PDA

View Full Version : Pyetne Psikologun!


Psikologu
09-09-05, 16:16
Pershendetje tė nderuar/a!


Shprehi vullnetin dhe deshiren qė tė ju bejė tė mundur tė gjithė atyre tė cilėt kan nevojė tė parashtrojnė pyetje dhe kan nevojė ndihme, kėshille sygjerimi,qė tė mos ngurrojnė dhe tė parashtrojnė pyetje rrethė asaj qė i brengos ata/ato , ose pėr tė afermit e vetė , shokėt, shoqet , prinderit , fėmijet etj.
Pa marrė parasysh se nė cilat sfera, ju mund tė parashtroni pyetjen e juaj dhe do tė merrni pėrgjegjjen nė menyren profesionale dhe tė saktė.
Ju njoftoj se vetem pyetjeve serioze do tu pėrgjigjem , dhe assesi atyre pyetjeve qė nuk kan parashtrim serioz.

Mirė se vini!

Me nderime pėr ju:

Pikologu

Flaka_1
12-09-05, 23:31
Nderimet e mia I nderuari Psikolog,
Jam kurreshtare te dij mendimin tuaj, lidhur me pyetjen ne vazhdim:
Njeriu vdes, shpirti jo! Ku jeton shpirti,eshte ne lidhje prape me kete bote?
Mendimin tuaj ju lutem,flm per mirekuptim!
Me dashuri flaka

Psikologu
13-09-05, 01:13
Nderimet e mia I nderuari Psikolog,
Jam kurreshtare te dij mendimin tuaj, lidhur me pyetjen ne vazhdim:
Njeriu vdes, shpirti jo! Ku jeton shpirti,eshte ne lidhje prape me kete bote?
Mendimin tuaj ju lutem,flm per mirekuptim!
Me dashuri flaka

Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Sa i perket asaj nė lidhje me shpirtin dhe jeten e tij , pas vdekjes , mundemi lirishtė te falsim , se ne kohet e vjetra mendohej se shpirti i njeriut pas vdeljes iken dikund tjeter , dhe si i tillė edhe matej nė momentin e para vdekjes ( pra behej matja e njeriut) dhe se mendohej se shpirti i njeriut peshon deri ne 24 gramė.
Por e nderuar , do tė thellohem pak me shumė ne lidhje me ketė e ebsoj qe keni durimin tė lexoni me gjatė.
Ne bazat fetare , dihet kjartė se mendohet se shpiti i njeriut nuk cdesė kurrė por behet transferimi i shpirtit tek ndoj organizem i tjeter , por si qendron kjo punė ėshtė akoma e pa ditur (Parapsikologji) edhe pse ne faktė njerezit i ngjajnė shumė dikuj qe se kan njohur kurrė ose dikuj qė ka pasur prirje tė madhe dhe se kjo prirje edhe behet trasheguese tek ndoj shpirt i ri, si shembull mundemi tė marrim fizionomin e Betovenit dhe tė Majkell Xhekson , por edhe prirjen e tij nė talentin e botes muzikore.
Por se , a ėshtė e mundur qė shpirti i njeriut tė jetoj , kemi shumė studime deri me sot , qe kan konkluduar se njė gjė e tillė eshtė dhe nuk ėshtė e mundur.
Ferri ose Xhehnemi , mendohet se bejnė ndamjen e shpirtit tė mirė dhe te keq pas vdekjes sė njeriut , por nga kjo nuk mundemi edhe tė bazohemi ,sepse shpirti i njeriut ėshtė vetem mekanizmi i cili e ve ne levzje edhe fuqin e trupit.
Studius idoamerikan Deepak Chopra) qe sot jeton dhe vepron akoma nė Kalifornia , ne librin e tij " Si ti mos plakemi " tregon kjartė se atomet e njeriut kan mundesi tė mbahen tė reja nese edhe shpirti i jonė dhe mirqenja e jonė mbahet mirė me harmoni dhe ka njė kujdes tė posatqem nga ne si njerez.
Pėr te shkuar mė tutje
Shumė njerez besojnė qė ne e kemi njė shpirtė tė pavdekshem, diqka qė ėshtė e ndarė nga trupi dhe qe jeton me tutje pas vdekjes, ndersa tė tjeret besojnė se shpirti egziston edhe para formimit tė trupit njerzorė , rast qe ceka me lartė .
Por kur tė bejmė njė veshtrim ne studimet e filozofit Platon , lexojmė se : -" Shpirti ėshtė i shtrenguar nė trupi si njė denim pėr ato mekate tė cilat u kryen nė parajsė"
Ndersa teologu Origenes i cili jetoj nė vitet e 200 , thotė thuja se ne tė njejten menyrė se ;-" Shpirterat mėkatar ( ne parajsė) para se ata tė bashkoheshin me trupin ( kam fjalen tek trupi akoma i pa formuar) dhe per shkak tė kesaj keta shpirtera u larguan nga parajsa dhe u deguan nė tokė"
Eshtė edhe qudi se pėr ketė shumica besojnė se jeta nė tokė ėshtė vetem njė prov e vogel , sepse jeta e vertet gjindet atje ne parajsė, por si do tė ishte kjo nese vetem shpirterat mekatar vijnė nga parajsa pėr tė krijuar shpirtera tė tjerė ne ketė botė , ku do tė mbeteshin njerzit shpirtė mire.
Ne bazė te libres "Filozofija e lindjes" egjiptasit e vjeter konkluduan se -" Shpirti i tė vdekurit kalon ne nėndhe" , pra perfundi tokes dhe se aty mbetet.
Filozofet , po ashtu pohuan se shpirti i tė vdekurit nuk erdhi nga drita ne erresirė , pra nga bota e tjeter, por ata vetem shkojnė ne njė botė tė parajses seØlartė shpirterore.
Filozofi grek Sokrati ka pasur njė mendim se shpirti pas vdekjes shkon nė njė botė tė pamekat dhe se atje e kalon terė jeten me zotrat , pra nuk vjen prapė nė tokė , dhe nuk prejashtohet nga parajsa si shpirt i keq.
Ne enciklopedin Britanike thuhet qe besimi fetar i sektit Menikeiz 200 vjet e.r nė bazė tė formuesit tė ketij sekti , ai thoshte keshtu se ;
-" Eshė jo natyrore , e dhimbeshme dhe e pavlerė " qe te jemi njerez nė ketė tokė.
Ai mendoj se e vetmja menyrė qė tė tė shpetojmė nga "denimi" ėshtė qe shpirti ik nga trupi , e len ketė tokė , dhe atje fiton njė botė tė mirė shpirterore.
Pra e nderuar , janė berė dhe do tė behen akoma shumė studime ne lidhje me ketė , por simbas mendimit tim , shpirti nuk jeton pas vdekjes dhe se nuk ka vlerė me shumė pas atij momenti.

Nderime per ju;

Psikologu

Flaka_1
13-09-05, 19:28
Nderimet e mia I nderuari Psikolog,
Jam kurreshtare te dij mendimin tuaj, lidhur me pyetjen ne vazhdim:
Njeriu vdes, shpirti jo! Ku jeton shpirti,eshte ne lidhje prape me kete bote?
Mendimin tuaj ju lutem,flm per mirekuptim!
Me dashuri flaka

Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Sa i perket asaj nė lidhje me shpirtin dhe jeten e tij , pas vdekjes , mundemi lirishtė te falsim , se ne kohet e vjetra mendohej se shpirti i njeriut pas vdeljes iken dikund tjeter , dhe si i tillė edhe matej nė momentin e para vdekjes ( pra behej matja e njeriut) dhe se mendohej se shpirti i njeriut peshon deri ne 24 gramė.
Por e nderuar , do tė thellohem pak me shumė ne lidhje me ketė e ebsoj qe keni durimin tė lexoni me gjatė.
Ne bazat fetare , dihet kjartė se mendohet se shpiti i njeriut nuk cdesė kurrė por behet transferimi i shpirtit tek ndoj organizem i tjeter , por si qendron kjo punė ėshtė akoma e pa ditur (Parapsikologji) edhe pse ne faktė njerezit i ngjajnė shumė dikuj qe se kan njohur kurrė ose dikuj qė ka pasur prirje tė madhe dhe se kjo prirje edhe behet trasheguese tek ndoj shpirt i ri, si shembull mundemi tė marrim fizionomin e Betovenit dhe tė Majkell Xhekson , por edhe prirjen e tij nė talentin e botes muzikore.
Por se , a ėshtė e mundur qė shpirti i njeriut tė jetoj , kemi shumė studime deri me sot , qe kan konkluduar se njė gjė e tillė eshtė dhe nuk ėshtė e mundur.
Ferri ose Xhehnemi , mendohet se bejnė ndamjen e shpirtit tė mirė dhe te keq pas vdekjes sė njeriut , por nga kjo nuk mundemi edhe tė bazohemi ,sepse shpirti i njeriut ėshtė vetem mekanizmi i cili e ve ne levzje edhe fuqin e trupit.
Studius idoamerikan Deepak Chopra) qe sot jeton dhe vepron akoma nė Kalifornia , ne librin e tij " Si ti mos plakemi " tregon kjartė se atomet e njeriut kan mundesi tė mbahen tė reja nese edhe shpirti i jonė dhe mirqenja e jonė mbahet mirė me harmoni dhe ka njė kujdes tė posatqem nga ne si njerez.
Pėr te shkuar mė tutje
Shumė njerez besojnė qė ne e kemi njė shpirtė tė pavdekshem, diqka qė ėshtė e ndarė nga trupi dhe qe jeton me tutje pas vdekjes, ndersa tė tjeret besojnė se shpirti egziston edhe para formimit tė trupit njerzorė , rast qe ceka me lartė .
Por kur tė bejmė njė veshtrim ne studimet e filozofit Platon , lexojmė se : -" Shpirti ėshtė i shtrenguar nė trupi si njė denim pėr ato mekate tė cilat u kryen nė parajsė"
Ndersa teologu Origenes i cili jetoj nė vitet e 200 , thotė thuja se ne tė njejten menyrė se ;-" Shpirterat mėkatar ( ne parajsė) para se ata tė bashkoheshin me trupin ( kam fjalen tek trupi akoma i pa formuar) dhe per shkak tė kesaj keta shpirtera u larguan nga parajsa dhe u deguan nė tokė"
Eshtė edhe qudi se pėr ketė shumica besojnė se jeta nė tokė ėshtė vetem njė prov e vogel , sepse jeta e vertet gjindet atje ne parajsė, por si do tė ishte kjo nese vetem shpirterat mekatar vijnė nga parajsa pėr tė krijuar shpirtera tė tjerė ne ketė botė , ku do tė mbeteshin njerzit shpirtė mire.
Ne bazė te libres "Filozofija e lindjes" egjiptasit e vjeter konkluduan se -" Shpirti i tė vdekurit kalon ne nėndhe" , pra perfundi tokes dhe se aty mbetet.
Filozofet , po ashtu pohuan se shpirti i tė vdekurit nuk erdhi nga drita ne erresirė , pra nga bota e tjeter, por ata vetem shkojnė ne njė botė tė parajses seØlartė shpirterore.
Filozofi grek Sokrati ka pasur njė mendim se shpirti pas vdekjes shkon nė njė botė tė pamekat dhe se atje e kalon terė jeten me zotrat , pra nuk vjen prapė nė tokė , dhe nuk prejashtohet nga parajsa si shpirt i keq.
Ne enciklopedin Britanike thuhet qe besimi fetar i sektit Menikeiz 200 vjet e.r nė bazė tė formuesit tė ketij sekti , ai thoshte keshtu se ;
-" Eshė jo natyrore , e dhimbeshme dhe e pavlerė " qe te jemi njerez nė ketė tokė.
Ai mendoj se e vetmja menyrė qė tė tė shpetojmė nga "denimi" ėshtė qe shpirti ik nga trupi , e len ketė tokė , dhe atje fiton njė botė tė mirė shpirterore.
Pra e nderuar , janė berė dhe do tė behen akoma shumė studime ne lidhje me ketė , por simbas mendimit tim , shpirti nuk jeton pas vdekjes dhe se nuk ka vlerė me shumė pas atij momenti.

Nderime per ju;

Psikologu


Ju falenderoj per mendimin tuaj i Nderuari Psikolog!
E lexova me endje!
Me dashuri flaka






************************************************** **********

Problematiku
23-09-05, 11:50
Qka eshte psikoterapia?

Psikologu
23-09-05, 13:52
Qka eshte psikoterapia?

Pershendetje Problematiku!

Psikoterapia ėshtė njė llojė mjekimi nė kohė tė gjatė mė anė tė bisedave tė panderprera me njė Psikoterapeut tė legjitimuar ose njė kohė mjekim i shkurtė , pra ketu mund tė llogarisim nga disa javė e ndoshta edhe deri me vite.
Psikoterapia mund tė trajtohet si njė mardhenje bisedash mes tė dy personave pra ne mes tė pacientit dhe tė psikoterapeutit.Nė bashkpunim me njėri tjetrin , keta e kerkojnė arsye e njė kuptimi pėr problemet e pacientit dhe sėmundjet e tij, por kjo gjithashtu ėshtė edhe njė punė ralative ku qė tė dytė janė pjesėmarres , por pėrsoni kryesorė ketu ėshtė pacienti.
Pėrgaditja ose vullneti i pacientit qė tė gjurmoj nė brendesin e vetė ėshtė qelsi kryesorė qė ai tė arrinė rezultate tė duhura dhe tė mira nė terapi.
Psikoterapia mundet tė jetė individuale , me qiftet , familjare ose nė grupe.
Shumė njėrez lėngojnė nga veshtirėsitė e ndryshme psiqike dhe ato tė shendetit psiqik pėr tė cilin nuk kan mundur qė tė gjejnė rrugė tė drejtė tė mjekimit.
Tė gjithė njerezit gjinden ndoj here nė jetė nė ndonjė krizė dhe nė situatė tė vėshtirė siq janė ankthi, stresi , brengosja , pagjumesia ose humbja e vullnetit jetsorė qė ėshtė njė simptom i cili shfaqet me gjendejn aktuale tė njeriut nėjetė , pra , mvaresisht nga rastinė rastė e nga keto shkaqe munden tė jenė shkurorzimi , veshtirėsit me fėmij,prinder ose nė vendin e punes,por nganjehere ėshtė veshtirė tė kuptohet arsyja dhe shkaku i shfaqjes sė problemit, veqnarishtė kur ky problemi gjindet nė njeriun dhe nė trupin e tij fizik behen shqetesime te ndryshme si p.sh .dhimbja e kokes, dhimbjet e barkut,shtrengime tė ndryshme, veshtirėsi frymarrje etj etj.
Nė terapin psikodinamike , psikoterapia mundeson qė sė bashku me terapeutin tė kėrkoj qė ti kuptoj arsyet dhe shkaqet e mbrendeshme si shembull se:a munden qė simptomet tė jenė tė bashkangjitura me rastin e tanishem tash ose mė heret nė jetė dhe permes kesaj tė gjindet njė perspektiv e re dhe njė menyrėe trajtimit qė tė pėrballohen ose tejkalohen keto veshtirėsi dhe keto ngarkesa.
Permes konsultimit me psikoterapeutin njeriu mundet tė marrė ndihmė nė ketė dhe qė tė ketė tė ditur se a ka nevojė qė ti behet njė trajtim i tillė i kesaj forme tė mjekimit.
Me pėrgaditje tė madhe , dituri dhe vetdije pėr vetveten ,nevojat e pacientit dhe motivimi permes psikoterapis e benė tė mundur qė tė kuptoj dhe tė ndikoj nė jeten e tij, do tė thotė tė jetė ne rrugen e drejtė pėr ndryshimin e vuajtjes , merzizė , krizes apo cka do qė tė jetė ajo , mvaressisht nga rasti.

Me nderime pėr ju:

Psikologu

Problematiku
23-09-05, 19:11
I nderuari Psikologu, ju falenderoj per kete pergjigje.

Me sa kuptova une psikoterapia qenka sherim i crregullimeve dhe semundjeve me prejardhje psikogjene pa perdorimin e ilaqnave, pra me metoda psikologjike.

A aplikohet kjo terapi ne te gjitha moshat, konkretisht e kam fjalėn pėr femij duke filluar prej moshes 3 vjec e tutje.

Psikologu
23-09-05, 20:40
I nderuari Problematiku!

Nese flasim pėr preferimin e vizitės sė njė femiu 3 vjeqarė tek njė Psikoterapeur mund tė ju themė se sė pari fillohet me kontaktin e prinderve dhe sqarimin e brengosjes sė tyre pėr femiun e vetė , ketu mundet tė kemi rastin qė femiu nuk flenė naten , ka problem me ushqimin , bertet tė madhe cdo here, nuk ndegjon , tregohet agresiv etj etj .
Por pas dhenjes sė informates tek prinderit se si duhet tė reagojnė dhe cka tė bejnė , nese edhe kjo nuk ndihmon ,atehere femiu duhet te vijė patjeter me prinderit nė vizitė.
Nga mosha 3 vjeqare ka mundesi qė femiu tė ketė kontaktė me njė Psikoterapeut, por ne pranin e prinderve , duke filluar me analizen e femiut nė bazė tė metodes sė roterikes , sjelljes sė tij (qoftė edhe agresiviteti) gjė e cila verehet shumė lehtė se cili ėshtė shkaku i kesaj.


Psikoterapia e femijeve mbeshtete nė teorin psikoanalizuese dhe metoda moderne e psikologjisė,cka do tė thotė se mbrapa disa symtomeve qe i pėrmenda mė lartė tek femiu munden tė gjinden fantazi tė ndryshme,konflikte , deshira dhe reaksione tė ngjarjeve qė ne faktė munden qė kan qenė tė traumatizuara pėr atė, ose rrethi qė ndikon nė shqetesimin e femiut.
Psikoterapia i pėrshtatet kesaj moshe cdo here simbas nevojes dhe nga resurset e tij dhe se nga kjo edhe mirret konklidimi se cila formė dhe cka i pėrshtatet kesaj moshe.
Sdo tė thotė qė ne bisedojmė me femiun , por reagimet , levizjet na tregojnė mjaftė mirė arsyen dhe shkakun e asaj qė femiu ėshtė i rrethuar ose i shqetesuar.

Me nderime;

Psikologu

Problematiku
25-09-05, 10:34
I nderuari Psikologu, ju falenderoj per pergjigjen.

Nese nuk jeni merzit kam edhe ca pyetje per ju.

Psikodiagnostika

Cka mund te konstatohet me anė te psikodiagnostikes, cilat metoda shfrytezohen, a bėhet me anė tė ndonji aparati apo detektori etj.

Psikologu
25-09-05, 14:25
Pershendetje i nderuari Problematiku!

Kam nderin pėr ju cdo here dhe se aspak nuk mė keni lodhur e as merzitur , jeni tė mirė se ardhur cdo here me atė se cka ju intereson rrethė jetes dhe botes Psikologjike.
Tė shkojmė me njė sqarim tė hollsishem rrethė pyetjes sė juaj.

Hermann Rorschach psikiater Zvicerian i lindur nė vitin 1884 nė Zurich (Cyrih) dhe vdiq me 1 Prill tė vitit 1922 nga njė semundje e zorres sė verber.
Babai i Hermann Rorschach ishte njė puntorė i cili mirrej me lyerjen e shtepive dhe ky filloj qė edhe vetė tė mirret me ketė.
Nė shkollė e quanin me njė emerė “Klex” qė do tė thotė “ brush e ngjyrosjes”.
Ne atė kohė femijet zvicerrian luanin shpesh me njė leter dhe me njė brushė ku permes kesaj vizatonin njė figurė si shembullė ndoj shpezė,pupla etj, gjė e cila e bėri ketė qė tė interesohet dhe tė studjoj rrethė mentalitetit dhe mendimit tė femiut.
Njė kohė ky punoj edhe nė Rusi , por pjesen me tė madhe ne Zvicerr.
Filloj tė studijoj psikodiagnotistiken duke u bazuar nė brushat e njgyrosjes qė nga viti 1910 dhe mė pas vazhdoj prapė nė vitin 1919.
U bė edhe i vlersuar nė botė me metoden e tij kontraverziale qė thirrej testi i Rorschachit.
Kjo metodė pėrshkruhet nė librin klasik tė botuar nė vitin 1921 (Psychodiagnotistik), por botimi i parė ishte vetem njė fiasko , dhe pas vdekjes sė Rorschach u rritė interesimi pėr testet dhe librin dhe se libri u botua me mijera herė pas kesaj .
Por tė kalojmė mė hollsishtė nė sqarimin e pyetjes sė juaj.

Psikodiagnotistika ėshtė = tė ndajė, tė dignotizojė pėr ata njerez tė cilet nuk kan kerkuar pėr ketė dhe tė tillet janė vetem deskriptiv tė cilet nuk kan tė bejnė asgjė me patologji , por qė janė analizuar si tė tillė , dhe se kjo ėshtė nje skenario me e komplikuar qė une do ta paramendoja.
Analiza Psikologjike janė t e bazuara nė Psikodiagnotistiken si test psikologjik , nė qeshtjet psikosociale, qė kan edhe lidheshmeri mė qeshtjet juridike dhe rastet e vlersimit juridik , do tė thorė janė nė vlersimin e kapacitetit personal tė shendetit tė njeriut,ose tė padrejtesis sė trajtimit tė tij,ka raste qė edhe tė burgosurit , kriminelet , patjeter kalojnė ne njė test tė tillė ne menyrė qė tė kenė denimin , trajtimin dhe gjykimin e merituar nė bazät shendetsore psiqike .
Diagnozat e ndryshme tė cilat edhe i etiketojnė femijet dhe tė rriturit ne menyrat e padrejta dhe ato tė padeshuriruara janė tė renda qė ti bajnė ne veten e tyre, dhe ai i clili i largohet sigmatizimit tė vegjelve , rekomandohet qė tė provojė njė pershkrim produktiv dhe me ketė ta perdorė njė diagnotistikstrukturale e cila ėshtė njė formė tradicionale e psikodiagnotistikes e cila nuk e patalogjizon ose nuk e fut nė ndoj rangė pa pershkrim dhe pa e berė dallimin ne mes tė individit me strukturat dimenzionale tė ndryshme psiqike.

Psikodiagnotistika , nė fjalė diagnotistikstrukturale nuk ėshtė as patologjike ose e renditur nė ketė rangė por thjeshtė njė deskriptiv shkencorė, dhe ata tė cilet e mesojnė njė analizė tė tillė dhe tekniken e pershkrimit tė ketij , janė tė rekomanduar qė tė mesojnė sa mė shumė nga e kaluara e tyre dhe dhe prejardhjen e ketij historiati, sepse pėr tė perdorur diagnotistiken strukturale ose trajtimin patologjik nuk ėshtė edhe keshillė e preferuar.
Nje vendim ose shqyrtim duhet tė behet cdo here para se njė trajtim i njė problemi psiqik tė fillon trajtimin..
Kur kerkusi (pacenti qė kerkon) ėshtė njė i rritur i cili permes njė bisede tė vendimit se cka dhe si do tė behet ose trajtohet ky pacient pra ne njė bisedė ku analizohen se cilat probleme i perjeton pacinenti , cka dhe sa kohė mundet ai qė kerkon tė i kushtoj zgjidhjes sė problemit.
Psykodiagngotistika –tė themi njė vendim nga ana e njė problemi psiqik vazhdon nė menyren mė tė madhe sesa shqyrtimi psikologjik gjė nė tė cilen si objek janė femijet ose tė rinjet pėr brengosje ose shqetesime ne jeten e tyre ne mesin shoqerorė dhe atė nė pergjithesi..
Femijet ose te rinjet munden qė shpesh nuk i perjetojnė problematikat e veta nga vetvetja , por ėshtė rrethi qė i benė kėta qė tė mos jenė mirė, ose nga ana e asaj qė tė jenė tė lidhur ne mbrendesin e vetė , tė jenė tė deprimuar, ose qė tė reagojnė nė menyren agresive.
Njė shqyrtim psikologjik nė ketė rast ju ofron tė rinjeve ose femijeve mundesin qė tė shprehen me ose pa fjalė.Kur tė rriturit flasin, femijet lozin dhe mė pas i shprehin ato veshtirėsi qė i perjetojnė nė relacionet e veta.
Pėr femijė qė nga mosha 3-12 vjeq mė se mirti dhe mė se shpeshti u pėrshtatet njė metodė e quajtur Ericametoda si njė metodė e shqyrtimit, ku femijet do tė ndertojnė ose lozin nė njė tė themi kuti tė zallit (reres), dhe kjo mė pas kompletohet edhe me instrumentet e tjera projektive duke e futur ketu edhe metoden kognitive qė tė merret diagnosa e vertet dhe e pershtatur.

Me nderime pėr ju:

Psikologu

Problematiku
27-09-05, 03:25
I nderuari Psikologu ju falemnderit per pergjigjen.

Me vemendje e lexova afishimin tuaj, qka po me intereson tani, jam kurreshtar tė di se a perdoren far aparatesh apo si t'i quajmė edhe detektor ne diagnostifikimin e pacienteve apo edhe..

Psikologu
27-09-05, 05:16
Pershendetje i nderuari Problematiku!

Po.Perdorimi i aparateve behet nė klasifikimin e sėmundjes dhe nxerrjen e diagnozės pėr pacientin.
Por mė lejo tė bejė njė sqarim sa mė tė shkurter per ju i nderuar.
Diagnozat Psikiatrike , sikurse diagnozat e tjera tė medicines , natyrisht se organizohen nė njė sistem qė e benė edhe klasifikimin e semundjes.
Pėr momentin psikiatria i ka dy klasifikime tė sistemeve klasifikuese ;
Ajo e sistemit amerikan Diagnostic and Statistikal Manual of MentalDisorders , me versionin e tij tė ri tė quajtur DSM IV qė erdhi nė perdorim me ketė sistem mė tė ri se ai i pari ( DSM III) pra DSM IV e kemi qė nė vitin 1994 dhe sistemi i tjeter WHO = Internacional Classifikation of Diseases Injuries and Causes of Death , si njė version i quajtur edhe ICD 10 qė filloj tė perdoret nė vitin 1997.
DSM IV ėshtė njė sistem multidegėt qė ndahen nė pesė kategori ose nė pesė degė..
Dega I-Sindromet klinike dhe gjendjet e tjera shendetsore qe munden tė jenė nė fokus tė shqyrtimit klinik dhe sherimit klinik.
Dega II –Reterdacioni personal dhe shqetesimet personale
Dega III-Semundjet somatike ( lendimet psiqike)
Dega IV-Problemet Psikosociale
Dega V- Pengesat globale tė funksioneve mentale..
Keto tė dhena dhe qellime , janė qė ti mundesojnė klasifikimin dhe pershkrimin statistikor tė semundjeve dhe problemeve tė tjera shendetsore tė cilat janė aktuale si shkak i vdekjes sė njeriut nga qrregullimet psiqike.
Sistemi DSM IV pėrdoret shpesh nė psikatri nė menyren klinike por edhe atė tė studimeve shkencore, dhe nė krahun tjeter ICD 10 perdoret vetem nė syndromet klinike dhe qrregullimet personale , pra janė tė dyjat tė lidhura njera me tjetren.
Keto tė dy sistemet diagnotistike perputhem me njera tjetren deri me 95% dhe nė faktė janė tė sakta nė dhenjen , zbulimin dhe klasifikimin e diagnozes tek pacienti.

Me nderime per ju:

Psikologu

vjeshta
27-09-05, 12:53
Qka i bene qe femijet te jene agresiv ,bertasin me te madhe ose qe nuk binden.Desha ta dije se rrjedh e qkafit eshte kjo.
Pershendes juve gjithashtu edhe per temen.
Vjeshta.

Psikologu
27-09-05, 14:58
Qka i bene qe femijet te jene agresiv ,bertasin me te madhe ose qe nuk binden.Desha ta dije se rrjedh e qkafit eshte kjo.
Pershendes juve gjithashtu edhe per temen.
Vjeshta.
Pershendetje e nderuara vjeshta!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Agresiviteti tek femijet mundet tė jetė i shumė natyrave tė ndryshme.
Ndoshta femiu ėshtė i lindur me ndonjė pasojė ose shqetesim psiqik , por sdo tė futemi nė keto diskutime , vetem tė sqarohem vetem nė atė se cka i benė femijet agresiv.
Disa nga dukurit ketilla lindin sė pari edhe nga TV , grindjet ne mes tė prinderve nä prani tė femiut, perdoimi i dhunes ndaj femiut , shtrengimi diciplinor i femiut , mos lejimi i shprehjes dhemendimit tė lirė etj etj.
Femijet , si njė nder kamerat enqizuese tė tė rriturve janė aq tė ndieshem qė nė faktė cdo gjė e enqizojnė dhe e bejnė aq tė ngulur nė kokė gje e cila mė vonė ndikon ne jeten e tyre.
Shikimi i filmave me perdorimin e dhunes dhe tė vrasjeve ėshtė njė nga qeshtjet kyqe tė cilat edhe e nxisin femiun qė tė ketė mendime dhe bindje tė tilla se " vetem dhuna i zgjidhė problemet" arsye kjo se ne TV filmat , ata mė tė miret dhe mė tė forti janė krenar dhe tė respektuar , por nė anen tjeter , pėrdorimi i lojrave tė PC. Playstation , janė shumė efektive pėr futjen e agresivitetit nė mendjen dhe natyren e femiut.
KOha e lirė duhet tė jetė njė nder qeshtjet dhe qellimet kryesore tė prinderit qė tė i kushtoj shumė me shumė femiut , qė tė bejė shetitje , aktivitete sportive dhe shumė me teper.
Perdorimi i dhunes tek femijet nuk permireson asgjė , vetem qe e demton njė femij dhe se nga kjo , ne tė ardhmen ai do tė jetė trashegues i dhunes edhe ne jeten e tij , pra do tė ketė si imponim se dhuna kerkohet nė jetė , dhe ketė dhunė ai do ta perdorė edhe me femiun e tij , ne relacionet bashkshortore por edhe ne rrethin se ku jeton.
Te kemi femij tė lumtur e tė aftė dhe talentė , duhet tė jemi shumė e shumė afer tyre , tė krijojmė njė mardhenje shoqerore me femijet , qė ata tė mos kenė frigė asoak kur shprehen dhe diskutojnė me ne, pra qė ata edhe nese kan gabuar tė dijnė se nuk denohen , ose nuk rrifen ,sepse edhe qeshtja hormonale e femijeve ndokon shumė ne qrregullimin e tyre ku ata ne faktė bijnėe dhe ne konfliktė me veten e tyre dhe se nuk e kuptojnė se cpo ndodhė me trupin e tyre dhe se hormonet dhe koha e pubertretit ndikon ne rritjen e nervozes , ne urrejtje e kohė pas kohe edhe me lotet e tyre tė cilet nuk e kuptojnės e perse ndodhė e terė kjo.
Mu pėr ketė duhet tė jetė prindi afer dhe ti sqaroj se me moshen ai rritet , ndahet trupi nga ai i femis nė atė tė pjekuris etj etj.
Nese shkallet e dhunes dhe tė agresivitetit e kan arritur kulminacionin ose janė perfshirė ne boten e njė femiut ose te rriturit ėshtė e rruges qė tė kontaktohet edhe ndonjė psikoterapeut , cka do tė thotė se treumatizimi i femiut dhe sjellja e tij duhet tė ndryshohe tnga keto terapi tė preferuara , pra mvaresishtė nga rasti nė rastė, pra me perdorimin e psikoterapis dinamike arrihet deri tė ulja e dhunes , tek ndryshimi i bindjes dhe tek mardhenjet e tij se pari me veten e vetė e pastaj me rrethin , familjen ,shoqerin se ku ai gjindet dhe jeton.
Krijoni njė shoqeri me femijet e juaj , jo ndonjė disciplinė ose ligjė sepse ligjet nuk i mbanė mendė as i rrituri dhe se njeriu i lirė nuk ka deshirė tė jetė vegel e askuj nė asnjė menyrė , por kerkon lirinė , shprehjen , ndjenjat dhe kuptimin e jetes .

Me nderime per ju:

Psikologu

turisti
29-09-05, 00:25
Pershendetje tė nderuar/a!


Shprehi vullnetin dhe deshiren qė tė ju bejė tė mundur tė gjithė atyre tė cilėt kan nevojė tė parashtrojnė pyetje dhe kan nevojė ndihme, kėshille sygjerimi,qė tė mos ngurrojnė dhe tė parashtrojnė pyetje rrethė asaj qė i brengos ata/ato , ose pėr tė afermit e vetė , shokėt, shoqet , prinderit , fėmijet etj.
Pa marrė parasysh se nė cilat sfera, ju mund tė parashtroni pyetjen e juaj dhe do tė merrni pėrgjegjjen nė menyren profesionale dhe tė saktė.
Ju njoftoj se vetem pyetjeve serioze do tu pėrgjigjem , dhe assesi atyre pyetjeve qė nuk kan parashtrim serioz.

Mirė se vini!

Me nderime pėr ju:

Pikologu

Pershendetje shoki i nderuar.

Pyetja ime eshte kjo:Pse vuajtja len pasoja aq te thella ne jeten tone?Mos eshte pllugu,ose eshte pasoja e ndishmerise tone.

Sinqerisht,
TURISTI. :P

Psikologu
29-09-05, 01:51
Pershendetje i nderuari shoku turist!
Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Ndjenjat tona janė shumė inteligjente dhe se nga keto shendrrohen edhe ne kreativitetin tonė.
Kuptimi i inteligjences sė ndjenjave ka qenė cdo herė i mirėpritur , sepse ajo pėrmban ne veten e vetė vetėinstiktin , kontrollen , vetėmotivimin, ndjenjat e perbashketa dhe kompetencen sociale (qė tė bijė nė mirė kuptim me te tjeret)
Nuk mjaftonė qė njeriu tė jetė vetem i aftė, por ti duhet edhe tė din qė ti pershkruash ndejnjat qė njeriu tė mundet ti kontrollojė ato dhe ti lejoj ndjenjat qė tė bejnė njė ngritje shpirterore , mė mirė se ato tė perulin oset ė gjunjezojnė.
Qė shumė ndjenja tė kuptohen vetem si hidherim , urrejtjemallengjim ,ironi, atehere njeriu duhet tė filloj qė ti urrejė keto dhe ti shenderon nė njė forcė e cila do tė ketė sukses ne sferat e pergjitheshme tė njeriut,sepse ne mundemi tė kuptojmė se cka dshifet pas ndjenjave nese ne i kombinojmė ndjenjat me befasin tonė , dhe se nė tė njejten menyrė se si mesohemi qė tė numerojmė , ne kemi mundesi tė mesohemi qė ti lexojmė ndjenjat tona , qka ne faktė edhe na lejteson neve qė te marrim vendime mė tė mirė dhe mė tė sukseseshme ne jeten tonė, e pėr ketė arsye ne duhet tė kemi kontrollė mbi to dhe ti lejojmė qė ato te behen edhe udherrefyese tė tonat nė jetė.

Ndjenjat destruktive munden tė shenderrohen nė ato pozitive , ne nuk kemi nevojė tė reagojmė intenzivishtė , por me ndihmen e tė kaluares tonė tė mendojmė se si ned o ti tejkalojmė stutata e nderlikuara,sepse ne ndoshta nuk kemi nevojė te reagojmėnė njė hidherim tė pakontrolluar ose me lotė ,por ti shenderrojmė ndjenjat nė ne reaksion konstruktiv,dhe mu ketu eshtė qellimi qė te jemi nė kontaktė me to , por jo qė ato te dominojnė mbi ne.
Kur ne tė mesohemi qė ti identifikojmė ndjenjat tona , e kemi me tė lehtė qė tė zbulojmė se me cka dhe ne cilat situata ne duhet te largohemi nga keto, dhe me zhvillimin tonė mbi njohurin arrijmeØderi tė mesimi qė si ta perdorim kapacitetin tonė ne pergjithesi sikur njerez ne anen e erret dhe atė tė ndritur.
Frances Wilks (Psikolog) e parashtron ketė si nevojė pėr tė gjurmuar ne ndjenjat tona dhe me ketė edhe tė konfrontojmė tė kaluaren tonė,por shumė njerez reagojnė ne menuren e kundertė.
Ndjenjat si urrejtja ,ironia dhe pikellimi i mohojnė nė cdo aspektė, dhe se gezimi dhe lumturia nuk vjen nga bota e jonė e jashtme , por ne duhet ta kerkojmė ne brendesin tonė, ne njejten menyrė si duhet te veprojmė edhe me seksin ku pėrdorimi i tij nuk ka perfundim asnjehere.dhe se mu pėr ketė eshtė me rendesi qė ne menyren konstruktive tė i ngrisim ndjenjat tona , tė tė jemi tė perqendruar mbi to ,sepse njė gjė e tillė na dergon nė thellimin e kuptimit nė jeten tonė.
Ne brendesin tonė gjindet shpesh njė dhomė e zbrazet tė cile nuk ka forcė asnjė dashuri qė ta pėrmbushė ose ta plotesojė, por tė tilla mendime vijnė vetem nga momenti kur vuajmė pėr diqka dhe pėr dikendė , kur ndihemi tė vetmuar dhe shpresave tė tona ia kthejmė shpinden , duke harruar se jeta duhet tė shkoj mė tutje dhe se ajo do tė sjellė edhe supriza.
Pasionet tona duken aq tė pamatura dhe se ne ua kthejme shpinen atyre , por nė faktė ato vazhdojnė tė na percjellin dhe tė na shqetesojnė, por nese pėr njė momentė ne i harrojmė keto nga vetja e jonė atehere duhet liruar qė kerkimet tona tė ecin me njė liri para syve tanė, edhe pse ne nė fillim na duket se kjo nuk ėshtė e mundur, por provoni dhe vereni se cka ato zbulojnė nė brendesin tonė shpirterore.
Tė marrim njė shembullė rrethė kesaj;
Ju vuani nga vuajtja , kerkimi dhe vuani tė keni njė mbeshtetje e cila sdo tė ju tradhtonė kurrė , ndoshta nje mbeshtetje nga njė shokė , i cili mundet tė jetė afer jush cdo here dhe ne cdo kohė,sepse nė te shumten e rasteve keni qenė tė keqkuptuar nga shumė persona, dhe nė raste tė tilla njeriu kerkon njė shokė i cili /cila ndoshta mundet tė futen ne brendesin e shpirtit tėnde,par nė ketė kerkese tė mbrendeshme shpirterore kerkohet diksuh i cili /cila ka kaluar njėrrugė sikur tė juajen traumat dhe vujatjen munden tė perputhen me njera –tjeteren.
JU ndoshta keni nevojė pėr njė simpatizues i cili/cila i din fshehtesit e juaja tė erreta dhe prapė se prapė gezohet qe ju ka ashtu siq jeni , dhe nė atė menyrė edhe ju mirėpret.

Nė rrethana tė tilla njeriu kerkon ndonjė partnere e cila ėshtė e fortė si ju ,kur krizat vetem dalin nė shesh dhe shfaqen nė jetė , njė personė qė do tė ju ngushllojė , tė ju mbrojė dhe tė ju mbushė me forcė dhe energji pėr tė ardhmen , dhe se nga keto edhe forca pėr tė ardhmen rritet duke e sjellur fatin ne mesin e shpirtit te juaj dhe qetesin e kerkuar.

Janė tė pranishme edhe kerkasat ne mendime qė nė anen e juaj tė keni ndokendė qė kurrė nuk ndryshon ,nuk lodhet me ju , dikush qė i permbush nevojat e juaja dhe tė ndjeheni ashtu se ju jeni tė krijuar njeri pėr tjeterin, dhe se me ketė persn nė fjalė ju do tė jeni cdo here krenar , person qė dashurin e juaj do ta ruaj dhe do tė ju mbetet besnik cdo here pamvaresishtė se cka sjellė jeta , semundje , pleqeri , vdekje etj etj.

”Kur ne mendojmė nė diqka qė eshte kunder nesh , ne kaplohemi nga nje bindje mentale”AARON T BECK

Me nderime pėr ju:

Psikologu

turisti
29-09-05, 10:58
Psikologu i ndruar,faleminderit shume per pergjegjjen e gjere.Mire u pafshim ne pyetjet tjera.

Sinqerisht,
TURISTI. :P

vjeshta
29-09-05, 17:31
Faleminderit per pergjegjejen e shpejt dhe te gjere.
Kam edhe disa pyetje .
Mos eshte edhe lazdrimi i femijes apo xhelozia ndaj vellezerve.
Dhe me lart folet per kulminacionin,si mund ta verejm ate o cilat jan shenjat fundit.

