PDA

View Full Version : Ta mėsojmė Islamin sė bashku!


Albanian eX|PerT
21-03-07, 00:57
selamu alejkum, te dashur miq

Ne kete teme, postohen shkrime te ndryshme per fejen Islame, d.m.th. tema qe jane per ti lexuar, e jo per te debatuar rreth to.

albanian, me shume rrespekt

Albanian eX|PerT
21-03-07, 00:58
Udhėrrėfyes pėr jetė tė lumtur

A je i lumtur?
Kėtė pyetje duhet t'ia parashtrosh vetvetes.
 Mund tė jesh njeri qė posedon pasuri shumė tė madhe, mirėpo tė mos jesh i lumtur…domethėnė se lumturia nuk qėndron nė pasuri.
 Mund tė kesh famė tė madhe, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron te fama.
 Mund tė kesh raporte tė shkėlqyeshme shoqėrore, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė raportet shoqėrore.
 Mund tė kesh familje, tė cilėt i do dhe tė duan, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron te familja.
 Mund tė shėtitėsh gjerė e gjatė dhe nė vende tė ndryshme, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė udhėtimet e ndryshme avanturiste.
 Mund tė kesh pozitė tė lartė apo status tė rėndėsishėm shoqėror e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė pozitė e as status.
 Mund tė qeshesh dhe bėsh shaka shumė, e tė mos jesh i lumtur, domethėnė se lumturia nuk qėndron nė kėto veprime…

Pra, ēka na qenka lumturia dhe sit a arrijė atė?

 Lumturia ėshtė ndjenjė shpirtėrore kur tė bėjmė njė vepėr fisnike…
 Lumturia ėshtė fuqi e brendshme qė rrezaton nė shpirt qetėsinė dhe stabilitetin.
 Lumturia ėshtė pėrkrahje hyjnore qė shpirtit i jep ngazėllim dhe zemėrgjerėsi.
 Lumturia ėshtė dėlirėsi shpirtėrore, pastėrti e ndėrgjegjes dhe bukuri shpirtėrore.
 Lumturia ėshtė dhuratė dhe begati hyjnore, tė cilėn ia jep All-llahu atij qė Do Ai, si shpėrblim pėr veprat e tyre madhore qė i kanė bėrė…
 Lumturia ėshtė ndjenjė e thellė pėr kėnaqėsi dhe maturi (kanatė).
 Lumturia nuk ėshtė mall qė ekspozohet nė treg, i cili blihet dhe shitet, e blejnė tė pasurit dhe privohen nga ai tė varfrit, por ėshtė mall hyjnor, pėr tė cilin njerėzit flijojnė shpirtin dhe ēdo gjė tė shtrenjtė pėr ta fituar atė.
 Lumturia ėshtė rehati shpirtėrore.
 Lumturi ėshtė tė futsh gėzimin nė zemrat e tjerėve, tė vizatosh buzėqeshjen nė fytyrėn e tyre, tė ndiesh qetėsinė kur u ofron ndihmė njerėzve dhe tė kėnaqesh me lezetin kur je bamirės.
 Lumturia qėndron nė pėrmirėsimin e mendimit negativ dhe shndėrrimin e tij nė mendim pozitiv dhe frytdhėnės.
 Lumturia qėndron nė qasjen realiste ndaj gjėrave dhe ikja nga shikimi idealist i gjėrave.
 Lumturia ėshtė aftėsi pėr tu ballafaquar me presionet dhe ambientimi me to duke i kontrolluar reaksionet, nervozėn dhe ndjenjat.
 Lumturia ėshtė dija e dobishme dhe veprat e mira.
 Lumturia ėshtė braktisja e mėrisė, zilisė dhe lakmisė sė asaj qė posedojnė njerėzit.
 Lumturia qėndron nė pėrmendjen e All-llahut, falėnderimin e tij dhe adhurimin e mirė ndaj Tij.
 Lumturia ėshtė fitimi i xhennetit dhe shpėtimi nga zjarri, kėnaqja me shikimin nė fytyrėn e ndershme tė All-llahut. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
﴿ وَأَمَّا الَّذِينَ سُعِدُوا فَفِي الْجَنَّةِ خَالِدِينَ فِيهَا مَا دَامَتِ السَّمَاوَاتُ وَالْأَرْضُ إِلَّا مَا شَاءَ رَبُّكَ عَطَاءً غَيْرَ مَجْذُوذٍ ﴾ [هود:108 ].
"E pėr sa u pėrket atyre fatmirėve, ata jan nė xhennet pėrgjithmonė, sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveē atė ēka do Zoti yt (All-llahu ju dhuron) shpėrblim tė pakėputur". (Hud: 108). (shiko: "Dugutul-Hajat", fq. 151).

Disa fjalė mbi lumturinė

 I lumtur ėshtė ai qė merr kėshilla prej ndodhive tė tjerėve, kurse fatzi ėshtė ai qė tė tjerėt nga ndodhitė e tij marrin kėshillė.
 Shtylla e lumturisė ėshtė nderi.
 Lumturia ėshtė tė duash atė qė punon e jo tė punosh atė qė do.
 I lumtur ėshtė ai qė merr mėsim nga e djeshmja dhe pėrfiton nga ajo, kurse fatzi ėshtė ai qė grumbullon pėr tjerėt dhe ėshtė koprrac me tė mira ndaj vetvetes.
 I lumtur ėshtė ai qė pėrfiton nga e kaluara, entuzijast nė kohėn e tashme dhe optimist nė pėr tė ardhmen.
 Lumturia e njeriut ėshtė nė ruajtjen e gjuhės.
 Nuk mund tė arrihet lumturia nė jetė pėrpos se nėse jeton njeriu jetėn i lirė dhe i ēliruar nga ēdo prang e epsheve dhe robėria e pasioneve.
 Lumturi ėshtė dashuria e flaktė pėr adhurime, animi i zemrės kah Krijuesi yt dhe prania e zemrės dhe mendjes nė adhurime.
 Lumturia nuk blihet me pasuri, mirėpo mund ta shesėsh me te.
 Drejtimi kah All-llahu, kthimi tek Ai, kėnaqja me Te, mbushja e zemrės me dashuri ndaj Tij, pėrmendja e Tij e vazhdueshme, gėzimi dhe lumturia me njohjen e Tij janė shpėrblime tė shpejta, xhennet dhe jetesė qė ase mbretėrit nuk mund ta jetojnė.
 Shumė njerėz e mendojnė lumturinė nė gjėra qė ua sjellė vuajtjet.
 Mes fatzisisė dhe lumturisė ėshtė pėrkujtimi i fundit tė gjėrave.

Titulli i lumturisė

Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, ka pėrmendur se lumturia mbėshtete nė tre gjėra:
1- Kur ti vijnė begatitė falėnderon;
2- Kur ti vijnė sprovat duron;
3- Kur tė bėjė mėkat kėrkon falje.
Pastaj thotė:
"Kėto tre gjėra janė titulli i lumturisė sė njeriut, shenja e shpėtimit tė tij nė dynja dhe ahiret dhe nga kėto gjėra asnjėherė nuk largohet njeriu".

Dobitė e lumturisė

1- Lumturia i ofron njeriut rehati shpirtėrore dhe dakordim me gjendjen e tij.
2- Lumturia i ofron familjes gėzim, qetėsi dhe jetė tė kėndshme.
3- Lumturia i edukon fėmijėt nė natyrėn pozitive tė jetės.
4- Lumturia i ndihmon njeriut qė tė preokupohet me qėllimet fisnike nė vend se tė merret me vetveten dhe trupin e tij.
5- Lumturia i ofron trupit homogjenitet tė shkėlqyeshėm, kurse kjo shkakton qė organet e ndryshme trupit tė punojnė si duhet.
6- Lumturia i jep njeriut mundėsi qė tė jetė inovator dhe kreator.
7- Lumturia bėhet shkak qė shoqėrinė ta pėrshkon gėzimi, pėrputhja dhe rezultatet. (shiko: "100 Ide pėr tė arritur lumturinė e vėrtetė", dr. Salah Rashid, fq. 21).
(Vazhdon…)
Pjesa e dytė ėshtė me titull: " Hapat praktike pėr arritjen e lumturisė".
Pėrgatiti: Sektori shkencor pran Medarul-Vatan
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
Sektori shkencor pran Medarul-Vatan,
23.2.2007

http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
21-03-07, 01:47
Hapat praktike pėr arritjen e lumturisė

Si tė bėhesh i lumtur?
Secili njeri mund tė prodhon lumturinė e tij, nėse kapet pėr ligjet e lumturisė dhe i zbaton hapat e tij, kurse fuqia dhe dobėsia e lumturisė mvaret nga sasia e zbatimit tė kėtyre ligjeve.
Hapat konkrete qė paraqesin ligjet e lumturisė, i kaplojnė kėto pika:
1- Beso nė All-llahun.
Nuk ka lumturi nė mungesė tė besimit nė All-llahun, subhanehu ve teala, madje lumturia e njeriut shtohet dhe dobėsohet mvarėsisht nga ky besim. Aq sa mė i madh ėshtė besimi nė All-llahun, aq mė e madhe ėshtė lumturia dhe aq sa mė shumė i dobėoshet besimi, aq i shtohet pikėllimi, stresi dhe mendimi negativ, kurse kjo rezulton jetė tė hidhur dhe fatzi.
2- Beso nė Fuqinė e All-llahut dominuese.
Ai qė e ndien kėtė fuqi hyjnore tė madhe, e cila nuk njeh kufi, nuk mund tė dominohet nga iluzionet dhe nuk mund ta trishtojnė problemet, sepse ka njė shtyllė tė fuqishme nė tė cilėn mbėshtetet kur ti ndodhin sprovat dhe gjėrat trishtuese.
3- Beso nė Caktimet e All-llahut.
Besimi nė Caktimet e All-llahut ngjallė kėnaqėsi shpirtėrore, rehati shpirtėrore dhe qetėsi te njeriu. Pėr kėtė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( عجباً لأمر المؤمن إن أمره كله خير ؛ إن أصابته سرّاء شكر فكان خيراً له ، وإن أصابته ضرّاء صبر فكان خيراً له )) [ رواه مسلم ] .
"Ėshtė pėr tu habitur me ēėshtjen e besimtarit, se[se tė gjitha ēėshtjet e tija janė mirėsi. Nėse e godet ndonjė begati, ai falėnderon All-llahun, e kjo ėshtė mirėsi pėr te, nėse e godet ndonjė fatkeqėsi, ai duron, dhe kjo ėshtė mirėsi pėr te". (Muslimi).
Sa madhėshtor ėshtė ky hadith dhe sa shumė aludon nė lumturinė e vėrtetė.
Besimi nė Caktimet e All-llahut ėshtė rruga qė na shpienė nė lumturi.
* Durimi gjatė sprovave.
* Falėnderimi gjatė begative.
* Braktisja e refuzimit dhe mllefosjes me Caktimet e All-llahut.
Tėrė kjo shpienė nė rehati, qetėsi dhe lumturi.
4- Le tė jenė tė lumturit shembylli yt nė jetė.
Tė lumturit, ata qė i kanė ofruar njerėzimit shėrbime tė mėdha dhe kanė poseduar besim nė All-llahun. I pari nga ky lloj njerėzish ėshtė Muhamed Ibėn Abdullahu, Resulullahu, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Lumturia qėndron nė pasimin e rrugės sė tij, kurse fatzisia qėndron nė largimin nga udhėzimi i tij dhe braktisja e sunetit tė tij.

5- Ēlirimi nga sikleti shpirtėror.

* Sikleti shpie nė mėrzi dhe depresion.
* Sikleti shpie nė dėshtim nė jetė.
* Sikelti shpie nė ēmenduri.
* Sikelti shpie nė sėmundje tė rezikshme.
* Mundohu tė zbulosh shkaqet e sikletit te ti e pastaj shėroje secilin shkak njė nga njė.
* Debato me vetveten dhe me ata qė i ke pėrreth qetė dhe mos bisedo me reakcion.
* Shfrytėzo sikletin tėnd pėr tė dalur vazhdimisht nė epėrsi dhe pėr veprim drejt qėllimeve fisnike.
* Le tė jetė sikleti efektiv nė shėrimin e problemeve tuaja.
* Bėhu i thjeshtė dhe mos i kompliko gjėrat.

6- Njihe natyrėn e jetės.

Jeta domosdo ka trazira, ngushtica, strese dhe sprova. Kėto gjėra ndodhin sipas urtėsive tė All-llahut, qė tė Sheh kush prej nesh ma mirė do tė punon, andaj e kemi obligim ta njohim natyrėn e jetės, ta pranojmė ashtu si ėshtė, por kjo nuk na pengon qė ta shtyjmė kaderin e All-llahut me kader tė All-llahut dhe ti shtyjmė gjėrat e urrejtura me elemente qė i shtyjnė ato. Njohja e natyrės sė jetės nuk domethėnė tė na dominon demoralizimi, por e kundėrta ėshtė e saktė.

7- Shndėrroi shprehitė e tuaja negative nė ato pozitive.

Dr. Ahmed Bera El-Emiri thotė:
"Fitimi i njė shprehie tė re, qoftė ajo intelektuale apo shpirtėrore, nuk ėshtė gjė e rėndė, kėrkon njėzet e njė ditė. Gjatė kėtyre njėzet e njė ditėve ne duhet ti bėjmė kėto veprime:
a- Tė mendojmė.
b- Tė flasim.
c- Tė sillemi sipas asaj qė na mėson shprehia e re.
d- Tė parafytyrojmė nė mėnyrė tė qartė si dėshirojmė tė jemi.
Nėse e parafytyron vetveten sikurse ke arritur nė formėn e kėrkuar, ky parafytyrim nė mėnyrė graduale shndėrrohet nė realitet. Nė kėtė tė vėrtetė aludon fraza: butėsia fitohet duke e shtyrė vetveten tė butė dhe dija fitohet duke mėsuar". (shiko: "Mėsime psikologjike pėr suksesin dhe epėrsinė").

8- Lumturia yte qėndron nė qėllimet tuaja.

Shkaku i fatzisisė sė shumė njerėzve ėshtė mungesa e qėllimeve, tė cilat dėshirojnė t'i realizojnė. Ata ndoshta edhe kanė qėllime, mirėpo nuk i kanė fisnike, andaj ata nuk ndihen tė lumtur edhe kur i realizojnė ato. Ajo qė i sjell lumturi njeriut ėshtė qėllimi fisnik dhe synimi madhor.
Synimet e mėdha i japin individit mundėsi t'i tejkalojnė pengesat qė i dalin nė rrugė dhe gjatė kėtij procesi pėr njė kohė shumė tė shkurtė prodhon ato gjėra qė dikush nuk mund ti prodhon pėr gjatė kohė. Njeriu pa qėllim ėshtė njeri i humbur. A ka mundėsi tė parafytyrojmė njė pilot i cili ngjitet nė qiell dhe nuk ka destinacion tė caktuar ku dėshiron tė arrijė e as hartė qė e ēon nė atė vend?! Duke menduar se ku do tė ateron atij ndoshta edhe i pėrfundon kerozina e i rėzohet aeroplani?! (shiko: "Mėsime psikologjike pėr suksesin dhe epėrsinė").

9- Zvogloi dhimbjet.
Njeriu vazhdimisht pėrjeton dėshtime dhe fatkeqėsi, mirėpo asnjėher nuk duhet tė mendojė se kjo gjė ėshtė fundi i jetės dhe se ky ėshtė i vetmi qė ėshtė sprovuar me kėto sprova, por duhet t'i lehtėsojė dhe zvoglojė duke i bėrė kėto hapa:
a- Ta paramendon kėtė fatkeqėsi mė tė madhe se sa qė ėshtė dhe me pėrfundim mė tė keq.
b- Mendo mbi gjendjen e atij qė ka fatkeqėsi mė tė madhe dhe mė tė rėndė.
c- Shikoi begatitė qė ti ka dhėnė All-llahu dhe nga tė cilat janė tė privuar shumė njerėz.
d- Mos iu dorėzo zhgėnjimit, i cili mund ta shoqėron njė fatkeqėsi. (shiko: "Llojet e mėrzisė", dr. Muhamed Sagir).
10- Mos i prit lajmet e kėqija.

Nėse vazhdimisht mendon pėr mjerimin, atėherė frika do tė vepron nė mėnyrė tė barabartė me vullnetin tėnd dhe do ti sjell fatkeqėsitė, kurse shkaqet e kėsaj fatkeqėsie do tė jenė afėr teje pėr shkak tė frikės dhe pesimizmi tėnd. Ėshtė shumė normal qė sikleti i shtuar tė sjell edhe fatkeqėsi tė reja, e kėshtu tė rrotullohesh nė rrahtė tė zbrazta tė mendimeve negative ndaj fatkeqėsive dhe pritjen e lajmeve tė kėqija.
* Ti kur ia kujton vetes se jeta ėshtė e shkurtėr dhe se gjėrat ndryshojnė shumė shpejt, kjo do tė jep njė sasi tė madhe tė nurit nė jetėn tėnde.

11- Shikoi ata qė i ke pėrreth teje.

Nėse shikon vetveten dhe rreth vetes do tė gjesh shumė gjėra qė meritojnė mirėnjohje.
Tė gjith ne jemi tė mėsuar tė kemi shtėpi ku pushojmė, punė, tė cilėn e punojmė dhe familje qė na rrethekon, andaj zakonisht edhe nuk e hetojmė lumturinė karshi tyre, mirėpo nėse mendojmė rreth ikjes sė tyre dhe privimit nga kėto, atėherė do tė fillojmė tė ndiejmė lumturi me praninė e tyre.

12- Mos lejo qė gjėrat e thjeshta ta prishin jetėn tėnde.

Disa njerėz trazohen nga ndodhimi i disa gjėrave tė thejshta, tė cilat ndodhin pėr ēdo ditė dhe nuk e meritojnė tėrė kėtė lodhje, andaj i kaplon tendosja dhe mėrzia e madhe, pėr shkak se ėshtė thyer njė gotė, ėshtė prishur njė aparat, ėshtė shkyer njė rrobė apo pėr ndonjė ndodhi tė kėtillė tė thjeshtė. Njeriu obligohet qė kėto gjėra tė thjeshta t'i pranojė dhe mos tė lejojė qė ta godas zhgėnjimi ose trazimi.

13- Dije se lumturia ėshtė te ti, andaj pse udhėton pėr ta kėrkuar atė.

Secili njeri i posedon forcat dhe ligjet e lumturisė, mirėpo shumica e njerėzve nuk e shohin kėtė gjė, sepse nuk e shikojnė vetveten, por i shikojnė tjerėt.

Tregimi i fushės me diamant

Tregim i njohur pėr njė bujk tė sukseshėm, i cili punonte me zell nė fushėn e tij derisa u plak. Njė ditė dėgjoi se njerėzit udhėtojnė larg duke kėrkuar diamante, e ai qė i gjen ato bėhet shumė i pasur. Edhe ky u nxeh, e shiti tokėn e vet dhe u nis tė kėrkon diamante.
Trembėdhjet vite i kaloi duke hulumtuar diamante, mirėpo nuk gjeti asgjė derisa u dėshpėrua pa e realizuar ėndrėn e tij, andaj edhe vendosi tė hedh vetveten nė deti si ushqim pėr peshqit.
Mirėpo bujku i ri, i cili e bleu tokėn nga ky bujk, njė ditė duke punuar nė kėtė arrė gjeti njė gjė qė shkėlqente, e kur e morri, vėrejti se ėshtė njė copė diamanti. U nxeh dhe filloi tė gėrmon edhe mė shumė dhe mė me zell. E gjeti edhe copėn e dytė edhe tė tretėn. Befasi! Nėn kėtė arrė kishte njė minierė tė diamanteve.
Qėllimi i kėtij tregimi ėshtė tė tregohet se lumturia mund tė jetė shumė afėr teje, mirėpo ti tė mos e shohish dhe tė shkosh shumė larg pėr ta hulumtuar atė.

14- Bėhu sikurse bleta nė sjelljen e dobive pėr tjerėt.

Njerėzit e lumtur janė mė tė dobishmit pėr njerėzit. Njeriu, tė cilit i mungon lumturia, kėnaqet duke ua bėrė me dije njerėzve se janė fatzi, kurse njeriu i lumtur, i cili kėnaqet me jeten e vet, kjo kėnaqėsi i shtohet edhe mė tepėr, kur edhe tjerėt participojnė nė kėtė lumturi, pa marrė parasysh se shkak i kėsaj lumturie ėshtė ndonjė lajm i mirė apo ndonjė pamje tėrhjekėse. Ky njeri nuk pėrjeton lumturi tė plotė derisa nuk ia tregon kėtė lajm edhe tjerėve ose nuk mer me vete edhe tjerėt qė tė kėnaqen me atė pamje shumė tė bukur.

15- Besoi aftėsive tuaja pėr ti zgjidhur problemet.

Mendimet tona janė ato qė i lindin tė gjitha gjėrat. Ndodhitė nuk kanė ndonjė rėndėsi pėrderisa nuk u pejojmė ne qė tė mbjellin tek ne mendime negative dhe shkatėrruese. Andaj besoi aftėsive tuaja.
Njerėzit e sukseshėm edhe nė kohėrat e krizave dhe vėshtirėsive e ruajnė shpresėn tė gjallė, e kjo shpresė ėshtė shkak i ardhjes sė suksesit.
Botėn tėnde tė brendshme parafytyroje sikur njė fushė qė mbijnė idetė tuaja. Kontrolloi ndjenjat dhe idetė qė lindin brenda teje dhe pyet: cilat janė frytet qė na i sjellin kėto ide? Nėse frytet janė nga lloji qė nuk dėshiron t'i vjelish, atėherė nxito dhe shkule farėn derisa ėshtė e vogėl dhe nė vend tė saj vėndo farė tė mirė.

16- Fitoje frikėn negative.

Friksimet, dėshtimet, vuajtjet, sėmundjet zakonisht lindin nga frika, andaj nėse dėhsiron shpėtim, sukses, lumturi dhe shėndet, atėherė duhet ta rezistosh frikėn dhe tė bėhesh sikur ata pėr tė cilėt All-llahu, azze ve xhel-le, ka thėnė:
﴿ الَّذِينَ قَالَ لَهُمُ النَّاسُ إِنَّ النَّاسَ قَدْ جَمَعُوا لَكُمْ فَاخْشَوْهُمْ فَزَادَهُمْ إِيمَاناً وَقَالُوا حَسْبُنَا اللَّهُ وَنِعْمَ الْوَكِيلُ * فَانْقَلَبُوا بِنِعْمَةٍ مِنَ اللَّهِ وَفَضْلٍ لَمْ يَمْسَسْهُمْ سُوءٌ وَاتَّبَعُوا رِضْوَانَ اللَّهِ وَاللَّهُ ذُو فَضْلٍ عَظِيمٍ﴾ [آل عمران:173- 174]
"E atyre (shokėve tė Pejgamberit) qė dikush u tha: "Populli (idhujtarėt) ėshtė tubuar t'ju sulmojė, pra kini frikė!" Ajo, vetėm ua shtoi edhe mė shumė besimin e thanė: "Neve na mjafton qė kemi All-llahu, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!" Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe fituan begati e mirėsi tė mėdha nga All-llahu dhe e arritėn kėnaqėsinė e Tij, All-llahu ėshtė dhurues i madh". (Ali Imran: 173- 174).

17- Mos mendo se sėmundja dhe dhimbjet nuk pėrfundojnė.

Asgjė nė kėtė dynja nuk mbetet pa ndryshuar dhe ripėrtėrirė. Ti me aftėsitė e mendimit tėnd kreativ mund ta ripėrtėrish jetėn dhe tė jetosh jetė tė re.

18- Mos u pikėllo.

Nėse krejt njerėzit qė janė pėrreth teje pajtohen si ti bartė mendjetrashėsinė e gjyshit tėnd e se nuk do tė korrish sukses nė jetė dhe nuk do tė jesh i dashur tek njerėzit, ti refuzoje me ngulm kėtė pretendim dhe ruaju nga bara e tė kaluarės qė nuk ėshte e kaluar e jote dhe mbjell tek ti cilėsi tė kundėrta me tė metat, me tė cilat dėshirojnė tė tė rraskapitin.

19- Ndale ēdo logjikim negativ dhe ēdo insistim i mjerimit tėnd momental.

Refuzo dėshpėrimin dhe potenco optimizmin, suksesin, shėndetin, gėzimin dhe se pas kėsaj dere, tė cilėn e mbylli mosbesimi yt nė te, aty qėndron suksesi yt.

20- Kujdesu pėr mendimin dhe fjalėn tėnde, sepse aji tė ruan ose tė shkatėrron.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( إن الرجل ليتكلم بالكلمة من رضوان الله تعالى ما يظن أن تبلغ ما بلغت ، فيكتب الله له بها رضوانه إلى يوم القيامة ، وإن الرجل ليتكلم بالكلمة من سخط الله تعالى ما يظن أن تبلغ ما بلغت ، فيكتبُ الله عليه بها سخطه إلى يوم القيامة )) [ رواه أحمد والترمذي والنسائي وصححه الألباني ] .
"Njeriu ndodh qė tė flet fjalė, e cila e kėnaq All-llahun, kurse ky aspak nuk ka menduar se mund tė arrijė kėtė gradė tė lartė, e tė bėhet shkak qė All-llahu ta regjistrin prej njerėzve mė tė cilėt ėshtė i kėnaqur deri nė Ditėn e Kijametit. Ndodh qė njeriu tė flet fjalė, e cila e zemron All-llahun, aspak nuk mendon se ku mund ta ēon kjo fjalė, e ta regjistron All-llahu nga tė zemruarit mbi tė deri nė Ditėn e Kijametit". (sahih, Ahmed dhe tė tjerėt).
Kėto ishin veprimet dhe ligjet e lumturisė, kush i zbaton nė jetėn e tij bėhet i lumtur, e kush i le pas shpine vuan nė dynja dhe ahiret.
All-llahu na bėftė tė lumtur nė dynja dhe ahiret. Amin.
وصلَّى الله وسلم وبارك على محمد وآله وصحبه أجمعين .
Paqa dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi Muhammedin, familjen dhe shokėt e tij.
Pėrshtati: Bekir Halimi
</SPAN>
Sektori shkencor pran shtėpisė botuese: "Medarul-Vatan",
2.3.2007

Albanian eX|PerT
21-03-07, 01:55
Balsami i lumturisė

Ku ėshtė lumturia?
Ata qė bredhin pas lumturisė sė rrejshme dhe qė nuk besojnė nė All-llahun, subhanehu ve teala, dhe ia kanė kthyer shpinėn rrugės sė besimit, ata nuk mund tė arrijnė askund pėrpos se nė podrumin e mashtrimit, sepse kanė neglizhuar veēoritė e natyralitetit (fitres) qė gjinden nė thellėsirat e njeriut, i cili ėshtė krijesė ku nuk mund tė ndahen kėrkesat e trupit nga kėrkesat e shpirtit. Kurse shpirti ėshtė esenca e jetės sė njeriut.
All-llahu, subhanehu ve teala, ka krijuar njeriun dhe i ka sqaruar rrugėn e lumturisė sė tij dhe ia ka tėrhjekur vėrejtjen nga rruga e vuajtes, sepse Ai ėshtė i Gjidijshmi, sikurse dhe thotė: "A nuk e di Ai qė ka krijuar, kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė sekreteve, i njeh hollėsitė". (El-Mulk: 14).
All-llahu, tebareke ve teala, ėshtė Ai qė di se ēka ėshtė nė tė mirėn tėnde dhe ēka ta ēon jetėn drejt dhe pėrhap shpirt qetėsues dhe gėzimin tek ti: "(Musai) Tha: "Zoti ynė ėshtė Ai qė ēdo sendi i dha formėn e vet, pastaj e udhėzoi atė?". (Taha: 50).
"Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė, e ai do tė jetė: mirėnjohės ose pėrbuzės". (El-Insan: 3).
Pasi qė prodhuesi ia pėrcakton atė ēka i pėrshtatet prodhimit tė vet dhe pėrcakton mėnyrėn e saktė tė aktivizimit dhe veprimit tė tij, ēka mund tė themi pėr kėtė krijesė gjigante njerėzore, tė cilin devijantėt dėshirojnė ta largojnė nga udhėzimi i Zotit tė tij dhe pastaj iluzionojnė se do tė mbeten nė rrugėn e saktė pa defekte dhe kundėrthėnie?!
Pasi qė njeriu e humbi rrugėn e tevhidit, monoteizmit, filloi tė hulumton rrugė tė ndryshme dhe tė shumta pėr tiu pėrgjigjur kėrkesave tė shpirtit dhe pėr tė adhuruar Krijuesin. Paramendon nxemjen e diellit, ndriēimin e hėnės, flakėn e zjarit, ose idhujt, statujat dhe hyjnitė e rrejshėm tė cilave u nėnshtrohen njerėzit, e mendon se me kėtė veprim i pėrgjigjet natyralitetit tė tij dhe kjo ėshtė vet lumturia!!
Edhe pse shkenca moderne ka pėrparuar shumė, problemet psiqike dhe shoqėrore tė individėve dhe shoqėrive edhe mė tej shtohen, madje kėto shkenca tė cilat supozohet se duhet ti ofrojnė njeriut komoditet dhe tia pakėsoj lodhjen, janė bėrė shpatė qė i ri mbi kokė njerėzve dhe armė me tė cilėn i fuqishmi e shkatėrron tė dobtin, i shfrytėzojnė pėr nevojat dhe lakmitė e tyre duke ua shkelur nderin, shtypur njerzishmėrinė dhe nėpėrkėmbur shpirtin e tyre me llojlloj armėsh qė pėr njė minutė korrė jetėn e qindra dhe mijėra njerėzve.
Ah dhe vaj pėr kėtė qytetėrim dhe civilizim fatzi!!
Njerėzimi ka korrė suksese nė shkenca tė ndryshme, mirėpo cila ėshtė gjurma e kėsaj nė jetėn e saj? A ka gjetur lumturinė? A ka qetur qetėsi? A ka gjetur paqė?
Asesi! Ka gjetur vuajtje, strese, frikė, sėmundje psiqike dhe nervore dhe krime tė mėdha.
Shkenca, e cila duheshte, sipas mėsimeve tė All-llahut, qė secilėn fitore ta bėjė njė hap drejt All-llahut, mu ajo ėshtė bėrė shkak qė e largon njerėzimin shumė hapa nga rruga e lumturisė sė vet pėr shkak tė fikjes sė shpirtit dhe mprapshtjes sė tij.
Jemi duke parė realitetin e hidhur tė njerėzimit, kurse nė horizonte jemi duke parė flamurin e shpėtimit qė valon nė mes tė shkretėtirės dhe njė kullė llambe ndriēimi qė u bėn dritė atyreve qė janė zhytur nė kėnetė. (shiko: "Fi Dhilalil-Kuran", 1/440).
Gjithsesi! ثshtė fe e natyralitetit qė i ofron njeriut lumturi tė vėrtetė, i siguron qetėsi dhe kėnaqėsi, kurse kontrollin e ndėrgjegjės dhe pasionit e bėn rregullues i cili e pengon njeriun ti bėhet armik vėllaut tė tij njeri, ia mėson secilit tė drejtat dhe detyrat, e shtyen nė vepėr konstruktive duke patur pėr synim fitimin e kėnaqėsisė sė All-llahut, pastron shpirtin dhe pėrmirėson sjelljen.


Njė dhuratė me disa margaritarė

Lumturia dhe vuajtja

Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė: "Nėse zgjohet njeriu dhe ngrysė duke mos patur synim tjetėr pėrpos All-llahut, All-llahu do tė mer pėrsipėr tė gjtha nevojat dhe brengat e tija e do ti zbrazej zemra qė vetėm Ate ta do, kurse gjuha vetėm Ate ta pėrmend, kurse gjymtyrėt vetėm Ate ta respektojnė. Nėse gdhin dhe ngrys duke patur synim tė vetin dynjanė, All-llahu ia le brengat, vėshtirėsitė, vuajtjet dhe e le vetėm. Zemra e kėtij njeriu angazhohet me dashurinė ndaj krijesave tjera dhe nuk ka vend pėr dashuri ndaj All-llahut, gjuha e tij ėshtė e angazhuar me pėrmendjen e tjerėve dhe nuk ka kohė pėr ta pėrmendur All-llahun, gjymtyrėt i lodhen duke u shėrbyer njerėzve dhe nuk ka mundėsi ta respektojnė All-llahun. Ai lodhet dhe raskapitet sikurse kafshėt e egra duke u shėrbyer tjerėve, sikurse cakulli i farkėtarit, e fryen barkun e vet dhe i mbush brinjėt pėr tu bėrė dobi tjerėve. Secili njeri qė braktis adhurimin e All-llahut, respektin e Tij dhe dashurinė ndaj Tij sprovohet me adhurimin, respektin dhe dashurinė e krijesave. All-llahu, tebareke ve teala, thotė: "Kush mbyll sytė para kėshillave tė Zotit, atij ia shoqėrojmė njė djall qė nuk i ndahet kurrė". (Ez-Zuhruf: 36). ("El-Fevaid", fq. 84).

Nozulli mė i mirė

- Sot bleje vetveten, sa ėshtė tregu i hapur, i posedon paratė, malli ėshtė i lirė, sepse do tė vijė njė ditė kur nuk do tė ekzistojė as ky treg e as ai mall, kjo ėshtė dita e mashtrimit (dėshtimit).
- Vepra pa sinqeritet dhe pasim tė Sunetit ėshtė sikur njė udhėtarė i cili e mbush strajcėn e tij me rėrė, i bėhet rėndė, por ska dobi.
- Ai qė shijon ėmbėlsinė e shėndetit i vjen lehtė idhėtina e durimit.
- Lakmia e madhe pėr tė arritur nė qėllim ta impnon veprimin serioz dhe kujdesin e madh qė mos tė ikė ajo qė synon.
("El-Fevaid", fq. 49-50).
- Kur tė del ylli i ambicjes nė erėsirėn e natės sė pėrtesės dhe ta shoqėron hėna e vullnetit, i shndėrritet toka e zemrės me dritėn e All-llahut.
("El-Fevaid", fq. 51).

اka ėshtė lumturia

Lumturia - ėshtė koncept te i cili nuk mund tė arrish me thesare nga ari dhe argjenti, sepse ėshtė mė i shtrenjtė se ari dhe argjendi.
Lumturia - ėshtė sikur margaritari qė gjindet nė thellėsirat e detit, ka nevojė pėr zhytės tė shkathėt qė di tė zbulon thellėsirat e detit.
Lumturia - ėshtė qėndrime, fjalė, synime, kėndvėshtrime mbi jetėn me realitet, shpresė, aspiratė dhe vizion.
Hulumto brenda teje, sepse aty nė ato thellėsira gjindet lumturia, aty ėshtė burimi qė nuk shuhet.

Nėse pyesim: ēka ėshtė lumturia?

Sipas njė ankete qė i ėshtė bėrė 16 mijė njerėzve me kėtė pyetje, pėrgjigjet e tyre kanė qenė tė kėtilla:
38% kanė thėnė se lumturia ėshtė dashuria.
28% kanė thėnė se lumturia ėshtė kėnaqėsia.
17% kanė thėnė se lumturia ėshtė shėndeti.
7% kanė thėnė se lumturia ėshtė martesa.
5% kanė thėnė se lumturi ėshtė pasuria.
3% kanė thėnė se lumturi janė fėmijėt.
2% kanė thėnė se lumturia ėshtė udhėtimi.
Abas Mahmud Akadi thotė: kisha njė mik piktor, i cili kishte imagjinatė tė pasur dhe njė ditė imagjinoi lumturinė dhe e vizatoi nė formė tė njė vashe nė moshėn njėzet vjeēare, e cila vrapon djathtas dhe majtas e lumtur, flokėt i hedhen nė tė majtė dhe nė tė djathtė gjersa ajo gjindet nė kulmin e gėzimit, argėtimit dhe galdimit, e ma tregoi. I thash: unė nuk e imagjinoj kėshtu lumturinė.

Njė: Pėr kėtė mund tė themi se ėshtė argėtim, gėzim apo kėnaqėsi.
Porse lumturia ėshtė diēka tjetėr.
Lumturia ėshtė mė afėr pėrvojės dhe eksperiencės se sa mashtrimit, adoloshencės dhe injorancės.
Lumturia ėshtė mė afėr moshės sė pjekur se sa kėsaj moshe ku ka shumė galdim rinor, gjallėri dhe fuqi.
Dy: lumturia ka domethėnien e mjaftimit dhe qetėsisė.
Nuk ėshtė zhurmė dhe britmė.
Lumturia ėshtė shije, emocion dhe ndenja brenda njeriut, nė zemėr dhe ndėrgjegje.

Nuk mund ti vėndojmė definicion sikurse zakonisht vėndohet nė libra definicion pėr secilėn shkencė.

Lumturia nuk pikturohet me kufinjė dhe definicione.

Ndoshta lumturia troket nė dyert tona, kurse ne nuk e njohim dhe e injorojmė e nuk ja hapim derėn.
Ndoshta i vjen lumturia njeriut dhe e jeton me tėrė potencialin e tij logjik, shpirtėror dhe fizik, mirėpo nuk e heton.
Sikurse ėshtė lumturia e fėmijėve, tė cilėt janė tė lumtur nė jetėn e tyre, nė argėtimin, pafajėsinė, lojėrat dhe thjeshtėsinė e tyre, mirėpo ata megjithkėtė nuk e hetojnė lumturinė, e kur tė rriten, tė lexojnė, tė kuptojnė dhe tė dėgjojnė pėr atė qė quhet lumturi , fillojnė ta hulumtojnė, sikurse tė jetė diēka e humbur.

Po tė sihte lumturia nė pasuri, ari, argjend, dollar, gjiro llogari, do tė ishin kodrat, minierat dhe bankat mė tė lumturit, sepse ato kanė shumė kėso gjėrash.
Po tė ishte lumturia nė bukuri, shkėlqim, pamje magjepse, e stolisje do tė ishin palluat tė lumtur, trandafili, lulet, bozuloku.
Po tė ishte lumturia nė pushtet dhe fuqi, e zė tė madh, do tė ishin kafshėt e egra mė tė lumtur se njeriu.
Po tė jetė lumturia nė moralin e vlefshėm, fjalėt e drejta, veprat e mira, autoriteti i madh, mendjepjekuria, atėherė njeriu kėtė do ta meritonte.
Lumturia ėshtė:
Buzėqeshja e njė fėmiut tė dlirė;
Fjalėt e mira dhe pėrmendja e All-llahut kur dalin nga njė gjuhė e pastėr dhe e vėrtetė;
Rahja e zemrės tolerante ndaj vėllezėrve tė tij musliman;
Dhurata pa pėrmendje dhe mburrje;
Largimi i njė brengės tėnde ose tė ndonjė vėllaut tėnd musliman prej All-llahut, subhanehu ve teala;
Qėllimi fisnik tė cilin e arrinė ti ose dikush tjetėr prej muslimanėve;
Njė ēast i lodhjes, raskapitjes dhe djersės, tė cilėn e pason njė rehati dhe njė sukses;
Mendjemėdhenjtė, perandorėt, zullumqarėt, kriminelėt, pasanikėt ndodh qė tė dalin prej kėsaj dynjaje dhe mos tė provojnė atė mė tė bukurėn nė te: shoqėrimin e All-llahut dhe lumturinė e lutjes drejtuar Atij.

Udhėzimi i pejgamberėve drejt rrugės sė lumturisė
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė: "Nuk ka rrugė qė tė shpien drejt lumturisė dhe shpėtimit nė dynaj dhe ahiret, pėrpos se nė duar tė pejgamberėve. Nuk ka rrugė pėr tė mėsuar tė kėndshmen dhe tė flliqurėn nė mėnyrė detale pėrpos se nga ana e tyre. Nuk arrihet kėnaqėsia e All-llahut asnjėherė pėrpos se nė duar tė tyre. Fjalėt, veprat dhe morali i mirė ėshtė udhėzimi i tyre dhe ajo qė na e kanė sjellur ata. Ata janė peshoja e saktė me tė cilėn i peshojmė fjalėt, veprat dhe sjelljen tonė. Pasimi i tyre bėn dallimin e njerėzve tė udhėzuar nga ata tė devijuar. Nevoja pėr ta ėshtė mė e madhe se sa nevoja e trupit pėr shpirtin, e syrit pėr dirtėn dhe e shpirtit pėr jetėn.
اka mendon pėr ate qė nėse tė mundon udhėzimi i tij pėr njė ēast tė prishet zemra e i ngjan peshkut i cili ndahet nga uji dhe vėndohet nė fėrtere?!
Gjendja e robit kur zemra e tij largohet nga mėsimet e pejgamberėve i ngjan kėsaj gjendje, madje ėshtė edhe mė e vėshtirė, mirėpo kėtė e heton vetėm zemra e gjallė, sepse i vdekuri nuk ndien dhimbjen.
Nėse lumturia e njė njeriu nė dy botėrat qenka e ndėrlidhur me pasimin e udhėzimit tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, atėherė secili qė ia do vetes tė mirėn, shpėtimin dhe lumturinė duhet ta mėson udhėzimin dhe jetėpėrshkrimin e tij aq sa tė del nga mesi i injorantėve dhe tė rreshtohet nė rradhėt e pasuesve, palės dhe grupit tė tij. Njerėzit kundrejt kėsaj janė mes atij qė shumė kujdeset pėr kėtė gjė, ose pak, ose tėrėsisht privohet nga kjo mirė. Dhuntia ėshtė nė Dorė tė All-llahut, kujt tė Do ia jep, sepse All-llahu ėshtė pronar i Dhuntive tė mėdhaja". ("Zadul-Mead": 1/69-70).

Transmeton Dejneveriu nga Utbe ibėn Velidi, i cili thotė: njė grua prej tabiinėve thoshte: Subhanall-llah! Sa e ngushtė ėshtė rruga pėr atė qė Ti nuk je udhėrrėfyesi i tij dhe se e trishtueshme ėshtė rruga pėr ate qė Ti nuk je shoqėruesi i tij". ("El-Muxhalese ve Xhevahirul-Ilmi", 8/69).
Kurse Muhamed Dijaudin, Sabuni, nė poezinė e tij thotė:
Lumturia ėshtė qėllim i kėrkuar

Lumturia e njeriut ėshtė devtoshmėria e tij
Frika prej Zotit ėshtė lumturi dhe tregti
Kėnaqėsia e Dominuesit ėshtė aspiratė e jona
Vetėm All-llahun ke frikė
Sepse Ai ėshtė i Madhi qė meriton ti kemi frikė. ("Rubaijat min Meke", fq. 98).
Lumturia e zemrės ėshtė nė kėnaqjen e Allahut
Ai qė ka frikė nga Zoti i vet dhe pėrpiqet pėr All-llahun me sinqeritet, e pastron shpirtin e tij duke respektuar Mikun e vet, subhanehu ve teala, fiton mirėsitė e dynjasė dhe tė ahiretit dhe i paguhen veprat pa llogari. Shikoni sa bukur sqaron Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, duke thėnė: "Zemrat nuk fitojnė atė qė dėshirojnė derisa tė lidhen me Zotin e tyre, kurse nuk ka mundėsi tė arrijė deri te Zoti i vet nėse nuk ėshtė i pastėr dhe i shėndoshė, kurse kėtė nuk mund ta arrijė pėrpos se duke kundėrshtuar epshin e vet, sepse epshi i tij ėshtė sėmundja, kurse kundėrshtimi ėshtė shėrimi, e nėse dominon sėmundja mund ta mbyt. Ashtu sikurse ai qė e largon veten nga epshi fiton xhennetin si vendbanim tė vetin, ashtu edhe zemra e tij nė kėtė dynja, ėshtė nė xhennetin e dynjasė, begati, tė cilės nuk i ngjan asnjė begati tjetėr… Mos mendo se fjala e All-llahut: "E s'ka dyshim se tė mirėt janė nė kėnaqėsinė e pėrjetimeve (nė xhennet). Dhe se mėkatarėt janė nė xhehennem". (El-Infitar: 13- 14).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
21-03-07, 01:58
Kanė tė bėjnė vetėm me begatinė e xhennetit dhe vuajtjet e xhehenemit tė ahiretit, por nė tre dynjatė e njeriut: nė dynja, nė berzah dhe nė ahiret. Ata janė nė begati dhe kėnaqėsi, kurse ata tjerėt nė vuajtje. اka mund tė jetė begatia pėrpos begatisė sė zemrės ose ēka mund tė jetė denimi dhe vuajtja pėrpose vuajtjes sė zemrės? A ka denim mė tė ashpėr se sa frika, brenga, mėrzia dhe ngushtica e gjoksit". ("Sėmundja dhe Ilaēi", fq. 82).
Ai qė pėrpiqet pėr ta pastruar shpirtin dhe ta avanson ate derisa tė arrijė gradėn e Ihsanit- bamirėsisė do tė fiton lumturinė e dynjasė dhe tė ahiretit. Kjo ėshtė lumturia e vėrtetė. Dallimi ėshtė shumė i madh mes lumturisė sė imagjinuar pas sė cilės vrapojnė njerėzit dhe vuajnė pėr tė arritur deri te ajo, kurse nuk arrijnė asgjė mė shumė se sa shtimin e vuajtjeve dhe fatzisisė.
Lumturia e besimtarėve ėshtė lumturi qė buron nga zemra dhe ka themele tė forta, Pasi qė e ndien besimtari kėtė nderim Hyjnor, e di mirėsinė e kėsaj jete dhe mirėsinė e pėrfundimit, kurse kjo ia shton atij ndjenjat e qetėsisė, sigurisė, shpresės, kėnaqėsisė dhe dashurisė.

Kjo lumturi shpirtėrore e shoqėron njeriun nė tė gjitha udhėtimet e tija nga kjo dynja e deri nė ahiret, me te ngjitet nė shkallėt e plotėsisė- kemal, edhe pse nė fillim ka vėshtirėsi dhe luftė me vetveten, por pastaj arrinė tė shijosh ėmbėlsinė e saj dhe tė kuptosh vlerėn qė ka.

Analizo fjalėn e Ibėn Kajimit, rahimehull-llah:
"Boshti i lumturisė sė dynajsė dhe ahiretit ėshtė kapja pėr All-llahun, kapja pėr litarin e Tij dhe ska shpėtim pėr askend tjetėr pėrpos pėr ate qė kapet pėr kėto dy shpėtues. Kapja pėr litarin e Tij e mbron njeriun nga devijimi dhe shkatėrrimi, sepse ai qė ecė drejt Allahut ėshtė sikur ai qė ecė drejt njė qėllimi tė tij tė caktuar dhe nė kėtė udhėtim ka nevojė pėr udhėrrėfyes nė rrugė dhe siguri, sepse pėrndryshe nuk mund tė arrijė nė qėllimin e vet. Domethėnė pa sigurimin se a ėshtė kjo rruga e saktė dhe pa u sigurar se nė kėtė rrugė nuk ka asnjė pengesė, por ka siguri, ai nuk mund tė jetė i sigurtė se mund tė arrijė nė qėllimin e vet.
Argumenti, udhėrrėfyesi ėshtė garanti se nuk do tė devijon dhe se do tė jetė nė rrugėn e vėrtetė, kurse pėrgaditja, fuqėia dhe arma e siguron nga hajnat dhe pengesat e rrugės.

Kapja pėr litarin e All-llahut i jep njeriut udhėzim dhe pasim tė argumentit (udhėrrėfyesit), kurse kapja pėr All-llahun i jep atij fuqi, pėrgaditje dhe armė". ("Medarixhus-Salikin", 1/460).
Dallimi mes kėtyre dy gjėrave ėshtė se: kapja pėr litarin e All-llahut domethėnė zbatimi i urdhėrave dhe respektimi i Tij, kapja pėr Kur'an dhe Sunnet, kurse kapja pėr All-llahun domethėnė drejtimi dhe strehimi vetėm te All-llahu. All-llahu, xhel-le shanuhu, ka thėnė: "…E kush kapet pėr All-llahun (i pėrmbahet fesė sė All-llahut), ai pa dyshim ėshtė i udhėzuar nė rrugėn e drejtė". (Ali Imran: 101).

Kopshti i zemrės

Zemra i ngjan njė vendi me banorė dhe i sigurtė, ose njė kėshtjelle tė siguruar mirė, ose njė kopsht i bekuar qė kur nuk pėrfundon begatia e tij, kurė nuk thahet uji i tij, jep fryte nė ēdo kohė me lejen e Zotit tė vet. Kurse kopshti i trupit shpejtė thahet dhe shkatėrrohet e bėrtet pronari i vet: Vaj pėr mua! Kurse kopshti i zermės gjithmonė ėshtė i gjelbėrt dhe me fryta, kurse pronari i tij bėrtet: oh sa gėzim i madh! ("Rixhalul-Fikri ved-Daveti").
Lumturia qėndron nė pasimin e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem
All-llahu, azze ve xhel-le, i ka dėrguar pejgamberėt pėr udhėzimin e njerėzve, pėr t'i bėrė tė lumtur dhe pėr ti shpėtuar nga erėsirat e devijimit, injorancės dhe prishjes, kurse vula e pejgamberėve dhe me tė cilin pėrfundoi vargu i pejgambervė, ishte Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili i udhėzoi njerėzit nga devijimi, i mėsoi Pasi qė ishin injorantė, ua hapi sytė e ballit dhe tė zemrės dhe ndriēoi toka nga drita e shpalljes, u bashkuan zemrat Pasi qė ishin tė shpėrndara, andaj me tė drejtė ky njeri ishte mėshirė pėr mbarė botėrat, sikurse e ka pėrshkruar All-llahu, tebareke ve teala: "E Ne tė dėrguam ty (Muhammed) vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat". (El-Enbija: 107).

All-llahu, subhanehu ve teala, ia ka zgjėruar gjoksin, ia ka ngritur emrin dhe ka bėrė poshtėrsinė dhe nėnēmimin atij qė e kundėrshton urdhėrin e tij, kurse lumturinė, shpėtimin dhe udhėzimin atij qė kapet pėr sunnetin e tij.
Transmeton Imam Muslimi nga Ijad ibėn El-Muxhasheiu, radijall-llahu anhu, se njė ditė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė hutbe mes tjerash tha: "Mė ka urdhėruar Zoti im qė t'ju mėsoj atė qė nuk dini, nga ajo qė mė ka mėsuar mua nė kėtė ditė… Kam krijuar tė gjith robėrit e Mij besimdrejtė- hunefa, u erdhėn shejtanėt dhe i larguan ata prej fesė sė tyre dhe ua ndaluan gjėrat qė ua kisha lejuar, i kanė urdhėruar tė Mė bėjnė ortak gjėra pėr tė cilat nuk kanė argument. All-llahu i ka shikuar banorėt e tokės dhe ėshtė mllefosur nė tė gjithė njerėzit, arab ose joarab, pėrpos njė pakice nga ithtarėt e Librit dhe ka thėnė: tė kam dėrguar qė tė tė sprovoj dhe qė tė sprovoj me ty dhe tė kam zbritur Libėr tė cilin nuk e fshin uji, e lexon edhe i zgjuar edhe nė gjum". (Muslimi).

All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka dėrguar qė ta sprovon dhe tė sprovon me te njerėzit, e sprovon duke ua kumtuar dhe shpallur fenė njerėzve dhe duke i udhėzuar ata nė rrugėn e drejtė, kurse qė ti sprovon njerėzit, domethėnė qė tė sheh kush do ti beson, kush sinqerisht do ta respekton dhe kush do tė largohet prej tij dhe kush do ta armiqėson.

Dallimi ėshtė shumė i madh mes atij qė ėshtė i lumtur duke e pasuar udhėzimin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ai qė ėshtė zhytur nė devijim dhe ia ka kthyer shpinėn mėsimeve tė Islamit.

All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "Ai (All-llahu) u tha: "Zbritni prej aty qė tė gjithė, do tė jeni armiq tė njėri-tjetrit. Nėse u vjen nga Unė udhėzim (libėr e pejgamber) kush i pėrmbahet udhėzimit Tim, ai nuk ka pėr tė humbur (nė Dunja) e as nuk ka pėr tė dėshtuar (nė jetėn tjetėr)". E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė ditėn e kijametit do ta ringjall tė verbėr. Ai (qė nuk besoi) do tė thotė: "Zoti im, pėrse mė ngrite tė verbėr, kur unė isha me sy?". Ai (All-llahu) thotė: "Ashtu si i harrove ti argumentet Tona qė t'i ofruam, ashtu je ti i harruar sot". Po kėshtu Ne e shpėrblejmė edhe atė qė zhytet nė mėkate dhe nuk i beson argumentet e Zotit tė vet, po dėnimi nė botėn tjetėr ėshtė edhe mė i ashpėr dhe i pėrjetshėm". (Taha: 123- 127).

E mira dhe e keqeja

Ibėn Abasi, radijall-llahu anhu, ka thėnė: "E mira jep shndėrritje nė fytyrė, dritė nė zemėr, gjėrėsi nė rizk, fuqi nė trup dhe dashuri nė zemrėn e njerėzve.
Kurse keqeja ta zymton fytyrėn, erėson zemrėn, ta dobėson trupin, ta pakėson rizkun dhe tė bėn tė urrjetur te njerėzit". ("El-Fetava", 10/ 630).
Ibėn Rexheb Hanbeliu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Ai qė jeton me All-llahun jeton jetė tė kėndshme, kurse ai qė jeton me nepsin dhe epshin e tij, jeton jetė tė gjatė e tė vėshtirė". ("Sherhu Hadithi Lebejke All-llahumme lebjeke", fq. 60).

Imam Ibėn Rxheb Hanbeliu, rahimehull-llah, thotė: "Disa gnostik, njohės tė All-llahut, i kanė thėnė disa njerėzve: اka e konsideroni jetesė ju? Kanė thėnė: ngrėnie dhe pirje dhe gjėrat e ngjajshme me te. Kurse ky ia ktheu: jetėsė ėshtė qė secila gjymtyrė tė tė tėrhjek kah respektimi i All-llahut". ("Sherhu Hadithi Lebejke All-llahumme lebjeke", fq. 60).

Kur i erdhi vdekja Abdullah ibėn Shedadit, e thirri djalin e tij Muhmedin e i tha: "Biri im! Po tė jap njė porosi, mbaje mend! Ji i devotshėm ndaj All-llahut tė Madh dhe le tė jetė gjėja mė prioritare te ti falėnderimi ndaj All-llahut, qėllimi i mirė nė gjendjen sekrete tėnde dhe nė jetėn publike dhe dije se falėnderuesit i shtohen gjėrat, kurse devotshmėria ėshtė nozulli mė i mirė dhe bėhu biri im sikurse ka thėnė Hatiu:

Burimet e lumturisė

Hulumtimi pas lumturisė ėshtė brenga e njeriut nė ēdo vend, mirėpo shumica e gabojnė rrugėn dhe vrapojnė pas lumturisė iluzionare, kurse kjo u sjell vetėm vuajtje dhe fatzisi. Besimtari i vėrtet ėshtė ai qė e di rrugėn e lumturisė dhe jetės sė kėndshme dhe qetėsohet duke jetuar nė prehėrin e saj dhe nuk i dalin brengat dhe ngushticat pėrpara qė ta pengojnė atė lumturi, sepse lumturia e tij i ngjan njė burimi tė vrullshėm nga i cili del uji sikur nga shkėmbi, i pastėr dhe i ėmbėl.

Ali Tantavi, rahimehull-llah, thotė: "Dy njerėz tė barabartė nė fuqi e bartin tė njejtėn gjė, njėri ankohet dhe qahet, sikurse tė kishte bartur dy pesha, kurse tjetri qeshet dhe kėndon sikurse tė mos kishte bartur asgjė. Dy njerėzt tė barabartė nė trup sėmuren me tė njejtėn sėmundje, njeri tregohet pesimist, frikohet dhe e parafytyron vdekjen, kėshtu bėhet nė krahun e sėmundjes dhe e mund vetveten dhe nuk shpėton, kurse tjetri duron, ėshtė optimist dhe e parafytyron shėrimin dhe pėr shkurtė kohė shėrohet…". ("Suver ve Havatir", fq. 14).

Njė tregim

Njė njeri nė pleqėri i shtiret se nė zorėt e tija ka gjarpėr. Shkon nė kontrollė te mjekėt dhe konsultohet me njerėz tė dijshėm pėr kėtė gjė. Atyreve u qeshet pėr kėtė gjė, por e fshehin nga nderimi qė kanė pėr te, dhe tentojnė ti sqarojnė se nė zorė mund tė ketė krimba, mirėpo tė ketė aty brenda gjarpėr, kjo ėshtė e pamundur. Mirėpo ai nuk u besonte. Derisa u takua me njė mjek tė menēur dhe qė e njihte edhe mjekėsinė edhe psikologjinė. E dėgjoi tregimin e tij, e pastaj i dha barėra qė i shkaktojnė barkėqitje dhe nga barkėqitja e madhe plaku mendoi se i doli edhe gjarpėri nga barku. E ndiu veten tė shėndoshė, kurse mė herėt ankohej pėr dhimbje dhe ērehatim!
Ali Tantaviu, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė tregim thotė: "Plaku nuk u shėruar sepse e nxori gjarpėrin nga barku, por u shėrua sepse e nzori gjarpėrin nga mendja, Pasi qė i zgjoi fuqitė e tija qė ishin nė gjum. Njeriu ka aso fuqi nėse dini ti pėrdorni do tė bėnit mrekullira".
Ai nė njė vend tjetėr thotė: "Ju jeni tė pasur, mirėpo nuk ia dini vlerėn pasurisė qė posedoni dhe e hedhni nga moslakmimi i saj ose nga nėnēmimi i saj.

Njė njeri e kap kokėdhembja, ose i dhemb dhėmbi, ose ka ndonjė vėshtirėsi dhe tėrė botėn e sheh tė zezė dhe tė erėt, mirėpo pse kur ishte i shėndoshė nuk e shite tėrė botėn tė bardhe dhe ndritshme?!
Pse nuk i njohim begatitė dhe dhuntitė pėrpos se kur i humbim ato?!
Pse nuk e njohim lumturinė pėrpos se kur largohet prej nesh, nuk e shohim pėrpos se tė zhytur nė erėsirat e tė kaluarės ose tė pėrzier nė mjegullat e tėr adhmes?

Kush prej jush ėshtė dakord tė jep shikimin e tij pėr njė qind mijė dollar?
Pse kėrkoni ari, kurse ju posedoni shumė ari?! Shikimi a nuk ėshtė prej arit, shėndeti a nuk ėshtė prej arit, koha a nuk ėshtė prej arit? Pse nuk e shfrytėzojmė kohėn tonė? Pse nuk ia dimė vlerėn jetės?
Intelekti njerėzor a nuk ėshtė thesar? Pse vuajmė nga ēmenduria dhe nuk jemi tė lumtur me mendje? Shėndeti, koha dhe mendja, tėrė kėto janė pasuri dhe tė gjithė kėto janė prej shkaqeve tė lumturisė, pėr atė qė dėshiron tė jetė i lumtur.

Koka e gjith kėsaj ėshtė besimi, besimi e ngop njeriun e uritur dhe e bėn tė pasur njeriun e varfėr, e ngushėllon njeriun e mėrzitur, e forcon njeriun e dobėt dhe i jep njeriut jetė tė kėndshme.
Ali Tantaviu duke iu drejtuar lexusve nė njė vend u thotė: "Ju jeni tė lumtur, por nuk e dini, jeni tė lumtur aq sa i njihni dhuntitė nė tė cilat kėnaqeni, tė lumtur nėse e njihni veten tuaj dhe pėrfitoni nga fuqitė e deponuara nė te, tė lumtur nėse e kėrkoni lumturinė prej vetes tuaj e jo prej tjerėve qė janė pėrreth jush, tė lumtur nėse mendimet e juaja vazhdimisht janė me All-llahun, e falėnderoni pėr ēdo begati, duroni nė ēdo fatkeqėsi, do tė jeni fitimtar nė dyja rastet dhe tė sukseshėm nė dy jetėt".

Kur flasim pėr peshojėn e lumturisė duhet ta dimė se mjaftueshmėria, kėnaqja, moskeqardhja ndaj asaj qė nuk mund tė arrihet, qetėsia e shpirtit dhe pasuria e saj janė peshoja e lumturisė.
Duhet ta dimė se tė jemi dakord me atė qė na ka ndarė All-llahu na e sjell lumturinė, kurse ai qė vrapon pas tė mirave tė kėsaj dynjaje dhe pasurisė kurrė nuk do tė ngopet edhe nėsė tėrė thesarin e dynjasė e grumbullon dhe do tė mbetet nė vuajtje.

Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e sqaron rezikun e dominimit tė epshit tė dashurisė pėr pasuri, duke thėnė: "Po tė kishte biri i Ademit njė luginė ari do tė dėshironte tė ketė edhe njė tjetėr, kurse asgjė nuk ia mbush syrin birit tė Ademit pėrpos dheut dhe All-llahu ia pranon pendimin atij qė pendohet". (Buhariu dhe Muslimi).

"I mallkuar qoftė robi i dinarit, robi i dirhemit, robi i kėmishės, nėse i jepet diēka kėnaqet e nėse i refuzohet hidhėrohet". (Buhariu).
Kėto hadithe sqarojnė gjendjen e mjerueshme nė tė cilėn jetojnė ata qė janė lidhur pas dashurisė ndaj kėsaj dynjaje, ata qė janė bėrė skllevėr tė lakmisė dhe epshit, saqė kanė ardhur nė fatkeqėsi tė vazhdueshme, frikė qė nuk pushon dhe shpirt tė trazuar vazhdimisht.

Mos u ērehato
Mos u troshto edhe nėse ndonjė dite ke vėshtirėsi
Sepse gjatė kohė ke patur lehtėsi
Mos u demoralizo sepse demoralizimi ėshtė mosbesim
Ndoshta All-llahu pėr shpejt kohė tė pasuron
Dije se ēdo vėshtirėsi e pason lehtėsimi
Fjala e Allahut ėshtė mė e vėrteta se ēdo fjali
Rruga e shpėtimit
Imam Ibėn Rexheb Hanbeliu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Ai qė e sundon vetveten dhe e mposht ate bėhet krenar, sepse ka ngadhnjyer ndaj armikut mė tė ashpėr, e ka mposhtur, e ka robėruar dhe ėshtė mbrojtur nga sheri i tij. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "…Kush ėshtė i ruajtur prej lakmisė sė vet, tė tillėt janė tė shpėtuar". (El-Hashr: 9).

ثshtė kufizuar shpėtimi nė rruajten e njeriut nga lakmia…

Atė qė e ka ruajtur All-llahu dhe e ka mbrojtur: e ruan nga lakmia e shpirtit tė tij dhe e keqeja e saj dhe e forcon nė luftėen kundėr saj dhe armiqėsimin e saj.


Vazhdon

Albanian eX|PerT
21-03-07, 02:00
Kurse atė qė e le nė duart e veta: e sundon, mposht, robėron dhe e shpien nė atė vepra ku qėndron edhe shkatėrrimi i tij". ("Sherhu Hadithi Lebejke All-llahumme lebjeke", f. 130).
Krahėt e lumturisė
Dynjaja ėshtė vend i sprovave, kurse robi i sukseshėm ėshtė ai qė pėr begatinė falėnderon, pėr fatkeqėsinė duron qė tė jetojė shpirtqetė. Nėse e nderon All-llahu, azze ve xhel-le, me shėndet nė trup, siguri nė vendbanim, kėnaqėsi me rizkun qė i ndahet, sikurse tė posedojė tėrė dynjanė dhe le tė fluturon me kėto tre krahė nė qiellin e lumturisė dhe urime kėto begati, tė cilėve nuk ua dinė vlerėn askush pėrpos atij qė ėshtė i privuar nga ato.
Transmeton Tirmidhiu dhe Ibėn Maxheja nga Ubejdullah ibėn Muhsin, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Ai qė gdhin i sigurt nė vendbanimin e vet, me shėndet nė trupin e tij dhe ka kafshatėn e asaj dite ėshtė sikur tė ketė tėrė dynjanė". (Hasen).
Ta analizojmė sė bashku kėtė hadith pejgamberik tė mrekullueshėm, i cili i ka pėrcaktuar shtyllat e lumturisė pėr besimtarin, sepse besimtari gėzon lumturinė me atė qė e ka nderuar All-llahu, siē ėshtė besimi, bindja dhe kėnaqėsia, pastaj i shton shtyllat e lumturisė me begati dhe dhurata qė ia ka dhėnė All-llahu, mirėpo mė tė dukshmet janė kėto tre komponente:
1-Siguria dhe qetėsia shpirtėrore;
2-Shėndeti dhe mbrojtja nga sėmundjet;
3-Ushqimi i mjaftueshėm nga hallalli.
"I sigurt nė vendbanimin e tij". Domethėnė i sigurtė nė vetveten, fėmijėt, familjen, shtėpinė dhe rrugėn e tij. Nėse je i sigurtė edhe nė qoftėse jeton nė shtėpi tė ngushtė qetėsia shpirtėrore e bėn tė gjėrė dhe tė madhe. Kurse stresi dhe frika ia ngushtojnė njeriut shtėpinė dhe jetėn edhe nėse jeton nė pallate dhe vila luksoze.
Kanati, mjaftueshmėria e mbjellur nė shpirtin e besimtarit i mundėson tė fluturon nė qiellin e lumturisė dhe tė jeton jetė tė kėndshme me ato begati tė All-llahut. kurse ai qė vrapon si i ēmendur pas tė mirave tė kėsaj bote si grykės pėr tė shtuar kėnaqėsirat e kėsaj dynjaje, kjo nuk ia shton lumturinė e njeriut, sepse ėshtė manifestim i rrejshėm nė tė cilėn mbėshtetet njeriu dhe gėzohet me te pėr njė kohė tė shkurtėr, mirėpo shpejt mėrzitet dhe kėrkon tjerat. I shtohet keqardhja dhe stresi nėse nuk fiton gjėra shtesė, sepse po tė kishte njė luginė ari, do tė dėshironte tė dytėn?!
Mjaftueshmėria ėshtė njė thesar qė nuk harxhohet, tė jep optimizmin dhe tė largon nga stresi dhe brenga.
Prej mėshirės sė All-llahut ėshtė se burimin e lumturisė e ka bėrė brenda shpirtit tė tyre, afėr tij dhe pasurinė e vėrtetė e ka bėrė pasurinė e shpirtit e jo sasinė e pasurisė materiale.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nuk ėshtė pasuri malli i shumtė qė ofrohet, por pasuri ėshtė pasuria e shpirti". (Buhariu dhe Muslimi).
"Ka shpėtuar ai qė bėhet musliman, rizkun e ka tė mjaftueshėm dhe e bėn tė mjaftueshėm me atė qė i ka dhėnė". (Muslimi).
"Xhenneti qoftė pėr atė qė udhėzohet nė Islam, jetėsėn e ka modeste dhe ka kanatė, mjaftueshmėri". (Sahih, Tirmidhiu).

Rrugėdalja pas ngushticės

Ti qė bartė brengė, dije se brenga do tė kalon
Myzhde tė mirė sepse zgjidhės i brengės ėshtė All-llahu
Demoralizimi e kėputė ndonjė herė njeriun
Mos u demoralizo sepse All-llahu tė mjafton
All-llahu pas vėshtirėsisė sjell lehtėsimin
Mos u trishto sepse Krijues ėshtė All-llahu
Nėse ke sprovė beso nė All-llahun dhe je dakord me Te
Sepse Ai qė i largon sprovat ėshtė All-llahu
Pasha All-llahun ske askend pėrveē All-llahut
Tė mjafton All-llahu sepse pėr ēdo gjė e ke All-llahun.

Peshorja e lumturisė

Lumturia ka peshoren e vet, kurse ajo ėshtė nė dorėn tėnde, mund tė peshoshė drejt me te ose tė vjedhish.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Shikoni ata qė janė nėn ju dhe mos shikoni ata qė janė mbi ju, sepse kėshtu nuk do tė nėnēmoni dhuntitė e All-llahut". (Muslimi).
"Nėse shikon ndokush prej jush ata qė kanė mė shumė pasuri dhe robėr, le tė shikon ata qė janė nėn te". (Buhariu dhe Muslimi).

Ky hadith ėshtė ilaē i sėmundjes sė hasedit dhe ankesės nė caktimet e All-llahut, sepse njeriu qė i shikon tjerėt dhe dėshiron tė arrije te tjerėt asnjėherė nuk ngopet, sadoqė qė arrinė pasuri dhe autoritet, sepse ai vazhdimisht kėrkon shtim tė tyre dhe vrapon pas tyre si i ēmendur, pastaj i nėnēmon begatitė dhe mohon Dhuntidhėnėsin. Kjo ėshtė nė pėrputhje me hadithin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: "Po tė kishte biri i Ademit njė luginė ari do tė dėshironte tė ketė edhe njė tjetėr, kurse asgjė nuk ia mbush syrin birit tė Ademit pėrpos dheut dhe All-llahu ia pranon pendimin atij qė pendohet". (Buhariu dhe Muslimi). Nėse muslimani e zbaton kėtė porosi profetike do tė njeh vlerėn e begatisė, do tė jetė dakord me atė qė ia ka caktuar All-llahu, e fiton kanatin, kėnaqjen me atė qė ka, fiton lumturinė edhe nė qoftėse ėshtė i sprovuar me varfėri, sėmundje a fatkeqėsi tė ndryshme.


Njeriu qė ėshtė i varfėr dhe nuk posedon pasuri nėse i shikon ata qė janė edhe mė tė varfėr se ai dhe kanė uri tė madhe, thotė elhamdulilah qė nuk e kam gjendjen e rėndė sa tė atyreve.
Njeriu qė ėshtė i sėmurė dhe ka dhimbje nėse i shikon ata qė janė shumė rėndė tė sėmurė dhe kanė sėmundje afatgjate, thotė elhamdulilah qė nuk jam keq sa ata.
Kėshtu jeton i kėnaqur me atė qė i ka caktuar All-llahu, falėnderues e durimtar.
Poqėse muslimanėt do tė praktikonin kėtė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė jetonin tė lumtur, do tė rregullohej gjendja e tyre, do tė njihnin frytet e vėrteta tė besimit nė Caktimin e All-llahut, do tė bėnin gara nė devotshmėri, vepra tė mira dhe afrim te All-llahu, nė vend se tė garojnė pėr tė mirat e kėsaj bote.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, nė librin e tij, "Udetus-Sabirin" thotė: "Secili njeri domosdo duhet tė durojė nė disa gjėra qė i urren, ose me vetėdėshirė ose pėrdhunshėm. Njeriu fisnik duron me vetėdėshirė ngase e di fundin e mirė qė ka durimi dhe lavdėrohet pėr kėtė vepėr e qortohet pėr trishtimin dhe nėse nuk duron trishtimi nuk ia kthen atė qė i ka kaluar. Trishtimi edhe pse nuk i ban dobi fatkeqėsinė ia bėn dy fatkeqėsi. Kurse njeriu i poshtėr duron pėrdhunshėm, sepse rotullohet pėrreth hapėsirės sė trishtimit dhe nuk sheh se i sjell ndonjė dobi e duron sikurse qė duron njeriu i lidhur pėr ti dhėnė qotek". ("Udetus-Sabirin", fq. 45).
Shtatė porosi nė rrugėn e lumturisė
Ebu Dherri, radijall-llahu anhu, ka thėnė: "Mė ka urdhėruar i Dashuri im, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me shtatė gjėra:
1- Ti dua tė varfėrit dhe tė jem afėr tyre;
2- Ti shikoj ata qė janė ndėr mua e jo ata qė jan mbi mua;
3- Tė kujdesem pėr farefisin edhe nėse ma kthejnė shpinėn;
4- Mos tė kėrkoj prej askujt asgjė;
5- Ta them tė vėrtetėn edhe nėqoftėse ėshtė e hidhur;
6- Mos tė frikohem pėr hirė tė All-llahut prej prej qortimit tė askujt:
7- Tė them sa ma shumė: 'la haule ve la kuvvete il-la bil-lah' sepse kėto fjalė janė thesar nėn arshin e All-llahut". (Sahih, transmeton Ahmedi).
Pesė porosi tjera
Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Kush merr prej meje kėto fjalė dhe vepron me to ose ia mėson atyreve qė veprojnė me to: Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tha: unė o Resulull-llah.
Mė kapi pėr dore dhe mi numėroi pesė gjėra:
1- Ruaju nga haramet qė tė behsh njeriu mė adhurues nė mesin e njerėzve;
2- Je i kėnaqur me atė qė tė ka ndarė All-llahu qė tė jesh njeriu mė i pasur;
3- Sjellu mirė me fqiun qė tė jesh besimtar;
4- Duaju njerėzve atė qė ia do vetes qė tė jesh musliman;
5- Mos u qesh shumė, sepse qeshja e shumtė ta vdes zemrėn". (Sahih, transmeton Tirmidhiu dhe Ahmedi).
Tė dashurit e All-llahut
Imam Ibėn Rexhebi, rahimehull-llah, thotė: "Tė dashurit e All-llahut janė ata qė trashėgojnė jetėn e kėndshme, shijojnė begatinė e tyre, pėr shkak tė gradės sė lartė nė lutje tė Dashurit tė tyre dhe pėr shkak tė ėmbėlsisė sė dashurisė ndaj Tij qė kanė gjetur nė zemrat e tyre. Dynjaja atyreve u bėhet mirė vetėm duke e pėrmendur Ate, kurse ahireti vetėm me Faljen e tij, kurse xhenneti me shikimin nė Te".
(F. 90)
Disa urtėsi tė mrekullueshme
- Humbja e durimit ėshtė fatėkeqėsia mė e madhe e kohės.
- Mėkatet e shumta e prishin zemrėn.
- Takimi me tė dashurit e largon brengėn.
- Kopshti i dijes ėshtė mė i bukur se sa kopshti i bozulokut.
Shpėtimi qėndron nė pastrimin e shpirtit
Imam Ibėn Tejmije, rahimehull-llah, ka thėnė: "Bamirėsia dhe devotshmėria tė bėjnė zemėrgjėrė dhe tė qetė, saqė njeriu e ndien vehten tė gjėrė dhe tė lehtė.
Amoraliteti dhe kopracia e shtypin shpirtin, e ulin dhe nėnēmojnė. Shpirti koprrac dhe amoral e ka pėrzier njėrėn me tjetrėn, andaj nė momentin e vdekjes do tė nxjeret shpirti me vėshtirėsi sikurse qė nxjeret therra nga leshi i lagur.
Shpirti bamirės, i devotshėm dhe i dlirė, tė cilin e ka pastruar njeriu, ngritet, zgjėrohet, fiton lavdi dhe fisnikėri, kurse nė momentin e vdekjes del nga shpirti sikurse pika e ujit qė del nga goja e ibrikut ose sikur qimeja nga tlyni". ("El-Fetava", 10/630).
Pesė veēori
Imam Shafiu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Mirėsia e dynjasė dhe ahiretit qėndron nė pesė gjėra:
- Pasuria e shpirti;
- Pengimi i tė keqės;
- Fitimi hallall;
- Petku i devotshmėrisė;
- Bindja nė All-llahun nė ēdo rast". ("Bustanul-Arifin", fq. 130).
Tė parėt
Imam Ibėn Xhevziu, rahimehull-llah, ka thėnė: "All-llahu ka njerėz qė nuk kėnaqen pa i mbledhur tė gjitha veprat e mira, ata mundohen maksimalisht tė fitojnė ēdo dije, pėrpiqen nė ēdo punė, durojnė nė ēdo vlerė, e nėse u dobėsohet trupi dhe nuk mund ti bėjnė kėto vepra, atėherė nijeti e zėvendėson, sepse ata ēdo herė mundohen tė jenė tė parė". ("Sajdul-Hatir", fq. 245).
Zemra pėrplot dashuri
Imam Ibėn Tejmije, rahimehull-llah, thotė: "Besimi nėse depėrton nė zemėr dhe pėrzihet me te shkakton ėmbėlsi, kėnaqėsi, gėzim dhe galdim qė nuk mund ta shprehė kėtė ai qė nuk e ka shijuar…
Kėnaqėsia e pason dashurinė, ai qė e do njė gjė dhe e arrinė atė qė do e gjen kėnaqėsinė me te…
Krijesat nuk kanė dashuri mė tė madhe, mė tė plotė dhe mė tė saktė se sa dashuria e besimtarėve ndaj Zotit tė tyre…dhe ēdo gjė qė duhet pėrpos Tij dashuria e tij ėshtė si rezultat i dashurisė ndaj All-llahut". ("El-Fetava", 10/648).

Gjėrat e humbura
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė: "Dhjetė gjėra janė tė humbura dhe nuk ka dobi prej tyre:
1- Dija me tė cilėn nuk punohet.
2- Vepra nė tė cilėn nuk ka sinqeritet dhe pasim.
3- Pasuria qė nuk jepet prej saj sadaka, nuk kėnaqet grumbulluesi i saj nė dynja e as qė e ēon pėrpara nė ahiret.
4- Zemėr boshe nga dashuria ndaj Allahut, mallėngjimi pėr Te dhe shoqėrimi me Te.
5- Trup i cili nuk angazhohet nė adhurimin dhe shėrbimin e All-llahut.
6- Dashuri e cila nuk kufizohet nė kėnaqjen e tė Dashurit dhe zbatimin e urdhėrave tė Tij.
7- Koha e humbur dhe mospėrmirėsimi i tė kaluarės ose shfrytėzimi i tė tashmes.
8- Mendimi qė bredhnė gjėra tė padobishme.
9- Shėrbimi i atij qė nuk tė afron te shėbrimi i tė cilit tė afron te All-llahu dhe nuk tė sjell tė mira nė dynja.
10- Frika dhe shpresa te ai qė koka e tij ėshtė nė Dorė tė All-llahut, i cili ėshtė rob nė Grushtin e All-llahut, vetes nuk mund ti siguron as dėm e as dobi, as vdekje, as jetė e as ringjallje.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
21-03-07, 02:05
Prej kėtyre gjėrave dy gjėra janė humbja mė e madhe dhe janė origjina e ēdo humbjeje:
* Humbja e zemrės
* Humbja e kohės.
Humbja e zemrės vjen nga dhėnia pėrparėsi dynjasė para ahiretit, kurse humbja e kohės vjen nga prishja e gjatė.
U grumbullua e tėrė prishja nė pasimin e epshit dhe shpresa e madhe, kurse e tėrė e mira ėshtė grumbulluar nė pasimin e udhėzimit dhe pėrgaditjen pėr Ditėn e takimit me All-llahun". (El-Fevaid", fq. 111).



Fitimi dhe humbja
Imam Ebu Fet'h El-Busti, rahimehull-llah, thotė: O shėrbėtor i trupit sa lodhesh duke e shėrbyer ate
Kėrkon fitimin aty ku ėshtė humbja
Kujdesu pėr shpirtin dhe plotėso vlerat e tij
Sepse ti me shpirt e jo me trup je njeri
Lėrė pėrtesėn nė tė mirat qė i kėrkon
Sepse nuk gėzohet me tė mirat pėrtaci
Ilaēi i sukseshėm
Shejh Abdurahman Es-Sadiu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Pasi qė dynjaja asnjėher nuk shpėton nga njollat, atėherė ilaēi i sukseshėm ėshtė qė njeriu tė angazhohet me vepra tė dobishme, tė cilat ia mbushin kohėn dhe e largon vazhdimin e mendimit nė kėto njolla dhe kjo vepėr duhet me qenė e afėrt me shpirtin dhe tė mallėngjohet pėr te". ("Vesailul-Mufide Lil-Hajatis-Seide", fq. 15).
Shkaqet e lumturisė
Pas kėtyre sqarimeve qė dham mbi lumturinė edhe pse jemi tė vetėdijshėm se me kėtė nuk i kemi dhėn fundin dhe normalisht se ka edhe shumė pėr tu thėnė, do ti pėrmendim shkaqet qė sjellin lumturinė nė jetėn e njeriut edhe ate shkurtimisht.
1- Besimi i vėrtetė dhe veprat e mira;
2- Pėrmendja e madhe e All-llahut dhe leximi i Kur'anit;
3- Pendimi i madh te All-llahu dhe kėrkimi i faljes prej Tij;
4- Lutja dhe kėrkimi i tė mirave tė dynjasė dhe ahiretit;
5- Bamirėsia ndaj njerėzve me fjalė, vepra dhe tė gjitha llojet e bamirėsisė, siē ėshtė sadakaj, kujdesi pėr lidhejt farefisnore, largimi i pengesave, pėrhapja e selamit, pajtimi i njerėzve, etj.
6- Ballafaqimi i tė keqes me tė mirė;
7- Kujdesi qė tė falet namazi me xhemat;
8- Ikja nga vetmimi dhe koha boshe;
9- Angazhimi me ndonjė vepėr apo ndonjė shkencė tė dobishme;
10- Kujdesu pėr punėn e ditės sė sotme dhe mos u merr me punėn e tė nesėrmes derisa nuk i vjen koha;
11- Manifestoi begatitė e All-llahut tė brendshme dhe publike duke e falėnderuar Ate e jo duke u mburrur dhe me mendjemadhėsi;
12- Vėshtirėsitė krahasoi me begatitė;
13- Kujtoi fatkeqėsitė e tjerėve qė tė tė lehtėsohen ty fatkeqėsitė e tuaja;
14- Shiko ata qė janė ndėr ty nė ēeshtjet e dynjasė dhe ata qė janė mbi ty nė ēeshtjet e fesė;
15- Kėnaqu dhe je dakord me atė qė ke;
16- Mos lakmo gjėrat qė kanė njerėzit nė duart e tyre;
17- Shpreso shpėrblimin nė ēdo vepėr, e vogėl ose e madhe qoftė;
18- Beso nė Caktimin e All-llahut dhe dorėzoju Atij nė tė gjitha ēėshtjet e tuaja;
19- Mbėshtetju vetėm All-llahut dhe zbatoi shkaqet e ligjshme dhe tė lejuara fetarisht;
20- Mendo edhe mundėsinė mė tė keqe, nėse dėshiron qė mos tė befasohesh me rezultatet tė cilat nuk vijnė sikurse i dėshiron;
21- Kupto se jeta nė dynja ėshtė e shkurtėr, andaj mos e shkurto edhe mė shumė me brenga dhe pikėllime;
22- Largohu nga ushqimi, fjalėt dhe gjumi i tepruar;
23- Largoju nga hidhėrimi dhe shkaqet e tija;
24- Kėrko strehim te Allahu nga djalli i mallkuar, largoju nga rėnia nėn ndikim tė imagjinatės, iluzioneve dhe cytjeve;
25- Kujdesu qė secilit tia japish hakun qė e meriton;
26- Detyrėn qė ke marrė mundohu ta kryesh nė formė tė pėrkryer dhe kryj detyrat njė pas njė;
27- Duhet ta dijė njeriu se fjala e njerėzve nuk i bėn dėm pėrpos nėse ai vepron sipas asaj qė thonė njerėzit;
28- Duhet tė kuptoj njeriu se fitimi i kėnaqėsisė sė njerėzve ėshtė synim qė nuk arrihet;
29- Haroi vėshtirėsitė e kaluara;
30- Largoju nga zilia dhe duaja vėllaut tėnd atė qė ia do vetvetes;
31- largoju urrejtjes dhe kujdesu qė tė kesh gjoksin e pastėr kundrejt muslimanėve;
32- Pėrzihu me tė mirėt dhe largoju prej tė kėqinjve;
33- Kujto se ēka u ka pėrgaditur All-llahu besimtarėve nė xhennet;
34- Prano kritikėn konstruktive, kėshillėn dhe udhėzimet nga secili me zemėrgjėrėsi. Kėto janė disa shkaqe tė cilat njeriut i sjellin lumturinė nė jetė. Nuk na premton koha e as vendi qė tė bėjmė sqarime detale tė kėtyre shkaqeve por mendoj se mjaftojnė pas sqarimeve tė mėhershmė qė janė bėrė nė kėtė drejtim.


Pengesat e lumturisė

Secili njeri e kėrkon lumturinė, mirėpo jo secili e arrinė ate, sepse nė rrugėn e tij drejt lumturisė ka pengesa tė cilat nuk arrinė ti tejkalojė. Andaj e shohim tė arsyeshme qė tė pėrmendim disa prej kėtyre pengesave qė tė kujdesen njerėzit prej tyre dhe tė qėndrojnė nė distancė.
1- Mosbesimi. Shikoni se si All-llahu, azze ve xhel-le, e pėrshkruan vuajtjen dhe fatzisinė: "Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (tė pranuar) Islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, zemrėn e tij ia bėn shumė tė ngusht sikur tė ngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė". (El-Enam: 125).
2- Mėkatet, gabimet dhe krimet. Ajetet dhe hadithet qė e sqarojnė kėtė gjė janė tė shumta, andaj nuk do tė ndalemi te ato.
3- Zilia dhe xhelozia. Zilia ėshtė shumė i rezikshėm, andaj na ka mėsuar All-llahu qė tė kėrkojmė strehim te Ai nga zilia, kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na e ka ndaluar kėtė ves sepse e prish jetėn komode dhe tė kėndshme mes muslimanėve.
4- Mllefi dhe urrejtja. All-llahu, azze ve xhel-le, i ka mėsuar muslimanėt qė ti luten Allahut, tebareke ve teala, qė mos tė lė vend nė zemrėn e tyre pėr urrejtje e mllef duke thėnė: "…dhe mos lejo nė zemrat tona farė urrejtjeje ndaj atyre qė besuan. Zoti ynė Ti je i butė, mėshirues!". (El-Hashr: 10).
Njeriu qė ka mllef dhe urrejtje tėrė kohėn mendon se si tė hakmiret ndaj atij qė e urren, ndoshta e gėnjen, e dėmton dhe nuk i frikohet asgjės nė drejtim tė arrijtes sė qėllimit tė vet.
5- Hidhėrimi. Ska dyshim se hidhėrimi ėshtė pengesė e lumturisė dhe zemėrgjėrėsisė, andaj All-llahu, azze ve xhel-le, i ka lavdėruar besimtarėt duke thėnė: "…dhe kur hidhėrohen, ata falin". (Esh-Shura: 37).
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Nuk ėshtė i fuqishėm ai qė ngadhnjen nė mundje por ai qė pėrmban veten kur hidhėrohet". (Buhariu dhe Muslimi).
6- Zullumi. Zullumi ka fundin e keq dhe pėrfundimin e zymtė. Shembuj pėr kėtė gjė sa tė duash si nga historia e hershme si nga historia moderne.
7- Frika prej tjetėrkujt pėrpos All-llahut. Kjo frikė njeriut i sjell vuajte dhe nėnēmim.
8- Pesimizmi. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e pėlqente optimizmin dhe e urrente pesimizmin, sepse shkakton vuajtje dhe lodhje.
Dr. Aziz Feridi thotė: Pesimisti pėr shkak tė orientimit tė tij pesimist pėrjeton lodhje tė madhe dhe ndikojnė mė shumė nė nervat e tija se sa katastrofat dhe fatkeqėsitė e mėdha qė e kaplojnė.
9- Mendimi i keq pėr All-llahun, subhanehu ve teala. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat …". (El-Huxhurrat: 12).
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Kujdes nga paragjykimet, sepse ato janė gėnjeshtra mė e madhe". (Buhariu dhe Muslimi).
10- Mendjemadhėsia. Njeriu mendjemadh vazhdimihst jeton nė vuajtje dhe fatzisi edhe nė qoftėse i nėnēmon tjerėt dhe ngritet mbi njerėzit.
11- Lidhja e zemrės me krijesat tjera e jo me All-llahun, sikurse ndodh me njeriun e dashuruar me pasion tė madh dhe tė flakt ndaj ndonjė vajze. Mjafton tė lexohen tregime tė shumta qė flasin dhe tregojnė gjendjen nė tė cilėn kanė ardhur ata qė janė dashuruar pa masė nė ndonjė vajzė dhe ku i ka sjellur kjo dashuri. Shembulli mė specifik nė kėtė drejtim ėshtė rasti i Mexhnunit dhe Lejlės.
12- Droga. Shumė njerėz mendojnė se lumturia sillet me drogė dhe alkool dhe jepen pas tyre duke ikur nga brengat e dynjasė dhe angazhimet e saja, mirėpo ata kanė efektin e kundėrt, ato sjellin vuajtje, demoralizim, degjenerim dhe shkatėrrim.
Kėto janė disa prej pengesave kryesore nė rrugėn e lumturisė, ti njohim dhe tė largohemi prej tyre.
All-llahun e lusim qė tė na jep jetesė tė tė lumturve, vdekje tė shehidavė dhe tė na ringjallė nė shoqėrinė e pejgamberėve. Amin.</SPAN>
Bekir Halimi,
19.5.2006

http://www.albislam.com</SPAN>

Albanian eX|PerT
21-03-07, 02:09
Kėshtu ishte Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem

Incidenti i fundit qė ndodhi nė Danimarkė tregoi qartė se njerėzit jomuslimanė nuk e njohin sa duhet Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, andaj edhe kanė krijuar stereotipe dhe paragjykime tė shumta dhe shumė tė gabuara pėr te.
Dijetarėt musliman gjatė kampanjės sė tyre nė pėrkrahje tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kanė thėnė se njėra prej mėnyrave pėr ti dalur nė krah dhe pėr ta ndihmuar Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė edhe prezentimi i pastėr dhe i plotė i personalitetit tė kėtij burri, me qėllim tė largimit tė paragjykimeve qė janė krijuar nė mendjen e jomuslimanėve.

Dukja e fizionomisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem

Nėse dėshirojmė tė kemi pasqyrė tė plotė tė pamjes dhe dukjes sė fizionomisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duhet tu referohemi librave qė flasin mbi jetėn, pamjen, virtytet dhe veprat e tija.
Nė mesin e kėtyre librave ėshtė edhe libri "Virtytet e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem", tė Imam Tirmidhiut, libėr, tė cilin Muhadithi i kėtij shekulli e ka pėrpunuar dhe ka bėrė klasifikimin e haditheve qė gjinden nė kėtė libėr.
Nėse i pėrmbledhim tė gjitha hadithet qė e pėrshkruajnė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė kishim nxjerė kėto tipare:



Fytyra

Fytyra e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte e bukur, e rrumbullakėt, e ndritshme dhe e bardhė nė tė kuqe. I shkėlqente si hėna pesėmbėdhjetė; kur gėzohej, i shndriste si njė copė e hėnės. Ballin e kishte tė gjerė; i vetėtinte, ashtu siē vetėtinte dielli pas njė reje tė ngarkuar. Kur e shikoje atė, sikur shikoje diellin kur lindte. Djersėt e tij nė fytyrė dukeshin si margaritarė; era e djersėve tė tij ishte mė e kėndshme se myshku. Kur zemėrohej, dukej sikur shega tė kishte derdhur ngjyrėn e saj nė faqet e tij. Faqet i kishte tė lėmuara. Vetullat i kishte si hark dhe tė plota, por jo tė bashkuara (thuhet edhe se i kishte tė bashkuara). Sytė i kishte tė mėdhenj. E bardha e tyre ishte e pėrzier pak me tė kuqe. Beben e syrit e kishte shumė tė zezė dhe qerpikėt i kishte tė gjatė e tė dendur. Po ta shikoje, do tė mendoje se i ka lyer sytė, por ai nuk i kishte lyer ata. Pamjen e tij tė bukur e mbulonte njė dritė qė gjithkush e vinte re. Gojėn e kishte tė bukur dhe tė madhe. Dy dhėmbėt e parė i kishte tė ndarė nga njėri-tjetri. Dhėmbėt e tij shndrisnin; kur buzėqeshte ata dukeshin si margaritarė; kur fliste, dukej sikur dilte dritė nga dhėmbėt e tij tė pėrparmė. Kishte gojėn mė tė bukur. Mjekrrėn e kishte tė bukur dhe tė dendur, tė mbushur nga njėri vesh tek tjetri. Ajo i mbulonte fytin dhe njė pjesė tė gjoksit. Ishte shumė e zezė. Anash nofullave dhe mbi fyt ajo ishte pak e bardhė.


Koka, qafa dhe flokėt

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte ballin tė gjerė, kokėn tė madhe, qafėn tė gjatė. Flokėt i arrinin deri te gjysma e veshėve (thuhet edhe deri nė bulat e tyre). Ndonjėherė shkonin edhe mė poshtė dhe i arrinin deri te supet. Mbi ballė kishte ca qime tė bardha, por sikur tė mblidheshin me ato tė mjekrės nuk bėheshin as njėzet. Flokėt i kishte edhe pak kaēurrela. Flokėt i ndante nė mes.

Anėt dhe gjymtyrėt

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i kishte kockat tė mėdha: bėrrylat, shpatullat dhe gjunjėt. Ai i kishte tė gjata kėrsikėt dhe tė mėdhenj krahėt. Shputat e kėmbėve dhe pėllėmbėt i kishte tė shtruara. Duart i kishte tė buta, mė tė buta se mėndafshi, mė tė ftohta se dėbora dhe me erė mė tė mirė se myshku. Llėrėt, krahėt dhe gishtat i kishte tė mbushur. Kėrcijtė nuk i kishte tė mbushura. Ishte shpatullgjerė. Gjymtyėt i kishte tė plota dhe gjoksin tė gjerė e pa qime. Nga fyti deri te kėrthiza kishte njė vijė qimesh tė drejta. Pėrveē kėtyre nuk kishte qime tė tjera as nė bark dhe as nė gjoks. Te krahėt dhe te shpatullat kishte qime. Nėn sqetulla kishte shumė qime. Shpina e tij dukej si argjend i derdhur.

Shtati i tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte i pashėm. Trupi i tij ishte i drejtė, as i shkurtėr dhe as i gjatė. Megjithatė ai ishte mė shumė i gjatė sesa i shkurtėr. Kur ecte me ndonjėrin, sado i gjatė tė ishte shoqėruesi, dukej mė i gjatė Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Trupi ishte i drejtė dhe i fortė, jo shumė i shėndoshė dhe jo i rrudhur e i thyer. Po tė ishte midis dy njerėzve, do tė ishte mė i bukuri dhe mė i miri i tė dyve.

Era e tij e mirė

Trupi i tij dhe gjymtyrėt e tij kishin njė erė mė tė mirė se myshku. Enesi thotė: “Unė nuk kam nuhatur kurrė ndonjė myshk a erėz tjetėr mė tė kėndshme se era e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!).” Edhe Xhabiri (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Nė ēdo rrugė qė kalonte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), kuptohej se kishte kaluar ai, nga era e mirė qė vinte prej tij.” Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) takonte dikė, tjetri e ndiente erėn e mirė tė Profetit nė dorė, tėrė ditėn. Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e vinte dorėn e vet mbi kokėn e ndonjė fėmije, fėmija dallohej midis tė tjerėve nga era e mirė qė kishte. Ummu Sulejmi ruajti djersėn e tij nė njė shishe pėr ta hedhur nė erėzėn e saj, sepse djersa e tij ishte mė e mirė se ēdo erėz.

Ecja e tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte ecjen tė shpejtė. Ai ecte si ai, qė kalon nėpėr treg. Nuk ishte as i ngathėt dhe as pėrtac. Atė nuk e arrinte askush nė ecje. Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ka thėnė: “Unė nuk kam parė ndonjė qė tė ishte mė i shpejtė nė ecje se sa i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!); dukej sikur toka shtrihej pėr tė. Kur ecnim me tė mundoheshin pėr ta arritur, ndėrsa ai nuk sforcohej fare.” Kur e vinte kėmbėn nė tokė e vinte plotėsisht, sepse e kishte kėmbėn tė shtruar. Kur donte tė shikonte anash, kthehej me gjithė trup. Kur donte tė kthente kokėn nė njė drejtim, kthehej andej me gjithė trup. Kur ēohej nga vendi, ēohej menjėherė. Kur ecte, ecte shpejt, sikur zbriste nga ndonjė vend i ngritur. Ai i hidhte hapat tė plotė dhe ecte lehtė.

Zėri i tij dhe fjala e tij

I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte zėrin pak tė ngjirur, fjalėn e kishte tė ėmbėl dhe nė fjalėt e tij dallohej urtėsia. Kur heshtte, ishte tėrė urtėsi; kur fliste fytyra e tij zbukurohej. Ai fliste qartė dhe rrjedhshėm, duke i shqiptuar fjalėt si rruazat qė zbresin pas njėra-tjetrės. Ai e fillonte dhe e mbaronte fjalėn qartė dhe kuptueshėm. Fliste fjalė tė prera; as nuk e zgjaste shumė fjalėn, as nuk e shkurtonte atė. Kur fliste, i dallohej ēdo tingull i fjalės. Ai ishte gojėtar. Kishte natyrė tė qetė dhe fjalėn e kishte me vend. Pėr kėtė nuk ia kalonte kush, sado gojėtar tė ishte. Allahu i kishte dhėnė atij mundėsinė qė me pak fjalė tė shprehte shumė kuptim. I ishte dhėnė urtėsia. Ai dinte t’i ndante fjalėt. (shiko: "Nektari i vulosur i Xhennetit").

Virtytet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.

1) Personaliteti i tij:
Ishte njeri i madh dhe kėtė madhėshti e kishte fituar me besimin e madh qė kishte nė principet e veta dhe qėndrueshmėrinė e tij nė kėto principe. Ky besim dhe qėndrueshmėri ishte e stolisur me moral tė mirė, sjellje korekte me dashamirėt dhe armiqtė, modesti dhe thjeshtėsi, larg ēdo komplikimi dhe shtirjeje.
Ishte i sinqertė me vetveten, kishte synime tė pėrcaktuara dhe vizion tė qartė.
U mbeti besnik principeve tė veta derisa e kumtoi shpalljen hyjnore dhe i pėrhapi mėsimet fisnike, tė cilat shumica e atyreve qė e armiqėsojnė dhe ofendojnė nuk i njohin.
Ky burrė i ka pėrmbledhur tė gjitha tiparet e mirėsisė qė janė nė pėrputhje me natyrėn e njeriut dhe tė gjitha tiparet e plota njerėzore qė i shpresojnė njerėzit e menēur. Bukuria fizike, bukuria morale dhe bukuria intelektuale e nxorėn kėtė diell i cili i dha kuptim jetės nė ruzullin tokėsor.


2) Sjellja e tij me familjen e vet.
Ai qė analizon me vėmendje jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė habitet nga fakti qė njė njeri qė vjen nga njė ambient shkretiror e i vrazhd, ku dominon injoranca dhe kaosi tė arrijė kulmin e suksesit tė themelimit tė familjes dhe kujdesit ndaj saj.
Ishte burim i dashurisė, ngrohtėsisė, ndjenjave, emocioneve dhe dhimbsurisė pėr familjen e vet.
E pėrkdhelte gruan e tij, bėnte shaka me te dhe bisedonte me tė pėrplot me emocione tė ngrohta. Shikoni se ēfarė shembull jep Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėtė drejtim. Ai e vėndonte gojėn e tij aty ku kishte vėnduar gruaja e tij, Aisheja, radijall-llahu anha, gojėn, duke pirė nga njė enė. Ai nuk e kishte haruar as gruan e tij tė vdekur, Hadixhen, radijall-llahu anha, tė cilėn e kujtonte shpesh pas vdekjes sė saj.
Edhe pse Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kishte peshė tė madhe dhe detyra gjigante sikur kryetar i shtetit, komandant i ushtrisė, udhėrrėfyes shpirtėror dhe moral i popullit tėvet, ai nuk neglizhonte qė tė jetė i dashur dhe i afėr me familjen e tij. Kėtė e manifestonte duke qenė nė shėrbim tė familjes dhe u ndihmonte grave tė tija nė punėt e tyre shtėpiake.
E kanė pyetur Aishen, radijall-llahu anha: ēka bėnte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur ishte nė familje tė vet? Tha: i kryente punėt shtėpiake, kurse kur vinte koha e namazit, ngritej qė tė falet". (Buhariu).
3) Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me njerėzit nė gjendje tė paqės
a) Ishte njeri i tė vėrtetės dhe drejtėsisė
Ishte njeri qė e donte tė vėrtetėn dhe drejtėsinė dhe gjykonte sipas tyre dhe asgjė nga kjo rrugė nuk mund ta largonte. I dobti trajtohej si i fuqishėm derisa ta merte hakun e vet, kurse i fuqishmi trajtohej si i dobėt derisa tė mirrej haku nga ai.
Nė kėtė drejtim nuk e pėrfillte as njeriun mė tė afėrt te ai, sikurse del nė shesh nga ky rast. Njė herė kishte vjedhur njė grua nga fisi Mahzum dhe kėrkuan njeri qė do tė ndėrmjetėsonte te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė mos tė ekzekutohet denimi kundrejt asaj. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u hidhėrua shumė nga ky gjest e tha:
"Pasha All-llahun, nėse Fatimeja, bija e Muhammedit do tė kishte vjedhur, do tia kisha prerė dorėn". (Sahih, Ebu Davudi).
b) Pronar i moralit tė lartė.
Ajo qė e dallonte mė sė shumti Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte morali i lart me tė afėrmin dhe me tė largit, me miqt dhe armiqt.
Takohej i buzėqeshur me njerėzit, ishte gojėmbėl, tė keqen e kthente me tė mirė dhe nuk mirej me punė tė ulta.
I ka mėsuar muslimanėt se njerėzit mė tė mirė janė ata qė kanė moral tė mirė, sikurse ka ardhur nė hadith.
Madje i ka stimuluar pasuesit e tij qė tė posedojnė moral tė mirė sepse me kėtė do tė jenė afėr tij nė Ditėn e Ringjalljes.
Kur kėrkuan prej tij qė tė lutet kundėr idhujtarėve ai u dha pėrgjigje duke thėnė: "Nuk jam dėrguar si mallkues, por jam dėrguar si mėshirė". (Muslimi).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
21-03-07, 02:11
c) Njeri i tolerancės
Akuzat e pabaza dhe shpifjet e qėllimta tė cilat nuk posedojnė as minimumin e kritereve tė besnikėrisė shkencore qė e paraqesin Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, si njeri intolerantė dhe kundėr dialogut dhe debatit. Kurse e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Pėr kėtė gjė do tu sjellim njė shembull.
Atėherė kur disa ēifut kinse po e pėrshėndesin e mallkuan, duke thėnė: "vdekja qoftė pėr ty", ai u pėrgjigj me kulturė maksimale dhe butėsi tė paparė deri nė atė kohė: "edhe pėr ju".
Paramendoni situatėn, ai ishte kryetar i shtetit, kishte pushtet dhe fuqi dhe kishte shok dhe ithtar qė ishin tė gatshėm tė bėjnė ēmos pėr ta mbrojtur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Mirėpo ai shumė thjeshtė dhe me pak fjalė i dha pėrgjigjen kėtyre ēifutėve. Kur e pa Aisheja kėtė reagim, u nevrikos dhe u tha pėrgjigje me mallkim dhe ofendime. Reagoi Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndaj kėsaj sjellje tė Aishes, radijall-llahu anha, duke i thėnė: "Ngadal Aishe, sepse All-llahu e do butėsinė nė tė gjitha ēeshtjet". (Buhariu dhe Muslimi).
d) Njeri i dijes dhe civilizimit
Nė kėto kohėra nuk ėshtė vėshtirė qė tė nxitojė dikush dhe ta akuzojė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se ėshtė kundėr shkencės dhe civilizimit, mirėpo nėse ndalemi dhe studiojmė jetėn e tij do tė shohim se e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Do tė vėren se Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte ai qė i vėndoi themelet e shkencės dhe civilizimit, mbi tė cilat u ngrit shteti islam dhe e ngjalli ruzullin tokėsor shekuj me radhė.
Si ka mundėsi qė ky njeri mos tė jetė pishtar i shkencės dhe civilizimit kur fjala e parė qė ju shpall ishte: "lexo".
Nuk duhet haruar nė kėtė drejtim edhe ngritjen e universiteteve dhe bibliotekave tė mėdha si nė Bagadad, Kairo, Kajrevan, Andaluzi (Spanjėn e sodit) dhe kujdesin pėr shkencėn dhe shkenctratė, saqė nė kohėn e Harun Reshidit paguhej pėrkthimi i njė librit dhe pėrpilimi i tij me ari, dmth aq sa peshonte ai libėr aq ari i jepeshte.
Kurse muslimanėt kanė aritur nė kėtė gjendje tė mjerueshme dhe nė kėtė prapambeturi nga shkaku i largimit tė tyre nga feja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe nga shkaku i kolonijalizimit dhe okupimit europo-amerikan dhe instalimi i qeverive kukulla qė pengojnė ēdo zhvillim dhe ringjallje shkencore dhe civilizuese.
e) Mėshirė pėr mbarė botėn
- Mėshira e tij ndaj gruas.
Gruaja para ardhjes sė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk kishte aspak tė drejta, nėnēmohej, mposhtej, madje edhe varosej e gjallė.
Erdhi Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ia dha gruas lirinė dhe jetėn, e konsideroj njeri tė barabartė me mashkullin dhe e nderoi ate.
E ndaloi dėmtimin, nėnēmimin, padrejtėsinė, mbytjen e saj, madje sjelljen e mirė ndaj femrės e bėri si kriter tė mirėsisė sė pasuesve tė tij, duke thėnė: "Mė i miri prej jush ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė ndaj grave tė veta". (Sahih, Tirmidhiu).
Gjithashtu ka thėnė:
"Besimtarėt me besim mė tė plotė janė ata qė kanė moral mė tė mirė, kurse mė tė mirėt nė mesin e tyre janė ata qė janė mė tė mirė ndaj grave tė tyre". (Sahih, Tirmidhiu).
Ka urdhėruar ithtarėt e vet qė tė sillen butė me gratė duke thėnė: "Silluni butė me gratė". Sepse janė shumė tė ndishme.
Ka ndaluar nė mėnyrė kategorike padrejtėsinė ndaj tyre duke thėnė: "Ua ndaloj kategorikisht tė nėpėrkėmbni tė drejtat e dy tė dobtive: jetimit dhe gruas". (Hasen, Ibn Maxheja).
Ma shumė se kjo ka bėrė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai edhe nė momentin e fundit, kur ishte duke e dhėnė amanetin, nė shtratin e vdekjes, kur zakonisht njerėzit merren me gjėra tjera, ai u angazhua me tė drejtat e grave dhe nxiti e stimuloi qė njerėzit tė kujdesen pėr to duke thėnė: "Ju porosis qė tė silleni mirė me gratė". (Buhariu dhe Muslimi).
- Mėshira ndaj ēifutėve dhe kristianėve
Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ishte i mėshirshėm vetėm ndaj ithtarėve tė vet, por ishte i mėshirshėm edhe ndaj kundėrshtarėve tė vet, qofshin ata ēifut apo kristian.
Ja njė shembull qė flet nė kėtė drejtim.
Muhammedi, alejhis-selam, kishte njė fqinj ēifut dhe qė e dėmtonte. Ai secilėn ditė sillte mbeturinat dhe i vėndote para shtėpisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kurse Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sillej kundrejt tij me butėsi dhe mėshirė dhe kėtė vepėr tė keqe tė tij nuk e pėrballonte me ndonjė sjellje tė keqe, por mjaftohej me pastrimin e bėrlloqeve. Kėshtu vepronte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sepse jetonte pėr qėllime fisnike dhe mendonte pėr shpėtimin e njerėzimit nga vėshtirėsitė.
Njė ditė u ndėrprenė bėrlloqet e kėtij ēifuti, bėrlloqet nuk shiheshin para shtėpisė sė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: ndoshta fqiu ynė ēifut ėshtė i sėmurė, andaj medoemos duhet ta vizitojmė dhe ta ngushėllojmė.
Shkoi te shtėpia e tij qė ta vizitojė dhe e gjeti tė sėmurė sikurse edhe e paramendoi. I tha fjalė tė buta dhe i dha gajret. اifuti i befasua nga vizita e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, edhe pse ki vazhdimisht e pengonte me bėrlloqet e tija. Ai nga ky gjest kuptoi se ėshtė Pejgamber i All-llahut dhe nuk duroi dot pa i besuar atij dhe hyri nė Islam duke thėnė: "Dėshmoj se ska hyjni tjetėr qė meriton adhurim dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut".
Shiko, lexues i nderuar se ēfarė mėshire ka patur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili kishte dhimbsuri edhe ndaj njeriut i cili i bėnte llojlloj problemesh dhe pengesash! Shikoni se ēfarė morali tė lartė dhe sjellje fisnike kishte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem!
- Mėshirė ndaj idhujtarėve
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri qė ia donte tė mirėn tė afėrmit dhe tė largit, ishte i mėshirshėm ndaj armikut dhe mikut, kishte njė zemėr pėrplot mėshirė dhe dhembshuri, nuk dinte tė jetė i ashpėr dhe i vrazhdė.
Idhujtarėt e munduan, e maltretuan, e persekutuan, e internuan, mirėpo ky krejt kėto sjellje neveritėse tė tyre ua ktheu me bamirėsi, mėshirė dhe kujdesej shumė qė ata tė udhėzohen. Aq shumė mėrzitej pėr mosudhėzimin e tyre saqė zbritėn ajete nė Kur'an qė ta ngushėllojnė dhe qė ti tregojnė qė mos tė mėrzitet kaq shumė.
All-llahu, xhel-le shanuhu, e tregon kėtė duke thėnė: "…andaj ti (Muhammed) mos shkatėrro veten me dėshpėrim pėr ta...". (Fatir: 8).
A nuk ėshtė shembull konkret pėr mėshirėn e tij ndaj idhujtarėve rasti i Taifit. Shkoi nė Taif, i thirri nė fe, nė shpėtim, ata lėre qė e refuzuan por edhe e gurėzuan dhe e pėrgjakėn. Kur erdhi Xhibrili, alejhisselam, me melekėt e kodrave, qė ti ofron mundėsinė e hakmarjes Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, cili ishte qėndrimi i tij, ēka tha ai? E tha njė fjalė qė ka hyrė nė histori, e ajo ėshtė: "All-llahu im, falja popullit tim sepse kėta nuk dinė".
A ka shembull mė tė madh pėr mėshirė ndaj njerėzve.
- Mėshira ndaj tė ngratit dhe nevojtarit
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk u kaplua nga mburrja me madhėshtinė qė kishte edhe pse kishte tėrė zemrat e ithtarėve tė vet nė dorėn e tij. Ai kishte arritur qė nė mesin e pasuesve tė vet tė jetė komandant qė respektohet, shok i dashur, i madh qė nderohet, nuk ia kundėrshtonin urdhėrin e as qė refuzonin udhėzimin e tij.
Edhe pse kishte kėtė pozitė kaq tė madhe Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte modest, i donte tė ngratėt, kishte dhembshuri ndaj tyre, solidarizohej me ta me aq sa ka, rrinte me ta, bisedonte me ta dhe mundohej nė tė gjitha mėnyrat qė tė fus gėzimin nė zemrat e tyre.
Nėse dikush qė vinte nga larg e konsideronte veten tė huaj, kjo nuk vlente pėr Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, por vendas dhe sillej me te maksimalisht mirė.
Nuk i vėndoheshin kushte tė rėnda dhe problematike, por pėrkundrazi, sipas mėsimeve tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ai kishte tė drejtė pėr ushqim, veshmbathje, vendbanim, punė, shėndet, arsim, etj.
Askush nuk anashkalohej dhe nuk neglizhohej nė prani tė Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, madje i stimuloi ithtarėt e vet qė tė bėjnė gara nė ndihmėn e tė huajve dhe ofrimin e shėrbimeve tė ndryshme.
Ska dyshim se Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ishte mėshirė pėr tė gjith.
- Mėshirė pėr popujt e ndryshėm
Popujt nė kėtė botė bashkėkohore kanė nevojė tė madhe pėr njė administratė tė cilin e mbikqyr sistemi moral qė ua lehtėson marrėdhėniet mes njerėzve dhe secilit ia jep hakun e vet. Sisitem ku njerėzit do ti kryejnė nevojat e tyre lehtė dhe qetė, do tė shfrytėzojnė kohėn e cila do tu humbej nė vrapimin pas procedurave tė komplikuara dhe tė drejtave tė marra.
Nėse shikojmė mėsimet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė gjejmė sė baza e administratės sė tij ishte lehtėsimi i procedurave tė njerėzve duke i urdhėruar nėpunėsit qė tė lehtėsojnė, tė jenė tė pastėr dhe tė moralshėm nė sjelljen e tyre me njerėzit.
Kur i dėrgoi nė Jemen Muadhin dhe Ebu Musa Eshariun si gjykatės, u tha: "Pėrgėzoni dhe mos largoni, lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni". (Buhariu dhe Muslimi).
Administrata e Pejgamberit, kishte edhe seriozitetin dhe vendoshmėrinė, duke ndaluar kategorikisht qė tė pėrcaktohet nėpunės njė njeri , duke pasė tjerė mė tė aftė se ai.
Administrata e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte shumė e vendosur nė llogarinė e nėpunėsve dhe atyreve qė kanė lėshimė gjat punės.
Andaj Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tregoi se denimi shumė i madh i pret ata qė mashtrojnė nė veprimet e tyre, e ky denim ėshtė privimi nga xhenneti, me tė cilin i ka pėrgėzuar tė gjith njerėzit.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Secilit njeri qė All-llahu i jep nė pėrkujdesi disa njerėz dhe vdes duke i mashtruar ata, sigurisht se do ta privon All-llahu nga xhenneti". (Buhariu dhe Muslimi).
Madje Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė distancuar prej atyreve qė i mashtrojnė popujt e tyre, siē tregohet nė kėtė rast. Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon: Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kaloi pran njė njeriut qė shishte ushqim dhe e futi dorėn brenda dhe pa se ka mashtrim, atėherė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "Nuk ėshtė prej nesh ai qė mashtron". (Sahih, Ebu Davudi).

Albanian eX|PerT
21-03-07, 02:12
- Mėshira e tij ndaj kafshėve
Nuk ėshtė pėr tu habitur nėse edhe kafshėt pėrfitojnė nga mėshira e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sepse ai nuk dėmtonte askend, qoftė njeri apo kafshė, madje edhe ua ndaloi ithtarėve tė vet qė tė dėmtojnė kafshėt, andaj:
a) Ndaloi qė tė ngarkohet kafsha mė shumė se mund tė mbanė.
b) Ndaloi qė ti jepet pak ushqim kurse tė lodhet shumė mepunė.
c) Ndaloi qė tė vritet pa tė drejtė.
d) Ndali qė tė bėhet nishan pėr tė gjuajtur nė ta, sepse kjo ėshtė maltretim pėr ta.
e) Ndaloi qė njerėzit tė bėjnė gara nė kacafytjen e kafshėve pėr argėtim, etj.
shikoni kėtė rast qė ka ndodhur dhe shikoni se ēfarė kujdesi dhe mėshire ka patur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, edhe ndaj kafshėve apo shpenzėve.
Abdurahman ibėn Abdull-llahu transmeton nga Babi i tij, i cili ka thėnė: Ishim me Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė njė udhėtim. Ai shkoi pėr disa punė tė tija, kurse ne pamė njė bylbyl tė kuq, i cili i kishte dy zogėza. Kur i morėm zogėzat erdhi bylbyli dhe filloi tė i lėviz krahėt. Kur u kthye Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: "Kush e trishtoi kėtė duka ia marė tė vegjlit e saja. Kthejani zogėzat". (sahih, Ebu Davudi).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i afronte enė me ujė macės nga mėshira qė kishte ndaj tyre.
Mjafton hadithi qė i kėrcėnohet me tė madhe atyreve qė nuk kujdesen pėr kafshėt shtėpiake e as qė i lėnė ata vet tė kujdesen duke thėnė: "Ka hyrė nė zjar tė xhenemit njė grua pėr njė macė, tė cilėn e ka lidhur, nuk i ka dhėnė ushqim e as qė e ka lėnė tė hanė nga toka derisa ka cofur". (Buhariu dhe Muslimi).
f) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ėshtė edhe njeri i fesė edhe burrėshteti
Sa e sa njerėz tė mėdhenjė nė histori janė munduar tė ngrisin lavdin dhe tė krijojnė mesazh human, mirėpo nuk kanė arritur qė ti ofrojnė botės organizim preciz dhe homogjen ku gėrshetohen kėrkesat e shpirtit me ato tė trupit.
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, arritir qė tė sjell diēka tė re pėr botėn, ku pėrzihen gjėrat shpirtėrore me ato materiale nė njė harmoni aq tė madhe tė pa parė mė herėt, duke ndėrtuar njė shtet ku ska jetė pa fe dhe fe qė ėshtė e aftė tė krijon edhe shtet tė drejtė.
Arriti Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė tė shėron plagat e shpirtit qė i kishte shkaktuar jeta materialiste dhe tė mbush boshllėkun qė e shkaktoi largimi i njerėzve nga kujdesi pėr shpirtin.
Ai ishte njė mėsues i sinqertė shpirtėror, njė politikan i pastėr dhe njė qeveritar i drejtė. Kjo e ndihmoi qė tė bashkojė fise tė egra dhe nė luftėra mes tyre nė njė umet, i cili ndėrtoi lavdinė dhe ngriti jetėn nėn flamurin e besimit nė All-llahun Njė, la ilahe il-lall-llah Muhammedu resulull-llah.
g) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i pastėrtisė dhe kujdesit pėr ambijentin.
Prej gjėrave qė e dallonin jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe fenė e tij prej feve dhe ideologjive tjera ishin mėsimet e prera qė ua kishte dhėnė ithtarėve tė vet qė tė kujdesen pėr pastėrtinė dhe ta ruajnė ambijentin.
Ky Pejgamber, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i mėsoi pasuesit e tij qė tė lajnė gjymtyrėt e trupit, sikurse ėshtė fytyra, hunda, goja, duart, kėmbėt sė paku pesė herė nė ditė, kurse larja e tėrė trupit, sa ma shumė herė qė munden, aq ma mirė, por sė paku njė herė nė javė dhe ēdo herė qė njeri bėhet xhunub.
Ua ka tėrhjekur vėrejtjen nga ndotja e vendeve qė janė afėr njerėzve me mbeturina.
I ka mėsuar muslimanėt qė tė pastrohen pas kryerjes sė nevojės.
I ka mėsuar qė tė pastrojnė rrobat nga ndytėsirat.
U ka mėsuar principin e karantinės, domethėnė mos tė hyjnė dhe mos tė dalin nga vendi ku ka epidemi dhe tėrė kjo bėhet pėr tė mbrojtur shėndetin e pėrgjithshėm tė njerėzimit.
Me kėto mėsime dhe shumė tė tjera Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndėrtoi njė tėrėsi shoqėrore tė plotė nė njė hapėsirė tė shėndoshė dhe ambijent tė pastėr.
Ndytėsirat dhe papastėrtitė nuk kanė vend nė mėsimet e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qoftė qė kanė tė bėjnė me rrobat, trupin apo ambijentin e pėrgjithshėm.
h) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut ishte njeri i shijes dhe bukurisė
Po tė pysish: cilat gjėra ishin mė tė dashura te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėrgjigja do tė sihte: tre gjėra, tė cilat fillojnė me parfymin. E donte shumė parfymin dhe shumė e pėrdorte, andaj edhe nuk ka ndodhur asnjėher qė dikush tė nuhat erė tė keqe nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Kishte shije tė lartė edhe nė veshmbathje, andaj kishte pamjen mė tė bukur dhe shndėrriste nė rrobat e tija sikur hėna pesėmbėdhjetėshe nė qiellin e zi.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u shfaq me kėtė pamje joshėse nė njė botė ky kishte rėnė shumė posht shija dhe njerėzit i iknin pastrimit dhe stolisjes.
I ngjante njė trandafili tė bukur dhe me aromė tė kėndshme nė mesin e njė shkretėtire tė thatė.
i) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, vazhdimisht ishte i buzėqeshur
Njeriu kur jeton nė njė kohė ku ka shumė presione shoqėrore dhe sėmundje psiqike ka nevojė tė madhe pėr njė buzėqeshje tė ngjajshme me buzėqeshjen qė e kishte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me ithtarėt e vet.
Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sė bashku me ithtarėt e tij qė i besonin asaj qė tregonte dhe e zbatonin nė praktikė, i kalonin vėshtirėsitė e jetės dhe presionet e shoqėrisė dhe ngriteshin nga krizat psiqike qė e vėshtirėsojnė jetėn e njeriut dhe u kapėn lumturinė dhe rehatinė e zemrės.
Buzėqeshja ishte pamje e pandarė nga Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ēdo kund ku gjindej.
Abdullah ibėn Harithi thotė: "Nuk kam parė askend mė tė buzėqeshur se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem". (Sahih, Tirmidhiu).
Mirėpo me gjith kėtė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk dilte nga dinjiteti dhe prestigji i tij.
Pėr kėtė asnjėher nuk ėshtė qeshur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me gojėn plot, apo me zė, por zakonsiht kur qeshej vetėm buzėqeshej.
j) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i lehtėsimit
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e donte lehtėsimin pėr njerėzit dhe nuk e donte vėshtirėsimin e punėve tė njerėzve ose ngushtimin e hapėsirės sė tyre.
Ai ėshtė qė u ka thėnė ithtarėve tė vet: "Pėrgėzoni dhe mos largoni, lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni". (Buhariu dhe Muslimi).
E u ka thėnė: "Jeni dėrguar qė tė lehtėsoni e jo qė tė vėshtirėsoni". (Buhariu).
k) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i butėsisė dhe faljes
Ai qė e shfleton historinė e njerėzve tė mėdhenjė dhe udhėheqės do tė vėren se gjat fitoreve dhe ngadhnjimeve tė tyre pas humbjeve dhe dėshtimeve tė ndryshme se cilėsi e pėrbashkėt e tyre ėshtė hakmarja, mirėpo nga kjo vepėr dhe cilėsi kanė shpėtuar pejgamberėt e All-llahut.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dha shembull tė shkėlqyeshėm nė kėtė drejtim edhe pse ishte internuar nga Mekeja, i ishin uzurpuar pronat dhe pasurisa, ishte lėnduar rėndė nė fillimin e shpalljes, mirėpo ai kur hyri si ngadhnjimtar dhe fitimtar nė Meke, madhėshtia e personalitetit tė tij dhe morali i tij fisnik nuk i lejonin atij qė tė hakmeret, por ia fali secilit qė i kishte bėrė zullum, ua fali mbarė njerėzve dhe u dha amnesti tė pėrgjithshme edhe pse kishte mundėsi tė hakmiret ndaj tyre nė mėnyrė tė ashpėr.
Andja u tha njė fali qė mbeti duke u pėrsėritur nė histori: "Shkoni se jeni tė lirė". (Ibėn Is'haku nė librin e tij "Es-Sire").
Nė kėtė formė i edukonte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ithtarėt e vet qė tė pasurohen me moral tė lartė dhe tė ēlirohen nga pėrkufizimet subjektive dhe egoiste.
Kjo gjė ėshtė shumė normale, pasiqė All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka urdhėruar nė kėtė sjellje nė Kur'an duke thėnė: "Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve". (El-A'raf: 199).
l) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i butė dhe i ndieshėm
Nėse njė njeri e do njė gjė shumė, e pastaj vjen dikush dhe ia nėnēmon kėtė gjė, ēka do tė kishte vepruar? Nėse njė njeriut fetar vjen dikush dhe ia ndytė vendin e adhurimeve tė tija nė mėnyrė pėrdhėnuese, ēka do tė kishte vepruar?

Albanian eX|PerT
21-03-07, 02:13
Ska dyshim se ishte hidhėruar dhe kishte reaguar menjėherė dhe kishte tentuar ta denon atė qė ka bėrė kėtė vepėr. Mirėpo Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut nuk veproi kėshtu, sepse nuk u besonte reagimeve tė nxituara dhe tė pamatura, pasiqė ishte njeri qė maksimalisht kontrollonte reagimet e tija.
Ai ēdo ndodhi shėronte me diapazon tė gjėrė dhe largpamėsi. Argument pėr kėtė ėshtė kjo ndodhi.
Erdhi njė njeri nga shkretėtira, i cili nuk kishte krijuar kontakte me Medinėn e re, tė cilėn e kishte ndėrtuar Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mes ithtarėve tė vet dhe nė kryeqytetin e tij tė ri.
Ky beduin u sjell ēuditshėm nė kėtė qytet tė civilizuar, bėri njė vepėr tė papranuar nga ky mes.
Tė vjen njė njeri nė vend tė ndershėm dhe tė urinos para njė mase njerėzish, ska dyshim se ėshtė vepėr shumė e urrejtur dhe e papranuar. Kėtė vepėr e bėri nė prani tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe shokėve tė tij. U ngrit para tij tė urinos nė xhami, nė vendin mė tė shenjtė qė kanė muslimanėt. Ska dyshim se ishte pamje e keqe dhe neveritėse, andaj edhe shumica e sahabeve reaguan ashpėr pėr ta ndalur kėtė veprim negativ.
Edhe pse ky rast mori vetėm disa ēaste dhe minuta, ishte e mjaftueshme pėr Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė tė analizon personalitetin e kėtij beduini, i cili urinosi nė vendin ku falej dhe vendin nga i cili udhėhiqej shteti. Kuptoi se ėshtė njeri i pamėsuar dhe i pacivilizuar dhe se kjo vepėr nuk ka ndonjė prapavijė por ėshtė thjeshtė sjellje e njė njeriut tė pacivilizuar dhe tė prapambetur. Andaj Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk bėri mė shumė por urdhėroi ithtarėt e vet qė ta lėnė rehat kėtė beduin dhe tė heshtin e mos ta qortojnė ashpėr. E kur e kreu beduini kėtė proces, i erdhi Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me fjalė tė buta, tė ngrohta, tolerant, i butė, i lehtė, dhe i tregoi se nuk lejohet nė kėtė vend tė bėhet kjo vepėr.
U gėzua pa masė beduini me sjelljen e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe moralin e tij tė lartė, e tha: "All-llahu im! Mė mėshiro mua dhe Muhammedin dhe askend pėrpos nesh". (Sahih, Tirmidhiu).
m) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri serrioz dhe i vendosur, mirėpo edhe i buzėqeshur dhe bėnte shaka
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ishte njeri vrėnjtur dhe i zymtė, por ishte i kėndshėm, i buzėqeshur dhe i lehtė nė sjellje dhe bashkėpunim, me edukatė dhe dinjitet.
Nuk e tepronte me shaka qė tė humbaste dinjitetin dhe prestigjin dhe nuk bėnte shaka duke i lėnduar tjerėt, por shakaja e tij ishte e atillė qė i gėzonte ata qė ishin pėrreth tij.
Enes Ibėn Maliku [radijall-llahu anhu] rrėfen se njė beduin me emrin Zahir, i sillte tė Dėrguarit tė All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhurata nga shkretėtira, pėr ēka ai e shpėrblente kur do nisej pėr nė shtėpi. Zahiri kishte pamje tė shėmtuar, por i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e donte dhe i thoshte: “Zahiri ėshtė shkretėtira jonė, e ne qyteti i tij. Njėherė derisa Zahiri shiste diēka nė treg, i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pa hetuar iu afrua nga shpina dhe e pėrqafoi me duar. - Kush ėshtė? - bėrtiti: - Mė lėsho! Kur u kthye e pa se i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e kishte mbėshtetur gjoksin pėr shpinėn e tij. - Kush do ta blejė kėtė rob? - bėrtiti i Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. - O i Dėrguari i All-llahut, pasha All-llahun, do tė jem i lirė. - Por tek All-llahu ti je i shtrenjtė- iu pėrgjigj.” (Sahih, Transmetojnė Ahmedi dhe Ibėn Hibbani).
n) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i trimėronte njerėzit pėr sport tė ndershėm dhe tė lartė
Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i rėndomtė, andaj edhe veprimet e rėndomta tė pėrditshme bėnin pjesė nė personalitetin e tij, ashtu qė sporti ishte gjė pėrbėrėse e jetės sė tij.
Ai i trimėronte edhe shokėt e tij qė tė mirren me sport qė tė forcojnė trupin dhe tė argėtojnė veten, duke i sjellur dobi shoqėrisė dhe duke shkaktuar dėm nė pasuri, shpirt apo moral.
Ai mirrej me vrapim, mundje dhe kalorėsi, mirėpo kushti kryesor nė kushtetun e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte qė kėtė sport ta zhvillon me shpirt sportisti dhe moral tė lartė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Besimtari i fuqishėm ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur te All-llahu se sa besimtari i dobėt edhe pse nė secilin ka mirėsi". (Muslimi).
o) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte hartuesi i arhitekturės sė dalluar
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė mesin e shkretėtirės, vend qė nuk njihte civilizim dhe qytetėrim ndėrtoi njė sistem arkitektonik superior dhe tė dalluar duke marrė nė konsideratė interesin e shtetit dhe shoqėrisė me njė pamje joshėse dhe tėrhjekėse.
Xhamia ishte qendra e kryeqytetit, aty ishte qendra e udhėheqjes dhe tubimeve gjatė ndodhive tė rėndėsishme dhe emergjente.
Kjo qendėr, xhamia, ishte edhe strehimore e fukarave dhe tė ngratėve derisa tu sigurojė shteti dhe shoqatat humanitare ushqim, veshmbathje dhe vendbanim. Ishte edhe strehimore e njerėzve tė huaj qė vinin nga jasht dhe banonin nė kėtė qendėr.
Planifikimi urbanistik nė atė kohė parashihte ndėrtimin e ēarshisė dhe tregut pėrreth xhamisė qė tė jetė e lehtė pėr tregtarėt dhe ata qė vinin pėr tė blerė gjėra komunikimi me xhaminė dhe faljen e namazit.
Populli nė qytetin e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njė tėrėsi e kapur mes vete dhe tė gjith gjindeshin nė mesin e ndodhive pa asnjė dallim apo skajėsim.
p) Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeri i edukimit dhe arsimit
Studiuesi i paanshėm ēuditet me aftėsitė e mėdhaja qė i posedonte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėr tė shndėrruar njė popull tė pashkolluar qė nuk dinte as lexim e as shkrim nė njė popull qė mburrej me dijen dhe dijetarėt kishin zėnė pozita shumė tė larta nė gradat e shtetit dhe shoqėrisė. Nėse ndalemi dhe hulumtojmė detalisht sekretin e kėtij suksesi do tė kuptojmė se Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i ėshtė dhėnė aftėsi e madhe pedagogjike, pasiqė ka qenė orator elekuent, ligjėrues i bindshėm dhe pedagog i sukseshėm.
Ndoshta prej gjėrave qė i ndihmuan nė arritjen e kėtij suksesi ėshtė mėnyrat e debatimit, tėrhjekja e vėmendjes, koncentrimi i mendjes nė informatat e duhura, gjėra tė cilat kanė patur ndikim themelor nė suksesin pedagogjik dhe arsimues.
Shikoni kėtė shembull. Duke ndejtur me shokėt e tij ua parashtron njė pyetje: "Kush ėshtė i falimentuari?" Pret pėrgjigje prej tyre, edhe pse e dinte se pėrgjigjeja e tyre do tė jetė e gabuar. Mirėpo ishte mėnyrė e ngacmimit tė logjikės qė tua instalon informatat dhe qė mos harohen. E dėgjon pėrgjigjen e tyre tė gabuar qė mė vonė tu jep pėrgjigjen e saktė. Kjo metodė shpesh pėrdorej nga Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, vazhdimisht i stimulonte ithtarėt e tij qė tė shtojnė diapazonin e dijes sė tyre dhe se ky udhėtim nė hapėsirat e mėdha tė dijes nuk ka tė ndalur.
Prej mėsimeve tė tija ishte edhe kjo: "Kėrkimi i dijes ėshtė obligim pėr secilin musliman".
Domethėnė pėr secilin musliman, qoftė mashkull apo femėr.
Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė luftė
Sjellja e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte e dalluar edhe nė luftė edhe atėherė kur duheshte tė tregon ashpėrsi dhe vrazhdėsi.
1- Fisnikiėria e tij me armiqtė nė mes tė betejės.
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me moralin e tij fisnik dhe mėsimet e larta tė zbritura nga All-llahu, subhanehu ve teala, nuk tradhtonte askend, pa marė parasysh se kush ėshtė armiku i vet, nuk e thente marėveshjen derisa nuk e thente pala tjetėr. Pa marė parasysh se kush e kishte epėrsinė nė luftė ai nuk maltretonte tė plagosurit e as tė robėruarit, nuk i masakronte kufomat e tyre, madje ua ndalonte ushtarėve tė vet qė tė bėjnė kėso veprimesh pa marė parasysh se ēka ndodh.
Andaj i dhanė njerėzimit shembujt mė fisnik tė sjelljes korrekte gjatė luftės.
2- Fisnikėria e tij me gratė qė gjindeshin nė rradhėt e armikut.
Ja njė shembull nė kėtė drejtim.
Nė njė betejė prej betejave vendimtare qė ishte futur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me armiqtė e vet, njėri prej atyreve qė pėrbėnin shtyllat e ushtrisė muslimane, Aliu, radijall-llahu anhu, pa njė ushtar tė mbuluar nė kokė duke i masakruar kufomat, derisa kėtė vepėr e bėri edhe me Hamzėn, radijall-llahu anhu. Kjo pamje e e nervozoi shumė kėtė komandant dhe e vendosi qė tė hakmiret kundėr kėtij ushtarit dhe ta zhdukė atė. Iu afrua si shigjeta dhe kur iu afrua u befasua se ky ushtar nuk ishte burrė, por ishte grua, e veshur me rroba tė burrit.
Kjo informatė e vuri nė dilemė: a tė hakmiret apo tė fal, ngadhnjeu falja, e cila ishte rezultat i edukimit tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
A ka kėso sjelljesh sot?! اfarė principe tė larta janė kėto?! اfarė madhėshtie ėshtė kjo? اfarė respektimi i madh ėshtė kjo pėr gruan edhe kur ėshtė nė rradhėt e armikut?! Kjo ėshtė madhėshtia e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe shokėve tė tij.
3- Fisnikėria e tij me robėrit e luftės.
Edhe pse sot ka marrėveshje dhe konventa ndėrkombtare, sėrish robi i luftės ėshtė i persekutuar dhe i maltretuar fizikisht dhe psiqikisht, duke iu shkelur tė drejtat e tij njerėzore nė mėnyrė flagrante.
Muhammedi, i Dėrguari i All-llahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė para katėrmbėdhjet shekujve i pėrcaktoi botės metodologji tė madhe mbi sjelljen ndaj robėrve tė luftės, tė cilėn po ta zbatonin njerėzit nė kėto ditė do tė dilnin nga kriza e robėrve tė luftės nė tė cilėn gjinden sot, e cila edhe mė tej e ngacmon secilin njeri me ndėrgjegje tė gjallė dhe moral tė lartė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka ndaluar kategorikisht qė tė shkelen tė drejtat e robėrve pa marė parasysh arsyetimet e ndryshme.
Sipas mėsimeve tė tija, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk lejohet tė maltretohet robi fizikisht dhe psiqkisht, nuk lejohet tė shahet, ofendohet, ti ndėrpritet ushqumi apo pija.
Duke i zbatuar kėto mėsime fisnike, ithtarėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i jepnin pėrparėsi mė tė madhe robėrve nė ushqim dhe pije se sa vetvetes.
Kėtė sjellje e lavdėron edhe Kur'ani duke i pėrshkruar ithtarėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duke thėnė: "Ata janė qė pėr hir tė Tij u japin ushqim tė varfėrve, jetimėve dhe tė zėnėve robėr". (El-Insan: 8).
Domethėnė se Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe ithtarėt e vet i jepnin pėrparėsi jetimit, tė ngratit dhe robit me ushqim dhe pije edhe pse ata kishin nevojė tė madhe pėr to!!
Shumė kanė nevojė robėrit e luftės sot pėr sjellje konform mėsimeve tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tė ndalohet lotimi i tyre, tu kthehen tė drejtat e tyre, madje edhe njerzėshmėria e tyre, tė cilėn ua mori civilizimi i armės shkatėruese dhe luftėrave jomorale.
Pas tėrė kėsaj themi: Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i takon tė mburret maksimalisht para qytetrimit bashkėkohor pėr shkak se ua ka kaluar plotėsisht dhe praktikisht nė sferėn e tė drejtave tė njeriut, jo vetėm nė nivel tė parrullave dhe reklamės siē bėjnė shtetet bashkėkohore. Sepse nuk mundni nė bazė tė studimeve tė qeta dhe tė paanshme tė gjeni asnjė rast nė jetėn e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ku ka shkelur tė drejtėn e robėrit tė luftės me maltretim fizik dhe psiqik.</SPAN>
Bekir Halimi,
24.2.2006

http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
21-03-07, 15:23
Drejt lartėsirave

Fotografi tė ambicieve tė larta dhe vendosmėrisė sė vėrtetė tė selefit

Nė rrugėn tonė drejt lartėsirave duhet tė kemi nozull, i cili na ndihmon pėr ta kaluar kėtė rrugė dhe pėr tė arritur nė qėllimin e kėrkuar…
Nozulli ynė nė kėtė rrugė ėshtė vendosmėria e vėrtetė, ambicia e lartė dhe drejtimi kah All-llahu me pėrplot dashuri, mallėngjim dhe sinqeritet.
Muslimanėt e parė, selefus-salihu, ato gjenerata tė arta, i kanė poseduar tė gjitha kėto vlera, vendosmėria e tyre i ka shtyrė tė ngjiten nė hapėsirat e adhurimit dhe tė ē'vishen nga pėrtesa, pasiviteti dhe ambicia e ultė, ata i janė drejtuar All-llahut me zemra tė pėrulura, kalojnė nga njė stacion tė adhurimit nė tjetrin, marrin hise nė secilėn vepėr, sepse e dinin se janė nė mejdan tė garės, kurse jeta e tyre ėshtė koha e kėsaj gare, nėse e humbin ymrin e tyre, ata do tė humbnin e nėse e shfrytėzojnė ata do tė fitojnė.

Realiteti i ynė i hidhur

Nėse ajo qė treguam mė lartė pėrshkruan pėrpjekjen e muslimanėve tė parė, selefus-salih, vendosmėrinė dhe ambiciet e tyre, fotografitė tona tregojnė prapambeturin tonė nga pozita e tė parėve nė mejdanin e adhurimit, respektove dhe drejtimit kah All-llahu.
Ne, pa dyshim, e dėshirojmė mirėsinė, e dėshirojmė shpėtimin, e dėshirojmė fitimin e xhenetit dhe shpėtimin nga zjarri i xhenetit, mirėpo kėto lartėsira a mund tė arrihen vetėm me dėshirė dhe shpresė?
Ku janė veprat e mira?
Ku ėshtė flijimi dhe sakrifica pėr Islamin?
Ku ėshtė pėrpjekja, pėrvjelja e krahėve dhe orientimi i vėrtetė?
Ku ėshtė dhėnia pėrparėsi interesit tė xhematit dhe metit para interesit personal dhe parcial?
All-llahu, azze ve xhel-le, nė Kur'an thotė:
﴿وَمَنْ أَرَادَ الْآخِرَةَ وَسَعَى لَهَا سَعْيَهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ فَأُولَئِكَ كَانَ سَعْيُهُمْ مَشْكُوراً﴾ [الاسراء:19] .
"E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr, duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm (te Zoti)". (El-Isra: 19).
Pra, arritja e lartėsirave nuk mund tė ndodh vetėm me dėshira dhe shpresė, por me:
﴿وَسَعَى لَهَا سَعْيَهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ﴾
"... duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj...".
Besimi dhe veprat e mira janė tė pandarė, kurse shpresat e kota janė kapitali i tė falimentuarve.

Dobėsimi i vendosmėrisė

Ti, vėllai im i dashur, mund tė parashtrosh pyetjen: pse njeriu nuk mjaftohet me shpresa pėr ēėshtjet e dynjasė, por punon dhe pėrpiqet, sepse e di se nėse nuk vepron kėshtu, nuk do tė arrin asgjė nga ajo qė ka shpresuar?! Mirėpo nėse shpreson kėnaqėsinė e All-llahut, Mėshirėn dhe Faljen e Tij, fitimin e xhenetit dhe shpėtimin nga zjarr, ai nuk punon pėr to, por mjaftohet me shpresat e kota?! Shpresat e tija janė nė njė kodėr e veprat e tija nė kodėr tjetėr!
Cili ėshtė sekreti qė njerėzit punojnė pėr dynja dhe braktisin veprimin pėr ahiret?
Shumė njerėz, edhe pse janė tė mirė, atyreve u mungon vendosmėria e vėrtetė, e cila i aftėson qė tė perceptojnė ato projekte tė tė mirės qė i synojnė. Krijohen shumė pengesa mes tyre dhe realizimit tė kėtyre detyrave, prej tyre ėshtė: koprracia, frika, prolongimi, shpresa e madhe, mendimi i keq, dhe shumė shkaqe tjera, tė cilat projektet e tė mirės i bėjnė vetėm ėndrra qė i pėrcjellin njerėzit, tė cilėt vazhdojnė nė kėtė gjendje. Domethėnė pasiv dhe me mungesė vendosmėrie.

Roli i shejtanit

Shejtani luan rol shumė dinak nė pasivizimin e besimtarėve nga arritja e ēdo vlere.
 Nėse ėshtė vepėr qė ka tė bėjė me shpenzimin nė rrugė tė All-llahut, azze ve xhel-le, atėherė ai ia kujton varfėrinė, numrin e anėtarėve tė familjes, harxhimin e pasurisė, kėrkesat e shumta dhe vazhdon ti hedhė dyshime derisa ta ndal nga shpenzimi.
 Nėse ėshtė vepėr qė ka tė bėjė me xhihadin, ia kujton dynjanė, stolitė e saja, gjendjen e fėmijėve pas tij, mundėsinė e rėnies nė sprovė nga shkėlqimi i shpatave, dhe vazhdon nė kėtė mėnyrė derisa ta zmbraps dhe ta braktis pėrkrahjen dhe ndihmimin e fesė.
 Nėse ėshtė ndonjė vepėr qė ka tė bėjė me adhurime, ia stolis pėrtesėn, dėshirėn pėr rehati, i jep pėrparėsi ē'lodhjes para lodhjes nė adhurime, etj.
Enes ibėn Maliku, radijallahu anhu, rrėfen se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( يعقد الشيطان على قافية رأس أحدكم إذا هو نام ثلاث عقد، يضرب على مكان كل عقدة: عليك ليل طويل فارقُدْ ، فإن استيقظ فذكر الله انحلت عقدة ، فإن توضأ انحلت عقدة ، فإن صلى انحلت عقده كلُّها، فأصبح نشيطاً طيب النفس، وإلا أصبح خبيث النفس كسلان)) [ متفق عليه ].
"Shejtani lidh nyje te koka e secilit prej jush kur tė bie nė gjumė dhe te ēdo nyje thotė: ke natė tė gjatė, fli. E nėse zgjohet dhe pėrmend All-llahun, i zgjidhet njė nyjė, e nėse merr abdest i zgjidhet edhe njė nyje, e nėse falet i zgjidhet edhe nyja e fundit, atėherė gdhin shpirtmirė dhe aktiv, pėrndryshe shndėrrohet nė shpirtkeq dhe dembel". (Buhariu dhe Muslimi).
Njeriu i vendosur duhet tė merret me vetveten seriozisht, duhet tė vazhdon nė luftėn ndaj vetvetes, epshit dhe shejtanit, tė kapet pėr All-llahun dhe tė kėrkon nga Ai ndihmė dhe sukses derisa tė arrijė nė lartėsirat.

Disa ēaste me selefin

Ajo qė e dallon selefin, radijallahu anhum, ėshtė besimi i fuqishėm, bindja e vėrtetė dhe pastėrtia e brendshme e tyre nga ēdo dyshim dhe mėdyshje, kurse kjo ka rezultuar vepra gjigante dhe fitore tė paharrueshme, tė cilat akoma i pėrjetojmė dhe shijojmė.
Ibėn Xhevziu, rahimehullah, ka thėnė:
(( واعلم أن فضائل الصحابة على جميع صحابة الأنبياء ظاهرة ، وكان لسبقهم سببان :
أحدهما : خلوص البواطن من الشكّ بقوة اليقين .
والثاني : بذل النفوس للمجاهدة والاجتهاد . [ التبصرة ] .
"Dije se vlera e sahabeve ėshtė e dukshme mbi vlerėn e tė gjithė shokėve tė pejgamberėve, kurse fakti se ata kanė qenė tė parėt nė ēdo mejdan i kthehet dy arsyeve:
Njė: Pastrimi i brendėsisė nga mėdyshja me forcėn e bindjes.
Dy: Flijimi i vetvetes pėr luftė dhe pėrpjekje. (Shiko: "Et-Tebsireh").
Nė vijim u paraqesim disa tregime tė njohura, mirėpo shumė interesante nga jeta e sahabeve.
 Rasti i Umejr ibėn Humamit, radijallahu anhu.
Umejr ibėn Humami, radijallahu anhu, dėgjoi Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė betejėn e Bedrit duke thėnė:
(( قوموا إلى جنة عرضها السموات والأرض )).
"Ngrihuni drejt xhennetit gjerėsia e tė cilit ėshtė sikurse qiejt dhe toka".
Tha: Resulullah, xhenneti sa qiejt dhe toka?
Tha: po.
Tha: Behin, behin. Fjali qė shpreh zmadhimin e njė gjėje.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: ēka tė shtyri tė thuashĖ behin, behin?
Tha: Jo pasha All-llahun, pėr asgjė tjetėr pėrpos se nga shpresa qė tė jem unė prej banorėve tė tij.
Tha: ti je prej banorėve tė xhennetit.
Umejri, i nxori disa hurma nga qesja qė kishte qė t'i hajė dhe filloi tė hajė prej tyre, e pastaj tha: nėse mbetem gjallė derisa t'i ha kėto hurma, me tė vėrtetė kjo ėshtė njė jetė shumė e gjatė!! I hodhi hurmat qė i kishte me vete dhe luftoi kundėr kafirave derisa i vra, radijallahu anhu". (Muslimi).

 Njeriu qė dėgjoi hadithin nga Ebu Musa El-Eshariu, radijallahu anhu.
Njė njeri i pakrehur dėgjoi nga Ebu Musa El-Eshariu, radijallahu anhu, njė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili mes tjerash kishte thėnė:
(( إن أبواب الجنة تحت ظلال السيوف ))
"Dyert e xhennetit janė nėn hijen e shpatave".
U ngrit para Ebu Musės e i tha: Ebu Musa! Ti ke dėgjuar kėtė nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem? Tha: po. U kthy te shokėt e vet e u tha: ju jap selam, pastaj theu kėllėfin e shpatės dhe e hodhi dhe u nisė me shpatėn e tij drejt armikut, e luftoi me kėtė shpatė derisa u vra". (Muslimi).

 Rasti me Enes ibėn Nadrin, radijallahu anhu.
Enes ibėn Maliku na rrėfen pėr axhėn e tij, Enes ibėn Nadrin, radijallahu anhum, e thotė:
Axha im, Enes ibėn Nadri mungoi nė betejėn e Bedrit, e tha: Resulullah, kam munguar nė luftėn e parė qė ke luftuar kundėr idhujtarėve, nėse All-llahu ma mundėson tė marr pjesė nė ndonjė luftė kundėr idhujtarėve do ti mundėsoi All-llahut tė sheh se ēka do tė veproj. Nė betejėn e Uhudit, kur u zmbrapsėn muslimanėt tha: All-llahu im, kėrkoj falje te Ti nga ajo qė bėnė kėta, domethėnė sahabet, dhe distancohem nga ajo qė kanė bėrė ata, domethėnė idhujtarėt dhe u nisė drejt armiqve. Nė rrugė u takua me Sad ibėn Muadhin, e i tha: Sad ibėn Muadh, aromėn e xhennetit e nuhas kėtu nė Uhud, pasha Zotin e Nadrit. Sadi tha: pasha All-llahun, Resulullah unė nuk munda tė bėjė atė qė bėri ai!
Enesi, radijallahu anhu, tha: e gjetėm dhe nė trupin e tij gjetėm tetėdhjetė e ca goditje me shpatė, me shtizė apo me shigjetė, kurse idhujtarėt e kishin masakruar kufomėn e tij, andaj askush nuk e njohu pėrpos motrės sė tij edhe atė nga shenjat e gishtit. Ne mendonim se ajeti Kuranor:
﴿ مِنَ الْمُؤْمِنِينَ رِجَالٌ صَدَقُوا مَا عَاهَدُوا اللَّهَ عَلَيْهِ فَمِنْهُمْ مَنْ قَضَى نَحْبَهُ وَمِنْهُمْ مَنْ يَنْتَظِرُ وَمَا بَدَّلُوا تَبْدِيلاً﴾ [الأحزاب:23] .
"Prej besimtarėve kishte burra qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre qė janė duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk bėnė kurrfarė ndryshimi". (El-Ahzab: 23). Ka zbritur pėr kėtė dhe tė ngjajshmit me tė.
Kjo pjesė e ajetit: "... qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut...", ėshtė argument pėr vendosmėrinė e vėrtetė tė atyre burrave.

Ti kthehemi edhe njė herė fillimit

Duhet tė mėsojmė realitetin e vendosmėrisė sė vėrtetė, e cila na shtynė drejt ēdo vepre fisnike dhe tė ndershme, sepse kur njeriu zgjohet nga gjumi i neglizhentėve dhe synon All-llahun dhe ahiretin, ka nevojė pėr vendosmėri tė vėrtetė.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehullah, thotė:
((فإذا استحكم قصده صار عزماً جازماً ، مستلزماً للشروع في السفر، مقروناً بالتوكل على الله، قال تعالى:﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ﴾[آل عمران: من الآية159]
والعزم : هو القصد الجازم المتصل بالفعل ، ولذلك قيل إنه أول الشروع في الحركة لطلب المقصود ، والتحقيق : أن المشروع في الحركة ناشئ عن العزم ، لا أنه هو نفسه ، ولكن لما اتصل به من غير فصلٍ ظنّ أنه هو . [ مدارج السالكين ] .
"Qėllimi i njeriut kur tė dominon mendjen e njeriut bėhet vendosmėri e prerė, shkakton futjen nė udhėtim i shoqėruar me tevekul nė All-llahun. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ﴾
"...e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten". (Ali Imran: 159).
Vendosmėri ėshtė: synimi i prerė i cili lidhet me veprėn, andaj edhe kanė thėnė se ėshtė fillimi i lėvizjes pėr tė arritur qėllimin. Mirėpo sipas mendimit mė analitik del se vendosmėri ėshtė: hyrja nė projekt lind nga vendosmėria, jo se ėshtė vet vendosmėria, mirėpo pėr shkak se lidhet me veprėn pa ndonjė ndėrprerje, kanė menduar se vendosmėri ėshtė fillimi i veprės". (Shiko: "Medarixhusalikin").
Imam Ibėn Rexhebi, rahimehullah, thotė:
"Vendosmėria nė udhėzim ėshtė fillimi i ēdo tė mire, sepse njeriu mund ta di udhėzimin, mirėpo mos tė ketė vendosmėri, e nėse e vendos pėr ta bėrė njė vepėr atėherė shpėton.
Vendosmėri ėshtė: qėllim i prerė i cili ndėrlidhet me veprėn.
Dikush ka thėnė: grumbullimi i forcave tė vullnetit pėr tė bėrė njė vepėr, kurse njeriu nuk mund tė ketė forcė pėr tė bėrė diēka tė kėtillė pėrpos se me ndihmėn dhe pėrkrahjen e All-llahut, andaj prej gjėrave mė tė rėndėsishme ėshtė: kėrkimi nga All-llahu vendosmėri pėr udhėzim.
Njeriu ka nevojė pėr tė kėrkuar ndihmė prej All-llahut, kurse qė tė mbėshtetet nė Te pėr ta arritur vendosmėrinė dhe pėr tė vepruar sipas vendosmėrisė pas fitimit tė vendosmėrisė.
﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ إِنَّ اللَّهَ يُحِبُّ الْمُتَوَكِّلِينَ﴾ [آل عمران: من الآية159].
"...e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten". (Ali Imran: 159).

Llojet e vendosmėrisė

Vendosmėria ėshtė dy lloje:
Njė: vendosmėri pėr tė hyrė nė rrugė, kjo ėshtė fillimi.
Dy: vendosmėria pėr tė vazhduar nė adhurime pasi ke hyrė nė to dhe nė kalim nga njė gjendje tė plotė nė njė tjetėr gjendje mė tė plotė, kjo ėshtė mbarimi.
Vendosmėria e parė i ofron njeriut hyrje nė ēdo mirėsi dhe largim nga ēdo e keqe, sepse me kėtė vendosmėri jobesimtari hyn nė Islam dhe mėkatari del prej mėkateve dhe hyn nė adhurime. Nėse ka vendosmėri tė vėrtetė dhe insiston nė te, e lufton epshin, egon dhe shejtanin me luftė tė sinqertė dhe hyn adhurimet qė ia urdhėron All-llahu, ai do tė fiton.
All-llahu i ndihmon njė njeriut aq sa ka vendosmėri tė fuqishme, andaj qė synon tė mirėn, atij i ndihmon dhe e stabilizon, sikurse ka thėnė poeti:
على قدر أهل العزم تأتي العزائم *** وتأتي على قدر الكرام المكارمُ
Aq sa ke vendosmėri aq tė vijnė detyrat
Aq sa je fisnik aq tė vijnė nderimet

Disa informata mbi Omer ibėn Abdul-Azizin

 Kur i erdhi hilafeti Omer ibėn Abdul-Azizit pas vdekjes sė Sulejman ibėn Abdul-Melikut, sė pari ai u anagzhua me varrimin e Sulejmanit.
Kur u kthye nga varrimi ia radhitėn karavanin e hilafetit, kurse ky tha: mashall-llah, la haule ve la kuvvete il-la bil-lah, ma afroni mushkėn time. I hipi mushkės qė edhe mė parė i hipte. Pra vazhdoi nė atė vendosmėri, kurse All-llahu e ndihmoi sepse e dinte se e ka sinqerisht.
Vazhdon

Albanian eX|PerT
21-03-07, 15:24
 Para tij dolėn njerėzit, ai i largoi e u tha: edhe unė jam njeri sikur ju.
Zbriti nga mushka dhe u ul, e njerėzit qėndronin para tij nė kėmbė. U tha: uluni, sepse njerėzit rrinė nė kėmbė vetėm para All-llahut, Zotit tė botėve.
 Ishte i vendosur tua kthen hakun dhe tė drejtat njerėzve.
E kaploi koha e pushimit dhe hyri tė pushon, sepse ishte lodhur natėn pa gjumė duke pėrgatitur xhenazen e Sulejmanit. Ndėrkohė i erdhi djali i tij, Abdul-Meliku e i tha: flenė akoma pa ua kthyer hakun njerėzve?!
Tha: si ta fali drekėn do t'ua kthej.
Tha: kush tė garanton se do tė jetosh deri nė drekė? E nėse jeton kush ta garanton qėllimin e mirė?
Doli dhe i grumbulloi njerėzit dhe ua ktheu secilit hakun e vet.
 Ai thoshte: Unė kam shpirt shumė ambicioz, ēdo herė qė arrinte diēka, synonte diēka mė tė madhe dhe mė tė mirė! Kur arrita tė bėhem halife, pėrmbi kėtė gradė nuk ka gjė mė tė madhe nė dynja, mė mori malli pėr ahiret.
 Poeti thotė:

وإذا كانت النفوس كباراً
تعبت في مرادها الأجسامُ

من يهن يسهل الهوان عليه
ما لجرح بميتٍ إيلامُ

Nėse shpirti ėshtė i madh
Lodhet trupi nė realizimin e aspiratave tė tija
Ai qė mposhtet, i lehtėsohet kjo gjė
Tė vdekurit nuk i shėrohen plagėt
 Ushqimi i tij gjatė hilafetit ishte ades, thjerrėza dhe vaj dhe kur e kritikonin pse kaq modest e ka ushqimin, ai thoshte: kėshtu ma lehtė do tė ēlirohemi nga prangat e zjarrit nesėr!!
 Kur pa fėmijėt e tij duke ngrėnė pak mė mirė se ai, hanin thjerrėza dhe qepė, tha: bijat e mija, a gėzoheni tė hani llojlloj ushqimesh e tė digjet babai juaj nė zjarr.
 U thoshte fėmijėve: babai juaj ka patė mundėsi tė zgjedh mes varfėrisė dhe tė hyjė nė xhennet dhe mes pasurimit dhe tė hyjė nė zjarr, kurse ai ka zgjedh qė tė hyjė nė xhennet.
 U thoshte bashkėpunėtorėve: nėse mė shihni se largohem nga e vėrteta vendoni dorėn nė fytin tim dhe mė dridhni e mė thoni: ēka je duke bėrė Omer?!
 Aq shumė i dobėsohej trupi saqė brinjėt mund t'ia numėronin ata qė ia shihnin.
 Ai aq shumė e donte All-llahun, saqė kishte arritur nė gradėn e kėnaqjes me caktimet e All-llahut, andaj edhe thoshte: unė gėzimin e gjej vetėm nė vendet e caktimeve tė All-llahut.
 Bashkėpunėtorėt e tij nė tė mirė i vdiqėn njė pas njė. I vdiq djali i tij Abdul-Meliku, vėllau i tij Sehli dhe shėrbėtori i tij Muzahimi, e pas vdekjes sė tyre dhe kur lutej thoshte: Ti e di se kjo vetėm se ma ka shtuar dashurinė dhe mė ka inkurajuar pėr atė qė ėshtė te Ti. (Shiko traktatin e Ibėn Rexhebit "Komenti i hadithit "Kur njerėzit do tė shkojnė pas arit dhe argjendit").
 Ai thoshte: Po tė jetoj gjatė nuk do tė lejoj qė tė vejat e Irakut tė kenė nevojė pėr dikė tjetėr pas meje.
 Kur u bė Halife Omer ibėn Abdul-Azizi u dėgjua njė e qajtur nė shtėpinė e tij, e thanė: ēka u bė? Thanė: grave dhe robėreshave u tha: kush do le tė rri e kush do le tė shkon, sepse kam marrė njė detyrė qė mė angazhon nga ju.
 Omeri, radijall-llahu anhu, edhe pse ishte i pari i muslimanėve, shtėpia e tij i ngjante shtėpisė sė fukaraje.

Ku ėshtė vendosmėria! Pasiviteti ėshtė ortak i privimit kurse dhėnia pėrparėsi rahatllėkut trashėgon lodhje.

Drejt lartėsirave

Vėllezėr!
Vendosmėria nė zemrat e njerėzve ėshtė sikurse zjarri i cili flakėron, e pėrdor trupin dhe aspak nuk ndjenė lodhje.
 Burrat e vendosur nuk janė nė rrobat e juaja, ata kanė dhėnė besėn pėr vdekje, por e fituan jetėn, ata edhe nė radhėt e xhihadit janė mė stabil se shkėmbi i madh nė vendin e vet.
 Ai qė nuk e kėrkon lavdin seriozisht nuk mund tė flenė nėn hijen e nderit.
 Tė gjithė sahabet u shpėrngulėn ilegalisht, kurse Omeri, radijall-llahu anhu, publikisht e u tha idhujtarėve: jam duke u shpėrngulur e ai qė dėshiron tė takohet me mua le tė vjen nė kėtė luginė.
 Laje fytyrėn e seriozitetit nga pluhuri i pėrtesės dhe shpenzo njė thes sabėr nė rrugėn e vlerave.
 Nėse je njeri i vendosur nė gjuhėn e tyre nuk ka: "ndoshta" apo "shpresoj". (shiko: "El-Lutfu fil-Vadhi", Ibėn Xhevziu, fq. 33).

Vėllezėr!
 Tėrė mirėsia ka tė bėjė me vendosmėrinė e vėrtetė pėr udhėzim dhe me kėtė kampanjė mposhtet ushtria e tė kotės dhe arrihet fitorja pėr ushtarėt e tė vėrtetės.
 Ebu Hazimi thotė: Nėse njeri vendos tė le vetjaksinė i vijnė ēlirimet.
 Disa nga dijetarėt e selefit i kanė pyetur: Kur shpėrngulet dynjaja nga zemra? Tha: kur tė jesh i vendosur, atėherė shpėrngulet dynjaja nga zemra.
 Edhe shejtani humb shpresat nė njeriun me vendosmėri tė vėrtetė, kurse kur njeriu ėshtė labil e lakmon shejtani dhe e shtinė qė tė shpreson dhe prolongon.
 Ti qė u rite dhe nuk u pendove, ti qė ske vendosmėri pėr udhėzim e as pėr kthim, ke gėzuar shejtanin dhe ke zemėruar Rahmanin. (Shiko: "Dy traktate" tė Ibėn Rexhebit).

Vėllezėr!
Jini tė vendosur, sepse xhenneti me dhe tė kėndshėm, me nur qė shkėlqen, aromė jasemini qė depėrton larg, bukuroshet qė presin, duhet paguar mehrin pėr to!
وصلَّى الله على نبينا محمد وعلى آله وصحبه وسلَّم
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
Sektori shkencor pranė shtėpisė botuese "Medarul-Vatan".,
9.3.2007

http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
21-03-07, 16:59
I lutem moderatorit pergjegjes, qe kete teme ta rezervoj vetem per muslimanet, per lexim, e talljet qe behen me ne te i largoj.

Albanian eX|PerT
21-03-07, 22:07
Morali i mirė

Morali i mirė ėshtė cilėsi e pejgamberėve, burrave tė drejtė dhe tė mirė. Me moral tė mirė arrinė grada tė larta dhe pozita tė lakmuara. All-llahu [subhanehu ve teala] ka veēuar pejgamberin e Tij me njė ajet ku ia ka pėrmbledhur tė gjitha cilėsitė e mira dhe vyrtytet e larta, duke thėnė:
“…dhe vėrtetė ti (Muhammed) je nė njė shkallė tė lartė karakteri” (El-Karia’: 5)?
Morali i mirė shkakton dashuri reciproke dhe afrim me njerėzit, kurse morali i keq shkakton urrejtje, zili dhe largim nga njėri tjetri.
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i ka nxitur muslimanėt nė moral tė mirė dhe nė tė kapurit pėr te, bile edhe e ka pėrmbledhur nė njė vend me devotshmėrinė, kur thotė: “Mė sė shumti qė hynė njerėzit nė xhennet, hynė me devotshmeri dhe moral tė mirė” (Tra. Tirmidhiu dhe Hakimi).

Moral i mirė ėshtė: buzėqeshja, bėrja mirė, largimi i tė kėqijave nga njerėzit, thėnia e fjalėve tė mira, kahėzimi i hidhėrimit, durimi, etj.

Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka porositur Ebu Hurejren [radijall-llahu anhu] me njė porosi tė madhe, duke i thėnė: “Ebu Hurejre, kapu pėr moralin e mirė. Ebu Hurejreja [radijall-llahu anhu] i tha: ا’ėshtė morali i mirė, o i Dėrguar i All-llahut? Ai tha: “Ta vizitosh atė qė nuk tė viziton, t’ia falėsh atij qė tė bėn zullum dhe t’i japish atij qė nuk tė jep” (Tra. Bejhakiu).

Vėlla i nderuar, mendo rreth gjurmėve tė mėdha dhe shpėrblimit qė e ka ky vyrtyt dhe kjo veēori. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Njeriu me moralin e tij tė mirė arrinė shkallėn e agjėruesit dhe falėsit gjatė natės” (Tra. Ahmedi).

Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] konsideroi moralin e mirė si plotėsim tė imanit, duke thėnė: “Njeriu me iman mė tė plotė ėshtė ai qė ka moral mė tė mirė” (Tra. Ebu Davudi dhe Ahmedi).

Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Njeriu mė i dashur te All-llahu ėshtė ai qė mė sė shumti u bėn dobi njerėzve, kurse vepra mė e dashur te All-llahu ėshtė gėzimin qė e futė nė zemėr tė njė muslimani, largimin e ndonjė brenge prej tij, larjen e ndonjė borxhi tė tij, ose largimin e urisė prej tij. Tė eci me njė vėlla timin musliman pėr ndonjė nevojė tė tij ėshtė mė e dashur pėr mua sesa tė qėndrojė nė itikaf nė xhami njė muaj” (Tra. Taberaniu).

Muslimani ėshtė urdhėruar tė thotė fjalė tė lehta dhe tė buta qė tė regjistrohen nė peshojėn e veprave tė tija tė mira. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Fjala e mirė konsiderohet sadaka (lėmoshė)” (Tra. Buhariu dhe Muslimi).

Bile edhe buzėqeshja qė nuk i kushton aspak muslimanit, shpėrblehet pėr te. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Buzėqeshja nė fytyrė tė vėllaut tėnd konsiderohet sadaka” (Tra. Tirmidhiu).

Udhėzimet pejgamberike nė nxitje pėr moral tė mirė dhe durimin e tė kėqijave janė tė shumta dhe tė njohura, kurse sjellja e tij ėshtė shembėlltyrė qė duhet pasur nė sjelljen e njeriut me vetveten, me gruan e tij, me fqinjėt e tij, me muslimanėt e dobėt, me injorantėt, bile edhe me mosbesimtarėt. All-llahu thotė:

“Mos t’ju pengojė sjellja e keqe e njė populli nga tė sjellurit drejt me ta. Silluni drejt me ta, ngase kjo ėshtė mė afėr devotshmėrisė”.

Shenjat e moralit tė mirė janė pėrmbledhur nė disa cilėsi, andaj, vėlla i dashur musliman, njihi ato dhe kapu pėr to. Nė pėrgjithėsi kėto janė: njeriu tė jetė shumė i turpshėm, njeri qė nuk i dėmton tjerėt, tė ketė shumė mirėsi, tė flet drejt, tė flet pak, tė punojė shumė, tė rėshqasė pak, tė jetė pak kurreshtar, mirėbėrės ndaj farefisit, i ndershėm, durimtarė, falėnderues, i kėnaqur, i butė, i shoqėrueshėm, i mėshirshėm, jo ofendues e as mallkues, njeri qė nuk bartė fjalė e as nuk merr nėpėr gojė, nuk nxiton, nuk ėshtė ziliqar e as koprrac, por ėshtė fytyrndritur, kur don ndokend, e don pėr hirė tė All-llahut, kėnaqet pėr hirė tė All-llahut dhe hidhėrohet pėr hirė tė All-llahut.

Baza tė moralit tė keq janė: mendjemadhėsia, nėnēmimi dhe kėrkimi i gjėrave tė ulta, kurse baza e moralit tė mirė ėshtė frikėrespekti dhe ambicja e lartė. Andaj, krenaria, ecja kokėlartė, vetmahnitja, zilia, zullumi, mendjemadhėsia, ashpėrsia, vrazhdėsia, mospranimi i kėshillės, ndalja e gjėrave vetėm pėr vete, kėrkimi i postit tė lartė, vrapimi pas autoritetit dhe postit, lavdėrimi pėr njė vepėr qė nuk e ka bėrė, etj, tė gjitha burojnė nga mendjemadhėsia, kibri.

Kurse, gėnjeshtra, sjellja e poshtėr, tradhtia, mashtrimi, lakmia, trishtimi, frika, pamundėsia, dembelia, nėnshtrimi ndokujt tjetėr pėrveē All-llahut, zėvendėsimi i tė mirave me tė kėqija, etj, janė nga nėnēmimi, zemėrngushtėsia dhe ambicjet e ulta.

Vėlla i nderuar musliman.

ثshtė rast i volitshėm tė shpresosh shpėrblimin nga pėrvehtėsimi i moralit tė mirė, ta detyrosh vetveten tė cilėsohet me kėto vyrtyte dhe tė luftosh pėr kėtė. Kujdes, mos e le vehten tė edukohet nė urrejtje, mllef, shprehje tė fėlliqura, padrejtėsi, bartje tė fjalėve, pėrgojim, koprraci, mosvizita e farefisit, etj. Habitem nga ai i cili pesė herė nė ditė lanė fytyrėn e tij, duke iu pėrgjigjur me kėtė thirrėsit tė All-llahut [subhanehu ve teala], kurse asnjėherė nė vit nuk e pastron zemrėn e tij nga njollat e dunjasė, errėsirėn e zemrės dhe sjelljet e kėqija qė janė ngjitur pėr te!

Kujdesu qė ta edukosh vehten, ta heshtish hidhėrimin dhe tė gėzohen njerėzit qė janė pėrreth teje, qofshin ata prindėrit, gruaja, fėmijėt, shokėt, miqtė me sjelljen e mirė me ta, fjalėt e mira qė ua thua, buzėqeshjen nė fytyrė kur t’i takosh, duke shpresuar tė fitosh shpėrblim me kėtė vepėr.

Pėrmbaju kėshillės sė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė pėrgjithshme, ku thotė: “Ke frikė All-llahut kudo qė tė jeshė, pasoje tė keqen me njė tė mirė, e cila do ta shlyen kėtė tė parėn dhe sjellu me njerėzit me moral tė mirė” (Tra. Tirmidhiu).

Na bėftė All-llahu [subhanehu ve teala] prej atyre pėr tė cilėt Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Mė i afėrt me mua nė ditėn e Kijametit do tė jetė ai qė ka moral mė tė mirė” (Tra. Ahmedi, Tirmidhiu dhe Ibn Hibbani).

All-llahu jonė, kėrkojmė falje dhe shėndet tė vazhdueshėm. All-llahu jonė, na e pėrmirėso moralin tonė dhe na i zbukuro veprat tona. All-llahu jonė, ashtu sikurse na e ke zbukuruar krijimin tonė, na e zbukuro moralin tonė. Zoti jonė, na fal neve, prindėrit tanė dhe mbarė muslimanėt. Paqa dhe bekimi qofshin mbi Pejgamberin tonė [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], mbi familjen dhe mbarė shokėt e tij.</SPAN>
Nga libri: “40 mėsime pėr atė qė e takon Ramazanin”,
11.5.2000

Albanian eX|PerT
21-03-07, 22:28
Pendimi...

Cilėsitė, kushtet dhe mjetet qė ndihmojnė pendimin...
Ebu Seid el-Hudriu t thotė:
"Ju sot po bėni disa vepra, tė cilat nė sytė e juaj duken mė tė holla se qimja, kurse ne nė kohėn e Pejgamberit e i konsideronim si mėkate tė mėdha"
Kėto fjalė tė kėtij as-habi tė nderuar na sqarojnė rrezikun e gjendjes sonė, kėto ditė kur kemi filluar t'i konsiderojmė mėkatet tė imta dhe nuk e shohim rrezikun e veprimit tė tyre, edhe pse mėkatet qė i bėjmė mund tė jenė tė mėdha, madje disa prej nesh nga pakujdesia bėjmė mėkat as duke mos e hetuar.
Tė ndiesh keqardhje pėr gabimin e bėrė ėshtė kushti mė i rėndėsishėm i pendimit.
Muhammedi e thotė: "Tė ndiesh keqardhje (pėr mėkatin e bėrė) ėshtė pendim."
Kėshtu mund ta humbim njė rast tė volitshėm pėr pendim. Gjithashtu, konsiderimi i mėkateve tė vogla bėn qė mėkatari tė adapatohet nė mėkate dhe tė mos ketė kujdes a bėn mėkate ose jo, edhe pse All-llahu i Madhėruar na ka ofruar rast pėr pendim dhe kėrkim faljeje, siē thotė Muhammedi e:
"Pronari i tė majtės (meleku qė i shkruan mėkatet) ngren lapsin e tij gjashtė orė nga muslimani mėkatar, nėse pendohet dhe kėrkon falje pėr kėtė (mėkat), e lėshon, pėrndryshe ia shkruan njė mėkat"
Pėr kėtė shkak, nė rast se muslimani bėn mėkat, nuk guxon tė dėshprohet, por e ka pėr detyrė ta pranojė mėkatin ndėrmjet tij dhe Zotit, tė pendohet dhe ta dijė se "zvogėlimi" i mėkatit nuk i bėn dobi, as qė e zvogėlon krimin, pėrkundrazi - e shton dhe e zmadhon atė, ngase kjo ėshtė nėnēmim i ndalesave tė All-llahut.
Rruga e vėrtetė ėshtė pendimi, qė muslimani tė pėrfitojė nga gjėrėsia e mėshirės sė All-llahut dhe tė ecė rrugės sė vėrtetė, nė ē'mėnyrė do ta shpėtojė vehten nga dėnimi i All-llahut .
Njeriu, qoftė edhe besimtar shembullor, mund tė gabojė. Pėr kėtė shkak ekziston pendimi ndaj Zotit Madhėshtor, pendim, i cili nuk ka nevojė pėr ndėrmjetėsim tė dikujt, por mjafton zemra e pastėr. Muhammedi e thotė:
"Cdo bir i Ademit gabon, ndėrsa mė i miri prej gabimtarėve ėshtė ai, i cili pendohet."
Pra, pėr tė qenė ndėr njerėzit mė tė mirė nė kėtė dhe nė botėn tjetėr, jemi tė obliguar me pendim ndaj Zotit tė Vetėm.
Domosdoshmėria e pendimit tė sinqertė
Duhet ditur se pendimi i sinqertė ėshtė obligim i ēdo muslimani.
All-llahu thotė:
"O ju qė keni besuar, pendohuni tek All-llahu me njė pendim tė sinqertė..."
"Ata qė nuk pendohen, janė mizorė"
Muhammedi e thotė:
"O njerėz, pendohuni te All-llahu, sepse unė pendohem njėqind herė nė ditė!"
Tė gjithė dijetarėt islamikė pajtohen nė atė, se pandimi ėshtė i obliguar dhe i domosdoshėm.
Kurtubiu, Zoti e mėshiroftė thotė: "I gjith ummeti dakordohet nė atė se pendimi ėshtė farz pėr ēdo besimtar."
Ibnu Kudame El-Mekdisi, Zoti e mėshiroftė thotė: "Ekziston konsenzus (pajtim i tė gjithė dijetarėve) pėr domosdoshmėrinė e pendimit, ngase mėkatet janė shkatėrruese, qė largojnė nga rruga e All-llahut. Pėr kėtė shkak duhet ikur nga to sa mė shpejt."
Kjo thuhet sepse ēdo njeri pa pėrjashtim i ekspozohet mėkatit.
Pėr kėtė shkak duhet patur kujdes kėto vepra:
Njė:
Duhet patur kujdes tė mos na duken mėkatet qė i bėjmė tė imėta, pa marrė parasysh se a janė tė vogla ato ose tė mėdha, se nėse tubohen mėkatet e vogla duke mos u penduar pėr to, mund tė na shkatėrrojnė. Muhammedi e thotė:
"Keni kujdes mėkatet e vogla, sepse shembulli i mėkateve tė vogla ėshtė sikur shembulli i njė populli qė kishte zbritur nė njė luginė dhe vjen njė njeri me njė degė, vjen tjetri poashtu me njė degė, derisa tubuan aq drunj, saqė poqėn bukėn. Nėse dikush bėn mėkate tė vogla (pandėrprerė), ata e shkatėrrojnė ate."
Dy:
Ka njerėz qė i konsiderojnė mėkatet e veta tė imėta, kurse ato te All-llahu janė tė mėdha. Pėr kėtė shkak, ata vazhdojnė t'i veprojnė mėkatet, sidomos kur shohin edhe njerėz tjerė duke i bėrė kėto mėkate haptazi.
Transmeton Imam Ahmedi nga Ebu Seid El-Hudriu t, i cili thotė:
"Ju po bėni disa vepra qė nė sytė e juaj duken mė tė holla se qimja, kurse ne nė kohėn e tė Dėrguarit tė Zotit e i konsideronim prej mėkateve tė mėdha."
Pra, assesi nuk duhet konsideruar mėkatet tė vogla, edhe pse njerėzit nuk u japin rėndėsi.
Tre:
Duhet patur kujdes tė mos bėjmė mėkate haptazi dhe tė mos u tregojmė njerėzve mėkatet qė i kemi bėrė nė tė kaluarėn:
Muhammedi e thotė:
"I gjith ummeti ėshtė i falur, pėrveē atyre qė i bėjnė mėkatet haptazi. Dikush bėn natėn ndonjė mėkat, pastaj nė mėngjes, pasiqė All-llahu e ia ka mbuluar, thotė: Unė mbrėmė kam bėrė kėtė e kėtė.
Mbrėmė ia mbuloi All-llahu, kurse sot ai e heqė mbulesėn e All-llahut prej tij!"
Njė prej shkaqeve qė bėrja e mėkatit haptazi konsidrohet mėkat nė vehte ėshtė se kjo gjė ndikon qė edhe njerėzit tjerė t'i konsiderojnė kėto mėkate tė vogla, e kėshtu pėrhapet amoraliteti nė shoqėri.
All-llahu thotė:
"Ata, tė cilėt dėshirojnė tė pėrhapin amoralitet ndėr besimtarėt, i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. All-llahu di, e ju nuk dini!"
Kjo nuk domethėnė se kur dikush ėshtė larg syve tė njerėzve, ose nėse nuk e tregon mėkatin e bėrė, i lejohet tė bėjė mėkat. Hadithi i lartcituar ka kuptim se nėse dikush bėn ndonjė mėkat me qėllim ose pa qėllim, le tė mos ua tregojė njerėzve atė qė ka vepruar, le ta mbulojė mėkatin dhe le tė mos e pėrhapė.
Muhammedi e atyre, tė cilėt kur janė vetė ia lejojnė vetvehtes bėrjen e mėkateve, ua tėrheqė vėrejtjen duke thėnė:
"Njoh njė grupė njerėzish prej ummetit tim, tė cilėt do tė vijnė Ditėn e kijametit me vepra tė mira sa malet e bardha tė Tihamit, jetojnė natėn ashtu sikur qė jetoni edhe ju (dmth-bėjnė ibadet), por atyre All-llahu do t'ua bėjė veprat pluhur, sepse kur vetmohen (nga njerėzit tjerė), bėjnė mėkate."
Pra, duhet patur kujdes nga tė bėrit mėkate haptazi dhe duhet patur kujdes tė mos bėjmė mėkate kur jemi tė vetmuar, ngaqė All-llahu e di tė fshehtėn dhe ashiqaren. Ai ėshtė i Gjithdijshmi.
Katėr:
Duhet patur kujdes vonimin e pendimit.
Askush nuk e di se kur mund t'i vjen vdekja. Ajo mund tė jetė mė afėr se sa mendon, mund tė vjen papritur, kurse pendimi nuk pranohet gjatė gargaritjes sė vdekjes, kur vjen shpirti nė fyt.
Muhammedi e thotė:
"All-llahu i Lartėsuar pranon pendimin e robit derisa ai nuk gargaritė (para vdekjes)."
Pra, duhet shpejtuar pendimin prej ēdo mėkati dhe nuk duhet vonuar atė.
Muhammedi e thotė:
"Cdo robi (tė Zotit) qė bėn mėkat, pastaj merr abdest mirė dhe i fal dy rekate namaz e nė fund kėrkon falje prej All-llahut pėr kėtė mėkat, All-llahu ia fal mėkatin e bėrė."
Pesė:
Duhet patur kujdes vazhdueshmėrinė nė tė bėrit mėkate.
All-llahu thotė:
"...Edhe ata, tė cilėt kur bėjnė ndonjė tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetes sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre-e kush i fal mėkatet pėrveē All-llahut?-dhe qė duke e ditur, nuk vazhdojnė atė qė kanė punuar."
Gjashtė:
Duhet patur kujdes tė mos i bėjmė gabimet, tė cilat mė i kanė bėrė njerėzit tjerė.
Kur disa njerėz nuk i kryejnė disa obligime (vaxhibe) ose nuk largohen prej disa harameve, thonė: "Kjo nuk ėshtė vaxhib ose kjo nuk ėshtė haram." Polemizojnė dhe mendojnė se nė kėtė mėnyrė kanė larė vehten nga pėrgjegjėsia dhe dėnimi. Mirėpo, nuk ėshtė kėshtu... All-llahu di atė qė fsheh gjoksi. Pėr kėtė shkak, duhet patur kujdes kėtė cytje tė shejtanit.
Shtatė:
Disa njerėzve u jep Zoti U tė mira nė kėtė botė, ndėrsa ata akoma vazhdojnė tė bėjnė mėkate. Pėr kėtė flet edhe Muhammedi e:
"Kur tė shohėsh se All-llahu i jep njė robi (tė vet) prej kėsaj bote atė qė e do, kurse ai akoma bėn mėkate, dije se kjo ėshtė shkallėzim drejt shkatėrrimit tė tij nga All-llahu"
Kjo ndodh ngase prej ligjeve qė i ka vendosur All-llahu ėshtė, siē thotė Pejgamberi e edhe ky: "All-llahu ia jep dunjanė atij qė e do dhe atij qė nuk e do, mirėpo fenė ia jep vetėm atij qė e do..."

Albanian eX|PerT
21-03-07, 22:34
Tetė:
Nuk duhet humbur shpresėn nga mėshira e All-llahut, sepse Ai thotė:
"Thuaj: "O robėrit e Mi, tė cilėt e keni bėrė gabim ndaj vehtes, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, se vėrtet All-llahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi. Dhe kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t'ju vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė mė kush t'ju ndihmojė." ;
"Askush nuk e humb shpresėn nė mėshirėn e Zotit, pėrveē atyre qė janė tė humbur."
Kushtet e pendimit
Dijetarėt kanė pėrmendur disa kushte pėr tė qenė pendimi i pranuar . Kėto kushte janė marrė prej Kur'anit dhe haditheve tė vėrteta, sepse pendimi nuk ėshtė vetėm fjalė e thėnė, por duhet tė shoqėrohet edhe me vepra, tė cilat do ta argumentojnė sinqeritetin e penduesit. Kėto kushte janė:
1-Tė ndiesh keqardhje pėr mėkatin e bėrė.
Muhammedi e thotė:
"Tė ndiesh keqardhje pėr mėkatin e bėrė ėshtė pendim."
2-Tė largohesh nga mėkati.
3-Tė vendosėsh se nuk do tė kthehesh mė nė mėkatin e njėjtė.
4-T'ua kthesh tė drejtat njerėzve qė i ke dėmtuar gjatė bėrjes sė mėkatit ose tė kėrkosh hallallėk (falje) prej tyre. (Psh. ai qė ka vjedhur duhet t'ia kthejė mallin e vjedhur pronarit tė mallit.)

Pendim i sinqertė

Pendimi duhet tė jetė e sinqertė dhe pėr hir tė All-llahut , me tė duhet shpresuar Fytyrėn e Tij dhe nuk duhet tė jetė pėr ndonjė qėllim tjetėr.
Nuk konsiderohet pendues ai qė e le vjedhjen nėse nuk gjen ē'tė vjedh mė, si dhe ai qė le alkoolin ngase mjeku ia ka tėrheqė vėrejtjen prej dėmeve tė tij ose pse nuk gjen mė para pėr ta blerė.
Muhammedi e thotė:
"All-llahu i Lartėsuar e pranon vetėm atė vepėr qė ėshtė e sinqertė pėr Tė, dhe me tė cilėn shpresohet Fytyra e All-llahut."
Disa vepra qė ndihmojnė pendimin
Ekzistojnė edhe vepra, tė cilat ia lehtėsojnė pendimin mėkatarit, si dhe ndikojnė qė pendimi tė jetė sa mė i pranueshėm nga ana e All-llahut tė Lartmadhėruar:
1-Tė jetė vendosja (nijjeti) pėr pendim e sinqertė dhe vetėm pėr hir tė All-llahut (si edhe nė tė gjitha veprat tjera).
Muhammedi e thotė:
"All-llahu i Lartėsuar e pranon vetėm atė vepėr qė ėshtė e sinqertė pėr Tė, dhe me tė cilėn shpresohet Fytyra e All-llahut."
2-Mėkatari duhet vazhdimisht tė mundohet qė tė veprojė sa mė shumė vepra tė mira, tė cilat do ta pėrforcojnė nė rrugėn e drejtė, dhe kėshtu t'i rėndojė peshoja e tė mirave, e cila do t'ia fshiejė mėkatet.
All-llahu thotė:
"S'ka dyshim se veprat e mira i fshijnė tė kėqijat" Kur Muhammedi e e dėrgoi Muadhin t nė Jemen, e porositi duke i thėnė:

"Muadh! Ki frikė All-llahun kudo qė tė jesh. Pas veprės sė keqe bėje njė tė mirė, e cila do ta fshijė tė keqen, dhe sillu me njerėzit me moral tė mirė."
Ibni Tejmiu, Zoti e mėshiroftė, thotė:
"...Mendjeprehtė ėshtė ai, i cili vazhdimisht bėn vepra tė mira, tė cilat ia fshijnė veprat e kėqija..."
3-Ta ndiejė se mėkati ėshtė gjė e shėmtuar dhe se ai sjell dėme nė dunja dhe ahiret (nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr).
4-Tė largohet prej vendit ku ka bėrė mėkat dhe tė mos i vizitojė vendet ku bėhet mėkat;
5-Ti shkatėrrojė mjetet me tė cilat ka bėrė mėkate (p.sh. ish-alkoolisti duhet ta hedhė alkoolin qė i ka ngelur, ndėrsa ish-muzicienti duhet ta shkatėrrojė instrumentin me tė cilin ėshtė marrė, ose ta largojė atė duke e shitur, etj);
6-Tė gjejė shokė tė mirė, tė cilėt i ndihmojnė qė tė bėjė vepra tė mira dhe tė mos shoqėrohet mė me njerėzit e kėqij, me tė cilėt ka bėrė mėkate.
7-T'i lexojė ajetet dhe hadithet, tė cilat pėrshkruajnė dėmin qė do ta pėsojė mėkatari nė ahiret (nė botėn tjetėr).
8-Tė pėrkujtohet se dėnimi mund t'i vijė shpejt, nė ēdo rast.
All-llahu thotė:
"...Dhe kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t'ju vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush t'ju ndihmojė."
9-Ta pėrmendė All-llahun pandėrprerė, nė ēdo rast. Dhikri (pėrmendja e Zotit) ėshtė njė ndėr shkaqet mė tė mėdha qė ndihmojnė njeriun pėr ta larguar shejtanin. Gjithashtu, le tė mundohet qė ēdo ditė ta thotė dhikrin e mėngjesit dhe mbrėmjes, dhe dhikrin e parafjetjes .
Mėshira e All-llahut ėshtė e gjerė
Disa njerėz bėjnė mėkate, e kur t'i thuash ndonjėrit prej tyre: "Ki frikė All-llahun dhe pendohu", thotė: "Pėrse tė pendohem, mėkatet e mia janė tė mėdha dhe nuk ka pendim qė i fshien!"
Kėtij lloji tė njerėzve All-llahu u thotė:
"Thuaj: "O robėrit e Mi, tė cilėt keni ngarkuar vehten me shumė gabime, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, se vėrtet All-llahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi!"
"All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė pastrohen (prej punėve tė ndyta e tė neveritshme)"
Muhammedi e thotė:
"Vėrtet All-llahu shtrin dorėn natėn pėr t'iu penduar ai qė ka bėrė mėkate gjatė ditės dhe shtrin dorėn ditėn pėr t'iu penduar ai qė ka bėrė mėkate gjatė natės, derisa tė lind dielli nga perėndimi (afėr Ditės sė?Gjykimit)."
All-llahu thotė:
"Ai qė bėn ndonjė tė keqe ose e ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te All-llahu, e gjen All-llahun Falės, Mėshirues."
All-llahu thotė:
"Lajmėroi robėrit e Mi se vėrtet Unė jam Falėsi, Mėshiruesi, por edhe se dėnimi Im ėshtė vėrtet dėnim i dhembshėm."
All-llahu thotė:
Dhe kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t'ju vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush t'ju ndihmojė."
Dobitė qė i sjell pendimi
1-Pendimi fshin mėkatet.
Muhammedi e thotė:
"Penduesi prej mėkatit ėshtė sikur ai qė s'ka mėkate."
2-Pendimi i shndėrron tė kėqijat nė tė mira.
All-llahu thotė:
"...Pėrveē atij qė ėshtė penduar, ka besuar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqijat ua shndėrron nė tė mira. All-llahu ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi."
3-Pendimi ia pastron zemrėn atij qė pendohet.
Muhammedi e thotė:
"Kur ta bėjė robi ndonjė mėkat, nė zemėr i bėhet njė pikė e zezė, nėse ai largohet (nga mėkati), pendohet dhe kėrkon falje, pastrohet zemra e tij, kurse nėse e pėrsėrit mėkatin, (kjo pikė) shtohet derisa ia kaplon gjithė zemrėn, kjo ėshtė (shprehja) "Er-Ran" tė cilėn All-llahu e ka pėrmendur nė Kur'an:
"...tė kėqijat qė i punuan ua mbuluan zemrat e tyre..." "
4-Pendimi shkakton jetė tė qetė dhe tė sigurtė.
All-llahu thotė:
"Kėrkoni falje Zotit tuaj dhe pendohuni tek Ai, se Ai do t'ju mundėsojė pėrjetime tė mira (nė kėtė botė) deri nė njė afat, dhe ēdo punėmiri do t'ia jep shpėrblimin e merituar."
5-Pendimi shkakton zmadhim tė furnizimit (rizkut) dhe fuqisė.
All-llahu thotė:
"Kėrkoni falje Zotit tuaj, se vėrtet Ai fal shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk, ju shumon pasurinė dhe fėmijėt, ju bėn tė keni kopshte dhe ju jep lumenj."
6-Pendimi shkakton shpėtim nė dunja dhe ahiret (nė kėtė botė dhė nė botėn tjetėr).
All-llahu thotė:
"E pėr sa i pėrket atij qė ėshtė penduar, qė ka besuar dhe ka bėrė vepra tė mira, le tė shpresojė se ėshtė nga tė shpėtuarit."
"Pėrveē atyre qė janė penduar, kanė besuar dhe kanė bėrė vepra tė mira. Atyre nuk do t'u bėhet kurrfarė e padrejte, ata do tė hyjnė nė Xhennet."

Dėmet nga mėkatet

Njė dijetar pėrmend disa dėme qė mund t'i shkaktohen mėkatarit nga mėkati:
1-E pengon nė fitimin e diturisė.
2-Nuk e lejon t'i kryejė obligimet Islamike.
3-Nuk i ecė puna mbarė.
4-Nuk ka krenari (ndihet i mposhtur)
5-Pėrfundimi i tij ėshtė i keq.
6-Nuk gjen qetėsi nė zemėr.
7-Nuk posedon begati (bereqet) nė pasuri.
8-Bėhet zemėrngushtė.
9-I vuloset zemra.
10-Vuan nė jetė.
11-Dėnohet nė ahiret.
Si tė pendohem?
Hapi i parė qė duhet bėrė pėr t'u penduar ėshtė lėnia e mėkatit ose mėkateve, shpejt dhe pa mėdyshje.
Duhet vendosur qė mėkati tė mos e pėrsėritet mė dhe duhet ndier keqardhje pėr mėkatet e bėra. Pastaj duhet larguar prej tė gjitha mjeteve qė janė shfrytėzuar gjatė bėrjes sė kėtyre mėkateve.
Shumė e dobishme ėshtė tė marrėsh abdest, pastaj t'i falėsh dy rekate namaz, sepse Pejgamberi e thotė:
"Cdo person qė bėn mėkat, pastaj pastrohet dhe fal dy rekate, dhe nė fund kėrkon falje prej All-llahut, All-llahu ia fal, pastaj lexoi kėtė ajet:
"Edhe ata tė cilėt kur bėjnė ndonjė tė shėmtuar ose i bėjnė zullum vetes sė tyre, e pėrmendin All-llahun dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre-e kush i fal mėkatet pėrveē All-llahut?-dhe qė duke e ditur, nuk vazhdojnė nė atė qė kanė punuar." "
Duhet dhėnė rėndėsi marrjes sė abdestit ashtu siē ka urdhėruar All-llahu para faljes sė kėtyre dy rekateve, ngase Muhammedi e thotė:
"Atij qė merr abdest mirė, me daljen e pikave (tė fundit) nga thonjtė e tij i dalin edhe mėkatet nga trupi i tij."
Ajo qė mė sė tepėrmi nxit nė pendim ėshtė se pendimi i sinqertė, pėrveē qė i fshin mėkatet, ai edhe i shndėrron mėkatet nė shpėrblime.
All-llahu thotė:
"S'ka dyshim se veprat e mira i fshijnė tė kėqijat"
Muhammedi e thotė:
"...Pas tė keqes bėje njė tė mirė, e cila e fshin tė keqen..."
All-llahu thotė:
"Pėrveē atij qė ėshtė penduar, ka besuar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqijat ua shndėrron nė tė mira. All-llahu ėshtė Falėsi (i mėkateve), Mėshiruesi."
All-llahu ėshtė i Fisnik, Falės, mė i Mėshirshėm ndaj robėrve tė Vet sesa nėna pėr fėmijėn e saj. Pėr kėtė shkak duhet drejtuar All-llahut me pendim dhe duke kėrkuar falje, sepse All-llahu nuk largohet prej robit qė shpreson Mėshirėn e Tij, e cila kaplon ēdo gjė.
Gjithashtu po e pėrmend pėrsėri se pendimin nuk duhet vonuar.
"Shembulli i atij qė e vonon pendimin ėshtė sikur shembulli i atij qė ka nevojė ta prejė njė dru, mirėpo e sheh drurin e madh dhe tė fortė, i cili nuk mund tė pritet lehtė, dhe thotė: "Do tė vij vitin e ardhshėm", kurse nuk e din se sa mė tepėr kohė kalon, druri bėhet aq mė i fortė dhe rrėnjėt e tij futen edhe mė thellė nė tokė, kurse ai sa mė shumė dobėsohet (pėr shkak se fillon tė plaket).
Ai dobėsohet e druri forcohet. A thua do ta presė ndonjėherė?"
All-llahu nė hadith kudsij thotė:
"Atij qė mė afrohet njė pėllėmbė, i afrohem njė krah, atij qė mė afrohet njė krah, i afrohem njė pash dhe atij qė mė afrohet me ecje, i afrohem me shpejtėsi."
Pėr kėtė shkak duhet tentuar afrimin kah All-llahu, duke iu penduar dhe nėnshtruar Atij, si dhe duke ndier keqardhje pėr mėkatet e bėra.
Nėse e bėjmė kėtė, a thua nuk do tė na i fal mėkatet Ai qė ėshtė mė i Mėshirėshėm ndaj robit tė Vet sesa qė ėshtė nėna ndaj fėmijės tė saj?
"Shpejtoni nė falje mėkatesh nga Zoti juaj dhe (shpejtoni) pėr nė Xhennet, gjėrėsia e tė cilit ėshtė sa gjėrėsia e qiejve dhe tokės, i cili ėshtė i pėrgaditur pėr tė devotshmit."
Na bėftė All-llahu prej tė devotshmėve dhe na shpėrbleftė me Xhennet.
Paqja dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi tė Dėrguarin, mbi ne dhe mbi tė gjithė robėrit e mirė tė Zotit.
Falėndėrimi i takon All-llahut, Zotit tė botėrave.

Pėrktheu:
Llukman Neziri
Redaktoi:
Ramadan Ramadani
Lektor-korrektor:
Afėrdita Shabani
shkėputur nga libri me titull: "Si tė pendohem" URTESIA-Shkup1996</SPAN>
"Si tė pendohem" URTESIA-Shkup1996,
13.1.2001

Albanian eX|PerT
22-03-07, 18:25
Mėsime nga jeta e Muhammed Aliut


Ngjarja vijuese ndodhi kur vajza e Muhammed Aliut arriti ne shtepi e veshur ne menyre jomodeste. Dhe ja si e pėrshkruan ngjarjen njera nga vajzat e tij;

Kur me ne fund arritem, shoferi na shoqeroi se bashku me motren time te vogel Lejlen ne suiten e babait tim. Si zakonisht babai fshihej pas deres dhe qėndronte ne pritje per te na friksuar. Ne shkėmbyem puthje dhe pėrqafime aq sa mundeshim gjate dites. Babai hodhi nje vėshtrim goxha te forte ne ne, pastaj me mori ne prehrin e tij dhe me tha dicka qe kurre nuk do ta harroj. Me shikoi drejte ne sy dhe me tha,


“Hana, cdo gje qe Allahu e ka bere te vlefshme ne kete bote eshte e mbuluar dhe e veshtire per ta arritur.


Ku i gjen diamantet?


Thelle ne brendėsi te tokes, te mbuluar dhe te mbrojtur.


Ku i gjen xhevahiret?


Thelle ne brendėsi te oqeanit te mbyllur dhe te mbrojtur ne guaskat e bukura.


Ku i gjen Florinjėt? ?


Thelle ne miniera te mbuluar me shtresa te gurit. Kerkohet pune dhe mund per t’i arritur.


“ Me shikoi me nje seriozitet dhe me tha. Trupi yt eshte i shenjte, Ti vlen shume me shume se sa diamantet dhe xhevahiret, dhe per kete duhet te mbulohesh.”


Burimi: Marre nga libri : Me shume se hero: Leksionet e jetes se Muhammed Aliut nga kendveshrimi i vajzes se tij

Marrur nga: http://naimberisha.blogspot.com/

Lijanna
22-03-07, 23:27
Tė rinjtė janė e ardhmja e ēdo shoqėrie. Popujt dhe qytetėrimet e ndryshme kanė treguar dhe tregojnė kujdes tė veēantė pėr tė rinjtė.
Njė mėsues i njohur, Selman el Audah, thotė se nėse njė popull ėshtė i suksesshėm nė ndėrtimin e individėve tė tij si individė tė fortė dhe tė kompletuar, me parime tė shėndosha, me ndihmėn e Allahut do tė ketė mundėsi tė realizojė njė ardhmėri madhėshtore. Nė anėn tjetėr, nėse njė popull dėshton nė ngritjen e individėve tė tij dhe i lė tė mangėt duke i pėrkufizuar me veprimtari jo frytdhėnėse, atėherė ai popull rrezikohet nga dobėsia, shkatėrrimi dhe shkrirja.

Islami me edukimin e vet nuk i zhduk personalitetet e tė rinjve dhe nuk i bėn ata kopje tė njėri-tjetrit. Ai nuk synon ta bėjė ēdonjėrin prej nesh dijetar tė fesė, por na ndihmon tė bėjmė zgjedhje tė menēura nė dobi tė njė sė ardhmeje mė tė mirė. Nė biografinė e tė Dėrguarit Muhamed, paqja qoftė mbi tė, kemi shumė shembuj qė na tregojnė mėnyrėn se si i edukonte ai tė rinjtė, duke zgjuar tek ata cilėsitė pozitive.
Edukimi islam nxjerr nė pah anėt e mira qė ekzistojnė te tė rinjtė. Por qė kėto anė tė mira tė dalin nė pah sigurisht qė duhen bėrė pėrpjekje nga ana jonė. Ne sot kemi para nesh rrugė tė shumta qė mund t’i shfrytėzojmė pėr tė mirėn tonė nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Namazi, zekati, agjėrimi, haxhi, kėrkimi i diturisė, bamirėsia, kujdesi pėr tė moshuarit, krijimi i familjes sė shėndoshė islame janė vetėm disa prej dyerve tė mirėsisė me anė tė sė cilave ne i shėrbejmė Islamit dhe vendit.
Si tė rinj ne kemi shumė aftėsi fizike dhe mendore. Kur kėto aftėsi nuk vihen nė pėrdorim, ato shuhen ose angazhohen nė vepra jo tė lavdėrueshme. Ne nuk duhet t’i shfrytėzojmė kėto aftėsi duke shkuar pas epsheve dhe pasioneve, duke u munduar qė tė kėnaqemi nė ēdo mėnyrė dhe duke humbur kohėn nė shoqėri jo tė mirė.
Edukimi i drejtė islam na siguron kanalizimin e kėtyre aftėsive nė drejtimin e duhur.
Le tė kthehemi pak nė kohė e tė kujtojmė shokėt e Profetit Muhamed, paqja qoftė mbi tė, tė cilėt kishin mėsuar nga shkolla profetike dhe mbeten edhe sot shembulli i rinisė model dhe i shoqėrisė mė tė mirė islame. Ata ishin mė tė mėdhenjtė, mė tė aftėt dhe mė tė fuqishmit nė histori. E nė mesin e tyre kishte shumė tė rinj.

Cilėsia e ēdo shkolle matet me rezultatet e saj. Edhe rezultatet e edukimit dhe tė arsimimit shihen te brezat e ēdo populli. Nėse lexojmė librat islamė, do tė shohim se rezultatet e edukimit islam kanė qenė tė shkėlqyera. Shkolla islame ka nxjerrė individė tė rrallė, ka nxjerrė burra, gra e tė rinj qė edhe sot mbeten shembuj tė pashoq.
Mjafton tė pėrmendim Abdullah ibėn Abbasin, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili u edukua nė shkollėn e tė Dėrguarit alejhi selam. Ai ishte i ri kur njerėzit kishin nevojė tė madhe pėr tė mėsuar prej tij ēėshtjet e fesė. Ky shembull dhe shumė tė tjerė na tregojnė madhėshtinė e edukimit tė Muhamedit alejhi selam, madhėshtinė e edukimit islam.
Profeti Muhamed, paqja qoftė mbi tė, ka vdekur para 1400 vjetėve, por edukimi i tij ėshtė ende me ne, trashėgimtarėt e tij (dijetarėt) janė gjallė dhe nė mesin tonė. Edukimi islam i frymėzuar nga shembulli profetik dhe pėrvoja shumėshekullore islame mėsohet edhe nė shkollat tona islame. Nėse tė rinjtė do tė kishin mė shumė njohuri pėr vlerat dhe dobinė e edukimit islam, institucionet arsimore islame, por edhe xhamitė si qendra dijeje, do ta kryenin mė mirė rolin e tyre si formues tė brezit tė ri. Drejtuesve tė kėtyre institucioneve arsimore u bie barra e afrimit tė bashkėmoshatarėve tanė pranė kėtyre institucioneve, duke kontribuar kėshtu nė edukimin e rinisė me vlerat islame dhe nė krijimin e njė shoqėrie mė tė mirė pėr tė gjithė.

marre nga: www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
22-03-07, 23:37
Nė fjalorin e "Webster's Third New International Dictionary", lumturia ėshtė njė gjendje nė tė cilėn njeriu ndihet mirė, ėshtė e karakterizuar me emocione tė kėndshme nė njė kohė tė shkurtėr dhe me njė dėshirė natyrale pėr vazhdimin e mėtejshėm tė kėtyre emocioneve. Nė kėtė term ka edhe sinonime qė pėrkufizojnė lumturinė, si: gėzim i zgjatur, gėzim i plotė, bekim, hare.
Gėzim i zgjatur: ėshtė njė fjalė shumė letrare qė tregon diēka mė shumė, si: gėzim mė tė gjatė ose lumturi tė pėrsosur.
Gėzim i plotė: i referohet nė kėtė rast lumturisė mė tė madhe, lumturia e tė bekuarit.
Bekimi: sugjeron kėnaqėsinė e thellė tė dashurisė sė pastėr ose pranimin nga Zoti.
Hare: kjo fjalė mund tė pėrdoret pėr njė lumturi tė plotė dhe tė siguruar.
Disa studentė tė edukimit e pėrkufizojnė lumturinė si njė vazhdimėsi e ndjenjės ose e gjendjes sė kėnaqėsisė dhe burimin e lumturisė nga ndjenja e qėndrueshme e tė qenit mirė, mirėsisė sė jetės dhe mirėsisė sė fatit tė njeriut.
Burimet e lumturisė
Individė tė ndryshėm ose grupe tė ndryshme njerėzish kanė ide tė ndryshme lidhur me mėnyrat mė tė mira pėr tė arritur lumturinė. Megjithatė, janė disa teori dhe spekulime tė ndryshme tė cilat shumė njerėz i konsiderojnė si burimet e lumturisė. Kėto mund tė klasifikohen si mė poshtė:
1- Pasuria
2- Grada dhe pozicioni
3- Arritjet e larta nė edukim [edukimi akademik dhe titujt e nderit]
4- Fama [p.sh.: nė politikė, nė arte, nė sport, nė shkencė, etj.]
Lumturia nė pasuri
Pasuria ėshtė, me sa duket, elementi mė i afėrt, nė qoftė se nuk ėshtė sinonimike, me lumturinė pėrderisa shumė njerėz e besojnė kėtė. Ky kuptim ėshtė i rrėnjosur thellė nė zemrat e shumė personave duke pasur parasysh se shumica e njerėzve kudo nė botė janė tė dhėnė pėr pėrvetėsimin e pasurisė. Ata e shohin pasurinė si shkakun e parė tė lumturisė me qėllimin se tė dyja kėto, lumturia dhe pasuria janė tė gėrshetuara. Sa tė gėzuar janė ata burra dhe gra qė zotėrojnė kompani perandorake, gjerėsi tė mėdha toke dhe prona, depozita tė mėdha bankare, etj.
Me tė vėrtetė shumė janė ata persona qė zotėrojnė miliona dhe biliona por janė duke vuajtur pėr tė patur njė moment paqeje nė mendjen e tyre. Kjo vjen si rezultat i frikės qė ata kanė pėr pasurinė e tyre dhe frikėn qė kanė se mos po bėhet ndonjė ērregullim politik, ndonjė lėvizje e tregut, luftė, plaēkitje, therje, etj. Dhe nuk ėshtė vetėm kjo qė i lė pa gjumė natėn kėta njerėz por ėshtė edhe tensioni, ankthi mendor, ataket e zemrės dhe vdekja. Shumė shpesh dėgjojmė nė media lajme tė tilla, si:
- Humb pasurinė dhe jetėn pas njė ulje financiare nė tregti.
- Njė tregtar nga Tokio qėllon veten, me sa duket pas humbjes sė parave nė tregti.
- Njeriu mė i pasur i Australisė u dėrgua me nxitim nė spital nė gjendje kritike dhe tė dielėn pėsoi njė atak zemre.
Duhet kuptuar dhe pranuar qė lumturia nuk ka tė bėjė asgjė me grumbullimin e pasurisė. Ky ėshtė pėrfundimi mė real qė mund tė arrijmė. Me materialet e mjaftueshme nga jetėt e shumė njerėzve ėshtė mė e lehtė pėr tė aprovuar thėnien tonė: "Pasuria nuk sjell lumturinė!"

Marre nga: www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Albanian eX|PerT
23-03-07, 00:00
Njė kėshillė pėr pėrkujtim!

Vėllezėr tė dashur!
Allahu i Madhėrishėm na sprovon!
Lehtė ėshtė tjetrin ta lėndosh, por fuqia e imanit vėrehet nė aftėsinė tėnde qė tjetrin ta gėzosh, ta ngushėllosh dhe ta qetėsosh.
Dashuria mes njerėzve me siguri ėshtė shenja mė bindėse se mes njerėzve ka dashuri.
Lehtė ėshtė tjetrin ta lėndosh dhe ta ofendosh!
Por, ta duam atė qė e kemi afėr, me tė cilin takohemi, me tė cilin punojmė, me tė cilin sė bashku i biem nė sexhde Krijuesit, mu kjo dashuri ėshtė treguesi mė i mirė qė nga ne i kemi mėnjanuar cilėsitė e kėqija dhe jemi zbukuruar me cilėsitė e bukura, siē ka thėnė Pejgamberi s.a.v.s.: "Besimtarėt me besim mė tė plotė janė ata me edukatė tė bukur. Nga ju mė tė mirėt janė ata qė mė sė miri sillen me bashkėshortet e tyre". (Ebu Hurejre, shėnon Tirmidhiu).
Nėse dikush e kupton fenė, ndryshe nga ne, dashuria dhe edukata e bukur e jona, nuk na lejon qė tjetrin ta ofendojmė, nėnēmojmė dhe lėndojmė, sepse ka shumė nga ne qė gabojmė, dhe si do tė ndiheshim sikur tė na qortonte Pejgamberi s.a.v.s., kurora e tė gjitha krijesave, bukuria mė e madhe dhe mė i buti i tėrė krijesave?
Njėherė njė grup njerėzish qė e urrente Pejgamberin s.a.v.s., duke kaluar pranė tij i thanė: "Zoti tė vraftė". Kur nė kėtė reagoj me nxitim Aishja r.a. Pejgamberi s.a.v.s. ia tėrhoqi vėrejtjen duke i thėnė: "Aishe, Allahu dėshiron lehtėsinė nė ēdo send" (transmeton Aisha r.a., shėnon Buhariu dhe Muslimi).
Tek ne si duket qėllimi ėshtė tė tregojmė se ne kemi tė drejtė. Nuk ėshtė me rėndėsi si janė sjelljet tona, sa jemi hipokrit, sipėrfaqėsor, materialist. Kryesore ėshtė tė tregojmė se vetėm ne kemi tė drejtė.
E di, mjerisht, sa njerėz i kam ofenduar sot, sa vėllezėr i kam lėnduar, duke i anashkaluar, poshtėruar, pa ju dhuruar asnjė buzėqeshje. Por, gjithashtu, mjerisht nuk di qė sot, apo kėtė muaj, ndonjėrin prej vėllezėrve e kam gėzuar, ndihmuar, apo dėgjuar rėnkimin dhe hallet e tij. Askujt nuk i tregova se mund tė mbėshtetet nė mua.
Siē thotė Kurani fisnik, jeta ėshtė e shkurtė tek Ai secili do tė kthehet dhe:
"Secili njeri ėshtė peng i veprės sė vet" (El Mudethir, 38)
Andaj vėllezėr a nuk ėshtė mė mirė qė tė jemi pėrgjegjės pėr dashuri e qetėsi, se sa tė mbjellim urrejtje dhe dhunė?!
Pejgamberi s.a.v.s. kėshillon: "Nuk do tė hyni nė Xhennet pėrderisa nuk besoni, nuk besoni pėrderisa nuk duheni mes veti. A dėshironi t’ju udhėzoj ēfarė duhet tė bėni qė tė duheni mes veti? - pėrhapni Selamin! (Transmeton Ebu Hurejre, shėnon Muslimi).

Pėrgatiti: Dr Ali Iljazi


<FONT size=2><SPAN class=frame_middle_newspreview lang=SQ style="FONT-SIZE: 10pt; FONT-FAMILY: Verdana">

Albanian eX|PerT
23-03-07, 00:31
NJĖ TREGIM PĖR EDUKIM SHPIRTĖROR

Prof. Fejzullah Haxhibajriq
D ikur nė lashtėsi nė Ezel-parafillim sipas urdhėrit tė Zotit “Kun (Bėhu) - u krijua njė trup i bukur tė cilit iu dha emri Rruh (shpirt). Pak mė vonė kur u krijua bota ekzistuese (Kjainat) - u krijua njė vajzė e bukur tė cilės iu dha emri Nefs. U krijua nė etapa. Perveē bukurisė sė saj, ajo ėshtė tinzare, e ndritshme, reagon shpejtė, hidhėrare dhe largon hajrin. ėshtė edhe pa frikė dhe turp.
Krijuesi i vėrtetė e pyeti Nefsin: “Kush jam Unė dhe kush je ti”? Nefsi u pėrgjigj “Unė jam unė dhe Ti je Ti. Unė jam pėr veten time dhe Ti je pėr veten Tėnde”.
Krijuesi i Lartėmadhėruar e hudhi Nefsin nė zjarr, por edhe pas kėsaj, dha tė njejtėn pėrgjigje. E dėnoi me ftohtėsi-akulli, por, prap e dha tė njejtėn pėrgjigje. Atėherė All-llahu i Madhėrishėm e urdhėroi Nefsin me uri, pa ushqim dhe pije. Gjendjen e urisė Nefsi nuk mundi gjatė ta duroj. Filloj tė qajė dhe tė kėrkojė ndihmė. Nė pyetje dha kėtė pėrgjigje (ikrar): “Ti je Krijuesi ndėrsa unė jam i krijuar”.
Nefsi pra ėshtė i ulėt, dhe bėn gjėra tė ulėta. Udhėzon nė delikte dhe konflikte. Dhe ku mundet e humbė njeriun. U martuan Rruhi nga Alemi-emėr (Bota urdhėrore) dhe Nefsi nga Alemi-halk (Bota e krijuar).
Zoti i Gjithėfuqishėm i dha Rruhit ferman (dekret) nė tė cilin ishin urdhėrat dhe ndalesat. Nefsi tė nevojitet por kujdes ėshtė mashtrues, mos ia plotėso dėshirat por udhėzoje. Mundohu qė nefsi ti kaloj gjendjet. Emmare (udhėzim nė tė keqe), levvame (qė kritikon veten) Mulhime (inspiruar) dhe tė arrijė deri te faza Mutmeinne (e qetėsuar). Kėto gjendje pėrbėjnė njė tėrėsi tė quajtur Rruhi-kul-li dhe Nefsi kul-l-li. Kėto pjesė o njeri ekzistojnė tek ti dhe te unė.
Nga kjo martesė babait Rruh dhe nėnės Nefs lindi fėmiu i quajtur Kalb (zemėr). Krijuesi i Gjithėmėshirshėm i dhuroi fėmiut njė margaritar shumė tė shtrenjtė qė ta ruaj nė gjoksin e tij. Ky margaritar ėshtė Imani (besimi).
Babait Rruh rreptėsisht i ėshtė urdhėruar ta ruaj margaritarin Iman. Krijuesi i propozoi Rruhit dy rojtarė, dy robėr tė ndershėm fisnik si dy vezir (ministra). Ata ishin Akl (mendja) dhe Teufik (udhėzimi).
Kėta duhet tė kujdesen dhe ta ruajnė fėmiun. Mendja mirė i rėndit gjėrat dhe di ēfarė duhet bėrė (habir), andaj konsultohu me tė tė mbėshtetu tek ai dhe mos u mashtro nga Nefsi, sepse Nefsi nuk e dinė mendjen. Veziri (ministry i dytė) nuk duhet shumė tė flas, sepse ai ėshtė i sinqert me pėrvojė dhe me kualitete tė larta. Andaj ai le tė pėrkund fėmiun dhe mos e ndaj prej tij. mundohu qė armiqėt mos ti ndajnė. Mos u bėn me Nefsin por me Mendjen. Vendosuni nė qytetin e sheriatit sepse aty i keni tė gjitha konforet. Nė kėtė qytet tė Sheriatit, ty do tė binden tė gjithė edhe milingona edhe gjarpėri. Nė njė pallat tė qytetit vendose djalin, por ruaju se armiqėt mos t’ia vjedhin djalit margaritarin, sepse nėse ia vjedhin atėherė ke humbur edhe djalin.
Armiku i jashtėm ėshtė shejtani ndėrsa kėtij i ndihmon nga brenda nefsi. Andaj kujdesu mirė pėr Imanin e djalit.
Kur babai Rruh e dėgjoi urdhėrin e Zotit, e morri fėmijėn dhe hyri nė pallat. Filloi me edukatėn e fėmiut (sejri suluk). Hapėsira e cila i takon Sheriatit ėshtė e madhe , pėrfshin Xhennetin dhe Xhehennemin dhe arrin deri te Arshur-Rrahman. Rruhi e zgjodhi Sheriatin pėr gjykatės. Rruhi e muar edhe flamurin e quajtur Teuhid (Njėsi). Duke bartur nė dorė flamurin hyri nė pjesėn e quajtur I’tikad, vendi ku ruhet imani (besimi). Aty pa njė derė tė quajtur “Emare” nėpėr tė cilėn secili duhet kaluar. Secili udhėtarė ishte i shqetėsuar nga njerėzit e egėr qė silleshin rreth derės, dhe nuk qanin kokėn pėr njerėzit e ndershėm qė donin tė kalonin kėtė derė. Nė mesin e kėtyre njerėzve ishte njė njeri i quajtur Gadab (hidhėrim) dhe bashkėshorten Shehvet (epshore). Ishin tė pandashėm dhe tė paedukuar. gruaja ishte njė bukuroshe e papėrshkruar dhe sjellje ngacmuese. Ndėrsa bashkėshorti pehlivan i vėrtetė. Dhe qė tė dy bėnin ngatėrresa dhe ngacmonin njerėzit.
Ata dominonin para derės dhe tė gjithė tė dobėtit i mbytnin. Me kėta bashkpunonte njė magjistare e aftė dhe mashtruese e pėrkryer.
Para derės ata e ndalėn Rruhin dhe gruaja Shehvet filloi ti krekosej dhe ta pėrkėdhel duke i thėnė: “Unė dhe burri im tė duam, se ti je i bukur si Hėna”. Rruhi e largoi, por ajo ia solli bashkėshortin Gadabin, por edhe ai nuk pati sukses. Erdhi magjistarja, por edhe nga ajo shpėtoi. Ata, tani u bashkuan me nefsin, e kėtyre iu bashkua edhe shejtani. Gruaja nefsi u bashkua me ata pėr t’iu hakmarrė burrit tė saj Rruhit. Nga shqetėsimi i madh Rruhi u sėmur dhe iu ndryshua mėnyra e jetesės. I erdhi gruaja dhe i tha: “I dashuri im ta solla njė (doktor) mjek tė mirė pėr tė shėruar” ky mjek ishte shejtani. Tani shejtani i tha Rruhit: “Ti vėrtetė qenke shumė i sėmurė, trupi t’u paska dobėsuar, andaj kam ardhė qė tė shėroj dhe tė bėjė tė lumtur. Kjo mė shkon pėr dore. Rruhi e pa dhe e kuptoi se secili ishte mė i zi se tjetri, por ishte i dobėt dhe s’mund t’i largonte. Gruaja e shfrytėzoi rastin, e vjedhi fėmiun dhe ia japi shejtanit nė edukim. Kur e pa kėtė Teufiku shkoi te Akli dhe i tha: “O vezir i menēur, ma morrėn fėmiun, mė thuaj ēfarė tė bėjė”. Qė tė dy shkuan bashkėrisht ta shpėtojnė fėmiun. Gjatė rrugės takuan njė njeri tejet dinjitoz me emrin Shexha’at (trim dinjitoz) dhe njė tjetėr shumė tė njerėzishėm me emrin Iffet (njerėzishėm).
Akli, Tevfiku, Shexha’ati dhe Iffeti u bashkuan pėr ta shėruar Rruhin dhe shpėtojnė Imanin. Ata gjetėn njė mjel tė ditur, udhėzues tė vėrtetė (Rashid).
Te i sėmuri i pėrzuan tradhtarėt dhe mashtruesit. Teufiku pėrsėri e ktheu fėmijėn pranė vetit, e pastruan nga ndyesitė e shejtanit dhe fėmiut iu kthye ngjyra dhe aroma e mėparshme.
Rashidi i tha Rruhit se i ka sjellur edhe ilaēet pėr shėrim. Njė shurup ishte Ashk (dashuri e sinqertė ndaj All-llahut), i dyti quhej Istigfar (pendim dhe bindje ndaj All-llahut), i treit ishte Dhikr (pėrmendja e pėrhershme e All-llahut) dhe i katėrti Xhezba (afrim kah All-llahu).
Me kėtė Rashidi e pėrfundoi detyrėn e tij, por babai Rruh e luti qė t’i shoqėrojė edhe mė tej.
Dhe bashkarisht udhėtuan pėr ta kaluar derėn e Emmarės. Por shejtani nuk i lėshonte dhe vazhdimisht mundohej ta mashtroj nefsin. Me tė ishin edhe shoqėria e tij: hidhėrimi, epshi, egoja, kacafytja, tradhtia, mendje madhėsia, hipokrizia etj. sulmonin nga tė gjitha anėt. Por Rashidi (dietari i vėrtetė) dhe Rruhu shkonin rrugės sė sinqertė duke arritur te dera e dytė e quajtur Levvame. Akli dhe Teufiku gjithmonė vinin nė ndihmė Rashidit, dhe pėr ta ruajtur fėmiun e vendosn nė djepin e quajtur Sirr (fshehtėsi).
Kėshtu udhėtonin mė tej tė sigurt. Gjatė rrugės qė kalonin, pinin sherbetin e Dhikrit. Kaluan Levvamen dhe erdhėn deri te kapia e mulhimes, Rruhu ishte gjithnjė e mė i disponuar.
Erdhėn deri te njė vend i bukur i quajtur Vilajet i vogėl. Ishte kėnaqėsi e veēantė te njė tendė e quajtur Ahfa (fshehtėsi e thellė). Kėtu Rruhi pėrjetoi zbulime (Futuh). Rruhi vazhdimisht pėrmendte All-llahun. Kėtu u sėmua nefsi. Deshi tė bėjė njė dredhi pėr ta ftuar shejtanin,. Qante, rėnkonte dhe ankohej tejmase. Nefsit ia gjetėn njė shėrbėtore tė quajtur HubbiDunja (simpatia e dunjasė), duke shpresuar se kjo do t’ia sjellė shejtanin. Hubbi dunja u miqėsua me shejtanin fshehtas pėr tė mos ditur Rruhi. Por kėtė e panė Akli dhe Teufiku dhe u vuan nė akcion pėr ta ruajtur nefsin.
Kėtu ishte njė rojtar i quajtur Ilham i cili nuk lejonte asgjė tė keqe dhe tė dyshimtė. Ia tėrhoqi vėrejtjen Rruhit qė tė mos e mashtrojė nefsi. Kur nefsi e pa se u dobėsua, filloi t’i lepihet Rruhit. Pėr ta penguar nga goditjet e nefsit, Rashidi ia rriti dozėn e Dhikrit dhe tė Ashkut . Kėtu ranė tė gjitha dyshimet. Kėshtu arritėn nė rajonin e pjesėve tė bukura dhe madhėshtore tė Mutmeines. Nė derėn gjysėmharkore shkruante Irxhi’i (Kėthehu shpirt). Kėtė derė (kapi) e ka ndėrtuar mjeshtri i Ezelit. Te kjo derė nuk mund tė arrijė ēdokush.
Rruhi hyri nėpėr kėtė derė duke parė gjėrat mė tė bukura. Kėtu i pa Evliatė nė grupe. I pa gjėrat hakikaten (realishtė).
Kėtu kupton ēfarė janė Pejgamberėt e kush janė Evlijėt. Ndryshimi ishte pėr nga Nuri. Kėtu pa edhe tė vėrtetėn mbi Muhammedin a.s. (Hakikati Muhammedije) dhe ndryshimin e tij me Pejgamberėt e tjerė. Pa brendinė e namazit dhe Qabes, brendin e Kur’anit dhe Nurin e tij. Pa, ēfarė do tė thotė tė jeshė i afruar te All-llahu (tekarrub ilAllah). Pa, hapėsira pa anė e pa fund dhe shumė begati tė tjera. Pa njė kėshtjellė tė quajtur Kasri ma’rifet (pallati i njohurisė). Rruhi hyri nė kėtė pallat dhe pa njė ballkon tė quajtur Rida (kėnaqėsi).
Nefsi ishte i kėnaqur dhe Rabbi i kėnaqur me tė. Kjo kėshtjellė kishte gjashtė anė-gjashtė shartet e imanit.
All-llahu, rreth pallatit pėr ta penguar nga shejtani vendosi njė rrethojė tė quajtur Fard me pesė roje: Kelimi shehadetin, Namazin, Agjėrimin, Zeqatin dhe Haxhin. Pas rrethojės Fard vendosi edhe dy rrethoja tjera: Vaxhib dhe Sunet pėr ta ruajtur Imanin. Kėto rrethoja i ruante edhe ushtria e quajtur Amel (veprat e mira), nė fund shejtani u largua. Rruhi arriti te Hakku dhe ky ishte Vuslet.
Pėrktheu dhe pėrshtati
dr. Ali Iljazi

Albanian eX|PerT
23-03-07, 00:39
Porositė mė madhėshtore nė Kuran

Frikėsohuni Allahut, o muslimanė, e tregohuni tė devotshėm ndaj Tij, ashtu siē tregohet i devotshėm ai qė e di se Allahu e dėgjon, e shikon, e di tė fshehtėn dhe tė dukshmen dhe e shpėrblen pėr punėn e tij nė dynja dhe ahiret.
O robėrit e Allahut! Porosia mė e madhe ėshtė porosia e Allahut, pastaj porosia e tė Dėrguarit tė Tij e pastaj porosia e robėrve tė mirė tė Allahut. Me porositė dhe kėshillat e Allahut ngjallen zemrat, pastrohen veprat, duke punuar sipas tyre njeriu lartėsohet, jeta rregullohet me to dhe shtohet shpėrblimi nė banesėn e pėrhershme. Porositė mė madhėshtore nė Kuran janė tre ajete nė suren En`am: (ky ėshtė komentimi i ajeteve) “Thuaj! Ejani t’ju lexoj atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj, tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i vrisni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne ju ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni veprave tė shėmtuara tė hapta apo tė fshehta qofshin, mos e vrisni atė qė e ndaloi Allahu, pėrveēse me tė drejtė. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu qė tė mendoni thellė. Mos iu afroni pasurisė sė jetimit (mund t’i afroheni) vetėm nė mėnyrėn mė tė mirė, derisa ai tė arrijė pjekurinė, zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn, Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė tij. Kur tė flisni (tė dėshmoni), duhet tė jeni tė drejtė edhe nėse ėshtė ēėshtja pėr (kundėr) tė afėrmit, dhe zotimin e dhėnė Allahut plotėsojeni. Kėto janė ato me ē`ka Ai ju porosit kėshtu qė tė pėrkujtoni. Dhe me tė vėrtetė kjo ėshtė rruga (feja) Ime e drejtė (qė e caktova pėr ju), prandaj pasojeni atė e mos ndiqni rrugė tė tjera e t’ju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, me shpresė se do tė tregoheni tė devotshėm.” (En`am, 151-153)
Ato tre ajete Allahu i zbriti pas ajeteve tek tė cilat pėrmendi rrugėn e humbjes qė ndiqnin idhujtarėt arabė, pėrrallat e tyre dhe gėnjeshtrat qė shpiknin pėr Allahun nė lidhje me ndalimin e ngrėnies sė mishit tė disa kafshėve, tė mbjellave dhe frutave.
Ajeti i parė flet pėr teuhidin, parimin madhėshtor tek i cili kthehen tė gjitha urdhėrat dhe ndalesat e tek ai bazohen sheriatet e tė gjitha feve. Pa teuhidin nuk bėn dobi asnjė vepėr. Nė kėtė ajet flitet pėr ndalimin e tė gjitha llojeve tė shirkut, i cili ėshtė gjynahu tė cilin nuk ia fal Allahu atij qė vdes nė tė. Ajeti porosit pėr respektimin e prindėrve qė janė baza e familjes, prehri ku rriten brezat dhe bėrthamat e shoqėrisė. Ajeti ndalon padrejtėsinė ndaj foshnjave dhe kujdeset pėr tė drejtėn e tyre, sepse fėmijėt janė forca e umetit. Ajeti ndalon nga veprat e shthurura qofshin ato tė shfaqura apo tė fshehta qė tė pėrhapet pastėrtia, dhe morali i lartė, tė mbrohet e mira dhe tė varroset e keqja, tė mbrohet nderi dhe tė drejtat. Ajeti flet pėr ndalimin e vrasjes padrejtėsisht tė dikujt qė shoqėria islame tė largohet nga shkatėrrimi qė sjellin luftėrat dhe kryengritjet.
“Thuaj! Ejani t’ju lexoj atė qė, me tė vėrtetė, ju ndaloi Zoti juaj!” Ejani e drejtohuni kėndej qė t`ju tregoj dhe t`ju lajmėroj pėr ato qė, me tė vėrtetė, ju ka ndaluar Zoti juaj e jo pėr hamendje, pėrkundrazi ju lajmėroj pėr shpalljen qė zbret nga Zoti juaj dhe urdhėrin prej Tij. “tė mos i shoqėroni Atij asnjė send” mos tė lutni pėrveē Zotit tuaj askėnd nė qiell apo nė tokė. Allahu i Madhėruar ka thėnė: (ky ėshtė komentimi i ajetit) “Dhe (mua mė shpallet) me tė vėrtetė xhamitė janė veēant pėr tė adhuruar Allahun, e mos adhuroni nė to askėnd tjetėr me Allahun!” (Xhin, 18) Mos i shoqėroni Atij askėnd nė lutjen qė ėshtė adhurim dhe as nė lutjet e tjera, as nė therjen e kurbanit e as nė premtime, as nė kėrkimin e mbrojtjes e as nė kėrkimin e ndihmės, as nė mbėshtetje, shpresė, frikė dhe tavaf nė shtėpi tjetėr pėrveē shtėpisė sė Tij (Kabes), as nė frikėrespekt, sexhde, ruku, dashuri dhe madhėrim, pėrkundrazi adhurojeni Zotin tuaj tė vetėm me tė gjitha llojet e adhurimit e duke iu larguar tė gjitha llojeve tė shirkut.
Ky ajet urdhėron pėr tė gjitha llojet e adhurimit tė Allahut ashtu siē tregohet edhe nė shumė ajete tė tjera. Muhammedi (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė: “Kush vdes duke mos i bėrė shirk Allahut, hyn nė xhenet.” Transmetoi Muslimi.
“tė silleni mirė me prindėrit” Pra ju ndaloi juve kundėrshtimin e tyre dhe ju porositi qė tė tregoheni bamirės ndaj tyre, e bamirėsia ndaj tyre tregohet me bindjen ndaj tyre aty ku nuk ka kundėrshtim tė Allahut, tregohet duke i nderuar ata, duke i bėrė tė ndihen tė gėzuar, mėshirimi dhe butėsia me ta, veprimi i gjithēkaje qė i rregullon ata, biseda e mirė me ta, lutja pėr ta kur janė gjallė dhe pasi tė vdesin, t’u dhurosh atyre vepra tė mira pasi tė kenė vdekur, mbajtja e lidhjeve me tė afėrmit dhe miqtė e tyre pasi ata tė kenė vdekur.
“tė mos i vrisni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne ju ushqejmė juve dhe ata” Disa prej idhujtarėve arabė i vrisnin vajzat e porsalindura nga frika e turpit, disa tė tjerė vrisnin djalin e porsalindur nga frika e varfėrisė, prandaj Allahu i Madhėruar i ndaloi nga ky zakon i keq dhe i lajmėroi se Ai ėshtė pėrgjegjės pėr rizkun e fėmijėve dhe baballarėve. Nė kėtė ndalesė pėrfshihet edhe dėshtimi i qėllimshėm i fėmijės nga frika e varfėrisė ose pėrdorimi i tabletave kundėr shtatzanisė, por nėse ka ndonjė domosdoshmėri lejohet pėrdorimi i tyre pėr aq sa e kėrkon kjo domosdoshmėri si nė rastin kur gruaja nuk mund ta mbajė dot shtatzaninė pėr ndonjė shkak shėndetėsor apo kur shtatzania e njėpasnjėshme dėmton fėmijėn e lindur mė parė.
“tė mos u afroheni veprave tė shėmtuara tė hapta apo tė fshehta qofshin” atyre veprave qė janė tė shpifura dhe shumė tė kėqija sipas logjikės dhe natyrshmėrisė sė njeriut e pėr ndalimin e tė cilave kanė qenė tė njė mendimi tė gjitha fetė qiellore. Allahu i Madhėruar i ka cilėsuar disa nga kėto vepra. “Mos iu afroni imoralitetit (zinasė) se ajo ėshtė njė vepėr e shėmtuar dhe rrugė e keqe.” (Isra, 32) “Pėrkujto kur popullit tė vet Luti i tha: A punoni tė shėmtuaren, qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para jush.” (A`raf, 80) Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė: “I mallkuar ėshtė ai qė vepron veprėn e popullit tė Lutit, i mallkuar ėshtė ai qė vepron veprėn e popullit tė Lutit, i mallkuar ėshtė ai qė vepron veprėn e popullit tė Lutit!”
Por, tė shėmtuara quhen edhe tė gjitha gjynahet e tjera dhe ndalimi nga afrimi tek kėto vepra ėshtė ndalim mė i plotė sesa ndalimi nga veprimi i tyre. Ndalimi nga afrimi tek njė gjynah ėshtė ndalim nga shkaqet dhe rrugėt qė tė ēojnė tek ai gjynah, ėshtė ndalim nga kėnaqja me imagjinimin e atij gjynahu, sepse vetja njerėzore mund tė mashtrohet nga gjynahet, prandaj sheriati ndaloi veēimin me njė grua tė huaj dhe bisedat me gratė.
“tė hapta apo tė fshehta qofshin” Pra, Allahu ndaloi tė gjitha gjynahet qė bėhen haptazi ose fshehtas, ato gjynahe qė kryhen me gjymtyrė e janė tė dukshme dhe ato gjynahe qė janė tė fshehta nė zemėr si: mendjemadhėsia, smira, mashtrimi, hipokrizia si dhe urrejtja e asaj qė do Allahu dhe dashuria e asaj qė e urren Allahu.
“mos e vrisni atė qė e ndaloi Allahu, pėrveēse me tė drejtė” Allahu ka ndaluar vrasjen e muslimanit, tė jobesimtarit tė cilit i ėshtė dhėnė besa nga prijėsi musliman dhe jobesimtarit qė nuk lufton kundėr muslimanėve. Transmeton Buhariu dhe Muslimi se Muhammedi (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė: “Nuk lejohet gjaku (vrasja) i muslimanit pėrveē tre rasteve: i martuari qė bėn imoralitet, ai qė vret dikė dhe ai qė e lė fenė e tij dhe ndahet nga xhemati.” “Kush vret njė muahed (jobesimtar tė cilit i ėshtė dhėnė besa nga prijėsi musliman) nuk do ta ndiejė erėn e xhenetit.” “Muslimani vazhdon tė jetė i lirė nė fenė e tij pėrderisa nuk ka derdhur gjak tė ndaluar, e nėse e bėn kėtė do tė zihet ngushtė.”
“Kėto janė porositė e Tij” Premtim mes jush pėr ato qė ju lexoi dhe ju urdhėroi qė t`i mėsoni dhe tė punoni sipas tyre. “kėshtu qė tė mendoni thellė.” E tė dalloni se kush ėshtė e dobishmja dhe kush ėshtė e mira e tė veproni atė qė ėshtė e mirė e tė largoheni nga ajo qė ėshtė e keqe. E keqja e kėtyre veprave tė ndaluara njihet nga llogjika nėse thellohesh nė to, ndėrsa sheriati sqaroi me hollėsi tė kėqijat e kėtyre veprave tė ndaluara. Ai qė mendja e tij e largon nga kėto vepra tė ndaluara, me tė vėrtetė qė ėshtė i logjikshėm, ndėrsa ai qė mendja e tij nuk e largon nga kėto vepra tė ndaluara ėshtė mendjelehti qė nuk ka logjikė. E kush mund tė jetė mė i shėmtuar dhe gjynah mė i madh sesa shirku, mosrespektimi i prindėrve, veprat e shėmtuara dhe vrasja e atij qė e ka ndaluar Allahu?
Ajeti i dytė flet pėr mėshirimin, ndihmesėn dhe kujdesin shoqėror mes muslimanėve dhe kujdesin pėr tė dobėtit dhe tė pamundurit. Ajeti gjithashtu ndalon shkeljen e tė drejtave, urdhėron pėr plotėsimin e marrdhėnieve mes njerėzve, drejtėsinė nė shkėmbimin e sendeve pa e tepruar dhe pa pakėsuar gjė, ndalon nga zullumi dhe padrejtėsia nė gjykim, dėshmi dhe fjalė edhe nėse kanė tė bėjnė me njerėzit e dashur apo tė urryer, urdhėron pėr drejtėsi nė gjithēka.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
23-03-07, 00:40
“Mos iu afroni pasurisė sė jetimit (mund t’i afroheni) vetėm nė mėnyrėn mė tė mirė, derisa ai tė arrijė pjekurinė” Pra, mos iu afroni pasurisė sė tij veēse me atė mėnyrė qė ėshtė mė e dobishme pėr tė, mos iu afroni pasurisė sė tij veēse duke e mbrojtur atė, duke punuar pėr ta shtuar atė, mos e hani atė e mos e lini tė prishet e tė humbasė kot apo tė pakėsohet. Pėrpiquni pėr edukimin e jetimit, ndėrsa udhėzimi i tij ėshtė detyrė mė parėsore qė ai tė bėhet njė tullė e pėrshtatshme pėr ndėrtimin e shoqėrisė. “derisa ai tė arrijė pjekurinė” pra derisa tė mbushi moshėn e pjekurisė e tė jetė i aftė pėr ta mbajtur si duhet pasurinė e tij, nė kėtė rast i jepet pasuria qė ta pėrdorė vetė.
“zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn” pra ju ndaloi shkeljen e tė drejtave dhe mosplotėsimin si duhet tė marrdhėnieve. Plotėsojini si duhet tė drejtat pa mangėsuar prej tyre. “Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė tij.” Prej mėshirės sė Allahut ėshtė se Ai nuk urdhėron e nuk ndalon pėrveēse pėr atė qė ėshtė e mundur. “Kur tė flisni (tė dėshmoni), duhet tė jeni tė drejtė” Pra nėse gjykoni ose dėshmoni ose nėse futeni pėr tė rregulluar mes dy personave qė kanė mosmarrveshje, ose nėse lavdėroni ose pėrmendni tė kėqijat e dikujt pėr ndonjė qėllim tė bazuar nė Sheriat, atėherė mbani drejtėsi, edhe nėse ai qė gjykohet, ai pėr tė cilin ose kundėr tė cilit dėshmoni ėshtė prej tė afėrmve tuaj e njėsoj me tė ėshtė edhe i huaji apo ai qė urreni.
“dhe zotimin e dhėnė Allahut plotėsojeni” Zotimi i dhėnė Allahut pėrmbledh urdhėrat, ndalesat dhe ligjet e Tij. Allahu i Madhėruar i tha beni israilėve (ky ėshtė komentimi i ajetit) “dhe zbatoni premtimin qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė ju premtova” (Bekare, 40) Nė kėtė zotim pėrfshihen edhe marrėveshjet dhe premtimet e dhėna mes njerėzve nėse nuk janė nė kundėrshtim me sheriatin e kur bėhen pėr hir tė Tij, se Ai na urdhėroi pėr mbajtjen dhe plotėsimin e tyre.
“Kėto janė ato me ēfarė Ai ju porosit, kėshtu qė tė pėrkujtoni.” Pra, tė pėrkujtoni kėto porosi nėse lini pas dore zbatimin e tyre me qėllim ose pa qėllim qoftė. Nėse pėrkujtohet njeriu pėr detyrimin e pėrkujtimit tė tyre atėherė ai fillon t`i zbatojė ato.
“Dhe me tė vėrtetė kjo ėshtė rruga (feja) Ime e drejtė (qė e caktova pėr ju), prandaj pasojeni atė e mos ndiqni rrugė tė tjera e t’ju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, me shpresė se do tė tregoheni tė devotshėm.” Pra ju ndaloi shmangien nga rruga e drejtė e shkuarjen majtas e djathtas e ju bėri detyrė pasimin e rrugės sė drejtė, e rruga e drejtė ėshtė i gjithė Islami.
Ndėrsa fjala “tė tregoheni tė devotshėm” ėshtė pėrmendur sepse vazhdimėsia nė rrugėn e drejtė i pėrket vetėm atyre qė janė tė devotshėm. Tė treja ajetet e pėrmendura kanė edhe shembuj tė tjerė nė Kuran dhe Sunet. Abdullah ibn Mesudi ka thėnė: “Kush dėshiron tė shikojė porosinė e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) le tė lexojė kėto ajete (dhe pėrmendi kėto tė treja). Sa kėshillues i madh qė ėshtė Allahu, sa porosi madhėshtore qė ėshtė ajo e sa i lumtur do tė jetė ai qė vepron sipas asaj porosie. Fillimi i kėsaj rruge ėshtė nė dynja, ndėrsa fundi i saj ėshtė nė xhenet, ndėrsa largimi nga rruga e drejtė duke pasuar epshet dhe dynjanė ose duke bėrė bidate, kufėr ose hipokrizi e ka fillimin nė dynja ndėrsa fundin nė xhehenem, nė dynja mbytet nė epshe dhe vuajtje, nė varr zhytet nė errėsirat e tij ndėrsa pas ringjalljes nė xhehenem.
Sikur ēdo musliman tė vepronte sipas kėtyre porosive, atėherė Allahu do tė ishte me tė, do t`i jepte sukses nė ēėshtjet e tij, e ai do tė ishte bamirės me veten e tij, do tė ishte bamirės me krijesat e njerėzit do tė shpėtonin nga e keqja e tij.
Allahu i Madhėruar ka thėnė: (ky ėshtė komentimi i ajetit) “Bindjuni Allahut dhe tė dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni). E nėse refuzoni, atėherė pra, dijeni se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimi i qartė.” (Maide, 92)


Shejh Ali Abdurrahman el Hudhejfi

Albanian eX|PerT
24-03-07, 03:22
Pastėrtia e zemrės dhe shpirtit
Nga: Salih INXHIQ
“Pasha njeriun dhe Atė qė e krijoi atė! Dhe ia mėsoi se cilat janė tė kėqijat dhe tė mirat e tij. E ka dėshtuar ai qė e poshtėroi vetveten.” (Esh-Shems: 7-10)
Islami ėshtė ilaē pėr njerėzimin nė luftė kundėr urrejtjes, lakmisė, mosdurimit dhe sėmundjeve tjera tė cilat e shkatėrrojnė individin dhe shoqėrinė.
Islami e ka vėrejtur kėtė rrezik, andaj ka mobilizuar tė gjitha fuqitė nė drejtim tė neutralizimit tė atyre veprave tė liga, duke tėrhequr vėrejtjen pėr rrezikun nga to dhe dėmin e madh qė shkaktojnė. I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ka thėnė: “Mos i bėni zili njėri-tjetrit, mos e mashtroni njėri-tjetrin; mos e urreni njėri-tjetrin; mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, duke u hidhė­ruar; mos i ndėrhyni me shitblerjen tuaj tjetrit nė shitblerje. Bėhuni rob tė All-llahut, vėllezėr tė vėrtetė. Musli­mani ėshtė vėlla i musli­manit. Nuk i bėn atij pa­dre­jtėsi, nuk e degradon e as nuk e poshtėron. De­votshmėria ėshtė kėtu”.

Njeriu gjatė sjelljes me tė tjerėt mund tė jetė njė nga tė dy: pėrdhunues apo viktimė e dhunės. Nėse ėshtė pėrdhunues, obligim i tij i pashtyeshėm ėshtė qė menjėherė tė ndėrpret me dhunėn dhe maltretimin, ta pėrmirėsojė raportin dhe sjelljen e tij, kurse viktimės tė cilės i ka bėrė padrejtėsi t’ia kthejė nė mėnyrėn me tė cilėn do tė pėrpiqet qė raporti i tyre i ndėrsjellė tė normalizohet dhe kėshtu tė kthehet dashuria e ndėrsjellė nė kėnaqėsi tė dyanshme. I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], lidhur me kėtė ka thėnė: “Kush i ka bėrė njė padrejtėsi (zullum) vėllait tė vet nė nderin e tij apo nė diē tjetėr, le t'i kėrkojė falje atij po atė ditė, para se mos tė bėhet ēėshtja pėr dinarė e dėrhemė (para se tė vihen veprat nė llogari): nėse e ka njė vepėr tė mirė - do t'i paguhet me tė padrejtėsia; por nėse nuk do tė ketė vepra tė mira, atėherė do t'i merren mėkatet e tė dėmtuarit dhe do t'i jepen atij (qė ka bėrė zullum)”.

Megjithatė, nėse bėhet fjalė pėr personin i cili ėshtė viktimė e dhunės sė ndokujt, apo tė cilės i ėshtė shkaktuar dhembje shpirtėrore pėrmes ofendimit, gjesteve tė kėqija, apo nė ndonjė mėnyrė tjetėr ėshtė nėnēmuar, edhe prej personit tė tillė Islami kėrkon fleksibilitet, shpirtgjerėsi dhe zemėr tė hapur e cila ėshtė e gatshme tė falė dhe tė mbyll sytė para ofendimeve atėherė kur kjo kėrkohet prej tij. Muslimani duhet tė jetė i gatshėm tė pranojė ndjesė dhe dorėn e afruar tė pajtimit kur t’i vijė vėllai i vet tek i cili hetohen gjurmė tė pendimit dhe keqardhjes pėr atė qė ka bėrė. Ēdo refuzim i kėrkimit tė faljes nė situatė dhe rrethana tė tilla paraqet gabim tė madh, sepse i Dėrguari i All-llahut thotė: “Kush kėrkon falje nga vėllai musliman e ai nuk ia pranon faljen, do tė ketė mėkat sikur ai i cili nė mėnyrė tė palejueshme ka arritur deri te pasuria”, kurse nė transmetimin tjetėr qėndron: “Kush nuk ėshtė i interesuar tė pranojė faljen, atij nuk i lejohet hyrja nė basen (tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ku do tė pinė mu’minėt)”.

Urrejtja nė zemrat ėshtė njė nga cilėsitė tė cilat gjenden vetėm te njerėzit e prishur, pėrderisa cilėsitė fisnike, shpirtrat e pastėr, janė larg urrejtjes me kilometra. Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “A doni t’ju kumtoj pėr njerėzit mė tė kėqij?” U pėrgjigjėn: “Po, nėse do, o i Dėrguari i All-llahut”. “Me tė vėrtetė, prej mė tė kėqijve ėshtė ai i cili zbret vet (i cili ėshtė i vetmuar), kamxhikon robin e vet, nuk i ndihmon dhe nuk ia jep pjesėn qė i takon. A doni t’ju kumtoj pėr atė qė ėshtė mė i keq se ai? U pėrgjigjėn: “Po, nėse do, o i Dėrguari i All-llahut”. “Ai qė i pėrbuzė njerėzit dhe qė atė e pėrbuzin. A doni t’ju kumtoj pėr ata tė janė mė tė kėqij se ai? U pėrgjigjėn: “Po, nėse do, o i Dėrguari i All-llahut”. “Ata qė nuk pranojnė gabimin, as faljen, e as qė ua falin tė tjerėve. A doni t’ju kumtoj pėr atė qė ėshtė mė i keq se kėta? U pėrgjigjėn: “Po, nėse do, o i Dėrguari i All-llahut”. “Ai nga i cili nuk ka kurrfarė shprese pėr ndonjė tė mirė, e as nuk ekziston siguri nga e keqja e tij”.
Publikimi i tė metave tė njerėzve tjerė

Ka shumė dukuri tė cilat janė produkt i urrejtjes dhe tė keqes ndaj tė tjerėve. Njė prej tyre ėshtė edhe hulumtimi i tė metave tė njerėzve tjerė me qėllim qė ato tė publikohen para opinionit dhe nė atė mėnyrė tė degradohen dhe nėnēmohen njerėzit. Kjo sjellje ėshtė karakteristikė pėr njerėzit me epshe tė ulėta, e tė prishurve dhe shpirtkėqinjve. Deformimi i tillė shkon edhe mė larg se publikimi i tė metave ekzistuese, sepse ky i prishur ėshtė i gatshėm qė tė publikojė gėnjeshtra tė paskrupullta, shpifje, tė kėnaqet duke pėrgojuar dhe nxirė njerėzit. Muslimani gjithmonė ua dėshiron vetėm tė mirėn njerėzve, nėse nuk ėshtė nė situatė qė t’u ndihmojė mė konkretisht. Kurse ai i cili nuk njeh ndonjė tė metė tė dukshme te dikush, atėherė mundohet tė shpifė, dhe bėhet gėnjeshtar i thjeshtė, i prishur dhe mėkatar i madh. All-llahu i Madhėrishėm thotė: “Ata, tė cilėt dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet imoraliteti, ata i pret dėnimi i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. All-llahu di (tė fshehtat) e ju nuk i dini.” (En-Nur: 19)

Muslimani i vėrtetė i cili ka shpirt dhe zemėr tė pastėr, madje edhe nėse me siguri e di se vėllai i vet nga feja ka ndonjė tė metė, mundohet qė kėtė ta mbulojė dhe nuk lejon qė nė prani tė tij tė pėrmendet nė kontekst negativ. I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ka thėnė: “Kush largon nga mu’mini njė telashe nė kėtė botė, All-llahu do t’ia largojė atij nė Ditėn e Gjykimit; kush ia lehtėson atij qė ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, All-llahu do t’ia lehtėson atij nė dunja dhe ahiret; kush mbulon njė tė metė tė muslimanit, All-llahu do t’ia mbulojė atij nė dunja dhe ahiret. All-llahu i ndihmon robit derisa robi i ndihmon vėllait tė vet”.
Lakmia

Edhe lakmia ėshtė cilėsi shumė e keqe e cila paraqitet si rezultat i karakterit tė rrėnuar tė njeriut. All-llahu i Madhėrishėm thotė: “A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u dha nga mirėsitė e Tij?...” (En-Nisa:54)
Lakmia ėshtė shikimi jo me kėnaqėsi i tė mirave dhe lumturisė sė dikujt tjetėr, si dhe dėshira qė personi pėrkatės t’i humbė ato, kurse lakmuesi t’i pėrvetėsojė dhe t’i marrė. Personi lakmues nuk dėshiron qė dikush tjetėr ta shfrytėzojė atė begati dhe nuk mund tė shikojė dhe durojė qė dikush tė jetė mė i mirė dhe tė ketė mė shumė se ai. Lakmia ėshtė cilėsi shumė e rrezikshme dhe negative si pėr individin, edhe mė shumė pėr bashkėsinė nė tė cilėn personi i tillė jeton. Prandaj i Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ka tėrhequr vėrejtjen pėr rrezikun dhe dėmin e lakmisė, duke thėnė: “Ruajuni lakmisė, sepse lakmia shkatėrron veprat e mira sikur qė zjarri i shkatėrron drutė”. Lakmuesi me plan dhe sistematikisht mundohet tė shkatėrrojė gjithēka pėrreth vetes, duke mos ngurruar pėr asgjė, ashtu qė tė realizojė qėllimet e veta dhe tė kėnaqė epshin e vet. Prandaj All-llahu i Madhėrishėm, nė suren El-Felek nxitė qė tek Ai tė kėrkojmė mbrojtje dhe mbėshtetje nga lakmuesit e kėqij, dhe ka thėnė: “Edhe prej dėmit tė smirėkeqit kur sipas smirės vepron.”(El-Felek: 5)
Kurse nė suren En-Nisa, All-llahu i Madhėrishėm thotė: “Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grave gjithashtu ju takon hise nga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.” (En-Nisa: 32)
Edhe nė Sunnet hasim nė ndalesėn e rreptė tė lakmisė, edhe atė nė hadithin tė cilin e transmeton Enesi [radijall-llahu anhu] prej Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], se ka thėnė: “Mos lakmoni njėri-tjetrin!”
Megjithatė, ėshtė e nevojshme tė tregohet se lakmia nuk ėshtė e ndaluar nė dy raste, gjegjėsisht ajo ėshtė mohuar me hadithin tė cilin e transmeton Ibn Mes’udi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: “Lakmia nuk ėshtė e lejuar, pėrveē se nė dy raste (pėrjashtuese): njeriu tė cilit All-llahu i ka dhuruar pasuri, kurse ai shpenzon nė rrugė tė vėrtetė, dhe njeriu tė cilit All-llahu i ka dhuruar dituri (menēuri), kurse ai punon sipas saj dhe i mėson tė tjerėt”. Dijetarėt thonė se fjala “hased” (lakmi) pėrdoret nė kuptimin e vet bazė dhe atė tė bartur (alegorik). Nė kėtė hadith ėshtė pėrdorė nė kuptimin alegorik, gjegjėsisht, nė kuptimin e pėrpjekjes pozitive dhe dėshirės qė tė realizohet ajo tė cilėn dikush tjetėr e ka arritur, por jo me dėshirė qė ajo begati tė jetė e privuar pėr dikė tjetėr. Pėr kėtė pėrpjekje dhe dėshirė pozitive nė gjuhėn arabe pėrdoret edhe fjala “gibtatun”. Kjo pėrpjekje dhe angazhim ėshtė e mundur tė jetė obliguese (vaxhib), lavdėruese (mendub), apo e lejuar (mubah).
Mendimi i keq pėr njerėzit tjerė

Ajo qė ėshtė e pandarė nga urrejtja dhe e keqja nė raport me njerėzit tjerė ėshtė mendimi i keq pėr ta dhe pėrqeshja pėr shkak tė disa tė metave tė caktuara. Nuk ka dyshim se kjo ėshtė shenjė e dobėsisė sė imanit dhe moralit tė keq tė personave tė tillė. All-llahu i Madhėrishėm thotė: “O ju qė besuat, nuk bėn tė tallet njė popull me njė popull tjetėr, meqė tė pėrqeshurit mund tė jenė mė tė mirė nga ata tė cilėt pėrqeshin dikė tjetėr, e as gratė me gratė e tjera, sepse mund tė ndodhė qė gratė e tjera tė jenė mė tė mira se ato qė pėrqeshin (duke e nėnēmuar njėri-tjetrin) dhe mos etiketoni njėri-tjetrin me llagape. Pas besimit ėshtė keq tė pėrhapet llagapi i keq. E ata qė nuk pendohen, janė mizorė.” (El-Huxhurat: 11) I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ka ndaluar qė pėr shokėt e tij tė thuhet diēka tė cilėn ai nuk dėshiron ta dėgjojė pėr ta, andaj ka thėnė: “Asnjė nga shokėt e mi tė mos mė tregojė asgjė pėr shokėt e mi. Unė vėrtet dua tė dal mes jush zemėr­pastėr (tė kem mendim tė mirė pėr ju)”.

Albanian eX|PerT
24-03-07, 03:23
Pastėrtia e zemrės dhe shpirtit nga urrejtja, lakmia dhe e keqja do tė jenė arsye e hyrjes nė Xhennet

Muslimani nuk guxon tė lejojė pėr shkak tė mossuksesit tė vet nė jetė, apo ndoshta nė ndonjė segment apo fazė tė jetės, tė dėshiron qė edhe njerėzit tjerė tė pėrjetojnė mossukses dhe humbje tė tillė. Nuk ėshtė ndershmėri dhe bamirėsi, tė cilat Islami i parashtron pėr disa nga qėllimet prioritare tė besimtarėve, t’i dėshirohet tjetrit gjė e keqe dhe mossukses vetėm sepse ne nuk kemi arritur tė kemi sukses dhe tė realizojmė fitim. Muslimani duhet tė jetė shpirtgjerė, shpirtmirė, largpamės, me horizonte tė gjera dhe tė menduar tė thellė, nė bazė tė ēkahit do tė jepet llogari edhe pėr interesin e pėrgjithshėm, e jo vetėm pėr ambiciet dhe ėndjet e tyre.
Enes ibn Maliku [radijall-llahu anhu] rrėfen: “Ishim ulur te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e ai na tha: “Tani para nesh do tė paraqitet njė njeri i cili ėshtė prej banorėve tė Xhennetit”. Atėherė hyri njė ensari nga mjekra e tė cilit pikonin pikat e ujit nga abdesti, kurse nė dorė tė majtė mbante papuēet e veta. Tė nesėrmen Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i pėrsėriti po tė njėjtat fjalė, e para nesh doli i njėjti njeri. Edhe ditėn e tretė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i pėrsėriti fjalėt e dy ditėve tė para, e pas kėsaj na u paraqit po i njėjti person. Pasi qė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] u ngrit (dhe doli), pas atij njeriu doli Abdullah ibn Amri [radijall-llahu anhu] dhe i tha: “Unė jam fjalosur me babanė tim dhe u betova se nuk do tė hyjė nė shtėpi tri ditė, andaj a mė lejon qė tė qėndroj te ti tri ditė?”, kurse ai iu pėrgjigj: “Po”.
Enesi thotė: “Abdullahu rrėfeu se pėr tre netėt e kaluara tek ai njeri, nuk e ka parė qė ai tė ngrihet natėn pėr falje tė namazit tė natės, pėrveē se kur kthehej nė anėn tjetėr nė shtrat e pėrmendte All-llahun e Madhėrishėm dhe kėshtu deri nė sabah, kur ngrihej qė ta falė namazin e sabahut”. Duke rrėfyer mė tej Abdullahu thotė: “Nuk e kam dėgjuar (gjatė tri ditėve) tė flet diē tjetėr pėrveē se mirė”.
“Kur kaluan tri ditė, unė thuajse fillova tė nėnēmoj veprat e tij, andaj edhe i thashė: “O robi i All-llahut, unė dhe babai im nuk jemi fjalosur, e as qė jam betuar se nuk do tė hyjė nė shtėpi, por e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut, Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], se pėr ty thotė, edhe atė duke pėrsėritur tri herė, se pėrpara nesh do tė dalė njė prej banorėve tė Xhennetit, kurse ti u paraqite tri herė. Desha tė qėndroj te ti dhe t’i shohė veprat tua qė t’i pasoj ato, por nuk hetova se ti bėn ndonjė vepėr tė madhe tė posaēme dhe tė vlefshme. Pra, si ke arritur qė tė tė takojė ajo qė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e ka thėnė pėr ty?”
“Kėtu nuk ka asgjė mė tepėr, por vetėm ajo qė edhe vetė e ke parė”, ia kthen njeriu. Abdullahu tha: “Kur u nisa pėr tė dalė, mė thirri dhe mė tha: “Nuk ka asgjė mė tepėr, por vetėm atė qė edhe vetė e ke parė, pėrveē se nė shpirtin dhe zemrėn time nuk kam ndaj asnjėrit musliman aspak hidhėrim e as pezmatim, askujt nuk i lakmoj pėr ndonjė tė mirė qė ia ka dhėnė All-llahu”. Atėherė Abdullahu tha: “Kjo ėshtė ajo qė tė ka sjellė deri tek ajo pozitė (tek All-llahu i Madhėrishėm, andaj ke merituar Xhennetin)”.

Islami ka metoda dhe mėnyra qė shpirtrat dhe zemrat e njerėzve t’i pastrojė nga ndryshku, e keqja, lakmia, nėnēmimi dhe tė kėqijat tjera, ashtu qė t’i mbushė ato me ndjenja tė cilat janė shembullore dhe fisnike pėr njerėzit. Nė ēdo moment, ēdo ditė, javė dhe vit, besimtarėt kalojnė nėpėr momente, ditė, muaj dhe vende tė bekuara, tė cilat janė si mjete pėr pastrim tė shpirtrave dhe zemrave tė tyre prej tė gjitha dukurive dhe cilėsive negative. Pesė namazet e ditės do ta kenė efektin e plotė dhe do ta arrijnė qėllimin e vėrtetė vetėm nėse atyre u afrohemi me zemėr tė pastėr dhe shpirt tė pastruar, si dhe duke mos bartur nė to aspak tė keqe dhe mosdurim ndaj vėllezėrve tjerė. I Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Tre personave namazi i tyre nuk do t’u ngrihet as njė pėllėmbė mbi kokat e tyre (d.m.th. nuk ngrihet kah All-llahu, qė Ai t’i shpėrblejė pėr nėnshtrimin): njeriu i cili u prinė njerėzve nė xhemat, kurse ata nuk e durojnė (nuk e duan), gruaja tė cilėn e zė mėngjesi, kurse burri i saj ėshtė i hidhėruar ndaj saj (nėse pa arsye tė sheriatit refuzon marrėdhėniet intime), dhe dy vėllezėrve (muslimanė) tė cilėt janė nė konflikt tė ndėrsjellė”.

Gjatė javės ka disa ditė kur All-llahu i Madhėrishėm i falė mėkatet, por ajo falje nuk pėrfshinė ata zemrat e tė cilėve janė pėrplot urrejtje, lakmi, tė keqe dhe hidhėrim ndaj muslimanit tjetėr. I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], thotė: “Veprat e njeriut paraqiten ēdo tė hėnė dhe tė enjte, e All-llahu i Madhėrishėm ia falė mėkatet nė kėto ditė secilit njeri i cili nuk e konsideron tė barabartė askė tjetėr me All-llahun (nuk bėn shirk), pėrveē njeriut i cili ushqen urrejtje, pėrbuzje dhe armiqėsi ndaj vėllait tė vet (pėr nga feja), andaj (All-llahu i Madhėrishėm) thotė: “Lėreni kėta dy (nuk do t’ua fali kėtyre) pėrderisa nuk pajtohen (nuk i vendosin lidhjet vėllazėrore)”.

Gjatė tėrė vitit muslimanėt kanė rast tė afrohen, t’i forcojnė lidhjet e tyre vėllazėrore tė cilat duhet tė jenė pėrplot ngrohtėsi, dashuri dhe ndjeshmėri. Ėshtė e palejueshme qė besimtarėt tė kalojnė njė periudhė aq tė gjatė, e tė mbeten tė robėruar nė prangat e armiqėsive dhe urrejtjeve tė tyre.
E lusim All-llahun e Madhėrishėm qė t’u ndihmojė muslimanėve qė t’i tejkalojnė mospajtimet e tyre, t’i bashkojė radhėt e tyre dhe zemrat dhe shpirtrat e tyre t’i pastrojė nga urrejtja, lakmia, mosdurimi, e keqja, si dhe qė kėto cilėsi t’ua zėvendėsojė me dashuri, pajtim, ngrohtėsi dhe mirėkuptim. Amin!
Marr nga revista: VEPRA

http://www.mesazhi.com

Albanian eX|PerT
24-03-07, 03:27
Islami fe universaleNga: Aid el-Karni
Feja islame ishte fe universale qė prej fillimit tė saj “E Ne tė dėrgum ty (O Muhamed) vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat”.(Enbija 107). Ftuesit dhe mbajtėsit e kėtij mesazhi hyjnor duhet tė besojnė shumė nė konceptin e universalitetit tė fesė dhe duhet tė ruajnė bukurinė e prezantimit tė saj te njerėzit. Duhet tė jemi tė kujdesshėm qė feja jonė t’u paraqitet njerėzve e bukur, e dashur dhe e pranueshme. Feja Islame qė e propogandojnė disa njerėz nuk i pėrngjan fesė qė solli profeti Muhamed a.s. Feja Islame ėshtė fe e paqes, fe e sigurisė, drejtėsisė, tolerancės. Padrejtėsia, shtypja, armiqėsia dhe dhunimi nuk janė pjesė e fesė sonė: “dhe mos e teproni sepse Allahu nuk i do ata qė e teprojnė” ( Bekare:190).

Si tė bindim botėn pėr drejtėsinė e ēėshtjes sonė dhe zemėrgjerėsinė e fesė sonė kur u paraqesim atyre njė Islam tė egėr, tė rreptė dhe qė u rrezikon atyre sigurinė dhe lumturinė. Duhet tė binden tė gjithė njerėzit qė kjo fe ėshtė mėshirė pėr njerėzimin, fton pėr jetė tė qetė e tė lumtur pėr tė gjithė. Kjo fe pėrmban njohjen, komunikimin dhe bashkėpunimin. Prandaj, popuj tė ndryshėm nė botė i hapėn dyert dhe zemrat qė me njohjen e parė dhe tė mundohemi qė sa mė shumė njerėz tė hyjnė ne xhenet qofshin kėta tė krishterė, hebrej, budist apo adhurues tė zjarrit. Ēėshtja jonė me ta ėshtė siē thotė Zoti nė Kuran “Thuaju (O i dėrguar): O ithtarė tė librit ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njėjtė mes nesh dhe jush – Tė mos adhurojmė, pos Allahut, tė mos i bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri -tjetrin zotėr pos Allahut”. (Ali Imran 64).

Profeti Muhamed a.s kur e dėrgoi Aliun r.a pėr tė luftuar nė Hajber i tha “Ftoi ata pėr tek fjala "nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe unė jam i dėrguar i Tij. Pėr Zotin nėse do tė udhėzohej ndonjė prej tyre nga ftesa jote do tė ishte shumė mė e vlefshme se pasuria me e madhe qė mund tė kesh". Pra nuk ėshtė ēėshtja nė e humb apo jo tjetrin apo e hedh tutje, por ėshtė shpėtimi i tij nga humbja. Nuk ėshtė e kėrkuar tė nxitosh pėr t’u prerė bileta tė tjerėve pėr nė zjarr tė xhehenemit, por tė ftosh atė pėr nė fenė Islame qė tė hyjė nė xhenetin e mrekullueshėm. Kemi nevojė tė qėndrojmė dhe meditojmė nė thėniet e profetit Muhamed a.s: “Jeni dėrguar pėr njerėzit pėr t’ua lehtėsuar fenė dhe jo vėshtirėsuar”. “Pėrgėzoni dhe mos largoni, lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni”.

Asnjė njeri nuk do t’i pėrgjigjet ftesės sonė derisa tė ketė garanci pėr sigurinė, paqen dhe tė ardhmen e tij. Fjalėt tona asnjėherė nuk do tė dėgjohen nėse tė tjerėt nuk do tė respektohen si qėnie njerėzore, dhe perderisa nuk do t\'u njihen pozitat e tyre. Islami ėshtė fe universale edhe nėse kundėrshtojnė mendje shkurtėrit, Islami ėshtė fe e mėshirės edhe nėse nuk u pėlqen rrėmujaxhinjve, Islami ėshtė jeta edhe sikur tė refuzojnė ekstremistėt. Mosha e Islamit ėshtė me e gjatė se mosha disa vjeēare e pasuesve tė tij. Horizontet e Islamit janė mė tė gjera se mendjet e ngushta tė disa personave. Islami ėshtė fe e bukur por bukurinė e tij nuk mund ta shohin tė verbėrit dhe njerėzit qė pėrdorin syze tė errėta.
El Mutenebi thotė:
"Njė gojė e sėmurė dhe ujin mė tė ėmbėl e shijon tė idhėt"
Burimi: http://www.vizion-islam.com

Albanian eX|PerT
24-03-07, 03:38
Letėr studentit musliman
Nga: Hassan el Benna
Letėr Studentit Mysliman ėshtė pėrkthimi i njė letre tė cilėn Hassan el-Benna i shkroi njėrit prej nxėnėsve tė tij i cili atėbotė po studionte nė Perėndim. Kėshillat e sinqerta qė pėrmban kjo letėr burojnė nga vlerat dhe karakteri i pėrhershėm i Islamit. Pėrmes saj, ai pėrpiqet t’ia pėrkujtoj tė adresuarit dhe nė tė vėrtetė gjithė myslimanėve, se qėllimi primar nė jetėn e njė myslimani ėshtė ta kėnaq Allahun dhe tė jetoj sipas ligjit tė Tij tė shenjtė. Po ashtu, kjo letėr na jep tė kuptojmė se studimi nuk duhet tė jetė vetė fundi i ēdo gjejė dhe se qėllimi primar i studimit nuk ėshtė pėrfitimi i tė mirave materiale. Myslimani duhet tė dallohet nė studimet e tij nė mėnyrė qė tė punoj pėr Islamin dhe t’i shėrbej njerėzimit.)

Vėllai im nė islam (mbrojtja dhe kujdesi i Allahu qofshin mbi ty). Falėnderimet qofshin pėr Allahun, pėrveē Tij tjetėr nuk ka. Paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi Muhamedin, i cili u dėrgua mėshirė pėr mbarė njerėzimin, mbi familjen e tij, shokėt dhe gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri ne Ditėn e Gjykimit.

Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi ty tash kur udhėton me njė qėllim tė pėrkryer dhe synim fisnik, dhe atėherė kur tė kthehesh me njė pėrgatitje tė theksuar pėr njė mision bujar.

Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi ty pėrderisa i shėrben Islamit me frytet mė tė pėrsosura tė shkencės dhe diturinė mė tė mirė .

Vėllai im mė i dashur, shpejtė ke pėr tu gjetur nė mesin e njerėzve qė nuk i ke njohur mė herėt, me sjellje dhe tipare me tė cilat nuk je mėsuar. Nė ty ata do tė shohin shembullin e njė myslimani. Andaj ki kujdes qė tė shohin nė ty shėmbėlltyrėn mė tė mirė dhe imazhin mė tė bukur, nė mėnyrė qė ta kuptojnė se fjala ‘Mysliman’ shpreh virtyt dhe fisnikėri.

Me vete ke njė besė tė ēmuar, ajo ėshtė bashkėshortja jote e ndershme, ēmoje kėtė. Ndaj saj tė jesh shokė besnik. Siguroj asaj qetėsi dhe lumturi. Ndaje lumturinė me tė, duke qenė i kujdesshėm nė tė drejtat tua dhe tė mos jesh neglizhent gjatė kryerjes sė detyrave tua.

Lexo kėto pak fjalė qė burojnė nga dashuria dhe sinqeriteti im ndaj teje, si njė vėlla mė i vjetėr qė i dėshiron vėllait dhe motrės sė tij dėshirat mė tė mira dhe njė jetė tė lumtur.

1. O vėllai im, dallohu pėr nga respekti ndaj Allahut (xh.sh.) nė tė gjithė sjelljet tua. Kuptoje se Ai vazhdimisht vėshtron sipėr teje, tė sheh dhe posedon ēdo gjė pėr tė cilėn ke nevojė - kudo qė tė jesh. Ai di tradhtinė e syve tu dhe gjithēka qė zemra jote fsheh. Pėrpiqu qė Allahu mos tė sheh ndryshe, pėrveēse ėshtė i kėnaqur me ty.

Mos u bė i pa kujdesshėm nė respektimin e atij qė ėshtė Njė (i Lartėsuar dhe i Madhėrishėm ėshtė Ai), pėrndryshe djalli do tė depėrtoj nė ty dhe do tė pushtohesh nga teket e dėshirat tua. Beso, vėlla i dashur, se nėse njė zemėr ėshtė e vetėdijshme nga vėshtrimi i Allahut, djalli kurrė nuk do t’i afrohet asaj. Mirėpo, kur ajo largohet nga Allahu, e keqja bėhet tėrheqėse pėr tė dhe shpejt do ta vėrshojnė lakmitė dhe dėshirat trupore. Kėshtu qė, bashkoje zemrėn me shikimin e Allahut dhe nė vigjilje kėrko strehim prej mjedisit dhe mos u bė nė mesin e tė shkujdesurve.

2. Kryej detyrat tua obliguese me tė cilat tė ka urdhėruar Allahu, nė kohėn e tyre tė caktuar. Mos i lė pas dore me pretekst pėr t’i kryer mė vonė, ngase je i zėnė me punė apo arsye tjera justifikuese. Ky ėshtė njė mashtrim i vetvetes: ‘E mos shko pas dėshirave se ato tė shmangin prej rrugės sė Allahut’ (Sad, 26).

Gjithashtu kuptoje vėllai im i dashur se askush nuk afrohet tek Allahu me diēka mė tė dashur tek Ai se sa kryerja e detyrave obliguese nė kohėn e tyre, siē theksohet nė sahihun e Buhariut. Andaj ke mendjen e mos i lė pas dore ato e as mos ndiej pėrtaci pėr t’i kryer; ato janė e drejta e Allahut mbi ty. Qėndro i pa lėkundur nė namaz dhe plotėsoje agjėrimin.

Vėshtirėsitė qė i do t’i pėrjetosh gjatė agjėrimit nė tokėn e Perėndimit do tė mundėsoj ty njė shpėrblim tė vlefshėm dhe njė pasuri mė tepėr nė llogarinė tėnde; ėshtė njė kėnaqėsi tek Zoti yt si dhe nder pėr ty. Kėshtu qė mos tento tė prishėsh agjėrimin, pėrpos nėse nuk je nė gjendje ta kompletosh atė. Nuk kam nevojė tė kėshilloj mė shumė pėr detyrat obliguese, nė fund tė fundit ato janė kapitali yt. A mund ta imagjinosh dikė qė ka humbur kapitalin e tij, ēfarė do tė jetė gjendja e tij nesėr?

3. Kurdo qė tė kesh kohė kryej detyra vullnetare si shenjė nėnshtrimi. Fali namazet sunnete. Shto lutjet tua pėr tė kėrkuar falje dhe shto falėnderimin ndaj Zotit tėnd Bujar. Mbaje nė mend se, lutja e atij qė ėshtė nė rrugėtim apo atij qė ėshtė larg atdheut, do tė pėrgjigjet; prandaj, shto lutjet tua nė fshehtėsi dhe me pėrulėsi. Vazhdo pėrkujtimin ndaj Allahut.

Profeti pat kėshilluar Aliun qė vazhdimisht ta lag gjuhėn e tij duke pėrkujtuar Allahun. Mos braktis rrugėn qė tė qon drejt asgjėje tjetėr pėrpos detyrave dhe nėnshtrimit, ato janė njė lloj investimi qė i shumon shpėrblimet. Pėrkujtimi i Allahut nė mesin e njė populli tė shkujdesur ėshtė si njė fener ndriēues. Kėshtu qė, shfrytėzoje kėtė kohė, sepse ėshtė njė stinė pėr tė mbjellė shpėrblimet e Botės tjetėr, vetėm pėr ata qė dėshirojnė tė zėnė kėtė mundėsi dhe tė pėrfitojnė nga kjo stinė.

4. Shto leximin e Kuranit tė Famshėm me kuptim dhe shpjegim. Ėshtė shėrim pėr shpirtin dhe qetėsim pėr zemrėn. Pėrcakto njė pjesė pėr ta lexuar nė fillim tė ditės dhe njė tjetėr nė fund tė saj, qė tė kesh kėshtu njė fillim tė mbarė dhe njė fund tė mirė.

5. Nė qejfet e jetės dhe kėnaqėsitė e kėsaj bote, do tė gjesh atė qė pėrkul zemrėn, impresionon mendjen, tėrheq syrin dhe huton atė shpirti i tė cilit ėshtė i dobėt. Mos lejo tė joshesh nga to, sepse ato tė largojnė nga vlerat dhe bėjnė qė tė harrosh botėn tjetėr: ‘Dhe mos ia ngul sytė bukurisė sė kėsaj jete me tė cilėn i bėmė tė kėnaqen disa prej tyre (mosbesimtarė), e pėr t’i sprovuar me tė, sepse shpėrblimi i Zotit tėnd ėshtė mė i mirė dhe ėshtė i pėrjetshėm. Urdhėro familjen tėnde tė falė namaz, e edhe ti vetė zbatoje atė, ngase ne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė furnizojmė ty (dhe ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė ruhet (Ta Ha: 131-132)

Ji i vetėdijshėm vėlla i dashur se nė shikim tė Allahut gjithė kėto kėnaqėsi nuk peshojnė as sa krahu i mushkonjės dhe nuk tė qojnė as te nderi e as te virtyti. Ato nuk janė tjetėr pėrveē se manifestime tė qejfeve dhe gracka tė joshjes. Andaj ke kujdes qė mos tė lejosh djallin tė mashtroj, pėrndryshe do tė zhytesh nė greminėn e mėkatit dhe korruptimit.

Gjithmonė pėrkujto fjalėt e Allahut: ‘Njerėzve u ėshtė zbukuruar dashuria ndaj tė kėndshmeve, ndaj grave, djemve e ndaj pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, ndaj kuajve tė stolisur, bagėtisė e bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė kėsaj bote, po tek All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė’.(Ali Imran:14). Libri i Allahut pėrsėrit kėto fakte ditė e natė. Andaj mos u bė nė mesin e atyre qė i japin pėrparėsi jetės sė kėsaj bote para Botės tjetėr, apo nė mesin e atyre qė mashtrohen nga pamja e jashtme e gjėrave pa gjykuar esencėn e tyre.

Gjithė kėnaqėsitė qė na ka sjellė qytetėrimi aktual do tė rezultojnė nė asgjė tjetėr pėrveē dhimbjes. Njė dhimbje qė do tė pushtoj kėnaqėsinė e tyre dhe largoj ėmbėlsinė. Prandaj shmangu ėndjes materiale tė kėtyre njerėzve; mos lejo qė tė komandohesh dhe tė mashtrohesh, nėse dėshiron tė jesh nė mesin e trashėguesve.

6. Vėlla i dashur, atė qė Allahu e ke bėrė Haram (tė ndaluar) pėr ne, ata njerėz e konsiderojnė Hallall (tė lejuar) pėr vete. Kėshtu qė, kur bėjnė njė akt tė ndaluar, as nuk do tė ndihen tė turpėruar e as nuk do tė mundohen t’i shmangėn pėr tė mos e pėrsėritur. Ti as nuk duhet tė pajtohesh me teket e tyre e as tė pėrzihesh me ta nė mėkatet e tyre. Pėrndryshe, nuk do tė lėshohesh pa u pėrgjigjur para Allahut dhe nuk do tė kesh justifikim ditėn e Gjykimit.

7. Mos u shoqėro me vajzat e tyre, dhe mos lejo qė mes teje dhe atyre tė lind ndonjė miqėsi e veēantė apo lidhje emocionale. Nėse ky lloj shoqėrimi ėshtė mėkat edhe pėr tė tjerėt, atėherė ky mėkat ėshtė dy fish mė i madh pėr ty dhe ti e di mirė domethėnie e kėsaj. Edhe pse nė mesin tonė ti njihesh si njeri i besueshėm dhe modest, po ta pėrmendi kėtė, si paralajmėrim karshi gremisė sė mėkateve, nė mėnyrė qė kėmbėt tua kurrė mos tė rrėshqasin.

8. Sa i pėrket alkoolit, mos iu afro atij dhe mos pėrdor mjedisin si justifikim, sepse kur Allahu e bėri Haram, Ai ishte nė dijeni pėr tė gjitha llojet e mjediseve, mirėpo Ai nuk pėrjashtoi ndonjė vend apo popull nga ky ndalim. Allahu e bėri tė ndaluar pėr tė gjithė, pa dallime apo pėrjashtim. Andaj ke kujdes dhe mos lejo qė ai tė zė vend nė barkun tėnd, nė tė kundėrtėn do tė mbetej si njė pikė e zezė nė lėkurė tė pastėr.

Qėndro i vendosur sa mė shumė qė tė mundėsh para pijes sė parė. Sepse kur mendja humbet, vijon edhe pija e dytė dhe e tretė, me anė tė sė cilave ke rėnė nė humnerė, nga e cila ėshtė vėshtirė tė ikėsh, pasi se ke diskriminuar vetėn dhe tė tjerėt. Pastaj, edhe sikur t’i largohesh kėtij mėkati me keqardhje e pendim, prapė nuk mund tė krahasohesh me pastėrtinė origjinale dhe besueshmėrinė madhėshtore qė ke gėzua dikur.

9. Mos shijo gjėsend nė ato restauronte qė shėrbejnė ushqime haram, si mish derri apo ngordhėsira. Nė atė qė ėshtė hallall ke zėvendėsimin dhe kėnaqėsi. Andaj mos provo haramin dhe mos lejo qė trupi yt tė rritet me tė, pėrndryshe zjarri ėshtė ai qė meriton ai trup. Allahu ka ndaluar atė qė ėshtė e pa pastėr: ‘...e qė i urdhėron ata pėr ēdo tė mirė dhe i ndalon nga ēdo e keqe, u lejon ushqimet e kėndshme dhe u ndalon ato tė pakėndshmet’ (Araf: 151)

10. Sa u pėrket kazinove, klubeve tė natės, dhe vendeve tjera tė kota, koha jote ėshtė shumė mė e ēmuar pėr tu humbur nė to. Kam parė thėnien, koha ėshtė flori, por nuk jam pajtuar me tė. Koha ėshtė shumė mė e vlefshme se floriri, sepse koha ėshtė jetė. Nuk ėshtė e vėrtetė se jeta jote s’ėshtė gjė tjetėr pos njė grumbull orėsh pėrfundimin e tė cilave kurrė nuk mund ta di? I dashuri vėlla, bėhu i rreptė me kohėn tėnde dhe mos e harxho atė pėrveē nė atė qė ėshtė e rėndėsishme, dhe merr kėnaqėsi vetėm nga ajo qė ėshtė e ligjshme.

Nė qiej ka qetėsi kurse nė tokė ka bukuri. Nė kopshte ka freski kurse nė ty ka gjurmė. Nė det ka fuqi kurse nė ajėr ka ushqim. Merr nga tė gjitha kėto qetėsi pėr shpirtin dhe shėrim pėr mendjen tėnde. Dhe mos e humb kohėn duke qenė i shkujdesur, kjo do tė pengonte nga tė mirat dhe drejtoj drejt sė keqes.

11. Bėhu kritik, me mendjemprehtėsi, bėhu i drejtė dhe mundohu t’i njohėsh njerėzit si duhet. Mos lejo qė mirėsia jote tė bėj tė harrosh tė keqen e tyre, dhe e keqja e tyre tė lėndoj sa tė harrosh tė mirėn e tyre. Mė saktė, studioj ata ashtu si bėn njė hulumtues apo pedagog. Rretho me dituri gjithė punėt e tyre, pastaj me njė sy tė mprehtė, shqyrtoje atė. Shfaqi tė mirat qė ke gjetur tek ata njerėz dhe ai populli, dhe kthehu fitimtar dhe i pėrkrahur. Diēka tjetėr pos kėsaj, lė prapė tek ta dhe mos u kthe pėrderisa ke ē’pluhurosur duart tua dhe ke zbrazur mendjen nga e gjithė ajo.

Atje do tė gjesh njė grup njerėzish tė cilėt ēnderojnė tė Dėrguarin tėnd, pėrgėnjeshtrojnė Kuranin tėnd dhe turpėrojnė popullin tėnd. Mos u ul me njerėz tė tillė, derisa ta ndėrrojnė temėn e diskutimit, ēoftė edhe nėse tė duket e domosdoshme tė futėsh nė dialog me ta. Diskuto me ta nė mėnyrėn mė tė mirė. Shpjegoju atyre tė mirėn qė di ti dhe shmangu polemikave qė qojnė nė urrejtje dhe rebelim (fitne).

‘Ėshtė e vėrtetė se ti nuk mund ta udhėzosh atė qė do ti, por All-llahu udhėzon kė tė dojė dhe Ai ėshtė qė di mė sė miri pėr tė udhėzuarit’ (Kasas: 56)

Vėlla i dashur, mbaje mend se thirrja e njerėzve pėrmes shembujve praktik ėshtė shumė mė e mirė se thirrja e tyre pėrmes fjalimit. Ėshtė mė frutdhėnėse dhe mė e dobishme ta pėrdorėsh karakterin tėnd tė lėvdueshėm, pėrsosjen e vetės tėnde dhe sjelljet e ēiltra qė tė mbrohesh dhe tė ftosh ata nė fenė dhe kombin tėnd. Kurdo qė tė jepet mundėsi pėr tė mbajtur njė fjalim apo ligjėratė nė ndonjė vendtubim apo shoqėri tė tyre, pėrgatitu mirė pėr tė. Zgjidh diēka qė nuk nxit trazira dhe nuk cenon integritetin e dikujt. Mos u druaj nga pozita e tyre, sepse ndihma e Allahut ėshtė me ata qė janė tė sinqertė. Bėhu pozitiv, dhe mos nėnēmo besimin e tė tjerėve, pėrkundrazi shpjegoju atyre mirėsinė e brendshme dhe zbuloju besimin tonė. Duke vepruar kėshtu, ti ke promovuar si duhet vetėdijesim dhe nxitje.

Nė fund, edhe pse ka shumė pėr tė thėnė, po ndaloj, ngase kam frikė se sikur ta zgjasja kėtė bisedė mė shumė, ti mund tė harrosh shumicėn e asaj qė ta kam thėnė; sepse tė folurit e tepruar mund tė hutoj nga ajo qė thuhet. Atėherė, dhashė Allahu qė tė bėheni nga trashėgimtarėt mė tė mirė dhe siguria e Tij tė ju shoqėroj kudo.

Allahu ju ruajt dhe ju ktheftė nė mirėsi, ashtu si kanė dėshirė tė sinqertit. Unė i lė nė dorė Allahut fenė tuaj, obligimet si dhe rezultatet e veprave tuaja. Le tė jetė paqja dhe bekimi i Allahut me ju. Amin.

Nga anglishtja: Jeton Mehmeti

Albanian eX|PerT
24-03-07, 03:39
Vlera e diturisė
Nga: A. Canaj
Vlera e diturisė

Dituria ėshtė rruga drejt njohjes sė vėrtetė tė All-llahut dhe pėrfitimit nga tė mirat e rruzullit tokėsorė.


http://www.mesazhi.com/Artikuj/images/vlera_e_diturise2.jpgIslami e ngrit diturinė nė majat mė tė larta, qoftė kjo dituria fetare apo dituritė tė kėsaj bote, ato shkencore. Nė Kuranin Famėlartė gjejmė njė numėr ajetesh tė cilat tregojnė se Allahu xh.sh. i jep rendėsi diturisė dhe e kėshillon njeriun ta kėrkoj atė, tė mėsoj dhe tė bėhet i ditur, sepse kjo do i ndihmoj atij qė ta gjejė rrugėn e drejtė, rrugėn e shpėtimit.

All-llahu xh.sh. thotė: “De thuaj o Zoti im ma shto diturinė” (TaHa, 114) gjithashtu , shumė ajete tė tjera kanė zbritur si dhe hadithe sherif tė cilat ftojnė njeriun qė tė vejnė nė punė trurin pėr shqyrtimin e dukurive tė ndryshme qė na rrethojnė. Po perėndim kėtu se ēfarė thotė All-llahu xh.sh. nė suren Ali Imran ajeti 190 “Vėrtet nė krijimin e qiejve dhe tė tokės dhe nė kėmbimin e ndėrsjellėt tė ditės dhe natės, ka padyshim tregues pėr ata qė kanė mend.” Apo ajeti 4 i sures Ankebut ku thotė: “Thuaj udhėtoni nėpėr tokė dhe shikoni se si filloi krijimi”.

Nė Kuranin Famėlartė gjejmė mjaftė ajete tė cilat ftojnė nė kėrkime dhe hulumtime shkencore nė dukuri dhe fenomene tė ndryshme tė rruzullit tokėsor sikur malet dhe mineralet, detrat dhe krijesat qė gjenden nė to, botėn bimore e atė shtazore, dallimet nė ngjyrėn e lėkurės tek njerėzit si dhe gjuhėt e shumta, ndryshimi i kulturave e shumė gjerave tė tjera , e tė gjitha kėto me qėllim qė tė arrijmė ė natyrshmėrinė e rregullit qė ka vendosur All-llahu nė kėto krijesa tė Tija, dhe ēdo gjė pėr tė mirėn e njeriut dhe qė nė fund njeriu tė realizojė dy qėllime kryesore e qė janė:

Besimi i njeriut nė njėsinė e All-llahut dhe plotfuqinė e Tij dhe se All-llahu xh.sh. ėshė i vetmi tė cilit i takon adhurimi dhe se nuk ka Zot tjetėr veē Tij

Qėllimi i dytė ėshtė qė njeriu tė pėrfitojė nga kėto rregulla gjatė jetės sė tij, si ai ashtu edhe shoqėria nė tė cilėn ai jeton.

Kurani famėlartė sjell argumente ė qarta edhe pėr mohuesit dhe mosbesimtarėt e kėtė nėpėrmjet ajeteve qė tregojnė mrekullitė shkencore. Aty pėrmblidhen dituritė e hershme, tė tashmet si dhe ato qė ende nuk janė zbuluar.

All-llahu xh.sh. e krijoi njeriun dhe e nderoi atė dke e veēuar nga krijesat tjera, e bėri atė mėkėmbės tė Tij nė tokė, nėnshtroi ēdo gjė pėr tė dhe vuri nė shėrbim tė tij. Por, nė tė njėjtėn kohė urdhėroi njeriun qė tė pėrdori mendjen nė hulumtimin dhe zbulimin e mrekullive hyjnore, rregullat e gjithėsisė dhe tė pėrfitojė nga ēdo gjė qė All-llahu xh.sh. e krijoi pikėrisht pėr njeriun. Kėshtu njeriu do njohė Madhėshtinė e Krijuesit dhe do kryej sa mė mirė detyrėn e tij me tė cilėn ėshtė obliguar.

Nga kėtu shohim se Kurani Famėlartė nuk bėn dallime mes diturive e degėve tė ndryshmet saj. Dituria ėshtė burimi kryesor nga ku besimi forcohet, e cila siguron fitoren nė kėtė botė si dhe nė botėn tjetėr.

Burimi: www.horizonti.com

Albanian eX|PerT
24-03-07, 16:23
Juve do t'ju bie ndėrmend ē'ka po u them!

Pėrkushtim:
Secilit qė dėshiron mirėsi dhe udhėzim. Secilit qė i frikohet poshtėrimit dhe nėnēmimit. Tė gjithė juve, ju themi me zė qė nxjerr pėrmallim dhe dhembje. Kjo ėshtė anija e Muhammedit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], qė lundron mes valėve, thellė nė errėsirė, ku ka depėrtuar drita dhe ua ka ndriēuar rrugėn tė humburve qė t'i shohin shenjat nė rrugė. Prandaj, vėlla i dashur, le tė jetė pėr ty pėrkujtim dhe kėshillė, dhe kėto janė disa ēaste pėr ata qė dėshirojnė tė shpėtojnė.

Falėnderimi i takon All-llahut [subhanehu ve teala], i Cili i porositi robėrit e tij me devotshmėri, dhe i premtoi me xhennete ata tė cilėt i frikohen, ruhen dhe qė shpresojnė nė xhennetet e Tij… I qortoi dhe i frikoi me kėrcėnime dhe zjarr ata qė bėjnė mėkate dhe e kundėrshtojnė urdhrin e Tij, i Cili thotė: "Dhe se kjo ėshtė rruga (feja) mė e drejtė (qė e caktova pėr ju) pra pėrmbajuni kėsaj, e mos ndiqni rrugė tė tjera e tju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju ashtu qė tė ruheni." (El-En'am: 153)
Paqja dhe shpėtimi qoftė mbi Pejgamberin mė tė dashur [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], i cili tha: "Me tė vėrtetė zemrat e bijve tė Ademit janė mes dy gishtave prej gishtave tė Mėshiruesit, tė cilat i rrotullon ashtu siē don Ai. Pastaj tha: O All-llahu im qė lirisht disponon dhe drejton zemrat, drejtoi zemrat tona kah nėnshtrimi ndaj Teje."
Ju pėrshėndes me pėrshėndetjen islame: Es-Selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu!
Vėllezėr tė dashur, ua shkruaj kėto fjalė me gjuhė tė lirė duke thėnė: O Zoti im, mos mė dėno se unė e pranoj atė qė ishte prej meje, sa ka prej turpeve tė mia nė tokė, e ti ndaj meje je qė vlerėson dhe dhuron. Kur mendoj pėr pendimin ndaj mėkateve i kafshoj gishtat dhe kėrcėlloj dhėmbėt, dhe nuk kam tjetėr zgjedhje pos shpresėn time, faljen tėnde nėse mė fal dhe mendimin tim tė mire, njerėzit mendojnė pėr mua se jam i miri, porse unė jam mė i keqi nėse nuk mė fal Ti. Lus All-llahun xh.sh. tė na i falė mėkatet dhe tė na i mbulojė tė metat, si dhe tė na i merr shpirtrat duke qenė i kėnaqur me ne. Ju pėrkujtoj thėnien e Muhammedit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Shpėrndani dhurata ashtu qė tė duheni." Dhurata mė e mirė qė jep vėllai pėr vėllain e vet pėr hir tė All-llahut ėshtė kėshilla, qė tė jetė pėr tė furnizim, pajisje nė dunja dhe deponim nė ahiret, dhe shėmbėlltyra jonė mė e lartė ėshtė i Dėrguari i All-llahut.
Transmetohet nga Muadh Ibėn Xhebeli r.a. se Muhammedi a.s. e ka marrė pėr dore dhe i ka thėnė: "O Muadh, pėr All-llahun unė tė dua, pastaj ka thėnė: Unė o Muadh tė porosis qė assesi nė fund tė namazit mos tė lėsh pa thėnė: All-llahumme, einni ala dhikrike, ve shukrike, ve husni ibadetik. - O Allahu im! Mė forco dhe mė bėn tė fortė nė pėrmendjen Tėnde, nė falėnderimin Tėnd dhe nė bukurinė e ibadetit Tėnd."
O ti njeri qė dėshiron shpėtimin e tij, lexo thėnien e kėshilluesit qė ndihmon. Ke kujdes fjalėt e mia, dėgjo kujdesshėm dhe thellohu me zemrėn tėnde duke ndier fjalėn e All-llahut xh.sh.: "Tė dėgjuarit, tė pamurit dhe zemra pėr tė gjithė kėto ka pėrgjegjėsi." (El-Isra: 36)
O vėlla, o dashamir i kėsaj feje, a je ulur njė ditė pranė librit tė All-llahut? A je ulur pranė librit, me tė cilin nėse pastrohen zemrat tona me tė, kurrė nuk do tė ngopeshin nga mėsimet e tij?!! Libėr me tė cilėn do tė vijė si ndėrmjetėsues nė Ditėn e Gjykimit pėr tė zotėt e vet. Libėr nė tė cilėn ka nė tė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt!! Libėr me tė cilin u hap zemra e Resulull-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe zemrat e shokėve tė tij dhe tė atyre qė patėn frikė All-llahun! A je ulur njė ditė tė lexosh jo vetėm me sy dhe me gojė por edhe me zemėr!? A i ke shikuar me vėmendje mrekullitė qė janė nė tė!? A je thelluar nė studimin e ajeteve!? A je kėnaqur me recitimet e tij!? A e kanė rrahur zemrėn tėnde trokitjet e tij! Mendoj se do tė thuash po... Kėto janė shpresat e tua nė tė…, ėshtė pėrmendje e domosdoshme pėr ne dhe askush nuk ėshtė i pavarur prej saj.
Vėllai im, eja me mua qė tė lexojmė disa ajete nga ky libėr dhe tė shohim se shpirtrat tanė kanė nevojė tė madhe pėr tė punuar me tė. Eja qė tė ndalemi nė disa raste dhe tė kėrkojmė nė tė rrugėn e shpėtimit… Kam bindje se bujaria jote e natyrshme nuk do ta refuzojė e mos tė flasim pėr shpirtmirėsinė tėnde.
A ka kush qė i pėrvjelė krahėt ?
I ėshtė thėnė Hasan Basriut: "O Eba Said, ēka tė bėjmė ne? I shoqėrojmė disa njerėz, tė cilėt na bėjnė qė tė frikohemi sa qė zemrat tona na fluturojnė. Tha: Vall-llahi, nėse shoqėrohesh me ata njerėz qė tė frikojnė derisa ta arrishė sigurimin, ėshtė mė mirė sesa tė shoqėrosh popuj tė cilėt tė sigurojnė derisa ta arrishė frikėn."
Tani takohemi me njė ajet madhėshtor qė nė zemrėn e lexuesit fut frikėn, por kush pėrgatitet pėr atė shpėton me lejen e All-llahut xh.sh. Ajeti i cili po qe se i zbriste kodrave, ato do tė copėtoheshin. Ajet tė cilin sa herė qė e kanė dėgjuar veshėt, ato kanė heshtur. Ajet tė cilin sa herė qė e kanė lexuar sytė kanė qarė. Sa herė qė kanė medituar zemrat, ato janė frikėsuar. Ajet nė tė cilin sa herė qė ėshtė thelluar i mėkatari ėshtė penduar. Sa here qė ka medituar ai i cili ia ka kthyer shpinėn All-llahut ėshtė drejtuar tek All-llahu i tij dhe ėshtė penduar. Ajet ku tregohet pėr njė udhėtim… pėr ēfarė udhėtimi… Ah mjerė pėr atė udhėtim… Ai udhėtim ėshtė pėr tė cilin All-llahu [subhanehu ve teala] ka thėnė: "Secili njeri do ta shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen ditėn e kijametit, e kush i shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtimin, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues." (Ali Imran:185)
Po, vėllai im, ai ėshtė udhėtimi yt pėr nė botėn tjetėr, ėshtė njė udhėtim pėr tė cilin e lusim All-llahun qė tė jetė pėrfundimi i tij Xhenneti e jo Xhehennemi. Pėr kėtė udhėtim tė madh i Dėrguari [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Sikur tė dinin atė qė di unė, do tė kishit qeshur pak dhe do tė qanit shumė."
Betohem nė Atė, qė nuk ka Zot qė meriton adhurimin pos Tij, sikur tė dinim realitetin e kėsaj jete dhe vėshtirėsitė e saj, varrin dhe errėsirėn, Ditėn e Gjykimit dhe tmerret e saj... Sirati dhe rrėshqitja mbi tė, pastaj tė mendojmė Xhennetin dhe begatitė e tij... zjarrin dhe ndezjet e tij do tė kishte ndryshuar gjendja jonė. Por ne kemi harruar apo shtiremi se kemi harruar kėtė udhėtim... Por jemi dhėnė pas kėsaj bote e cila nuk peshon tek All-llahu xh.sh. sa fleta e mushkonjės.
Disa prej selefus-salih kanė thėnė: “Ėshtė pyetur dikush nga ne: A dėshiron tė vdesėsh? Tha: Jo. Ata i thanė: Pėrse? Ky tha: Derisa tė pendohem e tė veproj punė tė mira. Atij i ėshtė thėnė: Puno. Tha: Pastaj do tė punoj, vazhdon tė thotė: Pastaj do tė punoj derisa tė vijė vdekja duke mos u penduar e tė veproj vepra tė mira. Unė jam i bindur se ti nuk dėshiron qė tė jetė pėrfundimi yt kėshtu…
Pėrkujto vėllai i dashur gjendjen tėnde kur do tė ankohesh prej agonisė sė vdekjes nė tė cilėn ėshtė ankuar krijesa mė e dashur tek All-llahu xh.sh., Muhammedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], i cili thoshte para vdekjes: "La ilahe il-la ll-llah, me tė vėrtetė vdekja e ka agoninė e saj."
Paramendo veten tėnde o ti i mjerė, se e ke vdekjen nė prag tė derės. Meleku i vdekjes qėndron mbi kokėn tėnde. E gjoksi yt kur tė bėnė gargara. Edhe shpirti poashtu. Gjuha jote tė ėshtė trashur. Tė janė dorėzuar gjymtyrėt… sytė tė shtangen (tė mbesin tė hapura)… tė mbyllet dera e pendimit pėr ty… Tė djersitet balli. Atyre qė janė rreth teje u shtohet tė qajturit, e ti rėnkon, kurse ti je nė njė vėshtirėsi tė madhe, s'ka kurrfarė shpėtimi dhe ikje, shikoje kėtė ēėshtje tė madhe pas ēdo kėnaqėsie dhe mirėsie, dhe ėshtė kryer me ty caktimi (kaderi)…Pastaj ngritet shpirti yt nė qiell… Ah, pėr atė tė lumturin apo pėr tė dėshpėruarin:
"Pėrse pra, kur arrin shpirti nė fyt, E ju nė atė moment shikoni (se ē'po ngjet), E ne jemi mė afėr tek ai se ju, po ju nuk shihni, Dhe pėrse nėse nuk jeni pėrgjegjės (pėr vepra), (Pėrse) nuk e ktheni atė (shpirtin tė mos dalė), E nėse (ai i vdekuri) ėshtė prej tė afėrmėve (tė Zotit), Ai ka (te Zoti) kėnaqėsi, furnizim tė mirė dhe Xhennet tė begatshėm, Po nė qoftė se ėshtė nga tė djathtėt? Pra, ty tė qoftė selam prej tė djathtėve (i thuhet), E nė qoftė se ėshtė prej gėnjeshtarėve tė humbur, Mirėseardhja e tyre ėshtė pritje me ujė valė. Dhe djegje nga zjarri i Xhehennemit, E s'ka dyshim se kjo ėshtė ajo e vėrteta e sigurtė, Pra ti lartėso Zotin tėnd tė madhėruar." (El-Vakia: 83-96)
Njė ditė Harun Rashidi ka pėrgatitur ushqim, ka stolisur mexhlisin e tij dhe e ka ftuar Ebu Atijen tė cilit i ka thėnė: "Na pėrshkruaj neve atė qė kemi prej mirėsisė sė kėsaj bote? Eshtė pėrgjigjur:
Jeto sa tė duash i shėndoshė nėn hijen e pallatit tė lartė. Rashidi tha: Bukur, pastaj? Nxitojnė kah ti me gjėra qė i dėshiron nė mėngjes dhe nė mbrėmje. Tha: Shumė mirė, pastaj ēka? Kur shpirtrat bėjnė gargara nėn hijen e dridhjes sė gjoksit. Atėherė do tė jeshė i bindur se nuk ishte tjetėr vetėm se mashtrim.
Filloi tė qajė Harun Rashidi, e njė njeri nga ata qė ishin tė pranishėm i tha Ebu Atijes tė dėrgoj emiri i besimtarėve qė ta gėzosh, ndėrsa ti e pikėllove. Rashidi tha: Lėre atė se ai pasi qė na ka parė nė kėtė gjendje na ka tėrhequr vėrejtjen.
Po, vėlla, tė mjafton vdekja si kėshillė, mjafton vdekja tė jetė plagė (lėndim) pėr zemrat, shkaktar pėr tė bėrė sytė me lotė… Ndarje prej shoqėrisė…shkatėrruesin e kėnaqėsive… Vdekja... ndėrprerės i dėshirave.
O ti i mashtruar nga kjo botė! O ti qė ia ktheve shpinėn All-llahut! O ti i pakujdesshėm ndaj urdhrave tė Zotit tėnd! O ti qė ēdo herė qė tė kėshillonin kėshilluesit, tė pengonte epshi dhe dėfrimi yt nga pranimi i kėshillės! O ti qė je dhėnė pas epsheve dhe qė tė mashtron shpresa e gjatė, a ke menduar nė kėto ēaste nėse mbetesh, nė atė qė je? A e din se ēka do tė ndodhė me ty nė ēastin e vdekjes, me bindshmėri do tė thuash nė vete La ilahe il-lall-llah, jo o vėlla, nėse mbetesh me devijimin, gafletin dhe refuzimin tėnd nė ēast tė vdekjes nuk mund qė ta thuash kėtė fjalė, por do tė shpresosh qė tė kthehesh nė dunja: "E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja ai thotė: O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompenzoj atė qė e leshova! Kursesi (kthim nuk ka) e kjoėshtė vetėm fjalė qė e thotė ai." (El-Mu'minun: 99-100)
Pėrse e thotė kėtė fjalė pas pėrfundimit tė jetės. Vėllai im, a e di se kur do tė vdesėsh? E ku do tė vdesėsh? Jo, vall-llahi! Me tė vėrtetė ti nuk e di kėtė, pra, pėrse e vonon pendimin dhe e len pėr ditėt tjera. Lexoe kėtė ngjarje ndoshta do tė kėshillohesh.
Mė ka treguar njė njeri kėtė ngjarje, pėr tė cilin shpresoj se ėshtė nga tė sinqertit, njė i ri i cili i ndodhi njė rast tragjedik dhe shpejtoi njė polic nga ai te vetura e tij qė ta kėrkon atė dhe e pa tė riun se po i afrohet vdekja, dėgjoi nga ai duke gargaruar, ndėrsa ky i tha atij: Thuaj: La ilahe il-lall-llah, e i riu e ngriti gishtin tregues nė qiell dhe tha: La ilahe il-lall-llah, pastaj u nda nga kjo botė, pasi qė ėshtė larė i vdekuri dhe i ėshtė falur namazi, ky polic shkoi te shtėpia e familjes sė tė riut, qė tė lajmėrojė se biri i tyre ka thėnė shehadetin para se tė vdes, e iu afrua atyre dhe u tha: "Ju pėrgėzoj se biri i juaj ka thėnė shehadetin para se tė vdes, familja e tė riut, i thanė policit: ne tė pėrgėzojmė ty se biri ynė ėshtė penduar dy javė para ngjarjes."
"Pendimi i pranueshėm te All-llahu ėshtė vetėm ai i atyre qė e bėjnė tė keqen nė mos dije e pastaj shpejt pendohen, tė tillėve All-llahu ja pranon pendimin, se All-llahu ėshtė mė i Dijshmi mė i Urti. Nuk ėshtė pendimi (i pranueshėm) I atyre qė vazhdimisht bėjnė pune tė kėqija dhe vetėm atėherė kur t'i vjen vdekja ndonjėrit prej tyre, tė thotė:Unė tash u pendova!" (En-Nisa: 17-18)
Po vėllai im: "Agonia e vdekjes i vjen me atė tė vėrtetė (i zbulohet ēėshtja e Ahiretit)." (Kaf: 19)
Paramendo pas tėrė kėsaj, ndėrsa je duke hyrė nė varreza i mbajtur mbi kraharorėt e njerėzve pasi qė ishe vetė ai, i cili i mbaje dhe i vizitoje tė vdekurit. Ah, sikur ta dije ēka ndodhė me xhenazen tėnde, a do tė thuash shpejtoni, shpejtoni, apo do tė thuash: o mjer pėr mua ku do tė shkoni me atė, pastaj do tė zbresin nė varrin tėnd me tė dashurit tu, me tė afėrmit. Tė vendosin nė shtresėn e tokės, i renditin dėrrasat nė varrin tėnd, ndėrpritet arritja e dritės te ti, pastaj fillojnė e hedhin dhé mbi varrin tėnd… Thotė njėri prej tyre: kėrkoni falje pėr vėllain tėnd, kėrkoni qė ta pėrforcojė All-llahu xh.sh., sepse ai tash pyetet. Pastaj shkojnė e tė lėnė ty, po, tė lėnė ty tė vetėm nė atė errėsirė tė tmershme, mbi ty dhe nėn ty dhé, dhe nė tė djathtėn dhe nė tė majtėn tėnde dhé, dhe pastaj tė kthehet shpirti yt nė trup, tė vijnė dy melekė tė zinj dhe tė kaltėr, njėri quhet Munker e tjetri Nekir, tė ulin dhe tė qortojnė, tė pyesin: Kush ėshtė Zoti yt? Cila ėshtė feja jote? Kush ėshtė pejgamberi yt? Me ēka dėshiron tė pėrgjigjesh?
Nėse ke qenė gjatė jetės tėnde i penduar, i sinqertė, besimtar, All-llahu do tė pėrforcojė nė atė moment: "All-llahu forcon ata qė besuan nė fjalėn e fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote edhe nė botėn tjetėr…" (Ibrahim: 27)

Vazhdon...

Albanian eX|PerT
24-03-07, 16:25
Do tė thuash: Zoti im ėshtė All-llahu, feja ime ėshtė Islami dhe pejgamberi im ėshtė Muhammedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], thėret njė thirrės nga qielli dhe thotė: tė vėrtetėn e tha robi im, shtroni atij shtroje prej Xhenneti dhe visheni atė me tesha prej Xhenneti, hapjani ati njė derė pėr nė Xhennet, e tė vjen ty njė erė e kėndshme dhe tė zgjerohet varri sa largėsia e tė pamurit, paraqitet njė njeri me fytyrė tė bukur, tesha tė bukura dhe erė tė mirė, i cili thotė: gėzohu pėr atė qė tė gėzon, gėzohu pėr kėnaqėsinė e All-llahut dhe Xhennetit me begati tė pėrheshme, kjo ėshtė dita qė tė premtohej, i thotė ky atij. Edhe ti, u gėzofsh gjithmonė, kush je ti? Fytyra jote ėshtė e atij qė vjen me hajr, i thotė: unė jam puna jote e mirė, betohem nė All-llahun, unė nuk tė njohė ndryshe pėrveēse tė shpejtė nė bindjen ndaj All-llahut dhe tė ngadalshėm nė mosbindjen ndaj Tij, All-llahu tė shpėrbleftė me tė mira! Pastaj i hapet njė derė nga Xhenneti dhe njė nga Xhehennemi dhe i thuhet ky do tė ishte vendi yt (nė Xhehennem) po tė mos e respektoje All-llahun, All-llahu tė nderoi me kėtė (vend tė Xhennetit), e kur ai sheh se ēka ka nė Xhennet thotė: O Zoti im, shpejtoje, shpejtoje ndodhinė e Kijametit. Ah, sa lumturi e sa gėzim pėr ty, o sa shpėtim i mirė pėr ty.
Nėse ėshtė robi - All-llahu na mbroftė - i cili e ka lėnė fenė e tij pas shpine, lėnės i namazit qė tallet me robėrit e devotshėm, qė bėn vepra tė kėqija dhe vdes nė kėtė gjendje, a e din se me ēka do t'u pėrgjigjet melekėve kur do tė pyetet se kush ėshtė Zoti yt? Cila ėshtė feja jote? Kush ėshtė pejgamberi yt? Do tė thotė: ah, ah, nuk e di! Kemi dėgjuar disa duke thėnė njė gjė tė tillė, dhe thoja: thėret njė thirrės nga qielli: gėnjeve, shtrojani atij njė shtrojė nga zjarri dhe hapjani atij njė derė pėr nė zjarr, nga nxehtėsia dhe flaka I ngushtohet varri derisa edhe i mbėshtillen edhe pjesėt e trupit tė tij, atėherė i paraqitet njė njeri me fytyrė tė keqe me rroba tė ndyta dhe erė tė keqe e I thotė gėzohu pėr atė qė tė shqetėson. Kjo ėshtė dita jote qė tė premtohej. I thotė ai: kush je ti? Zoti tė gėzoftė me sherr! Fytyra jote ėshtė e atij qė vjen me sherr. I thotė: unė jam puna jote e keqe, betohem nė Zotin se ti ēdoherė ishe i ngadalshėm nė respektin ndaj All-llahut dhe i ngutshėm nė mosbindjen ndaj Tij, All-llahu tė shpėrbleftė me sherr. Pastaj All-llahu ia dėrgon atij njė tė verbėr dhe shurdhmemec i cili mban nė dorėn e tij njė shufėr, sikur me tė t'I bijė malit do ta bėnte pluhur, me tė njėjtin i bie atij dhe e bėn pluhur, pastaj All-llahu e kthen ashtu siē ėshtė mė parė dhe i bjen atij edhe njėherė me ē'rast lėshon njė britmė tė cilėn e dėgjon ēdo gjė pėrveē dy grupeve (njerėzit dhe xhinnėt), pastaj i hapet atij njė derė pėr nė zjarr dhe i shtrohet atij shtrojė nga zjarri, e ai thotė: o Zot, mos e bėn Kijametin.
Njė ditė doli Ali Ibėn Ebu Talibi [radijall-llahu anhu] me disa shokė tė tij nė varreza, pasi qė i pėrshėndeti banorėt e tij tha: "O ju banorė tė varrezave, na lajmėroni neve apo ne t'ju tregojmė, sa na pėrket neve, pasuria ėshtė shpėrndarė, gratė janė martuar dhe shtėpitė tė banuara nga tjetėr kush", pastaj heshti pak iu drejtua shokėve tė vet duke thėnė: po qe se u jepet rasti tė flasin do tė thoshin: "Edhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė) e furnizimi mė I mirė ėshtė devotshmėria …" (El-Bekare:197)
O ti, i cili do tė jeshė nesėr prej banorėve tė varrit, kush tė mashtroi ty pėr dunjanė, a e di se ti do tė mbetesh pėr dunja apo ajo pėr ty? Ku ėshtė ajo shtėpi e gjerė? Ku ėshtė ajo veshje e bukur? Ku ėshtė ai misk dhe parfum i yt? Ku janė shėrbėtorėt e tu? Ku ėshtė ajo fytyra jote e bukur? Ku ėshtė lėkura jote e hollė? Ku ėshtė trupi yt i mirė? E si do tė jetė me ty pas tre netėve kur do tė varrosin, tė kaplojnė brengat dhe pėrhapen rreth teje krimbat, kur do tė shkyhet qefini, largohen ngjyrat, e kur tė hahet mishi, e kur tė bėhen eshtrat pluhur, kur do tė copėtohet trupi.
U ndal Hasan Basriu pranė njė varri dhe shikoi nė tė njė kohė tė shkurtėr, pastaj iu drejtua njėrit prej njerėzve duke i thėnė: "Ēka do tė vepronte nėse dilte prej varrit? Tha: Do tė pendohej dhe do ta pėrmendte All-llahun. Atėherė, Hasan Basriu tha nėse ai kishte pėr ta vepruar kėtė, atėherė bėhu ti ai."
Shiko nė vetėn tėnde ēka ke pėrgatitur, ashtu qė varri yt tė jetė njė kopsht prej kopshteve tė Xhennetit. Vėllai im, si do tė jetė gjendja jote: "Ditėn kur thėret thirėsi prej njė vend tė afėrm ditėn kur e dėgjojnė thirjen pėr tė vėrtet (ringjallja) e ajo ėshtė dita e daljes (prej varrezave)." (Kaf: 41-42)
Si do tė jetė gjendja jote: "Nė ditėn ku njerėzit ngriten (prej varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė botėve)." (El-Mutaffifin:6)
Si do tė jetė gjendja jote: "E kur do tė ēahet qielli dhe kur tė shkapėrderdhen yjet dhe kur tė pėrzihen detėrat dhe kur tė trazohen varret." (El-Infitar: 1-4)
Do tė dalim unė dhe ti duke u paraqitur para All-llahut xh.sh., a e ke menduar o ti i mjerė, o ti rob i dobėt, qėndrimin tonė para All-llahut: Nė kėtė qėndrim frikėsues dhe trishtues nė tė cilin: "… secila gjidhėnėse braktis atė qė ka pėr gjini dhe secila shtatėzėne e hedh para kohe barrėn e vet ndėrsa njerėzit duken tė dehur por ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i All-llahut ėshtė i ashpėr." (El-Haxhxh: 2)
Me se do t'i pėrgjigjemi Zotit tonė kur do tė pyetemi pėr ēdo gjė tė vogėl apo tė madhe? "…ē'ėshtė puna e kėtij Libri qė nuk ka lėnė as (mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė? dhe atė qė vepruan e gjejnė tė gatshme, prezente, e Zoti yt nuk i bėn tė padrejtė askujt." (El-Kehf: 49)
Si do tė jetė me ty kur do tė dėshmojnė sytė, duart, kėmbėt, veshėt dhe gjuha pėr atė qė punove pėr kėtė botė tė kalueshme? "Sot ne ua mbyllim gojėt e tyre, Neve na flasin duart e tyre kurse kėmbėt e tyre dėshmojnė pėr atė qė punuan." (Ja Sin: 65)
"Ju nuk fshiheshit (kur bėnit mėkate) se do tė dėshmojnė kundėr jush tė dėgjuarit tuaj, tė parit tuaj dhe lėkurat tuaja, bile ju menduat se All-llahu nuk di pėr shumė gjėra qė ju i bėnit." (Fussilet: 22)
Enes Ibėn Maliku r.a. thotė: "Ishim te Resulull-llahu [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], ndėrsa ai filloi tė qeshė dhe tha: A e dini se pėrse qesha? Tha (Enesi): Thamė: All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e dinė mė sė miri. Tha (Muhammedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]): Me tė folurit e robit me Zotin e tij, e ai thotė: O Zoti im, a nuk mė ke shpėtuar nga zullumi (padrejtėsia)? All-llahu thotė: Po si jo! (Robi) Thotė: Unė nuk ja lejoj vetes pėrveē njė dėshmitar. All-llahu thotė: Mjafton pėr dėshmitar sot vetja jote dhe Kiramun Katibin, pastaj atij i mbyllet goja e i thuhet gjymtyrėve tė tij flitni, e ata do tė flasin sipas veprave tė tyre, pastaj veēohet mes tij dhe tė shprehurit tė tij, e i thuhet: larg (gjymtyrėve) pėr ju, tė mallkuar qofshit, unė pėr ju kam bėrė luftė".
Me se do tė pėrgjigjesh kur do tė pyet Zoti yt, jetėn ku e harxhove, rininė ku e ēove, pasurinė nga e fitove dhe ku e shpenzove, dhe me diturinė tėnde ēfarė punove? Parafytyro veten si fėmijė, kur nuk pate mėkate e as gjynahe, mendo si tė ruajti All-llahu nga ēdo sherr dhe prej pasuesve tė sherrit.
E kur foshnja ėshtė varur pėr nėnėn e saj, frikohet prej ndėshkimit me zemėr tė trishtuar. Dhe duke qenė pa mėkat frikohet nga trishtimi i tij, e si ai qė vazhdon tėrė jetėn nė mėkate. A jemi pėrgatitur tė japim pėrgjigje pėr pyetjen qė do tė na parashtrohet nė Ditėn e Gjykimit, e tė japim njė pėrgjigje tė saktė.
O vėlla i dashur e I bekuar, pėrkujto, tė pėrkujtoftė All-llahu me shehadet nė ēastin e vdekjes, nė atė ēast tė vėshtirė. Pastaj, mendo o vėlla, si do tė jetė gjendja e krijesave qė bėjnė krahasimin me fatkeqėsitė e Kijametit dhe trishtimet e tij. Ata duke qenė nė kėtė gjendje, duke qėndruar nė kėmbė, presin vėrtetėsinė dhe lajmet e asaj dite dhe ndėrmjetėsimet e ndėrmjetėsuesve nė atė ditė, e kur t'i kaplojė kriminelėt errėsira nė shumė rrugė dhe i kaplon zjarri me flakė tė madhe, do tė dėgjojnė aty dihatje dhe zhurmė qė del nga mllefi dhe hidhėrimi. All-llahu thotė: "Qė posa tė duket ai prej njė vendi tė largėt, ata ia dėgjojnė atij edhe vėlimin edhe kėrhamzėn e tij (Xhennemit)." (El-Furkan:12)
Atėherė kriminelėt do tė binden se do tė jenė tė shkatėrruar: "Kriminelėt e shohin zjarrin dhe binden se do tė hudhen nė tė, dhe se nuk gjejnė shtegdalje prej tij." (El-Kehf: 53)
Del njė thirrės prej zebanive duke thėnė: "Ku ėshtė filani i biri filanit I cili i linte punėt pas dore duke shpresuar jetė tė gjatė, i cili e ka kaluar jetėn nė humbje me vepra tė kėqija, fillojnė e nxitojnė kah ai me shufra tė hekurit dhe e presin me kanosje mė tė rrepta, e shpiejnė nė njė dėnim tė vėshtirė dhe e pėrmbysin me fytyrė nė fund tė Xhehennemit, i thuhet atij: "(I thuhet) Shijoje! se ti je ai i forti, i autoritetshmi." (Ed-Duhan:49)
E vendosin nė njė vend ku dy anėt i ka tė ngushta, me rrugė tė errėta qė e shpiejnė nė shkatėrime, e thėrasin atė me mallkime e qortime dhe pėrgjegjėsi tė madhe. "E kur tė hudhen duart lidhur nė njė vend tė ngushtė nė tė, aty do tė kėrkojnė shkatėrrimin (vetėzhdukjen) tash mos kėrkoni vetėm njėherė shkatėrrimin, po atė kėrkonie shumė herė." (El-Furkan: 13-14)
Dėshirat apo shpresat e tyre do tė jenė shkatėrime dhe pėr banorėt e Xhehennemit nuk ka rrugėdalje, u shtrėngohen kėmbėt, u nxihen fytyrat prej errėsirės sė mėkatėve, thėrrasin dhe gėrhasin nėpėr anėt e saj dhe pėrqark saj: O Malik, e kemi merituar dėnimin, na ka rėnduar hekuri dhe na janė djegur lėkurat, o Malik, pėr ne zhdukja ėshtė mė e mirė se ekzistojmė, o Malik, na nxjerr prej kėtu se nuk do tė kthehemi: "Dhe ata thėrasin: O Malik, le tė na I marrė shpirtin Zoti yt! ai thotė: Ju do tė jeni aty pėrgjithmonė." (Ez-Zuhruf:77). "Ata thonė: O Zoti ynė ne na patėn mundur tė kėqijat (u dhamė pas epsheve tė dunjasė) dhe si tė tillė ishim popull i humbur! Zoti ynė, na nxjerr prej tij, e nėse gabojmė pėrsėri, atėherė, vėrtetė, jemi mizorė! Ai thotė: Heshtni aty e mos mė folni." (El-Mu'minun: 106-108)
Atėherė, nė ato ēaste do tė humbin shpresė nė atė qė kanė lėnė mangut respektimin ndaj All-llahut dhe do tė kėrkojnė ndjesė, paramendo gjendjen e atyre, o vėlla i dashur, zjarri do tė jetė mbi ta, ndėr kėmbėt e tyre, nga ana e djathtė e tyre, dhe nga ana e majtė e tyre… "Se ata do tė kenė shtresa tė zjarrit edhe sipėr edhe pėrfundi." (Ez-Zumer: 16)
Do tė jenė tė fundosur nė zjarr, ushqimi dhe pija e tyre do tė jetė zjarri, rrobet e tyre do tė jenė nga zjarri "…e atyre qė nuk besuan u qepėn rroba prej zjarri u hudhet uje i valė mbi kokat e tyre, qė me atė u shkrihet krejtė ē'ka nė barqet e tyre edhe lėkurat." (El-Haxhxh:19-20)
Dėshirojnė tė vdesin, por nuk ka vdekje pėr ta: "…atij i vjen vdekja nga tė gjitha anėt (sipas shenjave shkatėrruese), po ai nuk vdes (e tė shpėtoj prej vuajteve), atė e pret dėnim shumė i rėndė." (Ibrahim:17)
Sillen kriminelėt, do tė jenė tė zhveshur, tė lidhur nė pranga, e masė ndėshkuese.
Do tė bėrtasin: Mjerė pėr neve, mjerim tė gjatė! E do tė ngrisin zėrat, nė prangat e mėdhenj. Nuk do tė jenė tė vdekur, e tė jenė tė qetė. Tė gjithė do tė hyjnė nė zjarr e nxehtėsi.

Albanian eX|PerT
24-03-07, 16:26
Ah, sikur ta dija si do tė jetė me ty kur do t'i shikosh ato fytyra tė atyre qė do tė jenė tė nxira, do t'u verbėrohen sytė, do t'u mbyllen gojėt. Ah, sikur ta dija si do tė jetė kur t'i shihja ato duke i kapluar flaka e zjarrit nė brendinė e pjesėve tė tyre, gjarprinjtė e Xhehennemit dhe akrepat, tė varur nėpėr gjymtyrėt e tyre, si do tė jetė kur t'i shihje ato mes flakave tė zjarrit me rroba tė katranit: "Ndėrkaq, kujt i jepen librat e veta nga e majta e tij, ai thotė: O i mjeri unė, tė mos mė jepej fare libri im. Dhe tė mos dijsha fare se ēka ėshtė llogaria ime. Ah, sikur tė kishte qenė ajo (vdekja e parė) mbarim I amshueshėm pėr mua. Pasuria ime nuk mė bėri fare dobi. U hoq prej meje ēdo kompetencė imja. U thuhet zebanive: Kapeni atė, vėnja prangat! Pastaj atė shtinie nė Xhehennem… Mandej, lidhne atė me njė zinxhirė tė gjatė shtatėdhjetė kutė. Pse ai ka qenė qė nuk besoi All-llahun e madhėruar. Ai nuk nxiste pėr t'I ushqyer tė varfėrit. Ai sot nuk ka kėtu ndonjė mik. As ushqim tjetėr pėrveē tė tė shplarave. Qė atė nuk e ha kush, pos mėkatarėve." (El-Hakka: 25-37)
Ndėrsa vėllai im i dashur, dije, All-llahu na mėshiroftė, se ky vend me pikėllimet dhe vėshtirėsitė e saj tė cilin e njoftove, e pėrballė tė cilit qėndron njė vend tjetėr, praeja tė mendojmė pėr disa kėnaqėsi dhe mirėsi tė saj, po, tė mendojmė o vėllai im pėr banorėt e Xhennetit pasi qė e kalojnė rrugėn e Siratit qė ėshtė i ngritur pėrmbi Xhehennem, ndėrsa duke pritur te dera e Xhennetit vjen Muhammedi a.s. e trokit derėn e tij, thotė Ridvani, roja e Xhennetit: Kush ėshtė? Thotė: Muhammedi a.s.: Atėherė, thotė rojtari: Jam urdhėruar vetėm ty tė ta hapi derėn, hyn Pejgamberi a.s. dhe me atė hyjnė banorėt e Xhennetit, paramendoe veten tėnde o vellai im, nėse ke qenė I penduar nė dunja, duke qarė pėr mėkatet, duke iu frikėsuar Zotit tėnd, mendo veten tėnde kur do tė hysh me ata qė do tė hynė nė Xhennet, me mėshirėn e All-llahut xh.sh., do tė hysh nė Xhennet nė tė cilin ka gjėra qė syri nuk i ka parė, qė veshi nuk i ka dėgjuar, dhe as qė i ka shkuar mendja ndonjėherė. Mendo kur do tė kėnaqė me hyritė nė tė, tė jetosh nė pallate tė Xhennetit, tė hash nga frytet e tij, tė pish nga lumenjt e tij, po mendo veten kur do ta shikosh fytyrėn e Mėshiruesit nė Ditėn e Gjykimit. Vėlla i dashur, ndoshta ti don tė thuash: ēfarė janė cilėsitė e grave tė bukura, ndoshta do tė thuash pėr lumenjt e Xhennetit, pėr ushqimin e banorėve tė tij, pėr pirjen, pėr enėt e tij, pėr tokėn dhe kulmin e tij, pėr ndėrtimin dhe gjerėsinė e tij, nėse pyet pėr Ditėn e Gjykimit se ēka ėshtė?
Eja e ulemi me mjekun e zemrės, Ibėn Kajjimin [All-llahu e mėshiroftė], qė t'u pėrgjigjemi pėr kėto pyetje dhe pyetje tė tjera, pra tė lexojmė sė bashku dhe tė dėgjojmė ēka thotė ky dijetar. Nėse pyet pėr nuset e xhenneteve, ato janė vasha tė reja tė njė moshe nė gjymtyrėt e tė cilave rrjedh ujė i rinisė. Kur e takon tė dashurin e saj, atėherė, thuaj ē'tė duash pėr takimin e dy dritave, e nėse i flet, atėherė ē'do tė thuash pėr bisedėn e tė dashurve, e nėse e pėrqafon, atėherė ē'do tė thuash pėr pėrqafimin e dy degėve, lidhja e saj ėshtė mė e kėndshme pėr atė se sa dėshirat tjera. Sa mė shumė tė zgjatė kjo, u shtohet bukuria dhe estetika, sa mė tepėr vazhdon kjo, shtohet lidhshmėria dhe dashuria, mirėpo janė tė pastėrta nga shtatėzania, hajdi dhe nifasi, tė pastėrta nga ēdo e metė dhe ndytėsirė njerėzore, mbesin tė reja pėrgjithmonė dhe rrobet e tyre nuk u vjetėrohen. Kėto nuk i ka prekur pėrpara as njeri as xhinn, sa herė qė shikon kah ajo, i mbushet zemra me lumturi, sa here kur tė flet ajo, ia mbush veshin me margaritarė tė thurrur, e kur tė paraqitet e mbush pallatin dhe dhomat me nur, nėse pyet pėr sjelljet dhe kėnaqėsitė atje, ato (hyritė), janė tė kėndshme dhe tė dashura, e kur tė kėndon, ah, sa kėnaqėsi pėr shikim dhe dėgjim qė ėshtė, e kur tė shoqėron dhe tė kėnaqė, sa shoqėrim dhe kėnaqėsi e madhe, e nėse e puthė nuk ka gjė mė tė kėndshme se kjo.
Vėllai im i dashur, nėse pyet pėr lumenjt e Xhennetit, aty janė lumenjt prej ujit tė kthjellėt, lumenj prej qumėshtit tė pandryshuar, lumenj prej verės tė kėndshme pėr pirėsit, lumenj prej mjaltit tė kulluar. Nėse pyet pėr ushqimin e tyre, janė fryte nga tė cilėt zgjedhin edhe mish shpeze qė ua ka ėndja. Nėse pyet pėr pijet e tyre ato janė: tesnim (ujė mė i mirė), zenxhebil (bimė aromatike) dhe kafur (aromė). Nėse pyet pėr enėt, ato janė nga ari dhe argjendi, nėse pyet pėr dheun e Xhennetit, ai ėshtė misk zaferan. Nėse pyet pėr kulmin ai ėshtė Arshi I Mėshiruesit. Nėse pyet pėr ndėrtesat nė tė, njė tullė ėshtė prej argjendi e tjetra prej arit, e nėse pyet pėr gjerėsinė e tij, banori i tij me gradėn mė tė ulėt ec nė sundimin e vet nė Xhennet nėpėr pallate dhe kopshte, udhėtimi i cili zgjat 1000 vjet. Nėse pyet pėr fytyrat dhe bukuritė e banorėve tė tij, ato kanė pamjen e hėnės, nėse pyet pėr shėrbėtorėt nė Xhennet, janė fėmijė tė amshueshėm si margaritarė tė ruajtur.
Kjo pra, edhe nėse pyet pėr ditėn nė tė cilėn ka (tepricė pėr tė mirat) dhe takim me tė Lartėsuarin dhe Falėnderuesin, atėherė dėgjo nė ditėn kur tė thėret thirėsi: "O banorėt e Xhennetit, pėr ju ka premtim qė do ta pėrmbush (realizon), ata thonė: C'ėshtė ajo? A nuk na ke zbardhur fytyrat dhe na ke rėnduar peshojat tona me punė tė mira, na ke bėrė banorė tė Xhennetit dhe na ke larguar nga zjarri. Duke qėndruar kėshtu, u paraqitet njė urė qė ua ndriēon Xhennetin, pastaj i ngrisin kokat para Krijuesit (All-llahut), tė shenjtė janė emrat e Tij, del para tyre dhe thotė: O ju banorė tė Xhennetit, paqja qoftė mbi ju, e ata ia kthejnė me pėrshėndetjet dhe fjalė tė urta: All-llahumme entes-selam ve minkes-selam tebarekte ja dhel-xhelali vel-ikram! O All-llahu im, ti je paqe, dhe prej teje ėshtė paqja e madhėruar, je Ti o Zoti ynė Bujar dhe i Madhėruar! Pastaj thotė: Ku janė robėrit e Mi tė cilėt mė adhuronin pa mė parė, kjo ėshtė Dita e tepricės. Ata mblidhen nė njė fjalė, ne jemi tė kėnaqur, kėnaqu edhe ti prej neve, pastaj thotė: O ju banorėt e Xhennetit, po mos tė kisha qenė i kėnaqur nga ju, nuk do t'ju kisha strehuar nė Xhennetin Tim, kjo ėshtė Dita e tepricės kėrkoni prej meje. Atėherė, bashkohen nė njė fjalė: Na trego fytyrėn tėnde, qė tė shikojmė, pastaj Krijuesi zbulon mbulesėn dhe u paraqitet atyre, drita e Tij i kaplon tė gjithė, mirėpo All-llahu xh.sh. ka gjykuar qė nė atė tubim mos tė djegė askė, saqė nuk mbetet askush nė atė tubim pa iu paraqitur All-llahut. Sa kėnaqėsi pėr dėgjim nė atė tubim dhe sa kėnaqėsi pėr sytė e tė devotshmėve duke shikuar nė fytyrėn e Zotit Bujar nė Xhennet. "Atė ditė do tė ketė fytyra tė shkėlqyera (tė gėzuara), Qė Zotin e tyre e shikojnė." (El-Kijame: 22-23)
Shtėpia e paqes, shtėpia e strehimit, shtėpi e grupit besnik qė i janė pėrmbajtur Kur'anit. "Kujt t`i jepet libri i vet nga ana e djathtė e tij, ai do tė thotė: O ju, qė lexoni librin tim!, Unė kam qenė i bindur se do tė jap llogarinė time. Dhe ai atėherė ėshtė njė jetė e tė kėnaqshme. Nė njė Xhennet tė lartė. Pemėt e tij i ka krejt afėr. (E thuhet) Hani e pini shijshėm, ngase nė ditėt e kaluara ju e pėrgatitėt kėtė." (El-Hakka:19-24)
Pas gjithė kėsaj vėllezėrit e mi, a nuk janė kėta ēaste tė cilėt nxisin qė tė qajnė dhe lotojnė sytė tanė, a nuk ėshtė ky udhėzim qė kėrkon nga ne qė tė pendohemi e tė kthehemi tek All-llahu. Vėllezėr, nxitoni, nxitoni… Shfrytėzoni frymėmarrjet e juaja tė rėndėsishme sa keni mundėsi.
Pėrkujto tė gjitha veprimet tuaja qė ju bėjnė e t'ju afrojė nė Xhennet apo nė zjarr. Nė fund tė kėtij fragmenti po ju pėrkujtoj pėr ēdo person i cili ėshtė fundosur nė dėfrime dhe epshe, qė ka harruar Zotin e qiejve dhe tė tokės, pėr ēdo tė penduar i kthyer sinqerisht, qė kėrkon falje nga All-llahu ju themi qė tė dyve, sikur atij qė I ka thėnė Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve selem]: "Nė Ditėn e Gjykimit e sjellin njeriun qė ėshtė kėnaqur nė kėtė dunja e qė ėshtė prej banorėve tė zjarrit, e zhytin nė zjarr njė ēast, pastaj i thuhet: O biri Ademit a ke pare ndonjė kėnaqėsi? A ke pėrjetuar ndonjė kėnaqėsi? Ai thotė: Jo, vall-llahi o Zot, e sjellin njeriun qė ka jetuar nė dunja me pėrjetime dhe vėshtirėsi, por ėshtė nga banorėt e Xhennetit, e fusin nė Xhennet njė ēast, pastaj i thuhet: O biri Ademit a ke parė ndonjė vėshtirėsi? A ke pėrjetuar ndonjė vėshtirėsi? Thotė: Jo, vall-llahi, nuk kam pėrjetuar as qė kam pas vėshtirėsi."

Pėrktheu:
Jusuf Hajrullahu

http://www.ankebut.com (http://www.ankebut.com/)

Albanian eX|PerT
24-03-07, 16:47
Sinqeriteti dhe kėshilla e sinqertė


Tamim Dariu r.a ka thėnė: "Profeti (a.s) tha tri herė: \'Kjo fe ėshtė kėshillė (sinqeritet dhe kėshillė e sinqertė).\' Ne i thamė: \'Pėr kė?\' Ai u pėrgjigj: "Pėr Allahun, pėr librin e Tij, pėr tė Dėrguarin e Tij, pėr prijėsit e myslimanėve dhe pėr njerėzit e thjeshtė." (Transmeton Muslimi nė sahihun e tij (nr. 55)





</SPAN>
Nė komentin e kėtij hadithi imam Neveviu ka thėnė:</SPAN>
"Pėrsa i pėrket sinqeritetit ndaj Allahut- mė tė Lartit- do tė thotė tė kesh besim tek Allahu dhe tė mos i shoqėrosh Atij shok askėnd. Tė braktisėsh ihadin (mohimi apo ndryshimi i kuptimit tė emrave dhe cilėsive tė Allahut) lidhur me cilėsitė e Tij. Ta pėrshkruash Atė me cilėsitė e tėrėsisė, pėrsosmėrisė dhe madhėshtisė dhe tė deklarosh se Ai qėndron larg ēdo tė mete. Tė shmangėsh ē\'do mosbindje ndaj Tij. Tė duash pėr hir tė Tij dhe tė urresh pėr hir tė Tij. Tė mbash marrėdhėnie tė mira me ata qė i binden Atij dhe armiqėsi me ata qė nuk i binden Atij. Tė luftosh ata qė nuk e besojnė Atė. Tė jesh i sinqertė nė ēdo ēėshtje. Tė thėrrasėsh nė atė qė pėrmendėm mė lart dhe tė nxisėsh tė tjerėt pėr tek ajo. Tė shfaqesh mirėsi ndaj njerėzve, nė formėn mė tė mirė tė mundshme, gjatė kėsaj thirrjeje. El-Hatabi (388 hixhri) ka thėnė: "Ky pohim i referohet sinqeritetit te robit me veten e tij, sepse Allahu i Lartėsuar nuk ka nevojė pėr sinqeritetin e askujt. </SPAN>


</SPAN>
Pėrsa i pėrket sinqeritetit ndaj Librit tė Tij- do tė thotė tė besosh se ėshtė Fjala e Allahut- mė tė Lartit- dhe shpallje prej Tij. Asnjė ligjėrim krijues nuk ėshtė i ngjashėm me tė. Asgjė nga krijimi nuk mund tė matet me tė. Pra tė respektohet siē i takon, duke e lexuar dhe duke vepruar sipas udhėzimeve tė tij. Dhe tė jesh i pėrkushtuar tek vepron kėshtu. T\'i lexosh me kujdes shkronjat e tij. Ta mbrosh nga keqinterpretimet e tahrifxhinjve (atyre qė shtrembėrojnė domethėnien e tij) dhe nga sulmi i atyre qė e sulmojnė. Tė besosh ēka thuhet nė tė dhe tė pohosh rregullat e tij. Tė mėsosh shkencat dhe tė mėsosh nga shembujt e tij. Tė marrėsh mėsim nga paralajmėrimet e tij dhe tė meditosh mbi ēėshtjet domethėnėse. T\'i vėsh nė zbatim ato qė janė tė qarta dhe t\'u nėnshtrohesh atyre qė nuk janė tė qarta. Tė kuptosh ēėshtjet e pėrgjithshme dhe tė veēanta, tė pezulluara dhe pezulluese. Tė pėrhapėsh shkencat e tij dhe tė bėsh thirrje nė to. E gjithė kjo ėshtė sinqeritet ndaj tij.</SPAN>


</SPAN>
Pėrsa i pėrket sinqeritetit ndaj tė Dėrguarit tė Allahut- tė dėshmosh pėr tė vėrtetėn me tė cilėn ai u dėrgua. T\'i bindesh nė atė qė urdhėroi dhe ndaloi. Ta ndihmosh atė nė jetė e nė vdekje. Tė jesh nė armiqėsi me ata qė janė armiqtė e tij dhe tė jesh aleat me ata qė janė aleatė tė tij. Tė respektosh tė drejtat dhe nderin e tij. Tė ripėrtėrish rrugėn dhe traditėn e tij. Tė thėrrasėsh njerėzit nė rrugėn dhe Sheriatin e tij. Tė largosh dhe luftosh ēdo dyshim qė ngrihet kundėr tij. T\'u kushtosh vėmendje tė plotė shkencave tė hadithit. Tė mundohesh tė kuptosh domethėnien e tyre dhe tė thėrrasėsh nė to. Tė jesh i butė dhe i mirė kur i mėson dhe kur ua mėson tė tjerėve. T\'u japėsh atyre vendin dhe rėndėsinė e duhur. Tė kesh sjelljen e duhur kur i lexon. Tė mos flasėsh pėr to pa pasur njohuri. T\'i respektosh njerėzit qė u pėrmbahen atyre. Tė duash ehlil bejtin dhe sahabėt. T\'u largohesh atyre qė sajojnė bidate pėr sahabėt e tij, madje dhe atyre qė flasin hidhur qoftė dhe pėr njėrin prej tyre. </SPAN>


</SPAN>
Sinqeriteti ndaj udhėheqėsve: t\'i ndihmosh pėr tė vėrtetėn. T\'u bindesh atyre nė tė. T\'i urdhėrosh me tė. T\'i pėrkujtosh dhe t\'i kėshillosh me mirėsi dhe butėsi. T\'i ndėrgjegjėsosh kur janė tė pavėmendshėm dhe neglizhentė dhe t\'i ndihmosh tė pėrmbushin tė drejtat e myslimanėve, dijenia pėr tė cilat nuk u ka arritur akoma. Tė mos ngresh krye kundėr tyre. T\'i ushqesh zemrat e njerėzve me bindje ndaj tyre. El-Hatabi (v. 388 hixhri) thotė: "Prej sinqeritetit ndaj tyre ėshtė falja pas tyre, xhihadi me ta, zekati tek ata dhe tė mos u kthehesh me shpatė kur padrejtėsia apo trajtimi i keq shfaqet tek ata. Tė mos lėvdohen me lėvdata tė rreme dhe tė bėhen dua tė sinqerta pėr devotshmėrinė e tyre." E gjitha kjo bazohet nė faktin se kur themi udhėheqėsi i myslimanėve kemi pėr qėllim kalifin dhe tė tjerėt pėrveē tij, gjer tek administratorėt qė marrin pėrsipėr ēėshtjet e myslimanėve. El-Hatabi gjithashtu thotė: "Ajo gjithashtu ju referohet dhe imamėve qė janė dijetarėt e fesė. Sinqeriteti ndaj tyre pėrfshin: tė pranosh ēka ata transmetojnė, t\'i pasosh nė rregullat e fesė dhe tė kesh mendime tė mira pėr ta." Sinqeriteti pėr myslimanėt nė pėrgjithėsi- pėrfshin tė gjithė tė tjerėt pėrveē udhėheqėsve dhe dijetarėve. Sinqeritet ndaj tyre do tė thotė t\'i udhėzosh pėr tek ajo qė ėshtė nė dobi tė tyre, nė dynja e ahiret. Tė largosh dėmin prej tyre dhe paditurinė fetare. T\'i ndihmosh pėr kėtė me fjalė dhe vepra. T\'i urdhėrosh pėr mirė dhe t\'i ndalosh nga e keqja, duke qenė i butė, i sinqertė dhe i dhembshur me ta. Tė kesh respekt pėr tė moshuarit dhe mėshirė pėr tė vegjlit. T\'u japėsh tė drejtėn dhe tė mos jesh hileqar ndaj tyre. Tė duash pėr ta atė tė mirė qė do pėr veten tėnde dhe tė urresh pėr ta atė tė keqe qė urren pėr veten tėnde. Tė mbrosh pasurinė dhe emrin e tyre me fjalė dhe vepra. T\'i nxisėsh dhe t\'i kėshillosh tė pėrvetėsojnė nė moralin e tyre gjithēka pėrmendėm dhe t\'i frymėzosh pėr punė tė mira. Ka pasur nga selefėt (Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre) kėshilla e tė cilėve ishte aq e fortė sa i shkaktonte dėm tė pallogaritshėm nė ēėshtjet e dynjasė. Allahu e di mė sė miri." </SPAN>

http://www.vizion-islam.com

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:02
DASHURIA DHE PASIONI


I biri: Baba, disa tė ri bien nė pasione tė palejuara. Ēfarė do t'u
thoni atyre?


Babai: Tė jesh viktimė e pasionit tė ndaluar ėshtė ēėshtje e
rrezikshme, sepse ka gjasa qė ai shkakton njė varg veprimesh tė
ndaluara. Sė pari, nėse ky pasion shpie nė marrėdhėnie seksuale tė
paligjshme, ai do tė shkaktojė shumė mėkate dhe nėse dėshira seksuale
nuk kėnaqet, pikėllimi do tė mbetet nė zemėr. Sė dyti, i dashuruari
zakonisht preokupohet me zonjėn e tij dhe kjo e largon nga detyrat
fetare dhe punėt e pėrditshme. Kur vazhdojnė kėto simptome, ato
shndėrrohen nė dhimbje dhe vuajtje shpirtėrore. Sė treti njė obsesion
i tillė ka gjasa ta largojė nga dashuria pėr Allahun. Mė nė fund,
zonja e tij do tė jetė nė krye tė prioriteteve.
Pėr mė tepėr, thuhet se fjalėt e fundit tė njeriut para se tė vdes
janė mendimet, tė cilat ia kanė preokupuar zemrėn. Mė ėshtė treguar se
njė i ri u dashurua me njė vajzė qė quhej Islame. Mirėpo, pasi qė
dashuria nuk ishte reciproke, atij iu thye zemra dhe u sėmurė. Gjendja
e tij u keqėsua dhe fjalėt e fundit qė i shqiptoi ishin: "O Islame.
Preferoj dashurinė tuaj ndaj mėshirės sė Allahut." Kjo tregon se
dashuria shpie nė fund katastrofal. Kėto janė pasojat e rrezikshme tė
dashurisė sė paligjshme. Tani, ju ndoshta po mendoni pėr alternativat.
Mbushe zemrėn me dashuri dhe kujtim tė Allahut gjithė kohėn. Ēdo ditė
kalo pak kohė duke lexuar Kur'anin Fisnik. Shoqėrohu me njerėz tė
mirė. Ule shikimin. Shmangu dashurisė sė paligjshme dhe mundohu ta
ndalėsh qysh nė syth, sepse njėherė kur zhvillohet, do tė jetė
vėshtirė tė ndalet.

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:05
Drejt lartėsirave

Fotografi tė ambicieve tė larta dhe vendosmėrisė sė vėrtetė tė selefit

Nė rrugėn tonė drejt lartėsirave duhet tė kemi nozull, i cili na ndihmon pėr ta kaluar kėtė rrugė dhe pėr tė arritur nė qėllimin e kėrkuar…
Nozulli ynė nė kėtė rrugė ėshtė vendosmėria e vėrtetė, ambicia e lartė dhe drejtimi kah All-llahu me pėrplot dashuri, mallėngjim dhe sinqeritet.
Muslimanėt e parė, selefus-salihu, ato gjenerata tė arta, i kanė poseduar tė gjitha kėto vlera, vendosmėria e tyre i ka shtyrė tė ngjiten nė hapėsirat e adhurimit dhe tė ē'vishen nga pėrtesa, pasiviteti dhe ambicia e ultė, ata i janė drejtuar All-llahut me zemra tė pėrulura, kalojnė nga njė stacion tė adhurimit nė tjetrin, marrin hise nė secilėn vepėr, sepse e dinin se janė nė mejdan tė garės, kurse jeta e tyre ėshtė koha e kėsaj gare, nėse e humbin ymrin e tyre, ata do tė humbnin e nėse e shfrytėzojnė ata do tė fitojnė.

Realiteti i ynė i hidhur

Nėse ajo qė treguam mė lartė pėrshkruan pėrpjekjen e muslimanėve tė parė, selefus-salih, vendosmėrinė dhe ambiciet e tyre, fotografitė tona tregojnė prapambeturin tonė nga pozita e tė parėve nė mejdanin e adhurimit, respektove dhe drejtimit kah All-llahu.
Ne, pa dyshim, e dėshirojmė mirėsinė, e dėshirojmė shpėtimin, e dėshirojmė fitimin e xhenetit dhe shpėtimin nga zjarri i xhenetit, mirėpo kėto lartėsira a mund tė arrihen vetėm me dėshirė dhe shpresė?
Ku janė veprat e mira?
Ku ėshtė flijimi dhe sakrifica pėr Islamin?
Ku ėshtė pėrpjekja, pėrvjelja e krahėve dhe orientimi i vėrtetė?
Ku ėshtė dhėnia pėrparėsi interesit tė xhematit dhe metit para interesit personal dhe parcial?
All-llahu, azze ve xhel-le, nė Kur'an thotė:
﴿وَمَنْ أَرَادَ الْآخِرَةَ وَسَعَى لَهَا سَعْيَهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ فَأُولَئِكَ كَانَ سَعْيُهُمْ مَشْكُوراً﴾ [الاسراء:19] .
"E kush e ka pėr qėllim botėn tjetėr, duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj, angazhimi i tyre do tė jetė i pranishėm (te Zoti)". (El-Isra: 19).
Pra, arritja e lartėsirave nuk mund tė ndodh vetėm me dėshira dhe shpresė, por me:
﴿وَسَعَى لَهَا سَعْيَهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ﴾
"... duke qenė ai besimtar, pėrpiqet pėr tė ashtu si i takon asaj...".
Besimi dhe veprat e mira janė tė pandarė, kurse shpresat e kota janė kapitali i tė falimentuarve.

Dobėsimi i vendosmėrisė

Ti, vėllai im i dashur, mund tė parashtrosh pyetjen: pse njeriu nuk mjaftohet me shpresa pėr ēėshtjet e dynjasė, por punon dhe pėrpiqet, sepse e di se nėse nuk vepron kėshtu, nuk do tė arrin asgjė nga ajo qė ka shpresuar?! Mirėpo nėse shpreson kėnaqėsinė e All-llahut, Mėshirėn dhe Faljen e Tij, fitimin e xhenetit dhe shpėtimin nga zjarr, ai nuk punon pėr to, por mjaftohet me shpresat e kota?! Shpresat e tija janė nė njė kodėr e veprat e tija nė kodėr tjetėr!
Cili ėshtė sekreti qė njerėzit punojnė pėr dynja dhe braktisin veprimin pėr ahiret?
Shumė njerėz, edhe pse janė tė mirė, atyreve u mungon vendosmėria e vėrtetė, e cila i aftėson qė tė perceptojnė ato projekte tė tė mirės qė i synojnė. Krijohen shumė pengesa mes tyre dhe realizimit tė kėtyre detyrave, prej tyre ėshtė: koprracia, frika, prolongimi, shpresa e madhe, mendimi i keq, dhe shumė shkaqe tjera, tė cilat projektet e tė mirės i bėjnė vetėm ėndrra qė i pėrcjellin njerėzit, tė cilėt vazhdojnė nė kėtė gjendje. Domethėnė pasiv dhe me mungesė vendosmėrie.

Roli i shejtanit

Shejtani luan rol shumė dinak nė pasivizimin e besimtarėve nga arritja e ēdo vlere.
 Nėse ėshtė vepėr qė ka tė bėjė me shpenzimin nė rrugė tė All-llahut, azze ve xhel-le, atėherė ai ia kujton varfėrinė, numrin e anėtarėve tė familjes, harxhimin e pasurisė, kėrkesat e shumta dhe vazhdon ti hedhė dyshime derisa ta ndal nga shpenzimi.
 Nėse ėshtė vepėr qė ka tė bėjė me xhihadin, ia kujton dynjanė, stolitė e saja, gjendjen e fėmijėve pas tij, mundėsinė e rėnies nė sprovė nga shkėlqimi i shpatave, dhe vazhdon nė kėtė mėnyrė derisa ta zmbraps dhe ta braktis pėrkrahjen dhe ndihmimin e fesė.
 Nėse ėshtė ndonjė vepėr qė ka tė bėjė me adhurime, ia stolis pėrtesėn, dėshirėn pėr rehati, i jep pėrparėsi ē'lodhjes para lodhjes nė adhurime, etj.
Enes ibėn Maliku, radijallahu anhu, rrėfen se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
(( يعقد الشيطان على قافية رأس أحدكم إذا هو نام ثلاث عقد، يضرب على مكان كل عقدة: عليك ليل طويل فارقُدْ ، فإن استيقظ فذكر الله انحلت عقدة ، فإن توضأ انحلت عقدة ، فإن صلى انحلت عقده كلُّها، فأصبح نشيطاً طيب النفس، وإلا أصبح خبيث النفس كسلان)) [ متفق عليه ]. "Shejtani lidh nyje te koka e secilit prej jush kur tė bie nė gjumė dhe te ēdo nyje thotė: ke natė tė gjatė, fli. E nėse zgjohet dhe pėrmend All-llahun, i zgjidhet njė nyjė, e nėse merr abdest i zgjidhet edhe njė nyje, e nėse falet i zgjidhet edhe nyja e fundit, atėherė gdhin shpirtmirė dhe aktiv, pėrndryshe shndėrrohet nė shpirtkeq dhe dembel". (Buhariu dhe Muslimi).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:07
Njeriu i vendosur duhet tė merret me vetveten seriozisht, duhet tė vazhdon nė luftėn ndaj vetvetes, epshit dhe shejtanit, tė kapet pėr All-llahun dhe tė kėrkon nga Ai ndihmė dhe sukses derisa tė arrijė nė lartėsirat.

Disa ēaste me selefin

Ajo qė e dallon selefin, radijallahu anhum, ėshtė besimi i fuqishėm, bindja e vėrtetė dhe pastėrtia e brendshme e tyre nga ēdo dyshim dhe mėdyshje, kurse kjo ka rezultuar vepra gjigante dhe fitore tė paharrueshme, tė cilat akoma i pėrjetojmė dhe shijojmė.
Ibėn Xhevziu, rahimehullah, ka thėnė:
(( واعلم أن فضائل الصحابة على جميع صحابة الأنبياء ظاهرة ، وكان لسبقهم سببان :
أحدهما : خلوص البواطن من الشكّ بقوة اليقين .
والثاني : بذل النفوس للمجاهدة والاجتهاد . [ التبصرة ] .
"Dije se vlera e sahabeve ėshtė e dukshme mbi vlerėn e tė gjithė shokėve tė pejgamberėve, kurse fakti se ata kanė qenė tė parėt nė ēdo mejdan i kthehet dy arsyeve:
Njė: Pastrimi i brendėsisė nga mėdyshja me forcėn e bindjes.
Dy: Flijimi i vetvetes pėr luftė dhe pėrpjekje. (Shiko: "Et-Tebsireh").
Nė vijim u paraqesim disa tregime tė njohura, mirėpo shumė interesante nga jeta e sahabeve.
 Rasti i Umejr ibėn Humamit, radijallahu anhu.
Umejr ibėn Humami, radijallahu anhu, dėgjoi Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė betejėn e Bedrit duke thėnė:
(( قوموا إلى جنة عرضها السموات والأرض )).
"Ngrihuni drejt xhennetit gjerėsia e tė cilit ėshtė sikurse qiejt dhe toka".
Tha: Resulullah, xhenneti sa qiejt dhe toka?
Tha: po.
Tha: Behin, behin. Fjali qė shpreh zmadhimin e njė gjėje.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: ēka tė shtyri tė thuashĖ behin, behin?
Tha: Jo pasha All-llahun, pėr asgjė tjetėr pėrpos se nga shpresa qė tė jem unė prej banorėve tė tij.
Tha: ti je prej banorėve tė xhennetit.
Umejri, i nxori disa hurma nga qesja qė kishte qė t'i hajė dhe filloi tė hajė prej tyre, e pastaj tha: nėse mbetem gjallė derisa t'i ha kėto hurma, me tė vėrtetė kjo ėshtė njė jetė shumė e gjatė!! I hodhi hurmat qė i kishte me vete dhe luftoi kundėr kafirave derisa i vra, radijallahu anhu". (Muslimi).

 Njeriu qė dėgjoi hadithin nga Ebu Musa El-Eshariu, radijallahu anhu.
Njė njeri i pakrehur dėgjoi nga Ebu Musa El-Eshariu, radijallahu anhu, njė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili mes tjerash kishte thėnė:
(( إن أبواب الجنة تحت ظلال السيوف ))
"Dyert e xhennetit janė nėn hijen e shpatave".
U ngrit para Ebu Musės e i tha: Ebu Musa! Ti ke dėgjuar kėtė nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem? Tha: po. U kthy te shokėt e vet e u tha: ju jap selam, pastaj theu kėllėfin e shpatės dhe e hodhi dhe u nisė me shpatėn e tij drejt armikut, e luftoi me kėtė shpatė derisa u vra". (Muslimi).

 Rasti me Enes ibėn Nadrin, radijallahu anhu.
Enes ibėn Maliku na rrėfen pėr axhėn e tij, Enes ibėn Nadrin, radijallahu anhum, e thotė:
Axha im, Enes ibėn Nadri mungoi nė betejėn e Bedrit, e tha: Resulullah, kam munguar nė luftėn e parė qė ke luftuar kundėr idhujtarėve, nėse All-llahu ma mundėson tė marr pjesė nė ndonjė luftė kundėr idhujtarėve do ti mundėsoi All-llahut tė sheh se ēka do tė veproj. Nė betejėn e Uhudit, kur u zmbrapsėn muslimanėt tha: All-llahu im, kėrkoj falje te Ti nga ajo qė bėnė kėta, domethėnė sahabet, dhe distancohem nga ajo qė kanė bėrė ata, domethėnė idhujtarėt dhe u nisė drejt armiqve. Nė rrugė u takua me Sad ibėn Muadhin, e i tha: Sad ibėn Muadh, aromėn e xhennetit e nuhas kėtu nė Uhud, pasha Zotin e Nadrit. Sadi tha: pasha All-llahun, Resulullah unė nuk munda tė bėjė atė qė bėri ai!
Enesi, radijallahu anhu, tha: e gjetėm dhe nė trupin e tij gjetėm tetėdhjetė e ca goditje me shpatė, me shtizė apo me shigjetė, kurse idhujtarėt e kishin masakruar kufomėn e tij, andaj askush nuk e njohu pėrpos motrės sė tij edhe atė nga shenjat e gishtit. Ne mendonim se ajeti Kuranor:
﴿ مِنَ الْمُؤْمِنِينَ رِجَالٌ صَدَقُوا مَا عَاهَدُوا اللَّهَ عَلَيْهِ فَمِنْهُمْ مَنْ قَضَى نَحْبَهُ وَمِنْهُمْ مَنْ يَنْتَظِرُ وَمَا بَدَّلُوا تَبْدِيلاً﴾ [الأحزاب:23] .
"Prej besimtarėve kishte burra qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre qė janė duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk bėnė kurrfarė ndryshimi". (El-Ahzab: 23). Ka zbritur pėr kėtė dhe tė ngjajshmit me tė.
Kjo pjesė e ajetit: "... qė vėrtetuan besėn e dhėnė All-llahut...", ėshtė argument pėr vendosmėrinė e vėrtetė tė atyre burrave.

Ti kthehemi edhe njė herė fillimit

Duhet tė mėsojmė realitetin e vendosmėrisė sė vėrtetė, e cila na shtynė drejt ēdo vepre fisnike dhe tė ndershme, sepse kur njeriu zgjohet nga gjumi i neglizhentėve dhe synon All-llahun dhe ahiretin, ka nevojė pėr vendosmėri tė vėrtetė.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehullah, thotė:
((فإذا استحكم قصده صار عزماً جازماً ، مستلزماً للشروع في السفر، مقروناً بالتوكل على الله، قال تعالى:﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ﴾[آل عمران: من الآية159]
والعزم : هو القصد الجازم المتصل بالفعل ، ولذلك قيل إنه أول الشروع في الحركة لطلب المقصود ، والتحقيق : أن المشروع في الحركة ناشئ عن العزم ، لا أنه هو نفسه ، ولكن لما اتصل به من غير فصلٍ ظنّ أنه هو . [ مدارج السالكين ] .
"Qėllimi i njeriut kur tė dominon mendjen e njeriut bėhet vendosmėri e prerė, shkakton futjen nė udhėtim i shoqėruar me tevekul nė All-llahun. All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ﴾
"...e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten". (Ali Imran: 159).
Vendosmėri ėshtė: synimi i prerė i cili lidhet me veprėn, andaj edhe kanė thėnė se ėshtė fillimi i lėvizjes pėr tė arritur qėllimin. Mirėpo sipas mendimit mė analitik del se vendosmėri ėshtė: hyrja nė projekt lind nga vendosmėria, jo se ėshtė vet vendosmėria, mirėpo pėr shkak se lidhet me veprėn pa ndonjė ndėrprerje, kanė menduar se vendosmėri ėshtė fillimi i veprės". (Shiko: "Medarixhusalikin").
Imam Ibėn Rexhebi, rahimehullah, thotė:
"Vendosmėria nė udhėzim ėshtė fillimi i ēdo tė mire, sepse njeriu mund ta di udhėzimin, mirėpo mos tė ketė vendosmėri, e nėse e vendos pėr ta bėrė njė vepėr atėherė shpėton. Vendosmėri ėshtė: qėllim i prerė i cili ndėrlidhet me veprėn.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:08
Dikush ka thėnė: grumbullimi i forcave tė vullnetit pėr tė bėrė njė vepėr, kurse njeriu nuk mund tė ketė forcė pėr tė bėrė diēka tė kėtillė pėrpos se me ndihmėn dhe pėrkrahjen e All-llahut, andaj prej gjėrave mė tė rėndėsishme ėshtė: kėrkimi nga All-llahu vendosmėri pėr udhėzim.
Njeriu ka nevojė pėr tė kėrkuar ndihmė prej All-llahut, kurse qė tė mbėshtetet nė Te pėr ta arritur vendosmėrinė dhe pėr tė vepruar sipas vendosmėrisė pas fitimit tė vendosmėrisė.
﴿فَإِذَا عَزَمْتَ فَتَوَكَّلْ عَلَى اللَّهِ إِنَّ اللَّهَ يُحِبُّ الْمُتَوَكِّلِينَ﴾ [آل عمران: من الآية159].
"...e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten". (Ali Imran: 159).

Llojet e vendosmėrisė

Vendosmėria ėshtė dy lloje:
Njė: vendosmėri pėr tė hyrė nė rrugė, kjo ėshtė fillimi.
Dy: vendosmėria pėr tė vazhduar nė adhurime pasi ke hyrė nė to dhe nė kalim nga njė gjendje tė plotė nė njė tjetėr gjendje mė tė plotė, kjo ėshtė mbarimi.
Vendosmėria e parė i ofron njeriut hyrje nė ēdo mirėsi dhe largim nga ēdo e keqe, sepse me kėtė vendosmėri jobesimtari hyn nė Islam dhe mėkatari del prej mėkateve dhe hyn nė adhurime. Nėse ka vendosmėri tė vėrtetė dhe insiston nė te, e lufton epshin, egon dhe shejtanin me luftė tė sinqertė dhe hyn adhurimet qė ia urdhėron All-llahu, ai do tė fiton.
All-llahu i ndihmon njė njeriut aq sa ka vendosmėri tė fuqishme, andaj qė synon tė mirėn, atij i ndihmon dhe e stabilizon, sikurse ka thėnė poeti:
على قدر أهل العزم تأتي العزائم *** وتأتي على قدر الكرام المكارمُ
Aq sa ke vendosmėri aq tė vijnė detyrat
Aq sa je fisnik aq tė vijnė nderimet

Disa informata mbi Omer ibėn Abdul-Azizin

 Kur i erdhi hilafeti Omer ibėn Abdul-Azizit pas vdekjes sė Sulejman ibėn Abdul-Melikut, sė pari ai u anagzhua me varrimin e Sulejmanit.
Kur u kthye nga varrimi ia radhitėn karavanin e hilafetit, kurse ky tha: mashall-llah, la haule ve la kuvvete il-la bil-lah, ma afroni mushkėn time. I hipi mushkės qė edhe mė parė i hipte. Pra vazhdoi nė atė vendosmėri, kurse All-llahu e ndihmoi sepse e dinte se e ka sinqerisht.
 Para tij dolėn njerėzit, ai i largoi e u tha: edhe unė jam njeri sikur ju.
Zbriti nga mushka dhe u ul, e njerėzit qėndronin para tij nė kėmbė. U tha: uluni, sepse njerėzit rrinė nė kėmbė vetėm para All-llahut, Zotit tė botėve.
 Ishte i vendosur tua kthen hakun dhe tė drejtat njerėzve.
E kaploi koha e pushimit dhe hyri tė pushon, sepse ishte lodhur natėn pa gjumė duke pėrgatitur xhenazen e Sulejmanit. Ndėrkohė i erdhi djali i tij, Abdul-Meliku e i tha: flenė akoma pa ua kthyer hakun njerėzve?!
Tha: si ta fali drekėn do t'ua kthej.
Tha: kush tė garanton se do tė jetosh deri nė drekė? E nėse jeton kush ta garanton qėllimin e mirė?
Doli dhe i grumbulloi njerėzit dhe ua ktheu secilit hakun e vet.
 Ai thoshte: Unė kam shpirt shumė ambicioz, ēdo herė qė arrinte diēka, synonte diēka mė tė madhe dhe mė tė mirė! Kur arrita tė bėhem halife, pėrmbi kėtė gradė nuk ka gjė mė tė madhe nė dynja, mė mori malli pėr ahiret.
 Poeti thotė:

وإذا كانت النفوس كباراً
تعبت في مرادها الأجسامُ

من يهن يسهل الهوان عليه
ما لجرح بميتٍ إيلامُ

Nėse shpirti ėshtė i madh
Lodhet trupi nė realizimin e aspiratave tė tija
Ai qė mposhtet, i lehtėsohet kjo gjė
Tė vdekurit nuk i shėrohen plagėt
 Ushqimi i tij gjatė hilafetit ishte ades, thjerrėza dhe vaj dhe kur e kritikonin pse kaq modest e ka ushqimin, ai thoshte: kėshtu ma lehtė do tė ēlirohemi nga prangat e zjarrit nesėr!!
 Kur pa fėmijėt e tij duke ngrėnė pak mė mirė se ai, hanin thjerrėza dhe qepė, tha: bijat e mija, a gėzoheni tė hani llojlloj ushqimesh e tė digjet babai juaj nė zjarr.
 U thoshte fėmijėve: babai juaj ka patė mundėsi tė zgjedh mes varfėrisė dhe tė hyjė nė xhennet dhe mes pasurimit dhe tė hyjė nė zjarr, kurse ai ka zgjedh qė tė hyjė nė xhennet.
 U thoshte bashkėpunėtorėve: nėse mė shihni se largohem nga e vėrteta vendoni dorėn nė fytin tim dhe mė dridhni e mė thoni: ēka je duke bėrė Omer?!
 Aq shumė i dobėsohej trupi saqė brinjėt mund t'ia numėronin ata qė ia shihnin.
 Ai aq shumė e donte All-llahun, saqė kishte arritur nė gradėn e kėnaqjes me caktimet e All-llahut, andaj edhe thoshte: unė gėzimin e gjej vetėm nė vendet e caktimeve tė All-llahut.
 Bashkėpunėtorėt e tij nė tė mirė i vdiqėn njė pas njė. I vdiq djali i tij Abdul-Meliku, vėllau i tij Sehli dhe shėrbėtori i tij Muzahimi, e pas vdekjes sė tyre dhe kur lutej thoshte: Ti e di se kjo vetėm se ma ka shtuar dashurinė dhe mė ka inkurajuar pėr atė qė ėshtė te Ti. (Shiko traktatin e Ibėn Rexhebit "Komenti i hadithit "Kur njerėzit do tė shkojnė pas arit dhe argjendit").
 Ai thoshte: Po tė jetoj gjatė nuk do tė lejoj qė tė vejat e Irakut tė kenė nevojė pėr dikė tjetėr pas meje.
 Kur u bė Halife Omer ibėn Abdul-Azizi u dėgjua njė e qajtur nė shtėpinė e tij, e thanė: ēka u bė? Thanė: grave dhe robėreshave u tha: kush do le tė rri e kush do le tė shkon, sepse kam marrė njė detyrė qė mė angazhon nga ju.
 Omeri, radijall-llahu anhu, edhe pse ishte i pari i muslimanėve, shtėpia e tij i ngjante shtėpisė sė fukaraje.

Ku ėshtė vendosmėria! Pasiviteti ėshtė ortak i privimit kurse dhėnia pėrparėsi rahatllėkut trashėgon lodhje.

Drejt lartėsirave

Vėllezėr!
Vendosmėria nė zemrat e njerėzve ėshtė sikurse zjarri i cili flakėron, e pėrdor trupin dhe aspak nuk ndjenė lodhje.
 Burrat e vendosur nuk janė nė rrobat e juaja, ata kanė dhėnė besėn pėr vdekje, por e fituan jetėn, ata edhe nė radhėt e xhihadit janė mė stabil se shkėmbi i madh nė vendin e vet.
 Ai qė nuk e kėrkon lavdin seriozisht nuk mund tė flenė nėn hijen e nderit.
 Tė gjithė sahabet u shpėrngulėn ilegalisht, kurse Omeri, radijall-llahu anhu, publikisht e u tha idhujtarėve: jam duke u shpėrngulur e ai qė dėshiron tė takohet me mua le tė vjen nė kėtė luginė.
 Laje fytyrėn e seriozitetit nga pluhuri i pėrtesės dhe shpenzo njė thes sabėr nė rrugėn e vlerave.
 Nėse je njeri i vendosur nė gjuhėn e tyre nuk ka: "ndoshta" apo "shpresoj". (shiko: "El-Lutfu fil-Vadhi", Ibėn Xhevziu, fq. 33).

Vėllezėr!
 Tėrė mirėsia ka tė bėjė me vendosmėrinė e vėrtetė pėr udhėzim dhe me kėtė kampanjė mposhtet ushtria e tė kotės dhe arrihet fitorja pėr ushtarėt e tė vėrtetės.
 Ebu Hazimi thotė: Nėse njeri vendos tė le vetjaksinė i vijnė ēlirimet.
 Disa nga dijetarėt e selefit i kanė pyetur: Kur shpėrngulet dynjaja nga zemra? Tha: kur tė jesh i vendosur, atėherė shpėrngulet dynjaja nga zemra.
 Edhe shejtani humb shpresat nė njeriun me vendosmėri tė vėrtetė, kurse kur njeriu ėshtė labil e lakmon shejtani dhe e shtinė qė tė shpreson dhe prolongon.
 Ti qė u rite dhe nuk u pendove, ti qė ske vendosmėri pėr udhėzim e as pėr kthim, ke gėzuar shejtanin dhe ke zemėruar Rahmanin. (Shiko: "Dy traktate" tė Ibėn Rexhebit).

Vėllezėr!
Jini tė vendosur, sepse xhenneti me dhe tė kėndshėm, me nur qė shkėlqen, aromė jasemini qė depėrton larg, bukuroshet qė presin, duhet paguar mehrin pėr to!
وصلَّى الله على نبينا محمد وعلى آله وصحبه وسلَّم
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
Sektori shkencor pranė shtėpisė botuese "Medarul-Vatan".,
9.3.2007

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:15
Shėmbėlltyra

Shėmbėlltyrė gjuhėsisht d.m.th. Diēka shumė e ngjashme, pasqyrė e njė tjetri qė vėshtrohet si model a si shembull; Pėrfytyrim i ngjashėm me dikė a me diēka; Model; shembull;
Allahu subhanehu ue teala, thotė: "Pėr ju, shėmbėlltyra mė e mirė ėshtė i dėrguari i Allahut". (Ahzab 21)
Imam Kurtubiu thotė: "Ka divergjencė se, urdhri pėr tė marrė shembull nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ėshtė detyrues ose preferues. Disa kanė thėnė se ėshtė detyrues, pėrderisa nuk ka argument qė e bėn tė preferuar. Tė tjerėt thonė ėshtė preferues, pėrderisa nuk ka argument se ėshtė detyrues. Por e vėrteta ėshtė se tė merret shembulli nga ai pėr ēėshtjet fetare ėshtė e detyrueshme, ndėrsa pėr ēėshtjet e kėsaj bote ėshtė e preferuar.
Thyerja e akullit:
Thyerja e akullit nuk ndodhė pėrveē duke parė shėmbėlltyra, duke parė njerėz tė cilėt dalin para tė tjerėve me shembuj tė mrekullueshėm. Njerėzit kanė drojė tė marrin guximin, por nė anėn tjetėr e respektojnė trimėrinė. Kur tė shohin veprimin e tjetrit u zgjohen ndjenjat dhe u hapen dyert e kuptimit tė vėrtetės, ashtu qė u bėhet i lehtė pasimi. Grada mė e lartė e trimėrisė ėshtė trimėria e kuptimit tė vėrtetės, thirrjes nė tė dhe durimit nė atė rrugė. Sikur tė mos ishte Muhamedi, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, nuk do tė ishin shokėt e tij, e sikur tė mos ishin shokėt e tij, nuk do tė ishin edhe besimtarėt qė kanė ardhur pas tyre.
Shpallja nga Allahu ishte ajo qė u ndihmonte nė thyerjen e akullit nė shumė sfera tė jetės. Shpallja ishte ajo qė u ndihmoi tė veprojnė ndryshe nga ajo qė vepronin tė tjerėt. Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, nuk kishte nevojė pėr shembull, sepse ai vet u bė shėmbėlltyrė.
Rrugė tė shėndoshė pėrveē kėsaj nuk ka. Tė shkojmė pra, pas rrugės sė Resulullahut, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, dhe shokėve tė tij, hap pas hapi, pėllėmbė pas pėllėmbe, nė jetėn private para asaj publike, nė gjėrat e vogla para atyre tė mėdhave. Gjegjėsisht, nė adhurim, nė meditim, nė luftė, nė planifikim, nė politikė, nė thirrje, nė trimėri dhe nė urtėsi.
"Kjo ėshtė rruga ime e drejtė, andaj pasoni atė, e mos pasoni rrugė tjera, tė cilat do t'ju largojnė nga rruga e drejtė. Kėshtu ju kėshillojmė qė tė jeni tė devotshėm". (En'am 153)
Duhet tė dimė se gjendja jonė nuk do tė pėrmirėsohet, pėrveē ashtu si ėshtė pėrmirėsuar gjendja e myslimanėve tė parė. Njeriu me besim ėshtė rruga e vetme pėr shėrimin e ēdo gjėje negative.
Shėmbėlltyra ėshtė dy lloj:
Shėmbėlltyrė e mirė: Pasimi i njerėzve tė mirė dhe me vlerė nė ēdo gjė qė ka tė bėjė me vlera dhe virtyte. Dhe,
Shėmbėlltyrė e keqe: Ecja nė drejtimet e urrejtshme, dhe pasimi i njerėzve tė kėqij pa ndonjė argument.
Rėndėsia e shėmbėlltyrės:
1 – Shembulli i gjallė dhe i ngritur, lė gjurmė nė shpirtin e punuesit, me njė sasi tė madhe nė aspekt tė pėlqimit, respektit dhe dashurisė.
Ja njė shembull: Ibėn Omeri radijallahu anhu, ka thėnė: "Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, filloi tė pėrdorė unazė tė arit, ashtu vepruan edhe njerėzit tjerė. E mė vonė, Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Unė kam unazė tė arit, dhe e hoqi, e tha: Unė nuk do tė mbaj kėso unaze asnjėherė", atėherė, tė gjithė njerėzit i hoqėn unazat e arit qė kishin. (Buhariu 7298).
2 – Shembulli i mirė i bind tė tjerėt se arritja e kėtyre cilėsive do t'ju sigurojė atyre jetė tė mirė dhe shpėrblim tė madh.
Hudhejfeja rrėfen se njė njeri nė kohėn e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, erdhi dhe lypte, por askush nuk i dha gjė, mė vonė dikush i dha diēka, dhe tė gjithė pas tij i dhanė. Atėherė Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Kush bėn njė tė mirė dhe tė tjerėt e pasojnė nė tė, ai ka shpėrblimin e tij dhe shpėrblim tjetėr qė ėshtė sa shpėrblimet e atyre qė e kanė pasuar, duke mos u pakėsuar asgjė nga shpėrblimi i tyre. Ndėrsa, kush bėn njė tė keqe dhe tė tjerėt e pasojnė nė tė, ai ka mėkatin e tij dhe mėkat tjetėr qė ėshtė sa mėkatet e atyre qė e kanė pasuar, duke mos u pakėsuar asgjė nga mėkati i tyre". (Ahmedi, Hakimi, Ibėn Maxhe dhe Tirmidhiu).
3 – Pasuesit shikojnė drejt shėmbėlltyrės me shikim tė mprehtė, pa e ditur ai.
Lexoje kėtė ngjarje me vėmendje: Omeri radijallahu anhu, pa Talha b. Ubejdullahin se kishte veshur ihrame tė lyera me ngjyrė (1), dhe i tha: Ē' ėshtė kjo rrobė e lyer o Talha? Ėshtė nga dheu, o i pari i myslimanėve, u pėrgjigj Talha. Omeri ia ktheu: "Me tė vėrtetė, o ju grup i vogėl, ju jeni imama, tė cilėt pasoheni nga njerėzit dhe ka mundėsi qė ndonjė i paditur tė sheh kėtė dhe tė thotė se Talha ibėn Ubejdullahi ka veshur ihram tė lyer. Andaj, mos i vishni kėto rroba tė lyera". Pra, ia tėrhoqi vėrejtjen nga shikimet e mprehta tė njerėzve, te tė cilėt kjo sjellje mund tė ketė ndikim negativ.
Bazat e shėmbėlltyrės:
a- Mirėsia, kjo pėrbėhet prej tre gjėrave: besimi, adhurimi dhe sinqeriteti.
b- Sjellja e mirė
c- Pėlqimi i fjalės me veprėn.
Mendoj se kėto baza janė tė pėrmbledhura nė kėtė hadith: "Ēdo pejgamber qė e ka dėrguar Allahu, subhanehu ue teala, te ndonjė popull para meje, ka pasur ndihmėtarė dhe shokė (baza e parė), tė cilėt e kanė pasuar nė ēdo vepėr dhe kanė respektuar ēdo urdhėr tė tij (baza e dytė). E pas tyre, erdhėn njerėz qė ndryshuan, flasin atė qė nuk e punojnė dhe punojnė atė qė nuk janė tė urdhėruar ta punojnė (baza e tretė). Kush i kundėrshton ata me dorė, ai ėshtė besimtar, kush i kundėrshton me gjuhė ėshtė besimtar, kush i kundėrshton me zemėr ėshtė besimtar, e pas kėsaj nuk mund tė ketė besim nė atė zemėr as sa njė grimcė.
Ndikimi i shėmbėlltyrės nė pėrhapjen e Islamit: Nga metodat mė tė rėndėsishme nė pėrhapjen e fesė dhe nė thirrjen e njerėzve nė Islam, pėr t'iu nėnshtruar urdhrave tė Allahut ėshtė shėmbėlltyra e thirrėsit (davetxhiut), veprat e mira tė tij, dhe morali i lartė e i pastėr qė ka. Kėto bėjnė qė ky person tė jetė shembull pėr tė tjerėt. Tė jetė njė kopje ku njerėzit do tė mund tė shohin Islam tė gjallė dhe tė nxitojnė kah ai pėr tė pėrfituar nė mėsimin e fesė. Sepse dihet fare mirė, se ndikimi qė bėhet me vepra dhe sjellje ėshtė shumė mė i madh sesa ndikimi vetėm me fjalė. Nė kėtė formė Islami ėshtė shpėrndarė nė shumicėn e vendeve tė botės.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:16
Allahu i madhėruar thotė:
"Ju e keni shembullin mė tė mirė te Ibrahimi dhe te ata qė ishin me tė, kur i thanė popullit tė vet: "Ne largohemi prej jush dhe prej asaj qė adhuroni, pos Allahut, nuk besojmė tuajėn, prandaj ndėrmjet nesh e jush ėshtė e hapėt armiqėsia e urrejtja derisa ta besoni vetėm Allahun, Njė!" (Mumtehane 4). Nga ky ajet kuptojmė se e kemi detyrė tė pasojmė shėmbėlltyrėn e mirė, pavarėsisht a do tė jemi nė pėlqim me popullin, shoqėrinė apo familjen tonė. Kjo ėshtė veēori e shėmbėlltyrės sė besimit dhe tė fesė, e jo tė ēdo lloj shėmbėlltyre.
Rreth shėmbėlltyrės sė mirė:
a- Shėmbėlltyra mė e mirė dhe mė e lartė ėshtė Resulullahu, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, nė sjelljen e tij, veprat e tij, fjalėt e tij dhe nė ēdo cilėsi tė tij.
b- Kur myslimani e di se ėshtė nėn mbikėqyrjen e Allahut gjatė adhurimeve dhe marrėdhėnieve tjera, tė cilat i kryen ashtu si ka urdhėruar Allahu, dhe si na ka mėsuar Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ai do tė jetė pasues i vėrtetė i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem. Me siguri ke dėgjuar rastin kur Omeri radijallahu anhu, iu afrua gurit tė zi nė Qabe, e puthi dhe tha: "Unė e di se ti je gur, nuk dėmton e as qė sjellė dobi. Sikur mos ta shihja Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke tė puthur, nuk do tė puthja as unė".
c- Argument se ne e duam Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, ėshtė kur e pasojmė atė.
d- Kur myslimani shfaqet nė sy tė njerėzve si pasues i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, njerėzit do ta duan, do t'i besojnė dhe do ta marrin pėr shembull tė mirė.
e- Muslimani qė pason drejtimin e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, dhe ecė rrugės sė gjeneratave tė para (selefit), ai do tė gjejė nė vete lumturi, pas sė cilės nuk ka lumturi tjetėr pėrveē xhenetit. Sepse do ta vėrejė se ėshtė nė qartėsi dhe udhėzim, shikon me dritė dhe ecė nė rrugėn e vėrtetė.
f- Hoxhallarėt e kanė pėr obligim tė jenė shėmbėlltyrė nė veprat e tyre pėr tė tjerėt, ngase ata, vetėm se e kanė marrė pozitėn e shėmbėlltyrės sė mirė. E pas tyre edhe ēdo mysliman tjetėr i mirė. Muxhahidi lidhur me ajetin واجعلنا للمتقين إماما – "na bėj imama tė devotshmėve" ka thėnė: "Imama qė do tė pasojmė ata qė ishin para nesh, dhe imama qė do tė na pasojnė ata qė vijnė pas nesh".
g- Kuptimi i fesė nga Kur'ani dhe suneti konsiderohet pasim i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem.
h- Nėse je shembull i mirė, do tė arrish sukses tė paparė nė sferėn e edukimit tė tjerėve.
i- Ashpėrsia dhe ekstremizmi janė dalje nga pasimi i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem. Omeri radijallahu anhu, i kishte thėnė Sa'dit: Njerėzit po ankohen nė ty, bile edhe pėr namazin tėnd. Ai tha: Nė dy rekatet e para lexoj gjatė, e nė tė dytat lexoj shkurt. Nuk e lė nė mangėsi atė qė kam mėsuar nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem. Omeri tha: Kėshtu mendon ti pėr vete, a thua si mendoj unė? Pra, ia tėrhoqi vėrejtjen nga teprimi (ekstremizmi) nė adhurime.
j- Nė fe, pasimi bėhet duke shikuar atė qė ėshtė mė lartė se ne, ndėrsa nė ēėshtjet e kėsaj bote, duke shikuar atė qė ėshtė mė ulėt se ne. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Po tė shihni dikė qė ėshtė mė lartė se ju me trup dhe pasuri, atėherė shikoni nė ata qė janė ndėr ju...". (Buhariu dhe Muslimi)

(1) Ngjyra qė pėrdornin pėrmbante edhe erė, gjė qė ėshtė e ndaluar gjatė ihramit. </SPAN>
Omer Berisha,
9.2.2007

http://www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:20
Jeta e njerėzve tė lumtur

Vėllezėr dhe motra!
All-llahu [subhanehu ve teala] njerėzit i ka krijuar prej njė baze… i ka bėrė tė dallojnė nė forma dhe gjendje…
Disa prej tyre janė tė pasur e disa tė varfur…disa tė bardhė e disa tė zinjė…disa koprac e disa fisnik…disa falėnderues e disa bukėshkelė…disa tė devotshėm e adhurues e disa mėkatar e tė prishur…
Disa prej tyre tė mirė e asket e disa mosbesimtar e smirak…
Mirėpo tė gjith ata veprojnė pa ndalur pėr tė arritur njė qėllim…e ajo ėshtė lumturia…
Tregtari i cili e kalon tėrė ditėn nė tregti…studenti, qė i kalon vite e vite nė shkolla dhe univerrsitete…nėpunėsi i cili hulumton rrogėn mė tė lartė…Njeriu, i cili marton gruan e bukur…ose ndėrton shtėpi luksoze…tė gjith kėta, hulumtojnė lumturinė…
Madje edhe djemt dhe vajzat qė dėgjojnė muzikėn… e shikojnė haramet…tė gjith ata hulumtojnė lumturinė…
Gjėrėsia e gjoksit…qetėsia e mendjes…pastėrtia e shpirtit… janė synime pėr tė cilat veprojnė njerėzit…
Ēudi ėshtė puna e kėsaj lumturie, tė cilėn shumė njerėz e kėrkojnė…dhe shtyhen njerėzit nė rrugėn e fitimit tė sajė…
Mirėpo pyetja e madhe ėshtė: a e ka arritur kėtė lumturi ndonjėri prej kėtyreve qė e shpreson?!
A qėndron nė kėnaqėsinė dhe gėzimin e vėrtetė, nė tė cilin nuk ka shtirrje dhe artificialitet?
Asesi, pasha All-llahun, shumica e tyre janė sikurse ka thėnė njė poet:
ما لقيت الأنــام إلا رأوا مني ابتساماً وليس يدرون ما بي
أُظهر الانشراح للنــاس حـتى يتمنــوا أنهم في ثيابي
لو دروا أني شـقي حزين ضاق في صدره فسيح الرحاب لتناءوا عـني
ولم يقربوني ثم زادوا نفـــورهم باغتيابي
فكـأني آتي بأعظم ذنب لو تبدت تعاستي للصــحاب
هكذا الناس يطلبون المنايا للذي بينهم جليل المصــاب
Ēdo herė qė jam takuar me njerėzit, mė kanė parė duke u buzėqeshur, mirėpo ata nuk e dinė se ēka kam unė
U shfaqi rehatinė njerėzve, gjersa tė shpresojnė tė jenė nė rrobat e mia
Po ta dini se unė vuaj, i mėrzitur e mė ėshtė ngushtuar gjoksi
Do tė iknin prej meje e nuk do tė mė afroheshin, e do tė iknin edhe mė shumė duke mė pėrfolur
Sikurse tė kem bėrė mėkatin mė tė madh, nėse u shfaqet mėrzia ime shokėve
Kėtė ia shpresojnė njerėzit atij qė mes tyre kėshtu ėshtė goditur.
I pari qė e humb lumturinė ėshtė njeriu qė e kėrkon ate duke bėrė mėkate ndaj All-llahut [subhanehu ve teala]…
Mėkatarėt nė realitet nuk janė tė lumtur…edhe nė qoftėse shfaqin zemėrgjėrėsi dhe gėzim…
Mos u mashtro nga pamja e skllavit tė epshit…sepse ata buzėqeshen dhe qeshen…
Mirėpo zemrat si kanė tė tilla…
Poeti thotė:
ووالله لو شاهدت هاتيك الصدور رأيتهــا كمراجل النيران
ووقودها الشهوات والحسرات والالآم لا تخبو مدى الأزمان
أرواحهم في وحشة وجسومهم في كدحها لا في رضى الرحمن
ما سعيهم إلا لطيب العيش في الدنيـا ولو أفضى إلى النيران
هربوا من الرق الذي خلقوا له فبلوا برق النفس والشيطان
لاترض ما اختاروه هم لنفوسهم فقد ارتضوا بالذل والحرمان
لو ساوت الدنيا جناح بعوضة لم يسق منها الرب ذا الكفران
لكنها والله أحقـر عنده من ذا الجناح القاصر الطيران
طبعت على كدر فكيف تنالها صفواً أهذا قـط في الإمكان
والله لو أن القلوب سليمة لتقطعت أسفا من الحرمان
لكنها سكرى بحب حياتها الدنيا وسوف تفيق بعد زمان
بالله ما عذر امرئ هو مؤمن حقا بهذا ليس باليقظان
تالله لو شاقتك جنات النعيم طلبتهـا بنفائس الأثمان
Vall-llahi po tė shohish ato gjokse do ti shihje si kazanet mbi zjar
Lėndė djegėse janė epshet, keqardhjet dhe dhimbjet, yė cilat nuk ndalen gjith kohėn
Shpirtat i kanė nė egėrsi, kurse trupat nė lodhje pėr te e jo pėr ta kėnaqur Mėshiruesin
Ata veprojnė pėr jetė tė kėndshme nė dunja, edhe nėse kjo i shpien nė zjar
Ikėn nga skllavėria pėr tė cilėn u krijuan, e u bėn skllevėr tė vetvetes dhe shejtanit
Mos u dakordo me ata qė ata kanė zgjedhur, sepse ata janė dakorduar me mposhtjen dhe privimin
Poqėse dunjaja vlen sa njė krah mushkonje, qafiri nuk do tė kėnaqej nė te
Mirėpo ajo ėshtė edhe mė e pavlerė se sa njė krah i mushkonjės
Natyrė e tij ėshtė njollosja, e si ka mundėsi tė arrijė pastėrti, kjo asnjė herė nuk mund tė arrihet
Vall-llahi, poqėse zemrat janė tė sėndosha do tė kėputeshin nga privimi
Mirėpo janė dehur me dashuri ndaj jetės sė kėsaj bote, e do tė zgjohet pas njė kohe Pasha Zotin, ēfarė arsyetimi ka njė njeri qė kėsaj i beson, mirėpo nuk ėshtė i zgjuar

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:21
Pasha Zotin, poqėse do tė kishte mallėngjuar xhennetun-neimi do ta kėrkoje me ēmime tė shtrenjta.
Mirėpo All-llahu ka disa njerėz qė kanė jetuar tė lumtur…
Kanė shijuar shijen e dashurisė…kėnaqėsinė e lutjes drejtuar Atij…kanė pastruar brendėsinė me vetėdije pėr kontroll tė Atij…kanė zbukuruar kokėn e tyre me kurorė tė dashurisė ndaj tij…
Kanė shijuar kėnaqėsinė e xhennetit para se tė hynė atje…
All-llahu i mbrojtė, kėta njerėz qė kanė njohur rrugėn e lumturisė dhe nė kėtė rrugė kanė ecur…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] mallėngjohej pėr kėtė jetė, andaj lutej duke thėnė:
اللهم إني أسألك الفوز عند القضاء .. ونزل الشهداء .. وعيش السعداء .. ومرافقة الأنبياء .. والنصر على الأعداء ..
“All-llahu im, kėrkoj prej Teje fitim gjatė Vendimit, vedbanim tė shehidave, jetė tė tė lumturėve, shoqėrim tė pejgamberėve dhe ngadhnjim ndaj armiqve”. (Tirmidhiu, daif).
Ata tė lumtur… kur tu ngushtohet gjoksi pėr shkak tė fatkeqėsive…ose mallėngjohen pėr ndonjė nevojė… i zgjasin duart nė erėsirėn e natės duke u lutur…bėjnė sexhde me shpirt tė devotshėm…dhe kėrkon prej Zotit tė mirat e ēdo gjėje qė i vijnė…
Ka mendim tė mirė pėr All-llahun… e di se do tė del para Mbretit…Atij nuk i pėrzihen gjuhėt…e as zėrat…nuk mėrzitet prej lutėsve tė shumtė dhe kėrkesave tė llojllojshme…
Kur tu vjen nata…kur tua hap Zoti i tyre dyert e faljes…kėta njerėz tė lumtur janė tė parėt qė hynė nė kėto dyer…ata janė qė me tė vėrtetė u besojnė argumenteve tė All-llahut…
{ إِنَّمَا يُؤْمِنُ بِآيَاتِنَا الَّذِينَ إِذَا ذُكِّرُوا بِهَا خَرُّوا سُجَّداً وَسَبَّحُوا بِحَمْدِ رَبِّهِمْ وَهُمْ لا يَسْتَكْبِرُونَ (15) تَتَجَافَى جُنُوبُهُمْ عَنْ الْمَضَاجِعِ يَدْعُونَ رَبَّهُمْ خَوْفاً وَطَمَعاً وَمِمَّا رَزَقْنَاهُمْ يُنفِقُونَ (16) فَلا تَعْلَمُ نَفْسٌ مَا أُخْفِيَ لَهُمْ مِنْ قُرَّةِ أَعْيُنٍ جَزَاءً بِمَا كَانُوا يَعْمَلُونَ (17) أَفَمَنْ كَانَ مُؤْمِناً كَمَنْ كَانَ فَاسِقاً لا يَسْتَوُونَ (18) أَمَّا الَّذِينَ آمَنُوا وَعَمِلُوا الصَّالِحَاتِ فَلَهُمْ جَنَّاتُ الْمَأْوَى نُزُلاً بِمَا كَانُوا يَعْمَلُونَ (19) وَأَمَّا الَّذِينَ فَسَقُوا فَمَأْوَاهُمْ النَّارُ كُلَّمَا أَرَادُوا أَنْ يَخْرُجُوا مِنْهَا أُعِيدُوا فِيهَا وَقِيلَ لَهُمْ ذُوقُوا عَذَابَ النَّارِ الَّذِي كُنْتُمْ بِهِ تُكَذِّبُونَ (20) وَلَنُذِيقَنَّهُمْ مِنْ الْعَذَابِ الأَدْنَى دُونَ الْعَذَابِ الأَكْبَرِ لَعَلَّهُمْ يَرْجِعُونَ (21)...}
“Argumentet tona i besojnė, nė tė vėrtetė, ata qė kur kėshillohen me to, bien nė fytyra (bėjnė sexhde), qė madhėrojnė Zotin e tyre nė shenjė falėnderimi dhe ata nuk bėjnė kryelartėsi, I heqin trupat e tyre prej dyshekėve, duke e lutur Zotin e tyre nga frika dhe nga shpresa dhe nga ajo qė Ne ua kemi dhėnė (pasuria) atyre, ata japin. Pra, pėr ata qė kanė vepruar, nuk di askush pėr atė kėnaqėsi (tė zemrės e shpirtit) qė u ėshtė caktuar atyre si shpėrblim. A mos ėshtė ai qė ishte besimtar, sikurse ai qė ishte jashtė rrugės? Jo! Kėta nuk janė tė barabartė. Pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata, pėr hir tė veprave qė i bėnė, vendpritje e kanė xhennetin. E ata qė nuk e respektuan All-llahun, skutė e tyre ėshtė zjarri. Sa herė qė tė tentojnė tė dalin nga ai, kthehen nė tė dhe atyre u thuhet: "Shijoni dėnimin e zjarrit qė ju e konsideronit rrenė". Ne do t'u shijojmė atyre dėnimin mė tė shpejtė (nė Dunja) para dėnimit tė madh (nė Ahiret), ndoshta do tė tėrhiqen (prej tė kėqijave)”. (Es-Sexhde: 15- 21).
Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Abdull-llah ibn Omeri [radijall-llahu anhu], i cili thotė:
كان الرجل في حياة النبي صلى الله عليه وسلم إذا رأى رؤيا قصها على رسول الله صلى الله عليه وسلم .. فتمنيت أن أرى رؤيا فأقصها على رسول الله صلى الله عليه وسلم .. وكنت غلاماً شاباً ، عمري 14.. وكنت أنام في المسجد على عهد رسول الله صلى الله عليه وسلم .. فرأيت في النوم كأن ملكين أخذاني .. فذهبا بي إلى النار فإذا هي مطوية كطي البئر .. وإذا لها قرنان .. وإذا فيها أناس قد عرفتهم .. فجعلت أقول : أعوذ بالله من النار .. قال : فلقينا ملك آخر .. فقال لي : لم ترع .. فقصصتُها على حفصة .. فقصّتها حفصةُ على رسول الله صلى الله عليه وسلم .. فقال : نعم الرجل عبد الله .. لو كان يصلي من الليل ..
فكان عبد الله بعدها لا ينام من الليل إلا قليلاً ..
قال عنه مولاه نافع : كبر سنّ عبد الله بن عمر ..
“Nė kohėn e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nėse njė njeri sheh ndonjė ėndėr, ia tregonte Resulull-llahit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]… Andaj shpresoja qė tė shihja ėndėr e tia tregoj Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]…unė isha djalosh i ri, kisha 14 vjet….fleja nė xhami….Njė natė pash nė ėndėr sikurse mė morėn dy melek… mė dėrguan nė zjar, tė cilin e pashė tė paluar sikurse muri i bunarit…ky zjar i kishte dy brirė…aty kishte njerėz qė i njihja… e fillova tė them: All-llahu mė ruajt nga zjari…pastaj takuam njė melek tjetėr…e ai mė tha: nuk do tė trishtohesh…kėtė ėndėr ia tregova Hafsės, kurse Hafseja ia tregoi Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: Abdull-llahi ėshtė shumė njeri i mirė…po tė kishte falur namaz nate…
pas kėtij rasti Abdull-llahu vetėm pak flente natėn.
Kėto katėr fjali qė i degjoj prej Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ia ndryshuan tėrė jetėn. I dėgjoj kėto fjali kur i kishte 14 vjet, kurse jetoj njė qind vjet.
Shėrbyesi i tij, Nafiu thotė: u plak Abdull-llah ibn Omeri, iu dobėsua trupi dhe u verbėrua, e nuk e la kėtė namaz. Merte me vehte njė enė me ujė, saqė pas ēdo dy reqatesh e lante fytyrėn me ujė. Kėshtu vazhdonte deri nė mėngjes.
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka urdhėruar tė falet namazi i vitrit duke thėnė:
( إن الله وتر يحب الوتر فأوتروا يا أهل القرآن ) ..
“All-llahu ėshtė tek dhe e do tekun, andaj falne vitrin, e ju tė dhėnė pas Kur'anit”. (Buhariu dhe Muslimi).
All-llahu [subhanehu ve teala] atij qė e fal namazin e vitrit ia grumbullon tė mirat e dunjasė dhe ahiretit…dėgjo kėtė hadith, tė cilin e transmeton Tirmidhiu, ku Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė:
( قال عليكم بقيام الليل فإنه دأب الصالحين قبلكم وإن قيام الليل قربة إلى الله ومنهاة عن الإثم وتكفير للسيئات ومطردة للداء عن الجسد ) ..
“Kujdesuni pėr namazin e natės, sepse ėshtė zakon i burrave tė mirė qė kanė qenė para jush, sepse namazi i natės ėshtė afėrsi, largim nga mėkati, shlyerje e tė kėqijave, largim i sėmundjeve nga trupi…”. (Hadithi hasen).
Pėr ēudi namazi i vitrit ėshtė ibadeti mė i lehtė, mirėpo sėrish njerėzit e lėnė pas dore…
Sikurse tė fal njeriu namazin e akshamit…do ti thonim fal edhe dy rekate sunnetet e akshamit. Por mund tė thotė ato janė shumė, dėshiroj vetėm njė, mirėpo vetėm njė nuk mund ta falish, ose e fal dy ise hiē.
Nėse njė njeriut i tregon vlerėn e namazit duha… edhe ky namaz nuk mund tė falet mė pak se dy rekate. Mirėpo namazi i vitrit ėshtė namazi mė i mirė i natės…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e falte njėmbėdhjet rekate… e nėse tė vjen rėnd fali nėntė, e nėse ėshtė rėndė, fale shtatė, ose pesė ose tre…e nėse aq shumė pėrtac je bėrė, atėherė, sė paku fale njė rekat.
All-llahu ekber, e fal njė rekat e tė shėnohet sikurse tė kishe falur tėrė natėn namaz nate…
Disa njerėz kur tu flasim pėr namazin e natės, mendon se duhet tė zgjohet para sabahut…jo mjafton ta falish edhe pas jacisė.
Pra bėhu prej kėtyre njerėzve tė lumtur…tė cilėt kanė krijuar raporte tė mira me Zotin e tyre…
Nėse ke ndonjė nevojė…renditi kėmbėt nė mihrab…fėrkoje fytyrėn tėnde pėr dheu…dhe kėrko ndihmė nė Mbretin e gjithfuqishėm…
Je i sinqertė dhe qaj para Tij…e nėse All-llahu sheh prej teje mposhtje dhe pėrkulje…nevojė dhe arsyetim tė vėrtetė… ti largon tė kėqijat…e tė ofron gjėrėsi tė gjoksit…
Atėherė do tė shijosh lezetin e burrave tė devotshėm…e jeton jetė tė njerėzve tė qetė…
Njeriu nė zemėr ka nevojė, tė cilėn se mbush asgjė tjetėr pėrveē dashurisė sė All-llahut, udhėtimi drejt Tij… dhe pendimi te Ai.
Ibn Asakiri [rahimehull-llah] tregon nė historinė e tij se:
Njė njeri i varfur kishte mushkė me tė cilin punonte me qira nga Damasku e nė Zebdani. Ky njeri tregon: njė herė me mua erdhi njė burrė, e kur kaluam nė disa rrugė tė panjohura tha: zgjidhe kėtė rrugė, se kjo ėshtė mė e afėr…i thashė: skam nevojė pėr kėtė rrugė se nuk e njoh…mė tha: mirėpo ėshtė mė afėr…morėm kėtė rrugė dhe erdhėm nė njė vend tė trishtueshėm dhe afėr njė lugine tė thellė, ku kishte shumė njerėz tė vrarė, mė tha: kape mushkėn pėr koke derisa tė zbres. Zbriti, i pėrvjeli krahėt dhe mė sulmoi me njė thikė… ika prej tij, kurse ai erdhi pas meje. E luta nė emėr tė All-llahut e i thashė: meri mushkat me gjith mallin. Kurse ai mu pėrgjigj: dėshiroj tė tė vras…e frikėsova me All-llahun dhe denimin, mirėpo nuk pranoi…iu dorėzova dhe i thashė: mė le ti fali dy rekate? Tha: shpejto…u ngrita tė falem, dėshirova tė filloj tė lexoj Kur'an, nuk mu kujtua asnjė shkronjė…qėndrova njė kohė i hutuar, kurse ai thoshte: mė shpejtė, mė shpejtė, atėherė All-llahu mė solli nė gjuhė ajetin:
"أمن يجيب المضطر إذا دعاه ويكشف السوء" “A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguar tė keqen …”. (En-Neml: 62). E pėrsėrita kėtė ajet disa herė.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:22
Pėr moment na erdhi njė kalorės nga brendėsia e luginės, nė dorė kishte njė shtizė, me tė cilėn e gjuajti kėtė njeri dhe e qėlloi nė zemėr, e vdiq… u kapa pėr kėtė kalorės e i thashė: Pash Zotin, kush je ti? Tha: unė jam i dėrguari i atij qė i pėrgjijget lutjes sė nevojtarit dhe i largon tė kėqijat. Unė jam melek nga qielli i katėrt. Mė ka dėrguar All-llahu qė ti pėrgjigjem lutjes tėnde dhe ta largojė tė keqen. Tha: i mora mushkat dhe mallin e u ktheva shėndosh.
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kur brengoseshte nxitonte nė namaz… e thoshte: na rehato me namaz, o Bilal, e thoshte:
جعلت قرة عيني في الصلاة ..
“Mė ėshtė bėrė kėnaqėsia mė e madhe nė namaz”. (hadith sahih).
Burrat e devotshėm kishin sjellje tė ēuditshme me namazin…
Ebu Salihu, i biri i motrės sė Malik ibn Dinarit tregon: daja im, Malik ibn Dinari, kur tė vinte nata, mbyllej nė dhomė dhe tėrė natėn e kalonte nė atė dhomė. Habiteshim, ēka bėnė daja jonė nė kėtė dhomė. Njė natė u pėrvidha dhe hyra nė kėtė dhomė e u fsheha nė disa qoshe tė saja. Pastaj hyri daja im e nuk mė pa. E shtroi sexhaden e tij dhe dėshiroi tė fillon tė fal namaz. Mirėpo posa i ngriti duart pėr tė marur tekbirin, qau dhe nuk mundej tė ndalet duke qarė. Pasiqė u ndal pak u bė gati tė mer tekbirin, mirėpo sėrish nuk mundi nga tė aqrit e shumtė. Kėshtu vazhdoi deri nė ezanin e sabahut. Kur thėrriti ezani i sabahut e kapi mjekrrėn e tij e tha: All-llahu im, kur tė grumbullosh tėrė njerėzit, privo kėto thinja nga zjari i xhehenemit. …
Ebu Sulejman Daraniu tregon e thotė: njė natė isha nė sexhde, e mė erdhi gjumi…pash njė huri nė ėndėr, ajo mė goditi me kėmbė e mė tha: i dashuri im, po flenė…kurse Mbreti ėshtė i zgjuar shikon ata qė pėrpiqen nė adhurime? I pafat, i mallkuar qoftė ai qė i jep pėrparėsi kėnaqėsisė sė gjumit para kėnaqėsisė sė bisedės me All-llahun… ngritu se ėshtė afruar ndarja…kurse tė dashuruarit do tė takojnė njėri tjetrin…pse po flenė? I dashuri dhe kėnaqėsia ime, a tė flejnė sytė? Kurse unė pėrgaditem pėr ty qe pesėqind vjet?...
All-llahu ekber, ata janė lodhur nė namaz…janė ndarė nga epshet…saqė u janė zbukuruar huritė nė xhennete….
{ إِنَّ الَّذِينَ يَتْلُونَ كِتَابَ اللَّهِ وَأَقَامُوا الصَّلاةَ وَأَنْفَقُوا مِمَّا رَزَقْنَاهُمْ سِرّاً وَعَلانِيَةً يَرْجُونَ تِجَارَةً لَنْ تَبُورَ (29) لِيُوَفِّيَهُمْ أُجُورَهُمْ وَيَزِيدَهُمْ مِنْ فَضْلِهِ إِنَّهُ غَفُورٌ شَكُورٌ (30) ...}
“Ata qė lexojnė librin e All-llahut, e falin namazin dhe nga begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi e haptazi, ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet. Qė Ai (All-llahu) do t'ju plotėsojė shpėrblimin e tyre, e edhe do t'ju shtojė nga mirėsia e Tij, vėrtet Ai ėshtė mėkatfalės dhe shumė mirėnjohės”. (Fatir: 29- 30).
Kur do qė tė ulesh me kėta njerėz tė lumtur… do ti gjesh se janė njerėz qė qėndrojnė shumė larg asaj qė e hidhėron Zotin e tyre…
Frika ua ka coptuar zemrėn…kurse dashuria ndaj Tij ua ka mbushur zemrėn…
Ata e dinė se All-llahu ėshtė Falės i mėkateve…pranues i pendimit… mirėpo kjo nuk ua ka haruar se Ai ėshtė edhe qė denon rėndė…qė llogarit preciz…
Kur tė dakordohet mėshiron… sepse mėshira e Tij kaplon ēdo gjė…e kur tė Hidhėrohet mallkon, kurse mallkimin e tij askush s’mund ta reziston…
Transmeton Buhariu nga Abdull-llah ibn Mesudi [radijall-llahu anhu]…se nė ditėn e Hajberit duke u kthyer nga beteja njė djalosh ia mbante devenė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], nė kėtė moment duke i ndihmuar Muhammedit [alejhis-selam] e godet njė shigjetė dhe e mbytė. Tė gjithė sahabet bėrtasin, All-llahu ekber, ky njeri e fitoi xhennetin. Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] reagoi e tha: ky djalosh nuk ėshtrė banor i xhennetit, sepse ka vjedhur njė manto nė kėtė ditė…prej ganimetit qė s’ishte ndarė akoma, e me kėtė vepėr digjet nė zjar…
Njeriun te mėkatet e mėdha e sjellin toleranca nė tė voglat…
Transmeton Buhariu nga Enesi [radijall-llahu anhu], i cili duke u folur tabiinėve, tė cilėt ishin tė dalluar nė adhurim dhe devotshmėri, u tha:
إنكم لتعملون أعمالاً .. هي أدق في أعينكم من الشعر .. إن كنا لنعدها على عهد رسول الله صلى الله عليه وسلم من الموبقات يعني المهلكات ..
“Ju sot jeni duke bėrė disa vepra…qė nė syrin tuaj duken mė tė imta se qimeja, mirėpo ne nė kohėn e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i konsideronim prej mėkateve shkatėrruese”.
Omeri [radijall-llahu anhu] i shkroi letėr Ebu Musa el-Eshariut, ku mes tjerash qėndronte:
وإذا أحببت أن تحقر عملك .. فتفكر فيما أنعم الله عليك .. وقدر ما عمل الصالحون قبلك .. وقدر عقوبته في الذنوب ..
إنما فعل الله بآدم الذي فعل بأكلة أكلها .. فقال عنه : [ وعصى آدم ربه فغوى ] ..
وإنما لعن إبليس وجعله شيطاناً رجيماً .. من أجل سجدة أبى أن يسجدها ..
ولعن اليهود .. وجعل منهم قردة وخنازير من أجل حيتان أصابوها يوم السبت وقد نهوا أن يصيدوا فيه ..
فتفكر في نعيم الجنة .. وملكها .. وكرامتها ..
فإذا فكرت في هذا كله عرفت نفسك ..
وعلمت أن عملك لن يغني عنك شيئاً .. إلا أن يتغمدك الله برحمته وبعفوه ..
“Nėse dėshiron tė kuptosh vlerėn e veprave tuaja…mendo rreth dhuntive qė ti ka dhėnė All-llahu…vlerėso atė qė kanė bėrė burrat e devotshėm para teje…vlerėso denimin pėr mėkatet.
All-llahu [subhanehu ve teala] e denoi Ademin nė atė formė pėr njė ushqim tė ndaluar… e tha:
“Ademi bėri mėkat ndaj Zotit tė vet dhe devijoi”.
Kurse Iblisin e mallkoi dhe e bėri tė mallkuar…pėr shkak tė refuzimit tė njė sexhdeje…
I mallkoi ēifutėt e i bėri derra e majmuna pėr shkak tė peshkimit ditėn e shtunė, kurse e kishin tė ndaluar…
Mendo rreth tė mirave tė xhennetit, pronėsinė dhe bujarinė…
E nėse tėrė kėtė e mendon, atėherė e kupton vetveten. Kupton se vepra yte s’tė bėn aspak dobi…pėrveē nėse All-llahu tė kaplon me mėshirėn dhe faljen e Tij…
Sa njerėz ėshtė tolerant nė harame, e kur tė kėshillohet, thotė:
“Kjo qė e bėj unė ėshtė shumė pak, e njerėzit bėjnė edhe mė shumė…
kurse All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
[ وتحسبونه هيناً وهو عند الله عظيم ] ..
“…duke menduar se ajo ishte imtėsi e parėndėsishme, ndėrsa te All-llahu ajo ėshtė e madhe.”. (En-Nur: 15).
Ai qė nuk vlerėson madhėrinė e All-llahut, tregohet tolerant nė mėkate e kundėrshtime, le ta dijė se vetėm vehtes i bėn dėm…
Le ta dijė se All-llahu ka robėr (melaqet) qė nuk i bėjnė mėkate All-llahut…urdhėrat e All-llahut nė vend i ēojnė…
Ata janė mė shumė se ne nė numėr dhe mė shumė se nė nė adhurim dhe frikė prej Tij…
Transmeton Buhariu dhe Muslimi se:
في السماء بيتاً يسمى بالبيت المعمور يدخله كلَّ يوم سبعون ألف ملك فيصلون ثم يخرجون منه .. ولا يعودون إلى يوم القيامة ..
“Nė qiell ka njė shtėpi qė quhet “Bejtul-Ma’mur”, ēdo ditė hynė nga shtatėdhjet mijė melek, falen e pastaj dalin prej atje dhe kurrė nuk kthehen mė deri nė Ditėn e Kijametit”.
Transmeton Ebu Davudi dhe tė tjerėt nga Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] se ka thėnė:
( أُذن لي أن أحدث عن ملك من ملائكة الله عز وجل من حملة العرش ما بين شحمة أذنه إلى عاتقه مسيرةُ سبعمائة عام ) ..
“Mė ėshtė dhėnė leja qė tu tregoj se ka melaqe tė All-llahut qė e bartin Arshin e Tij, mes pulpės sė veshit dhe qafės sė tij hapėsirė udhėtimi shtatėqind vjet”. (Sahih).
Poashtu Tirmidhiu transmeton se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
( إني لأرى ما لا ترون .. وأسمع ما لا تسمعون .. إن السماء أطت ( يعني ثقلت من شدة ما فوقها ) وحق لها أن تئط .. ما منها موضع أربع أصابع .. إلإ وعليه ملك واضع جبهته ساجداً لله .. والله لو تعلمون ما أعلم .. لضحكتم قليلاً .. ولبكيتم كثيراً .. ولخرجتم إلى الصعدات تجأرون إلى الله عز وجل ) ..
“Unė shoh atė qė ju nuk shihni…dėgjoj atė qė ju nuk dėgjoni…rėnkon qielli dhe meriton tė rėnkon…nė ēdo hapėsirė prej katėr gishtave ka nga njė melek qė bėn sexhde All-llahut…pasha All-llahun, po ta dinit atė qė e di unė…pak do tė qesheshit dhe shumė do tė qanit, do tė dilnit nė rrugė qė ti luteni All-llahut”. (Sahih).
Transmeton Merveziu me sened, pėr tė cilin Ibn Kethiri thotė se ėshtė i mirė, se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
( إن لله تعالى ملائكةٌ ترعد فرائصهم من خيفته .. ما منهم ملك تقطر منه دمعة من عينه .. إلا وقعت على ملك يصلي ..وإن لله عز وجل ملائكةٌ سجود لله مذ يومَ خلق الله السماوات والأرض .. لم يرفعوا رؤوسهم ولا يرفعون إلى يوم القيامة ..وملائكةٌ ركوع لم يرفعوا رؤوسهم .. ولا يرفعونها إلى يوم القيامة ..وصفوفٌ لم ينصرفوا عن مصافهم .. ولا ينصرفون عنها إلى يوم القيامة ..وإذا رفعوا ونظروا إلى وجه الله تعالى قالوا : سبحانك ما عبدناك حق عبادتك ) .. “All-llahu ka melaqe qė dridhen nga frika…ēdo pikė loti qė u bjer nga syri bjer nė ndonjė melaqe qė falet. All-llahu [subhanehu ve teala] ka melaqe qė i bėjnė sexhde All-llahut qė nga janė krijuar qiejt dhe toka…nuk e kanė ngritur kokėn asnjė her e as qė do ta ngrisin deri nė ditėn e kijametit. Disa melaqe tė tjera nė ruku qė se kanė ngritur kokėn dhe nuk e ngrisin deri nė ditė tė Kijametit, safe qė s’i kanė prishur aspak qė nga ajo ditė qė janė rreshtuar dhe nuk do t’i prishin deri nė ditėn e Kijametit…e kur tė ngriten do tė shikojnė Fytyrėn e All-llahut [subhanehu ve teala] e do tė thonė: i lartėsuar qofsh o Zot, nuk tė kemi adhuruar ashru si duhet”…

