PDA

View Full Version : Lajme nga bota Islame


Pages : 1 [2] 3 4 5

Albanian eX|PerT
13-02-07, 19:47
FAKULTETI I STUDIMEVE ISLAME
Prishtinė
13.02.2007


N J O F T I M


njoftohen tė gjithė tė interesuarit se mė datėn 20.02.2007 nė ora 13.00 e martė, nė Biblotekėn e Fakultetit tė Studimeve Islame, do tė mbajė ligjeratė Prof. dr. David W. Shenk, nga Amerika, specialist nė fushėn e krahasimeve fetare ( Comperative Religions ).

Tema do tė jetė " Diversiteti, toleranca dhe paqja. Cila ėshtė kėrkesa e Zotit?" "Diversity, Tolerance and Peace. What is God's will?"

ligjėrata ėshtė e hapur pėr tė gjithė!


Dekanati


www.fsi-prishtina.com (http://www.fsi-prishtina.com/)
13.02.2007

hasanmehmeti
27-03-07, 17:01
Nė Maqedoni bėhet i obligueshėm mėsimi fetar nė shkollat fillore


Prej vitit shkollor 2008/2009 arsimi i mesėm do tė jetė i obligueshėm, ndėrsa nga viti i njėjtė shkollor pėr shkollat fillore do tė vendoset mėsim i obligueshėm fetar me mundėsi pėr zgjedhje mes shkencės fetare dhe historisė sė religjioneve.
http://www.islamgjakova.net/Lajmet/mars_07/Ne_Maqedoni_behet_i_obligueshem_mesimi_fetar_ne_sh kollat_fillore_clip_image001.jpg
Siē sqaroi nė konferencėn e sotme pėr shtyp nė Qeveri ministri i Arsimit Sulejman Rushiti, me vendosjen e arsimit tė mesėm tė obligueshėm do tė pėrmirėsohet konkurrenca e fuqisė sė punės, ndėrsa me atė edhe tė vet shtetit nė tregun global.

Lidhur me komentet nėse shteti ka kapacitet ta pranojė arsimin e mesėm tė obligueshėm, ministri Rushiti i theksoi numrat, tė cilat, sipas tij, tregojnė se me kapacitetet ekzistues dhe kuadrove kjo mund tė realizohet.
Pėr prindėrit tė cilėt nuk do t'i regjistrojnė fėmijėt nė shkollė tė mesme ligji parasheh dėnim prej 1.000 euro nė kundėrvlerė tė denarit, por sekretari shtetėror nė Ministrinė e Arsimit Pero Stojanovski theksoi se ndryshimet nuk duhet shqyrtuar pėrmes prizmės sė dėnimeve, por pėrmes sigurimit tė kushteve qė ato tė implementohen.

Shkencat fetare ose historia e religjioneve do tė mėsohet vetėm nė njė vit shkollor edhe atė nė klasėn e pestė. Mėsimi fetar nė fazėn e parė do tė pėrfshijė vetėm dy religjione - ortodokse dhe islame. Ligjėratat do ti mbajnė teologė tė diplomuar tė cilėt nga trupat speciale tė Ministrisė do tė duhet tė marrin certifikata pasi ta japin provimin e nevojshėm.
Kėto ligje e kaluan procedurėn qeveritare dhe tani janė nė procedurė kuvendare ku duhet tė shqyrtohen nga trupat pėrkatėse tė punės dhe pastaj tė diskutohen nė seancėn plenare.

mesazhi.com

hasanmehmeti
27-03-07, 17:03
Inaugurohet xhamia e Parrucės


Sot (23. 3. 2007) u inaugurua xhamia e re e parrucės e rindėrtuar pas 40 vitesh nga rrėnimi i sajė nga dora gjakatare komuniste. Mijėra qytetarė shkodranė ishin pjesėmarrės nė ketė aktivitet madhėshtorė te organizuar nga Myftinia e Shkodres.
http://www.islamgjakova.net/Lajmet/mars_07/Inaugurohet_xhamia_e_Parruces_clip_image001.jpg
Nga inaugurimi i xhamisė se Parrucės
Xhamia e re ėshtė njė kontribut i biznesmenit shkodran z. Sait Fishta. Nė kėtė aktivitet morėn pjese personalitete tė ftuar nga pushteti vendorė e lokal si dhe kryetari i komunitetit musliman Shqiptar, autoritete tė ambasadave tė akredituara nė Shqipėri, si dhe pėrfaqėsues tė komuniteteve muslimane nė trojet shqiptare jashtė kufijve...
Ju urojmė tė gjithė besimtarėve shkodranė, E GEZOFSHI XHAMINĖ E RE.


mederesejashkoder

ps/lus Zotin qe ti vetedijesoj edhe me muslimanet kudo qe jane.

SoKoLi-i-Maleve
28-03-07, 01:40
Putin: Duhet ta respektojmė Hamasin, si i zgjedhur i popullit
http://www.mesazhi.com/Lajme/2007/02/images/vladimir_putin2.jpgPresidenti i Rusisė Vladimir Putin ėshtė shprehur se Bashkėsia Ndėrkombėtare duhet ta respektojė qeverinė e zgjedhur nga votat e popullit palestinez.
Vladimir Putin nė njė intervistė me televizionin rus 'Rusia Today' ka thėnė se nuk ekziston asnjė kontradiktė pėr demokratizimin e rajonit tė LM.
Ai nė vazhdim tė intervistės ka deklaruar se lėvizja rezistuese e Hamasit ėshtė zgjedhur me votat e popullit tė Palestinės dhe ne tė gjithė duhet ta respektojmė kėtė qeveri.
Presidenti rus ka thėnė se Moska asnjėherė Hamasin nuk e ka konsideruar si njė organizatė terroriste, pėr kėtė dhe Rusia ishte njė ndėr vendet e para qė e ftoi Hamasin qė ta vizitojė Rusinė dhe e njohur qeverinė e zgjedhur tė palestinezėve.


E shifni si e mbrojn njeri tjetrin shoket e shekujve--ruset dhe arabet ,= gjithmon kunder Shqiptarve

SoKoLi-i-Maleve
28-03-07, 01:46
Irani pohon se ka shpikur aeroplan pa pilot pėr ta sulmuar Amerikėn
Irani ka njoftuar se ky vend ka shpikur njė lloj avioni pa pilot qė mund tė kryej sulme “vetėvrasje” kundėr anijeve dhe pajisjeve ushtarake tė SHBA-ve.
http://www.mesazhi.com/Lajme/2007/02/images/Irani_pohon_se_ka_shpikur_aeroplan_pa_pilot_per_ta _sulmuar_Ameriken2.jpgZėvendės komandanti i forcave tokėsore tė Iranit, Ali Soushtari, nė reportazhin e tij pėr agjencionin e lajmeve “Mehr” ka njoftuar se Irani ka shpikur avione pa pilot qė mund tė kryejnė operacione vetėvrasėse pėr shkatėrrimin e pajisjeve ushtarake qė gjinden edhe nė thellėsi tė detit. Zėvendės komandanti, Ali Soushtari, tha: “Do t’i prapėsojmė duke i turpėruar”
Gjithashtu Soushtari nė fjalimin e tij tha: “Armiku do tė pėsoj disfatė. Pėrderisa amerikanėt do tė qėndrojnė kundėr sistemit tė Islamit, duhet ta dinė se nuk mund tė qėndrojnė tė qetė as nė rajon e as nė shtetin e tyre”.
Gjithashtu lideri i Shiitėve nė fjalimin e tij nė ditėn e enjte ka bėrė tė ditur se nėse Uashingtoni fillon ta sulmojė Iranin rreth programit nuklear tė tij, atėherė tė gjitha pikat e Amerikės nė botė do tė mund tė sulmohen nga Irani.
Kurse nė Shtėpinė e Bardhė ėshtė pretenduar se nuk ka ndonjė plan pėr ta sulmuar Iranin.
Burimi: www.dunyabulteni.net


Mos u marakos shum i dashtun se shpejt do te vij koha kur do ta marrin shperblimin e merituem,si Irani e gjithashtu edhe te gjitha pipezat arabe.

SoKoLi-i-Maleve
28-03-07, 01:52
Shkoder locja e gezofsh Xhamin e re!
Uroj qe te jete vendi ku nderohet Zoti dhe perfiton Kombi Shqiptar.

Albanian eX|PerT
30-03-07, 19:44
Gjatė vitit tė kaluar 80 tė huaj kanė pranuar islamin nė Jemen

Gjatė vitit 2006 mė sė paku 80 vetė tė nacionaliteteve tė ndryshme kanė pranuar islamin duke pėrfshirė kėtu 15 gra, thuhet nga njė burim i Ministrisė sė ndihmės dhe udhėheqjes.

Nė atė numėr pėrfshihen 13 filipines dhe etiopian, 12 nga India, 9 britanez, 8 amerikan, dhe 5 rus dhe armenas. Rreth 15 emigrant kanė pranuar islamin gjatė kėtij viti pra deri mė 15 mars. Ata janė 5 etiopian, tre amerikan, dy nga India dhe tė tjerėt nga Nigeria njė nga Filipinet, njė gjerman dhe njė francez.

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:45
Nė Maqedoni bėhet i obligueshėm mėsimi fetar nė shkollat fillore


Prej vitit shkollor 2008/2009 arsimi i mesėm do tė jetė i obligueshėm, ndėrsa nga viti i njėjtė shkollor pėr shkollat fillore do tė vendoset mėsim i obligueshėm fetar me mundėsi pėr zgjedhje mes shkencės fetare dhe historisė sė religjioneve.
http://islamgjakova.net/Lajmet/mars_07/Ne_Maqedoni_behet_i_obligueshem_mesimi_fetar_ne_sh kollat_fillore_clip_image001.jpg
Siē sqaroi nė konferencėn e sotme pėr shtyp nė Qeveri ministri i Arsimit Sulejman Rushiti, me vendosjen e arsimit tė mesėm tė obligueshėm do tė pėrmirėsohet konkurrenca e fuqisė sė punės, ndėrsa me atė edhe tė vet shtetit nė tregun global.

Lidhur me komentet nėse shteti ka kapacitet ta pranojė arsimin e mesėm tė obligueshėm, ministri Rushiti i theksoi numrat, tė cilat, sipas tij, tregojnė se me kapacitetet ekzistues dhe kuadrove kjo mund tė realizohet.
Pėr prindėrit tė cilėt nuk do t'i regjistrojnė fėmijėt nė shkollė tė mesme ligji parasheh dėnim prej 1.000 euro nė kundėrvlerė tė denarit, por sekretari shtetėror nė Ministrinė e Arsimit Pero Stojanovski theksoi se ndryshimet nuk duhet shqyrtuar pėrmes prizmės sė dėnimeve, por pėrmes sigurimit tė kushteve qė ato tė implementohen.

Shkencat fetare ose historia e religjioneve do tė mėsohet vetėm nė njė vit shkollor edhe atė nė klasėn e pestė. Mėsimi fetar nė fazėn e parė do tė pėrfshijė vetėm dy religjione - ortodokse dhe islame. Ligjėratat do ti mbajnė teologė tė diplomuar tė cilėt nga trupat speciale tė Ministrisė do tė duhet tė marrin certifikata pasi ta japin provimin e nevojshėm.
Kėto ligje e kaluan procedurėn qeveritare dhe tani janė nė procedurė kuvendare ku duhet tė shqyrtohen nga trupat pėrkatėse tė punės dhe pastaj tė diskutohen nė seancėn plenare.

mesazhi.com

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:45
Rritet popullariteti i islamit


Islami ėshtė duke u bėrė feja mė e popullarizuar nė botė, tha Hashem al-Attas, njė studiues nė Darol Mustafa pėr edukimin tradicional islam nė Jemen.
http://islamgjakova.net/Lajmet/mars_07/Rritja_e_popullaritetit_te_islami_clip_image002.jp g
“Shumė masmedia tregojnė qė islami ėshtė nė rritje tė popullaritetit nė krahasim me ē’do religjion tjetėr”, tha ai.
Duke iu adresuar kėsaj ēėshtjeje, ai bėri tė ditur njė gjė tė kėtillė nė njė simpozium pėr pėrhapjen e islamit nė perėndim tė organizuar nga Qendra Kulturore pėr studime islame dhe shėrbim tė trashėgimisė nė bashkėpunim me Universitetin Sana dhe qendrės pėr studime islame al Mustafa.

Ikna

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:47
Xhamia nė Kan


Nė Kan, qytet mediteran nė Francė, ėshtė paralajmėruar ndėrtimi i xhamisė e cila tėrheq vėmendjen me pamjen e saj tė ardhshme. Nė prezantimin e maketės sė xhamisė arkitekti Emil De Mateo ka thėnė se zgjidhja arkitektonike e kėsaj xhamie paraqet diēka tė re nė kėtė rajon.
http://islamgjakova.net/Lajmet/mars_07/Xhamia_ne_Kan_clip_image001.jpgMaketa e xhamisė nė Kan
“Arkitektura nuk i ngjanė asnjė arkitekture tradicionale karakteristike pėr xhamia. Ajo ndryshon nga ndėrtimet tradicionale tė xhamive, sepse nuk ka as kupola e as minare, tė cilat janė elemente themelore nė ndėrtimin e xhamive. Por, ēatia e xhamisė paraqet shigjetėn treanėsore e cila ėshtė e kthyer nė drejtim tė Kibles”, tha De Mateo, arkitekt francez, xhamia e parė nė tė cilėn ai punon.
“Kjo ėshtė xhamia e parė tė cilėn e kam projektuar nė jetėn time. Kjo ėshtė njė ngjarje me rėndėsi tė madhe pėr secilin arkitekt, sepse bėhet fjalė pėr njė vepėr e cila pos nevojave tjera ka edhe atė shpirtėrore. Kjo ėshtė punė jashtėzakonisht e ndjeshme, sidomos pėr ne nė perėndim. Jam pėrpjekur qė me kėtė zgjidhje t’ju plotėsoj dėshirėn e xhematit dhe kėrkesat e Kėshillit komunal tė qytetit Kan – qė tė dy anėt tė janė tė kėnaqura.”
Pritet qė gurėthemeli i xhamisė nė Kan tė vendoset nė fillim tė kėtij viti.

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:48
Fiton lejen pėr punė shkolla e tretė islame nė Francė


Nė fund tė muajit shkurt, nė Lion, ėshtė hapur shkolla e mesme islame “Al-Kindi”. Kjo shkolla lejen pėr punė e mori nga Kėshilli pėr edukimin e mesėm dhe tė lartė (CSE) pasi qė eliminoj “tė gjitha paqartėsitė” tė lidhura pėr punėn e saj, pėr ēka nė shtator tė vitit tė kaluar ėshtė refuzuar, lajmėron IOL.

“Jemi shumė tė gėzuar pėr shkak tė qetėsimit tė tensioneve. Autoritetet administrative na mundėsuan njė kompromis. Ne do tė vazhdojmė nė atė drejtim, duke respektuar ligjet e republikės franceze”, tha Rashid Guergour, imami i xhamisė nė Lion.
Shkolla do tė pėrcjell plan programin nacional francez, duke pasur dy orė shtesė nga kultura islame.
Shkolla e parė e mesme islame nė Francė ėshtė hapur nė pjesėn verilindore tė Parisit nė vitin 2001, ndėrsa e dyta nė vitin 2003 nė Lil. Nevoja e shfaqur pėr kėto shkolla ėshtė paraqitur pas miratimit tė ligjit pėr ndalesėn e shenjave fetare nė shkollat e mesme shtetėrore, ku hynė edhe hixhabi.
Pėr shkak tė mungesės sė shkollave tė mesme islame nxėnėset e mbuluara nė Francė shpeshherė zgjidhnin shkollat e mesme katolike.

Albanian eX|PerT
31-03-07, 01:49
Sjelljet izraelite ndaj popullatės palestineze janė raciste


Pėrfaqėsuesi i tė drejtave tė njeriut nė OKB, John Dugard, sjelljet e Regjimit Sionist kundėr popullit palestinez nė territoret e okupuara i ka cilėsuar raciste, bėnė tė ditur Reuters.
http://islamgjakova.net/Lajmet/mars_07/Sjelljet_izraelite_ndaj_oppullates_palestineze_jan e_raciste_clip_image001.jpg
John Dugard, tė enjten gjatė njė fjalimi nė Kėshillin e tė drejtave tė njeriut tė OKB, gjendjen nė territoret e okupuara palestineze i ka krahasuar me gjendjen e cila mbizotėronte nė kohėn e aparthejdit nė Afrikėn Jugore dhe shtoi: politika Izraelite kundėr popullatės palestineze ėshtė kolonialiste.”
Ai, gjithashtu, tha: “Derisa shtetet perėndimore nuk fillojnė t’i mbrojnė tė drejtat e popullit palestinez nuk do tė kenė mundėsi t’i inkurajojnė vendet nė zhvillim qė tė merren seriozisht me respektimin e tė drejtave tė njeriut nė territoret e tyre.”

Zero Cool
31-03-07, 14:39
Putin kritikon politikat amerikane nė LM

http://albanian.irib.ir/pictures/Putin.jpg






Kjo eshte krejt normale: Rusia , Serbia edhe harapet jane kunder Amerikes dhe Shqiptareve !

Guri i madh
31-03-07, 16:04
Kjo eshte krejt normale: Rusia , Serbia edhe harapet jane kunder Amerikes dhe Shqiptareve !




[/center]



edhe kan qen kunder shqiptarve po fatkeqsisht ne mesi ton esht nji virus i shkavit qe proferojn vehabizmin po t5hojn se jena nga polloponezi

Albanian eX|PerT
31-03-07, 16:55
Myslimanėt anglezė kundėrshtojnė planin e hapjeve tė kazinove tė reja nė kėtė vend


Myslimanėt e Anglisė nga parlamentarėt e kėtij vendi kanė kėrkuar qė tė refuzojnė propozim-ligjin e planit pėr hapjen e kazinove tė reja. Agjencia e lajmeve IRNA bėnė tė ditur se Kėshilli i myslimanėve tė Britanisė nė njė deklaratė pėr media nga parlamentarėt e Anglisė ka kėrkuar qė tė mos miratojnė planin e hapjes sė kazinove nė kėtė vend.

Nė kėtė deklaratė ėshtė thėnė se bixhozi rritė varfėrinė e shoqėrisė dhe dėmton rėndin dhe familjen e popullatės. Dr. Muhammed Abdulabari, sekretari i pėrgjithshėm i Kėshillit tė myslimanėve tė Britanisė, kėshill i cili nėn udhėheqje ka mbi 400 institucione islame nė Britani, ka thėnė se shpresojmė qė kuvendi popullor anglez tė mos aprovojė kėtė plan dhe tė pengojė zgjerimin e bixhozit nė kėtė vend.

Ikna

Zero Cool
01-04-07, 00:18
Vazhdojnė sulmet nė Irak – vriten 11 veta Tre autobomba kanė shpėrthyer nė mėngjesin e sotėm nė Irak duke shkaktuar 11 tė vdekur dhe dhjetėra tė plagosur. Bomba e parė shpėtheu pėrpara spitalit Sadrain nė njė lagje shiite nė Sadr Siti, ndėrsa e dyta nė qytetin Hila qė kishte si objektiv njė grup makinash pranė njė stacioni policie. Bomba e tretė shpėrtheu nė Tuz Khurmatu,pranė Kirkukut.RTK (http://www.rtklive.com/?categoryId=3)31 mars 2007 - 13:24:59

Albanian eX|PerT
04-04-07, 17:03
Kėtė e quani poshtėrim?


The Guardian 31. 3. 2007- ...Sa i pėrket detyrimit qė marinarja Faye Turney tė bartė shaminė e zezė , duke lejuar qė fotografia e saj tė shėtis tėrė botėn – pyetem, a thua iranianėt nuk kanė koncept tė sjelljeve civilizuese? Ēfarė tė keqe ka nėse e detyrojnė tė mbajė kapelė nė kokė? Nė kėtė formė ne sillemi me tė burgosurit mysliman – nė kokat e tyre vendosim thasė, kėshtu qė mezi marrin frymė. Atėherė ėshtė plotėsisht e pranueshme qė t’i fotografojmė dhe kėto fotografi t’i publikojmė nė gazeta, sepse tė burgosurit nuk mund tė njihen dhe tė ofendohen siē ėshtė rasti me marinarėt e mjerė anglez...
Nuk ka kapela, rrahje, maltretime... Kėta iranian nuk janė aspak tė civilizuar

Shkruan: Terry Jones
E pėrkrahi pakėnaqėsinė e shprehur nė shtypin anglez pėr mėnyrėn e sjelljeve ndaj marinarėve tanė tė cilėt Irani i akuzoi pėr hyrje ilegale nė territoritorin e tyre. Ky ėshtė turp. Ne as nė ėndėrr nuk do tė silleshim ndaj tė burgosurve nė kėtė mėnyrė – t’i lejojmė tė pinė duhan, edhe pse ėshtė vėrtetuar se duhani tė vret. Ndėrsa sa i pėrket detyrimit qė marinarja Faye Turneypėr ta mbuloj kokėn me njė shami tė zezė, duke lejuar qė fotografia e saj tė shėtis tėrė botėn – pyetem, a thua iranianėt nuk kanė koncept tė sjelljeve civilizuese? Ēfarė tė keqe ka nėse e detyrojnė tė mbajė kapelė nė kokė? Nė kėtė formė ne sillemi me tė burgosurit mysliman – nė kokat e tyre vendosim thasė, kėshtu qė mezi marrin frymė. Atėherė ėshtė plotėsisht e pranueshme qė t’i fotografojmė dhe kėto fotografi t’i publikojmė nė gazeta, sepse tė burgosurit nuk mund tė njihen dhe tė ofendohen siē ėshtė rasti me marinarėt e mjerė anglez.
Gjithashtu ėshtė e papranueshme qė tė burgosurve anglez t’ju lejohet tė flasin pėr gjėrat pėr tė cilat mė vonė mund tė pendohen. Sikur iranianėt t’ju mbyllnin gojėn me shirita ngjitės, siē veprojmė ne me tė burgosurit tanė, atėherė nuk do tė ishin nė gjendje tė flasin asnjė fjalė. Me siguri se do ta kishin mė vėshtirė tė marrin frymė, e sidomos nėse kokat e tyre do t’i kishin tė mbuluara me thasė – por, kėshtu nuk do tė kishin mundėsi tė flasin dhe nuk do tė ofendoheshin.
Ēfarė skandali, t’ju lejohet tė burgosurve tė shkruajnė letra familjarėve duke iu treguar se janė shėndosh e mirė! Ėshtė koha qė iranianėt tė vendosen nė tė njėjtėn anė me botėn civilizuese, duke iu lejuar tė burgosurve intimitetin robėrues nė vetmi. Nė fund tė fundit, ky privilegj ėshtė njė ndėr shumė tė tjerė qė amerikanėt u lejojnė tė burgosurve tė tyre nė Guantanamo.
Vetia e parė e njė vendi tė civilizuar ėshtė qė personat tė cilėt janė arrestuar nė vendet ku ata kanė kryer invazion tė mos gjykohen shpejtė. P.sh., tė burgosurit e Gunatanamos gati 5 vjet gėzuan intimeitetin e tyre, dhe pas kėsaj kohe filloj gjykimi i tė burgosuri tė parė. Ēfarė dallimi kundrejt gutisė sė pafalėnderushme iraniane qė t’i paraqesin tė burgosurit e tyre para kamerave!
Pėr mė tepėr, ėshtė e qartė se tė burgosurit britanik nuk i janė nėnshtruar kurrfarė keqtrajtimeve nga ana iraniane. Ndėrsa ushtria amerikane tė burgosurve tė tyre irakian u siguron “ushtrime fizike”. Kjo nėnkupton angazhimin ekzotik tė “pozicioneve rraskapitėse” nė tė cilat tė burgosurit duhet tė qėndrojnė me orė tė tėra. Janė tė njohur edhe ushtrimet e uljes ashtu qė kofshėt e tyre duhet tė janė paralel me dyshemenė. Kjo krijon gjendje me dhimbje tė mėdha dhe nė fund me kallje tė muskujve. Tė gjitha kėto janė kėnaqėsi tė shėndetshme dhe nė fund i burgosuri do tė pranoj tė gjitha ēka kėrkohet nga ai.
Kjo shpie deri te poenta ime. Nga TV incizimet shihet qartė se marinarja i ėshtė nėnshtruar presioneve. Gazetat kanė angazhuar psikolog qė t’i analizojnė incizimet dhe erdhėn deri te pėrfundimi se ajo ėshtė “nė gjendje tė rėndė dhe e stresuar”.
Tmerri i kėsaj ėshtė mėnyra se si iranianėt e bėnė qė ajo tė jetė “nė gjendje tė rėndė dhe e stresuar”. Nė trupin dhe fytyrėn e saj nuk shihen shenja tė keqtrajtimit. Kjo ėshtė e papranueshme. Nėse tė burgosurit detyrohen tė qėndrojnė nė pozita “tė neveritshme seksuale” apo i keqtrajtojnė nė gjenitalet e tyre me forma tė ndryshme elektrike atėherė duhet t’i fotografojnė si nė Ebu Graib. Dhe vetėm atėherė fotografitė duhet t’i tregohen botės sė civilizuar, kėshtu qė ēdo njėri mund tė shikoj ēfarė ėshtė duke ndodhur.
Siē thotė Stephen Glover nė Daily Mail, ndoshta nuk do tė mjafton bombardimi i Iranit si hakmarrje pėr ofendimin e marinarėve tanė. Jo, iranianėt duhet t’i nėnshtrohen vuajtjeve – me anė tė ashpėrsimit tė saknskioneve, siē propozon Maili, ose ta bindin Bushin qė ta pėrshpejtoj bombardimin e Iranit – gjė qė ai e ka ndėr mend – qė ta sjell demokracinė dhe vlerat perėndimore nė Iran, siē bėri nė Irak.

Terry Jones ėshtė regjisor dhe artist

The Guardian

SoKoLi-i-Maleve
07-04-07, 19:37
Ndriqimi dhe paqja:http://news.bbc.co.uk/2/hi/south_asia/6535363.stm

Albanian eX|PerT
11-04-07, 01:13
Pranimi i fesė islame nga ana e njė kryebashkiaku amerikan ka krijuar krizė politike dhe mediatike nė SHBA

Kryebashkiaku i qytetit Mikan tė shtetit Xhorxhia tė Amerikės ka pranuar fenė e pastėr islame. Por pranimi i fesė islame nga ana e Zhak Elies, kryebashkiakut tė Mikanit ka ngjallur reagimin e mediave amerikane. Pas publikimit tė lajmit nė njė televizion lokal pėr pranimin e fesė islame tė Zhak Elies, menjėherė kanė filluar kritikat dhe sulmet negative tė mediave amerikane, madje disa nga tė krishtėrt radikalė menjėherė kanė kėkruar largimin nga posti i kryebashkiakut. Z. Elies nė njė prononcim pėr media ka thėnė: Duke kėkruar tė vėrtetėn kam arritur ta pranojė fenė e pastėr islame dhe qė nga ky moment emri im nga Zhak Elies do tė shndėrrohet nė Hakim Mensur Elies. Mėsohet se qyteti Mikan nė shtetin Xhoxhia tė Amerikės ėshtė vatra mė e madhe e tė krishterėve nė SHBA.

valiii
11-04-07, 01:21
KUR’ANI PĖRFITON ZEMRĖN E NJĖ PROFESORI TE SHBA-VE


Dr. Xhefri Lleng (Jeffrey Lang) ėshtė profesor i Matematikės nė Universitetin e Kanzasit, njė prej universiteteve mė tė mėdha nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Ai ka filluar udhėtimin e vet fetar mė 30 janar 1954, kur ėshtė lindur nė njė familje Romano-Katolike nė Bridgefort, Konektikat. Nėpėr shkolla Katolike i ka kaluar 18 vitet e para tė jetės sė tij, tė cilat e kanė lėnė atė me shumė pyetje pa pėrgjigje lidhur me Zotin dhe fenė Krishtere, thotė Lleng duke rrėfyer tregimin e tij se si ka arritur deri te Islami.


“Sikurse shumica e fėmijėve mbrapa nė tė 60-tat e vonshme dhe 70-tat e hershme, edhe unė fillova tė pyetem pėr tė gjitha vlerat qė i kishim nė atė kohė politike, sociale dhe religjioze”, thotė Lleng. “Kam qenė kundėrshtar ndaj tė gjitha institucioneve qė shoqėria i konsideronte tė shenjta duke pėrfshirė edhe Kishėn Katolike”, thotė ai.
Deri nė kohėn kur ai arrin tė 18-tat, Lleng veē mė ishte bėrė axhami i plotė Ateist. “Nėse ka Zot dhe Ai ėshtė i Gjithmėshirshėm dhe mė i dashuri, pse atėherė ka vuajtje nė kėtė botė? Pse Ai nuk na dėrgon neve thjesht nė Xhennet? Pse tė krijon gjithė kėta njerėz qė tė vuajnė?” Kėto ishin pyetjet qė i vinin nė mendjen e tij nė ato ditė”.
Si profesor i matematikės nė Universitetin e San Franciscos, Lleng gjeti fenė e tij, ku Zoti mė nė fund ėshtė realitet. Kjo i ėshtė treguar atij prej disa shokėve Muslimanė qė ai kishte takuar po nė atė universitet. “Ne bisedonim rreth fesė, unė ua parashtroja pyetjet e mia, dhe kam qenė me tė vėrtetė i befasuar lidhur me atė se si aq kujdesshėm ata i vlerėsonin pėrgjigjet e tyre”, thotė Lleng.
Dr. Lleng kishte takuar njė student Saudian me pamje mbretėrore, Mahmud Kendil (Mahmoud Qandeel), i cili kishte tėrhequr vėmendjen e tėrė klasės nė momentin kur ai kishte hyrė nė tė. Kur Lleng e kishte pyetur njė pyetje lidhur me hulumtimet mjekėsore, Kendil i ishte pėrgjigjur pyetjes nė gjuhėn angleze tė folur nė mėnyrė perfekte dhe me vetėsigurim tė madh.
Ē’dokush e njihte Kendilin - kryetari i bashkėsisė, shefi policor dhe njeriu i rėndomtė. Sė bashku, profesori dhe studenti, kishin qenė nė tė gjitha vendet shkėlqyese ku nuk kishte hare apo gėzim por vetėm buzėqeshje. Dhe nė fund Kendili befasisht ia ka dhėnė Kur’anin dhe disa libra pėr Islamin. Lleng vet e lexon Kur'anin, gjen vetė rrugėn deri te salla studentore pėr namaz nė universitet, dhe nė tė vėrtetė dorėzohet pa shumė kundėrshtim. Ai ka qenė i mundur prej Kur’anit. Dy kaptinat e para janė shkak pėr kėtė ndeshje e cila ishte gjė fascinuese.
“Piktorėt mund tė bėjnė pikturė tė atillė, ashtu qė sytė e njė portreti tė duken sikur janė duke tė pėrcjellur ty prej njė vendi nė tjetėr, por cili autor mund tė shkruajė njė libėr tė shenjtė qė parashikon ndryshimet e tua tė pėrditshme?… ē’do natė unė do tė formuloja pyetje dhe kundėrshtime, dhe disi zbuloja pėrgjigjen ditėn qė vinte pas. Dukej sikur autori t’i lexonte idetė e mia dhe i shėnonte me kohė nė rreshta adekuat pėr leximin tim tė ardhshėm. Unė e kam takuar veten time nė ato faqe…”
Lleng e kryen namazin vazhdimisht pesė herė nė ditė dhe gjen nė tė shumė kėnaqėsi shpirtėrore. Ai e vlerėson namazin e sabahut si njė nga ritualet mė tė bukura lėvizėse nė Islam. “Duket sikur pėrkohėsisht e lėshon kėtė botė dhe komunikon me engjėjt nė kėndimin lavdėrues ndaj Zotit para agimit.”
Nė pyetjen se si ai e konsideron recitimin e Kur’anit aq tė mrekullueshėm, kur ai ėshtė nė gjuhėn arabe, e cila ėshtė krejtėsisht e huaj pėr tė, ai pėrgjigjet: “Pse foshnja ndjen rehati prej zėrit tė nėnės sė vet?” Ai thotė qė leximi i Kur’anit i ka dhėnė shumė qetėsim dhe fuqi nė kohėra tė vėshtira. Prej atėherė e mė tutje, feja ka qenė ēėshtje e praktikės pėr rritjen shpirtėrore tė Llengut.
Nė anėn tjetėr, Lleng ka vazhduar karierėn nė Matematikė. Ai ka marrė diplomėn pėr magjistėr dhe doktoraturė prej Universitetit Pėrdju (Purdue). Lleng thotė se ēdoherė ka qenė i fascinuar prej Matematikės. “Matematika ėshtė logjikuese. Ajo pėrbėhet prej pėrdorimit tė fakteve dhe figurave pėr tė gjetur pėrgjigje konkrete”, thotė Lleng. “Kjo ėshtė mėnyra nė tė cilėn mendja ime punon, dhe ėshtė frustrale kur unė ballafaqohem me gjėra qė nuk kanė pėrgjigje konkrete. Duke patur njė mendje qė pranon ide me meritė faktuale, kjo bėn qė tė besuarit nė njė religjion tė jetė i vėshtirė, sepse shumica e religjioneve kėrkojnė qė tė kesh besim”, thotė ai.
Si kėshilltar nė fakultet pėr “Bashkėsinė e Studentėve Muslimanė”, Lleng thotė se e vlerėson veten si njė ndėrlidhės ndėrmjet studentėve dhe universitetit tė tyre. Ai merr leje prej autoriteteve universitare pėr mbajtjen e ligjėratave Islame. “Qėllimi i bėrjes kėshilltar fakultativ i tyre ėshtė qė tė ndihmohen ata nė plotėsimin e nevojave tė tyre sa i takon tė pėrshtaturit kulturės amerikane dhe procedurave tė universitetit. Ata e ēmojnė mundėsinė pėr pėrmirėsimin e koncepteve tė gabuara”, thotė ai.
Lleng ėshtė martuar para 12-tė viteve me njė femėr Saudiane, Raika. Ai ka shkruar disa libra pėr Islamin, tė cilat janė mė tė lexuarat nė bashkėsinė Muslimane nė Shtetet e Bashkuara. Njė prej librave tė tij mė kryesorė ėshtė: “Edhe Engjėjt pyesin”, “Njė udhėtim drejt Islamit nė Amerikė”. Nė kėtė libėr, Dr. Lleng ndan me lexuesit e tij shumė ndriēime tė papritura mendore qė janė shpalosur pėr tė gjatė zbulimit tė vetvetes sė tij, dhe progresin brenda fesė islame.

Albanian eX|PerT
11-04-07, 02:02
Keto dite doli numri i ri e Gazetes "Elif", botuar nga Bashkesia Islame ne Mal te zi..

Numri i ri gjindet ne kete link http://www.angelfire.com/planet/elifcg/elif30.pdf (http://www.angelfire.com/planet/elifcg/elif30.pdf)

Gazeta eshte ne dy gjuhet si ajo boshnjake po edhe ne gjuhen shqipe.
per ta lexuar edhe numrat tjere te meparshem klikoni ne kete link: http://www.elif. users.cg. yu/ (http://www.elif.users.cg.yu/)

Lexim te kendshem

Marrur nga Yahoo Groupa: [email protected] ([email protected])

Elektroni
11-04-07, 13:07
Dėnohet me burg njė danez pėr nxitje tė luftės sė shenjtė nėpėrmjet videokasetave

Kopenhagė, 11 prill - Njė danez me prejardhje marokene ėshtė dėnuar sot (e mėrkurė) me tre vjet e gjysmė burg nėn akuzėn e nxitjes sė luftės sė shenjtė nėpėrmjet videokasetave, CD-ve dhe DVD-ve, ku janė treguar pamje tė prerjes sė kokave nė Ēeēeni, njofton Rojter. I dėnuari Said Mansur ishte arrestuar nė shtator 2005 sipas ligjit antiterrorist, tė nxjerrė pas sulmeve tė 11 Shtatorit nė SHBA.

pleshti
20-04-07, 06:40
Ministri i fes nė Egjipt e ndalon mbulimin e fytyrės pėr disa punėtoreE Mėrkure 04 Prill 2007Kajro - Ministri pėr ndihmė fetare i Egjiptit ua ka ndaluar kėshilltareve tė ministrisė sė tij fetare nga bartja e mbulimit tė fytyrės, apo nikabit, raportoj shtypi tė hėnėn."Unė plotėsisht e refuzoj takimin me gra plotėsisht tė mbuluara tė cilat punojnė si kėshilltare, tė cilat i udhėzojnė njerėzit nė ēėshtjet fetare," ministri Zagzuga i tha gazetės ditore El-Masri El-Joum.Ministri tha se gruaja e cila punon si kėshilltare plotėsisht e mbuluar, vetėm se do tė bėjė nxitje pėr "kulturėn e nikabit," shtoi ai."Nikabi ėshtė ēėshtje e traditės e jo e besimit - nuk ka asgjė tė bėjė me fenė," shtoi ai.Sipas gazetės shtetėrore ditore El-Xhumhurije, ministri tha se ēdo kėshilltare e mbuluar plotėsisht do tė kthehet mbrapa nė postet administrative.Tė martėn, Zakzuka e pėrjashtoj njė kėshilltare plotėsisht tė mbuluar nga detyra e saj ushtruese si udhėheqėse e namazit pėr arsye se ajo mbante fytyrėn e mbuluar.Egjipti gjendet nė mes tė njė beteje tė veshjes fetare tė gruas, vend nė tė cilin numri i Muslimaneve tė cilat po i mbulojnė kokat e tyre derisa edhe fytyrat e tyre ėshtė nė rritje e sipėr.Qeveria e Egjiptit ka filluar me njė rritje tė madhe qė tė flas haptazi kundėr mbulimit tė fytyrės, dhe e ka ndaluar atė prej njė numri tė madh tė zyrave qeveritare.

hasanmehmeti
23-04-07, 21:57
Irak: Kėrkojmė ndjesė, kemi vrarė djalin tuaj, por ja ku i keni 500 dollarė

Ministria amerikane e mbrojtjes sipas kėrkesės sė Unionit pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut ACLU publikoi 496 kėrkesa dėmshpėrblimi pėr vdekjen e civilėve gjatė luftimeve nė Irak dhe Afganistan, tė cilėt zbulojnė vetėm njė pjesė tė vogėl tė tregimeve tė tmerrshme rreth fatit tė popullatės civile nė kėto vende. Armata amerikane nė bazė tė kėtyre kėrkesave shpenzoi gjithsejtė 32,3 milion dollarė dėmshpėrblim: 34,6 milion pėr Irak dhe 720.000 pėr Afganistan.
Sipas dosjes sė Pentagonit, Salah Ad Din, civil nga provinca irakiane, ka bėrė tė ditur se ushtarėt amerikan me 100 plumba vranė familjarėt e tij qė ishin duke fjetur, duke vrarė nėnėn e tij, babanė dhe vėllain. Pėrveē tre personave, ushtarėt amerikan kanė vrarė edhe 32 dele, pas pranimit tė pėrgjegjėsisė, irakianit i ėshtė paguar dėmshpėrblimi nė shumė prej 11.200 dollarė dhe 2.500 pėr "heshtje".
Nė rastin tjetėr ky lloj dėmshpėrblimi i ėshtė paguar familjes sė njė djaloshi tė cilin e kishte shkelur kamioni ushtarak pas "ndarjes sė dhuratave" nė shkollėn e qytetit Karbali. Kėrkesa pėr dėmshpėrblim e njė irakiani ėshtė refuzuar sepse djali i tij ishte vrarė gjatė luftimeve mes forcave amerikane dhe vullnetarėve irakian. "SHBA-tė nuk mund ta pranojnė kėrkesėn tuaj sepse vdekja e djalit tuaj ėshtė pasojė e luftimeve. Na vjen keq pėr humbjen e djalit tuaj. Ju dėshirojmė tė gjitha tė mirat nė Irakun e lirė", qėndron nė letrėn tė cilėn ia dėrgoi oficeri amerikan babait tė dėshpėruar.
Pėr vrasjen e djaloshit nėntė vjeēar, tė cilin, siē thuhet, ushtari amerikan e kishte vrarė gabimisht sepse kishte menduar se nė ēantėn e tij shkollore kishte bomba, Pentagoni pagoi 500 dollarė.

hasanmehmeti
23-04-07, 22:01
Kleriku i krishterė kėrkoi ndryshimin e pikėpamjeve ndaj Profetit Muhamed s.a.v.s .


Kleriku i krishterė Klosi, u kėrkoi ndjekėsve tė feve hyjnore qė tė ndryshojnė pikėpamjet e tyre nė lidhje me figurėn e Profetit tė Islamit, Muhamedit s.a.v.s .
http://www.islamgjakova.net/Lajmet/prill_07/Kleriku_krishter_kerkoi_bdryshimin_e_pikpamjeve_nd aj_profetit_Muahammed_clip_image001.jpg
Gjatė festave me rastin e ditėlindjes sė Profetit Muhamed s.a.v.s. nė Kep Toun tė Afrikės sė Jugut, ky klerik i krishterė deklaroi: "Ne perėndimorėt i kemi bėrė shumė padrejtėsi Profetit Muhamed s.a.v.s. nė kohėn kur tė gjithė jemi fėmijė tė Ibrahimit a.s . "

Hattabi
26-04-07, 09:32
http://www.islamgjakova.net/Lajmet/prill_07/Studenti_musliman_dha_jeten_e_tij_per_ti_shpetuar_ te_tjeret_clip_image001.jpg
Waleed Shalaan


I riu i cili pėrjetoi masakrėn ne universitetin Virginia Tech nė emailin qė ia kishte dėrguar mikut tė tij kishte shkruar se si kolegu i tij mysliman dha jetėn e tij pėr t'i mbrojtur tė tjerėt.

Edhe pse ishte i lėnduar rėndė, absolventi Waleed Shalaan e pengoi sulmuesin e armatosur Cho Seung-Huin pėr t'i shpėtuar tė tjerėt nga plumbat e tij vdekjeprurės.

Ai nė pėrshkrimin e tij thotė se kishte mbetur i lėnduar. Ndėrkohė edhe Waled ishte i lėnduar, por ende ishte gjallė. Kur Cho u kthye pėrsėri nė klasė pėr tė parė se a kishte mbetur ndonjėri gjallė, studenti tentoi tė bėhej si i vdekur para sulmuesit.

Studenti anonim nė deklaratėn e tij thotė se do tė ishte i vdekur sikur "lėvizja mbrojtėse" e Waleedit mos ta kishte penguar vrasėsin. Cho u kthye dhe e goditi Waleedin, para se tė dilte nga klasa.

Randy Dymond, profesor i ndėrtimtarisė nė Virginia Tech deklaroi se studenti anonim e kishte lutur qė t'ju tregoj familjes sė Waleedit pėr veprėn e tij heroike.

Nėna e Waleedit pasi qė dėgjoi rrėfimin nga profesori Dymond duke qajtur pėrsėriste fjalėt "Ai ka tentuar t'i shpėtoj tė tjerėt".

Waleed Shalaan ishte me prejardhje egjiptiane.

Preshevar
09-06-07, 12:30
http://www.mesazhi.com/images/news/509.jpg Emri Muhammed nė Britani Emri Muhamed pritet qė tė shpallet emri mė i popullarizuar pėr foshnjet meshkuj nė Britani nė fund tė vitit, raporton gazeta Times tė mėrkurėn, duke cituar tė dhėna nga zyrtarėt e qeverisė.
06.06.2007 18:40

Edhepse regjistrimet zyrtare nga Zyra e Statistikave Nacionale tregojnė se emri Muhamed renditet nė vendin e 23 nė analizat vjetore tė listės prej 3000 emrave tė emėrtimeve pėr fėmijė, nėse mirret parasysh llojllojshmėria e ndryshme e theksimit tė emrit tė njėjtė atėherė ky emėr renditet i dyti , menjėherė pas emrit Jack (Xhek), vė theksin gazeta Times.

Nė total 5991 foshnje meshkuj janė emėrtuar me ndonjė version tė emrit Muhammed, me 6928 foshnje me emrin Jack.
Emri Thomas ishte i treti me 5921 emra , i cili pasohej me Joshua dhe Oliver, duke e pėrmbyllur top pesshin.

Sipas gazettes Times, nėse rritja e emėrtimit Muhamed vazhdon trendin e tanishėm – e ajo u rrit me 12 pėrqind vitin e kaluar – atėherė ky emėr do tė vie nė krye tė listės nė fund tė kėtij viti.

Pėrktheu: Kadėr Vogėl

Zero Cool
09-06-07, 17:45
Arrestohen 10 islamistė nė Milano

Policia nė Milano arrestoi sot dhjetė islamistė tė dyshuar pėr mbėshtetje logjistike dhe financiare tė njė organizate ekstremiste nga Algjeria.
Policia italiane nuk publikoi pėrkatėsinė etnike tė tė arrestuarve, tė cilėt dyshohet se kanė ndihmuar organizatėn qė ka lidhje me Al Kaidėn.

RTK 07 qershor 2007 - 16:18:15

Reana
09-06-07, 19:59
Sygjeroj qe postimet qe lavderojne veprat kriminale dhe terrorite te fshihen pa pardon nga ky forum.
nxitja ne vepra kriminale, eshte krim i denueshem ne cdo shoqeri.
Kriminelet jane kriminele, dhe si te tille edhe duhet trajtuar, e jo te lavderohen.
atyre qe se dine dallimin-kete dallim u duhet mesuar!

hasanmehmeti
10-06-07, 01:08
Sygjeroj qe postimet qe lavderojne veprat kriminale dhe terrorite te fshihen pa pardon nga ky forum.
nxitja ne vepra kriminale, eshte krim i denueshem ne cdo shoqeri.
Kriminelet jane kriminele, dhe si te tille edhe duhet trajtuar, e jo te lavderohen.
atyre qe se dine dallimin-kete dallim u duhet mesuar!

mire e ke , por vetem duhet pare pikpamjen se kush eshte kriminel e terrorist. :redface:

Preshevar
10-06-07, 02:58
Sygjeroj qe postimet qe lavderojne veprat kriminale dhe terrorite te fshihen pa pardon nga ky forum.
nxitja ne vepra kriminale, eshte krim i denueshem ne cdo shoqeri.
Kriminelet jane kriminele, dhe si te tille edhe duhet trajtuar, e jo te lavderohen.
atyre qe se dine dallimin-kete dallim u duhet mesuar!

Sygjerimet e juaja i kisha bart tek rubrika e duhur (Besimi Katolik) e jo ketu. :wink:

Dhe at qė e tha Zero-Cool, aty vetėm Dyshohet, Supozohet, sikurse un qe po dyshoj ne juve qe jeni ::::::: Mos vet ! :smile:

valiii
10-06-07, 03:27
<DIV style="OVERFLOW: hidden; WIDTH: 666px"><DIV id=news_detail>http://www.mesazhi.com//images/news/517.jpg
Zv/kryeministri nė takim me Myftiun Tėrnava
Bashkėsia Islame ka nevoje pėr mbėshtetje mė tė madhe edhe nga qeveria qendrore e edhe nga pushteti lokal.
09.06.2007 16:24

Myftiu i Kosovės mr. Naim Tėrnava ka pritur sot nė njė takim zyrtar zv. kryeministrin e Lutfi Hazrin me tė cilin kanė biseduar pėr bashkėrendimin e aktiviteteve pėr sigurimin e pėrkrahej ndėrkombėtar pėr mbėshtetjen e Kosovės nė prag tė definimit tė statusit tė Kosovės, gjė qe edhe deri tash angazhimi i myftiu nuk ka munguar sidomos nė Botėn Islame e tash sė fundi edhe nė SHBA.

Pas takimi zv/kryeministri tha: ”Ėshtė kėnaqėsi dhe rast i kėnaqėsi e veēantė takimi me myftiun e Kosovė Tėrnava, nė kėtė ditė tė shėnuar pėr te biseduar pėr punėn e pėrbashkėt . kjo ėshtė nė kuadėr tė takimeve tė pėrbashkėta janė takime tė rregullta ku biseduam pėr bashkėrendimin e punės sė pėrbashkėt si dhe pėr nevojat qė ka bashkėsia islame pėr ndihėm e institucioneve tė Kosovės si nė nivel qendror ashtu edhe nė nivel lokal e posaēėrisht nė Prishtinė.

Me kėtė rast falėnderova Myftiun pėr angazhimin e madh nė planin ndėrkombėtar myftiu ka qen pėr vizitė nė SHBA dhe nė Botėn Islame ku ka pasuar angazhime nė vazhdimėsi pėr lobimin pėr mbėshtetjet e Botės Islame ku siē dihet konferenca islamike ka miratuar njė rezolutė pėr Kosovėn.”

Mė tutjezv/kryeminsti tha se me myftiun ka biseduar edhe pėr nevojat qė ka Bashkėsia Islame pėr pėrkrahej nga qeveria e Kosovės pėrse ai u shpreh: “Bashkėsia Islame ka nevoje pėr mbėshtetje mė tė madhe edhe nga qeveria qendrore e edhe nga pushti lokal, pėr tė cilėn unė e sigurova qė do ti bashkėrendojmė aktivitete nė Kosovėn e pas statusit do ti kushtohet rėndėsi e duhur qė tė ndihmohet zhvillimi i infrastrukturės pėr nevojat e BI tė Kosovės”.

Ndėrsa myftiu Tėrnava pas takimit deklaroi se me zv/kryeministrin Haziri kanė biseduar pėr angazhime qė ka pasur qeveria e Kosovė dhe Grupi i Uniteti pėr ardhmėrinė e vendit tonė dhe mundėsin e mėtutjeshme tė bashkėpunimit mė tė madh nė mes BI me institucionet e Kosovės.

Burimi: www.bashkesiaislame.net (http://www.bashkesiaislame.net)

Hattabi
19-06-07, 16:06
Myftiu Tėrnava viziton Gjermaninė



http://islamgjakova.net/Lajmet/qershor_07/MMyftiu_Ternava_viziton_Gjermanine_clip_image001.g if


Prishtinė, 18 qershor - Me ftesė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Gjermanisė, Kryetari i Bashkėsisė Islame tė Kosovės, myftiu i Naim Tėrnava, prej sot e deri mė 23 qershor do tė qėndroje nė vizitė zyrtare nė Gjermani.

Gjatė kėtyre ditėve, ai do tė ketė takime me zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme e tė Brendshme tė Gjermanisė, si dhe me pėrfaqėsues tė Bundestagut.
Myftiu Tėrnava do tė zhvillojė takime edhe me pėrfaqėsues tė tė gjitha komuniteteve fetare, qė jetojnė nė Gjermani.

Hattabi
19-06-07, 16:08
Kur’ani pėr here tė parė nė gjuhėn Gjeorgjiane



http://islamgjakova.net/Lajmet/qershor_07/Kurani_per_here_te_pare_ne_gjuhen_gjeorgjiane_clip _image001.jpg


Prezantim i Kur’anit tė shenjtė tė pėrkthyer pėr herė tė parė ndonjėherė nė gjuhėn gjeorgjiane u mbajt nė Tbilisi nė njė objekt tė njė Organizate joqeveritare me emrin Shtėpia e Kaukazit.

Libri kryesor i muslimanėve u pėrkthye nga eksperti gjeorgjian i studimeve orientale, profesor Georgy Lobzhanidze.
Georgy Lobzhanidze tha nė auditorium se pėrkthimi i Kur’anit atij i ka zgjatur disa vite, duke vizituar shumė shtete, mes tė tjerash Iranin, Egjiptin dhe Turqinė.
Prezantimi u ndjek nga pėrfaqėsues tė komunitetit musliman tė Gjeorgjisė , nga diplomatė Turk, Azerė dhe Iranianė, nga njerėz tė shquar tė Kishės Ortodokse si dhe nga ekspertė tė kėsaj lėmie.

Hattabi
19-06-07, 16:14
Tė hėnėn takimi i liderėve mysliman nė Spanjė

http://mesazhi.com/images/news/597.jpg

Simpoziumi ndėrkombėtar "Unitetit i civilizimit, unitet pėr paqe" me pjesėmarrjen e krerėve tė bashkėsive islame nė vendet perėndimore do tė mbahet tė hėnėn nė qytetit historik Kordoba.


Jusuf Fernandez, pėrfaqėsues i bashkėsisė islame nė Spanjė bėri tė ditur se simpoziumi do tė zgjatė dy ditė, dhe se pjesėmarrės do tė jenė dhjetėra pėrfaqėsues tė shquar tė bashkėsive islame tė vendeve perėndimore. Ai, gjithashtu, shtoi se simpoziumi organizohet nga organizata e liderėve islamik, lėvizja nacionale botėrore, e cila mbledhė afro 400 NGO organizata tė ndryshme islamike.

Sipas fjalėve tė Fernandezit, simpoziumi do tė ketė katėr tryeza tė rrumbullakėta me tema tė ndryshme pėr dialog mes drejtimeve fetare dhe religjioneve, ndėrsa nė diskutim do tė marrin pjesė edhe pėrfaqėsuesit e kishės katolike.

Zero Cool
27-06-07, 13:23
Sulm vetėvrasės nė Bagdad

Nga njė sulm vetėvrasės me bombė nė njė hotel nė Bagdad, nė tė cilin banojnė shumė tė huaj dhe zyrtarė irakianė, janė vrarė 10 vetė. Sulmi ishte kryer nga njė sulmues vetėvrasės. Ky sulm ėshtė njė nga tri sulmet, qė ndodhen sot veē e veē dhe nė tė cilat u vranė gjithsej 36 vetė, kanė bėrė tė ditur policia dhe dėshmitarėt.
Nė qytetin verior naftėtar Baxhi, u vranė 18 vetė dhe u plagosėn 40 tė tjerė kur njė sulmues me bombė u pėrplas me njė cisternė nafte nė muret e jashtme tė selisė sė policisė. Policia njofton gjithashtu se tetė vetė u vranė kur njė sulmues vetėvrasės me makinė bombė u pėrplas nė zyrėn e guvernatorit nė qytetin jugor shiit Hilla.


Huazuar nga RTK (rtklive.com) 25 qershor 2007 - 12:23:33

gazi-de
27-06-07, 17:11
Respeket per lajmet Zero Cool!
Qa kane te perbejne keto lajmet tua me Islamin?!!!
Lejme te tilla me duket ka forum ketu,"Arena nderkomtare"...
Jane rregulla te forumit koto?apo per ty nuk ka fare rregulla!!!
Hape nje teme te tille edhe te "kaja e forumit"sepse atu lexohet me shume!!!

Me respeket gazi-de...............

Zero Cool
28-06-07, 00:07
Respeket per lajmet Zero Cool!
Qa kane te perbejne keto lajmet tua me Islamin?!!!
Lejme te tilla me duket ka forum ketu,"Arena nderkomtare"...
Jane rregulla te forumit koto?apo per ty nuk ka fare rregulla!!!
Hape nje teme te tille edhe te "kaja e forumit"sepse atu lexohet me shume!!!

Me respeket gazi-de...............

Pom doket qekjo teme e ka emrin: "Lajme nga bota islame" ? Apo jam gabim ?
E mos kofshin qeto qe i kam postu une lajme nga bota islame atehere ti je traktor :biggrin:

pirro
28-06-07, 00:43
Tregoja llojin e traktorit,ose ma mire kombaje se osht vakti i te korrave ahahahha.

Hattabi
03-07-07, 13:22
Rusia bėn njė kopje tė artė tė Kur'anit




http://islamgjakova.net/Lajmet/korrik_07/Rusia_ben_nje_kopje_te_arte_te_Kuranit_clip_image0 02.jpg


Ka marrė njė vit e gjysmė kohė pėr ekspertėt rusė pėr ta mbaruar njė kopje tė artė tė Kur'anit.

Zyrtarėt dhe intelektualėt rusė lajmėruan se Federata Ruse thellėsisht respekton Islamin, vlerat e tij dhe trashėgiminė e tij, duke cituar bėrjen e njė kopjeje tė Kur'anit tė Shenjtė nga ari .
Nė njė ceremoni tė mbajtur nė Muzeun Bushkin tė Arteve tė Bukura, duke shėnuar mbarimin e njė Kur'anit tė kėtillė, Ministri i Punėve tė Jashtme tė Rusisė Alexander Sultanov , tha se kjo ngjarje reflekton pėrkujdesjen nė rritje tė Rusisė ndaj trashėgimisė civilizuese Islame dhe vlerave tė pasura tė tij
Ekspozimi i Kur'anit tė Artė nė kėtė vend paraqet njė tregues tė koekzistencės ndėrfetare nė Rusi, tha ai, duke pėrshėndetur Rusinė si vendin unik qė siguron njė oazė komfore pėr bashkėekzistimin ndėrmjet religjioneve qiellore.
Zyrtari rus vuri theks rėndėsisė sė thellimit tė trashėgimisė kulturore dhe civilizuese tė religjioneve si pjesė tė pėrpjekjeve pėr kristalizimin e civilizimit Rus, dhe duke lavdėruar iniciativėn ruse se ka ardhur nė njė kohė kur bota ėshtė e ndėrthurur me shumė mospajtime ndėrmjet pjesėtarėve tė religjioneve tė ndryshme.
Nė ceremoni morėn pjesė ambasadorė arabė dhe muslimanė, klerikė, orientalistė dhe pėrfaqėsues tė medieve.
Nga ana e tij pėrfaqėsuesi i Ligės Arabe nė Federatėn Ruse Gomaa al-Farjani, vlerėsoi lartė kėtė gjest tė Rusisė, nė kohėn kur civilizimi Islam ėshtė duke u shpėrfytyruar padrejtėsisht nga tė katėr anėt.
Ai poashtu vlerėsoi lartė qėndrimin favorizues tė marrėdhėnieve tė tanishme tė Rusisė ndaj botės muslimane dhe arabe.

Hattabi
03-07-07, 13:25
Tre mijė gjerman pėr ēdo vit pranojnė fenė islame




http://islamgjakova.net/Lajmet/korrik_07/Tre_mije_gjerman_per_cdo_vit_pranojne_fene_islame_ clip_image002.jpg


Sipas njė raporti nga Al Xhazira, bėhet e ditur se pėr ēdo vit nė gjermani rreth 3000 persona pėrqafojnė fenė e pastėr Islame.

Raporti nė fjalė, ka theksuar se e gjithė kjo ėshtė rezultat i punės sė palodhshme tė qendrave islamike tė cilėt veprojnė nė Gjermani, si dhe kjo shifėr ėshtė nė rritje e sipėr.
Berlini ėshtė cilėsuar si qendra kryesore e myslimanėve nė Gjermani, qytet ky me 3 milion banor e cila pėrbėn gjithsej 4% tė popullsisė sė Gjermanisė, ku rreth 800 mijė banorė tė kėtij qyteti janė myslimanė.

arton bala
03-07-07, 20:37
Ja sot nje lajm islam nga une. Apo me mire te themi nje anonce islame.
E gjeta para disa diteve ne nje te perditshmeje kosovare aty ka faqet e publicitetit. Nuk e kam tani para vetit, keshtu qe do te mundohem ta pershkruaj, pra nuk eshte citim:

"Hoxha maroken
ofron sherime nga semundje te ndryshme
si p.sh. ato te shtatzenise dhe tjera semundje
qe bazohen ne magjine e zeze

Sherimet bazohen ne Kuran

telefoni, emaili"

thash mos ndoshta i nevojitet nje hoxhe i tille dikujt ketu..

Preshevar
03-07-07, 20:39
Ja sot nje lajm islam nga une. Apo me mire te themi nje anonce islame.
E gjeta para disa diteve ne nje te perditshmeje kosovare aty ka faqet e publicitetit. Nuk e kam tani para vetit, keshtu qe do te mundohem ta pershkruaj, pra nuk eshte citim:

"Hoxha maroken
ofron sherime nga semundje te ndryshme
si p.sh. ato te shtatzenise dhe tjera semundje
qe bazohen ne magjine e zeze

Sherimet bazohen ne Kuran

telefoni, emaili"

thash mos ndoshta i nevojitet nje hoxhe i tille dikujt ketu..

flm,.. hec baju tash ! :wink:

Preshevar
03-07-07, 20:43
Dijetarėt fetarė arabė kanė kėrkuar vazhdimin e rezistencės palestineze
Sipas njė raporti nga Rojters bėhet e ditur se 16 dijetarėt fetarė arabė gjatė njė komunikate lėshuar pėr popullin palestinezė, kanė kėrkuar vazhdimin e rezistencės pėrballė krimeve tė regjimit okupator iyraelit kundėr popullit palestinezė.
03.07.2007 11:10


http://mesazhi.com/images/news/734.jpg
Kjo ndodhė nė kohėn kur qeveritė zyrtare tė shteteve kryesore arabe, si Egjipti, Arabia Saudite dhe Jordani kanė pėrkrahur vendimin e Mahmud Abazit pėr shpėrbėrjen e qeverisė popullore tė Hamasit dhe po ashtu kanė shprehur mbėshtetjen e tyre tė gjithanshme ndaj qeverisė sė krijuar nga Selam Fejjazi nė Bregun Perėndimor tė Lumit Jordan.

Siē dihet qeveria popullore dhe legjitime e Palestinės, pra qeveria e Hamasit qė nė fillim theksoi pėr mosnjohjen e Regjimit Sionist pėr atė dhe u sanksionua nga tė gjitha anėt nga ana e perėndimit dhe me anė tė presioneve tė tyre nė Palestinė u krijua njė tragjedi humanitare.

arton bala
05-07-07, 00:07
flm,.. hec baju tash ! :wink:

Pse u falenderove, koke konsumator i hoxhes a?
Edhe rri shlire, se nuk i bona hoxhes konkurent, jo.

Hej, ate dite nuk pata kohe ta komentoj ate anoncin qe e sjella. E sonte po.. :wink:
Pra po ia nisi me disa pyetje per ty, qe u falenderove per anoncin, he i lumi hoxha per furnizuesin e vet.

Pra, nese nje hoxhe thot se Kurani koka liber, nga i cili mund te nxjerren mesime kunder semundjeve rreth shtatezenavadhe rreth magjise te zeze.. A mundem une ta quaj Kuranin liber me karakter gjinekolog dhe sharlatan? Kam edhe pyetje tjera, ama ta shoh a je ne forme per bisede..

Preshevar
05-07-07, 01:06
Pse u falenderove, koke konsumator i hoxhes a?
Edhe rri shlire, se nuk i bona hoxhes konkurent, jo.

Hej, ate dite nuk pata kohe ta komentoj ate anoncin qe e sjella. E sonte po.. :wink:
Pra po ia nisi me disa pyetje per ty, qe u falenderove per anoncin, he i lumi hoxha per furnizuesin e vet.

Pra, nese nje hoxhe thot se Kurani koka liber, nga i cili mund te nxjerren mesime kunder semundjeve rreth shtatezenavadhe rreth magjise te zeze.. A mundem une ta quaj Kuranin liber me karakter gjinekolog dhe sharlatan? Kam edhe pyetje tjera, ama ta shoh a je ne forme per bisede..

Es-Selamu Alejkum "shoku Balush", :smile:

n'qoft se ke nevoj pėr naj hajmali,.. tregom !? Ta shkruj njo edhe ta ngjes n'lul t'ballit, ndoshta t'bon hajr ! :wink:

Sa pėr muslimanėt,.. ketyre magjive nuk i besohet. Ata qė kėrkojn shėrim, i mjafton besimi nė Zot duke e lexuar kur'anin famėlart dhe nė kėt menyr e shėrojn vetėn ! Vėrtet, Kurani ėshtė i veēantė nė shumė specifika; dispozitat qė i pėrmban janė valide deri nė Ditėn e Kiametit, ėshtė mrekulli nė pėrmbajtje dhe nė stilin qė ėshtė shkruar, leximi i tij ėshtė adhurim nė vete... etj. Ndėr kėto specifika ėshtė edhe ajo se ėshtė shėrues pėr njerėzit, gjegjėsisht pėr besimtarėt. Allahu i Lartėsuar thotė:"Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt." [ Isra, 72 ]

N'qoft se ke pytje ma t'menqura, je gjithmon i mirserardhur, me kushtė qe edhe kritikat te jen "konstruktive" e jo Ofenduse siq ben ti !

E sa pėr pytjen qė ma ke bėr ne reputacion, po te pergjigjem qė lepuri i ka 4 kėmb e jo 5 siq pretendon ti apo sekti ne te cilen gjindesh !

Preshevar
05-07-07, 01:09
Pse u falenderove, koke konsumator i hoxhes a?
Edhe rri shlire, se nuk i bona hoxhes konkurent, jo.

Hej, ate dite nuk pata kohe ta komentoj ate anoncin qe e sjella. E sonte po.. :wink:
Pra po ia nisi me disa pyetje per ty, qe u falenderove per anoncin, he i lumi hoxha per furnizuesin e vet.

Pra, nese nje hoxhe thot se Kurani koka liber, nga i cili mund te nxjerren mesime kunder semundjeve rreth shtatezenavadhe rreth magjise te zeze.. A mundem une ta quaj Kuranin liber me karakter gjinekolog dhe sharlatan? Kam edhe pyetje tjera, ama ta shoh a je ne forme per bisede..

Es-Selamu Alejkum "shoku Balush", :smile:

n'qoft se ke nevoj pėr naj hajmali,.. tregom !? Ta shkruj njo edhe ta ngjes n'lul t'ballit, ndoshta t'bon hajr ! :wink:

Sa pėr muslimanėt,.. ketyre magjive nuk i besohet. Ata qė kėrkojn shėrim, i mjafton besimi nė Zot duke e lexuar kur'anin famėlart dhe nė kėt menyr e shėrojn vetėn ! Vėrtet, Kurani ėshtė i veēantė nė shumė specifika; dispozitat qė i pėrmban janė valide deri nė Ditėn e Kiametit, ėshtė mrekulli nė pėrmbajtje dhe nė stilin qė ėshtė shkruar, leximi i tij ėshtė adhurim nė vete... etj. Ndėr kėto specifika ėshtė edhe ajo se ėshtė shėrues pėr njerėzit, gjegjėsisht pėr besimtarėt. Allahu i Lartėsuar thotė:"Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt." [ Isra, 72 ]

N'qoft se ke pytje ma t'menqura, je gjithmon i mirserardhur, me kushtė qe edhe kritikat te jen "konstruktive" e jo Ofenduse siq ben ti !

E sa pėr pytjen qė ma ke bėr ne reputacion, po te pergjigjem qė lepuri i ka 4 kėmb e jo 5 siq pretendon ti apo sekti ne te cilen gjindesh !

Preshevar
05-07-07, 01:47
Pse u falenderove, koke konsumator i hoxhes a?
Edhe rri shlire, se nuk i bona hoxhes konkurent, jo.

Hej, ate dite nuk pata kohe ta komentoj ate anoncin qe e sjella. E sonte po.. :wink:
Pra po ia nisi me disa pyetje per ty, qe u falenderove per anoncin, he i lumi hoxha per furnizuesin e vet.

Pra, nese nje hoxhe thot se Kurani koka liber, nga i cili mund te nxjerren mesime kunder semundjeve rreth shtatezenavadhe rreth magjise te zeze.. A mundem une ta quaj Kuranin liber me karakter gjinekolog dhe sharlatan? Kam edhe pyetje tjera, ama ta shoh a je ne forme per bisede..

Es-Selamu Alejkum "shoku Balush", :smile:

n'qoft se ke nevoj pėr naj hajmali,.. tregom !? Ta shkruj njo edhe ta ngjes n'lul t'ballit, ndoshta t'bon hajr ! :wink:

Sa pėr muslimanėt,.. ketyre magjive nuk i besohet. Ata qė kėrkojn shėrim, i mjafton besimi nė Zot duke e lexuar kur'anin famėlart dhe nė kėt menyr e shėrojn vetėn ! Vėrtet, Kurani ėshtė i veēantė nė shumė specifika; dispozitat qė i pėrmban janė valide deri nė Ditėn e Kiametit, ėshtė mrekulli nė pėrmbajtje dhe nė stilin qė ėshtė shkruar, leximi i tij ėshtė adhurim nė vete... etj. Ndėr kėto specifika ėshtė edhe ajo se ėshtė shėrues pėr njerėzit, gjegjėsisht pėr besimtarėt. Allahu i Lartėsuar thotė:"Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt." [ Isra, 72 ]

N'qoft se ke pytje ma t'menqura, je gjithmon i mirserardhur, me kushtė qe edhe kritikat te jen "konstruktive" e jo Ofenduse siq ben ti !

E sa pėr pytjen qė ma ke bėr ne reputacion, po te pergjigjem qė lepuri i ka 4 kėmb e jo 5 siq pretendon ti apo sekti ne te cilen gjindesh !

Zero Cool
05-07-07, 13:49
Pse u falenderove, koke konsumator i hoxhes a?
Edhe rri shlire, se nuk i bona hoxhes konkurent, jo.

Hej, ate dite nuk pata kohe ta komentoj ate anoncin qe e sjella. E sonte po.. :wink:
Pra po ia nisi me disa pyetje per ty, qe u falenderove per anoncin, he i lumi hoxha per furnizuesin e vet.

Pra, nese nje hoxhe thot se Kurani koka liber, nga i cili mund te nxjerren mesime kunder semundjeve rreth shtatezenavadhe rreth magjise te zeze.. A mundem une ta quaj Kuranin liber me karakter gjinekolog dhe sharlatan? Kam edhe pyetje tjera, ama ta shoh a je ne forme per bisede..

Se si do ta quan ti kuranin eshte pune e jote por deshta te them qe me kete liber (kuran) ndalohen te gjitha llojet e magjive, qe dmth te gjithe ata "hoxhallare" qe shkruajn "letra" (hajmali) jane sharllatan dhe nuk jane perfilles te mirefillet te kuranit .




ZC

arton bala
05-07-07, 14:40
Es-Selamu Alejkum "shoku Balush", :smile:

Hej qelloja, cka po me vjen me rende: pershendetja arabe, apo titullimi "balushe"? E para!!:redface:

n'qoft se ke nevoj pėr naj hajmali,.. tregom !? Ta shkruj njo edhe ta ngjes n'lul t'ballit, ndoshta t'bon hajr ! :wink:

Jo flm, une per nevojat e mia, preferoj cleanex (jo hajmalija).

Sa pėr muslimanėt,.. ketyre magjive nuk i besohet. Ata qė kėrkojn shėrim, i mjafton besimi nė Zot duke e lexuar kur'anin famėlart dhe nė kėt menyr e shėrojn vetėn ! Vėrtet, Kurani ėshtė i veēantė nė shumė specifika; dispozitat qė i pėrmban janė valide deri nė Ditėn e Kiametit, ėshtė mrekulli nė pėrmbajtje dhe nė stilin qė ėshtė shkruar, leximi i tij ėshtė adhurim nė vete... etj. Ndėr kėto specifika ėshtė edhe ajo se ėshtė shėrues pėr njerėzit, gjegjėsisht pėr besimtarėt. Allahu i Lartėsuar thotė:"Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt." [ Isra, 72 ]

Dmth mendimi yt eshte, se ai hoxhe qe thote se sheron semundje rreth magjise se zeze me ane te kuranit, ai genjen. A te kuptova drejt? Si qendon me ate qe thote se sheron semundje rreth shtatzenise?


N'qoft se ke pytje ma t'menqura, je gjithmon i mirserardhur, me kushtė qe edhe kritikat te jen "konstruktive" e jo Ofenduse siq ben ti !

Ofenduese eshte t“i titullosh biseduesit si ti. E jo te bisedosh me sarkazem ne lidhje me religjionin. Une jam i kesaj natyre, nuk mendoj ndryshe per asnje klerik te kaluar apo aktual apo librat e tyre. I trajtoj si njerez/libra te zakonshem/me. Bej pyetje ne lidhje me ta dhe veprat e tyre, sikur per njerezit qe i takoj ne rruge. Si i tille kam qejf me dale para Zotit nje dite. E pse para teje jo?


E sa pėr pytjen qė ma ke bėr ne reputacion, po te pergjigjem qė lepuri i ka 4 kėmb e jo 5 siq pretendon ti apo sekti ne te cilen gjindesh !

Nese pret qe te shkruaj une ty diku, pa u identifiku, edhe pa e shkru edhe publikisht, ki mi pa veten nje dite ne "ahiret" ka pin kafe me Muahmedin, tuj prite.

arton bala
05-07-07, 14:45
Es-Selamu Alejkum "shoku Balush", :smile:

n'qoft se ke nevoj pėr naj hajmali,.. tregom !? Ta shkruj njo edhe ta ngjes n'lul t'ballit, ndoshta t'bon hajr ! :wink:

Sa pėr muslimanėt,.. ketyre magjive nuk i besohet. Ata qė kėrkojn shėrim, i mjafton besimi nė Zot duke e lexuar kur'anin famėlart dhe nė kėt menyr e shėrojn vetėn ! Vėrtet, Kurani ėshtė i veēantė nė shumė specifika; dispozitat qė i pėrmban janė valide deri nė Ditėn e Kiametit, ėshtė mrekulli nė pėrmbajtje dhe nė stilin qė ėshtė shkruar, leximi i tij ėshtė adhurim nė vete... etj. Ndėr kėto specifika ėshtė edhe ajo se ėshtė shėrues pėr njerėzit, gjegjėsisht pėr besimtarėt. Allahu i Lartėsuar thotė:"Ne tė shpallim Kuranin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt." [ Isra, 72 ]

N'qoft se ke pytje ma t'menqura, je gjithmon i mirserardhur, me kushtė qe edhe kritikat te jen "konstruktive" e jo Ofenduse siq ben ti !

E sa pėr pytjen qė ma ke bėr ne reputacion, po te pergjigjem qė lepuri i ka 4 kėmb e jo 5 siq pretendon ti apo sekti ne te cilen gjindesh !

Edhe dicka harrova: te gjithe anetaret e sekteve, ne te cilat une gjindem, te ligat t“i marrshin. :eek:

Preshevar
05-07-07, 15:24
Hej qelloja, cka po me vjen me rende: pershendetja arabe, apo titullimi "balushe"? E para!!

Kėtu je tek rubrika e Muslimaneve, prandaj te pėrshėndes siq i ka hije nje muslimani.. pra me "PAQE".. gjė qe te pengon ty ! ;)






Jo flm, une per nevojat e mia, preferoj cleanex (jo hajmalija)..


..... fjal t'kota,... :rolleyes:

Dmth mendimi yt eshte, se ai hoxhe qe thote se sheron semundje rreth magjise se zeze me ane te kuranit, ai genjen. A te kuptova drejt? Si qendon me ate qe thote se sheron semundje rreth shtatzenise?

Duhet tė bėjmė njė vėrejtje ku, pėr fat tė keq, shumė nga njerėzit tė vetėquajtur "hoxhallarė" pretendojnė se e bėjnė kėtė, por ata nė realitet nuk kanė lidhje me shėrimin e lejuar "Errukje sherije" (Kėshtu quhet forma e lejuar e shėrimit nga Kurani dhe suneti. Fjala "rukje" do tė thotė "mbrojtje"), por esencė e veprimeve tė tyre janė vetė magjitė dhe bashkėpunimet me shejtanėt.
Nuk do tė zgjerohem mė shumė nė kėtė, por e bėra kėtė vėrejtje duke e parė se si njerėzit nga injoranca janė dhėnė pas kėtyre njerėzve. Pėr kėtė ka nevojė njė qasje mė e saktė dhe njė sqarim mė i detajizuar, pėr tė cilin shpresojmė se dikush nga hoxhallarėt qė merren me kėtė fushė do tė punojė nė nxjerrjen e njė shkrimi qė do t'i njoftojė muslimanėt e zakonshėm rreth formės sė saktė tė saj dhe tėrheqjes sė vėrejtjes rreth formave tė ndaluara qė praktikojnė disa.


Ofenduese eshte t“i titullosh biseduesit si ti. E jo te bisedosh me sarkazem ne lidhje me religjionin. Une jam i kesaj natyre, nuk mendoj ndryshe per asnje klerik te kaluar apo aktual apo librat e tyre. I trajtoj si njerez/libra te zakonshem/me. Bej pyetje ne lidhje me ta dhe veprat e tyre, sikur per njerezit qe i takoj ne rruge. Si i tille kam qejf me dale para Zotit nje dite. E pse para teje jo?


Arton, me duket se po persėris por t'kam thėn,. pse me ofendon mua, 5 pare si jap,.. por t'ma ofendojshė Zotin timė i cili eshte edhe i yti, Profetin, tė dėrguarin e Allahut, po e ofendon tėr njėrzimin, nė fakt edhe mua ! Respekti, meritohet.




Nese pret qe te shkruaj une ty diku, pa u identifiku, edhe pa e shkru edhe publikisht, ki mi pa veten nje dite ne "ahiret" ka pin kafe me Muahmedin, tuj prite


S'ke pas nevoj tė identifikohesh... :wink:


Edhe dicka harrova: te gjithe anetaret e sekteve, ne te cilat une gjindem, te ligat t“i marrshin. :eek:


Aminė ! :wink:

Shqiptare
05-07-07, 17:17
Se si do ta quan ti kuranin eshte pune e jote por deshta te them qe me kete liber (kuran) ndalohen te gjitha llojet e magjive, qe dmth te gjithe ata "hoxhallare" qe shkruajn "letra" (hajmali) jane sharllatan dhe nuk jane perfilles te mirefillet te kuranit .




ZC




Patjeter te shprehi nje falenderim per ty me kete rast. Njerezit shpesh shpejtojne dhe pa i ditur mire gjerat, sidomos pa e ditur mire thelbin e nje gjeje,me kete rast te Kur'anit dhe japin komentime e mendime nga me te ndryshmet, qe kushedi a kane baze apo jo, por qe qellimi i ketyre njerezve dihet mire se cili eshte :wink:

Pershendetje ZC!

arton bala
06-07-07, 02:12
Kėtu je tek rubrika e Muslimaneve, prandaj te pėrshėndes siq i ka hije nje muslimani.. pra me "PAQE".. gjė qe te pengon ty ! ;)
Po a? E ortodokest e katoliket qysh mu pershendet, simbas teje? Rusisht/greqisht e aramenisht a?

Po habitesh, apo po flet per Presheven, por ka shqiptare muslimane, qe kur ta ndiejne fjalen selam, sikur "nazdrovlje" iu duket..

..... fjal t'kota,... :rolleyes:

Deshta te tregoj, se cfar perdorimi njoh une per hajmali.

E tash po behet biseda me interesante. Pra te pyeta cka mendon per nje hoxhe, i cili thote se me ane te kuranit mund te sheroj semundje shtatezenash apo ato qe vijne nga magjia e zeze. Te pyeta, a e njeh si genjeshtar? Ti u pergjegje:

Duhet tė bėjmė njė vėrejtje ku, pėr fat tė keq, shumė nga njerėzit tė vetėquajtur "hoxhallarė" pretendojnė se e bėjnė kėtė, por ata nė realitet nuk kanė lidhje me shėrimin e lejuar "Errukje sherije" (Kėshtu quhet forma e lejuar e shėrimit nga Kurani dhe suneti. Fjala "rukje" do tė thotė "mbrojtje"), por esencė e veprimeve tė tyre janė vetė magjitė dhe bashkėpunimet me shejtanėt.

Dmth ti ia njeh vetit te drejten te hudhesh poshte mesime apo predikime qe vijne nga nje hoxhe. Mire. A e din ti se ky hoxhe mund te kete nje numer te madhe te njerezve, te cilet shkojne ne xhamine e tij, pra te cilet besojne ne te. Pergjigju thjeshte ne pyetje..

Arton, me duket se po persėris por t'kam thėn,. pse me ofendon mua, 5 pare si jap,.. por t'ma ofendojshė Zotin timė i cili eshte edhe i yti, Profetin, tė dėrguarin e Allahut, po e ofendon tėr njėrzimin, nė fakt edhe mua ! Respekti, meritohet.

Jo vetem nese mbetem pa respektin tend, por nese mbetem edhe pa asnje respekt ne bote, une Islamin me krejt forcen mendore kam mi kundershtu. Here me vica, here me seriozitet. Here Muhon, here koleget e tij. Sic thash edhe me heret, i kejas natyre jam une. As nuk kam interes mu njofte si i tjeter. Leja Allahut tend te mirret me mua, a nuk po ke besim ne te a? :eek:

S'ke pas nevoj tė identifikohesh... :wink:

Ok, une te thash se per negativisht, komunikoj me te gjthe vetem ne publik. Ti prap se prap po mendon qe une te kam shkru. Keshtu qe e detyrove Artonin t“i bashkangjitet atij "reputacioni" qe e ke marre. Edhe publiko lirisht tash. Une po e pranoj qe e kam shkru..

Aminė ! :wink:
Deshta te tregoj se sa kam simpati une per sekta e nensekta. Si per Allahun sic na eshte mesuar prej arabeve, as per to kepa nuk me keset.
Urimin qe ta bona ty, po e zgjas tash ne te gjithe familjaret e tu.



Pergjigju ne pyetje!!!

Preshevar
06-07-07, 14:44
Po a? E ortodokest e katoliket qysh mu pershendet, simbas teje? Rusisht/greqisht e aramenisht a?

Me Selam ! "Selam Alejkum" !

Po habitesh, apo po flet per Presheven, por ka shqiptare muslimane, qe kur ta ndiejne fjalen selam, sikur "nazdrovlje" iu duket..

Po flas pėr vete, fakt qė edhe ata jan Shqiptar, dhe flasin Shqip ! E sa pėr fjalen tonde qe e perdor i biri shkines,.. un se di as qka don te thot. Si duket,. ti duhesh te jesh n'dijoni per te.




Deshta te tregoj, se cfar perdorimi njoh une per hajmali.

Nuk t'kam vet, bile as nuk me ka interesu se me qka hahėsh ti !


E tash po behet biseda me interesante. Pra te pyeta cka mendon per nje hoxhe, i cili thote se me ane te kuranit mund te sheroj semundje shtatezenash apo ato qe vijne nga magjia e zeze. Te pyeta, a e njeh si genjeshtar? Ti u pergjegje:

Po ashtu u pėrgjigja edhe nuk ndryshoj mendimin !




Dmth ti ia njeh vetit te drejten te hudhesh poshte mesime apo predikime qe vijne nga nje hoxhe. Mire. A e din ti se ky hoxhe mund te kete nje numer te madhe te njerezve, te cilet shkojne ne xhamine e tij, pra te cilet besojne ne te. Pergjigju thjeshte ne pyetje..

Balo, Tė thashė, qe ata jan tė vetquajtur "hoxhollarė". Ti n'paq besim ne ta,.. urdhno bre shko konsultohu per shtatzani qka pom tregon mue ?!
Un nuk e thash pa dije,.. ato fjal qe mi citove i kan then edhe hoxhallarėt qė kan kry shkollė ne vendet ku vet buron Islami !



Jo vetem nese mbetem pa respektin tend, por nese mbetem edhe pa asnje respekt ne bote, une Islamin me krejt forcen mendore kam mi kundershtu. Here me vica, here me seriozitet. Here Muhon, here koleget e tij. Sic thash edhe me heret, i kejas natyre jam une. As nuk kam interes mu njofte si i tjeter. Leja Allahut tend te mirret me mua, a nuk po ke besim ne te a? :eek:


E pra mir de,... ti paske kohė per te humb ! Veq qat here kur t'arrish ta kundėrshtojsh Islamin,.. me trego, kisha pas deshir me festu e me t'urue !!! Se deri me tash, veq qka ke harxhit shkronja palidhje, e ke ul veten nen nivelin e Sheshelit apo Milloshit (cilin ta doje zemra ma shum).
Bile n'kėt drejtim un t'enkurajoj, Veq vazhdo... me koh e kupton, por sa ke koh ? Zoti e dinė ;)



Ok, une te thash se per negativisht, komunikoj me te gjthe vetem ne publik. Ti prap se prap po mendon qe une te kam shkru. Keshtu qe e detyrove Artonin t“i bashkangjitet atij "reputacioni" qe e ke marre. Edhe publiko lirisht tash. Une po e pranoj qe e kam shkru..

Hej... spo m'intereson per maxhupllakin qe e shet neper forum... ben qka te duash ! je i lirė nuk je pengė ! ????



Deshta te tregoj se sa kam simpati une per sekta e nensekta. Si per Allahun sic na eshte mesuar prej arabeve, as per to kepa nuk me keset.
Urimin qe ta bona ty, po e zgjas tash ne te gjithe familjaret e tu.



Okey shum mir !

ps::: Hasan !, E pash komentin tėnd,. por desha t'ja maroj qefin Adminit e t'ju pėrgjigjem Artonoviqit !

Selam Alejkum ! :smile:

Pergjigju ne pyetje!!![/quote]

arton bala
10-07-07, 23:15
Me Selam ! "Selam Alejkum" !
Ani se po presim, ndoshta ka ndokush deshire t“i ndaj bacilet e tua.
Po flas pėr vete, fakt qė edhe ata jan Shqiptar, dhe flasin Shqip ! E sa pėr fjalen tonde qe e perdor i biri shkines,.. un se di as qka don te thot. Si duket,. ti duhesh te jesh n'dijoni per te.
S“e din cka don te thote? Te tregoj une: "Nazdrovlje" eshte rusisht, dhe do te thote "gezuar". Pra teoria ime eshte se eshte absolutisht e njejta gje a i thote shqiptari shqiptarit "nazdrovlje" apo "selam alejkum" ("paqja qofte me ty"). Nese njeh ndonje dallim, po te pres..
Balo, Tė thashė, qe ata jan tė vetquajtur "hoxhollarė". Ti n'paq besim ne ta,.. urdhno bre shko konsultohu per shtatzani qka pom tregon mue ?!
Un nuk e thash pa dije,.. ato fjal qe mi citove i kan then edhe hoxhallarėt qė kan kry shkollė ne vendet ku vet buron Islami !
Ahahahaa mua kepa nuk po me kerset as per Allahun, e lere me per ndonje hoxhe. Shume logjike kjo.. Por nejse, pa organe perkatese nuk verehet as kjo.
Ngo tash. Po e shoh qe nuk deshiron apo nuk mundesh te pergjigjesh ne pyetjen qe ta bera. Pra pyetja per ty ishte: a e din qe ne xhamine e ketij hoxhes, per te cilin po flasim, pra i cili e ka lansu anoncin qe e ceka me larte, shkojne shume besimtare? Ndoshta me mijera muslimane besojne se ai hoxhe vertete mund t“u ndihmoj ne lidhje me semundje rreth shatzenise dhe magjise se zeze me ane te Kuranit. Perndryshe nuk do te ishte publikuar nje oferte per sherim te keso semundjeve ne nje gazete (shqiptare). Pra ti (tani) e din qe ky hoxhe ka ndoshta nje numer poaq te madh te besimtareve te tij, sa edhe ai hoxha, tek i cili i ben ti sherbimet tua fetare. Perkunder kesaj ti prap se prap i jep vetit te drejte te hudhesh poshte predikimet apo praktikat e ketij hoxhe, i cili poashtu si hoxhet tjere me Kuran ne dore ofrojne sherbime fetare. E ketu deshta te te shpiej une ty. A po e veren se as ti s“je ndyshe si une? Ti e refuzon nje hoxhe, per shkak se ke pervojen tende jetesore e arsimore, e cila nuk ta pranon nje predikim qe e ben ai hoxhe. Te njejten e bej edhe une, vec se ne nje permase me te madhe: Une predikimet e asnje hoxhe nuk i shoh si te pershtatshme me bindjet e mia politike, etike, sociale e filozofike. Pra as predikimet e atij hoxhes tend. Sikur ti qe i jep vetit te drejten te refuzosh nje hoxhe, duhet te pranosh te drejtene tjereve te refuzojne hoxhen tend, apo edhe religjionin tend ne teresi. Pra ne te ardhmen mbaj shputat qehte e mos u terb kur te lexosh shkrime nga une. Sikur une qe po ta jap te drejten te refuzosh te gjitha ato institucione apo figura historike apo aktuale, te cilat une i cmoj.

E pra mir de,... ti paske kohė per te humb ! Veq qat here kur t'arrish ta kundėrshtojsh Islamin,.. me trego, kisha pas deshir me festu e me t'urue !!! Se deri me tash, veq qka ke harxhit shkronja palidhje, e ke ul veten nen nivelin e Sheshelit apo Milloshit (cilin ta doje zemra ma shum).
Bile n'kėt drejtim un t'enkurajoj, Veq vazhdo... me koh e kupton, por sa ke koh ? Zoti e dinė ;)

Me duket se ke veshtiresi me semantiken e fjales "kundershtim". Se perndryshe kundershtimet e mia ndaj Islamit do i ke perceptuar qe ne shkrimet e para ne kete teme.

Okey shum mir !

E lumja Shqipja per ty!!

ps::: Hasan !, E pash komentin tėnd,. por desha t'ja maroj qefin Adminit e t'ju pėrgjigjem Artonoviqit !

Ups, me kete shprehje po ma kujton kete "reputacion" anonim:


Kryqėzata/Jihadi i... (http://www.dardania.de/vb/upload/showthread.php?p=1063479#post1063479)
01-07-07 13:09
Arton BaloViq... mos u turpero n'qoft se je i krishter.. se paku shpetoje fytyren tende t'Serbit Ø!


Me siguri eshte rastesi qe si ti, ashtu edhe gjonturku anonim me titullon njejte..

Preshevar
11-07-07, 12:58
Princi planifikon tė ndėrtojė njė metropol prej 300 miliardė dollarėsh
Princi Fahd bin Sultan, kėtė vit do tė nis ndėrtimin e asaj qė ka pėr qėllim tė jetė si njė vitrinė ekspozuese e Arabisė sė Re Saudite.
09.07.2007 13:01

http://mesazhi.com/images/news/812.jpg

Nga: A. Craig Copetas

Qershor 2007

Nė Mbretėrinė e Arabisė Saudite era e ndryshimeve ndihet nė ajėr.
Guvernatori Regjional i Tebukut Princi Fahd bin Sultan, kėtė vit do tė nis ndėrtimin e asaj qė ka pėr qėllim tė jetė si njė vitrinė ekspozuese e Arabisė sė Re Saudite: Tė njė metropolisi multikulturor qė do tė kushtojė 300 miliardė dollarė dhe do ti joshė 700,000 banorė nga e tėrė bota.
Ndėrtimi i kėtij dhe tė pesė megaqyteteve tjera ėshtė paraparė tė finalizohen nga vitet 2020 dhe do tė financohen nga burime tė ardhurash nga petroli. Pesė familjet e mėdha nė Lindjen e Mesme posedojnė rreth 60 pėrqind tė naftės botėrore, dhe Shtėpia e Saudėve kontrollon mė tepėr se njė tė tretėn e kėsaj sasie, bazuar nė Robert Baerin, ish oficerin e CIA nė Lindjen e Mesme.
Njėri prej kėshilltarėve tė princit ėshtė 30 vjeēari Fahd al- Rasheed, guvernator i qyteteve ekonomike nė Autoritetin Gjeneral tė Investimeve tė Arabisė Saudite me bazė nė Riad, organizatė qė qėndron prapa projektit tė ri tė Tebukut dhe tė pesė qyteteve tjera.
"Ka shumė kritika kundėr nesh" thotė al-Rasheed, i ulur pranė tij nė aeroplanin privat nė rrugė pėr tu takuar me princin Fahd ėshtė magnati i ndėrtimeve dhe arkitekti i Tebukut tė Ri, Bahaa Hariri, djali i kryeministrit tė vrarė tė Libanit, Refik Hariri.
"Ata janė xhelozė ndaj suksesit tonė" thotė al-Rasheed, i cili ka magjistruar nė Administrim tė Biznesit nė Universitetin e Standfordit. " Spjegimi i planit tė Tebukut tė Ri ėshtė pak kompleks. Aspekti kryesor i kritikave ėshtė prurja e njerėzve tė cilėt do tė kuptonin shpirtin tonė dhe kulturėn tonė duke jetuar dhe punuar nė qytetin e ri."
Sipas planit tė Haririt furnizimi i energjisė tė kėtij megaqyteti nė Detin e Kuq do tė bėhet pėrmes energjisė solare dhe turbinave tė erės. Do tė pėrmbajė fusha golfi dhe klube jahtash, barabar me zona banimi dhe villa pushimi. Karburanti i lirė Saudit do ti furnizojė parqet industriale qė do tė shtrihen nė shkretėtirėn vėshtirė tė kultivuar deri tani.
" Do tė organizohen kushtet mė tė larta tė jetės dhe tė punės." thotė Hariri " Interesi i ardhjes sė kompanive tė huaja kėtu do tė jetė qasja ndaj naftės sė lirė saudite dhe me kėtė ata do ta kursejnė 50 pėrqind tė shpenzimeve tė tyre."

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601088&sid=a6zWE3eTKU4w&refer=home (http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601088&sid=a6zWE3eTKU4w&refer=home)

Pėrktheu me shkurtime: Kadėr Vogėl


_____________________________


Selam Alejkum We Rahmetullah We Bereketuhu Artono.. :tongue: (mos bluj shum)

Preshevar
11-07-07, 13:01
Olimpiada, nxėnėsit e Medresesė sė Shkodrės kampion me 10 ēmime
Nxėnėsit e Medresesė sė Shkodrės, kanė qenė fituese tė 10 ēmimeve nė konkursin kombėtar tė zhvilluar gjatė vitit shkollor 2006-2007
10.07.2007 09:08

http://mesazhi.com/images/news/815.jpg


Nxėnėsit e Medresesė sė Shkodrės, kanė qenė fituese tė 10 ēmimeve nė konkursin kombėtar tė zhvilluar gjatė vitit shkollor 2006-2007, ndėrkohė qė gjatė sė njėjtės periudhė, shkolla ka shėnuar rezultate tė shkėlqyera. Kėshtu u shpreh nė njė ceremoni tė organizuar tė enjten (05.07.07) , nė pėrfundim tė kėtij viti mėsimor, Astrit Dervishi, drejtor i shkollės sė mesme tė pėrgjithshme jopublike "Haxhi Sheh Shamia", dega e vajzave.

Nė ceremoninė e organizuar me kėtė rast, ishin tė pranishėm dhe pėrfaqėsues nga Drejtoria Rajonale e Arsimit nė Shkodėr, pushtetit lokal, pėrfaqėsues tė shoqatės "Istanbul", qė mbėshtet financiarisht kėtė shkollė dhe Ambasada Turke nė Tiranė. Dervishi evidentoi nė fjalėn e tij, se nė konkursin e shtatė kombėtar tė lėndėve shkencore dhe fetare, pėr vitin shkollor 2006-2007, nxėnėset e kėsaj shkolle kanė fituar 10 ēmime, ndėr 28 tė tilla.

Ai pėrmendi nxėnėsen e vitit tė parė, Anila Zyberi, si fituese tė vendit tė parė nė konkursin kombėtar tė Matematikės dhe Kimisė, nxėnėsen e vitit tė katėrt, Gledis Shaba, fituese e vendit tė parė nė provimin e Matematikės, nxėnėsen Ifaket Dani, fituese e vendit tė dytė nė konkursin e Fizikės, etj. "Shkolla e mesme e pėrgjithshme "Haxhi Sheh Shamia", e ēelur 15 vite mė parė, gėzon statusin parauniversitar dhe ka krijuar fizionominė e plotė si njė shkollė 9-vjeēare dhe e mesme nė qytet dhe mė gjerė. Nė tė japin mėsim ish-medresistė dhe pjesa mė e madhe e tyre, janė sot teologė, ekonomistė, informaticienė, mjekė, etj.",- vijoi drejtori, Dervishi. Nė kėtė ceremoni folėn dhe drejtues tė pushtetit lokal dhe Drejtorisė Arsimore, tė cilėt pėrgėzuan punėn e mirė tė stafit mėsimdhėnės nė kėtė shkollė .

Burimi: shekulli.com

SoKoLi-i-Maleve
28-07-07, 03:41
Ne Rihapjen e Xhamis se Kuqe ne Islamabad ket te premte mbas disa kohe qe ishte jasht funksionimi,fetaret fanatik e pershendeten rihapjen me sulm vetevrases qe shkaktoj humbjen e jetes te ma se 13 personave dhe te ma se 50 te lenduar.Te ben me mendua se ne se besojn keta njerz?A keshtu mesohen nga ligjeruesit e sektave.lexoni artikullin:http://news.google.com/news/url?sa=t&ct=us/1-1-1&fp=46aa3d63153052cc&ei=SqmqRsLzCpK2pwKZvPW4Bg&url=http%3A//news.independent.co.uk/world/asia/article2811642.ece&cid=1118597137

eurostar
28-07-07, 13:22
Prifti i ēan kokėn me levė fqinjit

Kishin mosmarrėveshje pėr paratė e rrugės sė saposhtruar tė lagjes

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=23467


75-vjeēari Thoma Hajdhi nga Lukova ka qenė shumė pranė "bekimit"
tė fundit tė priftit, pas goditjes qė ka marrė nė kokė paraditen e
djeshme nė qendėr tė fshatit. Ai ėshtė paraqitur nė Komisariatin e
Sarandės me fytyrėn dhe kėmishėn tė mbuluar nga gjaku dhe me njė tė
ēarė tė madhe nė ēaēkė tė kokės, tė shkaktuar nga goditja me mjete
tė forta.

Aleks Menaj, oficer i policisė gjyqėsore nė Komisariatin e Policisė
sė Sarandės ka qenė personi zyrtar qė ka marrė denoncimin e tė
dėmtuarit. Menaj ka vendosur kryerjen e ekspertimit mjekoligjor,
para procedimit me autorin e veprės penale tė goditjes me sende tė
forta qė, sipas 75-vjeēarit, ka qenė njė levė metalike, me tė cilėn
ėshtė gjuajtur.

Nga ky ekspertim ka rezultuar se plaga nė kokėn e 75-vjeēarit ėshtė
shkaktuar nga njė mjet i fortė dhe ka njė gjatėsi prej 8
centimetrash. Plaku nuk ka pėsuar frakturė nė kafkė dhe pėr kėtė
arsye, dėmtimi i tij ėshtė konsideruar plagosje e lehtė. Duke
arritur nė kėtė pėrfundim, Policia e Sarandės ka vlerėsuar se nuk ka
qenė e nevojshme tė shoqėrohet apo ndalohet prifti i akuzuar.

Ngjarja ndodhi pas meshės sė Shėnepremtes, qė prifti i Lukovės,
Aleksandėr Mėhilli, ka dhėnė dje pėr besimtarėt nė kishėn e Lukovės.

Thoma Hajdhi, banor i vjetėr i Lukovės dhe bashkėfshatar me uratėn,
tregon se ishte nė sheshin e fshatit, kur prifti kaloi aty pranė
duke ngarė me shpejtėsi "Jeep"-in e tij dhe duke e mbuluar vendin me
shtėllunga pluhuri, ēka i ka revoltuar tė gjithė. Pas pak prifti
ėshtė kthyer sėrish, duke demonstruar tė njėjtėn gjė. "Unė e kuptova
qė e kishte me mua, ngaqė njė ditė mė parė i kisha pėrsėritur
kėrkesėn pėr tė mė dhėnė paratė e papaguara pėr shtrimin e rrugės qė
e ēon te shtėpia e tij, ngjitur me hotelin tim", tregon Thoma
Hajdhi.

I moshuari thotė se e ka kėshilluar priftin tė ecė ngadalė e tė mos
ngrejė pluhur. Por pėrgjigjja e njeriut tė Perėndisė nuk ka qenė me
fjalė. Ai ka shkuar nė njė kthinė punėtorėsh, ka rrėmbyer qė andej
njė levė dhe ka qėlluar me tė nė kokė tė moshuarin. "Isha i fortė qė
u mbajta. Mė mbuloi gjaku dhe kjo do ishte dita e fundit e jetės
sime, po tė mos mė tėrhiqte nipi, djali i djalit, nga goditja e
dytė", tregon Thoma Hajdhi.

Duke hequr kapelėn me njolla tė kuqe gjaku, ai tregon plagėn qė ka
marrė nga prifti i fshatit. "Ma ka bėrė kokėn paēa", thotė ai, duke
e quajtur kėtė, "vepėr tė njė njeriu tė pashpirt, qė nuk duhej ta
bėnte edhe sikur tė t`i kishin rėnė mė qafė"

"Me sa duket, nuk kanė ē`i duhen mė tė gjallėt uratės, qofshin edhe
besimtarė tė Zotit e tė meshave tė tij, - thotė i dėmtuari - pasi ai
dhe gruaja e tij, Lida, kanė tani njė firmė funeralesh dhe fitojnė
mė shumė nga varrimet sesa nga bekimet".

SoKoLi-i-Maleve
29-07-07, 19:23
http://news.google.com/news/url?sa=t&ct=us/5-0&fp=46ac96cafb16db57&ei=2M2sRoSrOaKuoAKI1c22Bg&url=http%3A//timesofindia.indiatimes.com/Benazir_Bhutto_warns_of_Islamist_revolt_in_Pakista n/articleshow/2242457.cms&cid=1118542693

Preshevar
29-07-07, 22:34
Pėrhapja e Islamit nė Evropė e kėrcėnon identitetin Evropian


Nė deklaratėn e Vatikanit ėshtė pohuar se pėrhapja e shpejtė e vlerave tė fesė Islame e kėrcėnon identitetin e Evropės.
27.07.2007 09:50


http://mesazhi.com/images/news/1006.jpg




















Nė intervistėn e dhėnė nė njėrėn prej revistave gjermane drejtori i shkrimeve tė papės, Georg Gainswein, ka potencuar se ėshtė duke u rrezikuar identiteti i kontinentit Evropian dhe "nuk mund ta mohojmė kėtė realitet pėr iniciativat pėr pėrhapjen e fasė Islame nė Evropė".

Preshevar
29-07-07, 22:37
Rritet numri i xhamive nė Evropė






Gazeta amerikane ''Krischen Sajens Monitor'' nė numrin mė tė ri shkruan se ndėrtimi i njė numri tė madh tė xhamive nė Evropė dėshmon pėr rritjen e islamit nė kontinentin e vjetėr.
http://islamgjakova.net/Lajmet/korrik_07/Rritet_numri_i_xhamive_ne_Evrope_clip_image002.jpg (http://www.pbase.com/minz/germany&page=4)



Xhamia nė Bonn-Germani




"Rritja e islamit nė Evropė nė krahasim me dhjetė vitet e kaluara ėshtė jashtėzakonisht e shpejtė", thuhet nė kėtė gazetė, dhe shton se "rritja e islamit nė kėtė kontinent ruan harmoninė dhe solidaritetin e madh mes muslimanėve".
Sipas Arkivit Qendror Islamik nė Gjermani thuhet se nė kėtė vend janė ndėrtuar 159 xhami dhe se 184 tjera janė duke u ndėrtuar.
Para disa viteve nė Gjermani ekzistonin vetėm disa dhjetėra xhami.

Shqiptare
07-08-07, 14:32
http://www.islamgjakova.net/Lajmet/gusht_07/Xhamia_historike_po_ktyhehet_ne_kishe_clip_image00 1.jpg

Njoftohet se Xhamia historike Muradije nė Rodos e cili ka ngelur qė nga periudha e Osmanėve, do tė kthehet nė kishė.

Njoftohet se po punohet qė Xhamia historike Muradije nė Rodos e cila ka ngelur nga periudha Osmane, tė kthehet nė kishė duke u restauruar me fondet e BE-sė.

Ėshtė lajmėruar se Xhamia Muradije e cila gjendet nė pikėn ku bashkohen rrugėt Mela Paulou dhe Riga Fereou nė zonėn Rodini nė ishullin Rodos ka filluar tė kthehet nė kishė me qėllim pėr tė shėrbyer si kishė me emrin "Shtėpia e Qipros".

Sipas njoftimeve thuhet se Xhamia Muradije nė Rodos ishte e xhematit Mysliman Turk dhe se nė fillim tė vitit 1970 i ėshtė lėnė Kryeipeshkvisė sė Rodosit nga drejtuesit e xhematit tė cilėn ishin vėnė nė detyrė nga administrata Xhunta e asaj kohe. Mė vonė u bė e qartė se kryeipėshkėvia po fillon ta kthejė nė kishė.

Buxheti Ėshtė nga Fondet e BE-sė

Po ashtu ėshtė njoftuar se financimi i punimeve tė restaurimit tė xhamisė qė duan ta kthejnė nė kishė, sigurohet me fondet e Bashkimit Europian. Njoftohet se me njė buxhet prej 400.000 eurosh nga fondet e Bashkimit Europian nė lidhje me projektin nė fjalė, janė shkatėrruar kubbet dhe janė ndėrruar dritaret e xhamisė.

Po ashtu janė shkatėrruar varret turke qė janė nė oborr tė xhamisė, gurėt e varreve janė shkulur nga vendi dhe se i ėshtė ndėrtuar njė ēati e re e cila i pėrket arkitekturės Japoneze. Kjo ndėrhyrje e parisė sė kishės dhe e autoriteteve Greke, nė vend tė njė mentaliteti qė pėrfshin vėllazėrinė e popujve qė u pėrkasin feve tė ndryshme dhe respektin reciprok ndaj elementeve fetare, u ėshtė drejtuar zhdukjes sė vlerave tė Myslimanėve dhe kjo ėshtė vlerėsuar si njė shkelje ndaj lirisė fetare.

Veēanėrisht, pėrdorimi i fondeve tė Bashkimit Europian pėr projektin nė fjalė, bie nė sy si njė dimension tjetėr interesant i kėsaj ēėshtjeje.

Gjithashtu pėrdorimi i burimeve tė Bashkimit Europian me qėllim pėr tė fshirė nga faqja e dheut kėto vepra dhe pėr tė ngritur vlerat kristiane nė njė kohė kur ėshtė e nevojshme qė fondet e Bashkimit Europian tė pėrdoren pėr mbrojtjen e kėtyre veprave historike dhe kulturore tė cilat janė pasuri kulturore, ėshtė edhe kundėr parimeve dhe principeve tė Bashkimit Europian.

Nė njė kohė kur Turqve nuk u jepet leje pėr tė pėrdorur fondet e Bashkimit Europian, atje jepen fonde pėr shkatėrrimin e xhamisė.

Menjėherė pas njoftimit pėr kėtė ngjarje, kryetari i Federacionit Turk i Trakjas Perėndimore, nė njė fjalim tė tij e dėnoi kėtė projekt. Ai tha se pėrdorimi i fondeve tė Bashkimit Europian pėr tė shembur njė xhami nė njė kohė kur Turqve tė Trakjas Perėndimore nuk u jepet leje pėr ti pėrdorur ata ėshtė diskriminim.

mesazhi.com

Malsori-Makaveli
13-08-07, 13:47
Jeta e Ded Gjo Lulit


Nga Gjoleke Gjonlekaj



E shane, e torturuan, pastaj e vrane dhe me ne fund e
masakruan. Dhe per t'i humbur gjurmet e atij krimi monstruoz e
qiten ne shpelle.

Ky burre shqiptar kishte shkuar atje ne Orosh te Mirdites per
bisedime, edhe pse kishte nje parandjenje se atje do te vritej.
Testamenti i nenshkruar nje dite me pare se te nisej tregon
parandjenjen e tragjedise se tij, pavaresisht se te gjithe e kishin
keshilluar qe te mos shkonte.

Por Dede Gjo' Luli ua kishte dhene fjalen krereve te Mirdites.
Ishte dite fatkeqe e shtatorit kur u vra trimi legjendar i
Shqiperise, Dede Gjo'Luli i Hotit.

Ate dite u shua nga qielli shqiptar nje yll i lirise kombetare. E
vrane ata qe e vrasin kombin shqiptar tash 1300 vjet.

Dede Gjo' Luli lindi ne Traboin te Hotit ne vitin 1840. Ishte bir i
nje prej familjeve me fisnike te Malesise, dere e permendur brez
pas brezi. Hoti ka nje te kaluar te shkelqyeshme. Historianet
thone se ishte nje nder krahinat me te organizuara ne gjithe
Shqiperine ne Mesjete.

Bile Millan Shufllaj, shkruan se organizimi ushtarak i Hotit ka
filluar ne shekullin XIV. Shtepia e Dede Gjo' Lulit, ka qene dere e
pare neper shekuj. Traboini dhe krejt Malesia gjithmone ka
gezuar respekt per kete familje fisnike.

Dede Gjo' Luli u rrit dhe u be burre ne Bardhaj te Hotit ku edhe
sot e kesaj dite ruhen me mire se kudo tjeter traditat me fisnike
te races arberore.

Qysh i ri mori pjese ne lufterat per lirine e tokave shqiptare.
Merrte pjese ne te gjitha kuvendet me rendesi. Ne moshen 21
vjecare u kishte prire djemve te Hotit per te shpetuar Oso Kuken
nga flaka e barotit ne Kulle te Vranines.

Cun Mula dhe Dede Gjo' Luli perfaqesuan Hotin ne Lidhjen
Shqiptare te Prizrenit. Edhe atehere Deda ishte i ri por shume i
pjekur.

Nga pjesemarrja ne luftera dhe ne kuvende shihet mirefilli se
Dede Gjo' Luli ishte atdhetar e trim. Zoti e kishte pajisur me keto
cilesi fisnike. Roberine shekullore otomane dhe coptimin sllav te
tokave shqiptare i kishte plage ne zemer.

I dridhej toka nen kembe, ndersa qielli shqiptar qante per ato
padrejtesi dhe mallkime qe kishin rene mbi dheun e shenjte te
arberit.

Nga ato male te larta shqiptare, me syte e shqiponjes, i shikonte
te gjitha ato tragjedi ne veprim. Marreveshjen turko-sllave per
coptimin e tokave shqiptare Dede Gjo' Luli e kishte kuptuar me
mire se asnje prijes tjeter shqiptar, per faktin se kurre nuk ka
qene aleat i tyre.

Periudha para dhe pas Lidhjes se Prizrenit ishin deshmi per Dede
Gjo' Lulin se kombi shqiptar i roberuar mund te zhdukej nga
faqja e dheut. I kishte kuptuar shume mire intrigat turke dhe
pasionet e cmendura sllave. Ceriku i fundit i shekullit XIX, kishte
qene shume fatkeq, sepse gjate kesaj periudhe gjysma e
Shqiperise se roberuar nga otoman-t kishte rene nen sundimin
sllavo-grek. Tashti si burre i pjekur Dede Gjo' Luli ishte i
vetedijshem se cka po ndodh.

E shihte me syte e tij edhe ate gjysme Shqiperie se po shkon
drejt copetimit dhe humneres. Ne fillim te shekullit te kaluar
sllavo-greket, pastaj edhe italianet, nuk lane gure pa levize per
rrenimin e Shqiperise. Ne ate kohe Dede Gjo'Luli ishte burre i
pjekur dhe me pervoje te madhe ushtarake e politike. Keto i
kishte mesuar ne beteja dhe ne kuvende te medha shqiptare sic
ishte Lidhja Shqiptare e Prizrenit.

Politiken dhe diplomacine nderkombetare i kishte mesuar ne
Shkoder ku kishte kaluar nje pjese te rendesishme te jetes. Atje
ishte njohur me patriotet dhe intelektualet me te shquar
shqiptare te Rilindjes. Asnje kuvend kombetar ne Shkoder nuk
behej pa pjesemarrjen e Dede Gjo'Lulit. Shqiperia dhe Kosova e
kishin kuptuar se ky eshte nje prijes i vertete. Njeri qe nuk ishte
korruptuar nga shperblimet dhe titujt e huaj. Tere jeten e kishte
kaluar ne male te Hotit pa bere asnje kompromis. Mbante lidhje
te ngushta me te gjithe patriotet shqiptare ne Jug e ne Veri, ne
Kosove dhe ne diaspore. Sa here e kishte pare shtepine e tij te
djegur shkrumb e hi, por asnjehere nuk u ligeshtua.

Te gjithe e kishin kuptuar se Turqia ishte para shkaterrimit, e
sidomos fqinjte sllave e greke. Ata enderronin se pas largimit te
Turqise do te gelltitnin te gjitha tokat shqiptare dhe sipas tyre
nuk do te kishte me Shqiperi. Por, keto kurthe mizore ballkanike
Dede Gjo' Luli i kishte kuptuar me mire. Pas shume takimesh dhe
bisedimesh me patriotet shqiptare, ky hero legjendar kishte
vendosur te fillonte luften per pavaresine e Shqiperise. Ne
Shkoder, ne Kosove dhe ne gjithe Shqiperine ishte krijuar bindja
se lufta per pavaresi ishte e domosdoshme. Edhe pse i shtyre ne
moshe trimi legjendar i Malesise kishte bere te gjitha pergatitjet
per nje qendrese te vertete.

"E filloi luften me 24 mars te vitit 1911, e cila brenda me pak se
dy vjetesh i solli Shqiperise pavaresine dhe atdheut ma te
madhen nder", thote nje poet shqiptar.

Me 6 prill te vitit 1911 per here te pare ne Bratile te Hotit valoi
flamuri shqiptar i Gjergj Kastriotit. Valoi pas 500 vjet roberie. E
shpalosi dhe u nguli ne koder te Bratiles, Nike Gjelosh Luli i
familjes se Dede Gjo'Lulit. Por ne ate moment Nike Gjelosh Luli
ra deshmor, me flamur te Kastriotit ne dore.

Ne Deciq filloi nje lufte e vertete qe u perhap ne Shqiperi dhe
Kosove. Tere bota e kuptoi se shqiptaret jane gati te bejne
sakrificen me te madhe per atdhe.

Shtypi evropian dhe boteror shkruante cdo dite per trimerine
dhe vendosmerine e shqiptareve. Politika dhe diplomacia
evropiane mesoi shume nga kjo lufte. Ato dite patriotet
shqiptare pergatiten dhe nenshkruan Memorandumin e Greces
qe eshte dokumenti me i rendesishem per pavaresine e
Shqiperise para Shpalljes se Pavaresise ne Vlore me 28 nentor te
vitit 1912. Te gjitha ketyre veprimeve heroike dhe politike u priu
Dede Gjo' Luli me guximin, ndershmerine dhe largpamesine qe e
karakterizonte ne cdo cast historik.

Per lufterat dhe atdhedashurine e tij kane shkurar me shume se
100 autore shqiptare dhe te huaj. Kane shkruar dhe shkruajne
poetet, historianet dhe shkrimtaret me te mire te kombit
shqiptar.

Vendlindja e tij dhe gjysma e Malesise se Madhe gjendet edhe
sot e kesaj dite nen pushtimin serbo-malazez. Kulla e Dede Gjo'
Lulit eshte shnderruar ne nje germadhe. Atje populli shqiptar po
tretet, po asimilohet, po humb te gjitha virtytet fisnike te races
arberore. Politikat e ndryshme ballkanike po e shnderrojne ne
shqipfoles gjysmen e Malesise. Atje vritet per dite gjuha, kultura
dhe historia shqiptare. Ndoshta po pergatitet edhe nje fatkeqesi
tjeter me e madhe.

Deciqi dhe Bratila jane troje shqiptare qe u lane me gjak per lirine
e Shqiperise. Kete e dijne te gjithe historianet shqiptare. Flamuri
i Kastriotit eshte ngritur per here te pare ne Bratile dhe ne
Deciq; atje eshte lare me gjakun e djemve dhe vajzave me te
dalluara te Malesise, ashtu sic eshte lare me gjak Prekazi i
Drenices nga Adem Jashari dhe bashkeluftetaret dhe anetaret e
familjes se tij.

Dede Gjo' Luli eshte nder te paktet brezni luftetaresh qe eshte
shuar me far e me fis per flamur e per liri.

Megjithate politika shqiptare nuk eshte treguar kurre e sinqerte
ndaj atyre qe dhane jeten per lirine e atij vendi. Historianet
shqiptare gati gjithmone kane qene te diktuar nga politika.

Per Bratilen, ku per here te pare u ngrit flamuri shqiptar,
historianet nuk e kane thene fjalen e vete.

Klanet e ndryshme politike kane manipuluar me te verteten
historike te kombit shqiptar. Dihet se ata qe kane pasur
pushtetin kane shkruar historine. Por Dede Gjo' Luli dhe trimat e
tij nuk kane luftuar per pushtet. Deri edhe armiqte e kombit
shqiptar e kane pranuar se Malesia e Madhe eshte nje treve e
vertete iliro-shqiptare qe u eshte nenshtruar te huajve me pak
se cdo krahine tjeter.

Akademite dhe parlamentet shqiptare duhet t'i korrigjojne keto
gabime. Amerikanet nderojne ne menyre te posacme diten e
pavaresise por edhe diten e flamurit te cilin e kane ngritur ne
lufte kunder Perandorise angleze.

Keto jane te verteta historike, pavaresisht se mund te jene te
hidhura. Gjergj Kastriot-Skenderbeu, Dede Gjo' Luli dhe Adem
Jashari jane tri shtyllat kryesore te historise shqitare. Pa emrin e
tyre nuk ka histori te vertete.

Ne fushebeteja per lirine e Shqiperise jane vrare nje dyzine
burrash e gra te familjes se Dede Gjo' Lulit. Ata jane vrare
kunder armiqve te Shqiperise dhe te kombit shqiptar. Ata
meritojne vend me rendesi ne Panteonin e kombit. Edhe entet
fetare pa dallim duhet t'i nderojne dhe te luten per shpirtin e
tyre.

Vitin e ardhshem eshte 90-vjetori i Kryengritjes se Malesise ne
krye me Dede Gjo' Lulin, eshte 90-vjetori i ngritjes se flamurit ne
Bratile te Hotit dhe eshte 90 vjetori i Memorandumit te Greces.
Ne mendojme se keto data historike meritojne nje perkujtim
shume te organizuar dhe solemn, nga i gjithe kombi shqiptar.
Qeveria, akademia dhe diaspora shqiptare duhet t'i akordojne
veprimet e tyre qe ky pervjetor i rendesishem te nderohet ashtu
si i ka hije nje populli te qyteteruar.

unix
14-08-07, 14:07
Pershendetje Znj. Jeta Xharra!

E ndoqa me vėmendje emisionin tuaj "Jeta ne Kosovė", mbi mbulesėn e femrės
myslimane. Dėshiroj tė bėj dhe unė komentet e mia me kėtė rast. Nė tė
vėrtetė kėto komente, edhe pse tė drejtuara ju si drejtuese e emisionit,
janė jo vetėm pėr ju, por pėr masėn e gjerė, e cila ėshtė pro apo kudėr
fenomenit tė shamisė. Nė njė farė mėnyre, do tė mundohem t'i pėrgjigjem
pyetjeve qė ju shtruat nė emision, si njė shikuese e cila ka tė drejtėn e
fjalės dhe lirinė e shprehjes, meqenėse ju kėrkuat tė sjellim nė emision
opinionet tona.

Pėr kėtė arsye dėshiroj qė komentet e mia ti lexohen teleshikuesve nė
emisionin tuaj tė radhės.
Sė pari dua t'ju "pėrgėzoj" pėr ironinė tepėr diskriminuese qė keni
pėrdorur nė siglėn e emisionit tuaj "Dhėndėrri i Kosovės". Kjo tregon fare
qartė "vlerat" e gazetarisė shqiptare, vetėm se jo nė shėrbim tė Kosovės e
as tė ēėshtjes kombėtare.

Ndoshta gazetaria shqiptare ėshtė aq me "nivel tė lartė", saqė nuk e ka
lexuar ndonjėherė Kartėn e tė Drejtave tė Njeriut. A e dini ju se liria e
besimit ėshtė njė nga tė drejtat themelore tė njeriut qė askush nuk mundet
t'a mohojė apo ta shkelė, qoftė ky shtet laik apo sekular? E meqenėse ju
nė emisionin tuaj ju referuat botės sė civilizuar dhe tė qytetėruar po ju
bashkangjis njė kopje tė Kartės sė tė Drejtave tė Njeriut, tė hartuar po
nga ajo botė e civilizuar tė cilės i referoheni. Ndoshta ju duket mė
bindėse ti lexoni kėto fjalė nė gjuhėn e botės sė qytetėruar, prandaj po
jua dėrgoj nė gjuhėn e saj.

"Whereas it is essential to promote the development of friendly relations
between nations,
Whereas the peoples of the United Nations have in the Charter reaffirmed
their faith in fundamental human rights, in the dignity and worth of the
human person and in the equal rights of men and women and have determined
to promote social progress and better standards of life in larger freedom,"

Nėse ka probleme dhe nuk kuptohet gjuha, atėherė mund t'ju vijė nė ndihmė
pėrkthyesja e OSBE-sė. Ndoshta me kėtė rast masa e gjerė do ta kuptonte
fare qartė se ajo ka mbyluar kokėn por jo mendjen.
Emisioni "Jeta nė Kosovė" nisi me pyetjen: A do tė ndėrtojmė njė shtet laik
apo fetar?

Me kėtė rast, do t'ju pyesja ju si gazetare qė keni marė pėrsipėr tė
drejtoni njė emision si "Jeta nė Kosovė": A e dini ju kuptimin e fjalės
shtet laik?? A mendoni se shteti laik ka tė drejtė tė mohojė tė drejtat e
njeriut pikėrisht pse ėshtė shtet laik? A e dini ju se shteti laik e pranon
besimin dhe nuk pėrzihet nė ēėshtjet e tij?

A keni tė drejtė ju si gazetarė me "mendime laike" tė fyeni ndjenjat dhe tė
mos respektoni tė drejtat e asaj pjese tė popullsisė sė Kosovės qė ka
zgjedhur rrugėn e besimit? Kush jua jep ju tė drejtėn qė nė siglėn tuaj, tė
talleni me besimin dhe bindjen e tė tjerėve? Kush jua jep ju tė drejtėn tė
fyeni femrat e mbuluara? Nėse ndokush ka zgjedhur tė rrijė i zbuluar kjo
ėshtė zgjedhja e tij, edhe nėse del i paveshur fare. Por kjo nuk i jep
askujt tė drejtėn tė nxisė diskriminimin ndaj besimtareve. Me kėtė emision
ju nuk ftoni pėr stabilizim, por pėr destabilizim. Qėllimi i emisionit tuaj
mund tė ēojė ujė nė mullirin e gjithkujt por jo nė tė mirė tė ēėshtjes sė
Kosovės.

Gjithkush duhet tė ketė tė qartė se mbajtja e shamisė nuk ėshtė propogandė,
por thjeshtė detyrė dhe bindje fetare, ndaj njė urdhėri tė Zotit tė cilin
secili e pranon sipas bindjes sė tij personale. Dhe besimi ėshtė e drejtė e
gjithsekujt.

Ata qė flasin kaq shumė pėr botėn e civilizuar a e dinė vallė se kjo botė e
civilizuar e ka pranuar me kohė lirinė e besimit, tė cilin disa individė
apo rryma tė caktuara, po kėrkojnė ta mohojnė atė ndėr trevat shqiptare, nė
emėr tė "qytetėrimit" dhe "civilizimit" ? Po qe se do tė flisja me gjuhėn e
emisionit do tė detyrohesha t'ju bėja njė pyetje: Nėse shamia na qenka
prapambetje; po lakuriqėsia ēfarė ėshtė? Sigurisht i bie tė jetė
"civilizim" sipas mendimit tė "shtetit laik". Sot, nė botėn perėndimore dhe
lindore femrėn me shami e sheh aktive nė ēdo fushė tė jetės. Nė parlamentin
amerikan do tė gjesh femra tė mbuluara si anėtare tė barabarta tė kėtij
parlamenti. Nė Angli, Hollandė, Danimarkė, Gjermani etj, femrėn e mbuluar e
sheh nė shkollė nė universitet, nė sektorin privat dhe atė shtetėror.
Lidhur me kėto argumenta do t'ju ftoja tė ishit nė kontakt me shtypin ditor
tė kėtyre vendeve. Duke i ditur kėto fakte, unė nuk do tė guxoja tė sillja
shembull botėn pėrėndimore nė njė emision tė tillė.

unix
14-08-07, 14:08
E sa pėr mundėsinė e vajtjes nė plazh, a thua kaq shumė e ha meraku
opinionin tonė pėr femrat e mbuluara nėse bėjnė apo nuk bėjnė dot plazh?
Lerjani atyre kėtė hall se me siguri qė e kanė gjetur dhe zgjidhjen.
Sa mijėra femra tė zbuluara ka ndėr trojet shqiptare qė se kanė kanė parė
ndonjėherė detin me sy dhe nuk e kanė shijuar ndonjėherė erėn e jodit, pėr
arsye se nuk kanė mundėsi financiare apo pėr arsyen e thjeshtė se ėshtė
"turp" tė shkojė femra nė plazh, sipas zakonit dhe traditės sė maleve tona?
Nėse ju kėsaj pyetje i pėrgjigjeni me; JO NUK ĖSHTĖ E VĖRTĖTĖ, atėherė unė
do t'ju sugjeroja tė shkonit me kamerėn dhe mikrofonin tuaj nė malėsinė e
Gilanit, Gjakovės, apo dhe nė Prishtinė e rrethina. Ndoshta nga ky emision
mundet tė mė pėrgjigjeshit mė mirė. E pra unė mundem t'jua vėrtetoj kėtė
fjalėn time me mijėra shembuj.

E sa pėr tė faktin qė u pėrmend nė emision se mbajtja e shamisė ėshtė njė
fenomen i ri, mund t'ju argumentoj kėtu se shamia nuk ėshtė absolutisht njė
fenomen i ri ndėr trevat mbarėshqiptare. Ajo ėshtė mbajtur jo vetėm nga
myslimanet por dhe nga gratė e besimeve tė tjera. Po tu hedhėsh njė
vėshtrim veshjeve tė femrės shqiptare, veri e jug, lindje e perėndim,
myslimane apo jo, tė gjitha veshjet tona do ti gjesh me shami. I ri ėshtė
fenomeni i mosmbajtjes sė shamisė i cili u imponua me dhunė nga regjimet
komuniste qė mbizotėruan nė trevat tona, pas luftės sė dytė botėrore, pėr
disa breza.

Sa pėr urdhėresėn qė nxorri ish mbreti Zog dhe qė u trajtua nga ju si ligj
pėr ndalimin e shamisė, dua tė qartėsoj kėtu se ai nuk ishte ligj pėr
ndalimin e mbulesės, por urdhėresė pėr mospėrdorimin e perēeve dhe
ferexheve (mbulesės sė fytyrės) nė ambjentet e administratės shtetėrore.
Besoj se ėshtė e qartė pėr kėdo se administrata shtetėrore e Zogut nuk
kishte aspak njė nomenklaturė tė fryrė me femra, (ajo pothuajse nuk
ekzistonte fare) kjo pėr shkak tė ligjeve tė pashkruara tė Kanunit dhe tė
gjendjes sociale dhe arsimore tė femrės sė asaj kohe. Por edhe nėse kjo
urdhėresė do tė ishte e asaj kategorie siē ju e trajtuat nė emision a duhet
tė vazhdojmė tė mohojmė tė drejtat e inividit, tė femrės nė kėtė rast, edhe
sot nė shekullin e 21-tė ashtu siē regjimet e shkuara kanė vepruar me
femrėn shqiptare?

Kam njė pyetje pėr tė gjithė ata qė e shohin shaminė si gogol: Pėrse qenka
kaq problem mbajtja e shamisė? A mos vallė ato qė mbajnė shami nuk janė tė
denja tė jenė shqiptare? Nuk janė tė denja tė marrin pjesė nė shoqėri,
arsim, punė, tė jenė pjesė e qytetėrimit dhe civilizimit? Nuk janė tė denja
tė jenė nėnat dhe motrat tona? Cfarė do tė ndryshonte tek ajo nėse nuk do
tė mbante shami? A thua nėn atė shami nuk ėshtė e njejta femėr e cila ka
qenė e zbuluar deri dje? Pėrse femra kur ėshtė e pambuluar ka vlera pėr
shoqėrinė ndėrsa nė momentin qė ajo vė mbulesėn kėto vlera zhduken? Cfarė
ndryshoi vallė tek kjo femėr? A thua mbulesa ka vetinė tė thajė trurin e
njeriut dhe tė humbasė vlerat humane tek individi?

Pėrse kjo shami nuk pėrbėn ndonjė problem pėr shoqėrinė pėrsa kohė femra
nuk aktivizohet nė jetėn shoqėrore? Pėrse problemi fillon pikėrisht nė
momentin qė femra e mbuluar del nė publik dhe kėrkon tė drejtat e saj si
njeri, nė rradhė tė parė dhe pastaj si pjesėtare e shoqėrisė. A nuk
pretendohet nga "tė civilizuarit" se Islami ėshtė prapambetje? Atėherė
pėrse shoqėria irritohet kaq shumė kur femra praktikante myslimane kėrkon
tė drejtėn pėr arsimim dhe integrimin nė shoqėri? A nuk duhet shoqėria tė
ndihmojė ēdo individ tė dalė nga prapambetja? Atėherė pėrse shoqėria e
pengon femrėn myslimane "tė pacivilizuar" -sipas mendimit laik, tė hyjė nė
rrugėn e civilizimit? Tė mbajė apo jo shami kjo ėshtė pėrzgjedhja e saj,
pėr sa ajo nuk cėnon tė drejtėn dhe lirinė e askujt tjetėr. E meqenėse
liria e gjithsecilit fillon atėherė kur nuk cėnohet e drejta e tjetrit
atėherė, pėrse ky reagim kaq flagarant i njė pjesė tė shoqėrisė ndaj
mbulesės? Apo mos vallė kėrkimi i tė drejtės sė individit ėshtė njė krim
ndaj shoqėrisė?

Pyetjes tuaj se a mundet njė femėr e mbuluar tė respektojė shtetin dhe
ligjin, unė do ti pėrgjigjesha se si ēdo anėtar tjetėr i shoqėrisė edhe
femra praktikante myslimane e respekton shtetin dhe ligjet e tij, pėr aq sa
dhe shteti dhe ligji respekton tė drejtat e saj mė minimale, nė kėtė rast,
lirinė e besimit. Respekti ėshtė njė fenomen reciprok dhe ėshtė detyra e
shtetit mė sė pari tė respektojė tė drejtat dhe liritė e qytetarėve tė tij.
Ju kėrkuat fakte rreth dikriminimit tė femrės shqiptare nė shoqėri, dhe
pretenduat se femra shqiptare ėshtė aq e mirėtrajtuar nga shoqėria sa nuk
njeh asnjė diskriminim, nė mėnyrė absolute. Po tė isha nė vendin tuaj nuk
do tė flisja me kėtė gjuhė. Femra shqipare ėshtė e diskriminuar mė sė pari
nė familjen e saj, e pastaj nė shoqėri. Ju ftoj te vizitoni faqet e
Organizatės Humanitare " Jeta nė Kastriot " dhe mė pas do t'u lutesha tė mė
pėrgjigjeshit se pėrse kėto gra dhe vajza janė braktisur nga familja, ose
nuk guxojnė tė kthehen nė familje? C'farė ka bėrė shoqėria pėr to? Sa janė
ato tė ingranuara nė jetėn dhe civilizimin qė pretendohet se ekziston? Sa
mijėra e mijėra tė tjera qėndrojnė nė heshtje dhe nuk ndihen pėr dhunėn dhe
pabarazinė nė tė cilėn jetojnė, qoftė kjo nė familje apo nė shoqėri? A mos
vallė kjo ju duket civilizim i femrės shqiptare? Pa hidhini njė sy
qeverisė; a nuk mė thoni sa pėrqind e saj janė femra, flas pėr tė zbuluarat
se pėr tė mbuluarat as qė bėhet fjalė. Po mjaftohem vetėm me kėto argumenta
duke shpresuar tė kem zgjuar tek ju ndjenjėn e gazetarit nė kėrkim dhe tė
bėni nga njė emission -tė paimponuar- pėr secilin nga sa pėrmenda mė lart
nga faktet dhe argumentat.

Njė tjetėr pyetje qė u shtrua nė emission ishte nėse njė besimtar e ndjen
veten mysliman apo shqiptar? Kjo ėshtė njė pyetje fyese pėr ēdo shqiptar,
qoftė ky besimtar apo jo. Unė qė po ju shkruaj jam njė myslimane
intelektuale shqiptare, pėr tė cilėn feja dhe atdheu janė tė pandara, si
ajri dhe gjaku, komponentė kėto pa tė cilėt askush nuk jeton dot dhe aq mė
pak dikush tė mund tė pėrzgjedhė ndėrmjet njėrit apo tjetrit. Nuk mundet
asesi tė vihet nė alternativė zgjedhje njė njeri me pyetjen: Cilėn nga dy
alternativat do tė zgjidhje; tė tė hiqnim gjakun e trupit, deri ne pikėn e
fundit, apo do tė tė ndėrprisnim oksigjenin? Si do ti pėrgjigjej njė laik
kėsaj pyetje?

Edhe pse e mbuluar, unė e ndjej vetėn po aq shqiptare sa dhe njė femėr e
zbuluar apo njė burrė, e shpesh e ndjej veten mė shumė shqiptare se njė
pjesė e mirė e atyre individėve qė se kanė pėr gjė tė ndėrrojnė shtetėsinė
apo ju vjen turp tė thonė se janė shqiptarė, madje disa nuk flasin as nė
shqip jashtė kufinjve tė trojeve shqiptare. Mos vallė kėta pseudo shqiptarė
janė mė tė denjė se njė e mbuluar pėr tė mbajtur nė vetvete emrin shqiptar?
JO, absolutisht JO!!

Duke shpresuar se do tė keni mirėsinė tė lexoni komentet e mia para
publikut do tė pres me kėnaqėsi emisionin tuaj tė rradhės. Bashkangjitur do
te gjeni nje kopje te Kartės sė tė drejtave tė Njeriut, nė gjuhėn angleze.
Ju faleminderit pėr kohėn qė mė kushtuat.

Me nderime
Jeta Islami
6 Qershor 2007.

Preshevar
18-08-07, 16:15
http://islamgjakova.net/bismilah2.gif

Tė gjithė njerėzit duhet ta thėrrasin Zotin "Allah"

Episkopi romano-katolik nė Holandė ėshtė i bindur se tė gjithė njerėzit e tė gjitha besimeve duhet pėrdorur fjalėn arabe "Allah" pėr Zotin, fjalė e cila pėrdoret tek krishterėt arab, pėr t'u avancuar mirėkuptimi ndėrfetar.

http://islamgjakova.net/Lajmet/gusht_07/Te_gjithe_njerezit_duhet_ta_therrasin_Zotin_Allah_ clip_image001.jpg
http://islamgjakova.net/Lajmet/gusht_07/Te_gjithe_njerezit_duhet_ta_therrasin_Zotin_Allah_ clip_image001.jpg
Episkopi Martinus Muskens


"Allah ėshtė njė fjalė shumė e bukur pėr Zotin", deklaroi episkopi Martinus "Tiny" Muskens, nga ipeshkvija jugorė Bred, nė njė show televiziv kėtė javė. "A nuk duhet tė themi tė gjithė se prej sodit Zotin do ta quajmė Allah?!" Ai, gjithashtu, shtoi se nė Indonezi, ku kaloi tetė vite, ka shumė kohė qė priftėrinjtė gjatė meshave pėrdorin fjalėn "Allah". "Nė zemėr tė Sakramentos, Zoti atje thirret Allah, pse edhe ne nuk fillojmė ta bėjmė tė njėjtėn gjė?"


Episkopi katolik thotė se njerėzit pa kurrfarė nevoje zihen pėr shkak tė terminologjisė sė tillė. "Ēka i intereson Zotit se si do ta quajmė? Ky ėshtė problemi ynė."


Episkopi Muskens ėshtė ndarė nga mendimet e liderėve tė Vatikanit duke lejuar pėrdorimin e kondorit si mjet i mbrojtjes kundėr sidės. Ai nė vitin 2006. ka udhėtuar pėr nė Ugandė pėr ta pėrkrahur punėn e grupit tė ashtuquajtur "Parandaloni sidėn sot", e cila ėshtė marrė me distribuimin e kondomeve Ai, gjithashtu, sugjeroi se ata qė janė tė uritur mund ta vjedhin bukėn pėr tė ngrėnė.


Gerrit de Fijter, kryesues i kishės protestante nė Holandė, ka pėrshėndetur ēdo tentim pėr "krijimin e dialogjeve tė shumta". Por, ai nuk e pėrkrah kėtė propozim. "Ta quajmė Zotin Allah nuk ėshtė nė harmoni me identitetin perėndimor. Kėtu nuk shoh kurrfarė dobie", tha tė mėrkurėn pėr gazetėn me tirazhin mė tė madh nė Holandė „De Telegraf“.


Anketa nė atė gazetė tregon se 92% nga 4.000 tė anketuar nuk pajtohen me episkopin Muskens.


Episkopi Meskens, i cili sė shpejti pritet tė largohet pėr shkak tė problemeve shėndetėsore, pranon se sugjestioneve tė tija do t'u nevojiten njė apo dy decenie qė tė jenė tė pranuara.


Fjala "Zot" ka kuptimin e dhurimit, drejtėsisė dhe aftėsisė. Burimi i kėsaj fjale mund tė gjendet nė termin arab „jude“ (Bujari), burimi i sė cilės ėshtė „jawada“. Ajo ėshtė ekuivalent i fjalės angleze "good" (i mirė).


Fjala "Allah", mund tė njihet me fjalėn angleze "all" (i tėrė, i plotė, komplet), gjė qė jep njėrėn ndėr karakteristikat mė tė mira tė atributeve tė Allahut; I Gjithėdijshmi (All-Knowing), I cili sheh tė gjitha (All-Seeing), I Cili dėgjon tė gjitha (All-Hearing), I Mėshirshmi (All-Merciful) etj.




Burimi :| islamgjakova.net

Preshevar
18-08-07, 16:50
Krishterėt radikalė kanė djegur xhaminė e qytetit Milano nė Itali



Burime italiane tė informacionit kanė publikuar fakte se njė grup i tė krishterėve radikalė kanė kryer akte terroriste kundėr xhamisė sė qytetit Milano nė Itali.
18.08.2007 10:15

http://mesazhi.com/images/news/1142.jpg




















Sipas kėtyre burimeve tė Italisė mėsohet se grupi i quajtur 'Fronti krishter pėr luftė' ia ka vėnė zjarrin dy xhamive tė qytetit Milano, 'Segerati' dhe Abjategraso', dhe po ashtu njė qendre kulturore tė myslimanėve nė po kėtė qytet.

Ky grup terrorist i krishter ka njoftuar se do t'i vazhdojė sulmet vandale ndaj objekteve fetare dhe kulturore tė myslimanėve, me qėllim qė t'i detyrojnė ata qė tė largohen nga shteti i tyre.

Barbara Polasterini, ministėr i drejtėsisė, ka deklaruar se nė kėtė grup bėjnė pjesė persona tė panjohur, tė cilėt kanė urrejtje ndaj islamit dhe myslimanėve dhe se organet e sigurisė janė duke i hulumtuar kėto akte terroriste.

SoKoLi-i-Maleve
22-08-07, 22:38
Lajmet e kesaj dite ne boten Islame,vazhdon si gjdo dite tjeter,simbas lajmeve 20 te vrar ne Palestin,10 ne Egjypt,30 ne Arabin Saudite,50 ne Siri,40 ne Leban,400 ne Irak,500 ne Kurdistan,100 ne Afganistan,30 te ekzekutuar ne Iran,500 te vrar ne Pakistan,100 ne Indi,200 ne Indonezi,10 ne Libi, dy miljon ne Sudan,30 ne Algjeri,10 ne Maroko,50 ne Nigjeri, siq shifet ska ndrrime te jashtzakonshme,populli i ketyne regjioneve po perjeton jeten e lumtur si gjithmon qe e kan tradit dashnin dhe respektin ndaj njeri tjetrit.Te gjitha te ardhunat nga shitja e karkuranteve shpenzohentuj ble dinamita dhe eksplozif qe ta perhapin dashnin dhe paqen ne te gjitha skajet e botes.

Preshevar
22-08-07, 23:05
“Pėrse xhamitė plot dhe kishat bosh”



Bashkia katolike franceze po diskuton faktin senė vend xhamitė mbushen plot nga myslimanėt ndėrsa kishat janė bosh.

http://mesazhi.com/images/news/1153.jpg

Priftėrinjt francez tė cilėt habiten se camitė nė francė mbushen plot pėr shkak se myslimanėt i kryejnė adhurimet e tyre nė xhami, kanė filluar tė kėrkojnė pėrgjigje pėr pyetjen se pėrse kishat janė bosh.

Franca ku nė tė jetojnė 6 milion myslimanė ėshtė vendi mė me shumė dendėsi myslimane nė Europė.

Preshevar
24-08-07, 15:35
Shtohet prirja e priftėrinjve evropianė pėr tė studiuar Islamin















Gazeta franceze 'Le Monde' shkruan se priftėrinj katolik janė tė pritur tė studiojnė fenė islame nė mėnyrė qė tė mund tė kuptojnė realitetin nga trillimet.

Njė prift anonim nė njė intervistė me gazetėn 'Le Mond' thekson: "Nė lagjen time Kisha ėshtė e boshatisur dhe xhamia ėshtė plotė. Kjo mė shtyn t'i kushtojė njė vėmendje mė tė madhe Islamit".

Ai ka marrė pjesė nė seancat mėsimore tė organizuara nga shėrbimi i marrėdhėnieve me Islamin qė varet nga Konferenca e peshkopėve tė Francės dhe pėr njė javė ka studiuar Islamin nga aspekti fetar, historik, shpirtėror, social dhe kulturor.Peshkopėt katolikė janė tė mendimit se marrėdhėniet me Islamin kanė mbetur sipėrfaqėsore dhe se Kisha katolike ka frikė tė njihet me tė vėrtetat e Islamit.

Peshkopėt francezė kanė krijuar njė grup pune pėr thellimin e dialogut mes katolikėve dhe myslimanėve dhe njė prej tyre thekson: "Nė kishėn katolike marrėdhėniet me Islamin karakterizohen nga ekstremizmi ose indiferentizmi. Prifti francez Roxhe Mishel thekson se neve nuk na kanė mėsuar islamin as nė shkollė dhe as nė kishė, por e dimė mirė se Islami ėshtė i gjerė dhe mė i thellė sesa propagandohet nė perėndim dhe ėshtė mė se e nevojshme tė studiohet kjo fe interesante pėr tė kuptuar ndryshimin mes trillimeve dhe tė vėrtetės.








IslamGjakova.Net

Preshevar
25-08-07, 15:46
Dr. Jusuf El-Kardavi nė spital



Ėshtė njoftuar se dijetari i mirėnjohur Dr. Jusuf El-Kardavi ėshtė dėrguar nė njėrėn prej spitaleve ushtarak tė Algjerisė i cili ėshtė nėn kurimin e mjekėve.

http://mesazhi.com/images/news/1178.jpg

Mendimtari i mirėnjohur dhe kryetari i dijetarėve tė unionit ndėrkombėtar Dr. Jusuf El-Karadavi ėshtė duke u kuruar nė Algjeri. Ėshtė njoftuar se gjendja e mendimtarit Islam ėshtė duke u pėrmirėsuar pas qėndrimit tre ditorė nė spitalin ushtarak tė Algjerisė.

Supozohet se brenda 48 orėve do tė jetė nė gjendje tė ndahet nga spitali ushtarak tė Algjerisė. Gjatė vizitės sė tij nė Algjeri ėshtė dėrguar nė spital si pasoj e dhimbjeve tė mėdha nė stomak.

Presidenti i Algjerisė Abdulaziz Buteflika ka pohuar se ėshtė duke e pėrcjellė gjendjen e Dr. Jusuf El-Kardavit nga afėr pasi ai ėshtė prej mendimtarėve mė me ndikim nė botėn Islame.

Nga gjitha anėt e botės dijetarėt dhe mendimtarėt Islam janė lutur pėr Dr. Jusuf El-Kardavin.

SoKoLi-i-Maleve
25-08-07, 17:48
Nji artikull interesant qe sjell Gazeta Shqiptare:http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=19123

Preshevar
25-08-07, 22:57
Njė grua hebreje pranon islamin



Gruaja 31 vjeēare e cila jetonte nė qytetin Akka tė Palestinės sė okupuar, deklaroi se e ka pranuar Islamin dhe ka gjetur qetėsinė nė pėrkuljen ndaj Allahut.


http://mesazhi.com/images/news/1007.jpg

Gruaja hebre edhe pėrkundėr kundėrshtimeve tė ashpra tė familjes sė saj zgjodhi Islamin dhe e ndėrroi emir nė Ajete " Pėr herė tė parė e kam gjetur qetėsinė dhe lumturinė nė jetėn time' shprehet Ajetja e cila pranoi Islamin para njė grup dijetarėsh musliman duke deklaruar kelime-i shahadetin. Ajetja pretendon se ėshtė e gatshme tė pėrmbush tė gjitha obligimet qė burojnė nga Islami.
Ajetja dėshiron tė vizitoj Mekken dhe tė kryej Haxhin dhe Umren. "Jam nė gjendje tė sakrifikoj tė gjitha qė i kam pėr Islam duke mos menduar pėr asgjė tjetėr veēse tė jem nė rrugėn e Allahut" shprehet nė mėnyrė bindshme kjo muslimane e re.

Ajetja para disa vitesh ishte martuar me njė arab dhe asaj i kishin lėnė shumė pėrshtypje raportet qė kishte me muslimanėt e Akkės dhe me familjen e burrit. Kėshtu qė pati mundėsi tė njohet mė afėr me Islamin."I kam praktikuar pesė kohėt e namazit para se ta pranoj Islamin por frikėn e vėrtetė ndaj Allahut e kam ndier vetėm atėherė kur Islami depėrtoi thellė nė zemrėn time"-thotė Ajetja


"Edhe kur kamė qene hebre nuk i kam kryer obligimet fetare por pasi u njoftova me fenė Islame frika ndaj Allahut gradualisht u vendos nė zemrėn time. Lumturinė, sigurinė dhe qetėsinė shpirtėrore kam gjetur vetėm nė Islam, vetėm pas vendosjes sė frikės ndaj Allahut nė zemrėn time"thotė Ajetja

Pas faljes sė namazit tė ikindisė nė xhaminė El Xhezar tė shoqėruar nga besimtaret tjera muslimane, Ajetja kishte vendosur tė tregoj se e pranon Islamin, dhe ėshtė shumė e lumtur pėr kėtė vendim ngase vetėm Islami ėshtė solucion i vetėm pėr gjetjen e tė mirave.


Pasi qė e pranoi Islamin Ajetja i regjistroi fėmijėt nė shkollėn arabe si dhe i ndėrroi emrat e vajzave tė saj, tė cilat i emėrtoi me emra muslimane pėrkatėsisht Amine dhe Fatima..

.
Ajetja tregon se i pėlqen shumė tė dėgjojė poezitė muslimane dhe ilahitė e Sami Yusufit.Ajo deklaron se Allahu i ka dhuruar asaj njė jetė tė re dhe gjuhėn e saj gjithnjė e shoqėrojnė disa ajete nga Kurani Famėlartė qė i ka mėsuar.


Nėna dhe babai janė shtangur me vendimi e vajzės sė tyre dhe nuk kanė dėshiruar tė pranojnė kėtė realitet tė ri. "Pas reagimeve tė para negative nėnė ėshtė zbutur paksa ndėrsa i lutem Allahut qė edhe sjelljet e babit tim tė ndryshojnė" tregon Ajete

Ajete duke komentuar pėr rrethanat e brendshme prezente nė tokat plestineze, thekson se pėrēarja e brendshme i gėzon izraelitėt ngase kjo ėshtė ėndrra e kamotshme e hebrenjve. "Mė kanė kėshilluar motrat besimtare se mėsimi mė i mirė pėr kėtė situatė del nga Sureja Huxhuratė"kėshillon Ajetja.

Duku i bėrė thirrje El Fetihut dhe Hamasit, Ajete i kėshillon tė dyja palėt qė tė marrin librin e Allahut si gjykues midis tyre.

Zana_ch
01-09-07, 09:52
Edhe serbėt prodhojnė ushqim hallall












Pas 15 vjet pauze, prodhimet serbe, pėrmes certifikatave hallall, sėrish pretendojnė tregun e vendeve islame.


Bashkėsia Islame nė Serbi ripėrtėriu agjencinė e cila merret me lėshimin e certifikatave tė kualitetit hallall, sepse secili prodhues ushqimor, i cili dėshiron qė prodhimet e tij t'i shes nė tregun e vendeve islame, i nevojitet kjo certifikatė.



Qė konsumatori i besimit islam ta dinė qė ushqimi nuk ėshtė prodhuar nga pėrdorimi i lėndėve me prejardhje tė derrit ėshtė e nevojshme qė ky lloj ushqimi tė ketė hallall certifikatėn tė cilėn, si zakonisht, e lėshon bashkėsia lokale myslimane, thotė Mustafa Jusufspahiē, drejtor i agjencisė hallall.

Njėqindpėrqind e muslimanėve ndiejnė nevojė pėr ushqim hallall, sepse kjo ėshtė ajo qė ėshtė caktuar, rekomanduar dhe urdhėruar nga vetė Zoti. Ajo qė vendi ynė duhet t'ju siguroj qytetarėve tė vet tė besimit islam ėshtė barazia edhe nė kėtė segment tė jetės", shtoi JUsufspahiē.

Tregu i prodhimeve hallall nė botė vlerėsohet afro 500 miliard dollarė, prej tė cilave 170 miliardė fitohen vetėm nė ushqim. Industria e Serbisė e cila mė parė ka eksportuar njė sasi tė madhe nė Lindjen e Afėrt, edhe para 35 vjetėve ka pas hallall certifikatat tė cilat, pėr fat tė keq, i ka humbur. Por, pėr shkak tė zhvillimit tė tregut interesimi pėrsėri ekziston, shpjegon drejtori Mustafa Jusufspahiē.

"Ne si bashkėsi islame dhe agjenci pėr certifikim dėshirojmė tė kontribuojmė nė pėrmirėsimin e kushteve tė prodhuesve nė shitjen e prodhimeve tė tyre duke marrė parasysh qė prodhimet tona janė tė kualitetit tė lartė, por ende janė tė panjohur nė tregun e botės islame", tha Jusufspahiē.

