PDA

View Full Version : Kuriozitete mjekesore.


Murgesha
29-04-04, 11:42
1.Pėr sa kohė mundet truri tė qėndrojė pa oksigjen?


Njė fėmijė ėshtė gjetur nė njė liqen tė ngrirė. Teorikisht fėmija ishte i mbytur prej 40 minutash. Mjekėt mendojnė se ata ende mund t’a kthejnė nė jetė me pak ose aspak dėmtime tė trurit. Para disa kohėsh mendohej se qelizat e trurit fillonin tė vdisnin 4 minuta pas mosfurnizimit me oksigjen. Sot, pas disa rasteve tė tė paspjegueshme tė mbijetesės, mjekėt nuk janė aq tė sigurtė se truri mund tė vdesė aq shpejt; ‘ai vetėm provon’ka thėnė njė kirurg.

Refleksi i zhytjes nė ujė ndihmon shumė pėr tė shpėtuar nga mbytja. Kur koka futet nė ujė tė ftohtė, i ftohti stimulon reagimin e reflekseve dhe pėr kėtė arsye metabolizmi ngadalėsohet, kėshtu qė truri dhe organet e tjera jetėsore kanė mė pak nevojė pėr oksigjen se zakonisht. (Ulja e temperaturės sė trupit ėshtė njė formė qė pėrdoret nė neurokirurgji, pikėrisht sepse me uljen e temperaturės metabolizmi i trupit ngadalėsohet). Gjithashtu, gjaku rishpėrndahet nga kėmbėt e krahėt nė tru dhe organe tė tjera qė kanė mė shumė nevojė pėr oksigjen. Sikurse reflekset zhduken kur koka ėshtė jashtė ujit, tentimi pėr tė kthyer tė mbyturin nė jetė duhet tė fillojė nė tė njėjtin moment qė nxirret nga uji.

Faktin qė tempėratura e ulėt redukton nevojshmėrinė e tė gjithė organeve pėr oksigjen ėshtė provuar edhe nga kirurgjia e trapianteve. Nė fakt, ortopedikėt e specializuar nė zėvendėsimin e pjesėve tė arteries rekomandojnė qė pjesėt zėvendėsuese duhet tė vijnė tė konservuara – pas njė pastrimi rrėnjėsor – nė njė thes plastik tė mbushur me akull dhe i mbyllur hermetikisht. Kėshtu pjesėt e zėvendėsuara tė arteries funksionojnė pas 6-12 orė pas operacionit.

Murgesha
29-04-04, 11:42
-A jemi tė programuar pėr tė vdekur nė njė moshė tė caktuar?

Periodikish gazetat tregojnė pėr vende tė largėta, tė izoluara nga pjesa tjetėr e botės, ku njerėzit jetojnė deri nė 150 vjet. Por nė njė ballafaqim mė tė saktė kėto supozime nuk gjejnė konfermim. Nė realitet, edhe pse ėshtė dokumentuar mbijetesa deri nė 115 vjet, pak persona jetojnė deri mbi 85 vjet. Kjo do tė thotė se jeta njerėzore mund tė jetė “e programuar” deri nė njė farė pike; pėrderisa genet (strukturat qelizore qė udhėheqin trashėgimimin) pėrmbajnė “instruksionet” pėr tė pushuar sė punuari pas njė periudhe kohe tė caktuar.

Shkencėtarėt kanė zbuluar , vlera mesatare tė analizave laboratorike, qė qelizat pushojnė sė prodhuari pasi tė jenė shumuar disa herė dhe qė cilėsia e qelizave prodhuese bie dalėngadalė.

Por – mund tė bėhet pyetja – shkenca moderne nuk ka arritur tė zgjasė jetėn njerėzore, duke treguar kėshtu se janė kushtet e ambientit dhe jo ato tė trashėgimisė qė pėrcaktojnė jetėgjatėsinė ?

Nuk ėshtė plotėsisht e saktė. Nė tė vėrtetė limiti - 85 vjet - ka mbetur konstant me kalimin e epokave tė ndryshme historike.

Mjeksia ka rritur jetėn mesatare, por nuk ka rritur kufirin e jetės. Me fjalė tė tjera, fėmijėt e lindur sot kanė mundėsi mė tė mėdha , sesa tė lindurit vite mė parė, pėr tė kapėrcyer fėmijėrinė e pėr tė mbijetuar nga aksidentet dhe infeksionet, por nuk kanė mundėsi mė tė mėdha pėr tė kalur kufirin e moshės prej 85 vjetėsh.

-Duke parė se genet pėrcaktojnė mplakjen, pėrse duhet tė shqetėsohemi pėr rregullat e jetės sė pėrditshme?

Njė person mund tė ketė potencial trashėgimie pėr tė jetuar gjatė, por njė aksident, njė sėmundje apo edhe ndonjė tjetėr faktor i mjedisit mund tė bllokojnė realizimin e kėtij objektivi.

Mund tė shkurtohet jeta personale edhe pėr shkak tė vesit tė duhanit, duke mos e mbajtur nėn kontroll tensionin ose duke ngrėnė nė mėnyrė tė tillė qė tė ndihmohet rritja e kolesterolit nė gjak. Mund tė parandalohet, pėrkundrazi, ulja e jetėgjatėsisė duke mbajtur njė peshė tė rregullt, nėse bėhen ushtrime fizike tė mjaftueshme dhe nese ndiqet njė rregull i jetės sė perditshme.

Ka shumė mundėsira, nė njė farė mėnyre, jetėgjatėsia vetėpersonale. Sikurse ka shkruar njė ekspert, brėnda disa kufinjve “mund tė zgjedhim tė mos mplakemi shpejt”.

Murgesha
29-04-04, 11:44
Armiku i fshehur brenda nesh

-Cili ėshtė shkaku i formimit tė kancerit?

Nuk njihet shkaku themelor i formimit tė kancerit malinj. Ka nga ata qė mendojnė se ai vjen si rrjedhojė e disa kushteve tė trashėguara tė sėmundjes ose nga disa kushte tė jashtme, si virus dhe/ose e pėrdorimit tė gjatė tė duhanit.

Nė tė vėrtetė, kanceri malinj nuk ėshtė i trashėgueshėm. Fakti qė tė afėrmit tanė mund tė kenė vuajtur nuk do tė thotė se ne jemi tė dispozuar qė tė kalojmė tė njėjtėn sėmundje; as edhe ekspozimi pėr njė kohė tė gjatė ndaj ‘helmit’ tė duhanit mund tė dėnojė me kėtė sėmundje (mjafton tė mendojmė tė gjithė ‘tė dashuruarit’ marrėzisht pas duhanit qė nuk janė sėmurur kurrė).

Sidoqoftė, asnjė substancė kancerogjene e veēuar nuk mund tė jetė shkaku direkt i kancerit; mundėsisht, provokon forma malinje vetėm nėse shkakton ndryshime kimike nė brendėsi tė ēelizave tė trupit, por disa herė as ky nuk ėshtė shkaku i formimit tė kancereve.

