PDA

View Full Version : Lajme nga Mjekesia


Pages : [1] 2

Honesty^uk.
27-04-04, 21:24
ZILJA TINGELLON DHE ZEMRA NDALON !

Nje zoteri anglez i semure nga nje semundje e ēuditshme: tingulli i cdo lloj zileje perfshire dhe zilen e ores ishin te mjaftueshem qe t'i ndalonin rrahjet e zemres. Por per Allan Todd, ky eshte emri i pacientit te pa fat, 63 vjeē, 'viktime' qe prej 40 vjetesh e kesaj semundje te ēuditshme erdhi momenti i sherimit.Mjeket e Newcastle e 'sheruan', fale nje pacemaker qe ndihmon muskulin kardiak te 'riaktivizohet'. Todd, qe punonte nje hotel dhe tani eshte ne pension, per vite me rradhe duhet te kete perdorur ndonje menyre me te embel per tu zgjuar duke pare qe tringellima e ziles mund ti shkaktonte nje humbje ndjenjash 30 sekondeshe. Mbas kesaj gjendje te fiketi, gjate se ciles zemra e tij pushonte se rrahuri, duhet te kalonin disa ore para se ai te ishte ne gjendje te fliste dhe te levizte.
Me kalimin e kohesh atij i binte te fiket shume shpesh,derisa Todd,shume i alarmuar, iu drejtua mjekeve ne Newcastle, qe i vendosen nje pacemaker urgjence.Ky aparat aktivizohet ne momentin qe zemra ndalon,duke bere qe te filloje perseri te rrahe. ''Nuk do te isha ketu sot pa ndihmen e tyre'',thote Todd,qe per here te pare kur i kishte ndodhur kjo anomali ishte 23 vjeē.Vete mjeket e quajne mrekulli faktin qe ai eshte akoma gjalle. Sipas kirurgeve,tani Todd mund te veje zilen per tu zgjuar

Honesty^uk.
27-04-04, 21:32
Mbipesha e Madhe Trupore Shkurton Jetėn

Ka kohė qė mbipesha trupore shikohet si e dėmshme pėr shėndetin, por dy studime tė reja mjekėsore arrijnė nė pėrfundimin se mbipesha trupore luan rol edhe nė pakėsimin e viteve tė jetės.

Shkencėtarė amerikanė dhe holandezė njoftojnė se mbipesha trupore shkurton jetgjatėsinė. Pėr arritjen e kėtij pėrfudnimi shkencėtarėve iu deshėm disa vjet studimi tė hollėsishėm tė ēėshtjes.

Ekspertėt pranė universiteteve nė Birmingham tė Alabamės dhe Johns Hopkins nė Maryland shqyrtuan tė dhėnat e grumbulluara prej vitesh nga sondazhet e agjencive federale mbi shėndetin mes dhjetra mijėra njerėzve.

Doktor David Allison pranė universitetit tė Alabamės thotė se synimi i studimit ishte pėr tė pėrcaktuar ndikimin qė ka mbipesha nė jetėgjatėsinė e njeriut.

Tė dhėnat e njoftuara nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė tregojnė se jeta e personave me mbi peshė trupore mund tė shkurtohet 20 vjet, nėse mbipesha fillon rreth moshės 20 vjeēare.

Gjithashtu njė grua e re zezake me mbipeshė trupore mund tė humbasė 4 deri 5 vjet tė jetės sė saj, ndėrsa njė grua e racės sė bardhė po me mbipeshė trupore mund tė humbasė nga 5 deri 8 vjet. Gjendja kėqėsohet pėr burrat. Njė burrė i racės sė bardhė me mbi peshė tė madhe trupore mund tė jetojė 12 vjet mė pak, ndėrsa njė i ri zezak nė tė njėjtat kushte tė mbi peshės trupore mund tė jetojė 20 vjet mė pak.

Honesty^uk.
27-04-04, 21:37
S'keni memorie te forte ?I gjithe faji eshte i nje molekule



Mund te jete nje molekule ne tru shkaku i humbjes se memories provokuar nga plakja. Jane te bindur kerkuesit e Swiss Federal Institute te Zyrihut qe kane publikuar rezultatet e studimeve te tyre te Nature. Shkencetaret zviceriane kane zbuluar ne trurin e minjeve te laboratorit nje enzime (substance me perberje proteine qe ne brendesi te qelizave kontrollon shpejtesine e reaksioneve biokimike) qe eshte ne gjendje te fshije te dhenat dhe informacionet. Kjo molekule “memorie ngrenese” (e quajtur fosfatazi –1, me siglen PP1) ben pjese ne nje sistem shume kompleks qe ripastron trurin nga kujtimet e pa deshirueshme dhe e lejon te filloje nga zeroja. Eksperimentet e ekipit zvicerian treguan qe te minjte e moshuar PP1 behet me aktive,duke shkaktuar humbjen progresive te memories. Ne te kundert, minjte me nivel te ulet te kasaj enzime nuk i harronin gjerat qe kishin mesuar me para . Nga provat laboratorike rezultoi qe duke bllokuar aktivitetin e PP1 minjte e rekuperonin plotesisht kapacitetin memorik.

Honesty^uk.
28-04-04, 20:33
Person i verbėr dhe ēuditėrisht ai ėshtė nė gjendje tė ngas makinėn. Jens ėshtė pajisur me njė aparat i cili e lejon atė tė shohė. Njė pjesė e aparatit ėshtė lidhur me trurin e tij ndėrsa pjesa tjetėr me njė kompjuter.

Mjeku Bill Dobelle, shpikėsi i aparatit, thotė se ai pėrdor stimulantė elektrikė pėr tė ri aktivizuar shqisat e tė parit tek tė verbėrit.

Kjo teknologji ndodhet ende nė fazat fillestare, por shkencėtarėt besojnė se kjo do tė bėhet teknologjia sė ardhmes nė fushėn e luftės kundėr verbimit.

Honesty^uk.
28-04-04, 20:34
Syri i majte ka me shume kapacitet,ne krahasim me syrin e djathte,qe te kuptoje emocionet e atyre qe na shikojne.
Kjo gje e veēante e syrit te majte u konstatua nga nje studim i American Academy of Neurology.
Syri i majte eshte i lidhur me "qendren e e mocioneve" te sistemit nervor, pra me anen e djathte te trurit,dhe kjo e lejon te dalloje tipin e emocioneve te atyre qe kemi perballe duke vezhguar fytyren e tyre.

Murgesha
28-04-04, 23:55
Hormoni i besnikėrisė
Ndėrkohė qė disa hormone, qė nuk prodhohen pėr njė kohė tė gjatė, janė pėrgjegjėse pėr ndjenjat romantike tė periudhės sė parė tė rėnies nė dashuri, ndikojnė disa hormone tė tjera pėr shtuar dėshirėn pėr njė lidhje me afat akoma mė tė gjatė me partnerin Shumė marrėdhėnie ēiftore mbeten tė pandryshuara edhe pas periudhės sė hershme tė rėnies nė dashuri. Dėshira e madhe pėr qetėsi dhe siguri i mban partnerėt sė bashku. Pėr kėtė kujdeset njė "hormon besnikėrie" i caktuar, oksitina. Vijon nga Rėnia nė dashuri Oksitina tė bėn tė lumtur Oksitina ka gisht nė shumė procese nė trup. Pėr shembull oksitinė prodhohet me tė madhe gjatė shtatzėnėsisė dhe lindjes. Ajo i liron shtrėngimet e gjatė lindjes dhe nxit formimin e qumėshtit tė nėnės gjatė periudhės sė ushqimit tė foshnjes me gji. Pandehet se mos pėrveē kėsaj, pėrmes ndikimit tė oksitinės krijohet edhe lidhja e ngushtė amė-foshnje. Edhe gjatė takimeve tė trupngjeshura ndėr partnerė ngjet njė rritje e pasqyrės sė oksitinės nė gjak. Ky hormon zgjon ndjenjat e lumturisė dhe tė ndjehurit e pasjes sė njė lidhjeje tė fuqishme. Katėr vjet kohėzgjatje Hulumtuesit janė tė mendimit se hormoni oksitinė ndikon nė jetėn tonė dashurore pėr vetėm katėr vjet. Ritmi katėrvjeēar i oksitinės mund tė jetė trashėgim nga stėrgjyshėrit tanė. Nė atė kohė gratė ishin tė varura nga partnerėt e tyre pėr sa kohė qė i kishin fėmijėt tė vegjėl. Meshkujt i mbanin ato me ushqim dhe u ofronin mbrojtje. Pėr shkak se rritja e fėmijės kėrkon kohė tė gjatė, stėrgjyshet tona lindnin mesatarisht njė fėmijė nė katėr vjet. Kohėn midis lindjeve ato e kalonin me sa duket gjithnjė nė lidhje tė qėndrueshme ēiftore. Pas rreth 4 vjetėsh fėmija dilte mė nė fund nga faza e asaj tė fėmijės sė vogėl. Ėma ishte sėrish e pavarur dhe mund t'i drejtohej njė partneri tė ri. Nė kėtė mėnyrė - sipas mendimit tė dijetarėve - ėshtė rregulluar nė trurin tonė, pėrgjatė evolucionit dhe gjedhes sė stėrvjetėr tė lidhjeve njerėzore, rėnia nė dashuri dhe mbarimi i saj. Fatmirėsisht sjelljet e njeriut nuk janė tė varura vetėm nga hormonet. Pjesa mė e madhe e tyre pėrcaktohen nga rregulla kulturore dhe shoqėrore. Kėshtu qė hormonet janė vetėm njė shenjė qė tregon se prika jonė gjenetike ndikon pjesėrisht nė sjelljet tona. Kjo trashėgimi nuk ėshtė e njėjtė tek gruaja si tek burri, tė paktėn ndryshon nė njė kromozon. A mund tė jetė ky shkaku qė kėta shpesh nuk kuptohen ndėrmjet tyre ?.................

Murgesha
29-04-04, 10:47
Shėndeti: Semundia Alzaimer

Semundja Alzaimer (AD) eshte nje semundje qe prek trurin, duke shkaktuar
probleme per memorien, ndryshime ne sjellje dhe probleme ne te menduar.
Megjithse AD mund tu ndodhe te rriturve, eshte me e perhapur ne njerezit mbi
moshen 65 vjeē. AD prek personat ne te gjitha kulturat dhe ne te gjithe boten.
Cilat jane simptomat e semundjes Alzaimer?

AD fillon gradualisht. Simptomat perfshijne veshtiresi me memorien dhe veshtiresi per te perfunduar aktivitetin e zakonshem ditor.
AD mund te shkaktoje disa ose te gjithe problemet e meposhteme:
- konfuzion
- paaftesia per te mesuar informacion te ri
- gjykim i dobet
- harresa per te treguar kohen ose si te shkosh ne nje destinacion
- ndryshim ne sjellje dhe personalitet
- perseritja e te njejtes pyetje shume here.
Ēfare duhet bere ne rast se te afermit tuaj humbin memorien apo pesojne ndryshime te tjera?

Eshte shume e rendesishme per ta Įuar kete individ me humbje memorie tek doktori apo infermerja per kontroll.
Ka shume arsye per humbjen e memories. Disa probleme mund te trajtohen menjehere ndersa te tjerat mund te jene me serioze.
Vetem klinikat mund te percaktojne ne se humbja e memories lidhet me semundjen Alzaimer.
Hapa te tjere per tu marre:

Personi qe ka humbje te memories dhe ata qe kujdesen per keta njerez shpesh ndjehen te frikesuar dhe pa shprese.
Kini durim dhe jepni mbeshtetje e tregoni dashuri. Fjalet e embla jane me efektive se sa perseritja e direksioneve te thjeshta.
Ndihmoni personin te krijoje nje shtepi te sigurte me objeke te shumta familjare perreth.
Perkujdesja per nje nejri me semundjen AD eshte shume e veshtire. Kerkoni mbeshtetje dhe informacion.

K-man
29-04-04, 16:40
Femrat me ditelidje ne vere kan me pak femije sesa ato femra qe jane te lindura gjat muajve tjere te vitit, that nje studim Austriak i botuar ne Ejten. Studiuesit te cilet i studiuan dokumentet e 3000 femrave Austiake kan gjetur se ditelindjet kan pasur efekt ne riprodhim dhe qe femrat e lindura ndermjet Qershorit dhe Gushtit kan pasur me pak femije sesa femrat tjera

Honesty^uk.
29-04-04, 17:40
Perimet mund tė parandalojnė alcajmerin

--------------------------------------------------------------------------------

Kėrkimet e reja tregojnė se pėrfshirja e rregullt e perimeve nė dietėn ushqimore mund tė ndihmojė nė parandalimin e sėmundjes sė Alcajmerit dhe kjo pėr arsye se kėto ushqime janė tė pasura me vitaminė E.

Por nė studimin e botuar kėto ditė nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė, jepen tė dhėnat mė tė qarta tė njė lidhjeje midis kėsaj vitamine dhe Alcajmerit. Studimi u krye pėr tė parė nė se marrja e ushqimeve antioksiduese mund tė pakėsojė rrezikun e prekjes nga sėmundja.

Shkencėtarėt vėzhguan 815 persona mbi 65 vjeē, qė nuk kishin ndonjė shenjė tė sėmundjes. Gjatė studimit, pjesmarrėsve iu bėnė pyetje rreth llojit tė ushqimeve qė merrnin.

Pas afro 4 vjetėsh pjesmarrėsit nė studim iu nėnshtruan njė ekzaminimi mjekėsor dhe 131 prej tyre u diagnostikuan me sėmundjen e Alcajmerit. Shumica e tyre i pėrkisnin grupit qė nuk pėrdornin rregullisht perime nė dietėn e tyre ushqimore.

Ndėr ushqime tė pasura me vitaminė E janė drithrat, nėnprodhimet e tyre, perimet, arrat, bajamet, farėrat e ndryshme dhe vaji i ullirit
__________________

Honesty^uk.
29-04-04, 17:42
Kremi i Tepert Shkakton Infeksione



Shpesh gjatė periudhės sė dimėrit njerėzit pėrdorin krem pėr zbutjen e buzėve kur lėkura thahet ose plasaritet. Por shkencėtarėt pranė universitetit tė Alabamės paralajmėrojnė se lyerja e tepruar e buzėve me krem mund tė bėhet shkak pėr ifeksione.

Ata thonė se kremi zbut lėkurėn dhe e bėn atė tė pambrojtur nga bakteret dhe infeksione tė ndryshme.

Mjekėt kėshillojnė qė sasia e kremit ose pomadės kundėr plasaritjes sė buzėve tė kufizohet nė maksimum dhe tė mundėsisht ajo tė pėrdoret vetėm pėr mbrojtjen e buzėve gjatė njė moti tepėr tė ftohtė.

Honesty^uk.
29-04-04, 17:44
Njė studim i ri mjeksor mbi kurimin e tensionit tė lartė






Tensioni i larte shpesh ėshtė quajtur “njė vrasės i heshtur”. Njė studim i fundit, ndėr mė tė rėndėsishmit sipas komunitetit mjekėsor, i botuar kėto ditė nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė mund tė ndryshojė mėnyrėn e kurimit tė atyre qė vuajnė nga tensioni i lartė. Studimi, arrin nė pėrfundimin se njė grup ilaēesh, tė klasės sė diuretikėve, tė pėrdorur qė para 50 vjetėsh, jo vetėm qė kushtojnė shumė mė pak por janė edhe mė tė efektėshme sesa ilaēet e reja qė firmat farmaceutike i reklamojnė me aq bujė.

Pėr uljen e tensionit nė nivele normale ekzistojnė rreth 180 lloj ilaēesh. Por sipas njė studimi tė fundit, ilaēe e klasės sė diuretikėve janė mė tė efektshmit pėr kėtė qėllim.

“Gjatė studimit, vumė re kėto ilaēe tė vjetra janė mė tė mira jo vetėm pėr uljen e tensionit por edhe pėr parandalimin e komplikacioneve kardio-vaskulare,” thotė mjeku Paid Whelton i Departamentit tė Mjeksisė nė Universitetin Tulane.

Sipas studimit, pacientėt e trajtuar me diuretikė, njė klasė ilaēesh qė pakėsojnė kripėrat dhe lėngjet nė organizėm, rrezikoheshin mė pak nga goditjet nė zemėr dhe zmadhimi i zemrės, sesa pacientėt qė merrnin ilaēe tė reja e mė tė shtrenjta.

Studimi i financuar nga qeveria, qė mori nė shqyrtim 33 mijė persona 55 vjeē e sipėr, ėshte studimi mė i gjerė klinik i kėtij lloji i kryer ndonjėherė.

Ēdo pacient pjesmarrės nė studim e kishte tensionin 14 me 9 ose mė tė lartė. Disave iu dhanė diuretikė, si hidro-kloro-tiazide, tė tjerėve iu dhanė ilaēe tė reja tė klasės sė adelatit dhe amlodipinės, dhe njė grupi tjetėr, ilaēe tė klasės sė kaptoprilit.

Rezultatet ishin aq tė qarta se qė njė mjek tha se nėse pacientėt qė vuajnė nga tensioni i lartė nuk marrin ilaēe tė tilla, duhet tė pyesin mjekun e tyre se pėrse nuk u ka dhėnė.

“Ky studim shėnon njė pikė kthese. Studimi ėshtė i gjėrė, i saktė dhe i pakundėrshtueshėm, dhe mendoj se do tė ketė njė ndikim mjaft tė madh nė praktikėn mjekėsore,” thekson mjeku Michael Alelerman i Kolegjit tė Mjeksisė Albert Einstein.

Diuretikėt, tė prodhuara prej kohėsh, kushtojnė me lirė, njė dozė mujore ėshtė mė pak se 9 dollarė. Ndėrsa ilaēet e reja tė paktėn 4 herė mė shumė. Kjo ėshtė arsyeja qė firmat farmaceutike u bėjnė atyre reklama tė fuqishme.

Pėr t’i bėrė ballė kėsaj gjėndjeje, Instituti Kombėtar i Shėndetit po ndėrmerr njė pėrpjekje tė pashembullt pėr tė nxitur pėrdorimin e diuretikėve. 700 mjekė qė morėn pjesė nė studim do tė shpėrndahen nė mbarė vendin nė pėrpjekje pėr tė bindur mjekėt qė t’u kėshillojnė mė shpesh pacientėve tė tyre ilaēe diuretikė.

Aktualisht, vetėm 30 pėrqind e personave qė vuajnė nga tensioni i lartė trajtohen me diuretikė. Shkencėtarėt thonė se nėse arrijnė qė ky numėr tė ngrihet nė 50 pėrqind, kjo do tė shpėtonte jetė njerėzish dhe do t’i kursente ekonomisė ēdo vit miliarda dollarė.

Honesty^uk.
03-07-04, 16:12
Njė studim i ri vė nė dyshim tė gjitha rreziqet, sidomos pėr adoleshentėt, nga mbajtja afėr e celularit.



Efektet e telefonave celularė mbi shėndetin prek kohėsh kanė ngritur pikpyetje gjigande pėr shkencėn. Sė fundmi njė prej universiteteve mė tė njohura nė botė provon efektet negative tė celularit mbi shėndetin, sidomos nė tru. “Ky eksperimet ėshtė mė i rėndėsishmi qė kemi bėrė deri tani”,- konfirmon Leif Salford, neurokirurg i Universitetit Lund nė Zvicėr. Ai i referohet njė shifre prej 1.3 miliard njerėzish nė tė gjithė botėn, qė parreshtur komunikojnė nėpėrmjet celularit, duke emetuar pėr trurin valė tė dėmshme. Shkencėtari ka eksperimentuar fillimisht me kaviet dhe mė pas ka dalė nė pėrfundimin se ka shumė pasiguri mbi praninė e telefonit celular te njerėzit. Nė njė shkrim tė publikuar para pak kohėsh te “National Institute of Environmental Health Sciences”, shkencėtarėt, mes tė cilėve ishte dhe Salford, sugjeronin praninė nė nivele minimale tė radioaktivitetit qė emetonin aparatet e telefonisė celulare evropiane, duke dėmtuar dukshėm neuronet e trurit.


Barriera e trurit
Studimi i Salford-it, solli diēka pozitive, pasi avokatėt iu rikthyen gjykatės. Nė ndryshim me kėrkimet e tjera shkencore tė bėra deri mė sot, profesori dhe grupi i tij i punės nuk janė pėrqendruar mbi kancerin, por mbi tė ashtuquajturėn BBB (blood brain barrier), i cili e mbron trurin nga substancat kimike, toksina dhe proteina qė qarkullojnė nė gjak. Mė shumė sė 25 vjet mė parė, Louis Slesin, drejtor i revistės njujorkeze, “Microwale News”, botoi efektin e mikrovalėve nė tru, por ky shkrim pati kundėrshtime. Shkencėtarė tė rekrutuar nga qeveria amerikane kishin zbuluar se mikrovalė qė vinin nga telefonat depėrtonin deri nė BBB. “E gjithė kjo ėshtė e dukshme, por asnjėrit pėrfaqėsues i ndustrisė sė prodhimit tė telefonisė celulare nuk iu bė vonė pėr kėto tė dhėna”,- konfirmon Slesin, njė prej gazetarėve tė revistės. Pas kaq vitesh, tė gjithė janė tė shtrėnguar tė paktėn tė dėgjojnė pėr ndikimin e celularėve mbi shėndetin. Njė seri studimesh tė filluara nė vitin 1992, grupi i universitetit Lund ka dėshmuar se te kaviet ndikimi i valėve qė emetojnė telefonat celularė depėrtojnė deri te barriera e trurit. Kėto tė dhėna shkencore janė ripėrsėritur nė njė tjetėr laborator, ku vėrtetohet pėr herė tė parė se, kur albumina depėrton deri te BBB-ja, neuronet e trurit mund tė vdesin.



Kėshilla
Bėj telefonata sa mė tė shkurtra.
Ata qė vuajnė nga zemra tė mos mbajnė
apartin nė xhepin e majtė, rrezik infarkti.

Honesty^uk.
08-07-04, 10:02
Terapia me hormone; Kėmbė robotike
06 Jul 2004, 13:14 UTC


Studime tė ndryshme gjatė viteve 1990 kishin treguar se gratė e moshuara mund tė mbroheshin nga humbja e kujtesės ose prekje tė tjera nė tru duke pėrdorur terapinė pėr zėvėndėsimin e hormoneve. Por njė studim i vitit tė kaluara tregoi se se pėrdorimi i estrogjenit sė bashku me progestin nuk kishin ndonjė efekt pozitiv nė tru. Ndėrsa tani njė studim i ri thotė se edhe pėrdorimi i estrogjenit pa progesin nuk ėshtė nė gjendje tė parandalojė grupin e sėmundjeve qė ndikojnė nė humbjen e kujtesės tek gratė e moshuara. Nė fakt, thuhet nė studim, estrogjeni shton rrezikun e humbjes sė kujtesės. Disa gra i nėnshtrohen terapisė me hormonin estrogjen pėr tė luftuar simptomat e pasmenopauzės dhe me shpresė se kjo terapi mund t’i mbrojė ato nga dementia dhe humbja e kujtesės. Doktor Rapp dhe kolegėt e tij nga institucione tė ndryshme tė specializuara nė mbarė Amerikėn analizuan pėr 9 vjet me radhė tė dhėnat e rreth 3 mijė grave mbi moshėn 65 vjeē, 50 pėrqind e tė cilave ishin trajtuar vetėm me estrogjen. Shkencėtarėt pėrllogarisin se nė njė grup prej 10 mijė grash qė trajtohen vetėm me estrogjen, 23 prej tyre rrezikohen tė preken ēdo vit nga dobėsimi i trurit dhe humbja e kujtesės. Tek gratė qė nuk trajtohen me estrogjen ky numėr ėshtė 11. Doktor Rapp thotė se kėto shifra janė shqetėsuese po tė kihet parasysh se sot ka me miliona gra qė i nėnshrohen terapisė me hormone. Doktor Rapp pranė universitetit Wake Forest ėshtė i mendimit se pėr tė parandaluar humbjen e kujtesės dhe prekje tė tjera nė tru, gratė mbi 65 vjeē nuk duhet tė trajtohen me hormone.

Kėmbė robotike

Kjo paisje e re ėshtė projektuar pėr t’i dhėnė njerit fuqi bionike. Teknikisht, paisja njihet me akronimin Bleeks, Berkly Kouer Ektremitis Eksoskeleton. Por nė gjuhen e thjeshtė ato mund tė quhen kėmbė bionike. Ato janė shpikje e punonjėsve tė laboratorit tė inxhinjerisė robotike dhe njerėzore nė universitetin e Kalifornisė nė Berkley. Kėmbėt robotike mund t’u vijnė nė ndihmė ushtararėve, zjarrfikėsve por tė transportuar pesha tė rėnda nė distanca tė mėdha. Ato pėrbėhen nga njė palė pllakash mekanike tė pajisura me bateri. Ato vendosen nė ēizme ose kėpucė ushtarake dhe kanė lidhje me kėmbėt e pėrdoruesit. Mbi 40 ndjesorė dhe mekanizma hidraulikė qė funskionojnė si njė sistem nervor, llogarisisn nė mėnyrė konstante peshėn e mbajtur dhe krijon njė ngarkesė minimale pėr njeriun qė e mban. Shkencėtarėt vazhdojnė ende provat nė laborator. Ata mendojnė se njė ditė kjo shpikje do tė gjejė zbatim nė praktikė duke u ardhur nė ndihmė ekipeve tė shpėtimit gjatė operacioneve zjarrfikėse apo ushtarėve nė marshime ose nė fushė betejė

turisti
27-08-04, 15:55
Ju faleminderoj per mundimet qe i beret rreth ketyre artikujve. :wink:

ARVANITI
15-07-05, 20:11
Duhani pasiv, shumė i rrezikshėm


Duhani pasiv ėshtė njė kancerogjen i grupit tė I dhe rrit me 1/3 rrezikun pėr tumore. Kėshtu ėshtė klasifikuar nga Agjensia Ndėrkombėtare kundėr kancerit qė punon pėr Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė.
Duhani pasiv rrit 30% rrezikun e tumoreve nė bashkėshortėt joduhanpirės dhe 20% nė gratė joduhanpirėse.

ARVANITI
24-07-05, 19:46
Zumba, tė dobėsohesh nėn ritmin e kėrcimit

Moda e fundit nė botėn e fitnesit pėr atė qė ėshtė pak dembel dhe jo shume i dhėnė pas aktiviteteve fizike, ėshėt kėrcimi nėn ritmet tribale. Nag Zumba tek ajo havajane, nga kėrcimi Hilal tek ai afrikan. Pėr vithe tė larta dhe tonike, dmth “braziliane”, mjaftojnė disa ushtrime tė "Brazilian Butt Lift" apo "Brazilian Tummy-Tuck", ose ushtrime tė Samba Tornado.
Slogani, shumė i gjetur i Zumbės, qė nė SHBA ėshtė e domosdoshme ėshtė "it's not a workout, it's a party!" (nuk ėshtė lodhje, por festė.) E nė realitet bėhet fjalė pikėrisht pėr kėtė thotė kush e ka praktikuar;pėrvec djersitjes, lodhjes, djegjes sė kalorive, rregulli pėr kė kėrkon formėn e tij mė tė mirė fizike ėshtė qesh dhe kėnaqu. Ky kėrcim ėshtė njė kombinim i salsa, merengue e rumba qė mėsohen nėpėrmjet leksioneve tė aerobisė dhe bashkon efektet e leksioneve tė aerobisė me dinamizmin dhe sensualitetin e kėrcimeve jugameriakne, duke tėrhequr tė gjithė ata qė duan tė djegin kaloritė e tepėrta dhe njėkohėsisht tė pėrmirėsojėn veten me hapa tė reja kėrcimi.
Prioritet nuk ėshtė estetika e pastėr por njė kompletim i tė ndjerit mirė duek u argėtuar. Karakteristika dalluese e kėsaj disipline tė re aerobike janė variacionet e ritmit qė rrisin dhe ulin vazhdimisht frekuencėn kardiake duke rritur rezistencėn e atyre qė e praktikojnė. Rekomandohet pėr persona tė ēdo moshe, sepse leksionet e aerobisė praktikohen ne nivele tė ndryshme intensiteti. Kėshtu si pa e kuptuar tė gjitha kaloritė e tepėrta do digjen dhe ju mė shumė sesa lodhur, do jeni argėtuar.

Naki
09-11-05, 21:24
Teknologji e re premtuese pėr ata qė presin transplantimin e veshkės



09 nėntor 2005

Zėri i Amerikės (08.11.2005)

- Mė tepėr se 25 mijė njerėz nė Shtetet e Bashkuara marrin ēdo vit njė ose mė tepėr organe tė transplantuara, ndėrkohė qė numri i njerėzve qė presin nė listėn pėr organe ėshtė aktualisht 90 mijė vetė. Por njė firmė e Kalifornisė ka gjetur njė metodė, qė shihet si njė zbulim tepėr i rėndėsishėm nė mjekėsi: njė metodė pėr ruajtjen e organeve njerėzore, pėr t’u pėrdorur nė tė ardhmen.

Njė veshkė miu, e mbajtur nė ngrirje pėr tre muaj, nė njė solucion tė prodhuar nga firma kėrkimore Human Biosystems, ndoshta ėshtė ēelėsi pėr njė jetė mė tė mirė pėr njerėzit qė presin transplantimin e veshkės. Harry Masuda ėshtė presidenti i kompanisė. "Sa mė gjatė qė e ruajmė organin, aq mė mirė mund tė realizohet pėrshtatja me organizmin," thotė zoti Musaba.

Ai thotė se pėrderisa veshkat pėrbėhen kryesisht nga uji, ruajtja e qelizave tė tyre gjatė ngrirjes, para transplantimit, ishte arsyeja kryesore pėr prodhimin e solucionit. "Tė arrish tė ngrish njė organ nė –80, ta transplantosh atė dhe tė arrihet qė kjo veshkė tė prodhojė urinė, kjo ėshtė diēka e jashtėzakonshme."

Ky zbulim mund t’u vijė nė ndihmė mijėra njerėzve ēdo vit, qė janė nė listėn e pritjes pėr transplantim tė organeve. Shumica e tyre kanė nevojė pėr veshkė. Doktoresha Vivian Tellis, shefe e kirurgjisė sė transplantimit tė veshkave nė Qendrėn Mjekėsore Montefiore, nė periferi nė Nju Jorkut, thotė se ēdo 14 minuta listės sė pritjes pėr transplantim i shtohet njė njeri.

"Pėr kėtė arsye, nuk ka kohė tė mjaftueshme pėr tė manovruar me organet qė transplantohen, pėr t’i pėrshtatur ato sipas organizmave tė veēantė... Kjo pjesėrisht edhe nga fakti se organet e dhuruara nuk rezistojnė pėr njė kohė tė gjatė nė kushtet e teknologjisė sė sotme, thotė mjekja.

Mesatarisht, ēdo ditė nė Shtetet e Bashkuara vdesin 17 pacinetė, nė pritje pėr transplantimin e njė organi, gjė qė i ka detyruar shumė dhurues dhe familjet e tyre tė gjejnė mėnyra krijuese komunikimi nėpėrmjet njoftimeve, shoqatave pėr krijimin e fondeve dhe kėrkesave pėr organe nė Internet. Doktor Robert Truog ėshtė Specilist i Etikės nė Fakultetin e Mjekėsisė sė Universitetit tė Harvardit. "Faqet kompjuterike janė plot me informacione tė pasakta lidhur me rreziqet dhe pėrfitimet e transplantimit."

Doktor Lewis Teperman i Qendrės Mjekėsore nė Univesritetin e New Yorkut thotė se pėrdorimi i medotės njė dhurues njė pacient nuk u vjen nė ndihmė atyre qė presin nė listėn pėr transplantim organesh. "Sa mė i sėmurė tė jesh, aq mė tė pakta janė mundėsitė pėr tė jetuar, pra aq mė e madhe ėshtė mundėsia pėr transplantimin e njė organi," thotė Dr. Teperman.

Ndėrsa numri i njerėzve qė kanė nevojė pėr organe rritet me shpjetėsi mė tė madhe se numri i organeve tė transplantuara, lajmi i mirė ėshtė se personat qė marrin organe tė transplantuara po jetojnė mė gjatė se pacientėt me organe tė transplantuara njė dekadė mė parė.

Naki
22-11-05, 11:49
Studiuesit shqiptarė nė takimin e shoqatės nderkombėtare tė neuroshkencės

Astrit Lulushi
Uashington
20-11-2005



Nė Uashington pėrfundoi kėto ditė takimi i 35 vjetor i shoqatės sė neuroshkencės me pjesmarrjen e mijėra hulumtuesve tė neurologjisė nga mbarė bota. Shume prej tyre sollėn nė kėtė takim arritjet gjatė njė viti tė punės kėrkimore nė kėtė fushė tė shkencės. Nė takim kishte edhe studiues e shkencėtarė shqiptarė qė me punimet e tyre nė fushėn e neurologjisė pėrfaqėsonin universitete tė ndryshme amerikane.


Besohet se 25 deri 50 pėrqind e kodit gjenetik tė njeriut gjen shprehje nė tru e nė sistemin nervor. Kjo sikur tregon edhe rėndėsinė e neuro shkencės, e cila pėrpiqet tė shjegojė se si funksionon truri, duke marrė nė shqyrtim fushat tradicionale tė mjekesise si anatominė, biokiminė e psikologjinė, pėr t'i integruar ato me fushat mė tė reja siē jane biologjia molekulare dhe shkencat kompjuterike.

Ky ėshtė njė insekt robot, ku rolin e trurit e luajnė 8 neurone elektronike tė programuara pėr ēdo lėvizje. Xhill Rogers, njė nga projektueset, thotė se ky robot pėrdoret nė shkolla pėr femijė 6 deri 9 vjeē, pėr t’u shpjeguar atyre nė forma tė thjeshta e tė kuptueshme se edhe neuronet e trurit luajnė tė njėjtin rol, duke kontrolluar lėvizjet e duarve, kėmbėve, gojėn, sytė dhe te gjitha keto tė sė bashku ose veēas krijojnė atė qė quhet sjellje e njeriut.


Kjo ėshtė pamja e trurit e parė nė mikroskop dhe e zmadhuar disa herė nė kėtė ekran kompjuteri. Programi kushton rreth 5 mijė dollarė, shumė realtivisht e pėrballueshme pėr laboratorėt qė merren me studimin ose diagnostikimin e sėmundjeve, thotė shkencėtari.


Kėtu eshte ekspozuar nje komplet instrumentesh, arritje tė fundit tė shkencės dhe teknikės, qė perdoren gjatė eksperimenteve me kafshėt nė laborator.


Ndėrsa me kėtė paisje tė re laboratorike, mund tė analizohen deri nė 16 mostra njėherėsh, thotė ky shkencėtar, qė ka ardhur nga Danimarka pėr tė paraqitur shpikjen e tij.

Pra takimi i neurologeve nga mbarė bota shėrben jo vetėm pėr shkėmbime tė ideve, por edhe pėr tė treguar mjetet pėr zbatimin e tyre nė praktike.


Shkencėtari i ri shqiptar Ekrem Maloku, nga Vushtria e Kosovės, ka mė se njė vit qė merret me punė kerkimore nė universitetin shtetėror tė Ilinoit nė Ēikago. Doktor Maloku nė bashkėpunim me njė grup hulumtuesish nga ky universitet ka veēuar enzimėn qė mendohet se ėshtė pėrgjegjėse pėr simptomat e skicofrenisė.


Pjesmarrėsit nė kėtė takim duket se janė kryesisht nga vende tė njohura pėr pėrparime nė fushėn e neuroshkences. Doktor Ekrem Maloku thotė se kėrkimet nė fushen e neurologjise janė tė kushtueshme dhe gjithashtu kėrkojnė njė infrastrukturė tepėr tė zhvilluar tė sistemit mjekėsor. Kjo ndoshta ėshtė edhe arsyeja qe specialistė neurologė nga Shqipėria e Kosova kane ngurruar tė marrin pjesė nė kėtė takim nė Uashington.


Planet e ketij shkencėtari te ri nuk mbeten vetėm nė rafshin kėrkimor. Doktor Maloku thote se nga Kosova ėshtė larguar vetėm pėr tė fituar pėrvojė profesionale, dhe ka nė plan tė kthehet sepse vendi i tij ka shumė nevojė pėr vlerat perendimore edhe ne fushėn e shkences se mjekėsise


Konferenca e shoqates sė neuroshkencės zhvilloi punimet nga data 12 deri mė 16 nėntor. Ajo u pėrshkua edhe nga nje mosmarreveshje. Shkaku ishte kur udhėheqėsi shpirtėror i Tibetit, Dalai Lama i ftuar pėr tė mbajtur fjalėn e hapjes, tha se neuro shkenca ka gjera mjaft tė afėrta me meditimin, praktikė fetare e ushtruar nga budizmi. Kėto komente u pritėn me reagime nga rrethe neurologesh, tė cilėt e shohin fenė si diēka shpirtėrore dhe abstrakte dhe gjithmone pėrpiqen tė mbajnė larg ēdo interpretim mistiko-fetar tė shkencės sė tyre, qė bazohet vetėm nė fakte e rezultate konkrete.



Marrė nga VOA NEWS

Naki
06-03-06, 10:25
Ndikimi i lajmeve nė gjendjen shpirtėrore

Sipas njė studimi tė kohėve tė fundit, lajmet e mira kanė njė ndikim pozitiv nė jetėn tonė, ndėrsa lajmet e kėqia pėrfshi ato mbi luftrat, vdekjet e trazirat, apo krimet sjellin njė ndikim psikologjik negativ kur i dėgjojmė. Mjekja Dorri Lin, psikologe qė merret me analizimin e lajmeve, thotė se lajmet e kėqia apo kronikat e zeza shtojnė ankthin tek njerėzit, ata bien nė depresion, ndjehen keq dhe frikėsohen. Studimi rreth qėndrimit tė amerikanėve ndaj lajmeve u krye nga shėrbimi i anketave Monitor. Mjeku psikolog David Bersof, qė kryesoi studimin thotė se 63 pėrqind e amerikanėve thanė se dėshirojnė tė dėgjojnė mė shumė njoftime tė mira nė emisionet e lajmeve. Studimi tregon se lajmet e mira i bėjnė njerėzit tė ndjehen mė tė motivuar, mė tė frymėzuar e mė optimistė rreth tė ardhmes, si dhe tė bėhen mė tė suksesshėm nė punėn e tyre.

Dilaver
07-03-06, 21:32
Geni i jetėgjatėsisė
Shekulli Online

Shkencėtarėt thonė se janė tepėr optimistė rreth njė eksperimenti nė laborator i cili ka treguar se jeta e kafshėve mund tė zgjatet. Gjithkush mund tė bėjė pyetjen, nė se tani radhėn e ka njeriu. A do tė jenė nė gjendje shkencėtarėt ta zgjasin e jetėn e tij? Ky krimb i vogėl qė shihet nė mikroskop, normalisht ka njė jetėgjatėsi tė shkurtėr. Por kur biologia nga Kalifornia, Sinthia Kenion ndryshoi ose aktivizoi njė gjen tė kėtij krimbi, ajo vuri re se krimbi jetoi dy herė mė gjatė sesa normalisht. Dhe kjo ndodhi vetėm duke i ndryshuar njė gjen tė vetėm. Kjo lė tė kuptohet se edhe tek njeriu, aktivizimi i njė gjeni tė vetėm mund tė ndryshojė jetėgjatėsinė. Askush nuk kishte mundur tė zbulonte gjenin pėrgjegjės pėr plakje, apo ēelsin e moshės, derisa shkencėtarja Kenion bėri tė ditur arritjet e saj, njė vit mė parė. Gjeni ėshtė quajtur Daf 2. Pas kėsaj, shkencėtarė tė tjerė filluan tė pėrcaktojnė gjenet e jetėgjatėsisė tek fluturat dhe minjtė, jeta e tė cilėve pas ndryshimit tė gjenit u zgjat 20 pėrqind. Por kur shkencėtarja Kenion ndryshoi jo njė por dy gjene tek krimbi nė laborator, jeta e tij u zgjat 6 herė mė shumė. Pėr njeriun kjo shifėr do tė ishte e jashtėzakonshme, mendoni sikur njerėzit tė arrijnė tė jetojnė 500 vjet dhe plotėsisht tė shėndetshėm. Teorikisht, tė gjitha krijesat janė pajisur me gjene tė tilla tė jetėgjatėsisė. Shtrohet pyetja pėrse? Shkencėtarja Kenion thotė se ka tė ngjarė qė ky gjen i mbron kafshėt nga rreziku i urisė dhe i kushteve klimatike. Gjeni kur nxitet apo ngacmohet, krijon njė reaksion zinxhir tė njė grupi tė gjėrė gjenesh qė kryjne rigjenerimin e qelizave e luftojnė sėmundjet. Kur shkencėtarėt arrijnė tė aktivizojnė artificialisht kėtė sistem gjenesh, ata ndihmojnė pėr mbajtjen gjallė tė organizmit. Dhe pėrderisa ky sistem gjenesh ėshtė i pranishėm tek shumė kafshė, ka shumė tė ngjarė qė atė ta kenė edhe njerėzit. Gjithė optimizėm rreth zbulimit tė saj, shkencėtarja Sinthia Kenion ka krijuar tani njė kompani pėr prodhimin e njė tablete pėr nxitjen e gjenit tė jetėgjatėsisė tek njeriu.

Naki
09-03-06, 19:25
Pajisje e re pėr zhbllokimin e artereve tė zemrėsAstrit Lulushi
Zėri i Amerikės
07-03-2006

Pajisje e re pėr zhbllokimin e artereve tė zemrės
Shkencėtarė nė Australi kanė prodhuar njė pajisje tė re qė mund tė ndryshojė rrėnjėsisht mėnyrat e trajtimit tė sėmundjeve tė zemrės.
Pajisja e re ėshtė e llojit “stent” qė vendoset nė artere dhe pėrdoret pėr hapjen e tyre. Por ndryshimi nga paisjet e tjera qė pėrdoren tani ėshtė se pajisja e re tretet nė organizėm, gjė qė ul dukshėm mundėsitė e ndėrlikimeve nė shėndetin e tė sėmurėve nga zemra
Aktualisht, gjatė procedurave mjekėsore pėr parandalimin e goditjeve nė zemėr pėr tė mbajtur hapur venat e gjakut pėrdoren pajisje tė ndryshme. Por kur vendosen nė organizėm, kėto pajisje metalike mbeten nė trup dhe nė disa raste mund tė shkaktojnė gėrvishtje tė artereve e madje edhe mpiksje gjaku.
Doktor Roxher Allen thotė se pacientėt qė kanė pajisje tė tilla metalike nė trup, gjithashtu janė tė detyruar gjatė gjithė jetės sė tyre tė marrin ilaēe pėr hollimin e gjakut.
Por pajisaj e re u projektua nga firma australiane CSIRO dhe pėrbėhet nga njė lloj materiali i quajtur polymer qė ėshtė njė pėrzierje e disa materialeve natyrale dhe sintetike.
Pajisja e re mund tė tretet nė trup nė ēdo kohė, nga 1 deri nė tre muaj, ose edhe mė gjatė, nėse mjekėt e shohin tė nevojėshme, dhe zbėrthehet nė molekula tė padėmshme kur pėrfundon funskionin e saj.
Shkencėtari Nigel Poole thotė se polymeri vetshpėrbėhet nė molekula oksigjeni e nitrogjeni, tė cilat pastaj dalin natyrshėm nga trupit. Kjo do tė thotė qė brenda artereve tė pacientit nuk qėndrojnė mė objekte tė huaja, siē ndodh me pajisjet e deritanishme.
"Ky ėshtė njė lajm mahnitės”, thotė doktori, “sapo pajisja shpėrbėhet, arteri i gjakut kthehet nė gjendjen normale si nė formė edhe nė pėrmasė. Kjo do tė bėhet njė mjet me vlerė, qė do tė shpėtojė jetė njerėzish”
Shkencėtarėt e kėtij laboratori thonė se nė tė ardhmen e afėrt polymeri mund tė gjejė pėrdorime edhe nė fusha tė tjera tė mjekėsisė si pėr shembull pėr ngjitjen e kockave tė thyera ose pėr tė ndihmuar nė mbylljen e shpejtė tė plagėve. Shkencėtari Nigel Pool shpreh besimin se njė ditė polymeri do tė gjejė pėrdorim tė gjėrė deri nė zėvėndėsimin e pjesėve tė dėmtuara apo tė sėmura tė trupit.
Ky material shpėrbėrės pritet tani t’i nėnshtrohet provave tė tjera para se pėrdorimi i tij tė miratohet nga agjencitė pėrkatėse tė ilaēeve.
Shkencėtarėt parashikojnė qė kėtė vit nė mbarė botėn tė kryehen mijėra operacione me pėrdorimin e polymerit. Ata besojnė se shpikja e tyre do tė sjellė pėrmirėsime tė jashtėzakonėshme nė shkencėn e mjekėsisė.

Naki
16-03-06, 17:47
Zėri i Amerikės
14-03-2006

Trajtimi i migrenės me operacion
Disa mjekėt thonė se migrena nga e cila vuajnė rreth 30 milionė amerikanė, mund tė trajtohet edhe me operacion. Shkencėtarėt thonė se nėpėrmjet njė operacioni tė thjeshtė nė hundė, dhimbja e migrenės nuk kthehet mė kurrė nė 65 pėrqind tė rasteve.
Kur Bonnie Murin e zėnė dhimjet e migrenės, asaj i duket sikur do tė vdesė. Nuk mund tė bėjė asgjė, ilaēet shpesh nuk i bėjnė efekt.
Pėr 40 vjet ajo ka jetuar me dhimbje tė tilla qė i pėrsėriten tė paktėn 4 herė nė javė. Ndonjėherė dhimjet janė aq tė forta sa qė ajo detyrohet tė mbushė lavamanin me akull dhe tė zhysė kokėn nė tė pėr tė mpirė dhimbjet.
Mjekėt thonė se pėr 25 pėrqind tė pacientėve me migrenė, ilaēet janė tė paefektėshme. Pėr kėtė arsye, Bonie Mur pranoi kėshillėn e mjekut dhe shkoi tek kirurgu pėr njė operim tė thjeshtė nė hundė. Operacion qė tashmė po bėhet i pėrhapur.
Doktor Fereidon Behin thotė se njerėzit qė vuajnė nga migrena, nė se pikėn e kontaktit e kanė nė hundė, heqja e kėsaj pike ka shumė tė ngjarė tė largojė edhe dhimbjen. Pikė kontakti ai quan vendin ku kockat e brendėshme tė hundės takohen me septumin, muri ndarės i vrimave tė hundės. Kur kockat e hundės shtyhen pas septumit kjo shkakton dhimbjen e kokės, qė bėhet e padurueshme.
Disa mjekėt besojnė se operacioni nė hundė sjell rezultate tė mira nė 65 pėrqind tė rasteve, por tė tjerė thonė se dhimbjet e migrenės shpesh kthehen edhe pas operimit.
Statistikat tregonė se 80 pėrqind e amerikanėve qė vuajnė nga migrena janė femra. Studimet ende jo tė plota tregojnė se gratė preken mė sė shumti nga kjo sėmudje pėr arsye tė ndryshimeve hormanale nė organizmin e tyre. Studimet pėrfshijnė si shkaktarė edhe menopazėn, si dhe pėrdorimin e ilaēeve kundėr shtazanisė, apo shrregullime nė orarin e gjumit, pėrdorimin e tepruar alkoholit dhe ēokollatave. Mjekėt thonė se shpesh, simptomat e migrenės diagnostikohen gabim si alergji ose sinozit.

Naki
19-03-06, 21:05
http://www.dodadent.net/images/top11.gifAntitrupa kundėr Sėmundjeve

http://www.dodadent.net/foto/antitrupat.jpg


Pėr mė shumė se njė shekull shkencėtarėt janė pėrpjekur tė gjejnė njė mjet tė efektshėm pėr tė sulmuar agjentėt e caktuar qė shkaktojnė sėmundje tė ndryshme Zhvillimet e sotme bioteknologjike premtojnė ta bėjnė punėn e shkencėtarėve mė tė lehtė.
Njė firmė nė Kaliforni po pėrdor pikėrisht sistemin mbrojtės tė vetė organizmit tė njeriut, kėtė radhė me ndihmėn e minjve, pėr tė zhvilluar kura pėr sėmundjet mė tė rrezikėshme.
Aftėsia e sistemit imunitar tė njeriut pėr t’u mbrojtur nga sėmundjet dihet, por ndonjėherė organizmi lufton vetveten. Shkencėtarėt besojnė se disa sėmundje nga mė tė rėndat shkaktohen nga prodhimi jo normal i disa proteinave. Po ashtu ata kanė provuar se anti-trupat arrijnė t’i ē’aktivizojnė kėto proteina kur antitrupat futen nė organizėm nė formė ilaēesh.
Doktor Ray Withy i firmės Abgenix thotė se njė antitrup shkon nė kėrkim tė objektivit tė tij e gjen atė dhe nuk i ndahet. Nė provat e deritanishme antitrupat merreshin nga minjtė. Por trupi i njeriut i shikon antitrupat e miut si tė huaj. Shkencėtarėt pranė firmės Abgenix thonė se kanė arritur t’i ndrysojnė antitrupat e miut duke ia pėrshatur ata organizmit tė njeriut.
Drejtuesit e firmės Abgenix thonė se misioni i tyre kryesor ėshtė pėr tė pėrmirėsuar shėndetin e njeriut dhe besojnė se rezultatet klinike tė terapisė me antitrupa do tė sjellin njė kontribut tė dukshėm nė kėtė drejtim.

marrė nga Dodadent.

Naki
21-03-06, 23:37
Shetitja pėr shėndet tė mirė
http://www.dodadent.net/foto/walking.jpg

Nėse dėshironi tė largoni peshėn e tepėrt, tė forconi ligamentet, tė pėrmirėsoni qarkullimin e gjakut,
shkenctarėt kėshillojnė njė shėtitje tė lehtė dhe tė rregullt.
Me shėtitje tė pėrditshme nė tė gjithė trupin gjaku do tė qarkullojė njejtė, rregullohet tensioni i gjakut.
Gjatė shėtitjes merrni frymė kryesisht me hundė, vetėm nė kėtė mėnyrė ajri i thithur qė kalon nė mushkėri
ėshtė i nxehtė dhe i pastruar.
Duhet tė dallohen ecja e cila mirėmban shėndetin nga jo e cila dėshirohet tė arrihen rezulatate estetike. Pėr
shėndet, person duhet sė paku tė shėtisė 15 minuta dhe atė me intenzitet normal, ēka do tė thotė se ecja
nuk duhet tė jetė as e shpejtė as e ngadalshme, dhe tempon e vėrtetė secili e rregullon sipas kondicionit qė
ka.
Nėse me ecje dėshironi tė largoni peshėn e tepėrt, ecjen ditore duhet ta rrisni mė sė paku 30 minuta nė ditė
dhe pėr dy jaė rezultatet e para janė tė dukshme.

Naki
28-03-06, 21:49
Diagnoza e sėmundjes para simptomeve?

Shkentctarėt Britanez po zhvillojnė njė metodė e cila mjekėve i mundėson identifikimin e sėmundjes para se tė paraqiten simptomet e para
http://www.dodadent.net/2006/diagnoza.jpg

Shkenctarėt nga 'Defence Science and Technology Laboratory" kanė zbuluar shembuj konkret tė aktivitetit imunologjik nė stadet mė tė hershme tė infeksionit. Sipas fjalėve tė tyre, zbulimi i hershėm i sėmundjeve tė ndryshme para se ato tė pėrhapen do tė kenė njė suskes tė madh nė shėrimin e tyre.
Rezulatet e para janė shpresėdhėnėse nė zhvillimin e metodave tė reja tė arritura gjatė pėrcjelljes sė pacientave nė repartin intenziv nė spitalin "Queen Alexandra" nė Portsmouth tek tė cilėt ishte paraqitur sepsa.
Ata shtojnė se ende do tė bėhen hulumtime shtesė pėr tė zhvilluar sa mė shumė kėtė proces pėr detektimin e sėmundjes.
marrė nga dodadent

Naki
18-04-06, 15:44
Kanceri i gjirit; Transplantimi i organeve; Vlerat e ēajit jeshilAstrit Lulushi
Zėri i Amerikės
18-04-2006

Kanceri i gjirit

Njė studim i ri kėtu nė Shtetet e Bashkuara tregon se njė ilaē qė pėrdoret pėr kurimin e ostoporozės ėshtė gjithashtu i efektshėm pėr kurimin e kancerit tė gjirit dhe me mė pak ekefkte anėsore se sa ilaēi qė pėrdoret aktualisht pėr kėtė sėmundje. Studjuesit e Institutit Kombėtar i Kancerit bėnė tė njohur dje se provat klinike me rreth 20 mijė gra tė moshuara, treguan se ilaēi qė pėrdoret pėr kurimin e ostoporozės, Raloksifeni, qė njihet gjithashtu me emrin Evista, e pakėsonte rrezikun e kancerit tė gjirit 50 pėr qind mė tepėr se sa Tamoksifeni, ilaēi mė i fundit kundėr kancerit tė gjirit. Tamoksifeni ėshtė ilaēi i vetėm i miratuar nga qeveria amerikane pėr bllokimin e kancerit tė gjirit, megjithėse dihet se ndonėse rrallėherė, ai shkakton efekte tė rėnda anėsore.


Transplantimi i zemrės

Nė Shtetet e Bashkuara, prilli ėshtė shpallur muaji i kujdesit pėr tė sėmurėt qė kanė nevojė pėr transplantim organesh. Sipas disa tė dhėnave, rreth 92 mijė amerikanė janė nė nevojė pėr njė organ tė ri dhe tė paktėn 6 mijė vetė vdesin nė pritje pėr transplantim, mes tyre 80 janė fėmijė nėn 1 vjeē.
Nik e Nejt Draper lindėn korrikun e vitit tė kaluar. Menjėherė ata u diagnostikuan me njė sėmundje tė rrallė nė zemėr e quajtur kardio miopathi apo zmadhim i zemrės. Dhe qė tė jetonin, ata do tė kishin nevojė pėr transplantim zemre. Nėna e tyre, Nikole thotė se gjendja ishte shumė e frikėshme. Fėmijė binjakė, qė tė dy me nevojė tė domosdoshme pėr organ tė ri. Dy ditė pas lindjes, foshnjet u dėrguan nė qėndrėn mjekėsore tė universitetit tė Kalifornisė nė Los Anxhelos, qė njihet si njė qėndrat mė tė mira pėr transplantim zemre nė Shtetete Bashkuara.
Doktor Mark Plunket thotė se gjendja ishte shumė e vėshtirė dhe askush nuk e dinte nėse foshnjet do tė jetonin derisa tė gjendeshin organet. Pas 7 muajsh nė spital, erdhi lajmi se njė foshnje 4 muajsh, djalė nga Florida kishte vdekur dhe prindėrit e tij, pavarėsisht nga dhimbja pėr humbjen e rėndė, ranė dakord ta dhuronin zemrėn e djalit tė tyre. Prindėrit e foshnjeve binjake u gėzua shumė nga ku lajm. Niku u fut nė sallėn e operimit, zemra e tij e sėmurė u hoq dhe u zėvėndėsua me njė zemėr tė re. Operacioni u krye me sukses, por si me tė gjitha transplantimet, problemet dalin mė vonė. Doktor Mark Plunket pranė universitetit tė Kalifornisė nė Los Anxhelos, thotė se brenda 10 – 12 vjetėve, ky fėmijė, Niku, mund tė ketė nevojė pėr njė tjetėr zemėr tė transplantuar. Doktor Plunket thotė se problemi kryesor nė kėto raste ėshtė kundėrshtimi i organizimit ndaj organit tė huaj. Dhe reaksione tė tilla vazhdojnė t’i shqetėsojė mjekėt ēdo ditė. Sė shpejti, Nik Draper, del nga spitali dhe shkon nė shtėpi pėr herė tė parė nė jetėn e tij. Familjes Draper tani i duhet tė presė pėr njė tjetėr zemėr pėr djalin tjetėr, Nejt, duke e ditur se ata mund tė ndeshen me njė prej vendimeve mė tė vėshtira qė prindėrve u duhet tė marrin. Nėna e tij thotė se organet e Nejtit janė nė gjendje tė mirė dhe nėse atij i ndodh ndonjė gjė dhe vdes, ata do t’i dhurojnė organet e tij qė dikush tjetėr tė vazhdojė tė jetojė.
Ndėrkohė, njė grup shkencėtarėsh po pėrpiqet pėr njė pėrqasje ndryshe tė problemit tė sėmundjeve tė zemrės.
Nė universitetin e Kolorados, doktoresha Leslie Lieuand kryeson projektin Pajthon. Pajthon ėshtė njė lloj gjarpėri zemra e tė cilit zmadhohet pasi ha ushqim dhe zvogėlohet pas tretjes sė ushqimit. Pra tek gjarpėri ndodh femonemi i kardio miopathisė. Mjekja Lieuland thotė se me informatat qė ka grumbulluar dhe me kėrkime mė tė thella shpreson t’u vijė nė ndihmė njerėzve qė vuajnė nga sėmundje tė zemrės. Ajo thotė se gjarpėrinjtė ashtu si dhe shumė kafshė tė tjera kanė aftėsi tė mėdha rigjeneruese tė organeve, aftėsi shumė prej tė cilave mund t’ i ketė patur edhe njeriu, por i ka humbur gjatė periudhės sė evolucionit tė tij. E fshehta e kėtyre aftėsive rigjeneruese e tė tjera, thonė shkencėtarėt, tek njeriu mund tė gjendet nė ADN. Me kėtė ata kanė parasysh se 98. 5 pėrqind e kodid gjenetik tė njeriut ėshtė ende i pa identifikuar, pra nuk dihet se ēfarė roli luan dhe shkenca gjenetike ndodhet nė hapat e parė tė saj.


Vlerat e ēajit jeshil

Pėr shekuj, ēaji jeshil ka qėnė mister. Tani vlerat e tij shėndetėsore janė tė njohura gjėrėsisht, dhe mbi 16 milionė amerikanė e pėrdorin atė ēdo ditė.Sipas statistikave, amerikanėt pijnė rreth 4.5 miliardė filxhane me ēaj jeshil nė vit. Ēaji jeshil, pėrveē shijes sė mire, pėrmban edhe antiokside qė mbrojnė organizmin nga kimikate tė cilat dėmtojnė qelizat dhe shkaktojnė plakjen. Sipas ekspertėve, pirja e ēajit jeshil ndihmon edhe mirėmbajtjen e lėkurės sė trupit, duke e bėrė atė tė duket e re dhe e shėndetėshme. Ēaji jeshil gjithashtu ka tė ngjarė se forcon kujtesėn, tregojnė eksperimentet e kryera nė laboratorin mjekėsor pranė universitetit Newcastle. Mėnyra mė e mire pėr marrjen e dozave tė pėrditėshme antiokside ėshtė nėpėrmjet frutave dhe perimeve. Por ēaji jeshil ėshtė mbi tė gjitha, thonė ekspertėt. Shitja e ēajit jeshil zė ofro 13 pėrqind tė tregut tė ēajit. Pėr shembull nė kafenetė Starbaks, ēaji jeshil pėrmban kalori tė pakta. Njė filxhan ēaji jeshil me qumėsht pėrmban sasi tė barabarta antioksidesh me atė tė lėngut tė portokallit. Kėrkesat pėr ēaj jeshil dhe pėr ushqime tė tjera me pėrmbajtje antioksidesh janė nė rritje nga konsumatorėt. Pėr shembulll karamelet e ėmbla pa sheqer e pa kalori tani shiten sė tepėrmi. Njė karamele e tillė pėrmban sasi antioksidesh tė barabartė me dy filxhane ēaji jeshil. Tani ēaji jeshil pėrzihet edhe me ēokollatė tė zezė dhe firmat kozmetike janė optimiste se ky lloj ēaji e rinon njeriun, e bėn tė duket mė i ri. Pėr shembull shkencėtarėt nė kėrkimet e tyre kanė zbuluar se ēaji jeshil pėrmban polithenol, substancė qė ndihmon nė pakėsimin e rudhave tė lėkurės tė krijuara si rezultat qėndrimit nė diell vazhdimisht e pėr njė kohė tė gjatė. Ēaji jeshil tani ėshtė bėrė pjesė pėrbėrėse e shumė prodhimeve kozmetike, pėrfshi kremrat e lėkurės, shampo e tė tjera.

Dijedoni
03-05-06, 23:02
Zumba, tė dobėsohesh nėn ritmin e kėrcimit

Moda e fundit nė botėn e fitnesit pėr atė qė ėshtė pak dembel dhe jo shume i dhėnė pas aktiviteteve fizike, ėshėt kėrcimi nėn ritmet tribale. Nag Zumba tek ajo havajane, nga kėrcimi Hilal tek ai afrikan. Pėr vithe tė larta dhe tonike, dmth “braziliane”, mjaftojnė disa ushtrime tė "Brazilian Butt Lift" apo "Brazilian Tummy-Tuck", ose ushtrime tė Samba Tornado.
Slogani, shumė i gjetur i Zumbės, qė nė SHBA ėshtė e domosdoshme ėshtė "it's not a workout, it's a party!" (nuk ėshtė lodhje, por festė.) E nė realitet bėhet fjalė pikėrisht pėr kėtė thotė kush e ka praktikuar;pėrvec djersitjes, lodhjes, djegjes sė kalorive, rregulli pėr kė kėrkon formėn e tij mė tė mirė fizike ėshtė qesh dhe kėnaqu. Ky kėrcim ėshtė njė kombinim i salsa, merengue e rumba qė mėsohen nėpėrmjet leksioneve tė aerobisė dhe bashkon efektet e leksioneve tė aerobisė me dinamizmin dhe sensualitetin e kėrcimeve jugameriakne, duke tėrhequr tė gjithė ata qė duan tė djegin kaloritė e tepėrta dhe njėkohėsisht tė pėrmirėsojėn veten me hapa tė reja kėrcimi.
Prioritet nuk ėshtė estetika e pastėr por njė kompletim i tė ndjerit mirė duek u argėtuar. Karakteristika dalluese e kėsaj disipline tė re aerobike janė variacionet e ritmit qė rrisin dhe ulin vazhdimisht frekuencėn kardiake duke rritur rezistencėn e atyre qė e praktikojnė. Rekomandohet pėr persona tė ēdo moshe, sepse leksionet e aerobisė praktikohen ne nivele tė ndryshme intensiteti. Kėshtu si pa e kuptuar tė gjitha kaloritė e tepėrta do digjen dhe ju mė shumė sesa lodhur, do jeni argėtuar.
Shumė artkull i qėlluar.Nėse mė lejon ,e kam njė pėrmirėsim te fjalia IT“S NOT A WORKOUT, IT“S A PARTY ,unė e kisha pėrkthye kėshtu: Nuk janė ushtrime por njė aheng.work out=ushtrime fizike dhe party=aheng e jo festė.psh aheng mund tė organizosh ēdo tė shtune,mirėpo festa janė data tė caktuara psh ditėlindja,dita e flamurit, dita e nėnave etj.Tė pėrshendes dhe shkruaj ma shpesh tema tė tilla.

Naki
09-05-06, 18:37
Antireumatikėt dhe analgjetikėt nė preventivė ndaj tumoreve
Rezulatet nga studimet e reja, pesėvjecare, tregojnė se pėrdorimi i antireumatikėve dhe analgjetikėve (NSAR) sic janė ibuprofen, acidi acetilsalicilik mund tė zvoglojnė rrezikun nga sėmundja e tumoreve nė gji pėr 71%, kuhttp://www.dodadent.net/2006/tablete3_m.gif gjithashtu mund tė ndihmojnė nė parandalimin e kancerit tė prostatės, zorrė sė trashė dhe mushkėrive. "Ky ėshtė studimi i parė i cili tregon se COX-2 bllokatorėt kanė efekt kemoproventivė kundėr kancerit tė gjirit" tha Randall Harris nga Ohio State University.
Nė kėto studime ėshtė hulumtuar veprimi i celokokibės, forekoksiba dhe acidit acetisalicilik nė dozė tė lartė dhe tė ulėt tė ibuprofenit dhe paracetamolit. Eshtė vėrejtur se gratė qė kanė pėrdorė koksibe (celokoksib dhe forekoksib) gjatė dy viteve kanė pasur ulje tė rrezikut ndaj sėmundjes sė kancerit tė gjirit pėr 71%. Ibuprofen ka ulur atė rrezik pėr 64% kurse doza e zakonshme e acidit acetisalicilik prej 500 mg ka ulur pėr 51%.