'Centroproizvod' ėshtė nė mesin e kompanive tė mėdha tė cilat kanė vendosur pėr certifikatėn hallall. 'Cipiripi' i tyre sė shpejti duhet tė gjendet nė tregun e Afrikės veriore, thotė drejtori i zhvillimit tė kėsaj kompanie. "Kemi vendosur pėr kėtė, sepse mallin tonė dėshirojmė ta eksportojmė nė vendet islame. E qė kjo tė arrihet ata kėrkojnė certifikatėn hallall e cila jep garanci qė malli jonė ėshtė i prodhuar sipas kėrkesave tė tyre, ndėrsa nė anėn tjetėr ata janė tė sigurt qė ato kėrkesa janė respektuar", pėrfundoi ai.

Futja e hallall certifikatave, pa dyshim, do t'ju lehtėsojnė jetėn besimtarėve muslimanė nė Serbi, por nė tė njėjtėn kohė paraqet njė rast tė madh pėr industrinė ushqimore nė kėtė vend.



28.08.2007.islamgjakova.net





P.S
Kjo organizat a nuk do te sjell ene ne kosov kto prodhimi
mjerisht ky link qe ashte nga qyteti im eshte nje smundje per popullin shqiptar mundeni me leshue nje sy kti linku ma shum se 90% jan jan shkrime per arap e per shqiptar as 5%

valiii
01-09-07, 10:02
Edhe serbėt prodhojnė ushqim hallall












Pas 15 vjet pauze, prodhimet serbe, pėrmes certifikatave hallall, sėrish pretendojnė tregun e vendeve islame.


Bashkėsia Islame nė Serbi ripėrtėriu agjencinė e cila merret me lėshimin e certifikatave tė kualitetit hallall, sepse secili prodhues ushqimor, i cili dėshiron qė prodhimet e tij t'i shes nė tregun e vendeve islame, i nevojitet kjo certifikatė.



Qė konsumatori i besimit islam ta dinė qė ushqimi nuk ėshtė prodhuar nga pėrdorimi i lėndėve me prejardhje tė derrit ėshtė e nevojshme qė ky lloj ushqimi tė ketė hallall certifikatėn tė cilėn, si zakonisht, e lėshon bashkėsia lokale myslimane, thotė Mustafa Jusufspahiē, drejtor i agjencisė hallall.

Njėqindpėrqind e muslimanėve ndiejnė nevojė pėr ushqim hallall, sepse kjo ėshtė ajo qė ėshtė caktuar, rekomanduar dhe urdhėruar nga vetė Zoti. Ajo qė vendi ynė duhet t'ju siguroj qytetarėve tė vet tė besimit islam ėshtė barazia edhe nė kėtė segment tė jetės", shtoi JUsufspahiē.

Tregu i prodhimeve hallall nė botė vlerėsohet afro 500 miliard dollarė, prej tė cilave 170 miliardė fitohen vetėm nė ushqim. Industria e Serbisė e cila mė parė ka eksportuar njė sasi tė madhe nė Lindjen e Afėrt, edhe para 35 vjetėve ka pas hallall certifikatat tė cilat, pėr fat tė keq, i ka humbur. Por, pėr shkak tė zhvillimit tė tregut interesimi pėrsėri ekziston, shpjegon drejtori Mustafa Jusufspahiē.

"Ne si bashkėsi islame dhe agjenci pėr certifikim dėshirojmė tė kontribuojmė nė pėrmirėsimin e kushteve tė prodhuesve nė shitjen e prodhimeve tė tyre duke marrė parasysh qė prodhimet tona janė tė kualitetit tė lartė, por ende janė tė panjohur nė tregun e botės islame", tha Jusufspahiē.

'Centroproizvod' ėshtė nė mesin e kompanive tė mėdha tė cilat kanė vendosur pėr certifikatėn hallall. 'Cipiripi' i tyre sė shpejti duhet tė gjendet nė tregun e Afrikės veriore, thotė drejtori i zhvillimit tė kėsaj kompanie. "Kemi vendosur pėr kėtė, sepse mallin tonė dėshirojmė ta eksportojmė nė vendet islame. E qė kjo tė arrihet ata kėrkojnė certifikatėn hallall e cila jep garanci qė malli jonė ėshtė i prodhuar sipas kėrkesave tė tyre, ndėrsa nė anėn tjetėr ata janė tė sigurt qė ato kėrkesa janė respektuar", pėrfundoi ai.

Futja e hallall certifikatave, pa dyshim, do t'ju lehtėsojnė jetėn besimtarėve muslimanė nė Serbi, por nė tė njėjtėn kohė paraqet njė rast tė madh pėr industrinė ushqimore nė kėtė vend.



28.08.2007.islamgjakova.net





P.S
Kjo organizat a nuk do te sjell ene ne kosov kto prodhimi
mjerisht ky link qe ashte nga qyteti im eshte nje smundje per popullin shqiptar mundeni me leshue nje sy kti linku ma shum se 90% jan jan shkrime per arap e per shqiptar as 5%

Zana ne Kosove i ke mbi 90 % prodhime nga serbia , mjafton te e vizitojsh nje ushqimore te thjeshte ose nje hipermarket krejt i ke nga serbia .

Murgesha
04-09-07, 12:42
Mos i lėrni pa i pa kėto linqe se janė shumė-shumė http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif

http://www.youtube.com/watch?v=-GOlb--dhjA&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=RCB-ibyV4aw&mode=related&search=

E do tė doja qė dikush qė din gjermanishten tė tregoj se ēfarė po thot qekjo qika

http://www.youtube.com/watch?v=a1jOzqN_LCA&mode=related&search=

Preshevar
04-09-07, 13:28
Mos i lėrni pa i pa kėto linqe se janė shumė-shumė http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif

http://www.youtube.com/watch?v=-GOlb--dhjA&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=RCB-ibyV4aw&mode=related&search=

E do tė doja qė dikush qė din gjermanishten tė tregoj se ēfarė po thot qekjo qika

http://www.youtube.com/watch?v=a1jOzqN_LCA&mode=related&search=

Kjo ka qen vepėr e partis Radikale (UDC) nė Zvicėrr, ishte per ti frigsuar pak Zvicrranėt se ja qfar dot ndodhte ne qoft se lejojn te ndertojn Minare nė njė Shtet KRISHTER (kishe laik),

Kan pas nevojė per 500'000 mij nenshkrime pėr ta kaluar nje ligjė tė ri "kundėr minarėve", ishte ide e mir, por nuk funksionoj me duket :D

Preshevar
04-09-07, 14:03
http://i.eurosport.fr/2007/06/26/364920-2102327-458-238.jpg

Futbollisti Eric Abidal zgjodhi fenė Islame

Eric Abidal, futbollist i njohur francez i cili nė muajin e kaluar u bashkua rradhėve tė Barcelonės , zgjodhi fenė Islame. Abidal, i cili pohoi se qė nga fėmijėria ka pasur simpati ndaj fesė Islame, e quajti veten Bilal.

http://www.rtlinfo.be/pictures/afp/2007_06_29/300x225/SGE.SEI33

"Nuk e pranova Islamin pse jam i martuar me njė grua muslimane nga Algjiri, por nė fėmijėri nė lagjen ku jetoja muslimanėt mė kanė lėnė pėrshtypje tė thellė" deklaron ylli i Barcelonės. Po ashtu Bilali delaron se mbetjet e fesė Islame nė Spanjė kanė ndikuar shumė te ai.

Bilal Abidal, i lindur nė Lion tė Francės, muajin e kaluar kishte nėnshkruar kontratė katėr vjeqare me klubin spanjoll, me vlerė prej 15 milion euro.

Abidali ishte transferuar nga ekipi Lille nė Lion nė vitin 2004 dhe ishte pėrgėzuar tri herė me titullin e kampionit nė kėtė klub.

Shoku mė i mrė i Abidalit po ashtu kishte zgjedhur Islamin

Franc Ribery, i cili mbron ngjyrat e Bajernit tė Munihut, ėshtė miku mė i ngushtė i Abidalit. Edhe Ribery para disa viteve ishte kthyer nė fenė Islame duke e zgjedhur po ashtu emrin Bilal.

"Fėmijėrinė time e kam kaluar nė mesin e muslimanėve, askush nuk mė ka bėrė presion tė bėhem musliman ndėrsa arsyet i mbaj pėr vete" kishte deklaruar Ribery.

http://www.mesazhi.com/images/news/1272.jpg

Ribery duke u lutur…

Ribery kishte deklaruar se ka pasur njė jetė shumė tė vėshtirė por paqen e ka gjetur pasi qė e ka pranuar Islamin.

hasanmehmeti
04-09-07, 14:40
Mos i lėrni pa i pa kėto linqe se janė shumė-shumė http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif http://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif

http://www.youtube.com/watch?v=-GOlb--dhjA&mode=related&search=

http://www.youtube.com/watch?v=RCB-ibyV4aw&mode=related&search=

E do tė doja qė dikush qė din gjermanishten tė tregoj se ēfarė po thot qekjo qika

http://www.youtube.com/watch?v=a1jOzqN_LCA&mode=related&search=


ajo spo folke gjermanishten e paster ndoshta ky schweizeri Preshevaralia e merr vesh , se gjermanisht ma te dobet ndegju dej sot nuk kam , ndersa ai plaku ne vazhdim tha se ;Me ka hy frika ne Ashtehttp://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif se edhe nja 10 ose 20 vjet do behet diq e till.

Ndash le te ju hyne frika ne ashte ndash le te hyne ku don se po vjen koha qe nga vete europianet musliman te thirret ezani.
Koha e han kashten: thote nje fjale Popullorehttp://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif

Preshevar
04-09-07, 14:53
ajo spo folke gjermanishten e paster ndoshta ky schweizeri Preshevaralia e merr vesh , se gjermanisht ma te dobet ndegju dej sot nuk kam , ndersa ai plaku ne vazhdim tha se ;Me ka hy frika ne Ashtehttp://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif se edhe nja 10 ose 20 vjet do behet diq e till.

Ndash le te ju hyne frika ne ashte ndash le te hyne ku don se po vjen koha qe nga vete europianet musliman te thirret ezani.
Koha e han kashten: thote nje fjale Popullorehttp://forum.kosova.de/forum/images/smiles/icon_lol.gif


Gjermanishtėn se kuptoj per fat t'keq, por e di qė ket frig e kan ! Qė pas 20 vitėve do t'islamizohet Zvicrra.
Mos t'harrojm se edhe nė Zvicėrr njė vag e madhe Zvicrrane jan konvertuar nė Islam dhe vazhdojn,. pėr ato edhe Partit Raciste dojn me be te pa dukshėm islamin duke i ndaluar ndertimet e minarėve. Por kjo nuk eshte problem per Muslimanėt.

Tash pėr 2008 do tė ndėrtohet njė Qendėr Islame nė Kryeqytet (Bern) pėr nje superfaqe tė 23'000 metra katror, qė do t'kushtojn 80 milion FRS.- , doojn me pėlsit Radi'Kuajt :tongue:

Zoti ėshtė mė I Madhi,

Preshevar
15-09-07, 23:27
AKEA zgjat dorėn e ndihmės











Aksionit tė Shoqatės AKEA nė Kosovė me apel tė veēantė deri tek biznesmenėt, mėrgimtaret dhe muslimanet i drejtohet edhe ekipi i ueb-faqes www.islamgjakova.net (http://www.islamgjakova.net/) duke shpresuar qė All-llahu xh.sh. t`i shpėrblejė gjithė ato qė merren me nisma tė tilla dhe sadopak gėzojnė njė fytyrė tė vrenjtur tė njė varfanjaku nė muajin e bekuar tė Ramazanit. All-llahu xh.sh. ua lehtėsoftė sprovat atyre dhe i ndihmoftė shoqėrisė kosovare me mė shumė aksione tė tilla humanitare.

I dashuri musliman. Behu pjese e kėtij aksioni tė virtytshėm dhe tė ndershėm, sė paku edhe me duatė e tua, por edhe me 1 euro mjafton tė kontribuosh nė ketė aksion tė madhėrishėm. Tė jesh i bindur se ne ditėn e Llogarisė ai 1 euro do tė shėrbej shume pėr nė Xhennet...




http://islamgjakova.net/KBIGJ/CAKDGHCJ.jpg



Aksioni i madh humanitar, "Shporta e Ramazanit", vazhdon edhe kėtė Ramazan pėr tė tretėn herė me radhė.



http://islamgjakova.net/KBIGJ/CA7QEHBB.jpg



Shporta e Ramazanit ėshtė njė aksion i madh humanitar pėr nder tė muajit tė Ramazanit qė organizohet nga asociacioni AKEA (Asociacioni pėr Kulturė, Edukim dhe Arsim) me degėt e saj nė Prizren dhe Podujevė. Ideja e "Shportės sė Ramazanit" ėshtė, tu jap rast qytetarėve, qė nė mėnyrė tė organizuar dhe me njė ēmim simbolik tė kontribuojnė sadopak nė zbutjen e varfėrisė dhe solidarizimin me ata qė nuk kanė gjatė kėtij muajit tė bekuar. E tėra qė duhet ta bėjė njė qytetar ėshtė pagesa prej 5 eurove nė cilėndo shitore ushqimore ku ėshtė e vendosur reklama e "Shportės sė Ramazanit". Pastaj qytetari, merr njė kupon tė numėruar, si dėshmi pėr vete, ndėrsa pjesa tjetėr e kuponit me numėr tė njėjtė mbetet tek shitėsi si dėshmi pėr organizatorin-AKEA-n. Nė ēdo mbrėmje, aktivistėt AKEA-s vizitojnė shitoret ushqimore dhe nė bazė tė numrit tė kuponėve tė tubuara marrin nė kundėrvlerė shportat e ramazanit. "Shporta e Ramazanit" pėrmban artikuj ushqimor dhe ka pėrmbajtje tė njėjtė nė ēdo shitore. Pas mbledhjes tė shportave, aktivistėt i shpėrndaj ato nė adresat e familjeve qė janė tė regjistruara si raste sociale pranė Kuvendit Komunal. Familjet qė pėrfitojnė nga ky aksion janė zakonisht familje skamnorėsh dhe dėshmorėsh, jetimėt, pleqtė e vetmuar dhe rastet e hendikepuara.



http://islamgjakova.net/KBIGJ/CA3YULF3.jpg



AKEA ėshtė organizatė joqeveritare e themeluar kah fundi i vitit 2004 me bashkimin e disa shoqatave vendore nga Prishtina, Prizreni, Podujeva, Skenderaj dhe Mitrovica. Aktualisht ajo ka qendrėn nė Prishtinė me degėt e saj nė Podujevė, Prizren dhe Skenderaj. Edhe pse ky asociacion ėshtė themeluar kryesisht pėr tė kontribuar nė fushėn e kulturės, ai nuk mund t’i mbyll sytė dhe nuk mund tė rri duarkryq para kėsaj gjendjeje tė rėndė ekonomike.



http://islamgjakova.net/KBIGJ/CARQMHBV.jpg



Pėr kėtė arsye, aktivistėt e shoqatės AKEA me degėt nė Prizren dhe Podujevė tradicionalisht janė duke organizuar tubimin dhe shpėrndarjen e ndihmave humanitare gjatė muajit tė Ramazanit si dhe gjatė muajve tė tjerė.

Po pėr nder tė muajit tė Ramazanit dhe me qėllim humanitar, AKEA tradicionalisht ėshtė duke organizuar turnir humanitar nė futboll tė vogėl nė nivel vendi.



Pėr mė tepėr vizitoni faqen zyrtare tė Shportės sė Ramazanit,


www.shportaeramazanit.com (http://www.shportaeramazanit.com/)

Zana_ch
18-09-07, 20:03
Pamjet e torturave qė e ndanė Palestinėn nė dy pjesė
Shkaku i marrjes sė Gazzes nėn kontroll nga ana e Hamasit ėshtė kuptuar pas disa muajve, pasi janė bėrė publik pamjet e disa videove.


Shkaku i zhvillimeve tė fundit nė Palestinė ishte ēėshtje enigmatike pėr botėn. Kurse sot u dekonspiruan shkaqet e operacioneve tė Hamasit ndaj opozitės, El-Feth dhe marrja nėn kontroll tė Gazzes nga Hamasi.

Nė ueb faqen e qendrės sė informimit tė Palestinės janė paraqitur disa pamje gjatė torturimit tė disa pjesėtarėve tė Hamasit nga ana e anėtarėve tė El-feth, pas bastisjes sė njė shtėpie tė pjesėtarit tė Hamasit.

Kėto tortura janė kryer nga ana e anėtarėve tė ndihmėsit tė Abbasit, Dahlanit, i cili para ca ditėve dha dorėheqje.

Ja njėri nga pamjet qė ėshtė bėrė shkak qė Hamasit ta merr nėn kontroll Gazzen:


http://www.liveleak.com/view?i=3dd_1182376498



http://www.mesazhi.com/images/news/1014.jpg

Preshevar
18-09-07, 20:16
Shtohet pėrqafimi i fesė islame nė Gjermani

Nė Gjermani vazhdon tė rritet numri i personave tė cilėt pėrqafojnė fenė e pastėr islame.

http://mesazhi.com/images/news/1347.jpg

Salim Abdullah, kryetar i institutit qendror pėr regjistrimin e rasteve specifike islame nė Gjermani, duke folur mbi rritjen e dukshme tė numrit tė gjermanėve tė cilėt pėrqafojnė fenė e pastėr islame, deklaroi se gjatė vitit 2006 nė Gjermani, 4 mijė persona e kanė pranuar fenė islame, kurse gjatė vitit 2005, ky numėr ishte vetėm njė mijė.

Salim Abdullah shtoi se nė Gjermani deri mė tani, fenė islame e kanė pėrqafuar rreth 18 mijė persona, 80 % prej tė cilėve kanė qenė tė krishterė kurse 20 % kanė qenė ateistė.

SoKoLi-i-Maleve
19-09-07, 03:43
Shtohet pėrqafimi i fesė islame nė Gjermani

Nė Gjermani vazhdon tė rritet numri i personave tė cilėt pėrqafojnė fenė e pastėr islame.

http://mesazhi.com/images/news/1347.jpg

Salim Abdullah, kryetar i institutit qendror pėr regjistrimin e rasteve specifike islame nė Gjermani, duke folur mbi rritjen e dukshme tė numrit tė gjermanėve tė cilėt pėrqafojnė fenė e pastėr islame, deklaroi se gjatė vitit 2006 nė Gjermani, 4 mijė persona e kanė pranuar fenė islame, kurse gjatė vitit 2005, ky numėr ishte vetėm njė mijė.

Salim Abdullah shtoi se nė Gjermani deri mė tani, fenė islame e kanė pėrqafuar rreth 18 mijė persona, 80 % prej tė cilėve kanė qenė tė krishterė kurse 20 % kanė qenė ateistė.




Sa shum u ul numri,se ne postim tjeter ke trumbetu se ishin ma shum se tre milion,cka ndodhi tani?

Preshevar
19-09-07, 08:30
Sa shum u ul numri,se ne postim tjeter ke trumbetu se ishin ma shum se tre milion,cka ndodhi tani?

Kto ishin statistikat gjat vitit 2006 pėr Gjermani, dhe sipas statistikav numri eshte ne rritje konstante, 1'ooo gjat 2oo5 ---> 4'ooo gjatė 2oo6 dhe nėse e pėrcjellim kėt shigjet ngritse,.. numri do tė jet edhe mė i madhė gjat kėti Viti.

Alko71
19-09-07, 10:50
Pamjet e torturave qė e ndanė Palestinėn nė dy pjesė
Shkaku i marrjes sė Gazzes nėn kontroll nga ana e Hamasit ėshtė kuptuar pas disa muajve, pasi janė bėrė publik pamjet e disa videove.


Shkaku i zhvillimeve tė fundit nė Palestinė ishte ēėshtje enigmatike pėr botėn. Kurse sot u dekonspiruan shkaqet e operacioneve tė Hamasit ndaj opozitės, El-Feth dhe marrja nėn kontroll tė Gazzes nga Hamasi.

Nė ueb faqen e qendrės sė informimit tė Palestinės janė paraqitur disa pamje gjatė torturimit tė disa pjesėtarėve tė Hamasit nga ana e anėtarėve tė El-feth, pas bastisjes sė njė shtėpie tė pjesėtarit tė Hamasit.

Kėto tortura janė kryer nga ana e anėtarėve tė ndihmėsit tė Abbasit, Dahlanit, i cili para ca ditėve dha dorėheqje.

Ja njėri nga pamjet qė ėshtė bėrė shkak qė Hamasit ta merr nėn kontroll Gazzen:


http://www.liveleak.com/view?i=3dd_1182376498



http://www.mesazhi.com/images/news/1014.jpg

Lexoi ato me te kuqe, dhe a po e verene veten cka je tuj fole. Anetari i hamasit u torturua dhe kete e sjell si argument pse e mori hamasi pushtetin!!!

Preshevar
19-09-07, 17:11
Lexoi ato me te kuqe, dhe a po e verene veten cka je tuj fole. Anetari i hamasit u torturua dhe kete e sjell si argument pse e mori hamasi pushtetin!!!

Nuk e din qka ėshtė Hamasi,,, po ta dinte se kishte postuar hiq. Qėllimi ka qen Tjetėr ku !

yllbardh
21-09-07, 16:31
Salman al-Oadah, Kėshillėtari kryesor i Islam Today(Islami sot), shprehė keqardhje kundėr masakrave tė pėrgjakshme qė kan ndodhur nė kohėt e fundit nė Algjeri dhe Maroko.

Ai tha:"Njeriu ndihet i tmerruar kur Islami shfrytėzohet si element justifikues pėr vrasjen e popullatės civile sikurse gra, fėmij dhe pleqė."

"S'ka lidhje se viktimat a jan Musliman apo jo...Jeta e t'gjithėve ėshtė e padhunueshme."

Ai theksoi se Islami ka ardhur qė tė ndėrtoj dhe jo tė shkatėrroj, duke shprehur keqardhje kundėr masakrave qė jan duke u pėrhapur nė botėn Arabe nė emėr t'Islamit, duke pėrmenur posaqėrisht Arabin Saudite, Irakun, Marokon dhe Algjerin.

Mė tutje ai protestoi duke thėnė:" A mendojn ata se ne duhet tė vrasim tė gjtihė ata qė n'a kundėrshtojn? A mendojn ata se ne duhet t'ua fusim tytėn e armėve nė fyt atyre? A zgjidhen problemet nė kėtė mėnyrė?"

Ai pėrmendi se cka ėshtė mė s'tepėrmi shqetsuese ėshtė tendenca e kėtyre njerėzve qė tė justifikojn vrasjet e tė tjerėve nė cdo vendė- duke pėrfshirė kėtu edhe musliman duke i deklaruar ata si "jobesimtarė". Ai neveritet qė kėta terrorist besojn se kan tė drejtė, nė kundėrshtim tė pjesės sė tjetėr tė botės.

Sheiku Salman tėrheqė vėmendjen e nevojės qė predikuesit, tė diturit dhe njerėz tė tjerė musliman me influencė tė distancohen kundėr kėtyre krimeve tė pėrdhunshme qė turpėrojn religjionin Islam.
Artikull i huazuar nga islamtoday.com

valiii
26-09-07, 23:59
Eric Abidal, futbollist i njohur francez i cili nė muajin e kaluar u bashkua rradhėve tė Barcelonės , zgjodhi fenė Islame. Abidal, i cili pohoi se qė nga fėmijėria ka pasur simpati ndaj fesė Islame, e quajti veten Bilal.

"Nuk e pranova Islamin pse jam i martuar me njė grua muslimane nga Algjiri, por nė fėmijėri nė lagjen ku jetoja muslimanėt mė kanė lėnė pėrshtypje tė thellė" deklaron ylli i Barcelonės. Po ashtu Bilali delaron se mbetjet e fesė Islame nė Spanjė kanė ndikuar shumė te ai.

Bilal Abidal, i lindur nė Lion tė Francės, muajin e kaluar kishte nėnshkruar kontratė katėr vjeqare me klubin spanjoll, me vlerė prej 15 milion euro.

Abidali ishte transferuar nga ekipi Lille nė Lion nė vitin 2004 dhe ishte pėrgėzuar tri herė me titullin e kampionit nė kėtė klub.

Shoku mė i mrė i Abidalit po ashtu kishte zgjedhur Islamin

Franc Ribery, i cili mbron ngjyrat e Bajernit tė Munihut, ėshtė miku mė i ngushtė i Abidalit. Edhe Ribery para disa viteve ishte kthyer nė fenė Islame duke e zgjedhur po ashtu emrin Bilal.

"Fėmijėrinė time e kam kaluar nė mesin e muslimanėve, askush nuk mė ka bėrė presion tė bėhem musliman ndėrsa arsyet i mbaj pėr vete" kishte deklaruar Ribery.

Ribery kishte deklaruar se ka pasur njė jetė shumė tė vėshtirė por paqen e ka gjetur pasi qė e ka pranuar Islamin

Psikologu
28-09-07, 19:37
Islami eshte duke u terhequr zvarre.
Muslimanet po braktisin Islamin per nje jete sekulare dhe shume prej tyre perqafojne fene e Krishtere. Islami eshte duke u Paganizuar me sodomizem dhe sekularizim. Perkunder pohimeve qesharake se islami po rritet, realiteti tregon te kunderten:
Islami po shembet, sidomos gjate dekadave te fundit.
Po i prezantoj ketu disa fragmente, marre nga burime te ndryshme:

'Islamic Mail'
http://www.jimas.org/newsmag.htm (http://www.diskutime.com/disk/out.php?http://www.jimas.org/newsmag.htm)
Shumica e muslimaneve kane braktisuar islamin si menyre te jeteses.

Mslimanet ne Perendim
Charles Gai Eaton (Hassan Abdul Hakeem)
http://www.tanzeem.org/resources/articles/articles/musinwest.htm (http://www.diskutime.com/disk/out.php?http://www.tanzeem.org/resources/articles/articles/musinwest.htm)
Ne SHBA rreth 40% e rinise kane braktisur islamin gati njekohesisht. Kjo eshte shqetesuese dhe nuk ka shpresa qe keta do i kthehen islamit ndonjehere dhe duket se tani pak gje mund te behet ne kete drejtim.

Si te bejme Ameriken muslimane
http://www.jannah.org/articles/america.html (http://www.diskutime.com/disk/out.php?http://www.jannah.org/articles/america.html)
Gjate 50 viteve te findit kemi humbur me dhjeta mija besimtare te islamit. Ne anen tjeter, per nje kohe numri i muslimaneve eshte rritur fale shkalles se larte te migrimit. Kur kjo te qetesohet, asimilimi do ta beje komunitetin tone baras me zero. Eshte sikur te mbushesh thesin me fund te shqyer. Ne vazhdojme te sjellim emigrante te rinje, por ne anen tjeter shumica prej tyre rreshqasin dhe po i humbim perjete.

Dr. Azizur Rahman Bughio
http://www.geocities.com/athens/parthenon/7643/mercy.html (http://www.diskutime.com/disk/out.php?http://www.geocities.com/athens/parthenon/7643/mercy.html)
Islami po e humbe terheqesine, si rezultat i mengesise ne elementin e dashurise. Besimtaret tane shkojne ne xhami per shkak te friges nga Allahu e jo per arsye te dashurise se tij per Njerezimin. Dashuria afron kurse friga largon.

http://www.euromonitor.com/report_summary.asp?docid=9958 (http://www.diskutime.com/disk/out.php?http://www.euromonitor.com/report_summary.asp?docid=9958)
Zakonet e islamit jane gjithashtu ne zhdukje (behet fjale per perdorimin e alkoholit nder muslimane), dhe shume njerez po largohen nga islami drejt nje jetese me sekulare.

yllbardh
29-09-07, 00:05
Islami eshte duke u terhequr zvarre.
Muslimanet po braktisin Islamin per nje jete sekulare dhe shume prej tyre perqafojne fene e Krishtere. Islami eshte duke u Paganizuar me sodomizem dhe sekularizim. Perkunder pohimeve qesharake se islami po rritet, realiteti tregon te kunderten:

I nderuar a e dini kuptimin e fjalės sė nėnvizuar? Me kėto pohimet tuaja a mos jeni vallė duke ngatėrruar krahasimet nė tė cilat klerikėt e ndryshėm nė botėn prendimore janė ngatėrruar nė pedofili? Nga tė cilėt njė numėr shumė i madhė i neveritur nga kjo edhe kan filluar tė kalojnė nė paganizėm/besimet e mėparėshme vendase tė tyre, si p.sh. natyralizėm ose gotizėm ose ose nė rastet mė drastike nė satanizėm. Kėsi lloj krahasimesh dhe pohimesh mundė tė gjejmė nė sasi tė madhe posa t'a googel'ojm pėr to, ku edhe rezultatet do tė jenė tė bujshme. Pėr kėtė shkak nuk dua tė kėrkoj sepse do t'ma mirrte tė tėrė natėn.

Psikologu
29-09-07, 01:51
I nderuar a e dini kuptimin e fjalės sė nėnvizuar? Me kėto pohimet tuaja a mos jeni vallė duke ngatėrruar krahasimet nė tė cilat klerikėt e ndryshėm nė botėn prendimore janė ngatėrruar nė pedofili? Nga tė cilėt njė numėr shumė i madhė i neveritur nga kjo edhe kan filluar tė kalojnė nė paganizėm/besimet e mėparėshme vendase tė tyre, si p.sh. natyralizėm ose gotizėm ose ose nė rastet mė drastike nė satanizėm. Kėsi lloj krahasimesh dhe pohimesh mundė tė gjejmė nė sasi tė madhe posa t'a googel'ojm pėr to, ku edhe rezultatet do tė jenė tė bujshme. Pėr kėtė shkak nuk dua tė kėrkoj sepse do t'ma mirrte tė tėrė natėn.

I nderuari Yllbardh!
Nuk ėshtė klikim i Googles , aty gjinden edhe autoret e fjales , thenjes dhe mendimit , pra burimin e keni aty.
Se numri i madhė i njerezve ,s idomos rinisė eshte duke u larguar nga islami , deshmojnė shumė tė dhena dhe shkrime neper gazetat e ndryshme tė botes.
Arsyeja dhe shkaqet janė sigurishtė se deri me tash , eshte besuar se islami mundet tė jetė " fe e paqes " por ne fund del se islami nuk ehste as i paqes , as i drejtesis, as i meshires dhe shumė kategori tė tjera qe futen ne ketė ekuiliber.
Tė mos i nemeroj tė gjitha , por edhe ne studime tė shumta del se islami nuk ėshtė fe e paqes , ose qe nga zanafilla nuk e ka fillimin nga paqja ose meshira.
Profecia nuk kerkon luftetar por vetem profeci qe deshmon durimin , humanitetin etj etj

tetovari_088
29-09-07, 02:11
Muhamed Marmaduke Piktall ne leksionin e tij te vitit 1927 mbi 'Tolerancen ne Islam,' Madras India.

" Ne syte e historise, toleranca fetare eshte shembulli me i larte i kultures se nje populli... Po ashtu vendet perendimore u bene me tolerante vetem kur ata u shkeputen nga ligjet e tyre fetare, dhe po ashtu kur muslimanet u shkeputen nga ligjet e tyre fetare niveli i tolerances se tyre ra dhe po ashtu edhe kultura. Para ardhjes se islamit toleranca asnjehere nuk ishte predikuar si nje pjese themelore e besimit fetar...

"Ne qofte se Evropa do te dinte per islamin, aq sa diten muslimanet per kristianizmin, atehere kryqezatat e cmendura aventurioze dhe fanatike nuk do te kishin ndodhur, sepse ato u shkaktuan plotesisht nga nje keqkuptim i madh...

"Manastire te shumta, me nje pasuri te perbere nga thesare vlera e te cilave llogaritet ne jo me pak se nje qind milion sterlina, paten fatin e madh te gezonin privilegjet e profetit te shenjte (Muhamed) per murgjerit e Sinait dhe ishin shume te respektuar nga ana e muslimaneve. Sektet e ndryshme te kristianeve perfaqesoheshin ne keshillin e perandorise nga patriarket e tyre, ne keshillat lokale nga peshkopet, ne keshillat e fshatrave nga prifterinjte e tyre, dhe fjala e tyre per probleme themelore te shoqerise merrej ne konsiderate pa u diskutuar fare...

"Toleranca brenda islamit ishte, dhe eshte, dicka pa ndonje dicka tjeter te ngjashme me te ne gjithe historine; klasa, raca dhe ngjyra per here te pare nuk ishin problem dhe kufij te pakalueshem per njerezit."

Ser Xhorxh Bernard Shou ne 'The Genuine Islam' (Islami i Paster) Vol. 1, No. 8, 1936.


"Une gjithmone e kam pare besimin e Muhamedit me nje vleresim te vecante per shkak te vitalitetit te shkelqyer qe ai ka. Eshte i vetmi besim i cili sipas meje ka ate veti asimiluese ne fazat e ndryshimit te ekzistences, e cila e ben veten te dukshme ne cdo moshe. Une e kam studiuar ate - njeriun e shkelqyer dhe ne opinionin tim jo vetem qe nuk duhet te quhet anti-krisht, por nje Shpetimtar i Humanitetit"

"Une besoj se neqoftese nje njeri si ai do te behej diktatori i botes moderne ai do te kishte sukses ne zgjidhjen e problemeve te saj ne nje menyre e cila do ti sillte asaj ate qe i mungon me teper paqen dhe lumturine: Une kam profetizuar per fene e Muhamedit se ajo do te jete e pranueshme ne Evropen e te nesermes sepse ka filluar te pranohet ne Evropen e sotme."

SoKoLi-i-Maleve
29-09-07, 07:06
Muhamed Marmaduke Piktall ne leksionin e tij te vitit 1927 mbi 'Tolerancen ne Islam,' Madras India.

" Ne syte e historise, toleranca fetare eshte shembulli me i larte i kultures se nje populli... Po ashtu vendet perendimore u bene me tolerante vetem kur ata u shkeputen nga ligjet e tyre fetare, dhe po ashtu kur muslimanet u shkeputen nga ligjet e tyre fetare niveli i tolerances se tyre ra dhe po ashtu edhe kultura. Para ardhjes se islamit toleranca asnjehere nuk ishte predikuar si nje pjese themelore e besimit fetar...

"Ne qofte se Evropa do te dinte per islamin, aq sa diten muslimanet per kristianizmin, atehere kryqezatat e cmendura aventurioze dhe fanatike nuk do te kishin ndodhur, sepse ato u shkaktuan plotesisht nga nje keqkuptim i madh...

"Manastire te shumta, me nje pasuri te perbere nga thesare vlera e te cilave llogaritet ne jo me pak se nje qind milion sterlina, paten fatin e madh te gezonin privilegjet e profetit te shenjte (Muhamed) per murgjerit e Sinait dhe ishin shume te respektuar nga ana e muslimaneve. Sektet e ndryshme te kristianeve perfaqesoheshin ne keshillin e perandorise nga patriarket e tyre, ne keshillat lokale nga peshkopet, ne keshillat e fshatrave nga prifterinjte e tyre, dhe fjala e tyre per probleme themelore te shoqerise merrej ne konsiderate pa u diskutuar fare...

"Toleranca brenda islamit ishte, dhe eshte, dicka pa ndonje dicka tjeter te ngjashme me te ne gjithe historine; klasa, raca dhe ngjyra per here te pare nuk ishin problem dhe kufij te pakalueshem per njerezit."

Ser Xhorxh Bernard Shou ne 'The Genuine Islam' (Islami i Paster) Vol. 1, No. 8, 1936.


"Une gjithmone e kam pare besimin e Muhamedit me nje vleresim te vecante per shkak te vitalitetit te shkelqyer qe ai ka. Eshte i vetmi besim i cili sipas meje ka ate veti asimiluese ne fazat e ndryshimit te ekzistences, e cila e ben veten te dukshme ne cdo moshe. Une e kam studiuar ate - njeriun e shkelqyer dhe ne opinionin tim jo vetem qe nuk duhet te quhet anti-krisht, por nje Shpetimtar i Humanitetit"

"Une besoj se neqoftese nje njeri si ai do te behej diktatori i botes moderne ai do te kishte sukses ne zgjidhjen e problemeve te saj ne nje menyre e cila do ti sillte asaj ate qe i mungon me teper paqen dhe lumturine: Une kam profetizuar per fene e Muhamedit se ajo do te jete e pranueshme ne Evropen e te nesermes sepse ka filluar te pranohet ne Evropen e sotme."


Na trego se cfar deshe me then per tolerancen dhe paqen nder Islam,apo harrove cfar deshte dhe fillove me fyje e kritikue te tjeret,nuk mbrohet apo nderohet feja jote tue kritikue te tjerat,por tuee tregue me vepra fen tande.

tetovari_088
29-09-07, 18:23
Na trego se cfar deshe me then per tolerancen dhe paqen nder Islam,apo harrove cfar deshte dhe fillove me fyje e kritikue te tjeret,nuk mbrohet apo nderohet feja jote tue kritikue te tjerat,por tuee tregue me vepra fen tande.

z. sokol i maleve me sa po shoh une nuk e paske kuptuar ate qe postova une ku aty nuk ka asnjefar fyerje ndaj feve te tjera.

Preshevar
02-10-07, 09:47
Ēifuti e gjeti lehtėsimin nė Islam

Amerikani Aaron Siebert-Llera asnjėherė nuk e ka marrė Islamin seriozisht, nė kohėn kur ai ia nisi sė pari kėrkimin e tij shpirtėror. Por, pėrfundimisht ai gjeti nė besimin Islam tė gjitha llojet e jetės sė disiplinuar pėr tė cilėt ka qenė nė kėrkim.

http://mesazhi.com/images/news/1560.jpg

* * * * *
"Me kėtė rast unė kam ndjerė sikur kam gjetur njė shtėpi ku mund tė vendosė tė gjitha moralet, idealet e mia, mėnyrėn e jetės qė e jetoja." Siebert-Llera i tha gazetės Sun – Times tė Qikagos , me 14 Shator.
Siebert-Llera ėshtė lindur nga babai ēifut amerikan dhe nga nėna romano katolike amerikane.
Ai lutej duke vendosur Yllin e Davidit nė disa ditė dhe duke vendosur kryqin nė ditėt tjera.
Por 31 vjeēari asnjėherė nuk e gjeti atė gjėnė "e brendshme" pėr tė cilėn ishte nė kėrkim.

Pastaj erdhi ngjarja e 11 shtatorit , duke ndryshuar kursin e jetės sė tij.
Ai filloi tė lexonte rreth Islamit, duke ditur tė dallonte pa problem ndėrmjet ekstremistėve qė e kidnapuan aeroplanin dhe shumicės sė muslimanėve.
Ai poashtu bleu njė kopje tė Kur'anit Fisnik, duke hulumtuar nėpėr faqet e librit pėr tė gjetur atė qė thoshin disa se ka predikim tė terrorizmit, por ato nuk i gjeti.
Pas dy vitesh nė Qikago erdh deri te pika kthesė nė jetėn e tij.

Ai takoi njė femėr meksikano – amerikane nė Lojola ku i ndiqte studimet.
Pas konvertimit tė saj ajo e vendosi hixhabin.
" Unė definitivisht pashė ndryshime tek ajo, si shenja komforti dhe njė shkallė e dukshme lumturie. Ajo fitoi lehtėsi nė jetėn e saj." tha Siebert-Llera.
Pas kėsaj Siebert-Llera filloi tė mendoj mė seriozisht rreth Islamit, vizitoi Xhaminė nė Bridgevieė, nė Illinois, ku mėsoi parimet e Islamit si namazi, zekati dhe haxhi.
Nė vitin 2004 e pranoi Islamin, dhe filloi ti falė pesė kohėt e namazit dhe ta agjėrojė Ramazanin.

Njeriu i njėjtė

Siebert-Llera i humbi shumė nga shokėt e tij pas konvertimit tė tij nė Islam.
Familja e tij poashtu mendonin se konvertimi atė do ta kthente nė terrorist.
Por ai anjėherė nuk u dekurajua.

"I thashė babes: unė nuk do tė bėhem Taliban dhe tė shkoj nė Afganistan" .
" Unė do tė mbes ai qė jam".
Siebert-Llera beson se familja e tij ka pranuar pa problem konvertimin e tij nė Islam.
Nė kohėn e ēeljes sė iftarit tė Ramazanit tė tij tė parė tė enjten, me 13 shtator, Siebert-Llera pranoi njė thirrje telefonike nga nėna e tij duke ia uruar Ramazanin.
Ai ėshtė duke e mbajtur telefonin mobil ende nė dorė , duke pritur tė njėjtėn gjė edhe nga babai dhe motra. E din qė do ta thirrin.

Nga IOL

Pėrktheu: Kadėr Vogėl

Zero Cool
05-10-07, 22:05
Presidenti Bush mban iftar me rastin e muajit tė shenjtė tė Ramazanit

Presidenti Bush thotė se ekstremistė tė dhunėshėm mysliman kėrkojnė tė shkatėrrojnė bazat e shoqėrisė dhe tė ndalojnė pėrparimin e lirisė nė shoqėritė myslimane nė mbarė botėn.
Presidenti i bėri kėto komente gjatė darkės sė pėrvitshme qė organizohet pėr tė shtatin vit me rradhė me rastin e muajit tė shenjtė tė Ramazanit. Presidenti Bush tha se bota ėshtė nė luftė me ata qė kėrkojnė tė sulmojnė vendet e shenjta dhe vrasin njerėz tė pafajshėm.


Huazuar nga RTK(www.rtklive.com (http://www.rtklive.com)) 05 tetor 2007 - 09:03:58

Preshevar
11-10-07, 10:06
Njė gjerman e pranon islamin nė Prizren
http://mesazhi.com/images/news/1642.jpg
Njė gjerman e pranon islamin nė Prizren



Mė datėn 08.10.2007 ishte nata e Kadrit. Aty kah ora 20.30 vendosa te shkoj ne xhamine e Bajraklisė pasi u ndava nga shoqėria tė cilėt nuk po e aprovojnė faljen nafile me xhemat, mendova te shkoj te lexoj pak Kur'an deri ne ora 24.00 kur do te niste namazi i natės pėr nder te natės sė Kadrit.
Aty e pashe njėrin qė ishte i ulur pėrballe hoxhės, katėr veta tė shoqatės AKEA nga ana e djathte dhe nga ana e majte njė femėr tė mbuluar, pak mė tutje njė mashkull dhe njė engjėllushe tre vjeēare.

Njeri me pėshpėriti se ėshtė njė gjerman qe po do me pranu fenė Islame. Ky personi ishte i moshės rreth 30 vjeēare dhe quhej Frank. Dukej shume nervoz dhe i tensionuar, ashtu sikur ne kur dilnim para provimit. Ishte i ulur ne gjunjė dhe nuk lėvizte. Fillimisht hoxha e pyeti se a je duke e bere kėtė akt me vullnet tė plote dhe me vetėdije. E femra e pėrkthente nė gjuhen gjermane. Kjo i tregoi hoxhės se Franku e ka lexuar Kur'anin dhe ėshtė duke e agjėruar Ramazanin. Pastaj hoxha i sqaroi tė gjashte kushtet e imanit. Pas kėsaj hoxha i sqaroi obligimet dhe detyrat e muslimanit te ri. Mua me linte pėrshtypje muzikaliteti i termave islame te shprehur ne gjuhen gjermane. Nga ana tjetėr pėrshtypje me linte poashtu serioziteti, pjekuria dhe qėndrimi dinjitoz i hoxhės, duke e jetėsuar me sukses edhe superioritetin e fesė Islame pėrmes figurės se tij. Pasi qe u pėrmend se si hyhet ne Islam, njė hoxhe tjetėr e shqiptonte dhe ai e pėrsėriti shehadetin ne gjuhen arabe pėr tri here. Kuptohet jo rrjedhshėm dhe duke ngrėne shkronja. Pasi qė hyri nė Islam u ngritėm t'ia urojme. U pėrqafua vėllazėrisht me tė gjithė rend.

Kryetari i shoqatės AKEA ia dha njė dhurate modeste dhe njė sexhade.
Iu afrova pastaj atij te riut qė qėndronte anash, i cili me tregoi se ishin tė Prizrenit dhe ajo ishte motra e saj e martuar pėr gjermanin para pese vjetėsh. E pyeta nė Gjermani janė frymėzuar pėr Islam apo? Eh, me tha nė Gjermani ndoshta pak mė vėshtire do tė udhėzoheshin por kėtu nė Prizren. Me tha qe ai vete ishte praktikues i Islamit dhe ia ka mėsuar motrės Islamin. E unė u habita se si spo njihemi, ai vetėm me buzėqeshi dhe me tha unė sa here te kam pare neper xhami po ti s'me ke verrejtur.

Duke dalur nena e vete e mėsoi dhe engjėllushja tre vjeēare na tha Allah emanet.

Ne ato momente me shfaqeshin dhe me silleshin neper trup ndjenja xhelozie pėr vėllezėrit dhe motrat e mia, qe me tė cilėt edhepse ndaj njė kohe bukur te madhe si praktikues i Islamit nuk janė ende falės namazi. E ky, ka dashtė Allahu, ka pas ndikim edhe nė motrėn edhe nė dhėndrin gjerman dhe atė vetėm pėr pese vite.

Ashtu ndoshta ndjenja te turbullta

E pastaj gjate namazit te natės, njė kojshia i tyre qe morri pjese ne rikthim, me tregoi se ai gjermani kish pase qene ushtar i KFOR –it nė Prizren, ndėrsa ajo E.G. kish pase punu ne kazerme. Janė martuar dhe kane jetuar ne Gjermani. E sot nė natėn e Kadrit Franku zyrtarisht e pranoi fenė Islame.

Shkroi: Kadėr Vogėl

ATEIST
12-10-07, 16:15
MUSALIMANE TE KONVERTUAR NE ATEISTE OSE KRISTIANE

Ibn Warraq (http://en.wikipedia.org/wiki/Ibn_Warraq)
Parvin Darabi (http://en.wikipedia.org/wiki/Parvin_Darabi)
Taslima Nasrin (http://en.wikipedia.org/wiki/Taslima_Nasrin)
Ali Sina (http://en.wikipedia.org/wiki/Faith_Freedom_International)
Ayaan Hirsi Ali - Dutch feminist and politician (http://www.answers.com/topic/ayaan-hirsi-ali)
Anwar Sheikh (http://en.wikipedia.org/wiki/Anwar_Shaikh)
Mark A Gabriel (http://en.wikipedia.org/wiki/Mark_A._Gabriel)
Zak Gariba (http://www.gariba.org/)
Ampbreia (http://www.ampbreia.com/)
Wafa Sultan - Arab American psychiatrist (http://www.answers.com/wafa%20sultan)
Salman Rushdie - Indian Born British Writer (http://www.answers.com/topic/salman-rushdie)
The Apostate (http://www.wikiislam.com/wiki/The_Apostate_%28former_Muslim%29)
Dr, Younus Shaikh - Pakistani Medical Doctor & Rationalist (http://www.wikiislam.com/wiki/Dr._Younus_Shaikh)ISH PREDIKUES MUSLIMANE, MULLAH, IMAM, DIJETARE DHE MISIONARE DAWAH TE CILET LANE ISLAMIN DHE U KTHYEN NE TE KRISHTERE

Dr Mustafa( Now Mark Gabriel)Former Muslim Imam, Ex-Professor in Al Azhar University, Cairo, Egypt(Most prestigious Islamic school of theology ) (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=302725#302725)
Dr. Muhammed Rahoumy(now Dr. Samuel Paul) - former Dean in Al Azhar Islamic University in Cairo Egypt. (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=302726#302726)
Issa Ahmed Khalid -An author of answering-christianity.com, Fomer Dawa Missionary, Muslim Preacher (http://www.answering-islam.org/Testimonies/tarasca.html)
El-Faqi, an ex-Imam and lawyer (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=304704#304704)
Hajji Husman Mohamed - a former ethiopian Muslim Imam (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=306199#306199)
Hamran Ambrie - Indonesian Ex-Muslim Priest (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=307305#307305)
Mohammed Amin - Former Ethiopian Islamic Cleric (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=309577#309577)
El-Akkad - Former Muslim Preacher, Egypt (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=309590#309590)
Ak-Beket - former Imam, Kazakhstan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314085#314085)
Mullah Assad Ullah - Former mullah, Afganistan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314086#314086)
Indonesian Imam Left Islam, He also led 3000 Moslems to Christ (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Fahmir - A Mullah started to preach Gospel in Afghanistan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Mullah's supernatural conversion - becomes church planter (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Sudan: Moslem Imam converts to Christianity (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Kosovo - Converted Muslim leads Mullah to Christ (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Imam decides to follow Christ after seeing Jesus film (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Former Mosque Teacher Launches Christian Radio Ministry (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Rev. Mawlawi Dr. Imad ud-Din Lahiz - Prolific Islamic Writer, Preacher, Quranic Translator (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314092#314092)
Khalif Majid Hassan - Former Islamic Preacher, Minister in the Nation of Islam (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314093#314093)
Jeremiah Fard Muhammad - Muslim minister, now Christian evangelist (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314094#314094)
Saleh Hussaini - Former Nigerian Muslim Cleric (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325582#325582)
Sam Solomon - a former Muslim scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325585#325585)
Yusuf Roni - Former Islamic Dawah Missionary, Islamic Youth Organization Chairman, Indonesia - Now Christian Preacher (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325591#325591)
Jamal Zarka - Former Muslim Imam, Now Evangelist (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=332796#332796)
Sheikh Mohamed Mansour - Prominent Egyptian Muslim Sheikh and Islamic Scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=332824#332824)
Hamza - former Islamic scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=335059#335059)
Timothy Abraham - Former Muslim preacher, Fundamentalist. Now Christian Preacher (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=335065#335065)
Daniel Shayestah- Former koranic teacher, scholar (http://www.islam-watch.org/LeavingIslam/shayesteh.htm)
Maulvi Safdar Ali - Former Maulvi(Cleric) from India (http://www.mergingcurrents.com/book.php?BookSKU=536)
Ahmed Abdullahi - former muslim cleric (http://www.compassdirect.org/en/newslongen.php?idelement=3981)
Emmanuel (formerly Mohammed) - Former Muslim Scholar (http://www.theelijahchallenge.org/Emmanuel%27s%20Testimony%20-%20%20Nigeria.htm)
Zak Gariba - former Muslim Imam (http://www.gariba.org/)
Mr. Moro S. Franci - Former Imam (http://www.lhm.org/lhmint/enewsstory.asp?articleid=3630)
Hicham Chehab - Former Lebanese Muslim Preacher turned Militant turned Islamic Theologian (http://www.stlukeaa.org/sermon/mp3/2006/Ser2006.04.23.mp3)
Mario Joseph (Moulvi Sulaiman) - former Muslim cleric - india (http://www.shvoong.com/books/389356-search)

Guri i madh
12-10-07, 16:34
MUSALIMANE TE KONVERTUAR NE ATEISTE OSE KRISTIANE

Ibn Warraq (http://en.wikipedia.org/wiki/Ibn_Warraq)
Parvin Darabi (http://en.wikipedia.org/wiki/Parvin_Darabi)
Taslima Nasrin (http://en.wikipedia.org/wiki/Taslima_Nasrin)
Ali Sina (http://en.wikipedia.org/wiki/Faith_Freedom_International)
Ayaan Hirsi Ali - Dutch feminist and politician (http://www.answers.com/topic/ayaan-hirsi-ali)
Anwar Sheikh (http://en.wikipedia.org/wiki/Anwar_Shaikh)
Mark A Gabriel (http://en.wikipedia.org/wiki/Mark_A._Gabriel)
Zak Gariba (http://www.gariba.org/)
Ampbreia (http://www.ampbreia.com/)
Wafa Sultan - Arab American psychiatrist (http://www.answers.com/wafa%20sultan)
Salman Rushdie - Indian Born British Writer (http://www.answers.com/topic/salman-rushdie)
The Apostate (http://www.wikiislam.com/wiki/The_Apostate_%28former_Muslim%29)
Dr, Younus Shaikh - Pakistani Medical Doctor & Rationalist (http://www.wikiislam.com/wiki/Dr._Younus_Shaikh)ISH PREDIKUES MUSLIMANE, MULLAH, IMAM, DIJETARE DHE MISIONARE DAWAH TE CILET LANE ISLAMIN DHE U KTHYEN NE TE KRISHTERE

Dr Mustafa( Now Mark Gabriel)Former Muslim Imam, Ex-Professor in Al Azhar University, Cairo, Egypt(Most prestigious Islamic school of theology ) (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=302725#302725)
Dr. Muhammed Rahoumy(now Dr. Samuel Paul) - former Dean in Al Azhar Islamic University in Cairo Egypt. (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=302726#302726)
Issa Ahmed Khalid -An author of answering-christianity.com, Fomer Dawa Missionary, Muslim Preacher (http://www.answering-islam.org/Testimonies/tarasca.html)
El-Faqi, an ex-Imam and lawyer (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=304704#304704)
Hajji Husman Mohamed - a former ethiopian Muslim Imam (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=306199#306199)
Hamran Ambrie - Indonesian Ex-Muslim Priest (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=307305#307305)
Mohammed Amin - Former Ethiopian Islamic Cleric (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=309577#309577)
El-Akkad - Former Muslim Preacher, Egypt (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=309590#309590)
Ak-Beket - former Imam, Kazakhstan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314085#314085)
Mullah Assad Ullah - Former mullah, Afganistan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314086#314086)
Indonesian Imam Left Islam, He also led 3000 Moslems to Christ (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Fahmir - A Mullah started to preach Gospel in Afghanistan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Mullah's supernatural conversion - becomes church planter (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Sudan: Moslem Imam converts to Christianity (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Kosovo - Converted Muslim leads Mullah to Christ (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Imam decides to follow Christ after seeing Jesus film (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Former Mosque Teacher Launches Christian Radio Ministry (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Rev. Mawlawi Dr. Imad ud-Din Lahiz - Prolific Islamic Writer, Preacher, Quranic Translator (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314092#314092)
Khalif Majid Hassan - Former Islamic Preacher, Minister in the Nation of Islam (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314093#314093)
Jeremiah Fard Muhammad - Muslim minister, now Christian evangelist (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314094#314094)
Saleh Hussaini - Former Nigerian Muslim Cleric (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325582#325582)
Sam Solomon - a former Muslim scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325585#325585)
Yusuf Roni - Former Islamic Dawah Missionary, Islamic Youth Organization Chairman, Indonesia - Now Christian Preacher (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325591#325591)
Jamal Zarka - Former Muslim Imam, Now Evangelist (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=332796#332796)
Sheikh Mohamed Mansour - Prominent Egyptian Muslim Sheikh and Islamic Scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=332824#332824)
Hamza - former Islamic scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=335059#335059)
Timothy Abraham - Former Muslim preacher, Fundamentalist. Now Christian Preacher (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=335065#335065)
Daniel Shayestah- Former koranic teacher, scholar (http://www.islam-watch.org/LeavingIslam/shayesteh.htm)
Maulvi Safdar Ali - Former Maulvi(Cleric) from India (http://www.mergingcurrents.com/book.php?BookSKU=536)
Ahmed Abdullahi - former muslim cleric (http://www.compassdirect.org/en/newslongen.php?idelement=3981)
Emmanuel (formerly Mohammed) - Former Muslim Scholar (http://www.theelijahchallenge.org/Emmanuel%27s%20Testimony%20-%20%20Nigeria.htm)
Zak Gariba - former Muslim Imam (http://www.gariba.org/)
Mr. Moro S. Franci - Former Imam (http://www.lhm.org/lhmint/enewsstory.asp?articleid=3630)
Hicham Chehab - Former Lebanese Muslim Preacher turned Militant turned Islamic Theologian (http://www.stlukeaa.org/sermon/mp3/2006/Ser2006.04.23.mp3)
Mario Joseph (Moulvi Sulaiman) - former Muslim cleric - india (http://www.shvoong.com/books/389356-search)


edhe ne gjermani i njo dy persona njeri boshjak i novi pazarit po ka qen imam ne sangjak
e tjetri shqiptar nga kosova ish musliman elhamdurila qe jan konvertue ne JEHOVA bile tani jan edhe predikus shkepin fletushka ne disa qytete te bajernit

ATEIST
12-10-07, 17:10
Eshte Nje Lufte E Madhe Midis Feve Qe Nxitojne Te Deklarojne Te Konvertuarit Ne Fene E Tyre Por Qe Gjithmone Harrojne Te Thone Se Sa Te Tjere Lene Fene E Tyre.

memumi
13-10-07, 19:45
e sikur te ja nisim ti postojm krejt ata qe e pranojn Islamin do te mbushen faqet e forumit o ju njerz
e do te mbingarkohej fd e ndoshta edhe do te mbyllet krejt

ATEIST
18-10-07, 10:43
e sikur te ja nisim ti postojm krejt ata qe e pranojn Islamin do te mbushen faqet e forumit o ju njerz
e do te mbingarkohej fd e ndoshta edhe do te mbyllet krejt

te gjithe qe botova jane dijetare islame se te thjeshtet jane shume dhe nuk del forumi gjithashtu. po kur e braktisin dijetaret ata qe duhet ta mbrojne mendo se cduhet te bejne te tjeret. pastaj per mua si ateist ky nderrim i feve dhe mosbesim ndaj tyre me shton me shume argumentat per mosbesim

BE LK
18-10-07, 12:55
MUSALIMANE TE KONVERTUAR NE ATEISTE OSE KRISTIANE

Ibn Warraq (http://en.wikipedia.org/wiki/Ibn_Warraq)
Parvin Darabi (http://en.wikipedia.org/wiki/Parvin_Darabi)
Taslima Nasrin (http://en.wikipedia.org/wiki/Taslima_Nasrin)
Ali Sina (http://en.wikipedia.org/wiki/Faith_Freedom_International)
Ayaan Hirsi Ali - Dutch feminist and politician (http://www.answers.com/topic/ayaan-hirsi-ali)
Anwar Sheikh (http://en.wikipedia.org/wiki/Anwar_Shaikh)
Mark A Gabriel (http://en.wikipedia.org/wiki/Mark_A._Gabriel)
Zak Gariba (http://www.gariba.org/)
Ampbreia (http://www.ampbreia.com/)
Wafa Sultan - Arab American psychiatrist (http://www.answers.com/wafa%20sultan)
Salman Rushdie - Indian Born British Writer (http://www.answers.com/topic/salman-rushdie)
The Apostate (http://www.wikiislam.com/wiki/The_Apostate_%28former_Muslim%29)
Dr, Younus Shaikh - Pakistani Medical Doctor & Rationalist (http://www.wikiislam.com/wiki/Dr._Younus_Shaikh)ISH PREDIKUES MUSLIMANE, MULLAH, IMAM, DIJETARE DHE MISIONARE DAWAH TE CILET LANE ISLAMIN DHE U KTHYEN NE TE KRISHTERE

Dr Mustafa( Now Mark Gabriel)Former Muslim Imam, Ex-Professor in Al Azhar University, Cairo, Egypt(Most prestigious Islamic school of theology ) (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=302725#302725)
Dr. Muhammed Rahoumy(now Dr. Samuel Paul) - former Dean in Al Azhar Islamic University in Cairo Egypt. (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=302726#302726)
Issa Ahmed Khalid -An author of answering-christianity.com, Fomer Dawa Missionary, Muslim Preacher (http://www.answering-islam.org/Testimonies/tarasca.html)
El-Faqi, an ex-Imam and lawyer (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=304704#304704)
Hajji Husman Mohamed - a former ethiopian Muslim Imam (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=306199#306199)
Hamran Ambrie - Indonesian Ex-Muslim Priest (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=307305#307305)
Mohammed Amin - Former Ethiopian Islamic Cleric (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=309577#309577)
El-Akkad - Former Muslim Preacher, Egypt (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=309590#309590)
Ak-Beket - former Imam, Kazakhstan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314085#314085)
Mullah Assad Ullah - Former mullah, Afganistan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314086#314086)
Indonesian Imam Left Islam, He also led 3000 Moslems to Christ (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Fahmir - A Mullah started to preach Gospel in Afghanistan (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Mullah's supernatural conversion - becomes church planter (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Sudan: Moslem Imam converts to Christianity (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Kosovo - Converted Muslim leads Mullah to Christ (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Imam decides to follow Christ after seeing Jesus film (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Former Mosque Teacher Launches Christian Radio Ministry (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314087#314087)
Rev. Mawlawi Dr. Imad ud-Din Lahiz - Prolific Islamic Writer, Preacher, Quranic Translator (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314092#314092)
Khalif Majid Hassan - Former Islamic Preacher, Minister in the Nation of Islam (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314093#314093)
Jeremiah Fard Muhammad - Muslim minister, now Christian evangelist (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=314094#314094)
Saleh Hussaini - Former Nigerian Muslim Cleric (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325582#325582)
Sam Solomon - a former Muslim scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325585#325585)
Yusuf Roni - Former Islamic Dawah Missionary, Islamic Youth Organization Chairman, Indonesia - Now Christian Preacher (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=325591#325591)
Jamal Zarka - Former Muslim Imam, Now Evangelist (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=332796#332796)
Sheikh Mohamed Mansour - Prominent Egyptian Muslim Sheikh and Islamic Scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=332824#332824)
Hamza - former Islamic scholar (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=335059#335059)
Timothy Abraham - Former Muslim preacher, Fundamentalist. Now Christian Preacher (http://www.faithfreedom.org/forum/viewtopic.php?p=335065#335065)
Daniel Shayestah- Former koranic teacher, scholar (http://www.islam-watch.org/LeavingIslam/shayesteh.htm)
Maulvi Safdar Ali - Former Maulvi(Cleric) from India (http://www.mergingcurrents.com/book.php?BookSKU=536)
Ahmed Abdullahi - former muslim cleric (http://www.compassdirect.org/en/newslongen.php?idelement=3981)
Emmanuel (formerly Mohammed) - Former Muslim Scholar (http://www.theelijahchallenge.org/Emmanuel%27s%20Testimony%20-%20%20Nigeria.htm)
Zak Gariba - former Muslim Imam (http://www.gariba.org/)
Mr. Moro S. Franci - Former Imam (http://www.lhm.org/lhmint/enewsstory.asp?articleid=3630)
Hicham Chehab - Former Lebanese Muslim Preacher turned Militant turned Islamic Theologian (http://www.stlukeaa.org/sermon/mp3/2006/Ser2006.04.23.mp3)
Mario Joseph (Moulvi Sulaiman) - former Muslim cleric - india (http://www.shvoong.com/books/389356-search)

Po Ata te dy qe kam shenu me te kuqe kan pas shit fule e egjipt ne "medinetunnesr prane derrul mudarra'at"

device on line
18-10-07, 15:32
vertet edhe une si kisha ndegjuar asnjehere me pare keta emra,ndoshta jan krishter libanez dhe jane terheq si musliman ,ku ta dish ne kete forum ka njerez qe mendojne se cdo arab eshte musliman dhe cdo i krishter nuk mund te jete arab.


se paku keshtu ka menduar ATEISTI hahahah

SALMAN RUZHDIA asnjehere nuk ka deklaruar se eshte musliman apo nuk eshte ,bota e njeh vetem si shkrimtar

Zero Cool
18-10-07, 19:39
Njeri po flet me argumente po i vendos edhe linqet aty qe mundeni me shiqu e me lexu, kurse pergjegja e juaj eshte "une skam ni per kta valla" !?
A eshte kjo bisede serioze a ? Po kush je ti me ni per krejt njerezimin (7 miliard e fiuuuu) , e leje ma me i njoft te gjithe ! Edhe per kete qe do te shkruaj une nuk keni ni e as se keni njofte:

Ehsan Jami, ex musliman, anetare i PvdA (parti ne pushtet , me koalicion).

Foto:

http://www.nos.nl/nosjournaal/images/ehsan_jami_tcm44-324525.jpg

Pak fjale per te:

Ehsan Jami themeluesi i comitetit te ex-muslimaneve ne Holande. Ky komitet ka te beje me emancipimin, integrimin dhe te drejtat e fermave muslimane ne shoqerine Holandeze. Ky ex-musliman eshte i njohur me dekleraten e tij me te cilen profetin Muhamed e krahason me Adolf Hitlerin.


Linku:

http://www.nos.nl/nosjournaal/artikelen/2007/10/18/181007_jami.html (http://www.nos.nl/nosjournaal/artikelen/2007/10/18/181007_jami.html)





ZC

Fokus
18-10-07, 21:15
Shumica e ex-muslimaneve (edhe pse me heret nuk ishin muslimane)vijne nga irani, shkaqet e (kvaz)i daljes nga islami jane ne te shumten e rasteve sigurimi i lejeqendrimit ne shtetin ku jane vendosur,shembulli me i mire eshte Ayan Hirsi Ali e cila ka perdorur genjeshtra te ndryshme antiislamike vetem per te fituar azilin ne holand.



P.s.Ne Islam keshtu eshte puna,nje del, njeqinde hyjne.

Zero Cool
18-10-07, 21:57
Shumica e ex-muslimaneve (edhe pse me heret nuk ishin muslimane)vijne nga irani,
A nuk eshte kjo nje kunderthenje dhe nje gje qe eshte e pamundur? Ne Iran nuk e di qe egziston ndonje fe tjeter (sepse eshte i vetmi shtet islamik, zyrtare, ne bote) dmth 100% jane musliman(hamas edhe ato bile).
shkaqet e (kvaz)i daljes nga islami jane ne te shumten e rasteve sigurimi i lejeqendrimit ne shtetin ku jane vendosur,shembulli me i mire eshte Ayan Hirsi Ali e cila ka perdorur genjeshtra te ndryshme antiislamike vetem per te fituar azilin ne holand.

Ayan Hirsi Ali, ka ardhe ne Holande si femije edhe per dallim nga azilantat tjere, ka mbaru fakultetin ketu dhe ka qene nje deputete (2de kamer), e nuk eshte marre si azilantat tjere me gjera te kota por ka mendu ne ardhmerine e vet dhe eshte drejtuar drtejt DRITES (shkolles) e jo drejt TERRIT.
PS: Edhe pse personalisht nuk i dua mendimet e saj , ajo si nje azilante qe ishte ka arrite shume me shume sesa 99% i Holandezeve autokton.



P.s.Ne Islam keshtu eshte puna,nje del, njeqinde hyjne.




E ti je sekretar/esha e tyre dhe ja mban evidencen kush po hyn e kush po del , kjo si konkludim i thenjes sate (shifra nuk japin as institucionet qe merren me keto gjera, perderisa ti e ben te kunderten).

PS: Shkrimin qe e kam bere ma lart nuk e kam shpife une por eshte dhene edhe linku ku mund te lexohet ma shume, bile as qe kam dhene ndonje koment rreth asaj se a ka ba mire apo keq (tek e fundit ai i din punet e veta), por eshte shume interesant pse disa i mohojne apo mundohen me gjdo kusht ti mohojne keto gjera. Mos ta harroj ketu me permend edhe azilantin nga Irani i cili kohe me pare kishte ndrru fene per fityar letrat dhe pasi qe nuk pati sukses ne qellimin e tij dhe duhej te kthehej ne vendlindjen e vet, i kishte qepur me gjylpere dhe me pej rrobash te dy syt e vet dhe gojen.
Komenti im per kete eshte: aq shume e paska dashur vendin e vet islamik dhe te afermit e vet musliman sa qe i qepi syte mos ti sheh dhe qepi gojen mos te folte me ta.
Shnet juve Shqiptareve, ZC

valiii
18-10-07, 22:53
Ahahahhah , qka s'ndin njeriu , babi im eshte ma i fort s babi yt , katundi jem eshte me i bukur se katundi yt , traktori i dajes tem shkon me shpejte se traktori i dajes ton , ahahahahha , per qe eshte Islami ne ngritje , ate e kane mar vesh edhe plakat e dyseldorfit e andej kah ana e mirdites ...... ahahahahahah ... ja une si do e formuloj pyetjen ; Sa kisha ne vit konvertohen ne xhamija ...???

valiii
18-10-07, 22:55
Ahahahhah , qka s'ndin njeriu , babi im eshte ma i fort s babi yt , katundi jem eshte me i bukur se katundi yt , traktori i dajes tem shkon me shpejte se traktori i dajes ton , ahahahahha , per qe eshte Islami ne ngritje , ate e kane mar vesh edhe plakat e dyseldorfit e andej kah ana e mirdites ...... ahahahahahah ... ja une si do e formuloj pyetjen ; Sa kisha ne vit konvertohen ne xhamija ...???

Korigjim ;

Sa Kisha ne vit konvertohen ne diskoteka ...???

Fokus
18-10-07, 22:57
A nuk eshte kjo nje kunderthenje dhe nje gje qe eshte e pamundur? Ne Iran nuk e di qe egziston ndonje fe tjeter (sepse eshte i vetmi shtet islamik, zyrtare, ne bote) dmth 100% jane musliman(hamas edhe ato bile).

Ayan Hirsi Ali, ka ardhe ne Holande si femije edhe per dallim nga azilantat tjere, ka mbaru fakultetin ketu dhe ka qene nje deputete (2de kamer), e nuk eshte marre si azilantat tjere me gjera te kota por ka mendu ne ardhmerine e vet dhe eshte drejtuar drtejt DRITES (shkolles) e jo drejt TERRIT.
PS: Edhe pse personalisht nuk i dua mendimet e saj , ajo si nje azilante qe ishte ka arrite shume me shume sesa 99% i Holandezeve autokton.





E ti je sekretar/esha e tyre dhe ja mban evidencen kush po hyn e kush po del , kjo si konkludim i thenjes sate (shifra nuk japin as institucionet qe merren me keto gjera, perderisa ti e ben te kunderten).

PS: Shkrimin qe e kam bere ma lart nuk e kam shpife une por eshte dhene edhe linku ku mund te lexohet ma shume, bile as qe kam dhene ndonje koment rreth asaj se a ka ba mire apo keq (tek e fundit ai i din punet e veta), por eshte shume interesant pse disa i mohojne apo mundohen me gjdo kusht ti mohojne keto gjera. Mos ta harroj ketu me permend edhe azilantin nga Irani i cili kohe me pare kishte ndrru fene per fityar letrat dhe pasi qe nuk pati sukses ne qellimin e tij dhe duhej te kthehej ne vendlindjen e vet, i kishte qepur me gjylpere dhe me pej rrobash te dy syt e vet dhe gojen.
Komenti im per kete eshte: aq shume e paska dashur vendin e vet islamik dhe te afermit e vet musliman sa qe i qepi syte mos ti sheh dhe qepi gojen mos te folte me ta.
Shnet juve Shqiptareve, ZC

Cka eshte e pamundur?nuk ka lidhje se cfare besimi po ekziston, kryesorja eshte religjioziteti i tyre.SHUMICA e tyre nuk jane religjioz qe do te thote se ka prej atyre qe fare nuk besojne,e tash per ta shfrytezuar rastin qe dhe une jam bo ex.

Qfare lidhje paska hamasi i palestines me Iranasit, a ke mundesi me me sqaru?


Po de ka ardhe si femije, por me duket se e ka harru skandalin e zbuluar para dy viteve ne lidhje me deklaraten e saj falc ne lidhje me azilin e saj.Lexo keto rreshta:

Misses Voltaire flüchtet in die USA:
Islamkritikerin Ayan Hirsi Ali verlässt im Eklat die Niederlande
Von Ralf Fischer
Ursprünglich wollte die engagierte Frauenrechtlerin und Abgeordnete des holländischen Parlamentes erst 2007 in die USA übersiedeln. Doch die niederländische Ministerin für Immigration und Integration entzog Hirsi Ali jetzt die Staatsbürgerschaft. Grund: 1992 hatte die engagierte 37jährige Frau falsche Angaben in ihrem Asylverfahren gemacht. Doch ihre Mahnungen halten Bestand.
Texti komplet: http://www.hagalil.com/archiv/2006/05/ali.htm

(http://www.hagalil.com/archiv/2006/05/ali.htm)



Nje fakt per ty,bota Islame para nje shekulli i numeronte 300 million ndersa sot, nje shekull me vone,bota islame i ka1,3 milliarde pjesetar dhe tash shtrohet pyetja se si eshte shtuar ky numri i muslimaneve?(nje shkon njeqind vijne)

Nuk thash qe ti paske shpifur,e dij mjafte mire edhe organizatat e ex*-ve te perkrahura nga shtetet qe vijne vetem per t’i bere dem islamit, ketyre ex-ve iu kane ofruar edhe kushte te mira per pune.
Jo vetem iranasit,por edhe afgancat qe jetojne ne perendim, kane ikur ne perendim me pretekst se ishte lufta kunder rusve, ndersa prej vitit 1995 e kane kthyer kengen kunder talibancave.

Zero ne kemi shume shembuj te ndryshem ku njerezit kan ikur nga vendlindja per shkaqe te ndryshme,rasti me konkret eshte kosova ne fund te viteve te 90'ta.
Mendo pak dhe do te mjafton.

Naten e mire.

Fokus
18-10-07, 23:06
Korigjim ;

Sa Kisha ne vit konvertohen ne diskoteka ...???

Valiii!

Njerez si zero skane faje,po hyjne ne diskutime te ndryshme pa e njohur lenden mire.

Ky teksti i zeros ne nje teme tjeter na tregon mjafte mire injorancen qe e ka(ne).

Zero Cool shkruajti:

Mendoj se martesa me te afermit nuk eshte simbolike e muslimaneve por e harapeve. Kete e them ne rradhe te pare sepse gati te gjithe pejgamberet kishin per gra te afermet e veta (edhe motrat bile). Keshtu psh "babai i pejgambereve" Ademi kishte per grue motren, disa do te thone kjo sepse nuk kishte femra tjera, OK por, "babai tjeter i pejgambereve" Ibrahimi (Abrahami) kishte per grua motren e vete. Nga te gjitha figurat e njohura ne historine harape, shumica kishin te afermet e veta per gra, qe sjell konkludimin se pa marre parasysh fene harapet e kan kete ne gjak (tani ndoshta te krishteret harap jo, por deri vone PO). Me nje fjale ne kete rast nuk jam i pajtimit se islami e ka sjelle kete dukuri por harabizmi i te gjitha besimive.

:mad::mad::mad:

Fund i citatit.
Naten e mire.

Zero Cool
18-10-07, 23:41
Me personat qe skan mendim te vetin por bejne vetem copy/paste sduhet dhe skam se qfare te bisedoj. Ata jo qe nuk kan mendim te vetin por edhe ato copy nuk i lexojne, ose nuk i kuptojne. Pra keshilla ime eshte LEXO, Lexo kuranin tend e lexo biblen e te krishtereve dhe tevratin e jahudive dhe do te kuptosh gjera te pavlere. Lexo qka kam shkrujt dhe do te kuptosh qe ti je ai qe nuk ke mendim tendin dhe nuk ke njohuri por e fut hunden aty ku nuk duhet. Lexo nese jo per tjeter, lexo per veten tate dhe do te kesh njohuri dhe do te hapen syte e mbyllur dhe do te kthjellet truri i shperlare. Lexo e kupto se Shqip po te shkruaj dhe nese kete nuk e kupton si do te kuptosh gjuhet e huja. Lexo o i mjere se copy/paste nuk e ka qite ne drite askend. Lexo e do te kuptosh lidhjen Iraniano-hamase. Lexo e do ti kuptosh sa kisha jane bere discoteca (per mua ska vlere as kisha e as xhamija). Lexo e do te kuptosh qe i pari dhe pasardhesit e harapeve kan pasur motrat e veta per gra. Lexo e do ta kuptosh qe azilantet e ikur kan dallim, disa kan arritur diqka e disa jane si ti ne baushtella. Lexe , lexo lexo ndoshta do te kesh sukses.

