PDA

View Full Version : Migjeni


ARVANITI
08-06-05, 20:53
M I G J E N I

Migjeni (pseudonimi i Millosh Gjergj Nikollės) ėshtė nga shkrimtarėt mė tė shquar tė letėrsisė shqiptare. Me njė realizėm tė thellė, tė panjohur deri atėherė nė letėrsinė tonė, ai pasqyroi jetėn e pėrditshme tė shoqėrisė shqiptare, sidomos tė shtresave tė varfėra tė qytetit e fshatit, duke demaskuar sistemin e prapambetur shoqėror si dhe fashizmin qė po kėrcėnonte Evropėn. Pėrfaqėsuesi mė i shquar i realizmit kritik, Migjeni futi nė letėrsinė tonė me njė shkallė shumė tė lartė ideoartistike, protestėn e hapur, ėndrėn pėr njė botė tė re dhe optimizmin e thellė.
Migjeni lindi mė 23 tetor 1911 nė Shkodėr, nė familjen e njė tregtari tė vogėl, ku shumė shpejt vėshtirėsive ekonomike iu shtuan edhe fatkeqėsitė familjare.

Kur ishte pesė vjeē, i vdiq nėna, kurse nė moshėn trembėdhjetėvjeē humbi tė atin, e mė pas vėllanė e gjyshen me tė cilėn ai ishte lidhur fort pas vdekjes sė nėnės. Kėto fatkeqėsi e bėnė Migjenin, qė vetiu ishte njė natyrė e mbyllur, tė tėrhiqej nga jeta e moshatarėve tė tij. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė Shkodėr, ai shkoi pėr tė vazhduar mėsimet nė Tivar dhe mė pas pėrfundoi seminarin teologjik tė Manastirit. Pėr njė tė ri me interesa tė gjera si Migjeni, jeta e seminarit ishte mbytėse. Nga leximet Migjeni ra nė kontakt me ide revolucionare tė kohės qė zienin nė gjithė Evropėn.
Gjatė kohės qė qėndroi nė seminar, Migjeni sėmurej shpesh dhe ishte nėn kontroll tė vazhdueshėm tė mjekut, ngaqė mushkėritė e tij ishin tė dobėta dhe rezikoheshin tė prekeshin nga turbekulozi, sėmundja tipike e kohės, nga e cila i vdiq edhe nėna Nė vitin 1932 Migjeni pasi mbaroi seminarin por nuk mundi tė sigurojė njė bursė pėr tė vazhduar studimet e larta. Mbeti pa punė deri sa mė 1933 u emėrua mėsues nė Vrakė, njė fshat afėr Shkodrės. Ndėrkohė, ai kishte filluar tė botonte shkrimet e tij nė revisten "Iliria". Nė to ndihen pėrshtypjet e para, reagimi shpirtėror i Migjenit ndaj realitetit tė zymtė, ndaj mjerimit, ku ishte zhytur edhe fshati, edhe qyteti shqiptar.Ai shkroi tregime, vjersha lirike ndėr fletoret dhe revistat e vendit. Botoi nė "Pėrpjekja shqiptare", "Iliria", "Jeta dhe Kultura", "Shqypnija e re" dhe "Kuvendi Kombėtar". Nė vitin 1936 krijimet e tij poetike i pėrmblodhi nė "Vargjet e lira", qė u ndaluan nga censura. Rruga Vrakė-Shkodėr, qė ai bėntė pėrditė me biēikletė, ia keqėsoi gjendjen shėndetsore.
U sėmur rėndė dhe shkoi nė Torino pėr t'u kuruar. Por nė 26 gusht tė vitit 1938 do tė mbyllte pėrgjithnjė sytė, nga tuberkulozi. U varros nė Torre Pelice, Torino. Eshtrat e tij u sollėn nė Shqipėri (Shkodėr) mė 5 shkurt 1956, ku u rivarrosėn me shumė nderim.
Vepra e tij e plotė u botua nė vitet 1954, 1957, 1961 dhe pas viteve '90.

***

Vazhdon me disa poezi nga Migjeni

ARVANITI
08-06-05, 20:57
RECITAL I MALCORIT

O' si nuk kam nji grusht te forte
t'i bije mu ne zemre malit qe s'bezane,
ta dij edhe ai se c'do me thane i dobet -
n'agoni te perdridhet si vigan i vrame,

Une - lugat! SI hij'e trazueme,
trashegimtar i vuetjes dhe i durimit,
endem mbi bark te mallit me ujen e zgjueme
dhe me klithma te paknaquna t'instinktit.

Mali hesht. Edhe pse per dite
mbi lekure te tij, ne loje varrimtare,
kerkoj me gjete nji kafshate ma te mire...
Por me rrene shaka shpresa genjeshare.

Mali hesht - dhe ne heshtje qeshe.
E une vuej - dhe ne vuejtje vdes!

Po une, kur? heu! kur kam per t'u qeshe?
Apo ndoshta duhet ma pare te vdes?

O, si nuk kam nji grusht te fuqishem!
Malit qe hesht mu ne zemre me ja njeshe
Ta shof si dridhet nga grusht'i paligjshem...
E une te kenaqem, te kenaqem tu u qesh.

ARVANITI
08-06-05, 20:59
LUTJE

Tė lutem, o perėndi,
pėr njė simfoni
me tinguj t'argjantė
e akorde t'artė.

Tė lutem, o perėndi,
pėr njė simfoni -
plot dashuni
tė nxehtė si tu vasha gjitė
kur vlojnė ndijesitė.

Tė lutem, o perėndi
pėr njė simfoni
tė dėfrej nė lumni
t'u u pėrkundė n'ani
tė bukur t'andrrimeve
tė kaitėr, ku tė fantazmeve
buzėt mė tėrheqin zjarrtė
e mė digjen syt e flaktė.

Tė lutem, o perėndi,
pėr njė simfoni -
e kurr, e kurr ma mos tė zgjohemi.

DY BUZĖ

Dy buzė tė kuqe,
dy dėshira tė flakta,
qė afshin ma thithėn,
gėzimin ma fikėn,
si fantazma ikėn
ndėr do bota tė larta...
Dy buzė tė pėrgjakta,
dy dėshira tė flakta,
qė afshin ma thithen
nė buzė kur m'u njitėn -
andjeet m'i trazuen,
zemrėn ma tėrbuen,
trunin ma helmuen
e nė fund u mėrguen...
Dy buzė tė kuqe,
bukuri fatale,
tė njė grueje stėrzane
njė pranverė tė tanė mė mome
njė pjesė zemre mė nxome,
dhe gėzimin ma vodhne...
Ato dy buzė tė kuqe
dhe dy lotė tė mia
qenė shenjat e dhimbjes
kur mė vrau bukuria,
kur mė zu dashunia
e mė dogji rinia.

ARVANITI
08-06-05, 21:00
NĖN FLAMUJT E MELANKOLISĖ

Nė vendin tonė
kudo valojnė
flamujt e njė melankolie
tė trishtueshme...
... dhe askush s'mund tė thotė
se kėtu rron
njė popull qė ndėrton
diēka tė re.
Aty kėtu nė hijet
e flamujve
mund tė shifet
njė mund, njė pėrpjekje
e madhe pėrmbi vdekje
pėr tė pjellė diēka tė madhe,
pėr tė qitė nė dritė njė xhind!
Por, (o ironi)
nga ajo pėrpjekje lind
vetėm njė mi.
Dhe kėshtu kjo komedi
na plas dellin e gazit,
nsa prej marazit
pėlcasim.
Nė prakun e ēdo banese
ku ka ndoj shenj jetese
valon nga njė flamur
melankolie tė trishtueshme.

FRYMĖZIM i PAFAT

Frymzim' i em i pafat,
qė vjen e mė djeg mu nė gji,
pėr kė po mė flet? pėr kė tė shkruej?
pėrse po mė ban qė kaq tė vuej?
pse vjen e mė djeg mu nė gji,
frymzim' i em i pafat?

Pėr tė gjorėt? pėr ata qė nuk kanė dritė?
0 frymzim' i em i ngratė,
mjaft me plagė qė s'kan shėrim,
leni tė dergjen nė mjerim,
Njerzit s'duen ma trishtim,
botės s'ia kande atė kangė tė thatė,
thot se mjell njė farė tė idhtė.

Far' e idhtė... far' e idhė...
- 0 njerz tė bimė nga far' e ambėl!
Frigė tė mos keni, pse njė kangė
mund t'ju theri nė ndjesi,
t'ju kujtojnė zemrėn nė gji
nė ndėrgjegje dhe njė dangė...
porju t'ju bajė edhe ma zi.

Frymzim' i em i pafat!
Shporru ktej! Nuk tė due!
S'i due hovet tueja tė nalta,
as fluturimet... Nėpėr balta...
tė ditve tona tė shklas un due
rrokė me njerzit qė rrok nata.

ARVANITI
08-06-05, 21:04
LAGJA E VARFUN

Krahėt e zez tė njė nate pa fund
e varrosėn lagjen pranė,
dritė, jetė, gjallsi - askund,
vetėm errsinė e skam.

U harrue jeta e ditės
ndėr shtresat e natės, e pagja
u derdh nga parzm' e errsinės...
n'andrra pėrkundet lagja.

Njerzit ndėr shtėpia flejnė
me gjoksa tė lakurtė e tė thatė
e gratė... fėmi po u lejnė
pa ushqim nė gji, pa fat,

Pushojnė gjymtyrt e shkallmueme
nė punėn e ditės sė kalueme,
shėrohen trutė e helmueme
nė gjumin e natės s'adhrueme.

Veē zemrat e njerzve tė lanun
me tė rektunt prralla rrfejnė:
mbi barrat e jetės sė namun
qė shpirt dhe korriz thejnė.

Prralla mbi fėmij rrugaēa
barkjashtė e me hundė tė ndyta,
qė dorė shtrijnė me vjedhė, me lypė
e ngihen me fjalė tė ndyta.

Prralla mbi varza tė fyeme
me faqe e me buzė tė thithna.
Prralla mbi djelm, me tė thyeme
shprese, nė burg me duer tė lidhna,

tė cilt nesėr para gjyqit
pėr delikt do tė pėrgjegjin, -
vetėm dreqit e hyllit
tė gjith fajet tash ua mbshtesin.

Kėshtu lagj' e varfun pėshpritė
dhe errsinės hallet tregon.
Njė gjel i undshėm, me dritė
tė hanės i rrejtun, kėndon.

Hesht! or gjel kryengritės,
i lagjės sė varfun. - Kėtu
nuk zbardh pėr ty drita e dritės.
i gjikuem je me ngordhė n'u.

VETMIA

Mė plak mėrzitja
qė vetmiamė sjell;
pėrbuzja, urrejtja
tė gjith sendet m'i mbėshtjell
qė kam shumė anmiq
tė liq
nė kėto sende pa shpirt,
Nuk flasin.
As sy s'kanė.
Po mue mė bahet
se aty janė
vetėm qė tė mė plasin
zemrėn.
Sė paku, tė mė shajnė:
I mallkuem!
Sė paku, tė anė tallin:
I uruem!
Sė paku, tė mė kėndojnė:
-I yni zot!
Ose tė mė thonė:
- Jeton kot!
Tė flasin, tė flasin se fjalė due
nė kėt vetmi me ndigjue.
Ose tė mė tregojnė historinė
e tyne, autobiografinė:
ndoshta ty do gjej gjasim
mejeten tcme pa tingllim
qė nė vetmi po e kaloj -
dhe s'po dij a rroj e s'rroj.
Sendet heshtin. - sa tė pamėshirė!
Mė bajnė dhe mue tė hesht me pahirė,
pse gojė s'kanė
dhe nuk flasin,
aty janė
vetėm tė mė plasin
zemrėn teme qė po vuen
dhe nė mėrzi vetveten truen

ARVANITI
08-06-05, 21:05
POEMA E MJERIMIT

Kafshatė qė s'kapėrdihet asht, or vlla, mjerimi,
kafshatė qė tė mbetė nė fyt edhe tė ze trishtimi
kur shefftyra tė zbeta edhe sy tėjeshilta
qė tė shikojnė si hije dhe shtrijnė duert e mpita
edhe ashtu tė shtrime mbrapa teje mbesin
tė tanėjetėn e vet derisa tė vdesin.
E mbi ta n'ajri, si nė qesendi,
therin qiellėn kryqat e minaret e ngurta,
profetėnt dhe shejtėnt nė fushqeta tė shumngjyrta
shkėlqejnė. E mjerimi mirfilli ndien tradhti.

Mjerimi ka vulėn e vet tė shėmtueme;
asht e neveritshme, e keqe, e turpshme;
balli qė e ka, syt qė e shprehin,
buzėt qė mė kot mundohen ta mshefin -
janė fėmitė e padijes e flitė e pėrbuzjes,
tė mbetunat e flliqta rreth e pėrqark tryezės
mbi tė cilėn hangri darkėn njė qen e pamshirshėm
me bark shekulluer, gjithmon i pangishėm.
Mjerimi s'ka fat. Por ka vetėm zhele,
zhele fund e maje, flamujt e njė shprese
tė shkymė dhe tė coptuem me tė dalun bese.

Mjerimi tėrbohet nė dashuni epshore.
Nėpėr skaje t'errta, bashkė me qej, mij, mica,
mbi pecat e mykta, tė qelbta, tė ndyta, tė lagta
lakuriqen mishnat, si zhangė; tė verdhė e pisa;
kapėrthehen ndjenjat me fuqi shtazore,
kafshojnė, pėrpijnė, thithen, puthen buzėt e ndragta
edhe shuhet uja, dhe fashitet etja
n'epshin kapėrthyes, kur mbytet vetvetja.
Dhe aty zajnė fillin tė marrėt, shėrbtorėt dhe lypsat
qė nesėr do linden me na i mbushė rrugat.

Mjerimi nė dritzėn e synit te kėrthini
dridhet posi flaka e mekun qirini
nėn tavan tė tymuem dhe plot merimanga,
ku hije njerzish dridhen ndėr mure plot danga,
ku foshnja e smueme qan si shpirt' i keq
tu' ndukė gjitė e shterruna tė sė zezės amė,
e kjo prap shtazanė, mallkon zot e dreq,
mallkon frytn e vet, mallkon barrn e randė.
Foshnj' e saj nuk qesh, por vetėm lėngon,
e ama s'e don, por vetėm mallkon.
Vall sa i trishtueshėm asht djepi i skamit
ku foshnjėn pėrkundin lott edhe tė fshamit!

Mjerimi rrit fėnnin nė hijen e shtėpive
tė nalta, ku nuk mrrin zani i lypsis,
ku nuk mund t'u prishet qetsia zotnive
kur bashkė me zoja flejnė nė shtretėnt e lumnis.


Mjerimi pjek fėmin para se tė burrnohet;
don ta msojė t'i iki grushtit q'i kėrcnohet,
atij grusht qė nė gjumė e shtėrngon pėr fytit
kur fillojnė kllapitė e etheve prej unit
dhe fetyrėn e fėmis e mblon hij' e vdekjes,
njė stoli e kobshme nė vend tė buzqeshjes.
Njė fryt kurse piqet dihet se ku shkon
qashtu edhe fėmia nė bark tė dheut mbaron.

Mjerimi punon, punon dit e natė
tu' i vlue djersa nė gjoks edhe nė ballė,
tue u zhigatun deri nė gjujė nė baltė
e prap zorrėt nga uja i bahen palė-palė.
Shpėrblim qesharak! Pėr qindenjė afsh
nė ditė - vetėm: lekė tre-katėr dhe "marsh!".

Mjerimi kaiher' i ka faqet e lustrueme,
buzėt e pezmatueme, mollzat e ngjyrueme,
trupin pėnnendore e njė tregtis sė ndytė,
qė asht i gjikuem tė bijė nė shtrat tė vet i dytė;
dhe pėr at shėrbim ka pėr tė marrė do franga
ndėr ēarēafė, ndėr fėtyra dhe nė ndėrgjegje danga.

Mjerimi gjithashtu len dhe nė trashigim
-jo veē nėpėr banka dhe nė gja tė patundshme,
por eshtnat e shtrembta e nė gjoks ndoj dhimbė,
mund qė tė len kujtim ditėn e dikurshme
kur pullaz' i shtėpis u shemb edhe ra
nga kalbsin' e kohės, nga pesha e qiellit,
kur mbi gjithēka u ndi njė i tmerrshmi za
plot mallkim dhe lutje si nga fund i ferrit,
ish zan' i njeriut qė vdiste nėn tra.
Kėshtu nėn kambė tė randė tė zotit t'egėrsuem -
thotė prifti - vdes ai qė ēon jetė tė dhunuem.
Dhe me kėto kujtime, ksi lloj fatkeqėsinash
mbushet got' e helmit nė trashigim brezninash.

Mjerimi ka motėr ngushulluese gotėn.
Nė pijetore tė qelbta, pranė tryezės plot zdrale
tė neveritshme, shpirti me etje derdh gotėn
nė fyt pėr me harrue nandhetenand' halle.
E gota e turbull, gota satanike
tu' e ledhatue e pickon si gjarpni -
dhe kur bie njeriu, si gruni nga drapni,

nėn tryezė qan-qeshet nė formė tragjikomike.
Tė gjitha hallet skami nė gotė i mbyt
kur njėqind i derdh njė nga njė nė fyt.

Mjerimi ndez dėshirat si hyjet errsina
dhe bajnė tym si hejt q'i ban shkrum shkreptima.

Mjerimi s'ka gėzim, por ka vetėm dhimba,
dhimba paduruese qė tė bajnė tė ēmendesh,
qė t'apin litarin tė shkojsh fill' e tė varesh
ose bahe fli e mjerė e paragrafesh.

Mjerimi s'don mshirė. Por don vetėm tė drejt!
Mshirė? Bijė bastardhe e etėnve dinakė,
tė cilt nė mnyrė pompoze posi farisejt
i bijnė lodėrtinės me ndjejt dhelparak
tu' ia lėshue lypsiti njė grosh tė holl' nė shplakė.

Mjerimi asht njė njollė e pashlyeme
nė ballė tė njerzimit qė kalon nėpėr shekuj.
Dhe kėt njollė kurr nuk asht e mundshme
ta shlyejnė paēavrat qė zunė myk ndėr tempuj.

ARVANITI
08-06-05, 21:11
MALLI RINUER

Valėt muzikore fluturojnė nga pėrndimi
shkrepen e pėrtrihen
pėr muret e dhomės seme,
edhe mandej dridhen
mbrenda nė zemrėn teme
dhe zgjqjnė ndijesina qė mblue ka hini.

Ndijesitė e mia me valėt muzikore
shkėmbejnė puthje tė nxehta
posi dy dashnorė
e pa mshirė shėgjeta
mė ther nė krahnor
edhe mė merr malli pėrjetė ma gazmore.

Malli rinuer pėrjetė ma shkumbuese
flen pa fat nė mue,
njė tingull pėmdimi
asht ngushllim pėr mue
kur mė mshtjell mashtrimi
me melankolinė e vet aq trishtuese.

Tingujt miqėdashės, qė nė dhomėn teme
mė falin rytmin
e njė dansit tė largėt,
mė kujtojnė pėrqafimin
e ēiftave tė shkathėt
qė sjellen hirshėm nėpėr drrasa tė gėdhenme.

NJĖ NATĖ

Grue a hyjneshė, e mbėshtjellun n'errsi tė natės,
zbriti nga sfera tė panjoftuna ndėr odat e mia
dhe u shtrue njė fllad, njė e kandshme ndjesi,
njė heshtje parathanse zemrėn don tė ma pėrpijė,
vetėm qė ora kėndon kangėn e thjeshtė tė natės
-jo -jo! dhe diku larg dėgjohen tingujt e kangės
Grue a hyjneshė m'erdhi nga gjin' i errsinės...
Qė! frymėn ia ndjej dhe zemrėn qė rreh prej fellsinės.
Buzėt e njoma tė saj,
Syt e zez e tė mdhaj
me hamnoni vijash tė bindshme
premtojnė njė dashni tė hijshme
(ashtu dhe akordi i heshtjes
frytin e ambėl tė marrveshtjes).
Dhe njėmend! At natė vallzuen ndjesit ejona
mė njė valle dėfryese, pa marrun frymė...

KANGA E DHIMBĖS KRENARE

0 dhimbė krenare e shpirtit qė vuen
dhe shpėrthen ndėr vargjet e lira...
A deshte, vall, pėr t'u ngushlluem
tu' e stolisė botėn me xhevahira?

0 dhimbė krenare ndėr vargjet e lira,
qė kumbojnė me tinguj tė sinqertė...
Vall, a do tė prekish kėnd ndėr ndijesina?
Apo do vdesish si vdes gjethi nė vjeshtė?

0 kangė e dejė e dhimbės krenare...
Mos pusho kurr! Por bashkė me vaje,
si dy binjakė kėndoni mjerimin -
se koha do t'ju bijė ngushllimin.

NJĖ NATĖ PA GJUMĖ

Pak dritė! Pak dritė! Pak dritė, o shok, o vlla.
Tė lutem, pak dritė nė kėt natė kur shpirti vuen,
kur tė dhemb e s'di ē'tė dhemb, e syni gjum nuk ka,
urren nuk din ē'urren, don e s'din se ē'don.

Pak dritė! 0 burrė! 0 hero' ngado qė tė jesh. ....
Burrė qė shkatrron edhe qė ndėrton sėrish!
Pak dritė vetėm, tė lutem, mshirė tė kesh,
se do ēmendem nė kėt natė pa gjumė dhe pa pishė.

Oh! ta kisha pishėn tė madhe edhe tė ndezun!
Me flakėn e pishės nė qiellin e ksaj nate
ta shkruejshe kushtrimin... Ehu Burrė i tretun
Do ta shifsha vallen tande nė majė tė njė shpate.

Porpishė nuk karn e vetėmjanė burrat, shokėt...
Dergjem n'errsin pa gjumė dhe pa dritė...
Askush s'mė ndigjon, ēirren kot mė kot...
Hesht more, hesht! por qindro, o shpirt.

Gjeli kėndon dhe thotė se asht afėr drita
- Gjel, rren a s'rren? cila asht fjala ejote?
Kur ti kėndon thonė se asht afer drita...
Por un s'besoj sonte nė Ēalėt e ksaj bote.

Hiqmuni qafe, mendimet
Ojastėk ty tė rroki, tė pėrqafoj si shpėtimin,
mė fal atė qė due: gjumin dhe andm'min
e dy buzve qė pėshpėrisin ngushllimin.

SONET PRANVERUER

Me kangė nė buzė e me hove tė reja
u zgjue agimi pranveruer,
largėsinat e hjedhta ka zatetė hareja,
n'argjent shkėlqejnė brigjet tėrthuer.

Me kangė nė buzė u zgjue agimi
dhe ia kėndoi kangėn diellit t' art
rrezash purpure dhe jetėdhurimi
me kaltrinat e thellta nė qiellė tė kjartė.

Me manushaqe nė buzė e me andje nė zemra
vajzat si biluri ndėr kopshtie tė gjelbra
dihasin aromat, qė lulzimi derdhi,

me gji tė paprekun, ku dashnia sosė
me fletza trandafilesh qė flladi sjelli
dhe adhrojnė pranverėn me njė apoteozė.

ARVANITI
08-06-05, 21:12
EKSTAZA PRANVERORE

...dhe pranvera erdhi...
Nėpėr ftyra tona rrėshqiti nji gėzim
dhe ndėr zemra tona ngrehi njė folė,
e njėjetė e bukur, e njė jetė e rė,
me dėshira tė shumta po buzqesh nė lulzim.

...dhe dallndysha erdhi...
si shpirti n'ekstazė, nė hovin e shejt shtri;
me qiellėn rroket, me diellin puthet,
dridhen krahėt nė hare - mandej poshtė vėrsulet
t'u dhurue nė cicrim pėrshndetje njė mijė.

...triumfon bylbyli...
kangėtar plot magji nė gemb tė trandafiles,
nė njė tempo tė marrė pėrkdheljet po shfre
e kanga kumbuese, kang' e tij pa fre,
asht si kangė Orfeji ndėr telat e lyrės.

...dhe vesa shkėlqen...
nė njė pikė t'argjant pasqyrohet jeta
tėrheqse si andrra dhe si vijzatimi
ndėr orėt e hyjzimit, kur shpėrthen agimi
e rrezet e arta rrėshqasin ndėr fleta.

... dhe pranvera erdhi...
Nėpėr ftyra tona rrėshqiti njė gėzim
dhe ndėr zemra tona ngrehi njė fole
e njė jetė e bukur, e njė jetė e re
me dėshira tė shumta po buzqesh nė lulzim.

NDESHJA

0 grue, qė tė ndesha nė ditn e fatkobit tem,
kur prirja njellte e syt shikojshin zi
e ndjejshe veten se dhe unė jam fli
tė njė ndjesi
si ti.

0 gme, q'u ndeshme ditne e fatkobit tonė
zemėr pėr zemėr edhe ball pėr ball
e ndjesitė n'u shprehėn me mall
mė njė vall':
sahall...

Dhe kėshtu nė rrugė tė madhe e shitme zemrėn tonė,
njerzve qė vetėm njė tė pėrqeshun dhanė pėr tė
e shkuen tė kėnaqun e tu' u gėzue - pse
panė mfshehsinat intime tė kėsaj jetesės sonė.

E na, dhe njė dhimbė tė sinqertė tue ndijė,
vuejshim me zemėr tė ndrydhun si dy fėmijė
tė humbun ndėr vise tė hueja natėn, vonė,
o grue, q'u ndeshme nė ditn e fatkobit tonė.

KANGA E RINIS

Rini, thueja kangės ma tė bukur qė di!
Thueja kangės sate qė tė vlon nė gji.
Nxirre gėzimin tand' tė shpėrthejė me vrull...
Mos e freno kangėn! Le tė marri udhė.

Thueja kangės, rini, pash syt e tu...
Tė rroki, tė puthi kanga, tė nxisi me dashnu
me zjarrm tand, rini... Dhe tė na mbysi dallga
prej ndjenjash tė shkumbzueme q'i turbullon kanga.

Rini, thueja kangės dhe qeshu si fėmi
Kumbi i zanit te pėrplaset pėr qiellė
dhe tė kthejė prap te na - se hyjt ta kanė zili


e na tė duem fort si tė duem njė diell.
Thueja kangės, Rini! Thueja kangės gėzimplote!
Qeshu, rini! Qeshu! Bota asht e jote.

KANGA E TĖ BURGOSUNIT

Nėpėr hekra tė kryqzuem tė dritores seme
shof qiellėn tė coptueme nė katėrdhetė copė
edhe shof diellin sa njė pare serme
- aq larg asht qielli nga e emja gropė.

E kjo gropė e eme e ka emrin burg.
E dini se burgu nuk asht pėr dėfrim.
Prandaj burg' i em asht shum i ultė
dhe mė bani palmuē dhe mė mbyti nė trishtim.

Hekrat e kryqzuem dhe ndėrgjegj' e eme,
dy anmiq tė betuem, luftojnė dit' e natė;
por hekr' i fortė e mund ndėrgjegjen teme
dhe nė dėshprim pėrplasem si njė qen i ngratė.

E kur nata vjen dhe xhixhillojnė hyjt
gėzohem fort, se hekrat nuk m'i kryqzojnė syt',
por t'u sjellmen mbrapa shof dritėn e smutė
edhe hijėn teme tu' u zgjatė nė murt

si njė kėrcnim ligji, posi njė dajak.
Dhe atėher tėrbohem dhe urrej pa masė
dritėn, hijėn, vetėn, muret edhe hekrat
edhe e ndjej vetėn lua tė ndryem nė kafas.

Nėpėr hekra tė kryqzuem tė dritores seme
shof qiellėn tė coptueme nė katėrdhetė copė
dhe zemra e eme ndien po aq tė breme
nė mes tė katėr murve sii nė njė gropė

ARVANITI
08-06-05, 21:15
A do qymyr , Zotni?

Dy thas qymyr mi kal. Prane, malsorja. Trotuari me bllok dyqanesh djathtas, ashtu edhe majtas. Kali dhe malsorja ne parakalim. Qymyri ne konkurs. Shikon Njeriu - artist dhe ia prish syte kjo dis'harmoni. Nje disonance e vrazhde. Malsorja i fryn hundet, prodhimin e njesh per trotuar dhe gishtat i fshin per xhublete. Veprim i thjeshte, por motiv delikat per nje piktor. Thupra ne dore te malsores zhgrryhet pertoke dhe shkruen nje vije kilometric gjate rruges. Qashtu malsorja nenvizon mendimet e veta.

- A do qymyr, zotni?
- Sa?
- Dymbedhjete leke... Po ndalu, thuej ti sa. Pse po ik?
- Ne ket vape dymbedhjete leke? - pyet nje tjeter tue perqeshe.
- Po sa jep ti, pra?
- Jo, mue nuk me duhet.

"Vertet vape ban. Pa kujt i duhet qymyri. Po e mbaj dhjete leke", mendon malsorja dhe ec neper hije rruges se qytetit. Kali leviz ne symbylle. Ndoshta andrron. Tash ne pleqni andrron dashin e dikurshme te peles. Malsorja s'e nget. Nuk e trazon ne knaqsi te tij te pamvarshme. Asht duruesae. Kur dalin ne diell, perdhe zhgrryhet nje hije. Dy hije. Dy hije te ngaterrueme, te kaperthyeme, hija e kalit dhe hija e malsores. Nuk mund ti dallojsh keto dy hije. Nuk mund t'i keputish. Njana pa tjetren nuk shkojne. S'kane vlere. Se vetem bashke perbajne nje tansi. Nje tyansi jetsore. Krk- kkk kthehet qymyri ne shpine te kalit, krkk, krkkk, krk dhe krismat monotone te patkonjve te kalit, qe ndeshin per gure.

Malsorja con kryet. Shikon diellin... koha me u nise. Me u kthye ne malsi. E qymyri s'u shit. Vendosi ta japi ma lire.