Me nderime,Vjeshta

Psikologu
29-09-05, 18:51
Pershendetje e nderuara vjeshta!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Femijet si zakonishtė janė tė injoruar shpeshė nė vellezerit ose motrat e veta , nė faktė ky injorim i tyre kalon dikur edhe ndaj prinderve tė tyre .Dihet fare mirė se nga ironia , lindė edhe xhelozia.
Duke u filluar nga kjo mundemi tė marrim njė shembullė tė thjeshtė;
nese nė njė familje lindė njė bebe e vogel (femiu i dytė) e femiu i parė ėshtė i msohes 2 vjeqarė , ketu hasim ne njė problem shpirterorė qė e percjellė femiun,sepse nė keto rrethana , bebes i duhet mė shumė kujdes dhe i duhet mė shumė kohė , ndersa ketij femiut i kushtojnė kohė mė pak pasi ky eshtė me i rritur.
Por rastet e tilla dergojnė cdo here nė vetmin shpirterore tė femiut, nė fjalė ,dhe se nė brendesi tė tij krijohet njė urrejtje e madhe ndaj bebes ,por edhe janė tė pranishme shpeshė ankesat se ;" Ju nuk me doni mua , e doni beben" gjė e cila me kohen ,tek ky femij , pasi tė rritet mundet tė shfaqetet edhe xhelozia e madhe nė jeten e tij tė perditeshme.
Ka raste qe sigurishtė keni ndegjuar se shumė femij kan tentuar qė tė demtojnė bebat nė menyra tė ndryshme sepse tek keta ka lindur bindja se beba ėshtė fajtorė qė ky femi eshtė harruar nga prinderit.
Edhe pse nuk ėshtė harruar , ketu e kemi nė pyetje kohen e prinderve ,dhe kujdesin e tyre tė pa menduar nė keto pasoja,por femiu nuk i kupton keto gjera, dhe nė raste tė tilla duhet tė kemi kujdes tė veqantė dhe tė jemi tė afertė me tė gjithė njellojė , dhe jo per mos dijet tonė tė krijojmė nje femijė urrejtes ose tė lenduarė shpirterishte.
Moshat e femijeve janė tė tilla tė cilat edhe dergojnė nė dashurin dhe simpatin e tij ndaj prinderit , dhe se keta fėmijė edhe xhelozojnė nese dikush tjeter i afrohet prindit dhe se nuk e mirėpresin atė punė fare.Nese flasim pėr lazdrimin ose pėr kulminacionin e kesaj , ne e verejmė fare lehtė se kur dhe si ėshtė arritur kjo ,ose nė faktė edhe ndoshta nuk ėshtė arritur.
Njė femijė i cili ne mund ta quajmė tė lazdruarė ėshtė ai femij i cili nuk mesohet nė menyren e lehtė qė tė merrė pak a shumė pergjegjesi pėr veten ,pra qė tė jete i gateshem dhe ti kushtoj vetes rendesi dhe tė mos mesohet ashtu se pėr cdo gjė ėshtė mami ose babi cdo here ne sherbim tė tij.
Kemi shumė femij dhe prinder tė cilet femiun e tij e mesojnė qė ta veshin e mbathin edhe nese ky e ka kaluar njė moshė tė cilen mundet ta kryej vetė , kur e kam fjalen tek veshmbathja nuk e mendoj qė ai tė veshet vetė pa keshillen e prinderit , por punen ta kryej vetė atė qė i ėshte caktuar nga prindi,por jo me obligim ose kercenim por vetem me sqarim dhe butėsi prinderore.
Lazdrimi qė ne e quajmė nuk ėshtė asgjė me teper vetem liri e femiut , pra , nese femiun , luan ,kercen nė prezencen e mysafireve nuk ėshtė i lazdruar ,dhe se, perkufizimeve duhet ti largohemi sa mė shumė nė keto rrethana sepse ai ėshtė femij,por prapė edhe ti sqarojmė se ai ka tė drejtė cdo gjė por do tė ishte mirė nese ai vepron ndryshe.
Pėr fat tė keq shumė prinder edhe i mbyllin femijet e vetė ne dhomen e tyre kur kan mysafir gjė e cila ėshtė njė gabim i madhe dhe i pa falur ,sepse femiu ne keto raste mesohet dhe i dedikohet vetmsi cka ne tė ardhmen do tė ketė pasoja pėr mirėqenje ose permbajtje nė shoqeri,pra do ta adhurojė vetmin dhe nga kjo izolon veteveten dhe krijon njė frigė nga njerezitė qė mundemi ta quajmė (Fobia sociale)
Qė femiu tė kuptoj veten e vetė dhe rrethin e vetė duhet qė pa tjeter tė i japim hapesirė tė madhe qė tė ju ikė pengesave tė mbrendeshme tė cilat i permenda mė lartė dhe se ta perforcojmė shumė e mė shumė personalitetin e tij ,dhe permes kesaj ne i ofrojmė atij shpetimin mė tė mirė qė tė funksionon me ne nė relacionet tona dhe tė veta ose nė rrethin e pergjitheshem
S“duhet harruar se agresiviteti tek femijet lindė me shumė kur i ndalojmė gjera pa i sqaruar se perse ndalohen dhe perse lejohen , dhe cilat janė apo nuk janė pasojat e ndaleses ose pasojat e tė sė lejuares.
Tė qajturit e femiut vetem pėr tė arritur atė cka kerkon ose deshiron nuk ėshtė asgjė e pa ndaluar , gjė e cila duhet ti mesojė prinderitė qė tė mos jenė tė dhimbeshem , dhe se femiu me ketė mesohet tė jetė i larguar nga ajo se cdo gjė qė kerkohet edhe plotesohet.
Nese flasim pėr femijet me tė rritur atehere mundemi lirishtė tė themi se ata do tė jenė ne minus nga tė hollat javore , nese nuk i permbushin obligimet e veta , pra pa i bertitur , pa e frigua ose detyruar me dhunė ,por me ardhjen e dites pėr tė hollat javore , atehere nuk do tė jetė ai/ajo qė merrė atė qė i takon sepse pergjegjsia e tij ka qenė e vogel, pra ketu krijojmė njė femij stabil , pergjegjes dhe tė ndegjuar dhe tė bindur se e tėra mvaret nga kontributi i njeriut pėr jeten e tij nė tė ardhmen.Do tė ishte e preferuar qė njė here nė javė tė mbani njė mbledhje familjare sė bashku me femijet qė cdo kush tė shpreh mendimin e vetė , paknaqesin dhe tė behen edhe permiresimet nė keto raste, pra e kam fjalen kur femijet janė paksa me tė rritur nga mosha 7 e me tutje.
Shumė prinder edhe i obligojnė femijet qė ti kryejnė detyrat e tyre , gjė qė eshtė menyrė shumė e keqe , por se bashku me femijet tė jemi edhe ne aty ,sepse asnjė njeri nė bote nuk ka vullnet qė tė bejė diqka nė vetmi, e ketu kerkohet edhe kujdesi i jonė pėr femiun qė tė jemi aty se ku kerkohet dhe aty ku ndikojmė me tė madhe , pa e verejtur se sa shumė kemi ndikuar.
Traumat e ndryshme tek femiu munden tė lindin nė shumė rrethana , si ato tė bertitjes , fjalimit , sqarimit me zė tė lartė ,denimit tė ndryshem , rrajhes ,fjalosjes se prinderve , perdorimi i alkoholit nė prani tė femiut, filmat agresiv , filmat horror etj etj ,dhe nese keto i kemi pėrdorurė atehere ne e kemi thyer shpirtin e njė femiu dhe se ketu kerkohet njė terapi urgjente pėr tė miren e femiut derisa nuk ėshtė berė vonė , dhe se kerkesa pėr njė terapi tė tillė nuk ėshtė aspak ndonjė llojė panike ose turpi , sepse femiun nuk ėshtė i semurė psiqikishtė por vetem i deprimuar dhe i lodhur nga sjelljet dhe reagimet e lartėpermendura, gjė tė cilat me kohen munden tė kenė pasoja shumė tė renda dhe serioze,sepse as i rrituri nuk mundet tė bartė njė barrė tė tillė , ndersa femiu assesi dhe aspak.

Me nderime pėr ju:

Psikologu

vjeshta
30-09-05, 22:54
Flm. per pergjegjejen,e kam lexuar me shum vemendje.
Te pershendes
Vjeshta

Sport_Billy
01-10-05, 03:57
tungi,

Psikolog, nashti t'duket palidhje qka po du me pyt po apet po t'pys.

Un boj pjese ne ata njerz qe nuk ju besojn psikolgve! Jo pse me duken njerz t'pa dituri po thjesht nuk e shoh veten te psikologu(ja)!!

Kur e kam ni problem shpirtror ose tjeter e qe nuk munda me e zgjidh, gjith e kom ni der te hapur per me e tejkalu at problem! sado i veshtir te osht!!

Pytja osht; Pse nuk besoj un ne Psikolog???

Mundet me pase edhe pergjigje qe sme pelqen mu, se sigurisht ne ket profesion tonin keni msu edhe per njerz qe nuk besojn ne psikolog! por apet e mirpres pergjigjen, masi mendoj qe ki njohuri ne ket lami!

me t'mira a

Psikologu
01-10-05, 04:42
tungi,

Psikolog, nashti t'duket palidhje qka po du me pyt po apet po t'pys.

Un boj pjese ne ata njerz qe nuk ju besojn psikolgve! Jo pse me duken njerz t'pa dituri po thjesht nuk e shoh veten te psikologu(ja)!!

Kur e kam ni problem shpirtror ose tjeter e qe nuk munda me e zgjidh, gjith e kom ni der te hapur per me e tejkalu at problem! sado i veshtir te osht!!

Pytja osht; Pse nuk besoj un ne Psikolog???

Mundet me pase edhe pergjigje qe sme pelqen mu, se sigurisht ne ket profesion tonin keni msu edhe per njerz qe nuk besojn ne psikolog! por apet e mirpres pergjigjen, masi mendoj qe ki njohuri ne ket lami!

me t'mira a

Pershendetje i mderuar !

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj!


Lidhur me atė se perse ju nuk besoni nė Psikolog ose thenė thjeshtė ,ne shkencen psikologjike , une mendoj se nė raste tė tilla tė cila deri me sot i kam pasur neper dorė , shumė njerez kan thenė dhe deklaruar se , nuk besojnė ne Psikolog ose nuk kan nevojė pėr njė ndihmė tė tillė , por me kohen ata janė bindur se nuk kan njė gatishmeri tė tillė, qė ne menyren e vetė joprofesionale ti pėrballojnė problemet e tyre jetesorė , shqetesimet , dhibjet shpirterore ose me njė fjalė veshtiresitė e orjentimit nė sferat e ndryshme tė jetes.'
Nuk ėshtė e imja tė ju bindi se ju duhet tė besoni nė Psikolog dhe shkencat e saj ose menyrat e trajtimit dhe tė kurimit , por vetem tė ju bejė me dije se , Psikologu nuk ka njė shkop maxhik qė tė permireson njerezit siq donė ai vetė , por pa kerkesen e pacientit ne nuk nderhyjmė asesi ne jeten e askuj dhe hiq ma pak qė ta bindim se ka nevojė pėr ndonjė trajtim, por mund tė ndodhė kur organet shteterore si gjyqi , policia , sociali etj e obligojnė pėrsonin mė pa tjeter qė tė kontaktoj me Psikolog ose edhe me keq , nese ka kryer veper krimi ,tė jetė edhe ne mjekimin Psikiatrik tė mbyllurė.
Rezultatet arrihen vetem atehere kur pacienti ėshtė i lirė dhe ka besim nė Psikologun i cili mirret me terapi te tij , dhe nuk ka aspak mundesi tjeter qė tė benė dicka pėr ju me shumė nese ju nuk jeni i gateshem tė bashkpunoni, edhe pse diagnozat dhe pasojat i njohim edhe pėrbazė tė folurit , tė shkruarit dhe permes sjelljeve ose komunikimit .
Andej i nderuar , ju preferoj qė sado pak tė hiqni bindjen nga vetja, se ju ia arrini tė gjitha , edhe pse mendoni keshtu se ia arrini , duhet tė dini se me tė vertet a jeni nė rrugen e drejtė apo jo ,apo ju vetė ndertoni ligje dhe i pėrshtati vetes se juaj ashtu siq doni,gjė e cila sjellė pasoja mė vonė.
Mos e merrni pėr tė keq i nderuar , ju lutem , por njeriu pėr tė ditur pėr veten dhe mbi veten , ka nevojė qė tė sygjerohet ose kshillohet nga diksuh , mvarsisht se ėshtė apo nuk ėshtė Psikolog ose Psikijater,sepse cdo njeri banė ne vete njė fhshtesi , dhimbje , lodhje , depresion , stres etj qė edhe ndoshta nuk i veren se perse dhe nga i ka.
Si dashuria , por edhe ,mallengjimi kan lot , por kan edhe gezim , sepse kalohet nga njera ne tjetren dhe anasjelltas , pra gezohem qė jeni mirė dhe deshiroj qė cdo here tė jeni mirė , vetem mos harroni se jeta ka dallga tė ndryshme , atehere do tė ishte e rruges qė nese ju ndodhė ( shpresoj qe te mos u ndodhė) tė keni bindjen nė diqka qe ka treguar rezultate, dhe ka ndihmuar me qinda mijera njerez , pra nese do tė paraqitet nevoja edhe ju mund tė merrni ndihmen dhe pėrkrahjen adekuate simbas rastit dhe nevojes.

Me nderime pėr ju;

Psikologu

psychoman666
26-10-05, 12:20
Edhe une e kam ni pytje veq ndoshta nuk pritoni me me dhan pergjigje.
Cili eshte mendimi i juaj per zotin apo perendin a egziston ai ne te vertet apo eshte vetem ndihmes per ata qe nuk kan vetebesim te mjaftueshem, dhe duhet patjeter qe te besojne ne diqka per te arritur diqka ?
A mund te jete Se Krishterizmi dhe Muslimanizmi si dhe fe te tjera jane vetem Parti Politike te Asaj Kohe?

Psikologu
02-11-05, 11:06
Edhe une e kam ni pytje veq ndoshta nuk pritoni me me dhan pergjigje.
Cili eshte mendimi i juaj per zotin apo perendin a egziston ai ne te vertet apo eshte vetem ndihmes per ata qe nuk kan vetebesim te mjaftueshem, dhe duhet patjeter qe te besojne ne diqka per te arritur diqka ?
A mund te jete Se Krishterizmi dhe Muslimanizmi si dhe fe te tjera jane vetem Parti Politike te Asaj Kohe?

Pershendetje i nderuar!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Njerezit qė prej kohesh kan besuar nė njė fuqi , njė fuqi e cila i ka derguar edhe ne njė frigė qė tė jenė tė kufizuar ne ketė jetė dhe tė jenė sa mė pak tė gabuar sepse gabimet e tyre do tė "paguhen" shumė shtrenjet nė njė botė tjeter ,se atje gjindet gjyqi dhe djegeja e njeriut, dhe se kjo botė ėshtė menduar sikur botė e rrejshme, kaluese etj etj dhe se mendohej se bota e vertet gjindet nė anen tjeter dhe se atje ėshtė jeta e vertet.
Edhe sot njerezit besimtar mendojnė pėr njė gjė dhe mundesi tė tillė , gjė e cila duhet tė respektohet pėr mendimin dhe bindjen e tyre, ose anasjelltas.
Mirpo , nė keto mendime dhe rrethana , ka ndkikuar shumė njė disciplin njerzore dhe njė mirėmbajtje shpirterore sado pak tek njerezit , pra , nė kohen kur ishte edhe mungesa e ligjit mbi tokė.
Qė tė flasim nė atė se a janė besimet fetare parti apo nuk janė , me duhet tė ceki se cdo njeri nė botė ka te drejtė mendimin e tij , ka tė drejtė edhe vlersimin ose te themė mė shkurt studimin e cdo gjeje qė i intereson , por nese mirremi me ketė se a janė apo nuk janė parti besimet fetare , duhet tė kemi parasysh shumė gjera tė cilat munden ose nuk munden tė na bindin se janė apo nuk janė parti ne ketė tokė.
Duke i studjuar dhe lexuar religjionet boterore qė sot i kemi tė njohura , ne mesin e tyre takojmė njė llojė garimi se cila ėshtė apo nuk ėshtė e vertet , pra cili religjion dhe se nė cilat fakte mundemi tė bazohemi se me tė vertet ėshtė kjo pjesė e mirėsis sė Zotit , pra perse u krijuan tė gjitha keto religjione dhe perse profet , perse jo vetem Zoti e perse cdo here tė varferit kan qenė pjesė e harruar edhe nga vetė "Zoti"
Lutje e njeriut pėr njė gjė qė nuk ėshtė pa akoma ,pėr njė gjė qe deri me sot nuk ka treguar ndonjė kthesė nė boten e vuajtjes ėshtė dhe do tė mbetet me kohen si njė nder shpresat mė tė medha tė njerezis , sepse nese njeriut i humbin shpresat e jetes , tė meshires , tė drejtesis atehere faktori njeri kalon nė kufijt e panjohur tė kesaj bote.
Religjioni ka ndikuar nė afrimin e njerezve nė shoqerin e tyre dhe edukimin e tyre , por edhe ka ndikuar nė bindjen e tyre se kjo botė ėshtė mashtruese , siq thash mė parė , pra duke harruar miresit e kesaj bote dhe shfrytezimet dhe mundesit e saja.
REligjioni ka derdhur edhe gjakė , ka ndaluar lirin njerzore ne emerė tė Zotit , ka cunguar bindjen dhe fjalen e lirė , shkencen dhe zhvillimin e shumė tė tjera.
Qė njė besimtarė i vertet tė ketė bindjen e tij , ai ėshtė i lidhur ne bindjen ne njė Zot , ne miresin e kesaj toke , dhe se tek njė besimtarė i mirė nuk zė vend aspak urrejtja ndaj ndonjė besimi ose sekti tjeter , pra ketu e takojmė njė person i cili e ka drejtesin e tij pėrsonale dhe shpirterore dhe se njė person i tillė nuk ėshtė i edukuar vetem nė kuadrin e besimit fetar , por edhe atė arsimore e shoqerorė.
Nė Parapsikologji takojmė studime tė medha rrethė asaj fuqie tė panjohur nė ketė tokė , por aty edhe takojmė tė dhenat e shumta tė gravitacioneve tė ndryshme ne ketė tokė qe lidhen dhe nuk lidhen me njė fuqi tė Zotit.
Perderisa besimet fetare tė mos pajtohen me mendimet e njera - tjetres dhe tė lidhen pėr njė qellim , ato do tė mbetetn cdo here parti nė ketė , do tė jenė ushtri e luftimeve ne tokė dhe tentim i pėrfitimit tė tyre personal nė sferat e rruzulit tokesor.

Cdo tė mirė;

Psikologu

GURI SYLAJ
02-11-05, 11:23
Shume i nderuari Psikolog, ju lutem me thuani cka jeni me profesion............................????????????? ?????

Me nderime Guri Sylaj

Psikologu
02-11-05, 12:01
Shume i nderuari Psikolog, ju lutem me thuani cka jeni me profesion............................????????????? ?????

Me nderime Guri Sylaj

I nderuari Guri Sylaj!
JU falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Sdo tė shkruaja tė gjitha profesionet e mia se ndoshta do tė dukeshin tė pamundura , por ne faktė duke filluar nga profesionet qe i kam :

Psikologji (Diplomuar ne vitin 2000 ne Univerzitetin e Goteborgut)
Parapsikologji ( Diplomuar nė Univerzitetin e Lundit ne vitin 2004)
Gazetari ( Diplomuar ne vitin 1998 nė fakultetin e Goteborgut)
Shkollen e lartė tė transportit ( Karlsborg ne vitin 1998 , nė shkollen ushtarake)
Maqinerin e pergjitheshme ( Ne shkollen e mesme Luigj Gurakuqi nė Klinė)
Nenmotermedicinale (Pa diplomuar , ne tre termine , edhe nje termin deri tė diplomimi)
Terapetist (Drogė & Alohol terapeut) (Diplomuar ne Jellinek Institut ne Goteborg ne vitin 2001)

Dhe shumė kurse tė tjera qė ndoshta nuk ėshtė e nevojshme tė i ceki me rradhė, ose aktivitete te tjera dhe lemi tė tjera.


Me nderime pėr ju:

Psikologu

spirl_girls
06-11-05, 01:29
I nderuari "psikolog"!!
Ēfarė mendimi keni pėr "hajmalitė"ehoxhallarėve?

Flaka_1
08-11-05, 13:45
Pse disa njerez plaken me shume e disa me pak ?
Psh:
Dy njerez te nje gjenerate kane diference te madhe, tek njeri pleqeria ze vend me heret e tek tjetri me vone?
Sipas mendimit tim:
Kjo ka te bej posaqerisht me shpirtin dhe mendimet....!
Cili eshte mendimi i juaj lutem!?
Me dashuri flaka.

Artisti
08-11-05, 16:42
Psikologu i nderuar,

Une nuk kam pyetje por hyra te te pershendes shumeeeeeeeeee se kur i lexova keto shkrime ,pergjigje tuajat,me ra nder mend nje thenie e imja ,drejtuar Juve i nderuar :


..............dijetar i te gjitha lemive........


Te lumte,te lumte dhe te lumte


Artisti

Psikologu
08-11-05, 17:30
Pse disa njerez plaken me shume e disa me pak ?
Psh:
Dy njerez te nje gjenerate kane diference te madhe, tek njeri pleqeria ze vend me heret e tek tjetri me vone?
Sipas mendimit tim:
Kjo ka te bej posaqerisht me shpirtin dhe mendimet....!
Cili eshte mendimi i juaj lutem!?
Me dashuri flaka.


Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Perse ne plakemi dhe ku qendron dallimi ne mes te personave?

Ne plakemi pėr shkak se ne vlojm dhe digjemi?!
Perse tingellojnė keto tė dyjat pak si tė quditeshme?
Qelizat njerzore kan nje prodhim te proteinave te veta ne DNA dhe ne konsumimin e energjisė sonė trupore.
Mirėqenja shpirterore dhe fizike , mvaret nga vetė procesi i jonė njerzorė , mvaret nga vetė kontrollimi i jonė ne rastet e krizes , ushqimit , nervozitetit dhe lumturis.
Depresioni dhe semundjet e tjera psiqike ndikojnė shumė nė plakjen e njeriut edhe ne brendesin e tij trupore dhe ne pashmerin e tij tė jashteme fizike.
Nganjehre trupi i jonė nuk ka forcė tė ju qendron frekuentimeve psiqike dhe problemeve tė ndryshme ne ketė aspekt , dhe se me kohen behet edhe i lodhur dhe nuk ka potencial tė mjaftueshem tė prodhimit tė energjisė trupore qė ėshtė e nevojshme pėr jeten tonė tė mirėqenjes.
Nuk duhet harruar edhe tė ceket se edhe trashegimia gjeniale luan rol tė madhė ne ketė aspekt , ose llojet e sėmundjeve tė ndryshme kronike.
Por , e tėra mvaret edhe nga kujdesi i jonė ndaj trupit tonė , ne bazė tė ushqimit , aktiviteteve sportive dhe ato defryese.
E tėra mvaret nga pėrsoni nė pėrsn dhe kontributi i tij/saj nė jeten nė pergjithesi , jo jeten pasive por jete aktive , pėr tė kativizuar sa me shumė energji ne mbrendesin e vetė.

Ne nuk mundemi kurrė tė jemi mė mirė sesa qelizat tona , sepse ne jemi tė krujuar vete nga qelizat.
Nese ne kemi nivel te ulet energjik tė qelizave atehere ne nuk jemi mirė , e kur i kemi tė larta atehere e ndjejm veten tė shendosh dhe vital.Shkaku i mungeses se energjisė ne trupin e njeriut , sjellė me veti shumė semundje tė ndryshme.
Cdo membran e qelizes mban ne veti njė shumė tė madhe tė receptorveproteik.

Simbas profesorit Roy Walford pranė UCLA School of Medicine dhe njė nga expertet me te medhenjė ne sferen e pleqeris ,e tėrė jeta maximale e njeriut ėshtė afer 120 vjet, por ketu kerkohet qe ne te ushqehemi sa me mirė dhe tė kemi kujdes nė ushqimin tonė , ne aktivitetet tona qė tė kemi kalori tė mjaftuar nė trupin tonė.
Walford ishte pergjegjes nė projektin Biosphereproject , ku ky se bashku me shtatė persona tė tjerė jatoj dy vite ne nje zonė ekoilogjike tė mbyllur ne Arizona dhe me ketė rast ai konstaton se nese ne ngaranim ushqim me proteina tė duhura dhe e kufizojme kalorin e tij , atehere trupi i jonė ne moshen 100 vjeqare do tė fumksionon sikur te ishte 60 vjeq, si nag brenda po ashtu edhe nga pamja e jashtme.
Ne librin e tij The Anti-aging ku i cekė shumė hollesisht disa rezulatate si reqet e ushqimit pėr tė jetuar 120 vjet, por njeriu do tė pyeste se perse do tė ishte e vlefshme te jetohet kaq gjatė?
E tėra mvaret nga ajo qė njeriu tė jetė sa me shumė vital gjatė jetes sė tij sa tė jetė gjallė dhe se keshtu pashmeria e jonė e jashteme behet e pa plakur me kohen.
Njeriu nuk duhet tė jetė pjese e jetes sė mirė , por e jetes sė shkelqyeshme tė mirė, se tė jetosh mirė do tė thotė qė te jesh mirė si me trupi po ashtu edhe me shpirtin , pra fizikisht dhe shpirterishtė.
Sa me gjatė qė jeton njeriu , aq me i shkathet edhe behet.
Do tė kisha deshirė qe tė shkruaj edhe atė se metodat e ndryshme ndihmojn shumė per mireqenjen e njeriut dhe pėr mos plakjen e tij/saj para kohe.
Sot pėr sot perdoret edhe Ayur-Veda si njė metodė e mirėmbajtjes fizike dhe psiqike,ne jeten e njeriut , pėr mireqenjen shendetsore, duke u bazuar ne metodat mė tė thjeshta dhe natyrore dhe e deshmuar me shekuj nė rezultatin e saj te deri tanishem.
Nė bazė tė kesaj njerezit ndahen nė Vata, Pitta dhe Kapha.Pėr mė teper rrethė kesaj , do tė ju kasha preferuar qė tė lexoni edhe tė madhin Deepak Chopra dhe librin e tij New Age dhe shumė libra tė tjera qė kan arritur kulminacion tė madhe nė mireqenjen njerzore si fizikisht po ashtu edhe psiqikisht.
Kur trupi dhe shpirti jetojnė tė ndarė nga njeri tjeteri ,e ne raste te tilla ,atehere ata largohen dhe deformohen hap pas hapi.

Me nderime per ju;

Psikologu

Psikologu
08-11-05, 18:34
I nderuari "psikolog"!!
Ēfarė mendimi keni pėr "hajmalitė"ehoxhallarėve?

Pershendetje e nderuara spirl_girls!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Njerezit me kohen kan arritur qė tė krijojn bindjen se magjia e zezė ka tė bejė me hoxhallaret dhe diturin e tyre nė botene maxhisė se zezė.
Ne disa raste ka mundesi qė njerezit tė jenė nen ndikimin e ketyre mendimeve , dhe ne anen tjeter , libra te shumta ne ditet e sotme dalin me shkrime se aty qendron forca e cila mundet tė ndryshoj jeten e njeriut , tė afroj dikend me dikend ne lidhjen e dashuris , tė largoj diqka te keqe nga vetje etj etj.
Por fakti nuk qendron keshtu.

Por cka eshte Magjia?

Fjala Magji rrjedhė nga fjala letine Magica dhe ėshtė njė zbulim i vertet qė bazohet nė atė se njeriu mundet tė ketė ndikim ne realitetin , permes kontaktit me fuqit mbi natyrore.


Pasi qė magjia e kombinon boten fizike dhe ate shpirterore dhe parashtron se keto tė dyja sė bashku ne njė menyrė do tė kishin mundesi tė ndikojn materialisht ne njera tjetren , kjo Magji sot per sot quhet njė Pseudo shkencė nė bazė tė Parapsikologjisė qė merret me studimet e saj.


Ne bazė tė natyroreligjoneve magjia mori njė vend qendror si shembullė ne religjonin e sameve dhe te atye asatron.Ne kohen e mesjetes magjia kishte nje rol tė rendesishme nė alkemi.
Ata tė cilet mirren me gjera tė tilla , quhen magjik nė bazė tė sferave tė ndryshme kulturore ( fjala mag eshtė ne bazė tė fjales persiane mag qė do tė thotė klerik)
Duke u bazuar nga kjo fjalė , rezulton se kleriket kan dituri rrethė kesaj dhe se kan fuqi tė bejn plotesimin dhe nevojen e njeriut , por kjo nuk qendron keshtu.
Shkrimet e ndryshme te quajtura hajmeli kan pasur ndikim te madhė me kohen tek njerezit besimtar , duke perdorur menyra dhe metoda te ndryshme si ajo ne leter , ne kryp, dhe kombinime te ndryshme per mbajtjen e tyre me veti , pėr plotesimin e deshirave dhe lehtesimet shpirterore ne sfera te ndryshme te jetes-

Ne shtetet e Lindjes , kjo ėshtė si njė trashegimi kulturore qė mirret si prejardhje nga gnosticizmi.
Gnosticizmi ėshtė formulim i bazes sė religjionit daulatik ku lutjet njerzore dhe meshira bazohej tek dituria ose fuqia gnosis, dhe ketu dallohen dy tipare te gnosticizmit , ajo e asaj iraniane qė prezentohej nga manikeizmi dhe mandeizmi dhe qe ėshtė dualistike.
Por pėr tė i sqaruar tė gjitha keto duhet njė kohė shumėe gjatė, por pėr cdo rast jeni e mirė se ardhur pėr cdo pyetje te juajen.
Me patjeter duhet tė ceket se nė Magji egzistojne si ajo Magjia e bardhė dhe Magjia e zezė.
Magjia e bardhė ka tė bejė me komunikimin dhe lutjen nė bazė tė krishterizmit dhe lutja e drejtuar Jezusit permes meshires , dhe mbrojtja nga shpirterat e keqij qė quhen edhe exorcist dhe tė ngjajshem .

Magjia e zezė ose arti i zi ka te bejė me shpirterat e keqij.
Edhe pse gnesosticizmi Damiurgen ishte keqberes ne nje form te perberjes materjes , shembull alkemia (duke perdorur ari , pije te dashuris dhe te ndryshme ) perbenin ne formen e saj njė art tė zi qė quhet magji e zezė.

Fjala Demiurg rrjedh nga fjala greke demiurgos nga demios –zyrtar dhe ergos –punė.
Platoni shkruan , se Demiurgos dhe Timaios e ka krujuar boten.
Kurse nė bazė tė gnosticizmit , Demiurgu trajtohet si njė perendi qė e ka krijuar meterien dhe boten dhe i mbanė shpirtat e keqinj tė roberuar nė boten tjeter.
Ne bazė tė magjikeve moderne , magjia ka te bejė me mesimin se si njeriu ta drejtoj veten e vetė duke lexuar pėr ” energjiit” e menyrave tė ndryshme dhe ndoshta mbi tė gjithat mendimet e veta personale dhe mendimet ete tjerve qė mund ta quajm ” energji mendimesh”
Pra qė me anen e forces sė mendimeve tė ia arris qellimit tė vetė ne jetė.

Disa forma te magjisė , ne veqanti tarot dhe astrologjia mund te klasifikohen si magji te zeza dhe te bardha , por ky klasifikim behet nga fundamentalistet e krishter si njė grade e dallimit se keta i pranojnė keto magji , edhe pse kjo e zeza shifet nė bazė tė religjonit si mekat .
Nė boten islame , kjo magji e zezė nuk ka tė bejė me besimin fetar aspak edhe pse bindjet njerzorė janė te atij lloji se keto kan forcė dhe ndikim tė madhė ne ketė aspekt.
Sot per sot gjindet ne Francė Marie Duvall e cila ka popullaritet tė madhė ne ketė drejtim , por rezultati i saj ka bindur shpesh mediat se puna e saj ėshtė e saktė , por si qendron e verteta nuk mundem tė dij.
Qė Magjit e zeza munden tė ken ndikim negativ eshtė dicka si e vertet , por assesi diqka pozitive ne jeten e njeriut .

Me nderime per ju;

Psikologu

Psikologu
08-11-05, 18:43
Psikologu i nderuar,

Une nuk kam pyetje por hyra te te pershendes shumeeeeeeeeee se kur i lexova keto shkrime ,pergjigje tuajat,me ra nder mend nje thenie e imja ,drejtuar Juve i nderuar :


..............dijetar i te gjitha lemive........


Te lumte,te lumte dhe te lumte


Artisti


I nderuari Artisti!

Ju falenderoj shumė pėr vlersimin dhe pershendetjen e juaj.
Kam nderin pėr njė njeri si ju dhe do ta kem cdo here.
Me nderime si cdo here per ju;

Psikologu

spirl_girls
10-11-05, 23:36
Psikologu te flm per pergjigjen e juaj..edhe diqka do me kishte interesuar nga ju...jam kureshtare te dij masi te terat ato kurse veq kishe diplomuar...qfare te shtyu qe te shkon ne kursin nenmotermed.kur veq i paske tjerat me te larta diqka spo me hyn ne tru....po kuptohet te ceku se ajo nenmoter ke mendu per USK mbetesh i pershendetur nga une spirl_girls!

Psikologu
11-11-05, 16:40
Psikologu te flm per pergjigjen e juaj..edhe diqka do me kishte interesuar nga ju...jam kureshtare te dij masi te terat ato kurse veq kishe diplomuar...qfare te shtyu qe te shkon ne kursin nenmotermed.kur veq i paske tjerat me te larta diqka spo me hyn ne tru....po kuptohet te ceku se ajo nenmoter ke mendu per USK mbetesh i pershendetur nga une spirl_girls!

Pershendetje e nderuar!
Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Jeta si jetė nuk ėshtė anjehere tė mburremi vetem me atė qė kemi , por tė luftojmė qė tė kemi mė shumė.
Personalishtė kam deshirė qė cdo gjė qė kam mundesi tė marrė dhe ta mesoj , kuptohet simbas kohes dhe mundesis.
Asgjė nė jetė nuk me duket e mjaftuar dhe e pėrkryer , e kėshtu qė edhe ketė kurs nuk e marrė si tė tepert , por vetem njė njohuri qė nuk me benė barrė nese e kam me veti.

Nderime

Psikologu

Flaka_1
12-11-05, 19:37
Cili eshte mendimi i juaj per enderrat?
Kur ne endrojme diqka ne gjume shpesh ajo enderr ndodh ne te vertet!
Pse ?

Makaveli
12-11-05, 22:05
I nderuari Psikologu kam nje pyetje per ty nese ke kohen te me pergjigjesh...
Pyetja eshte kjo:Si ndikojn ABERRACIONET ne semundjet psiqike,dhe si mund ti parandalojm ato?

Me gjithe rrespektin:Makaveli :wink:

Psikologu
13-11-05, 19:26
Cili eshte mendimi i juaj per enderrat?
Kur ne endrojme diqka ne gjume shpesh ajo enderr ndodh ne te vertet!
Pse ?

Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Ėndrrat janė dicka qė ne kemi cdo here ne veten tonė , dhe njekohsishtė janė ato qė na bejnė qė tė kuptojmė dicka.Shumica janė tė interesuar dhe kan deshirė tė mesohen qė tė kuptojnė atė se cka me tė vertet na tregojn dhe na porosisin ėndrrat ose cka nenkuptojnė ato, ose ndoshta cfarė mesazhi na dergojnė atoe nė ditet tona., ndersa te tjeret mendojnė se njeriu nuk duhet tė gjurmojė nė gjerat e tilla, se kėta dehsirorjnė qė keto ti lenė tė qeta ne boten e nevetdijes sė tyre.
Por, shumica as qe kan menduar nė atė se ėndrrat ne veten e tyre e mbajnė njė mesazh , njė porosi ose njė pasqyrim tė dites sonė .Une njof njerez tė cilet nuk kan mundesi qė ėndrrat e tyre ti mbajnė nė mendė, e keta duhet qė tė flejnė aq thellė sa qė tė ken mundesi ti i mbajnė ne mendė ėndrrat e tyre.

Per gjumin , njeriu ka njohuri pėr njė pjesė tė tij , por pėr ėndrrat din aq pak , dhe kjo ėshtė thuaja sikur tė jetohet nė njė tokė tė pa shkelur, sepse ednrrat janė pjesė e instiktit qė e presin dhe e percjellin njeriun nė jeten e tij.
Źshtė njė lidheshmeri e panjohur ne mes tė Vetdijes dhe Nevetdijes , te cilėn njerezit e kan tė njohur dhe tė panjohur.
Kur njė ėdnerr na lajmerohet dhe perseritet shpesh , njeriu nė ketė rast ka dicka tė pa kjart ne veten e vetė , ose dicka brengosese ne vete.Nuk ėshtė e sigurtė qe njeriu akoma e ka kuptuar ne njė menyrė tė vetdijes planin se cka gjindet dhe cka e pret qė ta bejė ne zbatim mendimin ose vepren, dhe qė atė ta nxjerrė ne veprim.

Mundet tė jetė njė vendim qė duhet marrur , ose njė frigė qė njeriu duhet ta hjek nga vetja e vetė dhe ta perfitoj , sepse Nenvetdija nuk sjellė deri tek marrja e ndonjė vendimi tė tillė , dhe qė njeriu tė jetė mirė , duhet qė ne njė menyrė tė shkathet tė provojė qė tė vendos mbi gjerat tė cila janė ne veprim te jetes sė perditeshme , dhe qė ketė veprim ta merrė sa me shpejt , ose ketė vendim me njė fjalė.
Kur njė ėnderr vjen kohė pas kohe , ne njė period te caktuar , por paksa me rrallė , atehetre duhet tė mendoni se kur e keni pa ketė ėnderr, dhe do tė ishte me rendesi qė ketė edhe ta shkruash ne ndonjė fletė qė ta mbash nė mendė , pra ne cilen period tenden lajmerohet dhe ne cilat raste shembull ne rastet e lumturis. Friges, peshes psiqike , dhimbjes , mungeses , ndryshimeve personale , stresit , etj etj, ose nese disa ndodhi serioze kan tė bejnė me personalitetin e juaj , dhe me ketė mundeni tė kuptoni se cka ėshtė mesazhi i ėnderre se juaj per ju.

Nganjehere nuk ėshtė e lehtė qe pulsin e vetes sė juaj ta permbani ashtu siq ju deshironi kur janė nė pyetje shqtesimet psiqike , ne veqanti nė periodat intenzive , por nese njeriu e ka tė njohur njė ėnderr nga e kaluara dhe ajo perseritet parpė , duhet ditur se taktin e juaj , mendimin dhe vendimin e juaj duhet ta ndryshoni , sepse kjo kerkohet nga UNI i juaj me te cilin keni harruar tė komunikoni.

Me nderime:

Psikologu

Honesty^uk.
13-11-05, 23:03
Psikologu yne i Nderuar.
Pasi ke dhene provat se me te vertet jeni Psikologu i fd, desha te dija se si e kuptoni apo e vleresoni JU qendrimin HESHTJA

Me heshtje pershendetese
Honesty

Psikologu
14-11-05, 09:45
Psikologu yne i Nderuar.
Pasi ke dhene provat se me te vertet jeni Psikologu i fd, desha te dija se si e kuptoni apo e vleresoni JU qendrimin HESHTJA

Me heshtje pershendetese
Honesty


Pershendetje i nderuari Honesty!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Heshtja tek njerezit ėshtė njė e metė e cila me kohen duhet patjeter tė lirohet dhe tė behet fjalė , thenje ose mendim i lirė.
Qė nga femijeri , mesohen femijet nga prinderit e tyre qė duhet tė heshtin , tė heshtin e tė heshtin dhe se duhet qė tė ken pak "marre " qė tė mos flasin e tė thonė atė cka dhe si mendojnė.
Njė imponim i tillė , dergon deri nė kollapsin e mendjes njerzore , kur ky femij rritet me kohen dhe mbetet i imponuar me njė gjest tė tillė , dhe se edhe nė rastet kur i behet dhuna, maltretimi psiqik ose fizik,e padrejta personale , ai do tė hesht , cka ėshtė njė nder momentet mė tė veshtira ne jeten e njeriut, dhe dihet kjart e mirė se per shkak tė heshtjes njerezit edhe sėmuren nga semundjet e ndryshem si ato kronike por edhe psiqike,se "heshtja ėshtė nderė dhe dituri" duhet hudhur poshtė ketė mendim dhe imponim, sepse heshtja ėshtė simbas vendit dhe momentit.
Nganjehere njerezit fillojnė tė flasin dhe tė jenė mė tė hapur pėr problemet e tyre personale familjare ose ato individuale ( semundjet , porblemet seksuale , ato hormonale etj etj) dhe mė vonė , keto rrefime tė saj /atij dalin nė shesh dhe marrin boten , cka nė ketė rast ėshtė njė shkaterrimi total i shpirtit tė njeriut , (simbas mendimit te saj/atij ) duke harruar se asgjė nuk ka nevojė tė mbrohet me heshtje ,sepse vepra e dobet , sėmundja e cilit do llojė tė jetė nuk sherohet , ndalohet ose frenohet me heshtje.
Shpesh tek gjinija femrore janė rrefimet e tyre tė pėrcjellura me nje llojė sekreti tė rritur me heshtje , e vertet qė cdo njeri ka sekretet e veta personale dhe duhet respektuar , por cilat janė ato sekret dhe a vlenė qė ato tė mbahen si tė tilla,pra tė ruhen me heshtje.
Shkurorzimi , ose mos jetesa ne keto raste , mudohet tė ruhet si njė fshehtesi personale, ose meltretimet fizike dhe psiqike nė keto raste tė ndryshme.
Perse tė heshtet , perse vepres sė keqe ti ruajm moralin , e keqja nuk ka moral,ajo ėshtė e keqe dhe e tillė do tė mbetet.
Burri xheloz, gruaja xheloze, femiu xheloz, duhet tė mjekohet me anen e e trajtimit profesional , e jo tė ruhet cdo gjė ne heshtje ,sepse ketu kufijt janė tė kaluar cdo here , pra ,ketu jeni duke e shkaterruar edhe me shumė personin e kapluar nga ky llojė i kesaj sėmundje ose shpirterore ose psiqike , e duhet kuptuar se njė person i tillė ka nevojė pėr ndihme ,atehere i ndihmoni duke e thyer heshtjen , edhe per te miren e juaj por edhe per te atij/asaj.
Sikur heshtja tė ishte e mirė , shumė njerez do tė vuanin nga vrasjet , shkeljet e te drejtave njerzore , kolonizimeve dhe dhunes nė pergjithesi , pėrfshi ketu edhe dhunen nė familje.
Tė heshtesh pėr dicka qė nuk ia vlen tė heshtesh ėshtė tė mundosh veten dhe tė krijosh njė " monster " nė veten tende e cila rritet shumė e mė shumė nga dita nė ditė , dhe ne brendesi tė kesaj krijohet edhe njė ligjė personal i njeriut tė cilin e ka vėshtirė ta hjek nga vetja e vetė.
Ka raste qe dhuna ka qenė e pranishme , sidomos tek femijet dhe gjinija femrore dhe kjo ėshtė kapercyer me heshtje , por ku ka derguar kjo heshtje.
Po, vetem nė shkaterrimin e psiqikes njerzore dhe vetem ne humbjen e vetė besimit dhe tė shkeljes sė integritetit njerzore .
Duke e perdorur metoden e heshtur , nganjehere njerezit edhe e kan mė lehtė tė jenė dominant mbi dikend tjeter sepse e dijnė se cdo veprim ,sjellje , ofendim ,nenvlersim , do tė mbetet nė qarkun dhe kuadrin e heshtjes dhe se personi i dytė duke heshtur merrė bindjes se ruan integritetin e personit tjeter shebull burrit , dhe se ky burrė mesohet qė veprimet e tija tė mbeten vetem nė heshtje.
Tė heshtesh pėr dicka qė ėshtė e pa drejtė ne mesin shoqeror , familjar ėshtė sikur tė jesh edhe vetė bashkndihmes i tė keqes dhe tė mundesosh vepren e keqe tė rritet shumė mė shumė, tė mundesosh dhe tė parkrahesh aktin jonjerzorė.
Nė boten perendimore derdhen me mijera e mijera tė holla vetem nė emerė tė fjales sė lirė , vetem nė emerė tė asaj qė tė thyhet ky "monster" i heshtjes qė njeriu tė jetė pjesė e lirisė dhe tė jetė i pamvarur nga mendimi, nenvlersimi dhe gjykimi personal.
Kercenimet e shumta dergoj edhe deri tek heshtja , pra prapė po kthehem deri tek gjinija femore , sepse thyerja e heshtjes ka rezoltuar edhe deri tek vrasjet si nė mesin familjar por edhe nė atė shoqerore ose aktet e tilla janė tė imponuara me heret " se heshtja duhet tė jetė pjesė e mundesis pėr njė lumturi dhe harmoni bashkshortore".
Jo, kjo ėshtė vetem pajtim me dhunimin , sundimin dhe roberimin.
Aty ku nuk ka mendime tė lira, nuk ka jetė tė lumtur,as liri e as gėzim e harmoni.
Nuk duhet harruar pėr tė cekur se edhe pėrsonat e kufizuar " tė marrshmem " janė tė heshtur , por pėr ketė ata duhet tė kerkojn trajtim i cili ėshtė shumė i lehtė dhe mundeson daljen nga erresira dhe bota e izoluar personale,sepse keta persona tė tillė e kan tė veshtirė ta thonė mendimin e vetė ashtu si mendojnė , edhe pse keta mund tė ken talent tė veqant tė shquar , por ne mendjen e tyre lindin cdo here pyetjet ; Cka do tė mendojn nese une flas, do tė qeshen , do tė me nenqmojnė etj etj , e nese nė keto raste ka ndokush veshtirėsi ėshtė me rendesi qė cdo bisedė ta fillojnė me njė llojė humori , sepse pasi tė inkuadrohen nė bisedė atehere tejkalohet veshtiresia e mendimeve.
Personat e tillė nė momentet e fjales para publikut , shprehjes sė ndjenjajve ndaj njė femre ose mashkulli , pėrcilen me dridhje tė zėrit, rrahje tė shpejta tė zemres dhe djersitje ,sepse ata mendojnė me koken e huaj dhe krijojn bindjen se tė tjeret mendojnė njejtė sikur keta ose keto qė mendojnė.
Nė mjekesi preferohen tabletat PROPANOL pėr lehtesimin e kesaj dukurie personale , dhe pas ketyre tabletave , pėrsoni nuk ndjen tė rrahura te shpejta tė zemres , sepse rrahjet e zemres dergojnė edhe ne shqetesimin me tė madhe tė njeriut, dhe se pas marrjes sė ketyre tabletave , keta, kan mundesi tė kendoj para publikut ,tė flasin lirė , tė mos vrejen kufizime dhe frigė , pra janė shumė tė qetė , dhe reagojnė si nė menyren normale,pra keto tableta nuk kan ndikim negativ qė personi te tejkalon kufinjet e tė bej gjeste tė pahijshme , jo aspak , por vetem e bejnė tė mundur qė rrahjet e zemres tė mos e shqetesojnė trupin e as psiqiken, sepse friga nga rrahjet e zmeres e shqeteson edhe mendjen e njeriut, por mė e mira do tė ishte qė pėr ketė njeriu tė drejtohet tek Psikologet dhe tė lirohet nga kjo botė e izoluar.