ATEIST
19-10-07, 02:17
vertet edhe une si kisha ndegjuar asnjehere me pare keta emra,ndoshta jan krishter libanez dhe jane terheq si musliman ,ku ta dish ne kete forum ka njerez qe mendojne se cdo arab eshte musliman dhe cdo i krishter nuk mund te jete arab.


se paku keshtu ka menduar ATEISTI hahahah

SALMAN RUZHDIA asnjehere nuk ka deklaruar se eshte musliman apo nuk eshte ,bota e njeh vetem si shkrimtar

te lutem mos fyej inteligjencen time. emrat qe citova jane pranuar si besimtare qe kane lene islamin edhe nga vete teologet e tjere islame. e di qe ka edhe arabe te krishtere ashtu sic ka europiane muslimane ( sic je zotrote) por gjithashtu di te bej edhe dallimin e nje njeriu qe nderron fe nga ai qe nuk ka.

ATEIST
19-10-07, 02:21
Shumica e ex-muslimaneve (edhe pse me heret nuk ishin muslimane)vijne nga irani, shkaqet e (kvaz)i daljes nga islami jane ne te shumten e rasteve sigurimi i lejeqendrimit ne shtetin ku jane vendosur,shembulli me i mire eshte Ayan Hirsi Ali e cila ka perdorur genjeshtra te ndryshme antiislamike vetem per te fituar azilin ne holand.



P.s.Ne Islam keshtu eshte puna,nje del, njeqinde hyjne.




c'rendesi ka se nga vjen personi?? personin ne fjale e cilesove si genjeshtare po nuk na the se cfar genjeshtrash ka thene. pse duhet te genjente zonja me siper kur ka me mijra muslimane qe kane fituar azil ne hollande?? provo nje arsye tjeter se kesaj i doli era

Fokus
19-10-07, 22:47
ZC,une, ne tekstin e lartepostuar, nuk permenda mendimin tim fare, por FAKTET,a e ke te qarte!ndersa sa per lexim, lexoj dhe skam nevoj per keshillat tuaja,njeherit une te kisha keshilluar ty qe ti te lexosh pak me teper literatur(fetare)e mos t’ja fusish kot si ne textin e mesiperm mbi Ademin dhe martesen e tij me motren e vet(tybe estagfirullah).
Po te pyesi cfare logjike duhet te kete njeriu nese pohon nje gje te tille?Ti mjafte mire e dine qe Ademi a.s.nuk kishte prinder biologjik,perkitazi me kete ai nuk mund te kete pasur as moter e vella, por nese ti ja mveshish(shpifish)martesen me motren e vete atehere po na delka se Ademi a.s.paska babe e nene.E tash ZC mendo vetem disa minuta dhe do te shohish qe t’u kane perzi kabllot( jane bo sallat).
Mendimin tim e kam dhe mendimet e mia i perdori ne kohen e duhur vec kesaj as hunden nuk e shtyj cdokund.
Sa i perket lidhjes irani-hamas aty ndoshta ka ndonje lidhje te interesit(per shkak te izraelit) por ska nje domethenje te madhe sepse hamas eshte sunnit radikal ndersa irani eshte shii radikal dhe pike.








Naten e mire,Fokus.

Zero Cool
20-10-07, 12:18
Paj, gjdo gje eshte relative dhe diskutabile. ne kete aspekt edhe kjo qe po shkruaj dhe tema per te cilen po behet fjale. E gjitha kjo , sipas meje , mvaret nga kendi i shikimit. Keshtu per shembull nje personi i themi vlla apo moter, nese eshte bere nga i njejti "qull". Dhe nese kete e marrim si baze atehere konkludimi se Ademi (Adami) e kishte Haven (Even) moter, eshte i qarte, por edhe diskutabil. Mga i njejti "qull", shikuar nga kendi im i veshtrimit, eshte edhe femiju i axhes (migjes), halles e tezes, dajes etj. Nga kjo del se martesa mes ketyre personave eshte incest (e quajtur ne boten moderne), ose e palejushme, sipas moraleve te cilat i ka bere njeriu vet.
Cili njeri ? Shtrohet pytja !
Njeriu modern, do te thonin disa. Kurse une po them qe ne trungun e familjes sime (aq sa mund te kthehem prapa, babgjysh, stergjysh, katragjysh, ederi te 9 gjyshi), nuk ka pas nje rast te marteses ne familje (pra nga i njejti "qull").
Mirepo kjo nuk eshte edhe rast te popujt tjere. Keshtu, gjithmone duke iu permbajtur temes, martesat mes pjestareve te te njejtit "qull" tek arabet jane te njoftura, perpos tjerash edhe ne baze te librave te "shejte"te tyre (Tevrat, Bibla, Kuran). Mendimi im pra eshte , siq e kam cekur edhe ne shkrimin e pare, se keto martesa nuk jane bere dhe nuk behen shkaku i Kuranit, por shkaku i traditave te tyre si popull. Keshtu psh. kemi raste ne Tevrat kur jane martuar vella e moter, kemi raste ne Bibel kur kane bere te njejten (bile edhe rastin kur babai ka bere aktin sexual me dy vajzat e veta, gjeja se i dehur), dhe kemi raste edhe ne Kuran si liber i fundit i arabeve sa i perket qeshtjes se fese, qe i perfshin te gjithe pejgamberet e deriatehershem plus Muhamedin.
Per te kuptuar tezen time se pse po them qe kjo eshte tradite arabe e jo muslimane (edhe pse tani arabet me percaktim fetar tjeter nuk bejne martesa te tilla dhe kjo ka mbete veti e muslimaneve, shpresoj se do te zhduket edhe te ata me kalimin e kohes), do te marr nje shembull nga jeta e perditshme dhe ma merr mendja se do te kuptojne edhe ata me nivel me te ulet te inteligjences.
Nje lajm (i para 3-4 vitesh) thoshte: Ndodhi nje fatkeqesi komunikacioni ne Shqiperi (1), ku humben jeten..., nxenes nga Kosova (2), te cilet kishin shkuar si maturant..., te gjithe ishin nga komuna e Malisheves (3).. nga fshati NN (4), humbi jeten edhe personi NN (5) ...
Kete do te krahasoj tani me qeshtjen e martesave ne familje:
U martuan qifti NN dhe NN (5), nga fhsati (qyteti) NN (4) , ne shtetin NN (3)..., musliman (2) , nga shtetet Arabe (1).
Ketu pra eshte e qarte se une shkoj me tej kur them se tradita e martesave mes anetareve te nje "qulli" ka te beje me traditat e nje grupacioni njerezish (te identifikuar si Arab), e jo nja shkalle me poshte (siq e bejne disa per shkaqe te tyre, apo shkaku i kendeveshtrimit te tyre), dhe kjo tradite nuk ka te beje fare me islamin (pa marre parasysh se muslimanet ne Arabi dhe ne Turqi e Afrike e praktikojne edhe sot kete).
Dhe pika e fundit Irani (shii radikal dhe hamasi sunnit radikal).
Une ketu prap po shkoj me larg dhe po them se ata jane musliman e nuk po hy ne detale te shoh kush eshte sunit e kush shiit e kush vehabist e kush hanefi e kush....
Religjioni eshte i qarte ISLAMI, I KRISHTERE (edhe ketu ka jo katolik, jo protestant jo ...), JAHUDI etj. (dhe nendeget per kete teme jane te parendesishme) ne kete aspekt lidhja e Iranit me hamasin eshte shume shume e qarte per ata qe dojne te shohin (njeri po thoshte kjo lidhje ka te beje me interesin, shkaku i Izraelit), pa me thuaj a ka naj lidhje qfaredo qofte ajo qe nuk ka interes)? Gjdo lidhej ka nje interes, qofte personal, qofte material, qofte politik apo global...

PS: Fokusi, ti gjeja se paske permendur FAKTET. Cilat jane ato fakte? A eshte FAKT nje mendim i dikujt apo eshte FAKT diqka qe eshte publike, qka mund te lexohet nga te gjithe ( ne kete rast po mendoj per FAKTIN se Abrahami (Ibrahimi) ka pase per gru motren e vet dhe rastet tjera qe mund te lexohen ne librat fetare te Arabeve?
Pa me thuaj tani cili eshte FAKTI ?
Shnet dhe mendje te shendoshe ju uroj ZC

SoKoLi-i-Maleve
21-10-07, 01:15
Mirepritja Islame ne Pakistan.
Ne pritjen qe u pergadit ne Karaqi te Pakistanit per te nderuar ish kryeministren Bhuto,ku muaren pjes ma se 200,000 njerz dhe ruajten rendin ma se 20 mij ushtar e polic,si peshqesh mireardhje nga shoqata"vllezerit musliman" ju dhuruan /sakrifikuan 139 te vdekur dhe 540 te lenduar,akt ky i ekzekutuar enkas per ket festim nga antaret e "mbrojtsit e islamit ",ekzekutori i nxheshur me ekplozive plastiku,eksplodoj tu marr me vehte te gjithe ata njerz (burra,gra dhe fmij) te pa as nji faj,Mendohet se urdhni asht dhen nga Xhamija e Kuqe ne Islamabad.

Alko71
21-10-07, 20:47
Mendohet se Bhuto dhe perkrahesit e saje vet i kan organizuar sulmet me teledirigjim dhe jo me vetevrases. Arsyeja, per te fituar me shume perkrahes ne bashkesine nderkombetare dhe ne pakistan si dhe per te nxitur urrejtje per islamin me shume. Ajo pohon se ka marre lajmerime nga agjencit e ndryshme se kater grupe po organizonin sulme ndaj saj dhe si per inat vendosi te shkoj si dhe qudija eshte se shpetoi pa therre ne kembe. Qellimi po dihet, jo per ta vrare ate por per t'ia shtuar reputacionin. Dushk per gogla neve hmm.

Preshevar
25-10-07, 14:51
Mesazhi i Profetit pėr austrianėt
Mesazhi i Profetit Muhamed (s.a.v.s) ėshtė vendosur nė 426 pano elektronike me drita tė lėvizshme duke dekoruar rrugėt e 12 qyteteve austriane.


http://mesazhi.com/images/news/1789.jpg

" Nuk ėshtė besimtar i vėrtetė ai qė shkon tė flejė i ngopur pėrderisa fqinji i tij ėshtė i uritur dhe ai e din gjendjen e tij".


Ky ėshtė mesazhi qė Profeti Muhamed (s.a.v.s) iu dėrgon qytetarėve tė Austrisė, atyre muslimanė dhe jomuslimanė.

Ky hadith ėshtė vendosur nė 426 billborde elektronike me drita tė lėvizshme duke dekoruar rrugėt e 12 qyteteve tė Austrisė.

I njėjti hadith poashtu ėshtė shfaqur edhe nė ekrane informative nė 10 stacione te metrove tė kryeqytetit, nė Vjenė.

Kjo ėshtė pjesa e dytė e kampanjės sė muslimanėve tė Austrisė pėr ta njoftuar profetin dhe mėsimet e tij mėshiruese bashkėqytetarėve tė tyre, me kėtė thirrje pėr solidaritet social pa dallim etnie apo religjioni.

Muhamed Turhan, kryetar i Federatės Islame nė Austri, theksoi se kjo fazė e kėtij projekti ka kushtuar rreth 90 000 euro, pėrqindja mė e madhe ėshtė donacion nga adhuruesit muslimanė gjatė muajit tė shenjtė tė Ramazanit.

"Ne vendosėm tė shkojmė mė tej pas pranimit tė njė numri enorm tė letrave, emaileve, thirrjeve telefonike nga austrianė tė tė gjitha grupimeve duke lavdėruar punėn tonė rreth pjesės sė parė tė kampanjės."

Vitin e kaluar muslimanėt austrianė vendosėn qindra shpallje me thėnien profetike:
"Njeriu mė i mirė ėshtė ai i cili ėshtė mė i dobishmi pėr shoqėrinė".

Kjo u publikua gjerėsisht nga mediat lokale dhe mediat e shteteve tjera tė Europės.

Pakicat muslimane kanė inicuar kampanja pėr njoftim tė profetit nė kundėrpėrgjigje tė kampanjave negative nė Perėndim, e posaqėrsiht pas publikimeve tė karikaturave ofenduese ndaj profetit.

IOL

Pėrktheu: Kadėr Vogėl

Preshevar
05-11-07, 13:04
Njė student francez udhėton pėr ne Haxh me biēikletė

http://mesazhi.com/images/news/1904.jpg



Sipas burimeve tė gazetės Nottingham Post njė student francez udhėton pėr nė tokat e shenjta me biēikletė.


Salim Moumou Eljeddahoui, 25 vjeēar, do tė udhėtoj 3000 milje pėr tė arritur nė tokat e shenjtė.

Edhe gjyshi Eljeddahoui-it kishte udhėtuar pėr nė Mekke duke ecur. " Gjatė udhėtimit gjashtė mujor gjyshi im ka pasur shumė vėshtėrsi tė mėdha, edhe unė dėshiroj tė shijoj kėto vėshtėrsi dhe pastaj tė bėj Haxhx" shprehet studenti francez i cili planifikon tė arrijė pėr nė Arabinė Saudite mė 18 dhjetor.

Fillimisht shoqėria e Eljeddahoui ishte habitur me vendimin e tij ndėrsa mė pastaj e mbashtetėn atė. Eljeddahoui planifikonte kėtė udhėtim qe njė vjet. Iniciativėn e kėtij studenti u mbėshtet nga shumė xhamitė e qytetit Nottingham.

Eljeddahoui ndalet nė rrugė pėr tė pushuar ndėrsa gjumin e bėn nė njė ēadėr qė e ka me vete.

Sipas Dr. Musheref Husejin, anatr i Institutit "Karima", ėshtė shumė pėr tė ardhur mirė ngase kemi tė rinj tė tillė trim dhe iniciator

Edhe nė vitin e kaluar njė ēeēen 63 vjeēar, pėr tė kryer obligimin e Haxhit kishte udhėtuar mė biēikletė.

hasanmehmeti
05-11-07, 23:51
Islami shkurt e shqip

Gazeta Express
Pėrmbledhja e koncentruar e fesė, traditės dhe kulturės sė njė tė pestės sė rruzullimit, Islami shkurt e shqip, nga e marta bashkė me gazetėn Express.


Alfred Beka

Prishtinė, 4 nėntor —
"Me emėn t'Allahut, tė Hirshmit, Mėshiruesit… Na udhėzo n'udhėn e drejtė, n'udhėn e atyne qė Ti i mėshirove, jo t'atyne qė zemėrimin Tand e merituen, as t'atyne qė udhėn dredhuen".
A arritėt tė shquani nė tekstin e mėsipėrm disa nga ajetet (vargjet) e sures el-Fatiha (Hapja) tė Kur'anit tė Shenjtė? Surja (kapitull kur'anor), siē tashmė mund ta dini, dhe siē e mėsojmė nga libri i kėsaj jave, Islami shkurt e shqip, ėshtė ndėr pjesėt e Kur'anit qė pėrsėriten nga disa here pėr ēdo ditė, madje edhe ėshtė mė e kaligrafuara nė historinė islame, dhe thėrret pėr tė marrė udhėzime pėr nė udhėn e drejtė. Mirėpo, megjithėse Islami ėshtė fe qė predikon paqen, duket se nė botėn perėndimore ai mė parė njėjtėsohet me terrorizmin, dhunėn e mostolerancėn sesa me paqen a udhėn e drejtė. Porse muslimanėt, ndjekėsit e fesė islame, kuptohet se nuk e shohin
veten fare si tė tillė. Islami mund tė ngarkohet me bartė fajin e shafitjes sė dy
Kullave binjake nė Nju Jork, fjala vjen, aq sa mundet krishterimi tė ngarkohet
me Aushvicin, pohojnė ata. Ata Islamin e lidhin pandashėm me dy burime
referenciale: Kur'anin e shenjtė, fjalėn e drejtpėrdrejtė tė Zotit tė Plotfuqishėm
si dhe me jetėn dhe shembullin personal tė Profetit tė fesė islame, Muhamedit.
Libri na ēon fillimisht pikėrisht nėpėr njė jetėpėrshkrim tė Profetit, duke
u ndalur nė momente tė rėndėsishme si betejat qė i zhvilloi ai me ndjekėsit e
tij, pėr tė vazhduar me shtyllat kryesore tė Islamit dhe zhvillimin e traditės
islame ndėr shekuj. Njihemi me mjaft nga traditat (hadithet) e Profetit dhe
shkencėn qė lindi brenda kulturės islame pėr studimin e tyre. Shohim se si letėrsia,
arti, filozofia e zhvillimet nė shkenca si kimia, matematika, mjekėsia, astrologjia,
teknologjia, lulėzuan nėn kulturėn islame dhe si u kopjuan ato nga perėndimi shekuj mė
vonė, megjithėse argumentohet se si tradita perėndimore nė shumicėn e
rasteve e kopjonte traditėn pa dhėnė adresė pėr burimin.
Ēdo traditė religjioze shumėshekullore me kohė pėrdegėzohet dhe Islami
nuk pėrbėn pėrjashtim: mėsojmė prandaj mbi sunizmin, shiizmin, sufizmin,
madje edhe pėr Kombin Islam tė Amerikės.
Ndiqet edhe zhvillimi i pozitės sė femrės nė Islam.
Fėrkimet e Islamit me kulturėn perėndimore gjurmohen qė nga koha e
kryqėzatave dhe i dėshmojmė disa nga luftėrat mė gjakatare mes kėtyre
dy kulturave pėr tė arritur tek kolonializmi i vendeve muslimane, e mandej te
pėrpjekjet mbaskoloniale pėr mėkėmbje tė gjithė botės muslimane, kulturė kjo
qė pėrmbledh njė tė pestėn e rruzullit tonė.
Libri pėrbėn edhe njė reference tė shkėlqyeshme pėr njė mori temash tė kulturės
islame. Mėsojmė, nė mėnyrė krejt praktike, ē'ėshtė sheriati, ilmi, cili
ėshtė xhihadi mė i mirė, ē'ėshtė adli, syneti, fikhu, kalifa e shumė e shumė tė
tjera. Autor i librit ėshtė Ziauddin Sardar, autor i mbi 30 librave mbi mendimin
bashkėkohor islam, kritik e prezentues televiziv qė jeton nė Londėr. Ilustruesi
Zatar Abbas Malik ėshtė dizajner grafik, po ashtu nga Londra, ndėrsa pėrkthimin
e librit e ka bėrė Armend Bėrlajolli.

hasanmehmeti
08-11-07, 14:46
Numėr rekord i muslimanėve kinezė qė shkojnė nė haxh


XI'AN, (Xinhua)

Njė numėr rekord prej mė shumė se 10,500 muslimanėve kinezė pritet qė te kryejnė haxhin nė Mekke, bazuar nė Asociacionin Islamik tė Kinės (IAC) .
Kjo ėshtė hera e parė qė numri kalon dhjetėmijėshin tha Hong Changyou, kryetari i IAC –it.
Grupi i parė i stafit tė IAC – it dhe i doktorėve do tė niset pėr Mekke nė fillim tė nėntorit, pėrafėrsisht njė muaj para riteve tė haxhit, e cila do tė kryhet prej 18 – 22 dhjetorit tė kėtij viti.
Numri i kinezėve qė shkojnė nė haxh ėshtė rritur dukshėm nė vitet e fundit.
Nė vitin 2004 mė shumė se 4700 vetė shkuan nė haxh dhe vitin e kaluar numri u ngrit nė 9799.
Me zhvillimin ekonomik tė Kinės, shumė mė shumė kinezė kanė mundėsi tė shkojnė nė Meke pėr haxh.
Qeveria kineze i ka pėrmirėsuar shėrbimet pėr tu ardhur nė ndihmė tė haxhinjve si fluturime direkte deri nė Medine tė Arabisė Saudite dhe porte shtesė pėr haxhinjtė nė pesė aeroporte nė Pekin , Lanzhou , Urumqi , Kunming and Yinchuan " tha Hong.

Kėtė vit Kina do tė dėrgojė 150 punėtorė stafi sė bashku me stafin medicinal pėr nė Meke pėr tė ju gjendur nė ndihmė tė haxhinjve.
Kina ka mė shumė se 20 milion muslimanė, duke jetuar me shumicė nė Xinjiang, Qinghai, Ganshu, Ningxia, Yunnan, Shaanxi, Mongolia e brendshme dhe Henan. Qė nga viti 1985 afėr 100,000 muslimanė kanė kryer ritin e haxhit.

news.xinhuanet. com


Pėrktheu Kadėr Vogėl

Preshevar
09-11-07, 10:24
Shoqatat myslimane tė Shkodrės kundėr Nėnė Terezės nė letėrnjoftime

.... vendosja e figurės sė shenjtores katolike nė letėrnjoftime i jep njė goditje tė fortė karakterit laik tė shtetit shqiptar, qė ėshtė i sanksionuar nė Kushtetutė

http://mesazhi.com/images/news/1911.jpg
Shoqatat myslimane tė Shkodrės, sėrish "kundėr" Nėnė Terezės

Gazeta Shqiptare


SHKODĖR -Shoqatat myslimane tė Shkodrės, sėrish "kundėr" Nėnė Terezės. Njė vit e gjysmė pas debateve tė ashpra e qė zunė faqet e para tė mediave nė Shqipėri pėr vendosjen e bustit tė shenjtores shqiptare nė hyrje tė qytetit tė Shkodrės, dje pėrfaqėsues tė tri shoqatave dhe njė forumi islam nė kryeqendrėn e veriut janė mbledhur nė njė konferencė pėr shtyp. Drejtues tė Shoqatės Bamirėse Islame; i degės sė Intelektualėve tė Kulturės Islame; klubit Kulturor "Drita" si dhe i degės sė Forumit Islam nė Shkodėr, kanė shprehur qėndrimin e tyre kundėr vendosjes sė figurės sė Nėnė Terezės nė letėrnjoftimet e shqiptarėve. Ata kanė deklaruar se vendosja e figurės sė shenjtores katolike nė letėrnjoftime i jep njė goditje tė fortė karakterit laik tė shtetit shqiptar, qė ėshtė i sanksionuar nė Kushtetutė.
Gjatė fjalės sė tyre, krerėt e kėtyre shoqatave kanė bėrė publike shqetėsimin e tyre, duke reaguar kundėr projektit tė qeverisė pėr vendosjen e figurės sė nobelistes nė letėrnjoftimet e shqiptarėve. Ndėrkohė, shoqatat islame i kujtojnė qeverisė se Kushtetuta kėrkon qartė qė tė respektohen tė gjitha fetė, dhe jo tė ketė njėanshmėri nė trajtimin e tyre, siē ėshtė rasti i dhėnies njė ngjyre tė krishterė letėrnjoftimeve.
"Ne jemi tė bindur se qeveria e po e pėrdor figurėn e Nėnė Terezės me pikėsynimin pėr ta kthyer atė nė njė figure mitike fetare, duke u pėrpjekur t'i japin Shqipėrisė njė pamje tė krishterė. Nė kuadėr tė kėsaj duhen parė dhe festimet qė u organizuan pėr dhjetė ditė kushtuar kėsaj zonje tė nderuar, tė cilat kulmuan me vendosjen e njė busti tė saj qė ka pamjen e qartė tė kryqit nė aeroportin 'Nėnė Tereza'", - thuhet mes tjerash nė deklaratė. Sipas shoqatave myslimane, pėrpjekjet qė po bėhen pėr tė ēuar shqiptarėt nė Evropė me letėrnjoftime tė krishterė, janė nė kundėrshtim me pohimin e Presidentit Bush dhe tė eurodeputetes Doris Pack, qė kanė theksuar se Shqipėria ka popullsi me shumicė myslimane, e cila nuk i pengon pėr t'u integruar nė Evropė".

Gjithashtu, katėr shoqatat myslimane theksojnė se kėto veprime janė njė goditje pėr tolerancėn fetare nė Shqipėri. Ndėrkaq, nė deklaratė pėrmendet dhe rasti i shtetit italian, ku ka selinė qendra botėrore e krishterimit, Vatikani, dhe ku qytetarėt kanė letėrnjoftime pa simbole fetare, por vetėm me flamurin italian dhe atė tė Evropės sė Bashkuar.
"Kjo na bėn tė dyshojmė se ka njė prapavijė fetare nė hartimin e letėrnjoftimeve tė tilla pėr qytetarėt shqiptarė".
Ndėrsa, pohohet se ēėshtja e kėtyre letėrnjoftimeve ka tė bėjė me mbrojtjen e identitetit tė myslimanėve shqiptarė. Ata e kanė quajtur spekulativ faktin e publikuar, sikur kryesia e KMSH-sė ėshtė nė njė linjė me qeverinė pėr letėrnjoftime tė tilla, me figurėn e shenjtores katolike. Nė fund tė konferencės, tri shoqatat myslimane nė qytetin verior janė shprehur se kanė nisur mbledhjen e firmave tė qytetarėve qė kundėrshtojnė kėto letėrnjoftime.


Brikena Shllaku

Preshevar
09-11-07, 10:27
Nderim pėr shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė
Shumė prej tyre u influencuan nga Islami pėr zgjedhjen e tyre. Babai im besonte se po tė shpėtoje njė jetė do tė hyje nė parajsė. Vetėm njė arab e ka marrė kėtė ēmim.

http://mesazhi.com/images/news/1925.jpg

Nderim pėr shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė Shkruan : Revista Mapo

Ekspozita e cila hapet tė enjten, fokusohet mbi shumė shqiptarė muslimanė tė njohur mė parė si "Tė drejtė, ndėr gjithė kombet"- nderi mė i madh i qėndrės sė holokaustit – pasi rrezikuan jetėn e tyre pėr tė shpėtuar hebrejtė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Ekspozita me titullin
"BESA: Njė Kod Nderi – shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė gjatė holokaustit" eshtė njė koleksion fotosh nga fotografi amerikan Norman Gershman myslimanėve shqiptarė dhe familjeve tė tyre tė shoqėruara me dixhitura.
Pėrpara Luftės sė Dytė Botėrore vetėm 200 hebrej jetonin nė Shqipėri. Pasi Hitleri erdhi nė pushtet nė 1933, qindra hebrej u arratisėn duke kaluar kufirin nga Jugosllavia, Gjermania, Greqia , Austria dhe Serbia .
Kur gjermanėt pushtuan Shqipėrinė, populli shqiptar refuzoi tė pajtohej me urdhėrin nazist pėr tė kthyer hebrejtė tė cilėt jetonin nė vend.
Ndihma pėr hebrenjtė, e dhėnė nė vendet me popullsi kryesisht muslimane bazohej mbi BESEN, njė kod nderi qė pėrkthehet "mbajtje premtimi".
Pothuajse tė gjithė hebrejtė tė cilėt jetonin brenda kufirit shqiptar gjatė pushtimit gjerman u shpėtuan.

"Historia e jashtėzakonshme e Shqipėrisė, ku njė komb i tėrė u tregua i gatshėm tė ndihmonte hebrejtė, ėshtė mbresėlėnėse", tha kuratori i ekspozitės Yehudit Shendar.
"Shumė prej tyre u influencuan nga Islami pėr zgjedhjen e tyre. Kjo histori humane e rrėfyer pėrmes portreteve tė tyre kombinohet pėr tė nxjerrė nė pah njė aspekt tė vogėl, pak tė njohur tė holokaustit".
"Kjo ėshtė njė histori e cila pak se ėshtė publikuar", tha njė i mbijetuar i holokaustit, Ya'acov Altarat nga Tel Aviv, i cili u arratis nė Shqipėri me prindėrit e tij kur ai ishte vetėm 8 vjeē nė vitin 1941 dhe gjeti strehim aty pėr gjatė gjithė periudhės sė luftės.

"Pse shpėtoi babai im njė tė huaj duke rrezikur jetėn e tij dhe tė gjithė fshatit?", pyet Enver Alia Sheqer, i biri i njė anetari tė "Tė drejtė, ndėr gjithė kombet". Ali Sheqer Pashaj i cili ėshtė portretizuar nė ekspozitė. "Babai im ishte njė musliman i devotshėm. Ai besonte se po tė shpėtoje njė jetė do tė hyje nė parajsė".

Ai vuri re se disa muslimanė qė ai kishte takuar nė Shqipėri i ishin referuar Kuranit kur pyeteshin pėrse i kishin strehuar hebrejtė, ndėrsa tė tjerėt i referoheshin njė kulture mikpritėse.
"Kjo ėshtė njė provė se ka muslimanė tė mirė nė botė", tha ai.
Rreth 22 000 jo-hebrej janė njohur nga Yad Vashem si "Tė Drejtet ndėr Kombe" qysh prej vitit 1963, duke pėrfshirė kėtu edhe 63 muslimanė tė nderuar me kėtė ēmim nga Shqipėria.
Asnjė arab nuk e ka marrė ketė ēmim megjithėse njė kandidat nga Tunizia, Khaled Abdelwahhab, u bė nė janar arabi i pare i nominuar pėr kėtė ēmim.

Gentleman
09-11-07, 10:58
Shoqatat myslimane tė Shkodrės kundėr Nėnė Terezės nė letėrnjoftime

.... vendosja e figurės sė shenjtores katolike nė letėrnjoftime i jep njė goditje tė fortė karakterit laik tė shtetit shqiptar, qė ėshtė i sanksionuar nė Kushtetutė

http://mesazhi.com/images/news/1911.jpg
Shoqatat myslimane tė Shkodrės, sėrish "kundėr" Nėnė Terezės

Gazeta Shqiptare


SHKODĖR -Shoqatat myslimane tė Shkodrės, sėrish "kundėr" Nėnė Terezės. Njė vit e gjysmė pas debateve tė ashpra e qė zunė faqet e para tė mediave nė Shqipėri pėr vendosjen e bustit tė shenjtores shqiptare nė hyrje tė qytetit tė Shkodrės, dje pėrfaqėsues tė tri shoqatave dhe njė forumi islam nė kryeqendrėn e veriut janė mbledhur nė njė konferencė pėr shtyp. Drejtues tė Shoqatės Bamirėse Islame; i degės sė Intelektualėve tė Kulturės Islame; klubit Kulturor "Drita" si dhe i degės sė Forumit Islam nė Shkodėr, kanė shprehur qėndrimin e tyre kundėr vendosjes sė figurės sė Nėnė Terezės nė letėrnjoftimet e shqiptarėve. Ata kanė deklaruar se vendosja e figurės sė shenjtores katolike nė letėrnjoftime i jep njė goditje tė fortė karakterit laik tė shtetit shqiptar, qė ėshtė i sanksionuar nė Kushtetutė.
Gjatė fjalės sė tyre, krerėt e kėtyre shoqatave kanė bėrė publike shqetėsimin e tyre, duke reaguar kundėr projektit tė qeverisė pėr vendosjen e figurės sė nobelistes nė letėrnjoftimet e shqiptarėve. Ndėrkohė, shoqatat islame i kujtojnė qeverisė se Kushtetuta kėrkon qartė qė tė respektohen tė gjitha fetė, dhe jo tė ketė njėanshmėri nė trajtimin e tyre, siē ėshtė rasti i dhėnies njė ngjyre tė krishterė letėrnjoftimeve.
"Ne jemi tė bindur se qeveria e po e pėrdor figurėn e Nėnė Terezės me pikėsynimin pėr ta kthyer atė nė njė figure mitike fetare, duke u pėrpjekur t'i japin Shqipėrisė njė pamje tė krishterė. Nė kuadėr tė kėsaj duhen parė dhe festimet qė u organizuan pėr dhjetė ditė kushtuar kėsaj zonje tė nderuar, tė cilat kulmuan me vendosjen e njė busti tė saj qė ka pamjen e qartė tė kryqit nė aeroportin 'Nėnė Tereza'", - thuhet mes tjerash nė deklaratė. Sipas shoqatave myslimane, pėrpjekjet qė po bėhen pėr tė ēuar shqiptarėt nė Evropė me letėrnjoftime tė krishterė, janė nė kundėrshtim me pohimin e Presidentit Bush dhe tė eurodeputetes Doris Pack, qė kanė theksuar se Shqipėria ka popullsi me shumicė myslimane, e cila nuk i pengon pėr t'u integruar nė Evropė".

Gjithashtu, katėr shoqatat myslimane theksojnė se kėto veprime janė njė goditje pėr tolerancėn fetare nė Shqipėri. Ndėrkaq, nė deklaratė pėrmendet dhe rasti i shtetit italian, ku ka selinė qendra botėrore e krishterimit, Vatikani, dhe ku qytetarėt kanė letėrnjoftime pa simbole fetare, por vetėm me flamurin italian dhe atė tė Evropės sė Bashkuar.
"Kjo na bėn tė dyshojmė se ka njė prapavijė fetare nė hartimin e letėrnjoftimeve tė tilla pėr qytetarėt shqiptarė".
Ndėrsa, pohohet se ēėshtja e kėtyre letėrnjoftimeve ka tė bėjė me mbrojtjen e identitetit tė myslimanėve shqiptarė. Ata e kanė quajtur spekulativ faktin e publikuar, sikur kryesia e KMSH-sė ėshtė nė njė linjė me qeverinė pėr letėrnjoftime tė tilla, me figurėn e shenjtores katolike. Nė fund tė konferencės, tri shoqatat myslimane nė qytetin verior janė shprehur se kanė nisur mbledhjen e firmave tė qytetarėve qė kundėrshtojnė kėto letėrnjoftime.


Brikena Shllaku



Pse nuk e lejne Nene Terezen aty?!

hasanmehmeti
09-11-07, 11:23
Pse nuk e lejne Nene Terezen aty?!

kjo teme eshte per LAJME , Nese don diskutim shko tek tema e "nenes" Tereze te feja e shqipetarit.

Ajo nuk e meriton te jete atu, le te vejne ne Kalkut ne kartat e tyre, atje ka dhen mundin , ne nuk dime nga ajo diqka kombetare , saqe edhe gjuhen nuk e ka njofte (nese po shume pak) e kjo eshte pare ne biseden me Nexhmije Hoxhen qe kishte perkthyes ne mes atyre dyjave.pra edhe gjuhen nuk e ka dite e le me te behet karta kombetare me figuren e saj , thuaj qe ne nuk kemi figura tjera Kombetare , Sami , Naim , Abdyl Frasheri , Ismail Qemaili , Haxhi Zeka , etj etj sa dush qe kan dhen per kete vend me shume se Misionarja e Krishtere e Kalkutes qe kishte moton : Nderro fene nese don Buke.
Qe kjo perpjekje nuk eshte gje tjeter perveq thenje ngjyre Kristiane Kombit Shqipetar nga nje lobe qe per qdo dite po arrin te ngalle paknaqesi ne mesin e myslimaneve dhe fundi i saj sigurisht qe eshte dhenja fund te kesaj tolerance nder fetare.

Preshevar
09-11-07, 11:39
Pse nuk e lejne Nene Terezen aty?!

Sepse Thjesht, nuk e ka Vendin aty por nė oborr tė Kishės nėse Idhujt e saj dėshrojn ta venerojn atė.

hasanmehmeti
11-11-07, 02:54
Myslimanėt nė veri tė Italisė, ditėve tė premte, kishėn do ta transferojnė nė xhami
IRIB - Kisha e njė qyteze nė veri tė Italisė, qė nga dita e premte do tė transferohet nė xhami pėr myslimanėt. Sipas gazetės italiane "Coriere Della Sera", papa Aldo Danieli, klerik i kishės Santa Maria Esonta nė rajonin Paderno nė afėrsi tė qytetit Treviso, ka vendosur qė kėtė kishė, ditėve tė premte ta transferojė nė xhami nė mėnyrė qė myslimanėt aty tė falin namazin e sė premtes. Nė reagim tė akuzave ndaj tij duke e quajtur atė pėrkrahės tė muslimanėve, papa Danieli, deklaroi se Papa i ndjerė Gjon Pali i dytė, muslimanėt i konsideronte vėllezėr. Ando Danieli deklaroi: Unė, e dua mė shumė njė musliman i cili fale namazin dhe i lutet Zotit, nga njė i krishterė i cili mohon Zotin. Nė Itali jetojnė rreth 1 milionė muslimanė.

Gjendje e rėndė pėr qytetarėt Palestinė
IRIB - Organizata e OKB, pėrgjegjėse pėr tė ndihmuar refugjatėt palestinezė "Anrova", me anė tė njė raporti njoftoi pėr gjendjen e rėndė tė qytetarėve palestinezė nė Rripin e Gazės si pasojė e rrethimit tė regjimit sionist. sipas kėtij raporti, qė nga muaji qershor e deri mė tani, nė Gaza janė mbyllur mbi 3000 dyqane dhe tė paktėn 8000 palestinezė kanė mbetur tė papunė duke iu shtuar 120 mijė tė papunėve palestinezė tė cilėt janė tė papunė qė para shtatė viteve. Karen Kaning Abu Zejd, komisari i lartė i organizatės Anrova, deklaroi se si pasojė e shtimit tė izolimit tė regjimit sionist, 90 % e barnave tė nevojshme nė Rripin e Gazės nuk ekzistojnė dhe populli i kėtij rajoni ėshtė duke u pėrballur me njė tragjedi tė vėrtetė humanitare. Ai shtoi se pėrpos kėtyre problemeve, edhe rritja e ēmimit tė gjėrave elementare pėr jetesė ka shtuar dukshėm presionin ndaj palestinezėve tė cilėt ndoshta nė njė tė ardhme tė afėrt nuk do tė mund tė blejnė edhe bukėn e gojės. Izolimi i Rripit tė Gazės nga ana e regjimit sionist i mbėshtetur nga perėndimi, filloi qė nga qershori i kaluar kur Hamasi mori nė dorė kontrollin e Rripit tė Gazės.

SoKoLi-i-Maleve
12-11-07, 04:47
Myslimanėt nė veri tė Italisė, ditėve tė premte, kishėn do ta transferojnė nė xhami
IRIB - Kisha e njė qyteze nė veri tė Italisė, qė nga dita e premte do tė transferohet nė xhami pėr myslimanėt. Sipas gazetės italiane "Coriere Della Sera", papa Aldo Danieli, klerik i kishės Santa Maria Esonta nė rajonin Paderno nė afėrsi tė qytetit Treviso, ka vendosur qė kėtė kishė, ditėve tė premte ta transferojė nė xhami nė mėnyrė qė myslimanėt aty tė falin namazin e sė premtes. Nė reagim tė akuzave ndaj tij duke e quajtur atė pėrkrahės tė muslimanėve, papa Danieli, deklaroi se Papa i ndjerė Gjon Pali i dytė, muslimanėt i konsideronte vėllezėr. Ando Danieli deklaroi: Unė, e dua mė shumė njė musliman i cili fale namazin dhe i lutet Zotit, nga njė i krishterė i cili mohon Zotin. Nė Itali jetojnė rreth 1 milionė muslimanė.

Gjendje e rėndė pėr qytetarėt Palestinė
IRIB - Organizata e OKB, pėrgjegjėse pėr tė ndihmuar refugjatėt palestinezė "Anrova", me anė tė njė raporti njoftoi pėr gjendjen e rėndė tė qytetarėve palestinezė nė Rripin e Gazės si pasojė e rrethimit tė regjimit sionist. sipas kėtij raporti, qė nga muaji qershor e deri mė tani, nė Gaza janė mbyllur mbi 3000 dyqane dhe tė paktėn 8000 palestinezė kanė mbetur tė papunė duke iu shtuar 120 mijė tė papunėve palestinezė tė cilėt janė tė papunė qė para shtatė viteve. Karen Kaning Abu Zejd, komisari i lartė i organizatės Anrova, deklaroi se si pasojė e shtimit tė izolimit tė regjimit sionist, 90 % e barnave tė nevojshme nė Rripin e Gazės nuk ekzistojnė dhe populli i kėtij rajoni ėshtė duke u pėrballur me njė tragjedi tė vėrtetė humanitare. Ai shtoi se pėrpos kėtyre problemeve, edhe rritja e ēmimit tė gjėrave elementare pėr jetesė ka shtuar dukshėm presionin ndaj palestinezėve tė cilėt ndoshta nė njė tė ardhme tė afėrt nuk do tė mund tė blejnė edhe bukėn e gojės. Izolimi i Rripit tė Gazės nga ana e regjimit sionist i mbėshtetur nga perėndimi, filloi qė nga qershori i kaluar kur Hamasi mori nė dorė kontrollin e Rripit tė Gazės.


Sa mire te Krishteret e Italis,spo fyejn as spo vrajn as spo i keqtrajtokan komunitetin Islam ne ate vend ,por ju ju ofruakan edhe kishat e tyre ne dispozit per lutje.A thua a skishte me viejt edhe Islamistet qe te merrnin shembull nga kta te krishter ne italin e veriut dhe te respektonin nji cik te Krishteret qe jetojn pakica ne vendet Islame?

hasanmehmeti
12-11-07, 06:15
Sa mire te Krishteret e Italis,spo fyejn as spo vrajn as spo i keqtrajtokan komunitetin Islam ne ate vend ,por ju ju ofruakan edhe kishat e tyre ne dispozit per lutje.A thua a skishte me viejt edhe Islamistet qe te merrnin shembull nga kta te krishter ne italin e veriut dhe te respektonin nji cik te Krishteret qe jetojn pakica ne vendet Islame?

mu kan qe e respektojn islamin i kishin lan shteti me nderq xhamia e skishin pas nevoj per me u fal ne kisha , mendo pak.
pastaj ne vendet islame si ne siri jetojne te krishteret shume mire , kan kishat e tyre , ect.
mos po don ne Mekke me ta ban kishen qe ka 0% krishtere.

Preshevar
12-11-07, 18:16
Sa mire te Krishteret e Italis,spo fyejn as spo vrajn as spo i keqtrajtokan komunitetin Islam ne ate vend ,por ju ju ofruakan edhe kishat e tyre ne dispozit per lutje.A thua a skishte me viejt edhe Islamistet qe te merrnin shembull nga kta te krishter ne italin e veriut dhe te respektonin nji cik te Krishteret qe jetojn pakica ne vendet Islame?




Italie: la Lega promčne un porc sur le terrain d'une future mosquée (http://www.romandie.com/infos/ats/display2.asp?page=20071111112236634172194810700_br f018.xml)


"Shum" kultur e mir Krishterizmi ! :cool:

SoKoLi-i-Maleve
12-11-07, 19:02
mu kan qe e respektojn islamin i kishin lan shteti me nderq xhamia e skishin pas nevoj per me u fal ne kisha , mendo pak.
pastaj ne vendet islame si ne siri jetojne te krishteret shume mire , kan kishat e tyre , ect.
mos po don ne Mekke me ta ban kishen qe ka 0% krishtere.


Ne Arabi Saudite jetojn dhe punojn ma se 1,5 -2 milion puntor dhe specialista nga bota e krishter,ma se 1 milion jan te krishter nga Filipina,qe s,gezojn as nji te drejt per sa u perket besimit te tyre,ashtu qe mos ja fut kot me perralla si gjithmon.Apo si te kishte pelqyje sikur Europa te vepronte ne te njejten menyr?

hasanmehmeti
12-11-07, 21:52
Ne Arabi Saudite jetojn dhe punojn ma se 1,5 -2 milion puntor dhe specialista nga bota e krishter,ma se 1 milion jan te krishter nga Filipina,qe s,gezojn as nji te drejt per sa u perket besimit te tyre,ashtu qe mos ja fut kot me perralla si gjithmon.Apo si te kishte pelqyje sikur Europa te vepronte ne te njejten menyr?

Informohu me mire , edhe atje ia kan leju me u lut ne keso ndertesa(siq jan shumica e xhamijave ne evrope , neper shpia) mirpo jo me ban kishe (me Cingare te lopve), se atje ne gadishull te arabis nuk e lejojne nje gje te tille per dallim nga siria , palestina, libia, libani etj qe te keto vende ke te krishtere qe nga koha e krishtit edhe kishat i kan atu.
Ti e ke zanat me perdor googlin apo wikipedian perdore se ke me u informu me mire.

E sa kan hjeken turqit ne gjermani me ndreq xhamin e par ne München kan kalu 40 vjet jetes ne Gjermani edhe i kan pas te gjitha te drejtat por xhami skan pas drejt me ndreq , edhe sot prap kan njerezit problem me ndrtimin e xhamijave.

Sigurish se kan friken se po djegen priftat e krishter siq ka ber nje Prifte para nje Viti dogji veten me lend djegse dhe ne Letren e tij kishte shkru nga Frika e Rritjes se Islamit ne evrope e posaqerisht ne Gjermani.

Hajde mos u tutni balit se Koha e han Kashten hiq mos ua ndin juve.

SoKoLi-i-Maleve
13-11-07, 02:00
Ne vend qe me tregue te verteten,sjell perralla.(ne Liban apo Sirije perberja e popullsis ka qen gjithmon tjeter ,ashtu qe mos i perzije kot)
A keni mundesi me tregue ndoj gja se cfar asht e mire e njerzishme e divotshme ,humane dhe perparimtare apo vetem urrejtje,ngatrresa,fymje dhe akuza dhe genjeshtra. Pema njifet simbas frytit qe sjell.

Psikologu
13-11-07, 03:32
mu kan qe e respektojn islamin i kishin lan shteti me nderq xhamia e skishin pas nevoj per me u fal ne kisha , mendo pak.
pastaj ne vendet islame si ne siri jetojne te krishteret shume mire , kan kishat e tyre , ect.
mos po don ne Mekke me ta ban kishen qe ka 0% krishtere.
Mua as qe ma ndin fortė pėr Sirianet , por veq sa pėr tė thenė shkurt se masakrat islame gjatė kohes se profetit edhe me pas njifen fare mirė ne anen historike , pra njifen mirė edhe nga kohet e profetit e edhe me pas deri ne keto ditė.
Ndalesa e fes ne ato vende ka qenė qellimi kryesorė qe tė futet friga islame, njejtė sikur me historin e Izraelit qe thuja u humb si shtet nga harta e botes, ndersa sot, Izraeli eshte ballė e cdo vendeve tė fundamentalizmit islam.
Njajtė ishte edhe qellimi i islamizimit tė popllit shqiptar me shpatė ne dorė ne kohen e turkut por vendet tona mbijetuan fal asaj se njerezit nuk e praktikonin islamin neper shtepi por vetem ne vendet publike si shkak i mijeteses nen sundimin turko-islam.

Psikologu
13-11-07, 03:41
[quote=Preshevar]Nderim pėr shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė
Shumė prej tyre u influencuan nga Islami pėr zgjedhjen e tyre. Babai im besonte se po tė shpėtoje njė jetė do tė hyje nė parajsė. Vetėm njė arab e ka marrė kėtė ēmim.

http://mesazhi.com/images/news/1925.jpg


Nderim pėr shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė Shkruan : Revista Mapo





Nderim pėr shqiptaret e jo pėr shqiptaret musliman.
Pėrdore burimin e saktė me mirė rrethė kesaj.

Ja keshtu :

Hebrejte ne SHBA nderojn popullin shqiptar

Nga BEQIR SINA, Nju Jork
" Mirenjohje e perjeteshme popullit shqiptar, qe gjate Holokausit, eshte nje
nga pak vendet ne Luften e Dyte Boterore, ku hebrejte gjeten mbrojtjen tyre,
pa dorzuar asnje gjermaneve".

Sheepshead Bay, Brooklyn : Me 11 qershor 2006, diten e djele per here te
22-te, eshte perkujtuar ne distriktin Sheepshead Bay, Brooklyn "22nd Annual
Holocaust". E veēanta e kesaj dite qendron ne faktin e pa njohur se Shqiperia,
per here te pare u nderua nga komuniteti Hebrej ne SHBA-es, me nje pllakate
mirenjohje, me motivin : " Mirenjohje e perjeteshme popullit shqiptar, qe
gjate Holokausit, eshte nje nga pak vendet ne Luften e Dyte Boterore, ku hebrejte
gjeten mbrojtjen tyre, pa dorzuar asnje gjermaneve". Pallakaten ne emer te
shtetit shqiptar e mori sekretari i dyte i Misionit te Perhereshem te
Shqiperise ne OKB- diplomati i ri z. Ardis Stosoli. Mirenjohja eshte rezultat i asaj
qe te gjithe hebrejte e strehuar ne Shqiperi, gjate Luftes se Dyte Boterore,
shpetuan gjalle, dhe vetem me renjen e rregjimit komuniste u kthyen ne
Izrael. Ky akt heriok i shqiptareve me rrezik te madh ne ate kohe tregone dhe
lidhjet e forta mes popullit shqiptar dhe atij hebre.
Duhet theksuar se kjo e diele, iu bashkengjite dates 23 prill, kur po ne te
njejtin vend ne Parkun Perkujtimor te Holokaustit (Holocaust Memorial Park)
ne Brooklyn, New York, u nderua akti i Shqiperise, si shpetimtare e
hebrenjve gjate Luftes se Dyte Boterore. Kjo, u be ne saj te nje ceremonie te
rastit, ku u kenduan kenge izraelite, dhe u mbajten fjalime komemorative, si dhe u
vendose nje gur mermeri perkujtimor, "krah per krah" me 191- gureve e tjere,
me nje mbishkrim ku citohet shembulli i Shqiperise. Ky monument, i pari i
tille ne New York, e ndoshta edhe ne SHBA, eshte siguruar pas nje fushate te
palodhur tetevjeēare te nje mikut te shqiptareve, gazetarit Jack Goldfarb.


Per Shqiperine, kjo mirenjohje merr nje rendesi te madhe, sepse edhe
Parlamenti i Shqiperise, me pare ka votuar unanimisht ligjin per nderimin per
"Diten e Viktimave te Holokaustit"
Ne programin e se djeles me titull :" Commemorating the Birth of Israel, -
58 Years of Friendship and Cooperation Tribute to Courage and Heroism", veē
Shqiperise, me te njejten pllakat mirenjohje u nderua edhe Bullgaria, si dhe
individ e shoqata te tjera hebrenje ne SHBA-es. Pllakaten ne emer te Bullgarise
e mori konsulli i pergjitheshem bullgar Nikolay Milkov. Ne Parkun
Perkujtimor te Holokaustit (Holocaust Memorial Park) ne Brooklyn, New York, gjate
nderimit te aktit te Shqiperise, si shpetimtare e hebrenjve gjate Luftes se
Dyte Boterore, u ku u kenduan himnet kombetare te SHBA-es e Izraelit, kenge
izraelite, dhe u mbajten fjalime komemorative, si dhe u ndezen qirinje.


"Eshte teper pergezuese, qe ne po shprehim mirenjohjen tone, per ate ē'ka
kryen nje gjysme shekulli me pare shqiptaret ndaj ne hebrenjeve, thote miku
i shqiptareve, gazetari Jack Goldfarb. Kjo gje nuk duhet harruar kurre!" " te
kujtojme qe shqiptaret, kryen vepra te tilla fisnike gjate luftes se Dyte
Boterore, qe populli shqiptar i shpetoi te gjithe hebrenjte, e saj e
gjithashtu te gjithe hebrenjte qe kerkuan strehim e mbrojtje ne Shqiperi, pasi u
larguan nga vendet ballkanike fqinje (si Serbia, Kroacia, Bosnja e Greqia), ku
holokosti ishte i pameshirshem, tha ne fjalen e tij Goldfard. I cili, ka bere
nje pune te madhe hulumtuese e kerkuse rreth ketij akti te veēante te popullit
shqiptar.

Dita e Hebrenjeve, shquhej nga sllogani "Kujtojme mbi 6- milion njerez te
pafajeshem qe u shfarrosen ne kampet e perqendrimit nga nazistet, nje tragjedi
masive, kjo, qe ka hyre ne histori me emrin Holokuasti". Perball kesaj
tragjedie , per here te pare ne Amerike, lartesohet edhe me shume akti njerezore
shqiptar. Ai akt qe per fat te keq, rregjimi komunist eneverian, e beri qe ky
akt - fakt historik te zhytej ne harrese. "Shqiperia, ka thene miku i
shqiptareve, gazetari Jack Goldfarb, eshte nje vend i vogel si siperfaqe, por nje
vend i madh dhe i pasur me tradita e histori, bujari e krenari." "Eshte i
vetmi vend ne Bote, qe gjate okupimit nazi-fashiste shpetoje e mori nen mbrotje
ēdo hebre. Asnje hebre gjate luftes se Dyte Boterore, nuk ju dorzuar
nazisteve, asnje hebre nuk vdiq ose u vra ne Shqiperi. Populli shqipertar i mbrojti
hebrenjet, sipas kodit te tyre moral, i cili quhet ne shqip "Besa". Ēka sipas
ketij kodi moral - ai qe te hyne ne shtepi, dhe te kerkon ndihme duhet t'i
japesh besen. Nje zakon ky , qe i karakterizon edhe sot, shqiptaret dhe eshte i
vetmi ne Bote."

Jack Goldfarb nuk ka lene pa permendur edhe faktin se :"Vetem para 15-
vjeteve kur edhe ra komunismi ne Shqiperi, u gjeten deshmite, te cilet tregojne se
shqiptaret i kishin ndihmuar hebrenjet, duke u dhene atyre te drejta te
barabarta me vet shqiptaret, dhe indetifikuar ata si shqiptar. Sot, pohon ai ne
po ia kthejme kete ndere e respekt popullit shqiptar, duke vendosur ne Parkun
Perkujtimor te Holokaustit (Holocaust Memorial Park) pllaken perkutimore qe
e perjeteson aktin e shqiptareve, te shqiptareve te Nene Terzes".
(box) Nje rendesi te madhe i kishte kushtuar kesaj dite edhe Qeveria e
Tiranes. Ne emer te Qeverise se Shqiperise pershendetja ne ceremoni u percoll
nga sekretari i dyte i Misionit te Perhereshem te Shqiperise ne OKB- diplomati
i ri z. Ardis Stosoli.

Zonja dhe zoterinj,

Jemi mbledhur ketu, ne Parkun Perkujtimor te Holokaustit ne diten e 27 te
Nishanit per te kujtuar ata qe vdiqen e ata qe mbijetuan, per te kujtuar me
dhimbje dhe keqardhje ato kohera te tmerrshme te historise sone njerezore. Une
ndjehem thellesisht i nderuar dhe i respektuar qe jam ftuar ketu per te ndare
kujtesen dhe ndjenjat tona me te thella. Sot, te gjithe ne kemi mundesine jo
vetem te kujtojme ata miliona vete qe humben jeten por edhe te degjojme dhe
te mesojme nga ata qe mbijetuan. Deshmite e gjalla te pasojave tmerruese qe
mund te sjellin paragjykimi, urrejtja dhe ēnjerezorja. Une gjithashtu ndjehem
krenar dhe i nderuar qe perfaqesoj qeverine shqiptare ne kete dite
perkujtimore ku po u behet homazh perpjekjeve te popullit shqiptar qe u mundua ne ato
kohera te veshtira te shpetoje jetet e qindra familjesh hebreje.

Vendosja e ketij guri kushtuar popullit shqiptar ne kete Park Perkujtimor te
Nee York-ut eshte nje akt i thjeshte por me nje domethenie te madherishme.
Ky gur, ashtu si disa te tjere ketu jo vetem qe njeh sjelljen e rralle dhe
autentike te popullit shqiptar ndaj familjeve hebreje, por perkujton edhe
njerezillekun dhe dashamiresine e nje populli kundrejt nje tjetri, si nje momentum
te rralle qe duhet te kujtohet dhe nderohet vazhdimisht. Ka shembuj pozitive
nga historia, te cilat eshte e nevojshme te kujtohen e te riperterihen,
sidomos ne keto kohera te veshtira kur njerez ne te tjera rajone jane duke vuajtur
apo duke vdekur nga regjime te dhunshme dhe luftera dhe i vetmi faj i tyre
eshte se i perkasin nje kombesie, nje feje, nje besimi apo vlerave te
caktuara .

E vertete, ky gur, tani dhe pergjithmone, do t’i thote botes te verteten
historike dhe faktin e jashtezakonshem se asnje anetar i komunitetit hebre te
Shqiperise apo atyre qe migruan ne te nuk humbi jeten gjate Luftes se Dyte
Boterore dhe se asnje prej tyre nuk u dergua ne Holocaust. Me krenari ne themi se
ne fund te Luftes se Dyte Boterore, ne Shqiperi kishte me shume familje
hebrenjsh se perpara fillimit te saj. Ky gur dhe e gjithe YomHashoa si nje dite e
perkujtimit dhe e nderimit, leshon sot ekon "Kurre me" dhe si jehone leshon
paralajmerimin qe na vjen prej viktimave te Holokaustit dhe nga deshmite e te
mbijetuarve. Ne deshirojme te kujtojme. Por deshirojme te kujtojme per nje
arsye, per te qene te sigurte se e keqja nuk do te mbizoteroje me kurre ashtu
siē beri per miliona viktimat e pafajshme te nazizmit. Ketu ne kete park
kujtesa jeton dhe ndriēon mbi shpitrat tane.

Zonja dhe zoterinj,

Do te doja t’i shprehja nje falenderim posaēem zotit Jack Goldfarb, per
punen e tij monumentale, qe u kurorezua sot me vendosjen ceremoniale te ketij
guri kushtuar popullit shqiptar. Edhe njehere ju falenderoj shume ne emer te
qeverise shqiptare qe sot ne New York, ne kete dite te perkujtimit, akti
historik i popullit shqiptar per te shpetuar te gjithe te pafajshmit nga
padrejtesia dhe tirania eshte kujtuar dhe i eshte kushtuar respekt.

Psikologu
13-11-07, 03:45
Nderim pėr shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė
Shumė prej tyre u influencuan nga Islami pėr zgjedhjen e tyre. Babai im besonte se po tė shpėtoje njė jetė do tė hyje nė parajsė. Vetėm njė arab e ka marrė kėtė ēmim.

http://mesazhi.com/images/news/1925.jpg


Nderim pėr shqiptarėt muslimanė tė cilėt shpėtuan hebrejtė Shkruan : Revista Mapo



Nderim pėr shqiptaret , jo pėr shqiptaret musliman.
Pėrdore burimin e saktė me mirė rrethė kesaj.
Ja keshtu :

Hebrejte ne SHBA nderojn popullin shqiptar

Nga BEQIR SINA, Nju Jork
" Mirenjohje e perjeteshme popullit shqiptar, qe gjate Holokausit, eshte nje
nga pak vendet ne Luften e Dyte Boterore, ku hebrejte gjeten mbrojtjen tyre,
pa dorzuar asnje gjermaneve".

Sheepshead Bay, Brooklyn : Me 11 qershor 2006, diten e djele per here te
22-te, eshte perkujtuar ne distriktin Sheepshead Bay, Brooklyn "22nd Annual
Holocaust". E veēanta e kesaj dite qendron ne faktin e pa njohur se Shqiperia,
per here te pare u nderua nga komuniteti Hebrej ne SHBA-es, me nje pllakate
mirenjohje, me motivin : " Mirenjohje e perjeteshme popullit shqiptar, qe
gjate Holokausit, eshte nje nga pak vendet ne Luften e Dyte Boterore, ku hebrejte
gjeten mbrojtjen tyre, pa dorzuar asnje gjermaneve". Pallakaten ne emer te
shtetit shqiptar e mori sekretari i dyte i Misionit te Perhereshem te
Shqiperise ne OKB- diplomati i ri z. Ardis Stosoli. Mirenjohja eshte rezultat i asaj
qe te gjithe hebrejte e strehuar ne Shqiperi, gjate Luftes se Dyte Boterore,
shpetuan gjalle, dhe vetem me renjen e rregjimit komuniste u kthyen ne
Izrael. Ky akt heriok i shqiptareve me rrezik te madh ne ate kohe tregone dhe
lidhjet e forta mes popullit shqiptar dhe atij hebre.
Duhet theksuar se kjo e diele, iu bashkengjite dates 23 prill, kur po ne te
njejtin vend ne Parkun Perkujtimor te Holokaustit (Holocaust Memorial Park)
ne Brooklyn, New York, u nderua akti i Shqiperise, si shpetimtare e
hebrenjve gjate Luftes se Dyte Boterore. Kjo, u be ne saj te nje ceremonie te
rastit, ku u kenduan kenge izraelite, dhe u mbajten fjalime komemorative, si dhe u
vendose nje gur mermeri perkujtimor, "krah per krah" me 191- gureve e tjere,
me nje mbishkrim ku citohet shembulli i Shqiperise. Ky monument, i pari i
tille ne New York, e ndoshta edhe ne SHBA, eshte siguruar pas nje fushate te
palodhur tetevjeēare te nje mikut te shqiptareve, gazetarit Jack Goldfarb.


Per Shqiperine, kjo mirenjohje merr nje rendesi te madhe, sepse edhe
Parlamenti i Shqiperise, me pare ka votuar unanimisht ligjin per nderimin per
"Diten e Viktimave te Holokaustit"
Ne programin e se djeles me titull :" Commemorating the Birth of Israel, -
58 Years of Friendship and Cooperation Tribute to Courage and Heroism", veē
Shqiperise, me te njejten pllakat mirenjohje u nderua edhe Bullgaria, si dhe
individ e shoqata te tjera hebrenje ne SHBA-es. Pllakaten ne emer te Bullgarise
e mori konsulli i pergjitheshem bullgar Nikolay Milkov. Ne Parkun
Perkujtimor te Holokaustit (Holocaust Memorial Park) ne Brooklyn, New York, gjate
nderimit te aktit te Shqiperise, si shpetimtare e hebrenjve gjate Luftes se
Dyte Boterore, u ku u kenduan himnet kombetare te SHBA-es e Izraelit, kenge
izraelite, dhe u mbajten fjalime komemorative, si dhe u ndezen qirinje.


"Eshte teper pergezuese, qe ne po shprehim mirenjohjen tone, per ate ē'ka
kryen nje gjysme shekulli me pare shqiptaret ndaj ne hebrenjeve, thote miku
i shqiptareve, gazetari Jack Goldfarb. Kjo gje nuk duhet harruar kurre!" " te
kujtojme qe shqiptaret, kryen vepra te tilla fisnike gjate luftes se Dyte
Boterore, qe populli shqiptar i shpetoi te gjithe hebrenjte, e saj e
gjithashtu te gjithe hebrenjte qe kerkuan strehim e mbrojtje ne Shqiperi, pasi u
larguan nga vendet ballkanike fqinje (si Serbia, Kroacia, Bosnja e Greqia), ku
holokosti ishte i pameshirshem, tha ne fjalen e tij Goldfard. I cili, ka bere
nje pune te madhe hulumtuese e kerkuse rreth ketij akti te veēante te popullit
shqiptar.

Dita e Hebrenjeve, shquhej nga sllogani "Kujtojme mbi 6- milion njerez te
pafajeshem qe u shfarrosen ne kampet e perqendrimit nga nazistet, nje tragjedi
masive, kjo, qe ka hyre ne histori me emrin Holokuasti". Perball kesaj
tragjedie , per here te pare ne Amerike, lartesohet edhe me shume akti njerezore
shqiptar. Ai akt qe per fat te keq, rregjimi komunist eneverian, e beri qe ky
akt - fakt historik te zhytej ne harrese. "Shqiperia, ka thene miku i
shqiptareve, gazetari Jack Goldfarb, eshte nje vend i vogel si siperfaqe, por nje
vend i madh dhe i pasur me tradita e histori, bujari e krenari." "Eshte i
vetmi vend ne Bote, qe gjate okupimit nazi-fashiste shpetoje e mori nen mbrotje
ēdo hebre. Asnje hebre gjate luftes se Dyte Boterore, nuk ju dorzuar
nazisteve, asnje hebre nuk vdiq ose u vra ne Shqiperi. Populli shqipertar i mbrojti
hebrenjet, sipas kodit te tyre moral, i cili quhet ne shqip "Besa". Ēka sipas
ketij kodi moral - ai qe te hyne ne shtepi, dhe te kerkon ndihme duhet t'i
japesh besen. Nje zakon ky , qe i karakterizon edhe sot, shqiptaret dhe eshte i
vetmi ne Bote."

Jack Goldfarb nuk ka lene pa permendur edhe faktin se :"Vetem para 15-
vjeteve kur edhe ra komunismi ne Shqiperi, u gjeten deshmite, te cilet tregojne se
shqiptaret i kishin ndihmuar hebrenjet, duke u dhene atyre te drejta te
barabarta me vet shqiptaret, dhe indetifikuar ata si shqiptar. Sot, pohon ai ne
po ia kthejme kete ndere e respekt popullit shqiptar, duke vendosur ne Parkun
Perkujtimor te Holokaustit (Holocaust Memorial Park) pllaken perkutimore qe
e perjeteson aktin e shqiptareve, te shqiptareve te Nene Terzes".
(box) Nje rendesi te madhe i kishte kushtuar kesaj dite edhe Qeveria e
Tiranes. Ne emer te Qeverise se Shqiperise pershendetja ne ceremoni u percoll
nga sekretari i dyte i Misionit te Perhereshem te Shqiperise ne OKB- diplomati
i ri z. Ardis Stosoli.

Zonja dhe zoterinj,

Jemi mbledhur ketu, ne Parkun Perkujtimor te Holokaustit ne diten e 27 te
Nishanit per te kujtuar ata qe vdiqen e ata qe mbijetuan, per te kujtuar me
dhimbje dhe keqardhje ato kohera te tmerrshme te historise sone njerezore. Une
ndjehem thellesisht i nderuar dhe i respektuar qe jam ftuar ketu per te ndare
kujtesen dhe ndjenjat tona me te thella. Sot, te gjithe ne kemi mundesine jo
vetem te kujtojme ata miliona vete qe humben jeten por edhe te degjojme dhe
te mesojme nga ata qe mbijetuan. Deshmite e gjalla te pasojave tmerruese qe
mund te sjellin paragjykimi, urrejtja dhe ēnjerezorja. Une gjithashtu ndjehem
krenar dhe i nderuar qe perfaqesoj qeverine shqiptare ne kete dite
perkujtimore ku po u behet homazh perpjekjeve te popullit shqiptar qe u mundua ne ato
kohera te veshtira te shpetoje jetet e qindra familjesh hebreje.

Vendosja e ketij guri kushtuar popullit shqiptar ne kete Park Perkujtimor te
Nee York-ut eshte nje akt i thjeshte por me nje domethenie te madherishme.
Ky gur, ashtu si disa te tjere ketu jo vetem qe njeh sjelljen e rralle dhe
autentike te popullit shqiptar ndaj familjeve hebreje, por perkujton edhe
njerezillekun dhe dashamiresine e nje populli kundrejt nje tjetri, si nje momentum
te rralle qe duhet te kujtohet dhe nderohet vazhdimisht. Ka shembuj pozitive
nga historia, te cilat eshte e nevojshme te kujtohen e te riperterihen,
sidomos ne keto kohera te veshtira kur njerez ne te tjera rajone jane duke vuajtur
apo duke vdekur nga regjime te dhunshme dhe luftera dhe i vetmi faj i tyre
eshte se i perkasin nje kombesie, nje feje, nje besimi apo vlerave te
caktuara .

E vertete, ky gur, tani dhe pergjithmone, do t’i thote botes te verteten
historike dhe faktin e jashtezakonshem se asnje anetar i komunitetit hebre te
Shqiperise apo atyre qe migruan ne te nuk humbi jeten gjate Luftes se Dyte
Boterore dhe se asnje prej tyre nuk u dergua ne Holocaust. Me krenari ne themi se
ne fund te Luftes se Dyte Boterore, ne Shqiperi kishte me shume familje
hebrenjsh se perpara fillimit te saj. Ky gur dhe e gjithe YomHashoa si nje dite e
perkujtimit dhe e nderimit, leshon sot ekon "Kurre me" dhe si jehone leshon
paralajmerimin qe na vjen prej viktimave te Holokaustit dhe nga deshmite e te
mbijetuarve. Ne deshirojme te kujtojme. Por deshirojme te kujtojme per nje
arsye, per te qene te sigurte se e keqja nuk do te mbizoteroje me kurre ashtu
siē beri per miliona viktimat e pafajshme te nazizmit. Ketu ne kete park
kujtesa jeton dhe ndriēon mbi shpitrat tane.

Zonja dhe zoterinj,

Do te doja t’i shprehja nje falenderim posaēem zotit Jack Goldfarb, per
punen e tij monumentale, qe u kurorezua sot me vendosjen ceremoniale te ketij
guri kushtuar popullit shqiptar. Edhe njehere ju falenderoj shume ne emer te
qeverise shqiptare qe sot ne New York, ne kete dite te perkujtimit, akti
historik i popullit shqiptar per te shpetuar te gjithe te pafajshmit nga
padrejtesia dhe tirania eshte kujtuar dhe i eshte kushtuar respekt.

Preshevar
13-11-07, 08:34
Nderim pėr shqiptaret , jo pėr shqiptaret musliman.
Pėrdore burimin e saktė me mirė rrethė kesaj.
Ja keshtu :


Ti ke met me na tregu a ? Hec bre bajuu.....

Kurse Moderatorit ju kisha lutur qe ti fshien keto postimet qe s'kan lidhje me Besimin Islam. Sidomos tė Psikologut qė na raporton LAJME te devijuara nga realiteti dhe me pas tė Adoptuara nė Shqip enkas PĖR "SHQIPTARĖT" !!!!

Ato le ti botojn tek mesimet nga kisha !

Psikologu
13-11-07, 18:56
Ti ke met me na tregu a ? Hec bre bajuu.....

Kurse Moderatorit ju kisha lutur qe ti fshien keto postimet qe s'kan lidhje me Besimin Islam. Sidomos tė Psikologut qė na raporton LAJME te devijuara nga realiteti dhe me pas tė Adoptuara nė Shqip enkas PĖR "SHQIPTARĖT" !!!!

Ato le ti botojn tek mesimet nga kisha !

Shemshir ;
Ja prapė nji shkeputje nga postimi im rrethė kesaj pėr popllin shqiptar jo muslimanet shqiptar:

Shqiperia, per here te pare u nderua nga komuniteti Hebrej ne SHBA-es, me nje pllakate
mirenjohje, me motivin : " Mirenjohje e perjeteshme popullit shqiptar, qe
gjate Holokausit, eshte nje nga pak vendet ne Luften e Dyte Boterore, ku hebrejte
gjeten mbrojtjen tyre, pa dorzuar asnje gjermaneve". Pallakaten ne emer te
shtetit shqiptar e mori sekretari i dyte i Misionit te Perhereshem te
Shqiperise ne OKB- diplomati i ri z. Ardis Stosoli. Mirenjohja eshte rezultat i asaj
qe te gjithe hebrejte e strehuar ne Shqiperi, gjate Luftes se Dyte Boterore,
shpetuan gjalle, dhe vetem me renjen e rregjimit komuniste u kthyen ne
Izrael. Ky akt heriok i shqiptareve me rrezik te madh ne ate kohe tregone dhe
lidhjet e forta mes popullit shqiptar dhe atij hebre.

Preshevar
14-11-07, 09:35
Shemshir ;
Ja prapė nji shkeputje nga postimi im rrethė kesaj pėr popllin shqiptar jo muslimanet shqiptar:


Pėr nevelavqat si ti qė pritojn me lexue :

"Historia e jashtėzakonshme e Shqipėrisė, ku njė komb i tėrė u tregua i gatshėm tė ndihmonte hebrejtė, ėshtė mbresėlėnėse", tha kuratori i ekspozitės Yehudit Shendar.
"Shumė prej tyre u influencuan nga Islami pėr zgjedhjen e tyre. Kjo histori humane e rrėfyer pėrmes portreteve tė tyre kombinohet pėr tė nxjerrė nė pah njė aspekt tė vogėl, pak tė njohur tė holokaustit".
"Kjo ėshtė njė histori e cila pak se ėshtė publikuar", tha njė i mbijetuar i holokaustit, Ya'acov Altarat nga Tel Aviv, i cili u arratis nė Shqipėri me prindėrit e tij kur ai ishte vetėm 8 vjeē nė vitin 1941 dhe gjeti strehim aty pėr gjatė gjithė periudhės sė luftės.

"Pse shpėtoi babai im njė tė huaj duke rrezikur jetėn e tij dhe tė gjithė fshatit?", pyet Enver Alia Sheqer, i biri i njė anetari tė "Tė drejtė, ndėr gjithė kombet". Ali Sheqer Pashaj i cili ėshtė portretizuar nė ekspozitė. "Babai im ishte njė musliman i devotshėm. Ai besonte se po tė shpėtoje njė jetė do tė hyje nė parajsė".