Deri mė sot, shkencėtarėt kanė identifikuar rreth 24 substanca kimike qė, nė kushte tė vėēanta, mund tė provokojnė kancerin nė trupin e njeriut. Kjo listė shtohet gjithnjė me vazhdimin e kėrkimeve qė bėhen dhe ajo pėrmbledh edhe mbeturinat industriale, tymin e makinave, helmeve te ndryshme bujqėsore dhe disa prej materialeve te ndėrtimit. Nė kėtė listė bėjnė pjesė edhe rrezet diellore, sidomos rrezet X dhe ato atomike. I njėjti opinion ėshtė edhe pėr viruset, edhe pse shumė kėrkues, tani pėr tani, refuzojnė tė pranojnė se ato janė njė ndėr shkaqet e formimit tė kancerit tek njeriu.

Nė disa prej formave malinje, sidomos ata qė prekin gjiun, hormonėt mund tė jenė ndėr faktorėt e rastėsishėm. Tipa tė tjerė tė kancerit, duke pėrfshirė kėtu ato tė gojės (dhe tė buzės) ndodh qė tė zhvillohen pas njė periudhe tė gjatė irritimi kronik qė shkaktohet nga proteza jo tė pėrshtatshme (ose nga vesi pėr tė mbajtur cigaren e ndezur midis buzėve dhe jo midis gishtėrinjve).

Murgesha
29-04-04, 11:45
-Si kurohet kanceri?

Mėnyrat mė tė tė pėrdorshme pėr kurimin e kancerit janė kirurgjia, rrezatimi dhe kemioterapia. Kohėt e fundit ėshtė bėrė njė hap pėrpara nė kirurgji falė rrezeve lazer, qė duke mundur tė pėrdoren direkt nė mėnyrė shumė tė saktė, parandalojnė infektimin e qelizave tė shėndosha. Njė teknikė tjetėr e re ėshtė criochirurgia, qė pėrdor tė ftohtin nė vend tė bisturisė. Kjo mėnyrė operimi pengon gjithashtu edhe rrjedhjen e gjakun duke reduktuar kėshtu mundėsinė e pėrhapjes sė kancerit nėpėmjet qarkullimit tė gjakut.

Nė tė kaluarėn janė bėrė shumė eksperimente tė ndryshme pėr tė zbuluar ilaēin pėr shėrimin e kancerit. Nė ditėt e sotme vihen nė pėrdorim edhe metoda tė ndryshme kompiuteristike pėr t’ia arritur kėtij qėllimi. Njė zbulim I ri ėshtė prezantuar nga ‘antikorpet monoklonale’, ose produkte spontane tė brojtjes sė njeriut, tė krijuara posaēėrisht pėr njė tip tė veēantė kanceri qė injektohen tek pacientėt. Kjo mėnyrė si dhe tė tjera premtojnė shumė pėr tė ardhmen por rezultatet e tyre reale duhen ende provuar. "

hana
02-05-04, 14:57
Pse uniforma e kirurgeve eshte jeshile?

Eshte vene re nga psikoanaliste se ngjyra jeshile jep nje efekt qetesues te pacientet dhe mund te ndihmoje ne sherimin e tyre.per kete arsye shume mjeke dhe kirurge veshin uniforme jeshile si dhe dhomat ku rrine pacientet i lyejne jeshile.jeshilja do te thote paqe,qetesi pasterti dhe njeshmeri me natyren.
Gjithashtu ngjyra jeshile eshte komplementare ete kuqes. Kirurgeve u duhet qe gjate nje operacioni te rrine per ore te tera duke pare gjakun( i kuq) dhe kjo gje ben qe pas nje kohe te gjate te kene probleme per te dalluar ngjyrat.Dhe duke krijuar uniformat jeshile syri arrin te mos lodhet dhe te dalloj te kuqen nga jeshilja.


Truri dhe Ēokollata


Nė vitin 1982, dy psiko-farmakologė, Dr. Majkėll Libovic (Michael Liebowitz) dhe Dr. Donald Klajn (Donald Klein), dhanė njė shpjegim pse njerėzit e mėrzitur pėr ēėshtje dashurie u futen ēokollatave me turinj. Gjatė punės sė tyre me gra qė kėrkonin vazhdimisht stimulime emocionale dhe qė mė pas kalonin nė depresion, ata zbuluan qė tė gjitha kishin njė gjė tė pėrbashkėt nė gjendjen e tyre tė depresionit; tė gjitha, pa asnjė pėrjashtim, hanin sasi tė mėdha ēokollate. Ata spekulluan qė ky fenomen kishte lidhje me kimikatin feniletilaminė (FEA), i cili na bėn tė ndjejmė pasionet qė i shoqėrojmė me rėnien nė dashuri, njė ndjesi e ngjashme me atė tė amfetaminės. Por kur merr fund emocioni i dashurisė, truri nuk prodhon mė FEA, dhe ne vazhdojmė tė kėrkojmė atė ndjesi, shpejtėsinė emocionale tė kimikatit. Ku mund ta gjesh me shumicė kėtė kimikat dashuri-nxitės? Tek ēokollata. Kėshtu ėshtė e mundur qė disa njerėz hanė ēokollatė me shumicė sepse prodhon tė njėjtėn ndjesi kėnaqėsie qė gėzojmė kur jemi nė dashuri.

turisti
28-07-04, 14:19
Ju pershendes krejtve.Ēokollata eshte shume e dobishme dhe e preferuar nga 100gr ne dite kunder stresit,gjithashtu ne kombinim me birren tek grat te cilat pas lindjes se foshnjes kan mberur pa qumesht.Ndikimi negativ:trashja,mos pajtimi i stomatologeve,dobesimi i kuletes dhe xhelozia e rrethines. :wink:

KriSTaL
06-12-04, 10:51
Sa ujė harxhojmė?


Kur prishet ujėsjellėsi apo kur jemi tė etur, atherė jemi tė vetėdijshėm se sa jemi tė varur prej ujit. Numrat qė pasojnė tregojnė se sa ujė na nevojitet. Sasia mesatare ditore nė shtėpi pėr banorė sillet rreth 200 deri 300 litra. Prej tyre 20 % (40 deri 60 litra) harxhohen pėr pastrim, 40 % (80 deri 120 litra pėr higjienė personale, 10 deri 20 % (rreth 25 litra) pėr lajren e rrobave, 1 deri 2 % (rreth 2.5 litra) pėr pastrimin e enėve, kurse sasia tjetėr pėr ujitjen e kopshtit, larjen e automobilit...