- O ti djale, sa asht sahati?
- Djaloshin e terheq bukuria e malsores. Miqesisht i afrohet dhe i thote sa asht ora. E pyet sa e mban qymyrin. Ban pazarllek, edhe pse s'ka qellim ta bleje. Por malsorja asht e bukur dhe e re. Pse mos te kuvendoje pak me te? "Asht e ndyte, - konstaton djaloshi. Sa teveqele jane keto katundaret. Nuk te kuptojne. Duhet me i thane... dhe ate qe nuk thohet." Keshtu mendon djaloshi dhe e shikon malsoren si bir zotnie sherbtoren e re te veten. "Teveqele! Teveqele! S'kupton asgja!". Dhe djaloshi shkon ne pune te vet. E malsorja fillon te shqetesohet per kthimin ne malsi. Shikon diellin, si gjithnji po afrohet nga perndimi. Si ka per tu kthye ne malsi neper terr? Me te vertete, ajo nuk dron prej lugetenve dhe bubazhelave por... t'ishte plake nuk do kishte aspak frige, por... Kujtohet si nja dy tri heresh i jane vu mbrapa do njerez, dhe se pari se c'lypshin prej saj... Pra, nuk i dron bubazhelat si qytetaret, por njerezit... Njerezit i ka ajo frige. E pse? Pse asht e re dhe pak e bukur.

- Nje dhimbe e kandshme shtrengon zemren e malsores.
- Sa e ke at qymyr fisnike?

Malsorja siellet. E njef njeriun q'e pyet. Ia ka shite edhe nji here qymyrin. I thote:

- Tete leke!
- Jo, shtrenjte e ke... Me ke idhnjue ate dite, - i thote njeriu dhe shikon majtas e djathtas.


Malsorja qeshet, disi e turpnueme. E mshef ftyren. Kuqet.

Malsorja qeshet, disi e turpnueme. E mshef ftyren. Kuqet. Nuk i con syte ne njeriun. Pyet e frigueme:

- Sa per ty pra?
- Pese!
- Merre shtate!
- Hajde per gjashte!

Malsorja rri pezull. Mendohet. Shikon diellin - Ia pash hajrin! - thote, dhe i shkon mbrapa blesit. E ai njeri q'aty , ai qe tash po ec perpara saj, peshon shume rande ne kujtesen e malsores, e cila kuqet e skuqet nga turpi.



VETVRASJA E TRUMCAKUT

Dhe trumcaku vuente nga melankolia. U lind ne nji vend me te vertete te shkrete. Ne vend te barit bijshin qimet e derrit; e ne vend te pemve - brinat e shtazes parahistorike. Dhe ne ket natyre - e cila nuk mund te quhet natyre - kush mund te mos bahet melankolik? Dihet se nje trumcaku s'i duhet shume per jete, por natyra , e cila nuk ishte natyre, s'i epte as aq.

Mos pyetni si e tek u gjet trumcaku n'at vend, dhe si e tek u gjet njeriu ne ket pike kozmike; nuk e dijme shume. Hipoteza dhe andrra. Miliona vjetesh dhe nje fjale goje, si pershembull: "...te bahet drite! Dhe drita u ba! - A shifni nje fjale magjike! Hokus-pokus! Sa bukur!

Dhe une thash te bindet trumcaku, ne nje vend ku ne vend te barit bijne qimet e derrit e ne vend te pemve - brinat e shtazes parahistorike.

Nje here trumcaku qendroi mbi nje brene. U merzit te shikoje qimet e derrit, u merzit te fluturoje prej brenes mbi brene. Nga merzia dhe idhnimi mbylli syt. Ra ne pikllim melankolik. Njeriu me temperament melankolik asht inteligjent. E inteligjenca ka kuptim ma te hapet te fjales, pakkujt i solli qetsi dhe te mire.

Dhe trumcaku ne maje te brenes e ne kulm te melankolis, vendosi te vritet. Plot ironi filozofike shikonte rreth perqark vetes e vendimi i patundun mirfilli pasqyrohej nder syt e tij te deshperuem. Cicerroi nje here, cicerroi dy here, cicerroi tri here. Mandej nje crrrrr e gjate e plot mallengjimishte, porosia e tij e fundit. Testamenti i dhimave te tij. Dhe, pa u dhane kraheve, kecej prej brenes... ra mbi nje qime te derrit, te gjate e te mprehte si thika, dhe u ngul mbi te.

Trumcaku i ngulun mbi nje qime te derrit. Me krahet dhe puplat e tij lodronte era dhe e sjellte rreth qimes, si sillet gjeli metalik ne maje te oxhaqeve tona. Atbote frynte veri.

C'ka jane keto kapercime logjike! Ka me bertite ndokush.

Po, lexues i dashtun e jo i ceket. Po! A pak kemi kapercime logjike, morale dhe dogmatike ne boten tone reale? Pse po zemrohe dhe po don me me gjykue, per disa kapercime logjike askuj damsjellese?



ZOTI TE DHASHTE

Dikush trokit ne dere...
- Kush a?
- A po na fal ndoj send, zoje?
- Zoti te dhashte!
- Me fal ndoj send, te dhashte Zoti shendet...
- Hajt! Zoti te dhashte!

Por lypesi e di se c'domethane "Zoti te dhashte": Mos me pas kurr, mos me ngran kurr. Prandej me ma teper fuqi i bie deres. E tash permrenda asht zani ma i rrepte:

- Hajt more! Zoti te dhashte! A merr vesht?

Lypsi doemos i duhet me marre vesht. E len ate dere, msyn te dyten, te treten, te katerten, e keshtu me rradhe, te gjitha dyert e asaj rruge. Kjo rruge sot per sot asht fusha e veprimit te tij. Neser asht ndoj rruge tjeter. Fushat e veprimit te qytetarit tone jane te ndryshme. Dhe ndryshojne njena nga tjetra, sic ndryshon parajsa nga ferri, me te gjithe variacionet piktoreske dhe mallengjyese. E lypsit, qe trokit nga dera ne dere, diku ia falin ndoj send, diku i thote zoja e shtepise: "s'kam besa" - dhe lypsi athere asht i bute, shkon tue mbajt mend kete dere, me ardhe ndoj dite tjeter. Por at "Zoti te dhashte" lypsi s'e duron; s'don ta degjoje. Ai e din mirfilli se c'do me thane "Zoti te dhashte". Edhe ate, i cili percjell me keto dy fjale, ai fillon ta mnije. Kurr ai s'i ka ndame keto dy fjale njenen nga tjetra. Kudo qe degjon fjalen "Zot", ai pa dashje ia shtonte ate "te dhashte" dhe ne tru te tij u krijonte dicka qe s'kuptohet e qe mnihet. Se ai ishte i sigurt se "Zoti te dhashte" domethane tallje.

Nje dite, me nje buzeqeshje ironike, duel lypsi nga nje ndertese me kryq ne maje, se aty kishte veshtrue keto fjale: "Zoti qe kujdeset per zoqte e qielles, s'ka me i lane njerezit te vdesin nga uja". Hee - thoshte lypsi tue dale - sot nuk asht njashtu. Zoti ndoshta kujdeset pet trumcake edhe priftent, por per mue s'e besoj. Mue dhe shoket e mi, po na harron bota e si mos te na harroje Zoti, qe s'na ka parasysh. Por thone, se Zoti... ketu lypsi preu mendimet dhe shpejtoi mbrapa nje plaku me bastun.

- Zotni, te lutem, me fal ndoj send...
- Zoti te dhashte!

Lypsi shtrengoi dhambet per ta ndale gjuhen, e cila ishte gati te kaloje kufirin e bjerzis. Shtrengoi dhe grushtat, e thonjt qe tash sa kohe nuk i kishte te preme, iu ngulen ne dhanat e duerve. Perpara vetes nuk shef asgja tjeter, vec objekte mnie. I bjen nder mend, koha kur s'ka pase nevoje me lype. Perkundra. Kujtohet si i ka ndihmue lypsat qe vijsnin dite shtune ne prakun e dyqanit te tij, kur ishte farktar... E sot? Atij pak kush i ndihmon, pse jane shume lypsa. Kujt i epet ma pare? Arsyetonte lypsi se fundi. Por mnia vetvetiu, pa arsye, rritej e pushtonte zemren e trunin e tij dhe m'at cast donte te shfreje ne nje menyre makatare tue rrahe hekurin e kuqun. E kur nuk ka hekur dhe cekic. Puna del e dyshimte dhe e rrezikshme.

Prandaj me taktik, zotni, mos thoni "Zoti te dhashte!".

DEA
08-06-05, 23:15
MBAS TRYEZĖS

Njė grupit

Kėshtu ne tė rinjve na kalon nata:
Pranė tryezės meremer-falso, me gotė tė plotė a boshe,
me kujdes tė madh ndejun (si e lyp dans-edukata),
tė ngrehun, tė ngrimė, tė stolisun
e ftyrash tė qindisun
me pudėr, karmin... jo? - por me pėrshtypje tė mirė
qė na e sjell zojusha e bukur dhe me hir
tu' na buzqeshė ambėl, buzėsh tė kuqe si gjaku,
nsa gjit' i majen, dridhen - ftyra kuqet, zbehet...
e nė secilin prej nesh nė fund ka njė shpresė kėndedhet
dhe na shtrėngon laku...
- Qashtu ndejė, tu' e vrejtun, ēojmė biseda tė ndryshme
serioze, t'urta, por ma shpesh tė dyshueshme,
me gjuhė tė bukur, tė zgjedhun, mbi ngjarje tė ra flasim
e prej njė dėshirės pa mshirė tė gjithė pėlsasim.
Ngushllim! - se zonjusha na i din mirėi hallet,
prandej aq me andje, bukur, kėrcen vallet.
Jonet muzikore derdhen, rrkaj derdhen,
lėmojnė ata qė nė valle sjellen, nė hare sjellen,
lėmojnė tryezėn, gotat, veshjet tona, ndjenjat
e fantazis sonė, i hapen ylber-velat...
Por befas, tė njėjones sė panjoftun tingllimi,
sė cilės asht te hyu i bukuris trillimi,
krahnorėt n'i pėrkdheli dhe n'i piskoi zemrat,
gjatė korrizit tė thennėt zbresin fill te themr;
- Qashtu vuejmė, dėfrejmė...
Jetėn adhurojmė,
nsa drita shkėlqejnė
zojushėn shikojmė
dhe n'andrrim vallzojmė...
Rishtas, me plot dashje, vallet ndiqen, ndiqen
Vash e djalė pėrputhen
mbrend dy zemra digjen,
por me u puthė - nuk puthen!

Gurbardhi
25-06-07, 02:59
TE BIRTE E SHEKULLIT TE RI


Na te birte e shekullit te ri,
qe plakun e lame ne „shejtnin“ e tij
e cuem grushtin per me luftue
nder lufta te reja
dhe me fitue…
Na te birte e shekullit te ri,
filizat e nje toke se rimun me lot,
ku djerse e ballit u diktonte kot –
se dheu yne qe kafshate e huej
dhe ne marrzi duhej shum shtrejte t`u paguhej…
Na te birte e shekullit te ri,
vllazen te lindun e te rritun ne zi,
kur tinglloi cast` i yne i mbrame
edhe fatlume
ditem me thane :
S`duem me humbe
Ne loje te pergjakte te historis njerzore,
jo! jo! s`i duem humbjet prore –
duem ngadhnim!
ngadhnim , ndergjegje dhe mendimi te lire!
S`duem , per hir
te kalbsinave te vjetra , qe kerkojne “shejtnim” ;
te zhytemi prap ne pellgun e mjerimit
qe te vajtojme prap kangen e trishtimit,
kangen monotone , pa shpirt , te skllavnis-
te jem` nje thumb i ngulun nder trute e njerzis.
Na te birte e shekullit te ri,
me hovin tone e te ndezun peshe,
nder lufta te reja kemi m`u ndeshe
dhe per fitore kem` me ra fli.

egi
17-10-07, 14:39
Poema e Mjerimit

Kafshatė qė s'kapėrdihet asht, or vlla, mjerimi,
kafshatė qė tė mbetė nė fyt edhe tė zė trishtimi
kur shef ftyra tė zbeta edhe sy t’jeshilta
qė t'shikojnė si hije dhe shtrijnė duert e mpita
edhe ashtu tė shtrime mbrapa teje mbesin
tė tan jetėn e vet derisa tė vdesin.

E mbi ta n'ajri, si nė qesendi,
therin qiellėn kryqat e minaret e ngurta,
profetėnt dhe shejtėnt nė fushqeta tė shumngjyrta
shkėlqejnė. E mjerimi mirfilli ndien tradhti.
Mjerimi ka vulėn e vet t'shėmtueme,
asht e neveritshme, e keqe, e turpshme,
balli qė e ka, syt qė e shprehin,
buzėt qė mė kot mundohen ta mshefin -
janė fėmitė e padijes e flitė e pėrbuzjes,
t'mbetunat e flliqta rreth e pėrqark tryezės
mbi t'cilėn hangri darkėn njė qen e pamshirshėm
me bark shekulluer, gjithmon i pangishėm.

Mjerimi s'ka fat. Por ka vetėm zhele,
zhele fund e majė, flamujt e njė shprese
t'shkyem dhe tė coptuem me t'dalun bese.

Mjerimi tėrbohet n'dashuni epshore.
Nėpėr skaje t'errta, bashkė me qej, mij, mica,
mbi pecat e mykta, t'qelbta, t'ndyta, t'lagta
lakuriqen mishnat, si zhangė; t'verdhė e pisa,
kapėrthehen ndjenjat me fuqi shtazore,
kafshojnė, pėrpijnė, thithen, puthen buzėt e ndragta
edhe shuhet uja, dhe fashitet etja
n'epshin kapėrthyes, kur mbytet vetvetja.
Dhe aty zajnė fillin t'marrėt, shėrbtorėt dhe lypsat
qė nesėr do linden me na i mbushė rrugat.

Mjerimi nė dritzėn e synit t'kėrthinit
dridhet posi flaka e mekun e qirit
nėn tavan t'tymuem dhe plot merimanga,
ku hije njerzish dridhen ndėr mure plot danga,
ku foshnja e smume qan si shpirt' i keq
tu' ndukė gjitė e shterruna t'zezės amė,
e kjo prap shtazanė, mallkon zot e dreq,
mallkon frytn e vet, mallkon barrn e randė.
Foshnj' e saj nuk qesh, por vetėm lėngon,
e ama s'e don, por vetėm mallkon.
Vall sa i trishtueshėm asht djepi i skamit
ku foshnjėn pėrkundin lot edhe tė fshamit!

Mjerimi rrit fėmin nė hijen e shtėpive
tė nalta, ku nuk mrrin zani i lypsis,
ku nuk mund t'u prishet qetsia zotnive
kur bashkė me zoja flejnė nė shtretėnt e lumnis.

Mjerimi pjek fėmin para se tė burrnohet,
don ta msojė t'i iki grushtit q'i kėrcnohet,
atij grusht qė n'gjumė e shtėrngon pėr fytit
kur fillojnė kllapitė e etheve prej unit
dhe fetyrėn e fėmis e mblon hij' e vdekjes,
njė stoli e kobshme nė vend tė buzqeshjes.
Nji fryt kur s'piqet dihet se ku shkon
qashtu edhe fėmia n'bark t'dheut mbaron.

Mjerimi punon, punon dit e natė
tu' i vlue djersa nė gjoks edhe nė ballė,
tue u zhigatun deri n'gjujė, n'baltė
e prap zorrėt nga uja i bahen palė-palė.
Shpėrblim qesharak! Pėr qindenjė afsh
nė ditė - vetėm: lekė tre-katėr dhe "marsh!".

Mjerimi kaiher' i ka faqet e lustrueme,
buzėt e pezmatueme, mollzat e ngjyrueme,
trupin pėrmendore e njė tregtis s'ndytė,
qė asht i gjikuem tė bijė nė shtrat vet i dytė,
dhe pėr at shėrbim ka pėr tė marrė do franga
ndėr ēarēafė, ndėr fėtyra dhe nė ndėrgjegje danga.

Mjerimi gjithashtu len dhe n'trashigim
-jo veē nėpėr banka dhe nė gja tė patundshme,
por eshtnat e shtrembta e n'gjoks ndoj dhimbė,
mund qė t'len kujtim ditėn e dikurshme
kur pullaz' i shpis u shemb edhe ra
nga kalbsin' e kohės, nga pesha e qiellit,
kur mbi gjithēka u ndi njė i tmerrshmi za
plot mallkim dhe lutje si nga fund i ferrit,
ish zan' i njeriut qė vdiste nėn tra.
Kėshtu nėn kambėt'randė t'zotit t'egėrsuem -
thotė prifti - vdes ai qė ēon jetė tė dhunuem.

Dhe me kėto kujtime, ksi lloj fatkeqėsinash
mbushet got' e helmit nė trashigim brezninash.
Mjerimi ka motėr ngushulluese gotėn.
Nė pijetore tė qelbta, pranė tryezės plot zdrale
tė neveritshme, shpirti me etje derdh gotėn
n'fyt pėr me harrue nandhetenand' halle.
E gota e turbull, gota satanike
tu' e ledhatue e pickon si gjarpni-
dhe kur bie njeriu, si gruni nga drapni,
nėn tryezė qan-qeshet nė formė tragjikomike.
Tź gjitha hallet skami n'gotė i mbyt
kur njiqind i derdh njė nga njė nė fyt.
Mjerimi ndez dėshirat si hyjet errsina
dhe bajnė tym si hejt q'i ban shkrum shkreptima.

Mjerimi s'ka gėzim, por ka vetėm dhimba,
dhimba paduruese qe t'bajnė t'ēmendesh,
qė t'ap in litarin tė shkojsh fill' e t'varesh
ose bahe fli e mjerė e paragrafesh.

Mjerimi s'don mshirė. Por don vetėm tė drejt!
Mshirė? Bijė bastardhe e etėnve dinakė,
t'cilt n'mnyrė pompoze posi farisejt
i bijnė lodėrtinės me ndjejt dhelparak
tu' ia lėshue lypsiti njė grosh tė holl' n'shplakė.

Mjerimi asht njė njollė e pashlyeme
n'ballė tė njerzimit qė kalon nėpėr shekuj.
Dhe kėt njollė kurr nuk asht e mundshme
ta shlyejnė paēavrat qė zunė myk ndėr tempuj.

egi
17-10-07, 14:39
Nėn flamujt e melankolisė


Ne vendin tone
kudo valojne
flamujt e nje melankolie
te trishtueshme...
...dhe askush s'mund te thote
se ketu rron
nje popull qe nderton
dicka te re.
Aty ketu ne hijet
e flamujve
mund te shifet
nje mund, nje perpjekje
e madhe permbi vdekje
per te pjelle dicka te madhe,
per te qite ne drite nje xhind!
Por,(o ironi)
nga ajo perpjekje lind
vetem nje mi.
Dhe keshtu kjo komedi
na plas diellin e gazit,
nsa prej marazit
pelcasim.
Ne prakun e cdo banese
ku ka ndonj shenj jetese
valon nga nje flamur
melankolie te trishtueshme.

egi
17-10-07, 14:40
Dy buzė...

Dy buzė tė kuqe,
dy dėshira tė flakta,
qė afshin ma thithėn,
gėzimin ma fikėn,
si fantazma hikėn
ndėr do bota tė larta...
Dy buzė si tėpėrgjakta,
dy dėshira tė flakta,
qė afshin ma thithėn
nė buzė kur mu njitėn
andjet m'i trazuen,
zemrėn ma tėrbuen,
trurin ma helmuen
e nė fund u mėrguen...
Dy buzė tė kuqe,
bukuri fatale,
tė njė gruaje stėrzane
njė pjsė zemre mė nxorne,
njė pranverė tė tanė mė morne
dhe gėzimin ma vodhne...
Ato dy buzė tė kuqe
dhe dy lote tė mija
qenė shenja tė dhimbjes,
kur mė vrau bukuria,
kur mė zu dashunia
e mė dogji rinia.

egi
17-10-07, 14:41
BALADĖ QYTETSE

Mbramė
qiella dhe hyjt e vramė
njė ngjarje tė trishtueme panė:
Hije... jo! - por njė grue
me ftyrė tė zbetė edhe me sy
tė zez si jeta e saj,
me buzėn tė vyshkuna nė vaj,
me plagė nė gjoks e stolisun
me veshje dhe me shpirt tė grisun,
me hije grueje,
njė kens kėso bote,
njė fantom uje
vallzonte valle nė rrugė tė madhe.
Dy hapa para, dy hapa mbrapa
me kambė tė zbathun,
me zemėr tė plasun.
Dy hapa djathtas, dy hapa majtas,
me flokė tė thime,
me ndjesi tė ngrime.
(Dikur,
kur gjit' e saj me kreni
shpėrtheheshin n'aromė,
kur ish e njomė -
atėherė e dashunojshin shum zotni.
E sot?)
Jeta e saj asht kjo vall' e ēmendun
nė rrugat e qytetit tonė,
njė jetėn e fikun, njė jetė e shterun,
shpin i molisun, zemėr e therun,
njė za vorri, njė jehonė
qė vallzon natėn vonė
nėpėr rrugat e qytetit tonė.

egi
17-10-07, 14:42
MELODI E KĖPUTUN

Melodi e kėputun - lot i kjartė nga syni
i njė grues sė dashun...
andje e pėrplasun,
xhevahir i tretun,
njė andėrr e shkelun,
buzė e paputhun
nė melodin e kėputun.
Nga vaji i heshtun shkunden supat e zhveshun,
verbojnė nga zbardhimi...
e ther, ther hidhnimi
pėr ēasteet e rrėshqitun,
pėr fatin e ikun,
pėr gėzimin e humbun
nė melodin e kėputun.
Brrylat ndėr gjujė tė mpshtetun, ftyrė nė shplakė e fundosun:
Qan grueja e pikllueme
me zemėr tė piskueme
(njė kitarė e gjymtun,
za kange i mbytun
nė buzė nga dhimb' e puthun
nė melodin e kėputun).
Hesht njeriu pran grues qė qan e turpnueme...
syni i venitet
nė tė loti vėrvitet,
diēka nxjerr nga xhepi
grues ia lė - dhe sė shpejti
e len gruen e humbun
nė melodin e kėputun.
Por kur vjen ndoj tjetėr, epshi kapėrthehet,
gjaqet turbullohen,
pėrzihen, pėrvlohen,
ēohen peshė, tėrbohen
... e vetėm ndėgjohen
ahtėt e molisun
nė melodin e grisun.

Ma-Origano
06-12-07, 13:28
Migjeni ėshtė nga shkrimtarėt mė tė shquar tė letėrsisė shqiptare. Me njė realizėm tė thellė, tė panjohur deri atėherė nė letėrsinė tonė, ai pasqyroi jetėn e pėrditshme tė shoqėrisė shqiptare, sidomos tė shtresave tė varfėra tė qytetit e fshatit, duke demaskuar sistemin e prapambetur shoqėror si dhe fashizmin qė po kėrcėnonte Evropėn. Pėrfaqėsuesi mė i shquar i realizmit kritik, Migjeni futi nė letėrsinė tonė me njė shkallė shumė tė lartė ideoartistike protestėn e hapur, ėndėrrėn pėr njė botė tė re dhe optimizmin e thellė.

Migjeni lindi mė 23 tetor 1911 nė Shkodėr, nė familjen e njė tregtari tė vogėl, ku shumė shpejt vėshtirėsive ekonomike iu shtuan edhe fatkeqėsitė familjare. Kur ishte pesė vjeē, i vdiq nėna, kurse nė moshėn trembėdhjetėvjeē humbi tė atin, e mė pas vėllanė e gjyshen me tė cilėn ai ishte lidhur fort pas vdekjes sė nėnės. Kėto fatkeqėsi e bėnė Migjenin, qė vetiu ishte njė natyrė e mbyllur, tė tėrhiqej nga jeta e moshatarėve tė tij. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė Shkodėr, ai shkoi pėr tė vazhduar mėsimet nė Tivar dhe mė pas pėrfundoi seminarin teologjik tė Manastirit.

Pėr njė tė ri me interesa tė gjera si Migjeni, jeta e seminarit ishte mbytėse. Nga leximet Migjeni ra nė kontakt me ide revolucionare tė kohės qė zienin nė gjithė Evropėn.
Nė vitin 1932 Migjeni pasi mbaroi seminarin dhe nuk mundi tė sigurojė njė bursė pėr tė vazhduar studimet e larta, mbeti pa punė deri sa mė 1933 u emėrua mėsues nė Vrakė, njė fshat afėr Shkodrės. Rruga Vrakė-Shkodėr, qė ai bėntė pėrditė me biēikletė, ia keqėsoi gjendjen shėndetsore. Gjatė kohės qė qėndroi nė seminar, Migjeni sėmurej shpesh dhe ishte nėn kontroll tė vazhdueshėm tė mjekut, ngaqė mushkėritė e tij ishin tė dobėta dhe rezikoheshin tė prekeshin nga turbekulozi, sėmundja tipike e kohės, nga e cila i vdiq edhe nėna.
Ndėrkohė, ai kishte filluar tė botonte shkrimet e tij nė revisten "Illyria". Nė to ndihen pėrshtypjet e para, reagimi shpirtėror i Migjenit ndaj realitetit tė zymtė, ndaj mjerimit, ku ishte zhytur edhe fshati, edhe qyteti shqiptar

Ma-Origano
06-12-07, 13:29
Poezia e Migjenit
Poezia e Migjenit, njė poezi novatore, u bė shprehėse e fuqishme e pakėnaqėsisė ndaj realitetit, e urrejtjes ndaj dhunės dhe shfrytėzimit, ndaj mashtrimit politik, shoqėror dhe hipokrizisė. Duke shpėrthyer drejtpėrdrejt nga jeta e gjallė ajo pasqyroi botėn shqiptare nė vitet '30 me protestat, dhembjet, ėndėrrat dhe shpresat pėr tė ardhmen.
Vėllimin e tij "Vargjet e lira" (1936) Migjeni e hapte me vjershėn "Parathėnia e parathėnieve" ku shpėrthente gėzimi i tij se shekulli ka nisur tė ēlirohet prej skllavėrisė shpirtėrore. Lajtmotivi i kėsaj vjershe e cila ėshtė njė sintezė e mendimit revolucionar tė Migjenit, ėshtė vargu: "Pėrditė prendojnė Zotat", Njeriu po hipėn nė majėn e fronit, po bėhet zot i jetės, i tokės sė tij, i vetvetes dhe nuk do t'u pėrulet mė "idhujve".
Pas kėsaj vjershat e veta Migjeni i ka ndarė nė gjashtė cikle: "Kangėt e ringjalljes", "Kangėt e mjerimit", "Kangėt e perėndimit", "Kangėt mė vete", "Kangėt e rinisė" dhe "Kangėt e fundit".
Nė ciklin e parė bėjnė pjesė pesė nga vjershat mė tė mira tė Migjenit. Filli qė i bashkon kėto vepra, ėshtė gėzimi pėr lindjen e "Njeriut tė Ri", prej atyre tė varfėrve tė rritur nė mjerim, tė cilėt janė ngritur nė luftėra tė reja, qė tė mos humbin mė nė lojėn e pėrgjaktė tė historisė, tė mos jenė mė skllevėr tė titajve tė tėrbuar, por zot tė vetes e tė njė bote tė re, ku njeriu tė jetė i lirė dhe askush tė mos e shkelė personalitetin e tij. Kėto luftėra nuk janė grabitqare e as pėr tė siguruar privilegje tė reja, si ato tė hershmet, por janė luftėra tė reja, siē i quan poeti kryengritės. Nė kėtė cikėl kemi edhe protestėn ndaj gjendjes sė rėndė tė shoqėrisė shqiptare, ndaj gjithė forcave konservatore, qė e mbajnė nė vend atė, dhe shpėrthimin e entuziazmit pėr lindjen e "Njeriut", i cili do ta drejtojė kombin drejt njė agimi tė ri. Nė kėtė cikėl jeton edhe ideja se vetėm nė liri mund tė shpėrthejnė energjitė dhe aftėsitė njerėzore. Nė gjithė ndryshimet, pėrmbysjen e botės sė vjetėr dhe krijimin e botės sė re, poeti njeh si protagoniste rininė. Ajo ėshtė mė e pastra, mė e bukura pjesė e shoqėrisė, ku ai var shpresat, besimin pėr fitoret e ardhme, pėr triumfin e idealit pėr njė jetė tė re:

Rini, thueja kangės ma tė bukur qė di!
Thueja kangės sate, qė tė vlon nė gji.
Nxirre gėzimin tand, tė shpėrthejė me vrull.
Mos e freno kangėn! Le tė marri udhė.
(Kanga e rinisė)

poeti ėshtė i bindur se asgjė s'mund ta pengojė mė lulėzimin e lirisė, ku do tė shpėrthejė hovshėm gjithė ato kėngė, qė ende i flenė nė shpirt. Kjo ėshtė intuita e poetit, i cili ka aftėsinė ta ndjejė i pari rrezen e ngrohtė tė Diellit tė jetės sė re:

Por a do tė vijė dita kangėt me u zgjue
Apo ndoshta shekujt me ne prapė po tallen
Jo, Jo! Se liria filloi me lulzue
Dhe e ndjej nga Dielli (alegorik) valėn

Ma-Origano
06-12-07, 13:29
Problematika, qė trajtoi Migjeni nė tregimet e nė skicat, ishte ajo qė trajtohej nė publiēistikėn dhe nė prozėn pėrparimtare tė kohės. Ndryshimi qėndron nė zbėrthimet e thella dhe pėrgjithėsimet e mėdha tė Migjenit, nė krijimet me njė nivel shumė tė lartė artistik. Me Migjenin tregimi i realizmit kritik shqiptar njohu kulmin e tij. Tregimet "A don qymyr zotni?", "Studenti nė shtėpi", "Tė ēelėn arkapijat", "Historia e njenės nga ato", "Qershijat", "Bukėn tonė tė pėrditshme falna sot", nė tė cilat pasqyrohet jeta e fshatit dhe qytetit shqiptar nė problemet mė thelbėsore dhe dramatike tė saj, qėndrojnė pėrkrah poezisė sė tij mė tė mirė. Migjeni ėshtė krijuesi i vetėm i letėrsisė sonė tė sė kaluarės qė u shfaq me tė njėjtėn forcė artistike si nė poezi ashtu edhe nė prozėn e shkurtėr. Me tregimin e tij nė letėrsinė shqiptare motivohet pėr herė tė parė plotėsisht nė art problemi i shkatėrrimit tė personalitetit tė njeriut nė kushtet e njė shoqėrie despotike. Nė tregimet e skicat, ashtu si edhe nė poezitė e tij rrihet vazhdimisht ideja se jeta shpirtėrore kushtėzohet nga jeta materiale, se vlerat shpirtėrore e morale shkatėrrohen nė kushtet e mjerimit e vuajtjeve tė shumta tė jetės sė shtresave tė varfėra. Me dhembje e revoltė ai tregon se si dinjiteti legjendar i malėsorit, nderi i malėsores, dhe i qytetares sė varfėr kanė marrė fund nė luftėn pėr ekzistencė nė vėshtirėsinė pėr t'i siguruar fėmijės njė copė bukė a pėr ta shpėtuar nga vdekja.
Nė krijimtarinė e tij Migjeni shprehu bindjen se pėrderisa tė mos pėrmbyseshin idhujt e jetės sė vjetėr, gjithēka, nė jetėn e qytetit dhe tė fshatit do tė mbetej nė gjendjen ekzistuese, nė mjerim dhe varfėri. Nė prozėn e tij mjerimi, uria, konservatorizmi, patriarkalizmi, degjenerimi, kanė njė burim: shtypjen dhe shfrytėzimin, qė mbrohen me ligj nga rendi nė fuqi. Ky qėndrim ndaj realitetit, i cili ishte njė kundėrvėnie edhe ndaj krijimeve tė autorėve konservatorė, jepet nėpėrmjet njė konflikti tė fuqishėm, dramatik. Nė kėtė prozė kemi njė ekuilibrim ndėrmjet shpėrthimit lirik tė emocioneve dhe veprimit dramatik e pėrdorimit mjeshtėror tė fjalės. Ai shkroi me dashuri e pikėllim pėr ata njerėz, qė e shkonin jetėn nė kthetrat e mjerimit, kurse pėr shkaktarėt e vėrtetė tė kėsaj gjendjeje ai derdhi urrejtjen dhe pėrbuzjen. Migjeni e trajtoi vesin nė prozėn e tij si dukuri tė njė jete qė brehej nga kontradiktat e thella dhe jo mbi bazėn e instiktit, ndaj ai arriti tė sjellė nė letėrsinė tonė pėrgjithėsime tė rėndėsishme ideoartistike.
Personazhi i prozės sė Migjenit ėshtė punėtori i papunė, malėsori qė i ka harruar hynitė e tij dhe i pėrgjėrohet kokrrės sė misrit, nėna qė mallėkon pjellėn e vet e qė detyrohet tė shesė vetvehten, e reja dhe i riu tė cilėve jeta patriarkale, me ligje e norma mesjetare, u than ndjenjat, shpresat dhe ėndrrat rinore. Nė tregimin e tij Migjeni trajtoi problemet mė tė rėndėsishme tė kohės dhe u bė shprehės i kontradiktave tė saj.
Personazhet e tij janė tipizme tė plota tė njė shtrese tė caktuar tė shoqėrisė sė kohės. Ai nuk i pėrshkruan ato, por i krijon me anė tė zbėrthimeve tė thella psikologjike, nėpėrmjet detajeve. Personazheve tė tilla si malėsorja ("A don qymyr zotni"), Nushi dhe Agla ("Studenti nė shtėpi"), ose Bakalli ("Tė ēelen arkapijet") e Kola ("Bukėn tonė tė pėrditshme falna sot"), janė dhėnė me forcė tė rrallė artistike.
Pjesėn mė tė madhe tė krijimtarisė nė prozė tė Migjenit e zėnė skica dhe fejtoni. Nė kėto krijime tė rėndėsishme realiteti ėshtė pasqyruar me shumė larmi dhe mjeshtėri artistike. Nė prozėn satirike tė tij Migjeni herė kalon nė trajtim konkret tė problemit tė mjerimit, papunėsisė, tė mohimit tė mėshirės kristiane e artit pėr art. ( Njė refren i qytetit tim, Mollė e ndalueme, Nė kishė, Luli i vocėrr, Zoti tė dhashtė, Programi i njė reviste, Legjenda e misrit, Bukuria qė vret, etj.), herė nė trajtim tė pėrgjithshėm nė formėn e njė eseje filozofike tė problemeve tė dinjitetit tė njeriut, tė sė ardhmes sė vendit, tė ushtrimit tė dhunės pėr tė mposhtur personalitetin e njeriut tė thjeshtė etj, (Sokrat i vuejtun apo derr i kėnaqun, Ne me Krishtin, Pėrrallė abisine, Gjysėm ose italian, Mėsim gjeografie etj.