Ai vuri re se disa muslimanė qė ai kishte takuar nė Shqipėri i ishin referuar Kuranit kur pyeteshin pėrse i kishin strehuar hebrejtė, ndėrsa tė tjerėt i referoheshin njė kulture mikpritėse.
"Kjo ėshtė njė provė se ka muslimanė tė mirė nė botė", tha ai.

ps: Shqiptarėt njihen si i vetmi komb Islamik nė Evrope dhe po ashtu ne Botė, dhe eshte normale qe nuk cekin sa here "musliman",.. se normal, KUPTOHET ! Dhe nėse deshiron prova, mundesh ēdo here me shkue dhe me shique portretin e Ali Pashės :wink:

Selam Psiko

ATEIST
15-11-07, 12:17
Gjatė njė manifestimi me rastin e pėrvjetorit tė vdekjes sė udhėheqėsit historik tė palestinezėve, Jaser Arafat, u shėnuar pėrleshje mes Hamasit dhe manifestuesve. Qindra mijėra palestinezė u mblodhėn nė Gaza me rastin e 3-vjetorit tė vdekjes sė Arafatit, manifestimi mė i madh i organizuar nga partia Fatah qė prej marrjes sė pushtetit nga Hamasi nė qershor nė Gaza, sipas njė korrespondenti tė AFP-sė nė vendngjarje. Policia e Hamasit, e dislokuar nė masė, qėlloi nė drejtim tė manifestuesve, duke plagosur tre prej tyre, bėnė tė ditur dėshmitarė. Hamasi ka shtypur me dhunė muajt e fundit tė gjitha manifestimet e ngjashme tė Fatahut nė Gaza. Njė ditė mė parė, mijėra persona u mblodhėn nė selinė e Autoritetit Palestinez nė Ramallah nė Bregun Perėndimor me rastin e 3-vjetorit tė vdekjes sė Arafatit.

hasanmehmeti
22-11-07, 22:22
PĖRVOJA SHKENCORE E HULUMTUESIT TĖ RI KA SJELLĖ DERI TE PRANIMI I ISLAMIT


Muslimanėt nga Qendra Islame nė Kiev thonė se pėr ēdo javė apo ēdo tė dytėn javė sė paku njė ukrainas apo ukrainase e pranon Islamin.
Kėtė herė kjo nuk ishte njė ngjarje e rėndomtė... kėtė herė erdhi ukrainasi Dimitri Boliakov, fizikan i cili merret me hulumtime shkencore. Nė xhami ka ardhur me njėrin nga anėtarėt aktiv tė bibliotekės "Mėso pėr Islamin" e cila vepron pranė kėsaj qendre islame.
Imami iu drejtua tė pranishmėve, e pas kėsaj Dimitri pas tij i pėrsėriti fjalėt e dy dėshmive (shehadetit) . Mirė, po ē'e bėn kėtė ngjarje aq tė posaēme?
E bėn tė posaēme rrėfimi i Dimitrit pėr rrugėn e tij drejt imanit (besimit islam). Ai rrėfeu se dėshmia e tij ėshtė si rezultat i diturisė deri te e cila ka arritur pėrmes hulumtimeve shkencore, sidomos nė lėminė e fizikės. Muslimanėt nė xhami me kujdes dhe kureshtje dėgjonin se si fizika kėtė djalosh e ka sjellė nė Islam!
Dimitri rrėfente se si punon nė njė ekip pėr hulumtime shkencore nė fushėn e fizikės sė vakumit nėn drejtimin e profesor Nikolaj Kosinikovit, i cili ėshtė njė nga shkencėtarėt mė tė shquar nė atė lėmi. Njerėzit nga ky ekip filluan studimet e teorisė moderne e cila thotė se toka rrotullohet rreth boshtit tė vet dhe kėtė arritėn edhe ta argumentojnė.
Teoria tė cilėn e sqaroi profesor Kosinikov ka parashikuar gjėrat qė do tė ndodhin, duke filluar nga interpretimi i haptė pėr tokėn e cila rrotullohet rreth boshtit tė vet. Ekipi i shkencėtarėve disenjoi modelin-top i cili ishte i mbushur me zink tė shkrirė dhe i cili ėshtė vėnė nė magnetosferė dhe i ėshtė nėnshtruar veprimit tė dy elektrodave tė kundėrta; kur pėrēohet rrymė e pėrhershme me ndihmėn e elektrodave, ai ndryshon magnetosferėn, qė prapė shkakton rrotullimin e topit tė mbushur me zink tė shkrirė pėrreth boshtit tė vet. Ai aparat ėshtė quajtur "Aksioni integral i dinamikės elektromagnetike" . Paraqitja e tij e pėrgjithshme pėrkujton rrotullimin e tokės rreth boshtit tė vet, kurse nė jetėn tonė reale na pėrkujton energjinė solare, sepse fuqia lėvizėse e cila rezulton nga reprodukimi i fushės magnetike, e cila lėviz tokėn qė tė rrotullohet rreth boshtit tė vet, si dhe shpejtėsia e rrotullimit tė tokės, varen nga dendėsia e energjisė solare dhe pėr kėtė ėshtė drejtuar kah Arktiku.
Ėshtė regjistruar se fusha magnetike e Tokės deri nė vitin 1970 ka lėvizur me shpejtėsi e cila nuk ka kaluar 10 km nė vit, por vitet e ardhshme ajo shpejtėsi ėshtė rritur nė 40 km nė vit, qė nė vitin 2001 tė arrijė shpejtėsinė prej 200 km. Kjo domethėnė se dy fuqitė magnetike do t'i zėvendėsojnė pozicionet e veta, e kjo tregon pėr faktin se kjo lėvizje e Tokės do tė merr kahje tė kundėrt, kurse si pasojė e kėsaj ėshtė lindja e diellit nga perėndimi.
Dimitri asnjėherė mė parė nuk kishte hasur kėtė informacion, pėr atė askund nuk kishte lexuar, e as dėgjuar; kjo ishte rezultat i hulumtimit dhe eksperimentit tė tij. E kur filloi tė gjurmojė nėpėr libra dhe tė hulumtojė religjione tė ndryshme, asgjė nuk gjeti nė lidhje me kėtė, pėrveē se nė Islamin e mrekullueshėm - nė hadithin tė cilin e transmeton imam Muslimi: Ebu Hurejra [radijall-llahu anhu] transmeton se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
"Kushdo qė pendohet pėr mėkatet e veta para se tė lindė dielli nga perėndimi, All-llahu i Madhėrishėm do t'ia falė".
Pra, Dimitri e kuptoi se ekziston hadith (thėnie e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]), informatė e vjetėr mbi 1400 vjet e cila flet mbi atė deri te e cila kishte ardhur njė ekip shkencėtarėsh pas njė hulumtimi tė kujdesshėm dhe njė varg eksperimentesh. Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka pasur mundėsi ta ketė kėtė informacion vetėm prej Atij qė ka krijuar mbarė Gjithėsinė.
Pas kėsaj Dimitri vendosi ta pranojė Islamin. Ai erdhi nė Qendrėn Islame dhe shqiptoi shehadetin. All-llahu e udhėzoi dhe ia tregoi rrugėn e vėrtetė tė Islamit dhe ai tani ėshtė kėtu, ėshtė me ne dhe po e plotėson shpirtin dhe mendjen e tij.
Qėkur ėshtė bėrė musliman, Dimitri rregullisht vjen nė Qendėr. Para vetes ka doktoraturėn qė duhet mbrojtur. Me vullnetin e All-llahut edhe do ta mbrojė, me shpirt tė ri, shpirtin e fizikanit musliman i cili nė laborator ka zbuluar madhėshtinė e Krijuesit tė vet.


Revista Vepra

Bjeshka1
23-11-07, 11:13
Nobelistja Taslima Nasrin (mjeke dhe gjinekologe) nga Bangladeshi eshte kercenuar dy here keto dy ditet e fundit gjate vizites se saje ne Indi. Ka shkaktuar trazira dhe se me zi ka shpetuar nga turma e islamisteve radikal te cilet deshen ta vrasin shkimtaren. Edhe me heret ka qene e kercenuar dhe e ka pasur jeten ne rrezik nga keto qarqe.

http://books.guardian.co.uk/news/articles/0,,2145541,00.html

Fokus
23-11-07, 22:37
http://www.mesazhi.com/images/news/2016.jpg
Pėrfaqėsuesja gjermane (SPD) kaloi nė Islam


Elisabeth Muller qė nga viti 1985 i ka takuar parties Socialdemokrate. Nė rajonin Rhein-Sieg ishte nėnkryetare e SPD-sė lokale. Para do kohe u largua nga partia. Shkaku, kalimi i saj nga krishterimi nė islam.
13.11.2007 10:43

"Mė kanė akuzuar se totalisht jam e marrė, veēanėrisht mė 2002-in kur kalova nė islam. Nė njė moment nuk munda t'i duroj mė kritikat, hodha librezėn dhe u tėrhoqa nga partia Socialdemokrate. "

Elisabeth Muller, e cila 26 vite ishte pėrfaqėsuese nė parlamentin e qytetit Niederkassela, nėpėrmjet Bonnit i ka kritikuar kolegėt e vet partiak se janė tė stėrmbushur me paragjykime dhe se nuk dinė asgjė pėr islamin.

"Njerėzit, tė cilėt nuk janė lidhje tė ngushta me islamin, thjeshtė duhet qė tė lirohen nga paragjykimet. E kur dikush teton qė t'ua qartėsoj se ēfarė feja islame, ata tė tallin dhe madje as qė dėshirojnė tė dėgjojnė", ka thėnė Elisabeth Muller.

Ajo vazhdon dhe thotė: "Vij nga njė familje katolike konservatore. Unė mė nuk mund tė njėsohem me kishėn katolike. Ajo qė po ndodh nė tė nuk ka asnjė lidhje me Krishtin dhe Zotin."

E shqetėsuar me kishėn katolike dhe me mėnyrėn me tė cilėn mediat e paraqesin islamin, Elisabethi shpjegon shkaqet tė cilėt e kanė ēuar qė tė kaloj nė islam:

"E lexova Kur'anin dhe nė tė njėjtėn kohė e krahasova me Biblen. Mendova, kjo ėshtė feja e vėrtetė. Kur'ani ėshtė shpallja e fundit e Zotit dhe ėshtė gabim
total qė mediat gjermane ta interpretojnė nė kėtė mėnyrė."

Nė kontrast me krishterimin, ish pėrfaqėsuesja e SPD-sė Elisabeth Muller, nė islam e sheh lidhjen direkte tė besimtarit me Krijuesin e tij.

burimi: Mesazhi.com

Pėrktheu: M. Alija

hasanmehmeti
07-12-07, 01:13
Sivjet numer rekord i haxhinjve nga Bosnja dhe Hercegovina

Ne vitin 2007 nga Bosnja dhe Hercegovina per ne haxh do te udhetojne numer rekord i haxhinjve, gjithesejt 1900 vete . 1000 vete do te udhetojne me autobuse dhe 900 me aeroplane. Konvoji me haxhinje qe kane pase te udhetojne me autobuse eshte nisur me 28 nentor nga Sarajeva dhe Tuzlla.

<DIV id=news_detail_content>getNormalSWF("230", "230", "http://www.mesazhi.com/images/banner/tekbir.swf");


Shkresė e PSSP –sė drejtuar Ministrisė sė Arsimit qė vajzat nė Skenderaj tė kthehen nė shkollė


Ne Kryesine e Bashkesise Islame te Kosoves, nga Zyra e Perfaqesuesit Special te Sekretarit te Pergjithshem te OKB-se arriti shkresa adresuar Ministrit te Arsimit Agim Veliut, nga i cili kerkohet qe vajzat ne Skenderaj gjithesesi te kthehen ne shkolle, me hixhab.
Ky vendim ka ardhur si rezultat i trysnise qe BIK-u, (Myftiu Ternava) ka bere ne PSSP-ne, qe te anulohet vendimi i autoriteteve shkollore ne Skenderaj dhe I Ministrise se Arsimit ne nivel qendror.


Ja edhe shkresa e perkthyer ne shqip...

16. Nėntor 2007

I Nderuari Z. Ministėr, (Agim Veliu)

Po ju drejtohem me kėrkesėn e PSSP, kryeadministratorit te Kosoves Joachim Rucker lidhur me vendimin e autoriteteve shkollore nė Skenderaj qė tė mos lejojnė vajzat me mbulesė (hixhab) tė vijojnė mėsimin e rregullt. Kjo ēėshtje i ėshtė adresuar Pėrfaqėsuesit Special nga Muftiu Naim Tėrnava nė takimin e fundit tė tyre.

Ligji i aplikueshėm nė Kosovė (Ligji mbi Shkollimin Fillor dhe atė tė Mesėm i Kosovės, nxjerrė nga Rregullorja e UNMIK-ut numėr 2002/19 dhe Ligji mbi Liritė Fetare nė Kosovė, nxjerrė nga Rregullorja e UNMIK-ut numėr 2006/48) nuk vė asnjė kufizim nė
jetėsimin e sė drejtės fetare nė shkollat publike.
Sipas Konventės Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut e cila ėshtė pjesė e ligjit tė aplikueshėm nė Kosovė nė pėrputhje me Kornizėn Kushtetuese dhe Ligjin mbi
Liritė Fetare, e drejta pėr tė jetėsuar (praktikuar) fenė ose besimin do t'i nėnshtrohet vetėm atyre kufizimeve tė pėrcaktuara me ligj dhe qė janė tė domosdoshme nė njė shoqėri demokratike dhe janė nė interes tė sigurisė publike, mbrojtjes sė rendit
publik, shėndetit dhe moralit, ose mbrojtjes sė tė drejtave dhe lirive tė tė tjerėve.

Nėse Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė dhe Qeveria konsiderojnė se masat kufizuese nė jetėsimin e sė drejtės fetare nė shkollat publike janė tė domosdoshme pėr arsyet e lartpėrmendura, atėherė ato kufizime duhet tė jenė ēėshtje ligji pėr t'u miratuar nga Kuvendi i Kosovės.

Duke marrė parasysh se pėr momentin ligji I aplikueshėm nuk vė asnjė kufizim nė jetėsimin e sė drejtės fetare nė shkollat publike, atėherė vendimit tė autoriteteve shkollore i mungon baza e duhur ligjore. Prandaj, vajzat duhet tė lejohen tė kthehen nė shkollė, me hixhab, nėse ato kėshtu dėshirojnė, dhe autoritetet e shkollės duhet tė njoftohen nė pėrputhje me kėtė.

Presim bashkėpunimin tuaj
I juaji sinqerisht
Anil Vasisht
Z/Drejtor, Departamenti i Administrates Civile


var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Ethnic Albanian
18-12-07, 11:25
Shejh Muhammed Hassani tregon:
Erdhi njė ditė njė djalosh amerikan nė qendrėn tonė islamike nė New york dhe kėrkoi qė t'i ndihmojmė dhe t'i tregojmė se si ta pranojė Islamin. Ai thoshte: Dua ta pranoj islamin... dua ta pranoj islamin... edhe unė dua tė bėhem musliman. Por, mos mė pyetni pėr shkakun dhe arsyen.

Atėherė i ndihmuam qė ta shqiptojė shehadetin, ia mėsuam marrjen e abdesit, dhe faljen e namazit. Djaloshi dėshmoi LA ILAHE IL-LALLAH, MUHAMMEDUN RESULULLAH [Nuk meriton tė adhurohet askush tjetėr pėrveē Allahut [subhanehu ve teala] dhe se Muhammedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij]. Pastaj kėrkoj leje qė tė qėndroje me neve disa ditė dhe ne ram nė ujdi.
Qė nga dita e parė, shikimet tona mbetėn tė kthyera kah ai duke u habitur nga falja namazit te shumtė, nga lutjet e pandėrprera, dhe nga tė qajturit e vazhdueshėm tė tij!
Nė ditėn e katėrt, djaloshi iu afrua njė vėllaut nė xhami dhe i tha, dua tė dėgjoj Kur'an nga ju, mė lexoni mua Kur'an! Ndėrsa vėllau i habitur me kėtė djalosh e pyeti: O vėllau im, unė qė sa vite jam musliman dhe tash para teje po e ndjej vetėn shumė tė dobėt nė adhurim dhe nėnshtrim ndaj Allahut. Tregom ē'ėshtė puna yte? Ēka ka ndodhur me ty?
Atėherė i tha atij: Unė tash e katėr vite jam nė kėrkim tė sė vėrtetės dhe qė katėr vite nuk mė ka kaluar asnjė natė pa qajtur njė kohė tė gjatė dhe pa kėrkuar nga Zoti i vėrtetė qė tė mė udhėzojė nė rrugėn e drejtė. Njė natė, para se tė vij kėtu, pashė nė ėndėrr Isaun alejhi selam, i cili mė tha: "Pranoje Islamin, bėhu musliman, pranoje Muhammedin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tė Dėrguar, se unė dhe ai jemi vėllezėr, dhe ai ėshtė vula e Pejgamberėve dhe i Dėrguari pėr mbarė njerėzimin...!
Dhe tash pas hyrjes sime nė Islam dhe pas faljes sė namazit po e ndjej njė qetėsi tė zemrės dhe njė kėnaqėsi tė ēuditshme tė shpirtit, tė cilėn s'kam mundur ta shijojė kurrė mė herėt gjatė jetės sime.
Thotė Shejhu: Dhe po atė ditė, nė namazin e jacisė, u ngrit ky djalosh pėr t'u falė dhe nė rekatin e parė djaloshi ra nė sexhdeh dhe u vonua shumė nė tė. Saqė e kryem namazin, ndėrsa ai nuk ngriti kokėn prej sexhdes.
Atėherė vrapuan disa vėllezėr tė shohin se ē'po ndodhė me tė, dhe kur e ngritėn kokėn e tij pamė se djaloshi ishte ndarė nga kjo botė dhe shpirti i tij kishte kaluar nė botėn tjetėr.



Pėrktheu:
Omer Bajrami

hasanmehmeti
23-12-07, 01:52
AKEA i gėzon fėmijėt dhe skamnorėt pėr Bajram

Degėt e AKEA-s nė Prizren dhe Podujevė kanė shpėrndarė mijėra pako pėr fėmijė "Dhurata e Bajramit" dhe po ashtu gjatė kėsaj feste do tė shpėrndajė edhe mijėra kilogram mish tė kurbaneve.


<DIV id=news_detail_content>Sektori i ndihmave humanitare tė shoqatės AKEA, (Asociacioni pėr Kulturė, Edukim dhe Arsim) dega nė Prizren, edhe gjatė kėsaj feste tė Kurban Bajramit do t'i gėzoj familjet skamnore tė Prizrenit dhe tė rrethinės me rreth 4000 kg mishi tė kurbaneve tė cilat janė siguruar nga vetė aktivistėt e shoqatės AKEA, nga qytetarėt e Prizrenit si dhe nga organizatat humanitare, si IHH nga Turqia, Fondacioni i Rinisė Islame nga Zvicra dhe Qendra Islamo-shqiptare nga Gjermania.
Kjo sasi e mishit do tė shpėrndahet rreth 360 familjeve skamnore nė Prizren, 22 familjeve nė fshatin Slloven si dhe 73 familjeve nė Krushė tė vogėl. Po ashtu dega e AKEA-s nė Prizren nė ditėn e parė tė Kurban Bajramit ka shpėrndarė rreth 2000 paketa "Dhurata e Bajramit" pėr fėmijėt tė cilėt kanė marrė pjesė nė manifestimin e Kurban Bajramit nė kėtė qytet. Pakot "Dhurata e Bajramit" kanė pėrmbajtur ėmbėlsira dhe sheqerka tė cilat janė siguruar nga 13 firma private, donatore tė kėtij aksioni. Njė pjesė e dhuratave tė Bajramit janė rezervuar edhe pėr jetimėt, fėmijėt e familjeve skamnore dhe fėmijėve tė shtrirė nė spitalin e Prizrenit tė cilat do tė shpėrndahen gjatė ditės sė dytė tė Bajramit.

Edhe gjatė Bajramit tė vogėl, qė u festua para dy muajsh, shoqata AKEA nė Prizren kishte shpėrndarė rreth 300 pako tė dhuratės sė Bajramit pėr fėmijė si dhe kishte ndihmuar rreth 1000 familje skamnore gjatė aksionit "Shporta e Ramazanit".

Nė ditėn e parė tė Kurban Bajrami edhe dega e AKEA-s nė Podujevė ka organizuar njė program kulturor pėr fėmijė me ē'rast janė shpėrndarė rreth 1000 pako tė dhuratės sė Bajramit. Pėr ditėn e dytė tė Bajramit dega e AKEA-s nė Podujevė ka paralajmėruar se do t'i ndihmojė 1000 familje me mish kurbani.


var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Fokus
02-01-08, 14:07
http://www.mesazhi.com/images/news/2557.jpg

Gjithnjė e mė tepėr kroatė kalojnė nė Islam

Jusuf (dikur i quajtur Bogdan) Radoniq: - Priftėrinjtė e krishterė diēka predikojnė, e diēka tjetėr veprojnė. Imami i Splitit Kemal Skender: -Nė vitet e kaluara kemi gjithnjė e me shumė kalime tė qytetarėve tė krishterė dhe qytetarėve tė tjerė nė Islam.

Shkruan Sasha JADRIJEVIQ TOMAS

Gazeta Slobodna Dalmacija


Duke u bazuar nė deklarimet e personave tė cilėt nga kisha Rimokatolike kanė shkuar nė kisha tjera apo nė bashkėsi tjera fetare, pastaj tė vetė pjesėtarėve tė klerit dhe tė besimtarėve tė cilėt i kanė "ngritur duart" nga krishterimi, gjithnjė e mė shumė besimtarė braktisin kishėn Katolike nė Kroaci! Tė krishterėt me tė cilėt kemi biseduar deklarojnė se ata nuk janė zhgėnjyer nė Zotin, por nė kishėn dhe nė njė pjesė tė klerit, tė cilėt Zotin e tyre tė vetėm e shohin nė fuqi dhe nė pare. Diēka predikojnė, dhe diēka tjetėr veprojnė. Nuk janė tė jetėsuar me besimin. Meshėn e mbajnė vetėm sa pėr tė mbajtur. Vetėm me kthimin nė Islam, ndihem i plotėsuar me besim, dhe ka edhe qytetarė tė tjerė tė pakėnaqur me kishėn qė do tė kalojnė nė Islam nė tė ardhmen – thotė splitasi Bogdan Radoniq, i cili e ndryshoi emrin nė Jusuf, njėri ndėr tė shumtit nė Kroaci qė e kanė pranuar Islamin dhe e kanė lėnė pas krishterimin . "Tani jam njeri mė i mirė."

— Kam qenė i krishterė i flaktė. Shpesh kam shkuar nė mesha, por nuk kam qenė i kėnaqur. Nė Islam kam kaluar qe disa vjet, e edhe njė shoqe ime duke parė se sa ndryshime pozitive ka ngjallur tek unė besimi im i ri, tani edhe ajo ėshtė kthyer nė Islam. Ajo kėtė ende e mban tė fshehtė nga familja e saj, por familja ime, pas kthimit tim nė Islam, duke parė nė mua njė njeri mė tė mirė e kanė pranuar kėtė fakt pa problem. Ai qė e pranon Islamin, nuk e braktis mė atė, si ėshtė rasti me personat qė e braktisin krishterimin – thotė Jusufi. Pėrderisa imami Kemal Skender tregon se nė vitet e kaluara ka pasė shumė kalime tė qytetarėve tė krishterė dhe qytetarėve tė tjerė nė Islam, ndėrsa gjatė njė viti vijnė deri edhe nė njėqind vetė tė cilėt kėrkojnė kėshilla dhe informacione rreth Islamit nė qendrėn e tyre islame nė Split.

Zėvendėsi i muftiut Aziz Efendiu, pėrndryshe njėri ndėr anėtarėt mė autoritativ tė bashkėsisė islame nė Kroaci thotė:

- Ėshtė e vėrtetė se vijnė gjithnjė e mė shumė njerėz qė dėshirojnė tė pranojnė Islamin. Ēdo ditė na drejtohen njerėz dhe unė njoh personalisht ata qė kanė kaluar nga krishterimi nė Islam. Ne kemi pėr obligim atyre qė na drejtohen tė ju jemi nė shėrbim. Disa prej tyre dėgjojnė ligjėrime, ndėrsa pjesa tjetėr menjėherė dėshirojnė tė kalojnė nė Islam. Njerėzit janė tė zhgėnjyer nė shumėēka, ndėrsa qetėsinė e gjejnė nė islam – na thotė Efendiu duke shtuar se nė Kroaci janė rreth 60 deri nė 100 mijė muslimanė. Thekson se numri i muslimanėve po rritet nė mėnyrė kontinuale. E pyetėm a janė tė krishterėt tė zhgėnjyer nė kishėn katolike, ai nuk deshi tė na pėrgjigjej, duke shtuar se nuk ėshtė e tij t'i komentojė kėtė dukuri.


mesazhi.com

xnjeri
02-01-08, 14:43
Foto nga Iraku me daten 1/1/2008





http://news.76news.net/mg2/pictures/1-1-2008.jpg

Ushtria turke ne nje patrollim pergjat kufirit me Irakun



http://news.76news.net/mg2/pictures/1-1-120082.jpg

Nje komandant i ushtris amerikane feston vitin e ri 2008 ne nje familje irekjene krishtere 1/1/2008


http://news.76news.net/mg2/pictures/1-1-20080.jpg

gjykata ushtarake e akuzon kete ushtar nga marincat amerikane per vrasjen e 24 civilve ne vitin 2005 ne Hudejthe.....1/1/2008

xnjeri
02-01-08, 14:48
Foto nga Iraku me daten 1/1/2008





http://news.76news.net/mg2/pictures/1-1-2008.jpg

Ushtria turke ne nje patrollim pergjat kufirit me Irakun



http://news.76news.net/mg2/pictures/1-1-120082.jpg

Nje komandant i ushtris amerikane feston vitin e ri 2008 ne nje familje irekjene krishtere 1/1/2008

xnjeri
02-01-08, 14:50
http://news.76news.net/mg2/pictures/1-1-20080.jpg

gjykata ushtarake e akuzon kete ushtar nga marincat amerikane per vrasjen e 24 civilve ne vitin 2005 ne Hudejthe.....1/1/2008



http://news.76news.net/mg2/pictures/31-12-200793.jpg

Ushtaret amerikan e percjellin vitin 2007 vit i cili i'u ka sjell deme me shum se cdo vit tjeter qe nga lufta e Irakut.....1/1/2008

http://news.76news.net/mg2/pictures/31-12-200731.jpg

Ky femij pret vitin e ri duke vendosur flamurin mbi kufomen e babait te ti qe e kishin vrarė rezistenca irekjene me 31.12.2007...1/1/2008

Preshevar
07-01-08, 07:42
Tė verbėrit e Kosovės duan ta lexojnė Kuranin

Tė verbėrit e Kosovės duan ta lexojnė Kuranin
Intervistė me Kryetaren e Komitetit tė Grave tė Verbėra tė Kosovės, Bajramshahe Jetullahu.

http://mesazhi.com/images/news/2772.jpg

Intervistėn me Kryetaren e Komitetit tė Grave tė Verbėra tė Kosovės, Bajramshahe Jetullahu, ka kryer korrespondenti i ueb faqes mė tė madhe Islame, Islam On Line, Hany M. Salah.







A mund te na beni nje njohje apo prezantim te ketij projekti dhe si ju lindi kjo ide?

Ideja me ka lindur per shkak se egziston nji numer i madh i te te verberve te cilet nuk kane pasur raste te kene nje Kur'an te lexojne me gishtrinjet e vete meqenese u mungon drita e syrit dhe nuk kane mundesi ta lexojne Kur'anin me shkrim te zi.
Kam bere nje kerkese ne Bashkesine Islame te Kosoves (BIK ) e cila ka qendruar dy vite me rradhe te ata pas dy viteve nje shoqate " Kisha Katolike Amerikane " perkrahu projektin e kerkuar nepermes te BIK-ut i cili projekt kushtonte 6900 Euro ku ketu hynte blerja e letres speciale e cila nji flete kushtonte 0.80 cent nji faqe e Kur'anit me te pame jane 3 faqe ne sistemin e Brait.
Sa i perket Kur'anit munde te themi qe ne te gjitha trojet tona nuk ka Kur'an ne alfabetin e Braitit.
Na brene fakti se Bibla egziston ne kete alfabet dhe shume te verber kane filluar ta lexonin kete.

Si po ecen projekti, sa keni bere dhe sa ju ka mbetur per ta realizuar?

Kur'ani eshte shtypur deri te kaptina e 8 -te.

A keni pengesa per ta realizuar kete projekt?

Pengesa me e madhe per shtypjen e ketij Kur'ani eshte mungesa e mjeteve financiare dhe mungesa e nji shtypesi ( Printer Brait ) i cili kushton 4700 Euro.

Po ndonje ndihme, a ju eshte ofruar per ta realizuar?

Duke ju faliminderuar vellaut Musliman Sadatit jane ofruar mjete financiare mbi 2000 Euro.

Sa eshte numri i te verberve te cilet do te perfitojne nga ky projekt apo do tu vije ne ndihme, per te kuptuar Kur`nin Kerim?

Numri i pergjitheshem i te verberve pa dallim gjinie eshte mbi 2500 anetare, shumica nga keta i perkasin fese Myslimane.

A keni bashkepunim me BIK-un ne kete projekt ? Dhe kush e ka lejen per te dhene autorizimin per kete projekt?

Per projektin e pare mjete ka kerkuar Bashkesia Islame e Kosoves (BIK) per ta realizuar ku e perkrahu CRS-ja (vullnetaret e Kishes Katolike Amerikane).
U shtyp Kur'ani deri ne 80 faqet e fundit por fatkeqsishte mu dogj shtepia dhe u dogjen edhe fletushkat e Kur'anit dhe fatekeqesishte Kur'ani Kerim nuk doli ne drite dhe te verberit mbeten duarthate.


Kush do ta realizoje botimin, sa do te jete tirazhi ne numer dhe a do te shperndahet falas apo do te shitet?

Botimin do ta beje une vete, do te behet vetem nje kopje dhe do te kene mundesi qe te verberit ta lexojne njeri pas tjetrit per arsye se ne nuk kemi mundesi per mungese te mjeteve materiale te bejme me teper egzemplare por nese sigurohen mjete ne do te shtypim edhe me teper qe te kene mundesi me shume te verber te lexojne.

A keni ndonje evidence per numrin e sakte ose te perafert te grave te verbera ne Kosove?
Numri i perafert grave te verbera eshte rreth 500.

Cilat jane problemet me te rendesishme qe hasin keto gra?
Problemet me te rendesishme te grave te verbera jane mosintegrimi i tyre ne shoqerine tone dhe jo perkrahja e duhur nga institucionet tona qeveritare.

A ka ndonje perpjekje nga ana e qeverise per ti ndihmuar ato? Dhe a ka zgjidhje te problemeve te tyre?

Asnjihere qe nga perfundimi i luftes, grate e verbera nuk jane perkrahur nga qeveria.

A ju ndihmojne organizatat joqeveritare dhe si eshte bashkepunimi me to?
Bashkpunimi me OJQ-te vendore eshte i mire, kemi perkrahje morale por financiare jo.

Cili eshte roli i mediave vendore per te perkrahur ceshtjen e grave me aftesi te kufizuara?
I dobet.

Kur eshte themeluar shoqata?
Komiteti u themelua ne vitin 2006

Pse menduat per te themeluar kete shoqate dhe cili eshte qellimi apo objektivi i shoqates?
Qellimi i Komitetit eshte avokimi dhe lobimi i te drejtave te femrave, pamvarsimi i tyre, edukimi dhe integrimi i tyre ne shoqeri.

Cilat jane aktivitetet me te rendesishme dhe projektet qe keni realizuar dhe qe presin te realizohen?
Qe nga themelimi i Komitetit kemi pasur projektet Zhdukja e analfabetizmit dhe Orientimi i personave te verber ne hapesire dhe edukimi shendetsor projetke te perkrahura nga zyrja holandeze.

Cilat jane arritjet e shoqates deri tani?
Te arriturat e ketij Komiteti jane aftesimi i femres se verber per shkrimin e leximin e alfabetit te Braitit, masovizimi i tyre .

A ka shoqata te tjera qe punojne ne sherbim te grave te verbera ne Kosove pervec jush? Dhe nese pergjigja eshte po , a ka bashkepunim midis jush?

Komiteti i ka deget e veta ne tere Kosoven dhe kemi bashkpunim te mirefillt ne mes vete .

Ku jeni lindur dhe rritur? Cili eshte arsimimi juaj dhe cila eshte profesioni juaj?
Jam lindur ne Gllogovc, Komuna e Lipjanit, ne vitin1958, shkollen fillore per te verber kam kryer ne Prishtine ndersa te mesmen ne Osjek te Kroacis sepse ne ate kohe nuk ka pase shkolle te mesme per te verber ne Kosove Profesioni im eshte manipulant (telefoniste) dhe jam ligjeruese e alfabetit te Braitit. Jam nene e kater femijeve dhe tani i kam tete niper dhe aktualisht jam Kryetare e Komitetit te Grave te Verbera te Kosoves.

Intervistoi per Islam On Line Hany M. Salah
www.islamonline.net (http://www.islamonline.net/)

xnjeri
14-01-08, 10:47
Ndėrroi jetė dijetari Dr. Sejjid Nuh http://www.fri.org.mk/public/templates/ja_rochea/images/pdf_button.png (http://www.fri.org.mk/public/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=35) http://www.fri.org.mk/public/templates/ja_rochea/images/printButton.png (http://www.fri.org.mk/public/index2.php?option=com_content&task=view&id=35&pop=1&page=0) http://www.fri.org.mk/public/templates/ja_rochea/images/emailButton.png (http://www.fri.org.mk/public/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=35&itemid=99999999) Nė mėngjesin e 30 korrikut tė viti 2007, nė moshėn 62 vjeēare u kėput edhe njė lule nė mesin e dijetarėve tė mėdhenj tė botės islame.Bota islame e humbi edhe njė dijetar dhe thirrės tė njohur dhe autor i njė numri tė madh librash.Dr. Sejjid Muhammed Sejjid Nuh gjatė jetės sė tij punoi si profesor nė shumė universitete.
Fakultetin nė Universitetin e El-Ez'herit e kreu nė vitin 1971, po aty magjistri nė vitin 1973 dhe doktoroi nė vitin 1976.

Nė Universitetin e Kuvajtit punoi si profesor i Sheriatit, nė El-Ez'her si profesor i shkencave tė hadithit, ishte dekan i Fakultetit tė Tefsirit dhe Hadithit nė Universitetin e Kuvajtit.

Nga botimet e tij mė tė njohura, nė mesin e 20 titujve si mė tė rėndėsishme veēojmė:

1. Pengesat nė rrugė – 4 vėllime

2. Personaliteti i muslimanit mes personales dhe shoqėrores

3. Udhėzime pejgamberike

4. Sahabėt nė shėrbim tė hadithit

5. Tabi'inėt nė shėrbim tė hadithit, si dhe shumė libra tjerė.

E lusim All-llahun e Madhėrishėm qė veprat e mira tė kėsaj bote dijetarit tė nderuar t'ia vė nė peshojėn e punėve tė mira nė Ditėn e Gjykimit.
marr nga http://www.fri.org.mk/public/index.php?option=com_content&task=view&id=35&itemID=66

xnjeri
14-01-08, 10:49
Eksponohet njė kopje e artė e Kur'anit Famėlartė http://www.fri.org.mk/public/templates/ja_rochea/images/pdf_button.png (http://www.fri.org.mk/public/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=33) http://www.fri.org.mk/public/templates/ja_rochea/images/printButton.png (http://www.fri.org.mk/public/index2.php?option=com_content&task=view&id=33&pop=1&page=0) http://www.fri.org.mk/public/templates/ja_rochea/images/emailButton.png (http://www.fri.org.mk/public/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=33&itemid=99999999) Nė njė panair tė cilin e organizoi Ministria e financave e Rusisė u eksponua edhe njė kopje e Kur'anit qė ishte i shkruar (qėndisur) me ar tė pastėr. Dekani i Fakultetit tė letėrsisė dhe gjuhės arabe pranė Institutit tė vendeve aziatike dhe afrikane tė Universitetit tė Moskės, prof. Dimitrij Frolov, thotė se kopja e artė e Kur'anit Famėlartė ėshtė e vetmja e kėtij lloji qė daton nga shekulli i tetė, e qė ėshtė ruajtur nė Sankt Petersburg nė Institutin e Akademisė sė Shkencave tė Rusisė.
Prof. Dimitrij Frolov vazhdon mė tej tė thotė se kjo kopje e artė nė vete pėrmban mė shumė se gjysmėn e Kur'anit, dhe se ėshtė pėr t'u lavdėruar pėr kujdesin qė i bėhet trashėgimisė kulturore nė Rusi, sepse Rusia ėshtė shtet i pėrberė prej shumė kombeve dhe besimeve, kurse pėrfaqėsimi i muslimanėve nuk ėshtė i vogėl, por ėshtė i konsiderueshėm.
Kjo kopje e Kur'anit tė artė pėrbėhet nga 163 llamarina tė kallajit tė qėndisura me ar tė pastėr, ku gjatėsia ėshtė 136 mm, gjerėsia 96 mm, trashėsia 0.3 mm, ndėrsa pesha 75 gr.

marr nga: http://www.fri.org.mk/public/index.php?option=com_content&task=view&id=33&itemID=66

Preshevar
22-01-08, 11:57
Dėnohet heshtja e vendeve arabe pėrballė krimeve te regjimit izraelit


Kryetari i Unionit botėror tė dijetarėve muslimanė dėnoi ashpėr heshtjen e disa vendeve arabe pėrballė krimeve ēnjerėzore tė regjimit izraelit kundėr popullit palestinez.

http://mesazhi.com/images/news/2645.jpg

Sheikh Jusuf El Kardavi deklaroi se tė gjithė arabėt dhe muslimanėt e botės i dėnojnė krimet e fundit tė regjimit izraelit kundėr popullit palestinez dhe shtoi se popujt muslimanė dėnojnė heshtjen e qeverive tė tyre pėrballė krimeve izraelite. Dr.Jusuf El Kardavi theksoi se regjimet arabe po te bashkohen mund ti ndihmojnė popullit palestinez, por pėr fat tė keq jemi dėshmitarė tė heshtjes sė vendeve arabe disa prej tė cilave veprojnė ndaj Izraelit sikur tė mos ketė ndodhur asgjė.

Kryetari i Unionit botėror tė dijetarėve muslimanė i kėrkoi Ligės arabe, OKI, BE dhe KS tė OKB tė marrin masa urgjente pėr tė ndihmuar popullin e pėrvuajtur palestinez.

Preshevar
11-02-08, 12:21
Sulm racist kundėr njė xhamie nė Amerikė

Qendra islame nė qytetin Kolombia nė Amerikė ka marrė flakė pas njė sulmi racist, ku nė njė raport televiziv ėshtė vėnė re kryqi i nazistėve.


http://mesazhi.com/images/news/3344.jpg

Nė bazė tė kėtij raporti ėshtė bėrė e ditur arrestimi i tre personave si pėrgjegjės pėr kėtė sulm terrorist. Davud Abudajb kreu i kėsaj qendre islame e cila ėshtė ndėrtuar nė vitin 2000 ka theksuar se kjo ngjarje ka ndodhur pėr herė tė parė.

Sulmet mbi qendrat islamike dhe vėnia e zjarreve nė xhamia ėshtė njė fenomen gjithėpėrfshirės nė Amerikė dhe organet islamike kanė kėrkuar shtimin e sigurisė nė kėto qendra./irib/

Preshevar
25-02-08, 11:11
Asambleja Europiane e Imamėve

....kjo organizate do te jete ze i larte per mbrojtjen e te drejtave te imameve ne Europe dhe ngritjen e nivelit te tyre ne te gjitha sferat.





U inaugurua Asambleja Europiane e Imamėve

Me 23-24 Shkurt ne Bruksel te Belgjikes u be inaugurimi i Asamblesė Europiane tė Imamėve dhe Udhėzuesve Fetarė. Ne Kuvendin Themelues te kesaj organizate morren pjese perfaqesues nga 28 shtete Europiane.
Nga Maqedonia prezentuan Mr.Bashkim Aliu, i cili njeherit u zgjodhe anetari i keshillit ekzekutiv, dhe Fevzi Musliu.

Kjo organizate meton te beje koordinimin e veprimtarise se imamėve ne Europe dhe unifikimin e qendrimeve te tyre, per te dalur si nje ze para opinionit Europian.
Po ashtu, kjo organizate do te jete ze i larte per mbrojtjen e te drejtave te imameve ne Europe dhe ngritjen e nivelit te tyre ne te gjitha sferat.

Preshevar
28-03-08, 07:22
Vritet njė imam nė Tajlandė

Imami 56 vjeēar Yapa fillimisht u torturuar dhe pastaj u vra nga autoritetet tajlandeze

http://mesazhi.com/images/news/4210.jpg


Shembull i fundit i dhunės sė ushtruar ndaj pakicės muslimane nė Tajlandė nga qeveri tajlandeze ishte tronditėse. Sė fundi njė imam u vra pasi u torturua rėndė.

Sipas burimeve tė njė organizate pėr mbikėqyrjen e tė drejtave tė njeriut, ngjarja kishte ndodhur tė mėrkurėn mė 19 Mars ku imam nga rajoni Patani nė Tajlandė, fillimisht ishte arrestuar dhe ishte dėrguar nė njė kamp ushtarak. Ndėrsa pas dy ditsh trupi i pajetė i Japas, qė posedonte shenja tė shumtė tė torturės, u dorėzua tė afėrmve tė tij .

Burimet ushtarake e konfirmuan rastin dhe deklaruan se do tė krijohen njė komision hetues lidhur me rastin

Preshevar
03-04-08, 12:25
Tė verbėrit e Kosovės duan ta lexojnė Kuranin

Tė verbėrit e Kosovės duan ta lexojnė Kuranin
Intervistė me Kryetaren e Komitetit tė Grave tė Verbėra tė Kosovės, Bajramshahe Jetullahu.

http://mesazhi.com/images/news/2772.jpg

Intervistėn me Kryetaren e Komitetit tė Grave tė Verbėra tė Kosovės, Bajramshahe Jetullahu, ka kryer korrespondenti i ueb faqes mė tė madhe Islame, Islam On Line, Hany M. Salah.







A mund te na beni nje njohje apo prezantim te ketij projekti dhe si ju lindi kjo ide?

Ideja me ka lindur per shkak se egziston nji numer i madh i te te verberve te cilet nuk kane pasur raste te kene nje Kur'an te lexojne me gishtrinjet e vete meqenese u mungon drita e syrit dhe nuk kane mundesi ta lexojne Kur'anin me shkrim te zi.
Kam bere nje kerkese ne Bashkesine Islame te Kosoves (BIK ) e cila ka qendruar dy vite me rradhe te ata pas dy viteve nje shoqate " Kisha Katolike Amerikane " perkrahu projektin e kerkuar nepermes te BIK-ut i cili projekt kushtonte 6900 Euro ku ketu hynte blerja e letres speciale e cila nji flete kushtonte 0.80 cent nji faqe e Kur'anit me te pame jane 3 faqe ne sistemin e Brait.
Sa i perket Kur'anit munde te themi qe ne te gjitha trojet tona nuk ka Kur'an ne alfabetin e Braitit.
Na brene fakti se Bibla egziston ne kete alfabet dhe shume te verber kane filluar ta lexonin kete.

Si po ecen projekti, sa keni bere dhe sa ju ka mbetur per ta realizuar?

Kur'ani eshte shtypur deri te kaptina e 8 -te.

A keni pengesa per ta realizuar kete projekt?

Pengesa me e madhe per shtypjen e ketij Kur'ani eshte mungesa e mjeteve financiare dhe mungesa e nji shtypesi ( Printer Brait ) i cili kushton 4700 Euro.

Po ndonje ndihme, a ju eshte ofruar per ta realizuar?

Duke ju faliminderuar vellaut Musliman Sadatit jane ofruar mjete financiare mbi 2000 Euro.

Sa eshte numri i te verberve te cilet do te perfitojne nga ky projekt apo do tu vije ne ndihme, per te kuptuar Kur`nin Kerim?

Numri i pergjitheshem i te verberve pa dallim gjinie eshte mbi 2500 anetare, shumica nga keta i perkasin fese Myslimane.

A keni bashkepunim me BIK-un ne kete projekt ? Dhe kush e ka lejen per te dhene autorizimin per kete projekt?

Per projektin e pare mjete ka kerkuar Bashkesia Islame e Kosoves (BIK) per ta realizuar ku e perkrahu CRS-ja (vullnetaret e Kishes Katolike Amerikane).
U shtyp Kur'ani deri ne 80 faqet e fundit por fatkeqsishte mu dogj shtepia dhe u dogjen edhe fletushkat e Kur'anit dhe fatekeqesishte Kur'ani Kerim nuk doli ne drite dhe te verberit mbeten duarthate.


Kush do ta realizoje botimin, sa do te jete tirazhi ne numer dhe a do te shperndahet falas apo do te shitet?

Botimin do ta beje une vete, do te behet vetem nje kopje dhe do te kene mundesi qe te verberit ta lexojne njeri pas tjetrit per arsye se ne nuk kemi mundesi per mungese te mjeteve materiale te bejme me teper egzemplare por nese sigurohen mjete ne do te shtypim edhe me teper qe te kene mundesi me shume te verber te lexojne.

A keni ndonje evidence per numrin e sakte ose te perafert te grave te verbera ne Kosove?
Numri i perafert grave te verbera eshte rreth 500.

Cilat jane problemet me te rendesishme qe hasin keto gra?
Problemet me te rendesishme te grave te verbera jane mosintegrimi i tyre ne shoqerine tone dhe jo perkrahja e duhur nga institucionet tona qeveritare.

A ka ndonje perpjekje nga ana e qeverise per ti ndihmuar ato? Dhe a ka zgjidhje te problemeve te tyre?

Asnjihere qe nga perfundimi i luftes, grate e verbera nuk jane perkrahur nga qeveria.

A ju ndihmojne organizatat joqeveritare dhe si eshte bashkepunimi me to?
Bashkpunimi me OJQ-te vendore eshte i mire, kemi perkrahje morale por financiare jo.

Cili eshte roli i mediave vendore per te perkrahur ceshtjen e grave me aftesi te kufizuara?
I dobet.

Kur eshte themeluar shoqata?
Komiteti u themelua ne vitin 2006

Pse menduat per te themeluar kete shoqate dhe cili eshte qellimi apo objektivi i shoqates?
Qellimi i Komitetit eshte avokimi dhe lobimi i te drejtave te femrave, pamvarsimi i tyre, edukimi dhe integrimi i tyre ne shoqeri.

Cilat jane aktivitetet me te rendesishme dhe projektet qe keni realizuar dhe qe presin te realizohen?
Qe nga themelimi i Komitetit kemi pasur projektet Zhdukja e analfabetizmit dhe Orientimi i personave te verber ne hapesire dhe edukimi shendetsor projetke te perkrahura nga zyrja holandeze.

Cilat jane arritjet e shoqates deri tani?
Te arriturat e ketij Komiteti jane aftesimi i femres se verber per shkrimin e leximin e alfabetit te Braitit, masovizimi i tyre .

A ka shoqata te tjera qe punojne ne sherbim te grave te verbera ne Kosove pervec jush? Dhe nese pergjigja eshte po , a ka bashkepunim midis jush?

Komiteti i ka deget e veta ne tere Kosoven dhe kemi bashkpunim te mirefillt ne mes vete .

Ku jeni lindur dhe rritur? Cili eshte arsimimi juaj dhe cila eshte profesioni juaj?
Jam lindur ne Gllogovc, Komuna e Lipjanit, ne vitin1958, shkollen fillore per te verber kam kryer ne Prishtine ndersa te mesmen ne Osjek te Kroacis sepse ne ate kohe nuk ka pase shkolle te mesme per te verber ne Kosove Profesioni im eshte manipulant (telefoniste) dhe jam ligjeruese e alfabetit te Braitit. Jam nene e kater femijeve dhe tani i kam tete niper dhe aktualisht jam Kryetare e Komitetit te Grave te Verbera te Kosoves.

Intervistoi per Islam On Line Hany M. Salah
www.islamonline.net (http://www.islamonline.net/)

Shtypet pėrkthimi i Kuranit
nė gjuhėn shqipe me alfabet tė Brajit

http://mesazhi.com/images/news/4337.jpg

Kėto ditė Kryesia e Bashkėsisė Islame tė Kosovės pėr nevojat e besimtarėve tė verbėr ka botuar pėrkthimin e Kuranit nė gjuhėn shqipe- versioni i alimit tonė tė njohur H. Sherif Ahmeti me alfabetin e brajit.


Vet botimi i pėrkthimit tė Kuranit nė cilėn do gjuhė paraqet njė ngjarje tė rėndėsishme nė shumė rrafshe, mirėpo botimi i pėrkthimit tė Kuranit me alfabet tė brajit ka njė rėndėsi tė veēantė ngase behėt pėr njė kategori tė veēantė tė njerėzve.

Ėshtė ky botimi i parė pėrkthimit tė Kuranit nė gjuhėn shqipe me alfabet tė Brait-it. Pėr momentin janė shtypur 10 ekzemplar, tė cilėt do t'u ofrohen besimtarėve tė verbėr nė 10 qendrat regjionale tė Kosovės pėrmes shoqatės sė tė verbėrve tė Kosovės.

Me kėtė rast sot para dite nė selinė e Kryesisė sė BI tė Kosovės, Myftiu Naim Tėrnava priti kryetarin e shoqatės sė tė verbėrve tė Kosovės Bujar Kadriu dhe nėnkryetarin e kėsaj shoqate Daut Tishuki, tė cilėve Myftiu Tėrnava ua dorėzo solemnisht pėrkthimin e Kuranit nė gjuhėn shqipe me alfabet tė Brait.

Nė takim pėrfaqėsuesit e shoqatės sė tė verbėrve e falėnderuan Myftiun pėr pėrkrahjen e dhėnė, sidomos me botimin e pėrkthimit tė Kuranit nė gjuhėn shqipe .

Myftiu Tėrnava u premtoj njė pėrkrahje dhe pėrkujdesje edhe mė tė madhe nga ana e bashkėsisė islame tė Kosovės pėr kėtė kategori tė njerėzve nė nevojė.

Do theksuar se kohė mė parė kryesia e BI tė Kosovės ka botuar me alfabet tė brait edhe doracakun "Drita e zemrės; si dhe librin e Bajrush Ahemtit Historia e pejgamberėve.

bislame.net

Preshevar
08-04-08, 22:18
Nė kampin e KFOR-it suedez nė Hajvali hapet xhamia










Me 29 mars 2008 nė kampin e KFOR-it suedez "Victoria" nė Hajvali, me njė ceremoni solemne, hapet xhamia, e cila ėshtė e vogėl pėr nga sipėrfaqja por e madhe pėr nga pėrmbajtja. Xhamia ėshtė nėn njė kulm me kishėn. Ndėrtimi i saj u bė si pėrgjigje ndaj kėrkesės sė ushtarėve suedez mysliman qė shėrbejnė nė kėtė kamp, pėr ndėrtimin e xhamisė, kėrkesės janė bashkangjitur edhe e disa ushtarė qė vijnė kėtu nė Kosovė kah muaji Maj dhe tė cilėt nė aplikacionet e tyre kanė kėrkuar qė ta kenė edhe vendin pėr faljen e namazit.



http://islamgjakova.net/aktualitete/prill_08/ne_kampin_e_KFOR-it_suedez_ne_hajvali_hapet_xhamia_clip_image002.jp g

Preshevar
30-04-08, 17:27
Myftiu i Kosovės, Mr. Naim Tėrnava sot vizitoi Gėrdecin, ku u njoh nga afėr mė dėmet dhe pasojat qė pėsoj ky rajon nga shpėrthimi i paradokohshėm.

http://mesazhi.com/images/news/4825.jpg


Myftiu Mr. Naim Tėrnava ėshtė pritur edhe nga Kryetari i Bashkisė sė Vorės, Fiqri Ismaili, tė cilit ia dorėzoi mjetet financiare tė tubuara nga xhemati i Kosovės pėr ndihmė tė prekurve nga shpėrthim i Gėrdecit.

Nė aksionin pėr ndihmė Gėrdecit tė organizuar nga Bashkėsia Islame e Kosovės janė tubuar 54 mijė euro dhe 10 mijė e 400 franga zvicerane, mjete kėto qė tashmė u janė dorėzuar autoriteteve tė Vorės.

Myftiu Tėrnava, ndihėm e xhematit tė Kosovės e ka cilėsuar si njė detyrim pėr vėllezėrit qė pėsuan nga shpėrthim nė Gėrdec.

Preshevar
30-04-08, 17:30
“Aromė trėndafili” nė Shkodėr



I ftuar nga Kosova ishte aktori i mirenjohur Enver Petrovci, i cili interpretoi "Hutben e lamtumires".

http://mesazhi.com/images/news/4821.jpg

Tė Martėn ne Teatrin Migjeni (Shkoder) Medreseja Shkoder ne bashkepunim me shoqaten "Istanbul" dhe Myftinine Shkoder organizoi nje aktivitet madheshtor me titull "Arome trendafili" ne perkujtim te figures me te larte islame; Muhammedit a.s.

Aktiviteti ishte i perbere nga nje montazh poetik dhe ilahi te ndryshme te kenduara nga nxenesit e Medresese Shkoder, Rezarta Smaja, Alban Kali, Adnan Bala dhe Bujar Qamili. I ftuar nga Kosova ishte aktori i mirenjohur Enver Petrovci, i cili interpretoi "Hutben e lamtumires".

Ne kete aktivitet moren pjese rreth 45 myslimane greke, Kryesia e Bashkesise Islame e Malit te Zi, te Kosoves e Maqedonise. Gjithashtu merrnin pjese edhe nje pjese e madhe e myftive te Shqipersie, deputete, pushtetare lokal, intelektuale, qytetar te ndryshem, etj.

Nder te tjera, e veēanta e ketij aktiviteti, tashme tradicional per Medresene e Shkodres, ishte pjesmarrja e nje italiani te konvertuar ne Islam, i cili tregoi per udhen e tij per ne Islam.

Ky aktivitet u organizua pas nje inaugurimi festiv qe u be per fillimin e puneve te kompleksit te Medresese se Shkodres; konvikt – xhami, projekt i cili tashme do terheq vemendjen e ēdo personi qe do hyje ne qytetin e Shkodres.

Fokus
30-04-08, 17:39
http://www.mesazhi.com/images/news/4799.jpg

1000 kisha janė tė rrezikuara tė mbyllen nė Gjermani


Duke e parė rrezikun qė simboli i kishės mund tė shėrbente pėr qėllime komerciale, kishat tė shndėrroheshin nė diskoteka, lojėra fati apo kinema, njerėzit kompetent organizuan debate qė objektet e rrezikuara fetare tė shndėrroheshin nė muze, shkolla..
E hėnė, 28 Prill 2008 18:33

Corporate identity i kishės apo Zoti pa shtėpi

Gazeta express

Pėrkundėr influencės sė madhe qe e kanė kishat nė Gjermani dhe pėrkundėr faktit qė edhe vet Papa Benedikti XVI ėshtė me origjinė gjermane, mė shumė se 1000 kisha janė tė rrezikuara tė mbyllen
ose tė rrėnohen pėr shkak tė mungesės gjithnjė e mė tė madhe tė besimtarėve krishterė dhe nė mungesė tė fondeve adekuate pėr mirėmbajtjen e tyre.

Ernest Ferizi

Kisha nė Gjermani ėshtė bėrthama e njė qyteti. Pėr ndėrtimin e njė kishe gjithmonė ėshtė gjetur
njė vend prestigjioz ndėrtimi, pėr tė funksionuar pastaj si simbol pėr pėrkujdesjen e njerėzve
qė jetojnė nė mjedisin e saj dhe para sė gjithash pėr t'u ofruar vendstrehim tė pėrndjekurve dhe
tė pastrehėve.
Prandaj duke pasur parasysh pozicionimin strategjik tė njė kishe nuk ėshtė e rastėsishme qė
edhe organizimi urbanistik i njė vendbanimi nė Gjermani si pikėnisje e kishte dhe e ka mu objektin
e kishės, ku me tė drejtė mund tė thuhet se kisha ėshtė pasqyrė e njė qyteti.
Pėrkundėr influencės sė madhe qe e kanė kishat nė Gjermani dhe pėrkundėr faktit qė edhe vet
Papa Benedikti XVI ėshtė me origjinė gjermane, mė shumė se 1000 kisha janė tė rrezikuara tė mbyllen
ose tė rrėnohen pėr shkak tė mungesės gjithnjė e mė tė madhe tė besimtarėve krishterė, por
edhe nė mungesė tė fondeve adekuate pėr mirėmbajtjen e tyre.
Lidhjet fetare dhe emocionale tė njerėzve me kishat e rrezikuara nga rrėnimi kanė bėrė qė ato t'u
jepen nė shfrytėzim investitorėve pėr njė kohė tė pacaktuar. Kusht themelor pėr investitorėt ishte qė
kisha ta ruante formėn e saj tė jashtme dhe tė brendshme, por sė fundi investitori vendoste lidhur
me shfrytėzimin e mėtutjeshėm tė kishės.
Kėshtu qė varėsisht nga qasja e investitorėve e shndėrrimit tė njė kishe, nė fillim nuk i ėshtė
dhėnė rėndėsi aspektit kulturor, edukativ apo emocional , siē ėshtė rasti me kishėn e qytezės Milow
tė Brandenburgut tė Gjermanisė, e cila u shndėrrua nė bankė, ku automati i parave tė kėsaj banke,
me dashje apo pa dashje, ishte vendosur mu nė vendin e mėparshėm tė altarit.
Apo rasti mė drastik i kishės St. Raphael tė Berlinit e cila u shndėrrua nė njė vetėshėrbim tė tipit
ALBI.
Duke e parė rrezikun qė simboli i kishės mund tė shėrbente pėr qėllime komerciale, tė luhej
me Corporate Identity tė kishės, psh. kishat tė shndėrroheshin nė diskoteka, lojėra fati apo kinema
me filma aksion, njerėzit kompetent organizuan debate, konferenca dhe konkurse qė objektet
e rrezikuara fetare tė shndėrroheshin nė biblioteka, muze, shkolla, vendbanime, ēerdhe fėmijėsh
por edhe nė restorante ekskluzive.
Nė njėrin prej kėtyre restoranteve qė gjendet nė Bielefeld tė Gjermanisė, mysafirja mė e rregullt
ėshtė zonja e moshuar Adelheit Feder e cila pėrkundėr atmosferės sė zhurmshme qė mbretėron
aty, gjithmonė gjen qetėsinė e saj shpirtėrore. Ėshtė pikėrisht ky, vendi ku ishte pagėzuar
shumė vite mė parė dhe ku e kishte kaluar gati tėrė jetėn.
Ajo ende e ka pėrshtypjen qė ndodhet nė kishėn e saj tė mėparshme Martinikirche, pėrkundėr
makiatos qė ia shėrben njė kamerier me aksent tė huaj nėn pėrcjelljen e muzikės sė Vaya Con
Dios - Something's Got A Hold On Me, dhe jo muzikės qė vinte nga kori i kishės qė e kishte dėgjuar
me endje dikur si fėmijė.
Pėr tė gjetur njė kompromis lidhur me situatėn e vėshtirė nė tė cilėn ndodhen njė numėr i madh
i objekteve fetare, nga arkitektėt tani kėrkohet njė zgjedhje adekuate pėr detyrėn komplekse qė
do tė ishte i pranueshėm pėr tė gjithė dhe para sė gjithash pėr besimtarėt krishterė.
Nė kėtė rast arkitektėt nuk kanė tė bėjnė me njė zgjedhje tė rėndomtė arkitekturore, por me mėnyrėn
se si ata i qasen ēėshtjeve religjioze, psikologjike, sociale por edhe urbanistike, qė lidhen
ngushtė me pėrdorimin e mėtutjeshėm tė njė kishe.
Pikėrisht lidhur me kėtė temė kemi disa arkitektė qė kanė arritur qėllimin t'u japin kishave njė
impuls arkitekturor, duke i ruajtur njėkohėsisht vlerat ekzistuese tė saj, siē ėshtė shembulli i kishės
Elias tė Berlinit.
Derisa planifikohej ndėrtimi I njė muzeu pėr fėmijė, nė tė njėjtėn kohė kisha Elias ndodhej para
rrėnimit. Njė shoqate bamirėse I lindi ideja por edhe i siguroi mjetet qė kisha tė rinovohej qė tė
mund tė vendosej pastaj nė tė muzeu i fėmijėve. Kisha Elias e shndėrruar nė muze tani vizitohet
nga shumė fėmijė dhe ėshtė gjithashtu atraksion pėr tė rriturit.
Shembulli tjetėr i mirė ėshtė kisha Bonifatius e Mynsterit e shndėrruar nga arkitektėt e njohur
nga Niederhausen and Partner, nė shtėpi botuese.
Krahas intervenimeve tė shumta qė janė bėrė nė enterierin e kishės pėr pozicionimin e zyrave tė shtėpisė
botuese dhe sipėrfaqeve tė tjera, arkitektėt janė munduar pėr tė mos u humbur karakteri i kishės
tė pėrdorin materialin e xhamit, qė intervenimet e bėra tė jenė sa mė transparente.
Kisha gotike - Jakobi nė Myhlhausen, e ndėrtuar gjatė shekullit 14, i kishte shpėtuar rrėnimit
pasi qė nė fillim tė vitit 2000 ishte marrė vendimi qė ajo tė shndėrrohej nė bibliotekė tė qytetit.
Shndėrrimi i kishės Jakobi nė bibliotekė cilėsohet si vepėr mė e rėndėsishme arkitekturore e zyrės
projektuese Winkler + Dehnel, por edhe i tėrė regjioni i Tyringenit tė Gjermanisė ka filluar
tė identifikohet me bibliotekėn e re, duke u bėrė magnet pėr vizitorėt nga e tėrė Gjermania.
Edhe pse Firma Link qysh nė vitin 1988 e kishte blerė kishėn Heilige drei Konige, tė cilėn e
shndėrroi nė banesa dhe zyre, megjithatė mundėsia e blerjes sė njė kishe ėshtė e rrallė pėr tė mos
thėnė e pamundur.
Ka edhe shumė shembuj kreativ tė shndėrrimit tė kishave nė objekte tė mirėfillta arkitekturore
jo vetėm nė Gjermani por edhe nė Angli, Amerikė e gjetiu. Ėshtė ndjenjė e mirė ta dish se disa nga
objektet fetare pėrkundėr problemeve financiare nuk bėhen rrafsh me tokė por shndėrrohen nė hapėsira tė reja arkitekturore, ku po ashtu njerėzit ndihen mirė gjithmonė pranė Zotit.

unix
05-05-08, 05:20
Doherty nė burg bėhet mysliman

Rokeri Pete Doherty ėshtė bėrė mysliman nė burg dhe aktualisht po e lexon Kuranin pėr tė arritur tė pėrballojė jetėn brenda nė qeli. Ylli i bendit "Babyshambles", 29-vjeēar, ka kėrkuar versionin e pėrkthyer tė librit arabisht, pasi ėshtė burgosur javėn e kaluar, dhe ėshtė shumė i lumtur qė po kapėrcen vėshtirėsitė. "Ėshtė duke e lexuar Kuranin qė nga koha qė ėshtė burgosur. Ai ka shumė miq myslimanė qė ia kanė rekomanduar atė libėr pėr njė kohė tė gjatė. Tash ka kohė dhe ka filluar ta studiojė librin. Jam i befasuar sa shumė e ka qetėsuar libri dhe si ka arritur ta transformojė nė njė njeri tė qetė. Ėshtė shumė i interesuar nė kėtė libėr. Besoj se po i ndihmon", ka thėnė njė mik i afėrt me tė.

Marre nga: http://www.teuhid.net/lajme-islame/doherty-n-burg-b-het-mysliman.php

unix
05-05-08, 05:21
Nė Egjipt Koptėt krishterė konvertohen nė islam

Maks Mishel, i njohur si atė Meksimus, bėri tė ditur se 80 deri nė 200 koptė nė ditė konvertohen nė islam, duke paralajmėruar pėr situatėn shumė tė rėndė nė kishėn kopte. Nė takimin e Kėshillit kishtar nė krye me atin Bahmijus, argjipeshkvij nga province El-Buhejre,
nė veri tė Kajros, ku gjithashtu morėn pjesė edhe atė Musa, episkop i tė rinjve, atė Daniel dhe atė Enstansa, pėr tė shqyrtuar dhe diskutuar nė temėn "konvertimi i njė numri shumė tė madh tė krishterėve nė islam".

Maksimus bėnė tė ditur vendimin e Kėshillit kishtar qė numri i atyre qė shpallin konvertimin e tyre nė islam sillet prej 80 deri nė 200 nė ditė, duke shtuar gjithashtu pohimin e kėtij Kėshilli se numri i krishterėve nė Egjipt qė konvertohen nė islam arrin edhe nė 50.000 nė vit. Prandaj Maksimus bėri tė qartė se Kėshilli kishtar hedh poshtė thashethemet pėr detyrimin e vajzave krishtere qė ta pranojnė islamin, ato, siē thonė ata, kėtė e bėjnė vullnetarisht.

Maksimus kritikoi ashpėr - emisionin e televizionit 'Jazira' nė kanalin satelitor - dhe gjendjen e brendshme tė kishės ortodokse dhe ligjet e saj, duke kėrkuar nga kisha reforma komplete tė gjendjes sė brendshme, pėr t'i 'ruajtur' koptėt krishterė. Ai, gjithashtu, paralajmėroi pėr situatėn shumė tė rėndė brenda kishės egjiptiane, si dhe nė vetė punėn dhe mėnyrėn e udhėheqjes sė papa Shenod III me kishėn kopte.

Pėr numrin shumė tė madh tė konvertimit tė krishterėve egjiptian nė islam, Kisha ortodokse kėrkon nga autoritetet egjiptiane zbatimin e ligjit - siē e quajtėn - "dėnim pėr renegim nga feja" ndaj krishterėve qė pranojnė islamin.

Marre nga: http://www.teuhid.net/lajme-islame/n-egjipt-kopt-t-krishter-konvertohen-n-islam.php

Fokus
05-05-08, 13:40
http://static2.orf.at/vietnam2/images/site/oe3/200719/pety1_big.jpg
http://www.gazeta-standard.com/images/sp.gif Pete Doherty kthehet nė Islam


LORENA KOLLOBANI gazeta standard
http://www.gazeta-standard.com/images/sp.gif



Rokeri i varur nga droga, Pete Doherty, ėshtė kthyer nė fenė islame. Ai gjendet nė burg dhe lexon vazhdimisht Kuranin pėr t’i ndihmuar atij pėr t’u pėrballur me jetėn brenda burgut.

Ylli i grupit “Babyshambles”, 29-vjeēar, ka kėrkuar pėrkthimin e librit tė shenjtė, nga qelia ku ishte izoluar nė burgun e Londrės gjatė javės sė kaluar.

“Ai po lexon Kuran qė kur shkoi nė izolim. Ai ka shumė miq myslimanė dhe ata e kanė udhėzuar qė nė fillim kėngėtarin qė tė studiojė atė libėr. Dhe mė e ēuditshmja ėshtė se vetė kėngėtari tashmė mendon se ėshtė koha qė ai tė kthehet ne mysliman”, - ka thėnė njė burim brenda burgut.

“Jam i befasuar se sa shumė e ka qetėsuar, pasi qė ai ishte shumė i trazuar brenda. Ai vėrtetė duket shumė i qetė. Nė tė shumtėn e kohės ai e mban nė prehėr librin dhe vėrtetė ėshtė shumė i dhėnė pas tij. Mendoj se kjo e ka ndihmuar tej mase”, - vijon burimi pėr mediat angleze.

Rokeri ėshtė dėnuar me 14 javė burgim nė burgun e Londrės, pėr shkak se e ka thyer lirimin me kusht duke marrė droga.

http://oe3.orf.at/aktuell/stories/274984/

Preshevar
05-05-08, 22:06
http://static2.orf.at/vietnam2/images/site/oe3/200719/pety1_big.jpg
http://www.gazeta-standard.com/images/sp.gif Pete Doherty kthehet nė Islam


LORENA KOLLOBANI gazeta standard

Befasi ! Allahu i ndihmoft ! :smile:

...

Murgesha
05-05-08, 23:54
http://www.gazeta-standard.com/images/sp.gif
Rokeri i varur nga droga, Pete Doherty, ėshtė kthyer nė fenė islame. Ai gjendet nė burg dhe lexon vazhdimisht Kuranin pėr t’i ndihmuar atij pėr t’u pėrballur me jetėn brenda burgut.



Ja lehtėsoftė Allahu nevojėn pėr drogė kėto 14 vitet e ardhshme.

hasanmehmeti
06-05-08, 01:54
Edhe ky e paska prishe kontraten e droges permes Murgeshave,Prifteve pedofil dhe abuzues a:eek: ,phaaa mosvet koka bon per kontraktuesit e Kishes, me vjen mire qe tash paska lidhe kontrat me Ate qe e ndalon drogen,murgjerin,pedofilin dhe flliqesirat tjera ne ate mes.

pleshti
06-05-08, 04:10
Edhe ky e paska prishe kontraten e droges permes Murgeshave,Prifteve pedofil dhe abuzues a:eek: ,phaaa mosvet koka bon per kontraktuesit e Kishes, me vjen mire qe tash paska lidhe kontrat me Ate qe e ndalon drogen,murgjerin,pedofilin dhe flliqesirat tjera ne ate mes.

Phuuuuuuuuuu po na e shpifet barkun o debilla. Aq shum jeni verbuar ne fanatizmin gabelistan sa qe nuk jeni ne gjendje te kuptoni qe drogirasht, homoseksualet, kurvat e laviret po i bashkangjiten kotilles se juaj idioteske. Bota e qetyteruar do ta ket per nder qe qelbesira te tilla po shkojn te baza e droges, homoseksualitetit e pedofilise. Cdo e keqe qe i ka ardhe shoqerise njerezore e ka prejardhjen te rodi i gabelistanve, arab e cifut. Merrne edhe ket drogirash e ngritne me mburrje tek Arshi i me te lartit, nga duartrokitjet qe po jepni kur qelbesirat po kalojn ne rradhet tuaja po leni te nenkuptohet qe as vet Allahu i juaj nuk eshte mbet per me te mire.


Moderator i ketij nenforumi kij konsiderate ndaj shkrimeve te mia qe kurr nuk po i len me e pa driten e bardhe.
Me hasanmehme(u)ta nuk bisedohet ndryshe.


Pleshti.

Fokus
06-05-08, 13:35
Nė Egjipt Koptėt krishterė konvertohen nė islam


Maks Mishel, i njohur si atė Meksimus, bėri tė ditur se 80 deri nė 200 koptė nė ditė konvertohen nė islam, duke paralajmėruar pėr situatėn shumė tė rėndė nė kishėn kopte. Nė takimin e Kėshillit kishtar nė krye me atin Bahmijus, argjipeshkvij nga province El-Buhejre, nė veri tė Kajros, ku gjithashtu morėn pjesė edhe atė Musa, episkop i tė rinjve, atė Daniel dhe atė Enstansa, pėr tė shqyrtuar dhe diskutuar nė temėn "konvertimi i njė numri shumė tė madh tė krishterėve nė islam".

http://www.islamgjakova.net/aktualitete/prill_08/ne_egjipt_koptet_krishtere_konvertohen_ne_islam_cl ip_image002.jpg

Maksimus bėnė tė ditur vendimin e Kėshillit kishtar qė numri i atyre qė shpallin konvertimin e tyre nė islam sillet prej 80 deri nė 200 nė ditė, duke shtuar gjithashtu pohimin e kėtij Kėshilli se numri i krishterėve nė Egjipt qė konvertohen nė islam arrin edhe nė 50.000 nė vit. Prandaj Maksimus bėri tė qartė se Kėshilli kishtar hedh poshtė thashethemet pėr detyrimin e vajzave krishtere qė ta pranojnė islamin, ato, siē thonė ata, kėtė e bėjnė vullnetarisht.
Maksimus kritikoi ashpėr - emisionin e televizionit 'Jazira' nė kanalin satelitor - dhe gjendjen e brendshme tė kishės ortodokse dhe ligjet e saj, duke kėrkuar nga kisha reforma komplete tė gjendjes sė brendshme, pėr t'i 'ruajtur' koptėt krishterė. Ai, gjithashtu, paralajmėroi pėr situatėn shumė tė rėndė brenda kishės egjiptiane, si dhe nė vetė punėn dhe mėnyrėn e udhėheqjes sė papa Shenod III me kishėn kopte.
Pėr numrin shumė tė madh tė konvertimit tė krishterėve egjiptian nė islam, Kisha ortodokse kėrkon nga autoritetet egjiptiane zbatimin e ligjit - siē e quajtėn - "dėnim pėr renegim nga feja" ndaj krishterėve qė pranojnė islamin.








islamgjakova.net

SoKoLi-i-Maleve
07-05-08, 19:25
Nė Egjipt Koptėt krishterė konvertohen nė islam


Maks Mishel, i njohur si atė Meksimus, bėri tė ditur se 80 deri nė 200 koptė nė ditė konvertohen nė islam, duke paralajmėruar pėr situatėn shumė tė rėndė nė kishėn kopte. Nė takimin e Kėshillit kishtar nė krye me atin Bahmijus, argjipeshkvij nga province El-Buhejre, nė veri tė Kajros, ku gjithashtu morėn pjesė edhe atė Musa, episkop i tė rinjve, atė Daniel dhe atė Enstansa, pėr tė shqyrtuar dhe diskutuar nė temėn "konvertimi i njė numri shumė tė madh tė krishterėve nė islam".

http://www.islamgjakova.net/aktualitete/prill_08/ne_egjipt_koptet_krishtere_konvertohen_ne_islam_cl ip_image002.jpg

Maksimus bėnė tė ditur vendimin e Kėshillit kishtar qė numri i atyre qė shpallin konvertimin e tyre nė islam sillet prej 80 deri nė 200 nė ditė, duke shtuar gjithashtu pohimin e kėtij Kėshilli se numri i krishterėve nė Egjipt qė konvertohen nė islam arrin edhe nė 50.000 nė vit. Prandaj Maksimus bėri tė qartė se Kėshilli kishtar hedh poshtė thashethemet pėr detyrimin e vajzave krishtere qė ta pranojnė islamin, ato, siē thonė ata, kėtė e bėjnė vullnetarisht.
Maksimus kritikoi ashpėr - emisionin e televizionit 'Jazira' nė kanalin satelitor - dhe gjendjen e brendshme tė kishės ortodokse dhe ligjet e saj, duke kėrkuar nga kisha reforma komplete tė gjendjes sė brendshme, pėr t'i 'ruajtur' koptėt krishterė. Ai, gjithashtu, paralajmėroi pėr situatėn shumė tė rėndė brenda kishės egjiptiane, si dhe nė vetė punėn dhe mėnyrėn e udhėheqjes sė papa Shenod III me kishėn kopte.
Pėr numrin shumė tė madh tė konvertimit tė krishterėve egjiptian nė islam, Kisha ortodokse kėrkon nga autoritetet egjiptiane zbatimin e ligjit - siē e quajtėn - "dėnim pėr renegim nga feja" ndaj krishterėve qė pranojnė islamin.








islamgjakova.net




Te gjithe ata qe e pranojn Islamin me deshir ju qoft rruga e mbar,por aman mos sjellni genjeshtra dhe mos i detyroni me dhune si ne egjypt.
Hajde Marre hajde,Lexoni ne faqet e te drejtave te njeriut dhe ne faqe te kombeve te bashkuara dhe shifni te verteten.

Fokus
07-05-08, 21:48
Te gjithe ata qe e pranojn Islamin me deshir ju qoft rruga e mbar,por aman mos sjellni genjeshtra dhe mos i detyroni me dhune si ne egjypt.
Hajde Marre hajde,Lexoni ne faqet e te drejtave te njeriut dhe ne faqe te kombeve te bashkuara dhe shifni te verteten.


Shiko filmin;

http://video.google.com/videoplay?docid=-6278816709735000411

---------------------------------------------

eksperti 1
12-05-08, 12:02
Te gjithe ata qe e pranojn Islamin me deshir ju qoft rruga e mbar,por aman mos sjellni genjeshtra dhe mos i detyroni me dhune si ne egjypt.
Hajde Marre hajde,Lexoni ne faqet e te drejtave te njeriut dhe ne faqe te kombeve te bashkuara dhe shifni te verteten.


o sokol perse cdo here duhet te jete sikur qe thoni ju??
dhe perse cdo here sipas jush jeni ne te drejte??/

po lene or burre ,koha do e tregoje te veten, kane filluar ndryshimet ,por ju me duket se nuk e vereni,apo thjeshte jeni xheloza per ate qe ndodh me islamin ne evrope

haj shnet e behet me mire edhe per neve edhe per juve,dhe kam qef qe nje dite te behemi vellezer edhe ne fe sikur qe jemi ne komb hehehe

Kercovari
14-05-08, 06:21
Mesoni nga religjioni si te mbeteni ato qe jeni me besim ne Zote qe i beson,keshtu si ja keni nis shkoni kah ateizmi.Kujte dhe cka te mire i ka sjelle konvertimi dikujt?Mos valle pa pune mundet te jetohet nese dikush konvertohet nga nej besim ne tjeter?Konvertimi eshte vendosmeri shpirtrore dhe individuale e jo force.

Preshevar
22-05-08, 15:01
Ndrroi jetė nė Amerikė - Imami qė pėrhapi dritė…

http://img521.imageshack.us/img521/7952/vehbi1zs3.jpg

Imam Vehbi Ismaili,
themeluesi i qendres se pare
islamike shqiptare ne Amerike





Nga Mexhid YVEJSI, (Gjakovė)
”Tė gjithė nga Zoti jemi, tė gjithė tek Ai do tė kthehemi.”



Imam Vehbi Ismaili
(1919- 2008)


Njė figurė e ndritur fetare
Njė figurė e shquar kombėtare
Njė shembull pėr botėn shqiptare

* * *

”Nuk e di, a kam bėrė sa duhet pėr shqiptarėt ?”



Kush i ka thėnė kėto fjalė?


I ka thėnė kėto fjalė –


Ai qė shqiptarėve jetėn iu ka ringjallė.


Kush i ka thėnė me kaq thjeshtėsi –


Ai qė shqiptarėve jetėn iu ka pėrtėri…


I ka thėnė: Imam Vehbi Ismaili, i cili ndrroi jetė, kaloi nė jetėn e vėrtetė, me17 Maj 2008, nė Detroit, SHBA, nė moshėn 89 vjeēare.


Kush ishte Imam Vehbi Ismaili?


Imam Vehbi Ismaili ishte njė figurė e ndritur fetare, njė figurė e shquar kombėtare, njė shembull pėr botėn shqiptare…



Lindi nė Shkodėr me 25 Nėntor 1919, nga prindėr shkodranė, prej njė familje me tradita fetare-atdhetare.


Mėsimet fillestare i filloi nė Shkodėr, kurse i pėrfundoi nė Krujė, ku i ati, Imam Ismail Hakiu, filloj tė shėrbente si Myfti i Krujės.


Nė vitin 1933 u regjistrue nė Medresenė e Pėrgjithshme nė Tiranė, ku diplomoi nė vitin 1937.


Vazhdoi studimet nė Universitetin zėmadh “Al-Az-har” nė Kairo, Egjypt, nė tė cilin diplomoi nė teologji nė vitin 1943.


Prej Shoqėrisė Muslimane Shqiptare-Amerikane, me qendėr nė Detroit, Michigan, SHBA, u ftue nė Amerikė pėr tė shėrbye si imam…


Imam Vehbi Ismaili erdhi nė New York me 22 Prill 1949, ku u pritė me gėzim dhe shumė dashamirėsi prej shqiptarėve tė Amerikės: z. Ahmet Ramo, z.Hysen Kole nga Detroit-i, z. Nuri Mborja, z.Vejsel Ēami nga New Yorku etj…


U martue me 27 Maj 1950 me zonjushėn 18 vjeqare, Naxhije Braush, e lindur nė Philadelphia me 26 Maj 1932, nga prindėr shqiptar, z. Azmi K.Braush, me prejardhje nga fshati Dobronik i Beratit…



Imam Vehbiu Ismaili menjėherė filloj me shėrbye me devotshmėri, me dituri, me urtėsi, kėshtu qė, pėr pak kohė, arriti t’i afroj shqiptarėt e shkretė, qė ishin larguar nga Atdheu pėr shkaqe politike, ekonomike, arriti me pėrkushtim t’i bashkoj, t’i udhėzoj, t’i frymėzoj bashkatdhetarėt e mėrguar qė ishin tė hutuar dhe filloj t’i ushqej me ndjenja fetare- kombėtare…



Si fryt i kėsaj veprimtarie, Imam Vehbi Ismaili me 6 Qershor 1951, nė Amerikė, e themeloj Faltorėn, Xhaminė e parė pėr muslimanėt shqiptarė…


Meqė shqiptarėt u bashkuan, besimtarėt u shtuan, u detyruan tė ndėrtojnė njė Xhami tė Re, mė tė madhe e cila u shndėrrua nė Qendėr Islame Shqiptare-Amerikane, e cila u pėrurue, me 23 Shkurt 1963, ku i madh dhe i vogėl u gėzue…


Qendra Islame Shqiptare-Amerikane, nė Harper Woods, Detroit, nė shtetin Michigan, SHBA, nėn udhėheqjen e Imam Vehbi Ismailit, u rritė, u zhvillue, dritė rrezatonte, shqiptarėt i bashkonte, fėmijtė i edukonte, me ndjenja fetare dhe atdhetare i frymėzonte… Besimtarėt aty gjenin prehje, qetėsi, mė mirė se nė shtėpi, madje disa thoshnin me gėzim, me mallėngjim:” Kjo ėshtė Shqipėria e vogėl nė mėrgim… “

Preshevar
22-05-08, 15:06
Imam Vehbi Ismaili nė Kosovė (1974)

Me gjithė kėtė veprimtari, nė vazhdimėsi, edhe Imam Vehbiu ishte njeri, si njeriu qė pikėllohet, dėshprohet, pėrmallohet…


Shtypi shqiptarė nė Amerikė, nė veēanti, gazeta “Dielli”, sidomos nė vitet e para, e fyente, e akuzonte, e mallkonte Imam Vehbiun, sikur qė bėnte edhe propaganda komuniste nė Shqipėri…


Njė ditė e gjeta shumė tė dėshpruar, tepėr tė pėrmalluar dhe e pyeta, pa u vonuar: Imam Vehbi, nuk po tė them qysh je, por ēka t’mirėn ke ?



Ah! Mexhid i dashtun, malli pėr Shkodėr, pėr Shqipni, m’ka djegė, m’ka shkrumue… shumė jam pėrmallue… Dje, mė njoftuen dhe shumė jam dėshprue se kėrkesa pėr Shqipni m’u ka refuzue…



Ndoshta ėshtė ma hair qė komunistėt tė ndalojnė, sepse kėshtu edhe mė shumė atdhetarėt tė nderojnė…”e ngushllova” dhe e pėrqafova dhe vazhdova duke i thėnė:
Imam Vehbi, meqė ke nėnshtetėsi amerikane, provoni me shkue nė Kosovė, sado kudo, pėrmallimi pėr Shqipni, pėr Shkodėr, do tė zvoglohet, sepse edhe Kosova, nėn robni, nėn Sėrbi, me njė grimė autonomi, ėshtė Shqipni…


Ashtu ėshtė, por s’kam tė njohur atje… mė tha.


Shko nė Gjakovė, i thashė, nė shtėpi te baba im, Hafiz Selim Yvejsi, nė qendėr tė Gjakovės dhe prej atyhit tė ēelen dyertė e krejt Kosovės…Mė pėrqafoi dhe pas disa dite shkoi…


Nė Gjakovė qėndroi disa ditė, tė cilat i kujtonte shpesh dhe ishte kėnaqur shumė me ylematė e Gjakovės, si Myderriz Fahri Efendi Iljazi, Myderiz Tahir Efendi Thaēi, Haxhi Jahja Bakalli, Mulla Sadik Brovina, Hafiz Selim Yvejsi, i cili e kishte shoqėrue tėrė kohėn nė Gjakovė dhe nėpėr Kosovė…



Shpesh thoshte: “Gjakova, Kosova, m’ka freskue, m’ka pėrtri, t’punojmė… n’dashtė Zoti e t’bashkohet me Shqipni…


Imam Vehbi Ismaili ka qenė dhe do tė mbetet shembull i fetarit, atdhetarit dhe dijetarit tė pėrkushtuar, nė veēanti nė fjalėn e shkruar…



Qysh si nxėnės, kur ishte nė Medresenė e Tiranės, 1933-1937, shkruante, pėrkthente dhe botonte punime nė revistėn “Zani i Naltė” dhe nė tė pėrjavshmen “Vatra e Rinisė” qė botoheshin nė Tiranė…


Shkruante, botonte edhe nė Kairo, Egjypt, gjatė studimeve, madje aty botoi edhe dy libra: ”Djepi i artė”, novela tė zgjedhura nga letėrsia shqiptare, qė e botoi, me 1948, Shtėpia Botuese “Bejan Al-Arabi” dhe librin: “Ngjyra tėrheqėse”, njė pėrmbledhje tregimesh nga letėrsia shqiptare.


Nė Amerikė, sa kishte ardhur, filloj me botue nė Detroit revistėn: “Jeta Muslimane Shqiptare” (The Albanian Moslem Life”), shqip dhe anglisht, Organ’ i Shoqėrisė Muslimane Shqiptare”, numri i parė doli nė dritė nė muajin tetor, 1949 dhe kishte 72 faqe…


Mė vonė nxorri revistėn “Thirrja Islame”…
Fjala e shkruar Imam Vehbi Ismailin e ka pėrjetėsuar…
E ka pėrjetėsuar jo vetėm n’Amerikė, jo vetėm nė publicistikė, por kudo qė ka shqiptarė, kudo qė ka besimtarė…


Imam Vehbi Ismaili, nė Amerikė, qė nga viti 1960 dhe deri sa ndrroi jetė, ka shkrue, ka pėrkthye, ka botue, mbi 50 libra, fetare- letrare…


Veprimtaria e tij shpirtėrore, nė veēanti, nė shėrbimet mortore, ka hyrė nė histori…
Imam Vehbi Ismaili, pėr herė tė parė nė Amerikė, i bėri shėrbimet mortore nė gjuhėn shqipe pėr Mid’had Frashėrin, nė tetor, 1949…


Sot, me 20 maj 2008, mbas 59 vjetėve, nė Amerikė, bėhėn shėrbimet e fundit mortore pėr Imam Vehbi Ismailin, njė shembull pėr fetarėt, njė shembull pėr mėrgimtarėt, njė shembull pėr tė gjithė shqiptarėt…




“Tė gjithė nga Zoti jemi, tė gjithė tek Ai do tė kthehemi.”

Mbarėsori
22-05-08, 17:13
Allahu i Lartėsuar e mėshiroftė! Imam Vehbiu, qe njė ekzemplar pėr tė gjithė veprimtarėt shqiptarė.

Mbarėsori!

robi-i-allahut
30-05-08, 20:30
selamun alejkum i pershendes te gjith muslimanet ku do ne bot qe jan allahu ju shperbleft vllazni per mundin allahu ju ndimoft dhe ju rujt nga e keqja vllezer musliman

SoKoLi-i-Maleve
02-06-08, 17:18
Diteve te fundit ne Indonezi kercnohet luft nder sektare ne mese muslimanve fanatik dhe sektit te Ahmadijave.Javen qe kaloj kur muslimanet e moderuar demostruan per toleranc nder-islame/fetare nji grup fantikesh i shpalli luft deri ne cfarosje Ahmadijave te cilin e akuzojn si sekt te devijuar,sepse ata besojn se Muhameti nuk ishte profeti i fundit.Gjat keti sulmi u lenduan 14 persona.Presidenti i Indonezis i denoj sulmet e fanatikve tue deklarue se Indonezia asht laik dhe demokrat dhe se i beri thirrje policis qe te perdorin forcen kunder fanatikve islam qe po mundohen me prish rregullin dhe harmonin qytetare. per ma shum hollsira:http://www.voanews.com/english/2008-06-02-voa14.cfm

uck_aksh
03-06-08, 00:11
Diteve te fundit ne Indonezi kercnohet luft nder sektare ne mese muslimanve fanatik dhe sektit te Ahmadijave.Javen qe kaloj kur muslimanet e moderuar demostruan per toleranc nder-islame/fetare nji grup fantikesh i shpalli luft deri ne cfarosje Ahmadijave te cilin e akuzojn si sekt te devijuar,sepse ata besojn se Muhameti nuk ishte profeti i fundit.Gjat keti sulmi u lenduan 14 persona.Presidenti i Indonezis i denoj sulmet e fanatikve tue deklarue se Indonezia asht laik dhe demokrat dhe se i beri thirrje policis qe te perdorin forcen kunder fanatikve islam qe po mundohen me prish rregullin dhe harmonin qytetare. per ma shum hollsira:http://www.voanews.com/english/2008-06-02-voa14.cfm


hahahahahahahahahaaa ne shqiptaret i kem punt shum mir na mbyti fukarallaku e ju po qani hallet e popullit Indonezian o lunja shqiptar lunja

SoKoLi-i-Maleve
15-06-08, 02:35
Ne USA 70% te atyre qe ne nji rast apo tjeter jan konvertuar dhe pranua besimin Islam,per arsyje te ndryshme ,mbrenda nji kohe te shkurter (nji deri ne tre vjet)bijen ne apostat dhmth. e braktisin kete besim:http://www.youtube.com/v/rWekSVdTgUI

Preshevar
24-06-08, 16:04
Kina rrėnon njė xhami tė komunitetit ujgur
Kina ka rrėnuar njė xhami nė Sinxhan, me pretekst se xhamia posedon Kur'an dhe nė tė nuk ėshtė vėnė reklama pėr mbėshtetje tė Olimpiadės.

http://www.cnn.com/WORLD/asiapcf/9804/21/china.dust.storm/china.xinjiang.province.lg.jpg
Mesazhi - Politika agresive dhe diskriminuese ndaj ujgurėve musliman nė Kinė ėshtė duke vazhduar. Sipas burimeve tė agjencisė sė lajmeve "Reuters"sė fundi ėshtė rrėnuar njė xhami nė qytetin Aksu tė Sinxhanit.

Sipas zėdhėnėsit tė Komitetit Botėror tė Ujgurėve, Dilkat Rakit, Kina ėshtė duke bėrė presion xhamive pėr tė mbėshtetur organizimin e Olimpiadės, e cila kundėrshtohet nga ujgurėt. "Arsyet e rrėnimit tė xhamisė janė rindėrtimi i tij ilegal si dhe posedimi i njė sasi tė konsiderueshme tė Kur'anit, autoritetet kanė konfiskuar tė gjitha librat e shenjtė" tha Rakit.

Ndėrsa nė anėn tjetėr autoritetet kineze akuzojnė ujgurėt pėr bashkėpunim mė "Al- Qeaden".

Ujurėt qė jetojnė nė Sinxah, pretendojnė se Turkistani Perėndimor ėshtė okupuar nė mėnyrė tė pa ligjshėm nga Kina. Nė kėtė rajon jetojnė afro 8 milion ujgur musliman qė janė objekt i presioneve dhe diskriminimeve.

http://news.yahoo.com/s/nm/20080623/ts_nm/olympics_mosque_dc

Preshevar
27-06-08, 09:15
Kamenicė: Pėrleshen shqiptarėt dhe serbėt, shkaku xhamia


http://mesazhi.com/images/news/5900.jpg


Njė turmė serbėsh dhe romėsh ishin mbledhur pėr tė reaguar kundėr punimeve pėr ndėrtimin e njė xhamie.




Shėrbimi Policor i Kosovės ka njoftuar dje pėr njė pėrleshje midis serbėve dhe shqiptarėve, nė fshatin Berivojcė tė komunės sė Kamenicės.

Ismet Hashani nga ky Shėrbim ka pohuar se pėrleshja kishte filluar nė orėt e mesditės, kur njė turmė qytetarėsh serbė dhe romė ishin mbledhur nė kėtė fshat, pėr tė reaguar kundėr punimeve pėr ndėrtimin e njė xhamie.

"Pas fjalosjeve dhe tensionimit tė situatės, ka pasur pėrleshje, me ē'rast ėshtė lėnduar njė qytetar dhe dy pjesėtarė tė Shėrbimit Policor", ka thėnė Ismet Hashani. Situata tash ėshtė qetėsuar dhe turmat ėshtė shpėrndarė.

/radio evropa e lire

hasanmehmeti
05-08-08, 21:51
http://www.mesazhi.com/images/news/6579.jpg
Charles Saint-Prot: “Islami ėshtė mundėsia e fundit pėr njerėzimin”
Mendimtari i njohur francez Charles Saint-Prot mendon se Islami ėshtė shansi i fundit pėr njerėzimin, i cila ka humbur tė gjitha virtytet morale. "Edhe jo muslimanėt gėzohen pėr forcimin e Islamit" deklaron Saint-Prot.


Krahas elitės akademike perėndimore, mendimtari francez Charles Saint, njėkohėsisht profesor i shkencave juridike nė Universitetin Sarbone, ka njė qėndrim mė ndryshe ndaj Islamit. Nė intervistėn e dhėnė burimeve tė timeturk.com ai mbron selefizmin dhe mendon se Islami ėshtė zgjidhje e vetme pėr degradimin moral tė shoqėrisė perėndimore.

Charles Prot botoi njė libėr nė Francė me titull "Islami: E ardhmja e traditės midis revolucionit dhe perėndimit". Autori, nė kėtė libėr synon tė thyej shumė paragjykime dhe mendime tė gabuara qė kanė qarqe perėndimore pėr Islamin. Autori ndėr tjerash synon tė shpjegoj disa terme Islame si Xhihadi, Selefizmi etj qė pėrdorėn nga disa grupe ekstreme. Saint-Prot tregon se kėto nocione nuk kanė tė bėjnė mė kėto grupe radikale, por janė koncepte tė Islamit.

"Unė kam lexuar shumė vepra ku thuhet se dallon Zoti i muslimanėve nga Zoti feve tjera monoteiste, por, pohuesit tė tillė, nuk janė tė vetėdijshėm se i njėjtė ėshtė Zoti gjithė feve monoteiste" shprehet Saint-Port.

Charles Saint-Prot thekson se e vetmja arsye e shembjes sė Perandorisė Osmane ėshtė braktisje e normave tė Islamit dhe zhytja nė luks nga ana e Sulltanėve, ndėrsa nė kėtė periudhe bartėsi i vėrtetė i mesazhit islam ishte Muhamed Abdulvehabi. "Ėshtė fatkeqėsi qė disa qarqe terroriste e pėrdoron nocionin e selefizmit, kėta vetėm se e dėmtojnė kėtė nocion,unė duhet tė potencojmė se selefizmi i vėrtetė nuk pėrputhet me Bin Ladenin apo Al-Kaiden, por ėshtė njė lėvizje analogjie moderne" tregon Charles Saint-Prot.

Charles Saint-Prot po ashtu kritikon pushtimin e Irakut nga SHBA ja. "Pushtimi i Irakut ėshtė njė tragjedi e madhe, ngase ky pushtim ka shkatėrruar Irakun dhe ka sjellė pasoja tė rėnda popullsisė irakiane. Unė nuk mendoj se Al-Kaide ėshtė duke bėrė rezistencė nė Irak, a mund tė quhet rezistencė bombardimi i xhamive tė shive nė Irak? Unė mendoj se Al-Kaide ėshtė njė rrjet i formuar enkas nga Amerika pėr tė realizuar qėllimet e saja nė Irak, ngase vendosje e bombave nė mesin e civilėve irakian krijon arsyen e qėndrimit tė SHBA-sė nė Irak" shprehet Saint-Prot.

"Islame nėse krahasohet me fe tjera ėshtė feja mė e re dhe mė dinamike nė botė, ngase posedon nė vetė ato vlerat qė ika humbur perėndimi. Nė shoqėritė perėndimore, ku dominon egoizmi dhe vlera materiale, ka humbur vlera e mbėshtetjes ndėr njerėzore, dhe ēdo njėri ėshtė mbyllur nė botėn e vet. Kultura e vetme qė dominon nė perėndim ėshtė kultura e parasė dhe sukseseve financiare, nė anėn tjetėr gjithēka qė ėshtė shpirtėrore ka humbur tėrėsisht. Njė krijaturė e tillė shtazarake pa dyshim se ėshtė e gjykuar tė humb. Dhe ajo ēka ofron Islami njerėzimit janė pikėrisht kėto vlera qė e mbrojnė nderin njerėzor. Kėshtu qė edhe jo muslimanėt nuk brengosen pse forcohet Islami, por pėrkundrazi gėzohen pėr kėtė fakt. Thėnė mė ndryshe Islami ėshtė mundėsia e vetme pėr njerėzimin e cila ka humbur tė gjitha virtytet morale" tregon Charles Saint-Prot.

Po ashtu profesori Charles Saint-Prot thekson se aty ku sundon Islami nuk ka nevojė pėr laicizėm. "Shumica e njerėzve tė cilėt pretendojnė se janė laik e urenjė fenė e tyre, dhe publikimi i karikaturave qė ofendojnė vlerat fetare nuk ėshtė orvatja pėr tė ndarė fenė nga pushteti, por janė pėrpjekje pėr tė shkatėrruar fenė" shprehet Charles Saint-Prot.

Fokus
12-08-08, 19:53
Besimtarėt muslimanė falen nė hapėsira publike, pėr shkak tė renovimit tė Xhamisė sė Madhe

http://74.52.64.18/%7Ekoha2154/ktv2//images/stories/Foto_Xhumaja.JPG
e premte . 08 gusht 2008

Qindra qytetarė janė mbledhur nė hapėsirėn mbrapa Pallatit tė Rinisė nė Prishtinė pėr ta falur xhumanė, e cila ėshtė njėra nga ditėt mė tė rėndėsishme e javės sipas fesė islame. Xhamia e Madhe ėshtė duke u rinovuar, ndėrsa xhamitė e tjera janė tė stėrmbushura nga besimtarėt dhe kanė mungesė tė hapėsirave. Kjo ka bėrė qė kėta besimtarė tė gjejnė rrugė alternative pėr tė kryer ritet e tyre fetare. Dy javė mė parė qytetarėt sė bashku me imamin e xhamisė, Shefqet Krasniqi, xhumanė e kishin falur tek sheshi "Adem Jashari", mirėpo pasi qė sipas tyre kishin bllokuar komunikacionin dhe njė pjesė tė qytetit, kanė preferuar tė vijnė nė kėtė vend ku nuk pengohet askush. Imami Shefqet Krasniqi kėrkoi qė sa mė shpejt tė caktohet lokacioni pėr ndėrtimin e xhamisė sė re nga Komuna, ngase do tė vijė edhe muaji i shenjtė i Ramazanit dhe se besimtarėt kanė nevojė pėr mė shumė hapėsirė. Ndėrsa zėdhėnėsi i Komunės sė Prishtinės, Muhamet Gashi, theksoi se Komuna ėshtė duke e shqyrtuar kėrkesėn pėr gjetjen e ndonjė lokacioni pėr xhaminė. Imami Krasniqi ka theksuar se do tė vazhdojnė tė falen ne vende publike derisa tė mos krijohet hapėsira e pėrshtatshme pėr ta. Ēdo tė premte nė kėtė vend do tė falet xhumaja.


Kohavision

xnjeri
16-08-08, 17:34
Somalezėt i pret njė Ramazan i vėshtirė
Muslimanėt nė Mogadisho, kryeqyteti i Somalisė, gjatė Ramazanit do tė ballafaqohen me mungesė tė ushqimit dhe tė xhamive.


<DIV id=news_detail_content>Si pasojė e pushtimit Etiopian dhe tė konfliktit tė armatosur midis Ushtrisė etiopase dhe tė forcave muslimane tė "Gjykatės Islame", somalezėt ballafaqohen me vėshtirėsi para Ramazanit. "Kėndej nuk ka aromė Ramazani, qytetarėt nė pjesėt jugore tė Mogadishos ballafaqohen me uri" thotė Ahmed Haxhi, somalez nga Mogadisho.
Konfliktet tė cilėt e kapluan kėtė pjesė tė Afrikės lanė tė vdekur sė paku 6 mijė veta si dhe mija tė tjerė u detyruan tė braktisin shtėpitė e tyre.
Njė problem tjetėr qė po e shoqėron Mogadishon ėshtė edhe mungesa e xhamive. Burimet bėjnė tė ditura se 48 xhamia janė tė mbyllura, aty ose janė tė stacionuara ushtarėt Etiopian ose e shfrytėzojnė pėr qėllime ushtarake.
Abdullah Salda tregon kujtimet e mira qė ka pasur pėr Ramazanin e kaluar dhe tregoi: " Xhamia "Ali Sofu" ka qenė njė ndėr xhamitė mė sociale tė Mogadishos gjatė Ramazanit, aty janė ushqyer tė gjithė tė varfrit e qytetit, ndėrsa kėtė Ramazan aty nuk do tė ketė mė asgjė".


var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Fokus
19-08-08, 22:40
Raport ekskluziv / Nė Shqipėri ka 638 xhami dhe 1119 kisha


http://www.tiranaobserver.com.al/al/index.php?option=com_content&task=view&id=6374&Itemid=26

Shkruar nga Entela Resuli
e shtunė , 16 gusht 2008
Deri mė sot nuk ka pasur njė bilanc zyrtar sesa ėshtė numri i objekteve tė kultit nė Shqipėri. Por sė fundmi janė komunitetet fetare ato qė komunikojnė numrin e ndėrtesave tė tyre. Nė Shqipėri ndodhen 638 xhami dhe 1119 kisha. Drejtues tė komunitetit ortodoksė thanė pėr gazetėn "Tirana Observer" ky besim fetar ka 425 kisha ortodokse. Drejtuesit e besimit katolik deklaruan nė vend numėrohen 694 institucione fetare tė kėtij besimi.
Ndėrsa nėnkryetari i Komunitetit Myslyman Saimir Rysheku, thotė se objekte fetare tė besimit mysliman janė 568 xhami dhe 70 tyrbe tė sektit bektashi. Nė njė raport ekskluziv, "Tirana Observer" boton numrin e saktė tė objekteve tė kultit, sipas tė dhėnave tė vetė drejtuesve tė kėtyre komuniteteve. Njė pjesė janė objekte tė rikonstruktuara, qė kanė histori qindravjeēare. Ndėrsa pjesa tjetėr janė objekte qė ndėrtohen pėr herė tė parė. Shtrirja gjeografike e tyre ėshtė nė gjithė vendin. Ndėrsa dendėsia e objekte varion sipas numrit tė besimtarėve pėr ēdo komunitet. Nė total numri i objekteve fetare tė tė gjitha besimeve nė Shqipėri ėshtė 1757.

Objektet fetare
Numri mė i madh i objekteve fetare i takon besimit katolik, qė nė fakt rezulton se ka dhe mė pak besimtarė. Kisha katolike nė Shqipėri janė 694, ndėrsa sipas regjistrimit tė vitit 1989 tė numrit tė besimtarėve, rezulton se katolikėt zėnė 10 pėr qind tė popullsisė. Nė vend tė dytė pėr objektet e kultit renditet besimi mysliman. Ndėrkohė qė ky besim ndahet nė disa sekte, por dy rrymat kryesore tė tij nė Shqipėri janė synijtė dhe bektashinjtė. Numri i xhamive nė vend ėshtė 568, ndėrsa numri i tyrbeve, qė janė dhe objekte kulti tė bektashinjve, ėshtė 70. Nė vend tė tretė renditen objektet e kultit tė besimit ortodoks. Nė gjithė vendin, sipas tė dhėnave zyrtare tė Kishės Ortodokse, numėrohen 425 kisha. Nė numrin e kėtyre objekte nuk bėjnė pjesė vetėm ato qė shėrbejnė pėr ritualet fetare. Njė pjesė e mirė e tyre shėrbejnė dhe si ambiente edukimi pėr brezat e rinj tė klerikėve. Por rėndėsia mė e veēantė e tyre ka tė bėjė me vlerat kulturore dhe arkitekturore. Pjesa mė e madhe e objekte kanė rėndėsi historike dhe shėrbejnė pėr tė identifikuar periudha tė veēanta tė historisė sė vendit.

Ndėrtimi i objekteve fetare
Duke u bazuar nė shifrat e komuniteteve fetare, rezulton se edhe pse myslimanėt pėrbėjnė pjesėn dėrrmuese tė popullsisė, numri i objekteve fetare qė kanė ndėrtuar ėshtė shumė mė i vogėl se objektet katolike dhe ortodokse. Tė dy besimet kristiane kanė nė total 1 119 objekte fetare nė vendin tonė. Ndėrsa besimi mysliman, duke pėrfshirė tė gjithė sektet e tij, ka 638 objekte kulti. Nuk dihet se pėrse vjen ky disproporcion, por nėnkryetari i Komitetit Mysliman, Saimir Rysheku , thotė se objektet e kėtij besimi nuk janė rikonstruktuar tė gjitha, ndėrsa njė pjesė e tyre janė shkatėrruar nė mėnyrė tė pakthyeshme. Vlen pėr t'u theksuar se mungesa e xhamive ka sjellė nevojė urgjentė tė ndėrtimit tė tyre, pasi vendet dhe hapėsirat qė besimtarėt e shumtė tė kryejnė ritet e tyre janė tė pakta.

Krishtėrimi, myslymanizmi, zhdukja e fesė e deri te
rikthimi i tė drejtės sė besimit, historia e fesė nė Shqipėri
Shqipėria veē harmonisė fetare duket se ėshtė dhe pasqyra mė e mirė e tė gjitha besimeve kryesore sot nė botė. Duke iu referuar studimeve tė shumta tė historianėve, rezulton se fillimet e besimit fetar nė Shqipėri nuk janė tė shkėputura nga pjesa tjetėr e botės. Lindja e Krishterimit, qė i dha dhe fund paganizmit, do tė gjente mbėshtetėsit e vet nė vendin tonė, qė nė shekullin e parė pas lindjes sė Krishtit. Kronikat antike pėrmendin se njė prej apostujve tė Jezu Krishtit ka predikuar mėsimet e ungjillin nė Iliri. Njė fakt qė e rendit vendin tonė si njė prej tė parėve qė pėrqafuan Krishterimin. Shėn Pali shprehet se, "Nga Jeruzalemi e rrethinat deri nė Iliri plotėsova predikimin e Ungjillit tė Krishtit" (Romakėve 15:19). Ndėrsa apostulli Andrea, mendohet se ka predikuar nė Epir. Dhe, bėhet fjalė pėr vitet 40-50 tė shekullit tė parė. Por edhe besimi ortodoks reflekton qartė ndarjen e dy kishave nė vitin 1054. Ndarja e Krishterimit mes Katolicizmit nė Perėndim me qendėr nė Romė dhe Ortodoksisė nė Lindje me qendėr nė Kostandinopojė, u reflektua dhe nė popullsinė shqiptare tė saj kohe. Por, nėse dy besimet e para u reflektuan nė pak vite nė Shqipėri, Myslimanizmi do tė vinte nė Shqipėri gati gjashtė shekujt pas lindjes sė tij. Tė gjithė studiuesit bien nė njė mendje kur thonė se Myslimanizmi erdhi nė Shqipėri gjatė shekullit tė 14-tė. Islamizmi nė Shqipėri konsiderohet jo burimor, me njė fjalė i ardhur nga pushtuesit. Ndėrtesat e para fetare tė besimit islam i pėrkasin shekullit 16 dhe 17.

Objektet e kultit mes shėrbesave dhe artit
Objektet e kultit nė Shqipėri nuk kanė shėrbyer gjithmonė nė shėrbim tė fesė qė pėrfaqėsojnė. Nė shumė raste fati i tyre ka qenė edhe mė i keq, sė pari, janė pėrdorur pėr t'iu ardhur nė ndihmė besimtarėve dhe fesė sė tyre. Por jo vetėm kaq, viti 1967 e ktheu Shqipėrinė nė tė vetmin vend ateist nė botė. Diktatura e atėhershme i prishi kishat, xhamitė dhe teqetė. Pra, nė Shqipėri qė nga viti 1967 e tutje nuk kishte njeri qė ndiqte zakonet fetare hapur. Kėshtu shumė nga kėto objekte kulti u shkatėrruan dhe u pėrdorėn tėrėsisht pėr tjetėr funksion. Shumė xhami pėrdoreshin si magazina tė grurit apo tė duhanit e kėshtu me radhė, ku nuk mungon dhe rasti i Shkodrės, qė njė xhami u bė sallė kinemaje. Kėto vepra arti tė ndėrtuara me aq mjeshtėri nga arkitektėt mė tė mirė shqiptarė dhe tė huaj arritėn tė katandiseshin nė atė mėnyrė.

Objekte e kultit
Janė objekte kulti qė i shėrbejnė njė feje tė caktuar, por nė tėrėsi kanė historinė dhe vlerat e tyre. Janė tė veēanta pėr nga mėnyra e ndėrtimit dhe si tė tilla edhe pėr nga vlerat arkitekturore. Historitė e ndėrtimit fillojnė me qytetėrimin pėrkatės tė kėtyre feve. Nė vendin tonė 22 xhami janė cilėsuar nga Instituti i Monumenteve, "Monument Kulture". Sipas vetė besimtarėve tė kėsaj feje, xhamia duke qenė rrėnja e qytetėrimit, nė tė njėjtėn kohė ėshtė dhe fryti mė i madh i kėtij qytetėrimi. Ēdo qytetėrim ka periudhėn e tij tė ndėrtimit dhe nė fund pasqyron arritjen mė tė madhe tė tij, pra artin. Nė qytetėrimin e Islamit xhamia ka njė vend shumė tė veēantė. Ajo nuk pėrmban vetėm punimet artistike brenda saj, ajo mban dhe pasqyrimin e besimit tė myslimanėve. Xhamia nga njė anė mban nė vete estetiken e vendit ku ndodhet dhe nga ana tjetėr mban nė vete atė shenjtėrimin qė i takon dhe kėto tė dyja i mbart nga njė kohė nė tjetrėn e kėshtu i bėn tė pavdekshme.

Arti
Objektet fetare nė vetvete mbajnė njė mister pėr nga ana e ndėrtimit tė tyre. Nė momentin e parė qė i shikon e pėrballesh me to, tė ngjajnė tė paarritshme nga ana e arkitekturės. Kėto objekte vijnė nga njė pjesė e historisė sonė dhe zhvillimit tė artit ikonografik deri te bota e mistershme e kultit nė fshehtėsi dhe nga ana tjetėr e zbulimit tė kėtyre perlave nga ēdo shikim i mprehtė vendas e i huaj. Tė veēantė pėr nga stili i ndėrtimit, kanė kaluar pėrmes shekujve tė historisė sė njerėzimit ulje-ngritjet e kėtyre monumenteve qė kanė ardhur tė gjalla deri nė ditėt tona. Qė nga tėrheqja pėr tė shndėrruar nė art figura tė shenjtorėve dhe pėr tė ringjallur botėn shpirtėrore nė njė objekt kulti, deri te zbrazėtirat nga lėnia bosh dhe braktisja e tyre, djegiet e persekutimet, interesi turistik, por edhe ndryshimet demografike tė dhjetėvjeēarit tė fundit, duket se kėto objekte qė popullojnė, tashmė kanė tė pėrbashkėt historinė dhe trashėgiminė, por edhe ruajtjen e tyre nga komunitetet.

Xhamitė
Xhamitė janė objektet e kultit mė tė vjetra nė vendin tonė. Kjo dhe pėr shkak tė ndikimit tė tyre. Arkitektura dhe vlerat kulturore janė tė shumta. Xhamitė pėr myslimanėt janė gjurmėt e historisė sė tyre, pėr kėtė arsye kudo qė kanė emigruar, puna e parė e tyre ka qenė ndėrtimi i kėtyre veprave madhėshtore dhe elegante. Xhamia nuk pėrmban vetėm punimet artistike brenda saj, ajo mban dhe pasqyrimin e besimit tė myslimanėve. Nga njė anė mban nė vete estetiken e vendit ku ndodhet dhe nga ana tjetėr mban nė vete atė shenjtėrimin qė i takon, dhe kėto tė dyja i mbart nga njė kohė nė tjetrėn e kėshtu i bėn tė pavdekshme.

Fokus
19-08-08, 22:41
Tyrbet
Tyrbetė e teqet janė shembuj tė njė mjeshtėrie tė lartė ekzekutimi tė arkitekturės, por nė veēanti tė brendisė, tavaneve dhe vitrazheve. Kryegjyshata Bektashiane e gjithė botės gjendet nė Shqipėri, ata janė myslimanė tė karakterizuar nga njė tolerancė fetare ndaj tė tjerėve. Bektashizmi e mori kėtė emėr pasi si institucion fetar u organizua nga i shenjti Hunqar Haxhi Bektashi Veliu. Shenjtėria e Tij ėshtė nga Persia dhe lindi nė qytetin Nishapur, qė ndodhet nė rrethet e Khorasanit, nė vitin 1248 pas Krishtit. Bektshizmi ėshtė pjesė e fesė muslimane, feja e kėtij sekti mbėshtetet nė kuran, por ndryshojnė nga kėta tė fundit nė disa rite.

kishat Ortodokse
Kisha ortodokse ėshtė njė prej besimeve mė tė pėrhapura tė krishtera, me njė numėr prej afro 214 milionė besimtarėsh, si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Dy besimet tjera, katolike dhe protestante kanė 1027 dhe 316 milionė besimtarė. Nė Lindje ortodoksia greke bashkon mė se 11 pėr qind tė besimtarėve. Kishat ortodokse tė kombeve tė ndryshme janė autoqefale tė pavarura. Auto-vetė dhe kefalo-kokė, ēka do tė thotė se drejtohen vetė, por pranojnė njė kryetar nderi tė Patriarkanės se Konstandinopolit; kishat ortodokse me tė rėndėsishme janė ato greke, ruse, serbe dhe ajo rumune.

kishat Katolike
Kisha katolike ėshtė kisha qė njeh primatinė e peshkopit tė Romės. Ajo lindi nė vitin 1054 pas skizmės sė madhe qė ndau bashkėsinė e krishterė nė dy pjesė kryesore, nė kishėn lindore dhe atė perėndimore. Ajo pretendon se nė tė qėndron trashėgimia e kishės universale tė themeluar nga Jezu Krishti, fjala katholikos do tė thotė pikėrisht universale. Shqipėria ka qenė, nė fakt, njė nga vendet e Evropės qė u has mė hershėm me krishterimin dhe ka njė histori tė gjatė me kėtė besim fetar. Krishterimi ėshtė feja mė e madhe nė botė me mbizotėrim. Numri i tė krishterėve vlerėsohet t'i ketė kaluar nė 2.1 miliardė njerėz apo 33 pėr qind e popullsisė botėrore nė vitin 2007.

Preshevar
20-08-08, 18:43
Raport ekskluziv / Nė Shqipėri ka 638 xhami dhe 1119 kisha

Politik shqiptare qe edhe kosovaret po inspirohen, edhe nje kish evangjeliste eshte projektuar per ta animuar qytetin e Prishtines e per ke ? Pėr dy, tre veta,... kurse muslimanet vazhdojn duke u falur neper trotuare, parkingje, dyqane me qira etj podrume te mykura kurse jasht kesaj vere temperaturat kan qen deri ne 40°C rrugėve, e pse ter kjo padrejtesi keshtu ?,... vetėm pse dirigjuesit e tan jan IDIOTA, jan te mir per te huajt e te kqinj per te vet !


http://mesazhi.com/images/image_gallery/6784.jpg
http://mesazhi.com/images/image_gallery/6795.jpg
Prishtinė 2008

Jana
02-09-08, 00:44
Ne vitin 1991 kemi ardhur familjarisht ne Tirane. Ajo ka qen periudha qe u rrezua sistemi komunist ne Shqiperi. Dhe Feja po behej perseri e lire.
Mbaj mend qe ne vitin 1991 ketu ne Tirane duke mbajtur radhe tek cezmja per te mbushur uje, po bisedonin grate rreth nje problemi qe ishte i kohes, dhe njera nga grate tha :- "Kete pune vetem ZOTI e di". Kjo ka qene hera e pare qe une e kam degjuar fjalen Zot. Te them te drejten me beri shume pershtypje edhe me fitren e njeriut ndjeva vevetiu madheshtine e krijuesit. Mu duk sikur e njihja ate fu*** edhe pse hera e pare qe degjova per te. Qe ai dinte gjithcka! Edhe pse kan kaluar 16 vjet e mbaj mend shume mire ate situate sikur te ishte dje.


Mbasi hyra ne klase te pare ne 1992 nga fundi i vitit shkollor qe ne kishim mesuar te lexonim na erdhen ndihma nga ca "njerez te Zotit", ishin disa misionare Italiane. Secilit prej nesh ne klase ju dhane nga 7 cokollata dhe nga 2 libra. Nje liber ishte per ngjyrosje e tjetri ishte per historine e "jezusit" me figura dhe lexim, me keto gjera feja e krishtere i fitoi zemrat shokeve te mi te klases. Te njejtat gjera qe kishte tek historia e "jezusit" qe na u dha tek libri jepeshin edhe mbasdite ne Televizion me film vizatimor. ishte nje robot i kuq qe kthehej ne kohe edhe kthehej ne kohen e profeteve te ndryshem sipas versionit te krishtere. Me keto gjera qe na rrethonin une dhe shoket e klases nuk benim gje tjeter vetem se flisnim per keto ne shkolle. Na pelqenin me pak fjale, te gjith ne i kishim prinderit ateiste sepse feja kishte 2 vjet qe ishte "liruar" edhe nuk na pengonte gje qe ti besonim keto gjera. Ne fund te fundit ne besonim edhe babagjyshin e vitit te ri. Te krishteret ishin gjithmon te gatshem te na merrnin neve ne Kishe e te na mesonin me shume rreth Jezusit.



Por lidhja me keta “njerez te Zotit” nuk zgjati shume sepse feja ishte liruar dhe xhaxhai im donte qe familja te ndiqte traditen e gjyshit tone bektashian. Pasi ne Fshati im eshte vendi ku ka lindur bektashizmi. Dhe per festen e ashures ai na mori te gjith ne femijet e fisit ne feste. Por mua nuk eshte se me terhoqi shume, pasi aty nuk pash gje tjeter vecse qe kendoheshin poezi dhe disa piktura te imam Aliut. Ndryshe ndodhi me villain tim, I cili u be nje bektashi I devotshem. Dhe gjithmon ne shtepi fliste per Imam Aliun dhe per bektashinjt ne ate periudhe. Ndryshe ndodhi me cunin e xhaxhait, ai emigroi ne Greqi dhe nuk e di arsyen por u fut ne shkolle per tu bere prift. Dhe pak kohe me vone e ndryshoi fene e familjes se xhaxhait duke I kthyer ata ne Ortodox dhe keshtu un nuk pata me mundesi te shkoja ne Teqe.

Mbasi kaluan 2 vjet te tjera shkova ne klase te katert, afer shtepise time tek nje fushe e madhe u bene disa ndertesa 1 kateshe, ku ne to kishte klasa 1 vend me stola per kendim 1 kishe edhe ambiente me kompjuteraDhe 1 dite me thot nje shoku im jo i lagjes, qe aty tek ky vendi i rrethuar me shume ndertesa ( qe quhej ADRA nje sekt I krishtere ) Te mesojne ti biesh kitares, aty mund te kendosh ne grup, ka kaseta te verdha per kompjuter nintendo etj. vendosa te shkoja 1 dit te shtune, dhe me pelqeu shume. Aty flitej per histori te ndryshme profetesh, kendonim, benim lutje te gjith bashke, etj. Mbasi shkova 2 here me kete shokun u njoha me 2 mesues shqiptar aty, ishin te rinj nje djal qe quhej Elvis dhe nje vajze me emrin Genta. Dhe betohem ne Allahun e madh qe shkoja gjithmon aty edhe mbas 1 muaji kam marre aty rreth 12-13 shoke e shoqe te pallatit tim edhe shkonim aty jave per jave. Vet edhe pse isha 10 vjec shpesh here drejtoja lutjen per te gjith shoket e mi. Por desh Allahu i madh qe ne 97 na u shkeputen lidhjet me miqte tane te kishes. Sepse ne vitin 1997 ne Shqiperi shpertheu lufta civile e Bankave dhe Amerikanet u larguan nga Shqiperia.

Nuk kaloi shume kohe te aferm te mi mereshin me deshmitaret e Jehovait, deri ne ate pike sa ne vitin 97 ku nuk kishin ku te mblidheshin deshmitaret e jehovait prej luftes mblidheshin ne shtepine e te afermve te mi. Fillova edhe une te shkoja tek ta, edhe u bera me mesuesin tim personal qe vinte 2 here ne jave ne shtepine time . por nga pyetjet e mia te shumta qe i drejtoja atij ai dha doreheqje sepse e kapja me llafet e veta, isha me fat qe nuk dinte shume rreth fese se vet. dhe perseri ngela pa fe.


Duke pas parasysh qe ne 98 isha ne klase te gjashte, edhe isha nxenes me foto ne mur te shkolles e mesoja mire biologjine edhe arrita ne perfundimin qe njeriu kishte prejardhjen nga majmuni sepse tekstet e librave tone shkollor jane akoma ato te komunizmit edhe ne ditet e sotshme. Por gjate kesaj periudhe vuaja shpesh kur isha ne shtrat sepse mendoja per vdekjen time dhe se si me dukej qe un mbas vdekjes nuk ndieja asgje njesoj sikur ne gjume dhe te tjeret jetonin e bota evulonte. Ka qen nje periudhe shume e keqe per mua. Shpesh here kur zihesha me prinderit me vinte te vrisja veten. Edhe pse I kisha te gjitha te mirat qe nje femije mund te kishte ne ate kohe.

Ne 1999 isha ne ekip futbolli. Dhe aty mbaj mend qe nje shok i ekipit i tha shokeve te tjere:- O cuna nuk di si do ja bej per ndeshjen neser se do me piet uje se jam me Ramazon. Me beri pershtypje se si ky shoku i imi rrezikonte ndeshjen vetem se mbante Ramazan. Ne ate periudhe edhe pse jetes time i kisha dhene drejtim e kisha ndare mendjen qe do behem futbollist ndieja qe akoma nuk isha i plotesuar e nuk i kisha dhene hakun vetes time. Dhe kisha nje ndjesi te brendshme per seriozitetin e fese muslimane. Sepse I kasha pare ne televizor kur falnin bajram. Por aty kishte vetem pleq.
Dhe i them ketij shokut te me merrte ndonjeher me vete ne xhami se desha te shikoja si faleshin se vetem per Bajram i kisha pare ne TV. Me pyet shoku :-musliman je qe te te marr? Po, po i thashe musliman por me vjen zorr te iki vetem. ( as vet se di si i thash qe jam musliman ) Dhe te nesermen mbas stervitjes shkoj me shokun ne Xhami per namazin e akshamit kishin ngelur edhe 10 dite nga Ramazani. Ka qen data 27 dhjetor 1999.
Normale qe mbasi hyra ne xhami pash tjeter gje nga ajo qe kisha menduar. Te gjith shume te sjellshem me njeri tjetrin, shume te thjeshte, edhe me pelqeu shume qe hanin buke me njeri tjetrin ne katin e dyte per iftar. Desh Allahu i madh qe te nesermen agjerova dhe une dhe gjithashtu u ula hengra buke me te tjeret. Dhe ditet me vone I mora te gjith shoket e mi ne xhami. Te gjith e dalluan qe un isha fillestar dhe te gjith me buzeqeshin, nuk me shikonte njeri me inat. Shoku qe me solli ne xhami nuk mund te vinte per dite, sepse nuk e lejonin prinderit, dhe ai me prezantoi me nje djal tjeter, qe un te shkoja per dite dhe te mesoja me shume per Islamin. Kaluan pak muaj dhe mu dha rasti te shkoja ne nje kamp per 10 dite e te merrja mesime intensive per Islamin. Aty ishin 2 profesora nga MEKKA Abdurrashid dhe Sami quheshin. Un vetem suren Fatiha dhe Keuther dija ne ate periudhe. Aty ne kamp mesova ajetin kursij, dhe 8 sure te fundit te Kuranit. Nga 1 sure cdo dite. Te dy profesorat ishin shume te dashur vecanrisht me mua. E para se isha I ri ne Islam ne krahasim me te tjeret dhe e dyta se isha me I vogli. Diten e pare aty sapo mbusha 14 vjec. Aty mesova cdo gje, per 10 dite. Dhe pasi u ktheva nga kampi 10 ditor me muslimane. E gjith jeta ime ndryshoi. Mbaj mend qe kisha turp te kthehesha ne shtepi se ndihesha shume fajtor per sjelljen time me prinderit qe kam pasur me perpara. Dhe se keni idene sa jam turperuar kur u perballa fytyre me fytyre me nenen time kur po ngjisja shkallet. Nuk bera gje tjeter vetem ula koken dhe ika, se nuk e shikoja dot pasi I kisha bere shume padrejtesi.
Nuk e mbajta dot veten, mbasi qe ditet e fundit kur isha ne kamp vetem qaja ne dark. Po ashtu edhe diten e fundit mendoj se kam qare per 10 ose 12 ore pa pushuar.

Sot eshte data 27.12.2007 Kan kaluar fiks 8 vjet nga koha kur un kam pranuar islamin. Falenderimi I takon Allahut qe me udhezoi. Dhe e lus ate qe te mos behem prej atyre njerezve qe devijojne nga rruga e drejte mbasi jane udhezuar. Pasi shume shok te mi musliman kan devijuar. Pothuajse 70% nuk falen me rregullisht. E vetmja gje qe kam per synim eshte vetem te vdes si musliman.

hasanmehmeti
18-09-08, 13:07
A DO TE SHPETOHET EKONOMIA GLOBALE NGA FINANCA ISLAMIKE?


Nga : Sabina Morandi
http://www.islam- online.it/econ_isl. htm (http://www.islam-%20online.it/econ_isl.%20htm)
http://www.ariannae ditrice.it/ articolo. php?id_articolo= 17883
Perktheu :Vajada Keēi Manjani


Le te udhetojme pak ne kohe: Prill 2010

Nje ndihme e pa pritur mberrin nga vendet arabe per te ndalur krizen e likuiditetit qe po terheq ekonomine perendimore ne gremine. Financa Islamike e cila per arsye fetare e ndalon spekullimin nuk eshte prekur nga infeksioni i kredive per shtepi i cili pushtoi Shtetet e Bashkuara. Ndihma ofrohet ne kembim te shitjes se naftes ne euro per te kompensuar efektet e zhvleresimit te dollarit. Ja ku kryeqytetet evropiane pranojne me mjaft entuziazem kete propozim, ndersa Shtepia e Bardhe per arsye thjeshte ideologjike, preferon t'iu leshoje bankave kineze asetet e saj, banka te cilat jane tashme prej vitesh kreditoret kryesore te Shtepise se Bardhe. Keshtu, ne Bruksel dekretohet se: qe ketej e tutje do te kremtojme se basku me muslimanet mbylljen e Ramazanit ne shenje mirenjohjeje. ..
Fantashkence? Ne fakt kemi ecur pak perpara me parashikimin tone...ndaj le te kthekemi ne te tashmen. Behet fjale per pak muaj me pare, ne shkurt te 2008 kur ne mes te krizes se kredive per shtepite qe zuri Shtetet e Bashkuara, ne Bahrejn, nje nga shtetet me te pasura te Gjirit Persik u organizua nje summit mbi financat Islamike.
Pikerisht ate dite, ne menyre befasuese guvernatori i bankes qendrore Rashid el Maraxh dha nje deklarate per gazetaret e agjensise se lajmeve REUTERS ne te cilen tha:
" …Biznesi i financave Islamike nuk eshte prekur nga pasojat e krizes se huave Subprime (hua teper te rrezikshme te karakterizuar nga nje perqindje interesi dhe rrezikshmeri e larte - wikipedia sh.p). Perkundrazi, kriza e kredive mund te favorizoi perhapjen edhe jasht tregjeve te Gjirit Persik apo atyre Aziatike te prodhimeve financjare ne perputhje me parimet Islame..."
Mbas kesaj deklarate tronditese, guvernatori ilustroi te dhenat e fundit te mbledhura nga instituti bankar Abcb.bh sipas se cilave vlerat e paketave BOND dhe vlera e huave te te cilat jane ne perputhje me rregullat e Kur'anit arrijne 5 miliard dollare.
Keto shifra jane me se te besueshme. Shume analiste parashikojne se ne vitin 2010 fondet ne perputhje me rregullat e Islamit do te gjenerojne nje xhiro e cila do te kape shifrat e qindra miliardave dollare, vlere e cila do te rritet ēdo vit me nga 15%. Ky biznes pothuajse nuk u perfshi fare nga kriza e kredive per shtepi e cila preku ShBA-n.
Guvernatori i Bankes Qendrore te Bahrejnit iu pergjigj me miresjellje gazetareve te habitur nga keto rezultate:
"Feja jone, i ndalon huate e bazuara ne interes, apo ne tregetine e borxhit, ēdo produkt financiar duhet te jete transparent dhe mbi te gjitha duhet te perputhet totalisht me rregullat Kur'anore."
Investitori musiman kurrsesi nuk mund te bleje produktet financiare komplekse, si per shembull famekeqi " colaterized debt obligation" i cili paraqitet enigmatik dhe i pa kuptueshem. Njeri prej shkaktareve kryesore te furtunes qe solli uragani subprime ne Amerike.
Ne vitin 2007 Arab Banking Corporation (Abcb.bh) pesoi humbje te konsiderueshme per shkak te titujve subprime, humbje qe arriti ne 38%. Kjo krize perfshiu pjesen e sherbimeve tradicionale te ofruara nga kjo banke dhe kurrsesi nuk preku llojin e ri te sherbimeve financjare , ato ne perputhje me ligjet Kur'anore. Sherbime qe banka Abcb.bh ka vene ne dispozicion te shume klienteve te saj sikurse kane bere dhe shume banka te tjera.

Pra akoma nuk kemi arritur ne kolapsin imagjinar te ilustruar ne fillim te ketij shkrimi, por mund te themi fare mire se financa boterore vazhdon te dobesohet nderkohe qe fenomeni i ri i finances islamike tashme eshte mjaft i konsoliduar, te pakten sa per te terhequr vemendjen e Perendimit.
Behet fjale per rreth 200 institucjone financiare, me rreth 400 miliard dollar fonde, te cilat rriten me nje ritem vjetor prej 20% nga te dhenat e tre vjeēarit te fundit, kjo duke detyruar institucionet te vendosin tregues te posaēem per to; si shembulli i "Down Jones Islamic Index". Behet fjale per nje miliard e gjysem musliman te perhapur ne te gjithe planetin.
Ky zhvillim i pa pritur vjen per pasoje e shume faktoreve. Ne fillim ishte Arabofobia e post 11 Shtatorit e cila shtyu shume muslimant te terheqin kapitalet e tyre nga bankat e ShBA duke i investuar gjetke. Kujtojme qe sasia e ketyre kapitaleve u rrit ne menyre eksponenciale pas vales se ngritjes se ēmimit te naftes. Me pas erdhi renia e menjehershme e dollarit dhe ne fund kriza e kredive te shtepive. Kjo e fundit shkaktoi nje arrati te menjehershme te kapitalit nga tregu imobiliar ne kerkimin frenetik te vendeve me te sigurta per depozitimin e parave. Dhe ja ku "fondet e Kur'anit" dalin ne menyre te papritur si vendi me i mire per kete qellim.
Ajo ēka me teper te ben pershtypje eshte se vendet islamike kane arritur te bejne nepermjete fese ate ēka vendet perendimore nuk arriten te bejne me ane te etikes: Ndertimi i nje sistemi financiar te shendoshe, i lidhur ngushte me realitetin produktiv dhe te jene te mbrojtur nga infeksioni i ekonomise kriminele. Loretta Napoleoni ne librin e saj "Ekonomia maskareshe, ana e erret e nje rendi te ri boteror", pohon se : "Financat Islamike nuk pranojne institucjone si hadge founds apo private equity te cilat meren me shume fishimin e parave duke i spostuar drejt investimeve me rrisk dhe rendiment te larte.
Paraja, nje mjet i prodhimtarise ! Keshtu paten pohuar fillimisht Adam Smith dhe David Rikardo. Ky parim gjendet i ngurosur edhe ne Sukuk, obligacjonet Islamike te cilat duhet te jene te lidhura me investimet reale. Nje shembull eshte ndertimit te nje autostrade me pagese te cilat nuk kane mundesi te kene qellime spekulative.
Per me teper rrespektimi i konceptit te" haramit" jo vetem qe garanton se aktivitetet financiare te ushqyera nga parate tona te mos i afrohen aktiviteteve si prodhim-shperndarja e alkoholit , duhanit apo mishit te derrit. Por ka te bejne edhe me aktivitete te tjera te cilat Kur'ani i ndalon, si trafikimi i armeve, kumarit apo pornografise. Ketu bien dakord dhe shume laike apo besimtare te feve te tjera. Por kete shume pak banka perendimore e garantojne. Siē dihet gjer ne fund te mesjetes edhe krishterimi e denonte fajden e cila ishte mareveshja per pagimin e nje huaje me interesa te pa perballueshme dhe shpesh here abuzive.
Thenia e famshme aristoteliane "paraja nuk mund te gjeneroj parene" zuri nje vend te rendesishme ne koncilin e dyte te Lionit me 1274. Ne te u ndalua kategorikisht fajde-ja duke e konsideruar si shitja e parave dhe marja e fitimit te saj ne nje moment te dyte, sipas pjesemarresve te ketij koncili marrja e interesit nuk mund te justifikohej nga "kalimi i kohes" duke qene se ne ate epoke "koha" konsiderohej si prone publike e cila nuk mund te shitej apo blihej. Ndaj kjo u konsiderua si mekat sado te ishte perqindja e interesit.

vazhdon...

hasanmehmeti
18-09-08, 13:12
vazhdimi...

Ky ndalim aristotelian dhe evangjelik u harrua me perhapjen e tregjeve ne te gjithe boten ndaj me kalimin e kohes ai mbeti vetem ne Islam.
Ne 1970 u krijua Organizata e Konferences Islamike (OKI) me qellimin kryesor bashkimin e vendeve muslimane ne shume aspekte.Ne kete menyre u kthyen ne plan te pare ēeshtjet qe kane te bejne me ekonomine islame duke bere te mundur perhapjen masive te institucioneve kerkimore ne kete fushe.
Puna qe kerkohej nga keto institucione nuk qe aspak e thjeshte, behej fjale per pershtatjen e nje sistemi mesjetar nje ekonomie dinamike dhe globale qe po perjetonte nje perhapje marramendese.
Nderkohe qe ekonomistet dhe komentuesit e Kur'anit benin perpjekjet e tyre per te arritur ne nje zgjidhje, ēmimi i naftes katerfishohej. Konferenca e rradhes e OKI ne 1974 vendosi te themelonte Banken Islamike per Zhvillim. Institucion ky me qender ne Gedda, i cili vuri themelet e nje sistemi per ndihmat e ndersjellta te bazuara mbi principet Islame, sistem ky i cili paraqitet ne ditet e sotme si mjaft i konsoliduar. Ne 1975 u themelua per here te pare ne Dubai nje banke private me principe Islame, ajo u quajt Dubai Islamic Bank. Kjo solli nevoja te reja si ajo e themelimit te nje shoqate nderkombetare per vendosjen e normave gjenerale dhe monitorimin e interesave te perbashketa.
Pakistani qe vendi i pare i cili dekretoi islamizimin e te gjithe sistemit bankar ne 1979, shembull i ndjekur menjehere nga Sudani dhe Irani. Tashme u be e qarte juristeve musliman se kish ardhur koha te pershtatej tradita pre-kapitaliste nevojave te shoqerise bashkekohore.
Duket se feja Islame eshte shume e favorshme karshi tregtise, para revelates hyjnore Profeti i Islamit e ushtronte vete kete si profesion.
Shprehja e Aristotelit kushtezonte fitimet e finances se "paster". Islami ndalon veēanerishte "RIBA"-ne, fjale e perkthyer si "kamate" ne realitet do te thote "shtese". Ne pergjithesi bien ne sy kontradiktat lidhur me interpretimin e kesaj fjale. Sipas disa dijetareve "riba" i referohet te gjitha formave te interesit fiks ndersa per te tjere dijetar ribaja i referohet vetem interesite te tepert. Ne te vertete, pa hedhur poshte principin e kthimit te parave te dhena hua, Islami nuk pranon anen fikse dhe te paramenduar te interesit si dhe gjithashtu te gjitha aspektet e shfrytezimit te debitorit .
Islami perqafon ndarjen e barabart te humbjes dhe te fitimit. Kjo qe nga fillimet e Islamit , atekohe financa qe aplikohej e shoqeronte figuren e personit i cili merte borxhin me figuren e atij qe e jepte ate. Dijetaret musliman qe meren me financat Islamike me te drejte pohojne se ky sistem i pershtatet me se miri nevojave ekonomike te vendeve Islamike pa lene menjane dhe nevojat e saj morale e fetare. Ne fakt dime qe bakat klasike favorizojne ne dhenien e kredive ato qe posedojne kapitalin apo objekte e hipotekueshme qe lihen si garanci. Ndryshe nga financat Islamike te cilat favorizojne individet e zellshem por me pak fonde per biznes. Islami shton edhe nje dimension tjeter ekonomise, ate te lemoshes. Kjo behet me ane te mena xhimit te zekatit, praktik kjo e cila per muslimanet eshte nje obligim fetar. Bankat islame bartin mbi supe nje tjeter mision, ate te luftes kunder varferise. Sistemi i ri i finances Islame bazohet mbi dy principe Mudareba dhe Mushareka. Strumente te tjera "neutrale" si Murabeha (aty ku banka luan rolin e ndermjetesit duke blere vete makinare te cilat i duhen klienteve te saj dhe ja shet me pas atyre duke realizuar nje fitim te sajin), do te mund te luanin nje rol kalimtar i cili do t'i lejonte bankave te realizonin nje fitim teksa presin perhapjen e perdorimit te finances me pjesmarrje.
Edhe shperndarja e fitimit te krijuar nga depozitat bazohet mbi principin e ndarjes ne menyre te barabarte si te humbjes ashtu edhe te fitimit. Llogarite e kursimit ndajne fitimet e tyre ne baze te aktivit te grumbulluar nga institucioni dhe llogarite e investimeve te destinuara per te financuar sipermarrje ekonomike te vecanta ndajne fitimit e krijuar nga keto investimet. Nese e shohim nga pikepamja laike mendohet se nuk te ngushellon fort fakti se garantet e vetem te ketyre koncepteve te virtytshme jane autoritetet fetare te cilat vigjelojne mbi virtytet e bankave Islamike, te njejtat qe vigjelojne dhe ne therjen e rregullt te kafsheve sipas parimeve Islame. Por perballe katastrofes ekonomike te shkaktuar nga spekullatoret, pranojme se nuk do te na vinte keq edhe nese Papa ketu ne perendim t'i rikthehej tradites kishtare edhe ne kete fushe duke denuar ato qe luajne kumar me te ardhmen tone.

Fokus
26-09-08, 11:36
Intelektualėt Spanjollė gjejnė rehatinė ne Islam



Me mijėra spanjollė, veēanėrisht intelektualet, akademiket dhe aktivistet e anti-globalizmit po gjejnė rehatinė ne Islam



"Hyrja ne Islam ėshtė ne rritje pavarėsisht nga fushatat e egra te mediave," thotė Abdul Nur Brado, kryetar i Bashkėsisė Islame te Katalonias pėr IOL.
Pėrafėrsisht 3000 deri 4000 Katalonezė kanė hyrė nė Islam kohėve tė fundit.
"Por numri mund tė jetė edhe mė i madh." beson Barado.
Mediat lokale kanė hasur se intelektualėt, akademikėt dhe aktivistet e anti-globalizmit pėrbėjnė pjesėn me tė madhe te tė konvertuarve te rinj nė Spanjė.
Pėr herė tė parė ne Kataloni hyrėn nė Islam disa persona nė vitet e 60-ta.
Krahina e Katalonisė nė Spanjė pėrfshin njė sipėrfaqe prej 31.950 km2 me nje numėr zyrtar prej 6.3 milion banorėsh, dhe ka si kryeqytet Barcelonėn.
Ėshtė shtėpi e rreth 100.000 emigrantėve Marokenė.
Spanja ka njė minoritet prej 1.5 milion banorėsh musliman prej 40 milionėve qė ka krejt.
Feja Islame ėshtė feja e dyte pas Krishterimit dhe ėshtė njohur nga ligji i tė drejtave tė religjionit, i lėshuar nė vitin 1967.

Numri nė rritje

Gjithashtu edhe ne krahinėn veriore te Spanjės ne Palencia, shumė persona kanė hyrė nė Islam.
"Rreth 4000 persona hyjnė nė Islam ēdo vit," thotė Seid El Rutabi nga Bashkėsia Islame e Palencias.
Ai thotė se shumė Spanjollė fillojnė udhėtimin e tyre shpirtėror duke gjurmuar thellė Islamin.
"Dhe pasi ta bėjnė kėtė, ata zbulojnė se kjo fe ėshtė ndryshe prej paragjykimeve qe ata kishin mė herėt."
Al Rutabi thotė se prej 150.000 muslimanėve ne Palencia vetėm 90.000 janė emigrant.
"Kjo reflekton modėn e re jo vetėm nė Spanjė por edhe ne Evropė e SHBA."

Mesazhi.com

Llapjani_HH
03-10-08, 20:18
Ja pse nuk do tė bėhemi katolikė!

Nga burimet historike, bile shumė nga to ēuditėrisht katolike, mėsojmė se pėrgjatė shekujve katolicizmi kurrė nuk qe i fuqishėm midis shqiptarėve e veqanėrisht nė Kosovė...


Shkruan: Halil IBRAHIMI


Mitet e varura pėr qafe

Disa muaj mė parė kur autoritetet mė tė larta tė Kishės Katolike deklaruan se Kosova nuk do ta fitonte kurrė pavarėsinė sikur tė mos ishin 3 % katolikėt e Kosovės unė, sikur edhe dy milion shqiptarė tė tjerė pėrreth meje nuk patėm si tė mos stepemi nga ēudia e deklaratave tė tilla dyftyrėshe, tė pasakta, tendencioze dhe bile armiqėsore; por nė tė njėjtėn kohė ashtu krejt pa vetėdije nuk patėm si tė mos i ikim pėrfundimisht kompleksit tė fshehur tė inferioritetit i cili i ėshtė skalitur me nge qe disa dekada shqiptarit musliman nė Kosovė, Shqipėri e Maqedoni, njėsoj. Si nė letrat e Eduard Saidit ishin 'ata' dhe mė poshtė pastaj ne.

Shqiptari i rėndomtė edhe sot e nė pėrjetėsi ėshtė bėrė tė vuajė nga kompleksiteti i mėsuar dhelpėrisht nėpėrmjet kulturės, historisė, letėrsisė dhe bile edhe muzikės se gjoja Islami na u imponua dhunshėm dhe si i tillė duhet flakur bashkė me gjithēka qė qoftė prej sė largu tingėllon si i lidhur me tė nė ndonjė mėnyrė. Njė numėr i madh i shqiptarėve edhe pse thellė nė ndėrdije i kanė parasysh tė gjitha kontributet tė cilat personalitetet Islame ia dhanė kėtij kombi, edhe pse e dinė thellė nė vete se Islami, cilido qė tė ketė qenė ai, nuk i ka sjellur kurrė njė tė keqe, megjithėkėtė ata nuk duan tė mendojnė se njė numėr i konsiderueshė m i elitės intelektuale, akademike dhe kulturore sė kombit tė vet i ka gėnjyer tmerrshėm nė dekadat e fundit rreth qenėsisė sė tyre fetare e kombėtare.

Nga burimet historike, bile shumė nga to ēuditėrisht katolike, mėsojmė se pėrgjatė shekujve katolicizmi kurrė nuk qe i fuqishėm midis shqiptarėve e veqanėrisht nė Kosovė, duke pasur probleme thelbėsore me njė priftėri tė pashkolluar dhe padėgjueshmėri qytetare pėr bėmat e tyre. Ardhja e Osmanėve kėtu e gjeti Kosovėn jo si njė ishull tė satisfaksionit katolik, ashtu siē tentohet tė na imponohet sot, por tė zhytyr nė njė luftė tė paparė tė Kishės Bizantino-Ortodokse Serbe pėr shkombėtarizim tė vazhdueshėm tė shqiptarėve kėtu. Kėto fakte kurrė nuk iu bėhen tė ditura nga paria e sotme katolike njerėzve tė cilėt trumbetojnė se po konvertohen nė fenė e tė parėve.

Ajo ēka priftėrinjtė katolikė nuk u tregojnė 'tė konvertuarve' tė supozuar nė meshėn e pagėzimit ėshtė se shqiptarėt nė Kosovė e pranuan Islamin nė masėn mė tė madhe si zgjedhje personale, si reagim ndaj dhunimit asimilues dhe poshtėrues tė Kishės Ortodokse Serbe nė Kosovė dhe gjithashtu nuk kishte si tė ishte ndryshe kur kihet parasysh dembelia ekstreme e klerit tė pashkolluar katolik midis shqiptarėve. Kėtė e pohojnė tė gjithė historianėt e paanshėm, tė huaj dhe shqiptarė, dhe ėshtė fatkeqėsi qė tė tillėve nuk u ėshtė dhėnė hapėsira e duhur nė historiografinė zyrtare shqiptare.

Analet historike tė kohės nuk janė as pėr sė largu nė linjė me veprat imagjinative tė Kadaresė pėr pėrunjėsinė katolike proshqiptare dhe vrazhdėsinė Osmane antikombėtare. Pranimi i Islamit nga shqiptarėt, sidomos nga ata nė Kosovė, ishte njė revoltė ndaj politikave asimiluese tė cilat ishin nė qendėr tė luftėrave naļve midis sekteve kristiane nė kėtė nėnqiell. Duke e pranuar Islamin shqiptarėt shpėtuan nga asgjėsimi i mėtejmė i tyre duke dhe u bėnė pėr herė tė parė nė historinė e trazuar pėr ta tė Ballkanit njė entitet i veēantė me karakteristika specifike tė cilat e pamundėsonin ēfarėdo tentimi tė fqinjėve gllabėrues pėr ti shkrirė etnikisht dhe kulturisht. Ēirrjet e sotme tė klerit katolik pėr gjoja pranimin e Islamit pėr shkak tė taksave dhe dhunės janė hiē mė shumė se sa pėrpjekje e fundit pėr ta fshehur pafuqinė dhe pasivitetin e tyre gjatė periudhės Osmane. Burimet historike tė kohės, tė cilat pėr shembull i ka analizuar mirė historiani Skender Riza, dėshmojnė se shqiptarėt tė cilėt e pranonin Islamin kishin shumė mė tepėr obligime ndaj Perandorisė se sa tė krishterėt tė cilėt detyroheshin me njė takse qė tė shumtėn ishte simbolike.


Konvertimet qė nuk janė konvertime

Duke lexuar ditėve tė fundit deklaratat pompoze pėr konvertim nė fenė e rrėnjėve mu kujtua i madhi George Bernard Show. Me njė rast ai pati thenė: "Konvertimi i Palit nuk ishte konvertim fare; ishte nė fakt Pali ai qė e konvertoi religjionin qė e kishte ngritur njė njeri mbi mėkatin dhe vdekjen". Hallall! Edhe kėta tė ashtuquajtur tė konvertuar nuk janė aspak tė konvertuar nė katolicizėm; ata janė thjeshtė shėndėrrues tė dėmshėm tė fesė nė ideologji urrejtjenxitė se dhe pėrēmuese. Njėri nga ta derdhi gjithė atė urrejtje ndaj fesė sė 97 % tė bashkėkombasve tė tij dhe nuk kishe si tė mos mendosh se njerėz tė tillė jo vetėm qė nuk i bėjnė shėrbim katolicizmit, mashtrohen thellė ata qė e mendojnė kėshtu, por me njė bagazh tė tillė smire dhe amullie morale do t'ia tundin thellė edhe ato pak themele sinqeriteti qė mund ti ketė Kisha Katolike nė Kosovė.

Nuk e di pse kleri katolik abuzon me fjalėn 'konvertim' kur tė gjithė nga 'tė konvertuarit' e supozuar kanė pohuar se nuk kanė qenė asnjėherė muslimanė pėrveē emrit tė cilin e kanė trashėguar. Dihet fare mirė se gjatė fundit tė Perandorisė Osmane ekzistonte njė numėr i caktuar i shqiptarėve tė Kosovės tė cilėt formalisht morėn emra muslimanė duke dashur qė t'i bashkohen shumicės sė popullatės qė nė masė tė madhe pėr arsye patriotike dhe tė mėvetėsimit e kishte flakur besimin kristian dhe e kishte pranuar Islamin,. Duhet t'u jemi mirėnjohės natė e ditė atyre paraardhėsve tanė tė menēur tė cilėt e kundėrshtuan lojėn satanike tė Kishės dhe e ruajtėn qenien e tyre shqiptare nėpėrmjet Islamit. Pa ta sot do tė ishim vartės besnik tė historisė Serbe nė Ballkan. Burimet e Vatikanit pohojnė se nė gjysmėn e dytė tė shekullit XVII, nė trekėndėshin Deēan-Pejė-Drenicė nuk kishte katolikė fare. Me fjalė tė tjera, banorėt e krishterė tė kėtyre trevave (shqiptarėt, serbėt dhe vllehėt), i pėrkisnin krejtėsisht fesė ortodokse, prandaj edhe abuzimi me kthim tek rrėnjėt ėshtė hiē mė shumė se njė klishe e athėt. Thomas Arnold, historiani i mirėnjohur qė i ka studiuar rrethanat ndėr tė cilat shqiptarėt e pranuan Islamin pohon se hoxhallarėt nė viset shqiptare ishin krejtėsisht shqiptarė pėrkundėr misionarėve ortodoksė qė ishin kryekėput serbė dhe atyre katolikė tė cilėt mungonin nė tė shumtėn e rasteve e edhe kur ishin pėrbėheshin nga tė pashkolluar dhe tė largėt nga komunikimi me masėn. Hoxhallarėt shqiptarė bėnin ēmos qė shqiptarėt ortodoksė t'i muslimanizonin dhe pėrpiqeshin t'i muslimanizonin edhe shqiptarėt katolikė gjithashtu, tė cilėt ishin tė rrezikuar nga kisha ortodokse e nuk kishin kurrfarė ndihme nga bota katolike e Evropės.

Prandaj ja pse nuk do tė bėhemi katolikė as unė, as familja ime, e as shumica e shqiptarėve; sepse jemi tė tillė si jemi sot duke iu falėnderuar pikėrisht Islamit dhe jo mosdijes sė priftėrisė sė atėhershme katolike.


Sepse e vėrteta na ka bėrė tė lirė

Megjithė tėrė kėto tė vėrteta tė cilat i mėsova gjatė rrugės sime pėr ta qartėsuar idenė e dėgjuar kudo pėrreth meje se Islami na u imponua dhunshėm dhe se Katolicizmi do tė na shpėtonte nga tė gjitha tė kėqijat e tij, prapėseprapė pak ditė pasi qė e mora nė duar Biblėn katolike nė pėrgatitje tė Don Simon Filipajt e pashė se arsyet teologjike pėr tė mos u 'kthyer nė rrėnjėt' katolike janė shumė mė tė mėdha se ato historike.

Ėshtė hipokrizi patetike se si klerikėt katolikė e quajnė 'moment grandioz historik' dhe 'kthim tek e vėrteta' tė ashtuquajturin konvertim tė disa individėve shqiptarė nėse supozojmė se ata e kanė lexuar ndonjėherė Biblėn dhe komentimin e saj tė cilin e kanė pėrgatitur vetė. Si mund t'i bindin priftėrinjtė e tillė 'tė konvertuarit' e rinj se Bibla ėshtė fjalė e Perėndisė kur komentimi i Biblės sė botuar nga vetė ta nė njė mori rastesh pohon se njė pjesė e madhe e shkrimeve tė shenjta kristiane janė produkt i thashethemeve, legjendave dhe rrėfimeve antike. 'Tė konvertuarit' bėjnė mirė ta lexojnė sė pari Biblėn para se tė dėshmojnė se po e pranojnė katolicizmin. Tė ngopurit e opinionit me rrėfime pseudopatriotike katolike i ka penguar kėta tė konvertuar tė rinj qė t'ia parashtrojnė vetvetes disa pyetje thelbėsore tė cilat jo vetėm qė do tė ju nevojiten pėr ta arritur paqen dhe qetėsinė e shpirtit nė kėtė botė por edhe pėr ta mbėrritur kėnaqėsinė e Zotit nė Pėrjetėsinė e andejme.

Nėse Islami paska ardhur me dhunė atėherė ēfarė vlere mė tė mirė paska Katolicizmi papėt e tė cilit edhe dhunuan shkencėtarėt, edhe vranė tė pafajshmit edhe dogjėn si shtriga njerėzit mė eminentė tė kulturės gjatė historisė. Priftėrinjtė tė cilėt iu trumbetojnė tė konvertuarve potencialė se po kthehen tek e vėrteta nėse e pranojnė katolicizmin duhet t'ua bėjnė atyre tė ditur se me pranimin e katolicizmit ata do tė pranojnė tė adhurojnė njeriun nė vend tė Hyut, do ta pėrulin vetveten pėr falje mėkatesh para klerikėve nė vend qė ta ngrisin vetveten duke e bėrė kėtė vetėm me Zotin. Ja pse midis tė tjerash, unė dhe shumica dėrmuese e shqiptarėve, njerėzve tė keqpėrdorur nga klerikalizmi katolik, nuk do ta kėmbejmė me asgjė tė vėrtetėn tė cilėn e kemi fituar me pranimin e Islamit. Tė lirė kėshtu si jemi do t'u jemi pėrjetėsisht mirėnjohės paraardhėsve tanė qė me pranimin e fesė sė re na shpėtuan nga asimilimi i fqinjėve gjakpirės dhe tash e tutje nuk do ta lejojmė as edhe priftėrinė e sotme, qoftė ajo me emėr edhe shqiptare, qė tė na udhėzojė rrugicave por do t'a tundojmė vetė Satanain pėr tė rimbėrritur tek e Vėrteta dhe Zoti.

Mesazhi.com E premte, 03 Tetor 2008 10:34

Llapjani_HH
12-10-08, 15:09
U mbajt festivali nė sheshin Trafallgar

Festivali i tretė me radhė i Bajramit nė shesh, kėsaj here u organizua nga kryetari i Londrės Boris Xhonson dhe disa organizata muslimane.
E diel, 12 Tetor 2008 09:26

Me mijėra persona morėn pjesė nė festivalin e Fitėr Bajramit nė sheshin Trafallgar tė Londrės.

Kryetari i Londrės foli para grumbullit duke thėnė se ishte krenar pėr trashėgiminė Islame.

"Ju mund ta dini ose jo, ta besoni a jo, por saktėsisht para 100 viteve, nė vitin 1908, katragjyshi im erdhi nė veri tė Londrės.

"Ai ishte musliman dhe e dinte Kur'anin pėrmendėsh nė gjuhėn Arabe, tha ai."

"Ai do tė ishte i ēuditur tėrėsisht po ta dinte se nipi i tij ėshtė bėrė kryetar i Londrės. Unė jam krenar pėr kėtė."

Ai gjithashtu thirri Londinezėt qė ta pėrcjellin mesazhin e Bajramit, kohė kjo pėr dhėnie dhe bashkim, tani nė kohėn e krizės financiare.

"Mendoj se nė kėtė qytet tani ma shumė se kurrė, ne kemi nevojė pėr ndjenjėn e pėrgjegjėsisė qė tė pėrballemi me pasojat e krizės financiare," tha ai.

Rena Begum, njė 35 vjeēare nga lindja e Londrės tha : "Londra ka arritur nė njė rrugė tė madhe 20 vitet e fundit andaj edhe ėshtė vend kaq i pranuar nga tė gjithė.

" Ėshtė shumė mirė tė shohėsh kaq shumė njerėz kėtu – ka shumė unitet dhe bashkim."

Si partner nė organizimin e kėtij festivali ishte Kėshilli Musliman Britanik, Transporti i Londrės, Muslim Aid si dhe Islamic Relief.

bbc.com

Fokus
15-10-08, 22:34
http://www.mesazhi.com/images/news/7693.jpg
Shkarkohet nga puna pėr shkak tė hyrjes nė Islam






E dija se fjala Islam do tė thotė dorėzim , por u mahnita kur pranova atė qe besoj se ėshtė njė prej thirrjeve nga Zoti nė jetėn time, dhe kjo thirrje e papritur ishte thirrja pėr tu dorėzuar duke e thėnė Shehadetin."



E mėrkurė, 15 Tetor 2008 22:44 "Mesazhi.com"


Peshkopi Xheralin Volf nga Dioēeza e Roud Ajllandit tė SHBA-ve ka ndaluar priftėreshėn Ann Holms Reding pėr tė vazhduar detyrėn e saj pėr shkak tė hyrjes sė saj nė Islam.

Sipas kanonit Episkopal, nėse ajo nuk rikthehet nė besimin e saj tė krishterė, ajo do tė shkarkohet nga detyra e saj si priftereshė.


Nė lajmėrimin pėr ndalim thuhet se dioēeza ka vendosur se Dr. Reding ka braktisur Bashkėsinė e Kishės Episkopale pas pranimit tė saj nė njė bashkėsi jashtė asaj tė Kishės Episkopale. Peshkopi konfirmoi vendimin.

Sipas lajmėrimit pėr ndalim, tė datuar 30 Shtator 2008 dhe e nėnshkruar nga peshkopi, "Dr. Reding ka pranuar qe ka dėshmuar Shehadetin pėr tė hyrė nė Islam."

"Shehadeti" ėshtė thėnie nga Kur'ani qė pėrkthehet nga gjuha Arabe nė atė Angleze si "Nuk ekziston Zot pėrveē Allahut, dhe se Muhamedi ėshtė i dėrguar i Zotit," tha Tomas Ferguson ndihmės pėr marrėdhėnie ndėr fetare nė kishėn Episkopale, gjatė njė interviste.

"Thėnia e Shehadetit, me qėllimin pėr tė u bėrė musliman, nė prani tė sė paku dy personave, ėshtė se si njeriu hyn nė Islam. Kjo gjithashtu ėshtė pjesė e lutjeve ditore nė Islam," tha Ferguson.

Njohuritė e saj pėr Islamin Dr. Reding i morri pas ardhjes sė saj nė Katedralen e Shėn Markut nė Sietėll, si drejtoreshė e formėsimit tė besimit dhe ripėrtrirjes nė vitin 2001.

Gjatė shėrbimit tė saj tek Shėn Marku ajo tha nė njė intervistė, isha nė krizė personale dhe duhesha tė dorėzohesha. E dija se fjala Islam do tė thotė dorėzim , por u mahnita kur pranova atė qe besoj se ėshtė njė prej disa thirrjeve nga Zoti nė jetėn time, dhe kjo thirrje e papritur ishte thirrja pėr tu dorėzuar duke e thėnė Shehadetin."

http://www.episcopalchurch.org/81803_101582_ENG_HTM.htm

Fokus
18-10-08, 23:25
Rrahet vajza marokene sepse pati guxim tė ulet nė autobus


Nė Varese tė Italisė rrahet vajza pesėmbėdhjetėvjeēare, marokene, nga moshatarėt e saj, djem dhe vajza, sepse pati guxim tė ulėt nė ulėsen e autobusit lokal. Ulėset janė atje - thonė fėmijėt lokal - "tė rezervuara vetėm pėr italian". Ata Rrahėn vogėlushen marokene vetėm pse u ul nė autobus.

Raportet ndaj tė huajve nė Itali kujtojnė njė aparteid tė vėrtetė, ku gjithnjė shikohet nė ngjyrėn e lėkurės.
Nė Varese tė Italisė rrahet vajza pesėmbėdhjetėvjeēare, marokene, nga moshatarėt e saj, djem dhe vajza, sepse pati guxim tė ulėt nė ulėsen e autobusit lokal. Ulėset janė atje - thonė fėmijėt lokal - "tė rezervuara vetėm pėr italian". Pėr kėtė arsye njė ditė mė parė e larguan me forcė nga autobusi, ndėrsa ditėn e nesėrme e pritėn dhe e rrahėn, duke ia thyer hundėn.
Nė Italinė e Brluskonit, e veēanėrisht nė pjesėn ku dominon Bossi, njė gjest i thjeshtė siē ėshtė ulja nė autobus, pėrsėri bėhet riskante nėse personi ėshtė "me ngjyrė tė gabuar", tė lėkurės. Qytetarėt e lindur dhjetėra vite pas Hitlerit kėrkojnė segregacion, nacional dhe racor, dhe rrahin ata qė nuk i pėrmbahen.
Tė martėn dhoma pėrfaqėsuese italiane aprovoi projektligjin e Ligės veriore, e cila detyron shkollat qė fėmijėt e tė huajve tė regjistrohen nė klasė tė ndara. Deri mė sot integrimi ėshtė zbatuar nė klasat me fėmijė italian, dhe tė huajve tė vegjėl i ėshtė mundėsuar nė disa muaj tė parė, praktikisht deri nė krishtlindje, tė mėsojnė gjuhėn, duke mėsuar nga vogėlushėt vendas. Por, nga sot, segregacioni zhvillohet edhe nė mesin e fėmijėve shkollor.
Komisioni parlamentar pėr punė nė fillim tė muajit aprovoi projektligjin e detyrueshėm sipas sė cilit nė tė ardhmen nė konkurse pėr vende tė punės pėrparėsi do tė kenė kandidatėt nga e njėjta lėmi, "pa marr parasysh poenėt qė i sjell diploma". Prandaj, nė Palermo edhe njė budalla nga Sicilia do tė ketė pėrparėsi para studentit tė pėrkryer nga Pijemonti.
Ndėrsa nė Brinzi, nė afėrsi tė Vareseit, fėmijėt shkollor punuan figurat e mėdha tė fėmijėve, ndėrsa shkolla i vendosi nė rrugėt afėr ndėrtesės shkollore, pėr t'i paralajmėruar vozitėsit e automjeteve tė ngadalėsojnė. Katėr figura ishin "me ngjyrė", gjė qė u pengoi disa qytetarėve, prandaj i kthyen nė "tė bardhė", duke i mbuluar fytyrat dhe kėmbėt e atyre figurave me ngjyrė tė bardhė.








17.10.2008.islamgjakova.net

luckyman
01-11-08, 19:28
http:/www.20min.ch/news/kreuz_und_quer/story/Vier--und-Siebenjaehrige-verheiratet-26799633

www.20min.ch

Llapjani_HH
05-11-08, 19:35
Hafizi dymbėdhjetėvjeēar nga Sarajeva, profesor i Kur’anit!!!

Pėr herė tė parė nė historinė e Austrisė nė sallėn e Kongreseve Austria Center, nė Vjenė me 25 tetor 2008, solemnisht iu dha ixhazetnameja, diploma e profesorit, djaloshit dymbėdhjetėvjeēar nga Bosna dhe Hercegovina.

E mėrkurė, 05 Nėntor 2008 10:02
Pėr herė tė parė nė historinė e Austrisė nė sallėn e Kongreseve Austria Center, nė Vjenė me 25 tetor 2008, solemnisht iu dha ixhazetnameja, diploma e profesorit, djaloshit dymbėdhjetėvjeēar nga Bosna dhe Hercegovina.

Disa spikerė, duke folur nė gjuhėt turke, arabe, angleze dhe gjermane u ndėrruan qė sa mė mirė ta prezentojnė kėtė ndodhi.

Nė prezencėn e ambasadorėve tė vendeve islame dhe arabe tė akredituar nė Austri, tė organizatave ndėrkombėtare islame, tė pėrfaqėsuesve tė pushtetit lokal dhe tė komunitetit fetar, para disa mijėra vizitorėve nga vende tė ndryshme tė botės, ambasadori i Arabisė Saudite, princi Mensur b. Halid Al Saudi ia dorėzoi ixhazetnamen, e cila u arrit nė qytetin e Shenjtė tė Medines, hafizit tė ri profesorit Abdullah Muhammed Fadil Porēa. Para kėsaj princi ia dorėzoi dėftesėn pėr sukses tė shkėlqyer dhe i premtoi bursė pėr shkollimin e tij tė mėtutjeshėm. Lexuesė mė tė njohur nga vende tė ndryshme tė botės me leximet e tyre kanė zbukuruar kėtė tubim jo tė zakonshėm.

Kryetari i Federatės Islame tė Vjenės mr. Mehmet Turhan ia dorėzoi hafizit profesor tė ri plaketėn duke i dėshiruar suksese nė tė ardhmen dhe duke i premtuar mbėshtetje, duke pasė parasysh edhe faktin se janė duke u bėrė pėrgatitjet pėr hapjen e shkollės speciale pėr hafizė tė Kur'anit nė Vjenė. Shumė vetė nuk mundėn ta pėrmbajnė veten kur u bė e ditur se kjo diplomė nė vete pėrmban zingjir tė fortė transmetimi mė shumė se katėrmbėdhjetė shekuj, direkt deri te i Dėrguari i fundit, Muhammedi sallallahu alejhi ve sellem. Tė gjithė tė pranishmit u ngritėn nė kėmbė duke qarė dhe duke bėrė tekbire. Ishte moment i prekshėm kur shihje njerėz tė moshuar duke iu afruar djaloshit dhe duke e pėrqafuar kėrkonin nga ai t'ju bėjė dua pėr ta.

E tėrė ngjarja u regjistrua nė DVD si dhe u transmetua nė televizionin satelit turk dhe nė atė tė Al Xhezires, ku me miliona shikues kanė mundur tė pėrjetojnė bukurinė e kėsaj ndodhie. Kemi nevojė tė madhe tė kemi kuadro tė vyeshme dhe profesionale tė cilėt do ti shėrbejnė ummetit tonė.

Nė fund duanė e bėri dr. Abdullah b. Ali Basfar, kryetari i Organizatės Botėrore pėr tahviz tė Kur'anit. I urojmė hafizit profesor tė ri Abdullah Porēės dhe i bėjmė dua pėr suksese tė mėtutjeshme dhe rezultate sa mė tė mira.

minber.ba

Bartėsi mė i ri i ixhazes (zingjiri i transmetuesve tė kiraetit) ėshtė nga Bosna dhe Hercegovina

Hafizi dymbėdhjetėvjeēar Abdullah Porēa nga Sarajeva, i lindur me 1996 nė njė familje qė ėshtė e njohur pėr shtėpi tė hafizėve nė Bosnė dhe Hercegovinė, pos faktit se me njė notė tė shkėlqyeshme ka mbrojtur hifzin para komisionit me lexuesė dhe hafizė shumė tė njohur tė Kur'anit nė Medinė, nė qytetin e Tė Dėrguarit Muhammed alejhis-selam, pas provimit profesional ka fituar ixhazenė nga fusha e kiraetit – lexim dhe mėsim tė Kur'anit me sened shumė tė fortė, zingjirė tė transmetuesve- nė tė cilin janė dijetarėt dhe imamėt mė tė njohur tė kiraetit pėrgjatė historisė islame. Zingjiri i transmetuesve shkon deri te ashabėt e tė Dėrguarit tė fundit Muhammedit alejhi-s-salatu ve-s-selam, deri te Osmana b. Affan, Ali b. Ebi Talib, Abdullah b. Mesud, Zejd b. Sabit dhe Ubejj b. Kab, tė cilėt direkt e kanė marrė leximin nga i Dėrguari i Allahut sallallahu alejhi ve sellem.

Dhėnia e ixhazes dikujt qė nga kohėt e kaluara paraqet formė tė posaēme tė garancionit dhe diplomės rreth aftėsisė sė tij nė fushėn e ndonjė dege tė dijeve dhe aftėsisė sė tij qė kėto dije tu mėsojė tė tjerėve. Kur ėshtė fjala pėr Kur'anin atėherė kushtet janė mė tė rrepta dhe pėrgjegjėsia dhe nderi vetvetiu janė mė tė mėdha. Ishte habi e kėndshme nė rrethet e ulemave tė Medines qė djaloshi dymbėdhjetėvjeēar nga Bosna dhe Hercegovina tė fitojė ixhazen dhe tė drejtėn ti mėsojė tė tjerėt dhe ta bartė zingjirin e transmetuesve mė tej. Ky ėshtė rasti me moshėn mė tė re edhe nė rrethet e atyre vendeve, sepse bėhet fjalė pėr njė djalosh me njė aftėsi tė rrallė. Nė atė rast u propozua edhe pėr programin special tė pėrgatitur pėr hafiz tė haditheve, tė cilėn Abdullahu e pranoi menjėherė.

Njė sukses i kėtillė i rrallė nė rend tė parė duhet atribuar talentit tė dhuruar nga Allahu xhelle shanuhu, e pas kėsaj pėrpjekjeve dhe punės sė palodhshme si dhe frymėzimit nga rrethi nė tė cilin jeton. Muhaffiz – instruktor pėr hivz i hafizit tė ri ėshtė hafizi i njohur i Sarajevės Fadil ef. Porqa, punonjės i Bashkėsisė Islame, tani nė pension. Instruktor nė kiraet e ka babain Muhamed, i cili qė para se ta kryejė medresenė u bė hafiz, ndėrsa tani ėshtė duke doktoruar nė shkencat kuranore. Gjyshja e tij ėshtė rahmetli hafiz Naxhija, e cila qė nė vajzėri e ka bėrė hivzin . Hallėn Emine poashtu e ka hafize, e cila poashtu qė nė shkollėn fillore ėshtė bėrė hafize. Vėllau Hamza dhe motra Zejneba poashtu e kanė mėsuar Kur'anin pėrmendėsh dhe tani po bėhen gati pėr provimin.

Hafiz Abdullahu ėshtė nxėnėsi mė i mirė nė shkollė, ndėrsa pos qė e flet gjuhėn arabe si gjuhėn amtare, tani ėshtė duke mėsuar edhe gjuhėn gjermane dhe angleze. Nė kryeqytetin e Austrisė, nė Vjenė janė duke u bėrė pėrgatitjet pėr njė solemnitet madhėshtor. I themi: Mashallah. Ndoshta nė tė ardhmen do tė dėgjojmė ende kėso lajmesh tė bukura me tė cilat do tė gėzohemi, ndėrsa hafizit tė ri, Abdullahut i dėshirojmė pėrpjekje tė parreshtura dhe sukese sa mė tė larta nė tė ardhmen.

ihlas.ba

Mesazhi.com

Llapjani_HH
05-11-08, 19:39
Vjenė: Dy arsimtare tė mbuluara me shami

Sivjet, dy arsimtare tė mbuluara me shami, njėra austriane dhe tjetra qeke, kanė filluar punėn nė shkollat e Vjenės.

E mėrkurė, 05 Nėntor 2008 11:01

Nė Francė dhe Gjermani, nė dy vendet shembuj tė demokracisė, nė mėnyrė demokratike ėshtė e ndaluar njė gjė e tillė, nė stilin e respektimit tė tė drejtave tė njeriut. Nė Austri ende nuk ėshtė. Dy arsimtare me shami, tė cilat ia kanė nisė punės nė shkollat e Austrisė janė Emine Polat-Sürel, politikanja e parė austriane me shami, dhe njė qeke e cila ėshtė konvertuar nė Islam.

"Zonja Polat na ėshtė mbėshtetje e fortė, jo vetėm si arsimtare. Mė shumė se njė e treta e nxėnėsve tanė rrjedh prej familjeve turke. Ajo i largon barrierat ndėrkulturore dhe gjuhėsore" thotė drejtoresha e saj Sigrid Exenberger-Bernthaler.

Mirėpo, punėsimi i saj nuk ka qenė aq i lehtė.

"Njė kolege e saj pat thėnė se ajo nuk do ta lėshontė fėmijėn e saj nė klasėn ku jep mėsim njė arsimtare e mbuluar me shami".

Nė anėn tjetėr, deri mė tani, nuk ka pasė ankesa nga ana e prindėrve, si nė shkollėn e saj, ashtu edhe nė shkollėn e arsimtares tjetėr tė mbuluar me shami.

Österreich

Mesazhi.com

Fokus
16-01-09, 16:55
Prizren dhe Prishtinė, protesta pėr Gazėn




Qindra qytetarė tė Prizrenit protestuan kundėr dhunės sė Izraelit ndaj popullit palestinez.
E premte, 16 Janar 2009 15:05

Pėr dallim nga protesta e kaluar, qė u mbajt para disa ditėsh, kėtė herė qindra qytetarė tė Prizrenit u tubuan nė Sheshin Shadėrvan pas namazit tė xhumasė pėr tė protestuar kundėr dhunės sė Izraelit ndaj popullit palestinez nė Rripin e Gazės.

http://www.mesazhi.com/images/news/9370.jpg


Protestuesit brohoritėn slogane nė gjuhėn shqipe, turke dhe angleze nė tė cilat bėhej thirrje pėr ndalimin e dhunės dhe tė luftimeve si dhe slogane fetare. Shumica e protestuesve ishin tė moshave rinore tė cilėt mbanin shami tradicionale palestineze, pankarta dhe flamuj. Disa nga protestuesit e rinj mbanin nė duart e tyre kukullat foshnje tė pėrgjakura tė cilat simbolizonin vrasjen e fėmijėve nė Gaza.
http://www.mesazhi.com/images/news/9369.jpg


Turmė sė protestuesve pastaj iu bashkuan edhe qindra qytetarė tė tjerė tė cilėt lėvizėn nė mėnyrė paqėsore nga Sheshi i Shadėrvanit nė drejtim tė Kuvendit Komunal. Edhe nė kėtė pikė u brohoritė slogane tė ndryshme dhe mė pastaj masa e madhe e protestuesve lėvizi kah "Rruga unazore" deri tek xhamia Namazgjah. Protesta pėrfundojė pa asnjė incident, ndėrsa populli u shpėrnda nė qetėsi.

Protesta nė Prizren u pėrcoll edhe nga njė numėr i vogėl i policėve dhe tė ushtarėve tė KFOR-it.
Edhe nė Prishtinė disa qindra qytetarė kanė protestuar para Teatrit Kombėtar pas namazit tė xhumasė. Protestuesit mbanin pankarta tė shkruara me slogane tė ndryshme. Turma e protestuesve mė pastaj lėvizi nė mėnyrė paqėsore deri te hoteli Grand ku protesta pėrfundoi pa ndonjė incident. /mesazhi.com/
http://www.mesazhi.com/images/news/9376.jpg

Makresh
16-01-09, 17:32
:) Ju lumt o Shqiptar !

Edhe nė Tiranė, Prishtinė e Kumanovė jan solidarizuar vllezėrit pėr ēėshtjen kaotike nė Palestinė !

pirro
17-01-09, 18:30
E perfundoj izraeli ofenziven e vet, me doket i ka marr parasysh kerkesat tona per paqe, po e fund te fundit ne miq jemi me izraelin edhe na degjon pse jo???

hasanmehmeti
17-01-09, 19:36
E perfundoj izraeli ofenziven e vet, me doket i ka marr parasysh kerkesat tona per paqe, po e fund te fundit ne miq jemi me izraelin edhe na degjon pse jo???

Mos thuaj "ne" por perdore peremrin vetor njejes "une".Shembull une nuk i kame miq ata.

hajt tash gülü gülü

Konti1
18-01-09, 12:36
As une JO, nje popull qe Allahu e ka mallkuar....sepse e ka nxit zemrimin e Allahut, ateher se kam kurgjo hiq ama bash hiq...

Parase gjithash keni me dije te gjithe, jam musliman nga feja islame ashtu siq na ka obliguar Allahu, mandej jam me nacionalitet shqiptar... , sepse une nuk e la Krijusin anash per hater te miqsive te kota te ksaj dyjeje...

premium
18-01-09, 12:56
Gjith Bota eshtė zgjuar kundėr Izraelit qifut.... i vetmi paskemi njė Shqiptar i ndershėm Pirro qė i pėrkrah luftėn e shtetit artificial qifut.
Ahh kėtu Hitleri ka fajet???

GURI SYLAJ
20-01-09, 05:01
Ne si shtet i ri Izraelin e kemi mik kurse Palestinen -moter!!

Ama edhe ajo duhet te na ndigjoj dhe marri mesim prej nesh!
Nen nje ,te mos luftojn ne mes veti per nje trohe karrige!!!!
Te ndrrojn Flamurin dhe Himnen e besa ata duhet edhe Emrin me e ndrru se Emrin e kan Shqip!!!!

Pa le Stina!!!!
e duhet t'a bejne....
Ka le Stina !!?

hasanmehmeti
20-01-09, 15:03
Pse eshte duke u shlyer postimi dhe ankesa ime?

me qfare te drejte, dhe me trego se kush po e ben kete.

uliksi31
20-01-09, 15:24
Pse eshte duke u shlyer postimi dhe ankesa ime?

me qfare te drejte, dhe me trego se kush po e ben kete.

Keni vendin e caktuar per ankesa, jo ketu.

hasanmehmeti
20-01-09, 16:05
Keni vendin e caktuar per ankesa, jo ketu.

Nuk kame pyetur ku eshte vendi me duket , por ne temen qe eshte larguar shkrimi kam kerkuar arsyje , perderisa shume shkrime rrine sus ketu qe skan te bejne me temen.

uliksi31
20-01-09, 16:46
Nuk kame pyetur ku eshte vendi me duket , por ne temen qe eshte larguar shkrimi kam kerkuar arsyje , perderisa shume shkrime rrine sus ketu qe skan te bejne me temen.

Hasan beg, kur ti drejtohesh dikuj tani edhe atij tjetrit duhet me ja dhen at drejt te pergjigjet. Perndryshe rri urt vet, tani edhe i editojm shkrimet ma kollaj. Besoj se u muorem vesh edhe mos me shkruaj ma ketu se do ti fshij te gjitha shkrimet jasht teme, po shkruaj dhe ankoju atje ku eshte vendi.

Makresh
21-01-09, 08:26
Prifti grushton emigrantėt shqiptarė
Nė gadishullin e Peloponezit "njeriu i perėndisė" mėsyn pa shkak mbi 4 tė rinj shqiptarė. Gazeta greke ‘Eleftherotipia’ kėrkon reagimin e Mitropolisė, por pa rezultat.



http://www.lesmanantsduroi.com/Images/IMG_4276b.jpg

Nga Express mė 19.01.2009 nė ora 13:01

"Grushta nga njė prift ndaj emigrantėve", kėshtu titullohej tė hėnėn njėri prej artikujve tė gazetės prestigjioze greke ‘Eleftherotipia’. Sipas gazetės, njė prift grek nga zona Ilias, nė gadishullin e Peloponezit, ėshtė shndėrruar nė tmerr tė emigrantėve javėt e fundit, ndėrkohė qė karakteristike pėr t'u pėrmendur ėshtė edhe heshtja tolerante e mitropolitit tė zonės, dhe e organeve vendore.

Incidenti i fundit i kėtij "njeriu tė perėndisė" ka ndodhur mė 16 janar, nė mes tė ditės dhe mu nė qendėr tė Amaliadha’s, gjegjėsisht nė njėrėn prej kafeneve tė saj, ku ai ka grushtuar pa asnjė shkak katėr tė rinj nga Shqipėria. Emigrantėt shqiptarė po pinin tė qetė kafetė e tyre, kur befasisht u sulmuan nga prifti boksier, i cili, pasi qė ua pėrmbysi tavolinėn, filloi t'i grushtonte dhe shqelmonte nėpėr gjithė trupin. "Pamė njė gjė tė zezė qė erdhi mbi ne dhe po na godiste. Pas shokut tė parė e kuptuam tė ēuditur se po na godiste njė prift. Nuk bėmė asgjė. Thjesht, ai nuk dėshiron qė nė kėtė zonė tė ketė emigrantė. Sillej si njė qen i tėrbuar....", i dėshmuan emigrantėt shqiptarė gazetės. Madje, "trimėria" e priftit nuk mbaroi vetėm me grushtimet e para, por ai i ndoqi shqiptarėt deri afėr njė super-marketi, dhe edhe atje u zhvilluan skena tė paimagjinueshme dhune.

"I kishte zgurdulluar sytė, fliste fjalė tė pakuptueshme dhe i grushtonte tė rinjtė, ndėrkohė qė rasoja e tij po valėvitej nė ajėr...", deklaruan pėr median greke dėshmitarėt okularė tė kėsaj ngjarjeje, tė paparė ndonjėherė nė Greqi.

Pas telefonatave nė stacionin e policisė, njė patrullė policore kishte arritur nė vendngjarje, por prifti kishte kundėrshtuar tė hipte nė veturėn policore, kėshtu qė tre policė u desh ta shoqėronin deri nė ndėrtesėn e stacionit, ku edhe u “kritikua rėndė” pėr sjelljet e tij. Pak orė mė vonė u lirua, pasi qė katėr emigrantėt shqiptarė nuk e denoncuan fare.
Sipas pronarėve tė kafeneve nė qendėr tė qytetit, prifti nė fjalė edhe disa herė mė parė ka ushtruar dhunė ndaj emigrantėve, duke theksuar se pėr tė emigrantėt janė njė burim i tė kėqijave. Ndėrkohė, gazeta ‘Eleftherotipia’ ka kontaktuar edhe me Mitropolinė qendrore pėr sjelljen e priftit, prej nga nuk ka marrė ndonjė koment rreth ngjarjes, por vetėm pėrgjigjen se ajo "nuk ėshtė informuar zyrtarisht nga policia".

Duhet theksuar se edhe mė 28 maj tė vitit 2008, po ky prift kishte shkaktuar njė aksident, duke goditur me veturė dy tė rinj me motoēikletė dhe duke e braktisur pastaj vendngjarjen, edhe pse dy tė rinjtė kishin mbetur tė lėnduar nė mes tė rrugės. (Gazeta Shqiptare)

GURI SYLAJ
21-01-09, 18:04
O mos shko more ne Greqi po veq dej ne Zabel ja ne Komoran e i gjen keto sekvenca filmike me te fresketa!??

hasanmehmeti
21-01-09, 21:57
Prifti grushton emigrantėt

Nuk eshte diqka e re
sa te liga ata na sjellen ne,
na debuan e na persekutuan,
vendin tone, Came ,na i shkaterruan,
vetem pse kishe emrin Muhammed ,
ty te beri per ibret.
o te qoj greku ne Turqi ,
o ta nderroj ate fe ty ,
edhe gjuhen ta ndaloj,
dhe xhami,shtepi e pasuri ti shkaterroj,
madje edhe varret e te pareve ti ndryshoj.
E nuk i mjaftoj ketyre vetem kaq
vrane pleq ,gra e fmij
ndersa botes "demokratike" per kete pune nuk i'a ka ndi.
Ehhh deri kur ky popull do me marren vesh
per Camerin zerin ta ngreje
Por nuk duket gjendja aspak mire,
te krijojme nje vend te lire,
aq me large neve kemi shku
bile serbet armiq kem fillu me i martu.
E ju mos beni shume zhurme more vllazni,
se grushtat e priftit lehte eshte me i perbi
neve humbem shume ma shume
dhe ende jemi ne gjume.
E ti Makresh bre forumist i ri,
Ne kete vend bihen lajme qe kane te bejne me Islamij
E jo qdo e keqe qe i hyp shqiptarit permbi
Se per kete emigrant keta boksa jane miresi
pasi nuk koka kon ne gjendje me ja kthy ati kopili.

Fokus
23-01-09, 11:27
Tėrhiqet qeveria, myslimanėt lejohen me shami nė karta


http://www.shekulli.com.al/2009/01/terhiqet-qeveria-myslimanet-lejohen-me-shami-ne-karta.html

DRITAN LACI

Jo ferexhe. Po shami. Praktikantet e besimit mysliman e fituan dje betejėn me kartat e reja tė identitetit nė Shqipėri. Ndonėse njė ditė mė herėt Ministria e Punėve tė Brendshme dhe Ēėshtjeve tė Pushtetit Vendor, shprehte vendosmėrinė pėr tė mos bėrė asnjė hap prapa nė kėtė drejtim, dje, zyrtarė tė saj lanė tė kuptohet se e kanė shpenzuar natėn pėr tė gjetur njė model perėndimor sesi ėshtė zgjidhur kjo ēėshtje. Dhe pėrgjigja ka ardhur nga njė vend shembull pėr rregullin dhe disiplinėn: Gjermania. Anėtarėt e komunitetit tė madh islamik nė vendin tonė, i dėrgojnė besimtaret e tyre qė tė aplikojnė pėr dokumente identifikimi pa e hequr shaminė, e cila pėr disa ditė me radhė hapi njė debat etik mes qarqeve religjioze dhe atyre shtetėrore nė Shqipėri.
Ditėn e djeshme, pasi kanė konsumuar mbledhjen me dyer tė mbyllura me kėshillat e xhamive tė Tiranės, krerėt e Komunitetit Mysliman zhvilluan njė takim me zyrtarėt e Ministrisė sė Brendshme tė caktuar pėr mbarėvajtjen e procesit tė pajisjes sė popullatės me letėrnjoftime tė reja. Kreu i Komunitetit Mysliman Shqiptar, Haxhi Hafiz Selim Muēa, ėshtė pritur nė mesditė nga zėvendėsministri i Brendshėm, Ferdinand Poni, kėmbėngulja e tė cilit se nuk ka asnjė model ndėrkombėtar qė lejon fotografimin me shami, i habiti shumė prej besimtarėve. Nė tė vėrtetė, modelet ekzistonin. Mbetet dyshimi se thjesht zoti Poni s'kishte kompetencėn e duhur dhe as informacionet qė i nevojiten njė zyrtari qė bėn dalje publike pėr ēėshtje tė natyrės erudite.
Nė takim, sidoqoftė, ėshtė rėnė dakord qė besimtaret myslimane tė mos zbulojnė kokėn gjatė fotografimit qė do t'u bėhet nė momentin e aplikimit pėr pajisjen me karta identiteti. Zėvendėsministrit iu shpjegua pėr disa orė rresht dallimi midis ferexhesė qė mbulon krejt fytyrėn e besimtares dhe shamisė, qė izolon thjesht ekspozimin e flokėve tė saj. Pas kėsaj, zoti Poni tha se do tė respektohet e drejta e besimit dhe liritė e shtetasve, duke lejuar pozimin me shami pėr kartat e identitetit tė grave myslimane, duke respektuar kushtet teknike tė kėrkuara. Pėr fotografimin e vajzave dhe grave me shami, palėt kanė rėnė dakord qė tė pėrdoret modeli gjerman. Ky model lejon qė balli i personit qė aplikon tė jetė i hapur dhe jo i mbuluar nga shamia. Marrėveshja midis palėve e ka qetėsuar hierarkinė e Komunitetit Mysliman, i cili ditėt e fundit mendonte, madje, t'u drejtohej organeve gjyqėsore pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje tė natyrės etike.
Debati pėr heqjen e shamisė lindi dy ditė mė parė, kur zėvendėsministri i Brendshėm Poni, vendosi me iniciativė qė tė gjitha stacionet e aplikimit pėr karta identiteti nė Tiranė, tė mos lejonin besimtaret myslimane tė fotografoheshin me shami nė kokė. Deklarata i zemėroi krerėt e Komunitetit Mysliman, qė e cilėsuan urdhrin si shkelje tė lirisė sė besimit dhe tė simboleve tė tyre fetare. Ndonėse shumė qytetarė deklarojnė si origjinė tė tyren fetare islamizmin, njė pjesė prej tyre konsiderohet si praktikante e tė gjitha riteve tė kėtij besimi dhe krerėt e kėtij besimi nė Tiranė, nisėn t'i kėshillonin ata qė ta evitonin aplikimin pėr marrjen e kartave tė identitetit, nėse ai do t'u kėrkonte sakrifica kaq tė dhimbshme si heqja e shamisė pėr femrat. Mbrojtės tė idesė se liria fetare prevalon mbi kriteret e kartave tė identitetit, iu referuan neneve 10 dhe 24 tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, ku flitet mbi lirinė e besimit, si edhe praktikave perėndimore qė e zgjidhin ēėshtjen e mbajtjes sė shamisė nė kartat e identitetit, pa i kushtėzuar besimtarėt tė zbulojnė kokėn.

Elbasani kėrkon ujdi
Pėrveē Tiranės, ku ndodhen institucionet kryesore tė doktrinės islame nė Shqipėri, edhe nė Elbasan, njė qytet i themeluar nė epokėn otomane dhe me traditė nė kultivimin e kėtij besimi, ka pasur diskutime kėto ditė rreth ēėshtjes sė ferexheve nė kartat e identitetit. Myftiu i kėtij qyteti, Agim Duka, tha se gratė myslimane duhet tė lejojnė tė fotografohen pa perēe, por ai kėmbėnguli se "pa ferexhe" nuk do tė thotė "pa shami" dhe se ka njė dallim mes kėtyre dy koncepteve. Duke aluduar pėr njė paralelizėm mes Shqipėrisė dhe kėtyre vendeve, ai tha se ky problem ėshtė i zgjidhshėm, siē kanė bėrė edhe "vende tė tjera myslimane". Myftiu Duka, rrėzoi pretendimin se shamia pėrbėn problem pėr kartėn e identitetit. "U kėrkoj tė gjithave besimtareve myslimane qė tė mos aplikojnė me perēe, por as tė heqin shamitė nga koka. Nuk po kėrkoj qė tė zbulohet koka, pasi vetėm shamia ėshtė ajo qė pėrfaqėson femrėn myslimane, por pėr fytyrėn zbulimi ėshtė i lejueshėm", - tha Agim Duka.. Nė mesazhin e saj, myftinia e Elbasanit tha se nuk ka ndėrmend qė tė shkelė ligjet e Republikės dhe shprehu besimin se nė kėtė drejtim nuk do tė ketė probleme me besimtarėt myslimanė. Nė qytetin e Elbasanit, sidoqoftė, nuk rezulton ndonjė numėr i lartė i femrave tė mbuluara nė pjesėn e fytyrės. Grupi mė i madh besimtareve qė aplikojnė mbulimin e fytyrės, ose ndryshe perēen, jeton nė qytetin e Cėrrikut, thonė zyrtarėt myslimanė nė rrethin e Shqipėrisė Qendrore. Myftiu Duka tha se, as me kėtė komunitet nuk do tė ketė probleme tė kėsaj natyre, pasi ēdo besimtar do tė tregohet i gatshėm dhe do tė zbatojė ligjet, por gjithmonė duke rėnė nė ujdi pėr mbajtjen e shamisė.

Fitore edhe pėr kėsulat e mjekrat
Marrėveshja midis Komunitetit Mysliman shqiptar dhe Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, pėr mbajtjen e shamive gjatė fotografimit pėr karta identiteti, nuk do t'u vijė nė ndihmė vetėm grave dhe vajzave myslimane, por edhe burrave qė mbajnė kėsulėn tradicionale islame, tė cilėt kanė hasur probleme tė shumta gjatė aplikimit. Rasti mė i fundit, nga ku ka lindur mė tej i gjithė debati, ėshtė ai i ndodhur 3 ditė mė parė, kur njė nga besimtarėt myslimanė, i paraqitur pėr tė kryer procesin e aplikimit pėr kartė identiteti nė njė nga njėsitė bashkiake nė kryeqytet, nuk ėshtė lejuar tė japė tė dhėnat, pasi mbante nė kokė kapuēin tradicional, qė pėrkon me ritet fetare myslimane. Tashmė, me paktin e fundit, gjithēka duket tė jetė e zgjidhur, ndėrsa nga dita e sotme e nė vazhdim, besimtarėt nuk do tė kushtėzohen tė heqin dorė nga simbolet fetare pėr tė kryer procedurat e kartės sė identitetit. Problemi ėshtė i zgjidhur edhe pėr besimtarėt qė mbajnė mjekėr, tė cilėt do tė bėjnė fotografi si gjithė tė tjerėt, pa frekuentuar ndonjė berber para se tė pozojnė.

Modele nga Perėndimi
Australia
Modeli australian i kartave tė identitetit flet shumė qartė. Gratė dhe vajzat myslimane lejohen tė mbajnė shami, por me dy kushte; tė kenė ballin e hapur, si edhe tė mos kenė shami nė pjesėn e gojės.
Irlanda
Modeli irlandez i kartave tė identitetit lejon mbajtjen e shamisė gjatė fotografimit. Nė ndryshim nga modelet e pėrdorura nė vendet e tjera, Irlanda bėn dallim, pasi nuk lejohet fotografimi me veshė tė mbuluar.
Anglia
Nė Mbretėrinė e Bashkuar, ėshtė i lejueshėm fotografimi me shami, por me disa kushtėzime, si: tė kesh tė zbuluar tė dy veshėt dhe jo njė, tė mos kesh tė mbuluar gojėn, si edhe tė jesh serioz kur mban shami.
Holanda
Nė Vendet e Ulėta ėshtė i lejueshėm fotografimi me shami, si pėr gratė, ashtu edhe pėr burrat. Kufizimi te gratė qėndron nė faktin qė duhet tė zbulojnė veshėt, kurse tek burrat, duhet tė kenė tė hapur ballin.

Makresh
23-01-09, 11:55
Gezohem nga ky lajm :)

pirro
23-01-09, 21:23
Koka ba mire qe i paska leju, qevrerite demokratike po jav dhajn te drejtat edhe pse spo i njihni demokracite e sotshme

luckyman
26-01-09, 20:08
www.kosova.com/artikulli/51335

Fokus
28-01-09, 14:23
Shqiptarėt qė shpėtuan hebrenjtė nga Holokausti
http://www.balkanweb.com/sitev4/lajme.php?id=32801



Ne Tel Aviv nė muzeun Yad Vashem u ēel ekspozita pėr nder tė shqiptarėve shpėtimtarė. Ekspozita paraqet 17 fotografi me shqiptarė myslimanė, individė dhe familje qė shpėtuan hebrenjtė.

TEL AVIV- Shtėpia e shqiptarit ėshtė e Zotit, e miqve dhe nė fund e familjes. Kurani na mė son ne se tė gjithė njerėzit, hebrenjtė, tė krishterėt dhe myslimanėt kanė njė zot tė vetėm". Kėto janė fjalėt prekėse tė Refik Veselit, prindėrit e tė cilit ishin shqiptarėt e parė qė u nderuan nga Yad Vashemi si "Mė tė drejtėt mes kombeve'. Ata nuk ishin tė vetėm: Yad Vashem ka njohur deri tani 63 shqiptarė mes 22 mijė vetėve tė tjerė qė janė nderuar me kėtė titull. Shqipėria, njė vend i vogėl europian me shumicė myslimane, arriti sukses aty ku vende tė tjera dėshtuan. Thuajse tė gjithė hebrenjtė brenda kufijve shqiptarė gjatė pushtimit nazist, arritėn tė shpėtojnė. Sikur vendet e tjera tė Europės tė kishin pasur kėtė kod nderi, tipik pėr shqiptarėt, fati i hebrenjve gjatė kėsaj periudhe tė errėt do tė kishte qenė shumė ndryshe. Ky ėshtė edhe mesazhi mė i rėndėsishėm i ekspozitės sė hapur disa kohė mė parė nė hollin e muzeut "Yad Vashem", nė praninė e Ministrit izraelit tė Kulturės dhe Shkencės, Rajeb Majadele; pėrfaqėsuesve tė ambasadės shqiptare nė Izrael, si dhe shumė shqiptarėve. Dje, kjo ekspozitė u hap edhe nė ndėrtesėn e OKB-sė nė Nju Jork pėr tė pėrkujtuar ditėn e kujtimit tė Holokaustit, ndėrkohė qė do tė ēelet edhe nė vende tė tjera tė botės.
Ekspozita pėr shqiptarėt
Ekspozita paraqet 17 fotografi tė realizuara nga fotografi amerikan, Norman Gersham me shqiptarė myslimanė, individė dhe familje qė shpėtuan hebrenjtė. Edhe nėse shpėtimtarėt nuk ishin gjallė, Gersham ka fotografuar pasardhėsit e tyre. Ēdo fotografi pėrmban njė histori tė veēantė shpėtimi. Sidoqoftė, rėndėsia e fotografive nuk ka lidhje vetėm me historinė njerėzore, por edhe me ndjeshmėrinė e fotografit ndaj saj. Fytyrat e shpėtimtarėve kanė njė aureolė shkėlqimi dhe drite, hapjeje dhe ftese pėr tė njohur familjet e tyre. Fotografitė kanė njė lloj origjinaliteti shqiptar; objektet me tė cilat ato zgjedhin tė fotografohen, veshjet myslimane dhe duart mbi kraharor, qė nėnkupton shenjėn e besės, ėshtė domethėnėse. Fėmijėt e njė prej shpėtimtarėve shqiptarė mė treguan se i ati u kishte mėsuar disa rregulla tė pėrhershme: 'Nėse dėgjon trokitje nė derė, gjithnjė hap dhe merr pėrgjegjėsinė, je i detyruar'", - tregon Gersham. Fjalėt e tyre janė prova qė tregojnė se veprimet e prindėrve tė tyre janė kthyer nė ligj tė sė ardhmes, qė i nxit njerėzit tė ndihmojnė tė afėrmit e tyre nė kohė tė vėshtira.
Historia e pazakontė
Pas pushtimit gjerman, popullsia shqiptare nė njė akt tė jashtėzakonshėm refuzoi tė zbatonte urdhrat e pushtuesve duke dorėzuar listat e hebrenjve qė ndodheshin nė vend. Pėr mė tepėr, shumė agjenci qeveritare ndihmuan shumė familje hebreje duke i pajisur ato me dokumente tė rreme, nė mėnyrė qė tė fshiheshin mes popullsisė shqiptare. Ndihma e vyer qė iu ofrua hebrenjve ishte e bazuar nė besėn shqiptare, kodin e nderit, qė ende sot ėshtė kodi etik mė i lartė i vendit. Ai qė vepron sipas besės, ėshtė ai qė ruan nderin dhe mban fjalėn. Ndihma qė iu dha hebrenjve duhet konsideruar si njė ēėshtje e nderit kombėtar. Shqiptarėt rrezikuan shumė pėr t'i mbrojtur ata dhe kėto akte rrjedhin nga dashuria, mirėsia, zemėrgjerėsia dhe dėshira pėr tė ndihmuar ata qė janė nė nevojė, edhe pse tė njė besimi apo origjine tjetėr.
(s.g/GazetaShqiptare/BalkanWeb)

Fokus
28-01-09, 23:33
"SHBA nuk ėshtė armiku juaj"

Presidenti Obama u bėn thirrje vendeve myslimane pėr rikthim nė dialog e bashkėpunim


http://gazeta-shqip.com/artikull.php?id=57857


Presidenti amerikan, Barak Obama, ka zgjedhur ekranin e njė televizioni satelitor arab pėr t‘u pėrcjellė njė mesazh paqeje vendeve arabe nė
emėr tė Shteteve tė Bashkuara.. Gjatė njė interviste ai deklaroi ndėr tė tjera: "Amerikanėt nuk janė armiqtė tuaj". Nė intervistė ritheksohej zotimi i Obamės pėr marrėdhėnie tė mira me vendet myslimane, marrėdhėnie qė nuk kanė qenė aspak pozitive gjatė administratės sė kaluar.
Presidenti shprehu interesimin e tij qė tė pėrfshihej direkt nė zgjidhjen e konfliktit tė Lindjes sė Mesme dhe nė kėtė kuadėr pritet qė i dėrguari i posaēėm i Presidentit amerikan pėr kėtė ēėshtje, i sapoemėruari Xhorxh Miēell, tė arrijė nė Egjipt nė kuadrin e njė turi qė do tė vazhdojė me Izraelin, Bregun Perėndimor, Jordaninė, Turqinė dhe Arabinė Saudite. Kėshtu deklaroi
Obama nė kanalin me seli nė Dubai Al-Arabya, i cili ėshtė nė pronėsinė e njė biznesmeni saudit. Obama tha se Shtetet e Bashkuara kishin gabuar nė tė
shkuarėn, por tani nuk kishte arsye pėrse nė marrėdhėniet mes dy botėve tė mos ekzistonte ai respekt dhe partneritet qė kishte ekzistuar 20-30 vjet tė shkuara.
Gjatė presidencės sė tij, Bush ka dhėnė disa intervista nė stacionin e sipėrpėrmendur, por luftėrat e nisura prej tij nė Irak dhe Afganistan shkaktuan njė kundėrshti shumė tė madhe tė botės arabe e myslimane ndaj
Shteteve tė Bashkuara. Po nė tė njėjtin kanal ka dhėnė disa herė intervistė edhe ish-sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoleca Rajs. Kanali televiziv konsiderohet nga disa qarqe tė Uashingtonit si mė i balancuar nė mbulimin
e ngjarjeve tė ndryshme nė krahasim me rivalin e financuar nga Katari Al-Jazira. Obama bėri thirrje pėr njė epokė tė re partneriteti bazuar nė "respektin
dhe interesin reciprok". Ai foli pėr Indonezinė, vendin me popullsi mė tė madhe islamike nė botė dhe madje pėrmendi se njė pjesė e madhe e tė afėrmve tė tij
janė myslimanė. Presidenti i ri tha se ndjente urgjencė pėr t‘u pėrfshirė menjėherė nė konfliktin e Lindjes sė Mesme. "Kam udhėzuar tė dėrguarin e
posaēėm qė tė dialogojė me tė gjitha palėt nė konflikt dhe pas kthimit tė tij nga turneu i parė nė rajon do tė ndėrtojmė edhe strategjinė vijuese". Obama rishprehu zotimin ndaj Izraelit si njė aleat qė ka tė drejtė tė mbrojė veten, por theksoi se si izraelitėt,ashtu edhe palestinezėt, duhet tė bėjnė zgjedhje tė vėshtira. "Unė besoj se ėshtė koha e duhur pėr tė dyja palėt qė tė kuptojnė
se rruga qė kanė nisur nuk ėshtė ajo drejt paqes, begatisė
dhe sigurisė pėr tė dy popujt".
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

BE: Sulmi i hebrenjve nė Gaza ėshtė i neveritshėm

http://gazeta-shqip.com/artikull.php?id=57855 (http://gazeta-shqip.com/artikull..php?id=57855)



Bashkimi Evropian ka ndryshuar tonin nė lidhje me
konfliktin e fundit nė Lindjen e Mesme. Komisioneri
i ndihmės humanitare, ndėrsa po bėnte dje njė
vizitė nė Gaza, i quajti liderėt e territorit tė pushtuar
"lėvizje terroriste", ndėrsa sulmin e hebrenjve ndaj popullsisė
civile, "tė neveritshėm". Pasi ka denoncuar veprimet
e Hamas-it, komisioneri Luis Mishel ka deklaruar
se ajo qė ka parė nė Gaza ka qenė e tmerrshme
dhe e pajustifikueshme".. Zyrtari i lartė evropian ka deklaruar
edhe mė parė, gjatė zhvillimit tė konfliktit pėr
median, se "Izraeli ka shkelur ligjet ndėrkombėtare".
Sipas tij, detyrimi i parė i atyre qė kryejnė sulme ėshtė
parandalimi i ikjes sė jetėve njerėzore dhe Gaza nuk
ėshtė aspak njė rast i tillė. Ai lajmėroi edhe njė ndihmė
shtesė prej 58 milionė eurosh pėr territoret palestineze
gjatė vitit nė vijim.

Fokus
06-02-09, 01:05
Nje Vushtrriase, talente e boteshttp://www.radioislame.com/Shpresa-Rama.JPG


http://www.radioislame.com/radio/index.html

Shpresa Rama ėshtė njė vajzė e re nga Vushtrria e cila arriti qė nė mesin e mbi 5 milion (nuk lexuat gabim, 5 milion) konkurruesve nga tėrė bota ta zė vendin e parė nė shkrimin e eseve. Shpresa esen e saj e kishte shkruar pėr babėn e saj, i cili kishte vdekur kur ajo ishte vetėm tre vjeēare. Gara ndėrkombėtare "Eseja mė e mirė" u mbajt vitin e kaluar nė Emiratet e Bashkuara Arabe, ndėrsa shkrimet konkurruesit i dėrguan nėpėrmjet postės elektronike. Titulli "Eseistja mė e mirė" i takoi kosovares nga Vushtrria, Shpresa Rama

Para fitimit tė kėtij ēmimi nė nivelin botėror, Shpresa ishte mėsuar tė jetė e para gati nė tė gjitha aktivitetet e saja, e nė veēanti nė mėsimet si nxėnėse e shkollės fillore dhe tė mesme.

Talenti i saj nuk kufizohet vetėm nė mėsim dhe nė shkrim. Ajo shquhet edhe me aftėsinė pėr kėndim, pikturė, moderatore e programeve dhe pjesėmarrja nė aktivitete humanitare. Gjatė shkollimit fillor, ajo me vetė iniciativė themeloi shoqatėn bamirėse "5-shja bamirėse" dhe me ndihmat e mbledhura u ndihmuan nxėnėsit e shkollės fillore "Mustafė Venhari", shkollė nė tė cilėn edhe Shpresa vijoi mėsimet.

Motivimi pėr tė marrė pjesė nė kėtė garė asaj nuk i kishte ardhur nga ambicia pėr tė qenė e para ose pėr tė fituar mjete materiale, por ishte bindja e plotė se All-llahu ndihmon nė ēdo hapė tė jetės. Malli pėr babanė, tė cilit as fytyra e as ndonjė fjalė e thėnė nuk i kishin mbetur nė kujtesėn e Shpresės, ishin elemente shtytėse pėr tė shkruar njė ese me titullin "Letėr babait".

Mė poshtė kemi sjellė pėr ju tekstin e eses fituese nė garėn ndėrkombėtare tė mbajtur vitin e kaluar nė Emiratet e Bashkuara Arabe.



Letėr babait
Dita po merrte kah tė kundėrt. Gjersa shikoja perėndimin e diellit, tinguj tė trishtuar vetmie bashkė me flladin pranveror mė pėrkėdhelnin flokėt…Ah ajo pėrkėdhelje do tė doja tė ishte nga dora e tim eti sepse nuk i mbaj dot nė mend ledhatimet atėrore!...Po ti o lot mė shkarravite fjalėt qė po shkruaja nė letrėn, tė cilėn dua ta adresoj nė dyert e parajsės, te Ai qė mė la me lot nė sy, te Ai qė la njė vend tė zbrazėt nė tryezė, te Ai qė mė dha dhe njė emėr tjetėr-emrin jetim.

I dashuri Baba,

E bėra zemrėn gur dhe me mallin mė tė madh dua tė tė shkruaj,tė tė tregoj sa tė dua, sa jam rritur. Dita kur mė le ishte ditė me shi,..., atėkohė s'dija tė derdhja lot, andaj qielli qau pėr mua. Acar, dėborė nė mua mbretėroi, ndonėse ishte kohė vere.

Tri vjet isha kur mė le, kėtė e di dhe Ti e unė se di sa vjeē isha,por nėna mė tregoi. Ajo mė flet shumė pėr Ty. E di baba, shpesh mė merr malli tė dėgjoj ndonjė fjalė nga Ty, ta di ē'zė kishe, ta shikoj buzėqeshjen Tėnde, por kot. Jeta qenka i vetmi libėr qė s'mund t'ia kthesh fletėt prapa! Mė le vetėm, por s'dua tė jem robėreshė e vetmisė, prandaj shpesh qesh,…, qesh tė tė sjell ty pranė sepse mė thonė qė buzėqeshja ime i ngjan tėndes. Mė bėhet qejfi kur mė flasin pėr Ty, kur mė tregojnė sa mė doje, si mė ngritje lartė dhe mė pėrqafoje! Sa keq!...Mua s'mė kujtohet as edhe njė qik, andaj qaj pėr ditėt e lumtura qė u venitėn nė harresė dhe qesh kur mė rrahin krahėt dhe tė lavdėrojnė Ty. Vėrtetė tė falem qė mė le pas veprėn tėnde tė mirė! Me tė krenohem, ndjehem e fortė, ndaj askush s'mė nget, s'mė ulė poshtė. Por, lotin e kam shok nė ēdo ditė tė rėndėsishme pėr mua...

Ėshtė mirė tė vijmė nė kėtė jetė duke qarė dhe tė tjerėt tė qeshin, e pastaj ne tė vdesim duke qeshur dhe t'i lėmė tė tjerėt tė qajnė pėr ne. Kjo ėshtė filozofia dhe realiteti bashkė. Qajmė pėr njeriun e pastėr, pėr engjėllin qė fluturoi nė amshim...Ngadalė e kuptova se nė kėtė jetė jemi tė ftuar pėr njė kohė tė shkurtėr dhe ikim me trenin e pakthyeshmėrisė. Kėtij treni i takove Ti, i dashuri baba, por dhe unė do tė jem udhėtare e kėtij rrugėtimi, si edhe tė gjithė njerėzit tjerė. E ke parasysh? Jetoj me njė shpresė tė ndryer nė gji qė kur tė vij tek Ty, tė mė presėsh me buzėqeshjen qė i jep babai bijės sė tij. Ndoshta s'do tė tė njoh, por mbaje kėtė letėr nė dorė dhe do tė takohemi, atje nė pėrjetėsi, nė parajsė ku ke zėnė vend qe sa kohė.

TĖ DON ME GJITHĖ ZEMĖR!

Bija jote

P.S.: Tė lutem, m'i bėj tė fala pejgamberit tim Muhamedit a.s. dhe lutju Zotit nė emrin tim qė tė m`i falin gabimet e mia, tė familjes time dhe gjithė njerėzve qė e lexuan kėtė ese.

Shpresa Rama

Pėrgatitėn: Fatlum SADIKU dhe Rexhep KERA

Llapjani_HH
27-02-09, 19:18
Prifti Isak, si u kthye nė Islam?

Tregimi i njė ish-prifti dhe kryesori pėr pėrhapjen e Krishterimit nė Afrikė dhe Azinė perėndimore.

Marrė nga libri: "Tė tjerėt pėr Islamin, Kur'anin dhe Muhammedin alejhis-selam". Autor: Ajni Sinani

Prifti Isak, Kryetar i Komitetit pėr pėrhapjen e fesė sė Krishterė nė Afrikė dhe Azinė perėndimore.

Njė ditė prifti Isak u ul nė karrigen e pendimit qė tė dėgjojė mėkatet e njė gruaje, e cila i kėrkoi atij falje, meqė ishte prift. Mirėpo, nė vend qė tė ngrinte kryqin nė fytyrėn e saj, sipas traditės sė krishterė, sipas sė cilės prifti "ia fal" mėkatet njė mėkatari, ai filloi tė qajė para saj duke thėnė: "Unė fal mėkatet e tjerėve, e kush do tė falė mėkatet e mia?".

Ai tregon: "Erdhi njė grua duke kafshuar gishtat nga pendimi dhe mė thotė: Unė bėra tre herė mėkat dhe jam para teje duke e pohuar me gojėn time. Tė lutem zotni, mė fal mėkatet dhe ju premtoj qė nuk do tė pėrsėris mė! Kur desha ta ngre kryqin, nuk ma bėri dora, goja mu paralizua, qava e thashė me vete: Kjo ka ardhur tek unė tė kėrkoj tė falur pėr mėkatet e saj, po mua kush do tė mi falė mėkatet?

Nė atė ēast, para syve mu shfaq Kur'ani i Shenjtė dhe mė pas e lexova me zė kaptinėn el-Ihlas: 'Thuaj: Allahu ėshtė Njė! Allahu ėshtė Ai, tė Cilit i drejtohet ēdo krijesė, pėr ēdo gjė! As ka lindur, as nuk ėshtė i lindur. Askush nuk ėshtė i barabartė me Tė.'

Shkova menjėherė tek Peshkopi dhe i thashė: Unė fal mėkatet e tė gjithė njerėzve! Po kush do t'i falė mėkatet e mia? Ai mu pėrgjigj: Papa! Kush i falė mėkatet e Papės? Nė atė moment, peshkopi u dridh dhe bėrtiti si i xhindosur duke thėnė: Papa nuk bėn gabime, as mėkate! Si ėshtė e mundur ta bėsh kėtė pyetje? Thashė: 'I falem Allahut, vetėm ai nuk gabon'.
Me urdhėr tė Papės mė burgosėn. Pas tre ditėsh, me sy tė lidhur mė vendosėn ndėrmjet priftėrinjve tė tjerė, tė cilėt mė godisnin me shkop, duke thėnė: Ky ėshtė dėnim pėr ata qė shesin fenė dhe kishėn.

U dhanė urdhėr murgjve tė vazhdojnė torturimin tim, me mėnyra nga mė tė ndryshmet saqė akoma mė kanė ngelur shenja nė trup. Mė vonė mė vunė si bari derrash. Pas tre muajsh mė dėrguan nė njė manastir pėr edukim fetar.

Kryemurgu mė priti me kėto fjalė: 'O bir, Zoti shpėrblen ata qė rrojnė dhe kryejnė vepra tė mira. Do tė rrosh dhe ki shpresė tek Allahu'. Thashė me veten time, kėto fjalė nuk janė nga Bibla, as nga fjalėt e shenjtorėve tė krishterė… Dhe ja, njė ditė trokita nė derėn e tij dhe s'mu pėrgjigj njeri. Hapa derėn, hyra brenda dhe u befasova kur pashė qė Kryemurgu po falte namazin e sabahut. U gozhdova nė vend nga ato qė pashė dhe mblodha veten menjėherė. Mbylla derėn qė tė mos mė shihte njeri. Pas disa ēastesh mė erdhi me sy tė pėrlotur duke thėnė: 'Mos trego, o bir. Ajetet e Kur'anit janė ushqim i shpirtit tim dhe shoku im nė vetminė time, udhėrrėfyes nė rrugėn e Zotit'.

Hasa nė shumė vėshtirėsi pėr tė shpallur Islamin tim, sepse isha prift me pozitė, kryetar pėr pėrhapjen e Fesė sė Krishterė nė Afrikė. Pas shumė debatesh, mė thanė: O pronat e tua, o fenė e re. Ua dhashė gjithė pasurinė, sepse fenė Islame nuk e krahasoj me asgjė. Kur'ani ėshtė i pėrkryer".
Mesazhi.com

Fokus
01-03-09, 15:00
http://www.mesazhi.com/images/news/10176.jpg
Parku "Adem Jashari" nė Stamboll


Stambolli nderon Kosovėn duke i vendosur njė sheshi emrin e heroit kombėtar Adem Jashari.



Tė premten nė Stamboll u bė pėrurimi zyrtar i parkut tė ri qė Komuna Bajrampasha e kėtij qyteti ndėrtoi dhe ia vendosi emrin e heroit kombėtar tė Kosovės, Dėshmorit Adem Jashari. Kėtej e tutje emri i Adem Jasharit, i cili ra dėshmor bashkė me 56 shokė, bashkėshorten, fėmijėt dhe tė afėrmit e familjes nė luftėn pėr pavarėsimin e Kosovės, do tė pėrkujtohet edhe nė lagjen Bajrampasha tė Stambollit.

Nė emėr tė qeverisė sė Republikės sė Kosovės nė ceremoninė e pėrurimit mori pjesė Ministri i Punėve tė Brendshme Zenun Pajaziti, i cili nė fjalėn e rastit tha: "Mes Turqisė dhe Kosovės nuk ekzistojnė vetėm marrėdhėnie zyrtare, por edhe marrėdhėnie tė fuqishme miqėsore. Turqia mbetet njė partner i rėndėsishėm pėr zhvillimin e Kosovės dhe nė rrugėn tonė tė mėtejshme pėr integrimin nė strukturat evroatllantike. Kjo ėshtė porosia e Republikės sė Kosovės pėr Turqinė".

Nė ceremoni morėn pjesė pėrfaqėsues tė lartė tė komunės Bajrampasha dhe asaj tė Metropolit tė Stambollit. Pėr mediat kėtu Ministri Pajaziti u shpreh: "Figurat e rėndėsishme tė sakrificės pėr lirinė e Kosovės po nderohen edhe jashtė shtetit, ndaj kjo ngjarje ka peshė tė rėndėsishme pėr tė gjithė shqiptarėt. Duke vlerėsuar figurėn e Adem Jasharit njė komunė dhe qyteti i Stambollit respekton tė gjithė qytetarėt, respekton tė gjithė bashkėpunimin tradicional mes nesh, po ashtu ju bėn nder shumė qytetarėve qė jetojnė kėtu, ju bėn nder shumė kosovarėve qė jetojnė nė Stamboll".

Kryetari i Komunės qė ndėrtoi kėtė park falėnderoi qeverinė e Republikės sė Kosovės qė u pėrfaqėsua nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme pėr vendin e tij dhe shtoi: "Kushdo qė do tė kalojė nė kėtė shesh do tė lutet pėr shpirtin e Adem Jasharit dhe pėr tė gjithė ata qė dhanė jetėn pėr liri".

Ministri i Punėve tė Brendshme Zenun Pajaziti gjatė kėsaj vizite u prit nė njė takim edhe nga Guvernatori i Stambollit Muammer Gyler. Tema kryesore e takimit ishte progresi qė ka shėnuar Kosova nė periudhėn e njėvjeēarit tė pavarėsisė. Kontributi i madh qė shteti turk ka dhėnė nė arritjet qė janė shėnuar nė fushėn e sigurisė, veēanėrisht nė pėrgatitjen profesionale tė policisė sė Kosovės, ishte njė temė tjetėr e kėtij takimi, ku Ministri Pajaziti mori mbėshtetje nga zyrtarėt e shtetit turk.

I shoqėruar nga Ambasadori i Republikės sė Kosovės nė Ankara Bekim Sejdiu, Ministri Pajaziti e informoi Guvernatorin Gyler pėr procesin e njohjes sė Kosovės dhe pėr lobimin, qė institucionet e Kosovės bashkė me miqtė ndėrkombėtarė po bėjnė pėr njohjen e pavarėsisė sė vendit.

Nė parkun "Dėshmori Adem Jashari", qė Komuna Bajrampasha ka ndėrtuar nė lagjen Vatan, pranė rrugės Esenler dhe Forcave Speciale tė polisicė, ndodhet edhe njė kullė sahati e ngjashme me njė kullė historike sahati nė Ballkan 13 metra e lartė. Parku shtrihet nė njė sipėrfaqe 1.600m2 dhe krahas kullės sė sahatit nė park ka edhe rrugica pėr shėtitje dhe ambiente shplodhėse.

Parku "Dėshmori Adem Jashari" qė ndėrtoi rishtas Komuna Bajrampasha, e cila i kushton njė rėndėsi tė madhe historisė dhe kulturės sė Ballkanit, pėr faktin qė 45% e banorėve tė kėsaj komune janė me origjinė ballkanase, simbolizon lidhjet shpirtėrore dhe vėllazėrore ndėrmjet Kosovės dhe komunės Bajrampasha. /trt/ Mesazhi.com

Fokus
13-03-09, 14:26
3.50 euro pėr RTK-nė

(Mesazhi.com)



3.50 euro pėr RTK-nė qė tė na shaj e shpėrlaj trurin, e Bashkėsisė Islame asnjė cent qė na e rigjallėron shpirtin.


Nga: Enes Ferati

Pėr ēdo muaj nė faturėn e KEK-ut figuron edhe taksa pėr RT(d)K (Radio Televizionin e disa Kosovarėve) nė vlerė prej 3.50 euro ndėrkohė anėtarėsia e Bashkėsisė Islame tė Kosovės qė nuk e arrin kėtė vlerė pėr njė vjet nuk paguhet. Mė konkretishtė nuk paskemi qė tė paguajm anėtarėsin me vlerė prej 2 ose 3 euro, ndėrkohė qė RT(d)K (Radio Televizionit tė disa Kosovarėve) I paguajm 42 euro nė vitė.

Dhe ēfarė ?

E paguajm qė tė na shaj, ofendoj tė ngjall urrejtje, tė na e shpėrlaj trurin. Pse komuniteti shqiptar dhe musliman nuk paska njerėz tė dijshėm qė tė kuptojn se pas programeve tė parapaguara fshihet politika e flliqt aniti-shqiptare dhe anti-islame.

Pse tė ketė hapsirė Halil Matoshi nė telivizonin tim, e tė mė shaj muaj. Pėrpjekja pėr tė hyrė nė histori me ēdo kusht sikur i ngjan njė pėrsonazhit tė keq tė filmit qė sigurisht pėrfundon si humbės i shkretė, por qė nuk e kupton kėtė deri nė fund.

Nuk janė muslimanėt e Kosovės ''duda''. Halil Matoshi mund tė pėrpjeket tė krijoj kombin kosovar (vllaznim bashkimin), por jo duke shkatėrruar ēdo gjė , jo edhe duke shkelur mbi ne, e ne duke qenė ende tė gjallė.

Jo vetėm nė gazetėn e ulėt dhe tė bojkutuar Ekspress por tani shfrytėzon edhe RTK pėr tė mbjell urrejtje ndaj muslimanėve dhe islamit.

Tani nė RTK dhe emisioni e tij personal me musafirė kolegė tė tij tė punės nga Ekspess, vazhdojn provokime ofendime tė islamit duke i ngjituar emra islamit si islami politik dhe duke mė bėrė mua si musliman tė ndihem keq nė shtėpin time para televizorit tim duke shikur programin televiziv qė i pagurj 3.50 euro.

Halil Matoshi flet pėr llapsusin e dijetarit Dr.Shefqet Krasniqi, me aq urrejte tė paarsyeshme. Dijatari ka kėrkuar falje, mjaft I keni rėnė nė qafė. E kush jeni ju qė tė pėrcaktoni fatin e Dr.Shefqet Krasniqit, kur thoni '' Shefqeti nė ferr''.

Kjo ėshtė urrejtje pėr tė cilėn duhet tė deklarohet dhe distancohet qė e paguaj pėr kėtė punė Bashkėsia Islame e Kosovės,pastaj Impeshkvia, Associacioni I Gazetarėve dhe tė gjitha instancat dhe individėt qė reaguan pėr llapsusin famėmadhė.

A nuk qenka i vlefshėm njė qytetar i shqiptar kosovės sa edhe njė tjetėr qytetar shqiptar i maqedonisė. Pėr tė mos hapur diskutim se nėse diskutohet pėr kontribut si mund tė matet kontributi i dikujt cilido qoftė me kontribut tė dijetarit?

Muslimanėt kurr nuk i kan konsideruar si tė kundėrt tė krishterėt, ata kurr nuk jan as nuk kan qenė opozit e jona nė asnjė kuptim tė fjalės. Muslimanėt janė kundėr atyre qė i ndjejn muslimanėt si tė kundėrt. Ajo ēfarė po bėjnė kėta analistėt tė vetėmit qė i kish pas Kosova, ėshtė hudhje e topit dhe nxitje e urrejtjes.

Islami si fe e paqės, obsesion i botės moderne shqiptare (nė rrugė pėr tė qenė) dhe post-moderne- perėndimore ishte dhe vazhdon tė mbetet cak i etiketimeve pėr tė zbeh imazhin e tij.

Dikur u akuzua pėr analfabetizėm, por doli qė tė mos jetė ashtu pėr faktin qė qysh nga imparativi i parė Kurani ka thirrur pėr dije, tė mos flasim pėr sinjalizimet shkencore mbi 1200 tė tilla , pėr tė cilat Halil Matoshi dhe njerėzit e nivelit tė tij janė injorat.

Akuza pėr terrorisėm u bė e dobėt me kohė, sepse edhe gjuhėsisht ishte ironike me qė fjala, islam ka kuptim paqe njejt si dhe pėrmbajte dhe thirrje. Dilte qesharake terrositėt paqėsorė.

Cak i radhės Imamėt.

Njė kėtu i rrehur njė atje problematik, nuk ėshtė me rendėsi tė jenė tė vėrteta rastet, por ėshtė me rėndėsi tė ketė sa mė shumė, se po nevojiten pėr satistika ndėrkombėtare dhe serbe-(milosheviqioniste).

Por me qė kemi problem, ku qėndron ai?

A qėndron nė zyrat e ngrohta dhe komode tė disa shqiptarėve tė cilėve parat u vijn me bank nga …… dhe nuk kanė se ēka hubin nga kjo botė duke u bėrė vazal tė armiqėve dhe tė miqve tė armiqėve pėr tė cilėt do tė dėshmoj koha.

Potika e Qeverisė sė Kosovės duhet tė krijoj komison parlamentar ku do tė pėrcaktoj se ēfarė do tė shkruajn gazetarėt nė veqatni tė gazetes Ekspress. Nuk ėshtė nė mandatin e tyre tė tregojn se ēfarė duhet tė bėjnė imamėt apo priftat. Ata duhet tė mos e shfaqin urrejtjen qė e kan pėr fenė Islame. Ata duhet tė jenė tė matur dhe tė kenė shumė kujdes se ēfar thojn pėr fenė islame. Duhet tė ndalen sė shpifuri pėr fenė Islame. Sepse dhuna dhe terrorizimi nė fjalėt e gazatarėve tė Ekspressit nuk mund tė sjellė paqe por sigurishtė qė vetėm dhunė e gjakė.

Nė veqanti institicionet shtetrore duhet tė hulumtojn hollėsisht dhe tė raportojn publikishtė pėr pasurin e gazetave nė veqanti tė gazetes Ekspress. Nga e kanė atė kėtė pasuri dhe tė hulumtoj nė shkaqet psikologjike dhe socilogjike tė arsyeve pse kaq shumė zjarr vjellin pėr islamin. Nga e kanė kaq shumė urrejte pėr 95 % tė kosovarėve. Tė hulumtoj pėr prejardhjen gjenologjike tė tytre.

Shpresoj qė tė reagoj sa mė shpejt qeveria por mbi tė gjitha populli im shqiptar dhe musliman qė i kam shpirta dhe zemra.
E dime qė kemi kushte tė vėshtira ekonomike por kjo nuk don tė thotė qė do t'i shesim shpirtin djallit, babė e babgjysh jetuan dhe ne do tė jetojm me dhe duke i nėnshtruar vetėm Allahut.

Raportet publike shpresoj qė tė publikohen sa mė pare, por sigurisht qė jo nė gazetėn Ekspress sepse atė nuk e lexojm shumica e njerėzve me intelektė dhe vetėdije tė shėndoshė .

Maxi
15-03-09, 20:34
http://www.mesazhi.com/images/news/10430.jpgFRI hap ekspozitėn “Me art ne flasim”
Pėr nder tė ditėlindjes sė Muhamedit a.s., Forumi Rinor Islam hapi ekspozitėn "Me art ne flasim".





Me rastin e ditėlindjes sė profetit Muhamed a.s., Forumi Rinor islam – Dega Shkup, nėn moton "Me art ne flasim", mbrėmė hapi ekspozitėn nė tė cilėn me punimet e tyre prezantohen piktorė nga Maqedonia dhe Kosova. Ekspozita zgjatė tri ditė ndėrsa po mbahet nė Galerinė e Arteve "Ēifte Hamam" nė Ēarshi tė Vjetėr tė Shkupit. Nė kontekstin nė tė cilin realizohet ky aktivitet, figura profetike qartėsohet edhe mė shumė kundrejt atyre tė cilėt disa herė kanė tentuar ta njollosin.

"Synojmė qė tė prezantojmė personalitetin madhor dhe veprat madhore, tė cilat i solli Pejgamberi a.s. pėr njerėzimin. Pejgamberi nė njė thėnie tė tij ka thėnė: Allahu ka pėrcaktuar mirėsinė pėr tė gjitha gjėrat". Vetė i dėrguari jonė Muhamedi a.s. ka qenė ai i cili mė sė miri ka ditur qė ti avancojė, pėrkrahė dhe motivuar njerėzit. Ne besojmė qė me kėtė thėnie, tė cilėn Pejgamberi a.s. na i ka pėrcjellur neve, dėshiron qė tė na mėson qė edhe arti tė jetė nė shėrbim tė sė mirės", deklaroi Rufat Sherifi, kryetar i Forumit Rinor Islam. /alsat-m/

Savior
18-03-09, 23:15
A po thoni se festimi i ditelindjes se Muhamedit eshte bidat, e qitash qenka lejuar festimi i kesaj feste??!!

Maxi
20-03-09, 15:58
http://www.mesazhi.com/images/news/10433.jpg
Ministri akuzohet pėr ekstremizėm fetar
Mbulesa e zonjės sė pastėr Maria si kundėr argument.

Ish Ministri i Punėve tė Brendshme tė Italisė akuzohet tani pėr ekstremizėm fetar, por ai ekstremizėm nuk ėshtė i krishterimit katolik, fesė sė cilės edhe ai vetė i takon, por pėr ekstremizėm fetar islam. Origjina e kėsaj storie ėshtė te Xhuliano Amato kur deklaroi haptazi se nuk mund ta kundėrshtojė veshjen e hixhabit (mbulesės) nga ana e femrės muslimane nė vendin e tij, edhe atė pėr njė arsye tė qartė dhe tė thjeshtė, ngase Zonja Maria e Virgjėr (Merjemja) kishte mbulesė mbi kokė.

Ajo ishte gruaja mė e shenjtė qė ka njohur historia, ashtu qė ėshtė edhe njėra prej katėr grave mė ideale nė gjithė njerėzimin sipas pikėpamjes islame, siē argumenton hadithi profetik, e me tė janė znj.Hadixhe, znj. Fatime e Ndershme si dhe Asija -bashkėshortja e Faraonit.

Ish Ministri Xhuliano ballafaqohet me tendencat sekulariste ekstreme, tė cilat ftojnė pėr sfidim tė fenomenit tė pėrhapjes sė hixhabit te gratė muslimane nė Itali, madje edhe tek ato femra italiane tė cilat kanė hyrė nė Islam, duke e konsideruar kėtė si njė shkelje flagrante tė kulturės krishtere. Xhuliano Amato iu tha atyre: "Nėse Maria e Virgjėr ishte grua me mbulesė, si po kėrkoni nga unė qė t'ia mohojė tė drejtėn njė gruaje tė mbuloj kokėn (t'a vejė hixhabin)", ose thėnė shprehimisht siq ka deklaruar ai: "Vėrtėtė gruaja e cila ka gėzuar dashurinė mė tė madhe gjatė gjithė historisė ėshtė Zonja e Virgjėr, e cila ėshtė portretizuar gjithnjė si e mbuluar - me hixhab). Ministri i punėve tė brendshme ka zbuluar edhe njė krizė tjetėr tek ekstremistėt sekularistė, e ajo ėshtė shfaqja e njė rryme tė re kulturore nė qė kėrkon t'i ndryshojė pikturat ku Zonja e Virgjėr (Maria) portretizohet si njė grua qė ka mbi kokė mbulesėn. Ata kėrkojnė qė t'a heqin kėtė pikturė e t'a pėrhapin nė vend tė saj njė tjetėr, ku ajo portretizohet si grua e zbuluar, pa mbulesė! Beteja italiane nuk ėshtė njė shaka, por ėshtė njė e vėrtetė tė cilėn e kanė transmetuar mediet botėrore e italiane, por tė cilėn e kanė anashkaluar gazetat publike tė vendeve muslimane, pėrveē gazetės Al-xhumhurijje (egjiptiane), e cila vetėm sa ka sinjalizuar nė disa rreshta tė paktė nė numrin e tė enjtės sė kaluar. Ndėrsa rrėfimi i propagandės pėr ndryshimin e portretit tė pikturuar tė Marisė nuk ėshtė njė risi nė karakterin perėndimor, i cili e ndan fenė edhe nė aspektin kulturor ose madje edhe atė racor, dėshmi pėr kėtė gjė kemi tė kaluarat qė janė tashmė tejet tė njohura. Nė Shtetet e Bashkuar tė Amerikės para disa viteve nė disa kisha tė mėdha ku frekuentohej nga raca e zezė ėshtė vendosur piktura e Mesiut a.s. (Jezusit), i cili portretizohet si i zi tėrėsisht nė formė tė afrikanėve. Ata deklarojnė, sipas pikėpamjes sė tyre, qė Mesiu a.s. ka qenė i zi me lėkurė tė zezė, dhe se portretet dhe pikturat ose skulpturat e tij me trup tė bardhė, flokė tė verdhė e sykaltėr qė janė tė pėrhapura nė Perėndim, janė njė falsifikim evropian i racės sė bardhė. Disa qė kanė prejardhje meksikane nė ShBA i kanė vendosur pikturat e Mesiut nėpėr kishat e tyre me tipare tė personit meksikan, ndėrsa tash ėshtė kthyer fushata kah Maria qė t'ia heqin hixhabin nga koka duke e paraqitur atė nė portretin e Monikės amerikane tejet prestigjioze, ose tė Margaret Bardoo, nė mėnyrė qė pikturat e saja tė mos janė argument pėr muslimanėt qė gratė dhe bijat e tyre t'a vėnė hixhabin. Normalisht, ministri italian i punėve tė brendshme e konsideroi kėtė kėrkesė absurde dhe ekstremizėm kulturor, dhe sipas tij ai personalisht nuk do t'i pėrgjigjet kėsaj kėrkese, andaj ai nuk gjenė arsye ose bazė fetare a kulturore pėr t'a penguar hixhabin nė vendin e tij. Sekularistėt dhe ekstremistėt nėpėr vendet tona muslimane, nėse u vie vėshtirė qė t'a pasojnė rrugėn e tė Dėrguarit Muhamed s.a.v.s., atėherė sė paku le t'a pasojnė rrugėn e Xhuliano Amato-sė.
Pėrktheu: Driton Arifi

Llapjani_HH
31-03-09, 18:27
Kryepeshkopi: Ju falemnderit, muslimanė britanik!

Udhėheqėsi i kishės anglikane: Ju falemnderit, muslimanė britanikė!


Kryepeshkopi Rowan Williams ka bėrė njė autoritet si njė lider perėndimor i krishterė dhe i ka falenderuar muslimanėt britanikė pėr shkak tė kthimit tė religjionit dhe tė etikės nė jetėn publike.

Mendoj se islami ka dhėnė kontribut tė rėndėsishėm pėr shqyrtimin e religjionit nė jetėn publike, ka thėnė Williams pėr agjencionin Muslim News.

Nėntorin e kaluar, shefi i seksionit pėr kontakte ndėrfetare i Vatikanit, kardinali Jean-Louis Tauran i ka falenderuar muslimanėt pėr kthim tė religjionit nė jetėn publike nė Europė.

Williams i ka kritikuar liderėt perėndimorė tė krishterė qė nuk kanė pasur sukses nė tė distancuarit e bashkėsive tė tyre nga ndikimi i materializmit dominues dhe shkatėrrues.

Kryepeshkopi ka bėrė thirrje nė forcimin e bashkėpunimit ndėrmjet muslimanėve dhe tė krishterėve me qėllimin e dhėnies sė shėrbimeve mė tė mira pėr tė mirėn e tėrė shoqėrisė.

Kryepeshkopi po ashtu ka vėnė nė pah rėndėsinė e madhe tė shkollave fetare nė forcimin e dialogut ndėrfetar dhe tė harmonisė nė shoqėri.

"Nėse do tė mbanim religjionin nė institutet tona edukative, mendoj se do tė arrinim shumė", ka theksuar ai. /IslamBosna.ba/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
03-04-09, 19:10
Abdurrahman Arnaut - Llapashtica

"Nuk luftova pėr arab, po pėr Mesxhidi Aksanė"

Shkruan: Agim B. Gashi

Hoxhė Abdurrahmani u lind nė vitin 1900 nė fshatin Llapashticė tė Epėrme tė Llapit nga njė familje bujare dhe atdhetare. Mejtepin e kreu nė fshatrat Obranēė dhe Llapashticė dhe e vazhdoi nė Prishtinė te dijetari i njohur H. Hamdi Efendiu.

Nė moshėn 21-vjeēare shkoi nė Turqi pėr t'u shkolluar edhe mė tutje, por pėr arsye tė njohura familjare u kthye sėrish nė Kosovė.

Nė vitin 1927 u detyrua qė tė kryejė shėrbimin ushtarak nė armatėn jugosllave. Dhjetė vjet mė pas, pėr arsye represive tė regjimit tė atėhershėm, shiti gjithė pasurinė dhe u shpėrngul nė Turqi, duke shkuar njėherė nė Stamboll, Ada-Pazar, Bursė dhe Adanė.

Me familjen katėr anėtarėshe, mė 1944 doli nė Siri. Vajzėn e martoi me njė turk nga Halepi, me qėllim qė ta marrė me vete ngado qė tė shkonte.

Nė vitin 1946 filloi lufta nė Palestinė. Ai mori familjen dhe i vendosi nė Jordani. Dhėndrin dhe vajzėn, si dhe tė birin e tyre i la nė Aman, pėrderisa vet, pasi qė rehatoi tė afėrmit, u kthye dhe iu bashkėngjit luftės sė palestinezėve. Me vete kishte marrė edhe gruan, e cila do t'i shėrbente edhe pėr fshehjen e armėve.

Menjėherė mė pas, nė qytezėn Rriha u bastisėn nga njė kontroll i ushtrisė angleze, duke ia konfiskuar armėt. Atė e arrestuan sė bashku me grua. Gruaja u burgos nė Rriha, ndėrsa hoxha u dėrgua nė Jerusalem pėr tė vuajtur burgun.
Pas kėtij rasti, i biri i tij Aliu, i cili ishte vetėm 14-vjeēar, duke mos ditur se si t'ia bėnte, meqė gjuhėn nuk e njihte, por nuk kishte as nėnshtetėsi, vendosi tė kėshillohej me kėshilltar tė asaj kohe tė Jordanisė. Pavarėsisht mundit tė Aliut, ai nuk gjeti ndihmė askund. Duke mos hequr dorė pėr lirimin e mundshėm tė prindėrve tė vet, ai takohet me njė plak, i cili e kėshilloi qė tė shkonte tek mbreti Abdullah. Aliu, meqė nuk kishte rrugėdalje tjetėr edhe bėri ashtu siē e kishte kėshilluar plaku. Dy-tri hera kishte shkuar sė koti, pasi as qė nuk kishte paralajmėruar vizitė tek mbreti. Jo vetėm kaq: ai ishte vetėm 14-vjeē!

Herėn tjetėr Aliu filloi tė qante pranė mbretėrisė. Njė rojtar e pyeti se ē'hall kishte?! U mor vesh me tė disi dhe rojtari kishte hyrė tek mbreti pėr t'i treguar pėr rastin i cili po e priste. Fati kishte dashur qė mbreti tė tregohej i mėshirshėm dhe e lejoi Aliun e ri tė hynte tek ai dhe t'i rrėfente problemin e tij.

Duke dhėnė selam Aliu kishte hyrė nė dhomėn e mbretit. la kishte puthur dorėn dhe mjekrėn. Kur i kishte treguar se nuk dinė arabishten, mbreti e kishte udhėzuar tė fliste turqisht, ngase edhe ai vet e fliste kėtė gjuhė.

Duke ia treguar historinė, dhe duke mos fshehur asgjė, pra duke i thėnė se cili kishte qenė qėllimi i babait tė tij, qė tė luftonte nė emėr tė Zotit, mbreti i kishte premtuar se nėnėn do t'ia lironin sė shpejti, ndėrkaq tė atin do tė shihte se ēfarė mund tė bėnte pėr tė.

Pas tri javėsh nėna u kthye nė shtėpi. Hoxha nuk shihej gjėkundi.
Aliu nuk prante tė kėrkonte nga mbreti lirimin e tė atit. Dhe, mbreti kishte realizuar premtimin e tij; kishte ndėrmjetėsuar tek gjenerali anglez dhe, pas tre muajsh, liroi edhe babain e Aliut - hoxhė Abdurrahmanin.

Hoxha pas lirimit ishte njoftuar me mbretin, kishin shkėmbyer llafe dhe nė fund kėrkoi leje qė tė shkonte prapė nė luftė tek palestinezėt. Ai e lejoi, ndėrsa hoxha iu bashkėngjit ushtrisė palestineze dhe u ngarkua pėr mbrojtjen e Mesxhid Aksasė. Si vendbanim kishte zėnė shpellėn e njohur me emrin Sahertulla.
Nė kėtė shpellė ai banoi tri vjet. Mė 1949 Palestina u nda me kufij artificialė. Hoxha gjatė kėtyre vjetėve ishte dalluar si luftėtar i zoti dhe komandant i aftė. Pas luftės e lutėn qė tė rrinte dhe i ofruan pozita tė larta. Ai nuk pranoi, duke thėnė se nuk kishte shkuar qė tė luftonte "pėr kapital", por tė luftonte pėr Mesxhidin Aksanė, duke thėnė se "unė jam fakir" (el fakir meallah).

Pėr njė kohė ai mbeti si imam i ushtrisė.

Arabėt dhe shtetet e tjera pėrreth e nderuan hoxhėn; e ndihmuan, por ai nuk e pranonte ndihmėn si shenjė mirėnjohjeje, por kėrkonte qė t'ia mundėsonte (t'ia jepnin vizėn) tė shkonte tė kryente Haxhin. Hoxhės iu bė e mundshme qė sė bashku me familjen tė kryente Haxhin. Pas kryerjes sė kėtij obligimi, ai prapė u kthye nė Jordani. Me t'u kthyer kėrkoi qė ta lejonin tė vizitonte tė gjitha shtetet arabe islame. Ai e mori vizėn pėr 42 shtete, qė nga India e deri nė Egjipt. Nga Az'hairi (universiteti i parė nė botė) mori lejen qė tė jepte sairvajz nėpėr tė gjitha shtetet.

Nė vitin 1951, nė Aman, rastėsisht, u takua me Rexhep Ozanėn, i cili ishte nga Gjilani. Lidhur me takimin, Rexhepi kishte thėnė:

"Isha duke ndenjur para njė xhamie nė qendėr tė Amanit. Nga xhamia doli njė hoxhė, pėr tė cilin thashė qė nuk ėshtė as arab e as turk, dhe iu drejtova nė gjuhėn shqipe. Ai, i habitur mė tha, kush jeni ju qė mė flisni shqip? I tregova qė jam njė shqiptar nga Kosova dhe u pėrqafuam gjatė e fort . Mė mori, mė dėrgoi nė shtėpi tė vet dhe biseduam disa ditė radhazi. Hoxha mė tha se nuk dinte asgjė pėr vendin e tij, pėr tė afėrmit pėr mė shumė se 10 vjet. Mė tha se atje kishte vėllain dhe motrat, dhe duke qenė se ndėrkohė ishte zhvilluar Lufta e Dytė Botėrore, e dinte se mund tė kishin ndodhur dėme tė mėdha. Kam dėgjuar, thoshte hoxha se, janė bėrė masakra tė mėdha kah Llapi. Por, duke e njohur mirė luftėn qė ishte bėrė nė Kosovė, i thashė se, pavarėsisht se nė Llap ėshtė luftuar shumė, atje njerėzit kanė shpėtuar bukur mirė. Hoxha mė kėrkoi t'i tregoja adresėn postare tė asaj Jugosllavie me qėllim qė tė niste ndonjė letėr", tregon Rexhep Ozana.

Ai mori letrėn e shkroi nė eskiturqishte, e dėrgoi dhe i la amanet kryetarit tė zyrės sė vendit. UDB-ja nuk e lejoi letrėn qė tė shkonte nė adresėn e duhur derisa e verifikoi mirė se kush qenka ky Abdurrahman Ibėn Hajdari. Mė pas letra i arriti vėllait tė hoxhės, Isufit, i cili me tė pranuar letrėn ishte gėzuar shumė pėr tė, meqė nuk kishte dėgjuar asnjė lajm pėr tė asnjėherė. Familja ia ktheu letrėn dhe komunikimi filloi tė funksionojė.

Nė vitin 1952 ai vendosi qė tė vizitonte Kosovėn. U bė jehonė e madhe dhe pritje qė nuk mbahet mend. Mirėpo, krahas mikpritjes qė i bėnė, hoxha u kritikua pėr gjykimet e ashpra qė i bėnte nė vend pėr pirjen e duhanit, ngase ai ishte kategorik se duhani ėshtė shumė i dėmshėm dhe rrjedhimisht haram.

Nė vitin 1953 me tėrė familjen shkoi nė Medinė, por nuk mundte tė binte dakord me njerėzit e vendit lidhur me pėrmbajtjet e derseve. Duke qenė kėshtu, ata e lejuan qė tė jepte ders vetėm me program, mirėpo hoxha kishte qenė i vendosur dhe nuk dėshironte qė ta kufizonin lidhur me temat qė i kishte nė mend t'i ligjėronte. Nė Medinė ai e la vajzėn Mejremen dhe dhėndrin. Sot e asaj dite Mejremja ėshtė gjallė, e cila ka 6 djem dhe 4 vajza.

Prapė, nė vitin 1959 u kthye nė Aman. Po nė tė njėjtin vit ai e bėri edhe njė vizitė nė Kosovė. Duke mos e ditur se situata politike ishte ashpėrsuar, ai kėrkoi qė tė vizitonte Shqipėrinė. Lidhur me kėrkesėn qė kishte pėr tė shkuar nė Shqipėri, ai dėshironte qė t'i kryente disa amanete qė kishte marrė nga disa talebe tė Kajros. Por, fatkeqėsisht, nė mesin e njerėzve qė ishin prezent kishte edhe shėrbyes tė pushtetit tė atėhershėm jugosllav, tė cilėt e lajmėruan atė se ai "dėshironte tė bashkonte Kosovėn me Shqipėrinė" dhe UDB-ja iu vu prapa e tėrbuar. Ndėr ditėt qė e kėrkonin, njė agjent malazez, i cili kishte marrė detyrė qė ta pėrcillte, hoxha kishte shkuar nė Sarajevė. Duke u kthyer nga Sarajeva, posa zbriti nga treni nė Fushė-Kosovė, atė e ndaloi UDB-ja dhe e mbajti 6 orė nė pyetje. I dhanė ultimatum qė brenda 12 orėve tė largohej nga Kosova duke i thėnė se nuk ėshtė i mirėseardhur mė nė kėtė vend.

Nė vitin 1967, duke qenė se kishte ndėrruar pak gjendja pėr tė mirė, meqė kishte rėnė sistemi i Rankoviqit, nė konsultim me konsullata, ai vendosi qė edhe njėherė t'i mėsyhej Kosovės. Mirėpo, kėsaj radhe, nė ditėt qė mbėrriti nė Kosovė, Izraeli kishte sulmuar edhe njėherė Palestinėn dhe hoxha menjėherė u kthye.

Mė 1969 hoxha vizitoi pėr herė tė fundit Kosovėn, duke i lėnė tė mallėngjyer tė gjithė tė afėrmit dhe njėkohėsisht duke lėnė gjurmė tė pashlyeshme nga fjalimet e tija lidhur me kombin dhe fenė.

Pas kėsaj, mbreti saudit e pėrzuri pėrgjithmonė nga Arabia Saudite dhe ai ishte mėrzitur shumė. Hoxha kėrkoi nga njė ministėr i atėhershėm i Jordanisė, Talati, qė tė intervenonte disi tek mbreti pėr tė bėrė edhe njėherė haxhin dhe qė tė hallashtisej me atė pjesė tė familjes qė i kishte mbetur nė Medinė. Ministri ia bėri kėtė tė mirė dhe shkoi nė Arabi pėr tė ndėrmjetėsuar qė hoxha tė lejohej qė edhe njėherė tė vizitonte kėtė vend. Lejen e mori me kushte qė tė mos bėnte trazira me derset e tija qė ata i quanin "provokative" .

Ministri Talat ia tregoi kushtet hoxhės, duke e lutur atė qė t'u pėrmbahej kushteve tė parashtruara dhe i tha se do t'i paguante njėrėn anė tė rrugės. Pėr hir tė familjes, ai i kishte pėrpirė kushtet. Ky kusht, qė tė mos mbante derse pėr tė ishte i rėndė. Kjo ishte vizita e tij e fundit nė vendin e shenjtė islam.
Nė mars tė vitit 1975, hoxha ndėrroi jetė nė Jordani. U varros me nderime tė larta ushtarake nė varrezat e kryeqytetit Jordanez, nė Aman. Nė kėtė qytet ai la pas djalin Aliun, i cili kishte 2 djem dhe njė vajzė. Edhe Aliu ndėrroi jetė nė tė njėjtin vend nė vitin 1988.

"DITURIA ISLAME" Nr.194
Mesazhi.com

hasanmehmeti
04-04-09, 10:40
Ferexheja pėrjashton nxėnėsen, kushtetutshmėria, nė pikėpyetje

*Sqarime nga Une,Hasani, behet fjale per Shami por fatekeqesisht gazetaret jane nen nivelin e duhur dhe devijojne gjerat ngase ka dallim ne mes te Ferexhes dhe Shamis.

Autor: ARDIT BIDO



Pas katėr rasteve kur nxėnėsit janė pėrjashtuar nga shkolla pėr ferexhe ose mjekėr tė gjatė dhe janė rikthyer, pasi njė vendim i tillė ėshtė cilėsuar antikushtetues, historia pėrsėritet nė Burrel. Dje ėshtė marrė vendimi zyrtar pėr nxėnėsen e shkollės sė mesme, Florida Kola, e cila nuk do tė lejohet tė hyjė nė shkollė pėr aq sa do tė mbajė ferexhenė. Kėtė vendim e ka mbėshtetur edhe ministri i Arsimit, z. Fatos Beja, ndonėse juristė vendosin nė pikėpyetje ligjshmėrinė e njė vendimi tė tillė.

Juristė tė kontaktuar dje nga gazeta “standard” kanė deklaruar se ky vendim ngre shumė pyetje kushtetuese. Kushtetuta pėrcakton se Shqipėria ėshtė vend laik, por jo ateist, sipas tyre. Neni 24 thotė se “secili ėshtė i lirė tė zgjedhė ose tė ndryshojė fenė ose bindjet, si dhe t'i shfaqė ato individualisht ose kolektivisht, nė publik ose nė jetėn private, nėpėrmjet kultit, arsimimit, praktikave ose kryerjes sė riteve”, duke pėrfshirė edhe arsimin nė kėto tė drejta.

"Kur shkova nė shkollė, mė pėrjashtuan pėr shkak tė shamisė qė unė mbaj. Kjo gjė mė bėri tė ndihem shumė keq. Shaminė e kam vendosur me dėshirėn time, por unė dua qė tė shkoj edhe nė shkollė", - ishte shprehur Florida, pėr tė marrė njė pėrgjigje edhe nga ministri Beja. Ai deklaroi dy ditė mė parė se Kushtetuta pėrcakton se Shqipėria ėshtė vend laik dhe se ekziston njė rregullore qė pėrcakton se “uniforma ėshtė njė standard i detyrueshėm edhe nė pjesėn mė tė madhe tė shkollave private, tė cilat e konsiderojnė atė edhe si njė pjesė tė identifikimit tė tyre”.

Njėkohėsisht, nė njė ēėshtje tė ngjashme, Avokati i Popullit ėshtė shprehur qartė se ndalimi i nxėnėsit pėr veshje fetare ėshtė antikushtetuese dhe shkel tė drejtat e njeriut. “Ndalimi i njė veshjeje qė dihet haptazi qė mbahet pėr motive fetare, vlerėsimi i saj si e papėrshtatshme, mendojmė se formon njė rast, i cili shkakton drejtpėrdrejt shkelje tė dispozitave tė rėndėsishme pėr tė drejtat themelore dhe tė lirive vetjake tė njeriut, tė parashikuara nga Kushtetuta e Republikės sė Shqipėrisė”, - ishte shprehur nė rekomandimin nr. 18 tė vitit 2001, Avokati i Popullit, duke iu referuar njė rasti analog nė shkollėn e mesme tė gjuhėve tė huaja nė Tiranė.

I pyetur nga “standard” zėvendėsministri i Arsimit, z. Halit Shamata, deklaroi se “rekomandimet e Avokatit tė Popullit nuk janė tė detyrueshme, por veēse rekomandime”. Sipas tij, shkollat janė laike dhe nėse ekziston njė ēėshtje kushtetuese, ajo duhet tė zgjidhet nė gjykatė. Zėvendėsministri deklaroi se rregullorja e shkollės, edhe pse nuk prevalon mbi Kushtetutėn, pėr aq sa nuk ka njė ligj qė lejon shaminė nė shkolla, atėherė kjo ēėshtje mbetet nė pikėpyetje.

Avokati i Popullit kishte deklaruar se vetėm me njė ligj qė kufizon njė prej tė drejtave tė njeriut, qė ėshtė e drejta e fesė, mund tė ndalohet shamia nė shkolla. “Nėse nė shkolla do tė zbatohet pa kufizime neni 24 i Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė apo nė ushtrimin e kėsaj lirie duhet tė vendosen kufizime, kjo bėhet vetėm me ligj tė veēantė. Sipas nenit 17 tė Kushtetutės, kufizimet nė tė drejtat dhe liritė e parashikuara nė Kushtetutė mund tė vendosen vetėm me ligj”, - kishte rekomanduar ai nė njė rast analog.

Vetėm nė 8 vitet e fundit ka pasur 4 raste kur nxėnės janė dėbuar nga shkolla ose nuk janė lejuar qė tė hyjnė nė mėsim pėr shkak tė mjekrės dhe tė ferexhesė. Nė tė gjitha kėto raste ata pėrfundimisht janė lejuar, pas reagimit tė Komunitetit Mysliman dhe vendimeve tė gjykatave, qė gjithnjė kanė qenė nė tė drejtė tė ankimuesve, duke i lėnė drejtorėt e shkollave apo rektorėt pa asnjė alternativė tjetėr.





Problemet ligjore: Kushtetuta

Neni 24

1. Liria e ndėrgjegjes dhe e fesė ėshtė e garantuar.

2. Secili ėshtė i lirė tė zgjedhė ose tė ndryshojė fenė ose bindjet, si dhe t'i shfaqė ato individualisht ose kolektivisht, nė publik ose nė jetėn private, nėpėrmjet kultit, arsimimit, praktikave ose kryerjes sė riteve.

3. Askush nuk mund tė detyrohet ose tė ndalohet tė marrė pjesė nė njė bashkėsi fetare ose nė praktikat e saj, si dhe tė bėjė publike bindjet ose besimin e tij.



Neni 17

1. Kufizime tė tė drejtave dhe lirive tė parashikuara nė kėtė Kushtetutė mund tė vendosen vetėm me ligj pėr njė interes publik ose pėr mbrojtjen e tė drejtave tė tė tjerėve. Kufizimi duhet tė jetė nė pėrpjesėtim me gjendjen qė e ka diktuar atė.

2. Kėto kufizime nuk mund tė cenojnė thelbin e lirive dhe tė tė drejtave dhe nė asnjė rast nuk mund tė tejkalojnė kufizimet e parashikuara nė Konventėn Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut.

Karta e te drejtave te njeriut parashikon ne artikullin 18

Cdo individ ka te drejten e lirise se mendimit te koshiences dhe te besimit fetar. Kjo e drejte perfshin te drejten per te nderruar besimin fetar dhe lirine e manifestimit i vetem ose me te tjere ne publik dhe privatisht,te drejten per te dhene mesim te besimit te tij fetar, ne praktik,ne kult dhe ne ndjekjen e riteve te fese se tij.

Dani11
04-04-09, 19:44
Turqia nuk ėshtė prezantuese e Islamit tė moderuar
Islami nuk mund tė klasifikohet si i moderuar apo jo," tha Erdogan gjatė njė fjalimi nė Qendrėn pėr Studime Islame nė Oksford.
E shtunė, 04 Prill 2009 07:23

Kryeministri turk Rexhep Taip Erdogan ka kundėrshtuar pėrpjekjet pėr thirrjen e Turqisė si pėrfaqėsuese tė Islamit tė moderuar.
"ėshtė e papranueshme pėr ne qė tė pajtohemi me kėtė definicion. Turqia kurrė nuk ka qenė vend qė prezanton kėtė koncept. Pėr mė tepėr, Islami nuk mund tė klasifikohet si i moderuar apo jo," tha Erdogan gjatė njė fjalimi nė Qendrėn pėr Studime Islame nė Oksford.

Kjo deklaratė vjen vetėm disa ditė para vizitės sė presidentit tė SHBA-ve Barak Obamės administrata e tė cilit ka sinjalizuar ndryshime dramatike ndaj asaj tė Bushit duke e identifikuar Turqinė si vend Islam i moderuar.

Sekretarja e shtetit Hillari Klinton kishte vlerėsuar Turqinė si "vend demokratik me kushtetutė laike" gjatė vizitės sė saj nė Ankara nė Mars. Nė fjalimin e tij, me temėn "Aleanca e Civilizimeve dhe roli i Turqisė ," Erdogan vuri nė dukje mungesėn e dialogėve nė mes kulturash dhe feve tė ndryshme, tė cilat kanė ēuar nė incidente tė hidhura nė historinė botėrore.

"Armiqėsia, fatkeqėsisht, forcon skenarėt pėr tė ashtuquajturėn luftė e civilizimeve nė botė. Ata qė mbrojnė kėto spekulime, mund tė shkojnė edhe mė tutje duke e identifikuar terrorizmin me Islamin i cili ėshtė i bazuar nė paqe," vazhdoi ai duke shtuar se kjo situatė vetėm ndihmon ata qė dėshirojnė ta pėrhapin globalisht Islamofobinė.

Erdogani gjithashtu dėshiron qė shoqėritė perėndimore tė jenė mė tė hapura pėr bashkėpunim dhe dialog me lindjen. "Duhet tė jetė e ditur se ti drejtohesh disa ēėshtjeve tė ndjeshme nė botėn Islame me ofendime dhe qasje tė keqe duke fshehur liritė demokratike siē janė liria e tė folurit dhe liria e publikimeve, ėshtė e papranueshme," tha ai.

Duke tėrhequr vėmendjen pėr respektin dhe mirėkuptimin reciprok, Erdogan tha se ai beson dhe respekton Musain dhe Jezusin, dhe i pranon ata si profetė.
"Unė pres tė njėjtin qėndrim nga njė ēifut ose i krishterė ndaj pejgamberit tim," ceku Erdogan.
Ai theksoi rėndėsinė e anėtarėsimit tė Turqisė nė Bashkimin Evropian duke krijuar kėshtu lidhje nė mes perėndimit dhe lindjes.

"Si vend popullsia e tė cilit pėrbėhet kryesisht nga muslimanėt, Turqia po mundohet tė zė vendin e saj nė BE. Kjo pėrpjekje po shikohet mirė jo vetėm nga Evropianėt por gjithashtu edhe nga qytetarėt e vendeve Islame," tha ai.
Teza se perėndimi dhe lindja, Islami dhe fetė tjera nuk mund tė pajtohen ėshtė e papranueshme nė procesin e anėtarėsimit tė Turqisė."

Erdogan mbrojti konfrontimin verbal me presidentin Izraelit gjatė Forumit Ekonomik nė Davos dhe shtoi se ai foli kundėr vrasjes sė civilėve tė pafajshėm dhe se ai vetėm e realizoi obligimin e tij si qenie njerėzore." Gjatė njė séance tė posaēme nė Davos, Erdogani lėshoi seancėn pas akuzimit ndaj presidentit Izraelit Shimon Perez duke i thėnė se Izraelitėt dinė vetėm tė vrasin njerėz shumė mirė.

"Nuk kishte mundėsi tė kalohej ajo ēėshtje me heshtje…nuk kam vepruar si kėshilltar i ndonjė organizate," tha Erdogan, duke theksuar sė hyrja nė Gaza ende nuk po lejohet.

hurriyet.com.tr/mesazhi.com

Llapjani_HH
08-04-09, 18:42
OKI dėnon punimet nė xhaminė Al-Aksa

Sekretari i pėrgjithshėm i Organizatės sė Konferencės Islamike dėnoi largimin e gurėve tė xhamisė Al-Aksa.

Profesor Ekmeledin Ihsanoglu sekretar gjeneral i OKI-t, dėnoi ashpėr vjedhjen e gurėve tė xhamisė Al-Aksa, qė datojnė qė nga dinastia Umajide.
Izraelitėt po marrin gurėt nga xhamia Al-Aksa dhe po i vendosin nė Knesetin Izraelit pėrballė xhamisė.

Grabitjet e monumenteve Islame dhe Arabe paraqesin njė akt vjedhjeje nga ana e Izraelit, fuqi kjo okupuese, qė kryen kėto akte gjatė ditės para syve tė botės.
Kėto akte bartin pasoja tė mėdha pėr ēdo musliman se ēka do tė pason nė tė ardhmen, se Izraeli mund tė intensifikojė agresivitetin e saj tė mbrapshtė, duke na detyruar ta ndalim kėtė agresion dhe ta mbrojmė xhaminė Al-Aksa.

Ihsanoglu theksoi se Kudsi ėshtė shtėpi e trashėgimisė universale humane, dhe se monumentet e saja janė tė mbrojtura nga ligji ndėrkombėtar. Izraeli, nuk ka tė drejtė ti pėrdorė kėto monumente apo ti abuzojė ato mė ēfarėdo preteksti.
Ai theksoi se UNESKO duhet ta luaj rolin e vet nė mbrojtjen e ndėrtesave dhe vendeve historike dhe arkeologjike tė qytetit tė Kudsit.

Agresioni kundėr vendeve tė shenjtė dhe monumenteve historike nė Kuds do tė jetė si agjendė kryesore e takimit tė ardhshėm tė Komitetit pėr Kudsin nė maj tė 2009-ės, qė u thirr nga mbreti i Marokut tha Ihsanoglu.

isria.info/en/mesazhi.com

Llapjani_HH
29-06-09, 18:14
Misionarja protestante pranon islamin!

Hatixha Watson: Misionarja protestante pranon islamin! E vėrteta nė zemėr.

Profesoreshė, teologe, misionare, priftėreshė, predikuese fundamentaliste e krishterė, njė kandidate jo bash ideale pėr tė pranuar islamin.

Para 6 vjetėve, pasi isha edukuar nė kishėn e krishterė (sė pari si katoliko-romane, e mė pas si njė e krishtere spirituale "e rilindur"), pasi kisha diplomuar si priftėreshė dhe pasi kisha mbaruar bachelorin dhe magjistraturėn e teologjisė, pranova Islamin.


Ēfarė e shkaktoi kėtė ndryshim radikal?

Gjatė punimit tė tezės sė magjistraturės kam filluar tė dyshoj nė shkencat krishtere.

Pėr 12 vjet me radhė, e kisha bėrė shprehi ta lexoja njė herė tė gjithė Biblėn pėr ēdo vit. Kėtė e bėja krahas mėsimit tim pėr ide, ligjėrime dhe studime. Ndėrkohė qė i kam shqyrtuar librat e shenjtė, kam vėrejtur kontradikta tė caktuara. P.sh. tė krishterėt mėsojnė pėr mėkatin origjinal, Zanafilla 3, ndėrkaq Ezekieli 18: 1-22 i kundėrvihet kėsaj. Nėse kjo doktrinė bazė (e mėkatit origjinal) nuk ėshtė e vėrtetė, atėherė i tėrė krishterizmi shkatėrron vetveten.

Gjatė leximit i vėreja kėto gjėra dhe atėherė ndėrprisja leximin dhe mendoja pėr to, por pėr shkak tė studimeve tė mia kurrė nuk kam pasur kohė qė t'i shqyrtoj mė afėr. Gjatė studimit tetėvjeēar e kemi lexuar Biblėn, libėr pėr libėr, kapitull pėr kapitull, varg pėr varg. Por, kurrė nuk kemi bėrė krahasime, prandaj kundėrthėniet nuk janė pėrmendur. Nė tė vėrtetė, ajo ishte hera e parė qė kemi studiuar historinė e kishės pėrmes historisė sė sotme, e jo pėrmes Biblės. Nga ai moment, kam filluar tė dyshoj nė parimet krishtere qė nuk kishin ekzistuar nė kohėn e Jezusit. Ato kishin filluar, mė vonė, nė vitin 325 me doktrinėn e trinitetit.

Fjala "trinitet", qė pėrmendet nė krishterizėm, nuk ekziston nė asnjė Bibėl nė botė, qoftė kur bėhet fjalė pėr Biblėn origjinale nė gjuhėn greke apo hebraike (pra nė gjuhėt nė tė cilat janė shkruar tė gjitha Biblat). Doktrina e trinitetit nė krishterizėm ėshtė formuluar tėrėsisht vetėm pas Koncilit tė 4-tė, qė ka ndikim edhe nė krishterizmin e sotėm. Mirėpo, meqenėse tė krishterėt atėherė nuk e kishin akceptuar trinitetin, vetėm pas 68 vjetėsh ėshtė futur nė krishterizėm, nė koncilin e Nikesė. Qė tė mund tė zhvillohej dhe tė formulohej mėsimi pėr inkarnimin, me tė cilin Jezusi njėkohėsisht mund tė ishte edhe Zot edhe njeri, si dhe mėsimi pėr paqėsimin apo sakrifikimin e pėrsosur, ėshtė dashur tė kalojnė mė shumė se 100 vjet.

Vazhdimisht kam ndier njė dėshirė tė zjarrtė nė zemėr dhe kam dėshiruar tė di mė shumė pėr Zotin Njė. Njė ditė kam shkuar tek profesori im dhe i kam thėnė: Krishterizmi nuk ėshtė vetėm ai qė mėsojmė ne. Ne i themi njerėzve se "pėrsėri do tė lindim", qė do tė thotė se njeriu pastrohet vetvetiu dhe i lutet Jezu Krishtit qė ai tė kthehet nė zemrėn e tij nė mėnyrė qė t'i falen mėkatet dhe qė prej tij tė bėhet njė njeri i ri. Ose se duhet tė jesh "i mbushur me Shpirtin e shenjtė" qė pėrsėri tė "rilindėsh". Kur tė hyjė Shpirti i Shenjtė tek ti, ai dikushi fillon tė flas gjuhė tė huaja (i kam pėrjetuar tė dy rastet, edhe pse nuk janė tė pranuar tek tė gjithė tė krishterėt dhe bashkėsitė si detyrime).

Mes drejtimeve tė ndryshme nė krishterizėm ka luftėra dhe dallime teologjike tė shumta. Disa protestantė nuk i pranojnė katolikėt si tė krishterė sepse i luten Marisė, nėnės sė Isait a.s. dhe i adhurojnė shenjtorėt. Baptistėt nuk kanė kurrfarė lidhje me jobaptistėt. Krahas kėsaj, janė edhe metodistėt, veslijanerėt, presbiterianėt dhe me mijėra kisha tė pavarura qė nuk i pėrkasin asnjė shkolle. Tė gjithė dallohen nė shkencėn dhe interpretimin e Biblės.

Kam pasur ndjenjėn, se atė qė bėnim ne ishte burim i tė gjithave, se nuk kishte nevojė pėr bashkėsi tė tilla tė ndryshme fetare. Duhej tė ekzistonte njė ndryshim evident shoqėror rreth nesh. Nė vend tė kėsaj, shoqėria ėshtė dekadente dhe nė njė pozitė mė tė keqe se sa qė ishte para 50 vjetėve! Tė ashtuquajturat vende krishtere janė nė mesin e vendeve me situatė mė tė keqe. Profesori im mbylli gojėn dhe nuk mundi tė mė pėrgjigjej.

Kam vazhduar mė tutje dhe nė vitin 1993 kam pėrfunduar studimet e magjistraturės nė teologji. Njė muaj mė pas, kam vendosur tė studioj gjuhėn gjermane. Njėri nga kolegėt e mi ka qenė doktor qė kishte kaluar 6 vjet nė Dubaj. Jemi shoqėruar dhe kam vėrejtur se mė pyeste pandėrprerė pėr Dhiatėn e Vjetėr. Kurse unė, pėrkundrazi, e pyesja pėr kulturėn nė Lindjen e Mesme. Asnjėherė nuk isha e interesuar pėr fenė islame, edhe pse ēėshtja kryesore e studimeve tė mia ishte "veprimtaria misionare". Kemi pasur ligjėrata pėr islamin, budizmin, hinduizmin, animizmin dhe katolicizmin. Gjithashtu kemi studiuar edhe "kulte" tė caktuara. Interesimi im ka qenė animizmi, njė besim fisnor.

Kur ishim sė bashku, kam hetuar se ishte tjetėr. Ka dashur vazhdimisht tė falet, por nė mėnyrė krishtere. Kur ishim jashtė, lypėsve iu jepte vazhdimisht para. Pėr kėtė madje ka pasur njė qese me para tė imta nė makinėn e tij. Njė ditė i thashė: sikur mos tė tė njihja, do tė mendoja se je musliman. Pranoi se e kishte pranuar islamin nė Dubaj, por kurrė nuk i kishte folur familjes sė tij pėr kėtė. Kur ishte kthyer nė Filipine, ishte liruar nga feja dhe nuk falej mė dhe as nuk e praktikonte fenė. Familja e tij pėrbėhej nga katolikė tė devotshėm. Ai asnjėherė nuk ishte lidhur me kishėn katolike, kurse mė herėt kishte qenė me kishėn protestante.

Nė atė kohė kam njohur njė filipinase, qė ishte konvertuar nė islam gjatė kohės qė kishte punuar nė Arabinė Saudite. Atėherė jetoja nė Manilė. Edhe pse atje kishte muslimanė, nė tė vėrtetė, nuk i kisha kėrkuar ata. Ishte vėrtet e ēuditshme qė nė njė periudhė tė shkurtėr kisha takuar dy muslimanė. E dija se Zoti po "ndėrhynte" nė jetėn time pėrmes situatave plotėsisht tė thjeshta. Thosha me shaka: Nė rregull o Zot, ēfarė dėshiron tė mė thuash?

E kam pyetur ate pėr Islamin dhe gjėja e parė qė e kam pyetur ka qenė trajtimi i femrave. Ėshtė e njohur (sikurse mėsojmė ne nė Perėndim dhe dėgjojmė nė media) se muslimanet janė qytetare tė rendit tė dytė dhe pa kurrfarė tė drejtash. Ato duhet tė mbulohen me hixhab, sepse burrat e tyre nuk dėshirojnė qė t'i shohė dikush. Ato duhet tė qėndrojnė nė shtėpi dhe krahas kėsaj burri ka tė drejtė qė t'i godasė! Duke dėgjuar pėrgjigjen e saj mbeta e hutuar.

Ajo tha se bashkėshortet dhe nėnat nė Islam respektohen shumė. Mė ka sqaruar se gratė mbulohen, sepse ky ėshtė urdhėr prej Zotit, nė mėnyrė qė gratė tė jenė tė mbrojtura. Gjithashtu mė ka sqaruar se keqpėrdorimi nga ana e burrave nuk ėshtė pjesė e Islamit. Isha shumė e bindur se ajo qė kisha mėsuar ishte e drejtė dhe isha e gatshme tė ndieja dhembshuri pėr ato gra tė ngrata muslimane tė shtypura.

Kur e njoha tė vėrtetėn dhe kur u ballafaqova me mashtrimin qė na kishin mėsuar, kam filluar qė tė bėj pyetje mė tutje: Kush ėshtė Zoti? Kush ėshtė Muhammedi pėr muslimanėt? Nė atė kohė ligjėroja nė kolegj, kėshtu qė pyetjet e mija shkonin mjaft thellė. Ajo mė pat thėnė se nuk ishte muslimane e kahershme dhe se ajo nuk mund tė mė pėrgjigjej pėr tė gjitha pyetjet, por se do tė shkonte me mua nė njė qendėr islame ku to tė merrja pėrgjigjet.

Kur kam dėgjuar kėtė, e kam lutur Zotin (atėherė kam menduar pėr Jezusin) se nėse kjo ėshtė prej shejtanit dhe djallit (kėtė vėrtet mendojnė tė krishterėt pėr Islamin), atėherė ma trego atė. Nė fund nuk kam ndier kurrfarė ndikimi tė diēkaje djallėzore, kėshtu qė jam nisur me tė (edhe pse me shumė kujdes).

Kam qenė e befasuar se si janė sjellė ndaj meje. Kam studiuar teologjinė krishtere. E di se pėrdoren shumė strategji dhe metoda nėse dėshiron ta udhėzosh dikė qė tė pasojė fenė tėnde. Ata nuk shfrytėzuan asnjėrėn prej tyre! Nuk kishte kurrfarė manipulime psikologjike dhe as ndikim tė shkathėt (tė hollė), as shqetėsim, as "do tė vijmė nė shtėpinė tėnde dhe do tė lexojmė Kur'an", sikurse bėjnė tė krishterėt, as thirrje telefonike. Ishin korrekt, tė sinqertė. Mė kanė dhėnė libra dhe mė kanė thėnė se mund tė shkoja pėrsėri nėse kam pyetje dhe se do tė mė pėrgjigjeshin me dėshirė. Kam shkuar nė shtėpi dhe i kam lexuar tė gjitha librat qė kisha marrė.

Kam qenė e fascinuar dhe e befasuar. Kjo ishte hera e parė qė kam lexuar njė libėr pėr Islamin qė e kishin shkruar muslimanėt. Tė gjitha librat qė kam lexuar gjatė studimeve prej tetė vjetėsh ishin tė shkruara nga ana e tė krishterėve. Ato libra tregojnė se ēfarė mendojnė ata pėr Islamin. Por ajo ēfarė ata mendojnė se ėshtė islami dhe ajo ēfarė ėshtė nė realitet Islami, janė dy koncepte (nocione) tė ndryshme. Tė krishterėt janė tė sinqertė, por vėrtet mendojnė gabimisht.

Ditėn tjetėr pėrsėri kam shkuar atje dhe kam diskutuar pėr 3 orė. Kėshtu ka kaluar java. Gjatė fundit tė asaj jave kisha lexuar 12 libra dhe kisha kaluar mė shumė se 15 orė diskutim me ta. Kam studiuar 8 vjet teologjinė krishtere. Nė fund tė asaj jave mendja ime ka kuptuar se Islami ėshtė e vėrteta. A e kisha pranuar atėherė Islamin? Jo, sepse edhe atėherė nuk kam qenė dyfytyrėshe. Islami akoma nuk ka qenė nė zemrėn time.

Njėra prej pyetjeve tė para qė kam shtruar atė javė ka qenė: Kush ėshtė Allahu? Na kanė mėsuar se Zoti i muslimanėve ėshtė Zot "pagan" (diēka si Zoti-Hindu, por emri i tij ėshtė Allah, dhe se atij i luten muslimanėt). Kam qenė e befasuar kur kam kuptuar se Allahu ėshtė i Gjithėdijshmi, Zoti i Gjithėfuqishėm, se Ai ėshtė Krijuesi, Ngadhėnjyesi (Mbajtėsi) dhe Furnizuesi.

Kjo sigurisht nuk i pėrgjigjej studimeve tė mia pėr "paganizmin" dhe kam kuptuar: Ai me siguri nuk ėshtė Zot pagan. Nuk ka rituale tė fshehta as ndėrmjetėsues. Ai ėshtė i Vetmi Zot, pa partner. Kjo i kundėrvihet trinitetit, ku Zoti ėshtė nė tresh: Ati, Biri (Jezusi) dhe Shpirti i Shenjtė, qė tė tre tė barasvlershėm dhe tė amshueshėm.

vazhdon-->

Llapjani_HH
29-06-09, 18:15
vazhdimi-->

Me kėnaqėsi do t'i pyesnim shokėt e krishterė, ku ishte Jezusi kur ėshtė dashur tė vdesė nė kryq dhe kur ka thėnė: ''Eli, Eli, lama sabaktani?''. Domethėnė: ''Perėndia im, Perėndia im, pėrse mė ke braktisur?''. (Mateu: 27/46). A i ka folur ai vetvetes: Jo, ai ishte Jezusi njerėzor (shkenca e inkarnacionit, ku Jezusi mund tė jetė njėkohėsisht edhe Zot edhe njeri).

Ata mund tė thonė njeriu e ndien dhimbjen njerėzore. Por sikur tė thuhet kjo, atėherė Jezusi nuk do tė ishte sakrificė e pėrsosur (shkenca e faljes), sepse sipas mėsimit tė krishterė, tė gjithė njerėzit janė tė lindur me "mėkatin fillestar" d.m.th., me mėkatin qė i pėrcjell njerėzit prej Ademit dhe Evės. Nėse ai do tė lindte pa atė mėkat, atėherė do tė ishte njeri i mangėt dhe nuk do tė ishte nė gjendje qė tė kuptonte tundimin dhe dhembjen.
Pyetja e dytė qė kam shtruar ka qenė: Kush ėshtė Muhammedi a.s. pėr muslimanėt? Kam qenė e befasuar kur kam mėsuar se muslimanėt nuk i luten Muhammmedit a.s., sikurse veprojnė tė krishterėt me Jezusin.

Pejgamberi Muhammed a.s nuk ėshtė ndėrmjetėsues. Muslimanėt i luten Allahut nė fund tė faljes (namazit) qė ta bekojė Muhammedin a.s. dhe familjen e tij, ashtu sikurse e lusin Allahun qė ta bekojė Ibrahimin dhe familjen e tij. Ai ka ardhur me porosinė e njėjtė me tė cilėn kishin ardhur edhe pejgamberėt e tjerė, mes tė cilėve edhe Jezusi.

Ajo porosi ėshtė se duhet t'i bindemi vetėm Zotit Njė dhe tė Vėrtetė, Allahut. Musa a.s. i ka thėnė popullit tė tij Izrael: "Dėgjo, Izrael, Zoti, Perėndia ynė, ėshtė njė i vetėm. Ti do ta duash, pra, Zotin, Perėndinė tėnde, me gjithė zemėr, me gjithė shpirt dhe me tėrė forcėn tėnde." (Ligji i pėrtėrirė: 6:4-5).

Jezusi a.s ka sjellė tė njėjtėn porosi: "Dhe Jezusi u pėrgjigj: ''Urdhėrimi i parė i tė gjithėve ėshtė: "Dėgjo, o Izrael: Zoti, Perėndia ynė, ėshtė i vetmi Zot, dhe: "Duaje Zotin, Perėndinė tėnd, me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me gjithė mendjen tėnde e me gjithė forcėn tėnde!". Ky ėshtė i pari urdhėrim." (Marku: 12: 29-30).

Tė shohim me kujdes: Jezusi a.s ka thėnė njė Zot, e jo tre nė njė! Jezusi kurrė nuk ka pohuar se ėshtė bir i Zotit sikurse ia veshin njerėzit. Ai gjithnjė ėshtė paraqitur si bir njeriu.

Secili pejgamber ka ardhur me porosinė e njėjtė, por kanė ekzistuar dallime nė kumtimin e atij mesazhi. Pejgamberia e Musait a.s. ka ndodhur gjatė persekutimit nė Egjipt. Pejgamberia e Jezusit a.s. ėshtė dalluar me dėbimin e demonėve dhe kthimin e tė vdekurve nė jetė me ndihmėn e Zotit. Ajo qė e ka dalluar pejgamberinė e Muhammedit a.s. ka qenė shpallja e Kur'anit fisnik atij, tė cilėn nuk arrinte as ta lexonte as ta shkruante. Musai dhe Jezusi i ishin dėrguar popujve tė veēantė, hebrenjve. Nė Bibėl vazhdimisht pėrsėriten fjalėt: "Dėgjo Izrael, dėgjo Izrael", qė janė thėnė nga pejgamberėt, gjithashtu edhe nga Jezusi. Kur'ani fisnik nuk i ėshtė dėrguar njė populli tė caktuar, edhe pse pejgamberi Muhammed a.s. ishte arab dhe ka folur gjuhėn arabe. Allahu, nė Kur'anin fisnik, thotė (mė shumė se 20 herė) se Islami i ėshtė dėrguar mbarė njerėzimit! ... pjesa e parė

Pėrktheu: Ajni SINANI
Mesazhi.com

Llapjani_HH
06-07-09, 19:45
Edhe festat muslimane tė jenė pushim


Kėshilli i Nju Jorkut vendos pro festave muslimane, refuzohet nga Prefekti Blumberg.

Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės Barak Obama, pas hapjes qė bėri nė Turqi dhe nė Egjipt me vendet islame, nėnshkroi nė Kėshillin e Nju Jorkut njė vendim historik.

Kėshilli vendosi qė po ashtu si nė festat fetare tė krishtere dhe ēifute, edhe nė festat fetare myslimane, shkollat nė qytet t'a bėnin atė ditė pushim.

Kurse Prefekti i Nju Jorkut, Majkėll Blumberg, i cili pritet tė thotė fjalėn e fundit, doli kundėr kėtij vendimi.

Blumberg pėrdori shprehjen: "Nėse na duhet tė mbyllim shkollat pėr ēdo festė fetare, atėherė do tė na duhet t'i mbajmė tė mbyllura gjatė gjithė vitit."
Mesazhi.com

Dani11
07-07-09, 06:52
Arrin nė 140 numri i viktimave nė Ksinjiang, Kinė
Nė trazirat qė ndodhėn nė provincėn Ksinjiang, e banuar me muslimanė, mbi 140 persona kanė humbur jetėn.
E hėnė, 06 Korrik 2009 23:42




Nė ngjarjet qė po pėrjetohen nė veriperėndim tė Kinės nė qendrėn Urumēi tė Krahinės Autonome Ujgure tė Ksinjiang, numri i tė vrarėve dhe tė plagosurve ka arritur nė pėrmasa serioze.

Ndėrkohė qė policia rajonale ka deklaruar se numri i tė vdekurve ėshtė 140 dhe numri i tė plagosurve 828, ndihet shqetėsim se ky numėr mund tė rritet edhe mė shumė.

Njė zėnkė qė u pėrjetua nė njė fabrikė nė datėn 26 qershor nė provincėn Guangdong, midis qytetarėve kinezė dhe ata ujgurė, ka ndezur ngjarje tė pėrgjakshme.

Demonstrata e ujgurėve qė kėrkuan hetimin e ngjarjeve nė fabrikė, filloi e qetė, por si pasojė e ndėrhyrjes sė ashpėr tė forcave tė sigurisė dhe insistimit tė demonstruesve pėr tė mos i dhėnė fund manifestimeve, ngjarjet u pėrshkallėzuan.

Agjencia kineze e lajmeve njoftoi se situata ėshtė marrė nėn kontroll. Bėhet e ditur se nė disa zona tė qytetit policia e ka bllokuar qarkullimin e makinave, operatorėt GSM i kanė ndėrprerė shėrbimet e telefonave celularė dhe me qindra njerėz janė marrė nėn arrest.

Zona e Ksinjiang nė Kinė ėshtė e pasur me burime natyrore dhe rezerva mineralesh. Sinkiani, atdheu qindra vjeēar i ujgurėve, nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe porta e Kinės me Azinė Qendrore pėr regėtinė dhe energjinė. Por vėshtirė tė thuhet se ujgurėt kanė pėrfituar mjaftueshėm nga kėto mundėsi.

Presidenti Turk, Abdullah Gyl, gjatė vizitės sė tij nė Kinė kishte shkuar edhe nė Krahinėn Autonome tė Ksinjiang dhe ishte takuar atje me autoritetet kineze dhe ujgure. /TRT/

hasanmehmeti
09-07-09, 20:32
Vrasja e nje motre myslimane brenda Gjykates Gjermane!

Bismilah,

Ne August te vitit 2008 , motra jone nga Egjipti (32 vjeqare)me banim ne Gjermani u fyejt rend nga nje Russogjerman 28 vjeqar , me emrat , si "islamiste", "terroriste","kurve" etj. Dhe per kete motra jone ,prakikuese e Islamit qe mbante hixhabin vendosi ta dergoj rastin ne Gjykten e Dresdenit , ku diten e djeshme me 1.Juli.2009, duhej te vendosej mbi denimin qe do e merrte ky persone, qe ky denime sillej diku 750 Euro.

Pasi ka filluar seanca e gjykimit rrethe ores 10, ku prezent ishte motra jone Marwa , femiju i saj , burri , deshmitaret, i pandehuri , ndodhi edhe rasti , ku ky i pandehur kishte nje thike me vete dhe iu versul motres duke e mbytur me thike ne mes te gjykates , ne ate rast plagoset edhe burri i saj dhe nje person tjeter qe nderhyn ne kete rast, e krejt kjo ne prezenc te femijut te saj te vogel.

Kjo vellezer eshte vetem se vrasja e pare me emer e mbiemer brenda institucioneve me te larta shteterore ne gjermani , e nje muslimani/e ne mbrojtje te identitetit te saj , dhe ky eshte rezultati i krejt kesaj islamofobie qe sillet sot neper vendet perendimore.

Ku kane qene Sigurimi ,pse nuk ka reaguar per ta kontrolluar te pandehurin e pyetje tjera ,marrin pergjigjie qesharake nga zyrtaret e larte te gjykates.

Lusim Zotin qe motren tone ta shperblej me graden e Shehides , tia fal gabimet ,vellaun tone te plagosur tia lehtesoj dhembjet , ndersa kufaret All-llahu subhanhu we teAla i shkaterroft ne mllefin e tyre.

Amin.

Nga Gjermonishtja ne pika te shkurta nga ato qe dulen ne media te ndryshme si ne :
http://www.welt.de/vermischtes/artic...-getoetet.html (http://www.welt.de/vermischtes/article4037645/Zeugin-nach-Streit-um-Schaukel-im-Gericht-getoetet.html)
etj.

Hasani.

hasanmehmeti
09-07-09, 20:46
Nicht ohne meine fünf Töchter!!! (jo ,pa 5 vajzat e mija) , quhet diskriminimi i radhes ne vendet te vetproklamuara si "demokratike".
Diskriminim i tille i behet edhe vet gjermaneve myslimane ne vendin e tyre.

udqMjrLXbng&feature=related

Pjeset tjera deri ne fund mund ti shiqoni po aty.

Apo ne webfaqen www.einladungzumparadis.de (http://www.einladungzumparadis.de)

Me t'mira nen shijen demokrate,
Hasani.

Murgesha
09-07-09, 22:44
Ngushllime pėr familjarėt e kėsaj gruaje. Traxhedi shumė e madhe pėr ta.


P.S T`a kishte bėrė kėtė akt njė musliman do tė mirrej vesh nė krejt botėn as pa kalu dy orėshi. Lexova diku se kjo grua nė sytė e muslimanit shifet si mėkatare qė ka kėrkuar gjykimin e fyesit nė njė shtet joislamik.

Makresh
09-07-09, 22:57
Allahu e mėshiroft kete moter, eshte vertet per keqardhje qe keto ndodhin edhe aty ku tregohet shabloni i demokracis. Fatkeqsia me e madhe eshte qe asnjehere shtetet islame me ndikim ne boten perendimore nuk ngrehin zerin per ti denuar keto akte mizore. Ky nuk eshte as rasti i par e as i mramt qe muslimanet evropjan sfidohen me padrejtesi te tilla.

Murgesha
09-07-09, 23:01
Allahu e mėshiroft kete moter, eshte vertet per keqardhje qe keto ndodhin edhe aty ku tregohet shabloni i demokracis. Fatkeqsia me e madhe eshte qe asnjehere shtetet islame me ndikim ne boten perendimore nuk ngrehin zerin per ti denuar keto akte mizore. Ky nuk eshte as rasti i par e as i mramt qe muslimanet evropjan sfidohen me padrejtesi te tilla.

Unė pėrkundrazi mendoj se nuk e ngritėn zėrin se krimineli ėshtė rusogjerman!

lovely
09-07-09, 23:03
Vrasja e nje motre myslimane brenda Gjykates Gjermane!





Bismilah,

Ne August te vitit 2008 , motra jone nga Egjipti (32 vjeqare)me banim ne Gjermani u fyejt rend nga nje Russogjerman 28 vjeqar , me emrat , si "islamiste", "terroriste","kurve" etj. Dhe per kete motra jone ,prakikuese e Islamit qe mbante hixhabin vendosi ta dergoj rastin ne Gjykten e Dresdenit , ku diten e djeshme me 1.Juli.2009, duhej te vendosej mbi denimin qe do e merrte ky persone, qe ky denime sillej diku 750 Euro.

Pasi ka filluar seanca e gjykimit rrethe ores 10, ku prezent ishte motra jone Marwa , femiju i saj , burri , deshmitaret, i pandehuri , ndodhi edhe rasti , ku ky i pandehur kishte nje thike me vete dhe iu versul motres duke e mbytur me thike ne mes te gjykates , ne ate rast plagoset edhe burri i saj dhe nje person tjeter qe nderhyn ne kete rast, e krejt kjo ne prezenc te femijut te saj te vogel.

Kjo vellezer eshte vetem se vrasja e pare me emer e mbiemer brenda institucioneve me te larta shteterore ne gjermani , e nje muslimani/e ne mbrojtje te identitetit te saj , dhe ky eshte rezultati i krejt kesaj islamofobie qe sillet sot neper vendet perendimore.

Ku kane qene Sigurimi ,pse nuk ka reaguar per ta kontrolluar te pandehurin e pyetje tjera ,marrin pergjigjie qesharake nga zyrtaret e larte te gjykates.

Lusim Zotin qe motren tone ta shperblej me graden e Shehides , tia fal gabimet ,vellaun tone te plagosur tia lehtesoj dhembjet , ndersa kufaret All-llahu subhanhu we teAla i shkaterroft ne mllefin e tyre.

Amin.

Nga Gjermonishtja ne pika te shkurta nga ato qe dulen ne media te ndryshme si ne :
http://www.welt.de/vermischtes/artic...-getoetet.html (http://www.welt.de/vermischtes/article4037645/Zeugin-nach-Streit-um-Schaukel-im-Gericht-getoetet.html)
etj.

Hasani.





Me vjen shume keq per viktimen, burrin e saj por me se shumti per femijen!!!!


Ngushllimet e mia

Makresh
09-07-09, 23:12
Unė pėrkundrazi mendoj se nuk e ngritėn zėrin se krimineli ėshtė rusogjerman!

Jo nuk besoj, un e di qe as me rastin e karikaturave te Profetit a.s. ata nuk reaguan derisa populli manifestoj paknaqsin e saj ne rruget e kryeqyteteve. Bashkia islame po vuan per nje dirigjues qe me t'vertet preokupohet me shume per popullin e saj, se sa per madheshtin e pasuris familjare. Rusėt jan ata te cilet ua thyejn kembet ēeēeneve burra qe mos te dalin neper male per t'luftuar. Dhe kete e din edhe evropa edhe shtetet arabe, po s'guxon askush qe te flas !

hasanmehmeti
10-07-09, 00:06
Rasti i kesaj motre , nuk ka qene ne asnje gazete , perveq ne süddeutschezeitung 4 fjali, ndersa gazeta elektronike welt.de e ka shpalos rastin me shume.

Po ato dite u mbushen gazetat dhe mediat vizive pasi nje turk kishte mbytur vajzen e tij , se ka kalur me gjerman apo ku ta di , budallek hesapi. Ndersa per kete rast nuk u shkruajt gje edhe pse ajo u therr me thike 18 here nga ai rusogjerman ne sy te femijut te saj, ndersa policia ne vend qe te gjuajne ne drejtime te ati rusogjermani , e plaguan burrin e saj.

Keta kishin ardhur nga egjipti,pasi burri i saj kishte ardhur per ta mbrojtur titullin e doktorratures ketu dhe mandej do ktheheshin prap ne vendin e tyre.

Demokracia po jep frytet e veta , siq eshte rasti i kesaj gjermane ne videon e sjellur me larte.

Dani11
16-07-09, 15:12
Ndėrroi jetė Shejh Abdullah ibn Xhibrin
Dijetari i njohur saudit, Shejh Abdullah ibn Xhibrin, ka ndėrruar jetė nė moshėn 77 vjeqare.
E mėrkurė, 15 Korrik 2009 17:51

Dijetari i njohur saudit, Shejh Abdullah ibn Xhibrin, ka ndėrruar jetė nė moshėn 77 vjeqare nė spitalin "Mbreti Fejsal" nė Riad.

Nė faqen personale tė hoxhės sė ndjerė nė internet thuhet:

"Ne me tė vėrtet tė Allahut jemi dhe tek Ai do tė kthehemi. Ne do t'ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, po ti jepju myzhde durimtarėve. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndshme thonė: "Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi!" Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė".

Njoftimi mė tutje vazhdon: "Kaloi nė rahmetin e Allahut xh.sh shejhu jonė, imami dhe babai ynė Abdullah ibn Abdurrahman ibn Xhibrin nė ora 14 tė ditės sė hėnė. Lusim Allahun qė ta mbuloi me rahmetin e Tij dhe ta shpėrblej me shpėrblimin mė tė mirė dhe ta gradoi me Firdeusin e lartė sepse vetėm Ai ka mundėsi pėr kėtė".

Shejh Ibn Xhibrin ėshtė lindur nė vitin 1932 nė njė fshat tė Al-Guay'iyyah nė fisin Beni Zejd.

Shejhi i nderuar ėshtė autor i shumė librave si dhe ka mbajtur titullin e doktorit tė shkencave.

Llapjani_HH
18-07-09, 19:38
Kush po u thotė JO EDUKIMIT


Unė jam i ri, por nuk jam bebe qė tė mashtrohem sa herė qė mė thonė shuaj se nuk bėnė kėshtu se nuk bėnė ashtu se do tė realizohet mė vonė se kėshtu edhe kėshtu...

Nga: Gentian Jetishi

Shumė zėshėm dhe me kėmbėngulėsi i bashkėngjitėm kėrkesės sė futjen e lėndės sė Edukatės Fetare nė shkollat fillore dhe tė mesme publike.

Kjo nuk ėshtė vetėm qejf por ėshtė kėrkesė e argumentuar dhe tashmė edhe formale e juve qė ju drejtohet do tė donim qė audio-vizualisht tė dėgjonim argumentet tuaja pėr injorimin fėmijėror qė i bėni kėsaj kėrkese.

Institucioni i Bashkėsisė Islame tė Kosovės ka bėrė tė njohur kėtė kėrkesė, nė kėtė drejtim shumė e zėshme ka qenė edhe Partia e Drejtėsisė tė cilėn deri diku e ka dėmtuar nė imazh kjo kėrkesė, nė vend qė nė rrethana normale tė ishte avantazh pėr tė.
Mė sė paku aktive ishte Kisha Katolike e Kosovės, edhe pse nė parim ishte kėrkesė edhe prej tyre dhe nė rast tė realizimit tė kėsaj kėrkese do tė pėrfitojnė edhe nxėnėsit e besimit tė krishterė me qė nė kėtė lėndė do tė mėsohet pėr tė tri fetė kryesore tė Kosovės [Islame, Krishtere dhe Ortodokse].

Nuk ėshtė shumė larg mendsh hipoteza qė kjo kėrkesė nuk realizohet me qė do tė mėsohet mė shumė pėr fenė Islame si fe e shumicės absolute tė e kosovarėve dhe me qė fare pak do tė mėsohet pėr fetė protestante, ēifute, sataniste e tė ngjashme tė cilat ende nuk kanė arrit tė konvertojnė aq kosovarė sa tė konstituohen si bashkėsi fetare.

Pavarsishtė gjithė kėsaj ėshtė njė fakt shumė i rėndėsishėm qė QYTETARĖT E KOSVĖS DĖSHIROJN DHE KĖRKOJNĖ QĖ TĖ FUTET LĖNDA E EDUKATĖS FETARE NĖ SHKOLLAT PUBLIKE TĖ KOSOVĖ.
Unė kujtojė se ėshtė argument i mjaftueshėm pėr tė deleguarit tanė politikė (tė mandatuarit) qė te kenė nė konsideratė dėshirėn – kėrkesėn dhe nevojėn e qytetarėve tė tyre- VOTUESVE.

Kjo kėrkesė ėshtė e vjetėr pėr nga data e dėrgimit formal nė institucionet shtetėrore tė Kosovės, dhe justifikimet pėr pėrgjigje negative ishin tė ndryshme . Pak a shumė i ngjanin si mashtrimeve pėr fėmijėt e vegjėl : shuani be deri sa tė vij pavarėsia, deri sa tė shkojnė kėta ndėrkombėtarėt, pastaj jemi shtet sekular, nuk bėnė se tė hujt, blla, blla, blla ... .

Por sot me lejoni tė u them tė deleguarve tonė 'shuani, more se horė na bėtė, shuani boll i ofenduat miqtė tonė ndėrkombėtarė. Shuani more se po ju dėgjojnė austriakėt, gjermanėt, anglezėt, spanjollėt, belget, grekėt, irlandezėt, finlandezet, danezėt, hungarezėt, polakėt, italianėt, lituanezėt, sllovenet, kroatėt, serbet qė lėndėn e Edukatės Fetare e kanė pjesė tė lėndėve nė shkollat publike edhe pse janė vende sekulare.

Pėr njė gjė e kuptuam qė nuk ka pengesa juridike pėr realizimin e kėsaj kėrkese por ėshtė mungesė e vullnetit politikė. Ka edhe diē tė PATHĖNĖ qė ndoshta se thonė nė VENDE TĖ HAPURA politikanėt tanė.
Tutje futja e kėsaj lėnde nė shkollat publike tanimė nuk ėshtė vetėm nevojė por domosdoshmėri. Nuk ėshtė nė pyetje qė tė futet edhe njė lėndė mė tepėr si pretendojnė disa qė nė vend tė saj tė futet lėnda e Edukatės Seksuale apo e Edukatės Shėndetėsore qė tė i bėjnė rivalitet kėsaj kėrkese por ėshtė e nevojshme qė tė futet lėnda e Edukatės Fetare pėr :

1. Fetė kryesore pėr tė cilat do tė mėsojnė kėta nxėnės thėrrasin pėr jetė, pėrballje me vėshtirėsi, tejkalim tė pengesave – ndėrkohė nė mungesė tė kėsaj edukate nė shkollat tona, mė vonė kėta nxėnės edhe burra tė kėtij vendi ėshtė pėrhapė dukuria e vetėvrasjes .

2. Kėto fe thėrrasin pėr paqe dhe respekt tė ndėrsjellėt – nė mungesė tė kėtyre informacione kemi pėrplasje idesh nė mes pjesėtarėve tė feve. Me futjen e kėsaj lėnde ish rritė pėrgjegjėsia qytetare mė pak do tė kish pas nevojė pėr reklama tė KFOR-it.


3. Kėto fe thėrrasin pėr moral dhe respekt tė vlerave njerėzore . Thėrrasin nė edukim tė epshit. – Nė mungesė tė kėsaj edukate kemi pėrhapje tė veprimeve amorale dhe ēnjerėzore qė pėr pasoj kemi pėrdhunime sėmundjen AIDS- ndryshe edhe mortaja e shekullit dhe tė tjera sėmundje qė vijnė pikėrisht nga kjo rrugė.

4. Alkoolizmi, narkomania dukuri vrastare tė shoqėrisė. – Fetė kurrė nuk do tė pranonin kėtė dukuri , do tė ishin ndihmesė e madhe nė luftimin e tyre.


5. Kohėve tė fundit ėshtė vėnė nė dukje dukuria e rėnies sė mėsimi tek nxėnėsit dhe kjo dėshmohet edhe me rezultatet e testeve kombėtare dhe tė maturės. Fetė do tė ishin stimuluese nė kėtė drejtim. Feja Islame si adhurim tė parė e konsideron mėsimin. Pejgamberi a.s. me gjėnė e parė qė u urdhėrua ishte Lexo, Mėso , Studio.

Si argument mund tė marrin nxėnėsit e Kosovės Lindore qė kanė mėsuar kėtė lėndė. Kėta student janė shumė tė suksesshėm, tė motivuar mjaftė dhe insistues pėr sukses, gjė qė s'mund tė thuhet edhe pėr studentėt tjerė.

Vargu i argumenteve mund tė jetė i gjatė, po tė vazhdohet tutje. Institucioneve vendimmarrėse duhet tė i mjaftoj fakti qė ėshtė kėrkesė e qytetarėve tė Kosovės. Duhet tė ju mjaftoj fakti qė e kanė shumica e vendeve tė Evropės Perėndimore. Duhet tė ju mjaftoj fakti qė mund tė jetė ndihmesė pėr procesin mėsimor tė pėrgjithshėm dhe pėr luftimin e dukurve negative madje do tė ndihmojė pėr pėrmbushjen e Objektivave tė Mijėvjeēarit .

Askush nuk mund tė thotė se do ndodhi kėshtu apo ashtu sepse ne nuk e kemi pasur kurrė qė tė prejudikojmė pėr rezultate. Qė ta dimė duhet qė ta fusim qoftė edhe nė mėnyrė eksperimentale pėr disa vite.

Ja pra ekselenca e juaj KryeImam, unė iu pėrgjigja thirrjes suaj si liderė i yni. Tani pres qė kolegėt tuaj ta kryejnė pjesėn qė u takon – sepse nuk kemi vėnė re ndonjė lėvizje tė tyre nė kėtė drejtim pos leximit tė rytbeve hazėr.

Pres qė edhe komuniteti ta kryej pjesėn e tyre gjė qė dyshoj shumė qė do tė bėjnė diē por megjithatė presė.

Tek kėta tė fundit pra xhemati mysliman nuk shpresoj shumė sepse prapė do tė mashtrohen kur politikanėt do tu thonė 'ma zemer ma se s'ban, ma beba be tita , s'ban se kqyri kėta tė hujt qysh po na kqyrin sban. Hajt be juve mos tjav nin se kur tė shkojn kta tė jashtit a pe din JA BAJM DISI edhe kena me juv knaq.
Xhemati: po a AMIN se ju e dini.

Ndėrsa unė dhe besojė ka edhe plotė tė tjerė kėrkojmė qė NĖ SHTATOR TĖ KĖTIJ VITI(2009) tė realizohet kėrkesa jonė, sepse po nxitojmė pėr shkak tė ZGJEDHJEVE tė15 NĖNTORIT.

Vendosni sot sa mė parė se ne vendosim me tė 15-in.
Seancė tė kėndshme.
Mesazhi.com