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:23
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
{ فَإِنْ اسْتَكْبَرُوا فَالَّذِينَ عِنْدَ رَبِّكَ يُسَبِّحُونَ لَهُ بِاللَّيْلِ وَالنَّهَارِ وَهُمْ لا يَسْأَمُونَ (38)...}
“Po nėse ata (kufarėt) janė kryeneē (e nuk bėjnė sexhde), atėherė ata qė janė pranė Zotit tėnd (engjėjt mė tė lartė), Atij i bėjnė tesbih natėn e ditėn dhe ata nuk mėrziten prej adhurimit”. (Fussilet: 38).
إِنَّ الَّذِينَ عِنْدَ رَبِّكَ لا يَسْتَكْبِرُونَ عَنْ عِبَادَتِهِ وَيُسَبِّحُونَهُ وَلَهُ يَسْجُدُونَ (206)
“S'ka dyshim se ata qė janė pranė (afėr) Zotit tėnd (melekėt) nuk tėrhiqen nga adhurimi ndaj Tij nga mendjemadhėsia, Atė e madhėrojnė dhe vetėm Atij i bėjnė sexhde”. (El-Araf: 206).
Pasiqė kėta tė lumtur e madhėruan All-llahun ashtu si e meritonte…u ngritėn me frikė…u frikuan nga pasojat e mėkateve…lanė kėnaqėsinė e jetės sė tyre…me qėllim qė tė arrijnė kėnaqėsinė e Zotit tė tyre…
Maiz ibn Maliku [radijall-llahu anhu]…
Ky tregim gjindet nė sahihun e Buhariut dhe Muslimit, do ta sjellim sipas tė gjitha transmetimeve:
Maizi ishte djalosh prej sahabeve..ishte i martuar nė Medinė…
Njė ditė shejtani i bėri vesvese…e mashtroi me njė shėrbėtore tė njė ensariut…
U larguan prej syve tė njerėzve…kurse shejtani ishte i treti…i cili nuk u ndal duke ua zbukuruar njėri tjetrin derisa ranė nė zina…
Pasiqė e kreu Maizi kėtė krim…e u largua shejtani prej tij…filloi tė qajė dhe ta llogarit veteveten…e qortoi dhe u frikua nga denimi i All-llahut [subhanehu ve teala]…iu ngushtua jeta… e kaploi gabimi nga ēdo anė…derisa ky mėkat ia dogji zemrėn…
Erdhi te mjeku i zemrave… u ndal para tij dhe bėrtiti me tė madhe, nga nxehtėsia qė e kishte ne brendėsi, duke thėnė:
O i Dėrguar i All-llahut, ky njeri i largėt ka bėrė zina, mė pastro…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] u largua prej tij…atėherė i doli nė anėn tjetėr e tha: O i Dėrguar i All-llahut…kam bėrė zina, mė pastro…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: vaj pėr ty, kthehu…kėrko falje dhe pendohu te Zoti…
Shkoi, u largua pak…mirėpo nuk duroi dot…
Sėrish u kthye te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: o i Dėrguar i All-llahut mė pastro…
Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i thotė: kthehu e kėrko falje dhe pendohu te Zoti yt…
U largua pak, mirėpo sėrish u kthye dhe tha: mė pastro o i Dėrguar i All-llahut! Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: vaj pėr ty, a e di se ēka ėshtė zinaja?! Pastaj urdhėroi tė pėrzihet dhe e nxorėn jasht…
I erdhi pėrsėri, e i tha: o i Dėrguar i All-llahut kam bėrė zina…mė pastro…
I tha: vaj pėr ty, a e di se ēka ėshtė zinaja?!
Urdhėroi qė ta nxjerin jasht dhe e nxjerėn…
I erdhi pėr sė treti, pėr sė katėrti…e kur e teproi, Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pyeti pėr kėtė: mos ėshtė i ēmendur? I thanė: o i Dėrguar i All-llahut nuk e njohim si tė ēmendur…
Tha: mos pėrdor alkool? U ngrit njė njeri, i mori erė dhe nuk ndjeu aromė alkooli…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] iu drejtua e i tha: a e di se ēka ėshtė zinaja?
Tha: po…kam pasur marėdhėnie me njė grua qė e kam tė ndaluar, ashtu siē bėn njeriu me gruan e tij qė e ka tė lejuar…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ēka dėshiron tė thuash?
Dėshiroj tė mė pastrosh, tha.
Atehėre Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: po…urdhėroi tė gurėzohet, e u gurėzua derisa vdiq…
Kur ia falėn xhenazen dhe e varrosėn, pran kėtij varri kaloi Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] me disa shokė tė tij. Pejgamberi dėgjoi prej shokėve tė tij duke i thėnė njėri tjetrit: shiko kėtė, e mbuloi All-llahu, mirėpo ky e shaplosi vehten derisa u gurėzua sikurse qentė…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] heshti, e pas njė kohe…kur kaluan pranė njė gomari tė cofur, tė cilin e kishte djegur dielli, saqė ishte fryrė dhe i kishte ngritur kėmbėt…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ku janė filani dhe filani?
Thanė: ne jemi ata dy…o i Dėrguar i All-llahut [subhanehu ve teala].
Hani nga ky gomar…
Thanė: O i Dėrguar i All-llahut!! All-llahu ta faltė, po kush han prej kėtij mishi, prej kėsaj coftine?
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ajo qė folet pėr nderin e vėllaut tuaj ėshtė mė rėndė se tė hani kėtė mish, ai u pendua me njė pendim qė poqėse i ndahet tėrė ummetit do tu mjaftonte…pasha Ate nė Dorė tė tė cilit ėshtė shpirti im, ai tani jeton nė lumenjt e xhennetit…
Lum pėr Maiz ibn Malikun…po, ra nė zina…zbuloi mbulesėn mes tij dhe Zotit tė vet…mirėpo pasiqė bėri mėkatin…shkuan kėnaqėsitė… mbet keqardhja dhe pendimi.
Ėshtė penduar me njė pendim qė nėse i ndahet tėrė ummetit do tu mjaftonte…
صبروا قليلا فاستراحوا دائما يا عزة التوفيق للإنسان
والرب ليس يضيع ما يتحمل المتحملون من أجله من شان
ويذكر الرحمن واحدهم مذاكرة الحبيب يقول يا بن فلان
هل تذكر اليوم الذي قد كنت فيه مبارزا بالذنب والعصيان
فيقول رب أما مننت بغفرة قدما فانك واسع الغفران
فيجيبه الرحمن مغفرتي التي قد أوصلتك إلى المحل الداني
“Kan duruar pak e janė rehatuar pėrgjithmon, sa krenari ėshtė suksesi pėr njeriun
Zoti nuk humbė atė qė e bartin njerėzit pėr hirė tė Tij
E kujton Rahmani secilin prej tyre sikurse i dashuri tė dashurin e vet duke thėnė: o bir i filanit
A tė kujtohet dita, kur publikisht bėshe mėkate dhe gabime
Do tė thotė: Zot a nuk mė ke falur qė moti, sepse ti je Falės i Madh
I pėrgjijget Rahmani: mėshira ime tė ka sjellur deri nė kėtė post tė afėrt.
Nga ky tregim duhet tė mėsojmė qė zemra mos tė adaptohet nė mėkat e mos tė ketė nevojė pėr pendim, sepse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] na ka treguar pėr zemrėn duke thėnė:
تعرض الفتن على القلوب كالحصير عودا عودا .. فأي قلب أشربها نكت فيه نكتة سوداء .. وأي قلب أنكرها نكت فيه نكتة بيضاء .. حتى تصير على قلبين ..
على أبيض مثلِ الصفا .. فلا تضره فتنة ما دامت السماوات والأرض ..
والآخر أسود مرباداً .. كالكوز مجخياً لا يعرف معروفاً ولا ينكر منكرا إلا ما أشرب من هواه ..
“I Prezentohen sprovat zemrės sikur krėndet e hastrės, ajo zemėr qė i thithė, aty pikohet njė pikė e zezė…ajo zemėr qė i refuzon, pikohet njė pikė e bardhė, gjersa tė bėhen dy zemra: e bardhė e pastėr, kėtė se dėmton asnjė sprovė sa tė jenė qiejt dhe toka dhe e zezė, ngjyrė hiri dhe e pėrmbysur, nuk njeh tė mirėn e as qė mohon tė keqen, pėrveē epshit tė vet…”. (Muslimi).
Ku janė ato zemra tė bardha qė dridhen kur tė binė nė mėkat…e nxitojnė nė pendim dhe kthim… Me tė vėrtetė toleranca nė mėkat ėshtė rrugė e tė keqes dhe dėshtimit nė dunja e ahiret…

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:24
Ibn Xhevziu pėrmend nė librin e tij “Dhemul-Heva”, njė njeri i cili jetonte nė Bagdad, e lėshonte shikimin e tij nė harame…ecte pas epsheve tė tija…u pėrkujtua dhe kėshillua, mirėpo nuk pėrfitoj prej kėshillave, iu tėrhjek vėrejtja, mirėpo nuk u largua prej kėtyre gabimeve…
Njė dit, ky njeri, kaloi para derės sė njė krishteri…shikoi mbrenda shtėpisė sė tij dhe pa njė vajzė tė bukur dhe u dashurua nė te fortė. Tentoi tė futet nė kėtė shtėpi, mirėpo nuk e lan. Tentoi tė martohet me te, mirėpo nuk ia dhan. Vazhdimisht interesohej pėr te, pėrcjellte lajmet e saja dhe i dėrgonte letra, derisa edhe ajo u dashurua nė te dhe u lidh pas tij. Filloi secili prej tyre ti dėrgojė letėr njėri tjetrit dhe tentonin tė shihnin njėri tjetrin, mirėpo nuk ia arritėn qėllimit. U mallėngjua shumė pėr te saqė u sėmur nė mendje. Andaj e dėrguan nė Maristan (shtėpi pėr tė sėmurė mentalisht). Kėtu e vizitonte vetėm njė shok i tij, i cili kujdesej pėr tė dhe hallin e tij. Dhe ia sillte lajmet e kėsaj vajze nė tė cilėn u dashurua. Njė ditė i erdhi nėna, e ky as nuk e shikoi e as nuk i foli. Nėna iu ankua shokit tė tij, ky e mori pėr dore dhe e futi te ai nė dhomė. Filaneja (ajo vajza nė tė cilėn ėshtė dashuru) tė ka dėrguar letėr me nėnėn tėnde, degjoje letrėn qė ta ka dėrguar. E shikoi nėnėn e vet dhe e pyeti pėr atė vajzėn, ēka bėn dhe ēka tė ka thėnė? Kjo nėnė e mjerė, filloi tė shpikė biseda dhe tregime e ndodhi. Sikurse fjalė se ajo tė don, ėshtė e mallėngjuar pėr ty, ka interesim tė madh pėr ty, etj. ndėrkohė dėgjoi zėrin e djalit tė saj duke thėnė: vazhdo mė trego sa ma shumė pėr te. Iu shtua edhe mė tepėr dashuria ndaj saj dhe ēmenduria pėr te. Dolėn nėna dhe shoku prej dhomės. Pas njė kohe i erdhi shiku nė vizitė. E pa se kishte ndryshuar, ishte dobėsuar dhe ishte molisur. Tha o burrė, ēka e ndryshoi gjendjen tėnde? Tha: kjo ėshtė sėmundja e njeriut tė pasionuar pas dashurisė (ashik)! E tha: shoku im, ka ardhur koha e exhelit…ka arritur koha e vdekjes…kurse unė nuk kam takuar shoqen time nė dunja…mirėpo dėshiroj ta takoj nė ahiret…I thashė: do tė takosh gjėra edhe mė tė mira se kjo nė ahiret…Tha: vetėm kėtė e dua…
I thashė: nuk ka mundėsi, sepse ti je musliman e ajo krishtere…
Ateherė rėnkoi me zė tė madh dhe tha: ajo ėshtė krishtere e unė musliman, nuk do tė takohemi nė ahiret, atėherė unė kthehem nga feja e Muhammedit….e i besoi Isaut dhe kryqit tė madh…
I bėrtita duke i thėnė: ke frikėn All-llahut…mos ban kufėr..ajo qė ėshtė te All-llahu ėshtė mė e mirė dhe mė e pėrhershme…filloi tė qajė dhe filloi tė rėnkon derisa vdiq…pasi vdiq pėrgjegjėsit e kėtij spitali u kujdesėn pėr te…
Pas vdekjes sė tij, unė shkova te ajo grua…e gjeta tė sėmurė…hyra dhe fillova ti flas pėr atė njeri….
Pasi kuptoi se ka vdekur i dashuri i sajė, bėrtiti duke thėnė: unė nuk kam takuar tė dashurin tim nė dunja…dėshiroj ta takoj nė ahiret…dėshmoj se s’ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut… dėshmoj se Muhammedit ėshtė rob dhe i dėrguar i All-llahut… unė distancohem nga krishterimi…hyj nė Islam.
Babai i saj e qortoi…ajo qau shumė…
Babi i saj tha: merrne me vehte, se nuk banoj me ate qė del prej fesė sė vet…Pas kėtij rasti jetoj vetėm pak…dhe vdiq.
All-llahu na ruajtė nga mashtrimi dhe kurthet e shejtanit.
Sa grue dhe burrė janė kėnaqur syte e tyre duke shikuar njėri tjetrin…sa u janė kėnaqur veshėt me zėrin e njėri tjetrit, mirėpo fundi i kėsaj ėshtė mposhtja dhe nėnēmimi, denimi i zjarit..sepse Zoti yt askujt nuk i ban zullum…
Ai qė pėrqėndrohet nė fenė e All-llahut jeton jetėn e njerėzve tė lumtur…i pėrfundon ymri me pėrfundim tė njerėzve tė devotshmė dhe ringjallet me miqtė e Zotit…e shoqerohet me pejgamberėt…
{ إِنَّ الَّذِينَ قَالُوا رَبُّنَا اللَّهُ ثُمَّ اسْتَقَامُوا تَتَنَزَّلُ عَلَيْهِمْ الْمَلائِكَةُ أَلاَّ تَخَافُوا وَلا تَحْزَنُوا وَأَبْشِرُوا بِالْجَنَّةِ الَّتِي كُنْتُمْ تُوعَدُونَ (30) نَحْنُ أَوْلِيَاؤُكُمْ فِي الْحَيَاةِ الدُّنْيَا وَفِي الآخِرَةِ وَلَكُمْ فِيهَا مَا تَشْتَهِي أَنفُسُكُمْ وَلَكُمْ فِيهَا مَا تَدَّعُونَ (31) نُزُلاً مِنْ غَفُورٍ رَحِيمٍ (32)}
“E, s'ka dyshim se ata qė thanė: "All-llahu ėshtė Zoti ynė", dhe ishin tė paluhatshėm, atyre u vijnė engjėjt (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): tė mos u frikėsoheni, tė mos pikėlloheni, keni myzhde xhennetin qė u premtohej. (u thonė) Ne kujdesemi pėr ju, si nė jetėn e kėsaj bote, ashtu edhe nė botėn tjetėr, kudo tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka kėrkoni. Pritje e nderuar prej Atij qė falė mėkatet dhe qė ėshtė mėshirues!”. (Fussilet: 30- 32).
Njerėzit e lumtur shumė pėrpjeken nė dynja…andaj edhe gradat i kanė tė larta nė mesin e njerėzve…saqė nuk mund tė krahasohen te All-llahu me format dhe trupat e tyre, por ngriten te All-llahu me veprat e tyre…
Transmeton Imam Ahmedi dhe tė tjerėt se Abdull-llah ibn Mesudi [radijall-llahu anhu] ishte duke udhėtuar me Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], kaluan pran njė drurit dhe Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kėrkoi prej tij qė tia sjell njė krende, pėr ta pėrdorur si misvak..
U ngrit Abdull-llah ibn Mesudi qė tė mer njė krende, mirėpo ishte i dobėt dhe mundohej qė ta kap, fryri era dhe ia zbuloi kėmbėt, ato ishin dy kėrcikė tė hollė dhe tė vegjėl…
U qeshėn njerėzit pėr shkak kėmbėve tė holla qė i kishte…
U tha Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: pse po qesheni? Pėr shkak kėmbėve tė holla qė i kishte? Pasha Ate qė nė Dorė tė Tij ėshtė shpirti im, ato janė mė tė rėnda nė peshoje se Uhudi…
Vallė, pse janė tė rėnda, pėr shkak tė namazit tė gjatė qė e ka falur gjatė natės..pėr shkak tė agjėrimit tė pandarė..pėr shkak se kėmbėt e tija nuk kanė ecur nė haram…
Kurse tė tjerėt pėrveē Ibn Mesudit, ata qė kanė zbukuruar pjesėn e dukshme, kurse kanė neglizhuar pjesėn e brendshme…kanė zbardhur rrobat, mirėpo kanė nxirė zemrat…pėr kėta njerėz, Ebul-Kasimi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė, siē na tregojnė Buhariu dhe Muslimi:
( إنه ليأتي الرجل العظيم السمين يوم القيامة لا يزن عند الله جناح بعوضة ..)
“Do tė vjen njeriu i shėndosh dhe i madh nė Ditėn e Kijametit, mirėpo nuk do tė peshon te All-llahu as sa krahu i mushkonjės, pastaj Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha:
lexoni nėse dėshironi ajetin:
[فَلا نُقِيمُ لَهُمْ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَزْناً (105)] ..
“…dhe nė ditėn e gjykimit atyre nuk do t'u japim kurrfarė vlere”. (El-Kehf: 105).
Njeriu sado qė largohet nga respekti i Zotit tė vet, aq sa ma shumė fundoset nė lezati dhe pason epshin, aq mė tepėr mirren prej tij shkaqet e lumturisė, e kaplon brenga dhe ngushtica, e kjo nuk largohet ndryshe pėrveē se me pendim dhe kthim te All-llahut [subhanehu ve teala].
Pse?
Sepse zgjėrimi i gjoksit…kėnaqėsia e ymrit, janė dhunti shumė tė mėdha, tė cilat All-llahu nuk ia jep secilit, por ia jep vetėm atij qė e do…andaj All-llahu [subhanehu ve teala] ia dha kėtė dhuratė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke i thėnė:
أَلَمْ نَشْرَحْ لَكَ صَدْرَكَ (1) “A nuk ta hapėm Ne gjoksin tėnd?”. (El-Inshirah: 1).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:25
Denimi i parė i mėkateve ėshtė ngushtica e gjoksit…andaj po ta dinte mėkatari dhe mėkatareja se ēfarė kėnaqėsie dhe lumturie ka adhurimi dhe nderi, ēfarė zgjėrim tė gjoksit dhe hare, do tė kuptonin se ajo qė u ka ikur nga lezatia e besimit ėshtė shumė mė e madhe se kėnaqėsia kalimtare qė kanė pėrjetuar gjatė disa mėkateve…e mos tė flasim pėr Ditėn e Kijametit…
Ibn Abbasi [radijall-llahu anhu] thotė:
إن للحسنة نوراً في القلب .. وضياء في الوجه .. وسعة في الرزق .. ومحبة في قلوب الناس .. وإن للسيئة ظلمة في القلب .. وسواداً في الوجه .. ووهناً في البدن .. وبغضة في قلوب الخلق ..
“Vepra e mirė shkakton dritė nė zemėr, shkėlqim nė fytyrė, gjėrėsi nė rizk dhe dashuri nė zemrat e njerėzve, kurse vepra e keqe shkakton errėsirė nė zemėr, nxirje nė fytyrė, dobėsim tė trupit dhe urrejtje nė zemrat e krijesave”.
Xhabir ibn Abdull-llahi [radijall-llahu anhu] thotė:
من كثرت صلاته بالليل حسن وجهه بالنهار ..
“Ai qė shumė falet gjatė natės, i zbukurohet fytyra gjat ditės”.
Tė vėrtetėn e thotė All-llahu [subhanehu ve teala] kur thotė:
فَمَنْ يُرِدْ اللَّهُ أَنْ يَهدِيَهُ يَشْرَحْ صَدْرَهُ لِلإِسْلامِ وَمَنْ يُرِدْ أَنْ يُضِلَّهُ يَجْعَلْ صَدْرَهُ ضَيِّقاً حَرَجاً كَأَنَّمَا يَصَّعَّدُ فِي السَّمَاءِ كَذَلِكَ يَجْعَلُ اللَّهُ الرِّجْسَ عَلَى الَّذِينَ لا يُؤْمِنُونَ (125)
“Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (tė pranuar) Islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, zemrėn e tij ia bėn shumė tė ngusht sikur tė ngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė”. (El-Enam: 125).
Ata qė kanė udhėzim dhe besim, ata kanė zemėrgjėrėsi dhe gjoks tė hapur, kurse tė devijuarit kanė ngushticė tė shpirtit dhe sprova…mėrzi dhe pafatsi, shkapėrderdhje tė ēėshtjeve tė tija dhe jetė jo tė lumtur…
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
وَلا تُطِعْ مَنْ أَغْفَلْنَا قَلْبَهُ عَنْ ذِكْرِنَا وَاتَّبَعَ هَوَاهُ وَكَانَ أَمْرُهُ فُرُطاً (28)
“… mos iu bind atij qė ia kemi shmangur zemrėn e tij prej pėrkujtimit ndaj Nesh dhe i ėshtė dhėnė epshit tė vet, pse puna e tij ka mbaruar”. (El-Kehf: 28).
Mėrzinė e pėrhershme qė ua zbret Zoti atyreve qė bėjnė mėkate ndaj Tij…ose atyreve qė kėrkojnė lumturinė dhe rehatinė nė vepra tjera pos kėnaqėsisė sė Tij, atyreve u ngushtohet dynjaja…u bėhet e padurueshme jeta e tyre, saqė kėnaqėsia pas sė cilės vrapojnė bėhet denim, me tė cilin denohen.
Pse?
Pse shndėrrohet dėgjimi i muzikės, dhėnja pas epsheve, konsumimi i alkoolit, shikimi nė gjėra tė ndaluara, pse e tėrė kjo shndėrrohet nė ngushitcė, pasiqė ka qenė rehati, pse shndėrrohet nė mėrzi, pasiqė ka qenė gėzim…
Pse?
Pėr shkak se All-llahu [subhanehu ve teala] e ka krijuar njeriun pėr njė detyrė, andaj edhe nuk mund tė vazhdojė jeta nė rrugė tė drejtė pėrderisa angazhohet me detyra tjera:
وَمَا خَلَقْتُ الْجِنَّ وَالإِنسَ إِلاَّ لِيَعْبُدُونِ (56)
“Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė”. (Edh-Dharijat: 56).
Nėse njeriu e pėrdor trupin dhe shpirtin e tij nė gjėra tjera e jo nė detyrėn e tij pėr tė cilėn ėshtė krijuar, jeta e tij do tė shndėrrohet nė ferr…
Poqėse njė njeri ecė nė njė rrugė, e i prishen kėpucėt papritmas, pasiqė e sheh kėtė thot: ska gjė, do tė sjfrytėzoj lapsin nė vend tė kėpucėve, dhe e mori lapsin dhe e vendoi nė kėmbė, do ti kishim thėnė: ti je i ēmendur, lapsi ėshtė krijuar qė tė shkruaj e jo qė tė ecish mbi te…
Po sikurse njė njeri qė nuk gjen laps, thotė, ska problem do tė shkruaj me kėpucėt e mia, dhe mer kėpucėt e mundohet mbi letėr tė shkruan me to. Do ti kishim thėnė: ti je i ēmendur, kėpucėt janė krijuar pėr njė detyrė e lapsi pėr njė detyrė tjetėr!!
Poashtu edhe njeriu, ėshtė krijuar pėr njė detyrė, e ajo ėshtė tė respektojė dhe adhurojė All-llahun [subhanehu ve teala]…andaj ai qė shfrytėzon jetėn nė detyra tjera, patjetėr qė do tė devijojė dhe do tė vuajė…
Po tė shikosh jetėn e atyereve qė nuk e kanė shfrytėzuar pėr qėllimin pėr tė cilin janė krijuar do tė shohish se nė jetėn e tyre ka ēorodi dhe humbje qė se gjenė te tė tjerėt…
Pse shtohet numri i vetvrasjeve nė vendet ku ėshtė pėrhapur imorali dhe nihilizmi…
Pse nė Amerikė bėjnė vetvrasje mė shumė se 25 mijė njerėz…
Thuaje tė njejtėn edhe pėr Britaninė, pėr Francėn, pėr Suedinė, pėr Italinė, etj.
Pse, a nuk kanė gjetė alkool pėr ta konsumuar? Jo alkooli ėshtė nė sasi tė mėdha i pranishėm atje!
A nuk gjejnė ku tė udhėtojnė? Shtetet janė tė mėdha dhe ka shumė vende atraktive…
Nuk kanė tė drejtė tė miren me marėdhėnie jashtmartesore? Ose ka pengesa mes tyre dhe argėtimit dhe lozjes…
Ua kanė mbyllur pabet dhe kafenetė?
Jo, asesi…ata veprojnė si tė dėshirojnė…rrotullohen mes kėnaqėsirave tė syve dhe gjymtyrėve tė tyre…
Atėherė, pse bėjnė vetvrasje? Pse mėrziten nga jeta e tyre?
Pse e lėnė alkoolin, jetėn epshore dhe argėtimin e lozjen e zgjedhin vdekjen, pse?
Pėrgjigja ėshtė e qartė:
وَمَنْ أَعْرَضَ عَنْ ذِكْرِي فَإِنَّ لَهُ مَعِيشَةً ضَنكاً وَنَحْشُرُهُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ أَعْمَى (124)
“E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė ditėn e kijametit do ta ringjall tė verbėr”. (Taha: 124).
E pėrcjell jeta e vėshtirė nė vajtje dhe ikje…nė udhėtim dhe nė qėndrim…me te ha dhe me te pi…me te ulet dhe me te qėndron, nuk ndahet prej tij as nė gjum e as nė zgjim…
Ia bėn jetėn tė padurueshme deri nė vdekje, sepse ai qė ia kthen shpinėn Zotit dhe tregohet mendjemadh…All-llahu [subhanehu ve teala] hedh mbi te trishtim tė vazhdueshėm, All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
سَنُلْقِي فِي قُلُوبِ الَّذِينَ كَفَرُوا الرُّعْبَ بِمَا أَشْرَكُوا بِاللَّهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهِ سُلْطَاناً وَمَأْوَاهُمْ النَّارُ وَبِئْسَ مَثْوَى الظَّالِمِينَ (151)
“Ne do to mbjellim frikėn nė zemrat e atyre qė nuk besuan…”.
Pse?
“…sepse ata All-llahut i trillojnė e i mveshin zota tė tjerė, duke mos pasur pėr kėtė kurrfar fakti, ndaj vendbanimi i tyre do tė jetė xhehennemi. Sa i shėmtuar ėshtė vendi i mizorėve”. (ali Imran: 151).
Kurse ata qė e njohin Zotin e tyre, ata qė zemrat e tyre janė nisur drejt Tij, ata janė tė lumtur:
مَنْ عَمِلَ صَالِحاً مِنْ ذَكَرٍ أَوْ أُنثَى وَهُوَ مُؤْمِنٌ فَلَنُحْيِيَنَّهُ حَيَاةً طَيِّبَةً وَلَنَجْزِيَنَّهُمْ أَجْرَهُمْ بِأَحْسَنِ مَا كَانُوا يَعْمَلُونَ (97)
“Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t'i japim atij njė jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t'u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre”. (En-Nahl: 97).
Mė ka treguar njė thirrės qė ka shkuar tė sherohet nė Britani.
Tregon e thot: hyra nė njė prej spitaleve mė tė mėdha atje. Nė kėtė spital hynin vetėm njerėz tė caktuar. Kur hyri mjeku e mė pa, tha: ti je musliman?
I thash: po…
Tha: ka njė problem qė mė ka krijuar dilemė qė nga dita qė kam njohur vetveten… a mund tė mė degjosh?
I thash: po. Tha: kam shumė pasuri…detyrė tė mirė…diplom tė lartė dhe i kam provuar tė gjitha kėnaqėsirat; kam konsumuar alkool…kam bėrė zina…kam udhėtuar nė shumė shtete, mirėpo sėrish ndiej ngushticė tė vazhdueshme dhe mėrzi prej kėtyre kėnaqėsirave, saqė i kam vizituar disa psikolog. Kam menduar tė bėj vetvrasje disa herė, me shpresė se gjejė jetė tjetėr…ku ska mėrzi. Ti a nuk e ndien kėtė mėrzi dhe ngushticė?

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:26
I thashė: jo, pėrkundrazi unė jam i lumtur vazhdimisht dhe do tė udhėzoj nė zgjidhjen e kėtij problemi, mirėpo pėrgjigju pyetjeve tė mia:
- Ti kur dėshiron ti kėnaqish syte, cka vepron?
Shikoj ndonjė grua tė bukur ose pamje mahnitėse…
- Kur dėshiron tė kėnaqish veshin, ēka vepron?
Dėgjo muzikė tė qetė…
- Kur dėshiron tė kėnaqish hundėn, ēka vepron?
Nuhas ndonjė parfym, ose shkoj nė ndonjė park…
I thashė, mirė, kur dėshiron tė kėnaqish sytė pse nuk dėgjon muzikė?
U habit prej meje, e mė tha: nuk mundet, sepse kjo ėshtė kėnaqėsi e veēantė pėr veshin…
I thashė: nėse dėshiron ta kėnaqish hundėn, pse nuk shikon ndonjė pmaje tė bukur? Edhe mė shumė u habit e tha: nuk mundet, sepse kjo ėshtė kėnaqėsi e veēantė e syrit, e me kėtė nuk mundet tė kėnaqet hunda…
I thashė: mirė…arritėm ku dėshirova…
Ti e pėrjeton kėtė mėrzi dhe ngushticė nė sytė e tu?
Jo, tha. E pėrjeton nė veshėt, hundėn, gjuhėn, organet…
Tha: jo, e pėrjetoj nė zemrėn dhe gjoksin tim…
I thashė: ti kėtė ngushitcė e pėrjeton nė zemrėn tėnde, kurse zemra ka kėnaqėsi tė veēantė…nuk kėnaqet me gjėrat tjera…domosdo e ke tė njohish gjėrat qė ta kėnaqin zemrėn…sepse ti duke dėgjuar muzikė, duke konsumuar alkool, duke shikuar gjėrat e ndaluara, duke bėrė zina, nuk e kėnaq zemrėn, por je duke e kėnaqur trupin…
U habit edhe mė shumė njeriu e tha; po, e vėrtetė ėshtė, e si ka mundėsi ta kėnaqi zemrėn time?
I thashė: me shehadet se ska hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i Tij, e tė pėrkulesh para Krijuesit tėnd…
Ti ankohesh Atij pėr brengat dhe mėrzitė tuaja, nė kėtė mėnyrė do tė jetosh nė rehati dhe qetėsi, e lumturi…
E lėkundi njeriu kokėn e tha: mė jep libra mbi islamin dhe lutu pėr mua, sigurisht do tė bėhem musliman…
Tė vėrtetėn e thotė All-llahu kur thotė:
يَا أَيُّهَا النَّاسُ قَدْ جَاءَتْكُمْ مَوْعِظَةٌ مِنْ رَبِّكُمْ وَشِفَاءٌ لِمَا فِي الصُّدُورِ وَهُدًى وَرَحْمَةٌ لِلْمُؤْمِنِينَ (57) قُلْ بِفَضْلِ اللَّهِ وَبِرَحْمَتِهِ فَبِذَلِكَ فَلْيَفْرَحُوا هُوَ خَيْرٌ مِمَّا يَجْمَعُونَ (58)
“O ju njerėz! Juve ju erdhi nga Zoti juaj kėshilla (Kur'ani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė kraharorėt tuaj (nė zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt. Thuaj: "Vetėm mirėsisė sė All-llahut dhe mėshirės sė Tij le t'i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė ata”. (Junus: 57).
Habitem me ata njerėz qė kėrkojnė rehatinė dhe zemėrgjėrėsinė, e kėrkojnė lumturinė nė rrugė tė gabuar, kurse All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
أَمْ حَسِبَ الَّذِينَ اجْتَرَحُوا السَّيِّئَاتِ أَنْ نَجْعَلَهُمْ كَالَّذِينَ آمَنُوا وَعَمِلُوا الصَّالِحَاتِ سَوَاءً مَحْيَاهُمْ وَمَمَاتُهُمْ سَاءَ مَا يَحْكُمُونَ (21)
“A menduan ata, tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdekjen e tyre do t'i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi i tyre?”. (El-Xhathije: 21).
All-llahu bėri dallim mes jetesės sė njerėzve tė lumtur dhe jetesės sė njerėzve tė pafat…nė jetėn e kėsaj bote dhe tė ahiretit…
Madje bamirėsi, aq sa ma tepėr bėn bamirėsi nė dynja…i shtohet lezeti dhe lumturia…All-llahu i jep mirėsi nė rizk, nė fėmitė, nė detyrėn, nė vendbanimin dhe nė ēdo gjė…
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
قُلْ يَا عِبَادِ الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا رَبَّكُمْ لِلَّذِينَ أَحْسَنُوا فِي هَذِهِ الدُّنْيَا حَسَنَةٌ وَأَرْضُ اللَّهِ وَاسِعَةٌ إِنَّمَا يُوَفَّى الصَّابِرُونَ أَجْرَهُمْ بِغَيْرِ حِسَابٍ (10)
“Thuaj: "O robėrit e Mi qė keni besuar, kini frikė ndaj Zotit tuaj. Ata qė bėnė mirė nė kėtė jetė, kanė tė mirė tė madhe, e Toka e All-llahut ėshtė e gjerė, ndėrsa tė durueshmive u jepet shpėrblimi i tyre pa masė!”. (Ez-Zumer: 10).
Tregojnė dijetarėt e historisė, kurse baza e kėtij tregimi gjindet nė Sahihun e Imam Muslimit, se Xhabir ibn Abdull-llahu, sahabi i nderuar, i ėshtė vrarė babai i tij nė vetejėn e Uhudit. Ia la shtatė motra, pėr tė cilat s’kishte kush tė kujdeset pėr veē tij. La pas vehte borxh tė shumtė, nė shpinėn e kėtij djaloshi, i cili ishte nė fillimin e rinisė…
Xhabiri ishte njeri qė e preokuponte borxhi dhe motrat e tija, kurse borxhėdhėnėsit e kėrkonin mėngjes e mbrėmje…
Xhabiri doli me Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė Betejėn e Rikasė, kurse pėr shkak tė varfėrisė kishte njė deve tė dobėt, qė edhe nuk mundej tė ecte, Xhabiri s’kishte para qė tė blente deve tjetėr, tė tjerėt e parakaluan, kurse ky mbeti nė fund tė karavanit…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] udhėtonte nė fund tė ushtrisė, e takoi Xhabirin duke e shtyrė devenė, kurse tė tjerėt ia kishin kaluar. Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: ēke o Xhabir?
Tha: o i Dėrguar i Zotit, deveja ime ėshtė e ngadalshme…nuk ecė shpejt… Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ule devenė. E uli Xhabiri Devenė, edhe Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e uli devenė e tij, e pastaj tha: ma jep njė shkop nga dora yte ose ma kėput njė shkop prej drurit….Xhabiri ia dha shkopin. Pastaj e goditi disa herė dhe u ngrit deveja e fuqishme. Vazhdoi Xhabiri udhėtimin me devenė e tij afėr Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] vėrejti te ky djalosh brengat dhe mėrzitė. E dinte se ka borxhe dhe ka motrat e pa martuara me vehte, andaj dėshiroi ta gėzon dhe tia largon brengat. I tha: e je martuar o Xhabir? Tha: po, jam martuar. Tha: beqare ose tė vejė? Tha: tė vejė, o i Dėrguar i All-llahut. U habit Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], sepse zakonisht njerėzit pėr sė pari martohen me beqare. I tha: “Pse nuk more njė beqare me tė cilėn do tė luash edhe ajo do tė luan me ty”. Xhabiri tha: o i Dėrguar i All-llahut, babai mė ėshtė vrarė nė uhud, me ka lėnė shtatė motra tė vogla, e nėse martohem me beqare, atėherė ato do tė zihen mes tyre. Andaj u martova me njė grua mė e madhe se ata, e tė kujdeset pėr to sikur tė ishte nėnė e tyre. Tha: mirė ke vepruar. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: Xhabir kur do tė arrim para Medinės, do tė ndalemi dhe do tė therrim njė deve, e do tė hamė mishė atė ditė. Kur tė dėgjojė gruaja yte pėr ardhjen tėnde, do ta shtron shtratin. Edhe pse je martuar me grua tė vejė, ti je rishtas i martuar. Tha Xhabiri: o i Dėrguar i All-llahut, ska me ēka ta shtron shtratin, skemi as jastėk e as pėlhura. Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: do tė keni jastėk me lejen e All-llahut.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:27
Pastaj vazhduan udhėtimin.
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dėshiroi ti jep pasuri, mirėpo nuk dėshironte qė ta turpėrojė Xhabirin. Andaj dėshiroi t’ia jep nė mėnyrė tė mirė. I tha: Xhabir! A ma shet devenė tėnde? Tha: o i Dėrguar i All-llahut, unė nuk kam deve tjetėr pėrveē kėsaj deveje. Me kėtė deve sjellim ujin, me kėtė deve sjellim drunjtė, me kėtė deve udhėtojmė. O i Dėrguar i All-llahut, nuk kam deve tjetėr pėrveē kėsaj. Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ma shit. Tha: mere o i Dėrguar i All-llahut. Tha; jo, por me ēmim. Tha: mere o i Dėrguar i All-llahut. Tha: vetėm me ēmim. Xhabiri tha: fol, sa i jep, o i Dėrguar i All-llahut. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: tė jap njė dirhem pėr devenė tėnde. Xhabiri tha: o i Dėrguar i All-llahut, njė deve pėr njė dirhem! Shumė lirė, kjo ėshtė zullum! Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha, ti jap dy dirhem. Tha: jo, shumė pak ėshtė. Tha: tre dirhem. Tha: shumė pak janė o i Dėrguar i All-llahut. Tha: katėr, pesė derisa arritėn deri nė katėrdhjet dirhem. Xhabiri tha: po, ban pėr katėrdhjet dirhem. Mirėpo me kusht qė ta mbaj deri nė Medinė. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ban, ska problem.
Kur arritėn nė Medinė, Xhabiri shkoi nė shtėpi, e zbriti mallin nga deveja dhe shkoi qė tė falet me Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], kurse devenė e lidhi afėr xhamisė…
Kur doli Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] prej xhamisė, Xhabiri i tha: o i Dėrguar i All-llahut, ja ku ėshtė deveja yte…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: Bilal, jepja Xhabirit katėrdhjet dirhem, edhe shtoja pak.
Kur e ktheu kokėn Xhabiri, Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha Bilalit, mere devenė dhe shko dėrgoja Xhabirit edhe lenia paratė. U kthy Xhabiri te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] qė ta kuptojė situatėn. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: edhe deveja edhe paratė janė tuajat.
Ti a mendon se unė bėna tregti me ty pėr ta marur devenė tėnde, jo, por ēmimi i ulėt qė ta dhash ishte pėr tė kuptuar nevojėn tėnde…
Kėshtu ėshtė gjendja e njerėzve qė ia kanė frikėn All-llahut:
وَمَنْ يَتَّقِ اللَّهَ يَجْعَلْ لَهُ مَخْرَجاً (2) وَيَرْزُقْهُ مِنْ حَيْثُ لا يَحْتَسِبُ
“…e kush u pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė, dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare”. (Et-Talak: 2-3).
Ti mėrzitesh kur tė shohish musliman tė menēur qė kėrkojnė gėzimin, lumturinė dhe zemėrgjėrėsinė duke u tubuar nė pamje tė ndaluara, ose duke biseduar pėr haramet, ose duke e zbatuar haramin nė shtėpi ose kopsht, ose pushimore ose nė ndonjė ndejė nė rrugė ose bregdet…
Nė tubime qė nuk u afrohen melaqet e as qė i kaplon mėshira…
Ndahen prej kėtyre tubimeve me zemra tė ngushtuara dhe frymėmarje tė ngulfatura…
Ua zbukurojnė njėri tjetrit kėtė tė keqe…sikurse tė jenė grumbulluar nė gjėra tė lejuara ose adhurime…
Sikurse tė mos kenė Zot i cili i kontrollon, i Cili do ti mer nė llogari. I kėrkon nė tubimet e dijes, e nuk i gjen aty, kurse nė Ditėn e Kijametit e mohojnė njėri tjetrin dhe e mallkojnė njėri tjetrin…
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė nė hadithin tė cilin e transmeton Tirmidhiu dhe Hakimi:
( أيما قوم جلسوا .. فأطالوا الجلوس .. ثم تفرقوا قبل أن يذكروا الله .. ويصلوا على نبيه صلى الله عليه وسلم .. إلا كانت عليهم من الله ترة ( أي ثأر وعقوبة ) إن شاء الله عذبهم .. وإن شاء غفر لهم ) ..
“Nėse njė grup njerėzish grumbullohen nė ndonjė tubim dhe qėndrojnė gjatė nė atė tubim, e ndahen pa e pėrmendur All-llahun dhe pa dėrguar salavate mbi Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ky tubim pėr ta ėshtė keqardhje dhe denim, nėse do Zoti i denon, e nėse do ua fal”.
Do tė mėrzitesh edhe mė shumė kur do ti shohish vajzat muslimane, mbesat e Hadixhes e Fatimes, motrat e Hafsės e Aishes, tė cilave All-llahu ua ka pastruar zemrėn nga idhujtaria, sytė nga tradhtia dhe organet nga imorali, kanė veshėt dhe sytė e shėndoshė, janė tė mbuluara dhe me nder, janė yė sigurta dhe tė rehatshme, nuk kanė trishtim pėr babanė e as pėr vėllanė, nuk e ka pėrdhunuar asnjė i prishur e as qė e ka sulmuar ndonjė pabesimtar…
Pėrskej tėrė kėtyre dhuntive, i gjen ato duke bredhur nėpėr rrugė, nėpėr tregje, vrapojnė pas epsheve, nė telefon, nė revistė, nė letra, nė kafene, nė diskotekė, ose nė ndonjė lidhje tė prishur dhe tė pandershme…
I kundėrshtohet Zotit tė vet duke i imituar mosbesimtarėt nė veshmbathje dhe pamje…
Shikon programe mė tė ndryshme, seriale tė padobishme, revista joedukative, kanale satelitore, faqe tė ndryshme tė internetit, filma tė ndryshme DVD, ma tepėr se sa shikon nė suret dhe ajetet e Kur'anit dhe mė shumė se sa qėndron nė tubime tė grave tė ndershme dhe fisnike…
Mendon e ngarat se lumturia ėshtė nė kėtė qė vepron, ose atė qė ia zbukuron shoqeja e sajė, ose atė qė ia imponon ndonjė “ujk” i prishur, ose ndonjė djalosh mashtrues…
Pėr pak kohė kjo shndėrrohet nė fatkeqėsi dhe ngushticė… Robi, edhe nėse kėnaqet pak dhe gėzohet duke i arritur epshet, pėr pak kohė do tė mėrzitet prej tyre…do tė ikė habia dhe ky strehim do tė shndėrrohet nė shkak i ngushticės, mėrzisė dhe fatkeqėsisė…

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:29
Ibn Xhevziu nė librin e tij El-Muntedhem tregon se muslimanėt kanė sulmuar njė fortifikatė tė romakėve, njė fortifikate e fuqishme, e rrethekuan dhe zgjati ky rrethekim njė kohė tė gjatė…
Gjatė rrethekimit njė grua romake shikoi nga fortifikata dhe e pa kėtė grua njė musliman qė quhej ibn Abdur-Rahim, i pėlqeu dhe u dashurua nė te. I dėrgoi letėr ku mes tjerash i shkroi: si mund tė arrij deri te ti?
Iu pėrgjigj: nėse bėhesh i krishter dhe vjen te unė…
U bė i krishter dhe disi arriti deri te ajo…
I ngrati, mendoi se lumturia fitohet nėse martohet me njė grua, ose nėse pin njė got alkool, e haroi se lumturia mė e madhe ėshtė shoqėrimi i atyre njerėzve tė zgjedhur, qė falin dhe agjėrojnė…lexon dhe lufton…
Kur e humbėn kėtė njeri u mėrzitėn shumė…
Rrethekimi zgjati gjatė kohė dhe nuk arritėn ta hapin kėtė fortifikatė, andaj edhe u larguan…
Pas njė kohe, njė grup i muslimanėve kaluan pran fortifikatės dhe e pėrmendėn ibn Abdur-Rahmanin, dhe pyetėn pėr te dhe nė cilėn gjendje ėshtė tani?!
E thėrritėn me emrin e tij: o ibn Abdur-Rahman…kurse ai hedhi njė shikim mbi ta…
I thanė: a fitove atė qė dėshirove…ku ėshtė Kur'ani dhe dija yte, ēka u bė me namazin tėnd?
Tha: mė iku i tėrė Kur'ani qė dija pėrmendsh, vetėm njė ajet mė kujothet, e ai ajet ėshtė:
رُبَمَا يَوَدُّ الَّذِينَ كَفَرُوا لَوْ كَانُوا مُسْلِمِينَ (2) ذَرْهُمْ يَأْكُلُوا وَيَتَمَتَّعُوا وَيُلْهِهِمْ الأَمَلُ فَسَوْفَ يَعْلَمُونَ (3)
“Ata qė nuk besuan, shpeshherė do tė kishin dėshiruar tė kishin qenė muslimanė. Lėri (Muhammed) ata, tė hanė, tė dėfrehen dhe t'i preokupojė shpresa (se do tė jetojnė shumė), e mė vonė do tė kuptojnė”. (El-Hixhr: 2-3).
Kjo ėshtė lumturi e vėrtetė dhe kėnaqėsi e pėrhershme, rrugėn e tė cilės e kanė humbur shumica e njerėzve…
Kjo ėshtė lumturia, me tė cilėn njeriu jeton jetė tė qetė…
Ti qė ke humbur lumturinė, nėse e dėshiron ate, ja e kuptove rrugėn e sajė…
Kujdes nga mashtrimet e Iblisit qė tė cytė tė shikosh gjėra tė ndaluara, tė biesh nė epshe, tė shpreson me kėnaqėsi dhe gėzime, hare dhe lumturi…
Pas sa ēasteve do tė ringjallen ata qė janė nė varre, do tė shpaloset ajo qė ėshtė nė gjokse, do tė reshtohen njerėzit para Zotit dhe secili njeri do tė sheh se ēka ka ofruar…
Dije se tė lumturit kur tė pėrkujtohen kujtohen…
Ja se kush ishte Ibrahim Ed’hemi, babai i tij ishte mbret i Horasanit, ishte i shkujdesur dhe neglizhent, njė ditė i bėrtit njė njeri e i tha: o Ibrahim, s’je krijuar pėr lozje:
أَفَحَسِبْتُمْ أَنَّمَا خَلَقْنَاكُمْ عَبَثاً وَأَنَّكُمْ إِلَيْنَا لا تُرْجَعُونَ (115)
“A menduat se Ne ju krijuam kot dhe se ju nuk do ktheheni te Ne?”. (El-Muminun: 115).
Frikohu nga Zoti yt dhe pėrgadit nozullin pėr varrin tėnd. U pendua Ibrahimi dhe u bė adhurues i dalluar…
Po edhe Fudajl ibn Ijadi ka qenė i tillė, ishte hajnė rruge. Kėrceu mbi njė shtėpi gjatė natės dhe dėgjoi njė njeri duke lexuar Kur'an, duke lexuar ajetin:
أَلَمْ يَأْنِ لِلَّذِينَ آمَنُوا أَنْ تَخْشَعَ قُلُوبُهُمْ لِذِكْرِ اللَّهِ وَمَا نَزَلَ مِنْ الْحَقِّ وَلا يَكُونُوا كَالَّذِينَ أُوتُوا الْكِتَابَ مِنْ قَبْلُ فَطَالَ عَلَيْهِمْ الأَمَدُ فَقَسَتْ قُلُوبُهُمْ وَكَثِيرٌ مِنْهُمْ فَاسِقُونَ (16)
“A nuk ėshtė koha qė zemrat e atyre qė besuan tė zbuten me kėshillat e All-llahut dhe me atė tė vėrtetėn qė zbriti (me Kur'an), e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė libri mė parė e zgjati koha dhe zemrat e tyre u shtangėn e shumė prej tyre janė jashtė rrugės”. (El-Hadid: 16).
Qau Fudajli e tha: O Zot, erdhi koha, o Zot erdhi koha, pastaj shkoi kah xhamia, u pendua dhe u bė gati qė ta takojė Zotin e vet…
Po kjo ka ndodhur edhe me Zadhan Kindiun, imamin dhe muhadithin e njohur, i cili mė herėt ishte i dhėnė pas lozjes dhe argėtimit…
Njė her ishte nė treg dhe rreth tij kėndonin shokėt e tij. Kaloi pran tij Abdull-llah ibn Mesudi [radijall-llahu anhu] e kur i pa, ikėn prej tij. E kapi Zadhanin e i tha: sa zė tė bukur qė ke, sikurse ta pėrdorish nė lexim tė Kur'anit?!
Pasiqė shkoi, Zadhani i pyeti shokėt e tij: kush ėshtė ky? I thanė: Abdull-llah ibn Mesudi [radijall-llahu anhu]. Tha: shoku i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]? Thanė: po, shoku i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Qau, e theu instrumentin dhe vrapoi pas Abdull-llah ibn Mesudit [radijall-llahu anhu]. Qau para tij dhe i tha: jam penduar nga kjo vepėr qė kam bėrė. Kam luftuar Zotin tim, vall-llahi jam penduar nga ajo qė kam bėrė. Qau edhe Abdull-llah ibn Mesudi e i tha: mirė se vjen, ti qė tė do edhe All-llahu. Si mundet mos ta dua, ate tė cilin e do edhe All-llahu. Pastaj Zadhan Kindiu e shoqėroi Abdull-llah ibn Mesudin [radijall-llahu anhu] derisa mėsoi Kur'an dhe u bė imam nė dituri…
Dėgjoni tregimin e Kanebiut, imamit dhe muhadithit tė njohur. Ky kur ishte i ri pinte birė dhe shoqėrohej me njerėz tė prishur…
Njė dit i thirri shokėt e tij dhe qėndroi nė derė duke i pritur..
Kaloi Shube ibn Haxhaxhi, imami dhe Muhadithi i njohur, kurse njerėzit ecnin pas tij…
Kanebiu tha: kush ėshtė ky njeri? Thanė: Shubeja. Tha: kush ėshtė Shubeja? I thanė: ėshtė muhadith.
U nis drejt tij, e me vehte kishte njė kėmishė tė kuqe. i tha: me trego hadithe, pasiqė je muhadith? I tha: ti nuk je nxėnės i hadithit qė tė tregojė hadithe…
E nxori thikėn e tha: ose mė trego hadithe ose do tė therri?
U drejtua kah ai Shubeja e i tha: mė ka treguar Mensuri, nga Rebiu, nga Ebi Mesudi [radijall-llahu anhu], i cili thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
إذا لم تستحِ فاصنع ما شئت ..
“Nėse nuk tė vjen turp vepro ēka tė dėshirosh”.
Kur e dėgjoi Kanebiu kėtė hadith, rastisi njė zemėr tė pastėr, u kujtua mėkatet me tė cilat lufton kundėr Zotit me vite tė tėra, e hodhi thikėn dhe u kthye nė shtėpi. E kapi verėn qė kishte nė shtėpi dhe e derdhi, pastaj kėrkoi leje nga nėna e tij qė tė udhėtojė nė Medinė pėr tė kėrkuar dituri. Kaloi njė kohė nė shoqėrimin e Imam Malik ibn Enesit dhe u bė dijetar dhe muhadith i madh e i dalluar.
Shkak i udhėzimit tė tij ishte njė kėshillė kalimtare, mirėpo rastisi njė zemėr tė gjallė dhe tė kulluar…
Vazhdo duke pėrmednur Zotin tėnd nė ēdo kohė, kujdesu tė jesh i pranishėm nė tubimet e burrave tė devotshėm, je i pranishėm nė tubimet e dijes dhe fesė, sepse dhikri e zgjėron gjoksin, shkakton kėnaqėsinė e ymrit…
Qajė para Zotit tėnd, prano mangėsinė dhe mėkatet tuaja, prano dhuntitė e Zotit ndaj teje.

Muhamed ibn Abdur-Rahman el-Arifi
Pėrshtati: Bekir Halimi

</SPAN>
Muhamed el-Arifi,
15.8.2003

http://www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:34
Mos ta harrojmė All-llahun

Jetojmė nė njė kohė kur njerėzit kanė shumė angazhime dhe preokupime, ata interesohen pėr ēdo gjė qė u sjell atyreve mirėsi nė dynja, mirėpo shumė pak janė ata qė interesohen pėr gjėrat qė u sjellin mirėsinė nė ahiret, ditėn kur do tė takohen me Zotin e vet.
Preokupimet, brengat dhe interesimet pėr ēėshtjet e kėsaj dynjaje i kanė angazhuar njerėzit pėrtej mase dhe ata nuk gjejnė kohė e as rast pėr ta kujtuar dhe pėrmendur All-llahun, subhanehu ve teala.
Madje nėse dikujt prej tyre dikush dėshiron tua pėrkujton All-llahun dhe fenė e Tij, atyreve kjo gjė u pengon dhe i ē'rehaton!
Ne kujdesemi pėr shkollim, punė, shtėpi, veshmbathje, ushqim, pushime, dhurata, mirėpo shumė pak na kujtohet se tė gjtiha kėto tė mira na kanė ardhur nga All-llahu, azze ve xhel-le!
Ne gėzojmė shėndet, familje, fėmijė, pasuri, komoditet, mirėpo aspak nuk na shkon mendja se tėrė kėto janė dhunti nga All-llahu, tebareke ve teala!
Shikoni ēfarė lėvizjesh dhe angazhimesh bėjmė kur dėshirojmė tė regjistrohemi nė shkollė, kur planifikojmė tė dalim nė gyrbet, kur fillojmė tė ndėrtojmė shtėpinė, kur bėjmė dasmėn, kur dėshirojmė tė realizojmė ndonjė projekt, mirėpo, a thua vallė, kemi parashtruar pyetjen: a mund tė bėhen kėto gjėra nėse nuk do tė kishte dashur All-llahu?!
Kėto pyetje dhe tė ngjashmet me to na detyrojnė tė flasim pėr kėtė temė:
"Mos ta harrojmė All-llahun"

All-llah!
Sa fjalė e kėndshme e sa emėr i bukur!
Fjalė e ėmbėl nė shqiptim, e kėndshme nė dėgjim, e dashur nė zemėr, e afėrt pėr shpirtin, gjendet nė ndėrgjegje, e gdhendur nė zemėr, e pėrzier me gjakun!
Me kėtė emėr fillojmė, Atij i mbėshtetemi dhe tek Ai strehohemi!
A ka kush meriton lavdėrimin mė shumė se All-llahu!
Pse All-llahu krijoi njeriun, i dha gjuhėn dhe dijen? Pėr tė lavdėruar All-llahun, pėr tė madhėruar Atė dhe pėr ta pėrmendur Atė!
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
اللَّهُ نُورُ السَّمَوَاتِ وَالأَرْضِ مَثَلُ نُورِهِ كَمِشْكَاةٍ فِيهَا مِصْبَاحٌ الْمِصْبَاحُ فِي زُجَاجَةٍ الزُّجَاجَةُ كَأَنَّهَا كَوْكَبٌ دُرِّيٌّ يُوقَدُ مِنْ شَجَرَةٍ مُبَارَكَةٍ زَيْتُونِةٍ لا شَرْقِيَّةٍ وَلا غَرْبِيَّةٍ يَكَادُ زَيْتُهَا يُضِيءُ وَلَوْ لَمْ تَمْسَسْهُ نَارٌ نُورٌ عَلَى نُورٍ يَهْدِي اللَّهُ لِنُورِهِ مَنْ يَشَاءُ وَيَضْرِبُ اللَّهُ الأَمْثَالَ لِلنَّاسِ وَاللَّهُ بِكُلِّ شَيْءٍ عَلِيمٌ (35)
"All-llahu ėshtė dritė (ndriēues, udhėzues) i qiejve e i tokės. Shembulli i dritės sė Tij i ngjason kandilit tė vendosur nė njė zgavėr tė errėt (كَمِشْكَاةٍ). Kandili gjendet brenda njė qelqi si tė ishte yll flakėrues e qė ndizet prej (vajit tė) njė druri tė bekuar, prej ullirit qė nuk mund tė quhet as i lindjes e as i perėndimit, e vaji i tij ndriēon pothuajse edhe pa e prekur zjarri. Dritė mbi dritė. All-llahu udhėzon kah drita e Vet atė qė do Ai. All-llahu sjell shembuj pėr njerėzit. All-llahu ēdo gjė di shumė mirė". (En-Nur: 35).
All-llahu, i cili:
رَبَّ الْعَالَمِينَ (77) الَّذِي خَلَقَنِي فَهُوَ يَهْدِينِ (78) وَالَّذِي هُوَ يُطْعِمُنِي وَيَسْقِينِ (79) وَإِذَا مَرِضْتُ فَهُوَ يَشْفِينِ (80) وَالَّذِي يُمِيتُنِي ثُمَّ يُحْيِينِ (81) وَالَّذِي أَطْمَعُ أَنْ يَغْفِرَ لِي خَطِيئَتِي يَوْمَ الدِّينِ (82) رَبِّ هَبْ لِي حُكْماً وَأَلْحِقْنِي بِالصَّالِحِينَ (83) وَاجْعَلْ لِي لِسَانَ صِدْقٍ فِي الآخِرِينَ (84) وَاجْعَلْنِي مِنْ وَرَثَةِ جَنَّةِ النَّعِيمِ (85)
"…Zoti i botėve.
Zoti qė mė krijoi, Ai mė udhėzon mua.
Dhe Ai qė mė ushqen dhe mė jep tė pijė.
Dhe kur tė sėmurem Ai mė shėron,
Ai mė bėn tė vdesė e mandej mė ngjall,
Ai tek i cili kam shpresė se do t'i m'i falė mėkatet e mia nė ditėn e gjykimit.
Zoti im, mė dhuro mua urtėsi dhe mė bashko me tė mirėt!
Mė bėn pėrkujtim tė mirė ndėr ata qė vijnė pas,
Mė bėn prej trashėguesve tė xhenetit tė begatshėm". (Esh-Shuara: 78- 85).

Kujt i drejtohemi nė brenga dhe vėshtirėsi

 Kur tė na kaplojnė brengat, streset, pikėllimet, vėshtirėsitė, ngushticat, paaftėsia e thėrret njeriu: All-llah, o All-llah!
لا إِلَهَ إِلا اللَّهُ الْعَظِيمُ الْحَلِيمُ لا إِلَهَ إِلا اللَّهُ رَبُّ الْعَرْشِ الْعَظِيمِ لا إِلَهَ إِلا اللَّهُ رَبُّ السَّمَوَاتِ وَرَبُّ الارْضِ وَرَبُّ الْعَرْشِ الْكَرِيمِ
La Ilahe il-lAllahul-’Adhimul-Halim, la Ilahe il-lAllahu Rabbul-’Arshil-’Adhim, la Ilahe il-lAllahu Rabbus-semavati ve Rabbul-erdi ve Rabbul-’Arshil-kerim.
(S’ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut tė Madhėruar e tė Urtė. S’ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut, Zotit tė Arshit tė lartėsuar. S’ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut, Zotit tė qiejve dhe tė tokės dhe Zotit tė Arshit Fisnik). (Buhariu dhe Muslimi).
Largohet brenga dhe pikėllimi, lehtėsohen vėshtirėsitė dhe vuajtjet:
فَاسْتَجَبْنَا لَهُ وَنَجَّيْنَاهُ مِنْ الْغَمِّ وَكَذَلِكَ نُنْجِي الْمُؤْمِنِينَ (88)
"Ne iu pėrgjigjėm atij, e shpėtuam nga tmerri. Kėshtu i shpėtojmė Ne besimtarėt". (El-Enbija: 88).
وَمَا بِكُمْ مِنْ نِعْمَةٍ فَمِنْ اللَّهِ ثُمَّ إِذَا مَسَّكُمْ الضُّرُّ فَإِلَيْهِ تَجْأَرُونَ (53)
"Dhe ēdo tė mirė qė e keni, ajo ėshtė prej All-llahut, madje edhe kur ju godet e keqja, ju vetėm te Ai e greni zėrin (me lutje)". (En-Nahl: 53).
 Kur thahet toka, vdesin bimėt, thahen gjitė, vyshken lulet dhe pemėt, mungon uji, pakėsohet ushqimi, shtohen sprovat, dalin pleqtė, fėmijėt e vegjėl dhe kafshėt e luten duke thėnė: All-llah, o All-llah!
Zbret shiu, vjen bereqeti, ikė etja dhe gjelbėrohet toka:
وَتَرَى الأَرْضَ هَامِدَةً فَإِذَا أَنزَلْنَا عَلَيْهَا الْمَاءَ اهْتَزَّتْ وَرَبَتْ وَأَنْبَتَتْ مِنْ كُلِّ زَوْجٍ بَهِيجٍ (5) "…E ti e sheh tokėn e tharė - tė vdekur, e kur Ne ia lėshojmė asaj ujin ajo gjallėrohet, shtohet dhe nga tė gjitha llojet rritė bimė tė kėndshme". (El-Haxh: 5).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:35
Ēfarė qetėsie gjen njeriu besimtarė kur i drejtohet All-llahut nė ēastin e vėshtirėsisė dhe nė momentin e mungesės sė zgjidhjes dhe i lutet All-llahut me lutjen e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
اللَّهُمَّ رَبَّ السَّمَوَاتِ السَّبْعِ ، وَرَبَّ الْعَرْشِ الْعَظِيمِ، رَبَّنَا وَرَبَّ كُلِّ شَيْءٍ ، فَالِقَ الْحَبِّ وَالنَّوَى وَمُنْزِلَ التَّوْرَاةِ وَالإِنْجِيلِ ، وَالْفُرْقَانِ ، أَعُوْذُ بِكَ مِنْ شَرِّ كُلِّ شَيْءٍ أَنْتَ آخِذٌ بِنَاصِيَتِهِ. اللَّهُمَّ أَنْتَ الأَوَّلُ فَلَيْسَ قَبْلَكَ شَيْءٌ ، وَأَنْتَ الآخِرُ فَلَيْسَ بَعْدَكَ شَيْءٌ ، وَأَنْتَ الظَّاهِرُ فَلَيْسَ فَوْقَكَ شَيْءٌ ، وَأَنْتَ الْبَاطِنُ فَلَيْسَ دُونَكَ شَيْءٌ. اِقْضِ عَنَّا الدَّيْنَ وَأَغْنِنَا مِنَ الْفَقْرِ.
All-llahumme Rabbes-semavatis-seb`i ve Rabbel-`arshil-`adhim, Rabbena ve Rabbe kul-li shej`in, Falikal-habbi ven-neva, ve Munzilet-tevrati vel-Inxhili, vel-furkan, eّudhu bike min sherri kul-li shej`in Ente ahidhun bi nisijetihi. All-llahumme Entel-Evvelu fe lejse kableke shej`un, ve Entel-ahiru fe lejse baّdeke shej`un, ve Entedh-Dhahiru fe lejse fevkake shej`un, ve Entel-batinu fe lejse duneke shej`un, Ikdi ّanna ed-dejne, ve agnina minel-fakr.
(O All-llahu im, Zot i tė shtatė qiejve dhe Zot i Arshit tė Madh, Zoti ynė dhe Zot i ēdo sendi, Zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės), Ti je Ai i Cili e shpalle Tevratin, Inxhilin dhe Furkanin (Kur`anin). Kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga sherri i ēdo sendi, balli i tė cilit ėshtė nė dorėn Tėnde. O All-llah, Ti je i pari dhe para Teje nuk pati asgjė. Ti je i Fundit dhe mbas Teje nuk mbetet asgjė. Ti je i Dukshmi dhe mbi Ty s'ka asgjė. Ti je i Padukshmi dhe nėn Teje s'ka asgjė. Largoje nga ne borxhin dhe na mbroj prej varfėrisė). (Muslimi).
Ebu Bekėr Ketaniu thotė:
"Nė kohė tė haxhit nė Mekė u debatua mbi dashurinė. Folėn mbi kėtė temė shumė dijetarė, kurse Xhunejdi, rahimehull-llah, ishte mė i riu nė atė mes. I thanė: na sjell ēka ke ti. Uli kokėn njė kohė, i rrodhėn lotėt e pastaj tha:
Njeriu qė injoron vetveten, vazhdimisht pėrmend Zotin e vet, i kryen detyrat ndaj Atij, e shikon Atė me zemrėn e tij, i kėpusin zemrėn drita e Dinjiteti tė Tij, pi ujė tė pastėr nga gota e dashurisė sė Tij, ia zbulon i Madhėrishmi perdet e tė padukshmes, e nėse flet, flet me All-llahun, nėse tregon, nga All-llahu tregon, nėse punon, sipas urdhrit tė All-llahut punon, e nėse pushon, me All-llahun pushon. Pra, ky njeri ėshtė pėr All-llahun, sipas All-llahut dhe me All-llahun. Qanė dijetarėt e thanė: s'kemi ēka shtojmė mė shumė se kjo qė the.

Kush meriton tė pėrmendet mė shumė

All-llahu, tebareke ve teala, ėshtė:
Ai qė mė sė shumti meriton tė pėrmendet…
Ai qė mė sė shumti meriton tė adhurohet…
Ai qė mė sė shumti meriton tė falėnderohet…
Ai qė mė sė shumti meriton tė jemi mirėnjohės ndaj Tij…
Ai qė mė sė shumti ndihmon kur kemi nevojė pėr Te…
Mė i buti ndaj atyreve qė i posedon…
Mė i drejti ndaj atyreve qė i dėnon…
Mė falėsi ndaj atyreve qė e meritojnė dėnimin…
Mė bujari qė e synojnė njerėzit…
I butė edhe pse ua din gjendjen…
Ua fal njerėzve edhe pse mund tė hakmerret ndaj tyre…
Ua fal edhe pse ėshtė Krenar…
Ai ėshtė Mbreti pa shok, Njė pa rival, i Pasuri pa nevojė pėr ndihmė, Zotėri qė s'ka fėmijė e as shoqe, i Lartė pa pėrngjajėsues e as pa emnak, ēdo gjė do tė shkatėrrohet pėrpos Fytyrės sė Tij, ēdo mbretėri do tė perėndon pėrpos mbretėrisė sė Tij, ēdo hije do tė zhduket pėrpos hijes sė Tij, ēdo mirėsi do tė pėrfundon pėrpos mirėsisė sė Tij…
Me lejen dhe mėshirėn e Tij adhurohet, kurse me dijen dhe urtėsinė e Tij bėhet mėkat ndaj Tij.
Nėse e adhurojnė njerėzit, ai ata i falėnderon, e nėse gabojnė ndaj Tij Ai ua fal dhe nuk i dėnon.
Ēdo dėnim i Tij ėshtė i drejtė, kurse ēdo begati ėshtė dhunti prej Tij.
Ėshtė dėshmitari dhe kujdestari mė i afėrt. Ai i udhėheq njerėzit me kokė nė dorė, i regjistron veprat e tyre, i ka caktuar exhelet e tyre, zemrat kah Ai anojnė, sekreti tek Ai ėshtė publik, kurse e padukshmja e dukshme:
إِنَّمَا أَمْرُهُ إِذَا أَرَادَ شَيْئاً أَنْ يَقُولَ لَهُ كُنْ فَيَكُونُ (82)
"Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhri i Tij ėshtė vetėm t'i thotė: "Bėhu!" Ai menjėherė bėhet". (Jasin: 82).

Komenti i ajeteve ku pėrmendet harrimi i All-llahut.

All-llahu, subhanehu ve teala, nė dy ajete e pėrdorė kėtė frazė: "harrim tė All-llahut - نَسُوا اللَّهَ ", kurse pėrgjigjeja e All-llahut pėr kėtė vepėr ėshtė nė dy forma:
a) All-llahu i harroi ata - فَنَسِيَهُمْ ;
b) All-llahu bėri qė ata tė harrojnė vetveten - فَأَنْسَاهُمْ أَنْفُسَهُمْ.
All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
الْمُنَافِقُونَ وَالْمُنَافِقَاتُ بَعْضُهُمْ مِنْ بَعْضٍ يَأْمُرُونَ بِالْمُنْكَرِ وَيَنْهَوْنَ عَنْ الْمَعْرُوفِ وَيَقْبِضُونَ أَيْدِيَهُمْ نَسُوا اللَّهَ فَنَسِيَهُمْ إِنَّ الْمُنَافِقِينَ هُمْ الْفَاسِقُونَ (67) وَعَدَ اللَّهُ الْمُنَافِقِينَ وَالْمُنَافِقَاتِ وَالْكُفَّارَ نَارَ جَهَنَّمَ خَالِدِينَ فِيهَا هِيَ حَسْبُهُمْ وَلَعَنَهُمْ اللَّهُ وَلَهُمْ عَذَابٌ مُقِيمٌ (68) (التوبة)
"Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri-tjetri; urdhėrojnė pėr tė keqen e ndalojnė nga e mira dhe shtrėngojnė duart e tyre. Harruan All-llahun (nuk i binden), prandaj Ai i harroi (nga mėshira). Nuk ka dyshim, hipokritėt janė ata tė prishurit. Hipokritėve dhe hipokriteve dhe jobesimtarėve All-llahu u ka pėrcaktuar zjarrin e xhehenemit, ku do tė jenė pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta, dhe ata i ka mallkuar All-llahu. Ata kanė dėnim tė pandėrprerė". (Et-Teube: 67- 68).
يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَلْتَنْظُرْ نَفْسٌ مَا قَدَّمَتْ لِغَدٍ وَاتَّقُوا اللَّهَ إِنَّ اللَّهَ خَبِيرٌ بِمَا تَعْمَلُونَ (18) وَلا تَكُونُوا كَالَّذِينَ نَسُوا اللَّهَ فَأَنْسَاهُمْ أَنْفُسَهُمْ أُوْلَئِكَ هُمْ الْفَاسِقُونَ (19) لا يَسْتَوِي أَصْحَابُ النَّارِ وَأَصْحَابُ الْجَنَّةِ أَصْحَابُ الْجَنَّةِ هُمْ الْفَائِزُونَ (20) لَوْ أَنْزَلْنَا هَذَا الْقُرْآنَ عَلَى جَبَلٍ لَرَأَيْتَهُ خَاشِعاً مُتَصَدِّعاً مِنْ خَشْيَةِ اللَّهِ وَتِلْكَ الأَمْثَالُ نَضْرِبُهَا لِلنَّاسِ لَعَلَّهُمْ يَتَفَكَّرُونَ (21) هُوَ اللَّهُ الَّذِي لا إِلَهَ إِلاَّ هُوَ عَالِمُ الْغَيْبِ وَالشَّهَادَةِ هُوَ الرَّحْمَنُ الرَّحِيمُ (22) هُوَ اللَّهُ الَّذِي لا إِلَهَ إِلاَّ هُوَ الْمَلِكُ الْقُدُّوسُ السَّلامُ الْمُؤْمِنُ الْمُهَيْمِنُ الْعَزِيزُ الْجَبَّارُ الْمُتَكَبِّرُ سُبْحَانَ اللَّهِ عَمَّا يُشْرِكُونَ (23) هُوَ اللَّهُ الْخَالِقُ الْبَارِئُ الْمُصَوِّرُ لَهُ الأَسْمَاءُ الْحُسْنَى يُسَبِّحُ لَهُ مَا فِي السَّمَوَاتِ وَالأَرْضِ وَهُوَ الْعَزِيزُ الْحَكِيمُ (24) ( الحشر ) "E mos u bėni si ata qė e harruan All-llahun, e All-llahu bėri qė ata ta harrojnė vetveten! Tė tillėt janė ata tė prishurit. Nuk janė tė barabartė ata tė xhenetit dhe ata tė xhehenemit. Banuesit e xhenetit janė ata fatbardhė qė ia kanė arritur qėllimit. Sikur Ne ta zbritnim kėtė Kur'an mbi ndonjė kodėr, do ta shihje atė tė strukur e tė ēarė prej frikės nga All-llahu. Kėta janė shembuj qė ua shkoqisim njerėzve, qė ata tė mendojnė. Ai ėshtė All-llahu qė nuk ka zot tjetėr; vetėm Ai, qė e di tė fshehtėn dhe tė dukshmen, Ai ėshtė Mėshiruesi, Mėshirėbėrėsi! Ai ėshtė All-llahu qė nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, sundues i pėrgjithshėm (الْمَلِكُ), i pastėr (prej tė metave qė i vishen) (الْقُدُّوسُ), shpėtimtar (qė i shpėton njerėzit prej ndėshkimit tė padrejtė) (السَّلامُ), sigurues (qė i siguroi njerėzit me premtimin e vet dhe pejgamberėt me mrekulli) (الْمُؤْمِنُ) mbikėqyrės (qė mbikėqyr dhe pėrcjell ēdo send) (الْمُهَيْمِنُ), i plotfuqishėm (الْعَزِيزُ), mbizotėrues (الْجَبَّارُ), i madhėrishėm (الْمُتَكَبِّرُ). I lartėsuar ėshtė All-llahu nga ēka i shoqėrojnė! Ai ėshtė All-llahu, Krijuesi (الْخَالِقُ), Shpikėsi (الْبَارِئُ), Formėsuesi (الْمُصَوِّرُ). Tė tij janė emrat mė tė bukur. Atė (All-llahun) e madhėron ēka ka nė qiej e nė tokė dhe Ai ėshtė ngadhėnjyesi, i urti!".

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:37
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, duke komentuar kėto ajete mes tjerash thotė:
"Kur ata harruan Zotin e tyre, subhanehu ve teala, All-llahu i harroi ata dhe bėri qė ata tė harrojnė vetveten. Pra u dha dy dėnime:
- All-llahu i harroi ata - فَنَسِيَهُمْ ;
- All-llahu bėri qė ata tė harrojnė vetveten - فَأَنْسَاهُمْ أَنْفُسَهُمْ.
Harrimi i njeriun nga All-llahu, domethėnė moskujdesi pėr te, braktisja e tij, lėrja e tij dhe tė shkakton humbjen e tij. Nė kėtė rast shkatėrrimi i tij ėshtė mė afėr se sa qė ėshtė dora pėr gojėn.
Kurse harrimi i vetvetes, domethėnė harrimi i kėnaqėsirave tė tija tė larta dhe shkaqeve tė lumturisė, shpėtimit, pėrmirėsimit dhe gjėrave qė njė njeri e bėjnė tė plotė. Ai i harron tėrėsisht kėto gjėra dhe nuk i kujtohen, nuk i bijė ndėr mend, nuk preokupohet me to dhe largohet prej tyre…
I harron tė metat e veta, mangėsitė dhe defektet qė i ka e nuk i bie ndėrmend qė t'i largojė ato.
I harron sėmundjet dhe dhimbjet e shpirtit dhe zemrės sė tij dhe aspak nuk i kujtohet qė t'i shėron, tė vepron pėr tė larguar defektet dhe sėmundjet qė e shpijnė kėtė njeri nė prishje dhe shkatėrrim.
Ky njeri ka sėmundje shumė tė keqe, sėmundje e cila e ēon nė shkatėrrim total, kurse ai as qė ėshtė duke e ndier kėtė sėmundje e as qė preokupohet me shėrimin e saj.
S'ka dyshim se kjo ėshtė dėnimi mė i madh i pėrgjithshėm dhe i pėrveēėm qė mund ta kaplon njė njeri.
A ka dėnim mė tė madh se sa dėnimi me shkujdesi ndaj vetvetes, humbja dhe harresa e interesit tė tij, harresa e sėmundjes dhe ilaēit tė tij, harresa e shkaqeve tė lumturisė, shpėtimit dhe pėrmirėsimit dhe harresa e jetės sė tij tė pėrhershme nė begatitė e vazhdueshme (tė ahiretit)?! (Shiko: "Bedaiut-Tefsir", 4/ 426- 427).
Nė njė vend tjetėr thotė:
"I dėnoi duke e harruar vetveten, duke harruar veprimin e gjėrave qė janė nė interesin e tyre, duke harruar pėrmirėsimin e defekteve tė tyre, duke harruar pėrjetimin e kėnaqėsirave tė tyre, kurse interesi dhe kėnaqėsia mė e madhe e shpirtit tė njeriut ėshtė kujtimi i Zotit dhe Krijuesit tė tij, sepse njeriu nuk ka begati, as gėzim, as shpėtim, as pėrmirėsim, pėrpos se duke e pėrmendur All-llahun, duke e dashur Atė, duke i drejtuar kah ai dhe duke ia kthyer shpinėn ēdo gjėsė pėrpos Atij… Kjo harresė shkaktoi edhe njė harresė tjetėr.
Gjendje tė kundėrt kanė ata qė e pėrmendin dhe nuk e harrojnė All-llahun, atyreve All-llahu ua kujton interesin e tyre dhe veprojnė pėr te, ua mėson tė metat qė i kanė dhe i pėrmirėsojnė ato, ua bėn tė qartė kėnaqjen e tyre sublime dhe nxitojnė drejt tyre.
Ata qė e harruan All-llahun i shpėrbleu me harresė tė besimit, dashurisė sė Tij, pėrmendjen dhe falėnderimin e Tij… (Shiko: "Bedaiut-Tefsir", 4/ 427 - 428).

Njihe All-llahun nė bollėk qė tė njeh kur je nė vėshtirėsi

Dhe nė fund tė pėrmendim disa sqarime nga njė pjesė e hadithit tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė ia ka dhėnė si kėshillė pėrmbledhėse kushėririt tė tij, Abdullah ibėn Abasit, radijall-llahu anhu.
Ai mes tjerash nė kėtė hadith i thotė:
((تعرف إلى الله في الرخاء يعرفك في الشدة ))
"Njihe All-llahun nė bollėk qė tė njeh All-llahu ty nė vėshtirėsi". (Sahih, Tirmidhiu).
Kjo pjesė e hadithit domethėnė se nėse njeriu ka frikė All-llahun, kujdeset pėr kufijtė qė i ka caktuar All-llahu, i kryen detyrat ndaj All-llahut, kur ėshtė nė bollėk, ai me kėtė vepėr e ka njohur All-llahun dhe mes tij dhe All-llahut ėshtė krijuar njė njohje e veēantė, andaj All-llahu ka pėr ta njohur atė kur tė gjendet nė vėshtirėsi. Pra kjo njohje bėhet shkak qė tė shpėton nga vėshtirėsitė dhe ngushticat kur ti dalin ato nė rrugė.
Kjo njohje e veēantė mes njeriut dhe All-llahut shkakton afėrsinė e njeriut me Zotin e vet, dashurinė e All-llahut ndaj tij dhe pėrgjigjen e lutjeve tė tija.
Njohja e njeriut ndaj All-llahut ėshtė dy lloje:
- njohje e pėrgjithshme, e kjo domethėnė konfirmim (ikrar), bindje dhe besim, dhe ėshtė pėr mbarė besimtarėt;
- njohje e veēantė qė domethėnė animi i tėrėsishėm zemrės drejt All-llahut, ti pėrkushtohet Atij, tė ndihet i gėzuar nė shoqėrimin e Tij, tė qetėsohet duke e pėrmendur, tė ketė turp nga Ai dhe tė ketė nderime tė larta ndaj Tij. Kjo njohje e veēantė ėshtė ajo rreth sė cilės rrotullohen gnostikėt (arifun).
Disa prej tyre kanė thėnė:
مساكين أهل الدنيا خرجوا منها وما ذاقوا أطيب ما فيها قيل له وما هو قال معرفة الله عز وجل
"Tė ngratė janė njerėzit, kanė dalė nga dynjaja dhe nuk kanė shijuar mė tė kėndshmen e saj. Thanė: cila ėshtė ajo gjė? Tha: njohja e All-llahut, azze ve xhel-le".
Ahmed ibėn Asim El-Antakiu ka thėnė:
أحب أن لا أموت حتى أعرف مولاي وليس معرفته الإقرار به ولكن المعرفة إذا عرفته استحييت منه
"Dėshiroj tė mos vdes derisa ta njoh All-llahun tim. Njohja nuk ėshtė pranimi i Tij por nėse e njeh turpėrohesh nga Ai".
Edhe njohja e All-llahut ndaj robit ėshtė dy lloje:
- Njohje e pėrgjithshme, qė domethėnė Dija e All-llahut pėr robin e Vet, Mbikėqyrja e gjėrave qė i mban sekret dhe ato qė i publikon, sikurse ka thėnė:
وَلَقَدْ خَلَقْنَا الإِنْسَانَ وَنَعْلَمُ مَا تُوَسْوِسُ بِهِ نَفْسُهُ وَنَحْنُ أَقْرَبُ إِلَيْهِ مِنْ حَبْلِ الْوَرِيدِ (16)
"Ne e kemi krijuar njeriun dhe dimė se ē'pėshpėrit ai nė vetvete dhe Ne jemi mė afėr tij se damari (qė rrah) i qafės sė tij". (Kaf: 16).
هُوَ أَعْلَمُ بِكُمْ إِذْ أَنشَأَكُمْ مِنْ الأَرْضِ وَإِذْ أَنْتُمْ أَجِنَّةٌ فِي بُطُونِ أُمَّهَاتِكُمْ
"…se Ai di mė sė miri pėr ju edhe para se t'ju krijojė edhe kur filloi krijimin tuaj nga dheu, e edhe kur ishit tė fshehur nė barqet e nėnave tuaja...". (En-Nexhm: 32).
- Njohje e veēantė, qė domethėnė Dashuria e Tij ndaj njeriut, Afrimi me te, pėrgjigjja e lutjes sė tij dhe shpėtimi nga vėshtirėsitė. Nė kėtė aludon ajo qė transmeton Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nga All-llahu, azze ve xhel-le, nė hadithin kudsi:
ولا يزال عبدي يتقرب إلى بالنوافل حتى أحبه فإذا أحببته كنت سمعه الذي يسمع به وبصره الذي يبصر به ويده التي يبطش بها ورجله التي يمشي بها ولئن سألني لأعطينه ولئن استعاذني لأعيذنه وفي رواية ولئن دعاني لأجيبنه "Vazhdon robi Im tė mė afrohet me vepra vullnetare (nafile) derisa ta Dua. E kur ta dua, me Mua dėgjon, me Mua shikon, me Mua prek, me Mua ecė. Nėse kėrkon diēka kam pėr ti dhėnė e nėse kėrkon strehim te unė do ta strehoj". Nė njė transmetim tjetėr qėndron: "nėse mė lutet i pėrgjigjem".


Kur iku Hasan Basriu nga Haxhaxhi, hyri nė shtėpinė e Habib ibėn Muhamedit. Habibi i tha: Ebu Seid, a nuk ke ndonjė gjė mes teje dhe All-llahut qė t'i lutesh me tė, e tė fsheh prej tyre. Hynė nė shtėpinė time. Hyri Hasan Basriu nė kėtė shtėpi, kurse pas tij erdhėn edhe policia e Haxhaxhit, mirėpo nuk e gjetėn nė shtėpi. Kur u kthyen te Haxhaxhi dhe i treguan se nuk e gjetėn te shtėpia e Habib ibėn Muhamedit, Haxhaxhi u tha: ai aty ka qenė, mirėpo All-llahu ua ka mbyllur sytė e ju nuk e keni parė.
Fudajl ibėn Ijadi u takua njė ditė me Shavene, e cila dallohej me adhurimin e sajė dhe kėrkoi prej saj qė tė lutet pėr te. E kjo ia ktheu: Fudajl, ēka ke mes teje dhe All-llahut qė nėse i lutesh Atij me kėtė gjė Ai tė pėrgjigjet. U alivanos Fudajli nga kjo fjalė. Maruf Kerhiut i kanė thėnė: ēka tė shtyn qė tė jepesh pas pėrkushtimit dhe adhurimit? Pastaj ia pėrmendėn vdekjen, berzahun, xhenetin dhe xhehenemin. Marufi tha: Njė Mbret qė tėrė kėto gjėra i ka nė Dorėn e Tij, nėse ke njohje me Te tė mjafton pėr ēdo gjė".

Vazhdon

Albanian eX|PerT
24-03-07, 17:37
Nė pėrgjithėsi, ai qė ndaj All-llahut ka devotshmėri dhe respekt kur ėshtė nė bollėk, All-llahu do tė sillet ndaj Tij me Butėsi dhe ndihmesė kur tė ėshtė nė vėshtirėsi.
Dahak ibėn Kajsi, rahimehull-llah, thotė:
اذكروا الله في الرخاء يذكركم في الشدة
"Pėrmendne All-llahun kur jeni nė bollėk qė t'ju pėrmend Ai kur jeni nė vėshtirėsi. Junusi, alejhisselam, e pėrmendke shumė All-llahun, e kur ra nė barkun e peshku, kurse All-llahu, azze ve xhel-le, tha:
فَلَوْلا أَنَّهُ كَانَ مِنْ الْمُسَبِّحِينَ (143) لَلَبِثَ فِي بَطْنِهِ إِلَى يَوْمِ يُبْعَثُونَ (144)
"E sikur tė mos ishte ajo qė ai kishte qenė prej atyre qė shumė e pėrmendin Zotin. Ai do tė mbetej nė barkun e tij deri nė ditėn e ringjalljes". (Es-Saffat: 143- 144).
Faraoni ishte Tagut, diktator dhe mizor, kishte harruar pėrmendjen e All-llahut, mirėpo kur e kaploi uji nga ēdo anė tha: besova All-llahun. All-llahu, tebareke ve teala, thotė:
أَالآنَ وَقَدْ عَصَيْتَ قَبْلُ وَكُنْتَ مِنْ الْمُفْسِدِينَ (91)
"Ti tani beson, ndėrsa mė parė kundėrshtove dhe ishe njėri prej shkatėrruesve!" (Junus: 91).
Selman Farisiu, radijall-llahu anhu, ka thėnė:
إذا كان الرجل دعا في السر فنزلت به ضراء فدعا الله تعالى قالت الملائكة صوت معروف فشفعوا له وإذا كان ليس بدعاء في السراء فنزلت به ضراء فدعا الله تعالى قالت الملائكة صوت ليس بمعروف فلا يشفعون له
"Nėse njeriu i lutet All-llahut vazhdimisht kur ėshtė nė bollėk dhe kur ti bie ndonjė vėshtirėsi i lutet All-llahut, melaqet thonė: ky zė ėshtė i njohur pėr ne dhe ndėrmjetėsojnė pėr te, kurse nėse njeriu aspak nuk i lutet All-llahut kur ėshtė nė bollėk dhe kur ti bie ndonjė vėshtirėsi dhe i lutet All-llahut, melaqet thonė: ky zė ėshtė i panjohur pėr ne dhe nuk ndėrmjetėsojnė pėr te".
Njė njeri i tha Ebu Derdasė: mė kėshillo! I tha:
اذكر الله في السراء يذكرك الله عز وجل في الضراء
"Pėrmende All-llahun nė bollėk qė tė pėrmend Ai ty kur je nė vėshtirėsi".
Gjithashtu tregohet se ai ka thėnė:
ادع الله في يوم سرائك لعله أن يستجيب لك في يوم ضرائك
"Lute All-llahun nė ditėt e bereqetshme e ndoshta All-llahu tė pėrgjigjet nė ditėt e vėshtira".

Cila ėshtė vėshtirėsia mė e madhe?!

Vėshtirėsia mė e madhe qė mund ti bie njė njeriu nė dynja ėshtė vdekja dhe ajo qė vijon, nėse fundi i njeriut nuk ėshtė xheneti. Andaj besimtari duhet tė pėrgatitet pėr vdekjen dhe atė qė pason kur ka shėndet me devotshmėri dhe vepra tė mira.
All-llahu, azze ve xhel-le, ka thėnė:
يا أيها الذين آمنوا اتقوا الله ولتنظر نفس ما قدمت لغد واتقوا الله إن الله خبير بما تعملون ولا تكونوا كالذين نسوا الله فأنساهم أنفسهم أولئك هم الفاسقون
"O ju qė besuat, kini parasysh frikėn ndaj All-llahut dhe le tė shikojė njeriu se ēka ka bėrė pėr nesėr, dhe kini frikė All-llahun, e s'ka dyshim se All-llahu ėshtė qė e di nė detaje atė qė punoni! E mos u bėni si ata qė e harruan All-llahun, e All-llahu bėri qė ata ta harrojnė vetveten! Tė tillėt janė ata tė prishurit". (El-Hashr: 18- 19).
Ai qė pėrmend All-llahun kur ėshtė i shėndoshė dhe nė bollėk ėshtė pėrgatitur pėr takimin me All-llahun, azze ve xhel-le, ėshtė pėrgatitur pėr vdekjen dhe atė qė pason. Atėherė All-llahu e pėrmend kur tė ėshtė ngushtė dhe nė vėshtirėsi e ėshtė me te, me Butėsinė, ndihmėn, kujdesin dhe pėrforcimin e tij nė Tevhid. Takohet me All-llahun, kurse All-llahu ėshtė i kėnaqur me te. Kurse ai qė e harron All-llahun kur ka shėndet dhe kur ėshtė nė bollėk, ai nuk ėshtė pėrgaditur pėr takimin me All-llahun, andaj edhe All-llahu e harron nė kėto vėshtirėsi qė i biejnė mbi kokė. Domethėnė e braktisė dhe e neglizhon.
Kur t'i vjen vdekja, besimtarit qė ėshtė i pėrgatitur pėr te dhe ka mendim tė mirė pėr Zotin e vet, atij i vijnė myzhde nga All-llahu, andaj edhe e dėshiron takimin me All-llahu, por edhe All-llahu e do takimin me te. Kurse e kundėrta ndodh me njeriun e prishur. Nė kėto momente dhe ēaste gėzohet besimtari me kėtė myzhde qė i vjen, kurse ai qė s'ka punuar pendohet e thotė:
يا حسرتي على ما فرطت في جنب الله
"…O i mjeri unė qė kam lėnė mangėt respektimin ndaj All-llahut dhe qė kam qenė prej atyre qė talleshin!" (Ez-Zumer: 56).
Ebu Abdurahman Sulemiu para se tė vdes ka thėnė:
كيف لا أرجو ربي وقد صمت له ثمانين رمضان
"Si mos tė kemė shpresė nė Zotin tim, kur pėr Te kam agjėruar tetėdhjetė ramazane".
Ebu Bekėr ibėn Ajashi, rahimehull-llah, nė prag tė vdekjes i ka thėnė djalit tė tij:
أترى الله يضيع لأبيك أربعين سنة يختم القرآن كل ليلة
"A mendon se All-llahu ka pėr t'ia humbur babės tėnde katėrdhjetė vitet ku pėr ēdo natė bėnte hatme Kur'anin".
Adem ibnė Ijasi e bėri hatme Kur'anin nė prag tė vdekjes, pastaj tha:
بحبي لك ألا رفقت بي في هذا المصرع كنت آملك لهذا اليوم كنت أرجوك لا إله إلا الله
"Pėr dashurinė qė kam pas ndaj Teje ji i Butė ndaj meje nė kėtė moment dhe nė kėto vėshtirėsi. Kam pas shpresa tė mėdha te Ti pėr kėtė ditė, la ilahe il-lall-llah". Pastaj vdiq.
Kur i erdhi vdekja Zekerija ibėn Adijut i ngriti duart e tha:
اللهم إني إليك لمشتاق
"All-llahu im, mė ka marrė malli pėr ty".
Katadeja, rahimehull-llah, duke komentuar ajetin kuranor:
ومن يتق الله يجعل له مخرجا
"Ai qė ka frikė All-llahun, ai atij i jep rrugėdalje". (Talak: 2), thotė:
Rrugėdalje nga vėshtirėsia gjatė vdekjes.
Kurse Ibėn Abasi, radijall-llahu anhu, ka thėnė:
I jep rrugėdalje nga ēdo vėshtirėsi nė dynja dhe ahiret.
Zejd ibėn Eslemi duke komentuar ajetin kuranor:
إن الذين قالوا ربنا الله ثم استقاموا تتنزل عليهم الملائكة أن لا تخافوا ولاتحزنوا
"E, s'ka dyshim se ata qė thanė: "All-llahu ėshtė Zoti ynė", dhe ishin tė paluhatshėm, atyre u vijnė engjėjt (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): tė mos u frikėsoheni, tė mos pikėlloheni, keni myzhde xhenetin qė u premtohej". (Fussilet: 30).
Kjo myzhde i vjen gjatė vdekjes, nė varr dhe kur tė ringjallet. Ai do tė arrij nė xhenet, mirėpo lezeti dhe gėzimi i kėsaj myzhde nuk do tė zhduket nga zemra e tij.
Thabit Bunaniu, rahimehull-llah, thotė:
Kemi mėsuar se kur tė ringjallet besimtari nga varri takohet me dy melaqe, tė cilėt kanė qenė me te nė dynja e i thonė: mos ke frikė dhe mos u mėrzit. Atėherė All-llahu e siguron nga frika dhe i jep kėnaqėsi. Nė kėtė ditė kur shumė njerėz alivanosen nga vėshtirėsia e kėsaj dite, besimtari ėshtė nė kėnaqėsi i sigurt, pėr shkak tė udhėzimit tė All-llahut dhe veprave tė tija tė mira qė i ka bėrė nė dynja. (Shiko: "Xhamiul-Ulumi Vel-Hikemi", 1/472- 477).
Bekir Halimi</SPAN>
Bekir Halimi,
2.2.2007

http://www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Albanian eX|PerT
25-03-07, 14:01
 Allahu nuk do tju pyet ēfarė veture keni vozitur, por do tė ju pyet
sa njerėz i keni vozitur tė cilėt nuk kanė pasur transport.
 Allahu nuk do tė ju pyet sa e madhe ka qenė paga juaj, por do tė ju
pyes juve a e keni prishur karakterin e juaj dhe moralin qė ta pranoni atė
pagė.
 Allahu nuk do tė ju pyes se sa metėr katror ėshtė shtėpia juaj ,
por do tė ju pyes kujt i keni dėshiruar mirėseardhje nė atė.
 Allahu nuk do tė ju pyes sa rroba me ēmim tė lart janė tė vendosura
nė ormanin e juaj , por do tė ju pyes cila nga ato rroba ka ndihmuar tė
dobėtin .
 Allahu nuk do tė ju pyes ēfarė gjendje sociale keni patur, por do
tė ju pyes ēfarė pamje e keni pasqyruar.
 Allahu nuk do tė ju pyet se sa pasuri materiale keni poseduar, por
do tė ju pyet a ju ka diktuar ajo pasuri jetėn tuaj.
 Allahu nuk do tė ju pyet sa orė shtesė keni punuar, por do tė ju
pyes se a keni punuar jashtė orarit pėr familjen dhe tė dashurit tuaj.
 Allahu nuk do tė ju pyet se sa promovime keni patur, por do tė ju
pyes se sa i keni favorizuar tė tjerėt.
 Allahu nuk do tė ju pyet ēfarė pėrgjegjėsie keni patur nė punė, por
do tė ju pyes a e keni kryer atė punė nė mundėsit e juaja.
 Allahu nuk do tė ju pyet se ēfarė keni bėrė qė ta ndihmoni
vetvetėn, por do tė ju pyes se ēfarė keni bėrė qė ti ndihmoni tė tjerėt.
 Allahu nuk do tė ju pyet se sa shokė keni pasur, por do tė ju pyet
se pėr sa persona keni qenė shokė i vėrtet.
 Allahu nuk do tė ju pyet, ēfarė keni bėrė nė mbrojtjen e drejtave
tė juaja, por do tė ju pyes se ēfarė keni bėrė tė i mbroni tė drejtat e tė
tjerėve.
 Allahu nuk do tė ju pyes se nė ēfarė fqinjėsi keni jetuar, por do
tė ju pyes se si jeni sjellur ndaj fqiut.
 Allahu nuk do tė ju pyes pėr ngjyrėn e lėkurės tuaj, por do tė ju
pyes pėr fuqinė e karakterit tuaj.
 Allahu nuk do tė ju pyet sa herė e keni respektuar fjalėn tuaj, por
do tė ju pyes sa herė nuk e keni respektuar.

Albanian eX|PerT
26-03-07, 02:25
Pastėrtia nė islam

Shumė herė dėgjojmė njerėzit duke folur pėr pastėrtinė, nevojėn pėr te dhe se ajo paraqet nivelin e civilizimit dhe vetėdijės sė njė populli.
Njerėzit shpesh herė tregojnė se si nė perendim ka pastėrti, kurse kėtu te ne mungon njė gjė e tillė.
Madje nė kohė ne fundit kėto tema edhe bisedohen dhe inicohen nė shumė programe kontaktive, mirėpo jo edhe aq japin rezultate.
Bisedė pas bisede, muhabet pas muhabeti qė pa dyshim na tregojnė pėr ekzistimin e kėtij problemi dhe nevojėn е zgjedhjes sė tij.
Dorėn nė zemėr, ky problem nuk do tė ishte i pranishėm nė mesin tonė nėse ne, muslimanėt shqiptar, do ti pėrmbaheshim rregullave qė na i ka sjellur Islami.

Nga tia nisim

Ska dyshim se fillimi i ēdo ndryshimi fillon nga vetėdija jonė, andaj duhet tu sqarojmė besimtarėve musliman rėndėsinė qė i jep islami pastėrtisė, asaj shpirtėrore, si mė kryesore, pastaj asaj fizike, asaj individuale, asaj kolektive dhe asaj shoqėrore.
Pas kėsaj faze vjen faza e praktikimit tė kėtyre mėsimeve dhe njohurive nė praksėn tonė tė pėrditshme, duke filluar nga hoxhallarėt, profesorėt, mėsuesit, pedagogėt, e pastaj nga masa e gjėrė.
Shtresa e cila shumė herė lakmon qė tė paraqitet si elita e popullit, kremi i shoqėrisė, avangarda e njė kombi, ata duhet tė japin shembullin nė kėtė drejtim dhe pas tyre tė ecė edhe e mbarė shoqėria.
Duhet bėrė kampanjė tė madhe dhe propagandė gjigante qė tua mbjellim njerėzve nė mendje dhe tua ngulasim nė shpirt kėto domethėnie dhe nocione, e sidomos brezit tė rinjė dhe fėmijėve.
Kėto kampanja duhet tė ngėrthejnė nė vete programe televizive, programe shkollore, akcione shoqėrore, aktivitete studentore, tryeza tė rumbullakėta, ligjerata fetare, etj., me tė vetmin qėllim edukimin e brezave tė rinjė dhe pajisjen e tyre me vetėdije tė lartė mbi pastėrtinė dhe kulturė tė pastėrtisė.

Qėndrimi i Islamit ndaj pastėrtisė

Islami i ka kushtuar rėndėsi tė madhe pastėrtisė dhe argumentet qė flasin nė kėtė drejtim janė tė shumta dhe tė qarta. Ndoshta prej argumenteve mė tė dukshme nė kėtė drejtim ėshtė fakti se pastėrtinė All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka bėrė ēelės dhe rrugė deri te shtylla mė e rėndėsishme e Islamit, e ajo ėshtė namazi. Namazi, ky adhurim dhe obligim shumė i rėndėsishėm nuk pranohet prej njeriut pa u pastruar, pa e pastruar trupin, rrobat dhe vendin, tė cilat konsiderohen burimi kryesor i bakterieve dhe pėrhapjes sė sėmundjeve dhe epidemive tė ndryshme.
Abdesti ėshtė kusht i namazit dhe me te njeriu i pastron gjymtyrėt e tija tė cilat zakonisht i ekspozohen pluhurit dhe ndytėsirave mė shumė se pjesėt tjera tė trupit.
Me plotėsimin e kėtyre kushteve namazi ėshtė valid dhe arrihet pastėrtia.
Argumentet nga Kur'ani dhe Sunneti e vėrtetojnė kėtė gjė.

Ajetet qė flasin pėr pastėrtinė

Nėse e shfletojmė Kur'anin do tė gjejmė shumė ajete qė flasin pėr pastėrtinė, mirėpo prej tyre do ti zgjedhim kėto nė vijim:
قال تعالى: [ يا أيها الذين آمنوا إذا قمتم إلى الصلاة فاغسلوا وجوهكم وأيديكم إلى المرافق وامسحوا برءوسكم وأرجلكم إلى الكعبين، وإن كنتم جنبا فاطهروا] (المائدة 6).
1- "O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! …". (El-Maide: 6).
[ فيه رجال يحبون أن يتطهروا، والله يحب المطهرين] (التوبة 108)
2- "…aty ka burra qė dėshirojnė tė pastrohen mirė, e All-llahu i do tė pastrit". (Et-Teube: 108).
[ إن الله يحب التوابين ويحب المتطهرين ] (البقرة 222)
3- "…All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme". (El-Bekare: 222).
[ وينزل عليكم من السماء ماء ليطهركم به] (الأنفال 11)
4- "…ju lėshoi shi nga qielli pėr t'ju pastruar me tė, …". (El-Enfal: 11).
[ يا أيها المدثر، قم فأنذر، وربك فكبر، وثيابك فطهر]
5- "O ti i mbuluar! Ngrihu dhe tėrhiqu vėrejtjen (duke i thirrur). Dhe madhėroje Zotin tėnd! Dhe rrobat tua pastroi!". (El-Mudethir: 1-4).
All-llahu, azze ve xhel-le, ua ka ndaluar njerėzve ta papastėrt qė tė hyjnė nė xhamia, duke thėnė:
﴿إنما المشركون نجس فلا يقربوا المسجد الحرام بعد عامهم هذا﴾
6- "… vėrtet idhujtarėt janė tė ndyrė, andaj pas kėtij viti tė mos i afrohen mė xhamisė sė shenjtė...". (Et-Teube: 28).
﴿ يا بني ءادم خذوا زينتكم عند كل مسجد﴾
7- "O bijtė e Ademit, vishuni bukur pėr ēdo namaz (lutje),…". (El-A'raf: 31).
Kėshtu nė Kur'an ėshtė pėrsėritur shumė herė rėndėsia e pastėrtisė pėr tė treguar vlerėn qė ka pastėrtia nė Islam dhe tek besimtarėt.

Hadithet qė flasin pėr pastėrtinė
Transmeton Imam Muslimi nė sahihun e tij se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
" الطهور شطر الإيمان ".
"Pastėrtia ėshtė gjysma e besimit".
Kurse Imam Taberaniu, rahimehull-llah, transmeton nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se ka thėnė:
" طهروا هذه الأجساد طهركم الله ".
"Pastroni trupin tuaj qė t'ju pastroj All-llahu". (Hasen).
Islami nuk ėshtė mjaftuar vetėm me pastrimin individual, por i ka dhėnė rėndėsi edhe pastrimit kolektiv.
Si shembull nė kėtė drejtim do tė sjellim hadithin qė transmeton Imam Muslimi nga Xhabiri, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
" نهى أن يبال في الماء الراكد".
"Ka ndaluar urinosjen nė ujin qė nuk rrjedh". Shkenca mė vonė ka sqaruar se pėrhapja e shumė sėmundjeve ngjitėse siē ėshtė kolera, tifozi, paraliza e fėmijėve, ndezja e mėlqisė, etj, barten nėpėrmjet ujit dhe nė te jetojnė, andaj urdhėri pėr kujdes ndaj ujit, mes tjerash, e bart edhe kėtė domethėnie.

Albanian eX|PerT
26-03-07, 02:26
Gjithashtu Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"لا يبولن أحدكم في الماء الدائم الذي لا يجري ثم يغتسل فيه"
"Mos tė urinos askush nė ujin e pėrhershėm, i cili nuk rrjedh e pastaj tė lahet nė te". (Buhariu dhe Muslimi).
Kurse nė transmetimin e Imam Muslimit qėndron:
"لا يغتسل أحدكم في الماء الدائم وهو جنب"
"Mos tė lahet askush prej jush nė ujė tė palėvizshėm duke qenė xhunub".
Sa i pėrket pastrimit dhe edukimit tonė nė pastėrti ėshtė edhe hadithi qė e transmeton Tajalasiu me sened hasen nga Sadi, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"Pastroni oboret tuaja, sepse ēifutėt nuk i pastrojnė oboret". (Hasen).
Me kėtė hadith stimulohemi qė pėrpos pastrimit fizik dhe trupor, duhet kujdesur edhe pėr pastėrtinė e rrugės, oborit, lagjes, e kėshtu me rradhė.
البزاق في المسجد خطيئة وكفارتها دفنها" متفق عليه.
"Pėshtyerja nė xhami ėshtė gabim e shlyerja e kėtij gabimi ėshtė futja nė dhe". (Buhariu dhe Muslimi).
Kjo ėshtė thėnė atėherė kur nė xhamia nuk ka patur qilima, kurse tash qė ka qilima, shlyerja e kėtij gabimi ndodh duke e pastruar vendin ku ka rėnė ndonjė ndytėsirė.
Jo rastėsisht Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e ka bėrė largimin e pengesave dhe ndytėsirave nga rruga argument tė besimit, duke thėnė:
"Largimi i pengesės (ndytėsirės) ėshtė prej besimit". (Buhariu).
Pastrimi i rrobave ėshtė pjesė e pastėrtisė nė Islam.
Nė kėtė drejtim shiko ajete e sures Mudethir dhe hadithin ku Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"ما على أحدكم إن وجد سعة أن يتخذ ثوبين ليوم الجمعة غير ثوبي مهنته" أخرجه أبو داود ومالك وأحمد.
"Secili prej jush duhet tė ketė dy pakė roba pėrpos robave tė punės pėr ditėn e xhuma". (Sahih, Ahmedi dhe tė tjerėt).
Pėr kėtė nėse nė robat tona bie ndytėsirė, ajo duhet pastruar pėrndryshe ai namaz qė e kemi falur me ato roba nuk do tė jetė valid.
Dijetarėt kanė rėnė nė ujdi se uji nė tė cilin bie ndytėsira dhe e ndryshon ngjyrėn, shijen apo aromėn, ai ujė ėshtė i papastėr. (Shiko: "Nejlul-Evtar", 1/ 28).
Pra, kėto hadithe e shtyjnė muslimanin qė vazhdimisht tė kujdeset pėr robat e tija dhe tė mbrohet nga ndytėsirat dhe papastėrtitė.
Islami na mėson qė tė kujdesemi edhe pėr pastrimin e gojės.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"لولا أن أشق على أمتي لأمرتهم بالسواك عند كل صلاة"
"Po mos ti vinte rėndė umetit tim do ti urdhėroja tė pėrdorin misvakun pėr ēdo namaz". (Buhariu dhe Muslimi).
Ibni Abasi, radijall-llahu anhu, ka thėnė:
"لقد كنا نؤمر بالسواك حتى ظننا أنه سينزل به قرآناً"
"Aq shumė urdhėroheshim pėr pėrdorim tė misvakut, saqė kujtuam se do tė zbret Kur'an qė tė flet pėr kėtė ēeshtje". (Ibėn Ebi Shejbe).
Islami na mėson pastrimin edhe tė vendeve ku zakonisht u vjen era e keqe, gjė pėr tė cilėn ka thėnė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
"خمس من الفطرة الختان والإستحداد وقص الشارب ونتف الإبط وتقليم الأظافر" رواه الجماعة واللفظ للترمذي وأحمد.
"Pesė gjėra janė nga natyraliteti: synetimi, rruajtja e vendeve tė turpshme, shkurtimi i mustaqeve, shkulja e qimeve tė nėnsjetullave dhe prerja e thonjve". (Buhariu dhe Muslimi).
Me realizimin e kėtyre mėsimeve pejgamberike plotėsohen kushtet e pastrimit trupor.
Islami na mėson qė tė ruhemi edhe nga stėrpikat e urinės gjatė urinosjes, pasiqė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė pėr dy njerėz:
"إنما ليعذبان وما يعذبان في كبير أما أحدهما فكان لا يستبرئ من بوله وأما الآخر فكان يمشي بين الناس بالنميمة".
"Kėta nuk denohen pėr gjėra tė mėdha sipas njerėzve, mirėpo ato janė tė mėdha te All-llahu: njėri nuk kujdesej pėr stėrpikat e urinės, kurse tjetri i barte fjalėt mes njerėzve". (Buhariu dhe Muslimi).
Pastėrtia fizike nė Islam ka edhe njė segment tjetėr, tė cilin nėse e kuptojmė, kjo na ndihmon pėr tė kuptuar vlerėn e pastėrtisė sipas kėndvėshtrimit islam.
Kur na urdhėron All-llahu nė pastėrti dhe kur besimtarėt kėtė urdhėr e pranojnė duke thėnė 'dėgjuam dhe respektuam', me kėtė gjest ata e pastrojnė edhe shpirtin e tyre. Pra e zbatojnė njė urdhėr me tė cilin e kėnaqin All-llahun, All-llahu pėr shkak tė kėsaj vepre ua plotėson begatitė dhe dhuntitė dhe ua fisnikėron edhe mė shumė shpirtin e tyre dhe ngriten lart nė horizontin e pastėrtisė dhe nurit. Kjo te ata shkakton qetėsi, rehati dhe disponim, tė cilin nuk mund tia sjellin tėrė kokrat kimike tė botės.

Pastrimi pas kryerjes sė nevojės

All-llahu, subhanehu ve teala, e ka programuar njeriun qė tė zbraz zorėt dhe fshikėn e ujit nga bajga dhe urina dhe gjėrave tjera tė panevojshme pėr trupin e njeriut qė tė mbetet trupi i njeriut i pastėr dhe i aftė pėr t'i kryer detyrat e natyrshme qė i ka.
Pas kryerjes sė kėsaj procedure muslimani ėshtė i obliguar qė tė pastron vendet e turpshme me ujė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
" تنزهوا من البول فإنه عامة عذاب القبر منه" متفق عليه
"Pastronu nga urinosja sepse mbarė denimi i varrit ėshtė nga ky gabim". (Buhariu dhe Muslimi).
Mjekėsia na tregon se kjo procedurė na sjell dobi tė mėdha mjekėsore dhe preventive. Sipas mjekėsisė pastrimi i kėtyre vendeve pas kryerjes sė nevojės e mbron organin gjenital nga ndezja, e cila vjen si rezultat i grumbullimit tė mikrobeve, sidomos te ata qė janė tė sėmurė me sėmudnjen e sheqerit. Urina e kėtij njeriu ka sasi tė mėdha tė sheqerit dhe mbetja e pikave tė kėsaj urine nė organin gjenital ndihmon qė tė fiton ndezje dhe qelbosje, kurse nėpėrmjet marėdhėnieve intime kjo sėmundje kalon edhe tė bashkėshorteja dhe mund tė shkakton sterilitet tė plotė te ajo.
Ajo qė duhet tė pėrmendet nė kėtė rast ėshtė edhe urtėsia e pėrdorimit tė dorės sė majtė gjatė pastrimit pas kryerjes sė nevojės.
Zakonisht njerėzit e pėrdorin dorėn e djathtė pėr ngrėnie dhe pirje dhe pėr punėt tjera, andaj duke e pėrdorur dorėn e majtė pėr pastrim, mbetet dora e djathtė e pastėr.
Disa njerėz habiten me rėndėsinė e madhe qė i ka dhėnė Islami kėtyre gjėrave, mirėpo nuk ka vend pėr habi pėr ata njerėz qė ia dinė vlerėn kėsaj feje dhe pėr ata qė besojnė se kjo fe tė cilėn All-llahu e ka plotėsuar dhe e ka bėrė rrugė tė cilėn duhet ta pasojnė deri nė Ditėn e Kijametit, u sjell besimtarėve vetėm mirėsi.
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė:
[ اليوم يئس الذين كفروا من دينكم فلا تخشوهم و اخشون، اليوم أكملت لكم دينكم وأتممت عليكم نعمتي ورضيت لكم الإسلام دينا ] (المائدة 3) "…Tashmė, ata qė mohuan, humbėn shpresėn pėr fenė tuaj (se do tė ndėrroni), andaj mos u frikėsonju atyre, por Mua tė mė frikėsoheni. Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. …". (El-Maide: 3).

Albanian eX|PerT
26-03-07, 02:27
Njė ndodhi nė Angli

Nė vitin 1963 nė Angli u pėrhap me tė madhe sėmundja ethet tofoje (tifoidi) dhe shkaktoi njė panikė tė madhe nė mesin e qytetarėve.
Ata u munduan nė tė gjitha mėnyrat qė ta ndalin kėtė sėmundje mirėpo nuk gjetėn mėnyrė tjetėr pėr ta ndalur kėtė sėmundje pėrpos duke i informuar tė gjith njerėzit qė mos tė pėrdorin letėr nė toalete dhe ta zėvendėsojnė kėtė veprim me pėrodrim tė ujit pėr pastrim dhe kjo do ta ndalon pėrhapjen e kėsaj sėmundje infektuese.
Njerėzit iu pėrgjigjėn kėsaj kėrkese dhe pėr habi u ndėrpre pėrhapja e kėsaj sėmundjeje. Njerėzit me kėtė rast e mėsuan edhe njė shprehi tė re dhe filluan tė pėrdorin ujin pėr pastrim nė vend tė letrave.
Mjafton fakti se kėtė vepėr muslimanėt e pėrdorin njė mijė e katėrqind vite mė herėt, jo pėr shkak tė ndonjė sėmundjeje por sepse All-llahu, Krijuesi i sėmundjeve, i ka mėsuar nė ēdo gjė qė u sjell dobi dhe shėndet, kurse muslimanėt kanė thėnė: 'dėgjuam dhe respektuam':
[ ألا يعلم من خلق وهو اللطيف الخبير ] (الملك 14)
"A nuk e di Ai qė ka krijuar, kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė sekreteve, i njeh hollėsitė". (El-Mulk: 14).

Gusli - larja

Islami ka caktuar mė shumė se shtatėmbėdhjet larje, kurse kjo e bėn muslimanin tė dalluar nė kėtė rrafsh.
All-llahu, xhel-le shanuhu, ka caktuar guslin, larjen e tėrė trupit nė shumė raste, siē ėshtė nė ditėn e xhuma, nė ditėn e bajramit, pas ejakulimi, pas marėdhėnieve intime, me hyrjen e dikujt nė Islam, etj.
Ky rasti i fundit mjafton si argument pėr tė treguar se ēfarė rėndėsie i jep Islami pastrimit.
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė:
[ يا أيها الذين آمنوا لا تقربوا الصلاة وأنتم سكارى حتى تعلموا ما تقولون ولا جنبا إلا عابري سبيل حتى تغتسلوا ] (النساء 43)
"O ju qė besuat, mos iu afroni namazit duke qenė tė dehur, derisa tė dini se ē'flitni, e as duke qenė xhuhubė (tė papastėr) derisa tė laheni, pėrpos kur jeni udhėtarė. …". (En-Nisa: 43).
All-llahu, xhel-le shanuhu, e urdhėron Ejubin, alejhisselam, duke i thėnė:
[ اركض برجلك هذا مغتسل بارد وشراب] (سورة ص 42)
"Bjeri me kėmbėn tėnde tokės! Ky ėshtė (ujė) i ftohtė, lahesh dhe pi". (Sad: 42).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"حق على كل مسلم أن يغتسل في كل سبعة أيام يغسل رأسه وجسده" رواه الشيخان واللفظ لمسلم.
"Secili musliman e ka obligim qė tė lahet pėr ēdo javė, tė lan kokėn dhe trupin". (Buhariu dhe Muslimi).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"غسل يوم الجمعة على كل محتلم وسواك ويمس من الطيب ما قدر عليه" رواه مسلم(18)
"Obligohet tė lahet secili i moshėrritur nė ditėn e Xhuma, tė pėrdor misvakun dhe tė parfymoset aq sa mundet". (Muslimi).
Njeriu gjatė historisė ka zbuluar rėndėsinė e madhe qė ka pastrimi i trupit tė tij dhe me larje ka shėruar shumė sėmundje, mirėpo gjat historisė nuk ėshtė njohur asnjė popull qė e ka organizuar aq mirė kėtė gjė sikurse forma me tė cilėn All-llahu e ka nderuar kėtė umet.
Urtėsia e kėsaj qėndron nė faktin se larja e ripėrtėrinė aktivitetin e njeriut psiko-fizikisht, e pastron dhe e transferon nė gjendjen mė tė mirė psiko-fizike.

Abdesti ėshtė arma e besimtarit

All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
[ يا أيها الذين آمنوا إذا قمتم إلى الصلاة فاغسلوا وجوهكم وأيديكم إلى المرافق وامسحوا برءوسكم وأرجلكم إلى الكعبين، وإن كنتم جنبا فاطهروا، وإن كنتم مرضى أو على سفر أو جاء أحد منكم من الغائط أو لامستم النساء فلم تجدوا ماء فتيمموا صعيدا طيبا فامسحوا بوجوهكم وأيديكم منه، ما يريد الله ليجعل عليكم من حرج ولكن يريد ليطهركم وليتم نعمته عليكم لعلكم تشكرون] (المائدة 6)
"O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim, ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyjeni (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t'ju sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t'ju pastrojė (prej mėkatėve), t'ua plotėsojė tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t'i falėnderoheni". (El-Maide: 6).
Abdesti nuk ėshtė vetėm pastrim i gjymtyrėve, nuk ėshtė vetėm pastrim i trupit pesė herė nė ditė, por ka edhe ndikim psikologjik dhe ngritje shpirtėrore, gjė tė cilėn e ndien muslimani pas abdestit dhe kėto ndjenja janė mė tė mėdha se sa mund ti tregon me shprehjet e veta.
Abdesti ka njė rol tė madh nė jetėn e muslimanit, ai e mban besimtarin vazhdimisht tė zgjuar, tė gjallė dhe tė shndėrritshėm.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"من توضأ فأحسن الوضوء خرجت الخطايا من جسده حتى تخرج من تحت أظفاره"
"Ai qė mer abdest mirė i dalin mėkatet nga trupi derisa ti dalin edhe ato qė i ka nėn thonjė". (Muslimi).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"من توضأ فأسبغ الوضوء ثم مشى إلى صلاة مكتوبة فصلاها مع الإمام غفر له ذنبه" رواه ابن خزيمة في صحيحه
"Ai qė mer abdest mirė, pastaj ngritet pėr tė shkuar nė namazin obligativ dhe e fal me Imam i flaen mėkatet". (Sahih, Ibėn Huzejmeja).

Sekretet e abdestit

Ska dyshim se larja e gjymtyrėve qė vazhdimisht pluhurosen ėshtė shumė i rėndėsishme pėr shėndetin e pėrgjithshėm tė njeriut. Trupi i njeriut gjatė ditė si eksponohet miliona mikrobave dhe ato vazhdimisht e sulmojnė trupin e njeriut nėpėrmjet pjesėve tė zbuluara tė trupit, mirėpo gjat abdestit befasohen kėto mikrobe me njė pastrim total tė lėkurės sė pjesėve tė zbuluara, sidomos me fėrkimin e mirė dhe marjen e abdestit ashtu si duhet. Kėshtuqė pas abdestit nuk mbetet asnjė gjurmė e llomit apo mikrobeve nė trupin e njeriut.
- Pastrimi i gojės na i sjel kėto dobi:
E mbron gojėn, fytin, fėlqinė nga ndezja dhe qelbosja. I pastron dhėmbėt nga mbeturinat e ushqimit. I forcon disa muskuj tė fytyrės, ia ruan fytyrės shkėlqimin, i jep njeriut qetėsi psiqike, etj.
- Shpėrlarja e hundės e pastron hundėn nga mikrobet dhe bakteriet e ndryshme qė gjejnė vend tė pėrshtatshėm nė zbrazėtirat e hundės dhe me kėtė e mbron trupin nga depėrtimi i mikrobeve nga hunda nė pjesėt tjera tė organeve tė njeriut.
- Larja e fytyrės dhe duarve i largon mikrobet, e largon djersėn, e pastron lėkurėn nga yndyrat qė i nxjer lėkura, etj.
- Larja e kėmbėve me fėrkim tė mirė i jep njeriut ndjenja tė qetėsisė dhe rehatisė, sepse nė kėmbė kryqėzohen mbarė organizmat e njeriut, andaj njeriu gjat larjes sė kėmbėve me fėrkim ėshtė i barabartė me njeriun qė ka shkuar tu bėjė masazhė secilit organ tė trupit tė tij.
- Shkenca tregon se qarkullimi i gjakut nė esktremitetet, duart dhe kėmbėt, ėshtė mė i dobėt pėr shkak tė largėsisė nga qendra organizuese e qarkullimit tė gjakut qė ėshtė zemra, andaj me larjen e kėtyre gjymtyrėve dhe fėrkimit tė tyre e forcon qarkullimin e gjakut dhe kjo vepėr pa dyshim se e shton aktivitetin e trupit tė njeriut dhe i jep gjallėri.
Ėshtė vėrtetuar shkenctarisht se rezet e diellit, sidomos ato ultravjollcė, ndikojnė nė krijimin e kancerit tė lėkurės, mirėpo ky ndikim pakėsohet me tė madhe me marje abdest rregullisht, sepse nė kėtė formė vazhdimisht i jep lagėshti lėkurės, sidomos pjesėve qė janė tė eksponuara rezeve tė diellit dhe me kėtė u ndihmohet qelizave tė shtresave sipėrfaqėsore dhe tė brendshme tė lėkurės qė tė mbrohen nga gjurmėt e dėmshme tė rezeve.

Rėndėsia e patėrtisė sipas zbulimeve shkencore

Mė herėt nuk ka qenė i njohur ekzistimi i mikrobeve derisa njeriu e zbuloi mikroskopin, kurse kjo ka ndodhur nė shekullin e tetėmbėdhjetė.
Mikrobiollogėt ka vėrtetuar se ekziston njė numėr i hatashėm i mikrobeve nė njė centimetėr katror nė vendet e zbuluara tė trupit. Sipas tyre nė njė centimetėr katror ka prej 1-5 milion mikrobe.
Mikrobet vazhdimisht shtohen dhe pėr tu liruar prej tyre duhet larė vazhdimsht lėkurėn, kurse kjo vepėr realizohet duke marė abdest, njė adhurim me tė cilin na ka urdhėruar All-llahu, subhanehu ve teala, dhe na ka stimuluar nė te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pasiqė abdesti ėshtė njė vepėr qė pėrsėritet disa herė gjatė ditės.
Shkenctarėt pėr tua bėrė tė qartė njerėzve se sa mikrobe dhe bakterie ka nė lėkurėn e njeriut dhe konfliktet qė janė mes tyre i kanė krahasuar me ruzullin tokėsor dhe konfliktet e njerėzve qė ndodhin mbi te.
Ata thonė se me njė larje njeriu largon nga trupi i tij mė shumė se dy qind milion mikrobe.
Mikrobet vazhdimisht shtohen andaj duhet tė eliminohen vazhdimisht dhe nė mėnyrė tė rregullt qė tė mbeten pak nė numėr qė tė ketė mundėsi trupi i njeriut tė ballafaqohet me ta. Kėtė rol edhe e luan gusli dhe abdesti.
Pėr shembull, vetėm nė gojė gjinden llojlloj mikrobesh dhe bakteriesh qė janė mė shumė se njė qind lloj, kurse arrinė deri nė pesė miliard mikrobe nė njė milimetėr katror. Kėto mikrobe ushqehen nga mbeturinat e ushqimit mes dhėmbėve, shtimi dhe zhvillimi i tyre prodhojnė thartėsira dhe prodhime tė shumta qė ndikojnė nė gojėn, erėn e gojės, ngjyrėn e dhėmbėve dhe punėn e tyre, andaj nėse nuk largohen disa herė nė dirė, ato shkaktojnė prishjen e dhėmbėve dhe sėmundjet e nofullės.
Zbulimet shkencore na e sqarojnė rėndėsinė e zbatimit tė mėsimeve islame dhe neglizhimi i tyre i sjell pasojat negative.
Mos shkurtimi i thonjve i sjell shumė sėmundje, sepse nėn thonjė grumbullohen miliona bakterie qė luajnė njė rol shumė tė madh nė bartjen e sėmundjeve.
Mosruajtja e qimeve tė nėnsjetullave ėshtė shkak pėr pėrhapjen e morrave tė nėnsjetullave qė pėrhapet me tė madhe ne Europė.
Njė gram i bajgės sė njeriut ka mė shumė se njė qind miliard mikrobe dhe kanė ndikim shumė tė madh nė pėrhapjen e sėmundjeve ngjitėse nėse lihen vend pa vend.

Mrekullia shkencore nė rregullat e pastėrtisė

Aspektet e mrekullisė shkencore tė Kur'anit dhe Sunnetit gjatė ligjėsimit tė pastėrtisė del nė shesh nė kėto forma:
1- Prej sekreteve tė medicinės preventive nė Islam ėshtė se pastėrtinė e ka caktuar si adhurim dhe kjo i jep shpirt dhe vazhdimėsi tė cilin nuk ka mundėsi ta sjell asnjė ligj tjetėr.
2- Thjeshtėsia nė detyrime dhe lehtėsimi nė zbatim, saqė nuk kėrkojnė harxhime materiale e as lodhje fizike.
3- Subjektivitet. Domethėnė secili musliman i zbaton kėto mėsime nė shenjė tė adhurimit ndaj All-llahut, andaj nuk ka nevojė pėr drejtor qė e kontrollon, sepse kontrolla te besimtari lind nga brendėsia e besimtarit.
4- Vazhdimėsia, sepse zbatimi i urdhėrave islame nuk ėshtė e ndėrlidhur me ndonjė kohė tė caktuar ose moshė tė caktuar, por vazhdojnė me vazhdimin e njeriut.
5- Ai qė e njeh Kur'anin dhe Sunnetin e kupton se Islami nuk ka lėrė asnjė gjė nga medicina preventive pa aluduar nė te nė formė direkte ose indirekte, kurse njeriut i ka lėnė hapėsirėn e studimit tė urtėsive tė tyre.
6- Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte analfabet andaj edhe nuk ka mundur ti mėson kėto sekrete tė ēuditshme dhe ti cakton mjetet e pėrshtatshme pėr pastėrti pėr tė arritur pastėrtinė dhe eliminimin e mikrobeve dhe bakterieve, mirėpo ka caktuar shumė ligje dhe sunete, urtėsitė e tė cilave i ka zbuluar shkenca moderne shumė shekuj mė vonė. Kjo tregon se pėrcaktimi i kėtyre ligjeve dhe suneteve ėshtė shpallje nga All-llahu, subhanehu ve teala.
All-llahu, xhel-le shanuhu, ka thėnė:
"وما كنت تتلو من قبله من كتاب ولا تخطه بيمينك إذاً لارتاب المبطلون بل هو آيات بينات في صدور الذين أوتو العلم".
"Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexon ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse atėherė do tė dyshonin ata tė prishurit. Por jo, ai ėshtė plot argumente tė qarta nė zemrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon kush pos tė shfrenuarve". (El-Ankebut: 48- 49).
All-llahu na bėftė nga ata qė janė tė pastėrt, pastrohen vazhdimisht, dhe i dojnė tė pastėrtit. Amin
Literaturė pėr konsultim:
"Kanonizimin e mrekullisė shkencore nė Kur'an dhe Sunnet".
Revistėn "El-Muxhtemea", nr. 98 tė vitit 1972.
Noble and Somerville 1974 microbiology of nymmen. Skiing.
Kligman 1965 skin becteria and their role in in ections.
Misvaku dhe kujdesi pėr dhėmbėt", Abdullah Abdurezak Mesud.
Studimin me titull: "Misvaku dhe pėrfitimet farmaceutike tė reja", nga Konferenca e parė e medicinės Islame tė mbajtur nė Kairo nė vitin 1987.
"Emradul-Xhinsije ukubetun ilahije", Abdul-Hamid El-Kudat.
"Learll and clarle 1980 preventive mograw hill".
"Sėmundjet ngjitėse dhe medicina preventive", botim i Kėshillit tė mrekullisė shkencore.
Bekir Halimi</SPAN>
Bekir Halimi,
25.11.2005

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:42
Kujto ditėn e gjykimit

Secili njeri dhe secili besimtar ka nevojė tė kujtojė ditėn e gjykimit, sepse me kujtimin e di¬tės sė gjykimit i zbutet zemra, i shtohet frika dhe i shton veprat e mira.
Nė kėto kohėra ku dominon materializmi edhe mė shumė kemi nevojė tė flasim pėr kė¬to ēaste dhe momente trishtuese tė ditės sė gjy¬kimit, pėr t’u larguar nga ndikimi i botės ma¬terialiste dhe pėr tė fisnikėruar shpirtin tonė.
Si na kėshillon Kur'ani
Kėshilla duhet t'i dedikohet zemrės, e cila ndry¬shon herė pas here, pėr kėtė njeriu du¬het tė jetė i vendosur qė tė marrė pjesė nė tubime tė kėshillave, sepse kėshtu e forcon njeriu veten e tij nė rrugėn e hajrit dhe e hi¬dhė¬ron shejtanin.
Tė gjithė ne e dimė se zemrat tona janė mes dy gishtave tė All-llahut dhe i ndėrron si dėshiron Ai, sikurse ka ardhur nė hadith tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Andaj edhe ėshtė lutur duke thėnė: "All-lla¬hu im, Ti qė i ndėrron zemrat e njerėzve forco zemrėn time nė fenė Tėnde".
Pasi qė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk e ka garantuar veten por ėshtė lutur qė All-llahu ta pėrforcojė zemrėn e tij nė fe tė Tij, kush jemi ne qė tė ndihemi tė sigurt nga mosdevijimi, sidomos nė kėto kohėra kur na pėrplasin valėt e fitnes nga tė gjitha anėt.
Kur'ani Fisnik ėshtė kėshilluesi mė i madh me tė cilin duhet tė kėshillohen zemrat tona.
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė: "O ju nje¬rėz! Juve ju erdhi nga Zoti juaj kėshilla (Kur'ani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė kraharorėt tuaj (nė zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt". (Junus: 57).
Kur'ani i zbut zemrat sado qė janė tė ashp¬ra, edhe nėse janė tė ashpra si shkėmbi dhe guri. All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė: "… mad¬je ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju". (El-Bekare: 74).
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: "Sikur Ne ta zbritnim kėtė Kur'an mbi ndonjė kodėr, do ta shihje atė tė strukur e tė ēarė prej frikės nga All-llahu. Kėta janė shembuj qė ua shko¬qi¬sim njerėzve, qė ata tė mendojnė". (El-Hashr: 21).
Ndalu dhe mendo rreth kėtyre ajeteve, lar¬go shkujdesin dhe interesohu pėr zemrėn tėn¬de, nxito nė vepra tė mira para se tė pendohesh.
Zemra zbutet duke e pėrmendur All-llahun dhe duke lexuar Kur'an, sepse kjo shkakton pėrulje, zbutje dhe pėrmirėsim tė tij.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: "E, be¬sim¬tarė tė vėrtetė janė vetėm ata, tė tė cilėve kur pėrmendet All-llahu u rrėqethen zemrat e tyre, tė cilėve kur u lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti i tyre". (El-Enfal: 2).
"… e pėrgėzo tė dėgjueshmit. Tė cilėt, kur pėrmendet All-llahu, u dridhen zemrat e tyre, tė cilėt janė tė durueshėm ndaj asaj qė i godet, tė cilėt rregullisht e falin namazin dhe tė cilėt japin pėr qėllime tė dobishme nga ajo me ēka i furnizuam Ne". (El-Haxh: 34- 35).
"A nuk ėshtė koha qė zemrat e atyre qė besuan tė zbuten me kėshillat e All-llahut dhe me atė tė vėrtetėn qė zbriti (me Kur'an), e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė libri mė parė e zgjati koha dhe zemrat e tyre u shtan¬gėn e shumė prej tyre janė jashtė rrugės". (El-Hadid: 16).
"All-llahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas herė (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurėt dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues". (Ez-Zumer: 23).
Mirėpo, fatkeqėsisht, vetėm njė pakicė e nje¬rėzve ka marrė kėshillė nga ky Kur'an, u ėshtė zbutur zemra dhe i janė pėrgjigjur thirr¬jes sė All-llahut, subhanehu ve teala, siē na tregon All-llahu, xhel-le shanuhu, duke thėnė: "Nė tė gjitha kėto, pėr atė qė ka mendje tė shėndoshė dhe qė i ka vėnė veshin me vė¬men¬dje, ka argumente". (Kaf: 37).
Kujto momentin e vdekjes
Dije se dynjaja ėshtė e kufizuar, ėshtė e ma¬rrė nė qira dhe duhet kthyer, nė tė ka spro¬va dhe nuk mund tė ikėsh nga fundi dhe exheli.
Dije se varri ėshtė fitne dhe llogari, begati a dėnim.
Dije se njeriu vdes ashtu si ka jetuar dhe rin¬¬gjallet ashtu si ka vdekur, kurse pastaj njė grup niset pėr nė xhennet e tjetri pėr nė xhehenem.
Parashtrohet pyetja: a je bėrė gati pėr vdekjen?
A ke menduar ndonjė herė pėr vetminė e varrit?
A ke analizuar trishtimin dhe llahtarinė e ringjalljes dhe grumbullimit?
Rikujto popujt e kaluar
Qėndro te kalbėsirat e varreve
Bėrtit: ku ėshtė i fuqishmi mes jush
Ku ėshtė tirani, ose i dobėti dhe i shtypuri
Kishte dallime mes tyre mbi dhe
Janė barazuar tash nėn dhe
Disa ēaste tė njerėzve nė agoni tė vdekjes
Mendoj se nuk prish punė tė pėrmendim disa raste interesante tė njerėzve nė agoni tė vdekjes, njerėz qė All-llahu i forcoi ata nė mo¬men¬tin e vdekjes dhe ua ka pėrfunduar ymrin me vepra tė mira si shpėrblim i veprave tė mi¬ra qė i kanė bėrė sa janė gjallė. Tregon Imam Kurtubiu, rahimehull-llah, pėr ho¬xhėn e tij, Ahmed ibėn Muhamed Kurtubiu, i cili duke qenė nė momentin e agonisė sė vdekjes, i thanė: thuaj: la ilahe il-lall-llah, kur¬se ai thoshte: jo, jo. Kur u kthjell, ia treguan kėtė qė kishte thėnė, kurse ai e dha sqarimin: mė erdhi njė shejtan nga e djathta dhe njė nga e majta. Njėri mė thoshte: vdis si jehudi, se kjo fe ėshtė feja mė e mirė! Tjetri mė thosh¬te: vdis si i krishterė, sepse kjo fe ėshtė mė e mirė. Unė u thosha: jo, jo. Domethėnė se atyre u kam dhėnė pėrgjigje, e jo juve.
Shejhul-Islam, Ibėn Tejmijje, rahimehull-llah, nė momentin e agonisė sė vdekjes i lexoi aje¬tet kuranore: "ثshtė e vėrtetė se tė de¬vot¬sh¬mit do tė jenė nė xhennete e nė lumenj. Nė njė vend tė kėnaqshėm, te Sunduesi i plo¬t¬fu¬qi¬shėm (te All-llahu)". (El-Kamer: 54- 55).
Omer ibėn Abdul-Azizi, rahimehull-llah, nė momentin e vdekjes sė tij tha: Mė ulni, mė ul¬ni, e pastaj tha: Unė jam ai qė mė ke ur¬dhė¬ru¬ar, e obligimet nuk i kam kryer, mė ke ndaluar dhe nuk tė kam respektuar, mirėpo la ilahe il-lall-llah, pastaj e ngriti kokėn dhe e mprehu shikimin. I thanė: je duke shikuar njė shikim tė ashpėr, o emirul-muminin? Jam duke parė di¬sa krijesa, ata nuk janė njerėz e as xhin, e pas¬taj i doli shpirti dhe u dėgjua njė zė duke lexuar:
"Atė vend tė pėrjetshėm (xhennetin) ua kemi pėrcaktuar atyre qė nuk duan as mendjemadhėsi e as ngatėrresė nė tokė, e pėrfundim i kėndshėm u takon atyre qė i fri¬kė¬sohen All-llahut". (El-Kasas: 83).
Si tė pėrgatitemi pėr vdekjen
1- largimi nga ndalesat.
Largohu nga ndalesat, lufto dhe pėrpiqu qė tė ikėsh nga epshet dhe dyshimet dhe dije se All-llahu ėshtė xheloz kur nėpėrkėmben nda¬le¬sat e All-llahut.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"All-llahu ėshtė xheloz, kurse xhelozia e All-llahut shfaqet kur njė njeri i vepron ndalesat e All-llahut".
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė:
"… prandaj, le tė ruhen ata qė kun¬dėr¬shtoj¬nė rrugėn e tij (tė tė dėrguarit) se ata do t'i zė ndonjė telashe, ose do t'i godasė dė¬ni¬mi i idhėt". (En-Nur: 63).
Dije, All-llahu tė mėshiroftė, se ndalesat e All-llahut grumbullohen nė tri kategori:
- Shirku; zullumi dhe imoraliteti.
All-llahu, subhanehu ve teala, kur i pėrsh¬kru¬an besimtarėt thotė:
"Edhe ata qė pos All-llahut, nuk lusin zot tjetėr dhe nuk mbysin njeriun qė e ka ndaluar All-llahu, por vetėm kur e meriton nė bazė tė drejtėsisė, dhe qė nuk bėjnė kurvėri, ndėrsa kush i punon kėto, ai gjen ndėshkimin". (El-Furkan: 68).
All-llahu, subhanehu ve teala, tregon se ēdo mėkat e fal pėrpos shirkut, duke thėnė:
"S'ka dyshim se All-llahu nuk falė (mėkatin) t'i pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėr¬pos kėtij (mėkati) i falė kujt do. Kush pėrsh¬kru¬an All-llahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh". (En-Nisa: 48). E ka ndaluar zullumin duke thėnė: "…pra pėr zullumqarėt nuk ka ndonjė ndih¬mėtar". (El-Haxh: 71).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:43
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tho¬tė: "Kujdes nga zullumi, sepse zullumi bė¬het errėsirė nė ditėn e Kijametit. Kujdes nga koprracia, sepse koprracia i ka shkatėrruar po¬pujt qė kanė qenė para jush, i ka shtyrė tė der¬dhin gjakun e tyre dhe tė nėpėrkėmbin nda¬lesat". (Muslimi).
All-llahu, tebareke ve teala, e ka ndaluar imoralitetin duke thėnė:
"Ata qė largohen prej mėkateve tė mėdha dhe prej punėve tė ndyta …". (En-Nexhm: 32).
2- Kryerja e detyrave dhe obligimeve.
Nuk mund tė dalė nė shesh vėrtetėsia e islamit tė njė njeriu pa kryerjen e obligimeve qė ia ka obliguar All-llahu, siē ėshtė namazi, zekati, agjėrimi, haxhi, etj.
Kėto obligime, janė tė pėrmendura nė hadithin e Abdullah ibėn Omerit, radijall-llahu anhu, i cili tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
"Islami ndėrtohet mbi pesė shtylla: dėshmia se nuk ka hyjni tjetėr pėrpos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij, falja e namazit, agjėrimi i ramazanit, dhėnia e ze¬ka¬tit dhe kryerja e haxhit".
Erdhi njė beduin te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e i tha:
"O i Dėrguar i All-llahut mė trego ndonjė ve¬pėr qė nėse e veproj hyj nė xhennet. Iu pėr¬gjigj: adhuroje All-llahun dhe Atij mos i bėj ortak, fal namaz, jep zekatin e detyrueshėm dhe agjėro ramazanin. Tha: pasha Atė nė Do¬rė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, asgjė mė shu¬mė nuk do tė shtoj. E kur iku, Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha:
Kush dėshiron tė shikojė njė njeri nga ba¬no¬rėt e xhennetit le tė shikojė kėtė njeri". (Buhariu).
3- Kujto vdekjen dhe llogarit veten.
Kjo vepėr ta shton ambicien, tė shtyn tė bė¬hesh gati pėr vdekjen, vazhdimisht e kujton atė dhe e pret nė ēdo moment.
Sufjani, rahimehull-llah, thotė: "Ai qė shumė e pėrmend varrin do ta gjejė si njė kopsht prej kopshteve tė xhennetit, kurse ai qė e neglizhon pėrkujtimin e varrit, i bėhet njė gropė prej gropave tė zjarrit".
Hatim Esami, rahimehull-llah, thotė: "Ai qė kalon pranė varreve dhe nuk men¬don pėr vete dhe nuk lutet pėr ta, ai e ka tra¬dh¬tuar veten dhe ata".
Pėr kėtė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka stimuluar nė vizitė tė varreve, sep¬se ka ndikim tė madh nė shpirtin e njeriut, duke thėnė: "Ju pata ndaluar vizitėn e varreve, kurse tani vizitoni, sepse kjo ua kujton ahiretin".
Omeri, radijall-llahu anhu, thotė: "Llogari¬teni veten para se t'ju llogarisin, peshoni para se t'ju peshohen, sepse mė lehtė do tė jetė nesėr nė llogari nėse jeni llogaritur sot. Stolisuni pėr ditėn e prezantimit tė madh. Atė ditė kur do tė shfaqeni nuk fshihet asgjė".
4- Shtoni veprat e mira.
Kujdesu pėr veprat e mira vullnetare, pėr lut¬jen, dhikrin, bamirėsinė, sjelljen e mirė, le¬xi¬min e Kur'anit, etj.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tho¬tė: "اdo vepėr e mirė konsiderohet sadaka".
"Secili prej jush ka pėr tė folur me Zotin e vet, mes tyre nuk do tė ketė ndėrmjetėsues. Do tė shikojė nė tė djathtė dhe vetėm veprat e tij do tė shohė. Do tė shikojė nė tė majtė dhe vetėm veprat e tij do tė shohė. Do tė shi¬ko¬jė para vetes dhe vetėm zjarrin do tė sho¬hė. Kini frikė All-llahut, nė mos mė shumė me njė gjysmė hurme, e kush nuk gjen as kėtė, sė paku me njė fjalė tė mirė".
Kur ishte Ebu Bekri, radijall-llahu anhu, nė agoninė e vdekjes e thirri Omerin, radijall-lla¬hu anhu, e i tha: "Omer, ki frikė All-llahun dhe dije se All-llahu ka caktuar vepra gjatė ditės qė nuk i pranon gjatė natės dhe ka caktuar vepra gjatė natės tė cilat nuk i pranon gjatė ditės. All-llahu nuk i pranon veprat vullnetare derisa nuk kryhen obligimet. I rėndohet peshoja atij qė e ka pa¬su¬ar tė vėrtetėn nė dynja edhe pse i ka ar¬dhur rėndė. Njė peshojė nė tė cilėn ven¬do¬het pėr peshim e vėrteta duhet tė jetė e rėndė".
...
Dita e gjykimit
Njerėzit gjatė kėsaj jete janė neglizhent, ka¬nė shpresa shumė tė mėdha, andaj kemi ne¬vojė tė pėrkujtohemi dhe tė kėshillohemi pėr fundin tonė, me qėllim tė ndėrtimit tė ahiretit me punėt e mira qė i bėjmė nė kėtė dynja, ta fitojmė ardhmėrinė duke e shfrytėzuar kohėn e tashme.
All-llahu, subhanehu ve teala, besimin e pa¬lu¬hatshėm nė ahiret e ka bėrė njė shtyllė prej shtyllave tė besimit, andaj tė gjithė ne duhet tė jemi tė bindur se do tė vijė dita kur ēdo krijesė do tė vdesė, asgjė nuk do tė mbetet, pėrveē madhėrisė sė All-llahut, subhanehu ve teala.
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė: "اdo gjė qė ėshtė nė tė (nė tokė) ėshtė zhdukur. E do tė mbetet vetėm Zoti yt qė ėshtė i madhėruar e i nderuar!". (Er-Rahman: 26- 27).
Pas kėtij shkatėrrimi dhe zhdukjeje tė ēdo krijese, All-llahu i rikthen njerėzit dhe i ringjall ata nga varri, kurse i pari qė ringjallet ėshtė pejgamberi ynė, Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Njerėzit ringjallen tė zhveshur, tė zbathur dhe tė pasynetuar:
"…Ashtu sikundėr e kemi filluar krijimin (tu¬aj), e rikthejmė. …". (El-Enbija: 104).
All-llahu, xhel-le shanuhu, kėtė ditė e ka pėr¬shkruar si ditė tė rėndė dhe tė vėshtirė, ditė kur fėmija thinjet, nėna e braktis foshnjėn e saj dhe e hedh nga gjiri, shtatzėna e dėsh¬ton fėmijėn, njerėzit sillen sikur tė jenė tė de¬hur edhe pse nuk janė tė dehur, shikimet pėr¬qen¬drohen nė njė vend dhe nuk lėvizin, zem¬rat u ngrihen deri nė gabzherr, askush nuk flet, tė gjithė heshtin, njeriu ikėn nga mė tė dashurit e vet, nga nėna, babai, vėllai, gruaja, fėmijėt, madje mėkatari dėshiron tė shpėtojė veten duke flijuar mė tė shtrenjtit qė i ka: "Edhe pse ata shihen ndėrmjet vete (edhe nji¬¬hen, por ikin prej njėri-tjetrit). Krimineli dė¬shi¬ron sikur tė kishte paguar dėnimin e asaj dite me bijtė e vet. Dhe me gruan e vet dhe me vėllain e vet. Edhe me tė afėrmit e tij qė ai te ata mbėshtetej. Edhe me krejt ēka ka nė tokė, e vetėm tė kishte shpėtuar!". (El-Me¬a¬rixh: 11- 14).
Dridhet toka, goditet me njė goditje tė vėsh¬¬tirė, lėvizin kodrat, ēahen, shndėrrohen dhe bėhen sikur leshi, rrafshohen kodrat, shpėr¬thej¬nė dhe ndizen detet, ēahet qielli, bėhet i dobėt dhe e ndryshon ngjyrėn.
"E kur tė ēahet qielli e bėhet kuq si vaji i shkri¬rė". (Er-Rahman: 37).
Hasan Basriu, rahimehull-llah, tregon se qi¬e¬lli bėhet me dyer, nuk mbulon dhe nuk fsheh asgjė.
Zoti ynė e palos me Dorėn e tij tė majtė ash¬tu sikur paloset libri, e kap me njė gisht, errė¬sohet dielli, i largohet shkėlqimi, kurse hė¬na humbet krejtėsisht.
"E, kur tė merren sytė (tė parėt)? E tė zė¬het hėna (errėsohet), Dhe tė bashkohen dielli e hėna. Atė ditė njeriu do tė thotė: "Nga tė iket!" Jo, nuk ka strehim! Atė ditė vetėm te Zo¬ti yt ėshtė caku! ". (El-Kijame: 7- 12).
All-llahu, subhanehu ve teala, nė suren Tek¬vir, shikoni nė fillimin e saj se sa intere¬sant e pėrshkruan kėtė ditė tė trishtueshme: "Kur dielli tė jetė mbėshtjellur (dhe errė¬so¬het), Dhe kur yjet tė kenė rėnė (e shka¬pėr¬der¬dhur), Dhe kur kodrat tė kenė udhėtuar (e bėrė pluhur nė ajėr), Dhe kur devetė e shtrenj¬¬ta tė lihen pa bari nė fushė, Dhe kur egėrsirat tė jenė bashkuar (tubuar). Dhe kur detet tė vlojnė si zjarr i flakėruar, Dhe kur shpirt¬rat tė jenė bashkuar. Dhe kur tė pyeten ato vajza tė varrosura tė gjalla, Pėr ēfarė mėkati ato janė mbytur, Dhe kur fletushkat tė jenė shpaluar, Dhe kur qielli tė jetė hequr, Dhe kur xhehennemi tė jetė ndezur fort, Dhe kur xhenneti tė jetė afruar, Atėbotė njeriu do ta dijė se ēka ka ofruar (tė mirė ose tė keqe)". (Et-Tekvir: 1- 14).
Yjet qė shndrisin e humbin shkėlqimin e ty¬re, kėputet peri i cili i lidhte ato dhe krijonte nga radhitja e tyre njė bukuri tė veēantė, errė¬¬¬sohet toka, ikėn drita, njerėzit pėrzihen mes vetes, melaqet i rendisin njerėzit, e Pej¬gam¬beri, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: "All-lla¬hu im kėrkoj strehim te Ti nga ngush¬ti¬ca e qėn¬drimit nė Ditėn e Kijametit". (sahih, Nesaiu).
Nė kėtė ditė secili shpirt kupton atė qė ka sjellė me vete. Nė kėtė ditė njeriu pendohet, mirėpo ėshtė bėrė vonė, sepse ka kaluar ko¬ha e pendimit. Nė kėtė ditė del nė shesh ajo qė ka qėndruar nė gjoksin e tij, shfaqen tė gji¬tha sekretet. Heshtje e madhe, nuk flet as¬kush dhe nuk ka hapėsirė pėr arsyetim.
"Kjo ėshtė njė ditė qė ata nuk flasin. Atyre as nuk u lejohet qė tė arsyetohen". (El-Mur¬se¬lat: 35- 36).
Gjendja e besimtarėve dhe njerėzve tė devotshėm
Njerėzit nė kėtė ditė ndahen nė dy grupe kryesore. Njerėz me fytyra tė buzėqeshura, tė shndritshme dhe tė gėzuara dhe njerėz me fytyra tė nxira, tė rraskapitura dhe tė pluhu¬rosura. Tė devotshmit ringjallen dhe shkojnė te Zoti i tyre grupe-grupe, kurse kriminelėt rresh¬tohen duke pritur vendimin e All-llahut. dielli u afrohet njerėzve mbi kokė sa njė milje largėsi, nuk ka hije tjetėr pėrveē hijes sė All-llahut, subhanehu ve teala. Nė kėtė tollovi dhe kallaballėk tė madh njerėzit shtyhen dhe pėrzihen mes vetes, kurse nga shkaku i diellit u dalin djersėt dhe bėhet liqe, i cili disave u arrin deri nė nyje tė kėmbės, e disave deri nė gjunjė, disave deri nė mes, e disave deri nė fyt. Nė kėtė gjendje njerėzit i kaplon njė pikė¬llim i madh, u ngushtohet shpirti, gjunjėzohen nga trishtimi dhe llahtaria e madhe.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: "Arrijnė njerėzit njė gradė tė lartė tė brengės dhe pikėllimit saqė nuk mund ta durojnė". (Buhariu dhe Muslimi).
Mirėpo ai qė njė muslimani ia largon njė brengė, All-llahu, xhel-le shanuhu, ia largon njė brengė tė ahiretit, ai qė muslimani ia lehtėson njė vėshtirėsi, All-llahu, tebareke ve teala, ia lehtėson njė vėshtirėsi tė dynjasė dhe ahiretit dhe ai qė njė muslimani ia mbulon njė tė metė, All-llahu, subhanehu ve teala, ia mbulon njė tė metė nė dynja dhe ahiret. Njerėzit e drejtė do tė ulen nė kolltukė prej drite. Secili njeri do tė ringjallet ashtu sikur ka vdekur, andaj ai qė vdes duke thėnė telbijen (lebejke All-llahumme lebjeke) do tė ringjallet nė atė gjendje, ai qė vritet nė rrugė tė All-llahut, nė Ditėn e Kijametit do tė vijė me plagė qė do tė nxjerrė gjak, ngjyra e gjakut, kurse aroma e miskut. Muezinėt do tė kenė qafėn mė tė gjatė nė Ditėn e Kijametit, sepse ēdo gjė qė dėgjon zėrin e tij do tė dėshmojė pėr tė nė Ditėn e Kijametit. Ai qė thinjet nė Islam, ajo thinjė do ti shndėrrohet nė dritė nė Ditėn e Kijametit dhe secili njeri do tė jetė nėn hijen e sadakasė sė tij derisa tė gjykohet mes njerėzve.
Gjendja e mėkatarėve dhe mosbesimtarėve
Nė kėtė ditė do t’u vijė shumė keq mė¬ka¬ta¬rė¬ve qė pse i kanė lėnė pas dore adhurimet dhe nga kjo keqardhje do tė kafshojnė duart e tyre.
All-llahu, azze ve xhel-le, na tregon kėtė du¬ke thėnė: "Atė ditė zullumqari do t'i kafshojė duart e ve¬ta dhe do tė thotė: "I mjeri unė, ta kisha ma¬rrė rrugėn e Pejgamberit!". (El-Furkan: 27).
Nė kėtė ditė mėkatari do tė urrejė edhe vet¬veten, miqtė dhe dashamirėt e tij, secila da¬shuri e cila nuk ėshtė bėrė nė bazė tė fesė shndėrrohet nė armiqėsi, madje njeriu do tė armiqėsohet me gjymtyrėt e veta. Mendje¬mė¬dhenj¬tė do tė ringjallen si grimca, do t'i shke¬lin njerėzit me kėmbėt e tyre pėr t'i nėnēmuar. Njeriut qė i lėshon rrobat zvarrė pėr toke nga mendjemadhėsia, All-llahu nuk i flet dhe as qė e shikon nė kėtė Ditė, nuk e pastron dhe do tė ketė dėnim tė dhembshėm. Secilit mash¬tru¬es do ti vendohet njė flamur nė prapanicėn e tij ku do tė shėnohet: ky ėshtė mashtrimi - tradh¬tia e filanit. Ai qė merr ndonjė tokė pa tė drejtė, kjo tokė do ta lėshojė nė Ditėn e Ki¬ja¬me¬tit dhe do tė zhytet nė shtatė katet e tokės. Zullumi i dynjasė do tė shtohet nė Ditėn e Ki¬ja¬metit, sepse zullumi bėhet errėsirė nė ditėn e Kijametit, tė drejtat nuk humben, por maz¬llu¬mi do tė marrė hakun e tij nga zullumqari, madje edhe kafshėt mes tyre do tė marrin hakun e njėri-tjetrit. Njeriu mė i keq nė kėtė ditė ėshtė dyfytyrėshi, i cili disave ju flet ndry¬she e disa tė tjerėve ndryshe. Ura e Siratit ėshtė rrėshqitėse, dikush shpėton e dikush lėndohet dhe bie nė zjarr. Peshoja ėshtė e drej¬tė, nuk ka hile nė tė, kurse llogaria bėhet me njėsi matėse atomike.
All-llahu, azze ve xhel-le, thotė: "E kush pu¬noi ndonjė tė mirė, qė peshon sa grimca, atė do ta gjejė. Dhe kush punoi ndonjė tė keqe, qė peshon sa grimca, atė do ta gjejė". (Zel¬ze¬le: 7-8).
Fjala El-hamdulilah e mbush kėtė peshojė, kurse fjala Subhanall-llahi ve Bihamdihi e rėn¬doj¬nė kėtė peshojė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tho¬tė: "Gjėja mė e rėndė nė Peshojė ėshtė de¬¬votshmėria dhe morali i mirė". (Tirmidhiu, hasen).
Librat e palosura do tė shpėrndahen, sa e sa bela qė i ke harruar dhe sa e sa gabime qė i ke fshehur do tė shfaqen, do tė lexohet Libri (regjistri), gjymtyrėt do tė flasin, melaqet do tė dėshmojnė, kurse All-llahu ėshtė Dėsh¬mi¬tari i tė gjitha veprave tė njeriut.
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė: "Ti nuk anga¬zhohesh me asnjė ēėshtje, nuk lexon nga ai pjesė nga Kur'ani dhe nuk bėni ndonjė vepėr, vetėm se ne jemi prezentuesit tuaj, kur ju ndėrmerrni atė. Zotit tėnd nuk mund t'i fshihet as nė tokė e as nė qiell as sa grimca e as mė e vogėl se ajo e as mė e ma¬dhe, por vetėm sa ėshtė evidentuar nė librin e sigurt". (Junus: 61).
Pasi qė All-llahu tė gjykojė mes kafshėve, fillon gjykimin mes njerėzve. Tė parėt qė do tė gjykohen nė kėtė Ditė ėshtė ky umet, kėta do tė jenė tė parėt qė do ta kalojnė urėn e Siratit dhe tė parėt qė do tė hyjnė nė xhennet. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: "Ne jemi tė fundit dhe tė parėt nė Ditėn e Kijametit". Nė transmetimin tjetėr qėndron: "Gjykohen para krijesave tė tjera". (Muslimi).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:44
All-llahu, xhel-le shanuhu, e nderon robin e Tij, Muhammedin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėtė moment duke i dhėnė Pishinin (Hau¬din) e madh, i gjerė sa mund tė ecė njė nje¬ri pėr njė muaj, uji i tij mė i bardhė se qu¬mėsh¬ti dhe mė i ėmbėl sė mjalti, kurse aroma mė e mirė se e miskut, pėrreth i sheh gas¬ta¬ret nga ari dhe argjendi sa yjet e qiellit, ai qė pi nga ky ujė nuk do tė ketė etje asnjėherė mė vonė, kurse disa njerėz do tė refuzohen, e Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, do tė thotė: "Ata janė tė mi". Do t'i thuhet: Nuk e di se ēka kanė shpikur pas teje. Atė¬he¬rė do tė thotė: "Mallkimi qoftė pėr ata qė kanė ndry¬shu¬ar pas meje". (Ahmedi, sahih).
Shpėtimi nga kjo Ditė
Shpėtimi nga kėto trishtime arrihet me mė¬shi¬rėn e All-llahut, e pastaj me vepra tė mira. Njeriu qė nuk ka bėrė mjaft vepra tė mira do tė vijė i penduar nė kėtė Ditė, mirėpo nė kėtė Ditė nuk bėn dobi arsyetimi dhe nuk shpre¬so¬het falja.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: "O ju nje¬rėz, s'ka dyshim se premtimi i All-llahut ėsh¬tė i vėrtetė, pra tė mos u mashtrojė juve jeta e kėsaj bote dhe tė mos u mashtrojė juve ndaj All-llahut ai i mashtruari (shejtani)". (Fatir: 5).
I falimentuari nė Ditėn e Kijametit
I falimentuar nė kėtė Ditė ėshtė ai qė vjen me namaz, agjėrim, zekat, mirėpo ndėrkohė ka akuzuar njeri, ka ofenduar njeri, ka ngrėnė pa¬surinė e dikujt, ka derdhur gjakun e dikujt, e ka rrahur dikė, andaj duhet t’i japė secilit prej tyre nga tė mirat e veta derisa t’i har¬xho¬jė tė gji¬tha veprat e mira, atėherė do t’i marrė mė¬ka¬tet e tyre dhe pastaj do tė hidhet nė zjarr.
Salih El-Merri thotė: "Hyra nė varre nė mes¬di¬te, i shikova varret dhe mu duken si njerėz tė heshtur dhe thashė: subhanall-llah, kush ju ringjall pasi qė tė qėndroni gjatė kohė nė kėtė vend? Doli njė zė nga ato gropa duke mė thėnė: Salih: "Nga argumentet e Tij ėshtė qė me fuqinė e Tij bėri tė qėndrojė (pa shtyllė) qielli e Toka, mandej kur t'ju thėrret juve me njė tė thirrme prej tokės, ju menjėherė dilni". (Er-Rum: 25). Tha: rashė i alivanosur".
Hasan Basriu, rahimehull-llah, thotė: "As¬kush nga njerėzit nuk ka dėgjuar pėr dy ditė dhe dy net: nata kur do tė buajsh me banorėt e varreve e asnjėherė mė parė nuk ke bujtur me ta dhe nata, pas sė cilės vjen dita e Ki¬ja¬metit dhe Dita kur tė vjen lajmėtari nga All-llahu, i cili tė sjell lajmin ose pėr xhennet ose pėr nė zjarr dhe Dita kur tė jepet Libri yt, tė cilin e merr ose me dorėn e djathtė ose me dorėn e majtė".
Kur tė ndizet xhehenemi
All-llahu, subhanehu ue teala, e ka krijuar zja¬rrin dhe e ka bėrė vendbanim tė atyre qė i kundėrshtojnė urdhrat e Tij dhe tregohen men¬djemėdhenj.
Pra, cili ėshtė ky zjarr dhe cilat janė vetitė e kėtij zjarri?
All-llahu, subhanehu ue teala, tregon pėr lėn¬dėn e zjarrit duke thėnė: "O ju qė besuat, ruajeni veten dhe familjen tu¬aj prej njė zjarri, lėndė djegėse e tė cilit janė nje¬rėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėjt e rreptė e tė ashpėr qė nuk e kun¬dėr¬shtoj¬nė All-llahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruar". (Et-Tahrim: 6).
"Zjarri juaj, tė cilin e ndez njeriu, ėshtė njė pje¬sė e shtatėdhjetė pjesėve tė zjarrit tė xhe¬he¬¬nemit". I thanė: pasha All-llahun do tė mjaf¬to¬jė kjo. Tha: Zjarri i xhehenemit ėshtė pėr gjash¬tėdhjetė e nėntė herė mė i nxehtė se ky zjarr". (Buhariu dhe Muslimi).
Gjithashtu Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, duke treguar se xhehenemi ėshtė njė krijesė gjigande thotė: "Do tė sjellin xhehe¬nemin tė lidhur me shta¬tė¬dhjetė mijė fre¬rė, seci¬lin fre do ta kapin shta¬tėdhjetė mijė mele¬kė dhe do ta tėrheqin". (Muslimi).
Kab El-Ahbari, rahimehull-llah, duke tre¬gu¬ar pėr zjarrin e xhehenemit tregon e thotė: "Pasha Atė qė nė Dorė tė Tij ėshtė shpirti i Ka¬¬bit, po tė ishe nė lindje kurse zjarri nė pe¬rėn¬dim e tė zbulohej, do tė dilte truri nga hun¬da prej nxehtėsisė sė madhe qė ka! O nje¬rėz, a mund tė qėndroni karshi kėsaj nxeh¬tė¬sie, a mund ta duroni kėtė gjė? O njerėz, respekti ndaj All-llahut ėshtė mė i lehtė se ky dėnim, andaj respektojeni".
Ushqimi i banorėve tė xhehenemit ėshtė ze¬kumi, kurse pija e tyre, lėngu i nxehtė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Po qe se njė pikė nga zekumi bie nė dynja, do t’ua prishte jetėn njerėzve, e ēfarė tė the¬mi pėr ata qė kėtė e kanė ushqim tė tyre?!". (sahih, Tirmidhiu).
"ثshtė e vėrtetė se pema e Zekumit, do tė jetė ushqim i mėkatarėve. Vlon si katrani (si pezhgveja) nė barqet, ashtu si vlon uji i valė". (Ed-Duhan: 43- 45).
Banorėt e zjarrit vazhdimisht do tė jenė nė dėnim, nuk kanė qetėsi dhe as gjumė, nuk ka¬nė rehati e as pushim, por prej dėnimit nė dėnim.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, na tregon se sa i dhembshėm ėshtė dėnimi mė i vogėl nė xhehenem duke thėnė: "Njeriu me dėnimin mė tė lehtė ėshtė ai qė do tė ketė nallane prej zjarri, nga tė cilat do t’i vlojė truri, ashtu sikurse vlon uji nė kazan. Njerėzit do tė mendojnė se ky vuan dėnimin mė tė madh, kur¬se ky do tė jetė dėnimi mė i lehtė". (Muslimi).
Nga kėto vuajte dhe dhimbje ata do tė shpresojnė vdekjen, mirėpo aty vdekje nuk ka, do t’u nxihen fytyrat, do t’u verbohen sytė, do t’u mbyllet goja, do t’u thyhet kurrizi dhe do t’u grimcohen eshtrat: "Ndėrkaq, kriminelėt janė nė vuajtje tė pėrjetshme tė xhehennemit. Atyre as nuk u lehtėsohet (vuajtja) dhe aty janė tė dėshpėruar. Ne nuk u bėmė atyre padrejtėsi, por ata vetė kanė qenė horra. Dhe ata thėrrasin: "O Malik, le tė na e marrė shpir¬tin Zoti yt!". Ai thotė: "Ju do tė jeni aty pėr¬gjith¬monė!". (Ez-Zuhruf: 74- 77).
"Ata pėrpiqen tė dalin nga zjarri, por s'ka¬nė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė pėr¬her¬shėm". (El-Maide: 37).
"ثshtė e vėrtetė se ata qė mohuan ar¬gu¬men¬tet Tona, do t'i hudhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lė¬ku¬ra tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėsh¬tė i plotėfuqishėm, i drejtė".
Hasan Basriu, rahimehull-llah, thotė: "U digjet lėkura gjatė ditės shtatėdhjetė mi¬jė herė".
Veshmbathja e banorėve tė xhehenemit ėshtė prej katrani, kurse ushqimi nga zjarri.
All-llahu, xhel-le shanuhu, thotė: "Petkat e tyre janė nga katrani (pezhgveja - zifti), kurse fyty¬rat e tyre do t'i mbulojė zja¬rri". (Ibrahim: 50).
"… u shuhet etja me ujė tė valė qė ua co¬pė¬ton zorrėt e tyre". (Muhamed: 15).
Krahaso gjendjen e kėtyre njerėzve tė pafat, tė cilėt rrotullohen nė lloj-lloj dėnimesh, vuaj¬nė nė xhehenem aq shumė, saqė edhe kodrat nuk mund t'i durojnė dot kėto vuajtje, tregime qė na e shkatėrrojnė zemrėn.
Tė lidhur nė pranga dhe me zinxhir:
"Atyre do t'u vihen prangat dhe zinxhirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten". (Gafir: 71).
"Mandej lidheni atė me njė zinxhirė tė gjatė shtatėdhjetė kutė". (El-Haka: 32).
Ibėn Abasi, radijall-llahu anhu, thotė: "Pran¬gat dhe zinxhiri i vendohet nė pra¬pa¬ni¬cė dhe i del nė hundė. Nuk mundet tė ngri¬het nė kėm¬bė dhe renditen nė kėtė zinxhir, ashtu sikurse ren¬diten karkalecat nė krėnde derisa tė piqen".
Vėllai im i dashur, shiko kėtė gjendje tė vėsh¬tirė nė tė cilėn gjenden kėta fatzinj, pa¬ra¬men¬do veten tėnde nė vend tė tyre. E lusim All-llahun qė tė mos jetė asnjė prej nesh nė vendin e tyre, paramendo veten sikur tė he¬dhin nė zjarr, kur vjen para urės sė siratit dhe e shikon se ėshtė mė e hollė se qimja dhe mė e mprehtė se shpata. I sheh njerėzit duke rrėsh¬qitur nga kjo urė dhe duke rėnė nė zjarr, i sheh ata qė janė para teje dhe trishtohesh, mirėpo ky trishtim nuk ėshtė asgjė nė kra¬ha¬sim me rrėshqitjen e kėmbėve tė tua. Kjo lla¬h¬ta¬ri tė shtohet edhe mė shumė kur tė de¬pėr¬toj¬nė kthetrat e ndryshme nė lėkurėn dhe mi¬shin tėnd dhe tė hedhin nė zjarr, kurse zjarri me shpejtėsinė e vet, tė kaplon dhe tė djeg. Nė kėto ēaste kur digjesh, tė shkrihet lėkura dhe mishi, tė thyhen eshtrat, ti thėrret, mi¬rė¬po askush nuk tė mėshiron, nė kėto momente dėshiron tė kthehesh prapė qė tė pendohesh, mirėpo askush nuk tė pėrgjigjet!
Paramendo veten pas njė qėndrimi tė gjatė nė xhehenem, pasi qė tė arrijė pikėllimi kulmin e vet, atėherė kur etja nuk durohet, tė kuj¬to¬het pija nė dynja, nxiton drejt Hamimit, e merr njė gotė nga Hazini, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr dėnimin tėnd, e kur e merr kėtė gotė, tė shkri¬¬het dora nga nxehtėsia e kėsaj gote, kur ta afrosh te goja jote, tė shkrihet goja nga nxehtėsia, kurse kur ta gėlltitėsh kėtė lėng, ta shkatėrron fytin dhe kur depėrton nė bark, ti copėton zorrėt copė-copė, atėherė do tė bėr¬ta¬sėsh, do tė ankohesh, do tė kujtohet uji i ftoh¬tė i dynjasė dhe kėnaqėsia e tij dhe do tė ndjesh keqardhje. Sėrish do tė ndjesh dhim¬b¬je dhe do tė nxitosh drejt pishinės pėrplot me Hamim qė tė freskohesh, ashtu siē freskohet njeriu nė dynja, duke pirė dhe duke u zhytur nė tė, e kur tė zhytesh nė hamim tė zhvishet mishi nga lėkura, prej kokės deri nė kėmbė, atėherė do tė nisesh drejt zjarrit me shpresė se ai do tė jetė mė pak i nxehtė, mirėpo do tė gjesh tė kundėrtėn. Kur tė digjesh me zjarrin e xhehenemit, do tė kthehesh sėrish nė ha¬mim, kėshtu do tė rrotullohesh mes hamimit dhe zjarrit, ashtu sikurse na e tregon kėtė All-llahu, subhanehu ue teala, duke thėnė:
"Ata do tė sillen vėrdallė ndėrmjet atij (zja¬rrit) dhe ujit tė vluar deri nė kulminacion". (Er-Rahman: 44).
Do tė kėrkojė rehati mes zjarrit dhe ha¬mi¬mit, mirėpo nuk do tė gjejė as rehati dhe as qetėsi.
Kur tė shtohet pikėllimi dhe etja, e tė arrije grada shumė tė larta, tė kujtohet xheneti. Njė copė e zemrės tėnde ta zė frymėn nga keq¬ar¬dhja qė pse nuk je afėr All-llahut dhe nga mėr¬zia pėr begatitė e xhennetit, tė cilin e ke hum¬bur pėr shkak tė mėkateve dhe gabimeve qė i ke bėrė, atėherė do tė drejtohesh nga All-llahu duke bėrtitur qė tė tė kthejė nė dynja dhe tė bėsh punė tė mira, mirėpo askush nuk tė pėrgjigjet njė kohė tė gjatė, e pastaj tė thuhet:
"Ai thotė: "Heshtni aty e mos mė folni!" (El-Muminun: 108).
Pastaj All-llahu, tebareke ue teala, ta shton dėshpėrimin dhe keqardhjen duke ta mbyllur derėn e xhehenemit. Nuk ka dėshpėrim dhe keqardhje mė tė madhe, sesa kur dėgjon kė¬r¬cė¬llimin e mbylljes sė dyerve tė xhe¬he¬ne¬mit, sepse tani e kuptojnė se All-llahu e ka mbyllur kėtė derė dhe se askush nuk ka pėr tė dalė nga ky vend. Kėtyre njerėzve u copėtohet zem¬ra copė-copė, u humbet shpresa tė¬rė¬si¬sht pėr shpėtim nga ky vend dhe nga dėnimi i All-llahut. Kėtu e kupton atė qė na ka treguar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem: "pėr¬hershmėri, nuk ka vdekje".
Dėnim, i cili nuk largohet nga trupi i tyre, mėrzi qė nuk pėrfundojnė, sėmundje qė nuk shė¬rohen, pranga qė nuk zgjidhen, zinxhirė qė nuk hiqen asnjėherė, etje qė nuk kalon as¬njė¬herė, nuk mėshirohen edhe nėse qajnė, lut¬jeve tė tyre nuk u pėrgjigjet askush, pen¬di¬mi i tyre nuk pranohet, gjenden nė dėnim tė pėrhershėm dhe nėnēmim tė papėrfunduar. Pas¬taj All-llahu, azze ue xhel-le, i dėrgon me¬la¬qet qė t’ua mbyllin ēdo vrimė, qė ti gozh¬do¬j¬nė me gozhda tė zjarrit dhe t’i lidhin nė shty¬lla tė zjarrit. Nė vendin ku gjinden ata, nuk lihet tė hyjė as erė e as frymė dhe All-llahu i le nė haresė tėrėsisht.
Paramendoni tė gjendeni nė njė vend tė mbyllur nga tė gjitha anėt dhe tė harruar se ka dikush atje. A ka gjendje mė tė keqe se kjo?!
"Harruan All-llahun, prandaj Ai i harroi". (Et-Teube: 67).
"Ai i mbyll ata, ua zė frymėn. Ata janė tė li¬dhur nė pranga tė njėpasnjėshme". (El-Hu¬me¬ze: 8-9).
E thėrrasin dhe e lusin All-llahun qė t’ua leh¬tėsojė dėnimin, pas njė kohe u vjen pėr¬gjigjja: "Ai thotė: "Heshtni aty e mos mė folni!" (El-Muminun: 108).
Hasan Basriu, rahimehull-llah, thotė: "Kėto janė fjalėt e fundit qė i thonė, e pas kėsaj do tė lėshojnė vetėm piskamė, britmė dhe lehje sikur tė qenve".
Nuk ka jetė mė tė keqe se kjo dhe nuk ka njerėz mė tė kėqij se kėta, e lusim All-llahun qė tė mos jemi prej tyre. Humbje e madhe, e ci¬la nuk mund tė kompensohet nė asnjė mė¬ny¬rė. Pasha All-llahun, vaj pėr mendjet qė dė¬gjoj¬nė pėr kėtė dėnim dhe kėtė vuajtje dhe i besojnė tėrė kėsaj, mirėpo nuk e pėrfillin as¬pak dhe nuk ikin nga kjo, por veprojnė drejt saj me dėshirė dhe zgjidhje. La haule ue la kuvvete il-la bil-lah.
Vėllai im i dashur, ti qė bėn mėkate ndaj All-llahut, paramendoje veten si banor tė xhe¬he¬nemit! A do tė dakordoheshe me kėto dė¬ni¬me dhe vuajtje?
Nuk e besoj njė gjė tė tillė. Andaj pendohu te All-llahu, largohu nga gjėrat qė i urren Ai dhe afroju Atij me vepra tė mira me shpresė se do tė jetė i kėnaqur me ty, qaj nga frika prej Tij me shpresė se do tė mėshirojė ga¬bi¬met e tua. Dije se rreziku ėshtė shumė i madh, trupi ėshtė shumė i dobėt, vdekjen e ke afėr, All-llahu, xhel-le xhelaluhu, tė mbikėqyr dhe tė sheh, andaj turpėrohu prej Tij dhe mos e neg¬lizho shikimin e Tij ndaj teje, mos nėnēmo mėkatet qė i bėn ndaj Tij, mos shiko vo¬gė¬l¬si¬nė e mėkatit por shiko madhėsinė e Atij ndaj tė cilit e bėn mėkatin, e Ai ėshtė All-llahu, te¬ba¬reke ue teala. Mbushe zemrėn tėnde me frikė ndaj Tij pa¬ra se tė tė merret shpirti nė befasi. Mos iu shfaq Atij me mėkate, sepse nuk mund tė du¬rosh Hidhėrimin e Tij dhe nuk mund t’i re¬zis¬tosh dėnimit tė Tij. Kontrollo veten para se tė vijė dita e takimit me Tė, ndoshta tė mė¬shi¬ron dhe t’i fal gabimet.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:45
Njė dritare drejt Xhennetit
Vėllai im i dashur, po tė shkruaj pėr xhe¬n¬ne¬tin, shtėpinė e begative, e cila ėshtė njė shpre¬sė shumė e shtrenjtė e secilit besimtar, me qėllim qė tė mendosh pak mė gjatė pėr be¬gatitė dhe gėzimet qė gjenden nė kėtė vend, qė tė shtohet ėndėrrimi edhe mė shu¬mė pėr kėtė shtėpi, sepse ai qė e shpreson njė gjė dhe e ėndėrron atė, do ta kėrkojė dhe do tė punojė pėr tė. Nuk kam pėr qėllim shpre¬sat e kota, shpresat e atyre qė zhyten nė mė¬ka¬te, shpresat e atyre qė nuk pen¬do¬hen, sep¬se kjo nuk ėshtė shpresė por ėshtė mbu¬rra¬ve¬cllėk dhe i ngjan atij qė hedh farėn nė tokė jopjellore, ose atij qė pret fryte tė xhe¬nnetit me fara tė xhehenemit, ose atij qė mbjell mėkate dhe dėshiron tė korrė shpėr¬bli¬me nė Ditėn e Gjykimit.
Shpresė e lavdėruar ėshtė ajo shpresė, e ci¬la tė shtyn tė punosh, sepse All-llahu, te¬ba¬re¬ke ue teala, pasi qė i tregon cilėsitė e be¬sim¬tarėve, tregon se ata janė qė shpresojnė:
"Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata me¬ri¬toj¬nė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues". (El-Bekare: 218).
A ka vend pėr shpresė ai qė e le namazin dhe zhytet nė harame dhe kur ti thuash: kuj¬des se ēfarė vepron, ai tė pėrgjigjet duke thė¬nė: All-llahu fal dhe ėshtė i Mėshirshėm! Kėtij i pėrgjigjemi duke i thėnė: a nuk ke lexuar aje¬tin Kur'anor ku All-llahu, subhanehu ue teala, na tregon se: "Nuk ka dyshim se Unė e fal atė qė ėshtė pen¬duar, qė ka besuar, qė ka bėrė vepra tė mira dhe qė pėrqendrohet pėr nė rrugėn e drejtė". (Taha: 82).
Ku ėshtė nė kėtė rast pendimi dhe puna e mirė?!
Vėlla i dashur, dije se dynjaja ėshtė ara e ahi¬retit, po edhe zemra ėshtė si toka, kurse be¬simi ėshtė si fara, adhurimet e shtojnė e mėkatet e pakėsojnė. Dita e Gjykimit ėshtė di¬ta e korrjes, andaj ai qė ka mbjellė mirėsi, do tė korrė mirėsi dhe ai qė ka mbjellė sherr, do tė korrė sherr.
Kur e kanė pyetur Zjedin: Si gdhive? Ka thė¬nė: gdhiva duke e dashur tė mirėn dhe nje¬rėzit e mirė dhe ēdo gjė tė mirė qė kam mundėsi ta bėj, nxitoj ta bėj dhe jam i bindur nė shpėr¬bli¬min e saj, e nėse mė ikėn ndonjė ve¬pėr e mirė mėrzitem dhe mallėngjehem pėr tė.
Qėllimi ėshtė tė tregojmė se ai qė mendon mė gjatė pėr xhennetin, gėzimin nė tė dhe be¬gatitė qė i ka pėrgatitur All-llahu pėr ba¬no¬rėt e xhennetit, kjo e shtyn nė punė tė mira.
Habi ėshtė me punėn e atij qė beson nė Di¬tėn e Gjykimit dhe nė Shtėpinė e jetės sė vėr¬tetė, ku nuk ka vdekje, as sėmundje e as fat¬ke¬qėsi, dhe nuk e kėrkon kėtė vend!
Pasha All-llahun, sikur tė mos kishte kėtu as¬gjė tjetėr pėrpos se shėndet nė trup, siguri nga vdekja, uria dhe etja do tė mjaftonte si shkak qė tė braktiset dynjaja pėr tė. Si duhet tė jetė gjendja jonė kur e dimė se banorėt e xhennetit do tė jenė mbretėr tė sigurt, kė¬na¬qen nė gėzime dhe lumturi, kanė atė qė ua ka ėndja dhe ua pėlqen syri, atje do tė mbeten pėrgjithmonė, vazhdimisht duke u rrotulluar nė llojet e ndryshme tė begative dhe janė tė bin¬dur se kėto mirėsi kurė nuk pėrfundojnė?
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Do tė thėrrasė njė thirrės i banorėve tė xhennetit: kėtu do tė jeni tė shėndoshė dhe nuk do tė sėmureni, do tė jetoni dhe nuk do tė vdisni, do tė jeni tė rinj dhe nuk do tė pla¬ke¬ni dhe do tė jetoni nė begati dhe nuk do tė vuani aspak". (Muslimi).
Begati tė kulluar vetėm nė xhennet mund tė gjejmė.
Kurse nė dynja sado qė tė kėnaqemi, ajo ka vėshtirėsitė e veta, sado qė tė qeshim edhe do tė qajmė, sado qė do tė gėzohemi edhe do tė mėrzitemi, dhimbjet janė mė shu¬mė se kė¬na¬qė¬sitė, fillimi i begative ėshtė frikė, kurse fundi harresė.
Kurse begatitė e xhennetit nuk mund tė vle¬rėsohen dhe as qė mund tė fantazohen.
Si ka mundėsi tė vlerėsohen kur All-llahu i ka mbjellė me Dorėn e Tij dhe e ka vėrė ven¬d¬ba¬nim tė njerėz tė dashur te Ai, e ka mbushur me Mėshirė, Nderim dhe Kėnaqėsi tė Tij. Be¬ga¬tinė e saj e ka pėrshkruar si fitore tė ma¬dhe, kurse mbretėrinė e saj me mbretėri tė ma¬dhe. Nė tė ka deponuar tė gjitha mirėsitė dhe ka pastruar nga ēdo mangėsi dhe defekt. All-llahu, azze ue xhel-le, na ka treguar nė Librin e Tij Fisnik gjėrat qė i ka pėrgatitur pėr robėrit e Tij nė Xhennetet e ndryshme; lloj-lloj ushqimesh, martesė, vendbanime, vesh¬m¬bath¬je, qumėsht, mjaltė, verė, ujė, mish, mėn¬dafsh, ar, pemė, hurije, lumenj, pallate, etj. Begatitė e dynjasė nuk kanė asgjė tė pėr¬bash¬kėt me begatitė e ahiret pėrpos ngja¬sh¬mė¬ri nė emra, sepse tė gjitha lajmet qė na tre¬gojnė pėr gjėrat e pėrgatitura nė xhennet, afėr Zotit tė botėve, ėshtė nė kundėrshtim me atė qė ėshtė nė kėtė dynja edhe cilėsi edhe nė formė. Pra, pajtohen nė emra, mirėpo da¬lloj¬nė nė realitet, shije dhe aromė.
All-llahu, xhel-le shanuhu, atyre qė e res¬pek¬¬tojnė u ka garantuar nė xhennet atė qė syri nuk e ka parė, veshi nuk e ka dėgjuar dhe as qė i ka rėnė ndėrmend ndonjėrit. Kėto gjė¬ra nuk i di as ndonjė pejgamber i dėrguar e as ndonjė melek i afruar.
All-llahu, azze ue xhel-le, thotė: "Pra, pėr ata qė kanė vepruar, nuk di as¬kush pėr atė kėnaqėsi (tė zemrės e shpirtit) qė u ėshtė caktuar atyre si shpėrblim". (Es-Sexhde: 17).
Imam Mundhiriu, rahimehull-llah, thotė:
"Xhenneti dhe banorėt e xhennetit janė shu¬mė mė lart se kjo qė pėrshkruhen. Mes begative tė pėrgatitura pėr besimtarėt ėshtė edhe fakti se nuk u kalben rrobat, nuk u pėr¬fun¬don rinia, begatia ėshtė pa fund, nuk vu¬aj¬nė e as qė pėrjetojnė ndonjė defekt. Begatitė e xhennetit ndodhin nė formėn mė tė plotė dhe mė tė mirė. Shfrytėzimi i begative tė xhe¬n¬netit nuk ka pasojė sikur shfrytėzimi i be¬ga¬ti¬ve tė dynjasė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, tho¬¬tė: "Banorėt e xhennetit hanė, pinė dhe nuk pėshtyjnė, nuk urinojnė, nuk kryejnė ne¬vo¬jė tė madhe dhe nuk nxjerrin qurra". اfarė ndodh me ushqimin? Gogėsimė dhe djersė me aromė misku. Inspirohen ta lavdėrojnė dhe falėnderojnė All-llahun ashtu siē ins¬pi¬ro¬hen tė marrin frymė". (Muslimi).
Banorėt e xhennetit nuk flenė qė tė mos largohen nga kėnaqėsitė dhe jeta komode me gjumė. Ata janė tė zhytur nė begati e nuk janė si njerėzit nė kėtė dynja qė flenė. E kanė pyetur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: A flenė banorėt e xhennetit? Ka thėnė: "Gju¬mi ėshtė vėlla i vdekjes, kurse xhenetlitė nuk flenė". (Sahih, Taberaniu dhe Bezari). Tė¬rė kjo ndodhė pėr shkak jetės sė plotė qė e je¬tojnė njerėzit nė xhennet.
Gratė e Xhennetit janė tė pastra, nė aq shu¬mė hadithe ėshtė treguar pėr to dhe me tregime tė tilla qė e mahnitin kokėn dhe e nxisin secilin njeri tė mirė qė shpreson All-llahun dhe Ahiretin qė tė veprojė vepra tė mira dhe tė pranuara te All-llahut, subhanehu ue teala, pėr tė arritur atė qė All-llahu, xhel-le shanuhu, ua ka premtuar besimtarėve tė devotshėm.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: "Xhenetliu do ti ketė dy hyri, secila prej tyre do ti ketė shtatėdhjetė palė petka, i shihet palca e kėrcikut tė saj pas rrobave". (sahih, Ahmedi).
Gjithashtu janė pėrshkruar hyritė edhe nė hadithe tjera pėr tė stimuluar njerėzit nė res¬pekt ndaj All-llahut, azze ue xhel-le. Pej¬gam¬beri, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Po qe se njė grua prej banorėve tė xhennetit i shikon banorėt e tokės do tė shndriste gjithė ha¬pėsirėn mes tyre dhe do ta mbushte me aro¬mė. Shamia qė ka mbi kokė ėshtė mė e mi¬rė se sa dynjaja dhe ēka ka nė tė". (Bu¬ha¬riu).
Madje edhe dielli me fuqinė, dritėn dhe shkėl¬qimin e tij, i cili kur del nė mėngjes ua kalon tė gjitha dritave dhe kur perėndon nė mbrėmje nuk mund ta largojnė errėsirėn edhe nėse e pėrdorin mbarė rrymėn elektrike, kur¬se: "Po qe se njė grua prej banorėve tė xhe¬n¬ne¬tit do tė shikonte tokė do ta mbushte me aromė, misk dhe do tė eliminonte dritėn e di¬e¬llit dhe hėnės". (Taberaniu).
Po pėrveē kėsaj All-llahu, subhanehu ue te¬a¬la, ka pėrgatitur edhe shtesa nė xhennet, siē na tregon nė suren "Kaf" ajeti 35: "Ata aty kanė ēka tė dėshirojnė, e te Ne ka edhe mė shumė".
"Kalon njė re mbi banorėt e xhennetit dhe thotė: a nuk luteni tė sjellė bereqete si shiu. Atėherė pėr atė qė do tė luten, do t’u bjerė". (Abdullah Ibėn Mubareku).
Kethir ibėn Murrete thotė: "Nėse e pėrjetoj kėtė ditė do tė lutesha: na sill vasha tė stolisura".
Begatitė e xhennetit dhe gėzimet qė janė aty nuk mund tė pėrshkruhen e as tė fan¬ta¬zo¬hen. Asgjė nga kjo dynja nuk mund tė kra¬ha¬so¬het me ato begati. Pema Tuba nuk gjendet kėsisoj nė dynja, pėrshkrimi i kėsaj peme tė le pa mend.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, tho¬tė: "Nė xhennet ka njė pemė qė kalorėsi ecė nė hijen e saj njė qind vjet pa u ndalur, lexoni nėse doni ajetin: "Nėn hije tė gjėra (pėr¬hershme).". (Muslimi).
Kurse Imam Ahmedi, rahimehull-llah, re¬gjis¬t¬ron njė hadith nė "Musnedin" e tij, se erdhi njė njeri te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, e tha: ēfarė ėshtė Tuba? Tha: ثshtė pe¬mė nė xhennet, mund tė ecėsh nė hijen e saj njėqind vjet, kurse nga degėt e saj dalin rro¬bat e xhennetlive".
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, nuk ka lėrė pa sqarime as cilėsitė dhe vetitė e xhennetlive, moshėn, ngjyrėn, gjatėsinė, etj. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Xhennetlitė hynė nė xhennet tė zhve¬shur, qose, tė bardhė, me flokė pak si ka¬ēu¬rre¬la dhe me sy tė ngjyrosur, nė moshė tredh¬jet e tre vjeēare. Tė gjithė do tė jenė nė gja¬tė¬sinė e Ademit, alejhisselam, i cili ka qenė i gjatė gjashtėdhjetė llėrė (30 metra pėr¬a¬fėr¬sisht), kurse tė gjerė shtatė llėrė". (Ahmedi).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:46
Imam Ibėn Kethiri, rahimehull-llah, thotė: "Nė kėtė gjatėsi, gjerėsi dhe moshė ka ur¬tė¬si tė qarta, sepse nė kėtė formė njeriu arrin kul¬min e kėnaqėsisė, pasi qė janė bashkuar vitet e fuqisė me mjetet e mėdha tė kė¬na¬qė¬si¬sė. Kur tė grumbullohen kėto dy gjėra arrihet kėna¬qėsia e plotė dhe e fuqishme saqė njė njeri ka mundėsi tė ketė marrėdhėnie me njė qind vajza beqare. Tregohet nė hadithe se erdhi njė njeri nga ithtarėt e Librit dhe e pyeti Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, duke i thėnė: je duke pretenduar se xhen¬ne¬t¬li¬tė hanė dhe pinė? Tha: "Po, pasha Atė qė nė Dorėn e Tij ėshtė shpir¬ti im, xhenetlive u jepet fuqia e njėqind njeriut nė ngrėnie, pirje dhe marrėdhėnie". Pėr¬sėri i tha: Ai qė ha dhe pi duhet tė kryejė nevojėn, kurse xhenneti ėshtė i pastėr, nuk ka nė tė ndytėsira? Tha: kryerja e nevojės ndodh me djersitje e cila ka aromė misku". (Da¬re¬miu).
A kanė pyetur Pejgamberin, sal-lall-llahu alej¬hi ue sel-lem, a do tė kemi marrėdhėnie me gratė tona nė xhennet? Ka thėnė:
"Po, pasha Atė qė nė Dorė tė Tij ėshtė shpir¬ti im, njė njeri pėr njė ditė do tė ketė ma¬rrė¬dhėnie me njė qind beqare". (Taberaniu).
Madje ka ardhur na hadithe se:
"Xhennetlitė kur tė kenė marrėdhėnie inti¬me me gratė e tyre nė xhennet, ato sėrish rik¬¬thehen beqare". (Taberaniu).
Pra, burrat me gratė e tyre nė xhennet do tė pėrjetojnė kulmin e dėshirave dhe sigurisė. All-llahun e lusim tė na i shtojė mirėsitė e Tija.
Xhenetlive u shtohet fuqia, u shndrit fytyra, kanė pamje tė bukur, jetė tė kėndshme dhe kjo nuk ndalet asnjėherė.
"E pėr shpėrblim tė tillė le tė garojnė ata qė lakmojnė tė mirėn". (El-Mutafifin: 26).
"Pėr njė shpėrblim tė kėtillė le tė veprojnė vepruesit". (Es-Saffat: 61).
Pėr tė patur jetė tė kėndshme duhet tė ka¬nė edhe moral tė mirė. All-llahu, xhel-le sha¬nu¬hu, thotė: "Ne kemi hequr prej zemrave tė ty¬re ēfarėdo urrejtje, e ata nė mbėshtetėse qėnd¬rojnė ballė pėr ballė njėri-tjetrit duke qenė tė vėllazėruar". (El-Hixhr: 47).
Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, na ka treguar: "Nuk ka dallime mes tyre e as hidhėrime. Zem¬rat i kanė njė, e lavdė¬rojnė All-llahun nė mėn¬gjes dhe mbrėmje". (Buhariu).
Aroma e kėndshme qė gjendet nė xhennet pėrhapet anembanė xhennetit me njė shpej¬tė¬si shumė tė madhe dhe secili xhenetli kė¬na¬qet duke e nuhatur kėtė aromė.
Frytet e xhennetit nuk janė sikur frytet e dynj¬asė, sepse frytet e dynjasė vijnė nė sezon tė caktuar, kurse frytet e xhennetit i ke nė ēdo kohė. Pemėt nė dynja herė kanė gjethe e he¬rė nuk kanė, kurse pemėt e ahiretit ēdo herė ka¬nė gjethe dhe fryte.
"Shembulli (atributi) i xhennetit qė u ėshtė premtuar tė devotshėmve ėshtė: qė nėn (pa¬lla¬tet) tė rrjedhin lumenj, qė ushqimi nė tė dhe hija nė tė ėshtė e pėrhershme. Ai ėshtė pėrjetim i lumtur i atyre qė ishin tė ruajtur, e pė¬rfundimi i jobesimtarėve ėshtė zjarri". (Er-Rad: 35).
Frytet e xhenneti e ke shumė lehtė t'i vje¬lėsh edhe nėse ato gjinden nė majėn e pe¬mės, sepse vet pema afrohet dhe tė bie fryti nė dorė.
"Hijet e tyre (tė pemėve) janė afėr mbi ta dhe kalaveshėt e pemėve janė tė qasur shu¬mė afėr". (El-Insan: 14).
Secila pemė e xhennetit e ka trungun prej ari, dheu ėshtė nga shafrani dhe misku, pa¬ra¬men¬doni se ēfarė fryte mund tė japė ky lloj i pemės, sigurisht se do tė dalin fryte tė mre¬ku¬llueshme dhe tė kėndshme.
Xhenetlitė nė xhennet do tė kenė edhe ēadra tė cilėt nė asgjė nuk u ngjajnė ēadrave tė dynjasė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Besimtari do tė ketė ēadėr nga mar¬ga¬ritari bosh, i gjatė gjashtėdhjetė milė. Be¬sim¬tari aty do tė ketė gratė, do ti viziton ato, kur¬se aq e madhe ėshtė saqė nuk do tė sho¬hin njėri tjetrin". (Buhariu).
Nuk ka dyshim se dhurata dhe begatia mė e madhe e xhenetlive, ajo qė i mahnitė tė¬rė¬sisht dhe i mallėngjen edhe mė shumė shpirt¬rat e tyre ėshtė momenti kur All-llahu e largon perden dhe u mundėson banorėve tė xhe¬n¬ne¬¬tit qė ta shohin. Kur ta shohin xhenetlitė All-llahun, subhanehu ue teala, do t’i harrojnė tė gjitha kėnaqėsitė dhe lezetet qė i kanė pėrjetuar nė xhennet dhe do tė shikojnė ma¬dhė¬rinė e All-llahut, Zotit tė botėve, sub¬ha¬ne¬hu ue teala.
Imam Ibėn Kethiri, rahimehull-llah, tregon nga Ebul-Meali El-Xhuvejni, se kur All-llahu, xhel-le shanuhu t’u zbulohet xhenetlive, do tė gur¬gullohet uji i lumenjve tė xhennetit, do tė radhiten pemėt, do tė shtohet gėzimi dhe gal¬di¬mi, do tė kėndojnė shpezėt dhe do tė shn¬drisin edhe mė shumė hyritė, mirėpo tėrė kjo nuk do tė largojė shikimin e xhennetlive nga All-llahu, subhanehu ue teala, sepse kjo ėshtė kėnaqėsia mė e madhe. E lusim All-llahun e madh qė tė na dhurojė kėnaqėsinė e shikimit nė Fytyrėn e Tij Fisnike.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Kur xhenetlitė tė hyjnė nė xhenet dhe xhehenemlitė nė xhehenem, do tė bėrtet njė thirrės: o xhenetli, te All-llahu keni njė prem¬tim tė cilin dėshiron t’ua realizojė. Do tė tho¬nė: ēka ėshtė ai premtim? A nuk na e rėndoi pe¬shojėn, a nuk na e zbardhi fytyrėn dhe na shtiu nė xhennet dhe na mbrojti nga zjarri? Atėherė All-llahu do ta largojė perden dhe do tė shikojnė nė Tė. pasha All-llahun, nuk u ka dhė¬nė All-llahu gjė mė tė dashur e as mė tė kėnd¬shme pėr syrin tyre se sa shikimi nė Tė". (Sahih, Ahmedi).
All-llahu, azze ue xhel-le, thotė: "Aty do tė je¬nė pėrgjithmonė, e nuk kėrkojnė tė lar¬go¬hen nga ai (ose t'u ndryshohet)". (El-Kehf: 108).
Nuk ka dyshim se kjo kėnaqėsi do tė arrijė kulmin e vet kur ta marrin vesh xhenetlitė se qėndrimi i tyre nė xhennet do tė jetė pa fund.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, na tregon: "Do tė sillet vdekja nė formėn e da¬shit tė majmė dhe do tė vendoset mes xhe¬n¬netit dhe xhehenemit e do tė thuhet: o ju xhe¬nnetli, e ata do tė zgjasin kokėn dhe do tė shikojnė. Do tė thotė: o ju xhehenemli, e ata do tė zgjasin kokėn dhe do tė shikojnė. Men¬doj¬nė se u ka ardhur shpėtimit. Do tė theret vdek¬ja dhe do tė thuhet: o ju xhennetli, am¬shu¬eshmėri dhe nuk ka vdekje, o ju xhe¬he¬nem¬li, amshueshmėri dhe nuk ka vdekje. Xhe¬net¬live do t’u shtohet gėzimi edhe mė shumė, kurse xhehenemlive do t’u shtohet mėrzia edhe mė shumė". (Buhariu). Kurse nė trans¬me¬timin e Ibėn Ebi Dynajsė qėndron: "Do tė sigurohen tė parėt dhe do tė humbin shpre¬sėn pėrfundimisht tė dytėt".
Dijė vėlla i dashur se xhenneti nuk fitohet me shpresa tė kota dhe pasim tė epshit, kur¬se rruga e vetme qė na shpie deri atje ėshtė res¬pektimi i All-llahut dhe Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "I gjithė ummeti im do tė hyjė nė xhen¬net, pėrpos atij qė refuzon. Thanė: kush do tė refuzon o i Dėrguar i All-llahut? Tha: ai qė mė respekton do tė hyjė nė xhennet, kurse ai qė nuk mė respekton vetėm se ka refuzuar".
Kujdes nga nepsi yt, sepse ky ėshtė pen¬ge¬sa kryesore nė rrugėn tėnde drejt All-llahut, subhanehu ue teala, sidomos pėr ata qė ecin nė mbrėmje. Nėse njeriu nuk ka me vete no¬zull tė imanit dhe llambė tė bindjes, nuk do t'ia arrijė t'i tejkaloj kėto barriera.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, thotė: "Ai qė frikėsohet ecėn herėt nė mėn¬gjes, kurse ai qė del herėt nė mėngjes arrin nė destinacionin e tij. Dijeni se malli i All-llahut ėsh¬tė i shtrenjtė, dijeni se malli i All-llahut ėsh¬tė xhenneti". (sahih, Tirmidhiu).
Sa mė lart hipėn udhėtari aq mė shumė shto¬hen britmat, tradhtitė dhe frikėsimet, e nė¬se nuk ua vendon veshin dhe vazhdon nė rru¬gėn e tij, tėrė kėto vėshtirėsi dhe frikėsime shndėrrohen nė siguri dhe rrugė e gjerė, e cila e shpie deri te shtėpitė mė tė larta, aty ka shenja dhe vendpushime qė i ka pėrgatitur All-llahu, tebareke ue teala, pėr robėrit e Tij. Mes kėtij vendi dhe mes teje ėshtė vetėm vendosmėria e fuqishme, durimi pėr ēaste tė caktuara, trimėria dhe lutja e gjatė.
I menēur ėshtė ai qė e llogarit veten dhe punon pėr pas vdekjes, kurse i paaftė ėshtė ai qė e pason epshin e tij dhe mbahet me shpre¬sa tė kota.
Dije se malli i All-llahut ėshtė i shtrenjtė dhe se pėr tė arritur deri te ky mall duhet tė pėr¬je¬tosh trishtime, brenga dhe pikėllime.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: " Xhenneti ėshtė rrethuar me gjėra tė vėsh¬ti¬ra, kurse xhehenemi me epshe".
Xhenneti qenka i rrethuar me gjėra tė urry¬e¬ra, me vepra tė vėshtira, me ikje nga harami, mirėpo pėrbrenda tyre ka kėnaqėsi dhe gė¬zi¬me qė nuk mund ti paramendosh. Kurse xhe¬he¬nemi ėshtė i rrethuar me epshe, epshe tė zullumit, tė barkut, tė epshit, tė devijimit, tė spro¬vave, etj. janė tė lehta, mirėpo pėrbrenda kanė dėme dhe dėnime tė trishtueshme.
E lusim All-llahun, xhel-le shanuhu, qė tė na japė nga frika ndaj Tij aq sa tė na largojė nga mėkati, tė na dhurojė respekt ndaj Tij aq sa tė arrijmė te xhenneti i Tij, tė na dhurojė kė¬na¬qė¬sinė e shikimit nė Fytyrėn e Tij, ma¬llėn¬gji¬min pėr takimin me Tė, duke mos pėrjetuar ndo¬njė fatkeqėsi dėmtuese e as ndonjė fitne devijuese dhe tė na furnizojė Kėnaqėsinė e Tij tė madhe dhe firdeusin e lartė. Amin.</SPAN>
Bekir Halimi,
2.9.2005

http://wwww.albislam.com (http://wwww.albislam.com)

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:47
Kėnaqėsia e adhurimit

Vėllezėr tė nderuar!
Ēka kėrkon njeriu nė jetė?
A nuk hulumtojnė njerėzit lumturinė e madhe dhe thesarin gjigant?
A nuk hulumtojnė qetėsi tė sigurtė dhe rehati tė vazhdueshme?
A nuk dėshirojnė qė tė jenė tė gėzuar, tė buzėqeshur, gojėmbėl dhe tė dėgjojnė fjalė tė kėndshme?
A nuk hulumtojnė shumica e njerėzve lezetin dhe kėnaqsinė?
Rruga qė shpien deri te tėrė kėto gjėra ėshtė feja ynė e madhe, mirėpo fatkeqėsisht shumica e njerėzve janė larguar nga kjo rrugė.
Njė pjesė e madhe e njerėzve iluzionojnė se kanė gjetur lumturinė dhe kanė arritur kėnaqėsinė, mirėpo ata nė kėtė iluzion notojnė dhe nė mėdyshjet e tyre bredhin.
Kurse ti o besimtar i vėrtetė, ti o musliman i sinqertė, ti qė i nėnshtrohesh madhėrisė sė All-llahut, ti qė e pėrmend All-llahun vazhdimisht, ty qė tė rrjedh loti nga syri yt pėr hirė tė All-llahut, ti qė e vėndon ballin tėnd nė tokė pėr All-llahun, vetėm ti je ai qė e ke kuptuar rėndėsinė e kėtij besimi, ti ke bashkėvepruar me kėtė besim, ti i ke pėrmbushur kushtet e kėtij besimi, andaj vetėm ti je i lumturi nė jetėn e kėsaj dynjaje dhe vetėm ti je i shpėtuari dhe fitimtari nė ahiret, me lejen e All-llahut, subhanehu ve teala.

Cila ėshtė kėnaqėsia tė cilėn e hulumton njeriu

Ēka kėrkon nė jetė?
Ēka hulumton?
Kėtė gjė ta ka lehtėsuar All-llahu, subhanehu ve teala, dhe ta ka ofruar para teje. Ta ka ofruar vetėm njė rrugė tė vėrtetė, fillon nga momenti i parė nga i cili fillon tė kuptosh dhe perceptosh obligimet. Kjo rrugė fillon nė kėtė dynja dhe depėrton nė qiejtė e lartė dhe arrinė deri te kėnaqėsia e All-llahut, subhanehu ve teala.
Dije se lezeti dhe kėnaqėsia gjinden nė besimin nė All-llahun, Njė, ne veprimtarinė pėr tė fituar kėnaqėsinė e All-llahut, azze ve xhel-le, nė adhurimin e Mbretit Dhuntidhėnės, tebareke ve teala.
Ta shikojmė kėtė kėnaqėsi tė cilėn e shijojnė besimtarėt, tė cilėn e kanė njohur dhe ua kanė mėsuar njerėzve pejgamberėt, tė cilėn e kanė vjelur dhe janė kėnaqur me shijimin e tij robėrit e devotshėm tė All-llahut dhe nga e cila janė privuar shumė njerėz nė kėto kohėra, sepse nuk kanė ecur rrugės sė duhur dhe nuk i kanė kryer detyrat dhe obligimet.

Kėnaqėsia e vėrtetė
Dhuntia mė e madhe dhe begati gjigante tė cilėn na e ka dhėnė All-llahu, subhanehu ve teala, ėshtė qė tėrė jetėn tia kushtojmė All-llahut, subhanehu ve teala.
All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
{ وما خلقت الجن والإنس إلا ليعبدون }
"Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė". (Edh-Dharijat: 56).
{ قل إن صلاتي ونسكي ومحياي ومماتي لله رب العالمين * لا شريك له وبذلك أمرت وأنا أول المسلمين }.
"Thuaj: "Namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime janė thjesht pėr All-llahun, Zotin e botėve. Ai nuk ka shok (nuk adhuroj tjetėr). Me kėtė (thjeshtėsi tė adhurimit vetėm pėr Zotin) jam i urdhėruar dhe jam i pari i muslimanėve (i pari qė pranoj dhe bindem)!". (El-Enam: 162- 163).
Sa madhėshtore ėshtė tė ndėrlidhet i dobti me All-llahun e fuqishėm!
Sa madhėshtore ėshtė tė ndėrlidhet njeriu i paaftė dhe i dobėt me All-llahun, subhanehu ve teala, Plotėsia e tė Cilit nuk ka fund!
Sa madhėshtore ėshtė qė ti nėnshtrohet i varfėri dhe i ngrati tė Pasurit dhe tė Fuqishmit!
Ky njeri me kėtė veprim shndėrrohet nė fotografi tjetėr dhe i jep domethėnie tjetėr jetės. Ky njeri ndėrlidhet me qiellin, ndėrlidhet me dritėn e shpalljes, ndėrlidhet me frymėzimin e All-llahut qė ia dha ademit, alejhisselam, qė kur e krijoi nga njė grusht dheu, qė atėherė All-llahu, azze ve xhel-le, dėshiroi qė ushqimi i kėtij shpirti tė ndėrlidhet me Krijuesin e tij, subhanehu ve teala.
Besimi, pėr tė cilin na tregoi Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se nė te gjindet kėnaqėsia, ėmbėlsia, kėnaqėsia dhe lumturia, ky besim i cili e qetėson zemrėn dhe ėshtė vendpushim pėr shpirtin. A ka shprehje mė tė fuqishme se kjo me tė cilėn ėshtė shprehur Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
( ذاق طعم الإيمان ، من رضي بالله ربًاً، وبالإسلام دينا،ً وبمحمدً - صلى الله عليه وسلم - نبياً ورسولاً )
"Ka shijuar shijen e besimit ai qė ėshtė dakord qė All-llahun ta ketė Zot, Islamin fe dhe Muhammedin Pejgamber". (Muslimi).
Sa madhėshtore ėshtė kjo qetėsi, ky pushim dhe ky stabilitet kur ti e adhuron dhe i nėnshtrohesh Hyjnisė Njė, kurse tjerėt i nėnshtrohen fuqive tokėsore, prej tyre i shpresojnė tė mirat dhe prej dėmit tė tyre frikėsohen, kurse ti je i lirė dhe nuk i nėnshtrohesh askujt pėrpos All-llahut.
Njerėzit bredhin tė hutuar dhe kėrkojnė rrugė kėtu e aty, hulumtojnė metodė nė lindje dhe perendim, kurse tek ti gjindet metoda e Islamit, rruga e drejtė, nė tė cilėn All-llahu e grumbulloi tėrė mirėsinė dhe menjanoi nga kjo ēdo mangėsi dhe dėm:
{ اليوم أكملت لكم دينكم وأتممت عليكم نعمتي ورضيت لكم الإسلام ديناً }
" Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe". (El-Maide: 3).
Njerėzit hulumtojnė shembėlltyra dhe yrneke kėtu e atje, kurse ti ke shembėlltyrėn dhe yrnekun mė tė madh nė Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e cili ėshtė krijesa mė e mirė dhe vula e pejgamberėve:
{ لقد كان لكم في رسول الله أسوة حسنة لمن كان يرجوا الله واليوم الآخر وذكر الله كثيراً }.
"Ju e kishit shembullin mė tė lartė nė tė dėrguarin e All-llahut, kuptohet, ai qė shpreson nė shpėrblimin e All-llahut nė botėn jetėr, ai qė atė shpresė e shoqėron duke e pėrmendur shumė shpesh All-llahun". (El-Ahzab: 21).
Sa madhėshtor ėshtė ky unikalitet, i cili ta unifikon kahjen dhe qėllimin tėnd drejt All-llahut, duke iu nėnshtruar dhe pėrulur, duke marrė Islamin si metodė dhe ligj jete, kurse Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, shembull dhe yrnek.
Sa madhėshtore ėshtė kjo qetėsi qė derdhet nė kėtė zemėr:
{ الذين أمنوا وتطمئن قلوبهم بذكر الله ألا بذكر الله تطمئن القلوب}
"Ata qė besuan dhe me tė pėrmendur All-llahun zemrat e tyre qetėsohen; pra ta dini se me tė pėrmendur All-llahun zemrat stabilizohen". (Er-Rad: 28).
Sa madhėshtore ėshtė kjo dhunti!
Sa madhėshtore ėshtė kjo kėnaqėsi!
Nėse njeriu bashkėvepron me kėtė dhunti sinqerisht, nėse e absorbon plotėsisht, nėse jeton dhe mbetet me te vazhdimisht, do t'i realizohet ajo qė ia ka sqaruar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
( ثلاث من كن فيه وجد بهن حلاوة الإيمان، أن يكون الله ورسوله أحب إليه مما سواهما، وأن يحب المرء لا يحبه إلا لله ، وأن يكره أن يعود إلى الكفر كما يكره أن يقذف في النار )
"Te kush gjinden tre gjėra me to ka gjetur ėmbėlsinė e besimit: ta do All-llahun dhe Pejgamberin mė shumė se ēdo gjė, ta don njė njeri vetėm pėr All-llahun dhe tė urren kthimin nė mosbesim, sikurse urren tė hidhet nė zjar". (Buhariu dhe Muslimi).
Tė gjitha kėto ndjenja tė dashurisė dhe emocioneve i sjell besimi dhe ai i kultivon dhe i ushqen dhe i shndėrron nė kėnaqėsi dhe lezet nė kėtė jetė.
Andaj selefi i kėtij ummeti, kur e kanė shijuar kėtė mėblėsi kanė thėnė:
" والله إنا لفي لذة لو علمها الملوك وأبناء الملوك لجالدونا عليها بالسيوف ".
"Pasha All-llahun ne jemi nė njė kėnaqėsi, e nėse do ta dinin mbretėrtit dhe bijtė e tyre do tė mundoheshin tė na e marrin me shpatė".
Do tė shijon shijen e besimit, do tė shijojnė raportin me All-llahun, subhanehu ve teala, qė nėse na lidhet zemra me kėtė besim, nuk do tė na lidhet pėr asgjė tjetėr pėrpos kėtij besimit. Pas kėsaj gjendjeje tė gjitha aspiratat tuaja, mallėngjimi, shpresa, qėllimet nė kėtė jetė do tė ndėrlidhen shumė ngusht me kėtė besim, siē na ka sqaruar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėto dhunti imanore dhe dhurata hyjnore, tė cilat ti ofron All-llahu ty, o rob besimtar dhe tė dallon nga mbarė njerėzimi i devijuar dhe i hutuar, i larguar nga metoda e All-llahut, mohuese e Zotit dhe Mbretit, azze ve xhel-le.
Analizo hadithin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur thotė:
( إن الله إذا أحب عبداً نادى جبريل إني أحب فلان فأحبه فيحبه جبريل ثم ينادي في أهل السماء إن الله يحب فلان فأحبوه فيحبه أهل السماء ، ثم يوضع له القبول في الأرض ) .
"Kur All-llahu e do njė njeri e thėrret Xhibrilin e i thotė: unė e dua kėtė njeri, doje edhe ti, atėherė e do Xhibrili dhe i thėrret banorėt e qiejve duke thėnė: All-llahu e do kėtė njeri, andaj edhe ju duhet ta doni, atėherė e dojnė banorėt e qiejve, e pastaj bėhet i pranueshėm nė tokė". (Buhariu dhe Muslimi).
Nėse i sheh zemrat qė anojnė kah ti, krahėt qė tė pėrqafojnė, buzėt qė tė buzėqeshen, shkėlqimin e syve tė atij qė tė shikon me dashuri, kurse ti nuk u ke bėrė atyre ndonjė tė mirė ose ndonjė ndihmesė, por ėshtė gjuha e bisedės imanore dhe ndjenjat e zemrės qė me lejen e All-llahut i sjellin kėto raporte, raporte qė i sjellin lumturinė dhe qetėsinė njerėzimit.
Nėse dėshiron tė kuptosh reflektimin e gjurmėve tė besimit nė qetėsinė tėnde dhe nė raportet tuaja me kėtė gjithėsi dhe me kėtė jetė, analizo hadithin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
( من ابتغى رضى الله بسخط الناس ، رضي الله عنه وأرضى عنه الناس ، ومن ابتغى سخط الله برضى الناس ، سخط الله عليه وأسخط عليه الناس)
"Ai qė kėrkon kėnaqėsinė e All-llahut, duke i hidhėruar njerėzit e fiton edhe kėnaqėsinė e All-llahut dhe kėnaqėsinė e njerėzve, kurse ai qė hidhėron All-llahun duke i kėnaqur njerėzit, e hidhėron All-llahun edhe i hidhėron njerėzit". (Sahih, Tirmidhiu).
Mbetet i pėrvuajtur, i privuar, i braktisur edhe nėse e posedon tėrė pasurinė edhe nėse para vetes i ka tė gjitha kėnaqėsitė e jetės, mirėpo ndien ngushticė nė gjoks, zemrėn ia mbulojnė brengat, sytė ia rėndon pikėllimi, i cili ia nxinė fytyrėn.

Lezeti i vetmimit me All-llahun

Kur e pyetėn Hasan Basriun:
ما بال أهل الليل على وجوههم نور ؟ قال : لأنهم خلوا بربهم فألبسهم من نوره - سبحانه وتعالى – .
"Pse fytyrat e njerėzve qė falin namaz nate shndėrrisin? U pėrgjigj: sepse janė vetmuar me Zotin e tyre dhe u ka dhėnė nga Drita e Tij, subhanehu ve teala".
besimtari edhe nė kulmin e sprovave, nė vėshtirėsitė mė tė mėdhaja dhe llahtarinė maramendėse mbetet i qetė dhe i sigurtė nė premtimin dhe fitoren nga All-llahu, subhanehu ve teala. kėshtu janė shprehur pejgamberėt.

Vijon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:47
A nuk i tha Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, Ebu Bekrit, radijall-llahu anhu: ēka mendon pėr dy njerėz qė i treti me ta ėshtė All-llahu?!
A nuk tha Musai, alejhisselam:
{ قال كلا إن معي ربي سيهدين }
"Ai (Musai) tha: "Kurrsesi, me mua ėshtė Zoti im, Ai do tė mė udhėzojė". (Esh-Shuara: 62).
A nuk tha Ibrahimi, alejhisselam:
{ قلنا يا نار كوني برداً وسلاماً على إبراهيم }
"Po Ne i thamė: "O zjarr, bėhu i ftohtė dhe shpėtim pėr Ibrahimin!". (El-Enbija: 69).
Sa madhėshtore ėshtė kjo qetėsi nė kėto zemra, qetėsi e cila u jep kėtyre njerėzve stabilitet dhe rehati.
Kėshtu, kur njeriu lidhet ngusht pas All-llahut, pėr ēka mallėngjohet dhe pėr ēka gėzohet?!ai gėzohet me dhuntitė e All-llahut, me respektet ndaj All-llahut dhe nėnshtrimit ndaj Tij:
{ قل بفضل الله وبرحمته فبذلك فليفرحوا هو خير مما يجمعون }
"Thuaj: "Vetėm mirėsisė sė All-llahut dhe mėshirės sė Tij le t'i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė ata". (Junus: 58).
Nėse njerėzit gėzohen me avansime dhe shtim tė pasurisė, nėse gėzohen me pallate dhe shtėpi luksoze, muslimani gėzohet me njė sexhde pėrulėse, nė njė natė tė qetė, nė kohėn e syfyrit ku flet me Zotin e tij, i rrjedhin lotėtė, i pėrulet Madhėrisė sė Tij:
{ تتجافى جنوبهم عن المضاجع يدعون ربهم خوفاً وطمعاً ومما رزقناهم ينفقون }
"I heqin trupat e tyre prej dyshekėve, duke e lutur Zotin e tyre nga frika dhe nga shpresa dhe nga ajo qė Ne ua kemi dhėnė (pasuria) atyre, ata japin". (Es-Sexhde: 16).
Cili ėshtė mallėngjimi qė ia dominon njeriut zemrėn nėse depėrton thellė nė te besimi?
Kur i vjen momenti i vdekjes Bilalit, radijall-llahu anhu, bėrtet gruaja e tij duke thėnė: vaj pėr mua, mė mbyti mėrzia. Ai ia kthen nė atė gjendje dhe i thotė:
بل وافرحتاه ، غداً ألقى الأحبة محمداً وصحبه.
"O mė kaploi gėzimi, sepse nesėr do tė takoj tė dashurit e mi, Muhammedin dhe shokėt e tij".
Mallėngjimi pėr All-llahun, ishte ajo qė ndodhi me Enes ibėn Nedrin, radijall-llahu anhu, i cili gjatė betejės sė Uhudit tha: E ndiej aromėn e xhennetit te kodra e Uhudit".
Pastaj ngritet i mallėngjyer, i pasionuar dhe i dashuruar pėr tu takuar me All-llahun, subhanehu ve teala, me dėshirė pėr ta respektuar All-llahun dhe e hedhė veten drejt vdekjes, kėshtuqė bie shehid pėr hirė tė All-llahut, azze ve xhel-le.
Umejr ibėn Humami ishte pjesmarrės nė betejėn e Bedrit dhe ishte duke i ngrėnė disa hurme dhe kur dėgjoi thirrjen e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili tha:
( لا يقاتلهم اليوم رجل مقبلاً غير مدبر إلا أدخله الله الجنة )
"Nėse lufton dikush sot me kėta, i drejtuar dhe duke mos ia kthyer shpinėn, do ta shtin All-llahu nė xhennet".
Kur e dėgjoi kėtė hadith, i hodhi ato hurma qė i kishte nė dorė duke thėnė:
"Sa e gjatė ėshtė kjo jetė derisa ta arrijė kėtė shpresė tė madhe".

Dhuntia e besimit dhe ndikimi i tij nė jetė

Besimi jetėn e shndėrron nė njė kopsht tė gjelbėrt, e bėn njeriun sikur tė jetė duke jetuar nė njė kopsht rreth tė cilit qarkullojnė lumenjė, ka lule, kėnaqet nė hijen e pemėve, i vjel frytet e kėtyre pemėve, sikurse mos ta kishte prekur asnjėher ndonjė e keqe ose sikurse mos tė kishte vuajtur asnjėher.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, na e ka treguar kėtė duke thėnė:
( المؤمن القوي خير وأحب إلى الله من المؤمن الضعيف ، وفي كل خير)
"Besimtari i fuqishėm ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur te All-llahu se sa bsimtari i dobėt, edhe pse nė secilin prej tyre ka mirėsi". (Muslimi).
Kurse nė hadithin tjetėr na thotė:
( عجباً لأمر المؤمن ! إن أمره كله له خير ، إن أصابته سراء شكر ، وإن أصابته ضراء صبر ، وليس ذلك لأحد إلا للمؤمن )
"Ėshtė pėr tu habitur me punėn e besimtarit, tėrė ēeshtja e tij ėshtė mirėsi. Nėse e godet begatia, ai falėnderon, e nėse e godet fatkeqėsia ai duron, e kjo nuk ėshtė pėr askend tjetėr pėrpos pėr besimtarin". (Muslimi).
Ai nė ēdo gjendje e sheh dritėn e All-llahut, e sheh urtėsinė e Caktimit tė All-llahut, i dorėzohet urdhėrit tė All-llahut, nė begati dhe vėshtirėsi e synon kėnaqėsinė e All-llahut, shpreson shpėrblimin nga All-llahu, madje edhe njė therrė qė e shpon robin besimtar, All-llahu ia shlyen mėkatet qė i ka bėrė.
Sa madhėshtore ėshtė kjo dhunti tė nderuar vėllezėr!
Ėshtė dhunti qė nuk krahasohet me asnjė dhunti tjetėr!
Kur njerėzit angazhohen nė grumbullimin e pasurisė dhe thesarit, robi besimtar angazhohet me grumbullimin e veprave tė mira dhe shpreson shpėrblimin e tyre.
Tė kėtillė kanė qenė shokėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ata nuk nuk garonin nė tė mirat e kėsaj dynjaje e as pėr kėnaqėsitė e saja, por sikur ka ardhur nė hadithin e Ebu Dherrit, radijall-llahu anhu:
يا رسول الله ذهب أهل الدثور بالأجور ، يصلون كما نصلي ويصومون كما نصوم ، ويتصدقون بفضول أموالهم .
"O Resulull-llah! Na e kaluan tė pasurit me shpėrblime. Ata falen sikur ne, agjėrojnė sikur ne, mirėpo japin edhe sadaka nga pasuria e tyre".
Sahabėt u brengosėn pėr atė shpėrblim tė cilin nuk mund ta fitojnė nė mungesė tė pasurisė, kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u dha pėrgjigje duke i ngushėlluar dhe duke u hapur horizonte dhe dyer tė mėdha tė tė mirave:
( أو ليس قد جعل الله لكم ما تصدقون به كل تسبيحة صدقة ، وكل تهليلة صدقة ، وكل تكبيرة صدقة ، وكل تحميدة صدقة ، وأمر بالمعروف صدقة ، ونهي عن المنكر صدقة )
"A nuk ju ka dhėnė All-llahu ēka tė jepni sadaka. Ēdo tesbih ėshtė sadaka, ēdo tehlil ėshtė sadaka, ēdo tekbir ėshtė sadaka, ēdo tahmid ėshtė sadaka, urdhėrimi nė tė mirė ėshtė sadaka dhe ndalimi nga e keqeja ėshtė sadaka".
Ua tregoi kėto dyer tė mėdhaja tė veprave tė mira. Pastaj ēka ndodhi? Edhe tė pasurit filluan tė bėjnė dhikėr, andaj edhe iu kthyen Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėr tu ankuar. Atėherė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, u tha:
( ذلك فضل الله يؤتيه من يشاء )
"Kjo ėshtė dhuntia e All-llahut, tė cilėn ia jep kujt dėshiron Ai". (Muslimi).
Ata burra kishin preokupim tė vetin qė tė grumbullojnė njė kosto e cila do tu sillte mėshirėn e All-llahun dhe do t'i bėnte tė aftė pėr tė arritur kėnaqėsinė e All-llahut.
Tregon Imam Muslimi nė Sahihun e tij pėr gjendjen e sahabeve, radijall-llahu anhum. Njėri prej tyre nuk gjente pasuri qė tė jep sadaka, ai skishte ēka tė bėjė, sepse All-llahu e ka arsyetuar. Mirėpo ai nuk qėndronte rehat, por e tregon veprėn qė kanė bėrė:
"Ne mbanim mallėra", normalisht ata qė ishin tė fuqishėm, mirėpo jo vetėm pėr tė ngritur standardin ekonomik, jo pėr tė shtuar konton, jo pėr tė siguruar ardhmėrinė, siē veprojnė njerėzit sot, por e kanė bėrė kėtė vepėr pėr tė patur pasuri pėr tė dhėnė sadaka pėr All-llahun, subhanehu ve teala.
Sa madhėshtor janė kėto shpirtėra dhe sa fisnike janė kėto qėllime!
Lumturi e plotė kur do tė dalin para All-llahut, azze ve xhel-le.
Lumturi kur ia largon njė brengė vėllaut tė vet musliman, lumturi kur e pason Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, sa lumturi e madhe kur nė kohė qė njerėzit mirren me gjėra tė kota, me fjalė tė pahijeshme, me gjėra tė pavlera, ky e kalon kohėn duke e pėrmendur All-llahun, subhanehu ve teala, duke e lavdėruar Mbretin e qiejve dhe tokės, duke kėrkuar falje pėr gabimet e vete, ashtu sikurse ka vepruar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili gjatė ditės dhe natės bėnte istigfar shtatėdhjet herė, ose njėqind herė…
Ai vazhdimisht e ka tė lagur gjuhėn duke e pėrmendur All-llahun, subhanehu ve teala, me kėtė vepėr e pason porosinė e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili ka thėnė:
( لا يزال لسانك رطباً بذكر الله ) "Le tė vazhdon gjuha yte tė jetė e lagur duke e pėmrnedur All-llahun".

Vijon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:48
I qetėson veshėt dhe e lag gjuhėn duke lexuar Kur'an, kurse njerėzit janė nė neglizhencė tė dalldisur, nė devijim tė hutuar, e ti je zemėrgjėrė, je i qetė, gjuha jote nuk ndalet nga leximi i ajeteve tė kėndshme, nė mesin e zhurmės sė jetės sė pėrditshme dhe nė kėto kohėra qė ėshtė shtuar e kota.

Ēelėsat e lumturisė sė muslimanit

Muslimani mbetet i dalluar, sepse nuk lodhet dhe nuk ndalet nga pėrmendja e All-llahut, subhanehu ve teala, dhe e ndien rėndėsinė e udhėzimit hyjnor i cili ka ardhur i pėrforcuar, gjė qė tregon diapazonin e gjėrė qė ka kjo ēeshtje:
{ يا أيها الذين آمنوا اذكروا الله ذكراً كثيراً }
"O ju qė besuat, pėrkujtoni All-llahun sa mė shpesh". (El-Ahzab: 41).
Domethėnė nuk ka kufi, nuk ka fund, nuk ka kohė tė caktuar, nuk ka vend tė caktuar, por gjatė ditės dhe natės, nė mėngjes dhe mbrėmje, dhikėr dhe lutje, me tė cilat e hap ditėn tėnde dhe tė happen dyert e kėnaqėsisė sė All-llahut, dyert e begative, rizkut dhe lumturisė nė dynja. Me to e pėrfundon natėn dhe ditėn tėnde. Kėshtu ndihesh i qetė nė afėrsi tė All-llahut, bjer tė flejsh nėn kujdesin e All-llahut, kurse tjerave u kanė hypur mbi kokė djajtė e inatosur, andaj diken e prek xhini, dikujt i hyp mbi kokė shejtani, kurse ti je i ruajtur me leje tė All-llahut.
Sa lumturi e madhe ėshtė kjo!
Sa dhunti dhe begati madhėshtore ėshtė kjo!
Pėrderisa njerėzit natėn e kalojnė nė zhurmė, disa prej tyre janė tė zhytur nė mėkate, i kalojnė netėt nė ndeja imorale, jetojnė me filma tė fėlliqur, kurse ti, o rob besimtar, largohesh nga zhurma e jetės nė qetėsinė e natės dhe i fal disa rekate pėr All-llahun, nė kohėn qė ėshtė koha mė e madhe dhe kur vjen dhuntia madhėshtore, siē na ka treguar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
( ينزل ربنا إذا بقي الثلث الأخير من الليل فينادي: هل من سائل فأعطيه ؟ هل من تائب فأتوب عليه ؟ هل من مستغفر فأغفر له ؟ وذلك الدهر كله )
"Zbret Zoti ynė nė pjesėn e tretė tė fundit tė natės dhe thėrret: a ka kush kėrkon qė ti jap, a ka kush pendohet tia pranoj pendimin dhe a ka kush kėrkon falje tia fali. Kjo vazhdon tėrė kohėn". (Sahih, Ahmedi).
Si ka mundėsi ti fitojnė kėto begati dhe dhunti njerėzit e shkujdesur?
Pasha All-llahun ata janė tė privuar…
Ti nėse je nga ata qė falin namaz nate, nėse je nga ata qė i luten All-llahun nė kohėn e syfyrit, ti nėse je ai qė tė lotojnė sytė nė kėto kohėra tė vlefshme, ti nėse je nga ata qė lexojnė shumė Kur'an dhe bėjnė dhikėr All-llahut, ti nėse je nga ata qė vazhdojnė me lutje dhe istigfar, ti e meriton tė fitosh premtimin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
( أفشوا السلام ، وأطعموا الطعام، وصلوا الأرحام وصلّوا بالليل والناس نيام ، تدخلوا جنة ربكم بسلام )
"Pėrhapne selamin, jepni ushqim, kujdesuni pėr farefisin, falni namaz nate kur njerėzit flejnė do tė hyni nė xhennetin e Zotit tuaj me paqė". (sahih, Ahmedi).
Ēka ėshtė puna e atyreve njerėzve qė kur zgjohen fytyrat i kanė tė nxira?!
Kurse vetėm besimtari ėshtė ai qė ka zemrėn e gjėrė, i cili e fillon ditėn me adhurime dhe lutje drejtuar All-llahut, siē ka ardhur nė hadithin e vėrtetė tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
( يضرب الشيطان على قافية رأس أحدكم إذا هو نام ثلاث عقد، يضرب على كل عقدة يقول: نم عليك ليل طويل ، فإذا استيقظ وذكر الله انحلت عقدة ، فإذا قام وتوضأ انحلت الثانية ، وإذا صلى انحلت عقده كلها وأصبح نشيط النفس وإلا أصبح خفيف النفس كسلان ) .
"Shejtani i lidh njeriut tre nyje nė kokėn e tij kur bie tė flenė. E lidh nyjen dhe thotė: fle natė tė gjatė. Kur zgjohet dhe e pėrmend All-llahun, zgjidhet njė nyje, kur ngritet dhe mer abdest zgjidhet edhe nyja tjetėr dhe kur falet zgjidhen tė gjitha nyjet dhe gdhin shpirtmirė dhe me plot gjallėri, pėrndryshe gdhin shpirtkeq dhe pėrtac". (Buhariu dhe Muslimi).
Ti, o besimtar, nė dorėn tende i ke ēelėsat e lumturisė, para vetes i ke mirėsit dhe thesaret e mėdha, aty gjindet qetėsia e shpirtit, rehatia e zemrės, kėnaqėsia e jetės, fjala e mirė dhe vepra e mirė. A ka dallim mė tė madh se ky aftėsim i cili e bėn kėtė besimtar tė vetmuar nė mesin e tėrė atyreve qė nuk janė nė rrugė tė All-llahut?!
Pse jemi privuar nga tėrė kėto begati?!
Sepse nuk jemi lidhur si duhet me All-llahun, subhanehu ve teala, nuk i kemi kryer obligimet ashtu si duhet, nuk e kemi pėrjetuar atė kėnaqėsi pėr tė cilėn ka thėnė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
(وجعلت قرة عيني في الصلاة)
"Mė ėshtė bėrė kėnaqėsia e syrit tim nė namaz". (Sahih, Ahmedi).
Kjo ėshtė kulmi i lumturisė, maja e gėzimit, fundi i zemėrgjėrėsisė, maksimumi i kėnaqėsisė nė kėtė adhurim. A ka kush nuk e do kėtė gjė dhe nuk i anon zemra nga ai?!
Nėse njė njeri e do njė gjė dhe lidhet ngusht pėr te ėshtė i gatshėm tė flijon ēdo gjė pėr te, andaj Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur e ngushtonte ndonjė gjė nxitonte nė namaz, sepse aty ėshtė qetėsia, aty ėshtė lumturia, aty ėshtė bindja, e cila ringjallet pėrsėri nė kėtė zemėr dhe i jep jetė tė fuqishme dhe tė thellė, andaj thoshte Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
(أرحنا بها يا بلال ) .
"Na rehato me te, o Bilal". (Sahih, Ebu Davudi).
Tė ēlodhemi nga lodhjet dhe hidhėrimi i dynjasė nė hijen e adhurimit, frikrespektit dhe pėruljes para All-llahut. ska dyshim se kjo rrugė, me leje tė All-llahut na shpien nė lumturinė e dynjasė dhe shpėtimin e ahiretit.
Vėllezėr tė nderuar!
Dijeni se adhurimi nuk ėshtė pasivitet dhe moslėvizje, por aktivitet dhe lėvizje, nuk ėshtė dobėsi, por ėshtė fuqi, sepse nėpėrmjet adhurimit e tėrė jeta bėhet pėr All-llahun, azze ve xhel-le.
Ndaluni dhe analizoni adhurimin e madh me tė cilin janė lidhur ngusht zemrat e adhuruesve tė vėrtetė, asketėve tė sinqertė, a ajo ėshtė nisja e tyre nė mejdanin e xhihadit pėr tė ngritur lart flamurin La ilahe il-lall-llah dhe pėr tė pėrhapur fenė Islame. Ata qė ishin murgjėrit e natės u shndėrruan nė kalorės tė ditės. Prej tyre ishte edhe Abdullah ibėn Muabreku, rahimehull-llah, njė imam prej imamėve nga rradhėt e tabiinėve, njė dijetar nga dijetarėt e muhadithinėve, i cili njė vit shkonte nė haxh dhe njė vit shkontė nė luftė. Pėr te thuhet se ka bėrė mė shumė se dyqind luftėra kundėr armiqve tė All-llahut.
Analizoni kėnaqėsinė qė e pėrjetojnė burrat e devotshėm nė tė gjitha llojet e adhurimit, qoftė nė mejdanin e thirrjes nė fe tė All-llahut, apo nė mejdanin e xhihadit.
Halid ibėn Velidi, radijall-llahu anhu, shikoni se ēka thotė:
"Nata kur mė dhurohet nuseja tė cilėn e dua dhe me mallėngjim e pres nuk ėshtė mė e dashur te unė se nata shumė e ftohtė dhe me shi, ku pres mėngjesin qė tė takohem me armikun dhe ti luftoj nė rrugė tė All-llahut".
Ska dyshim se kjo ėshtė njė kėnaqėsi e ēuditshme, tė cilėn nuk e njeh askush tjetėr pėrpos atij qė e ka shijuar.
Vėllezėr tė nderuar duhet ta kontrollojmė veten dhe mos tė na preokupon kjo dynja materiale, por duhet ta dimė se thelbi i kėsaj jete dhe baza e vjeljes sė fryteve tė saja dhe shkaku kryesor i shpėtimit ėshtė ndėrlidhja e ngushtė e zemrės me All-llahun, subhanehu ve teala, vėndimi i ballit nė tokė pėr All-llahun, ngritja e duarve duke iu lutur All-llahut, bindja e thellė se asgjė nė kėtė ekzistencė, asnjė forcė nė kėtė ekzistencė dhe asnjė dėshirė nė kėtė ekzistencė nuk mund tė lėviz pa All-llahun, i cili ėshtė i Fuqishėm ndaj robėrve tė Vet, I cili jep dhe ndalon, I cili ban dobi dhe dėm, I cili i lehtėson gjėrat, i largon brengat dhe kur vijnė telashet dhe vėshtirėsitė, askush pėrpos All-llahun nuk mund ti largon.
Vėlla i nderuar!
A vuan nga jeta e vėshtirė dhe varfėria?
Besimi dhe veprat e mirė janė kėnaqėsi qė ta kompenzojnė kėtė gjė dhe tė jep All-llahu sukses duke t'i lehtėsuar dyert e rizkut:
{ ومن يتق الله يرزقه من حيث لا يحتسب }
"… e kush u pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė, dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare". (Et-Talak: 2-3).
Ēdo gjė ėshtė e lidhur me kėtė domethėnie tė madhe, me lidhjen e ngusht me All-llahun, subhanehu ve teala, lidhjen e adhurimit dhe pėruljes, lidhjen e nėnshtrimit dhe dorėzimit para Mbretit tė Plotfuqishėm, andaj ėshtė larguar prej nesh kėnaqėsia dhe ėmbėlsia kur kanė munguar kėto domethėnie.
Angazhimet e ndryshme qė na preokupojnė nuk lejojnė qė tė depėrtojė nė zemrat tona ky sekret i madh imanor i cili erėsirėn e shndėrron nė dritė dhe mėrzinė nė gėzim.
Kjo domethėnie e besimit duhet tė jetė boshti i jetės sė muslimanit, vetėm nga kjo pikėnisje duhet tė flet, vetėm nga kjo pikėnisje duhet tė ecė dhe vetėm nga kjo pikėnisje duhet tė vendos. Ēdo gjė duhet ta lidh me veprimin pėr tė fituar kėnaqėsinė e All-llahut, mėshirėn e All-llahut dhe t'i nėnshtrohet maksimalisht All-llahut, subhanehu ve teala.
ومما زادني شرفاً وتيهاً **** وكدت بأخمصي أطأ الثريا
دخولي تحت قولك يا عبادي **** وأن صيرت أحمد لي نبياً
Ajo qė mė dha nder dhe mė ngriti lart
Saqė me kėmbėt e mia do tė shkelja yjet
Hyrja ime nė fjalėn tėnde: o robi im
Dhe ma bėrė Ahmedin Pejgamber.
Kjo ėshtė nderi, kjo ėshtė dhuntia, ky ėshtė dallimi…
Kujdes nė adhurimet tuaja, kujdes nė sinqeritetin tuaj, kujdes nė lutjet tuaja, kujdes pėr Kur'anin, kujdes pėr momentet e syfyrit, kujdes dhikrin dhe istigfarin, kujdes pastrimin e zemrave, kujdes pastrimin e shpirtit dhe tė largojmė ēdo gjė qė shkakton errėsim tė zemrės, ngushtim tė gjoksit, vėshtirėsi dhe hidhurim tė jetės…
Tė kujdesemi qė tė kontrollojmė vetveten, tė pastrojmė qėllimin, tė jemi tė sinqertė, t'i shtojmė veprat e mira, tė pakėsojmė gjėrat e kota tė kėsaj dynjaje dhe angazhimin tonė me ta, e cila ka hyrė nė mendjet tona dhe ka bėrė fole nė zemrat tona, qarkullon nė gjakun tonė dhe na largon nga shumė gjėra tė rėndėsihme tė jetės tonė. Kjo asesi nuk domethėnė ta lėmė dynjanė, sepse dynjaja ėshtė ara e ahiretit, mirėpo bėrė zemrėn tėnde tė lidhur me All-llahun, e tėrė dynjaja tė bėhet koridor dhe vendkalim i shpejt dhe i kėndshėm pėr nė ahiret, me ndihmėn e All-llahut, subhanehu ve teala.
Pėrgaditi: dr. Ali ibėn Omer Badahdah
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
dr. Ali ibėn Omer Badahdah,
22.7.2005

http://www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:49
Me moral tė mirė ngritemi lart

Transmeton Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i cili ka thėnė:
إنَّما بُعِثْتُ لأُتَمَّمَ مَكارِمَ ( وفي رواية صالحَ ) الأخلاقِ.
"Jam dėrguar qė tė plotėsoj virtytet (e mira) morale". (sahih, shiko: "sahihul-Xhami" nr. 2349 dhe "Vargun e haditheve tė vėrteta", nr. 45).
Munaviu, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė hadith thotė:
"Jam dėrguar pėr tė plotėsuar virtytet morale, pasiqė ato ishin tė mangėta dhe ti bashkoj ato pasiqė ishin tė shpėrndara. ("Fejdul-Kadir", 2/710).
Transmeton Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
أكمل المؤمنين إيمانا أحسنهم خلقا، وخياركم خياركم لنسائهم خلقا.
"Besimtari me besim mė tė plotė ėshtė ai qė ka moral mė tė mirė, kurse mė i miri nga ju ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė sjellje me gratė e tija". (Sahih, "sahihu suneni tirmidhi", nr. 1162).
Mubarekfuriu, duke e komentuar kėtė hadith nė librin e tij ku ka komentuar tė gjith sunenin e Tirmidhiut, thotė:
"Besimi i plotė detyrimisht shkakton moralin e mirė dhe bamirėsinė ndaj mbarė njerėzve. Kurse mirėsia e njerėzve del nga mirėsia e tyre ndaj grave tė veta, sepse ato kanė nevojė pėr mėshirė, pasiqė janė tė dobta. (shiko: "Tuhfetul-Ahvedhi", 4/25).
Gabon shumė ai qė bėn ndarjen mes adhurimeve nė Islam dhe sjelljes, sepse Kur'ani dhe Suneti vazhdimisht i pėrmendin sė bashku.
Nga hadithi i sipėrpėrmendur e shohim se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mundohet tė plotėson virtytet morale, pasiqė qėllimi i dėrgesės sė tij ka qenė pastrimi i shpirtit dhe arritja nė grada tė larta tė pėrparimit dhe zhvillimit, qė ti lejojė ta adhuron All-llahun si duhet.
Mirėpo vazhdimisht gjejmė devijime tė mėdha nga kjo shpallje pėrfundimtare. Edhe pse kanė kaluar katėrmbėdhjetė shekujsh, kanė ndodhur deformimesh dhe devijimesh tė llojllojshme dhe tė ndryshme nga qėllimi origjinal, pėr plotėsimin etė cilit ka ardhur Islami, e ajo ėshtė ngulitja e principit tė moralit tė mirė mes njerėzve.
Sot, fatkeqėsisht, shumė njerėz, qėllim tė vetin e kanė etėm adhurimin, duke mos i dhėnė rėndėsi edhe arritjes sė fryteve tė adhurimit, e ajo ėshtė pastrimi i shpirtit.

Rėndėsia e moralit tė mirė

Ai qė analizon ajetet Kur'anore do tė vėren se pastrimi i shpirtit ka pėrparėsi para mėsimit tė shkencave fetare. Analizo ajetin Kur'anor:
{ كَمَا أَرْسَلْنَا فِيكُمْ رَسُولاً مِنْكُمْ يَتْلُو عَلَيْكُمْ آيَاتِنَا وَيُزَكِّيكُمْ وَيُعَلِّمُكُمْ الْكِتَابَ وَالْحِكْمَةَ وَيُعَلِّمُكُمْ مَا لَمْ تَكُونُوا تَعْلَمُونَ } [ البقرة:151]
"(Sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t'u lexojė ajetet Tona, t'ju pastrojė, e t'ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t'ju mėsojė atė qė nuk e dinit". (El-Bekare: 151).
{ لَقَدْ مَنَّ اللَّهُ عَلَى الْمُؤْمِنِينَ إِذْ بَعَثَ فِيهِمْ رَسُولاً مِنْ أَنْفُسِهِمْ يَتْلُوا عَلَيْهِمْ آيَاتِهِ وَيُزَكِّيهِمْ وَيُعَلِّمُهُمْ الْكِتَابَ وَالْحِكْمَةَ } [ آل عمران: 164 ]
"Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhuratė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi i tyre dėrgoi tė dėrguar qė atyre t'u lexojė shpalljen e Tij, t'i pastrojė ata, t'ua mėsojė Kur'anin dhe sheriatin, edhe pse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur". (Ali Imran: 164).
{ هُوَ الَّذِي بَعَثَ فِي اْلأُمِّيِّينَ رَسُولاً مِنْهُمْ يَتْلُو عَلَيْهِمْ آيَاتِهِ وَيُزَكِّيهِمْ وَيُعَلِّمُهُمْ الْكِتَابَ وَالْحِكْمَةَ } ] الجمعة: 2 ].
"Ai ėshtė qė arabėve tė pashkolluar u dėrgoi Pejgamberin nga mesi i tyre qė t'ua lexojė ajetet e Tij, t'i pastrojė ata, t'ua mėsojė librin dhe sheriatin, edhe pse mė parė ata ishin nė njė humbje tė dukshme". (El-Xhumua: 2).
Nga kėto ajete shohim se kur flet All-llahu, subhanehu ve teala, mbi dėrgimin e pejgamberit pėrfundimtar, Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, si ia ka caktuar detyrėn, e ajo ėshtė pastrimi i shpirtit, e pastaj mėsimi i Kur'anit dhe Sunnetit.
Pastrimi i shpirtit fillon dhe pėrfundon me tevhidin. Kėtu hyn edhe pastrimi i shpirtit nga sėmundjet dhe arritja e plotėsisė, largimi nga haramet dhe zbatimi i adhurimeve. Kurse pastrimi i ummetit ndodh duke e aplikuar sherijatin nė jetė.
Pastrimi i shpirtit (tezkije) ėshtė diē mė shumė se dija, sepse dija ti jep rregullat dhe sqarimet pėr ēdo gjė, kurse tezkija (pastrimi i shpirtit) ėshtė aplikim i kėsaj dije nė shpirtin e njeriut, sėmundjet, synimet, njohja e rrugės dhe mėnyrės sė shėrimit, njohja e plotėsisė dhe si tė kalojmė nė te, mjetet nė kėtė drejtim dhe vizion i veēantė pėr secilin njeri qė i ndihmon pėr ta kaluar nga njė gjendje nė tjetrėen. Kėtu ka hise edhe pėrvoja, edhe pse dhurata e All-llahut ėshtė bazė nė kėtė drejtim:
{ وَمَنْ يُؤْتَ الْحِكْمَةَ فَقَدْ أُوتِيَ خَيْرًا كَثِيرًا } [ البقرة: 269 ]
"…, e kujt i ėshtė dhėnė urtėsia, atij pra i ėshtė dhuruar mirėsi e madhe, …". (El-Bekare: 269). (shiko: "El-Esasu fit-Tefsir", Seid Hava, 1/322-323).
Islami adhurimet e ndryshme qė i ka pėrcaktuar nuk i ka bėrė vetėm rituale tė ēveshura nga ēdo domethėnie dhe pėrmbajtje, por secili adhurim bart nė vete vlera morale, tė cilat duhet tė reflektohen nė jeėn e muslimanit qė i zbaton kėto adhurime, tė dalin nė shesh qartė nė sjelljen e tij me tjerėt dhe nė pėrcaktimin e kornizave pėr vetveten.
Adhurimi ėshtė raporti i njeriut me Zotin e vet, kurse sjellja ėshtė raporti i tij me njerėzit. Patjetėr duhet tė reflektohet raporti i njeriut me All-llahun nė raportet e tija me shoqėrinė, andaj duhet ti pėrmirėson kėto raporte dhe ta edukon veten, pėrndryshe si ka mundėsi ta ndėrlidhim namazin me ndalimin e imoralitetit dhe gjėrave tė shėmtuara, siē i ka ndėrlidhur All-llahu nė Kur'an:
{ إِنَّ الصَّلاَةَ تَنْهَى عَنْ الْفَحْشَاءِ وَالْمُنْكَرِ } [ العنكبوت: 45 ]
"…vėrtet namazi largon nga tė shėmtuarat dhe tė irituarat, …". (El-Ankebut: 45).
E shmėtuara dhe e irituara e pėrmbledhin ēdo tė keqe dhe tė poshtėr, kurse kėto gjėra dalin nė shesh gjatė sjelljes tonė me njerėzit nė shoqėri.
Adhurimi edhe pse ka tė bėjė me raportin e njeriut me All-llahun, mirėpo edhe aspektet e sjelljes janė tė pranishme nė to. Pėr shembull, ti je i urdhėruar ta kryejsh namazin me xhemat, me qėllim qė tė kesh kontakte me njerėzit dhe tė bashkėveprosh me ta. Gruaja ėshtė urdhėruar qė mos tė del nė xhami e parfymosur dhe e stolisur, me qėllim qė mos tė joshė burrat. Gjat dhėnies sė zekatit, nėse i jep dikujt nga zekati, e pastaj mburresh para tij, kjo ta asgjėson kėtė lėmoshė. Gjatė haxhit, duhet tė jesh i sjellshėm gjatė kallaballėkut. E kėshtu me radhė.
Pra, nė secilin adhurim del nė shesh sjellja, tė cilėn duhet ta posedosh dhe tė stolisesh me te.
Islami ka ardhur qė tė ngulitė vlerat fisnike tek individi, i cili e pėrbėn shoqėrinė. Prej vlerave tė para qė kujdesej islami ti thellon nė ndėrgjegjėn e individit ėshtė vlera e vėllezėrimit. Kjo edhe ka qenė edhe vepra e parė qė e ka bėrė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pas shpėrnguljes nė Medinė. Ashtu qė lidhjen vėllezėrore nga pėrkatėsia e bėri mė tė fuqishme se sa lidhjen e vėllezėrisė bga gjaku. Ky ka qenė elementi qė e ka ruajtur shoqėrinė muslimane nga kurthet e shumta qė i janė bėrė, mirėpo fatkeqėsisht kjo vlerė nuk ekziston aq sa duhet nė msin e msulimanėve. A nuk ėshtė tradhtia shkaku qė disa shtete jobesimtare kanė arritur tė okupojnė disa shtete muslimane. Kėtyre tradhtarėve nuk ju intereson as vėllau, e as nderi, duke vrapuar qė tė fitojnė pak pasuri.
Kjo tregon se nė shoqėritė muslimane dominon egoizmi dhe vetjakėsia, principet e huaja, saqė ėshtė bėrė moto e tyre nė jetė: "unė, e pas meje le tė bėhet tufan". Nuk ka mbetur vend pėr vlerat e altruizmit, vetflijimit pėr hirė tė vėllezėrisė dhe shoqėrisė. Pa dyshim se ky ėshtė defekti i madh dhe alarmi pėr shkatėrrim tė shoqėrive ku dominojnė kėto ide dhe mendime.

Sjellja e muslimanėve nė kohėn e sodit

Nga kjo qė tham deri tani pėrfundojmė se pastrimi i shpirtit ėshtė prej gjėrave esenciale dhe sipas rėndėsisė barazohet me zbatimin e adhurimeve. Mirėpo ēka ndodh nė realitetin e sotshėm?
Ėshtė pėrhapur mes njerėzve shprehja: nė vendet muslimane ka musliman, mirėpo ska islam, kurse nė perendim ska musliman, mirėpo ka islam! Kjo thėnie ėshtė argument se muslimanėt nuk janė tė cilėsuar me moralin islam, kurse perendimorėt edhe pse nuk janė musliman i kanė pėrvetėsuar shumė cilėsi tė muslimanėve!
Shembujt nė kėtė drejtim, fatkeqėsisht janė tė shumta.
- Ishim duke e falur namazin e teravisė, kurse njerėzit shtyhen pėr tė zėnė vend nė safin e parė. Ky gjest i hidhėron shumė namazli. Nė vend se tė dominon shpirti vėllezėror dhe dashuria mes tyre, ata hidhėrohen dhe urrehen. Vallė a ėshtė kjo sjellje islame e shėndoshė?
- Mė kanė treguar disa shokė se kishin hyrė nė itikaf bashk. Pasiqė i kanė kaluar disa ditė bashk nė itikaf janė shndėruar nė njerėz tė urrejtur mes tyre, kurse mė herėt kanė qenė vėllezėr tė dashuruar mes tyre. Kjo ka ndodhur pėr shkak se ndeja e gjatė bash dhe kontakti mes tyre i ka nxjerur nė shesh sjelljet e kėqija dhe moralin negativ tė njėri tjetrit.
- Mė kanė treguar pėr njė plak me mjekėr, i cili me vete merrte nipin nė xhami. Kurse gjat faljes sė namazit nipi, si fėmijė, lozte dhe vrapornte nė xhami. Pas namazit, ky pal me mjekėr ia flakaresh njė shuplakė fėmiut, vepėr tė cilėn askush nė xhami nuk e pėlqen.
- Dikush nuk i ndalet gjuha nga dhikri dhe duaja gjatė rrugės, mirėpo nėse ndodh ndonjė zėnke e vogėl mes tij dhe tjetrit qė afėr tij ėshtė me veturė, ndėrohet krejtėsisht e fillojnė sharjet dhe ofendimet.
- Nė Mekė, gjatė kryerjes sė Haxhit ose Umres, sa zėnka dhe shtyrje ndodhin mes njerėzve pėr tė arritur te guri i zi. Prekja e gurit tė zi ėshtė sunnet kurse zėnka dhe dėmtimi i muslimanėve ėshtė mėkat. Disa madje e ndėrpresin namazin para imamit me qėllim qė ti afrohen sa ma shpejtė gurit tė zi.
Kėto shembuj tregojnė dallimin e madh mes fesė dhe moralit dhe mes adhurimeve dhe sjelljes.
Prej shembujve tjera nė kėtė drejtim ėshtė edhe njeriu qė fal namaz, agjėron dhe jep lėmoshė, mirėpo aspak nuk e kontrollon shtėpinė e vet, gruaja e tij del e ēveshur, nuk kujdeset pėr vajzėn e tij, nuk ia njeh shoqėt, etj.
Dikush mundohet ti zbaton edhe imtėsirat mė tė mėdha nė adhurime, kurse sa i pėrket sjelljes, ai aspak nuk kujdeset pėr te.
Secili civilizim ngritet mbi dy parime: atė shkencor dhe atė moral.
Kjo na e potencon afėrsinė e rėnies sė civilizimit shtazarak i cili dominon dhe sundon botėn, mirėpo nė tė njejtėn kohė nuk na pėrgėzon se Ummeti Islam do ta trashėgojė kėtė pozitė, sepse morali i ummetit islam akoma ėshtė shumė larg nivelit pėr ta udhėhequr botėn. Rėnia e ummetit nė njėrėn prej tyre, do tė shkakton edhe rėnien nė tjetrėn. Le tė shikojmė se si ėshtė pėrhapur Islami anė e mbanė botės. Atė e kanė pėrhapur tregtarėt musliman me sjelljen e tyre dhe moralin qė kanė poseduar.

Vijon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:52
Vlera e moralit tė mirė

Shumė tekste flasin pėr vlerėn e moralit tė mirė dhe nxisin nė pajisje dhe posedim tė tyre.
◘ Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, thotė: Erdhi njė njeri dhe i tha Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: filaneja shumė fal namaz, agjėron dhe jep lėmoshė, mirėpo u pengon fqinjėve me gojėn e saj. Tha: ajo ėshtė nė zjar. I tha: o i dėrguar i All-llahut, filaneja nuk ka shumė namaz, agjėrim dhe sadaka, e nėse jep sadaka jep njė copė tė vogėl tė qumshtit tė tharė, mirėpo nuk u pengon fqinjėve me gojėn e saj. Tha: ajo ėshtė nė xhennet". (sahih, Ahmedi).
Pra, shikoni nė kėtė hadith, nuk ka bėrė dobi adhurimi i madh pėrskej sjelljes sė keqe, kurse shikoni se ēka ka bėrė sjellja e mirė edhe pse adhurimi ka qenė i pakėt!
◘ Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
إن رجلا لم يعمل خيرا قط، وكان يداين الناس، فيقول لرسوله: خذ ما تيسر، واترك ما عسر، وتجاوز لعل الله تعالى أن يتجاوز عنا. فلما هلك، قال الله عز وجل له: هل عملت خيرا قط؟ قال: لا! إلا أنه كان لي غلام، وكنت أداين الناس. فإذا بعثته ليتقاضى، قلت له: خذ ما تيسر، واترك ما عسر، وتجاوز لعل الله يتجاوز عنا. قال الله تعالى: قد تجاوزت عنك.
"Njė njeri s'kishte bėrė asnjė vepėr tė mirė, mirėpo u jepte borxh njerėzve dhe i thoshte nėpunėsve tė vet: merrne borxhin nga ata qė e kanė gjendjen e lehtė dhe leri ata qė e kanė gjendjen e vėshtirė, falja njerėzve e ndoshta All-llahu na e fal neve mėkatin. Kur vdiq, All-llahu, azze ve xhel-le, i tha: a ke bėrė ndonjė tė mirė? Tha: jo! Mirėpo kisha njė nėpunės dhe u jepja borxh njerėzve, e kur e dėrgoja ta merr borxhin i thoja: merre borxhin nga ata qė kanė dhe falja atyreve qė nuk kanė, falja njerėzve e ndoshta All-llahu na e fal neve. All-llahu, azze ve xhel-le, i thotė: edhe unė ta fala ty". (sahih, Nesaiu).
◘ Aisheja, radijall-llahu anha, thotė: Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: hyra nė xhennet dhe dėgjova lexim tė Kur'anit. Thash: kush po lexon? Mė thanė: Harithe ibėn Numan. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: kėtu tė sjell bamirėsia. Kėtu tė sjell bamirėsia". (sahih, Nesaiu).
Harithe ibėn Numan ishte njeri qė kishte marrė pjesė nė betejėn e Bedrit dhe ishte njeri shumė bamirės ndaj nėnės sė vet. Sikurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dėshiron tua tėrhjek vėmendjen sahabeve pėr shkakun qė e ka sjellur kėtė njeri deri nė kėtė gradė. Domethėnė Harithen e ka sjellur nė kėtė gradė bamirėsia ndaj nėnės sė vet. (Shiko: "Fejdul-Kadir", 3/637-638).
Sjellja e mirė nuk kufizohet vetėm ndaj njerėzve, madje duhet tė sillemi mirė edhe ndaj kafshėve, sepse edhe kjo sjellje e mirė bėhet shkak pėr tu na u falur mėkatet dhe pėr tė hyrė nė xhennet.
◘ Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, thotė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
أن امرأة بغيا رأت كلبا في يوم حار، يطيف ببئر، قد أدلع لسانه من العطش، فنزعت له بموقها، فغُفر لها.
"Njė grua lavire e pa njė qen nė njė ditė tė nxehtė rrotullohej pėrreth bunarit dhe i kishte dalur gjuha nga etja. Nxori ujė nga bunari me kėpucėn e vet dhe i dha ujė. Kjo vepėr shkaktoi ti falen mėkatet". (Muslimi).
◘ Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
أن رجلا رأى كلبا يأكل الثرى من العطش، فأخذ الرجل خفه، فجعل يغرف له به حتى أرواه، فشكر الله له، فأدخله الجنة.
"Njė njeri kishte parė njė qen duke ngrėnė dhe nga etja. Mori kėpucėn e tij, e mbushi me ujė dhe i dha ujė derisa u ngop. All-llahu e falėnderoi pėr kėtė vepėr dhe e shtyri nė xhennet". (Buhariu).
"Domethėnė e lavdėroi dhe e shpėrbleu duke ia pranuar veprėn dhe duke e shtyrė nė xhennet". (Shiko: "Fet'hul-Bari", 1/334).
◘ Ebu Derda, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
ما من شيء يوضع في الميزان أثقل من حسن الخلق وإن صاحب حسن الخلق ليبلغ به درجة صاحب الصوم و الصلاة.
"Nuk ka gjė qė vėndohet nė peshojė mė tė rėndė se sa sjellja e mirė. Njeriu me sjellje tė mirė arrin gradėn e agjėruesit dhe namazliut". (sahih, Tirmidhiu).
◘ Ebu Dherri, radijall-llahu anhu, thotė: Mė ka thėnė Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
لا تحقرن من المعروف شيئا، ولو أن تلقى أخاك بوجه طلق.[16]
"Mos nėnēmoni asnjė vepėr tė mirė, sė paku tė takohesh me vėllaun tėnd me fytyr tė buzėqeshur". (Muslimi).
Imam Neveviu, rahimehull-llah, thotė: Ky hadith na stimulon pėr ta kuptuar vlerėn e mirėsisė dhe tė bėjmė atė qė kemi mundėsi edhe nėse ėshtė pak, madje buzėqeshja nė fytyrėn e vėllaut tonė. ("Sherhu Sahihi Muslimi", 8/426)
Kurse Mubarekfuri, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė hadith thotė:
"Ky hadith tregon se sadakaja nuk ėshtė vetėm me gjėra konkrete dhe nuk veēohen me kėtė vepėr vetėm tė pasurit, por secili ka mundėsi ta bėjė dhe nė shumė raste pa rėndėsi". ("Tuhfetul-Ahvedhi", 5/383).
Shikoni tė gjith kėta njerėz qė i pėrmendi Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėto hadithe, ata nuk kanė bėrė shumė namaz, agjėrim ose sadaka, mirėpo vepra e mira kryesore e tyre paska qenė sjellja e mire dhe ishte bėrė shkak pėr tua falur All-llahu atyreve mėkatet dhe pastaj pėr tė hyrė nė xhennet. E kundėrta ndodh me ata qė kanė moral tė keq.
◘ Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
دخلت امرأة النار في هرة ربطتها: فلم تطعمها، ولم تدعها تأكل من خشاش الأرض حتى ماتت.
"Ka hyrė njė grua nė zjar pėr shkak tė maces: as nuk e ka ushqyer e as nuk e ka lėrė tė han insektet e tokės, derisa ka vdekur". (Buhariu dhe Muslimi).
◘ Xheriri, radijall-llahu anhu, tregon se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
من يُحرم الرفق يُحرم الخير. وفي رواية: ( إن الله رفيق يحب الرفق, ويعطي على الرفق ما لا يعطي على العنف, وما لا يعطي على سواه ). وفي رواية: ( لا يكون الرفق في شيء إلا زانه, ولا ينزع من شيء إلا شانه ). وفي رواية: ( عليك بالرفق ).
"Ai qė privohet nga butėsia privohet nga mirėsia". (Muslimi). Nė transmetimin tjetėr qėndron: "All-llahu ėshtė i butė dhe e do butėsinė. I jep butėsisė atė qė nuk ia jep dhunnės dhe atė qė nuk ia jep asgjė tjetėr". Nė transmetimin tjetėr qėndron: "Ēdo kund ku gjindet butėsia, ajo gjė ėshtė e stolisur dhe ēdo kund ku mungon butėsia ajo shėmtohet". Nė transmetimin tjetėr qėndron: "Je i butė".
Dhuna ėshtė kundėr butėsisė. Kėto hadithe e tregojnė vlerėn e butėsisė dhe stimulojnė drejt saj dhe e qortojnė dhunėnė. Tregojnė se butėsia ėshtė shkaku i ēdo tė mire. Kadi Ijadi thotė: butėsia ti realizon qėllimet dhe ti lehtėson detyrat". (Sherhu Sahihi Muslimi", 8/391).

Disa qėndrime nga jeta e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem

Argumentet e lartpėrmendura nuk do tė kenė edhe aq ndikim nėse nuk kemi dikend qė i ka zbatuar nė prkasė kėto vlera. Do tė mundohemi tė shikojmė jetėn e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, qė ti shohim kėto vlera nė praksėn e Pejgamberit, alejhisselam.
◘ E kanė pyetur Aishen radijall-llahu anha, pėr moralin e Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kurse ajo u ėshtė pėrgjigjur duke thėnė:
كان خلقه القرآن.
"Morali i tij ishte Kur'ani". (Muslimi).
Domethėnė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tė gjitha urdhėrat e Kur'anit i ka zbatuar dhe ėshtė larguar nga tė gjitha ndalesat e tija. Kėshtu morali yt bėhet moral i Kur'anit.
◘ Transmeton Buhariu dhe Muslimi se njė bediun e tėrhoqi pėr petku Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, aq e fortė ishte kjo tėrhjekje saqė la gjurmė nė qafėn e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pastaj tha: O Muhammed, me jep nga pasuria e All-llahut qė e ke. U kthye nga ai Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e pastaj qeshi dhe i urdhėroi qė ti japin diēka".
◘ Kur e dėmtonte populli i vet luteshte duke thėnė:
اللهم اغفر لقومي فإنهم لا يعلمون.
"All-llahu im falja popullit tim, se ata nuk e dinė". (Buhariu dhe Muslimi).
◘ Qėndrimi i Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ndaj Omerit, radijall-llahu anhu, nė ditėn e marėveshjes sė Hudejbisė, ishte qėndrim i komandantit qė e mėson ushtarin e vet. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me zemėrgjėrėsi e pranoi debatin e ashpėr tė Omerit, radijall-llahu anhu. Duke dhėnė kėshtu shembullin mė tė madh tė butėsisė. Kėtė e mėsoi shumė mirė Omeri, radijall-llahu anhu, edhe kur u bė Halife sillej me njerėzit nga kjo pikėnisje. (shiko detajet e kėtij tregimi nė sahihun e Buhariut).
◘ Ebu Seid el-Hudriu, radijall-llahu anhu, tregon:
جاء أعرابي إلى النبي صلى الله عليه وسلم يتقاضاه دينا كان عليه، فاشتد عليه، حتى قال له: أُحرّج عليك إلا قضيتني، فانتهره أصحابه وقالوا: ويحك! تدري من تكلم؟ قال: إني أطلب حقي. فقال النبي صلى الله عليه وسلم: هلا مع صاحب الحق كنتم؟ ثم أرسل إلى خولة بنت قيس، فقال لها: إن كان عندك تمر فأقرضينا حتى يأتينا تمرنا فنقضيك. فقالت: نعم بأبي أنت يا رسول الله! قال: فأقرضته، فقضى الأعرابي وأطعمه، فقال: أوفيت أوفى الله لك. فقال: أولئك خيار الناس، إنه لا قُدست أمة لا يأخذ الضعيف فيها حقه غير متعتع.
Erdhi njė bediun te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėr ta kėrkuar borxhin e tij dhe u soll ashpėr, gjersa i tha: do tė ngushtoj derisa nuk ma lan borxhin. E qortuan shokėt e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e i thanė: vaj pėr ty! A e din me kėnd flet? Tha: jam duke e kėrkuar hakun tim. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: pse nuk jeni nė anėn e atij qė ka hak? Pastaj kėrkoi nga Haule bintu Kajs hurma duke i thėnė: nėse ke hurma na jep borxhė derisa tė na vijnė hurmat tona e ta lajmė borxhin? I tha: po, flijofsha babė e nėnė pėr ty! Mori borxh nga Heuleja dhe ia lau borxhin beduinit dhe i dha ushqim. Kurse beduini i tha: e lajte borxhin, All-llahu ta laftė ty. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: kėta janė njerėzit mė tė mirė. Mos u shenjtėroftė njė popull ku i dobti nuk e mer hakun pa u lodhė". (sahih, Ibn Maxheja).




Vijon

Albanian eX|PerT
26-03-07, 03:53
◘ Enesi, radijall-llahu anhu, tregon: ēdo gjė qė kanė lypur nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, pėr Islam ai e ka dhėnė. I erdhi njė njeri dhe i dha dele sa mund tė ketė mes dy kodrave. Kur u kthye te populli i vet u tha: bėhuni musliman se Muhammedi po jep aq shumė sikur njeri qė nuk i frikohet varfėrisė". (Muslimi)
Tė gjitha kėto raste na lajmėrojnė mbi moralin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe sjelljen e tij me njerėzit.
Kėtė e kanė kuptuar shumė mirė sahabet e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe kanė vazhduar nė rrugėn e tij, andaj ngritėn njė civilizim i cili sundoi botėn shekuj me rradhė.

Disa qėndrime tė sahabeve dhe tabiinėve

Ky shpirt dhe ky moral mbeti nė ummetin islam, andaj vėrejmė qėndrime tė tillė edhe te tabiinėt.
Bisedėn time rreth qėndrimeve tė tilla do ti pėrmbyll me dy raste:
Rejahu thotė: Ma pėrmendėn njė grua dhe u martova me te. Ajo kur e falte namazin e jacisė, parfymosej dhe veshej mirė pastaj mė vinte dhe mė thoshte: a ke nevojė pėr mua? Nėse i thoja: po, ajo rrinte me mua, e nėse i thoja jo, ajo ngritej dhe nuk ndalej duke u falur deri nė mėngjes. (shiko: "Ruhbanul-Lejli", 2/34).
Doli Ibrahim ibėn Ed'hemi nė njė vend. Iu drejtua njė ushtar dhe e pyeti: ku ėshtė imrani? Ai tregoi me dorė drejt varrit. E goditi nė kokė dhe e lėndoi. Kur i treguan se ky njeri ėshtė Ibrahim ibėn Ed'hemi, filloi tia puth kėmbėt dhe duart. Ky atėherė tha: kur mė goditi nė kokė e luta All-llahun tia dhuron xhennetin, pasiqė e dija se unė shpėrblehem pėr shkak tė kėsaj goditje qė ma dha, andaj nuk dėshirova qė unė tė fitoj prej tij e ai tė humbė prej meje". ("Muhtesar Minhaxhul-Kasidin", fq. 170).

Mėnyrat e shėrimit

Veorat e mira burojnė nga morali i mirė, andaj secili prej nesh le tė kontrollon cilėsitė dhe moralin e tij dhe le tė fillon ti shėron njė pas njė. Ji i vendosur nė kėtė rrugė, sepse pas njė kohė do tė vjen mirė kjo gjė.
Ai qė e di se ymri i tij ėshtė shumė i shkurtė nė krahasim me ahiretin do tė duron disa ditė vėshtirėsit e udhėtimit pėr tė jetuar nė begati pėrgjithmonė, sepse nė mėngjes lavdėrohet ai qė natėn ka ecur.
Duhet ta dimė me bindje se ne nuk do tė mund tė jemi tė dobishėm pėr Islamin dhe thirrjen nėse nuk pajisemi mė virtyte morale.
Njė ditė isha duke e thirrur njė kolegė nė punė pėr tė qenė i rregullt nė faljen e namazit, mirėpo nuk mė pėrgjigj. Unė kur fillova tė jem mė i vrazhdė, atij edhe mė shumė iu shtua inati. Pastaj kur e ndryshova metodėn dhe fillova tė jem i butė dhe buzėqeshur, kėrkova falje pėr sjelljen time tė gabuar, edhe ai u zbut dhe u ngrit pėr tu falur me mua.
Tregon hoxha Muhamed Hasani njė pėrvojė tė tijėn nė kėtė drejtim. Ai thotė: isha duke shkuar pėr tė mbajtur njė ligjeratė nė njė vend. Ma tėrhoqi vėmendjen njė radhė e madhe tė tė rinjve para njė sporteli tė biletave tė njė kinemaje. U futa edhe unė nė rradhė dhe pastaj fillova me fjalė tė buta dhe tė ėmbėla tė flas me ta. Pas njė kohe mė shumė se dhjetė tė rinjė e lanė blerjen e biletave pėr kinema dhe u nisėn me mua pėr nė ligjeratė.
Dėshirojmė qė t'i shfaqim frytet e adhurimeve tona nė moralin dhe sjelljet tona dhe tė jetė muslimani i dalluar nė sjelljen dhe gjstet e tija.
Ndoshta prej shkaqeve mė tė rėndėsishme pėr shėrimin e kėsaj dukurie janė kėto:
◘ Shoqėrimi me njerėz tė moralshėm, sepse natyra ėshtė hajne dhe e vjedh edhe tė mirėn edhe tė keqen. Kėtė e ndihmon hadithi i Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
المرء على دين خليله، فلينظر أحدكم من يخالل.
"Njeriu ėshtė nė fenė e shokut tė tij, andaj le tė shikon se cilin e bėn shok". (hasen, Tirmidhiu).
◘ Kėrko ndihmė te All-llahu dhe lutu, sepse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ėshtė lutur qė All-llahu ti dhuron sjellje tė mirė duke thėnė:
( واهدني لأحسن الأخلاق، لا يهدي لاحسنها إلا أنت. واصرف عني سيئها، لا يصرف سيئها إلا أنت ).
"Mė udhėzo nė sjelljen mė tė mirė, sepse vetėm ti udhėzon drejt saj dhe largom nga sjellja e keqe, sepse vetėm Ti largon nga ajo". (Muslimi).
◘ Vendoshmėria pėr ta ndryshuar sjelljen e keqe dhe durimi nė kėtė drejtim.
◘ Kundėrshtimi i epshit, sepse pasimi i sjelljes sė keqe ėshtė nė pėrputhje me pasionet e njeriut dhe epshet e tija, kurse stolisja me vlera morale ka nevojė pėr luftė dhe qėndresė.
◘ Besimi i shėndoshė, sepse besimet e shtrembėruara qė e ndajnė besimin nga vepra dhe veprat nga kėrkesat e fjalės la ilahe il-lall-llah kanė krijuar opinion se mjafton tė besosh edhe nėse sillesh keq ose edhe nėse nuk vepron asnjė vepėr tė mirė. Kėtu ka luajtur rol edhe sufizmi i cili i jep rėndėsi vetėm raporteve me Zotin duke anashkaluar raportin me njerėzit dhe me kėtė ėshtė humbur barazpesha islame.
Muhamed Hasen Jusuf
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>


Muhamed Hasen Jusuf,
28.1.2005



http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
26-03-07, 18:41
http://www.kbi-vushtrri.com/pfilm.html (http://www.kbi-vushtrri.com/pfilm.html)
I DĖRGUARI I ALLAHUT MREKULLI, QĖ LUHATI FRONIN E KINEMATOGRAFISĖ AMERIKANE DHE EVROPIANE
Ka kohė qė kemi dėgjuar nė media pėr njė film pėrkitazi me jetėn e Pejgamberit, alejhi's salatu ve's selam, tė cilin e ka pėrgatitur Amerika, por ēfarė ndodhi nė tė vėrtetė me kėtė film? Ndodhi njė mrekulli qė tronditi kinematografinė amerikane dhe evropiane.
Allahu Ekber! Krenaria i takon Islamit! Filmi nė realitet ėshtė pėrgatitur pėr ta njollosur personalitetin e Pejgamberit, alejhi's salatu ve's selam nė pėrgjithėsi dhe emrin e fesė islame nė veēanti. Xhirimi i kėtij filmi zgjati rreth tri vite dhe transmetues ishte kanali televiziv britanik BBC. Pas premierės, ky film zgjoi interesim te madh nė SHBA, edhe pse qėllimi i pare dhe i fundit i prodhimit te kėtij filmi ishte njollosja e imazhit te fesė islame dhe muslimanėve, duke e lidhur kėtė me betejėn e 11 shtatorit.
Tregimi zė fill menjėherė pas ngjarjeve te 11 shtatorit ne Nju Jork. Filmi u pėrgatit nė atė mėnyrė qė kėtė ngjarje u mundua ta lidhte me Muhammedin, paqja dhe shpėtimi qofshin mbi te, dhe luftėrat e betejat e tij, duke synuar zbehjen e imazhit islam tek amerikanet, tė cilėt me dhjetėra pranuan fenė islame nė dy qytetet e mėdha, Nju Jork dhe Uashington, gjė qe kishte frikėsuar shume senatin amerikan.
Ēfarė ndodhi me pas?
Bordi transmetues britanik u tregua i gatshėm pėr transmetimin e filmit pas xhirimit dhe nxitoi ne xhirimin e tij ne mėnyrė qe filmi te mos mbetet pa u transmetuar nė kanalin mė tė njohur informativ nė botė.
Si u pėrgatit filmi?
Ka qenė e udhės qė jeta e tė dėrguarit tė Allahut tė studiohej mirė e tė gjendeshin argumentet, tė cilat do t'i shėrbenin synimeve te filmit por kjo nuk ndodhi. Ata nuk gjeten mėnyrėn pėr t'u udhėzuar. Edhe pse sa herė qė thelloheshin mė shumė nė studimin e jetės sė tė dėrguarit tė Allahut, Muhammedit, alejhi's selam, shtohej simpatia dhe dashuria e tyre pėr kėtė njeri tė madh, pėr urtėsitė, mėsimet dhe modestinė e tij, megjithatė ata i mbeten "besnikė" synimeve te tyre, kėshtu qe filluan tregimet e jetės se tij t'i shtrembėronin nga pak, duke i vene vello esencės dhe realitetit te historisė.
U kompletua xhirimi i filmit dhe iu shfaq tėrė botės porse ndodhi ajo e papritura: gjurmėt e jetės se Pejgamberit, alejhi's salatu ve's selam fillonin ngadalė tė depėrtonin ne shpirtrat e aktoreve dhe atyre qė pėrgatitėn filmin kėshtu qė filluan t'i qasen seriozisht studimit tė jetės sė tij dhe filluan tė marrin pėr moral tė tyre tiparet dhe vetit e tij…
Shume katolikė u munduan t'i bindin qė tė largohen prej kėtyre qėndrimeve, sidomos kur ata u larguan nga aktrimi. Senati amerikan u frikėsua shumė ngase ata dėshironin qė filmi te kishte ndikim pozitiv tek njerėzit. Tani ndodhi ajo qe druhej shume prej saj: TĖRĖ ANĖTARĖT E FILMIT PRANUAN ISLAMIN. Po, pas mė pak se dy vite nga xhirimi, tėrė ekipi i filmit pranoi fenė islame…
I madhėruar qoftė Allahu! Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij, ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.
I madhėruar qoftė Allahu, falėnderimi i takon Atij dhe pėrveē Tij askush nuk adhurohet me tė drejtė!
Burimi: http://islamselect.com (http://islamselect.com/) , 4-2-2007
Pėrshtati nė shqip: Sedat Gani Islami
23-3-2007, e premte
Vushtrri, Kosovė

Albanian eX|PerT
26-03-07, 19:24
Islami, feja e Allahut!

Falėnderimi i takon Allahut pėr mirėsinė e Islamit. Sikur vetėm kėtė tė na kishte dhuruar do tė mjaftonte ajo si mirėsi. Dėshmoj dhe deklaroj se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė veē Allahut i Vetėm dhe i pa shokė dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar Tij. Profeti i mėshirės, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, familjen e tij tė pastėr dhe ndaj tė gjithė shokėve tė tij e ēdo kėnd qė pason rrugėn e tij.
O besimtarė, robėr tė Allahut!
A e dini se mirėsitė e Allahut ndaj nesh janė tė shumta e tė mėdha. Nėse do tė dėshironim t’i llogarisim e numėronim nuk do tė mundeshim, ashtu sikurse dhe falėnderimi qė bėjmė ne pėr to nuk mjafton. Dėgjojeni fjalėn e Begatuesit tė Madhėruar nė lidhje me kėtė: "Dhe sikur (tė mundoheni) t’i numėroni Mirėsitė e Allahut, kurrė nuk do tė ishit nė gjendje t’i radhitni ato..." Nahl, 18.
Dijeni, o robėr tė Allahut!
Pėrkujtimi i mirėsive qė na janė dhuruar ėshtė nga falėnderimi i tyre, ndėrsa harresa e tyre ėshtė mohimi qė tregohet pėr to. Ndaj le t’i kėrkojmė Allahut mbrojtje qė tė mos na bėjė nga ata qė i mohojnė tė mirat, sepse shfaqja e saj ėshtė shkak pėr largimin e tyre dhe e ēon personin nė fatkeqėsi dhe shkatėrrim.
O muslimanė, robėr tė Allahut!
Vėrtet nga mirėsitė mė tė ēmueshme e mė tė mėdha, me tė cilėn Allahu ka begatuar njerėzit, ėshtė mirėsia e Islamit, me tė cilėn Allahu na zgjoi nga kufri (mohimi) e na ruajti nga pėrjetėsia nė zjarr. Por, pyetja e cila me tė drejtė ngrihet o besimtarė, ėshtė: A e kemi njohur ne kėtė mirėsi ashtu siē duhet, nė mėnyrė qė tė bėhet e lehtė pėr ne falėnderimi i Allahut pėr tė e tė qėndrojė ajo tek ne gjithmonė, kėshtu qė tė jetojmė si falėnderues, krenarė, tė pastėr, tė lumtur e tė sigurt? Vėrtet, Islami ėshtė feja e Allahut, veē tė cilės nuk pranon tjetėr, sikurse thotė dhe vetė Allahu dhe fjala e Tij ėshtė mė se e vėrteta: "Dhe kush kėrkon fe tjetėr veē Islamit, nuk do ti pranohet atij dhe ai nė ditėn e gjykimit do tė jetė i dėshpėruar." Ali Imran, 58.
Ky ėshtė lajm i vėrtetė nga Allahu, i Cili i ka konsideruar tė kota tė gjitha fetė, pėrveē Islamit, ndaj as feja ēifute, as krishterimi, fe nė tė cilat besojnė shumė njerėzit sot, nuk janė fe qė duhet tė ndiqen, porse i ka hedhur Allahu ato poshtė mė urtėsinė e Tij tė madhe. Ai ligjėroi nė vend tė tyre Islamin dhe premtoi pėr pėrsosmėri dhe lumturi ndaj ēdo person, i cili e beson Allahun me tė. Kėshtu qė, e adhuron Allahun tė vetėm pa shok me atė qė fton feja e Tij islame, qofshin kėto nga: adhurimet, ligjet, edukata, morali etj.
Robėr tė Allahut, o besimtarė!
Vėrtet, hyrja nė Islam do tė thotė qė njeriu t’ia dorėzojė veten e tij, qoftė me zemėr e gjymtyrė Allahut, kėshtu qė ai nuk vepron asnjė vepėr qė tė dalė jashtė bindjes sė Allahut dhe kėnaqėsisė sė Tij. Edhe gjymtyrėt, gjithashtu, janė tė dorėzuara ndaj Allahut dhe kėrkojnė vetėm kėnaqėsinė e Tij. Ndaj gjen qė syri nuk shikon, veshi nuk dėgjon, dora nuk prek, e kėmbėt nuk ecin vetėm se atje ku do Allahu dhe kėnaqet.
Robėr tė Allahut!
Ky ėshtė realiteti i Islamit dhe mirėsia me tė cilėn jemi begatuar. Po a e kemi njohur tani atė? A jemi falėnderues tė saj? A jemi dorėzuar me atė qė ajo fton? Islami, o robėr tė Allahut, ėshtė i formuar nga pesė shtylla. Dy dėshmitė, falja e namazit, dhėnia e zekatit, agjėrimi i Ramazanit dhe vizita e shtėpisė sė shenjtė. Por, nėse bie njėra nga kėto shtylla, atėherė bie ndėrtesa dhe shkatėrrohet dhe nuk ngel pėr personin ndėrtesė e as vendbanim. Ndaj nuk ka Islam pėr atė qė i bėn shok Allahut nė adhurim e as pėr atė qė refuzon ndjekjen e profetit tė Allahut, Muhamedin (alejhi selam) e as pėr atė qė mohon namazin dhe shtyllat e tjera tė tij, pasi i janė bėrė tė qarta dhe i ka kuptuar ato siē duhet dhe nuk e pengon atė pėr besimin dhe kryerjen e tyre asgjė, vetėm se ai nuk dėshiron t’i besojė e kryej ato.
Vėrtet, robi, o vėllezėr muslimanė, nėse hyn nė Islam dhe pėrmirėsohet nė tė mirė, e gjithė jeta e tij shndėrrohet adhurim pėr Allahun, nuk vepron ky njeri asnjė vepėr jashtė adhurimit tė Allahut dhe kėnaqėsisė sė Tij. Kėshtu tregtari nė dyqanin e tij, bujku nė tokėn e tij, punėtori nė fabrikė janė njėsoj si ai i cili agjėron ditėn e falet natėn, pra tė gjitha kėto janė adhurim ndaj Allahut e nė kėrkim tė kėnaqėsisė sė Tij. Kjo ėshtė ajo me tė cilėn e ka urdhėruar Allahu profetin dhe populli i tij tė cilėt janė pasues tė tij nė fjalėn e Allahut tė Lartėsuar. "Thuaj! Sigurisht, falja ime, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime janė pėr Allahun, Zotin e Aleminit (njerėzve, xhindeve dhe gjithēkaje qė ekziston). Ai nuk ka asnjė shok e tė barabartė me Tė dhe pėr kėtė unė jam urdhėruar dhe unė jam i pari qė i nėnshtrohem Vullnetit tė Tij si musliman.” En'am,162-163.
O muslimanė!
Islami ėshtė feja e Allahut veē sė cilės nuk pranon tjetėr, dhe siē e mėsuat, ajo ėshtė e ndėrtuar nė pesė rregulla. Dy dėshmitė, namazi, agjėrimi, zekati dhe vizita nė shtėpisė e lashtė Kaben. Duhet tė dini se kjo ėshtė rrugė e plotė, tė cilėn e ka vendosur Zoti ynė nė mėnyrė qė njeriu tė jetė sa mė i plotė e i lumtur. Njė gjė tė tillė e argumenton edhe fakti se nė tė ka vepra tė brendshme, me tė cilat merret zemra, ka fjalė qė shprehen haptazi, me tė cilat merret gjuha, e edhe pėr gjymtyrėt ka nė tė punė tė mira. Ndaj ėshtė detyrė, o robėr tė Allahut, pėr atė i cili hyn nė Islam tė dijė me anė tė pyetjeve e tė mėsuarit punėt e zemrės nė mėnyrė qė t’i veprojė zemra e tij ato, e tė largohet nga ēdo vepėr tjetėr. Gjithashtu, tė dijė fjalėt e mira nga ato tė kėqijat qė tė pėrdorė gjuha e tij tė dobishmet e tė largohet nga fjalėt e kėqija, po ashtu, duhet tė dijė punėt e mira e si t’i kryejė ato, tė njohė dhe tė kėqijat e si tė largohet prej tyre. Allahu i Madhėruar thotė: "Kėshtu qė pyetni ata qė dinė, nė qoftė se ju nuk e dini." Nahl, 43.
A e dini se musliman i vėrtetė ėshtė ai prej tė cilit janė tė qetė njerėzit nga dora dhe gjuha e tij? Ai nuk i shan myslimanėt, nuk i pėrqesh ata, nuk i akuzon dhe nuk e pėrdhos nderin e tyre. Po ashtu, nuk i dėmton me dorėn e tij, si t’i godasė apo tė derdhė gjakun dhe nuk ua merr pasurinė pa tė drejtė. Profeti (alejhi selam) ka thėnė: "Musliman i vėrtetė ėshtė ai prej dorės dhe gjuhės se tė cilit muslimanėt janė tė qetė." Buhariu dhe Muslimi.
Bledar Haxhiu
02.12.2006

http://www.klubikulturor.com

Lijanna
26-03-07, 20:49
PARIS - Mary Fallot ėshtė njė e konvertuar e re nė Islam. Ajo e pranoi Islamin tre vjet mė parė, pasi i kishte bėrė vetes shumė pyetje shpirtėrore tė cilat nuk kishin gjetur zgjidhje nė Katolicizmin e fėmijėrisė sė saj. Ajo thotė se dyshimet qė ngre feja e saj e re te tė tjerėt janė “tė dhimbshme” pėr tė. "Pėr mua,- shton ajo,- Islami ėshtė njė mesazh dashurie, tolerance dhe paqeje."
Ky ėshtė njė mesazh qė po tėrheq gjithnjė e mė shumė evropianė nė njė kohė kur kureshtja pėr Islamin ėshtė rritur qė prej 11 Shtatorit 2001, pohojnė hulumtues muslimanė dhe jomuslimanė. Edhe pse nuk ka shifra precize, vėzhguesit qė monitorojnė popullsinė islame evropiane vlerėsojnė se disa mijėra burra e gra konvertohen nė Islam ēdo vit.
Hulumtimet tregojnė se shumica e tė konvertuarve janė femra, por, nė kundėrshtim me perceptimin e pėrgjithshėm, vetėm njė pjesė e vogėl konvertohen pėr t’u martuar me muslimanė.
"Kjo ka qenė mėnyra mė e zakonshme e konvertimit, por kohėt e fundit mė shumė gra janė duke u konvertuar pėr shkak tė bindjeve tė tyre", thotė Haifa Jawad, e cila jep mėsim nė Universitetin e Birmingham-it nė Britani.
Fallot qesh kur e pyesin nėse konvertimi i saj kishte tė bėnte me jetėn e saj dashurore. "Kur u thashė kolegeve nė punė se isha konvertuar, reagimi i parė i tyre ishte tė pyesnin nėse kisha njė tė dashur musliman", mban mend ajo. "Nuk mund ta besonin se isha konvertuar falė vullnetit tim tė lirė. Nė fakt,- shpjegon ajo,- mė ka pėlqyer mėnyra se si Islami kėrkon njė afėrsi me Zotin. Islami ėshtė mė i thjeshtė, mė rigoroz dhe mė i lehtė sepse ėshtė eksplicit. Unė isha nė kėrkim tė njė sistemi vlerash; njeriu ka nevojė tė pasojė rregulla dhe sjellje nė jetė. Krishterimi nuk m’i jepte tė njėjtat pika referimi."
Kėto arsye reflektojnė mėnyrėn e tė menduarit tė shumė femrave tė konvertuara nė Islam, mendojnė ekspertėt qė e kanė studiuar kėtė dukuri. "Shumė gra po reagojnė ndaj pasigurive morale tė shoqėrisė perėndimore", thotė Dr. Jawad. "Atyre u pėlqen ndjenja e pėrkatėsisė dhe e kujdesit qė ofron Islami."
Tė konvertuarit e tjerė janė tė tėrhequr nga "njė ide e caktuar e femėrores dhe e burrėrores qė ofron Islami," sugjeron Karin van Nieuėkerk, qė ka studiuar dukurinė e konvertimit te femrat holandeze. "Ka mė shumė hapėsirė pėr familje dhe mėmėsi nė Islam dhe gratė nuk janė objekte seksi", shton van Nieuėkerk.
“Nė tė njėjtėn kohė,- thotė Sarah Joseph,- njė e konvertuar angleze qė ka themeluar revistėn "Emel," njė revistė mbi mėnyrėn islame tė jetesės, "ideja se tė gjitha gratė e konvertuara janė nė kėrkim tė njė mėnyre jetese familjare larg nga ekseset e feminizmit perėndimor nuk ėshtė plotėsisht e saktė."
"Disa tė konvertuar i japin vendimit tė tyre njė kuptim politik”, thotė Stefano Allievi, njė profesor nė Universitetin e Padovės nė Itali. "Islami ofron njė spiritualizim tė politikės, ofron idenė e njė urdhri tė shenjtė, por kjo ėshtė njė mėnyrė mė mashkullore e tė kuptuarit tė botės dhe rrallė i josh femrat”, shton ai.
Pasi marrin vendimin pėr t’u konvertuar, disa tė konvertuar i marrin gjėrat me nge, duke iu pėrshtatur zakoneve islame pak nga pak. Fallot, pėr shembull, nuk ėshtė ende gati tė mbajė mbulesėn islame, edhe pse ka veshur rroba mė tė gjata e mė tė gjera se mė parė.
Disa tė tjerė nuk vonohen, tė shtyrė edhe nga ekzotizmi i fesė sė re, dhe bėhen mė tė devotshėm sesa anėtarė tė tjerė tė bashkėsisė islame qė kanė lindur muslimanė.

The Christian Science Monito
27 dhjetor 2005

Marre nga www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
26-03-07, 21:03
"Mė vjen keq... Ju kanė mbetur vetėm edhe pak vite pėr tė jetuar!"
Fjalėt e mjekut peshojnė rėndė dhe godasin pacientin me tėrė fuqinė. Ato qėndrojnė sikurse plumbi nė hapėsirė, pėrderisa domethėnia e atyre fjalėve sa e thjeshtė po aq tmerruese dalėngadalė shpon vetėdijen e pacientit, i cili ende shpreson tė mos i ketė dėgjuar mirė fjalėt e mjekut. Por, heshtja e tij serioze dėshmon se ato me tė vėrtetė janė thėnė. Vėrtet...

Ēka nėse jemi ne ata tė cilėve u drejtohen kėto fjalė? "Vetėm edhe pak vite..."

Pas kuptimit tė rėndėsisė sė kėtyre fjalėve, shumė njerėz do tė fillonin tė mendonin se si do tė mund ta shfrytėzonin nė mėnyrė sa mė kuptimplotė kohėn e mbetur tė jetės sė tyre. Por, ēdo tė thotė "kuptimplotė" nė jetėn e ndonjėrit nėse kjo jetė ėshtė e kufizuar?

A ėshtė thjesht "mė shumė" dhe "mė mirė" pėr tė cilėn mundohen shumica? Ēfarė shprese ngjall kjo? Shpresė, pėr ēka? Qė eventualisht tė shijojnė sa mė shumė kėnaqėsi nga pėrpjekja e tyre? Mandej?

Krijuesi i ēdo gjėje dhe Dhėnėsi i tė gjitha jetėve, Allahu ka pėrcaktuar shumė qartė nė tė gjitha shpalljet qė ua ka dhėnė tė dėrguarve dhe pejgamberėve qė nga Nuhi e deri te Muhammedi (paqja qoftė mbi tė gjithė ata) qėllimin e jetės njerėzore: Ta adhurojmė vetėm Allahun, duke mos i shoqėruar asgjė nė hyjninė e Tij, nė adhurimin ndaj Tij dhe nė tė drejtėn pėr tė qenė Lavdiplotė.

Allahu i Lartėsuar thotė: “Unė nuk i krijova xhinnėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė.” (Edh-Dharijat:56)

Dhe thotė: “Adhurojeni Allahun dhe mos i shoqėroni Atij asnjė send.” (En-Nisa:36)

Allahu poashtu na sqaron se jeta e ēdonjėrit nė kėtė botė paraqet njė provim. Ju nėnshtrua njeriu vullnetit tė Krijuesit tė tij, duke pasuar tė dėrguarin e kohės sė tij dhe atė me tė cilėn ka ardhur ai, apo injoroi paralajmėrimet e Tij dhe pėrgėnjeshtroi tė dėrguarin, shpalljen e tij dhe argumentet pėr vėrtetėsinė e saj?

Pėr kalimin e kėtij "provimi" Allahu ka vendosur pėr secilin njė kohė tė caktuar, e cila pėrfundon me vdekjen e qė ne e quajmė "jetė".

Njeriut i ėshtė caktuar vetėm njė vdekje. Kjo vdekje ėshtė kalimi prej jetės sė pėrkohshme dhe provimit nė "kėtė botė" nė pėrjetshmėrinė, llogarinė dhe shpėrblimin ose ndėshkimin e "botės tjetėr".

Ēdo gjė qė e kemi arritur dhe tubuar nė kėtė botė me vdekjen do tė bėhet e pavlerė, pėrveē asaj qė na ruan prej dėnimit tė pėrhershėm.

Nga dėnimi i pėrhershėm nė botėn tjetėr na mbron vetėm besimi i sinqertė nė njėshmėrinė e Allahut, nė sundimin e Tij, nė emrat dhe cilėsitė e Tij, nė tė drejtėn pėr t’u adhuruar dhe pėr tė qenė Lavdiplotė dhe njėkohėsisht pasimi pa kushte i tė dėrguarit tė Tij (paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė). Kėshtu qė ēdo vepėr e zemrės, gjuhės dhe gjymtyrėve e cila ndėrtohet mbi kėto dy shtylla e qė bėhet vetėm e vetėm pėr ta fituar kėnaqėsinė e Allahut na largon nga dėnimi i dhembshėm i Tij.
Kėto janė veprat me tė cilat i nėnshtrohemi vullnetit tė Allahut nė kėtė botė dhe me tė cilat e adhurojmė vetėm Atė.

Nė momentit e vdekjes sė tij, njeriu pėr herė tė parė do t'i shohė ca gjėra, pėr tė cilat kanė lajmėruar tė dėrguarit e Allahut nė kėtė botė, mirėpo qė janė tė fshehura nga syri i njeriut. Por, atėherė nuk do tė ketė mė kthim..

Allahu i Lartėsuar thotė: “Thuaj: "Engjėlli i vdekjes, i cili ėshtė caktuar pėr ju, ua merr shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Zoti juaj."
“E, sikur ti shihje mėkatarėt se si ulin kokat e veta pranė Zotit tė tyre: Zoti ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi bindur.“(Es-Sexhde: 11,12)

I dashur lexues, se a do tė jenė tash dy, dhjetė, 30 apo 60 vjet... Me keqardhje mė duhet t'iu them se ju kanė mbetur vetėm edhe pak vite pėr tė jetuar. Gjithashtu, njė ardhje tė befasishme dhe tė parakohshme tė vdekjes assesi nuk duhet pėrjashtuar. Shfrytėzojeni atė qė ka mbetur nga koha juaj e shkurtėr nė mėnyrė kuptimplote. Pėrjetshmėria qėndron para jush!

“Secili njeri do ta shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen Ditėn e Kijametit, e kush i shmanget zjarrit dhe futet nė xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues.“ (Ali Imran: 185)

Sikurse ēdo gjallesė tjetėr edhe ne e kemi "sėmundjen vdekja". Mirėpo, ēfarė duhet tė bėj qė pas vdekjes sime t'i shpėtoj ndėshkimit tė Allahut dhe ta kaloj njė jetė pėrherė nė lumturi?

Nė mėnyrė qė Allahu tė na e falė pabindshmėrinė ndaj Tij, qofshin ato mėkate apo mosbesim dhe pėrgėnjeshtrim dhe qė pas vdekjes sonė tė mos na merrė nė pėrgjegjėsi duhet t'i plotėsojmė pesė kushtet paraprake tė pendimit, tė cilat po i cekim nė vijim:

1. Pastrimi i qėllimit (Ikhlasi)

Kjo do tė thotė tė pendohemi duke kėrkuar vetėm kėnaqėsinė e Allahut dhe tė heqim dorė nga padėgjueshmėria ndaj Tij dhe jo pėr shkak tė detyrimit apo duke shpresuar ndonjė pėrfitim tė kėsaj bote.

2. Pendimi i sinqertė

Kjo do tė thotė tė pendohemi sinqerisht pėr mosbindjen ndaj Allahut (qoftė ajo nė formė tė mėkatit apo tė mosbesimit dhe pėrgėnjeshtrimit) dhe ta shohim atė si mėkat tė qartė.

3. Heqja dorė nga kjo mosbindje ndaj Allahut

Kjo do tė thotė tė fillojmė ta zbatojmė njė obligim tė papėrmbushur ndaj Allahut (siē ėshtė falja e namazit, pėrqafimi i besimit, pasimi i pejgamberit, etj.) dhe heqja dorė nga ndonjė mėkat eventual dhe mospėrsėritja e tij.

Po qe se kemi shkelur njė tė drejtė tė ndonjė personi, tė cilėn e ka vendosur Allahu (si p.sh. nėpėrmjet mashtrimit, vjedhjes, pėrgojimit, etj.), atėherė pėrveē heqjes dorė nga ai mėkat duhet qė mundėsisht ta pėrmirėsojmė dėmin dhe t'ia kthejmė tė drejtėn e plotė personit pėrkatės apo t'ia kėrkojmė hallallin.

4. Qėllimi i sinqertė pėr tė mos e pėrsėritur mė kurrė kėtė gabim (me vepėr, fjalė apo besim).

5. Shfrytėzimi i kohės, nė tė cilėn Allahu pranon pendimin

Kjo do tė thotė tė pendohemi para dy kohėve, pas sė cilave Allahu nuk e pranon mė pendimin dhe tė kthehemi nė rrugėn e Allahut.

Kohėt, pas arritjes sė tė cilave Allahu nuk pranon pendimin janė:

- Kur tė paralajmėrohet dita e gjykimit nėpėrmjet lindjes sė diellit nga perėndimi. Lidhur me kėtė Allahu i Lartėsuar thotė:

”A mos janė duke pritur tjetėr ata (pas kėtyre fakteve) vetėm t'ju vijnė engjėjt (t'ua marrin shpirtin), tė vijė Zoti yt (urdhėri pėr shkatėrrim) ose tė vijnė disa nga shenjat e Zotit tėnd, (nė) ditėn kur vijnė disa shenja tė Zotit tėnd, asnjė njeriu nuk i vlen besimi i Tij nėse nuk ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė nė besimin e tij kurrfarė tė mire.” (El-En'am:158)

- Kur tė vijė vdekja. Pėr kėtė Allahu i Lartėsuar thotė:

Nuk ėshtė pendim (i pranueshėm) i atyre qė vazhdimisht bėjnė punė tė kėqija dhe vetėm atėherė kur ti vjen vdekja ndonjėrit prej tyre, tė thotė: "Unė tash u pendova!", e as i atyre qė vdesin duke qenė jobesimtarė. Ndaj tyre kemi pėrgatitur dėnim tė ashpėr.” (En-Nisa':18)

Meqė askush nuk e di ēastin e vdekjes sė tij, ēdo minutė e jetės sė kėsaj bote ka vlerė tė paēmueshme. Me ēdo minutė tė kėsaj jete mund tė ndikojmė nė atė se si do tė jetė pėrjetshmėria pėr ne. Po qe se ky minutė kalohet nė kėnaqėsi tė Allahut dhe nė bindje ndaj Tij dhe tė dėrguarit tė Tij na afron drejt njė pėrjetshmėrije nė kėnaqėsi tė pandėrprerė. Por, nėse ky minutė kalohet nė hidhėrim tė Allahut, duke mos iu bindur Atij dhe tė dėrguarit tė Tij, atėherė kjo do tė na afrojė dhe do tė na fusė nė pėrjetshmėrinė e dhimbjeve, mallkimit dhe ndėshkimit.

Pra, ta shfrytėzojmė kėtė kohė tė shkurtėr qė na ka mbetur nė mėnyrė kuptimplote pėr ta fituar kėnaqėsinė e Allahut dhe duke pasuar atė qė i ėshtė shpallur pejgamberit tė Tij, Muhammedit (paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė).

Allahu i Madhėruar na udhėzoftė nė tėrė besimin, fjalėt dhe veprat tona.

Lavdfalėnderimi i takon vetėm Allahut dhe paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi robin dhe tė dėrguarin e Tij, Muhammedin, mbi familjen dhe shokėt e tij.

Marre nga www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

SoKoLi-i-Maleve
27-03-07, 02:48
http://www.prophetofdoom.net/Links.Islam
http://www.prophetofdoom.net/Links.Islam

Vrejtje: vetem ata qe ju intereson e verteta te lexojn keto shkrime dhe studime,( nuk jan per gjo njeri ordinjer)Ktu ka studime dhe sqarime shkencore,historike dhe inteletuale te mebshtetuna ne fakte nga shkrimet si dhe nga logjika njerzore.Shum interesante,por shum shqetsuese.

hasanmehmeti
27-03-07, 16:40
http://www.prophetofdoom.net/Links.Islam
http://www.prophetofdoom.net/Links.Islam

Vrejtje: vetem ata qe ju intereson e verteta te lexojn keto shkrime dhe studime,( nuk jan per gjo njeri ordinjer)Ktu ka studime dhe sqarime shkencore,historike dhe inteletuale te mebshtetuna ne fakte nga shkrimet si dhe nga logjika njerzore.Shum interesante,por shum shqetsuese.

vet emri i linkut tregon sa shkrime shkencore ka atu.Ky linke eshte hapur per ta luftuar fjalen e Allahut dhe te derguarit te Tij, keshtu qe lus moderatorin shrimeve te tua ti rrin me shume gati , ndersa kete te fundit ta largon .


selamualejkum musliman

Albanian eX|PerT
27-03-07, 20:24
Dialogu nė mes udhėtarit dhe tė Dėrguarit
(Paqja dhe Mėshira e All-llahut qoftė mbi tė)

Njė herė erdhi njė udhėtar nė xhami pėr ta takuar tė Dėrguarin (Paqja dhe Mėshira e All-llahut qoftė mbi tė)... Pas pėrshėndetjes me Pejgamberin (Paqja dhe Mėshira e All-llahut qoftė mbi tė) ėshtė pyetur prej nga ėshtė. Udhėtari u pėrgjigj se kishte ardh nga njė vend i largėt pėr tė marr pėrgjigje nė disa pyetjet. Nė vazhdim ėshtė dialogu nė mes udhėtarit dhe Pejgamberit (Paqja dhe Mėshira e All-llahut qoftė mbi tė).



Udhėtari: nuk dua qė ndėshkimi tė vijė nė llogarinė time.
Profeti: sillu mirė me prindėrit tuaj.

Udhėtari: dua tė bėhem i njohur tek njerėzit si njėri i ditur dhe intelegjent.
Profeti : ki frikė All-llahun ēdoherė.

Udhėtari: dua tė llogaritem si njėri prej tė dashurve tė All-llahut.
Profeti: lexo Kur’an ēdo mengjes dhe mbėmje.

Udhėtari: dua qe zemra ime te jetė e pastėr tė shėndrise pėrherė.
Profeti: kurr mos e harro vdekjen.

Udhėtari: nuk dua tė jem larg kurr nga mėshira e All-llahut.
Profeti: ēdo herė trajtoje bashkėqytetarin mirė.

Udhėtari: unė kurr nuk dua tė lėndohem nga armiqtė e mi.
Profeti: ēdo herė ki besim vetėm nė All-llah.

Udhėtari: unė nuk dua tė jem asnjėherė i turpėruar.
Profeti: bėj kujdes nga veprimet qė bėn.

Udhėtari: dėshiroj tė jetoj gjatė.
Profeti: ēdo herė trego mėshirė. (bėmirėsi drejtė lidhjes farefisnore).

Udhėtari: dua qė mbijetesa ime tė rritet-(mbajtje gjallė).
Profeti: ēdo herė bėhu me avdes.

Udhėtari: dua tė lirohem nga ndėshkimi nė varr.
Profeti: ēdo herė mbath tesha tė pastėrta.

Udhėtari: nuk dua tė digjem ne zjarr.
Profeti: kontrollo sytė e tu dhe gjuhėn.

Udhėtari: si tė mė falen mėkatet.
Profeti: ēdo herė kėrko falje nga All-llahu me sinqeritet dhe pėrkushtim.

Udhėtari: dua qė njerėzit tė mė respektojnė pėrhėrė.
Profeti: kurr mos e largo dorėn tėndė kur njerėzit kanė nevojė pėr ty.

Udhėtari: dua qė ēdo herė tė jem i nderuar.
Profeti: asnjėherė mos e poshtėrso dhe pėrul dikė.

Udhėtari: nuk dua tė shtypem (shtrėngim). (shtypje nė varr).
Profeti: lexo suren mulk shpesh.

Udhėtari: dua qė ta ris pasurinė time.
Profeti: lexo surėn wakia ēdo natė.

Udhėtari: dua tė jem i sigurt dhe nė paqe ne ditėn e gjykimit.
Profeti: bėj dhikėr (pėrmende All-llahun) nga agimi deri nė mbrėmje.

Udhėtari: dua tė jem me vėmendje dhe koncentrim tė plotė gjatė faljes.
Profeti: ēdo herė merr avdes me vėmendje dhe koncentrim

Pėrshtati: Visar KORENICA

SoKoLi-i-Maleve
27-03-07, 20:39
http://www.kbi-vushtrri.com/pfilm.html (http://www.kbi-vushtrri.com/pfilm.html)
I DĖRGUARI I ALLAHUT MREKULLI, QĖ LUHATI FRONIN E KINEMATOGRAFISĖ AMERIKANE DHE EVROPIANE
Ka kohė qė kemi dėgjuar nė media pėr njė film pėrkitazi me jetėn e Pejgamberit, alejhi's salatu ve's selam, tė cilin e ka pėrgatitur Amerika, por ēfarė ndodhi nė tė vėrtetė me kėtė film? Ndodhi njė mrekulli qė tronditi kinematografinė amerikane dhe evropiane.
Allahu Ekber! Krenaria i takon Islamit! Filmi nė realitet ėshtė pėrgatitur pėr ta njollosur personalitetin e Pejgamberit, alejhi's salatu ve's selam nė pėrgjithėsi dhe emrin e fesė islame nė veēanti. Xhirimi i kėtij filmi zgjati rreth tri vite dhe transmetues ishte kanali televiziv britanik BBC. Pas premierės, ky film zgjoi interesim te madh nė SHBA, edhe pse qėllimi i pare dhe i fundit i prodhimit te kėtij filmi ishte njollosja e imazhit te fesė islame dhe muslimanėve, duke e lidhur kėtė me betejėn e 11 shtatorit.
Tregimi zė fill menjėherė pas ngjarjeve te 11 shtatorit ne Nju Jork. Filmi u pėrgatit nė atė mėnyrė qė kėtė ngjarje u mundua ta lidhte me Muhammedin, paqja dhe shpėtimi qofshin mbi te, dhe luftėrat e betejat e tij, duke synuar zbehjen e imazhit islam tek amerikanet, tė cilėt me dhjetėra pranuan fenė islame nė dy qytetet e mėdha, Nju Jork dhe Uashington, gjė qe kishte frikėsuar shume senatin amerikan.
Ēfarė ndodhi me pas?
Bordi transmetues britanik u tregua i gatshėm pėr transmetimin e filmit pas xhirimit dhe nxitoi ne xhirimin e tij ne mėnyrė qe filmi te mos mbetet pa u transmetuar nė kanalin mė tė njohur informativ nė botė.
Si u pėrgatit filmi?
Ka qenė e udhės qė jeta e tė dėrguarit tė Allahut tė studiohej mirė e tė gjendeshin argumentet, tė cilat do t'i shėrbenin synimeve te filmit por kjo nuk ndodhi. Ata nuk gjeten mėnyrėn pėr t'u udhėzuar. Edhe pse sa herė qė thelloheshin mė shumė nė studimin e jetės sė tė dėrguarit tė Allahut, Muhammedit, alejhi's selam, shtohej simpatia dhe dashuria e tyre pėr kėtė njeri tė madh, pėr urtėsitė, mėsimet dhe modestinė e tij, megjithatė ata i mbeten "besnikė" synimeve te tyre, kėshtu qe filluan tregimet e jetės se tij t'i shtrembėronin nga pak, duke i vene vello esencės dhe realitetit te historisė.
U kompletua xhirimi i filmit dhe iu shfaq tėrė botės porse ndodhi ajo e papritura: gjurmėt e jetės se Pejgamberit, alejhi's salatu ve's selam fillonin ngadalė tė depėrtonin ne shpirtrat e aktoreve dhe atyre qė pėrgatitėn filmin kėshtu qė filluan t'i qasen seriozisht studimit tė jetės sė tij dhe filluan tė marrin pėr moral tė tyre tiparet dhe vetit e tij…
Shume katolikė u munduan t'i bindin qė tė largohen prej kėtyre qėndrimeve, sidomos kur ata u larguan nga aktrimi. Senati amerikan u frikėsua shumė ngase ata dėshironin qė filmi te kishte ndikim pozitiv tek njerėzit. Tani ndodhi ajo qe druhej shume prej saj: TĖRĖ ANĖTARĖT E FILMIT PRANUAN ISLAMIN. Po, pas mė pak se dy vite nga xhirimi, tėrė ekipi i filmit pranoi fenė islame…
I madhėruar qoftė Allahu! Ata pėrpiqen me gojėt e tyre ta shuajnė dritėn e All-llahut, e All-llahu nuk do tjetėr, pos ta pėrsosė dritėn e Tij, ndonėse jobesimtarėt e urrejnė.
I madhėruar qoftė Allahu, falėnderimi i takon Atij dhe pėrveē Tij askush nuk adhurohet me tė drejtė!
Burimi: http://islamselect.com (http://islamselect.com/) , 4-2-2007
Pėrshtati nė shqip: Sedat Gani Islami
23-3-2007, e premte
Vushtrri, Kosovė


Nga frika e madhe dhe tmeri qe e kaploj Ameriken,Senati dhe Presidenti ne menyr urgjente derguan emisaret e tyne te A,,, Experti,Muteqja , Hasanovici,dhe Kontinenti( si perfaqesuesit" legjitim" te botes se Arabe)qe te kerkojn falje dhe te i binden se si mund te jau plotsojn atyne andrrat e deshiruara dhe shprehura ne peralla,qe ta largojn nga kta zemrimin dhe friken e filmit tue ju afrue pozita dhe pasuri.

ps : cka ndodhi mbase u zgjuet nga gjumi?

Albanian eX|PerT
27-03-07, 20:47
Shkrimet jashte teme duhet te lagohen i nderuari Staf.

Ju falemnderit per mirekuptimin!

Albanian eX|PerT
27-03-07, 23:56
I riu rob i epsheve te veta

Dhe mos iu afroni amoralitetit (zinas), sepse vėrtet amoraliteti ėshtė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė shumė e keqe"


Tė gjitha falėnderimet i qofshin All-Allahut tė Lartmadhėruar dhe selami qoftė mbi atė, pas tė cilit nuk ka tė dėrguar tjetėr.
Nė botėn bashkėkohore, e posaēėrisht nė vendet mė tė zhvilluara, ėshtė e pranishme ēėshtja e dobėsimit tė vetėdijes fetare, normave morale dhe nėpėrgjithėsi tė vlerave shpirtėrore. Shpeshherė takohemi me tė rinjtė qė nuk e respektojnė All-Allahun xh.sh., Pejgamberin a.s. dhe fenė e tij, qė do tė thotė se ėshtė humbur turpi, ndjenjat, nderi dhe dinjiteti njerėzor.
Dhėnia e madhe pas kėnaqėsive tė epsheve pėr tė rinjtė paraqet njė element shumė karakteristik, kėshtu qė, sot nuk ėshtė ēudi qė nė rrugė apo nė ndonjė vend tjetėr tė shohim ndonjė akt amoral, e pėr kėtė moshatarėt e mi apo te rinjtė tė mos kenė kurrfarė turpi. Rėnia e moralit dhe dobėsimi i vetėdijes fetare ka rezultuar, qė i riu tė jepet pas epsheve tė tij dhe ato t“i merr pėr zot.

O ti i ri, i cili nuk ke mundėsi ta kontrollosh epshin, i cili tash mė pėr ty ėshtė bėrė sundues dhe tė ēon nga donė ai, tė thėrras tė vishė me mua ta zbukurojmė fushėn tonė, ku fushė e vėrtetė, qė mund tė veprojmė, jemi ne vetė. Nėse kėtu ia arrijmė qėllimit, atėherė nė fushat tjera tė jetės do ta kemi mė lehtė. Vėlla i dashur, tė pyes pse i viziton kafenetė, ku bėn harame tė shumta, vepra tejet tė kėqija, tė mbrapshta dhe tė ndaluara qė tė ēojnė nė Xhehenem. Zgjohu!! Eja nė vete dhe thuaju me vendosmėri STOP tė kėqijave.
Thuaju kėshtu tė gjithave: alkoolit, prostitucionit, muzikės, bixhozit, tė gjitha gjėrave tė shėmtuara, me tė cilat nuk ėshtė i kėnaqur Zoti ynė i Madhėrishėm. Mos u kreno dhe mos u bėj kokėfortė. Mos mė trego burrėri me pirjen e alkoolit, thyerjen e gotave dhe me rrahje, por ngrihu dhe lufto kundėr sė keqes; lufto qė fjala e Zotit tė jetė mė e larta. Thuaji vetes: nuk dua mė tė jem mėkatar dhe pa qellim nė kėtė jetė!
O vėllai im! Ta dua tė mirėn dhe tė them: All-llahu i Madhėrishėm na ka pėrmendur para se ne ta pėrmendim Atė. Na ka njohur para se ne ta njohim Atė. Na ka mėshiruar para se ne ta lusim Atė. E si tani tė lejojmė qė nė zemrat tona tė ketė diē tjetėr pos Tij.

Mundohu tė logjikosh dhe tė zbusėsh zemrėn tėnde nė sy tė sė vėrtetės. Kupto se nuk je askush; je njė grimcė dhe njė krijesė e thjeshtė. Asgjė... Pėrsėri i thjeshtė dhe i pavlerė merr guximin qė t`i shkelish urdhėrat e Zotit tėnd. Ta mohosh emrin e Tij tė lartė. Edhe njė herė ta tėrheq vėrrejtjen, mos shko nė ato vende tė ndaluara dhe kthehu nė pėrmbushjen e regullave fetare islame dhe zbato urdhėrin e Allahut tė Madhėrishėm. Vėlla, a nuk bėnė qė nė vend se tė shkosh nė kafene, tė shkosh ne xhami, tė jetosh si besimtarė dhe ta jetosh jeten sa mė bukur, qė tė jeshė i shpėtuar edhe prej kėsaj dhe botės tjetėr!

Vėlla i dashur!!
Pasi pasionet tona na kanė marrė nėpėr kėmbė e vetėdija dhe arsyeja jonė ėshtė orientuar nė kotėsira, patjetėr duhet drejtuar kah Krijuesi ynė, Allahu i Madhėrishėm, qė tė na shpėtojė nga kjo gjendje e keqe, pasi qė Allahu xh.sh., nė Kur'anin Famėlartė thotė: "Kush mund ta udhėzojė atė qė pasionet e veta i ka marrė pėr zot...?" (Kur'an). Pasi qė s’ka forcė tjetėr, atėherė eja vėlla dhe pendohu, mos e humbė veten. Pendohu sa nuk ėshtė bėrė shumė vonė dhe sa nuk e ke ngarkuar veten me mėkate, qė nuk do tė keshė mundėsi t’i bartish atė ditė kur do tė dalėm para Allahut tė Madhėrishėm. Do ta tregojė edhe njė hadithė, nė tė cilin Muahmmedi a.s., thotė kėshtu: "Pendimi mė i mirė ėshtė pendimi i tė riut"

Pra, tė thėras me tė vėrtetėn nė rrugėn e shpėtimit! Ktheju Islamit dhe shijo urtėsinė dhe pėrhap mėsimet e tij! Studijo dhe kontribo pėr fenė tėde dhe vėllezėritė e tu muslimanė.

Nė fund e lusė Allahun e Madhėrishėm tė na udhėzojė nė tė vertetėn, dhe tė na largojė nga gjithė kjo qė na ka kapluar.

O Zot ynė, udhėzona neve nė atė qė i udhėzove tė parėt tanė. Ty tė takon sundimi, dhe Ti je i Vetmi, s’ka Zot tjetėr pėrveē All-Allahut tė Madhėrishėm.

Albanian eX|PerT
28-03-07, 00:04
A e keni dėgjuar historinė e njė plaku tė nderuar dhe udhėtarėve tė trenit??


Atėherė lexojeni tani, sa e dobishme ėshtė ajo!! Sa kuptimdhėnėse ėshtė ajo!! Sa e vecantė ėshtė ajo pėr secilin prej nesh!! Unė, ti, ai, ajo e kemi jetuar kėtė nė ēdo moment..!!

Ka ndodhur kjo histori nė njė tren…

Nė atė ditė ranė sirenat e trenit duke lajmėruar pėr nisjen e tij.. tė gjithė udhėtarėt hipėn nė tren. Njė plak i nderuar erdhi pak me vonesė, por pėr shansin e tij tė mirė treni nuk i iku… U ngjit ky i moshuar nė tren, ku gjeti tė gjitha dhomat e zėna..

Shkoi nė dhomėn e parė..

Gjeti disa fėmijė tė vegjėl duke lozur e duke qeshur me njėri-tjetrin…mbasi i pėrshėndeti u ul pranė tyre.. fėmijėt e lanė lojėn duke shikuar kėtė fytyrė tė ndritshme, e ato thinja tė cilat tregonin moshėn e thyer tė tij.. Mirė se erdhe o xhaxha u gėzuam shumė pėr takimin tėnd..- i thanė fėmijėt. i pyeti nėse e lejonin qė tė ulej pranė tyre apo jo??.. U pėrgjigjėn duke thėnė: persona tė tillė si ti i mbajmė lart e pėrmbi kokė…por!!! Porse ne jemi fėmijė nė lule tė rinisė, lozim e bredhim me njėri tjetrin prandaj po kemi frikė se nuk gjen rehati me ne, e tė bezdisim.. Gjithashtu ndodhja jote nė mes nesh na bėn qė tė mos lozim sikur duam. Shko tek dhoma tjetėr mbas kėsaj dhome, e sigurisht atje tė gjithė kanė dėshirė tė takojnė ty...

U nis i moshuari pėr tek dhoma tjetėr..

Gjeti aty tre djem tė cilėt dukeshin studenta gjimnazi.. nė dorė kanė makina llogaritėse e trekėndėsha vizatimi.. duken shumė tė zėnė nė zgjidhjen e problemave e nė bisedėn e teorive tė fizikės. i pėrshėndeti…. Ah sikur ti kishit parė se sa u gėzuan sapo e panė kėtė plak tė moshuar.. e pritėn shumė mirė e i treguan se sa tė gėzuar ishin me takimin me tė…Mirė se erdhe o xhaxha-I thanė… i pyeti nėse mundej qė tė ulej me ta apo jo..!!! u pėrgjigjėn: Kemi nderin qė ti tė ulesh me ne nė dhomėn tonė por!!! Por sic e shikon ne jemi shumė tė zėnė nė mėsimet tona, e nganjėherė pa dashje e ngrejmė zėrin..prandaj ne kemi frikė se mos tė bezdisim e nuk rehatohesh me ne…gjithashtu ndodhja jote mes nesh na bėn qė tė ndjehemi jo tė lirė nė shfrytėzimin e kėtij rasti nė tė cilin pregatitemi pėr provimet e fundit tė vitit…shko pėr nė dhomėn tjetėr se me kėtė fytyrė tė ndritshme ēdokush do tė dėshironte tė ulej me ty…eh..ēėshtja ime i takon All-llahut…u ngrit e u nis plaku i nderuar pėr nė dhomėn tjetėr..

Aty gjeti njė tė ri me nusen e tij, dukeshin se ishin nė muajin e mjaltit…fjalė romantike…tė qeshura…ndjenja tė mbushura me ngrohtėsi e dashuri… i pėrshėndeti. Menjėherė sapo e panė fytyrat iu ndriēuan nga gėzimi…Mirė se vjen o njeri i nderuar…Mirė se vjen o ballėndritur.. i pyeti nėse mundej qė tė ulej me ta nė dhomėn e tyre???

Iu pėrgjigjėn- me njeri si ti, do tė ishte nder pėr ne qė tė uleshim pranė tij por!!! .. Por siē e shikon ne sapo jemi martuar e tani jemi ne muajin e mjaltit…ambienti kėtu plot romancė…ambient rinor… kemi frikė se nuk rehatohesh me ne…nė tė njėtėn kohė edhe ne nuk do tė mundemi tė flasim lirisht ne prezencėn tėnde. Padyshim se nė dhomat e tjera shumė prej njerėzve do tė dėshironin tė tė kishin pranė.

Shkoi drejt dhomės tjetėr… Aty gjeti dy persona afėr tė dyzatave…tė cilėt mbanin nė duar harta tokash e projektesh. Shkėmbenin mendimet e tyre pėr zgjerimin e bisnesit nė tė ardhmen. Vlera e valutės dhe llogaritė e ndarjes.. i pėrshėndeti me selam…u gėzuan nė pamjen e tij…ve alejke selam ve rahmetullahi ve berekatuhu o plak i nderuar… Mirė se erdhe o dijetar i mirė.. i pyeti nėse do ta lejonin qė tė ulej me ta??? i thanė atij: ne kemi nderin mė tė madh qė nė dhomėn tonė tė na shoqėrojė njė person i tillė si ti…jo vetėm kaq, porse ne jemi me tė vėrtetė me shans qė tė shikojmė kėtė fytyrė tė ndritshme..porse!!!!

“o sa fjalė e rėndė i fshin gjithēka u tha mė lart”

..sic e shikon ne sapo kemi filluar tregtinė tonė, e mendja jonė ėshtė shumė e zėnė me pasurinė dhe tregtinė, e mėnyrat se si tė realizojmė ato projekte qė ėndėrrojmė. Pra biseda jonė ėshtė vetėm rreth tregtisė dhe pasurisė.. kemi frikė se tė mėrzisim apo ndoshta nuk gjen rehati me ne.. Shko tek dhoma tjetėr e aty padyshim tė gjithė udhėtarėt kanė dėshirė me ndejtė me ty…

E kėshtu arriti dijetari nė dhomėn e fundit.. Gjeti aty njė familje e pėrbėrė nga babai, nėna dhe fėmijėt.. nuk kishte nė dhomė asnjė vend ku tė ulej…U tha: Es-selamu alejkum ve rahmetullahi ve berekatuhu. Ia kthyen selamin duke e mirėpritur me thėnien…Mirė se erdhe o plak i nderuar. Para se tė kėrkonte prej tyre nėse e lejonin qė tė ulej me ta nė dhomėn e tyre..kėrkuan prej tij qė ti shoqėronte nė dhomėn e tyre… Muhamed ulu ti afėr vėllait tėnd Ahmedit…largoni kėto canta nga rruga…hajde o Abdull-llah ulu nė prehėr tė nėnės tėnde…bėni vend pėr tė… E falėnderoj All-llahun plaku i nderuar e u ul mė nė fund nė njė karrike mbas gjithė kėsaj lodhje duke kėrkuar vend nė tren.

Ndaloi treni nė njė nga stacionet e tij. U ngjit nė tė shitėsi i ushqimeve tė gatshme…I thirri atij plaku i nderuar e kėrkoi prej tij qė ti jepte tė gjithė pjesėtarėve tė familjes e cila lejoi qė tė ulej me ta cka dėshironin e pėr vete kėrkoi njė sandviē me djath… e morėn vesh kėtė qė ndodhi udhėtarėt e trenit tė cilėt do tė kishin shumė dėshirė qė njė gjė e tillė tė kishte qenė nasibi i tyre duke thėnė: deshi qė tė ulej me ne por……..

Mbas pak u ngjit shitėsi i pijeve, ku kėrkoi prej tij plaku i nderuar qė tu jepte pjesėtarėve tė familjes ēka donin tė pinin nėn llogari tė tij, e pėr vete mori pije portokalli.. O All-llah, shikimet e njerėzve filluan tė drejtoheshin drejt tyre… filluan tė pendohen pėr atė cka kaloi duke thėnė…Ah ai deshi tė ulej me ne por….

Mbas pak u ngjit nė tren shitėsi i revistave e i gazetave ku kėrkoi prej tij plaku i nderuar revistėn “lulet e shpresės sė kėtij umeti”..pėr nėnėn……revistėn “ji thirrės nė rrugė tė All-llahut” pėr babain… revistėn “njohja e akides” pėr fėmijėt…e kėrkoi pėr vete revistėn “Umeti Islam”…gjithashtu edhe kėto nė llogari tė tij…akoma vėshtrimet e njerėzve vazhdojnė ti ndjekin cka po ndodh…tė gjitha kėto e akoma nuk ishte kjo pendimi i tyre i madh pėr ēka kaloi…

Ndaloi treni nė qytet….. u cuditėn udhėtarėt nga gjithė ajo mburojė ushtarake, festė e lule tė cilat kishin zbukuruar stacionin. Pas pak u ngjit nė tren njė polic me grada tė larta…e kėrkoi prej udhėtarėve tė qėndrojė secili nė vendin e tij pa zbritur para se tė zbriste mysafiri i mbretit nga treni…sepse mbreti vetė ka ardhė nė pritje tė tij …nuk ishte mysafiri i mbretit askush tjetėr pėrveē atij plaku tė nderuar. Porse ai refuzoi tė zbriste, vetėm atėherė kur ta lejonin tė zbriste me familjen e cila e priti aq mirė e i bėri vend te ulej me ta…prandaj kėrkoj prej mbretit tu japė ēka duan.. pranoi mbreti e i mori nė kėshtjellėn e tij pėr tre ditė ku u kėnaqėn nga dhuratat e ushqimet aq tė mira tė tij, e gjithashtu edhe nga pamjet e bukura tė kėshtjellės e nga kopshtet lulėzuese….

Nė kėtė moment u penduan udhėtarėt shumė..ky ishte pendimi mė i madh i tyre…porse ky pendim nuk u vlejti atyre tani..

E tani mbas u kėnaqėm sė bashku nė leximin e kėsaj historie u bėj njė pyetje???

Kush ėshtė ai plaku i nderuar?

Pėrse thashė nė fillim: sa e vecantė ėshtė ajo pėr secilin prej nesh!! Unė, ti, ai e ajo e kemi jetuar kėtė nė ēdo moment..??

Unė e di se tė gjithė ju e kuptuat… e morėt vesh se ē’kisha pėr qėllim me tregimin e kėsaj historie….

Pra “plaku i nderuar” ishte feja….

Iblisi, i mallkuar qoftė, deri nė Ditėn e Gjykimit i bėn pėr mbyt njerėzit nė ēėshtjet e dunjasė.

Shejtani e din shumė mirė se nėse do tu thonte njerėzve se feja ėshtė e keqe e nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr ju, asnjė nuk do ti pėrgjigjej apo vetėm njė pakice, por ai i vjen njerėzve duke u thėnė se: feja ėshtė shumė e bukur por fėmijėt duhen tė marrin nasibin e tyre nga dunjaja…haram ėshtė ti lidhim qysh tani….kur tė rriten edhe pak do tua mėsojmė fenė e do ti zbatojnė rregullat e saj….

Ku ka mė e bukur se feja por….tani janė akoma studenta e kanė shumė mėsime, kur tė mbarojnė provimet e studimet do ta mėsojnė fenė….

Apo akoma jemi nė muajin e mjaltit….feja ėshtė diēka e shkėlqyer por nesėr do ta zbatojmė atė.

Jemi akoma duke forcuar veten ekonomikisht e nuk kam kohė, sapo tė qėndroj pak nė kėmbė nė tregėtinė time do tė filloj tė mėsoj pėr fe e do tė jem zbatues i rregullt i saj.

E ne nuk e dimė se e nesėrmja do tė vijė e do tė jemi gjallė apo do tė jemi poshtė tokės…..!!!

Keqardhja e nesėrme do tė jetė e padobishme…tė gjithė besojmė nė urtinė e fjalės sė urtė se “Punėn e sotme mos e lė pėr nesėr” por fatkeqėsisht ne nuk e zbatojmė atė ēka besojmė nė jetėn tonė tė pėrditshme….prandaj gjithmonė jemi tė pasuksesshėm pėr ndėrtimin e tė ardhmes nė dunja...e ahiret.

Vitet kalojnė e ne akoma themi ...nesėr do ta bėj... do ta bėj por mbasi tė lirohem nga kjo.....jam akoma i vogėl kur tė rritem do tė bėj....mbasi tė martohem do tė jem zbatues i fesė....mbasi tė gjej punė....mbasi....mbasi.......mbasi ....e mbasitė nuk mbarohen.

Albanian eX|PerT
28-03-07, 00:06
PENDOHU PARA VDEKJES

TEWBEJA (PENDIMI)


Falenderimi i takon All-llahut, atė e falenderojm dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojm. Kėrkojmė mbrojtje nga All-llahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon All-llahu ska kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtet Ai, ska kush e udhėzon. Dėshmoj se ska hyjni tjetėr pėrveē All-llahut ,i cili ėshtė njė dhe dėshmoj se Muhamedi ėshtė robi dhe i Dėrguari i tij. Paqja dhe mėshira e All-llahut qofshin mbi tė, mbi familjen dhe shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt i pasojnė ata me tė mira, deri nė ditėn e gjykimit.

Transmetohet nga Abdullah ibn Omeri r.a. se Muhammedi alejhis-selam ka thėnė: “Vėrtet All-llahu subhanehu ve teala e pranon pendimin e rrobit tė Vet derisa shpirti t’i vije nė fyt (nė gargara)”

Ky hadith kjartė tregon se All-llahu subhanehu ve teala e pranon tewben (pendimin) e njeriut gjithnjė pėrderisa shpirti I tij ėshtė nė trupin e njeriut dhe derisa nuk vjen nė fyt (gargara). All-llahu subhanehu ve teala nė Kur’an thotė: “All-llahu e pranon pendimin vetėm prej atyre tė cilėt prej mos diturisė veprojnė vepra tė kėqija, dhe tė cilė shpejtė pendohen, atyre All-llahu do t’jau falė. E All-llahu e din ēdo gjė dhe ėshtė I urtė.”
Vepra e keqe kur pėrmendet nė njėjės, nėnkuptohet tė gjitha veprat e kėqija, tė vogla dhe tė mėdha. Mos dituria e pėrmendur nė ajet, domethėnė veprimi i veprės tė keqe, edhe nė qoftėse personi e dinė se ajo ėshtė vepėr e keqe. Pėr ate i pa ditur ėshtė ai i cili nuk ėshtė i nėnshtruar ndaj All-llahut subhanehu ve teala, kurse ai i cili tenton t’i nėnshtrohet All-llahut subhanehu ve teala ėshtė i ditur (Alim-Dijetar). Ate e pėrmbyllim me dy gjėra:

E para: Ai i cili e njeh All-llahun subhanehu ve teala, lartėmadhėrin e Tij, madhėshtin dhe shenjtėrinė ai Atij do t’i frigohet, dhe me atė njohje nuk mundet me qenė I pabindur ndaj Tij. Kur njerėzit do tė mendojshin pėr lartesinė e All-llahut subhanehu ve teala nuk do tė kishin bėrė gjynahe.

E dyta: Ai i cili gjynahin e vendos para bindjes, ate e bėnė prej mosdijes, duke menduar se do t’i bėnė dobi ajo, duke kėnaqur ‘sot’ dėshirėn e vet. Nė qoftėse ka pak Iman, atėherė do tė shpreson nė lėrjen e atij mėkati dhe tė pendohet para se t’i vije Vdekja, e kjo apsolutisht ėshtė e pa ditur. Nxitė pas gjynaheve dhe mashtrimeve kurse e lenė stolinė mirėbesimit dhe shpėrblimin e tij sikur dhe kėnaqėsin e bindjes ndaj All-llahut subhanehu ve teala.
Ndoshta do t’i ipet rasti qė tė pendohet pėr gjynahet, e ndoshta do t’i arij vdekja. Ai ėshtė i ngjajshėm me personat e uritur tė cilėt uritjen e vet e ngopin me ushqim tė helmuar duke shpresuar shpėtimin nė barėrat. Kėshtu disi mund tė veproj vetėm i pa dituri.
Tewbeja (pendimi) ne gjendje tė shėndosh ėshtė mė i mirė se tewbeja (pendimi) nė sėmundje (kur je i sėmurė).

Abdullah ibn Abbas r.a. duke komentuar Ajetin: “ dhe tė cilėt shpejtė pendohen”, ka thėnė: “para sėmundjes dhe vdekjes”, thekson se koha mė e mirė pėr pendim ėshtė atėher kur njeriu ėshtė I shėndosh, dhe duhet tė shpejtoj nė atė pendim para se ta kaploj sėmundja, sepse ashtu do tė jetė nė gjendje ta vėrteton sinqeritetin e pendimit tė vet me vepra tė mira. Pėr atė shkak All-llahu subhanehu ve teala nė shumė vende nė Kur’an e pėrmend tewben (pendimin) dhe veprat e mira bashkarisht. Prandaj, tewbeja (pendimi) i tė shėndoshit ėshtė mė i mirė I cili mund tė mėkatoj nė mėkate mirėpo, ai ate e lenė prej frigės ndaj All-llahut subhanehu ve teala dhe i jep pėrparsi veprave tė mira para tė kėqijave.

All-llahut subhanehu ve teala nė Kur’an thotė: “E kotė ėshtė pendimi i atyre tė cilėt veprojnė vepra tė kėqija, e tė cilėt, kur ndonjerit prej tyre I afrohet vdekja, thojnė: Tash me tė vėrtetė po pendohem! Edhe atyre tė cilėt vdesin si pabesimtarė. Atyre i kemi pregatitur ndėshkim tė dhimbshėm.”
Pa mar parasysh a ėshtė penduar para vdekjes apo jo. Kjo ėshtė atėherė kur ai ėshtė nė prag tė vdekjes, i shiqon melekėt dhe e shef largimin pėr nė ahiret. Pendimi atėherė nuk do tė bėjė dobi, sepse imani pendimi dhe veprat e mira vlejnė atėherė kur bota tjetėr (ahireti) gjithnjė ėshtė i padukshėm (gajb), mirčpo kur perdeja shtyhet dhe e padukshmja bėhet e dukshme, as imani, as pendimi nuk do tė bėnė dobi.

Dije, pėrderisa njeriu shpreson nė jetė, dashuria e tij ndaj dunjas nuk do tė ndalet, a ndoshta shpirti nuk dota lėshonė qė tė largohet prej pėlqimeve dhe kėnaqėsive tė tij. Shejtani e bind qė ta vonoj pendimin deri pak para mbarimit tė jetės sė tij, e kur bindet se do tė vdesė, dhe e humbė shpresėn pėr jetė, kthjellohet prej dehjeve tė dėshirave tė dunjasė dhe atėherė sinqerishtė pendohet, duke shpejtuar pėr kthim nė dunja qė tė bėjė vepra tė mira, mirėpo nuk do t’i mjaftonė, dhe atėherė do t’i mblidhet dhimbjet e vdekjes dhe vuajtjet pėr lėshim.
O rrob i All-llahut nė te kėshillo: “Dhe kthejuni All-llahut tė juaj dhe nėnshtrojuni Atij para se t’ju vie ndėshkimi, e pastaj askush nuk do t’ju dale nė ndihmė. Dhe pasojeni ate mė tė mirėn, ate qė All-llahu jau shpallė, para se t’ju arijė denimi I papritur, per ardhjen e tė cilit nuk do ta dini. Qė njeriu tė mos vikas: Mjerė pėr mua, sa obligime I kam lėnė ndaj Al-llahut…”

Disa nė prag tė vdekjes duke I mėshuar vehtes nėpėr fytyrė kanė thėnė: ‘Dunjallėku mė ka pėrqesh pėrderisa nuk m’I ka vjedhur tė gjitha ditėt’. E treta fjalėt e fundit kanė qenė: ‘Mos t’ju kaploj (mashtroj) dunjaja, sikurse mė ka mashtruar mua’, kurse All-llahu subahnehu ve teala thotė: “E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: "O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova!" Kurrsesi, (Kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde (distancė periodike) der nė ditėn kur ringjallen.” (El-Mu’minun 99 -100)


All-llahu subahnehu ve teala thotė: “Dhe jepni nga ajo qė Ne u kemi dhėnė juve, para se ndonjėrit prej jush t'i vijė vdekja, e atėherė tė thotė: "O Zoti im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!" (El-Munafikun 10 )

Nė njė hadith thuhet: “Tė gjithė do tė pendohen kur dot vdesin. “Pse..? pyetėn sahabėt. Muhammedi alejhis-selam u pėrgjigjė: “Nė qoftėse ka qenė prej atyre qė ka bėrė vepra tė mira do tė pendohet qė nuk ka bėrė vepra mė shumė, e nė qoftėse ka bėrė gjynahe, do tė pendohet se pse nuk ėshtė larguar (prej gjynaheve).”
Dėshira mė e madhe e atyre qė janė nė Varrė ėshtė qė t’i ipet rasti qoftė edhe vetėm njė orė t’ pėrmirėsojnė tė gjitha gabimet tė cilat I kanė vepru, tė pendohen dhe tė vazhdojnė tė veprojnė vepra tė mira, pėrderisa ata tė cilėt ecin nėpėr tok e shpenzojnė jetėn e tyre. Vitet ju kalojnė pa kujdes, kurse ka prej atyre tė cilėt e kalojnė nė gjynahe.

Tash do tė flasim diq pėr kategorin e njerėzve kur ėshtė nė pyetje Tewbeja (pendimi)
Kur flitet pėr tewbe (pendim), njerėzit mund t’i klasifikojmė nė disa kategori:

E para – Ata tė cilėt asnjėherė sinqerishtė nuk pendohen. E vetmja gjė qė ėshtė e lehtė pėr ta ėshtė gjynahi dhe vepra e keqe. Kjo ėshtė gjendja apsolute e nevojtarit. Ende shembuj prej saj se njeriu nė rini duhet t’I nėnshtrohet All-llahut subhanehu ve teala, kurse mbaron nė gjynahe, larg ndaj All-llahut subhanehu ve teala, ashtu si e pėrshkruan Hadithi nė tė cilėn thuhet: “Disa prej jush do tė veprojnė vepra tė cilat tė qojnė nė Xhennet, krejt derisa mes tij dhe Xhennetit tė jetė sa njė bėrylė, pastaj ia tejkalon Libri dhe vazhdon tė bėjė vepra tė cilat e qojnė nė zjarrė dhe do tė hyjė nė te.”
Ma e rėnda ėshtė kur njeriu pas pamjes tė bukur verbohet (qorohet), kurse edhe mė e dhimbshme ėshtė lajthitja pas udhėzimit dhe mėkati pas besimit.
Sa fytyra sot me pėrplot frikėrespekt, nesėr kėshtu duken: “ Tė lodhura e tė rraskapitura (nga mundimi). Ato hyjnė nė zjarrin tė ndezur fort,” (El-Gashijeh 3-4). Sa ka prej atyre tė cilėt shiqonin mbėshtetjen e shpėtimit, dhe tamon kur dėshiruan me e kap, me ta luajtėn valet, i gjuajti nė ujė dhe ata u pėrmbysėn. Tė gjithė njerėzve iu kanoset ky rrezikė.
Disa thonin: ‘Nuk ėshtė e ēudithsme pėr ate qė ka dėshtuar si ka dėshtuar, mirėpo ėshtė e ēuditshme pėr ate qė ia ka arrit, si ia ka arrit’

E dyta – Atat tė cilėt jetėn e kalojnė kot dhe nė pakujdesi, pastaj iu pėrgėzohet, kthehen nė vepra tė mira dhe kėshtu shpėrngulet nė jetėn mė tė mirė. Kėshtu ėshtė gjendja e atij i cili vepron vepra tė cilat tė shpiejnė nė Xhehennem (zjarrė), krejt pėrderisa ndėrmjet atij dhe zjarrit nuk mbetė sa njė bėrylė, nė te e tepron libra e tij dhe fillon tė veproj vepra tė cilat shpiejnė nė Xhennet dhe hynė nė te. Sepse, veprat shpėrblehen sipas pėrfundimit. Nė njė hadith thuhet: “Kur All-llahu robit ia dėshiron hajrin Ai e ngut”. Pyetėn: ‘Si e ngut.?’ Muhammedi alejhis-selam u pėrgjigjė: “Me I dhėnė tė veproj vepra tė mira deri sa ta mar (deri sat ė vdesė)”.

Transmetohet prej Ebu Seid el-Hudrij r.a. se Muhammedi alejhi-selam ka thėnė: “Vėrtet shejtani thotė: ‘Pasha madhėrin tėnde Sunduesi im, do t’i keqorientoj robrit e Tu gjithėnjė deri sa shpirti t’i lėkundet nė trupin e vet. Atėherė Sunduesi I Lartė do tė thotė: “Pasha madhėrin dhe lartėsin Time, Une pa ndėrpre do t’i falė gjithnjė kur falje dot mė kėrkojnė”.

Njė banor i Basrės ėshtė kthyer me anije nė qytetin e vet gjatė udhėtimit ėshtė argėtu duke pirė alcohol dhe duke ndėgjuar kėngė dhe muzik tė robėrve tė vet. E ka pyetur njė tė varfėr, besimtar I cili ka qenė me ta nė anije: ‘A din ti djalė a ka diq mė tė mirė se kjo.?’ Ai u pėrgjigjė: ‘Une di diq qė ėshtė mė e mirė se kjo,’ dhe I ka lexuar fjalėt e All-llahut subhanehu ve teala: “Pėrjetimi i kėsaj bote ėshtė pak, e pėr atė qė ėshtė i devotshėm, bota tjetėr ėshtė shumė mė e dobishme. Nuk do t'ju bėhet pa drejtė as sa fija. Kudo qė tė jeni vdekja do t'ju kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara”. ( En-Nisa,77-78 )
Duke i ndėgjuar kėto fjalė Basriasi (banori i Basrės) e hudhi gotėn dhe tha: ‘Vėrtetė ajo ėshtė mė e mirė se kjo. A ke edhe diq pėr tė thėnė.?’ ‘ Po u pėrgjigjė besimtari dhe vazhdoi: “E vėrteta ju vie prej All-llahut tė juaj, e kush don le tė beson, e kush don le tė mos besoj! Ne pabesimtarėve i kemi pregatitur zjarrin prej tė cilit do t’i kaploj tymi prej tė gjitha anėve.” Kjo i ndikoi veqanėrisht, e hudhi edhe alkoholin e mbetur, e theu tamburen nė tė cilėn kishte alkohol dhe pyeti: ‘ O djalosh, a ka ndonjė dalje.?’ Nė tė cilė djaloshi lexoi ajetin Kur’anor: “Thuaj: O robėrit e Mij tė cilėt ndaj vetes keni gabuar, mos e humbni shpresėn nė mėshirėn e All-llahut! Me siguri All-llahu tė gjitha gabimet do t’i falė. Ai vėrtetė shumė falė dhe Ai ėshtė i mėshirshėm.”
Kur e ndėgjoi kėtė Basriasi (banori i Basrės) vikati me zė tė lartė, tė tjerėt e shiquan, ai e lėshoj shpirtin qė All-llahu subhanehu ve teala ta mėshirojė.

E treta – E fundit mirėpo kategoria mė e mirė janė ata tė cilėt jetėn e tyre e kanė drejtuar me vepra tė mira, e kur hyrėn nė moshė e kujtuan vdekjen edhe mė shumė vepruan vepra tė mira, qė mė mirė tė furnizohen pėr udhėtim, pėr takim, duke vepruar vepra tė mira.


Lusim All-llahun subhanehu ve teala tė na e pranoj pendimin tonė, tė na i falė mėkatet tona, mėkatet e prindėrve tanė dhe mėkatet e gjithė besimtarėve.

Falenderimi dhe lavdėrimi i takon All-llahut subhanehu ve teala, paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi tė Dėrguarin tonė Muhammed Mustafan sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem

Albanian eX|PerT
28-03-07, 00:11
Shėmbėlltyra



Shėmbėlltyrė gjuhėsisht d.m.th. Diēka shumė e ngjashme, pasqyrė e njė tjetri qė vėshtrohet si model a si shembull; Pėrfytyrim i ngjashėm me dikė a me diēka; Model; shembull;

Allahu subhanehu ue teala, thotė: "Pėr ju, shėmbėlltyra mė e mirė ėshtė i dėrguari i Allahut". (Ahzab 21)

Imam Kurtubiu thotė: "Ka divergjencė se, urdhri pėr tė marrė shembull nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ėshtė detyrues ose preferues. Disa kanė thėnė se ėshtė detyrues, pėrderisa nuk ka argument qė e bėn tė preferuar. Tė tjerėt thonė ėshtė preferues, pėrderisa nuk ka argument se ėshtė detyrues. Por e vėrteta ėshtė se tė merret shembulli nga ai pėr ēėshtjet fetare ėshtė e detyrueshme, ndėrsa pėr ēėshtjet e kėsaj bote ėshtė e preferuar.

Thyerja e akullit:

Thyerja e akullit nuk ndodhė pėrveē duke parė shėmbėlltyra, duke parė njerėz tė cilėt dalin para tė tjerėve me shembuj tė mrekullueshėm. Njerėzit kanė drojė tė marrin guximin, por nė anėn tjetėr e respektojnė trimėrinė. Kur tė shohin veprimin e tjetrit u zgjohen ndjenjat dhe u hapen dyert e kuptimit tė vėrtetės, ashtu qė u bėhet i lehtė pasimi. Grada mė e lartė e trimėrisė ėshtė trimėria e kuptimit tė vėrtetės, thirrjes nė tė dhe durimit nė atė rrugė. Sikur tė mos ishte Muhamedi, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, nuk do tė ishin shokėt e tij, e sikur tė mos ishin shokėt e tij, nuk do tė ishin edhe besimtarėt qė kanė ardhur pas tyre.

Shpallja nga Allahu ishte ajo qė u ndihmonte nė thyerjen e akullit nė shumė sfera tė jetės. Shpallja ishte ajo qė u ndihmoi tė veprojnė ndryshe nga ajo qė vepronin tė tjerėt. Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, nuk kishte nevojė pėr shembull, sepse ai vet u bė shėmbėlltyrė.

Rrugė tė shėndoshė pėrveē kėsaj nuk ka. Tė shkojmė pra, pas rrugės sė Resulullahut, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, dhe shokėve tė tij, hap pas hapi, pėllėmbė pas pėllėmbe, nė jetėn private para asaj publike, nė gjėrat e vogla para atyre tė mėdhave. Gjegjėsisht, nė adhurim, nė meditim, nė luftė, nė planifikim, nė politikė, nė thirrje, nė trimėri dhe nė urtėsi.

"Kjo ėshtė rruga ime e drejtė, andaj pasoni atė, e mos pasoni rrugė tjera, tė cilat do t'ju largojnė nga rruga e drejtė. Kėshtu ju kėshillojmė qė tė jeni tė devotshėm". (En'am 153)

Duhet tė dimė se gjendja jonė nuk do tė pėrmirėsohet, pėrveē ashtu si ėshtė pėrmirėsuar gjendja e myslimanėve tė parė. Njeriu me besim ėshtė rruga e vetme pėr shėrimin e ēdo gjėje negative.

Shėmbėlltyra ėshtė dy lloj:

Shėmbėlltyrė e mirė: Pasimi i njerėzve tė mirė dhe me vlerė nė ēdo gjė qė ka tė bėjė me vlera dhe virtyte. Dhe,

Shėmbėlltyrė e keqe: Ecja nė drejtimet e urrejtshme, dhe pasimi i njerėzve tė kėqij pa ndonjė argument.

Rėndėsia e shėmbėlltyrės:

1 – Shembulli i gjallė dhe i ngritur, lė gjurmė nė shpirtin e punuesit, me njė sasi tė madhe nė aspekt tė pėlqimit, respektit dhe dashurisė.

Ja njė shembull: Ibėn Omeri radijallahu anhu, ka thėnė: "Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, filloi tė pėrdorė unazė tė arit, ashtu vepruan edhe njerėzit tjerė. E mė vonė, Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Unė kam unazė tė arit, dhe e hoqi, e tha: Unė nuk do tė mbaj kėso unaze asnjėherė", atėherė, tė gjithė njerėzit i hoqėn unazat e arit qė kishin. (Buhariu 7298).

2 – Shembulli i mirė i bind tė tjerėt se arritja e kėtyre cilėsive do t'ju sigurojė atyre jetė tė mirė dhe shpėrblim tė madh.

Hudhejfeja rrėfen se njė njeri nė kohėn e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, erdhi dhe lypte, por askush nuk i dha gjė, mė vonė dikush i dha diēka, dhe tė gjithė pas tij i dhanė. Atėherė Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Kush bėn njė tė mirė dhe tė tjerėt e pasojnė nė tė, ai ka shpėrblimin e tij dhe shpėrblim tjetėr qė ėshtė sa shpėrblimet e atyre qė e kanė pasuar, duke mos u pakėsuar asgjė nga shpėrblimi i tyre. Ndėrsa, kush bėn njė tė keqe dhe tė tjerėt e pasojnė nė tė, ai ka mėkatin e tij dhe mėkat tjetėr qė ėshtė sa mėkatet e atyre qė e kanė pasuar, duke mos u pakėsuar asgjė nga mėkati i tyre". (Ahmedi, Hakimi, Ibėn Maxhe dhe Tirmidhiu).

3 – Pasuesit shikojnė drejt shėmbėlltyrės me shikim tė mprehtė, pa e ditur ai.

Lexoje kėtė ngjarje me vėmendje: Omeri radijallahu anhu, pa Talha b. Ubejdullahin se kishte veshur ihrame tė lyera me ngjyrė (1), dhe i tha: Ē' ėshtė kjo rrobė e lyer o Talha? Ėshtė nga dheu, o i pari i myslimanėve, u pėrgjigj Talha. Omeri ia ktheu: "Me tė vėrtetė, o ju grup i vogėl, ju jeni imama, tė cilėt pasoheni nga njerėzit dhe ka mundėsi qė ndonjė i paditur tė sheh kėtė dhe tė thotė se Talha ibėn Ubejdullahi ka veshur ihram tė lyer. Andaj, mos i vishni kėto rroba tė lyera". Pra, ia tėrhoqi vėrejtjen nga shikimet e mprehta tė njerėzve, te tė cilėt kjo sjellje mund tė ketė ndikim negativ.

Bazat e shėmbėlltyrės:

a- Mirėsia, kjo pėrbėhet prej tre gjėrave: besimi, adhurimi dhe sinqeriteti.

b- Sjellja e mirė

c- Pėlqimi i fjalės me veprėn.

Mendoj se kėto baza janė tė pėrmbledhura nė kėtė hadith: "Ēdo pejgamber qė e ka dėrguar Allahu, subhanehu ue teala, te ndonjė popull para meje, ka pasur ndihmėtarė dhe shokė (baza e parė), tė cilėt e kanė pasuar nė ēdo vepėr dhe kanė respektuar ēdo urdhėr tė tij (baza e dytė). E pas tyre, erdhėn njerėz qė ndryshuan, flasin atė qė nuk e punojnė dhe punojnė atė qė nuk janė tė urdhėruar ta punojnė (baza e tretė). Kush i kundėrshton ata me dorė, ai ėshtė besimtar, kush i kundėrshton me gjuhė ėshtė besimtar, kush i kundėrshton me zemėr ėshtė besimtar, e pas kėsaj nuk mund tė ketė besim nė atė zemėr as sa njė grimcė.

Ndikimi i shėmbėlltyrės nė pėrhapjen e Islamit:

Nga metodat mė tė rėndėsishme nė pėrhapjen e fesė dhe nė thirrjen e njerėzve nė Islam, pėr t'iu nėnshtruar urdhrave tė Allahut ėshtė shėmbėlltyra e thirrėsit (davetxhiut), veprat e mira tė tij, dhe morali i lartė e i pastėr qė ka. Kėto bėjnė qė ky person tė jetė shembull pėr tė tjerėt. Tė jetė njė kopje ku njerėzit do tė mund tė shohin Islam tė gjallė dhe tė nxitojnė kah ai pėr tė pėrfituar nė mėsimin e fesė. Sepse dihet fare mirė, se ndikimi qė bėhet me vepra dhe sjellje ėshtė shumė mė i madh sesa ndikimi vetėm me fjalė. Nė kėtė formė Islami ėshtė shpėrndarė nė shumicėn e vendeve tė botės.

Allahu i madhėruar thotė:

"Ju e keni shembullin mė tė mirė te Ibrahimi dhe te ata qė ishin me tė, kur i thanė popullit tė vet: "Ne largohemi prej jush dhe prej asaj qė adhuroni, pos Allahut, nuk besojmė tuajėn, prandaj ndėrmjet nesh e jush ėshtė e hapėt armiqėsia e urrejtja derisa ta besoni vetėm Allahun, Njė!" (Mumtehane 4). Nga ky ajet kuptojmė se e kemi detyrė tė pasojmė shėmbėlltyrėn e mirė, pavarėsisht a do tė jemi nė pėlqim me popullin, shoqėrinė apo familjen tonė. Kjo ėshtė veēori e shėmbėlltyrės sė besimit dhe tė fesė, e jo tė ēdo lloj shėmbėlltyre.

Rreth shėmbėlltyrės sė mirė:

a- Shėmbėlltyra mė e mirė dhe mė e lartė ėshtė Resulullahu, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė pėr tė, nė sjelljen e tij, veprat e tij, fjalėt e tij dhe nė ēdo cilėsi tė tij.

b- Kur myslimani e di se ėshtė nėn mbikėqyrjen e Allahut gjatė adhurimeve dhe marrėdhėnieve tjera, tė cilat i kryen ashtu si ka urdhėruar Allahu, dhe si na ka mėsuar Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ai do tė jetė pasues i vėrtetė i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem. Me siguri ke dėgjuar rastin kur Omeri radijallahu anhu, iu afrua gurit tė zi nė Qabe, e puthi dhe tha: "Unė e di se ti je gur, nuk dėmton e as qė sjellė dobi. Sikur mos ta shihja Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke tė puthur, nuk do tė puthja as unė".

c- Argument se ne e duam Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, ėshtė kur e pasojmė atė.

d- Kur myslimani shfaqet nė sy tė njerėzve si pasues i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, njerėzit do ta duan, do t'i besojnė dhe do ta marrin pėr shembull tė mirė.

e- Muslimani qė pason drejtimin e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, dhe ecė rrugės sė gjeneratave tė para (selefit), ai do tė gjejė nė vete lumturi, pas sė cilės nuk ka lumturi tjetėr pėrveē xhenetit. Sepse do ta vėrejė se ėshtė nė qartėsi dhe udhėzim, shikon me dritė dhe ecė nė rrugėn e vėrtetė.

f- Hoxhallarėt e kanė pėr obligim tė jenė shėmbėlltyrė nė veprat e tyre pėr tė tjerėt, ngase ata, vetėm se e kanė marrė pozitėn e shėmbėlltyrės sė mirė. E pas tyre edhe ēdo mysliman tjetėr i mirė. Muxhahidi lidhur me ajetin واجعلنا للمتقين إماما – "na bėj imama tė devotshmėve" ka thėnė: "Imama qė do tė pasojmė ata qė ishin para nesh, dhe imama qė do tė na pasojnė ata qė vijnė pas nesh".

g- Kuptimi i fesė nga Kur'ani dhe suneti konsiderohet pasim i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem.

h- Nėse je shembull i mirė, do tė arrish sukses tė paparė nė sferėn e edukimit tė tjerėve.

i- Ashpėrsia dhe ekstremizmi janė dalje nga pasimi i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem. Omeri radijallahu anhu, i kishte thėnė Sa'dit: Njerėzit po ankohen nė ty, bile edhe pėr namazin tėnd. Ai tha: Nė dy rekatet e para lexoj gjatė, e nė tė dytat lexoj shkurt. Nuk e lė nė mangėsi atė qė kam mėsuar nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem. Omeri tha: Kėshtu mendon ti pėr vete, a thua si mendoj unė? Pra, ia tėrhoqi vėrejtjen nga teprimi (ekstremizmi) nė adhurime.

j- Nė fe, pasimi bėhet duke shikuar atė qė ėshtė mė lartė se ne, ndėrsa nė ēėshtjet e kėsaj bote, duke shikuar atė qė ėshtė mė ulėt se ne. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Po tė shihni dikė qė ėshtė mė lartė se ju me trup dhe pasuri, atėherė shikoni nė ata qė janė ndėr ju...". (Buhariu dhe Muslimi)


(1) Ngjyra qė pėrdornin pėrmbante edhe erė, gjė qė ėshtė e ndaluar gjatė ihramit.

Albanian eX|PerT
28-03-07, 00:25
Ah, sikur ta dinte populli im se ē’ėshtė xhehenmi?!


Vallė a dini diē pėr xhehenemin?


Zjari, All-llahu na ruajtė nga ai

Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] shpesh lutej dhe thoshte:

"All-llahu im, kėrkoj prej Teje xhennetin dhe ajo qė mė afron te ai, qoftė fjalė ose vepėr, dhe strehohem te Ti nga zjari dhe ajo ēka mė afron te ai, qoftė fjalė ose vepėr. Tė lus qė ēdo caktim qė e ke bėrė pėr mua tė jetė mirė pėr mua".

Malik ibn Dinari thoshte:

"Po tė gjeja ndihmėtar, do t’i shpėrndaja anė e mbanė botės qė tė thėrrasin: o ju njerėz, kujdesuni nga zjari, kujdesuni nga zjari.

Ata Sulejmiu thoshte:

"Kur tė pėrmendet xhehenemi nuk mė ėndja as ushqimin e as pijen".

Tavusit i shtrohej shtrati, shtrihej dhe rrotullohej nė te ashtu siē rrotullohet kokrra nė tavė. E pastaj ngritej, e drejtohej nga kibleja deri nė mėngjes dhe thoshte:

"Pėrkujtimi i xhehenemit e largoi gjumin nga ata qė i frikėsohen atij".

Zjari, vallė e dini se ēka ėshtė zjarri

Transmeton Imam Muslimi nė sahihun e tij nga Abdull-llah ibn Mesudi [radijall-llahu anhu], i cili tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Do tė sjellin atė ditė xhehenemin, i cili do t’i ketė shtatėdhjet mijė frerė, secilin fre do t akapin shtatėdhjet mijė melek pėr ta tėrhjekur".

1- Nxehtėsinė mė tė madhe ose acarinė mė tė madhe qė e ke pėrjetuar ndonjėher nė jetėn tėnde dije se ajo ėshtė vetėm njė frymėmarje e xhehenemit.

Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Ėshtė ankaur zjari te Zoti i saj dhe ka thėnė: Zoti im, njėra pjesė ma han tjetrėn. Atėherė All-llahu i lejoj qė tė ketė dy frymėmarje: njė njė dimėr dhe njė nė verė. Kjo ėshtė kur e dnieni nxehtėsinė mė tė madhe dhe acarinė mė tė madhe tė zemheririt". (Buhariu dhe Muslimi).

Abdull-llah ibn Omeri [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Kur tė shtohet tė nxehtit, namazin falne kur tė ftohet, sepse tė nxehtit e madh ėshtė nga zierja e xhehenemit". (Buhariu dhe Muslimi).

2- Zjari i dunjasė ėshtė njė pjesė e shtatėdhjet pjesėve tė saja.

Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Ky zjari juaj, tė cilin e dhez biri i Ademit ėshtė njė pjesė e shtatėdhjet pjesėve tė zjarit tė xhehenemit. I thanė: o i Dėrguar i All-llahut! Edhe kjo mjafton. Tha: ajo ėshtė edhe ma e nxehtė pėr gjashtėdhjet e nėntė pjesė, secila pjesė ėshtė e nxehtė sikurse nxehtėsia e sajė". (Buhariu dhe Muslimi).

3- Vėshtirėsitė dhe telashet mė tė mėdhaja qė i pėrjetoni nuk krahasohen me njė fundosje nė te.

Enes ibn Maliki [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Do tė sjellin njeriun qė mė sė shumti ėshtė kėnaqur, mirėpo qė ėshtė banor i xhehenemit, Ditėn e Kijametit, dhe do ta fusin njė her nė xhehenem, e pastaj do ti thonė: Biri i Ademit, a ke parė ndonjėher tė mira? A tė ka kaluar ndonjė kėnaqėsi? Do tė thotė: Jo, vall-llahi, o Zot. Pastaj do tė sjellin njeriun qė mė sė shumti ka vuajtur nė dunja, mirėpo qė e meriton xhennetin, do ta fusin njė her nė xhennet, e do ti thonė: Biri i Ademit! A ke parė ndonjėherė tė keqe? A ke kaluar ndonjė vėshtirėsi? Do tė pėrgjigjet: jo, vall-llahi, o Zot! Nuk kam parė asnjėher vėshtirėsi a tė keqe". (Muslimi).

4- Denimi mė i lehtė

Ebu Seid Hudriu [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Njeriu nga banorėt e zjarit me denim mė tė vogėl ėshtė ai qė vishet me kėpucė tė zjarta, nga nxehtėsia e tyre vlojnė trutė". (Buhariu).

5- Nė te do tė hyjnė edhe njerėz pa llogari.

Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Do tė del nga zjari njė qafė, e cila ka dy sy qė shohin, dy veshė qė dėgjojnė dhe gjuhė qė flet, e do tė thotė: jam autorizuar pėr tre lloj njerėzish: pėr secilin tiran kryeneē, pėr secilin qė i lutet edhe tjetėrkujt pėrveē All-llahut dhe pėr vizatuesit". (transmeton Ahmedi dhe Tirmidhiu, kurse shejh Albani thotė se hadithi ėshtė sahih).

6- Xhehenemi ėshtė shumė i thellė.

Utbe ibn Gazvani transmeton nga Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem]:

"Njė shkamb i madh do tė hudhet nga buza e xhehenemit, e do tė fluturon nė te shtatėdhjet vjet pa arritur nė fund". (transmeton Tirmidhiu, kurse shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih).

Kurse Enesi tregon njė hadith merfu’:

"Poqėse hedhet njė gurė sa shtatė hilafate hidhen nga buza e xhehenemit, do tė fluturojnė shtatėdhjet vite, pa arritur nė fund". (transmeton ibn Hennadi, kurse shejh Albani thotė se ėshtė hadith sahih).

Na shpėto o Zot, na shpėto.

7- Xhehenemi nuk ngopet.

All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

"(Pėrkujto) Ditėn kur Ne Xhehennemit i themi: "A je mbushur?" E, ai thotė: "A ka ende?". (Kaf: 30).

Enes ibn Maliku [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Do tė vazhdohet tė hidhen njerėz nė xhehenem, kurse ajo vazhdimisht thotė: "???? ???? ???????"- "a ka ende", gjersa ta vėndon mbi te Zoti i Krenarisė kėmbėn e vet, e ajo tė mbledhet palė palė e tė thotė: mjaft mė, mjaft mė, pasha Krenarinė dhe Bujarinė tėnde. Kurse nė xhennet do tė mbetet edhe mė tej tepricė, pėr tė cilėn All-llahu do tė krijoj krijesa, tė cilat do ti banojė nė tepricėn e xhennetit". (Buhariu dhe Muslimi).

8- Xhehenemi i ka shtatė dyer.

All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

"E s'ka dyshim se Xhehennemi ėshtė vendpremtimi i tė gjithė atyre. Ai (Xhehennemi) i ka shtatė dyer, ēdonjėri prej tyre ka shtegun (derėn) e caktuar (nėpėr tė cilėn do tė hyjė)". (El-Hixhr: 43- 44).

9- Ushqimi i banorėve tė xhehenemit ėshtė zekumi. Vallė a e dini se ē’ėshtė zekumi?!

Ibn abbasi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Poqėse njė pikė e zekumit pikon nė kėtė botė, do tua prishte njerėzve tėrė jetėn e tyre, vallė si ėshtė puna e tij, qė kėtė e ka ushqim?!". (transmeton Tirmidhiu, shejh Albani thotė se hadithi ėshtė sahih).

Ebu Derda [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Banorėt e xhehenemit do tė uriten. Harojnė denimin nė tė cilin gjinden dhe kėrkojnė ndihmė nė ushqim, e u jipet ndihma ushqim nga barishte me ferra helmuese, i cili as nuk trash e as nuk ngop. Sėrish kėrkojnė ushqim, e u jipet ushqim nga therrat. Ju kujtohet se nė dunja ata ushqimin e dėrgoni te poshtė nė fyt me ujė, andaj kėrkojnė ujė, atėhere u jipet valė e nxehtė, i cili u derdhet nga kazanat e hekurt, e kur u afrohet fytyrs, ua djeg fytyrėn, e nėse u depėrton nė ushqim ua bėnė barkun copė copė. Atėherė thonė; thėrritni mbikqyrėsit e xhehenemit, kurse ata do tu pėrgjigjen: a nuk ju erdhėn pejgamberėt mė fakte. Do tė thonė: gjithsesi. Atėherė do tu thonė: lutuni, e lutja e pabesimtarėve ėshtė e kotė. Do tė thonė: thėrritne Malikun. Do t’i drejtohen atij duke i thėnė: Malik le tė le tė na shkatėrron Zoti jot. U pėrgjigjet: ju do tė mbeteni kėtu". A’meshi tregon: mė ka ardhur lajmi se mes lutjes sė tyre dhe pėrgjigjes sė Malikut kalojnė njėmijė vjet. Do tu thuhet: lutne Zotin tuaj, sepse askush s’ėshtė mė i mirė se sa Zoti juaj. Atėherė do tė thonė: "Zoti ynė. Na zotėroi fatkeėsia jonė, e ishim popull i lajthitur. Zoti ynė, na nxjer nga kjo, e nėse kthehemi atėherė jemi zullumqar. Atėherė u pėrgjigjet All-llahu: "Heshtni e mos flitni". Nė kėtė moment u humbin tė gjitha shpresat nga ēdo e mirė dhe fillojnė tė vajtojnė, mjerohen dhe t’ju vjen keq". (Tirmidhiu).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
28-03-07, 00:26
Vėllezėr…

Ēka pastaj?!

A nuk duhet nxituar nė pendim para se tė vdesim qė tė garantohemi nga e keqja e xhehenemit?1

Vėlla, qaj pėr mėkatin tėnd sot, para se ta qajsh nesėr me gjak.

Ebu Musa [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Banorėt e zjarit do tė qajnė, saqė edhe anija mundet tė lundrojė nė lotėt e tyre. Ata do tė qajnė me lotė gjaku". (transmeton Hakimi, kurse shejh Albani thotė se hadithi ėshtė hasen).

Vėllezėr…

Rujuni nga zjari, sepse nuk e dini se sa vėshtirė ėshtė atje!

Rujuni nga zjari duke bėrė mes jush edhe zjarit pengesė!

Ofroni flijime tani para se tė ikė mundėsia!

Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

"Bėni mes jush dhe zjarit pengesė, po qoftė se edhe me njė gjysmė hurme". (Taberaniu, hadithi ėshtė sahih).

Edhe pėr fund disa ajete qė flasin pėr banorėt e xhehenemit:

"Po disa prej tyre i besuan atij (Muhammedit), e disa e refuzuan. Pėr ta mjafton zjarri i Xhennemit. Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hudim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė. ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t'i fusim nė Xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė mrekullueshme". (en-Nisa: 55- 57).

"O bijtė e Ademit, juve ju vijnė tė dėrguar nga mesi juaj, ju pėrkujtonė faktet e Mia (shkoni pas tyre). E kush ruhet dhe pėrmirėsohet, pėr ta s'ka as frikė as s'kanė pėrse tė pikėllohen. E ata qė i konsideruan tė rreme faktet tona dhe kryelartėsi u larguan prej tyre, ata janė banues tė zjarrit dhe nė tė janė pėrjetė. Kush ėshtė mė mizor se ai qė trilin shpifje ndaj All-llahut, apo i pėrgėnjeshtron argumentet e Tij? Ata e arrijnė pjesėn e tyre qė u ėshtė caktuar (nė shėnime) deri kur t'u vijnė atyre tė dėrguarit tanė (mekaiket) t'ju marrin shpirtine u thonė: "Ku janė ata qė pos Zotit i lutshit?" Ata thonė: "Kanė humbur prej nesh" dhe ashtu dėshmojnė pėr vete se ishin mohues (kafira). (All-llahu) Ju thotė: "Hyni nė Xhehennem me atė popull qė ishte para jush nga xhinėt dhe nga njerėzit (e qė ishin si ju). Sa herė qė njė gruphyn nė tė, e mallkon atė tė mėparshmin derisa kur tė arrijnė nė tė tė ggjithė, grupi i fundit i tyre thotė pėr grupin e parė: "Zoti ynė, kėta (pari) na kanė humbur neve (nga rruga e drejtė), pra shtoju dėnimin me zjarr atyre!" (All-llahu) Thotė: "Pėr secilin (grup) ėshtė (dėnimi) i shtuar, por ju nuk po dini. Tė parėt e tyre (paria) tė mbramėve tė tyre ju thotė: " Ju nuk keni pėrparėsi ndaj nesh (pse vetė keni bėrė kufur), shijone pra dėnimin pėr atė qė e fituat!" Nuk ka dyshim se ata qė pėrgėnjeshtruan argumente Tona dhe nga mendjemadhėsia u larguan prej tyre, atyre nuk u hapen dyert e qiellit dhe nuk do tė hyjnė nė Xhennet deri tė pėrbirojė devja vrimėn e gjilpėrės. Ja, kėshtu i shpėrblejmė kriminelėt. Pėr ata ėshtė pėrgattitur shtrat nga zjarri dhe mbulojė (mga zjarri).

E kėshtu pra i shpėrblejmė zullumqarėt. Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, e Ne as qė obligojmė ndoken ēka nuk ka mundėsi (tė veprojė), tė tillėt janė banues tė Xhennetit dhe nė tė janė pėrgjithmonė. Nga zemrat e tyre kemi hequr (kemi zhdukur) ēdo gjė qė ishte krijuar nga zilia (nga urrejtja), janė nė Xhennet, ku rrjedhin lumenj, e ata thonė: "falėnderojmė All-llahun qė na udhėzoi pėr kėtė (pėr iman, pėr punė tė mira,na hoq zilinė, na futi nė Xhennet), pse sikur tė mos na drejtonte All-llahu, ne nuk do tė dinim tė udhėzoemi. Vėrtet, tė dėrguarit e Zotit na e thanė tė vėrtetėn dhe ne i besuam!" E atyre u drejtohet thirrje: "KY ėshtė Xhenneti, iu dha juve pėr atė qė vepruat. Ata tė Xhennetit i thėrrasin (i pyesin) banuesit e zjarrit e u thonė: "Ne e gjetėm tė vėrtetė atė qė na e pat premtuar Zoti nė, e ju (banues tė zjarrit) a e gjetėt tė vėrtetėn atė qė pat premtuar Zoti juaj?" Ata (banuesit e zjarrit) thonė: "Po". Atėherė nė mes tė tyre (mes dy grupeve) thėrret njė zė: "Mallkimi i All-llahut qoftė mbi zullumqarėt!"". (El-A’raf: 35- 44).

"9:34. O ju qė besuat, vėrtet njė shumicė e parisė fetare e jehudive dhe e tė krishterėve, nė mėnyrė tė paligjshme e hanė pasurinė e njerėzve dhe pengijnė tė tjerėt nga rruga e All-llahut. Ata tė cilėt e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin pėr rrugėn e All-llahut, lajmėroji pėr njė dėnim tė dhėmbshėm.

9:35. Atė ditė kur ajo (pasuri e deponuar) fėrgohet nė prushin e Xhehennemit, e me tė (ashtu zharavė) lyhen ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do t'u thuhet): "Kjo ėshtė ajo qė e dispozituat pėr veten tuaj, pra shijoni atė qė e depozitonit!"". (Et-teube: 34- 35).

"Ata qė mohuan tė dėrgarit e vet thanė: "Pėr Zotin, ne do t'ju dėbojmė nga vendi ynė, ose ju domosdo do tė ktheheni nė fenė tonė!" E atyre (tė dėrguarėve) Zoti u shpalli; Ne gjithqysh do t'i shkatėrrojmė zullumqarėt. Dhe pas tyre Ne do t'ju vendosim nė atė tokė. E kėtė (ndihmė) pėr atė qė i frikėsohet pranisė Sime dhe i frikėsohet dėnimit Tim. Ata (tė dėrguarit) e kėrkuan ndihmėn, ndėrsa ēdo kryelartė idhnak pėsoi dėshtim. E pas tij (kryelartit) ėshtė Xhehennemi, nė tė cilin i jepet ujė tė ndyrė (qė rrjedh prej lėkurave tė djegura. Pėrpiqet ta pėrbijė, po nuk mund ta gėlltis atė, atij i vjen vdekja nga tė gjitha anėt (sipas shenjave shkatėrruese), po ai nuk vdes (e tė shpėtojė prej vuajtjeve), atė e pret dėnim shumė i rėndė. Shembulli i veprave tė atyre qė nuk besuan ėshtė si hiri, tė cilin me puhi e shkapėrderdh era nė ndonjė ditė tė stuhishme, e ata nuk mund tė realizojnė asgjė nga veprat qė kanė bėrė, e ky ėshtė ai dėshtimi i madh". (Ibrahim: 13- 1.)

http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
28-03-07, 01:47
KUSH TĖ SOLLI NĖ KĖTĖ BOTĖ? (javascript:void window.open('http://fjalaebukur.com/sq/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=584', 'win2', 'status=no,toolbar=no,scrollbars=yes,titlebar=no,m enubar=no,resizable=yes,width=640,height=480,direc tories=no,location=no');) (javascript:void window.open('http://fjalaebukur.com/sq/index2.php?option=com_content&task=view&id=584&Itemid=28&pop=1&page=0', 'win2', 'status=no,toolbar=no,scrollbars=yes,titlebar=no,m enubar=no,resizable=yes,width=640,height=480,direc tories=no,location=no');) (javascript:void window.open('http://fjalaebukur.com/sq/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=584', 'win2', 'status=no,toolbar=no,scrollbars=yes,titlebar=no,m enubar=no,resizable=yes,width=400,height=250,direc tories=no,location=no');)Shkruar nga Dr. Abdul Mexhid ez-Zendani (Pėrktheu: Arsen Muskurti) e enjte , 22 mars 2007 O ju tė menēur! Cili do tė ishte mendimi juaj ndaj njė njeriu qė gjen veten nė njė qytet tė panjohur ose shkretėtirė, duke ngjarė kjo pa zgjedhjen dhe dėshirėn e tij? Por, kur t'i vijnė atij udhėrrėfyesit pėr ta udhėzuar pėr gjithēka, ai ėshtė mospėrfillės ndaj tyre.
Bile, ai kthehet dhe i lufton ata, megjithėse ata kanė ardhur pėr shpėtimin dhe udhėzimin e tij.
Ky i shan udhėrrėfyesit, kurse ata afrohen tek ai.

Nė tė vėrtetė pėrgjigjja e tė menēurve do tė ishte pikė sė pari pėr atė njeri tė humbur, se pėr tė ėshtė si tė thuash njė botė e panjohur ku e sollėn pa dashjen e tij dhe pėr tė mėsuar misterin e ardhjes sė tij. Njė njeri i arsyeshėm kur gjen udhėrrėfyesit qė kanė ardhur pėr udhėzimin e tij dhe provon vėrtetėsinė e tyre, i respekton dhe zbaton rrugėn e tyre.
Kurse, ai nuk interesohet pėr vetveten, ose pėr Atė qė e solli nė kėtė vend ose pėr Pejgamberėt e Zotit Madhėshtor, nuk ka dyshim se ai njeri ėshtė i ēmendur. Njeriu i menēur kujton jetėn e tij nė kėtė botė, mendon, si tė thuash se s'ka qenė asgjė ose "tokė e vdekur", e pastaj ėshtė bėrė njeri i gjallė siē thotė Allahu nė Kur’anin Famėlartė:
(وَمِنْ آيَاتِهِ أَنْ خَلَقَكُمْ مِنْ تُرَابٍ ثُمَّ إِذَا أَنْتُمْ بَشَرٌ تَنْتَشِرُونَ) (الروم: 20)
“Nga faktet (e fuqisė) sė Tij ėshtė edhe ajo, se Ai ju krijoi prej dheu, e mandej ju (u zhvilluat nė) njerėz qė veproni tė shpėrndarė”. (Rrum, 20).


Sa dallim ka mes botės tokėsore tė vdekur, e cila nuk dėgjon, nuk shikon, nuk mendon, nuk pėrmirėson, nuk zhvillohet, nuk lind dhe nuk cilėsohet me asnjė cilėsi prej cilėsive tė jetės, dhe midis njeriut tė gjallė qė e ka mbushur tokėn me lėvizje e aktivitet. Nėse i menēuri mendon nė ngjarjen e shpėrnguljes sė tij prej botės sė vdekur nė botėn e gjallė njerėzore dhe se si ėshtė shndėrruar toka nė spermė prej ujit tė turbullt nėpėrmes shndėrrimit tė saj nė ushqim, pastaj si ėshtė shndėrruar sperma nė gjak, gjaku nė copė mishi, mishi nė asht, pastaj i ka veshur eshtrat me mish, dhe ka filluar jeta dhe shpirti nė embrionin e femrės. Sikur tė mendojmė ndaj tė gjitha kėtyre ēėshtjeve do tė shihet se: Asgjė nuk ėshtė bėrė me zgjidhjen e tij dhe do ta dinte se detyra e parė e tij ėshtė njoftimi me Atė nė duar tė tė Cilit ėshtė ekzistenca, jeta dhe fizionomia e tij, Allahu e ka sjellė atė nė tokė pa lejen ose zgjedhjen e njeriut siē thotė Allahu i Madhėruar nė Kur'an:
(يَا أَيُّهَا الْأِنْسَانُ مَا غَرَّكَ بِرَبِّكَ الْكَرِيمِ, الَّذِي خَلَقَكَ فَسَوَّاكَ فَعَدَلَكَ, فِي أَيِّ صُورَةٍ مَا شَاءَ رَكَّبَكَ) (الاِنفطار: 6-8)
“O ti njeri, po ē'tė mashtroi ty kundrejt Zotit tėnd qė ėshtė bujar e i urtė qė tė krijoi, tė pėrsosi dhe tė drejtoi. Tė formėsoi nė formėn qė Ai dėshiroi!?” (Infitar, 6-8).


Ē'tė shtyri tė largohesh nga rruga e Zotit, qė tė krijoi, tė zbukuroi e tė pėrsosi, o njeri? A mendon se ke ardhur nė kėtė botė vetvetiu? A mendon se e krijove vetė veten tėnde, jo kurrė mos mendo kėshtu! Ne lidhje me kėtė Allahu i Madhėruar nė Kuran thotė:
(أَمْ خُلِقُوا مِنْ غَيْرِ شَيْءٍ أَمْ هُمُ الْخَالِقُونَ) (الطور:35)
“A mos u krijuan prej kurrgjėsė, apo ata vete janė krijues?” (Tur, 35).

Derisa ekzistenca, jeta dhe krijimi yt ėshtė nė duart e Allahut xh.sh. qė tė krijoi e tė pėrsosi nė formėn mė tė bukur e tė mirė, atėherė patjetėr duhet ta njohėsh Atė, nė duart e tė Cilit ėshtė ēėshtja dhe ekzistenca jote. Derisa je rob me dashjen e Tij, patjetėr tė jetė njohuria jote pėr Zotin tėnd detyrė e parė pėr ty si njeri i menēur!

Marrė nga:
Libri: “Men halekake”

http://www.fjalaebukur.com

Lijanna
28-03-07, 11:23
Qėllimi i krijimit tonė:

Nga erdhėm ne, pse erdhėm dhe ku do tė shkojmė?

Njė nga tė mirat mė tė ēmueshme me tė cilat jemi favorizuar ėshtė, pa dyshim, jeta jonė. Sipas kanunit tė pandryshueshėm tė All-llahut tė Lartėsuar, jeta jonė, nė mėnyrė tė paevitueshme ēdo ditė shkurtohet. Nė fund tė fundit, ēdo gjė qė ndodhet pranė nesh, nė kėtė botė ėshtė kalimtare, kurse ato qė ndodhen nė botėn tjetėr, pranė All-llahut, janė tė pėrhershme.
Edhe pse ne jemi dhėnė pas punėve tėrheqėse tė jetės sė kėsaj bote kalimtare dhe ndjesitė ua kemi kushtuar pamjeve dhe spektakleve tė shkėlqyera (pa e kuptuar kėtė), ēdo ditė dhe ēdo natė e re na plak edhe mė shumė.

Sa bukur thotė poeti:
“Mėngjeset dhe mbrėmjet, limat e kohės,
i plakin tė vegjlit, i konsumojnė tė mėdhenjtė.”

Ne, sikur kemi harruar qėllimin e vėrtetė tė ardhjes sonė nė kėtė botė dhe po mirremi me punė boshe duke i hedhur mėnjanė detyrat tona themelore. Vallė, a kemi harruar edhe ta pyesim veten se nėse lumi i vdekjes, ardhja e sė cilės ėshtė e padyshimtė, arrin dhe na rrėmben edhe neve, atėherė ēfarė pėrgjigje do t’i japim All-llahut nė Ditėn kur do tė pyetemi tė gjithė para Tij se ku e kaluam jetėn tonė, ku i shpenzuam vitet e rinisė sonė dhe si e kaluam jetėn tonė?!!

Shtrohet pyetja: Ē’ėshtė ajo pengesė qė na ndalon ta njohim Zotin e Madhėruar, Krijuesin tonė dhe tė Gjithėsisė, qė ėshtė njė nga parimet bazė tė besimit tonė.

Pėr t’i dhėnė pėrgjigje kėsaj pyetjeje, le ta zgjerojmė edhe pak ēėshtjen tonė.
Nga erdhėm ne, pse erdhėm dhe ku do tė shkojmė? Sipas kėtyre pyetjeve shumė tė rėndėsishme ne mund t'i vlerėsojmė njerėzit si dhe t'i ndajmė nė grupe:

Grupi i parė janė njerėzit qė nuk kanė qėllim, qė nuk e lodhin trurin fare pėr t’iu pėrgjigjur kėtyre pyetjeve, aq sa e vėrejmė se jeta e tė tillėve nuk i shėrben as kėsaj bote e as tjetrės, madje edhe mund tė themi se ėshtė jetė qė i takon nėn-nivelit tė jetės njerėzore.

Grupi i dytė janė njerėzit qė jetojnė vetėm pėr kėtė botė dhe qė s’i besojnė ekzistencės sė botės tjetėr, botės sė amshueshmėrisė. Kėta tė mjerė nuk e pranojnė dritėn e diellit ngaqė janė tė verbėr, e mohojnė shijen e mjaltit ngaqė e kanė gojėn e sėmurė dhe njohin vetėm kėnaqėsitė e kėsaj bote. Kėta njerėz pėr tė pėrfituar nga bota siē ua kėrkon egoja, pasioni, epshi dhe etja e tyre pėrdorin ēdo mjet: gėnjejnė, shkaktojnė ngatėrresa, nxisin, dhunojnė, korruptojnė, vjedhin dhe pėr asgjė nuk kanė turp. Vėrehet dukshėm se kėta njerėz e prishin qetėsinė dhe i thyejnė rregullat e shoqėrisė nė tė cilėn jetojnė. Tė tillėve nė Ditėn e Llogarisė do t’u thuhet kėshtu:

“… Ju i shfrytėzuat dhe i pėrjetuat tė gjitha kėnaqėsitė nė jetėn e tokės. E ja, pra, meqė u treguat mendjemėdhenj pa tė drejtė, meqė e kaluat masėn dhe u morėt me punė tė kėqija e ngatėrresa, sot do tė ndėshkoheni me vuajtje e nėnēmim!”(Ahkaf, 46: 20)

Grupin e tretė e pėrbėjnė njerėzit e formuar. Ata e dinė se nuk u krijuan kot, se kanė ardhur me urdhėrin e All-llahut dhe se prapė do tė kthehen tek Ai. Ata besojnė se nuk ndodhen tė vetmuar e tė braktisur nė kėtė botė dhe se detyra e tyre ėshtė qė tė jenė tė denjė pėr All-llahun duke e adhuruar vazhdimisht Atė.
Kėta pėrpiqen nė kėtė botė pėr tė plotėsuar nevojat e veta, tė familjes sė tyre, pėr tė mos u bėrė barrė e tė tjerėve dhe pėr t'u bėrė tė dobishėm pėr tė gjitha gjallesat. Tė tillėt me kėto mirėsjellje dhe me adhurimet ndaj All-llahut e gjejnė shpėtimin e tyre nė tė dy botėt dhe kėnaqėsinė e ndėrgjegjes sė pastėr nė kėtė botė. Pa u hamendur aspak shpėtimin e njohin te ikja prej ēdo gjėje tė shėmtuar dhe afrimin tek All-llahu me gjėra tė mira.
Tani le tė mendojmė sė bashku: Nė cilin grup prej kėtyre tre grupeve ndodhemi ne? Nuk ėshtė nevoja ta themi se duhet tė jemi te grupi i tretė. Pėr kėtė, gjėja e vetme e nevojshme ėshtė besimi: njė besim i fuqishėm! Kur tė jemi bėrė tė zotėt e njė besimi tė tillė, do tė mund t’i zotėrojmė lehtėsisht egon, pasionin dhe djallin, do tė ngrihen nga ne perdet e shkujdesjes (gafletit) para tė kuptuarit tonė e atėherė do tė kemi kapur mirė kuptimin e fjalėve tė bekuara tė Muhammedit (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem) dhe do tė kemi hyrė nė rrugėn e zbatimit tė tyre:
“Njihe vlerėn e pesė gjėrave para pesė gjėrave tė tjera: tė rinisė para se tė plakesh, tė shėndetit para se tė sėmuresh, tė pasurisė para se tė varfėrohesh, tė kohės sė lirė para se tė tė grumbullohen punėt, tė jetės para sė tė tė vijė vdekja!”

Marre nga www.pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Lijanna
28-03-07, 11:31
Nė veēanti dijetarėt ēifutė dhe tė krishterė e dinin se ishte afruar koha e paraqitjes sė njė profeti tė ri. Edhe nė ditėt e sotme, nė atė qė ka mbetur nga Dhjata e Vjetėr gjejmė shumė paralajmėrime lidhur me ardhjen e Muhammedit (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė), e poashtu edhe mjaft paralajmėrime qė kanė tė bėjnė me jetėn e tij dhe qė pėrputhen plotėsisht me kėtė. Sipas transmetimeve tė vėrteta, tė cilat gjinden para nesh, shumė tė krishterė dhe ēifutė i njohėn menjėherė shenjat e pejgamberisė nė Muhammedin (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė). Posacėrisht, dijetarėt e asaj kohe ishin ata tė cilėt pa asnjė dyshim e pranuan Muhammedin (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) si tė dėrguar tė Allahut.

Lidhur me kėtė Allahu i Lartėsuar thotė:

“Kur e dėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė Dėrguarit (Kur'anin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: "Zoti ynė, ne kemi besuar, pra na regjistro ndėr ata qė dėshmojnė (ndėr ummetin e Muhammedit).(the thonė) Pėrse tė mos besojmė All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti ynė do tė na ēojė (nė xhennet) sė bashku me njerėzit e mirė. (El-Maide: 83, 84)

Mesazhi hyjnor, me tė cilin ėshtė dėrguar Muhammedi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) nuk ishte i ri.

Ishte mesazhi, me tė cilin qysh mė parė Allahu i kishte pėrkujtuar njerėzit vazhdimisht nė njė tė vėrtetė:

Nuk meriton tė adhurohet askush dhe asgjė tjetėr me tė drejtė pėrpos Allahut dhe askush dhe asgjė tjetėr nuk posedon hyjni, nuk ėshtė i denjė pėr t’u adhuruar dhe nuk ka tė drejtė tė konsiderohet i plotlavdishėm, pėrpos Allahut.

Ishte po ai mesazh hyjnor, tė cilin Allahu ua shpalli njerėzve qysh nga Nuhi, Ibrahimi, Musai, Isai dhe pejgamberėt tjerė (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė gjithė ata). Kėtė mesazh, gjithashtu e gjejmė edhe nė ditėt e sotme nė atė qė ka mbetur nga Dhjata e Vjetėr, kur flitet pėr Zotin, i cili thotė: "Mos e adhuroni askėnd tjetėr pos meje."

Sikurse atėherė poashtu edhe sot ka shumė njerėz qė besojnė nė njė Zot, mirėpo njėkohėsisht i pėrshkruajnė atij shokė nė hyjni, nė tė drejtėn pėr t’u adhuruar dhe i konsiderojnė ata si tė plotlavdishėm. Prandaj, Muhammedi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) sikurse edhe tė Dėrguarit para tij u dėrguan te njerėzit pėr t'i paralajmėruar ata dhe pėr t'ua bėrė tė qartė zbatimin e besimit tė vėrtetė nė njėshmėrinė e Allahut nė jetėn e tyre, duke qenė nė pajtim me vullnetin e Tij.
Kur'ani, fjala e Allahut iu shpall Muhammedit (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) pėr njė periudhė kohore 23 vjeēare. Nė tė gjindet i pėrshkruar i tėrė besimi i vėrtetė dhe mėnyra e jetėsimit tė tij. Poashtu, Kur'ani pėrmban njė numėr tė madh argumentesh bindėse, tė cilat dėshmojnė vėrtetėsinė e pejgamberisė sė Muhammedit (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) dhe shpalljen me tė cilėn ka ardhur ai. Pėrveē gjuhės sė pashoqe nė tėrė historinė e njerėzimit, ai pėrmban edhe shumė paralajmėrime tė hollėsishme tė cilat prekėn njohuri tė ndryshme shkencore qė u zbuluan vetėm nė kohėn e fundit dhe nėpėrmjet teknikės mė moderne. Ai gjithashtu nė tėrėsinė e tij pėrmban njė pėrsosuri dhe pagabueshmėri, e cila pa dyshim dėshmon se vėrtet kemi tė bėjmė me fjalėn e Allahut.