YanYan
27-02-10, 04:20
Lutje

Te lutem, o perendi,
per nje simfoni
me tinguj t'argjante
e akorde t'arte.
Te lutem, o perendi,
per nje simfoni
plot dashuni
te nxehte si te vasha gjite
kur vlojne ndijesite.
Te lutem, o perendi
per nje simfoni
te defrej ne lumni
t'u u perkunde n'ani
te bukur t'andrrimeve
te kalter, ku te fantazmeve
buzet me terheqin zjarrte
e me digjen syt e flakte.
Te lutem, o perendi,
per nje simfoni
e kurr, e kurr ma mos te zgjohemi.

YanYan
27-02-10, 04:21
Recital i Malesorit

0, si nuk kam nje grusht te forte
t'i bij mu ne zemer malit qe s'bezane,
ta dij dhe ai se c'domethane i dobet -
n'agoni te perdihet si vigan i vrame.

Une lugat si hij' e trazueme,
trashigimtar i vuejtjes dhe i durimit,
endem mbi bark te malit me ujen e zgjueme
dhe me klithma te pakenaqura t'instinktit.

Mali hesht. Edhe pse perdite
mbi lekure te tij, ne loje varrimtare,
kerkoj me gjete nje kafshate ma te mire...
Por me rren shaka, shpresa genjeshtare.

Mali hesht, dhe ne heshtje qesh.
E une vuej, dhe ne vuejtje vdes.
Po une, kur? heu! kur kam per t'u qesh?
Apo ndoshta duhet ma pare te vdes?

0, si nuk kam nje grusht te fuqishem!
Malit, qe hesht, mu ne zemer me ia njesh!
Ta shof si dridhet nga grusht' i paligjshem...
E une te kenaqem, te kenaqem tu' u qesh.

YanYan
27-02-10, 04:22
Kanget e Pakendueme

Thelle ne veten teme flejne kanget e pakendueme
te cilat ende vuejtja as gezimi s'i nxori,
te cilat flejne e presin nje dite ma te lumnueme
me shperthye, m'u kendue pa frige e pa zori.

Thellte ne veten teme kanget e mia jesin...
e une jam vullkani qe fle i fashitun,
por kur t'i vije dita te gjitha ka me i qitun
ne nje mije ngjyra te bukra qe nuk vdesin.

Por a do te vije dita kanget me u zgjue?
Apo ndoshta shekujt me ne prap po tallen?
Jo! Jo! Se liria filloi me lulzue
dhe e ndjej nga Dielli valen.

0 kanget qe fleni reliktet e mia
q'ende s'keni prekun as nje zemer te huej,
vetem une me ju po kenaqem si femia
une djepi juej; ndoshta vorri juej.

YanYan
27-02-10, 04:23
Vuejtja

Ka do dit
qe po shof fare mire
se si nga vuejtja syt po me madhohen,
neper ball dhe ftyre rrudhat po me shtohen
e si buzqeshja m'asht e hidhun...
... dhe po ndij
se si mengjeset e mia
nuk jane ma mengjese hovi e pune,
as ndertimi, por te shtymt dita me dite
e nje jete qe s'durohet.
Dalngadale po shof
si jeta nje nga nje
secilin ndjesi
me tradhti
po ma vulos
dhe s'po me mbete asgja
qe me u nda
si shej gezimi,
perpara
nuk e dishe, ojete,
se kaq i tmerrte
asht grushti i yt
qe mbyt
pa meshire.
Por kot
ne pasqyre po shof
se si nga vuejtja syt po me madhohen
neper balle dhe ne ftyre rrudhat po me shtohen,
dhe shpejt do te bahem
flamur i vjetruem
i rreckuem
nderluftat e jetes.

YanYan
27-02-10, 04:25
Te Lindet Njeriu

Te lindet nje njeri
nga gjin' i dheut tone te rim me lot te vaket,
nga thalb' i shpirtit tone qe shkrihet ne deshire te flaket
per nje gen te ri,
Te lindet nje njeri!
Pa hyll ne ball por qe me fjale te pushton,
qe te rremben qetsin e ban gjakun te te vloje rrkaje,
e ban synin ligshtin ta zhgjetoje,
qe neper shekuj ndergjegjen na tradhton.
Te dali nje njeri!
Te mkambi nje Kohe te Re!
Te krijoje nje Epope!
Nder lahuta tona te kendohet Jeta e Re...
Te gjithe kombet po dehen n'epopea te veta,
flake e zjarrmit te tyne na i perzhiti ftyrat
dhe neper to nje nga nje po shtohen rrudhat,
e nen kambe e mbi krye tinze po na ikjeta.
(Liri! - Po, liri dhe gaforrja gezon,
por gaforre asht...
Liri, ku plogsi ndergjegje gjallon,
jo, liri nuk asht!),
Te lindet nje njeri
i madh si madhni
dhe ndergjegjet tona t'i ndezi ne dashni
per nje ide te re, ideal bujar,
per nje agim te lum e te drejte kombtar.

YanYan
27-02-10, 04:25
Zgjimi

O vullnete te ndrydhuna nder grushta te celikta te shekujve
te kaluem!
O vullnete te shtypuna me themra te ngurta te titajve
te terbuem!
Te cilet n'udhe per ne theqafje ketejpari i rane
dhe vatrat tona ne mjerim i perlane...
O vullnete te ndrydhura!
O vullnete te shtypuna!
Shkundni prangat te mbrapshta! E me britme ngadhnyese,
me hove viganash, deshirash flatruese,
turniu ne te gjitha anet dhe poshte ne dhĆƒĘ’š zbritni
ndosht' aty keni per te gjete fillin e nje hymni,
qe Illyri e vjeter nder kremtime kendonte,
ndersa zemra e kombit ne liri kumbonte.
O vullnete te ndrydhuna!
O vullnete te shtypuna!
Tash shegjetat e flakta te shprehjes suej zharitse
drejtoni kah qiella ne ball te hyut a te dreqit,
i cili fatin tone mbytte ne mnije te vet perpise
a dije se te Birt' e Shqipes folen ia ngrehen vetvetit.

YanYan
27-02-10, 04:26
Lagja e Varfun

Krahet e zez te nje nate pa fund
e varrosen lagjen prane,
drite, jete, gjallsi askund,
vetem errsine e skam.

U harrue jeta e dites
nder shtresat e nates, e pagja
u derdh nga parzm' e errsines...
n'andrra perkundet lagja.

Njerzit nder shtepia flejne
me gjoksa te lakurte e te thate
e grate... femi po u lejne
pa ushqim ne gji, pa fat,

Pushojne gjymtyrt e shkallmueme
ne punen e dites se kalueme,
sherohen trute e helmueme
ne gjumin e nates s'adhrueme.

Vec zemrat e njerzve te lanun
me te rektunt prralla rrfejne:
mbi barrat e jetes se namun
qe shpirt dhe korriz thejne.

Prralla mbi femij rrugaca
barkjashte e me hunde te ndyta,
qe dore shtrijne me vjedhe, me lype
e ngihen me fjale te ndyta.

Prralla mbi varza te fyeme
me faqe e me buze te thithna.
Prralla mbi djelm, me te thyeme
shprese, ne burg me duer te lidhna,

te cilt neser para gjyqit
per delikt do te pergjegjin,
vetem dreqit e hyllit
te gjith fajet tash ua mbshtesin.

Keshtu lagj' e varfun peshprite
dhe errsines hallet tregon.
Nje gjel i undshem, me drite
te hanes i rrejtun, kendon.

Hesht! or gjel kryengrites,
i lagjes se varfun. Ketu
nuk zbardh per ty drita e drites.
i gjikuem je me ngordhe n'u.

YanYan
27-02-10, 04:27
Blasfemi

Notojne xhamiat dhe kishat neper kujtime tona,
e lutjet pa kuptim e shije perplasen per muret e tyne
dhe nga keto lutje zemra zotit ende s'iu thye,
por vazhdoi te rrahi nder lodra dhe kumbona.

Xhamiat dhe kishat madhshtore nder vende te mjerueme...
Kumbonaret dhe minaret e nalta mbi shtepia tona perdhecke...
Zani i hoxhes dhe i priftit ne nje kange te degjenerueme...
0 pikture ideale, e vjeter nje mije vjece!

Notojne xhamiat dhe kishat neper kujtime te fetarve.
Tingujt e kumbones ngatrrohen me zanin e kasnecit,
Shkelqen shejtnia mbi zhguna dhe nder mjekra te hoxhallarve
0, sa engjuj te bukur perpara deres se ferrit!

Mbi keshtjellat mijvjecare qendrojne sorrat e smueme,
krahet i kane vare pa shprese simbojt e shpresave te humbune
me klithma te deshprueme bajne fjale mbi jete te pemdueme,
kur keshtjellat mijvjecare si xhixha shkelqejshin te lumtuna.

YanYan
27-02-10, 04:28
Kanga e te Burgosunit

Neper hekra te kryqzuem te dritores seme
shof qiellen te coptueme ne katerdhete cope
edhe shof diellin sa nje pare serme
aq larg asht qielli nga e emja grope.

E kjo grope e eme e ka emrin burg.
E dini se burgu nuk asht per defrim.
Prandaj burg' i em asht shum i ulte
dhe me bani palmuc dhe me mbyti ne trishtim.

Hekrat e kryqzuem dhe ndergjegj' e eme,
dy anmiq te betuem, luftojne dit' e nate;
por hekr' i forte e mund ndergjegjen teme
dhe ne deshprim perplasem si nje qen i ngrate.

E kur nata vjen dhe xhixhillojne hyjt
gezohem fort, se hekrat nuk m'i kryqzojne syt',
por t'u sjellmen mbrapa shof driten e smute
edhe hijen teme tu' u zgjate ne murt

si nje kercnim ligji, posi nje dajak.
Dhe ateher terbohem dhe urrej pa mase
driten, hijen, veten, muret edhe hekrat
edhe e ndjej veten lua te ndryem ne kafas.

Neper hekra te kryqzuem te dritores seme
shof qiellen te coptueme ne katerdhete cope
dhe zemra e eme ndien po aq te breme
ne mes te kater murve si ne nje grope.

YanYan
27-02-10, 04:28
Kanga e Dhimbes Krenare

0 dhimbe krenare e shpirtit qe vuen
dhe shperthen nder vargjet e lira...
A deshte, vall, per t'u ngushlluem
tu' e stolise boten me xhevahira?

0 dhimbe krenare nder vargjet e lira,
qe kumbojne me tinguj te sinqerte...
Vall, a do te prekish kend nder ndijesina?
Apo do vdesish si vdes gjethi ne vjeshte?

0 kange e deje e dhimbes krenare...
Mos pusho kurr! Por bashke me vaje,
si dy binjake kendoni mjerimin
se koha do t'ju bije ngushllimin.

YanYan
27-02-10, 04:30
Nje Nate

Grue a hyjneshe, e mbeshtjellun n'errsi te nates,
zbriti nga sfera te panjoftuna nder odat e mia
dhe u shtrue nje fllad, nje e kandshme ndjesi,
nje heshtje parathanse zemren don te ma perpije,
vetem qe ora kendon kangen e thjeshte te nates
-jo -jo! dhe diku larg degjohen tingujt e kanges
Grue a hyjneshe m'erdhi nga gjin' i errsines...
Qe! frymen ia ndjej dhe zemren qe rreh prej fellsines.
Buzet e njoma te saj,
Syt e zez e te mdhaj
me hamnoni vijash te bindshme
premtojne nje dashni te hijshme
(ashtu dhe akordi i heshtjes
frytin e ambel te marrveshtjes).
Dhe njemend! At nate vallzuen ndjesit e jona
me nje valle defryese, pa marrun fryme...

YanYan
27-02-10, 04:30
Malli Rinuer

Valet muzikore fluturojne nga perndimi
shkrepen e pertrihen
per muret e dhomes seme,
edhe mandej dridhen
mbrenda ne zemren teme
dhe zgjojne ndijesina qe mblue ka hini.
Ndijesite e mia me valet muzikore
shkembejne puthje te nxehta
posi dy dashnore
e pa mshire shegjeta
me ther ne krahnor
edhe me merr malli per jete ma gazmore.
Malli rinuer per jete ma shkumbuese
flen pa fat ne mue,
nje tingull pemdimi
asht ngushllim per mue
kur me mshtjell mashtrimi
me melankoline e vet aq trishtuese.
Tingujt miqedashes, qe ne dhomen teme
me falin rytmin
e nje dansit te larget,
me kujtojne perqafimin
e ciftave te shkathet
qe sjellen hirshem neper drrasa te gedhenme.

YanYan
27-02-10, 04:31
Nje Nate pa Gjume

Pak drite! Pak drite! Pak drite, o shok, o vlla.
Te lutem, pak drite ne ket nate kur shpirti vuen,
kur te dhemb e s'di c'te dhemb, e syni gjum nuk ka,
urren nuk din c'urren, don e s'din se c'don.
Pak drite! 0 burre! 0 hero' ngado qe te jesh. ....
Burre qe shkatrron edhe qe nderton serish!
Pak drite vetem, te lutem, mshire te kesh,
se do cmendem ne ket nate pa gjume dhe pa pishe.
Oh! ta kisha pishen te madhe edhe te ndezun!
Me flaken e pishes ne qiellin e ksaj nate
ta shkruejshe kushtrimin... Ehu Burre i tretun
Do ta shifsha vallen tande ne maje te nje shpate.
Por pishe nuk kam e vetem jane burrat, shoket...
Dergjem n'errsin pa gjume dhe pa drite...
Askush s'me ndigjon, cirren kot me kot...
Hesht more, hesht! por qendro, o shpirt.
Gjeli kendon dhe thote se asht afer drita
Gjel, rren a s'rren? cila asht fjala e jote?
Kur ti kendon thone se asht afer drita...
Por un s'besoj sonte ne fjalet e ksaj bote.
Hiqmuni qafe, mendimet
O jastek ty te rroki, te perqafoj si shpetimin,
me fal ate qe due: gjumin dhe andr'min
e dy buzve qe peshperisin ngushllimin.

YanYan
27-02-10, 04:32
Frymezim i Pafat

Frymzim' i em i pafat,
qe vjen e me djeg mu ne gji,
per ke po me flet? per ke te shkruej?
perse po me ban qe kaq te vuej?
pse vjen e me djeg mu ne gji,
frymzim' i em i pafat?

Per te gjoret? per ata qe nuk kane drite?
0 frymzim' i em i ngrate,
mjaft me plage qe s'kan sherim,
leni te dergjen ne mjerim,
Njerzit s'duen ma trishtim,
botes s'ia kande ate kange te thate,
thot se mjell nje fare te idhte.

Far' e idhte... far' e idhe...
0 njerz te bime nga far' e ambel!
Frige te mos keni, pse nje kange
mund t'ju theri ne ndjesi,
t'ju kujtojne zemren ne gji
ne ndergjegje dhe nje dange...
por ju t'ju baje edhe ma zi.

Frymzim' i em i pafat!
Shporru ktej! Nuk te due!
S'i due hovet tueja te nalta,
as fluturimet... Neper balta...
te ditve tona te shklas un tue
rroke me njerzit qe rrok nata.

YanYan
27-02-10, 04:33
Vetmija

Me plak merzitja
qe vetmia me sjell;
perbuzja, urrejtja
te gjith sendet m'i mbeshtjell
qe kam shume anmiq
te liq
ne keto sende pa shpirt,
Nuk flasin.
As sy s'kane.
Po mue me bahet
se aty jane
vetem qe te me plasin
zemren.
Se paku, te me shajne:
I mallkuem!
Se paku, te ane tallin:
I uruem!
Se paku, te me kendojne:
I yni zot!
Ose te me thone:
Jeton kot!
Te flasin, te flasin se fjale due
ne ket vetmi me ndigjue.
Ose te me tregojne historine
e tyne, autobiografine:
ndoshta ty do gjej gjasim
me jeten time pa tingllim
qe ne vetmi po e kaloj
dhe s'po dij a rroj e s'rroj.
Sendet heshtin. sa te pameshire!
Me bajne dhe mue te hesht me pahire,
pse goje s'kane
dhe nuk flasin,
aty jane
vetem te me plasin
zemren teme qe po vuen
dhe ne merzi vetveten truen.

Zero Cool
11-10-11, 00:26
Rrėfimi i panjohur: Migjeni e humbi virgjėrinė me “Njenėn nga ato...”


http://photos-h.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc7/313676_10150347757397210_182132672209_8068280_1502 276396_a.jpg


Nuk mbaj mend se kur dhe si u njoha me Andrea Stefin, por di te them se ky njeri mė hyri shpejt nė zemėr, madje dhe u miqėsova me tė. Dhe shkak pėr kėtė u bė Migjeni. Kjo ndodhi nga mesi i viteve 50, kur unė punoja nė Shtėpinė botuese “Naim Frashėri”, ndėrsa ai jetonte nė Durrės, ku punonte si mėsues dhe vinte herė pas here nė Tiranė. Dėshira e Andreas ishte tė botonte njė pėrmbledhje me shkrimet e veta, tė botuara nė vitet ‘30 nė revistėn “Rilindja” e nė gazetėn “Shtypi”, dhe kėrkonte ndihmėn time. Qenė kryesisht shkrime publicistike, ese dhe skica letrare, qė ai i kish nėnshkruar me pseudonimet Corvus dhe Trinitas. Ē’ėshtė e vėrteta, fillimisht, nga ē’mė tregonte autori, isha pak skeptik, por kur i lexova nė dorėshkrimin qė mė dha, mė tėrhoqėn dhe m’u dukėn me vlerė. Ishin krijime tipike tė letėrsisė sė brezit tė viteve ‘30 pėr nga tematika dhe fryma kritike, deri dhe nga stili dhe llojet letrare qė lėvroheshin atėherė. Ndihej menjėherė ndikimi i Migjenit, siē e kisha vėnė re dhe nė shkrimet e disa tė tjerėve. Kėshtu do tė hynte nė bisedat tona Migjeni, pėr vlerat e tij si artist e si njeri, duke u rikthyer nga njė takim nė tjetrin.
Sa herė vinte Andrea nga Durrėsi, ne takoheshim nė Kafe Tirana, njė lokal i njohur aso kohe, qė frekuentohej aq shumė nga intelektualėt. Ai nuk binte aq nė sy, qe njė burrė i shkurtėr, rreth tė pesėdhjetave, me njė vėshtrim tė butė, fjalė-ėmbėl e natyrė e sinqertė, me njė formim kulturor qė tė ngjallte respekt. Ishte i lexuar dhe e njihte mirė jetėn letrare tė paraluftės dhe kjo mua do tė mė tėrhiqte, sidomos rrėfimet e tij pėr disa nga figurat e asaj kohe, qė ai kish pasur rast t’i takonte e t’i njihte, disa edhe nga afėr. Kėshtu, ai do tė mė fliste me admirim tė madh pėr N. Mjedėn, me ftohtėsi pėr Gj.Fishtėn dhe me armiqėsi pėr E. Koliqin.
Andrea ishte nga Kavaja, por kishte jetuar disa vjet nė Shkodėr, te e motra qė ishte martuar atje, ku kish kryer gjimnazin dhe kish pasur shok klase Veli Stafėn dhe Zef Malėn. Nė shoqėri me ta, nga sa do tė kuptoja, ai ishte ushqyer me ide tė majta tė kohės, tė cilat do t’i shprehte dhe nė shkrimet e veta me frymė antikonformiste.
Kuptohet qė, nė bisedat tona, tema qendrore do tė ishte Migjeni ose, mė saktė, Milloshi, siē e thėrriste ai. Rrėfimet e tij pėr tė nuk kishin tė shteruar dhe ajo qė mė tėrhiqte e herė-herė mė magjepste, ishte mėnyra e tė treguarit, sinqeriteti dhe vėrtetėsia, linja koherente e rrėfimit. Dhe ēka e bėnte akoma mė tė besueshėm Andrean ishte objektiviteti dhe shmangja e komenteve, sepse me gjithė admirimin dhe nostalgjinė qė kish pėr Milloshin, ai s’mbaj mend ta idealizonte dhe mistifikonte. Milloshi ishte gjithnjė Millosh, qė nga kreu deri nė fund tė kujtimeve tė Andreas.
Nga gjithė sa do mė fliste, do tė merrja vesh se ata qenė njohur qė herėt, kishin qenė bashkėmoshatarė, me njė vit diferencė, kishin njohje familjare, vinin tė dy nga komuniteti ortodoks. Por kėto do tė ishin vetėm rrethanat e njohjes, qė do tė ndihmonin pėr lidhjen e tyre, e cila do tė rridhte nga afėrsia shpirtėrore, nga cilėsi e vlera tė pėrbashkėta, nga natyra tė ngjashme, ndonėse me temperamente tė ndryshme. Me kohė pastaj, do tė hynin nė kėto marrėdhėnie mendimet dhe interesat e pėrafėrta, prirjet e brendshme, leximet, dashuria pėr artin e mbi tė gjitha pėrkushtimi letrar.
Por me sa kuptoja unė dhe nga sa do ta njihja Andrean, mendoj se Milloshi do ta ēmonte atė pėr miqėsinė e sinqertė qė ai i falte, pėr karakterin e ēiltėr, pėr ndershmėrinė e besnikėrinė, si njeri qė s’njihte djallėzinė dhe hipokrizinė. Kėtyre vlerave u shtohej pastaj shpirti i tij i ndjeshėm dhe mospajtimi me padrejtėsinė, qė e shprehte me qėndrimet e reagimet e tij sociale nė mbrojtje tė tė dobėtėve e tė varfėrve. Ashtu si Milloshi dhe ai e ndjente thellė mjerimin qė zotėronte nė jetėn shqiptare tė kohės.
Dihet qė Migjeni ishte natyrė e mbyllur, qė bėnte njė jetė tė veēuar, qė kish pak miq dhe jo pak admirues. Andrea, duke qenė se gėzonte besimin dhe respektin e tij, dashur padashur do tė ndėrlidhte nė disa raste poetin me njerėzit pėrqark. Veē asnjėherė nuk do tė fliste pėr kėtė gjė drejt pėr drejt. Por, nga sa do tė mė tregonin tė tjerė mė vonė dhe nga burimet arkivore, del se Andrea do t’i gjendej pranė shokut tė tij nė hallet veta. Kėshtu, ai, duke qenė lexuesi i parė i vjershave tė Migjenit, jo rastėsisht autori do ta ngarkonte si “kujdestar tė plotfuqishėm” pėr botimin e “Vargjeve tė lira”. Gjithashtu, ai do t’i vinte nė ndihmė Milloshit kur u kthye nga studimet dhe mbeti pėr njė kohė i papunė. Do tė qe Andrea qė do tė ndėrmjetėsonte te Dhimitėr Gjergo, inspektor nė Ministrinė e Arsimit (mik i familjes sė tij, edhe ai nga Kavaja), pėr ta emėruar mėsues nė Vrakė. Po kėshtu, prapė i njėjti njeri do t’i nxirrte bursė tė motrės, Ollgės, pėr studime tė larta nė Itali.
Tė gjitha kėto qė po pėrmend, por dhe nga sa do tė mė tregonte Andrea pėr marrėdhėniet e tyre tė pėrditėshme, qė unė tani e kam tė vėshtirė t’i kujtoj, jam i bindur se Milloshi s’kish shok mė tė afėrt (ndoshta tė vetmin mik konfidencial) nė vitet e fundit tė jetės se sa Andrea.
Pėr kėtė flet, veē tė tjerash, dhe njė episod i rrallė e tepėr kuptimplotė qė mbaj mend nga rrėfimet e Andreas, tė cilin ma tregoi njė ditė. Ngjarja qė mė tha mė la aq mbresa sa, kur u ktheva nė shtėpi, e hodha nė bllokun e shėnimeve. Ishte fjala pėr njė sferė krejt tė panjohur te poetit, pėr jetėn e tij intime, qė nė vitet 60 as bėhej fjalė se mund ta publikoja nė shtyp.
Ē’ėshtė e vėrteta, nė bisedat tona, nėn shtytjen time, Andrea e kish prekur jo njėherė temėn e dashurisė nė jetėn e Milloshit. Sipas tij poeti, pėr vet natyrėn e ndjeshme, s’kish si tė mos tregonte interes dhe joshje ndaj vajzave, por ajo qė e dallonte nga tė tjerėt ishte vetėpėrmbajtja dhe sjellja fisnike. Ai ishte sa romantik aq dhe realist nė raport me to. Andrea kujtonte me nostalgji shėtitjet qė bėnin mbrėmjeve nėpėr Rrugėn e Madhe, vėshtrimet qė u hidhnin vajzave, shkėmbimin e pėrshėndetjeve me tė njohurat e tyre, ndonjė takim tė rastit dhe pastaj komentet qė bėnin. Nė kėto raste ai hapej dhe i pėlqente tė jepte pėlqimet ose mospėlqimet e veta, por gjithnjė i pėrmbajtur e dinjitoz. Ndaj dhe Andrea, pėr ta respektuar kujtimin e tij, i kursente fjalėt, i shmangej dekonspirimit tė intimiteteve. Madje, kur njėherė e pyeta se kush fshihej pas inicialeve Z.B. te poezia omonime, qė ia kish kushtuar Milloshi, ai mė tha se kjo ishte zonjusha B., shoqja mė e afėrt e Ollgės, njė vajzė e bukur, e zgjuar dhe e kulturuar, pėr tė cilėn poeti kish shumė dobėsi, siē del dhe nga vjersha. Ajo mė vonė u martua me njė ortodoks shkodran e pėr kureshtjen time shtoi se tani jetonte nė Tiranė, por pa mė thėnė emrin e saj tė vėrtetė. Dhe kur nė njė takim tjetėr ngula kėmbė tė ma tregonte emrin, ai u ndje ngushtė dhe mė kėrkoi tė betohesha para se tė ma thoshte se kjo do tė mbetej e fshehtė midis nesh. Dhe unė do ta mbaja fjalėn deri sa, pas disa vitesh, do tė zbuloheshin dy letrat e saj dėrguar Ollgės, ku fliste hapur pėr dashurinė e tyre.
vijon