Al_Ghasali
07-12-04, 23:00
Tė zgjohesh me aromėn e agimit



Thotė Allahu i madhėruar: “Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės dhe duke bėrė lutjen (namazin) e agimit. Vėrtet, lutja e agimit ėshtė e dėshmuar”. (Isra; 78) Kurani fisnik nxit tė zgjuarit herėt nė mėngjes, po ashtu dhe Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ku thotė: “Ymetit tim i ėshtė dhėnė begati nė tė zgjuarit herėt”. Ndėrsa nė njė hadith tjetėr i Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Dy rekatet e sabahut janė mė tė vlefshme se dynjaja dhe ēka nė tė”. Pėr tė lehtėsuar ngritjen herėt, Pejgamberi, alejhi selam, urdhėroi qė tė mos bėhen vizita pas namazit tė darkės (jacisė) duke thėnė: “Mos u grumbulloni pas namazit tė jacisė, veēse pėr tė kėrkuar dije”

( "I Dėrguari i Allahut e ndaloi gjumin para jacisė, kurse e ndaloi bisedėn pas saj", “perla tė urtėsisė”, hadithi nr.930, transmeton: Taberani, sh.r.)

Me ngritjen herėt nė agim njeriu ka dhe shumė dobi nga ana shėndetsore, prej tyre:

1. Nė agim, gazi i ozonit (O3) gjendet nė pėrqindjen mė tė lartė nė atmosferė, mė pas vjen duke u pakėsuar gradualisht derisa humbet plotėsisht me lindjen e diellit. Kohėt e fundit ėshtė zbuluar se gazi i ozonit -njė nga izotopet e oksigjenit qė gjendet nė shtresat e larta tė atmosferės pėr tė mbrojtur tokėn nga disa rreze tė dėmshme- gjatė agimit zbret nė shtresat e poshtme qė rrethojnė tokėn dhe ngrihet pėrsėri lartė kur lind dielli. Mjekėt janė ēuditur nga efektet shėruese tė kėtij gazi. Ai shėron shumė sėmundje psiqike dhe fizike pa dhėnė asnjė efekt anėsor. Gazi i ozonit ndikon pozitivisht nė sistemin nervor, ai gjallėron aktivitetin mendor dhe atė fizik, dukė e ēuar nė nivelin mė tė lartė. Ėshtė vėrtetuar se injektimi i ozonit nė trupin e njeriut mund ti japė atij njė gjallėri tė jashtzakonshme dhe njė gėzim tė madh. Pėr kėtė arsye kush zgjohet herėt nė agim dhe thith ajrin e pastėr, pėrjeton njė gjėndje tė veēantė dhe ndjen njė kėnaqėsi qė nuk arrin ta ndiejė nė asnjė orė tjetėr tė ditės apo tė natės.

2. Kur dielli sapo ka lindur, rrezet e tij kanė afėrsisht ngjyrė tė kuqe. Dihet ndikimi i kėtyre rrezeve nė gjallėrimin e aktivitetit fizik dhe atij mendor. Gjithashtu rrezet ultraviolet nė kėtė kohė janė me pėrqindjen mė tė lartė, kėto rreze ndihmojnė nė prodhimin e vitaminės D, e domosdoshme pėr zhvillimin e trupit.

3. Zgjimi herėt ndėrpret gjumin e gjatė. Ėshtė zbuluar se njerėzve qė zakonisht flenė shumė iu shfaqen sėmundje tė zemrės, e veēanėrisht bllokimi i enėve tė gjakut (ATHEROSCLEROSIS), e kjo rrit mundėsinė e shfaqjes sė sėmundjes sė astmės. Gjumi s’ėshtė gjė tjetėr veēse pushim total, nėse zgjat shumė ai shkakton ngrirjen e lėndėve dhjamore nė arterjet e zemrės. E mbrojtja prej kėtyre sėmundjeve ėshtė njė prej dobive qė kanė besimtarėt qė ngrihen nė thellėsi tė natės pėr tė adhuruar Zotin e tyre e pėr tu lutur. Thotė Allahu i madhėruar: “Dhe qė pėr hir tė Zotit tė tyre natėn e kalojnė duke i bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė (falen)”. (El Furkan: 64). Gjithashtu thotė i Lartėsuari nė Suren Muzemil duke lavdėruar adhurimin e natės: “E s'ka dyshim se aktiviteti i natės ėshtė fuqizues dhe fjalė mė e qartė”. (Muzemil: 6). E aktiviteti i natės s’ėshtė gjė tjetėr veēse tė ēuarit pas gjumit.

4. Ėshtė vėrtetuar shkencėrisht se pėrqindja mė e madhe e kortizonit nė gjak gjendet nė mėngjes ku arrin nga 7 deri ne 22 mikrogram/100 ml plazėm, ndėrsa pėrqindja mė e vogėl gjendet nė darkė, ku arrin nė mė pak se 7 mikrogram/100 ml plazėm. Dihet se kortizoni ėshtė lėnda qė nxit veprimtaritė e trupit dhe rrit metabolizmin e tij. Ai shton pėrqindjen e sheqerit nė gjak duke i dhėnė trupit energjinė e nevojshme pėr aktivitetin e tij normal. Prej kėtu gjejmė se muslimani i kapur pas mėsimeve kuranore ėshtė i veēantė. Ai zgjohet herėt nė agim dhe e nis ditėn e re me seriozitet dhe gjallėri, kryen punėt e tija nė orėt e para tė ditės ku aftėsitė e tij mendore, shpirtėrore dhe fizike janė nė shkallėn mė tė lartė, e kjo ēon nė shumfishimin e frytdhėnies. E gjithė kjo nė njė botė ku mbizotėron gėzimi dhe ēiltėrsia.

Tė mendojmė sikur kėto mėsime tė kenė zbatim masiv, atėherė shoqėria muslimane do tė jetė shoqėri e dalluar dhe unike. E ajo ēka e dallon mė sė shumti kėtė shoqėri, ėshtė se jeta nė tė nis herėt nė agim. Ue la haule ue la kuuete ila bil- lah.

Al_Ghasali-Deutschland

K-man
08-12-04, 05:22
Tė zgjohesh me aromėn e agimit



Thotė Allahu i madhėruar: “Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės dhe duke bėrė lutjen (namazin) e agimit. Vėrtet, lutja e agimit ėshtė e dėshmuar”. (Isra; 78) Kurani fisnik nxit tė zgjuarit herėt nė mėngjes, po ashtu dhe Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ku thotė: “Ymetit tim i ėshtė dhėnė begati nė tė zgjuarit herėt”. Ndėrsa nė njė hadith tjetėr i Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Dy rekatet e sabahut janė mė tė vlefshme se dynjaja dhe ēka nė tė”. Pėr tė lehtėsuar ngritjen herėt, Pejgamberi, alejhi selam, urdhėroi qė tė mos bėhen vizita pas namazit tė darkės (jacisė) duke thėnė: “Mos u grumbulloni pas namazit tė jacisė, veēse pėr tė kėrkuar dije”

( "I Dėrguari i Allahut e ndaloi gjumin para jacisė, kurse e ndaloi bisedėn pas saj", “perla tė urtėsisė”, hadithi nr.930, transmeton: Taberani, sh.r.)