Naki
09-05-06, 19:25
Lidhja nė mes tė pėrdorimit tė kompjuterit dhe glaukomės
http://www.dodadent.net/foto/syri.gif

Pėrdorimi i shpeshtė i kompjuterit mund tė lidhet me rritjen e rrezikut tė paraqitjes sė glaukomės, posaēėrisht tek ata persona shkurtpamės.
Glaukoma ėshtė pasojė e dėmtimit tė nervit optik, e cila manifestohet me njė fushėpamje tė mjegullt, dhe e cila nėse nuk shėrohet mund tė vijė deri te humbja e shikimit.
Hulumtimet tė cilat i kanė bėrė shkenctarėt Japonez nga Universiteti Toho, tė cilėt kishin pėrcjellur 10.000 puntorė ėshtė konstatuar se personat tė cilėt pėrdorin kompjuterin mė shumė se 8 orė nė ditė kanė mė shumė shansė tė bėhen shkurtpamės ose largpamės.
Me analizat e mėtjeshme ėshtė vėrtetuar edhe lidhja e shkurtpamėsisė dhe glaukomės.

Naki
12-05-06, 18:47
Mbahet Simpoziumi i Dytė i Nefrologjisė Bashkėpunimi midis Universitetit tė Heidelbergut tė Gjermanisė dhe Fakultetit tė Mjekėsisė tė Prishtinės, do tė jetė afatgjatė dhe ka si qėllim vendosjen e urave tė bashkėpunimit tė zbatimit tė njohurive mė tė reja nė lėmin e nefrologjisė dhe transplantimit nė praktikė, u tha sot nė hapjen e Simpoziumit tė Dytė tė Nefrologjisė nė Prishtinė. http://www.rtklive.com/site/themes/default/images/spacer_black.gif“

Nė Gjermani transplantimi i veshkave ka filluar nė vitin 1954 ndėrsa deri mė tani nė kėtė klinikė janė kryer mbi 2.000 transplantime", tha Nexhat Miftari, mjek nė Heidelberg tė Gjermanisė. Sipas tij ėshtė e pakuptimtė qė nė Kosovė ende nuk bėhet transplantimi i veshkave. Kirurgėt gjermanė janė tė gatshėm qė tė vijnė nė Kosovė dhe tė ndihmojnė stafin vendorė qė tė bėjnė transplantimin e veshkave mirėpo pėr njė gjė tė tillė duhet krijuar edhe kushte tha Miftari. Martin Zeier, drejtor i Klinikes sė Nefrologjisė dhe shef i Qendrės sė Transplacionit, nė Heidelberg tė Gjermanisė tha se nė kėtė klinikė ka pasur disa pacient nga Kosova tė cilėt kanė bėrė transplantimin e veshkave ndėrsa ata sot janė nė gjendje shumė tė mirė shėndetėsore. Dr Zeir tha se ne jemi tė gatshėm qė tė ndihmojmė nė shkollimin e mjekėve kosovarė nė lėmin e Nefrologjisė dhe Transplacionit. Ky simpozium nė tė cilin po marrinė pjesė ekspertė tė nefrologjisė nga Gjermania, Shqipėria ,Maqedonia dhe Kosova do tė vazhdojė edhe nesėr kur do tė diskutohet kryesisht pėr dializėn dhe transplantimin e veshkave.

Kodra
20-05-06, 11:38
**********
**********
**********

Mė se 70 % e sėmundjeve,shėrohen nga e ashtuquajtura " Shėrim me gjakun tėnd " nė gjermanisht quhet " Eigenblutbehandlung".
Kėtė formė tė shėrimit,nuk e praktikojnė shumica e mjekėve edhe pse kjo formė ka efikasitet tė madh.Mospraktikimi i kėtij shėrimi nga shumė mjek,vije nga mosdija e kėsaj forme tė shėrimit.

Kjo formė shėruese ėshtė shumė efikase,sepse me marrjen e gjakut tė personit tė sėmurė,ky gjak pėrzihet me medikamentin pėrkatės dhe i jepet prapė po atij pacienti si Vaksionim do tė thotė direkt nė gjak,gjė qė ėshtė shumė mė shpejt se me medikamente pirėse,nė kofshė.

Kjo formė e shėrimit,ka 10 shėrime,ēdo javė nga njė shėrim.


Vetėm mendime pozitive pėr tė sėmuarit nga


Kodra

Naki
26-05-06, 20:36
Me shkencėtarin e ri shqiptar Visar Belegu ne Institutin Kenedi Krieger
Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės
23-05-2006

Po t'i hidhet njė vėshtrim historisė sė emigracionit shqiptar, veēanerisht atij nė Amerikė vihet re, se 100 vjet mė parė shqiptarė mund tė gjeje nė ēdo rrugė kryesore tė qyteteve tė mėdha duke punuar si shitės frutash e pronarė kjoskash, ndėrsa sot ata mund tė shihen duke punuar edhe nė institucionet mė tė rėndėsishme qeveritare, politike, arsimore e shkencore kudo nė Shtetet e Bashkuara. I tillė ėshtė Instituti Kenedi Krieger nė Baltimor, ku shkencėtari i ri shqiptar Visar Belegu, punon si neurolog pranė kesaj qėndre tė njohur botėrore nė fushėn e kėrkimeve shkencore.
Doktor Belegu emigroi nga Kosova nė Amerikė para 12 vjetėve. Nė atė kohė, vendlindja e tij ndodhej nė njė udhėkryq dhe Visari, i cili sapo kishte mbaruar shkollen e mesme tė sistemit paralel tė arsimit, dhe duke e parė gjendjen nė Kosovė ashtu siē ishte, e zymtė e pa asnjė perspektivė, vendosi tė merrte rrugėn e mėrgimit.
“Gjithmonė kam pasė dėshire t’i vazhdoj studimet e larta, qė tė kryej njė shkollė pėr tė patur njė pune sa me tė suksesshme, qė tė kem njė ndikim mė vonė nė jetė, prandaj kam qėnė i motivuar. Kur erdha ne Amerikė kam pasė shume fat qė m’u dha mundėsia pėr tė vazhduar studimet e larta”.
Tani Visar Belegu mban titullin profesor-doktor dhe prej dy vjetėsh merret me punė kėrkimore-shkencore nė fushėn e neurologjisė nė Qėndrėn ndėrkombėtare pėr trajtimin e dėmtimeve tė shtyllės kurrizore, pranė Institutit Kenedi Krieger nė Baltimor tė shtetit Meriland.
“Projektet me te cilat jam duke punuar”, thotė doktor Belegu, “kanė tė bėjnė kryesisht me studime nė fushėn e qelizave fillestare (embrionale) si pėrdorim pėr terapi tė boshtit tė dėmtuar kurrizor dhe studime rreth njė njė terapie qė ka tė bėjė me pėrdorimin i aktivitetit pėr tė rigjeneruar sistemin nervor tė personit me shtyllė kurrizore tė dėmtuar. Kjo terapi ka filluar kur profesor Xhon Makdonald, me tė cilin unė puno,j e aplikoi pėr trajtimin e aktorit tė njohur Kristofor Riv dhe pastaj e vazhdoi me pacientė tė tjerė. Deri tani kjo terapi ėshtė treguar shumė efikase, ėshtė 70 pėrqind efikase tek personat, tė cilėt janė nė fazėn 2 vjet pas lėndimit tė shtyllės kurrizore. Tek kėta pacientė pėrtėritja ėshtė vėnė re jo vetėm tek muskujt dhe eshtrat por edhe tek sistemi nervor, gjė qė ka qėnė njė gjė shumė e veshtirė tė arrihej”.
Doktor Belegu thotė se shtylla kurrizore ėshtė njė prej organeve mė tė vėshtira pėr t'u rigjeneruar apo per t'u sheruar pas dėmtimit dhe deri mė sot shkencėtarėve u kane munguar mjetet per klasifikimin e kėtyre dėmtimeve pėrsa i pėrket aspektit molekular.
“Studimet qė tani jemi duke berė, duke pėrdorur rezonancėn magnetike po na ndihmojnė, veēanėrisht nė klasifikimin e shkallės sė dėmtimit tė shtyllės kurrizore. Rigjenerimi ėshtė nje aspekt tjetėr, por qė fillon me klasifikimin e lėndimeve”.
Megjithėse i larguar prej vitesh nga Peja e Prishtina, doktor Belegu mban lidhje tė ngushta me vendlindjen dhe ofron ndihmėn e tij kur mundet.
“Nė Kosovė ka njerėz me lėndime traumatike dhe jo-traumatike tė boshtit kurrizor. Ėshtė njė rast aktual, njė i ri me emrin Valon i cili u lėndua menjėherė pas luftės nė bazenin e Prishtinės. Ai ka dėmtim tė rėndė tė boshtit kurrizor, po ka perspektivė per rigjenerim. Mbi tė gjitha ai beson se do tė shėrohet”.
Doktor Belegu dhe kolegėt e tij amerikanė po pėrpiqen pranė administratės ndėrkombėtare UNMIK dhe qeverisė sė Kosoves pėr tė siguruar mjetet e nevojėshme qė Valonin tė vijė pėr terapi nė Qėndrėn ndėrkombėtare pėr trajtimin e shtyllės se dėmtuar kurrizore, pranė institutit Kenedi Krieger.

Naki
29-05-06, 10:56
Mrekullia e antibiotikėve, dhe sa mund tė zgjasė?

Pranvera Bino*

http://www.shekulli.com.al/images/0.gif
Kur Aleksandėr Flemingu zbuloi nė vitin 1929 penicilinėn, antibiotikun e parė, tė paktė qenė ata qė parashikuan se pėr shkencėn moderne ky zbulim shėnonte fillimin e njė mrekullie. Nė saje tė antibiotikėve, shumė infeksione u kthyen nga vdekjeprurėse nė tė kurueshme. Por sot, mrekullia e antibiotikėve po zbehet me shpejtėsi. Mikrobet po evoluojnė nė varietete rezisente ndaj antibiotikėve dhe kėtyre tė fundit po u bie vlera njėri pas tjetrit. Shkencėtarėt e kompanisė globale farmaceutike Merck sapo kanė zbuluar njė antibiotik tė ri qė, nėse funksionon siē mendohet, do ta zgjasė dhe ca mrekullinė e luftės kundėr baktereve.
Antibiotikėt qė ekzistojnė deri mė sot funksionojnė pothuajse nė tė njėjtėn mėnyrė. Ata pengojnė shtimin dhe shumėfishimin e baktereve ose duke paralizuar sintezėn e ADN-sė, ose duke penguar disa proteinave qė tė formojnė me njėra-tjetrėn komplekse tė caktuara tė domosdoshme pėr formimin e membranės qelizore, murit mbrojtės tė ēdo qelize. Pėr fat tė keq, edhe pėrdorimi mė i kujdesshėm i antibiotikėve mund bėhet shkak qė bakteret, nė luftėn e tyre pėr tė mbijetuar, tė pėsojnė ndryshime qė mund t’i shndėrrojnė ato nė rezistente ndaj antibiotikeve. Dhe meqenėse baktereve ju duhen vetėm njėzet minuta pėr t’u riprodhuar, formimi i njė kolonie bakteresh rezistente, qoftė dhe nga njė qelizė e vetme rezistente, ėshtė krejt i mundur. Kėto ndryshime apo mutacione tė baktereve qė ēojnė rastėsisht nė rezistencė ndaj antibiotikėve, hasen mė dendur kur antibiotikėt pėrdoren pa shkak apo kur doza dhe kohėzgjatja e marrjes sė antibiotikėve nuk respektohet. Kėshtu pra, sa herė qė e ndjejmė veten mė mirė e mendojmė se s’na duhen mė ilaēet, nuk bėjmė gjė tjetėr veēse krijojmė dhe njė varietet tė ri baktereje qė kur tė na sulmojė pėrsėri, do ta kemi tė vėshtirė ta mundim. Tė mos harrojmė se nė jetėn e pėrditshme kemi me dhjetėra e dhjetėra mundėsi qė bakteren e modifikuar gjenetikisht qė sapo krijuam, fryt i padijes dhe neglizhencės sonė, t’ua pėrcjellim miqve, tė njohurve, e perse jo, edhe fėmijėve tanė. Ėshtė pikėrisht kjo arsyeja qė mrekullia e antibiotikeve po zhduket, duke qenė se antibiotikėt funksionojnė nė mėnyrė tė ngjashme, kur njė lloj baktereje arrin t’i rezistojė efektit shkatėrrues tė njė antibiotiku tė veēantė, shanset qė kjo baktere t’u rezistojė edhe antibiotikėve tė tjerė janė tė mėdha.
Produkti i ri, i sapozbuluar nga grupi i S. Singh, nė laboratorėt kėrimorė tė kompanisė Merck, bllokon njė tjetėr mekanizėm qelizor tė baktereve, sintezėn e disa lipideve, tė tjerė elementė tė rėndėsishėm pėr formimin e membranės sė baktereve. Duke qenė se sinteza e lipideve ėshtė njė proces i ngjashėm nė tė gjitha bakteret, ėshtė tepėr e mundshme qė antibiotiku i posagjetur tė mund tė luftojė njė grup mė tė madh varietetesh, duke pėrfshirė kėtu edhe ata rezistentė!
Antibiotiku i ri gjendet nė njė lloj kėpurdhe tė quajtur Streptomyces platensis dhe u izolua rastėsisht nga kampione dheu tė marra nga Afrika e Jugut. Nga 83 mijė ekstrakte tė pėrgatitura prej kėtyre kampioneve dhe tė analizuara veēanėrisht, vetėm njėri ishte nė gjendje tė pengonte shumėfishimin e varieteteve tė ndryshme bakteresh, duke pėrfshirė dhe stafilokokun, njė nga bakteret mė tė pėrhapura nė infeksionet e hasura nė spitale dhe rezistent ndaj shumicės se antibiotikėve tė njohur. Nė eksperimentet e bėra te minjtė, platensimycin, kėshtu quhet antibiotiku i posazbuluar, kuroi me efikasitet disa infeksione bakerale pa shkaktuar asnjė efekt anėsor.
Pėr aprovimin e pėrdorimit tė antibiotikut tė ri si mjekim te njeriu do tė duhen sigurisht tė tjera eksperimente. Sidoqoftė, rezultatet e arritura janė tepėr inkurajuese. Por shkaku i vėrtetė i inefikasitetit tė antibiotikėve ėshtė pėrdorimi i tyre pa kontroll, ndaj dhe antibiotiku i ri rrezikon tė ndjekė fatin e paraardhėsve nėse shoqėria jonė vazhdon tė jetė indiferente ndaj shpėrdorimit tė antibiotikėve. Nėse mrekullia e antibiotikėve nuk pėrdoret me masė, tė kurosh infeksionet e baktereve me njė antibiotik tė ri ėshtė njėsoj si tė pretendosh tė kurosh alkoolizmin duke i ofruar tė dehurit tjetėr gotė me uiski!

Pranvera Bino ėshtė Inxhiniere gjenetiste, Washington DC


</SPAN>

Naki
01-06-06, 19:44
Rrezet pėr ngjyrėn artificiale tė lėkurės krijojnė varėsi tė organizmit

Miliona amerikanė bėjnė ē’ėshtė e mundur, qoftė verė apo dimėr pėr tė patur njė ngjyrė tė bronxtė tė lėkurės. Tara Burton thotė se nuk mund tė jetojė dot pa kėtė ngjyrė qė ajo e quan pjesė tė bukurisėsė saj. Tre herė nė javė ajo shkon nė sallonin kozmetik pėr t’i dhėnė trupit njė ngjyrė tė bronxtė. Tara thotė se pa kėtė ngjyrė ajo duket si e sėmurė. Por mjekėt thonė se Tara mund tė jetė bėrė fizikisht e varur nga rrezet artificiale. Kėto rreze pėrmbajnė endorfinė, qė e bėjnė personin tė provojė tė njėjtat ndjenja si ata qė marrin drogė.
Gjatė njė studimi ku u pėrfshi edhe Tara Burton, pjesmarrėsve iu dha njė ilaē qė bllokonte ndjenjat e kėnaqėsisė, dhe pas studimit u vu re se ata nuk ndjenin mė nevojėn pėr tė marrė rreze pėr ngjyrėn e lėkurės.
Sallonet me aparate pėr rreze pėr ngjyrėn e lėkurės pėrbėjnė njė bisnes fitimprurės nė Shtetet e Bashkuara. Kjo ėshtė njė industri qė pėrfiton rreth 2 milardė dollarė nė vit. Edhe numri i njerėzve qė pėrdorin kėtė metodė ka ardhur duke u rritur, megjithė paralajmėrimet se kanceri i lėkurės ėshtė kanceri me shpejtėsi pėrhapjeje mė tė madhe.

Shkruan
Astrit Lulushi

Naki
03-06-06, 21:03
Njė ilaē eksperimental po jep efekte nė ndalimin e kancerit tė gjirit te gratė
03-06-2006
Zėri i Amerikės
Mjekėt nė Shtetet e Bashkuara thonė se njė ilaē eksperimental po jep efekte nė ndalimin e kancerit tė gjirit te gratė tė cilave u ėshtė pėrsėritur tumori. Mjekėt qė bėnė studimin e ilaēit Tykerb, thonė se ai pati efekt nė frenimin e rritjes sė tumoreve tė gjirit kur pėrdorej me kimoterapi gojore.
Gratė pjesmarrėse nė studim kishin marrė mė parė trajtim me njė ilaē tjetėr, Herceptin, por tumoret e tyre u pėrsėritėn. Studimi e testoi ilaēin e ri nė mė shumė se 300 gra. Ilaēi Tykerb prodhohet nga kompania Glaxo Smith Kline e cila ka nė plan tė kėrkojė miratimin pėr ta shitur atė nė Shtetet e Bashkuara.

Naki
06-06-06, 18:52
Metodė e re pėr trajtimin e asthmės

Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
06-06-2006


Shumė vetė qė vuajnė nga asthma jetojnė me frikėn se fryma qė marrin mund tė jetė e fundit. Pėr tė mbajtur hapur rrugėt e frymėmarrjes shumė prej tyre kanė nė nevojė pėr tė thither doza tė mėdha asteroidesh dhe pėr disa kjo nuk mjafton. Shkencėtarėt tani po pėrpiqen njė mėnyrė tė re trajtimi tė quajtur bronkial thermoplasti.
Gjatė kėsaj procedure, pacienti vihet nė gjumė me anestezi, ndėrsa mjekėt fusin njė fije optike tė pajisur me kamera. Ajo hyn nėpėrmjet laringut deri nė kanalin qė mbushin mushkėritė me ajėr. Pastaj mjekėt nėpėrmjet tubit, lėshojnė ajėr nė njė temperature tė caktuar sa pėr tė shkaktuar tkurrjen e muskujve qė bllokojnė rrugėt e frymėmarrjes.
Procedura zgjat 1 orė dhe qė tė ketė efekt, ajo duhet tė kryehet tre herė, por jo brenda njė dite. Pajisja kalon pak nga pak nė rrugėt e ngushta tė frymėmarrjes deri thellė nė mushkri, duke tkurur muskujt e zgjeruar rrugėkalimet e ajrit.
Nė Kanada kjo praktikė ėshtė kryer disa dhjetra here dhe kėtė javė shkencėtarėt botuan rezultatet e punės sė tyre, tė cilat tregojnė se ndėrkohė qė procedura nuk shėron asthmėn, ajo i bėn pacientėt tė kenė mė pak nevojė pėr ilaēe dhe sulmet e asthmas pakėsohen dukshėm.
Efektet mė tė zakonėshme anėsore duket se janė kolla e lehtė qė zgjat vetėm disa ditė, ndėrsa rreth efekteve afatgjatė ende nuk ka tė dhėna. Por tani ekspertėt kanė ndėrmarrė prova klinike nė 17 spitale amerikane, dhe mendohet qė kjo procedure e re pritet tė ndryshojė rrėnjėsisht pėr tė mirė mėnyrėn e trajtimit tė asthmės.

Naki
18-06-06, 10:04
Tė reja mjekėsore
Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
13-06-2006

Kanceri dhe sistemi imunitar ndaj tij
Kėta minj janė tė paprekshėm nga doza tė larta tė qelizave kanceroze. Arsyeja ėshtė se organizmi i tyre ka fituar natyrshėm imunitet ndaj kancerit dhe qelizat e tyre tė gjakut shėrojnė ēdo lloj kanceri tek minjtė e zakonshėm. Shkencėtarėt pranė universitetit Forest Wake injektuan qeliza tė bardha gjaku nga kėta minj rezistent ndaj kancerit tek minjtė e prekur nga kanceri dhe vunė re se kanceri i tyre u zhduk plotėsisht.
Doktor Zheng Cui thotė se tek minjtė e zakonshėm qelizat kanceroze ndodheshin nė fazėn mė agresive dhe me siguri ata do tė kishin ngordhur brenda 2-3 javėsh nėse nuk do t’u injektoheshin qelizat e gjakut tė minjėve rezistent ndaj kancerit.
Nė studimin mbi kėtė ēėshtje botuar kėto ditė thuhet se shkencėtarėt kanė zhvilluar njė analizė gjaku qė mund tė identifikojė minjtė qė janė tė paprekshėm nga kanceri. Tani shkencėtarėt shpresojnė qė me njė analizė tė ngjashme me gjakun e njeriut tė jenė nė gjendje tė identifikojnė edhe njerėzit qė janė tė paprekshėm nga kanceri.
Doktor Zheng thotė se nėqoftėse analiza del me sukses pėr tė identifikuar njerėzit rezistent ndaj kancerit, atėherė njė transfuzion gjaku ose i qelizave tė bardha nga kėta njerėz tek personat e sėmurė nga kanceri, do tė sillte shėrimin e tyre tė plotė.
Por Xhill O'Donell-Tormi e institutit tė kėrkimeve nė fushėn e kancerit, thotė se me rendėsi ėshtė qė fillimisht tė kuptohen bazat gjenetike dhe biologjike tė qelizave qė shėrojnė kancerin, pra tė kuptohet se ē’gjė e veēantė ka ndodhur nė procesin gjenetik qė e bėn organizmin e tyre tė imunizuar ndaj kancerit.
Ajo thotė sipas disa treguesve, njė mekanizėm i ngjashėm qė ekziston tek minjtė e paprekshėm nga kanceri mund tė jetė i pranishėm edhe tek njerėzit. Megjithatė kjo mbetet njė pyetje, pėrgjigje e saktė e sė cilės kėrkon punė tė mėtejshme nė laborator.


Operacioni bajpas nė stomak kundėr mbipeshės
Njė studim i kohėve tė fundit vė nė duke se numri operacioneve tė stomakut nė Shtetet e Bashkuara ka ardhur duke u rritur, ndėrsa shumė amerikanė parapėlqejnė thikėn e kirurgut pėr tė dale fitues nė luftėn kundėr mbipeshės.
Njė vėzhgim i kartelave spitalore nga viti 1998 deri nė vitin 2002, tregon se numri i operacioneve tė njohur gjithashtu si bajpass nė stomak ėshtė rritur 600 pėrqind nė krahasim me vitin 1990.
Nė vitin 2002, mė shumė se 14 mijė amerikanė hynė nė sallat e operimit pėr tė rėnė nga pesha, dhe llogaritet qė dhjetra mijėra vetė do t’i nėnshrohen kėtij lloj operacioni gjatė vitit 2006.
Operacioni shpesh kryhet pėr tė trajtuar mbipeshėn ekstreme, pra kur njeriu ėshtė tė paktėn 30 kilogram mbi peshėn normale.
Pėr shtimin e kėsaj procedure mendohet se ndikojnė disa faktorė, pėrfshi shtimin e rasteve tė mbipeshės, pėrparimin e teknikave kirurgjike, pakėsimin e rrezikut pėr jetėn gjatė operimit dhe suksesin afatgjatė tė kėsaj praktike.
Ekspertėt thonė se operimi pėr tė rėnė nga pesha nuk duhet tė merret me mendjelehtėsi dhe duhet tė pėrdoret vetėm si mjet i fundit kur shėndeti i personit ėshtė nė rrezik si pasojė e mbipeshės.

Naki
29-06-06, 13:01
Ilaē i ri kundėr kancerit tė veshkave; Meditimi dhe sėmundjet e zemrės

Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
27-06-2006

Ilaē i ri kundėr kancerit tė veshkave
Njerėzit me kancer nė veshka tashmė kanė shpresa pėr shėrim. Kėshtu thuhet nė hyrje tė njė studimi qė shpall ilaēin e ri Sutent si shpėtimtar tė pacientėve me kancer nė veshka.
Kanceri i veshkave vazhdon tė jetė njė nga sėmundjet mė vdekje prurėse, ndėrsa vetėm 10 pėrqind tė pacientėve mbijetojnė jo mė shumė se 5 vjet. Ēdo vit rreth 40 mijė amerikanė preken nga kjo sėmundje dhe rreth 13 mijė prej tyre vdesin prej saj. Ndėr format e trajtimit pėrfshihen, operimi, rrezet dhe kimoterapia, tė cilat nuk janė treguar tepėr tė efektėshme, si dhe terapia biologjike pėrdoret mė shpesh.
Dy studimet e fundit rreth ilaēit tė ri Sutent, arrijnė nė pėrfundimin se ky ilaē nė pėrgjithėsi mund t’i ndihmojė pacientėt me kėtė sėmundje shumė mė tepėr sesa trajtimi standart me interferon. Jo vetėm kaq; ilaēi Sutent mund tė ndalė rishfaqjen e kancerit nė veshka pas operacionit pėr tė paktėn njė vit.
Nė fakt, ilaēi Sutent nuk sulmon drejt pėrdrejt qelizat kanceroze, por bllokon kanalet e ushqimit tė tumoreve, pra parandalon furnizimin me gjak tė qelizave kanceroze.
Duke e pare ēėshtjes nga pikėpamja se sot jetojmė nė njė kohė kur sėmundjet kanceroze pėrhapen me shpejtėsi dhe gjetja e kurave tė reja bėhet jashtėzakonisht e vėshtirė, njė onkologjist thotė se rezultatet qė tregojnė suksesin e ilaēit Sutent, janė tė shkėlqyeshme.
Meditimi dhe sėmundjet e zemrės
Njė studim i ri tregon se njė nga format e meditimit, quajtur meditimi transhend, ndihmon funksionimin normal tė artereve qė furnizojnė zemrėn me gjak. Sipas studimit, meditimi rregullon tensionin dhe nivelet e sheqerit nė gjak. Rezultatet e studimit duket se pėrputhen me urtėsinė popullore qė thotė se meditimi ėshtė arti i tė shlodhurit dhe meditimi transhend ėshtė shlodhja e plotė i trurit.
Shkencėtarėt nė qėndrėn kėrkimore Cedars Sinai kryen prova me 2 grupe burrash me sėmundje nė arteret e zemrės, duke kėrkuar njėrit grup tė kryente ēdo ditė ushtrime medituese, ndėrsa grupit tjetėr tė kryente ushtrime fizike dhe tė mbante dietė ushqimore.
Pėr pjesmarrėsit, stili i jetesės qėndroi i njėjtė dhe ata ruajtėn tė njėtėn peshė trupore. Pas 4 muajsh u vu re se burrat qė bėnin pjesė nė grupin e meditimit, kishin njė tension gjaku tė ulėt dhe aftėsitė e organizmit pėr tė rregulluar nivelet e sheqerit nė gjak u pėrmirėsuan dukshėm. Tensioni i gjakut dhe niveli i sheqerit nė gjak janė dy prej faktorėve tė sėmundjeve koronare.
Shkencėtarėt thonė se meditimi mund tė afektojė pozitivisht pėrgjigjen fiziologjike tė organizmit ndaj stresit, nė tė njėjtėn mėnyrė si ushtrimet fizike.
Pėr meditim nuk duhet shumė kohė e pėrpjekje. Sipas studimit, pėrkushtimi 20 minuta nė ditė pėr tė qetėsuar mendjen mund t’a ndihmojė njeriun tė bėjė njė jetė tė plotė e tė shėndetėshme.

Naki
06-07-06, 17:49
Depresioni dhe sėmundjet e zemrės; Miqėsia e ngushtė nė rėnie
Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
04-07-2006

“A ndihmon qėndrimi pozitiv nė zgjatjen e jetės? Apo e kundėrta, a ndikon gjendja e nderė shpirtėrore nė prekjen nga sėmundjet?”
Kėtyre pyetjeve pėrpiqet t’u pėrgjigjet mjekja Mari Hulli e qėndrės mjekėsore tė veteranėve, pranė universitetit tė Kalifornisė nė San Francisko. Ajo ėshtė autore e studimit mbi lidhjet e depresionit me sėmundjet e zemrės.
“Shumica e studimeve kanė arritur nė pėrfundimin se depresioni pasohet nga rreziku nė rritje i sulmeve nė zemėr. Kjo do tė thotė se depresioni afekton jo vetėm mendjen por edhe trupin”.
Nė fakt, mjekja Hulli vuri re gjatė studimit se njė nė ēdo 3 pacientė me sėmundje tė zemrės vuante nga depresioni. Njė lidhje e tillė midis gjendjes mendore e fizike nuk e befason pacientin Uilli Kouan, i cili ka patur probleme me shėndetin, pėrfshi dy raste tė hemoragjisė cerebrale dhe njė operacion bajpas nė zemėr.
“Problemet e zemrės lindėn pak vjet mė parė, por pėr shumė vite unė kam vuajtur nga depresioni”, thotė ai.
Shtrohet pyetja, pėrse depresioni ndikon nė shėndetin e zemrės?
“Duket se tek pacientėt me depresion, niveli i hormoneve tė stresit rritet dhe kjo mund tė dėmtojė zemrėn. Ose mund tė jetė mėnyra e sjelljes. Pėr shembull personi me depression nuk ka dėshirė e vullnet tė marrė rregullisht ilaēet ose nuk pėrdor ushqime tė shėndetėshme ose nuk kryen fizkulturė. Tė gjitha kėto janė me pasoja nė zemėr”, thotė mjekja Hulli.
Ajo shton se mjekėt dhe pacientėt duhet tė kenė parasysh depresionin kur trajtojnė sėmundjet fizike.
“Trajtimi i depresionit qė nė fillim tė shfaqjes sė tij mund t’i ndihmojnė pacienttėt tė shėrohen mė mirė e mė shpejt nga sėmundje tė tjera.” , thotė autorja e studimit.
Pėr trajtimin e depresionit ka shumė mėnyra qė janė treguar tė efektėshme. Ndėr simptomat e depresionit janė lodhja dhe qėndrimi shpėrfillės ose pa interes ndaj gjėrave qė mė parė shikoheshin si tė pėlqyeshme. “Nė raste tė tilla. njė visitė tek mjeku do tė ishte e kėshillueshme”, thotė studiuesja.

Miqėsia e ngushtė nė rėnie

“Nė se rrethi juaj shoqėror ėshtė zvogėluar, pėr kėtė mos u shqetėsoni. Ju nuk jeni vetėm”. Kėshtu thuhet nė studimin e kryer nga njė grup sociologėsh amerikanė.
Sipas studimit, numri i miqėsive tė ngushta mes amerikanėve ka rėnė 33 pėrqind gjatė dy dekadave tė fundit. Pra, ēdo person ka tani njė shok, shoqe, apo mik tė ngushtė mė pak sesa mė parė. Ndėrsa numri i atyre qė thanė se nuk kishin asnjė shok a shoqe tė ngushtė pėr tė folur rreth gjėrave tė rendėsishme apo pėr tė qarė hallet, u dyfishua.
Por studimi ka edhe njė anė positive. Nė tė thuhet se ndryshe nga 20 vjet mė pare, sot shumė amerikanė thonė se njerėzit mė tė besueshėm pėr ta janė bashkėshortėt ose partnerėt e tyre.
Ekspertėt thonė se pakėsimi i miqėsive tė ngushta mes amerikanėve duket se shkaktohet nga ndryshimet nė shoqėri. Njerėzit sot punojnė mė shumė orė nė ditė dhe pėrdorin mė shpesh teknologjinė kompjuterike si pėrshembull postėn elektronike pėr tė komunikuar me njėri tjetrin.
Nė studim thuhet se mungesa e njė rrethi tė ngushtė shoqėror mund ta bėjė njeriun tė ndjehet i vetmuar dhe mund tė afektojė shėndetin mendor e fizik duke ndikuar nė rritjen e tensionit tė gjakut e shtimin e depresionit.

Naki
11-07-06, 16:29
Kafeja pakėson rrezikun e prekjes nga diabeti.


Ēdo mėngjes, mbi 100 milionė amerikanė ndjejnė nevojėn e kafesė. Dikush e pi sepse i shijon, tė tjerė thonė se kanė nevojė pėr tė dale nga gjendja e pėrgjumur apo sepse ua kėrkon organizmi. Madje ka nga ata qė thonė se pasi kanė pirė kafe e ndjejnė veten tė shlodhur e tė pertėritur e u kthen humorin.
Tė gjitha kėto pohime pėrkojnė me tė dhėnat e vazhdueshme qė vijnė nga qarqe shkencore, tė cilat lėnė tė kuptohet se kafeja jo vetėm pėrmirėson gjendjen shpirtėrore por mund tė ndihmojnė edhe nė pėrmirėsimin e shėndetit fizik.
Pirja ēdo ditė e kafesė, e pėrgatitur sipas mėnyrave e shijeve tė ndryshme evropiane e amerikane, ndikon nė pakėsimin e rrezikut tė prekjes nga sėmundja e parkinsonit, kancerit nė mėlēi, gurėve nė tėmth dhe veēanėrisht nga diabeti i tipit 2. Njė numėr studimesh tė ndryshme tani tregojnė se pirja e katėr filaxhanėve me kafe nė ditė ndihmon nė pakėsimin 30 pėrqind tė rrezikut tė prekjes nga diabeti.
Rezultatet e kėrkimeve nė laborator lėnė tė kuptohet se sa mė shumė kafe pi njeriu aq mė e fortė bėhet mbrojtja e tij nga sėmundjet. Sigurisht kjo nuk do thotė qė kafja tė pihet nė vend tė ujit.
Njė studim i fundit tregon se edhe kafeja pa kafeinė, (decaf) ėshtė njėsoj e efektėshme kundėr diabetit, po aq sa edhe kafeja e rregullt.
Mjeku Peter Martins pranė shollės mjekėsore tė universitetit Vanderbild thotė se kafeja pėrmban disa substanca, qė kur u janė dhėnė minjėve nė laborator, ato kanė vepruar si ilaēe kundėr diabetit, pra shtojnė aftėsinė e organit tė mėlēisė pėr tė djegur sheqernat.
Por shumė mjekė, pėrfshi doktor David Nathan pranė spitalit tė pėrgjithshėm nė Masaēusets, thonė se kėto janė rezultate paraprake dhe pėr kėtė arsye njerėzit tani nuk duhet tė vėrshojnė nėpėr kafene me shpresė se pirja e kafesė do t’u ulė atyre rrezikun e prekjes nga diabeti.

marrė nga zėri i Amerikės

Naki
13-07-06, 19:05
13-07-2006,VOA
Qeveria amerikane miratoi zyrtarisht tabletėn e parė me kombinimin e 3 ilaēeve kryesore kundėr Sidės. Tableta e re e cila u krijua nga kompanitė farmaceutike Gilead dhe Bristol-Myers Squibb, rekomandohet tė merret 1 herė nė ditė.
Ekspertėt e shėndetėsisė thonė se tableta e re do ta bėjė mė tė lehtė qė pacientėt tė ndjekin regjimin e mjekimeve, i cili mė parė pėrfshinte marrjen e dhjetėra ilaēeve nė ditė. Ata thonė gjithashtu se ilaēi i ri ul rrezikun e shfaqjes sė varianteve tė virusit qė janė rezistente ndaj ilaēeve.
Tableta e re do t’u kushtojė pacientėve mbi 1 mijė dollarė pėr njė dozė 1 mujore.

Naki
18-07-06, 19:54
Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
18-07-2006

Arti lehtėson simptomat e alcajmerit

Ndėrsa pėr sėmundjen e alcajmerit nuk ekziston ndonje kurė, disa shkencėtarė kanė zbuluar njė mėnyrė tė re jo tė zakonėshme pėr tė lehtėsuar simptomat e rėnda tė kėsaj sėmundjeje.
Irena Brenton vuan nga alcajmeri. Megjithatė ajo qesh, duke komentuar rreth kėsaj pikture tė quajtur “Dhoma e ngrėnies sė mėngjesit”.
“Me siguri, artisti e ka pikturuar menjėherė pasi ka ngrėnė mėngjes”, thotė Irena.
Zakonisht, pacientėt me alcajmer dallohen nga ajo qė mjekėt e quajnė 4 A-tė: Ankthi, Agresiviteti, Apatia dhe Axhitimi ose nė shqip, shqetėsimi i jashtėzakonshėm.
“Babai im ka qėnė shkrimtar e redaktor”, thotė Sheila Barns, e cila ka humbur kujtesėn afatshkurtėr pėr shkak tė alcajmerit. Ajo bisedon rreth tė kaluarės ndėrsa ndalon duke parė njė kryevepėr franceze dhe shlodhet pėrpara piktures “Roma duke fjetur” tė Rusoit. Ajo thotė se kjo pikturė krijon paqe e besim tė ndėrsjellė midis kafshės dhe njeriut.
Katėr A-tė sikur fashiten pėrmballė artit, dhe pacientėt gjejnė qetėsi, thonė mjekėt. Kujtesa emocionale gjallėrohet dhe kthehet tek kėta pacientė duke i bėrė ata tė lidhen me ngjarjet e njerėzit qė kanė njohur nė tė kaluarėn.
"Pas vizitave tė tilla nė muze pacentėt me alcajmer ndjejnė mė pak apati e ankth", thonė pjestarė tė familjeve dhe ata qė kujdesen pėr kėta tė sėmurė.
Bashkėshorti i Irenės, Majron Brenton pohon se Irena filloi tė flasė pas shumė kohėsh dhe thotė se do tė fillojė tė merret me fotografi. Dikur ajo ka qėnė fotografe.
Shtrohet pyetja; Pėrse pikturat kanė kėtė efekt?. Shkencėtarėt thonė se kanė zbuluar se shumė prej kujtimeve ruhen nė tru si imazhe dhe nuk shkatėrrohen nga alcajmeri.
Shkencėtari Xhon Zeisel thotė se alcajmeri nuk shkatėrron kujtesėn, por kjo sėmundje dėmton atė pjesė tė trurit qė i lejon njerėzit tė tėrheqin kujtimet. Pra nėse mund tė thuhet se kujtimet mbyllen nė njė kuti, pėr tė prekurit nga alcajmeri mund tė thuhet se ata ka humbur ēelėsin e kėsaj kutie. Dhe shkencėtarėt thonė se arti mund tė shėrbejė si ēelėsi pėr hapjen e saj. Megjithatė, shkencėtarėt theksojnė se kėto piktura nuk janė kurė pėr alcajmerin, por njė trajtim pėr lehtėsimin e simptomave.


Gjumi ndihmon kujtesėn

Ēdo njeri fle mesatarisht 6 orė nė natė dhe studim i ri vė nė dukje se gjumi mund tė jetė kyē pėr pėrmirėsimin e kujtesės.
Shkencėtarėt nė shkollėn mjekėsore tė universitetit Harvard nė bashkėpunim me ata tė universitetit tė Pensilvanisė studiuan pėr 1 vit e gjysėm rreth 60 tė rinj pėr tė parė e nė ē’mėnyrė gjumi afekton kujtesėn.
Ata u dhanė personave pjesė leximi pėr t’i mėsuar pėrmendėsh dhe pas njė pushimi 12 orėsh u kėrkuan atyre tė thonin atė qė mbanin mend.
Nga ky studim doli se ata qė ishin lejuar tė flinin gjatė pushimit kishin njė kujtesė mė tė mirė sesa tė tjerėt qė kishin qėndruar zgjuar gjatė pushimit 12 orėsh.
Autorėt e studimit thonė se kur personi fle pasi ka mėsuar diēka tė re, ky gjum ndihmon pėr ruajtjen e kėtij informacioni nė tru.

Naki
28-08-06, 19:27
Studim mbi diabetin; Sjellja ndaj fėmijėve pėrcakton karakterin e tyre.

Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
15-08-2006

Studim mbi diabetin
Njė studim i kohėve tė fundit tregon se analiza pėr matjen e nivelit tė sheqerit nė gjak pas ngrėnies sė ushqimit, mund tė jetė mė e efektėshme pėr pėrcaktimin e rrezikut nga sėmundjet e zemrės tek pacientėt qė vuajnė nga diabeti.
Dihet se parametrat bazė pėr pėrcaktimin e shėndetit janė pesha trupore, tensioni i gjakut dhe temperatura e trupit. Por pėr personat me diabet, ėshtė kontrolli i sheqerit nė gjak ai qė pėrcakton shėndetin dhe tani disa specialistė tė mjekėsisė thonė se analiza e gjakut pėr matjen e nivelit tė sheqerit mund tė jetė mė e efektėshme pas ushqimit.
Pėr njerėzit me diabet, gjithmonė ėshtė rekomanduar qė kėto analiza tė bėhen para ushqimit, por studimet e reja vėnė nė dukje se analiza e gjakut pas marrjes sė ushqimit ėshtė gjithashtu mjaft e rendėsishme pėr pėrcaktimin e rrezikut tė sėmundjeve tė zemrės.
Studimi me pjesmarrjen e pacientėve me diabet tregoi se rreth 60 pėrqind e tyre rrallė i pėrdorin rezultatet e analizave tė sheqerit nė gjak pėr tė pėrcaktuar masėn e racioneve tė ushqimit, ndėrsa rreth 50 pėrqind e tyre i pėrdorin rregullisht kėto rezultate pėr tė zgjedhur llojin e ushqimit. Gjithashtu, vetėm 33 pėrqind e kėtyre pacientėve e masin nivelin e sheqerit nė gjak pasi kanė ngrėnė ushqim. Pacientja Grace Govia thotė se matja e nivelit tė sheqerit nė gjak pas ushqimit e ndihmon atė tė pėrcaktojė masėn e racionit, pėrzgjedhjen e ushqimit dhe llojin e ilaēeve pėr tė kontrolluar diabetin.
Pėr tė ndihmuar pacientėt qė tė shohin lidhjen midis ushqimit dhe sheqerit nė gjak, ekziston njė pajisje e quajtur OneTouch Ultra 2, e cila mbikqyr glukozėn nė gjak

Sjellja ndaj fėmijėve
Pėr tė ditur se ēfarė t’u thuash fėmijėve dhe si t’ua thuash atė ėshtė njė sfidė e pėrherėshme prindėrore. Fatkeqėsisht, disa fjalė qoftė edhe nga mėnyra sesi thuhen mund tė shkaktojnė dhimbje emocionale qė lėnė gjurmė gjatė gjithė jetės.
Studimi i ri tregon se komentet negative rreth peshės trupore, pamjes sė jashtme ose ndaj mėnyrės sė tė ngrėnit qė bėhen nga prindėrit apo pjestarė tė familjes mund tė prekin rėndė vetbesimin e njė fėmije. Kjo dukuri vihet re mė shumė tek vajzat sesa tek djemtė, thuhet nė studim.
Autorėt e studimit intervistuan 450 vajza qė kishin probleme me pamjen e jashtme, pra ishin pak tė shėndosha apo hanin ose flisnin shumė. Rezultatet treguan se 80 pėrqind e tyre thane se kur kishin qėnė tė vogla, ato ishin pėrballur me komente negative rreth pamjes sė jashtme, ose kishin provuar fjalė fyese si dembele, e shėmtuar apo budallaqe. Ekspertėt thonė se komente tė tilla janė tepėr tė dėmshme dhe i bėjnė fėmijėt tė ndjehen tė keqtrajtuar emocionalisht, dhe krijojnė ērregullime nė oreksin e tyre.
Studimi arriti nė pėrfundimin se ndikimi i kritikave, veēanėrisht ndaj mbipeshės apo pamjes sė jashtėme tė fėmijės ishte akoma mė i keq kur komentet bėheshin nga nėna mė shumė sesa nga pjestarėt e tjerė tė familjes.
Ndjenja e vetbesimit ėshtė njė karakteristikė qė krijohet me vėshtirėsi, thuhet nė studim, prandaj njė koment apo kritikė pa fakt, njė fjalė fyese pa qėllim, sjellin pasoja afatgjate nė jetėn e fėmijėve.

Naki
17-09-06, 16:55
Njė analizė e re nė lėkurė mund tė ndihmojė nė kurimin e Alcajmerit nė fazat e para
14-09-2006,zėri i Amerikės

Kėrkuesit thonė se ka mundėsi qė sė shpejti tė diagnostikohet shkencėrisht sėmundja e alcaimerit, pa qenė nevoja qė tė pritet konfirmimi i autopsisė, pasi vdes pacienti. Kėrkimet klinike nė Shtetet e Bashkuara kanė provuar efektivitetin e njė analize nė lėkurė e cila mund tė ndihmojė nė trajtimin nė fazat e para tė sėmundjes dhe ndoshta njė ditė nė kurimin e saj.
Kėto pamje tregojnė atė qė quhet ‘pllakat dhe mpleksjet’ nė tru. Ato sinjalizojnė grumbullimin e njė proteine e cila dėmton qelizat e trurit. Sėmundja e alcaimerit ėshtė njė parregullsi progresive e cila prek kujtesėn logjikėn, tė folurin dhe gjykimin. Pesė pėrqind tė pacientėve me sėmundjen e alcaimerit e trashėgojnė nėpėrmjet njė gjeni tė familjes, por pėr shumicėn e rasteve faktori kryesor ėshtė mosha. Doktor Daniel Alkon, nga Instituti Blanshet Rokfeller.
"Sa mė shumė plakemi aq mė tepėr mund tė prekemi nga kjo sėmundje.”
Zoti Alkon, ka udhėhequr kėrkimet pėr njė diagnostikim nė fazat e para tė sėmundjes sė alcaimerit, nė Institutin e Neuroshkencave Blanshet Rokfeller, pranė Uashingtonit. Ai ka ndihmuar nė zhvillimin e njė testi nė lėkurė i cili konfirmon praninė e njė fryrjeje nė trup dhe nė tru.
“Ne mund tė identifikojmė disa proteina specifike nė qelizat e lėkurės, tė cialt reagojnė ndryshe tek pacientėt me sėmundjen e alcaimerit.”
Sėmundja e alcaimerit nuk ėshtė e vetmja e cila ēon nė humbjen e memorjes, por ėshtė e vetmja formė e cila nuk jep simptoma tė tjera fizike. Pikėrisht pėr kėtė, mjekėt e kanė tė vėshtirė ta zbulojnė nė fazat e para. Sa mė e avancuar tė jetė sėmundja aq mė i lehtė ėshtė diagnostikimi dhe fatkeqsisht aq mė e vogėl ėshtė mundėsia pėr t’u kuruar.
Masa parandaluese si ushtrimet intensive pėr trupin dhe trurin sugjerojnė se tė moshuarit mund tė mėnjanojnė ose shtyjnė sėmundjen e alcaimerit. Mendohet se duke ruajtur njė formė tė mirė fizike dhe mendore, pėrmirėsohet funksionimi i gjakut nė pjesėt e trurit qė pėrdoren pėr memorjen. Por ndėrkohė qė brezat e pas Luftės sė Dytė Botėrore shkojnė drejt plakjes, ka njė presion mė tė madh pėr gjetjen e njė kure. Doktor Alkon shikon njė potencial tek njė ilaē i quajtur Briostatin, i cili ėshtė pėrdorur nė kėrkimet mbi kancerin.
“Pėr njohuritė e deritanishme ky ėshtė njėri nga ilaēet e para qė ka njė potencial pėr tė kuruar simptomat dhe procesin e degjenerimit tė qelizave tė trurit.”
Do tė duhet kohė qė qeveria tė miratojė njė ilaē ose njė vaksinė tė mundėshme. Pėr tani doktor Alkon thotė se, sa mė shpejt tė bėhet e mundur analiza e lėkurės aq mė tė madha janė shanset pėr njė kurim nė fazat e para.
“Kjo do tė ishta ideale, sepse ne do tė kishim njė fillim tė mirė nė parandalimin e sėmundjes.”

Naki
19-09-06, 20:12
Trajtmi i parkinsonit me operacion


Parkinsoni ėshtė njė sėmundje neurologjike dhe shenjat e dukėshme tė saj janė dridhjet, veēanėrisht tė gjymtyrėve. “Me pėrparimin e sėmundjes, simptomat shtohen”, thotė neurologu David Ēarls pranė universitetit Vanderbild nė Nashvill tė shtetit Tenesi. “Vėshtirėsitė qė shoqėrojnė sėmundjen e parkinsonit janė dridhjet, bllokimi i muskujve, ngadalėsimi i lėvizjeve, vėshtirėsitė pėr tė ruajtur balancėn gjatė ecjes dhe humbja e kujtesės pėr rreth 20 pėrqind tė pacientėve.”
Sipas organizatės botėrore tė shėndetėsisė, 4 milionė njerėz vuajnė nga sėmundja e parkinsonit. Por kjo shifėr parashikohet tė rritet ndėrsa shumė vende tė zhvilluara vazhdojnė tė njoftojnė mbi rritjen e numrit tė popullatės sė moshuar. Nė Shtetet e Bashkuara ka rreth 1 milionė e 500 mijė vetė tė diagnostikuar me parkinson.
Sėmundja fillon tė shfaqet kryesisht tek njerėzit e moshės 60-65 vjeē. Ilaēet duket se bėjnė efekt nė vitet e para tė prekjes, por mė vonė kėto efekte dobėsohen.
Trajtimi i parkinsonit ėshtė treguar i suksesshėm tek 25 pėrqind e pacientėve tė cilėt iu nėnshtruan operacionit pėr stimulimin e thellė tė trurit. Elektrodat vendosen nė njė zonė tė trurit tė njohur me emrin subthalamic nuckleus qė nxit veprimtarinė e tepruar tė trurit. Elektrodat lidhen me njė aparat pejsmejker tė vendosur nė gjoks. Nė kėtė mėnyrė, elektrodat dėrgojnė njė sinjal pėr qetėsimin e dridhjeve dhe zhbllokimin e muskujve.
Doktor David Ēarls thotė se kjo terapi ndėrpret veprimtarinė e tepruar tė trurit dhe nė kėtė mėnyrė lehtėson simptomat e parkinsonit. Evan Stern i ėshtė nėnshruar njė terapie tė tillė. Ai thotė se nė pėrgjithėsi ndjehet mirė dhe dridhjet i janė zhdukur plotėsisht.
Ekipi i mjekėve neurologė pranė universitetit Vanderbild po fillon tani tė pėrdorė kėtė mėnyrė trajtimi tek disa pacientė ku sėmundja ndodhet nė fazat e para. Doktor Ēarls thotė se kryerja e terapisė stimuluese nė fazėn e herėshme tė sėmundjes mund tė ndihmojė nė lehtėsimin e simptomave, por nuk ofron shėrim dhe as nuk ndal pėrparimin e sėmundjes. Nga kjo terapi, pacientėt vazhdojnė tė pėrfitojnė edhe 5 deri nė 7 vjet pas operacioni.

Naki
06-10-06, 21:45
Aspirina parandalon zmadhimin e prostatit

Shkencėtarėt duket se kanė gjetur njė tjetėr arsye pėr marrjen e pėrditėshme tė aspirinės
Njė studim i ri lė tė kuptohet se ilaēet jo steroidale dhe kundėr temperaturės si aspirina ose Ibuprofen mund tė parandalojnė ose vonojnė zmadhimin e prostatit. Kjo sėmundje e quajtur Bening Prostatic Hyperplasia shkakton shrregullime nė sistemin e urinimit tek tė moshuarit. Nga kjo sėmundje preken rreth 25 pėrqind e burrave mbi 40 vjeē.
Gjatė studimit ku morrėn pjesė 2500 burra, u vu re se ata qė pėrdorinin rregullisht aspirina ishin 50 pėrqind mė pak nė rrezik pėr t’u prekur nga zmadhimi i prostatit.
Megjithatė shkencėtarėt nuk janė tė sigurt se nė ē’mėnyrė ndihmon aspirina nė kėtė drejtim dhe vėnė nė dukje se aspirina dhe ilaēe tė tjera tė ngjashme kanė edhe efekte anėsore, prandaj ėshtė e nevojėshme kėshillimi me mjekun para pėrdorimit

Naki
17-10-06, 15:56
Dhimbjet kronike tė shtylllės kurrizore

Dhimbja nė shtyllėn kurrizore ėshtė njė nga arsyet kryesore qė njerėzit shkojnė pėr vizitė tek mjeku. Tani kirurgėt janė nė gjendje t’i trajtojnė disa dhimbje kronike tė kurrizit duke zevendėsuar me njė unazė artificiale unazėn e dėmtuar midis ruazave tė shtyllės kurrizore. Kjo lloj teknologjie pėrdoret shpesh pėr zėvėndėsimin e pjesėve lidhėse kuēit tė gjurit e tė kofshės. Por pėr here tė pare tani po pėrdoret edhe pėr problemet e shtyllės kurrizore.
Dr. Richard Rabinowitz ėshtė njė prej kirurgėve tė pare nė Shtetet e Bashkuara qė vuri nė zbatim kėtė teknologji duke zėvėndėsuar me unazė artificiale unazėn e tė shtyllės kurrizore tek njė pacient.
Doktor Rabinovic pranė institutit orthopedic Aleksian Brothers, nė rrethin e Ēikagos thotė se shpreson qė kjo teknologji do t’i lejojė specialistėt tė riprodhojnė me mjete plastike e metalike anatominė normale dhe biomekanikėn e shtyllės kurrizore.
Duke vepruar kėshtu, ata shpresojnė tė shmangin ndėrhyrjet kirurgjike dhe problemet e tjera tė shtyllės kurrizore. Nė sajė tė zevendėsimit tė unazave tė dėmtuara me unaza plastike, pacientėt rifitojnė tė gjitha aftėsitė qė i kanė patur para se tė sėmureshin.

Naki
21-10-06, 16:43
U zhvillua simpoziumi ndėrkombėtar i anesteteziologjisė, mjekimit intenziv dhe emergjencės, ku u prezantuan tė arriturat e fundit shkencore nga kėto lėmijė tė shėndetėsisė

http://www.rtv21.tv/site/img/images/content/news/QKU%20-%20llogo.JPG Profesionistėt e anesteziologjisė, mjekimit intenziv dhe emergjencės, shkėmbyen pėrvojat e arritjeve tė fundit shkencore tė kėtyre lėmijve, me mjekėt nga Japonia, Anglia, Zvicrra, Turqia, Maqedonia dhe Shqipėria. Kryetari i komitetit organizativ tė kėtij simpoziumi, Dr. Nehat Baftiu, tha se nė Qendra Klinike Uuniversitare tė Kosovės po bėhen pėrpjekje pėr tė pėrcjellur metodat mė tė reja tė punės qė aplikohen nė botė. Ai tha se aplikimi i anestezionit tė tė dyja llojeve, atij tė pėrgjithshėm dhe atij lokal, po bėhet ēdo ditė e mė i lehtė. "Anesteziologėt ėshtė e domosdoshme tė pranohen sepse kemi mungesė tė kuadrit dhe e dyta terapia mungon. Momentalisht kemi vetėm 7 respirator pėr krejt Kosovėn”, tha Baftiu. Mjekėsia emergjente, e cila nė Kosovė ka filluar tė aplikohet nė vitin 1999, ka arritur progres por jo aq sa ėshtė e mjaftueshme pėr tė pėrmbushur tė gjtiha nevojat. Basri Lenjani, drejtor i Qendrės Emergjente, tha se pėrpjekjet e profesionistėve shėndetėsorė pėr tė avancuar shėndetėsinė kosovare nuk i pengon as gjendja rėndė dhe as greva e punėtorėve nė QKUK, edhe pse ata janė shumė tė shqetėsuar nga ky realitet.\21.10.06\ Simpoziumi ndėrkombėtare i anesteteziologjisė, mjekimit intenziv dhe emergjencės, vazhdon punimet edhe tė dielėn. \21.10.06\

Naki
25-10-06, 20:21
Sindroma e blerjes

Pas blerjeve tė shfrenuara fillon vėrshimi i faturave tė pagesave nė fund tė muajit. Kjo gjendje i bėn disa njerėz tė bien nė depresion. Raste tė tilla ndodhin kur shpenzimet, veēanėrisht falė kartave tė kreditit, dalin jashtė kontrollit. Ekspertėt thonė se mospėrmbajtja e dėshirės pėr tė blerė ēdo gjė qė tė pėlqen pa menduar se si do t’i paguash, ėshtė sėmundje me pasoja psikosociale nėse nuk trajtohet klinikisht.
Nė njė studim, kryer nga ekspertė nė universitein e Minesotės thuhet se njė person qė nuk ėshtė nė gjendje tė kontrollojė dėshirėn pėr tė blerė i takon moshės 35 vjeēare, femėr ose mashkull. Ata e quajnė kėtė dukuri njė sindromė, shenjat e para tė sė cilės fillojnė rreth moshės 17 vjeē si pasojė e pėrpjekjeve pėr t’u ēliruar nga stresi e ankthi.
Studimi tregon se rreth 16 pėrqind e popullsisė amerikane kanė shenja tė njė sindrome tė tillė. Sipas studimit, rreth 90 pėrqind e tyre janė femra.
Por njė tjeter studim i zhvilluar kohėt e fundit e hedh poshtė kėtė rezultat. Sudimi i zhvilluar nėpėrmjet telefonit mes 2.500 amerikanėve tregoi se numri i femrave dhe meshkujve tė prekur nga sindroma e bjerjeve ėshtė thuajse i barabartė. Sipas studimit, 6 pėrqind e fermave dhe 5, 5 pėrqind e meshkujve nė Shtetet e Bashkuara vuajnė nga sindroma e blerjes sė papėrmbajtur. Por ekspertėt thonė se femrat dhe meshkujt kanė prirje tė ndryshme blerjesh. Pėr shembull, femrat ka tė ngjarė tė blejnė veshje, vecanėrisht kėpucė, varėse e sende zbukuruese, si dhe janė tė prirura pėr tė blerė dhurata pėr tė tjerėt mė shumė sesa burrat. Kėta tė fundit janė tė prirur tė blejnė artikuj tė kushtueshėm elektronikė kryesisht pėr vete.
Ky studim ėshtė i pari qė tregon se njė pėrqindje kaq e madhe e popullsisė vuan nga dėshira e pakontrolluar pėr tė blerė. Autorėt e studimit shpresojnė qė kėto rezultate do t’i bindin shkencėtarėt dhe mjekėt pėr ta bėrė pėrparėsi gjetjen e njė kure pėr kėtė lloj sindrome.

Naki
08-11-06, 20:36
Trajtim i ri i pasojave tė diabetit
7.11.2006,zėri i Amerikės
Pėr njerėzit qė vuajnė nga diabeti humbjet e gjymtyrėve pėrbėjnė njė shqetėzim tė vazhdueshėm. Por njė procedure e re trajtimi duket se po i ndihmon kėta tė sėmurėve.
Ray Drogos vuan nga neuropathia, njė komplikim i rėndė i diabetit. Qarkullimi i dobėt i gjakut ka shkaktuar mpirje nė pjesė tė gjymtyrėve dhe njė plagė nė kėmbėn e tij ėshtė keqėsuar si pa u kuptuar. Ai pohon se mjekėt i thane se do t’u duhet t’i presin gjysmėn e kėmbės, ose gjithė kėmbėn deri tek kyēi e ndoshta deri tek gjuri.
Por kėmba e tij nuk do tė pritet falė njė procedure tė re trajtimi nė qėndrėn mjekėsore Aleksian Brothers nė Elk Grove tė shtetit Ilinoi. Pėr tė shmangur prerjen e kėmbės, Roy i ėshtė nėnshtruar njė terapie intensive me oksigjen nė kėtė pajisje tė mbyllur. Pajisja nė formė cilindri ėshtė mbushur me 100 pėrqind oksigjen nė njė nivel mė tė lartė se atmosfera normale dhe pacienti rri i shtrirė nė tė.
Doktor Xhejms Pavlikovski thotė oksigjeni nė njė nivel tė tillė koncentrimi ėshtė aktualisht ilaē. Ky oksigjen stimulon rritjen e venave tė reja tė gjakut dhe ndihmon mbylljen e plagės. Mjekėt thonė se personat me diabet duhet t’i kontrollojnė kėmbėt e veta rregullisht dhe tė shkojnė menjėherė tek mjeku nėse pėsojnė ndonjė prerje ose ēarje nė lėkurė.

Naki
15-11-06, 13:37
A ėshtė mė mirė tė kesh tension tė ulėt apo tė lartė tė gjakut?
14-11-2006,zėri i Amerikės

Mjekėt thonė se nė pėrgjithėsi, ėshtė mė mirė tė kesh tension tė ulėt sesa tension tė lartė tė gjakut. Megjithatė, njė studim i ri tregon se ka njė moment nė tė cilin ėshtė mė mirė qė njerėzit tė cilėt pėsojnė infarkt tė kenė tension tė lartė, dhe ky ėshtė momenti kur ata arrijnė nė spital. Nė Rubrikėn Mjekėsi dhe Shkencė do tė flasim edhe pėr tubat e vegjėl qė vendosen nė zemėr pėr tė parandaluar atakun. Shumica e kėtyre tubave vishen me ilaēe tė ndryshme, por tė dhėna tė reja tregojnė se tubat e veshur me ilaēe paraqesin mjaft rrezik.
Doktor Mihai Georgiade dhe studiues tė tjerė analizuan tė dhėnat e rreth 50 mijė pacientėve amerikanė qė kanė pėsuar infarkt. Infarkti ndodh kur zemra nuk arrin tė shpėrndajė gjak tė mjaftueshėm nė tė gjitha organet e tjera tė trupit.
Sipas njė studimi tė publikuar nė Gazetėn e Shoqatės Amerikane tė Mjekėsisė, ekspertėt analizuan tensionin sistolik tė gjakut – qė ėshtė presioni qė ushtrohet kur zemra kontraktohet. Ata zbuluan se njė njeri qė vjen nė spital me infarkt dhe tė cilit zemra i pompon ende mjaft gjak pėr tė pasur tension tė lartė, ka mė shumė mundėsi pėr tė jetuar sesa njė njeri me tension tė ulėt. “Gjatė kohės qė pacienti arrin nė spital, duket se ėshtė mė mirė qė ai tė ketė tension tė lartė tė paktėn pėr disa orė, sepse kjo tregon se zemra ėshtė mė e fortė”, thotė mjeku Mihai Georgiade.
Kur kontraktimet janė mė tė dobėta, kjo mund tė tregojė se pacienti ka sėmundje mė tė avancuar dhe mundėsi mė tė pakta pėr tė jetuar. Mihai Georgiadei shpjegon: “Pra, tensioni i lartė nė vetvete nuk ėshtė gjė e mirė, por ėshtė njė masė treguese pėr forcėn e zemrės.” Studiuesit thonė se duke ditur nėse pacienti ka ardhur nė spital me tension tė ulėt apo tė lartė, kjo jep informacion tė vlefshėm pėr mėnyrėn se si duhet trajtuar.
Pėr tė parandaluar atakun nė zemėr ka mjete tė ndryshme. I tillė ėshtė tubi zgjerues qė i ngjan njė rrjete tė vogėl, zakonisht prej metali, i cili vendoset brenda njė arterieje pėr tė bėrė tė mundur qarkullimin e njė sasie mė tė madhe gjaku. Pėr t’i veshur kėta tuba pėrdoren ilaēe tė ndryshme, si pėr shembull antibiotikė. Rreth 6 milionė njerėz nė tė gjithė botėn kanė tuba tė veshur me ilaēe tė vendosur nė arteriet e tyre. Disa kardiologėt thonė tani se tubat e veshur me antibiotikė mund tė shkaktojnė mpiksje gjaku. Dr. Michael Lincoff shpjegon: “Nė tub formohen mpiksje tė cilat e bllokojnė atė dhe ndalojnė gjakun qė rrjedh nė arterie. Nė kėtė rast, kjo pjesė e muskulit tė zemrės pėson njė atak.” Disa studiues mendojnė se tubat e veshur me antibiotikė mund tė kenė shkaktuar ēdo vit rreth 6 mijė atake nė zemėr nė Shtetet e Bashkuara. Doktor Craig Smith thotė: “Pavarėsisht se debatet pėr kėtė ēėshtje vazhdojnė, rreziku duket se ėshtė mė i madh se ē’ėshtė menduar mė parė.” Dr. Lincoff thotė se ėshtė shumė e rėndėsishme qė pacientėt qė kanė tuba tė veshur me ilaēe tė vazhdojnė tė marrin mjekime pėr hollimin e gjakut pėr tė mos lejuar mpiksjet. Tani, shkencėtarėt po testojnė njė lloj tubi qė mund tė thithet nga muret e arteries pasi tė ketė kryer funksionin e tij.