Zero Cool
11-10-11, 00:28
vijimi


Kjo lidhje, sipas Andreas, ishte padyshim e vetmja dashuri e vėrtetė e jetės sė shkurtėr tė Milloshit. Gjithė lidhjet e tjera do tė qenė rastėsore e kalimtare, simpatira, ndonjė flirt, me pėrqafime e puthje, por, pėr hir tė sė vėrtetės, theksonte Andrea, Milloshi anjėherė nuk kish provuar kontakte tė plota fizike. E pra, ai nuk kish rėnė kur nė shtrat me ndonjė femėr, sado qė mosha ia kėrkonte. Digjej nga brenda, por nuk e lėshonte veten. Kėtė Andrea e rrėfente me njė lloj pezmi, por kėshtu ishte koha.
Nė Shkodrėn e atėhershme fanatike dhe mikroborgjeze, ku ishe i vėzhguar nga syri i keq, pėr Milloshin serioz s’kish rrugė tjetėr veē vetėpėrmbajtjes. Sa pėr shtėpitė publike, qė gjendeshin nė qytet dhe frekuentoheshin jo pak, qoftė dhe nga shokėt e tyre, as qė bėhej fjalė. Milloshi, sado qė qėndronte larg, nuk do tė thosh se nuk kish dijeni se ē’ndodhte nė qytet dhe ē’bėhej pas mureve tė shtėpive me drita tė kuqe. Ky ishte njė realitet social sa joshės aq dhe i dhimbshėm, qė poeti e njihte nė distancė dhe e pėrjetonte. E pėrjetonte nga pozita e artistit dhe e qytetarit, por kjo nuk do tė thoshte se dhe atij nuk i vlonte gjaku. Dhe kėtė Andrea e dinte mirė, ndaj dhe do tė kishte raste qė dilte nga vetja dhe padashur do tė mė hapej duke mė treguar se si e qanin kėtė hall me njėri-tjetrin.
Nė kėtė atmosferė sinqeriteti dhe intimiteti, i gjendur pėrballė kėmbėnguljes dhe kureshtjes sime, Andrea njė ditė mė foli pėr njė ngjarje, qė unė do tė pėrpiqem ta ritregoj duke u mbėshtetur nė shėnimet qė kam mbajtur sipas rrėfimit tė tij.
Nė pranverėn e vitit 1935 Milloshi shėndetlig, kur shėrbente si mėsues nė Vrakė dhe shkonte e vinte pėrditė me biēikletė, njė mbrėmje, kur u kthye nė shtėpi, u tregoi motrave se kish pėshtyrė gjak. Merret me mend se ē’situatė dėshpėruese u krijua pėr tė dhe pėr tė afėrmit. Tuberkulozi nė shtėpinė e tyre i kish marrė jetėn tė ėmės dhe tė vėllait, Nikollės, tamam nė moshėn e tij. Kėshtu do tė fillonte kalvari i vizitave mjekėsore sa nė Shkodėr e nė Tiranė, do tė shkėputej nga shkolla dhe pėr 2-3 muaj do tė pushonte. U duk sikur e mori pak veten, por as qė bėhej fjalė pėr shėrim, nė njė kohė kur tuberkulozi atėherė ishte sėmundje tepėr e rrezikshme. Specialistėt i rekomanduan tė shkonte pėr t’u mjekuar nė ndonjė sanatorium jashtė shtetit. Kėrkoi tė shkonte nė Golnik tė Sllovenisė, por konsullata jugosllave nuk i dha vizė pėr shkak se Millosh Nikolla jepte mėsim nė gjuhėn shqipe nė njė fshat minoritar malazez. Nė kėto kushte vendosi tė shkojė nė Greqi. Andrea do t’i qėndronte pranė gjatė gjithė kėsaj kohe. Do t’i vente nė shtėpi, do tė dilnin pėr tė marrė ajėr tė pastėr, do tė shėtisnin Rrugės sė Madhe. Ai do t’i jepte kurajė, do t’i gjendej pėr aq sa mundej, megjithėse dhe vetė ishte me probleme shėndetėsore. Vuante herė pas here nga gjendje depresive, por me sėmundjen e Milloshit e harroi hallin e tij.
Erdhi dhe dita kur Milloshi do tė nisej pėr nė Greqi. Natėn e fundit ata do tė dilnin e do tė shėtisnin deri nė orėt e vona. Qėllimisht, Andrea atė natė do ta largonte bisedėn nga hallet e sėmundjes. Fliste pėr gjėra tė gėzuara, do tė tregonte barsoleta, do t’i thoshte pėr njė histori tė fshehtė dashurie tė njė tė riu mysliman me njė vajzė katolike, pėr fjalėt qė qarkullonin se ishte parė tė dilte nga shtėpia publike Sekretari i Prefekturės. Milloshit atė natė iu kthye humori dhe i foli me qejf pėr udhėtimin qė do tė bėnte. Do tė shkonte nė Tiranė e prej andej nė Elbasan e Korēė, ku s’kish shkelur asnjėherė, e pastaj drejt kufirit. Pikėrisht nė kėtė bisedė Andrea kishte ndalur hapat dhe, duke u kthyer nga ai, i kish thėnė: “Millosh, a e di se ē’kam menduar? Ky udhėtim jashtė shtetit, larg syve tė botės, ėshtė rasti mė i mirė, a e di pėr ē’ka?” Milloshi, gjithė kureshtje, nuk ia kish ndarė sytė dhe pak i befasuar e kish pyetur: “E pėr ē’ka Andre?” Dhe Andrea kish shqiptuar kėto fjalė: “Ėshtė rasti ta provosh njėherė atė ēka s’e ke provuar kurrė, as ti e as unė. Tė biesh nė shtrat me ndonjė femėr. Nė Greqi thonė se ka shtėpi publike tė mira, me femra tė bukura e tė pastra, tė kontrolluara. Them shko provoje. Me shėndet shyqyr je mė mirė tani. S’ke pse e humbet kėtė rast”. Milloshi e kish dėgjuar, gati i shtangur dhe kur ai mbaroi fjalėt, kish ulur sytė. Nuk kish folur njė hop dhe rrinte i menduar, pėr tė mos thėnė si i zėnė nė turp. Pastaj e kish pyetur: “A me gjithė mend e ke, Andre?” Tjetri ia kish pritur i vendosur: “Po, madje tė shkosh pa gajle fare. Ta provosh njėherė, he burrė! Asgjė s’ka pėr tė tė gjetur. Tashti jemi nė moshėn e burrėrisė, ē’tė keqe ka nė kėtė mes? Vetėm vajzat shkojnė tė virgjėra nė shtratin e martesės, burrat jo, Millosh”. Kish pasuar njė heshtje e gjatė dhe pas kėsaj Milloshi kish shqiptuar thekshėm fjalėt: “Ėshtė punė qė s’bėhet, Andre”. Po Andrea do tė kėmbėngulte nė arsyetimet e tij, aq sa erdhi njė ēast qė e kish prekur nė sedėr. “Ta dish, - i kish thėnė tjetri gjithė pezėm, - po u ktheve i virgjėr, Andrea s’ka pėr tė folur me gojė”.
Dhe filluan tė ecin nė heshtje deri sa pastaj Milloshi foli me gjysmė zėri: “Tash po e mendoj e mandej shohim e bajmė”.
Me kėto fjalė ata u ndanė atė natė. Tė nesėrmen Milloshi u nis, po Andrea, gjatė gjithė kohės qė ai mungoi, nuk i largohej
mendja nga ajo qė i kish thėnė. Kaluan kėshtu ditė, por jo shumė, kur pėr ēudi Milloshi ishte kthyer mė shpejt se sa pritej. Duhej tė qėndronte tė paktėn njė muaj e ca, kurse ai erdhi pa mbushur muajin. I kish rėnė nga Follorina nė Selanik e prej andej nė Athinė pėr t’u shtruar na sanatoriumin e Vollosit pėr 2-3 javė. Kėshtu, nga mesi i gushtit ai u kthye pėrmes detit nė Sarandė dhe arriti pastaj nė Shkodėr. Andrea e kujtonte takimin pas kthimit: i qe dukur si mė mirė dhe me humor, sado qė vinte i lodhur nga udhėtimi i gjatė. Ai nuk qe nxituar ta pyeste, ishte treguar i pėrmbajtur dhe, ndonėse e tundonte kureshtja, priste rastin mė tė pėrshtatshėm. Dhe pas disa ditėve, kur ishin ulur nė njė nga kėndet e veēuara tė Kafes sė Madhe, Andrea, nė bisedė e sipėr, kish marrė guximin ta ngacmonte. “Millosh, a kish femra tė bukura andej pari? Dhe ai pėr ēudi, ndryshe nga biseda e fundit, qe treguar i shpenguar, me pėrgjigjen nė majė tė gjuhės. “Kish, si nuk kish, Andre, veē jo mė tė bukura se kėto tonat. Pėr kėtė nuk tregohem subjektiv. Jam i bindur. Njė gjė ėshtė e vėrtetė, nė paraqitje ato ishin mė tė lira e mė moderne. Pėrgjithėsisht brune, me sy tė zinj dhe plot temperament”. Kaq tha Milloshi dhe nuk e zgjati. Atėherė Andrea mori ta pyesė prapė: “Po shtėpi me drita tė kuqe, a ndeshe?” Milloshi sikur uli sytė dhe iu pėrgjigj: “Po, po ndesha. Ishte njė rrugė e veēantė, ku ato qenė vendosur. M’u kujtove ti, Andre, dhe me thanė tė drejtėn u ndjeva nė siklet. M’u desh tė luftoj me veten, me gjykimet e paragjykimet, me sedrėn deri sa vendosa. Tė bėhet ē’tė bėhet, thashė me vedi dhe, megjithėse mė dukej sikur mė shikonin njėqind palė sy, iu drejtova njėrės prej atyre shtėpive tė heshtura dhe misterioze. Si ngjita njė palė shkallė, u gjenda para njė dere tė hapur, mbuluar me perde gjysmė transparente, qė e lėvizte era e detit. Kur mora tė hyj, veē kur mė del pėrpara njė meso grua, lye e pėrlye gjithė tualet, me gjoks tė hapur e buzė tė pėrveshura. I fola frėngjisht dhe ajo m’u pėrgjigj me tė njėjtėn gjuhė, duke mė futur nė njė dhomė, ku nė tė katėr muret vareshin portrete tė bukura femrash.
vijon

Zero Cool
11-10-11, 00:28
vijimi


Mė ftoi tė ulem dhe zuri tė mė pyesė, si i huaj qė isha, nė se mė kish pėlqyer Athina dhe a kisha bėrė ndopak qejf nėpėr taverna ku luhej buzuk, kėrcehej e pihej njė lloj vere popullore greke, qė nuk e mbaj mend si quhej. Unė rrija serioz dhe, pse jo, i trazuar shpirtėrisht, duke iu pėrgjigjur shkurt e prerė, pa ia zgjatur fjalėn. Mendo, kisha hyrė nė rol dhe s’po dija si ta luaja. Heshtja ishte gjėja mė e mirė, ndėrsa ajo i bėnte reklamė shtėpisė sė saj tė kuqe, vajzave tė bukura dhe higjienės sė garantuar. Shpejt kuptova se ajo ishte padronia dhe gjithė sa fliste kish tė bėnte me detyrėn e saj. Pastaj mė pyeti pėr preferencat e mia, nė se e doja brune a bionde, tė hollė a tė shėndoshė, pėr ndonjė pije qė do tė konsumoja, pėr kohėn sa do tė qėndroja e s’di ēka tjetėr. Mandej mė zgjati njė biletė me numrin e dhomės dhe ēmimin qė duhet tė paguaja. Unė u ngrita nė kėmbė, por isha aq i hutuar, sa harrova tė paguaja dhe u desht ajo tė ma kujtonte. Atėherė dola nė korridor. Njė korridor i gjatė e i qetė, me dhomat qė vinin njėra pas tjetrės, ku dallonin nga larg numrat e damkosur nė derė. Numrin tim nuk e harroj. Ishte 7 dhe e ndesha nga fundi i korridorit. Mezi i pėrmbaja emocionet. Mė vlonte dėshira, por mė shumė njė dreq droje qė s’m’u nda pėr asnjė dekikė. S’dija a isha adoleshent a burrė apo tė dyja sė bashku, veē kuptoja se mė kish sjellė aty pasioni, dėshira pėr ta provuar njė pasion tė panjohur, pėrderisa nuk kisha kurrfarė ndjenje tė brendshme. E pra, mė kupton s’kisha zemėr, po njė pasion tė verbėr, njė nevojė fizike burri pėr tė shfry me njė femėr tė paparė kurrė me sy. E nė ato ēaste m’u kujtove ti, Andre, e tė kam qortuar, pėr mos thanė qė tė kam sha vet me vete, qė mė kishe prek nė sedėr, drejt asaj qė isha nis tė kryeja. Por thellė-thellė fajin s’ma kishe ti, po e kisha vet. E ndėrkaq, megjithėse shpirt trazuar, ndjehesha burrė, sepse isha ndez pėrbrenda. Sepse, sapo arrita para derės, s’e pata pėr gjė tė shtyp butonin e ziles dhe veē kur dėgjoj njė zė tė butė qė mė erdh si nga larg. Atėherė hapa derėn, u futa brenda dhe u gjenda nė gjysmė terr. Vrejta nė krye tė dhomės njė abazhur qė lėshonte dritė tė mekur dhe anash tij njė krevat dopio, ku sipėr qėndronte ndenjur ajo, me sy drejtuar nga unė. Dėgjova ca fjalė, qė ajo i tha nė gjuhėn e vet, ndėrsa unė afrohesha ngadalė. Mandej ajo zbriti nga krevati, u ngrit nė kėmbė dhe mė hodhi duart nė qafė. Unė e vėreja ngulshėm. Ishte njė vajzė thuajse e re, trupgjatė, e hajthme, brune, me ca sy tė ndezur si gaca, me njė gjoks tė lėshuar, kofshė tė holla e lėkurė tė zbehtė brana-brana, si ta kishin kafshuar apo goditur. Tek e pashė kėsisoj, sikur mė ra vrulli dhe qėndroja nė kėmbė, ndėrsa ajo mė hoqi kėmishėn e teshat e brendshme dhe filloi tė mė puthė gjoksin. Mandej unė e rroka fort dhe m’u bė sikur asaj i kėrcitėn kockat dhe ndjeva erėn e njė parfumi tė rėndė. E ndėrsa unė vėshtroja ngultas fytyrėn e saj tė tretur dhe tė munduar, ajo u zhvesh vrulltas, i hodhi fluturimthi tė brendshmet pėr tokė dhe u ngjesh pas meje. E pėrkėdhela butazi, kur ajo m’u spėrdrodh si gjarpėrushe e bėri ca lėvizje lajkatare, duke lėshuar afshe tė thekshme. Pėr dreq, atė ēast sepse mė shkoi mendja se gjithė lėvizjet e saj qenė mekanike, qė ajo me siguri i pėrsėriste nga njė seancė seksi nė tjetrėn. Dėgjoja thirrjet e pasthirrmat qė lėshonte e mė dukeshin se nuk i dilnin nga shpirti, po qenė pjesė e riteve tė saj profesionale. E, pra, ajo ishte brenda zanatit tė vet dhe unė s’di pse u kapa prej tyre dhe sikur u shkreha. Dhe mė beson, m’u shfaqėn para syve ato tonat kėtu nė Shkodėr tek i kam parė Rrugės sė Madhe, duke u spėrdredhė. Dhe kjo, qė kisha pėrfund vetes, kėshtu mė dukej. Nga ato qė shesin mishin e bardhė dhe ē’nuk bėjnė pėr tė kėnaqur klientin. Atėherė mė shpėrthyen mendimet, thua se po bisedoja me ty. Ato mendime qė flasin pėr drejtėsi e ideale sociale, pėr qėndrime nė mbrojtje tė kėtyre qenieve tė dobėta e tė nėpėrkėmbura nga shoqėria. Ndjeja dhimbshėm dallimin mes asaj ēka po ndodhte me mua nė ato ēaste dhe mendimeve qė mbajnė nė kėmbė personalitetin tim. E pra, dhe unė, si shumėkush, kisha ardh te nji nga kėto viktima, qė, nė vend t’i mbroja, nė njė farė mėnyre, po i shfrytėzoja. Nuk di sa realist jam e sa tė drejtė kam qė arsyetoj kėsisoj, por nuk dua tė tė mashtroj. Kėto mendime mė vunė poshtė sepse, nė vend qė tė tregohesha burrė, ta vija nėn vete ashtu siē lypet e ajo ta ndjente forcėn time mashkullore, erdha e u lėshova dhe pasioni qė mė kish sjellė aty po fikej dalėngadalė. Kurrė njėherė nė jetėn time s’jam ndjerė aq keq sa nė krahėt e asaj femre tė panjohur. Atėherė, ashtu si mė erdhi, ia mora kokėn nė mes dy duarve, e shtrėngova fort pas gjoksit, pastaj e putha dhembshurisht nė fytyrė, nė sy, nė ballė. Jo njė herė, por disa herė dhe dikur e largova nga vetja, ndėrsa ajo mė vėshtronte e ēmeritur dhe e ēatrafilluar dhe pėshpėriste ca fjalė qė unė s’ja merrja vesh.
Mė nė fund u ngrita e mora tė vishem ngadalė, i menduar, me sytė nga ajo, i bindur se vėshtrimi im barte mirėsi, ndjesė, dashuri njerėzore, qė ajo e meritonte. Mė ngushėllonte shpresa se gjithė ē’po ndodhte me mua, nė gjysmė terrin e asaj dhome, nuk e kishin fyer e aq mė tepėr lėnduar atė grua fatkeqe. Nė pamundėsi tė merreshim vesh me fjalė, unė i flisja asaj me heshtjen time dhe ajo mė duket se kėtė e kuptoi. Sepse, para se tė ndaheshim, ajo u ngrit nė kėmbė, m’i mori duart e m’i puthi, me sytė e saj tė lagur. Pas kėtij gjesti s’kisha pse ta zgjasja mė, u shkėputa njerėzisht dhe dola nga dhoma.
Kjo ishte e gjithė historia, Andre, qė mori shkas prej teje, por me thanė tė vėrtetėn dhe unė thellė vetes, si ēdo mashkull, e dėshiroja. Por ja qė nuk funksionoi, jo se unė nuk isha burrė, por burri i vėrtetė, siē e konceptojmė unė e ti, s’ka pse e provon me viktimat e shoqėrisė.
Ky kish qenė rrėfimi i Milloshit, qė Andrea ma ritregoi me hollėsi e nostalgji tė thellė, si njė kujtim tė shtrenjtė qė ruante nga miku i tij i paharruar. Madje, do tė mė thoshte se kjo ngjarje e kish nxitur dhe i kish shėrbyer pėr tė shkruar mė pas tregimin “Historia e njenės nga ato...”, ku trajtonte, siē e cilėsonte autori, fatin e “kurvave, prostitutave, grave publike, grave problematike”, njė temė kjo tabu nė letėrsinė shqipe deri atėherė.


Milosao

Neferta
11-10-11, 10:14
Zbulohet dorėshkrimi i fundit i Migjenit





http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2011/09/cat_trumcaku-migjeni.jpg (http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2011/09/cat_trumcaku-migjeni.jpg) Ėshtė njė fletė e zverdhur e njė fletoreje me viza, tipike e kohės nė vitet 1938, ajo ku Migjeni ka shkruar njė nga momentet e rebelimit dhe filozofisė sė njė… trumcaku.
Nė atė fletė tė verdhė tė shkruar nga Migjeni nė Sanatoriumin italian ėshtė pikėrisht trumcaku qė filozofon sė tepėrmi, qė bėn ciu-ciu, por qė nė momentet e sėmundjes sė autorit tė madh kalon sipėr vizave, shprehje e gjendjes sė rėnduar tė poetit qė po jetonte ditėt e fundit. Dorėshkrimi gjendet nė arkivin e Muzeut tė Shkodrės, e ndoshta kjo fletė ėshtė edhe “quintesenca” jetėsore nė filozofinė e Migjenit. Ajo filozofi qė ka brenda si rebelimin edhe me natyrėn, por edhe me pavdekėsinė, e cila nė fund tė shkrimit ėshtė quajtur… eternitas.
“Fjalėt” e Trumcakut
“I lodhun, dhe ma i pakėnaqun trumcaku me fat, qėndroj mbi degė”… kėshtu e fillon shkrimin Migjeni. Shikohet qartė paradoksi qė nė fillim, ku “trumcaku ėshtė i lodhun ma i pakėnaqun, por me fat” dhe patjetėr qė mund tė kuptohet se pse kjo shkruhej nė prill tė 1938-ės, pak para vdekjes sė poetit. Mė tej Migjeni vazhdon: “Me urrejtje shikonte natyrėn qė s’e krijoj ma artistikisht. Me pėrbuzje vėrente bylbylin. Tashma e kuptoj mirfilli se duhet tė vuejė nga fataliteti i gjanave. Kėshtu tue mendue ndjen njė lehtsi trumcaku. Nė thellsin e ndergjegjes sė tij, filloj tė ndjehet fillozof. ( Kish tė drejt! Se kush arrin ndėr trutė e vet, tė jenė i pakėnaqun me fat, ai me tė vėrtetė filloi me bamė fillozofi – dhe njė fillozofi ma tė vėrtetė se ēdo tjetėr fillozofi). Trumcaku qė ka zili bylbylin, pse nuk ėshtė artistikisht si ai, ndoshta pamja, apo kėnga e tij nė krahėsim me bylbylin, apo tė dyja bashkė, dhe pikėrisht mbas kėsaj fillon edhe fillozofia. Mos qėnia artistikisht nė pamje si bylbyli e bėn trumcakun tė kuptonte fatalitetin e … gjanave!!. Ēuditej trumcaku pėr madhėshtinė e ndjesive tė tija dhe ēuditej pėr fatalitetin e gjanavet. Pse asht trumcak, vetėm pse asht trumcak, nuk mund t’a thotė kangėn e bylbylit. Ēuditje pėr padrejtsin e natyrės dhe ish gati tė bajė diēka; njė kryengritje kundra natyrės!… Por trumcaku fillozof e mundi trumcakun harbut. Me njė indiferencė apathike fishklloj dhe flutroj nga dega, nėn strehė tė pullazit”. Pastaj poeti vazhdon… “dhe aty ia nisi: ciu ciu, ciu ciu, si njė fillozof unik dhe faqezi”. Ndoshta ky ėshtė momenti qė Migjeni rebelohet pse nuk e kuptojnė ose lejojnė, apo edhe pse nuk e lejojnė duke qenė trumcak tė kėndojė si bylbyl. Mbase bylbyli ka fatin dhe mbase ėshtė ai qė “e ka mirė me natyrėn”… Njė interpretim i jashtėzakoshėm i paradoksit dhe dyzimit nė fund tė jetės sė shkurtėr, e cila tashmė po i mbaronte. Ishte fundi i historisė qė kthente “trumcakun” rebel, nė njė filozof, sikundėr thotė Migjeni.
Shkrimi pa titull me firmėn e poetit
Por pjesa mė e rėndėsishme e dorėshkrimit tė gjetur ka sipėr njė kryq tė madh si nė ato raste kur shkruajmė diēka e duam ta prishim. Lapsi qė ka prishur shkrimin ėshtė nė tjetėr ngjyrė, por aty poeti shkruan pėr pėrjetėsinė – “eternia”. Nuk dihet nėse
ka qenė dora e Migjenit qė ka vendosur kėtė “iks” prishės. Nė paragrafin qė ėshtė tentuar tė fshihet shkruhet: “Ky paradoks i trumcakut, mund tė ngjajė (ndodhė) edhe njė miljon vjet, kur truri i trumcakut tė zhvillohet aq sa asht sot i zhvilluem truri i njeriut. E na njerzit e kėtij skajit tė dheut pėr nji miljon vjetė, mund t’arrijmė qė mos t’ia kemi zili njerzve qė na rrethojnė (si trumcaku qė ia kish zili bylbylit). Njė miljon vjet – afat i bukur… Si ju duket? Jo, jo, nuk a shum. Ē’janė njė miljon vjet para eternitas”.
Dhe poshtė kėtij paragrafi poeti ka firmosur….Migjeni.
Pikėrisht kėtė paragraf, nuk kanė dashur ta komentojnė apo marrin nė konsideratė as nė atė kohė, as nė diktaturė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, apo pa e pėrdorur si e kanė pasur zakon… dhe as sot, kur, normalisht, duhet qė dikujt t’i jetė pastruar shikimi dhe kristalizuar audio e dėgjimi nė pėrgjithėsi… Gjithsesi “Paradoksi i Trumcakut” mbetet njė nga momentet e jashtėzakohshme tė poetit, i cili mbas shumė pak muajsh vdiq nė “sanatoriumin” ku ka shkruar edhe pjesėn mė tė ēuditshme filozofike tė tijėn. Kjo ėshtė ndoshta shpėrthimi filozofik i fundit i tij, qė ėshtė pikėrisht ai shkrim pa titull, por qė flet pėr njė trumcak… E ky dorėshkrim zbulohet pikėrisht nė 100-vjetorin i lindjes sė Millosh Gjergj Nikollės.

Zero Cool
15-10-11, 20:29
Migjeni “i panjohur”: padituri apo sfidė sė vėrtetės?!


http://photos-b.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/297260_10150354025162210_182132672209_8102613_2758 63667_a.jpg


Petro Luarasi

Nė pragun e 100-vjetorit tė lindjes sė Millosh Gj. Nikollės, Migjenit (13 tetor 1911-26 gusht 1938) shumėkush dėshiron tė dijė fakte tė reja, ngjarje, opinione e studime rreth jetės dhe veprės sė tij. Mjedisi migjenian i lakmueshėm, me njė spektėr tė gjerė fenomenesh e nuancash rrezatimi letrar, politik, historik, botėkuptimor, ka ndjellė ndjesi “bletėsh, grerash dhe mizash”, qė ballafaqohen ashpėr pėr interesat e tyre duke krijuar tematika voluminoze, mijėra herė mė tė mėdha se shkrimet e Migjenit, por tė painventarizuara e seleksionuara si duhet, me apo pa qėllim. Ndėr shkrime e opinione mjeshtėrish, spekulantėsh apo diletantėsh, hasen teza realiste, tė gabuara, e madje spekulime skandaloze qė tė pėrkrahura e amplifikuara edhe nga media tė etura sensacionesh, shkaktojnė qėndrime tė egra ndaj jetės, veprės e personalitetit tė Migjenit (me pseudoincest, tjetėrsim etnik, pėrdhosje varri, heqje nga programet shkollore), por edhe ndaj nderit tė familjes dhe rrethit tė miqve e dashamirėve tė tij. Nė kolanėn e gazetės “Shqip” pėr kujtimin e Migjenit, me shkrime tė botuara mbi bazėn e lirisė sė shprehjes dhe ballafaqimit demokratik tė pikėpamjeve, si migjenolog dhe djali i prof. Skėnder Petro Luarasit, detyrohem tė ballafaqohem dhe tė analizoj tre shkrime tė njė migjenologu, njė spekulanti tė xhindosur dhe njė gazetareje. Argumentet do t’i shoqėroj edhe me dokumente e pikėpamje tė tim eti, tė ndjerit Skėnder Luarasi, mik, kunat dhe studiues i mirėnjohur i Migjenit, meqė sė bashku jemi bėrė vend e pavend objekt dhe subjekt i atyre shkrimeve. Shpresoj qė kėshtu jepet edhe njė kontribut modest nė studimet migjeniane.


(Moikom Zeqo, “Migjeni i panjohur”, “Shqip”, 05.10.2011)
- Migjeni i Panjohur? Tingėllon paradoksale? Aspak. Ėshtė e vėrtetė qė ka njė popullarizim tė pazakontė pėr tė, pėr emrin e tij. Por studimi i veprės sė tij epokale ėshtė ende sipėrfaqėsor, sidomos nė rrafshin estetik.
- Nė 100-vjetorin e lindjes sė Migjenit, akademizmi zyrtar ėshtė flu-indiferent, dekorativ, krejtėsisht i kotė dhe i panevojshėm. Migjeni nuk ka asnjė lidhje me kėtė akademizėm, as me instrumentet klienteliste tė shkrimorėve mediokėr, qė as e kanė kuptuar ndonjėherė, dhe as do ta kuptojnė, padyshim.
- Migjeni ėshtė shkrimtari ynė mė konceptual i modernitetit letrar. Ata qė nuk e kuptojnė kėtė tė vėrtetė sot, do ta kuptojnė nesėr, ose s’do ta kuptojnė asnjėherė. Aq mė keq pėr ta...
- Migjeni tingėllon jashtėzakonisht aktual sot...Pėr tė gjykuar vetė lexuesi po botojmė tekstin e kėsaj letre, e cila gjendet nė librin “Krijimtaria e Migjenit”, e studiueses Gentruda Entrej, botuar shumė vite mė parė...
Pėr fat tė keq, ne nuk dimė se ē'u bė dhe ku ndodhet origjinali shqip. Nė librin e letrave origjinale, si dhe tė ditarėve tė Migjenit, pėr fat tė keq kėto citime jepen tė pėrkthyera nė rusisht dhe jo sipas faksimileve nė shqip... unė po shpalos tani fragmentet e pesė letrave tė Migjenit, qė citohen nė librin e Entrejt. Letrat i dėrgohen nė harkun kohor 1936‑1937, mikut tė ngushtė tė Migjenit, dėshmorit tė ardhshėm tė Luftės Antifashiste, Jordan Misjes.