Profesori Keith Moore, njėri ndėr shkenctarėt mė tė njohur tė kohės sonė nė degėn e anatomisė u shpreh duke thėnė: "Nuk shoh asnjė vėshtirėsi qė t'i pranoj fjalėt e Kur'anit fisnik, sepse pėrshkrimi i fetusit nė Kur'anin e shenjtė nuk mund tė bazohej nė dijen dhe njohuritė medicinale tė shekullit tė shtatė. Pėrfundimi i vetėm dhe i arsyeshėm sa i pėrket kėsaj ėshtė se kėto pėrshkrime i janė shpallur Muhammedit nga Allahu." Vetė Allahu i Lartėsuar, lidhur me kėto argumente tė dukshme dhe tė pandėrprera tė shkencės bashkėkohore, tė cilat dėshmojnė vėrtetėsinė e Kur'anit thotė:

”Ne do t'ua bėjmė atyre tė mundshme qė t'i shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre deri sa t'iu bėhet e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė? (El-Fussilet: 53)

Dhe thuaj: "Falėnderoj All-llahun, e Ai do t'ua tregojė argumentet e veta dhe do t'i kuptoni ato atėherė (kur nuk u bėn dobi). (En-Neml: 93)

Para sė gjithash duhet tė vihet re se Allahu nė kėto ajete kur'anore, duke zgjedhur kohėn e ardhme tė gjuhės arabe qartazi flet pėr tė ardhmen.

Me bėrjen tė dukshme tė kėtyre mrekullive njerėzve nga Allahu edhe pas vdekjes sė tė Dėrguarit tė Tij vėrtetohet se Muhammedi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) ėshtė pejgamberi i fundit dėrguar njerėzimit. Prandaj, shpallja me tė cilėn erdhi ai vlen deri nė ditėn e gjykimit. Kėshtu qė, vėrtetėsia e kėsaj shpalljeje do tė dėshmohet vazhdimisht deri nė ditėn e gjykimit. Kjo paraqet mrekullinė mė tė madhe nė mesin e shumė mrekullive tjera, me tė cilat erdhi Muhammedi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) e qė argumenton vėrtetėsinė e dėrgimit tė tij.

Muhammedi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) nuk u dėrgua sikurse tė Dėrguarit tjerė para tij vetėm te njė popull i caktuar, por te tė gjithė njerėzit, pa marrė parasysh ngjyrėn, nacionalitetin apo gjendjen shoqėrore. Kėtė e bėn tė qartė Allahu nė Kur'an, duke thėnė: "Thuaj (Muhammed): "O ju njerėz! Unė jam i Dėrgari i All-llahut te tė gjithė ju." (El-Aėraf: 153)

Pra, rregullat dhe ligjet qė iu shpallėn Muhammedit (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė) janė gjithpėrfshirėse, tė pėrkryera dhe tė zbatueshme ēdokund, pėr secilin dhe nė ēdo kohė. Ato paraqesin mėnyrėn mė tė mirė tė sjelljes nė tė gjitha poret e jetės. Kėto janė rregullat dhe ligjet, pėr tė cilat Allahu urdhėron njeriun qė t'i respektojė ato pėr tė jetuar sa mė mirė nė kėtė botė dhe pėr tė fituar kėnaqėsi dhe lumturi pas vdekjes. Pasimi i pakusht i kėtyre rregullave dhe ligjeve nė jetėn e pėrditshme tė njeriut ėshtė i detyrueshėm, qė do tė thotė t'i nėnshtrohemi plotėsisht vullnetit tė Allahut, e qė kjo nė gjuhėn arabe ėshtė quajtur me emrin "Islam". Pasimi i kėtyre rregullave dhe ligjeve ėshtė njėkohėsisht zbatimi praktik i besimit nė ekzistimin dhe njėshmėrinė e Allahut. Kjo ėshtė ajo me tė cilėn erdhi i fundi i profetėve dhe tė dėrguarve, Muhammedi (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė).
E tėrė ajo me tė cilėn ėshtė dėrguar ai tek ne nga Allahu pėrfshihet nė njė fjali, nė pohimin (dėshminė) e besimtarit: "Nuk meriton tė adhurohet askush tjetėr me tė drejtė pėrpos Allahut dhe Muhammedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij" Kushdo qė i thotė kėto fjalė, beson nė to dhe nė tėrė atė qė lidhet me to pa ndonjė rezervė dhe i zbaton praktikisht nė pajtim me vullnetin e Allahut ėshtė musliman. Lavdfalėnderimi i takon Allahut, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi robin dhe tė Dėrguarin e Tij, Muhammedin, mbi familjen e tij dhe mbi tė gjithė shokėt e tij.

Marre nga: www.pertymoter.net

Albanian eX|PerT
28-03-07, 20:07
Mungesa e frikėrespektit
Njeriu nuk duhet tė ketė qėllim tė vetin vetėm grumbullimin e dijes dhe mburrjen me sasinė e ajeteve, haditheve dhe dispozitave fetare qė i di, ose me aftėsinė e tij pėr tė debatuar me dikend pėr rregullat dhe dispozitat e ndryshme fetare, por qėllimi nga mėsimi i dijes fetare duhet tė jetė shtimi i frikrepsektit ndaj All-llahut, shtimi i adhurimeve dhe shtimi i nėnshtrimit dhe pėrkuljes para All-llahut, azze ve xhel-le, gjithashtu edhe zbatimi i urdhėrave e largimi nga ndalesat e Tija.
All-llahu, subhanehu ve teala, ka thėnė:
إِنَّمَا يَخْشَى اللَّهَ مِنْ عِبَادِهِ الْعُلَمَاءُ إِنَّ اللَّهَ عَزِيزٌ غَفُورٌ (28)
"…Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka, ėshtė mėkatfalės". (Fatir: 28).
Nėse i referohemi tefsirit tė kėtij ajeti qė ia kanė bėrė dijetarėt e njohur tė tefsirit, sikurse ėshtė Imam Ibėn Kethiri, do ti vėrejmė kėto kuptime dhe domethėnie:
 All-llahut i frikohen me frikė tė vėrtetė vetėm ata qė e njohin ashtu si duhet, sepse sa mė e madhe ėshtė dija dhe njohja mbi All-llahun, aq mė e madhe ėshtė edhe frika prej Tij.
 Ibėn Abbasi, radijall-llahu anhu, ka thėnė si koment pėr kėtė ajet: Ia kanė frikėn All-llahut, ata qė dinė se All-llahu ėshtė i Gjithfuqishėm.
 Seid Ibėn Xhubejri, rahimehull-llah, ka thėnė: Frika ėshtė pengesa mes njeriut dhe mėkatit ndaj All-llahut, subhanehu ve teala.
 Hasan Basriu thotė: Dijetar ėshtė ai qė i ka frikė All-llahut kur ėshtė i vetmuar, e lakmon atė qė e stimulon pėr te All-llahu dhe largohet nga ajo nga e cila e largon All-llahu, pastaj lexoi ajetin e mėsipėrt.
 Abdullah Ibėn Mesudi, radijall-llahu anhu, thotė: "Dija nuk ėshtė transmetimet e shumta, por dija ėshtė shtimi i frikės nga All-llahu".
 Imam Maliku, rahimehull-llah, ka thėnė: "Dija nuk ėshtė transmetimet e shumta, por dija ėshtė dritė qė All-llahu ia jep njeriut nė zemrėn e tij".
 Dijetarėt kanė thėnė: dijetarėt janė tre kategori:
- Dijetar qė njeh All-llahun dhe urdhėrat e Tij;
- Dijetar qė njeh All-llahun;
- Dijetar qė njeh urdhėrat e All-llahut.
Dijetari qė njeh All-llahun dhe urdhėrat e Tij ėshtė njeriu qė ka frikė All-llahun dhe i njeh kufinjtė dhe detyrat qė ia ka caktuar All-llahu.
Dijetari qė njeh All-llahun, mirėpo nuk i njeh urdhėrat e Tij ėshtė njeriu qė i frikohet All-llahut, mirėpo nuk i zbaton urdhėrat dhe ndalesat e Tij.
Dijetari qė i njeh urdhėrat e All-llahu, mirėpo nuk e njeh All-llahun, ėshtė njeriu qė i njeh kufinjtė dhe detyrat, mirėpo nuk ka frikė All-llahun, azze ve xhel-le". (Shiko: "Tefsiri i Ibėn Kethirit, 3/ 531- 532).
All-llahu, tebareke ve teala, i ėshtė kėrcėnuar atyreve q ėnuk u zbuten zemrat nga Kur'ani dhe nuk shkakton frikėrespekt nė zemrat e tyre, kurse i ka lavdėruar ata qė dėgjimi i Kur'anit shkakton frikėrespekt nė zemrat e tyre.
All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
فَوَيْلٌ لِلْقَاسِيَةِ قُلُوبُهُمْ مِنْ ذِكْرِ اللَّهِ أُوْلَئِكَ فِي ضَلالٍ مُبِينٍ (22) اللَّهُ نَزَّلَ أَحْسَنَ الْحَدِيثِ كِتَاباً مُتَشَابِهاً مَثَانِيَ تَقْشَعِرُّ مِنْهُ جُلُودُ الَّذِينَ يَخْشَوْنَ رَبَّهُمْ ثُمَّ تَلِينُ جُلُودُهُمْ وَقُلُوبُهُمْ إِلَى ذِكْرِ اللَّهِ ذَلِكَ هُدَى اللَّهِ يَهْدِي بِهِ مَنْ يَشَاءُ وَمَنْ يُضْلِلْ اللَّهُ فَمَا لَهُ مِنْ هَادٍ (23)
"…Tė mjerė janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė tillėt janė nė humbje tė qartė. All-llahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas here (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurėt dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues". (Ez-Zumer: 22- 23).
Imam Ibėn Kethiri, rahimehull-llah, thotė:
"Vaj pėr ata zemra qė nuk zbuten kur pėrmendet All-llahu, nuk kanė frikėrespekt, nuk i kuptojnė Fjalėt e All-llahut e as qė i perceptojnė, " tė tillėt janė nė humbje tė qartė".
Njerėzit e devotshėm kur dėgjojnė Fjalėn e All-llahut, i Cili ėshtė i Plotfuqishėm, Dominues, Krenar, Falės, u rrėnqethet lėkura dhe zemra nga frika prej All-llahut pėr shkak tė premtimeve dhe kėrcėnimeve, lehtėsimeve dhe frikėsimeve qė vijnė nė kėtė libėr nga All-llahu, azze ve xhel-le.
Pastaj u zbutet lėkura dhe zemra e tyre pėr shkak se shpresojnė mėshirėn dhe butėsinė e All-llahut dhe me kėtė vepėr dallohen nga kriminelėt dhe keqbėrėsit nė disa aspekte:
- Bėmirėsit dhe tė devotshmit dėgjojnė ajetet e Kur'anit, kurse keqbėrėsit dhe kriminelėt tingujt e kėngėve dhe kėngetareve.
- Kur lexohen ajetet e Kur'anit i pėrcjellin me frikėrespekt, pėrulje, qajtje, edukatė, shpresė, dashuri, kuptim dhe dije, sikurse ka thėnė All-llahu, azze ve xhel-le:
وَالَّذِينَ إِذَا ذُكِّرُوا بِآيَاتِ رَبِّهِمْ لَمْ يَخِرُّوا عَلَيْهَا صُمّاً وَعُمْيَاناً (73)
"Edhe ata qė kur kėshillohen me ajetet e Kur'anit tė Zotit tė tyre, nuk u kthejnė shpinėn si tė shurdhėt e tė verbėr". (El-Furkan: 73).
Sepse kjo sjellje nuk i pėrkon besimtarėve dhe njerėzve tė devotshėm, por ėshtė sjellja e e kriminelėve dhe mėkatarėve.
- Besimtarėt e devotshėm dhe bėmirės kur dėgjojnė ajetet e Kur'anit kanė edukatė tė madhe, ashtu sikurse kanė vepruar shokėt e Muhammedit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tė cilėt kur kanė dėgjuar ajetet e Kur'anit u ėshtė rėnqethur lėkura e pastaj u ėshtė zbutur nga pėrmendja e All-llahut, ata nuk kanė bėrtitur dhe nuk kanė bėrė gjeste tė pamatura dhe tė pakontrolluara sikurse bėjnė disa njerėz nė ditėt e sodit me preteks tė ashkit ose ndikimit tė madh qė ka tek ata.
Nė fund, All-llahu, subhanehu ve teala, pėrfundon kėto ajete duke thėnė:
" Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues".
Qė jep kuptimin se ai qė ka kėto cilėsi udhėzohet nga All-llahu, kurse ai qė nuk i posedon kėto cilėsi devijon, kurse atė qė e devijon All-llahu nuk ka kush e udhėzon.
Ky ėshtė pėrshkrimi i miqve tė All-llahut, ata qė u rėnqethet lėkura, u qajnė sytė dhe u qetėsohet zemra nga pėrmendja e All-llahut, e nuk u ikė mendja e as qė alivanosen gjatė dėgjimit tė Kur'anit, sepse kjo ėshtė sjellje e bidatēive dhe vjen nga shejtani. (Shiko: "Tefsiri i Ibėn Kethirit", 4/ 52).
Malik ibėn Dinari ka thėnė: "All-llahu nuk i ka dhėnė dėnim mė tė madh njė njeriu se sa ngurtėsimi i zemrės dhe ēdo herė qė All-llahu zemrohet nė dikend largon nga zemra e tij mėshirėn".
Rebi ibėn Enesi, rahimehull-llah, ka thėnė: "Ai qė nuk ka frikė All-llahun nuk mund tė jetė dijetar".
Muxhahidi ka thėnė: "Dijetar, alim ėshtė ai qė ka frikėrespekt ndaj All-llahut". Gjithashtu ka thėnė: "Fekih ėshtė ai qė ka frikė All-llahun".
Abdullah ibėn Mesudi, radijall-llahu anhu, ka thėnė: "Mjafton frika nga All-llahu tė jetė dije, kurse mburravecllėku me te injorancė".
Kur i kanė thėnė Sad ibėn Ibrahimit: kush ėshtė fekihu mė i madh nė Medinė? Tha: Ai qė ka mė shumė frikė All-llahun, azze ve xhel-le! (Shiko: "El-xhami liAhkamil-Kuran", tė imam Kurtubiut, 14/ 331).
Frikėrespekti dhe pėrulja janė pjesė e pandarė e dijes sė vėrtetė dhe nė asnjė rast nuk ndahen prej sajė, sepse janė pjesė e pandarė e kuptimit tė saktė, kurse kuptimi i saktė nuk ėshtė analizė e formės sė shkronjave e as e pamjes sė dijes.
Imam Ibėn Xhevziu, rahimehull-llah, flet pėr ata qė janė ndalė te forma e shkronjave dhe pamja e dijes duke mos shikuar brendėsinė dhe thelbin e tyre:
"Kam parė shumė dijetar tė angazhuar me pamjen e dijes duke mos kuptuar realitetin dhe qėllimin e saj, lexues tė Kur'anit (kurā) qė preokupim tė vetin kanė vetėm kiraetet dhe hulumtojnė leximet (kiraetet) e rralla, mendon se qėllim ėshtė vet leximi dhe nuk analizon madhėshtinė e Atij qė ka folur me kėto Fjalė e as qortimet dhe ndalesat e Kur'anit.
Ndoshta dikush prej tyre mendon se kujtesa e Kur'anit e mbron ate, andaj lirohen karshi gjynaheve, e po tė kishte kuptuar do tė dinte se argumennti kundėr tij do tė jetė mė i madh se sa ndaj atij qė ska lexuar aspak Kur'an.
Muhadithi i grumbullon rrugėt dhe rivajetet e hadithit, i mėson pėrmendsh senedet, mirėpo nuk analizon qėllimin e transmetimeve dhe mendon se pse ua ka ruajtur njerėzve hadithet me kėtė do tė shpėton, andaj edhe lirohet karshi gjynaheve duke menduar se kjo qė bėn nė shėrbim tė sherijatit do ta mbron.
Fekihu mendon se njohja e mėnyrave tė debatiti dhe polemikės me tė cilėn e forcon pozitėn e tij dhe njohja e meseleve tė medhhebit tė vet e bėn tė aftė pėr tė dhėnė fetva dhe me kėtė tė ngritė pozitėn e vet e ti shlyhen mėkatet, andaj edhe i vėrsulet mėkateve, duke menduar se me ato gjėra mbrohet. Ky njeri nuk mėson Kur'anin e as hadithin, as qė mėson se ato ndalojnė nga amoraliteti duke qortuar me butėsi. Shtoja kėsaj edhe dashurinė pėr prijatari dhe dėshirės pėr dominim gjat debatit, kjo ia shton edhe mė tepėr ngrutėsinė e zemrės.
Kjo ėshtė gjendja e shumicės sė njerėzve, pamja e dijes ėshtė te ata zanat, me tė fitojnė mendjemadhėsinė dhe marrėzinė.
Disa dijetarė kanė treguar tregimin e njė plaku i cili tėrė jetėn kaloi nė fitimin e shumė dijeve dhe se nė fund tė ymrit tė tij ra nė fitne tė ndryshme dhe insistonte nė to, me to dilte para All-llahut, kurse gjendja e tij nė pėrgjithėsi sikurse donte tė thotė: dija ime mė mbron nga e keqeja nė tė cilėn jam dhe nuk mbeten gjurmėt e kėtyre mėkateve.
Ky njeri sikur ti kishte siguruar vetes shpėtimin, andaj nuk shihej tek ai shenja tė frikės e as keqardhje pėr mėkatet e tija.
Nė fund tė ymrit tė tij u ndryshua dhe u varfėrua, ballafaqohej me vėshtirėsi tė njėpasnjėshme dhe nuk pėrfundonte gjendja e tij e keqe morale, gjersa njė ditė i grumbulluan disa metalik sepse insistonte nė lypje, e i erdhi turp nga kjo dhe tha: o Zot, a deri nė kėtė shkallė erdha?!
Dijetari qė e tregon kėtė tregim thotė: habitem me shkujdesin e kėtij njeriu, si haroi All-llahun, kurse nga ana tjetėr kėrkonte kujdes tė mirė ndaj Tij, mbrojtje dhe rizk tė bollshėm. Ky njeri si duket nuk ka dėgjuar fjalėn e All-llahut:
وَأَلَّوْ اسْتَقَامُوا عَلَى الطَّرِيقَةِ لأَسْقَيْنَاهُمْ مَاءً غَدَقاً (16)
"Sikur ata (idhujtarėt) t'i pėrmbaheshin rrugės sė drejtė, Ne do t'iu lėshonim atyre ujė me bollėk". (El-Xhin: 16). Nuk ka mėsuar se mėkatet e mbyllin derėn e rizkut dhe se ai qė humbė urdhėrin e All-llahut, All-llahu e humbė ate… (Shiko: "Sejdul-Hatir", fq. 544).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
28-03-07, 20:08
Kėta njerėz nuk kanė kuptuar domethėnien e dijes dhe se dija nuk ėshtė vetėm pamja dhe fjalėt, por kuptimi i asaj qė thot dhe mėson, kurse kjo jep frikėrespektin dhe pėruljen, me kėtė kupton begatitė e All-llahut dhe ėshtė argument i fortė i dijetarit para All-llahut.
Frikėrespketi, apo hashje dhe pėrulja apo hushua, ėshtė njė stacion nė udhėtimin e adhuruesit drejt All-llahut, subhanehu ve teala,, ka shenja dhe dėshmi tė kėtij stacioni.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, nė librin e tij "Medarixhus-Salikin" shumė bukur i ka sqaruar kėto gjėra dhe mes tjerash ka thėnė:
"Hushu, pėrulja domethėnė:
• Tė pėrulet, nėnshtrohet dhe koncentrohet zemra para All-llahut, subhanehu ve teala.
• Nėnshtrimi tė vėrtetės, kurse kjo ėshtė rezultat i frikėrespektit.
• Fikje e zjarit tė epshit, qetėsimi i tymit tė gjoksit dhe shkėlqimi i njė drite tė madhe nė zemėr.
Xhunejdi ka thėnė:
الخشوع : تذلل القلوب لعلام الغيوب
• Hushuja ėshtė pėrulje e zemrės ndaj Ati qė Di tė fshehtėn.
Dijetarėt me konsenzus thonė se hushuja ka vendin nė zemėr, kurse frytet e hushusė shihen nė gjymtyrė. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Devotshmėria qėndron kėtu dhe tregoi me gisht drejt gjoksit tė tij". Kėtė e pėrsėriti tre herė. (Muslimi).
Disa dijetarė kanė thėnė: "Sjellja e mirė e jashtme ėshtė argument i sjelljes sė mirė tė brendshme".
Hudhejfe, radijall-llahu anhu, ka thėnė: kujdes nga hushuja dyftyrėse. I thanė ēfarė ėshtė kjo? Tha: tė shohish trupin me hushu, kurse zemrėn pa hushu.
Omer ibėn Hatabi, radijall-llahu anhu, pa njė njeri duke ulur kokėn nė namaz e i tha: ti qė ulė qafėn, ngrite qafėn, sepse pėrulja nuk ėshtė nė qafė por ėshtė nė zemėr.
Aisheja, radijall-llahu anha, i pa disa djem qė ecin sikur tė vdekur e u tha atyreve qė janė afėr: kush janė kėta? Tha: adhurues. Tha: Omer ibėn Hatabi kur ecte shpejtonte, kur folte dėgjohej, kur godiste godiste me dhimbje, kur hante ngopej, kurse ai ishte adhuruesi i vėrtet".
Tėrė kėtė imam Ibėn ibėn Kajimi, rahimehull-llah, e rumbullakson duke thėnė:
"Hushu, ose pėrulje ėshtė pėrmbledhje e madhėrimit, dashurisė, nėnshtrimit dhe thyerjes para All-llahut". (Shiko: "Medarixhus-Salikin", 1/ 516- 526).
Nėse dija rezulton frikėrespekt dhe pėrulje , kjo ėshtė dije e dobishme, tė cilėn e ka kėrkuar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nga All-llahu, azze ve xhel-le, e nėse nuk rezulton dija frikėrespekt dhe pėrulje atėherė kjo ėshtė dije nga e cila Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka kėrkuar mbrojtje te All-llahu prej saj dhe e ka urdhėruar umetin tė kėrkon mbrojtje te All-llahu nga kjo gjė.
Ebu Derda, radijall-llahu anhu, tregon:
كنا مع رسول الله صلى الله عليه وسلم فشخص ببصره إلى السماء ثم قال هذا أوان يختلس العلم من الناس حتى لا يقدروا منه على شيء فقال زياد بن لبيد الأنصاري كيف يختلس منا وقد قرأنا القرآن فوالله لنقرأنه ولنقرئنه نساءنا وأبناءنا فقال ثكلتك أمك يا زياد إن كنت لأعدك من فقهاء أهل المدينة هذه التوراة والإنجيل عند اليهود والنصارى فماذا تغني عنهم قال جبير فلقيت عبادة بن الصامت قلت ألا تسمع إلى ما يقول أخوك أبو الدرداء فأخبرته بالذي قال أبو الدرداء قال صدق أبو الدرداء إن شئت لأحدثنك بأول علم يرفع من الناس الخشوع يوشك أن تدخل مسجد جماعة فلا ترى فيه رجلا خاشعا
"Ishim me Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe drejtoi sytė drejt qiellit e pastaj tha: ka ardhur koha tė vjedhet dija prej njerėzve e mos t'ju mbetet asgjė. Zijad ibėn Lebidi tha: si ka mundėsi tė vjedhet prej nesh, kurse ne lexojmė Kur'anin, pasha All-llahun do ta lexojmė ne dhe do tua mėsojmė grave dhe fėmijėve tanė. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tha: Tė humbtė nana o Zijad, tė llogaritsha fekih i Medinės. Ja Tevrati dhe Inxhili, ato gjinden tėk ēifutėt dhe kristianėt, mirėpo aspak nuk ju ban dobi. Xhubejri thotė: takova Ubade ibėn Samitin e thashė: a nuk dėgjon se ēka thotė vėllau yt Ebu Derda dhe i tregova se ēka thotė Ebu Derda. Tha: ashtu ėshtė, nėse do edhe unė tė tregoj se cila dije do tė ngritet e para prej njerėzve: ajo ėshtė hushuja. Do tė ndodh qė tė hysh nė xhami ku falet namazi me xhemat e nuk do tė shohish asnjė njeri qė falet me frikėrespekt". (sahih, Tirmidhiu).
Pra, dija e dobishme ėshtė ajo dije qė depėrton nė zemėr dhe i shkakton qetėsi, frikėrespekt, pėrulje, nėnshtrim dhe thyerje para All-llahut, azze ve xhel-le,, e nėse kjo dije nuk depėrton nė zemėr, por mbetet vetėm nė gjuhė, atėherė do tė jetė argument i All-llahut, kundėr njeriut.
Abdullah ibėn Mesudi, radijall-llahu anhu, thotė:
"Do tė vijnė disa njerėz qė do tė lexojnė Kur'anin, mirėpo nuk do tė kalon fytin e tyre, mirėpo nėse arrin (leximi) nė zemėr dhe lėshon rrėnjė, atėherė i ban dobi njeriut".
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė kėtė hadith tregon se dija ka qenė e pranishme tė ehli kitabi, mirėpo nuk kanė patur aspak dobi prej saj, pasiqė kanė humbur qėllimin e saj, e ajo ėshtė arritja nė zemėr pėr tė shijuar ėmbėlsinė e besimit dhe dobinė e tij, duke arritur frikėrespektin dhe pendimin, kurse tek ata ka mebtur vetėm nė gjuhė andaj ėshtė bėrė argument kundėr tyre.
Pėr kėtė shkak All-llahu, subhanehu ve teala, i ka pėrshkruar dijetarėt se kanė frikė All-llahun duke thėnė:
إِنَّمَا يَخْشَى اللَّهَ مِنْ عِبَادِهِ الْعُلَمَاءُ إِنَّ اللَّهَ عَزِيزٌ غَفُورٌ (28)
"…Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka, ėshtė mėkatfalės". (Fatir: 28).
أَمَّنْ هُوَ قَانِتٌ آنَاءَ اللَّيْلِ سَاجِداً وَقَائِماً يَحْذَرُ الآخِرَةَ وَيَرْجُو رَحْمَةَ رَبِّهِ قُلْ هَلْ يَسْتَوِي الَّذِينَ يَعْلَمُونَ وَالَّذِينَ لا يَعْلَمُونَ إِنَّمَا يَتَذَكَّرُ أُوْلُوا الأَلْبَابِ (9)
"(A jobesimtari e ka gjendjen mė tė mirė) Apo ai qė kohėn e natės e kalon nė adhurim, duke bėrė sexhde, duke qėndruar nė kėmbė, i ruhet (dėnimit tė) botės tjetėr dhe shpreson nė mėshirėn e Zotit tė vet? Thuaj: "A janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?" Po, vetėm tė zotėt e mendjes marrin mėsim". (Ez-Zumer: 9).
All-llahu, xhel-le shanuhu, edhe dijetarėt e ehli kitabit qė kanė qenė para nesh i ka cilėsuar me pėrulje dhe frikėrespekt, duke thėnė:
إِنَّ الَّذِينَ أُوتُوا الْعِلْمَ مِنْ قَبْلِهِ إِذَا يُتْلَى عَلَيْهِمْ يَخِرُّونَ لِلأَذْقَانِ سُجَّداً (107) وَيَقُولُونَ سُبْحَانَ رَبِّنَا إِنْ كَانَ وَعْدُ رَبِّنَا لَمَفْعُولاً (108) وَيَخِرُّونَ لِلأَذْقَانِ يَبْكُونَ وَيَزِيدُهُمْ خُشُوعاً (109)
"Thuaj: "I besuat ju atij ose nuk i besuat (atij nuk i bėhet dėm), e atyre qė u ėshtė dhėnė dijeni (nga librat e parė) para tij, kur u lexohet atyre, ata hedhen me fytyra (pėrdhe) duke i bėrė sexhde". Dhe thonė: "I lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė realizuar". Dhe duke qarė hidhen me fytyra (kur dėgjojnė Kur'anin) dhe ai ua shton edhe mė pėruljen (ndaj All-llahut)". (El-Isra: 107- 109).
فَوَيْلٌ لِلْقَاسِيَةِ قُلُوبُهُمْ مِنْ ذِكْرِ اللَّهِ أُوْلَئِكَ فِي ضَلالٍ مُبِينٍ (22) اللَّهُ نَزَّلَ أَحْسَنَ الْحَدِيثِ كِتَاباً مُتَشَابِهاً مَثَانِيَ تَقْشَعِرُّ مِنْهُ جُلُودُ الَّذِينَ يَخْشَوْنَ رَبَّهُمْ ثُمَّ تَلِينُ جُلُودُهُمْ وَقُلُوبُهُمْ إِلَى ذِكْرِ اللَّهِ ذَلِكَ هُدَى اللَّهِ يَهْدِي بِهِ مَنْ يَشَاءُ وَمَنْ يُضْلِلْ اللَّهُ فَمَا لَهُ مِنْ هَادٍ (23)
"…Tė mjerė janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė tillėt janė nė humbje tė qartė. All-llahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas here (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurėt dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues". (Ez-Zumer: 22- 23).
All-llahu, azze ve xhel-le, i ka qortuar ata qė nuk u pėrulet dhe rėnqethet trupi kur dėgjojnė Fjalėt e All-llahut, duke thėnė:
أَلَمْ يَأْنِ لِلَّذِينَ آمَنُوا أَنْ تَخْشَعَ قُلُوبُهُمْ لِذِكْرِ اللَّهِ وَمَا نَزَلَ مِنْ الْحَقِّ
"A nuk ėshtė koha qė zemrat e atyre qė besuan tė zbuten me kėshillat e All-llahut dhe me atė tė vėrtetėn qė zbriti (me Kur'an), e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė libri mė parė e zgjati koha dhe zemrat e tyre u shtangėn e shumė prej tyre janė jashtė rrugės". ((El-Hadid: 16).
Abdullah ibėn Mesudi, radijall-llahu anhu, thotė: "Mes hyrjes tonė nė islam dhe qortimit me kėtė ajet kishte vetėm katėr vjet". (Muslimi).
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kėrkonte strehim te All-llahu nga zemra qė nuk ka frikėrespekt, sikurse tregon imam Muslimi nė Sahihun e tij, nga Zejd ibėn Erkami:
اللهم إني أعوذ بك من علم لا ينفع ومن قلب لا يخشع ومن نفس لا تشبع ومن دعوة لا يستجاب لها . رواه مسلم
"All-llahu im kėrkoj strehim te Ti nga dija qė ska dobi, zemra qė nuk ka frikėrespekt, shpirti qė nuk ngopet dhe lutja qė nuk ka pėrgjigje". (Muslimi). (Shiko: "El-Hushu' fis-Salati" tė Ibėn Rexhebit, fq. 14).
Ebu Kulabe ka thėnė: "Nėse All-llahu tė jep dije shtoje adhurimin dhe mos tė jetė preokupimi yt tė flasish me kėtė qė ke mėsuar".
Sufjan Theuriu, rahimehull-llah, ka thėnė: "Njeriu mėson dijen qė ti ketė frikė All-llahut, kėtu edhe qėndron vlera e dijes ndaj gjėrave tjera, sepse me te njeriu i frikohet All-llahut".
Ebul- Esved Duliu, rahimehull-llah, ka thėnė:
يا أيها الرجل المعلم غيره هلا لنفسك كان ذا التعليم
تصف الدواء لذي السقام وذي الضنا كيما يصح به وأنت سقيم
ونراك تصلح بالرشاد عقولنا قولاً وأنت من الرشاد عديم
أبدًا بنفسك فانهها عن غيها فإذا انتهت عنه فأنت حكيم
فهناك يسمع ما تقول ويشتفي بالقول منك وينفع التعليم
لا تنه عن خلقٍ وتأتي مثله عار عليك إذا فعلت عظيم

O njeri qė tjerėt i mėson
Pse me veten nuk fillon
I pėrshkruan ilaēin atij qė lėndon
Kurse veten nuk mund tė shėron
Vazhdimisht mundohesh tė na udhėzosh
Kurse veten e haron
Fillo vetveten nga gjunahi largo
Nėse kėtė bėn ti je i urtė
Atėherė dėgjohet fjala yte dhe tė pasojnė
Arsimi yt njerėzve dobi u bėn
Mos ndalo nga njė sjellje tė keqe qė vet e bėn
Turp ėshtė pėr ty nėse kėtė e vepron.
All-llahu na dhashtė frikėrespekt dhe pėrulje, adhurim dhe zbatim tė asaj qė dimė. Amin.
Bekir Halimi</SPAN>
Bekir Halimi,
1.9.2006

http://www.albislam.com

Lijanna
29-03-07, 14:23
Unė e kisha lėnė namazin, tė gjithė mė thonin se duhet tė falesha: Babai, vėllezėrit, motrat..., por unė nuk u binda.

Njė ditė prej ditėsh cingėrroi telefoni. Ishte njė njeri i moshuar qė po qante. Tha: A je ti Ahmedi? Thashė: Po. Njeriu i moshuar tha: Tė All-llahut jemi dhe te Ai do tė kthehemi, e gjetėm shokun tėnd Khalidin tė vdekur nė shtratin e tij. Bėrtita: Khalidin??? Po ai dje ishte te unė! Njeriu i moshuar duke qarė mė tha: Nesėr do t'ia falim namazin e xhenazes nė xhaminė e madhe. E mbylla telefonin dhe qava:
Khalidi! Si mund tė vdes ai aq i ri?? Ndieja se vdekja pėrqeshej me mua pėr shkak tė pyetjeve tė mia qesharake... Hyra nė xhami duke qarė. Ishte hera e parė qė po ia falja dikujt namazin e xhenazes. Kėrkoja Khalidin dhe e gjeta atė pėrpara tė shtrirė, i mbuluar me njė pėlhurė tė bardhė, krejt pėrpara, te imami. Nuk lėvizte. Posa e pashė ashtu bėrtita. Njerėzit e pranishėm u kthyen kah unė...

Mbulova fytyrėn me dorė dhe sillja kokėn. Mundohesha tė pėrmbahem, por kot.. Babai im mė tėrhoqi kah ai dhe mė pėshpėriti nė vesh: Falu para se tė ta falin xhenazen! Mu duk sikur shtiu (me armė), e jo se foli. Nuk u ndalja sė qari dhe nuk mund ta largoja shikimin nga Khalidi.

Ēfarė do tė dėshironte Khalidi, po tė ngjallej tashti? Njė cigare? Njė vajzė? Njė udhėtim jashtė vendit? Njė kėngė? E mendoja veten nė vend tė tij dhe mė kujtoheshin ajetet:

"(Kujto) Ditėn kur kėrciri do tė zbulohet (Ditėn e Ringjalljes) dhe do tė thirren tė bien nė sexhde, por ata nuk do tė munden. [El-Kalem:42]

Shkuam te varrezat... e lėshuam nė varr... Unė mendoja me vete:

A thua, si do tė pėrgjigjet kur tė pyetet pėr veprat e tij???
A do tė thotė: Njėzet kėngė, gjashtėdhjetė filma, mijėra cigare???
Qava gjatė... Asnjė namaz qė do tė ndėrmjetėsonte pėr tė, asnjė vepėr e mirė, nuk mund tė lėvizja. Babai mė priti gjatė. E lashė Khalidin nė varrin e tij... dhe u largova.

Ndoshta ai po mė dėgjonte duke shkuar...

Marre nga pertymoter.net (http://www.pertymoter.net)

Albanian eX|PerT
30-03-07, 16:45
Me durim drejt parajsės

Allahu, subhanehu ve teala, e krijoi durimin nė shembėlltyrėn e njė kali qė s’e lė kurrė nė baltė kalorėsin e vet; nė atė tė njė shigjete qė godet pėrherė nė shėnjestėr; apo nė atė tė njė fortese tė hekurt, tė pakapėrcyeshme nga armiqtė e saj. Durimi dhe fitorja e besimit janė vėllezėr tė njė gjaku, e para duhet ndjekur tė dytėn. Durimi ndihmon ithtarėt e vet, dhe gjithmonė zė vendin e kurorės mes thesareve tė ēmuara. Nė tė vėrtetė, Zoti i sė Vėrtetės,i sė Drejtės, e i Pėrpikmėrisė u ka premtuar shpėrblim pa kufi atyre besimtarėve tė cilėt janė tė pajisur me cilėsinė e durimit: „Dhe respektoni Allahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė dobėsoheni e ta humbisni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se Allahu ėshtė me tė durueshmit.“ (Kurani fisnik 8:46)
Njeriu i durueshėm, sillet nė bazė tė kėtij virtyti tė vyer si nė tė mirė ashtu dhe nė tė keq, me mendje tė kthjellėt e llogjikė tė ftohtė. Allahu i caktoi udhėrrėfyesit (imam-ėt) e besimit (din-it) nė varėsi tė shkallės sė tyre tė durimit dhe bindjes (nė fe) dhe e pėrcakton misionin e tyre si mė poshtė: „Dhe prej tyre Ne bėmė prijės qė me urdhėrin Tonė udhėzojnė, pasi qė ata (qė i bėmė prijėsa) ishin tė durueshėm dhe ndaj argumenteve Tona ishin tė bindur.“ (Kurani fisnik 32:24)
Allahu na premton nė ajetin e mėposhtėm se durimi ėshtė I lidhur ngushtė me kryerjen e veprave tė mira: „Nėse ju pėrjetoni ndonjė tė mirė, ata i dėshpėron kjo, e nėse ju godet ndonjė e keqe, ata gėzohen pėr atė. Po nė qoftė se ju bėheni tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do tė mund t’ju dėmtojė aspak. Ėshtė e sigurtė se Allahu e ka nė dorė atė qė punojnė ata.“ (Kurani fisnik 3:120)
Kurani fisnik na tregon se Jusufi, paqa dhe qetėsia qofshin me tė, i dėrguari i Zotit i cili thoshte gjithmonė tė vėrtetėn, iu rrit nderimi dhe fuqia nė sajė tė durimit dhe devotshmėrisė (fetare): „Ata thanė: „A ti je vetė Jusufi?“ Ai tha: „Unė jam Jusufi, e ky ėshtė vėllai im, Allahu na dhuroi shpėtimin,pse ai qė ruhet dhe bėn durim, s’ka dyshim Allahu nuk humb shpėrblimin e punėmirėve.“ (Kurani fisnik 12:90)
Nė fund tė fundit, Allahu e ka kushtėzuar suksesin me anė tė durimit dhe devotshmėrisė: „O ju besimtarė, bėni durim, bėhuni tė qėndrueshėm kundėr armikut, rrini tė pėrgatitur dhe qė tė shpėtoni, ruajuni dėnimit tė Allahut.“ (Kurani fisnik 3:200)
Allahu, subhanehu ve teala, e ka ngritur nė shkallėn mė tė lartė dashurinė dhe konsideratėn e Tij ndaj tė duruarve. Ēfarė shpėrblimi sublim u jepet atyre qė preferon Allahu! „Allahu i do ata qė janė tė duruar.“ Ai u ka premtuar shėrbėtorėve tė Tij tė duruar, tri gjėra pėr tė cilat njerėzit ėndėrrojnė nė kėtė botė: „Ne do t’ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta si edhe nga frytet, po ti jepju myzhde (kurajo) durimtarėve. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndshme thonė: „Ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi!“ Tė tillėt janė ata, qė te Zoti i tyre kanė bekime dhe mėshirė dhe tė tillėt janė ata, tė udhėzuarit nė rrugėn e drejtė. “ (Kurani fisnik 2:155-7)
Allahu u bėn thirrje shėrbėtorėve tė Tij qė tė kėrkojnė ndihmė nėpėrmjet durimit dhe faljes (ose duasė): „Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtetė, ajo ėshtė e madhe (e vėshtirė), por jo pėr ata qė kanė frikė (Zotin).“ (Kurani fisnik 2:45)
Kėnaqėsinė e Parajsės do ta provojnė veēse njerėzit e duruar: „E Unė sot i shpėrbleva ata pėr atė qė ishin tė durueshėm ata janė fitimtarėt.“ (Kurani fisnik 23:111)
Suksesin do ta arrijnė vetėm ata njerėz tė cilėt do ti pėrmbahen rrugės sė drejtė, me durim: „E ata qė ishin zotėruesit e diturisė thanė: „Tė mjerėt ju, shpėrblimi i Allahut ėshtė shumė mė i mirė pėr atė qė besoi dhe bėri vepėr tė mirė, po atė nuk mund ta arrijė kush pėrveē tė durueshmėve!“ (Kurani fisnik 28:80)
Durimi mund tė mposhti ēdo shpirt tė ngarkuar me gjynahe (mėkate) dhe bėn tė mundur qė kundėrshtarėt e dikurshėm t’i shndėrrojė nė miq besnikė: „Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė keqen) ktheje nė mėnyrėn mė tė mirė, se atėherė ai, me tė cilin kishit njėfarė armiqėsie, do tė bėhet mik i afėrt. “. (Kurani fisnik 41:34)
Allahu, subhanehu ve teala, e ndan njerėzimin nė tė mundur dhe tė suksesshėm. Na udhėzon nė kėtė mėnyrė se njė nga faktorėt e domosdoshėm pėr tė arritur susksesin ėshtė fakti se besimtarėt duhet tė motivojnė njėri-tjetrin pėr tė shtuar durimin nė besim (shiko suren 103, el-Asr).
Gjithashtu, Allahu u premton shpėrblim pa kufi atyre qė tregohen tė duruar dhe qė tregohen zemėrgjerė a u falin gabimet tė tjerėve: „Kush bėn durim dhe fal, s’ka dyshim se ajo ėshtė virtyti mė i lartė (i lavdishėm).“ (Kurani fisnik 42:43)
Durimi ėshtė spiranca e besimtarit dhe betonimi i besimit. Ai qė s’ėshtė i aftė tė tregohet i duruar, nuk mund tė jetė edhe besimtar. Tė paduruarit edhe nėse mbesin formalisht besimtarė, mbesin nė bisht (tė besimtarėve), i falen Allahut vetėm nė periudha tė lumtura e begatie por largohen nga Ai me shpejtėsi, sa herė i godet ndonjė fatkeqėsi apo mundim.
Njerėzit e duruar, tė cilėt ngjiten pėrherė e mė lart nė lartėsitė e durimit dhe mirėnjohjes, njohin kėnaqėsinė mė tė madhe nga jeta. Njė jetė e tillė ėshtė dhuratė e vėrtetė nga Allahu dhe „Ai u jep atyre qė do Ai.“
Nėse e ndan besimin nė dy pjesė, njėra pėrbėhet nga durimi dhe tjetra nga mirėnjohja. Kushdo qė ėshtė i drejtė ndaj vetes dhe shpreson tek shpėtimi dhe suksesi nuk duhet tė bėjė lėshime nė drejtim tė durimit dhe mirėnjohjes. Keto dy aspekte, si anė tė sė njėjtės monedhė, bashkohen nė njė qėllim: nė rrugėn e drejtė pėr tek Allahu.
Ibėn Kajjim el Xhevzijje
(Teksti Kuranor nga pėrkthimi i H.Sherif Ahmetit)
© IslamOnweb.net </SPAN>
IslamOnweb.net,
23.2.2007

http://www.albislam.com

Albanian eX|PerT
30-03-07, 19:47
Jakubi dhe Jusufi (alejhi selam)
Jakubi ėsthė i biri i Is-hakut, e nipi i Ibrahimit a.s.. Ai kishte djem. Kėta lindėn nė Fedan, te daja i tij, Labani, ku Jakubi shėrbente si bari. I ati i donte Jusufm mė sė shumti, sepse ai ishte mė i sjellshmi ndaj prindėrve. Kjo gjė bėri qė vėllezėrit e tij t'i kishin zili. Jeta e Jusufit nė fillim mori tatėpjetėn. ai hoqi shumė nga sjeljet e kėqija tė tė vėllezėrve. Por, raė vonė, doli nė shesh e vėrteta dhe ndikoi mirė nė popullin e Egjiptit, si dhe tė fqinjėt e atij vendi. Jusufi a.s. pėrmendet shpeshherė nė Kuran, madje edhe njė kaptinė e tėrė e Kur'anit flet pėr ngjarjet e tij.

Jakubit a.s. iu shtua edhe mė shumė dashuria ndaj Jusufit kur ia tregoi njė ėndėrr qė kishte parė. jusufi kishte parė ėndėrr se njėmbėdhjetė vjet Dielli dhe Hėna i kishin bėrė sexhde (pėrulje). Jakubi a.s. prej ėndrrės sė tij e kuptoi se ai do tė jetė njeri me autoritet tė madh, prandaj e kėshilloi qė te mos ua tregonte kėtė ėndėrrr vėllezėrve tė tjerė. Jakubi a.s. e porositi atė qe te heshtė, meqė u frikėsua prej vellezėrve tė tij se mos i bėnin ndonjė tė keqe.

Njė ditė prej ditėsh, bijte e tjerė tė Jakubit a.s. vendosėn tė hakmarreshin ndaj babait tė tyre pėr pėrkrahjen qė i bėnte Jusufit. Ata, njė ditė e lutėn babanė e tyre qė Jusufin ta merrnin me vete nė gjueti ose nė njė shėtitje. Jakubi pati frikė t'ua jepte dhe u kundėrshtoi duke u thėnė se mund ta hante ndonjė ujk. Ata i thanė se dėshironin ta merrnin rae vete qė tė luanin me tė nė fushė, nė ajrė tė pastėr dhe se do ta ruanin nga ēdo gjė. Ne qoftė se rastėsisht do tė ndodhė diēka i thanė ata, pėrgjigjemi ne pėr tė. Atėherė Jakubi a.s. me zemėr tė thyer, u dha leje qe ta merrain me vete.

Kur dolėn nė fushė, u kėshilluan nė mes veti se "Ē'ti bėnin". Me nė fund vendosėn qė ta hidhnin nė njė gropė nė njė pus pa ujė. Pasi e hodhėn nė pus, ata u kthyen nė shtėpi mė vonė se zakonisht. U arsyetuan se e kishin humbur kohėn duke e kėrkuar Jusufm. Bile, ata filluan tė qanin me zė tė lartė dhe i thanė babait tė vet: "O baba, ne e kemi lėnė Jusufm tė na i ruajc rrobet, kurse ne shkuam tė luajmė! Kur u kthyem, atė e kishte ngrėnė ujku!" dhe ia dhanė kėmishėn me gjak tė huaj. Jakubi a.s. e mori kemi-shėn dhe e shpalosi, mandej u kthye dhe u tha djemve: "Ēfarė ujku qe ai qė hėngri birin tim e nuk i shqeu kėmishen, dhe as nuk nguuli asnjė dhėmb?!".

Thuhet se njėri prej vėllezėrve tė Jusufit, Rubini, nuk qe pajtuar me tė tjerėt dhe kėshtu u pat thėnė qė ta hidhnin nė pus, me shpresė se do tė shpėtonte me qėllim qė ky pastaj t'i dilte nė ndihmė, gjė qė edhe bėri. Ai pėrvidhej nga vėllezėrit e vet dhe tinėzisht i ēonte bukė aty ku e kishin hedhur, por babait tė vet nuk guxonte t'i tregonte asgjė.

Jusufi qėndroi nė pus disa ditė. Njė ditė prej ditėsh atypari kaloi njė karavan tregtaresh nga Egjipti dhe e panė atė pus. Njėri prej tyre u afrua tė kėrkonte ujė. E lėshoi kofen nė pus dhe Jusufi u kap pėr kove. Tregtari mendoi se kova u mbush me ujė, po nė tė ishte kapur njė fėmijė. Tregtari bėrtiti me zė ta lartė:

"Gjetanjėfėmijė!".

Ata e morėn Jusufm me vete dhe e ēuan nė Egjipt. Kur erdhi te pusi vellai i tij, Rubini, qė i ēonte ushqim pėr ēdo ditė, e pa se Jusufi nuk ishte mė aty. Filloi tė qante me zė. Nga dėshprimi shqeu edhe teshat e trupit.


SHITJA E JUSUFIT

Tregtarėt egjiptianė e shitėn Jusufm a.s. nė treg, atė e bleu shefi i policisė sė atjeshme. Kur arriti Jusufi nė shtėpinė e zotėrisė sė vet, Perėndia ia dhuroi njė dashuri tė madhe zotėrisė ndaj tij dhe ai i tha bashkėshortes:

"Nderoje robin tim, se ndoshta do tė kemi dobi prej tij ose e marrim sifėmijė tonin".

Jusufi rritej dhe zoteriu i tij nuk e shikonte si rob, por i dha njė pėrkrahje, e bėri kryetar tė robėrve. Jusufi ishte besnik dhe i sinqertė. Ai deshironte tė mbante besnikėrinė e vet. Kėtė gjė na e vėrteton sjellja e tij ndaj zonjės sė vet. Zonja e tij, duke e parė bukurinė e tij tė jashtėzakonshme, nisi tė dashurohej nė tė, dhe kjo dashuri dita-ditės i shtohej.

Njė ditė prej ditėsh Jusufi hyri nė dhomė tė zonjės sė tij, Zelihasė, dhe ajo i propozoi te kishin marrėdhėnie intime, tė cilėn gjė Jusufi a.s. e kundėrshtoi me kėmbėngulje. Ajo papritmas ia mbylli derėn, por Jusufi i tha se zotėriu i tij i ka besuar ēdo gjė, e kjo ėshte tradhti dhe filloi tė kėrkojė rrugėdalje pėr tė shpėtuar nga ajo dhe nga shejtani e qėllimi i tij. Ai largohej prej saj, e ajoi vėr-sulej edhe mė shumė. Kur doli jashtė Jusufi, ne ikje e sipėr, takoi zotėriun e tij, qė vinte nė shtėpi sė bashku me nje tė aferm tė zo-njės Zeliha. Ajo, kur e pa bashkėshortin e saj, bėrtiti gjoja se Ju-sufi kishte dashur ta dhunonte dhe u kthye e i tha bashkėshortit tė vet:

"Ēfarė dėnimi meriton ai qe dėshiron t'i bėjė njė tė keqe familjes sate?"

I afermi i saj, qė erdhi sė bashku me bashkeshortin e saj, ishte njeri i sinqertė, sepse me kėtė rast tha: "Nė qoftė se kėmisha e tij (Jusufit) ėshtė e shqyer pėrpara, atėherė ai (Jusufi) ėshtė rrenacak (fajtor), e nėse ėshtė ndryshe (kėmisha ėshtė shqyer prapa), atėherė rrenacake ėshtė ajo". kurse ai (Jusufi) ėshtė i drejtė-besnik. Kur e shikuan kėmishėn, ajo ishte e shqyer prapa. Me kėtė provė, u vertetua se Jusufi ėshtė i pafajshėm.


PĖRHAPJA E LAJMIT NĖ QYTET

Nė qytet u prhap lajmi se zonja Zeliha ėshtė dashuruar nė shėrbėtorin e saj. Gratė e njerėzve udhėheqėse ēuditeshn dhe e fyenin Zelihanė qė isht dashuruar nė shėrbėtorin.

Atėherė Zelihaja i thirri shoqet e veta nė drekė e pastaj u dha nga njė pemė, qė kishte nevojė tė qėrohej rae thikė. Kur filluan t'i qeronin pemėt, zonja Zeliha e thirri Jusufin qė tė hynte nė dhomė. Jusufi hyri brenda, e gratė, qė ishin aty, u habitėn nga bukuria e tij, saqė prisnin duart e tyre dhe nuk ndienin aspak dhembje, se-pse kishin humbur e ishin mahnitur nga bukuria e tij. Zelihaja, kur pa se atyre po u rridhte gjak ng duart, urdhėroi Jusufm tė dilte nga dhoma. Jusufi doli dhe ato vetėm atėherė e ndien dhembjen dhe filluan tė bėrtisnin, sepse vėrejtėn qė i kishin prerė duart e ve-ta. Pastaj Zelihaja u tha: "Ky ėshtė ai pėr tė cilin po mė iyeni ju". Zelihaja e pranoi se ajo ishte iniciatore pėr atė gjė dhe i tha Jusu-fit: "Nė qoftė se nuk vepron si tė them unė, do tė burgos". Jusufi a.s. iu drejtua Perėndisė duke thėnė:

"O Zot, mė i mirė eshtė burgu pėr mua, sesa kjo gjė qėpo mė shtyn ta bėj".

Zotėria i Jusufit e dinte fare mirė se Jusufi ishte i pafajshėm dhe se bashkėshortja e tij ishte fajtore pėr tė gjitha, por prapėse-prapė, pėr ta mbuluar turpin e sė shoqes, vendosi ta burgoste. Ai u detyrua qė kėsodore Jusufit t'ia shpėblente tė mirėn me tė keqe.


BURGOSJA E JUSUFIT Alejhi Selam

Jusufi u burgos pa dalė para gjyqit, edhe pse nuk kishte bėrė kurrfarė vepre penale. Jusufi nė burg i gjeti edhe dy djelmosha. Ata kishin qenė shėrbėtorėt e mbretit. Njė natė njėri prej tyre pa njė ėndėrrr ia tregoi Jusufit. Jusufi i shpjegonte shumė bukur ėndrrat. Tė nesėrmen i erdhi tjetri shėrbėtor dhe i tha se edhe ai kishte parė njė ėndėrr. Jusufi edhe atij ia shpjegoi. I pari kishte parė ėndėrr se po shtrydhte rrush dhe pastaj i qiste verė mbretit", kurse tjetri tha:

"Unė kam parė ėndėrr njė tepsi me ushqim qė e mbaja nė kokė, ndėrsa shpendėt hanin nė tė".

Jusufi me kėtė rast ua shfaqi tė vėrtetėn dhe i drejtoi nė besimin nė njė Zot. Ėndėrrat ua shpjegoi kėshtu: tė parit i tha se do tė lirohej nga burgu dhe do tė kthehej prapė nė vendin e punės, kurse tė dytit i tha se ai do tė dėnohej'me vdekje. Do ta varin dhe do tė mbetet shumė kohė i varur. Mandej do tė vijnė shpendėt dhe do ta ēukastin kokėn e tij.

Nuk zgjati shumė dhe u vėrtetua shpjegimi i Jusufit a.s.. I pari u lirua nga burgu, kurse tė dytin e varėn. Jusufi i tha atij qė u lirua nga burgu, qė t'i thoshte mbretit se njė njeri i pafajshėm ėshtė nė burg. Mirėpo, shėrbėtorit, pasi u lirua, shejtani ia largoi nga mendja porosinė e Jusufit dhe mbretit nuk ia pėrmendi fare. Pėr atė shkak Jusufi mbeti edhe disa vjet nė burg.

Albanian eX|PerT
30-03-07, 19:48
DALJA E JUSUFIT NGA BURGU

Pas ditėve qė kaloi Jusufi nė burg, Perėndia deshiroi qė t'ia shpejtojė procesin dhe i pėrgatiti menyrėn si tė lirohet nga burgu.

Mbreti i Egjiptit, Faraoni XIV, kishte parė ėndėrr se shtatė lopė tė bukura e tė majme dolėn prej njė lumi, e pastaj dolėn edhe shtatė tė tjera, tė ligshta, qė i hėngrėn ato tė parat. Te dytėn natė Faraoni pa njė ėndėrr tjetėr: 7 kallinj tė njomė dhe 7 kallinj tė thatė. Kallinjtė e thatė i hėngrėn tė shtatė kallinjtė e njomė. Faraoni u dėsh-pėrua nga tė dy endėrrat dhe menjėherė thirri magjistarėt dhe kėshilltarėt e vet qė t'ia shpjegonin ėndrrat qė kishte parė. Mirėpo, nuk mori shpjegim te saktė prej asnjėrit. Atėherė shėrbėtorit iu kujtua ėndrra qė kishte pare ne burg dhe shpjegimi i Jusufit. Ai i tha mbretit se kur kishte qenė nė burg, kishte parė njė ėndėrr, tė cilėn ia pat shpjeguar njė djalosh hebre, robi i ministrit tė sigurimit.

Faraoni menjėherė kėrkoi prej tij qė tė shkonte nė burg dhe tė dėgjonte shpjegimin nga Jusufi pėr ėndrrat qė kishte parė. Shėrbėtori shkoi tek Jusufi a.s. dhe iu drejtua me kėto fjalė;

"Jusuf, o besnik na shpejgo: ēka do tė thotė shtatė tė lopė tė dobėta i hanin shtatė tė majme dhe shtatė kallinj tė thatė i hanin shtatė tė njom e tė kthehem te njerėzit qė edhe ata tė e dinė kėtė".

qJusufi ia sqaroi ėndėrrat e mbretit dhe i tha:

"Tė mbillen vite me radhė, e ēka tė e korrni lenije nė kallinj (depo) pėrveē njė pakice qė e hani".

Mandej vazhdoi se sunduesit e Egjiptit duhet tė kenė kujdes qė nė ato vitet e begatshme t'i mbushin depot shtetėrore me drithė, sa me shumė qė tėjetė e mundur, ndėrsa sa nuk zėnė depot, t'i lėnė nė kallinj, domethėnė pa fshirė, nė mėnyrė qė tė furnizohet popull nė vitet e thata qė vijnė mė vonė.

Kur u kthye shėrbėtori te mbreti dhe ia tregoi shpjegimin e Jusufit, atij i pėlqeu ky shpjegim dhe kėrkoi qė Jusufi tė vinte nė pallat. Mirėpo, Jusufi nuk pranoi tė dilte nga burgu para se ta vėrtetonte mbreti punėn e tij: "Pėrse ėshte nė burg (a ėshtė fajtor apo jo)?" Mbreti i filloi hetimet pėr burgosjen e Jusufit rishtas dhe, pasi u kryen, doli nė shesh se Jusufi ishte burgosur pa kurrfarė faji.


JUSUFI NĖ PALLATIN E MBRETIT

Kur doli nė shesh se Jusufi nuk kishte bėrė kurrfarė vepre pėr dėnim, mbreti e mori nė pallatin e vet si bashkėpunetor. Faraoni e pyeti Jusufin: "Ēfarė detyre do tė kresh nė qeverinė time?" Jusufi a.s. kėrkoi pozitėn e ministrit tc bujqėsisė dhe tė financave. Kėrkesa e tij u aprovua prej Faraonit dhe Jusufi u bė ministėr i parė prej Beni Israilėve nė qeverinė e faraonėve.

Jusufi a.s. menjėherė filloi aktivitetin e grumbullimit tė drithit nė depot shtetėrore dhe nė hambarėt individualė. Pėr pjesėn e drithit qė nuk kishin ku ta lėnin, urdhėroi qė tė ruhej nė kallinj. Ai, kur u emėrua minister i fmancave, ishte nė moshėn 30 - vjeēare. Jusufi, perveē detyrės sė tij, pas Faraonit kishte fjalėn kryesore nė Egjipt.

Faraoni pati besim tė madh nė te, saqė, kur e emėroi ministėr, unazėn qė e pati nė gisht, e hoqi dhe ia dha Jusufit. Edhe rrobat ia dha tė ngjashme me tė vetat, qė s'i kishte veshur kurre askush mė parė. Jusufi bėri njė udhėtim nėpėr Egjipt duke ndalur nė ēdo krahinė. Ai e udhėaonte popullin se si duhej gnimbulluar dhe ruajtur drithin gjatė kėtyre vjetve tė begatshėm.

Kur pėrfunduan shtatė vjetėt e begatshem, filloi thatėsia dhe arritėn ata shtatė vjetet e pritur.


VĖLLEZĖRIT E JUSUFIT KĖRKOJNĖ DRITHĖ NĖ EGJIPT

Kur erdhėn vitet e thatesisė, u bė krizė pėr bukė nė tėrė botėn. Egjiptasit erdhėn te Faraoni dhe kėrkonin drithė. Atėherė Jusufi hapi depot shtetėrore dhe u dha drithė, sipas nevojės familjare. Mė vonė kriza pėrfshin edhe Palestinė, ku ishte Jakubi a.s. Populli i Palestinės mori vesh se nė Egjipt kishte drithė. Jakubi a.s. i dergoi bijtė e vet pėr tė blerė drithė nė Egjipt. Kur arritėn nė Egjipt, Jusufi i njohu vėllezėrit e vet, kurse ala nuk e njihnin atė.

Nuk ishte ēudi pse ata nuk e njihnin, sepse ai kishte ndryshuar krejtėsisht si nga pamja, ashtu edhe veshmbathje, kurse ata ishin si mė pare. Kur ua dha Jusufi vėllezėve drithin qė e blenė aty, u tha se herėn tjetėr nuk mund tė merrnin pa e sjellė me vete vėllanė e vogėl. Jusufl a.s. veproi nė kėtė mėnyrė, me qėllim qė ta shihte edhe vėllanė e vogėl.

Jusufi a.s. pasi e kėrkoi Benjaminin ua ktheu edhe tė hollat qė i paguan pėr drithė, me qėllim qė kur t'i shihnin tė hollat, tė ktheheshin prapė nė Egjipt pėr t'i paguar. Kur arritėn bijtė e Jakubit nė shtėpi e lajmėruan babanė se ministri i bujqėsisė i Egiptit u kishte thėnė se nuk do t'u jepte drithė mė, nėse nuk do ta sillnin me vete vėllanė e vogėl, Benjaminin. Jakubi a.s. ua pėrkujtoi ngjarjen e mėparshme te Jusufit dhe u tha se nuk u besonte siē nuk u pat besuar as atėherė me rastin e Jusufit.

Vėllezėrit e Jusufit, kur i hapėn thasėt, i panė se tė hollat ua kishte kthyer ministri dhe i kishte futur nė drithė. Jakubi a.s. nuk ua lejoi Benjaminin. Kur u shpenzua drithi i blerė, kėrkoi nga bijtė e vet qė tė shkonin pėrsėri nė Egjipt pėr tė blere drithė. Jehu-dha i tha se nuk kanė ku tė shkojnė pa Benjaminin. Ministri i atjeshėm na ka thėnė se pa Benjaminin vini kot.

Jakubi a.s. i tha Jehudhės: "Si e diti ai qė ju keni vėlla?" Jehudha iu pėrgjigj se qenė tė parėt qė kishin shkuar prej njė vendi tjetėr e ai mendoi se ne qemė agjentė. I thamė se kemi babanė gjallė dhe njė vėlla mė tė vogėl, duke mos ditur se ai mandej do ta kėrkonte atė. Jehudha i dha besėn babait tė vet se ka pėr ta ruajtur Benjaminin dhe se ka pėr t'ia kthyer nė shtėpi. Atėherė Jakubi a.s. i urdhėroi bijtė e vet qė tė merrnin disa dhurata dhe t'ia dėrgo-nin atij qė pi i furnizon me drithė. Ua dha edhe te hollat, tė cilat i kishte kthyer dhe u tha tė merrain tė holla tė tjera pėr kėtė herė.

Kur mbėrrinė vėllezėrit e Jusufit nė Egjipt, ai i pa se me vete kishin edhe Benjaminin. I urdhėroi shėrbėtorėt tė dilnin e t'i prisnin dhe t'u shtronin drekė. Shėrbėtorėt, kur e pėrgatitėn drekėn, i morėn dhe i dėrguan nė shtėpinė e tij. Ata, kur morėn vesh se po shkonin nė shtėpinė e ministrit, u frikėsuan se do tė jetė ndonjė mashtrim, pėr shkak tė tė hollave qė i gjetėn nė thasėt e tyre. Filluan tė shikonin njėri-tjetrin, duke thėnė se tani do ti sulmojnė dhe do t'ua marrin kuajt e ata do t'i bėjnė shklleėr tė tij. Njėri prej tyre ia tregoi shėrbėtorit ngjarjen e tė hollave, duke i thėnė se nuk kanė ditur asgjė, derisa mkishin hapur thasėt nė shtėpi. Nė mes tė tjerash i tha se i kanė sjellė edhe tė hollat e kthyera nga ana e ministrit dhe pėr kėtė herė kanė sjellė tė holla tė tjera pėr blerjen e drithit. Shėrbėtori i qetėsoi, duke u thėnė se ata janė mysafirė tė ministrit dhe tė mos frikėsohen fare.

Nė kohen e drekės erdhi Jusufi. Kėta ia dorėzuan dhuratat qe i kishte dėrguar babai i tij, Jakubi a.s. Jusufi e shikoi Benjaminin dhe pyeti: "A ėshtė ky vėllai juaj i vogėl, pėr tė cilin mė keni tre-guar mė parė?" Ata iu pergjigjėn njėzėri: - Po. Jusufi nuk u ul, por nisi tė shetiste nėpėr dhomė. Nganjėherė dilte edhe nė dhomėn tjetėr dhe qante nga mallėngjimi pėr vellanė dhe babanė. Pastaj u kthye dhe i pyeti ata pėr babanė dhe pėr shėndetin e tij.

Jusufi shtroi vėllezėrve drekė madhėshtore dhe me atė rast i uli dy nga dy, sipas moshės. Benjamini mbeti tck dhe ai me ate rast tha: "Po tė ishte gjallė Jusufi, unė nuk do tė kisha mbetur vetėm". Atėherė Jusufi i tha; "A pranon tė ulem uėn me ty nė vend tė Jusufit?", Benjamini iu pėrgjigj: "Po, megjith qejf, ulu".

Bashkėpunėtorėt e tjerė i uli rresht veēmas, sepse ata i konsideronte tė padenjė.


DREDHIA E JUSUFIT QĖ TA NDALTE BENJAMININ AFĖR VETES

Jusufi a.s. i urdhėroi shėrbėtorėt e vet t'ua mbushnin vellezėrve thasėt me drithė dhe t'ua kthenin tė hollat prape. Si duket, Jusufi nė njė bisede qė pati me Benjaminin i tregoi se ai ishte vėllai i tij dhe atė do ta ndalė aty.

Kur u mbushėn thastė, nė thesin e Benjaminit shtinė ehde njė tas te argjentė me tė cilin pinte ujė Jusufi. Kur u bėnė gati tė niseshin pėr Palestinė, njėri prej shėrbėtorve tė Jusufit u tha atyre: "Ndaluni!" Ata u ndalėn. Shėrbėtori u tha se duhej t'i kontrollonin tė gjithė, sepse kishte humbur tasi me te cilin pi uje ministri. Vėllezėrit e Jusufit i thanė se nuk e kishin marė. Shėrbėtori u tėrhoqi vėrejtjen se nė thesin qė tė gjendet tasi, ai do tė mbesė skllav i ministrit. Pastaj Jusufi filloi kontrollimin prej me tė madhit e deri te mė i vogli. Tasin e gjeti nė thesin e Benjaminit dhe atė e ndali aty. Vellezerit u pėrpoqėn tė nibetej ndonjėri prej tyre nė vend tė tij, pėr shkak se e kishin marrė me besė nga babai, por ai nuk pranoi ta lėshonte.

Ata zunė e i treguan ministrit rastin e Jusufit dhe u zemeruan nė Benjaminin qė kishte bėrė atė vepėr tė keqe. I thanė se babai i tyre e do shumė kėte, sepse i kishte humbur njė tjetėr, e dashuria e tij kishte kaluar tek ky. I treguan se edhe ai ka pasė vjedhur si ky. Kur e panė se ēdo pėrpjekje e kotė, vėllai i madh, Orbini, u tha tė tjerėve:

"A nuk e dini se ia kemi dhėnė besėn e Zotit babait se do t'ia kthejmė prapė (Benjaminin), se k'ėshtu ka pasė ngjarė edhe me Jusufin? Prandaj unė nuk largohem prej kėtu (Egjiptit), nuk vij te babai pa mė dhėnė leje ai ose, nė tė kundėrtėn, derisa tė dalė nė shesh kjo gjė nga Perėndia. Ai ėshtė gjykatėsi mė i mir'ė (qė di ēdo gjė, qoftė edhe e fshehtė) ".

Me nė fund u tha vėllezėrve tė tjerė:

"Shkoniju te babaijuaj dhe lajmėrojeni (pėr Benjaminin dhe ngjarjen me ministrin efmancave tė Egjiptit). Tregoni se djali i tij ka vjedhur (eshtė hėre rob, pėr shkak tė vjedhjes) ".

Kur u kthyen tek Jakubi a.s., e lajmėruan pėr atė ndodhi tė keqe. Atij nuk i mbushej mendja kurrsesi qė ai ta kishte bėrė atė vepėr tė keqe - edhe u kthye e u tha djemve se edhe kėtė e paskan rregulluar, si Jusufin mė parė Jakubit iu shtua mėrzia edhe mė shumė. Duke qarė, u verbua. Pastaj Jakubi a.s. i dėrgoi bijtė e vet pėr tė tretėn herė tė blenin drithė dhe tė merrnin vesh pėr vėllanė e tyre dhe pėr ngjarjet e ministrit tė Egjiptit.

Djemve tė Jakubit a.s., kur shkuan pėr tė tretėn herė Jusufi u tha: "A c dini ē'i keni bėrė Jusufit?" "A je ti Jusufi?" "Po". Vellezėrit e Jusufit u ēuditen shumė. E pranuan se kishin bėre gabim tė madhe me tė.

Jusufi a.s., u tha:

"Merreni kėtė k'ėmishė tiine dhe ēojani babait le t'ifshijė sytė me tė, se ka pėr t'iu kthyer tė pamurit si mė parė".

Jusufi u tha qė ta sillnin tėrė familjen nė Egjipt. Vėllezėrit e Jusufit u nisėn nga Egjipti pėr nė Palestinė. Jakubi a.s. ndiente njė kėnaqėsi shpirtėrore dhe u tha atyre qė qenė tė pranishėm:

"Unė po ndiej erėn ejusujit (dhe shpresoj se sė shpejti do tė takohem me tė) ".

Njerėzit qė qenė rrethi tij. i thanė:

"Lėre mė atė gjė. Tije ende n'ė atė mendimin e mėparshėm.

(ti mendon se Jusufi ėshtė ende gjallė?!) ".

Pas pak kohe erhdi lajmi qė Jusufi ėshtė me tė vėllanė, Benjaminin, nė Egjpt. Jakubi a.s. e mori kėmishėn, qė ia kishte dėrguar Jusufi, dhe i fėrkoi sytė me tė. Atij menjėherė iu kthyen sytė si mė parė. Mandej Jakubi a.s. u tha atyre qė ishin tė pranishėm:

"A nukju kam thėnė juve qė unė di nga Zoti xh.sh. atė qėju nuk e dini?"


SHPĖRNGULJA E JAKUBIT a.s. NĖ EGJIPT

Jakubi a.s., pasi mori vesh se Jusufi ishte gjallė dhe se e kishte lutur qė tė shpėrngulej, e lėshoi atdheun e vet, Palestinėn, dhe u shpėrngul nė Egjipt. Kur mbėrriti atje, Jusufi a.s. u bėri pritje madhėshtor prinderve dhe vėllezėrve tė vet. Ai iu drejtua babait tė vet me kėtė fjalė: "O babai im, ky ėshtė vėrtetimi i ėndrrės si-rae tė kahershme". Pastaj vazhdoi t'ia tregonte babait vuajtjet qė kishte pasur: hedhja nė gropė nga vėllezėrit, kalimi i karavanit atypari, shitja e tij si rob nė Egjipt, ngjarja nė mes tij dhe bashkėshortes sė zotriut, burgosja pa dalė nė gjyq, dalja nga burgu, pozita tė cilėn i besoi Faraoni, ardhja e vėllezėrve nė Egjipt, nda-Ija e Benjaminit dhe ardhja e tyre (e prindėve dhe e vėllezėre) aty.

Jusufi a.s. kaloi nėpėr kėto sprova, por kurrė nuk e harroi adhurimin e Zotit xh.sh.. Jakubi a.s. jetoi edhe 17 vjet nė Egjipt, sė bashku me Jusufin, dhe vdiq nė moshėn 147-vjeēare. Ai, para se tė vdesė, i porositi bijtė e tij qė tė mos largoheshin nga feja e vėrtete dhe qė ta varrosnin nė Palestinė, afer babait dhe gjyshit, Is-hakut dhe Ibrahimit a.s. Pas njė kohe vdiq edhe Jusufi a.s., nė moshėn 110-vjeēare. Beni Israilėt mbetėn nė Egjipt edhe pas vdekjes sė Jusufit, deri me ndjekjen e Musait a.s. nga Faraoni XVIII.

FUND

Albanian eX|PerT
01-04-07, 03:34
Kamata

Kamata nė terminologjinė islame do tė thotė shtesė mbi kapitalin pa ndėrmjetėsinė e shitblerjes, kurse pėrkufizimi mė i njohur nė librat e fikhut ėshtė: “Shtesė pasurore e kushtėzuar nė marrėveshje, pa kompensim, gjatė kėmbimit tė njė pasurie me njė tjetėr.”
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “E nėse pendoheni atėherė juve ju pėrket vetėm kapitali juaj...” [Bekare: 279].

Dispozita e kamatės nė islam

Kamata pėrfaqėson fitimet mė tė pista, sepse ajo ėshtė e ndaluar nė Legjislacionin Islam, duke e konsideruar atė qė e lejon prej grupit tė jobesimtarėve, me argument fjalėn e All-llahut [xh.sh]: “All-llahu nuk e do asnjė jobesimtarė mekatarė.” [Bekare: 276].
Islami e ka ndaluar kamatėn nė tė gjitha llojet, format dhe ngjyrat e saj, sepse ajo pėrbėn njė fitim tė pisėt dhe pasuri tė ndaluar, pasuri tė cilėn tė pasurit kamatėdhėnės (apo kreditorėt) e marrin nga tė varfėrit nevojtarė pa tė drejtė, pa mundim dhe pa punė. Kamata ėshtė e ndaluar nė Kuran, Sunnet dhe sipas ixhmait tė tė gjithė dijetarėve.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “O ju qė besuat, kini frikė All-llahun dhe nėse jeni besimtarė tė sinqert , hiqni dorė prej asaj qė ka mbetur nga kamata. E nė qoftė se nuk e bėni kėtė (nuk heqni dorė nga kamata), atėherė binduni se jeni nė luftė me All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij...” [Bekare: 278-279].
Pra, aq i madh dhe aq i shėmtuar ėshtė mėkati i kamatės, saqė ai i cili merr pjesė nė transakcionet me kamatė i ka shpallur luftė All-llahut dhe Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem. E kush ėshtė ai i cili mund ta fitojė luftėn kundėr All-llahut? Pra, ēdokush qė punon me kamatė konsiderohet nė luftė kundėr All-llahut, gjė qė tregon se do tė dėnohet nė xhehennem dhe tregon se kamata ėshtė mėkat shumė shumė i madh.
Pėr ta potencuar edhe mė shumė shėmtinė e kėtij mėkati, Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Kamata i ka 73 porta, mė e lehta ėshtė sikur ai njeri tė bėjė marrėdhėnie me nėnėn e tij...” [Ahmedi, Tirmidhiu, Ebu Daudi].
Poashtu All-llahu i Madhėrishėm thotė: “Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk ngrihen ndryshe vetėm se si ngrihet ai ēmenduri nga tė prekurit e djallit. (Bėjnė) kėshtu ngase thanė: “Edhe shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj sikurse edhe kamata”! E All-llahu e ka lejuar shitblerjen, por e ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka arritur kėshillė (udhėzim) prej Zotit tė tij dhe ėshtė ndalė (prej kamatės), atij i ka takuar e kaluara dhe ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė banues tė zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. All-llahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn, All-llahu nuk e do asnjė jobesimtarė mėkatar.” [Bekare: 275-276].
Nė kėto dy ajete All-llahu, subhanehu ve teala, na tregon se ngrėnėsit e kamatės janė tė ngjashėm me tė ēmendurit e xhindosur, pastaj ua zhvlerėson argumentimin e tyre se kinse kamata ėshtė njejtė me gjėrat tjera si shitblerja duke u thėnė se shitblerjen All-llahu e lejoi mirėpo kamatėn e ndaloi, pastaj All-llahu tregon se ai i cili e ndėrpret kamatėn dhe pendohet Ai do t’ia falė, e ai qė edhe pas kėsaj nuk pendohet dhe vazhdon me kamatė, All-llahu i kėrcėnohet me dėnim tė pėrjetshėm nė xhehennem. Dhe nė fund All-llahu tregon se nga kamata nuk ka bereqet, po ai haram gjithėsesi do tė zhduket dhe nuk do tė ketė bereqet nė tė.
Transmetohet nga Ebu Hurejra, radijallahu anhu, se Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: “Do tė vijė njė kohė pėr njerėzit ku do tė hanė kamatėn.” Ebu Hurejra pyeti: “A tė gjithė njerėzit?” Ai, sal-lallahu alejhi ve sel-lem tha: “Ai qė nuk do tė hajė prej tyre do tė marrė prej pluhurit tė saj.” [Ebu Davudi, Nesaiu, Ibn Maxhe].
Ajo qė vihet re sot ėshtė se ēdo fjalė prej fjalėve tė Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem tingėllon reale dhe tregon madhėshtinė dhe vėrtetėsinė e mesazhit tė tij, sepse ai nuk flet nga vetvetja, po ėshtė shpallje nga All-llahu.
Transaksionet me kamatė janė pėrhapur shumė e nuk ka shpėtuar prej saj vetėm se ai qė e ka mėshiruar All-llahu, xhel-le sha'nunu. Ai qė konsumon kamatėn do tė dridhet ashtu siē dridhet ai qė ėshtė prekur nga shejtani, dhe kjo ėshtė lodhja, stresi dhe jostabilizimi i sotėm. Shpėrblimi ėshtė sipas punės, pėr shkak tė neglizhencės sonė dhe prishjes sė potencialeve tona…
Pa dyshim se rrjeti i kamatės sot po e rrjepė njerėzimin. Ky sistem kamate sot ka bėrė qė nė kohėt tona ta pėrqėndrojė pushtetin e vėrtetė nė duart e njė grupi njerėzish qė nuk kanė aspak mėshirė pėr njerėzimin, po qė e shikojnė vetėm interesin e tyre dhe mundohen t’i rrjepin njerėzit.
Shtetet janė borxhli tė kėtyre njerėzve, borxhe me kamata aq tė larta, saqė shteti nuk ka mundėsi ta paguajė as kamatėn, e mos tė folim pėr borxhin. Nė kėtė mėnyrė shteti shkatėrrohet ekonomikisht dhe bėhet rob i kėtyre njerėzve. Ata e udhėheqin politikėn e atij shteti, ata vendosin pėr luftė apo pėr paqe, krejt kėtė duke u bazuar nė grykėsinė e tyre dhe duke mos pasur aspak mėshirė pėr tė varfėrit.
Urtėsia nė ndalimin e kamatės. Urtėsia e parė nė ndalimin e njė gjėje ėshtė sprovimi qė All-llahu ua bėn robėrve tė Tij, qė ta sheh se a janė tė dėgjueshėm apo jo? All-llahu e ka ndaluar kamatė dhe ai ėshtė i Urti.
Argumentet e ndalimit tė kamatės janė nė Kuran, Sunnet dhe Ixhma, andaj duhet tė jemi tė prerė nė ndalimin e kamatės edhe nėse nuk i dimė tė gjitha urtėsitė e ndalimit tė saj.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė: “Kur All-llahu ka vendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėrfare. E kush e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetės.” [Ahzab: 36].
Sidoqoftė, do t’i pėrmendim disa prej efekteve negative tė kamatės:
1. Kundėrshtimi i All-llahut nė vendimin e Tij, andaj ai qė e bėn kėtė i nėnshtrohet hidhėrimit dhe dėnimit tė All-llahut.
2. Shkakton prishje tė ndjesisė dhe mirėkuptimit njerėzor, sepse qėllim kryesor bėhet grumbullimi i pasurisė nė kurriz tė tė varfurve. Sa e sa njerėzve u janė rrėmbyer shtėpiat pėr shkakė tė kamatės, sa e sa fėmijė kanė mbetur pa kulm mbi krye pėr shkak tė kamatės.
3. Shkakton urrejtje ndėrnjerėzore, tė varfėrit i urrejnė tė pasurit.
4. Shkakton dėshpėrim nė shpirtin e tė varfėrve dhe e rrit hendekun ndėrmjet atyre qė kanė dhe atyre qė nuk kanė, kurse islami na e mėson tė kundėrtėn e kėsaj, nėpėrmjet zekatit dhe sadakasė.
5. Shkakton qė pasuria tė grumbullohet nė duart e disa personave, qėllimi kryesor i tė cilėve ėshtė interesi i tyre personal. Kėshtu shtetet dhe shtetasit bėhen robėr tė tyre. Njėri prej tyre ka thėnė: “Ma jepni sistemin bankar tė njė shteti, pastaj zgjidheni kryetar kė tė doni.” D.m.th. politika e atij shteti do tė jetė nė dorėn time. …
6. Shumė ekonomistė bashkohorė e kundėrshtojnė kamatėn dhe tregojnė pėr dėmet e saj nė ekonominė e njė shteti, bile dėmet e saj reflektohen edhe te populli, nė formė tė taksave dhe ēmimeve tė larta.
7. Kamata shkaktoi qė kapitalistėt ta ndienin veten zot, kurse punėtorėt tė ndihen si robėr, i bėri pasuritė e popullit plaēkė pėr shtetet kapitaliste, tė cilat i pėrdorėn pėr prodhim tė armėve, pėr luftė dhe shkatėrrime.

Zgjidhja islame
Tash do tė flasim mbi zgjidhjen islame, e cila zgjidhje padyshim se ėshtė nė dobinė e tė gjithėve.
Islami i ka dhėnė hapėsirė kapitalit qė tė shfrytėzohet nė tregėti me afat tė gjatė ashtu siē ka lejuar pėrzierjen e tij me punėn, duke ndarė me tė fitimet dhe humbjet. Prej kėtu legjislacioni evropian gjatė zhvillimit tė tij mori idenė e ngritjes sė shoqėrisė aksionare, tė cilat ishin fara e zhvillimit mbi tė cilat ngrihen bazat e prodhimit dhe transaksioneve nė ekonominė bashkohore.
Si dihet, e ndaluara ėshtė e qartė dhe e lejuara ėshtė gjithashtu e qartė, e nuk do tė ketė shpėtim vetėm nėse mėsojmė prej thėnies sė All-llahut, subhanehu ve teala: “... e nėse pendoheni, atėherė juve ju pėrket vetėm kapitali juaj, kėshtu nuk bėni dhe nuk ju bėhet padrejtėsi.” [Bekare: 279]
Bankat islame


Mėsuam se kreditimi dhe marrja e kredisė me kamatė ėshtė vepėr e ndaluar, tė cilėn nuk e bėn tė lejueshme as edhe nevoja. Kėtu lind nevoja e korigjimit tė funksionimit tė kapitalit, duke e pėrshtatur me Legjislacionin Islam. Kėshtu lindi ideja e bankave islame, ngritja e tė cilave pėrfaqėson vetėm se njė hap mbi rrugė nė krahasim me hapat tjerė pėr ngritjen e sistemit ekonomik islam nė formėn e tij mė tė plotė, kur dihet se sistemi bankar konsiderohet boshti i tė gjithė aktivitetit ekonomik.

Objektivat e bankave islame
Bankat islame, pėr dallim nga ato tjerat, ngrihen mbi parimin e mosndarjes midis anės materiale, njerėzore dhe natyrės humane. Objektivat kryesore tė bankave islame janė:
1- Pėrputhja e veprimeve tė saja bankare me dispozitat islame, duke siguruar kėshtu alternativėn islame pėr ēdo veprim. Kjo nuk realizohet vetėm nėse banka islame pastron veprimet e saja nga ēdo gjė e ndaluar dhe hap i parė nė kėtė drejtim do tė jetė shpėtimi i muslimanėve nga kėneta e kamatės, nga kjo e keqe pėr tė cilėn All-llahu i ka shpallur luftė atyre qė pėrzihen nė tė, e mė pas sigurimi i fitimit hallall, vėnia e pasurisė nė shėrbim tė muslimanėve e shoqėrive tė tyre nėpėrmjet aktiviteteve tė ndryshme tė lejuara.
2- Zhvillimi i ndėrgjegjes sė kursimit, nxitja e investimeve dhe ndalimi i bllokimit tė pasurive, sepse banka islame ka pėr qėllim mbledhjen e kursimeve tė muslimanėve nė tė gjithė botėn dhe orientimi i tyre nė atė mėnyrė qė realizon dobi pėr vendet islame. Padyshim se lėnia e parave nė bankat islame i ndalon muslimanėt nga bėrja e gjynaheve duke i lėnė paratė nė banka tjera, tė cilat punojnė me kamatė dhe tė cilat i shfrytėzojnė kėto para pėr politikat e tyre tė cilat janė nė kundėrshtim me interesat e muslimanėve.
3- Paraqitja e metodave tė reja tė financimit dhe investimit, tė cilat janė nė pėrputhje me islamin, nė formė tė partneritetit tė plotė, i cili rrjedh nga bashkimi i kapitalit, punės dhe ndarjes sė fitimit dhe humbjes. Nuk ka dyshim se tė gjitha tė ardhurat nga projektet me partneritet, janė mė tė larta se tė ardhurat e realizuara nga kamata.

Format e financimit tek Bankat islame
Format e financimit tek bankat islame burojnė nga Legjislacioni Islam, i cili ndalon marrjen dhe dhėnien e kamatės. Do t’i pėrmendim disa prej kėtyre formave:
1- Mudarebeja (bashkimi i kapitalit me punėn).
Te kamata, dhėnėsi i kamatės ėshtė nė fitim tė sigurtė, kurse ai qė e merr kamatėn i nėnshtrohet edhe punės edhe rrezikut tė humbjes. Kurse Mudarebeja ėshtė bashkimi i kapitalit tė njėrės palė me punėn e palės tjetėr, duke e ndarė fitimin dhe humbjen. Fitimi ndahet nė bazė tė njė pėrqindjeje tė caktuar mė parė.

2- el-Anan (partneriteti me kapital tė pėrbashkėt)

Partneriteti i quajtur el-Anan ėshtė njė marrėveshje midis dy apo mė shumė partnerėve pėr tė bėrė biznes me kapitalin e tyre tė pėrbashkėt, me kusht qė fitimi tė ndahet midis tyre sipas njė pėrqindjeje tė pėrcaktuar. Dallimi mes kėsaj dhe Mudarebesė ėshtė se te Mudarebeja kemi kapitalin te njėra palė dhe punėn te pala tjetėr, kurse nė kėtė rast kapitali dhe puna janė nga tė dy palėt.

Poashtu ka edhe shumė forma tjera, tė cilat nuk do t’i cekim kėtu. Qėllimi ėshtė tė tregojmė se kamata ėshtė rreptėsisht e ndaluar dhe se ne si musliman duhet tė organizohemi qė ta bėjmė biznesin tonė nė mėnyrė hallall. Bankat islame ekzistojnė nėpėr shumė vende islame, po bile edhe nė shumė vende perėndimore, si shkak i kėrkesės sė muslimanėve.
Lusim All-llahun tė na udhėzojė nė rrugėn e drejtė dhe tė na largojė nga fitimi me haram. </SPAN>
Omer Islami,
23.2.2007
</SPAN>

SoKoLi-i-Maleve
01-04-07, 03:56
DALJA E JUSUFIT NGA BURGU

Pas ditėve qė kaloi Jusufi nė burg, Perėndia deshiroi qė t'ia shpejtojė procesin dhe i pėrgatiti menyrėn si tė lirohet nga burgu.

Mbreti i Egjiptit, Faraoni XIV, kishte parė ėndėrr se shtatė lopė tė bukura e tė majme dolėn prej njė lumi, e pastaj dolėn edhe shtatė tė tjera, tė ligshta, qė i hėngrėn ato tė parat. Te dytėn natė Faraoni pa njė ėndėrr tjetėr: 7 kallinj tė njomė dhe 7 kallinj tė thatė. Kallinjtė e thatė i hėngrėn tė shtatė kallinjtė e njomė. Faraoni u dėsh-pėrua nga tė dy endėrrat dhe menjėherė thirri magjistarėt dhe kėshilltarėt e vet qė t'ia shpjegonin ėndrrat qė kishte parė. Mirėpo, nuk mori shpjegim te saktė prej asnjėrit. Atėherė shėrbėtorit iu kujtua ėndrra qė kishte pare ne burg dhe shpjegimi i Jusufit. Ai i tha mbretit se kur kishte qenė nė burg, kishte parė njė ėndėrr, tė cilėn ia pat shpjeguar njė djalosh hebre, robi i ministrit tė sigurimit.

Faraoni menjėherė kėrkoi prej tij qė tė shkonte nė burg dhe tė dėgjonte shpjegimin nga Jusufi pėr ėndrrat qė kishte parė. Shėrbėtori shkoi tek Jusufi a.s. dhe iu drejtua me kėto fjalė;

"Jusuf, o besnik na shpejgo: ēka do tė thotė shtatė tė lopė tė dobėta i hanin shtatė tė majme dhe shtatė kallinj tė thatė i hanin shtatė tė njom e tė kthehem te njerėzit qė edhe ata tė e dinė kėtė".

qJusufi ia sqaroi ėndėrrat e mbretit dhe i tha:

"Tė mbillen vite me radhė, e ēka tė e korrni lenije nė kallinj (depo) pėrveē njė pakice qė e hani".

Mandej vazhdoi se sunduesit e Egjiptit duhet tė kenė kujdes qė nė ato vitet e begatshme t'i mbushin depot shtetėrore me drithė, sa me shumė qė tėjetė e mundur, ndėrsa sa nuk zėnė depot, t'i lėnė nė kallinj, domethėnė pa fshirė, nė mėnyrė qė tė furnizohet popull nė vitet e thata qė vijnė mė vonė.

Kur u kthye shėrbėtori te mbreti dhe ia tregoi shpjegimin e Jusufit, atij i pėlqeu ky shpjegim dhe kėrkoi qė Jusufi tė vinte nė pallat. Mirėpo, Jusufi nuk pranoi tė dilte nga burgu para se ta vėrtetonte mbreti punėn e tij: "Pėrse ėshte nė burg (a ėshtė fajtor apo jo)?" Mbreti i filloi hetimet pėr burgosjen e Jusufit rishtas dhe, pasi u kryen, doli nė shesh se Jusufi ishte burgosur pa kurrfarė faji.


JUSUFI NĖ PALLATIN E MBRETIT

Kur doli nė shesh se Jusufi nuk kishte bėrė kurrfarė vepre pėr dėnim, mbreti e mori nė pallatin e vet si bashkėpunetor. Faraoni e pyeti Jusufin: "Ēfarė detyre do tė kresh nė qeverinė time?" Jusufi a.s. kėrkoi pozitėn e ministrit tc bujqėsisė dhe tė financave. Kėrkesa e tij u aprovua prej Faraonit dhe Jusufi u bė ministėr i parė prej Beni Israilėve nė qeverinė e faraonėve.

Jusufi a.s. menjėherė filloi aktivitetin e grumbullimit tė drithit nė depot shtetėrore dhe nė hambarėt individualė. Pėr pjesėn e drithit qė nuk kishin ku ta lėnin, urdhėroi qė tė ruhej nė kallinj. Ai, kur u emėrua minister i fmancave, ishte nė moshėn 30 - vjeēare. Jusufi, perveē detyrės sė tij, pas Faraonit kishte fjalėn kryesore nė Egjipt.

Faraoni pati besim tė madh nė te, saqė, kur e emėroi ministėr, unazėn qė e pati nė gisht, e hoqi dhe ia dha Jusufit. Edhe rrobat ia dha tė ngjashme me tė vetat, qė s'i kishte veshur kurre askush mė parė. Jusufi bėri njė udhėtim nėpėr Egjipt duke ndalur nė ēdo krahinė. Ai e udhėaonte popullin se si duhej gnimbulluar dhe ruajtur drithin gjatė kėtyre vjetve tė begatshėm.

Kur pėrfunduan shtatė vjetėt e begatshem, filloi thatėsia dhe arritėn ata shtatė vjetet e pritur.


VĖLLEZĖRIT E JUSUFIT KĖRKOJNĖ DRITHĖ NĖ EGJIPT

Kur erdhėn vitet e thatesisė, u bė krizė pėr bukė nė tėrė botėn. Egjiptasit erdhėn te Faraoni dhe kėrkonin drithė. Atėherė Jusufi hapi depot shtetėrore dhe u dha drithė, sipas nevojės familjare. Mė vonė kriza pėrfshin edhe Palestinė, ku ishte Jakubi a.s. Populli i Palestinės mori vesh se nė Egjipt kishte drithė. Jakubi a.s. i dergoi bijtė e vet pėr tė blerė drithė nė Egjipt. Kur arritėn nė Egjipt, Jusufi i njohu vėllezėrit e vet, kurse ala nuk e njihnin atė.

Nuk ishte ēudi pse ata nuk e njihnin, sepse ai kishte ndryshuar krejtėsisht si nga pamja, ashtu edhe veshmbathje, kurse ata ishin si mė pare. Kur ua dha Jusufi vėllezėve drithin qė e blenė aty, u tha se herėn tjetėr nuk mund tė merrnin pa e sjellė me vete vėllanė e vogėl. Jusufl a.s. veproi nė kėtė mėnyrė, me qėllim qė ta shihte edhe vėllanė e vogėl.

Jusufi a.s. pasi e kėrkoi Benjaminin ua ktheu edhe tė hollat qė i paguan pėr drithė, me qėllim qė kur t'i shihnin tė hollat, tė ktheheshin prapė nė Egjipt pėr t'i paguar. Kur arritėn bijtė e Jakubit nė shtėpi e lajmėruan babanė se ministri i bujqėsisė i Egiptit u kishte thėnė se nuk do t'u jepte drithė mė, nėse nuk do ta sillnin me vete vėllanė e vogėl, Benjaminin. Jakubi a.s. ua pėrkujtoi ngjarjen e mėparshme te Jusufit dhe u tha se nuk u besonte siē nuk u pat besuar as atėherė me rastin e Jusufit.

Vėllezėrit e Jusufit, kur i hapėn thasėt, i panė se tė hollat ua kishte kthyer ministri dhe i kishte futur nė drithė. Jakubi a.s. nuk ua lejoi Benjaminin. Kur u shpenzua drithi i blerė, kėrkoi nga bijtė e vet qė tė shkonin pėrsėri nė Egjipt pėr tė blere drithė. Jehu-dha i tha se nuk kanė ku tė shkojnė pa Benjaminin. Ministri i atjeshėm na ka thėnė se pa Benjaminin vini kot.

Jakubi a.s. i tha Jehudhės: "Si e diti ai qė ju keni vėlla?" Jehudha iu pėrgjigj se qenė tė parėt qė kishin shkuar prej njė vendi tjetėr e ai mendoi se ne qemė agjentė. I thamė se kemi babanė gjallė dhe njė vėlla mė tė vogėl, duke mos ditur se ai mandej do ta kėrkonte atė. Jehudha i dha besėn babait tė vet se ka pėr ta ruajtur Benjaminin dhe se ka pėr t'ia kthyer nė shtėpi. Atėherė Jakubi a.s. i urdhėroi bijtė e vet qė tė merrnin disa dhurata dhe t'ia dėrgo-nin atij qė pi i furnizon me drithė. Ua dha edhe te hollat, tė cilat i kishte kthyer dhe u tha tė merrain tė holla tė tjera pėr kėtė herė.

Kur mbėrrinė vėllezėrit e Jusufit nė Egjipt, ai i pa se me vete kishin edhe Benjaminin. I urdhėroi shėrbėtorėt tė dilnin e t'i prisnin dhe t'u shtronin drekė. Shėrbėtorėt, kur e pėrgatitėn drekėn, i morėn dhe i dėrguan nė shtėpinė e tij. Ata, kur morėn vesh se po shkonin nė shtėpinė e ministrit, u frikėsuan se do tė jetė ndonjė mashtrim, pėr shkak tė tė hollave qė i gjetėn nė thasėt e tyre. Filluan tė shikonin njėri-tjetrin, duke thėnė se tani do ti sulmojnė dhe do t'ua marrin kuajt e ata do t'i bėjnė shklleėr tė tij. Njėri prej tyre ia tregoi shėrbėtorit ngjarjen e tė hollave, duke i thėnė se nuk kanė ditur asgjė, derisa mkishin hapur thasėt nė shtėpi. Nė mes tė tjerash i tha se i kanė sjellė edhe tė hollat e kthyera nga ana e ministrit dhe pėr kėtė herė kanė sjellė tė holla tė tjera pėr blerjen e drithit. Shėrbėtori i qetėsoi, duke u thėnė se ata janė mysafirė tė ministrit dhe tė mos frikėsohen fare.

Nė kohen e drekės erdhi Jusufi. Kėta ia dorėzuan dhuratat qe i kishte dėrguar babai i tij, Jakubi a.s. Jusufi e shikoi Benjaminin dhe pyeti: "A ėshtė ky vėllai juaj i vogėl, pėr tė cilin mė keni tre-guar mė parė?" Ata iu pergjigjėn njėzėri: - Po. Jusufi nuk u ul, por nisi tė shetiste nėpėr dhomė. Nganjėherė dilte edhe nė dhomėn tjetėr dhe qante nga mallėngjimi pėr vellanė dhe babanė. Pastaj u kthye dhe i pyeti ata pėr babanė dhe pėr shėndetin e tij.

Jusufi shtroi vėllezėrve drekė madhėshtore dhe me atė rast i uli dy nga dy, sipas moshės. Benjamini mbeti tck dhe ai me ate rast tha: "Po tė ishte gjallė Jusufi, unė nuk do tė kisha mbetur vetėm". Atėherė Jusufi i tha; "A pranon tė ulem uėn me ty nė vend tė Jusufit?", Benjamini iu pėrgjigj: "Po, megjith qejf, ulu".

Bashkėpunėtorėt e tjerė i uli rresht veēmas, sepse ata i konsideronte tė padenjė.


DREDHIA E JUSUFIT QĖ TA NDALTE BENJAMININ AFĖR VETES

Jusufi a.s. i urdhėroi shėrbėtorėt e vet t'ua mbushnin vellezėrve thasėt me drithė dhe t'ua kthenin tė hollat prape. Si duket, Jusufi nė njė bisede qė pati me Benjaminin i tregoi se ai ishte vėllai i tij dhe atė do ta ndalė aty.

Kur u mbushėn thastė, nė thesin e Benjaminit shtinė ehde njė tas te argjentė me tė cilin pinte ujė Jusufi. Kur u bėnė gati tė niseshin pėr Palestinė, njėri prej shėrbėtorve tė Jusufit u tha atyre: "Ndaluni!" Ata u ndalėn. Shėrbėtori u tha se duhej t'i kontrollonin tė gjithė, sepse kishte humbur tasi me te cilin pi uje ministri. Vėllezėrit e Jusufit i thanė se nuk e kishin marė. Shėrbėtori u tėrhoqi vėrejtjen se nė thesin qė tė gjendet tasi, ai do tė mbesė skllav i ministrit. Pastaj Jusufi filloi kontrollimin prej me tė madhit e deri te mė i vogli. Tasin e gjeti nė thesin e Benjaminit dhe atė e ndali aty. Vellezerit u pėrpoqėn tė nibetej ndonjėri prej tyre nė vend tė tij, pėr shkak se e kishin marrė me besė nga babai, por ai nuk pranoi ta lėshonte.

Ata zunė e i treguan ministrit rastin e Jusufit dhe u zemeruan nė Benjaminin qė kishte bėrė atė vepėr tė keqe. I thanė se babai i tyre e do shumė kėte, sepse i kishte humbur njė tjetėr, e dashuria e tij kishte kaluar tek ky. I treguan se edhe ai ka pasė vjedhur si ky. Kur e panė se ēdo pėrpjekje e kotė, vėllai i madh, Orbini, u tha tė tjerėve:

"A nuk e dini se ia kemi dhėnė besėn e Zotit babait se do t'ia kthejmė prapė (Benjaminin), se k'ėshtu ka pasė ngjarė edhe me Jusufin? Prandaj unė nuk largohem prej kėtu (Egjiptit), nuk vij te babai pa mė dhėnė leje ai ose, nė tė kundėrtėn, derisa tė dalė nė shesh kjo gjė nga Perėndia. Ai ėshtė gjykatėsi mė i mir'ė (qė di ēdo gjė, qoftė edhe e fshehtė) ".

Me nė fund u tha vėllezėrve tė tjerė:

"Shkoniju te babaijuaj dhe lajmėrojeni (pėr Benjaminin dhe ngjarjen me ministrin efmancave tė Egjiptit). Tregoni se djali i tij ka vjedhur (eshtė hėre rob, pėr shkak tė vjedhjes) ".

Kur u kthyen tek Jakubi a.s., e lajmėruan pėr atė ndodhi tė keqe. Atij nuk i mbushej mendja kurrsesi qė ai ta kishte bėrė atė vepėr tė keqe - edhe u kthye e u tha djemve se edhe kėtė e paskan rregulluar, si Jusufin mė parė Jakubit iu shtua mėrzia edhe mė shumė. Duke qarė, u verbua. Pastaj Jakubi a.s. i dėrgoi bijtė e vet pėr tė tretėn herė tė blenin drithė dhe tė merrnin vesh pėr vėllanė e tyre dhe pėr ngjarjet e ministrit tė Egjiptit.

Djemve tė Jakubit a.s., kur shkuan pėr tė tretėn herė Jusufi u tha: "A c dini ē'i keni bėrė Jusufit?" "A je ti Jusufi?" "Po". Vellezėrit e Jusufit u ēuditen shumė. E pranuan se kishin bėre gabim tė madhe me tė.

Jusufi a.s., u tha:

"Merreni kėtė k'ėmishė tiine dhe ēojani babait le t'ifshijė sytė me tė, se ka pėr t'iu kthyer tė pamurit si mė parė".

Jusufi u tha qė ta sillnin tėrė familjen nė Egjipt. Vėllezėrit e Jusufit u nisėn nga Egjipti pėr nė Palestinė. Jakubi a.s. ndiente njė kėnaqėsi shpirtėrore dhe u tha atyre qė qenė tė pranishėm:

"Unė po ndiej erėn ejusujit (dhe shpresoj se sė shpejti do tė takohem me tė) ".

Njerėzit qė qenė rrethi tij. i thanė:

"Lėre mė atė gjė. Tije ende n'ė atė mendimin e mėparshėm.

(ti mendon se Jusufi ėshtė ende gjallė?!) ".

Pas pak kohe erhdi lajmi qė Jusufi ėshtė me tė vėllanė, Benjaminin, nė Egjpt. Jakubi a.s. e mori kėmishėn, qė ia kishte dėrguar Jusufi, dhe i fėrkoi sytė me tė. Atij menjėherė iu kthyen sytė si mė parė. Mandej Jakubi a.s. u tha atyre qė ishin tė pranishėm:

"A nukju kam thėnė juve qė unė di nga Zoti xh.sh. atė qėju nuk e dini?"


SHPĖRNGULJA E JAKUBIT a.s. NĖ EGJIPT

Jakubi a.s., pasi mori vesh se Jusufi ishte gjallė dhe se e kishte lutur qė tė shpėrngulej, e lėshoi atdheun e vet, Palestinėn, dhe u shpėrngul nė Egjipt. Kur mbėrriti atje, Jusufi a.s. u bėri pritje madhėshtor prinderve dhe vėllezėrve tė vet. Ai iu drejtua babait tė vet me kėtė fjalė: "O babai im, ky ėshtė vėrtetimi i ėndrrės si-rae tė kahershme". Pastaj vazhdoi t'ia tregonte babait vuajtjet qė kishte pasur: hedhja nė gropė nga vėllezėrit, kalimi i karavanit atypari, shitja e tij si rob nė Egjipt, ngjarja nė mes tij dhe bashkėshortes sė zotriut, burgosja pa dalė nė gjyq, dalja nga burgu, pozita tė cilėn i besoi Faraoni, ardhja e vėllezėrve nė Egjipt, nda-Ija e Benjaminit dhe ardhja e tyre (e prindėve dhe e vėllezėre) aty.

Jusufi a.s. kaloi nėpėr kėto sprova, por kurrė nuk e harroi adhurimin e Zotit xh.sh.. Jakubi a.s. jetoi edhe 17 vjet nė Egjipt, sė bashku me Jusufin, dhe vdiq nė moshėn 147-vjeēare. Ai, para se tė vdesė, i porositi bijtė e tij qė tė mos largoheshin nga feja e vėrtete dhe qė ta varrosnin nė Palestinė, afer babait dhe gjyshit, Is-hakut dhe Ibrahimit a.s. Pas njė kohe vdiq edhe Jusufi a.s., nė moshėn 110-vjeēare. Beni Israilėt mbetėn nė Egjipt edhe pas vdekjes sė Jusufit, deri me ndjekjen e Musait a.s. nga Faraoni XVIII.

FUND


Lexoje edhe nji here se e paske perzije e ba qorb.( keshtu e ka kur njeriu ngutet me ba paste sa ma shum dhe pezijen kabllot)

Albanian eX|PerT
01-04-07, 17:00
Lexoje edhe nji here se e paske perzije e ba qorb.( keshtu e ka kur njeriu ngutet me ba paste sa ma shum dhe pezijen kabllot)
Ketu nuk jemi ne kuzhine, e as restorante per qorba e ushqime, porse jemi per te lexuar se bashku gjera te dobishme per te mesuar fejen Islame. Nese te pelqen mire, nese jo, jeni i lire, askush s'te imponon leximin!

Experti!

Albanian eX|PerT
02-04-07, 00:34
Frytet e pėrkatėsisė sė njeriut nė fenė e Allahut

Tė gjithė muslimanėt ndiejnė se i pėrkasin kėsaj feje dhe krenohen qė janė pjesėtarė tė saj. Nėse e pyet dikė, gjatė polemikave, a nuk je musliman? Ai ngushtohet dhe i vjen keq qė i bėhet kjo pyetje. Por, kush ėshtė prej muslimanve i cili me sinqeritet dhe seriozitet ia bėnė kėtė pyetje vetes sė tij, a nuk je musliman? Ēka do tė thotė t'i pėrkasėsh kėsaj feje? Ēka do tė thotė t'i pėrkasėsh kėtij umeti? A nuk ėshtė obligim qė tė miqėsojmė pėr kėtė fe? A nuk ėshtė obligim qė tė ngrihemi nė ngadhėnjimin e kėsaj feje dhe thirrjes nė tė?
A nuk i shihni grupet devijuese dhe tė humbura se si krenohen me pėrkatėsinė e tyre nė atė grup dhe paguajnė atė me ēdo ēmim? E sheh se si bėhet fanatik nė grupin e tij, thėrret nė besimin e atij grupi, vrapon nė pėrhapjen e tij, edhe nėse ajo i kushton shtrenjtė? Tė ngjashėm me kėta janė edhe ata tė cilėt i ka mbizotėruar gjuha e vatanit dhe nuk ndiejnė pėrkatėsi, vetėm se pėrkatėsi tė dheut dhe vendit. Ai ndien njė obligim tė miqėsisė dhe pėrkatėsisė pėr shkak tė vendit tė vet, bėhet fanatik ndaj asaj qė ėshtė reale dhe jo reale. E ē'ėshtė puna jonė, e qė Allahu na ka nderuar me pėrkatėsin nė kėtė fe?! Ē'ėshtė ēėshtja jonė qė nuk e kuptojmė pėrkatėsinė tonė, ēfarė do tė thotė tė jesh musliman, besimtar?
Pėrgjithėsimi i dėmimit pėr ata qė heshtin
Allahu ka pėrmendur se njerėzit kur largohen nga sheriati i Allahut dhe veprojnė atė qė ėshtė nė kundėrshtim me tė, do t'i pėrgjithėsojė dėnimi. Allahu thotė: “Ruajuni nga e keqja (nga dėnimi) qė nuk godet vetėm ata qė bėnė mizori prej jush, (por edhe tė mirėt)! Dhe ta dini se Allahu ėshtė Ndėshkues i rreptė''. Enfal, 25.
“Kur ata nxitėn hidhėrimin Tonė, Ne u hakmorėm atyre dhe i pėrmbytėm tė gjithė.” Zuhruf, 55.
“A nuk e kanė tė qartė ata qė trashėguan tokėn pas banorėve tė saj (qė u shkatėrruan) se, nėse dėshirojmė, Ne i godasim (i dėnojmė) pėr mėkatet e tyre, ua mbyllim zemrat e tyre, dhe ata nuk dėgjojnė (kėshillat).”
Ėshtė prej ligjit tė Allahut qė tė dėnojė, t'i shkatėrrojė dhe t'i pėrgjithėsojė dėnimi, gjersa t'i kthehen ligjit tė Allahut. Ky dėnim nuk ėshtė pėr njė grup tė caktuar prej njerėzve, por ėshtė dėnim pėr tėrė atė shoqėri. A nuk jemi duke e kuptuar se shoqėria islame, nėse largohet nga sheriati i Allahut dhe shfaqet nė tė e keqja dhe pėrhapet shkatėrrimi, ajo ėshtė e kėrcėnuar prej dėnimit tė Allahut?
Pasi qė dėnimi pėrfshin tė gjithė, pėrgjegjėsinė dhe amanetin duhet ta mbajnė tė gjithė nė largimin e dėnimit tė Allahut dhe hidhėrimit tė Tij.
Shoqėria ėshtė sikur ata qė kanė hipur nė anije
I dėrguari i Allahut sjell njė shembull ta lartė dhe thotė: “Shembulli i atij i cili qėndron nė dispozitat e Allahut dhe ai qė bie nė ato qė Allahu i ka ndaluar ėshtė sikur shembulli i njė populli i cili hipėn mbi anije. Disa kanė qėndruar nė anėn e lartė tė anijes, ndėrsa disa tė tjerė nė anėn e ultė tė anijes. Ata tė cilėt ishin poshtė kur merrnin ujė shkonin tek ata qė ishin lartė. Pastaj thanė: 'Sikur ne tė shponim njė vrimė e tė marrim ujė dhe mos t'i shqetėsojmė ata qė janė lartė!' Nėse kėta lihen tė shpojnė atė vrimė, atėherė do tė shkatėrrohen tė gjithė. Nėse i ndalojnė nga kjo, do tė shpėtojnė ata dhe tė tjerėt”.
Ne tė gjithė kemi hipur mbi kėtė anije. Kėrkohet prej nesh qė t'i pengojmė ata tė cilėt dėshirojnė shkatėrrim dhe prishjen e njerėzve. Shkatėrrimi mė i madh ėshtė kur ndalojnė nga rruga e Allahut. Nuk i takon askujt prej nesh tė largohet nga pėrgjegjėsia e tij kur ai ndien se ka hipur nė kėtė anije dhe e sheh se rreziku po i kanoset atyre.
Nė tregimet e atyre qė kanė kaluar para nesh ka shembuj
Allahu na tregon nė Kuran shumė shembuj tė atyre tė cilėt nuk e kanė mbajtur kėtė amanet dhe i kanė ikur pėrgjegjėsisė. Tregon se si ata i ka pėrfshirė dėnimi. Prej tyre janė edhe ata tė cilėt Allahu ka thėnė pėr ta: "Dhe pyeti ti (Muhamed) pėr fshatin qė ishte nė breg tė detit e ata e shkelėn rendin e sė shtunės (qė e kishin tė ndaluar gjuajtjen e peshqve), kur tė shtunėn e tyre peshqit u vinin sheshazi mbi ujė, e nė ditėn qė nuk festonin nuk u vinin. Ja, kėshtu i sprovuam ata, ngase ishin mėkatarė". A’raf, 163.
Allahu nė kėto ajete tregon se populli benu israil e kanė merituar mallkimin e Allahut, pėr shkak se ata u larguan nga mbajtja e kėtij amaneti. “Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Daudit dhe tė Isait, tė birit tė Mejremes. Kėshtu u veprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan. Ata ishin qė nuk ndalonin njėri-tjetrin nga e keqja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e shėmtuar.”
Kėto janė disa shembuj tė cilėt tregojnė pėr pėrfundimin e kėtyre njerėzve. Allahu na tėrheq vėrejtjen qė mos ecim rrugės sė tyre. Pse, ne po themi me fjalėn tonė sikur ata qė thanė: “Dhe kur njė grup prej tyre thanė: 'Pėrse kėshilloni njė popull qė Allahu do ta shkatėrrojė ose dėnojė me njė dėnim tė ashpėr?".
Pėrse mendojmė se kjo ēėshtje i takon vetėm njė grupi tė caktuar? Mos tė jemi si ata frikacakė tė cilėve Allahu ua obligoi tė hynė nė tokėn e shenjtė (Kuds), ndėrsa ata e zgjodhėn varfėrinė dhe humbjen. Pastaj Allahu i dėnoi 40 vite si dėnim pėr shkak tė mos kryerjes sė amanetit me tė cilin Allahu i kishte ngarkuar.
Ēfarė do tė thonė pėr ne gjeneratat qė do tė vijnė pas
Tė gjithė ne pajtohemi nė kritikat ndaj atyre tė cilėt kanė jetuar nė atė kohė kur ka rėnė Endelusi (Spanja) nė duart e jobesimtareve. Tė mėdhenjtė dhe tė vegjlit ende lexojnė nė histori se kėta njerėz i kanė tradhtuar muslimanėt dhe kėtė umet. Kėto vende, pasi qė ishin vende islame, u shndėrruan nė vende tė krishtera, xhamitė u bėnė kisha ku i vendosėn kambanat dhe kryqet. themi ne pėr ata? Ē'themi ne pėr kėta tė cilėt nė duart e tyre ranė kėto vende tė cilat i kishin ēliruar shokėt e tė dėrguarit tė Allahut? Ibnu Umeri thotė: "Fėrgėllonte bora, ndėrsa ne ishim nė Azerbajxhan”. Shokėt e tė dėrguarit tė Allahut shkelėn shumė vende, ndėrsa ato vende sot janė nėn duart e jobesimtarėve. Ē'themi pėr ata tė cilėt e humbėn kėtė krenari tė cilėn e fituan shokėt e tė dėrguarit tė Allahut? Ē'tė themi pėr ata tė cilėt me qėllim apo pa qėllim ndihmuan nė rėnien e hilafetit tė kėtij umeti, ku pastaj muslimanėt u ndanė nė grupe tė ndryshme? Ē'tė themi pėr ata tė cilėt e humbėn kiblėn e parė tė muslimanve (Kudsin), xhaminė e tretė tė shenjtė nė radhė?
Pasi qė ne i fajėsojmė kėta dhe pasi qė kėta nuk e kanė mbajtur amanetin e Allahut siē duhet, nuk e kanė mbajtur kėtė pėrgjegjėsi, atėherė ēka do tė thotė pėr ne gjenerata qė do tė vijė pas nesh? A nuk kanė tė drejtė ata tė flasin pėr neve, ashtu sikur ne po flasim pėr ata qė kanė qenė para nesh? A nuk kanė tė drejtė qė tė na cilėsojnė me atė qė ne po i cilėsojmė ata qė kanė qen para nesh? Ēka na dallon neve prej atyre qė kanė qenė para nesh?
Pėrktheu: Shaban Murati
31.03.2007

http://www.klubikulturor.com

Albanian eX|PerT
02-04-07, 00:35
Robėrit e Allahut

Sikur tė shkosh te mjeku dhe ai ta cilėson ilaēin… pastaj kėrkon nga ti qė ta pėrdorėsh atė me rregull dhe tė kushtėzon pėr shėrimin tėnd vazhdimin e tij, ēka do tė veproje? Pa dyshim se mendja dhe logjika e shėndoshė kėrkon praktikimin dhe marrjen e tij.
E sikur i keni pėrdorur nė mėnyrėn tė rregullt ...
Pa dyshim se nuk do tė ndjeni asnjė dhimbje dhe nuk do tė ankoheni mė pas.
Ēka mendon pėr mė tė Urtin dhe tė Diturin, i Cili i ka cilėsuar tė gjitha ilaēet dhe ia kthen shpinėn atyre.
Nuk ke nevojė pėr to, as nuk i pėrdor dhe nuk u afrohesh atyre!
Nėse tė ndodhė njė ērregullim apo njė thyerje nė zemėr apo turbullirė nė kokė, Ai tė ka thėnė: "Ata qė besuan dhe me tė pėrmendur Allahun zemrat e tyre qetėsohen; pra ta dini se me tė pėrmendur Allahun zemrat stabilizohen". Rrad, 28.
Dhe nėse tė kaplon hidhėrimi dhe mėrzia dhe nėse tė vėrsulen ziliqarėt, tė ka thėnė: "Pra ju mė kujtoni Mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juve (me shpėrblim). Mė falėnderoni e mos mė mohoni". Bekare, 152.
Dhe nėse tė godasin musibet (sprovat) dhe njerėzit tė lėnė vetėm, tė ka thėnė: "(Pėrkujto) Edhe atė tė peshkut (Junusin) kur doli i hidhėruar (prej popullit) dhe mendoi se nuk do t’i vijė mė puna ngushtė, po nė errėsira ai tha se nuk ka Zot pos Teje. Ti je i pastėr, nuk ke tė meta. Unė i bėra padrejtė vetes! Ne iu pėrgjigjėm atij, e shpėtuam nga tmerri. Kėshtu i shpėtojmė Ne besimtarėt". Enbija, 87-88.
Nėse ngatėrrohesh me shokėt dhe zemėrohesh me ta tė ka thėnė: "Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė keqen) ktheje nė mėnyrėn mė tė mirė, se atėherė ai, me tė cilin kishit njėfarė armiqėsie, do tė bėhet mik i afėrt". Fussilet, 34.
Dhe nėse tė mbyllen rrugėt dhe njerėzit i mbyllin dyert para teje, tė ka thėnė: "A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguar tė keqen e juve ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot tjetėr pos Allahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni". Neml, 62.
Tė ka dhėnė prova historike pėr ēdo periudhė dhe kohė dhe pėrmes atyre (provave) tė ka dhėnė ilaēe tė dobishme, ku ju ka thėnė tė rinjve se ky ėshtė ilaēi pėr largimin nga prostitucioni dhe ka cekur njė shembull nga historia pėr kėtė dhe ai ėshtė Jusufi (alejhi selam). Ka thėnė se Jusufi i barti dy cilėsi dhe i pėrdori dy ilaēe dhe Allahu e shpėtoi nga prostitucioni.
Ishte i mbėshtetur tek Allahu, nuk dėshironte tė bėnte prostitucion dhe largohej prej atij. Allahu thotė: "Dhe, qė tė dy ata u ngutėn nga dera, e ajo ia grisi kėmishėn e tij nga mbrapa". Jusuf, 25. Pra, Jusufi kishte ikur, ngase kėmisha e tij ishte e grisur nga prapa.
Dhe ilaēi i dytė: "Ai (Jusufi) tha: 'O Zoti im, burgu ėshtė mė i dėshiruar pėr mua, se sa atė qė ma ofrojnė ato mua dhe nėse Ti nuk largon prej meje dredhinė e tyre, unė mund tė anoj te ato e tė bėhem injorant'". Jusuf, 33.
Sikur ta hapim Kuranin do ta gjejmė tė mbushur me tė gjitha ilaēet shėruese pėr ēdo sėmundje, nuk janė shumuar sėmundjet e ndryshme nė shoqėrinė islame, vetėm atėherė kur i kemi lėnė kėto kėshilla kuranore dhe ilaēe tė zbritura nga Allahu i Madhėruar .
Islami ėshtė fe madhėshtore nė tė cilėn ka ilaēe pėr shėrimin e njeriut dhe shoqėrisė dhe ato janė dy llojesh: njė lloj ėshtė mbrojtės para rėnies sė sėmundjes dhe lloji tjetėr ėshtė ilaēi shėrues pas ndodhjes sė sėmundjes apo problemit.
Sa i pėrket atij mbrojtės, ėshtė ai i cili e largon njeriun nga rėnia nė sėmundje tė ndryshme, tė cilat janė tė shpeshta nė umetin tonė si: ruajtja e shikimit, e cila tė ruan nga epshet; ruajtja e gjuhės e cila tė ruan nga rėnia nė gibet (pėrgojim) dhe bartje tė fjalėve, e kėshtu me radhė.
Kurse shėrues i cili pėrdoret pas rėnies sė sėmundjes:
Ibn Kajim el Xheuzi thotė: “ E para ēka e godet zemrėn ėshtė mendim i lehtė, nėse e largon atė do tė qetėsohet pas tij, e nėse nuk e largon atė ajo bėhet vesvese dhe largimi i saj bėhet mė i rėndė. Nėse shpejton dhe e largon atė ose do tė forcohet dhe bėhet epsh, e nėse e shėron atė ose ajo do tė bėhet dėshirė dhe kur tė arrin nė kėtė gjendje dhe nuk e largon, do tė ndodhė vepra pa tjetėr, e nė kėtė rast kalon ilaēi nė shkallėn mė tė lartė e ai ėshtė vetmia dhe pendimi i sinqertė. Dhe, pa dyshim, se largimi i sėmundjes sė parė ėshtė mė i lehtė se vetmia pėr njė pendim tė sinqertė pas rėnies nė mėkat.
I dėrguari i Allahut falte namaz kur e ngushtonte diēka. Transmetohet nga Hudhejfja (radiallahu anhu) se ka thėnė: "Kur tė dėrguarin e Allahut e ngushtonte ndonjė ēėshtje u ngrinte dhe u falte". Ebu Daudi.
A e ke vepruar kėtė ndonjėherė?
Ngase ka tė atillė kur ju ndodhė ndonjė ngushtim shpejton nė ndezjen e cigareve dhe tė atillė qė kur ju ndodhė ndonjė hidhėrim fillojnė tė pinė alkool, ashtu siē i reklamojnė pėr shoqėrinė tonė disa filma perėndimorė. Shumė rrallė shohim tė atillė qė kur ju ndodhė ndonjė ngushtim ngihet dhe merr abdes, fal namaz dhe kėrkon prej Allahut duke qarė qė ta shikojė Ai se ky ėshtė i sinqertė nė kthimin e tij, e qė t’ia largojė atė brengė.
Ky ėshtė ilaēi pėr shėrimin e ngushėllimit, por a jemi ne pasues tė Muhamedin (alejhi selam) nė kėtė ilaē dhe a jemi ne duke i pėrdorur kėto ilaēe mbrojtėse dhe shėruese nė Kuran?
Pėrktheu: Bedri Robaj
31.03.2007

http://www.klubikulturor.com

Albanian eX|PerT
02-04-07, 12:55
FALENDERIMI

Shkruar nga Ulvi Fejzullahu

(Pjesa e parė)
Falėnderimi i takon Allahut, Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje e ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.
"O ju qė keni besuar, keni frikė Allahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni (ndryshe), pos duke qenė muslimanė!" [Ali Imran, 102]

"O ju besimtarė, keni frikė Allahun dhe thoni fjalė tė drejta. Ai (Allahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, jua shlyen mėkatet e juaja,e kush respekton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh." [Ahzabė, 70-71]
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, kurse udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqija janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr...

Vėllezėr besimtarė!
“Tė falėnderoj, faleminderit, ia di pėr faleminderit”, kėto shprehje, fjalė tė bukura pėrdoren pėr tė shprehur mirėnjohje.
Ēka ėshtė falėnderimi? Si tė falėnderojmė? Kujt t’i falėnderohemi?
Tė mirat e Allahut subhanehu ve teala janė tė shumta sa qė nuk mund tė numėrohen e tė pėrcaktohen, Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “Po edhe nėse pėrpiqeni t’i numėroni dhuntitė (tė mirat) e Allahut, nuk do tė mund tė arrini t’i pėrcaktoni ato. Me siguri Allahu shumė fal dhe shumė mėshiron..” [Nahl, 18]
Jemi tė obliguar ta falėnderojmė Allahun pėr kėto dhunti. Falėnderimi mund tė bėhet nė disa mėnyra:
1. Falėnderimi me zemėr,
2. Falėnderimi me gjuhė, dhe
3. Falėnderimi me vepėr.
Falėnderim me zemėr do tė thotė bindje e fuqishme se Allahu ėshtė Zot, Krijues, Sundues, Furnizues, i Pastėr, Mbikėqyrės, Mbizotėrues, dhe kėshtu bėnė konfirmim tė brendshėm pėr tė mirat e pakufishme. Mirėnjohja qė duhet tė bėhet me anėn e gjuhės ėshtė shprehje dhe paraqitje e asaj qė ėshtė nė brendėsi. Falėnderimi me vepėr arrihet duke i pėrdorur dhuntitė e Allahut nė formėn mė tė mirė. Kėto janė llojet qė kėrkohen tė manifestohen te njeriu, por ajo esenciale ėshtė veprimi ku shton bindjen nė zemėr.
Falėnderimi ka njė pozitė tė rėndėsishme nė fe, ku nėpėr mjet ajeteve dhe haditheve tė Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem mund ta kuptojmė edhe mė mirė. Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Allahu ju nxori nga barqet e nėnave tuaja (si foshnje) qė nuk dinit asgjė. Ju pajisi me (shqisa pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr, ashtu qė tė jeni falėnderues.” [Nahl, 78]
Njeriu i pajisur me shqisat e tė tė dėgjuarit, me tė parė dhe me zemėr, kėto janė dhunti tė dhuruara qė tė dėgjohet e vėrteta, tė studiohet dhe nė fund tė shprehet falėnderimi.
S’ka dyshim se falėnderimi ėshtė i lidhur ngushtė me imanin-besimin, po ashtu ai do tė jetė mirėnjohės ose pėrbuzės, ku Allahu xh.sh. ka thėnė: “E falėnderuat dhe i besuat. Allahu ėshtė mirėnjohės i dijshėm.” [Nisaė, 147]
“Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė, e ai do tė jetė: mirėnjohės ose pėrbuzės.”
Allahu i Lartėsuar njeriun e porositi qė tė jetė mirėnjohės ndaj Krijuesit po ashtu edhe ndaj prindėrve: [I]“Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jesh mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj.” [Llukman, 14]
Allahu xh.sh. na nderoi me tė mira tė shumta, njeriu ėshtė mė se i nevojshėm qė t’i ruajė kėto tė mira duke shprehur falėnderim dhe mirėnjohje. Kur tė manifestohet harresa nė njė popull dhe pėrbuzė tė mirat e dhuruara, Allahu sjell dėnimin dhe mbeten tė dėshtuar e tė pikėlluar: “Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t’i i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyert e ēdo gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė iu kishte dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.” [En’amė, 44]

Muslimanė tė nderuar!
Tradita e Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem gjithashtu na motivon pėr mirėnjohje dhe falėnderim. Nga Aishja radijallahu anha transmetohet ku thotė: “Muhammedi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ngrihej natėn pėr namaz aq gjatė sa qė kėmbėt i patėn pėlcitur nga dhembja, atėherė unė i thashė: Pėrse po vepron kėshtu o i Dėrguari i Allahut, kur t’i ka falur ty Allahu mėkatet e mėparshme dhe tė pastajmet? Ai tha: “A mos tė jem rob falėnderues!” [Transmeton Muslimi]
Sipas njė transmetimi tjetėr nga Aishja r.a. transmetohet: I Dėrguari i Allahut shpeshherė thoshte nė ruku dhe nė sexhdet e tij: ”Subhaneke All-llahumme rabbena ve bihamdike, Allahummagfir li” – “Falėnderimi tė qoftė Ty, Krijuesi ynė dhe qofsh i falėnderuar, o Allahu im, mė fal...” [Transmeton Buhariu dhe Muslimi]
Transmetohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: ”Allahu ėshtė i kėnaqur me robin, i cili kur han diēka e falėnderon Allahun, e po ashtu edhe kur tė pijė diēka e falėnderon Allahun.” [Transmeton Muslimi]

O rob i Allahut! Mendo dhe falėndero!
Fjalėt e Allahut subhanehu ve teala dhe mėsimet e Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem na tėrheqin vėmendjen nė pėrkujtimin e tė mirave tė Allahut subhanehu ve teala qė ato na rrethojnė.
Pėrkujto nimetet e Allahut subhanehu ve teala qė ato po tė vijnė nga tė gjitha anėt.
Shėndeti nė trup, ushqimi, veshmbathja, ajri, uji e gjithė dunjaja nė shėrbim, por prapė nuk po e dinė. Dy sy pėr tė parė, gjuha, buzėt, duart, kėmbėt. Mendon qė ėshtė lehtė tė ecėsh me kėmbė, pyeti ata qė nuk i ka. Ke nevojė pėr mbėshtetje, apo pėr tė mbajtur me dorė, pyete atė qė nuk e ka dorėn. Gjumin nuk e peshon dhe nuk ia dinė rėndėsinė, pyete atė qė nuk mund tė flejė pėr shkak tė dhembjeve apo sėmundjes. Ushqimin e merr dhe e fut nė lukth, mendoje kėtė dhe falėndero. Mendo pėr sytė dhe nuk je qorr. Mendo pėr lėkurėn qė e ke nė trup, dhe sėmundje tė lėkurės nuk ke. Mendo nė mendjen qė e ke, a pajtohesh tė mbetesh i ēmendur!?
A e ndėrron tė parit me njė kodėr ari?! A e shet tė dėgjuarit pėr njė kilogram ari?! A e shet gjuhėn, dorėn dhe tė mbetesh pa tė, pėr njė pallat tė mirė?!

O njeri, mendo pėr tė gjitha kėto!
Mendo pėr veten tėnde, pėr familjen, pėr shtėpinė, pėr punėn, pėr shėndetin, pėr shokėt dhe dunjanė.
Kur tė zgjohesh, mos e prit mbrėmjen, mendo se do tė jetosh vetėm sot, andaj pėrpiqu dhe puno pėr ditėn qė e ke, mos mendo pėr ditėn e djeshme, as pėr tė nesėrmen.
Ditėn e sotme ndaje nė orė dhe puno, minutat llogariti vite, sekondat muaj, mbille hajrin, tė mirėn, kėrko falje nga Allahu subhanehu ve teala. Pėrkujtoje Allahun dhe pėrgatitu pėr botėn e ardhme. Jeto i gėzuar e i qetė, kėnaqu me riskun, me atė qė ta ka ndarė Allahu subhanehu ve teala.
“Merr atė qė tė dhashė dhe bėhu mirėnjohės.” [A’rafė, 144]
Falėnderoni Zotin tuaj, falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve.