Naki
03-12-06, 18:47
Poloniumi dhe pasojat
Ish agjenti rus Litvinenko vdiq para pak ditėsh nė Londėr, por burimet e njė laboratori britanik thonė se nga elementi radioaktiv Poloniumi-210, qe shkaktoi vdekjen e tij, ndodhen te prekur edhe tre persona te tjere.
Poloniumi ėshtė njė element qė nuk zhduket lehtė. Nė fakt policia britanike gjeti gjurmė tė tij nė ēdo vend apo objekt ku kishte qėndruar ish-agjenti rus; hotel, restorant e shtėpi, para se ai tė shtrohej ne spital.
Gjithashtu, tė gjithe ata qė kanė qėnė nė kontakt me Litvinenkon janė thirrur pėr analiza. Shumė dyshime jane krijuar nėse vdekja e ish agjentit rus ishte e rastėsishme apo e qėllimshme. Por njė gje duket qartė se kushdo qė e kreu atė, duhej tė kishte qėnė ekspert dhe me kontakte nė nivele tė larta.
Gaia Vince e revistes New Scientist, thotė se Poloniumi mund tė prodhohet vetėm nė laborator bėrthamor ku ai bombardohet me neutrone. Duket se prodhimi i tij nuk eshte i thjeshtė. Pėr kėtė duhen njohuri e kėrkohen mjete.
Poloniumi-210 shkakton njė vdekje tė ngadalėshme, nėse njeriu bie nė kontakt me te. Doktor Roger Koks ėshtė ekspert pėr materialet radioaktive. Ai thotė se Polonium 210 hyn nė organizėm nė mėnyra tė ndryshme; nėpėrmjet inxheksionit, ushqimit, frymėmarrjes ose nėpėrmjet nje plage tė hapur kur bie nė kontakt me tė. Pastaj ai pėrhapet me shpejtėsi nė trup, duke zėnė vend nė thuajse tė gjitha organet. Shenjat e prekjes nga Poloniumi 210 janė tė ngjashme me ato kur njė njeri preket nga rrezatimi, nė formė djegiesh nė lėkurė.
Poloniumi u zbulua nė vitin 1897 nga shkencėtarėt Mari e Pierr Kuri. Mari Kuri vendosi ta quaj elementin e ri, Polonium, pėr nder tė atdheut tė prejardhjes sė saj, Poloni. Ky emertim ngjalli reagime tė ashpra nė atė kohė, pasi Polonia ndodhej nėn kontrollin rus, prusian e austriak. Atėhere askush nuk e kishte parashikuar, se jo vetėm emri, por edhe pėrdorimi i Poloniumit do tė bėhej njė ditė shkak pėr reagime tė tjera, si keto qe jane shkaktuar nga vdekja e ish agjentit rus. Para se te vdiste, Aleksander Litvinenko akuzoi Kremlinin pėr helmimin e tij, akuzė qė Moska e ka hedhur poshtė

Naki
21-12-06, 15:50
Truri thote gjithmone te verteten

Astrit Lulushi
Zeri i Amerikes, Uashington
19-12-2006



Thuhet se kamera nuk tė gėnjen, por tani shkencėtarėt nė Nju Xhersi kanė njė tjetėr fjalė tė urtė; truri nuk gėnjen kurrė. Shkencėtarėt po punojnė pėr veēimin dhe paraqitjen grafike tė valėve qė krijohen nė tru kur personi mashtron ose thotė njė gėnjeshtėr.

Doktor Julian Kinan po punon nė pėrsosjen e imazhit tė trurit pėr zbulimin e gėnjeshtrės. Lisa ėshtė pjesmarrėse nė eksperiment. Asaj i kėrkohet tė gėnjejė, ndėrkohė qė nė dorė i vendosen fije qė lidhen me njė aparat i cili tregon imazhin e neuroneve tė trurit tė saj. Lisa ėshtė njė tifoze e madhe e klubit sportiv tė bejsbollit Janki tė Nju Jorkut. Pėr tė vlerėsuar shkencėrisht qė Lisa nė mendjen e saj gėnjen, doktor Kinan i kėrkon asaj tė thotė se ėshtė tifoze e skuadrės Red Soks tė Bostonit, rivale e skuadrės Janki. Imazhe tė skuadrės Red Soks dalin nė njė ekran, ndėrsa Lisa zgjedh kėto imazhe, pavarėsisht se ajo parapėlqen skuadrėn Janki. Doktor Kinan skanon pjesėn e djathtė ballore tė trurit tė saj, zonė qė besohet se ėshtė pėrgjegjėse pėr mashtrime dhe gėnjeshtra. Dora e Lisės dridhet ndėrsa ajo u pėrgjigjet pyetjeve. Skanimi nxit njė elektrodė pėr t’i dhėnė Lisės njė goditje tė lehtė elektrike qė shkaton dridhje nė dorėn e saj. Kur ajo gėnjen, dora e saj dridhet mė fuqishėm. Grafiku nė valėn e trurit tė saj gjithashtu tregon njė ndryshim tė thellė sa here qė ajo gėnjen. Thellėsia e grafikut pėrfaqėson shtimin e veprimtarisė nė atė zonė tė trurit. Doktor Julian thotė se kjo ndodh sepse pėr tė thenė njė gėnjeshtėr duhet mė shumė energji, pėr arsye se fillimisht truri mendon tė vėrtetėn dhe pastaj pėrpiqet tė krijojė variantin tjetėr, gėnjeshtrėn. Pas kėsaj, doktor Kinan e ndryshon drejtimin e pyetjeve dhe i kėrkon Lisės tė zgjedhė skuadrėn e saj preferuese, pra tė tregojė tė vėrtetėn e tė thotė se ėshtė tifoze e skuadrės Janki. Kur Lisa thotė tė vėrtetėn, dora e saj nuk dridhet dhe valėt e trurit nuk tregojnė atė veprimtari tė ethėshme siē ndodhte nė rastin kur ajo gėnjente.Gjatė disa provave, doktor Kinan dėrgon njė puls tė dytė mikro-eletrik nė zonėn e trurit qė dyshon se ėshtė pėrgjegjėse pėr gėnjeshtrėn. Ai thotė se kjo ndėrhyrje gjithashtu pakėson nė njė farė shkalle aftėsinė pėr tė gėnjyer besueshėm. Doktor Kinan mendon se pėr kėtė njė prej kandidatėve kryesorė ėshtė zona e trurit nė pjesėn e sipėrme tė ballit e njohur si Sajrusi i veēuar, qė ka funksione tė ndryshme. Por kur kjo zone mpihet ose hiqet, njerėzit humbasin aftėsinė pėr tė gėnjyer ose nuk dinė tė gėnjejnė bindshėm.

Gjatė njė eksperimenti tjetėr, Xhejsėn duhet tė vlerėsojė karakterin e vet. Nė kėto raste, ėshtė e natyrėshme qė njerėzit ta vlerėsojnė veten pozitivisht nė mėnyrė tė ekzagjeruar, pra mashtrojnė veten. Doktor Kinan thotė se disa zona tė trurit tė cilat marrin pjesė nė kėtė vetmashtrim duket se e shtojnė aktivitetin e tyre gjatė kėsaj periudhe. Zonat ballore tė trurit dhe zonat mbiballore eksitohen shumė jo vetėm kur njeriu mashtron apo gėnjen tė tjetrėt, por edhe kur i bėn qejfin vetes. Doktor Kinan thotė se nė tė ardhmen zbulimi i gėnjeshtrės duke ndjekur valėn e trurit do tė jetė mėnyra mė e mire sesa mėnyra me aparatet e deritanishme qė pėrdoren pėr zbulimin e gėnjeshtrės.

Naki
29-12-06, 15:48
Ēfarė solli 2006-a nė shkencė dhe teknologji?

Gjatė 25 vjetėve tė ardhshėm pritet qė Sida tė jetė njė ndėr 3 shkaktarėt kryesorė tė vdekjeve nė botė. Ky parashikim i zymtė vjen nga shkencėtarė nė Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė. Klimatologėt bėjnė parashikime edhe mė tė zymta pėr ndikimin qė pritet tė ketė rritja e temperaturės nė planetin tonė. njė vėshtrim arritjeve kryesore nė mjekėsi dhe shkencė gjatė vitit 2006.
Kohėt e fundit epidemiologėt thanė se do tė bėhet gjithnjė e mė e vėshtirė pėr tė financuar programet e mjekimit nėse nuk ulet numrin e infektimeve tė reja me virusin HIV. 25 milion vetė kanė vdekur nga kjo sėmundje. 39 milion tė tjerė jetojnė aktualisht me Hiv ose me Sidė. Zyrtarėt e shėndetėsisė theksojnė zbatimin e praktikave seksuale qė shmangin infektimet, si pėrdorimin e profilaktikėve.
Nė vitin 2006 Organizata Botėrore e Shėndetėsisė anuloi njė vendim qė pat marrė vite mė parė dhe futi pėrsėri nė pėrdorim pesticidin DDT pėr tė spėrkatur ambjentet e banimit kundėr mushkonjave qė pėrhapin malarjen. DDT u pat ndaluar si pesticid bujqėsor pėr 30 vjet pasi dyshohej se rriste rrezikun pėr kancer. Megjithatė zyrtarėt e shėndetėsisė mendojnė se varianti i ri i kėtij produkti nuk ėshtė i rrezikshėm pėr njerėzit.
Gjatė 2006-s pati njė shqetėsim nė rritje pėr pėrhapjen e gripit tė shpendėve tek njerėzit, dhe nė veēanti shqetėsime se virusi H5N1 mund tė fillonte tė transmetohej nga njė njeri tek tjetri. Shkencėtarėt po pėrpiqen tani tė prodhojnė njė vaksinė kundėr tij.
Nė pėrfundim tė 2006-s zyrtarė tė shėndetėsisė nė Kombet e Bashkuara bėnė thirrje pėr shpėrndarjen e njė vaksine tė re me kosto tė ulėt kundėr virusit HPV i cili shkakton 70 pėr qind tė rasteve tė kancerit nė qafėn e mitrės. Ky lloj renditet nė vend tė dytė nė kanceret mė tė ndeshura tek gratė. Mbipesha doli nė skenė si shqetėsim global. Pėr kėtė u fajėsua mėnyra sedentare e jetesės dhe ushqimet me pėrqėndrim tė lartė yndyre dhe sheqeri. Por u ngrit gjithashtu edhe shqetėsimi pėr prirjen e rrezikshme pėr humbje peshe nė industrinė e modės.
Nė fushėn e kėrkimeve mjekėsore gjatė 2006 ishin nė qendėr tė vėmendjes kėrkimet me qeliza embrionale. Presidenti Bush vuri veton pėr tė mos lejuar pėrdorimin e fondeve federale pėr kėrkime nė Shtetet e Bashkuara. Ndėrsa nė Korenė e Jugut njė shkencėtar u diskretitua pasi kishte pretenduar suksese tė paqena. Megjithatė kėrkimet vazhdojnė nė mbarė botėn.
Nė vitin 2006 sinjale shqetėsuese pėr ngrohjen globale tėrhoqėn vėmendje ndėrkombėtare. Zbulime se si Poli i Veriut ashtu edhe ai i Jugut po shkrijnė i shtangėn shkencėtarėt. Njė studim afat-gjatė arriti nė pėrfundimin se Groenlanda kishte humbur 100 miliardė tonė akull nga viti 2003 deri nė vitin 2005.
Rritja e ēmimeve tė karburantit ndihmoi qė burimet alternative tė energjisė, si era dhe energjia diellore tė bėheshin sektorėt energjetikė me rritjen mė tė madhe nė Shtetet e Bashkuara.
Nė fillim tė vitit 2006, u shėnua njė zbulim i rėndėsishėm arkeologjik. Nė Luginėn e Mbretėrve nė Egjipt u zbulua njė varr 3 mijė vjeēar. Nė shtator shkencėtarėt njoftuan se kishin zbuluar skeletin e njė paraardhėsi tė njeriut qė ka jetuar 3 milion vjet mė parė.
Nasa rifilloi nė 2006-n udhėtimet nė hapėsirė pėr zgjerimin e Stacionit Orbital Ndėrkombėtar. Sondat planetare zbuluan nė Mars gjurmė se ka pasur rrjedha uji. Njė tjetėr sondė dėrgoi nė Tokė pamje mahnitėse tė Saturnit dhe unazave tė tij. Ndėrsa nė gusht, njė konferencė e astronautėve i hoqi Plutonit statusin e planetit, megjithatė Nasa nuk e ka braktisur atė, pasi do tė dėrgojė atje njė sondė qė arrin nė vitin 2015. Ndėrkohė Nasa njoftoi se ka nė plan tė fillojė punėn pėr prodhimin e flotės sė re tė anijeve tė hapėsirės dhe pėr ndėrtimin e njė stacioni ndėrkombėtar nė Hėnė brenda vitit 2020. //rd//

Naki
11-02-07, 22:06
Turqi: Identifikohet njė lloj vdekjeprurės i gripit tė shpendėve
09-02-2007

Autoritetet nė Turqi konfirmuan se njė lloj gripi shpendėsh, qė ka mundėsi tė jetė vdekjeprurės pėr njerėzit, shkaktoi ngordhjen e pulave nė njė fshat turk.
Ministria turke e Bujqėsisė tha sot se virusi H5N1 i gripit tė shpendėve shkaktoi ngordhjen e 170 pulave nė njė fshat nė pjesėn juglindore tė vendit. Autoritetet e sektorit tė bujqėsisė kanė vendosur karantinėn dhe asgjėsuan tė paktėn 1 mijė pula nė atė zonė. Gripi i shpendėve shkaktoi vdekjen e 4 vetave nė atė rajon vitin e kaluar.
Ndėrkohė, autoritetet britanike thanė se virusi i gripit tė shpendėve i gjetur tek gjelat e detit nė njė fermė nė Anglinė lindore mund tė jetė identik me njė virus qė shkaktoi ngordhjen e patave tė egra nė Hungari.
Hetuesit thanė dje se pulat e importuara nė Britani nga Hungaria, pasi ishin trajtuar pjesėrisht kundėr infektimeve, mund tė kenė sjellė virusin H5N1 nė fermėn britanike. //rd//

Albanian eX|PerT
14-04-07, 01:23
Semundjet e zemres, 54% nga trazirat e '97-ės

Eglantina Bardhi

10-04-2007


Sipas studimit tė DSHP-sė, 54% e pacientėve me sėmundje zemre kishin humbur njerėzit ose paratė

Humbjet nga trazirat e vitit '97 kanė ndikuar nė sėmundjet e zemrės, pėr shumė shqiptarė. Humbje e njerėzve tė afėrm, humbja e parave dhe traumat e shumta, kanė qenė faktorėt kryesor tė riskut nė "goditjen" e zemrave tė shqiptarėve gjatė trazirave tė kėtij viti. Ky ėshtė konkluzioni i Departamentit tė Shėndetit Publik, sipas tė cilit, rreth 54 pėr qind e pacientėve tė shtruar nė Kardiologji gjatė vitit 98-2000, kanė pasur probleme tė shkaktuara nga viti '97. Pikėrisht, pas 10-vjetėsh nga trazirat e '97, ky departament vendosi tė bėjė publike dėmet qė kanė sjellė mbi zemrat e shqiptarėve, tragjeditė e kėtij viti. Dėme kėto qė, sipas tyre, janė shumė tė rėnda dhe tė parikuperueshme. Madje nė studim theksohet se kėto trazira kanė ndikuar pothuajse njėsoj mbi sėmundjet e zemrės, sa edhe Hipertensioni, qė konsiderohet njė ndėr risqet kryesore tė kėtyre sėmundjeve.

Studimi

Nė studimin e Departamentit tė Shėndetit Publik, janė pėrfshirė 1088 pacientė tė shtruar nė pavijonin e Kardiologjisė nė QSUT dhe plot 54 pėr qind e tyre kishin humbur njerėzit, paratė ose pasurinė, nė vitin '97. "Ky ishte njė vit trazirash politike dhe ekonomike dhe njė numėr i madh shqiptarėsh pėsuan humbje dhe trauma, qė u reflektuan direkt nė sėmundjet e zemrės",- pohojnė specialistėt, duke shtuar se kėto trauma kanė lėnė gjurmė tė pėrjetshme mbi kėta pacient. Kėshtu, 35 pėr qind e pacientėve tė pėrfshirė nė studim kishin humbur tė paktėn njė person shumė tė dashur, shumica nga vrasjet dhe aksidentet. Sipas specialistėve, sėmundjet e zemrės tek kėta persona kanė qenė shumė tė rėnda, madje dhe kanė kaluar infarkt, pėr shkak tė tronditjes sė madhe qė iu ka ardhur. Ndėrsa rreth 30 pėr qind e pacientėve, po sipas studimit, kishin humbur paratė ose shtėpitė nė firmat piramidale, faktor ky qė sipas specialistėve ka ndikuar fuqishėm nė rėndimin e sėmundjeve tė zemrės. "Humbja e pasurisė dhe varfėrimi i menjėhershėm i njerėzve ndikon tepėr negativisht dhe stimulon sėmundjet e zemrės",- thonė specialistėt, duke shtuar se ky ėshtė njė tregues shumė i qartė, qė ka dalė pikėrisht nga studimi. Ndėrkohė, ata shpjeguan se humbja tregon njė stres psiko-social, i cili luan rol nė stimulimin e sėmundjeve tė zemrės dhe kėto humbje kanė qenė tė pranishme nė zemrat e mijėra shqiptarėve nė vitin 1997. Madje ata pohojnė se kėto humbje kanė lėnė gjurmė tė pėrjetshme, mbi ata persona qė i kanė pėrjetuar ato dhe padyshim, theksojnė mjekėt, zemra ka qenė mė e goditura sepse ėshtė manifestuar me sėmundje.

35 pėr qind e pacientėve tė pėrfshirė nė studim, kishin humbur tė paktėn njė person shumė tė dashur

30 pėr qind e pacientėve, po sipas studimit, kishin humbur paratė ose shtėpitė nė firmat piramidale

Artisti
26-04-07, 08:25
Medizina ka bere nje hap te madh kunder Rrakut ne gji i cili paraqitet kryesisht te femrat, eshte zbuluar Injekcioni me te cilin nese injekcionohen femrat para heres se pare seksuale, eshte e sigurt qe ato nuk do te kene probleme me vone me rrakun ne gji.

Per informacione me te sakta ju informon mjeku juaj.

.

Artisti
28-04-07, 11:31
Eshte zbuluar-konstatuar se nga "Deo" qe perdoret nga gati te gjithe njerezit per te evituar djersitjen e mundshme nen sqetulla, rritet mundesia e rrakut ne gji, sidomos kjo menyre me se shumti i atakon meshkujt.

Te gjitha "Deot" kane perberje te nxitesit qe shkakton rrakun ne gji !!!!.

Informacionet mund t`i merrni nga mjeku i juaj.


.

Naki
18-10-07, 20:24
Nė Qendrėn Emergjente tė Klinikės Universitare tė Kosovės ėshtė bėrė inaugurimi i fazės sė dytė tė Qendrės sė Telemjekėsisė. Ky program mundėson pjesėmarrjen nė operacionet dhe ndėrhyrjet qė ndodhin nė Kosovė edhe tė kirurgėve qė gjenden nė vende tė tjer

http://www.rtv21.tv/site/img/images/content/news/QKU%20-%20llogo.JPG Pas pėrpjekjeve shumė vjeēare tė kirurgut shqiptaro-amerikan Rifat Latifi, profesor nė Universitetin e Arizonės, nė Kosovė ka filluar tė zbatohet Telemjekėsia, teknikė kjo e re, pėrmes sė cilės mjekėt nė vende tė ndryshme mund tė marrin pjesė nė njė operacion sikur tė jenė bashkė, brenda sallės sė operacionit. Nė inaugurimin e fazės sė dytė tė kėtij programi ka marrė pjesė presidenti i vendit, Fatmir Sejdiu. "Do tė ndėrtojmė Kosovėn njė shtet tė pavarur demokratik nė njė shteg tė vlerave edhe tė teknologjisė nė tė gjitha fushat, e edhe nė atė tė mjekėsisė”, ka thėnė presidenti Sejdiu.
Ky projekt i cili konsiderohet mjaft i rėndėsishėm pėr fushėn e shėndetėsisė kosovare ėshtė financuar nga qeveria e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ndėrsa implementohet nga Fondacioni Inetrnacional "Virtual Hospital". Kristina Miner, nga departamenti amerikan i shtetit, me kėtė rast ka thėnė se ky projekt ėshtė njė hap i rėndėsishėm dhe mundėsi pėr tė mėsuar mė tė rejat e shėndetėsisė dhe teknologjinė me tė avancuar mjekėsore. “Projektet tė tilla i duhen vendeve siē ėshtė Kosova", shtoi ajo.
Ndėrkaq, ministri i shėndetėsisė, Sadik Idrizi, tha: "Ne po mundohemi qė tė fusim njė sistem modern, qėllimi i tė cilit ėshtė ofrimi i shėrbimeve shėndetėsore dhe nė vazhdėn e kėsaj ėshtė qendra e telemjekėsisė”.
Faza e parė e programit tė Telemjekėsisė nė Kosovė ka filluar tė zbatohet nė dhjetor tė vitit 2002.\18.10.07\

vjeshta
19-10-07, 17:22
Medizina ka bere nje hap te madh kunder Rrakut ne gji i cili paraqitet kryesisht te femrat, eshte zbuluar Injekcioni me te cilin nese injekcionohen femrat para heres se pare seksuale, eshte e sigurt qe ato nuk do te kene probleme me vone me rrakun ne gji.

Per informacione me te sakta ju informon mjeku juaj.

.

Mos e ke gabim Artist ......nuk po me kujtohet saktesisht ,por me sa e di une se injekcioni eshte zbuluar per rakun ne miter e jo ne gji ??

Naki
13-11-07, 13:48
Shpikja e njė inxhinieri mund tė zėvendėsojė kimioterapinė
09-11-2007 & Zėri i Amerikes

Historia e njė burri, i cili u diagnostikua me kancer dhe duke provuar forma tė ndryshme kurimi, arriti nė pėrfundimin se duhet tė kishte njė mėnyrė mė tė mirė pėr tė trajtuar sėmundjen, sesa kimioterapia.
Xhon Kansas jeton me gruan e tij nė ishullin Sanibel nė Florida. Pesė vjet mė parė ai u diagnostikua me kancer, por ajo qė e tronditi mė shumė ishin pamjet e fėmijėve qė i nėnshtroheshin kimioterapisė. "I shihja fėmijėt tek humbisnin buzėqeshjen e tyre, humbnin flokėt... kėshtu qė i thashė vetes: kimioterapia e sotme ėshtė e tmerrshme dhe duhet tė ketė patjetėr njė mėnyrė mė tė mirė pėr tė trajtuar kancerin".
Kansas nuk kishte njohuri nga fusha e mjekėsisė. Ai ishte inxhinier elektronik dhe mendoi se valėt e radios mund tė pėrdoren pėr tė shkatėrruar tumoret. Ai pėrdori pjesė tė radios dhe enėt e gatimit qė pėrdorte gruaja e tij Marianne pėr tė ndėrtuar kėtė pajisje. "Mė zgjoi nga gjumi nė mes tė natės nga zhurma qė bėnte nė kuzhinė". Pajisja pėrdor valėt e radios nė vend tė radioaktivitetit pėr tė shkatėrruar qelizat kanceroze.
Doktor Steven Curley, i specializuar nė trajtimin e kancerit pėrmes frekuencave tė radios tani ėshtė i pėrfshirė nė eksperimentin e Kansasit. "Ėshtė njė arritje e paparė. Njė qytetari tė thjeshtė i erdhi nė mend ideja dhe kishte mundėsitė dhe aftėsitė tė krijonte kėtė pajisje". Doktor Curley thotė se trajtimi ka potencialin tė shkatėrrojė kancerin pa operacion.
Teknika e Kansasit me valėt e radios shkatėrroi tumoret kanceroze nė mėlēinė e lepujve. Arritja e tij do tė botohet nė numrin e dhjetorit tė revistės mjekėsore Kanceri. "E kuptova rėndėsinė e asaj qė kisha krijuar, vetėm pasi lexova tekste e botuara pėr tė", thotė Kansas.
Ekspertėt theksojnė se studimet janė ende nė fazat paraprake. Onkologu Robert Young. "Do tė parashikoja, bazuar nė ato qė dimė tani, se ndoshta do tė duhen 5 vjet nga prova e parė klinike tek njerėzit. Ndoshta edhe mė shpejt". Kanceri i Kansasit ėshtė pakėsuar, por pėr sa kohė do tė zgjasė kjo gjendje nuk dihet. "Dėshira ime e vetme ėshtė tė jetojė aq gjatė sa tė shohė provėn e parė klinike tė eksperimentit tim tek njerėzit". //rd//

Gjumashja
04-12-07, 18:30
Puna natėn dhe kanceri; Skanimet e tepėrta mjekėsore shkak pėr sėmundje...
Zėri i Amerikės, Uashington
04-12-2007

Puna natėn mund tė shtojė rrezikun e prekjes nga kanceri
Njė njoftim shqetėsues pėr ata qė punojnė gjatė turnit tė natės: njė studim i ri thekson se ata janė nėn njė rrezik tė shtuar pėr t’u prekur nga kanceri. Pas shpalljes sė rezultateve tė studimit qė arriti nė kėtė pėrfundim, Agjencia ndėrkombėtare pėr kėrkime nė fushėn e kancerit, degė e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė tha se sė shpejti do ta klasifikojė punėn natėn si njė ndėr shkaktarėt e mundshėm tė kancerit. Dhe ka gjasa qė njė hap tė ngjashėm tė ndėrmarrė edhe shoqata amerikane kundėr kancerit, e cila nė tė kaluarėn i ka parė me dyshim pretendime tė tilla tė ngjashme.
Dihet se qėndrimi nė diell, pa masa mbrojtėse, mund tė shkaktojė kancer nė lėkurė. Tani thuhet se edhe qėndrimi nėn dritė artificiale mund tė shkaktojė kancer, jo nė lėkurė, por nė organizėm. Agjencia pėr kėrkime nė fushėn e kancerit, thotė se sė shpejti ka nė plan tė shpallė zyrtarisht se njerėzit qė punojnė nė turnet e natės, mund tė pėrballen me njė shkallė mė tė lartė rreziku nga kanceri. Edhe Shoqata amerikane kundėr kancerit thotė se ka tė ngjarė tė ndėrmarrė tė njėjtin hap. Dhe ky hap pėr kėtė shoqatė mund tė quhet i madh, pasi prej kohėsh ajo i ka parė me dyshim tė dhėnat qė e lidhin punės e natės me kancerin, duke i quajtur, si tė pabaza, kundėrthėnėse ose tė pavėrtetuara. Hapi i tanishėm bazohet nė rezultatet e kėrkimeve shkencore, sipas tė cilave mes njerėzve qė punojnė nė turnet e natės, rastet e kancerit tė gjirit tek gratė dhe rastet e kancerit tė prostatės tek burrrat janė mė tė larta sesa tek ata qė punojnė ditėn. Por vetėm kjo nuk provon se puna natėn mund tė shkaktojė kancer. Pėr tė vėrtetuar njė gjė tė tillė duhet qė njerėzit qė punojnė natėn tė kenė tė pėrbashkėt edhe faktorė tė tjerė qė i bėn ata mė tė pambrojtur ndaj kancerit. Shkencėtarėt shpesh kanė thėnė se puna e natės ėshtė e rrezikėshme, pasi ajo prek orėn biologjike tė trupit. Ata thonė se organizmi i njeriut prodhon njė lloj hormoni, i quajtur Melatonin i cili pengon zhvillimin e kancerit, dhe ėshtė vėrtetuar se prodhimi i kėtij hormoni gjatė natės pakėsohet. Gjithashtu, njerėzit qė punojnė nėn dritė artificiale ka gjasa tė kenė nivele tė ulta tė hormonit melatonin. Megjithatė ka shumė njerėz qė dyshojnė nėse puna natėn ka lidhje me kancerin. Por nė qoftėse provohet se tė punuarit natėn mund tė bėhet shkak pėr kancer, kjo do tė ndikojė tek miliona vetė nė mbarė botėn. Llogaritet se afro 20 pėrqind e fuqisė punėtore nė vendet e zhvilluara punojnė natėn.
Skanimet e panevojshme mjekėsore shkaktojnė sėmundje
Shkencėtarėt thonė se aparatet mjekėsorė tė skanimit mund tė sjellin dėm pėr shėndetin kur pėrdoren nė raste tė panevojshme. Kjo pėr arsye se kėto aparate pėrdorin rrezatim tė lartė.
Xhei Sutfin ka kryer njė numėr skanimesh. Ky fėmijė 5 vjeēar ka 7 tumore nė tru. Tani e nėna e tij ka zgjedhur midis dy alternativave; tė vazhdojė skanimet apo tė besojė rezultatet e njė studimi tė ri ku thuhet se skanimet janė tė dėmshėm pėr fėmijėt si Xhei Sutfind.
Nėpėrmjet skanimit, mjekėt mund tė shohin se ēfarė ndodh brenda trupit tė njeriut. Ata marrin imazhe 3 dimensionale qė ndihmojnė mė mirė pėr zbulimin e kancerit. Por studimi i botuar nė revistėn mjekėsore tė Nju Englandid, paralajmėron se skanimet mund tė shkaktojnė kancer dhe se nė ēdo 3 skanime qė kryehen, njė ėshtė i panevojshėm. Doktor David Brener ėshtė njė nga autorėt e studimit.
Ai thotė se kur njė njeri vjen nė qėndrėn e urgjencės me dhimbje nė stomak ose dhimbje kronike nė kokė, personi dėrgohet menjėherė pėr skanim, para se tė vizitohet nga mjeku. Por kjo procedurė tani vihet nė pikėpyetje nga ana e studimit.
Nė studimin e doktor Brenerit thuhet se rezatimi radioaktiv qė rrjedh nga skanimi do tė bėhet shkak pėr afro 2 pėrqind tė tė gjithė kancereve nė 20 vjetėt e ardhshėm.
Autorėt i bazojnė kėto shifra tek mbijetuesit e bombės atomike nė Japoni, tek tė cilėt u vu re shtimi i rrezikut tė kancerit pasi ata morrėn tė njėtėn dozė rezatimi mė atė qė pacientėt marrin kur kryejnė disa skanimeve. Aparatet e skanimit pėrdorin doza mė tė larta rezatimi radioaktiv sesa pėrdoret nga aparatet me reze Rongen apo X. Por gjatė studimit u vu re se nė ēdo 4 mjekė, tre prej tyre e nėnvlerėsojnė kėtė dozė dhe se nuk janė tė vetdijshėm se shtimi i rrezatimit radioaktiv shton rrezikun e kancerit.
Dhe mė shumė nė rrezik janė fėmijėt si Xhei, organizmi i tė cilėve ėshtė mė i ndjeshėm ndaj rrezeve. Doktor Raimond Ze, ėshtė shef i radiologjisė nė spitalin e fėmijėve nė Uashington.
Ai thotė se fėmijėt janė ndryshe. Janė mė tė vegjėl dhe disa organe tė tyre janė mė tė ndjeshėm. Prandaj mjekėt synojnė uljen e dozave dhe terapi qė t’u pėrshtatet fėmijėve.
Pėr tė marrė kėto pamje duhet mė pak se njė sekondė dhe kjo mėnyrė eleminon nevojėn pėr anestezi, pasi fėmija nuk duhet tė lėvizė. Kjo ėshtė arsyeja pėrse numri i skanimeve pėr fėmijėt ėshtė rritur dukshėm. Nė studim thuhet se njė milionė skanime pediatrike nė vit nuk janė tė nevojėshme, dhe pėr kėtė arsye kėta fėmijė pėrballen me rrezikun e kancerit. Por nėna e Xheit, Kathy Sutfin thotė se nė rastin e djalit tė saj, tė mirat nga skanimi janė mė tė shumta sesa rreziqet.
Ajo thotė se pa skanim, mjekėt nuk do tė dinin se ēfarė ndodh brenda trupit tė pacientit, apo nė ēfarė gjendje ėshtė tumori pėr tė pėrcaktuar sesi tė luftohet ai.
Autorėt e studimit janė tė njė mendimi se skanimet janė njė mjet i vlefshėm mjekėsor, por mjekėt dhe pacientėt duhet tė sigurohen qė kalimi nė aparatin e skanimit tė bėhet vetėm kur njė mėnyrė e tillė diagnostikimi ėshtė e nevojėshme dhe rrezatimi radioaktiv nė nivelin e pėrshtatshėm.

Naki
18-12-07, 16:43
Mungesa e jodit nė trupin e njeriut shkakton probleme tė mėdha shėndetėsore e deri tek kretenizmi. Instituti kombėtar i shėndetit publik ka zhvilluar njė hulumtim ku konstatoi se ėshtė zvogėluar mungesa e jodit nė ushqimin e banorėve tė Kosovės.\18.12.07\

http://www.rtv21.tv/site/img/images/content/news/UNICEF.jpg


Nė Kosovė qė nga vitet e 80-ta nuk ka pasur shėnime tė sakta pėr pranin e jodit nė trupin e njeriut ndėrkaq, zonat endemike tė njohura pėr mungesė tė jodit kanė qenė Deēani, Peja dhe Gjakova. Pas pėrfundimit tė luftės gjegjėsisht nė vitin 2001 Instituti kombėtar i shėndetit publik mori iniciativėn pėr hulumtimin e pėrqindjes sė jodit nė popullatėn e Kosovės.
Ky hulumtim ka rezultuar se 50% e grave nė moshėn e fertilitetit vuajnė nga mungesa e jodit, dhe kjo pėrqinjde ėshtė konstatuar edhe te fėmijėt e moshės shkollore qė ėshtė vlerėsuar si alarmuese. Mė pas, me hapat e ndėrmarra nga institucionet pėrkatėse kjo pėrqindje ka shėnuar rėnie tė dukshėm: "Me qėllim qė tė shohim rezultatet se sa ka qenė rezultat tona e nis me hulumtimin dytė ku u vėrtetuar se 90% e familjeve 0.82 % e rėndė 24 % e fėmijėve tė shkollave".
Sipas mjekėve Jodi ka rėndėsi tė madhe pėr shėndetin e gjithmbarshėm tė nė jetėn e njeriut: "Ėshtė konstatuar nė bazė tė hulumtimeve qė mungesa e jodit ndikon tek shtatzėnat nė lindjen e parakohshme, tek fėmijėt ndikon nė zhvillimin jo adekuat...", ka thėnė Agron Gashi, nga UNICEF.
Nė nivel Botėror llogarit qė rreth 2 miliard banorė vuajnė nga mungesa e jodit, dhe kjo ka bėrė qė javėn qė shkoi nė Nju Jork, nė njė konferencė ndėrkombėtare ,tė kėrkohet nga qeveritė qė ti kushtohet rėndėsi e veēantė kėsaj ēėshtjeje.

Naki
13-01-08, 20:06
Testosteronet nė formė tabletash, tė paefektėshme


Njė studim tregon se marrja e testosteroneve nuk i ndihmon burrat e moshuar pėr t’u bėrė mė tė fortė e mė tė shkathėt. Nė Shtetet e Bashkuara, qindra mijėra tė moshuar marrin testosteron nė formė tabletash duke shpresuar pėr forcimin e muskujve e tė kockave dhe pėr njė jetė cilėsore.
Ndėrsa burrat moshohen, niveli i hormonit testosteron nė gjak pakėsohet. Shkencėtarėt pranė qėndrės mjekėsore tė universitetit Utrecht nė Holandė, kryen kohėt e fundit njė studim pėr tė parė nėse marrja e kėtij hormoni nė formė tabletash mund t’i ndihmojė ata nė pėrmirėsimin e gjendjes fizike.
Mjekja Mariel Emelot Vonk thotė se qėllimi i studimit ishte pėr tė parė nėse testosteroni ndihmon pėr parandalimin e shenjave tė plakjes. Nė studim u pėrfshinė 207 burra tė moshės 60-80 vjeēare tė cilėve iu dhanė testosteron nė formė tabletash pėr 6 muaj. Mjekja Ivone van der Shoun, njė prej autoreve tė studimit thotė se shpresohej qė testosteroni do tė ndihmonte nė uljen e shtresave tė dhjamit nė bark. Por gjatė studimit nuk u vu re njė pakėsim i tillė. Shkencėtarėt panė se niveli i kolesterinės sė mirė u pakėsua tek burrat qė merrnin testosteron. Nė pėrgjithėsi, studimi tregoi se marrja e testosteronit nė formė tabletash nuk sillte ndonjė tė mirė pėr shėndetin, prandaj shkencėtarėt dolėn me rekomandimin qė ai tė mos pėrdoret. Mjekja Emelot Vonk thotė se ka plot mėnyra qė burrat e moshuar mund tė pėrdorin pėr tė shftuar fuqinė, pėrmirėsuar funksionin mendor e mposhtur plogėshtinė. Kėto mėnyra janė ushtrimet fizike e ushqimet e shėndetshme.

Marrė nga Zėri i Amerikės

Naki
17-01-08, 23:34
Programe pėr fėmijėt e moshės parashkollore

Ekspertėt thonė se fėmijėt e moshės parashkollore mund tė mėsohen sesi tė mbajnė mend mė mirė, si tė tregohen mė tė pėrmbajtur, mė tė durueshėm dhe mė tė vemendshėm. Dhe kėto janė disa veti qė i pėrgatisin ata pėr tė mėsuar mė mirė nė fuisha tė tjera
Mposhtja e tundimit, injorimi i gjėrave qė largojnė vemendjen dhe pėrshtatja me ndryshimet, janė aftėsi mendore qė e ndihmojnė njeriun tė pėrparojė nė jetė, por kėto rrallė zenė vend nė programet mėsimore nė kopshte a shkolla.
Njė studim i kryer nga ekspertė thotė se fėmijė tė moshės 4 vjeēare mund t’i mėsojnė kėto aftėsi dhe tė pėrmirėsojnė kujtesėn e tyre nėpėrmjet lojrave tė posaēme. Ekspertėt e quajnė kėtė program mėsimor Mjetet e Mendjes dhe e kanė provuar tek 150 fėmijė tė moshės parashkollore.
Gjatė kėtij mėsimi, fėmijėt u nxitėn tė mendojnė se po luanin. Pastaj iu tha tė kryenin veprimtari tė pėrbashkėta si pėr shembull lexim. Ata gjithashtu u nxitėn tė flisnin me veten e tyre dhe me zė tė lartė rreth gjėrave qė dėshironin tė bėnin, veprime qė nxisin vendimmarrje dhe vetkontroll.
Studimi zgjatė dy vjet, por nė fund tė vitit tė parė mėsuesit ishin shumė tė kėnaqur me rezultatet e nxėnėsve dhe nėn vitin e dytė kėrkuan qė nė program tė pėrfshiheshin tė gjithė fėmijėt e shkollės. Rezultatet e provimeve pėrfundimtare treguan se ata fėmijė qė morrėn pjesė nė kėtė program kishin kujtesė mė tė fortė, ishin mė tė vemendshėm dhe mė tė pėrmbajtur sesa moshatarėt e tyre jashtė programit.

marrė nga Zėri i Amerikės

Naki
21-01-08, 22:20
INFLAMACIONI I APARATIT TRETĖS

Gastro-enteritet nuk janė karakteristikė vetėm e stinės sė nxehtė, por mesa duket mund tė shfaqen dhe gjatė dimrit.
Shkaqet janė viruse tė ndryshme, qė janė patogjenė pėr aparatin tretės.
Nė ajėr janė gati 200 viruse qė qarkullojnė, disa prej tė cilėve kur gjejnė terren tė pėrshtatshėm bėhen patogjenė dhe prekin aparatin e frymėmarrjes duke shfaqur atė qė quajmė: “grip”, “rrufė”, etj. Ndėrsa tė tjerė mund tė prekin aparatin tretės, duke u shfaqur gastro-enteritet, tė cilėt s’janė gjė tjetėr veēse inflamacion i aparatit tretės qė pėrfshin: stomakun, zorrėt e holla dhe ato tė trasha. Shpesh mendohet se kjo sėmundje ėshtė karakteristikė vetėm e stinės sė verės, por nuk ėshtė e vėrtetė. Natyrisht nė verė numri i rasteve mund tė jetė mė i lartė, sepse shfaqja e gastro-enteriteve favorizohet nga temperaturat e larta, por siē shihet ėshtė e pranishme edhe gjatė dimrit.
Si shfaqen, ēfarė ankesash ka pacienti?

Simptomat pėrfshijnė diarrenė e ujshme dhe tė vjellat. Personi i infektuar mund tė ketė dhimbje koke, ethe, dhimbje barku, tė lokalizuara mė tepėr nė pjesėn e poshtme tė barkut. Ndonjėherė mund tė ndodhė qė tė shfaqet dhe temperatura.
Eshtė e vėrtetė qė nė rastet kur mund tė shfaqet diarre nuk duhen marrė menjėherė medikamente?
Po, kjo ėshtė shumė e vėrtetė, pasi nė njė farė mėnyre diarreja apo edhe tė pėrzierat, janė reagim mbrojtės i organizmit, pasi nė kėtė mėnyrė trupi largon mikrobet dhe kimikatet qė gjenden nė tė. Prandaj kėshillohet qė me shfaqjen e diarresė tė mos merren menjėherė ilaēe, por vetėm pas 24 orėve tė para, kohė e mjaftueshme pėr organizmin qė tė “vetėpastrohet”. Nė rast tė kundėrt, organizmi nuk do tė arrijė tė pastrohet nga toksinat qė lėshojnė kėto dhe do nisin tė shfaqin efekte anėsore: dhimbje koke, dobėsi dhe mund tė ndodhė qė problemet tė rishfaqen dhe pas disa ditėsh.
Kush rrezikon tė preket nga kėta forma virozash dhe si mund tė trajtohen?

Nuk ka grupmosha mė tepėr tė rizikuara dhe mė tė mbrojtura, ēdokush mund tė infektohet pėr vetė natyrėn e shkaktarėve dhe mėnyrės sė transmetimit. Pėr kėtė arsye rekomandohet qė tė gjithė tė tregojnė kujdes maksimal, sidomos personat qė kanė sistem imunitar tė dobėt. Pėrsa i pėrket trajtimit, do theksoja se mjekimi bėhet nė varėsi tė gjendjes dhe shkaktarėve. Kėshtu nė rastet e gastro-enteriteve inflamatore, qė janė kryesisht me natyrė bakteriale mund tė pėrdoren antibiotikėt. Ndėrsa nė rastet qė nuk i pėrgjigjen mjekimit apo qė kanė kaluar nė fazė dehidrimi tė rėndė, natyrisht kėrkohet trajtim i specializuar nė spital. Nė pėrgjithėsi rekomandohet trisol, sidomos pėr fėmijėt, i cili mund tė pėrgatitet nė kushtet e shtėpisė.
Si mund tė pėrgatitet trisoli?
Njė paketė trisol hidhet nė 1 litėr ujė tė pastėr, zihet, ftohet dhe i jepet pacientit qė ta pijė. Duhet treguar kujdes ndaj sasisė sė ujit, as mė pak e as mė shumė, sepse ēdo ndryshim nė sasi ndikon nė efektit e trisolit.
Si mund tė parandalohen kėto probleme?

Fakti qė janė viruse qė qarkullojnė nė ajėr e bėjnė tė pamundur mbrojtjen komplete. Gjithsesi rekomandohet shmangia e kontaktit me persona tė sėmurė, vendet e mbipopulluara, respektimi i njė higjiene tė mirė personale dhe larjes sė shpeshtė tė duarve. Kujdes duhet treguar nė ujin e pijshėm, dhe personat qė kanė depozita nė shtėpi, duhet t’i derdhin herė pas here dhe t’i lajnė.

SHENJAT

diarre e ujshme

tė vjella ose tė pėrziera

dhimbje koke

ethe

dhimbje stomaku

kėputje trupi

temperaturė

mungesė oreksi

dhimbje gjymtyrėsh dhe muskujsh

Naki
07-02-08, 16:58
Studim mbi vlerat e vitaminės E

Burime tė vitaminės E mund tė gjenden nė ēdo dyqan qė tregėton perime, nėnprodhime drithėrash, vaj vegjetal, arra e tė tjera.Shkencėtarėt thonė se vitamina E, nė gjendje natyrale, ndihmon dhe mbron trupin nga sėmundjet e zemrės e kanceri.
Mjekja Benedeta Bartali pranė universitetit Jell, ėshtė njė prej autoreve tė studimit qė lidh vitaminėn E me nivelin e lėvizshmėrisė tė njerėzve tė moshuar.Ajo thotė se rezultatet e studimit tregojnė se kur vitamina E mungon, funksionet fizite tė njeriut dobėsohen.
Nga viti 1998 deri mė 2003, mjekja Bartali dhe kolegėt e saj studjuan nivelet e kėsaj vitamine nė gjak tek 698 italianė, burra e gra tė moshės mbi 65 vjeē. Ata gjithashtu analizuan e krahasuan funksionet fizike tė tyre gjatė ecjes, qėndrimit nė kėmbė, ulur dhe ruajtjes sė drejtpeshimit.
Gjatė njė periudhe 3 vjeēare, 50 pėrqind e kėtyre tė moshuarve pėrjetuan plogėshti fizike qė u shoqėrua me njė rėnie tė nivelit tė vitaminės E. Doktoreshė Bartoli thotė se studime tė tjera nevojiten pėr ta lidhur pakėsimin e aftėsive fizike me rėnien e nivelit tė vitaminės E.
Vetėm atėherė, thotė ajo, shkencėtarėt mund tė jenė nė gjendje tė zhvillojnė njė strategji pėr parandalimin ose vonimin e pasojave tė plakjes.81 vjeēarja Lois Akampora pėrpiqet tė hajė ushqime tė shėndetėshme dhe kryen ecje ēdo ditė. Por ajo thotė se sa mė e moshuar bėhet aq me tepėr vė re tek vetja ndryshime mendore e fizike. Kjo e shtyn atė t’i kushtojė rėndėsi marrjes sė vitaminės E.
Shkencėtarėt rekomandojnė marrjen ēdo ditė tė 15 deri 30 miligramėve vitaminė E nėpėrmjet perimeve dhe drithrave. Sipas institutit amerikan tė shėndetit, vitamina E nė formė natyrale ėshtė mė e efektshme sesa vitamina sintetike pėr mbrojtjen e organizmit nga sėmundjet.

marrė nga zėri i Amerikės

Naki
25-03-08, 17:34
Mungesa e ndjenjės sė nuhatjes, shenjė paralajmėruese e sėmundjeve neurologjike

Sipas njė studimi , humbja e ndjenjės sė tė nuhaturit mund tė jetė njė nga shenjat e herėshme paralajmėruese pėr sėmundje tė rėnda neurologjike.
Dihet se aroma apo era pėrbėhet nga grimca molekulash shumė tė voglaqė thithen nėpėrmjet hundės dhe shkojnė nė qelizat pėrkatėse tė trurit. Shpesh njė aroma na kujton njė kohė apo vend tė caktuar. Pra del se ndjenja e aromės ka lidhje me kujtesėn dhe kur kjo ndjenjė humbet, duket se nė qelizat e trurit ka ndodhur diēka.
Studimi i ri lė tė kuptohet se humbja e aftėsisė pėr nuhatje mund tė jetė shenjė e shtimit tė rrezikut pėr prekjen nga sėmundja e Parkinsonit, sėmundje e rėndė neurologjike. Shkencėtarėt nė shtetin Havai morrėn nė shqyrtim mė shumė se 2 mijė persona tė cilėve iu tha tė provonin erėra apo aroma tė ndryshme.
Gjatė provave, pjesmarrėsve iu dha tė nuhasnin aroma duke filluar nga limoni, gazi natyror, e sapun e iu kėrkua atyre tė identifikonin erėn pėrkatėse, pra nga cili objekt vinte.
Rezultatet treguan se personat qė nuk ishin nė gjendje tė pėrcaktonin aromat pėrkatėse kishin 5 herė mė shumė gjasa tė prekeshin mė vonė nga sėmundja e parkinsonit, nė krahasim me pjesmarrėsit e tjerė qė u treguan mė mirė pėrsa pėrket identifikimit tė aromės.
Sipas studimit, ndjesia e nuhatjes shpesh duket se zhduket 4 vjet pėrpara shfaqjes sė shenjave tė zakonėshme tė Parkinsonit siē janė dridhjet e gjymturėve dhe vėshtirėsi nė ecje.
Studime tė mėparėshme kanė treguar se njė pakėsim i ndjenjės sė nuhatjes ndonjėherė paralajmėron edhe Alcajmerin, gjithashtu sėmundje neurologjike. Kjo i bėn shkencėtarėt tė mendojnė se dobėsimi i kėsaj ndjesie mund tė jetė shenjė paralajmėruese e vdekjes sė qelizave tė trurit qė janė pėrgjegjėse pėr nuhatjen.
Ekspertėt kėshillojnė qė njerėzit tė cilėt provojnė njė humje tė papritur e tė pashpjegueshme tė nuhatjes duhet t’a diskutojnė kėtė gjendje menjėherė me mjekun e tyre. Rezultatet e studimit u botuan nė revistėn Analet e Neurologjisė.

Marrė nga VOA

Naki
02-04-08, 19:05
Aparat i ri pėr trajtimin e kancerit nė tru
Mjekėt po pėrdorin njė aparat tė posaēėm pėr trajtimin e tumoreve. Aparati dėrgon me precizion tė lartė rezet nė vendin e tumorit pa prekur qelizat e shėndetėshme. Qėndra mjekėsore pranė universitetit amerikan Duke, ėshtė e para nė botė qė po pėrdor njė mėnyrė tė tillė trajtimi tė kancerit. Aparati ėshtė fjala e fundit e teknikės dhe ka ngjallur shpresa pėr shumė tė sėmurė nga kanceri.
Megjithėse me dy tumore nė tru, Patrik Gallaher thotė se e ndjen veten me fat tani qė po trajtohet me kėtė aparat tė ri tepėr tė sofistikuar. Kjo ėshtė koha mė e mirė pėr t’u prekur nga kanceri, thotė ai me shaka, duke patur parasysh trajtimin me kėtė pajisje tė re, fjala e fundit e shkencės dhe teknikės.
Xhon ėshtė njė prej pacientėve tė parė nė qėndrėn mjekėsore tė universitetit Duke qė po trajtohet nėpėrmjet aparatit tė quajtur Noval TX. Kjo qėndėr mjekėsore ėshtė e para nė botė qė pėrdor teknologji tė tillė pėr radiokirurgji pėr trajtimin e tumoreve dhe sėmundje tė tjera nėpėrmjet rrezeve.
Doktor Xhon Kirkpatrik thotė se aparati sikur bėn mrekullira. Nėpėrmjet tij, doza tė larta rrezesh dėrgohen drejt e nė tumor, pa dėmtuar qelizat e shėndetėshme pėrrreth.
Nė kėtė rast kur dy tumorė ndodhen nė tru, aparati godet me preēision qelizat kanceroze me njė shmangje plus minus 1 milimetėr. Gjatė kėsaj procedure mjekėt pėrdorin njė aparat skanimi pėr vėzhgimin e vendit qė trajtojnė. Pacientėt zakonisht u nėnshtrohen tre trajtimeve tė tilla me reze. Trajtimi pėrfundon nė mė pak se njė orė dhe pacienti nuk ndjen asgjė.

Naki
04-04-08, 16:05
Zemėrimi i shfrenuar tek fėmijėt e vegjėl, shenjė e problemeve psikologjike
Shpesh fėmijėt shpėrthejnė nė tė qara e tė bėrtitura, apo zemėrim tė shfrenuar. Kjo gjendje quhet nė mjekėsi temper tantrum dhe mund tė jetė shenjė e njė problemi mė tė thellė psikologjik
Zemėrimi i papritur i papėrmbajtur e sjellje tė ngjashme tek fėmijėt e vegjėl shpesh i tremb e i shqetėson prindėrit.
Shkencėtarėt mendojnė se sjellje tė tilla vihen re tek mbi 75 pėrqind tė fėmijėve 3 deri 5 vjeē. Nė tė shumtėn e rasteve, zemėrimi kalon shpejt brenda 5 minutave. Por njė studim i kohėve tė fundit tregon se zgjatja e zemėrimit tek fėmija mund tė merret si shenjė se fėmija duhet tė vizitohet pėr probleme emocionale.
Mjekėt morrėn nė shqyrtim 270 fėmijė dhe panė se disa elementė tė zakonėshme nė raste tė tilla lidheshin me depresionin ose ēėshtje tė sjelljes ose shrregullim hiperaktiv i vemendjes sė pamjaftueshme.
Tek fėmijėt me probleme psikologjike zemėrimi i shfrenuar zgjaste 25 minuta a mė shumė. Tek kėta fėmijė, kjo lloj sjelljeje pėrsėritej mė shpesh dhe me shenja dhune si goditja e njerėzve qė kishin pranė. Fėmijėt me depresion ishin mė tė prirur pėr tė dėmtuar veten si nė raste e goditjes sė murit me kokė, ose kafshimit apo pickimit tė pjesėve tė trupit tė vet.
Shpėrthime tė tilla zemėrimi tek fėmijėt zakonisht nuk pėrbėjnė shqetėsime. Por ekspertėt thonė se kur ato ndodhin nė mėnyrė tė pėrsėritur fėmija duhet vizituar nga njė psikolog. Rezultate e kėtij studimi u botuan nė revistėn amerikane tė pediatrisė. Studimi u krye nga shkolla mjekėsore e Universitetit Uashington.

Naki
12-04-08, 20:06
Gjeni i jetėgjatėsisė pėrgjegjės pėr trupin e shkurtėr
Shkencėtarėt mendojnė se jeta e gjatė dhe trupi i shkurtėr janė tė lidhur. Sipas tyre, njė gjen qė afekton hormonin e rritjes apo zgjatjes sė trupit duket se ndihmon pėr tė patur njė jetė mė tė gjatė. Ata thonė se ky gjen ndeshet shpesh tek gratė me shtat jo mė tė lartė se 1 metėr e 50 centimetra dhe qė jetojnė mbi 100 vjeē
101 vjeēarja Adele Lerner po i bėn sfidė moshės. Ajo bisedon dhe kalon kohėn me vajzėn e saj, Terri, ndėrkohė viziton vajzėn tjetėr, Karen, nė njė shtet tjetėr, duke pėrdorur kamerėn nė internet apo WEB CAM.
Ajo shpreh dėshirėn pėr tė njohur ēdo gjė. Gjithmonė nė kėrkim tė diēkaje, pa u ndalur kurrė.
Dhe pikėrisht sepse 100 vjeēarė si Adele duken tė palodhura, e shtyu shkencėtarin Nir Barzilai qė tė merrej me studimin e gjeneve tė personave tė tillė. Ai dhe grupi i punės kėrkimore qė ai kryeson kanė gjetur njė ndryshim nė njė gjen qė lidh jetėgjatėsinė me trupin e shkurtėr tek disa persona qė kanė jetuar mbi 100 vjeē, pėrfshi Adele Lerner, me njė gjatėsi trupore jo mė shumė se njė metėr e gjysmė. Kėto ndryshime gjenetike afektojnė pėrgjigjen e organizmit nndaj hormonit tė rritjes, thotė doktor Barzilai pranė kolegjit mjekėsor Albert Anshtajn. Sipas tij, nė sajė tė gjenit tė ndryshuar, tek hormoni i rritjes krijohet njė pandjeshmėri. Kjo bėn qė hormoni tė mos kryejė mjaftueshėm funskionin e vete dhe kėshtu trupi tė mos zgjatet mė.
Studimet e mėparėshme tek kafshėt nė laborator e kanė lidhur kėtė ndryshim gjenetik me jetėgjatėsinė. Por nė studimin e tij, doktor Barzilai thotė se ndryshimet gjenetike u gjetėn vetėm tek gratė 100 vjeēare dhe shton se ky ishte vetėm njė prej gjeneve qė lidhet me jetėgjatėsinė.
Sipas tij, kjo nuk do tė thotė se tė gjithė njerėzit qė jetojnė mbi 100 vjeē duhet tė kenė nė pėrbėrje kėtė gjen tė ndryshuar.
Ndėrkohė, Adele Lerner, e cila nė moshėn 83 vjeē mori njė diplomė universitare pėr artet e bukura, duket se nuk shqetėsohet nga vitet mbi supe. Mosha, thotė ajo, nuk ėshtė gjė, pėrderisa ndjehesh e re nė mendime.

vjeshta
21-04-08, 19:09
Mungesa e ndjenjės sė nuhatjes, shenjė paralajmėruese e sėmundjeve neurologjike

Sipas njė studimi , humbja e ndjenjės sė tė nuhaturit mund tė jetė njė nga shenjat e herėshme paralajmėruese pėr sėmundje tė rėnda neurologjike.
Dihet se aroma apo era pėrbėhet nga grimca molekulash shumė tė voglaqė thithen nėpėrmjet hundės dhe shkojnė nė qelizat pėrkatėse tė trurit. Shpesh njė aroma na kujton njė kohė apo vend tė caktuar. Pra del se ndjenja e aromės ka lidhje me kujtesėn dhe kur kjo ndjenjė humbet, duket se nė qelizat e trurit ka ndodhur diēka.
Studimi i ri lė tė kuptohet se humbja e aftėsisė pėr nuhatje mund tė jetė shenjė e shtimit tė rrezikut pėr prekjen nga sėmundja e Parkinsonit, sėmundje e rėndė neurologjike. Shkencėtarėt nė shtetin Havai morrėn nė shqyrtim mė shumė se 2 mijė persona tė cilėve iu tha tė provonin erėra apo aroma tė ndryshme.
Gjatė provave, pjesmarrėsve iu dha tė nuhasnin aroma duke filluar nga limoni, gazi natyror, e sapun e iu kėrkua atyre tė identifikonin erėn pėrkatėse, pra nga cili objekt vinte.
Rezultatet treguan se personat qė nuk ishin nė gjendje tė pėrcaktonin aromat pėrkatėse kishin 5 herė mė shumė gjasa tė prekeshin mė vonė nga sėmundja e parkinsonit, nė krahasim me pjesmarrėsit e tjerė qė u treguan mė mirė pėrsa pėrket identifikimit tė aromės.
Sipas studimit, ndjesia e nuhatjes shpesh duket se zhduket 4 vjet pėrpara shfaqjes sė shenjave tė zakonėshme tė Parkinsonit siē janė dridhjet e gjymturėve dhe vėshtirėsi nė ecje.
Studime tė mėparėshme kanė treguar se njė pakėsim i ndjenjės sė nuhatjes ndonjėherė paralajmėron edhe Alcajmerin, gjithashtu sėmundje neurologjike. Kjo i bėn shkencėtarėt tė mendojnė se dobėsimi i kėsaj ndjesie mund tė jetė shenjė paralajmėruese e vdekjes sė qelizave tė trurit qė janė pėrgjegjėse pėr nuhatjen.
Ekspertėt kėshillojnė qė njerėzit tė cilėt provojnė njė humje tė papritur e tė pashpjegueshme tė nuhatjes duhet t’a diskutojnė kėtė gjendje menjėherė me mjekun e tyre. Rezultatet e studimit u botuan nė revistėn Analet e Neurologjisė.

Marrė nga VOA

E lexova me kujdes Naki ,flm ,por ajo se qka po me intereson eshte ,se personat qe e kan te humbur ndjenjen e nuhatjes perfundojn te gjithe ,herdo kurdo, ne keto dy semundje te lartpermendura ,apo keta persona kan gjasa me te medhaja per te qene te prekur nga keto dy semundje sesa nga te tjeret qe nuk e kan te humbur ndjenjen e nuhatjes ???

Naki
21-04-08, 19:48
[quote=vjeshta]E lexova me kujdes Naki ,flm ,por ajo se qka po me intereson eshte ,se personat qe e kan te humbur ndjenjen e nuhatjes perfundojn te gjithe ,herdo kurdo, ne keto dy semundje te lartpermendura ,apo keta persona kan gjasa me te medhaja per te qene te prekur nga keto dy semundje sesa nga te tjeret qe nuk e kan te humbur ndjenjen e nuhatjes ???
Vjeshta e nderuar,
Nga egzaminimet dhe tabloja klinike nė mjekėsi egzistonė njė ligjė ēė vėnė ēdo herė rrezikun potencial nga shkaktarėt me gjasa mė tė mėdhaja pėr tu prekur,lėnguar nga sėmundjet.

Nga formulimi i pytjes suajė rezultonė pėrgjigjėja adekfate unė vetėm formatova asgjė mė tepėr nuk do tė shtoja.


Naki

Naki
30-04-08, 15:18
Vaksina e re parandalon rishfaqjen e kancerit nė tru
Njė vaksinė e re kundėr kancerit nė tru ka filluar tė eksperimentohet nė rreth 20 spitale tė Shteteve tė Bashkuara dhe deri tani mjekėt dhe pacientėt shprehen tė kėnaqur me rezultatet e pėrdorimit tė saj. Vaksina, nė fakt parandalon rishfaqjen kėtij tumori vdekjeprurės pas heqjes me operacion. Dhe pėr shumė pacientė qė pėrpiqen me ēdo kusht tė gjėjnė njė mėnyrė shėrimi, kjo vaksinė ka ngjallur shpresa tė mėdha.
Rajan Degrand nga Saint Luisi, jetonte ėndėrėn amerikane; i martuar, me dy fėmijė, dhe pronar i suksesshėm i njė kompanie pėr prodhimin e pajisjeve pėr lojėn e golfit. Katėr vjet mė parė, nė moshėn 32 vjeēare ai filloi tė vuante nga dhimbje tė forta tė kokės. Mjekėt e vizituan dhe gjatė njė skanimi, ata zbuluan njė tumor, nė pjesėn ballore.
Kirurgėt e operuan dhe ia hoqėn tumorin, por jo sėmundjen qė fshihej pas tij. Rajan vuante nga njė formė vdekjeprurėse e kancerit nė tru. Kur ndodhej vetėm ai edhe qante. Frika mė e madhe ishte se po tė vdiste ēfarė do tė ndodhte me familjen e tij e kush do tė kujdesej pėr ta.
Mjekėt i thanė familjes Degrand se me kėtė lloj tumori njeriu mund tė jetojė jo mė shumė se njė vit.
Bashkėshorja e Rajanit, Kejt tregon se mjekėt i thanė se s’mund tė bėnin gjė pėr shėrimin e tij, pėrveē trajtimeve tė zakonėshme qė mund tė lehtėsonin dhimbjet dhe qė nuk sillnin shėrim.
Por Rajan nuk e pranoi kėtė fat. Ai u interesua nė mbarė vendin pėr tė gjetur ndonjė trajtim eksperimental dhe pėrfundoi nė universitetin Duke, ku mjekėt po provonin njė vaksinė pėr parandalimin e rishfaqjes sė tumorėve nė tru, njėsoj si nė rastin e Rajanit.
Qė nga ajo kohė, njė herė nė muaj, Rajan Degrand shkon me aeroplan nga Saint Luisi ku banon, pėr nė Durham tė Karolinės sė veriut pėr tė marrė vaksinėn me inxheksion. E mira tjetėr ėshtė se vaksina godet vetėm qelizat kanceroze, ēka do tė thotė se Rajan nuk ndjen asnjė efekt anėsor. E vetmja shenjė qė vihet re pas inxheksionit ėshtė njė fryrje e vogėl nė vendin e gjilpėrės.
Doktor Sampson thotė se pacientėt qė kanė marrė kėtė vaksinė 5, 6 vjet mė parė vazhdojnė tė jetojnė. Mė parė, pacientėt me kėtė lloj tumori nė tru nuk jetonin mė shumė se njė vit. Vaksina tani po eksperimentohet nė 20 spitale nė mbarė Shtetet e Bashkuara. Eksertėt thonė se ėshtė ende herėt tė thuhet qė kjo vaksinė ėshtė kurė shėrimi, por fakti ėshtė se ajo ka ngjallur mjaft shpresa.


marrė nga Zėri i Amerikės

Naki
12-05-08, 21:53
Fosamaks mund tė ndikojė ne ritmin e rrahjeve tė zemrės

Fosamax ėshtė ilaēi mė i pėrhapur kundėr sėmundjes sė osteoporosės. Vetėm vitin e kaluar nga shitja e fosamaksit u pėrftuan rreth 3 miliardė dollarė.
Fosamax ngadalėson dobėsimin e kockave dhe ėshtė provuar si pakėsues i rasteve tė frakturave tek njerėzit qė vuajnė nga osteoporosa.
Por njė studim nga specialistė pranė universitetit Uashington lė tė kuptohet se pėrdorimi i fosamaksit mund tė ndikojė negativisht nė rrahjet e zemrės, gjė qė shihet si njė efekt i rėndė anėsor.
Shkencėtarėt morrėn nė shqyrtim 700 gra qė vuanin nga atrial fibrilation, apo shrregullim i rrahjeve tė zemrės dhe i krahasuan tė dhėnat e tyre me tė 900 grave tė tjera qė nuk kishin ndonjė problem nė zemėr. Rezultatet treguan se gratė qė kishin marrė fosamax ishin thuajse dy herė mė shumė nė rrezik tė prekeshin nga shrregullime tė rrahjes sė zemrės.
Ekspertėt thonė studime tė tjera nevojiten pėr tė vėrtetuar kėto rezultate, por ata shtojnė se edhe nė se provohen si tė vėrteta, pėrfitimet e pacientėve me osteoporozė nga fosamaxi janė mė tė shumta sesa rreziku i mundshėm pėr t’u prekur nga aritmia e zemrės. Por mjekėt gjithashtu thonė se gratė qė janė nė rrezik tė madh pėr t’u prekur nga aritmia dhe qė kanė kocka tė holla, ose ato me diabet ose probleme nė zemėr, ndoshta duhet tė kėshillohen me mjekun e tyre rreth trajtimeve alternative pėr osteoporosėn.

marrė nga VOA

Naki
16-05-08, 19:10
Trajtimi gjenetik u kthen shikimin tė verbėrve
Mjekėt spitalin e fėmijėve nė Filadelfiat njoftuan se kanė rikthyer shikimin tek tė verbėrit duke riparuar gjenin, dėmtimi i tė cilit shkakton humbjen e tė shikimit. Ky zhvillim cilėsohet si njė mrekulli nė trajtimin e verbimit dhe njė hap i jashtėzakonshėm nė fushėn e terapisė gjenetike. Shkencėtarėt mendojnė se kjo mėnyrė hap rrugėn pėr trajtime tė reja tė 140 formave tė tjera verbimesh si pasoje e dėmtimit tė gjenit pėrgjegjės pėr shikimin
E lindur thuajse e verbėr, sytė e Manuelės dridhen. Duke parė vetėm forma tė turbullta, ajo, njėsoj si Tomasso qė vuan nga i njėjti verbim gjenetik, mund tė vrojtojė vetėm me vėshtirėsi dhe mund tė renditet mes atyre qė verbohen plotėsisht para se tė arrijnė moshėn 40 vjeē.
Kėta janė doktorėt Maguire. Al ėshtė kirurg dhe bashkėshortja e tij Jean Bennet, eksperte e terapisė gjenetike. Doktor Maguire tregon se njė ditė e pyeti tė shoqen e tij nėse ishte e mundur inplantimi i njė gjeni nė retinė pėr tė zevendėsuar gjenin e dėmtuar. Dhe ajo u pėrgjigj se po. Kėshtu filloi rruga e tyre nė trajtimin e verbimit.
20 vjet mė vonė, pas shumė kėrkimesh, eksperimentesh e dėshtimesh, ata rikthyen shikimin tek qentė nė laborator dhe ishin gati ta provonin kėtė metodė tek njerėzit nėpėrmjet terapisė gjenetike.
Ata gjetėn njė mėnyrė pėr inplantimin e gjeneve nė pjesėn e mbrapme tė syrit dhe i lanė aty derisa tė zhvilloheshin.
Manuela, studente, ėndėrronte se ky transplantim gjenetik mund t’a ndihmonte qė njė ditė tė lexonte. Ajo pranoi menjėherė t’i nėnshtrohej kėsaj procedure.
5 javė pas operacionit, mjekėt vunė re se sytė e Manuelės filluan tė reagonin ndaj dritės. Bebja e syrit zmadhohej e ngushtohej nė varėsi tė dritės njėsoj si sytė normalė dhe ajo filloi tė dallonte shkronjat e alfabetit.
Shkencėtarėt mendojnė se kjo mėnyrė trajtimi gjenetik hap rrugėn pėr trajtime tė reja tė 140 formave tė tjera verbimesh si pasoje e dėmtimit tė gjenit pėrgjegjės pėr shikimin, si dhe pėr trajtimin e dėmtimit macular, sėmundje verbimi qė prek rreth 2 milionė amerikanė. Por mbi tė gjitha, ekspertėt e shohin kėtė zhvillim si hap tė madh drejt njė tė ardhme kur sėmundjet jo gjithmonė do tė cilėsohen tė pashėrueshme.

Naki
24-05-08, 11:36
Rrethi shoqėror, njė nga faktorėt pėr lėnien e duhanit
23-05-2008

Sipas njė studimi tė ri, njerėzit qė lėnė duhanin, shpesh heqin dorė nga ky ves si rezultat i tė qėnurit nė njė grup tė madh me njerėz tė panjohur. Ekspertėt thonė se i ashtuquajturi efekti “nė grup” ka ndikim edhe nė fushatėn shendetin publik qė synon tė shtyjė duhanpirėsit qė tė heqin dorė nga ky ves.
Studiuesit nė Universitetin e Harvardit nė Masaēusets ekzaminuan vesin e duhanpirjes dhe periudhėn gjatė sė cilės njė grup shoqėror prej 12 mijė njerėzish e lėnė duhanin gjatė njė periudhe 30 vjeēare. Pjesmarrėsit ishin pjesė e njė projekti tė madh nė zbatim tė njohur si studimi i zemrės Framingham. Autori kryesor i studimit, Nikolas Kristakis thotė se kėrkuesit zbuluan se kur njė ose mė shumė njerėz qė e njihnin njėri tjetrin lėnė duahnin nė tė njėtėn kohė, kjo kishte efektin tė pėrfshinte edhe njerėz tė tjerė tė panjohur.
“Grupi qė e pinte duhanin hoqi dorė i gjithi menjėherė. Njerėzit lanė duahin nė grupe. Dhe kėto grupe pėrbėhen jo vetėm nga njerėz qė njihen direkt, por gjithashtu mė gjerėsisht brenda njė rrethi mė tė madh. Kėshtu qė vendimi i bashkėshortit tė shoqes, apo i kolegut tė punės pėr tė lėnė duahnin lidhen gjerėsisht me vendimin e njė personi pėr tė lėnė duahnin.”
Kėrkuesit e kanė quajtur kėtė efekti nė grup. Kristiakos beson se ky efekt ka tė bėjė me ndryshimin nė normat sociale, si pėrshembull njohja gjerėsisht gjatė 30 viteve tė fundit se pirja e duhanit ėshtė e dėmshme pėr shendeti.
Studiuesit gjithashtu arritėn nė pėrfundimin se ndėrkohė qė sa mė shumė amerikanė lėnė duhanin pjesa prej 44 milion duhanpirėsish qė kanė mbetur nė kėtė vend ndjehen gjithnjė e mė shumė tė mėnjanuar. Stiven Shroder ėshtė profesor mjekėsie nė Universitetin e Kalifornisė nė San Francisko. Ai thotė se studimi ėshtė njė lajm i mirė sepse tregon se mė shumė njerėz po i nėnshtrohen presionit pėr tė lėnė duhanin. Por, thotė ai, duahxhinjtė nuk duhen dėnuar sepse nuk e kanė tė lehtė qė tė braktisin vesin.
“Nuk duhet ushtruar presion ndaj tyre...kjo si tė thuash i rėndon ata. Ndaj ajo qė them unė ėshtė se duhet tė tregohemi tė kujdesshėm me duhan pirėsit edhe pse jemi kundėr kėtij vesi.”
Houard Koh ėshtė profesor nė Shkollėn e Harvardit pėr Shendetin Publik. Ai thotė se pėrpjekjet pėr tė vėnė nėn kontroll duhanin janė pėrqendruar prej kohėsh ndaj grupeve tė mėdha njerėzish dhe qė nuk kanė lidhje. Por njė mesazh i ri mund tė pėrdorė efektin nė grup pėr tė dėrguar mesazhe kundėr pirjes sė duhanit.
“Duhet tė dyfishojmė kėto pėrpjekje dhe kuptojmė se kur njė njeri le duhanin nuk ndihmon vetėm veten, por gjithashtu kjo ndikon edhe tek njė grup njerėzish qė gjenden pėrreth tij.”

Studimi rreth pirjes sė duhanit ėshtė publikuar nė numrin e fundit tė revistes mjekėsore New England Journal of Medicine.

Naki
27-05-08, 19:57
Studim mbi dėmet e duhanit mes grave
Lėnia e duhanit mund tė shpėtojė jetėn e shumė njerėzve. Njė studim i kryer mes grave qė pijnė duhan tregon se lėnia e tij pakėson dukshėm rrezikun e prekjes nga sėmundje vdekjeprurėse brenda 5 vjetėve tė ardhshėm.
Liz Rajlli filloi tė pijė duhan qė kur ishte 15 vjeē. Ajo nuk e dinte se ky ves do tė zgjaste pėr 30 vjet. Por mė pas e kuptoi se nėse do tė vazhdonte tė pinte duhan, me siguri do tė vdiste prej tij.
Kohėt e fundit, shkencėtarėt morėn nė shwyrtim se sa shpejt mund tė pakėsohet rreziku ndaj problemeve tė shėndetit kur gratė lėnė duhanin.
Mjekja Stacey Kenfield pranė shkollės pėr shėndetin public nė universitetin e Harvardit thotė se ajo dhe kolegėt e saj arritėn nė pėrfundimin se pėr disa sėmundje nuk duhet kohė e gjatė qė gratė tė shohin rezultatin pozitiv dhe tė mirat qė vijnė nga lėnia e duhanit.
Shkencėtarėt morrėn nė shqyrtim gjendjen e rreth 100 mijė grave nga viti 1980 deri mė 2004 dhe krahasuan numrin e vdekshmėrisė nga sėmundje tė ndryshme mes atyre qė pinin duhan edhe atyre qė e kishin lėnė atė, me grupin e grave qė nuk kishin pirė asnjėherė duhan. Rezultatet e vėzhgimeve treguan njė pakėsim tė madh rrezikut tė vdekjes menjėherė sapo grate linin duhanin.
Mjekja Kenfielld thotė se brenda 5 vjetėve pas lėnies sė duhanit, u vu re njė pakėsim prej 21 pėrqind i rrezikut tė vdekjes nga kanceri i mushkėrive dhe njė pakėsim prej 50 pėrqind nė rrezikun e vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare dhe tė zemrės. Studimi tregoi gjithashtu se 20 vjet pas lėnies sė duhanit rreziku i vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare pakėsohej edhe mė shumė. Sipas studimit, rezultatet e tė cilit u botuan nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė, kur organizmi pastrohet nga karcinogjenet qė hyjnė nė trup nėpėrmjet tymit tė cigares, organizmi ėshtė nė gjendje tė riparojė veten.
Liz Rajlly, e cila e la duhanin nė vitin 2002, thotė se pas kaq shumė vjetėsh ėshtė nė gjendje tė marrė frymė lirisht. Tani ajo kėshillon gratė e tjera qė tė lėnė duhanin.

MARRĖ NGA ZĖRI I AMERIKĖS

Naki
22-06-08, 16:23
LDN, njė ilaē i ri qė lufton shumė sėmundje

Shkencėtarėt kanė krijuar njė ilaē qė mund tė pėrdoret ndaj shumė sėmundjeve pėrfshi sklerozėn e shumėfishtė, parkinsonin madje edhe kundėr virusit HIV. Por vėshtirėsia qė ndeshen ata ėshtė financiare dhe se sa do tė jenė nė gjendje tė bindin firmat farmaceutike pėr tė investuar nė kėtė prodhim tė ri?
Ilaēi quhet LDN, akronim anglisht qė nė shqip mund tė pėrkthehet si “dozė e ulėt naltrexone”. Shumė pacientė qė e kanė provuar thonė se ilaēi jep rezultat tė mira dhe nuk lė efekte tė kėqia anėsore. Por marrja e LDN-sė nė farmaci mund tė jetė problem.
Pam Suegart pėrpiqet tė kujdeset pėr fėmijėt e saj. Por nuk e ka tė lehtė. Ajo vuan nga sėmundje Crohn qė shkakton fryrje e ndonjėherė ulcer nė organin e tretjes. Si pasojė e sėmundjes, Pam ra nga pesha afro 30 kilogram dhe flokėt filluan t’i binin. Dikush i tha se shkencėtarėt nė njė klinikė po bėnin prova me njė ilaē tė ri qė mund t’a ndihmonte atė. Kėshtu Pam u bė pjesė e grupit tė pacientėve qė po eksperimenton ilaēin LDN nė Kolegjin mjekėsor tė Pensilvanisė.
Deri tani ky ilaē ėshtė provuar i suksesshėm nė doza tė larta vetėm nė trajtimin e personave nėn ndikimin e forte tė drogės si heroine e opium. Shkencėtarėt mendojnė se njė dozė e ulėt me LDN mund tė ndihmojė miliona pacientė qė vuajnė nga sėmundje tė ndryshme. Megjithatė mjekėt kanė provuar se LDN-ja mund tė pakėsojė dukshėm simptomat tek pacientėt me dhimbje nė stomak.
Mjekja Xhill Smith thotė se LDN-ja vepron duke forcuar sistemin e imunitetitit tė organizmit, ndryshe nga ilaēet e tjera qė e dobėsojnė atė. Dhe dobėsimi i sistemit tė imunitetit dihet se i hap rrugėn sėmundjeve tė tjera dhe mund tė bėhet shkak pėr kancer. Deri tani shkencėtarėt janė tė kėnaqur me rezultatet dhe pas dy a tre provave tė tjera klinike, ata shpresojnė qė LDN-ja tė dalė nė farmaci.

marrė nga Zėri i Amerikės

Naki
24-06-08, 20:42
Trajtim i suksesshėm i melanomės
Shkencėtarėt nė Seattle tė shtetit Uashington thonė se kanė zhvilluar njė mėnyrė tepėr tė suksesėshme pėr tė luftuar melanomėn, njė lloj kanceri vdekjeprurės. Nga kjo teknikė, thonė ata, bjė ditė mund tė pėrfitojnė edhe pacientė tė prekur nga lloje tė ndryshme kanceri.
Melanoma ėshtė njė kancer i zakonshėm nė lėkurė, por qė shkakton vdekjen. Ajo shfaqet si njė pikė e vogėl dhe mbrenda disa muajsh, fillon tė zmadhohet. Nėse lihet pa u trajtuar, melanoma mund tė pėrhapė qelizat e saj kanceroze nė tė gjithė trupin. Njė nga shkaktarėt e kėtij lloj kanceri ėshtė qėndrimi i gjatė nė diell. Ajo qė e bėn melanomėn tė mundshme ėshtė lėkura delikate dhe historia familjare e shėndetit tė pacientit.
Shkencėtarėt tani thonė se njė trajtim eksperimental i melanomės sė zhvilluar mund tė hapė rrugėn pėr tė luftuar edhe llojet e tjera tė kancerit. Doktor Kasian Yee mori gjak nga njė pacient me melanoma qė ndodhej nė prag tė vdekjes. Nga ky gjak, ai veēoi ato qė quhen qeliza T. Organizimi i programon kėto qeliza pėr tė goditur tumorėt malinjė.
Qeilaza T, thotė doktor Kasian Yee, sulmojnė vetėm qelizat e tumorit dhe jo ato qė janė normale.
Doktor Yee, pranė qėndrės Fred Hutchinson pėr kėrkime nė fushėn e Kancerit, i veēoi qelizat T tė pacientit, dhe i shtoi ato nė miliarda. Pastaj kėto qeliza ai i injektoi nė trupin e pacientit. Vetėm 2 muaj pas trajtimit, kanceri u zhduk. Kanė kaluar dy vjet, dhe pacienti nuk ka asnjė shenjė kanceri. Dermatologu Darrell Rigel pranė akademisė amerikane tė dermatologjisė thotė kėto rezultate janė dramatike, pasi pėr herė tė parė shihet se njė melanomė e zhvilluar zhduket krejtėsisht. Kjo procedurė tani do tė provohet edhe tek pacientė tė tjerė pasi qelizat T mund tė pėrdoren pėr tė luftuar edhe kancere tė tjerė si ai i gjirit, prostatit dhe kanceri nė mushkėri. Mjekėt shpresojnė se rezultatet do tė jenė tė ngjashme me ato kundėr melanomės.

marrė nga zėri i amerikės

Naki
07-07-08, 13:22
Mungesa e vitaminės D tek fėmijėt

Sipas njė studimi, shumė foshnje e fėmijė kanė mungesė tė vitaminės D. Por ekspertėt kanė mendime tė ndryshme rreth mėnyrės mė tė mirė qė kėta fėmijė tė marrin sasinė e nevojėshme tė vitaminės D, qė ėshtė thelbėsore pėr tė patur kocka tė forta.

Nivelet e ulta tė vitaminės D mund tė shkaktojnė humbje tė masės sė kockės, qė nė disa raste bėhet shkak pėr sėmundjen e rakitizmit qė sjell zbutjen dhe deformimin e kockės.

Njė studim i ri i kryer nga ekspertė pranė spitalit tė Fėmijėve nė Boston, lė tė kuptohet se shumė fėmijė kanė nė organizėm sasi tė pamjaftueshme tė vitaminės D, gjė qė rrezikon zhvillimin e kockės tek kėta fėmijė.

Mjekėt analizuan mostra gjaku nga 365 foshshje tė porsalindor dhe fėmijė tė tjerė dhe vunė re se 12 pėrqind e tyre kishin mungesė tė theksuar tė vitaminės D. Tek 40 pėrqind, sasia e kėsaj vitaminė ishte nėn nivelin e duhur.
Tek fėmijėt me mungesė tė theksuar vitamine D, 13 pėrqind kishin shenja tė humbjes sė mineraleve nė kockė dhe 1 pėrqind tregonin shenja tė rakitizmit.

Autorėt e studimit dalin me propozimin se tė gjithė fėmijėt duhet tė marrin vitaqminė D shtesė nė formė tabletash ose formash tė tjera; Ata e rekomandojnė kėtė veēanėrisht pėr foshnjet qė ushqehen me qumėsht gjiri, pasi qumėshti i gjirit nuk pėrmban vitaminė D.
Por ekspertė tė tjerė thonė se dhėnia nė mėnyrė rutinė e vitaminės D pėr fėmijėt do tė ishte e parakohėshme, pasi ende nuk dihet se ēfarė sasie vitamine D do tė ishte mjaftueshme, dhe se ēfarė pasojash afatgjate do tė kishte marra shtesė e vitaminės D.

Domatet e thata luftojnė kancerin e prostatės
Ushqimet e gatuara me domate tė thata janė mė tė shėndetėshme e mė tė shijėshme, ndėrsa njė studim i kryer nga shkencėtarėt pranė universitetit tė Mizurit thotė se domatet e thata mund tė ndihmojnė pėr parandalimin e kancerit tė prostatės.

Shumė restorante nė Shtetet e Bashkuara i kanė hequr nga menutė e tyre domatet e freskėta pėr shkak tė frikės nga salmonella. Por domatet e pėrpunuara mund tė bėhen mė tė pėrdėproėshme pėr shkak tė njoftimeve mbi studimin e ri.
Sipas studimit, domatet e thata ndihmojnė nė parandalimin e kancerit tė prostatės., tė paktėn tek minjtė nė laborator. Kur domatja pėrpunohet ose thahet, ajo prodhon njė carbohidrat ose sheqer, i njohur si FruHis. Ky karbohidrat, thotė profesorja Valeri Mossine, mund tė jetė elementi qė parandalon ose ndihmon pėr tė luftuar kancerin e prostatės. Rezultatet me minjtė nė laborator treguan se tek kafshėt qė u ushqyen me salcė domateje plus karbohidratin FruHis gjasat pėr t’u prekur nga kanceri i prostates ishin 6 herė mė tė pakta sesa tek kafshėt e tjera nėn studim.
Shumė studime kanė nxjerrė nė pah vlerat e domates pėr parandalimin e kancerit. Sipas kėtyre studimeve, substanca organike e quajtur Lycopene-Likopene, qė e bėn domaten tė jetė e kuqe, ka vlera antikanceroze.

Por agjencia amerikane qė kujdeset pėr cilėsinė e ushqimeve dhe barnave thotė se kėto studime nuk kanė arritur tė provojnė lidhjen midis pėrdorimit tė domates dhe pakėsimit tė rrezikut nga kanceri i prostatės ose ēdo lloj kanceri tjetėr.
Porfesor Mossine thotė se ende nuk dihet mirė se nė ē’mėnyrė licopena dhe karbohidrati FruHis janė nė gjendje tė luftojnė kancerin. Kur ky proces tė njihet atėherė FruHis dhe Lycopena mund tė pėrdoreshin si antitoksikė nė procesin e kimoterapisė, pėr tė lehtėsuar efektet helmuese kimike tė kėsaj terapie.

Marrė nga Zėri i Amerikės

Naki
05-08-08, 18:13
Astrit Lulushi
Zėri i Amerikės, Uashington
05-08-2008

Qėndresa ndaj antibiotikėve shkak pėr shtimin infeksioneve
Rastet e infeksioneve nė lėkurė tek fėmijėt thuajse janė dyfishuar gjatė viteve tė fundit. Sipas njė studimi qeveritar, nė vitin 2000, ky lloj infeksioni renditej i 17 nė listėn e shkaktarėve pėr shtrimin nė spital tė fėmijėve, por nė vitin 2006, infeksionet nė lėkurė u renditėn si shkaku i tetė.

Sipas studimit, vetėm nė vitin 2006, nė spitale u shtruan me infeksione 67 mijė fėmijė amerikanė. 50 pėrqind e tyre ishin fėmijė tė moshėn nėn 4 vjeē. Numri i rasteve tė infeksioneve u shtua edhe mes fėmijėve tė moshave mė tė rritur nga 4900 raste nė vitin 2 mijė, nė mbi 10 mijė raste tė tilla nė vitin 2006.

Ekspertėt mendojnė se njė nga arsyet e kėsaj prirjeje ėshtė shtimi i rasteve tė qėndresės sė organizmit ndaj antibiotikėve. Kjo qėndresė krijohet nga pėrdorimi i tepruar e i panevojshėm ose i parregullt i antibiotikėve, pėr shembull pėr tė trajtuar njė infeksion veshi ose bronkit, sėmundje qė shpesh shkaktohen nga viruse e jo nga baktere. Megjithatė, shumė fėmijėt vazhdojnė tė trajtohen suksesshėm me antibiotikė mė tė fortė.

Mbajtja e njė ditari ushqimor ndihmon pėr rėnien nga pesha

A mundet njė copė letėr tė ndihmojė pėr tė rėnė nga pesha? Pėrgjigja ėshtė po; nėse nė letėr njeriu shėnon me shkrim ushqimet qė ha gjatė ditės. Sipas njė studimi, personat qė mbajtėn njė ditar tė rregullt ushqimor gjatė dietės ranė nga pesha dy herė mė shumė sesa personat e tjerė qė ndoqėn tė njėjtėn dietė.

Studimi ku u pėrfshinė 1700 persona qė ndiqnin dietė tregoi se ata qė mbajtėn rregullisht shėnime se ēfarė kishin ngrėnė ranė nga pesha dy herė mė shumė sesa tė tjerėt nė grup qė nuk mbajtėn shėnime. Dhe sa mė tė hollėsishme ishin shėnimet aq mė e madhe ishte rėnia nga pesha.
Shkencėtarėt thonė se nė raste tė tilla, kujtesa nuk ndihmon dhe shpesh njerėzit janė tė prirur tė mos e vlerėzojnė sasinė e ushqimit qė hanė, prandaj shėnimi nė njė cope letėr a bllok tė ushqimeve qė pėrdor shėrben si njė ballafaqim i tij me realitetin. Kjo gjithashtu ndihmon pėr tė pėrcaktuar se cilat janė ushqimet qė personi tundohet mė shumė.

Naki
18-08-08, 20:15
Studim mbi gjumin e fėmijėve

Njė numėr studimesh janė marė me problemet e gjumit tek tė rriturit siē ėshtė pėr shembull apnea ose mungesa e frymėmarrjes nė gjumė, gjendje qė mund tė ēojė nė goditje nė zemėr, hemoragji cerebrale ose bllokim arterjesh tė gjakut nė tru. Por shkencėtarėt tani po i studiojnė kėto probleme kur ato shfaqen tek fėmijėt, madje edhe tek foshnjet.

Ky 6 vjeēar quhet Timi Vali. Si gjithė moshatarėt, ai ėshtė energjik, por nėna e tij shqetėsohej pasi dukej se ai nuk bėnte gjumė tė mirė. Merrte frymė thellė dhe gėrhiste ndėrsa kur zgjohej nga gjumi ankohej nga bajamet.

Doktor Sumit Bargava pranė universtitetit Yale, e vizitoi atė dhe vuri se bajamet i kishte tė zmadhuara. Fėmijėt qė kanė mungesė frymarrjeje nė gjumė ose apnea, thotė doktor Bargava, shpesh kur flenė, mbyllin pjesėrisht ose plotėsisht rrugėt e frymėmarrjes. Dhe mungesa e frymėmarrjes nė gjumė mund tė shkaktojė probleme nė zemėr e diabet.
Gjatė ditės, fėmijėt me apnea mund tė mos pėrqėndrohen ose mund tė tregohen tepėr aktivė, por edhe tė acaruar. Ata mund tė ndeshen me vėshtirėsi edhe nė tė mėsuar. Prandaj diagnostikimi i hershėm i apneas ka shumė rėndėsi. Kėshti Timi Vali shkoi nė spitalin e fėmijėve pranė universitetit Yale. Gjatė vizitės, atij iu vendosen elektroda nė trup pėr tė matur veprimtarinė e trurit si dhe iu bėn analiza pėr tė matur nivelin e frymėmarrjes. Kur Timin e zė gjumi, kompjuteri fillon tė regjistrojė tė dhėnat e organizmit. Gjatė kėtij procesi, doktor Bargava vuri re se gėrhitja tek ky fėmijė shkaktonte hiperaktivitet. Mjeku gjithashtu konstatoi se mungesa e frymėmarrjes nė gjumė tek Timi nuk ishte edhe aq e zhvilluar, prandaj vendosi tė mos ia heqė bajamet. Por mjekėt thanė se do tė vazhdojnė mbikqyrin gjumin e tij.

Foshnjet diagnostikohen ndryshe, sepse edhe ato mund tė kenė probleme gjumi, por dallimi apneas tek ta ėshtė pak i ndėrlikuar. Sanatha Kasven nė spitalin Saint Luke nė Denver tė Kolorados ėshtė specialiste nė laboratorin e gjumit ku nje njė kamera fokusohet nė sytė e foshnjes pėr tė parė sesa i thellė ėshtė gjumi qė bėn. Mjekėt thonė se dokumentimi i ēdo lėvizjeje tė foshnjes nė gjumė ka shumė rėndėsi pasi nė fund kur tė gjitha tė dhėnat regjistrohen nė kompjuter dhe fillojnė tė studiohen, edhe mungesa mė e vogėl e njė aspekti tė lėvizjeve nė gjumė, mund tė tė bėhet shkak pėr diagnostikim tė jo tė saktė.

Foshnjet e diagnostikuara me njė shrregullim gjumi si ato tė fėmijėve dhe tė rriturve, mund tė trajtohen me operacion. Disa ekspertė mendojnė se trajtimi me oksigjen eleminon nevojėn pėr shumicėn e ndėrhyrjeve kirugjike, ndėrsa tė tjerė thonė se nėse gjumi i shrregullt shkaktohet nga ndonjė deformim nė rrugėt e frymėmarrjes, atėherė operimi mund tė jetė i nevoshėm.

marrė nga Zėri i Amerikės

Naki
19-08-08, 17:50
Teknologji e re skanimi me pamje 4 dimensionale
Disa spitale amerikane ka filluar tė pėrdoret njė teknologji tė re skanimi me ultragtinguj nga e cila pėrftohen pamje 4 dimensionale. Duke siguruar pamje tė tillla qė janė mė tė qarta e mė tė zmadhuara, mjekėt janė nė gjendje tė dallojnė problemet nė formėn e uterit ose fibroidet, si dhe tė kontrollojnė shėndetin e foshnjeve tė palindura.

Pamjet 4 dimensionale janė aq tė qarta sa qė kjo nėnė ka nė plan t’i ruajė ato nė albumin e fotografive tė fėmijės qė ende s’ka lindur.
Spitali Lady Bird Johnson (LBJ) nė Teksas ėshtė njė prej qėndrave tė para mjekėsore e pajisur me aparate skanimi me ultratringuj qė lejojnė mjekėt tė shohin pamje 4 dimensionale tė njė organi tė brendshėm. Kėshtu, Patrisha Diaz, shtatzėne, arriti tė shohė pėr herė tė parė foshnjen e saj nėpėrmjet kėsaj teknologjie. Kristi Majers thotė se aparatet e skanimit me ultratinguj me pamje dy dimensionale, mjekėt i pėrdorin pėr informata, ndėrsa aparati 4 dimensional ėshtė thjesht 3 dimensional por me lėvizje.

Kėto fotografi tė qarta kanė bėrė qė aparati 4 dimesional tė bėhet objekt debatesh nė qarqet mjekėsore. Janė aparate tė tilla lojra apo tė nevojėshme pėr mjekėsinė? Mjekja Xhoan Mastrobatista thonė se imazhet 4 dimensionalė mund tė zbulojnė defekte tek foshnja e palindur, defekte qė nuk mund tė shihen me aparate tė tjera tė skanimi. Spitali LBJ ka 5 vjet qė e pėrdor kėtė teknologji tė re me ultragtinguj me pamje 4 dimensionale, e cila ėshtė zbuluar 10 vjet mė parė. Por vetėm kohėt e fundit kjo paisje ka gjetur pėrdorirm tė ri si pėr shembull pėr tė zbuluar problemet me formėn e uterit ose fibroidet. Ekspertėt thonė se edhe pse uteri dhe firboidet mund tė shihen me paisje ultratinguj 2 e 3 dimensionalė, me teknologjinė e re 4 dimensionale, pamjet janė edhe mė tė qarta e mė tė zmadhuara.

Mjekėt paralajmėrojnė se gratė shtatzėna nuk duhet tė kėrkojnė tė skanohen me ultratinguj 4 dimensionalė vetėm pėr tė marrė fotografi. Megjithėse skanimi me kėtėt teknologji nuk sjell ndonjė efekt anėsor, njė studim arriti nė pėrfundimin se skanimi i shpeshtė me ultratinguj mund tė krijojė njė rrezik tė vogėl nė afektimin e trurit tė foshnjes sė palindur. Ekspertėt gjithashtu rekomandojnė qė skanimi me ultratinguj tė kryhet vetėm nė ato qėndra mjekėsore ku gradimi i aparatit vėzhgohet e kryhet me kujdes.

marrė nga zėri i Amerikes.

Naki
10-09-08, 16:45
Ndikimi i medias tek duhani

Kur aktorė tė njohur ndezin cigare nė skenė a film, fėmijėt e tė rinjtė janė tė parėt qė ndjekin kėtė shembull. Kėshu thuhet nė njė raport tė Institutit kombėtar mbi sėmundjet e kancerit. Kohėt e fundit, disa shkencėtarė morrėn nė shqyrtim e analizuan njė numėr tė madh raportesh e studimesh kėrkimore mbi lidhjet midis medias dhe pirjes sė duhanin nga tė rinjtė. Ata arritėn nė pėrfundimin se filmat i nxisin tė rinjtė tė pijnė duhan. Gjithashtu nė raport thuhet se firmat e prodhimit tė cigareve po pėrdorin gjithnjė e mė shumė forma tė tjera pėrfshi internetin, pėr tė tėrhequr klientė tė rinj.

Ekzistojnė shumė arsye pėrse fėmijėt fillojnė duhanin; Ata kopjojnė prindėrit, tė afėrmit apo shokėt e tyre. Por nė studimin e kryer nga instituti kombėtar amerikan i Kancerit, thuhet se nė kėtė rast edhe filmat kanė faj.

Reth 35 pėrqind e filmave mė tė mire bashkėkohorė pėrmbajnė skena ku aktorėt pijnė cigare dhe fėmijėt qė shohin kėto filma nė tė shumtėn e rasteve bėhen konsumatorė tė duhanit, thuhet nė raport.

Pėrdorimi i cigares ėshtė i dukshėm edhe nė media tė tjera popullore. Rreth 20 pėrqind e shfaqejeve televizive dhe 25 pėrqind e videove muzikore tregojnė njerėz qė pijnė duhan.

Filmat pėr njerėz tė moshės mbi 13 vjeē pėrmbajnė mė shumė skena ku aktorėt pijnė duhan, prandaj, thuhet nė studim, shmangja e fėmijėve nga kėto filma mund tė ndihmojė nė uljen e shakllės sė pėrdorimit tė duhanit mes kėsaj grupmoshe. Por ekspertėt thonė se ndalimi i paraqitjes sė skenave ku pihet duhan nga tė gjitha filamt, do tė ndikonte shumė nė ulje e numrit tė konsumatorėve tė cigareve. Edhe mediat e tjera, si televizioni e gazetat, gjithashtu mund tė luajnė njė rol pozitiv nė kėtė drejtim, duke pėrhapur sa mė gjerė mesazhe kundėr duhanit.

Jana
25-12-08, 20:39
hinjat mund te mos jene me problem pėr brezat e ardhshem. njė grup shkencetaresh britanike dhe gjermane kane zbuluar njė teknike, qe realizon kthimin e ngjyres origjinale nga rrenja.

Flitet pėr njė metode ende ne fazen eksperimentale, por qe perben njė baze te rendesishme shkencore pėr kerkimet e metejshme ne kete fushe.

Thinjat jane jo vetem njė shenje moshe, por shkaktohen edhe nga stresi, apo semundjet e lekures. Sipas shkencetareve, tani mund te perdoret njė molekule e sistetizuar ne laborator, KDPT, qe stimulon prodhimin e melanines, pigmentit qe ngjyroj floket.

Shkencetaret besojne se kjo teknike do te sherbeje si nxitese pėr realizimin e terapive te reja.

Irsa
01-02-09, 22:29
Person i verbėr dhe ēuditėrisht ai ėshtė nė gjendje tė ngas makinėn. Jens ėshtė pajisur me njė aparat i cili e lejon atė tė shohė. Njė pjesė e aparatit ėshtė lidhur me trurin e tij ndėrsa pjesa tjetėr me njė kompjuter.

Mjeku Bill Dobelle, shpikėsi i aparatit, thotė se ai pėrdor stimulantė elektrikė pėr tė ri aktivizuar shqisat e tė parit tek tė verbėrit.

Kjo teknologji ndodhet ende nė fazat fillestare, por shkencėtarėt besojnė se kjo do tė bėhet teknologjia sė ardhmes nė fushėn e luftės kundėr verbimit.






wow!!!!!!!!!!!!!

Irsa
01-02-09, 22:50
Shtatė gjene ndikojnė nė rrezikun pėr infarkt kardiak
Ndryshime tė vogla nė disa gjene shkojnė paralelisht me njė rrezik tė lartė pėr infarkt kardiak. Kėtė e ka treguar njė studim i shtrirė nė disa shtete evropiane.
Shkencėtarė tė Organizatės Shkencore pėr studimin e Genomit sė bashku me kolegė gjerman, britanik dhe francez analizuan tė dhėnat gjenetike tė grumbulluara nga dy studime tė pavarura pėr lidhjen e genomit me sėmundjet koronare tė zemrės dhe infarktin kardiak tė 3 000 pacientėve dhe tė 4 500 personave tė shėndoshė. Bėhet fjalė pėr studimin deri tani mė tė madh tė kėtij lloji, qė ka arritur nė njė pėrfundim. Shkencėtarėt kanė zbuluar se disa pjesė tė kromozomit vetėm ose nė bashkėpunim me tė tjerėt mund tė rrisin rrezikun pėr sėmundje koronare dhe infarkt kardiak. Ky rezultat ėshtė publikuar nė New England Journal of Medicine. “Ne analizuam variante tė vogla nė genom, tė ashtuquajtura SNP. Nė kėto mutacione gjenetike ėshtė e ndryshuar nė ēdo rast vetėm njė gėrmė nė gjen nė njė vend tė caktuar tė materialit gjenetik”, sqaron Dr. Jeanette Erdmann, Koordinatore e Laboratorit tė gjenetikės molekulare nė Qendrėn Spitalore Universitare Schleswig-Holstein, Gjermani. “Njė prej kėtyre varianteve gjenetik, i cili ndodhet nė njė vend tė caktuar tė kromosomit 9, dyfishon rrezikon pėr infarkt kardiak kur hasen nė tė dy kromozomet e ēiftit kromozomik”. Nė kėtė rajon ndodhen gjene, tė cilat luajnė rol nė rregullimin e rritjes sė qelizės. Njė rritje e pakontrolluar e qelizės sė enėve tė gjakut merr pjesė midis tė tjerash nė krijimin e arteriosklerozės.
Parandalimi mė i mirė ėshtė gjithmonė njė jetesė e shėndetshme“Nė total, gjetėm shtatė variantė gjenetike nė kromozome tė ndryshme, tė cilėt rrisin rrezikun pėr infarkt kardiak me rreth 20 deri 30 %”, shprehet Prof. Heribert Schunkert nė Qendrėn Spitalore Universitare Schleswig-Holstein. “Kjo tregon se sa tė tmerrshme mund tė jenė sėmundje komplekse tė zemrės”. Nė njė variant gjenetik tė kromozomit 2 shkencėtarėt mundėn tė tregonin se rreziku pėr infarkt kardiak, i cili qė vjen nga ky mutacion, varet gjithashtu nga faktorė tė tjerė, si pėr shembull, mbipesha dhe tensioni i lartė i gjakut. Sėmundja nuk ėshtė vetėm gjenetike – njė jetesė e shėndetshme ėshtė dhe mbetet njė strategji efikase parandalimi.Rezultati i kėsaj pune shkencore mund tė ēojė nė mundėsi tė reja pėr tė parandaluar dhe trajtuar kėtė sėmundje masive.

shfletuesi_
01-02-09, 23:22
Se lexova te terin... se shume kishte per t'lexuar qfar paska ndodh ne Meksik more ??

Zana_ch
03-02-09, 22:14
Ndezje drejtpėrdrejt tė lidhura me kancerin e zorrė e trashė
03.02.2009

Potenciali i ri i drogės zbuloi objektivat



Ndėrsa njė inflamacion kronik besohet gjerėsisht se predisposing njė faktor pėr kancerin e zorrė e trashė, e saktė mekanizmat qė lidh kėto kushte kanė mbetur tė papėrcaktuar.

Shkencėtarėt nė Melburn Dega e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr Ludwig Cancer Research Institute (LICR) dhe Universiteti Teknik i Munihut bashku kanė zbuluar njė pjesė tė re tė kėtij puzzle duke demonstruar se si Stat3 proteinike lidhje tumor inflamacion tė zhvillimit, njė zbulim qė mund tė ēojė nė identifikimin e objektivave tė re terapeutike pėr dy pika kancerin.

Jonormal aktivizimin e intracellular sinjalizuar proteinike, Stat3, ka qenė i shoqėruar me inflamacion dhe disa tė kancerit, duke pėrfshirė ato tė gastrointestinal trakt. Rezultatet publikuar on-line sot nė ditar Cancer Cell japin prova e parė tė drejtpėrdrejtė pėr tė konfirmuar rolin Stat3 nė inflamacion-shoqėruara tumorigenesis. Malcim-Duke pėrdorur njė model tė lidhur me kancer nė manipuluar gjenetikisht mice, ekipi i identifikuar njė marrėdhėnie midis epitelial qelinė Stat3 aktivitetit dhe colonic tumor ndodhje, si dhe rritjes tumor. Ata gjithashtu ka vendosur qė tė stimulimit Stat3 nga cytokines IL-6 dhe IL-11, i prodhuar nga kimikatet dhe nxitėse tė tjera qė lidhen tumor-qeliza, promovon dy qelinė mbijetesėn dhe rritjen e qelizave tumor.

Bashkėpunimi ishte shkaktuar nga diskutimet nė mes Profesorėt Matthias Ernst (LICR) dhe Florian Greten (Universiteti Teknik i Munihut) nė njė takim shkencor, kur ata tė dy ata u zbuluan individualisht ndjek mekanizmi me anė tė tė cilit Stat3 lidhje inflamacion tė gastrointestinal kancerit. Nė vend qė tė konkurrojnė, tė dy vendosėn tė bashkojnė forcat pėr tė zbuluar tė Stat3 lidhje ndėrmjet inflamacion zorrė e trashė dhe kancerin.

"Kolon francez ėshtė kanceri i dytė mė tė shpeshta keqdashje nė botėn e zhvilluar kėshtu qė nuk ishte befasi pėr tė gjetur njė tjetėr grup pune Stat3 nė pyetje dhe duke u pėrpjekur pėr tė gjetur mėnyra tė reja pėr tė synuar dy pika kanceri," tha LICR sė Profesor Ernst, e pėrbashkėt e tė lartė tė autorit publikim. "Sė bashku ne kemi qenė nė gjendje pėr tė mėsuar se si Stat3 urave inflamacion kronik dhe promovimin tumor nga ndėrmjetėson qelinė mbijetesėn gjatė njė ngjarje nxitėse dhe rritjen e rritjes tumor qelizė. Jonė e re gjetjet janė shumė nė pėrputhje me punėn tonė tė mėparshėm nė rolin e Stat3 nė ndėrmjetėsimin malcim-shoqėruara nga kanceri i stomakut. Ne presim qė kjo njohuri pėr tė forcuar pėrpjekjet pėr zhvillimin e terapi se objektivi i lidhjes midis inflamacion dhe kanceri nė fund tė fundit pėr tė pėrfitojnė trajtimin e kancerit tė pacientėve. "

Ra fjala, grupi i Profesor Michael Karin nga Universiteti i Kalifornisė nė San Diego, ka arritur nė pėrfundime tė ngjashme nė letėr tė botuar nė tė njėjtėn ēėshtje tė Gaforres Cell.

Sarah Bardhė, Ph.D. | Quelle: EurekAlert!

Zana_ch
03-02-09, 23:08
Synimi i orientuar terapi pėr keqdashės tiroide tumors



Tumors e gjėndėr tiroide janė ndėr mė tė zakonshme endocrine kancerit tė njerėzve. Shumica e kėtyre tumors mund tė trajtohen mirė. Ky nuk eshte pak e vėrtetė pėr tė diferencuar dhe anaplastic tiroide tumors.

Ju dėshtojnė opsionet standardin trajtim krejtėsisht nė mėnyrė qė tė nėnkuptojė mbijetesėn kohė pas diagnozės ėshtė vetėm 3-9 muaj. Mundėsitė e reja tė lindin nėpėrmjet pėrdorimit tė drogės(barnave) me njė objektiv tė pėrcaktuar molekular (synuar).

Nė njė tė fundit, nga Sander-Wilhelm-projekt tė financuar nga Fondacioni i grupit tonė do tė hetojė nėse droga(barnave) tė cilit molekular e objektivave tė proteasome Aurorakinasen dhe pėrdoren pėr tė trajtuar anaplastic tiroide tumors janė tė pėrshtatshme.

Aurorakinasen janė enzymes tė cilat luajnė njė rol qendror nė rregullimin e ndarjes qelinė luajnė. Njė shprehje e mbi-kėto enzymes, veēanėrisht gjatė qelinė janė aktive, pėr shumė e njeriut kanė qenė demonstruar tumors. Tė gjatė pėr shkak tė shprehjes-ēon nė tė meta rregullimin e ndarjes qelinė proceset, duke rezultuar ndarjes tumor dhe rritjen e qelizave tė promovohen. Kundėr kėtij sfondi, njė numėr i inhibitors zhvilluara, efektshmėria e tyre nė studime tė ndryshme u testuar.

Tė gjitha proteasome ėshtė njė organ i qelizave tė ndodhura molekulė komplekse. Funksioni i tij ėshtė pėr tė regjistruar aktivitetin e proteinat qė u formuan mė parė duke shtuar nga njė zinxhir ubiquitin-kanė qenė tė shėnuara pėr tė rregulluar proteolytic degradim. Shumė qeliza tumor tregojnė njė rritje tė Proteasomaktivität. Ky disturbances ēon nė nė bilancin e proteina rregullatore, tė tilla si Tumor (pengon rritjen-protein) dhe antiapototische proteina (tė celulės vdekje frenues proteina), e cila nga ana e tij tumor pėrparėsi zhvillimin dhe rritjen ekonomike. Ky veprim ėshtė njė pengues relativisht e re nė tumor terapi.

Pėrfshirja molekular objektivat e siguron gjithashtu pėr terapi e tiroide tumors premtuar afrohet. Nga grupi ynė tashmė ishin kundėr EGF receptor-drejtuar monoclonal antitrupa tė ndryshme dhe Tyrosinkinaseinhibitoren mbi efektshmėrinė e tyre nė tė ulėta tė diferencuara dhe anaplastic tiroide tumors testuar me sukses. Nė kushte laboratorike, kemi gjetur njė substancė varion nė varėsi tė madhe pengim tė pėrhapjes dhe qelia njė ndikim frenues mbi faktorėt qė ndikojnė nė formimin e ri tė anijeve tė promovohen. Kėto mund tė rezultateve tani edhe nė eksperimente tė kafshėve tė konfirmohet. Tė tillėt janė substancat e lokalizuara nė fazėn II gjyqet tashmė tė pėrfshirė nė aplikim klinik.

Nė fokus njė hulumtimi tė ri do tė hetohen nėse pengim tė proteasome Aurorakinasen dhe mė tej njė opsion terapeutik tė dobishėm. Si njė Aurora kinase frenues ėshtė MLN8054 (Millenium Farmaceutikė) ėshtė themeluar. Pėr kėtė mund tė substancave tė ndryshme tė njeriut pėr tumors, njė rritje-pengon efekt mund tė zbuluara. Bortezomib (VelcadeŅ) gjithashtu prodhuar nga Millenium Farmaceutikė, ėshtė i pari e pėrshkroi Proteasominhibitor. Efekti Antitumoural e kėtij substancė ėshtė i dokumentuar mirė dhe qė nga viti 2004 ka Bortezomib pėr trajtimin e tė shumėfishta myeloma pranohet.

S'pari vetė studimet pėr dy substancave antitumoural njė efekt nė tiroide tumors gjithashtu tė dyshuar. Ky ėshtė pikėrisht pėr tė kapur objektivin e gjera mbi eksperimentet in vitro pėrhapjes nė qelinė ciklit ndryshime, induksion e apoptosis (programuar qelinė vdekjes) dhe pėr tė ndikuar intracellular sinjalizuar cascades. E efikasitetit nė vivo e tė dy substancave duhet tė pėrfundonte nė njė model tė kafshėve do tė hetohen.

Ky projekt i financuar ėshtė pjesė e njė hulumtimi, sipas tė cilit opsione tė ndryshme pėr trajtimin anaplastic tiroide tumors duhet tė jenė tė identifikuara, tė cilat kanė terapi efektive kombinim molekular qė pėrfshin disa objektiva qė mendohet tė jetė.

Jana
23-02-09, 13:16
Zbulohen sy bionik qė kthejnė shikimin tek tė verbrit


Shkencėtarė nė Shtetet e Bashkuara dhe Australi po pėrdorin pajisje tė reja eksperimentale, tė quajtura sy bionikė, pėr tė ndihmuar kthimin e shikimit tek tė verbrit.

Kjo ėshtė njė teknologji e ngjashme me pajisjet e vendosura nė vesh pėr tė ndihmuar dėgjimin. Tė dyja kėto pajisje nxisin fijet nervore tė lidhura me trurin duke i ndihmuar personat tė shikojnė e dėgjojnė.
Linda Kurfut nga Kalifornia ėshtė njė prej atyre qė janė pajisur me sy bionikė. Ajo mban syze me njė kamerė tė vogėl qė komunikon me elektrodat e vendosura nė sytė e saj tė cilat nxisin retinėn. Pėr mė shumė se njė dekadė ajo ishte plotėsisht e verbėr si pasojė e njė sėmundjeje tė trashėguar e quajtur "retinis pigmentosa". Tani ajo shikon si tė gjithė njerėzit normalė. Syri bionik i Lindės ka 16 elektroda.
Por pajisjet e reja kanė edhe mė shumė. Nė Australi, doktor Vivek Ēouduri pranė spitalit Princi i Uellsit nė Sidney, po zhvillon njė pajisje tė ngjashme qė vendoset nė sipėrfaqen e syrit. Ai thotė se tani ndodhet pranė pėrfundimit tė punės dhe sė shpejti do tė fillojė provat duke e implantuar sytė tek disa pacientė. Teknologjia e pėrdorur pėr kėtė sy bionik ėshtė e ngjashme me atė qė pėrdoret pėr pajisjet e dėgjimit qė vendosen nė vesh tek personat qė nuk dėgjojnė. Shkencėtarėt australianė tregohen optimistė kur thonė se presin qė nga pajisja e tyre tė verbrit mund tė pėrfitojnė shikimin 100 pėrqind.

Jana
23-02-09, 13:17
Ne Suedi testohet vaksina kunder duhanit


Shkencėtarėt thonė se vaksina e re, do tė ndihmojė njerėzit tė heqin dorė shpejt nga duhani, shkaktar i dhjetėra e dhjetėra sėmundjeve.
Nė Suedi, ka nisur testimi i vaksinės kundėr duhanit edhe pse nė qendėr tė medikamentit ėshtė vetė nikotina. Aktualisht, testimi po kryhet tek 400 njerėzit e parė, tė marrė nga tre vendet nordike. Shkencėtarėt thonė se vaksina e re, do tė ndihmojė njerėzit tė heqin dorė shpejt nga duhani, shkaktar i dhjetėra e dhjetėra sėmundjeve. Ndryshe nga vaksinat e mėparshme mendohet se kjo vaksinė, do ti heq njeriut qė nė rrėnjė dėshirėn pėr cigare. Vaksina pėrmban anti-trupa kundėr nikotinės, tė cilėt do tė jenė tė aftė ta luftojnė atė edhe nė gjak. Nė fazėn e dytė, 400 personat qė po testohen, do tė jenė sėrish nė ndikim tė duhanit, pėr tė vėrtetuar se sa tė gatshėm do tė jenė nė rast tė rifillimit tė pirjes sė cigareve pėr herė tė dytė.

Jana
07-03-09, 14:38
Ministria furnizon pacientėt e sklerozės multiple me interferon

Nė depon e Ministrisė sė Shėndetėsisė tė enjten ka arritur sasia e porositur e Interferonit beta. Sasia e barnave tė porositura do tė jetė nė dispozicion tė pacientėve dhe vlera e pėrgjithshme ėshtė rreth 500 mijė euro, thuhet nė njė komunikatė tė Ministrisė sė Shėndetėsiė.
Kjo ėshtė hera e parė qė Ministria e Shėndetėsisė ka furnizuar pacientėt e sklerozės multiple me interferon beta, ndėrsa Kėshilli profesional pėr trajtimin sklerozės multiple do tė ndėrmarrė tė gjitha veprimet qė barnat tė shpėrndahen nė pajtueshmėri me ligjet nė fuqi, bėhet e ditur nė komunikatė.

Nė pajtim me nevojat e mėdha tė pacientėve tė shumtė me sklerozėn multiple, kėrkesės sė Kėshillit profesional qė trajton nė forma medikamentoze sklerozėn multiple, mundėsive buxhetore dhe gatishmėrinė e Ministrisė sė Shėndetėsisė pėr pėrkrahjen e trajtimit tė suksesshėm tė kėsaj sėmundjeje, gjatė nėntorit 2008 ka filluar procedura pėr furnizim me Intereferon beta.

Nė treg gjenden disa lloje tė medikamenteve qė trajtojnė Sklerozėn multiple dhe Ministria e Shėndetėsisė ka emėruar komisionin e vlerėsimit i cili nė pajtim me performasat e dhėna ka ndėrmarrė tė gjitha aktivitetet qė kjo procedurė tė kryhet sa mė parė.

Jana
16-03-09, 01:55
Kalcium pėr trup tė hollė

Njė studim i ri njofton se konsumimi i shtuar i kalciumit nxit humbjen e kilogramėve, mirėpo kjo vėrehet mė sė shumti te personat tė cilėt nė ushqimin e zakonshėm marrin sasi tė vogėl tė kalciumit.
Deri te ky pėrfundim, ekspertėt kanė ardhur duke realizuar njė program pėr dobėsimin e femrave me mbipeshė pėr njė periudhė 15-javėshe.

Pėrveē se kanė reduktuar ushqimin, pjesėmarrėset nė studim kanė marrė nga 1200 mg kalcium me anė tė preparateve shtesė, derisa grupi i kontrollit ka marrė placebo (tableta tė rrejshme).

Rezultatet kanė treguar se gjatė programit tė dobėsimit, femrat tė cilat kishin marrė kalcium kishin humbur gjashtė kilogramė, nė raport me ato tė cilat kishin marrė placebo, ku humbja e peshės kishte qenė vetėm njė kilogram.

Jana
16-03-09, 01:56
Rėndėsia e ushqimit tė pėrbashkėt

Shkencėtarėt kanė analizuar efektin e ngrėnies sė pėrbashkėt familjare nė kualitetin e ushqimit dhe formimin e shprehive ushqyese te fėmijėt, gjatė kalimit nė fazėn e hershme dhe tė vonshme tė adoleshencės.
Ėshtė treguar se ngrėnia e rregullt e drekės si familje, si edhe mėngjesi i pėrbashkėt, janė tė lidhur me konsumimin e shtuar tė perimeve, ushqimit tė pasur me kalcium dhe fibra ushqyese.

Kėshtu, autorėt e studimit kanė pohuar se ushqimet e pėrbashkėta familjare ndikojnė dukshėm nė krijimin e shprehive tė rregullta ushqyese tek adoleshencat.

Jana
16-03-09, 02:03
Dieta zvogėlon masėn e tumorit

Dihet se zvogėlimi i konsumimit tė ushqimit zvogėlon edhe rritjen e tumoreve tė caktuar, ndėrsa tani ėshtė zbuluar se pse ndodh kėshtu dhe si ndodh.
Ndjeshmėria e tumoreve tė caktuar nė zvogėlimin e konsumimit tė ushqimit, varet nga aktivizimi i enzimės fosfoinozitol-3-kinazės,e cila ka rol tė rėndėsishėm nė pėrhapjen e qelizave tumorale. Nėse kjo enzimė aktivizohet, atėherė pengohet zvogėlimi i masės tumorale.

Autorėt e studimit pohojnė se me anė tė modulimit tė aktivizimit tė kėsaj enzime, ėshtė e mundur qė edhe tumori rezistent ndaj kufizimit tė ushqimit tė shndėrrohet nė tumor tė ndjeshėm, masa e tė cilit zvogėlohet duke zvogėluar konsumimin e ushqimit.

Jana
16-03-09, 02:04
Terapi mjekuese pėr leukeminė

Shkencėtarė kinezė kanė arritur ta mposhtin leukeminė me terapi, e cila ėshtė njė kombinimi i toksinave dhe derivateve tė vitaminės A, njofton "Makfaks".
Njė ekip i shkencėtarėve kinezė nga Universiteti i Shangait, tė kryesuar nga Ministri aktual i Shėndetėsisė i Kinės, Chan Xhu, pas dy dekadash tė punės hulumtuese erdhi deri te rezultatet inkurajuese duke kombinuar terapinė qė pėrmban arsen dhe acid retinoik.

Profesori Chan ka treguar se nga 85 pacientė tė sėmurė nga leukemia, te tė cilėt ėshtė zbatuar kjo terapi, 80 prej tyre janė shėruar.

Thelbi i terapisė ėshtė qė qelizat e sėmura tė shėrohen dhe tė vazhdojnė tė zhvillohen, ndėrsa qelizat normale tė mos dėmtohen.

Derivati i vitaminės A nxitė pjekurinė e qelizave, ndėrsa arseni vepron kundėr qelizave malinje.

Leukemia ėshtė njė kancer i qelizave tė bardha tė gjakut, ku rritja dhe zhvillimi i kėtyre qelizave ėshtė anormal.

Jana
08-04-09, 14:08
Kafeina, ushtrimet dhe dhimbja
Shumė sportistė janė nė dijeni se pirja e kafesė para fillimit tė ushtrimeve, pėrmirėson dukshėm realizmin e tyre dhe zvogėlon dhimbjen e cila paraqitet gjatė ushtrimeve intensive.
Njė studim i ri ėshtė marrė pikėrisht me kėtė ēėshtje, duke hulumtuar ndikimin e kafeinės nė dhimbjen e muskujve gjatė aktivitetit fizik me intensitet tė lartė.

Nė studim kanė marrė pjesė 25 studentė tė shėndoshė, me formė tė mirė truporė. Nė bazė tė konsumimit tė kafesė, studentėt janė ndarė nė dy grupe: ata tė cilėt kanė konsumuar sasi tė vogėl tė kafeinės, dhe ata tė cilėt kanė konsumuar mesatarisht 400 mg kafeinė (qė ėshtė vlerė ekuivalente me tre deri nė katėr filxhanė kafe).

Rezultatet kanė treguar se kafeina zvogėlon dhimbjen, e cila paraqitet si pasojė e ushtrimeve intensive, me kusht qė kafeina tė merret afėr njė orė para fillimit tė ushtrimeve.

shfletuesi_
08-04-09, 14:24
Kohėt e fundit, njė komision i qeverisė amerikane mbi shėndetit doli me disa udhėzime lidhur me terapinė me aspirinė si mėnyrė pėr pakėsimin e sėmundjeve nė zemėr dhe goditjeve nė tru. Nė raportin e kėtij komisioni thuhet se aspirina pakėson dukshėm rrezikun e goditjeve nė zemėr tek burrat dhe tė goditjeve nė tru tek gratė e moshės sė mesme. Ekspertėt thonė se edhe shumė tė moshuar mbi 65 vjeē duhet tė marrin ēdo ditė dozė tė ulėt aspirine nėse nuk janė nė rrezik tė lartė pėr hemoragji nė stomak, njė prej pasojave anėsore e terapisė me aspirinė.

shfletuesi_
08-04-09, 14:24
Mosha dhe historia janė tė lidhura. Sa mė tė moshuar qė janė njerėzit aq mė shumė kujtime kanė. Dhe krejt papritur kjo histori-kujtesė zhduket, gjithashtu pėr shkak tė moshės e shpesh si pasojė e sėmundjes, Alcajmerit. Kohėt e fundit nė Shtetet e Bashkuara po zbatohet njė projekt pėr ruajtjen e kujtesės sė amerikanėve tė moshuar, para se tė jetė vonė.

Ēdo javė, Xhak Albertini viziton nėnėn e tij 88 vjeēare. Por sot, kjo vizitė ėshtė ndryshe. Ai ka ardhur pėr tė intervistuar nėnėn e tij, Meri. Pėr 40 minuta, Xhak pyet e dėgjon me vemendje duke regjistruar historinė e jetės sė saj. Ai pėrpiqet tė shpėtojė kujtimet qė kanė filluar tė shuhen si pasojė e Alcajmerit.

“Mė trego rreth vendit ku ke jetuar kur ishe e re,? Ēfarė mban mend nga ajo kohė?”, pyet Xhaku. “Banonim nė njė fermė” thotė Meri, “Nė shtėpinė e gjyshit, i cili blente e shiste kuaj. Kishim edhe njė grup muzikor me orkestėr. E blemė tė gjithė sė bashku. Ndonjėherė, shkonim edhe nė takime, si tė rinj qė ishim”.

Xhaku thotė se tani di rreth jetės sė saj mė shumė sesa pėrpara fillimit tė kėtij projekti. Nisma kundėr humbjes sė kujtimeve ka pėrfshirė mbarė Amerikėn. Teknikė tė specializuar me aparate pėr regjistrimin e zėrit janė gjithmonė nė gadishmėri ofrojnė ndihmpėn e tyre pa pagesė. Nė fund tė ēdo interviste, familjeve u jepet njė kompakt disk ku ėshtė regjistruar biseda. Njė kopje e kėtij disku skedohet e arkivohet nė Bibliotekėn e Kongresit ku ēdo njėri mund ta dėgjojė. Milton Haber tregon rreth lojės sė bejsbollit qė ai kishte luajtur 70 vjet mė parė. 82 vjeēarja Xho An Ēu tregon periudhėn kur ra nė dashuri me Bobin, tani bashkėshorti i saj.Gjatė intervistave, ēdo familje vendos vetė rreth pyetjeve qė do tė bėjė dhe ēfarė kėrkon tė mėsojė.

Jana
16-05-09, 18:48
Mė shumė arsye pėr ta lėnė duhanin
Tė dhėnat e reja pėr dėmet qė i shkakton pirja e duhanit vėrtetojnė se duhanpirja shkakton vdekjen e hershme, si edhe ėshtė njėri nga faktorėt e rrezikut pėr sėmundjet e zemrės dhe enėve tė gjakut.
Njė studim i realizuar nga Universiteti i Oslos dhe Instituti norvegjez pėr shėndetėsi publike, ka treguar se joduhanpirėsit jetojnė mė gjatė dhe janė shumė mė pak tė rrezikuar nga sėmundjet kardiovaskulare, nė krahasim me duhanpirėsit.

Studimi, i cili ka zgjatur tre dekada, ka treguar se 45% nga meshkujt duhanpirės tė cilėt ishin paraqitur nė vitin 1974 kanė vdekur deri nė fund tė studimit (2004), ndėrsa kanė vdekur vetėm 18% nga meshkujt joduhanpirės me moshė tė ngjashme, tė cilėt ishin paraqitur vullnetarė nė studim.

Jana
17-05-09, 18:20
Duhanpirja dhe mbipesha
Njė hulumtim i shkencėtarėve amerikanė nga Universiteti Cornell, mund tė shpjegojė arsyen se pse te ish-duhanpirėsit vjen deri te shtimi nė peshė.
Rezultatet e studimit tė botuar nė revistėn “Chest” sugjerojnė se pirja e duhanit nxit veprimin e gjenit AZGP1- i cili luan rol tė rėndėsishėm nė procesin e zbėrthimit tė yndyrave nė organizėm dhe nė kėtė mėnyrė kontrollon peshėn trupore.

Hulumtuesit pohojnė se rritja e peshės trupore pas lėnies sė duhanit vjen si pasojė e njė procesi mė tė komplikuar, ku veē tjerash rol tė rėndėsishėm ka edhe ky gjen (AZGP1), pastaj shtohet sasia e pėrgjithshme e ushqimit tė konsumuar, si edhe mungesa e efektit tė nikotinės nė metabolizėm.

Jana
18-05-09, 14:03
Alkooli dhe demenca
Njė studim i ri i publikuar nė revistėn “Journal of Alcohol and Alcoholism” tregon se nė ¼ e rasteve me demencė (sėmundje tek e cila bien disa funksione psikike, siē ėshtė kujtesa, mendimi dhe inteligjenca), te personat e moshuar, fajtor ėshtė konsumimi i tepėrt i alkoolit.
Grupi mė i rrezikuar pėr t’u sėmurė nga sėmundja e Alzheimerit (demenca senile) janė femrat, pasi qė metabolizimi i alkoolit tek ato ndodh ndryshe nga meshkujt, dhe pėr kėtė arsye veprimi negativ i alkoolit ėshtė mė i shprehur dhe demenca paraqitet mė herėt.

Meqenėse disa studime tė mėparshme kanė pohuar se konsumimi mesatar i alkoolit mund tė mbrojė nga demenca, atėherė autorėt e kėtij studimi rekomandojnė qė edhe nėse konsumohet alkooli sasia e konsumimit tė tij tė jetė e vogėl

Jana
15-06-09, 18:47
Ilaē i ri pėr zemrėn

Shkencėtarėt besojnė se konsumimi i ushqimeve me bazė tė domates mund tė ndihmojė nė uljen e rrezikut pėr zhvillimin e sėmundjeve tė zemrės duke penguar mbylljen e enėve tė gjakut.
Kompania bioteknologjike "Cambridge Theranotic" beson se produkti i tyre do tė tregojė efekt tė njėjtė edhe nė praksėn klinikė, ngjashėm sikurse nė fazėn eksperimentale.

Hulumtimet kanė treguar se likopeni (substancė pėrbėrėse e domates) bllokon oksidimin e LDL-kolesterolit (“kolesterolit tė keq”), e cili ėshtė njėri nga pėrbėrėsit kryesor nė formimin e pllakave aterosklerotike nė arterie.

Sido qė tė jetė, njėherė duhet tė priten edhe rezultatet e mėtutjeshme, tė cilat aktualisht po zhvillohen nė universitetet "Cambridge" dhe "Harvard".

Jana
19-06-09, 10:54
Dieta pėr zemėr ndihmon kundėr mbipeshės

Dieta pėr zemėr tė shėndoshė, e cila zvogėlon sasinė e konsumuar tė kalorive ditore dhe llojet e ndryshme tė yndyrave, proteinave dhe karbohidrateve, mund t’u ndihmojė personave me mbipeshė qė ta arrijnė dhe ta mbajnė peshėn e dėshiruar trupore.
Nė studimin e realizuar nga The National Heart, Lung, and Blood Institute (NHLBI) dhe i cili ėshtė botuar nė revistėn “Neė England Journal of Medicine”, ekspertėt kanė vėrejtur humbjen e peshės trupore te personat e shėndoshė por me mbipeshė, tė cilėt kanė pėrdorur kėtė lloj diete.

Vlerat e materieve ushqyese kanė qenė kėto: yndyrat 20-40%, proteinat 15-25% dhe karbohidratet 35-65% nė raport me kėrkesat energjetike.

Ky lloj diete ėshtė e ordinuar pėr njerėzit tė cilėt kanė probleme me zemėr, ndėrkohė qė rezultatet treguan se mund t’u ndihmojė edhe personave me peshė tė lartė trupore qė tė humbin kilogramėt e tepėrt.

(Vlen tė pėrmendet se te kjo dietė mungonin sidomos yndyrat e ngopura, ndėrkohė qė me shumicė kishte fibra ushqyes dietetik).

shfletuesi_
19-06-09, 10:56
Shtimi i qelizave nervore nė trup pothuajse dyfishohet me anė tė injeksionit me faktorin rritės IGF-1. Kėtė e kanė zbuluar studiuesit nė Göteborg, Suedi. Kjo mund tė shfrytėzohet pėr kurimin e trurit pas njė ataku zemre, kur qelizat e trurit nuk kanė marrė gjak, apo nė rastin e ndonjė sėmundjeje tjetėr.

Mė parė besohej se tek njerėzit nuk mund tė lindin qeliza tė reja pas foshnjėrisė, por para njė gjysėm viti neurologu Peter Eriksson dhe grupi i tij dhanė prova mbi se si truri i njeriut ndėrton qeliza tė reja nervore pėrgjatė tėrė jetės.

Jana
30-06-09, 12:02
Operimi, mbipesha dhe kanceri
Femrat me mbipeshė mund ta zvogėlojnė rrezikun pėr t’u sėmurė nga kanceri nėse vendosin t’i nėnshtrohen ndėrhyrjes kirurgjike, ndėrsa e njėjta gjė nuk vlen pėr meshkujt.
Shkencėtarėt nga Universiteti Sahlgrenska nė qytetin Gothenburg tė Suedisė, kanė analizuar mė shumė se 2.000 pacientė, tė cilėt i janė nėnshtruar ndėrhyrjes kirurgjike pėr shkak tė masės trupore.

Pacientėt janė pėrcjellė pėr njė periudhė kohore dhjetė vjeēare dhe janė krahasuar me njė numėr tė njėjtė pacientėsh tė cilėt nuk kanė pranuar t’i nėnshtrohen ndėrhyrjes kirurgjike pėr ta zvogėluar mbipeshėn.

Shkencėtarėt kanė zbuluar se femrat tė cilat i ishin nėnshtruar ndėrhyrjes kirurgjike pėr tė larguar kilogramėt e tepėrt kishin qenė pėr 42% mė pak tė rrezikuara pėr t’u sėmurė nga kanceri gjatė periudhės sa ka zgjatur studimi.

Mirėpo, te meshkujt, tė cilėt kishin pranuar t’i nėnshtroheshin tė njėjtės procedurė, nuk ėshtė vėrejtur zvogėlim i rrezikut pėr zhvillimin e kancerit.

Jana
30-06-09, 12:03
Me pemė dhe perime kundėr kancerit tė prostatės
Njė publikim i ri nė revistėn "Human Nutrition and Dietetics", tregon se ushqimi me pak mish dhe yndyrė, por i pasur me pemė dhe perime, ndihmon nė parandalimin dhe mjekimin e karcinomės sė prostatės.
Studimi i realizuar nga Universiteti New South Wales ka zbuluar se ushqimi i cili pėrmban shumė pemė dhe perime, ndėrsa pėrmban sasi tė vogėl tė mishit, produkteve tė qumėshtit dhe kalciumit, mund tė ndihmojė nė parandalimin, por edhe nė mjekimin e kancerit tė prostatės.

Domatet, lulelakra, brokoli, ēaji i gjelbėr, vitamina E dhe seleni etj, janė disa nga ushqimet dhe produktet, tė cilat zvogėlojnė rrezikun pėr paraqitjen e karcinomės sė prostatės.

Jana
30-06-09, 12:04
Alkooli shkaktar i njė nga 25 vdekje
Njė hulumtim i realizuar nga shkencėtarėt kanadezė tė Universitetit tė Torontos, sugjeron se ēdo e 25 vdekje ėshtė e lidhur me konsumimin e alkoolit.
Revista “Lancet” njofton se po ashtu ndikimi negativ i alkoolit ėshtė mė i shprehur te shtresat e varfra.

Ndėrkohė nė Evropė llogaritet se ēdo e dhjeta vdekje ėshtė pasojė e alkoolit, pėr shkak tė konsumimit shumė mė tė madh tė tij.

Situata ėshtė mė e rėndė nė vendet e ish-Bashkimit Sovjetik ku alkooli ėshtė shkaktar i njė nga shtatė vdekjeve.

Pėrgjithėsisht, meshkujt janė pesė herė mė tė rrezikuar tė vdesin si pasojė e konsumimit tė sasisė mė tė madhe tė alkoolit.

Ndėrsa sėmundjet qė vijnė si pasojė e konsumimit tė alkoolit paraqiten shumė mė shpesh te tė rinjtė sesa te moshat e pjekura.

Si pasojė e konsumimit tė alkoolit paraqiten sėmundjet e mėlēisė, ndėrsa nė shkallė mė tė ulėt mund tė zhvillohet kanceri, depresioni dhe goditja nė tru.

Jana
30-06-09, 12:06
Meshkujt tė shqetėsuar pėr alkoolin
Ekspertėt pohojnė se meshkujt gjithnjė e mė shumė janė tė shqetėsuar pėr efektet negative tė alkoolit dhe me kalimin e kohės shtohet numri i meshkujve qė dėshirojnė tė heqin dorė nga kjo shprehi e keqe.
Njė studim i ri i realizuar nė Britani tė Madhe tregon se 37% e meshkujve janė munduar tė zvogėlojnė sasinė e konsumuar tė alkoolit, pėr shkak tė kalorive tė tepėrta qė pėrmbajnė pijet alkoolike.

1/6 e tė anketuarve kanė deklaruar se dėshirojnė tė heqin dorė nga alkooli pėr shkak tė paraqitjes sė “gjinjve mashkullor”, ndėrsa ¼ pėr shkak tė rritjes sė barkut.

1/8 e meshkujve e anketuar kanė thėnė se alkooli ua ka ndryshuar dukjen, ndėrsa 9% kanė pohuar se ua ka prishur jetėn seksuale.

Duke analizuar tė dhėnat, udhėheqėsi i studimit Dr. Ian Banks ka thėnė se meshkujt janė shumė mė tepėr tė shqetėsuar (sesa ėshtė menduar mė parė) pėr ndikimet negative tė alkoolit mbi organizmin e tyre.

Jana
05-07-09, 01:39
Shumė tė rinj mendojnė se do tė vdesin herėt


Njė hulumtim i cili ka pėrfshirė 20.000 adoleshentė nė SHBA, tregon se njė numėr i madh adoleshentėsh, afėr 15%, mendojnė se do tė vdesin tė rinj, prandaj jepen pas drogės, bėjnė sjellje tė rrezikshme dhe tentime pėr vetėvrasje.
I njėjti studim ka dėshmuar tė kundėrtėn e asaj qė ėshtė menduar deri mė tani se “shumica e tė rinjve jepen pas gjėrave tė rrezikshme, pasi qė nuk mendojnė pėr pasojat e tyre dhe se mendojnė qė janė tė pakėndshėm”,

Sipas tė dhėnave nga ky studim, njė numėr i madh i tė rinjve jepen pas gjėrave tė rrezikshme, pasi qė “ndjehen tė pashpresė dhe mendojnė se s’kanė ēfarė tė humbin”, thotė autorja e studimit dr. Iris Borowsky.

Jana
05-07-09, 01:40
Mungesa e vitaminės D te nėnat dhe tė porsalindurit


Shkencėtarėt amerikanė nga Qendra Mjekėsore e Bostonit kanė njoftuar se nė momentin e lindjes, 36% e nėnave dhe 58% e foshnjave kanė mungesė tė vitaminės D.
Pėr nevojat e studimit ėshtė pėrcjellė niveli i vitaminės D nė gjakun e nėnave dhe tė porsalindurve nė 72 orėt e para pas lindjes sė foshnjės.

Hulumtuesit tregojnė se mungesė e vitaminės D ėshtė vėrejtur edhe te 30% e shtatzėnave, tė cilat nė tremujorin e fundit tė shtatzėnisė kishin marrė vitaminė D nė formė tabletash nga pesė herė nė javė.

Nivel mė i ulėt i vitaminės D ėshtė vėrejtur te foshnjat, nėnat e tė cilave po ashtu kishin pasur mungesė tė kėsaj vitamine.

Pėr mė shumė nivel tė ulėt tė vitaminės D kanė pasur edhe foshnjat nėnat e tė cilave kishin mbipeshė, si dhe ato qė kishin lindur nė muajt e dimrit.

Jana
16-07-09, 23:56
Konsumoni lėngje pėr tė kontrolluar peshėn trupore
Ekspertėt nga British Nutrition Foundation (BNF) bėjnė tė ditur se konsumimi i ushqimeve tė cilat kanė nivel tė lartė tė ujit nė pėrbėrje, mund tė ndihmojė nė uljen e peshės trupore.
Sipas tyre, ushqimet me pėrqindje tė lartė tė ujit, pėrfshirė edhe pastat dhe orizin, tė cilat lehtė absorbojnė lėngje, si edhe gjellėt, mundėsojnė zgjatjen e ndjenjės sė ngopjes.

Megjithatė, hulumtimet e reja kanė treguar se kjo nuk ėshtė e mundur tė arrihet thjesht duke pirė njė gotė ujė gjatė ushqimit, pasi lėngu duhet tė jetė pjesė pėrbėrėse e ushqimit qė konsumohet.

Ekspertėt po ashtu shtojnė se tryeza duhet tė ketė sasi sa mė tė mėdha tė perimeve, pasi ato krahas ujit pėrmbajnė edhe lėndė tė tjera ushqyese tė cilat krijojnė ndjenjėn e ngopjes dhe nuk kanė shumė kalori.

Jana
16-07-09, 23:57
Kafe pėr memorie mė tė mirė
Konsumimi i pesė filxhanėve tė kafesė nė ditė, mund t’i lehtėsojė vėshtirėsitė me mbajtjen mend te personat qė vuajnė nga sėmundja e Alzheimerit, bėjnė tė ditur shkencėtarėt amerikanė.
Studimet e realizuara nė kafshė zbulojnė se kafeina me anė tė ndikimit nė dy enzima mund tė reduktojnė nė 50% praninė e shtresave beta-amiloide nė tru, tė cilat janė karakteristike pėr kėtė lloj sėmundje, shkruhet nė ‘Journal of Alzheimer's disease’.

Nė hulumtime janė shfrytėzuar minj qė janė kultivuar ashtu qė tė zhvillojnė simptoma tė Alzheihmerit.

Studimet kanė treguar se konsumimi i rregullt ditor i kafeinės nė sasi tė cilat iu pėrgjigjen pesė filxhanėve kafe, ka qenė i lidhur me njė pėrmirėsim tė dukshėm tė testeve pėr mbajtje mend.

Jana
16-07-09, 23:58
Shijet e preferuara pėrcaktohen para se tė lindim
Ajo se ēfarė do tė na pėlqejė tė hamė ėshtė e ‘shkruar’ madje para se tė lindim, bėjnė tė ditur studimet e fundit
Preferencat ushqyese tė foshnjės sė ardhme i pėrcaktojnė lėndėt ushqimore tė cilat arrijnė deri te fetusi pėrmes gjakut tė nėnės, tė cilat pėrcaktojnė edhe ato qė fėmija do t’i refuzojė.

Fakti se i linduri preferon lėndėt e ėmbla ushqyese ose tė njelmėta, derisa shmang ato tė tharbėta dhe tė hidhura, tashmė janė njė rregull.

Megjithatė, pas lindjes, kėtyre preferencave tė lindura i bashkohen edhe aromat tė cilat fėmija i shijon nga gjiri i nėnės.

Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition, shkruan se edhe krahas preferencave tė lindura pėr shije tė veēanta, njeriut i jepet mundėsia edhe pėr tė manipuluar me shijet nė moshė tė hershme, me qėllim qė tė krijohen preferenca pėr ushqime dhe pije tė shėndetshme.

Jana
16-07-09, 23:59
Vrasėsit e mėlēisė
Njė studim i realizuar nga shkencėtarėt amerikanė nė Seattle ka zbuluar njė lidhshmėri direkte ndėrmjet pėrmbajtjes sė ushqimit dhe sėmundjeve tė mėlēisė.
Studimi i botuar nė revistėn “Hepatology” ka treguar se ushqimi i pasur me proteina dhe yndyra shpesh sjell deri te zhvillimi i sėmundjes sė quajtur “mėlēia yndyrore”- gjendje e cila ėshtė paraprirės i sėmundjeve serioze tė mėlēisė, siē ėshtė cirroza, por madje edhe karcinoma e mėlēisė.

Faktorė tjerė tė rrezikshėm pėr paraqitjen e “mėlēisė yndyrore” janė mbipesha, jo-ndjeshmėria nė insulinė dhe sėmundja e sheqerit- qė po ashtu janė tė lidhura me ushqyerjen e gabuar dhe me konsumimin e pabalansuar tė kalorive.

Jana
17-07-09, 00:00
Ndikimi i ushqimit te kanceri i gjirit
Pjesėmarrja e karbohidrateve dhe "ngarkesės sė pėrgjithshme glikemike" nė ushqim, ėshtė e lidhur me rrezikun pėr zhvillimin e kancerit tė gjirit, njoftojnė shkencėtarėt suedezė nga Instituti Karolinska.
Duke analizuar tė dhėnat e ushqyerjes sė 61.433 femrave tė grumbulluara gjatė 17 viteve, shkencėtarėt nga ky institut kanė treguar se konsumimi i shpeshtė i ushqimeve me indeks tė lartė glikemik (pas konsumimit tė tė cilave vjen deri te rritja e shpejtė e nivelit tė sheqerit nė gjak) shton rrezikun pėr t’u sėmurė nga kanceri i gjirit.

Autorėt e studimit tė botuar nė revistėn “International Journal of Cancer”, besojnė se indeksi glikemik i ushqimit ndikon nė rritjen e pėrqendrimit tė hormonit insulinė dhe disa hormoneve seksuale nė mėnyrė qė shton rrezikun pėr zhvillimin e kancerit tė gjirit.

Jana
17-07-09, 00:01
Ajo ēka dėmton dhėmbėt, dėmton edhe shėndetin
Problemet me dhėmbė dhe mishin e dhėmbėve janė shenjė pėr alarmim se jeni duke konsumuar ushqim jokualitativ, njoftojnė shkencėtarėt nga Universiti i Washingtonit, tė cilėt po ashtu thonė se dhėmbi i sėmurė ėshtė paralajmėrim pėr problemet shėndetėsorė nė tė ardhmen.
Ushqimi i cili prish buzėqeshjen e bukur, ėshtė ushqimi i pasur me sheqerna tė thjeshtė (ushqimi i cili ka indeks tė lartė glikemik).

Konsumimi i sheshtė i kėtij lloji tė ushqimit shkakton oscilimet e shpeshta dhe tė pėrnjėhershme tė nivelit tė glukozės nė gjak, qė ėshtė bazė e njė numri tė madh tė sėmundjeve tė kohės sonė, shkruan revista “Journal of Dental Research”.

Pėr mė shumė, kariesi i dhėmbėve ėshtė shenja mė e dukshme se duhet tė ndryshoni diēka nė ushqimin tuaj qė tani

Jana
01-08-09, 02:01
Gjumi ndihmon nė kontrollimin e peshės trupore
Femrat tė cilat kanė vėshtirėsi nė kthimin e masės trupore qė e kanė pasur para shtatzėnisė, duhet qė t’i kushtojnė rėndėsi mė tė madhe kohėzgjatjes sė gjumit- sugjeron njė studim i ri.
Njė hulumtim i realizuar nė SHBA tregon se gjumi i natės ndihmon nė kontrollimin e peshės trupore, ngjashėm sikurse dieta ose aktiviteti trupor.

Pėrkundrazi, tė dhėnat e grumbulluara tregojnė se nėnat e reja tė cilat gjashtė muaj pas lindjes flenė nga 5 orė ose mė pak, janė tri herė mė tė rrezikuara qė ta kthejnė peshėn tė cilėn e kanė pasur gjatė shtatzėnisė

Sipas shkencėtarėve, mungesa e gjumit sjell deri te ndryshimet nė nivelin e hormoneve tė cilėt janė tė pėrfshirė nė rregullimin e apetitit.

Jana
23-08-09, 01:47
Ēokollata ndihmon pacientėt me sulme nė zemėr

Njė hulumtim i zhvilluar nė Suedi kėshillon se konsumimi i ēokollatės nga personat tė cilėt kanė pėrjetuar sulm nė zemėr ėshtė i lidhur me njė rrezik mė tė vogėl pėr vdekje.
Journal of Internal Medicine ka publikuar rezultatet e mbledhura nga njė hulumtim ku kanė marrė pjesė 1169 persona tė moshės nga 45 deri nė 70 vjet, tė cilėt janė tė shoqėruar me hospitalizim pasi kanė mbijetuar njė sulm tė parė.

Ėshtė treguar se personat tė cilėt kanė ngrėnė ēokollatė sė paku dy herė nė ditė, kanė rrezik trefish mė tė ulėt pėr tė vdekur nga sėmundja e zemrės.

Hulumtuesit besojnė se ėshtė fjala pėr pasojat e veprimit tė pėrbėrėsve bioaktiv, si ato tė llojit tė antioksiduesve tė pranishėm nė kakao.

Jana
23-08-09, 01:48
Ēaji i zi mbron nga diabeti

Ēaji i zi, i njohur pėr pėrmbajtjen e lartė tė antioksiduesve, pėrforcimin e imunitetit dhe rregullimin e shtypjes sė gjakut- duket se ka edhe disa efekte tjera dobiprurėse.
Duke krahasuar efektet pozitive tė ēajeve tė ndryshėm, shkencėtarėt kanė zbuluar se ēaji i zi pėrmban sasi mė tė madhe tė njė polisakaridi, i cili mund tė jetė shumė i dobishėm pėr personat qė vuajnė nga diabeti, duke qenė se ndihmon nė absorbimin e ngadalshėm tė glukozės.

Pėr mė shumė, revista “Journal of Food Science" njofton se ēaji i zi kishte qenė mė i suksesshėm edhe nė luftėn kundėr radikaleve tė lira.

Jana
28-08-09, 01:49
Kokoshkat burim i antioksiduesve

Shumė rrallė produktet e ndryshme pėrtypėse shihen nė kontekstin pozitiv nė shėndet, por kjo ka ndryshuar nė njė studim tė fundit.
Shkencėtarėt kanė zbuluar se kokoshkat pėrmbajnė sasi befasuese tė polifenoleve, njė grup antioksiduesish tė cilėt lidhen me rrezik mė tė ulėt nga sėmundjet e zemrės dhe karcinoma.

Duke marrė parasysh pėrbėrjen e lartė tė lėndėve ushqyese, ndėrsa tash edhe antioksiduesve, kokoshkat janė nė maje tė produkteve pėrtypėse mė tė shėndetshme.

Jana
28-08-09, 01:50
Kola ul nivelin e kaliumit

Konsumimi i pijeve me kola (Coca Cola, Pepsi) mund tė rezultojė me mungesa serioze dhe mbase edhe fatale tė kaliumit, bėjnė tė ditur studimet e reja.
Mungesa e kaliumit do tė thotė njė nivel jonormal i ulėt i kėtij elementi nė gjak qė manifestohet me lodhje, dobėsim tė muskujve, ngėrēe, konstipacion dhe dhimbje nė bark. Nė rastet mė tė rėnda ėshtė e mundshme edhe paralizė, aritmi e zemrės madje edhe vdekje.

Personat nė studim nė ditė kanė konsumuar nga 1.5 deri nė njė sasi tė pabesueshme, prej 9 litrash kola. Tė gjithė janė shtruar nė spital pėr shkak tė disa prej simptomave tė mungesės sė kaliumit, ndėrsa rasti mė i vėshtirė ėshtė parė te meshkujt tė cilėt kanė konsumuar rreth 9 litra ēdo ditė, me tė cilėn ka arritur edhe deri te paraliza e mushkėrive.

Shkencėtarėt besojnė se kombinimi i kafeinės dhe sheqerit, tė pranishėm nė sasi tė madhe nė pijet me koka, shkakton mungesė tė kaliumit.

Naki
29-08-09, 20:26
Psikosomatika ndikon nė shėndetin fizik mė shumė sesa mendohej







Ėshtė vėnė re se personat qė nė tė shumtėn e rasteve janė nė tension, frikė, panik a nė ankth tė vazhdueshėm paraqesin simptoma tė sėmundjeve fizike.
Gjithashtu, ekzistojnė mjaft shembuj kur personi "paralizohet" nga frika ose kur mendon se ėshtė i sėmurė, sėmuret me tė vėrtetė.
Por ka ndodhur edhe e kundėrta; kur personi i sėmurė fizikisht, e ka bindur veten se nuk ėshtė i tillė, dhe "mrekullisht" ėshtė shėruar plotėsisht.
Sėmundje a shėrime tė tilla, quhen psiko-somatike, psikike-fizike, qė do tė thotė se ndjenja, mendja, emocioni ndikon nė gjendjen trupore.

Shpesh i ndodhur nėnstres, njeriu provon dhimbje nė kokė, gjoks, stomak e gjetkė pa ndonjė shkak fizik. Edhe pse lindin nga mendimi a ndjenjat, sėmundjet psikosomatike sjellin pasoja tė rėnda fizike.
Pėrllogaritet qė rreth 90 pėrqind e vizitave tek mjeku kryhen pėr shkak tė problemeve tė ndikuara pjesėrisht nga stresi, prandaj sėmundjet psikosomatike janė mė tė shpeshta sesa mendohet.

Jo rrallė njeriu ankohet nga dhimbjet qė mund tė jenė shkaktuar nga gjendja psikologjike. Sėmundjet a vėshtirėsitė fizike qė shkaktohen nga mugesa e vitaminave ose lėndime tė trurit mund tė sjellin simptoma tė rėnda psikologjike. Por sipas ekspertėve, kur shkaktari ėshtė i pasigurt, mundėsia ėshtė qė sėmundja tė jetė psikosomatike ose inorganike, pra e shkaktuar nga stresi a gjendja shpirtėrore a mendore.

Disa sėmundje qė mė parė mendoheshin se ishin psikosomatike, si pėr shembull alergjitė, tani dihet se shkaktohen kryesisht nga faktorė organikė. Njė faktor ndėrlikues ėshtė se psikosomatika apo gjendja emocionale a psikike ndikon nė zhvillimin e shumė sėmundjeve si ato nė zemėr ose nė stomak, pėrfshi ulēerin e llojit peptik qė shpesh krijohet nė dueoden.

Megjithėse nė 80 pėrqind tė rasteve ulēeri nė stomak shkaktohet nga infeksioni bakterial, shkencėtarėt ende jo tė bindur pėr kėtė, vazhdojnė kėrkimet pėr tė parė nėse stresi ėshtė njė shkaktar i mundshėm ose tė paktėn ndėrlikohet nė zhvillimin e semundjes. Nė rastet kur nga stresi a ankthi shfaqen shenja si dhimbje nė kokė, stomak, gjoks, ose kur pjesė tė trupit mbulohen nga njolla tė kuqe nė lėkurė pa ndonje shkak fizik, ekspertėt thonė se mėnyrat qetėsuese si meditimi, ushtrime fizike a teknika tė tjera shlodhėse, dhe gjumi i mjaftueshėm, shpesh herė japin rezultate tė mira.


Nga VOA,A.Lulushi

Jana
30-08-09, 02:11
Presioni i rritur vėshtirėson tė mbajturit mend

Personat mė tė moshuar se 45 vjet tė cilėt kanė presion tė rritur tė gjakut, kanė gjasa mė tė mėdha tė kenė probleme me tė mbajturit mend, siē bėjnė tė ditur shkencėtarėt nga University of Alabama.
Revista Neurology shkruan se me rritjen e nivelit tė presionit diastolik tė gjakut pėr ēdo 10 njėsi, gjasat pėr tė pasur problem me tė mbajturit mend rriten pėr 7%.

Hulumtuesit potencojnė se nė rezultatet e fituara nuk kanė ndikuar faktorė tė tjerė tė rrezikut qė prekin aftėsitė njohėse, si periudha, pirja e duhanit, aktiviteti fizik, shkalla e arsimimit, diabeti ose pėrqendrimi i rritur i kolesterolit nė gjak.

Nė studim kanė marrė pjesė 19836 persona. Shkencėtarėt besojnė se presioni i rritur diastolik ēon nė dobėsimin e enėve tė vogla tė gjakut nė tru, qė shkakton edhe dėmtimin e indit nė afėrsi.

Jana
30-08-09, 02:11
Acidet yndyrore ndikojnė nė riprodhimin e meshkujve

Studimet e reja tregojnė se konsumimi i acideve yndyrore omega-6, dhe konsumimi i ulėt i acideve yndyrore omega-3, mund tė ndikojė negativisht nė aftėsitė e meshkujve pėr riprodhim.
Arsyeja qėndron nė faktin se acidi dokozaheksanik, (DHA) ėshtė pjesė e membranės sė spermatozoideve, ndėrsa mungesa e acideve omega-3 rezulton me qeliza jonormale tė spermės, qė ndikojnė nė aftėsitė riprodhuese tė meshkujve.

Autorėt e studimit thonė se do tė ishte mė mirė tė konsiderohet konsumimi i acideve omega-3 me anė tė tabletave shtesė, si terapi ndihmėse te meshkujt jopjellor.

Jana
30-08-09, 02:18
Dieta me pak kalori vonon menopauzėn

Njė dietė shumė e fortė mund tė ēoje nė zgjatjen e periudhės sė fertilitetit.
Ky ėshtė pėrfundimi i nxjerre nga njė hulumtim i realizuar te krimbat e tipit C. Elegans, i kryer nga shkencėtarėt e Qendrės pėr hulumtimin e kancerit “Fred Hutchinson”, nė Seattle tė SHBA-ve.
Shkencėtarėt kanė vėrtetuar se menopauza vinte mė shpejt te krimbat tė cilėt ngrijnė jetėn e tyre riprodhuese. Por kur ata fillonin tė konsumonin ushqimin bazuar nė njė dietė strikte me shumė pak kalori, fertiliteti rifillonte, dhe kėshtu jeta riprodhuese zgjatej pėr njė periudhė mė tė madhe se normalja, njėsoj sikur menopauza tė shtyhej pėr mė vonė te femrat.

Ky studim, i publikuar nė revistėn “Science”, tregon njė efekt tjetėr tė dietės hipokalorike, duke qenė se tashmė dihet qė ajo zgjat jetėn.

Jana
04-09-09, 00:58
Alkooli motivues pėr aktivitetin fizik?


Hulumtuesit nga University of Miami kanė analizuar studimet tė cilat thonė se personat tė cilėt konsumojnė alkool, janė mė tė prirė pėr stėrvitje trupore nė krahasim me personat tė cilėt aspak nuk konsumojnė pije alkoolike.
American Journal of Health Promotion ka publikuar edhe se konsumimi i rritur i alkoolit ka qenė nė mėnyrė proporcionale i lidhur edhe me rritjen e ushtrimeve trupore, por aktiviteti i shtuar trupor nuk mund t’i eliminojė tė gjitha pasojat e konsumimit tė tepruar tė alkoolit.

Nė hulumtim janė marrė parasysh tė dhėna tė mbledhura nga 230 mijė persona. Nė mesatare, lidhja nė mes tė konsumimit tė alkoolit dhe stėrvitjeve mė tė shumta trupore ka qenė mė e shprehur te femrat.

Stėrvitjet intensive kanė qenė mesatarisht 10% mė tė shpeshta te konsumuesit e alkoolit.

Jana
04-09-09, 00:59
Thekra tė ngop mė shumė ..


Ushqimi i cili siguron substanca tė bollshme ushqyese nga thekra, rrit ndjenjėn e tė ngopurit dhe ul sasinė e ushqimit tė konsumuar gjatė ditės.
Megjithėse ende nuk ėshtė e qartė se si ndodh kjo, studimet e fundit qartas kanė zbuluar se lėndėt ushqyese pėrbėrėse tė thekrės, shkaktojnė njė ngopje shumė mė tė madhe se drithėrat tjera, pėr shembull gruri.

Edhe pse janė tė nevojshme edhe studime shtesė, ky zbulim do tė mund tė jetė njė armė shumė e mirė nė luftėn kundėr trashėsisė, thonė studiuesit.

Jana
10-09-09, 01:17
Tė moshuarit vuajnė nga mungesa e vitaminės B12

Nė mesin e 827 pacientėve mbi moshėn 60-vjeēare nė Shangai, shkencėtarėt kinez kanė zbuluar se madje 19.7 % e tyre vuajnė nga mungesa e vitaminės B12.
Po ashtu ėshtė treguar se femrat janė mė shpesh tė prekura nga mungesa e kėsaj vitamine se meshkujt.

Mungesa e vitaminės B12 lidhet mė sė shumti me sėmundjet gastrointestinale, diabetin, presionin e rritur tė gjakut, sėmundjet e zemrės dhe njė varg ērregullimesh tjera. Pėr mė tepėr, nė shumicėn e personave me mungesė tė vitaminės B12, janė vėrejtur edhe ērregullime neurologjike.

Autorėt e studimit kanė arritur nė pėrfundim se vitamina B12 ėshtė njė rast mė i shpeshtė nė mesin e popullatės sė moshuar.

Jana
10-09-09, 01:18
Pasojat e ushqimit tė pasur me yndyra

Hulumtimet e reja nė minj kanė treguar se ushqimet e pasura me yndyra dukshėm ulin qėndrueshmėrinė dhe aftėsitė mentale edhe atė pas vetėm 9 ditėsh ushqimi.
Shkencėtarėt mendojnė se prania e sasive tė larta tė yndyrave nė ushqim ndikon negativisht nė efektivitetin e muskulit tė zemrės dhe kėshtu ta ulė qėndrueshmėrinė e organizmit.

Ushqimi yndyror do tė thotė kur yndyrat pėrbėjnė rreth 55% tė energjisė sė pėrgjithshme ditore dhe, edhe pse kjo ėshtė vėshtirė pėr t’u arritur, nuk ėshtė e pazakonshme, veēanėrisht nė vendet e perėndimit, qė yndyrat tė sigurojnė madje edhe mė shumė energji.

Ky studim ėshtė i realizuar nė kafshė, por rezultatet paraprake nė njerėz po ashtu japin rezultate tė ngjashme.

Jana
10-09-09, 01:19
Ndikimi i ushtrimeve nė shėndet varet nga gjinia

Tė dhėnat e grumbulluara nga 15.000 pjesėmarrės nė njė studim, tregojnė se gjinia ka rėndėsi tė madhe nė efektin e ushtrimeve trupore, njoftojnė shkencėtarėt amerikanė.
“Journal of Lipid Research” shkruan se ushtrimet javore prej 30 minutash me intensitet mesatar, ndikojnė nė rritjen e nivelit tė ‘kolesterolit tė mirė’ (HDL), dhe njėkohėsisht vjen deri te zvogėlimi i pranisė sė triglicerideve nė gjak- te tė dyja gjinitė.

Por studimi, i realizuar nga shkencėtarėt pranė Universitetit tė North Carolinas, ka treguar se kjo sasi dhe ky intensitet ushtrimesh, kishte ndikuar nė uljen e nivelit tė ‘kolesterolit tė keq’ (LDL-kolesterolit, pėrgjegjės pėr formimin e shtresave tė rrezikshme nė enėt e gjakut) vetėm te femrat.

Ekspertėt pohojnė se kjo ndodh pėr arsye tė dallimeve hormonale ndėrmjet gjinive.

Jana
11-09-09, 17:18
Kozmetika me afat tė skaduar rrezikon shėndetin

A e dini se kozmetika zbukuruese mund tė jetė e rrezikshme? Nėse i ka skaduar afati i pėrdorimit, mund ta rrezikojė seriozisht shėndetin tuaj.
Nė bazė tė hulumtimeve tė reja ėshtė vlerėsuar se vetėm ¼ e femrave i kushtojnė kujdes afatit tė skadimit tė preparateve pėr makijazh, derisa femrat tjera i pėrdorin ato edhe pas skadimit tė afatit, madje shpesh nuk u pengon edhe kur preparatet fillojnė tė kenė aromė tė pakėndshme ose ndryshojnė ngjyrėn.

Autorėt e kėsaj analize thonė se ėshtė shumė me rėndėsi tė dihet se produktet e makijazhit me afat tė skaduar rrezikojnė shėndetin. Ata ahojnė se “ngjashėm sikurse ushqimi, produktet kozmetike mund tė jenė shumė tė rrezikshme pėr pėrdorim pas skadimit tė afatit”.

Sipas tyre, shumica e femrave e blejnė njė produkt kozmetik dhe harrojnė kur e kanė blerė, ndėrkohė qė asnjėherė nuk e shikojnė afatin e skadimit, ndėrsa disa prej kėtyre produkteve pas pėrdorimit e bėjnė organizmin tė jetė i ekspozuar ndaj baktereve tė dėmshme pėr shėndetin e njeriut.

Jana
16-09-09, 16:19
Pagjumėsia dhe shtypja e lartė e gjakut


Njerėzit tė cilėt vuajnė nga pagjumėsia mund tė kenė probleme me zemėr, tregon njė studimi i ri.
Nė studimin e realizuar nė Universitetin e Montrealit nė Kanada, ėshtė krahasuar shtypja e gjakut te personat tė cilėt kanė probleme me pagjumėsi dhe tek ata tė cilėt flenė normalisht.

Rezultatet kanė treguar se personat qė vuajnė nga pagjumėsia kanė dukshėm shtypje mė tė lartė tė gjakut.

Autorėt e studimit tė botuar nė revistėn “Sleep” thonė se gjatė gjumit zemra zakonisht pushon dhe vjen deri te ulja e shtypjes sė gjakut, ndėrsa nė rast tė pagjumėsisė rritet shtypja e gjakut, kėshtu qė nė afat mė tė gjatė kohor shtohet edhe rreziku pėr sėmundjet tjera tė sistemit kardiovaskular.

Jana
20-09-09, 16:51
Alergjia nė pemė dhe perime gjithnjė e mė e shprehur

Sipas tė dhėnave nga ekspertėt e Shoqatės Britanike tė Alergologėve, reaksionet alergjike nė pemė dhe perime janė gjithnjė e mė tė shpeshta, ndėrsa veēanėrisht tė shprehura te fėmijėt.
Derisa para disa viteve, fajtori mė i madh pėr reaksionet alergjike tė ushqimeve ishin kikirikėt, por sė fundi kėtė e marrin pemėt dhe perimet. Mė alergjike janė selino, karotat, domatet, mollėt dhe dardhat.

Forma mė e rrezikshme e reaksionit alergjik ėshtė e ashtuquajtura sindroma alergjike orale, e cila nėnkupton tė kruara, djegie dhe skuqje tė gojės dhe hapėsirės rreth gojės, si dhe ėnjtje dhe zjarrmi nė muzikėn e hapėsirė sė gojės.

Mėnyra se si kėto reaksione mund tė zbuten, pėrveē shmangies sė konsumimit tė frutave dhe perimeve qė shkaktojnė kėtė alergji, ėshtė mėnyra se si ato konsumohen. Ndihmė tė madhe nė kėtė jep edhe pėrpunimi mbi nxehtėsi i ushqimit (gatimi), heqja e lėvores, prerja dhe pastrimi i mirė i tyre.

Jana
20-09-09, 16:52
Kakao ndihmon kundėr migrenės

Qe disa vite, shkencėtarėt janė duke punuar intensivisht nė studimin e aftėsisė sė kakaos pėr mjekimin e ērregullimeve tė ndryshme shėndetėsore.
Ndėrsa njė studim i ri, i realizuar te minjtė laboratorikė, ofron tė dhėnat se kakao mund tė ndalojė proceset inflamatore brenda ganglionit trigeminal, qė konsiderohen se kanė rėndėsi tė madhe nė paraqitjen e migrenės.

Supozohet se kakao pengon aktivitetin e proteinave pėrgjegjėse pėr zhvillimin e kėtyre inflamacioneve, tė cilat pėr pasojė kanė shfaqjen e migrenės

Mekanizmi i saktė ende nuk ėshtė qartėsuar, dhe duke qenė se ky studim ėshtė vetėm fillimi, autorėt thonė se duhet tė realizohen edhe hulumtime tė mėtutjeshme pėr ta kuptuar edhe mė shumė mėnyrėn e shfaqjes sė migrenės dhe njėkohėsisht tė zhvillojnė metoda pėr parandalimin dhe mjekimin e saj.

Jana
26-09-09, 15:00
Vitamina A forcon imunitetin

Njė studim i ri i realizuar te 36 persona ka treguar se vitamina A ndihmon nė forcimin e imunitetit.
Nė fakt, shkencėtarėt kanė treguar se duke i shtuar ushqimit nga 240 miligramė vitaminė A nė ditė, pėr njė periudhė dyjavore, pėrmirėsohet dukshėm aktivitetin e limfociteve T (qeliza imunitare).

Nga ana tjetėr, kjo sasi e vitaminės A ėshtė e mjaftueshme qė nė mėlēi tė deponohet sasi e vitaminės e nevojshme pėr mbajtjen e shikimit normal...

Jana
04-11-09, 13:42
Gripi i derrave: Shenjat dhe parandalimi
Si njerėzit, edhe derrat preken nga gripi (influenca virusi), por ky lloj virusi nuk ėshtė i njėjtė me ata tė njerėzve, dhe shumė mė rrallė na prek neve pėr shkak tė kontaktit tė rrallė me derrat.
Por, shpėrthimi i fundit i kėtij virusi ėshtė mė ndryshe, pasi ai ka pėsuar disa ndryshime dhe ėshtė aftėsuar tė kalojė prej njeriut tek njeriu, dhe jo vetėm nga derri te njeriu.

Derisa virusi gjithnjė na afrohet edhe neve, mė poshtė po japim disa kėshilla se cilat janė shenjat e para tė prekjes nga ai.

Simptomat e gripit tė derrave

Simptomat e gripit tė derrave janė tė njėjta me simptomat e gripit tė zakonshėm, dhe pėrfshijnė ethe e temperaturė, kollitje, dhimbje fyti, rrjedhje tė hundėve, plogėshti, kokėdhimbje.

Shumica e njerėzve me grip tė derrave kanė diarre dhe vjellje. Po thuajse secili me kėtė grip i ka sė paku dy nga kėto simptoma.

Por kjo nuk do tė thotė se jeni prekur nga ky grip, pasi shumė sėmundje shkaktojnė kėto shenja. I takon analizave laboratorike tė vėrtetojnė nėse ky ėshtė gripi i derrave, grip i zakonshėm apo ndonjė sėmundje tjetėr.

Si mund ta parandaloni infektimin me grip tė derrave?

- Pastroni duart rregullisht me sapun dhe ujė, veēanėrisht pas kollitjeve dhe teshtitjeve. Ose pėrdorni faculeta me alkool.
- Shmangni kontaktim me njerėz tė sėmurė.
- Shmangni prekjen e gojės, hundės ose syve. Kjo nuk ėshtė lehtė pėr t’u bėrė, andaj kujdesuni qė duart tuaja tė jenė vazhdimisht tė pastra.
- Nėse ndjeheni i sėmurė, qėndroni nė shtėpi.

Jana
04-11-09, 15:20
Kremi i tepėrt shkakton infeksion


Shpesh gjatė periudhės sė dimrit njerėzit pėrdorin krem pėr zbutjen e buzėve sa herė qė lėkura e tyre thahet ose plasaritet.
Por shkencėtarėt pranė universitetit tė Alabamės paralajmėrojnė se lyerja e tepruar e buzėve me krem mund tė bėhet shkak pėr infeksione.

Ata tregojnė se kremi zbut lėkurėn dhe e bėn atė tė pambrojtur nga bakteret dhe viruset e shumta.

Pikėrisht pėr kėtė arsye ata kėshillojnė qė sasia e kremit ose pomadės kundėr plasaritjeve tė buzėve duhet tė kufizohet nė maksimum dhe mundėsisht ky produkt tė pėrdoret vetėm gjatė njė moti tepėr tė ftohėt.

Qorri
04-11-09, 21:39
Sipas njė specialisti gjerman te sėmundjeve tė mushkėrive, vaksina pėrmban qeliza kanceroze nga kafshėt, siē ėshtė vėrtetuar se vaksina e gripit derrit i cili pritet tė nisė nė tetor, rrit rrezikun e kancerit. Shtoi doktori gjerman Dr.vidarxh: "Kjo ėshtė biznes i madh pėr industrinė farmaceutike, gripi I derrit nuk ndryshon shume nga gripi normal, dhe nė tė kundėrtėn, nėse shikoni nė numrin e rasteve kjo s'ėshtė asgjė nė krahasim me sezonin e gripit te rregullt," dhe nuk shkaktojnė vetėm se simptoma te gripit normal dhe se nuk kerkon vetėm se pak dite pushim.


Studiuesi Blay Lock thotė: "Vaksina e gripit tė derrit e kompanisė Baxter e cila quhet Celvapan, pėrmban qeliza nga majmunėt e gjelbėr afrikanė tė cilėt janė kontaminuar mė parė me bartjen e shumė vaksinave tė infektuara me viruse tė tjera si HIV-i, pėr mė tepėr se ato shkaktojnė njė numėr tė konsiderueshėm tė sėmundjeve kanceroze".



Ndėrkohė, njė numėr i madh specialistėsh tė Virologjise thonė: "Programi i vaksinimit tė detyrueshėm kundėr gripit tė derrit, kur tė vėshtrohet me kujdes, bėhet e qartė se virusi H1N1, ėshtė shkaktar i sėmundjes nga viruset e kombinuara gjenetikisht dhe se ai ėshtė lėshuar me qėllim qė ta arsyetojnė vaksinimin".

Peja-Boy
07-11-09, 18:20
Nje web i mire per shendetin dhe Mjeksin !!

http://www.spitaliamerikan.com/al/

Jana
10-11-09, 13:16
Lėkura mund tė dėmtohet nga stresi Njė bashkėpunim i shkencėtarėve tė Universitetit tė Mjekėsisė nė Berlin dhe Universitetit kanadez tė McMaster nė realizimin e njė studimi tė ri, ka treguar se stresi mund tė shkaktojė sėmundje inflamatore tė epidermės dhe tė dobėsojė qelizat e sistemit imun tė organizmit.Studimi i publikuar nė revistėn American Journal of Pathology pohon se stresi nxit infeksionet dhe shton shkallėn e problemit duke rritur aktivitetin e qelizave imune, gjė qė ēon nė shfaqjen e infeksioneve, nė vend qė ta mbrojė lėkurėn. Lėkura paraqet barrierėn e parė mbrojtėse tė organizmit nga infeksionet e ndryshme, e cila nė raste tė caktuara mund tė ketė efekt irritues dhe kjo ndodh kur qelizat e sistemit imun tė lėkurės janė reaktive, me ē’rast mund tė shkaktojnė sėmundje inflamatore tė lėkurės (tė tilla si dermatit atopik apo psoriazė).

Jana
21-11-09, 01:30
Virusi H1N1 pėson mutacion

Virusi A/H1N1, i njohur ndryshe si gripi i derrit, ka pėsuar mutacion. Lajmi bėhet i ditur nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė nė Gjenevė.

Mutacioni (ndryshimi i materialit gjenetik) ėshtė vėrejtur tek mostrat e marra te dy persona nė Norvegji, tė cilėt humbėn jetėn nga ky virus.

Deri tani ekspertėt kanė shpresuar qė virusi nuk do tė pėsonte mutacion, pasi mutacioni nėnkupton se duhet tė zhvillohen edhe lloje tė reja vaksinash dhe mjekimi, pasi qė virusi mund tė bėhet rezistues ndaj trajtimeve aktuale.

Jana
21-11-09, 01:32
Shtohen angazhimet rreth gripit tė derrit

Ministri i Shėndetėsisė, Alush Gashi, tė premten ka zhvilluar njė takim pune me kryetarin e Komitetit Nacional pėr sėmundje ngjitėse nė Kosovė, Isuf Dedushaj, kryetarin e Shoqatės sė infektologėve tė Kosovės, Salih Ahmeti dhe drejtorin e IKSHP-sė, Naser Ramadani.


Nė takim ėshtė folur pėr planin e vaksinimit tė popullatės kosovare me vaksinat e gripit A/H1N1 dhe vaksinat e gripit sezonal si dhe zhvillimin e kapaciteteve tė institucioneve mjekėsore pėr njė triazhim tė drejtė tė mė shumė rasteve nėse paraqiten me grip.

Gashi ka kėrkuar qė institucionet tė cilat i pėrfaqėsojnė bashkėbiseduesit tė japin nga vetja maksimumin, nė mėnyrė qė situata epidemiologjike tė jetė nė kontroll tė plotė, tė prekurit nga gripi tė trajtohen nė mėnyrė korrekte dhe tė ngrihet niveli i raportimit rreth gjendjes nė terren.

Nė kėtė takim u theksua se qė javėn qė vjen mund tė fillohet me vaksinimin e punonjėsve shėndetėsorė me vaksinat e gripit A/H1N1, ndėrsa ėshtė vlerėsuar se pėr kėtė fazė, blerja e gjysmė milioni vaksina kundėr gripit A/H1N1 do tė ishte e mjaftueshme.

Jana
06-12-09, 00:29
Celularėt nuk shkaktojnė tumor nė tru

Njė studim 30-vjeēar i realizuar nė Skandinavi, ku ėshtė pėrfshirė thuajse e gjithė popullata, ka treguar se nuk ka lidhshmėri nė mes tė pėrdorimit tė telefonit celular dhe zhvillimit tė tumorit tė trurit.

Shkencėtarėt kanė thėnė se, pėrkundėr faktit qė nė vitet e 90-ta ėshtė rritur vrullshėm pėrdorimi i telefonave celularė, rastet me tumor tė trurit nga kjo periudhė nuk kanė qenė mė tė shpeshtė.

Analiza e tyre ėshtė bazuar te dy lloje tė tumoreve nė tru, gliomės dhe meningeomės, te popullata e Danimarkės, Finlandės, Norvegjisė dhe Suedisė, ndėrsa llogaritet tė jenė pėrfshirė afėr 16 milionė njerėz nė studim.

Hulumtuesit kanė hetuar rastet me tumor tė trurit nga viti 1974 deri nė vitin 2003, dhe kanė vėrejtur se shkalla e shfaqjes sė tumoreve nuk ishte rritur nga viti 1998 e kėndej kur ka filluar pėrdorimi i madh i celularėve.

Nė bazė tė kėtij studimi, pėrdorimi i telefonave celularė nuk ėshtė i rrezikshėm sė paku pėr njė periudhė dhjetėvjeēare, ndėrsa nevojiten studime tė mėtutjeshme pėr tė vėrtetuar nėse pėrdorimi i celularėve nė periudhė mė tė gjatė se njė dekadė mund tė shtojė rrezikun shfaqjes sė tumorit.

Jana
06-12-09, 00:35
Gjenet pėrcaktojnė jetėgjatėsinė e meshkujve

Njė gjen i pranishėm nė spermė ėshtė kyē pėr kohėzgjatjen e pritur tė jetės sė meshkujve, bėjnė tė ditur shkencėtarėt japonez nė njė studim tė publikuar nė revistėn Human Reproduction.

Sipas tė dhėnave tė reja, ky gjen ėshtė i pranishėm edhe te femrat, por aktivizohet vetėm te meshkujt. Shkencėtarėt thonė se gjeni, i emėruar Rasgrf1, ėshtė pėrgjegjės pėr ndėrtimin muskulor tė trupit tė meshkujve, por nė dėm tė uljes sė jetėgjatėsisė.

Testet e bėra nė kafshė kanė treguar se deaktivizimi i Rasgrf1 mund tė pėrmirėsojė dukshėm funksionet e sistemit imunologjik si dhe ta vazhdojė jetėn edhe pėr 1/3. Njėkohėsisht, te ata persona ėshtė vėrejtur njė peshė mė e ulėt trupore.

Shkencėtarėt shtojnė se kėto zbulime mund tė tregojnė se pse femrat kanė jetė mesatare mė tė gjatė se sa meshkujt

Jana
06-12-09, 00:35
Kontrolloni sheqerin para se tė vozitni

Pėr tė zvogėluar rrezikun nga aksidentet e trafikut, vozitėsve tė automjeteve tė cilėt vuajnė nga diabeti, ekspertėt iu rekomandojnė qė tė kontrollojnė nivelin e sheqerit nė gjak para se tė fillojnė vozitjen.

Sipas kėshillimit tė publikuar nė revistėn Diabetes Journal, ekspertėt iu rekomandojnė diabetikėve qė kur tė fillojnė udhėtime tė gjata tė pushojnė mė shpesh, dhe pranė vetes tė mbajnė tableta tė dekstrozės ose njė shishe tė mbushur me lėng tė ėmbėl tė gazuar, nė rast se vėrejnė simptomat e hipoglikemisė (rėnies sė nivelit tė sheqerit nė gjak).

Nė rast se hetojnė shenjat e para tė hipoglikemisė, diabetikėt domosdo duhet tė ndėrpresin vozitjen, tė ngritin nivelin e sheqerit dhe ta kontrollojnė atė, dhe vetėm atėherė mund tė vazhdojnė.

Jana
06-12-09, 00:37
Pemėt dhe perimet mbrojnė nga kanceri i mushkėrive

Njė studim ku kanė marrė pjesė 1830 pjesėmarrės, gjendja shėndetėsore e tė cilėve ėshtė pėrcjellė pėr gati nėntė vite, ka nxjerrė si pėrfundim se konsumimi i vetėm 100 gramė pemė dhe perime nė ditė, ul dukshėm rrezikun pėr t’u prekur nga kanceri nė mushkėri.

Ndikimi pozitiv i konsumimit shtesė tė pemėve dhe perimeve ėshtė vėrejtur edhe te duhanpirėsit, tė cilėt pėrndryshe i takojnė grupit tė rrezikuar, kur ėshtė fjala pėr kėtė sėmundje.

Nė kuadėr tė rezultateve, autorėt e kėtij studimi kėshillojnė qė tė konsumohet sa mė shumė pemė dhe perime gjatė ditės, ndėrsa kėtė ta bėjnė veēanėrisht ata qė pinė duhan

Jana
06-12-09, 00:39
Ndryshohen 'kėshillat pėr ilaēet' e HIV-it

Organizata Botėrore e Shėndetėsisė (OBSH) po lėshon udhėzime tė reja pėr mjekimin e pacientėve me HIV.

Me udhėzimet e reja, numri i personave qė marrin ilaēet anti-retrovirale, mund tė dyfishohet.

OBSH po rekomandon qė mjekimi tė nisė njė a dy vjet mė herėt, duke u bazuar tek njė studim i ri.

Studimi ka treguar se njė hap i tillė, edhe pse i kushtueshėm, do t'i pėrmirėsojė ndjeshėm gjasat e tė infektuarve pėr tė mbijetuar.

Pėr momentin, 4 milionė vetė nė mbarė botėn marrin ilaēe anti-retrovirale, por me rekomandimet e fundit, numri pritet tė dyfishohet.

Studime tė reja

Pėr herė tė fundit, OBSH bėri rekomandime pėr pacientėt me HIV-it para tre vjetėve.

Por qė nga ajo kohė, studimet kanė treguar se ata qė fillojnė mjekimin me ilaēet retrovirale kanė mė shumė gjasa pėr tė mbijetuar.

Kėshtu qė tani OBSH-ja thotė se pacientėt duhet tė fillojnė t'i marrin ilaēet njė a po dy vjet mė parė nga norma aktuale.

Organizata thotė se ilaēet duhet t'u jepen dhe nėnave me fėmijė nė gji dhe grave shtatzėna qė janė HIV pozitive.

Me kėtė, thotė organizata, gjasat e mbijetesės sė tyre shtohen dhe reduktohet rreziku i kalimit tė virusit tek foshnjat.

Jana
06-12-09, 00:40
Pse femrat jetojnė mė gjatė

Edhe pse tė gjithė e dinė se femrat jetojnė mė gjatė se meshkujt, megjithatė deri mė tani nuk ėshtė ditur arsyeja pse ndodh kėshtu.

Shkencėtarėt besojnė se kjo ėshtė pėr arsye se femrat dhe meshkujt janė tė ndėrtuar nga materiali i ndryshėm gjenetik

Ekspertėt pohojnė se materiali gjenetik i meshkujve nė njėfarė mėnyre kufizon jetėgjatėsinė e tyre. Madje po tė mos e trashėgonin femrat kėtė material nga babai, ato do tė mund tė jetonin edhe mė gjatė.

Zbulimin e kanė bėrė shkencėtarėt japonezė, tė cilėt kanė bėrė njė ‘model tė miut femėr’, pa gjenet e trashėguara nga babai, por kanė shfrytėzuar materialin gjenetik nga dy nėna.

Rezultatet kanė treguar se ky mi-femėr ka jetuar mė gjatė sesa minjtė tjerė femra, tė cilėt nė materialin e tyre gjenetik kishin pasur edhe gjene tė trashėguara nga babai.

Kjo ėshtė dėshmi se gjenet tė cilat trashėgohen me anė tė spermatozoideve (qelizat seksuale mashkullore) kanė efekt negativ nė jetėgjatėsinė e gjitarėve (ku bėn pjesė edhe njeriu).

Autorėt e studimit kanė pohuar se nė jetėgjatėsinė e meshkujve ndikojnė edhe punėt e rėnda fizike, pėrgjegjėsitė e mėdha dhe ekspozimi i pėrditshėm ndaj stresit.

Jana
06-12-09, 00:41
Tė gjithė meshkujt shikojnė filma pornografikė

Njė hulumtim i ri nuk do ta gėzojė gjininė e bukur: Shkencėtarėt kanė zbuluar se tė gjithė meshkujt shikojnė filma pornografikė.

Gjatė njė hulumtimi, ekspertėt kanė dashur tė zbulojnė se sa meshkuj nė tė njėzetat e tyre nuk shikojnė filma pornografikė.

Mirėpo, tentativa e tyre, nė njėfarė mėnyrė ka dėshtuar, kur kanė zbuluar se asnjė mashkull i ri nuk rri pa shikuar filma pornografikė, sė paku kohė pas kohė.

Hulumtuesit kanė vazhduar mė tutje pėr tė zbuluar se pėr herė tė parė meshkujt ekspozohen ndaj filmave pornografikė qė nė moshėn 10-vjeēare.

Rezultatet tjera kanė treguar se meshkujt qė nuk janė nė njė lidhje, mesatarisht shikojnė 40 minuta pėrmbajtje pornografike, ndėrsa ata qė janė nė lidhje, 20 minuta.

Jana
07-12-09, 17:30
Rėndėsia e vitaminės D nė pleqėri

Njė studim i ri, nė tė cilin kanė marrė pjesė 318 persona tė moshuar me moshė mesatare 73-vjeē, tregon lidhshmėrinė e vitaminės D me rrezikun shtuar pėr demencė dhe goditje nė tru.


Duke analizuar statusin e vitaminės D, ėshtė vėrejtur se te rastet kur niveli i kėsaj vitamine ishte mė i ulėt se ai optimal, prirja pėr demencė dhe goditje nė tru ishte mė e madhe.

Autorėt e studimit tė publikuar nė revistė Neurology, besojnė se vitamina D ka efekt mbrojtės nė sistemin vaskular, dhe pėr kėtė arsye ata u rekomandojnė tė moshuarve qė tė marrin shtesa tė kėsaj vitamine.

Jana
28-01-10, 11:48
Boronica pėr kujtesė tė mirė

Njė studim i realizuar nė SHBA, sugjeron se konsumimi i boronicave jep rezultate mė tė mira nė testet e tė mbajturit mend te personat e moshuar.
Revista Journal of Agricultural and Food Chemistry ka publikuar tė dhenat e grumbulluara nga pjesėmarrėsit nė studim, me moshė mbi 70-vjeēare, te tė cilėt ėshtė pėrcjellė ndikimi i konsumimit tė boronicave gjatė periudhės 2 mujore.

Sipas fjalėve tė shkencėtarėve (pasi qė janė marrė parasysh edhe faktorėt tjerė qė ndikojnė nė kujtesė), boronicat kanė pasur efekt tė dobishėm duke ngadalėsuar proceset neurodegjenerative te personat moshuar.

Jana
28-01-10, 11:48
Me rrush kundėr plakjes

Studimet e reja amerikane nga Universiteti Cincinnati sjellin disa rezultate interesante dhe tė guximshme – konsumimi i rregullt rrushit ėshtė njė mbrojtės potencial kundėr plakjes sė sistemit nervor dhe rėnies sė funksioneve mentale tė lidhura me moshėn.
Hulumtimi, i cili ka zgjatur 12 javė, ka dėshmuar nė fund se pėrbėrėsit bioaktiv tė rrushit (polifenolet) kanė dhėnė efektin e tyre: kanė pėrmirėsuar memorien, aftėsitė verbale si dhe orientimin hapėsinor te personat te tė cilėt kėto funksione kanė qenė tė dėmtuara nė njė masė (por jo deri te shkalla e demencės).

Ėshtė e dukshme se polifenolet antioksiduese (katekinet, epikatekinet, antocianinet), pėrveē vetive tė dėshmuara antikancerogjene dhe kardioprotektive, kanė edhe veprim tė fuqishėm neuroprotektiv

Jana
28-01-10, 11:50
Gjenet dhe ushqimi lidhen me Parkinsonin

Shkencėtarėt gjermanė nga Ludwig-Maximilians-Universitat nė Munchen, kanė identifikuar faktorė tė ri gjenetik tė rrezikut pėr sėmundjen e Parkinsonit.
Njėkohėsisht janė vėrtetuar edhe lidhjet nė mes tė sėmundjes sė Parkinsonit dhe metabolizmit dhe vitaminės B6, shkruan revista Annals of Neurology.

Analiza e neuroneve nė 1200 persona me sėmundjen Parkinson dhe 2800 persona tė shėndoshė ka treguar se njė pjesė e caktuar e ADN-sė ndikon nė aktivitetin e enzimės sė quajtur PDXK.

PDXK ėshtė pėrgjegjėse pėr shndėrrimin e vitaminės B6 nga ushqimi i konsumuar nė njė formė aktive qė ėshtė e patjetėrsueshme nė prodhimin e dopaminės, neurotransmetuesit qė lidhet me sėmundjen e Parkinsonit./

roadrunner
28-01-10, 11:51
Shkenca thote se konsumimi i tepert i kripes zvogelon aftesite e te pamurit.

Jana
31-01-10, 03:45
Nuk duhet tepruar as me ushqimin e shėndetshėm

Njė rregull tashmė i njohur: me asgjė nuk duhet tepruar- kjo vlen edhe pėr ushqimin e shėndetshėm.
Ėshtė zbuluar se tė ashtuquajturit “super-ushqime” nė sasi tė mėdha mund tė shkaktojnė ērregullime shėndetėsore.

Me vite tė tėra rekomandohet konsumimi i ushqimeve tė shėndetshme, pėr shkak tė efektit tė dobishėm tė antioksiduesve tė pranishėm nė produktet e tilla, si p.sh. boronica dhe ēaji i gjelbėr. Mirėpo, tash ėshtė vėrtetuar se nuk ėshtė mirė tė teprohet edhe me ushqimin e shėndetshėm.

Shkencėtarėt pohojnė se organizmi ėshtė shumė i ndjeshėm ndaj baraspeshės ushqyese, e cila shumė lehtė ndryshon.

Madje, sipas tyre, deri te ērregullimet shėndetėsore mund tė vijė edhe nėse teprohet me konsumimin e ushqimit qė ka veti antioksiduese.

Jana
31-01-10, 03:46
Mė pak karbohidrate pėr tension tė ulėt tė gjakut

Ushqimi i paktė me karbohidrate ėshtė zgjidhje jo e mirė sipas nutricionistėve, megjithatė mund tė ndihmojė personat me diabet dhe sėmundje kardiovaskulare tė ulin tensionin e lartė tė gjakut.
Studimet e reja kanė analizuar 146 persona tė ndarė nė dy grupe: njėri grup ka konsumuar ushqim tė paktė me karbohidrate (20 gram nė ditė), derisa grupi tjetėr ka konsumuar barėra pėr dobėsim pėr njė periudhė prej 48 orėsh.

Tė dyja grupet kanė humbur numėr tė njėjtė tė kilogramėve, megjithatė ushqimi i paktė me karbohidrate ka ēuar edhe te rėnia e tensionit tė lartė tė gjakut, qė nuk ėshtė vėrejtur te grupi tjetėr./

Jana
31-01-10, 03:46
Pemėt dhe perimet kundėr limfomės

Njė studimi realizuar sė fundmi nė Klinikėn Mayo tė Minnesotas, qė ka pėrcjellė paraqitjen e limfomės (kancer i sistemit limfatik) te 35.000 femra tė moshave ndėrmjet 55 dhe 69-vjeē, ka dhėnė disa rezultate mjaft interesante.
Incidenca (paraqitja) e limfomės gjatė kohės sė pėrcjelljes, ka qenė dukshėm mė e vogėl te femrat tė cilat janė ushqyer rregullisht me pemė dhe perime, tė cilat janė tė pasura me minerale dhe vitamina.

Nė fakt, tė dhėnat e publikuara nė revistėn International Journal of Cancer, efektin e fuqishėm antioksidues ia pėrshkruajnė vitaminės C, alfa-karotenit, protoantocianideve dhe manganit.

Vitamina C ka zvogėluar shfaqjen e limfomės pėr 22%, alfa-karoteni pėr 29%, protoantocianidet pėr 30%, ndėrsa mangani pėr 38%.

Jana
31-01-10, 03:47
Vitaminat mbrojnė duhanpirėsit

Shkencėtarėt nga Instituti Pulmunologjik nė Albuquerque, New Mexico, bėjnė tė ditur se dozat e larta tė vitaminave mund tė luftojnė kancerin e mushkėrive, i cili paraqitet mė sė shumti te duhanpirėsit.
Konsumimi i sasive tė mėdha tė vitaminave, veēanėrisht karotenoideve dhe acidit folik, e ul shkallėn e metilimit tė gjeneve nė qelizat e epitelit tė mushkėrive.

Zakonisht janė tetė gjene tė cilat goditen gjatė paraqitjes sė kancerit tė mushkėrive, ndėrsa metilimi i godet ata nė periudhat mė tė ndjeshme tė ndarjes sė qelizave.

Por duket se kėtij mekanizmi tė dėmshėm pėr 17% i shmangen duhanpirėsit tė cilėt konsumojnė perime, 16% ata tė cilėt konsumojnė sė paku 750 µg acid folik dhe 43% ata tė cilėt vazhdimisht konsumojnė preparate me multivitamina.

Guri i madh
31-01-10, 04:08
qato femna qe jan te martuara me mashkuj jetojn ma gjat se hyqmeti mashkullin e diskriminon


se kto femnat qe po martohen me femna nuk po e presin penzionin


e kto qe kan jetue me mashkull po ka DA BURRA PO I SHTJERRIN

Jana
22-02-10, 22:55
Disa njerėz nuk duhet tė pinė kafe

Madje vetėm njė ‘espreso’ nė ditė mund tė ketė efekt tė dėmshėm nė shėndetin e zemrės te njė pjesė e popullatės- pohon njė studim i ri.
Njė filxhan i pijes sė pasur me kafeinė, ėshtė i mjaftueshėm qė tė ngadalėsojė qarkullimin e gjakut nė zemėr, edhe atė pėr 22%.

Kafeina vepron shpejtė, dhe pėr kėtė arsye qarkullimi i gjakut ngadalėsohet vetėm pas njė ore tė pirjes sė kafes.

Pijet me kafeinė janė shumė tė popullarizuara, ndėrsa shkencėtarėt i brengos fakti se njerėzit konsumojnė shumė pije tė tilla brenda ditės.

Edhe mė herėt ėshtė thėnė se ‘espresoja’ mund tė jetė e dėmshme pėr zėmrėn, ndėrsa tani kjo ėshtė konfirmuar.

Problemi qėndron nė atė se disa njerėz janė mė tė ndjeshėm nė kafeinė, nė krahasim me tė tjerėt, prandaj ata nuk duhet tė konsumojnė aspak pije qė pėrmbajnė kafeinė. Kurse atyre qė nuk janė shumė tė ndjeshėm, iu rekomandohet qė tė mos e teprojnė. /

Jana
24-06-10, 21:13
Arseni nė ujin e pijshėm, i rrezikshėm pėr jetė

Ekspozimi i zgjatur i arsenit nė ujin e pijshėm, edhe nė sasi tė vogla, mund tė shkaktojė forma tė ndryshme tė kancerit dhe nė pėrgjithėsi rrit rrezikun e vdekjes- pohon njė studim ku janė pėrfshirė mbi 11.700.

Sipas autorėve tė studimit tė publikuar nė revistėn The Lancet, problemi i ndotjes sė ujit tė pijshėm me arsen ėshtė i pranishėm tė paktėn nė 70 vende.

Tumoret mė tė shpeshtė, tė lidhur me konsumin e arsenit, janė ata qė sulmojnė mėlēinė, fshikėzėn dhe lėkurėn. Midis sėmundjeve, mė tė zakonshmet janė ato kardiovaskulare.

Ėshtė vlerėsuar se vetėm nė Bangladesh qė nga vitet e shtatėdhjeta, tė paktėn 35 milionė njerėz kanė pirė ujė tė pijshėm tė kontaminuar me arsen, nė atė qė Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, e konsideron "helmimin mė tė madh nė masė nė historinė e njė popullsie". /

Jana
24-06-10, 21:14
Vitaminat dhe mineralet kundėr sėmundjeve tė zemrės

Personat tė cilėt nuk i marrin sasitė adekuate tė mikronutricientėve kanė rrezik mė tė madh pėr sėmundjet kardiovaskulare, pėr sulm nė tru, si dhe janė mė tė rrezikuar nga vdekja e parakohshme.

Kėtė e pohojnė rezultatet e njė studimi tė ri tė prezantuar nė Kongresin Botėror tė Kardiologjisė nė Pekin.

Nė studim janė pėrfshirė mė shumė se 9.000 participantė tė moshave mbi 45-vjeē, ndėrsa qėllimi i studimit ka qenė gjetja e lidhshmėrisė ndėrmjet konsumimit tė vitaminave dhe mineraleve dhe rrugėve oksido-reduktuese dhe inflamatore, tė cilat lidhen me sėmundjet e zemrės dhe enėve tė gjakut.

Konsumimi i pamjaftueshėm i mikronutricientėve ėshtė lidhur me shfaqjen e rrezikut pėr vdekje nga sėmundje kardiovaskulare, prandaj autorėt e kėtij studimi rekomandojnė marrjen adekuate tė kėtyre mikronutricientėve-vitaminave dhe mineraleve- nė mėnyrė qė tė parandalohen sėmundjet kardiovaskulare.

Janna
08-01-11, 14:14
Zbulohet perse bien floket tek meshkujt


Ekspertėt pretendojnė se kanė zbuluar se ēfarė shkakton rėnien e flokėve tek meshkujt, raportoi BBC gjatė ditės sė sotme.

Flokėt ndėrrohen gjatė tė gjithė kohės, por pėr shkak tė njė problemi gjenetik, tek disa njerėz ato zėvendėsohen nga qime aq tė shkurtra e tė imta, sa qė janė tė pashikueshme nga syri i njeriut.

Njė ekip amerikan ėshtė duke hetuar shkaqet dhe beson se ėshtė pranė gjetjes sė njė kure, qė do tė ndėrhynte tek ADN-ja, pėr tė zgjidhur pėrfundimisht problemin tek njerėzit me kėtė mangėsi.

Mjekimi do tė jetė njė lloj kremi, i cili me t’u vendosur nė kokė, do tė depėrtojė nė rrėnjėt e flokėve dhe do tė bėjė qė qelizat e reja tė zhvillohen nė mėnyrėn e duhur gjatė procesit tė zėvendėsimit.

Deri tani ka qenė e paqartė arsyeja e shkaktimit tė tullacllėkut, por ekspertėt besojnė se hormoni mashkullor testosteron ėshtė i pėrfshirė nė njė lloj mėnyre, ndėrsa kanė evidentuar edhe njė tendencė tė trashėgimit gjenetik.

Janna
08-01-11, 14:19
Si te mbroheni nga ftohja

Simptomat e ftohjes nuk janė rezultat i ndikimit destruktiv tė virusit, por mėnyra nė tė cilėn imuniteti juaj reagon nė ta.

Nė tė vėrtetė, simptomat e fortė tė ftohjes janė rezultat i imunitetit tė fortė, e jo i dobėsimit, thekson ekspertja Jennifer Akerman nė librin e saj “Ah-Choo”. Infeksioni virusal, i cili di tė na kaplojė edhe disa herė brenda vitit, ėshtė i pėrhapur nė mbarė botėn, mirėpo pėr ftohjen na rrethojnė disa mite.

Imunitet mė i dobėt - ftohje mė tė fortė?
Simptomat e ftohjes nuk janė rezultat i ndikimit destruktiv tė virusit, por mėnyra nė tė cilėn imuniteti juaj reagon nė ta. Nė tė vėrtetė, simptomat e fortė tė ftohjes janė rezultat i imunitetit tė fortė, e jo i dobėsimit, thekson ekspertja Akerman.

Vitamina C e shėron ftohjen?
Mė shumė se 30 hulumtime klinike me mė shumė se 10 000 pjesėmarrės kanė treguar se konsumi ditor i vitaminave C nuk parandalon ftohjen. Ndikimi i tij ėshtė shkurtimi i kohėzgjatjes sė simptomave.

Mė sė miri pa alkool?
Njė apo dy pije nė ditė do tė mund tė zvogėlonin gjasat tė prekeni nga ftohja. Personat qė nuk pėrdorin alkool mė shumė i janė tė ekspozuar ftohjes. “Ėshtė e mundur qė personat tė cilėt konsumojnė alkool mė pak tė jenė tė ekspozuar ftohjes, kėtė nuk e kemi tė qartė”, ka deklaruar Sheldon Kohen, udhėheqės i hulumtimeve.

Me puthje bartet ftohja?
Lirisht mund tė putheni me njė person tė ftohur, nuk do tė sėmureni! Deri nė kėtė pėrfundim ata kishin ardhur, pasi nė studim kishin qenė tė pėrfshirė personat e ftohur, tė cilėt pėr njė minutė tė tėrė i kishin puthur personat e ftohur. Prej 16 rasteve, vetėm njė person ishte infektuar.

Tė moshuarit sėmuren mė shpesh?
Jo, jo. Sa mė tė vjetėr tė jeni, aq mė rezistent jeni ndaj ftohjes. Kėshtu qė njė person 50-vjeēar, pėr gjysmė mė pak do tė jetė i ekspozuar ndaj ftohjes nė krahasim me njė adoleshent. Pse? Personat e moshuar me kohė janė bėrė mė rezistentė dhe i kanė zhvilluar antitrupat, tė cilėt mbrojnė nga ftohjet.

Jana
02-02-11, 13:14
Kujdes me pijet energjike

Shkencėtarėt kėshillojnė tė alarmuar qė problemi mė tepėr qėndron te sasia* tė mos teprohet me tė dhe ka shumė rėndėsi mosha e atij qė i pi. Ėshtė pije pėr tė rritur dhe jo adoleshentė dhe shkaktojnė edhe tumore. Kėtė e pohon Fondi Botėror i Studimeve mbi Kancerin.

Tė bėjnė me krahė. Si njė ‘deux ex machina’* magjike* me efekt tė pazakontė dhe tė menjėhershėm. Si ‘kot pa lidhje’* do t’i pėrkufizonin po shkurt dhe shpejt rėndom adoleshentėt shqiptarė me gjuhėn e tyre. Pije energjike pėr ta bėrė sa mė tė gjatė dhe efektshme ditėn* pėr tė sfiduar natėn* pėr tė kapur maksimumin e energjive dhe ēdo tė mire qė vjen prej tyre. Pėr ata qė studiojnė dhe pastaj shkojnė tė kėrcejnė deri vonė* pėr shefat qė kanė shumė stres* angarira dhe mbledhje* pėr ata qė drejtojnė makinat me kilometra tė tėra. Janė elisir pėr tė pasur paraqitjen fizike dhe balsam pėr ankthin* duke ēliruar humorin e duhur. Taurinė* glukoronolat* guarana* ginseng* aminoacid dhe karbohidrat pėr tė cilat pėrsėri dyshohet shumė* por qė nė fakt janė substanca tė pranishme nė organizėm dhe nė ushqime tė tjera si vera e kuqe dhe molusqet. Por kėto pėrzierje bashkė janė koktejl pėr tė pamposhturit. Ja disa emra tė tyre: Burn (zjarr)* Relentless (i paepur)* Vault (hedhje)* No Fear (jo frikė)* Estreme* Samurai* Atomic* Dinamite etj.

Ndonjėherė me vitamina dhe kripėra minerale. Njė alkimi gjeniale ushqyese dhe kulturore* por.. nėse pėr pak ēaste tė bėjnė tė fluturosh lart* duke tė ēuar drejt fuqive tė epėrme* fshehtazi ‘me hile’ grumbullojnė pak nga pak mė shumė ēaste kur kėto krahė do tė dobėsohen keqazi. Veē tė mirave tė pėrkohshme qė kanė* ka dekada qė studime* shkencėtarė* media botėrore flasin e flasin edhe rreth dėmeve tė pijeve energjike. Shkencėtarėt* mjekėt nėpėr botė* qė janė marrė me studime rreth tyre* kėshillojnė tė alarmuar qė problemi mė tepėr qėndron te sasia* tė mos teprohet me tė dhe ka shumė rėndėsi mosha e atij qė i pi. Ėshtė pije pėr tė rritur dhe jo adoleshentė. E tė pihen sė paku njė herė nė javė dhe jo nė sasi tė tepruara* sepse shkaktojnė edhe tumore. Kėtė e pohon Fondi Botėror i Studimeve mbi Kancerin. E sidomos tė dėmshme janė nėse pėrzihen me alkool.

Por tek ne nuk bėzahet pothuajse fare rreth kėsaj tė keqeje. Njė pjesė e medias tė cilės i kap veshi diēka* nuk bėzan rreth dėmeve* sepse ushqehet nga reklamat e importuesve tė tyre. Por masa e gjerė dhe e gjorė e njerėzve* tė cilėve ende nuk i kanė mbėrritur valėt informative rreth dėmit* pinė e pinė tėrė qejf dhe hapin sytė nga habia kur rastėsisht dėgjojnė se ato bėkėrkan edhe dėm. Sa herė e lėshon me dėshirė drejt tyre njė kėshillė* vėshtirė se has qė ta dinė kėtė informacion. “E pse bėka dėm?’* ‘Ē’ne?!’* pyesin rėndom. “Unė i pi pijet energjike kot pėr qejf. Mė pėlqen shija. Jam mėsuar”* thotė dikush. “Po nuk piva pije energjike* nga tre nė ditė* nuk punoj dot. Ato mė japin fuqi* se vuaj nga anemia’* thotė dikush tjetėr. Njė tjetėr ka punė shumė tė lodhshme dhe…pijnė sėrish edhe disa nė ditė. Ka dhe moskokēarės* qė e presin pa iu bėrė shumė vonė tė keqen* sepse ende nuk janė ndėrgjegjėsuar pėr tė* sa nga mosha e parritur* sa nga niveli kulturor. E vazhdojmė tė dėmtohemi derisa ia bėjmė ‘bam!’ nga tė kėqijat qė na sulmojnė nga tė katėr anėt* e nga vetvetja.

Akuza pėr dėme pijet energjike kanė pasur nė gjithė botėn qė nga vitet ’80* kur ato nisėn udhėn e tregtisė botėrore. Alarme nė dy vitet e fundit vijnė nga SHBA pėr sjellje tė shfrenuara* nė limit ekstreme* qė ēojnė nė seks tė pambrojtur apo akte dhune nga ata qė pėrdorin pije energjike. Sidomos mes adoleshentėve ato sjellin qėndrime devijuese me predispozicionin pėr probleme nė shėndet dhe sigurinė vetjake. Nė studime qė janė bėrė nė shkollat amerikane* konkretisht nė dhjetė universitete nė Karolinėn e Veriut* ata qė pėrzienin pije alkoolike me pije energjike deheshin dyfish. Ndėrkohė* shoqatat dhe prodhuesit e pijeve u mbrojtėn me idenė se janė pije pėr tė rritur dhe nė ēdo vend tė botės ku ata janė tė pranishėm nuk ka pasur efekte tė dėmshme. Autoritetet ndėrkombėtare tė shėndetėsisė kanė nxjerrė pėrfundimin se produkti ėshtė i sigurt pėr t’u konsumuar. Tė dhėnat klinike* testet dhe analizat toksikologjike tė shoqėruara me studime pararendėse kanė arritur tė pohojnė se prodhimi ėshtė i sigurt* por ka vende si Franca qė ende nuk i qasin pije tė tilla tek dera. Studiuesit brazilianė Souza-Formigoni* ndėr tė shumtėt qė flasin rreth pijeve energjike* thonė se mė tė rinjtė nė moshė mund tė ndihen klinikisht keq nėse nuk pijnė aq sa ėshtė normale dhe dėmi nė tru ėshtė si ai i pijeve alkoolike. University of Maryland School of Public Health zbulon se djemtė qė pinė jo mė pak se njė energy drink nė javė pinė mė pas edhe sasi tė mėdha alkooli. Dhe intoksikimi mund tė sjellė edhe takikardi* shqetėsime gastrointestinale* axhitim psikomotorik dhe nė raste tė rralla edhe vdekje.

E mė mirė t’i dimė tė gjitha kėto se mos t’i dimė sa herė qė do tė shijojmė tė papėrsėritshmet pije energjike. Dhe ashtu si thotė populli: “pijet me energji* por dhe energjia me karar…”

Jana
10-02-11, 00:19
Kujdes me limonin

Ekspertėt nuk e rekomandojnė vėnien e lėngut tė limonit direkt nė lėkurė* sepse ekziston rreziku nga irritimi.

Veē kėsaj* ekspertėt nuk rekomandojnė pėrdorimin e kėtij preparati as pėr trajtime tjera tė zbukurimit: lėngu i limonit mund t’i bėjė flokėt mė tė shndritshme* por vetėm nė diell* ndėrsa njėkohėsisht shkakton edhe irritimin e lėkurės dhe hiperpigmentimin e saj nėse arrin nė lėkurėn e fytyrės dhe trupit.

Mos e pėrdorni limonin nėse keni flokė shumė tė thatė dhe tė brishtė* sepse mund ta pėrkeqėsoni edhe mė shumė situatėn. Limoni mund tė pėrdoret vetėm nė ato raste kur floku ėshtė i yndyrshėm* ose normal. Efekti ndriēues i limonit ėshtė pėrdorur gjithmonė. Bėni kujdes tė mos e kaloni nė lėkurė* por vetėm nė rrėnjėn e flokėve.

Si tė veproni: pėrzieni nė njė filxhan ¼ lėng limoni tė freskėt dhe ¾ ujė mineral. Mė pas aplikojeni masėn e pėrftuar nė flokė dhe lėreni tė veprojė pėr rreth dy orė. Pėr tė shmangur efektin “tharje”* mos harroni qė tė pėrdorni zbutėsin pas larjes me shampo.

Hajra
11-02-11, 17:53
Njė Aspirin nė ditė

Pėrdorimi i rregullt i aspirinės mund tė ndalojė lloje tė ndryshme kanceri.

E marte 25 Janar 2011 14:15
Pėrdorimi i rregullt i njė doze tė ulėt tė aspirinės nė moshėn e mesme mund tė ndalojė lloje tė ndryshme kanceri - kjo sipas njė studimi tė ri britanik me mjekė tė Universiteti Oxford.
Studiuesit thonė se pas marrjes sė aspirinės pėr dy dekada, rreziku i vdekjes nga kanceri i prostatės apo i mushkėrive do tė ishte 20 pėrqind mė i ulėt. Ilaēi qė ėshtė zbuluar shumė kohė mė parė duket si i parėndėsishėm. Aspirina pėrdoret rregullisht nga pacientėt me kolesterol tė lartė, tension tė lartė apo diabet dhe dihet qė ndihmon nė pakėsimin e goditjeve nė zemėr dhe hemoragjisė cerebrale.
Analizat e reja tė publikuara nga revista mjekėsore Lancet ndoqi tetė prova klinike me 25 mijė pjesėmarrės. Studimi thotė se aspirina ul rrezikun e vdekjeve nga kanceri me gati njė tė tretėn. Mjekėt megjithatė paralajmėrojnė se njė aspirinė nė ditė nuk spraps efektet qė vijnė nga mbipesha, duhani apo mungesa e fiskulturės.

Jana
24-02-11, 15:17
Ilacet kunder dhimbjes, si ndikojne ne shendet...

Dhimbja me tė vėrtetė ekziston nė kokėn tonė, theksojnė shkencėtarėt tė cilėt kanė zbuluar si mendimi pozitiv mund tė forcojė efektet e ilaēeve kundėr dhimbjes dhe ato negative tė bllokohen. Shkencėtarėt nga Oksfordi, Kembrixhi dhe dy universitete gjermane kanė kryer hulumtime me ndihmėn e 22 vullnetarėve. Pėr zvogėlimin e dhimbjeve mjekėt u kishin pėrshkruar ilaēe kundėr dhimbjeve. Ajo qė ishte vėrejtur ėshtė se vullnetarėt ishin ankuar pėr dhimbje mė tė forta nė momentet e mosmarrjes sė ilaēeve dhe nė momentet kur kishin marrė ilaēet, por nuk dinin njė gjė tė tillė. Nė tė vėrtetė, nė momentin kur mjekėt i kishin njoftuar se ju japin ilaēet, nė tė njėjtin moment vullnetarėt kishin ndjerė mė pak dhimbje. Nė tė njėjtėn kohė mjekėt kishin vėzhguar aktivitetin e trurit me ndihmėn e skanerit MRI dhe kishin vėrejtur se si hapėsirat e trurit pėr dhimbje ishin mė aktive, atėherė kur vullnetarėt kishin menduar se nuk marrin ilaēet.

Dashuria, efikase
Nė njė studim tė ri kanė marrė pjesė 15 vullnetarė, qė tė gjithė nė fazėn e hershme tė njė lidhjeje romantike. Atyre u janė treguar fotografi tė partnerėve tė tyre, ndėrsa nėpėr pėllėmbė u ėshtė lėshuar energji elektrike nėpėrmjet diodave, qė do tė duhej t’u shkaktonte dhembje tė lehta. Gjatė kohės sė studimit kanė skanuar trurin e tyre me ndihmėn e rezonancės magnetike, me qėllim qė t’i vėrejnė ndryshimet eventuale.

Studimi tregoi se ndjenjat e dashurisė, tė nxitura vetėm prej shikimit tė fotografisė tė personit tė dashur, ka po tė njėjtin ndikim, sikurse medikamentet kundėr dhembjes. Mirėpo, ky rezultat nuk ėshtė vėrejtur kur vullnetarėt kanė parė fotografitė e personave tė panjohur, por tėrheqės tė gjinisė sė kundėrt. Studiuesit zbulojnė se efekti i dashurisė mund tė krahasohet me ndikimin e disa narkotikėve, si morfina dhe kokaina. “Kur dashuria ėshtė ashtu siē e pėrshkruajmė, energjike dhe me pasion, atėherė ajo nė njė farė mėnyrė krijon varėsi”, ėshtė shprehur dr. Han Mekej pėr “Daily Telegraph”.

Jana
24-02-11, 15:18
Yndyrat e qumeshtit e mbrojne zemren...

Ėshtė e njohur se qumėshti, produktet qumėshtore si edhe produktet e tjera shtazore, pėrmbajnė sasi tė madhe tė trans yndyrave. Kėto yndyra karakterizohen me faktin se pėrmbajnė njė apo mė shumė lidhje dyfishe.

Studimet e reja tė realizuara te minjtė kanė treguar se trans yndyrat nga qumėshti dhe produktet e tij, nė realitet mund ta zvogėlojnė rrezikun nga sėmundjet e zemrės.

Shkencėtarėt i kanė ushqyer minjtė me ushqim nė tė cilin kanė injektuar sasi tė mėdha tė trans acidit yndyror, i cili ėshtė i pranishėm nė qumėshtin natyror tė kafshėve dhe nė produktet e tij. Pas 16 javėsh, rezultatet kanė treguar zvogėlim tė sasisė sė pėrgjithshme tė LDL-kolesterolit dhe triglicerideve.

Supozohet se pėr aftėsinė pozitive tė veprimit tė kėtij trans acidi yndyror ėshtė meritore aftėsia e tij pėr zvogėlimin prodhimit tė hilomikroneve, grimca tė cilat luajnė rol nė transportin e yndyrave dhe tė cilat konsiderohen edhe si faktorė tė rėndėsishėm nė disa ērregullime metabolike.

Rezultatet tregojnė se trans yndyrat natyrore dallojnė nga trans yndyrat e dėmshme, tė cilat mė sė shpeshti janė tė pranishme nė ushqimin e pėrpunuar dhe kėto yndyra jo-natyrore janė nė lidhshmėri me rritjen e rrezikut pėr sėmundje tė zemrės.

rastesishT
25-02-11, 15:08
Qeshuni, ėshtė mirė pėr shėndet!

Ndryshoni mėnyrėn e tė menduarit. Shpirti i gjallėruar dhe sensi i humorit do tė ndikojnė mirė nė shėndetin trupor dhe psikik. Cinizmi, vulgariteti apo joserioziteti ndikojnė ndryshe.
"Falė humorit, njerėzit bėhen mė tė tolerant, dinė tė pėrballen me frustrimet dhe ruajnė shėndetin e tyre trupor dhe psikik", shkruan Sueli Damergian, nga universiteti nė Sćo Paulo.

Mirėpo, si tė kthjellemi? Profesori vlerėson se disponimi i mirė mund tė mėsohet njėjtė sikurse mėsohet edhe shkrimi e leximi.

Kjo qartazi kėrkon nga njerėzit me karakter tė egėr, qė tė ndryshojnė mėnyrėn e vet tė mendimit. Profesoresha e psikologjisė Raquel Rodrigues Kerbauy sqaron: "Nėse dikush mendon se do tė mund tė qeshet vetėm atėherė kur ėshtė e drejtė tė veproj ashtu, atėherė gjithmonė do tė mbetet i ngrysur. Nė fund tė fundit, bota ėshtė pėrplot me padrejtėsi".
2486
Njerėzit me temperament tė gjallėruar kėnaqen nė kontaktet e tyre shoqėrore, ndonėse kanė orar tė kėrkueshėm kohor, thuhet nė raport. Pėr ta kanė vlerė gjėrat e vogla, siē janė, “biseda me miq, ėmbėlsirat apo pesė minuta dėgjimi tė muzikės sė mirė".

Megjithatė, Damergian tėrheq vėmendjen: "Ēiltėrsinė nuk do tė duhej ta pėrziejmė me joseriozitetin e as me vulgaritetin".

rastesishT
14-03-11, 17:19
Plakja ėshtė proces natyral, mirėpo stresi te shume njerėz shkakton plakje te parakohshme.

Stresi vjen ne forma te ndryshme dhe nėse nuk dimė te ballafaqohemi me te trupi behet i tendosur dhe paraqiten pasoja negative.

Kjo pėrfshinė ngritjen e shtypjes se gjakut, koke dhimbje, pengesa ne tretje, hidhėrim etj. Gjithashtu stresi e thane lėkuren e cila pasoje rrudhet.

Te gjitha kėto ne kombinim me faktorėt e jashtėm e plakin njeriun para kohe.

rastesishT
14-03-11, 17:21
Uashington – Ajri i pastėr do tė zgjas jetėn e amerikanėve. Kėto janė rezultatet e njė studimi tė fundit tė revistės sė njohur amerikane New England Journal of Medicine. Sipas studimit nė fjalė, pastrimi i ajrit nė SHBA ka ndikuar nė mesatarisht 21 javė zgjatje tė jetės sė shtetasve amerikanė. “Qė nga vitet 1980 e nė vazhdim kur nė SHBA u morėn masa pėr pastrimin e ajrit, me ndėrhyrjet qė janė bėrė nė fushėn e automobilistikės, nė pėrdorimin e qymyrit dhe tė centraleve qė prodhojnė gazra tė ndryshme, jeta mesatare e amerikanėve ėshtė rritur me 2.7 vjet”, thuhet nė raportin e revistės New England Journal of Medicine.

Njė faktor i rėndėsishėm nė zgjatjen e jetės sė amerikanėve, duket tė jetė edhe lėnia e pirjes sė duhanit, kurse faktorė tė tjerė po aq tė rėndėsishėm shfaqen edhe pėrmirėsimi i kushteve ekonomike dhe pastrami i ajrit, citohet nė raport.

Jana
14-03-11, 19:11
Peceta apo tamponė?

Nėse pėrdor peceta apo tamponė, ky ėshtė vendimi yt. Nė rastin mė tė mirė duhet t'i provosh tė dyja. por mos bli peceta tė parfumosura. Substancat aromatike acarojnė lėkurėn dhe mund tė shkaktojnė alergji!

Gjithashtu mos pėrdor mbathje me fortesė tė parfumuar ose ato prej materiali plastik. Materiali sintetik krijon njė mjedis tė lagėsht nė vaginė. Ky ėshtė njė terren i pėrshtatshėm pėr bakteret dhe kėrpudhat (myqet). Gjatė natės, pėrdor mė mirė peceta. Pikėrisht pėr kėtė, ka ekstra tė gjata dhe tė trasha.

Tamponėt nuk duhet t'i mbani mė shumė se 5 orė. Kur sasia e gjakut pakėsohet ėshtė mė mirė njė pecetė. Kur ka pak sasi gjaku, tamponėt thithin lėngun e vaginės e si rrjedhojė mungon mbrojtėsi kryesor kundėr nxitėsve tė sėmundjeve. Dhe kjo mund tė shkaktojė infeksione. Nė fillim tė periodave ose kur ka pak gjakderdhje kėshillohen mini-peceta ose mini-tampone.

Jana
23-03-11, 13:39
Cokollata me e mire se lengjet e frutave

Shkencėtarėt deklaruan se ēokollata e preferuar shumė, pėrmban pėrbėrės mė tė shėndetshėm bimorė se shumė lėngje frutash.

Bazuar nė njė lajm tė The Telegraph, studimi i zhvilluar nė Qendrėn e Ushqyerjes dhe Shėndetit ka treguar se ēokollata pėrmban pėrbėrės mė tė shėndetshėm bimorė se shumė lėngje frutash.

Specialistėt zbuluan se ēokollata Bitter pėrmban shumė mė tepėr antioksidues dhe polifenole, tė cilat ndikojnė nė mbrojtjen e trupit nga shumė sėmundje si kanceri apo sėmundjet e zemrės.

Studiuesit pėrzien ēokollatėn Bitter, kakaon, ēokollatėn e nxehtė me lėngjet e frutave Acai berry, shegė dhe thanė. Sipas rezultateve tė pėrftuara bėhet e ditur se ēokollata bashkė me kakaon zotėrojnė mė shumė aktivitet antioksidues dhe flavonol.

Nė studimin e publikuar nė revistėn Chemistry Central Journal shkruhet se ēokollata humb vetitė e saj tė shėndetshme kur shkrihet.

Jana
27-03-11, 13:18
Kanceri ne vezore, faktoret qe ndikojne

Sipas studimit mė tė fundit, alkooli nuk ndėrlidhet me njėrin nga dy format mė tė shpeshta tė kancerit tė vezoreve. Kanceri i vezoreve radhitet si shkaktari i gjashtė mė i shpeshtė nė botė qė shkakton vdekjen, ndėrsa shfaqet si njėri nga dy llojet bazė: kanceri nė qelizė apo adenokarcinom. Nė vendet perėndimore ėshtė vėrejtur njė rritje shqetėsuese me kėtė tė dytin, pėrderisa numri i atyre qė preken me kancer nė qelizė ėshtė nė rėnie. Deri mė tani kanceri nė qelizė ishte ndėrlidhur me konsumimin e alkoolit. Autorėt e studimit kanė analizuar tė dhėnat nga 15.000 pacientė dhe kanė zbuluar se adhuruesit e alkoolit qė konsumojnė shtatė apo mė shumė pije alkoolike brenda ditės pėr 9.5 herė janė mė tė rrezikuar se do tė preken nga kanceri nė qelizė, nė krahasim me ata qė nuk konsumojnė alkool. Mirėpo, autorėt nuk kanė gjetur fakte qė ndėrlidhin kėtė sasi tė alkoolit, apo ndonjė lloj tė caktuar tė alkoolit qė shkakton rritjen e rrezikut pėr t’u prekur me kancerin e vezoreve. Gjatė analizės sė pacientėve po ashtu ishte vėrtetuar se personat qė mesatarisht konsumojnė njė sasi tė vogėl tė alkoolit gjatė ditės (njė gotė alkool) janė mė pak tė rrezikuar nga njėri prej dy llojeve tė kancerit tė vezoreve, nė krahasim me ata persona qė nuk konsumojnė alkool.

Naki
16-04-11, 17:56
Njė protezė e re bionike pėr krahun

Carol Pearson | Zėri i Amerikės E enjte, 14 Prill 2011


Jeta e dhjetėra mijėra njerėzve - burra, gra e fėmijė - ndryshon pėrgjithmonė kur ata humbasin duart apo kėmbėt nė shpėrthimet e minave tokėsore, sulme me bomba apo aksidente. Nė dekadėn e kaluar gjithnjė e mė shumė pajisje motorrike protezė kanė ndihmuar kėta njerėz tė rifitojnė disa nga funksionet e gjymtyrėve tė humbura. Shkencėtarėt tani janė duke zhvilluar njė lloj krahu protezė qė mundėson njė pacient tė rifitojė ndjesinė e prekjes.
text
Ushtarėt amerikan tė cilėt kanė humbur gjymtyrė nė luftėrat nė Afganistan dhe Irak shpesh pėrfundojnė nė Spitalin Walter Reed nė Uashington pėr rehabilitim dhe pėr t’u pajisur me proteza.
Dr Todd Kuiken punon me kėta pacientė dhe tė tjerė pėr tė provuar njė krah bionik qė ai i zhvilluar.

Kėtu, Dr Kuiken shpjegon punėn e tij me ndihmėn e veteranit tė luftės nė Irak, Glen Lehman. Puna e Dr Kuiken ėshtė pėrqėndruar nė zhvillimin e njė krahu artificial qė mund t’i pėrgjigjet komandave tė trurit.
"Ajo qė ne bėjmė ėshtė pėrdorimi i fijeve nervore qė kanė mbetur ende. Megjithėse krahu ka humbur,"

Dr Kuiken shpjegon se fijet nervore nga krahu i prerė lidhen me muskujt e mbetur, nė gjoks dhe nė krah. Fijet nervore qė kontrollojnė hapjen dhe mbylljen e dorės janė bashkangjitur nė vende tė ndryshme.

"Tani Glen mendon tė pėrthyej krahun dhe fijet nervore e ndihmojnė atė tė lėvizė brylin.”

Nė kėtė rast, elektrodat e vendosura nė muskuj veprojnė si antena. Kur truri dėrgon njė impuls elektrik nervor, elektroda i merr sinjalet dhe ia dėrgon protezės e cila aktivizohet. Me krahun e tij tė ri, Lehman mund tė mbajė njė tabaka, ose tė hapė njė derė frigoriferi, pothuajse pa menduar.

"Kjo ka bėrė qė unė tė rifitoj aftėsinė lėvizėse tė krahut. Sepse tė mos jesh nė gjendje tė kryesh as veprimet mė tė thjeshta, ose t’i kryesh ato me njė dorė, ėshtė shumė e vėshtirė.

Mjekėt janė nė gjendje tani qė pjesė tė fijeve nervore tė duarve dhe gishtave t’i transferojnė tek muskujt e krahut dhe nė kėtė mėnyrė pacienti me protezė mund tė rifitojė ndjesinė e prekjes.

"Nėse ju prekni lėkurėn, pacienti ndjen sikur ju po prekni dorėn e tij tė humbur.

Dr Kuiken thotė teknologjia prosthetike ndodhet nė fazėn kur pritet tė shihet njė numėr nė rritje i gjymtyrėve artificiale bionikė, qė do t’i ndihmojnė personat me gjymtyrė tė prera tė bėjnė jetė normale.

Jana
29-04-11, 21:49
Duhen pese vjet per te lene duhanin


Shkencėtarėt amerikanė thonė se pėr tė hequr dorė nga cigaret ju nevojiten pesė vjet dhe shumė pėrpjekje.

Me hulumtimin e tyre, shkencėtarėt, e kanė shqyrtuar sjelljen e rreth 3.000 duhanxhinjve tė sotėm qė e kanė lėnė duhanin. Njėra nga arsyet mė tė shpeshta dhe motivet e atyre qė kanė hequr dorė nga duhani ėshtė shqetėsimi pėr shėndetin, por edhe pėr mostėrheqjen tek gjinia e kundėrt, kohė pas kohe aroma e gojės dhe akuzimi nga pjesėtarėt e tjerė tė shoqėrisė.

Lėnia e duhanit ėshtė proces i gjatė dhe i vėshtirė qė ėshtė i “ushqyer” edhe me doza tė mėdha tė stresit, nė veēanti gjatė javės sė parė ku dėshira pėr cigare ėshtė mė e madhe. Prandaj, pėr t’u duruar java e parė e vėshtirė, ėshtė mirė qė duhanpirėsi pranė vetes tė ketė dikė qė do t’i japė mbėshtetje.

Nė ditėt e para duhanpirėsi sugjerohet tė merret me ndonjė gjė, tė fillojė me njė hobi tė re dhe me ushtrime, sepse nė atė mėnyrė do ta largojė vėmendjen nga dėshira pėr nikotinė. Nė masė tė madhe mund t’i ndihmojė edhe njė listė me arsye se pse ėshtė mirė t’i lini cigaret. Ajo duhet tė jetė nė njė vend tė dukshėm qė t’ju japė nxitje qė tė duroni deri nė fund.

Jana
29-04-11, 21:56
Per zemer te shendetshme, ecni 30 minuta ne dite...

Specialistėt paralajmėrojnė se personat e shqetėsuar pėr shėndetin e zemrės ėshtė mjaftueshėm tė ecin 30 minuta nė ditė.

Sporti, i cili ul gjysmė pėr gjysmė riskun e krizave tė zemrės dhe pėrshpejton procesin e shėrimit tek tė sėmurėt me zemėr, mund tė jetė shumė i dėmshėm nėse bėhet nė mėnyrė tė pavetėdijshme.

Duke pohuar se pėr tė pasur njė zemėr tė shėndetshme nuk ėshtė e nevojshme tė vraponi me orė tė tėra apo tė mbylleni nė sallonet e sportit, specialistėt paralajmėrojnė se personat e shqetėsuar pėr shėndetin e zemrės ėshtė mjaftueshėm tė ecin 30 minuta nė ditė.

Por, mos e ngatėrroni kėtė ecje me shėtitjen e dyqaneve tė njė qendre tregtare. Sepse, ecja mė e dobishme pėr zemrėn ėshtė ecja e realizuar nė njė ambient mbushur me oksigjen dhe ecja nė tempo. Orėt mė tė pėrshtatshme pėr tė bėrė ecje janė pasdite, nga ora 16:00-19:00.

Jana
02-05-11, 11:21
Medikamentet qe shkaktojne anemi...

Tė gjitha medikamentet kanė efekte anėsore, por edhe barnat e tė njėjtės pėrbėrje, tė prodhuara nga prodhuesit e ndryshėm, mund tė shfaqin variacione tė efekteve tė padėshirueshme.

Nė 8-10% tė rasteve, medikamentet qė pėrdoren nė sėmundjet e reumatizmit, japin anemi nga gjakderdhja. Nė kėto raste rekomandohet pėrdorimi i ranitalit, medikament qė pengon gjakderdhjen nga stomaku.

Ulcera ėshtė njė nga arsyet e shpeshta prej anemisė nga mungesa e hekurit tek meshkujt deri nė njėfarė moshe. Pas menopauzės kėto shanse rreziku barazohen si te gratė dhe burrat. Por gjatė kohės sė lindshmėrisė, tek gratė ėshtė tipike anemia nga mitra.

A sigurojnė ushqimet cilėsinė apo sasinė e gjakut? Edhe cilėsinė edhe sasinė, por cilėsia ėshtė mė e rėndėsishme, sepse pėr sasinė ekziston njė mekanizėm i autokontrollit tė organizmit. Cilėsia varet nga kėto produkte qė merren nga jashtė qė japin hekurin dhe dy vitaminat e pėrmendura B12 dhe acid folik.

Jana
03-05-11, 11:34
Ja cfare tregojne rrahjet e zemres

Sipas njė lajmi tė botuar nė Mayo Clinic mesatarja e rrahjeve tė zemrės nė minutė pėr njė njeri ėshtė 60-100 rrahje. Specialistėt shpjegojnė se shpejtėsia e ulur e rrahjeve tė zemrės tek njė njeri i shėndetshėm tregon pėr njė funksionim jo tė mirė tė saj.

Duke ditur shpejtėsinė e rrahjeve tė zemrės mund tė informoheni rreth shėndetit tė zemrės suaj dhe tė parandaloni sėmundjet e mundshme. Nėn shpejtėsinė e ulur apo tė ngritur tė rrahjeve tė zemrės mund tė fshihet njė problem. Prandaj nėse rrahjet e zemrės suaj janė nėn 60 apo mbi 100 duhet tė shkoni menjėherė tek doktori.

Pėr tė matur rrahjet e zemrės mjafton tė kontrolloni pulsin. Mbajeni dorėn tė hapur ndėrsa dy gishtat e dorės tjetėr veēanėrisht gishtin e madh tė dorės vendosini mbi kyē. Ose mund tė vendosni tre gishtėrinjtė tek qafa , nga ana e tubit tė frymėmarrjes. Kur ta ndjeni pulsin numėroni rrahjet e zemrės pėr 10 sek.

Ndėrsa kryeni kėta praktika mos harroni qė faktorėt e mėposhtėm ndikojnė tek rrahjet e zemrės: niveli i aktivitetit, shkalla e ushtrimeve, temperatura e mjedisit, mėnyra e qėndrimit (p.sh qėndrimi nė kėmbė apo shtrirė), ndjenjat, emocionet, gjerėsia e trupit, pėrdorimi i ilaēeve te ndryshme.

Jana
03-05-11, 18:01
Ēfarė ndodh kur ne qeshim?

Efektet e tė qeshurės dhe tė ushtrimeve janė shumė tė ngjashme. Njerėzit qė besojnė nė tė mirat qė sjell e qeshura thonė qė ajo ėshtė si njė stėrvitje e lehtė dhe mund tė ofrojė disa nga avantazhet e njėjta qė sjell edhe stėrvitja.

Kur qeshim ne ndryshojmė psikologjikisht; tendosim muskujt e fytyrės dhe tė trupit, pulsi dhe presioni i gjakut rriten dhe marrim frymė mė shpejt, duke dėrguar mė shumė oksigjen nė indet tona.

Efektet e tė qeshurės dhe tė ushtrimeve janė shumė tė ngjashme. Kombinoni tė qeshurėn dhe lėvizjen (tė valėvitni dorėn); kjo ėshtė njė mėnyrė e shkėlqyer tė pėrmirėsoni rrahjet e zemrės.

Njė pionier nė kėrkimet pėr tė qeshurėn, William Fry, pretendonte se, i duheshin 10 minuta mbi njė makinė qepėse qė rrahjet e zemrės sė tij tė arrinin nė tė njėjtin nivel rrahjesh pas 1 minute tė qeshure me tė madhe. Dhe duket se e qeshura gjithashtu djeg kaloritė.

Njė studiues nga Universiteti Vanderbilt, ndėrmori njė studim tė vogėl nė tė cilin ai mati sasinė e kalorive qė harxhohen gjatė tė qeshurės. Doli se, gjatė njė qeshjeje 10-15 minuta digjen 50 kalori. Ndėrsa rezultatet janė intriguese, mos jini shumė tė nxituar qė ta bėni rutinė. Njė copė ēokollatė ka rreth 50 kalori; nė nivelin e 50 kalorive nė orė, tė humbisni 500 g do t'ju duheshin rreth 12 orė e qeshur e mirė!

Naki
30-05-11, 18:15
Njė gotė qumėsht nė vend tė ilaēeve pėr gjumė

http://www.keshilla.net/wp-content/uploads/2011/05/qumesht-300x228.jpg

Janė tė panumėrta faktet shkencore rreth ndikimit tė qumėshtit nė organizėm. Studimi mė i ri ka treguar se qumėshti ėshtė ushqimi mė i mirė pėr njerėzit e ekspozuar lodhjes psikologjike, si dhe e shton pėrqendrimin.
Po ashtu njė gotė qumėsht para se tė shkoni nė gjumė ju pėrmirėson cilėsinė e gjumit nė mėnyrė tė shėndetshme dhe krejt natyrale.
Pėr ndikimin pozitiv tė qumėshtit kujdesen aminoacidet dhe vitamina B6, qė sė bashku kanė ndikim pozitiv pėr gjumė cilėsor dhe fjetje mė tė shpejtė.

Jana
05-06-11, 20:00
Ekspozimi ne diell shton pjellorine te meshkujt

Shkencėtarėt danezė kanė zbuluar njė lidhshmėri ndėrmjet banjos se diellit dhe fertilitetit mashkullor.

Ata kanė vėrejtur se meshkujt tė cilėt kanė mungesė tė vitaminės D nė organizėm kanė mė shpesh probleme me sterilitet. Kjo vitaminė prodhohet me rrugė natyrore si reaksion i ekspozimit tė lėkurės ndaj rrezeve tė diellit.

Hulumtimi nė tė cilin kanė marrė pjesė rreth 300 meshkuj sterilė, ka treguar se 44 pėr qind prej tyre kishin pasur nivel tė ulėt tė vitaminės D, ndėrsa ata me nivelin mė tė ulėt kishin spermatozoide tė kualitetit mė tė dobėt.

Shkencėtarėt besojnė se rrezitja shton absorbimin e kalciumit, i cili ėshtė thelbėsor pėr lėvizjen e spermatozoideve.

Ky studim ka treguar se rrezatimi ėshtė bari mė i lirė, mė efikas dhe mė i sigurt pėr pjellorinė mashkullore. Autorėt e studimit thonė se normalizimi i nivelit tė vitaminės D rrit pėr 15 pėr qind mundėsinė e fekondimit natyror.

rastesishT
21-06-11, 07:43
Tiranė, 20 qershor - Stina e verės, me temperatura tė larta e frekuentimin e shpeshtė tė plazhit, sjell dhe kėshillat e mjekėve dermatologė pėr tė gjithė qytetarėt pėr tė bėrė kujdes gjatė ekspozimit nė diell, nė veēanti nga djegiet e ndryshme.

Sipas mjekėve dermatologėve, intervali mė i rrezikshėm qė njerėzit nuk duhet tė ekspozohen nė diell ėshtė nga ora 11:00-14:00 tė drekės, pasi qėndrimi nė diell nė orėt e pikut, krijon djegie tė lėkurės, qė manifestohen me simptoma tė ndryshmet nė organizėm. "Nė disa raste pas kthimit nga plazhi, njerėzit ndjejnė ethe, qė quhen 'ethet e diellit'", pohojnė dermatologėt.

Ata kėshillojnė qė ekspozimi nė diell tė bėhet gradualisht, ndėrsa pėrdorimi i kremrave mbrojtės pėr mbrojtjen nga rrezet UV-a dhe UV-b sipas fototipit tė lėkurės dhe intensitetit te rezeve ultraviolet, ėshtė i domosdoshėm. Kremrat mbrojtėse duhen aplikuar 15 -20 minuta para daljes nė diell, pas larjes, fshirjes me peshqir dhe djersitjes.

Krahas djegieve nė lėkurė, tė pranishme nė sezonin e verės janė infeksionet e ndryshme, kryesisht mukotike dhe ato me origjinė nga bakteri i stafilokokut. Transmetuesit kryesorė tė kėtyre sėmundjeve tė lėkurės janė mushkonjat dhe mizat, ndaj mjekėt rekomandojnė shumė kujdes ndaj tyre, pasi mund tė sjellin ērregullime tė karaktereve tė ndryshme nė organizėm.


Lajmi i importuar nga koha.net

Naki
23-06-11, 17:39
Ananasi, fruti qė lufton tumoret


http://www.kosovapress.com/ks/repository/images/ananas_thmb1.jpg
Ananasi ėshtė fruti qė tė forcon kockat, ndihmon nė jashtėqitje, lehtėson gjendjet gripale, ul rrezikun e sėmundjeve tė zemrės dhe lufton tumoret. Thuhet se mė tė mirėt janė ananaset e kultivuara nė Costa Rica, sepse pėrmbajnė mė shumė vitamina, nė krahasim mė tė vendeve tė tjera.

Kėshillohet qė fruti tė jetė sa mė i freskėt kur tė pėrdoret dhe kjo gjė dallohet tek gjethet e tij. Ato nuk duhet tė jenė aspak tė zverdhura, por nė njė jeshile sa mė tė errėt.

Thuhet se mė tė mirėt janė ananaset e kultivuara nė Costa Rica, sepse pėrmbajnė mė shumė vitamina, nė krahasim mė tė vendeve tė tjera.

Edhe pse ėshtė paksa e bezdisshme ta ndash frutin nga lėkura, kjo ‘bezdi’ ia vlen, pasi qė ka vlera tė shumta pėr shėndetin e njeriut sidomos pėr forcimin e kockave, pasi ėshtė shumė i pasur me vitaminėn C.

Studiuesit amerikanė thonė se ai qė ha 250 gr ananas nė ditė, ka pėrmbushur domosdoshmėrinė e asaj dite me vitamina.

Ky frut ndihmon nė jashtėqitje. Personat qė kanė probleme, duhet ta pėrdorin sa mė shumė kėtė frut (veēanėrisht te moshuarit).

Disa studime kanė zbuluar se njė enzimė qė gjendet nė ananas, qė quhet bromelin (i cili zbėrthen proteinat) ndihmon nė mbrojtjen e formės sė ADN-s. Kjo enzimė aktivizon njė gjen anti-kancerogjen qė mė pas lufton tumoret.

Marre nga Kosovapress.

rastesishT
23-06-11, 18:35
Dr. Rifat Latifi nderohet me ēmimin pėr arritjet kompjuterike nė fushėn e mjekėsisė



Tė hėnėn nė Qendrėn Andrew Mellon nė Washington u zhvillua njė ceremoni me dhėnie ēmimesh pėr arritjet kompjuterike nė fushėn e mjekėsisė. Kėtė herė ēmimi vjetor nė kėtė fushė ju dha Fondacionit tė Spitalit Ndėrkombėtar Virtual Elektronik, qė ėshtė edhe krijuesi dhe zbatuesi i Programit tė Telemjekėsisė nė Kosovė dhe Shqipėri. Medaljen e mori Drejtori i Projektit tė Telemjekėsisė nė Ballkan, doktor Rifat Latifi, mjek traumatolog, aktualisht duke punuar pėr ndėrtimin e sistemit tė traumave nė Doha tė Katarit.

Marr nga : voanews

Jana
25-06-11, 20:30
Degjoni zera? Mos pini shume kafe!

Nėse dėgjoni zėra qė nė fakt nuk ekzistojnė, ndoshta pini shumė kafe- thonė ekspertėt. Pesė filxhanė kafe nė ditė mund tė luajnė me aparatin tuaj tė dėgjimit.

Gjatė njė eksperimenti ku janė pėrfshirė 92 vullnetarė, shkencėtarėt kanė lėshuar njė zhurmė tė njėtrajtshme, ndėrsa shumica e pjesėmarrėsve nė studim qė kishin pirė shumė kafe kanė deklaruar se kanė dėgjuar kėngė, edhe pse atyre nuk u i ishin lėshuar ato.

Hulumtuesit pohojnė se kafeina ėshtė ‘droga psikoaktive’ qė pėrdoret mė sė shpeshti.

“Gjatė eksperimentit u kemi thėnė se nė pjesė tė caktuara tė sinjalit kemi vėnė segment tė kėngės ‘White Christmas’, dhe nėse e dėgjojnė, ėshtė kėrkuar tė shtypin butonin. Mirėpo nė zhurmėn e bardhė asnjėherė nuk e kemi lėshuar ‘White Christmas. Ėshtė interesante se tė shqetėsuarit dhe ata qė kishin pirė shumė kafe kanė menduar se e dėgjojnė kėngėn”, ka thėnė profesori Simon Crowe nga Universiteti La Trobe nė Melbourne.

Kombinimi i kafeinės dhe stresit ndikon nė mundėsinė qė personi tė ketė simptoma tė ngjashme me psikozėn, ka shtuar profesori.

Zero Cool
30-06-11, 15:18
http://www.brouwmarkt.nl/catalog/images/imagecache/fenegriekzaad.jpg



Sipas lajmit mė tė ri ka prejardhje nga farat EHEC nga Egjipti !

Zero Cool
05-07-11, 09:58
Kafja dhe seksi mund tė shkaktojnė goditje nė tru


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0704225115457_m.jpg



Aktivitet e pėrditshme, siē janė pirja e kafes, seksi energjik, madje edhe fryrja e hundėve, mund tė shkaktojnė dėmtimin e enėve tė gjakut, tė cilat janė tė fshehura nė tru.


Kėto janė rezultatet e njė studimi tė ri, i cili tregon se si rreziku nga goditja nė tru mund tė rritet edhe nga nervoza dhe shoku i befasishėm. Nė grupin e tė rrezikuarve bėjnė pjesė personat qė kanė aneurizėm nė tru.
Shkencėtarėt pohojnė se aktivitetet e pėrmendura, tė cilat nė shikim tė parė nuk duken tė rrezikshme, mund tė shkaktojnė rritjen e menjėhershme e shtypjes sė gjakut, dhe kjo mund tė shkaktojė rupturat e enėve tė gjakut nė tru.
Pėr kėtė arsye, rekomandohet kufizimi i konsumimit tė pijeve tė pasura me kafeinė, si dhe rekomandohen ushtrimet fizike, tė cilat mbrojnė nga problemet e shumta shėndetėsore, siē janė sėmundjet e zemrės.

Zero Cool
11-07-11, 12:45
Meshkujt me mbipeshė kanė spermė jo tė mirė



http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0709003005633_m.jpg



Meshkujt qė kanė kilogramė tė tepėrt, ngjashėm sikurse partneret e tyre nė kėtė gjendje, kanė gjasa dukshėm mė tė vogla pėr t’u bėrė prindėr.
Deri te ky konkludim ėshtė ardhur me krahasimin e kualitetit tė spermės sė tyre me meshkujt me peshė normale trupore.
Gjatė njėrit nga studimet mė tė mėdha tė kėtij lloji, janė marrė mostrat e spermės sė 1.940 meshkujve, tė cilėve iu ėshtė matur edhe indeksi i masės trupore (BMI).
Ndėrsa ka rezultuar se sa mė e madhe qė ėshtė teprica e kilogramėve, aq mė i vogėl ėshtė kualiteti i spermės.
Ky studim ka treguar se numri i spermatozoideve te meshkujt me mbipeshė ėshtė pėr 20 pėr qind mė i ulėt nė krahasim me numrin e qelizave seksuale mashkullore te personat me peshė normale trupore.

Zero Cool
11-07-11, 14:22
Rapamycin, substanca e perjetesise?


Qe nga Ishulli i famshem i Pashkeve mu ne mes te Oqeanit Paqesor vjen nje nga pergjigjet me te enderruarar nga njeriu.

Zbulimi ne fakt nuk eshte i ri.

Ne kete ishull kerkuesit kane arritur te gjejne nje substance me fuqi magjike, te cilen e quajne Rapamycine.

Fuqia e saj eshte gati mitike, ajo arrin te zgjase jeten e qelizave njerezore per me shume se dhjete vjet.

Teste te kryera mbi minj e kane vertetuar kete dhe e perkthyer ne terma njerezore, kjo do te thote se ato mund te zgjasin jeten e njeriut tek meshkujt ne masen 28% dhe tek femrat ne masen 38%. Ne kete menyre, meshkujt mund te jetojne deri ne 101 vjet dhe femrat deri ne 116 vjet.

Mirepo, perpara se te hidhemi ne fantazira te kesaj netyre, mire eshte te mendojme (shkenca mbi te gjithe) se pari per ata persona te cilat kete substance do ta shihnin si nje shprese per mbijetese.

Kjo lidhet me disa personate cilet preken nga nje semundje gjenetike me emer Sindroma Hutchinson-Gilford Progeria. Kjo eshte nje semundje e cila ben qe femije 6 deri ne 8 vjecare te duken si te moshuar 60 deri 70 vjecare. E keqja me e madhe eshte se keta femije nuk jetojne me shume se 12 deri ne 13 vjec.

Dimitri Krainc, nga Harvard Medical School, ka spjeguar se aktivizimi i kesaj substance eshte ne gjendje te zgjase se paku edhe me dhjete vjet jeten e nje njeriu

taraku-1
10-08-11, 13:15
Zbulohet ilaci kunder kancerit

27/11/2009 11:47:00
Madhesia e germave: http://www.infoalbania.org/themes/one/img/font_decrease.gif (javascript:tsz('article_body','12px')) http://www.infoalbania.org/themes/one/img/font_enlarge.gif (javascript:tsz('article_body','16px'))
http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=scientists_647018957.jpg&size=article_medium

Disa shkencetare izraelite thone se kane identifikuar nje substance e cila vret qelizat kancerogjene pa demtuar indet e shendetshme njerezore.Zbulimi i perket Universitetit te Tel Avivit i cili ka kryer punime shkencore me qendren mjekesore “Sheba” per testimin e substances ne fjale.
Lajmi eshte bere publik ne numrin e radhes te Revistes kunder Kancerit te Gjirit.Ekspertet thone se kane gjetur antibiotikun e efektshem ndaj semundjes vdekjeprurese.
“Kur eshte i mundur trajtimi i qelizave kancerogjene, duke mos demtuar ato te shendetshmet, atehere mund te prodhohen ilaēe, te cilat do te shkaktojne me pak dhembje te pacientet e te kurohen me tumore”, ka thene njeri nga anetaret e grupit qe beri zbulimin.

Jana
10-08-11, 13:42
Cigarja e mengjesit, me e rrezikshmja

Pėr shumė njerėz tashmė ėshtė bėrė refleks: ngrihen nė mėngjes dhe menjėherė ndezin cigaren e parė tė ditės.

Por, dy studime tė fundit mbi kancerin kanė treguar se kjo ėshtė gjėja qė rrezikon mė shumė shėndetin. Cigarja e mėngjesit shton dyfish rrezikun e kancerit nė mushkėri.

“Kemi vėnė re qė rreziku i kancerit dyfishohet tek ata njerėz qė pijnė cigaren e parė nė gjysmė orėn e parė tė zgjimit nė krahasim me ata qė presin tė paktėn 1 orė qė ta ndezin”, shprehet Joshua Muscat i Universitetit tė Mjekėsisė nė Pensilvani.

Naki
21-08-11, 17:57
Molla dhe vlerat e saj tė shumta

http://www.kosovapress.com/ks/repository/images/molla_thmb1.jpg

Molla ėshtė njė nga frutat qė ka njė pafundėsi vlerash qė kurojnė dhe na bėjnė mirė pėr shėndetin. Duke filluar qė me farat e saj tė cilat pėrmbajnė albuminė dhe yndyrė. Po ashtu, molla si frut ka veti freskuese, qetėsuese dhe zbutėse.

Thonė se lėkura e mollės ka njė pėrqindje tė mirė tė substancave tė nevojshme. Vitamina tė tilla si B1, C, E, P, B2 dhe PP tė cilat ndodhen pikėrisht nėn lėkurė. Ndaj nėse do tė konsumonit mollė, e cila rekomandohet tė paktėn njė nė ditė, ėshtė mė mirė tė jetė me lėkurė.

Njė mollė e ngrėnė nė mėngjes ndikon mirė nė pastrimin e dhėmbėve duke i fortėsuar ato dhe duke i bėrė mė tė shėndetshėm. Gjithashtu molla mund tė pėrdoret edhe pėr maska tė ndryshme tė fytyrės, duke na e bėrė atė mė tė butė e tė lėmuar.

Por mėnyra mė mirė ėshtė ta marrim ēdo ditė si nė mėngjes ashtu dhe nė darkė. Ēdo lloj molle ka vlera tė caktuara, ndėrsa ajo jeshile ka mė tepėr vitamina tė cilat janė tė pėrqendruara jo vetėm nė pjesėn e tulit por dhe nėn lėkurė qė gjenden me shumicė.

Pėr t′u dobėsuar shpejt ndonjėherė nuk keni pse mbani dieta tė mundimshme. Mjafton tė konsumoni tre ose katėr mollė nė ditė edhe duke ngrėnė normalisht. Do tė shikoni qė kilet do tė humbasin shpejt. Por nėse konsumoni njė kokėrr mollė qė nė mėngjes, esėll, efekti i dobėsimit do tė jetė mė i shpejtė. Molla ka njė efekt tė lartė tretjeje ndaj sugjerohet nga dietologėt nė ēdo lloj diete.

Lėngu i mollės i pėrzier me mjaltė dhe ujė tė nxehtė pihet si mjet qetėsues kundėr pagjumėsisė. Nėse vuani nga dhembja e kokės nė ballė, vendosni fasha tė lagura me uthull molle dhe ujė duke e shoqėruar edhe me pak mjaltė. Por ky ėshtė njė rit qė duhet bėrė ēdo darkė nė mėnyrė qė tė japė rezultatin e duhur.

Ēaji qė pėrgatitet nga copat e prera tė mollės pihet kundėr ftohjeve tė ndryshme, lehtėson etjen, forcon nervat, mushkėritė dhe zemrėn. Gjithashtu, ky ēaj ėshtė njė mjet i mrekullueshėm pėr rregullimin e tretjes. Ky lloj ēaji mund tė pihet nė ēdo stinė jo vetėm nė dimėr. Meqė molla ėshtė njė frutė qė gjendet lehtė edhe nė ditėt e tjera tė vitit, e sidomos nė shtator, mund tė gjenden lloje tė ndryshme tė tyre.


Marre nga Kosovapress.

Zero Cool
01-09-11, 17:34
Proteina stimuluese e kancerit JAK, arma pėr eleminimin e tij


http://www.telegrafi.com/foto/shkence/f.0816110734189_210.jpg


Njė hap i madh ėshtė hedhur pėrpara nė shkencė sa i pėrket neutralizimit tė kancerit. Pas njė sėrė eksperimentesh, shkencėtarėt e Qėndrės Kėrkimore tė Kancerit nė Britani kanė zbuluar proteinėn qė ndihmon pėrhapjen e tumorit.


http://static.guim.co.uk/sys-images/Guardian/Pix/pictures/2008/04/10/cancer460x276.jpg


Bėhet fjalė pėr njė proteinė tė quajtur JAK, e cila ndihmon qelizat kancerogjene qė tė pėrhapen nė trup. Kjo lloj proteine i fuqizon kėto qeliza njėsoj si muskujt dhe mundėson pėrhapjen e tumorit, proces ky qė nė gjuhėn mjeksore njihet si “metastazė”.


http://seniorjournal.com/NEWS/Health/2008/PeptidesBind2CancerCells.jpg


Nė 90 % tė rasteve, nėse procesi i metastazės ka ndodhur, kjo do tė thotė vdekje e sigurt. Nėse shkencėtarėt arrijnė qė pėrmes neutrlizimit tė kėsaj proteine, tė frenojnė pėrhapjen e kancerit, kjo do tė ishte arritja mė e madhe e kėtij shekulli.

Zero Cool
05-09-11, 14:54
Bar i ri pėr pacientėt me punė jo tė rregullt tė zemrės


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0819221659594_m.jpg


Bari i ri ėshtė njėsoj efikas sikurse barnat e deritanishėm pėr mjekimin e pacientėve me punė jo tė rregullt tė zemrės, por ėshtė shumė mė lehtė pėr t’u marrė.


Shkencėtarėt thonė se bari ‘rivaroxaban’ ka efekte tė ngjashme me ‘warfarinin’, dhe ėshtė po ashtu efikas nė pengimin e formimit tė trombėve tė gjakut dhe zvogėlon rrezikun pėr goditje nė tru, te pacientėt me fibrilacion atrial.
Mirėpo, testimet e barit tė ri kanė treguar se ka mė pak efekte anėsore nė krahasim me barnat tjerė (siē ėshtė rreziku pėr gjakderdhje fatale nė tru), ndėrsa ėshtė shumė mė lehtė pėr t’u marrė.
Te ‘rivanoxabani’ nuk ndikon mėnyra e ushqyerjes e as barnat tjerė, ashtu qė pacientėt nuk duhet qė gjithmonė tė kenė kujdes qė tė marrin dozėn precize.
Bari i ri ėshtė testuar te 14.000 pacientė me fibrilacion trial, ndėrsa ėshtė prezantuar nė Universitetin Edinburgh (Britani tė Madhe) dhe Universitetin Duke (SHBA).

Naki
06-09-11, 19:20
Konfirmohet lidhja e vaksinės kundėr gripit tė derrit me narkolepsinė


Helsinki, 3 shtator 2011 (Kosovapress) Koha: 10:46
http://www.kosovapress.com/ks/repository/images/vaksina030911_thmb1.jpg
Studiuesit finlandezė kanė konfirmuar lidhjen nė mes tė vaksinės kundėr gripit tė derrit dhe narkolepsisė, njė lloj i ērregullimit tė gjumit te fėmijėt.

Narkolepsia paraqet ērregullim kronik tė sistemit nervor, tė cilin e karakterizojnė shpesh rėnie tė pakontrolluara nė gjumė, ndėrsa nė raste mė tė rėnda halucinacione ose kolapse fizike paralizuese tė njohura si katapleksi.

Ekspertėt finlandezė kanė vėrtetuar se fėmijėt qė kanė marrė vaksinėn kundėr gripit tė derrit rrezikohen 12,7 herė mė shumė nga narkolepsia sesa ata qė nuk janė vaksinuar, edhe pse te tė gjitha rastet e shqyrtuara, ku ėshtė paraqitur sėmundja ekziston para-dispozita familjare pėr kėtė ērregullim.

Vaksina nuk ka shtuar rrezikun nga narkolepsia te fėmijėt nėn moshėn 4-vjeē, por as te personat mbi moshėn 19-vjeē.

Nė Finlandė nga narkolepsia janė sėmurė 79 fėmijė tė vaksinuar kundėr gripit tė derrit me vaksinėn “Pandemriks”, ose gjashtė nė 100.000. Shumica prej kėtyre fėmijėve, 76 sish, janė paraqitur katapleksi kohė pas kohe.

Lidhja ndėrmjet vaksinės kundėr gripit tė derrit dhe narkolepsisė deri mė tash ėshtė vėrtetuar vetėm nė Suedi.

Nė Suedi, Norvegji dhe Francė aktualisht po hulumtohet mundėsia e lidhjes ndėrmjet narkolepsisė dhe llojeve tjera tė vaksinės kundėr gripit tė derrave, “Arepanriks”.

Agjencia medicinale evropiane, megjithatė, vlerėson se vaksina kundėr gripit tė derrit nuk ka shkaktuar dėme nė Finlandė, pasi qė vlerėsohet se nė sezonin 2009/10 ka parandaluar 40.000 infektime me gripin e derrit dhe po aq edhe nė sezonin 2010/11.

Rekomandim i agjencisė nė fjalė ėshtė qė vaksina “Pandemriks” tė pėrdoret te personat nėn moshėn 20-vjeē vetėm kur mungon vaksina sezonale kundėr gripit dhe atė vetėm te personat qė janė nė rrezik tė madh nga format e rėnda tė gripit ose komplikimet e tij.

Zero Cool
06-09-11, 20:33
Mekanizmi imun lufton alergjenėt


Sipas tė dhėnave nga Fakulteti i Mjekėsisė pranė Universitetit tė Pittsburghut, roli i komponentėve gjenetikė i qelizave imune dendrite mund tė ēojė nė krijimin e barnave shumė mė tė efektshme pėr mjekimin e sėmundjeve alergjike.


http://www.telegrafi.com/fo/shshkenca/f.0719001445732_m.jpg


Pėr herė tė parė hulumtuesit nga Universitetit i Pittsburghut kanė identifikuar komponentėt gjenetike tė qelizave dendrite tė cilėt janė ēelėsi i pėrgjigjes sė ērregulluar imune te astma dhe sėmundjet e ndryshme alergjike. Duke shėnjestruar kėto elemente mund tė zhvillohen barna shumė mė efektive tė cilat do t’i mjekonin ērregullimet astmatike dhe astmėn.
Qelizat dendrite janė vitale pėr pėrgjigjen imune nė atė qė quhet, kapje dhe paraqitje tė mikroorganizmave kėrcėnues limfociteve T (qeliza tjera imune tė cilat prodhojnė proteina tė fuqishme tė njohura si citokine, tė cilat i rrethojnė dhe i shkatėrrojnė invaduesit). Megjithatė, grupi studiues nga Pittsburghu shkon mė tutje pėr tė sqaruar rrugėn tė cilėn e shfrytėzojnė alergjenėt pėr tė vepruar nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė qelizat dendrite duke vėnė nė lėvizje diferencimin e limfociteve T.


http://www.telegrafi.com/fo/2010/mekanizmi1.jpg


“Deri mė tani e kemi identifikuar njė molekulė, c-Kit, e cila ėshtė qendra e procesit reagues alergjik. Kemi treguar se gjenet e koduara pėr c-Kit dhe interleukinėn 6 (IL-6) aktivizohen dukshėm kur alergjenėt janė tė pranishėm, mirėpo c-Kit ėshtė molekula e parė e cila nxitet ”, ka thėnė Anuradha Ray, bashkautore dhe profesoreshė e imunologjisė.
Kėto shkencėtarė pohojnė se njė terapi e orientuar kundėr c-Kit nė veēanti tė qelizave dendrite, duke pėrdorur komponentė lidhur me inhibitorėt e c-Kit, (siē ėshtė Gleevec, njė bar i aprovuar pėr trajtimin e kancerit), mund tė lehtėsojnė sėmundjet alergjike dhe sėmundjet inflamatore tė zorrėve.

Zero Cool
07-09-11, 21:26
Mikrocip qe lajmeron nese rritet tumori


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=mikrocipi_176245928.jpg&size=article_medium


Ideohet nje mikrocip qe vendoset prane tumorit dhe kontrollon rritjen e tij, nje lloj treguesi elektronik qe vezhgon semundjen dhe lajmeron mjekun kur ajo perhapet.

Shkencetaret mendojne qe nje dite kesaj pajisjeje mund t’i ngjitet nje pompe qe leshon lende kimioterapie ne zonen kanceroze.

Cipi, kane shpjeguar ideuesit e saj ne BBC Health online, i vendosur prane tumorit, “thith” oksigjenin e tij duke monitoruar ne kete menyre rritjen e semundjes.

Zero Cool
10-09-11, 12:22
Parate, ilaē me i mire sesa aspirina


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=arkiva/Art-Kulture/money_clip_594536296.jpg&size=article_medium


Numerimi qeteson dhimbjet me mire se sa aspirina apo brufeni.

Minnesota – 'Numerimi i parave mund te jete aq i mire, madje edhe ilaē me i mire kunder dhimbjes sesa aspirina apo brufeni, tregon rezultati i nje studimi te fundit', shkruan gazeta britanike “Telegraph”.

Ekspertet e Universitetit te Minnesotas kryen nje seri eksperimentesh, te cilat treguan se numerimi i parave zvogelon dhimbjen. Ata besojne se prekja e parave sjell deri te zvogelimi i dhimbjeve, pasi rrit ndjenjen e kenaqesise dhe suksesit.

Studimet e menjehershme kane treguar se personat e kenaqur me veten e perballojne me lehte dhimbjen.

Ne bote po rritet ne menyre konstante shpenzimi i parave kunder dhimbjeve. Keshtu, ne Britani te Madhe per qetesues dhimbjesh shpenzohen me shume se 500 milione sterlina ne vit.

Naki
10-09-11, 17:10
Kanceri i prostatės dhe analiza PSA

Astrit Lulushi, zeri i Amerikes


Kanceri i prostatės dhe analiza PSA

Kancerin e prostatės ėshtė kancer i dytė mė i shpeshtė mes amerikanėve. Analiza e "Antigjenit tė Proteinave Specifike" ose PSA mund tė jetė njė parashikues i saktė i rrezikut nga ky lloj kanceri. Por njė studim i ri tregon se analizat e shpeshta nuk janė tė dobishme tek njerėzit me nivel tė ulėt PSA.
Mjekėt kanė debatuar gjatė mbi tė mirat dhe tė kėqijat e analizės PSA-sė pėr zbulimin e kancerit tė prostatės nė fazėn e herėshme.
PSA ėshtė proteinė e prodhuar nga qelizat e gjėndrės sė prostatės dhe mund tė pėrdoret pėr tė zbuluar sėmundje tė ndryshme, veēanėrisht kancerin nė prostatė. Shkencėtarėt nė Holandė matėn nivelin e kėsaj proteine tek mė shumė se 80 mijė burra tė moshės 55-74 vjeē. Rreth gjysma e tyre iu nėnshtruan analizave dhe gjysma tjetėr jo.
Pas 10 vjetėsh, studjuesit vunė re se niveli i vdekjeve nga kanceri i prostatės ishte mė i lartė mes burrave qė kishin patur nivel tė lartė PSA qė nė fillim tė studimit. Burrat me nivel tė mesėm e tė lartė PSA pėrfituan mė shumė nga analizat e herėshme. Njerėzit tė cilėt kishin nivele tė ulėta PSA, nuk patėn ndonjė pėrfitim dukshėm nga kėto analiza.
Autorėt e studimit thonė se analiza e shpeshtė PSA mund tė ēojė nė trajtime dhe shpenzime tė panevojshme mjekėsore. Por pacientėt u vėzhguan vetėm pėr 10 vjet, dhe shkencėtarėt thonė se vėzhgimi i tyre mė i gjatė mund tė sjellė rezultate tė tjera. Pacientėt duhet tė kėshillohen me mjekun pėr tė vendosur se sa shpesh ata duhet tė kryejnė analizėn pėr matjen e nivelit tė PSA-sė.

Zero Cool
12-09-11, 15:26
Shkencėtarėt prodhojnė vaksinėn kundėr duhanit


http://www.kosovapress.com/ks/repository/images/vaksina100911_thmb1.jpg


Duhanpirėsit mė nė fund do tė mund tė shpėtojnė nga vesi i tyre, duke iu falėnderuar vaksinės mė tė re, e cila pritet sė shpejti tė dalė nė treg.

Revista “Scientific American” shkruan se vaksina NicVAX ėshtė nė fazėn e fundit tė eksperimentimit, pasi ėshtė provuar nė 1.000 pacientė.

Vaksina mundėson qė organizmi i duhanpirėsit tė sulmojė nikotinėn, qė kapet nga antitrupat e prodhuara nga pacienti i vaksinuar, qė dėshiron t’i japė pirjes sė duhanit.

Sipas hulumtimeve tė mėhershme nga pirja e duhanit janė mė shumė tė rrezikuar gjinia femėrore se sa jo mashkullore.

Departamenti i Shkencės nė Universitetin e Milanos ka bėrė tė ditur se njė cigare te njė femėr bėn dėm sa pesė cigare te njė mashkull.

Pirja e duhanit ėshtė njėri nga shkaktarėt kryesor tė vdekjes sė njerėzve nė botė.

Shkencėtarėt thonė se sikur tė mos konsumohej duhani, rastet e kancerit nė mushkėri po tė pakėsoheshin pėr 90 pėr qind.

Zero Cool
16-09-11, 19:40
Femrat qė pinė alkool, mė tė shėndosha nė pleqėri


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0913003240155_m.jpg


0:32 / 13.09.2011

Femrat tė cilat kėnaqen me njė gotė alkool, qoftė birrė ose verė, gjatė orėve tė mbrėmjes kanė gjasa mė tė mėdha qė tė jenė mė tė shėndetshme nė moshėn e shtyrė.
Njė studim nė tė cilin kanė marrė pjesė 14.000 femra ka treguar se ato tė cilat konsumojnė mesatarisht alkool do t’i presin tė shtatėdhjetat mė tė shėndetshme, nė krahasim me ato qė pinė tepėr ose aspak.
Po ashtu, ėshtė treguar se ėshtė mė mirė qė pirja e alkoolit tė ndodhė gjatė javės, e jo vetėm nė vikend.
Femrat tė cilat pinė mė shpesh dhe mė pak alkool do tė kalojnė mė mirė, nė raport me ato qė pinė kohė pas kohė, por shumė. Femrat tė cilat pinė nga pesė deri nė shtatė gota alkool nė javė, kanė gjasa reale qė tė jenė mė tė shėndetshme.

Zero Cool
19-09-11, 10:46
E qeshura lehtėson dhembjet


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/shtylle%201_394320_thumb_large.JPG


Nga Express mė 19 shtator 2011 nė ora 11:07
Ndjeni dhembje? Kėrkoni ndonjė komedi tė mirė, ftoni ndonjė mik/e tė ju bashkangjitet dhe do ta bėni dhembjen mė tė “durueshme”.

Hulumtimi i Universitetit Oxford tregoi se e qeshura e sinqertė nga zemra ėshtė ilaēi i vėrtetė kundėr dhembjes. Me ndihmėn e njė varg eksperimentesh shkencėtarėt vėrtetuan se mjaftojnė vetėm 15 minuta shikimi i njė komedie me shoqėri pozitive qė dhembja tė zvogėlohet pėr 10%.

Megjithatė, qėllimi ėshtė qė e qeshura tė jetė “e vėrtetė”, e jo e detyruar, sepse e qeshura e sinqertė stimulon tajitjen endorfineve (hormone), tė cilat rrisin mundėsinė pėr tolerim tė dhembjes. Nė kėto hulumtime, shkencėtarėt e kishin matur tolerancėn e dhembjes sė pjesėmarrėsve qė kishin shikuar komedi dhe pjesėmarrėsve qė kishin shikuar framė ose video tjetėr edukative.

“Shumė pak hulumtime janė bėrė qė tė vėrtetohet pse qeshemi dhe ēfarė roli luan e qeshura nė pėrgjithėsi. Gjatė hulumtimit nė zbuluam se njerėzit qeshnin gjatė 1/3 sė kohės qė kaluan duke shikuar shou komik, kurse si rezultat i asaj ishte rritur toleranca e tyre e dhembjes” – theksoi profesori Robin Danbar, i cili kryesonte hulumtimin.

Zero Cool
23-09-11, 13:34
Tumorėt, shumė shpejt testimi i vaksinės tek njeriu


Shumė shpejt do tė fillojė eksperimentimi tek njeriu i njė vaksine anti-tumor, e zbuluar nga njė grup shkencėtarėsh tė Universitetit tė Cmaerino dhe atij tė Torinos.


http://www.ekonomisti.net/fotot/27061/main_shkenctare.jpg



22 shtator 2011
Nė ditėt e para tė nėntorit duhet tė fillojė rekrutimi i pacientėve.

Vaksina ndikon nė njė pjesė AND-je qė injektohet nė muskujt e pacientėve tė operuar dhe qė i janė nėnshtruar terapive tradicionale.

Vaksina synon qė tė luftojė tumorin dhe evitojė pėrsėritjen e tij.

Zero Cool
01-10-11, 08:36
Zbulohet vaksina efikase kundėr virusit HIV

Madrid, 30 shtator - Ekspertėt shėndetėsorė spanjollė pohojnė nga qendra kėrkimore nė Madrid pohojnė se kanė zbuluar vaksinėn MVA-B, e cila me sukses parandalon infektimin me virusin vdekje prurės HIV, transmeton Blic.

Ėshtė lajm inkurajues qė vaksina ėshtė provuar nė njerėz dhe se 9 nga 10 prej tyre kanė reaguar pozitivisht ndaj vaksinės.

“Vaksina MVA-B ėshtė dėshmuar si shumė e mirė. Ishte e suksesshme edhe nė testimi provues nė minj dhe majmunė, kurse para ca kohėsh edhe nė njerėz. Bazė e kėsaj vaksine ėshtė pėrmbajtja e vaksinės kundėr lisė dhe pėrmban katėr gjene tė virusit HIV-a, tė cilėt nuk janė nė gjendje tė zgjerohen”, thanė nė qendrėn kėrkimore spanjolle.

Studimi ka pėrfshirė 30 persona tė shėndetshėm tė cilėt kanė marrė vaksinėn.

“Vaksina e njeh virusin dhe ndihmon tajitjen e limfociteve T e B, tė cilat e shkatėrrojnė virusin. Trupa tonė mbushen me limfocite, tė cilat janė tė programuara qė tė luftojnė kundėr substancave tė huaja. Kur virusi HIV arrin nė trup, ai pėrpiqet tė shumėzohet, mirėpo imuniteti ėshtė i forcuar me vaksinė dhe andaj nuk e lejon kėtė”, pohuan ekspertėt spanjollė.

Zero Cool
19-10-11, 21:07
Mund tė mjekohet alergjia nė kikirikė?


Studimi i shkencėtarėve amerikanė pranė Universitetit Northwestern nė Chicago, tregon se ekziston mundėsia e trajtimit tė alergjisė nė kikirikė.


Edhe pse deri mė tani testimet e tyre janė realizuar vetėm te minjtė eksperimentalė, hulumtuesit besojnė se qasje e njėjtė mund tė pėrdoret edhe te njerėzit qė janė alergjikė nė llojet tjera tė ushqimit.

Ėshtė treguar se me anė tė lidhjes sė proteinave tė kikirikėve pėrmes leukociteve tė kafshėve, mund tė ndalet reaksioni alergjik, i cili do tė ndodhte nė rast se minjtė tė konsumonin kikirikė.

Shkencėtarėt sqarojnė se kombinimi i proteinave dhe leukociteve e ‘mashtron’ sistemin imunitar tė kafshėve alergjike dhe kėshtu pengohet shoku anafilaktik.

Zero Cool
19-10-11, 21:16
Pse ėshtė birra e mirė?


Hulumtimet shkencore kanė treguar se birra ėshtė e pasur me materie tė vlefshme qė kanė veprim tė mirė pėr organizmin, por me kusht qė tė mos teprohet.


Birra pėrmban tė gjitha mineralet dhe drithėrat nga tė cilat pėrbėhet (mė sė shpeshti malti i elbit), posaēėrisht vitaminėn B6, e cila e mbron zemrėn dhe enėt e gjakut dhe “qetėson nervat”. Pastaj ndihmon nė metabolizmin e sheqerit dhe ushqimin e lėkurės. Njė shishe birrė nė ditė plotėson nevojat e organizmit tonė pėr vitaminat e grupit B qė ka edhe nė tharmė buke, gjithashtu pėrbėrės i birrės.
Pėrmban mineralet: K, Ca, P, Mg, Na, kėshtu qė mund ta pinė edhe ata qė mbajnė dietė pa kripė, e posaēėrisht ėshtė i vlefshėm pėr tė sėmurėt nga veshkat me gurė ku bėn shpėrndarjen e gurėve tė vegjėl dhe largimin e tyre.

Sipas hulumtuesve francezė, pirja me masė nuk ka probleme as me helikobakter pilorin, qė shkakton tė thatin nė lukth dhe gastritisin. Te meshkujt ndikon nė rritjen e kolesterolit tė mirė (HDL), kurse te gratė zvogėlon nivelin e kolesterolit tė keq (LDL).

Njė nga pėrbėrėsit e birrės, nė pėrbėrės ksantohumol ndikon nė inhibimin e enzimave tė cilėt nxisin kancerin, thonė hulumtuesit e universitetit Oregon. Kjo, dmth se duhet marrė edhe njė shishe birrė. Studimet preliminare nė universitetin amerikan, thonė se ksantohumol mund tė ndikojė nė shkatėrrimin e tumorit nė fazat e para nė gji, zorrė tė trashė, vezore dhe prostatė.

Birrėn preferohet ta pini tė ftohtė, nė temperaturė prej 6 deri nė 12 gradė Celsius.

Zero Cool
20-10-11, 18:18
Mund tė jetojmė deri 150 vjeē


Njė ilaē qė mund tė ndalojė plakjen do tė jetė i gatshėm brenda kėsaj dekade duke rritur mundėsinė qė njerėzit tė jetojnė deri nė moshėn 150-vjeēare.

Pilulat e “mrekullueshme” qė do tė ndihmojnė trupin tė rigjenerohet janė nė proces zhvillimi, sipas profesorit Peter Smith, i universitetit New South Wales, nė Australi.

“Mendoj se ka njė mundėsi tė mirė qė tė zgjasim jetėn e njerėzve edhe disa dekada tė tjera. Qėllimi nuk ėshtė vetėm zgjatja e jetės, por qė tė jetohet njė jetė e shėndetshme. Nuk duam qė thjesht tė kemi njė jetė tė gjatė dhe ta kalojmė pleqėrinė me sėmundje dhe vuajtje. Pilulat do tė ndihmojnė edhe nė rigjenerimin e organizmit”, shprehet Smith.

Naki
22-10-11, 16:39
Dhimbja, shpesh sėmundje mė vete

http://www.koha.net/repository/images/22dhimbja_2210111645_1.jpg





Publikuar: 22.10.2011 - 16:45 Koha Net
Dhimbja qė nuk ndalet prek rreth 30 pėr qind tė popullatės evropiane, ndėrsa tek mė shumė se 50 pėr qind prej tyre janė tė nevojshme dy vjet qė mjekėt ta bėjnė dhimbjen tė tolerueshme pėr pacientėt.

Dhimbja kronike mė sė shpeshti paraqitet pa ndonjė shkak tė dukshėm. Nuk ėshtė pasojė e sėmundjeve tė tjera, dhe pėr tė ėshtė karakteristike qė mesatarisht mund tė zgjasė tė paktėn tre muaj. Edhe pse ēdo i katėrti i sėmurė pret madje gjashtė muaj para se tė vizitojė mjekun, sepse beson qė dhimbja do tė kalojė vetvetiu, rekomandohet qė sa mė parė ta bėjė kėtė gjė. Nėse zgjat mė shumė se katėr javė ose ju pengon qė tė funksiononi normalisht, gjithsesi kėrkoni ndihmė.

Nėse pritni shumė gjatė, dhimbja do t’ju parandalojė tė jeni aktiv, ēka ēon te dobėsimi i muskujve dhe shtangimi i nyjave dhe me kėtė gjė pėrkeqėson gjendjen e pėrgjithshme tė organizmit. Dhimbja kronike mund tė shkaktojė edhe depresionin dhe madje edhe tė zvogėlojė trurin – pacientėt tė cilėt njė vit kanė pasur dhimbje shpine kanė humbur prej pesė deri 11 pėr qind tė qelizave trunore, ka treguar njė hulumtim amerikan. Por e rėndėsishme ėshtė qė tė gjendet mjeku i cili do tė kuptojė problemin tuaj dhe do tė pėrgatis strategjinė e mjekimit ose do t’ju drejtojė te specialisti mė i mirė.

Rekomandohen edhe ushtrimet sepse shumė hulumtime kaun treguar qė aktiviteti fizik zvogėlon tė gjitha llojet e dhimbjeve. Me ushtrime lirohen hormonet endorfine, tė cilat luftojnė kundėr proceseve inflamatore nė trup, ngrenė disponimin, por edhe zvogėlojnė dhimbjen.

Por, ėshtė shumė e rėndėsishme qė me ushtrime tė filloni ngadalė dhe me kujdes, me kėshillimin e domosdoshėm me mjekun. Tė mjaftueshme janė disa shėtitje tė shkurta nė ditė ose notimi nė ujė tė ngrohtė. Nėse dhimbja ndikon edhe nė gjendje psikike dhe ndiheni tė pashpresė pėrveē antidepresivėve, rekomandohet edhe vizita psikologut i cili me terapi biheviorale do tė lehtėsojė stresin emocional i cili me tė madhe pėrkeqėson dhimbjen kronike.



Pyetjet e duhura ēojnė tek shėrimi

Hulumtimi i pavarur nė internet pėr trajtimet, ilaēet dhe pėrvojat e tė sėmurėve tė tjerė nuk do tė sjellin zgjidhjen vetvetiu, por mund t’ju ndihmojnė tė keni kontroll mė tė mirė ndaj gjendjes suaj. Tė informuar nė kėtė mėnyrė kur shkoni tek mjeku do tė dini tė bėni pyetjet e duhura.



Duhet tė keni kujdes me ilaēet pėr dhimbje kronike

Shumica e mjekėve pėrshkruajnė ilaēet tė cilat nė fillim nxisin efektin e “e drogimit”, por kjo ėshtė vetėm afatshkurtėr. Po ashtu, dozat nuk munden tė rriten ose zvogėlohen nė mėnyrė tė pavarur apo paushall, ndėrsa gjithsesi tregojini mjekut nėse pini alkool dhe sa shpesh.



Mė i miri ėshtė kombinimi i disa metodave tė mjekimit



Operimet do duhej tė jenė opsioni i fundit pėr largimin e dhimbjes kronike, thotė dr. Tim Carey nga Univesiteti nė Kaliforni Veriore. Mė sė miri ėshtė tė kombinohen ilaēet, psikoterapia dhe ushtrimet e rregullta, pajtohen mjekėt.

Zero Cool
25-11-11, 14:43
Gjaku i prodhuar nga orizi i modifikuar gjenetikisht


Rezervat me gjak neper spitale shpesh mungojne vecanerisht kur ne nje zone ndodhin fatkeqesi te medha. Per momentin spitalet mbeshteten ne dhuruesit vullnetare, por ne te ardhmen ky problem i madh mund te zgjidhet permes orizit.

Telegraphi britanik ka raportuar per suksesin e shkencetareve kineze te cilet nga kokrra e orizit te modifikuar gjenetikisht kane arritur te prodhojne perberesin kyc te gjakut te njeriut.

Fjala eshte per proteinat e plazmes se gjakut, albuminat, qe do te duhej te mundesojne prodhimin e gjakut artificial dhe keshtu te ofrojne alternative te sigurt per dhurimin vullnetar te gjakut.

Me rritjen e orizit te modifikuar gjenetikisht ne fusha mund te prodhohen sasi me te medha te proteinave te cilat kane rol thelbesor ne transferimin e hormoneve dhe mineraleve, pastrimin e gjakut nga materiet e demshme dhe rregullimin e tensionit te gjakut.

"Albuminat nga orizi jane identike me gjakun njerezor, ndersa testimet ne minj kane treguar qe nuk kane efekte anesore te padeshiruara”, ka deklaruar dr. Daichang Yang, shkencetar i cili ka udhehequr hulumtimin. Ai ka shtuar qe prodhimi i albuminave nga orizi jep shprese edhe per krijimin e proteinave te tjera si hemoglobina dhe imunoglobulina.

Naki
25-11-11, 19:59
Pėrse na hapet goja?


Sipas njė studimi tė ri, nuk ka lidhje as pėrgjumja dhe as lodhja: hapja e gojės ndihmon trurin qė tė “ftohet” pėr tė punuar mė mirė
“Hapja e gojės na ndihmon tė mbajmė mendjen tė freskėt”, ky ėshtė pak a shumė kuptimi i saj. Kjo gjė ėshtė konfirmuar nga njė studim i ri, rezultatet e tė cilit mund tė ngjallin shumė interes pėr ata qė vuajnė nga pagjumėsia, migrena, e madje epilepsia. Studiuesit janė pėrpjekur tė formulojnė hipoteza nga mė tė ndryshmet pėr t’ju pėrgjigjur pyetjes se pėrse na hapet goja, qė nga lodhja ose mungesa e oksigjenit, por deri tani asnjėra prej kėtyre nuk ėshtė e saktė.
“Ēuam njeriun nė hėnė, por ende nuk e kemi kuptuar funksionin qė ka hapja e gojės”, - thotė bashkautori i studimit, Gary Hack, nga universiteti i Merilendit, Baltimora. Sipas Hack dhe autorit tjetėr tė studimit, Andrew Gallup, nga Universiteti i Prinstonit, hapja e gojės lejon muret e sinuseve maksilare tė zgjerohen, duke futur kėshtu mė shumė ajėr nė tru, e si pasojė duke ulur temperaturėn. Sinusi maksilar ėshtė mė i madhi nga katėr sinuset paranazale, kavitete tė vendosura nė brendėsi tė zgavrės sė kafkės, qė marrin emrin nga kockat brenda tė cilės janė vendosur: sfenoidale, frontale, etmoidale dhe maksilare.
“Truri i njeriut, qė funksionon njėsoj si njė kompjuter, ėshtė jashtėzakonisht i ndjeshėm ndaj temperaturės dhe duhet tė qėndrojė i qetė nė mėnyrė tė punojė mė me efektivitet”, - shpjegon Hack, qė sė bashku me Gallup e ka publikuar studimin nė revistėn “Medical Hypotheses”.
Vėzhgime dhe eksperimente

Nė vitin 2002, gjatė autopsisė sė njė kufome, Hack vuri re se muri i poshtėm i sinusit maksilar ishte shumė mė i hollė, e si pasojė mė i thyeshėm, nė krahasim me ato qė pėrshkruheshin nė shumė shkrime tė mjekėsisė. Nė atė moment studiuesi hodhi njė hipotezė: kur mandibula lėvizte (nofulla e poshtme), muret e sinusit pėrthyheshin, duke u ajrosur. Nė vazhdim, Hack iu rikthye studimit tė profesor Gallup-it, i cili nė vitin 2007 e kishte hedhur i pari hipotezėn e hapjes sė gojės si njė sistem pėr ftohjen e trurit dhe se qė nga ajo kohė ka kryer njė sėrė eksperimentesh, si tek kafshėt (disa prej tė cilėve u hapet goja), ashtu edhe te njerėzit. Pėr shembull, profesor Gallup-i vendosi disa sonda nė trurin e disa minjve, duke regjistruar ndryshimet e temperaturės para, gjatė dhe pasi kafshėve u ishte hapur goja. Nga ky eksperiment ai zbuloi se temperatura cerebrale ngrihej pak para hapjes sė gojės, pastaj fillonte tė zbriste pėr t’u rikthyer sėrish nė temperaturėn e para hapjes sė gojės.
“Kjo gjė tregon se hapja e gojės nxitet nga njė rritje e temperaturės cerebrale dhe qė favorin ftohjen e trurit”, - thotė Gallup. Gjithashtu, profesori ka ekzaminuar edhe dy zonja tė cilat vuanin nga hapjet e shpeshta tė gojės, duke u regjistruar ndryshimet e temperaturės sė trupit. Tė dhėnat e mbledhura kanė konfirmuar rezultatet e marra nga kaviet. “Pavarėsisht kėsaj, duhet tė veprojmė me kujdes, tė mos rrėmbehemi nga emocionet, sepse deri tani studimi ėshtė realizuar vetėm te dy subjekte njerėzore”, - shpjegon studiuesi.
Nė fakt, edhe Hack ka parashikuar qė teoria e tyre tė pėrqafohet me njė skepticizėm tė madh: “Vazhdojmė tė lėvizim nė njė hapėsirė ende tė paeksploruar mirė”. Nė pėrgjithėsi, tė kuptosh funksionin e hapjes sė gojės mund tė jetė njė mjet tepėr i vlefshėm pėr tė diagnostikuar njė sėrė patologjish mjekėsore, si epilepsia dhe migrena, qė kur shfaqen, paraprihen nga njė hapje goje e tepėrt, shpjegojnė studiuesit.
Legjenda e oksigjenit nė tru

Bindja mė popullore e hapjes sė gojės ishte kjo: qė oksigjenohet truri. Por, nuk ėshtė aspak e saktė (i pari qė e teorizoi ishte Hipokrati, nė vitin 390 para Krishtit, i ndjekur nga shkencėtarė tė tjerė, por qė kjo bindje u hodh poshtė mė vonė nga disa studiues amerikanė). “Mund tė bėjmė shumė zbulime, por ėshtė pothuajse e pamundur tė shpjegosh njė gjest kaq banal”, - ka thėnė Uolter Seuntjens, akademik holandez, babai i “chasmology”, ndėr tė parėt qė teorizoi hapjen e gojės erotike (sipas tij, hapja e gojės mund tė tregojė edhe njė dėshirė pėr t’u lidhur). Jo rastėsisht, njė numėr i madh ēiftesh u drejtohen seksologėve pėr njė shpjegim mė tė hollėsishėm pėr faktin se u hapet goja gjatė bisedave paraprake ose gjatė vetė aktit seksual. Pa dyshim, ky mund tė jetė njė problem pėr dy persona qė janė bashkė, por mund tė shpjegohet edhe me natyrėn ngjitėse tė gjestit: nėse sheh njė person para teje qė i hapet goja, me shumė gjasa edhe ti do tė bėsh tė njėjtėn gjė”.
Por pėrveē dėshirės fizike, edhe ankthi mund t’ju nxisė qė tė hapni gojėn, siē ka konfirmuar Walusinski. “Zakonisht ata qė hidhen pėr herė tė parė me parashutė, gjithmonė para hedhjes u hapet goja dhe teoria ime ėshtė se, ky akt ka nė fakt njė efekt kompensimi: kur je i stresuar, tė qetėson, ndėrsa kur je i lodhur, tė stimulon”.

marrė nga Bota Sot

Naki
12-12-11, 21:28
Shqisa e gjashtė


10-12-2011 zėri info



Bie telefoni dhe kemi ndjesinė se e dimė kush po e merr, shohim nė ėndėrr njė aksident dhe ai ndodh njė ditė mė pas, jemi nė njė situatė dhe kemi ndjesinė se e kemi jetuar mė parė... kėto dhe shumė pėrvoja tė tjera "misterioze" i pėrjetojmė nė jetėn tonė tė pėrditshme...
Shikimi, dėgjimi, prekja, shija dhe nuhatja, janė shqisat qė i njohim mirė por pikėpyetjet e mėdha dalin kur flitet pėr njė shqisė tė gjashtė, tė cilėn disa mohojnė ta kenė, tė tjerė thonė se e zotėrojnė e tė tjerė e cilėsojnė si legjendė.
Nėse ėshtė e vėrtete qė ekziston, ku ndodhet, a mund tė zhvillohet, kėto dhe shumė pyetje tė tjera kanė tashmė njė pėrgjigje. Shqisa e gjashtė ndodhet nė njė pjesė tė trurit qė na ndihmon nė zgjidhjet e rėndėsishme duke gjetur njė rrugė tė ndėrmjetme ndėrmjet arsyes dhe ndjenjės.
Shqisa e 6 –tė ekziston dhe ndodhet nė tru midis dy hemisferave. Kjo pjesė e trurit ėshtė si njė sistem alarmi qė na paralajmėron kur do tė ndodhe diēka. Gjithēka funksionon si njė qark qė na jep informacione nė mėnyre tė tillė qė ne tė arrijmė tė mendojmė dhe tė veprojmė nė varėsi tė situatės.
Ky zbulim ėshtė bėrė dy vjet mė parė nga dy shkencėtarė tė Washington University nė St. Louis. Mendohet se intuita ka lidhje me njė transmetim tė saktė dhe tė shpejtė tė informacioneve qė japin shqisat.
Logjika ndodhet nė hemisferėn e majtė tė trurit tė njeriut ndėrsa nė tė djathtėn impulset dhe ndjenjat. Intuita ėshtė njė proces qė ka nevojė pėr njė proces neutral nė tė dyja kėto pjesė.

e-uritura
18-12-11, 19:40
Dy gota alkol ne dite i bejne mire femrave per te luftuar semundjet



Ėshtė kryer njė studim dhe qenkėsh arritur nė pėrfundimin nga kėrkuesit shkencorė se njė ose dy gota pije alkoolike nė ditė, tek moshat e mesme, mund t’i ndihmojnė gratė tė gėzojnė njė pension tė lumtur dhe tė shėndetshėm.
Gratė e moshės 50-vjeēare, tė cilat kanė pirė rregullisht nė vaktin e darkės njė gotė verė, kanė mė shumė gjasa tė jenė tė lira nga rreziqet e sėmundjeve, duke filluar qė nga sėmundja e kancerit tė zemrės.
Studimi ka dalė nė pėrfundimin se mendjet e tyre janė mė tė mprehta, trupat e tyre janė mė tė shėndetshėm dhe konsistojnė tė jenė nė njė gjendje tė mirė mendore.
Ekspertėt amerikanė tė studimit, sqaruan se studimi nuk duhet tė pėrdoret pėr tė justifikuar “asgjė pėrtej niveleve tepėr modeste tė alkoolit”.
Ata thanė se gjendja e mirė shėndetėsore mund tė jetė pėr shkak tė faktorėve tė tjerė, tė tillė si mbajtja e njė diete tė shėndetshme dhe ushtrimi i veprimtarive fizike.
Ata gjithashtu vunė nė dukje se alkooli mund tė shkaktojė edhe ēėshtje problematike nė pleqėri.
Studiuesit nė Universitetin Harvard, morėn informacion se si 120.000 infermiere femra, pinin nė moshėn e mesme, duke krahasuar tė dhėnat me shėndetin e tyre nė moshėn 70 vjeēare.
Pothuajse 11 pėr qind e atyre qė jetonin deri nė moshėn 70 vjeēare, kishin pasur fatin tė kalojnė “njė moshė me sukses”, domethėnė ata i kishin mbijetuar pothuajse 11 sėmundjeve duke pėrfshirė infarktet dhe sėmundjen e diabetit.
Raportet e Mjekėsisė tregojnė se, ata qė pinin rregullisht sasi tė alkoolit, gjatė moshės sė mesme, kanė mė shumė tė ngjarė tė jenė pjesė e kėtij grupi.
Pirja e 15 deri 30 gramė alkool nė njė ditė, rrisin mirėqenien e shėndetit nė vitet pasardhėse me 28 pėr qind, duke pėrfshirė verėn dhe pije alkoolike tė dobishme.
Por pėr shkak tė shqetėsimit se alkooli rrit shanset e kancerit tė gjirit, studiuesit rekomandojnė qė gratė tė konsumojnė 15 gramė alkool nė ditė.
Kjo sasi ėshtė e barabartė me rreth dy gota verė nė ditė, duke rritur kėshtu shanset e njė moshe tė shėndetshme me gati 20 pėr qind.
Ky studim u publikua nga Departamenti i Shėndetit nė Britaninė e Madhe.
Por, pėr personat, tė cilėt nuk e konsumojnė alkoolin, nuk do tė rekomandohet kurrė qė tė nisin konsumin e tij.
Shumė njerėz mund ta gjejnė tė vėshtirė tė kontrollojnė futjen e alkoolit nė jetėn e tyre, prandaj nuk duhet ta trajtojnė kėtė studim si njė anė pozitive tė shėndetit, nė mėnyrė tė tejkaluar.

Zero Cool
21-12-11, 18:51
Izmir,Turqi 21 dhjetor


Nė njė studim qė ėshtė bėrė nė Universitetin e Egjeut, nė Izmir, u zhvillua njė metodė e re qė pėrshpejton pėrcaktimin e qelizave kanceroze me ndihmėn e nano-grimcave prej ari, bėn tė ditur TRT.

Sė shpejti do tė kemi bijo-agjentė qė do tė sigurojnė njė diagnostikim mė tė hershėm tė sėmundjes sė kancerit.

Punimi shkencor jep shpresa pėr diagnostikimin dhe kurimin e sėmundjes sė kancerit dhe ka marrė ēmim stimulues nga TUBITAK, qė ėshtė Agjencia Turke pėr Studime dhe Kėrkime Shkencore.

A mund tė zbulohet kanceri mė shpejt se sa sėmundja tė ndryshojė jetėn e pėrditshme dhe shprehitė e pacientėve?

Punimet shkencore qė bėhen sot nė lidhje me kancerin po pėrparojnė nė kėtė drejtim.

Njė prej kėtyre punimeve ėshtė edhe studimi shkencor qė zhvillohet nė degėn e biokimisė tė Fakultetetit tė Shkencave Natyrore nė Universitetin e Egjeut nė Izmir tė Turqisė.

Profesoresha Suna Timur nga Fakulteti i Shkencave Natyrore tė Universitetit tė Egjeut, tha se studimi ka pėr qėllim tė zhvillojė e pėrsorė sisteme tė cilat do tė punojnė me radioaktivitet mė tė ulėt dhe do tė shkaktojnė mė pak dėme tek qelizat e shėndosha tė pacientit.

Timur thotė se pėr diagonstimikimin e kancerit gjatė studimit kanė pėrdorur biomolekuala tė posaēme, si struktura polimerike dhe grimca prej ari, tė cilat mund tė laujnė rolin e qelizave bartėse. Madje ato mund tė jenė tė pėrshtatshme edhe me qelizat bio dhe nuk i dėmtojnė qelizat e shėndosha.

Agjencia turke pėr studimet dhe kėrkimet shkencore, TUBITAK, pjesėmarrėsit nė projektin qė pėrshpejton diagnostimin e qelizave kancezore i ndihmoi duke u dhėnė atyre Ēmimin Stimulues.

emine
14-01-12, 14:32
Ejakulimi mbron nga kanceri i prostatės.
Sipas rezultateve tė fundit tė publikuara, tė bazuara nė disa studime amerikane, marrėdhėniet e shpeshta seksuale apo masturbimi (ejakulimi), mund tė jenė preventivė mbrojtėse e meshkujve nga kanceri i prostatės.
Hulumtimi i cili ka zgjatur pėr mė shumė se 8 vjet dhe i cili ka pėrfshirė mė tepėr se
30.000 meshkuj, tregon se ata tė cilėt ejakulojnė mė shumė, janė mė pak tė rrezikuar nga kanceri i prostatės. Nė grupin e tė anketuarve me numėr tė shpeshtė tė ejakulimit (rreth 21 herė nė muaj), rreziku nga shfaqja e kancerit tė prostatės ėshtė vėrejtur tė jetė ulur pėr rreth 1/3 nė raport me meshkujt tė cilėt ejakulojnė vetėm 7 herė nė muaj.
Dr. Michael Leitzman dhe bashkėpunėtorėt nga instituti nacional i shėndetėsisė nė SHBA, me kėtė hulumtim praktikisht kanė hedhur poshtė teorinė disavjeēare sipas
tė cilės ejakulimi i shpeshtė, rrit rrezikun e shfaqjes sė kancerit tė prostatės.
Megjithatė, duhet kohė e gjatė deri te vėrtetimi i plotė i kėtij hulumtimi dhe zbulimi, thotė Dr Graham Giles, udhėheqės i Institutit simotėr tė Australisė, i cili ka mbikėqyrė 1500 meshkuj tė diagnostikuar me kancer tė prostatės. /Telegrafi/

emine
14-01-12, 14:52
Frikohet se do t’i shperthejne gjinjte

Kohė mė parė ėshtė zbuluar e dhėna se rreth 40 mijė femra nė Britani tė Madhe, kanė tė vendosura implante PIP, tė cilat konsiderohen tė dėmshme.

Bodibilderja Jodie Marsh, shpreson se nuk ėshtė nė mesin e tyre, pasi nuk dėshiron tė futet sėrish nėn briskun e kirurgut. Jodie 32-vjeēe nuk ėshtė e sigurt nėse implanet qė i ka tė vendosura nė gjoksin e saj, janė punuar nga xheli i silikonit toksik tė kompanisė franceze “PIP”, kėshtu qė do tė paraqitet nė spital pėr tė parė se ēfarė i kanė vendosur kirurgėt.
“Jam e zemėruar sepse njė operacion i tillė i vėshtirė, bėhet me materiale tė dobėta, ndėrsa kėtė pacientet as qė e dinė. Na i marrin paratė, ndėrsa fare nuk brengosen pėr ne”, ėshtė shprehur Jodie, duke shtuar se pacientet nuk pyesin shumė nė lidhje me implantet gjatė operacionit, sepse u besojnė mjekėve tė tyre.
“I dua gjinjtė e mi, por vėrtetė nuk mund tė paramendojė se duhet tė futem sėrish nė operacion. Por i frikohem edhe shpėrthimit tė gjinjve tė mi, pasi silikoni nė fjalė mund tė shpėrthejė. Shpresoj se nuk kam implante silikoni tė kualitetit tė dobėt”, ka shtuar Jodit


http://a6.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc7/s720x720/402109_351003861577708_141388129205950_1544882_353 42512_n.jpg

emine
14-01-12, 14:54
Femra me dy vagina

Anglezja 27-vjeēare Hazel Jones ka treguar nė ITV, njė nga televizionet mė tė ndjekur nė Britani, situatėn e saj fizike, qė sipas mjekėve, haset njė herė nė 1 milionė raste.

Gruaja nuk ka qenė aspak nė siklet kur tregoi pėr veēorinė e saj: “Kam dy vagina dhe dy mitra. Sapo e zbulova ua thashė tė gjithėve! Eshtė fantastike ... Nėse ndonjė ėshtė skeptik, mund ta verifikojė. Nuk kam kompleks ta dėshmoj pėr tė gjithė kėtė gjė tė rrallė, qė mė bėn tė ndryshme nga tė tjerėt”.

Ky tipar i pazakontė i Hazel, ka mbetur i fshehur deri nė pubertet, kur ciklet e para menstruale ishin shumė mė tė dhimbshėm se ato tė bashkėmoshatareve dhe asaj i rridhte shumė gjak, nga tė dyja vaginat.

Nė moshėn 18-vjeēare, vajza u bė e vetėdijshme pėr situatėn, kur i dashuri i saj i parė i tha, se ishte ndryshe nga vajzat qė kishte pasur pėrpara saj.

Kėshtu, jeta e saj seksuale nuk mund tė mos ishte ndryshe nga ajo e femrave tė tjerė: “E kam humbur virgjėrinė dy herė, nga momenti qė kisha dy membrana”, ka shpjeguar Hazel pa u vėnė nė siklet para telekamerave, duke shtuar edhe se ka refuzuar disa herė ndėrhyrjen kirurgjikale.

Vajza ėshtė e vetėdijshme se nė kėto kushte, lindja e fėmijėve mund tė rezultojė shumė e rrezikshme. Ajo tregon se ėshtė kėshilluar nga mjekėt, qė kur tė mbetet shtatzėnė tė ketė kujdes me marrėdhėniet, pasi mund tė mbetet sėrish shtatzėnė dhe tė krijojė probleme tė pariparueshme.



http://a5.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/390532_350803511597743_141388129205950_1544155_386 813436_n.jpg

emine
14-01-12, 14:55
Nena humbet shikimin per dy vajzat !



Shume prinder thone se i kane femijet si driten e syve por ne SHBA nje mama e ka sakrifikuar edhe driten e syve per te shpetuar dy vajzat e saj.
Prej dy vjetesh ajo nuk shikon fare dhe ka hequr dore nga trajtimi i semundjes per te kuruar te bijat, te cilat vuajne nga e njejta semundje.
Pasi nderpreu kurimin, ajo nuk arrinte te shikonte as nje fije drite. 48 vjecarja Monique Zimmerman-Stein vuan qe prej lindjes nga sindroma Stickler, nje semundje gjenetike qe demton retinen.
Ne nje interviste per St. Petersburg Times ajo rrefen se ne moshen 16 vjecare humbi shikimin ne syrin e djathte dhe me te majtin arrinte vetem te dallonte se kur ishte dite dhe nate. Dy vajzat e saj trasheguan sindromen e se emes. 10 vjecarja Aliyah shikon shume pak, ndersa 13 vjecarja Dava nuk shikon me nga syri i majte.
Polica e sigurimit mbulon shpenzimet deri ne 80 % por kurimi i te trejave do te ishte i mundur nese do vuanin nga crregullime te lehta. Familja eshte mbytur nga borxhet, 500 mije dollare ne 10 vitet e fundit dhe eshte detyruar te shese gjithe mobiljet. Keshtu, mamaja ka hequr dore nga 380 dollaret mujore per kurim duke ua transferuar te bijave.
E di qe nuk do shikoj me asnjehere por nese kjo do sherbeje per te shpetuar vajzat e mia, mendoj se kam marre vendimin e duhur. Cdo mama do ta bente nje gje te tille, shprehet Monique Zimmerman-Stein.



http://a5.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc7/377977_350778621600232_141388129205950_1544117_179 1912085_n.jpg

emine
14-01-12, 15:09
Kollitet dhe... nxjerr tumorin qe kishte ne gryke

Nje britanike vetesherohet duke nxjerre me te kollitur tumorin qe kishte ne gryke.
Claire Osborn, njė grua 37 vjeēare, nuk e kishte fare idenė se kishte kancer ne gryke. Kur njė dite u kollit pa pėrveē kollės edhe disa substanca te ēuditshme qe kishin dale nga goja e saj. Ne fakt ajo nuk u shqetėsua dhe e hodhi shaminė. Te nesėrmen, Claire-a ka pasur pėrsėri kolle dhe ka nxjerre serish mbetje te ēuditshme. Kėsaj here ajo i mbajti ato ne shami ne mėnyrė qe t’ua tregonte mjekeve.

Pas disa analizave, u provua se behej fjale pėr njė tumor kanceroz i cili ishte formuar ne fund te grykės. Sipas mjekeve, kanceri ishte aq agresiv saqė ne trup duhet te kishte te tjera qeliza kanceroze. “U shkatėrrova”- ka thėnė ajo. “Mendoja se do te vdisja, madje fillova edhe te mendoja pėr funeralin”. Pas disa ekzaminimeve te tjera u pa se Claire-a e kishte nxjerre te gjithė tumorin dhe tashme gėzonte shėndet te plote.

“Sipas nesh, tumori ishte formuar ne njė lloj kėrcelli mbrapa grykės dhe ishte e vėshtirė qe te vihej re. Ky kėrcell u kėput ndėrkohė qe Ckaire-a ėshtė kollitur dhe ajo e ka nxjerre jashtė tumorin”- thonė mjeket, sipas te cilėve njė rast i tille ėshtė i rralle, por jo i pamundur.

Zero Cool
16-01-12, 13:55
Arritjet e mjekesise gjate vitit 2011


Nje Exo-Skelet qe lejon nje te paralizuar te ece perseri; nje aparat fotografik qe mat kalorite duke vezhguar dieten e femijes; nje analize gjaku qe i mundeson mjeket te dallojne nje qelize te vetme kanceroze mes miliarda qelizash te shendetshme, keto dhe te tjera jane disa nga perparimet qe shenoi mjekesia gjate vitit 2011. Por viti 2011 filloi me nje nga rreziqet me te medha ndaj shendetit publik, pasojat e termetit dhe cunamit te madh qe goditen nje stacion berthamor ne Japoni.

Ishte mars dhe bota ndiqte me vemendje se si do te perfundonte nje fatkeqesi e ketyre permasave. Japonia perjetoi nje termet masiv me fuqi 9 te shkalles Rihter. Termeti u pasua nga nje cunam shkaterrues qe goditi reaktoret ne centralin berthamor Dai-Ichi ne Fukushima.

Ekspertet ne mbare boten filluan menjehere punen per te vleresuar rrezikun e helmimit nga rrezatimi.
Ne gusht, Agjencia Kombetare japoneze e energjise berthamore raportoi se me shume se 20 mije njerez kishin humbur ose kishin vdekur. Ndersa ne dhjetor qeveria njoftoi se clirimi i radioaktivitetit ishte vene nen kontroll. Kjo shihet si faze kyce perpara shfuqizimit te urdhrit te evakuimit dhe mbylljes se plote te reaktorit berthamor; qe ende mund te marre dekada.
Nderkohe, ndotja mbetet nje rrezik serioz per shendetin, dhe ushqimet jane vazhdimisht duke u kontrolluar per permbajtje radioaktive.

Nga permasat e katastrofes se Japonise tek historia e nje individi qe u trajtua nga nje demtim shkaterruese ne Amerike.
Ne maj te vitit 2011, Dallas Wiens doli ne podium duke tronditur audiencen. Ai ishte njeriu i pare ne SHBA me fytyre plotesisht te transplantuar.
Ne vitin 2008, Dallas u rrezua mbi linjat e tensionit te larte, ndersa po lyente nje kishe. Demtimi ishte i madh, te gjitha tiparet e fytyres iu dogjen. Ai nuk kishte hunde, sy dhe asnje ndjesi nuhatjeje a te prekuri ne fytyren e tij.
Operacioni i transplantimit u financua nga ushtria amerikane, e cila shpreson qe procedura te ngjashme t’i perdore per te ndihmuar ushtaret me plage te renda ne fytyre.

Ne SHBA, ne vitin 2011 beteja kunder kancerit shenoi perparim me zhvillimin e nje analize gjaku aq te ndjeshme sa mjeket jane ne gjendje te dallojne edhe nje qelize te vetme kanceroze mes miliarda qelizash te shendetshme.
Shkencetaret ne Boston thone se kjo analize mund t’i ndihmoje mjeket te vleresojne menyren me te mire te trajtimit per shume lloje te kancerit, vecanerisht te gjirit, prostates, zorres se trashe dhe mushkerive.
4 qendra te medha per kerkime ne fushen e kancerit ne SHBA kane vendosur per te filluar prova duke perdorur analizen eksperimentale.

Mjeke te kirurgjise plastike ne Gjermani. si edhe disa kirurge britanike te dhembeve tani perdorin hipnozen per trajtimin e pacienteve te tyre.
Shoqata franceze e anestezise e pershkruan hipnozen si nje menyre te vlefshme per te plotesuar anestezine tradicionale per te pakesuar ankthin, stresin dhe dhimbjet gjate trajtimeve mjekesore.
Nuk ka shifra se si eshte perdorur hipnoza ne te gjithe Evropen. Instituti francez i Kerkimeve terapeutike e ka perdorur hipnozen ne rreth 50 per qind te te gjitha operacionet ne France, ndersa cdo vit pergatit 500 profesioniste te shendetit per trajtimin e pacienteve nepermjet hipnozes.

Por beteja kunder semundjes nuk zhvillohet gjithmone ne laborator ose ne sallen e operimit. Kjo nene deshiron te siguroje per femijet e saj qe frutat dhe perimeve te perbejne kabinetin natyror te barnave
Perimet jane gjithmone ne listen e pazarit te saj, vecanerisht nje lloj brokoli; quhet Benforte dhe shkencetaret britanike nga Instituti i Kerkimeve te Ushqimit thone se mund ta mbroje njeriun nga semundjet e zemres dhe disa lloje te kancerit.
Shkencetaret thone se Benforte eshte nje lloj brokoli i kultivuar apo hibridizim bimesh te buta e te egra nga Italia. Benforte permban “glucoraphanin” natyral, qe pasi tretet transformohet ne nje substance te quajtur “sulphoraphane”.
Sulforafan parandalon pezmatimet dhe ndalon ndarjen e pakontrolluar qelizore qe ndodh ne fazat e hershme te kancerit.
Shkencetaret thone se nga kjo substance perfiton gjithe trupi, sepse ajo kalon permes mureve te stomakut dhe zorreve, ne gjak. Brokoli Benforte, gjithashtu ndihmon metabolizmin, thone ata.

Kanceri eshte nje nga shkaqet me te medha te vdekjes. Por, mjeket ne te gjithe globin thone se stili i jeteses dhe shprehite e te ngrenit po krijojne nje popullsi te dhjamosur, me te prirur per semundje te zemres dhe diabetit.
Ne SHBA, nje aparat fotografik qe numeron kalorite eshte duke u perdorur mes nxenesve te shkollave si nje nderhyrje e hershme per te ndaluar zhvillimin e zakoneve te keqija te te ngrenit, qe cojne ne mbipeshe.
Perpara se te hahet, nxenesit tregojne dreken para nje aparat fotografik, qe fotografon vetem ushqimet duke llogaritur kalorite qe permbajne.
Cdo tabaka ka nje kod identifikues per cdo nxenes. Kur dreka ka mbaruar dhe tabakaja eshte kthyer ne kuzhine, nje tjeter aparat merr nje pamje te asaj qe ka mbetur pa ngrene, keshtu qe krijohet nje ide e mire se sa kalori ka marre personi. Mbi dy te tretat e te rriturve ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes (SHBA) jane mbipeshe dhe nje menyre per te trajtuar mbipeshen eshte per te ushtruar.

Akullorja zakonisht shoqerohet me kenaqesi, por tani shkencetaret thone se ajo mund t’i ndihmoje pacientet me kancer per lehtesimin e disa efekteve anesore te kimioterapise.
Nje lloj akullore me luleshtrydhe eshte zhvilluar duke perdorur nje yndyre te vecante qumeshti dhe kombinim proteinash, qe shkencetaret shpresojne se do te ndihmoje ne zbutjen e disa pasojave te keqija te kimioterapise si, diarreja dhe pakesimi i qelizave te bardha te gjakut.
Shkencetaret thone se veshtiresite me te medha ndeshen me pasterizimin, sepse gjate ketij procesi substanca te qumeshtit c’aktivizohen dhe shkencetareve iu desh te krijonin nje tjeter menyre per prodhimin e kesaj akulloreje. Pacientet thone se pamja dhe perberja eshte pak ndryshe nga akullorja e zakonshme, por njesoj e shijshme.

Zero Cool
17-01-12, 11:02
Tuberkulozi i pashėrueshėm nė Indi!



(INFOSOT)

Nė Indi ėshtė shfaqur njė version i ri i sėmundjes sė tuberkuklozit qė pėr momentin ėshtė i pashėrueshėm.

12 persona kanė vdekur nga kjo sėmundje deri tash. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė ėshtė ėshtė alarmuar pėr kėtė lloj tė tuberkulozit. Mjekėt ndihen tė shqetėsuar.

"Ėshtė njė situatė shqetėsuese. Sa herė qė shfaqet njė problem i tillė, ėshtė e domodoshme qė tė gjejmė njė zgjidhje pėrpara se tė shndėrrohet nė njė problem botėror”, tha njė ekspert i kėsaj sėmundjeje mushkėrish nė OBSH.

Nuk ėshtė hera e parė qė tuberkulozi rezistent ndaj mjekimeve tė njohura ėshtė dokumentuar. Disa raste tė tjera tė lokalizuara u regjistruan nė vitin 2003 nė Itali dhe Iran.

Naki
02-02-12, 21:51
Zbulohet vaksina anti-Alzheimer

Quhet (1-11) E2 dhe ėshtė njė vaksinė e brezit tė ri, nė gjendje tė shkaktojė njė pėrgjigje imunitare ndaj beta-amiloidit, fillesa e Alzheimerit qė i shkakton dėm trurit.
Zbulimi ėshtė bėrė nga dy institute kėrkimore italiane dhe ėshtė publikuar nė revistat mė prestigjoze shkencore, “Immunology” dhe “Cell Biology”.
Aktualisht, bėjnė tė ditur revistat nė fjalė, studiuesit italianė po e testojnė vaksinėn e re tek minjtė, duke qenė se zinxhiri i tyre gjenetik ėshtė mė i ngjashmi me atė tė njeriut.

VOA

Naki
03-02-12, 15:17
Teori e re pėr trurin tonė

http://www.koha.net/repository/images/f1_03truri-jpg1328260756.jpg (http://www.koha.net/repository/images/f1_03truri-jpg1328260756.jpg)




Publikuar: 03.02.2012 - 10:18,Koha ditore


Tė folurit e njeriut ėshtė i lidhur me pjesė krejt tė ndryshme tė trurit sesa qė kanė menduar shkencėtarėt. Pjesa qė merret me tė folurit ėshtė tri centimetra afėr qendrės sė trurit, njė distancė e madhe nė brendi tė organit kompleks.

Pothuajse tė gjitha librat me tekste dhe imazhe tė trurit dhe gjithēka qė pėrfshijnė imazhet e kėrkuara nė ‘google’ pėr trurin– janė tė gabuara, kanė zbuluar shkencėtarėt. Gjetjet e fundit tregojnė qė kemi mė shumė ngjashmėri me majmunėt sesa qė kemi menduar.

“Qendra e tė folurit” nė tru mendohej se ishte diēka qė na dallonte nga mė tė afėrmit tanė evolutivė, por nė fakt ėshtė e ngjashme nė tė dyja rastet. Ėshtė zbuluar qė origjina e gjuhės sė majmunit dhe njeriut do tė duhej tė riekzaminohej.

“Shkencėtarėt prej kohėsh kanė thėnė se tė folurit e njerėzve ėshtė unik. Ata kanė thėnė se majmunėt krijojnė tinguj komunikimi por fakti qė ata nuk e kanė tė njėjtėn gjuhė tė elaboruar sikurse qė e kemi ne vjen pėr shkak se ndodhet nė qendra tė ndryshme procesimi tė trurit”, ka thėnė Rauschecker.

“Ky zbulim sugjeron qė arkitektura dhe procesimi midis dy specieve janė mė tė ngjashme se qė kanė menduar njerėzit”. Shkencėtarėt prej kohėsh kanė besuar se tė folurit e njeriut procesohet nė korteksin e pasmė cerebral tė trurit, prapa korteksit auditor ku pranohen tė gjithė tingujt – nė vendin qė ėshtė i famshėm si ‘zona e Wernicke’ pasi neurologu gjerman e propozoi kėtė nė vitin 1800 bazuar nė studimin e tij pėr sulmet dhe lėndimet e trurit.

Por tani hulumtimet qė kanė analizuar mė shumė se 100 imazhe konkludojnė qė zona e Wernickes ėshtė nė lokacion tė gabuar. Vendi i ri i identifikuar ndodhet rreth tri centimetra nė afėrsi tė pjesės sė pėrparme tė trurit dhe nė anėn tjetėr tė korteksit auditor – me milje larg nė kuptim tė arkitekturės dhe funksionimit tė trurit.

Zbulimi, i publikuar “online” kėtė javė nė “Proceedings of the National Academy of Scienes” (PNAS), nėnkupton qė “tekstet tani duhet tė rishkruhen”, ka thėnė Josef Rauscheker, profesor nė departamentin e neurologjisė nė “Georgetown University Medical Centre” (GUMC). “I kemi hedhur poshtė teoritė e vjetra”, ka thėnė Rauscehchker, i cili po ashtu ėshtė anėtar i institutit “Georgetown Institute for Cognitive and Computional Sciences”.

“Nėse kėrkoni nė Google pėr “organizimin e gjuhės nė tru”, me siguri qė ēdo vizatim ilustrues ėshtė i gabuar”, ka thėnė autori kryesor, Iain DeWitt, i cili ėshtė kandidat pėr doktoraturė nė “Georgetown Interdisciplinary Program in Neuroscience”.

Ky zbulim ka rėndėsi, ka thėnė Rauschechker, sepse lokacioni i ri i zonės Wernicke sugjeron qė origjina e gjuhėve tė njerėzve dhe majmunėve ėshtė shumė mė afėr sesa e kemi menduar”.Duke e ditur se zona e Wernickes ėshtė nė pjesėn e pėrparme tė korteksit auditor, mund tė ofrohen njohuri klinike pėr pacientėt qė vuajnė nga dėmtimi i trurit, siē janė sulmet ose ngecjet nė tė folur. “Nėse njė pacient nuk mund tė flasė, ose tė kuptojė tė folurit, ne tani kemi njė ide se ku mund tė ketė ndodhur dėmtimi”, ka thėnė ai. Rauschecker dhe DeWitt kanė kėrkuar nė literaturėn shkencore pėr studime dhe kanė investiguar perceptimin e tė folurit te qeniet njerėzore duke pėrdorur metoda tė ndryshme tė skanimit, madje edhe ato tė rezonancės funksionale magnetike pėr imazhe si dhe tomografinė me emetim tė pozitroneve (positron emission tomography – PET). Ata kanė gjetur 115 studime tė imazheve trunore pėr perceptimin e gjuhės nė tru, nė tė cilat nė pėrgjithėsi janė pėrfshirė mbi 1 mijė e 900 kandidatė.

















[/URL][URL="javascript:;"] (javascript:;)

Naki
09-02-12, 21:37
Si na e shkatėrron interneti kujtesėn?


02-02-2012 10:32 CET Zeri Info
[/URL] (http://www.dardania.de/vb/upload/#) (http://www.dardania.de/vb/upload/#)[URL="http://www.dardania.de/vb/upload/#"]


Shumica nga ne kanė qasje tė vazhdueshme nė informacione. Jemi mėsuar pėr tė tėrat qė na interesojnė tė kontrollojmė nė internet dhe menjėherė tė marrim pėrgjigje, pa marrė parasysh se pėr cilėn fushė bėhet fjalė. Natyrisht, ruajtja e informacioneve jashtė trurit tonė nuk ėshtė asgjė e re.
Por, sot teknologjia kompjuterike dhe e telekomunikimit aq shumė e kanė ndryshuar mėnyrėn e pėrfitimit tė informacionit sa qė shumica pyesin: a do ta shkatėrrojė interneti kujtesėn tonė?. Ndėr tė tjera, pyesni, pėr shembull, cilat shtete e kanė vetėm njė ngjyrė nė flamur? Shumica e njerėzve nuk do tė fillojnė tė kujtojnė flamurėt, por menjėherė do tė fillojnė tė mendojnė pėr atė se ku do tė mund tė gjenden tė dhėnat lidhur me kėtė “online”.
Interneti e shkatėrron “memorien interne”

Ne mund lirisht tė themi se jemi nė simbiozė me mjetet e kompjuterit tonė pasi qė pėr ēka na intereson drejtohemi kah ai. Pėr tė flet edhe studimi mė i ri tė cilin e kanė zhvilluar profesorėt e psikologjisė nė universitetin “Columbia”, ata tė “Wisconsin-Madison” dhe tė universitetit “Harvard”.
Hulumtimi i tyre tregoi qė kėrkimi nė internet e shkatėrron “memorien tonė interne”. “Kur njerėzit e dinė qė do tė mund tė kenė qasje nė informacione, ata nė masė tė vogėl do ta kujtojnė vetė informacionin, ndėrsa mė shumė do tė mendojnė ku do ta gjejnė atė.
Me fjalė tė tjera, nė vend qė t’i rikujtojnė emrat e presidentėve amerikan, njerėzit do tė mundohen t’i gjejnė emrat e tyre nė ‘Google’ (memoria e jashtme)”, shkruajnė shkencėtarėt. “Interneti ėshtė bėrė forma primare e memories sonė tė jashtme, ndėrsa informacionet ruhen kolektivisht, jashtė nesh”, thuhet mė tutje nė kėtė hulumtim.
A na “marros” Google?
Nė artikullin nga viti 2008 me titull “A na bėn ‘Google’ budalla?” tė autorit Nicholas G. Carr ai i kritikoi efektin tė cilin interneti e ka nė aftėsinė tonė tė tė kuptuarit.
Argumenti i tij kryesor ishte qė interneti e zvogėlon “kapacitetin tonė pėr pėrqendrim dhe meditimit”. Edhe pėrkundėr kėtij titulli, artikulli nuk ishte drejtuar posaēėrisht nė “Google”, por nė efektet qė i sjellė interneti, World Wide Web.
“Dikur kam qenė zhytės nė detin e fjalėve. Sot rrėshqas nėpėr sipėrfaqe si ngasės i jet skijave”, kishte shkruar Carr duke komentuar faktin se forma e leximit nė internet ėshtė kryesisht “mė e cekėt se sa leximi i librave tė shtypur”, pėr tė cilat ai beson qė ofrojnė “formė mė intensive dhe mė tė qėndrueshme tė leximit”.
Carr si duket vetėm deshi ta tėrheq vėmendjen e opinionit nė ndryshimet e thella nė lexim deri te tė cilat solli pėrdorimi i internetit. Pėr shembull, e kritikoi faktin qė pėrdoruesit e internetit mė sė shumti lexojnė forma tė shkurta, siē janė titujt dhe pėrmbajtjet.

Naki
12-02-12, 20:54
Zbulohet kompjuter qė mendimet i kthen nė fjalė

Kaliforni
http://www.kosovapress.com/repository/images/thumb_660x375/truri.jpg1-shkurt_361682.jpg

Kjo duket tė jetė si njė film fantastiko-shkencor, por ėshtė realitet. Shkencėtarėt besojnė se kanė gjetur rrugėn pėr tė lexuar mendjen, duke pėrdorur njė program kompjuterik qė mund tė dekodojė aktivitetin e trurit dhe ta pėrkthejė atė nė fjalė.

Shkencėtarėt thonė se kjo teknikė do ndihmojė pėr tė kuptuar e mė pas luftuar disa sėmundje, por ekziston njė frikė se programi mund tė pėrdoret edhe pėr qėllime tė tjera.
Neuroshkencėtarėt e universitetit Berkeley nė Kaliforni kanė vendosur elektroda nė kafkat e pacientėve pėr tė monitoruar informacionin nė lobin temporal.
Kur pacientėt dėgjonin dikė duke folur, programi analizonte se si truri procesonte dhe mė pas riprodhonte fjalėt qė dėgjoheshin.

Zero Cool
13-02-12, 21:19
Nė dimėr mė shumė ndjenja negative


Njė person i ftohtė, si nga ana sociale dhe fizike ėshtė njė person i vetmuar.
Kur jetohet nė vetmi edhe temperatura e trupit ulet shumė. E mbėshtesin kėtė teori njė grup kėrkuesish tė Rotman School of Management tė Universitetit tė Torontos nė njė studim tė publikuar nė revistėn “Shkenca e Psikologjisė”.

Teza e mbajtur nga kėrkuesit tregon se ekziston njė lidhje shumė e thellė me perceptimit tė temperaturės dhe gjendjes psikologjike. Pėr tė arritur nė kėtė teori kėrkuesit kanė bėrė dy eksperimente.
Njė grupi vullnetarėsh iu kėrkua tė kujtonin njė eksperiencė pėrjashtimi dhe vlerėsimi nė shoqėri dhe tė provonin tė masnin temperaturėn e ambientit nė tė cilat janė gjendur kur kanė provuar atė eksperiencė. Ai qė kujtonte njė eksperiencė pėrjashtimi ka deklaruar se ka perceptuar mė shumė ftohtėsi.

Nė eksperimentin e dytė, pėrkundrazi, vullnetarėt kanė luajtur sė bashku me njė top nėpėrmjet stimulimit me kompjuter. Disa prej tyre, janė pėrjashtuar disa herė nga loja, ndėrkohė qė disa tė tjera kanė fituar shumė herė topin. Menjėherė mė pas, kėrkuesit kanė kėrkuar mė shumė ushqime dhe pije tė nxehta, sikur tė donin tė kompensonin ndjenjėn e tė ftohtit tė perceptuar pėr shkak tė pėrjashtimit qė kanė pėsuar.

Sipas kėrkuesve, kjo mund tė shpjegojė pėrse shumė shpesh personat janė mė tė ekspozuar ndaj ndjenjave negative gjatė dimrit.

Zero Cool
13-02-12, 21:20
Zbulohet vaksina kundėr HIV-it?

Moskė, 9 shkurt - Virologjistėt e Novosibirskut (Siberi Perndimore), pas njė pune skrupuloze shumėvjeēare shkencore pėr gjetjen e vaksinės kundėr virusit tė mungesės sė imunitetit njerėzor, kryen testet e para tė saj, qė rezultuan tė suksesshme. Kjo vaksinė , siē bėn tė ditur “Zėri i Rusisė”, aktivizon sistemin imunitar, konfirmojnė specialistėt e Qendrės Shkencore tė Novosibirskut “Vektor”.

Nė Rusi rasti i parė i sėmundjes sė HIV-it u regjistrua nė vitin 1986. Ndėrsa nė nėntor tė vitit tė kaluar u regjistruan 610 mijė persona tė infektuar me virusin HIV/AIDS. Pėr kėtė periudhė nga sėmundjet qė bashkėshoqėrojnė AIDS-in kanė gjetur vdekjen mė shumė se 100 mijė njerėz. Tė tilla rezultojnė tė dhėnat e Qendrės Federale ruse pėr Parandalimin dhe Luftėn kundėr AIDS-s (SIDA-s). Por kjo nuk ėshtė statistika e plotė. “Shumė qytetarė thjesht nuk dinė gjė mbi statusin e tyre”, - konfirmon Drejtori i Qendrės, akademiku Vadim Pokrovskij. Numri real i tė prekurve nga kjo sėmundje mund tė jetė dy herė mė i madh, supozon ai.

Nė Rusi testet, provat klinike tė vaksinave tė llojeve tė ndryshme po zhvillohen nė Shėn Petersburg, Moskė dhe Novosibirsk, thotė Andrei Kozllov, Drejtor i Qendrės Biomedicinale peterburgase, e cila po merret qė prej kohėsh me zhvillimin e ADN-vaksinės kundėr HIV-it:

- Historia e njerėzimit dėshmon qartė se epidemitė globale njeriu ka mundur t’i mposhtė vetėm me ndihmėn e vaksinave. Fjalė bėhet, sė pari, pėr vaksinėn profilaktike, e cila do tė parandalojė infeksionin. Kurse, sė dyti, mbi preparatin e aktivizimit tė imunitetit, mbi vaksinėn terapeutike, e cila do ta bėjė trajtimin medikamentoz tė pacientit mė tė pėrshtatshėm dhe me kosto mė tė ulėt.

Ndėrkohė nė botė janė testuar disa dhjetėra vaksina. Por ėshtė ende e parakohshme qė tė raportohet mbi efektivitetin e tyre. Deri mė sot nuk janė paraqitur kurrfarė raportesh tė cilat tė dėshmojnė mbi sukseset e virologjistėve qė sintetizojnė preparate tė tilla. Megjithatė, mjekėt kanė shpresa tė mėdha pėr nė zhvillimin e vaksinave kundėr HIV. Deri tani nė botė njihet vetėm njė rast i shėrimit tė kėsaj sėmundje. Amerikani Timothy Ray Brown, i cili pėr shumė vite me radhė ka jetuar me kėtė sėmundje tė tmerrshme, ndėrsa mė pas mėsoi se ka dhe leuēemi, nė vitin 2007 iu nėnshtrua nė Gjermani transplantit tė qelizave tė palcės sė eshtrave. Njė vit mė vonė analizat e bėra treguan se nė organizmin e tij nuk ka mė asnjė gjurmė tė leuēemisė dhe virusit tė mungesės sė imunitetit njerėzor (HIV).

Naki
20-02-12, 16:59
Aspirina bllokon pėrhapjen e tumoreve

Prishtinė, (Kosovapress) 19 Shkurt 2012 19:41
http://www.kosovapress.com/repository/images/thumb_660x375/aspirina.jpg19_320561.jpg

Aspirina ka efekte pozitive nė luftėn kundėr kancerit. Ky ėshtė pėrfundimi nė tė cilin kanė arritur njė grup studiuesish australianė. Studimi i kryer nga ekipi i Melbourne Peter MacCallum Cancer Center, i drejtuar nga Steven Stacker, ėshtė publikuar nė revistėn “Cancer”.

Sipas Stacker, molekulat si aspirina mund tė jenė efektive nė reduktimin e zgjerimit tė enėve tė gjakut, duke bėrė nė kėtė mėnyrė qė aftėsia e tumorit pėr t’u pėrhapur nė organizėm tė zvogėlohet.
Me fjalė tė tjera, aspirina vepron si bllokuese e “shtegtimit” tė sėmundjes pėrmes enėve limfatike, rrugėt nė tė cilat qelizat kancerogjene pėrhapen zakonisht.
Zbulimi i ekipit australian mund tė bėhet baza e terapive tė reja onkologjike apo ilaēeve qė bllokojnė zhvillimin e masave tumorale.
Kėto medikamente tė reja mund tė luftojnė me sukses pėrhapjen e tumorit tė gjirit apo prostatės, por mjekėt theksojnė se aspirinia nuk duhet tė pėrdoret si ilaē parandalues pėr tumoret.

Naki
20-02-12, 17:12
Publikohen faktorėt e rrezikut pėr sėmundjet nė zemėr

Uashington, (Kosovapress) 15 Shkurt 2012 http://kosovapress.com/repository/images/thumb_660x375/zemra_semundjet_70497.jpg

Njė studim i botuar ne revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė “Jama”, tregon se kur njė person pėrmban njėherėsh disa nga faktorėt e rrezikut pėr sėmundje nė zemėr, kjo ėshtė koha pėr t’u shqetėsuar.



Sa prej kėtyre fakorėve pėr sėmundje kardio-vaskulare janė:

-kolesteroli
-pirja e duhanit
-diabeti
-presioni gjakut
Me secilin nga kėta faktorė, rreziku pėr tė pėsuar njė goditje nė zemėr ose nė tru rritet ndjeshėm, thuhet nė studim.
Shkencėtarėt shqyrtuan tė dhėnat e 17 studimeve tė mėparėshme me rreth 250 mijė pjesmarrės.
Ata zbuluan se pėr 45 vjeēarėt – me rrezikun e 1 problemi kardio-vaskulare rritet;1.4% .
Pėr ata me 2 ose mė shumė faktorė rreziku 49.5%.
Rreziku i vdekjes rritur nga 9,1% nė 32,5%.
Ndėrsa 55 vjeēarėt pa asnjė faktor rreziku kishin njė rrezik 4,7% pėr vdekje nga sėmundje kardio-vaskulare.
Ky rrezik u rrit nė 29.6% pėr personat 55 vjeēarė me me 2 ose mė shumė faktorė rreziku.
Autorėt e studimit thonė se trajtimi mė agresiv i kėtyre faktorėve mund tė ndihmojė pėr parandalimin e sėmundjeve tė zemrės para se ato tė zhvillohen ose tė shkaktojnė vdekje.

Zero Cool
29-02-12, 15:51
BE-ja ka aprovuar ilaēin pėr melanomė


28.02.2012 22:58
Zelboraf ėshtė ilaēi i parė dhe i vetėm i bazuar nė konceptin e terapisėsė personalizuar, i cili jep rezultate nė shėrimin e melanomėsmetastatike tek pacientėt me mutacion tė dėshmuar BRAF V600.

Komisionievropian pėr ilaēe ka aprovuar pėrdorimin e ilaēit pėr melanomė,Zelboraf, te pacientėt e rritur si linjė e parė e terapisė tė formės mėagresive tė kancerit tė lėkurės, ka deklaruar kompania Roche.

Nėdeklaratė theksohet qė ky ėshtė ilaēi i parė dhe i vetėm i bazuar nėkonceptin e terapisė sė personalizuar, i cili jep rezultate nė shėrimin emelanomės metastatike te pacientėt me mutacion tė dėshmuar BRAF V600.

Fjalaėshtė pėr llojin mė vdekjeprurės tė kancerit tė lėkurės i cili shfaqetkur pigmentet e qelizave tė lėkurės bėhen malinje, duke u rritur dhendarė me ritėm abnormal tė shpejtė dhe duke u pėrhapur nė shtresat elėkurės pėrreth.

Miratimit evropian i ka paraprirė miratimiamerikan pėr aplikimin e kėtij ilaēi dhe testi i pėrshtatshėmdiagnostik, ndėrsa ilaēi ėshtė regjistruar nė Brazil, Izrael, Kanada,Zelandė tė Re dhe Zvicėr.


Kur melanoma diagnostikohet me kohėmund tė bėhet fjalė pėr sėmundjen tėrėsisht tė shėrueshme. Megjithatė,nėse pėrhapet nė pjesėt tjera tė trupit sėmundja bėhet agresive dhevdekjeprurėse.

Proteina BRAF ėshtė faktoi kyē i pėrfshirė nė rrugėn kontrolluese tė shumimit normal tė qelizės.

Diagnostifikimii mutacionit BRAF i mundėson mjekut qė nė mėnyrė precize tė pėrcaktojėtek cilėt pacientė duhet tė aplikohet ilaēi, respektivisht tek cilėtpacientė ilaēi do tė jetė efikas, bėhet e ditur nė deklaratė.

Zero Cool
08-03-12, 16:59
Njerėzit ambiciozė jetojnė mė pak se ata jo - ambiciozė!

Sė fundi edhe njė arsye me shumė qė tė mos mundoheni aq shumė nė jetė: njerėzit ambiciozė vdesim mė tė rinj dhe mė pak tė lumtur nga homologėt e tyre qė janė mė pak ambicioz. Shkencėtarisht e vėrtetuar!

Ky ėshtė pėrfundimi i njė studimi amerikan, i cili ka pėrfshirė gjithsej 717 pjesmarės tė etshėm pėr njė karrierė mė tė mirė dhe rrogė mė tė lartė. Disa nga ata kanė shkuar nėpėr univerzitetet mė prestigjioze, si Harvard, Jejl dhe Oksford, kurse tė tjerėt nuk kanė studijuar fare.

Hulumtuesit gjetėn se ata mė ambiciozėt kanė injoruar momente kyēe tė jetės sė tyre qė ēojnė drejt lumturisė, siē ėshtė pėrshembull miqėsia e ngushtė.

Zero Cool
08-03-12, 19:51
Qumėshti dhe djathi ju bėjnė mė tė zgjuar


Shumė ekspertė tė dietave theksojnė se qumėshti dhe djathi duhen shmangur sa mė shumė tė jetė e mundur sepse konsumimi i tepėrt i tyre rrit rrezikun e prekjes nga sėmundjet e zemrės dhe diabeti.

Por njė studim i ri ka dalė nė pėrfundim se ushqimet e pasura me yndyrna ndihmojnė nė mbajtjen e njė truri tė shėndetshėm.

Shkencėtarėt amerikanė dhe australianė kanė vėzhguar 1000 persona tė rritur dhe zbuluan se ata qė konsumonin ēdo ditė qumėsht, djathė dhe kos arritėn rezultate mė tė mira nė testet e zgjuasisė se sa ata qė konsumonin shumė pak bulmet.

Studimi ėshtė publikuar nė revistėn ‘International Dairy Journal’, transmeton TCH.

Naki
11-03-12, 20:34
Operacioni i pare nė botė pėr transplantimin e 3 organeve tek njė femijė


Astrit Lulushi,Zėri i Amerikės


Nė njė spital tė Miamit nė Florida, mjekėt pediatėr kryehen operacionin e parė nė botė pėr transplantimin njėkohėshit tė tre organeve – mėlēisė, pankreasit, dhe veshkave tek njė fėmijė me sindrom Wolcott-Rallison.

Pacientja ėshtė shqiptarja 6 vjeēare Angela Bushi, e prekur nga sindromi Wolcott-Rallison (WRS), thuhet nė njė komunikatė pėr shtyp tė Shkollės Mjekėsore Miller tė Universitetit tė Miamit. Sindromi Wolcott-Rallison shfaqet me probleme tė shumta, duke pėrfshirė dėmtimin e mėlēisė, diabet, mosfunskionim tė veshkave, probleme tė kockave dhe tė rritjes, infeksione tė pėrsėritura, dėmtime tė intelektit.Pėr shumicėn e fėmijėve tė prekur nga ky sindrom, sėmundja rezulton nė vdekje.Pėr fat tė mirė, pėr 6-vjeēaren Angela Bushi, mjekėt nė spitalin e fėmijėve Holtz dhe Shkollėn Mjekėsore Miller nė Universitetin e Miamit, ishin nė gjendje tė diagnostikonin gjendjen e saj para se shumė prej komplikimeve t’i merrnin jetėn. Dhe mė e rėndėsishmja, mjekėt arritėn t’a sigurojnė jetėn e saj me njė transplantim tė kombinuar tė veshkave, mėlēisė dhe pankreasit, duke ruajtur shėndetin e organeve tė tjera.Nė komunikatė thuhet se ky lloj transplantimi nuk ėshtė i pari pėr njė fėmijė, por ėshtė hera e parė nė botė qė transplantimi i kombinuar ėshtė pėrdorur pėr tė trajtuar sindromin Wolcott-Rallison.
Qendra tė tjera klinike e spitalore janė pėrpjekur pėr transplantimin e mėlēisė pėr fėmijėt me kėtė sindromė, por kanė hequr dorė pėr shkak tė shqetėsimeve rreth komplikime me organet e tjera. Nga transplantimit i 3 organeve njėherėsh, ndėrlikimet u minimizuan dhe rasti i Angela Bushit ka dhėnė njė shans pėr fėmijėt e tjerė me kėtė sėmundje tė rrallė, qė tė mund trajtohen nė tė njėjtėn mėnyrė.
Angela u lind e shėndetshme, por u prek nga diabeti kur ishte 1 vjeē. Nė shtator tė vitit 2011 – nė moshėn 5 vjeēare – tek Angela filluan tė shfaqeshin simptoma tė ngjashme me ato tė gripit dhe pastaj ndodhi dėmtimi i mėlēisė.
Vetėm disa muaj mė herėt, Angela kishte humbur motrėn e saj 18 muajshe, Alicia Bushi. e cila gjithashtu kishte zhvilluar simptoma si tė gripit qė ēuan nė mosfunksionimin fatal tė mėlēisė.
Nė Spitalin e Fėmijėve Holtz, Dr Olaf Bodamer, drejtor i programit tė pediatrisė gjenetike, arriti t’a diagnostikojė Angelan me sindromin Wolcott-Rallison, njė sėmundje tepėr e rrallė – vetėm rreth 60 raste tė raportuara nė tė gjithė literaturėn mjekėsore. Njė ekip i pėrbėrė nga njė gastro-enterologisti, Dr.Jennifer Garcia, dhe kirurgėt Dr. Andreas Tzakis e Dr. Akin Tekin, dhe ekipet e kujdesit kritik nė Spitalin e Fėmijėve Holtz, zhvilluan sė bashku njė plan novator nė mėnyrė qė Angela tė mos pėsonte fatin e motrės sė saj.
Angela u vendos nė listėn e personave qė kanė nevojė pėr transplantim, dhe mė 29 dhjetor 2011, ajo iu nėnshtrua operacionit pėr transplantimin e kombinuar tė mėlēisė, veshkave dhe pankreasit. Ky ėshtė operacioni i parė i kombinuar nė botė tek njė fėmijė me sindromin WRS.
Rimėkėmbja e Angelas pas operimit nuk ishte e lehtė, por mė 23 shkurt, 2012, ajo doli nga spitali Holtz dhe nuk ka mė nevojė pėr trajtim me insulinė. Angela Bushi dhe familja e saj tani jetojnė nė Jacksonville tė Floridės.

Naki
12-03-12, 11:57
Stresi si shkaktar i semundjeve

Ka shumė njerėz qė ndihen tepėr tė lodhur, tė sfilitur. Stresi i pėrjetuar nė punė apo nė jetėn private ndikon negativisht nė shėndetin tonė. Siē transmeton Starti shkrimin, problemet mė tė shpeshta janė presion i lartė i gjakut dhe ulcera.

1. A ekzistojnė lloje tė ndryshme stresi?
Nė mjekėsi flitet pėr dy lloje stresi. I pari, stresi i pėrjetuar pozitivisht, i hap rrugė ndjenjave pozitive tek njeriu dhe madje forcon edhe sistemin imun. Stresi pozitiv ndihet kur del pozitivisht nga njė situatė, p.sh. pas njė provimi tė kaluar mirė apo pas lindjes sė fėmijės. I dyti, stresi negativ krijon ndjenja negative. Nėse pėrjetohet vazhdimisht ky lloj stresi shkakton probleme serioze psikologjike dhe fizike.

2. A rrezikohet shėndeti i personave tė stresuar?
Kur personi ėshtė i stresuar prodhohet me shumicė hormoni kortizol. Ky hormon mund tė pėrbėjė njė pengesė nė mundėsimin e mendimit, mėsimit dhe pėrqendrimit, si dhe krijon njė gjendje shpirtėrore tė gatshme pėr tė hyrė nė depresion. Nga dobėsimi i sistemit imun, personi ndodhet i pafuqishėm pėrballė sėmundjeve dhe si rrjedhojė mund tė sėmuret mė shpejt. Ulen presioni i gjakut dhe rrahjet e zemrės. Nė kėtė rast ekziston edhe rreziku i kalimit tė ndonjė infarkti. Krahas kėsaj, stresi mund tė bėhet shkak i ērregullimeve nė tretjen e ushqimit dhe si rrjedhojė nė shfaqjen e ulcerės.

3. Ēfarė ėshtė sindroma “Burn-out”?
“Burn-out” do tė thotė “i djegur” nė anglisht. Kjo do tė thotė qė personi ėshtė djegur si nga ana fizike ashtu dhe psikologjike. Dhe kjo ndodh tek njerėzit qė jetojnė vazhdimisht me stres.

4. Si ta zhdukim lodhjen?
Dėgjoni sinjalet qė ju dėrgon trupi juaj. Nėse ndiheni tė lodhur pėrpiquni tė bėni njė gjumė tė rehatshėm dhe tė bėni gjėra qė ju pėlqejnė. Dhe mos harroni: ndonjėherė mund tė provoni tė mos bėni asgjė. Thjesht uluni dhe qėndroni vetėm me mendimet tuaja.

5. Si mund ta luftojmė stresin?
Pėrpiquni tė kujtoni ngjarjet e lumtura. Mos i fokusoni mendimet tuaja mbi njė gjė tė vetme. Pėrpiquni tė shpėrndani vėmendjen nė gjėra tė ndryshme derisa tė qetėsoheni. Nė rast tė njė stresi kronik, zgjidhja mė e mirė do ishte ndarja e problemit me njė mik.

6. Cila ėshtė rruga mė e mirė pėr largimin e stresit?
Sipas specialistėve, rruga mė e mirė ėshtė zhvillimi i ushtrimeve tė lehta. P.sh. tė ecėsh shpejt , tė vraposh ngadalė apo tė bėsh not. Edhe njė ecje e lire pėr 20 minuta nė ajėr tė pastėr do t’ju ndihmonte tė dilnit nga situata stresuese. Nėse vuani nga stresi kronik, atėherė ecni tė paktėn tri herė nė javė nga 30 minuta, por mos e sforconi shumė veten.

7. A tė ēlodhin muzika, kėrcimi dhe terapitė e tjera?
Personat qė drejtojnė veten e tyre sipas mendjes dhe shtypin ndjenjat mund tė dallojnė anėt e tyre kreative. Kėta persona mund tė pėrjetojnė eksperienca tė veēanta me ndihmėn e muzikės apo kėrcimit. Terapitė ndihmojnė nė shpalosjen jashtė tė ndjenjave dhe tregojnė se nuk ėshtė gjithnjė e mundur tė shtypėsh ndjenjat, por t’i jetosh ato.

8. A mund tė pėrforcohet kujtesa me anė tė disa ushqimeve?
Magnezi ėshtė njė nga pėrforcuesit mė tė vjetėr. Ky mineral bllokon prodhimin e hormoneve tė stresit dhe mundėson ushqimin me oksigjen tė mjaftueshėm tė fijeve nervore. Ndėrsa vitaminat janė zgjidhja mė e mirė kundėr radikaleve tė lira qė shtohen nė trup nėn ndikimin e stresit. Konsumimi i bollshėm i frutave dhe zarzavateve ėshtė zgjidhja mė e mirė kundėr stresit.

Naki
23-03-12, 18:59
Shkencėtarėt zbulojnė "gjenin e pangopur" shkaku i tė cilit vuajmė nga mbipesha
Publikuar: E enjte 22 Mars 2012, 23:30 Kosova sot

Me sa duket fshehtėsia e njė linje vitale fshihet nė gjenet tona. Shkencėtarėt theksojnė se kanė zbuluar "gjenin e pangopur", i cili trurit nuk i pėrēon informate se nuk jemi tė uritur. Gjatė testimeve nė minj ishte zbuluar se mutacioni nė njė gjen ndėrprenė dėrgimin e informatave nė tru, prandaj organizmi ka nevojė pėr ushqim dhe kėshtu vjen deri tek mbipesha. Mirėpo, lajmi i mirė ėshtė se me identifikimin e gjenit mund t'i ndėrpritet rruga mbipeshės, thonė ekspertėt nga qendra mjekėsore universitare nė Xhorxhtaun nė Amerikė. Sipas ekspertėve. Edhe njerėzit kanė njė gjen tė tillė, por edhe mė tutje nuk ėshtė zbuluar se si vepron ai. Pas ushqimit, ky gjen ndikon duke dėrguar porosinė tek hipotalamusi, i cili pranon porosinė se jemi tė ngopur dhe zvogėlon oreksin. Mirėpo, gjatė hulumtimit nė minj ėshtė treguar se tek ata tek tė cilėt ka pasur mutacion tek ky gjen njė transmetim i tillė kishte munguar, prandaj ata dyfish konsumojnė mė tepėr ushqim. "Ky zbulim do tė mund tė ofronte mundėsi tė reja nė kontrollin e peshės trupore", thotė mjeku Boaki Ksu, udhėheqėsi i kėtyre studimeve.

Naki
30-03-12, 23:43
Antibiotikėt nuk shėrojnė inflamacionin e sinuseve



Publikuar: 30.03.2012 - 13:16 Koha Net

Rreth 14 pėr qind e njerėzve ēdo vit kanė infeksion tė sinuseve dhe mjekėt kryesisht i shėrojnė me antibiotikė. Megjithatė shkak i 90- 98 pėr qind tė infeksioneve janė viruset qė janė rezistentė nė antibiotikė – pohon asociacioni amerikan pėr sėmundje infektive.

Ata paralajmėrojnė qė pėrdorimi i tepruar i antibiotikėve, veēanėrisht nė rastet kur ato nuk janė efikase, mund tė ēojė deri te krijimi i superbakterit i cili ėshtė rezistent ndaj kėtyre ilaēeve.

“Nuk ekziston test i thjeshtė me tė cilin mund tė pėrcaktohet nėse infeksioni i sinuseve ėshtė virusal ose bakterial dhe prandaj shumė mjekė pėrshkruajnė antibiotikė pėr ēdo rast,” thotė dr. Anthony Chow.

“Megjithatė, ėshtė supozuar qė infeksionet e sinuseve nė masė tė madhe janė virusale dhe qė antibiotikėt nuk mund t’i shėrojnė, por pėrkundrazi, mund tė bėjnė mė shumė dėme se dobi.”

Rregullorja e re rekomandon qė tek inflamacionet bakteriale tė sinuseve antibiotikėt konsumohen pėr njė periudhė mė tė shkurtėr kohore (5-7 ditė).

Ndihmė mund tė japin edhe steroidet nazale te personat qė kanė histori tė alergjive. Kėto steroide vijnė nė formė tė sprejit, pikave ose lėngjeve dhe ndihmojnė nė lehtėsimin e disa simptomave.

Kur ėshtė fjala pėr dekongjestantėt ata po ashtu rekomandohen pėr lehtėsimin e simptomave por edhe pėr preventivė qė infeksionet virusale tė mos shndėrrohen nė baktere.

Sinuset nė kuptimin e plotė tė fjalės janė vrima nė kafkėn tonė tė cilat tajitin sekrecion. Nėse ata pezmatohen sekrecioni mblidhet dhe nė kushte tė tilla krijohen bakteret. Nėse “kalimet” mbahen tė pastra, sinuset do tė shėrohen mė shpejtė.

Naki
09-04-12, 12:58
Zhvillime nė stomatologji
Zėri i Amerikės,A.Lulushi 7.4.12

Ndryshime tė mėdha janė duke ndodhur nė fushėn e Stomatologjisė – nga pamje 3D me rreze X qė zbulojnė ēdo lloj dėmtimi sado tė vogėl dhe deri tek vendosja e kurorės sė dhėmbėve pa patur nevojė pėr njė tė pėrkohėshme.

Pėr tė marrė formėn e dhėmbėve, dentistėt pėrdorin njė lloj plasteline tė gjebėr – por sė shpejti kjo procedurė do tė kryhet nėpėrmjet njė drite blu dixhitalizuese. Pastaj, forma dixhitale i dėrgohet me e-mail njė laboratori qė brenda njė ore prodhon dhėmbėt sipas formės sė dhėnė, ndėrsa pacienti ėshtė duke pritur nė zyrėn e dentistit.

Kjo ėshtė e ardhmja nė stomatologjisė.

Njė konferencė mbi arritjet nė fushėn dentare u zhvillua kėto ditė nė Houston tė Teksasit. Aty, shkipės e shkencėtarė treguan pėrdorime tė reja tė rrezeve laser nė stomatologji pėr mbylljen e plagėve nė mishrat e dhėmbėve duke pakėsuar kohėn e shėrimit.

Ndėrsa njė vėshtrim 3D me rreze X mund tė zbulojė probleme tė dhembėve, qė nuk mund tė shihen me rreze tradicionale X.

Sė shpejti, dentistėt gjithashtu do tė jenė nė gjendje tė kryejnė analiza tė ADN-sė sė pėshtymės qė mund tė diagnostikojnė kancerin e gojės, sėmundjet periodontale, virusin HPV dhe madje edhe kancerin e gjirit. Disa nga kėto kėrkime janė duke u kryer nė laboratore nė Houston, Teksas.

Naki
14-04-12, 19:15
Mposhteni lodhjen me ushqimet e duhura


Jemi dėshmitarė se si gjithnjė e mė shpesh koha udhėheq me ne, dhe jo ne me tė. Na bėjnė presion afatet, vjedhim momente pėr tė ėndėrruar dhe relaksuar, jemi tė ekspozuar ndaj stresit. Organizmin tonė e ekspozojmė ndaj pėrpjekjeve shumė tė mėdha. Ushqimi na jep energji ditore dhe materiet e domosdoshme pėr rehabilitim nga aktivitetet e pėrditshme. Me pėrzgjedhjen e menēur tė ushqimeve nė mėnyrė tė konsiderueshme i kontribuojmė freskisė sonė.
Si tė ruajmė pėrqėndrimin?
Ditėn e fillojmė me ngrėnien e mėngjesit, ēka siguron mjaft energji pėr pjesėn e parė tė ditės (mjalti, drithėrat e papėrpunuara, marmelata natyrale, djathėrat pa yndyrė...).
Pėr flokė tė bukur dhe lėkurė tė bronztė e rėndėsishme ėshtė qė tė konsumohen edhe vitaminat dhe mineralet, por edhe proteinat, sė bashku me shumė lėngje.
Shumė me rėndėsi ėshtė konsumimi i ujit tė mjaftueshėm dhe ēajeve bimorė. Gjatė ditės konsumoni tė paktėn 8 gota ujė; uji tretet dhe liron organizmin nga shumė toksina, e bėn lėkurėn mė tė freskėt dhe tė butė.
Ēfarė duhemi tė shmangim?
* sasitė e mėdha tė kafes dhe pijeve me kafeinė
* alkoolin dhe qėndrimin nė hapėsirat me tym
* teprimin me konsumimin e ushqimeve tė ėmbla dhe tė yndyrshme
Duhet tė mėsohemi tė pėrballemi me lodhjen dhe stresin sepse janė pjesė e pėrditshmėrisė sonė. Lodhja e grumbulluar dhe stresi i akumuluar janė si barėrat e kėqija: pėrhapen shpejt dhe dalin nga kontrolli.
Prandaj ju rekomandojmė: konsumoi sa mė shumė perime (tė freskėta, tė konservuara, tė ngrira): lakėr, bishtaja, bizele, domate, speca, lakėr; sa mė shumė pemė: molla, kumbulla, mandarina, ananas; peshk: sardele, skumbri; mish pule; miell misri; oriz dhe perime tė thata.

rastesishT
17-04-12, 08:51
Radiografia e shpeshtė e dhėmbėve lidhet me kancerin nė tru

Studimi i ri sugjeron se radiografitė e dhėmbėve tek fėmijėt mund tė krijojnė probleme pėr shėndetin mė vonė. Dhe prindėrit mund tė jenė veēanėrisht tė shqetėsuar. Por disa ekspertė tė shėndetėsisė ngrenė pyetje mbi metodologjinė e studimit.

Nėse mendohet se ndeshja e shpeshtė me rreze, si nė rastin e radiografive tė dhėmbėve, ėshtė e rrezikėshme, studimi thotė se ka arsye pėr t'u shqetėsuar. Radiografitė e shpeshta tė dhėmbėve tek fėmijėt mund tė kenė lidhje me kancerin nė tru nė moshė tė rritur. Studimi thotė se tumorėt e krijuar nga ky faktor nuk janė malinjė, por ushtrojnė presion nė tru dhe shkaktojnė paaftėsi.

Shkencėtarėt shqyrtuan historinė dentare tė 1 mijė e 400 pacientėve me tumor nė tru. Nė tė njėjtėn mėnyrė ata vepruan edhe me njė numėr tė barabartė personash tė shėndetshėm.

Dhe rezultatet treguan se personat me tumor nė tru mbanin mend se kishin kryer dy herė mė shumė radiografi tė dhėmbėve para moshės 10 vjeē.

Megjithatė, disa ekspertė tė shėndetėsisė e kritikojnė kėtė lloj metodologjie qė mbėshtetet nė kujtesė. Ata thonė se shumė studime kanė treguar se personat e sėmurė janė mė tė prirur tė kujtojnė episode nga historia e tyre mjekėsore sesa personat e shėndetshėm.

Gjithėsesi, ekspertėt kėshillojnė, veēanėrisht dentistėt tė mos harrojnė se radiografitė duhet tė kryen vetėm kur janė tė nevojėshme pėr diagnostikim dhe trajtim. Shoqata amerikane e dentistėve nė njė deklaratė tė saj thotė se kryerja e radiografive tė dhėmbėve duhet tė bazohet edhe nė moshėn e pacienteve dhe historinė e tyre dentare. Pėr shembull njė fėmijė mund tė ketė nevojė pėr radiografi tė dhėmbėve njė herė nė 1 deri 2 vjet - njė i rritur i shėndetshėm pa probleme dentare, jo mė shumė se 1 herė nė 2 deri 3 vjet.

Shoqata Amerikane e Dentistėve thekson se dozat e rrezeve X nė tė kaluarėn kanė qenė shumė mė tė larta sesa sot..dhe shton se radiografitė vazhdojnė tė jenė tė nevojėshme pėr diagnostikimin e dėmtimeve, infeksioneve dhe problemeve tė tjera dentare.


A parandalon Omega-3 shtesė goditjet nė zemėr?

Shumėkush ka parė reklama rreth acideve yndyrorė Omega-3. Por a e ndihmojnė ato shėndetin e zemrės? Prej kohėsh, shkencėtarėt kanė besuar se Omega-3 qė gjendet nė peshk ėshtė e mirė pėr shėndetin kardio-vaskular.

Por njė studim i ri nė Archives of Internal Medicine, pas njė shqyrtimi tė shėndetit tė rreth 20 mijė pacientėve tė pėrfshirė nė 14 studime tė mėparėshme, konstatoi se tek pacientėt tė cilėt kishin pėsuar njė goditje nė zemėr – acidet yndyrore Omega-3 nė formė tabletash nuk kishin mundur tė parandalonin njė goditje tė dytė. Nė fakt, autorėt e studimit vunė re se kėta pacientė nuk kishin pasur asnjė lloj pėrfitimi nga Omega -3 shtesė.

Megjithatė, ekspertėt vazhdojnė tė rekomandojnė njė dietė tė pasur me Omega-3 duke ngrėnė peshk tė paktėn 2 herė nė javė, si pėr popullatėn e pėrgjithėshme edhe pėr personat me sėmundje kardio-vaskulare.

Njė dietė e tillė ofron acide yndyrore Omega-3 dhe gjithashtu mund tė zėvendėsojė burimet me proteina mė pak tė shėndetėshme, si ato qė pėrmban mishi i kuq.


Operacion plastik pėr trajtimin e migrenės

Gazeta The Wall Street Journal kishte kėto ditė njė artikull mbi trajtimin e migrenės nėpėrmjet njė menyre jo tė zakonshme.

Miliona vetė vuajnė nga kjo dhimbje kronike e kokės, dhe disa prej tyre tani i nėnshtrohen operacionit plastik – jo qė tė duken mė mirė, por tė ndjehen mirė.

Sipas statistikave, 36 milionė amerikanė vuajnė nga migrena dhe arsyeja pse gratė preken 3 herė mė shumė sesa burrat, nuk dihet.

Njerėzit kanė provuar mėnyra tė ndryshme pėr trajtimin e migrenės, duke filluar nga dieta, terapia fizike dhe tė gjitha ilaēet – tė vjetra e tė reja – qė dalin nė treg, por nė shumicėn e rasteve, pa ndonjė efekt.

Kjo mund tė jetė edhe njė asrye qė sa herė njoftohet mbi njė mėnyrė tė mundshme trajtimi, sado jo-konvencionale, lajmi tėrheq vemendjen, shpresat pėr shpėtim ringjallen dhe personat me migrenė duan t’a provojnė.

Kirurgjia plastike ka kohė qė pėrdoret pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės, pėrfshi ndryshimet kozmetike e deri te rikonfigurimi i trupit apo fytyrės sė dėmtuar nga aksidente tė ndryshme.

Por tani kirurgjia plastike ka filluar tė pėrdoret edhe pėr trajtimin e migrenės – njė ngritje e lehtė e lėkurės mbi vetulla ose nė ballė, jep efekte tė dėshirueshme. Dr. Jay Austen, Shefi i Krirugjisė Plastike nė spitalin e pėrgjithshėm nė Massachusets, thotė se fillimisht personat qė vuanjnė nga migrena trajtohen me ‘botox’ dhe kur tregojnė pėrmirėsime, atėherė shikohen si kandidatė pėr operimin e migrenės.

Kjo ndėrhyrje quhet “operacion pėr dekopresimin e nervit”, pasi mjekėt besojnė se migrena shkaktohet nga fijet nervore qė shtypen ose kompresohen nga inde ose muskuj. Kur kėto fije nervore nė ballė a mbi vetulla ēlirohen kirurgjikisht, dhimbjet e kokės mund tė ikin pėrgjithmonė. Njė tjetėr efekt i kėnaqshėm qė mendohet se sjell ky lloj operimi ėshtė edhe ndryshimi kozmetik – pacienti/pacientja duken mė tė rinj.

http://www.voanews.com/albanian/news/Radiografia-e-shpeshte-e-dhembeve-lidhet-me-kancerin-ne-tru-147154475.html

Zero Cool
25-05-12, 13:44
Makaka mund tė shpėtojė njerėzimin nga veset e kėqija


http://www.knninfo.com/repository/images/25-LA-TECH-Makaka_mund_te_shpetoje_njerezimin_nga_veset_e_keq ija.jpg


Shkencėtarėt gjermanė zbuluan nė trurin e majmunit Makaka neurone tė lidhura me vetė-ndėrgjegjėsimin qė janė unike pėr njerėzit, majmunėt, balenat dhe elefantėt. Siē raporton ZR, neuronet u gjetėn nė pjesėn e trurit pėrgjegjėse pėr lindjen e emocioneve, sidomos tė dashurisė, urrejtjes, vetė-besimit dhe sikletit.

Studimi i kėtyre neuroneve dhe lidhjet e tyre me zona tė tjera tė trurit nė majmunėt mund tė ndihmojė nė studimin e evolucionit tė vetėdijes sė njerėzve, shkaqeve tė sėmundjeve tė tilla si autizmi e madje edhe veseve tė kėqija tė tilla si pirja e duhanit apo pėrdorimi i drogės.

Lona
29-08-12, 10:32
Mendja nuk njeh pushim, pėrpunon informacione edhe nė gjumė
Gjumi nuk shėrben vetėm pėr tė qetėsuar memorien, por edhe pėr tė organizuar kujtimet, ndėrsa studimet e fundit kanė treguar se gjumi shėrben edhe pėr tė mėsuar.

Kėtė fakt e ka treguar njė studim i drejtuar nga Anat Arzi i institutit Weizmann di Rehovot, nė Izrael dhe i publikuar nė “Nature Neuroscience”.

Nė kėtė studim thuhet se truri ėshtė nė gjendje tė pėrpunojė informacione dhe tė reagojė ndaj tingujve dhe erėrave, si nė gjumė edhe kur jemi zgjuar.

Ndonėse eksperimentet kur njeriu ėshtė nė gjumė janė tė vėshtira pėr tu dejtuar, Arzi shprehet se duhet pasur siguri nėse objekti i studimit ėshtė me tė vėrtetė nė gjumė gjatė ngacmimit.

“Ndėrkohė qė flemė, truri reagon ndaj erėrave dhe ndaj zhurmave njėlloj si kur jemi zgjuar, marrim frymė thellė kur ndiejmė aromė tė kėndshme si tė ndonjė parfumi dhe rrallojmė shpeshtinė e frymėmarrjes kur era ėshtė e keqe, kėtė e kemi vėrtetuar nė eksperimente tė ndryshme”, u shpreh Anat Arzi.

Sipas tij menjėherė sapo zgjohen subjektet nė fjalė u nėnshtrohen eksperimenteve pa pasur dijeni se janė vėzhguar edhe kur kanė qenė nė gjumė, dhe reagimet e tyre ndaj erėrave dhe zhurmės janė njėlloj si nė kohėn kur flenė.

Kanella balancon nivelin e sheqerit nė gjak
Antioksidantėt nė kanellė ndihmojnė trupin pėr tė balancuar nivelin e sheqerit nė gjak, tė cilat pastaj qetėsojnė dėshirėn pėr karbohidrate.

Kanella ndihmon nė kontrollimin e nivelit tė sheqerit nė gjak, nivelet e larta tė tė cilit pėrbėjnė rrezik pėr shfaqjen e sėmundjeve tė zemrės. Sipas studimeve, u zbulua se nėse tė sėmurėt me diabet tipi-2 konsumojnė kanellė pėr 6 javė, jo vetėm ulin nivelin e sheqerit nė gjak, por edhe LDL, kolesterolin e keq.

Mund ta konsumoni me qull tėrshėre ose mollė tė prerė.

Shkopinjtė nga kanella mund t’i shtoni nė ēaj pėr shije tė mirė.

Kanella shfrytėzohet si mėlmesė me mijėra vite pėr shkak tė aromės sė saj, ndėrsa pėrdorimi i saj nė mjekėsi ka filluar nė Egjiptin e lashtė. Kjo mėlmesė ėshtė edhe pjesė e mjekėsisė tradicionale kineze.


Rrushi mbron nga sėmundjet kardiovaskulare
Rrushi qė konsiderohet mbret i tė gjithė frutave, ėshtė shumė i shėndetshėm, prandaj ju sugjerohet tė gjithėve pa pėrjashtim, e sidomos personave tė cilėt vuajnė nga sėmundjet kardiovaskulare.

Rezultatet e hulumtimit tė kryer nga University of Michigan Bolling, drejtuar nga doktor Steven Bolling, tregojnė se rrushi dhe varietetet e tij (i kuq, i bardhė dhe i zi) mund tė mbrojė nga sėmundjeve tė zemrės. Lėvorja e rrushit ėshtė e pasur me kvercetinė, substancėn e cila e rregullon nivelin e kolesterolit nė gjak dhe e zvogėlon rrezikun pėr tė pėsuar sulm nė zemėr, e po ashtu rrushi ėshtė i pasur me polifenole dhe taninė, materiet tė cilat parandalojnė shfaqjen e tumoreve tė ndryshme.

Numri mė i madh i pėrbėrėsve tė dobishėm fshihet nė farat e rrushit tė zi, prandaj mendohet tė jetė i shkėlqyeshėm nė pastrimin e organizmit nga helmet.

Rrushi ėshtė i pasur me sheqerna nė tė cilat mėlēia mbėshtetet me tė madhe, ashtu qė i deponon pėr t’i pėrdorur kur t’i nevojitet organizmit, mirėpo diabetikėt duhet ta pėrdorin nė mėnyrė tė kontrolluar Rrushi nuk u sugjerohet atyre qė dėshirojnė tė humbin nė peshė, por ndihmon ata qė vuajnė nga kapsllėku.

Rrushi i bardhė dhe i zi janė tė pasur me vitaminat nga grupi B, si dhe vitaminat A dhe C.

Lona
30-08-12, 13:30
Lėkurė e stresuar? Ja terapia anti-rrudhė http://zhurnal.mk/data/news/Lkurestresuar.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Lkurestresuar.jpg)
“Tė pėrkryera!” Me kėtė fjalė emėrtohet sindroma e femrave qė aspirojnė sukses nė tė njėjtėn kohė nė fusha tė ndryshme tė jetės. Edhe kur ndihen tė lodhura, konsumojnė ende energji, gjė qė reflektohet mbi lėkurėn e tyre, duke e kthyer atė nė tė zbehtė dhe pa ndriēim.

Ēfarė do tė thotė lėkurė e stresuar?
Ajo qė papritur shndėrrohet nė tė yndyrshme. Manifeston pore tė mėdha, akne nė moshė madhore dhe shfaqje rrudhash tė papritura.

A ka zgjidhje tė shpejta pėr kėtė problem?
Nėse lėkura ėshtė bėrė e yndyrshme dhe me akne, pėrdorni produkte kozmetike me bazė acidin salicilik. Gjithashtu produktet me bazė retinolin ndihmojnė nė rinovimin e qelizave.

Ēfarė duhet tė bėjmė nėse lėkura ėshtė shumė e thatė?
Duhet menduar pėr njė trajtim estetik tek mjeku dermatolog. Njė trajtim mund tė jetė seanca njė herė ēdo tre muaj me ‘hidrobalance’. Mė saktė, ky trajtim fut nėn lėkurė njė lloj xheli, i cili e hidraton atė thellėsisht. Gjithsesi, ēfarėdo seance estetike tek dermatologu tė bėni, duhet tė evitohen ndryshimet e menjėhershme tė temperaturės nga shumė nxehtė nė shumė ftohtė ose anasjelltas.

Lėkura e yndyrshme mund tė jetė mė e prekshme nga stresi sesa ajo e thatė?
Aspak. Edhe ata qė nuk kanė pasur asnjėherė problem me aknet mund tė manifestojnė shqetėsime tė pėrkohshme tė tilla. Kjo ndodh kur nė trup rritet prodhimi i hormonit tė stresit, kortizolit, i cili bėn qė prodhimi i yndyrės tė shtohet.

Edhe lėkura e trupit ėshtė po kaq e ndjeshme ndaj stresit?
Po, nėse sistemi imunitar dobėsohet. Nė kėtė moment qelizat e lėkurės kthehen nė mė pak tė oksigjenuara dhe janė shėnjestėr ndaj aksionit tė radikaleve tė lira, tė cilat sjellin dehidratim apo tharje tė lėkurės.

Nė cilat periudha tė vitit lėkura stresohet mė shumė?
Nė harkun kohor tė ndryshimit tė stinėve, njėsoj si tani. Lėkura sforcohet mė tepėr pėr shkak se dielli nuk e rreh mė si gjatė verės dhe anasjelltas. Nė kėtė periudhė duhet tė pėrdoren kremra hidratues dhe rekomandohen edhe vitaminat me magnez.

A ekzistojnė nė tė vėrtetė rrudhat e shkaktuara nga stresi?
Fatkeqėsisht po. Stresi ngadalėson qarkullimin e gjakut duke bėrė qė rrudhat e shprehisė tė kthehen nė rrudha tė thella dhe tė qėndrueshme.

TRI MĖNYRA PĖR RIGJENERIMIN E LĖKURĖS

Dieta AD HOC
Nė periudhat mė stresuese tė jetės sė pėrditshme, kjo dietė, e cila zgjat 40 ditė, konsiston nė ngrėnien e orizit integral pėr drekė dhe peshkut e perimeve nė darkė. Shumė ujė, tė cilit mund t’i shtohet gjithashtu pak lėng limoni.

Aktiviteti fizik
Joga ėshtė njė strategji shumė e mirė jo vetėm pėr trupin, por edhe pėr lėkurėn. Ėshtė vėrtetuar qė meditimi 20-minutėsh ēdo ditė ndihmon qelizat tė rinohen. Shtohet prodhimi i endorfinės, e cila ndihmon lėkurėn tė riaktivizojė funksionet e saj rigjeneruese.

Trajtimet
Nė kushtet e shtėpisė mund tė realizohet njė maskė anti-stres. Nė njė kos dietik, pa yndyrė, shtohet pak krem me veti hidratuese. Lihet nė lėkurėn e fytyrės pėr 30 minuta dhe e ndihmon atė tė duket mė rrėzėllitėse.

… dhe njė ushtrim pėr tė luftuar rrudhat
Nxirrni buzėt jashtė, si peshk, njėsoj sikur do tė donit tė dėrgonit njė puthje, por pa i rrudhur ato. Shqiptoni zanoren ‘a’, gjithmonė duke qėndruar me buzėt jashtė, pėrpiquni njėkohėsisht tė buzėqeshni. Ndihmon edhe pėr rrudhat e zonės sė mjekrės

Barku dėmton zemrėn mė shumė se obeziteti http://zhurnal.mk/data/news/Barkudmtonzemrn.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Barkudmtonzemrn.jpg)
Kush ka bark rrezikon mė shumė pėr tė pasur njė vdekje qė mund tė lidhet me njė patologji me zemrėn, nė raport me personat qė kanė shėndet nė total.

Njė studim i Mayo Clinic nė Rochester, nė Minnesota tregon se personat qė kanė barkun e madh janė mė tė prekur nga sėmundjet e zemrės.

Barku ėshtė i pėrbėrė nga yndyra dhe dhjamėra tė shumtė qė kanė njė ndikim tė keq nė metabolizėm dhe veēanėrisht me me komponentė toksikė qė shtojnė rreziqet kardiake.

achiles
04-09-12, 11:18
Zbulohet geni i lumturisė - por e kanė vetėm femrat


Ai quhet Maoa dhe ėshtė geni qė ju bėn tė lumtur. Por juve meshkuj, mos t’ju vijė keq, po t’ju themi se ai ka fuqi vetėm pėr femrat. Kjo mund tė shpjegojė edhe sepse, shpesh, ju jeni mė tė trishtuara se ato.

Ky fakt pohohet nga shkencėtarėt amerikanė nė Universitetin e Floridas, qė kanė botuar rreth tij edhe studimin pėrkatės nė revistėn “Progress in Neuro-Psychopharmacology & Biological Psychiatry”.

Sipas tyre, nė trurin femėror ushtron aktivitetin geni Maoa, i lidhur me njė dozė mė tė lartė lumturie tek femrat, sesa tek meshkujt nė pėrjetimin e gjėrave.

"Ky nė fakt, quhet edhe gen luftėtar, por nė kėtė rast ne kemi analizuar anėn e tij pozitive", cilėson studiuesi Henian Chen, lidhur me njė fakt tė tillė.

Sipas tij, Maoa rregullon veprimtarinė e njė enzime qė ndikon nė proceset e serontinės, dopaminės, tė njohur si hormonet e kėnaqėsisė dhe mirėqėnues, duke i transmetuar ato nė tru.

Proces ky qė ndikon nė mėnyrė direkte nė pėrmirėsimin e gjendjes shpirtėrore.

Ndėrsa tek burrat, sipas studiuesit, kėto efekte pozitive janė penguar ndoshta nga testosteroni.

Naki
17-09-12, 19:30
Kujtesa afatgjatė, ēelėsi i luftės kundėr sėmundjes sė Parkinsonit dhe Alzheimerit


Shkencėtarėt kanė bėrė njė hap tė madh pėr tė kuptuar procesin e formimit tė kujtesės afatgjatė, ēka paraqet shpresė pėr tė gjithė ata qė vuajnė nga sėmundja e Parkinsonit ose Alzheimerit.

Hulumtuesit nga Universiteti nė Pennsylvania kanė identifikuar molekulat kyē tė cilat ndihmojnė nė konvertimin e kujtesės afatshkurtėr nė afatgjatė.

Sipas fjalėve tė tyre, ato proteina mund tė bėhen objektiv pėr ilaēe tė ndryshme tė cilat mund tė pėrmirėsojnė kujtesėn dhe kėshtu tė tejkalojnė disa nga simptomat kognitive qė janė tė pranishme te sėmundjet siē janė skizofrenia, depresioni, sėmundja e Parkinsonit dhe Alzheimerit.

“Ka shumė ilaēe qė shėrojnė disa simptoma tė sėmundjes siē ėshtė skizofrenia. Megjithatė, ato ilaēe nuk shėrojnė mungesat kognitive qė i kanė ata pacientė. Ky hulumtim ka kėrkuar caqe mė specifike pėr shėrimin e mungesave kognitive”, ka thėnė profesori i biologjisė Ted Abel.

Hulumtimi ėshtė fokusuar nė grupin e proteinave qė quhen receptorėt bėrthamorė dhe tė cilėt janė tė lidhur me rregullimin e funksioneve tė ndryshme biologjike, duke pėrfshirė edhe formimin e kujtesės.

Ka mundėsi qė roli i tyre ėshtė i rėndėsishėm pėr formimin kujtesės sepse transkriptimi i gjeneve, i cili forcon sinapsat neurologjike nė tru, ėshtė i nevojshėm pėr shndėrrimin e kujtesės afatshkurtėr nė afatgjatė.

“Gjetja e objektivave tė reja ėshtė hap premtues pėr krijimin e ilaēe tė reja. Shumica e ilaēeve pėr skizofreni, depresion dhe disa ērregullime tjera neurologjike tani synojnė sistemin e neurotransmetuesve dhe mund tė ndikojnė nė shumė sisteme. Nė kėtė rast ne do ta kishim ndryshuar shprehjen e gjenit nė mėnyrė mė specifike”, ka shtuar Abel.



http://www.kohaditore.com/repository/images//f1_memoria21347903186.jpg (http://www.kohaditore.com/repository/images//f1_memoria21347903186.jpg)

Lona
19-09-12, 15:23
Zvogėlohet rreziku i zgjimit tė pacientit gjatė operacionit http://zhurnal.mk/data/news/f.0918011149161_m.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f.0918011149161_m.jpg)
Me aplikimin e kėsaj mėnyre, me tė cilėn pėrcillet furnizimi i trurit me oksigjen, rreziku i dėmtimit tė qelizave nervore dhe ‘zgjimi’ i pacientit gjatė operacionit ėshtė sjellė nė minimum.

Anėtarja pėr anesteziologji nė Fakultetin e Mjekėsisė nė Ankara, Neslihan Alkis, ka deklaruar se ėshtė shumė me rėndėsi qė tė arrihet qėllimi qė gjatė dhėnies sė anestezionit sistemi nervor tė mbahen nėn kontroll dhe tė jetė nė gjendje tė njė ‘pandjeshmėrie nervore’. Alkis ka deklaruar se pacienti para operacionit mė sė shumti ndien frikėn nga vdekja dhe se kjo mundėsi gjatė operacionit me kėtė teknologji gjithnjė e mė shumė sa vjen e zvogėlohet.

“Frika tjetėr tė cilin e ndien pacienti ėshtė ‘frika nga zgjimi’ gjatė kohės sė operacionit dhe kjo gjendje nė mjekėsi quhet ‘gjendje me vetėdije nėn ndikimin e anestezionit’, e kjo ndodh shumė rrallė qė pacienti tė ‘ndiejė’ apo tė jetė i vetėdijshėm gjatė operacionit”, ka deklaruar Alkis.

Alkis ka sqaruar se me mėnyrat mė tė reja aplikohet sistemi pėr pėrcjelljen e oksigjenit nė ind, i quajtur “Near Infra Red Spectroscopy” qė informon gjithēka rreth asaj qė ndodh gjatė operacionit.


Mishi i kuq, rrezik pėr zemrėn! http://zhurnal.mk/data/news/mishi-i-kuq-300x225.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mishi-i-kuq-300x225.jpg)
Konsumimi i pėrditshėm i mishit tė kuq rrit rrezikun e vdekjes nga sėmundjet e zemrės dhe nga kanceri me 20%. Mishi i kuq ėshtė lidhur me probleme shėndeti edhe mė parė, por ky studim i gjerė amerikan ėshtė i pari qė e lidh me njė rrezik vdekjeje konsumimin e tij. Tė dhėnat janė marrė nga mė shumė se 120 mijė persona gjatė 30 viteve tė fundit dhe janė pėrpunuar nga Shkolla e Shėndetit Publik e Harvardit, nė Boston.

Rreth 24 mijė njerėz vdiqėn gjatė studimit dhe vlerėsohet se 9.3% e tyre mund tė kishin jetuar mė gjatė nėse do tė hanin vetėm gjysmėn e racionit tė pėrditshėm me mish tė kuq.

Norma e lejuar sipas studimit ėshtė vetėm 85 gramė mish nė ditė, ose thėnė ndryshe njė salēiēe. Nėse kjo normė kalohet, sipas shkencėtarėve amerikanė, shtohet rreziku i vdekjes nga sėmundjet e zemrės apo kanceri me 20%.


Dy filxhanė kafe nė ditė, mbrojnė nga Parkinsoni http://zhurnal.mk/data/news/caffeine-2073.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=caffeine-2073.jpg)
Njė hulumtim i realizuar sė fundmi ka konfirmuar se njerėzit tė cilėt konsumojnė kafe janė mė pak tė rrezikuar qė tė sėmuren nga sėmundja Parkinson.

Autorėt e studimit thonė se dy filxhanė kafe nė ditė, dukshėm mund tė zvogėlojnė simptomat qė lidhen me kėtė sėmundje.

Shkencėtarėt pranė Universitetit McGill nė Montreal, ku ėshtė realizuar studimi, rekomandojnė qė tė mos teprohet me kafe dhe tė mos pritet shumė efekt nga ajo, por njė efekt i lehtė parandalues.

Studimet e mėparshme kanė treguar, po ashtu, se kafeina ka efekt edhe nė parandalimin e sėmundjes Alzheimer.


Lėngu i thanave mund tė parandalojė infeksionet e sistemit urinar te fėmijėt http://zhurnal.mk/data/news/f1_thana-femijet1347908728.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f1_thana-femijet1347908728.jpg)
Hulumtimi kanadez i kryer nė 40 fėmijė tė cilėt nė vitin paraprak kanė pasur tė paktėn dy infeksione tė sistemit urinar, ka treguar qė lėngu i thanės i cili pėrmban pėrbėrėsit e caktuar antibakterial, mund tė ndihmojė nė parandalimin e infeksioneve tė pėrsėritura tė sistemit urinar te fėmijėt.

Ėshtė dėshmuar qė lėngu i thanės, i cili pėrmban koncentrime tė larta tė proantocianideve, mund tė reduktojė rrezikun nga infeksionet tė pėrsėritura tė sistemit urinar tek fėmijėt pėr dy tė tretat.

Gjithsesi duhet ta keni parasysh qė tė gjitha lėngjet e thanės nuk kanė koncentrime tė kėnaqshme tė proantocianideve, veēanėrisht ato qė janė tė pėrziera me lėngje tjera. Po ashtu, nėse lėngu pėrmban sasi mė tė mėdha tė sheqerit, do tė thotė kalori, dhe konsumimi i tepruar i tij mund tė shkaktojė diarre te fėmijėt.

Por, shtyrja e fėmijės pėr tė pirė lėng tė paėmbėltuar tė thanės, po ashtu mund tė jetė sfidė. Infeksionet e sistemit urinar te fėmijėt janė relativisht tė shpeshta, kėshtu qė vajzat kanė rrezik prej 8 pėr qind pėr tė pasur infeksion gjatė fėmijėrisė, derisa te djemtė ky rrezik ėshtė vetėm 2 pėr qind. Pėrveēqė janė tė pakėndshme, infeksionet e pėrsėritura tė sistemit urinar te disa fėmijė mund tė shkaktojnė edhe dėmtimin e veshkave, prandaj mjekėt pėr t’i parandaluar pėrshkruajnė antibiotikė.
Pasi qė antibiotikėt mund tė kenė efekte tė caktuara anėsore dhe aplikimi i tyre i tepruar mund tė ndikojė nė zhvillimin e baktereve rezistente, lėngu i thanės mund tė jetė alternativė mė e mirė.

Sigurisht, nuk duhet tė harrohet qė kjo nuk dot thotė qė lėngu i thanės mund tė shėrojė tė gjitha infeksionet e sistemit urinar dhe qė nė disa raste aplikimi i antibiotikėve do tė jetė i domosdoshėm.

Naki
23-09-12, 15:20
Mikrobiologu slloven zbulon gjenin e trashėsisė

http://www.koha.net/repository/images/f1_trashesia-gjeni1348406591.jpg




Publikuar: 23.09.2012 - 15:22.KD

Me analizėn e gjenomit tė minjve mikrobiologu slloven Simon Horvat ka ardhur deri te pėrfundimi i cili nė tė ardhmen e largėt ndoshta do t’i ndihmojė edhe njerėzit me peshėn e tepėrt trupore.Bėhet fjalė pėr gjenin e trashėsisė,i cili ėshtė quajtur “deptor” , ndėrsa pėr dallim nga gjenet tashmė tė zbuluara tė cilat ndikojnė nė rregullimin e apetitit kryesisht me sinjalizimin pėrmes sistemit qendror nervor, deptori vepron nė masėn muskulore. Prandaj besohet qė nė tė ardhmen shkencėtarėt do tė mund tė zhvillojnė mjetin pėr “qetėsimin” e kėtij gjeni dhe kėshtu t’i ndihmojnė njerėzit me peshėn e tepėrt trupore nėse ajo ėshtė e kushtėzuar gjenetikisht.

Ndėrkohė, rekomandon Simon Horvat nga fakulteti bioteknik nė Lubjanė, rekomandimi mė i mirė pėr personat qė luftojnė me peshėn e tepėrt ende mbetet dieta dhe aktiviteti fizik.

Horvat nė 15 vjetėt e fundit ėshtė duke studiuar intensivisht mostrat gjenetike se pse disa njerėz janė tė trashė, e disa tė hollė. Me bashkėpunėtorėt nė institutin e vet nė Lubjanė ai pas seleksionimit shumėvjeēar ka ndarė dy grupe tė minjve me karakteristika tė ndryshme gjenetike. Njėri grup i minjve kanė mbetur tė hollė pavarėsisht sasisė sė ushqimit qė kanė ngrėnė, ndėrsa grupi tjetėr janė trashur edhe pse kanė konsumuar sasi mė tė vogla tė ushqimit, varėsisht prej asaj nėse a kanė pasur variantin e gjenit deptor “vital” apo “tė trashė”.

Punimi me tė cilin ėshtė dėshmuar lidhja nė mes gjenit deptor dhe trashjes tek njerėzit si dhe vetė mėnyra e funksionimit tė gjenit ėshtė publikuar para pak kohe nė revistėn shkencore amerikane ‘Cell Metabolism'. Horvat gjatė punės nė studim ka bashkėpunuar me kolegėt nga Massachussets Institute of Technology (MIT), kanė pėrcjellė mediet sllovene.