Me ngritjen herėt nė agim njeriu ka dhe shumė dobi nga ana shėndetsore, prej tyre:

1. Nė agim, gazi i ozonit (O3) gjendet nė pėrqindjen mė tė lartė nė atmosferė, mė pas vjen duke u pakėsuar gradualisht derisa humbet plotėsisht me lindjen e diellit. Kohėt e fundit ėshtė zbuluar se gazi i ozonit -njė nga izotopet e oksigjenit qė gjendet nė shtresat e larta tė atmosferės pėr tė mbrojtur tokėn nga disa rreze tė dėmshme- gjatė agimit zbret nė shtresat e poshtme qė rrethojnė tokėn dhe ngrihet pėrsėri lartė kur lind dielli. Mjekėt janė ēuditur nga efektet shėruese tė kėtij gazi. Ai shėron shumė sėmundje psiqike dhe fizike pa dhėnė asnjė efekt anėsor. Gazi i ozonit ndikon pozitivisht nė sistemin nervor, ai gjallėron aktivitetin mendor dhe atė fizik, dukė e ēuar nė nivelin mė tė lartė. Ėshtė vėrtetuar se injektimi i ozonit nė trupin e njeriut mund ti japė atij njė gjallėri tė jashtzakonshme dhe njė gėzim tė madh. Pėr kėtė arsye kush zgjohet herėt nė agim dhe thith ajrin e pastėr, pėrjeton njė gjėndje tė veēantė dhe ndjen njė kėnaqėsi qė nuk arrin ta ndiejė nė asnjė orė tjetėr tė ditės apo tė natės.

2. Kur dielli sapo ka lindur, rrezet e tij kanė afėrsisht ngjyrė tė kuqe. Dihet ndikimi i kėtyre rrezeve nė gjallėrimin e aktivitetit fizik dhe atij mendor. Gjithashtu rrezet ultraviolet nė kėtė kohė janė me pėrqindjen mė tė lartė, kėto rreze ndihmojnė nė prodhimin e vitaminės D, e domosdoshme pėr zhvillimin e trupit.

3. Zgjimi herėt ndėrpret gjumin e gjatė. Ėshtė zbuluar se njerėzve qė zakonisht flenė shumė iu shfaqen sėmundje tė zemrės, e veēanėrisht bllokimi i enėve tė gjakut (ATHEROSCLEROSIS), e kjo rrit mundėsinė e shfaqjes sė sėmundjes sė astmės. Gjumi s’ėshtė gjė tjetėr veēse pushim total, nėse zgjat shumė ai shkakton ngrirjen e lėndėve dhjamore nė arterjet e zemrės. E mbrojtja prej kėtyre sėmundjeve ėshtė njė prej dobive qė kanė besimtarėt qė ngrihen nė thellėsi tė natės pėr tė adhuruar Zotin e tyre e pėr tu lutur. Thotė Allahu i madhėruar: “Dhe qė pėr hir tė Zotit tė tyre natėn e kalojnė duke i bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė (falen)”. (El Furkan: 64). Gjithashtu thotė i Lartėsuari nė Suren Muzemil duke lavdėruar adhurimin e natės: “E s'ka dyshim se aktiviteti i natės ėshtė fuqizues dhe fjalė mė e qartė”. (Muzemil: 6). E aktiviteti i natės s’ėshtė gjė tjetėr veēse tė ēuarit pas gjumit.

4. Ėshtė vėrtetuar shkencėrisht se pėrqindja mė e madhe e kortizonit nė gjak gjendet nė mėngjes ku arrin nga 7 deri ne 22 mikrogram/100 ml plazėm, ndėrsa pėrqindja mė e vogėl gjendet nė darkė, ku arrin nė mė pak se 7 mikrogram/100 ml plazėm. Dihet se kortizoni ėshtė lėnda qė nxit veprimtaritė e trupit dhe rrit metabolizmin e tij. Ai shton pėrqindjen e sheqerit nė gjak duke i dhėnė trupit energjinė e nevojshme pėr aktivitetin e tij normal. Prej kėtu gjejmė se muslimani i kapur pas mėsimeve kuranore ėshtė i veēantė. Ai zgjohet herėt nė agim dhe e nis ditėn e re me seriozitet dhe gjallėri, kryen punėt e tija nė orėt e para tė ditės ku aftėsitė e tij mendore, shpirtėrore dhe fizike janė nė shkallėn mė tė lartė, e kjo ēon nė shumfishimin e frytdhėnies. E gjithė kjo nė njė botė ku mbizotėron gėzimi dhe ēiltėrsia.

Tė mendojmė sikur kėto mėsime tė kenė zbatim masiv, atėherė shoqėria muslimane do tė jetė shoqėri e dalluar dhe unike. E ajo ēka e dallon mė sė shumti kėtė shoqėri, ėshtė se jeta nė tė nis herėt nė agim. Ue la haule ue la kuuete ila bil- lah.

Al_Ghasali-Deutschland

ou haver, kjo kategori eshte per kuriozitete mjekesore, qe dmth qka shkenca thot e jo kurani. se nese shikon ti programe shkencore rreth njeriut, elektricitetit, etj, kurre nuk permendet zoti! mendo pak.

Al_Ghasali
08-12-04, 14:58
yes mr amerikanos :wink:

4peace
08-12-04, 17:34
Tė zgjohesh me aromėn e agimit



Thotė Allahu i madhėruar: “Fale namazin kur zbret (nga zeniti) dielli, e deri nė errėsirėn e natės dhe duke bėrė lutjen (namazin) e agimit. Vėrtet, lutja e agimit ėshtė e dėshmuar”. (Isra; 78) Kurani fisnik nxit tė zgjuarit herėt nė mėngjes, po ashtu dhe Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ku thotė: “Ymetit tim i ėshtė dhėnė begati nė tė zgjuarit herėt”. Ndėrsa nė njė hadith tjetėr i Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Dy rekatet e sabahut janė mė tė vlefshme se dynjaja dhe ēka nė tė”. Pėr tė lehtėsuar ngritjen herėt, Pejgamberi, alejhi selam, urdhėroi qė tė mos bėhen vizita pas namazit tė darkės (jacisė) duke thėnė: “Mos u grumbulloni pas namazit tė jacisė, veēse pėr tė kėrkuar dije”



( "I Dėrguari i Allahut e ndaloi gjumin para jacisė, kurse e ndaloi bisedėn pas saj", “perla tė urtėsisė”, hadithi nr.930, transmeton: Taberani, sh.r.)



Me ngritjen herėt nė agim njeriu ka dhe shumė dobi nga ana shėndetsore, prej tyre:




1. Nė agim, gazi i ozonit (O3) gjendet nė pėrqindjen mė tė lartė nė atmosferė, mė pas vjen duke u pakėsuar gradualisht derisa humbet plotėsisht me lindjen e diellit. Kohėt e fundit ėshtė zbuluar se gazi i ozonit -njė nga izotopet e oksigjenit qė gjendet nė shtresat e larta tė atmosferės pėr tė mbrojtur tokėn nga disa rreze tė dėmshme- gjatė agimit zbret nė shtresat e poshtme qė rrethojnė tokėn dhe ngrihet pėrsėri lartė kur lind dielli. Mjekėt janė ēuditur nga efektet shėruese tė kėtij gazi. Ai shėron shumė sėmundje psiqike dhe fizike pa dhėnė asnjė efekt anėsor. Gazi i ozonit ndikon pozitivisht nė sistemin nervor, ai gjallėron aktivitetin mendor dhe atė fizik, dukė e ēuar nė nivelin mė tė lartė. Ėshtė vėrtetuar se injektimi i ozonit nė trupin e njeriut mund ti japė atij njė gjallėri tė jashtzakonshme dhe njė gėzim tė madh. Pėr kėtė arsye kush zgjohet herėt nė agim dhe thith ajrin e pastėr, pėrjeton njė gjėndje tė veēantė dhe ndjen njė kėnaqėsi qė nuk arrin ta ndiejė nė asnjė orė tjetėr tė ditės apo tė natės.




2. Kur dielli sapo ka lindur, rrezet e tij kanė afėrsisht ngjyrė tė kuqe. Dihet ndikimi i kėtyre rrezeve nė gjallėrimin e aktivitetit fizik dhe atij mendor. Gjithashtu rrezet ultraviolet nė kėtė kohė janė me pėrqindjen mė tė lartė, kėto rreze ndihmojnė nė prodhimin e vitaminės D, e domosdoshme pėr zhvillimin e trupit.



3. Zgjimi herėt ndėrpret gjumin e gjatė. Ėshtė zbuluar se njerėzve qė zakonisht flenė shumė iu shfaqen sėmundje tė zemrės, e veēanėrisht bllokimi i enėve tė gjakut (ATHEROSCLEROSIS), e kjo rrit mundėsinė e shfaqjes sė sėmundjes sė astmės. Gjumi s’ėshtė gjė tjetėr veēse pushim total, nėse zgjat shumė ai shkakton ngrirjen e lėndėve dhjamore nė arterjet e zemrės. E mbrojtja prej kėtyre sėmundjeve ėshtė njė prej dobive qė kanė besimtarėt qė ngrihen nė thellėsi tė natės pėr tė adhuruar Zotin e tyre e pėr tu lutur. Thotė Allahu i madhėruar: “Dhe qė pėr hir tė Zotit tė tyre natėn e kalojnė duke i bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė (falen)”. (El Furkan: 64). Gjithashtu thotė i Lartėsuari nė Suren Muzemil duke lavdėruar adhurimin e natės: “E s'ka dyshim se aktiviteti i natės ėshtė fuqizues dhe fjalė mė e qartė”. (Muzemil: 6). E aktiviteti i natės s’ėshtė gjė tjetėr veēse tė ēuarit pas gjumit.



4. Ėshtė vėrtetuar shkencėrisht se pėrqindja mė e madhe e kortizonit nė gjak gjendet nė mėngjes ku arrin nga 7 deri ne 22 mikrogram/100 ml plazėm, ndėrsa pėrqindja mė e vogėl gjendet nė darkė, ku arrin nė mė pak se 7 mikrogram/100 ml plazėm. Dihet se kortizoni ėshtė lėnda qė nxit veprimtaritė e trupit dhe rrit metabolizmin e tij. Ai shton pėrqindjen e sheqerit nė gjak duke i dhėnė trupit energjinė e nevojshme pėr aktivitetin e tij normal. Prej kėtu gjejmė se muslimani i kapur pas mėsimeve kuranore ėshtė i veēantė. Ai zgjohet herėt nė agim dhe e nis ditėn e re me seriozitet dhe gjallėri, kryen punėt e tija nė orėt e para tė ditės ku aftėsitė e tij mendore, shpirtėrore dhe fizike janė nė shkallėn mė tė lartė, e kjo ēon nė shumfishimin e frytdhėnies. E gjithė kjo nė njė botė ku mbizotėron gėzimi dhe ēiltėrsia.



Tė mendojmė sikur kėto mėsime tė kenė zbatim masiv, atėherė shoqėria muslimane do tė jetė shoqėri e dalluar dhe unike. E ajo ēka e dallon mė sė shumti kėtė shoqėri, ėshtė se jeta nė tė nis herėt nė agim. Ue la haule ue la kuuete ila bil- lah.


Meqe askund nuk hasa ne ndonje paragraf qe lejon vetemse shkrime te nje grupi te caktuar, mendoj se tema e hapur nga Al-Ghazali, ne asnje pike nuk i shmanget temes se hapur. Ndaj, si e tille, e meriton nje perseritje nga une.



Cdo te mire!

K-man
09-12-04, 05:27
shkruj per medicinen si shkence, e lej pallavrat e zakonshme

Al_Ghasali
09-12-04, 09:24
shkruj per medicinen si shkence, e lej pallavrat e zakonshme

Aman bre ti "K(osovo)-man, pse po reagon pa lidhje, a nuk te pershtatet se Zoti na dregon vet me ajete shkencore kete mrekulli qe na vete njerzia e kemi vertetuar me nje shembull qe e paraqita ketu :?:

Pse po nuk e lexon me kujdes se cka paraqita edhe ta studijosh vete a perputhet kjo vertetim a jo.

Por menjeher e bllokoni dicka pse permendet ZOTI.

Cdo gje ka dicka te verteten, por edhe Filozof te jeshe duhet me e studijuar, a jo me ignuruar pa asnje komentimi.

Une desha vetem te ju dregoj sepse kemi edhe te dhena te mrekullushem ne Kuran me lidhjen e ajrit te agimit, korioziteti ketu eshte :idea: , qe shkenca sote e shqarone, se cfare dobi ka njeriu dhe leke nga ana e medicines "Ajri i Agimit". Kurgje tjeter :!:

mire mbecim

Al_Ghasali-Deutschland

Engjellushja
09-12-04, 09:35
Duke parė se genet pėrcaktojnė mplakjen, pėrse duhet tė shqetėsohemi pėr rregullat e jetės sė pėrditshme?

Njė person mund tė ketė potencial trashėgimie pėr tė jetuar gjatė, por njė aksident, njė sėmundje apo edhe ndonjė tjetėr faktor i mjedisit mund tė bllokojnė realizimin e kėtij objektivi.

Mund tė shkurtohet jeta personale edhe pėr shkak tė vesit tė duhanit, duke mos e mbajtur nėn kontroll tensionin ose duke ngrėnė nė mėnyrė tė tillė qė tė ndihmohet rritja e kolesterolit nė gjak. Mund tė parandalohet, pėrkundrazi, ulja e jetėgjatėsisė duke mbajtur njė peshė tė rregullt, nėse bėhen ushtrime fizike tė mjaftueshme dhe nese ndiqet njė rregull i jetės sė perditshme.

Ka shumė mundėsira, nė njė farė mėnyre, jetėgjatėsia vetėpersonale. Sikurse ka shkruar njė ekspert, brėnda disa kufinjve “mund tė zgjedhim tė mos mplakemi shpejt”.