Cka do tė ndodhte me kombin tonė nese ne do ti heshtnim dhunes , shtypjes dhe terrorit?!
Pra i nderuar;
Heshtja nuk ėshtė zgjedhje e njė jete tė lirė , ajo ėshtė vetem roberi, dhunė dhe shkaterrim psiqik , e asgjė mė shumė.
Thyene heshtjen qė tė jeni tė lirė ne veper ,mendim dhe jeten nė pergjithesi,sepse pas heshtjes vjen lumturia e jetes njerzore dhe asaj tė drejtė dhe tė cmuar personale.


Me nderime per ju:

Psikologu

Psikologu
14-11-05, 10:42
I nderuari Psikologu kam nje pyetje per ty nese ke kohen te me pergjigjesh...

Pyetja eshte kjo:Si ndikojn ABERRACIONET ne semundjet psiqike,dhe si mund ti parandalojm ato?

Me gjithe rrespektin:Makaveli :wink:

Pershendetje i nderuari Makaveli!

Ju falenderoj per pyetjen e juaj.

Aborracionet kan tė bejnė mė pėrkufizimin e sistemit optik ,dhe tė mendjes njerzore, por do tė marrė vetem pak shembuj nga ato Aboracionet e optikes dhe me pas tė kalojm te ato psiqike se si njeriu vjen deri tek trajtimi i drejtė i problemeve tė shiqimit dhe perfundimishtė si mund te klasifikohen ato:

Aborracion: Kjo fjalė do tė thotė lagresi dhe parashtron se bota nuk perbehet nga kendet e vogla.
E tėra qė ne e kemi berė deri me tash , ndertohet ne bazė tė kendeve (ne boshtin simetrik) qė ėshtė aq i vogel.
(Qe sinusi i kendit eshtė i njejtė me kendin )

Ketu behet njė ndryshim ne realitetin ka te bejė me shumė me atė qe quhet Aborracion .
Egzistojnė 6 menyra tė Aborracionit te cilat do ti sqaroj pak pėr sė afermi per ju.
Shiqimi i trubullt i shpesht (shkaku: aborracioni sferik)
Shqimi i trubullt i kendeve (shkaku: coma dhe astigmatizmi)
Shqimi i trubullt i fotografive qifte ( shkaku: ndeshje e objekteve mes veti)
Nderrimi i fotos ( diastracioni)
Kendet bardhe e zi ne efektet e shiut (aborracioni kromatik)
Aberracioni kromatik do tė thotė se ketu kemi tė bejmė me thyerje tė indekseve te ndryshme tė shiqimit.Si gjė fenomenale quhet edhe dispresion dhe permban ne veti nje lekundje tė thyerjes qe dallon nga 1% deri ne 3% mbi spektaklin e shiqimit, cka do tė thotė se perfundimi fokal dallon nga 3%(dipresioni i ulet ) dhe 12% (dipresioni i lartė) pra ne spektaklin e njejtė.
Ketu behet njė ndryshim ne realitetin qė ka te bejė me shumė me atė qe quhet Aborracion .
Egzistojnė shumė lloje te Aborracioneve, por do tė ndalem ne ato tė qeshtjes psiqkike siq keni kerkuar ju.

Pushimi optik, pushimi i mendjes ose iluzioni eshtė njė fenomen qė quhet kėshtu, por do ta sqarojmė pak nė definicione tė ndryshme:
Paramendimet nė bazė tė mendimit ose paramendimeve shpirterore tė pa bazuar nė realitet, ose me njė fjalė ky fenomen shfaqet kur njė pėrshkrim i gabuar shfaqet nė mendjen e njeriut se dicka egziston nė tė vertete!!
Kėtė njeriu mundet edhe ta quaj si pushimi optik pėr mashtrim ose foto te shtjelluara cka me tė vertet edhe janė.

Shumė nga ne ne ditet tona tė perditeshme hasim nė disa momentet ė tilla , pra ne momente qe mund ti quajm edhe pushimet optike si njė formė e jona, por pasiqe shumė nga keto janė edhe tė parendesishme ne nuk i fusim keto ne memorjen tonė qė mė vonė edhe ti kujtojmė.
Pushimet e tjera optike ndoshta janė dicka me imagjinuese ose dicka me treheqese por edhe keto dalin nga kujtimet tona dhe humbin me kohen shumė shpejt.
Keto janė tė pranishme vetem atehere kur ne jemi nen ndikimin e njė fenomeni dhe kur pershtypjet e tona permes syrit tonė nuk perputhen me realitetin dhe nuk perputhen me fajesin tonė qė ne i japim hapesir dhe simapti nė brendesin tonė.
Pushimet optike janė njė art i konstruktuar ku njeriu mundet tė ndesht me to nė shumė tė madhe tė figurave, librave , gazetave ose internetit, dot ė thotė se njeriu e mashtron vetveten i vetdijshme pėr ketė dhe keto raste.

Keto dukuri janė pak mashtruese dhe me konsekuenca sekondare edhe pse keto kan krijuar njė pershtypje mendore me pak ose shumė rendesi, shembullė ta marirm qė njeriu mendon se i ka pa pjatat fluturuse , lugetrit, jashtėtoksoret etj etj , por edhe nė konsekuencat sekondare , pushimet optike nuk janė aq negative perderisa njeriu nuk zyrtarisht nuk i thotė ato gjera qė i vijn nė mendjen e tij.
Por sduhet harruar se skena te tjera serioze mund tė jenė ne raste tė tilla si pėr shembullė: deshmi e diqkafit qė me tė vertet e ka parė njeriu , katastrofat e natyres, fatkeqsit , ku ketu keto deshmi janė shkak i atij pushimi optik ( duke i prejashtuar ndodhit e verteta) e nese keto skena tė ketij pushimi optik rrefehen si tė verteta , atehere ketu kemi tė bejmė me konsevenca sekondare tė jashtė zakonshem serioze tė natyrave tė ndryshme psiqike.

Njeriu mundet tė pershkruaj gabimisht ndodhit , te fajesoj njerez se i mbanė mend fytyrat e tyre (rastet e policis) dhe nga keto tė krijoj dhe te veshtiresoj realitetin , punen ose evitimin e njė pasoje , ose te sjellė dhimbje dhe vuajtje tek ndonje njeri i pafajshem.
Sa i perket parandlaimit tė Aborracioneve ėshtė paksa e veshtirė , sepse ėshtė njejtė sikur njeriut tė i hjeksh imagjinaten , por siq e ceka edhe me heret se , ne rastet e tejkalimit tė ketyre dukurive dhe ne rastin e rritjes sė tyre , atehere kemi tė bejmė me njė semundje tė grades sė tjeter psiqike , pra rruge drejt skicofreis , dhe shfaqja e saj nė menyren e fsheht si signal i saj ,bazuar nė lloje tė ndryshme shembullė psikoza dhe dukurit e skicofrenis nė pergjithesi.


Me nderime per ju:

Psikologu

Honesty^uk.
14-11-05, 20:02
Psikologu yne i Nderuar.
Pasi ke dhene provat se me te vertet jeni Psikologu i fd, desha te dija se si e kuptoni apo e vleresoni JU qendrimin HESHTJA

Me heshtje pershendetese
Honesty


Pershendetje i nderuari Honesty!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Heshtja tek njerezit ėshtė njė e metė e cila me kohen duhet patjeter tė lirohet dhe tė behet fjalė , thenje ose mendim i lirė.
Qė nga femijeri , mesohen femijet nga prinderit e tyre qė duhet tė heshtin , tė heshtin e tė heshtin dhe se duhet qė tė ken pak "marre " qė tė mos flasin e tė thonė atė cka dhe si mendojnė.
Njė imponim i tillė , dergon deri nė kollapsin e mendjes njerzore , kur ky femij rritet me kohen dhe mbetet i imponuar me njė gjest tė tillė , dhe se edhe nė rastet kur i behet dhuna, maltretimi psiqik ose fizik,e padrejta personale , ai do tė hesht , cka ėshtė njė nder momentet mė tė veshtira ne jeten e njeriut, dhe dihet kjart e mirė se per shkak tė heshtjes njerezit edhe sėmuren nga semundjet e ndryshem si ato kronike por edhe psiqike,se "heshtja ėshtė nderė dhe dituri" duhet hudhur poshtė ketė mendim dhe imponim, sepse heshtja ėshtė simbas vendit dhe momentit.
Nganjehere njerezit fillojnė tė flasin dhe tė jenė mė tė hapur pėr problemet e tyre personale familjare ose ato individuale ( semundjet , porblemet seksuale , ato hormonale etj etj) dhe mė vonė , keto rrefime tė saj /atij dalin nė shesh dhe marrin boten , cka nė ketė rast ėshtė njė shkaterrimi total i shpirtit tė njeriut , (simbas mendimit te saj/atij ) duke harruar se asgjė nuk ka nevojė tė mbrohet me heshtje ,sepse vepra e dobet , sėmundja e cilit do llojė tė jetė nuk sherohet , ndalohet ose frenohet me heshtje.
Shpesh tek gjinija femrore janė rrefimet e tyre tė pėrcjellura me nje llojė sekreti tė rritur me heshtje , e vertet qė cdo njeri ka sekretet e veta personale dhe duhet respektuar , por cilat janė ato sekret dhe a vlenė qė ato tė mbahen si tė tilla,pra tė ruhen me heshtje.
Shkurorzimi , ose mos jetesa ne keto raste , mudohet tė ruhet si njė fshehtesi personale, ose meltretimet fizike dhe psiqike nė keto raste tė ndryshme.
Perse tė heshtet , perse vepres sė keqe ti ruajm moralin , e keqja nuk ka moral,ajo ėshtė e keqe dhe e tillė do tė mbetet.
Burri xheloz, gruaja xheloze, femiu xheloz, duhet tė mjekohet me anen e e trajtimit profesional , e jo tė ruhet cdo gjė ne heshtje ,sepse ketu kufijt janė tė kaluar cdo here , pra ,ketu jeni duke e shkaterruar edhe me shumė personin e kapluar nga ky llojė i kesaj sėmundje ose shpirterore ose psiqike , e duhet kuptuar se njė person i tillė ka nevojė pėr ndihme ,atehere i ndihmoni duke e thyer heshtjen , edhe per te miren e juaj por edhe per te atij/asaj.
Sikur heshtja tė ishte e mirė , shumė njerez do tė vuanin nga vrasjet , shkeljet e te drejtave njerzore , kolonizimeve dhe dhunes nė pergjithesi , pėrfshi ketu edhe dhunen nė familje.
Tė heshtesh pėr dicka qė nuk ia vlen tė heshtesh ėshtė tė mundosh veten dhe tė krijosh njė " monster " nė veten tende e cila rritet shumė e mė shumė nga dita nė ditė , dhe ne brendesi tė kesaj krijohet edhe njė ligjė personal i njeriut tė cilin e ka vėshtirė ta hjek nga vetja e vetė.
Ka raste qe dhuna ka qenė e pranishme , sidomos tek femijet dhe gjinija femrore dhe kjo ėshtė kapercyer me heshtje , por ku ka derguar kjo heshtje.
Po, vetem nė shkaterrimin e psiqikes njerzore dhe vetem ne humbjen e vetė besimit dhe tė shkeljes sė integritetit njerzore .
Duke e perdorur metoden e heshtur , nganjehere njerezit edhe e kan mė lehtė tė jenė dominant mbi dikend tjeter sepse e dijnė se cdo veprim ,sjellje , ofendim ,nenvlersim , do tė mbetet nė qarkun dhe kuadrin e heshtjes dhe se personi i dytė duke heshtur merrė bindjes se ruan integritetin e personit tjeter shebull burrit , dhe se ky burrė mesohet qė veprimet e tija tė mbeten vetem nė heshtje.
Tė heshtesh pėr dicka qė ėshtė e pa drejtė ne mesin shoqeror , familjar ėshtė sikur tė jesh edhe vetė bashkndihmes i tė keqes dhe tė mundesosh vepren e keqe tė rritet shumė mė shumė, tė mundesosh dhe tė parkrahesh aktin jonjerzorė.
Nė boten perendimore derdhen me mijera e mijera tė holla vetem nė emerė tė fjales sė lirė , vetem nė emerė tė asaj qė tė thyhet ky "monster" i heshtjes qė njeriu tė jetė pjesė e lirisė dhe tė jetė i pamvarur nga mendimi, nenvlersimi dhe gjykimi personal.
Kercenimet e shumta dergoj edhe deri tek heshtja , pra prapė po kthehem deri tek gjinija femore , sepse thyerja e heshtjes ka rezoltuar edhe deri tek vrasjet si nė mesin familjar por edhe nė atė shoqerore ose aktet e tilla janė tė imponuara me heret " se heshtja duhet tė jetė pjesė e mundesis pėr njė lumturi dhe harmoni bashkshortore".
Jo, kjo ėshtė vetem pajtim me dhunimin , sundimin dhe roberimin.
Aty ku nuk ka mendime tė lira, nuk ka jetė tė lumtur,as liri e as gėzim e harmoni.
Nuk duhet harruar pėr tė cekur se edhe pėrsonat e kufizuar " tė marrshmem " janė tė heshtur , por pėr ketė ata duhet tė kerkojn trajtim i cili ėshtė shumė i lehtė dhe mundeson daljen nga erresira dhe bota e izoluar personale,sepse keta persona tė tillė e kan tė veshtirė ta thonė mendimin e vetė ashtu si mendojnė , edhe pse keta mund tė ken talent tė veqant tė shquar , por ne mendjen e tyre lindin cdo here pyetjet ; Cka do tė mendojn nese une flas, do tė qeshen , do tė me nenqmojnė etj etj , e nese nė keto raste ka ndokush veshtirėsi ėshtė me rendesi qė cdo bisedė ta fillojnė me njė llojė humori , sepse pasi tė inkuadrohen nė bisedė atehere tejkalohet veshtiresia e mendimeve.
Personat e tillė nė momentet e fjales para publikut , shprehjes sė ndjenjajve ndaj njė femre ose mashkulli , pėrcilen me dridhje tė zėrit, rrahje tė shpejta tė zemres dhe djersitje ,sepse ata mendojnė me koken e huaj dhe krijojn bindjen se tė tjeret mendojnė njejtė sikur keta ose keto qė mendojnė.
Nė mjekesi preferohen tabletat PROPANOL pėr lehtesimin e kesaj dukurie personale , dhe pas ketyre tabletave , pėrsoni nuk ndjen tė rrahura te shpejta tė zemres , sepse rrahjet e zemres dergojnė edhe ne shqetesimin me tė madhe tė njeriut, dhe se pas marrjes sė ketyre tabletave , keta, kan mundesi tė kendoj para publikut ,tė flasin lirė , tė mos vrejen kufizime dhe frigė , pra janė shumė tė qetė , dhe reagojnė si nė menyren normale,pra keto tableta nuk kan ndikim negativ qė personi te tejkalon kufinjet e tė bej gjeste tė pahijshme , jo aspak , por vetem e bejnė tė mundur qė rrahjet e zemres tė mos e shqetesojnė trupin e as psiqiken, sepse friga nga rrahjet e zmeres e shqeteson edhe mendjen e njeriut, por mė e mira do tė ishte qė pėr ketė njeriu tė drejtohet tek Psikologet dhe tė lirohet nga kjo botė e izoluar.

Cka do tė ndodhte me kombin tonė nese ne do ti heshtnim dhunes , shtypjes dhe terrorit?!
Pra i nderuar;
Heshtja nuk ėshtė zgjedhje e njė jete tė lirė , ajo ėshtė vetem roberi, dhunė dhe shkaterrim psiqik , e asgjė mė shumė.
Thyene heshtjen qė tė jeni tė lirė ne veper ,mendim dhe jeten nė pergjithesi,sepse pas heshtjes vjen lumturia e jetes njerzore dhe asaj tė drejtė dhe tė cmuar personale.


Me nderime per ju:

Psikologu


Ju faleminderit i nderuar, duke lexuar shkrimin tuaj shume kuptimplote, arita qe per nje kohe te jetoj me literaturat universitare qe zhvillonim per PSIKOLOGJINE, me te vertet e mbani dhe e justifikoni kete NIK

Mbeteshi me shendet dhe i respektuar
Honesty

Tomori
14-11-05, 21:51
Psikologu si sqaroni nga ana Psikologjike, qe nje konfeksion
psh konfeksioni i Krishtere te kete aqe avarzione ndaj konfeksionit Islam.!
e ne te njejten kohe konfeksioni Islam, nuk ka keto paragjykime degraduese ndaj konfeksionit Krishter...?!!!

spirl_girls
15-11-05, 10:12
:arrow: Vazhdojme me njė pyetje me te lehte kesaj here:

Pyetja ime per ju do te ishte:

Sa here nė jave kishte mundur nje pacient i ytii te mer ECT (electroconvulsive therapy)ECT behandlingen......edhe mbas asaj si e kupton qe pacienti eshte me mire apo nuk eshte me mireee... :?: qfare duhet nje pacienti te kete kujdes para rehabitiimitt te ECT....dhe sa do kohe do ti duhej te rehabilitohet....

:arrow: A do me kishte leju ti bej pyetjet suedisht masi e kam pak te veshtire ti perkthej ne shqipp :?:

Psikologu
15-11-05, 12:13
Psikologu si sqaroni nga ana Psikologjike, qe nje konfeksion
psh konfeksioni i Krishtere te kete aqe avarzione ndaj konfeksionit Islam.!
e ne te njejten kohe konfeksioni Islam, nuk ka keto paragjykime degraduese ndaj konfeksionit Krishter...?!!!

Pershendetje Tomori!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Keto pyetje besoj se duhet tė drejtohen tek feja , ose te shqyrtohen nė lenden e Filozofia&Religjioni.
Tek cdo besimtar , ose kohė mė parė religjioni i cdo lloji ka luajtur rol ne frenimin dhe edukimin e njeriut.
Friga nga njė botė e tjeter ka qenė e pranishme cdo here , por s duhet harruar se nė kuader tė religjionit islam dhe atij tė krishter ėshtė arritur qė tė perforcohet edhe luftra dhe mbrojtja ose uzurpimi i ndonje vendi, prone ose shteti.
Tė bejė analizen se perse tė krishteret e sulmojn islamin ose anasjelltas me duhet tė themė se sulmet fetare ose shkurt , propagandat fetare nuk kan pasur tė ndalur e as nuk do tė kenė asnjėhere.
Arsye se perse keto behen keshtu , duhet tė futemi nė temat e debateve tė religjionit dhe tė filozofis mė thellsishtė.
Pra i nderuar;
Mendoj qė pyetja e parashtruar nga ju , nuk mundet tė trajtohet nė lemin e Psikologjisė.
Pa prekje.
Me nderime pėr ju:

Psikologu

Psikologu
15-11-05, 12:51
:arrow: Vazhdojme me njė pyetje me te lehte kesaj here:

Pyetja ime per ju do te ishte:

Sa here nė jave kishte mundur nje pacient i ytii te mer ECT (electroconvulsive therapy)ECT behandlingen......edhe mbas asaj si e kupton qe pacienti eshte me mire apo nuk eshte me mireee... :?: qfare duhet nje pacienti te kete kujdes para rehabitiimitt te ECT....dhe sa do kohe do ti duhej te rehabilitohet....

:arrow: A do me kishte leju ti bej pyetjet suedisht masi e kam pak te veshtire ti perkthej ne shqipp :?:

Pershendetje e ndruara spirl_girls!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.


ETC (Electro Convulsive Treatment)


Ne fundosjen e madhe ne melankoli tė thellė njeriu mundet tė perdor ECT (Electro Convulsive Treatment) .
Kjo form e ketij trajtimi u perdor pėr heren e parė ne vitin 1930 dhe me anė te kesaj ka pėr qellim qė me ndihmen e njė elekttriciteti tė vogel tė ndikoj nė qendren e trurit , me qellim qė sulmet shtrenguese psiqike tė bėhėn mė tė lehta dhe me tė buta.
Nje trajtim I tile behet cdo here nen ndikimin e narkozes, dhe ne keto raste , pacienti nuk vėren ndonje llojė dhimbje.

ECT perdoret mbi tė gjitha pikė se pari ne trajtimin e depresioneve te medha , ku pacienti ėshtė shumė i kapluar nga kjo dhe tek ky pacinet mendimet pėr vetvrasje janė tė grades sė lartė dhe tė shpeshta.

Nė rastin e depresioneve psiqike ose halucinacioneve , trajtimet me anen e ilaqrave nuk kan efekt tė mjaftuar atehere pėr ketė shkak ECT perdoret si njė metodė efektive duke stimuluar qelizat nervore dhe duke prodhuar me shumė lendė signalizuese , pra kur themė lėndė signalizuese e kam fjalen tek levizja me e hapur e qeilizave nervore.
Efekti i trajtimit me ECT ėshtė shpesh i shpejtė ( mbrenda njė jave) dhe sot pėr sot ECT ėshtė njė nga metodat mė tė fuqishme tė trajtimit antidepresiv, e cila metodė jipet dhe ndihmon shpesh kur medikamentet antidepresive nuk kan efekt tė mjaftuar ( Zuloft, Rameron etj), por janė edhe disa arsye tė tjera pėr perdorimin e ECT qė do ti ceki mė poshtė.
Arsyet e tjera tė perdorimit tė ECT munden tė jenė edhe ato se disa pacient sidomos tė moshuarit nuk munden ti perballin trajtimit me anen e medikamenteve pėr shkak tė semundjeve trupore , shembul semundjet e zemres.

Trajtimi me anen e ECT bėhėt tri here ne javė, dhe ky trajtim siq e tash mė parė bėhėt vetem nė ndikimin e narkozes , pra tė themi qė njeriu ėshtė ne gjumė dhe nuk din asgjė se cka po ndodhė rrethė tij.
Nė kėtė trajtim tė tillė personi nuk ka dhimbje edhe pas perdorjes se ECT , pra kur personi zgjohet nga narkoza, por duhet cekur se tek disa persona ndikon mė pas vetem shtrengimi i muskujve dhe nganjehere edhe pak shqetesime te memorjes, pra keto efekte janė nė javen e parė tė trajtimit.
Pas pak javesh , shumė persona ndjehen mirė dhe nese diagnoza ėshtė ashtu si duhet atehere 85% tė personave janė tė fresket pra nė kohė pas 6-10 trajtimeve dhe nė njė afat prej dy ose tri javesh.

Me nderime pėr ju;

Psikologu

spirl_girls
15-11-05, 13:02
Te flm nuk ke pasur nevoj te zgjasesh aq shume se une jam shpesh me pacienta te cilet marin ECT-behandling.. po pergjigja shuem e saktt...po qka thua tiii mas sa kohe do mudnesh te kuptosh si ndihet pacientiii..edhe pse ke cek mas nje kohe....edhe po e themi qe psh pacienti MArtin ndihet me mire dhe ju si psikolog po e leshoni te shkon ne shtepii...dhe mbas tri ore po ndin qe Martin ka mbytyr veten... :arrow: cila do te ishe pergjgija jotee...e sakt qe ECT mund te miret tri here ne jave po neese pacinetit i duhet me teper a munde te mer 4 here ne javee :?:

ECT behandlngen nuk miret vetem kunder depresionittt...edhe mund te miret edhe pa narkos dmth nuk ka nevoj te flej faree :wink:


:arrow: A mundem ne disa pyetje t pyes suedisht nese nuk di ti perkhtje miree pyeta edhe ne heren e kalumeee

Psikologu
15-11-05, 13:52
Te flm nuk ke pasur nevoj te zgjasesh aq shume se une jam shpesh me pacienta te cilet marin ECT-behandling.. po pergjigja shuem e saktt...po qka thua tiii mas sa kohe do mudnesh te kuptosh si ndihet pacientiii..edhe pse ke cek mas nje kohe....edhe po e themi qe psh pacienti MArtin ndihet me mire dhe ju si psikolog po e leshoni te shkon ne shtepii...dhe mbas tri ore po ndin qe Martin ka mbytyr veten... :arrow: cila do te ishe pergjgija jotee...e sakt qe ECT mund te miret tri here ne jave po neese pacinetit i duhet me teper a munde te mer 4 here ne javee :?:

ECT behandlngen nuk miret vetem kunder depresionittt...edhe mund te miret edhe pa narkos dmth nuk ka nevoj te flej faree :wink:


:arrow: A mundem ne disa pyetje t pyes suedisht nese nuk di ti perkhtje miree pyeta edhe ne heren e kalumeee

Pershendetje nderuara spirl_girls!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.


Sė parii me duhet tė ceki se diskutimet ne gjuhen suedeze nuk mund ti bėjė ketu , per shkak se forumistet , dhe lexuesit e tjerė nuk e njohin gjuhen suedeze, perndryshe sdo tė kishte asnje llojė problemi.

E ceka edhe me lartė se pas trajtimit me ETC pacienti ka pak shqetesime tė memorjes , por pacientat e tillė nuk leshohen menjihere tė shkojn nė shtepi , gjė e cila dergon edhe nė kontaktin Ødhe kėshillat me Psikologun nė afat deri ne tr muaj.
Pas trajtimit me ECT ka raste te rradha kur pacienti ka berė vetvrasje, sepse vetvrasjen e kryejn edhe njerezit tė cilet as qė marrin trajtim me ECT.
Ne lidhje me atė qė pacienti mundet tė perdor ECT pa narkoz , me vjen keq por ketu nuk mund tė pajtohem me ju , ose une deri me tash nuk kam pasur raste tė tilla nė ketė menyrė.
Arsyja qendron nė atė se me rastin e thithjes se gaznave , truri i njeriut ėshtė i qetė dhe i liruar , dhe levizja e gjakut ėshtė normale, e sikur tė behej njė trajtim i tillė pa narkoz atehere ka mundesi qė tė behet lendimi i trurit tek pacienti , sepse aty ndikon edhe shtrengimi i trupit , friga, dhe relaksimi ėshtė i vogel nė keto raste.

Medikamente pėr lirimin e muskujve dhe gazrat (syregasen) jipet vetem qė trupi tė jetė i mbushur mirė me gazrat e nevojshme, dhe kjo i lehteson shtrengimet trupore-muskulore , dhe ėshtė edhe mbrojtje pėr mungesen e gazrave ne kohen e njė narkoze tė shkurter.
Tentimet pėr tė provuar dicka me mirė e mė shumė se ECT pėr fat tė keq kan deshtuar , sepse janė berė tentimet permes stimulimit magbetik , por njė gjė e tillė do tė sillte shumė pasoja, e ne keto raste me kete magnet ėshtė fakt se njeriu nuk ka nevojė pėr narkoz , por rreziku i lendimeve dhe pasojave tė mė voneshme janė tė medha dhe kjo metod e pėrmendur nuk ėshtė efektive aq sa ECT ne raste tė veshtira, dhe rrethė kesaj akoma janė duke u berė eksperimente tė matutjeshme.
Ne atė qe e ceket se perveq depresionit ECT mundet tė perdoret edhe nė raste tė tjera , do tė shkruaja se ėshtė e vertet , por perpos depresionit e kemi edhe njė gjendje tjeter qė quhet BOLD (delirium acutum,delirium tremens) por tė mos e ngaterrojmė ketė me anen e semundjes alkoholike.

BOLD ėshtė njė sqarim pėr njė gjendje tė me hershme qe ne veti kishte njė bindje pėr vdekjen e madhe dhe kjo shifet si lidheshmeri me semundjen e psykozes.Per shkak tė pendeses dhe ankthit ekstrem , njerezit flejnė nganjehere pak ose kalojnė ditė tė shumta kur ata janė tė zgjuar dhe nuk flejnė fare, dhe bazuar nė ketė , me heret vdisnin njerezit shumė shpesh dhe shpejt ku ne veti kishin ngarkesat e medha tė ketyre dukuri qe i ceka me lartė , pra kur ankthi e kaplonte trupin e njeriut deri nė maximum.
Qė njė pacient mundet te trajtohet deri nė 4 herė nė javė me anė tė ECT nuk ėshtė e preferuar , arsye kjo se perdorimi i tepert i narkozes nuk preferohet nė keto raste, por trajtimi mundet ė zgjatet me pas deri ne 12 here, ne nje afat mė tė gjatė
Nese une e liroj njė pacient tė shkoj nė shtepi dhe ndegjoj qė ai ka berė vetvrasje , atehere , ky pacient qe ju e quani Martin , nuk ka pasur kontakt me mua , ose nuk ėshtė trajtuar me ECT , ne raste tė tilla shumė pacient rrinė tė mbyllur nė klinikat e psikiatris deri ne sherimin e plotė tė tyre, dhe largimin e mendimeve tė tilla , pra per vetvrasje , po asgjė nuk mundet tė jetė 100% e sigurtė, sepse ka njerez qė vetevrasjen e kryejn nė menyren me tė qetė dhe mė tė heshtur.

Me nderime ;

Psikologu

spirl_girls
15-11-05, 14:57
Pacienti me Ect mund te mere behandlinfgen tri here ne jave i nderuari psikolog....e ne raste te duhura mund te mer Lungnande medicin


..ndersa sa i perket Martinit une nuk e mora shembull qe ska qen pacineti i ytii...po pikerisht ka qen pacient i ytiii dhe mas disa ore ka ber vetvrasje shume veretet qe ka ndodh....edhe ECT bahndlingen mund te miret ne menyre pa fjet dmth pa narkoz por vetem nese e mer kundert depresionitt e jo kunder semundjeve tjera siq eshte psh...vid Parkison sjukdom...Manodepressiv(bipolär sjukdo)etj etj...

Per pacienta qe kan semundjen Diabetes(sockersjuka)a eshte e mire te marin insulinin para ECT apo mbas...pacientata me epilepsi a dueh te marin medicin e tyre para ECT...phaa hajt se ka shum spo pyes maa..per ECT por e kam nje pyetje nga nje Psikolog ne Lund po do mundohem te kthej ne shqip disiii e ta bej :wink:

:arrow: Vazhdojm me nje pyetje prap te lehtee


Pacientat me semundje te anorexis sa mendon qe duhet te jen te shtrir ne klinik....(natyrisht qe mvaret nga gjendja e tij/saj)por perafersishtt qka ta mer mendjaa tyyy nese Martin eshte ne fazen me te rend te anorexiss a thua a do te mund te sherohet ndonjehree :?:

Flaka_1
10-12-05, 16:23
Pse nga nje here kemi mendime negative ndaj njerezve?
Ps ne disa raste te rralla, gjate nje bisede kur ai-ajo rrefen per nje gje ndoshta qe edhe e veret eshte, ne mendjen tone vardiset e kunderta qe ai e rrefen ?

Sinqerisht flaka

dr1ta
29-12-05, 02:05
I nderuar psikolog

Para disa neteve nje anetar me tha:ani kur po e lexoj postmodernet e disave, si ua kisha shqyer abetaren qė ka mėsuar shkronjat shkujati indirekt por mua mu drejtua .

Une jam e vetdishme ce nuk njoh shume fjal dhe nuk shkruaj drejt-shqip, por nuk jam e vetmja ketu, dhe mundem lirisht te them ce jam permisu dhe mburem me kete , dhe vetem sespe nuk e kam fjalorin e persosur nuk dmth ce une nuk jam shqiptare, kjo me lendoj teper , ketu kalon kufiri kur gjuha shqipe (perbuzet) dhe nje komb klasifikohet .

DO te kishe pyetur juve pasi ce kam besim tek ju dhe gjith jepni pergjigje te drejt dhe logjike, pra une sikur antare dhe ce i kam drejtat e mia ketu esht ne rregull te reagoj , po cka mendoni ju per ksi postime ce behen do ti tolerojm ? Po si e kuptoni ju ket postim ce ka ber ai antar ,sikur hajgare/ose ?

Do te kisha lutur t`me pergjigjeni nese keni mundesi dhe deshire ndonjher.


Me respekt
Drita

Psikologu
29-12-05, 06:50
Pse nga nje here kemi mendime negative ndaj njerezve?
Ps ne disa raste te rralla, gjate nje bisede kur ai-ajo rrefen per nje gje ndoshta qe edhe e veret eshte, ne mendjen tone vardiset e kunderta qe ai e rrefen ?

Sinqerisht flaka

Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj , dhe njeherit ju kerkoj falje pėr vonesen time tė deri tanishme.


Njerezit shpesh krijojn rrethana tė tilla qė ne ne veten tonė tė krijojm mendime negative ndaj tyre , bazuar ndoshta nga mos permbajtja e fjales , temes ose e mendimit tė shprehur me heret, pra me nje fjalė , cdo njeri mbanė pergjegjesi tė veten personale pėr pėrshkrimin e personalitetit tė vetė ne jeten , shoqerin ,dashurin dhe nė shumė sfera tė ndryshme jetesore.

Shume njerez mendojn dicka tjeter dhe thonė dicka tjeter , pra ne veten e tyre rrethohen me fshehtesi tė medha tė cilat me kohen me doemos do tė dalin ne shesh (kam fjalen tek rrefimi), dhe mu ne ketė rast ne duke ndegjuar rrefimin e njeriut kemi mundesi tė bejmė korrigjimin e fjaleve te tij/saj dhe qe sado pak tė analizojmė se a qendron ashtu e verteta apo jo!

Dikush krenohet qė me anen e mashtrimit tė vete personale pikė se pari , ka mundesi dhe dredhi qė tė bind edhe dikend ne atė menyrė , pra ne menyren e pėrfilltė, cka njė gjė e tillė quhet lojė e dyfishte ose dalja nga vetė personaliteti i tij/saj , ku me kohen , ketė veprim tė tillė do ta paguaj shumė shtrenjet dhe ketu ėshtė qelesi kryesor i disfates ne jeten e njeriut.
Sinqeriteti nuk ėshtė fjalė qė shume e kan mesuar sot , por edhe me heret , por a qendron kjo fjalė ose sjellje ashtu se si flitet , ose a veprohet ashtu.
Ne posedojmė tė drejten qė tė dyshojm ne rrefimin e dikuj se vallė a na mbushet mendja qė nje rrefim , ose njė lot , ėshtė i verttet me atė cka flitet e veprohet.

Ne te shumten e rasteve , kontakti sy me sy ka qenė gjithmon si njė rrefim ku eshtė konkluduar se vallė a ėshtė apo nuk ėshtė e vertet , por ndodhė qė edhe nga turpi , friga ose stresi i mbrendeshm i njeriut , nuk ka mundesi tė behet komunikimi sy me sy, por fjala dhe rrefimi i vertet cdo here verehet , ndersa masgtrimet , ose zotesimet falso dalin nė shesh mu atehere kur njeriun as se beson ose atehere edhe kur se ka pritur fare, e per fat tė keq ketu nė keto raste , njerezit nė vend qė tė kerkojnė falje , hidherohen , pra ketu ata sė pari janė tė pajtuar me jeten e tyre genjeshter dhe ashtu e kalojnė duke pesuar keq e mė keq nga dita ne ditė , por shumė here edhe nuk e verejn disfaten e tyre , deri atehere kur e tėra del vetvetiu ne shesh, dhe nė punė tė tillė e quajn si "fat i keq i jetes"

Me nderime si cdo here pėr ju:


Psikologu

Psikologu
29-12-05, 07:08
I nderuar psikolog

Para disa neteve nje anetar me tha:ani kur po e lexoj postmodernet e disave, si ua kisha shqyer abetaren qė ka mėsuar shkronjat shkujati indirekt por mua mu drejtua .

Une jam e vetdishme ce nuk njoh shume fjal dhe nuk shkruaj drejt-shqip, por nuk jam e vetmja ketu, dhe mundem lirisht te them ce jam permisu dhe mburem me kete , dhe vetem sespe nuk e kam fjalorin e persosur nuk dmth ce une nuk jam shqiptare, kjo me lendoj teper , ketu kalon kufiri kur gjuha shqipe (perbuzet) dhe nje komb klasifikohet .

DO te kishe pyetur juve pasi ce kam besim tek ju dhe gjith jepni pergjigje te drejt dhe logjike, pra une sikur antare dhe ce i kam drejtat e mia ketu esht ne rregull te reagoj , po cka mendoni ju per ksi postime ce behen do ti tolerojm ? Po si e kuptoni ju ket postim ce ka ber ai antar ,sikur hajgare/ose ?

Do te kisha lutur t`me pergjigjeni nese keni mundesi dhe deshire ndonjher.


Me respekt
Drita

E nderuara si cdo here drita!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Sė pari deshirova te shkruaj ne lidhje me shkrimin e juaj qė e beni nė menyren e mirė , tė paster dhe tė shkathet ne ketė forum.
Duke e ditur si ju , por edhe disa tė tjerė sene mesin tonė ketu ne fd , kemi njerez qė ne fakt , ose pėr fat tė keq , mendojnė se posedojnė njė dituri , besnikeri , shoqeri ose maturi njerzore ose intelektuale , duke i futur nė pėrdorim fajlet tė cilat ata i quajnė " moderne shqipe" , por njerezit e tillė bazohen vetem ne leximin e njė batetares dhe mendojnė se me atė abetare , kan arritur tė shkruaj gjuhen shqipe paster , mirė dhe pa gabime , ndersa pėr tė u folur atyre pėr sintaksen , fonetiken dhe drejtshkrimin gjuhesor, mendoj se njė gkė e tillė do tė u dukej dicka jashta kornizave gjuhsore shqipe.
E dijm qė deri me sot , akoma kerkohet miratimi i njė kongresi gjuhesor pėr shkrimin e paster tė gjuhes shqipe dhe pėr heqjen e shumė fjaleve tė cilat nuk janė pjesė e letersis tonė shqipe.
Kisha rastin tė takohem shumė shpesh me Aurel PLasarin dhe Rudolf Markun ( studjues , gjuhtar dhe shkrimtar) dhe tė bisedoja thellsishtė pėr drejtshkrimin gjuhesorė nė letersin tonė shqiptare , pr shpesh kam takuar tek ata , se shtypin dhe drejtshkrimin e quanin si redaksi e " Muxhahedinve tė gjuhes shqipe" , dhe nese nuk gaboj , njė shkrim tė tillė rrethė kesaj e ka publikuar edhe i nderuari Rudolf Marku.
Mos te shkojm mė gjatė.
GUximi i juaj , shkrimi i juaj ėshtė ai mė i miri , i cili bazohet nė vullnetin e juaj shpirterore dhe kombetarė dhe nga dita ne ditė ju dergon nė permiresimin , begatimin e shkrimit tė fjaleve dhe fjalive ne ketė forum, ndersa sa i perket asaj qe ai e ka vlersuar veten me shumė shqiptar se sa ju , mendoj se pėr fat tė keq tė tij ,paska rreshqitur shumė , duke harruar se nje njeri qė posedon dituri , njohje , nuk e quan veten tė perkryer por bazohet cdo here ne thjeshtesin e tij personale dhe intelektuale.
Andaj e nderuara drita, mos e qani koken fare pėr njerez tė cilet mendojn qė gjuha shqipe ėshtė ajo e abetares , sepse gjuha shqipe ėshtė aq e begateshme e qė per fat tė keq sot pėr sot e bastarduar, sa nė ketė lemi duhet kohė e gjatė deri tė arritja perfundimtare e nxjerrjes ne drtiė tė gjuhes sė kullluar e tė shkruar nga me tė medhenjet e kombit tonė deri me sot.
Ju e nderuar , vazhdoni tė shkruani dhe behuni krenare qė me tė vertet e doni gjuhen e juaj me shumė se abetare dhe me shumė se cdo gjė , e ktė e themė duke u bazuar ne vullnetin e juaj pėr afrimimin sa mė tė madhe tė juajin nė njohjen e gjuhes dhe shkrimin e saj.

Me nderime si cdo here pėr ju;

Psikologu

Flaka_1
30-12-05, 18:21
Flm per pergjegjje Psikologu
te pershendet flaka

Psikologu
02-01-06, 05:41
Flm per pergjegjje Psikologu
te pershendet flaka

Kam nderin cdo here e nderuar;


Psikologu

Makaveli
04-01-06, 01:57
I nderuari Psikologu..!!!
Kam nje pyetje:Nje njeri i ik nga konflikti te qfardo lloji dhe furishem konfliktet i vijen mbrapa pa pasur njolla ne ate konflikt .......
Si Sqarohet kjo dukuri ????

Psikologu
04-01-06, 05:21
I nderuari Psikologu..!!!
Kam nje pyetje:Nje njeri i ik nga konflikti te qfardo lloji dhe furishem konfliktet i vijen mbrapa pa pasur njolla ne ate konflikt .......
Si Sqarohet kjo dukuri ????

Pźrshendetje i nderuara Makaveli!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.