Migjeni i Panjohur nė rrafshin estetik
Prof Moikom Zeqo vlerėsohet si njė migjenolog i shquar pėr dhjetėra artikujt me prurje tė reja dhe pėr pėrmbledhjen e tij cilėsore tė veprės sė Migjenit (Vepra/Migjeni. Tiranė: shtėpia botuese “Naim Frashėri”, 1988)
Nė shkrim ai vlerėson popullaritetin dhe personalitetin e Migjenit, kritikon ata qė e pėrshfaqin Migjenin sipėrfaqėsor, “tė panjohur”, sidomos nė rrafshin estetik dhe u referohet 5 letrave tė pėrkthyera prej librit “Krijimtaria e Migjenit”, tė botuar mė 1973 prej studiueses sovjetike Gentruda Entrej. Kėto letra shprehet se Migjeni ia ka dėrguar mikut tė tij Jordan Misjes nė vitet 1936‑1937 dhe janė botuar nė rusisht, pa asnjė indikacion apo faksimile nė shqip. Sipas tij, autenticiteti i kėtyre letrave supozohet mbi bazėn e miqėsisė sė Migjenit me Jordan Misjen, nga ngjashmėria e pikėpamjeve krahasuar me njė letėr tė botuar nė revistėn “Bota e Re”. Ndėrsa nė lidhje me komentet e librit qė i referohet njė ditari tė panjohur tė Migjenit, ai e cilėson Ollga Nikolla - Luarasin, motrėn e Migjenit, si “mikja intime” e studiueses Gertruda Entrej dhe pa dashje nxit hamendėsime spekulantėsh mbi “poseduesin e parė dhe trafikuesin ilegal”.
Sigurisht, edhe trashėgimtarėt e Migjenit kanė kėrkuar e kėrkojnė t’i gjejnė kėto materiale origjinale, t’i posedojnė sipas ligjit dhe t’i pėrdorin si t’ua dojė dėshira, por pėrkundėr spekulimeve, ato (pesė letrat dhe ditarėt e Migjenit) dėshmohet se i ka pasur familja e dėshmorit Jordan Misja nė Shkodėr. Nga ana tjetėr, nga sa kam pyetur anėtarėt e familjes sė Migjenit dhe miq e farefis tė tij, nuk rezulton qė Ollga Luarasi, motra e Migjenit, tė ketė qenė “mikja intime” e Gertruda Entrejt. As pėr materialet nė fjalė nuk kam gjetur ndonjė indikacion nga studiuesi dhe kunati i Migjenit, Skėnder Luarasi, i cili po t’i kishte parė me sy, tė paktėn do t’i kishte kopjuar apo cituar diku shqip e shqeto. Madje ai ėshtė interesuar nė forma tė ndryshme pėr origjinalitetin e referencave tė botuara nga Gertruda Entrejt dhe ajo vetė u ėshtė shmangur sqarimeve. Po t’i kishte pasur nė posedim apo tė kishte ndonjė tė dhėnė Ollga Nikolla-Luarasi, pėrse do t’ia fshihte bashkėshortit tė saj Skėnder Luarasi, i cili ka shkruar i pari, mė 1948-n, pėrmbledhjen pėr veprėn e Migjenit me njė hyrje tė rėndėsishme ku shpallen shumė tė vėrteta tė anatemuara?
Do tė ishte me interes qė Moikom Zeqo tė sqaronte se ēfarė ka biseduar pėr kėto ēėshtje edhe me trashėgimtarėt e familjes tė Jordan Misjes, tė Migjenit me studiuesin Skėnder Luarasi apo, edhe mė mirė, me Gjovalin Lukėn e djalin e tij, diturakun Agron Luka, pasi ata vetėshpallen si “personat mė tė mirinformuar” pėr Migjenin dhe veēanėrisht kompetentė nė lidhjet me ish-Bashkimin Sovjetik. (Sipas Agronit, Gjovalin Luka, ka qenė sekretar i Shoqatės Shqipėri-BRSS, korrieri sekret qė ndėrlidhte ambasadėn sovjetike me Koēi Xoxen e Enver Hoxhėn dhe me mjaft shėrbime tė tjera pėr t’i pasur “fijet informative” nė dorė. Prandaj nuk do e kishte tė vėshtirė kontaktin e “mirėkuptimin” edhe me Gertruda Entrejn)
Sidoqoftė, prof. Moikom Zeqo ka meritė se ėshtė interesuar tė sqarojė enigmėn pėr gjetjen e origjinaleve shqip dhe pėrkthimin e letrave nga rusishtja, ku shpallen disa nga pikėpamjet progresive tė Migjenit, tė cilat i ka shpallur me kohė edhe Skėnder Luarasi nė shkrimet e tij, paēka se nuk ia pėrmend njeri. Hipotezat flatrojnė, faktet mbeten.

(Agron Luka. “Me rastin 100-vjetorit tė ditėlindjes sė Migjenit”, “Shqip”, 2011.10.07)
“Kush i dėrgoi pesė ‘Letrat e panjohura e befasuese tė Migjenit’, nė BRSS, Ollga (Nikolla) Luarasi, para vitit tė vdekjes mė 1959? I dėrgoi Skėnder Luarasi vetė apo ndonjė ish-shtetase sovjetike?! Mos i mori vetė G. Entrej, mikja intime e ngushtė e Ollgės?!”
“Si dhe pse, Skėnder Luarasi, qė i deklarohej sh. Enver se i kishte bėrė shėrbime tė mėdha partisė dhe atij, ia fshehu partisė dhe sh. Enver se, nga ‘sėnduku misterioz’ i manoskriteve origjinale migjeniane kishte edhe pesė letra manoskrite dhe ndonjė copė ditar dhe se ato mungonin nga inventari?!” (Ku e bazon shpifjen e tij Agron Luka se “Skėnder Luarasi, i deklarohej sh. Enver se i kishte bėrė shėrbime tė mėdha partisė dhe atij?”)
“Kėto tė vėrteta tė katėrcipta nuk mund tė fshihen dot kurrė, sado qė pretendenti trashėgimor, z. P.L., tė shkojė te ndonjė redaksi metistėsh dhe nė vend qė t’i ēojė origjinalin e vitit 1957, nga ishin nxjerrė citimet e mia, i ēon ribotimin e 1961-shit dhe meqenėse nuk i korrespondojnė faqet, unė qenkam falsifikues citimesh apo si “mashė e skuqur”, qė Petri Juniori do tė mė paditė nė Prokurori apo se do tė mė riinternojė edhe mė zi se nė Roskovec…!”
(Flitet pėr denoncimin qė gazeta “Albania” u bėn shpifjeve tė tij nė lidhje me Migjenin dhe Skėnder Luarasit, tė cilin kinse e ka cituar. Denoncimi ėshtė shpallur edhe nė internet.)

Zero Cool
15-10-11, 20:29
Nė gazetėn “Albania”, 22.4.2010, fq.21 nėn titullin “Saktėsim”, shkruhet:
SAKTĖSIM: Nė datat 15 e 16 prill 2010 janė botuar artikujt e zotit Agron Luka, me tituj redaktorialė‚ “Anonimi misterioz qė censuroi Migjenin dhe loja e Enver Hoxhės”, ku thuhet: Sipas pėrkufizimeve e pikėpamjeve tė Skėnder Luarasit, mė 1957-n, shkruhej se: “Migjeni...i shfrytėzoi modelet e ideologjisė dhe tė stilit tė Gorkit e Majakovskit” (fq. 11; fq. 33 etj.); ishte “revolucionar internacionalist i vėrtetė komunist” (fq. 33); “letėrsia e tij ishte me pėrmbajtje tė KONARE-s dhe tėrėsisht socialiste” (fq. 47); “Migjeni ishte njė kontribuues i pajtimit tė grupeve komuniste (fq. 48)”; “ishte pėrkrahės i vendosjes sė njė regjimi model stalinist edhe nė Spanjė”; “Migjeni ishte njė dėshmor i luftės nacional-ēlirimtare dhe prandaj edhe Partia ia vendosi eshtrat pas kthimit nga Italia nė Varrezat e Dėshmorėve”, duke e nderuar me “Urdhrin e Lirisė”, Klasit I, (fq. 32; fq. 44) etj. (Shih, S. Luarasi, “Migjeni, Vepra”, bot. 1957 e ribotim 1961, pėrgjithėsisht, Hyrja, Jeta, Vepra, fq. 5-58.) Ndėrsa nė artikullin redaktorial “Incesti i Migjenit me Bojkėn dhe manipulimi me kėtė histori” (Dosja e Migjenit nė Muzeun Historik nė Shkodėr dhe roli i S.Luarasit) i botuar mė datėn 16 prill, zoti Agron Luka shkruan: “Edhe Dh. Fullanit, pa asnjė lloj pendese, siē edhe mjaft tė tjerėve, Skėnder Luarasi do ia rregullonte qejfin me njė letėr spiunimi, qė pati si pasojė njė internim me urdhėr tė protektorit, M. Shehu... Dhe ky personalitet, S. Luarasi na quhet e na mbahet si ‘Disident i Vjetėr’, si ‘Nderi i Kombit’, akorduar me Dekretin, Nr. 1467 nga Sali Berisha... i cili pėr vete ishte i katapultuar direkt nga Ramiz Alia...).” Sipas verifikimit tė redaksisė, u konstatua se citimet e mėsipėrme, tė marra nga autori i shkrimit, nuk ekzistojnė nė librin “Migjeni”, Veprat, botim i vitit 1957 dhe botim i vitit 1961, tė pėrgatitura nga Skėnder Luarasi. Pra konstatojmė se kemi tė bėjmė me njė falsifikim, nga e cila redaksia e gazetės “Albania” distancohet. Gjithashtu, edhe citimi nė lidhje me zotin Dh. Fullani ėshtė i pavėrtetė. Ndiejmė keqardhje qė nuk kemi bėrė verifikimet pėrkatėse te personat e prekur nė kėtė shkrim, duke i kėrkuar ndjesė familjes Luarasi.

Fenomeni Agron Gjovalin Luka
Njė spektėr tė zi mbi Migjenin na ofron Agron Luka qė vazhdon me manipulimet e radhės kėto vitet e fundit. Ai rėndom sajon citime, deformon perifrazime dhe lėmshin logjik e tematik ia servir ta zgjidhė lexuesi shqiptar. Kur dikush si unė e merr mundimin tė zbardhė tė vėrtetėn dhe i ballafaqon tė thėnėn me tė bėrėn (si te gazeta “Albania”), ai ka talentin dhe kurajėn ta etiketojė denoncuesin si “mashtrues” e “dezinformim”, ndaj ftoj lexuesin tė krahasojė e gjykojė.
Replikėn “miqėsore” me Mojkom Zeqon, kinse e nis mbi Migjenin dhe pėrgojon tė motrėn dhe kunatin e tij, pėrkatėsisht Ollga Nikolla-Luarasin dhe Skėnder Luarasin me aludime tė tipit: korrierė nė trafikun e dokumenteve tė Migjenit, apo se S. Luarasi deklaronte se i ka bėrė shėrbime tė mėdha Enver Hoxhės, por pa na sjellė ndonjė provė!
Agron Luka, pėr variacion tematik, “fut nė thes” edhe prof. Aurel Plasarin, “i dhuron edhe 5 copė kopje Bibliotekės Kombėtare, kinse nga ribotimi i fotoskanuar i librit, “Migjeni, Vepra, mbledhė dhe shpjegue nga Gjovalin Luka”, NSHB, Tiranė 1954.” Nė fakt libri titullohet ndryshe dhe nė dijeni tė lexuesit pėr kėtė ribotim tė veprės sė Migjenit, Agron Luka nuk ka marrė ndonjė leje nga trashėgimtarėt e veprės sė Migjenit. Si rrjedhim ribotimi pėrbėn shkelje tė sė drejtės sė autorit. Megjithėse deklaron qė nuk e ka pėr shitje, nė kapak i ka vėnė ēmimin e shitjes 600 lekė! Madje atje boton edhe 6 copa letrare tė tjera tė Migjenit, “se ia kishin censuruar tė atit”!
Ta ketė pranuar kėtė libėr nė fondin e Bibliotekės Kombėtare drejtori i saj, Aurel Plasari, edhe pse shkelet ligji i tė drejtės sė autorit?!
Nė rast se po, atėherė ky akt do tė pėrligjte pėrsėri historinė e pėrvetėsimin tė pėrmbledhjes sė Skėnder Luarasit mbi Veprėn e Migjenit nga Gjovalin Luka, madje tani edhe nga i biri kundrejt Migjenit.
Nė vijim tė shkrimit theksohet se Aurel Plasari e pyeti nėse kishte dijeni “pėr disa letra tė pabotuara tė Migjenit, tė cilat dikush i paskej dėrguar nė BRSS?!” Agroni: “Unė iu pėrgjigja qartė se, nuk kisha asnjė lloj dijenie pėr kėtė rast specifik konkret.”
(Po trillimet pėr Ollga Nikollėn e Skėnder Luarasin, harroi t’ia thoshte edhe Plasarit?)
Mė tej vazhdon “zbulimet” me parimin “turbullo e peshko”: Njė gabim tė rėndomtė shtypi te fjala “Gutenberg” (“Gutemberg”) e cilėson “faksimile tė falsifikuar” nga Skėnder Luarasi!?
Si pėrfundim ai thekson: “Do tė vijė edhe koha kur do ta shuajmė edhe kuriozitetin, se ēfarė kishte bėrė Gjovalin Luka, qė krimineli, skizofreni E. Hoxha provoi t’ia shuante komplet trutė e kokės. ‘Hiqni maskat’, ose ndryshe ‘Hiqni Bragashat apo Pantallonat e Majakovskit’...zotėrinj hipokritė, pėrfitues e privatizues tė Migjenit dhe migjenologė ndryshues-shtrembėrues-pėrdhunues, kameleonė post enveristė!”
Ai “harron” qė babait tė tij Gjovalinit “ia kanė hequr me kohė maskėn qė kur e deformoi thėnien e Migjenit “Hiqni Bragashat”, “harron” se ka shkruar qė babai i tij ishte adhurues i Majakovskit dhe “korrier” i “Kominternit” i cili “aty nga vitet 1936, 1937, 1938 e mė pas... nga Parisi, nga Torino e nga Livorno, siguroi njė literaturė tė madhe komuniste, qė pėrfshinte pjesėn mė tė madhe tė materialeve tė Kongresit VII tė Kominternit.” (Agron Luka. Tullėn e bazamentit Evropės ia vuri kristianizmi.)

Padituri apo sfidė sė vėrtetės?
Nė shtypin shqiptar hasen gazetarė qė lakmojnė temat e mėdha, qė prodhojnė sensacion, paēka se nuk janė tė mirinformuar. Njė e tillė, pasi shpall “inventarin e magazinės” sė saj migjeniane produktesh tė skaduara me etiketė “moderne”, i jep pėrgjigje vetes se “me siguri mund tė thuhet se ende shqiptarėt nuk e kanė lexuar mirė Migjenin”, jetėn dhe veprėn e tij.
Krahas shumė pyetjeve “enigmatike pėr tė”, por qė ua ka dhėnė pėrgjigjen me kohė, mbi bazėn e fakteve, bashkėkohėsi, miku, familjari dhe studiuesi mė i shquar i Migjenit, Skėnder Luarasi, gazetarja deklaron pa asnjė argument se “Vargjet e lira” tė Migjenit “nuk njohėn botim tjetėr deri nė vitin 1954. Ishte Gjovalin Luka qė u kujdes pėr kėtė botim, i cili konsiderohet mė i ploti deri mė sot, shprehės i vullnetit tė autorit vetė.”(?!)
Ky mendim i paargumentuar u kundėrvihet fakteve qė botimi i Gjovalin Lukės, nė pjesėn mė tė madhe, ishte njė sakatim i veprės sė Migjenit, si dhe pėrvetėsim i punės sė Skėnder Luarasit, tė paraqitur pėr botim nė vitin 1948!
Sikurse ėshtė publikuar shpesh, pėrmbledhjen e Veprave tė Migjenit, ku pėrfshiheshin edhe 7 novela tė panjohura, Luarasi ia dorėzoi Dhimitėr Shuteriqit. Pėrmbledhja u botua e copėzuar, njė pjesė edhe nga vetė Shuteriqi. Por ai tė paktėn nė botimin e dy tregimeve tė panjohura tė Migjenit (Tė ēelen arkapijat dhe Studenti nė shtėpi, Letėrsia jonė, gusht 1958, fq. 16) ka vėnė shėnimin:
“Me rastin e 15-vjetorit tė vdekjes sė Migjenit, botojmė dy tregime tė pabotuara tė nxjerra nga origjinalet qė ndodhen pranė familjes sė Migjenit, pėrkatėsisht nė ‘sėndukun misterioz’ tė Ollga Nikolla-Luarasit dhe Skėnder Luarasit”.
Shuteriqi, ndoshta me peng nė zemėr, si dėshmitar dhe i vetėdijshėm pėr “huazimin” dhe “sakatimin” e veprės sė Migjenit nga Gjovalin Luka, qė ia dorėzoi Skėnder Luarasi mė 1948-n, pohon: “Migjeni ka njė botim tė keq tė veprave tė tij mė 1954 (nga Gj.Luka); ka edhe njė tė mirė, nga Skėnder Luarasi, mė 1961. (Dh.Shuteriqi, Marin Beēikemi dhe shkrime, fq. 305, v. 1986).
Edhe nė grupin e vlerėsimeve tė botimeve tė veprės sė Migjenit nga tė tjerė studiues, nė asnjė rast nuk gjen mbėshtetje konkluzioni i gazetares...
Ndėrkohė ajo me tė drejtė pohon se “Migjeni do tė njihej prej shumė brezash pėrmes botimit tė vitit 1958, pėrgatitur dhe realizuar nga njė prej jetėshkruesve mė tė besueshėm tė Migjenit, Skėnder Luarasi, kjo edhe pėr shkak tė lidhjeve familjare”, pa pėrmendur edhe botimet e tij tė mėvonshme tė pėrmirėsuara (1961 dhe 2009). Ėshtė fakt i pamohueshėm qė Skėnder Luarasi, pėrveē botimit tė pėrvetėsuar dhe tė sakatuar tė Gjovalin Lukės, nė ēdo rast ka ndihmuar dhe mirėpritur pėrmbledhjet e tė tjerėve mbi Migjenin.

Zero Cool
15-10-11, 20:30
Gazetarja e interesuar veēanėrisht pėr botimin e Gjovalin Lukės, shkruan se kur ai “u dėnua politikisht si karrierist dhe i pasinqertė, vėllimi i poezive dhe prozave tė Migjenit u hoq sėrish nga qarkullimi, njė fakt i mohuar pėrgjatė mė shumė se katėr dekadave. Nuk u mor vesh kurrė njė arsye e vėrtetė e dėnimit tė tij.”
Asaj i rekomandoj qė pasi ta lexojė, ta krahasojė me botimet e Luarasit dhe tė tjerėve deri nė ditėt tona, do ta kuptojė lehtas qė edhe nė kohėn e diktaturės, pėrgjithėsisht dėnohej plagjiatura, shkelja e tė drejtės sė autorit dhe sakatimi pa kriter i veprės.
Nuk duhet tė ngatėrrohen, pasi janė ēėshtje tė ndryshme, gabimet e Gjovalin Lukės ndaj Skėnder Luarasit dhe veprės sė Migjenit, dėnimi nga shokėt e tij tė partisė dhe qėndrimi ndaj Migjenit dhe veprės sė tij.
Ndėrsa kureshtjen e saj pėr dėnimin e Gjovalin Lukės mund ta shuajė te trajtimi i mėsipėrm i shkrimit tė Agron Lukės. Mua mė intereson fakti qė ajo e cilėson Luarasin si mė tė besueshmin, por, nga ana tjetėr, nuk e ka lexuar botimin e tij pėr Migjenin, ku nė pėrballje me pikėpamje tė disa studiuesve tė tjerė, ka triumfuar me argumentet e tij mbi prejardhjen shqiptare tė Migjenit, botėkuptimin e tij atdhetar, laik, progresiv, antifashist, e pse jo edhe me nuanca revolucionare e socialdemokrate (sipas kėndvėshtrimit tė sotėm). Edhe pse mund tė shkaktojnė debate disa pikėpamje, duhet tė pranohet se i shpreh Skėnder Luarasi, njė bashkėkohės qė e ka njohur mirė Migjenin dhe ambientin shoqėror e familjar tė tij dhe ka kundėrshtuar me fakte shtrembėrimet qė i janė bėrė jetės dhe veprės sė tij.
Nga disa Migjeni gjykohet me disa standarde, shkėputet nga ambienti dhe mendėsia e kohės, mbivlerėsohen opinionet e kundėrshtarėve dhe jo miqve e bashkėkohėsve tė tij, nisur nga interesa tė paracaktuara dhe jo tė vėrtetės objektive. Nė kėtė logjikė ka pasur edhe shumė spekulime, qė ndonėse janė zbardhur qartė nga Luarasi e studiues tė tjerė, amplifikohen vend e pavend. Nė shkrimet e tij Skėnder Luarasi ka treguar pėr njohjen e tij me Migjenin, botėkuptimin dhe interesat e tij, pėr rrethin e tij familjar e shoqėror. Ai ka shpjeguar realitetin e kohės, ku nė mjaft raste ai dhe nxėnėsit, kolegėt dhe shokėt e tij u etiketuan “revolucionarė” se ishin kundėr regjimit antidemokratik, kundėr dasisė fetare, kundėr agjenturave tė huaja etj. Nė atė kėndvėshtrim tė realitetit ata ishin “revolucionarė” paēka se shumė nga kėta nė periudhėn e diktaturės komuniste, pėr shkak tė pikėpamjeve tė tyre u etiketuan “reaksionarė borgjezė” dhe “antikomunistė”. Pra ka rėndėsi pikėpamja, veprimtaria dhe jo etiketimi qė u bėhet nė kohė tė ndryshme. Kėtė fakt e dėshmon jeta dhe vepra e Migjenit, me oshilimet pėrkatėse, i pėlqente apo jo dikujt nė kohėn e monarkisė, diktaturės apo nė tė ashtuquajturėn demokraci, kur si asnjėherė ia shkatėrruan muzeun e ia pėrdhosėn varrin. Ndaj duhet tė sqarohet nėse ka padituri apo sfidohet e vėrteta?

e_martumja
15-10-11, 20:46
Melodi e kėputun (http://poezishqip.blog.al/2010/05/melodi-e-keputun/)


Melodi e kėputun – lot i kjartė nga syni
i njė grues sė dashun…
andje e pėrplasun,
xhevahir i tretun,
njė andėrr e shkelun,
buzė e paputhun
nė melodin e kėputun.
Nga vaji i heshtun shkunden supat e zhveshun,
verbojnė nga zbardhimi…
e ther, ther hidhnimi
pėr ēasteet e rrėshqitun,
pėr fatin e ikun,
pėr gėzimin e humbun
nė melodin e kėputun.
Brrylat ndėr gjujė tė mpshtetun, ftyrė nė shplakė e fundosun:
Qan grueja e pikllueme
me zemėr tė piskueme
(njė kitarė e gjymtun,
za kange i mbytun
nė buzė nga dhimb’ e puthun
nė melodin e kėputun).
Hesht njeriu pran grues qė qan e turpnueme…
syni i venitet
nė tė loti vėrvitet,
diēka nxjerr nga xhepi
grues ia lė – dhe sė shpejti
e len gruen e humbun
nė melodin e kėputun.
Por kur vjen ndoj tjetėr, epshi kapėrthehet,
gjaqet turbullohen,
pėrzihen, pėrvlohen,
ēohen peshė, tėrbohen
… e vetėm ndėgjohen
ahtėt e molisun
nė melodin e grisun

petrol
12-12-11, 19:08
Petro Luarasi
O Agron Luka. Ndali shpifjet ndaj veprės sė Migjenit dhe Skėnder Luarasit!

Tė nderuar lexues,
Gjej rastin tė shpreh mirėnjohjen e thellė ndaj “Forumit Dardania” pėr mundėsinė qė na jep tė shprehemi dhe tė publikojmė Fjalėn e Lirė Shqipe kudo nė botė.

Hulumtimet mbi Migjenin dhe studjuesin mė tė njohur tė tij, Skėnder Luarasin, qė njėkohėsisht e kishte mik dhe kunat, na detyron qė tė pėrballemi me mjaft ēėshtje delikate. Studjuesi Skėnder Luarasi i ka kushtuar rėndėsi tė veēantė paraqitjes me vėrtetėsi tė jetės dhe veprės sė Migjenit dhe ka shkruar pėr peripecitė e botimit dhe tė shpalljes sė tė vėrtetės migjeniane, proces i cili ėshtė ballafaquar me mjaft pasaktėsi dhe spekulime pėr motive tė ndryshme personale e klanore, deri skandale. Ndėr to po komentojmė pėrmbledhurazi skandalin e fundit tė manipuluesit Agron Gjovalin Luka.
Ai duke abuzuar me tė drejtat demokratike tė shprehjes sė lirė pėrēudnon dhe shpif pėr qėllime poshtėrimi me besimin se vetėm kėshtu “ merr hakun dhe nderon kujtimin e te atit Gjovalin Luka”. Nė materialet e publikuara mė parė kemi analizuar dhe demaskuar trillimet dhe shpifjet e tij ne shkrime tė ndryshme disa vjeēare, tė cilat tani sė fundmi morėn pėrmasa e njė Skandali ku me verbėri dhe egėrsi shkelmohen elementet e arėsyes dhe nderit.
Prej vitesh e kemi provuar por pėrkundėr neglizhences sė organeve tė tjera, vetėm gazeta Albania (“Albania”, 22.4.2010, fq.21 nėn titullin “Saktėsim”) u distancua me dinjitet nga Agron Luka duke shpallur se
“Nė datat 15 e 16 prill 2010 janė botuar artikujt e zotit Agron Luka, me tituj redaktorialė‚ “Anonimi misterioz qė censuroi Migjenin dhe loja e Enver Hoxhės”, ku thuhet: Sipas pėrkufizimeve e pikėpamjeve tė Skėnder Luarasit, mė 1957-n, shkruhej se: “Migjeni...i shfrytėzoi modelet e ideologjisė dhe tė stilit tė Gorkit e Majakovskit” (fq. 11; fq. 33 etj.); ishte “revolucionar internacionalist i vėrtetė komunist” (fq. 33); “letėrsia e tij ishte me pėrmbajtje tė KONARE-s dhe tėrėsisht socialiste” (fq. 47); “Migjeni ishte njė kontribuues i pajtimit tė grupeve komuniste (fq. 48)”; “ishte pėrkrahės i vendosjes sė njė regjimi model stalinist edhe nė Spanjė”; “Migjeni ishte njė dėshmor i luftės nacional-ēlirimtare dhe prandaj edhe Partia ia vendosi eshtrat pas kthimit nga Italia nė Varrezat e Dėshmorėve”, duke e nderuar me “Urdhrin e Lirisė”, Klasit I, (fq. 32; fq. 44) etj. (Shih, S. Luarasi, “Migjeni, Vepra”, bot. 1957 e ribotim 1961, pėrgjithėsisht, Hyrja, Jeta, Vepra, fq. 5-58.) Ndėrsa nė artikullin redaktorial “Incesti i Migjenit me Bojkėn dhe manipulimi me kėtė histori” (Dosja e Migjenit nė Muzeun Historik nė Shkodėr dhe roli i S.Luarasit) i botuar mė datėn 16 prill, zoti Agron Luka shkruan: “Edhe Dh. Fullanit, pa asnjė lloj pendese, siē edhe mjaft tė tjerėve, Skėnder Luarasi do ia rregullonte qejfin me njė letėr spiunimi, qė pati si pasojė njė internim me urdhėr tė protektorit, M. Shehu... Dhe ky personalitet, S. Luarasi na quhet e na mbahet si ‘Disident i Vjetėr’, si ‘Nderi i Kombit’, akorduar me Dekretin, Nr. 1467 nga Sali Berisha... i cili pėr vete ishte i katapultuar direkt nga Ramiz Alia...).” Sipas verifikimit tė redaksisė, u konstatua se citimet e mėsipėrme, tė marra nga autori i shkrimit, nuk ekzistojnė nė librin “Migjeni”, Veprat, botim i vitit 1957 dhe botim i vitit 1961, tė pėrgatitura nga Skėnder Luarasi. Pra konstatojmė se kemi tė bėjmė me njė falsifikim, nga e cila redaksia e gazetės “Albania” distancohet. Gjithashtu, edhe citimi nė lidhje me zotin Dh. Fullani ėshtė i pavėrtetė. Ndiejmė keqardhje qė nuk kemi bėrė verifikimet pėrkatėse te personat e prekur nė kėtė shkrim, duke i kėrkuar ndjesė familjes Luarasi.”

Nė vend qė tė kėrkonte falje publike, Agron Gjovalin Luka akuzon me shkrimin
“Liria dhe korrektesa e shtypit, pėrballė ndėrhyrjeve redaksionale, ēenzurės dhe frikės ndaj zyrtarėve tė lartė!” te botuar nė sajtin www.shqiperia-etnike.com nr 147
se “denoncimi” ishte njė lojė e manipuluar e Petros!
Ai deklaron:
“Me pėrgjegjėsi tė plotė civile e penale, unė Agron Luka, deklaroj se, nuk kam kryer asnjė lloj mashtrimi nė citimet korrekte.”