Por keni harruar se Njeriu mund t mplaket, edhe pa asnje arsye ose t semuhet pa pir duahanin etj...Erbkrankheit thiret, ka pasur njerz c se kan pir duhani kurr, dhe kjan ngren gjera t shendeshta por prap jan t smuar, sepse kan smundjen c ka pasur n Familje me rrall "Generation" E per ket mir esht kur thua: Por – mund tė bėhet pyetja – shkenca moderne nuk ka arritur tė zgjasė jetėn njerėzore, duke treguar kėshtu se janė kushtet e ambientit dhe jo ato tė trashėgimisė qė pėrcaktojnė jetėgjatėsinė se 1.Shkencėtarėt kanė zbuluar , vlera mesatare tė analizave laboratorike, qė qelizat pushojnė sė prodhuari pasi tė jenė shumuar disa herė dhe qė cilėsia e qelizave prodhuese bie dalėngadalė por dhe jo m shum dhe 2. Mendja e shendosh dhe " genet pėrcaktojnė mplakjen.....se jo tjeter.....

Ju pershendes :wink:

ARVANITI
21-06-05, 12:24
shkruj per medicinen si shkence, e lej pallavrat e zakonshme

Gjithashtu...


Kjo eshte teme serioze, dhe jo per fene. Shko tek fej adhe shkruji te gjitha keto gjera.

ARVANITI
21-06-05, 12:26
Alpet, klima e papėrsėritshme e Mesdheut


Relievi i Shqipėrisė ėshtė kryesisht malor, por ky lloj turizmi ėshtė shumė pak i pėrhapur nė vend, sidomos pas viteve ’90. Alpet shqiptare mbeten njė nga vendet e pashkelura nga turistėt. Sipas specialistėve kurora e vargmaleve tė para alpine u formuan nga mbarimi i jurasikut, ndėrsa gjatė erės kenozoike u shpejtua procesi malformues nė tėrėsinė, atyre qė quhen ndryshe Albanide, pra alpet shqiptare. Lartėsia mesatare e relievit ėshtė 708 metra, ose 2 herė mė e lartė se mesatarja e Europės. Lartėsia me e madhe qė gjenden nė Alpet shqiptare ėshtė ajo e Korabit me 2751 metra mbi nivelin e detit, e cila pozicionohet nė Lindje tė Apleve. Klima nė kėto lartėsi ėshtė e papėrsėritshme. Korabi, ėshtė mali i Perėndive pėr shqiptarėt, aty ata kanė gdhendur njė pjesė tė kulturės sė tyre tė trashėguar prej shekujve. Aty edhe gjatė stinės sė verės, mund tė shohėsh borė dhe copa akulli, ndėrkohė qė ujėrat e formuara nga shkrirja e akujve, derdhen nėpėr shkėmbijtė e thepisur. Nderkohe vargmalet e shumta qe rrjedhim ne Jug te vendit deri ne brigdet, kane peisazhe te paperseritshme me kanione te thepisur dhe lumenj qe depertojne ne ujedhesat e fshehura nen shkembinj.


*****

Naki
19-03-06, 21:00
Si funksionon trupi gjatė ditės?
http://www.dodadent.net/foto/ora.JPG
Koha mė e mirė pėr mėsim - memoria nė top formė ėshtė nė mėngjes. Mirėpo, gjithēka qė keni mėsuar gjatė kėsaj kohe, duhet qė ta pėrsėrisni pas dreke nėse dėshironi tė i kujtoni edhe pas njė jave.

Koha pėr ushtrime - ushtrimet duhet tė rezervohen pasdite, sepse asgjė nuk do tė pėrfitoni nga ngritja e peshave nė mėngjes, sado qė tė mundoheni.
Darka e shijshme - asnjėherė mos rezervoni darkėn nė restoran nė orėt e vona, sepse shqisat e shijes dhe nuhatjes funksionojnė mė sė miri nė mes orėve 17 dhe 19.

Gėzuar! - duhet t'i shmangeni veseve qė nė orėt e vona tė zbrazni frigoriferin, sepse lukthi natėn punon mė pak.
Gjumi - lodhemi nė mes orėve 13 dhe 14. "minipauzat" natyrore tė organizmit janė rreth 9 dhe 15. Nuk ėshtė e ēuditshme kur fleni nė autobus gjatė kthimit nga puna.

Pastrimi dhėmbėve - gjatė ditės gjėndrat e brendshme nė gojė tajojnė tretje alkaline e cila shkatrron bakterjet. Mirėpo, ajo nuk prodhohet nė mesnatė dhe rreth orės 6. Pėr kėtė, mos harroni t'i pastroni dhėmbėt para se tė fleni.

Koha ėshtė pėr tė fjetur - kėshillohet tė shkohet nė krevat para mesnatės, pasi qelizat e lėkurės regjenerohen nė mes orės 23 dhe 11 (vetėm nėse flejmė). Ndėrsa thonjtė dhe flokėt rriten mė shpejtė nė mes orės 16 dhe 18.

Naki
09-05-06, 20:34
Shikimi i TV nė moshėn fėminore zvoglon koncentrimin


http://www.dodadent.net/foto/tvchild.jpg
Nėse fėmijėt nė moshėn prej 1 deri 3 vjet shikojnė program televiziv, ėshtė pėrqindje e madhe qė ata tė kenė problem me koncentrimin nė moshėn prej 7 viteve.

Kėto janė rezultate tė njė hulumtimi tė publikuara nė revistėn "Pediatrics", tė cilėn e pubikon Akademia Amerikane e Pediatrisė.
Kėto hulumtime janė bėrė nė 2500 fėmijė dhe tregon se dėmet e shikimi tė tepėrt tė TV-sė, mund tė jenė edhe mungesa e koncentrimit.
Fėmijėt me moshė prej njė viti kishin shikuar TV mesatarisht rreth 2.2 orė TV program nė ditė kurse fėmijėt trevjeēar kishi shikuar mesatarisht rreth 3.6 orė nė ditė.
Disa fėmijė kishin qėndruar edhe rreth 12 orė para ekraneve televizive.
Frederick Zimmerman, njėri nga autorėt e kėtij hulumtimi, thotė se ėshtė e pamundur tė vėrtetohet se sa kohė e qėndrimit para TV nė ditė mund tė lėrė pasoja. "Ēdo orė do tė thotė rrezik" tha ai.
Nė SHBA rreth 3 deri 5 % e fėmijėve ėshtė vėrejtur zvoglim tė koncentrimit, vėshtirėsi nė organizim dhe sjellje impulsive. Kėto ērregullime ėshtė vėshtirė tė vėrehen nė moshat mė tė reja se 7 vite.
Autorėt theksojnė se hulumtimi ka disa kufizime tė caktuara pasi tė dhėnat e kohės sė qėndrimit para TV i kanė shėnuar prindėrit. Pėrveē kėsaj nuk mund tė vėrtetohet se a kanė pasur ndonjė ērregullim nė koncentrim tė cilėt i kanė sjelė deri te ajo qė ata tė shikojnė shumė TV.