Ne jeten e pėrditeshme njerezit e kan nganjehere tė veshtirė qe njė pune , rasti , veprimi ose principi tė i thonė njė STOP .
Nganjehere duke e kaluar njeriu edhe kufirin , mundet tė jetė ne ndikimet e mos dijes se paqelllimeshme dhe tė asaj me qellim , por nese cdo gjė behet me qellim , athere nuk duhet qė njeriu tė jetė cdo here i ikur nga dikush , por tė jetė i fortė qė ti kundervihet cdo kuj ne keto raste , pra tė i kundervihet me anen ligjore, shoqerore ose atė personale.
Kur e themė STOP e kam fjalen ne shumė aspekte tė jetes , qoftė ato tė vujtjes , keqperdorimit , maltretimit , brutalitetit e shumė rrethana tė tjera, sepse ka shumė raste ku njerezit jetojnė nen ndikimin e shtypjes dhe dhunes ne rrethin familjarė ose atė shoqerorė por e kan veshtirė qė prapė tė marrin forcen , tė hapin syt dhe tė shikojne realitetin e jetes qė tė thonė atė se cka duhet tė thuhet, edhe pse siq thash me heret , njė vendim i tillė ėshtė paksa i veshtirė , por me doemos duhet tė zbatohet.
Pafajesia ėshtė cdo here mjeti me i paster tek nje njeri , nese ai/ajo posedon dhe gezon respektin konkret ne veten e vetė dhe se nese nuk ka fakte tė jetė i fajesuar pėr dicka tė cilen se ka kryer ose se ka pėrdorur qė tė krijoj armiqesi , por thjeshtė , ėshtė vetem viktim e dikuj qė nuk din tė ndalur aspak ne asnjė menyrė por vazhdon me sjelljet flagranyte , qoftė ato tė nenqmimit personal , dhunes dhe shumė mundesive tė tjera negative.
Do tė ishte e mirė dhe e mbarė qe nese e ndjeni veten s endiqeni nga ndonje konflikt dhe nuk jeni fajetor ( me falni pėr shprehjen e hapur) atehere do tė ishte mirė qė tė marresh masa me adekuate se nga cka dhe si buroj konflikti apo ėshtė i kot por vetem ėshtė dicka kunder jush , ose imponim i dikuj tjeter tek pėrsonat qė ju mund tė gjindeni ne konflikt, por i nderuar;
Konfliktit mos iu pėrgjigjni asnjehere me konflikt ( kam fjalen atė fizik) ndersa nese ėshtė ndonjė konflikt i natyres jashtafizikore , atehere si cdo here , mundohuni qė tė pėrdorni diplomacin , mprehtesin dhe analizen , pra duke pasur parasysh qė cdo here tė keni si bazė faktet qė u deshmojnė pafaujesin e juaj , sepse nuk dihet se deri ku dhe si mundet tė perfundoj konflikti e pastaj ju me pafajesin e juaj , prapė mundeni tė mbeteni viktim e rastit tė pafajshem.
Por nese e ndjeni veten sado pak fajtorė , atehere ėshtė ndershmeri por edhe menquri e njerzi qė tė kerkoni falje para cdokuj , qoftė edhe ai me i vogli dhe mė i pafuqishmi.
Pra , mblidhni forcen dhe i thoni STOP kesaj natyre , jo pėr aspektin e tjeterkuj qė tė deshmoni zotesin e juaj pėrsonale, por vetem pėr shkak tė mireqenjes sė juaj personale dhe qetesis sė juaj shpirterore, dhe mos turperohi asnjehere qė tė nxjerrni ne shesh fajtoret tė cilet/cilat kan njė veprim dhe dominim negativ tek ju si pėrson me tė drejten e plotė njerzore dhe qytetare , sepse nagnjehere njeriu gjindet edhe ne konflikte tė tilla duke e mos ditur arsyen dhe shkakun , qellimin, fajtoret etj , por fajesohet ,sulmohet , nenqmohet panderpre kohė pas kohe.
Pra i nderuar , i thoni STOP njė akti tė tillė dhe mblidhni forcė dhe kurajo pėr ketė.

Me nderime dhe respket per ju:

Psikologu

Makaveli
05-01-06, 00:11
Flm Psikologu per pergjigjen shum (ta di per nder).. :lol:

por per te zhvilluar diqka me konkrete dhe me adekuate un kam nje shembull .....ta shtellojme nese nuk merzitesh...

Nese konkretisht ne mobilin tend personal vie nje mesazh krejtesisht i pa njohur dhe permes internetit ..kercenohet me fjalet si psh ..
Mos e bej kete sepse ke pun me mua ose gjera te ndryshme ..
ose mos u mirr me ate vajzen sepse un e dua dhe gjera te ndryshme
Si do e aceptoje gjendjen ne kete rast konkret i nderuari Pikologu

Si duhet marrur vesh se nga e ka marr numrin ?
Pse ?e gjith kjo rremuj cili eshte shkaktari?
Nese do e dilte perball si do reagonim ?
Si mund ne menyr analizuese te marrim nje thithje qasti...
kush,prej nga dhe PSE?

Me nderime:Makaveli

dr1ta
07-01-06, 11:42
I ndruar psikolog , flm shume per pergjigje.


Me nderime

Drita

Agolli
15-02-06, 01:55
PERSHENDETJE I NDERUAR

ME VJEN MIR QE KA KSI PERSONA TE RALLĖ NE MESIN TANĖ ME SIGURI SE KA EDHE ME SHUM QE NUK GJINDEN ME NE POR DUHET TE PAJTOHEMI ME ATĖ QE KEMI.
JAM ANTAR I RI DHE SHPREHJA E JOTE ME LA PERSHTYPJE ME KUJTOHEN FJALET E TE ATIT KUR ME THOSHTE "DISA GJĖRA NE JETĖ NJERIU DUHET PER TI DITUR PA I LEXUAR, KURSE TE TJERAT DUHESH TI LEXOSH QE TI KUPTOSH"
SECILIN VENDIM QE E KI NDERMNED TA BĖJSH NE JET ME THOSHT KONSULTO ME NJE NJERI TE MENQUR DHE DO TA SHIFESH DHE TE BINDESH VETĖ QE TA JAP NJE RUGĖ ZGJIDHJE.

ME NDERIME I NDERUAR PSIKOLOG

Psikologu
02-03-06, 21:13
PERSHENDETJE I NDERUAR

ME VJEN MIR QE KA KSI PERSONA TE RALLĖ NE MESIN TANĖ ME SIGURI SE KA EDHE ME SHUM QE NUK GJINDEN ME NE POR DUHET TE PAJTOHEMI ME ATĖ QE KEMI.
JAM ANTAR I RI DHE SHPREHJA E JOTE ME LA PERSHTYPJE ME KUJTOHEN FJALET E TE ATIT KUR ME THOSHTE "DISA GJĖRA NE JETĖ NJERIU DUHET PER TI DITUR PA I LEXUAR, KURSE TE TJERAT DUHESH TI LEXOSH QE TI KUPTOSH"
SECILIN VENDIM QE E KI NDERMNED TA BĖJSH NE JET ME THOSHT KONSULTO ME NJE NJERI TE MENQUR DHE DO TA SHIFESH DHE TE BINDESH VETĖ QE TA JAP NJE RUGĖ ZGJIDHJE.

ME NDERIME I NDERUAR PSIKOLOG

I nderuari Agolli !

Ju falenderoj per pershendetjen dhe fjalet e mira tė juajat.
Kam nderin qė jam ne mesin e njerezve tė sjellshem , tė ndershem tė aftė dhe tė kulturuar.
Ju deshiroj cdo tė mirė e tė mbarė.

Me nderime pėr ju ;

Psikologu

Gentiana
08-03-06, 21:36
Pershendetje

Edhe une e kisha nje pyetje te cilen shpresoj se do te mundni te pergjigjeni i nderuar Psikolog, apo ndoshta edhe anetaret tjer te cilet mujn te dijn me shum rreth kesaj Teme.
Para disa diteve duke kerkuar diq ne Net hasa ne disa foto te personave te cilt e lendojn veten me xhame apo ēka do tjeter, ne krah dhe ne pjes te tjera te trupit.
Edhe perpara kam ndegjuar per raste te tilla, po ja keto foto ma zgjuan kurreshtjen te dij me shum rreth ketyre personave.
E dij vetem se personat e till lendohen duke e ndjer veten me mire te ken dhimbje me te mdhaja trupore, se sa ato emozionale, se ato jan me pas me te vogla…

Une dua te dij me shum rreth kesaj semundjeje, dua te dij se nga kush dhe si sherohen keta persona????
Nga psikologu, psikiatri apo…

Dhe mundesisht dua te dij me shum edhe nga vjen kjo semundje, arsyet e saj etj, rreziku i cili egziston sikur keta persona te mos sherohen me koh???

Ndoshta eshte teme qe duhet shqyrtuar me gjat, dhe sikur te kem ndonje pyetje tjeter pas pergjigjeve te mundshme te juajen, ateher do te pyes.

Per pergjigjje ju falemenderoj paraprakisht.

Me nderime

Genta

Psikologu
09-03-06, 20:50
Pershendetje e nderuara Genta !
Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj .


Njeriu ne jetė mundohet qė cdo herė tė jetė i/ lumtur , i mirė pritur dhe i gezuar , por nganjehere ndodhin edhe gjera tė kunderta te cilat edhe e bejnė njė kthesė tė shpejtė ne jeten e njeriut.
Pamvarsishtė se dalja nga vorferia ne pasuri , nga gezimi ne hidherim , dhe nga respekti ne nenqminm , ndikon shumė ne krijimin e njė ankthi dhe tė nje veshtiresije tė cilen shumė nuk munden edhe tė e perballojnė dhe nen ndikimin e derpresionit , ankthit , humbjes se vetebesimit , shqetesimit , mendojnė se preja e duarve ose tentimi i vetvrasjes ėshtė njė nderė menyrat dhe rruget me tė pershtateshme , por duke harruar se cdo fillim e ka nje mbarim dhe cdo mbarim e ka njė fillim.
Ne momentin e depresionit dhe tė ankthit tė vetegjykimit dhe vetėfajesimit , nuk ka njeriu mundesi tė mendojė edhe aq sa duhet nė menyren pozitive dhe tė åplanifikoj ose mendoj njė tė ardhme tė lumtur, pra cdo gjė behet erresirė e pa dritė.
Ne ndikimin e monodepresionit dhe ne mos komntaktin e njeriut me mjeket ne kuadrin e psikijatris ose tė psikologjisė , mirren shpesh tentime tė bidnjes pėr vetvrasje , por ne tė shumten e rasteve ne njė menyrė tė qetė dhe tė fshehtė.
Siq e dijmė nga statistika , numrin e vetvrasjeve e krżejnė cdo her epersonat ne mosha 14-26 dhe kjo ėshtė edhe koha me e rrezikeshme ne ketė drejtim .
E ashtuquajtura kriza e moshes 30 , ėshtė njė krizė e cila ndikon shumė ne pėrplasjen e trupit tė njeriut dhe ne ketė kohė , divorcet janė shumė tė shpeshta per shka tė kesaj krize tė lartė cekur.
Por tė kthehemi prapė ne atė se cka keni pyetur ju.
Prerja e venave ose duarve sidomos nga tė rinjet , mundet tė ndodhė ne ndikimin e monodepresionit , ankthit , dhunes nga tė afermit dhe droga dhe perdorimi i saj , e ne ketė mundemi tė klasifikojmė edhe perdorimin e alkoholit.
Pėr tė evituar raste tė tilla dhe vetė sulme personale mbi veteveten , duhet tė kemi parasysh cdo here mundesin e lirisė se komunikimit sidomos me tė rinjet tė cilet enderrojnė ne cdo gjė dhe nuk kan forcė shpirterore drhe as atė fizike qe ti perballojnė gjerat negative tė jetes , qofshin shoqerija , dashurija , ndarja etj etj..

Dhuna ne mesin familjarė , sidomos ne mes tė prinderve , eshte njė dnikim negativ ne forcimin e vetebesimit tė tė rinjeve tė cilet mundohen dhe tentojnė cdo herė tė krijojnė njė imazhė pershtypes ne rrethin se ku gjinden dhe ku jetojnė, por tė percjellurė nga dhuna e mbrendeshme , ata ose ato nuk kan mundesi tė e dnjejnė veten tė qetė dhe tė nevojshem ne jetė , sepse shpesh ne fjalosje , prinderit akuzojnė njėrri-tjetrin se kush duhet tåė bejė dhe mos tė bejė me shumė per femiun e vetė.
Nen perkujdesjen e organeve shteterore , shpesh femijet qe kryejnė keto llojė akte tė prerjes se duarve dhe nuk vdesin , ata trajtohen me shumė nga Psikiatri dhe nga Neuro psikologu , por rruga deri tek sherimi ne psikijatri eshte ajo me e fundit dhe ajo qe me doemos duhet tė perdoret ne dhomen e mbyllurė ne perdorimin e barnave tė ndryshme.

Do tė cekja edhe pėr fund se cdo njeri ka tė drejtė tė jetė i nervozuar , i duruar , por pėr cdo ggjė duhet tė gjejė mbeshteje dhe gatishmeri dhe tė jetė ne gjendje qe tė krijon pėr veten njė imazhė dhe bindje se jeta ėshtė aq e bukur dhe aq e vlefeshme saqe ka shumė nga ajo qe akoma se kemi shijuar deri me sot.
Pra nje shoqeri dhe familje e mirė pa fjalė e pa genjeshtra e dhunė , eviton cdo her emendimet dhe bindjet negative tek njeriu , e nese keto keqperdoren atehere ndikojnė edhe me shumė ne humbjen e besimit dhe perfitimin e vetė besimit , por menyra e prerjeve tė durve apo perdorimin e hapave pėr tė harruar dicka , nuk ėshtė rruga e drejtė , por rrugen e drejtė e gjejmė cdo here ne dashurin e familjes dhe lirin e shprehjes dhe besimit ne ketė rrethė, edhe pse dikush nuk ka deshirė tė kritikohen ose analizohet , por me rendesi ėshtė qe tė jetė njeriu cdo here aferė atij /saj qe e don dhe e vlerson , qoftė femijė , i rritur apo i moshuar.


Me nderime per ju;

Psikologu

Espresso
10-03-06, 17:47
Tung Genta

Mos ke menduar ndoshta per personat me c'rregullime te personalitetit te tipit: Borderline Syndrom? Te dhenat qe ke jap, i pershtaten shume ketij sindromi. Duhet bere dallim ne mes te atyre qe kane per qellim te vetevriten nga paknaqesia ne jet ose shtyhen nga semundjet e ndryshme psicike dhe atyre qe e bartin si semundje te pasherueshme Borderline Syndrom. Keta te tipit Borderline Syndron nuk e kan si qellim primar vetevrasjen püermes lendimeve, por shuarjen e stressit shpirteror. Une do e konsideroja si nje lloj Pedofilie shpirterore! Pedofilet jane te prirur t'i shuajne epshet me femijet, ndersa keta me Syndromin Borderline permes vetelendimeve. Une kame patur rastin te shoh nje patiente me Borderline Syndrom ne klinik dhe jame tmerruar kur kame pare trupin e saj perplot me plaq dhe gervishje. Ajo, ishte madje ne kliniken e psikiatrise ne tretman dhe diku fshehurazi i kishte ardh "ai dakiki i vet" siq thot populli dhe kishte marruar nje Eissprei dhe ia kishte drejtuar barkut te saj. Kur erdhi tek mjeku, u konstatua se kishte marr shkallen 2-3 te djegies. Ajo kishte mbajtur sprein drejt barkut derisa i ishte fikur vetknaqesia qe ka ndier ne ate qast dhe kishte marr nje njoll diku rreth 10 cm ne katror ne bark dhe disa me te vogla ne krah. Ajo ndiente dhimbje vetem gjate prekjes, ndersa ne qetesi jo. Keta patienta e kane kete semundje sikur narkomanet drogen. Ajo tha " se kur e ndien veten keq dhe nuk ka cka te beje, te mirret me dicka, menjehere i shfaqen mendime dhe prirje te tilla ta lendoj veten dhe per kete ndien kenaqesi dhe lirohet nga stresi psicik".
Keta pacienta, zakonisht perdorin briskin e rrojes dhe kane plage (gervishje) simetrike ne dy krahet, qoft te vjetra me krusta, qoft plage te reja me gjake te fresket. Tek personat qe kane per qellim vetevrasjen, nuk gjene plag te tilla me siperfaqe te gjere.
Supozohet te kene c'rregullime ne transmiter.

Ishalla te kam ndihmu najpak e edhe Psikologu ma ban hallall qe ju perziva ne teme! :smile: :wink:


http://www.borderline-plattform.de/html/uber_bl.html

Gentiana
12-03-06, 18:21
Psikologu dhe Espresso ju flm per pergjigjet e juaja edhe pse nuk ishin asnjera ate qe mendova, por gjithsesi ju falemenderoj per mundin e juaj.

Semundjen apo simptomet qe mendova ishte kjo (me ne fund e gjeta)

http://de.wikipedia.org/wiki/Selbstverletzendes_Verhalten


Nese dini pra tani diq per ket semundje ateher me tregoni.

Pershendetje

Gentiana

Espresso
12-03-06, 19:01
Gabim je Genta kur thua se nuk ishin asnjera ato qe mendova!!? Autoagresioni ka nje shkall te gjere shkaktaresh dhe nuk mund te kufizohet ne nje drejtim.

Edhe ajo qe kam shkruar une dhe Psikologu hyn ne kuadrin "Selbstverletzendes Verhalten" ose "Autoagresioni". Pra, ajo qe tregova eshte njera prej atyre formave te autoagresionit. Natyrisht qe ka edhe shume te tjera siq ke patur mundesin te lexosh ne wikipendia.

Te fala dhe mbremje te kendshme nga une me nje kafe Espresso nese te pelqen hahaa vetem tregon se c'fare e pine, te embel siq je vet apo te idhet? hihihi pak hajgare de,qy ...

Gentiana
12-03-06, 21:56
Gabim je Genta kur thua se nuk ishin asnjera ato qe mendova!!? Autoagresioni ka nje shkall te gjere shkaktaresh dhe nuk mund te kufizohet ne nje drejtim.

Edhe ajo qe kam shkruar une dhe Psikologu hyn ne kuadrin "Selbstverletzendes Verhalten" ose "Autoagresioni". Pra, ajo qe tregova eshte njera prej atyre formave te autoagresionit. Natyrisht qe ka edhe shume te tjera siq ke patur mundesin te lexosh ne wikipendia.

Te fala dhe mbremje te kendshme nga une me nje kafe Espresso nese te pelqen hahaa vetem tregon se c'fare e pine, te embel siq je vet apo te idhet? hihihi pak hajgare de,qy ...

I nderuar Espresso u informova edhe une se Autoagresioni paska shum shkall dhe qe s'po mundke te kufizohet ne nje drejtim, por ja qe ai link qe e postuat ju mua mu duk shum ekstrem se sa kam menduar une me pyetjen time, kurse per vetvrasje apo tentim te vetvrasjes mos te flasim hiq (si ka e cekur Psikologu).

Kafen e pij pa sheqer. :wink: Te flm.


Pershendetje

Genta

TONINO
13-03-06, 07:59
I ndruar psikolog , flm shume per pergjigje.


Me nderime

Drita

----------------------------------------------------------

YO dr1ta, nuk edi pse ankruar, por met vertet me pelqen shkrumi i juaj, dhe disa shprehej qe keni juve te bukura, thot nje fjal kush ju ka inatin i coft dhia... a ndoshta gaboj nje fjal qe keni pytur, a duhet te bejm dallim nga kombi, "m'varet se qfar kombi je !!!"

__________________________________________________ __________________________

PO SI MOS TE KISHTE EGZISTUAR XHELOZIA AS SHQIPTARIA NUK DOT EGZISTONTE !!!

Espresso
14-03-06, 18:55
I nderuar Espresso u informova edhe une se Autoagresioni paska shum shkall dhe qe s'po mundke te kufizohet ne nje drejtim, por ja qe ai link qe e postuat ju mua mu duk shum ekstrem se sa kam menduar une me pyetjen time, kurse per vetvrasje apo tentim te vetvrasjes mos te flasim hiq (si ka e cekur Psikologu).

Kafen e pij pa sheqer. :wink: Te flm.


Pershendetje

Genta

Ajo gervishje ne foto jane tipike per Borderline-Syndrom. Po bahem vezvese mos nuk je mire me shendet e m'duhet met ra mas hehehe :biggrin: :tongue: :wink:

Dea IS
15-03-06, 16:30
Kisha nje pyetje per psikologun : Dikush ka problem me marrjen e vendimeve shpesh nuk ka guximin e duhur ne pergjithesi eshte njeri qe nuk ka vetbesim. Pyetja ime eshte cka duhet bere per te pasur me shume vetbesim?

Psikologu
15-03-06, 18:26
Kisha nje pyetje per psikologun : Dikush ka problem me marrjen e vendimeve shpesh nuk ka guximin e duhur ne pergjithesi eshte njeri qe nuk ka vetbesim. Pyetja ime eshte cka duhet bere per te pasur me shume vetbesim?


Pershendetjet e mija e nderuara Dea !

U falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Njeri , si cdo here ne jetė , perballet me shumė veshtirėsi dhe me shumė gjera te tjera qe me kohen krijojnė njė dyshim , frigė dhe njė luhatje personale.
Bazuar edhe nga e kaluara qe sigurishtė ka te bejė ne disa raste , ne rastet e tilla , ėshtė e vertet se vendimi dhe vetbesimi janė largė personalitetit njerzorė.
Mendja e njeriu eshte me e shpejtė se fjala dhe ne aborracionet e ndryshme , lindin dyshimet se bashku edhe me deshiren dhe dashurin sepse mendja e njeriut nuk ėshtė e njejtė me tė gjithė , as friga , as guximi e sa pėr tė shkruar me shkurt tek pyetja e juaj , do tė shkruaja se ne mendjen e njeriut kemi tri grupe tė njohura deri me sot ;
1) Mendja Inteligjente
2) Mendja Somatike dhe
3) Mendja Reaktive.
Njeriu nuk mundet tė ecen ne tė ardhmen , pa pasur me vete edhe pjesen e tė kaluares si njė percjellese e jetes se tij/saj deri ne ditet e fundit , por qe tė perfitohet besimi dhe vetbesimi i juaj , duhet qė cdo vendim tė e merrni ne menyren Analitike , tė mos nxitoni dhe tė i jepni kohė vendimit qe jeni ne pragė ose ne tentim qe ta merrni.
Ne vetbesimin e njeriut , rol tė rendesishem luan edhe defrimi dhe shetija, mundesija e komunikimit me UNIN e juaj dhe mundesija e realitetit nga ana e juaj personale, sepse , nese sot nuk e flisni tė verteten me veten e juaj , atehere neser do tė u kushton ndoshta shumė, dhe do ta keni tė veshtirė ta flisni te verteten edhe me dikend tjeter qe do tė i afroheni ne jetė, pra ketu e kam fjalen per marrjen e vendimit pozitiv ne kuader tė lidheshmeris dashurore ose bashkshortore nse ėshtė kjo ne pyetje .
Ne anen tjeter , njerezit e kan edhe tė veshtirė tė i thonė edhe te keqes jo, arsye se janė tė lidhur emocionalishtė me dikend eshe pse nese ai ose ajo e kan lenduar , nenqmuar ose ofenduar me ose pa qellim , por ne rastet e tilla, aty kur dhuna fillon tė perhapet , nuk ėshtė aspak logjike qe te mbetet njeriu ne pritjen e permiresimit ne ndonjė ditė me tė mirė , edhe pse nga pala premtohet se me nuk do tė perdor dhunė, e kjo tingellon sikur nje zbutje e personit ne fjalė ose meshirė ndaj pales tjeter , por e verteta qendron ne atė se dhuna e rritė dhune nga dita ne ditė dhe dhuna lindė nga dhuna.
Vetebesimi i juaj ka te bejė edhe nga rrethi shoqerorė dhe familajr se ku gjindeni ju dhe jetoni e veproni , pra mos lejoni qe ndikimet e huja te jenė pjesė e vendimit dhe vetbesimit tė juaj , e ne anen tjeter , mos te u vret realitetit nese dikush ua thotė hapur , pra ketu e kam fjalen per mendjen Analitike qe duhet perdorur dhe pritur deri te analiza e madhe per nje vendim , sepse ndodhė qe njeriu edhe jeton ne njė erresirė dhe nuk e veren se aty nuk ka dritė, ose perkundrazi.
Shumė edhe e lartesojnė termin e dashurisė si dicka te verber dhe dicka prioritare dhe e pavdekeshme , por mos harroni s ekur tė komunikoni me UNIN e juaj , logjiken dhe mendjen Analitike , sdo tė gaboni asnjehere dhe dot ė kuptoni se jeta nuk ėshtė vetem disa ditė , por ėshtė e gjatė e bashkė me gezimin ne jetė lindin edhe hidherimet dhe shumė gjera te tjera.
Vetbesimi i juaj ka te bejė edhe nese e urreni tė kaluaren e juaj dhe ne ketė kuader , urrejtja u mbanė tė lidhur akoma aty pėr aty , pra mos urreni , lironi nga vetja e juaj urrejtjenj nese e keni , kuptoni se askush nuk ėshtė i njejtė me tė tjetrin , dhe se cdo njeri ka mundesi tė gaboj ashtu si gabohet edhe ne llogaritjen aritmetike , pra leshoni urrejtjen nga ju dhe pajtohuni me atė qe u ka ndodhė ne jetė ( nese u ka ndodhur ) , ishte apo nuk ishte faji i juaj , dhe kur tė beni ketė , ju jeni e fortė dhe e gateshme qe tė filloni hapat e ri drejtė personalitetit tė jua dhe tė forcoheni me jeten si rrugė dhe drejtim njerzorė, se bashku me vetbesimin e juaj.
P.S Mos besoni ne Koronare ( fjalet e zemres ) por besoni vepres dhe personit qė i shifet me shumė vepra sesa fjala, sepse zemra ėshtė vetem, pompė qe se bashku me neurozen sjelle edhe rrahje tė shpejta , e ne meditim edhe nuk ndegjohet fare rrahja e saj, pra dashurohet me mendje , logjikė , jetohet me mendje dhe logjikė e jo me zemer dhe Koronare .

Me nderime per ju ;

Psikologu

Dea IS
16-03-06, 16:18
Psikologu faleminderit shume per pergjigjen

50CENT
09-04-06, 00:56
Pse mjeshtri i ndreq shpijat e hallkut e shpin e vet pa der, e mjeshter keshe

me siguri me kuptoni qka po du me thon p. sh. mjeku i sheron pacientat e vet i smut, automekaniku, elektricisti me rend

Psikologu
18-04-06, 23:15
Pse mjeshtri i ndreq shpijat e hallkut e shpin e vet pa der, e mjeshter keshe

me siguri me kuptoni qka po du me thon p. sh. mjeku i sheron pacientat e vet i smut, automekaniku, elektricisti me rend

Pershendetje i nderuari 50CENT!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj .

Nė fakt , pėr tu shprehurė pak me shkurtė dhe kjartė, do tė doja qe tė u bejė me dije , se bindjen e juaj , ose tė atij , asaj dhe tė atyre nuk mundet ta ndryshoj askush dhe se cdo njeri banė me veten e vetė njė bindje tė pamvarurė , edhe pse me kohen verehet se ndoshta ėshtė e gabuarė.
Ne lidhje me pyetjen e juaj se perse ky dhe ai , me duhet tė u sqaroj i nderuarė se ne kurimin Psikologjik , ndodhė qe pacientet nuk shprehen ne njė kohė tė gjatė , por vetem vijnė dhe heshtin , por kryesorja ėshtė qe ata tė flasin dikur vonė dhe tė nxjerrin mllefin e tyre , vujtjen e tyre dhe tė jenė tė hapur ne komunikim ,ndersa nė anen tjeter , mundet tė jetė qe ata ose ato qe ju i keni cekurė , sigurishtė se kan pasduarė dicka qė ju ndoshta nuk keni pasur mundesi tė i vlersoni .
Njeriu qė eshte si krijesė njerzore , dhe si krijes shpirterore dhe fizike , nuk jeton vetem pėr veten e vetė, sepse shikuarė edhe me gjersishtė , as tuba e kafsheve edhe pse nuk flasin me njera-tjeteren , nuk jetojnė tė ndara , por krijojnė njė shoqeri tė tyre , qoftė e vetembrojtjes kolektive , ose tė asaj personale.
Nė lidhje me mjeshtri dhe zanatlitė qė ju i keni cekur , do tė u kshilloja qė tė flisni ndoshta me ata dhe ti pyesni e tė na ktheni pėrgjegjjen se perse " nese " ata nuk kan ndertuarė shtepi tė veten , perse se kan berė atė, kur e dijmė se njė profesion i tillė, studjuarė edhe nga Teknologjija , aty kan ndertuaØre pėr tė tjeret , por tė marrurė nga pėrvoja dhe njohuria e tyre pėrsonale.
Me nderime pėr ju ;

Psikologu

Luana
29-04-06, 10:27
Dear Psikolog ,

Pse femrat dashurohen ne ata persona qe te injorojn ter jeten dhe si ka mundsi qe ti largojm nga endrrat qe i shohim qdo nate , pse nuk i duam ata qe na dashurojn ....?

Psikologu
29-04-06, 15:49
Pėrshendetje e nderuara Luana !
JU falenderoj pėr pyetje e juaj , dhe njeherit , do tė hyj me detalishtė me sqarimin e dashurisė , porcesit tė saj dhe menyres sė ndikimit , reagimit dhe pėrjetimit.
Pasi edhe eshte pėrkufizimi i fjaleve deri ne 10.000 , me duhet qė te jap pergjegjen sa me tė shkurter ne ketė drejtim

Qė tė pėrshkruhet dashuria , ose definimi i dashurisė , ėshtė paksa e veshtirė .Ndjenjat , perjetimet dhe vendimet logjike ndryshojnė nga pėrsoni nė pėrson dhe kan ndryshime tė medha nė mes tė vendimit se kur njeriu do tė dashurohet, nė cilen kohė , vend apo pėrson.
Ne jeten e perditeshme , egzistojnė shumė lloje tė ndryshme tė dashurisė, sepse nuk ėshtė vetem ajo qė quhet dashuri pėr njeriu , ne ketė rast, ne mund tė kemi dashuri ndaj qenit , maces , zogut , natyres dhe shumė gjerave tė ndryshme jetesoer, Dikush mundet tė don aq shumė edhe familjen e vetė , sa qe nuk ka mundesi dhe fjalė se si ta pėrshkruajė, ndersa pėr dikend , dashurija do tė thotė vetem ndjenjė pėr ndonjė pėrson pėr tė cilin/en ata/ato krijojnė dhe mbajnė ndjenja ne veten e vetė.Pėr dikend , ndodhė qe nė tė terė trupin , krijohen disa shqetesime , ulje dhe ngritje tė disponimit , dhimbje tė ndryshme ( bark , kokė , pagjumesi ) pra tė gjitha kėto kan tė bejnė me atė kur njeriu ėshtė i dashuruarė nė dikend edhe pse ne keto raste , dallimi ėshtė i madhe ne reagimet fizike dhe psiqike ,sepse dikudh ka njė nxetesi tė madhe tė trupit e dikush mundet tė ketė edhe njė ftohje tė trupit , pra si symtom i gjendjes fizike dhe po asaj psiqike, edhe pse dikush kėto ndjenja i fiton menjihere, i tjetri /tjetra mundet tė u fitoj mė vonė.
NJė gjė qe eshte me rendesi dhe e sigurtė , eshte ajo se dashuria nuk e len askend tė paprekur ose tė pa ngacmuarė, dhe se dashuria dallon nga ajo se sa njeriu ėshtė pėrgjegjes pėr veteveten e vetė dhe sa ehste i ndijdshem ne ketė drejtim dhe ne ketė rast.Nese je i/e lumturishtė e dashuruarė , e dnjen veten tende tė pamposhturė , por nese je e dashuruarė me pafat , atehere ndjen njeriu qe e terė bota bie mbi koken tende dhe rrenohet.
Pra kjo e ashtu quajtura " i/ e dashuruarė pa fat " ka tė bejė me injorimin e pa vend dhe tė pa bazuarė ne realitet.
Dashuri apo ndjenjė?

Eshtė shumė e veshtirė tė dijsh se a je apo nuk je i/e dashurarė , por ndoshta ne ketė rast nuk je e dashuruarė por vetem e prirė nga ndjenja dhe realsioni i tyre qė tė shtyen ne presione tė ndryshme tė lartė permendura, sepse njė ditė mund tė e ndjesh veten tė terhjekur nga njė pėrson ose tė dashuruar ne njė pėrson , pėrderisa ne diten tjeter tė krijosh ndjenja tė medha pėr personin tjeter, por , a thua kjo ėshtė dashuri apo vetem ndjenjė.Shumė nga njerezit mendojnė se dashuria eshte ajo , kur njerezit e njohin njėri-tjetrin mirė dhe ne detale , dhe ne ketė rast edhe e akseptojnė anen e mirė dhe te keqe tė pėrsonit ne fjalė, pra janė si tė verber, ndersa te tjeret e adhruojnė dashurinė nė shikim e parė dhe ne fjalet e shprehura letrare ose ato erotike.POr cka ėshtė dashuria ose cka nuk ėshtė, ketė mudesh vetem ti tė e kuptosh dhe tė e analizoshė , sepse cdo gjė ndertohet mbi parimin dhe principin njerzorė pėrsonalė dhe aspak ne ndonjė definim tė shkruar pėr rregulloren e dashurisė, sepse dashuria ėshtė individuale dhe askush nuk ka tė drejtė tė thotė se duhet tė jetė keshtu ose ashtu, ne ketė ose atė menyrė, edhe pse nė bazė tė shumė studimeve tė ndryshme , ka ngelur vetem termi i asaj se :" Dashuria do tė thotė " njė ndjenjė e fortė , njė perulje pėr dikend me njė deshirė dhe adhurim , si qellim i lumturisė dhe udherrefimit nė jetė, gezim dhe qetesim qė tė jesh afer atij pėrsoni , ta bejsh atė tė lumturė dhe tė i pėrkushthesh me seriozitet dhe logjikė " , pra ketu kemi tė bejmė me paramendimet e mbrendeshme tė lidhura nga reaksioni i jonė psiqik .
Dashuria fizike (trupore ) ose ajo sociale!
Thjeshtė , proceset kimike e shtyejnė trupin nė levizje , ne proceset kur ne e ndjejmė veten tė dashuruarė, dhe kjo , e sqaron pjesėrishtė ndjenjen e gezuarė dhe tė mbushurė me plotė lumturi, por dashuria ėshtė dicka me shumė se kjo, sepse ka tė bejė me kėrkesen , pritjen , shpresen dhe endrrat.
Kur ishim tė vegjel , tė rrituri na lexoni pėrralla pėr njė dashuri tė pėrjeteshme dhe tė tė vertetė, dhe shpesh fėmijet e bejnė njė aktrim tė tillė ne lojen e tyre sikur ata tė ishin , nėna , babi pra shkurtė , aktronin njė dashuri tė tė rriturve , duke u bazuarė nė pėrrallat e ndegjuara dhe fjalet nga tė rriturit.
Asgjė nuk ka tė bejė me atė se cdo gjė ka arritur kulminacionin e duhur ne momentin e ndjenjes sė krijuar " se jemi tė dashuruarė ", dhe ne ketė rast , ne mendjen e njeriut krijohet njė imazhė se princi dhe princesa e jonė , do tė vijnė tek ne ne njė vrap,fluturim , ose nė kali tė bardhe, pra lidheshmeri me ato pėrrallat e bazuara nga femijeria e hershme pėrjetohet edhe ne moshen e rriturė.
Princi ose princesha e ėndrrave , ndoshta kan edhe njė nuhajtje tė dobet , dhe ne keto raste , njeriu nuk mundet tė thotė saktesishtė se cka mundet tė ndodhė kur ne dashurohemi, se si do tė reagojmė , e tėra mvaret nga pritjet tona , proceset personalekimike , dhe nga e kaluara e jonė.
Ne dashurinė e parė ndodhin shumė qudira tė medha , sepse kjo dashuri e parė vjen shumė heret ne jetė, dhe ne cdo kohė.
NJė pjesė e njerzisė dashurohen qė nga mosha shumė e re , pėrderisa e tjetra , pak ne moshen me tė rritur kur dashuria lulezon sikur njė lule e pranveres.
Nė ketė moshė , njeriu pėrfiton rastin qė tė testoj ndjenjat e veta ne shumė pėrsona rrethė tij/saj, dhe nganjehere njeriut i mjafton vetem pėrjetimi ne endrra , ne shikime , dhe ne keto raste , njeriu jeton thuja njė javė me atė bindje dhe knaqesi se " Ai/ajo me shikoj sot mua ", por nganjehere , njeriu edhe fiton rastin qė tė bashkohet mė atė qe eshtė i/ e dashurarė, dhe kjo mundet tė jetė njė perjetim fantastik, sepse kur njeriu bashkohet me princin ose princesen e endrrave , atehere ato endrra kalojnė nė realitet.
NJeriu mundet tė jetė edhe i dashuruarė nė njė idol , ne njė kėngetar , aktorė, , pra keto reagime ndodhin qysh ne moshen e hershme rinore.
Nė ketė menyrė , keta pėrsona tė rinjė , gjurmojnė dhe studjojnė nė ndjenjat e tyre pa pasurė nevojė ose mundesi qė ato ndjenja tė jenė pjesė e realitetit , edhe pse nė keto raste , krijohet dhe dominon friga e refuzimit nga idoli qe ata /ato janė tė dashuruarė.
Dashuria nė njė idol , mundet tė jetė aq serizoe dhe e njejtė sikur dashuria ne njė shokė ose shoqe qė ėshtė aq e komplikuarė si njė dashuri memece , por me kohen , kjo llojė dashurie kalon dhe humbet dhe pas kesaj , njeriu interesohet me shumė pėr persona qe janė afer tij/saj .Shumė persona edhe e hudhin dashurin pas shpine duke u bazuarė nė frigen , religjionin ose qeshtjen familjare.Ndoshta njeriu me heret ka qenė i / e dashuruarė nė pėrson tė gabuarė dhe nga kjo ehde ka njė pėrvojė tė hidhurė ne ketė drejtim , pra dominante ėshtė friga dhe pasiguria ne veten e vetė.
Njė pjesė e njerzisė , ia arrinė qe tė jetoj pa dashuri ( merre shembullė Mozart), por pėr tė tjeret, kjo dergon vetem ne stres, depresion dhe humbje tė vetbesimit pėrsonalė.
Qė tė i kufizojmė impulsat e dashurisė ashtu si duhet dhe kerkohet ne realitet , ėshtė paksa e veshtirė, dhe sjellja e pakufizuarė, e paanalizuarė , duhet me doemos qė tė ketė njė udhezim nga dikush tė pregaditur profesionalishtė pėr ketė qeshtje , sepse ndjenjat janė aq tė rrezikshme saqe krijojnė edhe trazira negative si ne personalitet po ashtu ehde ne rrethė , dhe mu pėr ketė, duhet tė krijohet edhe nje terapi, njohuri se si tė i kufizojmė ndjenjat dhe tė perdoim ehde logjiken nė keto raste , pra tė mos udhehiqemi vetem nga signalet e mbrendeshme kimike, me njė fjalė tė e ndryshojmė menyren e sjelljes qė tė jemi sa mė tė fortė nė tė ardhmen tonė.Jetes nuk i dihet.
Njė pjesė e njerzisė , bazuarė ne traditen fetare , familjare , martojnė femijet e vetė duke vendosurė se me kend ata /ato do tė martohen , dhe nga kjo , mundet tė krijohen probleme qė mė vonė njeriu dashurohet nė dikend tjeter , dhe ne raste tė tilla , problemi me shumė qendron tek bota femrore sesa te ajo mashkullore , sepse nga femrat kerkohet qe ato tė jenė virgjine kur tė martohen ose fejohen , pra kur njė femer e tillė , pas marteses se detyruare nga prinderit , kur kjo dashurohet nė ketė raste , atehere i kalon normat , frenimet, cungimet dhe pėrkufizimet personale , duke shpresuarė ne fjalė dhe pėrralla tė hershme , dhe ky grup i ketyre , dashurohet shumė shpejt dhe nuk e din se ne kend , cka dhe si , por udhezohet nga prirjet e cekura me lartė, pra sikur nė enderr.
Por sa i perket pyetjes sė juaj se " Perse nuk i duamė ata/ato qė na dashurojnė " ka tė bejė me atė se njeriu akoma nuk ka arritutrė tė e shef boten nė sy aq sa duhet , tė e benė dallimin ne mes tė ndjenjes dhe dashurisė , pra ketu kerkohet njė pritje e gjatė dhe njė mundesi pėr kuptimin e plotė tė realitetit se me tė verte pėrsoni qe ne e injorojmė na dasghurone , me tė vertet ai/ajo ka dicka me shumė sesa dashuria fizike , por mudnesija e kuptimit tė sė vertetes cdo here pėrcillet me veshtirėsi , gjykime dhe frigė tė mbrendeshme pėrsonale, dhe siq thash me heret , e tera ka tė bejė nga e klauara , humbja e vetebesimit dhe bindja nga bota e endrrave dhe tregimet femijnore.

Me nderime pėr ju ;

Psikologu

Kodra
05-05-06, 23:30
**********
**********
**********

I nderuari Psikologu,
mė intereson se ;

A ka diēka tė ngjashme Psikologjia me Hypnozėn ?


Tė pėrshėndet dhe Respekton si ēdo herė


Kodra

Psikologu
06-05-06, 01:43
**********
**********
**********

I nderuari Psikologu,
mė intereson se ;

A ka diēka tė ngjashme Psikologjia me Hypnozėn ?


Tė pėrshėndet dhe Respekton si ēdo herė


Kodra


Pershendetje i nderuari Kodra!
JU falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Do tė i bie paksa me shkurtė per shkak tė voluminitetit tė caktuarė .
Sa i perket ngjajshmerisė ne mes tė Psikologjisė dhe Hypnozes , me doemos se ka njė ngjajshmeri dhe shumė menyra tė trajtimit tė klientit janė thuja tė ngjajshme , pos jo qe cdo Psikolog ose Psikoterapetistė ėshtė i autorizzuarė qė tė kryej menyren e Hypnotizimit tek klientet.
Kur e themė ketė , e kam fjalen tek Hypnoza e lartė , sepse dihet fare mirė se sot ne shumė vende tė botes , sidomos ne GJermani , edhe Dentistet e perdorin njė llojė Hypnoze ndaj pacienteve tė vetė qe sa me shumė tė i ikin pėrdorimit tė le medikamenteve dhe gjilperave.
Por te bejmė njė krahasim ne mes tė Hypnotizuesit dhe Psikologut dhe menyres se trajtimit pėr klienetet e vetė.
Siq dihet ne tė dy anet si ne Psikologji , por ehde HYpnoz , ėshtė qelsi kryesorė ai i terapis pėrmes bisedes , ne grupė apo pa grupė , qe mund ti quajmė Grup terapi dhe Individterapi .