Edhe unė po paraqeses me pergjegjesi morale e penale perpara lexuesit tė nderuar citimet e denoncuara si mashtrim nga gazeta “Albania” dhe “provat e cituara” qė servir Agron Luka.
Citimi kinse i Skėnder Luarasit sipas Lukės e pergenjeshtruar nga gazeta “ Albania”
Sipas pėrkufizimeve e pikėpamjeve tė Skėnder Luarasit, mė 1957-n, shkruhej se: “Migjeni...i shfrytėzoi modelet e ideologjisė dhe tė stilit tė Gorkit e Majakovskit” (fq. 11; fq. 33 etj.); ishte “revolucionar internacionalist i vėrtetė komunist” (fq. 33)
"Prova " e cituar dhe e skanuar sipas Agron Lukes
“Me anėn e kėtyre gjuhėve botėrore (rusishten konkretisht AL) gjatė studimevet, i pėrvehtėsoi Milloshi idetė revolucionare. Gjatė kohės qė ndėnji nė Monastir mundi tė lexojė veprat e klasikėve ruse Pushkin, Tolstoi, por veēanėrisht ato tė krijuesve tė realizmit socialist, veprat e Gorkit e tė Majakovskit. Gjurmat e kėtij edukimi i gjejmė ndėr librat e tij, ndėr ato tė pakta qė i shpėtuan prej zjarrit ditėn e 22 qershorit 1942…” (f 11, e bot. 1957).
…….
Citimi kinse i Skėnder Luarasit sipas Lukės e pergenjeshtruar nga gazeta “ Albania”
“letėrsia e Migjenit ishte me pėrmbajtje tė KONARE-s dhe tėrėsisht socialiste” (f 47 simbas origjinalit tė bot. 1957.)
"Prova " e cituar dhe e skanuar sipas Agron Lukes:
“S. Luarasi, ka cituar, A. Stefin dhe sigurisht se, ėshtė dakort me tė dhe shkon nė unison se, Migjeni te “Kangėt e Rilindjes” dhe te “Parathanja e Parathanjeve”donte t’i kėndonte zgjimit kombėtar, pėrpjekjeve tė popullit pėr ēlirim dhe se ishte orvatė qė kėto tė paraqesnin programin poetik tė lėvizjes sė ēlirimit pėr pėrmbajtjen socialiste tė tė gjithė veprės sė tij qė ai e ndiqte edhe nė jetė. (f 47 etj) Nėqoftėse z. Petro gjen ndonjė lėvizje tjetėr (ku e fuste vehten edhe shoku S.L. aso kohe) e cila nuk ishte KONARE (Komiteti Nacional Revolucionar), por si socialiste apo edhe mė minimum si social-demokrate, nė emėruesin e pėrbashkėt, le ta interpretojė ndryshe…”
.............
Citimi kinse i Skėnder Luarasit sipas Lukės e pergenjeshtruar nga gazeta “ Albania”
“Migjeni ishte njė kontribues i pajtimit tė grupeve komuniste (f 48)

"Prova " e cituar dhe e skanuar sipas Agron Lukes
“S. L. citonte A. Stefin, tė cilit Migjeni i kishte pas deklaruar: “Unė pėr veten teme e quej veprėn teme si njė kontribut pėr bashkimin e kėtyre rretheve…” (shih nė f 47, “rrethet komuniste shqiptare; f 48 grupeve. AL) “
,,,,,,,,,
Citimi kinse i Skėnder Luarasit sipas Lukės e pergenjeshtruar nga gazeta “ Albania”
“ishte pėrkrahės i vendosjes sė njė regjimi model stalinist edhe nė Spanjė”; “Migjeni ishte njė dėshmor i luftės nacional-ēlirimtare dhe prandaj edhe Partia ia vendosi eshtrat pas kthimit nga Italia nė Varrezat e Dėshmorėve”, duke e nderuar me “Urdhrin e Lirisė”, Klasit I, (fq. 32; fq. 44) etj. (Shih, S. Luarasi, “Migjeni, Vepra”, bot. 1957 e ribotim 1961, pėrgjithėsisht, Hyrja, Jeta, Vepra, fq. 5-58.)
"Prova " e cituar dhe e skanuar sipas Agron Lukes:
“f32 nė korrelacion me f 44
Fotoskanimi i f 32, nga bot. original i vitit 1957. Hapini sytė e lexojeni edhe “Urdhėrin e Lirisė sė Kl. I”.
f. 44, Migjeni ėshtė njė nga luftėtarėt mė tė parė pėr lirinė e Shqipėrisė… Partia dhe Pushteti ia vendosi reliket e fundit - krah pėr krah me dėshmorėt e LNĒL…
Migjeni ishte “ishte pėrkrahės i vendosjes sė njė regjimi model popullor sovjetik -stalinist edhe nė Spanjė." ( Nė kėtė paragraf Agron Luka perseri shtrembėron citimin e origjinalit qe nuk e ka fjalinė “ishte pėrkrahės i vendosjes sė njė regjimi model popullor sovjetik -stalinist edhe nė Spanjė dhe gjithashtu ne vend tė citimit jep shpjegime.Shenim i Petro Luarasit)”

"Prova " koment sipas Agron Lukes: duke iu referuar shkrimeve te Andrea Stefit: Citoj: “Simbas fantazisė sė Migjenit, pėrveē shtetit proletar nė lindje, po jepte shpresa se po lindte edhe njė shtet tjetėr i tillė afėrsisht n’anėn e kundėrt (nė perėndim AL) tė tė njajtit kntinent, nė Spanjė. ( A. Stefi, “Rreth Gogolit tė Migjenit”, Bul.USHT, Seria shk. Shoq. 1955, f 171-172) Kėtė interpretim e kėtė mikun CORVUS, e citonte dhe e pėrkrahte S. Luarasi! (Bot. 1957, Hyrje f 5, “Kuptimi i dyfishtė i Gogolit”. Kėtė lidhje e sqarim tė bashkėngjitur, Red. e Albanias, red. E. Metaj, personalisht e kishte hequr/ēensuruar.
.............
Pretendimet sipas Lukės e pergenjeshtruar nga gazeta “ Albania”
“Edhe Dh. Fullanit, pa asnjė lloj pendese, siē edhe mjaft tė tjerėve, Skėnder Luarasi do ia rregullonte qejfin me njė letėr spiunimi, qė pati si pasojė njė internim me urdhėr tė protektorit, M. Shehu....”

"Prova " koment sipas Agron Lukes e shoqėruar me fotokopje artikujsh tė Petro Luarasit

"GSH, Dossier V, 19 prill 2003, f 12-13, “por, u dėnua shefi i poezisė, Dhimitėr Fullani”…
Gazeta Shqip, 4 dhjetor 2006, f 18-19. Lexojeni letrėn qė z. S. Luarasi i shkruan shokut Mehmet Shehu, posaēėrisht pėr z. Dhimitėr Fullanin, pėr z. Thanas Leci etj… dhe lexojeni se si z. Petro e kamuflon dhe e pėrzien me njė tjetėr letėr pėr familien e Petro Markos, pėr ikjen nė Spanjė etj!
Nė Dosjen Migjeni, nė MHSh, figuron edhe Diskutimi i Dh. Fullanit… Do vijmė edhe atje o Z. Petro me durim dhe me dokumente, e kam njė dokument edhe pėr atė eveniment.
Nqs z. Dh. Fullani nuk paska pėsuar asnjė lloj peripecie nga kjo lloj letre, atėhere i kėrkoj falje familes Fullani, edhe pse unė nuk kam asnjė pikė faji nė kėtė mes. (Kėtu kopjon fjalėt e Shvejkut” Ē’faj kam unė pėr veprimet e mia”. Shėnim i Petro Luarasit)
“Disidenti” dhe “Nderi i Kombit”, Skėnder Luarasi ka pėrgojuar me letra e me epitete te Enver Hoxha e te Mehmet Shehu, njė seri njerėzish e intelektualėsh si F. Paērami, M. Ndoja, Dh. S. Shuteriqi, S. Prifti, V. Bala, F. Gjata, D. Siliqi, Sh. Musaraj etj… ndėr ta disa herė edhe babanė tim.
http://www.shqiperia-etnike.com/she147/she147shqip.htm

Petro Luarasi
Sqarim per mashtrimin e Agron Lukes me “internimin” e Dhimiter Fullanit,
- Dhimiter Fullani dihet qe nuk eshte internuar ndonjehere
- Letrat e Skender Luarasit te botuara nga une ne shtyp nuk kane te bejne fare me “internimin” e Z.Dhimitėr Fullani, as qe permendet emer, por me pafajėsinė e Petro Markos.
- Familja Fullani apo te tjere shkrimtare e dine mire qe Dhimiter Fullani thjesht u hoq si pergjegjes botimi per aresye te tjera, por nuk eshte denuar kurre politikisht, aq me pak nga ndonje ankese e Skender Luarasit ndaj tij. Ky eshte trillimi i rradhes i Agron Lukes duke komentuar sipas hamendjes se tij shkrimet e mia nder vite.
- Skėnder Luarasi vėrtet ka kritikuar mjaft shkrimtarė e zyrtarė pėr cėshtje me karakter historiko-letrar, por kurre nuk ka ka bere padi, apo te jene marre ne reference nga hetuesia si denoncues ne proces gjyqesor ( si spekulon Agron Luka perkatesisht ndaj intelektualeve F. Paērami, M. Ndoja, Dh. S. Shuteriqi, S. Prifti, V. Bala, F. Gjata, D. Siliqi, Sh. Musaraj, Dh.Fullani apo babait te tij Gjovalin Luka)
Nga sa u deshmua me fakte e prova, duke u bazuar edhe tek pretendimet “prova” te Agron Lukės, kuptohet qarte qė tė ashtuquajtura "citime" tė Skėnder Luarasit “ si tė marra nga botimet e” Migjenit” tė viteve 1957 e 1961 nuk gjenden nė origjinal.
Dihet nga cdo njeri normal si dhe shpjegohet nga fjalori i gjuhes shqipe qe citim (fjale mes thonjezave) d.m.th. “me dhene fjale per fjale nje pjese te shkurter nga ndonje veper ose shkrim i ndonje autori” . A nuk e di Agron Luka kėtė gjė elementare!?
A ka ndonje njeri qe mund te deshmoje qe ne kete rast Agron Lukia ka cituar vertet Skender Luarasin dhe se gazetat “Albania” dhe “Shqip” nuk kane pasur te drejte qe e kane denoncuar manipulimin me “citimet’ e manipuluara tė tij?!
Nė kėto rrethana deklarata e tij "Me pėrgjegjėsi tė plotė civile e penale une Agron Luka, deklaroj se, nuk kam kryer asnjė lloj mashtrimi nė citimet korrekte” pėrbėn njė skandal mediatik qė tregon se deri ku shkon papergjegjshmeria e Agron Lukes! tė cilit i janė botuar shumė shkrime.
Shprehim keqardhje qe redaksia e medias Shqiperia etnike nuk ia kontrolloi paraprakisht materialin qe i botoi Agron Lukes, meqe eshte anetar i redaksise dhe pergjegjes per sferen “hulumtime” .

Pėrfundimisht ritheksoj se Agron Gjovalin Luka pėrfaqėson njė specie tė rrallė pėr qytetin e traditave tregtare e kulturore. Rėnkon Shkodra se nė diktaturė tregtarėt e mendimtarėt ia vranė e sakatosėn, nė burgje, internime e ēmendina, ndaj edhe media ia pėrzgjidh leshkon si ikonė tė gjallė tė persekutimit dhe shenjtėrimit tė fjalės sė lire! Tė reklamosh banalitetet e Agron Lukės si kryevepra tė pjekurisė ėshtė mėkat i madh ndaj paraardhėsve dhe pasardhėsve tė inteligjencės shkodrane!!!

petrol
12-12-11, 20:58
Skėnder Luarasi

Takimet e mia me Migjenin
(1) Ky artikull ėshtė shkruar me rastin e 50-vjetorit tė lindjes sė Migjenit nė gazetėn Drita,24 shtator 1961 Shėn. i red.P.L..

Kur kujtoj Migjenin, mė hipėn mallėngjimi e kam njė peng nė zemėr. Shumė tė tjerė e njohėn Migjenin vetėm pėrmes veprės, kurse mua njė rast i mbarė ma solli ta njoh edhe personalisht, kur mė transferuan nė gjimnazin e Shkodrės, nė vjeshtė 1934...
Me Migjenin u njoha nė kėto rrethana: Qe e diela ime e parė nė Shkodėr. Kur dola nė mėngjes nga zyra e konviktit qė tė piqesha me njė nga miqtė e mi shkodranė qė nuk ishin ‘’tė fesė sonė‘’,vura re kujdestarin e konvektit tek po i ndante nxėnėsit dysh. E pyeta se ē’po bėnte, dhe mė tha se ata nė radhė do t’i shpinte nė kishė.
‘’Po tė tjerėt?’’e pyeta
‘’Janė muhamedanė‘’, m’u pėrgjegj.
Ndėrkohė miku im erdhi dhe dolėm tė shėtisnim; kur iu afruam kafe ''Parkut'', ndaloi te rruga kryq, ku po afrohej njė djalosh e mė foli:’’Do tė tė njoh me njė koleg tė ri, mėsues nė Vrakė, shumė i mirė…ortodoks’’.
U prezantuam.Ndonėse tė posanjohur, vetė takimi u bė nė mėnyrė tė tillė qė na dha temėn e bisedės.Unė, i indinjuar nga njė atmosferė e kėtillė fanatike, i tregova mikut tė ri ē'ė kishte ngjarė nė oborr tė konviktit dhe i thashė se e para punė qė duhet tė bėjnė arsimtarėt nė Shodėr ish ta shkulnin nga rrėnjėt kulēedrėn e fanatizmit. Migjeni buzagaz mė tha se unė sapo kisha filluar dhe se do tė mė jepej rasti tė njihesha mė mirė me kėtė pėrbindėsh.
Takimi im i parė me Migjenin ish i shkurtėr; po mė gėzoi, se gjeta nė kėtė djalosh njė njeri qė qėndronte pėrmbi dasitė fetare. Mė vonė u binda se Migjeni kish tė drejtė qė pėrbindėshi mund tė rrėzohej vetėm me goditje tė fuqishme si ato qė dha Migjeni vetė!
Kėtė ditė e dėgjova pėr tė parėn herė emrin e vėrtetė tė Migjenit, por edhe pseudonimi i tij po kėtė ditė nisi tė mė bėhej mė familjar. Qoftė pėr antipatine qė kisha pėr ‘’Illyrinė‘’si organ pro-fashist dhe nuk e lexoja veēse pėr kuriozitet, qoftė edhe pėr mosbesimin tim se nė atė kohė mund tė dilte ndonjė pendė me vlerė, as ato pak shkrime tė Migjenit nuk i kisha lexuar me ndonjė interes tė veēantė. Ky interes m’u zgjua kur u njoha me vetė autorin e tyre dhe lexova: ’’Tė lindet njeriu’’ dhe sidomos ‘’Kėngėt e rinisė‘’. Thashė: ’’Prej njė njeriu me moral tė madh ,siē ėshtė Migjeni,edhe poezia e tij vetė duhet tė jetė e madhe’’.
Herėn e dytė u poqa me Migjenin nė shtėpinė e dajeshės sė tij, Ujnės. Ndėrsa kolegu im, me tė cilin vajta pėr vizitė, seē kish tė rregullonte me tė birin e saj, Migjeni dhe unė ramė nė bisedė pėr shkollėn. Edhe kjo qe njė temė e rėndėsishme, se kish ardhur koha kur duheshin peshuar frutat e para tė shkollės laike. Shumėkush u gėnjye me tragji-komedinė e shtetėzimit tė shkollave nga shpresa se nė trollin e shkollės kombėtare do tė arrihej bashkimi i popullit shqiptar.Por frutat dolėn tė hidhura!
Kėtė dėshtim e kishte ndjerė thellė Migjeni. Ai njihte mirė gjėndjen e fillores, prandaj u interesua tė dijė pėrshtypjet e mia mbi brendinė e programit tė shkollės sė mesme; mbi karakterin e edukatės qė merrnin nxėnėsit. Unė s’isha aspak entuziast me punėn e shkollės, andaj s’gjeta veēse fjalė tė kėqia pėr tė. I thashė se mendjen ua dėrgojmė nxėnėsve nė klasiēizėm pėr tė mėsuar gjėra qė s’u duhen dhe lėmė pa mėsuar gjėra qė u duhen nė jetė...
Po nga kjo bisedė me Migjenin pata njė pėrshtypje akoma mė tė madhe kur vura re se atė e interesonte shkolla, para sė gjithash, nga pikėpamja se me ē’ideale shoqėrore mbruheshin nxėnėsit shqiptarė.Tani nuk mė kujtohen pikė pėr pikė fjalėt e tij, po di se Migjeni m’u imponua me idetė e tij fisnike, me idealin e pėrparuar, me pikėpamjet e larta politike, me dashurinė e tij tė madhe pėr njerinė.
Kėtė konstatim e kanė shprehur edhe tė tjerė. Njė vajzė qė e pati njohur mirė Migjenin qė nga shkolla e studimeve tė mesme, (Bojka Nikolla, shėnim i red. P.L) e shfaqi admirimin e saj pėr poetin, nė njė letėr ngushėllimi ,qė i dėrgoi motrės sė tij Ollgės, mė 4.9.1938,duke bėrė kėtė sintezė tė njeriut moral-madh e tė njeriut poet, nė Migjenin:
‘’E dashur Ollgė;e di se je fatkeqe pėr kėtė humbje tė madhe, po tė lutem tė mendosh pėr ata qė, pas tij, i don mė shumė; dhe tė jenė ata ngushėllimi dhe qėllimi i jetės sate. Sepse’’Dashuria e madhe pėr njerėzit’’ka qėnė qėllimi i Mirkos sonė tė dashur; ti e din kėtė dhe do ta dijė gjithė bota; dhe ai do tė jetojė gjithmonė nė kujtimet tona me veprėn e tij’’.
Nė kėtė takim tė dytė folėm edhe pėr poezinė. Prapė kėtu kuptova se ē’qėllim serioz mbante Migjeni ndaj artit; kuptova se ato qė shkruante ai nuk ishin si bejtet qė thurin njerėzit kur s’kanė ē’bėjnė dhe duan tė dėfrehen, po ishin mjaltė e mbledhur pėr tė ushqyer njė popull.Sado pak, kėtė e pohon edhe rrėfimi i Ujnės ,e cila mė tregoi:
- Milloshi mbante letėr e lapės pranė shtratit,nė dhomėn ku flinte.Shpesh herė ajo kish vėnė re se i nipi ngrihej natėn nė shtrat,dhe ashtu nė terrėt, shkruante mendimet qė i vinin nė mend.
Njė herė tjetėr Migjeni mė erdhi pėr njė vizitė nė konvikt .Ai mė mbyti me pyetje: ”Ē’janė kėta konviktorė? Nga vijnė? Fshatarė janė apo qytetarė? A vijnė prindėrit t’i shohin? A kanė banjė nė konvikt? Po rroba, kėpucė, sapun,furēė dhėmbėsh? A sillen mirė me njėri-tjetrin, a gėnjejnė, a vjedhin. A thonė tė vėrtetėn? A i ndajnė edhe tani pas fesė ,t’i shpijen nė kishė? A lexojnė e ē’lexojnė? A i kėndojnė kėngėt e vendit tė tyre me qejf, a qeshin, a janė tė gėzuar?
Migjenin e preokuponte shumė si pėrgatiteshin nxėnėsit nė shkollė. Sa prekej kur i flisja pėr mungesat, sa shqetėsohej pėr fatin e nxėnėsve tė varfėr, tė dalė nga gjiri i popullit! Dhe ēfarė zemėrimi e kapte kur i tregoja sa tė zbrazur ishin tekstet, sa punė tė keqe bėnin disa pedagogė prapanikė! Dhe ai
i aprovonte kėto dhe vuante.Nuk ishte e rastit qė disa nga kėta konviktorė, qė kishin zėnė dorė me Migjenin, i kishin dėgjuar kėshillat e tij: Emin Duraku, Hajdar Dushi, Nazmi Rrushiti, Bardhok Biba, e sa e sa tė tjerė, bėnė edhe jetėn fli pėr njė atdhe tė lumtur shqiptar…
Serioziteti dhe dėshira pėr punė qenė cilėsitė themelore tė poetit tonė me talent tė madh. Ai rallė shkonte nė kafenera; dhe kur shkonte vinte nė ‘’Vatra’’, pronari i sė cilės qe njė katolik, por klientat, nė shumicė ishin punėtorė muhamedanė e ortodoksė. Nga qė mbyllej nė shtėpi dhe punonte, ndėr intelektualėt,e sidomos ndėr profesorėt, qe pėrhapur ideja sikur Migjeni ish i vetmuar dhe madje pesimist. Po s’ka mendim mė tė gabuar se kėtė! Njerėzit qė pėrpiqen tė gjejnė udhė tė reja drejt idealeve tė larta nuk mund tė jenė kurrė pesimistė.
Migjeni nuk ish i vetmuar, as optimist i marrė, as pesimist i mbytur nė zi. Ai qe njeri i pėrmbajtur, zot i vehtes, i arsyes. Mendonte para se tė fliste dhe fliste pak e me vėnd.
Pėr ato pak qė shkroi, Migjeni punoi shumė.Punoi qė ta shkrinte personalitetin e tij burrėror nė fjalėn e tij tė fuqishme. Nė njė kohė kur sundonte tirania e gjaktė, ’’Vargjet e lira’’ pushtuan dhe gėzuan zemrėn e tė gjithė rinisė shqiptare.
‘’Vargjet e lira’’ ma pushtuan dhe ma gėzuan zemrėn edhe mua,qė isha dhjetė vjet mė ‘’ i vjetėr’’ se Migjeni. Nė Shkodėr, nė shoqėri tė Migjenit, u rrita edhe unė me idealet e tij. Prandaj, kur nė dhjetor 1935 mė lajmėruan transferimin pėr nė Tiranė, mė erdhi keq qė po linja Shkodrėn, qė e kam dashur fort, por edhe se do tė ndahesha nga Migjeni.
Mė parė se t’i linim shėndenė njėri-tjetrit, Migjeni dhe unė bėmė njė shėtitje nė fushėn e Shtojt. Tani qė Migjeni mė ish imponuar si personalitet i fortė, si talent i fuqishėm, u bėra njė nga admiruesit mė tė zjarrtė tė poetit. Kėtu pėr herė tė parė ia shfaqa mendimin tim tė fundit pėr vlerėn e madhe tė veprės sė tij dhe e kėshillova t’i mblidhte poezitė nga revistat e ndryshme dhe t’i botonte. Dhe Migjeni ma pranoi idenė.(2)
(2)Shihni: letra e Migjenit dt. 12.1.1936 dėrguar Skėnder Luarasit.
Unė diēka bėra qė ta plotėsoja zotimin qė i dhashė.(3)
(3) Shihni me poshte "Historiku i botimit tė ‘’Vargje tė lira’’ dhe vepres se Migjenit,
Ndoshta mund tė kisha bėrė mė shumė;por rrethanat nganjėherė na pengojnė edhe nė dėshirat tona mė tė zjarrta.Sidoqoftė, nė atė kohė ‘’Vargjet e lira’’ shkuan nė shtyp dhe fatbardhėsisht disa ekzemplarė i shpėtuan censurės e ranė nė duar tė rinjsh,qė i daktilografuan nė qindra kopje.
Kjo pėrpjekje nga ana ime pėr tė botuar ‘’Vargjet e lira’’mė 1936 mė jep sot njė farė ngushėllimi dhe mė qetėson,sado pak vetėdijen.Dhe gėzohem kur mendoj se kam qėnė miku i poetit shqiptar qė na nderon kombin nė sy tė gjithė botės
------------------

(2) Dhe Migjeni ma pranoi idenė... Ky pohim i Skender Luarasit shpjegohet nga letra

e Migjenit drejtuar Skėnder Luarasit, Shkodėr, mė 12.1.1936 8Shen. i red. P.L.)

Zotni Luarasi,

Ma parė dėshėroj qė tė Ju gjejė kjo letėr tė kėnaqun nė ēdo pikėpamje-mbasi e qė e dij mirfilli se ēdo me thanė i pakėnaqun nė tė gjitha pikėpamjet.E dyta-Unė jam gati t'i lėshoj nė shtyp kangėt e mija. Tue qenė se Ju, kur ishit kėtu, mė premtuet se do ta merrni pėrsipėr me folė me ndoj botonjės, si pėr shembull me Gutembergun, unė tashi po Ju kujtoj at gja tue Ju thanė se jam gati. Dhe Ju pata thanė se tė holla nuk kam (kėtė Ju pėrsėrita qė ta dinitė regulloheni nė bashkėfjalim me botonjėsin). Vjersha janė 35 copė. Mbas mendimit tim, po qe se asht formati i librit 20x13.-si dėshėroj unė-vjershat mund tė shtypen nė 90 faqe. Kjo barrė, qė po Jua ngarkoj, asht e vetėdėshrueme nga ana e Juej, e unė do tė Ju jem mirėnjohtės dhe nė rasė mossuksesi nė kėtė punė. Por, Ju lutem, tė mė lajmėroni pėrfundimin e bashkėfjalimit qė tė dij tė rregullohem.
Dėgjova se keni qėnė n' Austri, pėr ēashtje… ma mirė mos ta thom, se ndoshta mund tė gabohem. A kish ndryshue Vjena, o njerzėt? Por besoj se ma tepėr keni ndryshue Ju se Vjena.

Ju lutem pėr gjegje.

Tė fala dhe nderime

M.Nikolla

Adresa: Millosh Nikolla

Shkolla "28 Nėnduer"

Sh.

P.S: Po qe se takoheni me z.Llupin, shefin, Ju lutem t'i thoni se tash ma nuk mė duhet transferimi pėr Pukė.

M.

(3) "Nč kujtimet e tij Skčnder Luarasi ka shkruare se si nuk mundi t’ia botoj “Vargjet e Lira” mė 1936, para se tė nisej pėr nė Spanjė.
‘’Kam qėnė kundėrshtar me grupin e ‘Ilyrisė‘’, por flisja me Ismet Toton. Kėtij i thashė njė ditė:’’Pėrse nuk i shtypni nė libėr vargjet e Migjenit?…
‘’Mirė thua’’, mu pėrgjegj.
Pastaj bisedova edhe me Migjenin. Po vetė u transferova nga Shkodra dhe shkova edhe nja dy muaj nė Vjenė pėr punėn e disertacionit tim. Kur u ktheva, Migjeni ma kujtoj porosinė (letra e datės 12.1. 1936 ) dhe mė dha dorėshkrimet tė cilat ia dorėzova shtypshkronjės’’Gutemberg’’ me njė kapar tė vogėl.
Ndėrkaq punėt u bėnė per mua, keq e mos mė keq, erdhi kabineti i Koēo Kotės, dhe ‘’Vargjet e Lira’’ u ndaluan tė qarkullonin. Vetė qė e kisha marrė pėrsipėr botimin e ‘’Vargjeve tė Lira’’, u largova pėr nė Spanjė … Korrekturat dėrgoheshin me postė nė Shkodėr, nė shkollėn ‘’28 Nėntori’’.
(Pohojme faktin qč Skčnder Luarasi njihej mirč me Gjergj Kokoshin, drejtor ne Ministrine e Arsimit dhe ia besoi atij ndjekjen e procedurave tč botimit tč "Vargjeve tč lira". Ky fakt nuk čshtč pčrmendur nč diskutime e shkrime pasi Gjegj Kokoshi qe i dčnuar politik nga diktatura..Shen. i red. P.L)

petrol
12-12-11, 21:05
Skender Luarasi

Botimi i veprės sė Migjenit

Kur kujtoj Migjenin, e kam njė peng nė zemėr dhe me mallėngjim kujtoj si nuk munda t’ia botoj “Vargjet e Lira” mė 1936, para se tė nisesha pėr nė Spanjė. Kur u riatdhesova, qėllimi im mė i rėndėsishėm nė lėmin letrar qe njohja me trashėgiminė letrare tė Migjenit dhe botimi i plotė i saj. Deri nė vitin 1948, i ndihmuar edhe nga rasa, arrita tė mbledh gjithė krijimtarinė e Migjenit nė prozė e poezi. Pjesa mė interesante e pėrmbledhjes do tė ishin novelat e panjohura qė mė pati dorėzuar ime shoqe, motra e Migjenit, Olga. Pata pėrgatitur edhe njė biografi tė tij, rreth 100 faqesh, tė pasuruara me plot fotografi dhe faksimile. Pėr t’a bėrė sa mė tė pasur desha tė vija edhe nė Jugosllavi: Nė Ulqin banonte njė kushėrira e parė e tij, nė Tivar motra mė e madhe, nė Beograd njė kushėrira e parė nga e ėma... Por, pasi nuk m'u mundėsua, u kėnaqa me burimet nė Shqipėri.
Megjithėse isha njė nga themeluesit e Lidhjes sė Shkrimtarėve, shkoja atje rrallė e tek mė tė shumtėn e rasteve kur kishte nevojė tė ngutshme kryesia apo interes personal sekretari i saj, Dh. Sh. Njė ditė vajta nė Komitet dhe e pyeta sekretarin nė kishin interes tė botonin jetėn dhe veprėn e Migjenit, me shtatė novela ende tė panjohura, nė rastin e shėnuar tė10-vjetorit tė vdekjes. “Por...Shtatė novela tė panjohura? Vėrtet?’’ Dhe kėshtu ia dorėzova tė daktilografuar materialin, veprėn e Migjenit, poezi e prozė dhe biografinė njėqind faqe me foto e faksimile. Lajmi pėr gjetjen e shtatė novelave (mė poshtė shpjegohet qė janė gjashtė novela tė plota e dy tė papėrfunduara qė u bashkuan nė njė. Shėn. i P. L) tė panjohura tė Migjenit bėri bujė dhe tė gjithė prisnin tė botoheshin sa mė parė por krijuan edhe nakar nė disa nga shkrimtarėt ziliqarė tė sė 30-ės! Dashamirėt u gėzuan ndėrkohė vura re se nė atė komitet kishte njerėz qė do tė donin tė mos i pėrmendej emri kurrė Migjenit Pėrmbledhja qė dorėzova u botua e copėzuar. Dh. Sh. e M. N. botuan shumė nga poezitė e novelat e Migjenit (bashkė me dy nga tė rejat, tė pabotuara mė parė) nė organin e Lidhjes sė Shkrimtarėve ‘’Literatura jonė’’, me shėnimin sikur t’i kishin zbuluar ata.
Ndėrsa materialin e plotė tė mbledhur prej meje, Kryesia e Lidhjes, pėr fat tė keq, gjetėn e ia dorėzuan Gjovalin Lukės duke na futur nė sherr... Asaj kohe, ndėr tė plotfuqishmit nė radhėt e intelektualėve qe edhe sekretari i shoqatės Shqipėri-Bashkimi Sovjetik, Gjovalin Luka, i cili sillej mirė me mua. Kudo qė tė haseshim, mė respektonte dhe shpesh mė ftonte tė merrja pjesė nė aktivitetet e asaj shoqate...
Nė beharin e vitit 1953 mora vesh se punimi im mbi Migjenin ishte ēuar nė shtyp nėn redaktimin e Gj. Lukės. Protestova duke i dėrguar letrėn e mėposhtme Drejtorisė sė Arsimit e tė Kulturės nė Komitetin Qendror, ku drejtonte Fatmir Gjata. ( shih letrėn, mė poshtė, - shėn. Red.).