Naki
09-05-06, 20:38
Inteligjenca e lidhur me peshėn e lindjes
http://www.dodadent.net/foto/inteligjenca.JPG

Foshnjet tė cilat peshojnė mė shumė gjatė lindjes kanė pėrparėsi nė zhvillimin e inteligjencės mė vonė gjatė fėmijėrisė, tregojnė studimet e fundit

Kjo ėshtė me siguri pėr shkak se foshnjat mė tė rėnda janė mė tė ushqyera nė momentet kyēe nė fazat fetale. Studimet tjera kanė treguar se pesha e vogėl e lindjes ėshtė e lidhur me zhvillim tė pakėt mental. Foshnjat e lindura para kohe janė mė tė predispozuara rrezikut qė tė lindin me peshė tė vogėl. Mirėpo, studimet e fundit, tė publikuara nė "Revistėn britaneze tė mjeksisė", sygjeron se pesha e vogėl e lindjes ėshtė e lidhur me inteligjencėn.
Njė ekip nga qendra pėr studime epidemiologjike urbanistike nė New York ka vėzhguar 3.484 foshnje tė lindura tė lindura ndėrmjet viteve 1959 dhe 1966. Pesha e tyre e lindjes ishte nga 1.500 deri 4.000 gram, kurse koeficienti i inteligjencės (IQ) ėshtė testuar 7 vite mė vonė. Nė pėrgjithsi, pesha mė e madhe e lindjes ka shėnuar dhe njė rritje tė lehtė tė IQ. Dallimi nė mes tė foshnjeve me peshė mė tė vogėl se 2.5 kg me ata mbi 4 kg ishte 10 poena tė IQ. Kėta autorė tė studimit thonė: Edhe pse variacioni i koeficientit tė inteligjencės ėshtė i lidhur me peshėn e lindjes brenda peshės normale tė lindjes ėshtė shumė e vogėl dhe e pavlefshme pėr individualė, rezultatet e marra janė shumė tė rėndėsishėm pėr nivelin e tėrė popullatės.

Naki
10-05-06, 21:36
Studimet mė tė reja mbi rrezikun e telefonave mobil
http://www.dodadent.net/foto/mobil.jpg

Pėrdorimi i telefonave mobil nuk rrit rrezikun pėr kancer, sė paku pėr 10 vitet e para, tregojnė hulumtimet mė tė reja tė bėra.
Disa hulumtime tė hershme kanė sygjeruar se pėrodrimi i telefonit mobil rritė rrezikun pėr zhvillimin e tumorit nė nervin tė cilin lidhė veshin dhe trurin.
Nė hulumtimim mė tė ri tė shkenctarėve britanez nga Institute of Cancer research janė pėrdorur tė dhėnat e 4231 personave nga 5 shtete europiane - Britani e madhe, Danimarkė, Finlandė, Suedi dhe Norvegji.
Ėshtė konstatuar se pas 10 viteve tė para nuk ekziston kurrfarė lidhje ndėrmjet pėrdorimit tė telefonit mobil (pa marrė paraqysh ato analog, digjital apo edhe aparateve hands-free) me rritje tė rrezikut pėr sėmundje nga kanceri.
Kėta shkenctarė edhe mė tej kėshillojnė tė kufizohet pėrdorimi i telefonit mobil.
Pėr tė dhėnė pėrfundime definitive pėr dėmet eventuale tė kėtyre aparatece duhe tė pritet ende, thonė kėta shkenctarė.

Naki
10-05-06, 21:45
Video lojėrat bėjnė fėmijėt e trashė dhe agresiv
http://www.dodadent.net/foto/videmogamekids.jpg

Skenctarėt Suedez kanė vėrtetuar njė gjė ēka mund edhe tė paramendohet: lojrat nė kompjuter mund tė kenė efekt shumė tė keq nė rritjen e fėmijės.
Nė kohėn e fundit nė mediume shumė shpesh po shkruhet rreth efekteve anėsore tė lojėrave agresive. Njė gjė tė tillė ndodh shpesh edhe me lojėn "Vice City" ku janė shėnuar incidente tė shumta, qė ka ndikuar loja agresive me armė.
Analizėn tė cilėn e kishin bėrė shkenctarėt (ndėr tė cilėn kishte edhe psikiatėr fėmijėsh) do tė shfaqet nė dokumentarin e quajtur "Deadly Game".
Citatet ndėr tė cilat pėrmenden ėshtė edhe ajo e kandidatin demokrat pėr kryetarė tė SHBA-sė, Joseph Liberman, i cili lojėn "Grand Theft Auto" e ka pėrshkaur si tė tmerrshme.
"Luajtja e video lojėrave ėshtė brengosėse sepse lojtarėt ushtrojnė skenarin tė cilin mund ta shprehin nė jetėn e pėrditshme" tha Michael Rich, njė anėtarė i Akademisė Pediatrike nė Amerikė.
Me kėtė nuk pajtohet njė lojtar 16 vjeēar Suedez Gustav Niel-Berggren. "Tė gjuash dikend nė lojė ėshtė si tė japėsh gol nė ndonjė ndeshje futbolli" tha ai.
Tregu i video lojėrave nė Amerikė ka vlerė prej 10 miliardė dollarė.

Naki
29-05-06, 11:23
“Jo gjithmonė e keqja vjen pėr keq”. Pėr tė konfirmuar kėtė shprehje tė vjetėr ėshtė historia e Joyce Urch, njė 74 vjeēare, tė cilės iu kthye shikimi mbas njė infarkti nė zemėr.
Mjekėt britanikė tė spitalit Walgrave nė Koventri, ku gruaja u shtrua pas infarktit nuk arritėn dot tė shpjegonin nga pikėpamja mjekėsore se si kėsaj gruaje tė moshuar iu kthye shikimi mbas 25 vjetėsh. Mjekėt tė habitur nga ky fakt tani flasin vetėm pėr njė mrekulli.
Shumė e habitur edhe gruaja e cila tregoi emocionin qė pati kur arriti tė shikonte fytyrėn e saj dhe ato tė tė dashurve tė saj ( 5 fėmijė qė nuk i kishte parė tė rritur, dhe shumė nipėr dhe mbesa ).” Herėn a parė qė shikon fytyrėn tėnde nė pasqyrė pyet veten: Jam realisht unė?”. Dhe kur pėr herė tė parė , nė krevatin e spitalit gruaja hapi sytė, fjalėt e para tė saj pėr burrin ishin: “ I dashur , sa qėnke plakur”.

Artisti
17-06-06, 09:56
Kuriozitete mjekesore:

Ne Kosove,mjeket po bjeshin operacion pa doreza.

Ju ndihmoft zoti atyne pacienteve:frown:


.

Linka_pz
19-11-07, 13:34
Forme e re e insulines

Departamenti i ushqimit dhe medikamenteve nė SHBA ka rekomanduar aprovim tė formės sė parė tė insulinės qė mund tė merret me frymė nė vend qė tė injektohet. Ka miliona diabetikė nė gjithė botėn me ndėrlikime si sėmundje tė zemrės dhe tė tė parit qė prekin ata qė vuajnė. Forma mė e dukshme e diabetit, Tipi 2, lidhet me obesitetin dhe kurohet me tableta ose injeksione tė insulinės. Sipas departamentit pėr ushqim dhe medikamente nė SHBA, Exubera,(medikamenti i ri) mund tė pėrdoret pėr njerėz qė kanė diabetin e tipit 2 ose mė rralllė kur kanė tipin 1 tė cilėt kanė nevojė pėr injeksione para se tė hanė. Medikamenti nuk do tė zėvendėsojė injeksionet e insulinės pėr ata qė vuajnė nga tipit 1. Megjithatė, rregullatorėt amerikanė tė medikamenteve kanė vėnė nė pyetje sigurinė e pėrdorimit tė Exuberas kur pėrdoret nga njerėz qė pijnė duhan, apo kanė sėmundje tė mushkėrive. Ata gjithashtu kanė shprehur shqetėsim pėr efektet afatgjata tė Exuberas, ndėrsa prodhuesit e medikamentit kanė rėnė dakord tė vazhdojnė studimet deri nė 2019.

Estella
01-12-07, 00:10
Vitamina D

Marrja e 1000UI te Vit D ul rrezikun e kancerit te nje sere organesh si:
Te zorres, gjirit dhe atij te vezeve. Kjo ulje e kancerit nuk eshte edhe aq e vogel sa te mos bjere ne sy te shkencetareve. Per kancerin e gjirit ulja eshte 75%. dhe per te tjere kancere deri ne 50%.
Vitamina D sigurohet lehte neper farmaci dhe mirret pa recete ne formen e vajit te peshkut.
Studimi i bere inkurajon perdorimin e gjere te vitamins D.
Vitanima D ka edhe efekte te tjera te shkelqyera.
Vaji i peshkut nga ana tjeter ka edhe mjaft vitamin ate tjera aq te nevojshme per njeriun.

Estella
01-12-07, 00:13
A e dinit se...

Pompa Na/K qe sherben per te mbajtur ekuilibrin e dy joneve ne nje neuron harxhon 30% te gjithe gjithe energjise kur truri eshte pa pune. Imagjino c'behet kur truri kryen detyra te ndryshme.

Estella
01-12-07, 00:17
Shpesh here mund te keni hasur fjalet si semundje epidemike,endemike,pandemike. Cfare kuptimi kane?

SEMUNDJE SPORADIKE: eshte semudje qe del ne nje popullsi ne te cilen semundja nuk ka qene me para dhe qe ne pergjithsi nuk trasmetohet tek personat e tjere.
SEMUNDJE ENDEMIKE: eshte nje semundje qe eshte prezente ne nje popullsi dhe qe ka nje numer te caktuar rastesh te shperndare ne kohe ne menyre te njejte (psh nje semundje qe cdo vit godet rreth 100 vete te themi quhet endemike)
SEMUNDJE EPIDEMIKE: semundje qe shfaqet ne nje popullsi dhe hapet brenda kesaj popullsie ne nje kohe te shkurter.
SEMUNDJE PANDEMIKE: semundje qe shperndahet ne nje zone te gjere si psh nje kontinent ose me teper.

Estella
01-12-07, 00:19
Grupet e gjakut A,B,AB dhe 0 tregojne prezencen e antigjeneve te ndryshme,antitrupa qe i sulmojne ne rastet kur keto jane te kunderta. Normalisht qe nje nder pyetjet qe qendrojne eshte se pse jane keto grupe gjaku keshtu? Pse dhe si formohen ne kete menyre?
Kohet e fundit eshte gjetur qe virusi i morbillit kur infekton nje trup merr nje forme sipas asaj qe japin rruazat e kuqe te gjakut. Nje forme "imprinting" . Nese eshte i formes eshte A,do te jete me e lehte per antitrupat anti-A qe ta gjejne dhe ta shkaterrojne dhe keto antitrupa ndodhen ne grupin e gjakut B.
Dhe kjo vlen per shume viruse te ndryshem. Keshtu qe kush eshte me grupin 0 ka nje mbrojtje me te madhe kundrejt infeksioneve virale(duke qene se kane antitrupa anti-A dhe anti-B)..

Estella
23-08-08, 00:34
Nga momenti i shuarjes sė cigares sė fundit

Qė nė 20 minutat e para tė ndėrprerjes sė pirjes sė duhanit, organizmi i njeriut fillon t’i kthehet gjendjes normale. Zemra ėshtė mė mirė qė nė 24 orėt e para, mbaresat nervore pas 48 orėsh, ndėrsa mushkėritė pas disa muajsh.

Pas 20 minutash: Shtypja e gjakut dhe pulsi bien nė vlera normale, temperatura e duarve dhe kėmbėve ngrihet nė vlerat normale.

Pas 8 orėsh: Pėrqendrimi i monoksidit tė karbonit nė gjak bie dhe i afrohet normales, pėrqendrimi i oksigjenit nė gjak rritet deri nė vlerėn e duhur.

Pas 24 orėsh: Zvogėlohet rreziku nga infarkti i zemrės.

Pas 48 orėsh: Mbaresat nervore fillojnė tė ripėrtėrihen, pėrmirėsohet ndjenja e nuhatjes dhe shijes, tė ecurit ėshtė mė i lehtė.

Pas 2 javėsh deri nė 3 muaj: pėrmirėsohet qarkullimi i gjakut, rritet kapaciteti i mushkėrive deri nė 30%.

Pas njė deri nė nėntė muaj: Zvogėlohet numri i kollitjeve, tendosja e sinuseve, lodhja dhe frymėmarrja e shpejtuar, rigjenerohen qelizat e mushkėrive.

Pas njė viti: Rreziku nga sėmundjet koronare kardiovaskulare ėshtė 50% mė e ulėt sesa te duhanpirėsit.

Amina
26-08-08, 16:53
Kur flasim per kuriozitet mjekesore, tek faqja e Discovery Channel pash nje dokumentar qe quhej "Half Man Half Tree", do te thot Gjysm Njeri gjysm dru .Nje njeri 32 vjeqar ne Indonezi vuan nga nje semundje shume misterioze.Ne moshen 15 vjeqare fillon shfaqja e kesaj semundje. Ne trup dhe ne duar dalin shenja si lloje "puqerrash ",qe perngjajn nje far paraziti tek nje dru! Me vite keto rriten dhe deri ne kete mosh ato jan zhvilluar si rrenje e nje drurit nepermes gishterinjeve te duarve dhe kembeve!
Me duket shume interesant dhe rrenqethese ne te njejten kohe!
Ketu mund ta shikoni kete dokumentar.

http://www.youtube.com/watch?v=AgQpMKES7BI
http://www.youtube.com/watch?v=oFwx_JJle0Y&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=_K002UfnH64&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=wfrH8EBXOJQ&feature=related


PS:nuk e di a eshte folur per kete teme me pare. Kerkoje falje ne qofte eshte diku e une nuk e kam pa.