Terapirja permes bisedes (Grupterapi ose Personale "Individ") pėmbanė ne vete eshe disa menyra siq janė ato tė teoris sė efektit , vetpsikologjisė , egopsikologjisė dhe relcionit objektiv.Nė njė psikoterapi ne drejtimin psikodinamik , futen pėrvojat e jetes nga e kaluara, posaqerishtė ato tė femijerisė tė cilat luajnė njė rol tė veqantė nė problemet pecjellese te klientit dhe tė veshtirėsive tė tij.Ka ndodhurė shpesh , qė ndodhit nė jetė kan marrurė njė temė nga e kaluara e veshtirė , pra janė rikthyer serishė nė jetė , si pershembullė ajo e vdekjes sė tė afermit, shkurorzimit , nenqmimit etj etj.NJė terapi e tillė e lartė cekur fokusohet nė zgjidhjen e problemeve aktuale dhe nė ketė rast , klienti dergohet nė momentine perjetimit nga e kaluara gjė e cila behet ehde ne proceduren e hypnozes qė do tė vazhdoj mė poshtė.Por kthimi i klientin nė boten e tij tė kaluarė ėshtė edhe njė luftim shpirterorė i tij/saj , gjė e cila kėrkon kohė deri tė ardhja e fitimit tė besimit kur vetė klienti fillon tė rrefen .Kur njeriu kėrkon njė kurim tė tillė nė ketė terapi (Psikoterapi) nga kjo shkon njė kohė e gjatė deri nė 3-5 biseda dhe takime me Psikologun , por duke krijuar njė imazh tė klientit , situates sė tij jetesore , shpresave tė tij , mallengjimeve etj etj, ne prapė se prapė e bejmė njeØforumuilim tė gjendej se tij /saj , por , aq me shumė qė janė keto momente komplekse , aq mė shumė hasim nė veshtirėsi tė vetė klientit , e nese klienti deshiron tė benė ndonjė Hypnozė ose taktika tė tjera siq meditimi , Chi Gong etj atehere , ketu shkojnė afer 5 sezone ( takime ) qė klienti tė vije deri tek pėrdorimi i ketyre teknikave , sepse , nė faktė , njeriu duhet tė ndjej edhe dhimbjen shpirterore qe dikur ta arrinė edhe lumturin dhe qetesin shpirterore.NGa bisedat e para , terapetisti krijon njė pėrshtypje mbi klientin e vetė tė bazuarė ne veshtirėsit e tij/saj dhe nė bazė tė kesaj analizohen edhe nevojat e mundesis sė pėrdorimit tė metodave tė lartė cekura , pra cilen nga keto duhet ta pėrdorė , dhe pėr ketė lajmerohet edhe klienti , por cdo gjė behet me deshiren e tij dhe aspak me ndonjė detyrim ne ketė drejtim., e mbasė kesaj , klientt i prezentohe njė e ashtuquajturė "kontakt " ku ai informohet pėr kohė zgjatjen e terapisė , frekvencat sezionale dhe rregullatė pėrrrethė fillimit dhe mbarimi tė terapisė.Te njejten menyrė e kemi edhe nė menyren e pėrdorimit tė hypnozes , gjė e cila informohet klienti mbi menyren e Hypnotizimit , si atij tė ulet , mesem dhe tė lartė.Tranzicioni , sugjesticioni dhe transparacioni Veshtirėsit e ndryshme Pisko-emocionale ka mundesi qė tė kurohen me njė terapi pėr tė cilen folem deri me tash (Terapi e bisedes, Grup ose Personal ) por nė disa veshtirėsi keto nuk kan mundesi ndikimi aq shumė sa duhet tė jenė pozitive , dhe nga ketu , duhet medoemos qe klienti tė ushezohet te Psikijatri ku atje vendoset se ne cilen shkallė dhe menyrė do tė trajtohet pacienti i tyre . Biseda ėshtė njė terapi e rendesishme ne Psikoterapi por ehde ne Hypnoterpi sidoms nė EDMR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) ku ketu klienti mė anen e syve pėrcjell levizjet e gihstit, lapsit tė hypnotizuesit. Lexo :(O“Hanlon, W., H.). EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) ėshtė njė nderė metodat mė tė mira nė trajtimin hpnotizues, dhe pėr herė tė parė eshte perdoruė nė sherimin dhe trajtimin e streseve post treumatike (PST D= post-traumatic-stress-disorder) qė ehste njė symptom qė lajmerohet shpesh tek persoant e dhunuarė , tė rrahur , panik , fobija, nenvlersimiepersonal , pikellimi etj ..Kur jemi te HYpnoza , duhet tė cekim se edhe ketu ėshtė i domosdoshem komunikimi dhe mirėkuptimi ne mes tė klientit dhe Hypnotizuesit , pra njejtė sikur nė Psikoterapi , Gradimi i HYpnotizuesve dallon shumė njeri nga tjeteri , dhe ketu kėrkohet njė specializim trevjeqarė pėr tė qenė kompetentė pėr tė punuarė nė ketė drejtim, por pėr tė i berė njė hypnoz vetevetes , kuptohet jo tė shkalees sė lartė , kerkohen vetem tri ditė ose tė themė njė javė pėr tė i mesuarė menyrat e pėrdorimit ne vetė hypnoz ehde pse njeriu nganjehere benė njė vetė hypnoz duke mos e ditur fare pėr ketė.Si shembullė mund tė marrim femijet tė cilet flejnė kur nė mbremje ne u lexojmė pėrrrallat e bukura.Procedurat e hypnotizimit janė si ato ; Tradicionale , tregimet hypnotike ( metafora dhe anektoda ), teknika imagjinative , teknika e frymarrjes dhe teknika e levizjes.Lexo : (Hanshelwood R.D ). Nė tė shumten e rasteve , pėrdoret edhe hypnotizimi i klientev mė anen e audio dhe cd , pra nė njė menyrė tė relaksimit para momentit tė hypnozes, por nga kjo , duhet ta ndajmė meditimin , sepse kjo ėshtė pak njė menyrė tjeter e trajtimit nė ketė aspekt.Duhet ceku se menyra e signaleve neurofiziologjike nė gejdnjen e hypnotizuarė janė vertetuarė ehde me shkencė dhe keto signale janė pėrcjellese tė ngacmimeve nė trurin e njeriut (CNS), dhe mu pėr ketė , metodat e hypnozes kombinohen fare mirė mė metodat e anes psikologjike tė cekura mė lartė .

Me dnerime pėr ju:

Psikologu

Kodra
06-05-06, 09:51
**********
**********
**********


I nderuari shkrimtari ynė,poeti ynė, Psikologu ynė,
tė falemnderoj pėr pėrgjigjen.


Respektplotė


Kodra

Psikologu
24-06-06, 21:34
**********
**********
**********


I nderuari shkrimtari ynė,poeti ynė, Psikologu ynė,
tė falemnderoj pėr pėrgjigjen.


Respektplotė


Kodra

I nderuarė Kodra !

Kam nderin pėr ju cdo here, dhe ju falenderoj pėr pershendetjen e juaj .
Jeni i mirė se ardhurė cdo here.
Me nderime ;

Psikologu

boy_uk22
14-12-06, 03:06
Pershendetje i nderuari Honesty!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.

Heshtja tek njerezit ėshtė njė e metė e cila me kohen duhet patjeter tė lirohet dhe tė behet fjalė , thenje ose mendim i lirė.
Qė nga femijeri , mesohen femijet nga prinderit e tyre qė duhet tė heshtin , tė heshtin e tė heshtin dhe se duhet qė tė ken pak "marre " qė tė mos flasin e tė thonė atė cka dhe si mendojnė.
Njė imponim i tillė , dergon deri nė kollapsin e mendjes njerzore , kur ky femij rritet me kohen dhe mbetet i imponuar me njė gjest tė tillė , dhe se edhe nė rastet kur i behet dhuna, maltretimi psiqik ose fizik,e padrejta personale , ai do tė hesht , cka ėshtė njė nder momentet mė tė veshtira ne jeten e njeriut, dhe dihet kjart e mirė se per shkak tė heshtjes njerezit edhe sėmuren nga semundjet e ndryshem si ato kronike por edhe psiqike,se "heshtja ėshtė nderė dhe dituri" duhet hudhur poshtė ketė mendim dhe imponim, sepse heshtja ėshtė simbas vendit dhe momentit.
Nganjehere njerezit fillojnė tė flasin dhe tė jenė mė tė hapur pėr problemet e tyre personale familjare ose ato individuale ( semundjet , porblemet seksuale , ato hormonale etj etj) dhe mė vonė , keto rrefime tė saj /atij dalin nė shesh dhe marrin boten , cka nė ketė rast ėshtė njė shkaterrimi total i shpirtit tė njeriut , (simbas mendimit te saj/atij ) duke harruar se asgjė nuk ka nevojė tė mbrohet me heshtje ,sepse vepra e dobet , sėmundja e cilit do llojė tė jetė nuk sherohet , ndalohet ose frenohet me heshtje.
Shpesh tek gjinija femrore janė rrefimet e tyre tė pėrcjellura me nje llojė sekreti tė rritur me heshtje , e vertet qė cdo njeri ka sekretet e veta personale dhe duhet respektuar , por cilat janė ato sekret dhe a vlenė qė ato tė mbahen si tė tilla,pra tė ruhen me heshtje.
Shkurorzimi , ose mos jetesa ne keto raste , mudohet tė ruhet si njė fshehtesi personale, ose meltretimet fizike dhe psiqike nė keto raste tė ndryshme.
Perse tė heshtet , perse vepres sė keqe ti ruajm moralin , e keqja nuk ka moral,ajo ėshtė e keqe dhe e tillė do tė mbetet.
Burri xheloz, gruaja xheloze, femiu xheloz, duhet tė mjekohet me anen e e trajtimit profesional , e jo tė ruhet cdo gjė ne heshtje ,sepse ketu kufijt janė tė kaluar cdo here , pra ,ketu jeni duke e shkaterruar edhe me shumė personin e kapluar nga ky llojė i kesaj sėmundje ose shpirterore ose psiqike , e duhet kuptuar se njė person i tillė ka nevojė pėr ndihme ,atehere i ndihmoni duke e thyer heshtjen , edhe per te miren e juaj por edhe per te atij/asaj.
Sikur heshtja tė ishte e mirė , shumė njerez do tė vuanin nga vrasjet , shkeljet e te drejtave njerzore , kolonizimeve dhe dhunes nė pergjithesi , pėrfshi ketu edhe dhunen nė familje.
Tė heshtesh pėr dicka qė nuk ia vlen tė heshtesh ėshtė tė mundosh veten dhe tė krijosh njė " monster " nė veten tende e cila rritet shumė e mė shumė nga dita nė ditė , dhe ne brendesi tė kesaj krijohet edhe njė ligjė personal i njeriut tė cilin e ka vėshtirė ta hjek nga vetja e vetė.
Ka raste qe dhuna ka qenė e pranishme , sidomos tek femijet dhe gjinija femrore dhe kjo ėshtė kapercyer me heshtje , por ku ka derguar kjo heshtje.
Po, vetem nė shkaterrimin e psiqikes njerzore dhe vetem ne humbjen e vetė besimit dhe tė shkeljes sė integritetit njerzore .
Duke e perdorur metoden e heshtur , nganjehere njerezit edhe e kan mė lehtė tė jenė dominant mbi dikend tjeter sepse e dijnė se cdo veprim ,sjellje , ofendim ,nenvlersim , do tė mbetet nė qarkun dhe kuadrin e heshtjes dhe se personi i dytė duke heshtur merrė bindjes se ruan integritetin e personit tjeter shebull burrit , dhe se ky burrė mesohet qė veprimet e tija tė mbeten vetem nė heshtje.
Tė heshtesh pėr dicka qė ėshtė e pa drejtė ne mesin shoqeror , familjar ėshtė sikur tė jesh edhe vetė bashkndihmes i tė keqes dhe tė mundesosh vepren e keqe tė rritet shumė mė shumė, tė mundesosh dhe tė parkrahesh aktin jonjerzorė.
Nė boten perendimore derdhen me mijera e mijera tė holla vetem nė emerė tė fjales sė lirė , vetem nė emerė tė asaj qė tė thyhet ky "monster" i heshtjes qė njeriu tė jetė pjesė e lirisė dhe tė jetė i pamvarur nga mendimi, nenvlersimi dhe gjykimi personal.
Kercenimet e shumta dergoj edhe deri tek heshtja , pra prapė po kthehem deri tek gjinija femore , sepse thyerja e heshtjes ka rezoltuar edhe deri tek vrasjet si nė mesin familjar por edhe nė atė shoqerore ose aktet e tilla janė tė imponuara me heret " se heshtja duhet tė jetė pjesė e mundesis pėr njė lumturi dhe harmoni bashkshortore".
Jo, kjo ėshtė vetem pajtim me dhunimin , sundimin dhe roberimin.
Aty ku nuk ka mendime tė lira, nuk ka jetė tė lumtur,as liri e as gėzim e harmoni.
Nuk duhet harruar pėr tė cekur se edhe pėrsonat e kufizuar " tė marrshmem " janė tė heshtur , por pėr ketė ata duhet tė kerkojn trajtim i cili ėshtė shumė i lehtė dhe mundeson daljen nga erresira dhe bota e izoluar personale,sepse keta persona tė tillė e kan tė veshtirė ta thonė mendimin e vetė ashtu si mendojnė , edhe pse keta mund tė ken talent tė veqant tė shquar , por ne mendjen e tyre lindin cdo here pyetjet ; Cka do tė mendojn nese une flas, do tė qeshen , do tė me nenqmojnė etj etj , e nese nė keto raste ka ndokush veshtirėsi ėshtė me rendesi qė cdo bisedė ta fillojnė me njė llojė humori , sepse pasi tė inkuadrohen nė bisedė atehere tejkalohet veshtiresia e mendimeve.
Personat e tillė nė momentet e fjales para publikut , shprehjes sė ndjenjajve ndaj njė femre ose mashkulli , pėrcilen me dridhje tė zėrit, rrahje tė shpejta tė zemres dhe djersitje ,sepse ata mendojnė me koken e huaj dhe krijojn bindjen se tė tjeret mendojnė njejtė sikur keta ose keto qė mendojnė.
Nė mjekesi preferohen tabletat PROPANOL pėr lehtesimin e kesaj dukurie personale , dhe pas ketyre tabletave , pėrsoni nuk ndjen tė rrahura te shpejta tė zemres , sepse rrahjet e zemres dergojnė edhe ne shqetesimin me tė madhe tė njeriut, dhe se pas marrjes sė ketyre tabletave , keta, kan mundesi tė kendoj para publikut ,tė flasin lirė , tė mos vrejen kufizime dhe frigė , pra janė shumė tė qetė , dhe reagojnė si nė menyren normale,pra keto tableta nuk kan ndikim negativ qė personi te tejkalon kufinjet e tė bej gjeste tė pahijshme , jo aspak , por vetem e bejnė tė mundur qė rrahjet e zemres tė mos e shqetesojnė trupin e as psiqiken, sepse friga nga rrahjet e zmeres e shqeteson edhe mendjen e njeriut, por mė e mira do tė ishte qė pėr ketė njeriu tė drejtohet tek Psikologet dhe tė lirohet nga kjo botė e izoluar.

Cka do tė ndodhte me kombin tonė nese ne do ti heshtnim dhunes , shtypjes dhe terrorit?!
Pra i nderuar;
Heshtja nuk ėshtė zgjedhje e njė jete tė lirė , ajo ėshtė vetem roberi, dhunė dhe shkaterrim psiqik , e asgjė mė shumė.
Thyene heshtjen qė tė jeni tė lirė ne veper ,mendim dhe jeten nė pergjithesi,sepse pas heshtjes vjen lumturia e jetes njerzore dhe asaj tė drejtė dhe tė cmuar personale.


Me nderime per ju:

Psikologu
Tungjatjeta i nderuar psikolog.
I lexova te tera komentet qe ke postuar ne lidhje te pyetjeve qe kan ber antaret me problemet psiqike qe u krijohet.

Kur lexova temen e HESHTJES sikur u qetesova nje cik se kujtoja sikur e kisha vetem un kete problem dhe po me ngjante vetja si i aft dhe flas gjithmon me veten per kete problem ...qe si mund ta zgjith, dhe si mund ta heq HESHTJEN nga vetvetja dhe te clirohem si njeri se po e kuptoj nga branda vetes qe esht gabim Heshtja qe mbaj por e kam te veshtir ta heq.
Me krijohet orgjinal qysh e ke then me lart....(kan tė veshtirė ta thonė mendimin e vetė ashtu si mendojnė , edhe pse keta mund tė ken talent tė veqant tė shquar , por ne mendjen e tyre lindin cdo here pyetjet ; Cka do tė mendojn nese une flas, do tė qeshen , do tė me nenqmojnė etj etj , e nese nė keto raste ka ndokush veshtirėsi ėshtė me rendesi qė cdo bisedė ta fillojnė me njė llojė humori , sepse pasi tė inkuadrohen nė bisedė atehere tejkalohet veshtiresia e mendimeve.....).
Cfar mendoni ju per kete problem kush esht zgjidhja dhe a ben pun ilaci qe rekomanduat(PROPANOL),dhe per sa koh duhet ta perdoresh kete kurim???

Ju falenderoj shum,dhe keni respektet e mija.

Psikologu
14-12-06, 12:38
Tungjatjeta i nderuar psikolog.
I lexova te tera komentet qe ke postuar ne lidhje te pyetjeve qe kan ber antaret me problemet psiqike qe u krijohet.

Kur lexova temen e HESHTJES sikur u qetesova nje cik se kujtoja sikur e kisha vetem un kete problem dhe po me ngjante vetja si i aft dhe flas gjithmon me veten per kete problem ...qe si mund ta zgjith, dhe si mund ta heq HESHTJEN nga vetvetja dhe te clirohem si njeri se po e kuptoj nga branda vetes qe esht gabim Heshtja qe mbaj por e kam te veshtir ta heq.
Me krijohet orgjinal qysh e ke then me lart....(kan tė veshtirė ta thonė mendimin e vetė ashtu si mendojnė , edhe pse keta mund tė ken talent tė veqant tė shquar , por ne mendjen e tyre lindin cdo here pyetjet ; Cka do tė mendojn nese une flas, do tė qeshen , do tė me nenqmojnė etj etj , e nese nė keto raste ka ndokush veshtirėsi ėshtė me rendesi qė cdo bisedė ta fillojnė me njė llojė humori , sepse pasi tė inkuadrohen nė bisedė atehere tejkalohet veshtiresia e mendimeve.....).
Cfar mendoni ju per kete problem kush esht zgjidhja dhe a ben pun ilaci qe rekomanduat(PROPANOL),dhe per sa koh duhet ta perdoresh kete kurim???

Ju falenderoj shum,dhe keni respektet e mija.


Pershendetje i nderuarė !
JU falenderoj pėr pyetjen e juaj .

Sė pari do tė ju keshilloja qė tė mos jeni tė ashper ndaj vetese sė juaj , tė mos e gjykoni veten e juaj se perse ju e keni njė problem tė tillė, edhe pse ky problem nuk ėshtė i pazgjidhurė.Me veten e juaj duhet tė jeni i lirė dhe i shoqeruarė, duke mosmenduarė se cka thash , pse qeshen , a do tė qeshin etj etj .
Filloni cdo here nga aspekti i juaj i lirė se cdo kush nuk eshte duke ju shikuarė dhe veshtruare vetem ju , edhe pse kjo ju u duket sikur e vertet.
Nese ne njė bisedė , takim , komunikim ju para se tė flisni e gjykoni veten e juaj ose pyesni :" Cka mendon ai / ajo " atehere ju e shtrengoni mbrendesin e vetes sė juaj dhe e gjykoni veten me panevojė, dhe ne keto raste fillon dridhja e tupit , rrahja e shpejt e zemres , tharja e gojes etj etj , pra perse perse harroni se edhe tė tjeret ne komunikim , bisedė e mendime gabojnė dhe kan gabuarė, por ketė e kan kaluarė me buzqeshje gjoja se nuk ndodhi asgjė.
Ke aktor e kengetar tė ndryshem qe ne sken jan kapluarė nga veshtirėsit , pengesat teknike , fizike etj etj por ketė gjė e kan kaluarė me buzqeshje , humor thuja qe asgjė nuk ndodhi.
Cdo ditė ndryshon nga njera ne tjetren , ashtu siq ndryshon edhe momenti nga momenti , sepse asnjehere ne jetė nuk paraqiten momentet e njejta te aranzhuara si dikur me heret.Tė palnifikohet njė bisedė, takim eshte ne rregullė, por ju nuk do tė oshte mirė qe tė planifikoni se cka dhe si mendojnė ose do te flasin tė tjeret , ketė ju nuk e dini dhe ska nevojė tėe dini , por ju duhet tė jeni vetja e juaj , tė mso mendoni se tė tjeret janė perfekt , sepse ju jeni ai qe jeni me perfekt se tė gjithė e ata/ato kan tė drejtė tė e bejnė vlersimin qoftė ai fizik , politik , ideologjike etj etj , por ju jeni vlera me e madhe e vetes sė juaj .
Te perdorni PROPANOL , nuk do tėu preferoja qe ne keto te keni terė besimin e arritjes , sepse ju arrisni edhe pa keto tableta , por Propanol perdoret jo si njė medikament sherimi i ketij problemi por vetem e vetem nese kerkohet nevoja e madhe qe ju e dini se nuk mund tė qendroni ne pubkil ose sken e duhet tė jeni aty me doemos , atehere keto mund tė perdoren .
Por me larg nga cdo llojė medikamenti , sepse e tėra ka tė bejė me shtrengimin dhe gjykimin e juaj qe i beni vetes sė juaj , pse , lironi veten e juaj , mos e nenulni personalitetin e juaj dhe e vereni se askush nuk ehste åerfekt ne ketė botė e kur tė pajtohi me ketė, atehere ju do tė jeni ai qe jen , ju keni tė drejtė tė gaboni, keni tė drejtė qe qeshni e tė qani , cdo gjė sepse ju jeni njeri me ndjenja si cdo njeri ne botė.
Paramendoni sikur te ecni naten ne erresirė dhe ne mendjen e juaj shfaqen skena , mendime tė ndryshme se mund tė ju ndodhė kjo ose ajo, por nese e lironi trupin e juaj si mentalisht , po ashtu edhe psiqikisht , atehere ju e vereni se pajtoheni me atė qe eshte nata ,dhe se asgje nuk ndodhė ashtu siq ju mendoni , pra lironi veten e juaj dhe pajtohuni me personalitetin e juaj.
U duhet pak javore qe tė e vereni dallimin dhe permiresimin nese veproni si mė lartė.
Por , nese ė keni veshtirė tė e beni ketė, gjė qe nuk eshte e veshtirė, atehere u preferoj qė tė merrni kontakt me ndonje qender psikologjike (Integral Psykoanaliz ) e cila mirret shumė me keto tendenca dhe probleme njerzore.

Me nderime pėr ju ;

Psikologu

lyra2
05-05-07, 08:48
I nderuari Z psikologu.Ne Kosoven e pas luftes e dime sa e sa njerz kane nevoj per psikolog.....keni bere ju dicka ne kete drejtim....!!!???

Respekt.

Psikologu
05-05-07, 12:39
I nderuari Z psikologu.Ne Kosoven e pas luftes e dime sa e sa njerz kane nevoj per psikolog.....keni bere ju dicka ne kete drejtim....!!!???

Respekt.

Pershendetje e nderuara Lyra2!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj .

Po, sa i perket kesaj pyetje , ne Kosoven e pas luftes kam pasur shumė pune dhe akoma kam punė me njerez tė cilet e kerkojnė ndihmesen time dhe tė cilet kan nevojė per ndihmė.
Ne disa komuna tė Kosoves kam pasur shumė takime por jam ne perpjekje per hapjen e njė zyre ne qendren e Kosoves dhe ne disa vende tjera ku takimi dhe vizita te Psikologet do tė behet papagesė cdo here.
Besoj qe ketė verė zyren tonė do e kemi ne Prishtinė , Pejė , Klinė dhe Gjakovė.

Me nderime dhe respekt per ju ;

Psikologu

Evanthi
07-05-07, 13:00
I nderuar psikolog deshiroja te te pyesja ne se ekziston donje ilac kunder stresit ose me sakt donje qetesues ne momente kur deshiron pak qetesi per te mesuar dhe te jeshe me e kthjellet ne mendime .
Shpresoj nje pergjigje pozitive dhe te shpejte . Faleminderit.

Psikologu
07-05-07, 16:14
I nderuar psikolog deshiroja te te pyesja ne se ekziston donje ilac kunder stresit ose me sakt donje qetesues ne momente kur deshiron pak qetesi per te mesuar dhe te jeshe me e kthjellet ne mendime .
Shpresoj nje pergjigje pozitive dhe te shpejte . Faleminderit.

Pershendetje e nderuarė !

Ju flenderoj pėr pyetjen e juaj .

Sa i perket ilaqrave kunder stresit , ne fkt k shumė ilaqna te ndryshme , mirpo ne ne ketė lemi nuk mirremi me shkrimin e ilaqnave .
Per tė qenė s me shumė e konsentruarØne mesime dhe tė beni llogarin e kohes se juaj , do tė ju preferoja qe tė beni njė orar tė juaj ne tė cilin do tė shkruani se nga cila kohė dhe ne cilen kohė do tė mesoni /lexoni , nga cila kohė tė i kushtoni rendesi kohes se lirė dhe shumė veprimtarive tė tjera.
Nuk preferohet aq sa duhet qe njė lexim tė zgjasė me shumė se 45 minuta pa nderprerje , pra pas ketyre minutave , bene njė pushim tė shkurter dhe me pastaj vazhdoni me leximin e matutjeshem.
Qe tė mbani ne mend me shumė leximin ne keto raste ( stres) do tė ju preferoj qe tė shkruani thebin e temes e pstaj ato tė e ndani ne degė dhe nedegė, si p.sh tė e marrim Historin si lendė.

Iliret ( thelbi temes )
Thelbi tash ndahet ne degė si ;Vitet , mbreterit , luftrat.
Ng keto nen deget p.sh Vitet , i ndani se per cilet vite po flasim , Mbreterit -kush ishin ata, Luftrat-kur u benė ato etj etj .
Njeriu eshte cdo here i kthjellet ne mendime perderisa nuk e ngarkon koken shumė dhe nuk kalon kufirin e mendimeve , sepse ne koken e njeriut , nbrenda 24 oreve sillen afer 68.ooo mendime dhe nga keto , ndani ato ne menyrė tė qenė dhe arrini ne perfundim se cdo gjė behet me kohen , qetė dhe pa asnje stres,sepse njeriu nuk mundet tė e mund psiqiken e vete me detyrim , por vetem me qetesi, defrim dhe me planifikim.

U deshiroj suksese ne mesime , jetė dhe ne sferat e jetes.

me nderime per ju ;

Psikologu

Abetare
10-05-07, 12:12
Shumė i nderuari Psikologu , mė habit fakti si gjeni kohė tė merreni me Forumin pas gjithė kohės dhe profesionit tuaj real pėr ēka tė falenderoj pėr kėto shkrime.


Kisha njė pyetje edhe unė megjithėse jam nė punė e mė ngutet ...


- Pse vazhdimisht frigohem nga sėmundja dhe vdekja ...?

P.sh ... Kur kam dhimbje sado tė lehtė unė frigohem se kam Kancer dhe do vdes, kur fluturoj me Aeroplan vazhdimisht mendoj se po fluturoj drejt vdekjes , kur voziti me Makinė vazhdimisht mė del para syve njė aksident sikur unė veē po humbi aty jetėn ...shumė frigohna dhe kjo gjė mė shqetson pa masė dhe ēdoherė e kam kokėn e ngarkuar pa kuptuar njerzit e mi tė dashur se diēka e madhe po mė brengos ...?!



Ju falenderoj nga zemra pėr pėrgjigje me gjithė pėrshėndetjet dhe respektin drejtuar ty i nderuari ynė Psikologu :smile:

lyra2
12-05-07, 20:54
Shumė i nderuari Psikologu , mė habit fakti si gjeni kohė tė merreni me Forumin pas gjithė kohės dhe profesionit tuaj real pėr ēka tė falenderoj pėr kėto shkrime.


Kisha njė pyetje edhe unė megjithėse jam nė punė e mė ngutet ...


- Pse vazhdimisht frigohem nga sėmundja dhe vdekja ...?

P.sh ... Kur kam dhimbje sado tė lehtė unė frigohem se kam Kancer dhe do vdes, kur fluturoj me Aeroplan vazhdimisht mendoj se po fluturoj drejt vdekjes , kur voziti me Makinė vazhdimisht mė del para syve njė aksident sikur unė veē po humbi aty jetėn ...shumė frigohna dhe kjo gjė mė shqetson pa masė dhe ēdoherė e kam kokėn e ngarkuar pa kuptuar njerzit e mi tė dashur se diēka e madhe po mė brengos ...?!



Ju falenderoj nga zemra pėr pėrgjigje me gjithė pėrshėndetjet dhe respektin drejtuar ty i nderuari ynė Psikologu :smile:
..abetare edhe une kam po kete hall..presim ateher pergjigjen se bashku.

Psikologu
15-05-07, 01:12
Shumė i nderuari Psikologu , mė habit fakti si gjeni kohė tė merreni me Forumin pas gjithė kohės dhe profesionit tuaj real pėr ēka tė falenderoj pėr kėto shkrime.


Kisha njė pyetje edhe unė megjithėse jam nė punė e mė ngutet ...


- Pse vazhdimisht frigohem nga sėmundja dhe vdekja ...?

P.sh ... Kur kam dhimbje sado tė lehtė unė frigohem se kam Kancer dhe do vdes, kur fluturoj me Aeroplan vazhdimisht mendoj se po fluturoj drejt vdekjes , kur voziti me Makinė vazhdimisht mė del para syve njė aksident sikur unė veē po humbi aty jetėn ...shumė frigohna dhe kjo gjė mė shqetson pa masė dhe ēdoherė e kam kokėn e ngarkuar pa kuptuar njerzit e mi tė dashur se diēka e madhe po mė brengos ...?!



Ju falenderoj nga zemra pėr pėrgjigje me gjithė pėrshėndetjet dhe respektin drejtuar ty i nderuari ynė Psikologu :smile:

Pershendetje enderuarė !

U falenderoj pėr pyetjen e juaj !

Fobia e juaj tė cilen e lexoj me lartė, ka tė bejė shumė me personalitetin e juaj , pra njė personalitet qe i mungon qetesia personale ne vetveten e vetė.
Te jeni me e qetė , pra tė mos nxitoni me cdo gjė ( jo tash ja kurrė ) atehere do tė vereni se kohė pas kohe i largoheni ketyre mendimeve dhe ketyre percjelljeve.
Per Aerofobin mund tė ju themė se kjo i percjellė shumė njerez , mirpo, cdo here mendoni se cka ka ndodhurė me heret ose cka i ka ndodhurė dikuj tjeter kjo do tė ju ndodhė edhe ju , kjo nuk qendron ashtu.
Tė i zgjidhni tė gjitha brengosjet e juaj pa i diskutuarė me dikend nuk u preferoj , atehere bisedoni me dikend qe e keni tė afertė ne menyrė qe tė e tejkloni brengosjen e juaj e cila ka tė bejė shumė nga dicka e kaluara e juaja.
P.S. Nese gjatė vozitjeve me makinė u paraftyrohen mendime tė tilla , u preferoj qe tė pushoni pak e tė largohi nga vozitja e makines.
Me nderime per ju :
Psikologu

Agolli
15-05-07, 01:49
Pershendetje Psikolog!
Kam deshire ta di se, ku qendrojon dallimet PERSONALITET dhe PROFESIONALIET??
Falemnderit...

Agolli
15-05-07, 17:31
Pershendetje Psikolog!
Kam deshire ta di se, ku qendrojon dallimet PERSONALITET dhe PROFESIONALITET??
Falemnderit...

ps. korigjim!!

Abetare
05-06-07, 02:21
I nderuari Psikologu sot mu dha rasti tė bisedoj me njė Teze nė Kosovė e ndėr tė tjera degjova se e ksihte djalin 20 vjeqar me trauma nga lufta se kishte frigė naten , se ishte i mbyllur gjithmonė dhe shumė i trishtuar... Ajo mė tha se po e dergon tek njė Mjeke e cila i ka shkruar Loponex ( medikamente)...Unė nga kureshtja e pyeta mjekun tim tė shtepisė kėtu nė Gjermani ku jetoj unė e ai mu drejtu me fjalet se ato tableta jan kunder Shizofrenisė kėshtu disi por mė tutje nuk e pyeta ...

Kėshtuqė jam kureshtare tė di se qka nė realitet qenka kjo Shizofreni ?!

Nėse ca minta minuta merrni pėr mua do u jem mirnjohėse pa kufi ... Ju faleminderit e doku doku :smile:


Me respekt Abetarja

Psikologu
05-06-07, 14:21
I nderuari Psikologu sot mu dha rasti tė bisedoj me njė Teze nė Kosovė e ndėr tė tjera degjova se e ksihte djalin 20 vjeqar me trauma nga lufta se kishte frigė naten , se ishte i mbyllur gjithmonė dhe shumė i trishtuar... Ajo mė tha se po e dergon tek njė Mjeke e cila i ka shkruar Loponex ( medikamente)...Unė nga kureshtja e pyeta mjekun tim tė shtepisė kėtu nė Gjermani ku jetoj unė e ai mu drejtu me fjalet se ato tableta jan kunder Shizofrenisė kėshtu disi por mė tutje nuk e pyeta ...

Kėshtuqė jam kureshtare tė di se qka nė realitet qenka kjo Shizofreni ?!

Nėse ca minta minuta merrni pėr mua do u jem mirnjohėse pa kufi ... Ju faleminderit e doku doku :smile:


Me respekt Abetarja
Pershendetje e nderuara Abetare !Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj .Nese fillojmė tė analizojmė Traumen si njė dikuri psiqike tė njeriut , atehere ne marrim shumė raste tė cilat gjinden ne prapavijen e treumes , pra ne rastin e shkrimit tė juaj , kemi tė bejmė me traumen e luftes , pra traumen e mbrendeshme psiqike e cila kerkon njė trajtim ne kuadrin e psikologjis e jo tė psikiatris.Me lartė lexova edhe pėr tabletat qe i pėrdorė ai quni , por ne fakt , tabletat e tilla nuk janė ato tė cilat bejnė mjekimin e ketyre pacienteve tė perfshirė nga trauma.Personat e traumatizuar kan nevojė tė rahabilitimit tä gjatė dhe tė trajtimit adekuat.Ne ketė rast , une do tė u preferoja qė tė behet sa me shumė trajtimi me anen e hypnozes dhe me ketė do tė arrihen rezultate shumė pozitive.Siq dihet , hypnozat janė tė llojeve tė ndryshme , mirpo efektet pozitive tė ketij trajtimi , verehen menjihere pas dy-tre trajtimeve.Nese nuk ka mundesi hypnotizimi ne Kosovė , atehere me kontaktoni ne mp se i ndihmojė ne kohen kur do tė jem ne pushimet verore ne Kosovė, per ketė ska asnjė problem.Ndersa sa i perket Skicofrenis ( Schizofreni ) , ajo ėshtė njė semundje qe e quajmė edhe semundje e psikozes.Kjo semundje ėshtė biologjike dhe ka tė bejė me gabimet ne qendren e trurit tė njeriut pra ne sistemin e signalit tė trurit.Ky gabim , e benė atė qe njeriut nuk mundet tė i dergoj e as tė i analizoj signalet ne menyrė tė drejtė ose korrekte gjė e cila i veshtireson mendimet konstruktive, dhe pėr ketė arsye, klientet me semundjen e Skicofrenis , e kan tė veshtirė qė ti kontrollojnė ndjenjat , mendimet ose sjelljet.Ne raste tė shumta , klientet e kapluar nga kjo semundje nuk kan mjekim perfundimtar ne ketė drejtim , mirpo tė arriturat shkencore pohojnė se edhe kjo do tė behet e munduarė si ne kuadrin e medicines por edhe tė trajtimit.Me trajtim tė duhur dhe mbeshtetje tė duhur , klientet kan mundesi tė u lehtesohet jeta me ketė semundje dhe tė pajtohen me ketė llojė tė semundjes, cka do tė thotė , tė jenė sa me largė symptomit tė tillė.Ne bazė tė statikes , rezulton se njė nga njeqind nė botė, kaplohen nga kjo semundje dhe symptomi i tillė.Me nderime pėr ju ;Psikologu

Abetare
07-06-07, 19:27
Psikologu i nderuar ju falenderoj nga zemra pėr pėrgjigjen tuaj , jam nė kontakt me Familjen e ati tė riut dhe sapo tė marr informatat e duhura nga , si dhe qfarė ka ai nė realitet do u lajmerohem , por tash pėr tash di vetem se po pin shumė medikamente Loponex dhe se ėshtė tip i mbyllur qe disa vite e nuk flet pėr brengat dhe sėmundjen e vet ...! Me respekt pėr ju Abetarja

LABI
08-06-07, 21:06
I nderuari Psikologu sot mu dha rasti tė bisedoj me njė Teze nė Kosovė e ndėr tė tjera degjova se e ksihte djalin 20 vjeqar me trauma nga lufta se kishte frigė naten , se ishte i mbyllur gjithmonė dhe shumė i trishtuar... Ajo mė tha se po e dergon tek njė Mjeke e cila i ka shkruar Loponex ( medikamente)...Unė nga kureshtja e pyeta mjekun tim tė shtepisė kėtu nė Gjermani ku jetoj unė e ai mu drejtu me fjalet se ato tableta jan kunder Shizofrenisė kėshtu disi por mė tutje nuk e pyeta ...

Kėshtuqė jam kureshtare tė di se qka nė realitet qenka kjo Shizofreni ?!

Nėse ca minta minuta merrni pėr mua do u jem mirnjohėse pa kufi ... Ju faleminderit e doku doku :smile:


Me respekt Abetarja

Konsultat lidhur per barnat zakonisht mirren ne qendrat medicinale dhe farmaceutike..

Psikologu , mund te kete njohuri lidhur me SNQ ( te marra nga studimet neuro-psikiatrike) ... Por farmakologjia nuk eshte pjese e paradigmes se studimeve ne PSIKOLOGJI... Njohurit , pershkrimet e barnave i bene vetem mjeku (psikiatri) dhe farmakologu

aroza
29-08-07, 08:52
I nderuari Psikolog

E kam edhe une njė problem (smundje) qė mė pėrcjell dhe shqet'son vazhdimisht.

Datėn e sakt nuk e dijė por aty kah mosha 10 vjeqare, pėr herė tė parė kam patur njė shqet'sim nė gjumė, nė formė tė njė ėndrre tė trishtė ku zakonisht nė pak sekonda e "shofė dhe e pėrjetoj " hap'sirėn mes jetės e vdekjes. Nga gjumi zgjohem me bėrtim tė "keqe" qė njėkohsisht aludon nė thirrje pėr ndihmė dhe njėfar "kushtrimi" para "betejės-kob".

Kjo sken mė paraqitet afėrsisht 10-15 here nė vit, q.d.th afėrsisht njė here nė muaj, dhe vazhdimisht qė nga ajo ditė e deri mė sot pėr mė shumė se 12 vite.

Ngjarja gjithmonė ka tė bėjė me fundin..."betejėn e fundit", derisa skena, skenari dhe aktorėt ndryshojnė vetėm une mbetem gjithnjė e njejtė "nė rolin e tragjikes" , edhe "dalja nga skena" ose zgjimi nga gjumi "i ėndrrave" ėshtė gjithnjė i njejt ; me thirrje tė trishta dhe mbi 90% tė rasteve me ndihmėn e antar've tė familjes.

Deri tani nuk kam vizituar as mjekun, dhe as'kend tjetėr. Por gjatė njė udh'timi (tė gjatė) me tren kam biseduar me njė mjek (bashk-udhtarė i rastit) i cili pasi ka dėgjuar tregimin tim (gojorė) ka ardhė nė pėrfundim se ėshtė fjala pėr njė komplikim nė zemėr, pėrkat'sisht se "gjylpėrat therrėse" tė quajtura ngacmuesit e zemres janė ose jo mjaft aktiv ose jo tė zhvilluara (tė zgjatura) sa duhet,dhe kur trupi fle, krah'rori ėshtė pak mė i zgjėruar, rritet distanca mes zemres dhe "gjylperave ngacmuese" dhe kur zemra nuk ngacmohet fillon tė pushoj sė punuari.

Me smundjen time jam adaptuar dhe pajtuar gjithsesi (me apo pa dėshirė), nuk kam komplekse, pengesa, frigė.... megjithate njė mendim profesional psikologjik do ishte i mir'se ardhur dhe gjith'sesi i dėshirueshėm.
Paraprakisht t'falenderoj. /aroza

Psikologu
19-10-07, 10:02
I nderuari Psikolog

E kam edhe une njė problem (smundje) qė mė pėrcjell dhe shqet'son vazhdimisht.

Datėn e sakt nuk e dijė por aty kah mosha 10 vjeqare, pėr herė tė parė kam patur njė shqet'sim nė gjumė, nė formė tė njė ėndrre tė trishtė ku zakonisht nė pak sekonda e "shofė dhe e pėrjetoj " hap'sirėn mes jetės e vdekjes. Nga gjumi zgjohem me bėrtim tė "keqe" qė njėkohsisht aludon nė thirrje pėr ndihmė dhe njėfar "kushtrimi" para "betejės-kob".

Kjo sken mė paraqitet afėrsisht 10-15 here nė vit, q.d.th afėrsisht njė here nė muaj, dhe vazhdimisht qė nga ajo ditė e deri mė sot pėr mė shumė se 12 vite.

Ngjarja gjithmonė ka tė bėjė me fundin..."betejėn e fundit", derisa skena, skenari dhe aktorėt ndryshojnė vetėm une mbetem gjithnjė e njejtė "nė rolin e tragjikes" , edhe "dalja nga skena" ose zgjimi nga gjumi "i ėndrrave" ėshtė gjithnjė i njejt ; me thirrje tė trishta dhe mbi 90% tė rasteve me ndihmėn e antar've tė familjes.

Deri tani nuk kam vizituar as mjekun, dhe as'kend tjetėr. Por gjatė njė udh'timi (tė gjatė) me tren kam biseduar me njė mjek (bashk-udhtarė i rastit) i cili pasi ka dėgjuar tregimin tim (gojorė) ka ardhė nė pėrfundim se ėshtė fjala pėr njė komplikim nė zemėr, pėrkat'sisht se "gjylpėrat therrėse" tė quajtura ngacmuesit e zemres janė ose jo mjaft aktiv ose jo tė zhvilluara (tė zgjatura) sa duhet,dhe kur trupi fle, krah'rori ėshtė pak mė i zgjėruar, rritet distanca mes zemres dhe "gjylperave ngacmuese" dhe kur zemra nuk ngacmohet fillon tė pushoj sė punuari.

Me smundjen time jam adaptuar dhe pajtuar gjithsesi (me apo pa dėshirė), nuk kam komplekse, pengesa, frigė.... megjithate njė mendim profesional psikologjik do ishte i mir'se ardhur dhe gjith'sesi i dėshirueshėm.
Paraprakisht t'falenderoj. /aroza

E nderuara aroza!
Ju falenderoj pėr putjen e juaj dhe njiherit u kerkoj falje pėr vonesen time , ne fakt , nuk e kam verejt fare shkrimin e juaj .