Letra
Drejtorisė s’Arsimit e tė Kulturės, Tiranė
Mbi botimin e veprave tė Migjenit
Nė gusht 1948 i dorėzova Komitetit tė Lidhjes sė Shkrimtarėve: 1) Vargjet e Lira, tė plotėsuara me kėngėt e censuruara mė 1948; 2) Koleksionin e Novelave, gati pėr t’i shtypur; 3) Refrenin e Qytetit tė Veriut, tetė novela tė pabotuara, tė cilat i pata daktilografuar prej manuskriptit dhe bėrė gati pėr botim. Mė 1948, me rastin e 10-vjetorit tė vdekjes sė Migjenit, iu afrova Lidhjes pėr botimin e kėtyre veprave. Tani Lidhja i vuri vetė nė shtyp, pėr15-vjetorin e vdekjes sė Migjenit. Kjo ėshtė punė e mirė; po do tė ishte mė mirė sikur komisioni i Lidhjes, mė parė, tė merrej vesh me familjen e Migjenit dhe me atė qė ia vuri nė dispozicion materialin qė botohet. Kur radhėn e fundit e bisedova ēėshtjen me nėnkryetarin Sh. M., ky mė tregoi udhėn e gjyqit. Unė nuk dua tė shpie emrin e Migjenit nėpėr gjyqe, prandaj ju lutem juve tė ndėrhyni pranė Komitetit tė Lidhjes dhe t’a bėni t’i respektojė tė drejtat morale dhe materiale tė familjes sė Migjenit. Me nderime Tiranė, mė 11.VII.1953
(Skėnder Luarasi)
Adresa: Pranė Institutit tė Shkencave
(Shėnim: identitetet janė zėvendėsuar me iniciale nga red. P.Luarasi)

Por mė 1954 Gjovalin Luka u lejua qė ta botojė veprėn e Migjenit, me plot gabime dhe pa shėnuar asnjė fjalė mirėnjohje pėr mundimin e tė tjerėve. Me kėtė botim tė veprės sė Migjenit nga Gjovalin Luka, nuk mė indinjoi aq shumė pėrvetėsimi i punės sime sesa mungesat e shumta nė formė dhe gabimet ortografike, me shtrembėrimet ''e ēuditshme'' ndaj origjinalit. Bije fjala, novelės sė panjohur ''Studenti nė shtėpi'' qė mbaronte me frazėn ''ofendonjėse'': ''Prandaj, shoqni , hiqi bregashet'' i qe shtrembėruar kuptimi nė “hiqe maskėn”(!)


Ndaj protestova ashpėr.

Kritika e Skėnder Luarasit

Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve, kėto ditė botoi librin: “Migjeni – Vepra”, mbledhė e shpjegue nga Gjovalin Luka; Tirazhi 4000 copė, shtypur nė Stabilimentin “Mihal Duri”, Tiranė. Ka njė fotografi tė poetit, njė shėnim tė shkurtėr mbi pėrmbajtjen dhe njė koment nė fund tė faqes pėr ēdo copė letrare. Nė fakt, ky vėllim pushton lėndėn qė Skėnder Luarasi ja pat dorėzuar pėr botim Komitetit Drejtonjės tė Lidhjes sė Shkrimtarėve nė Gusht 1948 qė tė botohej me rastin e 10-vjetorit tė vdekjes sė Migjenit: 1)Vargjet e Lira, tė plotėsuara me kėngėt e censuruara mė 1944; 2) Novelat e shkurtra, tė mbledhura prej Skėnder Luarasit nga revistat e ndryshme dhe tė botuara nė‘’Literatura Jonė‘’ nė Gusht 1948 dhe 3) Refreni i Qytetit tė Veriut, tetė novela (nga tė cilat dy tė pa mbaruara). (Kėto dy copėza u bashkuan nė njė ndaj flitet vende-vende nga S. Luarasi here pėr shtatė novela tė zbuluara dhe herė tetė. Shėn. i P.L) tė pa botuara gjer dje, dhe qė i ruan nė dorėshkrim familja e poetit. Gjovalin Luka nuk i ka dalluar novelat e shkurtra prej novelave “Refreni i Qytetit tė Veriut” por i ka pėrzier dhe u ka vėnė nėntitullin ‘’Skica dhe tregime’’. Qė nė krye del pyetja: A kemi tė drejtė t’a botojmė tė ndryshuar njė vepėr posthume? Disa janė tė mendjes se po. “Migjeni”, - thonė ata, - “si i ri qė qe, nuk qe dhe aq i arrirė nė gjuhėn e tij tė pasur”. E pra, tė metat e vogla qė ka duhen ndrequr. Kėtė pikėpamje, si duket, Gjovalin Luka e ka pranuar dhe ėshtė pėrpjekur ta zbatonjė nė veprėn e Migjenit. Dhe kėshtu ngjet qė nė novelat qė dalin sot nė dritė pėr tė parėn herė, nėpėr 32 faqe (f. 128-160), hasim jo mė pak se 500 ndryshime prej origjinalit, tė cilėt do tė kėrkonin 15 faqe tė tjera pėr t’i vėnė nė “Ndreqje gabimesh”. Po tė ēfarė natyre janė kėto ndryshime? Me ndihmėn e dorėshkrimit tė Migjenit, ato mė kryesoret po i kthejmė nė formėn origjinale tė tyre: “Studenti nė shtėpi”, novela e renditur e para nė dorėshkrimin e Migjenit, ėshtė xhalavitur mė keq nga tė gjitha. Nė 11 faqe pėrmbi 200 gabime. Nuk ėshtė punė pikėsimesh, ndonėse edhe pikėsimet kanė edhe ata vendin e tyre dhe lozin njė rol tė rėndėsishėm nė shprehjen e naltėsuar tė njė poeti. Porse, nė kėtė novelė, ajo qė ja heq tė gjithė forcėn kuptimit tė saj ėshtė ndryshimi qė ka pėsuar fjalia urdhėrore fare e fundit: Hiqi bregashet (Hiqe maskėn). Me sentencėn e fundit, poeti nuk dėnon shoqėrinė feudale e borgjeze vetėm pėr hipokrizinė e saj: poeti e padit pėr diēka natyrale, qė as nuk varet prej vullnetit tė mire ose tė keq tė klasės; e padit pazotėsinė e saj t’i japė njerėzimit gjėkafshė tė dobishme pėr tė ardhmen, se i kanė shterur aftėsitė pjellore; e padit pėr shterpėsinė e saj; dhe qė t’ia njohė bota kėtė impotencė, megjithėse e ofendon rėndė feudalizmin dhe borgjezinė shkodrane, i thotė: “Hiqi bregashet”.
“Tė ēelen arkapijat”, e dyta novelė nė dorėshkrimin e Migjenit, ka vetėm tre omisione fjalėsh dhe mė pak gabime se cilado nga tė tjerat e botuara. Nė faqe 152: dhe prandvera qė aqė pritej, erdhi dhe po kalon si njė udhtare (ushtar) pa randėsi.

“Historia e njenės nga ato”, e treta, nė origjinal ka dy omisione fjalėsh: njėra pas fjalisė: Sa tė bukur ike sytėi fliste djaloshi. f.158: Ajo heshtte sa tė bukur e ke kėtė (mungojnė) dhe tjetra, nė po kėtė faqe, pas fjalisė: Praj, more vagabond Njė kapardisje n’intimitetpo e cila fjali mund tė jetė lėnė jashtėpėr natyralizmin e fjalisė se nė literaturėn tonė s’ekemi kapėrxyer akoma kufinė e realizmit ndoshta. Nė faqen 158: si njė koprac, ajo grumbuloi (qėgrumbullon); f.159: me njė za nė mes tė vajit e tėshamjes (tė vajit dhe fshamjes) Ja disa trajta tė Migjenit qė janė ndryshuar: nuk ju a (ndryshuar nė: ua, pėr personin e dytė shumės) qethesapi; Njė (nji), shpresė (shpnesė), do (do tė, kam me), ynė (i ynė, i jonė), netė (net), ditė (dit), msheftaz (msheftas), sillte (sjelltė), nė grykė (ndrykė), dritore (dritare), mori (muer), mezi (memzi), shum (shumė -si ndajfolje), munda (mujta), shokėt e mij (shokėt e mijė), pėrgatitur (pregatitur), tė soēme (tėsotshme), do tė dojnė (do tė donė), as i bje nė sy (ass’i bje nė sy), dilshin (i delshin) gjithė kėto trajta e shumė tė tjera tė pėrdorura drejt prej Migjenit qė janė ndryshuar pa ndonjė kriter dhe janė “pėrdhunuar” nė botimin e tashėm, dėshmojnė se Migjeni mė 1935 ka patur kuptim mė tė drejtė pėr gjuhėn shqipe se shumė shkrimtarė shqiptarė mė 1954, megjithėse Migjeni i bėri mėsimet nė shkollė tė huaj, larg atdheut, ndėr tėhuaj dhe pa asnjė rast tė merrej me letėrsinė gjer mė 1933. Prej kėtyre krahasimeve, mė duket, del e qartė se nuk ėshtė e vėrtetė qė “Migjeni, si i ri qė qe, nuk qe dhe kaq i arrirė nė gjuhėn e tij tė pasur”. Jo vetėm nė mendimin, por edhe nė formėn me tė cilėn e vesh mendimin, Migjeni ėshtė mė i pėrparuari nga tė gjithė shkrimtarėt shkodranė bashkėkohas, me tendencėn e tij centripetale nė lėmėn e gjuhės shqipe. Natyrisht, ka pasur edhe Migjeni anėn e gabuar nė gjuhė, sidomos nė pėrdorimin esolicizmave; pėr shembull: i ati kishte fituar do rudha nė ball; pa farė turpit, tri vjet, i ati tė presin ndihmėn e tė birit, Ageja e shikojte; sikur ndollet ndokush n’agoni tė vdekjes; ēaste radha. Porse kėto gabime i kuptojmė lehtė kur mendojmė se Novelat nė fjalė poeti vetėm se i kishte hedhur nė koncept. Kur shkoi nė Itali i mori me vete qė me nge t’i rishikonte e t’i ndreqte. Se autori vetė e ka kėtė tė drejtė, tė drejtėn t’i rishqyrtojė dorėshkrimet e tij, po ne nuk kemi asnjė tė drejtė t’ja botojmė tė ndryshuara. Ne duhet t’a ruajmė e t’a nderojmė trashėgimin e tij pa rezervė qė ashtu edhe tė mundimtė gjurmojmė zhvillimin e Migjenit nė gjithė fazat e ndryshme si shkrimtar e si mendimtar. Pas kėtij shqyrtimi tė shpejtė tė “Novelave” tė cilat Migjeni i pati shėnuar me datėn “nė Shkodėr 31-I-1936” dhe nė botimin e tė cilave pasqyrohet pakujdesia e redaktorit pėr t’i paraqitur publikut njė botim tė pėrshtatshėm tė poetit tonė tė adhuruar, dua tė shėnoj edhe nja dy mungesa tė pėrgjithshme nė kėtė “Vepėr”. Pėrveē njė botimi estetikisht tė lartė, tė mbėshtetur nė njė pėrpikmėri shkencore dhe nė njė ndarje metodike tė materialit, lexonjėsit shqiptarė prisnin edhe diēka tjetėr nė kėtė botim: njė tirazh mė tė madh, ndonjė fotografi tė re tė poetit djalosh, njė hyrje dhe njė skicė biografike tė tij. Sė paku t’ishin shėnuar nė rrėzė tė fotografisė datat kardinale tė poetit. Zoti Gjovalin Luka, qė mori pėrsipėr tė redaktonte materialin e mbledhur nga tjetėrkush dhe nuk pati mirėsinė tė shėnonjė asnjė fije mirėnjohjeje pėr mundimin e tė tjerėve, e ka pasur pėr detyrė tė superonte ēdo punė tė bėrė gjer mė tani mbi “Veprėn” e Migjenit. Gjovalin Luka i ka pasur tė gjitha mundėsitė ta plotėsonte kėtė detyrė: ka pasur gjithė materialin e poetit tė ruajtur nė bibliotekėn dhe nė arkivin e Institutit tė Shkencave; gjithė ato reēensione e kritika e referate e biseda e konferenca qė janė botuar pėr kujtimin e poetit; ka pasur nė dispozicion tė tij anthologjitė, dorėshkrimet, librarinė, korespondencėn, fotografitė e dorėshkrimet e Migjenit tė ekspozuara nė rastin e datave pėrkujtimore tė poetit. Por ē’u bė, u bė. Dhe mė mirė qė tirazhi ėshtė i unjt: 4000 ekzemplarė tė “Veprės” do tė ēduken nė katėr javė e sipėr. Dhe atėherė do tė ndjehet nevoja pėr njė edicion tė ri tė poetit, tė plotė, tė drejtė, tė denjė pėr Migjenin; ky edicion i pėrgatitur me kujdesin mė tė madh duhet tė pushtonjė njė Hyrje, Biografinė e Migjenit, korespondencėn e tij, ndonjė fac-simile dhe gjithė ato copra dorėshkrimi qė shpėtuan nga humbja dhe nuk janė vėnė nė shtyp gjer tani. Vepra e Migjenit e “kėngėtarit me gjakun kryengritės” qė na la pėr trashėgim “Vargje tė Lira”, duhet tė zėrė njė vend tė merituar nė historinė e pėrpjekjeve tė popullit shqiptar pėr liri, kulturė e begati.
Skėnder Luarasi Tiranė, mė 2 prill 1954 (Kjo kritikė ėshtė dhėnė me shkurtime tė shembujve pėr ndreqje gabimi. Shėnim i P. L)

Ndėrkohė nė Drejtorinė e Kulturės e tė Arsimit nė Komitetin Qendror u shqyrtua pėrsėri ēėshtja e botimit tė veprės sė Migjenit, tė punuar nga unė dhe m’u njoh e drejta. Me gjithė kundėrshtimin e disa zyrtarėve tė lartė, mė 1956 u botua vepra e Migjenit qė i pata dorėzuar Lidhjes sė Shkrimtarėve pėr botim qė mė 1948, me 223 faqe dhe tirazh 6000 kopje. (Por edhe nė kėtė botim u “krasitėn” nga censura rreth 12 faqe daktilografike nga jeta e Migjenit. Shėn. i P.L.)

Parathėnie e veprės ‘’Migjeni’’ tė Skėnder Luarasit , botim i vitit 1957 dhe 1961.

Me rastin e 10-vjetorit tė vdekjes sė Migjenit “Literatura jonė”, gusht 1948, botoi 16 copė nga novelėzat e tij, nga tė 22 novelat tė botuara nė shtyp gjer atėhere. Nė gusht 1953, me rastin e pesėmbėdhjetė vjetorit tė vdekjes sė Migjenit, prapė “Literatura jonė” botoi dy nga tė tetė prozat e panjohura tė autorit, tė ruajtura prej familjes sė tij “Tė ēelen arkapijat” dhe “Studenti nė shtėpi”.
Mė 1954, Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve botoi librin “Migjeni – Vepra” - mbledhė dhe shpjegue nga Gjovalin Luka; me njė fotografi tė poetit, njė shėnim tė shkurtėr gjysėm faqe nė fillim mbi pėrmbajtjen, dhe ndonjė koment nė fund tė faqes pėr ēdo copė letrare. Nė fakt, ky vėllim pushton pjesėn mė tė madhe tė lėndės qė Skėnder Luarasi ja pati dorėzuar pėr botim komitetit drejtonjės tė Lidhjes sė shkrimtarėve nė gusht 1948 pėr ta botuar me rastin e dhjetėvjetorit tė vdekjes sė Migjenit 1)Vargjet e Lira tė plotėsuara me kėngėt e censuruara, mė 1944 2) Novelzat dhe 3) Novelat e Qytetit tė Veriut (siē i ka quajtur Migjeni vetė nė kapakun e tyre) tė pabotuara gjer atėhere dhe qė i ruan nė dorėshkrim familja e poetit... ( f.42-43).
Skėnder Luarasi Tiranė, mė 26 gusht 1956
U gėzova se e vėrteta u shpall dhe u pranua botėrisht pėr ata qė kishin sy e veshė e mendje tė kthjellėt.

Gjovalin Luka, kur nuk zotėronte mė pushtet mė kėrkoi ndjesė pėr aktin e padrejtė por u mirėkuptuam qė nuk ishte ai shkaktari kryesor. E vlerėsoja Gjovalinin ndaj e pėrjetova me dhimbje fatin e tij tragjik. Botimi i jetės dhe veprės sė Migjenit pati njė jehonė tė gjerė, qartėsoi e motivoi shumė mendje tė reja por nuk i kyēi gojėn “tė moēmes sė mykur”.

petrol
12-12-11, 21:33
Shkrimtari Naum Prifti dėshmon:

PĖRMBLEDHJA “MIGJENI”
Deri nė atė kohė Migjeni njihej nga vėllimi i hollė me poezitė e tij. Skėnder Luarasi iu kushtua seriozisht pėrmbledhjes sė plotė tė veprės sė Migjenit, duke futur atje skicat nė prozė dhe novelat pak tė njohura e tė shpėrndara nė botimet periodike. Disa prej tyre, si “A don qymyr zotni,?” “Tė hapen arkapijat,” “Studenti nė shtėpi” trajtojnė realisht aspekte nga jeta e qytetit tė veriut nė vitet 30, tė cilat meritonin tė njiheshin nga brezi i ri.
Bashkėshortja e Skėnder Luarasit, Ollga, ishte e motra e Migjenit, por jam i sigurt se ai iu pėrvesh asaj pune jo thjesht pėr anė miqėsore, por sepse te Migjeni shihte vlera tė shėndosha letrare. Pasi e kompletoi dorėshkrimin e dorėzoi pėr botim. Sipas rregullit, veprat para se tė botoheshin duhet tė miratoheshin nga njė komison ekspertėsh nė Lidhjen e Shkrimtarėve, ndaj edhe ai e dorėzoi atje.
Sikurse mė ka thėnė vetė Skėnderi...ai u befasua kur e pa librin “MIGJENI” nė vetrinat e librarive me autor Gjovalin Luka. “Mund tė kishim punuar paralelisht, mė tha Skėnderi, pavarėsisht nga njėri-tjetri, prandaj e shfletova pėrmbledhjen me kujdes....Atėherė protestova nė Lidhje dhe nė Ministrinė e Arsimit, e quajta pėrvetėsim letrar, vjedhje, por pa asnjė rezultat. Me sa duket Gjovalin Luka kishte marrė miratimin e tyre pėr tė vėnė emrin e tij, me qė emri im u vriste sytė, ose ndoshta ma kishin hequr tė drejtėn e autorit pa mė vėnė nė dijeni,” e pėrfundoi komentin Skėnderi.
Skandali pėr librin “Migjeni” u mbyll pa u ndjerė, sikurse gjykoj tani, pėr shkak tė marrėveshjes nė rang zyrtar, qė vepra tė mos botohej me emrin e tij.
Ky pėrvetėsim nuk ia theu aspak vullnetin Skėnderit. Me energjinė e tij tė pa shtershme, iu vu punės pėr njė pėrmbledhje mė tė plotė se e para tė veprave tė Migjenit, tė cilėn e botoi disa vite mė vonė. (1)

(1) Cituar nga botimi: Naum Prifti: Midis dy kohčsh: Shčnime udhčtimi. Kujtime. Portrete. Ese. Prishtinč, Buzuku, 2005, f.511

Sqarim mbi vepren e Migjenit (1954)
Pėrvetėsimi nga ana e Gjovalin Lukės i veprės sė Migjenit tė pėrgatitur nga Skėnder Luarasi eshte shpallur zyrtarisht dhe u publikua nga shumė studjues ne Shqiperi e nė Kosovė. Nė tė gjitha rastet Gjovalin Luka nuk pėrmendej mė (si njė rregull qė zbatohet kudo nė raste plagjiature dhe shkeljes tė sė tė drejtės sė autorit).
Si shembull po i referohemi botimit:
Vehbi Bala, Musa Kraja. Migjeni.Portret -Monografi. Vol.3.Prishtinė, Rilindja, 1977
ku citohet :“Pėr tu vlerėsuar , nė mėnyrė tė veēantė , ėshtė kujdesi i Skėnder Luarasit, i cili duke qenė dikur shok i Milloshit dhe, mė vonė, i afėrm i familjes sė tyij, ka ruajtur dhe ka ēmuar me pasion disa materiale tė vyera tė krijimtarisė migjeniane.”(f.111)
Nė kėrkim tė zbulimit dhe tė botimit tė veprės sė plotė:
’’Nė gusht tė vitit 1953, me rastin e 15- vjetorit tė vdekjes sė Migjenit, e pėrkohėshmja ‘’Litėrsia jonė‘’, organ i Lidhjes sė Shkrimtarėce tė Shqipėrisė, botoi 2 nga tė 8 prozat e panjohura, tė ruajtura nga familja e autorit ”Tė ēelen arkapijat’’dhe‘’Studenti nė shtėpi’’.
Njė vit mė vonė, mė 1954, Ndėrmarja Shtetėrore e Botimeve nxorri librin’’Migjeni-Vepra“ qė pėrfshinte pjesėn mė tė madhe tė lėndės sė mbledhur dhe tė pėrgatitur nga Skėnder Luarasi qė nė gusht tė vitit 1948 pėr ta botuar nėn kujdesin e Lidhjes sė Shkrimtarėve , mbi bazėn e dorėshkrimeve tė ruajtura nga familja“ (f.108)
Sikurse shihet nė citimin e fundit nuk vleresohet si permbledhje e Gjovalin Luka vepra e Migjenit nė vitin 1954 por theksohet qė pėrfshinte pjesėn mė tė madhe tė lėndės sė mbledhur dhe tė pėrgatitur nga Skėnder Luarasi qė nė gusht tė vitit 1948 dhe dorėshkrimet kanė qenė ruajtur nga familja e Migjenit.
(Pra pasardhesit e Gjovalinit, nuk mund tė errėsojnė tė vėrtetėn me trillimet mbi Migjenin, Skėnder Luarasin e familjet e tyre.

Familja Luarasi disponon mjaft dokumenta interesante mbi Migjenin
DÉFTESÉ (*)
Me anėn e sė cilės vėrtetoj se mora nga sh.Skėnder Luarasi 58 copė dokumenta e fotografi mbi Migjenin pėr ekspozitėn nė Bibliotekėn Kombėtare
Dodona Dhima
Tiranė,mė 7.II.1957 (firma)

(*) Kėto dokumenta mč pas u dorėzuan me inagurimin e shtėpisė Shtėpinė Muze tė Migjenit nč Shkodčr

Pėrurimi i muzeut ‘’Migjeni’’ nė Shkodėr, 13 10.1961.

THIRRJE (*)
Me rastin e 50-vjetorit tė ditėlindjes sė Migjenit, mė 13 tetor 1961 nė Shkodėr do t’inagurohet Shtėpia Muze ‘’ Migjeni’’
U bėjmė thirrje tė gjithė atyre qė e kanė njohur sė afėrmi dhe e kanė studjuar Poetin, tė dėrgojnė n’adresė tė Muzeut Popullor tė Shkodrės kujtime,objekte,fotografi,dorėshkrime ose krijime e punime origjinale kushtuarMigjenit
Nga Komisioni pėr krijimin e Shtėpisė-Muze tė Migjenit.

(*)Familja e Migjenit dhe Skėnder Luarasi, kunati i Migjenit, i dhuruan tė tėra materialet qė dispononin te cilat perbenin bazen themelore te fondit.
Njė ndihmesė tė madhe nė krijimin e Muzeut tė Migjenit dhanė Stilian Adhami dhe drejtori i ardhshėm i muzeut Vasil Llazari)

petrol
13-12-11, 14:11
Petro Luarasi

Kombėsia shqiptare e Migjenit

26 gusht 1938. Nė sanatoriumin e Tore Peliēes pranė Torinos, Itali, tuberkulozi i mori jetėn 27 vjeēarit shqiptar, Millosh Gjergj Nikolla, djalė i vetėm nga njė familje shkodrane. Nė rrugėtimin e shkurtėr jetėsor jetimi ishte arsimuar nė njė seminar fetar, u bė mėsues i shqipes e shkroi disa copėza letrare: poezi e prozė. Veē pikėllimit familjar e rrethit shoqėror nuk pipėtiu gjė e madhe nė mjedis: aty-kėtu u botua ndonjė pėrshpirtje miku, vlerėsim shoku, portret kolegu. Por nė njė dekadė, studime e diskutime tė shumta e shndėruan modestin Millosh nė Migjenin vigan, shkėndijzat letrare tė tij qenkėshin njė vullkan qė tashmė ndrin panteonin kombėtar. Paradoks apo logjika e kohės?
Vargu i komenteve mbi jetėn e veprėn e Migjenit (13 tetor 1911-26 gusht 1938) ia kalojnė qindra fish krijimtarisė sė tij. Mendimet e kritikės mbi mesazhet qė i dėrgon popullit tė vet e mendėsisė universale njerėzore janė nga mė spektakolaret e kontradiktoret. Nderimi institucional shtetėror, popullor e kombėtar ėshtė i madh ndėrkohė qė ka forca qė i pėrgojojnė jetėn, i helmojnė veprėn, i poshtėrojnė nderin duke i pėrdhunuar emblemat e varrin. Absurdi arrin deri atje sa edhe ndonjė predikues i frymės sė shenjtė e tolerante mallkon t’i digjet vepra dhe t’i zhduket nami e nishani nga institucionet e ndryshme.
Po ēfarė ofron vepra migjeniane qė i ėshtė kushtuar kaq shumė vėmendjen ( pėr mirė a keq)?
Nė njė situate kaotike, ku vlerat i nėnshtrohen paragjykimeve politike, fetare, krahinore, klanore a egos personale, ku qelepirja pėr ‘’sigurimin e koromanes’’ legjitimon shitjen e ēdo ‘’plaēke’’, kur shpesh intelektualėt trima e tė ndershėm quhen budallenj dhe servilėt frikacakė e mediokėr quhen kolosė tė urtėsisė e dijes – do tė ishte e vėshtirė pėrthithja e mirėfilltė nga tė gjithė e vlerave migjeniane.
Por tek e fundit nėse njerėzia kėrkon dritėn, errėsirėn e gėnjeshtrės e ndriēon vetėm e vėrteta!’’
Kritika mė ‘’dėrrmuese’’ qė i bėhet Migjenit nga disa ėshtė se ai nuk ėshtė shqiptar por sllav ( maqedonas, serb, malazes a ku ta di ēė tjetėr njeriu i ndershėm, qė deri mė tash nuk ka parė me sy asnjė provė dėshmuese). Kushdo mund tė pyesė me habi pėrse ėshtė kaq e rėndėsishme njė ‘’fakt’’ i tillė, qė i kushtohet kaq vėmendje e madhe. Sepse me tė vėrtetė ‘’sllavizmi’’ i Migjenit ėshtė pėrgojuar kaq shumė, me lindjen e famės sė tij, pa u ndalur madje as nė kohėn e diktaturės komuniste e nė demokraci dhe ‘’ēudia’’ ėshtė se ky ‘’avaz’’ i ka bashkuar mjaft studjues kundėrshtarė me orientime nacionaliste, nacionalsocialiste e internacionalliste qė pėr raste tė tjera ‘’tehun ’’ kombėtar e kanė pasur mjaft tė mprehtė.
Normalisht kur njė i huaj studjon gjuhėn e kulturėn e njė kombi, ofron diēka tė vlefshme e pėr mė tepėr shndėrohet nė simbol, ai duhet vlerėsuar e nderuar shumėfish mė tepėr se njė vendali dhe tė gjithė duhet tė gėzohen e krenohen qė vlerave kombėtare u shtohen edhe kontributet e njė miku tė huaj. Po kur njė simbol kombėtar mohoet si ‘’i huaj’’ (mendėsia shpėrfytyruese errėson deri edhe shqiptaren me rrezatim universal Nėnė Tereza) kush dhe sa fiton e humbet?
Pėr paralelizėm pyesim: Nė Maqedoni a do tė ‘’zbehej’’ Aleksandrit i Madh sepse ka gjak shqiptar apo Nėnė Tereza? Po nė fqinjėn tjetėr, Greqi, ēdo tė ndodhte me atė qė do tė guxonte tė pėrgojonte heroin e independences, poetin anglez Lord Bajron apo pėr mė tepėr t’ia prishte monumentin nė Qefalongj?!
Po jo pa qėllim, nga disa, Migjenit i ėshtė mėshuar etiketimi ‘’ortodoks’’, ‘’sllav’’, ‘’i kuq’’ qė nė varėsi me kohėn e dėshirėn, nėnkuptonte mbartėsin e fesė apo genit tė armikut (apo mikut) shekullor, tė njė ideologjie tė urryer (apo tė lavdishme), tė njė pėrēuesi tė dogmave ( apo vlerave) tė kombit barbar.
Shquhen veēanėrisht ‘’hedhjet e pėrdredhjet’’ e atyre qė u vėllazėruan me pushtuesit nazi-fashist tė cilėt nuk njehsojnė me tė njėjtin etalon edhe nėnkuptimin e nuancave tė ‘’sė zezės’’. Ata me tė drejtė nė kėtė rast ‘’harrojnė’’ ta shtrijnė paragjykimin pėrkatės mbi termin ‘’italian’’ si gen qė ka lindur Danten e pjellė Musolinin me fashizmin dhe atė ‘’gjerman’’ si njė gen lindės i Shilerit e pjellės i Hitlerit me nazizmit qė i bėnė gjėmėn botės.
Migjeni u pėrgojua sė pari ‘’ortodoks’’ nga rrethe fanatike, qė ia shtuan edhe termin ‘’sllav’’ e ‘’i kuq’’ pas vdekjes, kur mesazhet e tij u pėrthithėn gjerėsisht nga rinia antifashiste dhe vegjėlia progresive. Pas ēlirimit tė vendit, disa studjues nė Shqipėri (deri nė vitin 1960) e pėrqafuan me entuziazėm pikėpamjen ‘’Migjeni, miku ndėrlidhės me kulturėn sllave’’ ndėrkohė qė ‘’katolikėt e vjetėr’’ e kundėrshtarėt politikė tė regjimit e bombardonin ‘’ortodoksin sllavo-komunist’’ si udhėrrėfyesin e ‘’realizmit socialist’’.
Pėrse disa intelektualė tė njohur nga pėrkrahės entuziastė tė Migjenit para vdekjes sė tij kaluan nė kritizerė pas vdekjes dhe e kėrkonin me domosdo njė Migjen me gen,‘’tė huaj’’, ‘’tė kuq’’ e inferjor ‘’pa vlerė’’ nė veprėn e tij duke i ndryshuar pikėpamjet ndėr vitet 1935, 1938, 1944, 1945, 1960 e mė pas? Ja qė kritika zyrtare ‘’shkencore’’ dhe hartuesit e teksteve shkollore e akademike nuk mund t’i ndiqnin aq vrullshėm situatat konjukturale politike, botėkuptimore dhe rivalitetetet klanore. Shpesh tezat i tejkalonin edhe kufijtė e logjikės duke e trajtuar Migjenin nga ‘’pėrfaqėsues pesimist i realizmit kritik’’ nė ‘’avangardė tė realizmit socialist nė Shqipėri’’, nga pėrēues i filozofisė sė Niēes e Shopenhauerit tek ‘’militanti komunist i orėve tė para’’.
I ēuditshėm ėshtė konformizmi i disa studjuesve ( shkrimtarė tė sė 30-tės tė krahut tė djathtė e tė majtė si Ernest Koliqi, Karl Gurakuqi, Arshi Pipa, Dhimitėr Shuteriqi, Gjovalin Luka ) qė nė lidhje me Migjenin i huazuan ‘’me bujari’’ pikėpamjet e atyre qė nė ēėshtje tė tjera i anatemonin si " tradhėtarė tė kombit" e " shovinistė". Ē’i bashkonte ata midis tyre nė kėto opinione?
Ata deri nė vitin 1949 e etiketonin Migjenin ‘’jugosllav - maqedonas, malazez, serb’’, deri nė vitin 1960 ‘’sllav’’ e mė pas ia ngatėrronin vulėn e kombėsisė me tė shtetėsisė njėlloj si bashkėkombasve jashtė atdheut (me kėtė llogjikė na i bėnė edhe kosovarėt –serbė, dibranėt- maqedonas dhe ēamėt –grekėr qė tė mos flasim edhe pėr arvanitasit ).
Por edhe nė ditėt e sotme ndonjė shkrimtar i flladeve demokratike duke i mbyllur sytė nė ditė pėr diell para fakteve e duke fantazuar, i pėrvishet zhanrit romantik se ‘’me sa duket Migjeni mund tė ketė qenė sllav, pasi vetėdija kombėtare shqiptare i mungonte’’ e ndonjė tjetėr e bėn urė lidhėse kulturore pėr mbarėvajtjen e minoriteteve nė Ballkan. Thuhet se ku shteron argumenti, buron thashethemnaja. Nė rast se studjues a romancierė kanė ndonjė prove bindėse e jo vetėm fjalė e fantazi, do tė ishte me interes tė madh qė tė na e vėnė nė pah pėrndryshe tė kėrkojnė ndjesė. Migjeni nuk ėshtė dhe nuk duhet tė bėhet plaēkė tregu apo kurban i shenjtė i vėllazėrimit tė minoriteteve apo kompromiseve tė paprincipta.