(Pjesa e dytė)
Falėnderimi i takon vetėm Allahut. Atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi Muhammedin sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, familjen, shokėt e tij dhe mbi ata qė e pasojnė Sunnetin e tij.
“Ėshtė e vėrtetė se Allahu dhe melaiket e Tij me madhėrim e mėshirojnė Pejgamberin. O ju qė keni besuar, madhėroni pra atė (duke rėnė salavatė) dhe pėrshėndeteni me selam.” [Ahzabė, 56]
-Allahu im! Tė falėnderohem pėr falje, mėshirė, udhėzim, shėndet dhe furnizim!
-Allahu im! Tė falėnderohem pėr mbrojtjen qė ma ofrove nga presionet e sprovave, nga thellėsitė e fatkeqėsisė.
-Allahu im! Tė falėnderohem pėr udhėzimin tim nė dritėn e imanit.
-Allahu im! Tė falėnderohem pėr pėrkryerjen e fesė sime, mbrojtjen e jetės sime.
-Allahu im! Sundues i Arshit tė madh, mė ndihmo nė falėnderim.




http://www.fjalaebukur.com

Albanian eX|PerT
04-04-07, 00:12
Ji nė shėrbim tė njerėzve

Rezymeja e hutbes: All-llahu i ka dalluar njerėzit mes vete; stimulimi pėr bashkėpunim dhe shėrbimin e tjerėve; dobia nga shėrbimi i tjerėve; shėrbimi i tjerėve ėshtė prej cilėsive tė pejgamberėve; slefi i mirė dhe shėrbimi i njerėzve; shpėrblimi i largimit tė brengave dhe pikėllimeve; shėrbimi i tjerėve ėshtė vepėr e njerėzve tė dalluar nė islam; dynjaja ėshtė vend sprovimi; etika e atij qė kėrkon shėrbim dhe atij qė bėn shėrbimin; kujdes nga lavdėrimi me shėrbimin tjerėve; kushtet e bamirėsisė; shėrbimet e gabuara.
(l)
Keni frikė tė vėrtetė ndaj All-llahut, o ju robėr tė All-llahut. Devotshmėria qėndron nė kundėrshtimin e epshit, kurse fatzisia nė braktisjen e udhėzimit.
Musliman tė nderuar!
All-llahu, azze ve xhel-le, i ka dalluar njerėzit nė poste dhe autoritet, nė dije dhe adhurim dhe ka caktuar qė njerėzit tė jenė nė shėrbim tė njėri tjetrit pėr tu realizuar mėkėmbėsia dhe tė zhvillohet jeta nė ruzullin tokėsor.
وَهُوَ ٱلَّذِى جَعَلَكُمْ خَلَـٰئِفَ ٱلأرْضِ وَرَفَعَ بَعْضَكُمْ فَوْقَ بَعْضٍ دَرَجَـٰتٍ لّيَبْلُوَكُمْ فِى مَا آتَـٰكُمْ [الأنعام: 165]
"Ai ėshtė qė ju bėri sundues (zėvendėsues) nė tokė (pas shkatėrrimit tė atyre qė ishin mė parė) dhe lartėsoi nė njė shkallė mė tė lartė disa nga ju mbi tė tjerėt, pėr t'ju sprovuar nė atė qė ju dha. All-llahu ėshtė ndėshkues i shpejtė, ėshtė qė falė e Mėshirues". (El-Enam: 165).
نَحْنُ قَسَمْنَا بَيْنَهُمْ مَّعِيشَتَهُمْ فِى ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا وَرَفَعْنَا بَعْضَهُمْ فَوْقَ بَعْضٍ دَرَجَـٰتٍ لّيَتَّخِذَ بَعْضُهُم بَعْضاً سُخْرِيّاً [الزخرف: 32].
"…Ne kemi pėrcaktuar ndėr ta gjendjen e jetės nė kėtė botė; Ne kemi dalluar disa nė shkallė mė tė lartė se tė tjerėt, qė tė shfrytėzojnė njėri-tjetrin pėr shėrbime. …". (Ez-Zuhruf: 32).
Nė ankesėn e tė varfurit ka sprovė pėr tė pasurin, nė thyerjen e tė dobėtit ka provim pėr tė fuqishmin, nė dhimbjet e tė sėmurit ka urtėsi pėr tė shėndetshmin, etj.
Pėr shkak tė kėtij ligji kozmologjik kanė ardhur ligjet fetare pėr tė urdhėruar dhe stimuluar bashkėpunimin mes njerėzve, shėrbimin e njerėzve, largimin e brengave tė tyre, ndėrmjetėsimi pėr ta pėr tė realizuar vazhdimėsinė e dashurisė, mbetjen e afėrsisė dhe manifestimin e vėllezėrisė.
Feja ėshtė pėrulje e adhurimit dhe sjellje e mirė me njerėz.
Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, ka thėnė:
"وقد دل العقل والنقل والفطرة وتجارب الأمم على اختلاف أجناسها ومللها ونحلها على أن التقرب إلى رب العالمين والبر والإحسان إلى خلقه من أعظم الأسباب الجالبة لكل خير، وأن أضدادها من أكبر الأسباب الجالبة لكل شر، فما استُجْلبِت نعمُ الله واستُدفعت نقمه بمثل طاعته والإحسان إلى خلقه".
"Logjika, feja, natyra e pastėr dhe pėrvoja e popujve tė ndryshėm pėr nga raca, kombi dhe feja dėshmojnė se afrimi te Zoti i botėrave, bamirėsia dhe mirėsia ndaj njerėzve janė prej shkaqeve qė sjelliun ēdo tė mirė dhe se veprimet e kundėrta janė prej shkaqeve qė sjellin ēdo tė keqe. Andaj mėnyra mė e mirė pėr tė sjellur dhuntitė e All-llahut dhe pėr tė larguar denimet e Tija ėshtė respektimi i Tij dhe bamirėsia ndaj njerėzve". ("El-Xhevabul-Kafi", fq. 9).
Tu bėsh dobi njerėzve dhe tė vep[rosh pėr tua larguar brengat ėshtė prej cilėsive tė pejgamberėve. Pejgamberi fisnik, Jusufi, alejhisselam, ėshtė shembull nė kėtė drejtim. Vėllezėrit e tij edhe pse bėn ēmos nė dėm tė tij, ai u dha gjėrat pėr tė cilat kishin nevojė dhe nuk u mangėsoi asgjė.
Musai, alejhisselam, kur arriti te uji i Medjenit dhe gjeti aty njerėz qė u jepnin ujė bagėtisė sė tyre dhe vėrejti dy gra tė dobėta e ngriti gurin nga pusi dhe u mundėsoi qė edhe ato tu japin ujė bagėtisė sė tyre.
Hatixheja, radijall-llahu anha, e pėrshkruan Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, duke thėnė:
(إنك لتصل الرحم، وتحمل الكل، وتكسب المعدوم، وتقري الضيف، وتعين على نوائب الحق)
"Ti i vazhdon raportet familjare, i bartė gjėrat e njerėzve, i jep skamnorit, kujdesesh pėr mysafirin dhe u ndihmon njerėzve pėr nevojat e tyre". (Buhariu dhe Muslimi).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
04-04-07, 00:15
Njeriu mė i ndershėm, Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur kėrkohej prej tij tia kryen dikujt ndonjė punė nuk e kthente bosh atė njeri.
Xhabiri, radijall-llahu anhu, thotė:
ما سئل رسول الله شيئًا قط فقال: لا.
"Ēdo herė qė ėshtė kėrkuar diēka nga Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ai nuk ka thėnė: jo". (Buhariu dhe Muslimi).
Dynjaja ėshtė shumė me pak vlerė andaj nuk duhet tė refuzohet ai qė e kėrkon ate.
Nė kėtė rrugė kanė vazhduar sahabet dhe burrat e devotshėm.
Omeri, radijall-llahu anhu, kujdesej pėr gratė e veja dhe u dėrgonte ujė natėn.
Ebu Vaili, rahimehull-llah, i vizitonte plakat e lagjes sė tij ēdo ditė, ua blente gjėrat e nevojshme dhe ato qė u shėrbenin atyreve. (shiko: "Xhamiul-Ulumi Vel-Hikemi", fq. 341).
Shėrbimi i njerėzve dhe kujdesi pėr tė ngratėt ėshtė argument i origjinės sė mirė tė kėtij njeriu, origjinės sė pastėr, zemėrdlirėsisė dhe mirėsisė sė brendėsisė sė tij.
Zoti ynė i mėshiron njerėzit e mėshirshėm.
All-llahu ka njerėz tė Tij qė i ka dalluar me begati tė ndryshme qė tu shėrbejnė njerėzve, kurse shpėrblimi i largimit tė brengės nė dynja ėshtė largimi i brengės dhe pikėllimit nė ahiret.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"Ai qė ia largon njė besimtarit njė brengė prej brengave tė dynjasė All-llahu i largon atij njė brengė prej brengave tė ahiretit". (Muslimi). Kurse nė transmetimin tjetėr qėndron: "Ai qė dėshiron ta shpėton All-llahu prej brengave tė Ditės sė Kijametit, le tia lehtėson borxhin borxhliut ose le tia fal". (Muslimi).
Atij qė vepron pėr tu shėrbyer njerėzve i ėshtė premtuar ndihma dhe suksesi, sepse All-llahu ėshtė nė ndihmė tė njeriut pėrderisa ai ėshtė nė ndihmė tė vėllaut tė vet.
Nė shėrbimin e njerėzve ka bereqet nė kohė dhe vepėr dhe lehtėsim i gjėrave tė vėshtirėsuara.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"Ai qė ia lehtėson dikujt njė vėshtirėsi, All-llahu ia lehtėson nė dynja dhe ahiret". (Muslimi).
Njerėzit e dalluar nė Islam, fisnikėt e kėtij ummeti angazhoheshin me kėtė vepėr.
Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė:
"Shejhul-Islam Ibėn Tejmiu, vepronte shumė nė shėrbim tė njerėzve dhe kryerjen e nevojave tė tyre".
Me kėtė ka ardhur feja, dije dhe vepėr, adhurime dhe sjellje e mirė.
Pėrhapja e tė mirės dhe bamirėsia njeriut i sjellin pėrfundim tė mirė dhe ia largojnė vdekjen e keqe.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:

"Vepėrmirėsia e mbron njeriun nga vdekja e keqe, sėmundjet dhe shkatėrrimi. Vepėrmirėt nė dynja janė vepėrmirė edhe nė ahiret". (Sahih, Ibėn Hibani).
Shfrytėzimi i autoritetit pėr tu dalur nė ndihmė tė ngratėve, pėr tu ndihmuar njerėzve me nevoja speciale dhe atyreve qė kanė nevojė sjell dobi nė dynja dhe ahiret.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:

"Ndodh qė dikush i pakrehur, i pluhurosur, i refuzuar nė dyert e njerėzve, nėse i betohet All-llahut, All-llahu do tia realizon betimin". (Muslimi).
Andaj, a ka kush kujdeset pėr tė vejat dhe jetimės pas All-llahut, subhanehu ve teala?!
Njė lutje e tyre e pranuar bėhesh i lumtur, kurse dynjaja ėshtė pėrplot me sprova dhe provime, nė te i fuqishmi bėhet i dobėt, i pasuri falimenton, i gjalli vdes, e i lumtur ėshtė ai qė e shfrytėzon autoritetin e tij pėr ti shėrbyer fesė dhe pėr tu bėrė dobi muslimanėve.
Abdullah ibėn Abasi, radijall-llahu anhu, thotė:
(
"Ai qė ecė pėr t'ia kryer njė punė vėllaut tė vet, pėr ēdo hap i regjistrohet sadaka".
Vepra e mira ėshtė zahire e pėrhershme, kurse veprimi nė interes tė njerėzve ėshtė zeqati i njerėzve tė moralshėm.
Njerėzit ambicioz e konsiderojnė fatkeqėsi tė madhe nėse njerėzit nuk u drejtohen atyreve pėr shėrbime.
Hakim ibėn Hizami thotė:

"Ēdo ditė qė gdhi dhe nuk gjej nevojtar te dera ime e di se kjo ėshtė fatkeqėsi pėr mua". (Shiko: "Sjieru A'lamun-Nubela", 3/ 51).
Edhe mė shumė se kjo, ata mendonin se nevojtari ėshtė ai qė e nderon atė qė ka autoritet kur i drejtohet atij pėr tia kryer atė nevojė.
Ibėn Abasi, radijall-llahu anhu, thotė:

"Tre personave nuk mund tua kthej tė mirėn: ai qė i pari mė jep selam, ai qė mė bėn vend nė mexhlis dhe njeriu qė pluhuroset duke ecur pėr tė mė dhėnė selam mua, kurse tė katėrtin vetėm All-llahu mund ta shpėrblejė pėr mua. I thanė: kush na qenka ky? Tha: njeriu qė ka njė problem dhe tėrė natėn mendon se kujt ti drejtohet pėr atė problem e pastaj me konsideron mua meritor pėr tė ma drejtuar mua kėtė nevojė". (Bejhakiu).
Ai qė ka nevojė dhe problem duhet tė kėrkon zgjidhjen e tyre vetėm prej atyreve qė e meritojnė kėtė gjė, nė kohėn e duhur dhe mos tė kėrkojė gjėra qė nuk i meriton, sepse ai qė kėrkon gjėra qė nuk i meriton privohet prej tyre. Le ti zgjedh fjalėt mė tė kėndshme dhe mė tė mira. Nuk duhet qortuar ate qė e refuzon ndėrmjetėsimin e dikujt, ēfarėdo pozite tė madhe le tė ketė, sepse njė grua refuzoi ndėrmjetėsimin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, kur i tha:
((لو راجعت زوجك فإنه أبو ولدك)) قالت: يا رسول الله، أتأمرني؟ قال: ((لا، إنما أنا شافع)) قالت: فلا حاجة لي فيه. متفق عليه.
"Po ti kthehesh burrit tėnd, sepse ai ėshtė babai i fėmijėve tu". Tha: po mė urdhėron, o i Dėrguar i All-llahut? Tha: jo, po po ndėrmjetėsoj. Tha: nuk kam nevojė pėr te. (Buhariu dhe Muslimi).
Nėse kryhet nevoja e kėtij njeriu duhet tė lavdėrohet ai qė ishte shkak qė ti kryhet kjo punė dhe ai qė ia kreu punėn, sepse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((لا يشكر الله من لا يشكر الناس)) رواه أحمد
"Nuk ėshtė mirėnjohės ndaj All-llahut ai qė nuk ėshtė mirėnjohės ndaj njerėzve". (Sahih, Ahmedi).
((من صنع إليكم معروفًا فكافئوه، فإن لم تجدوا ما تكافئونه فادعوا له حتى تروا أنكم قد كافأتموه)) رواه النسائي.
"Kush ua bėn njė tė mira, shpaguanie, e nėse nuk gjeni si ta shpaguani, lutuni pėr te derisa tė mendoni se e keni shpaguar". (Sahih, Nesaiu).
Nėse nuk mund ta paguan ate dora yte le ta paguan gjuha yte duke e falėnderuar.
Keni frikė All-llahun dhe ndihmonu vėllezėrve tuaj, porositni nė tė vėrtetė dhe drejtėsi, bashkėpunoni nė bamirėsi dhe devotshmėri, sepse njeriut vetėm vepra e tij ka me i mbetur. Njeriu ėshtė i gjallė me veprat e tija tė mira qė ka bėrė edhe nėse ėshtė i shtrirė nė varrin e tij.
أعوذ بالله من الشيطان الرجيم: وَتَعَاوَنُواْ عَلَى ٱلْبرِ وَٱلتَّقْوَىٰ وَلاَ تَعَاوَنُواْ عَلَى ٱلإِثْمِ وَٱلْعُدْوَانِ وَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ إِنَّ ٱللَّهَ شَدِيدُ آلْعِقَابِ [المائدة: 2].
"…Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė". (El-Maide: 2).
Na bekoftė All-llahu me kėtė Kur'an, na dhashtė dobi me argumentet dhe pėrkujtimet qė janė nė kėtė Kur'an. E them kėtė qė dėgjuat dhe kėrkoj falje te All-llahu pėr mua, pėr ju dhe pėr mbarė muslimanėt, edhe ju kėrkoni falje prej Tij sepse Ai ėshtė Falės dhe i Mėshirshėm.

(ll)
All-llahun e falėnderojmė pėr mirėsinė e Tij, ndaj Tij jemi mirėnjohės pėr suksesin dhe dhuntitė e Tija, dėshmoj se ska hyjni tjetėr pėrpos All-llahut qė ėshtė Njė dhe i pa shoq, nė shenjė madhėrimi tė Tij dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij, paqa dhe bekimi qofshin mbi tem, familjen dhe shokėt e tij.
O ju musliman!
Prej gjėrave qė mė sė shumti e dėmtojnė njė vepėr tė mirė ėshtė lavdėrimi me te dhe pėrmendja e saj. Kjo sjellje e shembė mirėsinė dhe nuk ka vlerė njė e mirė qė llogaritet dhe numėrohet.
Vepra e mirė nuk mund tė jetė e plotė nė mungesė tė tre gjėrave: nxitimit, zvogėlimit dhe fshehjes, sepse nėse e nxiton e gėzon, nėse e zvogėlon e zmadhon dhe nėse e fsheh e plotėson.
Prej gjėrave qė duhet patur kujdes gjatė ndėrmjetėsimit ėshtė ndėrmjetėsimi pėr gjėra tė ndaluara, ose pėr ti marė dikujt hakun e tij, ose pėr ti bėrė dėm dikujt, ose pėr ti dhėnė pėrparėsi dikujt qė nuk e ka atė tė drejtė ose pėr ta vonuar dikend qė ka tė drejtė nė pėrparėsi, sepse feja Islame ėshtė fe e drejtėsisė, urdhėron nė dobi dhe ndalon nga dėmi, kurse ndėrmjetėsimi qė mos te ekzekutohen denimet fetare ėshtė prej gabimeve mė tė mėdha.
Dėrgoni salavate dhe selame mbi krijesėn mė tė mirė tė All-llahut, Muhammed ibėn Abdullahun, sepse me kėtė gjė ju ka urdhėruar All-llahu, duke thėnė nė Kur'an:
إِنَّ ٱللَّهَ وَمَلَـٰئِكَـتَهُ يُصَلُّونَ عَلَى ٱلنَّبِىّ يٰأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءامَنُواْ صَلُّواْ عَلَيْهِ وَسَلّمُواْ تَسْلِيماً [الأحزاب: 56].
"Ėshtė e vėrtetė se All-llahu dhe engjėjt e Tij me madhėrim e mėshirojnė Pejgamberin. O ju qė keni besuar, madhėrojeni pra atė (duke rėnė salavatė) dhe pėrshėndeteni me selam". (El-Ahzab: 56).
اللهم صل وسلم على نبينا محمد...
Abdul-Muhsin El-Kasim, Imam dhe hatib nė xhaminė e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nė Medinė.
Pėrktheu: Bekir Halimi</SPAN>


Abdul-Muhsin El-Kasim,
4.11.2005

Albanian eX|PerT
04-04-07, 00:24
Kujdesi pėr tė varfėrit

Rezymeja e hutbes:
Dallimi mes njerėzve nė rizk; vlera e njeriut tė varfėr besimtar; vlera e bamirėsisė ndaj tė varfėrve dhe kryerjes sė nevojave tė tyre; disa fragmente nga asketizmi i selefit; gjendja e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem; vlera e shpenzimit nė rrugė tė All-llahut; reziku i pasurisė dhe porosi pėr durim dhe devotshmėri;
Keni frikė All-llahun me njė frikė tė vėrtetė, sepse te All-llahu pėr tė devotshmit ka dhurata shtesė dhe ata kanė tė rezervuar shpėtimin Ditėn e Kijametit.
Musliman tė nderuar!
All-llahu, xhel-le shanuhu, ka bėrė dallime mes njerėzve nė rizkun e tyre si sprovė dhe provim pėr ta.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَهُوَ الَّذِي جَعَلَكُمْ خَلائِفَ الأَرْضِ وَرَفَعَ بَعْضَكُمْ فَوْقَ بَعْضٍ دَرَجَاتٍ لِيَبْلُوَكُمْ فِي مَا آتَاكُمْ [الأنعام:165].
"Ai ėshtė qė ju bėri sundues (zėvendėsues) nė tokė (pas shkatėrrimit tė atyre qė ishin mė parė) dhe lartėsoi nė njė shkallė mė tė lartė disa nga ju mbi tė tjerėt, pėr t'ju sprovuar nė atė qė ju dha. All-llahu ėshtė ndėshkues i shpejtė, ėshtė qė falė e Mėshirues". (El-Enam: 165).
Disa njerėzve u ka dhėnė pasuri nga dhuntia e Tij e disa njerėz i ka lėnė tė varfėr nga Urtėsia e Tij.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَجَعَلْنَا بَعْضَكُمْ لِبَعْضٍ فِتْنَةً أَتَصْبِرُونَ [الفرقان:20].
"…Ne bėmė njėrin prej jush sprovė pėr tjetrin se a do tė jeni tė durueshėm. E Zoti yt ėshtė Ai qė sheh ēdo gjė". (El-Furkan: 20).
Nė shoqėri ka njė shtresė e njerėzve e cila e pėrbėn grupin mė tė madh tė xhenetlive, All-llahu u ka dhėnė grada tė larta edhe pse dikush prej njerėzve i nėnēmon, ata i ka afruar All-llahu edhe pse njerėzit i largojnė.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((اطَّلعتُ في الجنّة فرأيتُ أكثرَ أهلها الفقراءَ، واطّلعتُ في النار فرأيت أكثر أهلها النساء)) متفق عليه.
"Shikova xhennetin dhe pash se shumica e banorėve tė xhennetit janė fukarat dhe shikova xhehenemin dhe vėrejta se shumica e banorėve tė xhehenemit janė gratė". (Buhariu dhe Muslimi).
Ata janė njerėzit mė tė afėr te pejgamberėt dhe pasuesit mė tė mėdhenj tė tyre.
All-llahu, azze ve xhel-le, duke treguar pėr popullin e Nuhit, alejhisselam, thotė:
قَالُوا أَنُؤْمِنُ لَكَ وَاتَّبَعَكَ الأَرْذَلُونَ [الشعراء:111]
"Ata thanė: "E si tė besojmė ty, kur ty tė besojnė mė tė ultit?" (Esh-Shuara: 111).
Kurse Herakli i tha Ebu Sufjanit: Tė pyeta pėr pasuesit e Muhammedit, e ti mė tregove se njerėzit e dobėt e pasojnė. Tha: ata janė pasuesit e pejgamberėve. (Buhariu).
All-llahu, xhel-le shanuhu, e ka urdhėruar Pejgamberin qė tė kujdeset pėr ta dhe e ka qortuar pse ua ka kthyer shpinėn, duke thėnė:
عَبَسَ وَتَوَلَّى أَنْ جَاءَهُ الأَعْمَى وَمَا يُدْرِيكَ لَعَلَّهُ يَزَّكَّى أَوْ يَذَّكَّرُ فَتَنْفَعَهُ الذِّكْرَى [عبس:1-4].
"Ai vrenjti (fytyrėn) dhe u kthye. Ngase atij i erdhi i verbėri. E ku mund ta dish ti, ndoshta ai do tė pastrohet. Apo do tė kėshillohet dhe kėshilla do t'i bėjė dobi!. (Abbese: 1-4).
Ai qė nuk u afrohet atyreve apo nuk urdhėron njerėzit qė tė jenė bamirės ndaj tyre ėshtė i qortuar nė Libėr tė All-llahut:
كَلاَّ بَل لا تُكْرِمُونَ الْيَتِيمَ وَلا تَحَاضُّونَ عَلَى طَعَامِ الْمِسْكِينِ [الفجر:17، 18].
"Jo, nuk ėshtė ashtu! Por (punoni edhe mė zi) ju nuk pėrfillnit bonjakun, Nuk cytni njėri-tjetrin pėr ta ushqyer tė varfėrin,..". (El-Fexhr: 17- 18).
All-llahu, azze ve xhel-le, e ka larguar prej tyre fitnen e kėtij ummeti, sepse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((لكلِّ أمّة فتنةٌ، وفتنة أمّتي المال)) رواه الترمذي.
"Secili popull ka fitnen e vet, kurse fitneja e ummetit tim ėshtė pasuria". (Tirmidhiu).
All-llahu, subhanehu ve teala, hidhėrohet me ata qė nuk ua jep tė drejtat e tyre, andaj edhe e ka sjellur nė Kur'an tregimin e atij qė kishte kopshtin, mirėpo nuk i jepte tė varfėrit dhe insistonte tė shton pasurinė, andaj All-llahu ia djegi kopshtin:
فَطَافَ عَلَيْهَا طَائِفٌ مِنْ رَبِّكَ وَهُمْ نَائِمُونَ فَأَصْبَحَتْ كَالصَّرِيمِ [القلم:19، 20].
"E, sa qenė ata fjetur, atė (kopshtin) e goditi njė bela nga Zoti yt. Dhe ai gdhiu si tė ishte i vjelur". (El-Kalem: 19- 20).
Lutja e tyre meriton pėrgjigjen e All-llahut, sepse zmerat e tyre nuk janė tė lidhura fort me stolitė e kėsaj dynjaje.
Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, thotė:
"والله عند المنكسِرة قلوبُهم".
"All-llahu ėshtė tek njerėzit me zemra tė thyera".
Ushqimi mė i mirė ėshtė ai ushqim ku janė tė pranishėm ata.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((شرُّ الطعامِ طعامُ الوليمة؛ يُدعَى لها الأغنياء ويُترَك الفقراء)) متفق عليه
"Ushqimi mė i keq ėshtė ushqimi ku thirren tė pasurit dhe braktisen tė varfurit". (Buhariu dhe Muslimi).
Kurse Ibėn Omeri, radijall-llahu anhuma, nuk hante derisa nuk merte me vete ndonjė tė ngratė qė tė hajė me te. (Buhariu dhe Muslimi).
Dhėnia ushqim njerėzve tė varfėr shkakton qė ky njeri ta fiton xhennetin.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((أفشوا السّلام وأطعِموا الطعامَ وصلّوا والناس نِيام تدخُلوا الجنّةَ بسلام)) رواه الترمذي.
"Pėrhapne selamin, jepni ushqim, falni namaz kur njerėzit flejnė do tė hyni nė xhennet nė paqė". (Sahih, Tirmidhiu).
Ai qė kujdeset pėr ta ėshtė sikur ai qė bėn luftė dhe qė jepet pas adhurimeve.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((الساعِي على الأرملة والمسكينِ كالمجاهد في سبيلِ الله أو كالذي يصوم النّهارَ ويقوم اللّيل)) متفق عليه
"Ai qė kujdeset pėr gratė e veja dhe tė ngratit ėshtė sikur ai qė lufton nė rrugė tė All-llahut ose ai qė agjėron ditėn dhe fal namaz natėn". (Buhariu dhe Muslimi).
Pejgamberi ynė, Muhammedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte njeriu mė i afėrt me ata, interesohej pėr gjendjen e tyre dhe ua kryente nevojat.
Sehl ibėn Hanifi, radijall-llahu anhu, thotė:
كان رسول الله يأتي ضعفاءَ المسلمين ويزورهم ويعودُ مرضاهم ويشهَد جنائزهم. رواه أبو يعلى
"Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, shkonte te njerėzit e ngratė, i vizitonte, i vizitonte tė sėmurėt e tyre dhe merrte pjesė nė xhenazet e tyre". (Ebu Jala). Kurse Xhafer ibėn Ebi Talibi, radijall-llahu anhu, e kishte nofkėn Babai i tė ngratėve, i donte ata, banonte afėr tyre dhe shpeshtonte dhėnien atyreve sadaka.

Vazhdon

Albanian eX|PerT
04-04-07, 00:25
Ndeja afėr tyre e shton pasurinė, e pastron shpirtin, e bėn njeriun asket nė dynja, ia pėrkujton dhuntitė, ia shton ambicjet pėr nė ahiret. Duke qėndruar njeriu afėr tyre i haoen dyert e furnizimit.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:
((قال الله عز وجل: أَنْفِقْ أُنْفِق عليك)) رواه البخاري
"All-llahu, azze ve xhel-le, ka thėnė: jep sadaka qė tė jap ty". (Buhariu).
Tė varfėrit i largojnė tė kėqijat dhe telashet.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((هل تنصَرون وترزَقون إلا بضعفائكم؟!)) رواه البخاري
"Vallė, ndihma dhe rizku a nuk ju vjen nga shkaku i tė ngratėve qė keni nė mesin tuaj". (Buhariu).
Munaviu, rahimehull-llah, duke e komentuar kėtė hadith ka thėnė:
"Ngase ata janė nė mesin e tyre, pėr shkak se ata kujdesen pėr ta ose pėr shkak tė bereqetit tė lutjes sė tyre".
Halifėt e drejtė e kėrkoni fitoren duke i nderuar ata dhe duke shpenzuar pėr ata, saqė Nurudin Zenkiu, rahimehull-llah, i afronte tė varfėrit dhe mallėngjohej pėr ta dhe u thoshte:
"هم قومٌ يقاتلون عنِّي وأنا نائم على فراشي بسهام لا تخطِئ" أي: بالدعاء.
"Ata janė njerėz qė luftojnė pėr mua me shigjeta qė nuk gabojnė, kurse uėn flej nė shtratin tim". (dmth: luten pėr mua).
Nderoje veten duke i nderuar ata dhe duke ua kryer nevojat dhe mos e nėnēmo njeriun e varfėr pse nuk ka, sepse nė mesin e tyre ka njerėz tė mėdhenjė, dijetarė dhe hafizlerė fisnik.
Imam Buhariu, rahimehull-llah, e ka grumbulluar librin e tij, i cili ėshtė krenari e kohės, kurse nuk kishte pasuri me vete as pėr tė blerė bukė, por hante bimėt e tokės.
Kurse pėr Imam Ahmedin, ka thėnė Imam Dhehebiu:
"Ėshtė Imam me tė vėrtetė dhe shejhul-Islam me meritė", mirėpo aq ishte i varfėr saqė kėpucėt e tiaj i linte peng tė furraxhiu pėr tė marė bukė.
Brezi mė i ndershėm nė historinė e njerėzimit ėshtė brezi i shokėve tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mirėpo uria ua kishte prekur barkun e tyre, saqė Mugire Ibėn Shube, radijall-llahu anhu, thotė:
كنّا في بلاءٍ شديد نمُصّ الجلدَ والنوى من الجوع. رواه البخاري.
"Ishim nė njė sprovė tė madhe saqė thithnim lėkurėn dhe bėrthamat nga uria". (Buhariu).
Transmetuesi i Islamit dhe depoja e dijes, Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, ishte prej dijetarėve tė varfėr dhe pėr veten e tij thoshte:
لقد رأيتُني وإني لأخِرّ فيما بين مِنبر رسولِ الله إلى حجرةِ عائشة مغشِيًّا عليَّ، فيجيء الجائِي فيضَع رجلَه على عنقِي ويظنّ أني مجنونٌ، وما بي جنون، ما بي إلاّ الجوع. رواه البخاري.
"Ndodhte qė tė bie mes minberit tė Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe dhomės sė Aishes, radijall-llahu anha, e vinte dikush dhe ma vėndonte kėmbėn nė qafė duke menduar se jam ēmendur, kurse unė nuk isha ēmendur, mirėpo kjo mė ndodhte nga shkaku i urisė". (Buhariu).
"Kurse Pejgamberi ynė, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, netė tė tėra nuk ndezte zjar nė shtėpi, sepse nuk kishin se ēka tė gatuajnė". (Buhariu dhe Muslimi).
Shumė herė ka dalur nga shtėpia nga uria e madhe dhe kishte lidhur pėr bakru nga njė apo nga dy gur pėr tė pakėsuar dhimbjen.
Ebu Talha, radijall-llahu anhu, thotė:
سمعتُ رسولَ الله ضعيفًا من الجوعِ عليه الصلاة والسلام، ولم يخلِّف دِرهمًا ولا دينارًا ولا شاةً ولا بعيرًا.
"Kam dėgjuar Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem,lall-llahu alejhi ve sel-lem, me zė tė ulur, nga shkaku i urisė. Ai pas vete nuk la as dirhem e as dinar, as dele e as deve".
Ebu Bekri dhe Omeri, radijall-llahu anhu, dolėn qė tė dy nga shtėpia e tyre pėr shkak tė urisė. Kėtė rast na e tregon Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, duke thėnė:
خرَج رسول الله ذاتَ ليلة فإذا هو بأبي بكر وعمر فقال: ((ما أخرجكما من بيوتِكما هذه الساعةَ؟!)) قالا: الجوع يا رسولَ الله، قال: ((وأنا والذي نفسِي بيده لأخرجَني الذي أخرَجَكما)) رواه البخاري.
"Njė natė doli Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, dhe pa Ebu Bekrin dhe Omerin, radijall-llahu anhuma, e u tha: ēka ju nxjeri nė kėtė orė nga shtėpia? Thanė: uria! Tha: edhe mua, pasha Ate qė nė Dorė tė Tij ėshtė shpirti im, uria mė ka nxjerur". (Buhariu).
Mos u trego mendjemadh ndaj njeriut tė varfėr, sepse atyreve u pranohen lutjet, pasiqė janė njerėz tė afėrt me All-llahun, azze ve xhel-le.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((رُبَّ أشعثَ مدفوع بالأبواب لو أقسَم على الله لأبرّه)) رواه مسلم.
"Ndodh qė ndonjė njeri i pakrehur, i shtyrė nga dyert, po ti betohej All-llahut, All-llahu do t'ia plotėsonte betimin". (Muslimi).
Fukaratė ua mbajnė nozullin njerėzve tė pasur pėr nė ahiret, sepse po mos tė ishin fukaratė nuk do tė kishte asnjė dobi i pasuri nga pasuria e tij. Fukaraja ka merita ndaj pasanikut, sepse me pranimin e sadakasė nga ai, pasaniku ngritet njė shkallė. Rruga e pasurisė dhe komoditetit zakonisht ėshtė rrugė e rezikut, kurse koha shpesh ndryshon, ndodh qė gdhin si njeri i pasur kurse ngrysesh si njerii varfėr, andaj ruje pasurinė tėnde duke dhėnė sadaka, mos refuzo asnjė tė varfėr pa i dhėnė gjė, sepse nuk ankohet njeriu i varfėr pėrpos se nga moskujdesii pasanikėve.
Ibnul-Arabiu, rahimehull-llah, thotė:
"يستحَبّ في الجملةِ أن لا يرجعَ الفقيرُ خائبًا؛ لئلاّ يتعيَّن له حقٌّ فيتوجَّه على المسؤولِ عِتاب أو عِقاب".
"Nė pėrgjithėsi ėshtė e pėlqyeshme qė mos tė kthehet njeriu i varfėr i dėshpėruar qė mos tė bėhet obligim ndihma ndaj tij e ti dedikohet qortim a denim atij nga i cili lypet diēka".
Participo nė gėzimet dhe dhimbjet e fukarave me buzėqeshje dhe fytyrndritur, bėre fukaranė njė njeri tė familjes tėnde, doje, afroje, sjellu mirė dhe but me te, paso njerėzit fisnik dhe bujar nė kėtė drejtim.
Othmani, radijall-llahu anhu, thotė:
(حُبِّب إليَّ من الدّنيا ثلاثة: إِشباع جائِعٍ وكسوَة العارِي وتلاوة القرآن).
"Mė janė bėrė tė dashura nga dynjaja tre gjėra: ngopja e njeriut tė uritur, veshja e njeriut tė ēveshur dhe leximi i Kur'anit".
Tregohu modest ndaj tij dhe ji bujar, sepse shpenzimi ndaj atij ėshtė prej shkaqeve qė tė stabilizon nė fe.
E kanė pyetur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
أيُّ الإسلام خير؟ قال: ((تطعِم الطعامَ وتقرأ السلام على مَن عرفت ومَن لم تعرف)) رواه البخاري. "Cili Islam ėshtė mė i mirė? Tha: jepni ushqim dhe jepni selam atij qė e njihni dhe qė nuk e njihni". (Buhariu).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
04-04-07, 00:26
Me qenė njeriu pak dorėdhėnė, mbrohet me kėtė vepėr nga zjari i xhehenemit.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((يا عائشة، استتِري من النار ولو بشقِّ تمرة؛ فإنها تسدّ من الجائع مسدَّها من الشبعان)) رواه أحمد.
"Aishe, mbroju nga zjari edhe me gjysmė hurme, sepse i ndihmon tė varfėrit mė shumė se sa tė ngopurit". (Sahih, Ahmedi).
Sadakaja e largon belanė, e mbron njeriun nga pėrfundimi i keq, fshin gabimin, i lehtėson vėshtirėsitė e dynjasė dhe tė ahiretit, nėn hijen e saj ringjallet njeriu nė ditėn e Kijametit, nė Ditėn kur do tė llogariten njerėzit, ia mbron njeriut pasurinė dhe ia kultivon, i sjell rizk, e bėn njeriun tė dashur te All-llahu dhe e thirrė nė vepra tjera tė mira.
Njeriut qė shpenzon nė rrugė tė All-llahut, All-llahu, azze ve xhel-le, ia lehtėson ēėshtjet e jetės.
All-llahu, azze ve xhel-le, thotė:
فَأَمَّا مَنْ أَعْطَى وَاتَّقَى وَصَدَّقَ بِالْحُسْنَى فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْيُسْرَى وَأَمَّا مَنْ بَخِلَ وَاسْتَغْنَى وَكَذَّبَ بِالْحُسْنَى فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْعُسْرَى [الليل:5-10]
"E, sa i pėrket atij qė jep dhe ruhet, Dhe vėrteton bindshėm pėr mė tė mirėn, Ne do ta pėrgatitim atė pėr mė tė lehtėn. E sa i pėrket atij qė bėn koprraci dhe ndien veten tė pavarur (nga Zoti), Dhe qė pėrgėnjeshtron atė mė tė mirėn, Ne do ta pėrgatisim pėr mė tė vėshtirėn". (El-Lejl: 5- 10).
Nė mėngjesin e secilės ditė dy melek e thirrin atė qė shpenzon pasurinė e tij, duke i thėnė, sikur na ka treguar Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem:
"فيقول أحدهما: اللّهمّ أعطِ منفقًا خلفًا، ويقول الآخر: اللّهمّ أعطِ ممسِكًا تلفًا)) متّفق عليه.
"Njėri i thotė: All-llahu im jepi qė tė jap dhe kompenzoja, kurse tjetri i thotė: All-llahu im jep qė mos tė jep dhe shkatėrroja". (Buhariu dhe Muslimi).
Pasaniku grykės as pėr vete pėrfiton e as qė u jep fukarave e tė ngirtet. Pasuria i sjell sher atij qė ėshtė koprac ose e harxhon ku sduhet.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَمَنْ يَبْخَلْ فَإِنَّمَا يَبْخَلُ عَنْ نَفْسِهِ [محمد:38].
"… e kush bėn koprraci, ai bėn kundėr vetvetes, …". (Muhammed: 38).
Pasuria ėshtė sikur guri nė dorė, nuk pėrfiton prej tij derisa nuk e largon nga dora, kurse ai qė e kap dhe nuk e lėshon do tė pendohet kur ti afrohet exheli.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَأَنْفِقُوا مِنْ مَا رَزَقْنَاكُمْ مِنْ قَبْلِ أَنْ يَأْتِيَ أَحَدَكُمْ الْمَوْتُ فَيَقُولَ رَبِّ لَوْلا أَخَّرْتَنِي إِلَى أَجَلٍ قَرِيبٍ فَأَصَّدَّقَ وَأَكُنْ مِنْ الصَّالِحِينَ [المنافقون:10].
"Dhe jepni nga ajo qė Ne u kemi dhėnė juve, para se ndonjėrit prej jush t'i vijė vdekja, e atėherė tė thotė: "O Zoti im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!". (El-Munafikun: 10).
Pasuria ėshtė njė mik jobesnik, nuk ka askush garancė se nuk i shndėrrohet nė armik dhe privohet ai nga ēdo shpėrblim. Pasuria lavdėrohet nėse i afrohet mirėsisė dhe njeriut tė varfėr.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((نعم صاحب المسلِمِ هو لمن أعطَى منه المسكينَ واليتيم وابنَ السبيل)) متفق عليه.
"Sa pasuri e mirė e muslimanit ėshtė ajo pasuri nga e cila i jepet tė ngratit, jetimit dhe atij qė ka mbetur nė rrugė". (Buhariu dhe Muslimi).
Njeriu sprovohet aq sa ka fe, nėse fenė e ka tė fuqishme, i shtohen sprovat, kurse njeriu nuk mund tė shpėton nga sprova pėrpos se me durim dhe lidhje tė fortė me All-llahutn, tebareke ve teala.
Andaj njeriu i varfėr duhet tė lidhet ngusht me All-llahun dhe tė jetė i devotshėm, sepse me devotshmėri lehtėson gjėrat dhe vjen rizku.
All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
وَمَنْ يَتَّقِ اللَّهَ يَجْعَلْ لَهُ مَخْرَجًا وَيَرْزُقْهُ مِنْ حَيْثُ لا يَحْتَسِبُ [الطلاق:2، 3].
"… e kush u pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė, dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare. Kush i mbėshtetet All-llahut, Ai i mjafton atij, All-llahu realizon dėshirėn e vet dhe All-llahu ēdo gjėje ia ka caktuar kohėn (afatin)". (Et-Talak: 2-3).
Me vazhdimin nė istigfar vjen pasuria. All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:
فَقُلْتُ اسْتَغْفِرُوا رَبَّكُمْ إِنَّهُ كَانَ غَفَّارًا يُرْسِلِ السَّمَاءَ عَلَيْكُمْ مِدْرَارًا وَيُمْدِدْكُمْ بِأَمْوَالٍ وَبَنِينَ وَيَجْعَلْ لَكُمْ جَنَّاتٍ وَيَجْعَلْ لَكُمْ أَنْهَارًا [نوح:10-12].
"Unė u thashė: "Kėrkoni falje Zotit tuaj, se Ai vėrtet falė shumė; Ai ju lėshon nga qielli shi me bollėk, ju shumon pasurinė dhe fėmijėt, ju bėn tė keni kopshte dhe ju jep lumenj". (Nuh: 10- 12).
Drejtohu All-llahut me lutje, kėrko qė ti hap dyert e mėshirės dhe begative tė veta, sepse Ai ėshtė Bujar dhe Dhuntidhėnės, kujt tė do i jep pa llogari, ke mendim tė mirė pėr Zotin tėnd dhe kėrko hapjen e dyerve tė rizkut pėr ty dhe mos nxito se do tė vjen largimi i brengave dhe ji durimtar sepse ndoshta All-llahu tė ka rezervuar mirėsi shumė tė mėdha nė ahiret.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
((يدخُل الفقراءُ الجنّة قبل الأغنياء بخمسمائة عام)) رواه الترمذي.
"Fukaratė hyn nė xhennet pesėqind vjet para tė pasurve". (sahih, Tirmidhiu).
Mos u mbėshtet vetėm nė shkaqet materiale gjat kėrkimit tė rizkut, por shoqėroja kėsaj edhe lutjen drejtuar All-llahut, subhanehu ve teala, sepse ajo qė ka shkruar All-llahu i arrin njeriut tė paaftė dhe tė dobėt dhe nuk mund ta arrijė ai qė punon palodhur dhe ėshtė i fuqishėm, sepse te All-llahu, ēdo gjė ėshtė e caktuar me masė.
لِلفُقَرَاءِ الَّذِينَ أُحْصِرُوا فِي سَبِيلِ اللَّهِ لا يَسْتَطِيعُونَ ضَرْبًا فِي الأَرْضِ يَحْسَبُهُمْ الْجَاهِلُ أَغْنِيَاءَ مِنْ التَّعَفُّفِ تَعْرِفُهُمْ بِسِيمَاهُمْ لا يَسْأَلُونَ النَّاسَ إِلْحَافًا وَمَا تُنفِقُوا مِنْ خَيْرٍ فَإِنَّ اللَّهَ بِهِ عَلِيمٌ [البقرة:273].
"(Jepni) pėr tė varfėrit qė janė tė angazhuar nė rrugėn e All-llahut dhe nuk kanė mundėsi tė gjallėrojnė me tokė, duke qenė se ata nuk lypin, prandaj ai qė nuk e di gjendjen e tyre mendon se ata janė tė pasur. Ata i njeh nga vetė pamja e tyre (tė rraskapitur), por nuk kėrkojnė e as nuk i mėrzitin njerėzit. Pra ēkado qė tė jepni nga pasuria, s'ka dyshim se atė All-llahu e di shumė mirė". (El-Bekare: 273).
Mė bekoftė All-llahu mua dhe ju me Kur'anin fisnik, na bėftė dobi neve me argumentet dhe pėrkujtimet qė janė nė kėtė Libėr Fisnik. E them kėtė qė dėgjuat dhe kėrkoj falje te All-llahu pėr mua, pėr ju dhe pėr mbarė muslimanėt, andaj edhe ju kėrkoni falje sepse Ai ėshtė Falės dhe i Mėshirshėm.

-ll-
الحمد لله عَلى إحسانِه، والشّكر له على توفيقهِ وامتنانه، وأشهد أن لاَ إلهَ إلا الله وحدَه لا شَريك له تعظيمًا لشأنه، وأشهَد أن نبيّنا محمّدًا عبده ورَسوله، صلى الله عليه وعلى آله وأصحابِه.
Dijeni se All-llahu, tebareke ve teala, ju ka urdhėruar tė dėrgoni salavate dhe selame mbi pejgamberin e tij duke thėnė:
إِنَّ اللَّهَ وَمَلائِكَتَهُ يُصَلُّونَ عَلَى النَّبِيِّ يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا صَلُّوا عَلَيْهِ وَسَلِّمُوا تَسْلِيمًا [الأحزاب:56].
"Ėshtė e vėrtetė se All-llahu dhe engjėjt e Tij me madhėrim e mėshirojnė Pejgamberin. O ju qė keni besuar, madhėrojeni pra atė (duke rėnė salavatė) dhe pėrshėndeteni me selam". (El-Ahzab: 56).
Andaj dėrgoni edhe ju salavate mbi Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem,…
اللّهمّ صلّ وسلّم على نبيّنا محمّد...
Abdul-Muhsin ibėn Muhamed El-Kasim
Imam dhe hatib nė xhaminė e Pejgamberit nė Medinėn e bekuar.
Pėrshtati: Bekir Halimi</SPAN>
Abdul-Muhsin ibėn Muhamed El-Kasim,
23.9.2005



http://www.albislam.com (http://www.albislam.com)

Albanian eX|PerT
04-04-07, 16:56
Besimi nė xhenet dhe xhehenem

Falėnderimi i qoftė Allahut i Cili krijoi njeriun dhe ēdo gjė tjetėr. Paqja e Tij qoftė mbi tė Dėrguarin e tė dashurin e Tij, familjen dhe shokėt e tij.
Allahu i Lartėsuar e krijoi njeriun dhe e vendosi nė tokė qė ta sprovojė se a do tė jetė falėnderues apo mohues i mirėsive tė tij. Pėr kėtė arsye ia bėri atij detyrim njohjen e Tij sikurse thotė nė Kuran: “Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr, pėrveēse tė mė adhurojnė.” Pra, Allahu nuk e krijoi njeriun dhe ēdo gjė tjetėr kot sė koti e as pėr lojė.
Allahu i Lartėsuar nga mirėsia e Tij i dėrgoi njerėzimit tė dėrguar nga mesi i tyre qė t’ua lehtėsojė rrugėn deri te njohja e Tij dhe njohja e ēdo gjėje tjetėr qė njeriu me mendjen e tij nuk kishte pėr ta njohur kurrė. Prej nga do tė dinte njeriu pėr engjėjt, pėr ndodhitė pas vdekjes, pėr xhenetin, pėr xhehenemin etj., sikur mos t’ia zbulonte Allahu ato njeriut pėrmes shpalljeve? Allahu i Lartėsuar nuk e hodhi njeriun nė det pa ia mėsuar atij notin. Nė shumė ajete tė Kuranit Ai na tregon se ē’ėshtė kjo botė dhe ēfarė peshe ka ajo, pastaj nė shumė ajete tė tjera na tregon rėndėsinė e botės sė ardhme dhe metodėn se si arrihet lumturia e pėrjetshme nė tė.
Tė nderuar vėllezėr!
Besimi nė xhenet dhe nė xhehenem ėshtė prej bazave esenciale tė Islamit dhe mohuesi i tyre (kundėrshtari) ėshtė jobesimtar edhe nėse beson ēdo gjė tjetėr. Xheneti dhe xhehenemi janė caku i fundit pėr ēdo njeri, ndaj nuk ka dyshim se njohja e tyre dhe puna pėr ta ėshtė me rėndėsi tė veēantė.
Prej nga tė dimė ne pėr xhenetin dhe xhehenemin? A ka qenė dikush nė xhenet e nė xhehenem qė tė na tregojė pėr ta? Janė pyetje tė cilat mund t’i parashtrojė shumėkush. Xheneti dhe xhehenemi nuk mund tė njihen pėrmes perceptimeve dhe zbulimeve njerėzore. Ata i ndjen shpirti i njeriut dhe hulumton pėr njė gjė tė tillė.
Rruga pėr njohjen e tyre ėshtė rruga e shpalljes. Besimi nė Zotin obligon edhe besimin nė botėn e ardhme dhe ēdo gjė nė tė.
A thua vėllezėr e ka parė ndonjė njeri xhenetin dhe xhehenemin ende pa vdekur?
Po, vėllezėr tė dashur, nė mesin e atyre njerėzve ėshtė edhe i dėrguari dhe i dashuri ynė, Muhamedi (alejhi selam). Ai i pa ata nė natėn e Israsė dhe tė Miraxhit dhe na lajmėroi pėr shumė gjėra qė ai i pa aty. Si tė besohet kjo? Kjo besohet pasi tė vėrtetohet realiteti i shpalljes sė Muhamedit (alejhi selam).
Duhet tė besojmė ashtu siē besoi nė tė Ebu Bekri (radiallahu anhu), meqė e njihte mirė se kush ėshtė ai. Kur jobesimtaret i thanė me shpresė se ai nė ato momente do tė refuzonte qė shoku i tij (alejhi selam) kaloi gjithė atė largėsi tė madhe brenda njė pjese tė natės.
-Ky shoku yt mendon se shkoi nė Jerusalem (ku ėshtė Mesxhidul Aksaja) brenda njė pjesė tė natės dhe kaloi shtatė qiejt!- thanė ata.
-A e tha kėtė ai?- pyeti Ebu Bekri.
-Po.- u pėrgjigjėn.
-E vėrtetė ėshtė, unė atij i besoj se i vjen shpallja nga qielli pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, e si mos t’i besoj pėr njė gjė tė tillė!- u tha Ebu Bekri.
Ja pra, vėllezėr tė nderuar, edhe ne duhet tė besojmė nė xhenet dhe xhehenem, ashtu siē besoi Ebu Bekri, halifi i parė i muslimanėve pas vdekjes sė pejgamberit (alejhi selam).
Tė nderuar vėllezėr!
A thua se pėr ēfarė na lajmėroi i dėrguari i Allahut nė lidhje me xhehenemin?
Transmetohet nė njė hadith se Pejgamberi (alejhi selam) e pyeti Xhibrilin (alejhi selam). qė t’ia pėrshkruajė xhehenemin.
Xhibrili (alejhi selam) thotė: “O Muhamed, xhehenemi ėshtė i errėt dhe nė tė ėshtė errėsirė e madhe. Sikur njė pjesė e xhehenemit, sa gjilpėra, tė kishte dalė nė dynja, do ta kishte djegur tokėn dhe ēdo gjė qė ka nė tė. Sikur njė rrobė prej rrobave tė xhehenemlinjėve tė ishte varur nė ndonjė vend tė tokės, do ta kishte shkatėrruar dynjanė prej erės sė rėndė qė e ka. Sikur njė pjesė e ushqimit tė xhehenemlinjėve tė ishte sjellė nė dynja do t’ua kishte prishur jetėn njerėzve nė kėtė dynja. Sikur njė engjėll prej engjėjve tė xhehenemit, tė cilėt nė numėr janė 19 dhe janė rojet kryesore tė xhehenemit, tė ishte sjellė nė kėtė botė, do tė kishin vdekur tė gjithė njerėzit nga pamja e shėmtuar qė ka ai engjėll. Sikur njė rreth prej zinxhirit tė gjatė me tė cilin lidhen xhehenemlinjtė tė ishte sjellė nė dynja, do tė ishte shafitur toka dhe ēka ka nė tė.”
Kur e dėgjoi pejgamberi (alejhi selam) kėtė tha: “Mjaft o Xhibril, mjaft! Dhe filloi tė qajė, e bashkė me tė edhe xhibrili (alejhi selam). Pejgamberi (alejhi selam) i tha: “O Xhibril, a po qan edhe ti qė ēfarė pozite ke ti tek Allahu?!” Xhibril (alejhi selam) vazhdon e thotė: “Ē’mė pengon mua qė Allahu tė mė ndryshojė gjendjen time ashtu siē e ndryshoi gjendjen e Iblisit tė mallkuar?”
Po pra, tė nderuar vėllezėr, po qan Pejgamberi (alejhi selam), mė i dashuri i Allahut, po qanė Xhibrili (alejhi selam) engjėlli mė i dashur i Allahut, e si ėshtė gjendja jonė, kur dihet se njė pjesė e madhe e njerėzve nuk i bien Allahut nė sexhde, nuk e falin namazin? Kush mund tė garantojė se nuk do tė jemi prej atyre qė u thuhet: “Futuni nė xhehenem.” Allahu na mbrojttė prej xhehenemit dhe veprave tė tyre! Amin!
Pėrgatiti grupi i studentėve “Ali ibn Talib”
25.11.2006



http://www.klubikulturor.com

Albanian eX|PerT
05-04-07, 02:10
Qėndrueshmėria

Ėshtė njė virtyt i lėvduar qė secili synon tė jetė i zbukuruar me tė. Kjo cilėsi ėshtė e dėshiruar nga i gjithė njerėzimi, pa asnjė pėrjashtim. Mirėpo, qėndrueshmėria pėr tė cilėn do tė flasim, dallon nė atė se ne thėrrasim qė kjo qėndrueshmėri tė jetė vetėm nė tė vėrtetė dhe tė mirė, e assesi nė tė kėqija dhe vese tė ndryshme. Pas kėtij muaji tė bekuar, me pėrplot tė mira, ku mėsuam gjėra tė reja, ndiem kėnaqėsinė e adhurimeve ndaj Allahut, subhanehu ue teala, dhe u treguam durimtarė dhe tė qėndrueshėm para shumė sfidave, mendoj se duhet ta pėrkujtojmė njėri-tjetrin qė tė vazhdojmė udhėtimin tonė drejt kėnaqėsisė sė Allahut, tė jemi tė qėndrueshėm nė besimin dhe veprat tona, dhe ashtu tė vazhdojmė deri nė takimin tonė me tė Gjithėfuqishmin.
Fjala qėndrueshmėri shpeshherė ėshtė edhe sinonim i fjalės rezistencė. Disa dijetarė i kanė dhėnė kėtė pėrkufizim: Qėndrueshmėri ėshtė pamundėsia e ndryshimit nė rast kur tjetri mundohet tė futė dyshime, ndėrsa i qėndrueshėm ėshtė ai qė ecė drejt njė rruge dhe nuk largohet edhe pse tjetri mundohet tė futė dyshime.
Allahu, subhanehu ue teala, kėtė cilėsi e ka lėvduar nė disa raste, urdhėroni t'i lexojmė ato dhe tė marrim mėsime:

"E sa pejgamberė pati qė sė bashku me ta luftuan turma tė mėdha besimtarėsh, e pėr atė qė i godiste nė rrugėn e Allahut, ata nuk u dobėsuan dhe as nuk u pėrulėn. Allahu i do durimtarėt. Fjala e tyre nuk ishte tjetėr pos: "Zoti ynė, na i falė mėkatet tona dhe lėshimet nė punėt tona na bėn tė qėndrueshėm dhe na ndihmo kundėr popullit jobesimtar"! Ndaj, Allahu ua dha atyre shpėrblimin e kėsaj bote dhe shpėrblimin mė tė mirė tė botės tjetėr; All-llahu i do bamirėsit".
Njė nga mėsimet kryesore tė kėtyre ajeteve ėshtė se kjo cilėsi, e cila do tė na mundėsonte qė tė mos pėrulemi e as dobėsohemi para armikut, fitohet duke e kėrkuar nga Allahu, subhanehu ue teala, me lutje tė sinqerta qė Ai, tė na bėjė tė qėndrueshėm. E s'ka dyshim se pėr Allahun kjo gjė ėshtė e lehtė.

2. ęóįóęś Ćóäųóåõćś ŻóŚóįõęĒ ćóĒ ķõęŚóŁõęäó Čöåö įóßóĒäó ĪóķśŃĒš įóåõćś ęóĆóŌóĻųó ŹóĖśČöķŹĒš (66) ęóÅöŠĒš įĀŹóķśäóĒåõćś ćöäś įóĻõäųóĒ ĆóĢśŃĒš ŚóŁöķćĒš (67)
"Po sikur tė zbatonin atė qė kėshilloheshin do tė ishte mė mirė pėr ta dhe do t'i bėnte tė qėndrueshėm mė shumė. Ndėrsa atėherė, do t'u jepnim atyre nga ana Jonė shpėrblim tė madh". Pas lutjeve tona qė Allahu, subhanehu ue teala, tė na bėjė tė qėndrueshėm, duhet po ashtu tė punojmė ēdo gjė qė na urdhėron kjo fe, pėr ta fituar kėtė cilėsi, siē shihet qartė nė kėto dy ajete.
3. ęóßõįĒųš äóŽõÕųõ Śóįóķśßó ćöäś ĆóäśČóĒĮö ĒįŃųõÓõįö ćóĒ äõĖóČųöŹõ Čöåö ŻõÄóĒĻóßó ęóĢóĒĮóßó Żöķ åóŠöåö ĒįśĶóŽųõ ęóćó꜌öŁóÉń ęóŠößśŃóģ įöįśćõÄśćöäöķäó (120 åęĻ)
"Tė gjitha kėto qė t'i rrėfyem ty nga lajmet e pejgamberėve, janė qė zemrėn tėnde ta bėjnė tė qėndrueshme, dhe nė to tė ka ardhur e vėrteta e kėshilla, si dhe pėrkujtime pėr besimtarėt". Allahu, subhanehu ue teala, tė gjitha rrėfimet e pejgamberėve, sprovat, problemet dhe sukseset e tyre, qė na i ka treguar nė Kuran, i ka bėrė me qėllim qė kur ne t'i lexojmė ato dhe tė shohim se si i kanė tejkaluar sprovat e ndryshme, tė bėhemi tė qėndrueshėm. Aty mėsojmė se rruga nė tė cilėn synojmė tė ecim deri nė fund tė jetės, ėshtė e njėjta rrugė qė kishin tė gjithė pejgamberėt.

4. ) ķõĖóČųöŹõ Ēįįųóåõ ĒįųóŠöķäó ĀćóäõęĒ ČöĒįśŽóęśįö ĒįĖųóĒČöŹö Żöķ ĒįśĶóķóĒÉö ĒįĻųõäśķóĒ ęóŻöķ ĒįĀĪöŃóÉö ęóķõÖöįųõ Ēįįųóåõ ĒįŁųóĒįöćöķäó ęóķ󯜌óįõ Ēįįųóåõ ćóĒ ķóŌóĒĮõ (27 ÅČŃĒåķć)
"Allahu i forcon ata qė besuan nė fjalėn e qėndrueshme nė jetėn e kėsaj bote dhe nė jetėn tjetėr, ndėrsa mizorėt Allahu i bėn tė humbur. All-llahu punon ēka tė dojė". Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė se ky ajet ka zbritur pėr dėnimin nė varr, kur tė thuhet: kush ėshtė zoti yt? Ai thotė: Zoti im ėshtė Allahu, i dėrguari ėshtė Muhamedi... Kjo ėshtė dhunti e Allahut, subhanehu ue teala, pėr besimtarėt e mirė, kam pėr qėllim forcimin, qė Ai ua bėn besimtarėve nė kėtė botė e po ashtu edhe nė tjetrėn. Andaj, tė mos harrojmė ta lusim Allahun qė tė mos na privojė nga kjo mirėsi.
5. "E ata qė nuk besuan thanė: "Pėrse tė mos i zbret atij Kur'ani pėrnjėherė?" Ashtu (e zbritėm pjesė-pjesė) qė zemrėn tėnde ta bėjmė tė qėndrueshme dhe Ne e sollėm atė ajet pas ajeti (dalėngadalė). Dhe ata nuk tė sjellin ndonjė shembull ty, e qė Ne tė mos ta tregojmė tė vėrtetėn, duke tė ofruar shpjegim tė qartė e tė plotė".

Vazhdon

Albanian eX|PerT
05-04-07, 02:12
Ai qė nuk do tė besojė, nuk do tė besojė asnjėherė. Kurani zbriti pjesė-pjesė dhe kjo ishte problem pėr ata, nuk mund ta kuptonin pėrse ndodhė ashtu. Mirėpo edhe po tė kishte zbritur pėrnjėherė komplet, sėrish nuk do tė besonin, bile do tė thoshin: Si mundet qė ky libėr i madh, me renditje aq tė mahnitshme tė shpallet pėrnjėherė?, e ndoshta do tė thoshin edhe fjalė nga mė tė ndryshmet.
Sidoqoftė, Allahu, subhanehu ue teala, iu pėrgjigj pyetjes sė tyre dhe tha se kjo ndodhte qė Muhamedi, salallahu alejhi ue selem, tė jetė edhe mė i qėndrueshėm. Do tė jetė i qėndrueshėm sepse vazhdimisht do tė jetė nė lidhje tė drejtpėrdrejt me Allahun ose me Xhibrilin, e kjo ndikon qė ai mos ta ndijė veten tė dobėt e as tė anashkaluar, pėrkundrazi do ta ndiejė tė fortė dhe i ndihmuar nga i Gjithfuqishmi.
6.
" E atyre, qė dikush u tha: "Populli ėshtė tubuar kundėr jush, pra kini frikė!" Ajo, vetėm ua shtoi edhe mė shumė besimin e thanė: "Neve na mjafton qė kemi Allahun, Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė!". Nė kėtė ajet vėrejmė, se besimtarėt e vėrtetė kanė arritur qėndrueshmėrinė dhe nuk iu trembet syri nga askush, ngase, kushdo tė jetė armiku, padyshim se ėshtė mė i dobėt se Allahu i Lartėmadhėruar. Si vėrtetim se kėtė qėndrim e kanė besimtarėt e vėrtetė, sjellim fjalėn e Ibėn Abbasit, radijallahu anhuma: "Kėtė fjalė e ka thėnė Ibrahimi, alejhi selam kur e gjuajtėn nė zjarr dhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem, nė rastin qė e pėrmend ajeti".
Hadithe rreth qėndrueshmėrisė:
1. Aliu radijallahu anhu, rrėfen: Mė dėrgoi Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, nė Jemen, por unė i thash: O i dėrguar i Allahut, po mė dėrgon te disa njerėz qė janė mė tė vjetėr se unė, dhe ėshtė rėndė pėr tė gjykuar midis tyre. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Shko, se Allahu i lartėsuar do ta bėjė tė qėndrueshme gjuhėn tėnde dhe do tė udhėzojė zemrėn tėnde". Tė gjitha punėt e aktivitetet kanė nevojė pėr qėndrueshmėri, por thirrja drejt Allahut, ėshtė mė se e nevojshmja pėr kėtė. Mu pėr kėtė Aliju, radijallahu anhu, e paraqiti si problematikė, por edhe Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, i rrėfeu ilaēin pėr tė.
2. Muadh ibėn Xhebeli radijallahu anhu, thotė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, mė ka kėshilluar me dhjetė gjėra, mė ka thėnė:
(1) Mos i shoqėro Allahut asgjė edhe nėse vritesh e digjesh;
(2) mos u bė i padėgjueshėm ndaj prindėrve edhe nėse tė urdhėrojnė tė lėsh shtėpinė dhe pasurinė;
(3) namazin e obliguar mos e lė asnjėherė, sepse kush e lė namazin e obliguar me qėllim ai e ka humbur mbrojtjen e Allahut,
(4) mos pi alkool sepse ai ėshtė koka e ēdo tė keqeje;
(5) kujdes nga mėkatet, sepse mėkatet sjellin hidhėrimin e Allahut;
(6) kujdes nga ikja prej betejės edhe nėse tė gjithė vriten;
(7) kur njerėzit i godet ndonjė epidemi dhe ti gjendesh aty, qėndro ku je;
(8) shpenzo pasurinė pėr familjen tėnde;
(9) shkopin e edukatės mos e largo; dhe
(10) mėsoji tė kenė frikė Allahun". (Ahmedi, hasen)
Nė tė gjitha kėto porosi shohim rėndėsinė e qėndrueshmėrisė, e veēanėrisht nė porosinė e parė, gjashtė dhe shtatė.
3. Abdullah ibėn Ebi Eufa tregon se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "O njerėz, mos e dėshironi takimin me armikun dhe kėrkoni nga Allahu shėndetin, por nėse takoheni me armikun duroni – bėhuni tė qėndrueshėm, dhe dijeni se xheneti ėshtė nėn hijen e shpatave".
4. Ebu Seid el-Hudriu radijallahu anhu, tregon se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Xhihadi mė madhėshtor ėshtė thėnia e tė vėrtetės tek udhėheqėsi i padrejtė". (Tirmidhiu, dhe Albani nė es-Sahiha 491)
5. Abdullah ibėn Mes'udi rrėfen: Kam parė Mikdad ibėn Esvedin nė njė rast ku mė ka pėlqyer shumė, ai erdhi te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, i cili ishte duke u lutur kundėr mushrikėve dhe tha: O i dėrguar i Allahut, ne nuk themi ashtu si ka thėnė populli i Musaut "shko ti dhe zoti yt, dhe luftoni", ne do tė luftojmė sė bashku me ty, nė tė djathtė, nė tė majtė, para dhe mbrapa. Atėherė, vėrejta se si Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, iu buzėqeshi fytyra dhe shumė u gėzua pėr kėto fjalė. (Buhariu 3952). Pa dyshim se do tė gėzohet, sepse kishte shokė tė cilėt patėn besuar dhe u bėnė tė qėndrueshėm nė besimin e tyre.
6. Ubade ibėn Samit rrėfen: I dhamė besėn Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, se do tė dėgjojmė dhe respektojmė, nė lehtėsi dhe vėshtirėsi, nė gjėrat qė na pėlqejnė dhe nė ato qė nuk na pėlqejnė. Po ashtu i dhamė besėn se nuk do ta kontestojmė qeverisjen e atyre qė meritojnė dhe se do ta themi tė vėrtetėn kudo qė tė jemi, duke mos pasur frikė askėnd nė rrugė tė Allahut". (Buhariu, Muslimi).
7. Ajsheja radijallahu anha, ka thėnė: "Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, kur bėnte ndonjė vepėr e bėnte tė qėndrueshme, kur e zinte gjumi gjatė natės apo sėmurej, ditėn i falte dymbėdhjetė rekate. Por, asnjėherė nuk e kam parė Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, tė falet tėrė natėn deri nė mėngjes e as tė agjėrojė ndonjė muaj tė plotė, pėrveē nė Ramazan". (Muslimi).
Prej fjalėve tė dijetarėve lidhur me qėndrueshmėrinė kemi zgjedhur fjalėn e Hasan Basriut: "Pasha atė qė nuk ka tė adhuruar tjetėr me tė drejtė, praktika e sunetit ėshtė mes dy ekstremeve, bėhuni tė qėndrueshėm nė tė – Allahu ju mėshiroftė - . Praktikuesit e sunetit kanė qenė pak nė tė kaluarėn, por edhe nė tė ardhmen do tė jenė pak, ata janė ata tė cilėt nuk shkuan me salltanetxhitė nė salltanetet e tyre, e as me bidatxhitė nė bidatet e tyre. Ata janė tė qėndrueshėm nė sunetin e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, derisa ta takojnė Zotin e tyre. Kėshtu pra, edhe ju bėhuni, Allahu ju ndihmoftė".
Disa dobi tė qėndrueshmėrisė:
1. Ėshtė argument i besimit tė plotė dhe mbėshtetjes sė fortė nė Allahun.
2. Ėshtė argument i shpirtit tė fortė dhe trimėrisė.
3. E vėrteta nuk mund tė pėrhapet pa kėtė cilėsi, e as e kota nuk mund tė zhduket pa kėtė cilėsi.
4. Ėshtė argument i dashurisė sė thellė ndaj akidesė, durimit gjatė pėrhapjes sė saj dhe mundimeve tė ndryshme deri nė vdekje.
5. Muslimanit i jep guxim pėr tė bėrė xhihad.
6. Qėndrueshmėria ėshtė nga rrugėt e qeta drejt xhenetit.
7. Qėndrueshmėria ėshtė pasim i Resulullahut, salallahu alejhi ue selem.

Omer Berisha


Omer Berisha,
26.10.2006

Albanian eX|PerT
05-04-07, 02:39
Pozita mė e lartė

Vėlla i ndershėm… shumė tė rinjė kanė mirėsi nė zemrat e tyre dhe mundohen t'i afrohen All-llahut aq sa kanė mundėsi, mirėpo, fatkeqėsisht neglizhojnė njė derė tė madhe tė shpėrblimit dhe sevapeve.
Shumė djem fetar, tė cilėt kanė arritur tė ēlirohen nga robėria e epsheve, dyshimeve dhe gjynaheve, besojnė se kjo vepėr ėshtė detyrė e veēantė e dijetarėve dhe thirrėsve, andaj ata hynė nė kėtė vepėr me turp.
A e di se cila ėshtė kjo derė?
Ėshtė dera e thirrjes nė fe tė All-llahut…
Kjo derė ėshtė njė derė shumė e madhe e mirėsisė dhe afrimit tek All-llahu, zoti i botėrave, vepėr qė i sjell njeriut njė thesar tė madh tė shpėrblimeve, ėshtė njė derė e pejgamberėve dhe atyreve qė ecin sipas metodės sė tyre, sepse thirrja nė fe tė All-llahut ėshtė detyra e parė e pejgamberėve nė dynja. Disa njerėz mendojnė se ata nuk janė tė aftė pėr tė zhvilluar davetin, andaj edhe i japin pėrparėsi ndejės dhe mosveprimit pėr kėtė fe.
Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:
( ćä ĻŚĒ Åįģ åĻģ ßĒä įå ćä ĒįĆĢŃ ćĖį ĆĢęŃ ćä ŹČŚå įĒ ķäŽÕ Šįß ćä ĆĢęŃåć ŌķĘĒ )
"Ai qė thėrret nė udhėzim ka shpėrblimin e atij qė e pason, duke mos iu pakėsuar aspak shpėrblimi i tyre". (Muslimi).
Parafytyro udhėzimin e njė djaloshi nė dorėn tėnde dhe bėhet adhurues i dalluar i All-llahut e ēdo adhurim qė e kryen, fiton edhe ti nga shpėrblimi i tij. Pėr shembull, nėse e fal drekėn ai djalosh edhe ti fiton shpėrblimin e atij namazi, nėse jep sadaka ndonjė dinar edhe ti fiton nga ai shpėrblim, nėse agjėron ditėn e arafatit edhe ti fiton atė shpėrblim, e kėshtu me rradhė.
Pėr kėtė Imam Ibėn Kajimi, rahimehull-llah, nė librin e tij me vlerė "Miftahu Darus-Seadeti" ka thėnė: "Pozita e thirrjes nė fe tė All-llahut ėshtė pozita mė e mirė e njeriut".
Si mos tė jetė kėshtu kur ti e fiton tėrė kėtė shpėrblim!
Si mos tė jetė kėshtu kur ti bėn njė detyrė tė pejgamberėve!
Si ka mundėsi mos tė jetė kėshtu kur ti mundohesh tė shpėtosh njerėzit nga kurthet e shejtanit tė mallkuar, kur ti lufton armiqtė e All-llahut dhe ndihmėtarėt e shejtanit, tė cilėt synim tė tyrin kanė prishjen dhe degjenerimin e tė rinjve.
Dija vėllau im se thirrja nė fe tė All-llahut ėshtė njė vepėr tė cilėn ta dhuron All-llahu sepse dėshiron tė jeshė nga ushtarėt e Tij tė sinqertė. Pėr kėtė nuk kanė hyrė tė gjithė njerėzit nė kėtė vepėr dhe akcion sepse kjo detyrė nuk ėshtė edhe aq e lehtė.
Duhet ditur se muslimani pa marė parasysh gradėn, nivelin dhe dijen qė arrin, nuk duhet tė braktisė thirrjen nė fe tė All-llahut, sepse me kėtė vepėr ai vetėm se ngritet dhe i shtohet mėshira, ngrohtėsia dhe kujdesi pėr udhėzimin e tyre.
Nė vijim ua sjelli njė shembull nga jeta e dijetarit tė madh tė kėtij shekulli, Muhamed Salih Uthejminit, se si ėshtė kujdesur ky njeri pėr tė thirrur nė fe tė All-llahut njerėzit.
Nė njė udhėtim tė tij pėr tė kryer umren ndodhi njė rast shumė interesant. Njė rast, i cili po tė kishte ndodhur me ne, All-llahu e di se si do tė kishim reaguar. Ai duke u kthyer nga pėrfundimi i umres me ata qė ishin nė shoqėri tė tij pėr tė pushuar nė banesėn e tyre qė e kishin nė Mekė kaluan pranė disa djelmoshave, tė cilėt luanin futboll. Hoxha u ndal nė mesin e tyre dhe filloi ti kėshillon pėr rėndėsinė e faljes sė namazit. Ata djelmosha e pranuan kėtė hoxhė tė madh me nėnēmim dhe mosinteresim! Hoxha kėrkoi prej atyre qė e shoqėronin qė tė shkojnė nė banes e tė mbetet ai vetėm me kėta tė rinjė!
Normalisht se shoqėruesit e dėgjuan dhe u larguan nga ky vend. Pasi qė kėta tė rinjė panė se hoxha ėshtė duke insistuar dhe ėshtė duke qėndruar me ta qė sė bashku tė shkojnė tė falin namazin, njėri prej tyre e shau me njė ofendim shumė tė rėndė dhe me fjalė shumė ofenduese!
Ai e ofendoi hoxhėn qė ta dėbon prej tyre dhe qė mos tė mbetet nė mesin e tyre. Ata normalisht se nuk e dinin se ky hoxha qė u flet ėshtė shejh Ibėn Uthejmini!
U buzėqesh hoxha dhe insistoi qė tė mbetet me ta derisa tė falen dhe ky qė e shau tė shkon me te. Hoxha u ul nė njė gurė nė mesin e tyre dhe insistojke me sqarimet dhe kėshillat e tyre qė tė falen dhe ti kthehen All-llahut.
Edhe djemt tjerė u ndijnė tė ofenduar nga ky veprim i shokut tė tyre kundrejt kėtij njeriu tė moshuar, mirėpo nuk kishin se ēka tė bėjnė nė atė moment.
Andaj kėrkuan nga ky qė e shau hoxhėn ta shoqėron hoxhėn dhe tė shkon me te. Ai nė fund u pajtua me kėtė propozim dhe kėrkesė edhe tė hoxhės edhe tė shokėve tė vet.
Kur hynė nė banesė, hoxha kėrkoi leje nga ky djalosh qė ti kryen disa punė. Ata qė ishin nė banesė iu drejtuan djaloshit: prej kur e njeh hoxhėn e madh, Ibėn Uthejminin?
Djaloshi desh alivanoset nga turpi i madh!
Ēka thatė, kush ėshtė hoxha?
I thanė: Ibėn Uthejmini, a nuk e njeh atė?!
Djaloshi u prek shumė nga ky rast dhe filloi tė qanė. Kur u kthye shejhu, ai ia puthi kokėn dhe kėrkoi prej tij falje!
Normalisht se shejhu ia fali, ai duroi me te kur e shante dhe ofendonte e pse mos tia falte tani. Pastaj ia mėsoi abdestin dhe namazin dhe qė nga kjo ditė ky djalosh nuk e ka lėrė mė namazin. U bė fetar nga veprimtaria e hoxhės sė madh.
Shiko kėtė ambicje tė madhe, kėtė kujdes gjigant dhe kėtė durim nė rrugėn e davetit nga ky hoxhė shumė i madh, rahimehull-llah.
Pas kėtij tregimi parashtrohet pyetja: cila ėshtė pozita yte ne thirrjen nė rrugė tė All-llahut?!
Pėrktheu: Bekir Halimi </SPAN>
albislam,
17.11.2006
</SPAN>

Albanian eX|PerT
05-04-07, 21:06
Hasedi, shkaqet dhe shėrimi i tij


Njerėzit tashmė janė adaptuar ti vizitojnė mjekėt pėr shėrimin e trupit tė tyre nga sėmundjet e ndryshme qė i godasin ata, dhe tėrė kjo, ėshtė si rezultat i asaj se ata shohin gjurmėt e atyre sėmundjeve. Mirėpo, ajo qė ėshtė pėr t’u ēuditur ėshtė fakti se, shumica e tyre neglizhojnė apo nuk mendojnė rreth njė lloji tjetėr tė sėmundjeve, tė cilat janė mė tė rrezikshme sesa ato tė trupit, dhe ato janė sėmundjet e zemrės.

Ndėrsa, a ka sėmundje mė serioze dhe mė tė rrezikshme sesa sėmundja e shpirtit dhe zemrės, kur e dimė se trupi ėshtė pasues i tyre?

Njė ndėr sėmundjet mė tė rrezikshme tė zemrės ėshtė: hasedi. Vlen tė theksohet se ėshtė njė ndėr sėmundjet mė tė rrezikshme sepse ėshtė si shkas pėr humbjen e fesė dhe dunjas, dhe mu kjo mė shtyri qė tė shkruaj kėtė temė ashtu qė, me kėto pakė fjalė ta kujtoj vetėn time dhe vėllezėrit e mijė tė nderuar pėr hasedin dhe shkaqet e tij.
Kuptimi i hasedit

Hasedi ėshtė: tė shikuarit e dhuntisė qė i ėshtė dhėnė vėllait tė vet, duke shpresuar qė ajo dhunti ti humb atij dhe ky tė marrė nė posedim atė,duke mos e pasur ashkush tjetėr pėrveē tij.
[Ibni Kethir, v.1 f.383]
Demantimi i atyre qė mohojnė hasedin:

Ibn el-Kajjim ka thėnė: "Padyshim qė Allahu [Subhanehu ve Teala] i ka krijuar trupat dhe shpirtrat nė natyrshmėri tė ndryshme, dhe i ka veēuar disa nga disa tė tjerė, nė tė ndikuar, dhe nė asnjė mėnyrė nuk mund ta mohoj njė i menēur njė gjė tė tillė, gjegjėsisht, faktin se trupi ndikohet nga shpirti, dhe se njė gjė e tillė ėshtė e dukshme dhe e qartė. Ti sheh fytyra se si skuqen nga turpi kur i shikon ndokush prej tė cilit turpėrohet, dhe i zbehet fytyra kur e shikon atė nga i cili frikėsohet shumė. Dhe e tėrė kjo si rezultat i ndėrlidhjes sė fortė tė shpirtit me syrin, pėrderisa syri merr funksionin e veprimit, ndėrsa e tėrė nisma e kėtij procesi nė realitet bėhet nga shpirti.

Shpirtrat janė tė ndryshėm nė fuqinė e tyre dhe nė natyrshmėrinė e tyre. Ai shpirt qė posedon hased tė mundimtė reflektohet qartė nė trup, dhe mu pėr kėtė Allahu [Subhanehu ve Teala] e ka urdhėruar Pejgamberin (alejhi selam) qė tė kėrkojė mbrojtje tek Ai prej kėtij sherri. Gjurmėt e lėndimit tek ai qė posedon hased nuk i mohon askush pėrpos atij qė ka humbur lidhjen me realitetin, dhe kjo ėshtė qendra e tė goditurit me sy, sepse shpirti i fėlliqėt hasedgji ėshtė e formuar nga ligė,takohet me hasedin dhe e bėnė atė tė ndikohet apo tė stoliset me kėtė veqori , dhe kėsaj i pėrgjan gjarrėpėri , ku posedon helėm mbrenda nė barkun e tij dhe ku e takon armikun e tij del prej tij me fuqi dhe shėndėrrohet ne formė tė flliqur dhe shqetėsuse , nė disa raste bėnė qė tė poshton fėmiun nėna nga barku i saj ose nė humbjen e shiqimit.

Shėnojnė dy Imamėt e mėdhenj (Buhariu dhe Muslimi) nga Ibni Omeri radiallahu anhuma se i Dėrguari i Allahut (salAllahu alejhi ve selem) ka thėnė:
"Mbytni gjarpėrinjtė, dhe mbytni ato qė posedojnė dy vija nė shpinėn e tyre (dy vija tė bardha nė shpinėn e gjarpnit) dhe ata tė shkurtėt (tė shkurtė nė bisht, cub, sikur ta ketė bishtin e prerė apo tė kėputur), sepse ato dy lloje ua marrin sytė (nėse pėshtyjnė nė sy me helmin e tyre) dhe e bėjnė shtatėzanėn tė poshtoj."
[Shėnon Buhariu hadithi 3297, Muslimi 2233, nė Zad ul Mead - Ibėn Kajjim v.4 f.166]

Llojet e hasedit

Hasedi ėshtė dy lloje: hased i urryer dhe hased i pėlqyer. Do tė flasim shkurtimisht pėr tė dy llojet:

1. Hasedi i urryer

Me hased tė urryer kemi pėr qėllim kėtė: tė shikuarit e njeriut njė dhunti tek vėllu i tij, e urren atė dhe shpreson tė largohet ajo dhunti nga ai dhe tė transferohet tek ky. Kėtė lloj tė hasedit e ka ndaluar Allahu [Subhanehu ve Teala] na Librin e Tij dhe Pejgamberi (alejhi selam) nė sunetin e tij tė pastėr. Allahu [Xhele Shanuhu] thotė:
"Shumė ithtarė tė librit (jehudi, krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas besimit tuaj t'iu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send."
[El-Bekareh, 109]

Ibni Kethiri (Allahu e mėshiroftė) thotė:
"I qorton Allahu [Subhanehu ve Teala] robėrit e Vet nga zakonet e pabesimtarėve, dhe i mėson ata urrejtjen e tyre (pabesimtarėve) ajo qė shifet dhe ajo qė e fshehin nė gjoksat e tyre, dhe se sa bartin hased apo zili ndaj besimtarėve."
[Tefsir Ibni Kethir v.2 f.18]

Thotė Allahu [Subhanehu ve Teala]:
"A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u dha nga mirėsitė e Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė Ibrahimit librin e sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė madh."
[En-Nisa, 54]

Thotė Kurtubiu (Allahu e mėshiroftė): Fjala e Allahut [Subhanehu ve Teala] "A u kanė zili" kanė pėr qėllim qifutėt, kurse fjala e Tij "njerzėve" ka pėrė qėllim Muhamedin (salAllahu alejhi ve selem). Thonė gjithashtu Ibni Abasi dhe Muxhahidi dhe tė tjerė: kanė pasur zili nė pejgamberllėkun e tij dhe shokėt e tij qė i besuan atij.
[Tefsiri i Kurtubiut, v.5 f.252]

Pejgamberi (alejhi selam) na ka qortuar nga hasedi apo zilija e urryer sepse nėpėrmjet tij shkatėrrohen feja dhe dunjaja. Kėtė e kemi kuptuar nga hadithet e tij tė nderuara, prej tė cilave do tė pėrmendim disa:

Shėnojnė Buhariu dhe Muslimi (Allahu i mėshiroftė) nga Enesi (radijAllahu anhu) se i Dėrguari i Allahut (salAllahu alejhi ue selem) ka thėnė:
"Mos u urreni mes vete, mos keni zili (mes jush) dhe mos bėni kurthė (mese jush) dhe mos ndėrpritni marrėdhėniet (mes jush) dhe bėhuni robėr tė Allahut, vėllezėr."


Transmeton Tirmidhiu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) nga Zubejr ibn El avami (radijAllahu anhu) se i Dėrguari i Allahut (salAllahu alejhi ue selem) ka thėnė:
"Janė pėrhapur nė mesin tuaj sėmundje tė popujve para jush: hasedi, urrejtja dhe ajo ėshtė qė rruan; nuk them qė rruan flokėt por e rruan fenė." (Rruan do tė thotė se e shkatėrron atė.)
[Sahih et-Tirmidhi, nr.2038]

Transmeton En-Nisai nga Ebu Hurejra se i Dėrguari i Allahut (salAllahu alejhi ue selem) ka thėnė:
"Nuk bashkohen nė njė zemėr besimi dhe zilia."
[Sahih Ennisai, nr.2912]

[B]Periudhat e zilis sė urrejtur

Dijetarėt i kanė pėrmendur periudhat e zilisė sė ndaluar, e ne do ti permendim disa nga to:

Periudha e parė: Tė dėshiruarit e largimit tė njė dhuntie nga tjetri dhe transferimit (tė asaj dhuntie) tek ai, dhe pėr njė gjė tė tillė mundohet me tė gjitha mėnyrat e ndaluara ti pengoj atė dhe tė arrijė qėllimin tij. Si pėr shembull, tė synoj shtėpin e tij, ose ta bėjė qė ta shkurorėzon gruan e tij qė ta martoj vetė, ose tė posedoj pozitė tė mirė dhe dėshiron tė zė pozitėn e tij, kjo ėshtė mė e theksuara nga tjerat forma tė ziliqarėve.

Periudha e dytė: Tė dėshiruarit e largimit tė njė dhuntie nga tjetri, edhe pse nuk ka mundėsi tė transfrohet ajo dhunti tek ai.

Periudha e tretė: Kurė nuk e dėshiron atė dhunti pėr vetėn e tij por ka dėshir ta ketė , e nėse nuk arrin atė atėher dėshiron tė mos e posedoj as tjetri qė tė mos ketė dallim mes tyre.

[El-Ihja lielgazali, v.3 f.298]

Tema do tė vazhdojė, inshAllah...


pėrgaditi: Fatmir Raēi
burimi: www.kurandhesunet.net (http://forumi.kurandhesunet.net/links.php?url=http://www.kurandhesunet.net)

Albanian eX|PerT
06-04-07, 02:01
Ah, sikur ta dinte populli im se ēka ėshtė ahireti?! (Xhenneti)

Kur flasim pėr ahiretin nėnkuptojmė edhe xhennetin, e cila ėshtė shtėpi e bamirėsve edhe xhehenemin qė ėshtė shtėpi e keqbėrėsve.
Tė fillojmė nga xhenneti, pėr shkak tė shpresės se tė gjithė besimtarėt besimdrejtė dhe punėmirė do tė jenė banorė tė tij.
Ah, sikur ta dinte populli im se “ēka ėshtė xhenneti”?
1- Xhenneti ėshtė shtėpi e pėrjetshmėrisė.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
{لِلَّذِينَ اتَّقَوْا عِنْدَ رَبِّهِمْ جَنَّاتٌ تَجْرِي مِنْ تَحْتِهَا الأَنْهَارُ خَالِدِينَ فِيهَا خَالِدِينَ فِيهَا وَأَزْوَاجٌ مُطَهَّرَةٌ وَرِضْوَانٌ مِنْ اللَّهِ وَاللَّهُ بَصِيرٌ بِالْعِبَادِ (15)}.
“Pėr ata qė janė ruajtur, ata kanė te Zoti i tyre Xhennete nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė, kanė bashkėshorte tė pastra, dhe kėnaqėsi nga All-llahu. All-llahu ėshtė Basir (Ai qė sheh ēdogjė) pėr robėrit”. (Ali Imran: 15).
E shumė ajete tjera qė e tregojnė kėtė fakt.
Imam Taberaniu transmeton nė “Muxhemin” e tij, kurse Imam Albani e konsideron tė vėrtetė, hadithin nga Muadh ibn Xhebeli [radijall-llahu anhu], se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
"إن المرد إلى الله إلى جنة أو نار خلود بلا موت و إقامة بلا ظعن "
“Kthimi ėshtė te All-llahu, qoftė nė xhennet ose xhehenem, ku do tė ketė pėrjetshmėri (amshueshmėri) pa vdekje dhe qėndrim pa shpėrngulje”.

2- Xhenneti ėshtė vendbanim i begative, ku ska fatkeqėsi dhe mjerim.

All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
{الَّذِينَ آمَنُوا وَهَاجَرُوا وَجَاهَدُوا فِي سَبِيلِ اللَّهِ بِأَمْوَالِهِمْ وَأَنفُسِهِمْ أَعْظَمُ دَرَجَةً عِنْدَ اللَّهِ وَأُوْلَئِكَ هُمْ الْفَائِزُونَ (20) يُبَشِّرُهُمْ رَبُّهُمْ بِرَحْمَةٍ مِنْهُ وَرِضْوَانٍ وَجَنَّاتٍ لَهُمْ فِيهَا نَعِيمٌ مُقِيمٌ (21) خَالِدِينَ فِيهَا أَبَداً إِنَّ اللَّهَ عِنْدَهُ أَجْرٌ عَظِيمٌ (22)}
“Ata tė cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e All-llahut, ata kanė pozitė mė tė larėt te All-llahu dhe vetėm ata janė fatlumė. Zoti i tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me Xhennete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė. Ata aty do tė jenė tė pasosur e te All-llahu ėshtė shpėrblim i madh”. (Et-Teube: 20- 22).
Kurse imam Buhariu transmeton nga Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] , i cili e ngritė hadithin te Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem], ku thotė:
" إنَّ رجلا من أهل الجنة استأذن ربه في الزرع فقال له : ألست فيما شئت ؟ قال : بلى ولكن أحب أن أزرع ! فبذر فبادر الطرف نباته واستواؤه و استحصاده فكان أمثال الجبال فيقول الله : دونك يا ابن آدم ! فإنه لا يشبعك شيء ".
“Njė njeri nga banorėt e xhennetit kėrkoi leje nga Zoti i vet qė tė mbjellė. E Zoti i tha: a nuk je i kėnaqur me kėto gjėra? Tha: po, mirėpo dėshiroj tė mbjelli. Ai e mbjelli farėn, e filloi tė rritet kjo bimė, e tė piqet dhe tė bėhet pėr tu korrur. U rrit aq shumė saqė u bė sa njė kodėr. All-llahu i tha: ndalu bir i Ademit, se asgjė nuk tė ngop”.

3- Kėnaqėsi edhe mė e madhe se kjo ėshtė fakti se banorėt e xhennetin fitojnė dhuntinė mė tė madhe kur ta shohin Zotin e botėrave pėr ēdo tė premte. Kjo ditė atje emėrtohet dita e shtimit.
Vallė a nuk mallėngjohemi pėr kėtė ditė!
Transmeton imam Muslimi nga Enesi [radijall-llahu anhu], i cili transmeton nga Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem]:
"إن في الجنة لسوقا يأتونها كل جمعة ، فيها كثبان المسك ، فتهب ريح الشمال فتحثوا في وجوههم وثيابهم ، فيزدادون حسنا وجمالا فيرجعون إلى أهليهم ، و قد ازدادوا حسنا و جمالا فيقول لهم أهلوهم : و الله لقد ازددتم بعدنا حسنا و جمالا فيقولون : وأنتم و الله لقد ازددتم بعدنا حسنا و جمالا ".
“Nė xhennet ka njė treg, te i cili vijnė pėr ēdo tė premte. Aty ka kodrinė me misk (parfym), tė cilėn e frynė njė erė e veriut e ua pėrplas fytryės dhe rrobave tė tyre, kurse atyreve u shtohet bukuria dhe mirėsia, e kthehen te familja e tyre mė tė mirė dhe mė tė bukur, kurse familja e tyre u thotė: Vall-llahi qenkeni bėrė mė tė bukur dhe mė tė mirė. Edhe kėta do tua kthejnė: edhe ju qenkeni bėrė mė tė bukura dhe mė tė mira”.
Imam Ahmedi, Ibn Maxheja dhe Ibn Huzejmeja transmetojnė nga Suhejbi [radijall-llahu anhu], i cili tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" إذا دخل أهل الجنة الجنة و أهل النار النار نادى مناد : يا أهل الجنة إن لكم عند الله موعدا يريد أن ينجزكموه فيقولون : و ما هو ؟ ألم يثقل الله موازيننا و يبيض وجوهنا و يدخلنا الجنة و ينجنا من النار ؟ فيكشف الحجاب فينظرون إليه فوالله ما أعطاهم الله شيئا أحب إليهم من النظر إليه و لا أقر لأعينهم " .
“Kur banorėt e xhennetit tė hyjnė nė xhennet dhe banorėt e xhehenemit tė hyjnė nė xhehenem, do tė thėrras njė thirrės: o ju banor tė xhennetit, keni njė premtim tė All-llahut, tė cilin dėshiron tua realizon. Thanė: e cili ėshtė ai premtim? A nuk na i ka rėnduar peshojat (me tė mira), a nuk na i ka zbardhur fytyrat, e na ka futur nė xhennet e na ka shpėtuar nga zjari?! Atėherė All-llahu e largon mbulesėn, e ata e shikojnė Ate. Vall-llahi, nuk ju ka dhėnė All-llahu gjė mė tė dashur pėr ta dhe mė tė kėndshme se sa shikimi nė te”. (hadithi ėshtė sahih).
Ky ėshtė edhe komentimi i ajetit:
{ لَهُمْ مَا يَشَاءُونَ فِيهَا وَلَدَيْنَا مَزِيدٌ (35)}
“Ata aty kanė ēka tė dėshirojnė, e te Ne ka edhe mė shumė”. (kaf: 35).
{ لِلَّذِينَ أَحْسَنُوا الْحُسْنَى وَزِيَادَةٌ وَلا يَرْهَقُ وُجُوهَهُمْ قَتَرٌ وَلا ذِلَّةٌ أُوْلَئِكَ أَصْحَابُ الْجَنَّةِ هُمْ فِيهَا خَالِدُونَ (26)}
“Atyre qė bėjnė vepra tė mira, u takon e mira (Xhenneti) edhe mė tepėr (e shohin All-llahun). Fytyrat e tyre nuk i mbulon pluhuri i zi as nėnēmimi, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė”. (Junus: 26).
Nėse tė intereson diēka mė tepėr pėr pėrshkrimin e xhennetit, ja kjo qė vijon:

4- Pėrshkrim i xhennetit
a- Ajo i ka tetė dyer
Transmeton Ibn Sadi nga Utbe ibn Abdi se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" الجنة لها ثمانية أبواب والنار لها سبعة أبواب " .
“Xhenneti i ka tetė dyer, kurse zjari i ka shtatė dyer”. (imam Albani kėtė hadith e konsideron tė vėrtetė).
Nėse dėshiron tė dishė diēka mė tepėr pėr ato dyer, dėgjo se sa tė gjėra janė ato:
Transmeton Imam Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre merfuan:
" والذي نفسي بيده إن ما بين مصراعين من مصاريع الجنة لكما بين مكة وهجر أو كما بين مكة و بصرى "
“Pasha Ate nė Dorė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, mes krahėve tė dyerve tė xhennetit ka hapėsirė sa mes Mekės dhe Hexhrit, ose sa mes Mekės dhe Basrės”.

b- Toka e xhennetit ėshtė si buka e bardhė.
Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" *أرض الجنة خبزة بيضاء " . “Toka e xhennetit ėshtė sikurse buka e bardhė”. (Ebu Shejh nė “el-Adhame”, kurse shejh Albani thotė se ėshtė sahih).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
06-04-07, 02:02
c- Nė xhennet ka lumenj
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
{ وَعَدَ اللَّهُ الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ جَنَّاتٍ تَجْرِي مِنْ تَحْتِهَا الأَنْهَارُ خَالِدِينَ فِيهَا وَمَسَاكِنَ طَيِّبَةً فِي جَنَّاتِ عَدْنٍ وَرِضْوَانٌ مِنْ اللَّهِ أَكْبَرُ ذَلِكَ هُوَ الْفَوْزُ الْعَظِيمُ (72)}
“Besimtarėve dhe besimtareve All-llahu u premtoi Xhennete nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, nė to do tė jenė pėrgjithmonė, dhe (u premtoi) vendbanime tė bukura nė Xhennetin e Adnit, edhe njė disponim nga All-llahu qė ėshtė mbi tė gjitha. Ky, pra ėshtė ai shpėtimi i madh”. (Et-Teube: 72).
Ka edhe shumė ajete tjera qė flasin nė kėtė drejtim.
Transmeton Imam Ahmedi dhe Tirmidhiu nga Muavije ibn Hajde merfuan:
" إن في الجنة بحر الماء ، و بحر العسل ، و بحر اللبن ، و بحر الخمر ، ثم تشقق الأنهار بعد "
“Nė xhennet ka deti nga uji, deti nga qumėshti dhe deti nga vena, e pastaj burijnė lumenjtė”. (Imam Albani thotė: hadithi ėshtė sahih).
Nė xhennet ėshtė Keutheri tė cilin All-llahu ia ka dhėnė Pejgamberit tė Tij
Transmeton imam Buhariu nga Enesi [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" بينا أنا أسير في الجنة إذ عرض لي نهر حافتاه قباب اللؤلؤ المجوف قلت : يا جبريل ما هذا ؟ قال : هذا الكوثر الذي أعطاكه الله ثم ضرب بيده إلى طينه فاستخرج مسكا ثم رفعت لي سدرة المنتهى فرأيت عندها نورا عظيما ".
“Duke udhėtuar nė xhennet, mu shfaq njė lum, nė dy skajet e tij kishte kupollė nga margaritari i zbrazur nga mbrenda. Thashė: Xhibril, ēka ėshtė kjo? Tha: ky ėshtė keutheri, tė cilin ta ka dhėnė All-llahu, pastaj e futi dorėn nė baltėn e sajė dhe nxori misk (parfym), pastaj mu ngrit shikimi kah Sidretul-munteha, e aty pash njė dritė tė madhe”.
Transmeton Shiraziu nė “El-Elkab”, kurse shejh Albani e konsideron tė vėrtetė, nga Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" أربعة أنهار من أنهار الجنة سيحان و جيحان والنيل و الفرات "
“Katėr lumenjė janė nga lumenjtė e xhennetit: Sihan, Xhihan, Nili dhe Eufrati”.
Kurse All-llahu [subhanehu ve teala] pėr kėtė rast ka veēuar sure tė plotė nė Kur'an, tė cilėn edhe e ka emėrtuar me kėtė emėr, sureja El-Keuther:
{ إِنَّا أَعْطَيْنَاكَ الْكَوْثَرَ (1) }
“Ne, vėrtet, tė dhamė ty shumė tė mira (Keutherin)”. (El-Keuther: 1).

d- Xhenneti ka dhoma
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
{ وَالَّذِينَ آمَنُوا وَعَمِلُوا الصَّالِحَاتِ لَنُبَوِّئَنَّهُمْ مِنْ الْجَنَّةِ غُرَفاً تَجْرِي مِنْ تَحْتِهَا الأَنْهَارُ خَالِدِينَ فِيهَا نِعْمَ أَجْرُ الْعَامِلِينَ (58)}
“E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre do t'u bėjmė dhoma tė larta nė Xhennet nė tė cilin rrjedhin lumenj, aty janė pėrgjithmonė; sa i mirė ėshtė shpėrblimi pėr ata qė vepruan”. (El-Ankebut: 58).
{ لَكِنْ الَّذِينَ اتَّقَوْا رَبَّهُمْ لَهُمْ غُرَفٌ مِنْ فَوْقِهَا غُرَفٌ مَبْنِيَّةٌ تَجْرِي مِنْ تَحْتِهَا الأَنْهَارُ وَعْدَ اللَّهِ لا يُخْلِفُ اللَّهُ الْمِيعَادَ (20)}
“Ndėrkaq, ata qė u ruajtėn pėr hir tė Zotit tė tyre, pėr ta do tė ketė dhoma tė ndėrtuara njėra mbi tjetrėn, nėn tė cilat rrjedhin lumenjtė. Premtimi i All-llahut, e All-llahu nuk e thyen premtimin”. (Ez-Zumer: 20).
Imam Ahmedi dhe Ibn Hibbani transmetojnė nga Ebu Malik El-Eshariu se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" إن في الجنة غرفا يرى ظاهرها من باطنها و باطنها من ظاهرها أعدها الله تعالى لمن أطعم الطعام و ألان الكلام و تابع الصيام و صلى بالليل و الناس نيام ".
“Nė xhennet ka dhoma, ku shihet pjesa e jashtme nga mbrenda dhe pjesa e brendshme nga jashtė. Kėto dhoma All-llahu ia ka pėrgaditur ati qė japin ushqim, flasin butė, e vazhdojnė agjėrimin dhe falen kur njerėzit flejnė”. (shejh Albani thotė: hadithi ėshtė sahih).

e- Nė xhennet ka njė dru me pozitė tė madhe
Transmeton Imam Buhariu dhe Muslimi nga Enesi [radijall-llahu anhu] merfuan:
" إن في الجنة لشجرة يسير الراكب الجواد المضمر السريع في ظلها مائة عام ما يقطعها " .
“Nė xhennet ka njė dru, nė hijen e tė cilit dru vrapon kalorėsi i njė kalit tė shpejtė dhe tė stėrvitur njė qind vjet dhe nuk i del nė fund”.
Kurse Imam Ahmedi dhe ibn Hibbani transmetojnė nga Ebu Seid El-Hudriu [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" طوبى شجرة في الجنة مسيرة مائة عام ثياب أهل الجنة تخرج من أكمامها "
“Tuba, ėshtė njė dru nė xhennet, i gjėrė aq sa kalon njeriu pėr njė qind vjet. Rrobat e banorėve tė xhennetit dalin nga degėt e saja”. (shejh Albani thotė: hadithi ėshtė hasen).

f- Shtėpitė e xhennetit janė tė ndėrtuara nga ari dhe argjenti
Transmeton imam Ahmedi dhe Tirmidhiu nga Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] merfuan:
" الجنة بناؤها لبنة من فضة ، ولبنة من ذهب وملاطها المسك الأذفر وحصباؤها اللؤلؤ والياقوت وتربتها الزعفران من يدخلها ينعم لا يبأس و يخلد لا يموت لا تبلى ثيابهم ولا يفنى شبابهم " . “Xhenneti ėshtė i ndėrtuar nga njė tullė e argjendit dhe njė e arit, kurse llaēa mes tyre nga misku me erė tė kėndshme, hasbahua nga margaritari dhe xhevahiri, dheu nga shafrani. Ai qė hynė nė te begatohet e nuk mėrzitet, jeton pėrgjithmon dhe nuk vdes, nuk u vjtersohen rrobat e as u plaket rinia”. (imam Albani thotė: hadithi ėshtė sahih).

Vazhdon

Albanian eX|PerT
06-04-07, 02:03
g- Nė xhennet ka tenda nga margaritari
Imam Muslimi transmeton nga Ebu Musa El-Eshariu [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
"إن للمؤمن في الجنة لخيمة من لؤلؤة واحدة مجوفة طولها ستون ميلا للمؤمن فيها أهلون يطوف عليهم المؤمن فلا يرى بعضهم بعضا ".
“Besimtari ka nė xhennet tendė tė ndėrtuar prej njė margaritari tė zbrazur nga brenda, e gjatė gjashtėdhjet mila, e veēantė pėr besimtarin. Nė te ka gratė e veta, tė cilat i viziton besimtari, e ata nuk mund ta shohin njėri tjetrin, (nga madhėsia e tendės)”.
Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Musa [radijall-llahu anhu] se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" الخيمة درة مجوفة طولها في السماء ستون ميلا في كل زاوية منها للمؤمن أهل لا يراهم الآخرون " .
“Tenda ėshtė nga margaritari i zbrazur nga brenda, i gjatė nė qiell gjashtėdhjet milė, nė secilin skaj besimtari ka gra, tė cilat nuk i shohin tė tjerėt”.

h- Mos pyet pėr pėrshrkimin e grave tuaja nė xhennet
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
وَبَشِّرْ الَّذِينَ آمَنُوا وَعَمِلُوا الصَّالِحَاتِ أَنَّ لَهُمْ جَنَّاتٍ تَجْرِي مِنْ تَحْتِهَا الأَنْهَارُ كُلَّمَا رُزِقُوا مِنْهَا مِنْ ثَمَرَةٍ رِزْقاً قَالُوا هَذَا الَّذِي رُزِقْنَا مِنْ قَبْلُ وَأُتُوا بِهِ مُتَشَابِهاً وَلَهُمْ فِيهَا أَزْوَاجٌ مُطَهَّرَةٌ وَهُمْ فِيهَا خَالِدُونَ (25)
“E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: "Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė". Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė”. (El-Bekare: 25).
Nė kėtė drejtim flasin shumė ajete, ne nuk do tė mundemi t’i paraqesim tė gjitha, andaj nė vijim do t’i pėrmendim vetėm disa hadithe qė flasin mbi kėtė temė.
Ibn Omeri [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
"إن أزواج أهل الجنة ليغنين أزواجهن بأحسن أصوات ما سمعها أحد قط إن مما يغنين : " نحن الخيرات الحسان أزواج قوم كرام " ، ينظرن بقرة أعيان ، وإن مما يغنين به : " نحن الخالدات فلا يمتنه نحن الآمنات فلا يخفنه ، نحن المقيمات فلا يظعنه".
“Gratė e banorėve tė xhennetit do tu kėndojnė burrave tė tyre me zėrat mė tė bukur qė janė dėgjuar ndonjėherė. Prej asaj qė do tė kėndojnė ėshtė edhe kjo:
Ne jemi tė mira dhe tė bukura
gra tė njerėzve fisnik.
Shikimi nė to ta kėnaq syrin.
Prej asaj qė kėndojnė ėshtė edhe kjo:
Ne jemi tė amshuara e nuk vdesim
Jemi tė sigurta e nuk frikėsohemi
Jemi tė vendosura e nuk shtegtojmė”. (Transmeton Taberaniu, kurse shejh Albani thotė: hadithi ėshtė sahih).
Vėllezėr…
Nuk duhet haruar se xhenneti ėshtė grada grada, dhe secili e fiton atė gradė pėr tė cilėn punon dhe lodhet.
Imam Buhariu transmeton nga Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] merfuan:
"إن في الجنة مائة درجة أعدها الله للمجاهدين في سبيل الله ما بين الدرجتين كما بين السماء والأرض فإذا سألتم الله فسلوه الفردوس فإنَّه أوسط الجنة و أعلى الجنة و فوقه عرش الرحمن ومنه تفجر أنهار الجنة".
“Nė xhennet ka njėqind shkallė, tė cilat All-llahu i ka pėrgaditur pėr atė qė lufton nė rrugė tė All-llahut. Mes dy shkallėve ka hapsirė sa mes qiejve dhe tokės. Kur tė kėrkoni prej All-llahut kėrkoni firdeusin, sepse ai ėshtė xhenneti mė i mesėm dhe mė i larti, e mbi te ėshtė Arshi i tė Mėshirshmit, e prej tij burojnė lumenjtė e xhennetit”.
Muadh ibn Xhebeli [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
" ذر الناس يعملون فإن الجنة مائة درجة ما بين كل درجتين كما بين السماء و الأرض و الفردوس أعلاها درجة و أوسطها و فوقها عرش الرحمن و منها تفجر أنهار الجنة فإذا سألتم الله فاسألوه الفردوس " .
“Lėrėni njerėzit tė punojnė, sepse xhenneti ėshtė njėqind shkallė, mes dy shkallėve ka hapėsirė sa mes qiellit dhe tokės, kurse Firdeusi ėshtė nė shkallė mė tė lartė dhe ėshtė nė mes, kurse pėrmbi sajė ėshtė arshi i tė Mėshirshmit, e prej tij burojnė lumenjtė e xhennetit. Kur tė kėrkoni prej All-llahut, kėrkoni Firdeusin”. (Transmeton imam Ahmedi dhe Tirmidhiu, kurse shejh Albani thotė: sahih).
Pėr fund, ky ėshtė pėrshkrimi i xhennetit dhe kėto janė tė mirat qė na presin aty.
Le tė pėrvjelim krahėt e tė punojmė seriozisht pėr ta fituar kėtė shtėpi.
Ose vallė akoma ka prej nesh njerėz qė i japin pėrparėsi jetės sė kėsaj bote para tė mirave tė xhennetit, ose mos vallė akoma jetojnė nė neglizhencė shkatėrruese.
Ky ėshtė xhenneti, e ku janė ata qė punojnė pėr kėtė xhennet?
Ky ėshtė xhenneti e ku janė ata qė mallėngjohen pėr te?
Nėse vazhdojmė nė kėto telashe dhe belaja, nėse i japim pėrparėsi tė shpejtės kalimtare para tė mėvonshmes sė pėrjetshme, vallė a e dimė se ku do tė pėrfundojmė?!

p.s. Origjina e materialit ėshtė e shejh Muhamed Husjen Jakub, mirėpo unė e kam pėrpunuar, duke mėnjanuar ose duke shtuar, ashtu siē kam menduar se ėshtė mė mirė.

Pėrshtati: bekir halimi</SPAN>
Bekir Halimi,
18.10.2002


http://www.albislam.com </SPAN>

Lijanna
07-04-07, 10:55
KUSH TE SOLLI NE KETE BOTE?

O ju tė menēur! Cili do tė ishte mendimi juaj ndaj njė njeriu qė gjen veten nė njė qytet tė panjohur ose shkretėtirė, duke ngjarė kjo pa zgjedhjen dhe dėshirėn e tij? Por, kur t'i vijnė atij udhėrrėfyesit pėr ta udhėzuar pėr gjithēka, ai ėshtė mospėrfillės ndaj tyre.
Bile, ai kthehet dhe i lufton ata, megjithėse ata kanė ardhur pėr shpėtimin dhe udhėzimin e tij.
Ky i shan udhėrrėfyesit, kurse ata afrohen tek ai.

Nė tė vėrtetė pėrgjigjja e tė menēurve do tė ishte pikė sė pari pėr atė njeri tė humbur, se pėr tė ėshtė si tė thuash njė botė e panjohur ku e sollėn pa dashjen e tij dhe pėr tė mėsuar misterin e ardhjes sė tij. Njė njeri i arsyeshėm kur gjen udhėrrėfyesit qė kanė ardhur pėr udhėzimin e tij dhe provon vėrtetėsinė e tyre, i respekton dhe zbaton rrugėn e tyre.
Kurse, ai nuk interesohet pėr vetveten, ose pėr Atė qė e solli nė kėtė vend ose pėr Pejgamberėt e Zotit Madhėshtor, nuk ka dyshim se ai njeri ėshtė i ēmendur. Njeriu i menēur kujton jetėn e tij nė kėtė botė, mendon, si tė thuash se s'ka qenė asgjė ose "tokė e vdekur", e pastaj ėshtė bėrė njeri i gjallė siē thotė Allahu nė Kur’anin Famėlartė:

“Nga faktet (e fuqisė) sė Tij ėshtė edhe ajo, se Ai ju krijoi prej dheu, e mandej ju (u zhvilluat nė) njerėz qė veproni tė shpėrndarė”. (Rrum, 20).


Sa dallim ka mes botės tokėsore tė vdekur, e cila nuk dėgjon, nuk shikon, nuk mendon, nuk pėrmirėson, nuk zhvillohet, nuk lind dhe nuk cilėsohet me asnjė cilėsi prej cilėsive tė jetės, dhe midis njeriut tė gjallė qė e ka mbushur tokėn me lėvizje e aktivitet. Nėse i menēuri mendon nė ngjarjen e shpėrnguljes sė tij prej botės sė vdekur nė botėn e gjallė njerėzore dhe se si ėshtė shndėrruar toka nė spermė prej ujit tė turbullt nėpėrmes shndėrrimit tė saj nė ushqim, pastaj si ėshtė shndėrruar sperma nė gjak, gjaku nė copė mishi, mishi nė asht, pastaj i ka veshur eshtrat me mish, dhe ka filluar jeta dhe shpirti nė embrionin e femrės. Sikur tė mendojmė ndaj tė gjitha kėtyre ēėshtjeve do tė shihet se: Asgjė nuk ėshtė bėrė me zgjidhjen e tij dhe do ta dinte se detyra e parė e tij ėshtė njoftimi me Atė nė duar tė tė Cilit ėshtė ekzistenca, jeta dhe fizionomia e tij, Allahu e ka sjellė atė nė tokė pa lejen ose zgjedhjen e njeriut siē thotė Allahu i Madhėruar nė Kur'an:

“O ti njeri, po ē'tė mashtroi ty kundrejt Zotit tėnd qė ėshtė bujar e i urtė qė tė krijoi, tė pėrsosi dhe tė drejtoi. Tė formėsoi nė formėn qė Ai dėshiroi!?” (Infitar, 6-8).


Ē'tė shtyri tė largohesh nga rruga e Zotit, qė tė krijoi, tė zbukuroi e tė pėrsosi, o njeri? A mendon se ke ardhur nė kėtė botė vetvetiu? A mendon se e krijove vetė veten tėnde, jo kurrė mos mendo kėshtu! Ne lidhje me kėtė Allahu i Madhėruar nė Kuran thotė:

“A mos u krijuan prej kurrgjėsė, apo ata vete janė krijues?” (Tur, 35).

Derisa ekzistenca, jeta dhe krijimi yt ėshtė nė duart e Allahut xh.sh. qė tė krijoi e tė pėrsosi nė formėn mė tė bukur e tė mirė, atėherė patjetėr duhet ta njohėsh Atė, nė duart e tė Cilit ėshtė ēėshtja dhe ekzistenca jote. Derisa je rob me dashjen e Tij, patjetėr tė jetė njohuria jote pėr Zotin tėnd detyrė e parė pėr ty si njeri i menēur!

www.fjalaebukur.com (http://www.fjalaebukur.com)

budo785
07-04-07, 13:05
Selamun Alejkum Ve Rahmetullah

Transmeton Bejhekiju (rahimehullah)

Davudi (alejhi selam) gjate bisedimit me Zotin e tij thote:
O Zot! cili nga roberit e tu eshte me i dashuri tek ty, qe ta dua une me dashurin tende?
Allahu (i lartesuar) i tha:
O Davud me i dashuri nga roberit e mij tek une, eshte I devotshmi ne zemer i pasterti ne shputa (duar) i cili nuk i sjell keqesi (shqetesim) ndokujt dhe nuk mbart nder njerez pergojime (fjale sa andej kendej), shkatarrohen (tunden) malet por ai nuk tundet (leviz nga e drejta). Ai me don mua, e don ate qe me don mua, dhe (per me shume) me ben te dashur tek njerezit.
Davudi tha:
O Zot! Ti e din qe une (me te vertet) te dua ty, po ashtu dua ate qe te don ty, por si te bej Ty te dashur tek njerezit (roberit e tu)?
Allahu (i lartesuar) tha:
Kujtoja atyre begatit e mia, sprovimet e mia (belat), ndeshkimet e mia.
O Davud! nuk ka nga njerezit qe ndihmon personin qe i eshte bere padrejtesi (mizori) ose ecen me te (bashkohet me hallin e tij) per te zgjidhur padrejtesin qe i eshte bere, vetem se i forcoj kembet e tij diten kur do te rreshkasin kembet (e njerezis).

Savior
07-04-07, 20:52
Per sot tema eshte kjo. Qafiret, Xhihadi dhe denimi per pabesimtaret.

Thote Allahu xh.sh. dhe profeti i tij Muhamed.


5:33. Dėnimi i atyre qė luftojnė (kundėrshtojnė) All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė ( shkurtimisht: kundershtojne Islamin), nuk ėshtė vetėm se tė mbyten ose tė gozhdohen, ose (tė gjymtohen) (ben edhe te gjymtohen, pse jo, e meritojne kete), t'u priten duart dhe kėmbėt e tyre tė anėve tė kundėrta, ose tė dėbohen nga vendi. Kjo (masė ndėshkuese) ėshtė poshtėrim pėr ta nė dynja, dhe nė botėn tjetėr ata do tė kenė dėnim tė madh.

Keto masa duhet te zbatohen ne ta sepse ata jane krijesat me neveritese, me te ndyra.

Apo leni ata pak me qesh, e pastaj do te qajne.

9:82. Le tė qeshin pak (nė dynja) e le tė qajnė shumė (nė botėn tjetėr). Ai ėshtė shpėrblim i asaj qė fituan.

2:193. Luftoni ata (idhujtarėt) derisa tė zhduket propagandimi i idhujtarėve dhe deri sa tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė.



8:39. Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.


9:5. E kur tė kalojnė muajtė e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e vinju pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet All-llahu falė ėshtė mėshirues.


9:29. Luftoni ata qė nuk besojnė All-llahun e as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė tė ndaluar (haram) atė qė e ndaloi All-llahu dhe i dėrguari i Tij (banditi), nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur. (tatim i tipit mafioz, e paguan jeton, se pagove te shkoi koka)



9:123. O ju qė besuat! Luftoni jobesimtarėt qė i keni afėr jush, e le ta ndiejnė prej jush grushtin e fortė kundėr tyre. E dine se All-llahu ėshtė me tė devotshmit (dhe pastaj do tju shperbleje me hyrija).

Luftoni me pasurite tuaja dhe me jetet tuaja gjithashtu.


61:11. T'i besoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, tė luftoni nė rrugėn e All-llahut me pasurinė tuaj dhe veten tuaj, e kjo ėshtė shumė mė e dobishme pėr ju, nėse jeni qė e dini.

Me respekt vllazen muslimon. Te luftojme ne rrugen e Allahut, xhihadi eshte e vetmja menyre per ne parajse (ne te cilen na pret nje shperblim i majme).

Albanian eX|PerT
10-04-07, 01:30
Shtatė vepra, shpėrblimet e tė cilave i vazhdojnė njeriut nė varr pas vdekjes sė tij

E falėnderojmė Allahun subhanehu ve teala nė ēdo gjendje, Ai ėshtė i cilėsuar me cilėsi tė plota dhe i madhėruar, falėnderimi i takon nė fillim e mbarim, e tek Ai do tė kthehemi dhe do tė jemi pėrgjithmonė.
Me tė vėrtetė se dhuntitė e Allahut subhanehu ve teala ndaj robėrve besimtarė janė lehtėsime pėr tė bėrė bamirėsi, tė mira dhe mirėsi tė shumta, me tė cilat njeriu ngritet i kėnaqur nė jetėn e tij, e qė shpėrblimet e kėtyre veprave tė mira i vazhdojnė robit pas vdekjes sė tij.
Banorėt e varrezave nė varrezat e tyre janė tė penguar, nuk kanė mundėsi mė tė punojnė. Ata do tė pyeten e do tė llogariten pėr punėt qė i kanė bėrė sa ishin gjallė, e ndėrsa nga veprat e mira qė i ka punuar, do tė korrė shpėrblim tė pandėrprerė edhe pse ai qėndron nė varrin e tij. Ai privohet nga punėt e kėsaj jete, por shpėrblimet nuk i ndėrpriten, i ngrihen tė mirat e tij, gjithashtu i shumohen dhe i rriten tė mirat, e ai qėndron nė varrin e tij. A ekziston gjė mė e mirė kur njeriu ėshtė nė kėtė gjendje?! A ka gjė mė tė bukur dhe mė tė dashur pėr atė se sa shpėrblimet?!
Pejgamberi (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem) i ka cekur shtatė vepra, shpėrblimet e tė cilave i vazhdojnė njeriut nė varr pas vdekjes sė tij. Kėtė e transmeton El-Buzar nė zinxhirin e tij prej hadithit tė Enes bin Malik (kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi tė) se Pejgamberi (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem) ka thėnė:
”Shtatė vepra, shpėrblimet e sė cilave i vazhdojnė robit nė varr pas vdekjes sė tij: Kush ia mėson dikujt diturinė, apo lėshon njė lum, apo ēel njė pus, apo mbjellė njė pemė, apo ndėrton njė xhami, apo trashėgon njė Kur’an, apo le njė djalė e ai kėrkon falje (istigfar) nga Zoti pėr tė pas vdekjes sė tij”. (Kėtė hadith e bėn hasen shejh Albani mėshira e Allahut qoft mbi tė).

Vėlla i dashur musliman, mendo njė kohė tė gjatė pėr kėto punė dhe shpreso qė kėto punė tė jenė fat pėr ty, e mos vazhdo tė jesh nė pėrtaci! Shpejto nė punėt e mira para se tė kalojė koha e tė vijė Ahireti.

Disa sqarime dhe shpjegime tė kėtyre punėve:

1. Tė ia mėsosh dikujt diturinė. - Qėllimi i diturisė kėtu, ėshtė dituri e dobishme, e cila i ngrit njerėzit nė fenė e tyre, e me kėtė ata e njohin Zotin dhe adhurimin e tyre. Gjithashtu me tė udhėzohen robėrit nė rrugėn e drejtė. Dituria ėshtė ajo me tė cilėn njeriu e dallon rrugėn e drejtė prej rrugės sė humbur, e dallon hakun prej tė pavėrtetės, hallallin prej haramit, e nga kjo e kuptojmė vlerėn e dijetarėve qė ata i kėshillojnė njerėzit nė rrugėn e drejtė, e janė thirrės tė sinqertė, janė ata tė cilėt bėhen shkaktarė pėr ta drejtuar robin nė rrugėn e ndriēuar, e ndriēojnė vendin e tyre, e ngritin popullin, e mbjellin urtėsinė.

Jeta e tyre ėshtė e shtrenjtė, ata e mėsojnė tė paditurin, e pėrkujtojnė tė pakujdesshmin, e drejtojnė atė qė ėshtė nė rrugė tė humbur, nuk ju bie vlera e tyre, e as nuk kanė frikė pėr tejkalimin e kufijve. Por, edhe nėse vdes njėri prej tyre mbetet dituria e tij nė mes njerėzve e trashėguar, librat dhe thėniet e tij janė tė pėrjetshme, e qė prej tyre njerėzit kanė dobi dhe marrin dituri. E tė gjitha kėto bėjnė qė shpėrblimet e dijetarit tė vazhdojnė nė varrin e tij, dhe tė mirat e tij tė jenė nė vazhdimėsi. Nė kohėn e hershme kanė thėnė njerėzit :”Vdes dijetari, por mbetet libri i tij.”

Prej asaj kohe deri mė tash, zėri i dijetarit ėshtė i incizuar nėpėr kaseta, tė pėrfshira me ligjėratat e tija mėsimore, tė dobishme. Ligjėratat e tij janė me vlerė tė madhe, pėrfitojnė prej tij popujt, tė cilėt nuk kanė jetuar me tė, por as qė e kanė njohur atė. Kush ndihmon nė botimin e librave tė vlefshme, shpėrndarjen e kasetave mėsimore, dhe ėshtė thirrės me to nė rrugėn e Allahut (subhanehu ve teala) ai do tė ketė fat madhėshtor pėr marrjen e shpėrblimit dhashtė Allahu subhanehu ve teala.

2. Hapja e lumit. - Qėllimi i hapjes sė lumit ėshtė hapja e kanaleve tė ujit prej puseve e lumenjve qė tė arrijė uji nė vendet ku jetojnė njerėzit, dhe ku i mbjellin bimėt. E nga ai lum, njerėzit shuajnė etjen e tyre, ujisin bimėt, mundėsohet shėrbimi i kafshėve... Nuk ka gjė mė tė mirė se kjo punė e madhe, ku tregohet bamirėsia ndaj njerėzve dhe preokupimi pėr largimin e brengave tė tyre duke ua lehtėsuar arritjen e ujit, qė ėshtė jetė pėr njerėzit dhe ėshtė shumė e rėndėsishme pėr jetesėn e tyre. Hapja e lumit tash bėhet duke pėrēuar ujin nėpėr gypa nė vendet ku jetojnė njerėzit e po ashtu duke instaluar kroje nė rrugėt dhe vendet e ndryshme pėr nevoja tė njerėzve.
3. Ēelja e puseve. - Transmetohet njė hadith se Pejgamberi (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem) ka thėnė: “Njė njeri gjatė rrugės se tij ishte etur, kishte hasur tek njė pus, pastaj kishte zbritur nė tė dhe kishte pirė ujė, pas daljes prej tij, sheh njė qen duke dahitur dhe hante dhé prej etjes. Ky njeriu tha: I ka arritur etja kėtij qeni me njė gradė tė madhe siē mė patė arritur mua mė herėt. Zbriti nė pus dhe e mbushi kėpucėn e tij me ujė, dhe e freskoi qenin me tė. Pėr kėtė punė Allahu subhanehu ve teala e kishte falėnderuar dhe ia kishte falur mėkatet.” Shokėt e Pejgamberit (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem) thanė: A kemi shpėrblim nė kafshėt tona? Pejgamberi (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem) iu tha: “Nė tė gjitha shtazėt dhe bimėt ka shpėrblim prej Allahut subhane ve teala.” (Transmetohet nga Buhari dhe Muslimi).

Vallė, si do tė jetė shpėrblimi pėr njė person, i cili e ēel njė bunarė apo bėhet shkaktarė pėr vendosjen e tij, e qė nga ai pinė ujė kafshėt dhe shumė dobi tjera prej tij?!

4. Mbjellja e hurmės. - Siē dihet se hurma ėshtė me e dalluar prej pemėve tjera. Ėshtė mė e mira e mė e dobishmja, dhe mė sė shumti njerėzit kanė dobi prej saj. Kush e mbjell njė hurme dhe dedikon qė frytet e saj tė jenė pėr muslimanėt vėrtetė shpėrblimi do t’i vazhdojė atij pėr ēdo ushqim qė bėhet prej fryteve tė saj, pa dallim a ushqehen njerėzit apo kafshėt. Mirėsia nė mbjelljen e pemėve ėshtė se ēdo herė njerėzit kanė dobi. Veēohet kėtu hurma nė pėrmendjen e vlerės sė saj dhe dallimin mes tjerave.

5. Ndėrtimi i xhamive. - Ėshtė puna mė e dashur tek Allahu subhanehu ve teala, nė tė cilat na ka urdhėruar Allahu subhanehu ve teala qė ta lavdėrojmė dhe ta pėrmendim emrin e tij. Nėse ndėrtohet njė xhami e nė tė falet namazi, lexohet Kur`ani, pėrmendet emri i Allahut subhanehu ve teala, pėrhapet dituria nė tė, tubohen muslimanėt, e shumė tė tjera prej punėve tė mira e tė lavdėruara, pėr tė gjitha kėto do tė ketė shpėrblim ai qė e ndėrton kėtė xhami, e nuk do i ndėrpritet inshallah as pas vdekjes sė tij.

Transmetohet njė hadith se Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Kush e ndėrton njė xhami qė nė tė pėrmendet Allahu subhanehu ve teala do t’ia ndėrtojė Allahu subhanehu ve teala njė shtėpi nė xhenet.” (Shėnon Buhariu dhe Muslimi).

Vazhdon..............

Albanian eX|PerT
10-04-07, 01:31
6. Trashėgimi i Kur’anit - Botimi i Kur’anit dhe blerja e tyre, qė tė lihen nė shėrbim tė xhamisė, apo organizimi i tė mėsuarit mbi fenė, qė muslimanėt tė pėrfitojnė prej tyre. Pėr kėto punė do tė kenė shpėrblim tė madh njerėzit. Lėrja e Kur’anit vakf pėr xhami ėshtė njė shpėrblim i pakufizueshėm. Ēdo herė qė tė lexohet ky Kur’an shpėrblimet vazhdojnė tek ai qė e la kėtė Mus-haf. Sa herė qė mediton njeriu nė tė, dhe sa herė qė i ndjek kėshillat e Kur’anit shpėrblimet pėr atė janė tė pandalshme.

7. Edukimi i fėmijėve. - Edukimi ndaj tyre duhet tė jetė nė nivel tė lartė, duke u munduar pėr t’ua mbjellė atyre frikėn ndaj Allahut (subhanehu ve teala), qė tė bėhen tė sinqertė, tė bėhen tė arsyeshėm, tė bėjnė lutje tė mirė ndaj prindėrve, tė kėrkojnė prej Allahut subhanehu ve teala mėshirė dhe falje pėr mėkatet e tyre, e kėto janė punėt, tė cilat e freskojnė tė vdekurin nė varrin e tij.

Nė kėtė kapitull ėshtė shėnuar kuptimi i hadithit tė parė qė transmetohet nga Ibėn Maxhe prej hadithit tė Ebu Hurejres - kėnaqėsija e Allahut subhanehu ve teala qoftė mbi tė - thotė se Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Prej punėve dhe tė mirave qė besimtarin e pasojnė edhe pas vdekjes sė tij janė: Njė dituri, tė cilėn ia ka mėsuar dikujt dhe e ka pėrhapur atė tė tjerėve, lėnia e njė fėmije tė sinqertė, njė Mus-haf qė e la atė (nė shėrbim tė Islamit) apo ndėrtimi i xhamisė, apo ndėrtimi i njė shtėpie pėr kalimtarėt, hapja e lumit, lėmosha e dhėnė prej pasurisė kur ka qenė me shėndet deri sa ishte gjallė, tė gjitha kėto punė e pasojnė edhe pas vdekjes sė tij.” (Albani e bėri kėtė hadith hasen nė Sahihun e Ibėn Maxhes, nr. 198).

Transmetohet nga Ahmedi dhe Taberaniu prej Ebu Umames (qoftė Allahu i kėnaqur me tė), se ka thėnė Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem: “Katėr vepra, shpėrblimet e tė cilave njerėzve iu vazhdojnė pas vdekjes janė: Kush vdes duke menduar pėr tė luftuar nė rrugėn e Allahut subhanehu ve teala, kush ia mėson diturinė tjerėve e qė do t’i vazhdojė puna e tij edhe pse punon dikush tjetėr, gjithashtu kush e jep njė lėmoshė e qė shpėrblimi i saj do t’i vazhdojė pėr tė edhe pse dikush tjetėr e merr ketė lėmoshė, dhe ai i cili e lė njė fėmijė tė sinqertė qė ai bėn lutje pėr prindėrit e tij.” (Shiko Sahihul xhamia, hadithi nr. 890).

Nė Sahihun e Muslimit, prej hadithit tė Ebu Hurejres - kėnaqėsija e Allahut subhanehu ve teala qoftė mbi tė – shėnohet se vėrtetė Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Nėse vdes biri i Ademit i ndėrpritet puna e tij pėrveē tre gjėra: Lėmosha e vazhdueshme, lėnia e diturisė prej sė cilės kanė dobi, dhe lėnia e fėmijės sė sinqertė, i cili bėnė lutje pėr prindėrit e tij.”
E kanė komentuar njė grup nga dijetarėt se lėmoshė e vazhdueshme janė vendet qė lihen vakf pėr hir tė Allahut subhanehu ve teala p.sh.: (trojet, kroje, shtėpitė etj.).

Ose thėnia: Se ai, i cili e ndėrton njė shtėpi pėr hir tė Allahut subhanehu ve teala, sė pari ka shpėrblim pėr ndėrtimin e saj, e pastaj pėr lėnien e saj qė tė kenė dobi muslimanėt, qofshin kėta kalorės apo studentė, jetimė, vejusha, tė varfėr apo shtresa tė dobėta. Vallė, sa dobi dhe tė mira ka prej kėsaj shtėpie...?!

Tash, na mbetet t’i themi me fjalė tė shkurta veprat, tė cilat nėse punon robi nė jetėn e tij, i vazhdojnė shpėrblimet e tyre edhe pas vdekjes sė tij. Pėr kėtė Sujutiu i ka thurur disa rreshta duke i pėrmbledhur kėto:
Kur tė vdes biri i Ademit asgjė nuk arrin nga punėt e tij pėrveē dhjetė nga to:
-Diturinė qė e ka pėrhapur,
-Fėmijėn qė pėr tė bėn dua,
-Mbjellja e hurmės,
-Ai qė jep sadakė,
-Trashėgimi i Mus-hafit,
-Muxhahidi qė i ruan kufijtė e tij
-Ēelja e bunarit,
-Hapja e lumit,
-Ndėrtimi i strehimores pėr kalimtarė,
-Ndėrtimi i njė vendi ku nė tė bėhet dhikėr.

Thėnia: ”Muxhahidi, i cili i ruan kufijtė e tij”. Argument pėr kėtė ėshtė hadithi i Ebu Emames qė ėshtė pėrmendur mė herėt, tė cilin e ka transmetuar Muslimi nė Sahihun e tij prej hadithit tė Selman el-Farisij kėnaqėsia e Allahut subhanehu ve teala qoftė mbi tė, ka thėnė se e kam dėgjuar Pejgamberin sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem duke thėnė: “Ai, i cili ruan nė luftė pėr hir tė Allahut subhanehu ve teala ditėn dhe natėn shpėrblehet mė shumė se tė agjėrosh njė muaj apo tė falėsh namaz nate gjatė kėtij muaji edhe nėse vdes i vazhdon shpėrblimi i kėsaj pune qė e ka punuar, nuk i ndėrpritet risku i tij dhe puna e tij vazhdon tė rritet deri nė Ditėn e Kijametit dhe ėshtė i sigurt nga sprova e varrit.”

E lus Allahun e Madhėruar qė tė na mundėsojė ēdo tė mirė, tė na ndihmojė qė tė ēelim ēdo derė tė mirėsisė, tė na udhėzojė nė rrugėn e drejtė. Dhe salavatet e selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e Allahut, mbi familjen e tij dhe tė gjithė Sahabėt e tij (sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem)!

Abdurrezak bin Abdul Muhsin el-Bedr
Pėrktheu:
Bashkim Imeri

Lijanna
11-04-07, 13:25
Domethenia e flajes LA ILAHE IL’LALL-LLAH

Sa i pėrket fjalės sė parė, fjalės LA ILAHE IL’LALL-LLAH, njeriu duhet tė pranojė me zemrėn dhe gjuhėn e tij se nuk ka tė adhuruar tė vėrtetė pėrveē All-llahut.
Kjo frazė mohon ekzistencėn me tė drejtė tė tjetėr Zoti pėrveē All-llahut dhe vėrteton se i adhuruar (Zot) me tė drejtė ėshtė vetėm All-llahu. Pejgamberi alehi selam ka thėnė:
” Kush thotė sinqerisht: La ilahe il’lall-llah hyn nė xhennet.” (hadithi sahih nė librin “ Elxhamiu”). I sinqertė (nė thėnien e kėsaj fjale) ėshtė ai qė e kupton dhe vepron sipas saj, duke i thirrur njerėzit tek kjo fjalė, mė parė se te ēdofjalė tjetėr. Prandaj, nuk mjafton vetėm shqiptimi i shehadetit, duke mos ia ditur kuptimin, gjithashtu, nuk mjafton shqiptimi i shehadetit duke mos ia ditur kuptimin e duke mos punuar me atė qė e bėn tė domosdoshme, por patjetėr duhet tė plotėsohen shqiptimi, dija dhe puna.
Fjala LA ILAHE IL’LALL-LLAH ėshtė baza e unitetit dhe Islamit. Kjo fjalė realizohet duke i kryer tė gjitha llojet e adhurimit pėr All-llahun, atėherė, kur muslimani t’i bindet All-llahut dhe vetėm Atij t’i lutet, e vetėm sheriatin e tij ta zbatojė.
Kuptimi i fjalės LA ILAHE IL’LALL-LLAH ėshtė mohim i adhurimit ndaj gjithēkaje pėrveē All-llahut dhe pohimi i adhurimit pėr All-llahun, Njė dhe tė Vetėm. Sipas kėsaj, obligohet adhurimi i sinqertė ndaj All-llahut dhe mohimi i ēdo adhurimi tjetėr pėrveē All-llahut. Kuptimi nė shqip ėshtė: ”Nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē All-llahut”, sepse tė adhuruarit pėrveē All-llahut janė tė shumtė, por ata adhurohen pa tė drejtė.
Shejh Albani, All-llahu e mėshiroftė, nė lidhje me kėtė thotė: “Ndėrsa shumica e muslimanėve sot, tė cilėt dėshmojnė LA ILAHE IL’LALL-LLAH nuk e kuptojnė mirė domethėnien e saj, madje ata ndoshta e kuptojnė domethėnien e saj nė mėnyrė krejtėsisht tė kundėrt e tė pėrmbysur.
Dikush shkruajti njė libėr pėr domethėnien e fjalės LA ILAHE IL’LALL-LLAH dhe e komentoi: Nuk ka Zot pėrveē All-llahut! Kėtė kuptim idhujtarėt e besonin dhe nė tė ishin, e megjithatė nuk u bėri dobi besimi i tyre. I Lartėsuari ka thėnė: “E nėse i pyet se kush i ka krijuar Qiejt dhe Tokėn do tė thonė: All-llahu”. Idhujtarėt besonin se kėtė Univers e ka krijuar Allahu, por i mvishnin All-llahut tė adhuruar ortakė nė adhurim. Ata besonin se Zoti ėshtė njė, por besonin se tė adhuruarit janė tė shumtė… Kjo dėshmi formon vijėn ndarse nė mes Imanit (besimit) dhe kufrit (mosbesimit).
Fjala LA ILAHE IL’LALL-LLAH ėshtė ēelės i xhennetit, mirėpo ēdo ēelės ka dhėmbė. Pra, nėse e ke ēelėsin me dhėmbė, mund ta hapėsh derėn, pėrndryshe nuk do tė mundesh. Dhėmbėt e kėtij ēelėsi janė kushtet e fjalės LA ILAHE IL’LALL-LLAH. Kėto kushte janė:
1. Dituria. Dituria pėr kuptimin e kėsaj fjale se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē All-llahut, d.m.th. tė mohosh adhurimin e tjetėrkujt pėrveē All-llahut dhe t’ia kushtosh adhurimin vetėm All-llahut Njė. All-llahu i Lartėsuar thotė: “Atėherė, dije se nuk ka Zot tjetėr pos All-llahut.” (Muhamed:19)
2. Bindja e sigurtė. Kjo do tė thotė se nė zemrėn e thėnėsit tė kėsaj fjale nuk duhet tė ketė asnjė fije dyshimi rreth kėsaj fjale apo ndaj asaj qė pėrmban ajo, ngase