Ne lidhje me atė qė ju e quani "semundje " kjo nuk ėshtė asnjė llojė semundje qe mund tė trajtohet ose vlersohet sikur semundje.
Nga e kaluara e juaj , nga femijeria , mund tė ketė qenė ndonjė perjetim i friges ose mallengjimit e cila u ėshtė mbetur ne kujtesen e juaj dhe ska tė bejė aspak me gjilperat ngacmuese tė zemres .
Une do tė u preferoja qė ne rastin e juaj tė mos krijoni ankth e frigė ne veten e juaj sepse nuk eshte asgjė shqetesuse edhe pse ju me lartė e mendoni se eshte ashtu.
JU preferoj dhe ju kshilloj qė ju pasi tė zgjohi nga gjumi ,tė shkruani cdo ditė endrren qe e keni pa ,pra , ne afatė dyjavesh dhe pas dy javesh tė i rilexoni pėrseri dhe do tė vereni menjihere njė arritje tė sukseshme, tė juajen qe e keni berė ne ketė drejtim.
Endrra qe u percjell do tė largohet shumė shpejt nga ju.
Une u deshiroj sukses , shendet dhe miresi ne jeten e juaj.
Per cdo rast jeni e mirėseardhur tė me shkruani .

Me nderime dhe respekt pėr ju ;

Psikologu

aroza
19-10-07, 19:28
Tė falenderoi pėr ndihmėn, mundin, respektin, nderin....e treguar./aroza

Prizrenalia
27-11-07, 13:55
Pershendetje psikologu....

DO DOJA TE DIJA DICKA ME SHUM MBI SKICOFRENIN---

DI PAK A SHUM QE KJO SEMUNDJE LIDHET ME FEMIRIN E PERSONIT; OSE NDODH TE JET DHE GJENETIKE!!!!

SA SGJAT ZAKONISHT DHE KA RASTE QE RIPERSERITET????


Respekt

Prizrenalia
17-12-07, 14:12
O zotri psikolog, ka kohe qe te kam ber pyetjen dhe nuk me je pergjigjur...

Psikologu
17-12-07, 16:06
Pershendetje psikologu....

DO DOJA TE DIJA DICKA ME SHUM MBI SKICOFRENIN---

DI PAK A SHUM QE KJO SEMUNDJE LIDHET ME FEMIRIN E PERSONIT; OSE NDODH TE JET DHE GJENETIKE!!!!

SA SGJAT ZAKONISHT DHE KA RASTE QE RIPERSERITET????


Respekt

Pershendetje i nderuari Zoteri Prizrenalia!

Sė pari u kerkoj falje per vonesen time , edhe pse nuk e kam verejtur postimin e juaj me heret.
Pėr sa i perket Skicofrenis ,kjo tek Psikijatret klasifikohet si njė psikozoė .
Duke u futur me thellė ne gjurmet e Skicofrenis , tek personat me njė percjellje tė tillė dallojmė disa qrregullime ne shendetin mental, cka do tė thotė se personat e tillė , nuk mund tė i dallojnė mendimet e tyre nga realiteti, imagjinatat , idetė apo perceptimet.
Simptomet pozitive tė Skicofrenis ndahen nė ;
Mendime tė qrregulluara
Halucinime ( ndegjime zerash apo tingujsh ) dhe Iluzionet .
Ndersa ne simptomet negative dallojmė ;
Ndjenja pa emocione dhe totalishtė tė zbrazta
Pamundesi koncentrimi
Izolimi total sa me largė njerezve
Nevoja e mbrojtjes dhe vetmbrojtjes.
Por , persa i perket riperseritjes se kesaj semundje , mund tė konstatoj se kjo ndodh shpesh nese pacienti ne fjalė nuk eshte mjekuar si duhet apo nuk ka pasur mundesi tė mjekimit total, ndersa ne anen gjenetike , mendoj se edhe kjo duhet tė ketė njė trashegimi percjellese, por nuk ėshtė aq e sigurtė pėr tė e konstatuar , por sidoqoftė , per skicofrenin thuhet se ajo eshte Trasheguese , Nga femijeria e hidhur , Kimia trupore dhe Pervojat familjare, Ngjarjet jetsore stresuese, Keperdorimi i droges dhe alkoholit etj .
Terapitė biseduese, siq janė psikoterapia, konsultimi, terapi pėr sjellje njohėse (kognitive), mund tė ju ndihmojė njerėzve qė tė jetojnė me skicofreni, duke i njohur problemet e tyre, tė merren me pasoja, zhvillojnė strategji pėrballuese dhe tė mėsojnė se si tė ndalojnė zhvillimin e situatave kritike. Kjo i lejon tė shqyrtoj domethėniet e simptomeve dhe se si tė tejkalohen sa me lehtė keto kriza dhe shqetesime psiqike.
Por , per atė personin qe me keni shkruar ju i Nderuarė, une nuk mundem tė themė asgjė me shumė pasi nuk e njof rastin se si eshte , por ne lidhje me Skicofrenin , sado pak u dhash njė informim , e nese ju keni nevojė pėr me shumė konsultime , jeni tė mirė se ardhur cdo here me pyetjen e juaj.
Duke ju deshiruar shendet dhe cdo tė mirė ne jetė u pershendes .

Me nderime per ju , si cdo here ;

Psikologu

vjeshta
17-12-07, 17:52
Ėndėrrat ....pse ėndėrrojmė ,qka na nevojiten dhe qka mundohen tė na tregojnė ???


Te pershendes paraprakishtė ,


Vjeshta!

Psikologu
18-12-07, 11:16
Ėndėrrat ....pse ėndėrrojmė ,qka na nevojiten dhe qka mundohen tė na tregojnė ???


Te pershendes paraprakishtė ,


Vjeshta!
Pershendetje e nderuara vjeshta!
Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Njė nederr ėshtė njė perjetim psiqik qė shpesh paraqitet ne REM-gjumin kur ky perjetim ka njė tregim ose lidheshmeri mbrapa.Aktivitetet mentale janė tė pranishme edhe kur njeriu ėshtė ne gjumin e thellė por ėshtė afer njė tė ashtuquajtur statistike e cila ka tė bejė mė shumė me situatat sesa me ndonjė histori.Njė enderr normalishtė perjetohet sikur tė ishte aq e vertet perderisa ajo vazhdon por ne tė njetin moment ajo edhe zhduket ne njė harres .Nganjehere njeriu e mbanė ne mendė edhe endrren e vetė si pershembullė momentin e perjetimit tė ndjejes gjatė endrrimit, por nese njeriu zgjohet nen sekvencen e endrres atehere njeriu e mbanė mendė me shumė endrren.
Njė tipar special i endrrave ėshtė edhe ajo e ashtuquajtura Endrra Lucide (Endrra e paster= lucid dreaming) , cka do tė thotė se kur njeriu enderron njė ”Lucid ” atehere njeriu ėshtė i vetdijshem se po endrron, kjo duhet qė tė ju ketė ndodhur shpesh edhe ju.
Ka teori tė ndryshme se si ėdnrrat mund tė spjegohen.
Sigmund Freud beri njė studim tė endrrave dhe mendonte se endrrat janė njė rezultat i konfliktit tė mbrendeshme mbi nenvetdijen (sidomos seksuale ) dhe cungimi pėr tė i vepruar deshirat e lira.Keto konflikte vijnė nė enderrė si njė simbol i fshehtė i shpirtit tė njeriut.
Ne librin e Freud-it Die Traumdeutung (Sqarimi i ednrrave ) lexojmė kjartė mbi teorit e bazuara ne enderrė.
Ndersa Hall E.T ne vitin 1966 parashef se endrrat janė simbolike me pershtypjet se cka enrruesi mendon dhe se mendimi nuk ėshtė i fshehtė do tė thotė josekret.
Pse do tė i fhshete personi ndejnat e veta seksuale ne ednerrė-mendon ai.
Ndersa Hobsoni ne vitin 1988 studjoj aktivitetin e neuroneve tė sistemit vizual tė cilat ndodhin gjatė endrrimit.
Njė aktivitet i tillė –mendon Hobson i prodhon edhe levizjet e syrit REM=( Rapid Eye Movement) edhe poziten e mbrendeshme fragmentale .
Endrrat janė rezultat i asaj qė truri tenton tė lidhė se bashku pasqyren fragmentale dhe fare thjeshtė permes kesaj tė krijoj histori tė vogla.
Njė teori e tjeter ėshtė ajo se endrrat funksionojnė gati si ” ushtrim ” ne situata tė ndryshme, pra sikur njė parapregaditje e asaj qė do tė ndodhė , cka do tė thotė se truri parapregaditet se bashku me trupin qė ti rezistoj ndonjė rasti tė tillė qe do tė ndodhte ndoshta ne tė ardhmen.
Ka akoma shumė punė ne drejtim tė studimit tė endrrave dhe debate ne lidhje me ketė..
Endrrat po ashtu japin pershtypjen se nese njeriu endrron gjarperin do tė thotė se ka frigė nga dicka, ose banesa eshte e mbushur plotė me ujė –do tė thotė se dicka tronditese do tė ndodhė.Por tė ndalemi pak nė metodat e endrrimit.
Metodat e endrrimeve ndahen nė;
DILD , WILD dhe MILD
Cka janė keto?
DILD (Dream Induced Lucid Dream) do tė thotė qė njeriu e din se kur endrron (ndjen) ėnrren.Njeriu nderkohė qė ėshtė duke endrruar, e dinė se dicka qė nuk ėshtė e ngjajshme me realietin do tė ndodhė ne gjumė dhe duke endrreruar keshtu e drejton edhe vetė endrren e vetė, pra nese kan deshtuar ne realitet , atehere deshiren e tij/saj e plotėson nė endėrr.
WILD (Wake Induced Lucid Dream) do tė thotė se njeriu zhytet menjihere nė ėnderr duke e mos humbur vetėdijen (luciditetin) ne transaksion nga zgjuarja nė enderrė, nė ketė rast njerezit pėrjetojnė halucinacione hypnotike ne lidheshmeri me ”paralizen e gjumit”, ne ketė rast , kur njeriu gjindet me njeren kembė ne gjumė e me tjetren zgjuarė-atehere ska nevojė qė tė frigohet nga halucinacionet qė e kan kapluarė nė ketė moment (Hypnagoga)
Halucinacionet mund tė jenė reshqethese por janė krejt tė parrezikeshme.
MILD (Mnemonic Induced Lucid Dream) ėshtė njė menyrė e enderrimit qė do tė thotė se njeriu ka njė intenzivitet tė fortė qė tė behet ”lucid” para se njeriu tė shkoj ne gjumė dhe ketė e mbanė nė mend pasi tė filloj tė endrron.
Njė pjesė e kesaj ngjarje quhet edhe afirmim ku njeriu e programon UNIN e vetė duke e perseritur ketė disa herė pėr vetveten para se tė shkoj nė gjumė;
”Une do tė endrroj dicka mirė sonte ”, por kjo duhet tė jetė ajo e fundit qė duhet tė mendosh para se te shkosh ne gjumė.


Me nderime dhe respekt pėr ju ;

Psikologu

Prizrenalia
06-03-08, 20:34
pershendetje.... Unė kisha pas dėshirė qe te me tregoni diqka ne lidhje me ANKTHIN,dhimbjet trupore qe shkaktohen prej ankthi si nga vjen ankthi pra kush e shkakton ankthin,

Firdesa
04-04-08, 09:20
Pershendetje Psikolog

Edhe une e pata pytjen e njejt per Skizofrenin kish ketu gjera me te rendesishme qe i kishe cek mirpo ku mundem me gjet ne net apo ne ndonje liber me shum per skizofrenin se ne internet po ka vetem anglisht e anglishten nuk e di a din naj liber apo naj web faqe per skizofrenin ne gjuhen shqipe.
Faliminderit nga Firdesa

Firdesa
06-04-08, 15:17
...........Kur te eshte tema Pytne Psikologun ai duhet me ta kthy pergjigjjen brenda 24ore e jo me prit me dit e me jav .............

ideologu
06-04-08, 17:18
Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Sa i perket asaj nė lidhje me shpirtin dhe jeten e tij , pas vdekjes , mundemi lirishtė te falsim , se ne kohet e vjetra mendohej se shpirti i njeriut pas vdeljes iken dikund tjeter , dhe si i tillė edhe matej nė momentin e para vdekjes ( pra behej matja e njeriut) dhe se mendohej se shpirti i njeriut peshon deri ne 24 gramė.
Por e nderuar , do tė thellohem pak me shumė ne lidhje me ketė e ebsoj qe keni durimin tė lexoni me gjatė.
Ne bazat fetare , dihet kjartė se mendohet se shpiti i njeriut nuk cdesė kurrė por behet transferimi i shpirtit tek ndoj organizem i tjeter , por si qendron kjo punė ėshtė akoma e pa ditur (Parapsikologji) edhe pse ne faktė njerezit i ngjajnė shumė dikuj qe se kan njohur kurrė ose dikuj qė ka pasur prirje tė madhe dhe se kjo prirje edhe behet trasheguese tek ndoj shpirt i ri, si shembull mundemi tė marrim fizionomin e Betovenit dhe tė Majkell Xhekson , por edhe prirjen e tij nė talentin e botes muzikore.
Por se , a ėshtė e mundur qė shpirti i njeriut tė jetoj , kemi shumė studime deri me sot , qe kan konkluduar se njė gjė e tillė eshtė dhe nuk ėshtė e mundur.
Ferri ose Xhehnemi , mendohet se bejnė ndamjen e shpirtit tė mirė dhe te keq pas vdekjes sė njeriut , por nga kjo nuk mundemi edhe tė bazohemi ,sepse shpirti i njeriut ėshtė vetem mekanizmi i cili e ve ne levzje edhe fuqin e trupit.
Studius idoamerikan Deepak Chopra) qe sot jeton dhe vepron akoma nė Kalifornia , ne librin e tij " Si ti mos plakemi " tregon kjartė se atomet e njeriut kan mundesi tė mbahen tė reja nese edhe shpirti i jonė dhe mirqenja e jonė mbahet mirė me harmoni dhe ka njė kujdes tė posatqem nga ne si njerez.
Pėr te shkuar mė tutje
Shumė njerez besojnė qė ne e kemi njė shpirtė tė pavdekshem, diqka qė ėshtė e ndarė nga trupi dhe qe jeton me tutje pas vdekjes, ndersa tė tjeret besojnė se shpirti egziston edhe para formimit tė trupit njerzorė , rast qe ceka me lartė .
Por kur tė bejmė njė veshtrim ne studimet e filozofit Platon , lexojmė se : -" Shpirti ėshtė i shtrenguar nė trupi si njė denim pėr ato mekate tė cilat u kryen nė parajsė"
Ndersa teologu Origenes i cili jetoj nė vitet e 200 , thotė thuja se ne tė njejten menyrė se ;-" Shpirterat mėkatar ( ne parajsė) para se ata tė bashkoheshin me trupin ( kam fjalen tek trupi akoma i pa formuar) dhe per shkak tė kesaj keta shpirtera u larguan nga parajsa dhe u deguan nė tokė"
Eshtė edhe qudi se pėr ketė shumica besojnė se jeta nė tokė ėshtė vetem njė prov e vogel , sepse jeta e vertet gjindet atje ne parajsė, por si do tė ishte kjo nese vetem shpirterat mekatar vijnė nga parajsa pėr tė krijuar shpirtera tė tjerė ne ketė botė , ku do tė mbeteshin njerzit shpirtė mire.
Ne bazė te libres "Filozofija e lindjes" egjiptasit e vjeter konkluduan se -" Shpirti i tė vdekurit kalon ne nėndhe" , pra perfundi tokes dhe se aty mbetet.
Filozofet , po ashtu pohuan se shpirti i tė vdekurit nuk erdhi nga drita ne erresirė , pra nga bota e tjeter, por ata vetem shkojnė ne njė botė tė parajses seØlartė shpirterore.
Filozofi grek Sokrati ka pasur njė mendim se shpirti pas vdekjes shkon nė njė botė tė pamekat dhe se atje e kalon terė jeten me zotrat , pra nuk vjen prapė nė tokė , dhe nuk prejashtohet nga parajsa si shpirt i keq.
Ne enciklopedin Britanike thuhet qe besimi fetar i sektit Menikeiz 200 vjet e.r nė bazė tė formuesit tė ketij sekti , ai thoshte keshtu se ;
-" Eshė jo natyrore , e dhimbeshme dhe e pavlerė " qe te jemi njerez nė ketė tokė.
Ai mendoj se e vetmja menyrė qė tė tė shpetojmė nga "denimi" ėshtė qe shpirti ik nga trupi , e len ketė tokė , dhe atje fiton njė botė tė mirė shpirterore.
Pra e nderuar , janė berė dhe do tė behen akoma shumė studime ne lidhje me ketė , por simbas mendimit tim , shpirti nuk jeton pas vdekjes dhe se nuk ka vlerė me shumė pas atij momenti.

Nderime per ju;

Psikologu


Psikolog i nderuar!

Dėshiroj tė pėrkujtoj se pyetja e parashtruar si qė duhesh edhe ti vet tė e dish, nuk i takon domenit tė psikologjisė por atij tė filozofisė. Andaj t“u kisha lutur t“iu pėrmbahesh kompetencave tua profesionale dhe tė mos i shkaktosh konkurrencė filozofėve tė forumit.

nderime!

P.S.
E pash une diqysh se numri i pacientave si shpejt mu zvoglu. Aj ti mi paske marr!

BE LK
07-04-08, 11:34
Psikolog i nderuar!

Dėshiroj tė pėrkujtoj se pyetja e parashtruar si qė duhesh edhe ti vet tė e dish, nuk i takon domenit tė psikologjisė por atij tė filozofisė. Andaj t“u kisha lutur t“iu pėrmbahesh kompetencave tua profesionale dhe tė mos i shkaktosh konkurrencė filozofėve tė forumit.

nderime!

P.S.
E pash une diqysh se numri i pacientave si shpejt mu zvoglu. Aj ti mi paske marr!
Katunaret kesaj i thone: "LUFTE PER TERRITOR".....!

me te mira BE LK

vuthjanja
09-04-08, 21:53
Pershendetje per Ju Psikolog!Deshiroj tma pershkruash jeten dhe sielljet e femijeve prej moshes 12 deri ne moshen 18 vjecare,eshte fjala per pubertetin e femijeve,agresivitetin e tyre,se si nganjeher e shohin ardhmerin e erret.ju lutem nese nuk priton pergjigju.Me nderime!

Psikologu
25-04-08, 11:34
pershendetje.... Unė kisha pas dėshirė qe te me tregoni diqka ne lidhje me ANKTHIN,dhimbjet trupore qe shkaktohen prej ankthi si nga vjen ankthi pra kush e shkakton ankthin,
Pershendetje i nderuari Prizrenalia !

Ju falenderoj pėr pytjen e juaj dhe njeherit u kerkoj falje pėr vonesen.
Perse njeriu kaplohet nga Ankthi nuk mund tė konstatohet Ankthi vjen nga shumė perjetime jetsore , levizja e gjakut , trauma , perjetime tė ndryshme etj etj , pra dua tė them se e tėra mvaret nga personaliteti ne personalitet.
Pendesa, Stresi , Depresioni , pagjumesia janė disa nga faktoret qe mund tė renditen ne ketė drejtim , por duke mos harruarė se nga keto shkaktohen rrahje tė shpejta tė zemres , frymarrja e veshtersuarė, shtrengime trupore , djersitje etj .
Ne keto simptome , pra, njeriu kalon edhe ne njė tranzicion sidomos ne kohen e gjumit tė nates , kur edhe levizja e trupit behet e pamundurė dhe njeriu mendon se do tė vdesė ose pėlcasė, por pozita e fjetjes ose perjetimi i endrrave tė lidhura me faktoret e mesiperm bejnė qe Ankthi tė shfaqet sikur tė ishte njė "armik " i cili deshiron tė e pelcas njeriu ne gjumė.
Qė tė jeni sa me largė percjelljes se Ankthit , ju duhet tė konsultohi me ndonjė mjek apo neurolog qė tė ju jep dijagnozen se nga cili sindrom pra vuani , ai i depresionit, stresit , pagjumesis etj , sepse tė gjitha keto e bejnė shtrengimin e trupit naten dhe veshtiresin e fjetjes se qetė .

Me nderime per ju ;

Psikologu

Psikologu
25-04-08, 12:19
Pershendetje Psikolog

Edhe une e pata pytjen e njejt per Skizofrenin kish ketu gjera me te rendesishme qe i kishe cek mirpo ku mundem me gjet ne net apo ne ndonje liber me shum per skizofrenin se ne internet po ka vetem anglisht e anglishten nuk e di a din naj liber apo naj web faqe per skizofrenin ne gjuhen shqipe.
Faliminderit nga Firdesa

Pershendetje e nderuara Firdesa!
Ju kėkoj falje pėr vonesen por mos harroni se edhe une kam shumė punė tė tjera , andej lutem pėr mirkuptim.
Ja disa sqarime ne lidhje me Skizofrenin.
Skizofrtenia ndahet ne disa grupe tė ndryshme por disa nga keto i ndajmė nė ;Skizofrenia katatonike , e qorganizuar , paranoide,e padiefrencuarė, e mbeturė.Nė vitet e fundit janė bėrė kėrkime tė konsiderushme pėr shkaqet e mundshme biokimike dhe gjenetike tė skizofrenisė,veēanrisht rreth mundėsisė qė ndonjė substancė e trurit e trashėguar gjenetikisht,tė jetė pėrgjegjėse pėr skizofreninė.
Qrregullimi duket se ka histori familjare dhe shfaqja e skizofrenisė te binjakėt identikė ėshtė e lartė,edhe tek ata qė janė rritur nė familje krejt tė ndryshme.Por forcat e mjedisit duket se e intensifikojnė ndikimin e faktorėve gjenetikė,qė dyshohet se janė tė pranishėm. Skicofrenia eshtelloji mė i zakonshėm i psikozės dhe personat me kėtė sėmundje priren tė jetojnė nė botėn e imaginatės sė tyre.Pjesa mė e madhe e skizofrenėve tė shtruar nė spital vishen vetė,lėvizin rreth e rrotull dhe kryejnė aktivitete tė tilla tė jetės sė pėrditshme si ngrėnia pirja e duhanit thuajse nė tė njejtėn mėnyrė si gjithė tė tjerėt.Por personat me skizofreni nuk tregojnė interes dhe preokupim pėr ngjarjet dhe njerėzit pėrreth tyre.Ata janė mė tė shumtėn e herės tė preokupuar me fantazira,pėrfytyrime tė rreme dhe halucinacione qė ndikojnė nė tė menduarit dhe tė folurit e tyre.Ndonėse ka disa lloje skizofrenie,shumica e skizofrenėve shfaqin disa simptoma tė pėrbashkėta.
Ekzistojnė mendime tė ndryshme dhe kontradiktore lidhur me ate se,cilin person do ta quajmė skizofrenik.Meqė skizofrenia pėrfaqėson qrregullimin mė tė zakonshėm psikotik,ajo pėrdoret si njė thes ku futen tė gjithė ata individ qė nuk klasifikohen ndryshe.Disa psikologė si David Rosenhan mbajnė qėndrim kritik ndaj profesionistėve qė merren me sėmundjet mendore duke thėnė se ata janė tepėr tė gatshėm qė tė i vėnė njerėzve Diagnozen e Skicofrenis.Qėllimi i tij ishte tė ilustronte pikėrisht kėtė dukuri kur ndėrmori njė studimin nė tė cilin persona normalė pranuan tė shtrohen me dėshirėn e tyre nė spitale tė ndryshme psikiatrike,ku pastaj ankoheshin se dėgjonin zėra qė u flisnin.Siq e thamė edhe nė fillim,ndonėse ėshtė e vėshtirė tė diagnostikohet saktė njė qrregullim duke u nisur vetėm nga kjo simptomė.Fakti ėshtė qė shtatė nga tetė pseudopacientet e Rosenhan-it u diagnostikuan si Skicofrenė.Ky studim dėshmon pėr rrezikun kur i etiketojmė njerėzit me terma diagnozash klinike. Shumė persona me skizofreni provojnė pėrfytyrime tė paqena(deluzive) ose besojnė nė gjėra qė nuk mbėshtetėn te realiteti.Disa skizofrenė kanė deluzionin e persekutimit dhe besojnė se dikush pėrpiqet ti vrasė ose tė i dėmtojė.Gjithashtu ata e kanė tė vėshtirė tė ndajnė realitetin nga fantazia. Ata kanė probleme kur bėjnė lidhjen e informacioni aktual me njohuri tė mėparshme.Po ashtu ata tregohen konfuzė dhe nuk janė tė aftė tė bėjnė analiza.Idetė dhe mendimet e tyre zhvendosen nga njė temė nė tjetrėn,megjithėse nuk ka asnjė lidhje midis kėtyre temave.
Dėmtimi i perceptimit.
Individėt me skizofreni shpesh thonė se kanė patur halucinacione ose pėrjetime shqisore nė mungesė tė ngacmuesve shqisorė.Shpesh kėto janė halucinacione dėgjimore,si tė dėgjuarit e zėrave qė i flasin pacientit ose qė thjesht krijojnė tinguj.
Dėmtimi i emocioneve.
Shumė persona me skizofreni manifestojnė reagime emocione anormale.Nganjėherė ata duken si pa ndjenja apo emocione dhe nuk demostrojnė ngacmime emocionale.Ata kanė prirjen ta orientojnė shikimin drejt pėrpara dhe duken apatikė kur flasin.Zėri i tyre ėshtė monoton dhe pa ngjyrime emocionale.Persona tė tjerė me skizofreni manifestojnė reagime emocionale tė papėrshtatshme:p.sh.ata qeshin kur mėsojnė njė lajm tė hidhur ose qajnė pa ndonjė shkak tė dukshėm,ose gjendja e tyre emocionale ndryshon nė mėnyrė tė menjėhershme dhe reagimi i tyre mund tė mos ketė lidhje me ngacmuesin.
Dėmtimi i ndjenjės sė unit dhe tė vullnetit.
Ndjenja e unit ėshtė njė veqori e rėndėsishme e njė personi normal e tė shėndetshėm.Njė person me skizofreni ka vėshtirėsi nė krijimin e identitetit tė tij personal dhe beson se jane forcat e jashtme qė drejtojnė sjelljen e tij.
Njė karakteristikė qė vihet re shpesh te njė person me skizofreni ėshtė qrregullimi i vullnetit,mungesa e aktivizimit drejt njė synimi tė caktuar.
Personi nuk tregon motivimin e duhur pėr tė dėrguar njė veprim deri nė fund.
Kjo, natyrisht bėn qė personi tė mos jetė i zoti pėr tė funksionuar si duhet nė shoqėri
Dėmtimi i marrėdhenieve dhe i sjelljes.
Njė individ me skizofreni ka shumė vėshtirėsi nė shoqėrimin me tė tjerėt.Shpesh ai tėrhiqet nga marrėdhėniet shoqėrore.Edhe pse kalon momente deluzionesh (pėrfytyrimesh tė paqena) dhe halunacionesh,ai nuk ėshtė nė gjendje tė vendosė lidhjet e duhura me botėn qė e rrethon.

Psikologu
25-04-08, 12:21
Shkaqet e Skizofrenisė

Nė rreth 20 vitet e fundit janė bėrė kėrkime tė konsiderueshme pėr shkaqet e mundshme biokimike dhe gjenetike tė skizofrenisė,veqanarisht rreth mundėsisė qė ndonjė substancė e trurit e trashėguar gjenetikisht,tė jetė pėrgjegjėse pėr skizofreninė. Qrregullimi duket se ka histori familjare dhe shfaqja e skizofrenisė te binjakėt identikė ėshtė e lartė,edhe tek ata qė janė tė rritur nė familje krejt tė ndryshme.Por forcat e mjedisit duket se e intensifikojnė ndikimin e faktorėve gjenetikė,qė dyshohet se janė tė pranishėm.Nė fillim le tė shohim ndikimet mjedisore te skizofrenia.;
Ndikimet mjedisore.
Hetimi i plotė i sfondit familjar tė individėve me skizofreni,zakonisht tregon njė histori stresi shumė tė madh te fėmija.Ky stres ėshtė aq i madh sa fėmija shkėputet nga realiteti i padurueshėm,duke u futur nė njė botė fantazore (Zubin dhe Ludwig,1983).Ekzistojnė dy situata familjare qė lidhen rėndom me skizofreninė (Roff dhe Knight,1981).E para,ka tė bėjė me njė nėnė qė ėshtė indiferente ndaj familjes dhe kjo sjell si rezultat qorganizim dhe stres.E dyta,lidhet me njė prind (zakonisht nėnėn) qė sundon plotėsisht mbi bashkėshortin (ose bashkėshorten) dhe fėmijėt,por nuk tregon kujdes pėr ta.Nė tė dyja rastet,konflikti dhe stresi qojnė nė shtimin e ndjenjės sė pambrojtshmėrisė te fėmijėt.Nga njė studim tjetėr (Doane dhe kolegėt,1981) u zbulua se,modelet e komunikimit nė familje kishin lidhje me tendencat e skizofrenike tė fėmijėve.Nė mėnyrė tė veqantė,nė familjet me fėmijė te tė cilėt zhvillohet skizofrenia,ndeshen mė shpesh mesazhet e paqarta ose kontradiktore, kritikat dhe qėndrimet keqdashėse.Njė numėr studimesh tė hershme kanė treguar se, skizofrenia ėshtė mė e pėrhapur nė grupet me nivel tė ulėt social-ekonomik. Njerėzit e klasave mė tė ulta qė janė tė prekur nga skizofrenia paraqesin simptoma mė tė shumta fizike dhe sociale qė tregojnė se ata nuk janė tė lumtur,si dhe me shumė mosmarrėveshje tė hapura dhe fėrkime nė marrdhėniet me tė tjerėt.
Ekzistojnė shumė arsye tė mundshme por tė pavėrtetuara pėr kėto ndryshime tė dukshme sipas pėrkatėsisė klasore.Ato mund tė jenė rezultat i procedurave tė pamjaftueshme diagnostifikuese qė pėrdoren pėr njerėzit mė tė varfėr;gjithashtu,nė qoftė se ėshtė i varfėr,personi i shqetėsuar ka mė pak mundėsi qė ta ruajė njė vend pune ku paguhet mirė.Tė varfėrit dhe tė pasurit mund tė i rrisin fėmijėt e tyre nė mėnyra tė tilla,qė tė i predispozojnė tė reagojnė ndryshe ndaj stresit..Tė qenit i varfėr mund tė bėjė gjithashtu qė tė lindin ndjenjat e tė qėnit i pashpresė.Kėrkimet pėr tė gjetur njė shpjegim nė lidhje me ndryshimet e dukshme sipas pėrkatėsisė klasore,nė rastet e shfaqjes sė skizofrenisė,janė tė rralla dhe ėshtė e nevojshme tė shtohen.
Teoricientėt e tė mėsuarit social argumentojnė se skizofrenia ėshtė njė sjellje e mėsuar,qė krijohet nga pėrforcimi prej njerėzve tė tjerė i reagimeve anormale.Nė rast se dikush nuk pėrfillet prej tė tjerėve,atėherė njė mėnyrė pėr tė fituar vėmėndje e tyre ėshtė qė tė sillet nė mėnyrė tė quditshme.Sipas Laing,skizofrenia ndodh kur njė individ vendos qė tė mos pranojė mė trysnitė dhe kėrkesat e shoqėrisė kėshtu kthehet drejt brendėsisė sė vetvetes tė njė bote fantazish tė vetėkrijuara.Teoricientėt e psikoanalizės,si Froidi,besonin se skizofrenia ishte rezultat i kthimit tek narcisizmi primar,faza gojore para se tė zhvillohet egoja.Individi narcisistik kontrollohet plotėsisht nga uni dhe kėrkon vetėkėnaqėsi tė plotė.Asnjė nga teoritė e mjedisit nuk e ka shpjeguar nė mėnyrė tė plotė skizofreninė,prandaj dhe ekziston njė nxitje e madhe te kėrkimet e sotme pėr shkaqe tė mundshme biologjike tė saj.
Ndikimet biologjike.
Rreth 1 % e popullsisė vuan nga skizofrenia.Por kėrkimet gjenetike kanė treguar se,shanset janė mjaft tė larta qė,kur njė person vuan nga skizofrenia,edhe njė person tjetėr fare i afėrt pėr nga lidhja gjenetike me tė,ta ketė skizofreninė.Studimet me binjakėt kanė treguar shkallė tė larta pėrputhjeje nė skizofreni (nė rast se e ka njėri,po ashtu e ka edhe tjetri),sipas Zerbin-Rubin,1972 .
Pėrputhja skizofrenike ėshtė shumė mė e lartė te binjakėt monozigotikė (identikė) sesa te binjakėt dizigotikė(joidentikė).Gotesman dhe Silldz,1972,njoftuan pėr njė shkallė pėrputhjeje prej 42 % te binjakėt MZ(monozigotikė),dhe vetėm prej 9% te binjakėt DZ(dizigotikė).Studimet pėr adoptimet gjithashtu tregojnė se ndikimet gjenetike janė shumė tė rėndėsishme nė skizofreni.Edhe sikur tė ndahen nga njėri-tjetri nėpėr mjet adoptimi,dy binjakė kanė shumė tė ngjarė qė tė kenė shkallė tė lartė pėrputhjeje nė kėtė drejtim.Sidoqoftė,njė numėr punimesh kritike tė kohėve tė fundit kanė vėnė nė dukje se me metadologjinė e kohės ėshtė tejet e vėshtirė qė tė ndahen ndikimet e mjedisit nga ato gjenetike (Abrams dhe Taylor,1983).Nuk ėshtė identifikuar ende mekanizmi i saktė gjenetik pėrgjegjės pėr skizofreninė.Sidoqoftė,disa tė dhėna tė kohėve tė fundit tregojnė te reaksionet biokimike,gjė qė mund tė qojė nė sjellje skizofrenike.
Njė numėr teorish biokimike janė propozuar nė rrjedhė tė viteve.Hulumtuesit kanė shprehur mendimin sesi faktorė shkaktorė janė mungesa e vitaminave,anormalitetet e proteinės sė gjakut,dhe parregullsitė kimike tė urinės.Shpesh nė tė kaluarėn hulumtuesit nuk i kushtonin vėmendje faktit se njerėzit qė shtrohen nė spital nga skizofrenia zakoknisht janė duke vazhduar terapinė kundėr varėsisė ndaj drogave gjė kjo qė mund tė i shpjegojė kėto ndryshime kimike.Teoria mė premtuese biokimike e sotme ėshtė teoria e dopaminės.
Wise dhe Stein njoftuan se skizofrenėt kanė nivele shumė tė larta tė dopaminės nurotransmetuese sesa niveli normal.Barnat e quajtura Fenothiazina,qė ndihmojnė nė trajtimin e skizofrenisė nėpėrmjet uljes sė niveleve tė dopaminės,nė rast se nuk pėrdorėn nėn kontroll tė kujdesshėm,mund tė shkaktojnė simptoma tė sėmundjes sė Parkinsonit (e cila normalisht shkaktohet nga nivele tė ulta tė dopaminės).Amfetaminat kanė tendencėn tė rrisin nivelet e dopaminės dhe mund tė qojnė te psikoza e amfetaminės qė shoqėrohet me simptoma skizofrenike.Fatkeqėsisht tė dhėnat nuk janė aq tė qarta sa do t’i dėshironim.Barnat antipsikotike nuk i ndihmojnė tė gjithė skizofrenėt.Dhe ndėrkohė qė kėto barna ulin nivelin e dopaminės nga ana tjetėr ato gjithashtu ndėrhyjnė te funksionimi i neropinefrinės,serotoninit dhe acetilkolinės,dhe kėshtu nuk pėrbėjnė zgjidhjen e plotė tė situatės komplekse.Hulumtimet qė pėrpiqen tė zbulojnė lidhjen e neurokimikateve me skizofreninė vazhdojnė.Ka disa shkencėtarė qė besojnė se skizofrenia mund tė shkaktohet nga njė infeksion virusal (Bower,1985).Disa viruse mund tė ndikojnė te neurotransmetuesit pėrfshirė edhe dopaminėn.Kjo linjė hulumtimesh ėshtė duke vazhduar dhe duket premtuese.
Noishterlain dhe Dosen(Neuchterlein dhe Dawson,1984) sugjeruan njė model tė pambrojtshmėrisė nga stresi tė skizofrenisė sipas tė cilit disa njerėz kanė njė prirje biologjike (predispozicion),duke trashėguar gene tė caktuara,pėr t’u prekur nga skizofrenia,nė rast se mjedisi rrethues u shkakton stresin e mjaftueshėm pėr kėtė.Nė mėnyrė tė veqantė sipas kėsaj teorie njerėz tė caktuar kanė vėshtirėsi nė pėrpunimin e informacionit dhe nė ruajtjen e vėmėndjes.Ata mbireagojnė ndaj stresuesve socialė dhe kanė mungesė tė kompetencave tė duhura sociale dhe tė aftėsive pėr pėrshtatje.Kėshtu nė mungesė tė njė familjeje tė ngrohtė dhe mbėshtetėse stresi ėshtė i rėndė nė masėn e mjaftueshme pėr ta shtyerė individin drejt skizofrenisė.Kėshtu nė modelin pambrojtshmėri pėrfshihen si faktorė biologjikėashtu edhe ata mjedisorė.
Ne ende nuk e dimė me saktėsi se qfarė e shkakton skizofreninė.Duket se ajo krijohet dhe favorizohet nga faktorė gjenetikė,organikė,biokimikė dhe tė mjedisit.



Me nderime pėr ju:
Psikologu

iliryan
25-04-08, 22:59
Shkaqet e Skizofrenisė

Nė rreth 20 vitet e fundit janė bėrė kėrkime tė konsiderueshme pėr shkaqet e mundshme biokimike dhe gjenetike tė skizofrenisė,veqanarisht rreth mundėsisė qė ndonjė substancė e trurit e trashėguar gjenetikisht,tė jetė pėrgjegjėse pėr skizofreninė. Qrregullimi duket se ka histori familjare dhe shfaqja e skizofrenisė te binjakėt identikė ėshtė e lartė,edhe tek ata qė janė tė rritur nė familje krejt tė ndryshme.Por forcat e mjedisit duket se e intensifikojnė ndikimin e faktorėve gjenetikė,qė dyshohet se janė tė pranishėm.Nė fillim le tė shohim ndikimet mjedisore te skizofrenia.;
Ndikimet mjedisore.
Hetimi i plotė i sfondit familjar tė individėve me skizofreni,zakonisht tregon njė histori stresi shumė tė madh te fėmija.Ky stres ėshtė aq i madh sa fėmija shkėputet nga realiteti i padurueshėm,duke u futur nė njė botė fantazore (Zubin dhe Ludwig,1983).Ekzistojnė dy situata familjare qė lidhen rėndom me skizofreninė (Roff dhe Knight,1981).E para,ka tė bėjė me njė nėnė qė ėshtė indiferente ndaj familjes dhe kjo sjell si rezultat qorganizim dhe stres.E dyta,lidhet me njė prind (zakonisht nėnėn) qė sundon plotėsisht mbi bashkėshortin (ose bashkėshorten) dhe fėmijėt,por nuk tregon kujdes pėr ta.Nė tė dyja rastet,konflikti dhe stresi qojnė nė shtimin e ndjenjės sė pambrojtshmėrisė te fėmijėt.Nga njė studim tjetėr (Doane dhe kolegėt,1981) u zbulua se,modelet e komunikimit nė familje kishin lidhje me tendencat e skizofrenike tė fėmijėve.Nė mėnyrė tė veqantė,nė familjet me fėmijė te tė cilėt zhvillohet skizofrenia,ndeshen mė shpesh mesazhet e paqarta ose kontradiktore, kritikat dhe qėndrimet keqdashėse.Njė numėr studimesh tė hershme kanė treguar se, skizofrenia ėshtė mė e pėrhapur nė grupet me nivel tė ulėt social-ekonomik. Njerėzit e klasave mė tė ulta qė janė tė prekur nga skizofrenia paraqesin simptoma mė tė shumta fizike dhe sociale qė tregojnė se ata nuk janė tė lumtur,si dhe me shumė mosmarrėveshje tė hapura dhe fėrkime nė marrdhėniet me tė tjerėt.
Ekzistojnė shumė arsye tė mundshme por tė pavėrtetuara pėr kėto ndryshime tė dukshme sipas pėrkatėsisė klasore.Ato mund tė jenė rezultat i procedurave tė pamjaftueshme diagnostifikuese qė pėrdoren pėr njerėzit mė tė varfėr;gjithashtu,nė qoftė se ėshtė i varfėr,personi i shqetėsuar ka mė pak mundėsi qė ta ruajė njė vend pune ku paguhet mirė.Tė varfėrit dhe tė pasurit mund tė i rrisin fėmijėt e tyre nė mėnyra tė tilla,qė tė i predispozojnė tė reagojnė ndryshe ndaj stresit..Tė qenit i varfėr mund tė bėjė gjithashtu qė tė lindin ndjenjat e tė qėnit i pashpresė.Kėrkimet pėr tė gjetur njė shpjegim nė lidhje me ndryshimet e dukshme sipas pėrkatėsisė klasore,nė rastet e shfaqjes sė skizofrenisė,janė tė rralla dhe ėshtė e nevojshme tė shtohen.
Teoricientėt e tė mėsuarit social argumentojnė se skizofrenia ėshtė njė sjellje e mėsuar,qė krijohet nga pėrforcimi prej njerėzve tė tjerė i reagimeve anormale.Nė rast se dikush nuk pėrfillet prej tė tjerėve,atėherė njė mėnyrė pėr tė fituar vėmėndje e tyre ėshtė qė tė sillet nė mėnyrė tė quditshme.Sipas Laing,skizofrenia ndodh kur njė individ vendos qė tė mos pranojė mė trysnitė dhe kėrkesat e shoqėrisė kėshtu kthehet drejt brendėsisė sė vetvetes tė njė bote fantazish tė vetėkrijuara.Teoricientėt e psikoanalizės,si Froidi,besonin se skizofrenia ishte rezultat i kthimit tek narcisizmi primar,faza gojore para se tė zhvillohet egoja.Individi narcisistik kontrollohet plotėsisht nga uni dhe kėrkon vetėkėnaqėsi tė plotė.Asnjė nga teoritė e mjedisit nuk e ka shpjeguar nė mėnyrė tė plotė skizofreninė,prandaj dhe ekziston njė nxitje e madhe te kėrkimet e sotme pėr shkaqe tė mundshme biologjike tė saj.
Ndikimet biologjike.
Rreth 1 % e popullsisė vuan nga skizofrenia.Por kėrkimet gjenetike kanė treguar se,shanset janė mjaft tė larta qė,kur njė person vuan nga skizofrenia,edhe njė person tjetėr fare i afėrt pėr nga lidhja gjenetike me tė,ta ketė skizofreninė.Studimet me binjakėt kanė treguar shkallė tė larta pėrputhjeje nė skizofreni (nė rast se e ka njėri,po ashtu e ka edhe tjetri),sipas Zerbin-Rubin,1972 .
Pėrputhja skizofrenike ėshtė shumė mė e lartė te binjakėt monozigotikė (identikė) sesa te binjakėt dizigotikė(joidentikė).Gotesman dhe Silldz,1972,njoftuan pėr njė shkallė pėrputhjeje prej 42 % te binjakėt MZ(monozigotikė),dhe vetėm prej 9% te binjakėt DZ(dizigotikė).Studimet pėr adoptimet gjithashtu tregojnė se ndikimet gjenetike janė shumė tė rėndėsishme nė skizofreni.Edhe sikur tė ndahen nga njėri-tjetri nėpėr mjet adoptimi,dy binjakė kanė shumė tė ngjarė qė tė kenė shkallė tė lartė pėrputhjeje nė kėtė drejtim.Sidoqoftė,njė numėr punimesh kritike tė kohėve tė fundit kanė vėnė nė dukje se me metadologjinė e kohės ėshtė tejet e vėshtirė qė tė ndahen ndikimet e mjedisit nga ato gjenetike (Abrams dhe Taylor,1983).Nuk ėshtė identifikuar ende mekanizmi i saktė gjenetik pėrgjegjės pėr skizofreninė.Sidoqoftė,disa tė dhėna tė kohėve tė fundit tregojnė te reaksionet biokimike,gjė qė mund tė qojė nė sjellje skizofrenike.
Njė numėr teorish biokimike janė propozuar nė rrjedhė tė viteve.Hulumtuesit kanė shprehur mendimin sesi faktorė shkaktorė janė mungesa e vitaminave,anormalitetet e proteinės sė gjakut,dhe parregullsitė kimike tė urinės.Shpesh nė tė kaluarėn hulumtuesit nuk i kushtonin vėmendje faktit se njerėzit qė shtrohen nė spital nga skizofrenia zakoknisht janė duke vazhduar terapinė kundėr varėsisė ndaj drogave gjė kjo qė mund tė i shpjegojė kėto ndryshime kimike.Teoria mė premtuese biokimike e sotme ėshtė teoria e dopaminės.
Wise dhe Stein njoftuan se skizofrenėt kanė nivele shumė tė larta tė dopaminės nurotransmetuese sesa niveli normal.Barnat e quajtura Fenothiazina,qė ndihmojnė nė trajtimin e skizofrenisė nėpėrmjet uljes sė niveleve tė dopaminės,nė rast se nuk pėrdorėn nėn kontroll tė kujdesshėm,mund tė shkaktojnė simptoma tė sėmundjes sė Parkinsonit (e cila normalisht shkaktohet nga nivele tė ulta tė dopaminės).Amfetaminat kanė tendencėn tė rrisin nivelet e dopaminės dhe mund tė qojnė te psikoza e amfetaminės qė shoqėrohet me simptoma skizofrenike.Fatkeqėsisht tė dhėnat nuk janė aq tė qarta sa do t’i dėshironim.Barnat antipsikotike nuk i ndihmojnė tė gjithė skizofrenėt.Dhe ndėrkohė qė kėto barna ulin nivelin e dopaminės nga ana tjetėr ato gjithashtu ndėrhyjnė te funksionimi i neropinefrinės,serotoninit dhe acetilkolinės,dhe kėshtu nuk pėrbėjnė zgjidhjen e plotė tė situatės komplekse.Hulumtimet qė pėrpiqen tė zbulojnė lidhjen e neurokimikateve me skizofreninė vazhdojnė.Ka disa shkencėtarė qė besojnė se skizofrenia mund tė shkaktohet nga njė infeksion virusal (Bower,1985).Disa viruse mund tė ndikojnė te neurotransmetuesit pėrfshirė edhe dopaminėn.Kjo linjė hulumtimesh ėshtė duke vazhduar dhe duket premtuese.
Noishterlain dhe Dosen(Neuchterlein dhe Dawson,1984) sugjeruan njė model tė pambrojtshmėrisė nga stresi tė skizofrenisė sipas tė cilit disa njerėz kanė njė prirje biologjike (predispozicion),duke trashėguar gene tė caktuara,pėr t’u prekur nga skizofrenia,nė rast se mjedisi rrethues u shkakton stresin e mjaftueshėm pėr kėtė.Nė mėnyrė tė veqantė sipas kėsaj teorie njerėz tė caktuar kanė vėshtirėsi nė pėrpunimin e informacionit dhe nė ruajtjen e vėmėndjes.Ata mbireagojnė ndaj stresuesve socialė dhe kanė mungesė tė kompetencave tė duhura sociale dhe tė aftėsive pėr pėrshtatje.Kėshtu nė mungesė tė njė familjeje tė ngrohtė dhe mbėshtetėse stresi ėshtė i rėndė nė masėn e mjaftueshme pėr ta shtyerė individin drejt skizofrenisė.Kėshtu nė modelin pambrojtshmėri pėrfshihen si faktorė biologjikėashtu edhe ata mjedisorė.
Ne ende nuk e dimė me saktėsi se qfarė e shkakton skizofreninė.Duket se ajo krijohet dhe favorizohet nga faktorė gjenetikė,organikė,biokimikė dhe tė mjedisit.



Me nderime pėr ju:
Psikologu


Me vjen shum mir qe aq Psikolog i mir qenke e i zgjuar.
Edhe me e mria asht se ke aq koh te lir edhe ne formua me e tregu zgjuarsin tuai

ilmen
08-05-08, 13:54
nderimet e mija, i nderuar Psikolog.
jam kureshtar ta dij mendimin tuaj se pyetsjes time ne vazhdim :

etika dhe morali te adoleshnetet

Psikologu
10-05-08, 13:07
nderimet e mija, i nderuar Psikolog.
jam kureshtar ta dij mendimin tuaj se pyetsjes time ne vazhdim :

etika dhe morali te adoleshnetet

Pershendetje i nderuar!

Ketu ke shkrimin tim tė mė hershem sa i perket Etikes dhe Moralit.

http://www.dardania.de/vb/upload/showthread.php?t=16584

Cdo tė mirė dhe shendet nga:

Psikologu

Preshevar
10-05-08, 14:03
Psikolog i nderuar,..


Mė intereson mendimi juaj rreth vetvrasjės, thjesht nje komentim te gjer (nėse ke mundėsi).

Kjo pyetje vjen pas Vetvrasjeve te fundit nė......... qe tashme jan bėr si dukuri e shpesht.


Gjitha t'mirat :smile:

Psikologu
14-05-08, 21:42
Psikolog i nderuar,..


Mė intereson mendimi juaj rreth vetvrasjės, thjesht nje komentim te gjer (nėse ke mundėsi).

Kjo pyetje vjen pas Vetvrasjeve te fundit nė......... qe tashme jan bėr si dukuri e shpesht.


Gjitha t'mirat :smile:

Pershendetje i nderuari Preshevar!

Ju falenderoj pėr pytjen e juaj.
Per sa i perket vetvrasjes ne shoqerit e ndryshme , kjo akoma eshte e pa vertetuar se cilat janė shkaqet kryesore tek personat me kesi llojė mendimi.
Dikush mund tė e lidhe me anan e qeshtjes ekonomike , shpirterore , depresioni , stresi etj etj , por ne fakt edhe keta janė faktor por jo ata kryesorėt.
Nga ana e depresionit vjen edhe deri tek bllokimi total i koncentrimit ose mundesis pėr tė menduarė ne gjetjen e ndonjė rrugdalje tjeter , edhe pse ne cdo vend , ne cdo dashuri, ne cdo ekonomi ka dhe do tė ketė rrugdalje tė cilat ne anen e qetė, hapin dyert e horizontit dhe mundesive tė ndryshme.
Mendohet se ne trojet tona shqiptare , vetvrasja ka arritur nje kuiminacion tė madhe , por ne fakt , numri i vetvrasjeve eshte me i madhe ne boten jashtė sesa ne vendet tona.
Statistikat e tilla nuk kan tė bejnė me asnjė nga ato tė lartėpermenurat .
Sa per perfudnim , do tė konkludoja SE :
Vetvrasja ndodhė vetem tė personat me psiqik tė dobet tė cilat nuk kan mundeis tė perballohen dhe marrin kahjen e dobesimit sa me tė madhė tė shendetit psiqik.
Do tė kisha deshirė tė shtoja se per cdo kend ka rrugdalje, cdo problem zgjidhet dhe sse biseda e lirė me ndokend tė aferm eshte njė lehtesim i fortė nese nuk ka mundesi bisede me ndonje psikolog , sociolog ose kurator.
besoj se u mjafton ky shkrim me kaq.
Jeni tė mirseardhur cdo here.

Me nderime per ju ;

Psikologu

Preshevar
15-05-08, 21:53
Te faleminderit per mundin dhe kohen qe sakrifikove gjat keti postimi,

Te jam mirnjohės,

Tė faleminderit edhe njė here, :)

Skyfter
16-05-08, 13:20
Ju pershendes Zoteri Psikologu ..

Me intereson te di per Parandjenjat!

A duhet dhe sa duhet besuar nese parashikon ngjarje dhe fakte me parandjenja?

Shpresoj se pyetja eshte e qelluar!

Psikologu
17-05-08, 02:07
Pershendetje per Ju Psikolog!Deshiroj tma pershkruash jeten dhe sielljet e femijeve prej moshes 12 deri ne moshen 18 vjecare,eshte fjala per pubertetin e femijeve,agresivitetin e tyre,se si nganjeher e shohin ardhmerin e erret.ju lutem nese nuk priton pergjigju.Me nderime!
Pershendetje e nderuarė !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj dhe me vjen keq pėr vonesen , cka ne fakt kam kaluar pa lexuar pytjen e juaj.
Femijet qe nga lindja e tyre , ndahen ne grupacione tė ndryshme , por do i rendis pėr nga mosha , sjellja dhe pjekuria.
Nga mosha nje deri ne pesė ndodhin shumė ndryshime.Femijet mesohen tė ecin , tė flasin . dhe tė ushqehen dhe ne ketė kohė, zhvillojnė edhe retoriken e tyre, mesohetn tė vizatojnė dhe tė ken deshiren tė shkruajnė, pastaj tė e ngasin biqikleten , cka do tė thotė se cdo gjė behet ne menyren intenzive , mirpo s“duhet harruar se cdo femijė ėshtė unik, cka do tė thotė se ata mesohen dhe zhvillohen simbas personalitetit individual dhe shkathtesis, por egzistojnė edhe ngjashmeri tė cilat janė tė perbashketa per nga moshat e ndryshme.
Ndarja e trupit tė tyre nga foshnja ne femije e pam me heret se si shkon , pastaj kemi ndarjen nga femijeria deri ne rini e pastaj nga rinia deri ne pjekuri.
Ne shumė shtett e bote , pjekuria ligjore llogaritet qe nga mosha 18 vjeqare e deri en 25 vjeqare , por nuk do tė mirrmei me anen e pjekuris ligjore por vetem tė asaj hormonale.
Ne kohene pubertretit tė femijve , ndodhin shumė qudira , qudira keto tė percejellura me nervozitet , agresivitet, hidherim , deshperim etj etj , cka do tė thotė se qe nga mosha 12 e deri ne moshen 18+ , trupi i tyre eshte ne konflikt me anen e ndjeshmeris dhe pergaditjes psiqike dhe asaj emocionalo-shpirterore.
Ne ketė fazė, duhet tė kemi parasysh se tė rinjet tė cielt me nuk trajtohen si femij , kekrojnė tė krijojnė njė botė tė veten , tė behen ata/ato qe nuk kan qenė kurrė , ose tė themi me shkurt , tė jenė tė pamvarur sidomos nga prinderit.Te shumten e rastebe , ata/ato i largohen shetitjes apo dlajes me prinder , kerkojnė tė krijojnė mbreterin e tyre ne shoqeri dhe en dashuri , dhe ne keto rrethana , keta tė rinjė, ne boten e tyre janė cdo here tė pafajshem , por kur themi faji , duhet tė cekim se pėr cilin faji e kemi fjalen.
Pasi me moshen lind edhe xhelozia , kerkesa e figures trupore , ata/ato janė tė gatshem tė perdorin edhe agresivitetin e tyre , cka me ketė do tė e vlersonim sikur njė faji tė tyre.
Lodhja trupore e tyre , deshira pėr gjumė, eshte njė dukuri e madhe qe paraqitet tek keta, por edhe pertacia behet shokė i pandarė i tyre , duke krijuar ne vete njė mosobligim qoftė ndaja anes ligjore ose asaj prinderore.Duhet tė kemi kujdes tė madhė , qe tė jemi ne dijeni se keta tė rinjė lendohen shpejt nese prinderit nuk kan njė pregaditje tė mirkuptimit dhe tolerances prind-femij.
Ne studimet e ndryshme si p.sh te studjuesit John Locke ne librin e tij skrev Some Thoughts Concerning Education kemi nė udherrefim pėrsa i perket edukimit dhe zhvillimit me cilesorė tė tė rinjeve duke e mos harruarė edhe Jean-Jackues Rosseau me librin e tij Per edukimim ,por para ketyre , Johan Amos Comenius ka shkruar ehde librin e parė pėr femij tė quajturė Orbis Picture e cila njifet si njė Enciklopedi e parė pėr femijet dhe moshat e tyre.
Por , qe tė arrihen rezultatet e fryteshme ne ketė drejtim , duhet qė tė jemi cdo here sa me aferė tyre , duke krijuar njė lidheshmeri shokė-shokė ose shokė-shoqe , sepse per cdo puneØtė kryer tė tyre keta mirėpresin cdo levdatė cka eshte shumė e rendesishme per ngritjen dhe forcimin e vetbesimit tė tyre gjė e cila do tė u sherbej ne tė ardhmen.
Te mesohen tė jenė tė pamvarur , ne menyrė qė tė e kuptojnė jetne edhe si veshtiresi por edhe si njė fitore.

Me nderime per ju ;

Psikologu

luna
06-06-08, 23:26
Pranoni nderimet e mia Psikolog
kam nje pyetje shum me rendesi:Me intereson ta dije cka me kshilloni juve
Kam nje shoqe te cilen prind e kan braktisur e tani pas 24 viteve kan ra ne gjurme dhe jan kthy per me u afru me te, mirpo ajo vazhdimisht i refuzon ata?
Then te drejten nuk dim as si te veprojm me te! E ka brektis shkollen edhe eshte shkeput nga jeta!
Ju lutem cka na keshilloni Ju.....

Kavaleri
07-06-08, 00:50
Cfar esht te jesh psikolog..?

Psikologu
15-06-08, 00:01
Pranoni nderimet e mia Psikolog
kam nje pyetje shum me rendesi:Me intereson ta dije cka me kshilloni juve
Kam nje shoqe te cilen prind e kan braktisur e tani pas 24 viteve kan ra ne gjurme dhe jan kthy per me u afru me te, mirpo ajo vazhdimisht i refuzon ata?
Then te drejten nuk dim as si te veprojm me te! E ka brektis shkollen edhe eshte shkeput nga jeta!
Ju lutem cka na keshilloni Ju.....

Pershendetje e nderuara Luna .
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj.
Pėrsa i pėrket rastit tė shoqes sė juaj , sė pari duhet tė kerkohen arsyet dhe shkaqet qė kan ndikuar qė prinderit e saj tė largohen nga ajo , pra flasim per largimin e tyre dhe jo se ata e kan braktisurė.
Ka shumė shkaqe qė munden tė jenė si faktor kryesorė tė cilė ndoshta nuk kan mundurė tė i“a sqarojnė vajzes se tyre , dhe pėr ketė , ajo duhet tė jep mundesi sqarimi prinderve.
Njeriu kalon neper shumė veshtirėsi tė ndryshme , cka ne keto mundet tė renditet edhe shoqja e juaj , mirpo, mundesihtė, bisedoni me shoqen e juaj dhe bindeni se asnjehere nuk ėshtė vonė pėr asgjė, sepse ska asgjė me tė shtrenjet se dashuria familjare, edhe pse , njeriu nuk ka mundesi tė e zgjedhė familjen sikur qe e zgjedhė shoqerin.
Falja dhe pajtimi janė qelsi kryesorė i harmonis nė jeten e njeriut , janė edhe arritja kryesore e sukseseve ne jeten e njeirut.
Shoqja e juaj , sigurishtė qė ėshtė e hidheruar, shqetesuarė , por ne mbrendesin e saj shpirterore gjindet kerkesa e dashurisė prinderore, gjindet vullneti por gjinden edhe lotet, e ne raste tė tilla, do tė ishte mirė qė tė e bindeni sa me shumė edhe pse ajo sigurishtė nuk deshiron tė bisedon shumė rrethė kesaj , por , shoqeria e mirė , tė keshillojnė cdo here , edhe atehere kur njeriu mendon se nuk kan tė drejtė ose e teprojnė.
Shpresoj qe dikur edhe shoqja e juaj do tė behet prind dhe me kohen do tė e kupton se dhimbja dhe dashuria e prindit pėr femijet ėshtė ajo dhimbje me e madhe qe nuk mund tė peshohet me asgjė.
Une jam krenar qe ajo ka shoqe sikur jo, por me krenar do tė behem kur do tė i qendroni afer edhe me shumė por edhe tė e bindni pėr falje , sepse siq thash me heret, falja ėshtė pushimi dhe qetsimi me i mirė pėr mirqenjen shpirterore dhe jetsore.

Me nderime pėr ju ;


Psikologu

Ditbardh
19-10-08, 21:19
jam i ri ne ket forum ( 15 vjeqar )
deshira ime e madhe eshte qe te mesoj ( me mesime kaloj shkelqyshem gjithmon por jo t'gjitha 5 n.kl.9 tash per tash) merrem shum me kompjuter dhe nganjeher nuk mesoj truri me mendon vetem per kompjuter si mund ti iki keti problemi dhe nje pytje tjeter si eshte menyra me e mir qe te koncentrohem ne mesim gjat leximit apo gjat ores se mesimit kur arsimtarja shpjegon ?
Pres pergjigje nga ju i nderuar .

Psikologu
20-10-08, 00:25
jam i ri ne ket forum ( 15 vjeqar )
deshira ime e madhe eshte qe te mesoj ( me mesime kaloj shkelqyshem gjithmon por jo t'gjitha 5 n.kl.9 tash per tash) merrem shum me kompjuter dhe nganjeher nuk mesoj truri me mendon vetem per kompjuter si mund ti iki keti problemi dhe nje pytje tjeter si eshte menyra me e mir qe te koncentrohem ne mesim gjat leximit apo gjat ores se mesimit kur arsimtarja shpjegon ?
Pres pergjigje nga ju i nderuar .

Ditbardh i nderuarė !
Sė pari ju pėrshendes shumė dhe ju deshiroj suksese ne mesime dhe nė tė ardhmen e juaj.

Siq dihet i nderuarė , bota e internetit ka kapluarė boten dhe behet shpeshė njė grabitqarė i kohes sonė tė lirė , dertyrave por edhe mesimeve.
Cdo njėri duhet tė ketė sė paki njė planprogram tė vetin se si tė e shfrytezon kohen dhe me cka tė mirret.
Pėr ty nė ketė moshė , janė prinderit tė cilet duhet tė jenė sa mė tė angazhuar nė planifikimin e kohes tende tė lirė , por edhe ti , ke mundesi tė kontribosh vetė nė ketė drejtim.
Planifikoj dite e tua , se sa orė do tė mirresh me sport, internet, shetitje , mesime etj.
Koncentrimi mė i mirė pėr ju gjatė leximit dhe ores sė mesimit ėshtė qė ju tė mundohi qė sadopak tė orjentohi nė atė se cka po ndodhė pėr momentin , Øjo tė mendosh e planifikosh dhe tė dergosh mendimet dikah tjeter.
Si behet kjo??
Po, duke e liruar trupin e juaj , e duke mos e shtrenguarė trupin ,atehere jeni shumė mė i afert me vetveten dhe kontrollin e juaj tė mendimeve.
Nese edhe nė keto raste keni veshtirėsi , atehere , mundohi qė duke lexuar apo edhe duke ndegjuarė , tė shkruani nė leter atė se cka lexoni ose atė se cka flet profesori.
Kjo ėshtė njė menyrė e shkathet , e lehtė dhe e plotėsukseseshme pėr ju dhe moshen e juaj.
Ju preferoj qė kohen e juaj qė e planifikoni , tė i pėrmbahi rreptesishtė dhe me vendoseshmeri.
Pėr fillim ėshtė pak veshtirė por ketė do tė e arritni shumė shpejtė.

Une tė deshiroj suksese dhe mirėsi ne jetėn tende.

Cdo tė mirė dhe shendet pėr ju;

Psikologu

Ditbardh
20-10-08, 10:16
Te faleminderit per pergjigje i nderuar psikolog.
Do ta provoj me plan ditor!

Action
30-12-08, 19:29
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Skyfter
30-12-08, 19:45
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Kerko ne google per Ödipuskomplex dhe do te gjesh pergjigjjen e pyetjes tende ....nga ky komplex eshte nisur Sigmund Freud ...............

Psikologu
07-01-09, 04:31
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Pėrshendetje i nderuari Action !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj .
Sic e dimė , Sigmund Freud ishte njė ndėr tė parėt Psikoanalistė tė viteve 1800 dhe ishte ndėr tė paret qė shkrou nė lidhje me sexualitetin sidomos pėr fėmijet dhe dhunen seksuale ndaj fėmijve .Por pėr shkak tė trysnis ndaj tij dhe izolimit shoqėrorė qė i“u bė atij , Freud mė vonė e ndryshon edhe teorin e tij tė cilen e mbrojti qė nga viti 1895-1897.
Ne vitin 1896 babai i Psikoanalizes e prezantoj teorin mbi detyrimet seksuale pėr femijet si njė teori tė rendomtė por edhe tė rrezikshme.
Kėtė teori , Freud e paraqet ne librin e tij Etiologjia hysterike ku ndėr tė tjera shkruan:
"Fėmijet e moshes 3-5 vjeqarė zakonishtė dashurohen nė prindėrit e tyre nė gjinit e kunderta.Kjo zakonishtė ndodhė si njė forcė natyrore mbrenda kėtyre viteve.Kjo shtyrje e kėsaj force ndikon nė shqetesimet shpirterore tė cilat krojojnė "fantazira sexuale "mė vonė nė jetė.
Por kėto fantazira tė tilla , mė vonė dėrgojnė edhe nė mardhenjet sexuale ndaj femijve"

Nė vitin 1905 , vetė Freudi pra i izloarė nga rrethi dhe shoqeria , ku nė njė leter kėmbimi ky i shkruan kolegut tė vetė Fliess thotė se ;
"Tė jesh i sigurtė se une jam total i izoluarė nga rrethi dhe tė gjithė largohen nga une "
Pra , ndyshimi i teoris se tij ndodhė pėr shkak tė trysnis , izolimit dhe pėr shkak tė shoqeris sė asja kohe e cila nuk i njofte kėto probleme shoqerore,pra , shumė Psikoanalist dhe Psikolog sot bazohen nė teorin e tij por tė tjeret bazohen nė atė se vetė Freud e ka hesdhurė poshtė duke harruar se hudhja poshtė e teoris kishte tė bejė vetem pėr shkak tė atyre qė i ceka mė lartė.


Cdo tė mirė;

Psikologu

Psikologu
07-01-09, 04:31
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Pėrshendetje i nderuari Action !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj .
Sic e dimė , Sigmund Freud ishte njė ndėr tė parėt Psikoanalistė tė viteve 1800 dhe ishte ndėr tė paret qė shkrou nė lidhje me sexualitetin sidomos pėr fėmijet dhe dhunen seksuale ndaj fėmijve .Por pėr shkak tė trysnis ndaj tij dhe izolimit shoqėrorė qė i“u bė atij , Freud mė vonė e ndryshon edhe teorin e tij tė cilen e mbrojti qė nga viti 1895-1897.
Ne vitin 1896 babai i Psikoanalizes e prezantoj teorin mbi detyrimet seksuale pėr femijet si njė teori tė rendomtė por edhe tė rrezikshme.
Kėtė teori , Freud e paraqet ne librin e tij Etiologjia hysterike ku ndėr tė tjera shkruan:
"Fėmijet e moshes 3-5 vjeqarė zakonishtė dashurohen nė prindėrit e tyre nė gjinit e kunderta.Kjo zakonishtė ndodhė si njė forcė natyrore mbrenda kėtyre viteve.Kjo shtyrje e kėsaj force ndikon nė shqetesimet shpirterore tė cilat krojojnė "fantazira sexuale "mė vonė nė jetė.
Por kėto fantazira tė tilla , mė vonė dėrgojnė edhe nė mardhenjet sexuale ndaj femijve"

Nė vitin 1905 , vetė Freudi pra i izloarė nga rrethi dhe shoqeria , ku nė njė leter kėmbimi ky i shkruan kolegut tė vetė Fliess thotė se ;
"Tė jesh i sigurtė se une jam total i izoluarė nga rrethi dhe tė gjithė largohen nga une "
Pra , ndyshimi i teoris se tij ndodhė pėr shkak tė trysnis , izolimit dhe pėr shkak tė shoqeris sė asja kohe e cila nuk i njofte kėto probleme shoqerore,pra , shumė Psikoanalist dhe Psikolog sot bazohen nė teorin e tij por tė tjeret bazohen nė atė se vetė Freud e ka hesdhurė poshtė duke harruar se hudhja poshtė e teoris kishte tė bejė vetem pėr shkak tė atyre qė i ceka mė lartė.


Cdo tė mirė;

Psikologu

Psikologu
07-01-09, 04:32
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Pėrshendetje i nderuari Action !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj .
Sic e dimė , Sigmund Freud ishte njė ndėr tė parėt Psikoanalistė tė viteve 1800 dhe ishte ndėr tė paret qė shkrou nė lidhje me sexualitetin sidomos pėr fėmijet dhe dhunen seksuale ndaj fėmijve .Por pėr shkak tė trysnis ndaj tij dhe izolimit shoqėrorė qė i“u bė atij , Freud mė vonė e ndryshon edhe teorin e tij tė cilen e mbrojti qė nga viti 1895-1897.
Ne vitin 1896 babai i Psikoanalizes e prezantoj teorin mbi detyrimet seksuale pėr femijet si njė teori tė rendomtė por edhe tė rrezikshme.
Kėtė teori , Freud e paraqet ne librin e tij Etiologjia hysterike ku ndėr tė tjera shkruan:
"Fėmijet e moshes 3-5 vjeqarė zakonishtė dashurohen nė prindėrit e tyre nė gjinit e kunderta.Kjo zakonishtė ndodhė si njė forcė natyrore mbrenda kėtyre viteve.Kjo shtyrje e kėsaj force ndikon nė shqetesimet shpirterore tė cilat krojojnė "fantazira sexuale "mė vonė nė jetė.
Por kėto fantazira tė tilla , mė vonė dėrgojnė edhe nė mardhenjet sexuale ndaj femijve"

Nė vitin 1905 , vetė Freudi pra i izloarė nga rrethi dhe shoqeria , ku nė njė leter kėmbimi ky i shkruan kolegut tė vetė Fliess thotė se ;
"Tė jesh i sigurtė se une jam total i izoluarė nga rrethi dhe tė gjithė largohen nga une "
Pra , ndyshimi i teoris se tij ndodhė pėr shkak tė trysnis , izolimit dhe pėr shkak tė shoqeris sė asja kohe e cila nuk i njofte kėto probleme shoqerore,pra , shumė Psikoanalist dhe Psikolog sot bazohen nė teorin e tij por tė tjeret bazohen nė atė se vetė Freud e ka hesdhurė poshtė duke harruar se hudhja poshtė e teoris kishte tė bejė vetem pėr shkak tė atyre qė i ceka mė lartė.


Cdo tė mirė;

Psikologu

Psikologu
07-01-09, 04:33
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Pėrshendetje i nderuari Action !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj .
Sic e dimė , Sigmund Freud ishte njė ndėr tė parėt Psikoanalistė tė viteve 1800 dhe ishte ndėr tė paret qė shkrou nė lidhje me sexualitetin sidomos pėr fėmijet dhe dhunen seksuale ndaj fėmijve .Por pėr shkak tė trysnis ndaj tij dhe izolimit shoqėrorė qė i“u bė atij , Freud mė vonė e ndryshon edhe teorin e tij tė cilen e mbrojti qė nga viti 1895-1897.
Ne vitin 1896 babai i Psikoanalizes e prezantoj teorin mbi detyrimet seksuale pėr femijet si njė teori tė rendomtė por edhe tė rrezikshme.
Kėtė teori , Freud e paraqet ne librin e tij Etiologjia hysterike ku ndėr tė tjera shkruan:
"Fėmijet e moshes 3-5 vjeqarė zakonishtė dashurohen nė prindėrit e tyre nė gjinit e kunderta.Kjo zakonishtė ndodhė si njė forcė natyrore mbrenda kėtyre viteve.Kjo shtyrje e kėsaj force ndikon nė shqetesimet shpirterore tė cilat krojojnė "fantazira sexuale "mė vonė nė jetė.
Por kėto fantazira tė tilla , mė vonė dėrgojnė edhe nė mardhenjet sexuale ndaj femijve"

Nė vitin 1905 , vetė Freudi pra i izloarė nga rrethi dhe shoqeria , ku nė njė leter kėmbimi ky i shkruan kolegut tė vetė Fliess thotė se ;
"Tė jesh i sigurtė se une jam total i izoluarė nga rrethi dhe tė gjithė largohen nga une "
Pra , ndyshimi i teoris se tij ndodhė pėr shkak tė trysnis , izolimit dhe pėr shkak tė shoqeris sė asja kohe e cila nuk i njofte kėto probleme shoqerore,pra , shumė Psikoanalist dhe Psikolog sot bazohen nė teorin e tij por tė tjeret bazohen nė atė se vetė Freud e ka hesdhurė poshtė duke harruar se hudhja poshtė e teoris kishte tė bejė vetem pėr shkak tė atyre qė i ceka mė lartė.


Cdo tė mirė;

Psikologu

Psikologu
07-01-09, 04:33
Pershendetje Piskolog -i lexova pothuajse te gjitha pergjigjet qe ju keni dhene anetreve te forumit,keni bere nje une jashtezakonisht te madhe.

E kisha dhe une nje Pyetje: Sipas Sigmond Frojdit ,epshi i parė seksual vjen nga nena, Sa eshte e vertet kjo.,mund te ma shpjegoni disi ?

Pėrshendetje i nderuari Action !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj .
Sic e dimė , Sigmund Freud ishte njė ndėr tė parėt Psikoanalistė tė viteve 1800 dhe ishte ndėr tė paret qė shkrou nė lidhje me sexualitetin sidomos pėr fėmijet dhe dhunen seksuale ndaj fėmijve .Por pėr shkak tė trysnis ndaj tij dhe izolimit shoqėrorė qė i“u bė atij , Freud mė vonė e ndryshon edhe teorin e tij tė cilen e mbrojti qė nga viti 1895-1897.
Ne vitin 1896 babai i Psikoanalizes e prezantoj teorin mbi detyrimet seksuale pėr femijet si njė teori tė rendomtė por edhe tė rrezikshme.
Kėtė teori , Freud e paraqet ne librin e tij Etiologjia hysterike ku ndėr tė tjera shkruan:
"Fėmijet e moshes 3-5 vjeqarė zakonishtė dashurohen nė prindėrit e tyre nė gjinit e kunderta.Kjo zakonishtė ndodhė si njė forcė natyrore mbrenda kėtyre viteve.Kjo shtyrje e kėsaj force ndikon nė shqetesimet shpirterore tė cilat krojojnė "fantazira sexuale "mė vonė nė jetė.
Por kėto fantazira tė tilla , mė vonė dėrgojnė edhe nė mardhenjet sexuale ndaj femijve"

Nė vitin 1905 , vetė Freudi pra i izloarė nga rrethi dhe shoqeria , ku nė njė leter kėmbimi ky i shkruan kolegut tė vetė Fliess thotė se ;
"Tė jesh i sigurtė se une jam total i izoluarė nga rrethi dhe tė gjithė largohen nga une "
Pra , ndyshimi i teoris se tij ndodhė pėr shkak tė trysnis , izolimit dhe pėr shkak tė shoqeris sė asja kohe e cila nuk i njofte kėto probleme shoqerore,pra , shumė Psikoanalist dhe Psikolog sot bazohen nė teorin e tij por tė tjeret bazohen nė atė se vetė Freud e ka hesdhurė poshtė duke harruar se hudhja poshtė e teoris kishte tė bejė vetem pėr shkak tė atyre qė i ceka mė lartė.


Cdo tė mirė;

Psikologu

Lab2009
27-03-09, 14:42
Pershendetje.

Dua te di se a ka mundesi nje person i cili mungon vetbesimi e me arrit me kriju nje vetbesim shume te fort.
Ne qfar menyre munde te arrish ta krijosh vetbesimin e fort.
A e arrin me kenge te cilat te krijon ndjenja psh keng patriotike apo ndonje muzik e cila ka te bej me diqka te rrezikshme e qe te rrit ndjenjat pra qfar menyre mundet nje person te krioj nje vetbesim origjinal te fuqishem.
A duhet qe ti largohet epsheve, si psh me qesh shume, me qen nonstop ngzim, me qen tip i cili gzohet teper edhe per diqka tvogel, me largu inatin etj...
Me trego qart nese ke mundesi ju falemnderit per mirekuptim.

Labinoti.

almedina
03-05-09, 14:05
Pershendetje tė nderuar/a!


Shprehi vullnetin dhe deshiren qė tė ju bejė tė mundur tė gjithė atyre tė cilėt kan nevojė tė parashtrojnė pyetje dhe kan nevojė ndihme, kėshille sygjerimi,qė tė mos ngurrojnė dhe tė parashtrojnė pyetje rrethė asaj qė i brengos ata/ato , ose pėr tė afermit e vetė , shokėt, shoqet , prinderit , fėmijet etj.
Pa marrė parasysh se nė cilat sfera, ju mund tė parashtroni pyetjen e juaj dhe do tė merrni pėrgjegjjen nė menyren profesionale dhe tė saktė.
Ju njoftoj se vetem pyetjeve serioze do tu pėrgjigjem , dhe assesi atyre pyetjeve qė nuk kan parashtrim serioz.

Mirė se vini!

Me nderime pėr ju:

Pikologu
un jam nje vajz 25 vjeqe po kam nje problem qe 2 vite me ka ardh nje far frike po spo di qka don me than ajo gjdo mendim i imi me shenderohet ne frik ju lutem me tregoni qka don me than ajo dhe qka muj me pi qao

Domira
03-05-09, 15:11
un jam nje vajz 25 vjeqe po kam nje problem qe 2 vite me ka ardh nje far frike po spo di qka don me than ajo gjdo mendim i imi me shenderohet ne frik ju lutem me tregoni qka don me than ajo dhe qka muj me pi qao

E nderuar Almedina, nuk e kam zanat me u pergjigj pa me pyt dikush por nga deshira me ndihmu deshta me fol me ty, nese sprish pune.
Ne moshen tende vjen nje faze e re ne jete si tek te gjithe. Mos mendo se ky ndryshim te ti eshte frige, por kete shihe me shume si kujdes me te madh mbasi tani me je 25 vjeqare. Nuk ka gje te keqe qe te kesh kujdes ndaj gjerave te panjohura por edhe ndaj atyre gjerave te cilat nuk te pelqejne, pra ato gjera qe e din se nuk jane te ''pasterta'' ose jo te mira.
Jo me pi kursesi hiq, sepse nuk ma merr mendja se je ne ate gjendje per me pi dicka. Po te ishte ashtu as qe do te kishe hy ketu ne forum as qe te kishte shku mendja me hedh nje germe, dhe fati qe nuk je ashtu.
Te kisha keshillu qe ta mbajsh nje spray me veti gjithmone:biggrin: ...sa ta shohish se dicka nuk je e sigurte dhe te ben te mendosh se po te frigon veq ia ban pishttttttttttt spay'it dhe i qet ntok te gjitha insektet ose ''insektet'' qe te dalin para (ose te ndjekin nga mbrapa) dhe vec kesh me ta kah te bijn neper tok hahahahahah

p.s. kjo e fundit ishte shaka sepse sidomos me shaka i heq njeriu, te gjitha pasigurite dhe dilemat:biggrin:

Psikologu
31-08-09, 10:44
Pershendetje.

Dua te di se a ka mundesi nje person i cili mungon vetbesimi e me arrit me kriju nje vetbesim shume te fort.
Ne qfar menyre munde te arrish ta krijosh vetbesimin e fort.
A e arrin me kenge te cilat te krijon ndjenja psh keng patriotike apo ndonje muzik e cila ka te bej me diqka te rrezikshme e qe te rrit ndjenjat pra qfar menyre mundet nje person te krioj nje vetbesim origjinal te fuqishem.
A duhet qe ti largohet epsheve, si psh me qesh shume, me qen nonstop ngzim, me qen tip i cili gzohet teper edhe per diqka tvogel, me largu inatin etj...
Me trego qart nese ke mundesi ju falemnderit per mirekuptim.

Labinoti.

Pershendetje i nderuari Labinot !
Tė falenderoj pėr pytjen tende .
Vetbesimi i njeriut ėshtė aq sa natyral po edhe imagjinarė.
Shumė njerez besojnė ne atė qe ndoshta janė tė sigurtė ne vetveten e tyre , qoftė ne anen fizike, edukative, seksuale , pedagogjike etj , mirpo, njeriu edhe mundet tė jetė aq sa eshte i sigurtė po edhe i pasigurtė, sepse kufijt e testimit nuk njifen se deri ku mund tė shkoj njė njeri nese me tė vertet e teston jeta, rrethi dhe shoqeria.
Kėnget normal qė zgjojnė njė ndjenjė tek shpirti i njeriut , zgjojnė dhimbje dhe gėzim por me kėnget e ndegjuara ne enderrojmė tė jemi si personazhi ne kengė por nuk mund tė jemi sepse ne jemi tė ndryshem dhe sikur edhe tė vepronim sikur personazhi ne kengė, prapėseprapė veprimet tona do tė ishin me ndryshe se tė personazhit ne kengė.
Qeshja shumė nuk ka tė bejė asgje me largimin ose afrimin e epsheve , bgabjehere njeriu qesh edhe kur ėshtė i pikelluar , aq sa qan edhe kur ėshtė i gėzuar , sepse mbrendesia e botes se mbrendeshme emocionale ėshtė e pa matur dhe e panjohur ne krijesen njerzore.
Ndersa, kur jemi tė inati , atehere me duhet tė ju them se cdo gjė qė behet nga inati ajo ėshtė deshtuese, por, tė kthehesh inatin ne shprehi tė pajtimit ėshtė njė fitore qe ndoshta nuk e vrenė pėr momentin por me vonė e veren se cdo gjė fitohet kur je drejtuar ne njė qellim , ne njė drejtim , jo me inati , por vetem e vetem me perkushtim tė qetė , thjeshtesi dhe hap pas hapi dtrejt njė krijimi tė plotė tė intelektit pėrsonal dhe vetbesimit tė mbrendeshem shpirterorė.
Njeriu duhet tė ketė njė qellim qė tė arrij atė qė deshiron , e ne ketė qellim duhet nė objektiv tė gjindet orjentimi.
ne cka do tė jem i orjentuar, cka do tė arrij , cka me duhet tė veproj , dhe mos harro , se asgjė nuk ėshtė e pamunduarė kur bazohesh ne keto tė fundit.

Me nderime pėr ju ;


Psikologu

Psikologu
31-08-09, 11:12
un jam nje vajz 25 vjeqe po kam nje problem qe 2 vite me ka ardh nje far frike po spo di qka don me than ajo gjdo mendim i imi me shenderohet ne frik ju lutem me tregoni qka don me than ajo dhe qka muj me pi qao

E nderuara Almedina !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj .
Cdo njėri posedon nga njė llojė frigė ne personalitetin e vetė , cka edhe ėshtė normale si p.sh friga nga tradhetia, deshtimi , vetmija etj dhe e tØra mvaret se pėrcillen llojė frige ne flsim ose cillen llojė tė friges ne posedojmė.
Pasiguria sjellė edhe frigen e madhe ose vetbesimi i ulet ne vetveten , por duke u pajtuarė me atė se ne vetveten tonė ne duhet tė pajtohemi me atė qė jemi, me mundesin tonė, gatishmerin tonė dhe pregaditjen tonė.
Tė frigohesh , nuk do tė thotė se ke deshtuarė, por do tė thotė se akoma kerkohen nga ne qė tė gjurmojmė ne realitetin e mbrendesis tonė dhe tė studjojmė llojin e friges sonė.
Si mund tė studjojmė veten tonė dhe frigen tonė ??
Po, atehere kur qetesojm veten dhe analizojmė se ajo frigė qe na percjellė -a ėshtė reale apo botė e fantzis tonė ( friga e madhe ).
Dikush frigohen nga njė fuqi mbintyrore , nga fjalet e mehershme tė plqeve ( lugati, kulshedra, dragoni , vampiret etj ) pra a thua a egzistojnė ketė fenomene ??
Normal se tė tilla nuk egzistojnė , sepse baza e tė dhenave tė tilla fillon ne kohrat e vjetra kur edhe njerezit mendonin se dielli do tė bie mbi tokė dhe luteshin Zotrave tė diellit , ose tė Henes etj .
Friga na mundeson edhe mbijetesen, rujtjen , kujdesin , aq sa na ndihmon edhe agresiviteti i nevojshme ne kohen dhe momentin.
Kur flas pėr agresivitetin , atehere kam fjalen njė agresivitet me tė cilin lind njeriu , njė agresivitet qė lind pėr shkak tė mbrojtjes tonė dhe tė atyre qe i duam.
Ne nuk lejojmė qe dikush tė na i lendon tė afermit tonė, atehere duhet tė i mbrojmė , pra gjatė mbrojtjes behemi edhe agresiv , gjė ecila eshte ne boten e njeriut qė nga koha e krijimit tė njeriut , por tė tilla agresione i gjejmė edhe tė kafshet e ndryshme.
Tė kesh frigė anten , erresiren , do tė thotė se gjatė ecjes me hapa tė shpejt qė tė dalesh nga erresira , krijon edhe rrahje tė shpejta tė zemres tė cilat nuk ek mundesi tė i kontrolosh dhe shtrengimi trupit dergon deri ne signalin nervor duke e humbur kontrollen e tende personale gjė e cila , ne mendimet tua krijon imazhe tė ndryshme tė cilat as qe i ek parė dhe as qė do té i shofesh , andej , njė rilaksim i juaj , qoftė naten , diten , ecja etj , ndihmojnė ne kapercimin dhe mundjen e friges.
Shpresoj qe sadopak u ndihmojnė keto kėshila dhe mosharroni se cdo krijes en botė mbanė frigė ne vetvete.

Me nderime per ju ;

Psikologu

Makaveli
08-09-09, 07:14
I nderuari psikolog:Gjatė kontaktit me njerėz tė pranishme janė edhe ndjenjat negative poashtu edhe pozitive siq janė ndjenjė pozitive(dashuria shoqėrore,dashuria familjare,dashuria nė qift etj.)
dhe ndjenjė negative(urrejtja dhe zilia ne shoqėri,xhelozia nė qift,keqkuptimet nė familje etj)

Tė lus qė pėr secilen nga kėto,nė veqanti ndjenjave negative tu japesh njė spjegim .
Tė falenderoj ty ....pastaj begatinė qė tė ka dhuruar Zoti per Shkathtėsitė mendim pastėrta...

Rrespektivisht :Makaveli

ines
21-09-09, 13:03
mund te me jepni nje shembull kur nje psikolog tregohet ekletik,mban nje qendrim ekletik.ju faleminderit

Ddonn
14-05-10, 20:07
Pershendetje Psikolog.
Desha te pyes rreth temes, - SI TI NDIHMOJM NJE NJERIU QE KA FILLUAR TE HY NE BOTEN E DROGES - dmth ende nuk eshte familjarizu me te mirepo ka fillu ta konsumoj me hapa te ngadalshme dhe ne si mund ta ndalojm at duke mos e lejuar te vazhdoj me tej. . Cmund te bejm ti ndihmojm?

Kemi nje lloj kuizu, dhe tema e mesiperm osht e perzgjedhur per mu. Me duhet pak sa matrial dhe mu duk e pershtatshme tju pyes nese keni mundsi te me ndihmoni me mendimin tuaj si PSIKOLOG.
JU FLM shum

Nx.Don Q

Psikologu
21-06-10, 00:46
Pershendetje Psikolog.
Desha te pyes rreth temes, - SI TI NDIHMOJM NJE NJERIU QE KA FILLUAR TE HY NE BOTEN E DROGES - dmth ende nuk eshte familjarizu me te mirepo ka fillu ta konsumoj me hapa te ngadalshme dhe ne si mund ta ndalojm at duke mos e lejuar te vazhdoj me tej. . Cmund te bejm ti ndihmojm?

Kemi nje lloj kuizu, dhe tema e mesiperm osht e perzgjedhur per mu. Me duhet pak sa matrial dhe mu duk e pershtatshme tju pyes nese keni mundsi te me ndihmoni me mendimin tuaj si PSIKOLOG.
JU FLM shum

Nx.Don Q

Pershendetje e mija dhe faleminderit pėr shkrimin e juaj.
Pėrdorimi i droges fillon cdo here nga konsumimi i saj i vogel filluar se pari nga sasit e vogla e pastaj der tė ato mė tė mėdha.
Cdo llojė droge ėshtė njė lidheshmeri me tė pėr tė ardhmen , cka do tė thotė se kėrkesa pėr tė behet cdo here me e madhe.
Duke filluar nga Extasy,Hash,LND, Kokain , Afetamin ,,Morfin, Anabolasteroidet,Opium , Heroin .THC etj , janė tė lidhura ngushtė me kėrkesen e pėrdorimit tė tyre nė tė ardhmen , dhese , njė gjeė e tillė dhe pėrdorimi i tyre ndikon ne demtimin e psiqikes dhe tė shendetit psiqik, duke mos lenė anesh as boten shoqerore, seksuale, sportive etj etj.
Mirpo, nuk do tė thotė se njeriu nuk ka sherim nga kėto.
Sherimi gjindet nese pėrsonat ne fjalė nuk janė pėrdorues tė viteve tė gjata dhe konsumus tė vrazhet te familjes se droges.
Kurset e ndryshme tė bisedes, keshillave, janė shumė tė pranishme pėr perdoruesit e lartėcekur dhe asgjė me shumė nuk ndikon me shumė se vetė perdoruesi qe tė e nderpres konsumimin e kesaj lende demtuese, kuptohet nese nuk ka shkuar aq largė deri tė perdorimi i lendes se heroines e cila ėshtė shumė thuja e pamundurė tė mosperdsoret.
Mirpo, qendrat sociale , ambulancat, dhe qendrat tė tjera janė tė gateshme tė ofrojnė ndihmen personave qė gjinden ne perdorimin e lendes narkotike.
Ata tė cilet e kan tė pamundurė tė e braktisin drogen ,atehere ne vendet e shtetev pėrendimore u ofrohet ndihma qė edhe nese e konsumojnė tė i pėrmbahen sasis e cila nuk dergon ne keqperdorimin dhe lendimin fizik edhe pse ai psiqik veqse e ka arritur kulminacionin e vetė, keshtu qė , pėr largimin nga perdorimi i dregoges duhet tė jetė i gatshem pėrdorusi me vendimin e lartė cekur dhe tė gjejė mbeshtjetje edhe nga tė tjeret,mirpo prapėseprapė eshte shumė e veshtirė ndalimi i konsumimit tė substances narkotike. sepse ana fizike e njeriut e fiton njė absience ( dhimbje trupi, problem gjumi) sepse qelizat trupore tashme janė mesuar tė pėrshtaten vetem me substancen e tillė , e pėrsa i pėrket anes psiqike , atehere substanca ka krijuar njė ndikim tė fortė pėr kėrkesen e pėrdorimit tė tyre duke krijuar njė nė boten e tyre njė qetesi shpirterore, ulje dhimbjesh e vujtjesh etj , e mos konsumimi i substances narkotike-tashme te perdorusit krijon njė vetmi, frigė, dhimbje, dridhje etj etj.
Pra , kujdes nga droga sepse ajo nuk ėshtė ndihmė pėr jeten e njeriut por vetem njė shkaterrim total nga individi e deri tė rrethi dhe shoqeria.

Me nderime :

Psikologu

ahsan
27-06-10, 22:44
Psikolog i nderuar

Para 5 vite me ka ndodh ne te njejtin kohe pra fund qershori dhe deri fillim gushti, njefar ndnjenje frike pak probleme me gjumin dhe mosdisponim por qe ateher me pat kaluar vetvetiu pasi u shtuan aktivitetet e mia dhe kaloi, u perserit ndonjeher kjo per 2-3 dit por kalonte, dmth para 5 vite dhe tani ne te njejten stin njejten kohe, dal shoqerohem si ndali aktivitetet e mia por qe njefar frike te pa shpjegushme me paraqitet gjate gjithe dites, pak pom streson dhe kjo se pse e qysh po vjen kjo. A mos ndoshta e kam pak kujtim te keqe prej ateher kur me ka ndodh ne kete kohe apo pse paraqitet kjo, 25 vjet i kam se nuk tregova me lart, por edhe kur vdes dikush i moshes time apo semuret me rrin ne mendje per 2-3 jave dhe pastaj me hjeket vetvetiu.

AnggeeL
28-06-10, 17:02
pershendetje i nderuar psikolog

desha te pyes psee gjdoher kur behem nervoz ne dikend deshiroj qe at nnervoz ose at mllef ta shpreh menejher tek dikush ose ose ndonjeher per shkak nervoze qe mos te kuptojn te tjeret qesh por ne momentin qe dikush me flet filloj te shfryhem ne at person

tuche
13-08-10, 00:15
am shum kureshtare tju pyes disa gjera ne lidhje me shendetin tim. ka afer 3e vite qe kam qen te mjeku per shkak te nje krize. per mua ishte nje periudh shum e veshtir meqe kishim shum probleme familjare kisha probleme me veten dhe nuk kisha vetbesim . eshte hera e tret qe u martua babai im dhe kjo filloj qe kur un isha ne moshen 10 vjeqare .po diku rreth moshes 15 vjeqare sistemi im nervor ishte krejtsisht e shkatrruar pasi qe ggjithmon ndihesha e lodhur me jet gjithmon vuaja kisha shum strese shum merzi dhe pasi qe isha shum e re per gjith keto ngarkime filluan krizat e mia.kur nje nat isha nervoz shum dhe mu ndal fryma. shkova te mjeku per kontroll dhe me dha disa qetsuss gjithashtu mi tregoj qe shkaqet e krizes ishin stresset dhe problemet e mia..dhe qe nga at dit jam nje person me neervoz te shpesht me eshte shtuar nervoza gjelozia si dhe veprimet e mia arrogante nuk kam me aapetit per ushqim dhe kam humbur shum ne peshe dhe vazhdimisht po humbas .. me ka ndodhur shum shpesh kur kam qen nervoze teej masse me ka kapur nje kriz e cila me linte pa frym ,pa ze dhe me kapte nje vrrull i rende. shum shpesh me ka ndodhur kjo gje..a mund te me tregoni sipas jush qfar do te thot kjo semundje apo kriz nervore ? me respekte burbuqja

tipi engjellor
13-08-10, 01:20
Se pari ju pershendes e pak u mundova te vizitoj postimet e juaja mendimet qe keni dhene,kisha dashur te ju pyes ne lidhje me disa gjera,se pari te me spjegoni ne lidhje me instiktin,si mund te ma spjegoni kur nje person ka instikt te zhvilluar deri ne cilen mase shkon ajo,dhe si mund te ma spjegoni dukurine e gjenjeshtrave qe zakonisht eshte shume e perhapur dhe pse ndihen mire nejzit kur genjejn kur e dijne mire qe ajo eshte dem edhe ne personin qe genjen edhe ne veten e tij ose saj,si mund te spjegoni kur nje person ka prirje ose a mund ta quaj instikt per gjerat qe mundet me i dite se si munden me ndodhe a eshte nga ajo qe ka mesuar me heret apo eshte vetem aftesi e lindur,ok ne qoft se mundesh po te kerkoj falje se shume kam pyet te pershendes shume kur te jesh i lire ban me dhene pergjigjeje.

herga
14-11-11, 21:52
Pershendetje tė nderuar/a!


Shprehi vullnetin dhe deshiren qė tė ju bejė tė mundur tė gjithė atyre tė cilėt kan nevojė tė parashtrojnė pyetje dhe kan nevojė ndihme, kėshille sygjerimi,qė tė mos ngurrojnė dhe tė parashtrojnė pyetje rrethė asaj qė i brengos ata/ato , ose pėr tė afermit e vetė , shokėt, shoqet , prinderit , fėmijet etj.
Pa marrė parasysh se nė cilat sfera, ju mund tė parashtroni pyetjen e juaj dhe do tė merrni pėrgjegjjen nė menyren profesionale dhe tė saktė.
Ju njoftoj se vetem pyetjeve serioze do tu pėrgjigjem , dhe assesi atyre pyetjeve qė nuk kan parashtrim serioz.

Mirė se vini!

Me nderime pėr ju:

Pikologu

Mirembrema! Jam studente psikologjie dhe mw duhet nje detyre ne lidhje me skizofrenine katatonike. Kam lexuar gjithshka ju keni shkruar per te,por nuk eshte mjaftueshem per mua,pasi ato jane informacione te pergjithshme. Do te doja te dija mendimit tuaj se : A duket ne renie skizofrenia katatonike , pse po bie si diagnoze , pse nuk eshte me kaq shqetesuese?Me shpresen per te marre nje pergjigje te vlefshme dhe me besim ju falenderoj, dhe naten e mire.

LEA21
08-12-11, 08:40
Pershendetje,

Kam njer problem shum te madh, eshte ne lidhje me dashurine dhe punen!
Me te dashurin jam ne lidhje qe 3 vite dhe shum shpesh ndodhin zenka me te arsye te kota, bej shume gabime por pa qellim te keq, njeri nder ta dhe qe sja fal vetes edhe qe ishim ne nje lokal dhe ishim duke diskutuar nje teme dhe mua nuk me pelqeu dhe fillova te bertas para te gjitheve nuk e di se qfar po me ndodh, ka shum e shum raste te tjera, sa them qe nuk perseritet mė, prap pa menduar e beje...
edhe ne pune nuk mund te qendroj kam dhene dorheqje, nuk me pelqen agje ne jeten time, edhe pse kur e mendoj mire asgje nuk me mungon, e kam njeriun qe e dua dhe me don, familjen e shendosh, gjendja financiare nuk eshte keq.. por kam frike se me gjestet e mia do ti humbas te gjitha!

Faleminderit Lea, Gjilan!

Makresh
08-12-11, 09:28
Drejtohu tek nje psikolog i vertet (fizik), rezultati do te jet 100 fish me efikas se ky virtual.

e-uritura
08-12-11, 15:10
Pershendetje,

Kam njer problem shum te madh, eshte ne lidhje me dashurine dhe punen!
Me te dashurin jam ne lidhje qe 3 vite dhe shum shpesh ndodhin zenka me te arsye te kota, bej shume gabime por pa qellim te keq, njeri nder ta dhe qe sja fal vetes edhe qe ishim ne nje lokal dhe ishim duke diskutuar nje teme dhe mua nuk me pelqeu dhe fillova te bertas para te gjitheve nuk e di se qfar po me ndodh, ka shum e shum raste te tjera, sa them qe nuk perseritet mė, prap pa menduar e beje...
edhe ne pune nuk mund te qendroj kam dhene dorheqje, nuk me pelqen agje ne jeten time, edhe pse kur e mendoj mire asgje nuk me mungon, e kam njeriun qe e dua dhe me don, familjen e shendosh, gjendja financiare nuk eshte keq.. por kam frike se me gjestet e mia do ti humbas te gjitha!

Faleminderit Lea, Gjilan!


Shko te njė hoxhė!

panta_rhei
08-12-11, 15:17
Pershendetje,

Kam njer problem shum te madh, eshte ne lidhje me dashurine dhe punen!
Me te dashurin jam ne lidhje qe 3 vite dhe shum shpesh ndodhin zenka me te arsye te kota, bej shume gabime por pa qellim te keq, njeri nder ta dhe qe sja fal vetes edhe qe ishim ne nje lokal dhe ishim duke diskutuar nje teme dhe mua nuk me pelqeu dhe fillova te bertas para te gjitheve nuk e di se qfar po me ndodh, ka shum e shum raste te tjera, sa them qe nuk perseritet mė, prap pa menduar e beje...
edhe ne pune nuk mund te qendroj kam dhene dorheqje, nuk me pelqen agje ne jeten time, edhe pse kur e mendoj mire asgje nuk me mungon, e kam njeriun qe e dua dhe me don, familjen e shendosh, gjendja financiare nuk eshte keq.. por kam frike se me gjestet e mia do ti humbas te gjitha!

Faleminderit Lea, Gjilan!

Normal qe do t'i humbasesh te gjitha, sepse, sipas pershkrimit tend, ti as qe i meriton ato.

e-uritura
08-12-11, 23:12
Pershendetje,

Kam njer problem shum te madh, eshte ne lidhje me dashurine dhe punen!
Me te dashurin jam ne lidhje qe 3 vite dhe shum shpesh ndodhin zenka me te arsye te kota, bej shume gabime por pa qellim te keq, njeri nder ta dhe qe sja fal vetes edhe qe ishim ne nje lokal dhe ishim duke diskutuar nje teme dhe mua nuk me pelqeu dhe fillova te bertas para te gjitheve nuk e di se qfar po me ndodh, ka shum e shum raste te tjera, sa them qe nuk perseritet mė, prap pa menduar e beje...
edhe ne pune nuk mund te qendroj kam dhene dorheqje, nuk me pelqen agje ne jeten time, edhe pse kur e mendoj mire asgje nuk me mungon, e kam njeriun qe e dua dhe me don, familjen e shendosh, gjendja financiare nuk eshte keq.. por kam frike se me gjestet e mia do ti humbas te gjitha!

Faleminderit Lea, Gjilan!


Kėsaj radhe do tė tė ndihmoj!

Ke treguar shumė pak, qė tė mund tė ipet njė analizė e plotė.

Nisur nga kjo qė ke shkruar kėtu;

Njeriu normal nė ditėt e sotit nuk e ngrit zėrin asnjėherė, e aq mė pak pėrsonit qė e ka pėr zemėr!

Problemin duhet kėrkuar nė ty! Dhe vetėm nė ty.

Problemi mund tė jetė se nuk e dashuron kėtė djalė mė!

Nėse dėshiron ndihmė tė mėtutjeshme, duhet tė kthehesh dhe tė mė tregosh problemin tėnd.
Por vetėm pasi qė t`a kesh zbuluar vet s`pari.


PS;

Gratė! Nuk e dijnė cka dojnė.
Mė erdhi njėherė njė cift, dhe pas prezantimit, e luta tė mė tregojė problemin.
Mė tha; Problemi ėshtė qė ky (burri i saj) ka shumė kėmisha!
I thashė; Tė lutem, mė trego problemin!
-Po pra, ai ėshtė problemi!
Ia hapa derėn; Ditėn e mirė, kthehu kur tė kesh zbuluar cfarė tė mundon!

Erdhėn herėn tjetėr, dhe mė thotė;
Problemi ėshtė se ky ka aq shumė kėmisha varur nė dollap, sa qė unė nuk kam vend pėr rrobet e mia!

-Pyete burrin tėnd nėse ai mundet tė tė ndihmojė ty me njė dollap ekstra! Ty tė nevoitet mė shumė vend pėr rrobet e tua!
Problemi nuk ishte se ai kishte shumė kėmisha, por ajo nuk kishte vend tė mjaftueshėm pėr rrobet e saj!

Pėrfundimi; Ajo e parashtroi problemin si kėrkesė pėr ndihmė, ai ishte i kėnaqur tė ndihmonte gruan e tij.
Ai i bleu njė dollap ekstra, dhe tė gjithė jetuan tė lumtur...

Moza Moza
29-02-12, 14:04
Pershendetje i nderuar psikolog!
Ju pergezoj per punen tuaj!
Nese ke mundesi te besh nje shpjegim lidhur me personalitetin e dyfishte...A mundet te shfaqet ne femijeri dhe cilat mund te jene simptomat e para?!, dhe nese ka mundesi ta shtjelloni pak se pse ndodh dhe si mund ti ndihmojme femijet tane lidhur me ket!
Pyetja ime erdh si pasoje qe mora nje pergjigjje nga femiju duke iu referuar vetes (emrit te tij)... se ket gabim nuk e ka bere ai i miri por ai i keqi...
Ju falenderoj nese gjeni kohe te me pergjigjeni, ndoshta eshte e mireseardhuredhe per te tjeret meqenese nuk ka informacione te mjaftueshme ne gjuhen shqipe per ket ceshtje...

Domira
01-03-12, 12:56
Pershendetje i nderuar psikolog!
Ju pergezoj per punen tuaj!
Nese ke mundesi te besh nje shpjegim lidhur me personalitetin e dyfishte...A mundet te shfaqet ne femijeri dhe cilat mund te jene simptomat e para?!, dhe nese ka mundesi ta shtjelloni pak se pse ndodh dhe si mund ti ndihmojme femijet tane lidhur me ket!
Pyetja ime erdh si pasoje qe mora nje pergjigjje nga femiju duke iu referuar vetes (emrit te tij)... se ket gabim nuk e ka bere ai i miri por ai i keqi...
Ju falenderoj nese gjeni kohe te me pergjigjeni, ndoshta eshte e mireseardhuredhe per te tjeret meqenese nuk ka informacione te mjaftueshme ne gjuhen shqipe per ket ceshtje...

E/i nderuar me lejen tuaj po iu pergjigjem une jo pse jam psikologe por sepse jeta me ka mesu (kam kryer disa kurse) me raste te tilla, nga se kam punuar dhe punojme femije dhe te rinj.

Ne rast se vereni te femiu njne sjellje te tille duhet te ndermerrni dicka dhe mos lejoni qe te shkoje me larg femiu me te tilla sjellje sepse keto simptome cojne ose i paraprijne formimit te nje personaliteti manipulativ i cili nuk zgjedh mjete per te ia arritur qellimit per interes te vetin personal.

Moza Moza
02-03-12, 19:22
Domira faleminderit per keshillen ! Kalofsh mire!

Afrimi_17
16-03-12, 04:22
Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Sa i perket asaj nė lidhje me shpirtin dhe jeten e tij , pas vdekjes , mundemi lirishtė te falsim , se ne kohet e vjetra mendohej se shpirti i njeriut pas vdeljes iken dikund tjeter , dhe si i tillė edhe matej nė momentin e para vdekjes ( pra behej matja e njeriut) dhe se mendohej se shpirti i njeriut peshon deri ne 24 gramė.
Por e nderuar , do tė thellohem pak me shumė ne lidhje me ketė e ebsoj qe keni durimin tė lexoni me gjatė.
Ne bazat fetare , dihet kjartė se mendohet se shpiti i njeriut nuk cdesė kurrė por behet transferimi i shpirtit tek ndoj organizem i tjeter , por si qendron kjo punė ėshtė akoma e pa ditur (Parapsikologji) edhe pse ne faktė njerezit i ngjajnė shumė dikuj qe se kan njohur kurrė ose dikuj qė ka pasur prirje tė madhe dhe se kjo prirje edhe behet trasheguese tek ndoj shpirt i ri, si shembull mundemi tė marrim fizionomin e Betovenit dhe tė Majkell Xhekson , por edhe prirjen e tij nė talentin e botes muzikore.
Por se , a ėshtė e mundur qė shpirti i njeriut tė jetoj , kemi shumė studime deri me sot , qe kan konkluduar se njė gjė e tillė eshtė dhe nuk ėshtė e mundur.
Ferri ose Xhehnemi , mendohet se bejnė ndamjen e shpirtit tė mirė dhe te keq pas vdekjes sė njeriut , por nga kjo nuk mundemi edhe tė bazohemi ,sepse shpirti i njeriut ėshtė vetem mekanizmi i cili e ve ne levzje edhe fuqin e trupit.
Studius idoamerikan Deepak Chopra) qe sot jeton dhe vepron akoma nė Kalifornia , ne librin e tij " Si ti ketij sekti , ai thoshte keshtu se ;
-" Eshė jo natyrore , e dhimbeshme dhe e pavlerė " qe te jemi njerez nė ketė tokė.
Ai mendoj se e vetmja menyrė qė tė tė shpetojmė nga "denimi" ėshtė qe shpirti ik nga trupi , e len ketė tokė , dhe atje fiton njė botė tė mirė shpirterore.
Pra e nderuar , janė berė dhe do tė behen akoma shumė studime ne lidhje me ketė , por simbas mendimit tim , shpirti nuk jeton pas vdekjes dhe se nuk ka vlerė me shumė pas atij momenti

Nderime per ju;

Psikologu

Psikolog-Eshte teper absurtde dhe teper jo njerzore,teper jashtokesore dhe teper jofetare kjo fjali qe keni postuar ketu,Duhesh te kesh respekt per jeten dhe dijeni qe do vdesesh ndonjeher,edhe pse je Psikolog edhe pse ke krijuar kategori mendore ,duhesh te krijosh kategori te mira shpirterore dhe humano njerzore,sebashku me edukaten dhe karakterin personalo-fetar!
Duhesh se pari Te dish si ke lindur,per qfar po jeton dhe se do vdesesh!
Dhe duhesh Te kesh nje Fe..(Religjion)E besoj qe Feja thot qe shpirti i njeriut jeton pergjithmon...
Njeriu nuk vdes vetem shpirti largohet nga trupi i tij dhe shkon tek krijuesi i tij,
Asnjeri nuk do te vdes sepse te gjith kemi lindur te jetojn deri ne Vdekje!
Dhe une mendoj dhe ta uroj qdo ndikim pozitiv tek personat e tjer permes fjaleve tuaja..mirepo ajo fjali nuk tolerohet bile per ty si i dijshem dhe eshte Turp shoqeror!

rrezearta
28-08-12, 23:04
Ju pergezoj per punene qe beni,Jam 27 vjecare,desha te pyes nje gje qe me mundon disa vite me rradhe,dhe nuk me len te eci perpara.Qysh e vogel kam patur dridhje te lehta te duarve,ne situata kur me vinte turp nga dikush ,kur gezohesha apo hidherohesha,po me kalimin e viteve keto te dridhura filluan te behen me te forta,dhe ne nje moment kur jam fotografuar kan filluar te me dridhen dhe buzet,sa qe me dhe fotografimi me eshte bere tmerr,ndjehem shume ne siklet kur dal para njerezve fillone te me rrah zemra shume forte,fillojne dridhje te forta te duarve ,kembeve,me zihet fryma,dhe nga kjo gjendje ne te cilen ndodhem ndihem shume ne siklet dhe jam mbyllur ne vetevete,sepse me me vjen vertet shume turp kur me ndodhin keto te dridhura.Nuk e di ku te drejtohem per gjendjen ne te cilen ndodhem,desha te pyes a ka ndonje medikament qe duhet te mare kur do ta dije se do perballem me situata te tilla qe te pakten te me dobsohen keto te dridhura,cila eshte keshilla juaj per mua,Ju lutem me ndihmone sepse ndihem vertet ne siklet.
Shpresoj ne pergjigje te shpejte
Falemenderit

Neferta
29-08-12, 09:56
Ju pergezoj per punene qe beni,Jam 27 vjecare,desha te pyes nje gje qe me mundon disa vite me rradhe,dhe nuk me len te eci perpara.Qysh e vogel kam patur dridhje te lehta te duarve,ne situata kur me vinte turp nga dikush ,kur gezohesha apo hidherohesha,po me kalimin e viteve keto te dridhura filluan te behen me te forta,dhe ne nje moment kur jam fotografuar kan filluar te me dridhen dhe buzet,sa qe me dhe fotografimi me eshte bere tmerr,ndjehem shume ne siklet kur dal para njerezve fillone te me rrah zemra shume forte,fillojne dridhje te forta te duarve ,kembeve,me zihet fryma,dhe nga kjo gjendje ne te cilen ndodhem ndihem shume ne siklet dhe jam mbyllur ne vetevete,sepse me me vjen vertet shume turp kur me ndodhin keto te dridhura.Nuk e di ku te drejtohem per gjendjen ne te cilen ndodhem,desha te pyes a ka ndonje medikament qe duhet te mare kur do ta dije se do perballem me situata te tilla qe te pakten te me dobsohen keto te dridhura,cila eshte keshilla juaj per mua,Ju lutem me ndihmone sepse ndihem vertet ne siklet.
Shpresoj ne pergjigje te shpejte
Falemenderit
Ju duhet te shkoni per konsultim te neuropsikiatri sepse friga dhe stresi hyjne ne domenin e neurollogjise, nuk ka asgje te keqe te kerkoni shpetim po shpetimi to te jet i sigurte ju them me bindje te forte
.

Psikologu
15-09-12, 00:03
Ju pergezoj per punene qe beni,Jam 27 vjecare,desha te pyes nje gje qe me mundon disa vite me rradhe,dhe nuk me len te eci perpara.Qysh e vogel kam patur dridhje te lehta te duarve,ne situata kur me vinte turp nga dikush ,kur gezohesha apo hidherohesha,po me kalimin e viteve keto te dridhura filluan te behen me te forta,dhe ne nje moment kur jam fotografuar kan filluar te me dridhen dhe buzet,sa qe me dhe fotografimi me eshte bere tmerr,ndjehem shume ne siklet kur dal para njerezve fillone te me rrah zemra shume forte,fillojne dridhje te forta te duarve ,kembeve,me zihet fryma,dhe nga kjo gjendje ne te cilen ndodhem ndihem shume ne siklet dhe jam mbyllur ne vetevete,sepse me me vjen vertet shume turp kur me ndodhin keto te dridhura.Nuk e di ku te drejtohem per gjendjen ne te cilen ndodhem,desha te pyes a ka ndonje medikament qe duhet te mare kur do ta dije se do perballem me situata te tilla qe te pakten te me dobsohen keto te dridhura,cila eshte keshilla juaj per mua,Ju lutem me ndihmone sepse ndihem vertet ne siklet.
Shpresoj ne pergjigje te shpejte
Falemenderit


Pershendetjet e mija e nderuara rrezarta!
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj.
Nė fakt, rasti i juaj nuk ėshtė i vetem dhe nuk ėshtė rast psiqik qė mund tė mendoni ose tė e mbjllni ne bindjen e juaj personale, por raste si kjo janė tė shpeshta.Ne pershkrimin e juaj , e gjithė kjo fillon nė momentet kur ti mendon me shumė sa qė duhet tė mendosh , pra ti mendon se tė gjithė i kan syt kah ti dhe tė verejn se cka dhe si vepron ti-cka nuk ėshtė e vertet se tė gjithė tė shikojnė vetem ty , mirpo , duke menduarė ti kėshtu , fillojnė rrahjet e zemres tė rrahin me shpejt se qė duhet dhe rrahjet e tilla ti i ndjen shumė dhe kėto ndikojnė nė rritjen e dridhjeve tė duarve, buzeve, dhe tė krejt trupit.
Por, nese ju ne mbrendesin e juaj i parandaloni mendimet se tė gjithė ju shikojnė ju se cka veproni, nese i parandalon mendimet se nese gaboj mori fund cdo gjė, atehere ju do tė keni suksese dhe do tė e zhdukni ketė fenomen qė ėshtė shumė i lehtė tė zhduket.Mos harroni se njerzit me renome tė ndryshme boterore kan pasur me heret shqetesime tė tilla.Sa pėr fillim, ju keni mundesin qė tė e nisni hapin e parė duke e liruar veten nga mendimet negative si i ceka me heret dhe duke u bindur se askush nuk i ka syt dhe mendet vetem tek ti dhe tė tjeret nuk mendojn ashtu si mendon ti se ata ose ato po mendojnė.Edhe nese ne fillim mendoni se po gaboni, atehere binduni se nuk keni gabuar dhe cdo gjė kalo me buzqeshje.
Nese mendon se te tjeret do tė qeshin me fjalen tuaj, perdore humorin pak qė tė mesohesh e tė futesh ne gatishmerin e komunikimit individual.
Tė mbash dicka nė dorė ne fillim do tė ishte edhe njė plus, por kur tė e verejshe se tė rriten mendimet e shumta ne mbrendesin tende,atehere merrė frym thellė dhe liro trupin aq sa ke mundesi, sepse frymarrja e thelle ndikon ne relaksimin e trupit dhe tė psiqikes sė njeriut, e ketė frymarrje mundesh tė e marresh edhe permes hundes qė ėshtė me pak e verejtur, por si thash me heret, mos i mbjell vetvetes mendime se tė gjithė tė veshtrojnė e tė korigjojnė vetem ty , se ajo nuk ėshtė e vertet,Ke verejtur se edhe kengetaret,politikanet,aktoret etj gjatė fjalimit para mases, cdo here perdorin pak humor ne fillim.
Rasti i juaj nuk ėshtė per priskiatri por vetem per njė relaksim qė me kohen do tė e veresh se i tėrė ky shqetsim do tė hiqet sikur tė mos kishte qenė kurrė.

Une ju uroj shendet dhe suksese ne jetė dhe ne tė ardhmen e juaj.
Me nderime dhe respekt pėr ju:
Psikologu

Psikologu
15-09-12, 00:27
Pershendetje i nderuar psikolog!
Ju pergezoj per punen tuaj!
Nese ke mundesi te besh nje shpjegim lidhur me personalitetin e dyfishte...A mundet te shfaqet ne femijeri dhe cilat mund te jene simptomat e para?!, dhe nese ka mundesi ta shtjelloni pak se pse ndodh dhe si mund ti ndihmojme femijet tane lidhur me ket!
Pyetja ime erdh si pasoje qe mora nje pergjigjje nga femiju duke iu referuar vetes (emrit te tij)... se ket gabim nuk e ka bere ai i miri por ai i keqi...
Ju falenderoj nese gjeni kohe te me pergjigjeni, ndoshta eshte e mireseardhuredhe per te tjeret meqenese nuk ka informacione te mjaftueshme ne gjuhen shqipe per ket ceshtje...


Pershendetjet e mija e nderuara Moza!
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj dhe ju kėrkoj falje per vonesen time.

Mikesha e ime Domora ėshtė pergjegjur ashtu si duhet dhe i kėrkoj falje qė me duhet tė shtoj edhe dicka.
Personat e dyfishtė ose thjeshtė tė quajtur ne gjuhen tjeter edhe Skicofren janė pėrsona qė jetojnė nė dy dotera , pra ne dy persona dhe ne dy hije tė veta.Personat e tillė nė njeren botė janė inteligjent dhe endrrojnė qė janė tė paarriteshem, herė behen ata qė nuk janė fare dhe herė behen ata qė duhet tė jenė tė tillė.Simptomet e para janė paksa tė pa njohura se si fillon kjo e tėra dhe krejt ka tė bejė qė nga mosha e hershme e femijeris dhe nga komunikimi i prinderit me femijė.Ne boten femijnore, femijet mendojnė se ata janė kalores, janė tė fuqishem , janė tė pakapshem etj etj, cka nė kėto raste, prinderit duhet tė i tregojnė se endrra ėshtė enderr dhe realiteti realitet, cka do tė thotė se njeriu nuk mundet tė fluturon , se nejriu lendohet nese kercen nga lartė etj.
Komunikimi i prinderve me femij duhet tė jetė shumė i madhė, se femiu duhet tė e ketė lirin e tė tregon se cka po mendon , cka deshiron , cka guxon e cka nuk guxon.Per fat tė keq, nė shoqerin tonė shqiptare , femijet nuk guxojnė shumė, mesohen tė e mbajnė fshehtesin ne vetė, tė mos i tregojnė dajes, axhes apo shokut, tė i mban dikun dikund edhe fshehtesit e ngatrresa tė prinderve mes veti, dhe e krejt kjo, krijon ne tė ardhmen njė person tė dyfishtė qė ne mbrendesi vuan nga fshehtesia ,e nga jashtė duhet tė duket si i lumturė e i gėzuarė.Perderisa femiu nuk e ka totalishtė mbeshtetjen e prindit dhe lirin e fjales nga prindi, ai do tė lufton me mbrendesin e vetvetes dhe nga aty tė mundohet tė krijon dicka qė nuk egziston , sepse mbyllja ne vetvete e njė femiu nė tė ardhmen krijon femij sociopat tė cilet janė tė rrezikshme pėr ardhmerin dhe janė gjakftohtė saqe edhe nese vrasin dikend nuk mund tė e besojnė se ata e kan kryer ketė akt.
Pra, si e ceka me heret, friga dhe trishtimi i femijes apo dhuna fizike apo psiqike, krijon persona tė dyfishtė qė quhen skicofren, por nuk mundet tė mbetet pa e thenė se tė tillet munden edhe tė lindin ashtu.
Lindja e njė femiu mundet tė ketė me vete shumė dukuri qė per shoqerin tonė janė tė ndaluara ose tė papranushme, si psh. tė lindur si skicofren,handikap,homosexual,bisexual etj etj, e pėr ketė , ne shoqerin tonė, femiu nuk guxon tė flas me prinder sepse pasojat do tė jenė tė mėdhaja.
Prinderit turpreohen se pse femijet nuk e ndegjojnė prindin , sepse tė tjeret thonė se " Paska femij tė lazdruar e budallė " duke harruar se ai/ajo nuk janė asgjė me shumė pØrpos femij tė cilet duhet tė ushqehen me dashuri dhe kshilla pėr tė ardhmen e mirė.

Me kaq mendoj se sadopak u kam sqaruar atė rrethė pytjes sė juaj dhe ju deshiroj cdo tė mire e suksese nė jetė.
Me nderime :

Psikologu

Psikologu
15-09-12, 00:46
Psikolog i nderuar

Para 5 vite me ka ndodh ne te njejtin kohe pra fund qershori dhe deri fillim gushti, njefar ndnjenje frike pak probleme me gjumin dhe mosdisponim por qe ateher me pat kaluar vetvetiu pasi u shtuan aktivitetet e mia dhe kaloi, u perserit ndonjeher kjo per 2-3 dit por kalonte, dmth para 5 vite dhe tani ne te njejten stin njejten kohe, dal shoqerohem si ndali aktivitetet e mia por qe njefar frike te pa shpjegushme me paraqitet gjate gjithe dites, pak pom streson dhe kjo se pse e qysh po vjen kjo. A mos ndoshta e kam pak kujtim te keqe prej ateher kur me ka ndodh ne kete kohe apo pse paraqitet kjo, 25 vjet i kam se nuk tregova me lart, por edhe kur vdes dikush i moshes time apo semuret me rrin ne mendje per 2-3 jave dhe pastaj me hjeket vetvetiu.

Pershendetjet e mia asan i nderuarė!
Ju kėrkoj falje pėr pergjegjjen e vonuarė.
Emocionet e njeriut janė tė ndryshme , ashtu si ėshtė i nderyshem njeriu nga njeriu.Friga ne jeten e njeriut luan edhe rol negativ por edhe pozitiv.
Mirpo, friga ėshtė e lejuar deri nė njė shkallė, edhe pse njeriu nuk mundet tė e kufizon barometrin e friges.Tė frigohesh nga dicka qė nuk shifet ėshtė njė imagjinatė dhe njė pamundesi tė e kuptosh se pse frigohesh, e tė frigohesh nga ajo qė shifet ėshtė njė realitet dhe rujatje nga lendimet fizike ose shpirterore.Me aktivitetet e juaja ju i ndihmoni vetes shumė sepse cdo njeri duhet tė ketė aktivitete qė tė e kalon kohen e lirė dhe tė e rris potencialin e shendetit fizik por edhe psiqik.Tė pajtohesh me dicka qė nuk ke mundesi tė e zbesh ėshtė e mirė si e kemi shembullin te vdekja e dikuj qė ju e pėrshkruani, por duhet tė e kuptoni fare mirė se personi i vdekur nuk ėshtė asgjė tjeter pėrpos nje njeri qė ka braktisur ketė botė qoftė nga semundja apo nga faltoret e tjerė, e nė fakt, nė kėto raste , ju sigurishtė se gjykoni se perse vdiq njė njeri i moshes sė juaj dhe perse u semur njė njeri i moshes sė juaj, e kėto mendime e tregojnė boten e juaj tė butė emocionale dhe shpirterore edhe pse keni deshirė tė ndihmoni por nuk keni mundesi.
Tė pajtohesh me atė se nė semundjen ose vdekjen e dikuj nuk mbani ju pergjegjesi kjo ėshtė e dobishme, e tė dhimbset dikush edhe kjo ėshtė e dobishme.Ju mos shqetesohi fare pėr butesin e juaj shpirterore sepse me ketė, ju cdo here do tė jeni njė pėrson qė e respekton faktorin njeri si njė faktor me i shtrejt i botes.

Ju deshiroj cdo tė mirė dhe suksese ne jetė.

Me nderime:

Psikologu

Psikologu
15-09-12, 00:52
pershendetje i nderuar psikolog

desha te pyes psee gjdoher kur behem nervoz ne dikend deshiroj qe at nnervoz ose at mllef ta shpreh menejher tek dikush ose ose ndonjeher per shkak nervoze qe mos te kuptojn te tjeret qesh por ne momentin qe dikush me flet filloj te shfryhem ne at person

Pershendetje dhe me falni pėr vonesen.

Ju duhet tė mesohi qė tė kontrolloni impulsin e mbrendeshem dhe tė kontaktoni me mbrendesin e juaj, duke mos harruar se me nervozitet dhe me pergjegjje impulsive nuk arrini asgjė perpos asaj qė me vonė pendohi se pse e thatė dhe pse e vepruatė.
Tė e ndalesh veten dhe tė kesh kontakt me vten kjo do tė ju duhet ne jetė dhe ne rrethin e shoqeris e tė familjes.Mos harroni se kėshilla e dikuj duhet tė jetė e lejuar nga ju.
Provoni tė komunikoni me njerez me zė tė uket dhe sigurishtė se s“do tė ketė aspak ngatrresa, sepse eshtė zėri ai qė na bezdis me shumė e jo fjala .

Ju pershende dhe suksese ne jetė


Me nderime:

Psikologu

Psikologu
15-09-12, 01:07
Pershendetje,

Kam njer problem shum te madh, eshte ne lidhje me dashurine dhe punen!
Me te dashurin jam ne lidhje qe 3 vite dhe shum shpesh ndodhin zenka me te arsye te kota, bej shume gabime por pa qellim te keq, njeri nder ta dhe qe sja fal vetes edhe qe ishim ne nje lokal dhe ishim duke diskutuar nje teme dhe mua nuk me pelqeu dhe fillova te bertas para te gjitheve nuk e di se qfar po me ndodh, ka shum e shum raste te tjera, sa them qe nuk perseritet mė, prap pa menduar e beje...
edhe ne pune nuk mund te qendroj kam dhene dorheqje, nuk me pelqen agje ne jeten time, edhe pse kur e mendoj mire asgje nuk me mungon, e kam njeriun qe e dua dhe me don, familjen e shendosh, gjendja financiare nuk eshte keq.. por kam frike se me gjestet e mia do ti humbas te gjitha!

Faleminderit Lea, Gjilan!


Pershendetjet e mija e nderuara LEA!

Nė rastin e juaj verej njė xhelozi dhe njė frigė nga vetmija e juaj.
Nė fakt, ju keni deshirė qė tė dashurin e juaj t“a mbani nėn kontrolli dhe prisni qė edhe ai tė mendon njetė si ju dhe tė pajtohet me tė gjitha qė ju i thuani atij.
Kjo ka tė bejė me njė xhelozi e cila ėshtė paksa e veshtirė qė tė hiqet nė qoftė se ju nuk i impononi vetes se ai ėshtė i pamvarur nga ju dhe ai ėshtė njeriu qė nuk ka nevojė pėr oje nga ju.Sigurishtė se kur keni qenė nė ounė ju keni kontaktuarė panderpre me atė duke e pytur se ku dhe me kend ėshtė, cka ne fakt , kjo ėshtė vetem njė zbrazeti e juaja tė cilen duhet tė e mbushni me njė energji tė re dhe tė mos kntrolloni askend kur ju nuk keni deshirė tė jeni e kontrolluarė.
Pendesa mbasė rasteve tė tilla ėshtė e zakonshme dhese , ėshtė e kot nese ju i premtoni vetes apo dikuj tjeter se s“do tė perseritet prapė ajo qė ishte.
Si thash me heret, mėsohi tė mos shqetesohi pėr askend se askush nuk iken nga ju nese ju don , por ikne nga ju nese ju e frigesoni dhe tentoni tė e mbani mbyllur si zogun nė kafaz.
Lironi veten nga mendimet negative tė cilat pa dashjen e juaj dergojnė nė xhelozi, e perdorni mendimet pozitive qė ka aq shumė sa janė tė pa numerta.
Ajo qė nuk u pelqen ne jeten e juaj ėshtė se ju shpesh ndesheni me mendime tė tjera qė nuk u pergjigjen atyre mendimeve si keni pritur ju nga ato.Tė bertasesh nuk do tė thotė se jeni turperuar por do tė thotė se keni dashur qė fjala e jote tė jetė ashtu si thua ti.Mos harroni ju lutem se njerzit janė tė ndryshem dhe askush nuk mundet tė mendon ashtu si ne presim ose kerkojmė, mundet qė tė pajtohet me disa gjera por jo me tė gjithat.
Ju deshiroj shendet dhe cdo tė mirė e suksese.

Me nderime:

Psikologu

rrezearta
15-09-12, 23:50
Shume falemenderit per keto fjale inkurajuese qe mi keni thene,do mundohem tu permbahem keshillave tuaja edhe pse shume e kam humbur vetbesimin dhe ndjehem shume e dobet,Qofshi ne mbrojtje te Zotit kudo qe te jeni.

Alima
29-10-12, 21:49
...

Pasi qenke ketu pari,

Po frikohna ...nganjehere edhe po tutna...pse?

.