Kangė nė vete - kodi i kombėsisė.

S.Luarasi nė botimin ‘’Migjeni, vepra, f.15’’ ( tė dorėzuar pėr botim qė mė 1948) na jep ēelėsin e kodit migjenian mbi ndjesinė e tij kombėtare.
‘’Kur i erdhi Milloshit emėrimi pėr kėtu ( mėsues i shqipes nė Vrakė), konsullata e mbretėrisė Jugosllave nė Shkodėr e kėshilloi tė shkonte pėrsėri nė Jugosllavi ku mund tė shėrbente si prift nė Banat ose tė studjonte teologji nė Beograd. Mirėpo Milloshi iu pėrgjigj me gjuhėn e njė patrioti, duke thėnė se, si shqiptar qė ishte, dėshironte tė vihej nė shėrbim tė atdheut e tė popullit tė vet. Nė kėtė qėndrim patriotik tė Milloshit nė lidhje me shkollėn shqipe gjejmė shkakun pėrse konsulli Bozhiqi, sekretari i tij Nikoliqi, ndonjė farė e fis i tij (Migjenit) qė simpatizonte ata si ortodoks a se vėrtet me origjinė malazeze ia nisėn kryqėzatės sė shėmtuar kundėr mėsonjėsit tė ri tė gjuhės shqipe.’’
Nga ky paragraf zbulohet lehtazi ajo qė kritika zyrtare ‘’harron’’ ta thotė me plot gojėn se Migjeni, jo vetėm rrjedh nga paraardhės shqiptarė por edhe ndihet me mish e shpirt shqiptar, gjė pėr tė cilėn sakrifikoi edhe familjarisht.
(Atij iu mohua nga konsullata jugosllave viza pėr kurim nė Golnik- Slloveni dhe sė motrės Olga iu pre bursa nė gjimnazin e Sarajevos, dy muaj para pėrfundimit tė matures. Shėn. i P.L.)


Kangė nė vete

Veri fryn pa mshirė, si veri qė frynė
dhe si hajn nė shtėpijat e kojshive hynė -
edhe pėr ēudi
kėta kojshit e mi
sa mirė e presin…megjithse nuk asht ditė vere
ato nė gjuhė tė huej i thonė: mirė se erdhe!

Veri fryn dhe me acarim u premton pallate tė kristalta
kojshive tė mijė qė ua kanda shumė andrat e thata -
dhe u thotė kėshtu:
stėrgjyshnit e ju’
qenė fatosa tė vėrtetė dhe u banė flija
pėr fe e atdhe dhe i merituen kėto premtimet e mija

Dhe kojshitė e mi qė i kam far’ e fis
nipat e stėrgjyshnavet meleza dhe tė letė,
nipa donė me mbetė,
nipa tė vėrtetė
me atdhe e fe ndėr andrat e thata
qė t’i meritojnė premtimet e kristalta.

Veri fryn pa mshirė, si veri qė frynė,
unė ja mbylla derėn teme me reze mos tė hyjnė
me ma fikė ket dritė,
me ma ngri ket shpirt
me ma dridhė pėr ndjesijė tjetėr,
me ma joshė me andrėn e vjetėr.

Nė formė prozaike kuptimi mund tė shprehej:
Veriu (sėrbi) sulmon pa mėshirė, si veri ( acari) qė fryn dhe si hajn nė shtėpiat e komshive (Malit tė Zi dhe Shqipėrisė) hyn. Dhe pėr ēudi kėta komshitė e mi ( banorėt, malazes a shqiptarė, nė Mal tė Zi) sa mirė e presin megjithse nuk asht ditė vere ( nuk vjen pėr tė mirė), ata nė gjuhė tė huaj (sėrbishtja ėshtė e huaj pėr ta dhe pėr Migjenin) i thonė ‘’ mirė se erdhe’’.
Veri (sėrbi) fryn dhe me acarim u premton pallate tė kristalta komshijve tė mi qė ua ka ėnda shumė ėndrat e thata dhe u thotė kėshtu: stėrgjyshėrit tuaj qenė fatosa tė vėrtetė dhe u bėnė fli pėr fe (ortodoksinė) e atdhe dhe i merituan kėto premtimet e mia ( liri, kisha ortodokse dhe begati)
Dhe komshitė e mi qė i kam far e fis ( degėzim i familjes Nikolla, janė shqiptarė me pėrzierje gjaku apo tė kthyer vonė nė malazezė), nipat e stėrgjyshėrve meleza dhe tė letė, nipėr duan me mbetė ( tė kthyer nė malazezė) me atdhe e fe ndėr ėndra tė thata qė t’i meritojnė premtimet e kristalta ( ‘’ premtimet ‘’e sėrbit pushtues)
Veri fryn pa mėshirė , si veri qė fryn, unė ia mbylla derėn time (si shqiptar, jo si kojshitė) me reze ( me shul) mos tė hujnė me ma fik kėtė dritė ( dėshirėn pėr mėsues tė shqipes), me ma ngri kėtė shpirt ( ndjenjėn kombėtare si shqiptar), me ma dridhė pėr ndjesi tjetėr ( sllave) me ma josh me andėr tė vjetėr ( qė tė bėhem prift ortodoks serb).

petrol
13-12-11, 14:17
Skėnder Luarasi .
Diskutime mbi Migjenin

Dihet qė sa qe gjallė Migjeni, disa nga ‘’ajka e vjetėr ’’ e shkrimtarėve tė sė 30-ės qė rrekeshin si e si t’i vinin bėrrylat njėri-tjetrit, atė e mbanin nė listėn e tė vdekurve. Kur vdiq Migjeni bekimi i disa tė rinjve ndezi interesimin pėr tė.
Nga viti 1948 e nė vijim Kryesija e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Instituti i Gjuhėsisė dhe i Letėrsisė organizuan njė sėrė mbledhjesh pėr tė komentuar veprėn e Migjenit, vlerėn e punės letrare tė kėtij shkrimtari tė cilin qė kur e njoha nė Shkodėr e pata aq fort pėr zemėr.
Nė disa nga bisedat mė ftuan edhe mua. Nė fillim unė nuk flisja por dėgjoja. Vėreja se disa e paraqisnin Migjenin nė tė njėjtėn kohė edhe tė madhėrishėm edhe tė vockėl: se qe shkodran por orthodhoks, qe shqiptar por nė familje flisnin sllavisht, flisnin shqip por ishin nga Kuēi i Malit tė Zi, familjarėt e tij qenė me origjinė nga Dibra por prapė se prapė sllavė, dhe se... porse ... . Dikush guxoi e tha se Migjenin nuk duhet ta pėrmendim si shqiptar, por si jugosllav. Ja qė qe koha e miqėsisė sė flaktė dhe disa mė tepėr interesoheshin qė Trieste t'i jepej Jugosllavisė se sa Kosova Shqipėrisė.
Pati edhe nga ata qė donin ta mjergullonin veprėn e tij duke thėnė qė poezia e Migjenit nuk ngre probleme tė rėndėsishme pėr kohėn, por u superua prej poetėve tė 1930-ės, prandaj s'ka edhe atė rėndėsi qė i japin.
E ē’tė tallur qė bėri nė njė rast P. Gj. duke thėnė se Migjeni qe njė meteor qė u shua pa lėnė gjė prapa, po tė krahasohet me filanin e filanin. Dhe ē’tė gajasur qė bėnte ‘’kritiku’’ ēalaman K.B.
Nuk m’u durua pa ua kthyer reston: ‘’Kėto llafe tė P. Gj. pėr Migjenin paraqesin cekėsinė mendore tė atij qė i thotė. Tė krahasosh Migjenin me shkrimtarėt e viteve 30-tė ėshtė si tė vesh nė garė Marathonomakun me K. B. Po pėr ‘’merita’’ tė tjera K. B. edhe ia kalon.’’( K. B. ishte ‘’informator’’ qė e dėshmon edhe Uran Kalakulla nė ‘’Arshi Pipa, jeta e vepra’’, f. 83,89. Shėn. i P.L.)
Shihej qartė dyfaqėsia e kritikės, kur pohonte se Migjeni kishte hedhur shumė shtat e duhej t'ia shkurtonin apo se ia kishin tkurrur kaq tepėr sa tani duhej t'ia zgjatnin. Me njė fjalė Migjenin e shtrinė nė shtratin e Prokrustit.
Njė nga tezat qė mė zemėroi shumė qe se Migjeni rridhte nga njė familje tepėr e varfėr prandaj ‘’nga mjerimi’’ edhe shkroi njė vepėr tė tillė. Por vepra pothuajse qe botuar - le tė thonin ē'tė donin kritikėt.
Nė njė nga seancat e diskutimeve tė pasdrekės mė caktuan tė shprehesha edhe unė.
Nuk fola shumė, por u hodha pjesėmarrėsve njė grumbull fotografish nė tryezėn e gjatė. Si klithėn disa nga shoqet: ''Si, e ėma kjo? Sa e bukur!... Kjo e motra? Po kjo ėshtė e veshur si njė princeshė!''
Panė babanė e Migjenit, qė komiteti orthodoks i Shkodrės e dėrgoi delegat nė Kongresin kishėtar tė Beratit mė 1921. Panė fotografitė e gjyshėrve, figura me dinjitet e tė motrat e tjera tė Migjenit dhe tė vėllanė. O jo, kjo familje mund tė ketė rėnė ekonomikisht, po ē'nėnshtypje tė bėn nga paraqitja shpirtėrore, morale, kulturore!
Po nė kėtė hov tė ndezur, e ndjeva pėr detyrė tė vija nė dukje tė vėrtetėn e plotė rreth familjes sė Migjenit, tė jetės dhe veprės sė tij, se familja e tij e kishte origjinėn nga Reka, ku edhe orthodhoksėt qenė shqiptarė e flisnin shqip; se e gjyshja qe nga Kuēi, por fliste shqip e nuk kuptonte sllavisht aspak; se vėrtet Migjeni pati jetuar nė Tivar e nė Manastir gati gjithė foshnjėrinė e tij dhe mėsimet i pati bėrė nė shkollė serbe, por me gjithė atė gjuhėn amtare nuk e pati harruar, madje dialektin shkodran e fliste dhe e shkruante mė qartė se shkodranėt katolikė qė e kishin bėrė shkollėn tek jezuitėt....

Fragment nga Skėnder Luarasi. "Migjeni nė shtratin e Prokrustit." Liber i pabotuar

petrol
13-12-11, 14:27
Skėnder Luarasi .
Diskutime mbi Migjenin

Nė vijim tė temės japim njė fragment nga polemika e Skėnder Luarasit me Dhimitėr Shuteriqin nė lidhje me veprėn e Migjenit. Ne polemike mbi poezine ''Trajtat e Mbinjeriut''
S.Luarasi shkruan:
Migjeni filloi mė 1935 luftėn e njė gjigandi kundėr gjėndjes sė trishtuar tė epokės dhe kėrkoi drejtėsi shoqėrore, politike dhe me tė vėrtetė kombėtare. Migjeni e shikoi realitetin nė sy dhe shpjegoi gjendjen ashtu si qe, i vuri gishtin plagės. Nė shkrimet e tij ndjejmė luftėn kundėr kapitullimit ekonomik e politik, moral e material, kundėr letėrsisė sė oportunizmit e tė kompromisit, kundėr indiferentėve e neutralėve…
Ne diskutim nuk mund tė pushoja pa thėnė dy fjalė pėr njė nga poemat mė tė bukura tė Migjenit: ''Tė lindė njė njeri’’.
Dhimitėr Shuteriqi thotė:’’Migjeni s’ėshtė i qartė kur shkruan tė lindė njė njeri qė tė shpėtojė popullin, tė ngjallė epopenė e popullit tonė’’.
Unė nuk jam i zoti t’i bėj apollogjinė kėsaj poeme madhėshtore…ja qė ia bėnė qindra e mijra bij dėshmorė tė nėnės Shqipėri, shokėt e tij heronj: Qemali dhe Vojua...E ē’gjė tė mbinjerėzishme kėrkoi Migjeni kur shkroi?
Tė lindė njė njeri!
Pa hyll nė ball’-por qė me fjalė tė pushton
……………………………………
‘’Tė lindet njė njeri
I madh si madhni
Dhe ndėrgjegjet tona t’i ndezė nė dashni
Pėr njė ide tė re, ideal bujar,
Pėr njė agim tė lum e tė drejtė kombėtar.’’

Shuteriqi me kėtė kritikė qė i bėn kėsaj poeme, i mohon zemrės sė Migjenit njė dėshirė tė flaktė qė ishte e tė gjithė shqiptarėve patriotė…
Pastaj, a nuk e ka kėnduar edhe vetė Shuteriqi kėtė motiv mė me frymėzim, i influencuar prej Migjenit? ( Nė poemėn ‘’Enverit")
‘’…Tė ngresh njė popull nga balta
Tė ēelėsh rrugėn e shpėtimit
T’i thuash natės:’’Ndal!’’
‘’Ēohu!’’ agimit
……………………….
Po je njeriu ngadhnues mbi tė gjitha
Andaj dhe je gjithēka
…………………………….

Po toka e lirė
Qė punon njeriu sot
Nuk mund tė mbyllė gojė
E tė mos thotė
Hymnin e jot
Dhe as agimi mund tė ēohet
Pėrmbi grunaja e misra
Pa buzagazin e jot,
As ujėt e dlirė qė rrjedh nė arat e reja
As deti i lirė qė rref anėt e reja
Pa buzagazin e jot etj.etj

(Shėnim: Poema ‘’Enverit’’ eshte redaktuar disa here nga varianti i parė nė rev.Bota e Re,1945 ,libėr poem ‘’Enverit'',viti,1949 deri tek pėrfundimtari,Vepra 1 f.185.v.1982, por pa e humbur asnjėherė shkėlqimin si kurorėzim i kultit tė individit nė letėrsinė e re shqiptare. Shen i Skender Luarasit .)

Dua tė bėj njė vėrejtje e cila mund tė ndihmojė t’a kuptojmė me mė pak antipati atė vjershė tė cilėn e dėnojmė pėr trajtat e mbinjeriut qė pėrmban.Poezia e ka titullin:’’Tė lindė njeriu’’apo atė ‘’Tė lindė njė njeri’’?
Shuqteriqi ka qėlluar mė qartė kur thotė pėr trajtat e mbinjeriut:’’Fakti ėshtė qė Migjeni ka besuar te e ardhmja’’.Qė ka besuar, ėshtė e sigurtė, dhe mė me siguri nga ē’e ka bėrė tė shprehet nė tre strofat e fundit:
‘’Por…diē due me thanė
Ndoshta ka me ardhė…
Ndoshta ka me zbardhė…
Njė agim i pritun, dit e parathanun.

Tek e mbramja, poezia e Migjenit ėshtė shkruar aqė qartė nė zėmrat e rinisė shqiptare sa edhe kritika mė e keqe nuk mund t'i fshijė e t’i errėsojė asnjė jotė tė saj.

petrol
13-12-11, 14:31
Skėnder Luarasi, Kujtime e dokumenta
Projekti pėr njė revistė tė re: ‘’Vepra’’
Nė pranverė tė vitit 1935 njė grup intelektualėsh pėrparimtarė: Skėnder Luarasi, Selim Shpuza, Gani Dizdari, Salo Halili, Millosh Nikolla, Teufik Gjyli,Rragip Gjylbegu, Malo Beci, Rrefik Shpuza e Ahmet Ēaku menduan tė botonin nė Shkodėr njė revistė kulturore ku tė shpalosej fjala e lirė shqipe dhe pikėpamjet pėrparimtare.
‘’ Skėnder Luarasi ishte organizator shoqėror i veprimtarisė sė kėtyre mėsuesve, me tė cilėt u lidh njė shoqėri e miqėsi e vėrtetė, duke i vėnė edhe kėto ndjenja tė fuqishme nė funksion tė ēėshtjes kombėtare’’. (*)
(*) Iliaz Gogaj:Skėnder Luarasi – shėmbėlltyrė e pėrkryer e mėsuesit atdhetar e demokrat’’Mėsuesi’’, 2 maj 1992, f….)
Realizimi i kėtij qėllimi paraqiste vėshtirėsi tė mėdha pėr shkak tė ligjit tė rreptė pėr shtypin dhe censurės qeveritare (*)
Nė ligjin pėr shtypin (tė botuar nė ‘’Gazetėn zyrtare’’ mė 31 .1.1931) theksohej se dy kopje tė botimit duhej t'i dėrgoheshin Ministrisė sė Brendėshme dhe Prokurorisė, shitėsi i gazetėstė tė ishte i regjistruar, pėrgjegjėsinė pėr pėrmbajtjen e gazetės do ta mbanin drejtori pėrgjegjės i botimit, shtypshkronjėsi dhe shitėsi.)
Takimi i intelektualėve u bė nė sallėn e shoqėrisė ''Vllaznia'’. Nė mbledhje morėn pjesė anėtarė tė shoqėrisė ''Besa Shqiptare’’, anėtarė tė kolektivit mėsimor tė gjimnazit dhe drejtori i konviktit (Skėnder Luarasi) .
Nė procesverbalin e mbajtur mė 19.5.1935 nga Masar Bushati shėnohen emrat e pjesėmarrėsve me kėtė renditje: Skėnder Luarasi, Selim Shpuza, Gani Dizdari, Salo Halili, Millosh Nikolla, Teufik Gjyli, Rragip Gjylbegu, Malo Beci, Rrefik Shpuza, Ahmet Ēaku.
Ēėshtjet kryesore qė u diskutuan: ''mundėsia e nxjerrjes sė njė reviste nė Shkodėr'', ku secili nga pjesėmarrėsit ‘’tė paguante proporcional shpenzimet e shtypit…e tė zgjeronte qarkun e veprimit tue sjellė edhe tė tjerė shokė tė interesuem’’ pajtimtarėve tė rinj ndėr kolegė, bashkėpunėtorė e studentė. Gjithashtu synohej qė tė kishte mė shumė krijuesish ''shpirtra tė rinj …dhe drejtime tė rinj''..
Sipas procesverbalit: ‘’Mė 20.5.1935, ditėn e hėnė ora 6,30 mb.dite ''nė mbledhje do tė diskutohej pėr emrin e revistės dhe pėrcaktimin e programit, tė pėrcaktohej drejtori pėrgjegjės dhe nxjerrja e lejes sė botimit.’’
Skėnder Luarasi propozonte qė revista tė quhej ‘’Koha Jonė‘’, Gani Dizdari ’’Drita’’, Millosh Nikolla (Migjeni) ’’Sot’’, Teufik Gjyli ’’Drita e Djelmėnisė‘’, Rragip Gjylbegu ’’Zgjimi’’ Malo Beci ‘’Kultura’’, Refik Shpuza ’’Erdhi Koha’’.
Nė mbledhjen e datės 29.5.1935 u vendos qė revista tė titullohej ''Vepra'' dhe tė kishte njė karakter kulturor e laik. Komisioni qė do tė hartonte programin e revistės ''Vepra'' u vendos tė pėrbėhej prej pesė vetėsh, tė kryesuar nga Skėnder Luarasi e Selim Shpuza. Nė procesverbal u shkrua se ''Komisioni mori pėrsipėr gatimin e programit tė revistės, nė vija tė shkoqituna, tue kėrkue njė afat prej njė javė ditėsh'' pėr nė mbledhjen e ardhshme mė 17.6.1935.
Por autoritetet e regjimit nuk e miratuan botimin e revistės ''Vepra''

petrol
13-12-11, 14:47
Migjeni, Skėnder Luarasi dhe ''Vilhelm Teli'' i Shilerit

Nė shkrime dhe diskutime mbi botėkuptimin e Migjenit dhe literaturėn qė pėrdorte ėshtė pėrmendur edhe influencimi i tij nga letėrsia e realizmit kritik, sidomos nga Shileri
(Vilhelm Teli: Friedrich von Schiller, pėrkthyer prej Skėnder Luarasit,
botim i parė mė 1934, botim i dytė mė1936, ishte pranuar si tekst shkollor prej Ministris s'Arsimit.)
Skėnder Luarasi shkruan nė artikullin "Shileri nė Shqipėri"
Dhjetė vitet e fundit, pėrpara ēlirimit tė Shqipėrisė kur tė gjithė fuqitė progresive tė popullit u bashkuan pėr tė shpėtuar atdheun, Shileri u bė pėr rininė shqiptare, pranė Shekspirit, mė i njohuri dhe mė i dashuri poet i letėrsisė botėrore. ''Vilhelm Teli'' i Shilerit, krah pėr krah me ''Vargjet e lira'' tė Migjenit tonė tė pavdekshėm, e entusjazmoi rininė t'u kundėrshtonjė armiqve tė atdheut dhe u ndihmoi partizanėvet nė rrugėn e fitores sė tyre. Prej dramave tė Shilerit, i pari pėrkthim identik i plotė nė gjuhėn shqipe ėshtė ''Vilhelm Teli''Shtypshkronja ''Gutemberg'' nė Tiranė e botoi mė 1934; dhe nėnshtypja qė u bėri lexonjėsve , sidomos studentėvet,ish e jashtėzakonshme.
Njė mot e gjysmė mė vonė, njė grup studentėsh u interesua pėr botimin e dytė tė ''Vilhelm Telit'' (Stamles, Durrės1936) dhe tė pesėmijė ekzemplarėt u ēdukėn nė kohėn mė tė shkurtėr prej librarivet. Redaksia e ''Flagės'', revista e tė rinjve nė Korēė, e shprehu mendimin e saj nė artikullin kryesor nė Qershor 1935 kėshtu: ''Letėrsia jonė e varfėr u pasurua tani me shqipėrimin e denjė tė njė vepre klasike nga mė tė mirat e literaturės gjermane,''Vilhelm Telit''
''Kjo dramė e famshme ėshtė pėrkthyer nė tė gjithė gjuhėt e botės me kulturė. Dhe nuk e ka humbur aspak rėndėsinė e saj tė, parė; se kjo ėshtė njė kryevepėr ku mbrohet liria dhe tė drejtat e njeriut, tė cilat janė tė vjetra sa edhe ekzistenca e njeriut vetė. ''Vilhelm Teli ka dalė kaq mirė nė shqip, sa duhet tė ndjejmė njė farrė mburrje qė gjuha jonė qėnka e zonja t'I japė bukur nė kuptimin e tyre tė plotėe tė gjallė ndjenjat mė tė larta e mė tė thella tė zėmrės njerėzore.Kjo vepėr klasike nga njė prej poetėve mė tė mėdhenj tė Gjermanisė ka dalė kaqė shqip, sa na duket njė vepėr shqiptare. Ne ua rekomandojmė gjithė miqvet tė letėrsisė shqiptare,veēanėrisht studentėve tanė.Atė duhet ta kėndojnė dhe jemi tė sigurt se do tė na jenė mirėnjojtės''.(1)
(1)Interesant ėshtė artikulli i mėsonjėsit tė shkollės sė mesme Izet Bebeziqi nė ''Kombi'', Vlorė, mars 1938, ku analizon brendinė e dramės ''Vilhelm Teli, pėrdor citate nga pėrkthimi i Skėnder Luarasit, thotė se ''Vilhelm Teli ėshtė botuar nė shumė gjuhė tė kulturės, po nuk guxon tė pėrmendė emrin e shqipėronjėsit, i cili luftonte kunder fashizmin ne Spanje ,dhe pėrfillej si armik. Bebeziqi e mbyll artikullin e tij pėr Shilerin me fjalėt: ''Shigjetėn e Telit e presin tani plot fise e popuj, qė mjerisht vuajnė nėn thundrėn e tiranėve''.

----------
Nė hartimin shkollor ''E vjetra shėmbet, kohėt po ndryshojnė;njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash'', tė cilin mėsonjėsi i gjuhės ua dha nxėnėsve tė tij nė klasėn e pestė nė Gjimnazin shtetėror tė Shkodrės mė 19 qershor 1935, gjimnazisti Qemal Stafa, shkroi, ndėr tė tjera: ''Shileri e kishte kuptue tė vjetrėn.Edhe ne e kemi kuptue…Kemi besim nė vetėvete, prandaj guxojmė''
''Vilhelm Teli'' u bė libėr kėndimi pėr shkollėn shqipe dhe pėr inteligjencėn e re shqiptare Pjesė tė tėra tė dramės u inskenuan dhe u shfaqėn nė teatret e konvikteve.(2)
(2)Fragmente tė shkėputura nga artikulli i Skėnder Luarasit: Shileri nė Shqipėri.
"Fjala shqipe'', Skėnder Luarasi, f.121-128.
--------------------------------------------------------------------------------------------
''Vilhelm Teli'' i Shilerit frymėzoi edhe Migjenin.
Studjuesi Vehbi Bala shkruan:
Pėr kuptimin e formimit tė pikėpamjeve tė tij ( Migjenit) mbi botėn dhe shoqėrinė njerėzore do tė na shėrbejnė edhe nėnvizimet shumė interesante qė do tė bėjė nė veprėn Vilhelm Teli tė F.Shilerit, tė shqipėruar nga Skėnder Luarasi …
Te vepra e F.Shilerit ’’Vilhelm Teli’’ai ka nėnvizuar shprehje tė tilla, qė vlejnė pėr tė njohur botėkuptimin e tij:
Mė kullon shpirti gjak pėr tėndin popull
po vuaj un’ me tė, kaq fort e dua
pėr urtėsin‘ dhe trimėrin’ e tij…
Kudo ka mjerime..
Dhe vetė malet zunė e tunden? S’paska
Asgjė tė palėkundshme mbi dhe…
…lufta ‘sht, kush do jetė i zot
I kėtij vendi, bujku apo kaizeri? (3)
(3)Vehbi Bala Migjeni:Portret-monografi, viti 1974. f.21, 47.

Ndėrsa studjuesi Moikom Zeqo shton:
'' Nė bibliotekėn e Migjenit libri mė i nėnvizuar me laps ėshtė ‘’Vilhelm Teli’’ i Shilerit, shqipėruar nga Skėnder Luarasi…Ēfarė i ka tėrhequr vėmendjen Migjenit?…
Nė faqen 39, vargjet: Do flakėroj e ndezur shenj e zjarrit/Dhe bėhen hi kolonat e Tiranve…f..92: E vjetra shėmbet ,kohėt po ndryshojnė/Njė jetė e re po lulėzon gėrmadhash…Pasazhet qė ka nėnvizuar Migjeni janė tepėr kuptimplotė(4)
(4) Moikom Zeqo, Mozaik migjenian , Nėntori, Nr.10, viti 1981, f. 134)

elvio
20-11-12, 22:29
NĖN FLAMUJT E MELANKOLISĖ

Nė vendin tonė
kudo valojnė
flamujt e njė melankolie
tė trishtueshme...
... dhe askush s'mund tė thotė
se kėtu rron
njė popull qė ndėrton
diēka tė re.
Aty kėtu nė hijet
e flamujve
mund tė shifet
njė mund, njė pėrpjekje
e madhe pėrmbi vdekje
pėr tė pjellė diēka tė madhe,
pėr tė qitė nė dritė njė xhind!
Por, (o ironi)
nga ajo pėrpjekje lind
vetėm njė mi.
Dhe kėshtu kjo komedi
na plas dellin e gazit,
nsa prej marazit
pėlcasim.
Nė prakun e ēdo banese
ku ka ndoj shenj jetese
valon nga njė flamur
melankolie tė trishtueshme.

Ne te njejten shije,,,,,,sikurse atehere!:confused: