PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : 1 [2] 3 4 5 6 7 8

Llapjani_HH
02-11-08, 22:21
Qeveria nuk ka plan pėr veriun e Kosovės

Koha Ditore: Qeveria e Kosovės nuk ka plan konkret pėr tė parandaluar "ndarjen administrative" tė Kosovės.

E diel, 02 Nėntor 2008 16:14

E pėrditshmja kosovare vlerėson se Qeveria aktuale nuk ka ide konkrete se si tė zgjerojė autoritetin e saj nė veriun e Kosovės.

Zėdhėnėsi qeveritar nė Prishtinė, Memli Krasniqi ka deklaruar se Qeveria angazhohet qė EULEX tė shpėrndahet nė tėrė territorin e Kosovės pa asnjė kushtėzim. Por ai nuk ka sqaruar se ēfarė hapa konkrete ka ndėrmarrė Qeveria pėr parandalimin e ndarjes administrative tė Kosovės.

"Qeveria do tė bėjė gjithēka qė ėshtė e mundur nė bazė tė Kushtetutės dhe Planit tė Ahtisarit", deklaroi zėdhėnėsi Krasniqi.

Ish-kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku si opcion pėr zgjerimin e pushtetit nė veri tė Kosovės pėrmendi edhe pėrdorimin e forcės, njė propozim qė ėshtė hedhur nga institucionet e Kosovės.

Zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi tha se propozimi i Ēekut ėshtė joserioz dhe se nuk ka aplikim tė asnjė plani pėrveē atij tė Ahtisarit.
Partitė opozitare nė Prishtinė kanė reaguar ashpėr ndaj Qeverisėpėr mosaplikimin e kushtetutės dhe pushtetit edhe nė pjesėn veriore tė Kosovės. (INA)

Mesazhi.com

Jana
03-11-08, 13:00
Nė Burgun e Dubravės fillon gjykimi ndaj 21 personave


Nė Burgun e Dubravės sot fillon gjykimi ndaj 7 tė arratisurve nga ky burg dhe 14 tė tjerėve qė ndihmuan ikjen e tyre.
Gjykimi mbahet nėn organizimin e Gjykatės sė Qarkut tė Pejė dhe sipas zyrtarėve tė kėsaj gjykate ai mbahet nė ambientin e Burgut tė Dubravės pėr shkaqe sigurie.

Gjykimi pritet tė pėrfundojė nė dhjetor, ndėrsa do tė paraqiten njė numėr i dėshmitarėve.

Shtatė tė akuzuarit kanė ikur nė mėnyrė tė organizuar nga Burgu i Dubravės nė vitin 2007, tė cilėt dyshohet se gjatė ikjes janė ndihmuar edhe nga persona tė tjerė.

Llapjani_HH
03-11-08, 18:42
Mitrovicė: Eshtė ndaluar nga policia Ali Kadriu sė bashku me dy punėtorė

Mtrovicė, 3 nėntor - Sipas informatave tė KMDLNJ sė, sot paradite nė oborrin e tij ėshtė arrestuar Ali Kadriu (51 vjeēar), i cili kishte shkuar, sė bashku me dy punėtorė pėr ta meremetuar shtėpinė e tij dhe atė tė vėllaut tė tij (Kadri Kadriu, qė ishte vrarė nga forcat serbe nė vitin 1999). Arrestimin e kanė bėrė forcat speciale tė SHPK sė me urdhėr tė komandantit fushor tė policisė sė UNMIK ut tė quajtur Filip. Sipas KMDLNJ, i arrestuari, Ali Kadriu, ėshtė transferuar nė stacionin policor nė Mitrovicė dhe ėshtė duke e pritur vendimin e prokurorit. Opinioni nė Kosovė ėshtė i informuar se paraprakisht ishte arritur njė marrėveshje qė zoti Kadriu tė hėnėn mund t'i vazhdonte punėt nė meremetimin e shtėpive tė dėmtuara, sė bashku me dy punėtorė. KMDLNJ shpreh shqetėsimin pėr pengesat qė po i bėhen zotit Kadriu nė shfrytėzimin e pronės sė tij si njė e drejtė elementare dhe e patjetėrsueshme dhe me arrestimin krejt tė paligjshėm qė e kanė bėrė pjesėtarėt e SHPK sė.

QIK-u

Llapjani_HH
03-11-08, 18:44
Kosova sėrish nė rrezik?

Shkruan: "The Washington Times"

Kur Kosova fitoi pavarėsinė e saj nga Serbia, pas rreth nėntė vjet administrimi nga Kombet e Bashkuara, kishte besim se shqiptarėt e Kosovės do tė ishin nė gjendje tė vetėqeverisin nė mėnyrė tė efektshme. Deri mė tani kjo nuk ka ndodhur, pasi qė shumė politikanė luftojnė me njėri tjetrin, ndėrsa qeveria lufton pėr rimėkėmbjen e institucioneve tė reja dhe qė tė fitojė sa mė shumė njohje ndėrkombėtare. Zgjedhjet e para kombėtare sollėn nė pushtet njė koalicion tė udhėhequr nga ish luftėtari i lirisė, Hashim Thaēi dhe ishin dėshmitarė tė zhvillimit tė liderėve tė rinj politikė nė krah tė pasardhėsve tė Ibrahim Rugovės, lideri i vdekur i lėvizjes pėr pavarėsi. Vendi do duhej tė shkonte drejt njė periudhe tė krenarisė kombėtare, progresit ekonomik dhe pranimit ndėrkombėtar. Mirėpo, me dallim nga kjo, vendi mbetet me ekonomi tė dobėt, njohjet nga komuniteti ndėrkombėtar kanė stagnuar dhe elita politike duket mė e interesuar nė luajtjen e njė loje se sa pėr tė ardhmen e vendit tė tyre. Ngadalė, njerėzit po e humbasin besimin e tyre nė qeverinė e tanishme dhe nė vet demokracinė. E gjithė politika ėshtė personale nė Kosovė, ku partitė politike janė pak mė shumė se sa makina pėr promovimin e interesave tė pakta personale tė liderėve tė tyre. Rezultati i kėsaj ėshtė lufta e vetėhumbur politike e Hobsit "Tė gjithė kundėr tė gjithėve". Nuk ka Xhorxh Uashington e as Tomas Xhefersona nė shtetin e ri tė Kosovės. Ka vetėm persona tė etur pėr vetėpushtet tė pafund qė manovrojnė pėr pozita pėr levėrdi personale, tė cilėt shumė shpesh manipulohen nga interest dhe qeveritė e huaja. Ta marrim shembull Veton Surroin, njeri i edukuar mirė dhe i biri kozmopolit i ish diplomatit jugosllav qė ka luajtur rol tė rėndėsishėm nė negociatat qė ēuan nė pavarėsinė e Kosovės. Shumė kanė menduar se Surroi do tė jetė Ministri i Jashtėm i Qeverisė sė Kosovės. Ai nuk u bė dhe ndoshta nuk do tė bėhet kurrė. Kur partia e Surroit doli me rezultat tė dobėt nė zgjedhje, ai lajmėroi menjėherė pėr "tėrheqjen" e tij nga jeta politike dhe dha dorėheqje nga partia qė e themeloi. Kjo vetėm sa ritheksoi pėrshtypjen se Surroi nuk ėshtė person serioz, mė shumė njė person diletant se sa person i pėrkushtuar pėr tė ardhmen e vendit tė tij. Ėshtė thėnė se Surroi mė sė miri di pėr humbje qė nuk ėshtė mjaftueshėm i fortė pėr botėn e vėshtirė dhe tė ērregullt politike nė Kosovė, e lėre mė qė tė merret nė mėnyrė tė efektshme me komunitetin ndėrkombėtar. Pėr tani, Surroi qėndron rehatshėm i ulur nė prapavijė duke shpresuar nė gazetėn e tij qė mbėshtetet financiarisht nga interest ndėrkombėtare dhe nga elita e tij e Klubit tė Politikės sė Jashtme. Mė shqetėsuese janė pyetjet e hapura mbi burimet e pasurisė sė konsiderueshme tė Surroit dhe marrėdhėniet e ti me interesa tė caktuara tė huaja. Sa kontroll dhe ndikim ka ana financiare e Surroit, aktivisti politik dhe multi milioneri Xhorxh Soros ndaj tij? Dhe, pse Grupi "Bilderberg Group" i luanėve tė politikės sė huaj nga SHBA tė dhe Evropa, me sa duket po asistojnė qė ai tė ketė qasje nė rrjetin e tyre dhe po tentojnė ta pėrgatisin atė pėr gjėra mė tė mėdha? Njė gjė qė i komplikon ēėshtjet edhe mė tutje ėshtė sqarimi pėr 40 milionė dollarė qė Surroi i deklaroi nė pasurinė e tj personale nė Zgjedhjet parlamentare tė vitit 2004, pėr tė cilat dy vjet mė vonė ai deklaroi se i kanė mbetur vetėm 3 milionė dollarė? A ėshtė kjo arsyeja pėrse Ambasada amerikane nuk e ka fshehur se nuk e pėlqen Surroin dhe ka pasur kohė kur ka punuar kundėr tij? Nė Kosovė ka shumė tregime mbi liderėt aspirues sikurse Veton Surroi, qė flasin shumė, por veprojnė pak. Kjo nuk parasheh gjėra tė mira pėr popullin e shumėvuajtur tė Kosovės.

(Autori i kėtij shkrimi ėshtė Samuel Hoskinson, ish-president i Aleancės pėr Kosovėn e Re, njė grup amerikan qė ka promovuar nė mėnyrė aktive pavarėsinė e Kosovės)

QIK-u

Jana
04-11-08, 17:32
SHBA-tė me qėndrim tė njėjtė ndaj Kosovės edhe pas zgjedhjeve
Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Beograd, Cameron Munter ka deklaruar se raportet e Amerikės ndaj Kosovės dhe Serbisė nuk varen nga epilogu i zgjedhjeve tė sotme.
"Mes kandidatėve pėr president, John McCain dhe Barack Obama ekziston konsensusi, qė tė vazhdohet politika e deritashme ndaj Ballkanit Perėndimor", ka thėnė Munter.

Ai ka thėnė se SHBA konsideron se statusi i Kosovės ėshtė zgjidhur, ndėrsa SHBA i dėshiron sukses Serbisė dhe Kosovės nė rrugėn e tyre drejt BE-sė.

Llapjani_HH
04-11-08, 18:09
Ndihmohen romėt tė cilėve iu dogj shtėpia nė lagjen “2 Korriku, nė Mitrovicė

Drejtoria pėr Mbrojtje dhe Shpėtim dhe ajo pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale nė komunėn e Mitrovicės kanė marrė vendim pėr t’i dalur nė ndihmė 3 vėllezėrve romė, tė cilėve ju kanė djegur shtėpitė tė hėnėn nė lagjen “2 Korriku” nė Mitrovicė.
Pėrfaqėsuesit e romėve tė kėsaj lagjeje janė takuar me drejtorin komunal pėr Mbrojtje dhe Shpėtim, Ylber Durmishi, tė cilin e kanė njoftuar se gjysma e 21 anėtarėve tė kėtyre vėllezėrve qė kanė jetuar nėn njė kulm tė pėrbashkėt, e kanė kaluar natėn nė qiell tė hapur.
Sipas tyre, ata kanė nevojė pėr veshmbathje, ushqime dhe strehim. Lidhur me kėtė ēėshtje, drejtori Durmishi tha se do tė sigurohen pako ushqimore nė bashkėpunim me Drejtorinė pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale, njofton Zyra pėr informim pranė KK Mitrovicė.

RTK

Lona
05-11-08, 16:25
Obama: Ndryshimi i madh mberriti
http://www.lajmpress.com/fotodite/f7tiyuiftyift.jpg

Presidenti i sapozgjedhur i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, Barack Obama deklaroi para mbeshtesve te tij ne Chicago se agimi i ri i udheheqjes amerikane eshte afer.

"Per te gjithe ata qe duan te shembin boten, ne ju themi se do i mundim. Ne kerkojme paqe dhe siguri dhe do te mbeshtesim te gjithe ata qe kane kete mision. Fuqia jone vjen nga idealet tona, nga liria dhe shpresa e pashuar", u shpreh Obama, ne daljen e pare publike pas zgjedhjes si presidenti i 44-t i Shteteve te Bashkuara te Amerikes.

Ne nje dalje emocionuese para mbeshtetesve, te cilet po e prisnin prej oresh ne sheshe, Obama iu drejtua gjithe popullit amerikan dhe gjithe kombeve anembane Botes se votimi historik i 4 nentorit ishte nje pergjigje e forte se kjo eshte fitorja me madheshtore, ndersa sfida te medha shfaqen ne rrugen e se ardhmes.

"Ndryshimi ka ardhur ne Amerike. Fitorja ju takon juve zgjedhes! E di qe nuk e bete per mua, por e bete sepse kuptuat madheshtine, rendesine e proves qe na pret, per sfidat e medha qe kemi perpara", u shpreh Obama.

Presidenti i ri theksoi se SHBA-ja eshte perballe krizes financiare dhe dy luftrave te medha ne Irak e Afganistan, sfida qe duhet te kapercehen me sukses.

Obama falenderoi familjen e tij, gjyshen e ndjere, krahun e tij te djathte, Joe Biden, si dhe organizatoret e fushates qe e cuan ate drejt fitores historike.



Obama: President i te gjitheve


Ai citoi presidentin Lincoln, kur tha se nuk jemi armiq, por miq. Obama premtoi se do te jete presidenti i te gjitheve dhe do te degjoje zerin e gjithesecilit. “Kam nevoje edhe per ndihmen tuaj dhe do te jem presidenti juaj”, tha ai.

“Po ju kerkoj te me ndihmoni per te ndertuar kete vend tulle pas tulle. Do te jem gjithnje i ndershem me ju, do t’u degjoj, edhe nese do te mendojme ndryshe nga njeri-tjetri. Rruga perpara do te jete e gjate dhe do te kemi nevoje per te qene te bashkuar”, tha Obama./TCH/


Zgjedhja e Obamės vėrteton demokracinė nė SHBA
http://www.lajmpress.com/fotodite/hfdhdfherty.jpg

Ambasadori amerikan nė Shkup, Filip Riker deklaroi se zgjedhja e Obamės pėr president tė ri tė SHBA-ve vėrteton zhvillimin demokratik tė vendit.


Ambasada amerikane organizoi njė ceremoni festive nė Shtėpinė e Armatės nė Shkup me rastin e zgjedhjes sė presidentit tė ri tė SHBA-ve, Barack Obama.

Ai e vlerėsoi si ditė historike pėr SHBA-tė dhe tėrė globin zgjedhjen e Obamės pėr president si njė nga afroamerikanėt e parė pėr president nė SHBA-tė.

Ambasadori amerikan riktheksoi vazhdimėsinė e marrėdhėnieve dhe miqėsisė me Maqedoninė. Nė kėtė ceremoni kanė marrė pjesė personalitete politike tė vendit, deputetė, ministra, pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile dhe organizata tė tjera tė pavarura dhe rinore.

KE: Maqedonia nuk pėrmbushi kriteret politike
http://www.lajmpress.com/fotodite/789iytujtyuty.jpg

Maqedonia bėri progres tė caktuar, por nuk i pėrmbushi kriteret politike, bėhet e ditur nė strategjinė pėr zgjerim qė sot e publikoi Komisioni Evropian.

Zgjedhjet parlamentare nė vitin 2008 nuk i pėrmbushėn standardet ndėrkombėtare, ndėrsa rekomandimet e OSBE/ODIHR duhet tė jenė tėrėsisht tė pėrmbushura, pėrmenden si vėrejtje kryesore nė dokumentin e komisionit nė Bruksel.
Komisioni ka vėrejtje edhe pėr mungesėn e dialogut konstruktiv politik midis partive dhe aktorėve kryesorė politikė, qė reflektohet mbi funksionimin e institucioneve politike, por shton se tani janė rritur pėrpjekjet pėr forcimin e dialogut politik.
Nevojiten edhe pėrpjekje plotėsuese pėr pėrmbushjen e kritereve kryesore pėr anėtarėsim. /makfax/.

Llapjani_HH
05-11-08, 18:37
Doris Pak: Serbia nuk guxon tė pengojė BE-nė nė Kosovė :smile:

Berlin, 5 nėntor - Kryetarja e delegacionit tė Parlamentit Evropian pėr Evropėn Jugindore Doris Pak ka deklaruar se "Serbisė nuk guxon t'i lejohet qė tė pengojė BE-nė nė punėn me popullsinė e Kosovės". "Ne kemi ndėrmend qė me EULEX-in tė punojmė nė interes tė tė gjithė njerėzve qė jetojnė atje, nė radhė tė parė tė serbėve qė atje jetojnė, e kjo ėshtė zbatimi nė vepėr i planit tė Ahtisarit dhe tė asaj qė ėshtė nė Kushtetutrėn e Kosovės", ka thėnė Doris Pak pėr "Dojēe velen".


Komuna e Mitrovicės kėrkon tė ndėrmerren veprime tė caktuara :smile:

Mitrovicė, 5 nėntor - Kuvendi i Komunės sė Mitrovicės nė mbledhjen e sotme tė jashtėzakonshme, pasi shqyrtoi gjendjen e sigurisė nė Komunėn e Mitrovicės, nxori disa konkluzione pėr tė ndėrmarrė veprime tė caktuara. Mes tjerash KK i Mitrovicės kėrkon respektimin e rendit dhe ligjit pėr tė gjithė, si dhe garantimin e kthimit tė familjeve tė zhvendosura pėrmes formimit tė njė fondi pėr rindėrtim dhe kthim tė qėndrueshėm. Gjithashtu Kuvendi i Komunės konsideron se ėshtė e rėndėsishme qė nė kėtė fazė secila ministri pėr pjesėn veriore tė realizojė nga njė projekt kapital pėr fushėn e vet, ndėrsa Kuvendi i Komunės dhe institucionet qendrore tė vazhdojnė me pėrpjekjet pėr realizimin e projekteve tė filluara, tė cilat kanė pėr synim kthimin dhe krijimin e kushteve pėr siguri tė tė gjithė banorėve tė kthyer. Kėto konkluzione u janė dėrguar udhėheqėsve mė tė laėt tė vendit dhe pėrfaqėsuesve ndėrkombėtarė nė Kosovė.


Arrestohen dy doktorė pėr transplantimin ilegal tė organeve :redface:

Prishtinė, 5 nėntor - Policia e Kosova dje ka arrestuar Dr.Lutfi Dervishin, urolog, Arban Dervishin, menaxher i klinikės "Medicus" dhe Dr. Tunė Pervorfajn, po ashtu urolog nėn dyshimin e transplantimit ilegal tė organeve. Po ashtu, nė klinikė janė gjetur edhe medikamente me afat tė skaduar dhe doza gjaku, tė cilave nuk u dihet origjina, ka thėnė zėdhėnėsi i policisė, Veton Elshani. Lidhur me kėtė rast policia ka ndaluar njė shtetas turk pėr dyshime se ka bėrė tregti duke transplantuar veshka. Sipas zėdhėnėsit Elshani, nė bastisje policia kishte hasur nė njė shtetas izraelit, pėr tė cilėn dyshohej se kishte pranuar veshkėn nga shtetasi turk.


BE kritikė Kosovės pėr korrupsion :mad:

Bruksel, 5 nėntor - Komisioni Evropian nė raportin e tij vjetor tė progresit ka kritikuar Kosovėn pėr praninė e korrupsionit dhe krimin e organizuar dhe se ka bėrė pak pėr tė luftuar kėtė fenomen. "Korrupsioni ėshtė i pėrhapur gjithandej dhe paraqet problem tė madh nė Kosovė", thuhet nė raport, i cili vė nė pah edhe zhvillimin e dobėt ekonomik, si dhe strukturat paralele serbe. Edhe vendet e rajonit janė kritikuar pėr mangėsi nė sistemin e drejtėsisė. Pėr Kroacinė ėshtė thėnė se mund tė pėrfundojė bisedimet pėr anėtarėsim nė BE nė vitin 2009, ndėrsa kandidatet tjera duhet tė presin mė gjatė.

QIK-u

Llapjani_HH
05-11-08, 18:42
Kėshilli i Sigurimit diskuton pėr Kosovėn mė 11 nėntor :mad:

Mbledhja e Kėshillit tė Sigurimit, kushtuar misionit civil tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė, qė pritej tė mbahej nė fund tė kėsaj jave - ėshtė caktuar mė 11 nėntor, ėshtė bėrė e ditur tė mbrėmė nė faqen zyrtare tė OKB-sė.

Shefi i diplomacisė serbe, Vuk Jeremiq, kėtė shtyrje tė mbledhjes e ka arsyetuar me faktin se, “nuk janė plotėsuar kushtet e Serbisė nė lidhje me konfigurimin e UNMIK-ut”. Ai ka thėnė se deri mė tash nuk ėshtė arritur njė marrėveshje pėr plotėsimin e kushteve tė Serbisė pėr punėn e misionit EULEX nė Kosovė – dhe ka pėrsėritur frazėn e njohur serbe se, “ky mision nuk mund ta zbatojė planin e Ahtisaarit, duhet tė jetė neutral ndaj statusit, dhe se, duhet tė ketė miratimin eksplicit tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė”.
Nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit, ku do tė bėhet fjalė edhe pėr rikonfigurimit e UNMIK-ut, pritet tė marrin pjesė shefi i UNMIK-ut, Lamberto Zannier, shefi i diplomacisė kosovare, Skėnder Hyseni, dhe homologu i tij serb, Vuk Jeremiq. Ndėrkaq, gjatė ditėve nė vijim pritet tė vazhdojnė bisedimet intensive nė relacionin Bruksel-New York-Beograd-Prishtinė, pėr reformimin e pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė.



Policia shpalli fletarrest pėr Kryetarin e Komunės sė Kaēanikut :redface:

Policia e Kosovės ka shpallur fletarrest pėr Kryetarin e Komunės sė Kaēanikut Xhabir Zharkun. Kryetari i kėsaj komune dyshohet pėr veprat penale detyrim e rrėmbim. Operacioni pėr arrestimin e tij nuk ka pėrfunduar pasi i dyshuari nuk ėshtė gjetur nė shtėpinė e tij e as nė vendin e punės, dhe dyshohet tė jetė jashtė vendit.

Kryetari i Komunės sė Kaēanikut Xhabir Zharku nė njė prononcim telefonik pėr RTK-nė dhe ėshtė shprehur se ka 4 ditė qė nuk gjendet nė vend dhe para se tė nisej nuk ka pasur kurrfarė fletarresti. Zharku tha se telefoni i tij zyrtar ėshtė i hapur dhe mund tė kontaktohet nė ēdo kohė. Sipas tij ai ėshtė njoftuar pėrmes RTK lidhur me kėtė ngjarje, duke shtuar se se nuk ėshtė arratisur.

Policia me kėtė rast ka arrestuar 4 persona tė tjerė po ashtu tė dyshuar pėr veprat detyrim e rrėmbim. Nesim Curri, Arsim Koloshi, Fikri Hasani-pjesėtar i policisė, e Afet Dalloshi janė arrestuar me dyshime tė bazuara se nė bashkėveprim nė vitin 2006 kanė kryer veprat penale pėr tė cilat janė arrestuar. Gjatė bastisjeve qė janė bėrė nė shtėpitė e tė dyshuarve, policia ka konfiskuar njė sasi tė konsiderueshme tė armatimit duke pėrfshirė edhe konfiskim eksplozivi. Njė sasi e madhe armatimi dhe eksplozivi ėshtė gjetur edhe nė shtėpinė e Kryetarit tė Komunės, Xhabir Zharku.

RTK

Lona
06-11-08, 14:50
Sipas njė ankete, ryshfeti mbron biznesin

Prishtinė, 6 nėntor - Duket paradoksale, por njė anketė tregon se nga 550 bizneset e anketuara, gjysma e tyre pohojnė se mėnyra e vetme pėr tė mbrojtur aktivitetin afarist ėshtė ryshfeti. Rreth 66 pėr qind e tė anketuarve janė pėrgjigjur nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ose tėrthorazi se kanė ofruar ryshfet nė tė kaluarėn, u tha nė prezantimin e raportit hulumtues rreth "Ndikimit tė korrupsionit nė komunitetin e biznesit kosovar", tė pėrgatitur nga Oda Ekonomike Amerikane, mbėshtetur nga Ambasada amerikane nė Kosovė. Nė bazė tė anketės shihet se nga 550 bizneset e anketuara, 50 prej tyre janė tė komunitetit serb, veprimtaria e tė cilave zhvillohet tėrėsisht jashtė sistemit legal institucional. "Pėrafėrsisht gjysma e bizneseve tė anketuara besojnė se dhėnia mito zyrtarėve ėshtė mėnyra e vetme qė ta mbrojnė efikasitetin biznesor. Tė dhėnat e mbledhura nga ky hulumtim flasin qartė se dimensioni i korrupsionit ėshtė si problem mjaft i madh pasi qė 66 pėr qind e tė anketuarve janė pėrgjigjur nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ose tėrthorazi se kanė ofruar mito nė tė kaluarėn", ka thėnė kryetraja e OEA, Momoza Kusari Lila.

BE tė kushtėzojė Serbinė me pranimin e misionit tė EULEX it, thotė Lagendijk

Bruksel, 6 nėntor - Raportuesi pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Joost Lagendijk ka kėrkuar nga Bashkimi Evropian qė ta kushtėzojė afrimin e mėtejshėm tė Serbisė me BE-nė, me pranimin e misionit tė EULEX it. "Pėrparimi i Serbisė nė procesin e integrimeve evropiane dhe pėrmirėsimi i bashkėpunimit me Tribunalin e Hagės, janė pėr t'u lavdėruar - mirėpo, Beogradi nuk guxon tė mendojė se qėndrimi i tij ndaj Kosovės dhe afrimi me BE nė janė dy ēėshtje tė ndara", ka thėnė Lagendijk, pas publikimit tė raportit tė Komisionit Evropian pėr Ballkanin. "Dokumenti i KE sė nė mėnyrė tė butė i bėn thirrje Serbisė tė jetė konstruktive ndaj Kosovės, derisa qėndrimi i BE sė duhet tė jetė i qartė: Obstruksioni ndaj misioneve evropiane nė Kosovė, nuk do tė tolerohet", ka thėnė eurodeputeti holandez. "Beogradi edhe mė tutje po e pengon shtrirjen e EULEX it nė veri tė Kosovės. BE nuk guxon t'i lejojė Serbisė tė bėjė hapa tė mėtejmė drejt anėtarėsimit derisa e pengon kėtė mision?, ka pėrfunduar Lagendijk.

Nė Maqedoni arrestohen 15 vetė pėr trafikim me njerėz

Shkup, 6 nėntor - Autoritetet maqedonase thanė se kanė arrestuar 15 persona tė dyshuar se kanė organizuar njė rrjet tė trafikimit me qenie njerėzore. Ministria e Brendshme tha se tė 15 tit janė qytetarė maqedonas dhe dyshohet se kanė organizuar trafikimin dhe transferimin ilegal tė 64 imigrantėve nga Kina, Shqipėria dhe India. Ministria thase rrjeti po mundohet qė tė trafikonte imigrantėt pėrmes Greqisė drejt vendeve tjera tė BE sė.

Izraeli i tėrheq vėrejtjen Obamės lidhur me Iranin

Tel Aviv, 6 nėntor - Ministrja e jashtme izraelite Cipi Livni tha se gatishmėria e presidentit tė sapozgjedhur amerikan pėr tė biseduar me Iranin, nė Lindjen e Mesme mund tė shihet si shenjė dobėsie. Sipas Livnit konceptimi si shenjė dobėsie do tė ndikojė nė pėrpjekjet pėr tė bindur Teheranin qė tė heqė dorė nga programet bėrthamore. Komentet e shefes sė diplomacisė izraelite janė shenja e parė e mospėrputhjeve me Obamėn, qė nga fitorja e tij nė zgjedhjet amerikane. E pyetur nėse mbėshteste ndonjė dialog me Iranin ajo u pėrgjigj negativisht.

Llapjani_HH
06-11-08, 18:41
A janė kėshilltarėt politikė profesionistė, apo njerėz tė partive nė pushtet ?

Kėshilltarėt politikė nėpėr institucionet e Kosovės, janė njerėz profesionist apo njerėz tė partive nė pushtet ? Zyrtarėt institucional, pretendojnė se stafi i kėshilltarėve ėshtė mė tepėr profesional, por kjo hedhet poshtė nga opozita dhe shoqėria civile, sipas tė cilėve pretendimet e Qeverisė janė tė paqėndrueshme pėr faktin se stafi i kėshilltarėve politikė nė masė tė madhe ėshtė i ndikuar nga partitė nė pushtet, ndėrsa ekspertiza profesionale nuk ėshtė marrė shumė parasysh.
Emrat e shumė zyrtarėve tė partive nė pushtet LDK-sė dhe PDK-sė, mund tė gjenden ne portalin e Qeverisė sė Kosovės, si kėshilltarė tė zyrtarėve tė lartė institucional. Kjo arsyetohet nga zyrtarėt e qeverisė me faktin se pėrveē qė janė njerėz tė partive, kėshilltarėt janė edhe ekspertė tė fushave tė ndryshme.

Zėvendėskryeministri, Hajredin Kuēi, thotė se qeveria aktuale mė shumė vėmendje i ka kushtuar profesionalizimit, se sa ndikimit partiak.

“Kėshilltarėt natyrisht duhet qė te kenė preferenca dhe tė bashkėpunojnė me individin, por dua tė them se nė institucione dominon beckgraundi profesional por edhe ai politik”, pohon Kuēi.

Nė faqen e internetit tė Ministrisė sė Shėrbimeve Publike, janė emrat e kėshilltarėve politik tė ministrit, Arsim Bajrami. Aty ndodhet emri i kryetarit tė degės sė PDK-sė nė Besianė, Muhamet Latifi i cili ka humbur zgjedhjet lokale. Emrat tjerė tė kėshilltarėve janė edhe bashkėpunėtorėt e ngushtė tė ministrit Bajrami, si ligjėrues nė UP, Visar Morina dhe Xhavit Shala.

Ministri Bajrami e arsyeton zgjedhjen e kėshilltarėve me faktin se ministrat janė tė lirė tė zgjedhin, pasi kėshilltarėt janė tė emėruar politik.

”Ministrat janė tė lirė qė tė zgjedhin stafin politik i cili e formon kabinetin e ministrit. Sa i pėrket Ministrisė sė Shėrbimeve Publike unė i kamė katėr kėshilltarė, tre nga tė cilėt janė pa parti politike, janė njerėz akademikė, njerėz me tituj shkencor. Njeri prej kėshilltarėve ėshtė anėtar i PDK-sė dhe ai udhėheq planet e ristrukturimit politik”, ka sqaruar ministri Bajrami.

Edhe nė faqen zyrtare tė Ministrisė sė Pushtetit Lokal, nė listėn e kėshilltarėve ndodhen dy emra qė pėr nga pėrgatitja profesionale nuk kanė tė bėjnė shumė me kėtė fushė.
Njėri prej tyre ėshtė Skėnder Zogaj, ish kryetar i Fushė Kosovės, qė nuk ishte rikandiduar nė kėtė post nga LDK-ja, ndėrsa me profesion ėshtė gjuhėtarė.
Emėr tjetėr ėshtė Murteza Berisha, me profesion jurist, ish drejtor i Departamentit tė arsimit nė Mitrovicė dhe shok i ministri Sadri Ferati.

Vetė ministri Ferati e pėrjashton ēdo mundėsi qė ndikimi partiak tė ketė qenė pėrcaktues pėr emėrimin e kėshilltarėve.

“Tek ata kam pa njė mundėsi qė tė mė ndihmojnė shumė nė punėn time dhe nėpėr lamitė qė unė kam konsideru se do tė kem mė tepėr nevojė pėr sferat e tyre“, thotė ministri Ferati.

Raste tė tilla tė emėrimeve tė kėshilltarėve sipas preferencave politike ka mjaft. Ekzistencėn e tyre e konfirmon edhe Lėvizja Ēohu.

“Nuk janė marrė parasysh kriteret profesionale tė fushės sė ekspertizės por janė marrė parasysh kryesisht preferencat politike, tė servilizmit dhe kjo ėshtė pėr keqardhje“, thotė Alban Bokshi pėrfaqėsues i kėsaj lėvizje.

Por sa ndikon kjo situatė nė kualitetin e qeverisjes ?

Kėsaj pyetje i jep pėrgjigje kryeredaktori i tė pėrditshmes Koha Ditore, Agron Bajrami.

“Kjo shihet nė realitet dhe tė gjitha problemet qė i kemi, nuk them se do tė ishin zgjidhur nė tėrėsi nėse do tė kishim pasur mė shumė ekspertė nė qeverisje, mirėpo besoj se problemet nuk do tė ishin kaq tė theksuara po tė kishim njerėz tė cilėt punojnė dhe mendojnė nė mėnyrė profesionale, se si tė zgjidhen ato probleme dhe nėse do tė kishin kualitete profesionale pėr tė gjetur zgjidhje profesionale pėr ato probleme”, thotė Bajrami.

Bajrami si shembull pėrmend mungesėn e njė strategjie tė qartė qeveritare pėr tė luftuar varfėrinė, e cila ėshtė shndėrruar nė problem serioz nė Kosovė.

“Edhe me tutje nuk kemi njė strategji qeveritare se si tė luftohet, si tė zbritet ai numėr i tmerrshėm prej gati gjysmės sė popullsisė, ndėrsa strategjitė janė ato qė ekspertėt duhet t’i punojnė. Kjo na bėnė tė mendojmė se nuk paska ekspertė tė mjaftueshėm, apo tė nivelit tė duhur pėr tė luftuar apo pėr tė hartuar njė strategji si tė luftohet ky fenomen negativ nė shoqėri“, vlerėson Bajrami.

Edhe partitė opozitare nė Kosovė jo rrallė herė i kanė kritikuar institucionet pėr mungesė profesionalizmi nė punė e tyre. Sipas opozitės kosovare kualiteti i qeverisjes aktuale nė Kosovė ėshtė i dobėt. Kjo edhe pėr faktin se pėrkatėsia politike nė shumė raste ka qenė pėrcaktues pėr emėrime nė pozita tė ndryshme. /e. bajrami & m. tahirukaj/

RTK

Llapjani_HH
06-11-08, 18:43
Prishtinė, arrestohet serbi, mbante fanelėn e Lėvizjes serbe ēlirimtare

06/11/2008 - 15:11

• Tre serbė tė Kosovės janė ndaluar sot nga Policia kosovare. Sipas policisė menjėherė pas ndalimit ėshtė bėrė kontrolli i shtėpive i tė ndaluarve.

GJILAN- Tre serbė tė Kosovės janė ndaluar sot nga Policia kosovare. Sipas policisė menjėherė pas ndalimit ėshtė bėrė kontrolli i shtėpive i tė ndaluarve. Nė shtėpinė e dyshuarit Predrag Gjorgjeviē, 31 vjec nė fshatin Kufcė e Epėrme tė Gjilanit, janė gjetur dy pushkė automatike AK-47 dhe armė tė tjera e municione si dhe fanela me mbishkrime nė gjuhėn serbe dhe angleze “Lėvizja Serbe Ēlirimtare Antiterroriste Gjithmonė Para tė Gjithėve”.
Me vendim tė prokurorit, i dyshuari Gjorgjeviē do tė mbahet i ndaluar 72 orė, ndėrsa dy tė dyshuarit e tjerė u liruan.

BalkanWeb.com

Llapjani_HH
07-11-08, 18:36
Arrihet marrėveshja Bruksel – Beograd pėr sistemimin e EULEX-it nė Kosovė

Bashkimi Evropian ėshtė i gatshėm qė mandati i misionit tė tij civil nė Kosovė tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, ka deklaruar ambasadori francez nė Beograd, Jean Francois Terral, vendi i tė cilit kryeson BE-nė. Ai ka thėnė se, pėrkundėr disa pohimeve nė Beograd, BE-ja nuk do tė kėrkojė nga Serbia tė njohė pavarėsinė e Kosovės. Ndėrkohė edhe Pjer Mirel dhe Goran Svilanovic kanė deklaruar se BE ka pranuar kushtet e Beogradit pėr sistemimin e EULEX-it nė Kosovė.
Jemi pajtuar me propozimin qė mandati i EULEX-it tė miratohet nga Kėshilli i Sigurimit, qė ai tė jetė neutral ndaj statusit dhe se tė mos e zbatojė planin e Ahtisaarit, ka thėnė Terral. Ai po ashtu ka shtuar se gjatė viteve tė ardhshme duhet tė gjendet njė zgjidhje pėr ēėshtjen e Kosovės dhe pėr marrėdhėniet nė mes tė Beogradit dhe Prishtinės. Kjo, sipas tij, do tė marrė kohė, mirėpo, Brukseli konsideron se procesi i integrimeve evropiane, nė gjithė hapėsirėn e Ballkanit Perėndimor, ėshtė nė tėrėsi i lidhur pėr stabilitetin e rajonit.

Ndėrkohė, pas takimit tė sotėm me nėn/kryeministrin e Serbisė, Bozhidar Gjeliuq, edhe drejtori pėr Ballkanin Perėndimor nė Drejtorinė e Pėrgjithshme pėr shtrirje tė BE, Pjer Mirel ka thėnė se Bashkimi Evropian (BE), i ka pranuar kushtet e Beogradit pėr sistemimin e Misionit tė BE (EULEX) nė Kosovė –

"BE ka pranuar se sistemim i EULEX-it duhet tė miratohet nė KS tė KB, tė jetė neutral ndaj statusit dhe nuk do tė ketė lidhje me Planin e Marti Ahtisarit", u ka thėnė Mirel gazetarėve pas takimit me Bozhidar Gjeliuqin.

Zotėri Mirel ka shtuar se pėr kėtė shkak ėshtė e rėndėsishme qė tė arrihet kompromisi nė mėnyrė qė EULEX-i tė sistemohet nė Kosovės dhe tė jetė i dobishėm pėr tė gjithė banorėt e saj.

Ndėrkaq Gjeliq, duke iu pėrgjigjur pyetjes nėse ėshtė arritur marrėveshja me Brukselin pėr sistemimin e EULEX-it, ka thėnė se negociatat po zhvillohen nėn patronatin e KB dhe se "zgjidhja duhet tė gjendet nė Nju Jork".

Svillanoviq: BE ka pranuar tė gjitha kushtet e Beogradit pėr sistemimin e EULEX-it nė Kosovė

Ndėrkohė edhe anėtari i Komisionit ekonomik tė KB pėr Evropėn, Goran Svillanoviq, ka konfirmuar se BE i ka pranuar tė gjitha kushtet e Beogradit pėr sistemimin e Misionit EULEX nė Kosovė, dhe ka shfaqur shpresėn se ky vendim i BE do tė konfirmohet javėn e ardhshme edhe nė KS tė KB.

KS i KB do tė debatojė mė 11 nėntor mbi gjendjen nė Kosovė, pėrfshirė edhe modalitetet e sistemimit tė EULEX, por diplomatėt nė Ist River kanė paralajmėruar edhe mundėsinė qė anėtarėt e kėtij trupi mė tė fuqishėm tė organizatės botėrore, me pėlqimin paraprak tė Serbisė, ta miratojnė kumtesėn presidenciale me tė cilėn do tė hapeshin dyert pėr sistemimin e Misionit tė BE.

Marrėveshja ndėrmjet Beogradit e Brukselit ėshtė arritur pas negociatave tė gjata tė zyrtarėve tė BE dhe autoriteteve nė Beograd dhe tė dėrguarit tė posaēėm tė KB, Endrju Ledli, shefit tė UNMIK-ut -Lamberto Zannieri dhe zyrtarit tė lartė tė BE, Shtefan Lene.

Negociatat janė zhvilluar rreth gjashtė pikave qė i ka pėrkufizuar Sekretari i Pėrgjithshėm i KB, respektivisht mbi funksionimin e policisė, doganave, kontrollit tė kufirit nė veri tė Kosovės, trafikut, infrastrukturės dhe mbrojtjes sė trashėgimisė fetare e kulturore serbe.

Marrėveshja rreth kėtyre gjashtė pikave ka qenė njėri nga katėr kushtet qė negociatorėve ndėrkombėtar ua kanė parshtruar zyrtarėt e Serbisė.

Pėrpos kėtyre kushteve, Beogradi ka kėrkuar qė EULEX, para sistemimit, tė marrė "dritėn jeshile" nga KS i KB, tė jetė neutral ndaj statusit dhe tė mos e zbatojė Planin e Marti Ahtisarit.

Javėn e shkuar mbi problemet lidhur me EULEX-in kanė biseduar me zyrtarėt e Beogradit, Shtefan Lene, Pjer Mirel dhe ministri i Jashtėm britanik, Dejvid Miliband.
/f. musliu/. RTK


Thaēi: Kosova ėshtė e vendosur pėr dialog dhe fqinjėsi tė mirė me Serbinė

Kryeministri, Hashim Tha1i, tha sot se Kosova ėshtė e vendosur pėr dialog dhe fqinjėsi tė mirė me Serbinė pasi, siē u shpreh ai, tė dyja vendet kanė perspektivė evropiane. Beogradi duhet ta ndryshojė qasjen karshi Kosovės derisa pretendon tė ketė politikė pro perėndimore, tha Thaēi nė Gjilan ku sė bashku me Pieter Faith dhe Sadri Feratin qėndruan pėr tė sqaruar dhe pėr t’i dhėnė mbėshtetje procesit tė decentralizimit.
Duke folur pėr decentralizimin kryeministri Thaēi tha se Gjilani ėshtė lider i kėtij procesi tė rėndėsishėm pėr Kosovėn. Pas takimit me kryetarin e komunės sė Gjilanit, Thaēi tha se decentralizimi ėshtė i domosdoshėm dhe proces i cili duhet tė pėrcillet me integrime territoriale dhe etnike.
”Decentralizimi ėshtė nė pėrputhje me pakon e Ahtisarit, tė cilėn e ka miratuar Kuvendi Kosovės”, deklaroi Thaēi duke dhėnė mbėshtetjen e plotė tė Qeverisė pėr implementimin e saj.

Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtarė, Pieter Faith tha se decentralizmi ėshtė ndryshim dhe reformė, i cili ėshtė zbatuar me sukses nė shumė shtete tė Evropės. Decentralizimi nuk bėhet vetėm pėr serbėt, por dobinė e tij do ta shohin tė gjithė qytetarėt e Kosovės, theksoi Faith.

“Procesi i reformės sė pushtetit lokal, apo decentralizimi ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė pėrmirėsuar qeverisjen dhe shėrbimet komunale. ICO do tė japė pėrkrahje nė implementimin e decentralizimit, i cili do tė ndihmojė nė krijimin e njė klime mė tė mirė ekonomike pėr tėrė vendin”, ka thėnė Fatih.

Kryetari i Gjilanit Qemajl Mustafa, potencoi pėrparimet e dukshme qė janė bėrė nė kėtė komunė nė tė gjitha fushat e jetės, pėrfshi kėtu edhe procesin e reformės sė pushtetit lokal. Ai tha se kjo ėshtė meritė e tė gjitha subjekteve politike nė komunė.

Ndėrkaq, Sadri Ferati, ministėr i Pushtetit lokal, tha se decentralizim ėshtė pretendim i tė gjitha pushteteve lokale dhe shtoi se Qeveria do tė pėrkrahė financiarisht dhe politikisht implementimin e kėtij procesi.

Kryeministri Thaēi, Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtarė Pieter Faith dhe ministri Pushtetit lokal Sadri Ferati vizituan sot edhe komunėn e Kamenicės ku po ashtu dhanė mbėshtetje tė plotė qytetarėve dhe kryetarit tė Kamenicės pėr procesin e decentralizmit.

RTK

Llapjani_HH
07-11-08, 18:40
Policia ka arrestuar zyrtarin e lartė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Ilir Rrecaj :mad:

Polica ka arrestuar mbrėmė ish ushtruesin e detyrės sė Sekretarit tė pėrhershėm tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Ilir Recaj, pėr tė cilin dje u tha se ishte suspenduar nga posti qė mbante nė Ministrin ė Shėndetėsisė dhe njėkohėsisht ishte shkarkuar edhe nga detyra e drejtorit tė bordit pėr licencimin e institucioneve private shėndetėsore. Ndėrkohė, QKUK- ja ka suspenduar me pagesė mjekėt e arrestuar, Lutfi Dervishaj dhe Tunė Pervorfi

Ish ushtruesin e detyrės sė Sekretarit tė pėrhershėm tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Ilir Recaj dyshohet se ėshtė i involvuar nė rastin e skandalit nė klinikėn private Medicos, lidhur me transplantim ilegal tė organeve ku janė arrestuar edhe tre persona tė tjerė. Arrestimin e Rrecajt e ka konfirmuar zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Veton Elshani.

Po ashtu ėshtė bėrėė e ditur se QKUK- ja ka suspenduar me pagesė mjekėt Lutfi Dervishaj dhe Tunė Pervorfi tė cilėt janė arrestuar ditė mė parė nga policia pėr siē thuhet transplantim ilegal tė veshkave. Kjo ka tė bėjė me masat qė po ndėrmarrin institucionet pėrkatėse pėr ndriēimin e rastit tė transplantimit tė organeve njerėzore nė Klinikėn private "Medikus" nė Prishtinė. RTK


Daci: Nėse EULEX-i trajtohet si mision teknik, s'duhet tė pėrzihet nė ēėshtjet kushtetuese :smile:

Kreu i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė , Nexhat Daci, tha sot se nėse Bashkimi Evropian e trajton EULEX-in vetėm si mision teknik, atėherė pėr LDD-nė do tė jetė e papranueshme pėrzierja e kėtij misioni nė ēėshtje kushtetuese.

Kėto komente, kreu i LDD, Nexhat Daci i bėri sot nė njė konferencė me gazetarė, ndėrsa theksoi se fatkeqėsisht EULEX-i po shikohet nga dy anė tė medaljes.

RTK

Llapjani_HH
09-11-08, 13:59
ORA: Pėr vendosjen e EULEX-it duhet tė pyetet Kosova e jo Beogradi

Partia reformiste “ ORA” adresoi sot njė varg kritikash ndaj Qeverisė sė Kosovės, pėr mosefikasitet nė ushtrimin e kompetencave tė veta. Kryetarja e ORA-sė, Teuta Sahatqia, tha se pėr vendosjen e EULEX – it, duhet tė pyetet Kosova e jo Beogradi. Ndėrsa raportin e Komisionit Evropian pėr Kosovėn, ajo e quajti shqetėsues pėr vendin duke shtuar se pėr kėtė imazh tė Kosovės, ka gisht edhe UNMIK-u.
Pėr dy top ngjarjet mė aktuale javėt e fundit nė Republikėn e Kosovės, Raporti i Komisionit Evropian pėr vendin tonė dhe shtrirjen e EULEX – it, shprehu qėndrimin sot edhe Partia Reformiste “ ORA”. Pėr kryetaren e kėtij subjekti politik, Teuta Sahatqija, raporti tregon se Kosova ėshtė njė hap mė larg se dje nė pėrafrimin me BE – nė. Sahatqija, kritikat i adreson te kryeministri Thaqi. ”Kryeministri ka gojėn plotė luftė kundėr korrupsionit dhe zero tolerancė ndaj krimit, ndėrsa shifrat tregojnė rritje tė korrupsionit, tė krimit tė organizuar, shpėrlarjes sė parave, trafikimit tė drogės dhe qenieve njerėzore, gjė qė ėshtė mjaftė shqetėsuese pėr popullin dhe vendin tonė:” tha ajo.
Ndėrsa pėr misionin e EULEX – it, Sahatqija, thotė se duhet pyetur Kosova e jo Serbia. “Misioni i EULEX – it apo ēfardo misioni tjetėr qė do tė ndodhė nė Kosovė duhet
tė pyetemi ne e jo tė jemi vetėm spektatorė” porosita Sahatqia.
Drejtues tė ORA – s premtuan se do tė jenė mė aktiv nė jetėn politike tė Kosovės. Ata apeluan tek Bashkimi Evropian qė Kosova tė jetė pjesė e saj nė tė njėjtėn kohė me Serbinė dhe jo Serbia tė jetė e para, sepse kjo do tė shkaktonte probleme tė shumta nė kėtė aspekt.
RTK


KEK rrit arkėtimin 15 deri 50 pėrqind http://forum.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Aksioni i KEK-ut pėr shkyējen e konsumatorėve borxhlinj ka ndikuar nė rritjen e arkėtimit prej 15 deri nė 30 pėr qind. Por, pavarėsisht paralajmėrimeve pėr njė aksion tė ngjashėm edhe nėpėr vendbanimet me shumicė serbe, njė gjė e tillė nuk ka ndodhur.
Ministrja e energjisė dhe minierave, Justina Shiroka-Pula, thotė se kjo ėshtė ēėshtje politike, qė do tė zgjidhet sė shpejti.
RTK

Po me guxoft shkieve me ja u ndalė rrymėn, atyne as nuk guxojn me ju thanė a e keni ndėrmend najher me pague. Po kėta trimri shesin veq te Shqiptarėt e kėtyre ja u ndalin rrymėn, se me ligj jan t'mbrojtur vetėm shkiet e Shqiptarėt jan mėsue me hjek dejm.


Arrestime, nė pranga ish-komandantė tė UĒK-sė http://forum.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

08/11/2008 - 16:43

• Policia maqedonase arreston ish komandantin e UCK-sė Bekim Dardhishtėn si dhe dy shoke te tij. Familjaret janė shprehur tė alarmuar se ėshtė bastisur me force banesa e tyre nga policia e cila sekuestroi vetėm njė automatik. Familjarėt e revoltuar dhe dhjetėra ish -bashkėluftėtarė tė Bekim Darshishtės mbrėmjen e djeshme hynė nė selinė e BDI-sė nė Shkup dhe kėrkuan qė funksionaret nė qeveri tė ndėrhyjnė pėr lirimin e ish komandantit.

RAJON - Gjatė njė aksioni policor mbrėmė nė Shkup janė arrestuar Miftar Islami- Tali dhe Bekim Dardhishta, ish-komandantė tė UĒK-sė.

Ministria e Brendshme nuk ka dhėnė detaje pėr kėto arrestime, qė siē bėhet e ditur janė pjesė e njė aksioni tė gjėrė.

Ndėrkohė, familjarė tė Miftar Islamit, ish-komandant Talit theksuan se ai ishte arrestuar mbrėmė nė afėrsi tė shtėpisė sė tij dhe qė mė pas e tėrė shtėpia ėshtė bastisur.

“Ka pasur bastisje nė shtėpi nga forca tė shumta tė policisė, qė ndėrhynė pa paralajmėrim. Nga kjo ėshtė shqetėsuar edhe fėmijėt e vegjėl tė kėsaj familje”, theksoi njė familjar i Miftar Islamit pėr agjencinė e lajmeve INA.

Po ashtu bėhet e ditur nė shtėpinė e Miftar Islamit, policia nuk kanė gjetur asgjė.

Miftar Islami menjėherė pas konfliktit tė vitit 2001 i ėshtė kthyer jetės normale dhe familjare.

Familjarėt e Bekim Dardhishtės gjithashtu theksuan se janė tė shqetėsuar nga ndėrhyrja e policisė. “Policia hyri, kėrkoi armė dhe gjeti vetėm njė pushkė ajrore, njė karikator tė pistoletės dhe fotografi tė luftės. Nuk e dimė pėrse ėshtė arrestuar”, theksoi Nezir Dardhishta.

Pjesėtarėt e dy familjeve njoftojnė se kanė informuar edhe partinė shqiptare nė pushtet Bashkimin Demokratik pėr Integrim, e cila ende nuk ka dhėnė ndonjė reagim publik.
BalkanWeb

Llapjani_HH
09-11-08, 14:01
Beogradi pohon se janė pranuar kushtet e tyre pėr Eulexin, Brukseli pa qėndrim tė qartė

Qėndrimi aktual i BE-sė rreth misionit evropian nė Kosovė ėshtė i qartė. Kontaktet nė mes tė BE-sė dhe Kosovės po vazhdojnė,madje dhe Eulex-i po ec para nė zbarkimin e vet, me qėllimin qė tė bėhet funksional shumė shpejtė ka thėnė dje nė njė intervistė pėr RTK-nė zėdhėnėsja e Havier Solanės pėrfaqėsues i lartė i politikės sė jashtme pėr Bashkimin Evripian Kristina Gallak.
Sipas saj fuqizimi i sundimit tė ligjit dhe fuqizimi i institucioneve multietnike ėshtė nė interes tė tė gjithėve , natyrisht nė interes tė popullit tė Kosovės, por edhe tė komunitetit serb dhe tė vet Serbisė. Pėr kėtė arsye ne shpresojmė se Beogradi do tė pėrkrah Eulex-in.
Ndėrkaq sa i pėrket komenteve tė Pjer Mirel zyrtar i komisionit Evropian i cili ka deklaruar se Be-ja pranon kushtet e Serbisė, ajo ėshtė shprehur indiferente ndaj deklarimeve tė tij duke ritheksuar qėndrimin e Be-sė pėr misionin e Eulexit nė Kosovė .
Ndėr tė tjera ajo tha se ministrat e Be-sė do tė takohen tė hėnėn dhe do tė japin sinjal shumė tė qartė pėr funksionimin e Eulex-it nė dhjetor. Kjo pėr ne ėshtė shumė e rėndėsishme dhe po punojmė shumė pėr kėtė dhe jemi tė bindur se kjo do tė ndodhė.

Ndėrkohė, Ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiq, ka deklaruar se ėshtė arritur nė parim marrėveshja pėr ēėshtjen e EULEX-it, njoftojnė agjencitė e lajmeve serbe. Bisedimet pėr dislokimin e misionit tė BE-sė nė Kosovė janė zhvilluar vetėm me pėrfaqėsuesit e Kombeve tė Bashkuara, ka thėnė Jeremiq, sipas tė cilit, Kėshilli i Sigurimit do tė deklarohet pėr EULEX-in ditėn e martė.
RTK

Shtefan Leene:Fillimi i punės sė EULEX-it mund tė shtyhet sėrish

Drejtori pėr Ballkanin Perendimor nė Kėshillin e Evropės, Shtefan Leene ka tėrhequr vėrejtjen se fillimi i punės sė EULEX-it mund tė shtyhet sėrish, nėse nuk arrihet marrėveshja nė Kėshillin e Sigurimit nė takimin e javės sė ardhshme nė Nju Jork.
Shtyrja eventuale e dislokimit tė misionit tė BE-sė, nuk ėshtė nė dobi tė askujt, ndėrkaq pėrderi sa nuk zgjidhet ēėshtja e EULEX-it, Britania e Madhe dhe Gjermania nuk do tė votojnė pro fillimit tė procedurės qė Serbia ta fitojė statusin e kandidatit pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.
RTK

Shtohet konfuzioni rreth EULEX-it

Kėtė herė pėrgėnjėshtrohet Peter Faith. Brukseli me tė vėrtet ka pranuar kushtet e Serbisė pėr misionin EULEX.

08 Nėntor 2008 19:37

Brukseli vėrtetė ėshtė marr vesh me Beogradin, por jo edhe me Neė York-un. Zyrtarė tė Bashkimit Evropian kanė thėnė se janė pranuar kushtet e vėna nga Serbia pėr shtrirjen e EELEX-it nė Kosovė, por kanė theksuar se nuk i ka takuar drejtorit pėr Ballkanin nė Komisionin Evropian, Pierre Mirel qė tė jepte deklarata lidhur me kėtė.

Burime diplomatike nė Bruksel kan thėnė se problemi kryesorė ėshtė ndėrmjet vendeve tė Bashkimit Evropian qė e bėn mė tė rėndė dislokimin pa leje eksplicite tė OKB-sė dhe Beogradit.

Zėrat qė vijnė nga Brukseli, nuk pėrkojnė me reagimin qė ka bėrė pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar nė Kosovė, Peter Faith, i cili ka hedhur poshtė deklarimet, se BE-ja ėshtė pajtuar me kėrkesat e Serbisė pėr tė dislokuar EULEX-in nė Kosovė. /kohavision/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
10-11-08, 18:50
Nuk ėshtė arritur pajtim pėr gjetjen e ndonjė kompromisi rreth 6 pikave tė Ban Ki Moon

Prishtina zyrtare nuk ka gjetur gjuhė tė pėrbashkėt me pėrfaqėsuesit vendeve tė Kuintit pėr marrėveshjen 6-pikėshe tė propozuar nga Ban Ki Mun. Pas takimeve maratonike tė zhvilluara mbrėmė e qė po vazhdojnė edhe nė kėto ēaste, krerėt e vendit nuk janė pajtuar pėr ndonjė kompromis. Pritet qė pas takimit, presidenti Sejdiu dhe kryeministri Thaēi tė mbajnė njė konferencė me gazetarė, qė ishte caktuar pėr nė ora 12:00, mirėpo mė vonė u shty pėr orėn 18:00 pa dhėnė ndonjė shpjegim pėr arsyet e shtyrjes.
Burime nga takimi i sotėm kanė bėrė tė ditur se liderėt kosovarė, presidenti dhe kryeministri e kanė hedhur poshtė propozimin me arsyetimin se ai cenon sovranitetin e Kosovės. Sipas kėtyre burimeve, presidenti dhe kryeministri vazhdojnė tė kėmbėngulin se i vetmi plan i zbatueshėm nė Kosovė mbetet plani i Ahtisarit, mbi bazėn e tė cilit ėshtė shpallur pavarėsia.
Takimi i sotėm ėshtė pėrpjekje e liderėve tė Bashkimit Evropian pėr tė arritur marrėveshje me tė dyja palėt para seancės sė nesėrme tė Kėshillit tė Sigurimit ku pritet tė diskutohet pėr rikonfigurimin e pranisė civile ndėrkombėtare nė Kosovė.

Pėrfaqėsuesit e vendeve tė Kuintit, tė akredituar nė Kosovė dhe Pėrfaqėsuesi special i presidencės sė radhės sė BE-sė, Erik Shevalie janė takuar edhe mbrėmė me udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės prej tė cilėve kanė kėrkuar qė tė gjendet njė kompromis rreth gjashtė pikave tė propozuara nga Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Mun.

Bėhet e ditur se megjithė presionin e ushtruar nga zyrtarėt e Kuintit pala kosovare nuk ka lėshuar pe, duke u thirrur nė Pakon e Ahtisarit dhe Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.

Takimet e krerėve tė institucioneve tė vendit me pėrfaqėsuesit e vendeve anėtare tė Kuintit, si dhe Pėrfaqėsuesi special i presidencės sė radhės sė BE-sė, Erik Shevalie kanė vazhduar edhe sot.

Ndėrkohė Zyra pėr informim pranė Presidentit ka njoftuar se Presidenti i Republikės sė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu dhe Kryeministri i Republikės, z. Hashim Thaēi, nė orėn 18:00 do ta mbajnė njė konferencė pėr gazetarė lidhur me bisedimet e deritanishme pėr 6 pikat e propozuara nga Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, z. Ban Ki-Moon, por pa dhėnė ndonjė shpjegim pėr arsyet e shtyrjes.
RTK


Jeremiq: Po e varrosim pavarėsinė e Kosovės dhe planin e Ahtisarit

Ministri i jashtėm serb Vuk Jeremiq ka pėrsėritur besimin se tė gjitha kėrkesat dhe kushtet e Serbisė lidhur me vendosjen e misionit evropian, Eulex, nė Kosovė do tė zbatohen, duke deklaruar se kjo nė fakt do tė jetė “varrosje e pavarėsisė sė Kosovės dhe planit tė Ahtisarit”.
Ai madje pėrmend edhe bisedat e tij dhe premtimet nga Sekretariati i OKB-sė, ndėrsa sugjeron se Ban Ki Mun do tė pėrfshijė kushtet, kėrkesat dhe vlerėsimet serbe nė raportin e tij pėr Kėshillin e Sigurimit- njoftojnė agjencitė serbe.
RTK


"Zėri": EULEX-i, njė vazhdues i UNMIK-ut

Pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut pėrkatėsisht tė OKB-sė dhe Bashkimit Evropian kanė arritur marrėveshjen nė parim me qeverinė e Serbisė pėr modalitetet e shtrirjes sė UULEX-it nė Kosovė dhe pėr bashkėpunimin e Beogradit me UNMIK-un nė gjashtė pikat e Ban Ki Munit, shkruan gazeta "Zėri", duke iu referuar burimeve diplomatike perėndimore.
Bėhet fjalė pėr gjashtė fushat e specikifikuara nga letra e kreut tė Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Mun dėrguar presidentit serb Boris Tadiq - policia, gjyqėsia, doganat, kontrolli i kufirit, transporti dhe trashėgimia kulturore dhe fetare. Gazeta pohon se gjashtė pikat e Ban Ku Minit "janė bashkuar" me kushtet prej tri pikave tė Tadiqit rreth EULEX-it, duke "rezultuar me njė marrėveshje", e cila pritet prezantohet nga kreu i OKB-sė nė raportin periodik pėr Kosovėn nesėr, mė 11 nėntor. Burime diplomatike po ashtu i kanė thėnė "Zėrit" se marrėveshja ėshtė "plot dykuptimėsi" dhe mund tė bėhet "burim mosmarrėveshjesh", kurse EULEX-i do tė jetė njė "vazhdues i UNMIK-ut". Nė numrin e sotėm "Zėri" boton edhe Marrėveshjen e UNMIK-ut me Qeverinė e Serbisė sipas gjashtė pikave tė Ban Ki Muni
RTK


Zbardhen pikat e marrėveshjes UNMIK-Serbi, tė arritur nė qershor tė kėtij viti

Prishtina s'ka gjetur gjuhė tė pėrbashkėt me pėrfaqėsuesit ndėrkombėtar pėr marrėveshjen 6-pikėshe.

E hėnė, 10 Nėntor 2008 10:52

Edhe pas takimit maratonik tė zhvilluar tė dielėn nė mbrėmje, zyrtarėt kosovarė nuk janė pajtuar duke lėnė qė bisedimet tė zhvillohen sėrish tė hėnėn. Ndėrkohė, burime diplomatike perėndimore, me kushte anonimiteti, i kanė shpjeguar KTV-sė pėrmbajtjen e Marrėveshjes midis UNMIK-ut/OKB-sė dhe Qeverisė sė Serbisė, pėr gjashtė ēėshtjet e ngritura nga Ban Ki-Moon, nė Letrėn dėrguar Boris Tadiqit, Kryetarit tė Serbisė, mė 12 qershor tė kėtij viti. Sipas kėtyre burimeve diplomatike perėndimore, Ban Ki-Moon, Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, nė Raportin e tij pėr Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, do ta konstatojė progresin nė kėto ēėshtje si dhe vazhdimin e bisedimeve pėr kėto tema. Gjithashtu, Ban Ki-Moon do tė potencojė qė fjala ėshtė pėr aranzhime qė do tė jenė nė fuqi, derisa mekanizmat e ri do tė vendosen nė terren, duke aluduar nė vendosjen e Misionit tė EULEX-it.

Nė fushėn e policisė, sipas kėsaj Marrėveshje tė UNMIK-ut/OKB-sė me Qeverinė e Serbisė, parashihet mundėsia e krijimit tė stacioneve dhe nėn-stacioneve tė reja policore nė rajonet e banuara me shumicėn serbe, tė cilat do t'i pėrgjigjeshin UNMIK-ut, dhe ky zinxhir komandues do tė shkonte deri te PSSP-ja. Gjithashtu, nė kėtė fushė parashihet emėrimi i njė oficer serb, nga ana e Komisionarit tė Policisė sė UNMIK-ut, qė do tė merrej me aktivitetet konkrete nė terren. Nė pikėn e Doganave, sipas kėsaj Marrėveshjeje, parashihet njė ushtrim i pėrbashkėt i doganave nga ana e doganierėve ndėrkombėtarė dhe i doganierėve tė Serbisė, nė Portat 1 dhe 31 (nė komunat e Zubin-Potokut dhe Leposaviqit), sipas pėrvojave tė menaxhmentit tė integruar tė doganave nė Evropė. Mbetet pėr diskutim tė mėtejmė se si do tė ndahen tė hyrat nga Doganat nė kėto dy vendkalime kufitare. Nė pikėn e Trashėgimisė kulturore dhe religjioze, parashihet njė dialog midis pėrfaqėsuesve tė Prishtinės dhe Beogradit pėr kėto ēėshtje shumė tė ndjeshme, megjithėse dihet qė kjo temė ėshtė adresuar nė Propozimin Gjithėpėrfshirės tė Presidentit Ahtisari. Nė pėrgjithėsi, kėto burime diplomatike perėndimore i kanė thėnė KTV-sė qė, fjala ėshtė pėr njė Marrėveshje qė mund t'i sjell kokėēarje udhėheqėsisė kosovare. /ktv/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
10-11-08, 18:51
Beqaj: Arritja e marrėveshjes 6 pikeshe me Beogradin do tė dėmtonte ekonominė kosovare

Nėse realizohet marrėveshja UNMIK-qeveri e Serbisė pėr bashkėpunimin nė gjashtė pikat e sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mun, Kosova do tė ketė humbje tė mėdha edhe nė sferėn ekonomike. Praktikisht Kosova do tė shndėrrohet nė oazė pėr krim tė organizuar, sepse njė pjesė e territorit nuk do tė mbulohet nė mėnyrė legjislative dhe kushtetuese nga kosovarėt. Komentet i bėri kryetari i Odės ekonomike tė Kosovės, Besim Beqaj, nė njė takim joformal me media.
Nė rast se Kushtetuta e Kosovės nuk aplikohet nė tėrė territorin e vendit, Kosova do tė ketė probleme dhe humbje tė mėdha edhe nė ekonomi. Duke komentuar marrėveshjen e UNMIK-qeveri e Serbisė pėr bashkėpunimin nė gjashtė pikat e Sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki Mun, kryetari i OEK-sė, Besim Beqaj tha se dėmet qė do t’i shkaktohen buxhetit tė Kosovės, do tė jenė shumė tė mėdha.

“Kjo do tė jetė shumė problematike. Kjo do tė na krijojė humbje shumė tė mėdha. Kjo do tė jetė njė oazė pėr krim tė organizuar sepse njė pjesė e territorit tė Kosovės nuk do tė mbulohet nė mėnyrė legjislative dhe kushtetuese nga Kosova dhe ēdo shtet qė nuk e ka njė pjesė tė mbuluar me kushtetutėn e vet, atėherė kjo do tė jetė mjaft problematike,”tha Beqaj.

Pėrveē humbjeve nė buxhetin e Kosovės pėr miliona euro, funksionimi i kėsaj marrėveshjeje do tė ndikojė edhe nė humbjen e besimit tė investitorėve tė mundshėm pėr tė investuar nė Kosovė dhe tek bizneset kosovare, tha Beqaj.

Ndėrkohė, i pyetur rreth kritikave tė Komisionit Evropian tė paraqitura nė raportin e fundit pėr Kosovėn, Beqaj tha se Komisioni ka vėnė nė pah se pika mė e dobėt sa i pėrket ekonomisė, ėshtė mungesa e njė strategjie tė mirėfilltė zhvillimore.

Pikė tjetėr shumė e dobėt ėshtė qė shumė shpesh merren veprime ad hoc qė nuk janė nė pėrputhje konform me kornizėn afatmesme tė shpenzimeve, tė miratuar nga qeveria.

“Pra kemi njė vendimmarrje nė procesin buxhetor edhe pėr investime kapitale qė nuk korrespondojnė me kornizėn afatmesme tė shpenzimeve dhe kjo ėshtė vėrejtje shumė e madhe sepse nėse flasim pėr veprime ad hoc nė buxhet, atėherė tregon qė planifikimi buxhetor nuk ėshtė nė rregull dhe kjo atakon aftėsinė e tė gjitha agjencive shpenzuese pėr planifikimin tė mirėfilltė pėr vitin vijues,”tha Beqaj.

Nė kėtė takim Beqaj theksoi se institucionet duhet tė angazhohen mė shumė pėr luftimin e korrupsionit dhe theksoi se Oda Ekonomike vitin e ardhshėm do tė krijojė njė zyrė pėr mbrojtje tė biznesit
RTK


Qytetarėt kėrkojnė llogaridhėnje nga Qeveria e Kosovės

600 qytetarė nga 29 komuna tė Kosovės kėrkojnė llogaridhėnie nga Qeveria e Kosovės, thuhet nė raportin e projektit “ Zėri i votuesve” tė Rrjetit tė Grupeve te Grave tė Kosovės.
Pakėnaqėsitė kryesore tė qytetarėve janė kryesisht korrupcioni, nepotizmi nė nivel lokal dhe atė qėndror, furnizimi i parregulltė me energji elektrike dhe ujė tė pijshėm si dhe mungesa e kanalizimeve nėpėr fshatra. Nė raport, thuhet se migrimi i tė rinjėve kosovarė ėshtė nė rritje pėr shkak tė papunėsisė nė vendin tonė. Raporti ėshtė hartuar gjatė periudhės 16 shtator- 31 tetor tė kėtij viti.
RTK

Llapjani_HH
10-11-08, 19:35
Kosova refuzon marrėveshjen e imponuar nga Beogradi

Pėrfaqėsuesit kryesorė tė Rebulikės sė Kosovės, presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi, nė njė konferencė tė jashtėzakonshme pėr media, kanė bėrė tė ditur se kanė refuzuar planin e vendosjes sė misionit tė Eulex-it nė Kosovė jashtė pėrmbajtjes sė Pakos sė Ahtisarit, sipas kushteve tė diktuara nga Beogradi dhe pas negociatave ku Prishtina zyrtare nuk ka qenė e perfshirė.

Propozimi shkel substancėn e sovranitetit dhe integritetit territorial tė Kosovės- ishte ky argumentimi themelor i presidenti Sejdiut dhe kryeministrit Thaēi.
Ndryshe, plani parashikonte qė , nė thelb, tė suprimoheshin provizionet themelore tė Pakos sė Ahtisarit dhe tė rifuqiziohej rezuluta 1244 , si bazė e organizimit dhe funksionimit politik, territorial dhe adminstratv tė Kosovės sw para 17 shkurtit, duke krijuar kėshtu parakushte evidente pėr cipėtimit etnik- territorial tė pushtetit nė Kosovė.

RTK

Lona
12-11-08, 15:51
Pak: EULEX i sėshtė neutral

Pragė, 12 nėntor - "EULEX i s'ėshtė i paanshėm, pasi ėshtė nė anėn e qytetarėve qė jetojnė nė Kosovė. EULEX i nuk ėshtė nė Kosovė pėr tė pranuar apo jo pavarėsinė, pasi kjo varet nga shtetet individualisht", thotė Doris Pak, kryetare e Komisionit pėr Ballkanin Perėndimor nė PE. Sipas eurodeputetes Pak, "bisedimet nuk kanė pėrfunduar dhe palėt nuk e kanė thėnė fjalėn e tyre tė fundit". Megjithatė ajo shpreson qė shqiptarėt dhe serbėt nė Beograd, "tė jenė konstruktivė". Pyetjes nėse BE ja ka ndonjė linjė tė kuqe qė nuk duhet kapėrcyer gjatė bisedimeve me Kosovėn, Serbinė dhe OKB nė, Drosi Pak: "Linja e kuqe ėshtė se EULEX i duhet tė shpėrndahet nė tė gjithė Kosovėn dhe tė pėrmbushė objektivat qė ia kemi vėnė, pasi janė nė pyetje paratė e taksapaguesve tanė", theksoi Pak, duke pėrsėritur se "EULEX i ėshtė aty pėr gjithė vendin dhe nuk mund tė ketė ndarje brenda vendit sa i pėrket vendosjes sė kėtij misioni". Doris Pak theksoi se problemi qėndron se serbėt e Kosovės e dėgjojnė shumė Beogradin dhe se ende ėshtė nė fuqi Rezoluta 1244 dhe askush nuk mund ta mohojė njė fakt tė tillė. "Nė kėtė kuptim duhet tė gjejmė njė urė lidhėse mes realitetit tė Kosovės sė pavarur dhe objektivave tė 1244 shit. Kjo duhet bėrė me ndihmėn e OKB sė, derisa edhe BE ja ėshtė e pėrfshirė nė bisedime", tha Pak. Ajo beson se EULEX i nė dhjetor do tė fillojė tė jetė funksional nė gjithė Kosovėn, ndėrkohė shpreson qė mosmarrėveshjet tė gjejnė zgjidhje deri nė fund tė nėntorit. "Unė nuk jam e pėrfshirė nė negociata, por e di se po zhvillohet njė dialog konstruktiv", tha Doris Pak.

Njė delegacion i Kuvendit tė Kosovės nė sesionin vjetor tė Asamblesė Parlamentare tė NATO s

Prishtinė, 12 nėntor - Nga data 14 deri 18 nėntor tė kėtij viti, njė delegacion i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, kryesuar nga anėtari i Kryesisė, Xhavit Haliti, nė pėrbėrje tė cilit do tė jenė edhe Naim Maloku e Slobodan Petroviq, me ftesė tė Asamblesė Parlamentare tė NATO s, do tė marrin pjesė nė punimet e sesionit vjetor tė 54 tė tė Asamblesė Parlamentare tė NATO sė. Nė kėtė sesion, i cili mbahet nė qytetin Valencia tė Spanjės, marrin pjesė mė se 500 delegatė nga shtetet anėtare tė NATO s, Parlamentit Evropian, asambletė interparlamentare dhe tė ftuar tė tjerė. Njė nga temat e diskutimit tė Komisionit mbi dimensionin civil tė sigurisė i Asamblesė Parlamentare tė NATO s ėshtė Raporti i raportuesit gjeneral Vitalino Cannas "Kosova dhe e ardhmja e sigurisė nė Ballkan". Gjatė sesionit vjetor, pritet qė delegacioni i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės tė organizojė edhe takime tė ndryshme me deputetė nga shtetet anėtare tė NATO s, vendeve tė Bashkimit Evropian dhe vende tjera qė marrin pjesė, pėr t?ju kėrkuar atyre ndihmėn pėr integrimin sa mė tė shpejtė tė Republikės sė Kosovės nė strukturat euro atlantike.

Nė Tetovė vritet njė tregtar 41-vjeēar

Tetovė, 12 nėntor - Zylqani Rexha, tregtar 41 vjeēar, i cili dje ishte qėlluar me armė zjarri para shtėpisė sė tij nė Tetovė, sot nė mėngjes ka vdekur nė spitalin e Shkupit. Pėr vrasjen e tij dyshohet 30 vjeēari S.A. nga Porroi, i cili dje, pasdite me armė zjarri ka plagosur pėr vdekje Rexhėn nė momentin kur ai po dilte nga shtėpia e tij. Mbrėmė policia kishte bastisur shtėpinė e tij, ku kishte gjetur njė revole me tetė plumba, tė cilin e ka poseduar pa leje, ndėrsa nė oborrin e shtėpisė ėshtė gjetur edhe njė makinė "Golf 4", me tė cilėn dyshohet se ai kishte shkuar pėr tė kryer sulmin. Policia ka arrestuar tė dyshuarin S.A. Sipas mediave maqedonase, i ndjeri Rexha ėshtė kunat (vėlla i bashkėshortes) i liderit tė Partisė Demokratike Shqiptare (PDSH) Menduh Thaēi. Motivet e vrasjes ende nuk dihen, por pėrjashtohen ato politike.

Britania ekstradon kriminelin serb tė luftės nė Kroaci

Zagreb, 12 nėntor Ministria kroate e Drejtėsisė bėri tė ditur se Britania e ka ekstraduar njė serb tė akuzuar pėr krime lufte nė luftėrat nė Ballkan. Nė vitin 1993, Damir Travica, 51 vjeēar, u dėnua nė mungesė me 15 vjet burg pėr vrasjen e katėr anėtarėve tė njė familje nė vitin 1982. Ai u arrestua nė vitin 2002, ndėrsa Skotland Jard (policia e Londrės) tha se ekstradimi ėshtė urdhėruar pasi janė shterur tė gjitha mundėsitė e ankimit.

Topi dekoroi aktorin shqiptaro-amerikan Xhejms Belushi me Urdhrin "Nderi i Kombit"

Tiranė, 12 nėntor - Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, ka dekoruar aktorin e mirėnjohur amerikan me origjinė shqiptare, Xhejms Belushi, me Urdhrin "Nderi i Kombit", gjatė spektaklit tė mbrėmshėm "Dua mė shumė Shqipėrinė" nė Pallatin e Kongreseve nė Tiranė. Kjo dekoratė iu dha Belushit me kėtė motivacion: "Me mirėnjohje dhe krenari, aktorit tė shquar, me famė botėrore nė kinematografinė, teatrin dhe televizionin amerikan, njeriut qė trashėgoi dhe ruajti me dinjitet dashurinė pėr prejardhjen e tij shqiptare dhe pėr Shqipėrinė". Ndėrsa aktori i shquar, Xhejms Belushi, pasi falenderoi, tha se pėr tė "ky ėshtė njė ēmim shumė i rėndėsishėm dhe me peshė, dhe njė nder i madh". "Ėshtė njė pėrgjegjėsi e lartė. Nuk e di nėse e meritoj. Unė jam krenar pėr atė qė jam dhe pėr atė se nga jam. Jam lindur e rritur nė Amerikė, por genet e mia janė shqiptare. Gjaku im ėshtė gjak shqiptar dhe do tė jetė i tillė pėrgjithmonė. Ju faleminderit dhe njėherė. Faleminderit z. President!", tha Belushi.

Llapjani_HH
14-11-08, 19:54
BE e vendosur pėr shtrirjen e EULEX-it nė Kosovė edhe pa pajtimin e Prishtinės :mad:

Bashkimi Evropian ėshtė i vendosur qė edhe pa pajtimin e Prishtinės zyrtare tė shtrijė misionin e saj EULEX nė Republikėn e Kosovės, por jo edhe nė pjesėn veriore tė vendit. Sipas burimeve tė RTK-sė, BE-ja, dhe OKB-ja, janė nė pritje tė zbutjes sė qėndrimit tė udhėheqjes sė Kosovės, ngase shtrirja e Eulex-it, sipas tyre ėshtė nė interes tė tė gjithė shtetasve tė saj.

Bashkimi Evropian insiston se misioni EULEX-it duhet tё nisё nё muajin dhjetor, me apo pa marrėveshje nё lidhje me 6 pikat e sekretarit tё pёrgjithshёm tё OKB-s Baan Kii Moon. Kёtё e konfirmuan zyrtarė nga vendet anėtare tё BE-sё tё cilёt precizojnė se nё mungesė tё marrėveshjes misioni evropian mund tё nisё nё Kosovė duke mos u pёrfshirё kёtu veriu i vendit. Brukseli edhe mё tutje beson se do arrihet marrėveshja deri nё fund tё muajit nёntor, pёrkatёsisht se liderėt e Kosovės do e pranojnė planin 6 pikёsh. Megjithatė po dominon brengosja pёr shkak tё siē thuhet, politizimit tё tepёrt tё kёsaj ēёshtjeje. Nё kёtё kuadёr, diplomatёt e vendeve anėtare tё BE-sё tėrheqin vėrejtjen se nё situatėn e krijuar, prononcimet e pamatura tё zyrtarėve serbė po kontribojnё nё ndėrlikimin e tёrё procesit.Bashkimi Evropian nuk e fsheh mё se me palėn kosovare, siē thuhet, po punon qё tё bindet nё pranimin e 6 pikave dhe e tёrё kjo tё kalojё pa pasoja, duke u insistuar gjithnjė se EULEX-i ёshtё nё tё mirёn e gjithё qytetarėve tё Kosovės dhe se me zvarritje humbin vetёm kosovarёt. (Gjeraqina Tuhina)
RTK

Haradinaj: Kosova, njė plan tė vetin nėse ndėrkombėtarėt miratojnė planin e OKB pėr EULEKS


Nėse bashkėsia ndėrkombėtare miraton planin me gjashtė pika tė Ban Ki Mun pa pėlqimin e palės kosovare, atėherė Kosova duhet tė pėrgatisė njė plan tė vetin pėr t'u pėrballur me situatėn qė mund tė krijohet. Kėshtu u shpreh kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, sipas tė cilit liderėt e vendit, duhet tė kishin krijuar tashmė njė grup ekspertėsh pėr t'u pėrballur mė lehtė nė negociatat me bashkėsinė ndėrkombėtare.

“Mendoj qė institucionet e Kosovės, duhet ta ftojnė ekspertizėn, kuadrot e vendit, pėr ta pasur njė plan konkret se si duhet tė dalim nga njė gjendje e tillė e krijuar, nga kjo krizė" tha Haradinaj.
Haradinaj tha se EULEX-it mund tė shtrihet nė tėrė territorin edhe pa kėtė plan, por lipset njė vendosmėri e aktorėve kryesor nė kėtė proces.

“EULEX-i nė Kosovė ėshtė nė njė bazė ligjore shumė tė fuqishme, ėshtė me dakordim tė tė gjitha vendeve pjesėmarrėse nė EULEX dhe po ashtu ėshtė me dakordim nga Kosova dhe me fuqinė ligjore kushtetuese tė vendit. Pra EULEX-i ka mundėsi me u shtri nė tė gjithė Kosovėn, kėrkohet njė vendosmėri e aktorėve tė pėrfshirė nė kėto aranzhime" tha Haradinaj.

Opozita kosovare ka mbėshtetur Presidentin dhe Kryeministrin nė qėndrimin e tyre refuzues ndaj planit me 6 pika tė Ban Ki Munit.

Shkėlzen Osmani
ALSAT

Kosovė, shpėrthim nė oborrin e selisė sė KE. Nuk ka tė plagosur. Thaēi dėnon ngjarjen

Njė shpėrthim i fuqishėm ka ndodhur rreth orės 17:00 nė oborrin e selisė sė Pėrfaqėsuesit Civil tė Bashkimit Evropian nė Kosovė. Nga shpėrthimi janė dėmtuar xhamat e katit tė parė tė godinės ku gjendet edhe zyra e Pieter Faith, por qė sipas policisė pėrveē dėmeve materiale nuk ėshtė lėnduar asnjė persona, as sigurimi i objektit.

Presidenti Fatmir Sejdiu dhe Kryeministri Hashim Thaēi kanė mbajtur njė konferencė tė jashtėzakonshme pėr shtyp ku kanė dėnuar me tone tė ashpra kėtė shpėrthim, ndėrsa kanė thėnė se ata qė e kanė bėrė kėtė janė armiqtė mė tė mėdhenj tė shtetit tė pavarur tė Kosovės.
ALSAT

Llapjani_HH
15-11-08, 19:28
Dėnohet nė mėnyrėn mė tė ashpėr shpėrthimi para selisė sė Zyrės Civile Ndėrkombėtare

Shpėrthimin e mbrėmshėm para selisė sė Zyrės Civile Ndėrkombėtare (ICO), i cili fatmirėsisht ka kaluar pa viktima e dėme nė njerėz, pos udhėheqėsve mė tė lartė tė vendit, nė mėnyrėn mė tė ashpėr e kanė dėnuar edhe Franca, e cila kryeson Bashkimin Evropian, pastaj Ambasada Amerikane nė Prishtinė, SHP i TMK-sė, partitė politike tė vendit tonė, si dhe vetė zyrtarėt e kėtij misioni nė Prishtinė.
Presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi mbrėmė e kanė dėnuar ashpėr shpėrthimin para selisė sė Zyrės Civile Ndėrkombėtare, duke vlerėsuar se kryesit e kėtij akti tė shėmtuar janė armiq tė Kosovės. Asnjė shpėrthim apo pėrpjekje e tillė e ultė, nuk mund tė zbehė politikėn bashkėpunuese dhe pro perėndimore tė Kosovės, kanė konstatuar para gazetarėve liderėt shtetėrorė, duke kėrkuar zbardhjen e rastit.

Pėrmes njė kumtese pėr media, zėdhėnėsi i ICO-EUSR, Endi MekGafi e ka konfirmuar lajmin dhe ka sqaruar se asnjė anėtar i stafit tė ICO-sė nuk ėshtė lėnduar nga shpėrthimi. Zyrtarėt e ICO-sė kanė falėnderuar institucionet e vendit pėr mbėshtetje, pėr sigurinė e stafit tė tė gjitha misioneve ndėrkombėtare qė punojnė kėtu, por edhe kanė kėrkuar mė shumė siguri pėr misionet ndėrkombėtarė nė Kosovė.

"ICO dhe pėrfaqėsuesi special i BE-sė do tė vazhdojnė punėn pėr tė mirėn e tė gjithė popullit tė Kosovės dhe stabilitetit nė rajon", thuhet nė fund tė komunikatės.

Franca qė kryeson Bashkimin Evropian ka dėnuar ashpėr sulmin ndaj Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Prishtinė."Kryesia e Bashkimit Evropian dėnon ashpėr kėtė sulm", thuhet nė kumtesė nė tė cilėn gjithashtu vihet nė pah "vendosmėria e BE-sė pėr angazhimin nė ndėrtimin e shtetit juridik nė Kosovė pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve

Ambasada Amerikane nė Prishtinė, nė mėnyrėn mė tė ashpėr dėnon, shpėrthimin qė ndodhi mbrėmė nė Zyrėn Ndėrkombėtare Civile nė Prishtinė. Akte tė tilla tė dhunshme, jo vetėm qė rrezikojnė jetėt, por edhe ndėrlidhin pėrpjekje negative nė paraqitjen e Kosovės si imazh tė keq, nė tėrė botėn. thuhet ne njė reagim tė Ambasadės amerikane ne Prishtinė.

Shtabi i Pėrgjithshėm i TMK-se ka dėnuar ashpėr sulmin ndaj Zyrės se ICO-se nė Prishtinė dhe njėherit ka kėrkuar ndėrmarrjen e masave urgjente tė organeve tė Policisė dhe tė Drejtėsisė nė kapjen sa mė tė shpejtė tė kryerėsve qyqarė tė kėsaj vepre kriminale.

Shpėrthimin e mbrėmshėm e kanė dėnuar ashpėr edhe subjektet politike tė Kosovės.
RTK

Qudi, pse more nuk po guxojn me i gjykue veprimet terroriste tė shkieve nė Mitrovicė F.Sejdiu dhe H.Thaēi, apo janė duke punuar kėta vetėm pėr shkiet? http://forum.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif


Tė shtėna nė veri tė Mitrovicės

Raportohet pėr njė incident nė mes fshatrave Suhodoll, tė banuar me shqiptarė, dhe atij Bėrxhani, tė banuar me serbė.

E shtunė, 15 Nėntor 2008 15:39

Policia e Kosovės raporton pėr njė incident qė ka ndodhur sot nė mėngjes mes fshatrave Suhodoll tė banuar me shqiptarė dhe atij Bėrxhani tė banuar me serbė nė veri tė Kosovės.

Zėdhėnėsi rajonal i Policisė, Besim Hoti tha se rreth orės 10:30 nga fshati Bėrxhani janė shėnuar tė shtėna, por pa pasoja nė njerėz apo dėme tjera materiale. Kėto tė shtėna, sipas policisė, kanė mund tė kenė pasur si qėllim ngritjen e tensioneve dhe ndėrprerjen e punimeve nė shtėpinė e Ali Kadriut nė Suhodoll.

"Ajo qė ėshtė me rėndėsi ėshtė se kėto tė shtėna nuk kanė pasur pėr cak objektin apo personin fizik", tha zėdhėnėsi Hoti. Ai tha po ashtu se nuk janė shėnuar tubime tė qytetarėve, dhe se policia vendore dhe ajo e UNMIK-ut e kanė vėnė gjendjen nėn kontroll dhe se pasdite gjendja pėrshkuhet tė jetė e qetė.
Mesazhi.com

“Dnevnik”: EULEX do ta fillojė punėn nė Kosovė me 2 dhjetor

Pavarėsisht rezultatit tė bisedimeve nė linjėn Prishtinė-Bruksel-Nju Jork, misioni i EULEX-it do tė fillojė punėn nė Kosovė mė 2 dhjetor, shkruan gazeta e Novi Sadit “Dnevnik”, duke iu referuar burimeve nga Brukseli. “Nė rast se nuk arrihet marrėveshja nė Nju Jork, EULEX-i do tė nisė punėn mė 2 dhjetor nė pjesėn e banuar me shqiptarė nė Kosovė, derisa nė enklavat serbe dhe nė veri tė Kosovės UNMIK-u do tė vazhdojė tė kryejė punėn e tij”, shkruan kjo gazetė.
Gazeta “Dnevnik” thotė se posedon letrėn e pėrfaqėsuesit tė lartė tė BE, Havijer Solana, qė do t'i dėrgohet kryetarit tė Kosovės Fatmir Sejdiut, ku ai e informon Sejdiun se do tė jap shenjė pėr fillimin e punės sė Misionit, mė 2 dhjetor. "Shefi i EULEX-it ka ndėrmend qė pas lejes time, ta lansojė Misionin e BE pėr gjyqėsi e polici nė Kosovė mė 2 dhjetor", ka cekur Solana.

Duke vėnė nė dukje se EULEX do ta ushtrojė detyrėn e vet sipas Planit aksional, Solana thekson se ai do tė jetė mision unik nė Kosovė.

"Dėshiroj t'ju bindi se EULEX do tė punojė nė bazė tė mandatit ekzistues me qėllim tė zhvillimit dhe forcimit tė sistemit shumetnik gjyqėsorė, policinė shumetnike dhe shėrbimin doganor. Nė zbatimin mandatit tė vet EULEX do tė bashkėpunojė intensivisht me institucionet e Kosovės nė fushėn e sundimit tė ligjit, e ky bashkėpunim do tė jetė kyē pėr suksesin e Misionit", i rekomandon Solana Sejdiut. Nė letėr shtohet se mandati gjyqėsorė i EULEX-it do tė kontribuojė nė lehtėsimin e pėrparimit tė Kosovės nė integrimet e ardhshme me BE.

Gazeta "Dnevnik" po ashtu sjell edhe raportin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB, Ban Ki Mun, i cili ditėt e ardhshme do tė prezantohet nė KS, ku theksohet se serbėt e Kosovės do t’i garantojnė KB.

"Serbėt nė Kosovė do tė fitojnė garanci edhe mė tė forta nga ato qė i ka parashikuar Plani i Ahtisaarit, sidomos nė fushėn policisė, gjyqėsisė, doganės dhe mbrojtjes sė Kishės Ortodokse Serbe", shkruan gazeta.

Nė raportin e Ban Ki Munit, thekson gazeta, hapen dyert pėr hyrjen e EULEX-it nė Kosovė, por gjithashtu sigurohet qė serbėt nė Kosovė tė mbeten nėn kontrollin e drejtpėrdrejtė tė KB edhe pėrkundėr ardhjes sė Misionit tė BE. Sipas kėsaj gazete, parashikohet qė njė pjesė e parave qė do tė inkasohen nga doganat nė dy pikat doganore nė veri tė Kosovės, tė shkojnė drejtė nė komunat me shumicė serbe./f. musliu/
RTK


Server: Kushtet pėr vendosjen e EULEX-it paraqesin baza pėr ndarjen e Kosovės

Drejtori i Institutit pėr Paqe i SHBA-ve me seli nė Uashington, Daniel Server ka vlerėsuar se kushtet pėr vendosjen e misionit tė EULEX-it nė Kosovė paraqesin baza pėr ndarjen e Kosovės. “Propozimi serb nuk ėshtė pėr status neutral, por pėrpiqet qė tė krijojė bazė pėr ndarjen e Kosovės dhe pėr kufizimin e mėtejmė tė ushtrimit tė sovranitetit tė Prishtinės”, ka thėnė Server.
Ai ka thėnė se Bashkimi Evropian dhe SHBA-tė nuk do tė duhej tė bėjnė presione shtesė ndaj Prishtinės pėr tė pranuar kushtet serbe pėr vendosjen e misionit tė BE-sė.
RTK


Bugajski: Plani gjashtėpikėsh – “bosnizim” i Kosovės

Plani gjashtėpikėsh i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, nėse zbatohet, rrezikon me 'bosnizimin' dhe ndarjen e Kosovės, ka thėnė nė Prishtinė, analisti Janusz Bugajski.

E shtunė, 15 Nėntor 2008 14:15

Kėto komente, Bugajski i ka bėrė gjatė njė konference tė organizuar nė Prishtinė nga partia opozitare, Aleanca Kosova e Re.

Bugajski tha se plani gjashtėpikėsh, pashmangshėm mund tė ēojė drejt ndarjes sė veriut tė Kosovės dhe mbėshteti qėndrimin e Prishtinės zyrtare nė kundėrshtimin e kėtij plani.

"Dyfishimi i autoriteteve ndėrkombėtare tė UNMIK-ut dhe EULEX-it nė Kosovė, sipas tė cilit, serbėt nė veri do tė kishin nėn kontroll policinė, gjykatat, doganat e ēėshtje tė tjera, ēon kah njė bosnizim i Kosovės", tha Bugajski.

Sipas tij, njė skenar si plani gjashtėpikėsh ėshtė shqetėsues dhe vjen nė kohėn kur bashkėsia ndėrkombėtare po pėrpiqet ta shmangė ndarjen e Bosnjės, kurse, nė anėn tjetėr, provon ta krijojė edhe njė problem tė ngjashėm nė Kosovė.

"Mendoj se ėshtė e mundshme qė me kėtė plan tė krijohet situata me autoritete tė dyfishta, nė tė cilin Serbia inkurajon minoritetin serb drejt ndarjes apo krijimit tė dy entiteteve nė Kosovė", thotė Bugajski.

Duke e kundėrshtuar kėtė plan, nėnvizoi Bugajski, Kosova mė nė fund do tė dėshmojė se ėshtė subjekt i pavarur dhe jo vetėm objekt i politikave ndėrkombėtare ndaj saj.

Bugajski u ka sugjeruar kosovarėve qė tė shtrijnė njė ndikim mė tė madh tek administrata e re amerikane e presidentit Barack Obama, nė mėnyrė qė tė kuptohet seriozisht rreziku qė i kanoset tėrėsisė sė Kosovės nga plani gjashtėpikėsh i Ban Ki Moonit, i akceptuar edhe nga Beogradi si dhe njė pjesė e madhe e Bashkimit Evropian. /rel/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
15-11-08, 19:34
Clark: Nuk do ta dorėzoja pjesėn veriore tė Kosovės...

Ish-komandanti suprem i NATO-s, Wesley Clark ka thėnė se SHBA-tė do tė vazhdojnė tė pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės. Ai po ashtu ka thėnė se, nuk do ta dorėzonte pjesėn veriore tė Kosovės dhe nuk do tė merrej me Luginėn e Preshevės...

E shtunė, 15 Nėntor 2008 13:42

Nė njė intervistė pėr RTV21, Clark ka vlerėsuar se administrata e re amerikane e di mirė rėndėsinė e Ballkanit, qė sipas tij, ėshtė i rėndėsishėm jo vetėm pėr siguri dhe stabilitet nė Evropė por edhe nė pėrparimin e paqes dhe demokracisė nė rajon.

"Mendoj se do tė ketė njė pėrkujdesje tė re nga Shtetet e Bashkuara pėr tė plotėsuar lidershipin evropian nė Ballkan. Mendoj se do tė shihni njė pėrkujdesje tė re tė Amerikės rreth marrėveshjeve paqėsore tė Daytonit, siē ka ndodhur nė Bosnje, dhe mendoj se do tė shihni njė fokusim tė ri ndaj Kosovės dhe nė marrėdhėniet qė ajo ka me shtetet tjera nė Ballkan", ka thėnė Clark.

Ai po ashtu ka thėnė se, "Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė rrugėn e dy administratave tė fundit, do tė vazhdojė tė pėrkrahė pavarėsinė e Kosovės, dhe tė inkurajojė fqinjėt e Kosovės qė tė punojnė me shqiptarėt nė Kosovė dhe nė Shqipėri gjithashtu, me qėllim tė krijimit tė lidhjeve tė politikave ndėrkombėtare me Ballkanin", qė sipas tij, ėshtė njė gjė e mirė pėr tė njerėzit, pėr tė gjitha vendet e ndryshme kudo nė Ballkan.

I pyetur nėse pėrkrah tėrėsinė e Kosovės si mė parė, pa ndonjė ndarje, Clark ėshtė pėrgjigjur: "Unė nuk do ta dorėzoja pjesėn veriore tė Kosovės, nuk do tė merresha me Luginėn e Preshevės. Po ashtu sinqerisht shpresoj se nuk do tė mėrzitemi pėr Maqedoninė. Ti lėmė ata tė qetė. Kėto janė kufijtė, pra ti lejojmė ashtu siē janė, tė punojmė brenda tyre dhe tė pėrpiqemi t'i bashkojmė tė gjithė qytetarėt, pa dallim tė grupeve etnike, boshnjakė, romė, serbė dhe ēfarėdo grupi tjetėr...". /Telegrafi/
Mesazhi.com


Tirana zyrtare: Sulmi nė Prishtinė, akt i shėmtuar

15/11/2008 - 13:26


• Nga Suela Gera

Tirana zyrtare e cilėsoi sulmin e mbrėmshėm nė Prishtinė si akt qė synon tė dėmtojė frymėn e bashkėpunimit mes institucioneve tė Kosovės dhe ndėrkombėtarėve. Ministria e Jashtme nėpėrmjet njė njoftimi pėr shtyp vlerėsoi autoritetet kosovare qė dėnuan kėtė akt tė shėmtuar.


TIRANE- Tirana zyrtare reagoi sot pėr shpėrthimin e ndodhur pasditen e djeshme nė ndėrtesėn e Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Prishtinė. Ministria e Punėve tė Jashtme e cila drejtohet nga Lulzim Basha nėpėrmjet njė njoftimi pėr shtyp tė publikuar sot shkruan:
“Ministria e Punėve tė Jashtme dėnon me forcė shpėrthimin e mbrėmshėm tek ndėrtesa e Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Prishtinė (ICO) dhe e konsideron atė njė akt qė, edhe pse i izoluar, synon tė dėmtojė frymėn e bashkėpunimit tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės me Zyrėn Civile Ndėrkombėtare dhe faktorin ndėrkombėtar, si dhe vullnetin e dėshmuar tashmė pėr vendosjen dhe shtrirjen e EULEX-it nė tėrė territorin e Kosovės”.

Mė pas nė njoftimin e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė shkruhet se vlerėson reagimin e menjėhershėm tė autoriteteve mė tė larta tė Republikės sė Kosovės ndaj kėtij akti tė shėmtuar dhe dėnimin e tij nga ana e tyre.

“Duke rikonfirmuar mbėshtetjen maksimale pėr autoritetet e Republikės sė Kosovės, Ministria e Punėve tė Jashtme ėshtė e bindur se asgjė nuk do ta pengojė Kosovėn pėr tė ecur e sigurtė pėrpara nė ndėrtimin e institucioneve, tė shtetit tė sė drejtės dhe zbatimin rigoroz tė ligjit, si dhe nė konsolidimin e shtetit tė pavarur e demokratik, tė integruar nė familjen europiane dhe euroatlantike”

Pėr sulmin ndaj zyrės ICO reagoi dhe Bashkimi Europian. Franca qė kryeson Bashkimin Europian dėnoi ashpėr sulmin ndaj Zyrės Civile Ndėrkombėtare (ICO) nė Prishtinė. "Kryesia e Bashkimit Evropian dėnon ashpėr kėtė sulm", thuhet nė kumtesė nė tė cilėn gjithashtu vihet nė pah "vendosmėria e BE-sė pėr angazhimin nė ndėrtimin e shtetit juridik nė Kosovė pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve, pėrmes policisė dhe misionit gjyqėsor (EULEX) qė ėshtė nė vendsoje e sipėr".

Ambasada Amerikane nė Prishtinė, nė mėnyrėn mė tė ashpėr dėnoi, shpėrthimin "Akte tė tilla tė dhunshme, jo vetėm qė rrezikojnė jetėt, por edhe ndėrlidhin pėrpjekje negative nė paraqitjen e Kosovės si imazh tė keq, nė tėrė botėn". thuhet nė reagimin e ambasadės Amerikane ne Prishtinė.

Sulmi ndaj ndėrtesės sė ICO-sė ndodhi nė njė kohėn kur Kosova dhe Bashkimi Europian po bisedojnė, por pa arritur rezultate lidhur me planin gjashtėpikėsh tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban ki Moon i pranuar edhe nga Beogradi pėr shtrirjen e EULEX-it.

Presidenti Sejdiu tha se nuk mund tė thoshte nėse ka ndėrlidhje ky sulm me bisedimet, por sic u shpreh ai, njė ndėrlidhje e tillė mund tė bėhet vetėm nga ata qė nuk ia duan tė mirėn Kosovės. Nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp sė bashku me kryeministrin Hashim Thaci dėnuan sulmin dhe kėrkuan nga organet e rendit qė tė veprojnė me shpejtėsi pėr ta zbardhur ngjarjen dhe pėr t’i vėnė pėrgjegjėsit para drejtėsisė.

Shpėrthimi brenda rrethojave tė ndėrtesės sė Zyrės Civile Ndėrkombėtare nė Prishtinė, sipas Policisė sė Kosovės ndodhi mbrėmė rreth orės 17.30 minuta. Nga shpėrthimi nuk kishte viktima nė njerėz, por vetėm dėme materiale. Zyra e Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar nė Kosovė udhėhiqet nga diplomati Pieter Faith dhe funksionon nė kuadėr tė misionit tė Bashkimit Evropian. Kurse mandati i kėtij misioni ėshtė qė tė mbikėqyr zbatimin e Pakos sė Ahtisaarit nga ana e institucioneve tė Kosovės.
(BalkanWeb)

Pėr planin e ban ki mu.it asnjė fjalė nuk e than, e pėr "sulmin" meniher reagojn se po tuten mos po reagon kush para tyre.
Ah Shqipėri e mjera Shqipėri
Ep Zot men ku ska.

Llapjani_HH
15-11-08, 19:44
Njohja e Kosovės, Vatikani: Nuk do ta shqyrtojmė ende

15/11/2008 - 14:17

VATIKAN- Vatikani, tani pėr tani, nuk ka pėr qėllim tė njohė pavarėsinė e Kosovės dhe madje as nuk do ta diskutojė kėtė cėshtje. Lajmi ėshtė bėrė publik nga Sekretari i Shtetit tė Vatikanit, Holy See.

“Ne besojmė se cėshtja ėshtė ende e hapur nė Kombet e Bashkuara. Tani propozimet dhe planet se duhet tė implementohen janė ende nė fokus” raporton agjencia e lajmeve serbe.

Gjithashtu specifikohet dhe fakti qė njė pjesė e vendeve ende nuk kanė njohur pavarėsinė e Kosovės dhe ky numėr i vendeve “nuk ėshtė i vogėl”

Nė tė njėjtėn kohė Kisha Katolike uron qė tė mbajė marrėdhėnie tė mira me kishėn ortodokse serbe dhe tė vazhdojė dialogun i cili ka bėrė progres” thekson Sekretari i Shtetit tė Vatikanit .

Nė gazetat e botuara tė premten nė Prishtinė raportohej se pėrfaqėsuesi i Vatikanit nė Kombet e Bashkuara kishte informuar ministrin e Jashtėm tė Kosovės Skėnder Hysenin se Selia e Shenjtė do tė diskutonte me seriozitet mundėsinė e njohjes sė pavarėisė sė Kosovės.

BalkanWeb

Llapjani_HH
16-11-08, 19:05
Ēeku: Ne nuk mund tė pranojmė plan mbi plan, pėrpos atij tė Martti Ahtisaarit

“Ne nuk mundė tė pranojmė plan mbi plan, pėrpos atij tė Martti Ahtisaarit, tha sot nė njė takim me gazetar Kryetari i PSDK-sė, Agim Ēeku. Arsye e qartė, pse plani nuk mund tė pranohet ėshtė se Beogradi po benė pėrpjekje tė drejtpėrdrejtė qė tė dėshmojė se statusi i Kosovės nuk ėshtė i mbyllur dhe se Serbia ende ka sovranitet nė mbi Kosovėn. Ne kėrkojmė qė ky plan tė shpallet joekzistent dhe tė ndėrpriten bisedimet rreth kėtij plani”, u shpreh Ēeku.
Plani 6 pikėsh e ka origjinėn e tij qė nga 12 qershori i kėtij viti, dalė nga letra e sekretarit tė pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Mun. Por ky plan ėshtė neglizhuar nga institucioneve tona, tha nė njė takim me gazetarė kryetari i PSDK-sė Agim Ēeku.
Ai tha se ka reaguar me kohė se si duhet t’i pėrgjigjemi kėsaj letre, por fatkeqėsisht ka pasur njė pėrgjigje tė zbehtė nga institucioneve tona. Andaj qė nga ajo ditė Beogradi ka punuar qė kėtė plan ta kushtėzojė me shtrirjen e EULEX-it.
Ne si parti Social Demokrate kėrkojmė nga institucionet e Kosovės t’i thonė jo bisedimeve rreth kėtij plani, tha Ēeku.

“Nga institucionet Kosovės qė tani, qė sot, ky plan 6-pikėsh tė shpallet inekzistent dhe duhet tė ndėrpriten bisedimet pėr pėrmbajtjen e kėtij plani. Dje dėgjuam nga njė zyrtar i lartė tė qeverisė, tha se qėndrimi i qeverisė sė Kosovės mund tė ndryshojė nėse ndryshon pėrmbajtja e planit. Me kėtė ata kanė lenė tė kuptohet se mund tė negociojnė pėrmbajtjen e planit dhe deri nė fund tė ditės mund ta kemi edhe njė plan tjetėr”, ka thėnė Ēeku. .

Ne propozojmė qė institucionet tona ti bėjnė njė ftes zyrtare EULEX-it, pėr shtrirjen e tij nė tėrė territorin e Kosovė dhe fillimin e misionit mė 2 dhjetor, dhe se nuk duhet tė pranojmė plan tjetėr pėrpos atij tė Ahtisaarit, u shpreh Ēeku.
“Procesi i Ahtisaarit ka qenė proces i Kombeve tė Bashkuara, ne kemi pranuar kompromise tė shumta tė dhimbshme, por i kemi pranuar dhe jemi duke dėshmuar se po qėndrojmė prapa zotimeve tona pėr zotimin e pakos se Ahtisaarit. Gjithashtu edhe Ban ki Mun e ka mbėshtetė pakon a Ahtisaarit, atėherė kemi tė drejt tė kėrkojmė qė edhe ata tė qėndrojnė prapa zotimeve tė tyre< ka thėnė Ēeku. .

Ky plan ėshtė pėrpjekje pėr vendosjen e nivelit tė tretė tė pushtetit nė Kosovės dhe inicim i njė procesi tė ri negociator, prandaj e gjithė kjo tė shpijė drejt ndarjes territoriale tė Kosovės, tha kreu i PSDK-sė Agim Ēeku.
RTK

Ali Kadriu thotė se nuk kėrkon lėmoshė nga Qeveria, por jetė tė sigurt

Ali Kadriu nga fshati Suhadoll i Mitrovicės, gjatė njė konference pėr gazetarė tė mbajtur sot nė qendėr tė Prishtinės, kėrkoi nga Qeveria e Kosovės qė ti mundėsohet jeta e qetė dhe e sigurt jo vetėm pėr tė, por edhe pėr banorėt e tjerė tė kėsaj lagjeje. Ai tha se nuk ka nevojė pėr lėmoshė nga Qeveria e Kosovės, por pėr jetė tė dinjitetshme dhe tė sigurt.

Megjithė presionet e shumta nga Qeveria e Serbisė dhe UNMIK-u tash e 17 ditė qė Ali Kadriut nga fshati Suhadoll i Mitrovicės, tė mos i mundėsohet renovimi i dy shtėpive tė tij, ai sot bėri tė ditur se pa marrė parasysh pengesat nė tė cilat do tė hasė, nesėr do ti vazhdojė punimet.

Shumėn e premtuar nga kryeministri Thaēi, pėr ta ndihmuar Ali Kadriun nė renovimin e shtėpive tė tij, e quajti lėmoshė pėr tė cilėn ai theksoi se nuk ka nevojė.

“Unė ato dy kulla i kam ndėrtuar me pasuri tė paluajtshme e lėmoshė nuk kėrkoj nga askush. Qe 17 ditė unė atje shkoj dhe jam i rrezikuar”, ka thėnė mes tjerash Ali Kadriu.
Nė konferencėn pėr gazetarė sot nuk ishte i pranishėm, avokati i tij Tomė Gashi, i cili ėshtė i angazhuar nė kėtė rast.


Ndryshe, dje Policia e UNMIK-ut i ka ndėrprerė pėrkohėsisht punimet nė shtėpinė e Ali Kadriut nė Suhodoll tė Mitrovicės, pas tė shtėnave me armė zjarri qė janė dėgjuar tė vinin nga lagjet e banuara me serbė. Zėdhėnėsi rajonal i Policisė, Besim Hoti tha se tė shtunėn rreth orės 10:30 nga fshati Bėrxhani janė shėnuar tė shtėna, por pa pasoja nė njerėz apo dėme tjera materiale.

Kėto tė shtėna, sipas policisė, mund tė kenė pasur si qėllim ngritjen e tensioneve dhe ndėrprerjen e punimeve nė shtėpinė e Ali Kadriut nė Suhodoll. "Ajo qė ėshtė me rėndėsi ėshtė se kėto tė shtėna nuk kanė pasur pėr cak objektin, apo personin fizik", tha zėdhėnėsi Hoti. Ai tha se policia vendore dhe ajo e UNMIK-ut e kanė vėnė gjendjen nėn kontroll dhe se pasdite gjendja pėrshkruhet tė jetė e qetė.
RTK

Llapjani_HH
17-11-08, 20:53
Serbėt kundėrshtojnė meremetimin e shtėpisė sė Ali Kadriut nė lagjen “Kroi i Vitakut”

Njė grup prej rreth 40 serbėve tė veriut tė Kosovės, sot nė mėngjes ishin jnisur nga fshati Bergjan nė drejtim tė shtėpisė sė Ali Kadriu, nė veri tė qytetit, duke kundėrshtuar meremetimin e kėtyre pronave. Nė mes tė rrugės ata janė ndeshur nė kordonin e policėve ndėrkombėtarė, tė cilėt nuk i kanė lejuar ata qė tė depėrtojnė deri tek kėto prona, ku Kadriu i shoqėruar nga dy punėtorė tė tjerė vazhdonte meremetimin e tyre.
Radio Kosova e Lirė


Banditėt serbė kanė shkrehur breshėri plumbash nga automatikėt nė lagjen "Lumbardhi", nė Mitrovicė

Qendra Rajonale nė Mitrovicė bėn tė ditur se mė 15.XI.2008, pas mesnatgės nė lagjen "Lumbardhi", kuarti i boshnjakve, saktėsisht nga tri ndėrtesat tė cilat i pati ndertuar Qeveria e Serbisė pasi trojet i pati blerė nga shqiptarėt tė cilėve kohė pas kohe banditėt serb iu bėnin presion nė forma tė ndryshme. Nga kėto tri ndėrtesa banditėt serb kanė shkrehur breshėri plumbash nga automatikėt pėr ēka janė shqetsuar pa masė banorėt e kėsaj lagje posaēėrisht ata shqiptarė nga se kanė pėrvojė tė hidhur me banditėt serbė tė cilėt nuk zgjedhin mėnyra qė t'iu bėjnė presion shqiptarėve nė mėnyrė qė ata tė shesin shtėpitė e tyre ku ato shtėpi tani kishte me i blerė qeveria serbe e cila e ka synim spastrimin etnik. Pasi kanė pushuar tė shtėnat aty ka shkuar njė patrullė e policisė tė cilėt kanė bėrė njė lėvizje me automjetin e tyre perreth ndėrtesave nė fjalė dhe janė larguar prej andej ku pastaj edhe njė automjet i ushtrisė sė KFOR-it ka lėvizur nėpėr kėtė lagjė dhe asgjė askujt. >>>
KMDLNJ, Qendra Rajonale nė Mitrovicė, kėrkon nga organet e sigurisė policia e UNMIK-ut, ajo e SHPK-sė dhe KFOR-i qė sa mė parė t'i kapin akterėt e tė shtėnave tė datės 14 dhe 15.XI.2008 nė mėnyrė qė tė nxirrėn para drejtėsisė. Njė gjė ėshtė e ditur se akterėt e tė shtėnave tė 14.XI.2008 sėpaku policėt serb pjesėtar tė SHPK-sė ata i njohin shumė mirė, edhe disa policė shqiptarė tė cilėt patrollojnė nė pjesėn e okupuar tė qytetit s'bashku me policėt serb pra edhe kėta i dinė saktsisht qerdhet e atyre qė shkrehin breshri plumbash kur dhe ku t'iu teket. Duhet tė pėrmendet se nė lokalitetet ku shkrehėn armė tė ndryshme nga serbėt, shlirshėm vepron MUP-i serb ku shef i operativės ėshtė Zharko Kosovac i njohur si ushtrues i dhunės mbi popullatėn shqiptare, gjatė vitetve tė 90-ta, gjatė luftės 1998/9 dhe pas lufte, poashtu epror i policisė sė SHPK-sė ėshtė edhe Xhavit (Rexho) Dervisheviq i cili ėshtė poashtu i njohur si ushtrues i dhunės mbi shqiptarėt qė nga 1990. Kėta tė dy me shumė tjerė serb kanė qenė ushtrues tė dhunės posaqėrisht mbi arsmin shqip. ( Halit Berani )
Radio Kosova e Lirė


Strukturat paralele nė veri tė Mitrovicės po lėshojnė edhe dokumente doganore

Kryetari i sė Mitrovicės Bajram Rexhepi,akuzoi sot edhe njė herė administratėn e UNMIK-ut qė, sipas tij, situatėn rreth ndėrtimit tė shtėpisė sė Ali Kadriut dhe shtėpive tė tjera nė lagjen "Kroi i Vitakut", e ka vėshtirėsuar, duke kėrkuar nė veri, procedura tė posaēme vetėm pėr shqiptarėt. Andaj, Rexhepi sėrish kėrkoi nga pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut, qė mė me vendosmėri ta zbatojnė ligjin dhe tė krijojnė kushte qė Aliu dhe tė tjerėt t’i rindėrtojnė shtėpitė e tyre, pa pengesa.

Ndryshe, Komiteti pėr Siguri i Kuvendit tė Komunės, nė mbledhjen e sotme vlerėsoi se situata e sigurisė nė komunė ka qenė e tensionuar gjatė fundjavės sė shkuar, e cila nuk ka eskaluar falė maturisė dhe vetėpėrmbajtjes sė qytetarėve dhe angazhimit tė strukturave komunale pėr tė mbajtur gjendjen nėn kontroll.

Rexhepi pėrkujtoi se tė shtunėn ka pasur tė shtėna me armė zjarri, nga ekstremistėt serbė nė lagjen "Kroi i Vitakut", ndėrkohė qė nė "Lagjen e Boshnjakėve" strukturat paralele serbe i kanė detyruar pronarėt shqiptarė t’i mbyllin dyqanet e tyre, veprime kėto qė janė tė dėnueshme dhe tė papranueshme, sepse janė reflektuar negativisht nė situatėn e sigurisė.

"E kuptoj qėllimin e ndėrkombėtarėve qė tė ruhet paqja e siguria, qė tė mos ketė tensionime, qė ėshtė edhe qėllimi ynė kryesor, pėr ēka nuk i kursejmė angazhimet tona, por ėshtė e pakuptueshme qė tė mos reagohet, ndiqen dhe kapen grupet ekstremiste qė shtinė me armė zjarri, edhe atėherė kur dihet lokacioni prej nga ata i bėjnė kėto veprime tė rėnda kriminale", tha ai.

Ndėrkaq, pėrfaqėsuesi i doganave tė Kosovės, bashkim Ēitaku, kėrkoi nga pėrgjegjėsit pėr siguri qė ta ndėrpresin punėn e paligjshme tė strukturave paralele serbe nė "lagjen e Boshnjakėve", tė cilat tė papenguara lėshojnė dokumente paralele doganore, qė po e vėshtirėsojnė qarkullimin e mallrave nga Kosova pėr nė Serbi, veprim ky qė ėshtė i papranueshėm. /L. Voca/
RTK


Azem Vllasi ambasador i Kosovės nė Mal tė Zi?

Ish-funksionari komunist, Azem Vllasi do tė emėrohet ambasador i parė i Kosovės nė Mal tė Zi, ka bėrė tė ditur tė dielėn gazeta malazeze "Dan", duke u thirrur nė burimet e saj pranė qeverisė sė Kosovės.

E hėnė, 17 Nėntor 2008 08:49

Duke iu referuar kėtyre burimeve, kjo gazetė po ashtu shton se Vllasi do tė mund tė emėrohet nė kėtė detyrė qysh nė pranverė tė vitit tė ardhshėm.

Gazeta mė tutje citon Vllasin, tė ketė thėnė se, "me dėshirė do ta pranonte kėtė post".

Mali i Zi e ka njohur pavarėsinė e Kosovės mė 9 tetor. Pas njohjes sė Kosovės, Ministria e Punėve tė Jashtme e kėtij vendi ka bėrė tė ditur se me Kosovėn do tė vendosen marrėdhėniet diplomatike sipas procedurės normale, mirėpo nuk ėshtė precizuar ndonjė afat i caktuar. /Telegrafi/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
18-11-08, 19:52
Tirana zyrtare mbėshtet “JO”-nė e Prishtinės

Shqipėria mbėshtet vendimin e institucioneve kosovare kundėr planit 6-pikėsh tė OKB-sė. Ministri i Jashtėm shqiptar, Lulzim Basha, ka thėnė se Tirana zyrtare po i ndjek mė vėmendje dhe shqetėsim tė madh zhvillimet nė Kosovė.

E martė, 18 Nėntor 2008 09:06

"Prishtina ka vullnetin pėr tė vazhduar dialogun dhe nė implementimin e planit Ahtisaari. Shqipėria e mbėshtet kėtė dhe kėrkon vendosjen e shpejt tė EULEX-it nė gjithė territorin e Kosovės", ka thėnė Basha.

Ai ka kundėrshtuar edhe formėn e zhvillimit tė bisedimeve midis OKB-sė e Beogradit dhe pėrjashtimit tė Prishtinės pėr njė periudhė tė caktuar.

Reagimi i tij ėshtė i pari i njė zyrtari tė lartė tė Shqipėrisė pėr kėtė ēėshtje. /ktv/
Mesazhi.com

Si nuk po ju vjen turp mos me reague deri tani?
Athue edhe pėr kėtė reagim tė vonshėm mos kan lyp ndonjė shpėrblim?

Jana
15-12-08, 15:19
Gjobat nė komunikacion, tani pagesa nė vend pėrmes Raiffeisen Bank

“Ligji mbi komunikacion kėrkon qė qytetarėt eventualisht gjobat e tyre t’i paguajnė nė vendin e ngjarjes. Deri mė tani nuk kemi pasur atė mundėsi. 'Raiffeisen' e ka njė ofertė qė tė instalojė nėpėr stacionet tona policore disa pajisje qė i ofrojnė qytetarėve pagesat e menjėhershme”, tha ministri Pajaziti. Sipas tij, marrėveshja lehtėson edhe kryerjen e shėrbimeve tjera, por do tė ketė edhe lehtėsira pėr kredi tė mundshme pėr policinė etj.
Ministria e Punėve tė Brendshme (MPB) dhe “Raiffeisen Bank” kanė nėnshkruar njė marrėveshje bashkėpunimi, e cila do t’iu mundėsojė qytetarėve tė bėjnė menjėherė pagesat e gjobave, dhe do tė ndihmojė nė ngritjen e efikasitetit tė Policisė sė Kosovės nė kryerjen e veprimeve tė saja.

Ministri Zenun Pajaziti vlerėsoi se institucionet e Kosovės kanė nevoja tė mėdha pėr shėrbime tė ndryshme nė pėrputhje me legjislacionin e ri dhe me arritjen e marrėveshjes nė fjalė do tė ketė lehtėsira nė kryerjen e disa shėrbimeve.

“Mendoj se ky ėshtė njė fillim i mirė me 'Raiffeisen', nė tė mirė tė pjesėtarėve tė policisė dhe qytetarėve. Ne, po ashtu, do tė kemi bashkėpunim edhe me asociacione dhe institucione tjera financiare e bankare”, ka thėnė ministri Pajaziti.

Ndėrkaq, kryesuesi i Bordit Menaxhues tė “Raiffeisen Bank” nė Kosovė, Bogdan Merfea tha se marrėveshja do t’u mundėsojė policėve tė kryejnė punėn sa mė mirė, ndėrsa qytetarėve lehtėsira nė kryerjen e shėrbimeve tė ndryshme.
“Do tė ketė lehtėsira pėr tė gjitha palėt qė janė tė pėrfshira nė kėtė sektorė, si pėr MPB, policinė e qytetarėt, por edhe pėr vetė bankėn tonė”, tha Marfea.

Llapjani_HH
15-12-08, 18:11
Beogradi (pa leje) vendos linjėn hekurudhore me veriun e Kosovės :mad:

Beograd, 15 dhjetor - Qė nga dita e djeshme ka nisur qarkullimi i trenit tė shpejtė nė relacionin Beograd-Zveēan, i cili do tė qarkullojė ēdo ditė, shkruan nė numrin e sotėm gazeta "Politika" e Beogradit, duke mos theksuar se me lejen e kujt qarkullon ky tren. Pėrfaqėsuesi i strukturave paralele serbe Zoran Bogavac, i cili veten e quan "koordinator pėr nyjen hekurudhore tė Fushė Kosovės", i ka deklaruar kėsaj gazete se "rivendosja e kėsaj linje hekurudhore ėshtė bėrė nė kuadėr tė aksionit pėr vendosjen e trafikut hekurudhor nė relacionin Beograd - krahina jugore serbe". Por, "ambiciet" e kėtij "koordinatori" serb janė edhe mė tė mėdha - qė tė vendosė linjėn hekurudhore edhe deri nė Fushė Kosovė, si dhe rivenbosjen e qarkullimit tė trenit nė relacionin Zveēan-Fushė Kosovė. Kjo linjė hekurudhore ėshtė pezulluar nė mars tė kėtij viti me njė vendim tė UNMIK-ut, pasi Beogradi mori kontrollin e hekurudhave nė veri tė Kosovės. Bogavac thotė se "hekurudhat e Serbisė" janė tė hapura pėr bisedime me UNMIK-un pėr vendosjn e trafikut edhe deri nė Han tė Elezit, por siē thotė kjo varet nga "UNMIK hekurudhat", pėrkatėsisht siē janė riformuluar tash vonė si Hekrudhat eė Kosovės", thotė Bogavac.
QIK


Policėt serbė i raportojnė vetėm EULEX-it :mad:

Njė ditė pas shtrirjes sė EULEX-it, katėr stacionet policore nė veri tė Kosovės, Leposaviē, Zubin Potok, Zveēan dhe stacioni nė veri tė Mitrovicės, kanė vendosur tė ndėrpresin kontaktet zyrtare me Drejtorinė Rajonale tė Policisė nė Mitrovicė, bėn tė ditur e pėrditshmja “Koha Ditore”.

Kėtė vendin, sipas kėsaj gazete, komandantėt e stacioneve policore nė veri e kanė marrė, tė mėrkurėn pasdite, pas takimit me kreun e policisė sė EULEX-it, Rainer Kuehn, dhe me disa zyrtarė tė tjerė ndėrkombėtarė. Megjithatė, theksohet se gazeta nuk ka mundur tė konfirmojė nėse vendimi i eprorėve policorė serbė ėshtė marrė pas marrėveshjes me EULEX-in, apo krye nė vete si kundėrpėrgjigje pėr mosarritje tė marrėveshjes.

Nė kėtė mėnyrė policėt serbė do t’i raportojnė vetėm EULEX-it, ndėrsa vija e re e komunikimit tė policėve serbė, interpretohet edhe si fillim i zbatimit tė planit gjashtėpikėsh pėr Kosovėn, tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki-Moon. /Telegrafi/ 12:21 / 12 Dhjetor '08
Telegrafi


Serbėt: SHISH lajmėroi atentatin ndaj Jeremiē

15/12/2008 - 09:12
• Lajmi alarmant ėshtė publikuar dje nga gazetat serbe, qė vėnė nė dukje se informatat pėr kėtė erdhėn nga Shėrbimi Sekret Shqiptar. Gazeta serbe "Vecer" shkruan se sipas agjentėve sekretė shqiptarė, ka plane pėr vrasjen e Jeremiē.

BEOGRAD-Ministri i Jashtėm serb pėr fundon nė shėnjestrėn e njė komploti tė mundshėm kosovar. Lajmi alarmant ėshtė publikuar dje nga gazetat serbe, qė vėnė nė dukje se informatat pėr kėtė erdhėn nga Shėrbimi Sekret Shqiptar. Gazeta serbe "Vecer" shkruan se sipas agjentėve sekretė shqiptarė, ka plane pėr vrasjen e Jeremiē ndėrsa ai ndodhet nė udhėtimet jashtė shtetit. Ndėrkohė, tė kontaktuar nga "Gazeta Shqiptare", zyrtarė tė Shėrbimit Sekret Shqiptar deklaruan se nuk kanė asnjė tė dhėnė lidhur me kėtė informacion tė publikuar dje nga media serbe.
Gazeta "Press" si dhe gazeta "Javno", theksojnė se tė dhėnat janė konfirmuar edhe nga shėrbimi sekret serb, sipas tė cilit shefi i diplomacisė mund tė bėhet objekt i njė atentati edhe nė Beograd. Agjencia serbe e shėrbimit sekret, BIA, i ka kaluar kėtė informacion sekret komisarit tė policisė serbe, Milorad Veljoviē, shkruan gazeta "Press". Sipas tė dhėnave tė agjentėve serbė, policia po pėrpiqet tė intensifikojė masat e sigurisė pėr ministrin e Jashtėm, si gjatė kohės kur ai ndodhet nė Serbi, ashtu edhe kur udhėton jashtė vendit. BIA ka siguruar disa informata operative tė pakonfirmuara sipas tė cilave, grupe ekstremistėsh shqiptarė nga territori i Kosovės po planifikojnė njė tentativė vrasjeje ndaj shefit tė diplomacisė serbe. Kjo tentativė ėshtė planifikuar sapo tė ketė njė tė hapur, zakonisht nė kohėn kur Jeremiē udhėton jashtė shtetit, por nuk pėrjashtohet edhe koha gjatė sė cilės ministri ndodhet nė vendin e tij. Gazeta shkruan gjithashtu se "shėrbimi sekret serb kėshillon shtimin e masave tė sigurisė pėr ministrin dhe marrjen e masave nė mėnyrė qė tė mund tė parandalohet njė atentat i tillė". E gjithė kjo ėshtė bėrė e ditur nė dokumentin qė agjencia i ka dėrguar komisarit tė policisė serbe, Milorad Veljoviē. Gazeta "Press" thekson gjithashtu se kėrcėnimet e ekstremistėve shqiptarė ndaj Jeremiē nisėn pikėrisht nė kohėn kur ai po sulmohet dhe kritikohet edhe nga ana e zyrtarėve tė Bashkimit Europian, pėr shkak tė kėmbėnguljes qė po tregon nė mbrojtjen e Kosovės si territor i Serbisė. Vuk Jeremiē ėshtė ministėr i Jashtėm i Serbisė qė prej majit tė vitit 2007. Edhe pse pjesė e njė brezi tė ri tė politikės serbe, ai njihet si njė politikan dhe diplomat me gjuhė tė ashpėr dhe gjatė vitit tė fundit ka bėrė vazhdimisht deklarata kundėr pavarėsisė sė Kosovės, ndėrsa ka bėrė tė ditur se Serbia ėshtė gati tė heqė dorė nga anėtarėsimi nė BE vetėm pėr Kosovėn. Jeremiē e ka ēuar ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė dhe ka deklaruar se ka besim tė plotė se kjo gjykatė do tė mbėshtesė Serbinė nė kėtė ēėshtje.
d.b/GazetaShqiptare/BalkanWeb

Llapjani_HH
16-12-08, 18:46
Hyrja e trenit serb nė Kosovė, Nexhat Daci: Autoriteti I Prishtinės ėshtė duke u zbehur http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Hyrja e pakontrolluar e trenit tė hekurullave tė Serbisė nė territorin e Kosovės tregon se autoriteti i Prishtinės ėshtė duke u zbehur dhe jo duke u forcuar. Kėshtu u shpreh kreu i Lidhjes Demokrtatike tė Dardanisė Nexhat Daci, ndėrkohė qė kryetarja e Komisionit Parlamentar tė Transportit Myzejene Selmanit tha se strukturat paralele serbe po mundohen ta shfrytėzojnė momentin deri nė shtrirjen e plotė tė EULEX. “Po humb autoriteti i Kosovės nė vend qė tė forcohet. Me hyrjen e Kushtetutės nė fuqi vazhdimisht po rėndohet pozita jonė edhe kombėtare edhe ndėrkombėtare dhe siē ngjante pėrpara nė kohėn e UNMIK-ut, vinte ēdokush (nga Serbia) dhe bėnte ēdo lloj fushate" tha Daci.


“Ėshtė e vėrtetė qė transporti hekurudhor ėshtė pjesė e 6 pikėshit, por nė dijeni tonėn si Kuvend, qeveria nuk e ka pranuar 6 pikėshin" tha kryetarja e Komisionit per Transporte ne Parlamentin e Kosovės, Myzejene Selmani.

Deputeti serb Slavisha Petkoviq ka bėrė pėrgjegjės EULEX-in pėr hyrjen e kėtij treni nė Kosovė pa lejen e autoriteteve tė Prishtinės.“Nuk e di ēfarė thotė 6 pikėshi pėr doganat dhe kufirin. Por nuk besoj qė nė planin 6 pikėsh shkruhet se nė kėto pika doganore mjetet transportuese mund tė kalojnė pa iu nėnshtruar kontrollit doganor" tha Petkoviq.

Krahas policisė, drejtėsisė dhe doganave, nė marrėveshjen 6 pikėshe OKB- Beograd tė cilėn institucionet e Kosovės kanė thėnė se nuk do ta zbatojnė, ka gjetur vend edhe transporti.

Pėrparim Isufi , E martė , 16 dhjetor 2008
ALSAT

Llapjani_HH
17-12-08, 18:51
Kermabon: Vetėm zbatimi i sundimit tė ligjit, e jo i planit tė Ahtisarit http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Beograd, 17 dhjetor - Shefi i EULEX-it Iv dė Kermabon ėshtė i shprehur i kėnaqur qė shtrirja e EULEX-it nė tėrė Kosovėn ka kaluar pa asnjė incident. Ai tha se pėr momentin ka dy tė tretat e personelit dhe teknikės, por beson se EULEX-i do tė arrijė operacionalitetin e plotė nga fundi i dimrit, kur nė terren do tė ketė 3000 njerėz. Nė njė intervistė pėr gazetėn e Beogradit "Veēernje novosti" Kermabon pėrsėriti se detyrė themelore e misionit qė drejton ėshtė zbatimi i sundimit tė ligjit dhe se nė terren nuk do tė zbatojė planin e Marti Ahtisarit. "Baza jonė ligjore askund nuk pėrmend planin e Ahtisarit", tha ai. Kermabon tha se duhet themeluar njė "bazė tė fuqishme pėr kontakt dhe bashkėpunim me njerėzit e Kosovės, andaj ka organizuar njė seminar me personelin komandues tė policisė nė veri tė Kosovės, sepse siē thotė "ka shumė mosmarrėveshje rreth misionit". "Njerėzit janė kundėr misionit meqenėse nuk e kanė kuptuar se ē'ėshtė EULEX-i. Kur tė shpjegojmė planet tona, mendoj se ka shpresė pėr bashkėpunim", thotė Kermabon.
QIK


Edhe Rusia mund t'i bashkohet EULEX-it? http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Prishtinė, 17 dhjetor - Brukseli zyrtar nuk pėrjashton mundėsinė qė Rusia njė ditė t'i bashkohet misionit EULEX nė Kosovė. Njė zyrtar i lartė i BE-sė nė Bruksel i ka thėnė gazetės "Zėri" me kusht anonimiteti se Rusia mund tė jetė pjesėmarrėse nė misionin EULEX. Por sipas tij, zyrtarisht nga Moska nuk ka mbėrritur asnjė kėrkesė nė Bruksel qė t'i bashkohet misionit tė BE-sė. Ndėrkohė thuhet se nga Kanadaja ka mbėrritur kėrkesa qė t'i bashkohet EULEXit dhe se kjo kėrkesė ėshtė nė proces e sipėr tė negociimit.
QIK


Kuēi: Qeveria e Kosovės do tė mbėshtesė dhe do tė bashkėpunojė ngushtė me EULEX-in http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Drejtuar nga zėvendėskryeministri i Republikės sė Kosovės, Hajredin Kuēi dhe shefi i Misionit tė EULEX-it, Yves De Kermabon, ėshtė mbajtur sot takimi, i pestė i radhės, i Bordit Koordinues pėr Sundimin e Ligjit. Tashmė nuk diskutohet pėr shtrirjen e EULEX-it, por qė shtrirja e tij tė jetė funksionale, operative dhe nė Kosovė tė sundojė rendi dhe ligji, ka thėnė Kuēi pas takimit tė sotėm.
Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi tha se Qeveria e Kosovės pėrgėzon shefin e EULEX-it, Yves de Kermabon dhe gjithė misionin e tij pėr punėn e bėrė nė shtrirjen e misionit nė gjithė vendin .
“Kjo ėshtė njė simbolikė e mirė pėr vendosjen e rendit dhe ligjit nė tėrė territorin e republikės”, theksoi z. Kuēi , duke shtuar se Qeveria e Kosovės do tė mbėshtesė dhe do tė bashkėpunojė ngushtė me EULEX-in, qėllimi i tė cilit ėshtė vendosja e rendit dhe ligjit.

Mė tutje z. Kuēi tha se gjatė takimit ėshtė diskutuar pėr Ligjin kundėr pastrimit tė parasė, pėr Qendrėn e Inteligjencės Financiare dhe Strategjinė e luftės kundėr krimit tė organizuar terrorizmit dhe narkotikėve.
Ai tha se ka njė gatishmėri dhe njė ambient tė mirė pėr bashkėpunim midis Qeverisė dhe EULEX-it.
“Tashmė nuk diskutohet pėr shtrirjen e EULEX-it, por tash po mundohemi qė shtrirja e kėtij misioni tė jetė funksional, operativ dhe nė Kosovė tė sundoj rendi dhe ligji”, theksoi zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi .


Po ashtu, edhe shefi i Misionit tė EULEX-it, Yves De Kermabon ėshtė shprehur i kėnaqur me progresin e shėnuar gjatė ditėve tė kaluara.

“Ne kemi njė bashkėpunim dhe njė bashkėrendim tė mirė tė veprimeve me Qeverinė e Kosovės”, u shpreh z. Kermabon. Po ashtu shefi i Misionit tė EULEX-it, Yves De Kermabon ka lavdėruar angazhimin e zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi pėr koordinimin e mirė midis Qeverisė dhe EULEX-it, thuhet nė njė njoftim tė lėshuar sot nga Zyra pėr informim pranė Kryeministrit.
RTK
Si mundet tė bashpunoj qeveria me eulex-in kur ata thon se nuk do tė zbatojn planin e ahtisarit tė cilin e ka pranuar qeveria?
Pse po mundohen ta mashtrojn Popullin kinse nuk e kanė pranuar planin 6 pikėsh?


Policėt serbė nėn komandėn e EULEX-it, thotė Bogdanoviq http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq ka deklaruar se tė gjithė pjesėtarėt serbė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės, do tė jenė nėn zinxhirin komandues tė EULEX-it, pavarėsisht nė cilėn pjesė tė Kosovės jetojnė dhe veprojnė.
"Nuk ka dilema. Pėr ne ėshtė i pranueshėm vetėm zinxhiri komandues, i cili vjen nga EULEX-i, e jo nga Prishtina", ka thėnė ai pėr agjencitė serbe tė lajmeve.
RTK


Faji i kujt ėshtė?

EULEX-i dhe UNMIK-u fajėsojnė njėri-tjetrin pėr qarkullimin e trenave tė Serbisė nėpėr Kosovė.
Trenat e Serbisė hyjnė nė Kosovė ilegalisht pa e pyetur askėnd dhe pėr kėtė nuk ndihet askush pėrgjegjės nga EULEX-i dhe UNMIK-u. Madje, kėto 2 misione ia hedhin fajin njėra-tjetrės pėr trenin e Hekurudhave tė Serbisė, qė tė dielėn ka qarkulluar nė linjėn Beograd-Zveēan. Shefi i EULEX-it, Yves de Kermabon, ka deklaruar se pėr kėtė ēėshtje pėrgjegjės ėshtė UNMIK-u. Ndėrkaq zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Alexander Ivanko, ka pohuar se kjo ēėshtje hyn nėn autoritetin e policisė sė EULEX-it, meqė ata janė vendosur tashmė nė veri tė vendit. Ndėrkaq, zyrtarė tė institucioneve kosovare kanė konstatuar se qarkullimi i trenave serbė nė Kosovė nuk ėshtė zbatim i planit 6-pikėsh. /ktv/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
17-12-08, 18:52
Reagime pėr trenin nga Serbia


Ministria e Transportit dhe Post Telekomunikacionit nė Prishtinė thotė se hyrja e njė treni nga Serbia nė Kosovė, pa njė marrėveshje paraprake mes dy vendeve, cėnon sovranitetin e Kosovės.

Nė fundjavė njė tren i shpejtė ka arritur nga Beogradi nė Zveēan, njė komunė e banuar me shumicė serbe nė veri tė Kosovės, duke pėrshkruar rreth 40 kilometra rrugė hekurudhore tė Kosovės pa njoftuar autoritetet e Prishtinės.

Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Aleksander Ivanko, tha se Beogradi nuk ka kėrkuar lejen e Misionit tė OKB-sė pėr hyrjen e trenit nė Kosovė.

"Pėr kėtė ēėshtje Beogradi nuk ka diskutuar me UNMIK-un dhe neve ne vjen keq pėr kėtė. Ne nuk kemi qenė tė informuar qė ky tren do tė vinte nė Kosovė", tha pėr BBC-sė zoti Ivanko.

Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Moon, ka propozuar bisedime ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr ēėshtjen e transportit, me qėllim tė lehtėsimit tė qarkullimit tė njerėzve dhe mallrave ndėrmjet dy vendeve.

Por, sipas zėdhėnėsit Ivanko, bisedime tė tilla nuk janė zhvilluar ende dhe, rrjedhimisht, nuk ka njė marrėveshje qė do tė lejonte hyrjen e lirshėm tė trenave tė Serbisė nė Kosovė.

Institucionet vendore nuk kanė qasje nė veri tė Kosovės, ndėrsa hekurudhat nė atė pjesė deri sė voni kanė qenė pėrgjegjėsi e UNMIK-ut.

Por, pas kalimit tė kompetencave nė fushėn e sundimit tė ligjit nga UNMIK-u te EULEX-i, nuk ėshtė e qartė se kush ėshtė pėrgjegjės pėr transportin hekurudhor nė Kosovėn Veriore.

Shefi i misionit evropian, Yves de Kermabon, ka thėnė se lidhur me hyrjen e trenit nga Serbia nė Kosovė duhet tė pyetet UNMIK-u.

Ndėrsa zėdhėnėsi i misionit tė OKB-sė, Aleksander Ivanko, i pyetur nėse UNMIK-u vazhdon tė ketė pėrgjegjėsi pėr hekurudhat nė veri, u pėrgjigj:

"Meqenėse ne nuk e administrojmė mė Kosovėn, nuk kemi funksione ekzekutive dhe nuk do tė kemi policė tė UNMIK-ut nė terren, kjo ėshtė ēėshtje qė duhet tė diskutohet. Nuk mund t'ju pėrgjigjem me 'po' ose 'jo'", tha zėdhėnėsi Ivanko.

Reagimi i Prishtinės

Ministri kosovar i Transportit dhe Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, i ka thėnė BBC-sė se ndėrhyrjet e fundit tė hekurudhave tė Serbisė nė ato tė Kosovės janė vazhdimėsi e reagimit tė serbėve ndaj shpalljes sė pavarėsisė.

"Me ligjin mbi hekurudhat e Kosovės dhe me tė gjitha ligjet nė fuqi tė kėtij vendi, si nė ēdo vend tjetėr, pėr lėvizjen e trenit apo ndonjė operatori tjetėr duhet tė ketė leje pėrkatėse. Nė qoftė se nuk e kanė lejen e tillė, praktikisht nėnkuptohet qė ėshtė cenim i sovranitetit tė vendit", theksoi ai.

Ministri Limaj tha se pėrmes njė letre do tė kėrkojė nga autoritetet e EULEX-it dhe Ministria e Punėve tė Brendshme qė tė mos lejojnė ndėrhyrje tė tilla tė hekurudhave tė Serbisė pa lejen e autoriteteve kosovare.

"Ne tani kemi njoftuar EULEX-in dhe presim qė shtrirja e EULEX-it dhe policisė sė Kosovės do tė bėhet nė ato pika doganore, kemi kėrkuar nga Ministria e Punėve tė Brendshme qė tė mos lejojė futjen e asnjė treni apo operatori pa pasur paraprakisht lejen e Prishtinės", tha ministri i Transportit dhe Telekomunikacionit, Fatmir Limaj.

Lideri opozitar, Nexhat Daci, ndėrkaq e ka quajtur njė lajm tė keq ndėrhyrjen e hekurudhave tė Serbisė nė hekurudhat e Kosovės.

"Po humb autoriteti i Kosovės nė vend qė tė forcohet. Me hyrjen e Kushtetutės nė fuqi, vazhdimisht po rėndohet pozita jonė edhe kombėtare edhe ndėrkombėtare dhe siē ngjante pėrpara nė kohėn e UNMIK-ut, vinte ēdokush (nga Serbia) dhe bėnte ēdo lloj fushate", tha zoti Daci.

Qėndrimi i Beogradit

Ndėrkohė, Sekretari Shtetėror pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Oliver Ivanoviq i ka thėnė BBC-sė se nuk ka asnjė pengesė ligjore qė do tė mund ta ndalonte qarkullimin e trenave nga Serbia nė territorin e Kosovės.

"Kjo, nė parim, nuk do tė duhej tė paraqiste problem, ėshtė njėsoj si edhe qarkullimi i makinave apo kamionėve tė Serbisė. Nė kėtė aspekt nuk ka kufizime, por ėshtė e qartė se nė njė moment treni do tė jetė pjesė e kontrolleve qė do tė bėhen dhe unė mendoj se duhet tė kontrollohet ēdo makinė qė kalon nėpėr njė linjė tė paramenduar burokratike administrative. Tani pėr tani unė nuk mendoj se kjo shkel ndonjė dokument zyrtar, sepse deri tani treni ka ardhur deri nė Leposaviē, ndėrsa tani e ka zgjatur qarkullimin deri nė Zveēan", u shpreh zoti Ivanoviq.

Ai thotė se Serbia nuk ka nevojė tė kėrkojė leje pėr qarkullimin e trenave tė saj nė Kosovė, tė cilėn e konsideron pjesė tė territorit serb.

"Shqiptarėt e Kosovės e kanė shpallur pavarėsinė tė cilėn Serbia nuk e njeh. Kjo ėshtė pjesė e territorit tė Serbisė sipas kushtetutės sonė. Hekurudhat e UNMIK-ut kanė pasur marrėveshje me hekurudhat e Serbisė, prandaj nė aspektin e sė drejtės kjo ka mbulesė", deklaroi Sekretari Shtetėror nė Ministrinė Serbe pėr Kosovėn, Oliver Ivanoviq.

Pas shpalljes sė pavarėsisė, punėtorėt serbė tė hekurudhave tė Kosovės e kanė braktisur kėtė ndėrmarrje dhe iu kanė bashkuar hekurudhave tė Serbisė.

Prej atėherė, kohė pas kohe trenat qė vinin nga Serbia kanė hyrė deri nė Leposaviē, qė ėshtė qyteti mė i afėrt i Kosovės nė kufirin verior me Serbinė.
Violeta Hyseni
BBC - Prishtinė

Llapjani_HH
18-12-08, 18:39
nnNAT0: Prishtina po e vonon formimin e FSK sė :mad:

Bruksel, 18 dhjetor - Shefi i Komitetit Ushtarak tė NATO s, admirali Xhanpaolo di Paola, ka thėnė se nga ana e NATO s pėrgatitjet pėr formimin e Forcave Kosovare tė Sigurisė janė duke shkuar mirė. Ai ka theksuar se nė proces ka vonesa pėr shkak se pala kosovare nuk e ka kryer ende pjesėn e saj tė punės. Duke folur nė njė takim me njė grup tė vogėl gazetarėsh tė akredituar nė NATO, admirali Di Paola ka theksuar se krijimi i Forcave tė Sigurisė nė Kosovė ėshtė njė detyrė shtesė e operacionit tė NATO s dhe shtetet anėtare janė duke dhėnė kontributet e tyre pėr kėtė qėllim.
QIK
KFOR-i nė pritje tė emėrimit tė komandantit tė FSK-sė :mad:

KFOR-i tha sot se ėshtė nė pritje tė emėrimit tė komandantit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės. Zėdhėnėsi Adriano Graciani konfirmoi shtyrjen qė po ndodh nė procesin e konstituimit tė organeve drejtuese tė FSK-sė, por tha se aktualisht nuk parashihet ndonjė problem madhor.
Forcat shumėkombėshe tė KFOR-it janė nė pritje tė emėrimeve nė kreun e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, nė mėnyrė qė tė fillojnė procesin e trajnimit tė kėsaj force. Zėdhėnėsi Adriano Graciani nuk pėrmendi afate kohore por tha se vonesat nė emėrime nuk mund tė kompensohen.

"E dimė se ka njė vonesė, por si ushtarakė ne merremi me gjėra praktike dhe nė kėtė rast gjėja praktike ėshtė se atėherė kur tė emėrohet komandanti i FSK-sė neve na duhen 30 apo 36 ditė pėr tė filluar trajnimin sepse ky ėshtė njė proces gjithėpėrfshirės dhe nuk ka gjasa qė ndonjė vonesė tė kompensohet", tha Graciani.

Graciani tha se nė kohėn e shtyrjeve, nuk po parashihet ndonjė problem madhor por kjo tha ai ėshtė vetėm pėr momentin.

“Ne po presim emėrimin. Aktualisht nuk parashohim ndonjė problem madhor, por kjo ėshtė vetėm pėr momentin”, tha Graciani.

NATO do tė jetė e angazhuar drejtpėrdrejt nė trajnimin dhe ngritjen e FSK-sė si forcė qė do tė dalė nga shpėrbėrja e Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės. Pėr emėrimin e komandantit tė FSK-sė sipas Kushtetutės pėrgjegjės janė kryeministri dhe presidenti. Zyrat e tyre kanė thėnė se janė duke vazhduar procesin e konsultimeve pėr kandidatėt. Zyrtarė tė lartė tė NATO ndėrkohė kanė thėnė kėto ditė se edhe procesi i rekrutimit po pėson pasi komandanti parashihet tė jetė nė komisionet pėrkatėse pėr pėrzgjedhjen e forcės, prej rreth 2.500 pjesėtarėsh aktivė.
RTK

Kuvendi i Kosovės miratoi sot gjashtė ligje

Kuvendi i Kosovės miratoi sot gjashtė ligje, ndėrsa e shtyri projektligjin pėr Presidentin e Republikės sė Kosovės. Kuvendi nuk miratoi as kėrkesėn e dy partive opozitare; AKR-sė dhe AAK-sė, pėr zhvillimin e njė debati urgjent rreth shkeljes sė sovranitetit tė vendit nga ana e Serbisė. Kryeparlamentari Jakup Krasniqi, e cilėsoi kėtė si ēėshtje jo tė ngutshme dhe kėrkoi nga deputetėt qė ta procedojnė kėrkesėn me shkrim.

Nė fillim tė seancės sė sotme tė Kuvendit, deputetja e AAK-sė, Donika Kada Bujupi, kėrkoi qė tė vihej nė rendin e ditės edhe debati pėr gjendjen nė veri, me theks tė veēantė pėr shkeljen e sovranitetit tė Kosovės, nga ana e Serbisė. Ajo tha se, ditėve tė fundit, Serbia ka cenuar dhe ka shkelur territorin e Kosovės, me qėllim tė propagandės dhe nxitjes sė dhunės. Prandaj, deputetja Kada kėrkoi qė Kuvendi tė debatojė dhe tė miratojė njė deklaratė ku kėrkohet nga qeveria tė mbrojė sovranitetit e vendit, siē ėshtė definuar edhe me Kushtetutė.


“Kėrkesė pėr qeverinė dhe ministrinė e punėve tė brendshme tė marrin masa tė menjėhershme qė lėvizjet ilegale nė vendin tonė tė ndėrpriten. Tė shtrihet autoriteti kushtetues nė mbarė Republikėn e Kosovės, pa pritur vonesa tė tjera, tė cilat na dėrgojnė drejt ndarjes sė vendit”, tha Kada.

Edhe deputetja e AKR-sė Rita Hajzeri, kėrkoi debat nė Kuvend, duke thėnė se nuk ėshtė hera e parė qė sovraniteti dhe integriteti i Kosovės cenohet nga Serbia.

“Nuk ėshtė hera e parė qė sovraniteti dhe integriteti i shtetit tė pavarur shkelet nga shteti serb, sidomos me shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės. Prandaj mendoj se kjo ėshtė ēėshtje urgjente tė debatohet sot nė parlamentin e Kosovės”, tha Hajzeri.

Por, kryeparlamentari Jakup Krasniqi e cilėsoi kėtė si njė ēėshtje jo tė ngutshme dhe kėrkoi nga deputetėt, qė kėrkesat pėr debate t‘i bėjnė mė shkrim, nė procedurė tė rregullta parlamentare.


“Ēėshtjet qė i ngritni nuk janė urgjente. Mund t’i bėni kėrkesat me shkrim dhe ...edhe njėherė po them kėrkesat qė i keni bėrė nuk janė urgjente, mund t’i bėni me shkrim dhe me procedura tė rregullta mund tė hyjnė dhe mund tė debatohen nė Kuvendin e Kosovės”, tha Krasniqi. :mad:

Duke u ndalur nė ēėshtjet midis Kosovės e Serbisė, deputeti Riza Smaka kėrkoi nga qeveria tė ngrisė aktpadi kundėr Serbisė nė Tribunalin e Hagės, pėr tė gjitha krimet qė ka bėrė gjatė luftės nė Kosovė. Ai tha se ėshtė parim valid juridik qė pala e dėmtuar ka tė drejtė gjithmonė tė ankohet dhe tė ngrejė padi.

“Pėrderisa shteti serb din tė na padis neve, ta zėmė, pėr njė kishė politike tė ndėrtuar nė parkun e qytetit nė Gjakovė, ndėrsa 300 kulte fetare janė shkatėrruar nė Kosovė”, tha Smaka.

Ministrja e drejtėsisė, Nekibe Kelmendi tha se duhet njė vendim politik pėr njė aktpadi tė tillė.

“Si ministri jemi tė gatshėm tė formojmė grupin dhe tė ngrisimi padinė nė Tribunalin e Hagės, kundėr Serbisė, pėr t’u konstatuar se nė Kosovė ėshtė bėrė gjenocid pikėrisht nga forcat policore e ushtarake tė Serbisė dhe eprorė mė tė lartė tė saj. Mirėpo pėr kėtė nevojitet njė vendim politik dhe pastaj ne do tė ecim pėrpara”, tha Kelmendi.

Nga ana tjetėr, Kuvendi shqyrtoi dhe miratoi sot edhe gjashtė ligje. Ndėrsa, pa pėlqimin e LDK-sė, Kuvendi shtyri shqyrtimin dhe miratimin e Projektligjit pėr Presidentin e Republikės sė Kosovės. Ky projektligj u shty me kėrkesė tė grupit parlamentar tė PDK-sė, i cili propozoi qė ligji pėr presidentin tė miratohet bashkė me ligjet pėr kryeministrin dhe ligjin pėr deputetėt.

Kuvendi emėroi edhe anėtarėt e Bordit tė Pavarur pėr Rishqyrtimin e Ankesave Tatimore, me mandat dy vjeēar: kryesues, Skėnder Kolgeci dhe gjashtė anėtarė: Miftar Shala, Ramadan Sejdiu, Ekrem Kastarti, Osman Sadikaj, Luljeta Baraliu dhe Hajrush Beqiri.
RTK

Vetėm pėr shkiet dhe bashkpuntorėt e tyre qėshtja e kufirit nuk ėshtė qėshtje urgjente :mad:

A thue kėrkesėn pėr kėtė qėshtje duhet ta bėjnė nė gjuhėn e shkieve apo e pranon Jakupi edhe nė gjuhėn Shqipe?

Ep Zot mend ku ska.

Guri i madh
18-12-08, 18:52
[quote=Llapjani_HH]nnNAT0: Prishtina po e vonon formimin e FSK sė :mad:

Bruksel, 18 dhjetor - Shefi i Komitetit Ushtarak tė NATO s, admirali Xhanpaolo di Paola, ka thėnė se nga ana e NATO s pėrgatitjet pėr formimin e Forcave Kosovare tė Sigurisė janė duke shkuar mirė. Ai ka theksuar se nė proces ka vonesa pėr shkak se pala kosovare nuk e ka kryer ende pjesėn e saj tė punės. Duke folur nė njė takim me njė grup tė vogėl gazetarėsh tė akredituar nė NATO, admirali Di Paola ka theksuar se krijimi i Forcave tė Sigurisė nė Kosovė ėshtė njė detyrė shtesė e operacionit tė NATO s dhe shtetet anėtare janė duke dhėnė kontributet e tyre pėr kėtė qėllim.
QIK
KFOR-i nė pritje tė emėrimit tė komandantit tė FSK-sė :mad:

KFOR-i tha sot se ėshtė nė pritje tė emėrimit tė komandantit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės. Zėdhėnėsi Adriano Graciani konfirmoi shtyrjen qė po ndodh nė procesin e konstituimit tė organeve drejtuese tė FSK-sė, por tha se aktualisht nuk parashihet ndonjė problem madhor.
Forcat shumėkombėshe tė KFOR-it janė nė pritje tė emėrimeve nė kreun e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, nė mėnyrė qė tė fillojnė procesin e trajnimit tė kėsaj force. Zėdhėnėsi Adriano Graciani nuk pėrmendi afate kohore por tha se vonesat nė emėrime nuk mund tė kompensohen.




KOMANDANIT i FSK do emrohet po me vones se nuk po merren vesh SEJDIU edhe THAQI

SEJDU esht per SYLEJMAN SELIMIN po THAQI nuk po pranon se ky SULLTANI e ka than realitetin nė gazeten zėri per hashen ,e tash HASHA esht i hithruar dhe po ka deshir qe komanden nė FSK me ja derzue RRAHMAN RAMES

Llapjani_HH
19-12-08, 18:49
NATO-ja afat deri tė dielėn pėr komandantin e FSK-sė

NATO-ja u ka caktuar afat institucioneve kosovare pėr emėrimin e komandantit tė FSK-sė

Sipas njė zyrtari tė lartė tė NATO-s, admirali Fitzgerald ua ka pėrcjellė personalisht kėrkesėn presidentit Fatmir Sejdiu dhe kryeministrit Hashim Thaēi, nė njė takim qė ka pasur javėn e kaluar nė komandėn kryesore tė KFOR-it, nė Prishtinė

Shkruar nga Zija Miftari e Fatmir Aliu
e premte . 19 dhjetor 2008
Kohaditore.com


DioGuardi: Kosova, edhe mė keq se Bosnja

Beteja e tė ardhmes e Kosovės nuk do tė jetė nė rrugė, por nė shtypin dhe parlamentet e vendeve tė tjera, ka vlerėsuar, Shirley Cloyes DioGuardi, kėshilltare pėr ēėshtjet e Ballkanit nė Lidhjen Qytetare Shqiptaro-Amerikane.

Nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės DioGuardi ka thėnė se, duhet kuptuar se Beogradi nuk ka menduar ndonjėherė se do tė bllokonte pavarėsinė e Kosovės, ngase sipas saj, synimi ka qenė ndarja e Kosovės, respektivisht marrja e veriut tė saj.

“Unė jam e shqetėsuar pėr klauzolat e planit (gjashtėpikėsh tė Ban Ki-moonit) qė do ta lejonin njė gjė tė tillė. Plani lejon vendet e EULEX-it qė tė mos ta pranojnė sovranitetin e Kosovės, me idenė e qėndrimit tė paanshėm ndaj statusit. Nga ana tjetėr, si u rikthye nė lojė rezoluta 1244 sipas sė cilės Kosova ėshtė pjesė e Serbisė? Ndėrkohė veriu nuk ėshtė nėn kontrollin e autoriteteve tė qeverisė. Nėse vazhdon kjo, do tė bėhet fjalė pėr struktura paralele dhe njė vend tė ndarė etnikisht, edhe mė keq sesa Bosnja. Ky nuk ėshtė drejtimi i duhur”, ka thėnė ajo.

Ajo po ashtu ka kritikuar bashkėsinė ndėrkombėtare pėr sistemin e krijuar nė Kosovė, i cili lehtėson krijimin e shumė lloj lidhjeve tė ligjshme dhe jashtėligjshme mes serbėve tė Kosovės dhe Beogradit.”Ėshtė koha qė tė vihet para pėrgjegjėsisė komuniteti ndėrkombėtar, duke pasur parasysh edhe ēfarė po ndodh nė Bosnje. Ėshtė njė sistem i dėshtuar i cili nuk duhet pėrsėritur nė Kosovė. Komuniteti ndėrkombėtar duhet t’i bėjė ballė Beogradit dhe tė kthehet tek parimet e deklaratės sė pavarėsisė, duke vendosur njė demokraci tė vėrtetė nė Kosovė”, ka shtuar DioGuardi.

Ajo ka kritikuar udhėheqėsit e Kosovės pėr pasivitetin qė kanė treguar kundruall ofensivės serbe. “Serbia ka punuar nė mėnyrė shumė aktive pėr tė realizuar synimet e saj. Pothuajse e ka frenuar krejtėsisht njohjen e pavarėsisė, e cila deri tani ėshtė bėrė nga 53 shtete, por nuk dihet sesi do tė vazhdojė, po ndryshon realitetin nė terren dhe mbi tė gjitha po vazhdon propagandėn antishqiptare. Ndėrsa nga ana tjetėr jemi pėrballė njė pasiviteti tė udhėheqėsve tė Kosovės dhe jam shumė e shqetėsuar nga njė fakt i tillė”, ka thėnė ajo.

Ajo ka thėnė se organizata tė cilės i takon – qė lobon pėr Kosovėn nė SHBA - tashmė ka vendosur lidhjet me zv/presidentin e zgjedhur Joe Biden, ndėrsa do tė rifillojė pėrpjekjet me Kongresin. Megjithatė ka shtuar se, ”pėrpjekjet tona nuk janė tė mjaftueshme”.

Sipas DioGuardit, ka ardhur koha qė politikanėt shqiptarė tė Kosovės dhe pjesėve tė tjera tė Ballkanit tė ndėrmarrin njė fushatė tė orkestruar tė tėrheqjes sė opinionit publik. “Beteja e tė ardhmes nuk ėshtė nė rrugė, por nė shtypin dhe parlamentet e vendeve tė tjera”, ka pėrfunduar ajo.
Telegrafi

Llapjani_HH
20-12-08, 18:49
Sylejman Selimi, nė krye tė Forcės sė Sigurisė

Komandanti i tanishėm i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, gjeneral lejtnant Sylejman Selimi, ėshtė pėrzgjedhur pėr drejtimin e Forcės sė Sigurisė, e cila ėshtė nė themelim e sipėr.

Emėrimi i tij formal u bė sot nga ana e presidentit Fatmir Sejdiu, njė ditė pas propozimit tė bėrė nga kryeministri Hashim Thaci.

Gjenerali 38 vjecar, njėri nga themeluesit e ish Ushtrisė Clirimtare tė Kosovės, ka qenė kandidati i vetėm I propozuar pėr komandantin e Forcės sė Sigurisė.

Zgjedhja e tij nė kėtė post ėshtė zvarritur pėr disa javė pėr shkak tė sic thuhej "nevojės pėr konsultime shtesė ndėrmjet krerėve tė institucioneve tė Kosovės".

Dy ditė mė parė, zyrtarė tė NATO-s nė Bruksel kritikuan udhėheqėsit kosovarė pėr zvarrijet pėr formimin e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės dhe emėrimin e komandantit tė saj.

Shefi i Komitetit Ushtarak tė NATO-s, admirali Gaimpaolo di Paola, tha se pėrkundėr pėrgatitjeve qė ka bėrė NATO pėr fillimin e rektrutimit tė pjesėtarėve tė Forcės sė Sigurisė, procesi po vonohet pėr shkak tė mosemėrimit tė komandantit tė kėsaj force nga ana e institucioneve tė Kosovės.

Lidhur me vonesat pėr pėrzgjedhjen e kreut tė FSK-sė janė bėrė kritika edhe nga opozita.

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, ka vlerėsuar se kėto vonesa po ndikojnė negativisht nė sigurinė e qytetarėve.
BBC


Trenat e Serbisė vazhdojnė tė qarkullojnė lirshėm nė Zveēan :redface:

Pavarėsisht kėrkesės sė institucioneve tė Kosovės sė Serbia tė mos shkelė sovranitetin e Kosovės, Beogradi vazhdon ta bėjė kėtė gjė duke lėshuar nė qarkullim trenat pėr nė Zveēan, pa marrė leje nga autoritetet nė Kosovė. Kohavisioni sot ka qėndruar nė Zveēan, ku ka qenė dėshmitar i hyrjes dhe daljes sė tre trenave nė Kosovė nga Beogradi dhe Kraleva. Pa marrė leje nga askush, trenat e Hekurudhave tė Republikės sė Serbisė qarkullojnė tri herė nė ditė nė territorin e Kosovės, duke cenuar haptas sovranitetin e Republikės sė Kosovės. Nėn llogon “Hekurudhat e Serbisė”, stacioni i trenit nė Zveēan punon pėr ēdo ditė dhe pret trenat nė mėngjes dhe nė mbrėmje qė vijnė nga shteti serb. Njė linjė e trenit vjen nga Beogradi dhe dy nga Kraleva. Autoritetet e stacionit tė trenit nė Zveēan thonė se qarkullimi ndodh normalisht. Institucionet e Kosovės, tė cilat ende nuk e kanė shtrirė autoritetin e Kosovės nė asnjė segment tė jetės nė veri, paralajmėrojnė shtrirjen dhe funksionimit tė ligjit nė kėtė pjesė ku mungon dora e shtetit. Megjithatė, zyrtarėt e stacionit nė Zveēan, mbase pėr herė tė parė janė pėrballur me njė argument qė atyre ua ka ofruar deputeti i LDD-sė, Gani Geci, duke u thėnė atyre se kėto hekurudha, por edhe Zveēani, ėshtė Kosovė dhe ata duhet t’i respektojnė institucionet e saj. Geci, anėtar i Komisionit pėr Siguri, ka qenė i vetmi nga zyrtarėt e institucioneve qendrore tė shtetit qė ka parė nga afėr zhvillimet nė hekurudhat qė shfrytėzohen ilegalisht nga Serbia. Nė zyrat e EULEX-it dhe nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tashmė ekziston njė letėr e ministrit Fatmir Limaj, i cili u ka bėrė ftesė kėtyre dy institucioneve qė tė ndėrmarrin hapa konkretė nė kthimin e normalitetit nė veriun e Kosovės. Hekurudhat e Kosovės janė njėra ndėr 6 pikat e raportit tė Ban Ki Moonit, tė cilat janė pėrshendetur nė Deklaratėn presidenciale pas mbledhjes sė Kėshillit tė Sigurimit.
KTV

Llapjani_HH
22-12-08, 19:39
OEK: Bizneset tė pėrgatiten pėr bllokimin e importit tė mallrave nga Serbia dhe B e H

Prishtinė, 22 dhjetor - Oda Ekonomike e Kosovės i fton bizneset nė Kosovė tė cilat importojnė mallra nga Serbia dhe Bosnja e Hercegovina qė tė pėrgatiten pėr bllokimin e mundshėm tė importit tė mallrave nga Serbia, si pasojė e marrjes sė masave reciproke pėr problemet tė cilat institucionet e Serbisė dhe Bosnjės dhe Hercegovinės i bėjnė importit tė mallit nga Kosova. Prej 3 dhjetori tė kėtij viti institucionet e Serbisė dhe Bosnjės dhe Hercegovinės nuk lejojnė qė mallrat tė cilat eksportohen nga Kosova pėr nė Serbi dhe B e H dhe kalojnė transit nėpėr kėto vende tė kalojnė vendkalimet kufitare pasi qė dokumentacioni pėrcjellės ėshtė i vėrtetuar nga Doganat e Kosovės e jo sikurse deri mė tash nga Doganat e UNMIK ut. Nėse kėrkesat e institucioneve tė Kosovės dėrguar sekretariati tė Marrėveshjes CEFTA nuk sjellin rezultate dhe nėse Serbia dhe B e H vazhdojnė me praktikėn e tanishme, atėherė institucionet e Kosovės do tė janė tė detyruara tė ndėrmarrin masa reciproke, deri tė ndalimi i importit tė mallrave tė prodhuara nė Serbi dhe B e H. Oda Ekonomike e Kosovės fton tė gjithė bizneset kosovare tė cilat importojnė mallra nga kėto shtete qė seriozisht tė fillojnė tė mendojnė qė tė gjejnė zėvendėsim pėr mallrat nga kėto shtete, nė mėnyrė qė bizneset e tyre tė mos pėsojnė nga masat qė Kosova do tė jetė e detyruar tė ndėrmerr pėr tė siguruar reciprocitet nė marrėdhėniet me Serbinė dhe B e H , si shtete tė pavarura.
QIK


Thaēi: Kushtetuta dhe Plani Ahtisari dokumentet e vetme qė do tė implementohen nė Kosovė

“Kushtetuta e vendit dhe Plani i presidentit Ahtisari janė dokumentet e vetme qė do tė implementohen nė Kosovė”, tha sot kryeministri Hashim Thaēi, duke reaguar ndaj kėrkesės sė Serbisė drejtuar OKB-sė pėr fillimin e zbatimit tė planit 6 pikėsh nė Kosovė. “Raporti i Ban Ki Munit qė u diskutua nė Kėshillin e Sigurimit nuk ka karakter obligues”, tha kryeministri.
Sipas tij, e rėndėsishme nė kėtė proces ėshtė shtrirja e EULEX-it nė tėrė territorin e Kosovės, me fillimin e funksionimit tė tė cilit ka filluar njė ndryshim pozitiv pėr Kosovėn.
RTK


Nė Graēanicė hapet solemnisht zyra e Postės sė Serbisė :redface:

Ministri pėr Kosovėn nė qeverinė serbe, Goran Bogdanoviq, ai pėr pushtetin lokal, Millan Markoviq, kėshilltari i presidentit tė Serbisė, Mllagja Gjorgjeviq dhe drejtori i Postės dhe Telekomit tė Serbisė, Goran Qiriq janė duke qėndruar sot nė Graēanicė. Ata do tė marrin pjesė nė ceremoninė e rihapjes sė zyrės sė Post-Telekomit tė Serbisė nė Graēanicė dhe do tė zhvillojnė takime me, siē thuhet, kryetarėt e komunave tė Kosovės qendrore.
Kėto struktura komunale nuk njihen nga autoritetet ndėrkombėtare dhe ato kosovare. Rangjell Nojkiq, drejtor i PTT-sė sė Serbisė pėr Kosovėn, ka thėnė se qeverisė serbe, renovimi i zyrės sė postės nė Graēanicė i ka kushtuar rreth 90 mijė euro.
RTK


Protestė nė Debellde - shkulen gurėt e kufirit‏

Banorėt e fshatit Debellde tė Vitisė, tė pakėnaqur me vendosjen e vijės kufitare nė vendin e quajtur Kodra e Furrės, kanė thyer sot gurėt qė pėrcaktojnė vijėn kufitare, tė vendosur nga komisionet ndėrkufitare tė Kosovės dhe Maqedonisė.Ata shprehen se komisioni i Maqedonisė pėr kufirin, nuk po respekton marrėveshjen qė pronat e banorėve tė mos cenohen dhe apelojnė institucionet kosovare se ēdo marrėveshje pa definimin e kėsaj zone, pėr ta ėshtė e papranueshme.
Banorėt e fshatit Debellde tė Vitisė, nė shenjė revolte pėr vendosjen e pikės kufitare nė vendin e quajtur Kodra e Furrės, kanė protestuar sot dhe kanė nxjerrė pikat e vendosura ditė mė parė qė pėrcaktojnė kufirin Kosovė-Maqedoni nga komisionet ndėrkufitare tė dy shteteve.

Sipas kryetarit tė fshatit Zymri Ilazi, pala maqedonase nuk e ka qėndrimin sikur qė edhe ėshtė bėrė marrėveshja qė prona private e banorėve tė mos cenohet.

Ai shprehet se problemi qėndron kryesisht tek definimi i vijės tek Kodra e Furrės, ku vendosja e njė pike aty cenon njė pjesė tė konsiderueshme tė banorėve prej 12 deri 15 hektar.

“Pala maqedonase ka kėrkuar qė te kodra e Furrės tė vendoset pika qė do tė thotė tė implementohet marrėveshja e vitit 2001 mes Shkupit dhe Beogradit pa u pyetur pala kosovare. Ne kemi kėrkuar vazhdimisht tė na kthehet prona jonė dhe tė mos cenohet asnjė hektar, mirėpo tani dalin probleme sėrish. Gjithashtu pėr kėto 8 vite sa nuk e kemi shfrytėzuar pronėn tonė kemi kėrkuar kompenzim, mirėpo kjo po hasė nė vesh tė shurdhėr”, tha Ilazi.

Edhe Shemsedin Murseli banor i kėtij fshati, rreth 6 hektarė pronė e te cilit gjendet tek kodra e Furrės, kundėrshton vendosjen e pikės kufitare nė kėtė zonė.



Derisa debelldeasit i apelojnė institucioneve kosovare qė tė mos nėnshkruajnė ndonjė marrėveshje me Maqedoninė pa u definuar ēėshtja e problemit tek Kodra e Furrės, zv.kryetari i Komisionit pėr kufirin tė Republikės sė Kosovės prof. Murat Meha, ka thėnė se tė dy komisionet nė bashkėpunim me ICO janė duke punuar maksimalisht qė tė gjendet njė zgjidhje nė kėtė pjesė mė tė ndejshme, qė shpresojmė tė ėshtė e pėlqyeshme dhe e pranueshme pėr ty palėt , veēanėrisht edhe pėr banorėt e Debelldeut.

Meha ka premtuar se banorėt e fshatit Debellde janė pjesė e komisionit dhe zgjidhja e kėtij problemi do tė bėhet nė bashkėpunim me ta.
RTK


Thaēi jo bisedimeve teknike me Serbinė

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka hedhur poshtė paralajmėrimet e shefit tė UNMIK-ut, Lamberto Zannier, pėr bisedime teknike nė mes tė Kosovės dhe Serbisė rreth aranzhmaneve tė pikave tė Ban Ki Mooni-it. Thaēi ka shtuar se Kosova dhe Serbia mund tė diskutojnė vetėm si dy shtete tė pavarura dhe tė barabarta. “Nė Kosovė, institucionet do ta respektojnė vetėm kushtetutėn e vendit”. Komentet janė bėrė pas takimit me kryetarin e partisė shqiptare nga Maqedonia “Demokracia e Re”, Imer Selmani. Megjithatė, kryeministri nuk ka dashur tė flasė rreth vizitės sė delegacionit tė lartė shtetėror serb nė Kosovė, pavarėsisht se kohė mė parė kishte deklaruar se asnjė zyrtar serb nuk do tė shkelė mė nė Kosovė pa lejen e institucioneve.
KTV

Llapjani_HH
23-12-08, 18:21
Thaēi: Serbėt na pyetėn – Hyseni: Nuk dinim asgjė – Sejdiu: Pajtohem me tė tjerėt http://www.kosova.de/forum/images/smilies/eek.gif

Ardhja e delegacionit serb nė Kosovė sjell kotradiktat tė thella mes ministrit tė Jashtėm, Skėnder Hysenit dhe shefit tė tij, Hashim Thaēi. Tė dy kėta kanė dhėnė deklarata tė kundėrta nė lidhje me ardhjen e minstrave serbė nė Kosovė. Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaci, thotė se vizita e tyre ėshtė bėrė me pėlqimin e institucioneve tė Kosovės. Por ministri i Punėve tė Jashtme, Skėnder Hyseni, demanton shefin e tij, duke thėnė se ministrat e Qeverisė sė Beogradit nuk i kanė pyetur fare. Ndėrkohė policia e Kosovės, konfirmon se atyre i ėshtė arritur njė kėrkesė nga UNMIK-u, por jo nga EULEX-i, qė njė personi tė armatosur t'i lejohet tė hyhet nė Kosovė. Ndėrkohė, i mbetur mes deklaratave kontradiktore, presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pajtohet me atė ēka thonė tė tjerėt.
KTV

E ku mos me ju than se po RREJN


Bogdanoviq nė Graēanicė: "Nuk marr leje askund, Kosova ėshtė pjesė e Serbisė" :redface:

Pasi kanė marrė bekimin e Kishės Ortodokse dhe janė pėrcjellė me rite tradicionale serbe, ministrat Goran Bogdanoviq e Milan Markoviq e kanė pėruruar objektin e ri tė postės nė Graēanicė. Beogradi ka investuar rreth 100 mijė euro pėr tė ndėrtuar kėtė postė dhe qeveria e Serbisė ka marrė falėnderime pėr kėtė nga ish-deputeti i Kuvendit tė Kosovės, tash drejtor i kėsaj poste, Rangjel Nojkiq. "Do tė japim gjithēka nga vetja qė ditė tė tilla dhe ngjarje tė tilla tė jenė mė tė shpeshta nė Kosovė, qė tė bėhen nė tė gjitha komunat e Kosovės. Deri tash kemi dhėnė mbi 50 milionė dinarė pėr komunat nė Kosovė, dhe kėtė do ta bėjmė edhe nė tė ardhmen, e ajo ēka ėshtė e rėndėsishme pėr bashkėqytetarėt tanė nė Kosovė ėshtė qė tė mbesin tė bashkuar pėr t'i mbrojtur interesat tonė nacionale dhe shtetėrore", ka thėnė ministri i Pushtetit Lokal nė Serbi, Milan Markoviq. Objektet e postės sė re janė moderne dhe nga aty letrat e para pėrshėndetėse i janė dėrguar presidentit, kryeministrit dhe kryetares sė Kuvendit tė Serbisė. Teksa kjo postė e Serbisė e ka mbishkrimin edhe nė gjuhėn shqipe, vetėm pak metra mė larg, policia shėrbehet me Postėn e Kosovės. Edhe kjo turne e vizitave tė ministrave serbė ka kaluar pa e pyetur Kosovėn. I pyetur nga Kohavisioni, ministri Bogdanoviq, qė jeton edhe nė Kosovė, ka thėnė se nuk merr leje askund. Madje, e ka ironizuar kryeministrin Thaēi, duke i ofruar atij pasaportė tė Serbisė. Zoti Bogdanoviq, a keni marrė ndonjė leje si delegacioni i Serbisė pėr tė ardhur nė Kosovė, nga EULEX-i apo institucionet e Kosovės? "Unė leje nuk i kam marrė askujt. Unė jam banor i Serbisė. Jam banor i Kosovės dhe mua nuk mė duhet leje. Familja ime jeton kėtu, unė tė gjithė jetojmė kėtu, prandaj nuk kam nevojė pėr tė kėrkuar leje. Kjo ėshtė toka ime, ky ėshtė shteti im. Unė nuk kam nevojė tė marr leje askund. A do ta pranoni ofertėn e kryeministrit Thaēi pėr tė marrė pasaportė tė Kosovės? Me kėtė rast unė i ofroj zotit Thaēi pasaportėn e shtetit tė Serbisė. Do tė pėrkujdesem qė nėpėrmjet lidhjeve ta marrė sa mė shpejt atė pasaportė. Gjatė qėndrimit nė vendin tonė delegacioni i lartė serb ka marrė pjesė edhe nė shpėrndarjen e dhuratave tė Vitit tė Ri pėr fėmijėt e Graēanicės. Ditėt nė vazhdim nė shumė lokalitete nė Kosovė pritet tė qėndrojė edhe sekretari i pėrgjithshėm i Presidentit serb, Mllagjan Gjorgjeviq. Ministri serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq, muajt e fundit ka ardhur shpesh nė Prishtinė pėr tė negociuar planin 6-pikėsh me shefin e UNMIK-ut, Lamberto Zannier. Para pavarėsisė nė Kosovė kanė qėndruar edhe presidenti serb Tadiq dhe ish-kryeministri Koshtunica.
KTV

Lona
24-12-08, 15:08
Reagime qyqare dhe tė stėrvonuara
Fejzi HAJDARI
http://www.lajmpress.com/fotodite/fejzi-editorial.jpg

Pas shkrimeve tė njėpasnjėshme tė gazetės “Lajm”, tanimė njė muaj me radhė, pėr sjelljen dhe keqtrajtimin e qytetarėve tė pafajshėm nga njėsiti special policor “Alfa”, reagimet e vonuara tė partive shqiptare, BDI dhe PDSH-sė, tamam kanė ngjyrimin qyqar dhe tė pakuptimtė.
Tė reagosh me njė muaj vonesė apo mė tepėr, rreth maltretimit qė iu bė qytetarėve dhe demonstrimit tė muskujve e triumfalizimit tė ēoroditur nga Alfa-tė, ėshtė tamam tallje me qytetarėt. Dhe, jo vetėm kaq, por aventurat e Alfa”-ve kishin pėr qėllim edhe uljen e dinjitetit tė shqiptarėve, disiplinimin, si dhe kthimin e dinjitetit tė humbur tė forcave ushtarako-policore maqedonase qė nga pėrfundimi i konfliktit tė vitit 2001 nė Maqedoni.
Pra, me fjalė tjera, BDI dhe PDSH, janė tall me dinjitetin e shqiptarėve. Vonesa e reagimeve ndaj brutalitetit tė paparė tė Alfa-ve, paraqet mungesė vizioni ose mungesė potence politike nė vendimmarrjeje, tek tė dy estabilishmentet politike. Pėrgjigja mė e mirė pėr gjithė kėtė sjellje tė politikės shqiptare nė Maqedoni ėshtė: Turp!
Pėrgjegjėsia ėshtė e njėllojtė, si pėr BDI-nė, po ashtu edhe pėr PDSH-nė. Tė mos mundohen tani, tė djeshmit t’i akuzojnė kėta tė sotmit, sepse gjynahu i sotėm, ėshtė identikė me atė tė djeshmin. Nuk ha mė barė, as popullata!. Tani shqiptarėt e kanė mėsuar leksionin, partitė kėrkojnė votėn pėr tu pasuruar politikanėt, pėr t’i shijuar privilegjet dhe benificionet, dhe jo pėr tu mbrojtur interesi i popullatės, ashtu siē premtohet gjatė fushatave.
Cilin interes e mbrojtėn deputetėt e rajonit tė Kumanovės dhe Shkupit (pa dallim BDI dhe PDSH), derisa “Alfa”-tė po bėnin kėrdi duke bastisur nėpėr shtėpi, pa bėrė dallimin strikt ndėrmjet kriminelėve dhe qytetarėve tė pafajshėm. Le tė na tregojnė njė argument se ata gjatė kėtyre ditėve kishin bėrė njė hap konkret pėr tė parandaluar “masturbimin” policor tė kryepolices Jankullovska, me qėllim tė vetėm – ruajtjen e rejtingomanisė sė padronit tė saj kryeministrit Nikolla Gruevski. Apo, a ishte ndonjėri nga ata nė shtėpitė e familjeve qė u bastisėn pėr tė mėsuar shkallėn e dhunės dhe tejkalimin eventual tė autorizimeve ligjore.
Por, ata, si duket nuk kanė faj, sepse nė listat e deputetėve i kishte radhit partia nėnė, dhe kėshtu fituan mandatin: PĖRFAQĖSUES TĖ POPULLIT. A thua me nocionin popull, ata kuptojnė vetveten!.
Mu kujtua njė shkrimi i publicistit Kim Mehmeti, “politikanė me pantallona tė rėna”, unė desha tė shtojė “…edhe pa bythė”, sepse pantallonat ndalen tek b…, po kur nuk ke b…, pantallonat bien. Kjo u mungon, gjithsesi. Sepse, deputetėt tanė ende rrojnė nga fama dhe nami i kaluar dhe i tejkonsumuar, si dhe retorika “patriotike”.
Sot patriotizmi ka marrė dimensionin dhe definicionin autentikė, tė vėrtetė. Patriotizėm ėshtė t’i ndihmosh qytetarėve nė ditė tė vėshtira, sidomos kur ata diskriminohen nga aparati shtetėrorė. Por, pėr veprime tė tilla duhet nė radhė tė parė potencė intelektuale dhe kapacitet politikė. Eh, ku ta gjesh kėtė tek deputetėt tanė tė shkretė, kur ata pėr ta mbuluar deficitin intelektualė, krekosen me tė kaluarėn tanimė tė perėnduar. Tani nevojiten veprime konkrete tė cilat kėrkojnė potencial dhe kapacitetet intelektualo-politikė.
S’ka faj ministrja e brendshme Gordana Jankullovska!? Po kush nga deputetėt shqiptarė tė kėtij rajoni, do ta marrė guximin intelektualė t’i dalė pėrpara kryepolices.
Pėr dallim nga deputetėt dhe partitė qyqare shqiptare, Gruevski dhe Jankullovska, e kanė mėsuar mirė leksionin: shtoni presionin ndaj shqiptarėve, qė tė keni rejting dhe mbėshtetje tė lartė.
Rejtongomania, sikur e ka verbėruar “dyshin” nė fjalė Gruevski-Jankullovska. Ata nuk ēajnė kokėn pėr konsekuencat eventuale nė kėtė situate tepėr fragjile dhe delikate. Tė dhėnė shumė pas rejtingut, ata situatėn nė terren po e nėnēmojnė duke anashkaluar rritjen permanente tė tensionit, gjendje kjo qė i ngjason, megjithėse nuk dua ta them, periudhės para 2001-shit. I ruajt Zoti nga kapriēoja, Gruevskin dhe Jankullovskėn, kurse deputetėve shqiptarė tė kėtij rajoni, Zoti i dhashtė guxim dhe mend.

Debėlldeasit e revoltuar shkulin gurėt e kufirit

Banorėt e fshatit Debėllde tė Vitisė kanė thyer gurėt qė pėrcaktojnė vijėn kufitare, tė vendosur nga komisionet ndėrkufitare tė Kosovės dhe Maqedonisė. Ata pėr Radio Televizionin e Kosovės (RTK), kanė shprehur pakėnaqėsinė e tyre lidhur me vendosjen e vijės kufitare nė vendin e quajtur “Kodra e Furrės”. Sipas banorėve lokalė, komisioni i Maqedonisė pėr kufirin, nuk po respekton marrėveshjen qė pronat e banorėve tė mos cenohen dhe i bėjnė apel institucioneve tė Kosovės se pėr ta ėshtė e papranueshme ēdo marrėveshje pa pėrcaktimin e kėsaj zone. Banorėt e fshatit Debėllde tė Vitisė, nė shenjė revolte pėr vendosjen e pikės kufitare nė vendin e quajtur “Kodra e Furrės”, kanė protestuar tė hėnėn dhe kanė nxjerrė pikat e vendosura ditė mė parė qė pėrcaktojnė kufirin Kosovė-Maqedoni nga komisionet ndėrkufitare tė dy shteteve. Sipas kryetarit tė fshatit Zymri Iljazi, pala maqedonase nuk e ka qėndrimin sikur qė edhe ėshtė bėrė marrėveshja qė prona private e banorėve tė mos cenohet. “Problemi qėndron kryesisht tek definimi i vijės tek “Kodra e Furrės”, ku vendosja e njė pike aty cenon njė pjesė tė konsiderueshme tė banorėve prej 12 deri 15 hektarė”, ka thėnė ai. Ndėrsa kryetari i Komisionit pėr kufirin tė Republikės sė Kosovės prof. Murat Meha, ka thėnė se tė dy komisionet janė duke punuar maksimalisht qė tė gjendet njė zgjidhje nė kėtė pjesė mė tė ndejshme. Ndėrkaq, kryetari i Komisionit tė Maqedonisė pėr shėnimin e kufirit, Teodor Nanev tha pėr “Lajm” se nė pjesėn e Maqedonisė nuk ka incident dhe se po punojnė pėr zgjidhjen e kėtij incidenti tė izoluar. Vendosja e gurėve tė kufirit mes Maqedonisė dhe Kosovės pėrfundoi nė fund tė muajit nėntor, ndėrsa demarkacioni i plotė i kufirit pritet tė pėrfundojė nė mars tė vitit tė ardhshėm.


Dhuna e “Alfa”-ve rrezikon eskalimin e situatės
Laura Papraniku
http://www.lajmpress.com/fotodite/6e7yehdhdhe4.jpg

Reagimet pėr aksionin e fundit tė policisė, si rezultat i sė cilės u arrestuan 18 shqiptarė dhe u bastisėn 20 shtėpi, kanė vazhduar edhe tė hėnėn. Lėvizja Qytetare “Zgjohu” nga Shkupi ka shprehur shqetėsim tė thellė pėr kėto veprime tė cilat, vlerėson se po shndėrrohen nė pėrditshmėri tė padurueshme. “Nė veēanti jemi tė shqetėsuar nga bastisjet pa arsyetime zyrtare dhe tė gabuara, duke pėrfshirė edhe bastisjen ‘koincidente’ nė shtėpinė e njė gazetari”, shkruan “Zgjohu”, ndėrsa fton Ministrinė e Punėve tė Brendshme (MPB) tė mos paragjykon fajėsinė. Kjo lėvizje qytetare, gjithashtu u apelon miqve ndėrkombėtar, qė urgjentisht tė intervenojnė pėr tė parandaluar eskalimin e mėtutjeshėm tė situatės. Pėrmes njė komunikate ka reaguar edhe kryetari i Republikės sė Iliridės, Nevzat Halili, i cili i konsideron tė rrezikshme aksionet e policisė pėr bastisjen dhe arrestimin e personave tė pafajshėm. Aksioni i fundit i policisė, me pretekstin e gjetjes sė autorėve, qė para njė muaji vranė njė pjesėtar tė njėsitit special policor “Alfa”, ėshtė dėnuar nga shumė organizata dhe parti politike. Bashkimi Demokratik Shqiptar (BDSH) u ėshtė drejtuar me njė letėr tė hapur deputetėve tė partisė shqiptare nė pushtet, Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI) Xhemail Jasharit, Tahir Hani dhe Xhevat Ademit, nė cilėsinė e ish tė burgosurve politik. “Skenat e pėrditshme tė bastisjeve tė familjeve shqiptare nga pjesėtarėt e pafytyrė, desha tė them me maska, tė aparatit represiv tė shtetit maqedonas, maltretimet e mijėra familjeve shqiptare nė Komunat e Likovės, Kumanovės, Haraēinės, Hasanbegut, Ēairit dhe vendbanimeve tjera shqiptare, arrestimet e shumta, dhuna shtazarake pėr tė detyruar tė burgosurit qė tė pranojnė veprat qė nuk i kanė bėrė dhe komoditeti i pėrfaqėsuesve tė partisė suaj. Qė pėrsėrit nė mėnyrė monotone, se koalicioni qeveritar VMRO-BDI funksionon nė mėnyrė tė pėrkryer mė shtyn t’iu drejtohem mė kėtė letėr tė hapur edhe pėr publikun”, shkruan Bardhyl Mahmuti, kryetari i BDSH-sė. Duke u kujtuar atyre se si “neveriteshin nga komunistėt shqipfolės me aminin qė i bėnin politikės antishqiptare”, Mahmuti pyetėn ata “a u ka shkuar ndėr mend se pėr njė rrogė nė ‘Parlamentin e Diktaturės Multietnike tė Maqedonisė’ do tė heshtni dhe kėshtu do tė aprovojnė atė qė ndodhėn”, njėsoj si dikur “komunistet shqipfolės ne Sobranien e Maqedonisė”. Ndėrkaq Nevzat Halili i Republikės sė Iliridės duke marrė si shkas aksionin e fundit tė MPB-sė, bėn njė retrospektivė tė aksioneve famėkėqija tė policisė maqedonase, duke filluar me Ladorishin dhe Bit Pazarin e 1992-shit, pėr tė vazhduar me aksionet vrastare tė policisė nė Porojin e 1995-ės, tė Gostivarit dy vite mė vonė, tė Haraēinės nė 2000-ėn, ato tė 2001-shit dhe pėr tė ardhur te Brodeci i 2007-ės dhe ky i fundit nė Shkup dhe Kumanovė.


Shaqiri: Nėse vazhdojnė arrestimet UĒK do tė riorganizohet

Ish-komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare (UĒK), Xhezair Shaqiri-Hoxha pėr agjencinė INA ka deklaruar qė faktori politik shqiptar nė Qeveri tė ngrejė zėrin pėr tė ndėrprerė aksionet e policisė ose tė pėrkrahė ato hapur. “Kėrkojmė nga subjekti politik shqiptar nė Qeveri BDI dhe personalisht Ali Ahmeti qė tė distancohet ose t’i pėrkrahė publikisht aksionet e tilla. Nėse vazhdojnė kėshtu ne do tė urdhėrojmė riorganizimin e UĒK-sė pėr tė mbrojtur popullin shqiptar”, ka thėnė Shaqiri. Sipas tij, bastisjet dhe arrestimet e ish-ushtarėve tė UĒK-sė kanė indinjuar tė gjithė ish-ushtarėt dhe popullin shqiptar. “Prandaj reagojmė ashpėr ndaj Qeverisė dhe tandemit Gruevski-Mijalkov, qė tė ndėrpresin sulmet tė tilla sepse kanė tejkaluar vijėn e kuqe tė durimit. Pėr herė tė fundit kėrkojmė nga faktori ndėrkombėtarė qė tė ndėrhyjė me tė vetmin qėllim ruajtjen e paqes”, thekson ish-deputeti i Partisė Demokratike Kombėtare.

Lona
24-12-08, 15:10
Reagime qyqare dhe tė stėrvonuara

http://www.lajmpress.com/fotodite/fejzi-editorial.jpg

Pas shkrimeve tė njėpasnjėshme tė gazetės “Lajm”, tanimė njė muaj me radhė, pėr sjelljen dhe keqtrajtimin e qytetarėve tė pafajshėm nga njėsiti special policor “Alfa”, reagimet e vonuara tė partive shqiptare, BDI dhe PDSH-sė, tamam kanė ngjyrimin qyqar dhe tė pakuptimtė.
Tė reagosh me njė muaj vonesė apo mė tepėr, rreth maltretimit qė iu bė qytetarėve dhe demonstrimit tė muskujve e triumfalizimit tė ēoroditur nga Alfa-tė, ėshtė tamam tallje me qytetarėt. Dhe, jo vetėm kaq, por aventurat e Alfa”-ve kishin pėr qėllim edhe uljen e dinjitetit tė shqiptarėve, disiplinimin, si dhe kthimin e dinjitetit tė humbur tė forcave ushtarako-policore maqedonase qė nga pėrfundimi i konfliktit tė vitit 2001 nė Maqedoni.
Pra, me fjalė tjera, BDI dhe PDSH, janė tall me dinjitetin e shqiptarėve. Vonesa e reagimeve ndaj brutalitetit tė paparė tė Alfa-ve, paraqet mungesė vizioni ose mungesė potence politike nė vendimmarrjeje, tek tė dy estabilishmentet politike. Pėrgjigja mė e mirė pėr gjithė kėtė sjellje tė politikės shqiptare nė Maqedoni ėshtė: Turp!
Pėrgjegjėsia ėshtė e njėllojtė, si pėr BDI-nė, po ashtu edhe pėr PDSH-nė. Tė mos mundohen tani, tė djeshmit t’i akuzojnė kėta tė sotmit, sepse gjynahu i sotėm, ėshtė identikė me atė tė djeshmin. Nuk ha mė barė, as popullata!. Tani shqiptarėt e kanė mėsuar leksionin, partitė kėrkojnė votėn pėr tu pasuruar politikanėt, pėr t’i shijuar privilegjet dhe benificionet, dhe jo pėr tu mbrojtur interesi i popullatės, ashtu siē premtohet gjatė fushatave.
Cilin interes e mbrojtėn deputetėt e rajonit tė Kumanovės dhe Shkupit (pa dallim BDI dhe PDSH), derisa “Alfa”-tė po bėnin kėrdi duke bastisur nėpėr shtėpi, pa bėrė dallimin strikt ndėrmjet kriminelėve dhe qytetarėve tė pafajshėm. Le tė na tregojnė njė argument se ata gjatė kėtyre ditėve kishin bėrė njė hap konkret pėr tė parandaluar “masturbimin” policor tė kryepolices Jankullovska, me qėllim tė vetėm – ruajtjen e rejtingomanisė sė padronit tė saj kryeministrit Nikolla Gruevski. Apo, a ishte ndonjėri nga ata nė shtėpitė e familjeve qė u bastisėn pėr tė mėsuar shkallėn e dhunės dhe tejkalimin eventual tė autorizimeve ligjore.
Por, ata, si duket nuk kanė faj, sepse nė listat e deputetėve i kishte radhit partia nėnė, dhe kėshtu fituan mandatin: PĖRFAQĖSUES TĖ POPULLIT. A thua me nocionin popull, ata kuptojnė vetveten!.
Mu kujtua njė shkrimi i publicistit Kim Mehmeti, “politikanė me pantallona tė rėna”, unė desha tė shtojė “…edhe pa bythė”, sepse pantallonat ndalen tek b…, po kur nuk ke b…, pantallonat bien. Kjo u mungon, gjithsesi. Sepse, deputetėt tanė ende rrojnė nga fama dhe nami i kaluar dhe i tejkonsumuar, si dhe retorika “patriotike”.
Sot patriotizmi ka marrė dimensionin dhe definicionin autentikė, tė vėrtetė. Patriotizėm ėshtė t’i ndihmosh qytetarėve nė ditė tė vėshtira, sidomos kur ata diskriminohen nga aparati shtetėrorė. Por, pėr veprime tė tilla duhet nė radhė tė parė potencė intelektuale dhe kapacitet politikė. Eh, ku ta gjesh kėtė tek deputetėt tanė tė shkretė, kur ata pėr ta mbuluar deficitin intelektualė, krekosen me tė kaluarėn tanimė tė perėnduar. Tani nevojiten veprime konkrete tė cilat kėrkojnė potencial dhe kapacitetet intelektualo-politikė.
S’ka faj ministrja e brendshme Gordana Jankullovska!? Po kush nga deputetėt shqiptarė tė kėtij rajoni, do ta marrė guximin intelektualė t’i dalė pėrpara kryepolices.
Pėr dallim nga deputetėt dhe partitė qyqare shqiptare, Gruevski dhe Jankullovska, e kanė mėsuar mirė leksionin: shtoni presionin ndaj shqiptarėve, qė tė keni rejting dhe mbėshtetje tė lartė.
Rejtongomania, sikur e ka verbėruar “dyshin” nė fjalė Gruevski-Jankullovska. Ata nuk ēajnė kokėn pėr konsekuencat eventuale nė kėtė situate tepėr fragjile dhe delikate. Tė dhėnė shumė pas rejtingut, ata situatėn nė terren po e nėnēmojnė duke anashkaluar rritjen permanente tė tensionit, gjendje kjo qė i ngjason, megjithėse nuk dua ta them, periudhės para 2001-shit. I ruajt Zoti nga kapriēoja, Gruevskin dhe Jankullovskėn, kurse deputetėve shqiptarė tė kėtij rajoni, Zoti i dhashtė guxim dhe mend.

Debėlldeasit e revoltuar shkulin gurėt e kufirit
Bekim Buēi
http://www.lajmpress.com/fotodite/fbergherDebellde.jpgBanorėt e fshatit Debėllde tė Vitisė kanė thyer gurėt qė pėrcaktojnė vijėn kufitare, tė vendosur nga komisionet ndėrkufitare tė Kosovės dhe Maqedonisė. Ata pėr Radio Televizionin e Kosovės (RTK), kanė shprehur pakėnaqėsinė e tyre lidhur me vendosjen e vijės kufitare nė vendin e quajtur “Kodra e Furrės”. Sipas banorėve lokalė, komisioni i Maqedonisė pėr kufirin, nuk po respekton marrėveshjen qė pronat e banorėve tė mos cenohen dhe i bėjnė apel institucioneve tė Kosovės se pėr ta ėshtė e papranueshme ēdo marrėveshje pa pėrcaktimin e kėsaj zone. Banorėt e fshatit Debėllde tė Vitisė, nė shenjė revolte pėr vendosjen e pikės kufitare nė vendin e quajtur “Kodra e Furrės”, kanė protestuar tė hėnėn dhe kanė nxjerrė pikat e vendosura ditė mė parė qė pėrcaktojnė kufirin Kosovė-Maqedoni nga komisionet ndėrkufitare tė dy shteteve. Sipas kryetarit tė fshatit Zymri Iljazi, pala maqedonase nuk e ka qėndrimin sikur qė edhe ėshtė bėrė marrėveshja qė prona private e banorėve tė mos cenohet. “Problemi qėndron kryesisht tek definimi i vijės tek “Kodra e Furrės”, ku vendosja e njė pike aty cenon njė pjesė tė konsiderueshme tė banorėve prej 12 deri 15 hektarė”, ka thėnė ai. Ndėrsa kryetari i Komisionit pėr kufirin tė Republikės sė Kosovės prof. Murat Meha, ka thėnė se tė dy komisionet janė duke punuar maksimalisht qė tė gjendet njė zgjidhje nė kėtė pjesė mė tė ndejshme. Ndėrkaq, kryetari i Komisionit tė Maqedonisė pėr shėnimin e kufirit, Teodor Nanev tha pėr “Lajm” se nė pjesėn e Maqedonisė nuk ka incident dhe se po punojnė pėr zgjidhjen e kėtij incidenti tė izoluar. Vendosja e gurėve tė kufirit mes Maqedonisė dhe Kosovės pėrfundoi nė fund tė muajit nėntor, ndėrsa demarkacioni i plotė i kufirit pritet tė pėrfundojė nė mars tė vitit tė ardhshėm.


Dhuna e “Alfa”-ve rrezikon eskalimin e situatės

http://www.lajmpress.com/fotodite/6e7yehdhdhe4.jpg

Reagimet pėr aksionin e fundit tė policisė, si rezultat i sė cilės u arrestuan 18 shqiptarė dhe u bastisėn 20 shtėpi, kanė vazhduar edhe tė hėnėn. Lėvizja Qytetare “Zgjohu” nga Shkupi ka shprehur shqetėsim tė thellė pėr kėto veprime tė cilat, vlerėson se po shndėrrohen nė pėrditshmėri tė padurueshme. “Nė veēanti jemi tė shqetėsuar nga bastisjet pa arsyetime zyrtare dhe tė gabuara, duke pėrfshirė edhe bastisjen ‘koincidente’ nė shtėpinė e njė gazetari”, shkruan “Zgjohu”, ndėrsa fton Ministrinė e Punėve tė Brendshme (MPB) tė mos paragjykon fajėsinė. Kjo lėvizje qytetare, gjithashtu u apelon miqve ndėrkombėtar, qė urgjentisht tė intervenojnė pėr tė parandaluar eskalimin e mėtutjeshėm tė situatės. Pėrmes njė komunikate ka reaguar edhe kryetari i Republikės sė Iliridės, Nevzat Halili, i cili i konsideron tė rrezikshme aksionet e policisė pėr bastisjen dhe arrestimin e personave tė pafajshėm. Aksioni i fundit i policisė, me pretekstin e gjetjes sė autorėve, qė para njė muaji vranė njė pjesėtar tė njėsitit special policor “Alfa”, ėshtė dėnuar nga shumė organizata dhe parti politike. Bashkimi Demokratik Shqiptar (BDSH) u ėshtė drejtuar me njė letėr tė hapur deputetėve tė partisė shqiptare nė pushtet, Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI) Xhemail Jasharit, Tahir Hani dhe Xhevat Ademit, nė cilėsinė e ish tė burgosurve politik. “Skenat e pėrditshme tė bastisjeve tė familjeve shqiptare nga pjesėtarėt e pafytyrė, desha tė them me maska, tė aparatit represiv tė shtetit maqedonas, maltretimet e mijėra familjeve shqiptare nė Komunat e Likovės, Kumanovės, Haraēinės, Hasanbegut, Ēairit dhe vendbanimeve tjera shqiptare, arrestimet e shumta, dhuna shtazarake pėr tė detyruar tė burgosurit qė tė pranojnė veprat qė nuk i kanė bėrė dhe komoditeti i pėrfaqėsuesve tė partisė suaj. Qė pėrsėrit nė mėnyrė monotone, se koalicioni qeveritar VMRO-BDI funksionon nė mėnyrė tė pėrkryer mė shtyn t’iu drejtohem mė kėtė letėr tė hapur edhe pėr publikun”, shkruan Bardhyl Mahmuti, kryetari i BDSH-sė. Duke u kujtuar atyre se si “neveriteshin nga komunistėt shqipfolės me aminin qė i bėnin politikės antishqiptare”, Mahmuti pyetėn ata “a u ka shkuar ndėr mend se pėr njė rrogė nė ‘Parlamentin e Diktaturės Multietnike tė Maqedonisė’ do tė heshtni dhe kėshtu do tė aprovojnė atė qė ndodhėn”, njėsoj si dikur “komunistet shqipfolės ne Sobranien e Maqedonisė”. Ndėrkaq Nevzat Halili i Republikės sė Iliridės duke marrė si shkas aksionin e fundit tė MPB-sė, bėn njė retrospektivė tė aksioneve famėkėqija tė policisė maqedonase, duke filluar me Ladorishin dhe Bit Pazarin e 1992-shit, pėr tė vazhduar me aksionet vrastare tė policisė nė Porojin e 1995-ės, tė Gostivarit dy vite mė vonė, tė Haraēinės nė 2000-ėn, ato tė 2001-shit dhe pėr tė ardhur te Brodeci i 2007-ės dhe ky i fundit nė Shkup dhe Kumanovė.


Shaqiri: Nėse vazhdojnė arrestimet UĒK do tė riorganizohet

Ish-komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare (UĒK), Xhezair Shaqiri-Hoxha pėr agjencinė INA ka deklaruar qė faktori politik shqiptar nė Qeveri tė ngrejė zėrin pėr tė ndėrprerė aksionet e policisė ose tė pėrkrahė ato hapur. “Kėrkojmė nga subjekti politik shqiptar nė Qeveri BDI dhe personalisht Ali Ahmeti qė tė distancohet ose t’i pėrkrahė publikisht aksionet e tilla. Nėse vazhdojnė kėshtu ne do tė urdhėrojmė riorganizimin e UĒK-sė pėr tė mbrojtur popullin shqiptar”, ka thėnė Shaqiri. Sipas tij, bastisjet dhe arrestimet e ish-ushtarėve tė UĒK-sė kanė indinjuar tė gjithė ish-ushtarėt dhe popullin shqiptar. “Prandaj reagojmė ashpėr ndaj Qeverisė dhe tandemit Gruevski-Mijalkov, qė tė ndėrpresin sulmet tė tilla sepse kanė tejkaluar vijėn e kuqe tė durimit. Pėr herė tė fundit kėrkojmė nga faktori ndėrkombėtarė qė tė ndėrhyjė me tė vetmin qėllim ruajtjen e paqes”.

Lona
26-12-08, 16:20
Presidenti i Shqipėrisė mė 8 dhe 9 janar viziton Kosovėn

Tiranė, 26 dhjetor - Presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi bėri tė ditur se mė 8 dhe 9 janar do tė vizitojė Kosovėn, me ftesė tė Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu. Mbrėmė gjatė njė interviste televizive, Presidenti shqiptar tha se kėtė vizitė e vlerėson shumė tė rėndėsishme pėr faktin se ėshtė vizita e tij e parė zyrtare nė njė Kosovė tė pavarur. Nė janar tė vitit tė kaluar, pak para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, z.Topi ka realizuar njė vizitė zyrtare nė vendin tonė.

Halimi: Arrestimet mund tė destabilizojnė gjendjen nė Luginėn e Preshevės

Preshevė, 26 dhjetor - Situata nė Preshevė raportohet e qetė, ndėrsa popullsia ėshtė e bafasuar me kėtė aksion tė arrestimeve. I vetmi qė ka reaguar deri mė tash nga politikanėt lokalė shqiptarė nė Preshevė ėshtė deputeti Riza Halimi, cili ka deklaruar se ky aksion i arrestimeve "nuk ēon drejt stabilizimit tė gjendjes nė Luginėn e Preshevės". Halimi u ka thėnė gazetarėve se "dikujt i konvenon qė nė luginėn e Preshevės kohė pas kohe tė ngrisė temperatarėn pėr tė justifikuar xhandarmėrinė". "Absolutish kjo nuk ndjell pėr tė mirė mirė dhe nuk shkon nė dobi tė stabilizimit tė kėtij rajoni", ka thėnė Halimi.

Sejdiu: Gjashtėpikėshi i papranueshėm dhe nuk do tė gjejė zbatim nė Kosovė

Prishtinė, 26 dhjetor - Presidenti i Republikės Fatmir Sejdiu beson nė punėn dhe efikasitetin e misionit EULEKS it, ndėrsa vazhdon tė kundėrshtojė planin gjashtėpikėsh tė OKB sė. Nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn (RTK), Presidenti Sejdiu vlerėsoi se plani gjashtėpikėsh nuk ka fuqinė e njė dokumenti tė miratuar nė Kėshillin e Sigurimit dhe si i tillė nuk ėshtė obligativ pėr Kosovėn. "E vėrteta ėshtė se plani gjashtėpikėsh nuk ka marrė fuqinė njė dokumenti nė kuptimi nė marrjen e njė vendimi nė KS, nė nxjerrjen e njė rezolute nė KS. Por mė tepėr ėshtė i shprehur nė raportin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm (tė KB), sikur ėshtė shprehur edhe qėndrimi i Prishtinės, 4 pikėshi dhe ėshtė lėshuar njė deklaratė presidenciale qė nė esencė relativizion atė qė ishte tendencė e mėhershme qė ky plan tė marrė bekimin e pėrgjithshėm ndėrkombėtar". Sipas Presidentit, plani gjashtėpikėsh mund tė jetė presion i ndonjė vendi qė tė realizohet si i tillė, por pėr autoritetet e Prishtinės "do tė jetė i papranueshėm" dhe se nuk do tė gjejė zbatim nė Kosovė, thotė Sejdiu, duke saktėsuar se EULEX i nuk mund tė jetė neutral ndaj statusit tė Kosovės. "Thuhet se EULEKS i duhet tė jetė neutral, kjo ėshtė thirrja serbe. Por, EULEKS i nuk mund tė jetė neutral, sepse ėshtė pėrbėrė mbi 90 pėr qind qė kanė njohur, kanė mbėshtetur dhe vazhdojnė tė mbėshtesin republikėn e Kosovės", thotė ai. Gjithashtu Presidenti Sejdiu konstaton se ka njė vonesė nė transferimin e pėrgjegjėsive nga UNMIK u nė EULEKS dhe nė institucionet e Kosovės, duke u bėrė thirrje zyrtarėve tė EULEKS it tė qartėsojė kėtė situatė me UNMIK un.

Policia serbe nė Preshevė ka arrestuar 10 ish-pjesėtarė tė UĒK-sė

Vranjė, 26 dhjetor - Policia serbe, bashkė me shėrbimet e tjera tė sigurisė, sot nė Preshevė ka arrestuar 10 ish-pjesėtarė tė UĒK-sė, siē thuhet pėr "krime mbi popullsinė civile" nė rajonin e Gjilanit. Gjatė kėtij aksioni tė policisė serbe, nė Preshevė ka qėndruar edhe vetė ministri serb i policisė Ivica Daēiq, i cili ka deklaruar rreth drekės nė njė konferencė pėr gazetarė nė Vranjė se janė arrestuar 10 vetė, por jo edhe udhėheqėsit e grupit tė Gjilanit tė UĒK-sė: Fazli Ajdari, Rexhep Ajiri (?) dhe Shaqir Shaqiri, tė cilėt jetojnė nė Gjilan dhe nuk mund tė arrestohen nga policia serbe, ka thėnė Daēiq, pas arrestimit tė tė dyshuarve. Sipas Daēiqit, pėr udhėheqėsit e grupit nuk do tė lėshohet ndonjė fletarrestim ndėrkombėtar, sepse siē thotė "nuk janė nė territorin e njė shteti tjetėr", por do tė kėrkohet ndihma e UNMIK-ut.

Forcat e koalicionit vranė 11 militantė

Kabul, 26 dhjetor - Koalicioni i Shteteve tė Bashkuara njoftoi sot se forcat e tij kanė vrarė 11 militantė talibanė, pėrfshirė edhe liderin e njė grupi pėr prodhimin e bombave, gjatė njė operacioni nė jug tė Afganistanit. Ndėrhyrja e djeshme nė provincėn Kandahar kishte pėr cak grupin qė po i bėnte bombat me tė cilat janė vrarė ushtarėt e NATO s. Me kėtė rast forcat e koalicionit kanė gjetur shumė mina tokėsore, granata, armatim automatike dhe material pėr bomba.

Edhe njė viktimė nga Tetova nė Irak?
http://www.lajmpress.com/fotodite/111.%20irak.jpg
Gjatė eksplodimit tė njė kamioni nė Irak ka gjetur vdekjen njė i ri nga Tetova. Ekzistojnė dyshime se kamioni ka qenė pjesė e firmės “Ekolog”- Tetovė, ku dhe punonte i riu nga Tetova, ndėrkaq qė akoma nuk dihet nėse ka dhe tė lėnduar tė tjerė. Identiteti i tė ndjerit si dhe shkaqet e shpėrthimit akoma nuk dihen. Nga Ekologu nuk thonė asgjė, veē asaj qė presin informata nga Qendra qė kanė nė Gjermani, dhe pas asaj do tė japin edhe informata pėr mediat, me qėllim qė tė mos krijohet huti pėr kėtė ēėshtje delikate, pasi, siē thonė pėrfaqėsuesit e “Ekolog”-ut, nė Irak punojnė qindra punėtorė nga Maqedonia. Ndėrsa, nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme (MPJ) tė Maqedonisė nuk kanė asnjė lloj informate dhe e kanė dhe shumė tė vėshtirė pėr tė marrė informata nga Iraku. Zėdhėnėsi i MPJ-sė, Petar Ēulev tha pėr “Lajm”, se nuk kanė asnjė informatė, pasi Maqedonia nuk ka pėrfaqėsi diplomatike nė Irak. “Nė MPJ nuk ka mbėrritur asnjė lloj informacioni dhe e kemi tė vėshtirė pėr tė marrė informata nga Iraku, pasi qė nuk kemi pėrfaqėsi diplomatike nė atė vend. Pėrfaqėsia mė e afėrt diplomatike ėshtė Turqia”, tha Ēulev, duke shtuar se do tė pėrpiqen qė tė marrin informata edhe nėpėrmjet kontingjentit amerikan qė vepron nė Irak. Nė Irak punojnė qindra qytetarė tė Maqedonisė, tė cilėt nėpėrmjet firmave tė ndryshme punojnė kryesisht nė sferėn e ndėrtimtarisė. Jo rrallė herė ato kanė qenė nė qendėr tė sulmeve terroristė qė ndodhin atje. Para pak vitesh nė Irak gjetėn vdekjen katėr shqiptarė tė Maqedonisė, tė cilėt kishin shkuar tė punonin nė Irak nėpėrmjet firmės “Ekolog”.

Llapjani_HH
26-12-08, 18:11
Bogdanoviq: Gjykatėsit serbė s'do tė zbatojnė ligjet kosovare http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisw, Goran Bogdanoviq, ka deklaruar se me planin e Kombeve tė Bashkuara ėshtė paraparė qė gjykatėsit serbė nė Kosovė tė mos gjykojnė nė bazė tė ligjeve kosovare, por nė bazė tė atyre qė janė miratuar deri mė 1989 dhe rregulloreve tė UNMIK-ut.
Nė njė intervistė pėr agjencinė serbe tė lajmeve "Beta", Bogdanoviq ka thėnė se gjykatėsit nė Mitrovicė dhe pjesėt tjera tė banuara me serbė do t'i emėrojė pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut, me pajtimin e Beogradit. Ai ka folur edhe pėr bashkėpunimin me misionin evropian pėr sundimin e ligjit EULEX, por ka kundėrshtuar njė bashkėpunim tė kėtillė edhe me Zyrėn Civile Ndėrkombėtare nė Kosovė. "Pieter Feith pėr ne ėshtė absolutisht i papranueshėm, sepse zyra e tij ėshtė e ndėrtuar me Kushtetutėn e Kosovės dhe pakon Ahtisaari, ka thėnė mes tjerash Goran Bogdanoviq.
RTK


Kryeministri Thaēi: Njohja e Kosovės nga ana e Serbisė, e pashmangshme

Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, tha nė njė intervistė pėr “Zėrin e Amerikės” se ėshtė e pashmangshme njohja e Kosovės si shtet nga Serbia dhe autoritetet e Beogradit janė tė shumė tė vetėdijshme pėr kėtė fakt.
Kryeministri Thaēi shfaqi besimin se me shtrirjen e EULEX-it edhe nė veri do tė shtrihet edhe autoriteti i institucioneve tė vendit nė atė pjesė por pėrjashton ēdo mundėsi tė pėrdorimit tė dhunės.
RTK

Po Hashim po.Deri kur don me ja ba veti rrafsh se? Ep Zot mend ku ska.


Beogradi nuk do tė kėrkojė leje nga Prishtina pėr vizita nė Kosovė, thotė Ivanoviq :redface:

Beograd, 26 dhjetor - Qeveria e Serbisė nuk do tė kėrkojė leje nga autoritetet e Prishtinės pėr vizita nė Kosovė, ka thėnė sekretari serb i shtetit pėr Kosovėn, Oliver Ivanoviq. Sipas tij, paralajmėrimi qė qeveria e Kosovės mund tė ndalojė vizitat e zyrtarėve serbė vėshtirė do tė realizohet. "Deklarata tregon se shqiptarėt e Kosovės edhe mė tutje i japin pėrparėsi qėndrimeve nacional-shoveniste dhe euforike, tė cilat nuk janė tė bazuara dhe vėshtirė mund tė realizohen", ka thėnė Ivanoviq. Sipas tij, subjektivitetin juridik mbi Kosovėn edhe mė tej e kanė Kombet e Bashkuara nė bazė tė rezolutės 1244, e cila ėshtė "fuqizuar" me vendimet e fundit tė KS tė KB.
QIK


Serbia e Bosnja bllokojnė eksportet kosovare :redface:

Biznesmenėt kosovarė thonė se pėr shkak tė bllokimit tė eksportit tė mallrave nė Serbi dhe Bosnjė, bizneset e tyre po shėnojnė humbje.

Tė dy kėto vende po pengojnė hyrjen e prodhimeve kosovare nė territorin e tyre, pėr shkak tė mosnjohjes sė vulave tė Kosovės.

Problemet me eksportin e mallrave nga Kosova nė Serbi dhe Bosnjė janė paraqitur kėtė muaj, pas kalimit tė plotė tė pėrgjegjėsive nė fushėn e doganave nga Misioni i OKB-sė tė institucionet vendore, kur edhe ka filluar zėvendėsimi i vulave tė UNMIK-ut me ato tė Kosovės.

Bashkim Osmani, prodhues i lėngjeve, ėshtė njėri nga afaristėt kosovarė qė ėshtė goditur nga kjo masė qė kanė ndėrmarrė autoritetet e Beogradit dhe tė Sarajevės.

"Prej 3 dhjetorit nuk kemi mundur tė transportojmė tranzit pėr Serbi dhe ne e kemi orientuar prodhimin tonė nga Mali i Zi, me qėllim qė t'i dėrgojmė nė Bosnjė, por kur i kemi dėrguar atje, as Bosnja nuk ka pranuar ndėrrimin e vulės sė UNMIK-ut me atė tė Kosovės."

"Ne i kemi njoftuar autoritetet tona, na kanė premtuar se do tė bėjnė ēmos, por nėse kėshtu vazhdon, ne me siguri do ta humbim tregun atje", tha zoti Osmani.

Ai sqaron se tregu i prodhimeve tė tij nė Serbi ka qenė mė i vogėl dhe i orientuar kryesisht nė Luginėn e Preshevės dhe nė Novi Pazar, pėrderisa ai nė Bosnjė ka qenė mė i madh.

Humbjet qė i janė shkaktuar biznesit tė tij pėr shkak tė pamundėsisė sė eksportit nė kėto dy vende, vetėm kėtė muaj, siē thotė ai sillen nė rreth 150 mijė euro.

Paralajmėrime pėr masat tė njėjta

Ndėrkohė qeveria e Kosovės ka paralajmėruar masa reciprociteti ndaj Serbisė dhe Bosnjės.

Kėshilltari i Ministrit tė Ekonomisė dhe Financave, Behxhet Haliti thotė se po shqyrtohen mundėsitė e bllokimit tė importit tė mallrave nga Serbia dhe Bosnja.

"Ministria e Ekonomisė dhe Financave pas shqetėsimeve tė prodhuesve kosovarė pėr ato pak produkte qė eksportohen pėr territorin e Bosnjės dhe Serbisė, ka zhvilluar takime edhe me komunitetin e biznesit, me qėllim qė tė shqyrtojė mundėsinė pėr marrjen e masave reciproke.

Pra po shikohet mundėsia e ndėrprerjes sė importit tė mallrave nga Serbia dhe Bosnja", tha zoti Haliti.

Sipas tė dhėnave tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, eksporti i prodhimeve serbe nė Kosovė arrin nė 300 milionė euro nė vit, ndėrsa eksporti i mallrave kosovare nė Serbi ėshtė mė pak se 10 pėrqind e kėsaj shume.

Nė rast se Kosova bllokon importin e mallrave nga Serbia dhe Bosnja, humbėsit mė tė mėdhenj do tė jenė afaristėt e kėtyre dy vendeve, thonė zyrtarė tė ministrisė dhe ekspertė tė ekonomisė.

Oda Ekonomike e Kosovės dhe Aleanca Kosovare e Bizneseve, kanė pohuar se mbėshtesin Qeverinė e Kosovės, nėse merr vendim qė tė mbyllė kufirin pėr produktet e Serbisė.

Kėshillitari i Ministrit tė Ekonomisė dhe Financave, Behxhet Haliti thotė se institucionet e Kosovės do t'i njoftojnė autoritetet e Serbisė dhe Bosnjės pėr masat e mundshme tė tyre ndaj dy shteteve fqinje dhe do tė presin reagimin e Beogradit dhe Sarajevės.

"Ne shpresojmė se nė tė ardhmėn e afėrt kėto vėshtirėsi do tė tejkalohen, mirėpo nuk diskutohet ēėshtja qė tė kthehen formati i vulave dhe shkresave tė UNMIK-ut, siē kanė qenė mė parė", u shpreh zoti Haliti.

Ndėrkohė, eksperti i ekonomisė, Shpend Ahmeti thotė se masat qė kanė ndėrmarrė Serbia dhe Bosnja pėr tė penguar tregun e prodhuesve kosovarė do tė shkaktojė probleme afatgjata nė Kosovė.

"Kemi njė numėr tė vogėl tė kompanive qė eksportojnė mallra nga Kosova, mirėpo kjo shkakton probleme tė mėdha pėr ekonominė kosovare. Pengimi i tregut tė kėtyre kompanive nė Serbi dhe Bosnjė ėshtė problematike dhe do tė shkakojė probleme afatgjata."

"Mos tė flasim pėr investitorė, tė cilėt nėse janė tė interesuar tė vijnė nė Kosovė, ata interesohen pėr tė shitur poashtu nė rajon dhe nė qoftė se kjo u pamundėsohet posaēėrisht nė dy tregje tė mėdhaja si Serbia dhe Bosnja, do tė jetė problematike pėr ekonominė kosovare", tha zoti Ahmeti.

Sipas tij, aplikimi i masave reciproke nga ana e Kosovės ndaj kėtyre dy vendeve, do tė ishte njė hap i duhur, sepse me kėtė Serbia dhe Bosnja do tė humbisnin shumė mė shumė se sa Kosova.

Por zoti Ahmeti dyshon se kjo masė do tė mund tė aplikohet.

"Besoj se po t'i bllokonim sot, Serbia dhe Bosnja do tė ankoheshin tė nesėrmen nė Sekretariatin e CEFTĖS nė Bruksel nėn preteksin se Kosova po sillet kundėr marrėveshjes, nėn pretekstin se ato nuk e kanė nėnshkruar atė marrėveshje me Kosovėn, por me UNMIK-un dhe se ato do t'i lejojnė prodhimet kosovare nėse ato pėrmbajnė vulėn e UNMIK-ut", thekson eksperti i ekonomisė, Shpend Ahmeti.

Pėr tė dalė nga situata e krijuar, ai mendon se institucionet e Kosovės mund tė bėjnė ankesė nė CEFTA pėr bllokadėn qė i ka bėrė Serbia dhe Bosnja apo tė kėrkojė nga shtetet evropiane qė tė ushtrojnė presion ndaj kėtyre dy vendeve.
Violeta Hyseni
BBC, Prishtinė


Serwer: OKB-ja deri mė tani ka treguar se pėrkrahė Serbinė :redface:

Daniel Serwer, drejtor i Iniciativės Ballkanike nė Institutin Amerikan pėr Paqe, vitin 2008 e ka vlerėsuar tė suksesshėm pėr Kosovėn. “Mirė u bė qė u shpall pavarėsia dhe u aprovua Kushtetuta, qė 53 shtete e njohėn pavarėsinė, por ky numėr ka mundur tė jetė mė i madh”, tha Serwer nė njė intervistė pėr TV21.

Serwer vlerėsoi se qeverisja e mirė nė kėto momente ėshtė shume e rėndėsishme. "Ju qė tashmė jeni tė pavarur tregoni se dini tė qeverisni duke i trajtuar qytetaret tuaj nė mėnyrė tė barabartė, korrekte, duke ua garantuar tė drejtėn e sundimit tė ligjit, duke siguruar se askush nuk do tė keqtrajtohet sepse flet serbisht apo shqip", ka porositur Serwer.

Kjo, sipas Serwerit, nuk ėshtė pėrgjegjėsi vetėm e lidershipit, por e tėrė qytetarėve tė Kosovės, pėr tė cilėt thotė se janė sjellė mjaft tė mirė dhe duhet tė vazhdojnė tė sillen, madje ndoshta edhe mė mirė!

Serwer ėshtė i mendimit se pėrmirėsimi i raporteve mes Prishtinės dhe Beogradit ėshtė i rėndėsisė vitale pėr rajonin, por siē thotė nuk do tė dėshironte "OKB-nė nė mes", sepse ajo deri mė tani ka treguar se pėrkrahė Serbinė.

Serwer tha se ka njė sėrė ēėshtjesh qė duhet zgjidhur nė bazė tė sundimit tė ligjit, trajtimit tė barabartė tė tė gjithė qytetarėve. "Gradualisht me pėrmbushjen e kėtyre parametrave do te jetė e pamundur pėr Serbinė qė t'i rezistojė pėrmirėsimit tė raporteve tė saj me Kosovėn".

Edhe pse BE asnjėherė nuk e thotė se e kushtėzojnė anėtarėsimin e saj me zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, sepse tė 27 anėtarėt nuk do te pajtoheshin pėr kėtė, por 22 do tė pajtohen dhe secili prej tyre ka tė drejtėn e vetos. Kėshtu BE e ka peshėn e nevojshme nė peshore dhe nė tė mirė tė Prishtinės dhe nė kėtė drejtim edhe nė zgjidhjen e ēėshtjeve para se Serbia tė hyjė nė BE, pėr ēka Kosova do tė duhej tė interesohej, vlerėsoi Serwer.

Andaj, ai porosit liderėt kosovarė qė tė bėjnė ēmos pėr qeverisjen e mirė tė Kosovės, zbatimin e standardeve tė BE sė qė do ta bėnte tė vėshtirė refuzimin e hyrjes sė Kosovės nė BE. “Nė njė formė apo tjetėr, Kosova ėshtė nė garė me Serbinė, e cila do tė donte tė hynte nė BE para Kosovės”, tha Serwer.
Telegrafi

Oqeani
27-12-08, 16:04
Arrestohen 10 ish pjestarė tė UĒK nė Preshevė


Preshevė, 26 dhjetor (presheva.com) - Me urdhėr tė prokurorisė pėr krime tė luftės, policia e Serbisė ka arrestuar 10 pjesėtarė tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės me dyshimet se kanė kryer "krime nė tre lokacione tė komunės sė Gjilanit", thuhet nė komunikatėn e prokurorisė nė Beograd.
Policia e Serbisė sot herėt nė mėngjes ka nisur aksionin pėr arrestimin e ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė nė Preshevė.
Tė arrestuar janė: Agush Memishi, Nazif Hasani, Ahmet Hasani, Faton Hajdari, Samet Hajdari, Kamber Sahiti ,Burim Fazliu, Sylejman Sadiku, Ferat Hajdari dhe Fatmir Sahiti - ky i fundit mbetet per gjykim nė prokurorinė komunale nč Preshevė.
Sipas njoftimeve tė mediave serbe,” udhėheqėsit e grupit tė Gjilanit” Ali Hajdari, Rexhep Aliu dhe Shaqir Shaqiri jetojnė nė Gjilan dhe policia serbe nuk mund t’i arrestojė.
Sipas mediave serbe, ky aksion ėshtė ndėrmarrė nė bazė tė kallėzimit penal pėr krime lufte kundėr popullsisė civile nė Gjilan. Ministri i brendshėm i Serbisė Ivica Daēiq ka deklaruar se aksioni ka filluar sot herėt nė mėngjes dhe se ka tė bėjė me krimet kundėr popullsisė civile serbe dhe joshqiptare nė rajonin e Gjilanit, ku janė vrarė 59 civilė. Sipas Daēiqit, janė arrestuar 10 persona dhe janė bastisur 17 objekte.
Sipas burimeve tona, nė aksionin e sotėm tė xhandarmerisė, arrestimet janė bėrė nė fshatrat Norēė, Rahovicė dhe Miratoc si dhe nė rrugėn e Gjilanit pėr rreth autostradės Preshevė-Gjilan.
Arrestimet e sotme ndaj shqiptarėve kanė shkaktuar shqetėsim te shqiptarėt e Luginės sė Preshevės dhe mėnyra e arrestimit tė tyre ka ndjellė frikė dhe ka penguar shumė nxėnės tė mos shkojnė nė shkollė.
Minstri serb i punėve tė brendshme dhe njeherėsh shef i SPS-it qeveritar e dikur bashkėpunėtori mė i ngushtė i Sllobodan Milosheviqit, Ivica Daēiq, tha se ndaj tyre do tė shpallet “flet- arrest ndėrkombėtar”, por duke shtuar se ata nuk ndodhen nė “territor tė njė shteti tjetėr” dhe se do tė kėrkohet ndihmė nga UNMIK-u pėr arrestimin e tyre.
Ndonėse ende nuk ka reagime nga Prishtina zyrtare, vet ndjekja e krimeve te supozuara- tė kryera ne territorin e Kosoves, patjetėr qė paraqet vazhdimin e pretendimit tė Beogradit zyrtar pėr jursidiksion dhe, rrjedhimisht, sovranitet edhe nė territorin e Kosovės.

Baki Rexhepi









Presheva INFO Harta Institucione Komuna Jone Fotografi

Oqeani
27-12-08, 16:15
Foto ekskluzive nga arrestimi i ish pjestareve te UCK-se ne Presheve, gjatė transferit tė tyre nė ndėrtesėn e MPB nė qendėr tė Beogradit


http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-1.jpg

http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-8.jpg

http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-12.jpg


http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-15.jpg

http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-9.jpg

Lona
29-12-08, 10:19
Foto ekskluzive nga arrestimi i ish pjestareve te UCK-se ne Presheve, gjatė transferit tė tyre nė ndėrtesėn e MPB nė qendėr tė Beogradit


http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-1.jpg

http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-8.jpg

http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-12.jpg


http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-15.jpg

http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2008/arrest261208-9.jpg
Lotet me rrjedhin duke i shikuar keta. ufff sa keq me vjen A KA DIKUSH QE TJU NDIHMON KETYRE QE SA ME SHPEJT TE KTHEHEN NE SHTEPI ...SE I PRESIN FEMIJET , NENAT, GRAT E GJITHE FAMILJA . O ZOT NDIHMOVU..:frown:

Lona
30-12-08, 13:44
Riker: Nuk ka ndarje tė Kosovės

Shkup, 30 dhjetor - Ambasadori iSHBA nė Maqedoni, Filip Riker (Philip Reeker), ka deklaruar se administrata amerikane ėshtė thellė e angazhuar pėr stabilizmin e Ballkanit dhe integrimin e tij nė Bashkimin Evropian. Ndėrsa sa i pėrket Kosovės, Riker tha se SHBA tė nuk besojnė dhe i vlerėsojnė tė pabaza njoftimet pėr ndarje tė Kosovės, apo pėr probleme nė procesin e konsolidimit tė misionit tė Bashkimit Evropian. "Zhvillimet nė Ballkan ende nuk kanė pėrfunduar, pasi qėllimi ynė ėshtė qė ta shohim rajonin tė integruar nė Evropėn e lirė dhe tė sigurtė. Vendosja e EULEX it kaloi pa probleme dhe nė esencė kjo ndihmon nė pėrforcimin e Kosovės dhe tė institucioneve tė saj, meqė do ta bėntė kėtė shtet tė ri tė pavarur tė funksionoj nė njė mėnyrė mė tė mirė. Pėrforcimi i sundimit tė sė drejtės nė kėtė shtet do tė ndihmojė edhe nė stabilizimin e gjendjes, andaj edhe EULEX i ėshtė atje. Megjithatė, ka vlerėsime se vendosja e EULEX it do tė ēojė nė ndarje apo do tė hasė nė vėshtėrėsi, por pikėpamjet e tilla nuk kanė kurrfarė baze", tha Riker. "SHBA mbeten tė angazhuara si me praninė nė EULEX ashtu me aktivitetet diplomatike pėr t?u sigurara se Kosova po ec pėrpara nė drejtimin pozitiv", tha Filip Riker pėr Radion Evropa e Lirė. Ambasadori amerikan nė Shkup gjithashtu shprehu bindjen se edhe administrata e re amerikane, qė do tė udhėhiqet nga Presidenti i zgjedhur Barak Obama, nuk do tė ndryshojė kursin e politikės amerikane ndaj Ballkanit.

Shvarcenberg: Duhet shumė kohė derisa Kosova tė hyjė nė BE

Pragė, 30 dhjetor - Ministri i jashtėm i Ēekisė, Karel Shvarcenberg, tha se anėtarėsimi i Kosovės nė Bashkimin Evropian "nuk ėshtė ēėshtje e ditės sė nesėrme". "Duhet tė jetė e qartė se derisa Kosova tė hyjė nė BE do tė kaloj edhe shumė kohė", tha ministri Shvarcenberg, vendi i tė cilit prej 1 janarit e kryeson presidencėn e radhės sė Bashkimit Evropian. Mė tutje, duke u shprehur pėr misionin EULEX nė Kosovė, ai u tha mediave beogradase, se ėshtė me rėndėsi qė "ky mision tė funksionojė". Shvarcenberg theksoi se detyrė e vendit qė e kryeson BE nė ėshtė qė ta ndihmoj3 EULEX in qė "nė Kosovė tė zhvillohet shtet i vėrtetė ligjor, qeverisje e mirė dhe e drejtė". Gjithashtu edhe kryeministri Mirek Topolonek si njė nga axhendat thelbėsore ballkanike tė presidencės ēeke ka paralajmėruar edhe misionin EULEX nė Kosovė.

"Standard": Nė Kosovė po rritet mosbesimi ndaj BE-sė

Vjenė, 30 dhjetor - Sipas gazetės austriake "Standard", nė Kosovė po rritet mosbesimi ndaj BE-sė, sepse qėndrimi evropian ndaj Kosovės pėr shumėkėnd ėshtė i paqartė. BE ka marrė nė konsideratė mė shumė se ėshtė dashur kėrkesat e Beogradit, shkruan gazeta, e cila pohon se pėr kėtė arsye edhe shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare Piter Feit ėshtė i pakėnaqur dhe flitet se ka kėrkuar dorėheqje, sepse ndihet i tradhtuar nga BE ja. Ahtiasari apo Solana nuk kanė shansin qė njė rrugė nė Prishtinė tė mbajė emrin e tyre. Nė kryeqytetin e Kosovės ndėrkaq qeveria e saj vendosi qė njė rruge t'i jepet emri i presidenti amerikan Bush nė shenjė falėnderimi, shkruan "Standard", duke pohuar se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr shqiptarėt e Kosovės janė shumė mė shumė se fuqia mbrojtėse numėr njė pėr ta, sepse ata jetėsuan pavarėsinė e Kosovės. Nė anėn tjetėr, shrkuan "Standard", evropianėt po humbin besimin e tyre tek popullata e Kosovės.

Shqipėria dėnon dhunėn e ushtruar nė Preshevė

Tiranė, 30 dhjetor - Ministria e Punėve tė Jashtme sė Shqipėrisė, i cilėson si veprime me prapavijė dhe paragjykime etnike, arrestimet dhe krijimin e situatės sė rėnduar nė Preshevė. Sipas njė deklarate pėr shtyp, nė Preshevė ka pėrdorim disproporcional tė forcės, dhe ėshtė ushtruar dhuna policore ndaj familjarėve tė arrestuarve, pėrfshirė kėtu gra, fėmijė dhe pleq, si dhe janė bastisur objektet. Duke dėnuar dhunėn e ushtruar, Ministria e Jashtme vlerėson se transparenca e plotė e tė gjithė akteve dhe veprimeve tė autoriteteve tė Beogradit nė lidhje mė kėtė ngjarje, ėshtė tejet e rėndėsishme. Ministria e Jashtme e Shqipėrisė shpreh bindjen se tensionime tė tilla ndėretnike nuk janė nė interes tė zhvillimeve pozitive nė rajonin tonė, dhe u bėn thirrje organizatave ndėrkombėtare tė monitorojnė nga afėr situatėn e tė drejtave dhe lirive themelore tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės.
Rripi i Gazės edhe mė tej nė zjarrin e luftimeve

Nju Jork, 30 dhjetor Izraeli do tė vazhdojė edhe mė tej ofensivėn e tij ushtarake nė Rripin e Gazės, deri nė shkatėrrimin e Hamasit radikal islamik. "Ofensiva do tė zgjasė deri sa tė jetė arritur ky synim", deklaroi ambasadorja izraelite e Kombeve tė Bashkuara Gabriela Schalev nė Nju Jork. Aviacioni ushtarak izraelit vazhdoi ndėrkohė sulmet mbi ndėrtesat e ministrive dhe stacioneve tė policisė sė Hamasit radikal islamik. Nga sulmet hakmarrėse tė palestinezėve militantė mė parė nė jug tė Izraelit u vranė tre vetė dhe shumė tė tjerė u plagosėn rėndė. Numri i viktimave, ndėrkohė, sipas burimeve vendore ka arritur nė 400. Vėzhguesit presin sė shpejti njė ofensivė tė trupave tokėsore izraelite. Po ashtu ėshtė pėrjashtuar mundėsia e bisedimeve pėr njė ndėrprerje tė luftimeve si nga ministria e mbrojtjes nė Tel Aviv, ashtu edhe nga Hamasi.

Lona
30-12-08, 13:58
Myslimanėt e moderuar tė Kosovės

Nga: “Wall Street Journal” Mė 17 shkurt, Kosova shpalli pavarėsinė nga Serbia, duke u bėrė kėshtu shteti mė i ri nė botė dhe mė i pazakonti njėkohėsisht. Shumica e qytetarėve janė myslimanė, njė gjė jo e rėndomtė nė Evropė, por, pėr dallim nga vendet me shumicė myslimane, Kosova ėshtė jashtėzakonisht pro-amerikane dhe raportet e saj me Izraelin janė shumė tė mira gjithashtu. Asnjė vend arab nuk e ka njohur ende ekzistencėn e shtetit tė tij dhe vetėm Arabia Saudite ka thėnė se do ta bėjė. Mbase, kjo nuk ėshtė edhe aq e ēuditshme pėr faktin se kosovarėt dallojnė nė mėnyrė radikale nga vėllezėrit nė botėn arabe, mė shumė se cilido popull islamik nė botė. Etiketa islamike e Kosovės mund tė jetė mė liberalja nė botė. Gratė nuk i mbajnė ato veshjet konzervative islamike dhe tė tilla nuk ka mė shumė se nė Manhattan pėr shembull. Nuk ka aparteid gjinor, madje as nė fshatrat e Kosovės. Alkooli qarkullon lirshėm nėpėr restorane dhe kafiteri, aty ku mund tė shihen shumė vajza me veshje moderne, njėsoj sikurse edhe nė ēdo vend tė Evropės Perėndimore. Dhe, pėrveē minareve qė shihen nė hapėsirat e qytetit, nuk ka ndonjė shenjė tė dukshme qė mund tė dėshmojė se Kosova ėshtė njė vend me shumicė myslimane. "Njerėzit kėtu janė myslimanė, por mendojnė si evropianė", thotė Xhabir Hamiti, pofesor i shkencave islamike nė Universitetin e Prishtinės. Njė polic amerikan thotė se "myslimanėt nė Kosovė identifikohen si myslimanė tė lehtė". Afrim Kastrati, i cili punon nė njė kafiteri, thotė: "Ne jemi myslimanė, por nė fakt s'jemi". Luan Berisha pajtohet: "Ne asnjėherė nuk e kemi praktikuar myslimanizmin ashtu siē bėhet nė Lindjen e Mesme. Fillimisht jemi shqiptarė. Feja vjen e dyta". Arsyeja pėr kėtė qasje tė relaksuar tė Kosovės karshi fesė qėndron tek historia. Shqiptarėt, pėrfshirė kėtu pra edhe ata nė Kosovė, janė pasardhės tė paganėve antikė grekė dhe ilirėve. Ata kanė qenė fillimisht tė krishterė, por nėn sundimin Otoman, shumica i ėshtė kthyer fesė islame. Dhe, arsyeja mė e madhe pse kosovarėt ndjenjė antipati karshi islamizmit radikal, pėrshkruhet vetėm me njė fjalė, Amerika, vend ky i cili ka qenė Ylli Verior pėr shqiptarėt brenda dhe jashtė Kosovės, qė prej ndėrhyrjes sė NATO-s mė 1999. Nė njė hulumtim tė organizatės Gallup tė vitit 2004, nė tė cilin matej opinioni nė botė pėr politikėn e jashtme amerikane - vetėm 10 vende kanė votuar nė favor tė kėsaj politike dhe nė mesin e tyre Kosova u gjet nė vendin e parė, me 88 pėr qind. Nė vazhdimėsi ėshtė thėnė se kosovarėt janė aleatėt mė tė besueshėm tė Amerikės nė botė. Flamujt amerikanė valojnė ēdokund, pėrveē nė enklavat e banuara me serbė, ndėrkaq nėpėr rrugė dhe kiosqe mund tė gjesh simbole tė ndryshme, ku thuhet "Faleminderit Amerikė!". Kosovarėt gjithashtu e duan edhe George Bushin, pėr faktin se ai e ka njohur pavarėsinė e Kosovės, por thjesht edhe pėr faktin se ėshtė president amerikan. Dhe, Bill Clinton, i cili urdhėroi ndėrhyrjen ushtarake mė 1999, ėshtė shndėrruar nė njė person tė jashtėzakonshėm. Izeri Mustafa ėshtė duke e punuar bustin e ish-presidentit amerikan, i cili sė shpejti do tė vendoset nė Prishtinė. "Amerikanėt janė miqtė tanė mė tė mirė nė botė", thotė njė kamarier nė njėrin nga restoranet e Prishtinės. Britanikėt, thotė ai, janė tė dytėt. Shqiptarėt e Kosovės gjithashtu ndjejnė njė mbėshtetje tė fuqishme edhe pėr Izraelin. Tė paktė janė ata jashtė Shqipėrisė dhe Kosovės, tė cilėt dinė pėr heroizmin e kėtyre vendeve gjatė Hollokaustit. "Ne ndjejmė simpati tė madhe pėr ata qė kanė pasur fatin e rėndė sikur ne", thotė kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, duke shtuar: "Ne ishim myslimanė edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, myslimanė mė tė fuqishėm se tani, por edhe atėherė ne mbrojtėm hebrenjtė me jetėt tona". Profesori Hamiti ndėrkaq thotė se shqiptarėt kudo janė tė vetėdijshėm se hebrenjtė duan t'i ndihmojnė nė kėtė konflikt. Dhe, hebrenjtė gjithashtu janė tė vetėdijshėm dhe mirėnjohės karshi shqiptarėve qė shpėtuan jetėt e tyre gjatė Luftės sė Dytė Botėrore".

MIA nuk i trajton njėjtė ngjarjet


Agjencia Informative Maqedonase (MIA), edhe pse ėshtė agjenci shtetėrore, ajo mė tepėr funksionon si agjenci e maqedonasve, siē e ka edhe emrin, se sa si agjenci shtetėrore e Maqedonisė, siē e ka statusin. Lajme nė gjuhėn shqipe ka shumė pak, shumė pak pėr tė mos thėnė hiē mbulohen ngjarjet qė kanė tė bėjnė me shqiptarėt, madje shumė pak mbulohen edhe ngjarjet e ministrave shqiptarė, qė janė pjesė e Qeverisė.
Nga agjencia MIA nuk e pranojnė njė gjė tė tillė, por vetėm pranojnė qė pas orės katėr pasdite nuk kanė asnjė pėrkthyes shqiptarė. Ata sqarojnė se pėrgjithėsisht i mbulojnė tė gjitha ngjarjet qė i paralajmėrojnė, pėrveē ngjarjeve tė partive tė vogla, qofshin ato tė bllokut maqedonas apo bllokut shqiptar. Ata pranojnė se mund tė kenė lėshuar ndonjė ngjarje nė gjuhėn shqipe qė ka ndodhur pas orės 16-tė, pasi qė nga ai moment nuk kanė pėrkthyes dhe nuk kanė mundėsi qė ta mbulojnė atė ngjarje pasi nuk dinė shqip.
Po ashtu edhe zėdhėnėsi i Qeverisė sė Maqedonisė, Shefik Duraku, nuk ka vėnė re ndonjė ndryshim nė mbulimin e ngjarjeve tė ministrive. “Ndoshta ndonjė dikaster ministror ka mė shumė ngjarje dhe mund tė jetė mbuluar mė tepėr nga kjo agjenci, por nė pėrgjithėsi nuk kam vėnė re ndonjė ndryshim tė madh mes mbulimit tė ngjarjeve tė ministrive”, tha Duraku pėr “Lajm”.
Ndėrkaq, nga ana e qytetarėve, ka reagime tė shumta se agjencia shtetėrore e lajmeve MIA, nuk mbulon nė nivel tė barabartė ngjarjet qė kanė tė bėjnė qoftė me aktivitetet e ministrave, qoftė tė organizatave tė tjera qytetare. Sipas tyre, MIA kriter pėr lansimin e informative ka pėrkatėsinė etnike, e jo peshėn e ngjarjeve.

Llapjani_HH
30-12-08, 18:52
Der Standart: Nė Kosovė po rritet mosbesimi ndaj Bashkimit Evropian

“Frika nga kurthi i UNMIK-ut”, titullohet artikulli i gazetės austriake Der Standart ku, mes tjerash, thuhet se nė Kosovė po rritet mosbesimi ndaj BE, duke shtuar se qėndrimi evropian ndaj Kosovės pėr shumėkėnd ėshtė i paqartė. BE ka marrė nė konsideratė mė shumė se ėshtė dashur kėrkesat e Beogradit, shkruan Der standard, e cila shton se pėr kėtė arsye edhe shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare Piter Feit ėshtė i pakėnaqur dhe flitet se ka kėrkuar dorėheqje, sepse ndihet i tradhtuar nga BE-ja.
Ahtiaasri apo Solana nuk kanė shansin qė njė rrugė nė Prishtinė tė mbaj emrin e tyre. Nė kryeqytetin e Kosovės ndėrkaq qeveria e saj vendosi qė njė rruge t’i jepet emri i presidenti amerikan Bush nė shenjė falėnderimi.
Shtete e Bashkuara tė Amerikės pėr shqiptarėt e Kosovės janė shumė mė shumė - janė fuqia mbrojtėse numėr njė pėr ta, sepse ata jetėsuan pavarėsinė e Kosovės, shkruan Der standard. Nė anėn tjetėr evropianėt po humbin besimin e tyre tek popullata e Kosovės.
Gazeta citon ekspertin e ēėshtjeve tė sigurisė nga Instituti pėr sigurimin paqes dhe menaxhimin e konflikteve me seli nė Vjenė, Predrag Jurekoviq, tė ketė thėnė se ekziston rreziku i thyerjes sė besimit ndaj evropianėve pas shpalljes sė pavarėsisė, si dhe mundėsia qė Kosova tė bie nė njė vakum tė ri politik”.
Mosbesimi ndaj BE nuk shihet vetėm nė grafitet e shkruara nėpėr mure nė Prishtinė. Edhe politikanėt kosovarė janė tė irrituar me prezencėn e pakoordinuar ndėrkombėtare nė Kosovė. Ky irritim ėshtė krijuar gjatė pėrpjekjeve pėr tė marrė pajtimin e Serbisė pėr misionin EULEX.

Tani nė fakt misioni EULEX ėshtė vendosur, por nė tė vėrtet vazhdon tė zotėrojė njė kaos ndėrkombėtar nė Kosovės. Derisa shefi i EULEX -it Iv de Kermabon thotė se misioni EULEX ka zėvendėsuar UNMIK-un, Beogradi thotė se UNMIK-u duhet tė mbesė nė zonat e banuara me serbė. Serbėt ndėrkaq po vazhdojnė tė interpretojnė planin gjashtėpikėshin e Ban Ki Munit sipas interesit te tyre dhe thonė se do mbajnė pėr vete edhe tė hyrat nga doganat nė veriun e Kosovės.
Pėr shqiptarėt kjo interpretohet si qeverisje e Serbisė brenda shteti tė tyre. Kosova, shkruan gazeta, akoma nuk ka kufijtė e siguruar. Ndėrkaq EULEX -i ėshtė zėnė ngushtė nė pėrpjekjet pėr tė dėshmuar njė politikė tė pėrbashkėt evropiane tė sigurisė, derisa nė radhėt e BE ka ende vende qė nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Si Beogradi ashtu edhe Prishtina kanė angazhuar diplomacinė e vet. Prishtina pėr tė shtuar njohjet, e Beogradi pėr ti penguar ato.

BE ka marrė nė konsideratė mė shuam se ėshtė dashur kėrkesat e Beogradit shkruan Der standard, e cila shton se pėr kėtė arsye edhe shefi i Misionit Civil Ndėrkombėtar Peter Feit ėshtė i pakėnaqur. Ai tani ndodhet nė defensivė dhe flitet se ka kėrkuar dorėheqje, sepse ndihet i tradhtuar nga BE-ja.
Disa vende, si Spanja dhe Sllovakia nuk kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Megjithatė BE deri nė fund tė vitit 2009 do tė krijojė njė plan pėr afrimin e Kosovės me strukturat e veta.
Pėrgatiti: Fadil Gashi
RTK


Beogradi shkel marrėveshjen e CEFTA-s.

Qeveria e Serbisė nuk e ka ndėrmend ta tėrheqė vendimin me tė cilin ndalohet hyrja nė Serbi dhe kalimi transit nėpėr Serbi i prodhimeve nga Kosova, nė dokumentacionin pėrcjellės tė tė cilave shkruan Doganat e Kosovės dhe jo Doganat e UNMIK-ut. Por, autoritetet e Beogradit nuk dėshirojnė tė komentojė vendimin e autoriteteve tė Kosovės qė tė kundėrpėrgjigjen me tė njėjtėn masė. Prodhuesit nga Serbia, tė cilėt i shesin mallrat e tyre nė Kosovė thonė se tani janė duke menduar se nė ē'mėnyrė mund t'i shesin prodhimet e tyre nė tregun kosovar. Ata mendojnė se kėtė mund tė bėjnė nėpėrmjet firmave tė tyre nė Mal tė Zi. Sipas shtypit serb, Serbia eksporton nė Kosovė 15 herė mė shumė mallra se sa importon. Sipas shėnimeve tė Drejtorisė sė Doganave tė Serbisė, qarkullimi i regjistruar i mallrave tė Serbisė nė Kosovė, vitin e kaluar, ishte 199.7 milionė dollarė. Nndėrkaq, Serbia ka importuar nha Kosova mallra nė vlerė prej 10.04 milionė dollarė. Sipas marrėveshjes sė CEFTA-s, qarkullimi i mallrave ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė ėshtė i lirė dhe pėr mallrat e Serbisė nuk paguhet doganė nė Kosovė. Pėr kėto mallra nė Kosovė nuk paguhet as Tatimi nė Vlerė tė Shtuar, por vetėm njė taksė e UNMIK-ut.\30.12.08\
RTV 21


Mitrovicė: Nė lagjen e Boshnjakėve dhe te tre rrokaqiejt nė Mitrovicė ėshtė gjendje e tensionuar, ku thuhet se janė mbledhur rreth 200 serbė nė shenjė revolte.

Nė Lagjen e Boshnjakėve dhe te tre rrokaqiejt, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, po mbretėron njė gjendje e tensionuar. Shkas pėr tensione ka qenė njė incident qė ka ndodhur rreth orės 16, nė Lagjen e Boshnjakėve. Njė qytetar serb ėshtė plagosur me mjet tė mprehtė nga dy shqiptarė, pas njė zėnke midis tyre, pėr arsye tė panjohura, tash pėr tash. Incidenti ka nxitur kundėrreagimin e serbėve, tė cilėt i kanė shkatėrruar katėr lokale afariste nė Lagjen e Boshnjakėve. Nė kėtė lagje dhe pranė tre rrokaqiejve janė grumbulluar rreth 200 serbė tė revoltuar.\30.12.08\
RTV 21


Ditėve tė fundit qarkullimi i automjeteve me regjistrim tė Kosovės nė veriun e Mitrovicės nuk vėrehet fare. Ministri i Pushtetit Lokal premtoi se institucionet e Kosovės do tė shtrijnė funksionimin edhe nė kėtė pjesė tė Kosovės.

Nė Kodrėn e Minatorėve jetojnė disa familje shqiptare po ata nuk kanė liri tė lėvizjes. Rreth 30 nxėnės tė kėsaj lagjeje vijojnė mėsimin nė njė kontejner nė kushte shumė tė vėshtira, kurse mėsimdhėnėsit udhėtojnė nga pjesa jugore e qytetit tė Mitrovicės.
Kodrėn e Minatorėve sot e ka vizituar edhe ministri i Pushtetit Lokal, Sadri Ferati dhe zėvendės ministri pėr Komunitete dhe Kthim, Ismet Hashani. Ata u pajtuan se jeta nė tensione ėshtė e paqėndrueshme dhe premtoi qė institucionet kosovare tė shtrijnė aktivitetin edhe nė veri tė Kosovės. Sipas ministrit Ferati nė vitin 2009 kjo pjesė e Kosovės do tė jetė e lirė dhe do tė funksionojė ligji pėr njė jetė mė tė mirė pėr tė gjithė.\30.12.08\
RTV 21

Llapjani_HH
30-12-08, 23:11
Mitrovicė, dy shqiptarė plagosin njė serb, tensionohet situata

• Tensionohet sėrish situata nė Mitrovice ku serbėt dhe shqiptaret janė pėrleshur mes tyre. Shkak ėshtė bėrė njė incident qė ka pėrfunduar nė plagosjen me thikė tė njė serbi nga dy shqiptarė. Serbė te irrituar kane nisur tė godasin objektet shqiptare nė Mitrovicė, ndėrsa menjėherė kanė reaguar forca tė shumta tė KFOR-it, tė cilat kanė ndėrhyrė pėr tė qetėsuar situatėn. Kreu i komunės sė Mitrovicės, Barjam Rexhepi u bėri thirrje qytetarėve qė tė mos bien pre e provokimeve, ndėrsa siguroi faktin se grevistėt janė shpėrndarė dhe se KFOR ėshtė nė gadishmėri pėr tė pėrballuar ēdo lloj situate.

MITROVICE-

Ora 20:06 - Kreu i komunės sė Mitrovicės, Barjam Rexhepi nė njė lidhje telefonike pėr News 24 ėshtė shprehur se situata ėshtė vendosur nėn kontroll nga ushtarėt dhe makinat e blindura tė KFOR-it. Ai u bėri thirrje qytetarėve qė tė mos bien pre e provokimeve, ndėrsa siguroi faktin se grevistėt janė shpėrndarė dhe se policia ėshtė e gatshme tė pėrballojė ēdo lloj situate.
Gjithashtu ai ka thėnė se do tė ketė forca shtesė tė KFOR-it pėr te mbajtur nėn kontroll situatėn. Nga ana tjetėr, Rexhepi ka pranuar se Mitrovica mbetet njė vatėr tensioni edhe nė tė ardhmen pasi sipas tij mjafton njė incident i vogėl pėr tė krijuar situata tė tensionuara.

Ngjarja e sotme ka ndodhur nė zonėn e quajtur ‘Tre rokaqiejte’, ku 16 vjeēari serb Nikolla Bozovic ka mbetur i plagosur me thike pas nje perleshjeje mes disa te rinjve shqiptare dhe bashkėmoshatarėve serbe.
Si pasojė e pėrleshjeve njė tjeter qytetar shqiptar me mbiemėr Ramadani ėshtė plagosur.

Ora 19:24 - Shumė e tensionuar ka qenė situata nė Mitrovicė mbrėmjen e sotme. Dy shqiptarė kanė plagosur me thikė njė serb dhe kaq ka mjaftuar qė tė gjithė serbėt tė dalin nė protestė duke sulmuar lokalet e shqiptarėve me gurė.
Mėsohet se forca tė shumta tė KFOR-it janė grumbulluar nė vendngjarje dhe kanė ndėrhyrė menjėherė pėr tė qetėsuar situatėn. Dėshmitarė tė ndryshėm shprehen se dėgjohen edhe tė shtėna armėsh nga anė tė ndryshme tė Mitrovicės.
Zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės ka dalė menjėherė nė njė konferencė pėr shtyp dhe ka dhėnė lajmin se dy autorėt e plagosjes sė serbit janė vėnė nėn pranga. Ndėrkohė ai tha se i plagosuri Naikola Bozovic ėshtė jashtė rrezikut pėr jetėn.
O.Zh/BalkanWeb


Dėmtohen disa lokale dhe makina nė veri tė Kosovės

Disa lokaleve, pronė e shqiptarėve, nė Lagjen e Boshnjakėve nė veri tė Mitrovicės u ėshtė vėnė zjarri si dhe janė dėmtuar disa makina me targa tė Kosovės nga njė grup serbėsh.

Nė kėtė mėnyrė ata kanė protestuar kundėr plagosjes sė njė tė riu serb, nė orėt e pasdites tė sė martės.

Zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Besim Hoti, ka njoftuar se dy tė rinj shqiptarė janė arrestuar si tė dyshuar pėr kėtė sulm, ndėrsa po tentonin tė iknin nga vendi i ngjarjes.

Sipas Hotit, tek ata ėshtė gjetur njė thikė, me tė cilėn policia beson se ėshtė plagosur i riu serb. Tė dyshuarit po mbahen nė paraburgim, ndėrsa viktima po trajtohet nė spitalin serb nė veri tė Mitrovicės.

Pas vėnies sė zjarrit ndaj lokaleve, nė vendin e ngjarjes kanė dalė ekipet e zjarrfikėsve dhe pjesėtarėt e policisė. Kėta tė fundit kanė kėrkuar edhe ndihmėn e forcės paqeruajtėse tė NATO-s pėr tė mos lejuar pėrshkallėzimin e gjendjes.
bbc/telegrafi/


Qeveria u bėn thirrje qytetarėve tė ruajnė qetėsinė

Qeveria e Republikės sė Kosovės ka reaguar ndaj akteve tė dhunės qė kanė ndodhur tė martėn nė pjesėn veriore tė Mitrovicės.

Nė njė komunikatė pėr opinion theksohet se, Qeveria e Republikės sė Kosovės ėshtė duke e pėrcjellė me kujdes tė shtuar situatėn e krijuar nė Mitrovicė pas incidenteve tė sotme dhe dėnon ēdo akt provokues dhe akt tė dhunshėm tė ndodhur sot.

“Incidentet e tilla nuk i shėrbejnė tė mirės sė vendit dhe u bėjmė thirrje tė gjithė qytetarėve tė Kosovės qė tė ruajnė qetėsinė dhe tė distancohen nga incidentet e tilla”, thuhet nė komunikatėn e qeverisė.

Po ashtu bėhet e ditur se, qeveria ėshtė nė koordinim tė plotė me organet vendore tė rendit dhe sigurisė, me KFOR-in dhe me EULEX-in, nė mėnyrė qė gjendja e krijuara tė tejkalohet dhe tė ruhet qetėsia dhe stabiliteti nė tėrė territorin e vendit.
Telegrafi


Vihet nėn kontroll situata nė Mitrovicė pas incidenteve tė mbrėmjes

Janė djegur 3 dyqane tė shqiptarėve sot nė Lagjen e Boshnjakėve nė veri tė Mitrovicės, pasi qė atyre ua kishin vėnė flakėn persona qė dyshohet tė jenė serbė. Kjo ngjarje ka ndodhur si reagim i pjesėtarėve tė pakicės serbe pas njė plagosjeje me thikė tė njė tė riu serb, rreth orės 16:00. Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, ka thėnė pėr KTV-nė nėpėrmjet telefonit se Policia e Kosovės, ajo ndėrkombėtare si edhe forcat e KFOR-it kanė ndėrhyrė pėr ta qetėsuar situatėn. Zėdhėnėsi Hoti, ka theksuar se situata ėshtė nėn kontroll tė plotė tė forcave tė KFOR-it. Ndėrkohė qė zv.kryeministri Hajredin Kuēi qė ka vizituar njė shqiptar tė plagosur nė kėtė incident i ka deklaruar KTV-sė se qeveria ėshtė nė kontakt pėr gjendjen nė Mitrovicė me KFOR-in e EULEX-in dhe se tash pėr tash gjendja ėshtė e qetė.
KTV

Llapjani_HH
31-12-08, 14:47
Ndėrhyrja e EULEX it dhe KFOR it ka ndikuar nė qetėsimin e gjendjes nė Mitrovicė

Mitrovicė, 31 dhjetor - Situata nė Mitrovicė paraqitet e qetė pas incidenteve qė kanė ndodhur tė martėn nė veri tė Mitrovicės. Kėshtu ėshtė vlerėsuar sot nė takimin e radhės sė pėrfaqėsuesve tė strukturave politike dhe tė sigurisė nė komunėn e Mitrovivės. Sipas vlerėsimit tė kryetarit tė komunės, Bajram Rexhepi, ndėrhyrja e njėsive speciale tė EULEX it dhe KFOR it pas situatės sė krijuar, ka ndikuar nė qetėsimin e gjendjes dhe kthimin e normalitetit. Njėherėsh ai apeloi tek qytetarėt qė tė vetėpėrmbahen nga ēdo provokim qė mund tė destabilizojė situatėn. "Banorėt kanė treguar sjellje tė qytetėruar pėrkundėr provokimeve me tė cilat janė pėrballuar. Ėshtė shumė me rėndėsi qė kjo sjellje dinjitoze tė vazhdoj dhe tė ruhet qetėsia", tha ai. Pėrfaqėsuesja e policisė rajonale nė Mitrovicė, majorja Afėrdita Mikullovci, pėrshkroi nė mėnyrė kronologjike incidentet qė kanė ndodhur tė martėn nė veri. Ajo tha se incidenti ka nisur pasi njė grup serbėsh kanė sulmuar dy tė rinj shqiptarė, me ē'rast njėri prej dy tė rinjve ka therrė me thikė njėrin nga sulmuesit. Ajo theksoi se pas kėtij incidenti dy tė rinjtė shqiptarė kanė ikur nė drejtim tė jugut tė qytetit, ku janė ndalur nga policia. Nė ndėrkohė nė Lagjen e Boshnjakėve dhe nė zonėn e "Tre rrokaqiejve" grupe serbėsh kanė djegur disa dyqane shqiptare dhe kanė shtėnė me armė zjarri ku pėr pasojė ėshtė plagosur njė i ri shqiptar nė jug tė qytetit. Sipas saj, tė dy tė plagosurit janė jashtė rrezikut pėr jetė, ndėrkohė qė Policia rajonale ka marrė pėrsipėr zhvillimin e hetimeve pėr kėto raste. Mikullovci tha se njė rol shumė tė rėndėsishėm nė qetėsimin e gjendjes, pos njėsiteve speciale tė EULEX it dhe KFOR it e ka dhėnė edhe kryetari i komunės dhe vartėsit e tij, tė cilėt me apelet pėr vetėpėrmbajtje kanė ndihmuar qė gjendja tė vihet nėn kontroll. Ndėrkaq Gijom Koto, komandant i batalionit francez, tha se operacioni i KFOR it ka qenė shumė i suksesshėm. Ai vuri nė pah rėndėsinė e bashkėpunimit tė mirė me pjesėtarėt e EULEX it. Ai bėri tė ditur se ėshtė marrė vendim qė gjatė ditėve nė vijim nė zonat e ndjeshme tė sigurisė tė ketė patrullime mė tė shpeshta pėr parandalimin e pėrkeqėsimit tė situatės. Pėrfaqėsuesit e batalionit danez thanė se nė zonėn e tyre tė pėrgjegjėsisė situata ka qenė e qetė. Ai pohoi tha se ata janė nė gjendje gatishmėrie nė mėnyrė qė tė mbahet gjendja nėn kontroll dhe tė mos ketė incidente.
QIK


Situata nė Mitrovicė raportohet e qetė

Mitrovicė, 31 dhjetor - Pas incidenteve tė mbrėmshme nė Mitrovicė, njoftohet se gjendja e sigurisė sot ėshtė e qetė nė veri tė qytetit. Dje nė orėt e pasditės dy shqiptarė janė arrestuar tė dyshuar se e kanė therrė me thikė njė serb nė veri tė Mitrovicės. Mė vonė qindra serbė ua kanė vėnė zjarrin disa dyqaneve tė shqiptarėve dhe i shkatėrruan disa vetura me targa tė Kosovės nė lagjen e Boshnjakėve dhe te Tre soliterėt. Gjatė kėsaj kohe ka pasur edhe tė shtėna me armė zjarri dhe me rast ėshtė plagosur Ramadan Behrami, i cili ėshtė transferuar nė Qendrėn Klinike Universitare nė Prishtiknė ku ėshtė operuar. Jeta e tij nuk ėshtė nė rrezik. Paqeruajtėsit e NATO s dėrguan trupa shtesė nė terren pėr tė siguruar zonėn ku ndodhėn incidentet.
QIK


Kreu i Mitrovicės: Gjendja nėn kontroll, por e tensionuar, apelon pėr gjakftohtėsi

Mitrovicė, 31 dhjetor - Kryetari i Komunės sė Mitrovicės, Bajram Rexhepi, ka reaguar pas incidenteve qė kanė ndodhur nė veri tė qytetit, ku janė djegur disa lokale dhe janė lėnduar disa banorė, duke kėrkuar vetėpėrmbajte nga popullata. Rexhepi tha se strukturat e sigurisė, duke pėrfshirė njėsitet e xhandarmėrisė dhe pjesėtarėt e KFOR it kanė reaguar dhe kanė vėnė gjendjen nėn kontroll. Gjendja ėshtė nėn kontroll, por e tensionuar, tha ai dhe u bėri thirrje qytetarėve qė tė jenė vigjilentė dhe gjakftohtė. Rexhepi tha se ka marrė garanci nga strukturat e sigurisė se prania e tyre do tė jetė e shtuar gjatė kėtyre ditėve nė kėto zona tė ndjeshme nė veri tė qytetit, nė mėnyrė qė tė parandalohet eskalimi i situatės. Gjithashtu Rexhepi apeloi tek qytetarėt qė tė jenė tė ndėrgjegjshėm ashtu siē kanė qenė gjatė gjithė kėtyre muajve pas shpalljes sė pavarėsisė, pėrkundėr provokimeve me tė cilat janė pėrballuar vazhdimisht. Njėkohėsisht ai shprehu falenderim pėr kėtė qėndrim qytetėrues, qė ka ndikuar qė gjendja tė jetė e qetė dhe stabile, duke mos krijuar hapėsirė pėr realizimin e skenarėve pėr destabilizimin e gjendjes.
QIK

Llapjani_HH
31-12-08, 18:04
Gjykata “dhurate” Fazllicit

Gjykata shqiptare i ka bere nje dhurate te cmuar biznesmenit serbo-boshnjak, Damir Fazllic per Vitin e Ri. Ne diten e fundit te vitit 2008, gjykatesi Dritan Broci, vendosi te liroje nga bllokimi pronat dhe llogarite bankare te Fazllic.

Ashtu sikurse pritej, gjykata nxori fitues ne procesin gjyqesor per pronat, biznesmenin Damir Fazllic, duke rrezuar keshtu prokurorine e Task Force qe po e heton serbo-boshnjakun per pastrim parash. Por pertej kerkeses se avokateve per te hequr sekuestron nga pronat gjyqtari Dritan Broci hyri edhe ne themel te hetimit qe po kryhet prej muajsh duke bere komentin e tij.

“Shtetasi Damir Fazllic nuk dyshohet te kete kryer ndonjeveper penale ne Shqiperi”, u shpreh Broci.

Vendimi i gjykatesit, Broci, ishte thuajse i njejte me konkluzionet qe kishin lexuar nje dite me pare avokatet e Fazllic. Gjyqtari Broci argumentoi se sekuestroja eshte vendosur sipas nje ligji qe ka hyre ne fuqi ne 2008, ndersa vepra penale per te cilen ai po hetohet dyshohet te kete ndodhur ne 2007.

Dy prokuroret e ceshtjes, Besnik Cani dhe Dritan Rreshka, te cileve u ishte lene nga gjykatesi vetem nje dite kohe per te pergatitur konkluzionet kembengulen se Damir Fazllic ka pastruar para.

Gjate seancave, prokuroret argumentuan se Damir Fazllic ka blere prona me vlere 1.7 milion euro ne Shqiperi, para keto te perfituara nga nje biznes ne shqiperi qe ishte themeluar ne menyre fiktive dhe nuk kishte kryer asnje aktivitet, duke patur ne llogari vetem 10 mije leket e themelimit.

Procesi u ndoq jo pa habi edhe nga prokurorja amerikane qe asiston prane Task Force, nderkohe qe dy prokoruret e ceshtjes thane se do t'i drejtohen Apelit.

Ne diten e fundit te vitit, kur te gjithe po i drejtohen festes dhe vemendja mediatike eshte me e vogel se kurre, Gjykata e Tiranes i dha fund nje prej ceshtjeve me te debatuara politikisht dhe publikisht.
Top Channel

Llapjani_HH
02-01-09, 18:22
Nė veriun e Kosovės nuk funksionon ligji dhe nuk respektohet Kushtetuta :redface:

Nė veri nuk funksionon ligji, nuk respektohet Kushtetuta, dhe pėrveē tensioneve dhe incidenteve tė vazhdueshme ndėr etnike, kjo pjesė e Kosovės vazhdon tė mbete oaz i krimit dhe korrupsionit. Institucionet e Kosovės vazhdojnė tė jenė tė pafuqishme pėr tė shtrirė kontrollin atje ku as autoritetet ndėrkombėtare nuk kanė arritur tė largojnė strukturat paralele nė polici, drejtėsi, arsim, gjykata e shėndetėsi. Organet e rendit pranojnė se kjo gjendje do ta pėrcjellė vendin dhe nė vitin 2009.

"Ka vėshtirisė nė kontrollimin e mallėrave qė hynė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Tani pėr tani ėshtė EULEX i vendosur, por nuk ka ndonjė kontroll. EULEX ėshtė i vendosur vetėm fizikisht mirėpo ende nuk i ka futur mekanizmat implemetues nė pikat kufitare dhe nė pikat doganore", u shpreh Rifat Murmullaku, Udhėheqės i sektorit tė krimeve.

Nga Serbia, nė veri tė Kosovės, hyn ēdo lloj malli, pa asnjė kontroll doganor, ndėrsa gjatė njė viti buxheti ėshtė dėmtuar me dhjetėra miliona euro. Kamera e ALSAT ka qenė dėshmitare pėr njė nga segmentet e kontrabandės dhe krimit nė kėtė zonė, ku njė litėr benzinė shitet pėr 30-50 cent, pasi serbėt nuk i paguajnė asgjė shtetit tė Kosovės, ndryshe nga pjesa tjetėr e vendit ku benzina shitet me 80 cent deri nė 1 euro. Ēmimet janė nė dinarin serb ndėsa euro nuk pėrmendet askund si monedhė e Kosovės. Fėmijėt serbė mėsojnė me tekste tė Serbisė ndėrsa mėsimdhėnėsit marrin paga po nga buxheti i Serbisė, dhe po kėshtu funksionon dhe drejtėsia, policia e shėndetėsia.

Nė ēdo cep shihet flamuri i Serbisė, ndėrsa banorėt serb nė kėtė pjesė udhėtojnė me makina me targa serbe ose dhe pa targa, ndėrsa ato tė Kosovės janė tė rralla. Shqiptarėt, e sidomos ata qė janė pjesė e kontrbandės sė pėrbashkėt me serbėt, i heqin targat me mbishkrimin "KS" para se tė hyjnė nė kėtė pjesė, ku liderėt e vendit nuk kanė shkelur asnjėherė pas luftės. Shpresa e vetme pėr tė vendosur rendin nė veri, ėshtė misioni EULEX i cili po pėrpiqet qė tė vendosė edhe pikat doganore nė portat 1 dhe 31 qė ndajnė Kosovėn me Serbinė e tė cilat janė djegur nga serbėt, pas pavarėsisė.
ALSAT

Llapjani_HH
03-01-09, 19:32
Mitrovicė: Rikthehet dhuna

Dy shpėrthime tė ndara kanė ndodhur nė orėt e para tė sė shtunės nė veri tė Mitrovicės, ku u plagosėn 6 persona dhe u dėmtuan disa vetura. Polica e Kosovės raporton se tanimė situata e sigurisė ėshtė e qetė dhe nėn kontroll.

Nė orėt e hershme tė mėngjesit tė ditės sė shtunė, nė pjesėn veriore tė qytetit tė Mitrovicės kanė ndodhur dy incidente tė ndara tė shkaktimit tė rrezikut tė pėrgjithshėm, njofton Policia e Kosovės.

Kėshtu, nė afėrsi tė lokalit tė quajtur "Viva", nė rrugėn qė shpie drejt spitalit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės ka ndodhur njė shpėrthim, si pasojė e tė cilit janė dėmtuar rreth 8 vetura civile, ndėrsa nė mesnatėn e sė shtunės u ėshtė dhėnė flaka dy shtėpive me pronarė shqiptarė nė veri.

Zėdhėnėsi i Policisė rajonale nė Mitrovicė, Besim Hoti, thotė se si pasojė e shpėrthimit tė zjarrit janė lėnduar 6 persona, zjarrfikės, ndėrsa motivet pėr tė dyja incidentet dhe kryesit e veprave nuk dihen akoma.

"Policia pėr momentin nuk ka tė dyshuar nė lidhshmėri me rastin. Kjo ėshtė faza preliminare e hetimeve, me ē’rast policia ėshtė e obliguar tė fillojė fazėn e hetimeve pėr identifikimin e personave tė dyshuar", u shpreh Hoti.

Hoti njofton se pas kėtyre incidenteve, situata e sigurisė nė Mitrovicė ėshtė e qetė dhe nėn kontroll tė mekanizmave kosovarė dhe ndėrkombėtarė tė sigurisė.

"Situata e sigurisė ėshtė nėn kontroll dhe ėshtė vėnė shumė shpejt nėn kontroll me ndihmėn e KFOR-it dhe forcave tė Policisė sė EULEX-it. Qė nga vėnia e situatės nėn kontroll, nuk ėshtė shėnuar pėr incidente tė tjera", shtoi ai.

Ditėt e fundit kanė qenė mjat sfiduese pėr situatėn e sigurisė nė rajonin e Mitrovicės, e cila siē duket vazhdon tė jetė e brishtė.

Incidentet nė Mitrovicė i kanė dėnuar edhe udhėheqėsit e institucioneve tė larta shtetėrore tė Republikės. Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, pėrmes njė kumtese pėr media u ka bėrė thirrje tė gjithė qytetarėve tė vendit qė t'u shmangen provokimeve tė ndryshme dhe t'u ndihmojnė institucioneve tė rendit pėr ruajtjen e stabilitetit dhe tė qetėsisė.

"Aktet e tilla tė dhunshme, pa marrė parasysh motivet dhe autorėt qė qėndrojnė prapa tyre, nuk i shėrbejnė perspektivės sė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės", ka theksuar presidenti Sejdiu, i cili u ka bėrė thirrje institucioneve pėrgjegjėse pėr sigurinė nė vend, KFOR-in, Policinė e Kosovės dhe organet e hetuesisė qė t'i ndėrmarrin tė gjitha masat e nevojshme pėr zbardhjen e kėtij rasti, nė mėnyrė qė personat pėrgjegjės tė dalin para drejtėsisė.

"Institucionet e Republikės sė Kosovės janė tė pėrkushtuara pėr sundimin e rendit dhe tė ligjit, pėr ndėrtimin e njė shoqėrie tė lirė e demokratike, qė u krijon mundėsi tė barabarta tė gjithė qytetarėve tė saj dhe nuk do tė lejojnė qė aktet e tilla ta vėnė nė rrezik tė ardhmen euroatlantike tė vendit", ka shtuar presidenti Sejdiu.
Radio Evropa e Lirė


Shtohen masat e sigurisė nė veri tė Kosovės

Pas dy shpėrthimeve qė kanė ndodhur tė premten nė mbrėmje nė veri tė Mitrovicės - me ē’rast janė lėnduar gjashtė persona – forcat paqeruajtėse tė NATO-s dhe policia e EULEX-it kanė shtuar masat e sigurisė nė kėtė pjesė tė Kosovės.

Siē raporton BBC, situata ėshtė qetėsuar pas shtimit tė masave tė sigurisė, ndėrsa zėdhėnėsi i Policisė nė Mitrovicė, Besim Hoti nuk ka dhėnė hollėsi pėr motivet e dy shpėrthimeve tė mbrėmshme.

Policia thotė se shpėrthimi i parė ka ndodhur nė afėrsi tė njė kafeneje nė veri tė Mitrovicės duke dėmtuar shtatė makina.

Incidenti nxiti reagimin e dhunshėm tė njė grupi serbėsh, tė cilėt i vunė flakėn dyqanit tė njė shqiptari, nė Lagjen e Boshnjakėve.

Shpėrthimi i dytė ndėrkaq ndodhi nė kėtė lagje, derisa zjarrfikėsit po pėrpiqeshin tė shuanin zjarrin.

Tre nga tė lėnduarit nga ky shpėrthim janė zjarrfikės. Jeta e tyre ėshtė jashtė rrezikut, thonė mjekėt e spitalit nė veri tė Mitrovicės.

Ditėve tė fundit, veriu i Mitrovicės ėshtė pėrfshirė nga njė valė incidentesh tė motivuara etnikisht. Mė 30 dhjetor, nė dy incidente tė ndara, njė i ri serb dhe njė i ri shqiptar u plagosėn, ndėrsa u dogjėn disa dyqane dhe makina tė shqiptarėve.

Autoritetet e Kosovės kanė dėnuar incidentet nė Mitrovicė dhe u kanė bėrė thirrje qytetarėve qė tė vetėpėrmbahen nga dhuna.
Telegrafi


Gjendja e tensionuar nė Mitrovicė. Banorėt shqiptarė ndihen tė frikėsuar

Gjendja nė veri tė Mitovicės, e sidomos nė lagjen e Boshnjakėve vazhdon tė jetė e tensionuar pas incidentit tė njė nate mė parė. Banorėt shqiptarė ndjehen tė frikėsuar pas incidenteve tė vazhdueshme dhe pėr shkak tė pasigurisė ata kanė filluar ta largojnė mallin dhe produktet nga dyqanet, ndėrsa kėrkojnė nga institucionet qė t'i ndihmojnė dhe tė mos lejojnė pėrshkallėzimin e mėtejmė tė situates, tė rėnduar tashmė.

"Me datė 30 mė ėshtė djegur dyqani lart mbrėmė ėshtė djegur kjo kėtu dhe kėtu nuk ka kurrfar sigurie sa pėr KFOR-in dhe policinė tonė apo SHPK-nė qė janė nė pjesėn veriore katastrofė ėshtė. Mbrėmė rreth orės 24 sė pari i kanė ndalė dritat dhe pak mė vonė nga lartė kanė zbritur 70 vetė tė armatosur dha ia kanė vėnė flakėn. Me mirė tė na thonė se kėtė pjesė e kanė sigurt apo e kanė ndarė , sepse mbrėmė na kanė zėnė fjetur me familje nė shtėpi mė fėmijė e mė tė gjithė", shprehet Gynaj Rexhepi, Pronar i Dyqanit tė Shkatėrruar.

"Edhe kėsaj radhe kriminelėt serbė e kanė sulmuar popullin shqiptar dhe shqiptarėt janė tė shqetėsuar kėtu b dhe nuk kanė siguri as nga policia e Kosovės dhe as nga qeveria dhe kėtu ėshtė njė anarki duke mbretėruar dhe nė kėtė rast nuk ka ligj nuk ka mbėshtetje dhe populli shqiptar nuk ka asnjė mbėshtetje nga qeveria. I bėj apel qeverisė qė urgjentisht tė bėjė njė mbrojtje pėr popull qė tė jetė populli i sigurt tė banoj", tha Ahmet Prishtina, Banor i lagjes sė Boshnjakėve.

"Nuk ka siguri veturat sillen natėn, policia nuk ndėrhynė asnjėherė. Kisha lutė qeverinė qė tė ndėrhyjė nė kėto raste, sepse ne nuk mund t'i lėshojmė shtėpitė tona. Kėtu duhet ja ta merr policia situatėn nė dorė ose ne vet. Qė duan tė na ndihmojnė mirė jo jo ne jemi tė pėrgatitur t'i mbrojmė shtėpitė tona dhe fėmijėt tanė", tha nje tjeter banor i lagjes se Boshnjakeve Enver Ismajli.

Veriu pas kėtyre incidenteve ėshtė blinduar nga forca tė mėdha tė KFOR-it, Policisė sė EULEX-it dhe policisė sė Kosovės, tė cilėt po bėjnė tė pamundur qė tė mos lejojnė pėrshkallėzimin e mėtejshėm tė situatės.
ALSAT


Thaēi: Nuk ka zgjedhje parlamentare kėtė vit

Pėr kryetarin e Partisė Demokratike tė Kosovės, njėherėsh kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi, sfida pėr vitin 2009 mbeten prioritetet e qeverisė sė tij, kurse nė lidhje me zgjedhjet e pėrgjithshme, ai ka thėnė se, “nuk sheh ndonjė mundėsi qė ato tė mbahen, siē kėrkon opozita”.

“Zgjedhje lokale do tė ketė nė nėntor, ndėrsa unė jam pėr respektimin e kushtetutshmėrisė dhe konsensusit ndėrpartiak. Kėrkesat pėr zgjedhjet nga kėta individė nuk janė serioze, por janė mė tepėr sa pėr tė bėrė zhurmė. Ata nuk janė nė favor tė organizimit tė zgjedhjeve dhe e dinė se do tė ndahen edhe mė keq sesa nė zgjedhjet e 17 nėntorit. Me kėtė sjellje destruktive tė kėtyre individėve, qytetarėt edhe atė besim prej 7 apo 8 pėr qind do t’ua marrin nė zgjedhjet e ardhshme”, ka deklaruar Thaēi pėr Radion Evropa e Lirė.

Ndėrkaq nėnkryetari i LDK-sė, Lutfi Haziri ka thėnė se, “edhe LDK-ja pret qė tė jetė e gatshme pėr zgjedhjet lokale nė vjeshtėn e vitit 2009, por jo edhe pėr zgjedhjet parlamentare”.

Nė anėn tjetėr, partitė opozitare, synim kryesor kanė pėrgatitjet pėr zgjedhjet nė tė dyja nivelet. Duke u thirrur nė pakon e Ahtisaarit, kėto parti presin qė zgjedhjet lokale dhe ato parlamentare tė mbahen nė vjeshtė. Ahmet Isufi, nėnkryetar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, thotė se zgjedhjet e lira janė tė domosdoshme pėr realitetin e ri qė ėshtė krijuar nė Kosovėn e pavarur.

”Zgjedhjet duhet tė mbahen vitin e ardhshėm dhe pėr kėtė ekzistojnė tri argumente. Ekziston Kushtetuta e Kosovės, e cila ėshtė treguesi i mjaftueshėm, pėr arsye se kėto institucione tė sotme janė tė dala nga korniza kushtetuese dhe pėr atė s’po mund ta zbatojmė Kushtetutėn e Kosovės. Argumenti i dytė ėshtė pakoja e Ahtisaarit, tė cilėn nėse e kanė marrė pėr obligim ta zbatojnė institucionet e Kosovės, atėherė duhet ta zbatojnė; dhe elementi i tretė - gjendja e partive politike, tė cilat janė nė rrugė tė reformimit tė tyre dhe duhet t’u pėrgjigjen kushteve qė janė pas pavarėsisė sė vendit”, ka thėnė Isufi.

Edhe partia tjetėr opozitare, Aleanca Kosova e Re, prioritet kryesor e ka mbajtjen e zgjedhjeve. Nėnkryetari i AKR-sė, Ibrahim Makolli, tha se zgjedhjet nė tė dyja nivelet janė tė domosdoshme pėr tė pėrmbushur krijimin e institucioneve tė reja nė Republikėn e Kosovės.

Prioritete identike me dy partitė tjera opozitare ka edhe Lidhja Demokratike e Dardanisė. Sekretari i saj i pėrgjithshėm, Lulėzim Zeneli, tha se mbajtja e zgjedhjeve lokale dhe parlamentare ėshtė njė prej obligimeve qė ka marrė Kosova para faktorit ndėrkombėtar nė kohėn e shpalljes sė pavarėsisė.
Telegrafi

Llapjani_HH
03-01-09, 19:35
Tadiq: Kosova nuk ka ardhmėri evropiane :redface:

Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq ka deklaruar se Kosova nuk ka ardhmėri evropiane si shtet i pavarur – “por vetėm si krahinė brenda Serbisė”

Nė njė intervistė pėr agjencinė Fonet, Tadiq ka thėnė se incidentet e fundit nė Kosovė pėrforcojnė qėndrimin e Serbisė se, “nė Kosovė nuk respektohen tė drejtat njerėzore, para se gjithash ato tė popullatės joshqiptare – sidomos tė serbėve”.

"Iluzioni se Kosova, me popullatė dominuese shqiptare mund tė bėhet njė shtet i respektuar dhe hapėsirė e civilizuar, ku njerėzit mund tė jetojnė tė lirė pavarėsisht pėrkatėsisė sė tyre etnike, bie nė ujė”, ka thėnė Tadiq.

Ai ka thėnė se pas vlerėsimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė rreth ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės, do tė krijohen mundėsitė pėr njė proces tė ri negociator – por jo pėr t’u destabilizuar rajoni. "Serbia nuk dėshiron tė ketė konflikt, por zgjidhje qė nėnkupton zhvillimin, qėndrueshmėrinė dhe ruajtjen e integritetit territorial tė saj”, ka thėnė ai.
Telegrafi

Skyfter
03-01-09, 22:21
Tadiq: Kosova nuk ka ardhmėri evropiane :redface:

Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq ka deklaruar se Kosova nuk ka ardhmėri evropiane si shtet i pavarur – “por vetėm si krahinė brenda Serbisė”

Nė njė intervistė pėr agjencinė Fonet, Tadiq ka thėnė se incidentet e fundit nė Kosovė pėrforcojnė qėndrimin e Serbisė se, “nė Kosovė nuk respektohen tė drejtat njerėzore, para se gjithash ato tė popullatės joshqiptare – sidomos tė serbėve”.

"Iluzioni se Kosova, me popullatė dominuese shqiptare mund tė bėhet njė shtet i respektuar dhe hapėsirė e civilizuar, ku njerėzit mund tė jetojnė tė lirė pavarėsisht pėrkatėsisė sė tyre etnike, bie nė ujė”, ka thėnė Tadiq.

Ai ka thėnė se pas vlerėsimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė rreth ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės, do tė krijohen mundėsitė pėr njė proces tė ri negociator – por jo pėr t’u destabilizuar rajoni. "Serbia nuk dėshiron tė ketė konflikt, por zgjidhje qė nėnkupton zhvillimin, qėndrueshmėrinė dhe ruajtjen e integritetit territorial tė saj”, ka thėnė ai.
Telegrafi

Po cka pritet ju nga Presidenti Serbis te thot??

Nxjerrna noj lajm te mir o Llapjon se xeher na bone .......

Llapjani_HH
04-01-09, 19:39
Po cka pritet ju nga Presidenti Serbis te thot??

Nxjerrna noj lajm te mir o Llapjon se xeher na bone .......
Prej tij, jo une por askush nė Kosovė prej Shqiptarėve nuk pret asgjė tė mirė.
Mirpo derisa politikuajt ton flejn e nuk punojn pėr t'mirėn e Kosovės,nuk i mbrojn Shqiptarėt dhe pronat e tyre nė Mitrovicė, nuk i vendosin doganat nė veri, nuk i burgosin grupet paramilitare-terroriste serbe nė Mitrovicė,etj.etj atėher flasin tjerėt se qfar mund tė bėhet.

Lajme t'mira kisha pas edhe vet dėshirė me lexue se edhe mue jo xeher po qaq fort po m'nervozojn, sa shumė herė m'hidhet ta gjuej kompjuterin prej dritarje edhe mos me lexue ma kurr lajme.

Kalofsh mirė Skyfter

Llapjani_HH
04-01-09, 19:40
Kreu i Policisė se EULEX nuk lejohet tė vizitojė spitalin e Mitrovicės

Kreu i Policisė tė EULEX, Rainer Kuhn dhe komandanti i Njėsisė Vepruese tė Veriut tė KFOR, gjenerali francez Michel Yakovlef nuk janė lejuar tė vizitojnė zjarrfikėsit nė spitalin e veriut tė Mitrovicės. Zyrtarėt e KFOR-it dhe tė EULEX-it pasi kanė njoftuar drejtorinė e spitalit kanė mbėrritur nė dyert e tij pėr tė vizituar 6 zjarfikėsit serbė tė plagosur njė ditė mė parė nga njė shpėrthim granate por nuk janė lejuar tė futen brenda.Lajmi ėshtė konfirmuar nga zyrtarė tė EULEX-it tė cilėt kanė shprehur zhgėnjimin e tyre pėr atė qė e quajnė mungesė respekti nga ana e drejtorisė sė spitalit.

Kreu i policisė sė EULEKS Rainer Kuhn dhe gjenerali Michel Yakovleff kanė ngelur shumė tė zhgėnjyer nga kjo ngjarje pasi ėshtė mjaft e cuditshme ėshtė shprehur zyrtari I Euleks duke shtuar se zyrtarėt e lartė nuk janė munduar tė hyjnė me forcė nė mjediset e kėtij spitali.Pas kėsaj ngjarje Kreu I policisė sė EULEKS Kuhn ka pėrsėritur se misioni ėshtė i vendosur qė ta mbajė situatėn nėn kontroll nė tėrė territorin e Kosovės.
ALSAT


Kosovė, analistėt: Pas pavarėsisė institucionet tė paafta pėr qeverisje

Pas shpalljes sė pavarėsisė institucionet e Kosovės nuk kanė qenė tė afta dhe tė pėrgatitura pėr tė qeverisur vendin.Ky ėshtė vlerėsimi i analistėve Ramush Tahiri dhe Agron Bajrami,sipas tė cilėve nė kėtė situatė ka ndikuar edhe prirja pėr tė zgjidhur cdo problem nė bashkėpunim me bashkėsinė ndėrkombėtare.

"Institucionet e Kosovės tė themi mė sė buti nuk kanė qenė tė afta ta qeverisin vendin sepse ėshtė bėrė me bashkėsinė ndėrkombėtare gjithė kjo punė deri tash dhe inercioni ėshtė se duhet me bashkėsinė ndėrkombėtare tė vazhdojnė edhe punėt mė tej. Mirėpo shteti varet nga forcat e veta, pra duhet tė ketė ekonomi tė pėrparuara dhe nė kėtė bazė nuk ėshtė gjetur shumė udhėheqja e Kosovės", u shpreh analisti Ramush Tahiri.

"Nė prapavijnė e atij aspektit hitorik tė vititi 2008 kemi parė edhe shumė probleme qė ndėrlidhen edhe me funksionalitetin e shtetit qė e kemi shpallur. Njė pjesė tė pamundėsisės pėr t'i pėrballuar si duhet kėto sfida vjen edhe nga fakti qė qeveria apo elita politike nė pėrgjithėsi nė Kosovė nuk ka qenė e pėrgatitur apo nuk ėshtė e pėrgatitur pėr t'u pėrballur si duhet me kėto", tha Agron Bajrami.Analist.

Analistėt vlerėsojnė se Kosova duhet tė funksionojė normalisht si tė gjitha shtetet e tjera pasi ky vit do tė jetė mė i vėshtirė nė planin politik atė ekonomik pėr shkak tė krizės botėrore
ALSAT


Incidentet, Bogdanovic sot nė Mitrovicė

• Ministri i Serbisė pėr Kosovėn do tė vizitojė sot pjesėn veriore tė Mitrovicės pėr tė takuar 6 tė plagosurit e 2 shpėrthimeve tė ndodhura tė premten nė mbrėmje. Bogdanovic tha se sulmet ndodhėn pasi nuk funksionon ligji.

BEOGRAD- Ministri i serbisė pėr Kosovėn, Goran Bogdanovic, pritet tė vizitojė sot pjesėn veriore tė Mitrovicės. "Pas bisedimeve me liderėt serbė, Bogdanovic do tė vizitojė tė plagosurit e lėnduar nga 2 shpėrthimet qė ndodhen tė premten nė mbrėmje nė Mitrovicė"- thuhet nė deklaratėn per shtyp qė transmetuan sot mediat serbe.

Mė tej ministri serb pėr Kosovėn, Bogdanoviē dėnoi incidentet e fundit nė veri tė Mitrovicės dhe theksoi se policia duhet tė bėjė gjithēka pėr tė cuar pėrpara drejtesisė personat pėrgjegjės pėr sulmet. Sipas tij sulmet e kėtyre ditėve nė veri tė Mitrovicės janė pasojė e mosfunksionimit tė ligjit pėr tė siguruar mjedis tė qetė dhe tė sigurtė pėr tė gjithė qytetarėt serbė.

Situata ėshtė paraqitur e qetė sot nė Mitrovicė pasi dy shpėrthime qė ndodhėn tė premten nė mbrėmje nė pjesėn e banuar me shumicė serbe nė qytetin e ndarė tė Mitrovicės ku mbetėn tė plagosur 6 persona.Policia tha se shpėrthimi i parė ndodhi nė afėrsi tė njė kafeneje nė veri tė Mitrovicės duke dėmtuar shtatė makina. Incidenti nxiti reagimin e dhunshėm tė njė grupi serbėsh, tė cilėt i vunė flakėn dyqanit tė njė shqiptari, nė Lagjen e Boshnjakėve. Shpėrthimi i dytė ndodhi nė kėtė lagje, kur zjarrfikėsit po pėrpiqeshin tė shuanin zjarrin. Tre nga tė lėnduarit nga ky shpėrthim ishin zjarrfikės.
BalkanWeb

Llapjani_HH
05-01-09, 19:17
Haradinaj rekomandon hapjen e nėnstacioneve policore nė veri

Vendosja e nėnstacioneve tė Policisė sė Kosovės nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, nė bashkėpunim me EULEX-in dhe KFOR-in do tė ishte zgjidhja mė e mirė e mbajtjes sė situatės sė sigurisė nėn kontroll. Kėshtu tha kreu i AAK-sė Ramush Haradinaj, nė njė konferencė pėr shtyp tė mbajtur sot nė Prishtinė me ē’rast shpalosi njė plan sipas tė cilit do tė mund tė menaxhohej situata e sigurisė nė veri.
Me qėllim tė ofrimit tė ndihmės, pėr pėrmirėsimin e situatės sė sigurisė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, pas incidenteve tė fundit, kreu i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj shpalosi sot njė plan, sipas tė cilit, institucioneve vendore u rekomandohet hapja e nėnstacioneve policore nė lagje tė caktuara nė pjesėn veriore tė Mitrovicės dhe fshatrave shqiptare e serbe pranė kufirit me Serbinė.

“Policia e Kosovės e vendosur nė Mitrovicė mund tė vendosė nėnstacion nė Lagjen e Boshnjakėve. Taktika e vendosjes sė nėnstacioneve ėshtė pėrdor edhe mė herėt. Njėkohėsisht njė nėnstacion i Policisė sė Kosovės mund tė vendoset edhe nė Suhadoll e po ashtu nėnstacion mund tė vendoset edhe nė vendbanime tjera qė shkojnė pėrgjatė rrugės pėr Leposaviq”, tha Haradinaj .

Haradinaj, tha se vendosja e 3 nėnstacioneve tė Policisė sė Kosovės nė veri, kėrkon edhe angazhimin e pėrhershėm tė njė numri tė caktuar tė policėve mirėpo kjo do tė ishte ndihmesė qė do tė garantonte parandalimin e sulmeve tjera.

“Ky veprim ka mundėsi tė zhvillohet nė harmoni me EULEX-in qė ėshtė prezent nė veri, forcat e KFOR-it po ashtu, nė mėnyrė qė njė pjesė e asaj qė quhet rend, tė ndodh drejtpėrdrejtė dhe tė garantohet prona, jeta e njerėzve por edhe tė evitohen incidentet e mundshme ēfarė i kemi parė nė kėtė kohė”, tha Haradinaj .

Vendosjen e nėnstacioneve tė Policisė sė Kosovės, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, kreu i AAK-sė, Ramush Haradinaj e arsyetoi me faktin se nuk mjaftojnė vetėm thirrjet pėr vetėpėrmbajtje nga krerėt e institucioneve pasi sipas tij jo tė gjithė qytetarėt qė jetojnė nė atė pjesė mund tė vetėpėrmbahen pasi ka edhe tė atillė qė nė agjendėn e tyre e kanė, provokimin e situatės sė sigurisė.
RTK


Kryeministri Thaēi ndanė 100 mijė euro pėr pronarėt e dėmtuar nė veri tė Mitrovicės

Zyra pėr informim pranė Kryeministrit ka njoftuar se Kryeministrit i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka ndarė 100 (njėqind) mijė euro pėr pronarėt e lokaleve tė dėmtuara nė Mitrovicė.
“Me rastin e dėmeve tė shkaktuara nė lokalet e pronarėve dhe bizneseve private nė Mitrovicė, kryeministri i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, mori vendim pėr ndarjen e njėqindmijė eurove pėr kompensim tė dėmeve”, thuhet nė njė komunikatė pėr opinion tė lėshuar sot nga Zyra pėr informim pranė Kryeministrit.
RTK


Qeveria zotohet se do ta vė nė kontroll situatėn nė veri

Qeveria e Kosovės dhe Ministria e Brendshme janė zotuar se do ta vėnė nėn kontroll situatėn nė veri, sė bashku me EULEX-in dhe KFOR-in. Zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi, ka thėnė se qeveria do tė veprojė kur tė vjen momenti i duhur. Ndėrsa, sipas ministrit tė Brendshėm, Zenun Pajaziti, policėt shqiptarė shumė shpejt do tė marrin pėrgjegjėsi nė pjesėn veriore tė vendit.
Ndėrkohė KFOR-i dhe EULEX-i, nėpėrmjet njė komunikate, kanė thėnė se nuk do tė lejojnė akte tė dhunės nė Kosovė.
RTK


Mali i Zi kushtėzon Kosovėn

Presidenti i Malit tė Zi, Filip Vujanoviq, deklaroi se pranimi i ambasadorit tė Kosovės kushtėzohet me njohjen e pakicės malazeze nė Kosovė, si dhe krijimin e kushteve pėr kthimin e refugjatėve joshqiptarė nga Mali i Zi nė Kosovė.
Deklarata e presidentit tė Malit tė Zi bėhet pas paralajmėrimeve tė homologut tė tij kosovar, Fatmir Sejdiu, se nė fillim tė kėtij viti do tė hapet ambasada e Kosovės nė Podgoricė.
RTK



Ish-ushtarė tė UĒK-sė nė mbrojtje tė Lekės

SHKUP- "Ne ish-ushtarėt e UĒK-sė, si dhe votuesit e zonės (Tetovė-Jazhincė) dhe mė gjerė qė zgjodhėm Daut Rexhepin-LEKA pėrfaqėsuar nė Parlament, reagojmė ashpėr ndaj shpifjeve dhe etiketimeve qė i bėhen Komandantit dhe deputetit tonė, nga ana e liderit tė PDSH-sė, me stilin e tij tashmė tė njohur, arrogant dhe tė papėrgjegjshėm. Lajmi pėr largimin nga radhėt e PDSH-sė, tė z.Daut Rexhepi-LEKA, na brengosi dhe na irritoi sepse nė mėnyrė sensacionale dhe me doza tė theksuara krenarie u publikua nga njė gazetė maqedonase “Dnevnik”, e njohur pėr shkrimet e saja anti-shqiptare. Siē duket PDSH-ja nė gazetėn nė fjalė luan rolin edhe tė prokurorit duke ia rikujtuar gazetares edhe akuza tė tipit shpifėse me tė cilat e ngarkojnė deputetin tonė nga organet e ndjekjes sllavo-maqedonase, dhe duke u mburur se partia po pastrohet nga luftėtarėt gjegjėsisht nacionalistėt", thuhet nė reagimin e ish-ushtarėve tė Batalionit tė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, tė brigadės “112-Mujdin Aliu”.

Ne ish-luftėtarėt e UĒK-sė, duke u solidarizuar edhe me elektoratin e zonės (Tetovė-Jazhincė) jemi tė shqetėsuar dhe kemi humbur besimin edhe tek kjo parti e cila sė paku deklarativishtė trumbetonte pėr mbrojtjen e vlerave tė luftės dhe mburreshte duke numėruar pjesėtarėt e UĒK-sė qė kishte nė gjirin e saj. Pikėrisht sot nė kohėrat mė tė vėshtira pėr pjesėtarėt e UĒK-sė dhe familjet e tyre, qė ēdo ditė malltretohen, burgosen dhe etiketohen me lloj-lloj shpifjesh, PDSH e finalizon kėtė frymė anti-shqiptare me largimin nga PDSH-ja, ish-Komandantin dhe deputetin tonė Daut Rexhepi-LEKA. Vallė a mund tė mendohet se edhe rasti i Daut Rexhepi-LEKA ėshtė rastėsi apo ...?

Deklaratat e z.Thaēi janė ofenduese, identike si deklaratat e z.Ali Ahmetit, i cili ushtarėt e UĒK-sė i quan miza, duke e quajtur vetveten shqiponjė. Siē duket pėr kėtė tė fundit, pra, z.Ahmeti edhe bastisjet, malltretimet dhe burgosjet nė masė tė madhe qė janė bėrė dhe qė janė duke u bėrė familjeve shqiptare dhe ish-ushtarėve tė UĒK-sė, na qenkan punė mizash?! Shihet qartė se dy liderėt e dy partive kryesore shqiptare pėr njė ēėshtje janė tė koordinuar pėr tu LIRUAR nga ish-ushtarėt e UĒK. Sepse ashtu mė lehtė depėrtojnė te objektivi i tyre MADHOR, qė ėshtė pjesėmarrja nė pushtet, dhe servilizmi ndaj bllokut maqedonas.

Nė pėrfundim i rikujtojmė opinionit tė gjerė shqiptar se nė vitin 2001, ne ish-ushtarėt e UĒK-sė, me nė krye tė nderuarin Komandant LEKĖN, ishim tė suksesshėm nė tė gjitha betejat, andaj krenohemi me njė komandant tė tillė qė kishim. Shėrbimet tona pėr popullatėn vazhduan edhe pas pėrfundimit tė luftės. Qė nga vitit 2001 e deri mė sot, nė zonėn tonė (Tetovė-Jazhincė) nuk ka patur dhe nuk ka vjedhje, plaēkitje me armė, kidnapime, rrezikime pronash, reketime, apo dhunime. Pėr skaj tė gjitha kėtyre qė u pėrmendėn qėllimi kryesor dhe i arritur nga ana jonė ka qenė ruajtja e dinjitetit, moralit dhe nderit tė familjes shqiptare. Andaj nuk do tė lejojmė askėnd qė tė hedhė baltė mbi figurat dhe veprat e ish-ushtarėve tė UĒK-sė, nė veēanti mbi personalitetin e Komandantit, sot deputet z.Daut Rexhepi-LEKA.
Balkanweb

Llapjani_HH
10-01-09, 21:16
Malajzia mbyll Zyrėn nė Kosovė http://www.kosova.de/forum/images/smilies/confused.gif

Malajzia nuk do tė ketė kurrfarė pėrfaqėsie tė saj shtetėrore nė Kosovės. Ky shtet ka vendosur qė ta mbyllė Zyrėn ndėrlidhėse nė Kosovė, por nuk dihen arsyet pėr kėtė gjė.

Siē bėn tė ditur e pėrditshmja Infopress, Ministria e Jashtme e Kosovės ėshtė e njoftuar pėr kėtė veprim, por as ajo nuk i di arsyet.

Kjo gazetė tė premten ka kėrkuar pėrgjigje nga shefi i Zyrės ndėrlidhėse nė Kosovė, Mustafa Mansor, mirėpo nuk ka arritur tė merrte pėrgjigje – ndėrkaq burimet e saj kanė bėrė tė ditur se shefi i zyrės dhe stafi kėto ditė do tė largohen nga Kosova.

Malajzia e ka njohur Kosovėn mė 14 tetor tė vitit tė kaluar, por paraprakisht kishin qenė disa paqartėsi rreth njohjes sė pavarėsisė nga ky shtet.

Ministria e Punėve tė Jashtme tė Kosovės ka bėrė tė ditur se ka marrė njoftimin pėr mbylljen e Zyrės ndėrlidhėse tė Malajzisė, mirėpo nė njoftimin qė u ėshtė dėrguar nuk pėrmenden shkaqet.

Sidoqoftė, nė MPJ bėjnė tė ditur se nė letrėn qė u ėshtė dėrguar theksohet se Malajzia mbetet fuqishėm e pėrkushtuar pėr marrėdhėnie vėllazėrore dhe bashkėpunimi me Kosovėn.
Telegrafi


Shkodranet, nuse nė Serbihttp://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

Pėr shkak tė mungesės sė nuseve, meshkujt nga rrethi i Visegradit tė Serbisė udhėtojnė bashkė me pėrkthyes dhe familjarė pėr tė kėrkuar nuse nė Shqipėri. E japin pastaj besėn dhe pason fejesa. Puthja e parė vjen tek pas martesės.

Nga Express mė 10.01.2009 nė ora 8:37

Nuset e reja nga Shqipėria kanė nisur tė vijnė nė rrethin e lumit Drina. E para erdhi nė fund tė vitit 2008, nė fshatin Paocici, rreth pesėmbėdhjetė kilometra larg Visegradit.
Ėshtė Vera Ēardaku (31), nga rrethi i Shkodrės, ajo qė ishte martuar me Darko Stjepanovic (30).

Pa dasmės sipas zakoneve tradicionale shqiptare, e pastaj edhe sipas atyre ortodokse, dy tė sapomartuarit jetojnė nė njė pronė familjare nė fshatin Paocici, bashkė me prindėrit e Darko’s. Banorėt e pakėt, dhe kryesisht tė moshuar, tė fshatit pajtohen nė njė gjė – se Vera pėr njė kohė tė shkurtėt arriti qė ta rilindte shtėpinė e Stjepanovicėve. Nė shtėpi dhe pėrreth saj gjithēka ėshtė nė vend. Fqinjėt thonė se nusja e Darko’s ėshtė adaptuar shumė mirė nė Paocici, si tė ishte lindur atje.

“Njė nuse e tillė mund vetėm tė dėshirohet”, e lavdėrojnė tė gjithė, ndonėse as dhėndėri darko nuk e fshehė kėnaqėsinė. Siē thotė, pėr shkak tė dashurisė qė ishte kismet dhe tė njė jete mė tė mirė, Vera vendosi qė tė shkonte larg vendlindjes, ndėrsa nė rrethin e Visegradit, gjegjėsisht nė fshatin Paocici, ku edhe ndodhet prona e Stjepanovicėve, ajo ėshtė pritur shumė bukur. Aq mė tepėr dihet se ka kohė qė vajzat pa shumė dėshirė marrohen me meshkujt nga kėto fshatra.

“Ka ardhur njė kohė e ēuditshme. Vajzat sapo ta ndjejnė asfaltin nėn kėmbė nuk donė tė kthehen mė nė fshat, ku ka prona, mjaft kafshė shtėpiake, dhe gjithēka qė na duhet pėr njė jetė tė mirė. Prandaj edhe vendosa qė tė merrja rrugė drejt Shqipėrisė, tė gjej njė nuse pėr vete, pėr njė jetė tė lumtur nė fshatin tim Paocici”, tregon Darko.

Thotė se njė shok i tij nga Ivanjica, i cili po ashtu ėshtė martuar me njė shqiptare, e kėshilloi qė ta bėnte kėtė gjė, por edhe ku ta kalonte kufirin dhe nė cilėn pjesė tė Shqipėrisė tė shkonte pėr nuse. Pasi gjeti njė pėrkthyes, Darko, bashkė me edhe dy kushėrinj nga Visegradi, u nis me veturė pėr Shkodėr pėrmes Malit tė Zi, nė fillim tė vitit 2008.

“Kur arritėm nė rrethin e Shkodrės, i vizituam 15 shtėpi, tė cilat kishin vajza pėr martesė. Mund tė zgjidhja, filluar nga ato tė moshės 16 e deri te ato tė moshės 40-vjeēare, por ja qė unė e zgjodha vera Ēardakun, vajzėn e Nocit dhe Zhelinės, tė cilėt i kanė edhe tetė fėmijė”, tregon Darko.

“Sipas zakoneve tė atjeshme, pėr fejesė mė ėshtė dashur qė me vete tė merrja njė zinxhirė ari, me njė varėse me shkronjėn e parė tė emrit tim ose me njė kryq, njė unazė, njė byzylyk dhe njė palė vathė. Po tė kishte munguar cilado nga kėto, unė s’do tė kisha mundur ta kėrkoja. Dhe, edhe diēka, Verės s’do tė mund t’i propozoja martesė i vetėm, kėshtu qė bashkė me mua duheshin tė ishin sė paku edhe shtatė familjarė”. Herėn e parė vetėm e kishte parė, derisa ajo po parakalonte para tij, si nė ndonjė pasarelė mode.

“Herėn e dytė e dhashė besėn, e herėn e tretė e fejova. Vetėm pas kėsaj guxoja ta pėrqafoja. Herėn e katėr shkova pėr t’u marrė vesh rreth dasmės me prindėrit e saj, kurse tek herėn e pestė munda qė ta nxirrja jashtė shtėpisė”, vazhdon Darko rrėfimin e ti interesant.

Tregon edhe pėr atė se si krushqit ėshtė dashur qė tė shkonin para orės 12, sepse po tė vonoheshin nga dasma s’do tė kishte gjė. “Tek pas pėrfundimit tė martesės nė shtėpinė e saj, pėr herė tė parė e pėrqafova dhe putha nė veturė, pasi e kaluam kufirin me Malin e Zi. Nė Paocici na priti i gjithė fshati dhe familja, qė kishte ardhur enkas pėr kėtė rast. Tė gjithė donin ta shihnin nusen nga Shqipėria. Vera ua puthi tė gjithėve duart, duke u pėrkulur para secilit prej tyre, posaēėrisht para nėnės dhe babės tim. Ishte ky momenti kur isha njeriu mė i lumtur nė botė” tregon Darko.

Vera Ēardaku tash tre muaj jeton nė Paocici, me burrin dhe prindėrit e tij. Gjuhėn serbe e flet dobėt por, siē thotė, kupton mjaft fjalė. Prandaj ēifti dhe familjarėt e shfrytėzojnė fjalorin e madh ‘Serbisht-Shqip’. Nė pyetjet e shumta Vera zakonisht pėrgjigjet me: “super”. “Super Darko, super nėna dhe super baba, super fshati”, janė pėrgjigjet dhe komentet e saj mė tė shpeshtė nė pyetjet e kureshtarėve.

Darko thotė se kalojnė shumė mirė mes vete dhe se i pėlqen sesi Vera i ka pranuar prindėrit e tij dhe obligimet e shumta nė shtėpi dhe nė fushė. “Duhet tė pranoj se nuk isha mėsuar me kėtė ritėm tė punės. Por, pėr njė kohė tė shkurtėr sa jemi tė martuar, Vera ka ndikuar shumė nė mua. Ajo insiston nė kryerjen e pėrditshme tė tė gjitha punėve, qė nė fshat ka sa tė duash” sqaron Darko.

Pėr shkak tė migrimeve nėpėr fshatrat e rrethit tė Visegradit, pėrreth lumit Drina dhe drejt Bajina Basta, njė numėr i madh meshkujsh mbesin tė pamartuar. Por, edhe ata tani po mendohen qė tė shkojnė gjurmėve tė Darko’s dhe tė krijojnė familjet e tyre me kohė. (Politika)
Gazeta Express

Llapjani_HH
11-01-09, 13:05
Ndėrroi jetė historiani Zekeria Cana

Ka vdekur nė moshėn 75 vjeēare, historiani Zekeria Cana. Cana njihet edhe si njė veprimtar i shquar pėr ēėshtjen kombėtare. Ai ka marrė pjesė nė shumė ngjarje historike duke kontribuar pėr zgjidhen e ēėshtjes shqiptare nė Kosovė e mė gjerė. Varrimi i tė ndjerit do tė bėhet nesėr nė varrezat e Prishtinės.
KTV

Lona
16-01-09, 14:45
Sejdiu: Zgjedhjet e pėrgjithshme mė 2011

Prishtinė, 16 janar - Presidenti i Republikės Fatmir Sejdiu priti sot Pėrfaqėsuesin Civil Ndėrkombėtar, Piter Feit, me tė cilin bisedoi rreth ēėshtjes sė zgjedhjeve nė Kosovė. Presidenti Sejdiu e njoftoi z. Feit me vendimin e tij qė institucionet qendrore tė Kosovės, tė zgjedhura nė mėnyrė demokratike nga zgjedhjet e nėntorit tė vitit 2007, do tė vazhdojnė mandatin e plotė sipas Nenit 161 tė Kushtetutės sė Republikės dhe akteve tė tjera juridike nė fuqi. Nga ana e tij, Piter Feit e siguroi Presidentin Sejdiu se vendimi i tij ėshtė nė pėrputhshmėri tė plotė me Dokumentin Gjithėpėrfshirės tė Presidentit Ahtisaari. Lidhur me vendimin pėr kohėn e mbajtjes sė zgjedhjeve lokale, Presidenti nė bazė tė kompetencave tė veta, do tė bėjė konsultimet dhe do tė marrė vendimin nė kohėn e paraparė me Kushtetutė dhe me ligjet nė fuqi, thuhet nė njė komunikatė.
Panamaja njeh shtetin e pavarur tė Kosovės

Prishtinė, 16 janar - Pėrmes njė bisede telefonike tė gjatė dhe tejet miqėsore qė Ministri i Jashtėm i Republikės sė Kosovės, Skender Hyseni ka pasur mbrėmė me Ministrin e Jashtėm tė Republikės sė Panamasė Samuel Lewis Navarro, ėshtė njoftuar se zyrtarisht Panamaja e ka njohur shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės. Po ashtu, ministri i jashtėm i Panamasė, njėkohėsisht edhe zėvendėspresident i vendit, e ka njoftuar ministrin Hyseni se, nota verbale e njohjes, do t'i dorėzohet sot tė ngarkuarit me punė tė Kosovės nė Ambasadėn e Republikės sė Kosovės nė Uashington, Avni Spahiu, thuhte nė njė njoftim tė MPJ tė Kosovės. Gjatė bisedės, ministrat e jashtėm tė dy vendeve u zotuan pėr zhvillimin dhe forcimin e mėtejmė tė marrėdhėnieve dypalėshe. Panamaja ėshtė vendi i 54 qė e ka njohur pavarėsinė e Kosovės. Panamaja gjendet nė Amerikėn Qendrore, e kufizuar me detin e Karaibeve dhe Oqeanin Paqėsor, ndėrmjet Kolumbisė dhe Kostarikės.
Server: Serbia patjetėr ta njohė pavarėsinė e Kosovės

Uashington, 16 janar - Daniel Server, nėnpresident i Institutit Amerikan tė Paqes thotė se Brukseli duhet tė shprehet mė qartė qė Serbia nuk mund tė hyjė nė Bashkimin Evropian, nėse nė njė farė forme, nuk e pranon sovranitetin dhe pavarėsinė e Kosovės. "Serbia patjetėr duhet ta njohė pavarėsinė e Kosovės, sepse nė tė kundėrtėn, vendet anėtare tė Bashkimit Evropian do ta bllokojnė anėtarėsimin e saj nė BE", thotė Server. - Fakti qė 22 vende anėtare tė BE sė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės - tha Server pėr "Zėrin e Amerikės" - duhet tė shėrbejė si shembull pėr tė kuptuar se mjafton njė prej tyre qė tė ushtrojė pushtetin e vetos pėr tė bllokuar pranimin e Serbisė nė Bashkimin Evropian. Server gjithashtu mendon se Shtetet e Bashkuara duhet tė angazhohen plotėsisht nė kėtė situatė, ndonėse sipas tij, nevojitet "mė shumė pėrgjegjėsi" nga Bashkimi Evropian. "Vendosmėria amerikane ėshtė e domosdoshme jo vetėm pėr Kosovėn, nė kėto momente, por edhe pėr Bosnjen dhe demokratizimin e Serbisė', thotė Server. Server vlerėson lart udhėheqjen e Kosovės nė parandalimin e dhunės: "U heq kapelen atyre qė kanė parandaluar dhunėn, kanė parandaluar ekstremistėt qė tė marrin nė dorė situatėn", tha ai pėr "Zėrin e Amerikės".

Izraeli vazhdon sulmet nė Gazė

Gazė, 16 janar - Me gjithė thirrjet ndėrkombėtare pėr armėpushim, Izraeli ka vazhduar sulmet ajrore nė Rripin e Gazės. Burimet ushtarake njoftojnė se sot janė goditur 40 objektiva. Sėrish ka pasur luftime edhe me trupat e Hamasit. Njėsitė izraelite sėrish janė tėrhequr nga qyteti i Gazės dhe janė pozicionuar nė periferi, ku ishin mė 3 janar, para fillimit tė ofensivės tokėsore. Ushtria izraelite njofton se ekstremistėt palestinezė, pėr herė tė parė, gjatė natės sė kaluar nuk kanė qėlluar Izraelin me raketa. Bashkimi Evropian i ka dėnuar kėto sulme. Organizata e ndihmave, Amnesty International, i cilėsoi sulmet si krime lufte. Kryeministri izraelit, Ehud Olmert, ka kėrkuar falje prej Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB sė, Ban Ki Mun.

Nė Lituani protesta kundėr qeverisė pėr shkak tė krizės ekonomike

Vilnius, 16 janar - Disa mijėra lituanezė protestuan sot kundėr qeverisė nė Vilnius, pėr shkak tė rėnies ekonomike, rritjes sė taksave dhe uljes sė shpenzimeve buxhetore. Rreth 5 mijė njerėz morėn pjesė nė protestėn kundėr qeverisė sė re tė qendrės sė djathtė. Protestuesit fillimisht u tubuan para parlamentit, duke hedhur vezė dhe topa bore nė drejtim tė ndėrtesės. Tubimi nė Lituani pasoi protestėn e fuqishme tė martėn nė Letoni, e cila pėrfundoi me trazira. Protesta antiqeveritare qenė zhvilluar kėsaj jave edhe nė Bullgari.

BE: Mundėsi e fundit pėr Rusinė dhe Ukrainėn

Bruksel, 16 janar - Bashkimi Evropian tha se Rusia dhe Ukraina e kanė mundėsinė e fundit kėtė fundjavė pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjen, qė e ka bllokuar furnizimin e Evropės me gaz, ndryshe i rrezikojnė marrėdhėniet e tyre tė gjera me BE nė. "Komisioni Evropian beson se takimet nė ditėt e ardhshme ofrojnė mundėsinė mė tė mirė dhe tė fundit pėr Rusinė dhe Ukrainėn qė tė dėshmojnė se janė serioze nė zgjidhjen e mosmarrėveshjes sė tyre. Gazi duhet tė rrjedhė. Do ta konsiderojmė periudhėn si test pėr tė gjykuar nėse ata janė partnerė tė besueshėm", tha zėdhėnėsi i komisionit, Johanes Laitenberger. Rusia dhe Ukraina e fajėsojnė njėra tjetrėn pėr ndėrprerjen e gazit, i cili preku 18 vende evropiane.

Llapjani_HH
19-01-09, 19:00
NATO e gatshme pėr shqyrtimin e zonės ajrore tė sigurisė rreth Kosovės?

Jap de Hop Shefer, sekretar i pėrgjithshėm i NATO-s, ka deklaruar nė Bruksel se NATO ėshtė e gatshme tė shqyrtojė ēėshtjen e heqjes sė zonės sė sigurisė pėrreth territorit tė Kosovės nėse ky do tė jetė njė propozim i Serbisė- njoftojmė mediat serbe.
“Sa i pėrket zonės ajrore tė sigurisė rreth Kosovės, jam i gatshėm tė shqyrtoj propozimin eventual nga ana e Serbisė”, ka deklaruar Shefer. Ai po ashtu ka shtuar se marrėdhėniet midis KFOR-it dhe EULEX-it janė tė rregulluara mirė dhe se secili ka detyrat dhe pėrgjegjėsitė e veta.
”KFOR gėzon besimin e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, tė shumicės dhe tė pakicės, ndėrsa po ashtu konsiderojmė se marrėdhėniet midis Serbisė dhe KFOR-it janė tė mira”, tha ai.
Por Shefer megjithatė tėrhoqi vėrejtjen se situata nė Kosovė vazhdon tė jetė e ndjeshme dhe e ndėrlikuar, duke thėnė se ėshtė e nevojshme qė rrethanat e atjeshme tė tejkalohen hap pas hapi.
RTK


Solana, tri porosi pėr Thaēin

Vendimin qė zgjedhjet parlamentare tė mbahen nė vitin 2011, pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar, Pieter Feith e ka marrė pasi ka zhvilluar njė takim me pėrfaqėsuesin e lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri tė BE-sė, Javier Solana, nė Bruksel.

Sipas tė pėrditshmes Zėri – e cila thirret nė burimet e saj diplomatike perėndimore – Feith ėshtė kthyer nė Kosovė me tri porosi pėr kryeministrin e vendit, Hashim Thaēi. Dhe pėrderisa porosia e parė thuhet tė jetė lajm i mirė pėr Thaēin, kjo nuk ėshtė rasti me dy porosi tė tjera....

Kategorizimin e kėtyre tri porosive, sipas kėsaj tė pėrditshmeje, thuhet ta ketė bėrė vetė Feith, i cili ua ka kumtuar ato kolegėve tė tij evropianė nė Prishtinė.

Lajmi, apo porosia e parė pėr Thaēin ka qenė qė Solana dhe Feith janė dakorduar qė sivjet nuk duhet tė ketė zgjedhje tė pėrgjithshme nė Kosovė. Pra, konstaton kjo gazetė, takimi i fundit i Feithit me Solanėn, ishte pėrcaktues pėr drejtimin qė mori procesi vendimmarrės pėr kėtė ēėshtje nė Prishtinė.

Porosia e dytė e Feithit pėr Thaēin, sipas qarqeve diplomatike perėndimore, pėrkonte me njė nismė tė re qė duhet tė ndėrmarrė Qeveria e Kosovės dhe kryeministri Thaēi – pėr pėrgatitjen e njė dokumenti apo propozimi strategjik pėr integrimin e komunitetit serb nė institucionet e Kosovės, ndėrsa vetė Thaēi duhet t’u drejtohet me njė fjalim tė veēantė serbėve tė Kosovės.

Dhe nė fund, mesazhi i tretė i Feithit pėr kryeministrin Thaēi kishte tė bėjė me zhvillimet nė veri tė Kosovės, i cili vazhdon tė jetė burimi kryesor i problemeve politike dhe tė sigurisė nė Kosovė.

Ky mesazh konstatonte domosdoshmėrinė e bisedimeve tė autoriteteve tė Prishtinės dhe tė Beogradit pėr disa nga temat qė janė spikatur edhe nė raportin e sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki-moon, tė 24 nėntorit tė vitit tė kaluar.
Telegrafi


15 punėtorė tė qeverisė bojkotojnė nė heshtje punėn

Pesėmbėdhjetė punėtorė tė Qeverisė sė Kosovės ka njė javė qė bojkotojnė nė heshtje punėn nė zyrėn e kryeministrit, pėr shkak tė mosrealizimit tė premtimit tė zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi pėr rritje pagash.

15 punonjėsit, tė cilėt kanė magjistruar nė vendet perėndimore me bursa tė Qeverisė sė Kosovės, thonė tė mos jenė pėrfshirė nė listat pėr rritje pagash tė fondit prej 1 milion eurosh tė programit “BRAIN GAIN”.

Ky duket tė jetė qėndrimi i tyre, edhe pse numri dy i qeverisė nuk pranon t’i ketė premtuar dikujt rritje page. Ai ka paralajmėruar zgjidhjen e mosmarrėveshjeve nė njė takim qė do tė mbahet tė hėnėn.

Derisa punonjėsit bojkotojnė nė heshtje punėn, drejtori i Zyrės pėr Integrime Evropiane, Besfort Rrecaj, gjendet nė Bruksel. Rrecaj, i cili ishte angazhuar zyrtarisht nė PDK, kishte ardhur nė krye tė zyrės pas largimit tė Sabahe Shalės, mbesės sė Xhavit Halitit.

KTV-ja ka mėsuar se edhe Besfort Rrecaj pritet tė largohet nga posti deri nė fund tė janarit.

Zyra pėr integrime evropiane ėshtė nėn kompetenca tė zėvendėskryeministrit, Hajredin Kuēi. /ktv/
Telegrafi


Pacolli, lideri i vetėm shqiptarė nė inaugurimin e presidentit Obama

Me ftesė tė nėnkryetarit tė SHBA-sė, kryetari i AKR-sė udhėtoi nė Uashington pėr inaugurimin e presidentit tė 44-tė tė SHBA-ve.

Agjencia e lajmeve INA bėn tė ditur se kryetari i AKR-sė, Behgjet Pacolli sot udhėtoi nė Uashington me ftesė tė nėnpresidentit amerikan Xhozef Bajden, pėr tė qenė i pranishėm nė ceremoninė e inaugurimit tė presidentit tė 44-tė tė SHBA-ve, Barac Obama

Siē mėson agjencia INA, kryetari i AKR-sė, njėherit biznesmeni e humanisti Behgjet Pacolli, sot rreth orės 13.00 u nis pėr nė Uashington pėr tė marrur pjesė nė inaugurimin e presidentit tė 44-tė tė SHBA-sė.

Me ftesė tė nėnkryetarit tė SHBA-sė Xhozef Bajden, kryetari i AKR-sė Pacolli do tė jetė i vetmi lider nga Evropa Juglindore qė do tė ketė vendin e sigurtė nė Golden Play, qė quhet vendi i artė VIP, shumė afėr presidentit mė tė ri amerikan Barak Obama.

Siē na bėjnė tė ditur burimet tona, z.Pacolli, pėrveē se do tė jetė musafir i qeverisė sė re amerikane, ai do tė jetė i nderuar edhe nė ballon e mbrėmjes, ku nė kėtė mbrėmje, numri i tė ftuarėve do tė jetė i limituar.Thėnė shkurt, nė kėtė mbrėmje feste, do tė jenė njerėzit mė tė afėrt tė presidentit tė ri amerikan Barak Obama. Komuniteti pėr organizimin e ceremonisė sė betimit tė presidentit amerikan Obama, i kishte dėrguar ftesė zyrtare z.Pacolli, qė tė jetė prezent nė tė gjitha kėto mundėsi, qė tė prezentojė nė kėto evenimente tė paharruara dhe historike. Njėherit, z.Pacolli, qė pritet qė dikur nga orėt e mbrėmjes tė jetė nė Uashington, do tė pritet nga njerėz tė afėr tė Obamės dhe sigurisht se do tė ketė takim tė ngushtė me presidentin e ri si dhe me nėnpresidentin Bajden gjatė ditėve sa do tė qėndrojė nė SHBA.

Kryetari i AKR-sė z.Behgjet Pacolli, do tė ketė takime me shumė burra shtetesh nga e gjithė bota qė do tė jenė tė ftuar dhe sigurisht se si gjithmonė edhe kėsaj here, do tė lobojė edhe pėr njohje tė reja tė Republikės sė Kosovės dhe do tė jetė e veēantė, sepse do tė pėrfaqėsojė edhe Kosovėn dhe ėshtė lideri i vetėm i Evropės Juglindore qė do ti ketė tė gjitha kėto mirėnjohje nė kėto ditė tė veēanta. Siē jemi tė informuar, solemnitetet inauguruese vazhdonė edhe sot me koncertet e yjeve tė njohura nė sheshin e Linkolnit nė Uashington, ndėrsa tė martėn, rreth orės 17, bėhet inaugurimi solemn i presidentit tė 44-tė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. /ina/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
20-01-09, 18:48
Policia greke dhunon 9 emigrantė shqiptar

Nėntė emigrantė shqiptarė janė dhunuar nga policia greke nė Janinė, brenda kufirit helen. Sipas televizionit NEWS 24, nėntė emigrantėt ishin ndaluar nga policia greke, duke i keqtrajtuar me mjete tė forta.

Njėri prej dėshmitarėve okularė nė vendngjarja, bėri tė ditur se policia pasi i kishte ndaluar, kishte qėlluar me mjete tė forta nė drejtim tė tyre. Ata i kishin dėrguar nė qelitė e paraburgimit nė Janinė.

Pas keqtrajtimit dhe dhunės sė ushtruar mbi ta, policia i ka kthyer nė drejtim tė Shqipėrisė nė pikėn kufitare tė Kakavijės. Eqerem Malaj, i cili ka denoncuar dhunėn ndodhet i shtruar nė spitalin e Gjirokastrės, i lėnduar nga shkopinjtė e policisė greke.

Edhe pse 60-vjeē, policia nuk ka nguruar tė pėrdorė forcėn ndaj tyre. Tė lėnduar janė edhe emigrantėt e tjerė. /start/
Telegrafi

Guri i madh
20-01-09, 18:55
NATO e gatshme pėr shqyrtimin e zonės ajrore tė sigurisė rreth Kosovės?

Jap de Hop Shefer, sekretar i pėrgjithshėm i NATO-s, ka deklaruar nė Bruksel se NATO ėshtė e gatshme tė shqyrtojė ēėshtjen e heqjes sė zonės sė sigurisė pėrreth territorit tė Kosovės nėse ky do tė jetė njė propozim i Serbisė- njoftojmė mediat serbe.
“Sa i pėrket zonės ajrore tė sigurisė rreth Kosovės, jam i gatshėm tė shqyrtoj propozimin eventual nga ana e Serbisė”, ka deklaruar Shefer. Ai po ashtu ka shtuar se marrėdhėniet midis KFOR-it dhe EULEX-it janė tė rregulluara mirė dhe se secili ka detyrat dhe pėrgjegjėsitė e veta.
”KFOR gėzon besimin e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, tė shumicės dhe tė pakicės, ndėrsa po ashtu konsiderojmė se marrėdhėniet midis Serbisė dhe KFOR-it janė tė mira”, tha ai.
Por Shefer megjithatė tėrhoqi vėrejtjen se situata nė Kosovė vazhdon tė jetė e ndjeshme dhe e ndėrlikuar, duke thėnė se ėshtė e nevojshme qė rrethanat e atjeshme tė tejkalohen hap pas hapi.
RTK


Solana, tri porosi pėr Thaēin

Vendimin qė zgjedhjet parlamentare tė mbahen nė vitin 2011, pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar, Pieter Feith e ka marrė pasi ka zhvilluar njė takim me pėrfaqėsuesin e lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri tė BE-sė, Javier Solana, nė Bruksel.

Sipas tė pėrditshmes Zėri – e cila thirret nė burimet e saj diplomatike perėndimore – Feith ėshtė kthyer nė Kosovė me tri porosi pėr kryeministrin e vendit, Hashim Thaēi. Dhe pėrderisa porosia e parė thuhet tė jetė lajm i mirė pėr Thaēin, kjo nuk ėshtė rasti me dy porosi tė tjera....

Kategorizimin e kėtyre tri porosive, sipas kėsaj tė pėrditshmeje, thuhet ta ketė bėrė vetė Feith, i cili ua ka kumtuar ato kolegėve tė tij evropianė nė Prishtinė.

Lajmi, apo porosia e parė pėr Thaēin ka qenė qė Solana dhe Feith janė dakorduar qė sivjet nuk duhet tė ketė zgjedhje tė pėrgjithshme nė Kosovė. Pra, konstaton kjo gazetė, takimi i fundit i Feithit me Solanėn, ishte pėrcaktues pėr drejtimin qė mori procesi vendimmarrės pėr kėtė ēėshtje nė Prishtinė.

Porosia e dytė e Feithit pėr Thaēin, sipas qarqeve diplomatike perėndimore, pėrkonte me njė nismė tė re qė duhet tė ndėrmarrė Qeveria e Kosovės dhe kryeministri Thaēi – pėr pėrgatitjen e njė dokumenti apo propozimi strategjik pėr integrimin e komunitetit serb nė institucionet e Kosovės, ndėrsa vetė Thaēi duhet t’u drejtohet me njė fjalim tė veēantė serbėve tė Kosovės.

Dhe nė fund, mesazhi i tretė i Feithit pėr kryeministrin Thaēi kishte tė bėjė me zhvillimet nė veri tė Kosovės, i cili vazhdon tė jetė burimi kryesor i problemeve politike dhe tė sigurisė nė Kosovė.

Ky mesazh konstatonte domosdoshmėrinė e bisedimeve tė autoriteteve tė Prishtinės dhe tė Beogradit pėr disa nga temat qė janė spikatur edhe nė raportin e sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki-moon, tė 24 nėntorit tė vitit tė kaluar.
Telegrafi


15 punėtorė tė qeverisė bojkotojnė nė heshtje punėn

Pesėmbėdhjetė punėtorė tė Qeverisė sė Kosovės ka njė javė qė bojkotojnė nė heshtje punėn nė zyrėn e kryeministrit, pėr shkak tė mosrealizimit tė premtimit tė zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi pėr rritje pagash.

15 punonjėsit, tė cilėt kanė magjistruar nė vendet perėndimore me bursa tė Qeverisė sė Kosovės, thonė tė mos jenė pėrfshirė nė listat pėr rritje pagash tė fondit prej 1 milion eurosh tė programit “BRAIN GAIN”.

Ky duket tė jetė qėndrimi i tyre, edhe pse numri dy i qeverisė nuk pranon t’i ketė premtuar dikujt rritje page. Ai ka paralajmėruar zgjidhjen e mosmarrėveshjeve nė njė takim qė do tė mbahet tė hėnėn.

Derisa punonjėsit bojkotojnė nė heshtje punėn, drejtori i Zyrės pėr Integrime Evropiane, Besfort Rrecaj, gjendet nė Bruksel. Rrecaj, i cili ishte angazhuar zyrtarisht nė PDK, kishte ardhur nė krye tė zyrės pas largimit tė Sabahe Shalės, mbesės sė Xhavit Halitit.

KTV-ja ka mėsuar se edhe Besfort Rrecaj pritet tė largohet nga posti deri nė fund tė janarit.

Zyra pėr integrime evropiane ėshtė nėn kompetenca tė zėvendėskryeministrit, Hajredin Kuēi. /ktv/
Telegrafi


Pacolli, lideri i vetėm shqiptarė nė inaugurimin e presidentit Obama

Me ftesė tė nėnkryetarit tė SHBA-sė, kryetari i AKR-sė udhėtoi nė Uashington pėr inaugurimin e presidentit tė 44-tė tė SHBA-ve.

Agjencia e lajmeve INA bėn tė ditur se kryetari i AKR-sė, Behgjet Pacolli sot udhėtoi nė Uashington me ftesė tė nėnpresidentit amerikan Xhozef Bajden, pėr tė qenė i pranishėm nė ceremoninė e inaugurimit tė presidentit tė 44-tė tė SHBA-ve, Barac Obama

Siē mėson agjencia INA, kryetari i AKR-sė, njėherit biznesmeni e humanisti Behgjet Pacolli, sot rreth orės 13.00 u nis pėr nė Uashington pėr tė marrur pjesė nė inaugurimin e presidentit tė 44-tė tė SHBA-sė.

Me ftesė tė nėnkryetarit tė SHBA-sė Xhozef Bajden, kryetari i AKR-sė Pacolli do tė jetė i vetmi lider nga Evropa Juglindore qė do tė ketė vendin e sigurtė nė Golden Play, qė quhet vendi i artė VIP, shumė afėr presidentit mė tė ri amerikan Barak Obama.

Siē na bėjnė tė ditur burimet tona, z.Pacolli, pėrveē se do tė jetė musafir i qeverisė sė re amerikane, ai do tė jetė i nderuar edhe nė ballon e mbrėmjes, ku nė kėtė mbrėmje, numri i tė ftuarėve do tė jetė i limituar.Thėnė shkurt, nė kėtė mbrėmje feste, do tė jenė njerėzit mė tė afėrt tė presidentit tė ri amerikan Barak Obama. Komuniteti pėr organizimin e ceremonisė sė betimit tė presidentit amerikan Obama, i kishte dėrguar ftesė zyrtare z.Pacolli, qė tė jetė prezent nė tė gjitha kėto mundėsi, qė tė prezentojė nė kėto evenimente tė paharruara dhe historike. Njėherit, z.Pacolli, qė pritet qė dikur nga orėt e mbrėmjes tė jetė nė Uashington, do tė pritet nga njerėz tė afėr tė Obamės dhe sigurisht se do tė ketė takim tė ngushtė me presidentin e ri si dhe me nėnpresidentin Bajden gjatė ditėve sa do tė qėndrojė nė SHBA.

Kryetari i AKR-sė z.Behgjet Pacolli, do tė ketė takime me shumė burra shtetesh nga e gjithė bota qė do tė jenė tė ftuar dhe sigurisht se si gjithmonė edhe kėsaj here, do tė lobojė edhe pėr njohje tė reja tė Republikės sė Kosovės dhe do tė jetė e veēantė, sepse do tė pėrfaqėsojė edhe Kosovėn dhe ėshtė lideri i vetėm i Evropės Juglindore qė do ti ketė tė gjitha kėto mirėnjohje nė kėto ditė tė veēanta. Siē jemi tė informuar, solemnitetet inauguruese vazhdonė edhe sot me koncertet e yjeve tė njohura nė sheshin e Linkolnit nė Uashington, ndėrsa tė martėn, rreth orės 17, bėhet inaugurimi solemn i presidentit tė 44-tė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. /ina/
Mesazhi.com



ky sollana e ka bae kryemikrob te kosoves e thaqi ka me vallzue qysh i bjen daulles sollana

Llapjani_HH
22-01-09, 19:07
Protestė e pjesėtarėve tė TMK-sė, tė mbetur jashtė FSK

Rreth 100 pjesėtarė tė TMK-sė , protestuan sot para Kuvendit tė Kosovės, pėr tė shprehur pakėnaqėsitė e tyre lidhur me mospranimin e tyre nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės.
Brenda FSK-sė janė pėrzgjedhur njerėzit tė cilėt nuk kanė shprehur interesim tė jenė aty, tha Muhamet Gubetini ish kapiten nė TMK. Sipas tij, ėshtė shqetėsuese fakti se shumica e pjesėtarėve tė cilėt janė jashtė FSK-sė , kanė pėrgatitje shkollore. Sipas Gubetinit, fakti se kėta ish pjesėtar nuk kanė tė drejtė tė shohin rezultatin e testit tė tyre, dhe nuk kanė tė drejtė ankese, lė hapėsirė pėr manipulim tė rezultateve.

"Pėr kritere mos tė gėnjejnė popullin, sepse nuk ka pas, testi ėshtė punuar me laps tė thjeshtė dhe pjesėtarėt e KFOR-it kanė kontrolluar testet. Nuk jepet bazė ligjore pėr tė kuptuar pse nuk je nė vendin e punės dhe kjo i tregon tė gjitha arsyet dhe rezultatet. Nė mesin e FSK-sė kanė hyrė njerėzit tė cilėve u kemi bėrė dosje pėr t’i larguar mė parė nga TMK-ja pėr shkak tė disiplinės sė tyre, por kanė hyrė edhe njerėz tė cilėt vet nuk kanė dashur tė jenė pjesė e FSK-sė” , tha Gubetini.
RTK


Parlamenti Europian, nė Shkurt rezolutė tė re pėr Kosovėn

Parlamenti Evropian pritet tė votojė nė javėn e parė tė muajit shkurt njė rezolutė tė re pėr Kosovėn. Ndėrkohė nė Bruksel Komisioni i jashtėm i kėtij parlamenti votoi projekt-rezolutėn e pėrgatitur nga raportuesi Joost Lagendijk, e cila ndėr tė tjera pėrmban dy mesazhe: roli i EULEXit, qė sipas Lagendijk duhet tė zbatojė mandatin fillestar pėr monitorimin e doganave, policisė dhe gjyqėsorit nė tė gjithė territorin e Kosovės.

“Ka patur shumė keqkuptime, edhe nė Kosovė, mbi atė se ēfarė nėnkupton vendimi dhjetorit i Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-se. Dhe ne shohim se Beogradi e interpreton atė vendim tė Ban Ki-Mun nė njė formė duke thėnė se EULEX-i ėshtė me status neutral dhe nuk mund tė zbatojė mandatin fillestar. Tani Parlamenti Evropian thotė, ne kemi qenė gjithnjė nė favor tė EULEX-it, por ai duhet tė jetė i aftė tė bėjė atė qė ėshtė dashur tė bėjė gjithnjė. Pra EULEX-i nuk ėshtė me status neutral dhe duhet tė bėjė punėn pėr tė cilėn u dėrgua qė nė fillim: ei ndihmojė kosovarėt nė dogana, polici dhe gjyqėsor" tha Lagendijk.

Mesazhi i dytė i drejtohet autoriteteve tė Kosovės, me kėrkesėn pėr t’u treguar transparent veēanėrisht nė fushėn e privatizimeve. “Ėshtė njė thirrje pėr autoritetet nė Kosovė, qė pėrshembull kur merren me procesin e privatizimit, ta bėjnė kėtė gjė nė njė mėnyrė transparente dhe tė hapur nė mėnyrė qė ne, vetė autoritetet por edhe populli i Kosovės tė mund tė shohin se ēfarė po ndodh. Dhe ka edhe shumė kėshilla tė tjera pėr autoritetet e Kosovės" tha Lagendijk.

Raporti i parė pas pavarėsisė mbėshtet perspektivėn evropiane tė Kosovės. Vetė raportuesi quan tė rėndėsishėm faktin qė edhe pse 5 vende tė BE-sė nuk e kanė njohur Kosovėn, ato nuk pengojnė proceset integruese tė Kosovės.
ALSAT

Llapjani_HH
23-01-09, 18:47
Ngriten pensionet dhe pagat e punėtorėve tė adiministratės publike

Qeveria e Kosovės vendosi sot qė tė rris pagat pėr punonjėsit e administratės publike pėr 10 pėrqind dhe ngritjen e pensioneve deri nė 12 pėrqind. Kryeministri Hashim Thaēi tha se ngritja ėshtė nė pėrputhje me ngritjen e pėrgjithshme ekonomike nė vend dhe zbatimi i saj pritet tė fillojė nė pagat e muajit janar.
Mijėra tė punėsuarit nė administratėn publike prej kėtij muaji do tė kenė paga pėr 10 pėrqind mė tė larta. Vendimi ėshtė marrė nė mbledhjen e sotme tė qeverisė dhe kryeministri Hashim Thaēi e vlerėsoi tė rėndėsishme.
Ngritja e pagave nė sektorin publik ėshtė deklaruar nga qeveria Thaēi si njėri ndėr prioritetet kryesore. Gjatė vitit tė kaluar janė rritur pagat e punonjėsve tė arsimit por megjithė ngritjet paga mesatare nė administratėn publike konsiderohet e ultė. Po sot qeveria vendosi qė tė ngris edhe pensionet. Varėsisht nga kategoria ngritja do arrijė deri nė 12 pėrqind. Qeveria miratoi sot edhe rregulloren pėr organizimin e punės nė Sekretariatin e Kėshillit tė Sigurisė sė Kosovės dhe disa projektligje, si dhe vendosi qė tė ndajė edhe 100 mijė euro pėr ndėrtimin e shtėpive nė lagjen “Kroi i Vitakut” nė veri tė Kosovės.
RTK


Banorėt e Lagjes sė Boshnjakėve kėrkojnė zgjidhje pėr veriun

“Pasi qė ju nuk po na ruani, erdhėm ne qė t’ju ruajmė”, “Kthim tė banorėve nė veri”, “Ndaloni strukturat paralele kriminale”, janė disa nga parullat me tė cilat banorėt e Lagjes sė Boshnjakėve protestuan para Qeverisė sė Kosovės. Banorėt e Lagjes sė Boshnjakėve kanė kėrkuar nga institucionet e Kosovės qė sa mė shpejt tė dalin me njė zgjidhje pėr veri dhe t’i plotėsojnė kėrkesat e tyre.
Fevzi Beqiri, pėrfaqėsues i “Lagjes sė Boshnjakėve”, ka thėnė se kemi ardhur tė protestojmė para qeverisė pėr shkak tė gjendjes sė tmerrshme prej pas luftės. Ai tha se protestuesit kanė bėrė me dije se do tė ndalojnė kujdestaritė, por nėse ndodh ndonjė dhunė, djegie, apo vrasje, atėherė pėrgjegjėsia do tė bie mbi Qeverinė e Kosovės dhe autoritetet ndėrkombėtare nė Kosovė. Beqiri tha se ėshtė kėrkuar nga institucionet qė sa mė shpejt tė dalin me njė zgjidhje pėr veri dhe t’i plotėsojnė kėrkesat e tyre dhe tė mos heshtin sikurse kanė heshtur qė nėntė vjet qė prej pasluftės.
RTK


Prishtine, pjesėtarėt e TMK-sė sot nė ditėn e dytė tė protestave

PRISHTINE- Mbi 200 ish-pjesėtarė tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės protestuan sėrish sot para ndėrtesės sė Qeverisė nė Prishtinė. Ata kėrkojnė ngritjen e njė komisioni qė tė rishqyrtojnė vendimin pėr mospranimin e tyre nė Forcėn e Sigurisė.

Protestuesit kėrkuan takim me kryeministrin Hashim Thaci dhe kėrcėnojnė se nėse nuk do tė ketė ndonjė zgjidhje pėr ta atėherė "brenda 24 orėve do tė shkatėrrojnė gjithė atė qė kanė dhuruar pėr 20 vjet pėr ndėrtimin e shtetit".
Ish-pjesėtarėt e TMK`sė u bėnė thirrje zyrtarėt tė Ministrisė sė Forcės sė Sigurisė, qė tė mos e vazhdojnė rekrutimin pjesėtarėve tė rinj, pa u zgjidhur problemi i tyre.

Aktualisht njė delegacion prej 6 anėtarėsh pėrfaqėsues tė protestuesve po bisedojnė me kryetarin e Komisionit pėr Siguri nė Kuvendin e Kosovės, Rrustem Mustafa.

Incidentet po shoqėrojnė fillimin zyrtar tė punės sė Forcės sė Sigurisė nė Kosovė mė 21 janar 2009.

Mbi 100 pjesėtarė tė ish-Trupave Mbrojtėse tė Kosovės qė u pasuan nga Forca e Sigurisė protestuan tė enjten, 22 janar, nė Prishtinė nė shenjė pakėnaqėsie me mospėrfshirjen e tyre nė FSK dhe mėnyrėn e pėrzgjedhjes sė pjesėtarėve tė kėsaj force. Forca e Sigurisė e Kosovės do tė numėrojė 2500 pjesėtarė, do tė pėrfshijė rreth 1000 ish pjesėtarė tė TMK-sė.

Po nė mbrėmjen e sė enjtes njė shpėrthim i fuqishėm dėmtoi kazermėn e FSK-sė nė Pejė. Sipas policisė sė Kosovės
Mjeti shpėrthyes dyshohet tė jetė predhė ose mortajė dore. Njė grup hetimor po mbledh provat pėr tė zbuluar autorėt e kėsaj ngjarjeje.
BalkanWeb


Kosovė, shpėrthim nė kazermėn e FSK-sė nė Pejė

• Shpėrthimi ndodhi nje ditė pas fillimit zyrtar tė punės sė FSK-sė nė Kosovė. Mėsohet se nuk ka tė lėnduar por dėmet materiale konsiderohen tė jenė tė mėdha. Autoritetet e policisė kanė bllokuar zonėn ku gjendet kazerma e Forcės sė Sigurisė dhe kanė filluar hetimet.


PEJE- Njė shpėrthim i fuqishėm ndodhi mbrėmė nė kazermėn ku janė vendosur Forcat e Sigurisė sė Kosovės, nė Pejė, nė perėndim tė kryeqytetit tė Prishtinės.

Policia thotė se nuk ka tė lėnduar por dėmet materiale konsiderohen tė jenė tė mėdha. Ende nuk ka tė dhėna mbi motivet e kėsaj ngjarjeje, tė dyshuar apo tė arrestuar pėr kėtė akt kriminal

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Pejės Avni Gjevukaj tha pėr Kohavisionin se policia ėshtė nė vendin e ngjarjes dhe ėshtė duke i vazhduar hetimet.
Autoritetet e policisė kanė bllokuar zonėn ku gjendet kazerma e Forcės sė Sigurisė dhe kanė filluar hetimet.

Sulmi ndodhi njė ditė pasi Forcat e Sigurisė sė Kosovės morėn zyrtarisht punėn duke zėvendėsuar mbi 3000 trupa tė TMK-sė

Ende nuk ėshtė e qartė se kush mund tė jetė pas sulmit. Serbia- e cila nuk njeh pavarėsinė e Kosovės dhe insiston qė ajo tė jetė pjesė e saj- ka deklaruar se do tė dėrgonte njė notė proteste nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara kundėr krijimit tė FSK-sė.
Sipas Beogradit FSK paraqet rrezik pėr stabilitetin nė tėrė Ballkanin Perėndimor.

Krijimi i FSK-sė ka lėnė tė pakėnaqyr edhe disa nga ish anėtarė tė TMK-sė. Tė enjten dhjetėra ish anėtarė tė TMK-sė protestuan pasi mbetėn jashtė FSK-sė.

Komandat Lejtant Gjeneral Sulejman Selimi, njė ish ushtar i UCK-sė ka thėnė se FSK do tė pėrbėhet nga 2500 trupa me armatim tė lehtė, tė cilėt do tė ruajnė sigurinė nė Kosovė nėn mbikėqyrjen e 15 mijė trupave paqėruajtėse tė NATO-s.
BalkanWeb

Llapjani_HH
24-01-09, 17:58
Haradinaj: Tė dyfishohet numri i pjesėtarėve tė FSK-sė

Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, shprehu tė premten pakėnaqėsinė me mossistemimin e ish-anėtarėve tė UĒK-sė e TMK-sė nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės (FSK).

Sikur raporton KosovaLive, Haradinaj gjatė njė vizite nė Gjilan, tha se institucionet e Kosovės ėshtė dashur tė insistojnė qė numri i pjesėtarėve tė FSK-sė tė rritet nė 5 mijė sish, pasi sipas tij, numri aktual ėshtė i vogėl.

Sipas kreut tė AAK-sė, numri prej 2 500 pjesėtarėsh mjafton pėr fillim, por mė pas Kosova duhet t’i fillojė bisedimet me NATO-n dhe partnerėt e tjerė pėr tė dyfishuar kėtė numėr.

Ai tha se nė dinamikėn e sigurisė, nėse nė Kosova ka mbi 15 mijė ushtarė tė KFOR-it, kjo ėshtė njė tregues se Kosova ka nevojė pėr numėr mė tė madh tė pjesėtarėve tė FSK-sė.

Haradinaj i konsideron si shumė tė ligjshme shqetėsimet e ish-anėtarėve tė TMK-sė, tė cilėt nuk janė pėrfshirė nė forcėn e re, ndėrsa kėrkoi qė zgjedhja e problemit tė tyre tė bėhet pėrmes institucioneve. Ai me kėtė rast kritikoi kryeministrin Thaēi dhe ministrin e FSK-sė, Mujota se “po merren vesh me telefon se kėnd ta sistemojnė e kėnd jo nė FSK”.

Duke e komentuar sulmin me granatė kundėr kazermės sė FSK-sė nė Pejė, Haradinaj tha se mungojnė ende informatat zyrtare se ēka ka ndodhur vėrtet mbrėmė atje. Por ai theksoi se nuk mund tė ketė motiv qė e legjitimon dėmtimin e rendit dhe ligjit, jetike pėr Kosovėn.
Gazeta Express


LIB: Bisedimet e mundshme nė ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė nuk janė teknike

Bisedimet e mundshme nė ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė nuk janė bisedime teknike, por kanė prapavijė politike. Kėshtu ka vlerėsuar Lėvizja pėr Integrim dhe Bashkim. Sipas kryetarit tė kėtij subjekti politik, Smail Latifi, kėto bisedime zhvillohen pėr vėnien nė funksion tė planit 6- pikėsh tė sekretarit Ban Ki moon. Kjo lėvizje gjithashtu ka paraqitur pikėpamjet e saj sa i pėrket shpėrbėrjes sė TMK-sė dhe formimit tė FSK-sė. Sipas LIB-it pėrzgjedhja e pjesėtarėve tė Forcės sė Sigurisė ka qenė e padrejtė dhe dėshpėruese pėr ish-pjesėtarėt e TMK-sė, sepse janė mohuar vlerat e krijuara me sakrifica nė luftėn ēlirimtare.
KTV

Llapjani_HH
25-01-09, 18:52
Sėrish shpėrthime nė veri tė Mitrovicės, por pa pasoja nė njerėz

Dy shpėrthime kanė ndodhur mbrėmė nė veri tė Mitrovicės afėr ndėrtesave tė tre rrokaqiejve. Nga kėto shpėrthime nuk ka pasur tė lėnduar, por janė shkaktuar dėme materiale. Policia e Kosovės njofton se njėsitė e saj kanė bėrė sigurimin e vendit tė ngjarjes, ndėrsa teknikėt e kriminalistikės kanė filluar menjėherė me procedimin e ekzaminimit tė vendit tė incidentit. Sipas policisė, shpėrthimi i parė ka ndodhur rreth orės 20:00, ndėrsa i dyti rreth orės 21:00. Tė dy shpėrthimet kanė ndodhur prapa ndėrtesės sė mesme tė tre rrokaqiejve nė distancė prej afro 5 metrash larg ndėrtesės. Policia ėshtė duke zhvilluar hetime intensive pėr t’i zbuluar shkaqet, motivet dhe tė dyshuarit e mundshėm tė kėtij akti kriminal, ndėrsa nė vend tė ngjarjes janė dėrguar njėsitė policore nė pėrbėrje multietnike pėr t’iu pėrgjigjur shqetėsimeve tė banorėve.
KTV


Kosova nuk do tė jetė nė fokus tė bashkėsisė ndėrkombėtare

Pėr njė periudhė afatshkurtėr, Kosova nuk do tė jetė nė fokus nė bashkėsisė ndėrkombėtare, ka vlerėsuar analisti amerikan John Zavales. Sipas tij, konflikti nė Gazė dhe kriza globale ekonomike do tė ndikojnė qė Kosova tė mos jetė nė fokus tė ndėrkombėtarėve.

"Nė kėtė moment, madje edhe nė vetė Ballkan, kujdes i madh do t’i kushtohet kontestit mes Athinės dhe Shkupit - rreth emrin zyrtar tė Maqedonisė - sesa Kosovės. Tė dyja palėt nė Kosovė, shqiptare dhe ajo serbe, do tė pėrpiqen tė ruajnė gjendjen e tanishme pa tronditje tė mėtutjeshme”, ka thėnė Zavales nė njė intervistė pėr “Zėrin e Amerikės”.

"Nga kėndvėshtrimi i shqiptarėve tė Kosovės, ata nė thelb kanė realizuar shumicėn e dėshirave tė tyre, ndėrsa pavarėsinė e Kosovės e kanė njohur mė shumė se 50 shtete”, ka thėnė ai.

Zavales ka thėnė po ashtu se shqiptarėt do tė vazhdojnė tė kėrkojnė tė drejtėn formale pėr tėrė territorin e Kosovės, ndėrsa Beogradi do tė vazhdojė t’i pėrmbahet refuzimit pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės dhe do tė vazhdojė tė ruajė lidhjet e posaēme me bashkėsinė serbe nė Kosovė.

"E gjithė kjo paralajmėron lėvizjen drejt njė lloj tė ndarjes sė qetė dhe joformale tė Kosovės. Me afrimin e Serbisė drejt Bashkimit Evropian, statusi formal i pjesės veriore tė Kosovės dhe enklavave, do tė mund tė bėhej mė pak relevant, derisa Beogradi do tė vazhdojė tė mbėshtesė status-quo-nė dhe marrėdhėniet e tanishme me pjesėn veriore tė Kosovės dhe enklavat”, ka vlerėsuar Zavales.
Telegrafi


Qeveria e Kosovės reagon ndaj kritikave pėr Agjencinė e Inteligjencės

Qeveria e Kosovės i ka quajtur joserioze kritikat e opozitės pėr vonesat nė themelimin e Agjensisė sė Intelegjencės dhe tė Kėshillit tė Sigurisė sė Kosovės. Zėdhėnėsi i qeverisė Memli Krasniqi tha se kryeministri Thaēi ėshtė treguar i kujdesshėm nė themelimin e kėtyre dy agjensive, me qėllimin qė nė krye tė tyre tė emėrohen profesionistė.

"Vendimi i Qeverisė sė Kosovės dhe nė radhė tė parė i kryeministrit Hashim Thaēi dhe i Presidentit tė vendit, tė cilėt janė tė thirrur dhe kanė kompetenca ekskluzive Kushtetuese pėr tė bėrė emėrimin e udhėheqėsve tė Agjencisė sė Inteligjencės ka qenė qė tė themelohet njė agjenci profesionale, njė agjenci me njerėz adekuat siē kėrkohet me ligj dhe jo tė ngutemi dhe tė bėjmė njė agjenci kaq tė rėndėsishme dhe ta bėjmė dosido", tha Memli Krasniqi, Zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės.

Partia Social Demokrate e ish kryeministri Agim Ēeku ka kėrkuar qė tė kėto dy struktura tė sigurisė sė Kosovės tė mos politizohen. "Institucionet e Kosovės duhet tė kenė prioritet ndėrtimin e sektorit tė Sigurisė dhe tė mos tentojnė nė asnjė formė politizimin e tij. Sa mė shpejtė tė zgjedhėn drejtuesit e agjencisė sė inteligjencės dhe tė kompletojnė sa mė shpejt tė gjithė fushėn e sigurisė", tha Gėzim Kasapolli zėdhėnės i PSD-sė.

Megjithė presionin e opozitės, qeveria nuk ka bėrė tė ditur ende datėn e themelimit tė Agjencisė sė Intelegjncės dhe tė Kėshillit tė Sigurisė, institucione kėto qė pritet tė marrin nė dorė sigurinė e Kosovės.
ALSAT


Thellohen pėrplasjet mes kryeministrit Thaēi dhe kreut tė AAK, Haradinaj

Thellohen pėrplasjet mes kryeministrit Thaēi dhe kreut tė AAK-sė Haradinaj. Ky i fundit gjatė vizitės nė Mitrovicė tha se ndjen keqardhje pėr gjendjen e rėndė tė sigurisė nė Kosovė, njė ditė pasi kryeminsitri u shpreh se ndjen keqardhje pėr gjendjen nė tė cilėn gjendet Haradinaj.

"Ne kemi total politikė tė dėshtuar nė siguri, rend dhe ligj. Por, njė Qeveri me njė plan, njė Ministėr tė Jashtėm si Veton Surroi, njė Ministėr pėr Tranzicionit si Blerim Shala, ne nuk do tė kishim kėtė konfuzion qė e kemi sot", tha Ramush Haradinaj, Kryetar i AAK-sė.

Thaēi dhe Haradinaj kanė nisur njė tjetėr betejė, atė pėr anėtarėsinė nė partitė respektive. "Gjatė kėsaj jave Dega nė Vushtrri e PDK-sė ka pranuar nė radhėt e veta njė numėr tė madh anėtarėsh tė rinj duke pėrfshirė edhe strukturat dhe ish kandidatėt pėr kryetar komune tė AAK-sė, LDD-sė, Partisė Ora...Kėrkesat janė tė shumta dhe vetėm nga AAK janė 5 degė tjera qė kanė adresuar kėrkesat e tyre pėr t'u bėrė pjesė e PDK-sė", deklaroi Blerand Stavileci, Zėdhėnės i PDK-sė.

"Normal qė njerėzit po vijnė prej partive tė reja. Normal qė po vijnė prej PDK'sė, po edhe prej partive tjera, por nuk ėshtė kjo thelbi. Thelbi ėshtė qė njerėzit po besojnė nė atė qė po e them, edhe po binden ēdo ditė e mė shumė qė me njė Qeveri ēfarė e kemi - jemi humbės si Kosovė", tha Ramush Haradinaj, Kryetar i AAK-sė.

Beteja PDK-AAK pėr anėtarėsinė nisi javėn e kaluar kur kryeministri u shpėrndau librezat anėtarėve tė Degės sė AAK nė Drenas, tw cilwt kaluan nė PDK, e mė pas edhe anėtarėve tė partisė sė Haradinajt nė Vushtrri. Pak ditė mė pas Haradinaj u kundėrpėrgjith duke u shpėrndar teserat e AAK-sė mbi 100 anėtarėve tė PDK-sė nė Ferizaj.
ALSAT

Oqeani
26-01-09, 09:07
U mbajt Seanca e jashtėzakonshme e tre Kuvendeve tė kėshilltarėve shqiptarė tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės

Kuvendi i Kėshilltarėve shqiptarė tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės nxorrėn njė deklaratė politike e cila kėrkon:

1. Lirimin e pakusht tė tė arrestuarve, gjgjėsisht ndėrprerjen e Procedurės nga ana e Prokurorisė pėr krime tė Luftės nė Beograd, duke e konsideruar atė si jolegjitime dhe tė montuar politikisht.

2. Zbardhjen e tė gjitha krimeve tė kryera ndaj popullatės civile shqiptare nė Luginė tė Preshevės nė periudhėn 1999-2001.

3. Rrespektimin e plotė tė Amnestisė ndaj ish pjestarėve tė UCPMB-sė

4. Mbėshtetė iniciativėn e eskpertėve ndėrkombėtarė nė Prishtinė qė dosja e tė arrestuarve nė Prishtinė qė dosja e tė arrestuarve tė procosohet nga Gjykata pėr tė drejtat e njeriut nė Strasbur

Ėshtė paralajmėruar protestė gjithė popullore e organizuar nga subjektet poltike e cila do tė mbahet nė Preshevė me datė 26 janar nė qendėr tė Preshevės nė ora 13.

Oqeani
26-01-09, 16:33
U mbajt protesta gjithė popullore e organizuar nga subjektet politike dhe kėshilli organizativ


http://www.presheva.com/foto/manifestime/protesta260109/006.jpg

Llapjani_HH
26-01-09, 19:37
Japin dorėheqje tre eprorė tė lartė tė FSK-sė

Ende pa u bėrė njė javė nga aktivizimi i Forcės sė Sigurisė sė Kosovės kanė dhėnė dorėheqje tė parevokueshme tre eprorė tė lartė tė FSK-sė. Gjeneral brigade Fadil Kodra, dhe dy kolonelėt Zenun Kodra dhe Raif Preteni kanė thėnė se procesi jo transparent nė pėrzgjedhjen e pjesėtarėve tė TMK-sė nė FSK, ndėrhyrja direkte e individėve tė caktuar brenda bordit pėr rekrutim, lėnia anash e shumė pjesėtarėve tė TMK-sė, i ka shtyrė ata tė japin dorėheqjen. Ata u kanė shkruar njė letėr tė cilėn ua kanė dėrguar presidentit tė vendit Fatmir Sejdiu, kryeministrit Hashim Thaēi, kryetarin e Kuvendit tė Kosovės Jakup Krasniqit, ministrit tė FSK-sė Fehmi Mujota, komandantit tė FSK-sė Sylejman Selimit si dhe bordit pėr rekrutim, selektim dhe pėrzgjedhje nė FSK.
KTV


Kosova vendi i katėr nė botė pėr korrupsion, thotė Preteni

Bazuar nė statistikat e fundit tė organizatave tė shumta ndėrkombėtare, Kosova renditet vendi i katėrt nė botė pėr shkallėn e korrupsionit, ka thėnė Hasan Preteni, shef i Agjencisė Kundėr Korrupsionit. Qeveria, gjyqėsia dhe administrata e pushtetit lokal mbetėn ndėr institucionet mė tė pėrfshira nga korrupsioni, ėshtė thėnė nė konferencėn pėr media tė mbajtur nė qendrėn mediale nė Ēagllavicė.
KTV


Haraēija: Gjakova po mbetet pa FSK-nė

Kryetari i Degės sė LDK-sė nė Gjakovė, Astrit Haraēija ka reaguar nga Haga – ku ėshtė duke e vuajtur dėnimin prej pesė muajve burg – duke shprehur habinė dhe dėshpėrimin e tij me rastin e caktimit tė vendeve tė kazermave tė FKS-sė.

Haraēija, siē theksohet nė njė komunikatė pėr media tė dėrguar nga Zyra pėr informim e LDK-sė, Dega nė Gjakovė, ka reaguar ndaj anashkalimit tė kėtij qyteti me rastin e caktimit tė kazermave pėr Forcat Mbrojtėse tė Kosovės.

“Komuna e Gjakovės fjatė luftės sė fundit ka pasur 1.800 ushtarė tė UĒK-sė, ndėrsa menjėherė pas pėrfundimit tė luftės me kontributin e banorėve tė saj, kėtu ėshtė ndėrtuar kazerma mė bashkėkohore pėr pjesėtarėt e TMK-sė. Po ashtu nuk duhet harruar faktin se Gjakova nė kėtė luftė ishte ndėr komunat qė pėsoi mė sė shumti nga regjimi serb, pėsime kėto qė po ndihen edhe sot kur shumė familje ende nuk dinė pėr fatin e bijve tė tyre tė zhdukur”, thuhet nė reagimin e Haraēisė.

Duke i pasur tė gjitha kėto parasysh, Haraēija ka vlerėsuar se, ėshtė e pakuptimtė, injoruese dhe e papranueshme se si nuk ėshtė paraparė qė nė Gjakovė tė pozicionohet njė strukturė organizative e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės.

Ai ka akuzuar edhe pushtetin lokal, i cili sipas tij nuk ka bėrė mjaft qė kjo ēėshtje tė adresohet tė strukturat mė tė larta shtetėrore, ndėrsa ka kėrkuar nga Ministria e FSK-sė, qė nė tė ardhmen tė pėrfshijė edhe Gjakovėn nė kuadėr tė planifikimeve organizative pėr FSK.
Telegrafi


Dėshtimi i pėrpjekjes serbe nė Parlamentin Evropian

Kanė dėshtuar pėrpjekjet e Serbisė qė nėpėrmjet disa deputetėve tė Parlamentit Evropian tė ndryshonte tekstin e projektrezolutės pėr Kosovėn, tė paraqitur javėn e kaluar nė Komitetin pėr Politikė tė Jashtme nga deputeti, Joost Langendijk, bėn tė ditur e pėrditshmja Koha Ditore.

Nė kėtė tekst, siē bėn tė ditur kjo gazetė, ishin paraqitur mė shumė se 160 amendamente, mė sė shumti nga disa deputetė nga Rumania dhe Greqia – vende qė nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Shumica e kėtyre amendamenteve, siē mėsohet – kishin pėr qėllim qė Parlamenti Evropian tė pranonte faktin se Pakoja e Ahtisaarit nuk ėshtė ndonjė dokument zyrtar, se ajo nuk ėshtė miratuar nga Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė, se statusi i Kosovės nuk ėshtė pėrfundimtar, pasi qė Kosova nuk ėshtė anėtare i asnjė organizatė ndėrkombėtare etj.

Mirėpo, angazhimi i deputetit nga Holanda Langedijk, pastaj Grupit mė tė madh Demokristian nė Parlamentin Evropian EPP, si edhe i disa deputetėve nga Hungaria, Belgjika dhe Gjermania, bėri qė pėrpjekjet e tilla tė diplomacisė serbe tė mos kalonin nė PE, bėn tė ditur KD.

Sidoqoftė, nė variantin e fundit tė tekstit tė projektrezolutės, tė votuar javėn e kaluar, pėrshėndetet vendosja e EULEX-it nė tėrė territorin e Kosovės, ndėrsa u kėrkohet mė shumė angazhim nga institucionet e Kosovės dhe ato tė BE-sė pėr stabilitet, siguri dhe zhvillim ekonomik.
Telegrafi

Oqeani
26-01-09, 23:13
Tė arrestuarve i shtyhet paraburgimi edhe pėr dy muaj

Beograd, (26 janar) - Siē njohton sot zėdhėnsja e gjyqit tė qarkut nė Beograd, Ivana Ramiq, nėntė tė arrestuarve nga Presheva tė akuzuar pėr krime lufte i ėshtė shtyrė paraburgimi edhe pėr 2 muaj. Atyre iu ėshtė shtyer paraburgimi pėr tė mos ndikuar tek dėshmitarėt, pėr shkak tė lartėsisė sė denimit pėr ēka ata dyshohen si dhe rrethanave tė vėshtira ku janė kryer kėto vepra - tha Ramiq. Ata janė arrestuar me 26 dhejtor 2008 dhe akuzohen pėr krime tė bėrė nė komunėn e Gjilanit gjatė vitit 1999.

Llapjani_HH
27-01-09, 19:01
Kryeparlamentari Krasniqi: Zhvillimet e fundit nė FSK tepėr shqetėsuese

Kryeparlamentari Jakup Krasniqi tha se ka informacione se ka pasur shumė jo-profesionalizėm nė pėrzgjedhjen e pjesėtarėve tė FSK-sė dhe kėrkoi nga institucionet pėrgjegjėse qė ta rishikojnė tėrė procesin. Krasniqi i ka bėrė kėto deklarata pas mbledhjes sė sotme tė Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės. Ndėrkohė, kryeministri Hashim Thaēi ka premtuar sot pėrmirėsimin e, siē ka thėnė, lėshimeve qė kanė mundur tė bėhen gjatė procesit tė kalimit tė ish pjesėtarėve tė TMK-sė nė FSK.

Zhvillimet e fundit nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės, qė kulmuan me dorėheqjen e mbrėmshme tė tre eprorėve tė lartė tė saj, kanė nxitur reagimin e institucioneve mė tė larat tė shtetit. Kryetari i Kuvendi, Jakup Krasniqi, tha se zhvillimet e fundit nė FSK, janė tepėr shqetėsuese pėr faktin se ka pasur devijim dhe shumė joprofesionalizėm gjatė procesit tė kalimit tė ish pjesėtarėve tė TMK-sė nė FSK.

“Natyrisht ne jemi tė shqetėsuar me zhvillimet e kohės sė fundit dhe do tė dėshironim qė tė gjitha pėrgatitjet dhe procesi pėr anėtarėsimin dhe formėsimin e FSK-sė tė mos politizohet sepse nuk ėshtė nė interesin tonė. Kėrkesa jonė do tė jetė qė pėrgatitjet pėr anėtarėsimin e kuadrove nė FSK tė bėhen mbi baza profesionale Nga ajo qė kam dėgjuar kamė parė se ka devijime dhe jo-profesionalizėm nė pėrzgjedhje“, ka thėnė Krasniqi.

Rreth zhvillimeve nė FSK, me ton mė tė butė ka folur sot edhe kryeministri Hashim Thaēi. Ai ka thėnė se FSK ėshtė njė forcė qė po ndėrtohet sipas standardeve tė NATO-sė. Numri njė i qeverisė bėri thirrje qė procesi i ndėrtimit tė FSK-sė tė mos politizohet ndėrsa nė mėnyrė indirekte e pranoi se ka pasur lėshime gjatė procesit tė kalimit tė ish pjesėtarėve tė TMK-sė, nė FSK.
“Jemi nė kontakt tė vazhdueshėm me autoritete tė NATO-s qė tė gjitha lėshimet qė kanė ndodhur tė pėrmirėsohen dhe ndėrkohė do tė vazhdojmė tė punojmė bashkėrisht me tė gjithė. Dokumenti Ahtisari ka qenė i pranueshėm pėr tė gjithė kėshtu qė nuk duhet lejuar qė kjo ēėshtje kaq e madhe pėr vendin tė politizohet pėr pėrfitime tė ngushta politike“, ka theksuar kryeministri Thaēi.

Procesi i formimit tė celulave tė para tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės ėshtė pėrcjell me mjaft kundėrthėnie. Qindra ish pjesėtarė tė TMK-sė kanė protestuar disa ditė tė pakėnaqur me mėnyrėn se si ka rrjedhur procesi i kalimit nė FSK.
Mbrėmė, ndėrkaq tre eprorė tė lartė tė FSK thanė se japin dorėheqje tė parevokueshme nga kjo forcė.
Gjeneral brigade Fadil Kodra dhe kolonelėt, Zenun Kodra e Raif Preteni, kanė dhėnė dorėheqje tė parevokueshme, duke thėnė se arsye pėr kėtė ėshtė procesi jo transparent nė pėrzgjedhjen e pjesėtarėve tė TMK-sė nė FSK. Ata janė shprehur se ka pasur ndėrhyrje direkte tė individėve tė caktuar brenda bordit pėr rekrutim, gjė qė ka ndikuar nė lėnien anash tė shumė pjesėtarėve tė TMK-sė.
Dorėheqjet e fundit nuk janė pritur mirė nė FSK. Enver Dugolli ėshtė zyrtar pėr informim i FSK-sė.

“Dorėheqjet nuk i kemi pritur mirė dhe nuk janė dorėheqje qė i kontribuojnė procesit, mirėpo janė tė tilla dhe nuk kemi ēfarė tė shtojmė. Mund tė them se hapat e parė tė formimit tė FSK-sė po pėrcillen me vėshtirėsi por do tė rezultojnė me sukses nė tė ardhmen“, ka thėnė Dugolli, i cili ka shtuar se po punohet me partnerėt e NATO-sė qė gabimet e bėra gjatė procesit tė kalimit tė prestarėve tė ish TMK-sė nė FSK, tė pėrmirėsohen.
RTK


Pėrzgjedhja e pjesėtarėve tė FSK-sė, shqetėsuese pėr krerė institucionesh e partish politike

Ulja e gradave duket tė ketė qenė arsyeja kryesor e dorėheqjes sė tre eprorėve tė FSK-sė, njė ditė mė parė. Tė paktėn ky ėshtė versioni qė ka dhėnė Ministria e FSK-sė. Zyrtari pėr informim nė kėtė ministri, Enver Dugolli, ka potencuar se ka pasur shumė pakėnaqėsi si nė mesin e tė inkuadruarve nė FSK, po ashtu edhe te ata qė kanė mbetur jashtė saj. Ai ka bėrė tė ditur se gjeneral brigade Fadil Kodra dhe dy kolonelėt, Zenun Kodra dhe Raif Preteni, para se tė ofrojnė dorėheqjen e tyre i janė ankuar komandantit tė FSK-sė pėr shkak se nuk kanė qenė tė kėnaqur me uljen e gradave. Dugolli ndonėse ka vlerėsuar lart kontributin e tyre, ka thėnė se dorėheqjet e tė tilla nuk mund ta zbehin procesin dhe punėn e krijimit tė Forcės sė Sigurisė. Por, dorėheqja e tyre duket tė ketė reflektuar te liderėt shtetėrorė, tė cilėt kanė kėrkuar qė tė rishikohet tėrė procesi. Kryeparlamentari Jakup Krasniqi kėto zhvillime i ka vlerėsuar tepėr shqetėsuese, ngase, sipas tij, ka pasur devijim dhe shumė joprofesionalizėm gjatė procesit tė kalimit tė ish-pjesėtarėve tė TMK-sė nė FSK. Ndėrkaq, kreu i ekzekutivit, Hashim Thaēi, ka premtuar pėrmirėsimin e lėshimeve qė kanė mundur tė bėhen gjatė procesit tė kalimit tė ish-pjesėtarėve tė TMK-sė nė Forcėn e re. Pėr liderin e AAK-sė, Ramush Haradinaj, ėshtė ripėrsėritur gabimi dhe ka ndodhur e njėjta gjė si nė kohėn e transformimit UĒK-sė nė TMK. Madje ai ka thėnė se ėshtė anashkaluar tėrėsisht rajoni i Dukagjinit, duke aluduar se nė FSK-sė janė pranuar individė nga rajonet ku qeveris PDK-ja. Mė shumė se 1600 pjesėtarė tė TMK-sė kanė mbetur jashtė Forcės sė Sigurisė. Ditė mė parė ata kanė protestuar, duke kėrkuar qė tė stopohet rekrutimi i civilėve nė FSK si dhe tė rishikohet procesi i selektimit, i cili, sipas tyre, ka qenė jotransparent.
KTV


Kermabon: Nė veri nuk pyetet Policia e Kosovės

Policia qė vepron nė veri tė vendit ėshtė nėn njė zinxhir komandues tė Policisė sė EULEX-it, qė nėnkupton se nė atė pjesė tė vendit nuk pyetet Policia e Kosovės. Kėshtu ka deklaruar shefi i EULEX-it, Yves de Kermabon, sipas tė cilit stacionet policore nė veri tė Mitrovicės i raportojnė EULEX-it. Ai e ka lėnė tė hapur mundėsinė qė kjo tė ndryshohet, por tani pėr tani pėr De Kermabon duhet tė punohet shumė nė terren me tė gjithė zyrtarėt e Policisė sė Kosovės dhe institucionet kosovare. “Aktualisht kemi disa stacione policore nė veri tė Mitrovicės qė raportojnė nėpėrmjet zinxhirit komandues tė EULEX-it. Kjo ėshtė situata e tanishme. Mirėpo, ne duhet tė punojmė tė gjithė, tė shohim nėse duhet tė vazhdojmė me kėtė gjendje apo nėse duhet tė kemi pėrmirėsime nė punė dhe tė kemi mė shumė efikasitet pėr Policinė e Kosovės”, ka thėnė De Kermabon gjatė njė vizite nė Shtėrpcė. Ai e ka vlerėsuar tė suksesshėm funksionimin e stacion policor nė Shtėrpcė, si njė rast i mirė i bashkėpunimit ndėrmjet shqiptarėve,
KTV


Prishtina e Beogradi gati pėr bisedime teknike

BERLIN-Autoritetet e Prishtinės dhe ato tė Beogradit, pranojnė qė tė nisin njė raund tė ri bisedimesh pėr ēėshtje teknike. Pavarėsisht kėsaj gatishmėrie, tė dyja palėt dallojnė nė qėndrimet rreth mėnyrės sesi do t’i prezantohen njėri-tjetrit. Agjencia e lajmeve Dojce Vele bėri tė ditur sot nė njė artikull tė gjatė se Prishtina kėrkon qė kėto biseda tė trajtohen si dialog i dy vendeve fqinjė, Beogradi nuk pajtohet me kėtė, ndėrsa shtyn UNMIK-un dhe misionin evropian qė tė nisin dialog pa praninė e palės kosovare. Janė shumė ēėshtje qė Prishtina dhe Beogradi duhet t'i bisedojnė, pika kėto tė pėrfshira nė planin gjashtėpikėsh tė OKB-sė. Ėshtė ēėshtja e doganave veriore tė Kosovės, transporti, gjykatat, policia, trashėgimia kulturore e fetare serbe nė Kosovė dhe vijat administrative tė komunave mė shumicė serbe. Nė kėtė mes edhe misioni i BE-sė ka shfaqur gatishmėrinė qė tė ndimojė kėto bisdime, mirėpo pa e luajtur rolin e ndėrmjetėsusit.
Po sipas Dojce Veles, fundi i kėtij muaji apo fillimi i muajit shkurt, ėshtė thėnė se mund tė jetė koha kur do tė bėhen pėrpjekje serioze qė pala kosovare dhe ajo e Beogradit tė nisin njė lloj dialogu teknik.

BE-ja e gatshme tė ndihmojė

Peter Faith, shefi i zyrės civile ndėrkombėtare nė Kosovė thotė: "Bashkimi Evropian pėrfaqėsuesit e kėsaj organizate nė Kosovė por edhe tė tjerė nga komuniteti ndėrkombėtar, janė tė gatshėm tė ndihmojnė qė qeveria e Kosovės tė zhvillojė dialog me vendet fqinjė tė saj, sepse bashkėpunimi rajonal ėshtė vetėm fitimprurės."

Me Beogradin ka shumė ēėshtje qė mund tė bisedohen

Gatishmėria e shefit tė zyrės civile ndėrkombėtare qė tė ndihmojė bisedat Prishtinė-Beograd, ēmohet nga udhėheqėsit e institucioneve tė Kosovės, por sipas kryetarit tė parlamentit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, pos institucioneve qėndrore tė vendit askush nuk ka mandat qė tė nisė apo ndėrhyjė nė kėto biseda.

Serbėt e Kosovės shumė tė interesuar qė bisedimet tė fillojnė sa mė parė

Pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės nga ana e tyre, janė shumė tė interesuar qė bisedimet ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit tė fillojnė sa mė parė, pikėrisht mbi planin gjashtėpikėsh tė OKB-sė. Kryetari i Kėshillit Kombėtar tė serbėve nė Kosovėn veriore, Nebojsha Joviq, thotė se “kėto biseda mund tė rezultojnė me shumė zgjidhje tė cilat do tė mundėsojnė stabilitetin e komunitetit serb nė Kosovė”.
Edhe analistėt mendojnė se bisedimet teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit duhet tė ndodhin, por rezultate sipas tyre nuk mund tė priten nėse merren parasysh pervojat e bisedave tė mėhershme ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit.

Sidoqoftė, fundi i kėtij muaji apo fillimi i muajit shkurt, ėshtė thėnė se mund tė jetė koha kur do tė bėhen pėrpjekje serioze qė pala kosovare dhe ajo e Beogradit tė nisin njė lloj dialogu teknik. Nė kėtė nismė thuhet se do tė pėrfshihet aktivisht misioni i UNMIK-ut. E gjitha kjo pėr tė realizuar atė qė quhet plan gjashtėpikėsh i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mun dhe nė kėtė mėnyrė tė pėrmbyllet me sukses misioni dhjetėvjeēar i administratės sė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė.
BalkanWeb

Llapjani_HH
27-01-09, 19:03
Moska kundėr vendimit tė NATO-s pėr formimin e FSK-sė

Vendimin e NATO-s pėr formim e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, Moska e konsideron si tė paligjshėm dhe nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare, pasi qė vetėm Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė mund tė rregullojė organizimin e sistemeve nė Kosovės, pėrfshirė kėtu dhe sigurinė, ka deklaruar ambasadori rus nė Beograd, Aleksander Konuzin. Nė njė intervistė pėr gazetėn Danas, Konuzin ka shfaqur pritjet e tij qė Kėshilli i Sigurimit do tė diskutojė pėr FSK-nė nė kuadėr tė raportit tė ri tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė pėr Kosovėn dhe ka paralajmėruar se Federata e Rusisė do tė shprehet kundėr kėsaj force. Sipas tij, krijimi i FSK-sė ėshtė nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244, ku mes tjerash “precizohen ēėshtjet e pranisė sė forcave ndėrkombėtare tė sigurisė dhe demilitarizimit tė Kosovės”, dhe pėrpjekje pėr zbatimin e planit tė Ahtisaarit, i cili ėshtė “hedhur poshtė” nė OKB.
KTV


Thikė pas shpine, nga Mali i Zi

Nga Zekirija Shabani mė 27.01.2009 nė ora 8:02

Ministri malazez Branimir Gvozdenoviē, nė cilėsinė e kryesuesit tė sekretarit tė CEFTA-s, i shkruan MTI-sė se Kosova nė kėtė asociacion nuk mund tė prezantohet pa UNMIK-un dhe nuk ka arsye qė tė debatohet pėr bllokadėn e mallrave kosovare nga Serbi e Bosnja. Qeveria e Kosovės ende nuk e ka gati pėrgjigjen.

Mali i Zi, pasi e pranoi Kosovėn si shtet tė pavarur, me veprimet e mėvonshme dėshmon sikur lėkundet drejt thellimit tė bashkėpunimit dhe tė ndihmės.

Kjo po vėrehet edhe pėrmes pengesave qė i bėn Kosovės nė asociacionet ekonomike rajonale e evropiane. Gazeta “Express” mėson se ministri i Ekonomisė sė Malit tė Zi, Branimir Gvozdenoviē, njėherėsh kryesues i sekretariatit tė CEFTA-s, tė hėnėn, i ka shkruar njė letėr ministrit tė Tregtisė dhe Industrisė sė Kosovės, Lutfi Zharkut, me tė cilėn thotė se Kosova nuk mund tė pėrfaqėsohet pa UNMIK-un nė takimin e sė martės tė sekretariatit tė kėtij asociacioni nė Bruksel.

Kėtė e ka konfirmuar edhe zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuqi, i cili nuk ka dashur tė komentojė pėr vendimet qė do tė merr Qeveria e Kosovės lidhur me kėtė rast. “Ne e kemi marrė kėtė letėr dhe do tė konsultohemi me institucionet vendore dhe ndėrkombėtare pėr tė dalė me njė qėndrim”, ka pohuar Kuqi.

Pėr institucionet e Kosovės, letra e ministrit Gvozdenoviē ėshtė shqetėsuese pėr faktin se Mali i Zi tashmė e ka njohur Kosovėn si shtet. Megjithatė, zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Kosovės thonė se qėndrimi i tij ndaj pėrfaqėsimit tė Kosovės nė CEFTA nuk i rrezikon marrėdhėniet diplomatike qė kanė ndėrtuar kėto dy vende.
Nė bazė tė kėsaj letre, ēėshtja e Kosovės lidhur me bllokimin e importit tė produkteve kosovare nga Serbia dhe Bosnja nuk meriton tė trajtohet nė sekretariat, pasi qė marrėveshja e CEFTA-s nuk ėshtė nėnshkruar nga institucionet e Kosovės.

Burime tė gazetės “Express” bėjnė tė ditur se tė martėn dhe tė mėrkurėn njė delegacion i MTI-sė do tė qėndrojė nė Bruksel, por pa pėrfaqėsues tė UNMIK-ut.
“Tė premten pasdite UNMIK-u ka kėrkuar qė tė jetė pjesė e delegacionit tonė, mirėpo ne ia kemi kthyer pėrgjigjen se nuk kemi nevojė pėr ta”, ka thėnė birimi i gazetės.
Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Aleksandėr Ivanko ka pranuar se kanė bėrė kėrkesė pėr tė marrė pjesė nė kėtė takim, mirėpo ajo ėshtė refuzuar nga institucionet e Kosovės.
“Ėshtė ēėshtje e tyre nėse duan qė ne t’i pėrfaqėsojmė apo jo”, ėshtė shprehur Ivanko.

Megjithatė, sipas tij, pėrfaqėsimi i Kosovės nė sekretariatin e CEFTA-s ėshtė precizuar atėherė kur ėshtė nėnshkruar marrėveshja pėr anėtarėsim nė asociacionin rajonal pėr tregti tė lirė.

“Kosova nuk mund tė pėrfaqėsohet nė CEFTA pa UNMIK-un. Kėshtu precizohet nė marrėveshje. Ėshtė ēėshtje e Qeverisė sė Kosovės nėse na fton ne tė marrim pjesė”, ka pohuar Ivanko.

Drejtori i Institutit pėr Studime tė Avancuara, Shpend Ahmeti, thotė se mėnyra se si ka vepruar ministri i Malit tė Zi ka qenė e pritur, pasi qė institucionet e Kosovės me kohė nuk i kanė njoftuar vendet anėtare tė CEFTA-s pėr realitetin e ri, pas shpalljes sė pavarėsisė.

“Institucionet e Kosovės janė vonuar qė pas shpalljes sė pavarėsisė t’i njoftojnė vendet anėtare se UNMIK-u mė nuk e pėrfaqėson atė”, thekson Ahmeti.

Sipas tij, e vetmja zgjidhje adekuate qė mundė tė bėjė pala kosovare ėshtė bllokimi i importit tė mallrave nga Serbia dhe Bosnja e Hercegovina. “S’ka zgjidhje tjetėr”, thotė Ahmeti, duke shtuar se me njė hap tė tillė do t’ua tėrhiqte vėmendjen vendeve tjera anėtare qė tė merren mė seriozisht me marrėveshjen pėr tregti tė lirė.

Letrėn e dėrguar nga Gvozdenoviq, koordinatori pėr bashkėpunim ndėrkombėtar nė Odėn Ekonomike tė Kosovės, Safet Gėrxhaliu e sheh si solidarizim i Malit tė Zi me Serbinė dhe Bosnjėn, tė cilat muaj mė parė kanė bllokuar importin e mallrave nga Kosova.

“Ky reagim mė sė miri paraqet realitetin ballkanik nga aspekti politik dhe ekonomik”, thekson Gėrxhaliu. Edhe ai mendon se alternativa e vetme pėr tė dalė nga kjo situatė ėshtė embargoja ndaj produkteve tė kėtyre vendeve e mė pastaj tė fillojė rinegocimi i marrėveshjes sė CEFTA-s.
Gazeta Express


Parlamenti serb me 17 shkurt zhvendoset nė Mitrovicė?

Nga Express mė 27.01.2009 nė ora 9:00

Nė njė vjetorin e pavarėsisė sė Kosovės me 17 shkurt 2009, Parlamenti i Serbisė do tė zhvillojė njė seancė plenare jashtė Beogradit.

Banorėt e serb tė veriut tė Mitrovicės kanė drejtuar njė kėrkesė parlamentit serb, qė ajo seancė tė zhvillohet nė veri tė Mitrovicės.

Deri sot nuk ka ndonjė pėrgjigje nga Beogradi, por zyrtarė serb nė Mitrovicė janė optimist se parlamenti i Serbisė do tė zhvendoset nė kėtė ditė nė Mitrovicė. Nė kėtė seancė, pėrmes njė rezolute pritet tė hidhet poshtė shpallja e pavarėsisė sė Kosovės. (Vorarlberg Online)
Gazeta Express

Llapjani_HH
28-01-09, 18:28
Serbia u shkruan 80 vendeve pėr Kosovėn

Serbia u kėrkuar rreth 80 vendeve, tė cilat ende nuk e kanė njohur Kosovėn, qė ta mbėshtesin nė procesin nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ku do tė trajtohet ligjshmėria e pavarėsisė sė Kosovės.

Nė njė letėr tė ministrit tė Jashtėm, Vuk Jeremiē, nga vendet, ku bėn pjesė edhe Rusia, kėrkohet qė t'ia paraqesin me shkrim gjykatės qėndrimin e tyre zyrtar lidhur me shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės.

"Ju ftoj qė ta konsideroni parashtrimin e njė deklarate me shkrim nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, duke shprehur qėndrimin zyrtar tė vendit tuaj pėr kėtė ēėshtje me rėndi absoluta para 17 prillit", citon shtypi i Beogradit letrėn e ministrit Jeremiē.
RTK
Ky shkau nuk priton me i shkrue ka 80 letra.
Kurse Skender Hyseni vetėm rrinė edhe flen pa punuar asgjė, thuajse u zgjedhė ministėr i fjetjes e jo ministėr i punėve tė jashtme.Vetėm japin deklarate false jo kan me na pranue n'kėtė muaj jo n'tjetrin.Hajde rrenė hajdehttp://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif
Mjer Kosova nė qfar ministrash u mbet

Malazezėt tė gatshėm tė inkuadrohen nė institucionet e Kosovės - kėrkojnė t’iu kthehet statusi i pakicave

“Nuk ekziston asnjė pengesė kushtetuese dhe ligjore qė e pengon organizimin dhe tė drejtat e komunitetit malazez nė Kosovė”, tha sot ministri i Pushtetit Lokal, Sadri Ferati, nė debatin e organizuar nė Ajvali me temėn “Pozita e Malazezėve nė Kosovė”, ku kanė marrė pjesė edhe pėrfaqėsues tė lartė tė institucioneve tė shtetit tė Malit tė Zi.

Nė debat pėrveē udhėheqėsve tė institucioneve tė vendit mori pjesė edhe njė delegacion i lartė malazez i pėrbėrė nga nėnkryetari i Kuvendit tė Malit tė Zi Rifat Rastoder si dhe ministri pėr Mbrojtjen dhe lirinė e tė drejtave tė pakicave, nė Qeverinė e Malit tė Zi, Fuat Nimani.

Kryetari i Unionit tė malazezėve nė Kosovė Slobodan Vujiēiq tha se malazezėt e Kosovės janė tė gatshėm qė tė inkuadrohen nė Institucionet e vendit dhe ka kėrkuar qė atyre tu kthehet statusi i pakicave ,status ky i cili nuk ėshtė precizuar nė Kushtetutė.

“Ne e pranojmė dhe dėshirojmė qė tė marrim pjesė nė mėnyrė tė barabartė nė ndėrtimin e shtetit tė Kosovės, ku shteti ligjor dhe tė drejtat e njeriut do tė jenė primare”, ka theksuar Vujaēiq.

Ministri i Pushtetit Lokal Sadri Ferati gjithashtu ka theksuar nė kėtė debat se Qeveria e Kosovės ėshtė e gatshme t’iu pėrgjigjet dhe t’i pranojė kėrkesat e komunitetit malazez nė Kosovė.

“Ne jemi tė gatshėm sot tė ndryshojmė qasjen plotėsisht nga vetė dėshira e malazezėve. Nuk ka asnjė pengesė, as kushtetuese e as ligjore, qė edhe komuniteti malazez tė organizohet dhe t’i promovojė vlerat e komunitetit malazez”, ka theksuar ministri ferati.

Rifat Rastoder, nėnkryetar i Kuvendit tė Malit tė Zi, gjatė debatit u pėrqendrua kryesisht tek krijimi i kushteve pėr kthim, si dhe pėr njė stabilitet tė qėndrueshėm. Ai tha se Mali i Zi gjithmonė ka pasur dhe do tė ketė marrėdhėnie tė mira me Kosovėn.

“Nuk dyshojmė se kėtu nė Kosovė, pas gjithė asaj qė ka ndodhur dhe pas tė gjitha atyre pėrjetimeve tė cilat nė i kemi paguar shtrenjtė, sot jemi duke trokitur nė dyert e hapura tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės”, ka thėnė Rastoder.

Ditė mė parė Kryetari i Malit tė Zi, Filip Vujanoviq, ka kėrkuar qė malazezėt nė Kosovė ta kenė statusin e pakicave, duke bėrė kėshtu kushtėzimin e hapjes sė Ambasadės sė Kosovės nė Mal tė Zi.

Kėshilltarja e tij, e cila ishte pjesė delegacionit malazez, Sonja Shundiq, tha se deklarata e kryetarit malazez ende ėshtė aktuale, ndėrkohė qė nė Mal tė Zi gjenden edhe rreth 16 mijė persona tė zhvendosur nga Kosova, prej tė cilėve 5 mijė janė deklaruar si malazez.
Ky debat u organizua nga Unioni i Komuniteti Malazez nė Kosovė dhe Fondacioni pėr Shoqėri tė Hapur.
RTK


Feith nuk fiton pėrkrahje pėr letrėn e Haradinajt

Pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar, Pieter Feith nuk ka marrė mbėshtetjen e ambasadorėve tė vendeve tė Grupit Drejtues Ndėrkombėtar, qė tė mos pėrgjigjen fare nė letrėn e kryetarit tė AAK-sė, Ramush Haradinaj rreth kohės sė mbajtjeve tė zgjedhjeve nė Kosovė, bėn tė ditur e pėrditshmja Zėri.

Grupi Drejtues Ndėrkombėtar (ISG), siē bėn tė ditur kjo gazetė, ka mbajtur tė martėn larg vėmendjes sė opinionin publik njė takim nė nivel tė ambasadorėve tė shteteve anėtare tė tij, nė Prishtinė, ndėrsa temė e diskutimit thuhet tė ketė qenė situata nė veri tė Kosovės, nė dritėn e shtrirjes sė misionit EULEX dhe tema e vendimit tė presidentit Fatmir Sejdiu, tė pėrkrahur nga vetė Feith, qė zgjedhjet e pėrgjithshme nė Kosovės, tė organizohen nė vitin 2011.

Feith, sipas burimeve tė gazetės Zėri, ka kėrkuar qė shtetet anėtare tė ISG-sė (23 shtete) tė mos pėrgjigjen fare nė letrėn qė Ramush Haradinaj, kryetari i AAK-sė, ua ka dėrguar ministrave tė jashtėm tė shteteve anėtare tė ISG-sė, ku ka kundėrshtuar vendimin e presidentit Sejdiu dhe pėrfaqėsuesit Feith qė nė Kosovė tė mos ketė zgjedhje tė pėrgjithshme deri nė vitin 2011.

Feith thuhet se nuk ia ka arritur qėllimit sepse nuk ka pasur konsensus nė ISG pėr kėtė ēėshtje, gjegjėsisht, sipas tė gjitha gjasave, tė diplomatėt ka mbizotėruar pėrshtypja qė vetė ministritė e jashtme tė kryeqyteteve tė tyre, duhet tė adresojnė kėtė ēėshtje dhe tė reagojnė ndaj letrės sė Haradinajt, konstaton kjo gazetė, pėr tė shtuar se kjo temė mund tė trajtohet nė takimin e radhės sė ISG-sė, qė do tė mbahet nė nivel tė lartė nė Vjenė ose Bruksel, kah fundi i muajit shkurt.
Telegrafi


Tė pafuqishėm ta ndalin trenin

Qeveria e Kosovės nuk ka mundur tė bėjė asgjė pėr ndaljen e trenit nė relacionin Zveēan – Beograd. Ajo ka kėrkuar ndihmė nga ICO-ja dhe EULEX-i, por ato nuk i janė pėrgjigjur. Nė ICO thonė kurrė nuk kanė marrė kėrkesė tė tillė. Treni vazhdon tė funksionojė bashkė me kontrabandėn

Tash sa javė drejtuesit e EULEX-it dhe ICO-sė nuk janė marrė me veprimet ilegale tė Serbisė nė Kosovė. Konkretisht me trenin qė qarkullon nė relacionin Zveēan - Beograd, i cili ėshtė bėrė linjė normale pėr qarkullimin e udhėtarėve dhe tė mallrave.

Institucionet e Kosovės thonė se e kanė paraqitur kėtė problem nė tė gjitha organet kompetente si ICO, EULEX, por kurrė nuk kanė marrė pėrgjigje. Nė anėn tjetėr drejtues tė ICO`sė deklarojnė se nuk kanė marrė kurrfarė kėrkese nga asnjė institucion i Kosovės.

Qė nga dhjetori i vjetėm, ndėrmarrja shoqėrore Hekurudhat e Serbisė ka filluar me linjėn hekurudhore Beograd -Zveēan. Kjo kompani ka futur nėn kontroll edhe 38 kilometra hekurudhė me tė gjitha stabilimentet. Ky akt ėshtė cilėsuar si pėrgjigje e serbėve pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės.

Drejtuesit e Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit tregojnė se kanė bėrė ē`mos duke u shkruar kėtyre organizatave ndėrkombėtare.

Endrit Shala, shef i kabinetit nė MTPT, ka deklaruar se kanė mundur vetėm qė tė njoftojnė organet kompetente pėr tė marrė masa pėr qarkullimin ilegal tė trenit.
“Nuk di ēfarė ėshtė bėrė mė tepėr rreth kėsaj pune, por ende nuk kemi marrė asnjė pėrgjigje nga EULEX dhe ICO”, tha Shala.

Ai tregoi se i kanė bėrė tė gjitha qė kanė qenė nėn kompetencėn e tyre, por institucionet tjera si ICO, EULEX, pa pėrjashtuar edhe Ministrinė e Punėve tė Brendshme, nuk kanė bėrė atė tė vetėn. “Kaq ka qenė nė kompetencėn tonė”.

Zyra pėr marrėdhėnie me publikun nė ICO thotė se nuk ka marrė asnjė pyetje apo kėrkesė nga institucionet e Kosovės pėr trenin ilegal tė Serbisė. “Ne nuk kemi marrė prej askujt asnjė kėrkesė nė lidhje me kėtė”, kanė deklaruar nga zyra pėr media.

Mė herėt rreth kėsaj ēėshtjeje ishte prononcuar vetėm UNMIK`u, i cili ėshtė distancuar prej kėsaj ngjarjeje. “Beogradi as qė na ka informuar e as pyetur pėr kėtė tren dhe ne s`kemi mandat pėr tė ndėrhyrė rreth kėsaj ēėshtjeje”, ishte pėrgjigja e zėdhėnėsit Alexander Ivanko.

Institucionet kosovare janė tė shqetėsuara pėr shkak tė qarkullimit tė trenit nė kėtė relacion dhe kontrabandės qė bėhet nė atė pjesė tė Kosovės. Ato kanė kėrkuar nga shefi i EULEX-it nė Kosovė, Yves De Kermabon dhe i ICO-sė Pieter Feith pėr tė ndėrhyrė, por asnjėra prej tyre nuk ėshtė pėrgjigjur asnjėherė.

Treni Zveēan – Beograd qarkullon normalisht, dy herė nė ditė bashkė njerėz dhe mallra nga Serbia nė Kosovė.
Gazeta Express

Llapjani_HH
28-01-09, 18:29
CEFTA, zbuten boshnjakėt

Oda pėr Tregti tė Jashtme e Bosnjės ka kėrkuar nga Kėshilli i Ministrave i kėtij vendi qė tė mos pengohet tregtia e jashtme me Kosovėn. Oda Ekonomike e Kosovės kėrkon masa reciproke dhe vendime politike, ndėrsa ajo e Serbisė njeh vetėm Rezolutėn 1244

Biznesmenėt e Bosnjės e Hercegovinės e kanė tė qartė pėr humbjet qė po pėsojnė pėr shkak tė njė vendimi qė ka tė bėjė me marrėdhėniet ekonomike me Kosovėn. Oda pėr Tregti tė Jashtme ka kėrkuar tė martėn nga Kėshilli i Ministrave tė mos pengohet tregtia e jashtme ndėrmjet Bosnjės dhe Kosovės.

Mirėpo, Oda Ekonomike e Kosovės dhe ajo e Serbisė harrojnė interesat ekonomike dhe vėllimin e madh tė shkėmbimit tregtar pėr t’i mbrojtur qėndrimet politike tė vendeve pėrkatės.

Ndėrkaq, njė shkresė qė tė hėnėn erdhi nė Ministrinė e Tregtisė dhe tė Industrisė nga sekretariati i CEFTA-s ka sjellė nė dyshim tregtinė e lirė nė rajon. Sipas saj, Kosova nuk mund tė pėrfaqėsohet nė kėtė asociacion, ndėrsa as qė do tė debatohet pėr embargon qė Serbia dhe Bosnja e Hercegovina i bėjnė mallra nga Kosova.

Qeveria e Kosovės as tė martėn nuk ka dalė me qėndrim rreth kėtij problemi, ndėrkaq tre anėtarė tė saj kanė udhėtuar pėr Bruksel ku mbahet takimi i CEFTA-s.

Mirėpo, ka gjasa qė tė ndryshojė qėndrimi i Bosnjės. Kryetari i Odės pėr Tregti tė Jashtme, Milan Lovriē, i shkruan Kėshillit tė Ministrave se problemi tregtar me Kosovėn ka ardhur pėr shkak tė mospranimit tė vulave tė doganave tė Kosovės nė B e H. Pėr shkak tė kėsaj bllokade, nė rast tė aplikimin e masave reciproke nga pala kosovare, prodhuesit nga ky vend mund tė humbin tregun prej tė cilit marrin 30 milionė euro nė vit.

Pėr tejkalimin e kėtij problemi ai ka thėnė se duhet punuar nė kuadėr tė marrėveshjes sė CEFTA-s, ashtu qė biznesmenėt nga Bosnja edhe mė tutje tė plasojnė prodhimet e tyre nė Kosovė, por tė mos pengohet as importi nga ky vend.

Ndėrkaq, kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Besim Beqaj theksoi se dalja e Kosovės nga marrėveshja e CEFTA-s nuk ėshtė zgjidhje, ndėrsa bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė ndėrmerr masa ndaj atyre qė nuk e respektojnė kėtė marrėveshje.

Ai ka pėrsėritur qėndrimin e komunitetit tė biznesit se mosnjohjen e vulave tė Kosovės nga Bosnjė dhe Serbia meriton ndėrmarrjen e masave reciproke.

"Pėrfaqėsuesit e biznesit, por edhe qytetarėt tonė, duhet tė kuptojnė se rruga e Kosovės nė tregti nuk shkon vetėm pėrmes Serbisė", ka pohuar Beqaj.

Sipas tij, problemi i krijuar me vendet anėtare tė CEFTA-s, pas letrės sė fundit tė udhėheqėsit tė sekretariatit tė saj ministrit malazez Branimir Gvozdenoviē, kėrkon ndėrhyrje politike.

“Tani duhet vendim politik urgjent pėr ta ēuar problemin pėr diskutim nė Komisionin Evropian, pėr tė qartėsuar pozitėn e Kosovės nė mekanizmat ndėrkombėtarė”, ėshtė shprehur Beqaj.

Ndėrkaq, kryetari i Odės Ekonomike tė Serbisė, Milos Bugarin, nė njė letėr dėrguar kreut tė OEK-ut Besim Beqajt, fajėson institucionet e Kosovės pėr ndėrrimin e vulave tė doganės nga ato tė UNMIK-ut nė tė Kosovės.

“Vulat e reja paraqesin shkelje tė marrėveshjes sė CEFTA-s, e nėnshkruar nė emėr tė Kosovės, me tė cilėn hiqen tarifat tregtare tė motivuara politikisht”, thuhet nė letrėn e Bugarinit.

Ai nė kėtė letėr vazhdimisht thirret nė Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit dhe thotė se ajo tregtinė me Serbinė e trajton si qarkullim tė brendshėm.
Gazeta Express

Llapjani_HH
02-02-09, 19:28
Veriu i Kosovės lidhet me sistemin elektroenergjetik tė Serbisė

Zveēan, 2 shkurt - Njė trafostacion i sapondėrtuar midis Mitrovicės dhe Zveēanit sot ėshtė kyēur nė sistemin elektroenergjetik tė Serbisė. Sipas mediave serbe, kjo do tė mundėsojė furnizim "mė tė mirė dhe tė sigurt" tė veriut tė Kosovės me energji elektrike. Kjo nėnkupton se veriu i vendit ėshtė shkyēur nga sistemi elektroenergjetik tė Kosovės. Kėtė trafostacion e ka pėruruar ministri serb i Energjetikės dhe Minierave Petar Shkundriq, njė bashkėpunėtor i ngushtė i ish-diktatorit Slobodan Millosheviq, tani partner koalicioni i presidentit aktual serb, Boris Tadiq.
QIK


Feith, de Kermabon dhe Zannier shqyrtojnė njė takim me Beogradin

Udhėheqės tė pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė pritet t'i propozojnė autoriteteve serbe njė takim tė nivelit tė lartė nė Beograd. Delegacioni i pėrbėrė nga tre udhėheqėsit e institucioneve ndėrkombėtare, pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė nė Kosovė, Pieter Feith, shefi i EULEX-it, Yves de Kermabon dhe ai i OKB-sė, Lamberto Zannier, pritet qė tė kėrkojė njė takim me autoritetet qeveritare serbe, pėr tė diskutuar ēėshtjet e interesit tė pėrbashkėt tė Kosovės me Serbinė, njofton BBC.
Takimi i nivelit tė lartė me zyrtarėt serbė paralajmėrohet se mund tė zhvillohet brenda kėtij muaji, thonė zyrtarė ndėrkombėtarė. Shefi i misionit tė OKB-sė nė Kosovė, Lamberto Zannier, ka takuar nė fundjavėn e kaluar, zotėri Feith, pas vizitės nė New York dhe takimit me ministrin e Jashtėm serb, Vuk Jeremiq. Ky i fundit i ka bėrė ftesė zotėri Zannier pėr ta vizituar Beogradin dhe “pėr tė filluar diskutimet mbi zbatimin e njė plani gjashtėpikėsh tė OKB-sė, sipas tė cilit serbėve tė Kosovės iu ofrohet njė autonomi mė e zgjeruar nė fushėn e drejtėsisė, policisė dhe doganave”.

Drejtuesit e misionit tė OKB-sė nė Kosovė, thonė se po shqyrtojnė mundėsinė e pėrcaktimit tė rolit tė tyre nė bisedimet e paralajmėruara mes Prishtinės e Beogradit dhe pjesėmarrjes sė tyre nė kėto takime. Por autoritetet nė Prishtinė kanė kėrkuar njė prani mė tė fuqishme ndėrkombėtare nė bisedimet me Beogradin, duke pėrjashtuar mundėsinė e pėrfshirjes sė UNMIK-ut nė takime.

Zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi, i tha BBC-sė se bisedimet me Beogradin zyrtar do tė mund tė zhvilloheshin vetėm nė kuadrin e dy vendeve tė pavarura dhe vetėm pėr ēėshtjet teknike, me njė ndėrmjetėsim tė SHBA-sė dhe tė BE-sė.

"Nė Ballkan ėshtė treguar, e sidomos nė Kosovė, se nuk mund tė ketė ndonjė arritje nėse nuk ka ndonjė ndėrmjetėsim adekuat ndėrkombėtar. Mbi kėtė bazė ne mendojmė se njė rol tė veēantė duhej tė luajnė SHBA-ja dhe BE-ja. Mendoj se ėshtė pajtueshmėri e tė gjithėve se UNMIK-u ėshtė nė pėrfundim tė mandatit dhe tė vetė misionit qė ka qenė nė Kosovė dhe ēdo fillim nuk do tė premtonte se ai do tė ishte brenda, gjatė tėrė kohės, nė kėtė sistem tė ri dhe nuk ėshtė shumė i dobishėm. Nuk ėshtė qėllim yni qė ta ringjallim UNMIK-un, por qė ai ta pėrfundojė mandatin me dinjitet", citohet tė ketė thėnė zotėri Kuēi.

Por ndėrkohė, zyrtarėt ndėrkombėtarė nė Kosovė thonė se gjatė javės pritet njė takim i Zannier me shefin e misionit evropian pėr drejtėsi dhe polici, Yves de Kermabon, pėr tė harmonizuar qėndrimin rreth vizitės sė mundshme nė Beograd. Ai ka kėrkuar edhe njė takim me udhėheqėsit politikė tė Kosovės pėr t'i njohur ata me takimin qė ka zhvilluar nė New York me ministrin e Jashtėm tė Serbisė dhe pėr tė diskutuar ēėshtjen e fillimit tė dialogut tė shumėpėrfolur me Serbinė.

Zyrtarėt ndėrkombėtarė thonė se ka pak gjasa qė takimi i nivelit tė lartė tė zhvillohet nė Beograd, posaēėrisht duke marrė parasysh pozitėn e pėrfaqėsuesit tė BE-sė, Pieter Feith nė Kosovė dhe pėrgjegjėsitė qė ai mban.

Kjo pėr faktin se zotėri Feith udhėheqė edhe me Grupin Drejtues Ndėrkombėtar, njė organ ky i krijuar pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, pėr ta ndihmuar atė nė zbatimin e planit Ahtisaari, qė ėshtė kundėrshtuar nga serbėt lokalė. /BBC/
RTK


Zannier pėrgatit bisedimet teknike, Qeveria thotė se nuk negocion pėr 6 pikėshin

Shefi i UNMIK-ut , Lamberto Zanier, ėshtė nė pritje tė pėrgjigjes nga zyra e kryeministrit pėr takim me kreun e Qeverisė dhe liderėt tjerė institucional. Nė kėtė takim pritet tė diskutohet pėr ēėshtjen e bisedimeve teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit. Zėdhėnėsi, i UNMIK-ut, Aleksandėr Ivanko, konfirmoi se kėrkesa pėr takim ėshtė dėrguar tė premten por deri tani nuk kanė marrė pėrgjigje nga ana e Qeverisė.
Ndėrkohė zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, tha se zyra e kryeministrit pritet tė jap pėrgjigje pozitive sa i pėrket takimit me Zanierin, por ai pėrjashtoi ēdo mundėsi qė Prishtina tė hyjė nė bisedime me Beogradin pėr ēėshtjen e 6 pikėshit.

Zyra e shefit tė UNMIK-ut nė Kosovės, Lamberto Zaneir, e ka dėrguar njė kėrkesė pėr takim me udhėheqėsit institucional tė vendit, pėr tė diskutuar me ta, pėrmbajtjen e bisedimeve, tė kreut tė UNMIK-ut me zyrtarėt serbė nė Nju Jork, ku temė kryesore ka ēėshtja e implementimit tė raportit tė Ban Ki Munit nė tė cilin ėshtė i pėrfshirė edhe plani gjashtė pikėsh. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Aleksandėr Ivanko, ka konfirmuar sot se kėrkesa ėshtė dėrguar nė zyrėn e kryeministrit tė premten dhe deri mė tani nuk ėshtė kthyer pėrgjigjeje. Qėllimi kryesor i kėtij takimi sipas Ivankos ėshtė informimi i liderėve kosovarė me pėrmbajtjen e diskutimeve tė Zanerit me pėrfaqėsuesit serbė nė Nju Jork . Nė kėtė takim pritet tė hapet edhe ēėshtja e tė ashtuquajturave bisedime teknike ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, por se kush do tė ketė rol udhėheqės nė kėto bisedime ende nuk ėshtė vendosur.
“ UNMIK-u do tė ketė rol nė diskutimet teknike por marrė parasysh faktin se disa ēėshtje tani mė janė kompetencė e EULEX-it atėherė edhe akterėt tjerė relevantė ndėrkombėtarė duhet tė involvohen dhe kjo ėshtė arsye pse Zanieri dėshiron tė takohet me qeverinė por edhe me akterėt tjerė ndėrkombėtarė ”, tha Ivanko.
Ndėrkohė zyra e kryeministrit tė Kosovės, ka konfirmuar arritjen e kėrkesės pėr takim. Zėdhėnėsi, Memli Krasniqi, tha se sipas tė gjitha gjasave do tė ketė pėrgjigje pozitive pėr takimin e kryeministrit me kryeadministratorin Zanieri. Mirėpo zėdhėnėsi i qeverisė pėrjashtoi ēdo mundėsi qė Prishtina tė pranoj hyrjen ne bisedime me Beogradit pėr tė implementuar nė teren raportin e Bani Ki Munit ku ėshtė i pėrfshirė edhe plani gjashtė pikėsh. Krasniqi pohoi se pėr kėtė cėshtje nuk do tė lėshohet pe as para presionit qė mund tė behet nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare.
“ Institucionet por ne veēanti, kryeministri dhe presidenti kanė dėshmuar se nuk i binden asnjė presioni kur janė nė pytje interesat e shtetit tė Kosovės . Dėshmia mė e mirė pėr kėtė ėshtė procesi i negocimit pėr ato 6 pikat e famshme tė cilat tashmė janė tė vdekura , pikėrisht pėr shkak tė qėndrimit tė kryeministrit dhe presidentit “, tha Kransniqi.
Ēėshtja e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit lidhur me raportin Bani Ki Munit, ku ėshtė pėrfshirė edhe 6 pikėshi, ėshtė rihapur javėn e kaluar nga ministri i jashtėm serb Vuk Jeremiq, gjatė njė takimi tė zhvilluar nė Nju Jork me shefin e UNMIK-ut, Lamberto Zanieri. (E. Bajrami)
RTK


Nuk do lejojmė hyrjen e Kosovės nė OSBE, thotė Jeremiē

Vendimet nė OSBE merren me konsenzus dhe Serbia "asnjėherė dhe nėn kurrfarė kushtesh nuk do pajtohet qė tė votojė pėr anėtarėsimin e Kosovės nė OSBE", ka thėnė ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē.
Ai i bėri kėto komente pas takimit me ministren e Jashtme tė Greqisė Dora Bakoyyanis, e cila qėndron pėr vizitė nė Beograd nė cilėsinė e kryesuesit tė radhės tė OSBE-sė.Nesėr Bakoyyanis pritet tė qėndrojė nė Prishtinė.
RTK

Llapjani_HH
02-02-09, 19:29
Ministrja Pula bind serbėt e Anamoravės tė paguajnė faturat e energjisė

Pėrfaqėsuesit e fshatit Stanishor dhe drejtuesit institucional tė Qeverisė dhe pushtetit lokal kanė arritur njė marrėveshje sipas tė cilės, KEK do tė kyē nė rrjetin elektrik brenda ditės kėtė vendbanim, ndėrsa tė gjitha amvisėritė e kėtij fshati do tė paguajnė avans 15-20 euro brenda njė jave, gjatė sė cilės do tė bėhet edhe leximi i njėsorėve. Nė tė kundėrtėn do tė veprohet sikur me tė gjithė konsumatorėt tjerė.

Ministrja e Energjisė dhe Minierave, Justina Shiroka–Pula, e shoqėruar nga ministri pėr Kthim dhe Komunitete Sasha Rashiq, kryetari i KK tė Gjilanit Qemajl Mustafa, nėnkryetari i KK-sė Sergjan Jovanoviq dhe ud. i Drejtorit tė KEK-ut, Arben Gjukaj kanė zhvilluar njė takim me banorė tė komunitetit serb tė fshatit Stanishor dhe fshatrave pėrreth.

Qėllim i kėtij takimi ishte diskutimi i gjetjes sė njė zgjidhje mė tė mirė qė banorėt serbė tė fshatrave Stanishor, Kufc, Makresh, Strazhė dhe Draganc tė hynė nė sistemin e pagesės sė energjisė elektrike, nė mėnyrė qė KEK t'i kyē nė rrjetin elektrik nga i cili i kishte shkyēur ditė mė parė.

Pėrfaqėsuesit e fshatit Stanishor para drejtuesve institucional e kanė cilėsuar gjendjen energjetike nė kėtė vendbanim si alarmante pėr shkak tė shkyējes nga rrjeti elektrik qė KEK i ka bėrė kėtij fshati para mė shumė se njė jave dhe disa fshatrave pėrreth tė banuar me shumicė serbe.

Pėr kėtė ata kanė kėrkuar takim me pėrfaqėsues tė MEM-it, KK tė Gjilanit dhe KEK-ut.

Ministrja Pula u ka thėnė banorėve serbė se i vjen keq qė ka ardhė te kjo gjendje, ndėrprerja e energjisė elektrike pėr mė shumė se njė javė dhe pėr kėtė ka ardhė tė bisedojė me ta pėr tė gjetur njė gjuhė tė pėrbashkėt mirė tė zgjidhjes sė kėtij problemi.

Ajo ka kėrkuar qė edhe banorėt serbė ti pėrgjigjen pozitivisht vullnetit tė mirė tė Qeverisė, respektivisht Ministrisė sė Energjisė duke pranuar leximin e njėsorėve elektrik dhe fillimin e pagesės sė rregullt tė energjisė qė nga janari 2009. Ndėrsa KEK brenda ditės do tė kyē kėtė fshat nė sistemin e energjisė.

Ndryshe ministrja Pula ka paralajmėruar banorėt e fshatit Stanishor se nėse ata nuk fillojnė tė paguajnė energjinė sipas marrėveshjes, ata sėrish do tė shkyēen nga rrjeti elektrik. Sipas saj, tė gjithė konsumatorėt e energjisė do tė trajtohen nė mėnyrė tė barabartė pavarėsisht pėrkatėsisė nacionale.

Ministri pėr Kthim dhe Komunitete, Sasha Rashiq u ba bėrė thirrje banorėve serbė tė paguajnė energjisė elektrike duke u premtuar se rastet sociale do tė trajtohen individualisht nga Qeveria. Ai ka falėnderuar ministren Pula pėr vullnetin e mirė qė ka treguar pėr tė zgjidhur kėtė problem dhe ka premtuar se resori qė ai drejton do tė jap kontributin e vet nė kėtė drejtim.

Ndėrkaq, kryetari i KK tė Gjilanit Qemajl Mustafa ka pėrshėndetur angazhimin e Qeverisė dhe ka premtuar ndihmėn e komunės pėr tė pėrmirėsuar inkasimin nė kėto vendbanime.
Telegrafi

Shqiptarėt duhet tė paguajn rrymėn nonstop, pa marr parasysh a kanė mundėsi a jo, kurse shkiet i lusin qė vetėm nga Janari 2009 tė paguajn nėse kanė mundėsi.
Qyshtu KEK-u ja u falė borgjet shkieve prej 1999 e deri nė 2009 http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif
Ah Kosovė e mjera Kosovė

Llapjani_HH
03-02-09, 18:21
Javėn tjetėr, embargo mallrave serbe?

Komisioni parlamentar pėr ekonomi, tregti, industri, energjetikė, transport dhe telekomunikacion i ka rekomanduar Qeverisė sė Kosovės qė tė vendosė masa tė reciprocitetit ndaj Serbisė, e cila ka ndaluar nė tregun e saj shitjen e mallrave “Made in Kosova” me vulė tė Republikės.

Gjatė njė takimi tė kėtij komisioni, ku mori pjesė edhe ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Lutfi Zharku, ėshtė diskutuar lidhur me zbatimin e marrėveshjes sė CEFTA-s dhe respektimin e standardeve gjatė zbatimit tė akteve pėr tregti me naftė dhe derivate tė naftės.

Zharku ka thėnė se nuk janė ngutur me vendime, sepse ėshtė dashur edhe njė konsultė me zyrtarėt ndėrkombėtarė, kur dihet se nėnshkruese e shumė marrėveshjeve nė emėr tė Kosovės ėshtė UNMIK-u.

Por ai i ka siguruar anėtarėt e Komisionit se deri nė fund tė kėsaj jave do tė vendoset lidhur me masat. “Pėr produktet e Bosnjės do tė jetė masa prej 10 pėr qind (doganė), ndėrkaq me Serbinė ekziston mundėsia e masave tė njėjta, siē ka bėrė ajo me mallrat e Kosovės”, tha ai, transmeton KosovaLive.

Anėtari i kėtij komisioni, Fatmir Rexhepi (LDK), kėrkoi nga ministri Zharku tė dijė pėr strategjinė e pėrgatitur nga ekzekutivi i vendit lidhur me kėtė problematikė, kur dihet se Serbia po fiton me miliona euro me mallrat qė po i servon nė Kosovė, ndėrkaq Kosova po humb jashtėzakonisht shumė. “Nėse deri tash marrja e hapave konkret bėhej nga UNMIK-u, tash nuk ka arsyetim pėr kėtė sepse kėta hapa mund t’i marrin institucionet e vendit kur dihet se kemi shtetin dhe Kushtetutėn tonė”.

Ndėrsa Safete Hadėrxhonaj e PDK-sė kėrkoi nga ministri tė japė shpjegime se kur marrėveshjet e nėnshkruara nga UNMIK-u do tė kalojnė nė kompetencė tė institucioneve tė vendit.

Kaqusha Jashari e PSD-sė tha se Prishtina duhet t’i pėrgjigjet Serbisė me tė njėjtat masa tė bllokimit tė mallrave apo edhe me ndonjė tjetėr zgjidhje tė pėrkohshme. Edhe Ethem Ēeku i AAK-sė insistoi qė Qeveria tė vendosė masat e reciprocitetit pėr mallrat nga Serbia. “Kur Serbia ka vendosė embargo pėr produktet tona atėherė edhe ne ėshtė dashur ta bėjmė njė gjė tė tillė”, ka thėnė Ēeku, bėn tė ditur KosovaLive.
Gazeta Express

Llapjani_HH
04-02-09, 18:37
Izraeli mund tė hakmirret

Van Crevald: "Izraeli ka mundėsi pėr t'i goditur shumicėn e selive evropiane me armatim nuklear".

Shkruan: Nadim Latki

Paralajmėrimi dhe kėrcėnimi i njė profesori dhe historiani ushtarak nga Izraeli pėr mundėsinė e njė hakmarrjeje ndaj holokaustit dhe tė shfarosjes sė miliona gjermanėve dhe evropianėve.

Nė intervistėn e botuar nė gazetėn Jerusalem Friday, profesori Martin Van Crevald ka deklaruar se Izraeli ka mundėsi pėr ti goditur shumicėn e selive evropiane me armatim nuklear.

Posedojmė disa qindra raketa dhe koka nukleare tė cilat mund t'i lansojmė nėpėr caqe tė tė gjitha drejtimeve, e ndoshta edhe deri te Roma. Shumica e selive evropiane janė caqet e forcave tona ajrore.

Creveldi profesor i historisė ushtarake nė Universitetin Hebre tė Jerusalemit thekson se si "dėbimi kolektiv" i Palestinezėve ėshtė strategji e vetme e paramenduar.

Tė gjithė Palestinezėt duhet tė dėbohen. Njerėzit qė angazhohen pėr kėtė ēėshtje (lexo qeveritarėt izraelit) ėshtė se e presin njeriun e duhur nė kohė tė duhur. Para dy vjetėve vetėm 7 apo 8% tė izraelitėve ishin tė mendimit se kjo ėshtė zgjidhja mė e mirė, ndėrsa para dy muajve kėtė mendim e ndanin 33%. Kurse, tani sipas anketimit tė Gallupit ajo u shtua nė 44%.

Profesori Creveld kishte theksuar se ka qenė i bindur qė kryetari i qeverisė izraelite Ariell Sharoni dėshironte dėbimin e Palestinezėve.

Gjithsesi mendoj se ai dėshironte atė ta bėnte. Ai dėshironte qė konflikti tė zgjerohej. Ai e dinte se ēka do tjetėr qė kishim bėrė nuk kishte me pas sukses.

Nė pyetjen se a ėshtė i brengosur qė Izraeli do tė bėhet "shtet grabitqar", nė rast se i dėbon Palestinezėt, Profesori Creveld citoi fjalėt e ish ministrit tė mbrojtjes izraelite Mosha Dajan i cili kishte deklaruar: "Izraeli duhet tė bėhet si qen i tėrbuar dhe shumė i rrezikshėm pėr tu shqetėsuar."

Creveld pohoi se Izraeli nuk brengosej shumė se mund tė bėhet "shtet grabitqar."

Potenciali jonė ushtarake pėr nga forca nuk ėshtė nė vendin e tridhjetė nė botė, por nė atė tė dytėn apo tė tretėn. Kemi forcė dhe aftėsi qė ta shkatėrrojmė botėn bashkė me ne. Dhe ju premtoj, se ajo do tė ndodhė para rėnies sė Izraelit

Burimi: pakalert.wordpress.com
Mesazhi.com

Kush kupton gjuhėn Angleze,kėtu ėshtė origjinali

http://pakalert.wordpress.com/2009/0...pean-capitals/ (http://pakalert.wordpress.com/2009/01/26/israeli-professor-we-could-destroy-all-european-capitals/)

Si dhe njė shkrim tjetėr interesant ku njė zėdhėnės i Izraelit thot se: Ne i kontrollojm Amerikanėt budallenj

http://pakalert.wordpress.com/2009/0...pid-americans/ (http://pakalert.wordpress.com/2009/02/02/israeli-spokesman-says-we-control-stupid-americans/)

Llapjani_HH
05-02-09, 19:25
Peci e Majer, qėndrime tė kundėrta pėr ndarjen e mundshme tė Kosovės

Uashington, 5 shkurt

Gjatė njė debati nė Uashington, drejtori i Institutit pėr Studime Politike dhe Zhvillim Lulzim Peci dhe profesori i Universitetit tė Mbrojtjes, Stiven Majer, kanė shprehur qėndrime diametralisht tė kundėrta pėr ndarjen e mundshme tė Kosovės dhe qėndrueshmėrisė sė saj ekonomike. Lulzim Peci ėshtė i mendimit se ēėshtja e Kosovės, njė vit pas pavarėsisė, ende nuk ėshtė mbyllur. Pavarėsinė e Kosovės e kanė njhohur 54 shtete, Serbia edhe mė tej e mohon, ndėrkaq aktivitet e aktuale tė komunitetit ndėrkombėtar reflektojnė ndarje nė Bashkimin Evropian sa i pėrket pavarėsisė, gjė qė ndikon nė sitiuatėn e pėrgjithshme nė Kosovė, ka thėnė Peci gjatė njė debati tė zhvilluar nė Institutin Aemerikan tė Paqes pėr tė ardhmen e Kosovės. "Pjesa veriore e Kosovės edhe mė tej ėshtė vatėr e incidenteve ndėretnike dhe mendoj se po hyn nė status kuonė e re, pėr shkak tė rikonfigurimit kaotik tė pranisė ndėrkombėtare e cila ėshtė rezultat i vėrejtjeve tė Beogradit, mungesės sė vullnetit politik tė Brukselit dhe qėndrimit obstruksionist tė Kombeve tė Bashkuara", kė thėnė Peci. Ai ka pohuar se operativistė e shėrbimit sekret serb, tė ministrisė se brendshme dhe grupeve kriminale qė i mbėshtet Beogradi, bėjnė presion mbi pacicėn serbe dhe shkaktojnė incidente nė veri tė Kosovės. Peci thekson se nė jug tė Ibrit jetojnė 70 pėr qind e serbėve qė dėshirojnė tė mbeten dhe tė ndėrtojnė jetėn e tyr e nė Kosovė, tha Peci, njofton "Zėri i Amerikės" (serbisht). Ndėrkaq Stiven Majer mendon se ndarja e Kosovės, pas miratimi tė planit tė tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB prej gjashtė pikash, tashmė ka filluar. "Kosova duhet tė ndahet sepse nuk do tė mund tė funksionojė as nė njėrėn as nė formėn tjetėr. Mendoj se njerėzve qė jetojnė nė enklavat jugore, dhe kjo ka ndodhur disa herė nė tė kaluarėn, ose duhet ofruar para dhe mbėshtetje qė tė shpėrngulen, ose komuniteti ndėrkombėtar duhet tė detyrohet me marrėveshje qė t'i mbrojė, nėse mbeten, dhe atėhėre mund tė integrohen", mendon Majer nga Universiteti i Mbrojtjes nė Uashington.
QIK


Lajiq: Kosova ėshtė prioritet i SHBA-sė

“Kosova ėshtė prioritet absolut i Stejt Departamentit amerikan dhe administratės amerikane”, ka theksuar pėr mediat serbe Rasim Lajiq, kryetar i Kėshillit Kombėtar tė Serbisė pėr bashkėpunim me Tribunalin e Hagės.
Kėtė deklaratė zyrtari serb e ka bėrė pas kthimit nga Uashingtoni ku kishte biseduar me zyrtarė tė lartė tė Departamentit Amerikan tė Shtetit lidhur me raportet e Serbisė me SHBA-nė. Ndėrkaq, ministri i jashtėm, Vuk Jeremiq, nė deklaratat e tij tė bėrė mbrėmė nė Beograd pėr televizionin Fox, ėshtė shprehur kundėr bisedimeve tė drejtpėrdrejta me pėrfaqėsuesit e Kosovės.
RTK


Dy tė arrestuar nė veri tė Mitrovicės

Nė veri tė Mitrovicės, arrestohen dy romė. Tė dyshuarit, R.G. 21vjeē, dhe D.I. 21 vjeē, tė nacionalitetit rom, janė identifikuar dhe zėnė nė posedim tė dy granatave tė dorės, nė afėrsi tė kampit tė romėve "Osterode", nė veri tė Mitrovicės.
Arrestimi ėshtė kryer pa ndonjė rezistencė. Prokurori publik i Prokurorisė sė qarkut nė Mitrovicė, ka autorizuar inicimin e paraqitjes penale dhe zhvillimit tė hetimeve pėr vepėr penale.
RTK


Serbėt nė veri protestojnė kundėr EULEX-it

Pjesėtarė tė komunitetit serb nė veri tė Kosovės kanė bllokuar magjistralen Mitrovicė-Rashkė qė nga ora 11, nė shenjė kundėrshtimi me, siē thonė ata, "ardhjen e njėanshme" tė EULEX-it nė vendkalimet kufitare me Serbinė. Ata kanė bllokuar edhe rrugėn nė dalje tė Zveēanit, qė ēon drejt fshatit Rudarė dhe rrugėn qė prej Zubin Potokut ēon deri tek vendkalimi kufitar Brnjak. Tė tri protestat kanė pėrfunduar rreth orės 12 pas shpėrndarjes sė qetė tė qytetarėve dhe rihapjen e rrugėve pėr qarkullim tė rregullt tė trafikut rrugor, ka bėrė tė ditur policia pėrmes njė komunikate shtypi. Policia e Kosovės e cila ishte pėrgjegjėse pėr sigurimin dhe kontrollimin e kėtyre protestave nuk ka regjistruar asnjė incident. Protestat e ditės sė sotme nuk kanė ndikuar nė situatėn e pėrgjithshme tė sigurisė e cila konsiderohet tė jetė e qetė dhe nėn kontroll tė forcave tė autorizuara tė sigurisė nė Kosovė, Policisė sė Kosovės, Policisė sė EULEX-it dhe KFOR-it.
KTV
Poashtu kėta shkiet kanė bėrė thirrje qė tė martėn me 10 shkurt tė marrin pjesė nė mėnyrė masive nė tubimin qė organizohet nė veri tė Mitrovicės.
Athue a guxon Policia e Kosovės me ndėrhy me shpėrnda tubimin edhe me pėrdor forcėn siq veprojshin me Shqiptarėt kur ishte rasti i tre maunave?


Shqipėria bojkoton Izraelin - Kredi nga Banka Islamike

Qeveria do tė respektojė rregullat e Organizatės sė Konferencės Islamike dhe vendos tė bojkotojė prodhimet dhe kompanitė izraelite.

Shqipėria vendos tė bojkotojė prodhimet dhe kompanitė izraelite, duke u rreshtuar krah vendeve anėtare tė Organizatės sė Konferencės Islamike. Vendimi ėshtė konkretizuar nė njė klauzolė tė posaēme tė marrėveshjes qė qeveria ka nėnshkruar me Bankėn Islamike pėr Zhvillim, pėr lėvrimin e njė kredie me vlerė 8,6 milionė dinarė islamikė, shumė e pėrafėrt me 13.3 mln USD. Fondi do tė shkojė si investim pėr projektin e furnizimit me ujė dhe shėrbime sanitare pėr zonėn bregdetare tė Orikumit, pranė Vlorės. Pėr lėvrimin e kėsaj kredie, Banka Islamike i ka vendosur njė kusht politik dhe jo financiar qeverisė shqiptare, dhe qė lidhet pikėrisht me bojkotin e Izraelit. Kusht, tė cilin Tirana zyrtare e ka pranuar plotėsisht. Nė seksionin 2.02, tė nenit 2, tė kėsaj marrėveshjeje tė paprecedent, tė paraqitur pėr miratim nė Parlament, citojmė shprehimisht se: "Qeveria respekton Rregullat e Organizatės sė Konferencės Islamike nė lidhje me bojkotin e Izraelit".

Bojkoti i Izraelit, sipas rregullave tė Konferencės Islamike, pėrfshin tė gjitha prodhimet dhe shėrbimet izraelite si dhe institucionet akademike, kulturore, sportive dhe ekonomike. Marrja e kėtij vendimi nga kjo Organizatė ėshtė bėrė, citojmė: "Nė mėnyrė qė t'i bėhet presion tregtar ndėrkombėtar Izraelit ndaj dhunės gjysmėshekullore qė ushtron pėrmbi popullatėn palestineze".

Objekti i projektit ėshtė sigurimi i njė furnizimi tė pandėrprerė me ujė tė pijshėm tė banorėve tė Orikumit dhe pėrmirėsimi i kushteve tė mjedisit, nėpėrmjet ndėrtimit tė njė rrjeti furnizimi me ujė dhe shėrbimesh sanitare nė zonėn e projektit. Pjesė tė tij janė Dukati i Vjetėr, zona turistike Llogara, Dukati i Ri, Tragjasi, Orikumi, Radhima e vija bregdetare turistike Radhimė-Orikum. Kostoja totale e projektit ėshtė 16.5 milionė USD qė do tė bashkė financohet nga Banka Islamike pėr Zhvillim, me 13.3 milionė dollarė dhe nga qeveria shqiptare, me 3.1 milionė dollarė. Ai do tė zbatohet nga Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacionit dhe ėshtė parashikuar tė realizohet brenda njė periudhe katėr-vjeēare. Marrėveshja mes qeverisė shqiptare dhe Bankės Islamike pėr Zhvillim u paraqit pėr miratim edhe nė Parlament. /GazetaShqiptare/BalkanWeb
Mesazhi.com

Llapjani_HH
06-02-09, 18:57
Ish pjestarėt e TMK protestė pėr pėrbėrjen e Forcave tė Sigurisė sė Kosovės

Mbi 300 ish pjesėtarė tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės kanė protestuar sėrish para Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, tė pakėnaqur me mėnyrėn e pėrzgjedhjes sė pjesėtarėve tė FSK-sė. Ish pjesėtarėt e TMK i kanė bėrė thirrje qeverisė qė tė pėrmbushė kėrkesat e tyre ndėrsa kanė kėrkuar dorėheqjen e ministrit tė Forcės sė Sigurisė Fehmi Mujota, komandantit tė FSK-sė, Sylejman Selimi dhe zėvendėsit tė tij, Rrahman Rama, pėr shkak tė lėshimeve tė bėra.

"Qėllimi i protestės ėshtė, me qenė se nuk janė realizuar kėrkesat tona qė kemi kėrkuar pėrgjegjėsi prej institucioneve mė tė larta tė vendit dhe ndėrkombėtare pėr pėrzgjedhjen qė ėshtė bėrė pėr pjesėtarėt e FSK-sė, kėrkojmė qė dorėheqje morale tė atyre pjesėtarėve qė kanė qenė pjesė e bordit seleksionues", tha Muhamet Gubetini, Ish Kapiten nė TMK.

Sipas protestuesve, njė numėr i pjesėtarėve tė FSK-sė janė pėrzgjedhur pa pėrmbushur kriteret, madje disa pa iu nėnshtruar as testit mjekėsor. Njė pjesė e tyre, sipas protestuesve, testin mjekėsor e kanė bėrė vetėm tė premten nė qendren mjekėsore tė KEK-ut nė Kastritot, rreth dy javė pasi janė bėrė anėtarė tė FSK-sė. Nėse deri tė hėnėn qeveria nuk pėrmbush kėrkesat e ish pjesėtarėve tė TMK-sė, ata kanė paralajmėruar vazhdimin e protestave nga dita e martė, deri nė pėrmbushjen e tyre. Mė shumė se gjysma e 4.000 ish pjesėtarėve tė TMK-sė nuk kanė gjetur vend nė Forcėn e Sigurisė.
ALSAT


Opozita nė Kosovė front tė pėrbashkėt kundėr koalicionit qeveritar

Opozita nė Kosovė ka krijuar njė front tė pėrbashkėt kundėr koalicionit qeveritar, ndėrsa e kanė akuzuar pėr keqqeverisje, korrupsion dhe drejtim autoritar tė shtetit, e cila, sipas tyre, ka sjellė dėme tė mėdha vendit.

"Rritje tė varfėrisė duke pėrfshirė afro gjysmėn e popullatės dhe rritje tė varfėrisė sė skajshme nė afor 20 pėr qind; Vonesa enorme tė mėdha, me efekte destabilizuese nė funksionimin e tė gjitha shtyllave tė sigurisė; shėndetėsi para kolapsit total, me shėrbimet mė tė dobėta mjekėsore tė njohura deri mė sot dhe ngecje totale nė pėrkrahje tė zhvillimit shkencor", tha Nexhat Daci, Kryetar i LDD-sė.

Paritė opozitare kanė kėrkuar me forcė mbajtjen e zgjedhjeve kėtė vit. "Mbajtja e zgjedhjeve parlamentare si strategji dalės nga kriza e krijuar, nė njė periudhė kohore sipas marrėveshjes sė pėrbashkėt, midis koalicionit qeverisės dhe partive opozitare", tha Ramush Haradinaj, Kryetar i AAK-sė. "Esenca, qėllimi i nėnshkrimit tė kėsaj deklarate ka qenė se pavarėsia do tė thotė njė fillim i ri, njė legjitimitet i ri, njė fillim i implementimit tė kushtetutės sė Kosovė, fillim i implementimit tė ligjit zgjehdor. Kjo ka qenė kuptimi i asajdhe kemi qenė tė vetėdijshėm pėr sfidat qė gjenden para Kosovės dhe me kėto sfida ėsht]ė dashur tė pėrballen institucionet e Kosovės qė kanė para vetės njė mandat tė qartė dhe afatgjatė", u shpreh Agim Ēeku, Kryetar i PSD-sė.

Ish kryeparlamentari Daci, dhe ish kryeministrat Haradinaj dhe Ēeku bashkė me kryetaren e ORA-s Teuta Sahatēia kanė nėnshkruar marrėveshje pėr tė pasur njė zė tė pėrbashkėt kundėr koalicionit PDK-LDK ndėrsa nė takim nuk ka qenė e pranishme AKR,e cila njihet pėr afėrsinė me kryeministrin Thaēi.
ALSAT

Llapjani_HH
07-02-09, 17:27
Dyfishohen sėmundjet nga uraniumi i varfėruar

Mjeku Nebojsha Sabljak, president i “Merciful Angel”, thotė se vetėm nė rajonin e Mitrovicės, kanė vdekur 12 ushtarė serbė, tė cilėt kishin shėrbyer nė Koshare, i cili u bombardua rėndė nga NATO-ja. Ai beson se kėto sėmundje janė shkaktuar nga “rrezatimi prodhuar nga bombardimet e NATO-s dhe pėrdorimi i municionit me bomba dhe uraniumit tė varfėruar”

Numri i sėmundjeve qė lidhen me ekspozimin nė uranium tė varfėruar, nė disa pjesė tė Kosovės, ėshtė shtuar mė shumė se dyfish pas bombardimeve tė NATO-s tė vitit 1999, ku ėshtė pėrdorur arma e diskutueshme, tregon njė raport i njė organizatė joqeveritare.

Nė disa pjesė tė Kosovės, numri i sėmundjet, duke pėrfshirė edhe kancerin ka shėnuar rritje pėr 200 pėr qind nė 10 vitet e fundit, thotė njė raport i lėshuar tė premten nga organizata “Merciful Angel”, me qendėr nė veri tė Mitrovicės.

Organizata ka hetuar pėr 10 vitet e fundit efektet e rrezatimit dhe pėrdorimit tė uraniumit tė varfėruar mbi popullsinė e zonės.

“Ishim tė tronditur. Njė numėr i madh i tė rinjve erdhi duke kėrkuar ndihmė”, u ka thėnė gazetarėve Nebojsha Sabljak, president i “Merciful Angel”, i cili me profesion ėshtė mjek.

Ai ka saktėsuar se shumica prej tyre janė ish-ushtarė serbė, tė cilėt kishin shėrbyer nė Koshare, vend nė kufi me Shqipėrinė, i cili u bombardua rėndė nga NATO-ja.

Ai tha se 80 pėr qind e pacientėve me shpejtėsi kishin rėnė nė peshė, ishin ankuar pėr lodhje dhe kishin filluar tė kenė probleme me shtypje tė gjakut. Vetėm nė rajonin e Mitrovicės, 12 ushtarė tė cilėt kishin shėrbyer nė Koshare kanė vdekur, sipas Sabljakut.

Ai beson se kėto sėmundje janė shkaktuar nga “rrezatimi prodhuar nga bombardimet e NATO-s dhe pėrdorimi i municionit me bomba dhe uraniumit tė varfėruar”.

Ekspertėt serbė kanė dekontaminuar zonat e prekura me uraniumit tė varfėruar nė Serbi. Por ata nuk kanė pasur qasje nė Kosovė, i cili u vu nėn kontrollin e Kombeve tė Bashkuara nė vitin 1999 dhe vitin e kaluar e deklaroi pavarėsinė, shkruan Adnkronos International (AKI).

NATO e ka pranuar pėrdorimin e uraniumit tė varfėruar nė bombardimet e saj. Mediat italiane ka raportuar se 45 ushtarė italianė, tė cilėt kanė shėrbyer nė forcat ndėrkombėtare nė Kosovė (KFOR), menjėherė pas bombardimeve, tashmė kanė vdekur, ndėrsa 515 thuhet se janė diagnostikuar me kancer.

Sabljak tėrhoqi vėrejtjen se Organizata Botėrore e Shėndetėsisė nuk duhet tė mbyllė sytė para kėtij problemi me pėrmasa alarmante. (AKI)
Gazeta Expres

Llapjani_HH
08-02-09, 18:37
Shkupi tradhton Kosovėn nė Beograd

Shqipėria ka qenė vendi i vetėm i rajonit qė ka kundėrshtuar miratimin e njė deklarate tė pėrbashkėt tė vendeve tė rajonit pėr integrimet evropiane ku ishte anashkaluar Kosova si shtet, ndėrsa delegacioni nga Shkupi i ka dhėnė dritė jeshile projektit serb Zėvendėskryeministri pėr eurointegrime, Ivica Bocevski i ka dhėnė mbėshtetje deklaratės sė propozuar serbe pėr proceset eurointegruese tė rajonit, ku Kosova ishte pėrjashtuar totalisht si shtet rajonal. Ky skandal ka ndodhur nė kuadėr tė takimit rajonal tė vendeve tė Evropės Juglindore nė Beograd. Zyrtarėt Maqedonas nuk kanė komentuar kėtė veprim qė bie ndesh me vendimin shtetėror pėr njohjen e shtetėsisė sė Kosovės. Nė komunikatėn zyrtare tė kabinetit Bocevski theksohet se nė takimin rajonal tė vendeve tė Evropės Juglindore kushtuar ardhmėrisė evropiane ėshtė diskutuar integrimi i pėrgjithshėm i rajonit nė BE, por nuk jepen sqarime pėr shkeljen e bėrė ndaj Kosovės.
radio-vizioni.com


Cėrvenkovski: Shqiptarėt mund tė kėrkojnė ndarjen e Maqedonisė

"Shqiptarėt mund tė kėrkojnė ndarjen e Maqedonisė, nėse kjo e fundit nuk heq dorė nga beteja e saj rreth Maqedonisė antike."

Shqiptarėt mund tė kėrkojnė ndarjen e Maqedonisė, nėse kjo e fundit nuk heq dorė nga beteja e saj rreth Maqedonisė antike, duke rrezikuar kėshtu procesin e integrimeve euroatlantike, deklaroi presidenti Branko Cėrvenkovski.
"Nė njė moment, pėrfaqėsuesit e partive politike shqiptare mund tė dalin me qėndrimin se, ne nuk duam ta rrezikojmė tė ardhmen tonė evropiane ose euro-atlantike pėr shkak tė betejave tuaja rreth Maqedonisė antike, kjo betej ėshtė juaja, kjo ėshtė njė betejė qė ne nuk dėshirojmė tė marrin pjesė dhe nuk duam ta paguajm ēmimin pėr kėtė gjė", deklaroi pėr televizionin A1, presidentin i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski. Ai tha se nuk e dėshiron kėtė, dhe nuk pajtohet me kėtė qėndrim, mirėpo qėllimi i tij ėshtė tė paralajmėroj se njė rrezik i tillė ekziston. (INA)
Mesazhi.com


Kosovė. Raporti pėr deputetet: Opozita mė e angazhuar nė seanca parlamentare

Deputetėt e opozitės janė angazhuar mė shumė nėpėr seancat e Parlamentit tė Kosovės,ndėrsa partitė nė pushtet kanė heshtur nė ngritjen e problemeve.Njė raport rreth performancės sė deputetėve kosovarė i botuar nga Instituti Demokratik tregon se Parlamenti i Kosovės ėshtė treguar jotransparent ndaj opinionit duke fshehur procesverbalet.

"Riza Smaka, Driton Tali dhe Gjylnaze Syla vazhdojnė tė tregojnė rezultate tė kėnaqshme nė tė gjitha kategoritė e vlerėsimit. Ky fletėnotim tregon edhe pėr nėj kategori tė deputetėve tė cilėt nuk kanė shėnuar rezultate edhe nė kėtė gjashtėmujor kėshtu qė KDI ka evidentuar se nė mesin e kėtyre deputetėve shumė deputetė qė mbajnė dy poste: nė legjislativ dhe nė ekzekutiv", u shpreh Fitore Zeneli.Koordinatore.IDK.

Nė kategorinė e deputetėve pasivė janė radhitur vetė kryeministri Hashim Thaēi,zėvendėskryeministri Ramė Manaj,ministrat Skėnder Hyseni, Enver Hoxhaj e Fatmir Limaj si dhe disa deputetė nga blloku qeveritar. Driton Selmanaj shpjegon arsyet pse deputetėt opozitarė janė treguar mė aktivė nė seancat e Kuvendit.

"Format mė tė rėndėsishme pėr ta kontrolluar qeverinė janė interpelancat dhe pyetjet parlamentare dhe ata e shfrytėzojnė kėtė tė drejtė. Partitė nė pushtet nuk bėjnė shumė pyetje pėr koalicionin qeverisės", tha Driton Selmanaj.Analist.KDI. Hajredin Kuēi,Adem Salihaj,Driton Tali e Riza Smaka janė ndėr 11 deputetėt tė cilėt nuk kanė munguar nė asnjė seancė tė Parlamentit , ndėrsa deputeti Sabit Rrahmani nuk ka qenė i pranishėm nė asnjė seancė parlamentare.Kėtij tė fundit, nė njė seancė tė fund tė vitit 2008 i ėshtė marrė mandati i deputetit pėr shkak tė hetimeve pėr disa vepra penale.
ALSAT


Mungesa e kodit, vendi humb miliona

Republika e Kosovės ende i paguan para Serbisė pėr telefoninė

Njė vit mė parė, qeveritarė tė Kosovės dhe zyrtarė tė PTK-sė patėn deklaruar pėr "Kosova Sot" se brenda nėntė muajve Kosova do ta kishte kodin e vet telefonik. Kanė kaluar edhe 12 muaj, por kjo gjė ka pak gjasa tė ndodhė, sepse, pėr t'u anėtarėsuar nė ITU, Kosovės i duhet njė mbėshtetje edhe politike e dy tė tretave tė vendeve anėtare tė OKB-sė

Nė mungesė tė kodit telefonik, Kosova ende i paguan Serbisė dhe Monako Telekomit miliona euro nė vit. Kostoja e pėrdorimit tė kėtyre kodeve Kosovės i kushton deri nė 30 milionė euro nė vit. Vetėm nė kėtė aspekt, nga viti 1999 e deri mė sot, vendit i janė shkaktuar dėme ekonomike mbi 300 milionė euro. Pėrkthyer nė shifra, kjo do tė ishte baras me njė termocentral apo hidrocentral me kapacitet 250 megavat orė. Po ashtu, nėse kėto fonde pėr dhjetė vjet do tė pėrdoreshin pėr infrastrukturėn rrugore, paramendoni se sa rrugė tė reja do tė ishin shtruar, nėse vetėm vitin qė shkoi, sipas MTPT-sė, janė shtruar apo rinovuar 600 km rrugė.

Mungesa e vullnetit
politik
Njė burim i njohur pėr gazetėn ka deklaruar se sa i pėrket kodit telefonik, nuk ėshtė punuar sa duhet dhe nuk ka vullnet politik as nga qeveritarėt aktualė. Njė nga zgjidhjet, sipas tij, pėr tė shpėtuar milionat e kosovarėve qė tė mos i paguhen Serbisė, ka mundur tė bėhet nėpėrmjet interkoneksionit me Shqipėrinė. ''Ekziston njė trase kabllore edhe me Shqipėrinė dhe ka mundur tė bėhet shumė kollaj, po tė ekzistonte vullneti politik", ka thėnė ai. Sipas tij, kjo do tė ndodhė shumė shpejt, nėse kjo korporatė privatizohet. Burimi ka theksuar se pengesat mė tė mėdha janė politike. "Pėr tė marrė kodin, pengesat mė tė mėdha janė nga ITU-ja. Praktikisht, Kosova nuk mund tė marrė kodin pa u njohur nga shumica e vendeve anėtare tė ITU-sė dhe tė OKB-sė, ndėrsa matematika e votave nė kėto asociacione, bazuar nė numrin e vendeve qė kanė njohur Kosovėn, pėr momentin nuk ėshtė nė favorin tonė". Ai ka vlerėsuar se kjo gjė ka qenė mė lehtė e mundshme tė bėhet nėn UNMIK-un sesa tani qė Kosova ėshtė e pavarur. "Ka qenė e mundshme qė tė aplikohet pėr njė kod tė pėrkohshėm dhe tė vazhdohet nga ajo pozitė. Para disa vjetėsh, ekspertėt nė PTK i kanė humbur edhe vendet e punės, vetėm pse kanė iniciuar kėtė ēėshtje shumė tė rėndėsishme. Ndoshta ju kujtohet shkarkimi i Bedri Ramės dhe i shokėve tė tij. Tani ėshtė e pamundur tė sigurohen dy tė tretat e votave tė vendeve tė OKB-sė. Ndėrsa kjo ka pak mundėsi tė ndodhė nė njė tė ardhme tė afėrt". Burimi ka nėnvizuar se edhe nėse lobohet nė kėtė aspekt, dikujt i preken interesat ekonomike. Ndėrsa pėr mundėsinė teknike pėr t'u lidhur me Shqipėrinė ai ka theksuar se mjafton vetėm vendimi dhe vullneti politik, por kjo nuk bėhet, sepse dikujt brenda nė Kosovė i rrezikohen interesat e ngushta.

Premtimet e Ministrisė
Lidhjen me njė vend tjetėr, eksperti i telekomunikacioneve, Mejdi Xhokli, e ka vlerėsuar shumė tė mundshme. Kjo ka mundur tė bėhet shumė herėt dhe kjo nuk bėhet vetėm pėr shtetet. "Kjo mund tė bėhet qoftė edhe pėr njė anije tė caktuar. Kjo ēėshtje ėshtė mė shumė e karakterit politik". Ai ka shtuar se para disa vjetėsh kemi pasur njė kod tė rezervuar, por ėshtė penguar nga delegacioni kinez qė ka qenė kryesues i ITU-sė". Sipas tij, nuk ėshtė kusht i domosdoshėm pėrqindja e votave brenda ITU-sė. "Mund tė merren kode tė pėrkohshme, pėr tė cilat nuk mund tė pengojė askush". Tani, sipas tij, ėshtė njė mundėsi dhe njė argument mė shumė, sepse nėse Serbia mund tė bllokojė mallrat e Kosovės, kjo ėshtė njė alibi e mjaftueshme qė ne tė shkėputemi dhe tė ndėrlidhemi me Shqipėrinė ose Maqedoninė, pa asnjė problem. Kjo do tė bėhej nėse Qeveria do tė pėrgatiste njė konsulencė profesionale, se cili nga shtetet ofron shėrbimet mė tė mira dhe tė pranohet njė kod me kushte mė tė volitshme", ka thėnė ai.
Zėvendėsministri i MTPT-sė, Adem Grabovci, pėr "Kosova Sot" ėshtė shprehur se aplikacioni pėr kodin e telefonisė ėshtė pėrgatitur nga njerėzit mė profesionistė qė ka ministria. Sipas tij, bisedimet janė duke u zhvilluar nė atė drejtim. Grabovci nuk ka dhėnė datė e as afate, por ėshtė shprehur i bindur se Kosova do tė bėhet me kod telefonik nė afatin sa mė tė shpejtė tė mundshėm. Zėvendėsministri Grabovci kėshtu u pat pėrgjigjur edhe para njė viti. Ai ka shtuar se kjo gjė nuk varet drejtpėrdrejt nga MTPT-ja. "Janė shumė faktorė, por para sė gjithash duhet tė aderosh nė organizatat ndėrkombėtare, tė cilat po na kushtėzojnė shumė me njohjen e Kosovės si shtet nė OKB. Megjithatė, ne po pėrpiqemi tė gjejmė forma tė tjera pėr tė siguruar kodin tonė apo numeracionin telefonik". Se deri ku kanė shkuar pėrpjekjet pėr tė siguruar kodin, Grabovci nuk ka dhėnė hollėsi tė tjera, pėrveē asaj se po bėhet ēmos qė tė sigurohet kodi.
I. GASHI
Kosova Sot

Llapjani_HH
08-02-09, 18:38
Problemet me kodin shtetėror

Republika e Kosovės edhe pak ditė mbush njėvjetorin e lindjes, por telashet e saj nė zbatimin e kushtetutshmėrisė nuk kanė tė ndalur. Edhe pse Kushtetuta e Kosovės hyri nė fuqi qershorin e kaluar, ajo nuk po zbatohet nė gjithė territorin e shtetit kosovar. Veriu i Kosovės ende nuk ėshtė futur nėn kontrollin e shtetit, plani 6-pikėsh po zbatohet, qė do tė thotė se po e anashkalon Kushtetutėn e vendit, kurse Republika nuk po mund t’i tregojė muskujt nė rastin e shkeljes sė Marrėveshjes sė CEFTA-s nga ana e Serbisė dhe e Bosnjės.
Shteti i ri ėshtė nė hall edhe me kodin telefonik. Kosova, ndonėse shtet i pavarur, vazhdon t’i paguajė Serbisė miliona euro nė vit, pėr shkak tė mungesės sė kodit shtetėror telefonik. Zyrtarėt qeveritarė, megjithėse patėn premtuar se brenda 9 muajsh pas pavarėsisė Kosova do ta kishte kodin, kjo ende nuk ka ndodhur. Dhe me gjasė, kjo nuk do tė ndodhė edhe pėr shumė kohė.
Kosova tashmė ėshtė shtet dhe ajo duhet ta tregojė fuqinė e saj. Pengesat pėr kodin telefonik, sikurse edhe ajo pėr moszbatim tė Marrėveshjes sė CEFTA-s, tregojnė qartė se Kosova nuk ėshtė duke e aktivizuar sa duhet diplomacinė e saj. Diplomaci nuk do tė thotė vetėm tė hapėsh disa ambasada nė botė, tė presėsh nė mos ndonjė ishull do tė na njohė pavarėsinė ose qė tė presim e tė pėrcjellim zyrtarė tė lartė shtetesh perėndimore, sa pėr tė dalė para kamerave televizive. Diplomacia shtetėrore kėrkon qė tė mbrohen interesat e vendit dhe tė qytetarėve, sa herė qė ato pretendojnė tė shkelen. Interesi i shtetit kėrkon qė vendi ynė ta ketė kodin telefonik, pa tė cilin humbim nė vit 30 milionė euro. Pėr kėtė vend tė varfėr, ku qytetarėt ballafaqohen me probleme tė mėdha sociale, 30 milionė euro janė shumė.
Zyrtarėt mė tė lartė shtetėrorė duhet tė tregojnė se kanė vullnet politik pėr t’i zgjidhur problemet e qytetarėve dhe t’i mbrojnė interesat e shtetit. Mjaft lėshime i janė bėrė deri mė tash Serbisė. Njė ditė duhet t’u thuhet stop kėtyre gjėrave.
Kosova Sot

Llapjani_HH
10-02-09, 20:37
Ivanovic: Digjni doganat :redface:

Mbi 2.000 protestues serbė kanė kėrkuar tė martėn qė Parlamenti i Serbisė, ditėn e shpalljes, sipas tyre, “ilegale” tė pavarėsisė sė Kosovės, tė mbajnė njė seancė parlamentare nė veri tė Mitrovicės, pėrmes sė cilės do t’i dėshmonte popullit serb se janė me ta, ndėrkohė qė u ėshtė bėrė thirrje publike qytetarėve serb t'i djegin sėrish pikat doganore nė kufirin Kosovė-Serbi.

Nė protestėn e organizuar nga “Kėshilli nacional serb” dhe “Komunat serbe tė veriut tė Kosovės”, ėshtė kundėrshtuar vendosja e pikave doganore 1 dhe 31, krijimi i FSK-sė dhe vendosja e EULEX-it nė atė pjesė tė Kosovės.

Radenko Nedelkovic, i ashtuquajtur pėrfaqėsues i rajonit tė Mitrovicės, tha se ata qė kanė marrė pjesė nė formimin e FSK-sė janė tė shantazhuar, dhe ka kėrkuar nga pėrfaqėsuesit ndėrkombėtar qė ta shpėrbėjnė kėtė forcė ushtarake, e cila sipas tyre, paraqet kėrcėnim pėr sigurinė e rajonit.

“Ajo ēka na brengos ėshtė se pjesėtarėt e KFOR-it dhe tė NATO-s po ndihmojnė edhe nė formimin, edhe nė pajisjen e kėtij formacioni. KFOR-i direkt ėshtė pozicionuar nė anėn e shqiptarėve”, tha Nedelkovic.

Ndėrkaq, “kryetari” i Komunės sė Zubin Potokut, Slavisha Ristic, theksoi se me formimin e FSK-sė ėshtė shkelur mbi Rezolutėn 1244 tė KS sė OKB-sė dhe se nėse tentohet qė kjo forcė tė vendoset nė veri, “...banorėt do ta mbrojnė kėtė territor”.

Ndėrkaq, vendosja e doganės nė pikat administrative nė Jarinė dhe Bėrnjak nga ana e EULEX-it, sipas tij, ėshtė e papranueshme pėr serbėt, sepse shkel marrėveshjen 6-pikėshe dhe tregon njėanshmėrinė politike tė EULEX-it pėr krijimin e njė shteti tjetėr nė Ballkan.

Kryetar i “Kėshillit nacional Serb”, Milan Ivanovic, tha se shfaqja e doganierėve tė EULEX-it nė pikat administrative nė veri tė Kosovės, ėshtė njė nga hapat pėr vendosjen e doganave, por qė kjo nuk do tė lejohet pa marrėveshje ndėrmjet UNMIK-ut dhe Beogradit.

Publikisht, Ivanovic tė martėn u bėri thirrje serbeve qė t’i djegin prapė dy pikat doganore nė veriun e Kosovės, gjegjėsisht nė kufirin Kosovė-Serbi.

Pjesėtarė tė policisė sė Kosovės tė stacionit veri, kanė siguruar mbarėvajtjen e protestės, derisa njėsitė e specializuara tė policisė sė Kosovės dhe atyre tė EULEX-it, e po ashtu edhe trupa tė KFOR-it, kanė qenė nė gjendje gatishmėrie nė anėn tjetėr tė lumit Ibėr. (Kosovalive)
Gazeta Exprex

Dani11
11-02-09, 07:28
Letėr e intelektualėve muslimanė Obamės
Letėr e hapur e 39 intelektualėve myslimanė kryetarit tė ri tė Amerikės Barack Hussein Obamės.
E hėnė, 09 Shkurt 2009 10:39

Nė emėr tė Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit
Ekselenca e tij: kryetarit amerikan Barack Hussein Obamės

Nė mėposhtė tė nėnshkruar, dijetarė, intelektualė, politikanė, jurist dhe punėtorė tjerė akademik nga vendet myslimane, shfrytėzojmė zgjedhjen tuaj pėr kryetar tė SH.B.A., t'u drejtohemi si njeri humanist, dhe qė nėpėrmes teje t'i drejtohemi popullit amerikan, sepse ju jeni kryetari i saj dhe gėzoni besimin e tyre.

Shpresojmė qė ekselenca juaj me kujdes do ta lexojė kėtė letėr nė tėrėsi dhe qė mė parė presim qėndrimin tuaj objektiv dhe tė paanshėm nė interes tė tėrė njerėzimit.
Zotėri kryetar,

Ekselencės suaj do tė dėshironin t'ua paraqesim qėndrimet tona pėr shumė ēėshtje qė janė tė interesit tė pėrbashkėt dhe qė kanė ndikim tė madh nė botė.

Para se tė fillojmė tė flasim pėr kėtė, ju drejtojmė urimet e pėrzemėrta popullit amerikan pėr shkak tė kėtij gjesti historik tė bėrė me zgjedhjen tuaj si kryetar - nga inati i oponentėve racistik tė cilėt bėnė ēdo gjė qė tė ndalin zgjedhjen e njė njeriu me prejardhje afrikane.

Kjo, padyshim ėshtė sukses i madh. Kėtė fakt mund ta kuptojnė ata tė cilėt e kanė tė afėrt historinė amerikane - zhvillimin e saj dhe ndryshimet e saj por njėkohėsisht ky sukses vė nė pėrgjegjėsi tė madhe dhe tejet serioze nė supet tuaja nė krahasim ma ata qė mendojnė qė shpresat e tyre me ardhjen tuaj nė shtėpinė e bardhė do tė realizohen. Kjo pėrsėri ėshtė pėrgjegjėsi ndaj tėrė botės nė tė cilėn Amerika ėshtė lojtari kryesor - e para se fletėt e zbrazėta tė historisė tė filloni t'i shkruani me shenja tė ndritshėm ose tė errėt dhe tė zi mu sikur ato qė i shkruajti kryetari i kaluar George W. Bush.
Zotėri kryetar,

Na lejoni t'i parashtrojmė disa prej problemeve tė cilat do tė dėshironim t'i ndanim me ju. Kėto janė tė pėrmbledhura nė kėto pika vijuese:
1. Ju ftojmė juve dhe popullin tėnd tė keni kujdes nė rėndėsinė e bashkėpunimit me tė gjithė popujt tjerė me qėllim tė arritjes sė interesave tė pėrbashkėt, nė mėnyrė qė t'i kundėrviheni rreziqeve tė pėrbashkėta siē janė problemet ekologjike, paqja, vlerat morale, mbrojtja e etikės, tė drejtat e njeriut, energjia, zhvillimi, lufta kundėr epidemive dhe katastrofave natyrore, por pa diskriminim, pa propagimin e vizioneve individuale ose ideologjive, dhe pa privilegj nė dobi tė interesave tė popujve tė caktuar. Ju bindim ekselencėn tuaj qė bashkėpunimi pėr mirėqenien e njerėzimit ėshtė esenca e mėsimit tė fesė sonė.

Allahu i Plotfuqishėm nė Kur'an thotė:
". . . Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi . . ."
(El - Maide, 2)

Pėrsėritim qė popujt muslimanė posedojnė moral dhe potencial material dhe janė tė furnizuar me elementet e fuqisė tė dukshėm dhe tė fshehtė tė cilėt i kualifikojnė qė tė jenė partnerė kyq nė formimin e ardhmėrisė nė botė. Pėrveē kėsaj ju bindim juve, qė injorimi i popujve tanė ose tė drejtave tė tyre nė vetpėrcaktim ose kryerjen e tradhėtive me tė cilat sulmohen interesat e tyre ose okupohen vendet e tyre ose cungohen liritė e tyre, nuk mund tė ekzistojė. Populli ynė mysliman fton nė bashkėpunim reciprok tė bazuar nė barazi, por njėkohėsisht ai nė tė njėjtėn kohė do tė luftojė me tė gjitha mjetet e mundshme kundėr ēdo pėrpjekje qė tė ē'rrėnjoset ose zhduket identiteti i tyre ose tė privohen resurset e tyre.

2. Nga pėrgjegjėsia jonė si myslimanė ne nuk i frikėsohemi askujt pėrpos Allahut tė Plotfuqishėm, lajmėrojmė ekselencėn tuaj dhe popullin amerikan qė besojmė fuqishėm nė tė drejtėn e tė gjitha religjioneve, kulturave dhe civilizimeve dhe shoqėrive nė dallime dhe zgjedhje tė lirė.
Allahu i Plotfuqishėnė Kur'an thotė:
"Nė fe nuk ka dhunė . . ."
(El - Bekare, 256)

Gjithashtu, ju lutemi tė mos lejoni kėso tė drejte dhe bėhuni tė bindur qė sjellja e modelit amerikan nė pjesėt tjera tė botės me forcė, presion dhe frikėsim, vetėm do tė thellojė krizėn botėrore dhe konfliktet dhe e para qė do tė goditej me kėtė ėshtė mu Amerika. Dėshirojmė qė t'ju pėrkujtojmė qė logjika historike, sikurse as tradita, nuk lejojnė vazhdimėsi as fitore tė qasjes sė kėtillė, ēfarėdo fuqi materiale tė ketė apo ēfarėdo slogane botėrore tė bartė. Padyshim situata tė cilėn globalizimi gjeneralisht ka arritur, e sidomos situata e brendshme amerikane paraqet argument tė gjallė pėr atė qė dėshirojmė t'u themi atyre qė dėshirojnė tė ballafaqohen me faktet dhe kthehen nė realitet nga iluzionet e vetmashtrimit.

3. Ju pėrkujtojmė juve, zotėri kryetar nė bazė tė religjionit dhe kulturės sonė, qė civilizimi nuk mund tė lulėzojė, nėse nė paqe dhe siguri nė botė nuk mund tė arrihet, nėse drejtėsia nuk dominon nė tokė dhe nuk dominon nė marrėdhėniet nė mes njerėzive. Ne sinqerisht mendojmė qė secili person i kuptueshėm thellė nė vete beson qė asnjė popull tjetėr gjatė historisė nuk ka pėrjetuar padrejtėsinė sikur ajo e bėrė ndaj popullit palestinez.
Ky fakt, ndoshta ka qenė i injoruar nga ana e SH.B.A. si shkas, qoftė financiar, politik, qoftė presioneve mediale pėr shkak tė iluzioneve ideologjike, legjendave ose ambicjeve zgjedhore.
Zotėri kryetar,

Mos prisni marrėdhėnie normale me arabėt dhe myslimanėt dhe ata qė pėrpiqen pėr tė vėrtetėn dhe drejtėsi nė botė, nėse nuk mėnjanohet padrejtėsia e bėrė ndaj popullit palestinez, para se gjithash e pėrkrahur nga SH.B.A. dhe tė drejtat dhe toka e tyre t'u kthehet. Suvernitetin e Irakut dhe Afganistanit nuk e mbajnė popujt e tyre dhe nėse nuk kompenzohen humbjet e tyre qė na janė bėrė, dhe nėse forcat okupuese kryqtare nuk largohen nga tokat e okupuara. Kėto forca kanė kthyer kujtimet e luftave tė kryqėzatave tė shekullit tė mesėm dhe nė luftėrat koloniale dhe rifillimin e armiqėsive nė mes popujve nė botė.

Zotėri kryetar,

Ata qė i kanė tė njohura faktet historike e dijnė qė popujt tanė janė lojal i miqve tė tyre, tė dashur ndaj atyre qė i respektojnė dhe tė pėrkushtuar ndaj aleatėve tė tyre. Por, ata nuk i pėrulen okupatorėve tė tyre ose dorėzohen agresionit dhe asnjėherė nuk pranojnė nėnēmim - me dėshirė e marrin lirinė me forcė se sa tė fitojnė duke u pėrulur.

Padyshim situata momentale e rezistencės sė okupimit nė vendet myslimane, Palestinė, Irak, Afganistan, ėshtė udhėrrėfyes i mjaftueshėm pėr Amerikėn qė thellėsisht dhe me sinqeritet tė vlerėsojė metodat e saj tė pronės me njerėzit nė botė, gjeneralisht, e sidomos me popujt mysliman.

SH.B.A. si superfuqi kryesore duhet tė lirohet nga diktatura e lobit cionist kur ėshtė nė pyetje marrrėdhėnie ndaj botės myslimane dhe duhet tė kuptojnė qė interesat reale tė popullit amerikan qėndrojnė nė bashkėpunimin me njė miliard e gjysėm mysliman, nė mėnyrė qė tė pėrkrahet drejtėsia dhe e drejta.

Gjithsesi, ky qėndrim kėrkon njė lloj trimėrie tė udhėheqjes amerikane - qė tė vendoset mbi interesat personale dhe partiake.
Zotėri kryetar,

Nėse amerikanėt nuk mund ta pėrkrahin tė drejtėn dhe drejtėsinė, mė e pakta qė mund tė pranohet nga ata ėshtė mosanimi. Pėrkrahja e juaj padrejtėsisė dhe okupimit do tė nxitė rezistencė dhe udhėheqė neve kah ajo qė ne tėrė kėtė ta vėzhgojmė.

4. Nuk ka dyshim, zotėri kryetar, qė ju keni rrjedhur nga bashkėsia multikulturale, djalė i grupeve tė ndryshme etnike prejardhja e sė cilės rrjedhė nga zezakėt, tė cilėt kanė vuajtur pėr shkak tė padrejtėsisė, eksploatimit dhe diskriminimit racor, bile edhe pėr mė tepėr, ju jeni ekspert i punėve legjislative dhe tė avokaturės - tė kthyer kah drejtėsia, dhe nuk ka dyshim tė dini qė drejtėsia nuk mund tė arrihet nėse nuk arrihet barazia nė ndarjen e pasurisė, dhe nuk mbrohet eksploatimi dhe plaēkitja e pasurive tė popujve.

VAZHDON....

Dani11
11-02-09, 07:37
Ekselenca juaj, pa mėdyshje do tė pajtohet me ne qė popujt e botės sė tretė nuk kanė vuajtur nga plaēkitja e pasurisė dhe eksploatimit tė resurseve tė tyre dhe sulmeve nė suvernitetin e tyre nė tė njėjtėn mėnyrė sa kanė vuajtur nga kompanitė e mėdha multiuniversale amerikane tė cilat kanė pushtuar shtete dhe rrėzuar regjime dhe ngulfatur ēdo pėrpjekje tė vendosjes ēfarėdo qoftė rezistence popullore pėr mbrojtjen e pasurive tė kėtyre vendeve.
A thua ne dhe tėrė bota kėrkojnė tė fillojė faza e re e cila shpreh drejtėsinė nė ndarjen e pasurive dhe pjesėmarrjen nė zhvillimmin e tėrė botės por pa mobilizim tė institucioneve financiare ndėrkombėtare qė shėrbejnė pėr plotėsimin e interesave amerikane - siē janė organizimi tregtar Botėror, Banka Botėrore, fondi monetar Ndėrkombėtar dhe institucionet e tjera tė cilat janė themeluar vetėm pėr atė qė fuqive tė mėdha t'u mundėsohet, sidomos SH.B.A-sė, tė kontrollojė pasuritė e shteteve tė pazhvilluara.
Padyshim, ekselenca juaj ėshtė e vetėdijshme pėr faktin qė eksploatimi i njerėzve dhe plaēkitja e pasurisė sė tyre, shkaku kryesor i luftėrave tė mėdha, krizave tė mėdha e tė pandershme tė cilat kanė lėvizur dhe rrjedhur nga SH.B.A.


Zotėri kryetar,

Ftojmė Amerikėn, qė kur kjo pėrjeton krizėn e thellė financiare qė tė fillojė tė gjejė disa solucione nė legjistativin financiar dhe qasjeve ekonomike tė popujve tjerė dhe tė cilėt mund tė kontribojnė qė Amerika ta tejkalojė krizėn e saj financiare dhe situatėn katastrofale nė ekonomi - e cila kthen botėn prapa pėr disa decenie.

Kėtu theksojmė rolin e sistemit banker islam dhe qasjes ekonomike islame i cili ėshtė i lavdėruar nga ekspertet e vjetėr dhe me pėrvojė e tė paanshėm tė ekonomistėve perėndimor.

5. Zotėri kryetar,
Liria ėshtė instiktive pėr gjithė njerėzit dhe kjo ėshtė njė prej vlerave tė pėrbashkėta qė e ndajnė tė gjithė popujt, bile edhe nėse ata dallojnė nė konceptet e tyre pėr liri dhe vėllimin e saj. Edhepse Amerika, vendi i cili thėrret nė liri dhe respektimin e tė drejtave tė njeriut, mė shumė se asnjė vend tjetėr nė botė, dhe nė praktikė mė sė shumti rrėnojnė tė drejtat e njeriut, dhe marrin lirinė e njerėzve, pėr ēfarė kanė bėrė luftėra mė shumė se vendet tjera, kanė bėrė gjenocid, burgosur paligj dhe maltretuar njerėzit.
Pėr mė tepėr, kjo ėshtė e dukshme nė pėrkrahjen e regjimeve diktaturiale, tradhėtive kundėr demokracive nė rritje, puqeve ushtarake tė planifikuara duke mos pėrfillur organizatat ndėrkombėtare. Popujt nė botė qė kanė vuajtur shumė pėr shkak tė kėsaj politike amerikane presin nė kredibilitetin tuaj dhe ēfarė do tė bėni ju nė kėtė kontekst - a do tė jeni njeri i etikės, principeve dhe ėndėrrave, siē keni premtuar popullit tuaj dhe botės, apo do tė jeni tė ndikuar nga dėshirat e njerėzve afarist dhe nėnshtrimit tė presioneve tė lobistėve cionist dhe organizatave tė fshehta.

Zotėri kryetar,

Ju me siguri, jeni tė vetėdijshėm pėr faktin pėr marrjen e vendit tė caktuar pozitiv nė histori, nuk ėshtė e mjaftueshme qė vetėm tė klithen slogane pozitive - pėrveē nėse nuk paraqiten nė realitet dhe ju me siguri e dini qė karakteri nė historinė e secilit udhėheqės nė masė tė madhe pėrcaktohet edhe nga kualiteti i ekipit tė tij.

6. Nė bazė tė fesė sonė dhe principeve, ne ftojmė nė dialog ndėrkulturor, ndėrfetar dhe ndėrcivilizues.

Allahu i Plotfuqishėm nė Kur'an thotė:
"Ithtarėt e librit mos i polemizoni ndryshe (kurr i thirrni nė fenė tuaj) vetėm ashtu si ėshtė mė sė miri . . ."
(El - Ankebut, 46)

Pėr mė tepėr ne respektojmė diturinė dhe pranojmė tė vėrtetėn nga cilido burim.

Allahu i Plotfuqishėm nė Kur'an thotė:
"Thuaju: "Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė."
(El - Bekare, 111)

Ne fuqishėm e hudhim idenė e konfliktit tė civilizimeve dhe mitin pėr fundin e historisė - qė tė dyja kanė rrjedhur nga kultura amerikane.

Allahu i Plotfuqishėm nė Kur'an thotė:
"Thuaju (o i dėrguar): "O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njėjtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: Tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos e konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!"
(Ali Imran, 64)

Dialogu fiton rėndėsinė dhe produktivitetin nėse mendohet si mjet i lejuar nga dy palėt. Por, nėse njėra palė praktikon okupimin dhe invadimin, atėherė nuk ka mėnyrė tjetėr pėr palėn tjetėr pėrveē rezistencės, xhihadit dhe luftės pėr liri me tė gjitha mjetet.

Me siguri, rezistenca nė disa vende myslimane ėshtė rezultat i agresionit, padrejtėsisė dhe tiranisė, tė praktikuara ose sponzoruar nga SH.B.A. dhe kėto rezistenca nuk shkaktojnė dhunė dhe terror - si disa qarqe nė Amerikė dėshirojnė tė proklamojnė.

Pėr kėtė, nėse disa rezistenca ju brengosin dhe ju dėshironi tė vie deri te paqja, duhet tė pėrfundoni okupimin dhe t'ua ktheni popujve lirinė she suvernitetin e tyre.

Zotėri kryetar,
Popujt tanė ėndėrrojnė pėr bashkim, liri, pavarėsi, tė drejtat e njeriut, siguri, progress dhe prosperitet - si tė jetė e mundur, shumica nga kėta popuj beson se Amerika ėshtė pengesa kryesore qė tė realizohen kėto ėndėrra dhe ne besojmė qė ekselenca juaj si kryetar, nuk mund tė kundėrshtojė autenticitetin e disa prej kėtyre padive, e qė ėshtė shkas qė disa prej kėtyre popujve kanė tendencė qė tė qėllojnė Amerikėn me tė gjitha mjetet.
Ne shpresojmė dhe sinqerisht ju ftojmė qė ju tė bėheni ai i cili do tė fillojė tipin e ri tė interaksionit nė marrėdhėniet e SH.B.A.-sė dhe popujve tė botės myslimane.


Vazhdon....

Dani11
11-02-09, 07:39
7. Ekselenca juaj, kryetar,
Ne sot mund tė flasim pėr marrėdhėniet mysimano-amerikane e jo ta pėrmendim atė qė ėshtė e lidhur me terrorizmin, tė cilin ia ka imponuar Amerika botės. Nė kėtė kontekst do tė dėshironim ta tėrhiqnim vėmendjen tuaj nė sa vijon:

a.) Ne, paraprakisht fesė sonė dhe nga prespektiva islame, tėrėsisht refuzojmė frikėsimet e tė pafajshmėve, keqpėrdorimin ose vrasjet - pėr ne kjo ėshtė korrupsioni nė tokė, e qė ėshtė njėra prej fatkeqėsive mė tė mėdha qė kemi.

b.) Do tė dėshironim tė tėrheqim vėmendjen nė faktin qė qėndrimi i islamit ndaj luftės dhe betejės - nėse ėshtė e domosdoshėm nė mbrojtjen e tė drejtės dhe si mbrojtje nga padrejtėsia - ka principet morale dhe ligjore tė cilėt bėjnė qė nė kėtė luftė dhe betejė njeriu tė jetė i mėshirshėm sa tė jetė i mundur. Duke respektuar kėtė, islami ndalon caqet joushtarake dhe shkatėrrimet, rrėnimet masovike dhe agresionin e paarsyeshėm.
Gjithashtu, islami kėrkon plotėsimin dhe respektimin e marrėveshjes si dhe marrėdhėnie humane ndaj tė robėruarve, si dhe mbrojtjen e tė drejtave tė qytetarėve. Nė kėtė themel ne bėjmė dallimin nė mes terrorizmit tė ndaluar dhe tė rezistencės legjitime dhe ne fuqishėm e hudhim qė rezistenca legjitime e okupimit tė shikohet si terrorizėm.

c.) Dėshirojmė qė juve t'ju pėrkujtojmė nė qėndrimin e shumė personave akademik tė spikatur nė Amerikė dhe Evropė, tė cilėt bindin se ngjarjet e 11 shtatorit 2001 nuk kanė qenė asgjė tjetėr pėrveē dramė e fabrikuar nga disa fuqi me ndikim nė Amerikė nė bashkėpunim me Mosadin izraelit. Tėrė kėtė e kanė bėrė me qėllim qė tė gjejnė shkas pėr tė filluar luftėn e tretė botėrore tė cilėn e kanė planifikuar dhe pėrcaktuar si dhe caqet e caktuara.
Edhepse dijetarėt islam, shtetet dhe njerėzit e gjykuan atė qė ndodhi nė shtator 2001, SH.B.A. nga prapa mobilizoi shumė shtete, diē me dėshirė e diē me forcė dhe fillon luftėn kundėr islamit si fe, kundėr myslimanėve si individ dhe si grup popujve, institucioneve, kulturės dhe historisė. Ishte kjo luftė qė rrėnoi pushtete, u okupuan vende, theu njerėz, prishi tė gjitha konventat morale dhe legale ndėrkombėtare - luftė nė tė cilėn miliona myslimanė u vranė dhe u dėbuan nga tokat e tyre, qindra mijė njerėz u vendosen nė burgje tė fshehta dhe publike ku tė gjitha tė drejtat e njeriut u rrėnuan, qytete dhe xhamia u rrėnuan, Kur'ani Fisnik u ofendua, ndėrsa me ligje kombėtare u pėrdoren armėt e ndaluara.
Ka qenė e qartė qė nga dita e parė qė kjo luftė e ndyrė nė tė cilėn Amerika hyri, ka qenė e bazuar nė gėnjeshtra dhe paqartėsi. Zotėri George W. Bush me shkas ishte nėn presion qė tė pranojė qė lufta nė Irak ka qenė e bazuar nė shėnime tė gabuara dhe ne besojmė qė drejtėsia e Zotit nuk do tė lejojė qė tiranėt t'i shmangen dėnimit. A thua tė presim qė Amerika t'i proceson dhunėn dhe dėnimin pėr veprat e tyre?

d.) Asnjėherė nuk do tė kemi sukses tė ē'rrėnjosim atė qė ėshtė e njohur si terrorizėm, nėse nuk besojmė dhe praktikojmė tė vėrtetėn, objektivitetin, paanėsinė dhe transparencėn gjatė kėrkimit tė shkaseve tė tij - atėherė do ta disfatojmė.

Me siguri qė cilido qoftė fenomen social ose kulturor do tė shumohet dhe vazhdojė pėrderisa shkaset pėr tė cilat ai ėshtė kėtu janė prezent.
Ne jemi tė bindur qė shkaku kryesor i urrejtjes sė dhunshme dhe tė thellė ndaj Amerikės nė botėn myslimane dhe tjetėr kund, ėshtė agresioni i saj direkt nė botėn myslimane dhe pėrkrahja e saj e pakufishme qė ajo i ofron secilit agresion kundėr myslimanėve.

Ekselenca juaj mundet pėrsėri tė rishikojė qėndrimin amerikan ndaj rezultave tė cilat kanė tė bėjnė me arabėt dhe Izraelin - pėr tė parė qartė standartet e dyfishta tė Amerikės dhe qė tė pyetet a ėshtė kjo qė duhet bėrė.
Shumica e shteteve nė botėn myslimane nuk ju flet juve tė vėrtetėn nga frika, presioni apo dėshira pėr sponzorizimin amerikan. Por, pėr shkak tė humanitetit, ne juve, zotėri kryetar, me plot objektivitet ju bindim - marrėdhėnia nė mes SH.B.A. dhe botės myslimane nuk mund tė jetė normale nėse agresioni kundėr kundėr myslimanėve nuk ndalet dhje nėse ndaj tyre nuk vendoset marrėdhėnia fer dhe e barabartė. Kjo tani ėshtė nė duart tuaja.

Nėse ndėrmerrni hap nė kėtė drejtim, me siguri do tė arrini sukses tė paparashikuar nė skenėn amerikane.

Zotėri kryetar,
Ne besojmė qė arsenali bėrthamor vdekjeprurės i Izraelit tė cilin Amerika ia ka dhėnė Izraelit, paraqet kėrcėnimin mė tė madh terroristik pėr popujt tanė dhe pėr tėrė botėn. Kjo pėrkrahje e pakufishme e Izraelit rezulton me prishjen e tė gjitha tė drejtave ndėkombėtare dhe vlerave, dhe fut nė bėrjen e formave mė tė rėnda tė terrorizmit kundėr popullit tė paarmatosur palestinez.
Ju bindim, me njė kėshillė tė vogėl, qė pėrdorimi i forcės, shtypja, pėrkrahja e Izraelit dhe pranimi i disa grupacioneve shekullore, nuk do tė bėjė asgjė tjetėr pėrveē komplikimit tė krizės dhe nxitė konfliktin. Me siguri, drejtėsia, ndershmėria, objektiviteti dhe mėnjanimi i padrejtėsisė paraqesin ruajtėsit mė tė mirė tė mbrojtjes sė sigurisė nacionale amerikane.
A do tė filloni ju nė kėtė drejtim? Kjo ėshtė ajo qė ne shpresojmė.
Nėnshkruesit e letrės:
Shejh Jusufi Kardawi, dr. Rashid El-Ganoushi, dr. Kazi Husejn Ahmed, dr. Fet'hi Jakan, Ebu Lubaba Et-Tahir Husejn, dr. Ahmed Bajatili, dr. Ahmed El-Rajsuni, dr. Ahmed El-Kattan, dr. Aliffdin Et-Turabi, dr. Teufik Jusuf El-Vai dhe 29 dhe dijetarė tjerė myslimanė.


Pėrktheu dhe pėrshtati: Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi

Llapjani_HH
11-02-09, 18:48
Heqja e flamurit kosovar nė takimin e Aviacionit Civil, reagime tė ashpra

Heqja e flamurit tė shtetit tė Kosovės nga tryeza e takimit tė Organizatės tė Aviacionit Civil,tė mbajtur nė Tiranė,pėr shkak tė kundėrtshimit tė Serbisė ka ngjallur reagime tė ashpra nė Prishtinė.Kjo ka qenė edhe pyetja e parė me tė cilėn ėshtė ndeshur ambasadori i sapoemėruar i Shqipėrisė nė Kosovė,Islam Lauka, i cili ka realizuar takimin e parė zyrtar me shefin e diplomacisė kosovare Skėnder Hyseni.

"Informacion zyrtar unė nuk kam. Ėshtė hera e parė qė po dėgjoj tani. Por kush ka qenė organizatori ka shumė rėndėsi, sepse qė ėshtė mbajtur nė Tiranė, nuk do tė thotė se ka qenė organizator. Pse ėshtė hequr dhe nė ē'kushte ėshtė hequr, me cfarė argumenti.Argumenti qe ata pėrdorin ėshtė se derisa ėshtė UNMIK-u, i cili herė shkon dhe herė nuk shkon, atėherė tė qėndroi UNMIK-u dhe pėrfaqėsuesi i Kosovės tė marrė pjesė nė tavolinė por jo me flamurin e Kosovės. Gjithėsesi heqja e flamurit sipas meje, nė njė takim tė aviacionit civil nuk e ul dhe nuk e zbeh atė qė spo thash. Nė qoftėse merr pjesė nė CEFTA e cila ėshtė organizatė e fuqishme dhe e njohur tashmė", u shpreh Islam Lauka.Ambasador i Shqipėrisė nė Kosovė.

"Duke patur paraysh rrugėn krejt tė vecant qė ka ndjekur Kosova deri te pavarėsia e saj pėr Kosovėn nuk ėshtė kurrėfarė befasie qė Serbia do tė ndjek pėrpjekjet e saja tė dėshtuara qė ta pengojė procesin e konsolidimit tė shtetėsisė dhe sovranitetit tė Kosovės. Kėto janė pėpjekje tė dėshtuara sepse Kosova me njohje qė ka fituar dhe qė po fiton akoma mė shumė po ecėn sigurt drejt integrimit dhe anėtarėsimit nė tė gjitha strukturat ndėrkombėtare", tha Skėnder Hyseni.Ministėr i Punėve tė Jashtme tė Kosovės.

Zyrtarėt e institucioneve kosovare ende nuk kanė marrė njė shpjegim zyrtar pėr shkaqet e heqjes sė flamurit tė Kosovės nga tryeza e takimit tė Organizatės sė Aviacionit Civil, ku delegacioni kosovar ka vazhduar tė marrė pjesė edhe pas heqjes sė tij.
Bul Salihu
ALSAT

Llapjani_HH
14-02-09, 18:33
Kosova heq dorė nga masa e reciprocitetit

Kosova nuk do ta zbatojė masėn e reciprocitetit ndaj mallrave tė Serbisė dhe Bosnjės, thonė zyrtarė tė Ministrisė sė Ekonomisė. Ekspertė tė ēėshtjeve ekonomike dhe pėrfaqėsues tė bizneseve e konsiderojnė tė padrejtė vendimin e tillė.

Pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Kosovės thonė se nuk do tė hyjnė nė gara, siē i quajnė ata, tė dėshtuara me Bosnjė e Hercegovinėn dhe Serbinė, sa i pėrket masės sė bllokadės pėr produktet qė kėto dy vende ua kanė vėnė Kosovės qė nga 3 dhjetori i viti tė kaluar.

Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, potencon se masa absolute e reciprocitetit ėshtė njė vendim qė Qeveria e Kosovės nuk e konsideron si adekuat, masė kjo e cila nuk do ta zgjidhė ketė problem mes kėtyre dy vendeve.

"Sa i pėrket embargove, janė mėnyra tė cilat nuk kanė sjellė lumturi te popujt e kėtij regjioni, por vetėm ngatėrresa. Qeveria e Kosovės ka njė filozofi konform sjelljeve tė qytetėruara", thotė minstri Shala.

Megjithatė, ai konsideron se qytetarėt e Kosovės me sjelljet e tyre dhe nė tė mirė tė vendit tė vet, do ta bėjnė pėrzgjedhjen mė tė mirė dhe mė tė pėrgjegjshme pėr produktet qė ata konsumojnė.

Paralajmėrime tė bllokimit tė mallrave tė Serbisė dhe Bosnjė e Hercegovinės, zyrtarėt e Qeverisė kanė dhėnė prej dhjetorit 2008, kur ishte bllokuar nga Serbia dhe Bosnja eksporti i prodhimeve kosovare, por njė gjė e tillė deri mė tani nuk ka ndodhur.

Ministri Shala konfirmon se nė bashkėpunim me mekanizmat ndėrkombėtarė, janė nė rrugė tė duhur pėr eksportimin e produkteve tė Kosovės nė kėto dy vende.

"Ne do t’i pėrzgjedhim rrugėt e fundit diplomatike, do t'i pėrzgjedhim tė gjitha mėnyrat qė tė mos luajmė me lojėra tė vjetra dhe tė mos biem nė grackat qė disa mendje tė krisura nė Ballkan ende i pėrdorin. Por, nėse kėto mėnyra nuk rezultojnė me rezultatet, do tė veprojmė si shtet", thotė ministri.

Ndėrkohė, ekspertė pėr ēėshtje ekonomike shtyrjen e kėtij vendimi e quajnė humbje tė madhe pėr Kosovėn, si nė aspektin ekonomik, ashtu edhe politik. Eksperti pėr ēėshtje ekonomike, Ibrahim Rexhepi, shpjegon:

"Mosmarrja e kėtij vendimi ėshtė shumė e padrejtė. Qeveria e Kosovės duhet tė identifikohet dhe tė marrė forcė qė tė tregohet si njė shtet, i cili kėrkon ndikimin dhe hisen e vet nė relacionet qoftė ekonomike, apo politike nė rajon", tha Rexhepi.

Megjithatė, ai thekson se ndoshta embargoja do tė ishte njė masė radikale, njė masė e cila nuk ka dhėnė efekte tė mėdha kudo qoftė qė ėshtė aplikuar, mirėpo Kosova duhet tė marrė vendim, duke aplikuar masa fiskale apo doganore qė t'i kundėrpėrgjigjet qėndrimit tė Bosnjės dhe Serbisė.

Nė anėn tjetėr, Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit, thotė se mosmarrja e masės sė reciprocitet pėr kėto dy vende, tė cilat ua kanė vėrė embargo produkteve tė Kosovės, ėshtė marrė nėn presionin e faktorit tė jashtėm.

"Qeveria e Kosovės, edhe kėtė radhė, kėtė vendim e ka shtyrė, pėr shkak tė presionit ndėrkombėtar qė ėshtė bėrė ndaj institucioneve tona. Por, ky presion nuk ėshtė i drejtė, pasi qė njė presion i tillė do tė duhej tė bėhet pėr tė dyja palėt dhe jo vetėm pėr kosovarėt", thotė Shahini.

Megjithatė, zoti Shahini thotė se institucionet e Kosovės duhet tė marrin ndonjė vendim tjetėr, duke mos njohur origjinėn e produkteve tė kėtyre dy vendeve, nė mėnyrė qė produktet t'u nėnshtrohen proceduarve tė doganimit tė mallrave.

"Kosova ėshtė duke humbur shumė, pėr shkak tė embargos. Bizneset e Kosovės janė tė detyruara tė bėjnė alternativa tė ndryshme pėr eksportimin e mallrave tė tyre dhe qė po kushtojnė shumė", tha ai, duke shtuar se institucionet e Kosovės duhet qė nė tė ardhmen me dialog ta zgjidhin ketė problem dhe kėto barriera tė eliminohen nga kėto dy vende fqinje.

Ndryshe, eksporti i Kosovės nė Serbi ėshtė shumė i ultė, krahas importit. Gjatė vitit 2007, Serbia kishte eksportuar nė Kosovė mallra nė vlerė prej 220 milionė eurosh, ndėrsa kishte importuar vetėm 9.5 milionė euro. Ndėrsa, nė vitin 2008, eksporti serb nė Kosovė ka rėnė nė 148 milionė euro dhe po ashtu ka shėnuar rėnie edhe importi, ku deri nė muajin nėntor, 2008, ka qenė 7.5 milionė euro.
Radio Evropa e Lirė

Qysh nuk po ju vjen marre me rrejt?!
Jo kena me i ba bllokadė ekonomike serbis e tash jo se me kėtė mėnyrė nuk ka zgjidhje.
Po pse po rrejn niher e tani po kthehen e po i bien pishman?!
Nuk po dojn me e prishė shoqnin me shkie qė e kanė, apo po tuten prej shkieve?!
Oj qeveri, qysh nuk po ju vjen marre qa jeni tu ba?
Ani tash kishe po festojn njėvjetorin e pavarsis, po pse nuk po i dilni zot kėsaj pavarsie por po luan gjithkush me juve?!

Llapjani_HH
18-02-09, 20:49
Xhepi mė i rėndėsishėm se pavarėsia

Nga Ardian Jasiqi mė 18.02.2009 nė ora 13:20

Asnjė nga yjet kryesor tė estradės kosovare nuk e panė tė denjė pėr tė dalė dhe kėnduar nė sheshin Nėna Terezė pėr Ditėn e Pavarėsisė se Kosovės.

Me pėrjashtim tė Leonora Jakupit dhe disa kėngėtarėve tė reja, qė kanė filluar tė bėjnė emėr, si Dafina Zeqiri, qė ishin tė pranishėm, aty munguan Genta Ismajli, Adelina Ismajli, Zanfina Ismajli, Sabri Fejzullahu me djalė, Sinan Vllasaliu dhe shumė tė tjerė.

Duket se estrada kosovare mė shumė ka shikuar si ta pasuroj xhepin e vet nė Ditėn e Pavarėsisė se sa tė bashkohet me gėzimin e qytetarėve tė saj nė ditėn mė tė madhe tė tyre, atė tė pavarėsisė se vendit.

Koncerti ke sheshi ka filluar me grupin e mirėnjohur pejan, NRG Band, tė cilėt kanė kėnduar dy kėngė. Pas tyre nė skenė ėshtė paraqitur kėngėtari i ri Blero qė po ashtu ka kėnduar dy kėngė.

Kėngėtarja e re dhe seksi, Bubulina Krasniqi, ka ndezur paksa publikun nė shesh, por sa vlen kjo ku pas pesė kėngėve tė muzikės bashkėkohore ka dal nė skenė kėngėtari i muzikės popullore, “Malsori”.

Ndoshta, organizimi i tillė nuk do ia vlente tė mbahet fare, aq mė pak ku ai nuk ka pas skenar. Prej njė zhanri muzike kalohej nė njė zhanėr tjetėr. Prej muzikės rok kėndonin Motrat Mustafa, kurse prej teknos dilnim tek ndonjė grup rok, apo rep.

I pari i komunės se Prishtinės, Isa Mustafa, ka qenė ai qė i ka uruar qytetarėt e Kosovės pėr Ditėn e Pavarėsisė. “Urime kjo ditė e madhe”, ka thėnė Mustafa.

Gazeta Expres

Llapjani_HH
19-02-09, 19:22
Vala shkon nė Shqipėri

Operatorit Vala iu lejua nga qeveria qė tė futet nė njė konzorcium pėr tė marrė pjesė nė garėn pėr licencėn e telefonisė sė katėrt mobile nė Shqipėri. Vala do tė pėrbėjė 30 pėr qind tė konzorciumit

Nga Arben Hyseni mė 19.02.2009 nė ora 11:00
Qeveria e Kosovės i ka lejuar Postės dhe Telekomit tė Kosovės tė futet nė tregun e telefonisė mobile nė Shqipėri. Konkretisht nė konzorcium me kompani tjera. Nė kėtė rast, operatori Vala do tė pėrbėjė 30 pėr qind tė konzorciumit. Kjo u pranua nė qeveri njė ditė pasi qė Bordi i PTK-sė kishte bėrė kėrkesė t’i lejohet kjo shtrirje.

Kėtė projekt, nė mbledhjet e qeverisė, tė mėrkurėn e paraqiti Ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Ahmet Shala, njėherė edhe kryesues i Kėshillit Ndėrministror pėr Ndėrmarrjet Publike. Ai tha se PTK i ka bėrė tashmė tė gjitha pėrgatitjet pėr tė investuar nė tregun e telefonisė mobile nė Shqipėri. Ky shtet para disa ditėsh ka shpallur konkursin pėr telefoninė e katėrt mobile. Aty pretendojnė tė futen edhe shumė kompani telefonike tjera nga regjioni dhe Evropa, nė mesin e tė cilave do tė futet edhe Vala.

“Neve kėrkesa na ka ardhur nga drejtuesit e Postės, prandaj si kėshill kemi paraparė qė qeveria ėshtė mirė tė lejojė kėtė investim”, tha ministri Shala.

Sipas tij, kjo do t`i ndihmonte shtrirjen e kapitalit tė kėsaj kompanie dhe do ta rriste vlerėn nė tregun ndėrkombėtar. Ai tregoi se nuk ėshtė definuar ende ēėshtja e shumės pėr investime. Nė kėtė fazė asaj vetėm i ėshtė dhėnė leja pėr futje nė konzorcium.

Drejtuesit e Postės kanė deklaruar mė herėt se nėse tė gjitha punėt shkojnė siē duhet, atėherė Vala do tė jetė kompania e parė e cila investon jashtė Kosovės.
Drejtori i PTK`sė, Shyqyri Haxha, tha se aktualisht bėhet fjalė pėr formimin e njė konsorciumi pėr t`u futur nė konkurrencė pėr marrjen e licencės sė katėrt tė telefonisė mobile nė Shqipėri. Ai thotė se ende nuk mund tė flitet pėr shumėn dhe mėnyrėn e investimeve.

Nė anėn tjetėr, Organizata Antikorrupsion – Ēohu ka akuzuar pėr pazare tė dyshimta me kompaninė mė fitimprurėse nė vend. Pėrmes njė deklarate kjo organizatė ka thėnė se qeveria po vazhdon tė bėjė marrėveshje tė fshehta nė emėr tė kompanisė mė fitimprurėse publike.

“Me iniciativėn e fundit, qeveria po vazhdon veprimet joligjore duke kėrcėnuar shkatėrrimin e kėsaj kompanie pėr shkak tė mostransparencės nė vendimet e saja”, thuhet ne komunikatė.

Ēohu e lidh kėtė investim me takimet e fshehta tė kryeministrit Thaēi, i cili nė njė storie televizive ėshtė parė duke dalė nga njė lokal i rrugicave tė kryeqytetit tė Maqedonisė.

http://www.youtube.com/watch?v=BYED5...eature=related (http://www.youtube.com/watch?v=BYED5lYt72A&feature=related)

“Informacionet nga brenda procesit flasin pėr mundėsinė qė milionat e PTK`sė tė investohen nga Shqipėria nė njė konzorcium me kompaninė QTU, kompani e blerė nga Delta Holding qė ėshtė nė pronėsi tė milionerit serb Miroslav Mishkoviq”.
Sipas informacioneve tė siguruara, “Delta Holding” e milionerit serb ka blerė rrjetin e supermarketeve nė Shqipėri, pronar i tė cilave ka qenė kompania amerikano-zvicerane QTU.

Nė Shqipėri operojnė pėr momentin tre operatorė tė telefonisė mobile me ēmime dy deri nė tri herė mė tė larta se nė Kosovė.
Gazeta Expres


S’ka zbritje, por ngritje

Sindikata e autoshkollave tė Kosovės hedh poshtė deklaratat e zyrtarėve tė MTPT-sė se kinse do tė ketė zbritje pėr patentė shofer deri nė 35 pėr qind. Kryetari i Sindikatės tregon vendimin e Fatmir Limajt, sipas tė cilit, ēmimet si pėr orė trajnuese, ashtu edhe pėr provim, do tė ngrihen dhe nuk do tė zbriten

Nga Besiana Xharra mė 19.02.2009 nė ora 12:27
Zyrtarė tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė Telekomunikacionit kanė deklaruar se prej muajit prill tė kėtij viti, pėr tė gjitha pajisjet pėr marrjen e patentė shoferit, ēmimet e tyre do tė zbriten deri nė 35 pėr qind. Duke filluar prej orėve trajnuese nėpėr autoshkolla, e deri te pagesa pėr tė hyrė nė provim pėr patentė shofer.

Kryetari i Federatės sė autoshkollave tė Kosovės, Xhemshit Cakolli, thotė se kjo aspak nuk ėshtė e vėrtetė dhe se deklaratat e tilla kanė krijuar keqkuptime dhe se tashti tė interesuarit pėr marrjen e patentė shoferit, po mendojnė se po mashtrohen nga autoshkollat.

“Realisht, Ministria e Transportit i ka ngritur ēmimet e pagesave, si pėr orėt trajnuese, ashtu edhe pėr paraqitje tė provimit pėr patentė shofer, ndėrsa deklaratat se do tė ketė zbritje pėr 35 pėr qind kanė krijuar keqkuptime mes autoshkollave dhe nxėnėsve, tė cilėt nuk po kuptojnė se nuk ėshtė ashtu realisht”, tha Cakolli.

Ai tregoi se tė premten kanė pasur takim me ministrin e MTPT-sė, Fatmir Limajn, ku ėshtė arritur marrėveshja dhe ėshtė nėnshkruar udhėzimi me ēmimet e reja nė tė.

Pėrderisa deri mė tani, pėr 30 orė trajnuese nė autoshkolla ke paguar 200 euro, nė ēmimet e reja, vetėm pėr 16 orė do tė duhet tė paguash 160 euro, qė i bie se nėse nxėnėsi i merr 30 orė, do tė duhet tė paguajė 300 euro, e jo 200 si mė parė.

“Pra, MTPT-ja mund tė thuhet se ka shkurtuar orėt trajnuese prej 30 nė 16, po kjo nuk i bie qė i ka liruar. Dhe plus kėsaj, me vetėm 16 orė nuk mund tė trajnohen mirė nxėnėsit, kėshtu do t’u duhet tė marrin orė shtesė, tė cilat kushtojnė 10 euro ora”, shpjegoi Cakolli.

Kurse, sa i pėrket paraqitjes sė provimeve, ai tha se sipas ēmimores sė re, e cila hyn nė fuqi prej 1 prillit, aplikuesi pėr patentė shofer do tė duhet tė paguajė 24 euro nė autoshkolla pėr marrjen e vėrtetimit qė i ka kryer orėt trajnuese, pasi qė pa kėtė vėrtetim nuk mund tė hyjė nė provim, pastaj duhet t’i paguajnė nė MTPT 10 euro pėr provim, pėr pjesėn teorike dhe 25 tė tjera pėr pjesėn praktike, pra pėr vozitje, qė gjithsej i bie 59 euro mė shtrenjtė se qė ėshtė tani.

Nė anėn tjetėr, Endrit Shala, kėshilltar i lartė nė MTPT, tha se nuk dėshiron t’i komentojė fjalėt e Xhemshit Cakollit, pasi qė ai flet vetėm pėr Ministri dhe se sipas Ministrisė, zbritja pėrfshin 35 pėr qind si nė orė trajnuese, ashtu edhe nė paraqitje tė provimit.
Pėr kėtė, i vetmi shpjegim, sipas disa autoshkollave, ėshtė se Ministria zbritje mund ta quajė shkurtimin e orėve trajnuese prej 30 nė 16.

Ndryshe, kryetari i Federatės Cakolli, thotė se mes autoshkollave dhe MTPT-sė ėshtė arritur njė mirėkuptim dhe se shumė prej marrėveshjeve janė realizuar nė tė mirė tė autoshkollave, pėrveē paraqitjes sė provimeve, e cila prej 1 prillit kalon prej autoshkollave nė MTPT.
Gazeta Expres

Llapjani_HH
20-02-09, 19:38
Pėr 3 vjet, Kosova me 38 komuna, 10 me shumicė serbe


19.02.2009
Zijadin Gashi

Pėr tri vjet, Kosova do tė ketė 38 komuna; prej tyre - dhjetė me shumicė serbe, njė me shumicė turke dhe tė tjerat me shumicė shqiptare, ka thėnė ministri i Administrimit tė Pushtetit Lokal, Sadri Ferati.

Decentralizimi u mundėson komuniteteve qė tė jenė pjesė e vendimmarrjes nėpėr komunat ku jetojnė, tha sot ministri i Administrimit tė Pushtetit Lokal nė Qeverinė e Kosovės, Sadri Ferati.

Ai tha se ky proces, pėrveē se e ndihmon decentralizimin e pushtetit me kalimin e shumė pėrgjegjėsive nga niveli qendror nė atė lokal, jep mundėsi tė mėdha qė komunitetet dhe komunat tė zhvillojnė njė administrim mė autonom nė fusha tė caktuara, ēka do tė mundėsojė qė qytetari tė jetė mė afėr vendimmarrjes.

Decentralizimi, tha ministri Ferati, ėshtė njė prej obligimeve qė Kosova ka marrė mbi vete dhe tė cilin do ta zbatojė. Por, njėkohėsisht, ai tha se pėr njė proces tė suksesshėm, nevojitet edhe pjesėmarrja e komuniteteve, sidomos atij serb.

Ministri Ferati tha se pėr tre vjet, decentralizimi do tė prodhojė komuna tė reja, prej tyre edhe pesė plus njė komuna tė reja, qė gjithsejtė do tė pėrbėjnė dhjetė komuna me shumicė serbe.

“Siē parashikohet me Ligjin e Republikės sė Kosovės, ėshtė paraparė qė tė jenė 38 komuna; prej tyre, 10 nė lokalitete me shumicė serbe, njė me shumicė turke nė Mamushė, ndėrsa tjerat janė tė parapara me shumicė shqiptare".

"Kjo ėshtė faza e parė e procesit trevjeēar, pas sė cilės do tė bėhet njė analizė dhe procesi i decentralizimit pastaj do tė mund tė vazhdohet edhe me hapjen e temave, qė ky decentralizim tė begatohet me ide tjera, si nė rrafshin e decentralizimit funksional, e po ashtu edhe atė tė decentralizimit territorial mė tutje”, tha Ferati.

Njė pjesė e komunave, sipas Planit tė Ahtisaarit, nėnvizoi ministri Ferati, do tė kenė mundėsi qė tė marrin mbi vete edhe pėrgjegjėsi nė fushat e arsimit e shėndetėsisė sekondare, nė kulturė, regjistrim tė bizneseve dhe ndėrmarrjeve e pėrgjegjėsi tjera.

Duke u ndėrlidhur nė debat, pėrfaqėsuesi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Rafael Nargel, tha se decentralizimi paraqet njė nga elementet kryesore pėr reformimin e pushtetit, ēka reflekton edhe nė pėrmirėsimin e jetesės pėr komunitetet pakicė.

Sidoqoftė, Nargel tha se pavarėsisht mbėshtetjes qė kanė komunat e caktuara nga Qeveria e Kosovės dhe prania ndėrkombėtare, ky proces nuk mund tė fillojė pa akceptimin e atyre qė u destinohet, pėrkatėsisht pakicės serbe.

“Qė kjo punė tė jetė e suksesshme, tė gjithė kosovarėt, nga tė gjitha komunitetet, duhet tė binden se decentralizimi nuk paraqet kėrcėnim, por ndikon nė pėrmirėsimin e jetės sė tyre”, tha zyrtari i ICO-sė, Rafael Nargel.

Si shembull tė suksesit qė ka pasuar bashkėpunimin mes autoriteteve qeverisėse dhe komuniteteve, ministri Sadri Ferati mori ish-pilot projektin e Mamushės, tė banuar me shumicė turke, qė tani ka fituar statusin e komunės sė re.

“Rasti i Mamushės dėshmon se si njė lokalitet dhe njė fshat, ėshtė shndėrruar nė njė qytezė shumė simpatike dhe me njė perspektivė tė qartė, qė do tė jetė nė gjendje qė qytetarėve tė saj t'u shėrbejė edhe nė aspektet tjera, siē janė arsimi, shėndetėsia dhe tė gjitha fushat tjera, nė tė cilat ajo komunė, sikurse edhe komunat tjera, ushtron kompetencat e saj”, theksoi ministri Ferati.

Sidoqoftė, decentralizimi nė radhė tė parė ėshtė menduar qė tė jetė si njė proces qė ndikon pozitivisht nė integrimin e pakicės serbe, marrė parasysh se ky proces u siguron atyre njė autonomi mė tė gjerė nė komunat ku jetojnė.

Por, deri mė tash, pėrfaqėsuesit serbė nuk kanė dhėnė shenja pozitive politike se do tė bashkėpunojnė me autoritetet kosovare dhe ato ndėrkombėtare nė jetėsimin e kėtij procesi.
Radio Evropa e Lirė

Shqiptare_ne_Turqi
23-02-09, 13:37
Ja njé lajm nga arti :smile:

http://www.voanews.com/albanian/images/SLAMDOG.jpg (http://www.voanews.com/albanian/2009-02-23-voa3.cfm)

Filmi "Slumdog Millionaire" kandidon pėr ēmimin Oskar
Penelope Poulou
Zėri i Amerikės
22-02-2009

Njė nga kandidatėt mė tė fortė pėr ēmimin Oskar pėr figurėn mė tė mirė kėtė vit ėshtė filmi Slumdog Millionaire. Mgjarjet zhvillohen nė Bombei tė Indisė dhe historia ėshtė pėr fatin e njeriut. Xhamal, njė djalė nga lagjet e varfėra, konkuron nė shfaqjen indiane “Kush do tė bėhet milioner.” I ngjashėm me shfaqjen televizive amerikane, versioni indian ofron 20 milion rupi pėr fituesin. Me regjizor Dani Bojl, ky produksion i pavarur s’para pritej qė tė arrinte deri tek ēmimet Oskar. Por Slumdog ka fituar zemrat e shikuesve dhe vlerėsimet e kritikėve. Me 9 kandidatura, ai ėshtė njė konkurent i fortė pėr ēmimin Oskar.
Xhamal Malik nuk ėshtė shumė i ditur. Ai qėllon qė di vetėm pėrgjigjet e pyetjeve tė caktuara. Sejcila pyetje ka lidhje me ngjarje qė kanė qenė vendimtare pėr jetėn e tij.
Pas vdekjes sė nėnės sė tyre, Xhamali dhe vėllai i tij Perm fillojnė tė vjedhin, tė bėjnė tregėti dhe tė flenė ku tė munden pėr tė mbijetuar.
Por momenti mė i rėndėsishėm nė jetėn e Xhamalit ėshtė kur njė vajzė jetime e quajtur Latika u bashkohet atyre.
Latika merret nga gangsterėt dhe Xhamali nuk gjen qetėsi deri sa ta shohė atė pėrsėri.
Vite mė vonė, si i ri, ai e gjen atė nė shtėpinė e njė gangsteri. Ajo rri e kyēur brenda dhe argėtimi i saj i vetėm ėshtė shfaqja televizive “Kush do tė bėhet milioner.” Xhamali merr pjesė nė shfaqje vetėm qė ajo tė mund ta shohė.
Latika pėrgjigjet nė telefon. Kur ishin fėmijė, ajo ishte musketierja e tretė. Xhamal dhe Prem ishin Atosi dhe Portosi.
Historia e dashurisė sė regjizorit Dani Bojl ėshtė ndikuar nga Bolliudi, industria e filmit nė Indi, ku gjithēka ėshtė ekstreme.
Sikurse shumica e filmave indianė, Slumdog Millionaire ofron pasion tė gjithanshėm, qė nga lotėt e deri tek pėrfundimi i gėzueshėm. Muzika dinamike e filmit dhe ngjyrat e gjalla i shtojnė emocionet. Por megjithėse ka cilėsitė e njė pėrralle, kjo nuk e cėnon mėnyrėn si e paraqet Dani Bojl Indinė, si njė vend plot me ekstreme.//mm//

Shqiptare_ne_Turqi
23-02-09, 13:39
Zėri i Amerikės
23-02-2009
Industria amerikane e filmit nderoi mbrėmė krijuesit dhe intrepretuesit mė tė mirė nė Ceremoninė e 81-tė tė ndarjes sė Ēmimeve Oskar nga Akademia e Arteve nė Hollivud.
http://www.voanews.com/albanian/images/KATE-WINSLET.jpgAktorja Kejt Uinslet
Nė ceremoninė e mbrėmshme mė tepėr Ēmime Oskar mori filmi “Slumdog millionaire”, i xhiruar nė Indi, historia prekėse e njė djali tė varfėr, qė arrin tė fitojė njė konkurs njohurish pas shumė sfidash dhe akuzash. Ky film mori gjithsej 8 Ēmime Oskar, mes tyre atė tė filmit mė tė mirė dhe pėr regjisorin mė tė mirė.
Aktorja britanike Kejt Uinslet fitoi Ēmimin Oskar pėr intrepretimin e rolit kryesor nė filmin “The reader”.
Aktori amerikan Shon Pen fitoi Ēmimin Oskar pėr interpretimin nė rolin e personazhit Harvey Milk, politikanin e parė homoseksual qė doli hapur nė shoqėrinė amerikane, nė filmin “Milk”.
Oskarin pėr intrepretimin mė tė mirė tė njė roli dytėsor e mori aktori Kith Lexher, i cili vdiq vitin e kaluar nė moshėn 28-vjeēare. Ai interpretoi personazhin e Xhokerit nė filmin “The dark knight”.
Aktorja spanjolle Penelopi Kruz fitoi Oskarin pėr interpertimin e rolit dytėsor nė filmin “Viki Cristina Barcelona”.
Pėr kategorinė e filmit tė huaj mė tė mirė Oskarin e mori filmi japonez

“Departures”.//lk

Llapjani_HH
23-02-09, 21:29
Komunat serbe, mė shumė kompetenca se ato shqiptare

"Komunat serbe do tė kenė tė drejtėn tė vendosin vetė pėr zgjidhjen e komandantit tė policisė, e drejtė kjo qė nuk e kanė komunat shqiptare", theksoi Izet Sadiku, kėshilltar i ministrit tė Pushtetit Lokal

22 Shkurt, 2009
Mitrovicė, 21 shkurt

Organizuar nga pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Administrimit dhe Pushtetit Lokal, nė prani tė pėrfaqėsuesve tė shoqėrisė civile nga organizata serbe e shqiptare, zyrtarėve komunalė, por edhe pėrfaqėsuesve tė ICO-sė, nė Mitrovicė ėshtė prezantuar plani i Qeverisė sė Kosovės pėr decentralizim, por shumė pak ide janė dėgjuar rreth implementimit tė reformės sė pushtetit lokal nė praktikė.

Procesi tė mos ketė elemente politike

Izet Sadiku, kėshilltar i ministrit tė Pushtetit Lokal, gjatė prezantimit i njoftoi serbėt se oferta e tyre u jep kompetenca shtesė komunave serbe, pėr dallim nga komunat shqiptare, duke ju ofruar shėrbime dhe pushtetin mė afėr qytetarėve. "Komunat serbe do tė kenė tė drejtėn tė vendosin vetė pėr zgjidhjen e komandantit tė policisė, e drejtė kjo qė nuk e kanė komunat shqiptare, tė menaxhojnė me shėndetėsinė sekondare dhe t'i kenė plan-programet e tyre nė arsim", theksoi Sadiku. Ai tha se deri mė tani askush nuk ka ofruar plan mė tė mirė sesa Qeveria e Kosovės pėr pushtetin lokal. Me atė rast, ai njoftoi se, sipas Ligjit pėr reformėn e pushtetit lokal, njė kryetar i komunės serbe (me 3 apo 4 mijė banorė) do tė ketė mė shumė kompetenca sesa kryetari i Beogradit, apo i Tiranės. Njėherėsh ai u ka thėnė qytetarėve serbė se janė shumė tė interesuar nėse nė tė ardhmen nė njė komunė serbe nė Kosovė do tė investojė Serbia. "Ndėrkombėtarėt kanė ofruar bashkėpunim nė kėtė drejtim, por Qeveria do tė pėrdorė tė gjitha mjetet pėr realizimin e tij dhe vetėm nėse nuk ka rrugėzgjidhje do tė kėrkojnė ndihmėn e autoriteteve ndėrkombėtare, gjegjėsisht ICO-sė, qė ka shprehur gatishmėrinė pėr tė ndihmuar", tha Sadiku. I pranishėm nė kėtė prezantim ishte edhe pėrfaqėsuesi i ICO-sė nė Mitrovicė, David Slin, i cili shprehu mendimin se procesi nuk duhet tė ketė elemente politike. "Ky proces ėshtė pjesė e rėndėsishme e planit tė Ahtisarit dhe planit tė Qeverisė sė Kosovės, nė mėnyrė qė tė gjithė qytetarėt tė kenė qasje nė shėrbimet nga komunat afėr tyre", tha Slin, duke premtuar ndihmė nė ēdo gjė qė vjen nga niveli qendror pėr pushtetet e nivelit lokal.

Harrojnė decentralizimin, flasin pėr siguri

Slin ka theksuar se reagimet qė stafi i tij merr nė terren nė lidhje me procesin e decentralizimit janė pozitive, qė kanė treguar se qytetarėt serbė janė duke iu ofruar kėtij procesi pa politikė. "Kur flasim pėr veriun e Kosovės, ėshtė situatė e vėshtirė, por kjo fazė mendoj qė duhet tė pėrshkruhet si diēka e shpjegueshme, sė fundi kemi pas disa reagime nga serbėt se decentralizimi ofron shumė, puna nė veri ėshtė nė vijim e sipėr", theksoi Slin. Ndonėse pėrfaqėsuesit e Qeverisė kishin ardhur nė kėtė takim qė tė marrin ide se si do tė veprohet pėr zbatimin e planit tė tyre, ata janė larguar pa marrė asgjė me vete, pasi qė qytetarėt nga tė dy anėt kanė diskutuar pėr ēėshtje tė tjera, nė veēanti pėr sigurinė nė qytetin e ndarė tė Mitrovicės.
F.Beka
Kosova Sot

Llapjani_HH
27-02-09, 19:00
Klinaku: Kosova ti kėrkojė Serbisė tė drejtat e shqiptarėve tė Preshevės

Institucionet e Kosovės duhet tė kėrkojnė nga Serbia qė tė respektojė tė drejtat e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės pėr ti barazuar ato me tė drejtat e pakicave serbe nė komunat nė veri Kosovės.Kėshtu ėshtė shprehur kryetari i Lėvizjes pėr Bashkim,Avni Klinaku duke shtuar se kjo lėvizje do tė qetėsonte marrėdhėniet Kosovė-Serbi.

"Institucionet e Kosovės do tė duhej qė t’i drejtojnė zyrtarisht Serbisė kėrkesėn pėr respektimin e drejtave tė njėjta pėr popullin shqiptar nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė, me popullin serb nė Leposaviq, nė Zubin Potok dhe Zveēan. Zbatimi i tė drejtave tė njėjta sė pari do t’i relaksonte marrėdhėniet Kosovė-Serbi dhe pastaj do t’i hapte mundėsinė qė tė negociohet pėr zgjedhjen pėrfundimtare qė ne mendojmė qė ėshtė e drejta e vetėvendosjes nė tė dy anėt. Pėrjashtim nė kėtė ēėshtje pėrbėn qyteti i Mitrovicės", thote Avni Klinaku.Kryetar i Lėvizjes pėr Bashkim.

Aktivistė tė Lėvizjes pėr Bashkim kanė shpėrndarė nė qendėr tė Prishtinės fletushka nė tė cilat paraqiten 6 pika qė parashtrojnė alternativat pėr zgjidhjen e problemeve nė Kosovė dhe tė pakicave.
ALSAT

Llapjani_HH
01-03-09, 17:52
Ekspertėt: "PDK ka privatizuar FSK-nė"

Ekspertėt tė Sigurisė akuzojnė PDK-nė se ka "privatizuar" FSK-nė


Ekspertė sigurie dhe parti opozitare fajėsojnė Qeverinė e Kosovės pėr ecurinė e krijimit tė FSK-sė dhe protestat e ish-pjesėtarėve tė TMK-sė. Derisa Nuredin Ibishi, thotė se Qeveria ėshtė dashur tė kishte plane konkrete pėr sistemimin e ish pjesėtarrėve tė TMK-ės nė shoqėri, Naim Maloku akuzon PDK-nė dhe ministrin Mujota se e kanė "privatizuar" Forcėn e Sigurisė sė Kosovės. Maloku ka akuzuar Qeverinė e Kosovės se ka shkelur dispozita ligjore, ngase sipas tij nuk e ka formuar Komision ndėrministror pėr kėtė ēėshtje siē ėshtė paraparė me ligj. Mesazhi.com


KEK-u shet lirė

Pėrderisa KEK-ut i kanė shkuar 51 milionė euro gjatė vitit 2008 vetėm pėr import tė energjisė elektrike, nga eksporti nuk nxjerr as njė tė tretėn e kėsaj shume, pėr shkak se shet 4 fish mė lirė se qė blen. Zyrtarė tė Korporatės ofrojnė shifra qė ndryshojnė me ato qė janė nė dokumente

Energjia qė eksporton Korporata Energjetike e Kosovės shkon gati katėr fish mė lirė se ajo qė importon. Kjo korporatė, kontratėn e fundit pėr eksport e ka bėrė nė muajin tetor, e cila ka vazhduar gati dy muaj.

Energjia qė ėshtė shitur gjatė vitit 2008 ka pasur ēmimin mesatar 36 euro pėr megavat, ndėrsa ajo qė ėshtė blerė, ka kushtuar rreth 112 euro pėr megavat.

Pėr shitjen e energjisė jasht tregut vendor nuk ėshtė njoftuar opinioni, siē bėn KEK-u kur ėshtė fjala pėr import. Por interesimit tė gazetės pėr tė kuptuar kėtė ēėshtje, zėdhėnėsi i korporatės, Viktor Buzhala i ka prezantuar shifra tė ndryshme me ato qė “Express” ka siguruar nga burimet zyrtare brenda zyrės pėr tarifa. Njė dokument i kėsaj zyre tregon pėr njė ēmim mesatar tė eksportit gjatė vitit 2008 qė ėshtė 36 euro pėr magavat.

Ndėrkaq, njė ēmim shumė mė tė lartė e prezanton zyra pėr informim e kėsaj korporate.

“Ēmimi mesatar gjatė vitit 2008 ėshtė sjellė rreth 51 euro pėr megavat, qė ėshtė mjaft i volitshėm”, tha zėdhėnėsi i KEK-ut, Viktor Buzhala.
Kontrata e fundit e nėnshkruar pėr eksport ka qenė pak para se tė fillojė dimri, pikėrisht nė kohėn kur korporata e energjisė ka nėnshkruar kontrata pėr import.

Me nėnshkrimin e kėsaj kontrate, mė 29 tetor tė vitit 2008, KEK-u ėshtė marrė vesh qė t’ua shesė energjinė kompanive nga tė cilat kryesisht edhe blen kėtė produkt. Kompanisė ēeke, EFT, sipas kontratės, ia shet energjinė elektrike me 42,67 dhe 43, 10 euro pėr megavat, pėrderisa po nga e njėjta kompani, njė megavat e blen 123-128 euro. “Espada” po ashtu ēeke ka blerė nga KEK-u energji me nga 41 euro dhe shet me 129.5 euro pėr megavat. Zvecerianja EGL, nė kontratat e fundit pėr eksport dhe import ka ēmimin mė tė lirė. Blen me 40,75 euro pėr megavat dhe e shet 119.7.

Edhe kompania serbe, Rudnap, e blen 42,11 euro nga Kosova dhe i shet 119- 132 euro pėr megavat. CEZ-i paguan 41,14 euro, ndėrsa “Reatia Energjia” nga 46 -48,2 euoru.

Zyrtarė tė KEK-ut thonė se kjo energji shitet pas mesnatės, pėrkatėsisht nė kohėn kur nė treg rritet oferta dhe ēmimi bie nė mėnyrė drastike.

“Pasi kjo energji ėshtė shitur vetėm nė njė periudhė tė caktuar tė ditės, pra kur ka teprica nė vendet e rajonit dhe pėr kėtė arsye ėshtė e lirė”, tha Buzhala.

Buzhala po ashtu tha se kjo energji zakonisht eksportohet gjatė sezonit tė verės. Por, sipas dokumentit, eksporti ėshtė kontraktuar me blerėsit qė kanė ofruar ēmim mė tė lartė. Sipas saj, KEK-u nuk ka mundur qė njė megavat ta shesė mė shtrenjtė se 48 euro, ndėrsa ka pasur momente kur nuk ka arritur lartėsinė as 41 euro pėr megavat.

Sipas Buzhalės, kjo korporatė pėr momentin nuk ėshtė duke eksportuar energji. Ajo vetėm po realizon kėmbime me Shqipėrinė.

Po ashtu, njėri na problemet qė vazdimisht e pėcjell KEK-un, ėshtė blerja e energjisė emergjente.Ajo, pothuajse asnjė vjet nuk ka bėrė kontrata afatgjata, qė kontraktimet vjetore tė bėhen nė fillim tė vitit dhe nė kėtė mėnyrė tė arrijė ēmim mė tė ulėt pėr import.

Blerja e energjisė nga operatorėt e jashtėm kryesisht paguhet me paratė e Buxhetit tė Kosovės.
Gazeta Expres

Shkieve ju shesin rrymėn me qmim tė lirė, ndėrsa kunsumatorve Shqiptar ja u dyfishojn qmimet plus asaj nuk ka rrymė.
Veq pėrpara KEK me gjithė qeverin, e bani pazare me shkie nė kurriz t'Shqiptarėve.
Qisaj i thohet "patriotizėm"

Llapjani_HH
03-03-09, 19:40
Prishtina shmang UNMIK-un

UNMIK-u nuk heq dorė nga pėrpjekjet pėr tė bindur Prishtinėn dhe Beogradin nė zhvillimin e bisedimeve teknike, qė pėr bazė kanė planin gjashtėpikėsh tė Ban Ki-moonit, bėn tė ditur Radio Evropa e Lirė.

Sipas kėsaj radioje, shefi i UNMIK-ut, Lamberto Zannier ėshtė duke kėrkuar qė tė takohet me liderėt kosovarė pėr t’i informuar ata mbi bisedimet qė ka pasur me zyrtarė tė Beogradit dhe tė Brukselit.

“Plani i PSSP-sė ėshtė qė sa mė shpejt qė tė jetė e mundur tė informojė Qeverinė kėtu nė Kosovė me takimet e tij nė Bruksel dhe Beograd”, ka thėnė pėr kėtė radio zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Alexander Ivanko, i cili pranon se tė hėnėn ishte anuluar njė takim mes Zannierit dhe zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi.

Sidoqoftė, Ivanko thotė se ėshtė koha qė tė dy kryeqytetet t’i nisin konsultimet teknike. “UNMIK-u ėshtė i gatshėm qė tė ndihmojė nė ēdo mėnyrė qė ėshtė e pranueshme pėr Prishtinėn dhe Beogradin”, u shpreh Ivanko.

Por, pėrpjekjet e Zannierit hasin nė vesh tė shurdhėr, meqė Qeveria e Kosovės nuk ėshtė e interesuar pėr ndėrmjetėsim tė UNMIK-ut nė bisedimet eventuale mes Prishtinės dhe Beogradit. Zyrtarė tė lartė tė ekzekutivit shprehen se pėr kėtė ēėshtje pranojnė si ndėrmjetės vetėm SHBA-tė dhe Bashkimin Evropian.

“Ne nuk kemi qasje personale kundėr z. Zannier. Pėrkundrazi, ne e respektojmė autoritetin e tij, e respektojmė misionin e UNMIK-ut si tė suksesshėm, qė ka qenė deri mė tani, por ajo qė do tė themi ėshtė se UNMIK-u nuk ka nevojė pėr njė mandat tė ri dhe nuk ka nevojė qė tė ngarkohet me aktivitetet qė do t’ia zgjasnin jetėn”, ka thėnė ndėr tė tjera zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi.
Telegrafi


OKB-ja sė shpejti nisė punėn pėr zbatimin e 6-pikėshit

Organizata e Kombeve tė Bashkuara sė shpejti do tė nisė punėn pėr zbatimin e planit 6-pikėsh. Diskutimet pėr kėtė ēėshtje do tė pėrfshijnė UNMIK-un, EULEX-in, ICO-n, KFOR-in, OSBE-nė dhe qeveritė nė Prishtinė dhe Beograd.

Nė njė letėr kėrkesė tė Zyrės qendrore tė OKB-sė nė New York, tė cilin e ka siguruar KTV-ja, pėrshkruhet agjenda e zyrtarit tė lartė politik, udhėheqės i Deskut tė Kosovės, Marco Bianchini, nė Prishtinė dhe nė Beograd gjatė 4 ditėve.

Nė letrėn konfidenciale thuhet se temė diskutimi do tė jetė zbatimi i planit 6-pikėsh, rikonfigurimi i UNMIK-ut dhe roli i tij nė raport me aktorėt e tjerė ndėrkombėtarė.

Dokumenti hedh poshtė pohimet e vazhdueshme tė Qeverisė sė Kosovės se plani 6-pikėsh tashmė ka “vdekur”. /ktv/
Telegrafi


Vazhdon shkelja e Marrėveshjes sė CEFTA-sė

Shkelja e Marrėveshjes sė vetme pėr Tregtinė e Lirė CEFTA-sė ėshtė duke vazhduar. Shteti ynė fqinjė Maqedonia sėrish po i vė barriera produkteve kosovare duke pamundėsuar eksportimin tyre nė shtetin maqedonas.

Ėshtė kompania prodhuese e pijeve “Bibita”, ajo e cila ka ngritė sėrish kėtė ēėshtje nėpėrmjet njė njoftimi zyrtar ndaj diskriminimit qė po i bėhet palės kosovare dhe ka kėrkuar nga institucionet e Kosovės tė respektohet Marrėveshja e CEFTA-sė.

“Ngarkesa e cila i bėhet produkteve tė tyre ėshtė taksa prej 10% gjė e cila konsiston me pėrmbajtjen e detyrimin qė parasheh CEFTA. Ndėrkohė njė fenomen i cili ėshtė paraqitur me rastin e hyrjes sė produkteve me origjinė nga Kosova ju ėshtė shtuar edhe njė obligim (takse) shtese pėr pagese te detyrimeve me njė tarife enorme qe ėshtė 50%-shi i vlerės se mallrave, ēfarė nėnkupton 40% mė tepėr se sa qė paguan shteti maqedonas pėr hyrje nė Kosovės”, thuhet nė njė njoftim zyrtar tė kėsaj kompanie .

Tutje nė njoftim thuhet se, njė gjė e tillė dėmton shumė prodhuesit kosovar dhe se si e tillė bėhet pengesė pėr te qenė konkurrent ne tregun e rajonit.

“Sipas hulumtimeve tė bėra nga ana e kompanisė sonė, nė tėrė dokumentin mbi marrėveshjen CEFTA nuk mund tė hasim nė ndonjė specifikacion i cili vėrteton pagesė nė shkallė prej 50% tė vlerės sė detyrimeve “ex Works” tė mallrave nė eksport”.

Nė njoftimin zyrtar tė Kompanisė “Bibita” po ashtu thuhet se nė vetė Marrėveshjen CEFTA thuhet se mallrat tė cilat si lėndė tė parė kanė produktet jugore tė cilat nuk rriten nė Kosovė nuk mund tė jenė origjinuese.

“Kjo nėnkupton se jemi tė obliguar tė paguajmė detyrimet doganore vetėm nė Doganė, TVSH dhe akcizė nėse aplikohet mirėpo, jo nė njė shkallė enorme prej 50% prej nga edhe nuk specifikohet askund ne marrėveshje.

Nė po tė nijetin njoftim thuhet se dokumenti i CEFTA-sė po ashtu ėshtė e cekur qė pėr kreun tarifor 2202 pėr mallrat nga Kosova taksa ėshtė zero dhe se nuk ka ndonjė informatė shtese se duhet tė aplikohet ndonjė detyrim tjetėr.
Telegrafi


Qeveria u ka hyrė nė borxh shėrbyesve civilė, qė punojnė nė Departamentin pėr prodhimin e dokumenteve

Qeveria u ka hyrė nė borxh shėrbyesve civilė, tė cilėt punojnė nė Departamentin pėr prodhimin e dokumenteve. Ka dy muaj qė Ministria e Brendshme nuk ua ka paguar mjetet shtesė pėr shkak tė orarit tė zgjatur qė ata kanė punuar. Njė punonjėse e Qendrės komunale tė regjistrimit civil nė Prishtinė nė kushte anonimiteti i ka thėnė KTV-sė se shėrbyesit civilė po punojnė nga 12 orė nė ditė dhe pėr kėtė ēėshtje ka ekzistuar marrėveshja pėr pagesėn shtesė. Ajo nuk ka pranuar tė fliste publikisht pėr shkak tė, siē ka thėnė, presionit tė vazhdueshėm nga Ministria e Brendshme pėr tė mos folur pėr kėtė ēėshtje. Megjithatė, reagimi i ministrit pėr kėtė ēėshtje ka qenė befasues. Ministri Pajaziti ka deklaruar se pagesa ėshtė vetėm ēėshtje procedurale.
KTV

Llapjani_HH
04-03-09, 18:19
Maqedonia sėrish barriera pėr produktet kosovare

Qeveria e Maqedonisė vazhdon tė pėrdorė standarde tė dyfishta ndaj shtetit fqinjė Republikės sė Kosovės.

Pas sigurimeve shėndetėsore tė cilat zbatoheshin vetėm pėr shtetasit e Kosovės, absurdi i radhės ėshtė vendosja e barrierave produkteve kosovare pėr tė pamundėsuar eksportimin e tyre nė Maqedoni.

Kjo politik antishqiptare ka revoltuar sė tepėrmi kosovarėt, posaēėrisht kategorinė e biznesmenėve qė pretendojnė konform marrėveshjes pėr Tregtinė e Lirė CEFTA tė zgjerohen edhe nė Maqedoni.

Ata thonė se shkelja e Marrėveshjes sė vetme pėr Tregtinė e Lirė CEFTA-sė ėshtė duke vazhduar dhe se Maqedonia sėrish po i vė barriera produkteve kosovare duke pamundėsuar eksportimin tyre nė shtetin maqedonas.

Ėshtė kompania prodhuese e pijeve "Bibita" ajo e cila ka ngritė sėrish kėtė ēėshtje nėpėrmjet njė njoftimi zyrtar ndaj diskriminimit qė po i bėhet palės kosovare dhe ka kėrkuar nga institucionet e Kosovės tė respektohet Marrėveshja e CEFTA-sė.

"Ngarkesa e cila i bėhet produkteve tė tyre ėshtė taksa prej 10% gjė e cila konsiston me pėrmbajtjen e detyrimin qė parasheh CEFTA. Ndėrkohė njė fenomen i cili ėshtė paraqitur me rastin e hyrjes sė produkteve me origjinė nga Kosova ju ėshtė shtuar edhe njė obligim (takse) shtese pėr pagese te detyrimeve me njė tarife enorme qe ėshtė 50%-shi i vlerės se mallrave, ēfarė nėnkupton 40% mė tepėr se sa qė paguan shteti maqedonas pėr hyrje nė Kosovės", thuhet nė njė njoftim zyrtar tė kėsaj kompanie .

Tutje nė njoftim thuhet se, njė gjė e tillė dėmton shumė prodhuesit kosovar dhe se si e tillė bėhet pengesė pėr te qenė konkurrent ne tregun e rajonit. (INA)
Mesazhi.com

Llapjani_HH
05-03-09, 18:46
Kosovė, serbėt, gurė makinės sė kreut tė policisė

• Zyrtarė tė lartė tė policisė sė Kosovės janė penguar tė futen nė Leposavic. Drejtori i policisė sė Kosovės ka deklaruar se serbėt kanė goditur me gurė makinėn e tij duke bėrė tė pamundur hyrjen nė zonė. Lajmi u bė i ditur nga mediat serbe , sipas tė cilave, banorėt serbė tė Leposavicit kanė bllokuar hyrjen nė komunė.

LEPOSAVIC- Mediat serbe kanė bėrė tė ditur se Serbėt nė Leposavic kanė penguar njė vizitė tė zyrtarėve tė lartė tė Policisė sė Kosovės nė kėtė qytezė veriore.
Disa qindra banorė lokalė kanė bllokuar hyrjen nė Leposavic, duke bėrė qė kolona me vetura, e cila udhėhiqej nga drejtori i Policisė sė Kosovės, Sheremet Ahmeti, tė kthehej nė Prishtinė, pas vizitės nė Portėn 1 nė kufi me Serbinė.
Ahmeti ka deklaruar pėr agjencinė “FoNet” se serbėt lokalė e kanė gjuajtur me gurė makinėn e tij, duke bėrė tė pamundur vizitėn e tij nė kėtė zonė, e cila kishte pėr qėllim njohjen me kushtet e punės sė policėve nė kėtė pjesė veriore tė Kosovės nė kufi me Serbinė.
Incidenti ėshtė konfirmuar edhe nga Policia e Kosovės, e cila ka thėnė se pėr shkak tė protestės sė rreth 200 serbėve, Ahmeti e ka anuluar vizitėn nė Leposavic.
Kjo komune pėrbėhet nga rreth 15 mijė banorė, shumica serbe. Atje jetojnė edhe rreth 400 shqiptarė tė cilėt banojnė nė tre fshatra tė kėsaj komune, nė Bistricė, Cerajė dhe Koshtovė, pothuajse tė izoluar nga pjesa tjetėr e Kosovės. Nga ana tjetėr, institucionet e Kosovės nuk kanė arritur ende ta shtrijnė autoritetin e tyre nė kėtė pjesė tė vendit.
Balkanweb


Opozita e shqetėsuar pėr aktivitetet e fshehta tė zyrtarit tė lartė tė OKB-sė nė Kosovė dhe Serbi

Askush nė Kosovė nuk flet pėr aktivitetin katėrditor tė zyrtarit tė lartė tė OKB-sė, Marco Binachini. Krejt ēfarė thotė UNMIK-u ėshtė se italiani po qėndron nė Kosovė pėr ēėshtje tė brendshme tė UNMIK-ut dhe rikonfigurimin e tij. Megjithatė, hipoteza e UNMIK-ut rrėzohet nga dokumenti i publikuar nė KTV, i cili flet qartazi pėr ēėshtjet qė do tė diskutojė italiani, ku ndėr tė tjera ėshtė edhe kjo pikė: diskutimi dhe implementimi i planit gjashtėpikėsh; Po ashtu, zyrtari i lartė ėshtė takuar nė Kosovė larg vėmendjes sė medias edhe mė udhėheqės tė tė gjitha mekanizmave ndėrkombėtarė nė Kosovė, pėrfshi EULEX-in, ICO-n, KFOR-in e OSBE-nė. Takime tė ngjashme do tė zhvillojė edhe nė Beograd. Por, vizita e tij e ka shqetėsuar tej mase opozitėn kosovare. Megjithatė, presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, ka thėnė se tė gjithė ata qė kanė pėr qėllim t’ ia vėnė gjashtėpikėshin Kosovės e kanė gabim. Derisa Qeveria e Kosovės e konsideron ende tė vdekur planin 6-pikėsh, UNMIK-u e thotė tė kundėrtėn. Mė 23 mars do tė mbahet edhe seanca e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, ku sekretari i pėrgjithshėm, Ban ki Moon, do tė prezantojė njė raport tė ri. Vizita e italianit Marco Bianchini po i shėrben hartimit tė raportit tė Ban ki Moonit.
KTV


Kritikohet funksionalizimi i Ministrisė sė Jashtme dhe rrjeti diplomatik

Kritika pėr funksionalizimin e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, ambasadave tė Kosovės, pėr legjislacionin e politikės sė jashtme, pengesat qė po i shkaktohen vendit nga Serbia pėr mospjesėmarrje nė organizatat ndėrkombėtare janė disa nga konstatimet e nxjerra nė raportin e institutit GAP “Njė vit i politikės sė jashtme tė Kosovės”, nė konferencėn e organizuar nga Klubi pėr Politikė tė Jashtme. Drejtori i GAP-it, Shpend Ahmeti, ka thėnė se nuk duhet fokusuar nė numrin e njohjeve, pėr nė kualitetin e pėrmirėsimit tė interesit tė qytetarėve dhe nė qartėsimin e pėrfaqėsimit ndėrkombėtar tė vendit. Derisa nė aspektin ekonomik, sipas Ahmetit, shtetet e rajonit po tallen me Kosovėn. Kurse, kryetari i Bordit tė Klubit pėr Politikė tė Jashtme, Veton Surroi, ka deklaruar se Kosova ballafaqohet me mungesėn e platformės pėr politikė tė jashtme. Ka pasur tendenca qė politika e jashtme tė paraqitet si personalizuar, qė ėshtė pasqyrim i padrejtė, ka potencuar Surroi. Ai ka deklaruar se pas shpalljes sė pavarėsisė nė Kosovė po bashkėjetojnė tri statuse njėkohėsisht: pavarėsia, protektorati dhe ndarja e vendit, qė po manifestohen edhe nė politikėn e jashtme. Ndėrkohė, zėvendėsministrja e Jashtme, Vlora Ēitaku, ka shpalosur tri prioritetet e Ministrisė sė Jashtme. Ēitaku duke e quajtur Kosovėn njė shtet tė sapolindur, ka ngjallur reagime te nėnkryetari i parė i AAK-sė, Blerim Shala. Ai ka kritikuar Qeverinė qė nuk e ka vendosur diplomacinė, si njėrin nga pesė prioritetet e ekzekutivit dhe ka shtuar se politika e jashtme ėshtė e kufizuar vetėm nė deklarata se ēėshtja e njohjes ėshtė punė e kryer, derisa gjendja faktike flet sipas Shala flet pėr tė kundėrtėn.
KTV

Llapjani_HH
06-03-09, 18:48
Burton: Dialogu Prishtinė- Beograd, ēėshtje shumėdimensionale

Bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė duke u pėrpjekur pėr tė gjetur rrugė se si t’i ulė nė tryezėn e bisedimeve Prishtinėn dhe Beogradin pėr ēėshtje tė mbetura pezull mes dy vendeve. Zėvendėsi i Piter Feith nė Zyrėn Civile Ndėrkombėtare, diplomati amerikan Fletcher Burton, ekskluzivisht pėr ALSAT u shpreh se dialogu Prishtinė- Beograd ėshtė njė ēėshtje e rėndėsishme me pėrfshirjen e faktorėve tė shumtė.

“Ėshtė pėrherė njė ēėshtje e rėndėsishme dhe gjithmonė njė lidhje shumėdimensionale. Si Prishtina po ashtu dhe Beogradi, por edhe qendra tė tjera ndėrkombėtare pėrfshirė Brukselin luajnė rol tė rėndėsishėm. Ėshtė njė ēėshtje e komplikuar qė ka shumė dimensione. Por gjėja mė e rėndėsishme ėshtė qė ne po vazhdojmė ta forcojmė kėtė lidhje” tha zv/shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Fletcher Burton.

Krahas detyrės sė shefit tė Zyrės Civile, Piter Feith ėshtė njėkohėsisht dhe Pėrfaqėsues i Posaēėm i BE nė Kosovė, kapacitet me tė cilin pritet tė marrė pėrgjegjėsi nė procesin eventual tė dialogut Prishtinė- Beograd.
ALSAT


Pėrzgjidhen kandidatėt pėr gjyqtarė tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės

Pėrmes njė komunikate pėr opinion, Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime e Kuvendit tė Kosovės ka njoftuar se komisioni i posaēėm pėr shqyrtimin e emėrimit tė gjyqtarėve tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės, nė mbledhjen e mbajtur sot, mė 06.03.2009, vendosi qė kandidatėt e pėrzgjedhur tė ftohen nė intervistė, e cila do tė mbahet mė 10.03.2009 nė ora 10.00 nė ndėrtesėn e Kuvendit tė Kosovės.

Lista e kandidatėve tė mundshėm pėr gjyqtarė tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės


1. Enver Hasani
2. Feriz Gėrvalla
3. Abdullah Robaj
4. Altay Suroy
5. Kadri Kryeziu
6. Haxhi Durguti
7. Zait Xhemaili
8. Emrush Kastrati
9. Agim Krasniqi
10. Qemajl Juniku
11. Halit Muharremi
12. Selim Nikēi
13. Zijadin Spahiu
14. Rifat Abdullahu
15. Muharrem Shabani
16. Idain Smailji
17. Fejzulla Berisha
18. Hava Ismajli
19. Fadil rracaj
20. Idriz Gėrvalla
21. Ali Qosja
22. Halim Sylejmani
23. Riza Smaka
24. Iliriana Islami
25. Anton Nokaj
26. Osman Tmava
27. Ramadan Bunjaku
28. Bajram Ukaj
29. Gjylieta Mushkolaj
30. Muhamet Shala
31. Gjyltene Sylejmani
32. Ariana Zherka – Hoxha
33. Mazzlum Baraliu
34. Zef Prekė Prenaj
35. Ejup Kamberaj
36. Vjosa Nimani
37. Nexhat Elezi
38. Luan Vokshi


Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime.
RTK

krijuesiii
06-03-09, 21:43
...edhe Papa ka nise me gjete rrugen ne Islam inshalla e udhezone Zoti ne te verteten...

Vatikani ofron sistemin financiar Islam pėr Bankat Perėndimore
Vatikani thotė se sistemi financiar Islam mund tė ndihmojė nė kalimin e krizės ekonomike si alternativė ndaj kapitalizmit.
E premte, 06 Mars 2009 21:05


Gazeta e pėrditshme e Vatikanit "L'osservatore Romano", raporton se sistemi bankar Islam mund tė ndihmojė pėr kalimin e krizės globale ekonomike.

Vatikani tha se bankat duhej tė shikonin rregullat etike tė financave Islame pėr tė rikthyer vetėbesimin nė mesin e klientėve tė tyre nė kohėn e krizės globale.

"Parimet etike Islame mbi tė cilat janė tė vendosura financat Islame mund tė i ofrojnė bankat mė afėr klientėve dhe tė fryma e vėrtetė e cila duhet tė shėnoj ēdo shėrbim financiar," thuhet nė gazetė.





Papa Benedikti XVI gjatė njė fjalimi vitin e kaluar nė lidhje me pėrplasjet e tregjeve financiare tha "paratė humbin, nuk ėshtė asgjė" dhe konkludoi se "realiteti i vetėm i qėndrueshėm ėshtė fjala e Zotit."
Vatikani ka qenė nė pėrcjellje tė situatės financiare globale duke e kritikuar tregun e lirė pėr rritjen e tepėrt dhe tė keqe gjatė dy dekadave tė kaluara.

Edhe gazeta Austriake "Heute" ka publikuar njė lajm tė shkurtėr ku shkruan:
Vatikani rekomandon tė Drejten Islame pėr Bankat

Pa rritje tė Kamatės, pa Spekulime: Bankat le t'i pėrmbahen Sheriatit Islam, shkruan Gazeta e Papės.




http://www.mesazhi.com/news_detail.php?id=10325

Llapjani_HH
07-03-09, 20:08
Prishtinė, organizohet akademia pėrkujtimore nė 11-vjetorin e epopesė sė UĒK

Me moton "Bac u kry", nėn patronatin e kryeministrit Hashim Thaēi nė Prishtinė u mbajt akademia pėrkujtimore nė 11 vjetorin e Epopesė se UĒK-se.
Njėri nga nipėrit e komandantit legjendar Adem Jashari, Bekim Jashari, kritikoi institucionet pėr organizim tė dobėt tė pėrvjetorit, ku ndryshe nga vitet tjera, nuk pati as parakalim te Gardės. Bekimi duke ju duke ju referuar motos sė akademisė tha, "Bac, ende nuk u kry".

"6 vite para rėnies ti o xhaxha e formove njė ushtri pėr ta ēliruar kėtė vend, nė mėnyrė qė tė jetojmė tė lirė, tė kem tė drejtė tė nderojmė dėshmorėt, ata qė na ndihmuan, ata qė na bėnė tė marrim frymė lirshėm. Por ajo ushtri tė cilėn ti e formove dhe qė u trashėgua vit pas viti sot nė 11 vjetorin e rėnies nuk u lejua qė tė bėnė as parakalim dhe as tė nderoj te varrezat tua”, tha Bekim Jashari, Nipi i Adem Jasharit.

"Jemi mbledhur sot, pėr tė kujtuar dhe nderuar veprėn dhe jetėn e njė njeri dhe tė familjes sė tij qė nuk u pėrul por i pėrballoj sfidat dhe qė ėshtė mė meritori pėr lirinė e popullit tė tij tė shtypur. Pra ky ėshtė babai i pavarėsisė sė Kosovės komandanti legjendar Adem Jashari”, u shpreh Hashim Thaēi, kryeministėr i Kosovės. Garda e Kosovės e cila ishte pjesė pėrbėrėse e TMK-sė, tani pas krijimit tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, nuk bėnė pjesė nė kėto forca.
ALSAT


Jasharėt me sloganin "Bac nuk qenka kry", Thaēi: Nuk jam pėrgjegjės pėr situatėn

Nuk jam pėrgjegjės pėr situatėn e krijuar, kėshtu ėshtė shprehur kryeministri i Kosovės Hashim Thaci njė ditė pas prezantimit tė vėllait tė Heroit legjendar Adem Jashari nė ceremoninė pėrkujtimore tė vdekjes sė tij me slloganin “Bac nuk qenka kry” tė cilin Bekim Jashari e ka pėrdorur nė shenjė proteste pėr shkak tė mosleijimit tė Forca e Sigurisė sė Kosovės pėr tė bėrė homazhe para varreve tė familjes Jashari ashtu siē kanė bėrė tradicionalisht pjesėtarėt e ish Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės.

"Ne po e ndėrtojmė shtetin tonė tė ri. Unė dua tė besoj se edhe komandanti i FSK-sė, z. Sylejman Selimi, edhe ministri i mbrojtjes, Mujota, edhe komandanti i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės, Presidenti Sejdiu do tė deklarohen rreth kėsaj ēėshtjeje", u shpreh Hashim Thaēi.Kryeministėr i Kosovės.

Por nėnkryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Avni Arifi, e quan tė papėrgjegjshėm vendimin e organizatorėve pėr tė mos ndjekur traditėn e parakalimeve ushtarake nė ditėt e pėrkujtimit tė viktimave tė familjes Jashari.

"Si duket ka ekzistuar njė gatishmėri dhe pėrgatitje nga FSK pėr ta ruajtur atė traditė qė ka ekzistuar mė herėt, mirėpo ajo nė momentin e fundit ajo ėshtė anuluar. Ėshtė e ēuditshme pse ėshėt anuluar aq mė parė kur kjo ėshtė organizuar nėn patronatin e Zyrės sė Kryeministrit. Ėshtė njė papėrgjegjėsi totale. Ndoshta i bashkangjitemi asaj thėnies “Bac, ende nuk ėshtė kry.
Cdo vit,manifestimi pėrkujtimor “Epopeja e UĒK-sė” ėshtė zhvilluar me paralakalimin e pjesėtarėve tė ish Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės nė stadiumin e qytetit nė Prishtinė dhe me homazhe pranė varreve tė dėshmorėve nė Prekaz.Manifestimi treditor mbyllet sonte nė Prekaz me atė qė quhet “Nata e Zjarreve”, u shpreh Avni Arifi.Anėtar i Kryesisė/ AAK.
ALSAT


Operacioni “Hija”, zbulohet njė rrjet i kontrabandės me armė

Pas njė hetimi mbi pesė muaj tė Drejtorisė Kundėr Krimit tė Organizuar tė Policisė sė Kosovės u zbulua rrjeti i kontrabanduesve me armė.

Hetuesit e Drejtorisė Kundėr krimit tė Organizuar kishin filluar muaj mė herėt hetimet kundėr njė rrjeti qė dyshohet se operonte nė Republikėn e Kosovės duke bėrė kontrabandim me armė.

Nė njė operacion tė koduar me emrin "Hija", hetuesit e DKKO-sė, tė pėrkrahur edhe nga Njėsiti Mbėshtetės Operativ, njėsiti K-9 dhe Krim-teknika arrestuan 6 persona tė dyshimtė: pesė shtetas tė Republikės sė Kosovės dhe njė shtetas tė Republikės sė Shqipėrisė.

Njė i dyshimtė ėshtė arrestuar nė pikėn kufitare nė Vėrmicė, tre nė Lipjan dhe dy nė Podujevė.

Pėrveē personave tė arrestuar, gjatė operacionit "Hija" u konfiskuan:

mbi 4100 fishekė tė kalibrit 7.62 mm
2 vetura Golf 2 me targa KS
1 furgon me targa tė Republikės sė Shqipėrisė
Mbi 75.000 € tė konfiskuara.

Operacioni i cili ėshtė duke vazhduar akoma, ėshtė kryer nė lokacione tė ndryshme nė Kosovė si nė Podujevė, Lipjan dhe Pikėn kufitare nė Vėrmicė.

Si pjesė e operacionit Policia e Kosovės ka bastisur edhe tri shtėpi nė komunėn e Podujevės.

Operacione tė tilla siē ėshtė ky i sotmi tregojnė pėrkushtimin dhe vendosmėrinė e Policisė sė Kosovės nė luftė kundėr krimit tė organizuar.
Mesazhi.com

Sa t'zot jan kėta policėt e Kosovės kur janė nė pyetje Shqiptarėt.
Kurse shkiet luajn me minahedhės e armė tjera, e atyre nuk guxojn me ju thanė kurgja.
Veq me ba e me u plagos me armė tė veta siq ndodhi dje a pardje i dėrgojn nė spital, e ndoshta ju blejn armė tė reja ma tė mira se ato qė i kanė pas.

Llapjani_HH
08-03-09, 14:28
Kryeministri Thaēi fton presidentin serb Boris Tadic nė Prishtinė

• Njė ftesė nėpėrmjet medias i ėshtė bėrė Presidentit serb, Boris Tadic nga kryeministri kosovar, Hashim Thaci. Nė njė debat e sipėr pėr kthimin e pakicave serbe nė Kosovė, Thaci i ka bėrė ftesė Tadicit tė takohen nė zyrėn e kryeministrit nė Prishtinė

PRISHTINE-Kreu i qeverisė kosovare, Hashim Thaci fton Presidentin e Serbisė pėr vizitė zyrtare nė Kosovė. Ftesa u bė gjatė njė njė debati tė sotėm nė Ēagllavicė ku u debatua pėr kthimin e pakicave, nė veēanti serbėve.
Nė fjalėn e tij Kryeministri Thaēi ftoi edhe presidentin serb Boris Tadic, pėr njė takim nė zyrėn e tij nė Prishtinė. Sic theksoi kreu i qeverisė kosovare “ėshtė koha t’i shtrėngojmė duart dhe tė nisim krijimin e raporteve tė mira fqinjėsore e jo si nė luftė tė ftohtė”.
Kurse lidhur me debatin pėr kthimin e pakicave serbe nė shtetin e Kosovės, Thaci theksoi mbrojtje dhe mirqėnie pėr kėtė kategori tė larguarish.
“Ēdo pėllėmbė e territorit tė Kosovės, ėshtė atdhe i tė gjithė qytetarėve tė saj, pa dallim etnie. Andaj, pėrveē ftesės pėr kthim, Qeveria e Kosovės ofron edhe mirėqenie dhe mbrojtje pėr ata qė dėshirojnė tė kthehen nė shtėpitė e tyre”.
Nga Beogradi zyrtar nuk ka ende asnjė reagim pėr kėtė ftesė tė Thacit qė nuk dihet nėse ėshtė dėrguar edhe nė mėnyrė zyrtare.
Thaci dhe Tadic janė takuar vetėm nė praninė e ndėrkombėtarėve nė diskutime tė ndryshme jashtė vendeve tė tyre lidhur me cėshtjen e Kosovės. Edhe ndonjė shtrėngim duarsh i komentuar nga mediat pas kėtyre takimeve ėshtė justifikuar nga liderėt sipas interesave tė tyre. Nė njė shtrėngim duarsh qė Thaci ka patur me Tadic nė korridoret e Kėshillit tė Sigurimit nė OKB ne janar tė vitit 2008, i pyetur mė pas nga mediat, kryeministri kosovar ėshtė shprehur vetėm se “ne shtrėnguam duart si dy udhėheqės tė dy vendeve tė pavarura”.
Ballakanweb


Mė e zbehtė se asnjėherė u pėrmbyll “Epopeja e UĒK”-sė, pėrgjegjėsit heshtin

Ėshtė pėrmbyllur mbrėmė nė Prekaz, me natėn e zjarreve Epopeja e UĒK-sė. Por manifestimi i sivjetmė, krahasuar me vitet e mėparshme ka qenė shumė i zbehtė edhe pse ka mė shumė se njė vit qė jemi shtet. Mbrėmė nė Prekaz nuk ka qenė i pranishėm kryeministri Hashim Thaēi nėn pėrkujdesjen e tė cilit ėshtė mbajtur Epopeja. Po ashtu kanė munguar edhe i pari i vendit, Fatmir Sejdiu, ministri i FSK-sė Fehmi Mujota si edhe komandanti i FSK-sė Sylejman Selimi. Gjithashtu gjatė ditėve tė Epopesė nuk ka pasur parakalim tė FSK-sė gjė qė ka ngjallur zemėrim e familjes sė komandantit legjendar Adem Jashari ndaj institucioneve tė vendit. Publikisht kėtė pakėnaqėsi e ka shprehur Bekim Jashari nė akademinė e mbajtur para dy ditėsh. Arsyejen pse nuk ka pasur parakalim tė FSK-sė, kryeministri Thaēi ka thėnė se duhet ta japin presidenti Sejdiu, ministri i FSK-sė, Mujota dhe komandanti i FSK-sė gjeneral Selimi. Ndėrkaq burime tė Kohahvsionit nė hierarkinė e lartė tė FSK-sė kanė thėnė se pėr kėtė ēėshtje duhet tė japė pėrgjigje kryeministri Thaēi.
KTV


FSK mes dy zjarresh

FSK ėshtė zėnė nė mes tė dy zjarreve: tė respektojė detyrat shtetėrore apo emocionet kombėtare? Ajo marshon vetėm pėr festa shtetėrore. Prandaj, ushtarėt nuk u panė nė Manifestimin “Epopeja e UĒK’sė”. Tė gjithė ishin nė dijeni pėr kėtė, por heshtėn. Kryeministri Thaēi foli tė shtunėn, ndėrsa kėrkoi qė kėtė ta bėjnė edhe Presidenti Fatmir Sejdiu dhe Komandanti i FSK’sė.

Nga Leonard Kerquki mė 08.03.2009 nė ora 8:02
Kryeministri Hashim Thaēi ėshtė deklaruar tė shtunėn pėr mungesėn e ushtarėve tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė manifestimet pėr nder tė “Epopesė sė UĒK’sė”, ndėrsa ka kėrkuar qė pėr kėtė ēėshtje tė flasin edhe Komandanti i FSK’sė Sylejman Selimi, Ministri Fehmi Mujota, si dhe Komandanti Suprem i Forcave tė Armatosura, Presidenti Fatmir Sejdiu.

Deklaratat e Kryeministrit vijnė njė ditė pasi qė institucionet e Kosovės u gjenden nėn kritikat e Bekim Jasharit, anėtar i Familjes Jashari nga Prekazi, teksa po u drejtohej pjesėmarrėsve nė njė akademi pėrkujtimore.

“Ne po e ndėrtojmė shtetin tonė tė ri. Unė dua tė besoj se edhe komandanti i FSK’sė, Sylejman Selimi, Ministri i Mbrojtjes Mujota, edhe Komandanti i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės, Presidenti Sejdiu, do tė deklarohen rreth kėsaj ēėshtjeje”, tha Kryeministri Thaēi, tė shtunėn.

Bekim Jashari, nė Akademinė Pėrkujtimore tė mbajtur tė premten me rastin e 11 vjetorit tė rėnies sė Adem Jasharit, ka shprehur pakėnaqėsinė me ato qė ndodhėn gjatė ditėve pėrkujtimore, duke ironizuar me slloganin “Bac, u kry”.

“Bac, nuk qenka kry”, ka thėnė ai, duke protestuar publikisht pėr shkak se ushtarėt e FSK’sė nuk u lejuan tė parakalojnė dhe tė bėjnė homazhe para varreve tė

Familjes Jasharaj, siē kanė bėrė tradicionalisht pjesėtarėt e paraardhėses sė saj, TMK’sė.

Burime tė Express, tė afėrta me institucionet e Kosovės, kanė shpjeguar arsyet pse ushtarėt e FSK’sė nuk u panė nė manifestimet e “Epopesė sė UĒK’sė”.

“Prania ndėrkombėtare nė vend ka kėrkuar qė njė gjė e tillė tė mos ndodhė”, ka thėnė njė burim i gazetės, tė shtunėn.

“Sipas tyre, FSK duhet tė marshojė vetėm nė festat shtetėrore”, ka saktėsuar burimi i Express.

Pėr kėtė, sipas tij, kanė qenė nė dijeni tė gjithė liderėt institucionalė tė Kosovės.

Shteti i Kosovės lindi pasi qė bashkėsia ndėrkombėtare u bind qė Prishtina ėshtė e pėrkushtuar tė ndėrtojė njė shtet shumetnik. Nė kėtė kontekst, institucionet e Kosovės, pas miratimit tė Deklaratės sė Pavarėsisė, kanė miratuar dhjetėra ligje, ashtu sikurse kanė pėrgatitur Kalendarin e Festave Shtetėrore nė frymė tė Pakos sė Ahtisaarit.

Manifestimet pėrkujtimore pėr nder tė rėnies sė Komandantit Legjendar Adem Jasharit dhe Familjes Jashari kėtė vit janė organizuar nga Zyra e Kryeministrit.
Memli Krasniqi, Zėdhėnės i Qeverisė, ka dhėnė detaje.

“Nė agjendėn preliminare, ne e kemi paraparė marshin e FSK’sė, por pastaj duket se ka pasur presione drejtpėrdrejt nė FSK, dhe kjo ka bėrė qė mos tė mbahet marshi”, ka thėnė Krasniqi pėr Express, tė shtunėn.

“Presionet kanė qenė nga faktori ndėrkombėtar”, ka shtuar ai.

Zėdhėnėsi Krasniqi ka thėnė se Qeveria ėshtė njoftuar para dy ditėsh se nuk do tė ketė marsh tė FSK’sė nė manifestimet pėr nder tė “Epopesė sė UĒK’sė”.

Zėdhėnėsi i FSK’sė, Enver Dugolli, ka thėnė se FSK ėshtė institucion qė i pėrgjigjet Qeverisė.

“Nė kėtė drejtim, nuk kemi se ēfarė tė shtojmė”, ka thėnė ai pėr Express.

Dugolli ka shtuar se FSK vetėm merr urdhra, e kėshtu ka ndodhur edhe nė rastin e manifestimeve pėr “Epopenė e UĒK’sė”.

“Ne kemi qenė nė dijeni se nuk do tė ketė marsh, pasi qė ka ekzistuar njė Kėshill Organizativ, ku kanė qenė tė pėrfaqėsuar tė gjithė. Aty ka qenė edhe

Zv.Komandati i FSK’sė dhe ai na tregoi se ēėshtje e marshit ėshtė diskutuar njė herė, por ėshtė vendosur qė tė mos mbahet”, ka treguar Dugolli.

Nga pėrgjegjėsia ėshtė shkarkuar edhe Presidenca e Kosovės.

“Organizimi ka qenė nė patronatin e Qeverisė. Sa i pėrket diskutimet tjera, jo presione, jo ēpresione, ne nuk i komentojmė”, ka thėnė Xhavit Beqiri, Zėdhėnės i Presidentit.

“Vetėm mund tė themi se gjatė kohės kur ėshtė bėrė organizimi, Presidenti nuk ka qenė nė Kosovė, e qė do tė thotė se ne nuk kemi qenė tė pėrfshirė nė kėtė ēėshtje”, ka shtuar Beqiri, tė shtunėn.

Nga ana tjetėr, opozita ka shfajėsuar FSK’nė, duke ngarkuar me pėrgjegjėsi Zyrėn e Kryeministrit.

Avni Arifi, anėtar i Kryesisė sė AAK’sė, nė njė prononcim pėr ALSAT tha se ėshtė e ēuditshme se si u anulua marshi i FSK’sė.

“Si duket ka ekzistuar njė gatishmėri dhe pėrgatitje nga FSK pėr ta ruajtur atė traditė qė ka ekzistuar mė herėt, mirėpo ajo nė momentin e fundit ėshtė anuluar.

Ėshtė e ēuditshme pse ėshtė anuluar, aq mė parė kur kjo ėshtė organizuar nėn patronatin e Zyrės sė Kryeministrit. Ėshtė njė papėrgjegjėsi totale. Ndoshta i bashkėngjitmi asaj thėnies “Bac, ende nuk ėshtė kry”, ka thėnė ai.

Manifestimi pėrkujtimor “Epopeja e UĒK’sė” ėshtė pėrmbyllur tė shtunėn me atė qė quhet “Nata e Zjarreve”. Manifestimi pėrkujtimor “Epopeja e UĒK’sė” ėshtė zhvilluar ēdo vit me paralakalimin e pjesėtarėve tė ish Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės nė stadiumin e qytetit nė Prishtinė dhe me homazhe pranė varreve tė dėshmorėve nė Prekaz.
Gazeta Expres

Hmm e kush ėshtė fajtor nė kėtė rast?

Llapjani_HH
08-03-09, 17:53
Mediat: Organe tė kosovarėve janė shitur nė Rusi

• Trafik i organeve ėshtė lajmėruar kėtė herė, por jo nga Karla Del Ponte, a nga Beogradi. Njė e pėrditshme maqedonase ka rrėfyer fakte qė serbėt pėrmes Maqedonisė dhe Bullgarisė kanė bėrė tregti me organet e kosovarėve tė vrarė, tė cilat mė pas kanė pėrfunduar nė Rusi.

SHKUP-Ekzistojnė dyshime tė mėdha se nė periudhėn 1998-1999, gjatė luftės nė Kosovė, serbėt pėrmes Maqedonisė kanė bėrė tregti me organe njerėzore tė shqiptarėve tė vrarė kosovarė. Kėtė bėn tė ditur nė njė artikull tė saj gazeta “Lajm” e Maqedonisė.
Sipas burimeve qė citon gazeta, serbėt pėrmes Maqedonisė dhe Bullgarisė kanė bėrė tregti me kėto organe njerėzore, tė cilat mė pas kanė pėrfunduar nė Rusi.

Kėto dyshime edhe mė shumė i ngre prania e “mjekėve” rusė nė Maqedoni, nė kohėn e luftės nė Kosovė. “Gjatė asaj kohe nė Maqedoni janė vėrejtur njė numėr i madh i mjekėve rusė”, thonė burimet e kėsaj gazete.

Kėto dyshime kanė zgjuar interes tė madh edhe tek disa qarqe tė Kosovės dhe nuk pėrjashtohet mundėsia tė fillojnė hetime pėr tė ardhur deri tek e vėrteta, thekson kjo gazetė.

Por, nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė kanė deklaruar se nuk posedojnė informacione tė tilla. Zėdhėnėsi i policisė, Ivo Kotevski tha se deri mė tani tek MPB-ja nuk ka arritur ndonjė kėrkesė pėr tė filluar hetime pėr njė gjė tė tillė.

Autoritetet e Kosovės edhe sot e kėsaj dite nuk dinė se ku janė me mijėra shqiptarė tė zhdukur pėr tė cilėt qė nga koha e luftės nuk ka asnjė gjurmė.

Ndryshe, para njė jave Komisioni qeveritar pėr tė zhdukurit nė Kosovė ka bėrė tė ditur se rreth 20 shqiptarė nga Kosova, tė vrarė, dyshohet tė jenė varrosur nė varrezat e Shkupit nė Butel.

Sipas kryetari tė kėtij komisioni, Prenkė Gjetaj, dyshohet se kėto kufoma, pasi janė vrarė nga forcat serbe nė vitin 1999, janė hedhur nė lumin Lepenc, e mė pas lumi i ka dėrguar nė Maqedoni.

“Kemi informata se kėto kufoma janė hedhur nė lumin Lepenc, nė vitin 1999, dhe pėr kėtė ne e kemi njoftuar Ministrinė e Punėve tė Jashtme, qė kėtė ēėshtje ta trajtojė me homologėt e tyre nga Maqedonia, nė mėnyrė qė tė na lejohet afrimi nė ato varreza”, ka thėnė Gjetaj.

Pas kėtij reagimi tė Prishtinės zyrtare Ministria e Punėve tė Jashtme (MPJ) e Maqedonisė ka thėnė se ėshtė e gatshme tė bashkėpunojė me Kosovėn pėr gjetjen e kufomave e rreth 20 shqiptarėve nga Kosova, qė dyshohet se janė varrosur nė varrezat e Butelit nė Shkup.

Ministri i MPJ-sė, Antonio Milloshovski tha se janė tė gatshėm pėr bashkėpunim nėse bėhet njė kėrkesė e tillė nga pala kosovare.
Balkanweb

Llapjani_HH
09-03-09, 19:19
Haradinaj akuzon qeverinė Thaēi pėr korrupsion dhe pėr mungesė tė njė plani qeverisės

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Ramush Haradinaj ka akuzuar sot kryeministrin e Kosovės se po ndihmon nė zhvillimet e korrupsionit dhe se qeveria e tij po punon pa njė plan veprimi. Gjatė njė debati me qytetarė nė Prishtinė Haradinaj tha se “fakti qė kryeministri Thaēi zhvillon takime tė fshehta me biznesmenė serb nė Shkup ėshtė komprometim jo vetėm i pozicionit tė kryeministrit por shumė etikave tjera”.

Ish kryeministri Ramush Haradinaj ka akuzuar sot edhe njė herė qeverinė Thaēi pėr korrupsion dhe pėr mungesė tė njė plani qeverisės. Haradinaj tha se Thaēi po i ndihmon zhvillimit tė korrupsionit dhe se veprimet e tij tė fundit e kanė komprometuar atė jo vetėm si kryeministėr.

Njė situatė e keqe, sipas Haradinajt, ėshtė nė kompanitė publike pasi aty janė shpėrndarė rrjete tė caktuara si dhe veprime tė cilat janė jotransparente.

Sipas Haradinaj postet politike nė Kosovė janė personalizuar dhe se kjo qeveri ka tendencė tė shantazhimit tė mediave

Kreu i AAK-sė Ramush Haradinaj tha se partia e tij po pėrgatit njė plan qeverisės dhe veprimi qė do t’iu ofrojė qytetarėve tė Kosovės nė zgjedhjet komunale dhe ato parlamentare. Sipas Haradinaj do tė jenė debatet me qytetarė qė do tė pėrcaktojnė prioritetet e planit tė partisė sė tij.
RTK

I biri i Adem Jasharit jashtė FSK-sė

Murat Jashari, pėrfaqėsues i familjes Jashari nga Prekazi, nė njė intervistė pėr Bota Sot ka bėrė tė ditur ndėr tė tjera se, i biri i komandantit legjendar Adem Jashari, Lulėzimi, tash pėr tash nuk ėshtė pėrfshirė nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės.

Duke folur nė pjesėn e fundit tė kėsaj interviste nė vazhdime, Murati ka shpjeguar se burimet e tė ardhurave tė familjes Jashari janė kryekėput burime familjare.

“Janė burime tėrėsisht familjare. Pushteti qendror nuk ka nxjerrė ndonjė ligj pėr kėtė ēėshtje, kurse ai lokal paguan 500-700 € nė emėr tė shpenzimeve qė bėhet pėr delegacione tė ndryshme. Asgjė nuk ėshtė rregulluar ligjėrisht. Babai im ėshtė nė parapension dhe Bekimi nė Aeroport… Lulėzimi deri tash ka qenė nė TMK…”, ka thėnė ai.

I pyetur ndėrkaq se ku ėshtė Lulėzimi tash, Murat Jashari ka thėnė: “Pėr momentin Luli ėshtė pa punė, respektivisht nuk ėshtė inkuadruar nė FSK…”

Nė insistimin e gazetarit pėr tė treguar nėse nuk ka dashur apo nuk ėshtė zgjedhur nė FSK Lulėzimi, Murati ėshtė pėrgjigjur: “Ėshtė njė problem qė nuk dihet ende se ē`ka ndodhur. Kishte disa bisedime ditėve tė fundit, nuk e di si do tė jetė nesėr”.

Nė pyetjen se a do tė thotė kjo se, edhe pėr djalin e Adem Jasharit ka dilema se mund tė jetė nė atė ushtri apo jo!!? Murat Jashari ėshtė shprehur: “Mund tė thuhet kėshtu”.

Ndėrkaq pėr vetvete, Murati ka thėnė se ai personalisht pėrfaqėson familjen, kryesisht kryen punėt e shtėpisė, pret delegacionet prej mė tė ndryshme… dhe vazhdon me doktoraturėn.

I pyetur ndėrkaq, nėse ka tė ardhura, Murat Jashari ėshtė pėrgjigjur: “Tė ardhura nuk kam. Babai investon ende nė mua... E falėnderoj. Ndonėse nuk e ndiej veten mirė, pasi jam edhe baba i tre fėmijėve. Le tė shohim si do tė jetė e ardhmja. Ardhtė si shpirti Juaj!”.
Telegrafi

Llapjani_HH
10-03-09, 18:39
Flet Lulzim Jashari: Klanet e FSK-sė

Nuk do tė jetė pjesė e FSK-sė. Arsyet pėr kėtė janė tė shumta. Ato fillojnė nga parragullėsitė qė janė bėrė nė pėrzgjedhjen e pjesėtarėve tė saj dhe pėrfundojnė nė njė forcė qė nuk ka lidhje me ish-UĒK-nė dhe TMK-nė. Thotė se ashtu si nė TMK, edhe nė FSK, ka klane. Njė prej tyre ėshtė ai i gjeneralėve Sylejman Selimi dhe Rrahman Rama. Pėr herė tė parė, Lulzim Jashari, djali i Komandantit Legjendar Adem Jashari, flet pėr kėtė proces.

Express: Pse nuk jeni nė FSK?

Lulzim Jashari: Ka shumė probleme qė sillen nė vazhdimėsi, e qė unė nuk jam nė FSK. Janė disa parregullsi dhe shkelje tė kritereve qė janė bėrė dhe pėr kėtė arsye unė nuk kam aplikuar fare tė jem pjesė e FSK-sė.

Ēfarė shkeljesh?

Lulzim Jashari: ...Kanė tė bėjnė me kriteret qė kanė qenė dhe shkeljet qė u janė bėrė atyre kritereve pėr seleksionimin dhe pėrzgjedhjen e pjesėtarėve tė TMK-s nė FSK. Aty shkruan se, edhe njė dėnim tė veturės nėse e ka dikush, do tė merret parasysh...

Express: Nuk janė marrė parasysh kėto kritere?

Lulzim Jashari: Nuk janė marrė parasysh asnjė. Kriteri, mendoj qė ėshtė shkelur prej sė larti e poshtė dhe tė mos keqkuptohemi dhe elaborojmė kėtė pėr pjesėtarėt me grada tė ulėta, por tek ata me grada tė larta, janė bėrė shkelje tė kritereve nė rend tė parė, e pastaj ėshtė vazhduar edhe te tė tjerėt.

Express: Duke pasur parasysh emrin tuaj, mendoni se pas do t’iu vijnė edhe tė tjerė, qė do ta zhveshin uniformėn dhe do ta lėnė FSK-nė?

Lulzim Jashari: Ne kemi shumė pjesėtarė tė cilėt janė pranuar nė FSK, e tė cilėt janė tė shqetėsuar pėr kėtė qė ka ndodhur. Tė gjithė kanė menduar se do tė ndodhė diēka tjetėr. Kėtu pėrkundrazi, vlerat e luftės dhe kontributet e njerėzve nuk janė respektuar askund. Kjo qė ėshtė ndėrtuar sot, nuk ėshtė ndėrtuar mbi gjakun dhe sakrificėn qė ėshtė bėrė mė herėt. Kjo ėshtė bėrė nė interes tė bashkėsisė ndėrkombėtare, pėr interesa tė veta, qė ėshtė luftuar dhe po luftohet qė ashtu siē ėshtė shprehur edhe Murati (Murat Jashari), nė Kushtetutė, nuk janė pėrmendur as dėshmorėt, asgjė tjetėr. Dhe kėtu ndodh njė eliminim i elementit UĒK, i vlerave tė luftės dhe gjithēka tė kthehet nė favorin dhe interesin e tyre.

Express: Por fakti se FSK-ja nuk do tė jetė pasardhėse e TMK-sė, ėshtė ditur shumė kohė mė parė. Pse nuk keni reaguar mė herėt por tash?

Lulzim Jashari: Kėtė nuk e kanė lejuar as ndėrkombėtarėt dhe as disa klane, qė tė mos ketė transformim....

Express: Ēfarė klanesh?

Lulzim Jashari: Janė grupe tė caktuara si udhėheqėsit e TMK-sė dhe FSK-sė, tė cilėt nė bashkėpunim me disa ndėrkombėtarė, edhe i kanė krijuar ato klane qysh herėt. Ata nuk i kanė treguar asnjėherė para komandantėve tė zonave. Pastaj reagimet kanė qenė prej disa komandantėve tė zonave qė kanė qenė gjeneral brigade me grada dhe tė cilėt kanė qenė tė shqetėsuar. E ato shqetėsime nuk kanė shkuar asnjėherė jashtė Shtabit tė Pėrgjithshėm.

Express: A kanė emra kėto klane?

Lulzim Jashari: Njė prej tyre ėshtė gjeneral brigade Nuredin Lushtaku, komandant i Gardės sė TMK-sė, i cili mė vonė ka dhėnė dorėheqje, sepse nuk i ka marrė parasysh shqetėsimet e kėtyre tė tjerėve. Kėta qė kanė shprehur shqetėsimet, janė edhe gjeneral brigade si Bashkimi (Bashkim Jashari) e shumė tė tjerė qė kanė shprehur shqetėsime rreth kėsaj force qė ėshtė duke u ndėrtuar.

Express: Por Nuredin Lushtaku nė njėfarė forme ėshtė vetėdistancuar me largimin tij nga FSK-ja?

Lulzim Jashari: Nuredin Lushtaku, kur e shikon qė ka shkelje prej kreut tė FSK-sė qė emėrohet nga TMK-ja, dhe se nuk ėshtė duke u krijuar njė forcė qė kemi menduar se do t’i shėrbejė vendit, Kosovės dhe qytetarėve tanė, e ka bėrė kėtė. Atėherė ne nė atė moment e kemi parė, edhe klanet, edhe grupet e caktuara qė kanė qenė dhe i kemi sot, nė krye tė FSK-sė, e kemi parė se ata janė pjesė e asaj dhe janė pėrgjegjės pėr kėtė tranzicion qė ėshtė bėrė.

Express: E keni fjalėn pėr gjeneral Sylejman Selimin?

Lulzim Jashari: Rrahman Ramėn, Sylejman Selimin..., e rend.

Express: A keni pasur kontakte nga zyrtarėt e lartė tė vendit qė ju tė jeni pjesė e FSK-sė?

Lulzim Jashari: Unė personalisht kam pasur takime edhe me kryeministrin, z. Thaēi dhe kryetarin e Kuvendit, z. Krasniqi.

Express: Ju kanė bėrė ftesė qė tė jeni pjesė e FSK-sė?

Lulzim Jashari: Jo ftesė, por janė interesuar dhe mė kanė pyetur Krasniqi dhe Thaēi se ku jam dhe si do tė veproj. Unė u kam treguar me kohė se nuk do tė jem pjesė e FSK-sė.

Express: Reagimi i tyre, cili ishte?

Lulzim Jashari: Ka qenė bukur shqetėsues. Por duke parė pozicionin tim personal dhe tė familjes sime, ata kanė insistuar qė unė tė jem nė kėto procese. Ata ndoshta edhe e kanė ditur se ēfarė force po ndėrtohet dhe kanė insistuar shumė, se, siē thatė edhe ju, mė parė ėshtė ditur se kjo nuk do tė jetė vazhdimėsi e UĒK-sė dhe TMK-sė.

Express: Tash me ēfarė do tė merreni?

Lulzim Jashari: Tash jam duke pushuar. Nuk po merrem me ndonjė aktivitet. Rri me shokėt e mi, siē kam qėndruar edhe mė herėt. Po e shoh njė situatė jo edhe aq tė qetė. Duhet ta shoh situatėn se si po rrjedh dhe disa gjėra tė bien nė vendin e vet. Tė shoh nėse koha apo nevoja, mund tė jem diku tjetėr, por nuk e di.

Express: Jeni ndier keq kur nė “Epopenė e UĒK-sė” nuk ka parakaluar FSK-ja?

Lulzim Jashari: Tash ‘Epopeja e UĒK-sė’ lidhet me familjen. Ndoshta po flas mė shumė si qytetar i thjeshtė. Por kur luftohet me njė uniformė dhe emblemė dhe mbi tė ndėrtohet gjithēka tjetėr qė vjen pas saj dhe i sheh ata djem, vajza, burra e gra qė kanė dhėnė jetėn pėr Kosovėn dhe ne sot nuk i nderojmė, kjo ėshtė bukur e rėndė. Ka qenė rėndė pėr tė gjithė njerėzit. Pėr kėtė nuk ėshtė faji te njė person, por te tė gjithė. Asnjė lule nuk e ka qitur mbi varret e dėshmorėve uniforma e FSK-sė. Kjo tė jep tė kuptohet pse nuk jam brenda kėsaj FSK-je.

Express: Ka spekulime se ju nuk jeni nė FSK, pėr shkak tė mospajtimeve tuaja me kryeministrin Hashim Thaēi?

Lulzim Jashari: Nuk ka tė vėrtetė kėtu. Unė kam raporte shumė tė mira me kryeministrin Thaēi. Ndoshta nuk pajtohemi nė shumė gjėra, por nuk jam krejt nė rrjedha qė ta di se si i ka problemet. Por unė nuk kam ndonjė problem pse nuk jam nė FSK. Kam raporte tė mira tė ndėrtuara me kryeministrin, jo tash, por vite mė parė, qė nga koha e paraluftės.

Sqarim

Nė intervistėn me Lulzim Jasharin, djalin e komandantit legjendar Adem Jashari, ėshtė pėrvjedhur njė gabim. Nė pyetjen se ‘a kanė emra kėto klane’, nė vend tė pėrgjigjes se “...njė prej tyre ėshtė gjeneral brigade Nuredin Lushtaku, komandant i Gardės sė Kosovės”, ėshtė dashur tė jetė “...Nuredin Lushtaku nė vazhdimėsi ka shprehur shqetėsimet pėr rrjedhat se si ka ecur TMK-ja dhe formimi I FSK-sė...”.
Kėrkojmė falje nga Lulzim Jashari dhe lexuesit
Redaksia
Gazeta Expres


Shillovasit rilidhen nė rrjet, pa paguar borxhin

Serbėt e fshatit Shillovė tė Gjilanit, tė martėn ndėrprenė protestat, pasi atyre u ėshtė lėshuar rryma pa asnjė marrėveshje paraprake pėr shlyerjen e borxhit tė grumbulluar qė prej vitit 1999.

Policia nė Gjilan, konfirmoi tė martėn pėr ndaljen e protestave nė fshatin Shillovė, pasi siē thanė zyrtarėt e policisė, atyre u ėshtė lėshuar rryma.

Sipas banorėve serbė tė Shillovės, ky fshat pėr tetė ditė nuk ka pasur rrymė, ndėrkohė qė atyre u ėshtė lėshuar rryma pa shlyer borxhin. Por, sipas zyrtarėve komunalė, pritet qė tė martėn tė nisin bisedimet pėr kėtė mes pėrfaqėsuesve tė fshatit dhe udhėheqėsve komunalė e zyrtarėve tė KEK-ut.

Zėdhėnėsi i komunės sė Gjilanit, Shefik Surdulli, tha se tė martėn pasdite nė komunė do tė mbahet njė takim mes kryetarit tė komunės, Qemajl Mustafa, menaxherit tė KEK-ut dhe pėrfaqėsuesve serbė tė Shillovės ku pritet tė diskutohet pėr arritjen e njė marrėveshje tė mundshme mes palėve.

Serbėt e Shillovės kanė mbajtur premtimin pėr ndėrprerjen e protestave nėse u lėshohet rryma, sikurse qė kanė qenė kėmbėngulės qė tė mos pranojnė asnjėrin nga kushtet.

Policia edhe tė martėn ka dalė nė vendin e ngjarjes ku janė zhvilluar protestat, nė afėrsi tė Fabrikės pėr Ftohjen e Pemėve dhe Perimeve, por aty nuk ka pasur protestues.
Zėdhėnėsi i Policisė nė Gjilan, Ismet Hashani, tha se pas pesė ditė tė protestave, tė martėn janė ndėrprerė protestat e serbėve tė Shillovės, pasi atyre u ėshtė lėshuar rryma.

Nė mesin e kėrcėnime tė serbėve, ka qenė edhe ai qė nėse serbėve tė Shillovės nuk u lėshohet rryma ata do tė shpėrngulen pėr Serbi. Njė ditė mė parė, Lubomir Stanojkovic, udhėheqės i fshatit Shillovė, tha se atė ditė qė kėtij fshati i lėshohet rryma, serbėt do tė ndėrpresin protestat.

Sipas banorėve serbė tė Shillovės, ky fshat ka 350 shtėpi me 1.500 familje, kurse sipas zyrtarėve tė distriktit tė KEK-ut nė Gjilan, nė fshatin Shillovė janė tė evidentuar 115 konsumatorė, tė cilėt KEK-u pėr mospagimin e energjisė sė harxhuar elektrike i kanė borxh 684 mijė euro.

Dy ditė mė parė, kryetari i komunės sė Gjilanit, Qemajl Mustafa ėshtė takuar me njė delegacion tė fshatit Shillovė, me tė cilėt nuk ėshtė arritur asnjė marrėveshje, pasi ata kanė kėrkuar lėshimin e rrymės pa asnjė kusht nė ēka nuk e kanė gjetur pėrkrahjen e kryetarit tė komunės. (KosovaLive)
Gazeta Expres

Llapjani_HH
12-03-09, 18:21
Zv.ministri i ri i Shėndetėsisė, Nemanja Vujoviq, ėshtė ende nėn hetime

Zėvendėsministri i ri i Shėndetėsisė, Nemanja Vujoviq, ėshtė ende nėn hetime nga Njėsiti pėr Krime Ekonomike i Policisė sė Kosovės. Nga kjo njėri i ėshtė konfirmuar KTV-sė se ai dyshohet pėr keqpėrdorime me njė tender nė Ministrinė e Kthimit dhe Komuniteteve. Mirėpo, Vujoviq dhe partia e tij nuk e pranojnė. I riu i dhėnė pas badi-billdingut, zv. ministri i sapoemėruar i Shėndetėsisė, Nemanja Vujoviq, qeshet me akuzat qė i vihen mbi supe. E pranon se ka punuar edhe nė Ministrinė e Kthimit, e edhe nė Ministrinė e Punės, qė tė dyja tė udhėhequra nga serbė. Thotė se nuk ka pasur asnjė problem nė Ministrinė e Kthimit tė udhėhequr njė herė nga Sllavisha Petkoviq, dhe pastaj nga Branisllav Grbiq, duke mohuar se ka pasur probleme me ligjin. Por, Kohavision e ka konfirmuar nė Njėsinė pėr Krime Ekonomike tė Policisė sė Kosovės dhe ai ėshtė ende nėn hetime pėr periudhėn nė tė cilėn ka punuar si shef i Prokurimit nė Ministrinė e Kthimit. Auditori Gjeneral, i udhėhequr atėherė nga Linda Casella, kishte nisur hetimet nė nėntor 2006. Njėsia pėr krime tė rėnda ekonomike e Policisė sė UNMIK-ut besohet ta ketė marrė Vujoviqin bashkė me njė person tjetėr nga ministria dhe e ka marrė nė pyetje pėr 2 dy ditė dhe dy net. Dyshimet janė hedhur pėr njė tender tė kėsaj ministrie. Rasti i ėshtė kaluar Njėsitit pėr krime ekonomike tė Policisė sė Kosovės, nė fund tė vitit 2007. Partia prej nga vjen Vujoviq i hedh poshtė tė gjitha dhe bėn akuza pėr ish-ministrat e Kthimit, Slavisa Petkoviq dhe Branislav Grbiq. Vujanoviq ka pasuar nė postin e zv. ministrit tė Shėndetėsisė, Branislavi Grbiqin, i cili i ėshtė bashkuar Grupit parlamentar “Zajedno” e qė udhėhiqet nga Slavisha Petkoviq.
KTV


Pėr kosovarėt UNMIK-u diku bėn e diku jo

Diku UNMIK-u nuk bėn e diku bėn. Institucionet e Kosovės janė pajtuar tė fusin UNMIK-un nė zgjidhjen e problemit tė bllokadės qė Serbia dhe Bosnja janė duke ua krijuar prodhuesve kosovarė. Burime tė sigurta brenda qeverisė i kanė thėnė KTV-sė me kushte anonimiteti se brenda dy-tri ditėsh pritet qė vulat e reja me mbishkrimin Doganat e Kosovės t’i dorėzohen UNMIK-ut, e pastaj kėta tė fundit t’ ia dėrgojnė tė njėjtat shteteve tė lartpėrmendura. Po sipas kėtij burimi, Komisioni Evropian u ka premtuar zyrtarėve tė qeverisė tė pėrfshirė nė kėtė proces se nėse administrata e UNMIK-ut do t’i dorėzojė vulat te Serbia dhe Bosnja, kjo ēėshtje do tė zgjidhet, pasi qė institucionet e vendit nuk kanė ndonjė vendim tjetėr nė rast tė refuzimit tė serishėm tė vulave tė reja, sepse qeveria nuk ka shprehur gatishmėrinė pėr tė bllokuar hyrjen e prodhimeve me origjinė nga tė dyja vendet. Nėse bazohemi nė njė deklaratė dhėnė kohė mė parė nga UNMIK-u, atėherė kjo ēėshtje do tė kryhet, pasi qė ata kanė shprehur gatishmėrinė qė t’ u ofrojnė ndihmė Institucioneve tė Kosovės. I gjithė problemi, sipas tij, ka nisur nga mosmenaxhimi si duhet i ndėrrimit tė vulės sė Doganave tė Kosovės me ato tė UNMIK-ut nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave dhe Doganat. Nga janari i kėtij viti asnjė kamion nuk ka kaluar nė dy pikat kufitare me Serbinė. Tė gjendur para kėsaj situate, disa kompani kosovare pas problemeve tė shumta qė u janė krijuar nga bllokada, ato kanė filluar t’i eksportojnė prodhimet nė Maqedoni, pėr t’i futur pastaj nė tregun e tė dy vendeve tė lartpėrmendura me vulėn maqedonase. E disa tė tjera vulosin dokumentet me vulėn serbe nė enklava nė Kosovės.
KTV


Kosovė, pėrplasje qeveri- opozitė pėr propozimin e Rohan

Partitė e opozitės nė Kosovė kanė mbėshtetur propozimin e Albert Rohan, zėvendėsit tė Marti Ahtisaarit nė bisedimet pėr statusin e Kosovės, pėr krijimin e njė qeverie uniteti kombėtar, pėr t’u pėrballur me sfidat e mėdha me tė cilat po ballafaqohet shteti i ri, njė vit pas shpalljes sė pavarėsisė. Por zėvendės kryeministri Hajredin Kuqi e hedh poshte kėtė mundėsi.

“Faktikisht zgjidhja kishte me qenė pėr njė qeveri teknike, qeveri ekspertėsh qė do ta luante rolin e pėrfshishmėrisė sė pėrgjithshme tė spektrit politik, por edhe pėr tė tejkaluar paaftėsinė e qeverisė ekzistuese” thotė nėnkryetar i LDD-sė, Berim Ramosaj.

“Pėr shkak tė proceseve nėpėr tė cilat po kalon Kosova, pėr shkak se ne jemi njė shtet i ri i cili po pėrballet me sfida tė llojllojshme dhe pėr t’i tejkaluar kėto sfida, qofshin tė brendshme apo tė jashtme kemi thirrur nė njė unitet politik, jo vetėm nė njė unitet bashkėpunues, por edhe bashkėveprues. Kjo nėnkuptonte edhe mundėsinė e krijimit tė njė qeveria e cilado tė kishte dhe do tė kishte mbėshtetjen e tė gjithė subjekteve politike pėr t’u pėrballur me kėto sfida tė natyrės politike dhe ekonomike” thotė - nėnkryetar i AKR-sė Ibrahim Makolli.

“Ne nuk veprojmė me inercion, nė kuptimin e reagimit. Ėshtė normale qė opozita mund ta thotė mendimin e vet. Ka momente kur ajo i shikon pikat, dalluese. Ndėrsa ne tentojmė t’i gjejmė pikat takuese. Kosova ka njė qeveri qė ka fituar mbi dy tė tretat nė Kuvendin e Republikės, njė qeveri qė vazhdimisht jo vetėm qė ka ruajtur stabilitetin institucional por edhe kohezionin nacional, njė qeveri me ekspertė tė shquar tė fushave tė caktuara. Nė kėtė qeveri janė tė bashkuar edhe legjitimiteti politik dhe demokratik dhe ai profesional” thotė zv/kryeministri Kuqi.

Kuqi kundėrshtimin pėr kėtė propozim tė Rohan e argumenton me faktin se qeveria aktuale ėshtė gjithpėrfshirėse dhe respekton tė drejtat e minoriteteve.
ALSAT

Llapjani_HH
13-03-09, 18:51
EULEX: Ejupi u lirua pėr mungesė provash

Kolegji i Gjykatės Supreme, nė pėrbėrje tė tė cilit ishin tre gjykatės ndėrkombėtarė dhe dy vendorė, ka urdhėruar lirimin e Florim Ejupit, nė mungesė provash. Vendimi ėshtė marrė nė mėnyrė tė pavarur dhe pa ndonjė ndėrhyrje politike, thekson EULEX-i.

“Kolegji i Gjyqtarėve nga Gjykate Supreme i pėrbėrė prej pesė gjykatėsve - tre gjykatėsve nga EULEX-i dhe dy gjykatėsve vendorė - urdhėroi lirimin e tij tė menjėhershėm nga burgu i Dubravės nė pasditen e datės 12 mars. Ai u lirua nga ēdo akuzė nė mungesė provash”, thuhet nė njė komunikatė shtypi tė lėshuar nga EULEX-i.

Florim Ejupi ishte dėnuar me 40 vjet burgim nė qershor 2008, nga njė kolegj gjykatėsish tė UNMIK-ut, i pėrbėrė nga tre gjykatės ndėrkombėtarė. Ai qe akuzuar lidhur me rastin e ashtuquajtur tė autobusit “Nish Expres”, i cili ishte hedhur nė erė prej njė eksplozivi tė fshehur nė shkurt tė vitit 2001, duke lėnė tė vdekur 11 udhėtarė dhe duke plagosur rėndė 10 tė tjerė. Florim Ejupi kishte parashtruar ankesė kundėr kėtij aktvendimi.

Lėnda e tij ishte ngritur para Gjykatės Supreme, e cila pas shumė orėsh shqyrtimi tė kėsaj lėnde vendosi ta lirojė atė menjėherė. Ky vendim ishte marrė njėzėri nga tė pesė gjykatėsit dhe pėr marrjen e kėtij vendimi u informua menjėherė edhe Gjykata e Qarkut nė Prishtinė. Gjykatėsit nė ditėt nė vazhdim pritet tė japin njė shpjegim mė tė gjerė me shkrim rreth vendimit tė tyre.

Pas pranimit tė kėtij vendimi me shkrim, prokurori i EULEX-it mund tė vlerėsojė mundėsinė pėr tė ndėrmarrė ndonjė veprim tė mėtejshėm.

Kompensim pėr vitet e humbura

Njė ditė pas lirimit tė tij nga Burgu i Dubravės, ku kishte qėndruar i pafajshėm pėr tetė vjet, Florim Ejupi thotė se ndihet mirė qė mė nė fund, drejtėsia ėshtė vėnė nė vend.

“Nė Gjykatė Supreme mė liruan nga tė gjitha akuzat dhe unė jam i lirė tani”, tha Ejupi, pėr Express.

Ai thotė se njė vendim tė tillė e kishte pritur edhe mė herėt, pasi qė ai thotė se dėnimi ndaj tij ishte i padrejtė dhe se sipas tij, e gjitha kishte qenė e montuar.

“Ēdoherė e kam ditur qė do tė lirohem, pasi qė ai dėnim ka qenė i padrejtė, me dėshmitarė tė montuar dhe komplet rasti ka qenė i montuar”, tha ai.

Pas lirimit, Ejupi i ėshtė bashkuar gruas dhe fėmijėve tė tij, ndėrkohė qė kėrkon qė njė vendim i ngjashėm tė merret edhe pėr tė gjithė tė burgosurit nė Burgun e Dubravės, qė gjenden nė pavijonin numėr 1, ku janė tė vendosur ish-ushtarėt e UĒK-sė.

Sipas tij, shumica e ish-luftėtarėve tė UĒK-sė janė duke u mbajtur nė burg me akuza tė montuara nga administrata e UNMIK-ut.

Pėr tetė vjetėt e kaluar i mbyllur nė burg, Ejupi thotė se do tė kėrkojė kompensim, mirėpo deri mė tani ai thotė se nuk ka menduar se ēfarė kėrkese do tė parashtrojė ai. “Do tė kėrkoj kompensim...Do tė pushoj disa ditė, e tani tė shohim”, tha ai.

Njė ditė pas lirimit, shtėpisė sė Florim Ejupit i janė drejtuar shumė miq tė familjes, mirėpo deri mė tani ata thonė se askush nga qeveritarėt e vendit nuk e ka vizituar dhe nuk ėshtė interesuar pėr fatin e tij.

Ejupi, tani 30-vjeēar, nga fshati Sekiraqė e Podujevės, ishte dėnuar me 40 vjet heqje lirie, pasi ishte shpallur fajtor si aktor kryesor pėr shpėrthimin e vitit 2001 nė njė autobus tė Nish Ekspresit, ku humben jetėn 11 serbė dhe disa tė tjerė u plagosėn.

Ky dėnim kishte ardhur pasi qė trupi gjykues i ndėrkombėtar i udhėhequr nga Hanjalka Karpati kishte vėrtetuar se Florim Ejupi ka kryer gjashtė vepra tė rėnda penale.

Ejupi ishte dėnuar pėr kryerjen e kėtyre veprave penale: pėr 11 vrasje, dhjetėra tė plagosurve, vepėr penale tė terrorizmit, shkaktim i rrezikut tė pėrgjithshėm, diskriminim racial dhe mbajtje tė paligjshme tė eksplozivit.

Lirohet Florim Ejupi

Ėshtė liruar nga Burgu i Dubravės Florim Ejupi. Lajmin e ka konfirmuar pėr Express edhe zėdhėnėsja e EULEX-it, Kristina Herodes. Mirėpo detaje tjera nuk janė dhėnė.

Florim Ejupi, 30 vjeēar nga fshati Sekiraqė e Podujevės ishte dėnuar me 40 vjet heqje lirie, pasi ishte shpallur fajtor si aktorė kryesor pėr shpėrthimin e vitit 2001 nė njė autobusė tė Nish Ekspresit, ku humben jetėn 11 serbė dhe disa tė tjerė u plagosėn.
Gazeta Expres

Llapjani_HH
13-03-09, 19:08
Kek-u dhe tenderat

KEK-u FINANCON SERBINE


Shpallja e tenderit per riparimin e shiritave transportus dhe dhenja Kopmpanise ECO-“TRADE”pas te ciles qendron Kompanija Serbe “14 Tetori”, esht jo logjike dhe e pa kuptimt kur dihet se; Depertamenti i Thengjillit ka puntor te specializuar per kete pune,aqe te thjeshta dhe te lehta.

Shuma prej 50 milion Eu,eshte aqe e madhe sa po te kryhet kjo pune me puntort tone nuk do te kushtoje aqe . Dihet se per riparimin e shiritave 9o% e materijalit nuk ka nevoj te sillet nga jashta, sepse te ne munde te gjindet. Ne Gjilan munde te prodhohen rulat ose ato munde te riparohen ne FPX-re ne Vodice.

Ne Vodice munde te prodhohet i ter konstrukcioni I hekurt dhe riparimi I reduktorve nese ka nevoje. Riparimi ose servisimi I elektromotorve munde te behet ne Elektroremont, ndersa shiritat e gomes prodhohen ne ish “Ballkan” te Suharekes.

Eshte fakt se“Remont Montimi te gjithe keta shirita i ka montuar, mirembajt dhe ka bere riparimin e tyre perher deri para lufte. Kete e vertetojne kuadrat qe e kane ber kete pune prej filimit dhe gjate zhvillimit te Mihjeve.

Me qellim qe ter mekanizmi i KEK-ut te mirembahet per nji prodhim te rregullet me sukses, krahas tij esht zhvillue dhe formuar kompanija “Kosovamont”me njisit e veta te specializuara per qdo lami, me ma se 1800 te punsuare(per to esht shkruajt disa here ne media ) te cilat me aktivitetin e tyre e kane mbuluare tere Industrin e Kosoves deri para lufte.

Pas lufte me direktivat e “eksperteve “te jashtem te perkrahur nga menagjeret vendor duke gjetur interest e perbashketa personale, u ba rikonstruim I brisht organizativ ne KEK-e.

Qellimi I ‘”eksperteve” te jashtem ishte qe KEK-u te shkatrrohet, duke emruar ne vendet kyqe individ te degjueshum jo professional ia arrijten qellimin qe sot ne kete Korporat te mbreteron kjo gjendje.

Per kete menagjim te brisht kane kontribue edhe institucionet vendore duke i emeraur ne KEK-e menagjer qe nuk kane pasur bagazh(vision,strategji dhe aftesi profesionale) menagjues, njiherit duke larguar dhe anashkaluar ekspertet qe kane dhane kontribut ne te( ishin keto kuadro qe e kundershtuan kete menaxhim).

Me ne fund kur u vrejet se KEK-u muare rrugen per humner ; Qeverija se bashku me Menaxhmentin KEK-un e dhane per ta menagjue nji Kompani e jashtme e cila vetem e shpejtoi shkatrrimin e tije ,duke marre nga kjo shume te madhe mjetesh.

Me kete rekonstruim pesoje edhe “Kosovamonti”me direktivat e Menagjerit te Mihjeve Muhedin Hagjiu dhe Menagjerit te “Kosoavamontit”Osman Graiqevci. Nga “Kosovamonti” lartgohet “Remont Montimi” dhe shperndahet neper kontenjera te Mihjeve.

Shkatrohet dhe shitet si hekurishte e vjeter mekanizmi I saje(mjetet themelore ).shkatrrohet dhe prehen mjetet themelore (vinqat) ne placin e Bardhitdhe pastaii ai ipet per ta shfrytzuar nji kompani private. Kjo behet per te vetemin qellim per ta bare te pa afte per riparime “remont Montimin”dhe sote te shpallen tendera per te perfituar dhe pasunuar disa individ.

Sipas shume te perfolurave qe sote behet me rastin e dhenjeve te tenderave ne kete rast me siguri dikush do te pasurohet me nji 10% te ksaj shume, e ajo esht hiqe me pake se 5.milion Eu. Me kete bakshish(shume) “remont Montimi” kishte munde me I perfundue lokalet ne Vodice te cilat I takojn si kompenzim per lokalet e renuara ne Mirash.

Dhanja e ketij Tenderi kesaj firme kishte me qene ne rregulle sikurse pas saje te gjindej “Remont Montimi “I cili esht I specializuar per riparimin e shiritave.Ne kete rast kishin me perfituar vetem punetort dhe KEK-u duke angazhuar punetort ne pune dhe me siguri do te hapeshin edhe vende pune. Nga kjo del me kuptue se stafi menagjues I KEK-ut nuk ka mendue fare per punetoret dhe korporaten e vete por kan menduar vetem se si te perfitohet per gjepat e tyre nga firmat e jashteme qe jane duke themeluar neper kafiteri per te u pasuruar te dyja palet ne kurriz te shoqeris dhe shtetit.

Kete tender ka mundur ta marri “Remont Montimi” dhe vet ta beje kete pune si perher me pare po te ishin te interesuar Menagjeret qe e menagjojn Mihjen. Nji nder menagjuesit qe tani gjindet ne Mihje esht edhe Ing. Bajram Hasani ( deri dje ish menagjer I burimeve njerzore)I cili gjate ka punuar ne Kosovamont dhe tani po I ndrron postet duke mos dhane kurfar rezultati per KEK-un.

Me siguri ky nuke do te jete I vetmi tender ,sepse po flitet se do te pasojn shpejt me te mdhenje per riparimin e eskavatorve rotorik , eskavatorve palues dhe atyre mese fushor.

Edhe pse “Remont Montimi”sot gjindet I shperndar neper Mihje ,me nji mobilizim dhe angazhim te mirfillet pa kurfar problemi mund te kryhet ky riparim, duke i angazhuar kuadrat dhe punetort qe ende jane duke punuar dhe disa qe jane larguar .Ne rast nevoje mune te pranohen edhe puntore te ri qe sot me shume se kur ka nevoje popullata e jone.

Edhte mekat dhe skandaloze qe ky tender te ipet kompanis: ECO “TRADE” e cila nuk I ka krye kure keto riparime dhe ne te cilen gjindet Kompanija Serbe “14 tetori”e cila me se tri dekada nuk ka mundur te I beje konkurence “Remont Montimit”dhe te marri pune ne KEK-e e as ne Kosove.

Prandaj une si njeni nder themeluasit e “Kosovamontit” duke njofur aftesin e “Remont Montimit” dhe gjendjen e pa angazhuar ne pune te punetorve, beje apel te organet e KEK-ut dhe MEM-it qe ky Tender te anulohet dhe punet te I ipen “Remont Montimit”.

Ne kete rast nese nuk ka gucim dhe aftesi per ta menagjue kete pune askushi nga kuadrat qe sot punoin aty, kete pune munde ta kryejn kuadrat qe jane larguar ne menyra te ndryshme nga KEK-u e sot bredhin rrugve pa kurfar te ardhurash per egzistenc.

Ne popull qarkullojn te thanat se ne te gjithe keta tenderat te KEK-ut direkt apo indirekt kane ndikim disa menagjer te KEK-ut dhe njerez te institucioneve tona. Dyshohet se disa menagjer te KEK-ut dhe ishe individ te larte te institucioneve jane duke I perfsaqesue firmat e jashteme qe prodhojn mjete per Mihje dhe shperblehen bukur shume .

Per parregullsit(keqe menagjimet, keqeperdorimet,vjedhjet) dhe korupcion ne KEK-e ka shume qka te thuhet,per te cilat u shkruajt shume ne medija . Per te gjitha keto keqeberje duhet te mirren institucinet te cilat jane te formuara , te cilat deri me tani nuk po dhane fryte.
Si po duket Agjencioni per Antikorupcion eshte liberalizue me keqebersit dhe deri me tani nuk ka dhane efektin e pritur. Dyshohet se ky agjencion eshte formuar vetem per te I mshef keqeperdorimet dhe se esht I cenzuruar.

Jemi deshimtare se qeverija e tanishme me rastin e zgjedhjeve me plot gojen ka premutuar hapje te vendeve te reja pune-punsim . Tani e kemi edhe MEM-in e cila fatkeqesisht nuk munde te ndikoj shume ne Bordin dhe Menagjmentin e KEK-ut,sepse ne kuader te saje nuk figuron asnji ekspert per kete lami qe munde dhe ka guximin te I kundervihet ketyre pa rregullsirave qe po ndodhine branda ksaj Kompanije.

Premtimet e dhana nga qeverija nuk realizohen ne se vazhdohet ne kete menyre ,duke I dhane pune Kompanive tjera(sidomos Serbise) e punetoret tone te mos angazhohen dhe punesohen ne shteine ton.
Mendoi se Qeverija dhe MEM-i duhet ndrruar strategjin qe kan perdor deri me tani per permisimin e gjendjes ne KEK-e dhe urgjentisht te ndermarr masa ndaj ketyre parregullsive.

Mendoje se per permisimine gjendjes ne KEK-e duhet te ndermirren keta hapa:
Qe te ndrrohet e ter elita menagjuese e tanishme me njerez profesionalist ( me CV-i te pasure) qe nuk jane te infektuar nga korupcioni, pa kritere politike dhe partijake.

Qe te perforcohet stafi i MEM-it me kuadra adekuate per kete lami. Sepse pa kuadra te afta ne kete Ministri nuk munde te nderhyhet ne ballafaqime me KEK-un.

Duke ditur se KEK-u esht kapital nacional shume me rendesi per zhvillimin e Shtetit tone,Qeverija duhet kushtue me shume kujdes per te. Kjo arrihet vetem nese ne MEM-e kemi kuadra qe munde te i nderprejn keqeperdorimet e Menagjerve ne KEK-e,kuadro qe kane dijeni (Vizion -aftesi) per menagjimdhe guxim te u kundershtojn ketyre sheikve qe menagjuan gjer me tani..

Me 11.o3. 2009 . Kadri Preniqi inxh. I energjetikes.
Njeni nder themelusit e kosovamontit.

http://floart-press.blogspot.com/2009/03/kek-u-dhe-tenderat.html

Llapjani_HH
18-03-09, 18:35
Kosova kundėr bllokimit tė mallrave serbe

Kryeministri Thaēi tha se nuk do e zbatojė parimin e reciprocitetit ndaj Serbisė dhe Bosnjes.

Kosova nuk ka ndermend t'i pergjigjet me te njejten monedhe Serbise dhe Bosnjes, duke bllokuar hyrjen e mallrave te tyre ne Kosove.

Edhe pse keto dy vende vazhdojne bllokaden e produkteve kosovare, kryeministri Thaci tha se nuk do e zbatoje parimin e reciprocitetit.

Sipas tij, nje gje e tille do te krijonte konflikte ekonomike ne rajon. /tch/
Mesazhi.com

Nuk ja u bllokon hyrjen e mallrave ky shkieve jo, se qashtu u marr vesh me tadiqin.
Ah Kosovė e mjera Kosovė

Llapjani_HH
24-03-09, 18:40
Afaristė tė disa kompanive tė Shqipėrisė pėr vizitė nė Beograd

Pėrfaqėsuesit e rreth 20 kompanive tė Shqipėrisė nga sektori i ndėrtimtarisė, industrisė ushqimore dhe tregtisė, tė kryesuar nga kryetari i Dhomės tregtare - industriale tė Tiranės, Gjok Uljdedaj, do ta vizitojė nesėr nė Beograd, Odėn Ekonomike tė Serbisė, (PKS)

Gjatė viteve tė kaluara marrėdhėniet ekonomike ndėrmjet Serbisė e Shqipėrisė po shėnojnė ngritje me shtimin konsiderueshėm tė kėmbimit tė mallrave, ku Serbia realizon suficit konstant “ndėrsa tregu i Shqipėrisė vlerėsohet se jashtėzakonisht i rėndėsishėm pėr ekonominė tonė nė bashkėpunimin rajonal”, njoftojnė nga Oda Ekonomike e Serbisė.

Vizita e afaristėve nga Shqipėria po bėhet pas paraqitjes sė suksesshme tė ndėrmarrjeve nga Serbia nė manifestimin “PANAIR –Tirana” kah fundi i vitit tė kaluar. Me atė rast, thonė nė PKS, ėshtė organizuar forumi i rėndėsishėm i ekonomistėve serbė e shqiptarė ku ėshtė arritur marrėveshja qė bisedimet mbi bashkėpunimin ekonomik tė vazhdojnė nė Beograd.

Mikpritės i afaristėve nga Shqipėria do tė jetė kryetari i Odės Ekonomike tė Serbisė, Millosh Bugarin dhe Kėshilli i kėsaj ode pėr marrėdhėnie ekonomike me botėn e jashtme./fa/
RTK

Llapjani_HH
26-03-09, 18:00
FMN-ja i aprovoi tre miliardė euro Serbisė

Marrėveshje pėr hua nė vlerė prej tre miliardė eurove arriti Serbia me Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN), prej tė cilave 2.2 miliardė euro do t'i aprovohen nė vitin 2009.

Lajmin e bėri tė ditur ministri serb i Ekonomisė Mllagjan Dinkiq, duke shqtuar se marrėveshja u arrit nė ēast tė duhur.

"Marrėveshjen qė e arritėm me FMN-nė ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr Serbinė, meqė do tė sjell stabilitet nė sistemin financiar, por edhe siguri pėr qytetarėt tanė, si dhe pėr investitorėt e huaj, tha Dinkiq.

Ai sqaroi se karakteristika kryesore e marrėveshjes ėshtė zvogėlimi i konsumit shtetėror dhe pėrshkakta e vėllimit tė tė ardhurave buxhetore.

Barra mė e madhe e kėsaj pėrshtatje do tė bie mbi administratėn shtetėrore, ku vendoset kursim i madh, theksoi Dinkiq.
TELEGRAFI

Ani thejshin para do dite bajagi FMN do ta kushtzoj serbin pėr kredi me njohjen e Kosovės.
Po qysh thojn te na thiu thiun nuk e han.


FSK-ja “braktiset” nga disa pjesėtarė

Dyshimet dhe reagimet e ngritura se gjatė procesit tė transformimit tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės (TMK) nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės (FSK), Qeveria e Kosovės ka pėrzgjedhur politikisht pjesėtarėt e TMK-sė pėr t’i rekrutuar nė FSK, duket se gradualisht po ndriēohen me tėrheqjen me dėshirė tė dhjetėra pjesėtarėve tė FSK-sė, tė cilėt nuk po e gjejnė veten nė vendet e sistemuara, pasi janė pranuar nė FSK kundėr kritereve profesionale tė pėrcaktuara me konkurs.

Dhe kjo dukuri e tėrheqjes, siē thotė pėr KosovaLive njė oficer i pensionuar i Zonės sė Tretė tė ish TMK-sė, po ndodh nga arsyeja se shumė pjesėtarė tė TMK-sė janė pranuar me tė njohshėm, se i kanė takuar kėtij apo atij grupi klanor dhe pastaj janė sistemuar dhe ngarkuar me detyra nėpėr vende tė cilat nuk i kanė kryer si pjesėtarė tė TMK-sė.

“Tėrheqja e dhjetėra vetave nga FSK-ja, qė po ndodh javėt e fundit, po nxjerr nė dritė faktin se reagimet ndaj procesit tė transformimit tė TMK-sė dhe praktikės sė seleksionimit tė pjesėtarėve tė FSK-sė, kanė qenė tė arsyeshme”, ka thėnė nė kushte anonimiteti njė oficer i lartė i Zonės sė Tretė tė TMK-sė, qė ėshtė pensionuar me rastin e transformimit tė TMK-sė.

Nga shembujt e shumtė, ai tregon se si nė Njėsitin e ēminimit tė FSK-sė janė pranuar pjesėtarė tė TMK-sė qė mė herėt s’kanė pasur fare punė me ēminime dhe duke e parė qė nuk mund tė pėrballen me detyrėn e re dhe shumė tė rrezikshme, njėri prej tyre e ka lėshuar FSK-nė, ndėrkohė qė kanė mbetur jashtė FSK-sė gjysma e pjesėtarėve tė Njėsitit tė ēminimit, trajnimi i tė cilėve ka kushtuar miliona euro.

Njė prej tyre qė ka mbetur jashtė, ėshtė edhe Jeton Lajēi, i cili qė nga paslufta ka qenė pjesė e kėtij njėsiti nė TMK dhe ka drejtuar njė tog ēminues.
“Nė trajnimet tona janė investuar miliona euro, ndėrsa tash kemi mbetur jashtė, kurse nė ato vende janė futur njerėzit qė s’kanė kurrfarė njohurie me ēminim. Dhe tash ata duhet tė trajnohen mė vite pėr atė punė dhe pėr kėtė do tė shpenzohet kot miliona euro, pasi njerėzit e trajnuar dhe qė kanė ēminuar sipėrfaqe tė tėra anekėnd Kosovės, kanė mbetur jashtė FSK-sė”, ėshtė shprehur Lajēi pėr KosovaLive.
Javėt e fundit, nė nivel tė Kosovės, zyrtarisht janė larguar me vetė dėshirė nga FSK-ja mbi 40 ushtarė, tė cilėt kanė qenė nė mesin e atyre qė janė rekrutuar nė FSK nga TMK-ja.
Gazeta Expres

Lona
29-03-09, 17:50
Llapjan te pershendes per pjesemarjen ne kete teme ,, njekohesisht te falenderoje shume qe po me zevendeson dhe cdo dite po e ringjalle kete te.

Lona
29-03-09, 17:51
Obama pritet tė kėrkojė 4000 trajnues shtesė pėr ushtrinė afgane

Uashington, 27 mars Presidenti amerikan, Barak Obama, nė orėt e para tė pasdites do tė bėjė publike rishikimin e strategjisė sė sigurisė pėr Afganistanin. Bazuar nė informacione nga njerėz tė afėrt me Shtėpinė e Bardhė, Obama do kėrkojė 4000 trajnues shtesė pėr ushtrinė afgane. Kėto trupa nuk do tė ndikojnė nė rritjen e ushtarėve amerikanė me 17 mijė forca shtesė, siē ishte parashikuar. Plani rekomandon dėrgimin e qindra kėshilltarėve qė do ndihmojnė nė pėrmirėsimin e jetės sė afganėve tė thjeshtė. Obama do tė kėrkojė edhe ndihmė ekonomike pėr tė stabilizuar Pakistanin.

Helen Klark emėrohet aAdministratore e UNDP sė

Nju Jork/Prishtinė, 27 mars - Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara BAN Ki Mun, pas konsultimeve me Bordin Ekzekutiv tė UNDP sė i ėshtė drejtuar Presidentit tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė konfirmojė Helen Klark nga Zelanda e Re si Administratore e UNDP sė pėr njė mandat prej katėr vitesh. Znj. Klark zėvėndėson z. Kemal Dervish qė deri mė tani mbante kėtė post. Emėrimi i Helen Klark ėshtė bėrė pas njė procesi gjithėpėrfshirės pėrzgjedhės. Znj. Klark ėshtė pėrzgjedhur nė mes tė njė grupi tė kandidatėve tė shkėlqyer pėr kualifikimet e saj tė jashtėzakonshme gjatė njė karriere tė gjatė. Ajo posedon lidership tė nevojshėm dhe njohje ndėrkombėtare qė do t'i mundėsojė qė si Administratore e re tė vazhdojė trashėgiminė e paraardhėsve nė kėtė post. Helen Klark ka qenė anėtare e Kuvendit tė Zelandės sė Re qė nga viti 1981 dhe Kryeministre e kėtij vendi nga viti 1999 deri mė 2008.

Haziri kėrkoi qė tė tjerėt tė respektojnė identitetin dhe vlerat e LDK-sė

Prishtinė, 27 mars - Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) mbėshtet qėndrimin e institucioneve tė Kosovės se UNMIK-u duhet t'i japė fund misionit tė tij nė vendin tonė. Gjatė njė konference pėr shtyp nėnkryetari i LDK-sė Lutfi Haziri theksoi se ka ardhur koha qė misioni i UNMIK-ut tė mbyllet. UNIMIK-u dhe Kombet e Bashkuara pėrfundimisht duhet tė "ulin flamurin" e tyre nė Kosovė, pėr t'i dhėnė hapėsirė mandatit dhe atyre qė Kushtetuta e Kosovės pas negociatave tė Vjenės, i njeh nė Kosovė, theksoi Haziri. Por ai tha se forcat e NAT0-s, prezente nė Kosovė, me mandat tė njohur kushtetues, duhet tė vazhdojnė misionin e tyre nė Kosovė. Duke komentuar vendimin e disa vendeve pėr tė tėrheqė apo reduktuar trupat nė Kosovė, Haziri tha se Presidenti i Republikės dhe institucionet e Kosovės janė tė njoftuara pėr angazhimin e disa shteteve anėtare tė NAT0-s, rreth mundėsive pėr reduktim tė ushtarėve, por ai tha se asgjė nuk prek nė mandatin e NAT0-s, asgjė nuk e prek KFOR-in nė angazhimin e tij nė realizimin e mandatit tė plotė. Nė anėn tjetėr Haziri vlerėsoi pėrkushtimin dhe angazhimin e EULEX-it nė shtrirjen e tij nė tėrė territorin e Kosovės, duke thėnė se mandati i misionit tė BE-sė duhet tė forcohet dhe tė ecė pėrpara bashkė me institucionet e Kosovės. Haziri foli edhe pėr identitetin e LDK-sė e cila ka hyrė nė 20-vjetorin e themelimi tė saj, duke thėnė se ajo ėshtė njė parti politike e cila "me vizionin dhe ideologjinė rugoviane tashmė ka arritur de fakto dhe de jure tė pėrmbyllė misionn e vet". Njėkohėsisht ai tha se LDK po angazhohet qė nė kuadėr tė institucioneve tė Kosovės ta ruajė koncensusin kosovar, e gjithė atyre qė janė pjesė e kėtij pėrcaktimi pėr tė ndėrtuar dhe pėr t'u angazhuar qė ky identitet tė reflektojė nė shtetėsinė e vendit tonė. Por Haziri ka kritikuar ata pėrvetėsojnė trashėgiminė dhe vlerat e LDK-sė, por iu adresuar askujt. "Eshtė e patolerueshme qė tė tjerėt tė thirren nė trashėgiminė e LDK-sė, ėshtė e patolerueshme qė tė tjerėt tė mundohen tė kujdesen mė shumė sesa njerėzit e LDK-sė, mė shumė se vetė populli qė e mbėshtet LDK-nė, mė shumė se ata qė janė vendimmarrės nė politikat e LDK", tha Haziri dhe kėrkoi qė tė tjerėt tė respektojnė kėtė identitet dhe vlerat e saj. Ai tha se bartėsit e kėsaj trashėgimie janė njerėzit e LDK, ėshtė lideri i saj, lideri i i LDK-sė, janė strukturat e simpatizantėt e saj qė mbėshtesin LDK-nė. "Askush jashtė LDK-sė tė mos thirret nė emėr tė LDK-sė, sepse jemi tė angazhuar sinqerisht me tė gjithė, nė parlament dhe jashtė tij, me tė gjithė ata qė dėshirojnė tė jenė pjesė e punės sonė, e vlerave tona politike", tha ai. Duke folur pėr reformat nė LDK, Haziri tha se ėshtė ruajtur trashėgimia e saj, ideologjia rugoviane, dhe LDK po angazhohet qė nė periudhėn pas pavarėsisė ta zbatojė pakon e veprimeve, e cila nėnkupton rishikimim e strukturave organizative partiake. Tashmė nėn udhėheqjen e ministrit Sadri Ferati LDK po e kalon javėn e fundit tė debatit tė brendshėm qė do t'i pėrcillet pėr vlerėsim udhėheqjes sė LDK-sė qė tė vendosė se nė cilat degė tė LDK duhet tė fillojnė pėrgatitjet e kuvendeve tė punės pėr tė riorganizuar dhe pėrmbushė strukturat me njerėz tė rinj, me frymė e angazhime tė reja dhe cilat degė duhet tė shkojnė me kuvende tė jashtėzakonshme. Kjo nėnkupton edhe zgjedhgjet nė FR tė LDK-sė, sakėtsoi ai. "Kemi kėrkuar nga degėt tona qė decidivisht dhe pa kompromis t'i zbatojnė detyrat e angazhimit. Ėshtė kėrkuar nė terren edhe hapja e derės pėr gjeneratat e reja", tha Haziri.

Lona
29-03-09, 17:54
lajm
http://www.lajmpress.com/fotodite/itali-karabinieret.jpg
Nje 20 vjecar shqiptar ka vdekur ne Itali, ndersa dy bashkekombas te tjere kane mbetur te plagosur rende.

Eshte ky bilanci i nje perleshjeje te armatosur mes dy grupeve shqiptare ne Areco te Italise.

Sic informon policia lokale, e cila ka nisur hetimet mbi ngjarjen, te shtenat u regjistruan rreth ores 04.00 te mengjesit te sotem./tch


lajm
http://www.lajmpress.com/fotodite/6dtrded.bmp
Me zhvendosjen e shigjetave tė orėve pėr njė orė pėrpara, prej sot nė mėngjes, nė orėn 02:00 fillon llogaritja verore e kohės.

Tradicionalisht, llogaritja e re e kohės fillon nė fundjavėn e fundit tė marsit, me zhvendosjen e shigjetave tė orės nga 02:00 nė 03:00 nė natėn mes tė shtunės dhe tė dielės.

Qėllimi i ndryshimit tė orės kryesisht ėshtė kursimi i energjisė elektrike.

Llogaritja verore e kohės pėr herė tė parė nė kėto hapėsira u vendosė nė vitin 1983.


lajm
http://www.lajmpress.com/fotodite/Shkup.jpg
Ambasadori amerikan ne Greqi, Daniel Speckhard ka deklaruar se ceshtja e emrit te Maqedonise do te zgjidhet ne vitin 2010.
Speckhard mbajti nje fjalim ne Woodrow Wilson Center, me temen "Elasticitet dhe Tranzicion”. “Personalisht shpresoj se vitin tjeter do te shohim progrese. Jam optimist sepse ky aktuali eshte nje sezon politik per Greqine. Kur kjo ceshtje te lihet menjane, do te jete me i thjeshte fokusimi ne gjetjen e nje zgjidhjeje me fqinjet”, tha ambasadori.

Ai premtoi se SHBA do te vazhdoje angazhimin per te ndihmuar dy vendet, por shtoi se ato duhet te gjejne nje marreveshje brenda kornizes se bisedimeve ne OKB./tch/

Llapjani_HH
30-03-09, 18:00
Llapjan te pershendes per pjesemarjen ne kete teme ,, njekohesisht te falenderoje shume qe po me zevendeson dhe cdo dite po e ringjalle kete te.

Ju pėrshėndes gjithashtu Lona.
Oj Lona te kjo temė shyqyr Zotit ende nuk po vijn me reague sikur te do tema tjera, se as ktu nuk na kish met me shkrue msa atje ma nalt.
Kalofsh mirė :smile:

Llapjani_HH
30-03-09, 18:04
UNMIK redukton personelin nė Kosovė
Misioni i OKB-sė nė Kosovė do tė zvogėlojė numrin e punonjėsve tė tij deri nė fillim tė verės sė kėtij viti, duke mbajtur njė personel prej afro 500 vetash.

Njė zėdhėnės i UNMIK-ut, Alexandr Ivanko i tha BBC-sė se nga 5 mijė punonjės sa kishte UNMIK-u, pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės vitin e kaluar, numri i tyre do tė zvogėlohet gjithnjė e mė shumė.

Sipas tij UNMIK-u nuk e administron mė Kosovėn por roli i tij ėshtė shndėrruar nė raportues dhe vėzhgues politik tė zhvillimeve nė Kosovė.

Ivanko ka thėnė se i takon vetėm KS tė OKB-sė qė tė vendos pėr mbylljen ose hapjen e njė misioni.

Qėndrimi i tij pason kėrkesėn e udhėheqėsve tė institucioneve tė Kosovės pėr mbylljen e misionit tė OKB-sė pas nėntė vitesh veprimi.

Ata gjithashtu e kanė cilėsuar Rezolutėn 1244 si tė tejkaluar, duke vlerėsuar se Kosova ka shpallur pavarėsinė dhe ajo funksionon mbi bazėn e Kushtetutės sė saj.

Por serbėt e Kosovės thonė se kėrkesa pėr largimin e UNMIK-ut bie ndesh me Rezolutėn 1244, me vendimet e KS tė OKB-sė dhe kjo, sipas tyre, shėnon jo vetėm shkelje tė Rezolutės por edhe tė sė drejtės ndėrkombėtare.

Mirėpo zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Ivanko thotė se nėse do tė ketė njė pajtueshmėri tė tė gjitha palėve, misioni i OKB-sė do tė mund tė ofronte njė pėrfaqėsim tė jashtėm, atje ku Kosova nuk ėshtė e njohur
BBC


Kermabon: EULEX-i me status neutral dhe pa pėrgjegjėsi pėr gjashtėpikshin

Prishtinė, 30 mars - Shefi i EULEX-it thotė se nuk ka mandat tė pėrfshihet nė ēėshtje politike dhe tė statusit, ndėrsa gjashtėpikshi nuk ėshtė aspak pėrgjegjėsi as vendim i EULEX-it, thotė kreu i kėtij misioni Iv dė Kermabon. Shefi i EULEX-it kėrkon qė tė mos politizohet misioni qė drejton ai nė fushėn e sundimit tė ligjit, duke i atribuuar ēėshtje tė cilat sipas tij nuk janė pjesė e mandatit tė EULEX-it. "Disa njerėz po provojnė tė politizojnė ose instrumentalizojnė EULEX-in, duke thėnė se EULEX-i duhet tė bėjė kėtė ose atė, EULEX-i ka status neutral,etj.", ka thėnė Kermabon pėr gazetėn "Express" tė Prishtinės. Kermabon pohon se nė Kosovė ndodhet "me mandat tė qartė, pėr tė punuar pėr tė mirėn e popullatės nė fushėn e sundimit tė ligjit, qė ėshtė aq e rėndėsishme pėr tė gjithė". Ai ka theksuar se EULEX-i ėshtė njė "mision teknik", duke mohuar kategerokisht tė jetė "pėrgjegjės ose i pėrfshirė nė ēėshtje politike, tė statusit". Ndėrkaq pėr gjashtėpikshin thotė se nuk ėshtė pėrgjegjėsi as vendim i EULEX-it. "Gjashtėpikėshi nuk ėshtė pėrgegjėsi e EULEX-it. Kėto janė pika qė janė diktuar mes Serbisė dhe UNMIK-ut. Unė fare nuk jam i pėrfshirė nė kėtė gjashtėpikėsh. Unė jam i pėrfshirė nė mandatin tim pėr zbatimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė", ėshtė shprehur Kermabon.
QIK


Kryeziu: Pa LDK dhe PDK s’ka stabilitet - i duhemi kėtij vendi edhe pėr 10 vjet

Eqrem Kryeziu, nėnkryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ka vlerėsuar se Kosova ka pasur nevojė pėr njė qeveri stabile, e cila nuk ka mundur tė jetė e tillė pa koalicionin LDK-PDK. Nė kėtė fazė, sipas Kryeziut, ndoshta edhe 10 vjet tė tjera Kosovės i duhet njė qeveri stabile. Kryeziu ka thėnė se duhet pranuar se pa kėto dy parti politike, nė Kosovė nuk ka mund tė krijohej njė qeveri stabile.

“Tash, duhet tė pranojmė se nuk ka qenė e mundshme tė bėhet njė qeveri stabile pa kėto dy parti politike. Sado qė ndoshta nuk kanė qenė aq tė gatshme tė dyja, nėse i sheh interesat e popullit, qeveri stabile nuk do tė mund tė kishte pa kėto dy forca”, ka thėnė ai.
RTK


NATO ndau 13 milionė Euro pėr punėsimin e 1300 ish pjesėtarėve tė TMK-sė

Mė se 1 mijė e 300 ish-pjesėtarė tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės janė tė gatshėm tė reintegrohen nė shoqėri sipas njė projekti tė NATO-s pėr risistemim. Projekti nė vlerė prej 13 milionė eurosh qė do tė zbatohet nga UNDP-ja dhe Agjencia pėr Pėrkrahjen e Punėsimit nė Kosovė, ka si qėllim reintegrimin ekonomik tė ish-pjesėtarėve tė TMK-sė.

Vazhdimi i shkollimit deri tė hapja e bizneseve private, do tė jenė mundėsitė qė do t’u ofrohen ish-pjesėtarėve qė kanė mbetur jashtė pėrfshirjes nė FSK. Shuma e paraparė pėr hapjen e bizneseve private, apo vetėpunėsimi ėshtė 2.500 euro.
RTK


Bogdanoviq: Nuk heqim dorė nga vizitat nė Kosovė

I ashtuquajturi ministėr pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq ka deklaruar se zyrtarėt e Beogradit nuk e kanė ndėrmend tė heqin dorė nga vizitat nė Kosovė pa marrė parasysh veprimet qė ndėrmarrin - siē ėshtė shprehur ai - “institucionet e pėrkohshme nė Prishtinė”.

"Ne nuk do tė heqim dorė nga dokumentet tona. Sepse, nėse do tė hiqnim dorė nga kėto, nė njė mėnyrė, ne do tė pranonim atė qė institucionet e pėrkohshme po pėrpiqen tė na imponojnė”, ka thėnė Bogdanoviq. Ai ka thėnė se, mėnyra e vetme qė kėto probleme tė zgjidhen, ėshtė para se gjithash dialogu me pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut dhe EULEX-it, tė cilėt sipas tij, “kanė mandat qė mos tė lejojnė tė ndodhin gjėra tė tilla”. Shqiptarėt, sipas Bogdanoviqit, dėshirojnė tė tregojnė se janė shtet dhe qė njė porosi tė tillė tė qartė t’ua pėrcjellin serbėve nė Kosovė.
RTK


EULEX heton dosjen pėr tregėti organesh

Dosja e pėrgatitur nė Beograd rreth dyshimeve pėr transplant tė organeve tė serbėve gjatė vitit 1999 ėshtė tani nė duar tė prokurorėve tė EULEX.

Zyrtarė tė kėtij misioni kanė thėnė se kanė marrė nga organet serbe tė drejtėsisė dosjen me akuzat pėr transplantim organesh tė tė rrėmbyerve serbė gjatė luftės nė Kosovė nė njė shtėpi nė afėrsi tė Burrelit, nė veri tė Shqipėrisė, e cila nė opinion tashmė njihet si "Shtėpia e verdhė".

Italiani Alberto Perducca qė ėshtė drejtues i Komponentes sė Drejtėsisė nė EULEX, sapo e konfirmon qė EULEX ka nė dorė kėtė dosje, pėrpiqet qė ta pėrgjithėsojė ēėshtjen.

"Nuk mund tė them asgjė sepse dosja, apo ēdo dosje, ėshtė nė duar tė prokurorėve dhe ēdo hetim ėshtė konfidencial", deklaroi shefi i Drejtėsisė nė EULEX, Alberto Perducca.

Por autoritetet nė Kosovė thonė se janė tė hapura ndaj ēdo hetimi. Ministrja e Drejtėsisė Nekibe Kelmendi shprehet e relaksuar nė kėtė ēėshtje.

"Le t'i hapin. Ne jemi tė sigurt se krimet e tilla nuk kanė ndodhur. Nuk ėshtė ajo asgjė pėr ne. Nuk do tė jetė shqetėsuese, sepse e dijmė se krime tė tilla nuk kanė ndodhė. Ajo e ka pasur njė arsye, njė motiv, pse nė librin e saj nė vitin 2003 ka pėrfshirė diēka tė tillė", thotė ministrja Nekibe Kelmendi.

Pavarėsisht hezitimeve pėr tė folur, kreu i drejtėsisė nė misionin e Bashkimit Evropian pėr sundim tė ligjit nė Kosovė thotė se prokurorėt evropianė janė tė gatshėm tė trajtojnė ēdo dyshim qė mund tė vie nga cilido autoritet i drejtėsisė nė rajon.
"Ajo qė mund tė them ėshtė se hetimi i krimeve tė luftės ėshtė kompetencė e EULEX-it dhe me to merret Dhoma Speciale e Prokurorisė qė drejtohet nga njė prokuror i EULEX-it, prandaj kurdo qė kemi informata dhe njoftim pėr ta hapur njė dosje, ajo do tė hapet nga prokurorėt e EULEX-it", shtoi Alberto Perducca.

"Tri herė janė bėrė hetimet dhe kanė dhėnė rezultate negative pėr Serbinė e pozitive pėr ne. Hetimet kanė treguar se nuk ka ekzistuar njė dhunė e tillė", theksoi ministrja Kelmendi.

Sipas ministres Kelmendi, ish kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės, Karla del Ponte, e cila ka ngritur kėto dyshime, i ka bėrė kėto pėr motive tė saja. Kelmendi shprehet se, sado qė pėr kėto dyshime ėshtė folur mė herėt, Del Ponte ka heshtur gjatė kohės sa ka qenė nė detyrė pėr t'i hetuar. /alsat-m/
Mesazhi.com


Mossadi pėr vrasjen e Erdoganit

Mossadi kishte pėrgatitur njė njėsit special prej 10 anėtarėsh pėr vrasjen e Tajjip Erdoganit

Mediat turke njoftuan se nė njė kompjuter personal tė njė prej anėtarėve tė organizatės sė fshehtė terroriste "Ergenekon" ėshtė gjetur njė skemė e Mossad-it, shėrbimit sekret tė Izraelit, pėr vrasjen e Kryeministrit Turk, Rexhep Tajip Erdogan.

Sipas raporteve nga mediat, shefi i Mossad-it, Meir Dagan, nė vitin 2004 kishte pėrgatitur njė njėsit special prej 10 anėtarėsh pėr vrasjen e Tajjip Erdoganit, tė cilin e kishte vlerėsuar si "Terrorist Islamik". Pėr kėtė aksion ai kishte pritur "dritėn e gjelbėr" nga njė person nė Turqi me nofkėn "zotėri Dogu", e qė besohet se ky person ėshtė kryetari i partisė komuniste turke, Dogu Perincek, i cili tani gjendet nėn arrest dhe po gjykohet nė rastin "Ergenekon".

Policia turke deri mė tani ka arrestuar disa dhjetėra ish ushtarak tė lartė, gazetarė dhe tė tjerė tė lidhur me organizatėn terroriste "Ergenekon" e cila kishte planifikuar grushtet ushtarak pėr rrėzimin e qeverisė aktuale. Nė aksionet e policisė janė gjetur shume depo armėsh dhe plane tė ndryshme pėr aksione terroriste. /dunyabulteni.net/
Mesazhi.com


Bllokohet pėr njė orė magjistralja Prishtinė – Podujevė

Tregu i automjeteve nė Prishtinė vazhdon tė jetė i mbyllur qė prej tre muajsh. Tregtarėt vazhdojnė ta kryejnė veprimtarinė e tyre skaj rrugės, duke bllokuar madje pėr njė orė magjistralen Prishtinė-Podujevė, nė shenjė proteste ndaj komunarėve qė nuk po i mbajnė premtimet e dhėna 3 muaj mė parė. Tregtarėt thonė se do tė vazhdojnė tė ndėrmarrin akte tė tilla derisa Komuna e Prishtinės tė mos gjejė njė zgjidhje tė duhur pėr tė ushtruar lirshėm aktivitetet e tyre.
KTV

Llapjani_HH
30-03-09, 18:05
Derdhet qumėshti nė shenjė proteste

Protestuesit janė shprehur tė mllefosur qė ēmimi i qumėshtit gati ėshtė barazuar me atė tė ujit, ndėrsa autoritetet nuk po bėjnė asgjė pėr t’i stimuluar fermerėt.

Dhjetėra litra qumėsht lope, u derdhėn tė hėnėn nė sheshin kryesor tė Ferizajt, nė shenjė pakėnaqėsie me ēmimin e ulėt tė grumbullimit. Fermerė tė ardhur nga anė tė ndryshme tė Kosovės, protestuan edhe njė herė ndaj qeverisė dhe Ministrisė sė Bujqėsisė, qė nuk po subvencionon prodhimin e qumėshtit.

Fermerėt protestues kanė hedhur parullat: “Durimit tonė i ka ardhur fundi”, “Ne jemi baza e shtetit”, “Duam subvencione” etj. Ata kanė paralajmėruar protesta tė tjera nė komuna tė ndryshme tė Kosovės.
Telegrafi

Llapjani_HH
31-03-09, 18:09
Prishtina nuk heq dorė nga synimi qė t'i vėrė nėn kontroll vizitat e zyrtarėve tė Serbisė

Prishtinė, 31 mars - Pavarėsisht kritikave dhe ankesave tė Beogradit nė mekanizmat ndėrkombėtare, qeveria e Kosovės nuk do tė heqė dorė nga synimi pėr t'i vėnė nėn kontroll vizitat e zyrtarėve tė Serbisė, tha ministri i Punėve tė Brendshme Zenun Pajaziti. Sipas falėve tė tij, Prishtina nuk ka pėr qėllim qė tė provokojė Beogradin kur nga zyrtarėt e tij po kėrkon tė pajisen me leje zytrare pėr tė hurė nė Kosovė, "pėrkundrazi kjo do tė ndihmojė nė rritjen e respektit reciprok ndėrmjet shteteve", ėshtė shprehur Pajaziti pėr gazetėn "Zėri".
QIK


QKUK: Pacientėt edhe mė tej blejnė anestetikėt dhe medikamentet tjera

Sallat operative nė QKUK sot janė pėrsėri nė shėrbim tė pacientėve, pas ndėrprerjes 24 orėshe. Pavarėsisht shėrbime qė ofron sot Qendra Klinikė Universitare pacientėt vazhdojnė tė blejnė vetė anestezionin dhe medikamentet. Llojet e anestezionit hyjnė nė kategorinė e narkotikėve andaj pacientėt ndalohen edhe mė ligj t’i blejnė ato, ndėrkohė qė farmacistėt i shesin pa hezitim.

Pacienti Pashk Nikolla nga Gjakova tė dielėn ėshtė lajmėruar se duhet tė shtrihet nė spital nė ora 12:00 dhe, siē thotė ai, nė ora 12:00 ka qenė aty. Pashku shton se ditėn e djeshme ėshtė dashur tė operohej, por mjeku i cili e kishte marrė pėrsipėr i kishte komunikuar se nuk kishte mjete dhe se Pashku kishte dėrguar vikend pėr t’i blerė ato mjete, nė mėnyrė qė sot t’i nėnshtrohej operacionit.

Edhe pacienti Riza Fazliu thot se ėshtė i shtrirė nė spital prej tė enjtes sė kaluar, dhe qė i kishin thėnė se tė premten ėshtė nė program pėr operim. Mirėpo, tė premten i kishin komunikuar se nuk mund tė operohej me qė nė salla paskan qitur domestos. Fazliu thotė se ėshtė detyruar tė vije ditėn e djeshme (e hėnė), kur ia kishin shtyrė terminin pėr ditėn e sotme. Sot, ndėrkohė qė ishte duke pritur radhėn pėr ne sallėn e operimit, i kishin komunikuar se duhet t’i blejė tė gjitha barėrat, gjė qė po t’ia kishin komunikuar dje, do t’ kishte blerė me kohė nė mėnyrė qė sot tė operohej.

Pashk Nikolla dhe Riza Fazliu janė vetėm dy nga shumė pacientėt e shtrirė nė QKUk, tė cilėt nuk kanė mundur tė operohen nė kohėn e paraparė. E gjithė kjo pasi sallat operative nuk kanė funksionuar dje. Sot janė sėrish nė shėrbim tė pacientėve, pasi kėta tė fundit po i blejnė vetė medikamentet.

Dr. Nehat Baftiu drejtor i anesteziologjisė thotė se furnizimi i sallave me material tė nevojshėm mbetet ende i dobėt.

“Dje e vėrtetė, nuk kanė punuar sallat nė mungesė tė anestetikėve kryesor si anestetikėve inhalator, tubusave dhe irelaksantėve. Sot janė duke punuar sepse dje jemi furnizuar pak me tubues dhe anestetik inhalues, ndėrsa ireleksantėt dhe barėrat tjera po i blejnė vetė pacientėt. Jemi furnizuar shumė pak momentalisht jemi keq me material tė sallave dhe material shpenzues”, sqaron Dr. Nehat Baftiu.

Ministria e Shėndetėsisė brenda muajit ka arritur ta furnizojė QKUK me medikamente dhe material shpenzues mbi 50 % tė nevojave.

“Nė bazė tė kėrkesės mujore qė ka bėrė QKUK-ja nė Ministrinė e Shėndetėsisė, jemi furnizuar 73 % me barėra , 38 % me material shpenzues pėrderisa me penj 56 % mbetet edhe me tutje problematike ēėshtja e mungesės sė anestetikėve”, thotė zėdhėnėsi i QKUK-sė Shpend Fazliu, duke specifikuar llojin e furnizimeve.

Llojet e medikamenteve qė pėrdorėn pėr anestezion hyjnė nė grupin e narkotikėve andaj barnatoret ndalohen t’i shesin atė pėr pacientė. Por pacientėt nuk e kanė pasur tė vėshtirė t’i sigurojnė kėtė medikamente dhe gjithashtu farmacistėt nuk kanė hezituar ta shesin ato.

Sidoqoftė kjo shitblerje e paligjshme sado kudo ka ndihmuar qė tė funksionojnė sallat dhe tė operohen pacientėt
RTK


Reagime tė ndryshme tė opozitės pėr financimin e rinovimit tė ambulancės nė Kamenicė

Vendimi i Qeverisė sė Kosovės pėr tė financuar rinovimin e ambulancės qė vepron si strukturė paralele nė Kamenicė ka nxitur reagime tė ndryshme nė radhėt e opozitės kosovare. Pėrderisa LDD e konsideron veprim tė gabuar, AAK-ja e arsyeton njė veprim tė tillė tė Qeverisė sė Kosovės. Ndėrkohė, zyrtarėt e pozitės thonė se Qeveria dhe institucionet tjera kanė obligim para tė gjithė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės pa dallime etnike, religjioze, apo dallime tė pėrkatėsisė politike.

Kryetari i LDD-sė Nexhat Daci thotė ky ishte njė veprim i gabuar i cili dėshmon pazotėsinė e institucioneve tė Kosovės pėr tė ndėrtuar shtetin e Kosovės. Sipas tij ėshtė e absurde qė Qeveria e Kosovės tė ndihmojė nė rinovimin e njė objekti paralel qė mban mbishkrimin e Republikės sė Serbisė.
Nga ana tjetėr, drejtuesit e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės e arsyetojnė kėtė veprim tė Qeverisė. Nėnkryetari Naim Maloku beson se Qeveria pėrmes financimit te strukturave paralele, do tė mund t`i kthejė nėn autoritetin e vetė.


Ndėrsa, zėdhėnėsi i Qeverisė sė Kosovės Memli Krasniqi ka thėnė se gjėrat nuk duhet tė nxirren nga konteksti, ngase Qeveria dhe institucionet tjera kanė obligim para tė gjithė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės pa dallime etnike, religjioze, apo dallime tė pėrkatėsisė politike.

Ai nuk ka pranuar se ky investim ėshtė investim nė strukturat paralele, duke thėnė se ky ėshtė investim pėr kushte mė tė mira dhe pėr kujdes mė tė mirė shėndetėsor pėr qytetarėt e Republikės sė Kosovės.

Ndryshe, dje ėshtė arritur marrėveshja rreth financimit tė renovimit tė ambulancės paralele nė Dardanė, nė tė cilin nėnshkrim nuk ishte i pranishėm edhe kryeministri Hashim Thaēi, por kishte dėrguar ministrin pėr Komunitete dhe Kthim, Sasha Rashiq, ministrin e Punės dhe Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, zėvendėsministrin e Shėndetėsisė, Nemanja Vujoviq dhe kėshilltarin e lartė politik tė kryeministrit pėr komunitete, Srgjan Sentiq.

Sipas kėsaj marrėveshje, pėr renovimin e ambulancės nė Dardanė qė ėshtė shfrytėzuar nga serbėt dhe romėt, Qeveria do tė japė 17 mijė euro, kurse komuna e Dardanės 7 mijė euro.
RTK

Kėsaj i thojn drejtsi, apo shtet multietnik.
Nė njėrėn anė Shqiptarėt duhet ti blejn tė gjitha medikamentet edhe sendet tjera pėr tu operuar, qė ato duhet ti ketė spitali vet,kurse shkieve ua rregullojn/rinovojn ambulancėn qė udhėhiqet nga strukturat paralele.
Kėtu po shihet fort mirė kush po i financon strukturat paralele.
Vetėm pėrpara qeveri e multietnitetit/ vllazrim bashkimit http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif


Kryesia nuk e shqyrton pagėn e Presidentit

Kryesia e Kuvendit tė Kosovės ka hequr nga rendi i ditės kėrkesėn e Presidencės pėr caktimin e pagės sė presidentit tė Kosovės. Kjo ėshtė bėrė me arsyetimin se Kryesia e Kuvendit nuk merret me kėtė ēėshtje. Kryekuvendari Jakup Krasniqi, pas mbledhjes sė Kryesisė, ka deklaruar se pėr kėtė ēėshtje duhet tė vendoset me ligj dhe se Kryesia nuk merret me caktimin e pagave tė zyrtarėve tė Kosovės. Kurse, zėdhėnėsi i Presidencės, Xhavit Beqiri, ka thėnė se nuk ėshtė dijeni se pėr ēfarė arsyesh presidenca i ėshtė drejtuar kryesisė pėr caktimin e pagės sė kryetarit. Gjithashtu, nė kryesi ėshtė shqyrtuar propozimvendimi pėr formimin e komisionit ad-hoc pėr pėrzgjedhjen e kandidatėve tė Bordit tė RTK-sė. Kreu i Kuvendit, Krasniqi, ka bėrė tė ditur se komisioni nė fjalė do tė pėrbėhet nga pėrfaqėsues tė partive qė janė tė nė Kuvendin e Kosovės.
KTV
Hej gjynahit qysh nuk ja paskan rrit rrogėn.
More mos po idhnohet e po jep dorheqjehttp://www.kosova.de/forum/images/smilies/biggrin.gif


KEK-u selektues - 24 orė rrymė vetėm pėr Prishtinėn

Qytetarėt e Pejės ka mė shumė se njė javė qė e nisin ditėn nėn zhurmėn e madhe tė gjeneratorėve.Qė nga rėnia e borės, kur KEK-u ka thėnė tė jenė shkaktuar shumė prishje dhe se ato janė duke u rregulluar, situata e furnizimit me energji nuk ka ndryshuar aspak. Madje, nė kėtė qytet aplikohen disa orare tė reduktimeve tė energjisė elektrike, mė shumė se ato qė janė zyrtare nė planin ABC. Kjo situatė ka shkaktuar reagime tė ashpra tek qytetarėt. Jashtė mungesės sė furnizimit nuk kanė mbetur as fabrikat qė janė nė kategorinė A+. Madje investitorėt sllovenė qė kanė derdhur kapitalin e tyre nė ndėrtimin e kėsaj fabrike, pėrveē kokėēarjes janė duke u pėrballur edhe me reduktim tė prodhimit tė ujit. Ky qytet nuk ėshtė i vetmi qė pėrballet me reduktime tė shumta tė energjisė elektrike. Pėrjashtuar kryeqytetin qė furnizohet rregullisht me energji, tė gjitha qytetet e tjera pėrballen me problemet me furnizim me energji, duke tejkaluar edhe ato qė parashihen nė kategorizimin ABC qė vazhdon tė shkel tė drejtat e konsumatorėve,
KTV

Llapjani_HH
31-03-09, 18:10
S’ka masa ndaj ministrave qė e shkelėn ligjin qėllimshėm

Ministrja Justina Shiroka-Pula e ka pranuar qartė vetė. “Keni qenė tė vetėdijshėm se po e shkelni ligjin, kur keni emėruar pėr ushtrues detyre tė sekretarėve tė pėrhershėm kėshilltarin tuaj politik? Po, po. Kam qenė e vetėdijshme, se ėshtė jashtė ligjeve dhe rregullave tė zbatueshme, por s’kemi pasur tjetėr zgjidhje”, i ka thėnė ministrja Shiroka - Pula Kohavisionit ditė mė parė. Por, ndonėse e thėnė publikisht se e ka shkelur ligjin, pėr ministren Shiroka- Pula nuk ka konsekuenca juridike. Shefit tė saj, kryeministrit Hashim Thaēi, duket tė mos i ketė bėrė shumė pėrshtypje kjo deklaratė, pasi qė nuk ka bėrė ndonjė veprim qė lidhet me mospėrgjegjėsinė dhe thyrejen e ligjit me vetėdije nga anėtarėt e kabinetit qeveritar.Madje, zėdhėnėsi i Qeverisė thotė se nuk e di qė ndonjėri nga ministrat ka pranuar se ka shkelur ligjin. Krasniqi insiston se ministrat kanė bėrė njė gabim, e jo shkelje ligji. Nga ana tjetėr, anėtari i kryesisė sė AAK-sė, Avni Arifi, punėn e ushtruesve tė detyrės sė sekretarėve tė pėrhershėm tė ministrive e quan si shkelje tė vazhdueshme dhe tė shumėfishtė tė ligjit. Edhe partia joparlamentare, PSD, pėr kėtė veprim gjysmėn e fajit ua hedh ministrave, ndėrsa shkarkimin e ushtruesve tė detyrės sė sekretarėve tė pėrhershėm nga ana e kryeministrit e quan vetėm mbulim tė veprave tė bėra mė parė. Mosfunksionimi i Kėshillit pėr Emėrime tė Larta Publike, i udhėhequr nga kryeministri Thaēi, ka shkaktuar probleme tė tilla. Ministrat kanė shfrytėzuar mungesėn e funksionimit tė kėtij organi, duke emėruar njerėzit e tyre politikė, derisa ky Kėshilli parasheh qė sekretarėt e pėrhershėm tė ministrive tė jenė nga shėrbimi civil.
KTV

Po hajni hajnin nuk e dėnon jo.

Llapjani_HH
01-04-09, 17:26
BDI e VMRO DPMNE arrijnė marrėveshje pėr raundin e dytė tė zgjedhjeve

Tetovė, 1 prill - Bashkimi Demokratik pėr Integrim (BDI) e Ali Ahmetit dhe VMRO DPMNE e kryeministri Gruevski janė dakorduar sot qė nė rrethin e dytė tė zgjedhjeve lokale tė mbėshtesin kandidatėt reciprok pėr kryetarė komunash nė: Tetove, Gostivar, Jegunovce, Krusheve, Sopishte, Demir Hisar, Cashke, Cucer Sandeve, Zelenikove, Petrovec, Veles, Prespe, Oher, Karposh dhe ne qytetin e Shkupit. Gjithashtu, nėpėrmjet njė njoftimi thuhet se BDI dhe VMRO DPMNE ranė dakord tė ftojnė anėtarėsinė, votuesit e tyre si dhe gjithė qytetarė qė nė mėnyre sa mė masive tė dalin mė 5 prill dhe tė votojnė kandidatin pėr president, Gjorgje Ivanov, qė Maqedonia tė dielėn tė ketė Presidentin e saj tė ardhshem. Nė kėtė njoftim vlerėsohet se ky vendim ėshtė nė tė mirė tė qytetarėve te Maqedonise, tė forcimit dhe avancimit tė proceseve demokratike dhe se ky veprim dhe ky bashkėpunim ėshtė nė favor dhe nė tė mirė ndėrtimit tė mirėbesimit mes komuniteteve dhe perspektives evro atlantike tė shtetit tė pėrbashkėt.
QIK-u

A thue a do tė vijė ndonjėher njė ditė kur Shqiptari arrin marrveshje me Shqiptarin pėr interes tė kombit, apo do bėjnė gjithnjė vetėm marrveshje me armikun pėr tu pasuruar dhe mbushur gjepat personal?

Honesty^uk.
01-04-09, 21:53
Limaj braktis PDK-neAbonohuni pėr lajmet nė e-mail:
;01.04.2009
http://albeu.com/shtolajme/data/upimages/limaj.jpeg Kundėrshtimi i Fatmir Limajt pėr tė qenė kandidat i PDK’sė pėr prefekt tė Prishtinės duket se ka pasur njė kontekst shumė mė tė gjerė. Heroi i rrugėve gjendet nė njė konflikt tė zgjeruar me Kryeministrin Hashim Thaēi. ai mund te kaloje ne AAK. Kur gjithēka dukej se po shkonte mė sė miri pėr Kryeministrin Hashim Thaēi nė rrugėtimin e tij politik, ai gjendet pėrball njė rreziku tė menjėhershėm dhe serioz - ndarjen e Partisė Demokratike tė Kosovės.

Thaēi gjendet nė njė konflikt gjigantėsh dhe tė eskaluar me politikanin e dytė mė tė votuar nė Kosovė, Ministrin e Transportit dhe Telekomunikacionit Fatmir Limaj.

Pėrderisa skena e partive politike kosovare gjendet nė njė kaos tė vėrtetė me plot transfere dhe paqartėsi orientimi, PDK’ja shihej si subjekti mė kompakt dhe me njė popullaritet konsistent qė i garantonte siguri pėrpara zgjedhjeve tė ardhshme.

Konflikti ėshtė vetėm i rishfaqur, mesa duket.
Tė dy liderėt e PDK’sė kishin qenė nė marrėdhėnie tė acaruara nė kohėn kur Fatmir Limaj gjendej nė Tribunalin e Hagės duke u pėrballur me akuzat pėr aktivitetin e tij nė UĒK. Limajt i ishte dashur kohė pėr tė bindur vetėn tė vazhdojė tė mbetej krah Thaēit.

Marrėdhėniet ishin pėrmirėsuar me kohė pėrderisa Limaj kishte pranuar tė konkurrojė pėr prefekt tė Prishtinės si opsioni mė serioz i PDK’sė. Kohės sė fundit Limaj, madje, nė paraqitjet e tij televizive, duke folur me tepėr pozitivitet pėr Thaēin, dukej sikur kishte aplikuar modelin e zyrtarėve tė LDK’sė kur dikur flisin me adhurim pėr Ibrahim Rugovėn.

Zyrtarė tė afėrt me Fatmir Limajn thonė se tensioni mes dy liderėve ka ardhur pas insistimit tė Thaēit qė Ministri aktual i Transportit tė konkurrojė pėr Prefekt tė Prishtinės. Kryeministri, po ashtu, e ka paralajmėruar se kushdoqoftė Ministri i radhės strategjia e investimit nė rrugė do tė ndryshojė dhe se nuk do tė punohet vetėm me kesh.

Zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, ka mohuar se Kryeministri gjendet nė konflikt me Limajn.
“Vlerėsimi i punės sė ministrave ėshtė paralajmėruar me kohė. Ky vlerėsim do tė jetė profesional dhe prej tij nuk pėrjashtohet askush. Kryeministri ka idenė e qartė tashmė se ku duhet tė ndėrhyjė pėr tė forcuar efikasitetin qeverisės”, ka thėnė Krasniqi pėr Express.

Ministri Fatmir Limaj ka konfirmuar pėr Express se nuk e ka ndėrmend tė konkurrojė pėr Prishtinėn. Ai po ashtu ka thėnė se pėr secilin ėshtė e qartė se punėt nė ndėrtimin e rrugėve kanė qenė impresive.
“Tentimet pėr tė ndryshuar diēka nga kjo qasje do tė kenė pasoja zinxhirore”, ka thėnė Limaj.

Njė kėshilltar i tij i ka thėnė Express’it se askush nė PDK nuk dėshiron qė gjėrat tė shkojnė nė pakthim dhe tė rrezikojnė tė ardhmen e kėsaj partie. Sidoqoftė, ai ka insistuar se njė numėr deputetėsh tė partisė do t’i bashkoheshin Limajt. “Mund tė konfirmoj se ka pasur edhe mesazhe nga zyrtarė tė AAK’sė pėr njė takim tė mundshėm”, ka thėnė ai.

Fatmir Limaj pritet tė mbajė njė konferencė pėr gazetarė pėr tė sqaruar vendimet e tij, nė ditėn e parė tė muajit prill, tė mėrkurėn, nė Ministrinė e Transportit dhe Telekomunikacionit. (express)

Llapjani_HH
03-04-09, 18:45
Qeveria dhe ICO nisin dialogun me serbėt

Me ndihmėn e shefit tė ICO-sė, Pieter Faith, zyrtarė tė lartė tė Qeverisė sė Kosovės kanė zhvilluar tė premten njė takim me pėrfaqėsuesit e komunitetit serb, ku u bisedua pėr zgjidhjen e problemeve tė rrymės, dokumentacionit e tė tjera.

Qėllimi i kėtij dialogu - ku kanė marrė pjesė shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Pieter Feith, zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi, si dhe ministra tė kabinetit qeveritar - thuhet se ėshtė integrimi i pakicės serbe, pėr faktin se pjesa dėrmuese e kėtij komuniteti vazhdon tė jetojė mbi bazat e organizimit paralel kundruall institucioneve vendore.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi tha se qėllimi i dialogut ėshtė qė serbėt tė integrohen dhe ta ndjejnė vetėn pjesė tė shoqėrisė dhe institucioneve tė Kosovės.

Ndėrkohė, Rangjel Nojkiq, njė pėrfaqėsues i serbėve tė Kosovės, theksoi se bisedimet ndėrmjet serbėve dhe institucioneve tė Kosovės ende po mbahen nėn dyer tė mbyllura dhe me modelimin e shefit tė ICO-sė, Pieter Feith. Ai tha se tė gjitha problemet edhe ashtu duhet tė zgjidhen pėrmes dialogut dhe pret qė njė formė e tillė tė vazhdojė deri nė gjetjen e zgjidhjeve tė pranueshme.

Kohėt e fundit, serbėt kanė protestuar nė disa raste nė lidhje me ndėrprerjen e rrymės, e cila u ishte shkyēur atyre pėr shkak tė mospagesės me vite. Po ashtu, ata nuk i pranojnė dokumentet e Republikės sė Kosovės dhe as tabelat e regjistrimit tė makinave.

Tė gjitha kėto probleme, bashkė me ato qė ndėrlidhen me shėndetėsinė dhe arsimin nėpėr komuna, pritet tė vazhdojnė tė shtrohen nė dialogun tashmė tė filluar, deri nė gjetjen e zgjidhjeve me tė cilat do tė pajtoheshin edhe institucionet e Kosovės, por edhe pėrfaqėsuesit serbė. /Radio Evropa e Lirė/
Telegrafi


Diaspora kursen 2.3 miliardė €, nė Kosovė sjell 470 milionė

Nė njė studim tė prezantuar vlerėsohet se kursimet e diasporės kosovare pėr vitin 2008, sillen mbi 2.3 miliardė euro, kurse dėrgesat e tyre janė rreth 470 milionė euro, shuma kėto qė konsiderohen si mundėsi potenciale pėr investime.

Hulumtimi ėshtė pjesė e projektit “Devinpro” nga “Nexus” dhe Qendra pėr studime ekonomike e sociale e Tiranės, ndėrsa studimi bazohet nė rreth 715 anketa me emigrantė dhe 800 anketa me familjet e emigrantėve nga Gjermania, Zvicra, Austria, Anglia, Italia dhe SHBA.

Po ashtu, referuar studimit vėrehet se 50.5% e emigrantėve dėshirojnė tė kthehen nė Kosovė, pas njė afati kohor dhe pjesa mė e madhe e tyre dėshirojnė tė investojnė nė ekonominė kosovare, kryesisht nė prodhimtari, nė bujqėsi, nė ndėrtime dhe shėrbime etj.
Telegrafi


Krasniqi: Sekretaria Koordinuese e Qeverisė ka hartuar vendimin pėr Ēollakun

Nė pėrpjekje pėr tė arsyetuar mėnyrėn e emėrimit dhe pagėn retroaktive tė Bekim Ēollakut si Shef tė Stafit tė kryeministrit, zėdhėnėsi i qeverisė, Memli Krasniqi, brenda njė prononcimi bie ndesh disa herė me fjalėt qė thotė. Fillimisht, pėr tė ėshtė krejt nė rregull qė emėrimi i Ēollakut ėshtė bėrė duke iu referuar Kushtetutės pa hyrė nė fuqi. Thotė se njėjtė ėshtė vepruar edhe nė shumė raste tė tjera, nė Qeveri e nė Kuvend. Krasniqi pohon se emėrimi i Ēollakut ka ardhur nga njė vendim i bėrė gati nga Sekretaria Koordinuese e Zyrės sė Sekretarit tė Pėrhershėm, qė ėshtė staf civil. Mirėpo ai qė e ka miratuar pėrfundimisht kėtė vendim, ėshtė vetė kryeministri Hashim Thaēi, i cili edhe e ka nėnshkruar atė, duke iu referuar kompetencave tė tij nė Kushtetutė pėr ta marrė vendime politike. Kohavision merr vesh se vendimi ėshtė pėrpiluar nga njerėzit politikė tė Thaēit, e ai pastaj e ka nėnshkruar. Zyra ligjore nuk ėshtė konsultuar fare pėr njė vendim tė tillė. Sidoqoftė, pozita e Shefit tė Stafit, qė e bėn Ēollakun numėr dy nė Qeverinė e Kosovės, mbi vetė ministrat, ėshtė gjė e re e kėsaj qeverie. Krasniqi thotė se ka qenė ide e USAID-it qė e ka ndihmuar me kėtė projekt. Pozita e Shefit tė Stafit nuk figuron nė asnjė organogram tė qeverisė, dhe nė faqen e Kryeministrit, Ēollaku figuron si kėshilltar politik. As nė draftin e projekt-ligjit tė ri tė qeverisė nuk ka asnjė referencė pėr kėtė post.
KTV


Edhe njė vendim tjetėr i publikuar me shumė bujė nga kryeministri Thaēi nuk respektohet nga vartėsit e tij

Dhjetėra zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės preferojnė tė udhėtojnė vetė ēdo mėngjes nga shtėpia nė vendin e punės me veturė zyrtare, pasi qė janė nisur nga shtėpitė e tyre me automjetet qė kanė pasur tė parkuara aty. Edhe pse njė gjė e tillė ndalohet me vendimin 04/3 tė Qeverisė sė Kosovės pėr pėrdorimin e veturave zyrtare, punonjėsit e administratės nuk e kanė problem t’i mbajnė veturat nė shtėpitė e tyre. Nė pikėn 2 tė vendimit thuhet se vetėm kryeministri, zėvendėskryeministrat, ministrat, zėvendėsministrat, sekretari i pėrhershėm dhe shefi i i kabinetit tė kryeministrit do tė kenė nė pėrdorim 24 orė automjetet zyrtare pėr qėllime zyrtare, pėr tė vazhduar me njė nen mė poshtė: I cili thotė se Automjetet tė pėrdoren edhe nga zyrtarėt e tjerė gjatė orarit tė punės pėr nevoja zyrtare me fletė udhėtime. Por, mos respektimi i kėtij vendimi ka rezultuar me vjedhjen e tri veturave zyrtare, njė nė Ministrinė e Komuniteteve dhe Kthimit, njė nė e Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe njė nė Ministrinė e Shėrbimeve Publike. Zėdhėnėsja e Ministrisė, Majlinda Hulaj, e pranon vjedhjen e veturės nė kėtė ministri. Po ashtu, KTV ka konfirmuar nga zyrtarė nė ministritė pėrkatėse edhe humbjen e veturave zyrtare nė pronėsi tė Ministrisė sė Brendshme dhe asaj tė Kthimit I pyetur tė komentojė mosrespektimin e rregulloreve, zėdhėnėsi i qeverisė, Memli Krasniqi, ka paralajmėruar ndėshkimin e atyre qė kanė lejuar tė shkelen vendimet e qeverisė. Zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka, duke konfirmuar rastet e lajmėruara pėr humbjen e veturave zyrtare, thotė se ato trajtohen si ēdo veturė tjetėr qė raportohet si e vjedhur. Orari i punės pėrfundon nė orės 16, dhe disa zyrtarė pa shoferė kthehen nė shtėpitė e tyre po me vetura zyrtare
KTV

Llapjani_HH
03-04-09, 18:46
Ndahen nė Vushtrri

AKR’ja braktisi koalicionin qeverisės me PDK’nė nė Vushtrri, duke hapur kėshtu shumė dilema. Nė radhė tė parė, nėse Behgjet Pacolli po e sheh si tė nevojshme ftohjen e raporteve me Kryeministrin Thaēi, disa muaj para fillimit tė fushatės zgjedhore. Apo, nėse pas takimit me Presidentit Sejdiu, ai ka filluar ta shohė LDK’nė si bashkudhėtare nė jetėn e tij politike.

Raportet e shkėlqyera mes Liderit tė PDK’sė dhe atij tė AKR’sė duket tė mos jenė reflektuar edhe nė qytezėn e Vushtrrisė, ku deri tė enjten kėto dy subjekte qeverisnin sė bashku.

Dega e AKR’sė nė Vushtrri, pėrmes njė komunikate pėr media, njoftoi se ka vendosur ta braktis koalicionin me PDK’nė, si pasojė e mosrespektimit tė marrėveshjes pėr ndarjen e posteve.
“Arsyeja e kėtij vendimi ėshtė mosrespektimi i marrėveshjes sė koalicionit pėr bashkėqeverisje dhe ndarje proporcionale tė pozitave politike nga subjekti i PDK’sė”, ka thėnė pėr Express Tasim Gubetini, Kryetar i Degės sė AKR’sė nė Vushtrri.

Prishja e koalicionit ndodhė vetėm disa muaj pėrpara mbajtjes sė zgjedhjeve lokale, duke i hapur kėshtu mjaftė probleme PDK’sė, e cila, pothuajse, e ka tė pamundur qė tash tė gjejė ndonjė partner tjetėr nė Vushtrri.
Pėrveē kėsaj, AKR’ja duke braktisur koalicionin me PDK’nė, nė kėtė fazė, ka hapur shumė dilema. Dilema kryesore ėshtė nėse Lideri i AKR’sė Behgjet Pacolli po e sheh si tė nevojshme ftohjen e raporteve me Kryeministrin Hashim Thaēi, disa muaj para fillimit tė fushatės zgjedhore. Apo nėse, pas takimit me Presidentit Sejdiu, ai ka filluar ta shoh LDK’nė si bashkudhėtare nė jetėn e tij politike.

Tė dy kėto mundėsi janė mohuar nga Behgjet Pacolli, tė enjten.
“Absolutisht jo. Nuk ka bazė pėr tė ndryshuar dhe nuk do tė ndryshojė asnjėherė raporti ynė me koalicionin qeveritar, pra jo vetėm mė PDK’nė, por me koalicionin qeveritar. Pavarėsisht zhvillimet nė Degėn e Vushtrrisė, pavarėsisht takimit tim me Presidentin Sejdiu”, ka thėnė Pacolli pėr Express.
Sipas tij, prishja e koalicionit nė Vushtrri ėshtė ēėshtje e zhvillimeve qė kanė ndodhur nė atė qytezė.

“Unė besoj se ata kanė pasur tė drejtė qė e kanė ndėrpre koalicionin me PDK’nė. Ne nuk mund tė dalim prej principeve tona. Ne jemi munduar ēdokund qė tė jemi konstruktiv, kooperativė dhe bashkėpunues me partnerin qeveritar. Por si duket nė Vushtrri nuk ka ekzistuar gatishmėri pėr kėtė nga partneri ynė”, ka thėnė ai.
“Kjo ėshtė e drejtė e plotfuqishme e degės sė Vushtrrisė dhe ne nga qendra nuk mund tė ndėrmarrim asgjė, pasi qė jetojmė nė njė shtet demokratik. Ne vetėm e pėrshėndesim vendimin e tyre”, ka shtuar Pacolli.

AKR’ja, edhe pse nė opozitė, pėr shkak tė raporteve tė shkėlqyera mes Liderit tė saj dhe Kryeministrit aktual, ashtu sikurse bashkėpunimit me PDK’nė nė disa komuna, ka bėrė qė tė konsiderohet pjesė e pushtetit. Pėr shumė kėnd, kjo mund t’i krijoi AKR’sė vėshtirėsi gjatė zgjedhjeve tė ardhshme lokale. Prandaj edhe prishja e koalicionit nė Vushtrri, mund tė perceptohet si hapė taktik i AKR’sė.

Kjo mohohet nga Behgjet Pacolli.
“Nuk e kisha thėnė kėtė. Deri tash kanė bashkėjetuar AKR dhe PDK nė Vushtrri, tash nuk ka baza pėr bashkėjetesė. Kaq”, ka thėnė ai.
Nga ana tjetėr, Xhavit Halitit, anėtar i Kryesisė sė PDK’sė, i duket e pabesueshme qė AKR’ja ka braktisur koalicionin nė Vushtrri.
“Pėr mua pak ėshtė e pabesueshme qė ka ndodhur ajo”, ka thėnė Haliti pėr Express, tė enjten.

“Megjithėkėtė, nuk besoj se PDK’ja do tė jetė pa oferta tjera politike nė Vushtrri”, ka shtuar ai.
Xhavit Haliti nuk beson se prishja e koalicionit mes AKR’sė dhe PDK’sė nė Vushtrri duhet parė nė njė kontekst mė tė gjerė.
“Nuk besoj se ėshtė politikė e AKR’sė. Megjithatė mbetet tė shihet mė pas kjo ēėshtje”.
Deri tė enjten, PDK dhe AKR kanė qeverisur nė pesė komuna sė bashku. Pas prishjes sė koalicionit nė Vushtrri, kėto dy parti do tė vazhdojnė tė qeverisin sė bashku nė Mitrovicė, Kamenicė, Gjilan dhe Ferizaj.
Gazeta expres


Veteranėt kritikojnė Ahmetin

Organizata e Veteranėve tė Luftės tė UĒK, e ka quajtur tė dhimbshme marrėveshjen e kryetarit tė BDI, Ali Ahmeti, me partnerin e koalicionit, Nikola Gruevski.

Kryetari i OVL tė UĒK, Besim Hoda, duke komentuar marrėveshjen mes liderėve tė VMRO DPMNE dhe BDI pėr mbėshtetje nė raundin e dytė, deklaroi se fjala ėshtė pėr njė marrėveshje tė dhimbshme pėr tė gjithė shqiptarėt nė Maqedoni, ndėrkaq mospublikimi i saj do t’i hakmerret vetė BDI.

“Kjo ėshtė njė marrėveshje qė do tė jetė e dhimbshme, pėr ata qė e nėnshkruan por edhe pėr gjithė shqiptarėt nė Maqedoni. Besoj se zgjedhjet e 5 prillit do tė dėshmojnė tė kundėrtėn. Unė nuk kuptoj sesi njerėzit arrijnė ta delegjitimojnė vetveten. Nuk besoj se do tė ketė ndonjė shqiptarė, qoftė i angazhuar politikisht ose jo, qė do tė ishte nė gjendje qė pa asnjė kusht tė mbėshtes njėrin nga kandidatėt maqedonas. Shqiptarėt nuk e meritojnė njė gjė tė kėtillė”, theksoi Hoda.

Sipas tij, si strukturė e ish-pjesėtarėve tė UĒK, OVL ėshtė thellėsisht e indinjuar me tė gjitha zėnkat dhe devijimet brenda spektrit politik shqiptar.

“Shqiptarėt nė Maqedoni nuk e meritojnė kėtė, ndėrsa fajtorė pėr kėtė gjendje janė tė gjitha strukturat politike, pa pėrjashtim”, u shpreh pėrfaqėsuesi i OVL-UĒK, derisa kėrkoi njė takim urgjent tė liderėve shqiptarė para zgjedhjeve, pėr t’i dhėnė kahje tė drejtė procesit zgjedhor.
Gazeta expres

Llapjani_HH
06-04-09, 18:40
Preteni: 113 zyrtarė dyshohen pėr korrupsion gjatė vitit 2008

Fenomeni i korrupsionit ėshtė prezent nė tė dyja nivelet e pushtetit, si dhe nė vet gjyqėsorin i cili ėshtė i obliguar qė ta luftojė kėtė dukuri, ka thėnė sot drejtori i Agjencisė Kundėr Korrupsionit, Hasan Preteni, me rastin e publikimit tė raportit pėr vitin 2008. Sipas Pretenit rastet e raportuara do tė duhej tė adresoheshin tani nga sistemi i drejtėsisė.

Asnjė institucion nuk mund tė mburret qė Agjencia kundėr korrupsionit nuk ka pranuar informata pėr korrupsion, tha drejtori i kėsaj agjencie, Hasan Preteni, sot nė njė takim me gazetarė. Ai tha se ky fenomen ėshtė prezent nė tė dyja nivelet e pushtetit, si dhe nė vet gjyqėsorin i cili ėshtė i obliguar qė ta luftojė kėtė dukuri. Ky fenomen ėshtė i trashėguar dhe ėshtė prezent aty ku ka para publike, nga 53 informatat e dorėzuara nė prokurori pėr vitin 2008 dyshohen 113 zyrtarė.
Sipas, tij natyra korruptive mė e theksuar ėshtė marrja e ryshfetit, nėnshkrimi i kontratave tė dėmshme, pėrdorimi i autoritetit pėr kryerje tė veprimeve tė paligjshme ndėrsa si mė e theksuara mbetet procesi i tenderimit.

Preteni, nuk e bėri publike vlerėn e pėrgjithshme tė dėmit qė i ėshtė shkaktuar Kosovės me 146 informatat e pranuara, 53 prej tė cilave i janė pėrcjellur prokurorit pėrkatės.

Nga 53 informatat e pėrcjella nė prokurori kėtė vit, pėr shkak tė natyrės e lėndėve tė trajtuara ka qenė e vėshtirė t’iu pėrcaktohet vlera, thotė me keqardhje z. Preteni. Vitin e kaluar kemi tentuar qė atyre 47 informatave t’ia pėrcaktojmė vlerėn, mirėpo pėr kėtė vit ka shumė veprime korruptive ku vlera materiale kishte me qenė shumė vėshtirė tė pėrcaktohet. Ėshtė puna e favorizimeve, transaksionet e tokave, vlerat janė tė ndryshme, po fundi i fundit mbetet qė gjyqėsori me aktivitetet e veta, me vendimet e veta tė vendosė a ėshtė veprim korruptiv apo jo, thotė Preteni.

Nė informatat e pėrcjella nė prokurori dyshohet niveli mė i lartė i ministrisė pėrkatėse, thotė Preteni, edhe pse ata nuk janė nėnshkrues tė tenderėve.

“Parimisht, ne e pėrcjellim hierarkinė dhe nė ēdo ministri nėqoftėse njė aktivitet pretendohet se ėshtė kryer me veprime korruptive, nė informatat tona qė i pėrcjellim nė prokurori ėshtė niveli mė i lartė i asaj ministrie edhe pse nė dokumentacione, nė materialet tenderuese ata nuk janė tė nėnshkruar. Mirėpo, konform ligjit janė tė obliguar qė tė dinė pėr tė gjitha transaksionet, tė gjitha qarkullimet pėr mėnyrėn se si shpenzohet buxheti nėpėr ato institucione. Nė mesin e kėtyre 53 informatave janė diku tė atakuar 113 zyrtarė”, sqaron z. Preteni.

Zyrtarėt e Agjencisė Kundėr Korrupsionit, bashkėpunimin me EULEX-in e vlerėsojnė si mundėsi tė luftimit tė kėtij fenomeni.
RTK


Qeveria kritikohet pėr mungesė tė manifestimit pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO

E gjithė Kosova ka festuar hyrjen e Shqipėrisė nė NATO tha sot zėdhėnėsi i Qeverisė sė Kosovės Memli Krasniqi, megjithėse ka pasur mjaft kritika pėr institucionet e vendit sa i pėrket organizimit tė ndonjė manifestim lidhur me kėtė. Ai tha se nuk kanė ndaluar asnjė parti apo institucion tjetėr tė organizojnė manifestime tė tilla. Ndėrkohė, shumė qytetarė thonė se mungesa e ndonjė manifestimi nė atė ditė ėshtė gabim qė nuk bėn tė pėrsėritet.

Ngjarja historike e hyrjes sė Shqipėrisė nė NATO ishte njė festė e madhe pėr tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė. Institucionet e Kosovės dhe tė gjithė qytetarėt e saj kanė festuar me kėtė rast, tha zėdhėnėsi i qeverisė sė Kosovės, Memli Krasniqi, i cili shtoi se institucionet e Kosovės kanė uruar institucionet dhe qytetarėt e Shqipėrisė pėr hyrjen nė NATO.
Kritikave tė shumta pėr mos-organizim tė ndonjė manifestimi nga ana e institucioneve tona qeveritare, zėdhėnėsi Krasniqi, tha se askush nuk e ka ndaluar askėnd qė tė bėjė manifestime me rastin e kėsaj dite.

“Askush nuk i ka ndaluar partitė opozitare qė tė organizojnė diēka vet, nėse me tė vėrtetė kanė pasur kaq shumė dėshirė tė organizojnė ndonjė manifestim. Kėshtu qė nėse ata realisht nuk kanė shprehur gatishmėrinė pėr tė organizuar njė manifestim, nuk ėshtė fer qė tė shfrytėzojnė situatėn pėr tė thėnė pse qeveria nuk ka organizuar diēka”, ka thėnė Krasniqi.

Zėdhėnėsi i qeverisė, shtoi se nėse qeveria nuk ka pasur ndonjė organizim formal, askush tjetėr nuk e ka bėrė kėtė, kėshtu qė sipas tij, janė tė gjithė tė barabartė nė kėtė drejtim.

Ndėrkaq, kryetari i Bordit tė Klubit Euroatlantik, qė ėshtė hapur ditė mė parė, Agim Ēeku, mendon se ėshtė lėshuar ky rast pėr kėtė ngjarje historike pėr Shqipėrinė dhe tė gjithė shqiptarėt. Sipas tij, ky mund tė jetė edhe qėndrim politik, qė siē tha ai, Kosova tė largohet pak nga identiteti kombėtar.

“Gjėra tė tilla nuk pėrsėriten shpesh dhe mendoj qė ėshtė njė rast i humbur, njė rast shumė i mirė qė edhe nė tė dėshmojmė ta ndajmė gėzimin me Shqipėrinė. Uroj qė tė jetė nė pyetje papėrgjegjėsia, por kam frikė qė ėshtė pak edhe qėndrimi politik, qė Kosova tė largohet pak nga identiteti kombėtar, dhe kjo assesi nuk duhet tė ndodhė. Duhet sidomos nė kėtė kohė tranzicioni, ne duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm ta ruajmė identitetin tonė kombėtar, vlerat tona kombėtare, t’i promovojmė ato”, ka thėnė z. Ēeku.

Ndėrkohė, qytetarėt mendojnė se mos-manifestimi nga ana e Prishtinės pėr hyrjen e Shqipėrisė nė NATO, ėshtė njė mangėsi e institucioneve tona qeveritare.

“Ėshtė kėnaqėsi qė Shqipėria pas shumė vjetėsh diku rreth 100 vjet ėshtė futur nė NATO. Kjo ėshtė njė shpėtim edhe pėr Kosovėn dhe gjithė rajonin ku banojnė shqiptarėt. Pėr institucionet tona qė nuk kanė pėrgatitur ėshtė njė mangėsi, ma sė miri e dinė ata. Pasi ata gjithmonė kanė qenė neve, na kanė pėrkrahė nė ēdo moment ēdo krizė edhe ne duhet kur ata argėtohen sė bashku tė argėtohemi edhe ne me ta”, thotė njė qytetar.

“Si mund tė ndodhė diēka nė Shqipėri e mos me qenė tė gėzuar edhe ne kosovarėt. Ne jemi njė komb dhe sa ėshtė e mirė pėr Shqipėrinė ėshtė edhe ma e mirė hyrja e Shqipėrisė nė NATO edhe pėr Kosovėn. Ndoshta festa mė e madhe ėshtė dashur tė jepet kėtu nė sheshin tonė se sa nė Tiranė. Unė mendoj se institucionet e Kosovės e kanė humbur rrugėn nė oborr”, thotė qytetari tjetėr.

Mendoj sė ėshtė dashur meqė jemi njė komb duke pasur parasysh se Shqipėria nė ēdo manifestim tė Kosovės ka marrė pjesė me organizime nė Tiranė. Ndoshta mund tė them se neve na mungon njė traditė e organizimit tė manifestimeve, qoftė nga ana e Shqipėrisė qė e bėri ose nga ana e shqiptarėve tjerė si, Preshevė apo Maqedoni. Besoj qė herėve tė tjera nuk do tė lėshohet ky gabim, besoj qė do tė krijohet edhe tek nė njė traditė e manifestimeve tė festave shqiptare nė pėrgjithėsi”, deklaron nė mikrofonin e Radio Kosovės njė qytetar i Prishtinės.


Megjithatė, edhe pėrfaqėsuesit e institucioneve tona edhe qytetarėt e Kosovės, vlerėsojnė se hyrja e Shqipėrisė nė NATO ėshtė njė ngjarje historike jo vetėm pėr Shqipėrinė, por pėr tė shqiptarėt kudo qė janė, sepse sipas tyre, i gjithė rajoni bėhet pjesė e sigurisė globale.
Qytetarėt, mendojnė se tė gjitha festat shqiptare janė festa tė tė gjithė shqiptarėve nė rajon e mė gjerė, dhe duhet t’i shėnojnė ato kudo qė ndodhen.
RTK


Vlerėsohet e qetė gjendja e sigurisė nė Mitrovicė

Pėrgatitjet pėr fillimin e rindėrtimit tė njė numri tė shtėpive nė Kroin e Vitakut janė nė fazėn e fundit dhe deri kah mesi i muajit do tė fillohet me punė. Kėshtu tha sot kryetari Komunės sė Mitrovicės, Bajram Rexhepi, duke pohuar se “Nuk mund tė mbetemi peng i politikės sė tė kaluarės. Kthimi i tė zhvendosurve nuk ka tė bėj asgjė me politikė”.

Pėrfaqėsuesit e strukturave politike dhe ato tė sigurisė, vlerėsuan sot se java e fundit nė Mitrovicė, ka qenė e qetė dhe pa ndonjė incident serioz qė do tė reflektohej nė gjendjen e pėrgjithshme tė sigurisė.

Nė kėtė takim Bajram Rexhepi, pėrmendi njė letėr qė ėshtė duke qarkulluar nė veri, ku njė kėshill organizativ i banorėve serbė tė lagjes Kroi i Vitakut, tė cilėn ata e quajnė Bėrxhani, bėjnė thirrje qė tė pengohet rindėrtimi nė atė lokalitet.

Qė ėshtė njė provokim dhe gjėra tė tilla janė tė pritshme, meqė shumė herė politikanė dhe liderė serbė nė Beograd dhe nė Kosovė kanė paralajmėruar haptas njė politikė destruktive, tha Rexhepi.

“Kėto lloj letrash nuk duhet tė injorohen krejtėsisht, mirėpo as nuk duhet t’u jepet rėndėsi e madhe, meqė strukturat paralele serbe nė veri janė duke provuar tė gjitha mjetet me qėllim tė destabilizimit tė situatės”, tha Rexhepi.
RTK

Llapjani_HH
06-04-09, 18:44
Hajnat dėmtojnė varrezat e Dėshmorėve tė Kombit nė Shipol, tė Mitrovicės

Persona tė pandėrgjegjshėm e tė paidentifikuar deri tash, kanė dėmtuar nė mėnyrė vandale varrezat e dėshmorėve tė kombit nė Shipol, ka njoftuar drejtori i Drejtorisė pėr Shėrbime Publike dhe Infrastrukturė tė Kuvendit tė Komunės, Rasim Veseli.
Ai duke e dėnuar ashpėr kėtė vepėr tė personave keqbėrės, ka sqaruar se janė dėmtuar kubėzat nė hapėsirat e varrezave, nė njė gjatėsi prej rreth 40 metrash, pėr tė vjedhur mė pastaj nga aty kabllon elektrike qė ishte e shtrirė nėn kubėza, po nė kėtė gjatėsi.

Duke pas parasysh se keqbėrėsit pamėshirshėm po i dėmtojnė kėto varreza nė mėnyrė tė vazhdueshme, duke vjedhur rrethojėn metalike dhe sė fundi edhe kabllon elektrike dhe me qėllim tė parandalimit tė kėsaj dukurie tė shėmtuar, drejtori Veseli njoftoi se e ka angazhuar Kompaninė “Loti” qė tė mėnjanojė pėrkohėsisht, pėrkatėsisht t’i ruaj varrezat gjatė 24 orėve, derisa ky problem tė zgjidhet pėrfundimisht.
Veseli bėri tė ditur po ashtu se ėshtė shpallur tenderi pėr asfaltimin e dy korsive tė rrugės kryesore dhe rregullimin e trotuareve nė tė dyja anėt e rrugės, qė do tė kushtojė rreth 110 mijė euro, ndėrsa qė po gjatė kėtij viti do tė rregullohet edhe ndriēimi i varrezave, projekt ky qė do tė kushtojė rreth 50 mijė euro. Tė gjitha kėto mjete janė siguruar nga buxheti i komunės, thuhet nė njė njoftim tė Zyrės pėr informim tė KK Mitrovicė.
RTK


UNMIK-u paralajmėron konflikte nė veri

Zyrtarė tė UNMIK-ut nė Mitrovicė kanė tėrhequr vėrejtjen pėr mundėsinė e konfrontimeve dhe fillimit tė dhunės ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, shkruan "Koha Ditore".

Banorėt serbė tė lokacionit Kroi i Vitakut, vitin e kaluar kanė kundėrshtuar rindėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve, me ē’rast asnjė banor shqiptar nuk ėshtė kthyer aty qė nga koha e luftės. Ndėrkohė, pėrfaqėsuesi rajonal i UNMIK-ut nė Mitrovicė, ka deklaruar se UNMIK-u po mundohet tė arrijė njė marrėveshje tė pranueshme pėr tė dyja palėt.

“Nėse kjo nuk arrihet, kam frikė se do tė ketė konfrontime nė kėtė pjesė tė Mitrovicės, dhe atėherė ėshtė e mundur qė nė atė konfrontim tė ndėrhyjė policia, EULEX-i, madje edhe KFOR-i”, ka thėnė pėrfaqėsuesi rajonal i UNMIK-ut nė Mitrovicė.
Telegrafi


Qeveria Thaēi e korruptuar, sikur qeveritė e mėhershme

Qeveria e Hashim Thaēit ka trashėguar traditėn e korrupsionit nga qeveritė e kaluara. Raporti vjetor i Agjencisė Kosovare kundėr Korrupsionit, flet pėr shkallė tė ndryshme korrupsioni nė tė gjitha institucionet, nė krye tė tė cilave qėndron Qeveria e Kosovės. Nė raport thuhet se natyra e korrupsionit ėshtė e larmishme qė nga marrja e ryshfetit, nėnshkrimi i kontratave tė dėmshme, pėrdorimi autoritetit pėr kryerje tė veprimeve tė paligjshme, etj.. Vlera e pėrgjithshme e rasteve tė dyshuara pėr korrupsion ėshtė 3 milion e 600 mijė euro.
KTV

Kosovė, Haradinaj akuzon Thaēin pėr nepotizėm. Reagon zėdhėnėsi i qeverisė

Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi ka vendosur nė pozita tė ndryshme njerėz tė besueshėm tė tij, madje edhe familjarė. Kėshtu shprehet kryetari AAK-sė Ramush Haradinaj duke pėrmendur si shembull pėr kėtė emėrimin e Gani Thaēit, vėllait tė kryeministėr nė pozitėn e koordinatorit pėr polisa nė Bordin e Kompanive tė Sigurimit. Qeveria ka reaguar duke thėnė se emėrimi ėshtė bėrė nga vetė bordi i kėtyre kompanive.


“Nė rast se e shihni me prokurim veē e veē si nė kompanitė publike qoftė nė ministri, do t’i gjeni njerėzit e grupit tė korruptuar tė tipit SHIK dhe tė tipit tė njerėzve tė besuar tė kryeministrit. Shembulli i fundit i vendosjes sė vėllait tė kryeministrit, z. Gani Thaēi nė bordin e kompanive tė sigurimeve, nė sektorin e polisave, si koordinator, ėshtė dėshmia mė e mirė se ēka po i ndodh vendit” tha Haradinaj.

“Ky ėshtė njė frustrim i radhės i z. Haradinaj dhe neve na vjen keq qė ai ende vazhdon me akuza qesharake dhe tė pabaza. Mund tė themi se atributet e tij inkriminuese ai nuk mund t’ia mveshė tjetėrkujt. z. Gani Thaēi ka punuar pėr vite tė tėra nė Asociacionin e Kompanive tė Sigurimeve, nuk ėshtė qė nga tash. Ai ka njė pėrvojė tė gjatė dhe aty ėshtė emėruar nga vetė kompanitė e sigurimeve. Qeveria e Kosovės nuk ka kurrfarė relacioni nė kėtė drejtim” tha zėdhėnėsi i Qeverisė Memli Krasniqi.

Haradinaj ka kritikuar mėnyrėn se si kryeministri Thaēi ka emėruar shefin e tij tė kabinetit, Bekim Ēollakun duke i dhėnė atij njė pagė prej 1100 euro, ndėrsa zėdhėnėsi Krasniqi tha se pozita e shefit tė kabinetit ėshtė marrė nga pėrvojat amerikane dhe evropiane tė qeverisjes.
ALSAT


Thaēi suspendon tre zyrtarė

Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi ka marrė vendim pėr suspendimin e dy zyrtarėve tė Qeverisė dhe njė tė policisė, tė cilėt dyshohet se kanė kryer vepra korruptive. Kėto suspendime vinė vetėm disa orė pasi Agjencia Antikorrupsion publikoi raportin ku pėrmenden shumė afera korruptive tė zyrtarėve tė Qeverisė dhe tė ndėrmarrjeve publike.

Thaci nė njė konferencė pėr shtyp, nuk ka dashur t`i pėrmend emrat e tė suspenduarėve, por tha se ėshtė duke pritur nga ministrit pėrkatėse marrjen e masave tė kėrkuara.

“Pa dashur tė paragjykoj fajėsinė apo pafajėsinė si Kryeministėr, pak minuta mė parė kam urdhėruar ministrat pėrkatės qė nė pėrputhje me kompetencat e tyre tė bėjė suspendimin. Kėtė hap e ndėrmarr pėr zhvillimin e proceseve hetimore, pa ndėrhyrje politike”, tha ai, nė njė konferencė pėr gazetarė, pas mbledhjes sė jashtėzakonshme tė Qeverisė.
Gazeta expres


Tre Ministra, pa Ministri

Projektligji qė pėrcakton organizimin dhe funksionimin e Qeverisė, do tė sjellė risi nė ekzekutivin kosovar. I mundėson Kryeministrit tė emėrojė deri nė tre Ministra pa portofol. Konsultimet janė ende tė hapura. Hajredin Kuēi thotė se Ministrat pa portofol mund tė mbulojnė tri ēėshtje me rėndėsi: Zbatimin e Planit Ahtisaari, Veriun e Kosovės dhe proceset integruese nė NATO dhe BE.

Projektligji pėr Qeverinė e Republikės sė Kosovės, qė pritet tė dėrgohet nė Parlament, pas mbledhjes sė radhės sė Kabinetit Qeveritar, i lejon Kryeministrit tė emėrojė deri nė tre Ministra pa portofol.
Kjo sjell njė risi nė ekzekutivin kosovar.

Nė Nenin 19 tė kėtij Projektligji, thuhet se Ministrat pa portofol janė anėtarėt e Qeverisė tė cilėt udhėheqin fusha tė caktuara tė politikės qeveritare, tė identifikuara si prioritete, pa qenė nė krye tė njė portofoli klasik ministror. Ata vendosen pranė Kryeministrit dhe asistohen nga struktura tė cilat i takojnė Qeverisė.

Ministra pa portofol ka ose ka pasur nė Qeveri tė shteteve tė ndryshme tė botės, pėrfshirė shtetet tė Ballkanit.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi thotė se kjo ėshtė njė mundėsi juridike qė i jepet jo vetėm Qeverisė aktuale, por edhe qeverive tė ardhshme.

“Ligji bėhet pėr afat tė gjatė, e jo vetėm pėr kėtė kohė”.

Sipas tij, edhe kur tė hyjė nė fuqi ky ligj, nuk do tė thotė se ėshtė obligim i Qeverisė qė patjetėr tė ketė edhe Ministra pa portofol nė pėrbėrjen e saj.
Megjithėkėtė, Kuēi shprehet se Qeveria Thaēi do tė shfrytėzonte kėtė mundėsi, ndonėse kjo ēėshtje ende ėshtė e hapur.
Zėvendėskryeministri pėrmend tri fusha tė cilat do tė mund tė mbuloheshin ‘Ministrat pa Ministri’.

“Momentalisht nuk e kemi menduar saktėsisht, por me siguri do ta shfrytėzojmė, pėr shembull, pėr ēėshtje tė implementimit tė Dokumentit tė Presidentit Ahtisaari. Mund jetė pjesa e Veriut tė Kosovės, njė prej fushave tė interesimit, ose proceset integruese qoftė nė NATO apo nė Unionin Europian”, ka thėnė Kuēi, duke shtuar se tė gjitha kėto janė vetėm supozime sepse nuk ka paraprakisht duhet tė merret vendim.

Nė momentin kur tė hyjė nė fuqi ligji, Kryeministri ka tė drejtė tė emėrojė Ministra pa portofol me procedurė tė njėjtė sikurse emėrimi i ministrave klasik.
Nė Nenin 3 tė Projektligjit thuhet se Ministėr pa portofol mund tė jetė edhe ndonjėri nga Zėvendėskryeministrat.

Ministri pa portofol mund tė emėrojė deri nė dy kėshilltarė politikė, pėrkatėsisht tre kėshilltarė mė pak se njė ministėr klasik.
Qeveria aktuale ka 17 ministra. Tetė nga radhėt e PDK’sė, gjashtė nga LDK dhe tre nga komunitetet pakicė.

Zėvendėskryeministri Kuēi thotė se pėr ēdo vendim pėr shtimin e dikastereve tė reja nė Qeveri do tė ketė konsultime me partnerėt e koalicionit, por nė veēanti me LDK’nė.
Projektligji qė pėrcakton organizimin dhe funksionimin e Qeverisė, mėnyrėn e punės dhe procedurat e vendimmarrjes, bashkėpunimin mes Qeverisė dhe institucioneve tjera tė pėrcaktuara me Kushtetutė, ėshtė ende nė fazėn e konsultimeve.

“Ėshtė bėrė njė draft, jo krejt final, ngase ka nevojė pėr konsultime edhe vendore, por nė veēanti pėr konsultime me praktikat e mira ndėrkombėtare”, ka thėnė Kuēi, pėr Express, tė dielėn.
Ai thotė se Ligji jep njė mundėsi pėr njė ndarje tė plotė nė mes tė shėrbyesve civilė, por edhe administratės publike dhe ekzekutivit tė vendit.

“Ka pasur dilema pėr Ligjin pėr Qeverinė, por ajo qė garantojmė, qė ėshtė filozofi e Qeverisė, e Kryeministrit dhe gjithė tė tjerėve, ėshtė njė ndarje e qartė nė mes tė tė emėruarve politikė dhe shėrbyesve civilė. Me kėtė Ligj nuk do tė preket kjo vijė, por pėrkundrazi do tė forcohet”, ka thėnė Zėvendėskryeministri Kuēi.

Kur tė hyjė nė fuqi ky Projektligj, do tė shfuqizonte dispozitat kundėrthėnėse tė ndonjė ligji tjetėr apo rregulloret e UNMIK’ut qė aktualisht rregullojnė punėn e ekzekutivit tė Kosovės.
Gazeta expres

Llapjani_HH
07-04-09, 17:24
Vdes nė Dubai ish-komandant Baci

Njėri nga organizatorėt e UĒK-sė, jo vetėm nė komunėn e Ferizajt, por nė nivel tė Kosovės, Shaban Viēa, 53-vjeēar, i njohur me nofkėn Baci, ka ndėrruar jetė nė Dubai tė Emirateve tė Bashkuara, ku kishte shkuar pėr ta vizituar vėllanė.

Baci, jo vetėm qė ishte njėri nga pjesėtarėt e parė tė UĒK-sė, por ishte edhe pjesėmarrės i tri luftėrave. Ai kishte luftuar edhe nė Luginė tė Preshevės e nė Maqedoni.

Shtėpia e tij nė fshatin Greme tė komunės sė Ferizajt ishte baza e parė e UĒK-sė, pėr ēka edhe forcat serbe e patėn djegur. Baca nė luftė jo vetėm qė kishte pėrkrah qė nga fillimi vajzėn e tij Linditėn, por edhe gjithė familja e tij ishte e angazhuar nė forma tė ndryshme.

Shaban Viēa-Baci asnjėherė nuk ėshtė angazhuar nė ndonjė parti politike.

Angazhimin e vet e kishte pėrkufizuar pėr komb dhe atdhe, duke i qėndruar konsekuent kėtij parimi, ndaj edhe ishte shumė i respektuar nga tė gjithė. Tė martėn nė zyrat e veteranėve tė luftės sė UĒK-sė nė Ferizaj, kanė ardhur pėr ngushėllime njerėz nga anė tė ndryshme tė Kosovės, tė cilėt pastaj kanė shkuar drejtpėrsėdrejti pėr t’i shpreh ngushėllime familjes Viēaj nė Greme.

“Ėshtė humbje shumė e madhe jo vetėm pėr shoqatėn tonė, por edhe pėr Kosovėn. Baca ishte nga themeluesit e UĒK-sė. Shtėpia e tij ishte bazė e jona, ndėrsa familjarėt e tij krah i fortė nė mbėshtetjen e luftės sė UĒK-sė”, tha pėr Express nėnkryetari i kėsaj shoqate, Nehat Mustafa- Mali.

Ende nuk dihet se kur do tė sillet nė atdhe trupi i pajetė i Shaban Viēės, ndėrsa kjo do tė varet nga procedurat qė kėrkohen pėr raste tė tilla.
Gazeta expres

Llapjani_HH
08-04-09, 17:47
Delegacioni i Kosovės braktisi takimin e CEFTA-s qė po mbahet nė Podgoricė

Nė takimin e CEFTA-s qė ėshtė duke u mbajtur nė Podgoricė ( Mali i Zi) nga data 7 deri mė 9 prill 2009, e ku po merrte pjesė edhe njė delegacion i Ministrisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural , tė MTI dhe tė Doganave, Frymėzim Isufaj, ka lėshuar demonstrativisht kėtė takim, pėr shkak se autoritetet e atjeshme nuk kanė pranuar qė ta heqin mbishkrimin e UNMIK-ut dhe nė vend tė kėtij mbishkrimi tė vendoset emri i Kosovės.

Nė takim ka qenė e paraparė tė bisedohet pėr rishikimin e politikave tregtare bujqėsore, duke pėrfshirė edhe masat mbrojtėse, subvencionet nė eksport si dhe kėmbimi i informatave pėr tregtinė e produkteve bujqėsore. Takimi ishte i nivelit tė nėn-komitetit pėr bujqėsi dhe masa sanitare e fitosanitare, njofton
Zyra pėr komunikim me publikun pranė MBPZHR-sė.
RTK

Shėndetėsia e vendit ėshtė nė gjendje tė rėndė dhe larg asaj evropiane, thotė ministri Gashi

Komisioni parlamentar pėr shėndetėsi, punė dhe mirėqenie sociale, diskutoi sot pėr gjendjen e pėrgjithshme nė lėmin e shėndetėsisė sė vendit. Ministri i Shėndetėsisė, Alush Gashi, i cili ishte prezent nė takim, pranoi sot se shėndetėsia e vendit ėshtė nė gjendje tė rėndė dhe larg asaj evropiane, duke shtuar se buxheti i vogėl i kėsaj ministrie ėshtė ndėr shkaktarėt kryesorė pėr kėtė gjendje. Ai tha se pėr njė qytetar, ministria ka nė dispozicion 12 cent nė ditė, kurse pėr 1 muaj vetėm 3.70 cent.

“Brenda njė viti ėshtė arritur qė tė rritet buxheti pėr farmaci, kemi arritė qė gjatė vitit tė ngrisim nė 16 milionė e 100 mijė, qė ėshtė njė rritje 100 % dhe nė kuadėr tė saj kemi arritė mbėshtetje pėr farmaci, por ju e dini ēėshtja e citostatikėve, sikur tė gjitha kėrkesat e qytetarėve ti mbėshtesim vetėm pėr citostatik, i tėrė buxheti i ministrisė nuk do tė mjaftonte vetėm pėr ketė punė”, ka thėnė ministri Gashi.

Ndėrkaq, nėnkryetarja e Komisionit parlamentar pėr shėndetėsi Rita Hajzeri, duke shprehur shqetėsimin pėr buxhetin e vogėl qė kjo ministri ka nė dispozicion, tha se ligji pėr sigurime shėndetėsore do tė anulonte mjaft probleme qė ka shėndetėsia.

“Ne si komision vazhdimisht jemi interesuar pėr gjendjen nė shėndetėsi dhe po ashtu pėr mirėqenien sociale dhe jemi mjaft tė dėshpėruar mė buxhetin qė ndahet vazhdimisht pėr shėndetėsi, dhe, kjo ėshtė njė e metė e secilės qeveri qė vjen nė pushtet dhe nuk e konsideron si prioritet shėndetėsinė. Do tė doja tė fokusohesha tė Ligji pėr sigurime shėndetėsore, sepse ėshtė njė ligj bėrthamė nė shėndetėsi dhe normalisht shumė probleme do tė mund tė anuloheshin, por normal duhet tė jetė njė ligj i kapshėm pėr qytetarėt dhe situatėn qė ne kemi”, ka theksuar Rita Hajzeri

Ministri Alush Gashi kėrkoi nga komisioni njė debat publik dhe institucional pėr ēėshtjen e sektorit privat shėndetėsor nė Kosovė.
RTK

Prishtina kėrkon zbatimin e Kushtetutės

Njė vit mė pas kėrkohet zbatimi i Kushtetutės

Krerėt e institucioneve vendore nė Prishtinė u kanė bėrė thirrje tė mėrkurėn tė gjithė kosovarėve qė tė zbatojnė Kushtetutėn e Kosovės.

Thirrja u bė nga zyrtarėt mė tė lartė tė prishtinės gjatė njė seance solemne tė Kuvendit nė njėvjetorin e miratimit tė Kushtetutės sė Kosovės.

Kushtetuta e parė e Kosovės e njohur ndėrkombėtarisht, ėshtė miratuar mė 9 prill tė vitit tė kaluar, mė pak se dy muaj pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Kryeparlamentari Jakup Krasniqi ka pranuar nė seancė se Kushtetuta nuk respektohet nė tėrė territorin e Kosovės.

Por ai ka shfrytėzuar rastin tė kėrkojė bashkėpunim nga tė gjithė banorėt e Kosovės nė zbatimin e Kushtetutės, sepse siē tha ai “kjo ėshtė e vetmja mėnyrė pėr ndėrtimin e shtetit”.

Probleme nė veri

Udhėheqėsit kosovarė kanė pranuar se problemet mė tė mėdha pėr zbatimin e Kushtetutės janė nė veri tė Kosovės, ku ėshtė e pėrqėndruar pakica serbe qė nuk e njeh aktin mė tė lartė juridik tė vendit dhe ėshtė kundėr pavarėsisė.

Presidenti Fatmir Sejdiu shprehu bindjen e tij se nė bashkėpunim me Misionin Evropian pėr Sundim tė Ligjit (EULEX), Kushtetuta e Kosovės do tė gjejė zbatim edhe nė veri tė vendit.

Kryeministri Hashim Thaēi ndėrkaq theksoi se institucionet vendore, bashkė me EULEX-in dhe NATO-s, po punojnė qė ta shtrijnė pushtetin hap pas hapi edhe nė veri.

Kushtetuta e Kosovės mes tė tjerave, garanton tė drejta tė avancuara pėr pakicat, nė veēanti pėr atė serbe.
BBC Albanian.com

Kuvendi e vė Rregulloren e punės mbi Kushtetutėn e Kosovės

Pėr zyrtarėt Kuvendit tė Kosovės mė e rėndėsishme ėshtė Rregullorja e Punės sė Kuvendit sesa respektimi i aktit mė tė lartė juridik dhe politik tė vendit, KUSHTETUTA.Njė peticion me nėnshkrimin e mė shumė se dhjetė mijė qytetarėve tė Kosovės, i iniciuar nga disa organizata joqeveritare nė krye me Institutin Demokratik tė Kosovės pėr amendamentimin e Ligjit pėr Vetėqeverisje Lokale nuk i ka mjaftuar Kuvendit pėr ta marrė parasysh. Kryesia e Kuvendit nė mbledhjen e mbajtur dje ka vendosur qė ta kthejė kėtė peticion te propozuesit e tij. Mirėpo, nė Kushtetutė thuhet se dhjetė mijė qytetarė mund tė parashtrojnė nisma legjislative. Sipas nenit 79 tė Kushtetutės “nismėn pėr tė propozuar ligje mund ta marrė Presidenti i Republikės sė Kosovės nga fushėveprimtaria e saj apo tij, Qeveria, deputetėt e Kuvendit, ose mė sė paku dhjetė mijė qytetarė, sipas mėnyrės sė pėrcaktuar me ligj”. Dhe kėtu mbėshtetet nisma legjislative e organizatave joqeveritare. Por, peticioni pėr iniciativa legjislative nuk parashihet me Rregulloren e Punės sė Kuvendit, nė bazė tė sė cilės edhe thirren zyrtarėt e lartė tė legjislativit, duke e anashkaluar Kushtetutėn. Madje kryekuvendari Jakup Krasniqi ka deklaruar se peticioni duhet t’i drejtohet Ministrisė sė Pushtetit Lokal, e jo organit qė pėrfaqėson vullnetin e popullit. Kėtė deklaratė tė Krasniqit, njė nga propozuesit e peticionit, Valmir Ismaili nga Instituti Demokratik i Kosovės, e ka quajtur tė paqėndrueshme. Ai ka theksuar se ėshtė hera e dytė qė Kuvendi po dėshton tė merret me nismat e shoqėrisė civile dhe, sipas tij, kjo ėshtė njė shenjė pėr organizata joqeveritare qė tė mos ndėrmarrin nisma tė tilla. Edhe ministri i Pushtetit Lokal, Sadri Ferati, ka potencuar se iniciativa pėr amendamentimin e Ligjit pėr Vetėqeverisje duhet tė dėrgohet nė ministrinė qė ai udhėheq. Sidoqoftė, pėrfaqėsuesi i KDI-sė ka apeluar nga Kuvendi tė bėjė njė analogji ndėrmjet rregullės 34 tė Rregullores sė Punės sė Kuvendit e cila parasheh qė deputetėt mund tė propozojnė ligje dhe nė kėtė mėnyrė Kuvendi ta procedojė mė tej peticionin qė do tė ishte nė pajtim me Kushtetutėn e Kosovės.
KTV

Marrėdhėniet Kosovė-Serbi do tė normalizohen shumė shpejt

Politikani kosovar, Azem Vllasi ka vlerėsuar tė mėrkurėn se nuk do tė kalojė shumė kohė deri tė normalizimi i marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore mes Kosovės dhe Serbisė.

“Jam i bindur se nuk do tė kalojė shumė kohė deri tė normalizimi i marrėdhėnieve tė mira ndėrfqinjėsore mes Kosovės dhe Serbisė, sepse pushteti aktual apo i ri serb, dhe diplomacia serbe, nuk mund tė ndėrtojnė perspektivėn e vetė evropiane duke flirtuar pak me ‘tė painkuadruarit”, pak me Rusinė, pak me Brukselin, e kėshtu me radhė”, ka deklaruar Vllasi pėr mediat serbe.

Vllasi ka thėnė se pavarėsia e Kosovės ėshtė punė e kryer, dhe ka shtuar se, “zyrtarėt e Beogradit duhet tė kuptojnė se Serbia kur tė vijė nė pragun e BE-sė do tė pyetet nga pėrfaqėsuesit e 22 shteteve anėtare tė kėtij unioni, qė tashmė e kanė njohur Kosovėn, se si dhe sa i ka rregulluar marrėdhėniet e veta me fqinjėt e saj”.

Vllasi ka apeluar te Beogradi dhe Prishtina tė pėrmbahen nga hedhja e vajit nė zjarr dhe tė kthehen kah “ardhmėria evropiane e popujve tė tyre”.
Telegrafi

Llapjani_HH
08-04-09, 17:48
Ankohen tė suspenduarit

Kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi, mbėshtet vendimin e kryeministrit pėr suspendimin e disa zyrtarėve qeveritarė, si pėrpjekje pėr ta luftuar korrupsionin. Disa nga tė larguarit thonė se do ta padisin Agjencinė Kundėr Korrupsion pėr shpifje dhe njollosje tė emrave tė tyre. Pėr suspendimin ata janė njoftuar nga mediat

Tė gjithė shėrbyesit civilė, tė cilėt janė suspenduar me urdhėr tė kryeministrit Hashim Thaēi njė ditė mė herėt, thonė se kėtė e kanė kuptuar vetėm nga mediat. Disa prej tyre ende nuk kanė marrė vendimet pėr suspendim nga eprorėt e tyre e disa tė tjerė kanė marrė vetėm dy rreshta, ku njoftohen, njė ditė mė vonė, pėr suspendimin e tyre.

Tė gjithė thonė se kanė respektuar ligjin dhe janė tė bindur se nuk kanė shkelur ligjin asnjėherė. Tė revoltuar pėr, siē thonė, njollosjen e personalitetit tė tyre, shėrbyesit civilė tashmė tė suspenduar kanė thėnė se do ta padisin edhe Agjencinė Kundėr Korrupsionit, raporti i tė cilės kishte nxitur kryeministrin Hashim Thaēi pėr tė reaguar duke kėrkuar nga ministrat e qeverisė suspendimin e tyre.

Njėri nga tė suspenduarit ėshtė edhe Hajdin Ramadani, koordinator i Reformės sė Administratės Publike nė Qeverinė e Kosovės.

Ramadani ka thėnė se ėshtė ndier i shokuar kur nė media ka dėgjuar se si emri i tij ėshtė pėrmendur nė raportin e Agjencisė Kundėr Korrupsionit si i dyshuar pėr pėrfshirje nė afera korruptive.

“E ndjej pėr obligim moral dhe ligjor ndaj taksapaguesve dhe gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe institucioneve se informatat e botuara pėr keqpėrdorim tė parasė publike nga ana ime janė tėrėsisht tė paqėndrueshme, tė pavėrteta dhe tė paverifikuara”, thotė ky ish zyrtar i Ministrisė sė Shėrbimeve Publike. Ai ka thėnė pėr Express se do tė bėjė njė padi ndaj AKK pėr shkak se ka dezinformuar opinionin, duke njollosur dhe shkatėrruar karrierėn e tij.

“Unė do tė bėj padi kundėr Agjencisė Kundėr Korrupsion”, thotė shkurt ai. Ky ish zyrtar tregon se ėshtė i gatshėm qė nė ēdo moment pėr akuzat, me tė cilat ngarkohet, tė ballafaqohet edhe me drejtėsinė.

“Ėshtė e habitshme se si Agjencioni Kundėr Korrupsion e vė emrin tim nė raport pėr kinse keqpėrdorime, e nė fakt asnjėherė nuk mė ka vėnė nė dijeni se pėr cilin rast ėshtė fjala. Pėr herė tė parė dėgjoj pėr akuzat dhe suspendimin tim nė media, pa ndonjė informatė dhe procedurė paraprake ligjore dhe aq mė keq qė nuk jepet asnjė arsyetim”, thotė ish koordinatori i RAP-it.

Ky ish-zyrtar i MSHP-sė rrėfen se ka marrė vendimin pėr suspendimin e tij nga ushtruesi i detyrės sė sekretarit permanent nė kėtė ministri, por qė nė atė vendim pėrveē suspendimit nuk ka asnjė arsyetim.

Edhe ish drejtori i Departamentit pėr Zhvillim Rural nė Ministrinė e Bujqėsisė, Afrim Frrokaj, thotė se pėr suspendimin e tij ka dėgjuar nė media. Frrokaj thotė se nuk di asnjė nga akuzat qė i janė bėrė , por qė jo zyrtarisht thotė se akuzat kanė tė bėjnė me buxhetin e vitit 2007.

“Nėse vėrtet korrupsioni ėshtė nė nivelin pėr tė cilin po mė akuzojnė, ju garantoj se Kosova do tė ishte shteti i parė nė botė me shkallėn mė tė ulėt tė korrupsionit”, vlerėson ai.

Nė listėn e shėrbyesve civilė ka pasur tė tillė, tė cilėt edhe mė parė kanė qenė tė suspenduar e qė vetėm i ėshtė rikonfirmuar suspendimi i tyre. Dy nga ta janė edhe ish sekretari i MSH, Ilir Tolaj dhe ushtruesi i detyrės sė sekretarit, Ilir Rrecaj.

Ky i fundit thotė se tė gjitha akuzat do tė sqarohen .” Do tė sqarohen mė vonė tė gjitha kėto”, thotė Rrecaj.

I shkarkuari nga pozita e sekretarit permanent Ilir Tolaj ėshtė suspenduar edhe nga Qendra Klinike Universitare e Kosovės, nė kėtė rast nga drejtoria ekzekutive e kėtij institucioni.

Tė martėn vendimin e kryeministrit e ka mbėshtetur edhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi, duke e konsideruar kėtė si vendim qė ėshtė marrė konform ligjit.

Krasniqi ka thėnė se ėshtė njoftuar para se tė merrej vendimi nga kryeministri Hashim Thaēi , duke e konsideruar kėtė si pėrpjekje institucionale pėr tė luftuar korrupsionin.

“Jam takuar me kryeministrin Thaēi dhe mė ka njoftuar pėr disa detale, natyrisht vendimet qė i ka marrė janė konform kompetencave qė i ka me ligj. Ne e mbėshtesim ēdo angazhim tė institucioneve pėrkatėse pėr ta luftuar korrupsionin dhe krimin e organizuar”, tha Krasniqi
Gazeta expres

Shtėpitė botuese nga Shqipėria nuk marrin pjesė nė panairin e librit nė Shkup

Problemet nė kalimin e botimeve nė gjuhėn shqipe nė pikat kufitare me Maqedoninė kanė bėrė qė shtėpitė botuese nga Shqipėria tė mos bėhen pjesė e panairit tė 21 tė Librit qė u hap nė Shkup tė cilin kryeministri e vlerėsoi Gruevski me superlativa dhe ku po marrin pjesė 64 shtėpi botuese tė Maqedonisė dhe rajonit.

"Takimi me librin fillon qysh nga fėmijėria ndėrsa shoqėrimi me to vazhdon gjatė tėrė jetės.Pikėrisht dituria, arsimi dhe libri si mjeti themelor pėr tu shprehur nė arsim dhe komunikim janė fushat nė tė cilat qeveria e Maqedonisė nė tė kaluar ka investuar shumė", tha Nikolla Gruevski, kryeministėr i Maqedonisė.

"Neve na informuan kolegėt tanė nga Sqhipėria se kanė pasur probleme gjatė kalimit tė kufirit, i kanė doganuar, ua kanė marrė librat nė doganė, e mendoj qė ju kanė shkaktuar mjaft probleme autoritetet e shtetit. Mendojė se prej nė fillim panairit i vihet njė pikė e zezė. Mendojė se do tė vijnė por me vonesė dhe probleme", u shpreh Afrim Gashi, Shtėpia botuese “Logos-a”.

Nė kuadėr tė panairit po zhvillohen edhe Ditėt e arsimit dhe karrierės, nė tė cilat 37 institucione tė larat arsimore shtetėrore dhe private tė Maqedonisė dhe 13 vende tė tjera do tė prezantojnė programet e tyre arsimore. Panairi i librit do tė vazhdojė tė jetė i hapur deri mė 14 prill.
ALSAT

Oqeani
08-04-09, 21:22
Marrėdhėniet Kosovė-Serbi do tė normalizohen shumė shpejt

Politikani kosovar, Azem Vllasi ka vlerėsuar tė mėrkurėn se nuk do tė kalojė shumė kohė deri tė normalizimi i marrėdhėnieve ndėrfqinjėsore mes Kosovės dhe Serbisė.

Vallahe ky i mire ka qene per abasador i Serbise ne Kosove !http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif

Oqeani
08-04-09, 21:37
Kryeministri Thaēi: Lufta kundėr korrupsionit do tė jetė e pakompromis http://www.rtklive.com/img/cnt/news/qeveria_kosoves_170X130.gif Kreu i qeverisė sė Kosovės Hashim Thaēi ka deklaruar edhe njėherė se lufta kundėr korrupsionit do tė jetė e pakompromis. Nė mbledhjen e sotme tė qeverisė ai gjithashtu ka ftuar qytetarėt dhe organet e drejtėsisė qė t’i luftojmė kėto dukuri.
Sa thot ky Thaēi me vete - budallte sa po me tuten - une sa po vjedh nuk po guxojne me me mshele - sa burreca jan perrreth tryezes, vetem po me ndegjojne ka po thej dhembe !!!http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif
Qysh jan mbushe haram bre - edhe po humbin kohe kishe jan kunder haramllekut !

Llapjani_HH
09-04-09, 17:16
7 ministra nuk deklarojnė pasurinė

Numri i zyrtarėve tė lartė tė cilėt kanė pasur pėr obligim tė deklarojnė pasurinė e tyre nė vitin 2009 ka qenė 800, ku nga ky numėr 619 apo 78.8% e tyre e kanė deklaruar pasurinė, ndėrsa 173 ėshtė numri i zyrtarėve qė nuk e kanė deklaruar pasurinė, 8 tė tjerė janė zyrtarė tė lartė tė liruar nga detyra qė kanė ushtruar dhe nuk bartin detyrim pėr deklarimin e pasurisė.

Afati ligjor pėr deklarimin e pasurisė nga zyrtarėt e lartė tė institucioneve publike tė Republikės sė Kosovės i paraparė me Ligjin kundėr Korrupsionit (LKK) ka pėrfunduar mė 31 mars 2009.

"Nė mesin e zyrtarėve tė cilėt e kanė deklaruar pasurinė janė edhe liderėt kryesorė tė institucioneve tė Republikės sė Kosovės si: Presidenti i Republikės, kryeministri, kryetari i Kuvendit, dy zv/kryeministrat. Ndėrsa nga niveli i ministrave pasurinė e tyre e kanė deklaruar dhjetė ministra nga 17 sa pėrbėjnė Qeverinė e Republikės sė Kosovės", thuhet ne komunikaten e Agjencisė Kundėr Korrupsionit.

Para fillimit tė marsit janė shpėrndarė formularėt e deklarimit tė pasurive ndėrsa, zyrtarėt e Agjensionit kanė mbajtur trajnime me personat qė ishin pikė kontaktuese nė mes tė AKK-sė dhe institucionit pėrkatės (njė nga tė gjitha institucionet publike) nė mėnyrė qė ata ta kenė mė tė lehtė mbushjen e formularėve.
Telegrafi

Pagat: Sejdiu 2.873, Krasniqi 2.420, Thaēi 1.442 euro

Njė vendim i qeverisė pėr rritjen e pagave 10 % tė punėtorėve tė administratės publike, sipas njė pėrllogaritjeje tė bėrė nga televizioni Kohavision, ka shkuar edhe nė favor tė krerėve tė lartė politikė.

Nga vendimi i 23 janarit kanė pėrfituar tė gjithė tė paguarit nga buxheti i Kosovės, me disa pėrjashtime. Kėshtu, pagat u janė rritur edhe kryeministrit e ministrave tė qeverisė.

Nė kėtė mėnyrė, paga e kryeministrit Hashim Thaēi nga 1.312 euro ka shkuar nė 1.442. Ministrat qė e kishin pagėn 1.150 euro tashmė e kanė 1.265 euro.

Rroga i ėshtė rritur edhe kryeparlamentarit Jakup Krasniqi, qė i ka shkuar nga 2.200 euro nė 2.420 euro, ndėrsa pagat u janė rritur edhe deputetėve, tė cilėt nė vend tė 980 eurove sa kanė marrė deri mė tash, do tė marrin 1.078 euro.

Pėr ta bėrė real ndryshimin, sipas kėtij televizioni, ėshtė pėrkujdesur edhe presidenti i Kosovės. Paga e presidentit Fatmir Sejdiu tashmė ka mbėrritur nė 2.873 euro, dhe ai vazhdon tė mbetet presidenti mė i paguar i rajonit.

Fatmir Sejdiu, president i Kosovės – 2.873
Traian Basescu, president i Rumanisė – 2.500
Bamir Topi, president i Shqipėrisė – 2.100
Boris Tadiq, president i Serbisė – 1.900
George Ivanov, president i Maqedonisė – 1.200

Ministri i Shėrbimeve Publike, Arsim Bajrami, thotė se ėshtė nė pėrfundim ligji pėr pagat e zyrtarėve tė lartė politikė, qė do ta ndalė praktikėn e caktimit tė rrogave nga vetė institucionet.

Pagat e zyrtarėve tė lartė janė bėrė shpesh objekt diskutimi publik. Presidenti Sejdiu propozoi qė ta ketė rrogėn prej 3100 eurosh vitin e kaluar, por u tėrhoq pas presionit medial. Ligji pėr presidentin thotė se ai duhet ta ketė pagėn mė tė lartė se kryeparlamentari Krasniqi pėr sė paku 25%, gjė qė nuk ndodh aktualisht.
Telegrafi

Kosova braktisė mbledhjen e CEFTA-s

Delegacioni i Kosovės ka braktisur takimin e CEFTA-s qė po mbahet nė Podgoricė tė Malit tė Zi. Shkak janė bėrė autoritetet malazeze tė cilat nuk kanė pranuar qė tė heqin mbishkrimin e UNMIK-ut dhe nė vend tė tij tė vendoset emri i Kosovės.

Nė takimin e CEFTA-s, merrte pjesė njė delegacion i Ministrisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural , tė MTI dhe tė Doganave nė Kosovė.

Takimi kishte pėr qėllim rishikimin e politikave tregtare bujqėsore, duke pėrfshirė edhe masat mbrojtėse, subvencionet nė eksport si dhe kėmbimi i informatave pėr tregtinė e produkteve bujqėsore.

Takimi ishte i nivelit tė nėn-komitetit pėr bujqėsi dhe masa sanitare e fitosanitare.

Kosova gjatė kėtij viti ka patur probleme me CEFTA pėr shkak se dy vende Serbia dhe Bosnja kanė bllokuar eksportet e vendit tonė pėr shkak tė vulės sė Republikės sė Kosovės, ndėrsa i pranojnė vetėm me ato tė UNMIK-ut.

Ministri malazez Branimir Gvozdenoviē, nė cilėsinė e kryesuesit tė sekretarit tė CEFTA-s, pati deklaruar dhe mė herėt se Kosova nė kėtė asociacion nuk mund tė prezantohet pa UNMIK-un dhe nuk ka arsye qė tė debatohet pėr bllokadėn e mallrave kosovare nga Serbi e Bosnja.

Marrveshja CEFTA ėshtė nėnshkruar dhe pranuar nga tė gjitha vendet e Europės Juglindore dhe parashef shkėmbimin e mallrave pa norma doganore. Ajo ka zėvendėsuar marrveshjet biletarale pėr tregėti tė lirė qė kanė ekzistuar mes kėtyre shteteve.
Telegrafi

QKUK-ja hedh poshtė kėrkesėn e kryeministrit Thaēi dhe tė MSH-sė pėr shkarkimin e mjekut Ilir Tolaj

Ministri Alush Gashi i ėshtė bindur urdhrit tė shefit tė tij, kryeministrit Hashim Thaēi, pėr tė kėrkuar shkarkimin e disa zyrtarėve, por jo edhe drejtori i QKUK-sė, Jusuf Ulaj. Ky i fundit pasi ka shqyrtuar me kujdes kėrkesėn e Ministrisė sė Shėndetėsisė, ka vendosur tė injorojė thirrjet pėr shkarkimin e ish- sekretarit tė pėrhershėm tė kėsaj ministre, Ilir Tolaj, nga pozita e mjekut nė QKUK. Drejtori Ulaj thotė se Ministria nuk ka ofruar kurrfarė faktesh se Ilir Tolaj ka shkelur ligjin nė klinikėn ku punon, ndėrsa QKUK-ja nuk mund tė pėrzihet nė atė ēfarė ka bėrė Tolaj nė Ministrinė e Shėndetėsisė. Madje Ulaj ėshtė shprehur i befasuar me mėnyrėn e komunikimit tė Ministrisė sė Shėndetėsisė me QKUK-nė. Ai ka shpjeguar se nė e mailin e tij ka arritur dje njė komunikatė pėr media, ku flitet pėr suspendimin e dy zyrtarėve tashmė tė suspenduar. Ndėrsa pak mė vonė, njė email tjetėr i Ministrisė sė Shėndetėsisė ka arritur nė postėn elektronike tė drejtorit tė QKUK-sė. Nė tė thuhet : Po ju pėrcjell urdhrin e Kryeministrit tė Republikės sė Kosovės pėr zbatim tė datės 6 prill 2009, pėr pezullim tė zyrtarėve tė mėposhtėm. Megjithatė, ministri Alush Gashi nuk ka dashur tė komentojė mwnyrwn e komunikimit tw vendimeve, duke u shprehur i bindur se urdhri i kryeministrit do tė zbatohet. Por nė letėrkėmbimin e Ministrisė sė Shėndetėsisė dhe QKUK-sė ėshtė konfirmuar emri i Haxhi Kamberit si ushtrues detyre i sekretarit tė pėrhershėm. KTV-ja ka mėsuar se Kamberi ėshtė baxhanaku i Afrim Sylejmanit, ish-sekretar i pėrhershėm i shkarkuar ditė mė parė nga kryeministri Thaēi. Ministri Alush Gashi duke emėruar Kamberin nė kėtė detyrė ka injoruar vendimin e kryeministrit qė pėr sekretarė tė pėrhershėm tė emėrojė vartėsin e parė mė tė ulėt pas sekretarit tė pėrhershėm ose kryeshefit ekzekutiv. Kamberi deri para pak kohėsh ka qenė drejtor i spitalit nė Gjakovė. Ndėrsa, tri ditė pas suspendimit nga Ministria e Shėrbimeve Publike, ish-menaxheri i Prokurorimit, Hysni Krasniqi, i ka quajtur tė pavėrteta akuzat. Ai ka paralajmėruar padi ndaj Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit. Krasniqi dyshohet pėr keqpėrdorime nė tri lėndė: atė tė renovimit tė objektit tė Rilindjes, pėr mbikėqyrjen e punėve tė Rilindjes dhe Lėnda pėr studimin e fizibilitetit pėr kompleksin qeveritar. Ndėrmarrja e vendimit tė kryeministrit Hashim Thaēi pėr suspendime ka ardhur pas publikimit tė raportit tė Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit, kur pėrmenden 53 raste korruptimi dhe 113 zyrtarė tė pėrfshirė.
KTV

AKK-ja, kėrkon nga Komisioni parlamentar pėr transport sqarimin e pozicionit tė deputetit Zef Morina

Teksa po vazhdon zgjerimi i autostradės Prishtinė - Pejė, kėrkohet sqarimi i pozicionit tė njėrit prej kontraktuesve tė tij. Ish-ministri i Transportit, deputeti i Kuvendit, Zef Morina, me firmėn “Arjak”, ku ėshtė bashkėpronar, po pėrkujdeset pėr zgjerimin e njė pjese tė kėsaj autostrade. Nė tė njėjtėn kohė ai udhėheq Grupin punues pėr monitorimin e zbatimit tė Ligjit pėr Rrugėt, nė kuadėr tė Komisionit pėr transport e telekomunikacion. Pėr kėtė fakt ka alarmuar Agjencia Kundėrkorrupsion, e cila i ka kėrkuar Morinės tė sqarojė pozicionin e tij nėpėrmjet njė shkrese zyrtare. Agjencia vlerėson se ka konflikt interesi nė kėtė rast. Shefja e Komisionit, Myzejene Selmani, e cila e ka marrė shkresėn dje, ka thėnė se gjėja mė e mirė ėshtė qė Morina tė largohet nga ky komision. Vetė ish-ministri, tash deputeti Morina, thotė se i ėshtė pėrgjigjur Agjencisė Kundėrkorrupsion, ku tregon se nuk ka asnjė konflikt interesi pėr t’i mbajtur kėto dy pozicione. Ai thotė se nuk do ta kishte problem tė largohet nga komisioni, pasi nuk e vlerėson aspak privilegj. As ministri i Transportit, Fatmir Limaj, nuk sheh asnjė konflikt interesi. Ai thotė se Komisioni nuk ka kompetenca pėr tė monitoruar cilėsinė e rrugėve qė po shtrohen. Morina e ka udhėhequr kėtė grup punues para se firma e tij tė fitonte tenderin nga Ministria e Transportit.
KTV

Thaēi kategorizon ministrat nė shumė aktivė, aktivė dhe ministra qė duhet tė jenė mė aktivė

Kryeministri Hashim Thaēi edhe nė mbledhjen e rregullt tė Qeverisė ka kategorizuar ministrat nė tri kategori pėr angazhimin e tyre nė punė. Sipas tij, nė qeverinė e tij ka ministra qė janė shumė aktivė, ka ministra qė janė aktivė dhe ka ministra qė duhet tė jenė mė aktivė. Ndėrsa, sa i pėrket rasteve tė aferave korruptive tė paraqitura nga Agjencia Kosovare Kundėr Korrupsionit, Thaēi ka thėnė se gjithēka tani ėshtė nė duart e drejtėsisė, e cila e ka mbėshtetjen e plotė tė ekzekutivit. Unė, as Qeveria qė drejtoj nuk prejudikojmė rastet apo individėt, por respektojmė verdiktin e drejtėsisė. Do tė vazhdojmė tė jemi tė pakompromis nė luftimin e korrupsionit dhe krimit tė organizuar, ka deklaruar kryeministri Thaēi.
KTV

Oqeani
09-04-09, 17:46
Gjashtė tė vdekur dhe rreth 50 shqiptarė tė plagosur nga tėrmeti nė Itali

Nga tėrmeti qė goditi Italinė kanė humbur jetėn gjashtė shqiptarė nga Maqedonia dhe rreth 50 tė tjerė nga ky vend janė lėnduar. Ekipi i RTK-sė ka qėndruar sot nė kėto familje, tė cilat u tronditėn nga pasojat tragjike tė kėtij tėrmeti. Ndėrkohė, nė ndihmė tė tyre ka dalė sot edhe Qeveria e Maqedonisė. Gjatė ditės sė nesėrme pritet qė nė Maqedoni tė sillen kufomat dhe tė bėhet varrimi i viktimave.

Tmerrin e tėrmetit qė goditi Italinė e kanė pėrjetuar edhe shumė familje shqiptare nga Maqedonia, tė cilat jetojnė dhe punojnė atje.

Njėri prej gjashtė viktimave nga Maqedonia ėshtė edhe Valbona Osmani nga Negotina e Gostivarit. Ajo nesėr duhej tė mbushte 13 vjet. Familjarėt e saj thonė se njė ditė para tėrmetit, Valbona iu kishte thėnė pėrmes telefonit se i ka marr leje profesorit, qė me 10 prill ditėlindjen tė vij ta festoj nė vendlindje.
Kjo fatkeqėsi ka marrė jetėn edhe tė dy vėllezėrve nga fshati Sanakos i Gostivarit, Refik dhe Xhemal Hasanit, njėri 44 e tjetri 42 vjeē. Mjaft dhimbje edhe nė familjen e tyre, e cila ende pa varrosur viktimat kishte hapur dyert pėr ngushėllime.

Viktima e katėrt shqiptare nga Maqedonia ėshtė 11 vjeēarja, Alejna Ajruli, nga Bogovina e Tetovės, e cila pas tėrmetit ėshtė gjetur nėn gėrmadhat e shtėpisė.
Viktimat tjera nga Maqedonia janė edhe Hakik Bajrami nga Dobridolli i Gostivarit dhe Nurie Abdiu, 41 vjeēe nga Tetova.

Familjet e viktimave qe pėsuan nga tėrmeti sot i vizitoi edhe njė delegacion i Qeverisė sė Maqedonisė, udhėhequr nga zėvendėskryeministri, Abdilhaqim Ademi, i cili premtoi ndihmėn e qeverise pėr kėto familje.

Gjatė ditės sė nesėrme pritet tė arrijnė nė Maqedoni trupat e pajetė tė gjashtė viktimave qė humbėn jetėn nga tėrmeti, e mė pas gjatė ditės tė bėhet edhe varrimi i tyre.
Nga tėrmeti qe goditi Italinė janė lėnduar edhe rreth 50 shqiptarė nga Maqedonia, tė cilėt ndodhen pėr kurim neper spitalet e Italisė

Nė zonėn ku goditi tėrmeti jetojnė dhe veprojnė qindra shtetas tė Maqedonisė, kryesisht shqiptarė. /B. Iseni/

mbrapa (http://www.rtklive.com/?)09 prill 2009 - 16:25:35http://www.dardania.de/vb/upload/

Llapjani_HH
10-04-09, 17:15
Serbėt kosovarė dhe Beogradi me akuza tė ndėrsjella pėr tradhti

Kėshilli i komunave serbo- kosovare, ka akuzuar ministren e drejtėsisė sė Qeverisė sė Serbisė pėr “tradhti tė interesave serbe” pėr shkak tė “presioneve ndaj gjykatėsve serbė nė Mitrovicė, qė tė pėrfshihen nė gjykatėn e Republikės sė vetėshpallur tė Kosovės”.

Nė anėn tjetėr, Qeveria serbe ka hedhur poshtė kėto “akuza”, duke pohuar se janė pikėrisht ato qė rrezikojnė interesat e komunitetit serb nė Kosovė.
Nė Prishtinė nuk ka informacione publike se pėr ēfarė procesi saktėsisht bėhet fjalė. (agjencitė)
RTK

10.400 euro ėshtė shumė e parave qė ka marrė presidenti Sejdiu, retroaktivisht pėr 8 muaj

Retroaktiviteti i pagave duket tė jetė model konstant dhe praktikė nė institucionet e Kosovės. Kohavisioni ka zbuluar dokumentin me tė cilin presidenti Fatmir Sejdiu e ka dyfishuar pagėn dhe e ka kėrkuar marrjen e saj retroaktivisht pėr 8 muaj. Mė 14 gusht tė vitit 2006 sekretari i Zyrės sė Presidentit, Mujė Ukaj, i ka kėrkuar ministrit tė atėhershėm tė Ekonomisė dhe tė Financave, Haki Shatri, kėrkesėn pėr aprovimin e shtesės pėr presidentin Sejdiu. Nė arsyetim thuhet se Presidentit i duhet rritur paga dyfish pėr shkak tė angazhimit, mbingarkesės dhe pėrgjegjėsive tė veēanta qė ka. Kėrkohej shtesa prej 1300 eurosh dhe me aq sa kishte i bėhej rroga nė 2600. Pėr mė tepėr kėrkesa pėr shtesė qė u bė nė gusht kėrkohej tė aplikohej qė prej 1 janarit tė vitit 2006. Nė kėtė kohė president legjitim i Kosovės ishte ende Ibrahim Rugova, pasi qė ishte ende gjallė. Aprovimi i Shatrit ndodhi mė 30 gusht. Ish-ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Haki Shatri, e konfirmon pėr Kohavisionin vendimin e marrė, duke thėnė se ishte politikė e qeverisė qė tė motivoheshin pėr punė zyrtarėt e lartė publikė. Kohavisioni ka kontaktuar edhe zėdhėnėsin e presidentit, Xhavit Beqiri, i cili ka thėnė se vendimi i 2006-s ka qenė legjitim. Megjithatė, ai nuk ėshtė pėrgjigjur pėr punėn e retroaktivitetit. Nėse mblidhen shtesat qė Sejdiu ka marrė pėr 8 muaj, pas miratimit tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, del qė Presidenti Fatmir Sejdiu i ka marrė 10.400 euro pėrnjėherė retroaktivisht. Presidenti i parė i Kosovės, Ibrahim Rugova, ka marrė rreth 1300 euro pagė mujore. Tė tillė e ka trashėguar edhe Presidenti Sejdiu, por ka vendosur ta evoluojė atė me kohė, duke e dyfishuar nė 2612 euro, dhe tash sė fundi me rritjen prej 10 % e ka ēuar nė 2873 euro. Meqė paga e kryeparlamentarit Jakup Krasniqi ėshtė 2420 euro, po tė praktikohej diferenca qė Presidenti duhet ta ketė prej 25 %, paga e tė parit tė Republikės do tė shkonte nė 3025 euro.
KTV

Kėshilltarėt e presidentit Sejdiu shkojnė nė futboll me vetura zyrtare

Ditėn e pushimit pėr nder tė shėnimit tė njėvjetorit tė miratimit tė kushtetutės sė Kosovės, presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi kanė vendosur tė pushojnė njėmend. Ata madje kanė preferuar t’ i lėnė makinat e tyre nė oborret e presidencės e kryeministrisė, edhe pse kanė tė drejtė t’ i pėrdorin 24 orė nė ditė. Por, kėtė hap tė krerėve tė lartė shtetėrorė nuk e kanė ndjekur vartėsit e tyre. Parkingjet e kryeministrisė, presidencės e nė veēanti tė Kuvendit tė Kosovės kanė qenė pothuajse tė boshatisura ditėn e pushimit tė institucioneve. Praktika e shfrytėzimit tė veturave zyrtare edhe jashtė orarit tė punės tashmė ėshtė bėrė model nė institucione. Dy kėshilltarėt e presidentit Fatmir Sejdiu, Xhavit Beqiri dhe Korab Sejdiu, kanė preferuar t’i shfrytėzojnė veturat edhe kur shkojnė tė luajnė futboll. Makina me targat 000-KS-028, nė shfrytėzim tė Beqirit dhe Sejdiut, ėshtė fotografuar pranė njė fushe futbolli nė periferi tė Prishtinės. Por, kėshilltari Beqiri i ka thėnė KTV-sė nėpėrmjet telefonit se kanė tė drejtė t’ i pėrdorin veturat pėr punė zyrtare, pa shpjeguar nėse loja e futbollit ka qenė nė agjendėn e punės sė tyre atė ditė. Por, makina e Presidencės e kapur afėr fushės sė futbollit tė martėn ėshtė gjendur sot nė parkingun e Presidencės. KTV-ja ka raportuar javėn e shkuar pėr shkeljen e vendimit 04/3 pėr pėrdorimin e veturave nga zyrtarėt e Qeverisė sė Kosovės.
KTV

Paga mė tė ulta pėr deputetėt serbė pėr shkak tė krizės

Rrogat e deputetėve nė Serbi do tė ulen pėr shkak tė krizės ekonomike, ndėrsa do t'u hiqen edhe tė gjitha mėditjet dhe bonueset.

Kjo ėshtė njė pjesė e masave qeveritare pėr kursim, tė cilat mbrėmė i paralajmėroi ministri serb i Ekonomisė Mllagjan Dinkiq.

"Do tė ulen rrogat e kryetarit tė shtetit, deputetėve, nė Bankėn Qendrore, nė Odėn Ekonomike dhe nė tė gjitha ndėrmarrjet publike, si nė nivel qendror ashtu edhe nė atė lokal", deklaroi ministri Dinkiq.

Ai theksoi se tė gjitha bonuset do tė jenė absolutisht tė ndaluara sivjet.

"Lidhur me mėditjet e deputetėve, mbajtėm takim dhe vendosėm tė vazhdojmė me pezullimin e tyre derisa ėshtė kriza", theksoi Dinkiq.
Telegrafi

Pėrderisa shtetet tjera e nė kėtė rast serbia vendosin ti ulin pagat pėr shkak tė krizės ekonomike qė ka kapluar thuajse gjithė botėn, politikuajt e Kosovės i rrisin pagat e tyre pėr 10%.
Kėta mendojn vetėm pėr gjepin e tyre, kurse qfar ndodh me popull nuk ju intereson fare.
Deri kur kėshtu?

Podgorica “arsyeton” skandalin me delegacionin kosovar

Autoritetet malazeze “arsyetuan” tė premten faktin pse Kosova nė takimin e CEFTA-s qė u mbajt gjatė dy ditėve tė kaluara nė Podgoricė pėrfaqėsohej nėpėrmjet UNMIK-ut, gjė qė shkaktoi braktisjen e takimit nga ana e pėrfaqėsuesve tė qeverisė sė Kosovės.

Pėrfaqėsuesi i Ministrisė pėr zhvillim ekonomik tė Qeverisė sė Malit tė Zi, Goran Scepanovic, tha se takimi i nėn-komitetit tė CEFTA-s ėshtė mbajtur konform marrėveshjes nė fuqi.

“Ne i kemi propozuar delegacionit tė Kosovės tė kandidojė propozimin qė nė kėtė pjesė tė ndėrrohet marrėveshja, e mė pastaj tė shohim a do tė pranohet nga tė pranishmit. Deri atėherė, ne edhe tė gjithė ata qė e pėrfaqėsojnė marrėveshjen, janė tė detyruar ta zbatojnė atė dokument, ashtu siē ėshtė, pa marrė parasysh e pėlqen dikush apo jo”, thotė Scepanovic.

Ai shton se “i kemi sqaruar delegacionit tė Kosovės se Mali i Zi zbaton marrėveshjet, sikur tė gjithė protokollet tjera ndėrkombėtare, derisa nuk ndodh ndryshimi i tyre”, duke shtuar se “arsyetimin e Malit tė Zi,si kryesues e kanė pranuar tė gjithė pėrfaqėsuesit e vendeve tė tjera”.

Marrėveshjen, pėrveē Malit tė Zi, e ka nėnshkruar Bosnjė e Hercegovina, Kroacia, Shqipėria, Maqedonia, Moldavia, Serbia dhe UNMIK- nė emėr tė Kosovės.
Scepanovic sqaron se pas pėrfundimit tė takimit, edhe pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut ka thėnė se ėshtė i habitur me reagimin e delegacionit tė Kosovės.

Njė delegacion i Ministrisė sė Bujqėsisė, braktisi punimit e nėnkomitetit tė CEFTA-s, i cili ishte mbledhur pėr tė biseduar rreth bujqėsisė nė Podgoricė. Nė kohėn kur Kosova ėshtė pėrfshirė nė kėtė marrėveshje, shkaku i mungesės sė statusit politik, ėshtė pėrfaqėsuar nga UNMIK-u. (KosovaLive)
Gazeta expres

Kuvendit tė Kosovės, s`i intereson Trusti

Kuvendi i Kosovės pėr tė satėn herė ėshtė duke mos pranuar ta fusė nė rend dite ēėshtjen e Trustit Pensional tė Kosovės, i cili ėshtė duke i humbur kursimet e kosovarėve. Kėtė institucion Kuvendi dhe partitė nė pushtet e kanė lėnė pa bord qė nėntė muaj.

Humbjet e mėdha tė kursimeve pensionale tė qytetarėve tė Kosovės nuk po i interesojnė aspak Kuvendit tė Kosovės. Deputetėt dhe drejtuesit e Trustit Pensional tė Kosovės tash sa kohė po kėrkojnė qė ta fusin nė rend dite ēėshtjen e kėtij institucioni dhe humbjeve qė po i shkakton ai. Tė paktėn si Kuvend tė nisė edhe emėrimin e anėtarėve tė bordit. Por, asnjėherė Kuvendi s`e ka marrė seriozisht kėtė punė.

Para tri ditėsh njė grup i deputetėve prej 11 vetėsh kanė dėrguar edhe njė herė kėrkesė kryesisė sė Kuvendit pėr ta futur nė rend dite diskutimin pėr krizėn qė e ka rrok Trustin.

Kėrkesat pėr kėtė ēėshtje i ka bėrė kryesisht deputeti Driton Tali, i cili e ka adresuar edhe kėrkesėn e fundit. Kėsaj here iu kanė bashkuar edhe 11 deputetė tjerė.
Arsyeja pse ata kėrkojnė tė zhvillohet njė seancė pėr kėtė institucion ėshtė se nė Trust po shkaktohen humbje tė mėdha buxhetore dhe humbje nė kursimet e kosovarėve.

“Duke u nisur nga fakti se Fondi Pensional i TKPK ėshtė pronė e kontribuuesve kosovarė dhe se gjendja nė kėtė institucion ėshtė e ndjerė dhe tregon parregullsi bashkė me jo transparencė, kėrkojmė qė nė seancėn e radhės tė jetė njė pikė e rendit tė ditės pėr debat situata me Trustin Pensional”, thuhet nė kėrkesėn e deputetėve drejtuar kryesisė sė Kuvendit.

Kėsaj kėrkese nė krye me deputetin Tali iu kanė bashkuar edhe Naim Rrustemaj nga PDK`ja, Gani Geci – LDK, Naser Rugova – LDD, Ahmet Isufi – AAK, Shkumbin Demalija – AKR, Myzejene Selmani – AKR, Emrush Xhemajli – LPK, Ali Lajqi – LDK, Arsim Rexhepi – LDK, Adem Hajdaraj – LDK dhe Gani Buēinca nga PDK`ja.

Tė gjithė kėta deputetė thonė se nė bazė tė nenit 23.2 tė Rregullores sė Punės sė Kuvendit kanė tė drejtė tė propozojnė dhe duhet qė tė futet nė rend dite.Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė gazetėn Express.
Gazeta expres

Oqeani
10-04-09, 21:22
Pėrderisa shtetet tjera e nė kėtė rast serbia vendosin ti ulin pagat pėr shkak tė krizės ekonomike qė ka kapluar thuajse gjithė botėn, politikuajt e Kosovės i rrisin pagat e tyre pėr 10%.
Kėta mendojn vetėm pėr gjepin e tyre, kurse qfar ndodh me popull nuk ju intereson fare.
Deri kur kėshtu?

Ani pse po vete more gjer kur, a nuk po e din a !!! Tere jeten edhe bile kur te ju vjene koha per pension nuk shkojne se nuk ju dalin pensionet!
Nime bre neve qysh na duken kta shkijet barbar - mirepo kur po vjen te shteti (derrzhava) edhe bukuen e gojes e lojne besa !!! - e kta haramat e tone edhe gomat e ksaje derrzhave po dojne me ia shkri, po thom nganjehere : Po de po se jan merzite kta per derrrzhave qe sa e kan prite e nuk po munden me ndejte pa e perqafu naj send te derrzhaves, se a e dini mare sa kemi kendu e vajtu - Oj Kosove e mjera Kosove - nime sa mire more e kishin dite se eshte e mjere, kurrrrrrrrrrrrrr nuk do te shlirohet nga HARAMAT !!!!!!!

Llapjani_HH
11-04-09, 18:17
Akuza dhe kundėr akuza midis qeverisė sė Serbisė dhe serbėve tė Kosovės

Sot janė paraqitura akuzuat dhe kundėr-akuza ndėrmjet tė ashtuquajturit Kuvendit i bashkėsisė sė komunave serbe tė Kosovės dhe Qeverisė sė Serbisė rreth pėrfshirjes sė serbėve nė organet gjyqėsisė nė Mitrovicė

Qeveria e Serbisė ka njoftuar se akuzuat e ashtuquajtur Kuvendit tė bashkėsisė sė komunave serbe nė Kosovė kundėr ministres sė Drejtėsisė Snezhana Maloviq janė tė pabaza dhe “veēmas brengos fakti se deklaratat e papėrgjegjshme dhe tė pasakta jepen gjoja nė emėr tė serbizimit dhe interesave serbe.
“Akuzat e tilla tė pabaza e tė pavėrteta tregojnė se patriotėve profesional nuk u janė tė qenėsishme interesat nacionale, as stabiliteti dhe prosperiteti i bashkėsisė serbe, veē mė tė rėndėsishme u janė interesat partiake dhe pėrfituese pėr shkak te tė cilave janė tė gatshėm tė paraqesin tė pavėrteta mė tė vrazhda”.
Sikurse thuhet nė kumtesė, “deklaratat e tilla tė papėrgjegjshme mė sė shumti i bėjnė dėm interesave afatgjata tė Serbisė dhe luftės intensive pėr ruajtjen e tėrėsisė tokėsore dhe tė sovranitetit tė vendit por e dhe e rrezikojnė unitetin tejet tė nevojshėm tė bashkėsisė serbe nė Kosovė”.

I ashtuquajturi Kuvendi i bashkėsive tė komunave serbe nė Kosovė e ka akuzuar sot ministren e Drejtėsisė tė Serbisė Snezhana Malloviq se me anė tė pėrfaqėsueses sė vet nė Kosovė, Milica Vlashiq -Koturoviq po ushtron trysni mbi gjyqtarėt nė Mitrovicė qė tė hyjnė nė gjykatėn e Republikės sė sė Kosovės, qė ėshtė “formė e tradhtisė mė tė keqe tė interesave kombėtare e shtetėrore serbe” nė Kosovė.
Ky Kuvend ka kėrkuar nga partitė opozitare qė nė Kuvendin e Serbisė tė iniciojnė kėrkesėn pėr ndėrrimin e ministres sė Drejtėsisė dhe tė siē thuhet “pengojnė rrėnimin definitiv tė shtetit serb dhe tė institucioneve tė tij nė krahinėn jugore”.
Kryetari i Kuvendit tė bashkėsisė sė komunave serbe nė Kosovė, Radovan Niēiq pohon nė njė kumtesė qė e transmetojnė mediat e Beogradit se Malloviq kėrkon qė nė “tė ashtuquajturėn gjykatė shumetnike” nė Mitrovicė tė hyjnė pesė prokurorė dhe tetė gjyqtarė serbe “tė cilėt po shantazhohen se, nėse nuk pranojnė kėtė tradhti, rrezikojnė rizgjedhjen e serishme”.

Kėtyre gjyqtarėve dhe prokurorėve, sipas Niēiqit, iu ėshtė urdhėruar qė, derisa nuk e japin betimin para institucioneve kompetente tė Kosovės, kalimin nė sistemin gjyqėsor tė shtetit tė Kosovės ta mbajnė nė fshehtėsi rigoroze./fa./
RTK


Kundėr vendimit tė Thaēit

Suspendimin e Ilir Tolajt nga posti i mjekut, me vendim tė kryeministrit Hashim Thaēi, nuk e ka miratuar drejtori i QKU-sė, Jusuf Ulaj. Ai thotė se Tolaj do tė vazhdojė punėn si mjek, pasi qė asnjėherė nuk ka bėrė shkelje disiplinore nė klinikėn ku ai punon

Jusuf Ulaj, drejtor ekzekutiv i Qendrės Klinike Universitare, ka kundėrshtuar vendimin e kryeministrit Hashim Thaēi pėr shkarkimin e Ilir Tolajt nga posti i mjekut nė Klinikėn Infektive.

Kjo pasi qė, sipas drejtorit Ulaj, Ilir Tolaj nė QKU nuk ka bėrė asnjėherė shkelje disiplinore.

“Nė QKUK nuk kemi asnjė tė dhėnė se Dr. Ilir Tolaj ka bėrė ndonjė shkelje disiplinore nė klinikėn ku punon, qė t'i ndėrpritet marrėdhėnia e punės, si mjek nė Klinikėn Infektive”, tha Jusuf Ulaj pėr Express.

Tė martėn, mė 7 prill, me urdhėr tė kryeministrit Hashim Thaēit ėshtė marrė vendimi pėr suspendimin e gjashtė zyrtarėve civilė, nė mesin e tė cilėve edhe Ilir Tolaj. Kjo erdhi pasi qė Agjensioni Anti-korrupsion bėri publikimin e njė raporti ė tė cilin pėrmendeshin dyshimet pėr pėrfshirjen e kėtyre zyrtarėve nė korrupsion.

Tolaj mė parė ka qenė i suspenduar nga posti i sekretarit permanent nė Ministri tė Shėndetėsisė, ndėrsa tani ai u suspendua edhe nga posti i mjekut nė Klinikėn Infektive. Tė enjten kjo kėrkesė u refuzua nga drejtori Ulaj. Drejtori Ulaj tė martėn kishte pranuar njė email nga ana e UD. sekretarit permanent tė Msh-sė, Haxhi Kamberi ku kėrkohej " procedim i mėtutjeshėm nė pajtim me procedurat ligjore " pėr tė punėsuarin nė QKUK, Dr. Ilir Tolaj, bėn tė ditur Ulaj.

“Nė QKUK, pėrveēse nuk kemi asnjė tė dhėnė pėr shkelje disiplinore nga Tolaj, po ashtu nuk kemi as ndonjė vendim nga instancat e larta nė bazė tė tė cilit do inicionim ndonjė procedurė disiplinore”, u shpreh Ulaj. Prandaj Ulaj bėn tė ditur se i ėshtė kėrkuar MSh-sė, qė tė shqyrtojė rastin nė MSh, pasi supozohet se ka bėrė shkelje sa ka qenė sekretar permanent e sa i pėrket punės sė tij nė QKU, Tolaj nuk do tė suspendohet.

Tė suspenduarit e tjerė janė dy nga Ministria e Shėrbimeve Publike, Hajdin Ramadani dhe Hyni Krasniqi. Dy tjerė tė Ministrisė sė Bujqėsisė, Afrim Frrokaj dhe Gani Koliēi. Ndėrsa i suspenduari tjetėr ėshtė i Ministrisė Shėndetėsisė, Iliri Rrecaj.

Tė gjithė kėta zyrtarė, njė ditė pasi vendimit pėr suspendim, kanė thėnė pėr Express se kanė respektuar ligjin dhe janė tė bindur se nuk kanė shkelur ligjin asnjėherė.
Dhe pėr suspendimin e tyre, ata kanė deklaruar se do tė padisin Agjencinė Kundėr Korrupsioni, pasi qė ka njollosur personalitetin e tyre.

Vendimin e kryeministrit e ka mbėshtetur edhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi, duke e konsideruar kėtė si vendim qė ėshtė marrė konform ligjit.

Kurse deri mė tani pėr tė kundėrshtuar kėtė vendim tė Thaēit ka dal vetėm Jusuf Ulaj, pėr punėtorin e tij Ilir Tolaj.
Gazeta expres

Llapjani_HH
13-04-09, 17:15
Ministria serbe pėr Kosovėn: Keqpėrdorim fondesh nė emėr tė serbizmit

Pse serbėt lokal luftojnė aq shumė pėr Kosovėn ose siē e quan Beogradi, Djepi i Serbisė. Raporti i fundit i Ministrisė serbe pėr Kosovėn ka shqetėsuar jo vetėm ministrin dhe parlamentarėt serbė por edhe taksapaguesit qė deri dje nuk kursenin asgjė pėr kėtė krahinė qė vazhdojnė ta quajnė serbe, sepse flet pėr keqpėrdorime tė mėdha qė bėhen nė emėr tė serbizmit nga ata qė gėrthasin dhe shajnė shtetin e Kosovės.

Pėr kėtė arsye, Ministri Goran Bogdanoviē do tė raportoj para komisonit parlamentar pėr Kosovė pranė parlamentit tė Serbisė ku do tė sqaroj keqpėrdorimet e parave qė janė bėrė nga buxheti. Sipas kėtij raporti, pėr shėrbime speciale nė Kosovė, nga buxheti i Serbisė janė harxhuar 50.8 milionė dinarė ose rreth 570 mijė euro. Nė kėto shėrbime, per shembull ėshtė pėrfshirė kujdesi pėr bimėt pėr tė cilat janė harxhuar 5,5 milionė dinarė ose mbi 60 mijė euro. Pėr shėrbimet e kontraktuara nė Kosovė janė shpenzuar 69.2 milionė dinarė ose rreth 770 mijė euro,ku vetėm pėr informimin e opinionit janė harxhuar 11.6 milionė dinarė ose rrreth 130 mijė euro.

Ose edhe mė konkretisht. Pėr komunėn e Novo Bėrdės gjatė vitit tė kaluar dy herė janė blerė kompjuter me vlerė prej 6.5 milioėn dinarė ose rreth 73 mijė euro. Parlamentarėt serbė janė tmerruar nga ky raport ndėrsa Dragisha Gjokoviē i partisė sė Tadiēit duke shprehur habi thekson se si ėshtė e mundur qė pėr hartimin e dokumenteve tė projektit janė shpenzuar 7 milionė dinarė ose rreth 78 mijė euro, kur dihet se kjo shumė paguhet kur kemi tė bėjmė me njė projekt prej 350 milionė dinarėsh ose rreth 4 milionė euro, ndėrkohė qė njė projekt i tillė nuk ekziston fare.

Qershia mbi tortė vjenė me rastin e administratės paralele tė Prishtinės. Vetėm pėr katėr muaj, pėr dreka dhe darka janė shpenzuar 200 mijė dinarė ose rreth 2.500 euro ndėrkohė vetė ministria nė Beograd pėr tė njejtat qėllime, pėr tetė muaj ka shpenzuar vetėm 10 mijė dinarė ose rreth 120 euro. Deri dje, UNMIK-u, EULEX-i dhe vet Prishtina zyrtare kanė pasur arsye tė habiten se pse serbėt e bojkotojnė shtetin e Kosovės por kėto shifra flasin vet, serbomdhenjtė nuk kishin faj qė e donin Kosovėn?!

Agim Popoci
ALSAT

Llapjani_HH
14-04-09, 18:11
Prishtina zyrtare hedh poshtė ēfarėdo alternative ndaj planit Ahtisaari

Presidenti Sejdiu ka hedhur kategorikisht poshtė idenė pėr ēfarėdo plani alternativ ndaj planit Ahtisari. Ky ėshtė njė plan i kompromiseve tė mėdha dhe do tė realizohet si i tillė, ka thėnė Sejdiu, ndėrsa kryeministri Thaēi tha se plani pėr Kosovėn ėshtė integrimi nė strukturat euroatlantike. Fondacionit pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare dhe Dialog tė Jashtėm me seli nė Madrid, ka vlerėsuar se plani Ahtisaari duhet tė zėvendėsohet me njė plan alternativ qė do tė ishte i pranueshėm pėr tė gjitha palėt.

“Kosova mendon njėjtė sikur Evropa, pėr sa i pėrket implementimit tė Planit tė Ahtisaarit”, thotė presidenti Sejdiu duke kundėrshtuar nė mėnyrė kategorike tė gjitha idetė dhe propozimet, pėr ndonjė plan tjetėr qė do tė zėvendėsonte planin e Ahtisaarit nė Kosovė.

“Ne kemi kapėrcye njė proces tė madh, tė gjatė kohor dhe shumė tė vėshtirė dhe tė kompromiseve tė mėdha, dhe nė njė bazė tė kėtij projekti ne ēdo deklaratė tė njohjes apo konfirmim te njohjes sė Republikės sė Kosovės, nėnvizohet projekti i Ahtisaarit. Ne jemi besnik se do ta realizojmė pra, jemi zotuar, nuk e kemi me hile”, ka thėnė Sejdiu.

Edhe kryeministri Thaēi nuk ka lėnė hapėsirė pėr diskutime qė mund tė sillnin njė plan tjetėr, siē e propozon Fondacionit pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare dhe Dialog tė Jashtėm me seli nė Madrid.

“Plani i Ahtisaari ėshtė ai, qė ėshtė dhe plani pėr Kosovėn evropiane ėshtė vizion i institucioneve tė Kosovės, ėshtė vullneti i popullit tė Kosovės dhe ėshtė mbėshtetja ndėrkombėtare, pra Kosova tė jetė pjesė e NATO-s dhe BE”, ka theksuar Thaēi.

Njė analizė e Fondacionit pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare dhe dialog tė jashtėm me seli nė Madrid, ka vlerėsuar se politikat evropiane nė raport me Kosovėn dhe Serbinė duhet rishqyrtuar. Nė kėtė analizė vlerėsohet se deri tani angazhimi nė terren i evropianėve ka qenė i zbehtė dhe jo i orientuar mirė. Prandaj kjo ka krijuar efekte tė papritura pėr arritjen e paqes sė qėndrueshme, e aq mė tepėr largon mundėsinė e pajtimit ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve. Kjo ēėshtje e ka vėshtirėsuar edhe funksionimin e Kosovės, thuhet nė analizėn e kėtij Fondacioni. Ndėr temat qė shikohen mė delikate janė gjykatat, policia, doganat, decentralizimi, problemet me ekonominė etj.
RTK

Delegacioni i Shqipėrisė sjell informacione pėr shfrytėzimin e portit tė Shėngjinit

Bashkėpunimi ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shembull pėr rajonin prandaj duhet qė sa mė shpejtė qytetarėt e tė dyja vendeve tė lėvizin pa pasaporta. Kėshtu tha kryetari i shtetit Fatmir Sejdiu pas takimit me delegacionin e Komisionit tė jashtėm tė Kuvendit tė Shqipėrisė tė kryesuar nga Preē Zogaj.Zogaj, ndėrkaq, tha se Shqipėria ėshtė e gatshme tė ndihmojė Kosovėn nė gjitha aspektet tė cilat ajo ka nevojė.Delegacioni nga Shqipėria u takua edhe me kryeministrin Hashim Thaēi.

Bashkėpunimi ekonomik dhe lėvizja e lirė e qytetarėve tė Kosovės dhe Shqipėrisė ishin nė fokus tė bisedimeve ndėrmjet anėtarėve tė komisionit tė jashtėm tė parlamentit shqiptarė dhe krerėve tė institucioneve tė vendit.
Kryetari i kėtij komisioni Preē Zogaj e informoi presidentin dhe kryeministrin se rruga Durrės-Morinė ėshtė nė pėrfundim e sipėr dhe se ajo do tė jetė njė ndihmė e madhe nė zhvillimin ekonomik tė tė dyja vendeve. Zogaj tha se ka informuar liderėt kosovarė me vendimin e kryeministrit Berisha pėr formimin e komisionit ndėrministrorė pėr dhėnien nė shfrytėzim tė Portit tė Shėn Gjinit pėr nevojat e Kosovės. Parlamentarėt shqiptarė thanė se Shqipėria do tė ndihmojė Kosovėn nė gjitha fushat tė cilat paraqitet nevoja.


Presidenti Fatmir Sejdiu ndėrkaq tha se bashkėpunimi ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė shembull pėr rajonin prandaj duhet qė sa mė shpejtė qytetarėt e tė dyja vendeve tė lėvizin pa pasaporta.

Nė kėto takime u theksua edhe njė herė se Kosova e pavarur dhe hyrja e Shqipėrisė nė NATO paraqesin garancė tė stabilitetit rajonal. Kryeministri Hashim Thaēi u shpreh pėr rritjen e bashkėpunimit ndėrmjet institucioneve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės.

Anėtarėt e Komisionit tė Jashtėm tė Parlamentit Shqiptar u zotuan se do tė vazhdojnė lotimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės si dhe gjatė takimit me kryeparlamentarin Jakup Krasniqi konfirmuan thellimin e bashkėpunimin ndėrmjet dy parlamenteve.
RTK

Debatohet interesi kombėtar i ndėrtimit tė Termocentralit tė ri

Nė njė debat qė “Forumi 2015” organizoi sot nė Prishtinė, u diskutua rreth interesit kombėtar pėr realizimin e projektit tė ndėrtimit tė termocentralit tė ri, i cili vlerėsohet se do tė avancojė pozitėn e pėrgjithshme tė ekonomisė kosovare dhe posaēėrisht atė tė energjetikės. Anėtarė tė Forumit 2015 kritikuan sot sėrish skenarėt pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike nė Kosovė, respektivisht termocentralit Kosova e re.


Drejtori ekzekutiv i Fondacionit pėr shoqėri tė hapur, Luan Shllaku, tha se ndėrtimi i termocentralit tė ri prej 2 mijė e 100 megavatėsh, kalimi i pronėsisė sė minierės sė Sibovcit investitorit tė ri, dhe dhėnia me koncesion pėr 40 vjet, nuk do t’i sjellė kurrfarė pėrfitimesh Kosovės. Ai tha se pėrfitime do tė ketė vetėm investitori, ndėrkaq gjatė 40 vjetėsh do tė shterrojnė tė gjitha burimet e linjitit. Ndėrkohė, ministrja e energjisė dhe minierave, Justina Shiroka-Pula, tha se ende nuk ėshtė marrė asnjė vendim, por tė gjitha opsionet janė nė shqyrtim e sipėr.
RTK

Mjekėt serbė bojkotojnė punėn, por vazhdojnė tė paguhen nga buxheti i Kosovės

Dhjetėra punėtorė tė shėndetėsorė tė nacionalitetit serbė nė komunėn e Dardanės, vazhdojnė tė marrin paga nga buxheti i Kosovės, pėrkundėr bojkotimit tė punės nga ana e tyre qė nga paslufta. Zyrtarė komunalė tė Dardanės, duke mos dashur tė komentojnė, thonė se kjo ėshtė ēėshtje e niveleve tė larta politike.

Megjithatė, mėsohet se emrat e dhjetėra punėtorėve shėndetėsorė serbė, vazhdojnė tė jenė nė listat e pagave, nė Drejtorinė e Shėndetėsisė nė Dardanė dhe ata paguhen pėr punėn qė nuk e bėjnė. Sa i pėrket kėsaj ēėshtje, njeriu i parė i Buxhetit dhe Financave nė Dardanė, Xhavit Krasniqi, ka deklaruar se nuk ėshtė nė dijeni tė kėsaj problematike.
RTK

Nė pritje tė 44 eurove

Federata Sindikale e Shėndetėsisė e ndjen veten tė mashtruar nga Qeveria, e cila ende nuk ka filluar t’ua paguajė 44 eurot e premtuara. Ministria e Shėndetėsisė thotė se kjo ėshtė punė tashmė i takon Kryeministrisė.

Edhe marrėveshja e fundit mes Qeverisė dhe sindikalistėve shėndetėsorė, duket se po dėshton.
Qeveria e Kosovės, bashkė me komunat e vendit, vazhdojnė tė mos paguajnė 44 eurot punėtorėve shėndetėsorė, ashtu siē u ėshtė premtuar.

Sipas marrėveshjes sė marsit tė kėtij viti, Qeveria e Kosovės do tė duhej tė bėnte pagesėn prej 44 eurove pėr shėndetėsinė dytėsore dhe tretėsore, ndėrsa komunat pėr atė primare.

Po ashtu, pagesa ka pasur tė bėhet prej tė nesėrmes kur ėshtė arritur marrėveshja ndėrmjet Qeverisė dhe Sindikatės Shėndetėsore, e cila edhe e ndėrpreu grevėn.

Nė lidhje me kėtė, Sindikata tash tri javė i ka dėrguar shkresė kryeministrisė, por ende nuk kanė marr pėrgjigje.

“Qė tri javė iu kemi dėrgua shkresė nė kryeministri, por nuk kemi marrė pėrgjigje. Shpresojmė qė kryeministri t’i pėrgjigjet ftesės sonė dhe shpejtė tė kuptojmė se pse s’po mbahet premtimi i tij”, thotė pėr Express, Jahir Mulolli, nėnkryetar i Federatės Sindikale tė Shėndetėsisė Kosovės.

Sipas Mulollit, kur federata ka ndėrprerė grevėn, ka pritur qė prej tė nesėrmes tė fillojė pagesa sepse kjo ishte pjesė e marrėveshjes.

“Nėse edhe kėsaj here na mashtrojnė, unė mendoj se shumė mė shumė do tė humb vetė qeveria karshi popullit tė tij me kėtė rrenė, se sa ne qė nuk do t’i marrim nga 44 eurot”, u shpreh Mulolli.

Ai thotė se kjo qė po ndodh tani ėshtė duke e ēuar nė degradim edhe mė tė madh shėndetėsinė kosovare dhe nėse pėrsėri kjo do tė mbetet vetėm premtim i qeverisė, krejt ēka i mbetet federatės tė bėjė, ėshtė tė publikojė neglizhencėn e qeverisė ndaj shėndetėsisė kosovare.

“Ne nuk do futemi nė luftė me Qeverinė pėr 44 euro. Por nėse Qeveria pėrsėri nuk e mban premtimin, populli do ta kuptojė se ajo aspak nuk e ka prioritet shėndetėsinė ashtu siē thotė”shprehet ai, duke shtuar se punėtorėve shėndetėsore, krejt ēka iu mbetet t’iu thonė ėshtė “zoti ju ndihmoftė, se mė s’ po kemi ēka tė bėjmė”.

Nė lidhje me kėtė ēėshtje, tė dielėn ishte e pamundur tė kontaktoheshin zyrtarėt e Ministrisė sė Shėndetėsisė, mirėpo Mulolli tregon se kjo ministri i ka thėnė atij se pėr ēėshtjen e pagave, nuk merren mė ata, por kryeministria, meqė me ta ėshtė lidhur marrėveshja.

“Pėrderisa ministria ka thėnė se kryeministria merret me kėtė punė, zėvendės kryeministri Hajredin Kuqi, na ka thėnė se tashmė kryeministri i ka dhėnė urdhėr ministrit tė shėndetėsisė qė tė fillojė realizimin e marrėveshjes”, thotė Mulolli.
Nė anėn tjetėr gjithė kėtė punė, mjekėt e quajnė tradhti nga ana e Qeverisė.

“Unė krejt kėtė e pėrmbledh me njė fjali tė vetme e ajo ėshtė tradhti ndaj punėtorėve shėndetėsor”, thotė Basri Lenjani, shef nė Qendrėn Emergjente tė QKU.
Ndryshe, marrėveshja e marsit tė kėtij viti, ishte e dyta brenda disa muajsh. Pesė muaj mė parė, Qeveria pėrsėri pati premtuar kėtė pagesė prej 44 eurosh, gjė qė nuk ka ndodhur. Kjo pagesė nuk ėshtė duke u bėrė prej muajit tetorit tė vitit tė kaluar.
Gazeta expres

Llapjani_HH
14-04-09, 18:12
Nisėn sėrish

Kėshilli pėr Kosovėn ka paralajmėruar ardhjen nė mėnyrė tė organizuar nga Beogradi nė Mitrovicė. Ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti, pohon se vizita tė tilla, pa autorizim tė Qeverisė sė vendit, janė ilegale. Misioni i EULEX-it thotė se kjo ėshtė ēėshtje e autoriteteve vendase. Serbėt pritet tė hyjnė nga Veriu.

Qė tė mos iu ndodh si herėve tė kaluara, kur janė kthyer nė kufi, kėtė radhė zyrtarėt e Serbisė kanė menduar qė tė hyjnė ndryshe nė Kosovė.

Ata kanė paralajmėruar se tė martėn (sot), nga Beogradi, do tė vijnė tė gjithė bashkė nė Mitrovicė, pėr tė mbajtur njė mbledhje.

Ardhjen nė qytetin verior tė Kosovės e ka paralajmėruar Lubomir Kragovic, i cili ka ftuar tė gjithė anėtarėt e ashtuquajtur tė Kėshillit tė Kosovės, nga Kuvendi i Serbisė, qė ta bėjnė kėtė.

Duke ftuar tė gjithė anėtarėt e kėtij kėshilli, tė cilėt dėshirojnė tė marrin pjesė nė mbledhje, Kragovic iu ka kėrkuar atyre tė paraqiten nė mėnyrė qė t’iu sigurohet ardhje e papengueshme nė Mitrovicė.

“Kėshtu do tė evitohet mundėsia e pėrsėritjes sė problemeve sikurse nė mesin e muajit mars”, ėshtė shprehur Kragovic, sipas tė cilit, nė kufirin administrativ ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, anėtarėt e Kėshillit ishin kthyer prapa.

Ndėrkohė, zyrtarė tė lartė tė Kosovės nuk japin pėrgjigje tė prerė nėse do tė bllokojnė edhe kėsaj here kufirin pėr zyrtarėt serbė, tė cilėt pritet tė vijnė nė mėnyrė tė organizuar.

Kjo pėr faktin e ata nuk vijnė nė Kosovė si qytetarė tė thjeshtė, por si zyrtarė tė njė kėshilli, i cili vepron nė kuadėr tė Kuvendit tė Serbisė.

“Ēdo vizitė qė nuk ėshtė e aprovuar nga Qeveria e Republikės sė Kosovės, ėshtė ilegale dhe si rrjedhojė e kėsaj, ēdo aktivitet qė mbahet konsiderohet i tillė (ilegal)”, thotė Zenun Pajaziti, ministėr i Punėve tė Brendshme tė Kosovės.

Ai shpjegon pėr Express se nė kėtė rast, kėta persona, mė shumė se tė organizuar, ata mund tė vijnė nė Kosovė si tė manipuluar.

“Kėto janė aktivitete tė grupeve tė caktuara e tė manipuluara, tė cilave nuk do t’iu kushtojmė rėndėsi aq tė madhe. Edhe nė kėtė rast vlejnė rregullat e mėparshme”, thotė Pajaziti, duke aluduar nė ndalimin e tyre qė tė futen nė territorin e Kosovės.

Por nė kėtė rast problemi qėndron nė pikat 1 dhe 31, tė cilat ndodhen nė veri tė vendit, e qė kontrollohen nga policėt serbė tė Kosovės, tė cilėt nė zinxhirin komandues u pėrgjigjen vetėm kolegėve tė tyre nga misioni i EULEX-it.

Megjithėkėtė, zyrtarė tė kėtij misioni tregojnė se kjo ēėshtje nuk ėshtė nė pėrgjegjėsinė e tyre, por tė autoriteteve tė Kosovės.

“Kjo ėshtė pėrgjegjėsi e Policisė sė Kosovės dhe autoriteteve tė vendit”, thotė Karin Limdal, zėdhėnėse e EULEX-it.

Ndėrkohė, zyrtarė tė Policisė sė Kosovės, nė kushtet e anonimitetit, sqarojnė se pėrveē kėtyre dy pikave, nėse kėta zyrtarė tentojnė tė vijnė nga pikat e tjera, kthimin prapa e kanė tė sigurt.

Derisa paralajmėrimet janė bėrė pėr vizitė tė kėtyre zyrtarėve nė Kosovė, Besim Hoti, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, thotė se situata ėshtė e qetė dhe nuk ka masa tė shtuara tė sigurisė.

Pėrndryshe, zyrtarėt e Kėshillit pėr Kosovėn kanė paralajmėruar se nė mbledhjen qė do tė mbajnė nė Mitrovicė, do tė shqyrtojnė vendimet e shpėrbėrjes sė Kuvendit tė qytetit tė Prishtinės dhe Kuvendit Komunal tė Pejės si dhe projektstrategjia pėr qėndrim dhe kthim tė qėndrueshėm tė serbėve.
Gazeta expres

“Ēėshtja e policėve serbė tė zgjidhet sipas ligjit”

Komisioni parlamentar pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri ka diskutuar sot pėr ēėshtjen e policėve tė komunitetit serb, tė cilėt qė prej shpalljes sė pavarėsisė, mė 17 shkurt tė vitit tė kaluar, po bojkotojnė punėn, ndėrsa vazhdojnė tė paguhen nga buxheti i Kosovės.

Kjo ēėshtje duhet tė zgjidhet nė mbėshtetje tė ligjit, duke mos harruar se institucionet e Kosovės kanė bėrė mjaft qė policėt t’u kthehen detyrave tė punės, thuhet nė njė komunikatė shtyp tė lėshuar pas takimit nga Zyra pėr marrėdhėnie me media dhe publikime e Kuvendit.

“Tashmė ėshtė njė situatė qė derisa policėt serbė nuk iu pėrgjigjen detyrave tė punės, ka mjaft tė rinj serbė qė duan tė punojnė nė Policinė e Kosovės, por kjo shans nuk iu jepet, pra duke toleruar bojkotin nė tė njėjtėn kohė nuk iu jepet mundėsia tė punojnė ata qė duan”, theksohet nė komunikatėn shpėrndarė medieve.

Komisioni mori qėndrim qė javėn e ardhshme tė vizitojė Policinė e Kosovės pėr tė biseduar pėr kėtė ēėshtje. Pas kėtij takimi, Komisioni do tė bėjė rekomandimet e tij me qėllim qė kjo ēėshtje tė shtrohet pėr diskutim nė Kuvend, nėse edhe mė tutje policėt serbė nuk i kthehen punės.

Nė mbledhjen e sotme tė Komisionit pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri tė Kuvendit tė Kosovės, tė kryesuar nga kryetari Rrustem Mustafa, iu dha pėrkrahje procedimit tė Projektligjit pėr Armėn dhe Projektligjit pėr Ruajtjen e Rendit dhe Qetėsisė Publike pėr shqyrtim tė parė nė Kuvend.
Gazeta expres

Oqeani
15-04-09, 15:44
Qėndrime tė kundėrta pozitė / opozitė rreth “shkeljes sė Kushtetutės nga Presidenti i vendit” http://www.rtklive.com/img/cnt/news/kushtetuta_Kosoves_170X130.gif A po shkel apo jo presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu Kushtetutėn duke mbajtur tė ngrirė postin e kreut tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės? Sipas zyrtarėve tė LDK-sė - jo sepse Sejdiu ushtron vetėm funksionin e presidentit. Por, sipas opozitės vetė mbajtja e ngrirė e postit tė kryetarit tė partisė ėshtė shkelje e aktit mė tė lartė juridik. Derisa Kushtetuta e Kosovės parasheh qė presidenti i vendit nuk mund tė ushtrojė asnjė funksion tjetėr, opozita akuzon presidentin Fatmir Sejdiu pėr shkelje tė aktit mė tė lartė – kushtetutės, duke mbajtur tė ngrirė postin e kryetarit tė LDK-ės.
Por nė anėn tjetėr brenda LDK-ės pohojnė se presidenti nuk shkel kushtetutėn sepse ai nuk ėshtė duke ushtruar asnjė post tjetėr pėrveē atij tė presidentit tė vendit.
Sipas nenit 88 tė Kushtetutės sė Kosovės, Presidenti i vendit “nuk mund tė ushtrojė asnjė funksion tjetėr publik dhe asnjė funksion nė parti politike”.

Por me sa duket opozita ėshtė duke e kthyer nė favor tė saj faktin qė presidenti Fatmir Sejdiu ka ngrirė postin e kryetarit tė LDK-ės, duke e akuzuar Sejdiun pėr shkelje tė Kushtetutės.
Sipas Sekretarit tė pėrgjithshėm tė LDD-ės, Lulzim Zeneli, Sejdiu ėshtė aktualisht duke mbajtur poste tė dyfishta. Ai thotė se shpreson qė me themelimin e Gjykatės Kushtetuese do tė mbrohet akti mė i lartė juridik.

“Nga ana e kryetarit tė vendit kemi tė bėjmė me mbajtjen e posteve tė dyfishta dhe pastaj me vendime shumė arbitrare dhe jo kushtetuese, prandaj kėto janė porosi qė determinojnė pozicionin aktual tė kryetarit tė vendit mbi kushtetutėn duke lėnduar aktin mė tė lartė juridik tė vendit”, thotė Zeneli.
Akuzat nuk mungojė edhe nga partia opozitare Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės. Zėdhėnėsi, Besnik Tahiri thotė se Sejdiu duhet tė vendosė nė mes tė postit tė kryetarit tė LDK-ės apo postit tė Presidentit tė vendit.

“Ėshtė bėrė njė shkelje e kushtetutės, e cila nė tė vėrtetė nuk ėshtė dashur tė ndodhė pasi qė presidenti i vendit pėrveē qė e mbanė pozitėn e Kryetarit tė Kosovės, po ashtu ėshtė edhe pozicion unifikues me subjektet tė tjera politike dhe me organizata tjera qė veprojnė nė Kosovė”, thotė Tahiri.

Por nuk vonojnė reagimet as nga partia nė pushtet LDK-ja pėr tė hedhur poshtė akuzat e tilla. Sipas sekretarit tė pėrhershėm tė LDK-ės, Ramė Manaj presidenti Sejdiu vepron nė pėrputhshmėri mė Kushtetutėn e Kosovės, duke ushtruar vetėm postin e presidentit tė vendit.

“Presidenti Sejdiu konform kushtetutės sė vendit ka pezulluar funksionin e kryetarit tė partisė dhe nė kėtė kuptim ėshtė nė pėrputhje tė plotė me dispozitat kushtetuese pėr kryetarin e vendit”, thotė Manaj.

Edhe, Xhavit Beqiri, zėdhėnės i presidentit Sejdiu pohon se presidenti nuk ushtron poste tė dyfishta, ndonėse sipas tij as kushtetuta nuk parasheh dorėheqjen zyrtare.

“Presidenti konform Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės nuk ushtron asnjė funksion tjetėr, mirėpo ligji nuk e jep tė domosdoshme dorėheqjen, kėshtu zyrtare, mirėpo ju siē e dini presidenti Sejdiu nė momentin qė ėshtė zgjedhur e ka njoftuar kryesinė e LDK-ės qė pezullon atė funksion dhe nuk e ushtron”, sqaron Beqiri.

Lidhur me ngrirjen e postit tė kryetarit tė partisė kohėve tė fundit ka pasur reagime edhe nga anėtarėt brenda LDK-ės, tė cilėt kanė bėrė thirrje vazhdimisht pėr tė shpallur zgjedhje brenda Lidhjes Demokratike tė Kosovės.


| s.b & RTK staff |

mbrapa (http://www.rtklive.com/?)15 prill 2009 - 15:22:44http://www.dardania.de/vb/upload/

Llapjani_HH
15-04-09, 18:39
Prapė ndėrhyn Buja

Kuvendi Komunal i Lipjanit ka ngritur taksat e atyre qė bėjnė transportin e udhėtarėve nga Aeroporti i Prishtinės nė 20 000 euro nga 7000 euro, si edhe ato pėr eksploatimin e xehes sė nikelit. Zyrtarėt tė avio-kompanive thonė se kėtė ēmim e paguajnė udhėtarėt

Kompanive ajrore iu ėshtė shtuar edhe njė ngarkesė nė pagesa. Kėtė e ka vendosur Kuvendi i Komunės sė Lipjanit dhe e ka nėnshkruar kryetari i tij, Shukri Buja. Qė tė veprojnė kėto kompani duhet tė paguajnė 20 mijė euro taksė pėr punė nė hapėsirat e kėsaj komune e jo 7 mijė si kanė paguar mė parė.

Pėrderisa udhėheqėsit e kėtyre kompanive janė tė shqetėsuar se kjo pagesė shtesė do t’i dėmtojė pasagjerėt, pėrkatėsisht ndikon nė ngritjen e ēmimit tė biletės, Buja thotė se kompanitė kanė fitim tė madh dhe kjo shifėr e caktuar ėshtė shumė e arsyeshme.

“Ėshtė e arsyeshme pse kemi ngritur nivelin e taksės pėr marrje tė punės sė agjensioneve transportuese tė udhėtarėve nė 20 mijė euro”, shpjegoi Buja pėr Express.

Para se tė merrej ky vendim, pėr tė siguruar leje pune, kėtyre kompanive iu ėshtė dashur tė paguajnė vetėm 7 mijė euro

Pronari i agjencisė turistike “Kosova Airlines”, Ramzi Ejupi ėshtė shprehur i shqetėsuar pasi qė kėtė haraē do ta paguajnė udhėtarėt. Ai shpjegoi se pėr shkak tė kėsaj do tė shtrenjtohen buletat. Por, thotė se janė tė detyruar ta pranojnė ēfarėdo takse qė t’iu vihet.

“Ne jemi tė detyruar ta pranojmė ēfarėdo takse, por nė fund kėtė do ta paguajnė konsumatorėt. Kjo do tė ndikojė nė rritjen e ēmimit tė biletės”, tha Ejupi pėr gazetėn.

Remzi Ejupi ėshtė mėsuar me taksa tė panevojshme.

“Nuk jam i befasuar me asnjė taksė qė mund tė paraqitet. Nė secilin mėngjes mund ta dėgjojmė ndonjė tė re. Pasi qė kėtė e bėnė Lipjani, nuk do tė befasohem poqe se taksė kėrkojnė edhe fshatarėt e Miradisė, tė Sllatinės apo tė Vrellės ”, tha Ejupi.

Ndėrkaq, sipas Bujės, vendimi ėshtė marrė nė pajtim me ligjin. “Taksat paguhen me rastin e marrjes sė lejes dhe ato bėhen nė baza vjetore pėr vitin kalendarik”, thuhet nė kėtė rregullore e KK tė Lipjanit tė miratuar nė dhjetor tė vitit tė kaluar.
Nė kėtė rregullore precizohet se veprimtaritė afariste tė industrisė nxjerrėse, asaj tė nikelit si dhe transportit tė rregullt ajror pėr tė siguruar leje pune do tė paguajnė nga 20 mijė euro.

“Ne e kemi marrė kėtė vendim nė bazė tė rregullores pėr taksat. Tarifat dhe gjobat komunale” tha Buja.

Kjo rregullore ka hyrė nė fuqi nė janar tė kėtij viti duke e shfuqizuar rregulloren e vitit 2007. Sipas Bujės, vėnia e taksės ėshtė e arsyeshme sepse kėto kompani kanė qarkullim dhe fitim tė madh.

“Duke pasur parasysh qarkullimin qė bėjnė kompanitė, natyrisht se kjo taksė do tė jetė e arsyeshme pėr to”, tha Buja.

Shukri Buja ditė mė parė kishte intervenuar nė operimet brenda territorit tė Aeroportit Ndėrkombėtar “Prishtina” duke e caktuar se aty mund tė punojnė vetėm taksistėt qė janė tė regjistruar nė administratėn e Komunės sė Lipjanit.
Gazeta expres

“Kosova e Re”, projekt pa pėrfitime

Ekspertėt kosovarė kritikojnė qeverinė qė po i lejon kompanitė e huaja energjetike tė caktojnė kushte pėr projektin “Kosova C”

Termocentrali “Kosova e Re”, sipas ekspertėt kosovarė, nuk do tė sjellė shumė pėrfitime. Ata nuk mohuan rėndėsinė e tij, mirėpo thanė se dhėnia e plotė e minierės sė Sibovcit nė pronėsi tė investitorit dhe ndėrtimi i kapaciteteve prej 2100 megavate nuk i pėrgjigjet interesit kombėtar. Kjo u konstatua tė martėn nė debatin me temė “Kosova (C) e Re- Ku ėshtė interesi kombėtar nė kėtė projekt”, tė organizuar nga Forum 2015.

Kalimi i minierės sė Sibovcit nė pronėsi tė plotė tė investitorit tė jashtėm, thanė ata, mund tė bėjė qė Kosova ta blejė qymyrin e saj nė vendin e vet.

Luan Shllaku, drejtor ekzekutiv i Fondacionit tė Kosovės pėr Shoqėri tė Hapur, tha se projekti “Kosova e Re” pėrveē emrit tė ri, nuk ka sjellė ndonjė risi tjetėr. Por, shumė dilema mbesim.

“Nėse Sibovci kalon nė pronėsi tė pronarit tė ardhshėm pėr 40 vjet, me njė kapacitet prodhues 2100 megavatesh , nė fund aty nuk do tė mbetet asnjė kilogram qymyr, njė nga njė 1 milion tonė linjit sa janė”, tha Shllaku.

Kjo nxjerr edhe problemin tjetėr. Kosova do tė jetė e detyruar tė blejė linjit nga kompania qė do ta ketė Sibovcin. “Kosovės do t’i ta duhet tė blejė qymyrin e saj”.

Ai kundėrshtoi edhe arsyetimet se me kapacitetin 2100 MW Kosova do tė eksportojė rrymė. Atė do ta eksportojė investitori.

Nė anėn tjetėr, ministrja e Energjetikės dhe Minierave, Justina Pula- Shiroka pohoi se qeveria ėshtė duke kėrkuar rrugėn mė tė mirė pėr gjetjen e njė forme mė funksionale partneriteti nė mes investitorit dhe qeverisė. Sado qė projekti ėshtė nė fazėn e finalizimit, mirėpo sipas saj, ende nuk janė pėrcaktuar tė gjitha opsionet e mundshme.

“Fillimisht do tė lejohet ndėrtimi i kapaciteteve prej vetėm 1000 MW, me opsion ndėrtimin e kapaciteteve shtesė”, tha ajo.

Ende ka variante edhe pėr lokacion, e qė nė fund do tė varet prej statusit qė KEK-u do tė ketė nė kuadėr tė projektit “Kosova e Re”.

Profesori Muhamet Mustafa ishte kėmbėngulės qė koncesioni nuk duhet tė jetė 40 vjet.
“Kjo nuk ndodh askund nė botė. Pos kur jepen hekurudhat nė koncesion. NĖ rastin tonė, mė e arsyeshme ėshtė qė koncesioni tė jetė mė sė shumti 25 vjet”, tha Mustafa i cili propozoi qė Kuvendit tė Kosovės t’i dėrgohet amendament nė Ligjin pėr Koncesion.

Po ashtu shtoi se Qeveria e Kosovės nuk duhet tė pranojė formulat qė i imponohen rreth pronėsisė nė tėrė projektin. “Ajo duhet tė ketė 25-40 pėr qind tė pronėsisė”, pėrfundoi Muhamet Mustafa.

Pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile nė kėtė debat kėrkuan qė Qeveria e Kosovės tė caktojė rregullat dhe tė diktojė kushtet, e tė mos pranojė vetėm ato qė imponojnė investitorėt.
Gazeta expres

Reagon Norvegjia

Ambasada e Norvegjisė nė Kosovė ka reaguar ndaj kompanisė norvegjeze “Norwy invest”, e cila ka lansuar njė fushatė nė internet kundėr investimeve tė huaja dhe ka paraqitur qėndrimin pozitiv tė kėtij shteti nė raport me vendin tonė.

“Pozicionet dhe deklaratat e kėsaj kompanie nuk pėrfaqėsojnė pozicionin dhe politikėn e Qeverisė sė Norvegjisė, nė lidhje me Kosovėn. Bėhet fjalė pėr njė nismė private e cila i pasqyron mendimet private tė njė grupi tė qytetarėve norvegjez”, thuhet nė reagimin e Ambasadės.

Sipas komunikatės shteti norvegjez e ka ndihmuar Kosovėn dhe do tė vazhdoi ndihma e kėtij shteti pėr vendin tonė.

Ambasada norvegjeze inkurajon kompanitė e shteteve perėndimore qė tė investojnė nė Kosovė dhe tė pėrfitojnė nga pėrparėsitė e vendit tonė
Gazeta expres

Nuk ndalen shpėrthimet nė “Viva”

Pėr mė pak se pesė muaj, katėr shpėrthime tė fuqishme kanė ndodhur nė ndėrmarrjen tregtare “Viva” nė Ferizaj

Njė shpėrthim i fuqishėm ka ndodhur mėngjesin e sė mėrkurės nė minimarketin “Viva”, i cili gjendet nė rrugėn “Dėshmorėt e Kombit”, nė Ferizaj.

Detonimi ka thyer shumė xhama nė lokalet pėrreth dhe ka tronditur banorėt qė jetojnė nė kėtė pjesė tė qendrės sė qytetit.

Ky ėshtė sulmi i katėrt me radhė brenda mė pak se pesė muajve ndaj lokaleve tė ndėrmarrjes private “Viva”, nė Ferizaj.

“Sot rreth orės 4:15, policia ėshtė informuar nėpėrmjet telefonit nga njė qytetar se ka ndodhur njė shpėrthim nė marketin ‘Viva’. Policia ka dalė menjėherė nė vend tė ngjarjes dhe ka siguruar vendin. Janė shkaktuar dėme tė konsiderueshme materiale, por pa pasoja nė njerėz”, tha pėr “Express”, zėdhėnėsi rajonal i policisė, rreshter Behxhet Krasniqi, i cili kishte dalė nė vend tė ngjarjes.

Ai ka saktėsuar se nė njė diametėr prej 100 metrash dėme tė mėdha kanė pėsuar edhe lokalet pėrreth. Deri mė tani nuk ka tė arrestuar apo tė dyshuar lidhur me kėtė rast.

Nė rrugėn “Ahmet Kaēiku”, tė cilėn nga rruga “Dėshmorėt e Kombit” e ndanė hekurudha, pronarėt e lokaleve vazhdonin tė pastronin hapėsirat nga xhamat e thyer dhe tė vendosnin xhama tė ri. Pronari i dyqanit qė merret me rregullimin e asutotapicerive, “Babuqi”, vlerėsonte se dėme i ishin shkaktuar nė vlerė prej 400 eurove, ndėrsa ishte detyruar qė gjithė xhamat e thyer t’i ndėrronte.

Shefqet Selimi, i cili me familje banon mbi dyqanin e tij nė kėtė rrugė, ende ndjehej i tmerruar nga shpėrthimi i mėngjesit tė sė mėrkurės. “Edhe fėmijėve tė vegjėl u doli gjumi dhe nisėn tė qajnė. Nuk e kishim idenė ēka po ndodhte. Mė vonė kam parė qė rruga ishte mbushur me xhama tė thyer”, shprehej i habitur Selimi.

Nexhat Xhokli, zyrtar nė “Viva Fresh”, tregon se minimarketi ishte i siguruar nga kompania pėr sigurime “Besa”, porse punėtorėt e saj nuk e kishin vėrejtur vendosjen e eksplozivit.

“Nuk ka pasur ndonjė paralajmėrim pėr kėtė. Ėshtė e vėrtetė qė ky ėshtė shpėrthimi i katėrt, qė pėr fat tė mirė tė gjithė kanė kaluar pa pasoja nė njerėz. Kėto sulme nuk e kanė penguar ndėrmarrjen ‘Viva’ qė tė rritet edhe mė. Tash kemi rreth 500 tė punėsuar. Ky mund tė jetė mėkati ynė”, shprehej Xhokli, i cili thoshte se dėmet nė market ishin tė konsiderueshme, por qė nė mesditė puna kishte filluar normalisht.

Me keqardhje, ai thekson faktin se asnjė nga zyrtarėt komunalė nuk ka dalė nė vend tė ngjarjes pėr tė parė pasojat e shpėrthimit.

Zėdhėnėsi i policisė, Krasniqi, nuk ka mundur tė thotė se pėr ēfarė lloji tė eksplozivit bėhet fjalė, sikundėr qė nuk ka mundur tė thotė gjė as pėr dy personat e arrestuar me rastin e goditjes me murtajė dore tė objektit tė “Vivės”, vjet mė 12 dhjetor. “Kjo ėshtė ēėshtje e Prokurorisė sė Qarkut nė Prishtinė”.

Por burime tė informuara mirė thonė se dy tė dyshuarit janė liruar nė mungesė provash. Pėrkundėr kėtyre sulmeve, dy objektet e ndėrmarrjes “Viva”, nė Ferizaj, kanė vazhduar tė punojnė normalisht.
Gazeta expres

Dani11
30-04-09, 10:30
Dėshmi tė rusėve pėr krime lufte nė Ēeēeni
Dokumente tė reja hedhin dritė mbi krimet e luftės nė rajonin e Ēeēenisė.


Dy komando ruse vendosen te thyejne heshtjen dhe ne nje interviste per "Sunday Times", treguan mbi mizorite e paimagjinueshme qe kane ndodhur atje.

Deshmite e tyre jane fakte per nje lufte te erret te zhvilluar edhe pse Kremlini e shpalli te perfunduar ne 1999.

Ushtaret merrnin burra dhe gra, i conin ne kampe ku i torturonin, duke i goditur me cekice, apo me plumba ne gjymtyre dhe me pas i shperthenin me dinamit.

Kremlini e mohon me force te jene ushtruar tortura, nderkohe qe njeri prej komandove tregon se ai vete ka qene pjesemarres ne vdekjen e 10 grave cecene.

"I shperthyem me dinamit trupat e tyre, sepse pa kadavra nuk ka gjurme vrasje", thote komandoja. /top channel/

Dani11
12-05-09, 16:31
Topi keqardhje pėr mospraninė e Sejdiut, refuzon Tadiēin
Presidenti Bamir Topi ka refuzuar pirjen e kafesė nė njė tavolinė me presidentin serb, Boris Tadiē.
E martė, 12 Maj 2009 16:41


Presidenti shqiptar Bamir Topi i ka shprehur vėrejtjet presidentit tė ri maqedonas Gjorgje Ivanov pėr shkak tė mungesės sė presidentit kosovar Fatmir Sejdiu nė ceremoninė e inaugurimit. Topi ka refuzuar kafenė me homologun serb Boris Tadiē.

"Nuk ėshtė e drejtė e imja qė tė ndėrhyjė pėr ftesat, megjithatė me vjen keq qė Sejdiu nuk ėshtė i pranishėm", ka theksuar presidenti shqiptar.

Sipas tij, liderėt e Ballkanit duhet tė pranojnė realitetin e ri gjeopolitik nė Ballkan.

"Shpresoj qė nė takimin e radhės me karakter rajonal tė jetė i pranishėm presidenti i Kosovės Sejdiu dhe me kėtė pėrfundimisht tė kuptohet se gjendja gjeopolitike nė rajon ka ndryshuar", ka theksuar presidenti shqiptar Bamir Topi, i cili ka refuzuar pirjen e kafesė nė njė tavolinė me presidentin serb, Boris Tadiē para ceremonisė nė hotelin "Aleksandar Palas" nė Shkup.

Topi paralajmėroi se do tė ftojė nė njė takim presidentėt e vendeve tė rajonit, duke pėrfshirė edhe Greqinė. /ina/

Dani11
14-05-09, 07:55
93 nga 140 Afganėt e vrarė janė fėmijė
93 fėmijė dhe 25 gra janė nė mesin e listės prej 140 Afganėve tė vrarė javėn e kaluar nga sulmet e SHBA-ve nė krahinėn Farah.
E mėrkurė, 13 Maj 2009 22:26

<DIV id=news_detail_content>E titulluar "lista e dėshmorėve tė bombardimit nė Bal Boluk nė rrethinėn e krahinės Farah," lista pėrmban emrin, moshėn dhe emrin e prindit tė secilės viktimė.

Mė i riu i radhitur ėshtė foshnja 8 ditore Musa Sejid, i biri i Adem Sejidit.
53 nga viktimat ishin vajza nėnė moshėn 18 vjeēare, dhe 40 djem. Vetėm 22 ishin meshkuj 18 vjeēar e mė tė vjetėr.

Debati mbi numrin e tė vdekurve ka tensionuar marrėdhėniet nė mes Uashingtonit dhe Kabulit. Presidenti Barak Obama dhe Sekretarja e Shtetit Hillari Klinton i kėrkuan falje presidentit Afgan Karzait gjatė vizitės sė tij nė SHBA javėn e kaluar.

Qeveria Afgane ka vėrtetuar listėn dhe Karzai, pėrmes njė fjalimi nė televizionin Amerikan kėrkoi pėrfundimin e menjėhershem tė sulmeve ajrore tė SHBA-ve nė Afganistan. Uashingtoni kundėrshtoi kėrkesėn, duke injoruar vrasjet e civileve.

Karzai tha javėn e kaluar nė CNN se Uashingtoni duhet tė mbėshtetet nė taktika tjera e jo nė sulmet ajrore nė fshatrat ku civilėt mund te jenė tė pranishėm.

"Sulmet ajrore nuk janė tė pranueshme," tha Karzai. "Terrorizmi nuk ėshtė nė fshatrat Afgane, e as nė shtėpitė Afgane."/worldbulletin.net

var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Dani11
15-05-09, 09:16
Mesiq: Kosova, njė realitet qė duhet tė pranohet
Presidenti i Kroacisė, Stipe Mesiq deklaroi se Serbia edhe nėse nuk e njeh shtetin e Kosovės duhet tė mundėsojė komunikimin mes njerėzve dhe mallrave, qė kjo pjesė tė funksionojė sikur edhe pjesėt tjera tė Evropės.
E premte, 15 Maj 2009 09:20



"Kosova shpalli pavarėsinė, ky ėshtė njė realitet i ri dhe ne e pranojmė. Serbia nėse nuk do, nuk ėshtė patjetėr ta pranojė Kosovėn, kjo ėshtė ēėshtje e Serbisė, por patjetėr duhet tė mundėsoj komunikimin mes njerėzve dhe kapitalit. Patjetėr duhet edhe kjo pjesė tė funksionojė si edhe pjesėt tjera tė Evropės", deklaroi Mesiq nė njė intervistė pėr televizionin maqedonas A1.

Ndėrkaq, lidhur me kontestin mes Maqedonisė dhe Greqisė, Mesiq ka deklaruar se ėshtė e pakuptimtė qė njė temė historike tė ndikojė nė marrėdhėniet e tanishme mes kėtyre dy shteteve.

"Mendojė se kjo ēėshtje nuk do tė duhej ti rėndonte marrėdhėniet e tanishme mes Maqedonisė dhe Greqisė, pėr faktin se Maqedonia ėshtė realitet dhe ky realitet dihet tė pranohet", tha presidenti kroat. /INA/

Dani11
19-05-09, 20:14
Zbulohet vaksina kundėr gripit
Mė nė fund ėshtė arritur tė zhvillohet me sukses njė vaksinė kundėr "gripit tė derrit".
E hėnė, 18 Maj 2009 19:47


Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga njė grup shkencėtarėsh nė Korenė e Jugut. Agjencia e lajmeve, Jonhap, bėn tė ditur se kėrkuesit e Shungnam National University, kanė arritur tė kultivojnė njė virus standart, i cili ėshtė vėnė nė dispozicion tė qendrės amerikane tė kėrkimeve pėr kontrollin dhe parandalimin e sėmundjeve.

Tashmė ėshtė mundur tė krijohet njė material qė nuk ėshtė toksik dhe mund tė prodhohet nga tregu farmaceutik nė shkallė tė gjėrė. /gazeta express/

Dani11
21-05-09, 21:07
Pavarėsia e pakthyeshme - Amerika gjithmonė me ju"Nė fjalimin e Biden-it para Kuvendit tė Kosovės ka ofruar gjithė garancitė e SHBA-ve pėr pėrkrahjen e parezervė pėr Kosovėn.
E enjte, 21 Maj 2009 21:13

Numri dy i administratės amerikane, Joe Biden, para deputetėve tė Kosovės ka theksuar se pavarėsia e Kosovės nuk zhbėhet dhe se shteti nuk ndahet.

"Pavarėsia ėshtė e pakthyeshme. Absolutisht e pakthyeshme. Kosova nuk mund tė ndahet. Pėrshėndes pėrpjekjet e presidentit dhe kryeministrit, e gjithashtu edhe tė opozitės. Keni miratuar ligjet e pakos sė Ahtisaarit, dhe ngadalė po e ndėrtoni shoqėrinė shumetnike. Keni ndėrtuar shkolla dhe rrugė, si dhe keni ndėrtuar shumė institucione qė prej fillimit. Suksesi qė keni arritur pėr vetėm njė vit ėshtė i jashtėzakonshėm", ka thėnė Biden.

Megjithatė, pėrpos sukseseve qė i ka pėrmendur, Biden u ka dhėnė institucioneve njė listė tė punėve dhe detyrave qė duhet bėrė nė tė ardhmen, nė mėnyrė qė shteti tė bėhet plotėsisht funksional. Mes tyre, i ka kėrkuar qeverisė qė tė jetė transparente, qė tė implementohet decentralizimi, tė organizohen zgjedhje tė lira, dhe si dhe tė punohet nė ndėrtimin e ekonomisė.
Pėrfundimisht, Biden ka thėnė se ėshtė shumė optimist pėr tė ardhmen e Kosovės, duke pohuar se vendimi i kosovarėve pėr tė mos hequr dorė nga ėndrra pėr pavarėsinė ka qenė i drejtė.

Paraprakisht, liderėt shtetėrorė, Sejdiu, Thaēi dhe Krasniqi, kanė falėnderuar pafundėsisht SHBA-nė dhe personalisht Bidenin pėr kontributin e madh qė kanė dhėnė pėr ēlirimin dhe pavarėsimin e vendit.

Biden vizitoi Manastirin e Deēanit

Nėnpresidenti amerikan, Joe Biden, pas Prishtinės ka vizituar Manastirin e Deēanit. Atje ai ka deklaruar se pėr herė tė dytė e viziton kėtė vend dhe se nė dallim prej herės sė kaluar, tani po shesh ndryshime tė mėdha nė Kosovė.
"Jam i lumtur qė kthehem pėrsėri. Herėn e fundit kur isha kėtu, nė Kosovė ishin rrethana tė tjera dhe unė po shoh ndryshime qė nga ajo kohė. Shpresojmė qė i gjithė rajoni i Ballkanit pėr herė tė parė nė histori tė jetė pjesė e Bashkimit Evropian. Shtetet e Bashkuara shpresojmė se kjo do tė ndodhė dhe ju mbėshtesim nė kėtė aspekt" ka thėnė Biden.
Numri dy i Shteteve tė Bashkuara ngrohtėsisht ėshtė pritur nga Ati Sava Janiq. /ktv/

Dani11
21-05-09, 21:12
Muslimanėt protestojnė nė Athinė
Protesta ka ardhur pasi policia i grisi librin e shenjtė tė Kur'anit njė besimtari nga Azia.
E enjte, 21 Maj 2009 19:48

<DIV id=news_detail_content>
Rreth 5 mije persona te besimit Islam ne Athine po zhvillojne nje proteste te dhunshme ne nje prej shesheve qendrore te kryeqytetit helen.

Protesta e tyre ka ardhur pasi policia i grisi librin e shenjte te Kur'anit, nje besimtari nga Azia. Ka mjaftuar ky akt, qe mijera myslimane t'i drejtoheshin sheshit Omonia.

Sipas informacioneve te fundit myslimanet, mes te cileve nuk ka emigrante shqiptare, kane qelluar me gure dhe sende te forta. /top channel/

var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Oqeani
21-05-09, 21:18
Ragmi Mustafa kryetar Komune, Skender Destani kryetar i Kuvendit

Preshevė, 21 maj (presheva.com) - Nė seancėn e Kuvendit Komunal e cila ka filluar qė nga ora 10 e deri nė orėt vona, kėshilltarėt e Kuvendit Komunal tani me koalicionin e ri tė pėrbėrė nga PDSH, BDL dhe GQ kanė shkarkuar kryetarin aktual tė Komunės sė Preshevės Nadėr Sadikun, zėvendėsin e kryetarit Rexhat Nezirin si dhe ndihmės kryetaren Mihane Ahmetin. Nė kėtė seancė, si kryetar Kuvendi u zgjodh dr Skender Destani nga partia e BDL-sė, zėvendės kryetar tė kuvendit nga partia e PDSH u zgjodh Fikret Sadiku si dhe prefekt i Komunės u zgjodh Ragmi Mustafa, i cili deri tani kishte ushtruar detyrėn e kryetarit tė Kuvendit.
Nė Kuvendin Komunal, me datė 13 maj ėshtė nėnshkruar marrėveshja pėr njė koalcion tė ri nė mes tė partive PDSH, BDL dhe GQ.

Llapjani_HH
22-05-09, 17:08
Konkurs qė e mohon shtetėsinė e Kosovės!

Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe tė Lirive tė Njeriut ka reaguar ndaj konkursit tė shpallur nga Komisioni i Pavarur Gjyqėsor dhe Prokurorial pėr vende tė lira pėr gjyqėsorė dhe prokurorė. Sipas KMDLNJ-sė, ky konkurs e mohon shtetėsinė e Kosovės.

KMDLNJ thekson se ky konkurs nuk mund tė kontestohet nė aspektin ligjor - mirėpo, sipas kėsaj organizate – “nėse lexohen me kujdes kriteret dhe kualifikimet e kėrkuara atėherė hasim nė njė problem jashtėzakonisht tė ndjeshėm, diskriminues, tė motivuar politikisht dhe mohues tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, saktėsisht shtetėsisė sė saj”.

Kriteri i parė qė duhet tė plotėsohet nga kandidatėt sipas konkursit ėshtė: tė jetė banor i rregullt i Kosovės. KMDLNJ mendon se kėtu kemi tė bėjmė me njė veprim tė paramenduar dhe tė sofistikuar me tė cilin mohohet pavarėsia e Kosovės dhe shtetėsia pėr shtetasit e saj. “Nė fakt, meqė Kosova e ka miratuar Ligjin pėr Shtetėsi ėshtė e pakuptueshme dhe e papranueshme qė tė bėhet kėsi atentati terminologjik ku shtetėsia zėvendėsohet me termin banor, thuhet nė reagim.

Nė kėtė konkurs, sipas KMDLNJ-sė, nė fakt, u jepet mundėsia tė pranohen gjyqtarė dhe prokurorė banorė tė Kosovės qė nuk e pranojnė shtetėsinė e Kosovės, e mohojnė Kushtetutėn e saj nė vend se ta mbrojnė atė. Ky kriter, sipas kėsaj organizate, nė fakt ėshtė dizajnuar pėr pjesėtarėt e pakicės serbe qė konkurrojnė pėr kėto vende tė punės qė janė banorė tė Kosovės dhe nuk e pranojnė shtetėsinė e Kosovės.

Ndryshe – thekson KMDLNJ - ky kriter i paraparė i konkursit duhet tė hiqet dhe duhet tė thuhet se: kandidati qė konkurron pėr kėtė vend tė punės duhet tė jetė shtetas i Republikės sė Kosovės.

KMDLNJ konsideron se nėse kriteret nė kėtė konkurs mbetėn tė njėjta atėherė do tė plotėsohen kushtet pėr legalizimin e sistemit paralel tė gjyqėsorit. “Nė asnjė vend nuk mund tė tolerohet tė zgjidhet dikush gjyqtar apo prokuror nėse nuk ėshtė shtetas i atij shteti”, vėren kjo organizatė – duke potencuar se, tė jesh banor i njė shteti nuk do tė thotė domosdoshmėrisht se je shtetas i atij shteti.

Telegrafi

Dani11
22-05-09, 22:36
Serbi, qendra e drejtuar nga Kisha dhunon pėrdoruesit e drogės
Video shokuese, dhunė e ushtruar ndaj narkomanėve nė njė qendėr rehabilitimi tė drejtuar nga Kisha Ortodokse serbe.
E premte, 22 Maj 2009 20:47

Njė video shokuese ėshtė publikuar nė Serbi, qė tregon pėr dhunėn e ushtruar ndaj pėrdoruesve tė drogės nė njė qendėr rehabilitimi tė drejtuar nga kisha ortodokse. Videoja tregon se si rrihet dhunshėm njė pacient nga njerėzit e kishės. Autoritetet po investigojnė mbi kėtė video skandaloze, ndėrkohė qė Kisha Katolike nuk pranon tė komentojė pamjet qė janė botuar fillimisht nga revista serbe "Vreme". Priftėrinjtė nė kėtė qendėr e kanė pranuar se rrahjet janė pjesė e nevojshme e terapisė per pėrdoruesit e drogės dhe pėr kėtė ėshtė marrė dhe miratimi i prindėrve tė pacientėve.
Pamjet janė filmuar nga njė video amatore dhe janė publikuar nė revistėn serbe "Vreme". Nė pamje duket qartė se si njė pacient qėllohet me njė lopatė disa herė. Por dhuna nuk mbaron kėtu. Njė nga punonjėsit e kishės vazhdon ta godasė nė mėnyrė tė pamėshirshme pacientin, duke e qėlluar edhe me shkelma nė fytyrė.
Aktualisht autoritetet serbe po hetojnė mbi personat e pėrfshirė nė kėtė video, ndėrkohė qė pamjet kanė bėrė xhiron e botės. Qendra e rehabilitimit ndodhet afėr Novi Pazar.
Kisha Ortodokse Serbe refuzon tė komentojė kėtė video, edhe pse duket qartė se nė dhomėn ku kryhet dhuna, rreth e qark ka ikona kristiane.
Priftėrinjtė nė kėtė qendėr e kanė pranuar se rrahjet janė pjesė e nevojshme e terapisė per pėrdoruesit e drogės dhe pėr kėtė ėshtė marrė dhe miratimi i prindėrve tė pacientėve.
Por njė ish pacient tregon se ishte pjesė e terapisė qė pacientėt tė mblidheshin tė gjithė nė rreth, dhe shihnin teksa njeri prej tyre rrihej dhunshėm nga prifterinjtė dhe stafi tjetėr i kishės. Mjetet e dhunės pėrfshinin cdo lloj objekti qė kėtyre personave u zinte dora.
Vecanėrisht Peshkopi Peranovic, sipas kėtij dėshmitari, rrihte me mirė nga tė gjithė dhe duart i kishte vazhdimisht me gjak, pasi praktikonte artet marciale. Monitoruesi qeveritar pėr tė drejtat e njeriut, Sasha Jankiovic ka deklaruar se kjo qendėr do paditet, duke thėnė se ajo qė ofron kisha nė kėtė qender rehabilitimi nuk ėshtė terapi por akt kriminal.

http://www.youtube.com/watch?v=jA17gsdmCiE

Makresh
23-05-09, 00:13
Serbi, qendra e drejtuar nga Kisha dhunon pėrdoruesit e drogės
Video shokuese, dhunė e ushtruar ndaj narkomanėve nė njė qendėr rehabilitimi tė drejtuar nga Kisha Ortodokse serbe.
E premte, 22 Maj 2009 20:47


jA17gsdmCiE


Oo,,, sa mir qenka mi dergu disa nga shpk-eja ahahahaa


ps: Kesi lloj temash ju kisha sygjeruar qe te hapen ne vete, kurse kjo te mbyllet pasi shum pak frekuentohet. :)

Dani11
23-05-09, 09:41
Hahahah... mire e ke Makresh ishte e hapur kjo tem me lart tek rubrika Mesimet Biblike po nuk ju pelqeu e mbyllen.

A qka i kish nejt kacia Hashimit bre hahahah...

Makresh
23-05-09, 15:22
Hahahah... mire e ke Makresh ishte e hapur kjo tem me lart tek rubrika Mesimet Biblike po nuk ju pelqeu e mbyllen.

A qka i kish nejt kacia Hashimit bre hahahah...


Eshte per gjynah qe s'eshte lejuar kjo tem aty, pasi qe prijesit e krishter e udheqin kete "tortur" lol,


:D Hashimi, bash per kaci eshte ahahaha

Fshatari
23-05-09, 18:14
Nuk jane cilesue kot si egercira mesjetare ky fis skllavesh ne dekaden e fundit te mijevjeēarit te kaluar. Keta njerez te ardhur nga Azia qendrore(me origjine turko-mongole)kurre nuk mund te integrohen ne qytetrimin evroperendimor te themeluar nga fiset e lashta iliro-ariane.

Oqeani
23-05-09, 22:29
Nga 1 janari 2010 qytetarėt e Maqedonisė mund tė udhėtojnė pa viza nė vendet e BE Nga 1 janari i vitit tė ardhshėm qytetarėt e Maqedonisė mund tė udhėtojnė pa viza nė vendet e BE. Zv.kryeministri Ivica Bocevski bėri me dije procedurat pas raportit pozitiv tė Komisionit Evropian pėr liberalizimin e vizave pėr qytetarėt e Maqedonisė. 23 maj 2009 - 14:03:59

Dani11
25-05-09, 15:56
OKI miraton rezolutėn pėr njohje tė pavarėsisė sė Kosovės
Kjo rezolutė u bėn thirrje vendeve anėtarė tė konferencės, qė ende nuk e kanė njohur Kosovėn, tė ndėrmarrin njė hap tė tillė.
E hėnė, 25 Maj 2009 14:53

<DIV id=news_detail_content>
Organizata e Konferencės Islamike ka miratuar sot rezolutėn pėr njohjen e pavarėsinė sė Kosovės. Pėr kėtė rezolutė kanė votuar 57 vende. Lajmin e ka konfirmuar pėr RTK-nė, ministri i punėve tė Jashtme i Shqipėrisė Lulzim Basha. Kjo rezolutė u bėn thirrje vendeve anėtarė tė konferencės, qė ende nuk e kanė njohur Kosovėn, tė ndėrmarrin njė hap tė tillė.

Ndėrkohė lajmi pėr miratimin e kėsaj rezolute nga Konferenca e vendeve Islamike ėshtė konfirmuar edhe nga Ministria e Jashtme e Kosovės.

Rezoluta ėshtė hartuar nga Shqipėria pėrderisa ėshtė propozuar pėr votim nga Arabia Saudite, e cila konsiderohet si vend mė me ndikim tek vendet anėtare tė konferencės.
Ministri Basha ka deklaruar se rezoluta nuk ka pėsuar ndryshime duke hedhur poshtė pretendimet serbe se ėshtė arritur tė hiqet kėrkesa pėr njohje tė pavarėsisė.
Kjo rezolutė obligon sekretariatin e Konferencės qė tė raportojė pėr zhvillimet nė Kosovė.

Ministri i Punėve tė Jashtme i Kosovės, Skender Hyseni ka pėrshėndetur votimin e Rezolutės pėr Kosovėn nė sesionin e 36 tė Kėshillit Islamik tė ministrave tė jashtėm tė Organizatės sė Konferencės Islamike qė po mbahet nė Damask tė Sirisė.

Ministri Hyseni konsideron se miratimi i kėsaj rezolute ėshtė i rėndėsishėm pėr proceset nė Kosovė, pasi do tė ndihmojė shumė nga vendet e Organizatės sė Konferencės Islamike pėr tė ndėrmarrė hapin e njohjes sė Kosovės.

Po ashtu, ministri Hyseni ēmon lart pėrpjekjet e tė gjithė anėtarėve tė OIC-sė pėr tė kaluar kėtė rezolutė.

Menjėherė pas kalimit tė rezolutės, ministri Hyseni ėshtė njoftuar pėr lajmin nga ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Shqipėrisė, z. Lulzim Basha, pėr ēka ministri Hyseni e falėnderon nė mėnyrė tė veēantė atė dhe diplomacinė shqiptare pėr punėn e bėrė rreth hartimit tė kėsaj rezolute si dhe tė votimit tė saj.

Rezoluta nė fjalė ka vlerėsuar zhvillimet dhe progresin e Kosovės pas pavarėsisė, ka pėrshėndetur po ashtu rikonfigurimin e UNMIK-ut, shtrirjen e EULEX-it nė tė gjithė Kosovėn, ndėrkaq i bėhet thirrje Bashkėsisė Ndėrkombėtare tė ndihmojė zhvillimin e Kosovės. Mes tė tjerash nė kėtė rezolutė i kėrkohet sekretarit tė pėrgjithshėm tė Organizatės sė Konferencės Islamike qė t'i raportojė kėtij organizmi pėr zhvillimet nė Kosovė


var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Fshatari
25-05-09, 19:42
Ndalet njė kamion UNMIK-ut me pajise policore

Nga Artan Behrami mė 25.05.2009 nė ora 20:17
Policia Kufitare e Kosovės ka ndaluar njė kamion tė UNMIK-ut, i cili transportonte rreth 31 tonė pajisje policore. Policia e ka ndaluar atė, nė mungesė tė dokumentacionit tė plotė. Arbėr Beka, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės konfirmon pėr Express se njė kamion ėshtė ndaluar nė pikėn kufitare nė Merdare, i cili ėshtė nisur nga Kosova nė drejtim Serbisė, derisa destinacion final kishte Ukrainėn.
“Ėshtė ndalur nė portėn numėr 3, ngase nuk ka pas dokumentacioni tė plotė edhe nuk janė respektuar disa procedura kur transportohet pajisje tė tilla”, thotė Beka.
Express mėson se nė raste tė tilla transportuesit duhet paraprakisht t’i njoftojnė autoritet kosovare dhe tė kenė po ashtu njė autorizim nga Pėrfaqėsuesi Special i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė.
__________________________________________________ _____________
Sa keq iu ka ba kamionit te zanierit, ketij hajduti pulash qe ben kontrabande me arme ,droge, e kurva t'ukraines.

Dani11
26-05-09, 07:40
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/8494/cache/breshri-490x320.jpg



Fatkeqėsitė e motit
Rrufeja vret njė 16-vjeēare nga Gjakova. Shiu dhe era mbysin njė vajzė tjetėr nė liqenin e Batllavės. Breshėri nė rajonin e Gjilanit ka shkaktuar dėme prej 3 milionė eurosh. Tė gjitha kėto kanė ndodhur tė dielėn, vetėm pėr pak minuta.

Nga Besiana Xharra mė 26.05.2009 nė ora 8:11

Njė gjashtėmbėdhjetėvjeēare nga komuna e Gjakovės, ka humbur jetėn tė dielėn pasdite, derisa ishte duke punuar nė arėn e saj. Sipas policisė, ajo ėshtė goditur nga rrufeja. Me kėrkesė tė familjarėve, zyrtarėt e policisė nuk tregojnė identitetin e viktimės.

“Rrufeja e ditės sė diel ka lėnduar pėr vdekje 16-vjeēaren, derisa po punonte nė ara. Me urdhėr tė prokurorit trupi i pajetė ėshtė dėrguar pėr ekzaminim nė
Institutin e Mjekėsisė ligjore, ndėrsa policia po vazhdon ta hetojė rastin”, thuhet nė njoftimin e policisė.

Pėrveē kėsaj, tė njėjtėn ditė, nga stuhia e papritur qė ka pėrfshirė disa pjesė tė Kosovės, breshėri i pėrcjellė me rrufe, ka mbytur edhe njė tjetėr femėr nė liqenin e Batllavės. Nė atė moment, viktima ka qenė duke u shėtitur.

“Njė femėr gjersa ishte duke shėtitur, ka rėnė aksidentalisht dhe ėshtė fundosur nė liqenin e Batllavės. Nga mjeku kompetent ėshtė konstatuar vdekja e viktimės”, thuhet nė njoftimin e policisė, ku shtohet se trupi i ėshtė dėrguar pėr obduksion.

Por shiu i pėrcjellė me bubullimė, rrufe dhe reshje tė mėdha tė breshrit, ka shkaktuar edhe shumė dėme materiale edhe nė kulturat bujqėsore.

Rajoni i Gjilanit ka pėsuar mė sė shumti nė kėtė rast, ku vlera e dėmeve, tė hėnėn ėshtė vlerėsuar tė jetė rreth 3 milionė euro. Zyra pėr informim e Komunės sė Gjilanit, bėn tė ditur se Komuna ka vendosur pėr themelimin e njė fondi emergjent. Ata i kanė bėrė thirrje edhe Qeverisė sė Kosovės qė t’iu dalė nė ndihmė.

Kjo zyrė ka sqaruar se dėmet kryesisht janė bėrė nė pullazet e shtėpive, fasadat, dritaret e shtėpive, automjetet, po ashtu dhe nė ekonominė bujqėsore.

“Shkaku i breshrit tė ditės sė diel, i cili nuk mbahet mend, institucionet komunale tė Gjilanit nėn drejtimin e kryetarit tė Komunės, Qemajl Mustafa, po atė natė kanė mbajtur takim tė jashtėzakonshėm”, thuhet nė njoftimin e zyrės pėr informim.
Nė kėtė takim, ku ishin tė pranishėm edhe pėrfaqėsues tė policisė, qendra pėr menaxhim tė emergjencave dhe pėrfaqėsues tė emergjencave tė tjera, kanė marrė vendim qė tė formohet njė fond emergjent i donatorėve pėr tė ndihmuar kėtė fatkeqėsi.

Ky vendim ka ardhur pasi katėr ekipe kanė dalė nė terren dhe kanė konstatuar se dėmet e shkaktuara nga breshri i ditės sė diel, nė kėtė komunė, kalojnė shifrėn prej 3 milionė eurove.

Pasi, Komuna ka shprehur kėtė gatishmėri, kryetari i saj, Qemajl Mustafa, i ka bėrė ftesė edhe Qeverisė Kosovės dhe tė gjithė atyre qė mund tė ndihmojnė familjet dhe individėt qė kanė pėsuar nga breshėri i ditės sė diel.
Nė tė njėjtėn ditė, reshjet e mėdha tė breshrit kanė goditur edhe rajonin e Skenderajt, ku pėr pesė minuta, dėmet nė kulturat bujqėsore kanė rezultuar tė jenė shumė tė mėdha.


(http://www.linkedin.com/shareArticle?mini=true&url=http%3A%2F%2Fwww.gazetaexpress.com%2Findex.php %2Fartikujt%2Fshared%2F8494%2F&title=Fatkeq%C3%ABsit%C3%AB%20e%20motit&source={weblog_title}&summary=EXCERPT)

Dani11
26-05-09, 07:44
Dėnohet togeri
Togeri i stacionit policor tė Ferizajt, Reshat Hyseni, dėnohet me tetė vjet e gjysmė burg. Ai u gjet fajtor pėr dhunimin e njė vajze tė mitur, tė cilėn po e mbante me dhunė Blerim Ibrahimi. Ky i fundit u dėnua me gjashtė vjet burg, ndėrsa e dashura e tij qė i ka ndihmuar nė kėtė rast, Shpėtime Muka, me njė vit e gjysmė

Nga Selvije Bajrami mė 26.05.2009 nė ora 8:08


Togeri i policisė, Reshat Hyseni, ka hyrė me duar nė xhepa nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, por nė fund te seancės nga aty ka dalė me duar tė lidhura. Gjyqtarja pėr raste tė tė miturve, Fėllėza Kadiu, togerin Hyseni e ka gjetur fajtor pėr tri vepra penale. Pėr kėtė arsye, gjyqtarja i ka shqiptuar togerit dėnimin me tetė vjet e gjysmė heqje lirie.

Me vendim tė kolegjit gjykues, togeri nga Policia e Kosovės ėshtė paraburgosur nga kolegėt e tij. Ai tė hėnėn nė Gjykatėn e Qarkut ėshtė gjetur fajtor pėr veprėn penale tė dhunimit, tė moslajmėrimit tė veprave penale dhe tė zbulimit tė fshehtėsive zyrtare.

I akuzuari tjetėr nė kėtė rast, Blerim Ibrahimi, ėshtė dėnuar me gjashtė vjet burg. Ibrahimi ėshtė dėnuar pėr trafikim me qenie njerėzore dhe keqpėrdorim seksual tė personave nėn moshėn 16-vjeēare. Derisa Ibrahimi duhet tė vazhdojė burgun, kjo masė i ėshtė ndėrprerė tė dashurės sė tij, Shpėtime Muka. Edhe kjo e fundit, e cila gjendet nė paraburgim prej njė viti e tre muaj, ėshtė dėnuar me njė vit e gjysmė burg, pėr kryerjen e veprės penale tė trafikimit me njerėz.

Duke iu llogaritur dėnimi me kohėn e paraburgimit, ajo u lirua.

Tre personat janė dėnuar, ndėrsa veprimtaria e tyre ka tė bėjė me njė shtetase tė Shqipėrisė, e lindur nė vitin 1992.

Nė shtator e tetor tė vitit 2007, kur viktima ishte vetėm 15 vjeē, Blerim Ibrahimi e kishte marrė atė nė shtėpinė e tij nė qytetin e Ferizajt, duke i premtuar se do ta mbante pėr grua.

Duke mos mundur ta durojė presionin dhe kėrcėnimet qė ia kishte bėrė Blerimi, pas njė muaji tė qėndrimit nė atė shtėpi, e dėmtuara, sipas aktakuzės, kishte ikur nga ai pėr tė shkuar nė njė fshat tė komunės sė Gjilanit. Pas disa ditėsh, Blerim Ibrahimi e kishte gjetur atė duke e marrė me vete dhe duke e detyruar tė shkonte nė njė fshat tė Ferizajt, fshat nė tė cilin Blerimi kishte njė stallė lopėsh. Nė kėtė objekt, aktakuza thotė se Blerimi e ka detyruar viktimėn tė kujdesej pėr bagėtinė. Por, jo vetėm kaq. Zullumi ndaj saj nuk ishte ndalur. Pėr kėtė arsye, e dėmtuara kishte arritur tė ikte pėr tė dytėn herė, por i akuzuari e kishte gjetur sėrish.

Gjithnjė sipas shkresave tė lėndės, nėn kėrcėnimin e armės, Blerimi e kishte rikthyer tė miturėn, pėr ta dėrguar herėn tjetėr nė njė motel. Pas disa ditėsh madje, Blerimi me vajzėn 15 vjeēe kishin shkuar edhe nė Shqipėri. Vajza nuk kishte dashur tė kthehej mė nė Kosovė, por i akuzuari ia kishte kėrcėnuar asaj edhe familjen. Nėn kėrcėnime, vajza i ishte bindur tė akuzuarit dhe ishte rikthyer nė Kosovė. Me tė kaluar kufirin, sipas aktakuzės, Blerimi i merr asaj edhe pasaportėn.

Nė veprimtarinė e trafikimit, Blerimit iu ishte bashkangjitur edhe e dashura e tij, Shpėtime Muka. Tė dy sė bashku kishin bėrė marrėveshje, ndėrsa tė miturės i kishin sjellė klientė tė ndryshėm pėr shėrbime seksuale. Pėr kėnaqėsinė e tyre, klientėt kishin paguar. Nė mesin e klientėve, sipas aktakuzės, kishte qenė edhe togeri Reshat Hyseni.

Njė ditė, i akuzuari Blerim Ibrahimi i kishte kėrkuar vajzės 50 euro, ndėrsa ajo nuk kishte pasur pėr t’ia dhėnė. Pėr kėtė arsye, Blerimi e plagos atė me thikė nė kėmbė, duke i shkaktuar kėshtu lėndime trupore.

Klientėt pėr kėtė vajzė ishin shtuar, ndėrsa e dėmtuara e kishte kėrcėnuar Blerim Ibrahimin se do ta denonconte nė polici.

Pas fjalėve tė saj, Blerim Ibrahimi e kishte marrė tė miturėn dhe e kishte dėrguar nė stacionin policor tė Ferizajt. Vajza nuk kishte pasur guxim ta denonconte, sepse nė oborrin e policisė kishte qenė togeri Reshat Hyseni, i cili nė fakt kishte qenė njėri nga dhunuesit e saj.

Rastin, vajza e mitur, e kishte treguar pas njė kohe, dhe atė pas ikjes sė fundit nga ky grup trafikantėsh. Ajo kishte ikur dhe teksa kishte qenė duke udhėtuar, nė njė rast, ajo kishte pėsuar aksident komunikacioni. Nė kohėn kur po kurohej, ajo kishte rrėfyer tė tėrėn.

Pėr Blerimin, policia kishte filluar hetimet dhe kishte lėshuar fletė arrest, mirėpo nuk kishte mundur ta arrestonte, pasi ai ishte shok me personin qė kishte ndikim nė polici, nė kėtė rast, togerin Reshat Hyseni.

“Blerim, duhesh me ikė menjėherė, se u nisė patrulla”, ėshtė mesazhi qė atij ia kishte dėrguar nė njė rast togeri Hyseni, duke bėrė qė aksioni i policisė pėr kapjen e Blerim Ibrahimit tė dėshtonte. Togeri i policisė kishte pasur njohuri se ndaj Blerim Ibrahimit ka fletė arrest, por nuk e kishte ndihmuar policinė pėr ta arrestuar.

Mirėpo, e tėra ėshtė zbuluar pasi vajza nga Shqipėria kishte rrėfyer pėr eksperiencėn e saj tė hidhur. Aty ishte zbuluar edhe veprimtaria joligjore e togerit, i cili me gjithė veprimet e tij, deri tė hėnėn kur ėshtė shpallur verdikti nga Gjykata, ka qenė vetėm i suspenduar nga puna dhe asnjėherė i arrestuar.
Pėr kėtė rast, dy personat kryesorė do tė mbahen prapa grilave deri nė plotfuqishmėrinė e dėnimit, ndėrsa ndaj vendimit tė dhėnė me dyer tė mbyllura, pėrmes avokatėve tė tyre, ata kanė tė drejtė ankese.

Dani11
27-05-09, 19:06
Gripi i derrave, nje rast i dyshuar ne Shqiperi
Dyshohet per rastin e pare te gripit te derrave ne Shqiperi.
E mėrkurė, 27 Maj 2009 13:20

<DIV id=news_detail_content>Nje 57-vjecar eshte izoluar ne sallen e reaminacionit ne Spitalin Infektiv ne Tirane dhe mjeket kane dyshime te forta se ai eshte prekur nga virusi vdekjeprures.

I gjithe personeli i spitalit dhe pacientet jane pajisur urgjent me maska mbrojtese. Mesohet se i infektuari ka qendruar edhe ne Vjene per dy dite per shkak te shqetesimeve shendetesore.

Pas kryerjes se analizave ne kryeqytetin austriak mjeket aty kane kerkuar berjen e analizave me te detajuara. 57-vjecari eshte punonjes ne Ministrine e Jashtme dhe vinte nga Damasku tranzit ne Vjene.

Aktualisht per te jane duke u kryer analiza te hollesishme dhe pritet nje konfimim zyrtar per shkakun e semundjes se pacientit te dyshuar si i prekur nga virusi i derrave./top-channel/


var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Dani11
28-05-09, 08:47
Janjiq: Edhe Greqia mund ta njohė Kosovėn
Greqia mund ta njohė Kosovėn nė njė tė ardhme tė afėrt ka pohuar analisti serb Dushan Janjiq nga Forumi pėr Marrėdhėnie Etnike.
E mėrkurė, 27 Maj 2009 10:51

<DIV id=news_detail_content>"Gjatė verės Kosova do tė lobojė fuqishėm qė me njė numėr sa mė tė madh njohjesh tė jetė e gatshme pėr Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė, ku pa rekomandimin paraprak tė Kėshillit tė Sigurimit do tė pėrpiqet tė marrė votat, tė paktėn si vėzhgues nė familjen mė madhe botėrore", thotė analisti serb Dushan Janjiq nga Forumi pėr Marrėdhėnie Etnike.

Por, sipas tij, edhe Greqia mund ta njohė Kosovėn. "Nuk ėshtė larg realitetit qė edhe Greqia deri atėherė tė shpallė njohjen, nėse SHBA-tė heqin dorė nga qėndrimi i fortė pėr emrin e Republikės sė Maqedonisė, kontestues pėr Athinėn", thotė Janjiq pėr gazetėn "Veēernje novosti".

Ai ėshtė i mendimit se ky skenar po bie nė sy dhe pėr kėtė arsye ndoshta janė tė shpeshta takimet e shefit tė diplomacisė serbe me kolegėt e tij grekė.

Greqia i njeh pasaportat e Kosovės dhe jozyrtarisht thuhet se ajo ka mbėshtetur hyrjen e Kosovės nė FMN, pohon kjo gazetė. /QiK/


var tmp; tmp = document.getElementById("news_content").getElementsByTagName("a"); for(i=0; i

Llapjani_HH
28-05-09, 16:56
Shtėrpca vend pėrplasjesh tė ashpra ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve

Shtėrpca ėshtė shndėrruar sėrish nė vend pėrplasjesh tė ashpra ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve. Strukturat paralele serbe janė tė parat qė provokojnė, ndėrsa reagimi shqiptar nuk mungon. Pėrpjekjet e serbėve pėr t’i hequr simbolet shtetėrore tė Kosovės nga institucionet nė kėtė qytezė kanė hasur nė vendosmėrinė e shqiptarėve pėr t’i mbrojtur ato. Nėnkryetari i Komunės sė Shtėrpcės, Ali Halimi, thotė se derisa tė ekzistojė Kushtetuta e Kosovės, simbolet do tė qėndrojnė aty ku janė. Simbolet kosovare u pengojnė njė pjese tė serbėve, por jo edhe tė tjerėve qė nuk ngurrojnė tė pajisen me dokumente identifikimi tė Republikės sė Kosovės. Sė fundi, Shtėrpcės i ėshtė shtuar edhe tjetėr institucion shtetėror qė mbart mbishkrimet e Kosovės. Bėhet fjalė pėr Gjykatėn pėr kundėrvajtje. Nė ndėrtesėn qendrore tė komunės, e mbuluar nga tė katėr anėt me flamuj serbė dhe mbishkrime nė cirilikė, punojnė tė acaruar shqiptarėt, serbėt, strukturat paralele dhe ndėrkombėtarėt. Nėnkryetari Halimi rrezikon tė mbetet pa zyrėn e tij edhe ashtu tė varfėr me itinerar pėr shkak tė kėrcėnimit qė ka marrė njė ditė mė herėt nga strukturat paralele. Zyrės sė tij i ėshtė ndėrprerė tashmė edhe linja telefonike dhe gjithēka tjetėr qė e lidh komunikimin me Prishtinėn. Edhe pse e mban mbi kokė fotografinė e kryeministrit Hashim Thaēi, ai shprehet i dėshpėruar me mosinteresimin e politikanėve nė pushtet dhe tė vetė kryeministrit pėr Shtėrpcėn. KTV-ja ka siguruar dokumentet nė tė cilat strukturat paralele u bėjnė thirrje zyrtarėve komunalė t’ i heqin simbolet brenda dhjetė ditėsh, nė tė kundėrtėn do tė detyrohen tė ndėrmarrin veprime tė dhunshme.

KTV

Llapjani_HH
30-05-09, 18:34
Walker i zhgėnjyer me diplomacinė kosovare

Angazhimi i diplomacisė kosovare nėnė sigurimin e njohjeve pėr shtetėsinė ka qenė zhgėnjyes pėr ish-udhėheqėsin e misionit vėzhgues tė OSBE-sė nė Kosovė, William Walker.

Ambasadori amerikan, nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen “Koha Ditore” ka vlerėsuar se kosovarėt ėshtė dashur tė pėrgatiten pėr diplomaci, meqė e kanė ditur se pavarėsia do tė vinte njė ditė.

Sipas tij Kosova po sillet si shtet vetėm zyrtarisht, meqė ministrat e saj po mbajnė poste dhe shėtisin botėn, por qė ende kanė pėr tė mėsuar se si luhet loja nė arenėn ndėrkombėtare.

“Jam i dėshpėruar me faktin se kur shkoj nė disa vende tė caktuara dhe i pyes se kush i ka vizituar nga Kosova, ata mė thonė askush. Kjo punė s’bėhet me thirrje telefonike apo dėrgim tė letrave”, ka thėnė Walker, i cili po qėndron pėr vizitė nė vendin tonė.

Ai ka sqaruar se me ritmin e tanishėm, anėtarėsimi nė OKB nuk duket tė jetė afėr – ndėrsa ka kritikuar edhe bashkėsinė ndėrkombėtare pėr veprim tė plogėsht nė Kosovė.
Telegrafi

Mediat proqeveritare nė Maqedoni propozojnė tėrheqjen e njohjes pėr Kosovėn

Gazeta ”Veēer” e afėrt me partinė e kryeministrit tė Maqedonisė, Nikolla Gruevski shkruan sot se Maqedonia duhet tė mendojė rreth tėrheqjes sė vendimit pėr njohjen e Kosovės. Nė shkrimin e saj kryesor kjo e pėrditshme thekson se fatin e njėjtė e ka pasur Tajvani nė vitin 1999, me ē’rast Maqedonia pati tėrhequr njohjen dhe pati rivendosur marrėdhėniet me Kinėn.

“Nėse Maqedonia nuk ka asnjė leverdi nga njohja qė i bėri Kosovės dhe nėse vazhdojnė kėrcėnimet e njėpasnjėshme nga kosovarėt dhe shqiptarėt nė Maqedoni me kushtėzime tė ndryshme, atėherė Maqedonia ashtu siē kishte bėrė njėzėri njohjen e Kosovės, ashtu mund ta tėrheq vendimin duke mos e njohur kėtė vend fqinj”, shkruan “Veēer”, nė numrin e saj tė sotėm.
RTK

Blerja e helikopterėve rus indikative pėr analistėt

Helikopterėt e ri tė tipit MI 171 dhe MI 17 V5 qė prezantoi MPB para opinionit nė asnjė mėnyrė nuk guxojnė tė pėrdoren pėr qėllime luftarake shprehėn ekspert e ēėshtjeve tė sigurisė. Bllagoja Markovski pėr Alsat shpjegon se MPB pasiqė ka marė kontrollin kufijve ka tė drejtė tė disponoj me helikopter tė kėtij lloji por ekskluzivisht duhet pėrdor vetėm pėr transport dhe aktivitete humane.

“Dedikimi i tyre themelorė duhet tė jetė ashtu edhe siē ėshtė definuar nga prodhuesi transport tė mallrave dhe njerėzve. MPB-ja nuk mund t'i shfrytėzoj pėr qėllime luftarake, sepse ato nuk janė tė dedikuar pėr qėllime luftarake, por kryesisht pėr qėllime humane dhe transport tė mallrave dhe njerėzve. Nga ky aspekt kėtu nuk vihet nė pyetje se MPB-ja duhet apo jot ė ketė helikopterė tė kėtillė, megjithatė MPB-ja nuk mund tė ketė dhe nuk mund tė pėrdor helikopterė luftarak", thotė eksperti Bllagoja Markovski.
Ismet Ramadani nėnkryetar i kėshillit euroatlantik nė vend thotė se blerja e kėtyre helikopterėve vetvetiu krijon hapėsirė pėr spekulime tė shumta se vallė pėr ēfarė arsye ato janė blerė nė kėtė kohė kur vendi ėshtė pėrfshirė nga kriza ekonomike globale.

“Kemi njė situatė tė themi nė Maqedoni pak mė specifike sa u pėrket atyre raporteve ndėretnike, tensioneve politike qė po krijohen me veprime tė ndryshme nė t’pėrditshėm politike, kjo na bėn qė edhe mė shumė tė spekulojmė respektivisht tė diskutohet se pse nė kėtė moment kur dhe si do tė pėrdoren ato helikopterė. Valė duhet tė krijohen situate qė preventive tė jenė helikopterėt me mundėsitė e luftės kundėr guerilės e kėshtu me radhė dhe ėshtė me vend ajo qė shtrohen pyetje dhe diskutohen ēėshtjet e kėtilla”, vlerėson Ismet Ramadani, nėnkryetar I Klubit Euroatlantik.

Katėr helikopterėt qė bleu MPB pėr momentin konsiderohen si mė tė pėrsosurit pėr luftė guerile nė rast se pajisen me armatimin adekuat. Tė njėjtin pėrdoren edhe forcat amerikane nė Afganistan dhe Irak. Nga MPB nuk japin detaje se a do tė pajisen ose jo kėta helikopter edhe me armatimin pėr tė qenė tė gatshėm edhe pėr veprime luftarake.

“Ėshtė version qytetar, sa u pėrket granatave varet nga instancat mė tė larta nė shtet. Ky ėshtė version i pastėr qytetarė dhe nuk ka kurrfarė pajisje tė llojit tė tillė, nuk ka granata nuk ka as instalim. Prodhim rus, nė dy fabrika nė Rusi prodhohen. Helikopterėt janė tė rinj, janė prodhuar vitin e kaluar”, thotė Ilo Lopatiēki.

Ismet Ramadani nga ana tjetėr thotė se indikative ėshtė qė kėto fluturake janė blerė edhe nga njė vend si Rusia, e cila kundėrshton zgjerimin e NATO-s si nė lidje ashtu edhe nė rajonin e Ballkanit.

“Mė ka ra rasti me pyet njė diplomat rus, se pse ato janė kundėr shtrirjes sė NATO-s nė lindje dhe Ballkanin pėrgjigjja e tij ishte se pėrveē tjerash ėshtė ajo se Rusia e humb tregun e shitjes sė armėve. Prandaj kur krejt kėtė e kemi parasysh atėherė ėshtė me vend qė kjo ēėshtje, respektivisht kjo blerje e helikopterėve nė opinion tė krijoj situate tė cilat janė diskutabile dhe sigurisht spekulimet shkojnė deri aty qė vetė blerja e helikopterėve dhe konotacion politik”, thekson Ismet Ramadani.

Nga MPB nuk bėjnė tė ditur shumėn qė ka ndarė kjo ministri pėr tė blerė kėta helikopter. Por vendosi qė opinioni ti sheh vetėm pas kėrkesės sė deputetit tė LSDM-sė Jani Makraduli i cili pyeti ministrin si ėshtė e mundur tė ndahen mbi 20 milionė euro pėr blerjen e njė helikopteri tė kėtillė kur tė ngjashėm mund tė gjinden nė treg pėr ēmim tre herė mė tė lire, gjegjėsisht pėr 5,5 milionė euro.

Bedri Rexhallari
ALSAT M

Dani11
30-05-09, 19:34
Maqedoni: Kėrkohet tėrheqja e njohjes pėr Kosovėn
Gazeta "Veēer" shkruan se Maqedonia duhet tė mendojė pėr tėrheqjen e vendimit pėr njohjen e Kosovės.
E shtunė, 30 Maj 2009 12:47



Gazeta "Veēer" e afėrt me partinė maqedonase nė pushtet nė njė shkrim tė sotėm ka nėnvizuar se Maqedonia duhet tė mendojė pėr tėrheqjen e vendimit pėr njohjen e Kosovės.

Nė shkrimin e saj kryesor kjo e pėrditshme shkruan se Shkupi ashtu siē ka njohur Kosovėn, ashtu mundet ta tėrheq vendimin e saj.

"Fatin e njejtė e ka pasur Tajvani nė vitin 1999 vendi i njohur nga Maqedonia, edhe pėrkundėr kontestimit nga ana e Kinės. Por pas bllokadave tė Kinės nė Kėshillin e Sigurimit, Maqedonia sėrish vendosi marrėdhėniet me Kinėn, duke tėrhequr njohjen e Tajvanit si shtet. Ashtu qė nėse Maqedonia nuk ka asnjė leverdi nga njohja qė i bėri Kosovės dhe nėse vazhdojnė kėrcėnimet e njėpasnjėshme nga kosovarėt dhe shqiptarėt nė Maqedoni me kushtėzime tė ndryshme, atėherė Maqedonia ashtu siē kishte bėrė njėzėri njohjen e Kosovės, ashtu mund tė tėrheq vendimin duke mos e njohur kėtė vend fqinj", shkruan "Veēer", qė konsiderohet si njė nga tė pėrditshmet mė tė afėrta me partinė VMRO-DPME.

Kjo gazetė shkruan gjithashtu edhe pėr kėrcėnimet dhe kushtėzimet e shqiptarėve pėr hyrjen e vendit nė NATO dhe BE, duke pranuar kėrkesat edhe pėr ndryshimin e identitetit tė maqedonasve. (INA)

Llapjani_HH
31-05-09, 11:50
Tadiq: Askush nuk do ta kushtėzojė Serbinė me Kosovėn

Kryetari i Serbisė Boris Tadiq ka deklaruar se vendin e tij drejt integrimeve euroatlantike askush nuk do ta kushtėzojė me pranimin e pavarėsisė sė Kosovės. Kėto komente ai i ka bėrė nė mbledhjen e Kėshillit qendror tė partisė sė tij Demokratike, me ē’rast ka theksuar se pėr kėtė ka marrė fjalė tė forta edhe nga nėnpresidenti amerikan Joe Biden.

Sipas fjalėve tė tij kjo vlen edhe pėr integrimet e Serbisė nė NATO, kur pėr kėtė tė vijė koha. Tadiq edhe kėsaj radhe ka theksuar se Serbia pėr Kosovėn do tė luftojė me tė gjitha mjetet diplomatike.
RTK

Tash njė muaj nė QKUK nuk ka ilaēe kundėr virusit HIV-AIDS

Ka mė se njė muaj prej kur Klinika Infektive e QKUK-sė mbeti pa medikamente pėr trajtimin e pacientėve tė prekur nga virusi HIV-AIDS. Nė Kosovė, tash pėr tash, pėr medikamente kanė nevojė 8 pacientė tė prekur nga ky virus, prej tė cilėve edhe njė familje e tėrė, nėnė baba dhe dy fėmijė 2 dhe 4-vjeēar, gjendja e tė cilėve, nė mungesė tė tyre, po keqėsohet nga dita nė ditė.

Drejtori i Repartit pėr trajtimin e pacientėve tė prekur nga virusi HIV nė Klinikėn Infektive, Dr. Ilir Tolaj tha se autoritetet shėndetėsore pėr mungesėn e kėtyre medikamenteve janė paralajmėruar qysh nė shtator tė vitit tė shkuar, por nė kėtė drejtim nuk ėshtė ndėrmarrė asgjė.
RTK

Fshatari
31-05-09, 15:57
Tadiq: Askush nuk do ta kushtėzojė Serbinė me Kosovėn

Kryetari i Serbisė Boris Tadiq ka deklaruar se vendin e tij drejt integrimeve euroatlantike askush nuk do ta kushtėzojė me pranimin e pavarėsisė sė Kosovės. Kėto komente ai i ka bėrė nė mbledhjen e Kėshillit qendror tė partisė sė tij Demokratike, me ē’rast ka theksuar se pėr kėtė ka marrė fjalė tė forta edhe nga nėnpresidenti amerikan Joe Biden.

Sipas fjalėve tė tij kjo vlen edhe pėr integrimet e Serbisė nė NATO, kur pėr kėtė tė vijė koha. Tadiq edhe kėsaj radhe ka theksuar se Serbia pėr Kosovėn do tė luftojė me tė gjitha mjetet diplomatike.
RTK

Tash njė muaj nė QKUK nuk ka ilaēe kundėr virusit HIV-AIDS

Ka mė se njė muaj prej kur Klinika Infektive e QKUK-sė mbeti pa medikamente pėr trajtimin e pacientėve tė prekur nga virusi HIV-AIDS. Nė Kosovė, tash pėr tash, pėr medikamente kanė nevojė 8 pacientė tė prekur nga ky virus, prej tė cilėve edhe njė familje e tėrė, nėnė baba dhe dy fėmijė 2 dhe 4-vjeēar, gjendja e tė cilėve, nė mungesė tė tyre, po keqėsohet nga dita nė ditė.

Drejtori i Repartit pėr trajtimin e pacientėve tė prekur nga virusi HIV nė Klinikėn Infektive, Dr. Ilir Tolaj tha se autoritetet shėndetėsore pėr mungesėn e kėtyre medikamenteve janė paralajmėruar qysh nė shtator tė vitit tė shkuar, por nė kėtė drejtim nuk ėshtė ndėrmarrė asgjė.
RTK

Krejt fajet tuneli i Kalimashit i ka. tadiēi duhet me than diēka po me zbeh 31 majin e madh shqiptar nuk munet, kuerresesi.As Kosova nuk eshte e kushtezueme me njoft serbine.
Nuk di pse flasin mediat tona per qyrrana te parendesi e per ngjarje te pa peshe; hiē s'po e kuptoj.

Sa per barnat, krejt fajin e ka minministri i shendetesise ne Kosove.Ajo ministri ka nevoje per nje minister.

Dani11
31-05-09, 23:51
Cila ministri nuk ka nevoj per nje minister te mire thuj ti, krejt kjo qeveri eshte ruana Zot.

Llapjani_HH
01-06-09, 17:20
Gruevski: Sejdiu tė fokusohet nė marrėdhėniet e mira fqinjėsore

Kryeministri Nikolla Gruevski duke komentuar deklaratėn e presidentit tė Kosovės Fatmir Sejdiu pėr masėn e reciprocitetit nė raport me Maqedoninė, tha se me kėtė Sejdiu dėshiron tė fitojė pika politike nė llogari tė fqinjėsisė sė mirė e cila sipas Gruevskit nuk e dėrgon rajonin nė drejtim tė mirė. Gruevski ftoi Sejdiun tė fokusohet nė marrėdhėniet e mira fqinjėsore, por vet ai nuk tha se pse pėr hirė tė marrėdhėnieve tė mira fqinjėsore, Maqedonia ende nuk ka vendosur marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn.

“Marrja e poenave tė caktuara nė plan tė brendshėm nė llogari tė fqinjėsisė sė mirė nuk do tė shpiejnė rajonin nė drejtim tė mirė. Unė nuk e di se cila ishte ideja e deklaratės sė z.Sejdiut por nė pėrgjithėsi do ti thėrrisja tė gjithė liderėt e rajonit, presidentė, kryeministra e kėshtu me radhė tė sillen jo vetėm korrekt por edhe me pėrgjegjėsi dhe asnjėherė tė mos kemi situata kur nė llogari tė marrėdhėnieve me vende tjera dhe nga bashkėpunimi nė rajon tė bėjmė ndonjė pėrfitim politik nė plan tė brendshėm para votuesve vendor”, deklaroi kryeministri Nikolla Gruevski.

Ndaj deklaratės sė presidentit kosovar Sejdiu pėr reciprocitet ka reaguar edhe opozita nė vend. Vllado Buēkovski nga LSDM-ja vlerėson se reciprocitetin nė kėtė rast Kosova mund tė pėrdorė gjatė vizitės sė Ivanovit nė Prishtinė.

“Duhet tė pritet tė qetėsohet situata dhe pėrderisa nuk kemi sėrish normalizim tė komunikimeve, mund tė presim qė masa e reciprocitetit tė zbatohet kur atje tė shkoj kryetari apo ndonjė pėrfaqėsues i qeverise pasi u involvua nė kėtė rast, pra qė ata atje tė trajtohet si nė vizitė pune dhe tė mos priten me nderime tė larta zyrtare qė duhet ti kenė pėrfaqėsuesit e shtetit tė Maqedonisė”, theksoi Vllado Buēkovski – deputet i LSDM-sė.
Nga Prishtina Presidenti Sejdiu ka dėrguar njė mesazh se me Maqedoninė nuk ka pėrkeqėsim tė marrėdhėnieve dhe theksoi se Bashkėsia Evropiane kėrkon raporte tė mira mes dy vendeve.

“Ne nuk kemi denormalizim tė marrėdhėnieve. Mund tė jenė sekuenca tė caktuara pėr tė cilat natyrisht se ekziston pėrgjigja. Ėshtė e pėrbashkėt e vendeve evropiane qė vendet fqinje tė kenė raportet mė tė mira tė mundshme”, tha Fatmir Sejdiu – president i Kosovės.

Kosova do tė zbatojė njė masė e cila ėshtė e njohur nė politikėn ndėrkombėtare e ajo ėshtė reciprociteti, kishte deklaruar presidenti Sejdiu ditė mė parė pas anulimit tė vizitės sė tij nė Shkup.

Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Dėnime tė reja tė ashpra pėr banorėt e Sopotit

Me 14 vjet burg ėshtė dėnuar Zenel Klaiqi nga fshati Sopot i Kumanovės i arrestuar nė dhjetor tė vitit tė kaluar pėr rastin e shpėrthimit tė minės para 6 viteve nė Sopot nga e cila kishin humbur jetėn dy ushtarė polak tė forcave tė NATO-s. Gjykata e Shkupit nė mungesė me nga 15 vjet burg ka dėnuar edhe gjashtė banorė tjerė tė Sopotit, Samet Limanin, Shaqir Sulejmanin, Afrim Ukshinin, Bashkim Ukshinin, Selman Jahiun dhe Musa Klaiqin, ndėrsa i dyshuari i shtatė Orhan Bajrami ėshtė liruar nga akuza.

Skender Klaiqi vėllai i tė dėnuarit, Zenel Klaiqi thotė se rasti i Sopotit ėshtė proces i montuar politik.

“Ne kemi mbetur nė mėshirė tė Zotit vetėm edhe ata fėmijė qė si kanė dėnuar edhe mua s’ka mbet tjetėr pa dėnuar ata, i kanė dėnuar krejt fshatin 12 vetė 160 – 70 vjet burg, pėr ēka pėr kurrgjė hiē. Kemi qenė edhe tek Alia, kam folur para dy ditėve edhe me Xhemal Jasharin edhe me Shpatin edhe me krejt, na thanė se ne kemi punuar pėr ēėshtjen pėr mos me u dėnuar, ata siē po e shoh unė paskan punuar qė tė dėnohen e jo mos tė dėnohen.

Vetėm ti ngrejmė duart te Zoti se s’ka tjetėr ku tė ankohemi. Do ti marrim fėmijėt edhe t’i shkojmė 3-4 muaj Alisė atje edhe para Qeverisė kėtu me qebe jorgana, shatora do tė ngrejmė edhe aty me ndejtė. Le tė na ruajnė edhe neve po e lėshojmė katundin krejt edhe ditėn e mirė ata neve 12 vetave nga 14, 15... 170 vjet burg njė fshat unė nuk e di”, deklaroi Skender Klaiqi – vėllau i tė dėnuarit Zenel Klaiqi.

Pėr rastin e njėjtė ėshtė dėnuar mė herėt me 14 vjet burg edhe vėllau i Zenelit, Hasan Klaiqi i cili dėnimin ėshtė duke e vuajtur nė burgun e Idrizovės sė bashku edhe me bashkėfshatarėt e tij Sulejman Sulejmani, Samet Lutfiu qė janė tė dėnuar me 14 vjet burg dhe Shaban Limani po nga fshati Sopot i dėnuar me 10 vjet burg.

Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Llapjani_HH
12-06-09, 17:34
Ministria e Brendshme arsyetohet pėr pasaportat jobiometrike, akuzon qeverinė e kaluar, ish-qeveria nuk pajtohet

Edhe pse kanė deklaruar dhe ende deklarojnė se pasaportat e Kosovės i pėrmbushin standardet evropiane, megjithatė nuk duket se gjithēka ėshtė sipas atyre standardeve. Bashkimi Evropian ka kėrkuar nga Ministria e Brendshme qė pasaportat tė jenė biometrike dhe kjo kėrkesė ėshtė bėrė e obligueshme pėr Ministrinė e Brendshme vetėm kur kėtė e ka vėnė si kusht obligues BE-ja kėtė vit. Kėshilltari politik i ministrit tė Brendshėm, Fisnik Rexhepi, ka thėnė se pėr Ministrinė e Brendshme ka qenė e njohur se pasaportat duhet tė jenė biometrike. Por ai arsyetohet se UNMIK-u ka lėshuar pasaporta deri nė qershor tė 2008-ės dhe koha e shkurtėr prej shpalljes sė pavarėsisė nė shkurt e deri nė qershor ka pamundėsuar pėrgatitjen e pasaportave biometrike. Pėr pamundėsinė e bėrjes sė pasaportave biometrike Rexhepi arsyetohet se mandati i kaluar i Ministrisė sė Brendshme nuk ka pėrgatitur kurrfarė projekti pėr pasaporta qė do t’i lehtėsonte punėn mandatit aktual. Mirėpo, konstatime tė tilla hedhen poshtė kategorikisht nga Burim Ramadani, kėshilltar i ish-ministrit tė Brendshėm, Blerim Kuēi. Pėrderisa shprehet se pasaportat biometrike nė vitin 2008 do tė kushtonin trefish mė shumė sesa pasaportat aktuale, Rexhepi ka thėnė se tash ato do t’i kushtojnė buxhetit tė Kosovės shumė mė pak. Por, ai nuk flet me shifra, nuk tregon se sa do tė paguajnė qytetarėt e Kosovės pėr tė vendosur ēipin elektronik nė pasaportat e Kosovės dhe nuk e konsideron luks qė nė vitin 2010 do tė bėhen pasaportat biometrike. Kur ishin bėrė pasaportat e para tė Kosovės, zyrtarė tė Ministrisė sė Brendshme kishin thėnė se ato janė gjysmė-biometrike, ndonėse qartazi atyre u mungon ēipi elektronik i njė pasaporte biometrike.
KTV

BIRN-i reagon ndaj deklarimeve tė Lushtakut i cili Jeta Xharren e quan bashkėpunėtore tė UDB-sė

Gati njė javė pas transmetimit tė njė kronike qė trajton problemet e komunės me tė cilėn udhėheq, kryetari i Skėnderajt, Sami Lushtaku, e quan bashkėpunėtore tė UDB-sė udhėheqesėn e emisionit “Jeta nė Kosovė”, Jeta Xharra.
Drejtori ekzekutiv i BIRN-it, Faik Ispahiu, thotė se me pohimet e Lushtakut do tė duhej tė merrej policia.
Pėrndryshe, fushatėn kundėr Xharrės dhe BIRN-it, Ispahiu e sheh si tendencė tė pushtetit pėr ta shtetėzuar Televizionin Publik tė Kosovės, ku transmetohet ky emision. Ndėrkohė, Asociacioni i Gazetarėve Profesionistėve tė Kosovės ka dėnuar dhunėn e ushtruar ndaj ekipit tė BIRN-it nė Skėnderaj. Mentor Shala, kryetar i AGPK-sė, pohon se nė vend tė linēimeve publike, kontestet duhet tė zgjidhen nė mėnyrė ligjore.
“Jeta nė Kosovė” ka transmetuar javėn e kaluar njė kronikė pėr funksionimin e Komunės sė Skėnderajt, nė tė cilin kryetari i degės sė LDD-sė thotė se nė Drenicė nuk ecet pa armė. Ekipi i BIRN-it ėshtė sulmuar fizikisht gjatė xhirimeve atje, kurse kryetari i kėsaj Komune, Sami Lushtaku, ka thėnė se Jeta nė Kosovė ka tendenca pėr ta denigruar rajonin e Drenicės.
KTV

Arrestime dhe bastisje nė Kondovė dhe Gazi Babė

Arrestohen dy vėllezėrit e Agim Krasniqit, Ali dhe Kadri Krasniqi nga fshati Kondovė si dhe Fadil dhe Avni Toēi pjesėtarė tė tė ashtuquajturit “Grupi i Kondovės”. Zėdhėnėsi i MPB-sė, Ivo Kotevski tha se tė arrestuarit dyshohen pėr involvim nė shumė vepra penale si dhe posedim dhe tregėti me armė.

"Gjatė bastisjeve janė sekuestruar 3 pistoleta dhe njė numėr i madh i municionit. Pistoletat janė pa leje nga MPB-ja dhe pėr kėtė shkak pėr personat te tė cilėt janė gjetur ato do tė ngritet padi penale, pėr armė mbajtje pa leje. Tė dhėnat flasin se personat tani mė tė arrestuar dyshohet tė jenė tė pėrfshirė nė vepra tė rėnda penale dhe vjedhje, gjegjėsisht disa nga tė arrestuarit ku dhe janė kryer bastisjet edhe mė parė kanė qenė tė njohur pėr policinė pėr shumė vepra tė rėnda penale", thotė Ivo Kotevski, zėdhėnės i MPB-sė.

Ndėrkohė gjatė njė aksioni tjetėr tė policisė janė bastisur edhe disa shtėpi nė lagjen e Gazi Babės me pretekst, kėrkim tė armėve dhe substancave narkotike. Sipas MPB-sė gjatė kėtij aksioni janė arrestuar dy persona Rijad dhe Qenan Tahiri, tė njohur dhe mė parė pėr policinė. Ndėrkohė, Kuatli Tahiri vėllau i tė dy tė arrestuarve dhe pronarė i njė shtėpie tė bastisur ėshtė shprehur pėr ALSAT se policia i ka torturuar familjen dhe demoluar shtėpinė.
"Edhe mua mė kanė rrahur dhe mė kanė tėrhequr zvarė pa kurfarė preteksi.Dy vllezėrit mi kanė marė, Qenanin dhe Rijadin. Nuk kanė gjetur asgjė nė shtėpinė tonė sepse nuk ėshtė e para here, por hera e 10-tė dhe prap nuk kanė gjetur asgjė", tregon Kuatli Tahiri.

Ndėrkohė Arben Ēeli njė fqi i familjes Tahiri thotė se ėshtė marrė me forcė nga policia pėr tė qenė dėshmitar i bastisjes sė tyre nė kėtė familje.
"Hiē pa mė pyetur nėse ka mundėsi me qenė dėshmitar apo jo, mė thanė dil pėrjashta menjėhere edhe mė kapėn dhe mė sollėn si dėshmitar kėtu!
Mė goditėn pse pyeta komandantin nėse ka mundėsi pėr t'u treguar anėtarėve tė familjes sime se kėtu jam dhe ai mė lejoi, por une duke folur nė telefon erdhėn nga mbrapa dhe mė qėlluan dhe ja...", rėfen dėshmitari Arben Ēeli.
Dy akisonet e forcave speciale tė policisė nė Kondivė dhe Gazi Babė janė zhvilluar nė tė njejtėn kohė nė orėt e hershme tė mėngjesit.Sipas policisė pėr dy grupet e arrestuara qė mė herėt ishte lėshuar fletarrest nga organet kopmetente.

Valmir Kuēi
ALSAT M

Llapjani_HH
12-06-09, 17:36
Ekstra zgjedhje pėr serbėt

Nėse serbėt e Kosovės nuk i pėrgjigjen nė masė tė nevojshme thirrjes pėr tė dalė para kutive tė votimit nė zgjedhjet e sivjetme komunale tė Kosovės, ky nuk duket se do tė pėrbėjė rastin e fundit pėr ta.

Institucionet nė Prishtinė kanė ndėrmend qė ta zgjerojnė gatishmėrinė pėr fleksibilitet, duke u ofruar atyre raste tjera, transmeton e pėrditshmja Express.

Nė kulmin e dyshimeve tė opinionit nė Kosovė se zgjedhjet mund tė shtyhen pėr vitin e ardhshėm pėr shkak tė mundėsisė qė ato tė bojkotohen nga serbėt vendorė, ministri i Administrimit tė Pushtetit Lokal, Sadri Ferati ka hedhur poshtė njė mundėsi tė tillė.

Nė njė bisedė pėr Express, Ferati qė udhėheq procesin e decentralizimit, shprehet nė favor tė lėnies hapur tė derės pėr serbėt qė tė dalin nė zgjedhje atėherė kur ata do tė binden pėr tė qenė bashkėpunues me institucionet e Prishtinės.

“Komunat e reja nuk implementohen pa zgjedhje. Unė jam ithtar i asaj qė ne tė vazhdojmė aty ku ka mundėsi qė tė implementohen komunat e reja, ndėrsa lokaliteteve tjera t’u japim kohė pėr njė herė tjetėr”, ka thėnė Ferati, duke shpjeguar se Ligji pėr Qeverisjen Lokale dhe Ligji pėr Kufijtė Administrativė ka paraparė qė tė bėhen zgjedhje edhe nė pesė komunat e reja.

Kėto pesė komuna, bashkė me tri tjerat qė ishin themeluar mė herėt (Hani i Elezit, Juniku dhe Mamusha), e ēojnė nė 38 numrin e komunave nė tė cilat do tė zgjidhen organet drejtuese nė zgjedhjet e ardhshme.
Telegrafi

Kushtetuta e Kosovės, probleme nė zbatim nė zonat me shumicė serbe

Me 15 qershor Kosova me njė manifestim solemn do tė festojė njė vjetorin e hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės. Megjithatė akti mė i lartė juridik ė vendit vazhdon tė mos gjejė zbatim nė njė pjesė te territorit tė Kosovės, tė banuar me serbe, nė veri dhe nė enklave ku veprojnė strukturat paralele serbe. Nė Graēanicė, 10 km larg kryeqytetit, janė vendosur strukturat paralele serbe, tė financuara nga Beogradi. Serbėt vazhdojnė tė mos njohin institucionet e Kosovės, ndėrsa pėrdoret vetėm vula e Qeverisė serbe.

Opozita pėr kėtė gjendje, njė pjesė tė fajit ja hedh qeverisė sė Kosovės.

“Pėr fat tė keq Kushtetuta e Kosovės nuk funksionon nė njė pjesė tė madhe tė territorit, dhe kjo ėshtė neglizhencė edhe e institucioneve tė Kosovės por po ashtu edhe nxitje e nga ana e Beogradit pėr pakicėn serbe qė tė mos i pėrgjigjet institucioneve” thotė Ahmet Isufi nga AAK.

“Funksionimit dhe fuqizimit tė strukturave paralele tė njė pjese tė territorit tė Kosovės, dėshmon mė sė miri pa aftėsinė dhe mungesėn e vullnetit politik tė institucioneve tė Kosovės qė kėtė ēėshtje ta trajtojnė seriozisht” shprehet Lulėzim Zeneli nga LDD.

Ndėrsa koalicioni qeverisės fajin ia hedh Beogradit. “Unė nuk do tė thosha qė ka ndonjė pushtet qė rrezikon aktualisht integritetin e Kosovės dhe kushtetutshmėrinė e veprimit nė Kosovė dhe zbatimit tė ligjit, ka mos-pajtueshmėri, ka veprime tė paligjshme tė grupeve tė caktuara” thotė Xhavit Haliti i PDK.

Pjesa mė e madhe e serbėve nė Kosovė vazhdojnė tė kundėrshtojnė realitetin e krijuar nė vend, pas shpalljes sė pavarėsisė. Shumica e tyre marrin paga dhe pensione nga Beogradi dhe punojnė pėr struktura komunale, tė cilat janė shpallur ilegale nga institucionet e Kosovės.

Shkėlzen Osmani
ALSAT

Llapjani_HH
12-06-09, 17:37
Bogdanoviq paralajmėron vizitė nė Leposaviq – nuk ka kėrkuar leje nga institucionet e Kosovės

I ashtuquajturi ministėr serb pėr Kosovėn – nė qeverinė serbe, Goran Bogdanoviq, ka paralajmėruar pėr sot njė vizitė nė Leposaviq, komunėn nė pjesėn veriore tė Kosovės. Mediat serbe raportojnė se pėrveē takimeve me zyrtarėt e komunės sė Leposaviqit, Bogdanoviq do tė pėrurojė aneksin e njė shkolle serbe qė ėshtė financuar nga e ashtuquajtura Ministri serbe pėr Kosovėn. Policia e Kosovės njoftoi se delegacioni serb nuk ka kėrkuar leje pėr kėtė vizitė.

Ndėrkohė, Qeveria e Kosovės ka vlerėsuar se me kėsi lloj veprimesh zyrtarėt e Qeverisė serbe po vazhdojnė tė krijojnė iluzion pėr Kosovėn. Mirėpo, zv/kryeministri Hajredin Kuēi nuk ka dhėnė pėrgjigje nėse ministrit serb do ti ndalohet nesėr hyrja nė Kosovė.
Vizitat e delegacioneve tė Serbisė nė Kosovė janė bėrė tema shumė tė pėrfolura pas shpalljes sė pavarėsisė, pėr faktin se delegacione tė ndryshme nga Beogradi janė kthyer disa herė nė pikat kufitare nė pjesėt tjera tė Kosovės, por asnjėherė nuk janė kthyer nga pikat kufitare 1 dhe 31 qė ndodhen nė veri tė Kosovės.
RTK

Bogdanoviq fton serbėt kosovarė pėr bashkėpunim me Eulex-in?

Ministri serb Goran Bogdanoviq ka ftuar udhėheqėsit e komunave me shumicė serbe nė veri tė Kosovės qė tė bashkėpunojnė me misionin Eulex. Siē njoftojnė mediat beogradase, ai ua ka kujtuar atyre se qeveria e Serbisė ka dhėnė pajtimin pėr shtrirjen e atij misioni vitin e kaluar.

Ai ka zhvilluar takim me liderėt lokal, pas paralajmėrimeve pėr mbajtjen e tubimit protesues, tė planifikuar per nesėr, pėr shkak tė vendimit tė Eulex-it qė tė niset me funksionimin e doganave nė pikat kufitare tė cilat deri tash ishin jashtė ēfarėdo kontrolli, nė Jarinje dhe nė Bėrnjak.

“Ėshtė e pamundur qė qeveria e Serbisė tė sjell njė vendim, ndėrsa vetadministrata lokale tė sjell vendime tė tjera. Kjo ėshtė e papranueshme dhe shpie drejt shtimit tė konfuzionit dhe hutisė tek tė gjithė serbėt e Koosvės. Ua pėrcolla udhėheqėsve lokalė mesazhin se duhet tė bisedohet me misionin dhe se nė bashkėpunim me ta duhet tė gjejmė zgjidhje pėr problemet” , ka thėnė Bogdanoviq.
Bogadanoviq po ashtu ka bėrė tė ditur se qeveria e Serbisė nuk ka nėnshkruar marrėveshje pėr kthimin e doganės nė ato dy pika kufitare.
Ai po ashtu ka pėrsėrtitur formulėn e dertashme se Serbia nuk do ta njohė Kosovėn.
RTK

Deputetja Selmani kritikon Ministrinė e Tregtisė pėr “parregullsi tė shumta brenda saj”

Deputetja e Aleancės Kosova e Re (AKR) nė Parlamentin e Kosovės, Myzejene Selmani, njėherit edhe kryetare e Komisionit pėr Ekonomi, Tregti, Industri, Energjetikė, Transport dhe Telekomunikacion, ka kritikuar Ministrinė e Tregtisė pėr, siē thotė, “parregullsi tė shumta brenda saj”.

Moszbatimi i Marrėveshjes sė CEFTA-s, moszbatimi i Ligjit pėr mbrojtjen e konsumatorėve, zhvillimi i industrisė nė sektorin e Ministrisė sė Tregtisė, mungesa e planit tė strategjisė pėr tė joshur investitorėt e huaj, kanė qenė disa nga fushat nė tė cilat deputetja e AKR-sė nė Parlamentin e Kosovės Myzejene Selmani, ka kritikuar institucionet e vendit.

Selmani tha se nė Zyrėn e pronėsisė industriale nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė mbi 18 mijė aplikime presin pėrgjigje.

“Ministria e Tregtisė dhe Industrisė gjatė zhvillimit tė saj nė periudhėn prej njė vit e 6 muaj ka njė nepotizėm tė madh, brenda saj konflikt interesi dhe njė monopol tė madh nė kėtė ministri pėr ēėshtjen e biznesit“, ka thėnė deputetja Myzejene Selmani.

Sipas Selmanit, buxheti i Kosovės vazhdon tė dėmtohet dhe biznesi kosovar vazhdon tė ketė humbje nė saje tė pozitave qė kanė tė punėsuarit nė Ministrisė sė Tregtisė.
Sipas saj Fatos Sahiti, vėlla i gruas sė ministrit Zharku, ka postin e kėshilltarit politik tė vetė ministrit.

“Mund tė dini kush ėshtė kėshilltari politik i ministrit, ky kėshilltar ėshtė vendosė edhe si pėrfaqėsues nė komunitetin e CEFTA-s , ėshtė emėruar edhe negociues pėr inicim tė kontratės pėr projektet e Bankės Botėrore dhe direkt kemi njė konflikt interesi. Arsyet e vendosjes sė njerėzve politik nė kėtė marrėveshje shumė tė rėndėsishme i kushton mjaft shumė Kosovės dhe bizneseve kosovare, andaj nuk merren donacione pėr arsye tė konflikt interesave”, ka theksuar Myzejene Selmani.

Deputetja e AKR-sė Myzejene Selmani, Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė, madje e ka quajtur Ministria e Kaēanikut.
RTK

Aktivistė tė Lėvizjes “Vetėvendosje” hedhin pleh para MAPL-sė

Ministri i pushtetit lokal Sadri Ferati ėshtė akuzuar sot nga aktivistė tė lėvizjes “Vetėvendosje”, duke e fajėsuar atė pėr procesin e decentralizimit. Rreth 50 aktivistė tė Lėvizjes “Vetėvendosje”, me njė aksion simbolik kundėrshtuan edhe njė herė sot decentralizimin nė Kosovė, duke hedhur pleh para objektit tė Ministrisė sė Administrimit tė Pushtetit Lokal.

Aktivistėt thanė sė nė vend qė tė shtrihet sovraniteti nė veriun e Kosovės, nėpėrmjet decentralizimit gjendja e veriut po riprodhohet edhe nė Anamoravė. Sipas tyre decentralizimi ėshtė projekt i Serbisė pėr ta kanonizuar Kosovėn. Nė fjalimet e tyre kritika mė tė ashpra kanė dhėnė nė adresė tė ministrit tė Pushtetit Lokal, Sadri Ferati. Ata po ashtu ju kanė bėrė thirrje disa qytetarėve nė komunėn Vitisė, tė cilėt do tė punėsohen nė projektin pėr decentralizim, qė tė mos i pranojnė ato vende tė punės.
RTK

Kushtetuta e Kosovės, probleme nė zbatim nė zonat me shumicė serbe

Mė 15 qershor Kosova me njė manifestim solemn do tė festojė njė vjetorin e hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės. Megjithatė akti mė i lartė juridik ė vendit vazhdon tė mos gjejė zbatim nė njė pjesė te territorit tė Kosovės, tė banuar me serbe, nė veri dhe nė enklave ku veprojnė strukturat paralele serbe.

Nė Graēanicė, 10 km larg kryeqytetit, janė vendosur strukturat paralele serbe, tė financuara nga Beogradi. Serbėt vazhdojnė tė mos njohin institucionet e Kosovės, ndėrsa pėrdoret vetėm vula e Qeverisė serbe.

Opozita pėr kėtė gjendje, njė pjesė tė fajit ja hedh qeverisė sė Kosovės. “Pėr fat tė keq Kushtetuta e Kosovės nuk funksionon nė njė pjesė tė madhe tė territorit, dhe kjo ėshtė neglizhencė edhe e institucioneve tė Kosovės por po ashtu edhe nxitje e nga ana e Beogradit pėr pakicėn serbe qė tė mos i pėrgjigjet institucioneve” thotė Ahmet Isufi nga AAK.

“Funksionimit dhe fuqizimit tė strukturave paralele tė njė pjese tė territorit tė Kosovės, dėshmon mė sė miri pa aftėsinė dhe mungesėn e vullnetit politik tė institucioneve tė Kosovės qė kėtė ēėshtje ta trajtojnė seriozisht”, shprehet Lulėzim Zeneli nga LDD.

Ndėrsa koalicioni qeverisės fajin ia hedh Beogradit. “Unė nuk do tė thosha qė ka ndonjė pushtet qė rrezikon aktualisht integritetin e Kosovės dhe kushtetutshmėrinė e veprimit nė Kosovė dhe zbatimit tė ligjit, ka mospajtueshmėri, ka veprime tė paligjshme tė grupeve tė caktuara”, thotė Xhavit Haliti i PDK.

Pjesa mė e madhe e serbėve nė Kosovė vazhdojnė tė kundėrshtojnė realitetin e krijuar nė vend, pas shpalljes sė pavarėsisė. Shumica e tyre marrin paga dhe pensione nga Beogradi dhe punojnė pėr struktura komunale, tė cilat janė shpallur ilegale nga institucionet e Kosovės. /Alsat/
Telegrafi

Llapjani_HH
12-06-09, 17:38
PK: Bogdanoviq erdhi nė cilėsinė e banorit tė Kosovės

Prishtinė, 9 qershor - Sipas Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Kosovės ministri serb Goran Bogdanoviq dje nė veri tė Kosovės kishte hyrė nė cilėsinė e banorit tė Kosovės. Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Arbėr Beka, ka thėnė se Bogdanoviq kishte hyrė nė Kosovė tė premten, pėrmes portės 1. "Ai ėshtė banor i Leposaviqit, shtetas i Kosovės. Ka hyrė nė cilėsinė e qytetarit", ka thėnė Beka. Kėshilltari i Ministrit tė Brendshėm, Fisnik Rexhepi, ka thėnė se Bogdanoviq do tė merrte tė njėjtėn pėrgjigje nėse do tė kėrkonte vizitė zyrtare. Por Bogdanoviq ka tejkaluar natyrėn e vizitės sė tij dhe ka zhvilluar njė aktivitet politik nė Leposaviq, duke keqpėrdorur natyrėn e vizitės sė tij.
QIK-u

Sėrish rrėnohen gurėt e kufirit me Kosovėn

Vija kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė nė pjesėn e Tanushės dhe Debėlldesė vazhdon tė jetė mollė sherri mes dy vendeve. Banorėt e fshatrave kufitare nga ana e Kosovės edhe njė herė kanė rrėnuar pjesėn mė tė madhe tė gurėve qė shėnonin vijėn kufitare, nė shenjė pakėnaqėsie pasi vlerėsojnė se 2500 hektarė tokė e tyre i mbetet Maqedonisė. Kontestuese mbetet vendi i quajtur Kodra Fura pėr tė cilėn kosovarėt konsiderojnė se duhet t'i takojė shtetit tė tyre.

“Mė herėt komisioni i Maqedonisė ka thėnė se do tė jetė kufiri aty ku ka qenė, ndėrkohė ka ndėrruar fjalėt, ka thėnė se Kodrėn e Furės nuk do ta lejojmė ta lėshojmė, pėr atė moment janė heq gurėt dhe momentalisht kjo nuk ėshtė e kryer se ato janė prona tona private. I kemi heq nė shenjė pakėnaqėsisė se atė tokė nuk do t'ia lejojmė jo vetėm qeverisė sė Maqedonisė, por askujt se s'kemi tokė t'ia shesim e t'ia falim askujt. Kėrkesat e tona janė qė kufiri tė jetė aty ku ka qenė, tė paguhet dėmshpėrblimi qė tash e 10 vite nuk kemi qasje nė tokat tona”, thotė Shemsedin Murseli, banor i fshatit Debėllde.

“Maqedonia po tenton me ēdo kusht me i marr tokat tona. Pėr mua dhe fshatin tonė ėshtė e papranueshme kjo marrėveshje mes Serbisė dhe Maqedonisė. Ne jemi nė tokat tona, nuk kėrkojmė as mė shumė, as mė pak, vetėm ku ka qenė kufiri aty tė mbetet, tė na lejojnė tė punojmė tokat tona, tė kthehemi nė shtėpitė tona, sepse kufiri qė kanė caktuar maqedonėt ėshtė deri nė murin e shtėpisė. Kjo ėshtė e papranueshme pėr neve si banorė tė fshatit Mjak”, tregon Samet Metallari, banor i fshatit Mjak.

“Gurėt janė heq se banorėt janė tė pakėnaqur me vendosjen e kufirit. Maqedonėt i marrin Kosovės shumė territor, ia marrin sė paku 2530 hektarė, edhe janė tė pakėnaqur banorėt e Debėlldesė, Lubishtės, Bozovikit, Mjakut, Korbliēit, Letnicės. Autoritetet nuk munden pa pėlqimin e banorėve. S'ma merr mendja se munden me i vendos gurėt.”, thotė Rrahim Ismaili, banor i fshatit Debėllde.

Nė zonėn kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė nė fshatin malor Tanushė, i vetmi guri kufitar qė shėnon Kosovėn dhe Maqedoninė ėshtė ky kėtu, gurėt tjerė janė larguar nga banorėt e fshatit Mjak dhe Debėllde tė revoltuar ngase nga demarkacioni i janė marrė pronat e tyre.

Situatėn e krijuar rreth shėnimit tė vijės kufitare e ka komentuar edhe Xhezair Shaqiri, ish komandant Hoxha, sipas tė cilit ky proces ka shėnuar ngecje 3 muajt e fundit. Pėr kėtė fajėsoi partnerėt e koalicionit qeveritare BDI-nė dhe VMRO-DPMNE-nė

“BDI-ja dhe VMRO-ja e kanė bllokuar punėn e kufirit. E dimė rastin, na vjen keq qė VMRO-DPMNE-ja e ka kushtėzuar BDI-nė patjetėr tė bėhet demarkacioni i kufirit e mandej tė vendosen marrėdhėniet diplomatike mes Kosovės dhe Maqedonisė, por ne nė kėto intriga tė VMRO-DPMNE-sė, unė personalisht me banorėt e kėsaj ane nuk duam tė marrim pjesė.

Mė njerėz tė pabesė tė VMRO-sė dhe BDI-sė nuk kam parė deri mė sot nė jetėn time, nuk kanė pėrmbush asnjė nga ato marrėveshjet qė janė marr vesh me banorėt e Tanushės apo tė Debėlldejit, Mjakut, Lubishtės apo Stanēiēit qė unė kam qenė ndėrmjetėsues.

Revolta vetėm ėshtė, shumica e gurėve qė i kanė vendosur vet fshatarėt sot nuk janė dhe asksuh nuk e ka guximin me ardh me i vendos ato gurė pėr arsye se ato janė vendosur nė prona private.”, thotė Xhezair Shaqiri, ish komandant Hoxha.

Sipas burimeve tė ALSAT, mos pėrfundimi i shėnimit tė vijės kufitare mes Maqedonisė dhe Kosovės ėshtė problemi kryesor qė vendi ende nuk ka vendosur marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn.

Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Deputetja e parė me mbulesė nė Belgjikė

Njė grua me origjinė turke ka arritur tė behėt deputete nė parlamentin Belg gjatė zgjedhjeve tė 7 Qershorit.
Mahinur Ozdemir, njė 28 vjeēare, me origjinė Turke hyri nė Parlamentin Rajonal tė Brukselit, qe ėshtė njė arritje e parė nė historinė belge.

Ajo kishte punuar si kėshilltare nė komunėn Schaerbek nė Bruksel qė nga viti 2006 qė ndryshe quhet "Kuarti Turk".
Ky ėshtė njė sukses i ri pėr tė dhe brezin e ri Turk nė Belgjikė.
Nė zgjedhjet rajonale tė 7 Qershorit, 6 persona me origjinė Turke fituan nė mesin e 60 kandidatėve tė zgjedhur.

Mahinur Ozdemir qė morri 2851 vota ishte nė shėnjestėr tė partive tė djathta ekstreme gjatė fushatės zgjedhore pėr shkak tė mbulesės sė saj.

Disa nga mediat botonin lajme kundėr saj, dhe kishte pasur tensione edhe nė partinė e saj kur mbulesa e saj ishte mbuluar nė afishet zgjedhore.

worldbulletin
Mesazhi.com

Llapjani_HH
12-06-09, 17:39
Reagime pas shkuljes sė gurėve kufitar me Kosovėn

Pėr MPJ-nė e Maqedonisė shėnimi i vijės kufitare me Kosovėn ka pėrfunduar. Kėshtu kanė deklaruar zyrtarė tė kėsaj ministrie pėr televizionin Alsat-M, duke komentuar lajmin e djeshėm se banorėt e fshatrave kufitare nga ana e Kosovės, nė shenjė revolte kanė rrėnuar pothuajse tė gjithė gurėt kufitar nė zonėn e Tanushės.

‘Presim qė ēdo akt tė sulmit, prishjes sė gurėve dhe mbishkrimeve tė trajtohet nė mėnyrė adekuate nga institucionet dhe aktorėt e kėtyre rasteve tė nxirren para drejtėsisė’, ėshtė shprehur nė linjė telefonike pėr ALSAT zėdhėnėsi i MPJ-sė Petar Ēulev.

Largimin e gurėve nga ana e banorėve tė Debėlldesė dhe Mjakut e komentoi edhe nėnkryetari i BDI-sė Rafiz Haliti i cili tha se banorėt duhet tė respektojnė vendimet qė merren nė nivel shtetėror.

“Dy shtetet kanė formuar komisionet pėr demarkacionin e kufirit dhe mendoj se duhet tė respektohen vendimet qė merren nė nivel shtetėror qoftė nga ana e Maqedonisė, qoftė nga e Kosovės dhe nuk shoh hapėsirė pėr intervenime individuale nė kėtė drejtim.
Unė besoj se komisionet qė ishin tė formuar qoftė nga ana e shtetit tė Kosovės qoftė nga ana e Maqedonisė nuk kanė marrė vendimet nė dėm tė qytetarėve qoftė atyre tė Debėlldesė apo tė Tanushės pasiqė informata tjera ne nuk posedojmė”, deklaroi Rafiz Haliti, nėnkryetar i BDI-sė.

Pėr DR-nė e Imer Selmanit largimi i gurėve ėshtė refleks i fuqishėm qė jep alarmin e fundit pėr sjelljen nėnēmuese tė Maqedonisė ndaj Kosovės.
“Bėhet fjalė pėr mllefin e banorėve tė kėsaj ane tė cilėt nuk pajtohen me njė realitet tė ri qė kryetari i shtetit apo Qeveria e Maqedonisė dėshiron ta vendos ndaj Republikės sė Kosovės, dhe thash kjo ėshtė vendosja e njė marrėdhėnie jokorrekte me Republikėn e Kosovės, marrėdhėnie qė bėnė nėnēmimin e Republikėn e Kosovės dhe pavarėsisė sė Kosovės.
I drejtohemi Qeverisė sidomos partnerit shqiptar nė Qeveri qė shumė seriozisht dhe shpejt tė merret me ēėshtjen e vendosje sė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn”, theksoi Besim Dogani, deputet i DR-sė.

Siē njoftoi, Alsat ditė mė parė pikėrisht mospėrfundimi i shėnimit tė vijės kufitare me Kosovėn dhe kontesti se kujt ti takoj pika e quajtur Kodra e Furrės nė Tanushė, ėshtė pengesa kryesore pse deri mė tani nuk janė vendosur marrėdhėniet diplomatike midis dy vendeve. Nga MPJ e Maqedonisė zyrtarisht tonė se institucionet vendore dhe kosovare janė nė koordinim pėr kėtė ēėshtje dhe kur tė krijohen kushtet e volitshme pėr tė do tė vendosen edhe marrėdhėniet diplomatike.

Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Mė 23 qershor protesta: “Barazi tė plotė kombėtare pėr shqiptarėt”

http://alsat-m.tv/thumbnail.php?file=Shkupi_378015712.jpg&size=article_medium

Mė 23 qershor nė sheshin “Skėnderbeu” tė Shkupit nėn moton “Barazi tė plotė kombėtare pėr shqiptarėt” do tė zhvillohet protesta e paralajmėruar ditė mė parė nga BDK-ja e Hisni Shaqirit, e qė u mbėshtet edhe nga parti tjera dhe organizata qytetare shqiptare.
Pėrmes kėsaj proteste organizatorėt dėshirojnė tė sensibilizojnė opinionin e gjerė nė vend pėr situatėn politike dhe statusin e shqiptarėve nė kėtė vend. Kėrkohet ndryshim i kushtetutės dhe shqiptarėt tė gėzojnė tė drejtat e barabarta me maqedonasit nė kėtė shtet. Hisni Shaqiri i ka bėrė thirrje edhe partisė shqiptare nė pushtet BDI dhe atyre opozitare parlamentare DR e PDSH ti bashkėngjiten kėsaj iniciative.

“Meqė protestat i kemi definuar si protesta kombėtare, mendoj se edhe anėtarėsia e dy partive qė janė mė tė mėdha me vetė faktin qė kanė marrė verdiktin e popullit nė zgjedhjet e fundit, duhet qė anėtarėsia e tyre tė kyēet me tė vetmin qėllim. Qėllimi ėshtė shumė i qartė, ideja ėshtė e njohur pėr opinionin, ne kėrkojmė ndryshime, ne kėrkojmė ndryshimin e statusit juridiko-kushtetues tė shqiptarėve nė kuadėr tė kėtij shteti”, deklaroi Hisni Shaqiri, kryetarė i BDK-sė.

Protestat pėr barazi tė plotė kombėtare tė shqiptarėve nė Maqedoni janė mbėshtetur nga PPD-ja, BDSH-ja, Lėvizja Kombėtare Shqiptare pėr Iliridėn, Shoqata e ish tė Burgosurve Politik, dhe sė fundmi edhe nga Unioni studentor i USHT-sė.

“Kemi mbėshtetur dhe do tė mbėshtesim edhe nė tė ardhmen tė gjitha iniciativat tė cilat janė me karakter tė pėrmirėsimit tė gjendjes tė shqiptarėve nė Maqedoni, meqė edhe ne jemi pjesė e kėsaj shoqėrie edhe ne kemi tė njėjtat halle me tė gjithė kėta qė janė prezent kėtu dhe normalė qė do tė protestojmė gjithė sė bashku pėr ti kėrkuar tė drejtat tonė. Ne nuk kemi asgjė kundėr askujt mirėpo kėrkojmė qė tė jemi tė barabartė me gjithėkend kėtu nė Maqedoni”, deklaroi Gadaf Uzairi, kryetarė i unionit tė studentėve tė USHT-sė.

Sipas organizatorėve, protesta e 23 Qershorit ka karakter kombėtar dhe nė nuk do tė ketė simbole partiake, por vetėm flamujt shqiptar, amerikan dhe tė BE-sė.

Bedri Rexhallari
ALSAT M

Llapjani_HH
12-06-09, 17:40
Pas arrestimit tė tre serbėve, policia ėshtė nė kėrkim tė dyshuarit tė katėrt

Tre personat e nacionalitetit serb tė arrestuar nga Policia e Kosovės, dyshohet se kanė kryer vepėr kriminale nė Kosovė. Tė arrestuarit dyshohen tė kenė nxitur familjarė tė serbėve tė zhdukur pėr tė trilluar aferėn pėr gjoja marrjen dhe trafikimin e organeve njerėzore gjatė luftės nė Kosovė bėri tė ditur policia. Zėdhėnėsi Arbėr Beka tha se po vazhdojnė hetimet edhe pėr arrestimin e personit tė katėrt, tė dyshuar tė jetė pėrfshirė nė kėtė aktivitet kriminal.

Millutin Radanoviq, Predrag Zhelkoviq shtetas tė Serbisė dhe Igor Juēinac shtetas i Kosovės, njėherit edhe ish pjesėtar i Policisė sė Kosovės, janė tre personat e arrestuar nė afėrsi tė Ēagllavicės, nėn dyshimin se kanė kryer aktivitete kriminale.

Nė konferencėn e rregullt tė Policisė sė Kosovės me gazetarė, gjithashtu ėshtė bėrė e ditur se tė arrestuarit akuzohen tė kenė nxitur familjarė tė serbėve tė zhdukur pėr tė bėrė dėshmi tė rrejshme me qėllim tė aferės pėr gjoja trafikimin e organeve njerėzore gjatė luftės nė Kosovė.

“Personat e arrestuar dyshohen se kanė kryer aktivitete kriminale dhe atė duke pėrdorur tė holla e tė mira materiale sė paku njė personi, qė i njėjti tė deklarojė dhe tė dėshmojė rrejshėm se kanė qenė viktima tė transplantimit tė organeve gjatė kohės sė luftės nė Kosovė. Qė tė tre tė arrestuarit ( si dhe i katėrti i cili gjendet nė arrati dhe ėshtė nė kėrkim nga hetuesit policorė ) kanė vepruar nė bashkėveprim duke iu ofruar shuma deri nė 100 mijė euro pėr personat qė do tė shprehnin gatishmėri pėr tė dhėnė deklarata tė tilla, si dhe premtime tė tjera siē ėshtė: banesė, punėsim, veturė etj.”, ka sqaruar zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Arbėr Beka.

Policia e Kosovės nuk ka konfirmuar nėse personat e arrestuar kanė qenė pjesėtar tė shėrbimit tė inteligjencės serbe.

Zėdhėnėsi Beka tha se procesi hetimor do tė tregojė mė shumė rreth detajeve tė rastit, ndėrkohė qė vazhdojnė operacionet pėr kapjen e personit tė katėrt - nė arrati dhe tė involvuarve tė tjerė tė mundshėm nė kėtė rast.

Arrestohen tre serbė pėr aktivitete kriminale

Radio Kosova ka marrė vesh nga burime konfidenciale se ata akuzohen tė kenė nxitur familjarė tė serbėve tė zhdukur pėr tė bėrė dėshmi tė rrejshme me qėllim tė trillimit tė aferės pėr gjoja trafikimin (transplantimin) e organeve njerėzore gjatė luftės nga UĒK-ja. Informacioni i Radio Kosovės, se tė arrestuarit dyshohen pėr inskenimin e kėsaj afere u konfirmua pėr RTK-nė edhe nga zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka

Policia e Kosovės nė kuadėr tė luftės kundėr krimit ka arrestuar tre serbė, njėri prej tyre qytetar nga Kosova kurse dy tė tjerėt shtetas tė Serbisė. Arrestimi, sipas policisė, ėshtė bėrė nė afėrsi tė fshatit Ēaglavicė. Policia ka thėnė se tre tė arrestuarit dyshohen pėr aktivitete kriminale nė Kosovė. Radio Kosova ka marrė vesh nga burime konfidenciale se ata akuzohen tė kenė nxitur familjarė tė serbėve tė zhdukur pėr tė trilluar aferėn pėr gjoja marrjen dhe trafikimin (transplantimin) e organeve njerėzore nga UĒK-ja. Informacioni i Radio Kosovės se tė arrestuarit dyshohen pėr inskenimin e aferės pėr gjoja trafikimin me organeve tė serbėve gjatė luftės ėshtė konfirmuar ekskluzivisht pėr RTK-nė edhe nga Arbėr Beka, zėdhėnės i policisė sė Kosovės. “Personat e arrestuar dyshohet se kanė kryera aktivitete kriminale dhe atė duke premtuar tė holla dhe tė mira materiale se paku njė personi qė ata tė deklarojnė dhe tė dėshmojnė se ata kanė qenė viktima tė transplantimit tė organeve njerėzore gjatė kohės sė luftės nė Kosovė”, ka deklaruar zėdhėnėsi Beka. Sipas burimeve tė Radio Kosovės, tre tė arrestuarit, njėri serb shtetas i Kosovės dhe dy tė tjerėt serbė - shtetas tė Serbisė, viktimave iu kanė ofruar shuma tė hollash mbi 50 000 euro qė tė bėjnė dėshmi tė rrejshme pėr gjoja transplantimin e organeve njerėzore. Rreth sqarimit tė arrestimit dhe akuzave, policia e Kosovės mban sot nė orėn 11:30 njė konferencė shtypi. Fadil Gashi
RTK

BDK reagon kundėr deklaratės sė Ahmetit pėr ‘protestėn nacionaliste’

http://alsat-m.tv/thumbnail.php?file=BDK1_588905856.jpg&size=article_medium

Partia Bashkimi Demokratik Kombėtar reagon ashpėr ndaj vlerėsimit tė djeshėm tė kreut tė BDI-sė Ali Ahmeti, se organizimi i protestave kombėtare mė 23 qershor, nė sheshin Skenderbeu nė Shkup, me kėrkesėn e vetme pėr barazi tė plotė juridiko kushtetuese tė shqiptarėve nė Maqedoni, paraqet qėndrim radikal nacionalist.
Me anė tė kėtij reagimi i bėjmė me dije Ali Ahmetit, se me deklaratėn e fundit nė emisionin ‘Rruga Drejt’ nė Alsat, ėshtė shqiptari i parė dhe shpresojmė se do tė jetė i fundit, qė e quan radikale dhe nacionaliste, kėrkesėn e shqiptarėve pėr barazi tė plotė me maqedonasit, kėrkesė tė cilėn shqiptarėt e kėtushėm pėrfshirė edhe anėtarėt dhe simpatizuesit e partisė sė Ahmetit, po e pėrsėrisin plot dy dekada. Kur Ahmeti vlerėson se protestat me karakter kombėtar kanė pėr qėllim kthimin e dikujt nė skenėn politike, parashtrohet pyetja mos vallė edhe lufta e 2001-shit, kishte tė njėjtin qėllim? Prandaj i mbetet opinionit shqiptarė tė vlerėsoj se kush ka tė drejtė nė kėtė rast, ata qė angazhohen pėr barazi tė plotė juridiko kushtetuese tė shqiptarėve, apo ata qė kundėrshtojnė kėtė” thuhet nė reagimin e Bashkimit Demokratik Kombėtar.
Kjo parti fton strukturat e BDI-sė pėrfshirė deputetėt, kryetarėt e komunave dhe anėtarėt dhe simpatizuesit e saj, qė tė mbėshtesin protestat e 23 qershorit, tė cilat qėllim tė vetėm kanė barazinė e plotė juridiko kushtetuese tė shqiptarėve.
ALSAT M

Llapjani_HH
13-06-09, 16:40
Shpėrngulet Hashim Thaēi

Banorėt e lagjes “Arbėria” nuk zgjohen mė nėn ritmin e sirenave dhe zhurmės kumbuese qė lėshonin makinat nėn pėrcjellje tė kryeministrit Hashim Thaēi. Lagjja ėshtė qetėsuar, ndėrkohė qė kojshillėku mes banorėve tė “Arbėrisė” dhe Thaēit ka marrė fund.

Siē shkruan revista “Profil”, kryeministri Thaēi tashmė ėshtė larguar pėrfundimisht nga “Arbėria” nė Prishtinė, lagje kjo e cila pas pas luftės ia zėvendėsoi fshatin Brojė tė Skėnderajt.

Thaēi, sipas kėsaj reviste, e ka shitur shtėpinė nė lagjen e mbushur me ambasada, zyra diplomatike dhe organizata tė huaja, ndonėse nuk kishte banuar nė tė qe njė vit. Tash, ish-shtėpia e tij – sipas kėsaj reviste – ėshtė lėshuar me qira.

Hashim Thaēi – sipas kėsaj reviste - tash banon njė apartament te vendi i quajtur “Te Xhambazėt”, pas njė dėshtimi qė ta blejė njė shtėpi dykatėshe po nė kėtė lagje. Familja e kėshilltarit tė tij pėr shėndetėsi, Shaip Muja, i ka ofruar njė apartament nė shfrytėzim.
Telegrafi

Dani11
13-06-09, 22:01
Ish-ushtari i UĒK-sė arrestohet nė Hungari, ekstradohet nė Serbi
Genc Zogaj ėshtė ekstraduar nė Serbi me akuzė tė ngritur pėr kinse krime tė kryera nė Kosovė gjatė kohės sė luftės.
E shtunė, 13 Qershor 2009 19:00


Genc Zogaj, ish-luftėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė arrestuar nga autoritetet e Hungarisė dhe mė pastaj ėshtė ekstraduar nė Serbi me akuzė tė ngritur nga gjykatat serbe pėr kinse krime tė kryera nė Kosovė gjatė kohės sė luftės, ka njoftuar familja Zogaj.

"Ai ka qenė i arrestuar nga organet e UNMIK-ut nė vitin 2001 me tė njėjtėn akuzė, por gjykatėsit ndėrkombėtarė e kanė shpallur tė pafajshėm", ka deklaruar pėr KTV-nė motra e tij, Arta Zogaj.

Duke cituar fjalėt e avokatit mbrojtės tė Genc Zogajt, ajo ka thėnė se ai ėshtė arrestuar nė Hungari mbi bazėn e fletarrestimit tė ngritur nga gjykatat serbe, kurse autoritet hungareze ende nuk kanė lėshuar asnjė dokument zyrtar pėr tė konfirmuar arrestimin dhe ekstradimin e tij nė Serbi. Po ashtu, sipas avokatit tė ti, Genci pas arrestimit nė Hungari, tė hėnėn ėshtė ekstraduar nė Serbi, ku gjykata e Vranjės me procedurė tė shpejtė i ka caktuar 30 ditė paraburgim.

Familjarėt e Gencit kėrkojnė nga tė gjitha institucionet vendėse dhe ndėrkombėtare qė tė ndikojnė te autoritetet serbe qė Genci tė kthehet nė Kosovė. /ktv/

Pupi
13-06-09, 22:29
Ish-ushtari i UĒK-sė arrestohet nė Hungari, ekstradohet nė Serbi
Genc Zogaj ėshtė ekstraduar nė Serbi me akuzė tė ngritur pėr kinse krime tė kryera nė Kosovė gjatė kohės sė luftės.
E shtunė, 13 Qershor 2009 19:00


Genc Zogaj, ish-luftėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė arrestuar nga autoritetet e Hungarisė dhe mė pastaj ėshtė ekstraduar nė Serbi me akuzė tė ngritur nga gjykatat serbe pėr kinse krime tė kryera nė Kosovė gjatė kohės sė luftės, ka njoftuar familja Zogaj.

"Ai ka qenė i arrestuar nga organet e UNMIK-ut nė vitin 2001 me tė njėjtėn akuzė, por gjykatėsit ndėrkombėtarė e kanė shpallur tė pafajshėm", ka deklaruar pėr KTV-nė motra e tij, Arta Zogaj.

Duke cituar fjalėt e avokatit mbrojtės tė Genc Zogajt, ajo ka thėnė se ai ėshtė arrestuar nė Hungari mbi bazėn e fletarrestimit tė ngritur nga gjykatat serbe, kurse autoritet hungareze ende nuk kanė lėshuar asnjė dokument zyrtar pėr tė konfirmuar arrestimin dhe ekstradimin e tij nė Serbi. Po ashtu, sipas avokatit tė ti, Genci pas arrestimit nė Hungari, tė hėnėn ėshtė ekstraduar nė Serbi, ku gjykata e Vranjės me procedurė tė shpejtė i ka caktuar 30 ditė paraburgim.

Familjarėt e Gencit kėrkojnė nga tė gjitha institucionet vendėse dhe ndėrkombėtare qė tė ndikojnė te autoritetet serbe qė Genci tė kthehet nė Kosovė. /ktv/

Ky nuk qenka lajm, apo spaku nuk qenka lajm i mir, apo troq me than ky qenka skandal.
Kjo eshte pune e ministris se puneve te jashtme, kur dihet boterisht qe Hungaria ka pranuar Shtetesin e Kosoves.

Llapjani_HH
14-06-09, 16:32
Diplomat e Kosovės presin dy vjet pėr nostrifikim nė Maqedoni

Ka thuajse dy vjet qė nė Maqedoni nuk ėshtė nostrifikuar as edhe njė diplomė e vetme e Universitetit tė Prishtinės dhe shkollave tė mesme tė Kosovės, bėn tė ditur e pėrditshmja “Lajm” e Maqedonisė.

Ministria e Arsimit dhe Shkencės (MASH) tė Maqedonisė duket se ka vendosur t’i mbajė “iso”-n politikės serbe tė mos pranimit tė institucioneve kosovare edhe pse Qeveria maqedonase e ka njohur shtetin e Kosovės nė tetor tė vitit tė kaluar, kurse qė prej vitit 2005 ka nėnshkruar marrėveshjen e bashkėpunimit nė sferėn me tė cilėn Kosova dhe Maqedoni obligohen tė njohin diplomat e kėtyre dy vendeve.

“Kėto ditė do tė lėshohen nostrifikimet e 200 diplomave”, ka thėnė Agim Rushiti, anėtar i brendshėm i MASH-it, ndėrsa ka shtuar se “zvarritja e nostrifikimit ėshtė edhe pėr neglizhencė tė Ministrisė sė Arsimit tė Kosovės”.

“Lista me rastet e paraqitura tek neve, qėndroi njė kohė tė gjatė nė Ministrinė e Kosovės, ku duhej tė na konfirmonin nėse ishin valide ato diploma”, tha Rushiti, ndėrsa kandidatėt, numri i tė cilėve ka shkuar nė disa qindra, tregojnė diēka tjetėr. Ata thonė se nė MASH kanė marrė pėrgjigje se, duhet pritur vendosjen e marrėdhenieve diplomatike mes dy vendeve.

“Na thuhet se nuk mund tė bėhet nostrifikimi i diplomave pa u vendosur marrėdhėniet diplomatike mes dy shteteve”, ka thėnė pėr kėtė tė pėrditshme Fatmir Fejzullahu, absolvent i farmacisė nė Universitetin Shtetėror tė Tetovės (USHT) – i cili qė nėntė muaj ka dorėzuar nė Shkup kėrkesėn pėr nostrifikimin e diplomės sė shkollės sė mesme.

“Ka studentė qė kanė kryer studimet dhe nuk mund tė marrin diplomė, sepse u bėhet pengesė nė MASH, nuk u nostrifikohen diplomat e shkollės sė mesme”, ka thėnė ndėrkaq, Sihana Ahmeti, kryetare e Unionit tė studentėve tė Fakultetit tė Farmacisė, nė USHT.

Pa dokumentin e nostrifikimit, nė USHT nuk mund tė nisėn procedura pėr paraqitjen e temės sė diplomės. Studentėt dyshojnė se zvarritja ėshtė njė padrejtėsi e qėllimshme qė u bėhet atyre.

Fejzullahu shpjegoi se ndryshe sillet MASH-i i Maqedonisė me diplomat qė mbajnė vulėn e Serbisė, pra me studentėt nga Lugina e Preshevės. “I thėrrasin me telefon, qė tė shkojnė ta marrin vėrtetimin e nostrifikimit kur janė nė pyetje diploma me vulėn e Serbisė, kurse pėr diplomat e Kosovės nxjerrin lloj-lloj arsyetimesh”, ka thėnė ai.

Nostrifikimi i diplomave, nisi tė bllokohet nė masė tė madhe pas pavarėsimit tė Kosovės, mė 17 shkurtit 2008, kurse nė sirtarėt e MASH-it qėndrojnė kėrkesa edhe mė tė vjetra.
Telegrafi

Montgomery propozon ndarjen e Kosovės

Ndarja e Kosovės dhe referendumi pėr pavarėsinė e Republikės Serbe tė Bosnjės sipas ish-ambasadorit tė SHBA-ve nė Beograd, William Montgomery, janė zgjidhje pėr problemet nė Ballkan. Megjithatė, ai ka thėnė se do tė jetė vėshtirė tė bindet administrata amerikane qė t’i qaset kėsaj zgjidhjeje...

Montgomery, nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen Blic ka vlerėsuar se, “insistimi qė Bosnje-Hercegovina dhe Kosova tė bėhen shoqėri multi-etnike ėshtė treguar si mision i pamundur”.

“Resurset e plota tė bashkėsisė ndėrkombėtare, financiare dhe ato tė personelit, janė duke u shfrytėzuar qė mė shumė se 15 vjet nė Bosnje dhe mė shumė se 10 vjet nė Kosovė – ndėrsa nuk i jemi afruar pėrmbushjes sė kėtij synimi. Njė numėr i madh i refugjatėve nuk ėshtė kthyer, interaktiviteti nė mes tė grupeve etnike ėshtė i vogėl, qė tė dy bashkėsi janė jofunksionale dhe pėr kėtė gjė shkaktojnė jostabilitet jo vetėm brenda kufijve tė tyre, por edhe nė rajon”, ka vlerėsuar Montgomery.

“Mu pėr kėtė shkak, ndarja e Kosovės dhe referendumi pėr pavarėsinė e Republikės Serbe janė zgjidhje”, ka thėnė ish-ambasadori amerikan.

Montgomery po ashtu ka shpjeguar se do tė jetė vėshtirė tė bindet Perėndimi pėr tė mbėshtetur kėtė propozim, e sidomos administrata amerikane, mirėpo ai vlerėson se, “kjo ide duhet tė hidhet nė tavolinė nga Bashkimi Evropian”.

“Do tė jetė shumė vėshtirė tė bindet administrata amerikane qė t’i qaset kėsaj zgjidhjeje. Njerėzit nė administratė, qė janė direkt tė pėrfshirė nė kėtė rajon, si Richard Holbrooke, nėnpresidenti Joseph Biden dhe zv/ndihmės sekretari James Steinberg, do tė jenė kundėrshtarėt mė tė ashpėr tė kėsaj ideje. Mendoj se iniciativa pėr mendime rreth alternativave pėr ēėshtjen e Kosovės, duhet tė vije nga Bashkimi Evropian”, ka thėnė ai.
Telegrafi

Kryetari i Deēanit paralajmėron padi kundėr kryeministrit Thaēi

Kryetari Deēanit, Musa Berisha, ka paralajmėruar padi pėr shpifje kundėr kryeministrit Hashim Thaēi.

Berisha nuk ka komentuar mė shumė pėr atakimin qė i ka bėrė atij kreu i qeverisė. Ai i ka thėnė KTV-sė se nesėr sė bashku me kryetarin e AAK-sė, Ramush Haradinaj, do tė dalė nė njė konferencė pėr media, pėr tė demantuar Thaēin dhe aty do tė jepen tė gjitha argumentet kundėr deklarimeve tė kryeministrit.

Kreu i ekzekutivit ka thėnė dje nė Kuvendin e Kosovės se kryetari i Deēanit nuk e njehė Qeverinė e Republikės sė Kosovės, pėr faktin se nuk ka pranuar shumė investime pėr zhvillimin e komunės qė drejton ai.

Thaēi, ka theksuar se kryetari i Deēanit i ka refuzuar investimet e qeverisė nė rrugė, pėr shkolla dhe pėr ujėsjellės.

Edhe deputetėt qė vijnė nga Deēani kanė reaguar ndaj deklaratės sė kryeministrit. Ata i kanė kėrkuar kryeministrit qė tė japė llogari pėr kėtė, ndėrsa kanė thėnė se qytetarėt e Deēanit janė ndier tė ofenduar.

Ndėrsa, ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Ahmet Shala, ka thėnė se Qeveria e Kosovės ėshtė pranė ēdo qytetari tė Kosovės dhe se edhe nė tė ardhmen do tė mbėshtesė ēdo iniciativė tė tyre.

Deklarata e kryeministrit Thaēi ka vėnė nė pah bashkėpunimin nė nivelin jo tė duhur ndėrmjet qeverisė dhe komunave, tė cilat udhėhiqen nga Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės.
Telegrafi

Sejdiu: Nuk anulova vizitėn nė Maqedoni pėr pikė politike

Anulimi i vizitės nė Maqedoni nuk ėshtė bėrė pėr tė fituar pikė tė brendshme politike, por me kėtė vendim unė kam respektuar vendin tim dhe parimet e njohura ndėrkombėtare. Kėshtu ka deklaruar nė njė intervistė ekskluzive pėr ALSAT, Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu.

“Ftesa ka qenė e drejtuar si vizitė zyrtare. E kam pranuar me kėnaqėsi. Jemi dakorduar qė vizita tė realizohet me 28 maj dhe natyrisht kanė ndodhur ato qė praktikisht e kanė hedhur jashtė normales procesin nė kuptimin qė Republika e Maqedonisė, nė kėtė rast kabineti i Presidentit Ivanov dhe kush mund tė jetė pėrgjegjės bashkė me tė e kanė ndėrruar karakterin e vizitės dhe natyrisht qė unė nuk kam pranuar qė tė shkoj”, sqaroi presidenti Fatmir Sejdiu.

Sejdiu tha se Kosova do tė bashkėpunojė me tė gjitha vendet fqinjė, por vetėm nė baza tė barabarta.

“Ne do tė vazhdojmė me qasjen tonė vėrtetė pėr tė pasur refleksionet mė tė mira tė mundshme, pėr njė fqinjėsi tė mirė dhe njė partneritet tė rėndėsishėm tė bashkėpunimit rajonal. E quaj njė episod qė nuk ėshtė dashur tė ndodhė. Mendoj se nuk ka qenė racionale ajo mėnyrė sesi ėshtė vepruar, por unė kujtoi se do tė gjendet kohė dhe do tė gjenden momente qė secili ta kuptojė se cila ėshtė nevoja mė e mirė e mundshme pėr bashkėpunime nė baza tė barabarta. Absolutisht them nė baza tė barabarta.

Kosova edhe pse ėshtė njė shtet i ri,i porsalindur, respekton parimet ndėrkombėtare tė bashkėpunimeve nė mes shteteve. Dhe nė kėtė kuadėr ne do tė reflektojmė pozitivisht, por natyrisht duke pasur ndjenjėn paralele qė edhe Maqedonia tė ketė qasjen e mirė si ne qė ofrojmė”, thekson presidenti Sejdiu.

Ai muajin e kaluar anuloi vizitėn nė Maqedoni, pasi kabineti i homologut tė tij Ivanov ndėrroi karakterin e saj nga zyrtare siē ishte ftesa nė vizitė pune. Pas anulimit tė vizitės kryeministri i Maqedonisė Nikolla Gruevksi akuzoi Sejdiun se e anuloi kėtė vizitė pėr tė fituar pikė tė brendshme politike.
ALSAT M

Llapjani_HH
15-06-09, 17:33
Surroi sqaron mospjesėmarrjen e tij nė kremten pėr pėrvjetorin e Kushtetutės sė Kosovės

Kryetari i bordit tė Klubit pėr Politikė tė Jashtme, Veton Surroi, iu ka dėrguar letėr presidentit Fatmir Sejdiu dhe kryeparlamentarit Jakup Krasniqi, duke shpjeguar arsyet e mospjesėmarrjes sė tij nė kremten e pėrvjetorit tė fuqizimit tė Kushtetutės sė Kosovės. “Me gjithė vullnetin e mirė qė tė marr pjesė nė kėtė solemnitet, nė veēanti duke pasur parasysh pjesėmarrjen e miqve tė nderuar ndėrkombėtarė, kam pengesa morale qė mė pamundėsojnė ardhjen”, ka thėnė Surroi nė letrėn e tij.

Sipas tij, ndonėse lista e pengesave mund tė jetė mė e gjatė, janė dy ēėshtje qė e determinojnė vendimin e tij pėr mosshkuarje.

“Gjatė kėtyre 12 muajve tė ekzistencės sė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, ju keni qenė shkelės i pari i saj, duke mos respektuar kėrkesėn eksplicite pėr mos ushtrim tė funksioneve tė tjera publike, gjegjėsisht tė atyre nė parti politike. Veprimi juaj i kundėrt me kėrkesėn kushtetuese e ka dėmtuar prerogativėn presidenciale tė garantimit tė funksionimit tė institucioneve tė pėrcaktuara me kėtė Kushtetutė dhe ka penguar zhvillimin demokratik tė njė pjese tė jetės politike tė vendit”, ka shkruar publicisti kosovar.

Sipas Surroit, gjatė kėtyre 12 muajve, gjithashtu, ėshtė shėnuar njė rritje e kėrcėnimeve ndaj shprehjes sė lire nė media, pėr ēka gjatė javėve tė kaluara u ėshtė tėrhequr vėrejtja presidentit dhe kryeministrit tė vendit, nga institucionet ndėrkombėtare qė gjatė viteve nėntėdhjetė, kur shtypeshin tė drejtat shumicės sė popullatės sė Kosovės, qenė ngritur nė mbrojtje.

“Kėrcėnimi ndaj jetės sė dy gazetareve tė Kosovės janė ilustrim publik i shumė rasteve tė tjera, tė kėrcėnimeve tė ndryshme qė i bėhen shprehjes sė lirė. Si jurist i diplomuar, ka qenė obligim i juaji bazik profesional qė tė mbroni Kushtetutėn e vendit, duke u tėrhequr nga posti politik. Si president i vendit, ėshtė dashur tė ngrini zėrin tuaj pėr mbrojtjen e njė liste tė gjatė njerėzish qė janė tė pėrfshirė nė media e i nėnshtrohen presioneve tė drejtpėrdrejta fizike dhe ekonomike, nė shumė raste nga pėrfaqėsues tė pushtetit tė Republikės sė Kosovės”, theksoi Surroi.

Ai beson qė do tė Presidenti do ta kuptojė se pėrse ėshtė e pamundur tė marr pjesė nė njė solemnitet tė organizuar pėr nder tė njėvjetorit tė Kushtetutės sė vendit.

“Pėr mua, ka qenė njė vit i shkeljes sė saj”.

Ish-lideri i ORA-s, njė letėr tjetėr i ka shkruar edhe Kryeparlamentarit, Jakup Krasniqi, lidhur me ftesėn e kėtij tė fundit pėr mbledhjen solemne tė Kuvendit tė Kosovės nė njėvjetorin e hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės sė Republikės. Ai e ka njoftuar Krasniqin, se pėrkundėr vullnetit tė mirė, nuk mund tė marr pjesė nė njė kremtim tė kėtillė.

“Kushtetuta e Kosovės ėshtė shkelur qė nė ditėn e parė tė hyrjes sė saj nė fuqi, e Kuvendi i Kosovės, gjatė 12 muajve tė fundit, ka qenė institucion i cili ka pėrcjellė, shumė herė pa bėzajtur, kėto shkelje, qė nga cenimi i unitetit tė vendit, shkelja e funksionit tė Presidentit tė Republikės e deri te cenimi i dinjitetit tė qytetarėve tė Kosovės nga ana e abuzimeve tė pushtetit”, ka thėnė Surroi.

“Kam besuar, dhe ende besoj, se Pavarėsia e Kushtetuta nuk janė emra festash e kremtesh, por emra obligimesh tė qytetarėve ndaj vendit dhe tė institucioneve tė vendit ndaj qytetarėve”, pėrfundon letra e Surroit.
RTK

Kosovė, Ahtisaari mbėrrin njė orė mė herėt, protokolli i papėrgatitur

Ish negociatori ndėrkombėtar pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisaari i shoqėruar nga bashkėpunėtorėt e tij kanė mbėrritur nė Aeroportin e Prishtinės njė orė mė parė nga sa ishte parashikuar duke zėnė nė befasi protokollin zyrtar. I shoqėruar nga bashkėpunėtori i tij gjatė periudhės sė bisedimeve pėr statusin,Albert Rohan,fituesi i ēmimit Nobel pėr Paqe vitin e kaluar ka gjetur nė Aeroport vetėm Shefin e Zyrės Civile Ndėrkombėtare,Pieter Feith por jo edhe ministrin e Jashtėm tė Kosovės, Skėnder Hyseni i cili ishte planifikuar tė ishte nė aeroport nė momentin e uljes sė avionit nė orėn 13:40.

Megjithatė, Garda e Kosovės ka qenė e gatshme pėr tė bėrė nderimet pėr arkitektin e shtetit tė Kosovės nė vizitėn e tij tė parė nė Kosovėn e pavarur.Ahtisaari dhe Rohan, bashkė me ish ndėrmjetėsin e BE-sė pėr Kosovėn, Volfgang Ischinger, do tė marrin pjesė nė ceremonitė festive tė shėnimit tė njėvjetorit tė hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės sė Kosovės.Ish ndėrmjetėsi amerikan, Frank Uizner ka anuluar vizitėn nė momentin e fundit pėr arsye shėndetėsore.

Bul Salihu
ALSAT

Kosovarėt pa viza nė BE vetėm si shtetas tė Serbisė

Ministrat e jashtėm tė BE-sė sot diskutojnė pėr liberalizimin e vizave

Ambasadori i Suedisė nė BE, Danielson, pranoi se „ka kufizime nė atė ēfarė mund tė bėjė BE-ja nė raport me Kosovėn, duke marrė parasysh ndasitė mes vendeve anėtare“. Ndėrkohė organizata ESI i ka bėrė thirrje BE-sė qė tė mos e detyrojė Serbinė qė tė refuzojė dhėnien e pasaportave kosovarėve. „Derisa tė mos ketė njė udhėrrėfyes tė veēantė pėr Kosovėn, apo njė plan tjetėr qė ēon nga heqja e vizave, BE-ja nė mėnyrė tė heshtur pranon se kosovarėt janė shtetas tė Serbisė dhe kanė tė drejtė tė kenė pasaporta tė Serbisė“, thotė ESI
Koha Ditore

Dogana e Maqedonisė shpėrfill shqiptarėt

Nė tė gjitha sektorėt dhe njėsitė e doganave tė Maqedonisė asnjė shqiptarė nuk mban postin udhėheqės.

Po ashtu edhe njėsitė rajonale tė doganės shqiptarėt nuk janė emėruar nė detyra udhėheqėse. Tė punėsuarit shqiptarė ndjehen tė diskriminuar nga pėrbėrja aktuale e doganave.

Siē bėhet e ditur treshja e mirėnjohur nė krye tė kėtij institucioni, drejtori Vanēo Kargov dhe dy kėshilltarėt e tij, Vladimir Mijalkov, vėllai i shefit tė Drejtorisė sė Sigurimit Shtetėror si dhe Gjorgji Naumovski janė ata qė mbajnė kėtė gjendje diskriminuese tė shqiptarėve.

Deri tani BDI mban tė fshehur mospublikimin e emrin e kandidatit tė saj pėr postin e zėvendėsdrejtorit, pėr shkak se shumė kandidatura pėr kėtė post ishin refuzuar nga ana e kryeministrit Nikolla Gruevski, njofton agjencia INA.

Pjesėtarėt e komunitetit serb, konstaton kjo agjenci, janė mė tė avancuar nė pozita udhėheqėse nė dogana, tė cilėt mbajnė edhe postin e ndihmėsdrejtorit nė dogana.

Nė Doganat e Maqedonisė vazhdon tė ngecė pėrfaqėsimi i shqiptarėve dhe se sipas shifrave tė siguruara, ky pėrfaqėsim nuk shkon as deri nė 10 pėr qind.
Mesazhi.com

Energjinė elektrike pėr tunelet nė autostradėn Kosovė-Shqipėri do ta garantojė Kosova

Energjinė elektrike nė tunelet e autostradės Kosovė-Shqipėri do ta garantojė Kosova, pohon gazeta proqeveritare "Rilindja demokratike". Burime zyrtare nga Elektrodistribucioni pėr gazetėn deklaruan se ėshtė biseduar rreth projektit pėr vendosjen e transformatorit 220/110 kilovatėsh nė trafostacionin Prizren 2, si dhe ndėrtimi i largpėrēuesit Prizren-Kukės.

Ndėrtimi i largpėrēuesit Prizren-Kukės, siē njoftoi korrespodenti i MIA-s nga Tirana, do tė jetė kryesisht nė shėrbim tė furnizimit normal dhe pandėrprerė me energji elektrike nė tunelet, tė cilat janė pjesė e autostradės Kosovė-Shqipėri (autostrada Durrės-Kukės-Prishtinė).

Gjatė vitit 2009 pritet tė fillojė ndėrtimi i largpėrēuesit 400 kilovatėsh Kosovė-Shqipėri. Ndėrtimi i tij planifikohet tė pėrfundojė pėr 20 muaj.

Burime tė njėjta theksojnė se qeveria gjermane ka shfaqur gatishmėri pėr sigurimin e grantit pėr konsultantė dhe mbikėqyrje tė realizimit tė projektit nga ana shqiptare.

Njėkohėsisht, komisioni adekuat qeveritar i Gjermanisė ka dhėnė pajtueshmėri pėr financimin e pjesės kosovare tė largpėrēuesit prej 400 kilovatėsh Kosovė-Shqipėri, nėpėrmjet Bankės gjermane pėr zhvillim.
Telegrafi

Dani11
16-06-09, 16:07
Zgjedhjet lokale mė 15 nėntor
Mė 15 nėntor tė kėtij viti, nė Kosovė do tė mbahen zgjedhjet lokale. Ky njoftim vjen nga kabineti i presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu.
E martė, 16 Qershor 2009 14:49

Vendimi ka pasuar njė sėrė konsultimesh qė ai ka zhvilluar me partitė politike nė Kosovė.

Kjo datė ka qenė nė qendėr tė debatit midis forcave politike nė pushtet, tė cilat preferonin nėntorin dhe atyre nė opozitė, tė cilat kėrkonin qė zgjedhjet tė mbahen nė tetor./rel/

Llapjani_HH
16-06-09, 16:49
Agim Ēeku priti kryetarin e Partisė Malazeze tė Kosovės, Sllobodan Vujiēiq

Kryetari i PSD-sė z. Agim Ēeku priti sot nė njė takim pune z. Sllobodan Vujiciq, kryetarin e Partisė Demokratike Malazeze tė Kosovės, parti kjo e posaformuar nė Kosovė. Nė kėtė takim u bisedua pėr modalitetet dhe rrugėt e bashkėpunimit tė dy partive nė tė ardhmen, pėr ēka ekziston vullneti dhe gatishmėria e plotė nga tė dyja palėt.

Kryetari i PSD-sė z. Agim Ēeku e pėrgėzoi liderin e komunitetit malazez tė Kosovės z.Vujiēiq pėr nismėn dhe e vlerėsoi atė si njė rrugė shumė tė mirė nė shėrbim tė mbrojtjes dhe afirmimit tė identitetit tė komunitetit malazez nė Kosovė.
Edhe nė kėtė takim z. Ēeku rikonfirmoi qėndrimin e partisė sė tij se ėshtė nė interes tė Kosovės qė komuniteti malazez i Kosovės te njihet dhe pranohet si komunitet nė vete.
Ky komunitet do t’i shėrbente forcimit tė marrėdhėnieve midis Kosovės dhe Malit tė Zi dhe do tė ishte njė urė afrie dhe bashkėpunimi mes dy popujve dhe vendeve tona fqinje, thuhet nė njė komunikatė pėr opinion tė lėshuar sot nga Zyra pėr informim publik pranė PSD-sė.
RTK

Policia kufitare konfiskon te njė serb dokumente tė dyshuara pėr falsifikim

Derisa policia kufitare ishin duke i kryer punėt e tyre rutinore nga drejtimi Serbi Kosovė ne PKK Merdar ka ardhur automjeti i udhėtareve Vw Golf CL ngjyrė e kuqe tė cilėn e drejtonte personi D. Stojaneviq nga qyteti i Nishit Republika e Serbisė.

Gjatė kontrollimit tė dokumentacionit tė veturės nga drejtuesi i automjetit ėshtė kėrkuar qė tė hapet bagazhi i automjetit nė tė cilin nga ana e policisė ėshtė vėrejtur njė pako me ē'rast drejtuesi ėshtė deklaruar se nė kėtė pako ka dokumente tė ndryshme tė administratės civile: targa tė automjeteve nė PR, pasaporta tė Republikės sė Serbisė, disa kartonė pėr dhėnien e letėrnjoftimeve tė Republikės sė Serbisė, letėrnjoftime tė Republikės sė Serbisė, disa dokumentacione pėr ēlajmėrim dhe lajmėrim tė vendbanimeve e etj , pėr tė cilat nuk posedonte kurrfarė autorizimi Ėshtė informuar prokurori dhe me urdhėr tė tij sendet (dokumentacioni i dyshuar) ėshtė konfiskuar pėr tė vazhduar procedurat e mėtutjeshme. I dyshuari D. Stojanoviq ėshtė intervistuar dhe me urdhėr tė Prokuror Komunal nė Prishtinė i njėjti ėshtė liruar nė procedurė tė rregullt, ndėrsa ndaj tij do tė ushtrohet kallėzim penal pėr dyshim tė falsifikimit tė dokumenteve dhe njėkohėsisht do tė bėhet edhe verifikimi i tyre.
RTK

Topi bojkoton Novi Sadin, mungon ftesa pėr Sejdiun

Ndonėse ka qenė i ftuar, presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi ka bojkotuar njė samit tė krerėve tė shteteve tė Evropės Juglindore qė zhvillohet nė Novi Sad. Mospjesėmarrja e Topit lidhet me mosftimin e Kosovės nė tryezė.

Samiti do tė zhvillohet mė 18 dhe 20 qershor dhe do tė flitet pėr politikat ekonomike, energjetike tė rajonit. Nė samit do tė marrin pjesė presidenti austriak, presidenti bullgar, ai kroat, moldav, ēek, maqedonas, italian, slloven, sllovak, ukrainas dhe presidenti boshnjak.

Presidenca serbe nuk e ka komentuar mungesėn e Topit, por mendohet se shkak tė jetė bėrė mosftesa e homologut kosovar, Fatmir Sejdiu. /tch/
Telegrafi

Dani11
17-06-09, 16:10
Raporti DASH 2009: Kosova burim, vend tranzit dhe destinacion i trafikimit njerėzor (Dėrguar mė: 17/06/09)

WASHINGTON- Nė raportin e Departamentit Amerikan tė Shtetit pėr vitin 2009 nė lidhje me trafikimin e njerėzve ka patur edhe njė seksion tė vecantė pėr Kosovėn. DASH e ka klasifikuar Kosovėn nė radhėn e vendeve tė grupit tė dytė, pra jo nė radhėn e tė parave me mė pak problem, por as nė atė tė tretė qė konsiderohet si tepėr shqetėsues.

Nė raportin, qė vlerėson trafikimin njerėzor nė 173 vende tė botės, theksohet se Kosova ėshtė burim, vend tranzit dhe destinacion i trafikimit tė femrave dhe fėmijėve me qėllim tė shfrytėzimit seksual.
“Edhe brenda Kosovės trafikohen femra dhe fėmijė pėr tė njejtin qėllim,” thuhet nė raport. Viktimat nga Kosova trafikohen nė vendet e Evropės si dhe nė Maqedoni, Itali dhe Shqipėri.

“Qeveria e Kosovės nuk i pėrmbush plotėsisht tandardet minimale pėr eleminimin e trafikut njerėzor, ndonėse po bėn pėrpjekje pėr ta bėrė njė gjė tė tillė,” thekson raporti .

Rekomandimet: hetimi, ndjekja dhe dėnimi i shkaktarėve tė kėtij fenomeni, rritja e trajinimit tė prokurorėve dhe gjyqtarėve, pėrmirėsimi i shėrbimeve mbrojtėse pėr viktimat si dhe rritja e zbulimit tė viktimave tė lypėsisė sė detyruar. (e.n/rtk/BalkanWeb)

Llapjani_HH
17-06-09, 18:02
FSK-ja nuk ėshtė institucion qė do tė merret me ēėshtje ushtarake

“Forca e Sigurisė sė Kosovės nuk ėshtė institucion qė do tė merret me ēėshtje ushtarake dhe se NATO-ja nuk do tė bartė pėrgjegjėsitė e saj tek FSK-ja”, ka thėnė admirali Mark Fitzgerald, komandant i Komandės sė Forcave tė Pėrbashkėta tė NATO-s nė Napoli.

Ndėrsa pėr zvogėlimin e numrit tė pjesėtarėve tė KFOR-it nė Kosovė, ai ka thėnė se gjer nė janar tė vitit 2010 do tė ketė reduktim forcash nė 10 mijė sosh.

Sipas tij, zvogėlimi i trupave po bėhet nė mėnyrė tė arsyeshme nga Aleanca e NATO-s, pasi qė situata e sigurisė nė Kosovė po konsiderohet e qetė dhe po pėrmirėsohet vazhdimisht.

Ndėrkaq, pėr situatėn e sigurisė nė veri tė Mitrovicės, admirali Fitzgerald, ka theksuar se problemet nė atė pjesė nuk janė tė karakterit ushtarak dhe se Policia e Kosovės ėshtė duke e kryer punėn e vet.
Telegrafi

Akuzat e Haradinajt pėr Ministrinė e Transportit

Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, vazhdon tė bėjė akuza tė rėnda nė adresė tė qeverisė sė drejtuar nga Hashim Thaēi. Nė konferencėn e tė mėrkurės me gazetarė, lideri i partisė mė tė zhurmshme opozitare ka vėnė nė thumb sidomos Ministrinė e Transportit, tė cilėn e ka akuzuar pėr keqmanxhim tė parave publike, manipulime me tenderė deri te financim tė strukturave ilegale tė SHIK-ut.

Sikur transmeton KosovaLive, Haradinaj ka thėnė se investimet nė rrugėt e vendit janė tė njė cilėsie tė dobėt dhe qytetarėt janė dėshmitarė se po hapen gropat ende pa kaluar njė vit nga ndėrtimi i tyre.

Qėndrimi i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) ėshtė se qeveria aktuale po bėn njė menaxhim joligjor tė buxhetit dhe po e keqpėrdorė atė. “Kosova sot ende nuk ka kilometra tė autorrugės sė caktuar. Rruga deri nė Lipjan ėshtė rrugė e zgjeruar, por jo autorrugė dhe se ky projekt ka qenė i qeverisė sė kaluar, po ashtu edhe pjesa e rrugės pėr Fushė-Kosovė, mirėpo kanė qenė procedurat e prokurimit qė ėshtė dashur tė pritet pėr zbatim”, tha Haradinaj.

Sipas tij, e vetmja rrugė e projektuar, e cila sėrish nuk ėshtė autorrugė, ėshtė ajo nga Fushė-Kosova deri nė Sllatinė, rreth 8 kilometra. Ai akuzoi qeverinė Thaēi se pėr dy vite ka projektuar vetėm 8 kilometra rrugė tė njė cilėsie shumė tė dyshuar

Pėr kėtė pjesė tė rrugės Haradinaj tha se janė dhėnė 34 milionė euro dhe ėshtė bėrė njė manipulim i madh qė ka zgjuar dyshime tė mėdha.

“Ėshtė njė skandal i madh kontraktimi i rrugės qė shkon nga Fushė-Kosova deri nė Sllatinė. Me dhjetėra manipulime janė bėrė, ēmimi, korrupsioni, vendosja e paqes me kompanitė kontraktuese qė mos tė ankohen etj”, tha ai, duke shtuar se 34 milionė euro investime pėr kėtė rrugė ėshtė shumė ēmim i lartė, i cili ka njė zinxhir manipulimi.

Ai tha se aq larg shkon manipulimi, saqė nga Ministria e Transportit financohet SHIK-u, njerėzit e PDK-sė qė shkojnė pėr tė krijuar shantazhe ose tė ndėrmarrin veprime nga kėto para.

Haradinaj madje nuk ngurroi tė pėrmendė me emėr se zėvendėsministri i Transportit, Adem Grabovci, ėshtė arkėtar i SHIK-ut. “Adem Grabovci ėshtė i ngarkuar nga qeveria pėr t’i paguar kėto grupe pėr t’i krijuar epėrsi PDK-sė dhe pėr t’i shkaktuar dėme partive tjera politike nė vend”, u shpreh ai.

Por, Zėvendėsministri i Transportit dhe Postė Telekomunikacionit, Adem Grabovci, i ka quajtur shpifje deklaratat e liderit tė AAK-sė, Ramush Haradinaj, nė lidhje me akuzat e kėtij fundit pėr financim tė strukturave ilegale tė SHIK`ut dhe e ka ftuar liderin e partisė opozitare pėr njė debat publik.

Kreu i AAK-sė tha se Prishtina si kryeqytet i vendit ende nuk lidhet me ndonjė autorrugė me asnjė qytet, as me ndonjė nga pikat kufitare, ndėrkaq pėr rrugėt qė aktualisht po asfaltohen ai tha se frikėsohet se duhet tė rishtohen edhe njė herė pėr shkak tė cilėsisė sė dobėt.

Haradinaj tha se sa i pėrket shpenzimit tė buxhetit, qeveria nuk ėshtė duke pėrfillur parlamentin, madje me njė lloj arrogance ka shkuar deri atje qė thonė “se ne nuk e duam shtetin e Kosovės”.

Ndėrkaq sa i pėrket zbatimit tė Kushtetutės, Haradinaj tha se pajtohet me letrėn e Veton Surroit, drejtuar Jakup Krasniqit e Fatmir Sejdiut, ku i akuzon kėta tė fundit pėr shkelje e Kushtetutės.

Nė fund tė konferencės Haradinaj kritikoi edhe sistemin e drejtėsisė nė vend. “Ka ndėrhyrje aq sa bėhen vjedhje nė dhomėn e provave tė policisė”, tha kreu i AAK-sė.
Gazeta expres

Podgorica anashkalon sėrish Prishtinėn

Nė kryeqytetin malazias, Podgoricė zhvillohet tryeza e rrumbullakėt dyditore dedikuar bashkėpunimit ndėrkufitar nė zonat e mbrojtura malore nė rajonet e Evropės Juglindore, nė vigjilje tė vendosjes sė Rrjetit tė viseve tė mbrojtura malore tė Urės Dinarike dhe Ballkanit.

Sipas programit tė kėtij takimi, nė tė do tė marrin pjesė, krahas pėrfaqėsuesve tė organizatave ndėrkombėtare, edhe ata tė resorėve dhe institucioneve relevantė nga Shqipėria, Bosnjė e Hercegovina, Mali i Zi, Maqedonia dhe Serbia, kurse Kosova do tė pėrfaqėsohet nėpėrmjet UNMIK-ut.

Tryeza, siē paralajmėrohet, ėshtė njė kontribut i realizimit tė Programit tė punės nė zonat e mbrojtura sipas konventave tė Kombeve tė Bashkuara mbi diversitetin biologjik, bazuar nė deklaratėn e nėnshkruar nė nivelin ministror mė 29 maj tė kėtij viti nė Bon.

Ky ėshtė rasti i dytė brenda disa javėsh qė nė veprimtari qė organizon qeveria malazeze nė bashkėpunim me mekanizmat pėrkatėse tė Kombeve tė Bashkuara, nuk ftohen pėrfaqėsuesit zyrtarė tė Republikės sė Kosovės.

Partitė parlamentare shqiptare kanė kritikuar qeverinė malazeze pėr mos ftesėn e autoriteteve tė Republikės sė Kosovės, qoftė edhe si vėzhguese, meqė organizatorėt arsyetohen se Republika e Kosovės nuk ėshtė anėtare e OKB-sė.

Podgorica zyrtare, pavarėsinė e Kosovės e ka njohur qė nė fillim tė tetorit tė vitit tė kaluar. (KosovaLive)
Gazeta expres

Njohja e komunitetit malazez s’ėshtė problem pėr Krasniqin

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, kishte sot njė takim me kryetarin e Shoqatės sė Malazezėve tė Kosovės, Sllobodan Vujēiq Boban, nga i cili ėshtė njoftuar pėr pozitėn e komunitetit malazez nė Kosovė. Nė kėtė vėshtrim Boban u angazhua qė edhe malazezėt tė kenė tė njėjtin status, si edhe pakicat e tjera nė Kosovė.

Kryeparlamentari Krasniqi theksoi se qytetarėt malazez gėzojnė nė Kosovė tė gjitha tė drejtat, ndaj njohja e kėtij komuniteti nuk ėshtė problem pėr institucionet e Kosovės, por ēėshtje ėshtė se ata nuk pėrmenden nė Kushtetutė krahas pakicave tė tjera.

Kryeparlamentari Krasniqi theksoi se do tė presin regjistrimin e popullsisė dhe pastaj do tė shikohet se ēfarė mund tė bėjnė institucionet e Kosovės pėr avancimin e pozitės kushtetuese tė malazezėve.

Njė kontribut tė madh nė pėrmirėsimin e pozitės sė malazezėve do tė mund tė japė edhe pjesėmarrja e tyre nė zgjedhje dhe nė tėrė proceset qė zhvillohen nė Kosovė. (QIK)
Gazeta expres

Llapjani_HH
17-06-09, 18:03
Gjykatėsi i Kosovės, mbrojtės i Sheshelit

Ivan Cukalovic ėshtė njėri nga nėntė gjyqtarėt e Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės. Para se tė punojė nė Kosovė, ai kishte mbrojtur Voisllav Sheshelin nė Tribunalin e Hagės, ka pėrpiluar dosje kundėr anėtarėve tė NATO-s nė rastin Serbi-Bosnje. Pėr mė tepėr, nga gjykata nė Serbi ai ėshtė i akuzuar pėr pazarllėqe me nota gjatė ushtrimit tė veprimtarisė sė tij si profesor nė Fakultetin Juridik tė Universitetit tė Kragujevcit

Ivan Cukalovic ditė mė parė ėshtė emėruar gjyqtar kushtetues nė Republikėn e Kosovės nga radhėt e minoriteteve. Ka mbetur vetėm betimi para presidentit Fatmir Sejdiu nė mėnyrė qė ai tė ushtrojė veprimtarinė nė mbrojtje tė kushtetutshmėrisė sė vendit.

Ndonėse ėshtė emėruar bashkė me njė minoritar tjetėr nga komuniteti turk dhe katėr kosovarė, Cukaloviq siē raportojnė mediat serbe nuk ėshtė “i pastėr para ligjit”.

Se kandidatėt pėr gjyqtarė kushtetues duhet tė kenė tė kaluarėn e tyre tė pastėr, ka qenė kusht pėr aplikim. Ky proces i cili ėshtė nė finalizim ėshtė udhėhequr nga kryeparlamentari i Kosovės, Jakup Krasniqi, ndėrsa pjesė e tij kanė qenė edhe kryetarėt e grupeve parlamentare.

Ky komision, pasi qė pat pėrgjysmuar listėn e kandidatėve, pat kėrkuar nga gjykatat nė tėrė Kosovėn tė sjellin dosjet eventuale tė 21 kandidatėve sa patėn hyrė nė listė me qėllim qė tė shikohet e kaluara.

Minoritarėt serbė patėn hezituar tė konkurrojnė nė afat pėr ēka aplikimi i tyre ishte shtyrė. Megjithatė, fare nė fund, atėherė kur u larguan kosovarėt qė nė tė kaluarėn e tyre kishin bėrė shkelje ligjore, serbi Ivan Cukaloviq u votua nga Kuvendi i Kosovės bashkė me Enver Hasanin, Iliriana Islamin, Gjyljeta Mushkolajn, Kadri Kryeziun dhe Altay Suroyn. Ceremonia e betimit, ndėrkaq pėr tė gjithė gjyqtarėt e Gjykatės Kushtetuese do tė mbahet nė tė ardhmen e afėrt, nė koordinim me gjyqtarėt dhe Zyrėn Civile Ndėrkombėtare.

Mediat serbe raportojnė se Cukalovic ėshtė i lindur nė Prizren tė Kosovės, ndėrsa ėshtė shkolluar nė Beograd, Kraljevė e Kragujevc. Nė universitetin e kėtij tė fundit veē se ėshtė shkolluar, aty ka punuar edhe si profesor nė Fakultetin Juridik. Nga ky fakultet, ai edhe ėshtė suspenduar vitin e kaluar.

“Cukalovic ėshtė njėri nga 18 profesorėt e pėrfshirė nė aferėn e quajtur ‘Index’. Profesorėt kishin marrė ryshfete nga studentėt nė mėnyrė qė t’u dhėnė notat atyre. Profesorėt kishin shitur notat dhe diplomėn”, raportojnė mediat serbe.

Si pasojė e kėtyre veprimeve, ish-profesori nė Serbi qė tashmė ėshtė ngritur nė pozitė nė Kosovė, ka njė dosje tė hapur nė Gjykatėn kompetente nė Serbi.

Para kėtij skandali, Cukalovic kishte qenė zėvendės kėshilltar ligjor nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Serbisė. Nė kėtė periudhė, Cukalovic nė cilėsinė e ekspertit pėr mbrojtjen e dėshmitarėve kishte dhėnė deklaratė nė Tribunalin e Hagės nė rastin “Dokmanovic”.

Mediat serbe po ashtu raportojnė se Cukalovic kishte qenė anėtar i Partisė Radikale tė Serbisė nėn udhėheqjen e Voisllav Sheshelit. Kėtė tė fundit, Cukaloviq e kishte mbrojtur nė Tribunalin Ndėrkombėtar pėr Krime Lufte nė Hagė.

Pėr mė tepėr, mediat serbe raportojnė se gjyqtari i tashėm kushtetues i Kosovės kishte qenė drejtues i Kėshillit tė Qeverisė sė Serbisė nė rastin Serbi - Bosnje dhe njėherazi pjesėmarrės nė shkrimin e dosjes kundėr vendeve anėtare tė NATO-s.

Mirėpo, tėrė kėtė tė kaluar Ivan Cukalovic nuk e ka pėrshkruar nė CV-nė e tij tė dėrguar nė Kuvend, nė momentin kur ka konkurruar pėr gjyqtar tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės. Veē Cukaloviq, aty kishte konkurruar edhe njė serb tjetėr.

“Kemi pasur dy kandidatė nga radhėt e komunitetit serb. Cukalovic gjatė intervistimit ka treguar pėrgatitje mė tė lartė dhe natyrisht e kemi pėrzgjedhur”, tha anėtari i komisionit tė Kuvendit tė Kosovės, Ibrahim Makolli.

Sikurse pėr ēdo kandidat tjetėr, edhe pėr ata serbė, Makolli ka thėnė se kanė kėrkuar nėse kanė dosje eventuale nė gjykatat vendore, por jo edhe mė larg.

“Nga gjykatat e Kosovės nuk kemi pas ndonjė dokument, i cili ka tregu ndonjė tė kaluar jo tė mirė tė kandidatit nė fjalė”, tha mė tej Makolli.

Sipas tij, komisioni ėshtė nė dijeni se personi nė fjalė ka qenė pjesė e mbrojtjes sė Voisllav Sheshelit nė Hagė, por jo edhe faktin qė Cukaloviq nė cilėsinė e profesorit nė Kragujevc ka shitur nota.

“Pasi qė ėshtė zgjedhur nė kėtė pozitė, ne kemi marrė njė letėr nga dekani i Fakultetit Juridik nė Kragujevc, i cili thotė se do tė marr masa ndaj profesorit nė fjalė pasi qė sipas tij, Cukalovic me kėto veprime e ka pranuar pavarėsinė e Kosovės”, shtoi Makolli.

Me gjithė kėtė tė kaluar tė Cukalovic, ky ėshtė nė pritje qė bashkė me katėr kosovarėt, njė turk dhe tre ndėrkombėtarėt tė japė premtimin para presidentit tė Republikės sė Kosovės.
Gazeta expres

Kosova me nivelin mė tė lartė tė papunėsisė

Kosova shėnon nivelin mė tė lartė tė papunėsisė nė Evropė, me 45 pėr qind tė fuqisė sė aftė pėr punė.

Konstatimi ėshtė bėrė nga Programi i Kombeve tė Bashkuara pėr Zhvillim - UNDP, nė raportin e paraqitur nė samitin e Organizatės Botėrore tė Punės.

Nė gjithė botėn, sipas OKB-sė, numri i tė papunėve arrin nė rreth 240 milionė.
Gazeta expres

Milionat pėr privilegje

Kryesisht pėr shkak tė dėmeve qė shkaktojnė automjetet nga Serbia dhe Mali i Zi, pėr tė cilat nuk paguhet sigurimi kufitar, Fondi i Garancisė i Kosovės vjet ka paguar mbi 2,2 milionė euro, kurse pėr pesė muajt e sivjetmė afėr 700 mijė euro.

Shtetasit e Serbisė dhe tė Malit tė Zi , kur hyjnė nė Kosovė, pėr automjetet e tyre fare nuk paguajnė sigurim kufitar. Pa polisė sigurimi ndodh qė nė Kosovė tė qarkullojnė edhe automjetet me targat e vjetra tė qyteteve kosovare. Ato bėjnė dėme dhe pronarėt e tyre nuk pėsojnė asgjė. Tė gjitha mbulohen nga Fondi i Garancisė, i krijuar nga kompanitė e sigurimit, tė licencuara nė Kosovė.

Automjetet pa polsiė sigurimi vjet kėtij fondi ia avulluan mbi 2,2 milionė euro, kurse pėr pesė muajt e parė tė kėtij vitit afėr 700 mijė euro. Ismet Jashanica, drejtor i Njėsisė se Sigurimeve tė Detyruara, tha se kjo papėrgjegjėsi vjen nga njė vendim politik qė e ka marrė me herėt UNMIK-u.

“Qytetarėt nga Serbia dhe Mali i Zi vazhdojnė tė mos paguajnė polisėn kufitare. Realisht edhe ata ėshtė dashur t’i nėnshtrohen rregullave si tė gjithė shtetasit e huaj. Kjo gjendje ėshtė trashėguar nga njė vendim politik, tė cilin me herėt e ka marrė UNMIK-u”, tha ai.

Njė vit pas shpalljes sė Kushtetutės sė Kosovės, duket se ende nuk ka disponim qeveria tė merret me kėtė problem. Ilhami Gashi, kėshilltar nė Ministrinė e Transportit dhe Postė Telekomunikacionit, tregon se ky ėshtė vendim politik qė duhet tė zgjidhet nė nivel qeveritar. Deri tani nuk ka negociata pėr kėtė.
“Ėshtė vendim politik qė duhet me u zgjidh nė nivel qeveritar. Kompanitė e sigurimeve kanė kėrkuar qė automjetet e kėtyre dy vendeve tė paguajnė polisėn kufitare, por nuk ka asnjė zhvillim tė ri”, tha Gashi.

Tė hidhėruar dhe tė dėmtuara nga vendimi i UNMIK-ut janė kompanitė e sigurimeve nė Kosovė. Ato e cilėsojnė si tė pakuptimtė ketė shmangie nga detyrimet kufitare tė serbeve dhe malazezeve.

Drejtori i kompanisė se sigurimeve “Dukagjini”, Fatmir Gashi, thotė se tė gjithė tė huajt qė me automjete hyjnė nė Kosovė nė kufi janė tė detyruar tė paguajnė sigurimin. Kjo do tė vazhdojė pėrderisa Kosova nuk bėhet anėtare e Kartės Ndėrkombėtarė tė Sigurimeve. Mirėpo, kjo nuk vlen pėr shtetasit e Serbisė dhe tė Malit tė Zi.

“Kjo ėshtė shumė e pakuptimtė. Tė gjithė duhet tė paguajnė. Pse dikush duhet tė gėzojė kėtė privilegj”, shprehet Gashi.
Tė diskriminuar nė konkurrencė janė edhe bizneset nė Kosovė. Ato pėr ta zhvilluar aktivitetin e tyre me kėto dy shtete duhet tė paguajnė sigurim pėr mjetet me tė cilat bėjnė transportin, derisa nuk ndodh e kundėrta.

Aleanca Kosovare e Bizneseve (AKB) disa herė ka shprehur shqetėsimet e bizneseve kosovare. Sipas tyre, tani duhet tė veprohet sipas Kushtetutės dhe ligjeve tė Republikės sė Kosovės.

Agim Shahini, kryetar i AKB-sė, tha se qeveria duhet ta rishikojė vendimin qė e ka marrė me herėt UNMIK-u dhe tė nxirret njė akt me tė cilin i barazon tė gjithė qytetarėt. Me tej, sipas Shahinit, nėse njė qytetar serb shkakton aksident nė Kosovė dhe ėshtė fajtor, atėherė vėshtirė se mund tė bėhet kompensimi nga kompanitė e sigurimi nė Serbi, ku automjeti mund tė jetė i siguruar.

Kosova aktualisht ka marrėveshje pėr qarkullimin e lirė tė automjeteve me Maqedoninė dhe Shqipėrinė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
17-06-09, 18:05
Haraēi kufitar

Qėndrimi me automjet me targa “KS” vetėm 15 ditė nė Mal tė Zi, qytetarit tė Kosovės i kushto15 euro. Nė Serbi dhe nė Bosnjė ėshtė edhe mė keq - pėr 3 ditė qėndrimi paguhet sigurimi 50 euro. Ata qė hyjnė nė Kosovė me targa tė huaja, pėr 2 javė qėndrim paguajnė 50 euro, apo 70 euro pėr njė muaj.

Kosovarėt qė vijnė nga diaspora me automjete me regjistrim tė huaj, nė hyrje tė Kosovės duhet tė paguajnė sigurim pėr automjete. Madje, kjo vlen pėr tė gjitha automjetet qė nuk janė tė regjistruara nė Kosovė, pa marrė parasysh se prej nga ėshtė pronari. Kėtij vendimi, falė politikės, ende nuk i nėnshtrohen veturat me targa nga Mali i Zi dhe nga Serbia. Ndėrkaq, kjo ēėshtje me Shqipėrinė dhe Maqedoninė ėshtė rregulluar me memorandume. Po tė ishte Kosova e anėtarėsuar nė Kartėn Ndėrkombėtarė tė Sigurimit, me kėtė do t’i lejohej mundėsia tė jap kartėn e gjelbėr, sigurim qė e pranojnė tė gjitha vendet anėtare tė kėtij asociacioni. Por si parakusht pėr anėtarėsim, ėshtė fillimisht prania e Kosovės nė OKB.

Eksperti i sigurimeve dhe i autorizuari pėr trajtimin e dėmeve ndėrkombėtare, Besnik Nikēi shpjegon se ndėrkombėtarėt e kanė humbur besimin te ne. Ata nė vitin 2001 patėn marrė njė vendim, me tė cilin do t’u mundėsohej tė gjithė shoferėve qė hyjnė nė Kosovė tė mos paguajnė sigurim shtesė. Por kjo ka mbetur vetėm nė letėr.

“Bashkėsia ndėrkombėtarė me qėllim qė Kosova tė mos mbetet vrimė e zezė nė Evropė, nė vitin 2001, nė Asamblenė e Kėshillit tė Byrosė mori vendim konkret pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės nė sigurime”, tregon Nikēi.

Sipas tij, kjo ka tė bėjė me njė zgjidhje transitore pėr Kosovėn, nė bazė tė cilės do t’u mundėsohej hyrja nė Kosovė me kartėn e gjelbėr atyre qė do tė shprehnin dėshirė tė vijnė nė Kosovė. Por, kjo nuk ėshtė zbatuar asnjėherė. Faj, sipas Nikēit, kanė kompanitė e sigurimeve, tė cilat siē duket po pėrfitojnė nga polisat kufitare. Ai thotė se ato kanė interes tė zgjatė kjo amulli, apo ky “haraē” qė po i bėhet popullit.

“Si byro pėr trajtimin e dėmeve ndėrkombėtarė kemi pranuar vėrejtje dhe kritika lidhur me sjelljen e kompanive tė sigurimeve nė Kosovė. Ato kanė dobėsuar imazhin e Kosovės. Kemi humbur edhe njė numėr shtetesh tė pėrfshira nė lobim pėr anėtarėsimin e Kosovės nė kartėn e gjelbėr”, tha ai.

Ndryshe, pėr Shoqatėn e Sigurimeve tė Kosovės, pagesa e polisės kufitare ėshtė e detyrueshme, sipas njė marrėveshjeje mes kompanive tė sigurimeve.

Ismet Jashanica, drejtor i Sigurimeve tė Detyruara nė kėtė shoqatė, shpjegon se tė gjitha automjetet qė hyjnė nė Kosovė janė tė detyruara tė pajisen me polisa kufitare.

“Nuk vlen polisa e atyre qė janė tė siguruar nė ndonjė shtet tjetėr, pėrderisa nuk jemi anėtare e Byrosė Ndėrkombėtare tė Sigurimeve. Sigurimi i automjetit paguhet nė kufi. Kėto polisa do tė jenė nė pėrdorim ė deri nė momentin kur tė hyjmė nė kartonin e gjelbėr”,thotė ai.
Tė vetmit qė nuk paguajnė sigurim kufitar qė nga viti ’99, janė automjetet me sigla tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi. Madje, nė Kosovė ende qarkullojnė automjetet me sigla tė vjetra tė Kosovės. Ky, sipas Jashanicės, ėshtė vendim politik dhe po e dėmton Fondin e Garancive pėr miliona euro.

Edhe drejtori i kompanisė se sigurimeve, “Dukagjini”, Fatmir Gashi, kėto sigurime shtesė i arsyeton me faktin se Kosova ende nuk ėshtė anėtarėsuar nė Kartėn Ndėrkombėtare tė Sigurimeve, pėrkatėsisht tė drejtėn nė kartonin e gjelbėr. Si rrjedhojė e kėsaj, Gashi thotė se qytetarėt qė hyjnė me targa tė huaja kanė pėr obligim tė paguajnė polisėn kufitare, sepse me ketė sigurojnė vetveten.

Aktualisht, Kosova ka marrėveshje mirėkuptimi me Shqipėrinė dhe Maqedoninė pėr qarkullim tė lirė tė automjeteve, por as ato nuk zbatohen si ėshtė paraparė.

Sipas Nikēit, fatkeqėsisht projekti Kosova TPL + mbeti aty ku edhe filloi. Nė zbatimin e kėsaj marrėveshjeje ka probleme pėr tė cilat njė barrė tė madhe tė pėrgjegjėsisė e ka Kosova.

“Shtetet e tjera nė regjion po hezitojnė tė firmosin marrėveshje me Kosovėn”, shtoi Nikēi.

Kjo krijon barrė shtesė pėr kosovarėt. Ata qė shkojnė jashtė vendit me targa KS duhet tė paguajnė sigurime shumė tė larta. Kėshtu, nė njė vend tė Bashkimit Evropian, sigurimi minimal pėr 30 ditė kushton 180 euro. Vetėm pėr 3 ditė qėndrimi nė Serbi apo nė Bosnjė, duhet tė paguhet sigurimi shtesė prej 50 eurosh. Paraprakisht shtetasit e Kosovės duhet tė heqin targat e automjeteve tė tyre dhe tė marrin ato me shenjėn “P”, nėse duan tė kalojnė nėpėr kėto shtete. Nė Mal tė Zi pėr 15 ditė sigurimi ėshtė 15 euro.

Ndėrsa sipas Bankės Qendrore, Kosova ka aplikuar nė Byronė e Kartonit Jeshil, por deri tani nuk ka asgjė rreth anėtarėsimit.
“Anėtarėsimi nė Byronė e Kartonit Jeshil varet nga pranimi i Kosovės nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara (OKB)”, tha Besnik Kada, zėdhėnės nė BQK.

Nė fund, Nikēi tregon rrugėn se si duhet tė zgjidhet ky problem. Ai tha se Banka Qendrore duhet tė vazhdoj nė pėrshpejtimin e aprovimit tė Ligjit mbi sigurimet dhe themelimit tė Byrosė Nacionale. Ndėrsa, sa i pėrket problemit tė trajtimit tė dėmeve, sipas tij, kėrkohet qė BQK-ja si mbikėqyrėse tė fillojė me masa ndėshkuese pėr siguruesit qė nuk pėrmbushin detyrimet.

Sigurimi

2 javė – 50 euro
1 muaj – 70 euro
2 muaj – 110 euro
6 muaj – 250 euro

Gazeta expres

Llapjani_HH
18-06-09, 17:51
Grabovci: Jam kėrcėnuar me likuidim

Zėvendėsministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Adem Grabovci, nė seancėn e sė enjtes tė Kuvendit tė Kosovės deklaroi se ėshtė kėrcėnuar me likuidim fizik nga kryetari i Deēanit, Musa Berisha. Zyrtarėt e AAK-sė e mohojnė njė gjė tė tillė.

Duke folur nė fillim tė seancės plenare tė Parlamentit, jashtė pikave tė rendit ditės, zv.ministri Grabovci deklaroi se mbrėmė rreth orės 19:39 pas njė debati televiziv ka pasur njė thirrje telefonike nga kryetari i Komunės sė Deēanit, Musa Berisha, me ē’rast ėshtė kėrcėnuar me likuidim fizik nėse i pėrmend emrin e tij dhe tė Ramush Haradinajt, publikisht nė media.

Ai njoftoi se rastin e ka deponuar nė Policinė e Kosovės, ndėrsa pėr veprimtarinė e tij 30-vjeēare tha se ėshtė i gatshėm t’i marrė tė gjitha pėrgjegjėsitė dhe t’i ballafaqojė faktet.

Ethem Ēeku, deputet i AAK-sė, tė cilės parti i takon Berisha, tha se Grabovci dhe Berisha kanė qenė shokė tė mirė dhe shfaqi mosbesim qė aktivisti i tyre tė ketė bėrė telefonatė kėrcėnuese, transmeton KosovaLive.

Ai u shpreh se kjo akuzė ėshtė tepėr e rėndė prandaj Grabovci duhet tė jetė shumė i matur nė informacionet qė plason.

Sipas Ēekut, zv ministri Grabovci mund ta dėrgojė rastin nė Polici, por jo tė paraqitet, siē tha ai, nė formė tė propagandės.

Kėto konfrontime vijnė njė ditė pasi qė nė njė konferencė pėr media, kryetari i AKK-sė, Ramush Haradinaj kishte akuzuar Grabovcin se ėshtė “arkėtar” i SHIK-it.
Gazeta expres

PDK reagon ndaj kėrcėnimeve qė i janė bėrė zv/ministrit Grabovci

Nė njė deklaratė pėr media tė Partisė Demokratike tė Kosovės thuhet se “Ėshtė e dhimbshme qė njė zyrtar i lartė i AAK-sė kėrcėnon me vdekje njė zyrtar tė lartė tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Kjo ndikon keq nė imazhin e Kosovės nė botė dhe ėshtė e papranueshme pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės. Nė demokraci, nuk ka vend pėr sjellje tė tillė. Ramushi duhet ta dijė se zgjedhjet fitohen me vota, jo me plumba! Vullneti i qytetarėve tė Kosovės ėshtė suprem nė Kosovė dhe jo armėt e kėrcėnimet.

Ramushi e di se akuzat qe bėri dje nuk janė tė vėrteta. Ai e di se vetėm po mundohej qė tė krijonte lajme, por megjithatė ai e inkurajoi njė zyrtar tė partisė sė tij qė tė bėjė kėrcėnim me vdekje. Kjo ėshtė e dhimbshme dhe shqetėsuese.
Organet e rendit po e hetojnė kėtė kėrcėnim dhe ne kemi besim sė ata do t’i kryejnė detyrat e tyre me pėrgjegjėsi”, thuhet nė deklaratėn pėr media tė lėshuar nga Zyra pėr informim e PDK-sė.
RTK

Nuk e di

Bajram Rexhepi ende nuk e di nėse do tė kandidojė sėrish pėr Kryetar tė Mitrovicės. Ai thotė se pėr kėtė ēėshtje vendosin strukturat e PDK’sė. Ēka po kalkulon Prefekti i Mitrovicės?

Vazhdon tė jetė e paqartė nėse Kryetari aktual i Mitrovicės, Bajram Rexhepi, do tė kandidojė sėrish pėr kėtė post.

Kirurgu i njohur nga qyteti i Mitrovicės duket tė mos jetė i interesuar pėr tė vazhduar tė jetė nė krye tė kėsaj Komune, por thotė se do t’ia lė Kėshillit Drejtues tė PDK’sė tė marrė vendim.

“Pėr kėtė ēėshtje vendos partia. Tash ėshtė shumė herėt tė flitet rreth kėsaj ēėshtje”, ka thėnė Rexhepi pėr Express, tė martėn, duke u pėrgjigjur nė pyetjen nėse do tė kandidojė sėrish pėr Prefekt tė Mitrovicės.

Bajram Rexhepi, dukshėm, kishte ftohur marrėdhėniet me partinė e tij gjatė kohės kur mbante postin e Kryeministrit tė Qeverisės sė parė pas lufte. Nė PDK, shumėkush e akuzonte nė atė kohė se po anashkalonte njerėzit e partisė.

Megjithėkėtė, edhe pasi qė pėrfundoi mandatin, Rexhepi ka vazhduar tė mbetet nė strukturat e PDK’sė. Nė zgjedhjet e 17 nėntorit 2007, PDK e nominoi pėr Kryetar tė Komunės sė Mitrovicės. Nė kėto zgjedhje, ai ngadhėnjejė pėrballė kandidatit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Sadri Feratit, i cili aktualisht mban postin e Ministrit tė Administrimit tė Pushtetit Lokal.

Gjatė kėtyre dy viteve, me mbėshtetjen edhe tė Qeverisė, Rexhepi ka kryer disa projekte tė rėndėsishme nė Mitrovicė. Deri mė tash, opozita nuk ėshtė dėgjuar tė hedh akuza nė adresė tė tij.

Por, nuk duket tė jetė njė shtysė qė ai tė kandidojė sėrish pėr kėtė post.

“Pėr kėtė ēėshtje vendos partia. Po e pėrsėris, ėshtė shumė herėt tė flitet pėr kėtė. PDK, deri mė tash, nuk ka kandiduar askėnd pėr postet e kryetarėve tė komunave”, ka thėnė Rexhepi.

“Nuk dua tė flasė mė tepėr rreth kėsaj ēėshtjeje”, ka shtuar ai.

Presidenti Fatmir Sejdiu caktoi 15 nėntorin si datė tė re tė zgjedhjeve lokale.

Dy vjet mė parė Kryeministri aktual Hashim Thaēi kishte pėrdorur strategjinė e kandidimit tė emrave tė rėndėsishėm tė partisė nėpėr komuna nė garėn e tij vendimtare elektorale.
Gazeta expres


NATO: FSK t’i pėrmbahet afatit kohor

Pėrfaqėsues tė NATO-s i kanė kėrkuar ministrisė sė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės qė t’i pėrmbahet afatit kohor pėr formimin e kėsaj force.

“Ėshtė me rėndėsi qė t’i pėrmbahemi dinamikės sė agjendės sė paraparė pėr ngritjen e kapaciteteve tė para operacionale tė FSK-sė”, ka thėnė Drejtori i Politikave tė Planifikimit tė Forcės Mbrojtėse dhe Divizionit tė Planifikimit, Frank Boland, nė njė takim me ministrin e FSK-sė, Fehmi Mujota.

Nė takim u trajtua ēėshtja e bashkėpunimit dhe nėnshkrimit tė marrėveshjeve pėr bashkėpunim me shtete tjera, arritja e kapaciteteve tė para operacionale tė FSK-sė dhe ngritja e stafit civil sipas planifikimit, njofton ministria e FSK-sė. /Evropa e Lirė/
Gazeta expres

Llapjani_HH
19-06-09, 17:31
Kanė vazhduar edhe sot polemikat nė mes tė AAK-sė dhe PDK-sė

Kreu i AAK-sė Ramush Haradinaj nė njė takim me gazetarė i ka quajtur spekulime deklaratat e djeshme tė zv/ministrit Grabovci dhe ka kėrkuar qė tė gjitha dėshmitė eventuale ndaj tij dhe Aleancės tė dorėzohen nė polici dhe gjykatė. Nė anėn tjetėr, zėdhėnėsi i Qeverisė deklaratat e ditėve tė fundit ndaj zėvendėsministrit Adem Grabovci i cilėsoi pėr keqardhje. Ndėrkohė, sot sėrish ka reaguar edhe zv/ministri Adem Grabovci.

Lideri i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj tha sot se deklaratat e djeshme dhe gjuha e pėrdorur e zėvendėsministrit tė transportit, Adem Grabovci janė spekulime.
“Ėshtė pikėpyetje nėse ekziston kėrcėnimi i tillė, ngase Musa Berisha ka punuar njė kohė tė gjatė pėr tė drejta tė njeriut dhe ėshtė e vėshtirė tė besohet se ai pėrdorė njė gjuhė tė tillė”, tha Haradinaj, sipas tė cilit deklaratat e tilla kanė pėr qėllim tėrheqjen e vėmendjes sė qytetarėve nga temat jetike siē ėshtė strategjia afatmesme e shpenzimeve buxhetore, keqpėrdorimet nė investime dhe shpenzimet e buxhetit, investimet e jashtėligjshme dhe shkallėn e lartė tė korrupsionit, qė ka marrė pėrmasat e krimit tė organizuar.

“Kėtu mund tė shtoj dhunėn ndaj mediave, fjalės sė lirė, shpalljen armik tė kundėrshtarėve politik qė mendojnė ndryshe, do tė thotė tė gjitha kėto ėshtė qėllim me e heqė vėmendjen. Nėse i shtojmė kėsaj gjendjen nė veri, nė rast se flasim pėr gjendjen e rėndė ekonomike dhe pėr pamundėsinė me siguru rritje ekonomike, nė rast se flasim pėr 200 milion tė buxhetit tė Kosovės tė nxjerra jashtė vendit, tė kthyera nė letra me vlerė. Krejt qėllim i tėrheqjes sė debatit nė kėtė fjalor edhe i lajmėrimit tė kėtyre zhvillimeve tė tjera ėshtė me e tėrheqė vėmendjen nga kėto tema”, ka theksuar Haradinaj.

Nė anėn tjetėr, sot nė njė prononcim pėr RTK-nė, zėvendėsministri i transportit Adem Grabovci e ka akuzuar Haradinajn dhe njerėzit e tij se po iu kėrkojnė, siē ka thėnė, haraē bizneseve nė Pejė. Sipas tij, Haradinaj duhet tė japė llogari edhe pėr shtėpitė dhe kullat e ndėrtuara.

Nė konferencėn pėr shtyp Haradinaj u kundėrpėrgjigj duke dhėnė sqarime pėr pronėn e tij dhe ka ftuar tė gjithė ata qė kanė dėshmi t’i dorėzojnė ato nė organet kompetente.

“Nė Parlamentin e Kosovės jam deklaruar me kėto zhvillime financiare. Nėse dikush ka ndonjė tė dhėnė ndonjė informatė kish bėrė mirė me ia kalu policisė edhe prokurorėve publik, ose prokurorėve profesional qofshin vendor, qofshin ndėrkombėtarė, qė ka ndodhė diēka e ngjashme ndonjė herė nga kushdo qoftė”, ka theksuar Haradinaj.
Haradinaj, pėrsėriti edhe njė herė deklaratat e ditėve mė parė pėr ēėshtjen e Shėrbimit Informativ tė Kosovės. Ai po ashtu tha se nė vendin tonė kemi njė pėrzierje e cila po e rrezikon demokracinė pėr tė cilėn jemi deklaruar dhe po punojmė tė gjithė sė bashku.

Qeveria ndėrkaq i cilėsoi sot akuzat e liderit tė AAK-sė deklarata tė dėshpėruara dhe pėr keqardhje. Zėdhėnėsi Memli Krasniqi ka deklaruar se “ėshtė pėr keqardhje qė kanė rėnė nė kėtė nivel, janė akuza aq bajate, aq tė dėshpėruara sa qė nuk ia vlen tė komentojmė. Z. Grabovci e ka shprehė qėndrimin e vet. Ne mendojmė se nė demokraci nuk ka vend pėr kėrcėnime por ka vend pėr debat dhe atė qė e ka shprehė z, Grabovci, ėshtė qasja mė e drejtė dhe qasja qė e mbėshtesim ne”.
Dje nė Kuvendin e Kosovės zėvendėsministri Adem Grabovci tha se ėshtė kėrcėnuar me likuidim fizik nga kryetari i komunės sė Deēanit Musa Berisha, i cili i ka mohuar kėto akuza.


Sėrish reagon zv/ministri Adem Grabovci

Zėvendėsministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Adem Grabovci, pas prononcimeve nga AAK-ja, ka thirrur sot njė konferencė pėr media, nė tė cilėn ka kėrkuar edhe njė herė nga AAK-sė Ramush Haradinaj qė tė pėrballet me tė nė debat publik dhe, siē ka thėnė, atributet e tij inkriminuese tė mos ia mvesh askujt.

“Sė pari Ramushi atributet e tij inkriminuese nuk mund t’ia mvesh askujt. Edhe njėherė e ftoj Ramush Haradinajn qė tė bėhet burrė dhe tė dal nė debat publik me qėllim tė ballafaqimit tė argumenteve pėr tė gjitha ēėshtjet e ngritura pėr shpifjet e tij ndaj meje dhe pėr tė gjitha ēėshtjet tjera me interes pėr opinionin publik, tė qytetarėve tė vendit”, ka thėnė Grabovci, i cili mes tjerash ka theksuar se Haradinaj gjatė konferencės sė sotme nuk e ka mohuar kėrcėnimin qė i ėshtė bėrė atij.

“Ramushi as sot nuk ka mohuar kėrcėnimin ndaj meje, sepse ai e di mirė se kėrcėnimi ka ndodhė. E ritheksoj se pėr hir tė transparencės, Ramushi duhet tė tregojė para popullit prejardhjen e pasurisė sė tij marramendėse, pallatet, kullat, branat e tij nė Kosovė, Shqipėri dhe vende tjera. Edhe njė herė e pėrsėris ftesėn time drejtuar Ramushit pėr debat publik, kudo, kurdo dhe pėr tė gjitha ēėshtjet qė janė nė interes tė opinionit dhe qytetarėve tė Kosovės”, ėshtė shprehur Grabovci.

Ndėrkohė, Grabovci ka lėnė pas vetes njė sėrė pikėpyetjesh, pėr shkak se nuk ka pranuar tė pėrgjigjet nė pyetjet e gazetarėve, me qė me tė lexuar deklaratėn e tij, nuk e ka zgjatur mė tej.
RTK

Konfirmohet heqja e vizave sivjet pėr Maqedoninė

Dy ministra tė jashtėm evropianė konfirmuan edhe zyrtarisht pėr Alsat M se Maqedonia, sėbashku me Serbinė dhe Malin e Zi, pritet tė pėrfitojnė nga liberalizimi i vizave pėr grupin e parė tė vendeve tė Ballkanit qė i kanė plotėsuar kushtet pėr kėtė.

“Vendet e para qė do tė merren nė konsideratė janė Serbia, Maqedonia dhe sigurisht Mali i Zi. Mė pas do tė vijnė gjithė tė tjerėt. Unė besoj se brenda fundit tė vitit mund tė bėjmė hapa tė vėrtetė pėrpara nė kuptimin e hapjes sė regjimit tė ri pa viza.”, vlerėsoi Franco Frattini, Ministėr i Jashtėm i Italisė.

Deri mė tani vlerėsimet vinin nga raportet konfidenciale tė Komisionit Evropian, rekomandimi i tė cilit pritet tė bėhet i ditur nga fundi i muajit korrik. Pėr ecurinė e Maqedonisė dhe faktit qė ėshtė vendi qė ka pėrparuar mė shumė foli edhe Ministri i Jashtėm i Sllovakisė Miroslav Lajcak.

"Maqedonia ka arritur rezultatet mė tė mira nė pėrmbushjen e kushteve tė caktuara nė udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave. Maqedonia ndiqet nga afėr nga dy vende tė tjera tė cilat janė Serbia dhe Mali i Zi. Ndėrsa Bosnja dhe Shqipėria duhet tė pėrforcojnė pėrpjekjet e tyre. Kjo ėshtė mėnyra se si ėshtė vlerėsuar progresi nga Bashkimi Evropian.”, nėnvizoi ministri sllovak Miroslav Lajcak.

Njėsoj si kryediplomati italian, homologu sllovak shpreson se gjithēka do tė pėrmbyllet nė fund tė vitit 2009, apo maksimumi nė fillim tė vitit 2010.
“Unė mendoj se ėshtė shumė e mundshme. Unė mund tė konfirmoj se ka njė ndjenjė tė fortė nė gjirin e vendeve anėtare pėr tė dėshmuar se procesi i zgjerimit ekziston dhe ėshtė i gjallė, dhe sė dyti se ne i pėrmbahemi propozimeve dhe angazhimeve tona. Kjo do tė thotė se ata vende qė i kanė plotėsuar kushtet do tė pėrfitojnė liberalizimin e vizave dhe fundi i kėtij viti apo fillimi i vitit tjetėr pėrmendet si njė datė e mundshme pėr kėtė.”, shtoi Miroslav Lajcak.

Ernest Bunguri
ALSAT M

Dani11
20-06-09, 09:18
Senati amerikan, rezolutė pėr zgjedhjet nė Shqipėri
Senati amerikan miratoi tė premten njė rezolutė ku i bėn thirrje Shqipėrisė tė zhvillojė zgjedhje tė drejta e tė lira.
E shtunė, 20 Qershor 2009 09:05

Nė rezolutė thuhet se Senati amerikan "njeh arritjet demokratike tė popullit tė Shqipėrisė dhe shpreh shpresėn se zgjedhjet parlamentare tė 28 qershorit 2009 do tė ruajnė dhe pėrmirėsojnė transparencėn dhe paanshmėrinė e demokracisė nė Shqipėri."

Duke njoftuar rezolutėn, kryetari i Komisionit pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Senatit John Kerry, nėnkryetari i Komisionit, Richard Lugar si dhe senatorėt Benjamin Cardin, Jeanne Shaheen, Ted Kaufman dhe Joe Lieberman, bėnė njė deklaratė ku njohin arritjet demokratike tė Shqipėrisė.

"Interesi i natyrshėm qė Amerika ka nė Shqipėri nuk mori fund me pranimin e vendit nė NATO," thuhet nė deklaratė.

"Tani, mė shumė se kurrė, ne duhet tė jemi tė angazhuar pėr tė parė nė Shqipėri zgjedhje tė cilat tė jenė tė besueshme nė sytė e popullit tė saj dhe tė partnerėve tė saj evropianė. Si aleatė, ne jemi tė interesuar thellėsisht nė sukseset e Shqipėrisė. Nė ditėt e fundit para se shqiptarėt tė shkojnė drejt kutive tė votimit, ne shpresojmė se tė gjitha palėt do tė punojnė sė bashku pėr tė pasur njė proces zgjedhor tė drejtė dhe legjitim", thuhet nė deklaratėn e 6 senatorėve amerikanė. /VoA/

Dani11
22-06-09, 10:44
PD: Rezultati i testit tė maturės shtetėrore ėshtė jo i kėnaqshėm
Partia e Drejtėsisė: "Rezultatet e testit tė maturės shtetėrore dėshmi e vlerėsimit joreal tė gjendjes nė arsimin e Kosovės".
E diel, 21 Qershor 2009 22:27

Rezultati i Testit tė Maturės Shtetėrore ėshtė jo i kėnaqshėm pėr Partinė e Drejtėsisė dhe paraqet dėshmi tė vlerėsimit joreal tė gjendjes nė arsimin e Kosovės. Kalimi i vetėm 45% e maturantėve nė Testin e Maturės Shtetėrore tregon pėr probleme serioze nė arsimin kosovar. Partia e Drejtėsisė konsideron se me ēdo kusht duhet tė pengohet viktimizimi i sėrishėm i nxėnėsve. Kėshtu u deklarua tė dielen nė konferencėn e rregullt pėr media tė Partisė sė Drejtėsisė, nė tė cilėn morrė pjesė Mr. Amir Ahmeti, nėnkryetar, Dr. Feti Mehdiu, anėtarė i Kryesisė dhe Abdullah Klinaku, Kryetar i Vizionit Rinor.

Partia e Drejtėsisė vlerėson se shkaqet pėr rezultate tejet tė dobėta nė Testin e Maturės Shtetėrore, qėndrojnė nė tri rrafshe: Ministria e Shkencės, Arsimit dhe Teknologjisė (MASHT), Sistemi shkollor dhe nxėnėsit.

Ministria e Shkencės, Arsimit dhe Teknologjisė (MASHT) nuk i ka bėrė pėrgatitjet e duhura pėr Testin e Maturės Shtetėrore. Nxėnėsve nuk u ėshtė dhėnė, qė nė fillim tė vitit shkollor, manuali i detyrave pėrgatitore pėr Testin e Maturės Shtetėrore prej tė cilit ata do tė kishin mundėsin e pėrgatitjes sė Testit, sepse pėrmbajtja e Testit nuk mundėson pėrsėritjen e tėrė materialit mėsimor pėr 2-3 javė nė fund tė vitit shkollor.PD vlerėson se fushata e vetėdijėsimit ka qenė shumė e vonuar dhe mė shumė ka pas karakter tė fushatės politike.

Sa i pėrket sistemit shkollor, qėndrimi Partisė sė Drejtėsisė ėshtė se, nė shumė shkolla emėrimi i drejtorėve ėshtė bėrė nė baza politike duke instaluar atmosferėn e pasigurisė nė mesin e mėsimdhėnėsve pėr vendet e punės, dhe me kėtė duke ulur kualitetin e tyre tė punės dhe se mungon metodologjia bashkėkohore e mėsimdhėnies nė mėnyrė qė tė stimulohet tė menduarit kritik te nxėnėsit.

Krerėt e PD-ės deklaruan se nevojat e nxėnėsve pėr mbėshtetje psikosociale janė shumė mė tė mėdha se sa qė ato janė duke u marr nė konsiderim, veēanėrisht nė sferėn edukative. Motivacioni i nxėnėsve pėr mėsim sistematik ėshtė shumė i ulėt dhe se interesimi i prindėrve pėr suksesin e fėmijėve gjatė vitit shkollor ėshtė i mangėt.

Nė fund tė konferencės pė media, Partia e Drejtėsisė doli me disa rekomandime:

Pragu u kalueshmėrisė tė ulet edhe kėtė vit si edhe nė vitin 2008, nė mėnyrė qė tė sigurohet vijueshmėria e regjistrimit nė studime universitare pėr numrin sa mė tė madh tė nxėnėsve.

Qė nė fillim tė vitit shkollor 2009/2010, nxėnėsve duhet tu ipet falas manuali pėr pėrgatitjen e Testit tė Maturės Shtetėrore me tė gjitha pyetjet e mundshme, nė mėnyrė qė ata gjatė tėrė vitit shkollor tė mund tė pėrgatiten pėr Test.

Tė ndėrpritet politika e emėrimit tė Drejtorėve nė baza politike.

Reformat e sistemit arsimor tė thellohen nė drejtim tė fuqizimit tė komponentės edukative tė mėsimdhėnie dhe tė pėrmirėsohen kushtet e mėsidhėnies nė shkollat e Kosovės. /drejtesia.org/

Llapjani_HH
22-06-09, 17:30
Letėr e hapur Ramush Haradinajt


Ndėrtimi i shtetit, demokracia dhe interesi publik janė sinonime sublime tė ēdo qytetari tė Republikės sė Kosovės. Jemi nė fazėn e njohjeve tė fuqishme ndėrkombėtare si shtet i pavarur, anėtarėsimit nė Bankėn Botėrore, nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe sė shpejti nė Bankėn Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim, nė fazėn e rritjes ekonomike dhe pėrmirėsimit tė jetės sė qytetarėve. Me sa duket disa si ti nuk i gėzohen kėtij suksesi. Sot kur e gjithė bota po na shikon, me tė detyruar po tė drejtohem me kėtė letėr publike.

Ditėve tė fundit Ramush Haradinaj zgjodhe rrugėn e sulmit, shantazhit ndaj personalitetit tim duke tentuar tė mė njėllosėsh, tė mė kėrcėnosh, tė mė shantazhosh dhe tė mė linēosh. Sulmet pa fakte aq mė tepėr kur vijnė nga njerėzit si ti qė janė sinonim i anės sė errėt politike, frikės, kėrcėnimit, zhvatjes dhe reketimit tė qytetarėve dhe bizneseve kanė njė qėllim: fshehjen e sė vėrtetės dhe nxitjen e dhunės dhe urrejtjes. Pėr 3 dekada jam munduar dhe kam punuar me tėrė qenien time. Jam i sinqertė dhe i pėrkushtuar tė punoj pėr tė mirėn e vendit dhe popullit tim.

Pėr 10 vjet kam qenė i detyruar tė migroj nė Zvicėr. Gjatė kėsaj kohe kam punuar dhe vazhdoj tė punoj ēdo ditė. Pasuria ime ėshtė 1 banesė nė Prishtinė 76 m2 dhe pasuria e vjetėr e trashėguar nga babai im ku jetojnė fėmijėt e vėllait tim tė rėnė nė luftė nė maj tė vitit 1999. Ndėrsa, Ramushi tenton tė mė njėllos edhe nė kėtė fushė, unė, Adem Grabovci, pėr hir tė sė vėrtetės dhe interesit publik i bėj thirrje Ramushit tė bėhet burrė dhe tė ballafaqohet nė debat publik drejtpėrsėdrejti pėr tė qartėsuar tė gjitha ēėshtjet e ngritura dhe ato qė do t’i ngris:

1. Kush e ka dėmtuar imazhin e UĒK-sė pas luftės duke bėrė kėrkesa, kėrcėnime dhe nxjerrė fitime pėr interesa personale?
2. Ramush, prej nga e arrite pasurinė marramendėse personale?
- shtėpinė disamilionėshe nė Prishtinė,
- banesėn dykatėshe nė Prishtinė,
- banesėn nė Prizren,
- banesėn nė Tiranė,
- banesėn nė Durrės,
- villat nė Durrės, nė Brezovicė,
- pronat disamilionėshe nė Dukagjin,
- tokat nė Miradi,
- kullat disamilionėshe nė Glloxhan,
- dy villa jashtė shtetit, nė Monte Karlo dhe nė Dubai.
Duhet t’i dėshmosh pronėsitė e tyre nė detale.
3. Ramush, ke uzurpuar dhe ke pėrvetėsuar nė emėr tė luftės:
- shtėpinė nė Pejė
- banesėn nė Prizren
- truallin e ēerdhes sė fėmijėve nė Dragodan
- pompat e benzinės dhe shumė tė tjera.
4. Ramush, ti personalisht kontrollon lojėrat e fatit dhe bizneset e Casino-s!
5. Reketi dhe zhvatja e bizneseve lidhet me emrin tuaj. Keni pėrmendur ndihmėn e bizneseve vendore. Dokumento qoftė edhe njė donacion tė evidencuar nė kėto firma pranė Administratės Tatimore tė Kosovės pėr 10 vitet e pasluftės nė Kosovė (hiq fondin tuaj pėr Hagė).
6. Me fondin tuaj pėr mbrojtje keni blerė toka e troje pėr qėllime personale. A ėshtė e drejtė kjo?
7. Jeni involvuar nė kontrabandim mallrash qė vijnė nga Serbia nė veri tė Kosovės dhe nė shumė shtete tė tjera.

Ka edhe shumė ēėshtje tė tjera qė dėshiroj t’i diskutojmė nė debat drejpėrsėdrejti me ju dhe qė janė me interes publik. Keni ngritur akuza ndaj meje. Unė ju ftoj nė debat qytetar. Nėse ju nuk pėrgjigjeni unė i rikonsideroj akuzat tuaja qyqarllėk, kurse opinioni publik le tė gjykojė vetė pėr fenomenin Ramush. Personalisht do tė pres deri nė fund tė javės, pastaj ēdo akuzė apo shpifje tuajen, pėr hir tė interesit qytetar, nuk nuk do tė merrem me to. Pas kėsaj kohe do t’i drejtohem organeve tė drejtėsisė.

Adem Grabovci, zėvendėsministėr i Transportit dhe Postė - Telekomunikacionit dhe kryetar i Degės sė PDK-sė nė Pejė
Telegrafi

Serbėt nė veri nuk lejojnė qarkullimin e automjeteve


Serbėt nė veri tė Kosovės kanė bllokuar sot pjesėrisht rrugėn Mitrovicė-Rashkė afėr Leposaviqit dhe Zubinpotokut pėr shkak tė aplikimit tė doganės nė pikat kufitare Jarinje dhe Bėrnjak.

Protestuesit po i ndalojnė automjetet e EULEX-it duke paralajmėruar radikalizimin e mėtejshėm tė protestės sė tyre nėse nuk ndėrpritet zhdoganimi i mallit komerciale qė hyn nė Kosovė.

Pjesėmarrėsit e protestės, nė mesin e tė cilėve edhe biznismenėt nga veriu i vendit, kanė theksuar se doganat dhe taksat e tjera do t'ia paguajnė shtetit tė Serbisė. /QiK/
Telegrafi

Jeremiq: Pasaporta biometrike edhe pėr qytetarėt e Kosovės


Ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiq ka deklaruar se pasaportat biometrike do t'u jepen edhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, dhe se kjo sipas tij nuk ėshtė ēėshtje politike, por teknike.

Sipas Jeremiqit, do tė "zbatohen kontrolle tė veēanta sigurie pėr qytetarėt e Kosovės tė cilėt do tė kėrkojnė pasaporta, pėr shkak tė "rrethanave tė veēanta tė sigurisė".

Zyrtarė tė BE mė herėt kishin paralajmėruar Beogradin rreth dhėnies sė pasaportave qytetarėve tė Kosovės. /QiK/
Telegrafi

Qėndrimi i Izraelit ndaj Kosovės nuk ndryshon


Ministria e Jashtme e Izraelit ka hedhur poshtė tė dielėn raportimet se kryeministri Benjamin Netanyahu ka deklaruar se qeveria izraelite pritet tė njohė Kosovėn brenda muajit gusht.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme, Yigal Palmor, ka thėnė pėr Express, nėpėrmjet telefonit, se raportimet e tilla “janė fals”. “Kryeministri i Izraelit nuk ka bėrė njė deklaratė tė tillė”, ka thėnė Palmor.

Faqja e internetit “palluxo.com” ka raportuar se tė shtunėn kryeministri izraelit Benjamin Netanyahu ka thėnė se kabineti i tij po bėhet gati tė njohė pavarėsinė e Kosovės nė gusht dhe se, ky vendim vjen si rezultat i negociatave tė fundit me presidentin Barack Obama. Por, zėdhėnėsi Palmor mohon atė.

“T’ju sqaroj diēka, tė shtunave tė gjitha zyrat qeveritare nė Izrael janė tė mbyllura dhe Qeveria nuk mban takime. Ėshtė ditė pushimi. Kryeministri kurrė nuk bėn ndonjė deklaratė tė shtunave pėr ēėshtje politikash. Pėrveē nėse ka ndonjė ēėshtje emergjente, ai mund tė flas, dhe atė vetėm nė mbrėmje”, ėshtė shprehur zėdhėnėsi.

Ndonėse autoritetet izraelite kanė pritur autoritetet kosovare gjatė vizitave nė Telaviv dhe deklaratave inkurajuese e mbėshtetėse tė top-zyrtarėve pėrpara pavarėsisė, Izraeli nuk e ka njohur Kosovėn as gati njė vit e gjysmė qė nga shpallja e pavarėsisė.

Zėdhėnėsi Palmor ka thėnė se pozicioni i Izraelit pėr pavarėsinė e Kosovės mbetet i pandryshuar, ndėrsa ka mohuar edhe raportin se presidenti Obama ka kėrkuar njohjen e Kosovės nga Izraeli.
Telegrafi

Libra nga Beogradi pėr Biblotekėn Kombėtare


Kryetarja e Kėshillit tė Helsinkit pėr tė Drejtat e Njeriut nė Serbi, Sonja Biserko i ka dhuruar Bibliotekės Universitare tė Prishtinės 135 libra kryesisht botime tė viteve e fundit. Sipas Biserkos kėto libra flasin kryesisht pėr Serbinė e kėtyre viteve tė fundit. “Ideja ėshtė qė kėto tė mbeten nė Bibliotekėn Universitare tė Prishtinės, nė mėnyrė qė tė gjithė ata qė janė tė interesuar tė kenė mundėsi tė shohin atė e cila nė opinionin tonė ėshtė shumė e margjinalizuar. Kjo ka parakushte tė mira pėr njė dialog tė ardhshėm nė mes shqiptarėve dhe serbėve dhe mendoj se ėshtė njė prezantim i rėndėsishėm nė kuptimin se ēka ka ndodhur gjatė kėtyre 20 viteve tė fundit, si ėshtė shkatėrruar Jugosllavia marrė parasysh se tash Kosova ėshtė e pavarur” ka thėnė ndėr tė tjera Biserko.

KTV

Dani11
23-06-09, 10:57
Izraeli demanton njohjen e Kosovės
Izraeli mohoi raportet se kryeministri Netanjahu ka deklaruar se pret qė nė gusht do ta njohė Kosovėn.
E martė, 23 Qershor 2009 10:58


Ministria e Punėve tė Jashtme (MPJ) e Izraelit mohoi raportet se kryeministri Benjamin Netanjahu ka deklaruar se pret qė nė gusht do ta njohė Kosovėn.

Kėtė, siē transmeton Makfaks-i, zėdhėnėsi i MPJ-sė Jigal Palmor, e deklaroi pėr gazetėn kosovare "Ekspress", duke shtuar se raportet e tilla "janė falso" dhe se "kryeministri izraelit nuk ka dhėnė deklaratė tė tillė".

"T'ju sqaroj diēka, tė shtunave tė gjitha zyrat qeveritare nė Izrael janė tė mbyllura dhe Qeveria nuk mban takime. Ėshtė ditė pushimi. Kryeministri kurrė nuk bėn ndonjė deklaratė tė shtunave pėr ēėshtje politikash. Pėrveē nėse ka ndonjė ēėshtje emergjente, ai mund tė flas, dhe atė vetėm nė mbrėmje", ėshtė shprehur zėdhėnėsi.
Ndonėse autoritetet izraelite kanė pritur autoritetet kosovare gjatė vizitave nė Telaviv dhe deklaratave inkurajuese e mbėshtetėse tė top-zyrtarėve pėrpara pavarėsisė, Izraeli nuk e ka njohur Kosovėn as gati njė vit e gjysmė qė nga shpallja e pavarėsisė.
Zėdhėnėsi Palmor ka thėnė se pozicioni i Izraelit pėr pavarėsinė e Kosovės mbetet i pandryshuar.

"Se a ka apo nuk ka ndonjė qėllim pėr tė ndryshuar kėtė qėndrim Kryeministri, kėtė nuk e di. Por, nuk ėshtė nė agjendė pėr momentin dhe kur tė ketė diēka pėr tė shpallur, ne do ta bėjmė atė", ėshtė shprehur ai.

Zėdhėnėsi ka thėnė se nuk duhet pritur qė Izraeli do ta njohė Kosovėn deri nė muajin gusht dhe ka mohuar tė dhėnat pėr shtytje nga ana e Presidentit tė SHBA'sė.
"Presidenti Obama nuk ka kėrkuar njohjen e Kosovės nga Izraeli", ka thėnė ai.

Ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, ka thėnė tė dielėn se autoritetet kosovare respektojnė qėndrimin izraelit.

"Njėsoj si tek tė gjitha vendet e tjera dhe kombet e lira tė botės, edhe te qeveria izraelite, ne kemi parashtruar kėrkesė zyrtare pėr njohje. Ne kemi pasur kontakte me tė gjitha vendet te tė cilat kemi bėrė kėrkesė pėr njohje. Dhe nė kėtė kuadėr, edhe me autoritetet izraelite. Ne respektojmė vendimet dhe qėndrimet sovrane tė ēdo qeverie tė njė shteti sovran, natyrisht mirėpresim ēdo njohje tė re tė Kosovės", ka deklaruar Hyseni pėr Express.

Disa javė mė parė, Ambasadori izraelit nė Serbi Arthur Koll ka thėnė se Izraeli nuk e ka njohur Kosovėn se "deri mė tash nuk ka ndonjė arsye pėr tė ndryshuar kėtė qėndrim".
Ai, megjithatė, kishte shprehur zhgėnjyer me politikėn serbe pėr ēėshtjen e Iranit.
Nė qarqet diplomatike kosovare besohet se pavarėsisht peshės sė Izraelit dhe Vatikanit nė marrėdhėniet diplomatike botėrore, duke i shtuar kėsaj edhe pozitivitetit nė kėto qendra pėr Deklaratėn e Pavarėsisė tė 17 shkurtit 2008, njohja eventuale e Kosovės nga ana e tyre do tė vėshtirėsonte indirekt njohjen potenciale nga shumė vende anėtare tė Organizatės sė Konferencės Islamike (OIC). /Makfaks/

Llapjani_HH
23-06-09, 17:31
Thaēi: Ndihem krenar, pėr pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve serbė

Kryeministri Hashim Thaēi tė martėn ka marrė pjesė nė ceremoninė e nėnshkrimit tė memorandumit ndėrmjet Zyrės pėr Ēėshtje tė Komuniteteve nė Zyrėn e Kryeministrit me Agjencinė e Shteteve tė Bashkuara pėr Zhvillim Ndėrkombėtar (USAID) dhe me Akademinė pėr Zhvillimin e Arsimit (AED) nė funksion tė zbatimit tė Programit pėr Nismėn e Ndryshimeve Pozitive (IPCP) qė financohet nga USAID-i.

“Ajo qė mė bėn edhe mė tepėr sot tė ndihem mirė dhe krenar me funksionimin e kėsaj Zyre, ėshtė se kemi punuar edhe konkretisht nė terren pėr pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve serbė dhe partneriteti me USAID-in, nė mbėshtetje tė Ambasadės Amerikane, ka qenė jetike nė suksesin tonė tė pėrbashkėt”, tha me kėtė rast Thaēi, njofton Zyra pėr informim e Kryeministrisė.

Zyra pėr Ēėshtje tė Komuniteteve do tė angazhohet qė tė ofrojė ambientet, pajisjet dhe mbėshtetjen me nėpunės pėr kėshilltarėt e Programit pėr Nismėn e Ndryshimeve Pozitive (IPCP), si dhe tė ndėrtojė kapacitete me personel mbėshtetės. Gjithashtu, kjo zyrė, ka pėr qėllim tė kontribuojė me rreth 250,000 euro pėr projektet e pėrbashkėta pėr komunitete, brenda njė periudhe dyvjeēare nga data e nėnshkrimit tė kėtij memorandum.

USAID ndėrkaq, do tė ofrojė mbėshtetje teknike dhe shėrbimeve tė trajnimit, pėrmes Programit pėr Nismėn e Ndryshimeve Pozitive (IPCP), si dhe me kontributin me rreth 250,000 euro ndihmė financiare pėr projektet e pėrbashkėta pėr komunitete, gjatė periudhės kohore prej dy vitesh nga data e nėnshkrimit tė kėtij memorandumi.

Angazhimet konkrete tė Akademisė pėr Zhvillimin e Arsimit (AED)do tė orientohen ne ofrimin e mbėshtetjes teknike dhe tė shėrbimeve me qėllim qė t’i pėrmirėsojė kapacitetet e pėrgjithshme tė Zyrės pėr Ēėshtje tė Komuniteteve nė Zyrėn e Kryeministrit, posaēėrisht kapacitetet e zyrtarit pėr informim publik dhe zyrtarit pėr ndihmė financiare/koordinim, qė do tė rekrutohen nė ndėrkohė nė kėtė zyrė.

Siē theksohet mė tej nė komunikatė, kryeministri Thaēi, nė ceremoninė e nėnshkrimit tė kėtij memorandumi, gjithashtu theksoi se kėto projekte konkrete edhe nė fushėn e arsimit, nė procesin e kthimit, zhvillimit ekonomik, ndėrtimit tė ēerdheve dhe objekteve me karakter social, do tė vazhdojnė dhe hapi i sotėm ėshtė njė hap shtesė nė kėtė drejtim.

Ndėrkaq, ambasadorja e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Kosovė, Tina Kaidanoė tha se Qeveria e Shteteve tė Bashkuara do tė punojė sė bashku me Qeverinė e Kosovės, ashtu si edhe nėpėrmjet programeve tona, qė tė ndihmojė arritjen e qėllimit tė qėndrueshmėrisė sė komuniteteve nė Kosovė.

Memorandumi i mirėkuptimit ėshtė nėnshkruar nga kryeministri Hashim Thaēi, ambasadorja e ShBA-sė, Tina Kaidanoė, Serdjan Sentic, kėshilltar i Kryeministrit - Zyra e Kryeministrit/ Zyra pėr Ēėshtje tė Komuniteteve, Patricia Rader – USAID dhe Mark Pommerville – IPCP.
Telegrafi

Dani11
24-06-09, 06:58
Agim Ēeku arrestohet nė Bullgari
Ish-kryeministri i Kosovės ėshtė arrestuar nga autoritetet bullgare nė bazė tė njė urdhėrarresti tė Serbisė tė vitit 2002.
E martė, 23 Qershor 2009 23:18


Ish-kryeministri i Kosovės Agim Ēeku ėshtė arrestuar sonte nga autoritetet bullgare nė vendkalimin kufitar mes Bullgarisė dhe Maqedonisė, nė bazė tė njė urdhėr –arresti tė Serbisė i cili ėshtė lėshuar nė vitin 2002. Arrestimi i Ēekut ėshtė bėrė deri sa ai ishte duke udhėtuar pėr nė kryeqytetin bullgar, Sofje ku ishte i ftuar nė njė takim zyrtar tė zv.ministri i Punėve tė Jashtme tė Bullgarisė, ka thėnė pėr Kohavisionin Gėzim Kasapolli, zėdhėnės i PSD-sė parti kjo qė udhėhiqet nga Agim Ēeku. Kasapolli tha se ish-kryeministri Agim Ēeku pritet tė lirohet nė mėngjes. Kjo nuk ėshtė e para herė qė Agim Ceku arrestohet nėpėr vende tė ndryshme tė botės. Ai ishte arrestuar nė Slloveni ne vitin 2003 ndėrsa njė vit me vonė nė Hungari, ndėrkaq kėtė vit ai arrestohet pėr tė dytėn herė pasi qė me herėt ishte arrestuar nė Kolumbi. Autoritetet e Kosovės disa herė kishin kėrkuar qė tė hiqen nga Interpoli urdhėr-arrestimet e Serbisė ndaj Shqiptarėve tė Kosovės por kjo ende nuk ka ndodhur. /kohavision/

Llapjani_HH
24-06-09, 19:36
Bullgaria ia ka zgjatur paraburgimin ish kryeministrit Agim Ēeku deri tė shtunėn

http://www.rtklive.com/img/cnt/news/agim_ceku_170X130_arkiv.gif

Ish kryeministri Agim Ceku ėshtė arrestuar mbrėmė nga autoritetet bullgare nė vendkalimin mes Bullgarisė dhe Maqedonisė, nė bazė tė njė urdhėr arresti tė Serbisė, i cili ėshtė lėshuar nė vitin 2002. Ekspertė tė sigurisė konsiderojnė se institucionet kosovare nuk kanė ndėrmarrė masa tė duhura tek Interpol-i qė mos tė ndodhin arrestime tė tilla ndaj kosovarėve.

Autoritetet nė Bullgari kanė zgjatur paraburgimin pėr ish kryeministrin Ēeku deri tė shtunėn. Kėshtu ka bėrė tė ditur sot kryeprokurori bullgar Nikolaj Kokinov, njoftojnė agjencitė e lajmeve. Ndėrkohė, zėdhėnėsi i PSD-sė, Gėzim Kasapolli, tha se tė gjitha institucionet e Kosovės pėrfshirė edhe ambasadat nė Prishtinė janė angazhuar qė Ēeku tė lirohet. Sipas tij edhe autoritetet bullgare vlerėsojnė se kjo ēėshtje ėshtė politike.

“Nė besojmė, se kemi marrė edhe konfirmimin nga autoritetet bullgare qė kjo ėshtė njė ēėshtje politike dhe se z. Ceku sė shpejti do tė lirohet nga autoritetet e Bullgarisė”, ka thėnė zėdhėnėsi Kasapolli.

Kasapolli njoftoi se sot do tė niset edhe njė delegacion i Partisė Social Demokrate nė Bullgari pėr tė parė pėr sė afėrmi situatėn atje, pėrderisa ka mohuar tė ketė neglizhencė tė institucioneve tė Kosovės nė zgjidhjen e kėtij problemi.

“Nuk mund tė flas pėr neglizhencėn e institucioneve tona, ato deri tash kanė qenė shumė kooperative lidhur me kėtė rast, megjithatė duhet njė azhurim i gjithmbarshėm i spektrit politik dhe institucioneve tona me qėllim qė tė bėjnė parandalimin e kėtyre ngjarjeve..., nuk ka fajtorė kėtu, sepse Serbia ėshtė duke punuar me qėllim tė uljes sė vlerave, sė pari tė UĒK-sė dhe minimit tė proceseve nė Kosovė”, ka theksuar Kasapolli.

Nė anėn tjetėr eksperti i sigurisė, Agim Musliu thotė se ėshtė njė neglizhencė totale e institucioneve tė Kosovės qė sė bashkė me UNMIK-un nga viti 1999 nuk kanė ndėrmarrė asnjė hap qė tė shfuqizohen urdhėr arrestet e Serbisė nga Interpoli, duke marrė parasysh se janė qindra persona nė kėto lista tė lėshuara nga Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

“Sa i pėrket institucioneve tona qendrore, ėshtė njė neglizhencė totale qė ėshtė e pafalshme. Njerėz qė kanė funksione publike, thjeshtė qytetarė tė Kosovės, burgosen pa kurrfarė faji dhe gjinden para gjykatave tė huaja pa asnjė mbrojtje ligjore nga shteti i Kosovės”, thotė Musliu.

Musliu tha se Serbia me kėtė po tregon funksionalitetet edhe nė institucionet ndėrkombėtare, siē ėshtė Interpoli.

“Po tregohet se funksionaliteti institucional i Serbisė, po funksionon edhe tek institucionet ndėrkombėtare, ndėrsa neglizhenca jonė po na kushton shumė shtrenjtė. Paramendoni tani z. Ēeku qė ėshtė njė qytetarė i merituar i Kosovės dhe ish komandant i UĒK-sė, gjendet nė shtetin qė na ka njohur edhe ndėrkombėtarisht, kjo ėshtė skandal pėr shtetin tonė”, vlerėson Musliu.



Ish ministri i Jashtė bullgar Solomon Pasi thotė se Ēeku viziton Bullgarinė me ftesėn e tij


Derisa ish-kryeministri i Kosovės Agim Ēeku ende po mbahet nga policia bullgare, ish-ministri i Jashtėm bullgar Solomon Pasi ka thėnė se Ēeku viziton Bullgarinė me ftesėn e tij. "Unė kam krijuar kontakte tė pėrhershme me Agim Ēekun, me tė cilin kemi kėmbyer vizita. Ne jemi duke punuar nė dy drejtime kryesore - nė integrimin e Kosovės nė strukturat euroatlantike dhe nė veēanti nė formimin e Klubit tė Atlantikut", ka thėnė Pasi pėr agjencinė bullgare "Focus"

Ndėrkohė, zėdhėnėsi i partisė sė ish kryeministrit Ēeku, Gėzim Kasapolli, thotė se Ministria e Jashtme Bullgare ėshtė duke bėrė pėrpjekje sė bashku me atė tė Brendshmen qė ta sqarojnė te Interpoli se fletarresti ėshtė i karakterit politik. Nė kėtė ngjarje janė angazhuar edhe Ministria e Jashtme dhe ajo e Brendshme e Kosovės si dhe autoritet mė tė larta tė vendit, tha zėdhėnėsi Kasapolli.

“Agim Ēeku ėshtė arrestuar nė Geshevo, kur ai ka hyrė nė Bullgari, nė bazė tė njė kėrkese tė Interpolit”, ka thėnė zėdhėnėsja e Ministrisė sė Brendshme bullgare, Diana Jankulova, duke shtuar se njė gjykatė bullgare, gjatė ditėve tė ardhshme, do ta shqyrtoj rastin e tij, njofton Radio Evropa e Lirė dhe citon kryeprokurorin bullgar, Nikollaj Kokinov, tė ketė thėnė se “Agim Ēeku do tė mbahet i arrestuar pėr 72 orė, nga e mėrkura”.

Ndryshe, kryetari i Partisė Social Demokrate tė Kosovės dhe ish kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku, ėshtė ndaluar mbrėmė nga autoritetet e Bullgarisė nė vendkalimin kufitar midis Maqedonisė dhe Bullgarisė, derisa ishte duke udhėtuar pėr tė marrė pjesė nė njė takim me zv/ministrin e Punėve tė Jashtme tė Bullgarisė, Kucuko dhe drejtorin e klubit tė Atlantikut tė Bullgarisė Solomon Pasi.
Ndalesa e Ēekut ėshtė bėrė nė bazė tė fletarrestit tė lėshuar nga Interpoli i Serbisė, i pėrtėrirė me datėn 9 maj tė kėtij viti. Ish kryeministri Ēeku pritet brenda orėsh tė lirohet.
Nė orėt e mbrėmjes tė sė martės burime tė Radiotelevizionit tė Kosovės, kanė bėrė tė ditur se Ministria e Punėve tė Jashtėmve tė Bullgarisė ka kėrkuar qė tė mos publikohet lajmi nė mėnyrė qė tė mos politizohet kjo ngjarje, dhe kanė shtuar se pas procedurave kryetari i Partisė Social Demokrate shumė shpejt do tė lirohet.

Ndėrkohė, nėnkryetari i Qeverisė dhe ministri i Brendshėm i Serbisė, Ivica Daēiq, duke komentuar arrestimin e Ēekut, ka thėnė se Ministria e Drejtėsisė duhet menjėherė tė kėrkojė ekstradimin sepse mund tė pasojnė presione politike pėr lirimin e Ēekut.

Ēeku ėshtė ndaluar edhe disa herė mė parė me fletė-arrest tė lėshuara nga Serbia, por asnjėherė nuk iu ėshtė dorėzuar autoriteteve serbe.
RTK

“Fjalė e urtė” politike

“Ndalni rrenat se po i ndalim faktet”. Nuk ėshtė fjalė e urtė popullore por “fjalė e urtė” politike. Me kėtė Haradinaj dėshiron ta pėrmbyllė debatin e ashpėr me Adem Grabovci.

Me njė “fjalė tė urtė” Ramush Haradinaj ka tentuar t’i vejė kapakun asaj qė ka pėrshkuar skenėn politike nė Kosovė nė dhjetė ditėt e fundit- polemikave ndėrmjet tij dhe Adem Grabovcit.

Kreu i AAK’sė dhe zėvendėsministri i Transportit dhe Telekomunikacionit nuk kanė kursyer fjalėt nga arsenali i ashpėr politik pėr t’ia atribuuar njėri- tjetrit nė njė seri akuzash.

“E kam dėgju njė thėnie tė dikujt mė herėt, tė njė politikani, qė kishte thėnė: Ndalni rrenat se ne po i ndalim edhe faktet”, ka thėnė Haradinaj tė mėrkurėn.
Bartėsi i flamurit tė opozitės nė Kosovė ka mohuar ēdo mundėsi tė ballafaqimit nė debat publik me Grabovcin, gjė tė cilėn ky i fundit e ka kėrkuar disa herė gjatė javės sė kaluar.

“Llogari unė ju jap njerėzve qė mė besojnė, zgjedhėsve, dhe institucioneve tė vendit. Nuk obligohem nė llogari nė rastin konkret ndaj individit konkret”, ėshtė shprehur Haradinaj.

Kėto komente kreu i AAK’sė i ka bėrė pas njė takimi qė ka zhvilluar me kryesinė e gjerė tė degės sė kėsaj partie nė Suharekė.
Haradinaj e ka pranuar se kjo komunė ka njė fokus tė veēantė nga partia e tij nė zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit.
Kjo pėr shkak se kryetar i degės sė AAK’sė pėr Suharekė ėshtė emėruar i sapoaderuari nė parti Blerim Kuqi, i cili menjėherė ka marrė pėrsipėr edhe garėn pėr kryetar komune.

“Ne kemi njė fokusim tė madh nė Therandė. Jemi tė inkurajuar nga projekti i z. Kuqi “Punė, Punė, Punė dhe Vende Pune”. Pra tė ketė rritje ekonomike. Pėr ne ėshtė njė rast i mirė edhe si model nė nivel tė vendit”, ėshtė shprehur Haradinaj.

Krahas Suharekės, AAK tashmė ka bėrė tė ditur edhe emrat e 14 kandidatėve pėr kryetarė tė komunave tė Kosovės nė zgjedhjet e nėntorit.
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-06-09, 19:39
Shokėt e Triumfit akuzojnė Destan Thaēin

Nė seancėn gjyqėsore pėr vrasjen e policit Triumf Riza janė paraqitur gjashtė dėshmitarė, nė mesin e tyre dhe dy tė akuzuarit pėr shpėrthimin nė lagjen “Dardania”. Mes tė tjerash, ata kanė pėrmendur emra tė udhėheqėsve policorė si pjesė e bandės mafioze tė Enver Sekiraqės

Dy tė akuzuarit pėr shpėrthimin e gati para dy viteve nė lagjen “Dardania”, i cili kishte cak lokalin “Sekiraqa”- Besnik Hasani e Shpend Qerimi - nė cilėsinė e dėshmitarėve kanė akuzuar ish-komandantin e policisė, Destan Thaēi si pjesė e bandės sė personit tė shumėkėrkuar Enver Sekiraqa.

Kėto dėshmi ata i kanė dhėnė nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė nė procesin gjyqėsor kundėr tre tė akuzuarve pėr vrasjen e policit pėr mbrojtje tė afėrt Triumf Riza. Tė akuzuar pėr kėtė rast janė Arben Berisha, Fitim Avdiu e Agron Emini si dhe tre tė tjerė qė janė nė arrati, Enver Sekiraqa si dhe Rrahim e Ilir Avdullahu.

Dy ish-oficerėt e policisė, Hasani e Qerimi janė sjellė nė gjykatė me duar tė lidhura dhe nėn pėrkujdesjen e forcave tė mėdha policore.

Dėshmitari Hasani tha se me policin e ndjerė Triumf Riza ka pasur raporte kolegiale e shoqėrore. Si i tillė, Triumf Riza i kishte treguar atij pėr problemet dhe kėrcėnimet qė kishte pasur nga Enver Sekiraqa.

Tė tėra kėrcėnimet e Sekiraqės, sipas dėshmitarit, kishin ardhur pėr shkak tė problemeve tė Triumfit nė cilėsinė e policit dhe Enver Sekiraqės nė anėn tjetėr dhe jo pėr ndonjė arsye tjetėr.

“Unė kam qenė duke pirė kafe me disa shokė nė Ferizaj dhe aty ka ardhė Burim Biba e mė ka thėnė ‘Ti je shok me Triumfin e unė jam njėri i Sekiraqės, na kemi me vra Triumfin”, ka shpjeguar dėshmitari.

Kėtė kėrcenim ai ka thėnė se e ka lajmėruar nė polici dhe pėr kėtė ėshtė njoftuar edhe Destan Thaēi nė cilėsinė e komandantit regjional tė Ferizajt si dhe zėvendėsi i tij, Mustafė Kllokoqi.

“Ata dy nuk kanė ndėrmarrė asgjė pėr shkak se nė bandėn e Sekiraqės ka shumė njerėz e nė mesin e tyre ka edhe udhėheqės tė policisė, e ata janė: Destan Thaēi e Mustafa Kllokoqi”, tha mė tej dėshmitari. Pėr kėtė, sipas tij, ka fakte e argumente.

Edhe Shpend Qerimi ka pėrmendur emrin e Destan Thaēit si tė involvuar nė rrjetin e Enver Sekiraqės.
Qerimi kishte qenė nė Ferizaj kur ishte arrestuar Enver Sekiraqa si i dyshuar pėr dhunim. Ai ishte arrestuar, ndėrsa i ishin gjetur tre telefona me atė rast. Njėrin nga ta, sipas tij, nga vendngjarja e kishte zhdukur ish-komandanti pėr Ferizaj Destan Thaēi.

“Unė e kom intervistu nė mėnyrė verbale Enver Sekiraqen. Ai ka kėrkuar ndihmė mjekėsore dhe e kam shoqėruar pėr nė ambulancė. Gjatė rrugės ai mė ka treguar se ka biseduar dhe se e njeh Destan Thaēin”, tha dėshmitari.

Tėrė bisedėn qė dėshmitari e kishte bėrė me Enver Sekiraqen ai ka thėnė se e ka pėrshkruar nė njė raport, tė cilin ia ka dorėzuar njė polici amerikan tė UNMIK-ut.

“Nuk ja kom dhanė atė raport komandantit tim Destan Thaēit pėr shkak se e kom ditė qė ai ėshtė me Sekiraqen dhe e kom ditė qė Destani ėshtė personi qė e ka marrė njė tel tė tijin nga duart e policėve”, sqaroi mė tej dėshmitari.

Edhe kėtė dėshmitar, i ndjeri Riza e kishte njoftuar pėr problemet me Sekiraqėn. ‘Duke e ndjekur krimin ne kemi me pėsuar vetė”, citoi dėshmitari fjalėt e tė ndjerit Triumf Riza.
Veē dy ish-policėve tė cilėt ditėve tė fundit janė duke u gjykuar pėr shpėrthimin qė kishte ngjarė disa javė pas vrasjes sė policit Riza, nė gjykatore, tė martėn janė paraqitur edhe nėna dhe motra e tė dashurės sė Triumfit, Adelina Ismaili.

Ato kanė qėndruar pėr pak minuta nė sallė, pasi qė nuk kanė pasur ēfarė tė shtojnė nga deklarata qė e kishin dhėnė nė shqyrtimin e parė.

Shqyrtimi gjyqėsor pėr kėtė rast kishte filluar para tetė muajsh, ndėrsa pėr shkak tė disa ēėshtjeve teknike e procedurale ai ėshtė shtyrė. Gjyqtari i rastit Mejdi Dehari njoftoi se gjykimi do tė rifillojė.

Tre tė akuzuarit kanė dėgjuar aktakuzėn e prokurorit special Reshat Millaku tetė muaj mė parė. Pa e pėrsėritur prokurori atė qė ka nė kėtė rast, tre tė akuzuarit kanė thėnė se nuk janė fajtorė.

Arben Berisha edhe njėherė ripėrsėriti se i pranon veprimet, pra atė qė e ka vrarė Triumf Rizėn, mirėpo jo edhe fajėsinė. Ai akuzohet se e ka vrarė Triumf Rizėn pasi qė pėr njė gjė tė tillė e kishin shtyrė Enver Sekiraqa si dhe Ilir e Rrahim Abdullahu.

Ish-e dashura e Rrahim Abdullahut si dhe dashnorja aktuale e Enver Sekiraqės, po ashtu kanė dėshmuar tė martėn nė gjykatė.

Kaltrina Berisha, ish-e dashura e Rrahim Abdullahut, ka thėnė se e njeh tė akuzuarin kryesor Arben Berishėn. Ajo ka thėnė se nė tri apo katėr raste ka pirė kafe me tė kur ka qenė edhe Rrahimi nė atė mes.

Ajo tha se nuk e kishte njohur Triumfin dhe se pėr vdekjen e tij kishte kuptuar nė televizion.

“Kush e vrau Triumfin”, ia kishte dėrguar ajo njė mesazh Rrahim Abdullahut. “Nuk ėshtė punė pėr ty, kėqyri punėt e tua’, ia kishte kthyer ai.

Kėtė pyetje dėshmitarja ia kishte bėrė pasi qė, sipas saj, ishte folur nė rrethin e saj se vrasjen e ka kryer Enver Sekiraqa me shokė.

E dashura e Enver Sekiraqes, dėshmitarja Besarta Mexhuani ka thėnė se vazhdon tė ketė kontakte me tashmė tė arratisurin. Dėshmitarja nė fjalė kishte dhėnė shumė detaje nė prokurori e polici, mirėpo ato nuk i ka pėrmendur nė seancėn gjyqėsore. Ajo ka thėnė se ėshtė takuar me Enver Sekiraqen disa herė pasi qė ka dhėnė deklaratė nė hetuesi.

Seanca e radhės ėshtė caktuar mė 15 shtator. Mes tė tjerash, gjyqtari Mejdi Dehari ka thėnė se do tė sillet me dhunė dėshmitari Faton Shoshi, i cili nė parim ka refuzuar ftesėn e rregullt tė gjykatės.
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-06-09, 19:40
Gazepi i Zeqės
Pasi ka kaluar 11 vjet si peng i njė serbi tė Kurshumlisė, Zeqė Bislimi e ka humbur edhe banesėn qė ka trashėguar nga nėna. Ai nuk mund ta gėzojė lirinė e Kosovės as nė 47 metra katrorė. Sipas njė vendimi tė AKP-sė, banesėn ia ka marrė polici serb Dragan Gjoroviq, i cili edhe e ka dėbuar me dhunė nga aty

Tronditės ishte lajmi pėr kthimin e Zeqė Beslimit pas 11 vjetėsh nė qytetin e tij, nė Ferizaj. Nga viti 1996 deri nė vitin 2007 Zeqė Bislimi, 53 vjeēar, kishte qėndruar si peng i Najdan Brajkoviqit nga Malla Kosturica e Krushumlisė nė Serbi. Atje kishte mbijetuar duke i shėrbyer si rrogėtar serbit Brajkoviq. Edhe pse ėshtė kthyer nė qytetin e tij tė lirė, gazepi nuk i ėshtė ndarė Zeqės. Ai e ka humbur dorėn e djathtė duke punuar si sharrėxhinj, por hallin mė tė madh e ka me banesėn tė cilėn e ka trashėguar nga e ėma dhe nga e cila nuk ka ku tė shkojė.

Polici serb nė zė pėr tė keq, Dragan Gjoroviq, i njohur si Gjorga, me letra ia ka marrė banesėn Zeqės. Polici Gjorga ka marrė edhe banesa tjera nė Ferizaj, tė cilat tash provon t’i shesė. I habitshėm ėshtė vendimi i Agjencionit tė Pronave tė Kosovės, me tė cilin policit Gjorga i njihet e drejta nė banesė. Pasi familja Bislimi ėshtė ankuar nė vendimin e APK-sė, kjo agjenci mė 11 gusht 2008 i kthen kėtė pėrgjigje tekstualisht: “Siē e dini nė procedurė tė shkallės sė parė, komisioni ka lėshuar urdhėr duke aprovuar kėrkesėn tuaj dhe duke refuzuar kėrkesėn e Vitomir Gjorgjeviqit (baba i Gjorgės), i cili pastaj ka bėrė ankesė nė shkallėn e dytė pėr rishqyrtim tė vendimit. Drejtorati ju ka njoftuar me kėrkesėn pėr rishqyrtim dhe ju ka dhėnė mundėsinė qė ju tė pėrgjigjeni me shkrim nė afat prej 15 ditėsh, por ju keni zgjedhur tė mos merrni pjesė nė procedurėn e shkallės sė dytė”. I dhembshėm ėshtė edhe vendimi qė ka marrė ky agjencion, tė cilin e arsyeton kėshtu: “Komisioni ka vlerėsuar se pala kėrkuese (polici Gjorga) kishte tė drejtė tė posedimit mbi pronė mė 24 mars 1999 dhe ka lėshuar vendimin me tė cilin ka ndryshuar vendimin e marrė nė procedurė fillestare dhe duke hedhur poshtė kėrkesėn tuaj me arsyetim se prona nuk ėshtė humbur si pasojė e diskriminimit, por pėr arsye tė braktisjes dhe dhėnėsi i banesės e ka ndarė atė. Si rezultat i kėsaj, kėrkesa juaj pėr rishqyrtim tė vendimit ėshtė refuzuar”.

Ekzistojnė shumė dėshmitarė qė janė tė gatshėm tė tregojnė se si polici Gjorga i ka nxjerrė me dhunė nga banesa familjen Bislimi. Zeqė Bislimi ka dėshmi edhe nga Kryqi i Kuq i Kosovės, edhe nga ai i Serbisė se pas kėtij dėbimi ėshtė gjendur peng nė Krushumli tė Kosovės. Asnjė arsye tjetėr nuk ka ekzistuar qė familja Bislimi ta braktisė banesėn e tyre, tė cilėn e kishin strehė tė vetme.

Zeqa , i cili vazhdon tė jetojė nė kėtė banesė me vėllanė qė ka gruan shtatzėnė dhe me djalin e tij, nuk di edhe ku tė drejtohet. “Nuk kam pare pėr avokat. Mė kanė thanė se nė Gjilan asht njė avokat qė po punojka pa pare. Qe kėto dokumenta i kam dhe po ja ēoj atij. Pėr 26 qershor ma kanė qu ni letėr pėr me lshu banesėn. Nuk e di ku shkoj dhe ēka baj”, fliste Zeqa, ndėrsa priste herėn e pestė qė ta nxjerrin nga aty. Ai katėr herė tė tjera, pasi ėshtė nxjerrė nga banesa, ėshtė detyruar ta thyejė derėn e bllombuar qė tė futet sėrish nė tė, sepse nuk ka ku tė shkojė.

Zeqa mbante nė dorė njė qese najloni me dokumente. Aty kishte vendimin me tė cilin nėnės sė tij, Sala Bislimit, i ishte ndarė banesa mė 24.11. 1982 nga Bashkėsia Komunale e Sigurimit Pensional dhe Invalidor, njėsia nė Ferizaj. Zeqa kishte edhe njė vendim tė datės 05.01.1999, nė tė cilin shkruante se Republika e Serbisė ka bartur tė drejtat mbi kėtė banesė dhe nė bazė tė kėsaj edhe ia bart tė drejtėn Dragan Vitomir Gjorgjeviqit, duke ia shitur nė vlerė prej 57.149.23 dinarė. Polici Gjorga bėhet pronar i banesės nė bazė tė kontratės sė vėrtetuar nė Shkallėn e Parė tė Gjykatės Komunale nė Beograd, mė 03.02.1999.

Njė gjė ėshtė shumė e sigurt, AKP-ja asnjė tė vetmin fakt nuk mund ta gjejė se familja Bislimi e ka braktisur banesėn me dėshirė, ndėrsa shumė fakte dėshmojnė se polici Gjorga, sikundėr ka uzurpuar disa banesa, edhe kėtė e ka bėrė nė mėnyrė tė dhunshme, duke dėbuar nga banesa familjen Bislimi. Pėrkundėr qė polici Gjorga ka kėrkuar ta shesė banesėn e familjes Bislim, personat e interesuar me tė marrė vesh pėr rastin janė tėrhequr.

Rasti i Zeqės sigurisht qė ėshtė vetėm njėri nga shumė rastet e tjetėrsimit tė dhunshėm tė pronave nga individėt serbė, por gjithsesi ėshtė njėri nga rastet mė tė prekshme. Zeqa edhe pas kalimit tė 11 viteve si peng i serbėve, nuk mund ta gėzojė lirinė e Kosovės as nė 47 metra katrorė. Zeqės sėrish ia nxinė jetėn polici famėkeq Gjorga.
Gazeta expres

Llapjani_HH
25-06-09, 17:35
Rikthehet nė gjyq, mė 7 korrik

Gjykimi ndaj tre ish pjesėtarėve tė UĒK’sė, Rrustem Mustafa-Remi, Nazif Mehmeti dhe Latif Gashi, rifillon me 7 korrik. Nė vitin 2003, ishin dėnuar nga UNMIK’u, por vendimi qe hedhur poshtė nga Gjykata Supreme. Ata akuzohen pėr krime lufte.

Deputeti i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e Partisė Demokratike tė Kosovės dhe njėherazi kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Siguri, Rrustem Mustafa, i njohur si Komandant Remi, mė 7 korrik do tė ulet nė bankėn e tė akuzuarve.

Nė kėtė ditė, ndaj tij dhe dy ish-bashkėluftėtarėve tė tij, Latif Gashit e Nazif Mehmetit, do tė fillojė rigjykimi, ku tė tre personat janė tė akuzuar pėr kryerjen e veprės penale tė krimeve tė luftės ndaj popullatės civile.

Pėr tė njėjtėn vepėr penale, katėr personat, duke pėrfshirė edhe Naim Kadriun, i cili ka vdekur nga njė aksident trafiku, janė dėnuar mė 16 korrik tė vitit 2003.

Me aktgjykimin e gjyqtarėve tė UNMIK-ut me numėr 425/2002, Rrustem Mustafa qe dėnuar me shtatėmbėdhjetė vjet heqje lirie, Nazif Mehmeti me trembėdhjetė, Latif Gashi me dhjetė, ndėrsa tashmė i ndjeri Naim Kadriu, me pesė vjet burgim.

Personat nė fjalė u patėn mbajtur nė burg dy deri nė tri vjet, ndėrsa qenė liruar deri nė plotfuqishmėrinė e dėnimit.

Pas vendimit tė shkallės sė parė mbrojtja pati bėrė ankesė, sipas tė cilave mė 21 qershor 2005, kolegji i Gjykatės Supreme, i pėrbėrė njashtu nga gjyqtarė tė UNMIK-ut, pati prishur vendimin e Shkallės sė Parė, me ēka lėndėn e ka kthyer nė rigjykim.
Gazeta expres

100 serbė kanė bllokuar rrugėn magjistrale Mitrovicė- Rashkė

Qė nga ora 7 e mėngjesit, rreth 100 serbė kanė bllokuar rrugėn nė vendkalimin kufitar "Porta 1".

Rreth 100 serbė kanė bllokuar rrugėn magjistrale Mitrovicė- Rashkė, pėr tė penguar qarkullimin e automjeteve tė EULEX-it. Ata kundėrshtojnė rivendosjen e pikave doganore nė kėtė pikė.

Qė nga ora 7 e mėngjesit, rreth 100 serbė tė pjesės veriore tė Kosovės kanė bllokuar rrugėn nė vendkalimin kufitar, te porta 1, nė Lepsovaiq, me qėllim qė tė pengojnė punėn e doganierėve tė EULEX-it.

Serbėt kundėrshtojnė t'u paguajnė tatim Doganave tė Kosovės. Njėri nga protestuesit, Dragisha Milloviq, qė ėshtė edhe kryetar i pushtetit paralel lokal nė Zveēan, thotė se serbėt nuk do tė paguajnė pėr shtetin e Kosovės.

"Qytetarėt e Zveēanit u bashkohen qytetarėve tė Leposaviqit dhe Zubin Potokut dhe ajo qė ėshtė me rėndėsi, ėshtė qė tė konfirmojmė se ne duam t'i paguajmė tatimet, por jo shtetit tė papranueshėm tė Kosovės. Duam t'i paguajmė shtetit tonė, shtetit tė Serbisė. Kjo bllokadė nuk ėshtė kundėr policisė, kundėr KFOR-it, por thjesht kundėr doganave. Kjo duhet bėrė e qartė pėr tė gjithė", u shpreh Milloviq.

Bllokada, ndryshe nga ditėt e mėhershme, nuk zgjat njė orė, por tėrė ditėn. Ajo pritet tė jetė e pėrditshme. Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, i tha Radios Evropa e Lirė se protestuesit po lejojnė qarkullimin e automjeteve civile dhe tė institucioneve tjera, pėrveē atyre tė EULEX-it.

"Tė tubuarit shprehen se ky bllokim ka pėr qėllim ndalimin e qarkullimit tė automjeteve zyrtare tė EULEX-it. Kėta, tash sa ditė, protestojnė kundėr rivendosjes sė pikave doganore nga komponenti i EULEX-it. Pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės janė nė vend tė ngjarjes dhe po bisedojnė me tė tubuarit, ndėrsa tė njėjtit konfirmojnė se do t'i vazhdojnė bllokadat e tilla gjatė ditėve nė vijim gjithashtu", theksoi Hoti.

Ndėrkohė, ditė mė patė, pėrmes njė komunikate, EULEX-i ka dėnuar zhvillimet e fundit nė pjesėn veriore tė Kosovės, ku, siē ėshtė thėnė, demonstruesit i kanė penguar doganierėt e EULEX-it qė t'i kryejnė detyrat e tyre, duke vendosur barrikada nė rrugė si dhe tė ashtuquajturat pika civile tė vėzhgimit nė rrugėt qė ēojnė drejt portave 1 dhe 31. /rel/
Mesazhi.com

Bogdanovic viziton Mitrovicėn?

Ministri pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanovic, ka paralajmėruar se do ta vizitojė tė enjten qytetin e Mitrovicės.

Sipas njė komunikate pėr media tė Ministrisė serbe pėr Kosovėn, Bogdanovic do t’i ndikojė materialisht disa serbė tė atjeshėm.

“Ministri Bogdanovic nė Mitrovicėn e Kosovės do tė dorėzojė mjete pėr nxitje tė ekonomisė nė Krahinė”, thuhet nė komunikatė.

“Mjetet nxitėse do tė marrin 25 persona juridik pėr tė nisur veprimtari tė ndryshme. Shuma e pėrgjithshme e mjeteve tė ndara ėshtė 80.617.000 dinarė”, thuhet mė tej nė komunikatėn e kėsaj ministrie.

Ministri serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanovic disa herė ka vizituar Kosovėn, ku ka lėshuar deklarata politike, kundėr rendit tė ri kushtetues. Pikėrisht pėr kėtė shkak, autoritet e Prishtinės patėn vendosur qė t’ia ndalojnė hyrjen nė Kosovė. Ky urdhėr ishte respektuar tri herė, por para njė muaji, Bogdanovic, megjithatė, arriti ta mbante njė fjalim nė Mitrovicė.
Gazeta expres

As afėr integrimit

Raporti i progresit ka tri vjet qė paraqet kritikat e njėjta nė fushėn ekonomike, mirėpo nuk ka veprime tė mjaftueshme pėr korrigjimin e tyre

Kosova nuk ėshtė as afėr qė tė plotėsojė kriteret ekonomike pėr t`u integruar nė Bashkimin Evropian. Kėshtu konkluduan panelistėt e konferencės sė organizuar nga instituti GAP, me temė Kriteret ekonomike tė Kopenhagės – ēfarė duhet tė bėjė Kosova?” Ata thanė se edhe pse vendi ende nuk ka njė marrėveshje zyrtare kontrakutale me Bashkimin Evropian, asgjė nuk mund ta ndalojė nė pėrmbushjen e kėtyre kritereve. U tha se nevojitet njė mekanizėm koordinues nė nivel lokal me atė qendror pėr pėrmbushjen e kėtyre kritereve.

Shpend Ahmeti, nga Instituti pėr studime tė avancuara GAP, pohoi se duke pėrmendur ēdo ditė integrimet evropiane, sikur ēėshtja po banalizohet. Ai theksoi se nė kėtė drejtim duhet tė punohet shumė, pasi qė, po tė ishte i lehtė integrimi nė praktikė, atėherė shumė vende tė rajonit tashmė do tė ishin integruar.
“Ndėr kushtet ekonomike kryesore nė kuadėr tė kritereve tė Kopenhagės, ėshtė krijimi i njė ekonomie tė tregut si dhe aftėsia pėr tė qenė konkurrent nė tregun e Bashkimit Evropian”, tha ai.

Sipas tij, Kosova ėshtė larg pėrmbushjes sė kritereve ekonomike tė Kopenhagės. I mungon stabiliteti ekonomik dhe qėndrueshmėria fiskale.
“Raporti i progresit ka tri vjet qė paraqet kritikat e njėjta nė fushėn ekonomike, si ato nė energjetikė, organizimin e ndėrmarrjeve publike, etj”, tha Ahmeti.
Nė anėn tjetėr, Federic Domanin nga Komisioni Evropian, tha se KE-ja luan njė rol teknik, politik, por edhe financiar. Diskutimet teknike me Kosovėn janė nė njė numėr tė fushave, nė veēanti nė atė tė qeverisjes sė mirė, tregut tė brendshėm, infrastrukturės, inovacioneve, bujqėsisė, ekonomisė. Ndėrkaq, dialogu politik bėhet nėn ombrellėn e Mekanizmit pėrcjellės tė stabilizim-asocimit.

“Dėshirojmė tė shohim njė rol mė tė madh tė organizatave tė shoqėrisė civile dhe duhet tė krijohen po ashtu struktura efektive dhe funksionale tė integrimit evropian”, tha Domanin. Sipas tij, edhe mekanizmi koordinues duhet tė jetė i pranishėm nė nivelin qendror dhe atė lokal.
Nė raportin e Institutit GAP, rekomandohet qė tė ketė pėrmirėsim tė analizave, lidhjeve nė mes tė aktiviteteve, politikave dhe kritereve. Fusha e parė nė Planin e Veprimit tė Qeverisė bazuar nė PVPE ėshtė tė mbahen politika fiskale stabile, tė sigurohen qė politikat sociale tė jenė nė harmoni me qėndrueshmėrinė afatgjate tė financave publike.

Po ashtu, tjetėr kėrkesė ėshtė azhurnimi dhe miratimi i Kornizės afatmesme tė shpenzimeve, rritja e inkasimit tė shėrbimeve publike etj.
Gazeta expres

Dani11
25-06-09, 18:39
Berisha e Erdogan presin shiritin, Thaēi mungon
Kryeministri shqiptar dhe ai turk presin shiritin e inagurimit tė autostradės Durrės-Morinė. Mungon kryeminsitri kosovar.
E enjte, 25 Qershor 2009 15:06



Kryeministri shqiptar dhe kryeministri turk presin shiritin e inagurimit tė autostradės Durrės-Kukės- Morinė. Mungon kryeminsitri kosovar. Berisha: Autostrada, korridor i miqėsisė, bashkėpunimit e integritetit rajonal. Erdogan: Do vazhdojmė te mbėshtesim Shqipėrine e Kosovėn.

Kryeministri Berisha e cilėsoi si njė ditė historike, inagurimin e autostradės Durrės-Kukės-Morinė. Ai e quajti autostradėn si korridori i miqėsisė dhe i bashkėpunimit.

"Sot inaguroj korridorin e kombit. Inaguroj autostradėn Rrėshen-Kalimash e cila, pėrbėn veprėn mė tė madhe pas anetaresimit tė Shqipėrisė nė NATO dhe pavarėsisė sė Kosovės pėr mbarė kombin shqiptar", tha kryeministri Berisha nė fjalėn e tij nė podiumin e ngritur nė hyrje tė njė mbikalimi tė autostradės.

Ai i shprehu mirėnjohje tė thellė homologut turk, Recep Tayyip Erdogan pėr pranimin e ftesės e cila ėshtė shenjė e solidaritetit dhe miqėsisė mes dy vendeve.

Tuneli- tha Berisha- do tė shndėrrohet nė faktor tė madh tė bashkėpunimit dhe integrimit rajonal. "Qytetarė tė Kosovės ju sot merrni njė shpėrblim tė madh pėr luftrat tuaja pėr liri dhe dinjitet kombėtar. Korridoi i kombit ėshtė dėshmia e madhe e madhėshtisė sė lirisė e ndėrtuar kėtu nė terrenin ndofta mė tė vėshtirė tė planetit nga njėri prej kombeve qė prej 15 vitesh renditej ndėr mė tė varfrit nė botė".

Kryeministri turk Erdogan nga ana e tij tha se autostrada ėshtė njė kryevepėr, njė nismė e madhe insfrastrukturore e ndėrtuar nga njė firmė turke, Bechtel Enka."Kjo rrugė ėshtė e rėndėsishme dhe kryevepėr shumė e madhe. "Jemi krenarė qė ėshtė realizuar njė vepėr e tillė nė njė terren tė tillė malore nė Shqipėrinė tonė mike e alate"- tha Erdogan gjatė fjalės sė tij pėrshėndetėse.

Kryeministri turk u shpreh i bindur se parteriteti mes dy vende do tė vazhdonte dhe do tė forcohej mė shumė ndėrsa ftonte investitorėt turq tė hapnin biznese ne Shqipėri."Ne jemi tė gatshėm te bėjmė cdo gjė pėr dhe tė ndihmojmė pėr mirėqėnien dhe stabilitetin e Shqipėrisė dhe tė Kosovės" -shtoi Erdogan

Mungon Thaēi

Kryeministri kosovar Hashim Thaci mungon nė ceremoninė e pėrurimit tė njė njėrit krah tė autostradės Durrės-Kukės-Morinė e cila po zhvillohet kėto momente nė hyrje tė mbikalimit tė parė tė kėsaj autostrade.

Zyra e medias pranė Kryeminsitrit shqiptar Sali Berisha bėn tė ditur se shkak i mungesės sė Hashim Thacit ėshtė agjenda e tij, pėr tė cilėn kishte planifikur njė udhėtim nė SHBA. Por nė agjendėn e publikuar online nė faqen zyrtare tė kryeministrisė kosovare nuk ėshtė shėnuar as ceremonia e autostradės Durrės- Kukės-Morinė dhe as vizita nė SHBA.

Punimet pėr kėtė autostradė nisėn mbi dy vjet mė parė. Pėr segmentin Rrėshen- Kalimash, njė ndėr mė tė vėshtirėt e autostradės Durrės-Kukės-Morinė, ku pėrfshihet dhe tuneli Thirrė-Kalimash, i ndėrtuar nė njė terren shkėmbor, punoi firma amerikano-turke Bechtel-Enka.

Durrės-Kukės Morinė do tė shkurtojė me 65 kilometra distancėn Shqipėri-Kosovė. Nga 330 qė ishte distanca Tiranė-Prishtinė, me pėrfundimin e kėsaj rruge ajo do tė jetė 265 kilometra dhe mė sė shumti atė e shkurton tuneli Thirrė- Kalimash, mė i madhi nė Ballkan. Pėrgjatė autostradės Durrės- Kukės-Morinė janė ndėrtuar 29 ura, mė e larta e tė cilave ėshtė 80 metra. /TCH/Balkanweb/

Llapjani_HH
26-06-09, 17:25
Deputeti Rrustemaj kėrkon shpjegim nga Thaēi pėr incidentin e dhunshėm mes vėllait tė tij dhe atij tė kryeministrit


Deputeti i PDK-sė, Naim Rrustemi, ka adresuar pyetje sot nė Kuvend pėr kryeministrin Thaēi, lidhur me incidentin e dhunshėm qė ka ndodhur kohė mė parė ndėrmjet vėllait tė tij, Etrur Rrustemi, dhe vėllait tė kryeministrit Thaēi, Gani Thaēi. Ndėrkohė kryeministri nuk ka qenė i pranishėm nė seancė pėr tė dėgjuar kėrkesėn pėr shpjegime pėr atė qė anėtari i partisė sė vet e ka quajtur sulm ndaj vėllait tė tij, ish-drejtorit tė PTK-sė. Kjo pyetje ka nxitur reagimin e serishėm tė kryekuvendarit Krasniqi. Ndėrkohė 50 minutat e rezervuar pėr pyetje tė ligjvėnėsve kosovarė kanė pėrfunduar me herėt sesa nė ēdo seancė tjetėr. Shumė deputetė nuk kanė marrė pėrgjigje nė pyetjet e tyre pėr shkak tė mospranisė sė ministrave nė seancė. Nė seancė s’ka qenė i pranishėm as kryeministri Thaēi. Shumė deputetė nuk kanė dashur t’i parashtrojnė pyetjet e tyre duke shprehur revoltė pėr mungesėn e pjesės dėrmuese tė kabinetit qeveritar. Deputetja e AAK-sė, Gjylnaze Syla, ka thėnė se kryeministri Thaēi po e injoron Kuvendin. Ndėrkaq, kryekuvendari Krasniqi, nė kėtė rast ėshtė munduar tė luajė rolin e mbrojtėsit. Ministrat qė janė pėrgjigjur nė pyetjet e deputetėve gjatė kėsaj seance kanė qenė ministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, ministri i Bujqėsisė, i Pylltarisė dhe i Zhvillimit Rural, Idriz Vehapi dhe ai i Kulturės, Valton Beqiri. Zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, e ka arsyetuar mungesėn e kryeministrit Thaēi, duke thėnė se ai ka pasur takime gjatė ditės sė sotme me shefin e ICO-s, Peter Faith dhe presidentin Fatmir Sejdiu. Sipas tij, agjenda e kryeministrit ka qenė e caktuar shumė kohė mė parė.
KTV

Brenda pak ditėsh pritet kthimi nė punė i policėve serb tė suspenduar


Ministri serb pėr Kosovė, Goran Bogdanoviq, ka deklaruar se qeveria e Serbisė ėshtė afėr vendimit qė t’ u bėjė thirrje tė gjithė serbėve nė Kosovė qė tė kthehen nė atė qė ai e quan Shėrbimi Policor i Kosovės. Gjatė qėndrimit tė tij nė Mitrovicė, Bogdanoviq ka thėnė se pėr kėtė gjė po bėhen negociata me EULEX-in, ashtu qė ky mision tė marrė pėrsipėr zinxhirin komandues dhe tė sigurojė praninė e pjesėtarėve tė vet nė tė gjitha stacionet dhe nėnstacionet nė mjediset serbe nė Kosovė, ka bėrė tė ditur radio KiM. “Kjo qeveri e Serbisė udhėheq njė politikė unike pėr tė gjithė serbėt nė Kosovė dhe nuk mund tė ketė njė politikė pėr serbėt nė veri tė Kosovės dhe njė tjetėr pėr serbėt nė jug tė lumit Ibėr”, ka thėnė Bogdanoviq. Nė lidhje me bllokadėn qė serbėt e veriut e kanė organizuar pėr shkak tė kontrollit tė mallrave nė kalimet kufitare Jarinjė dhe Brnjak, Bogdanoviq ka thėnė se koha e “balvan revolucioneve” ka kaluar moti. “Pa pajtimin e Beogradit zyrtar dhe pa pajtimin e bashkėsisė lokale, unė do tė jem i pari qė do tė kundėrshtojė kėtė gjė. Mendoj se kjo nuk ėshtė mėnyra pėr zgjidhjen e problemeve dhe ne duhet tė bashkėpunojmė me UNMIK-un dhe EULEX-in”, ka thėnė ai. Bogdanoviq tė enjten ka qėndruar nė Mitrovicė, ku ka dorėzuar mjetet stimuluese tė qeverisė serbe nė vlerė prej 80 milionė dinarėve pėr biznesmenėt serbė nga Kosova.
KTV

Sejdiu s’pati kohė pėr inaugurim


Angazhimet e djeshme tė pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė Kosovės kanė qenė maksimale. Presidenti Fatmir Sejdiu ka qenė i ftuar, por nuk ka pasur kohė tė marrė pjesė nė ceremoninė pėruruese tė autostradės Durrės-Morinė.

Ky ėshtė shpjegimi i zyrtarėve tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) tė pyetur nga gazetarėt se si ėshtė e mundur qė asnjė zyrtar i lartė i Kosovės, nuk mori pjesė nė inaugurimin e djeshėm tė rrugės, qė konsiderohet qė i kontribuon zhvillimit edhe tė Kosovės.

“Gjithēka qė ėshtė e dukshme, e prekshme, transparente nuk ka nevojė tė rikonfirmohet. Angazhimet e djeshme tė gjithė pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė vendit kanė qenė maksimale edhe nė bashkėpunim, komunikim kėto janė ēėshtje tė rėndėsishme relevante pėr procesin qė ka kaluar Kosova, thjesht nuk ka pasur hapėsirė kohore qė tė jetė qoftė Presidenti ose kryeministri nė inaugurimin e kėsaj rruge”, tha Ramė Manaj, Sekretar i Pėrgjithshėm i LDK-sė, nė konferencėn e rregullt me gazetarė.

Mė tutje, Manaj e vlerėsoi njė arritje tė madhe tė karakterit historik pėr gjithė hapėsirėn shqiptare, inaugurimin e autostradės Durrės-Kukės-Morinė. Sipas tij, kjo rrugė hap definitivisht barrierat e integrimit tė komunikimeve brendashqiptare.

“Njė rrugė qė ka rėndėsi, jo vetėm ekonomike dhe njė rrugė qė u kontribuon integrimeve tė mėtutjeshme tė shqiptarėve kėndej dhe andej kufirit, por edhe gjithė rajonit tė integrimeve evropiane”, u shpreh funksionari i lartė i LDK-sė – Manaj, njėherit zėvendėskryeministėr i Kosovės.

Ai pėrsėriti propozimin qė kjo autostradė tė pagėzohet me emrin e presidentit historik tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Sipas Manajt, ndėrtimi i kėsaj rruge, ka qenė sė pari ide e Rugovės.
Gazeta expres

Llapjani_HH
28-06-09, 20:59
Sejdiu s’u ftua nė inaugurim, sqaron Presidenca

Zyra e Presidentit tė Kosovės ka sqaruar se Presidenti Fatmir Sejdiu nuk ka pasur ftesė tė marrė pjesė nė ceremoninė e inaugurimit tė autostradės Durrės-Kukės.

Nėpėrmes njė komunikate shtypi, Presidenca thekson se nė kėtė ngjarje pjesėmarrja ka qenė e paraparė nė nivel kryeministrash.

“Siē dihet, Presidenti Sejdiu ėshtė takuar nė Tiranė, mė 24 qershor 2009, edhe me Kryeministrin e Shqipėrisė, z. Sali Berisha, tė cilin e ka pėrgėzuar pėr punėn e madhe qė ėshtė bėrė pėr ndėrtimin e kėsaj autostrade, e cila ėshtė shumė e rėndėsishme pėr zhvillimin ekonomik dhe intensifikimin e bashkėpunimit tė gjithanshėm nė mes Shqipėrisė dhe Kosovės, si dhe rajonit nė pėrgjithėsi”, thuhet nė komunikatėn shpėrndarė medieve pasdite.

Mė herėt gjatė ditės, zyrtarė tė lartė tė LDK-sė kishin deklaruar se presidenti Sejdiu ka qenė i ftuar, por nuk ka pasur kohė tė marrė pjesė nė ceremoninė, qė u mbajt nė Rrėshen tė Shqipėrisė.

Sejdiu s’pati kohė pėr inaugurim

Angazhimet e djeshme tė pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė Kosovės kanė qenė maksimale. Presidenti Fatmir Sejdiu ka qenė i ftuar, por nuk ka pasur kohė tė marrė pjesė nė ceremoninė pėruruese tė autostradės Durrės-Morinė.

Ky ėshtė shpjegimi i zyrtarėve tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) tė pyetur nga gazetarėt se si ėshtė e mundur qė asnjė zyrtar i lartė i Kosovės, nuk mori pjesė nė inaugurimin e djeshėm tė rrugės, qė konsiderohet qė i kontribuon zhvillimit edhe tė Kosovės.

“Gjithēka qė ėshtė e dukshme, e prekshme, transparente nuk ka nevojė tė rikonfirmohet. Angazhimet e djeshme tė gjithė pėrfaqėsuesve tė institucioneve tė vendit kanė qenė maksimale edhe nė bashkėpunim, komunikim kėto janė ēėshtje tė rėndėsishme relevante pėr procesin qė ka kaluar Kosova, thjesht nuk ka pasur hapėsirė kohore qė tė jetė qoftė Presidenti ose kryeministri nė inaugurimin e kėsaj rruge”, tha Ramė Manaj, Sekretar i Pėrgjithshėm i LDK-sė, nė konferencėn e rregullt me gazetarė.

“Kanė qenė tė ftuar tė gjithė, pjesėmarrje e pėrgjithshme”, ka shtuar Manaj, i pyetur nga gazetarėt.

Nga ana tjetėr, Manaj e vlerėsoi njė arritje tė madhe tė karakterit historik pėr gjithė hapėsirėn shqiptare, inaugurimin e autostradės Durrės-Kukės-Morinė. Sipas tij, kjo rrugė hap definitivisht barrierat e integrimit tė komunikimeve brendashqiptare.

“Njė rrugė qė ka rėndėsi, jo vetėm ekonomike dhe njė rrugė qė u kontribuon integrimeve tė mėtutjeshme tė shqiptarėve kėndej dhe andej kufirit, por edhe gjithė rajonit tė integrimeve evropiane”, u shpreh funksionari i lartė i LDK-sė – Manaj, njėherit zėvendėskryeministėr i Kosovės.

Ai pėrsėriti propozimin qė kjo autostradė tė pagėzohet me emrin e presidentit historik tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Sipas Manajt, ndėrtimi i kėsaj rruge, ka qenė sė pari ide e Rugovės.
Gazeta expres

Tokė e askujt

Policia e Kosovės nuk lejohet tė hyjė nė njė pjesė tė fshatit Karaēevė tė Kamenicės. KFOR-i ka vendosur shenjėn se ajo pjesė nuk ėshtė e Kosovės. Njė ditė mė herėt, policėt serbė kanė hyrė nė kėtė fshat dhe kanė qėndruar pėr disa orė aty. Banorėt kanė protestuar dhe kanė kėrkuar ndihmėn e institucioneve shtetėrore pėr zgjidhjen e problemit. Ata paralajmėrojnė protesta edhe nė Prishtinė

As policia e Kosovės nuk lejohet tė hyjė nė njė pjesė tė fshatin Karaēevė tė Dardanės, sepse ajo zonė konsiderohet se ėshtė pjesė neutrale nė mes tė kufirit tė Kosovės me Serbinė.

Madje KFOR-i ka vendosur shenjėn qė tregon se ajo pjesė nuk ėshtė e Kosovės.

Njė ditė mė herėt, njė patrullė e policisė serbe ka shkelur nė fshatin Karaēevė dhe ka qėndruare pėr disa orė aty.

Ky veprim i policėve serbė ka irrituar fshatarėt, tė cilėt kanė protestuar dhe kanė kėrkuar ndihmėn e policisė sė Kosovės, tė cilėt kanė biseduar me kolegėt e tyre serbė.

Edhe KFOR-i ėshtė angazhuar qė tė mos eskalojė situata.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Arbėr Beka thotė se ajo pjesė ėshtė zonė e kontestuar ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, kurse pėrkujton se KFOR-i ėshtė pėrgjegjės pėr tė siguruar zonėn e gjelbėr tė kufirit.

Beka thotė se policia do tė shkojė nė fshatin Karaēevė edhe mė shpesh pėr tė parė sa mė afėr hallet e banorėve, por se nuk do tė kalojnė nga pjesa e kontestuar e kufirit.

Por, banorėt e fshatit janė tė vendosur qė tė mos i lejojnė policėt serbė tė shkelin nė fshatin e tyre.

Ata paralajmėrojnė se tė mėrkurėn do tė organizojnė njė protestė paqėsore, nė tė cilėn do tė kėrkojnė nga institucionet shtetėrore qė tė ruhet integritetit dhe sovraniteti i Kosovės.

Selver Lenjani, pėrfaqėsues i fshatit Karaēevė, ka paralajmėruar se do tė kėrkojnė nga Qeveria mbrojtjen e tokės sė tyre.

Ai pėrshkruan incidentin e ndodhur njė ditė mė herėt si mė tė rėndin nė dhjetė vitet e fundit.

“Vetėm sa nuk kanė shkrepur plumbat. Policėt serbė tė armatosur deri nė dhėmbė, hynė nė fshatin tonė dhe falė gjakftohtėsisė sė policisė, por edhe tė banorėve, u tejkaluan incidentet”, thotė Lenjani, derisa angazhohet pėr t`i njoftuar bashkėfshatarėt pėr protestėn e sė mėrkurės.

Ai u bėn thirrje institucioneve shtetėrore tė angazhohen nė zgjidhjen e kėtij problemi, nė tė kundėrtėn paralajmėron protesta edhe nė Prishtinė.

“Nėse vazhdon injorimi nga institucionet tona, atėherė ne do tė dalim para derės sė kryeministrit, presidentit dhe kryeparlamentarit pėr tė na e gjetur zgjidhjen.

Ne do t`u bėjmė thirrje tė gjithė qytetarėve tė Kosovės qė tė na ndihmojnė nė ruajtjen e pragut tė derės”, ka thėnė Lenjani.

Problemi i fshatit Karaēevė daton prej vitit 2001, kur policia kufitare e Serbisė i ėshtė afruar kufirit. Prej atėherė, njė pjesė e fshatit ku kalon magjistralja, ka mbetur jashtė Kosovės.

KFOR-i ka ndėrtuar njė rrugė anėsore pėr tė shkuar nė fshatin Karaēevė dhe tė mos provokojnė incidente.

Banorėt vlerėsojnė se edhe ajo pjesė e fshatit tė tyre ėshtė e Kosovės, derisa paralajmėrojnė se do tė pėrdorin tė gjitha forcat pėr tė mos lejuar hyrjen e policėve serbė nė fshatin e tyre.
Gazeta expres


Rritje pagash pėr deputetė – veturė tė blinduar pėr kryeparlamentarin

Komisioni pėr Buxhet dhe Financa i ka rekomanduar Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės rritjen e pagave tė deputetėve si dhe blerjen e njė veture tė blinduar, e cila do tė shėrbente jo vetėm pėr nevoja tė kryetarit tė Kuvendit, por edhe pėr bartjen e homologėve tė tij kur ata qėndrojnė pėr vizitė nė Kosovė, bėn tė ditur e pėrditshmja Koha Ditore.

Paga bazė e deputetėve ėshtė parashikuar tė bėhet 1.500 euro, pa i llogaritur shtesat e tjera pėr pjesėmarrje nė seanca plenare dhe angazhime brenda komisioneve parlamentare. Me kėto shtesa ėshtė paraparė qė paga e deputetit tė afrohet nė 2.000 euro. Aktualisht, paga bazė e deputetit ėshtė 1.080 euro.

Po ashtu, sipas kėsaj tė pėrditshmeje, e cila thirret nė burime pranė Komisionit qė ka rekomanduar kėto ndryshime – nga ngritja e pagave do tė pėrfitojnė edhe nivelet mė tė larta tė Kuvendit – ky hyjnė anėtarėt e Kryesisė dhe kryeparlamentari.

Kėshtu, kryeparlamentari Jakup Krasniqi, veē pagės bazė prej 2.400 eurosh do tė merrte edhe 400 euro shtesė, ndėrsa anėtarėt e Kryesisė do tė merrnin edhe nga 200 euro shtesė nga paga bazė e tyre.
Telegrafi

Llapjani_HH
28-06-09, 21:01
“Ēohu”: Qeveria po e udhėheq fshehtė, projektin pėr ndėrtimin e Termocentralit “Kosova C”

Organizata “Ēohu” ka akuzuar kryeministrin Hashim Thaēi dhe dikasteret e qeverisė sė tij, se po e udhėheqin nė mėnyrė tė fshehtė dhe jashtė interesave tė qytetarė, projektin pėr ndėrtimin e Termocentralit “Kosova C” ose me terminologjinė tjetėr” Kosova e Re”.

Organizata “Ēohu” ka theksuar se Kosova ka nevojė pėr kapacitete tė reja energjetike, por jo edhe pėr projekte tė dyshimta, qė i shėrbejnė kryesisht investuesve tė huaj, por jo edhe qytetarėve tė vendit.

“Qeveria e Kosovės nė krye me kryeministrin Hashim Thaēi e ka udhėhequr kėtė proces nė mėnyrė tėrėsisht sekretive duke e mbajtur atė larg syve tė opinionit. Qytetarėt e Kosovės fare pak dinė pėr kėtė projekt, ai informim i pakėt qė ėshtė bėrė ka pasur mė shumė tė bėjė me propagandė siē ka qenė riemėrimi i projektit nga ‘Kosova C’ nė ‘Kosova e Re’ sesa me informimin e drejtė tė qytetarėve”, ka deklaruar kjo organizatė.

Po ashtu, sipas kėsaj organizate, Qeveria e Kosovės bėn tė dyshohet se ka pasur diēka pėr tė fshehur nė kėtė mes. “Duke e marrė parasysh se nė garė janė kompani tė mėdha ndėrkombėtare dhe se kėto janė pėrkrahur nga ambasadat e tyre nė Kosovė dhe nga grupe tė tė ashtuquajtura ‘konsulente’ (tė USAID-it kryesisht), ne ngremė dyshimin se qeveria dhe kryeministri kanė vepruar mė shumė si pėrfaqėsues tė tyre, sesa si pėrfaqėsues tė interesave tė popullit”, thuhet nė njė kumtesė tė “Ēohu”.

Po ashtu sipas kėsaj tė fundit, njė termocentral i pėrmasave tė tilla, me investim tėrėsisht tė huaja, ėshtė interes tėrėsisht i kompanive tė huaja. “Sipas ekspertėve kosovar tė energjetikės, aktualisht Kosova nuk ka nevojė pėr mė shumė se 300 MW shtesė pėr tė plotėsuar nevojat e saj pėr rrymė tė pandėrprerė”, thuhet nė kumtesė.

Realizimi i projektit ashtu siē planifikon qeveria e Kosovės, sipas “Ēohu”, do tė thotė realizim i interesave tė investitorit tė huaj, por jo edhe i zhvillimit tė Kosovės. “Pra ėshtė e qartė se njė investim i tillė do tė jetė fitimprurės pėr investitorin, por jo pėr Kosovėn”, thotė kjo organizatė.

“Kryeministri Hashim Thaēi dhe ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala nėn kėshillat e “konsulentėve” tė huaj, ka rrezik t’ia falin kėtė minierė investitorit fitues qė ai ta eksploatojnė atė pėr dyzet vitet e ardhshme (aq sa ka rezerva aty)”, thotė “Ēohu”, sipas tė cilit, rreziku edhe mė i madh ėshtė nė minierėn e Sibovcit,e cila gjithashtu ka rrezik t’i falet investitorit. “Miniera e Sibovcit ka njė vlerė mbi 8 miliardė euro dhe nėse qeveria kėtė minierė ia dhuron investitorit tė huaj, ne jo vetėm qė do tė eksploatohemi, por ne do ta blejmė qymyrin tonė nga ai”, thuhet nė reagim.

Nė fund kjo organizatė i bėn thirrje kryeministrit Thaēi, ministrit Ahmet Shala dhe ministres Justina Pula-Shiroka, qė tė sillen si pėrfaqėsues tė qytetarėve tė tyre, e jo si agjentė tė kompanive dhe interesave tė huaja nė Kosovė. “Ju sot nuk do tė merrni vendim thjesht pėr njė termocentral dhe ‘investim tė huaj’, por do tė merrni vendim edhe pėr brezat qė do vijnė. Prandaj, varėsisht prej vendimit qė merrni edhe historia do t’ju gjykojė”, thuhet nė njė reagim lėshuar nga organizata “Ēohu”.
KTV

Gazimestan: Serbėt po kremtojnė qetė Vidovdanin

Nė Gazimestan, afėr Prishtinės serbėt nga Kosova dhe Serbia kanė festuar nė mėnyrė tė qetė festėn e Vidovdanit. Tė pranishėm nė kėtė manifestim ishin disa ministra tė Qeverisė sė Serbisė tė cilėt kanė hyrė dje nė Kosovė. Hyrja e tyre nė vendin tonė ėshtė bėrė pasi qė Qeveria e Kosovės kishte dhėnė pėlqimin qė ata tė qėndrojnė sot nė Kosovė, ndėrkohė qė Policia e Kosovės po bėn pėrcjelljen e kėsaj ngjarje dhe deri mė tani nuk ka asnjė problem.

Ndryshe, delegacioni i Qeverisė serbe tė shtunėn ka marrė pjesė nė liturgjinė nė Manastirin Graēanica, me ē’rast ministri Bogdanoviq ka thėnė se nga kremtja e sivjetme e Vidovdanit dėshiron tė dėrgojė mesazhin e paqes dhe kompromisit duke porositur se kjo ėshtė “kohė e sakrificės pėr Serbinė e pasur nė kuptimin shpirtėror e material”.


Ndėrkohė incidenti i cili ka ndodhur dje kur nė Leposaviq ėshtė ndaluar eskorta e automjeteve nė pėrcjellje tė ministrit tė Qeverisė serbe, Goran Bogdanoviq, ka nxitur vėmendje tė madhe nė opinion. Sot pėr atė ngjarje po flitet me tė madhe me qė video incizimi ėshtė emetuar nėpėr shumė media.
RTK

Policia ka marrė tė gjitha masat pėr manifestimin e serbėve nė Gazimestan

Policia e Kosovės ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet pėr manifestimin e sotėm tė serbėve nė Gazimestan, me rastin e Vidovdanit. ku pritet tė marrin pjesė edhe i ashtuquajturi ministėr pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, ministri i Kulturės dhe kėshilltari i presidentit serb Boris Tadiq, tė cilėt kanė bėrė kėrkesė tek misioni EULEX pėr tė marrė pjesė, ndėrkohė qė kėrkesa ėshtė aprovuar nga Qeveria e Kosovės. Edhe sot disa ministra serbė u gjuajtėn me gurė nga serbėt lokalė.

Zėdhėnėsi Arber Beka tha se policia do tė bėjė edhe pėrcjelljen e delegacioneve tjera qė pritet tė vijnė nga Serbia. Ndėrkohė, serbėt e veriut tė Kosovės kanė pritur me gurė disa ministra tė Serbisė qė kanė hyrė sot nė Kosovė, pėr tė marrė pjesė nė manifestimet e nesėrme.

Edhe dje (e shtunė) Serbėt nė Leposaviq i kanė gjuajtur me gurė veturat e ministrave tė Qeverisė sė Serbisė, Goran Bogdanoviq dhe Nebojsha Bradiq, tė cilėt kanė hyrė nė portėn kufitare Jarinje pas lejes qė kanė dhėnė autoritet e Kosovės pėr pjesėmarrjen tyre nė manifestimin e Vidovdanit, njė betejė e humbur e serbėve kundėr turqve nė vitin 1389, qė tradicionalisht pėrkujtohet nga serbėt.

Komandanti i stacionit tė Leposaviqit, Dragan Stevanoviq, ka deklaruar dje se incidenti ka ndodhur rreth orės 12:30, ndėrsa nuk ka pasur tė lėnduar.

Ndėrsa zėdhėnėsi rajonal i policisė Besim Hoti, ka thėnė se karvani me vetura i ministrave serbė ėshtė gjuajtur me gurė nė momentet kur ka kaluar pranė barrikadave tė njė grupi serbėsh prej rreth 20-30 personash.
RTK


Vijnė me leje

Tre ministra dhe njė kėshilltar tė Presidentit tė Serbisė, Boris Tadic, vijnė nė Gazimestan, 620 vjet pas disfatės nga turqit dhe 20 vjet pas ndėrsimit tė Milosevicit pėr “Serbinė e Madhe”. Atyre u ėshtė dhėnė leja nga institucionet e shtetit tė Kosovės. Policia thotė se ka marrė masat pėr tė mos lejuar incidente.

Pas njė kėrkese qė Qeveria e Serbisė, pėrmes Zyrės sė Bashkimit Evropian nė Beograd, e kishte dorėzuar tek autoritetet e Prishtinės, Qeveria e Kosovės i ka dhėnė tė shtunėn leje njė delegacioni nga Beogradi qė tė qėndrojė nė Kosovė me rastin e festės sė “Vidovdanit”.

Mė tė heshtur se asnjėherė mė parė gjatė dy dekadave, serbėt do t’i rikthehen tė dielėn pėrsėri vendit nga ku Slobodan Milosevic nė vitin 1989 nisi luftėn e tij pėr Serbinė e Madhe.

Pa pompozitetin qė ka shoqėruar kėtė ngjarje viteve tė shkuara, qindra serbė kanė paralajmėruar se do tė mblidhen sot nė mesditė nė Gazimestan pėr tė shėnuar 620 vjetorin e Betejės sė Kosovės, ngjarjen tė cilėn Serbia ēdo vit e feston pavarėsisht disfatės qė koalicioni ballkanik e pėsoi ndaj trupave tė Perandorisė Osmane tė drejtuara nga Sulltan Murati I.

Ministri serb pėr Kosovėn Goran Bogdanovic, kėshilltari i Presidentit tė Serbisė Mladan Djordjevic, ministri i religjionit Nebojsa Bradic dhe ministri i Religjionit Bogoljub Sijakovic kanė marrė leje nga autoritetet e Prishtinės pėr tė hyrė nė territorin e Kosovės.

Ministrat Bradic dhe Sujakovic do tė jenė nė Gazimestan nė orėn 11.30 ndėrsa Bogdanovic i shoqėruar nga Djodjevic do tė jetė nė tė njėjtin vend njė orė mė vonė. Pasi t’i kryejnė lutjet e pėrvitshme para monumentit tė Gazimestanit ata do tė udhėtojnė drejt Graēanicės.

“Pėrcjellja e tyre bėhet nga Policia e Kosovės”, thotė Arbėr Beka, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės.

Mė herėt, zėvendėskryeministri i Kosovės Hajredin Kuēi ėshtė cituar tė ketė thėnė se institucionet e vendit dėshirojnė qė gjithēka tė shkojė qetė gjatė festimeve tė serbėve nė kėtė ngjarje.

Ai ka thėnė tė premten qė Prishtina ka marrė njė kėrkesė pėr hyrjen e njė delegacioni nga Beogradi dhe ka premtuar se autoritetet e vendit do ta shqyrtojnė atė “shumė shpejt”.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės ka konfirmuar pėr pėlqimin e institucioneve tė Prishtinės qė kjo vizitė tė realizohet.

Beka ka folur pėr njė plan policor nė mėnyrė qė tė eliminohet mundėsia e ndonjė incidenti.

“Policia e Kosovės ka bėrė pėrgatitjet e nevojshme qė gjithēka gjatė kėtij manifestimi fetar tė shkojė pa incidente. Plani policor konsiston kryesisht nė ruajtjen e rendit dhe tė qetėsisė publike po ashtu edhe nė lehtėsimin e qarkullimit tė delegacioneve tė cilat do tė vijnė tė vizitojnė lokacione tė caktuara”, ka thėnė ai.

Pėr t’u dhėnė pėrgjigje situatave tė papritura, gjatė dy ditėve tė kaluara nė shtabin e Policisė nė Prishtinė janė takuar intensivisht drejtorėve rajonalė tė policisė dhe komandantėt tė stacioneve policore.

“Nuk presim se do tė ketė incidente, sidoqoftė policia ėshtė e gatshme tė reagojė nė rast se do tė ketė prishje tė rendit dhe qetėsisė publike”, thotė Beka.

Sipas tij, policia siguron lehtėsim tė qarkullimit pėr vizitorėt, por pa penguar qarkullimin normal tė njerėzve.

“Nuk do tė ketė ndalim tė qarkullimit. Mund tė ketė pritje nė kohė tė caktuar derisa delegacionet tė gjejnė vendet e tyre pėr parkim, por ndalim tė qarkullimit nuk do tė ketė nė asnjė moment”, thotė ai.
Gazeta expres

Llapjani_HH
28-06-09, 21:03
Gurė pėr Bogdanoviqin (Video)


Nė mėnyrė tė pazakontė, serbėt sulmojnė serbėt. Kjo ka ndodhur tė shtunėn nė veri tė Mitrovicės, ku protestuesit serbė kanė gjuajtur me gurė makinėn e ministrit serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq. Thuhet se kjo ka ndodhur pasi qė Bogdanoviq tash sa ditė u ka bėrė thirrje pėr ndaljen e protestave qė serbėt po i mbajnė tash njė javė kundėr kontrollit tė EULEX-it nė pikat doganore 1 dhe 31.

Protestuesit serbė nė veri tė Mitrovicės, kanė gjuajtur me gurė makinėn nė tė cilėn ishte Goran Bogdanoviq, ministėr pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė dhe Nebojsha Bradiqev, ministėr i Kulturės.

Tė shtunėn, kėta dy, bashkė me pėrcjellje po shkonin nė Mitrovicė, pėr tė festuar tė dielėn festėn e serbėve, Vidovdan, kur papritmas, posa po kalonin afėr protestuesve serbė nė Leposaviq, janė gjuajtur me gurė nga protestuesit serbė.

Policia e Kosovės tregon se makina ka vazhduar lėvizjen dhe se nuk ka pėsuar ndonjė aksident.

“Nuk i dimė shkaqet e kėtij incidenti. Ata kanė ardhur me leje tė Qeverisė sė Kosovės pėr festėn e tyre, Vidovdan, dhe pse janė sulmuar nga protestuesit, mbetet tė zbulohet”, tha Besim Hoti, zėdhėnės i Policisė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės.

Edhe pse ai thotė se nuk i di arsyet, mediat serbe deklarojnė se kjo ka ndodhur pasi qė Bogdanoviq tash sa ditė ėshtė duke kėrkuar nga serbėt nė Veri qė tė ndėrpresin protestat.

Ata kanė filluar tė protestojnė tash njė javė, kundėr EULEX-it, i cili po bėn kontrollin e pikave doganore nė Leposaviq dhe Zubin Potok, pasi qė, sipas tyre, nuk duan t’i paguajnė taksė Qeverisė sė Kosovės, por vetėm asaj tė Serbisė.

Ministri serb pėr Kosovėn disa herė iu ka bėrė thirrje protestuesve serbė qė tė ndėrpresin protestėn nė veri tė Mitrovicės.


Mirėpo, protestuesit serbė, me kėmbėngulje thonė se nuk do tė ndalen derisa EULEX-i tė largohet nga pikat doganore 1 dhe 31.

Zėvendėskryetari i Komunės sė Leposaviqit, Goran Lazoviq, ka thėnė pėr Kontakt Plus se magjistralja nė Leposaviq gjatė tėrė ditės vazhdon tė mbetet e bllokuar pėr tė gjitha makinat e EULEX-it.

Ai thotė se tė hėnėn pret njė takim me protestuesit e Zubin Potokut pėr tė biseduar rreth gjendjes sė deritanishme, kurse thirrjes sė tyre pėr tė negociuar me EULEX-in dhe Qeverinė Serbė, nuk i ėshtė pėrgjigjur askush.

Edhe Stevan Bozoviq, kryetar nė Zubin Potok, ka deklaruar se edhe nė atė pjesė magjistralja vazhdon tė bllokohet dhe po ashtu nuk kanė marrė asnjė pėrgjigje nga EULEX-i pėr bisedime.

“Nuk do t’i ndalim protestat derisa EULEX-i nuk ndėrpret doganėn pėr serbėt qė hyjnė nė Kosovė”, u ka thėnė Bozoviq protestuesve tė Zubin Potokut.

Mirėpo, edhe pse ata po mundohen tė bllokojnė punėn e zyrtarėve tė EULEX-it, bėhet e ditur se nė asnjė moment nuk kanė arritur tė bėjnė njė gjė tė tillė.

“Pavarėsisht nga sulmet e fundit pėr ta parandaluar, EULEX-i po regjistron mallrat tregtare dhe po merr fotokopje tė licencave tė shoferėve tė kamionėve, si dhe tė dokumenteve me listėn e vlerės dhe llojit tė mallit qė transportojnė, e gjitha kjo, nė njė mėnyrė transparente dhe nė njė pėrpjekje pėr tė ulur edhe mė tej kontrabandėn”, ėshtė shprehur Karin Limdal, zėdhėnėse e EULEX-it.

Si zyrtarė tė EULEX-it, po ashtu edhe tė Policisė Kosovės, kanė deklaruar se prej se EULEX-i ėshtė vendosur nė atė pjesė, kontrabanda me Serbinė ėshtė ulur dukshėm.

Serbėt nė Veri, pėr herė tė tretė brenda dy muajve po protestojnė pėr heqjen e kėsaj kontrolle.

Hera e parė ka qenė mė datėn 20 maj, kur EULEX-i pati filluar tė zbatojė masat parandaluese pėr aktivitetet kontrabanduese, duke kėrkuar qė mallrat e transportuara tė kenė dėshmi tė caktuar.

Ndryshe prej herėve tė kaluara, kur protestat e tyre kanė zgjatur 1 apo 2 orė nė ditė, kėsaj radhe ata po i mbajnė nga 12 orė.

Por edhe zėdhėnėsi i policisė, Besim Hoti, tregon se pėrkundėr deklaratave tė serbėve qė po bllokojnė rrugėn, ata nuk kanė fuqi tė bėjnė njė gjė tė tillė.

“Tubimi i kėtyre serbėve nuk ka fuqi qė tė bllokojė nė tėrėsi magjistralen, pasi qė policia e ka nėn kontroll dhe qarkullimi ėshtė i lirshėm nė ato vende. Ata rrinė aty vetėm fizikisht, sepse punėn e EULEX-it nuk mund ta pengojnė”, ėshtė shprehur Hoti.

1a3t2kXD9MM
Gazeta expres

Llapjani_HH
29-06-09, 17:03
CIA kishte kryqėzuar njė tė burgosur nė Ebu-Graib

Agjencia Qendrore e Zbulimit kishte kryqėzuar njė tė burgosur nė burgun e Ebu-Graibit afėr Bagdadit, sipas njė raporti tė revistės "The New Yorker."

"Njė mjek gjeti se ai i burgosuri fillimisht kishte qenė i kryqėzuar; pastaj kishte vdekur nga pengesat nė frymėmarrje pasi ishte varur duke peshuar nė duart e tij dhe kishte vuajtur nga brinjėt e thyer." shėnon Xhejn Majer nė numrin e 22-tė tė kėsaj reviste qė doli nė kėtė muaj.

"Patologėt ushtarak e klasifikuan rastin si vrasje." Data e vrasjes nuk ishte dhėnė.

"Ende nuk ka pasur akuza penale kundėr zyrtarėve tė CIA-sė qė ishin pėrfshirė nė kėtė program torturash, pavarėsisht nga fakti se tre tė burgosur kishin vdekur nė marrjet nė pyetje nga personeli i kėsaj agjencie" thotė Majer.

Njė raport i mėhershėm nga Xhon Hendren nga e pėrditshmja Los Angeles Times, tregon pėr raste tjera tė vrasjeve nga torturat. Organizata "Tė Drejtat e Njeriut Sė Pari" thotė se gati 100 tė arrestuar kanė vdekur nė paraburgimet nga forcat e SHBA-ve nė Irak dhe Afganistan. /legitgov.org
Mesazhi.com

Llapjani_HH
30-06-09, 17:40
KEK ngrin borxhet e konsumatorėve serbė :redface:


Korporata Elektro-energjetike e Kosovės iu ofron konsumatorėve serbė tė enklavave marrėveshje pėr fillimin e pagesės sė energjisė elektrike, duke ua ngrirė borxhet e mėhershme. Kėtė hap, ministrja e Energjisė, Justina Shiroka-Pula dhe udhėheqėsi i KEK-ut, Arben Gjukaj, e vlerėsojnė shumė tė rėndėsishėm pėr KEK-un, i cili deri tani nuk ka pasur fare qasje nė kėto zona. Por, ata nuk pranojnė se pėrmes kėtij veprimi diskriminojnė konsumatorėt shqiptarė.

Vetėm 26 euro mund tė paguajnė konsumatorėt serbė, pėr tė arritur kontratė mė KEK-un, pėr pagesėn e energjisė elektrike. Ndėrkaq, ēėshtja e borxheve tė tyre, mbi 130 milionė euro, mbetet pėr t’u zgjidhur nė tė ardhmen.
Kėshtu thanė pėrfaqėsues tė qeverisė dhe tė KEK-ut nė njė konferencė pėr media nė Qendrėn Mediale nė Ēagllavicė.
Zyrtarėt e qeverisė dhe tė KEK-ut thanė se plani pėr futjen e serbėve tė enklavave, nė sistemin e pagesės sė energjisė elektrike, ėshtė shumė i mirė dhe jo-diskriminues. Ministrja e energjisė dhe minierave, Justina Shiroka-Pula, thotė se qeveria dhe KEK-u synojnė qė pėrmes politikės ta zgjidhin problemin e pagesės sė energjisė elektrike nga konsumatorėt serbė, prandaj iu kanė ofruar kontrata pėrmes tė cilave, punėtorėve tė KEK-ut iu mundėsohet tė lexojnė njehsorėt elektrikė nėpėr enklava dhe konsumatorėt tė fillojnė tė paguajnė energjinė e shpenzuar.

Korporata Elektro-energjetike pėr rreth njė dekadė nuk ka pasur fare qasje nė zonat e banuara me shumicė serbe. Ushtruesi i detyrės sė drejtorit tė KEK-ut, Arben Gjukaj, tha se marrėveshja pėrfshin furnizimin e rregullt tė konsumatorėve me energji, pajisjen me njehsorė elektrikė, aty ku nuk ka dhe nuk janė tė mirė teknikisht, tė lexohen ēdo muaj, tė bėhet faturimi dhe pagesa ēdo muaj.

Nė rast se konsumatorėt nuk paguajnė dy muaj me radhė, atėherė do tė bėhet shkyēja e tyre, tha Gjukaj.
Nga ana tjetėr, ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, u shpreh se kjo ėshtė njė ēėshtje specifike, por pėr tė pasur energji, duhet paguar atė.

“Natyrisht mendoj se kjo ėshtė e drejtė themelore e tė gjithė neve dhe ėshtė pikėnisje pėr stabilitet tė njė shoqėrie sepse nuk mund tė presim qė tė kemi energji nėse nuk paguajmė, dhe, lidhur me kėtė mund tė pajtohemi tė gjithė qė do tė na jap njė shpresė pėr hapa tė mėtejmė qė tė jemi tė sigurt”, tha Rashiq.
Megjithėse kontratat janė vetėm pėr konsumatorėt serbė, ministrja Pula thotė se kjo nuk ėshtė diskriminuese pėr konsumatorėt shqiptarė.

Ndryshe, konsumatorėt serbė ia kanė borxh KEK-u rreth 132 milionė euro, tė papaguara, qė nga periudha e pasluftės. Ministrat mohuan ēdo kontakt me Qeverinė e Serbisė pėr pagesėn e kėtyre borxheve. Ndėrkohė, njoftuan se rastet sociale do tė trajtohen nė mėnyrė tė barabartė, pa dallim tė pėrkatėsisė sė tyre etnike.
RTK

Janė kthyer 130 policė serbė pas vendosjes sė afatit pėr kthim


Ka pasur efekt afati i vendosur pėr kthimin e policėve serbė nga Ministria e Punėve tė Brendshme. Vetėm sot deri nė orėn 14 e 30 janė kthyer 130 policė, ndėrsa prej kur ėshtė marrė vendimi pėr suspendimin e tyre janė kthyer 53. Nė gjithė territorin e vendit janė kthyer 183 policė tė nacionalitetit serb, ka bėrė tė ditur zėdhėnėsi i Policisė, Arbėr Beka. Sipas zėdhėnėsit, numri i tyre pritet tė rritet deri nė afatin e paraparė. Nėpėrmjet njė komunikate pėr media edhe EULEX-i ua ka rikujtuar policėve serbė mundėsinė e fundit qė mund ta shfrytėzojnė gjatė ditės sė sotme. Shefi i EULEX-it, Yves de Kermabon, ka thėnė se ky ėshtė afati i fundit”, ka njoftuar Zyra e informimit e misionit tė EULEX-it. Policėt serbė kanė bojkotuar punėn nė shkurt tė vitit tė kaluar kur Kosova shpalli pavarėsinė. Ata u suspenduan nga puna me pagesė deri mė 15 maj. Disa prej tyre janė kthyer pas 15 majit, pasi u ėshtė ndėrprerė paga, por ka edhe shumė tė tjerė qė nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė.
KTV

Protestė kundėr diskriminimit


Prodhuesit e pėrpunuesit e mishit kanė vendosur qė ditėn e enjte tė protestojnė kundėr udhėzimit administrativ, me tė cilin Qeveria e Kosovės u ndalon tė gjitha kompanive vendore tė importojnė ushqime me prejardhje shtazore. Qeveria edhe me tutje nuk jep shpjegime.

Agjensioni i Ushqimit dhe i Veterinės ka shpallur tenderin pėr zgjedhjen e njė kompanie ndėrkombėtare, qė mund tė sjellė nga jashtė ushqim me prejardhje shtazore. Kėtė e ka barė vetėm pak ditė pasi qė Qeveria e Kosovės ka nxjerrė udhėzimin administrativ, i cili nė njė mėnyrė kompanive vendore ua ndalon futjen nė kėtė biznes. Kjo ka detyruar pėrfaqėsuesit e kompanive qė merren me prodhimin, pėrpunimin dhe tregtimin me mish, tė takohen pėr herė tė dytė brenda javės pėr tė vendosur pėr masat. Ata ditėn e enjte, nė shenjė proteste nėpėr rrugėt e Prishtinės, do tė parakalojnė me automjetet e tyre pėr 90 minuta. Nė kėtė mėnyrė duan tė pėrkujtojnė autorėt e udhėzimit se edhe ata janė gjallė.

“Ne sot do ta paralajmėrojmė protestėn ne Policinė e Kosovės. Nėse deri tė enjten nuk do te kemi asnjė shpjegim nga institucionet, atėherė protesta do tė bėhet”, tha tė hėnėn Burim Piraj, kryetar i Shoqatės se Prodhuesve, Pėrpunuesve dhe Importuesve tė Mishit.

Piraj thotė se udhėzimi administrativ ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me nenin 10 tė Kushtetutės se Republikės se Kosovės.

“Ekonomia e tregut me konkurrencė tė lirė ėshtė bazė e rregullimit ekonomik tė Republikės se Kosovės”, thuhet nė kėtė nen.
Nė bashkėpunim me Oden Ekonomike, kjo shoqatė ka bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme pėr tė marrė sqarime nga kryeministri i Kosovės dhe tė tjerėt qė e kanė nxjerrė kėtė udhėzim. Duke parė mospėrfillje nga institucionet, ata kanė vendosur pėr protesta.

Safet Gerxhaliu tha se Oda Ekonomike e Kosovės pėr kėtė problem ka kontaktuar kryeministrin dhe disa ministra, por deri tani nuk ka asgjė konkrete. Madje, sipas tij, vetė ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Ahmet Shala ka qenė i shokuar me pėrmbajtjen e udhėzimit, i cili autorizon kompanitė ndėrkombėtare tė jenė importues tė vetėm tė mishit.

Gerxhaliu tha se nėse hapet njė tender i tillė, atėherė zhvlerėsohet imazhi dhe puna e ndėrmarrėsve nė Kosovė.

“Ndėrmarrėsit nė Kosovė mbajnė me shumė se 4000 familje dhe ėshtė e papranueshme njė punė disavjeēare te dėmtohet kėshtu”, tha ai.
Sipas tij, udhėzimi i nxjerrė nga qeveria ka pėrmbajtje tė dyshimtė, pasi qe nuk precizohet se nga duhet tė jetė kompania ndėrkombėtare.
“Kur thuhet kompani ndėrkombėtare, atėherė duhet tė dihet nga vjen ajo sepse mund te jetė edhe nga Serbia”, tha ai.

Ndėrsa Betim Humolli nga kompania “Albi”, tha se pėr udhėzime tė kėtilla fillimisht duhet tė ketė debate dhe tė pyeten vendorėt.
“Debatet para udhėzimeve tė tilla janė tė pashmangshme, e si grup i interesit as qė jemi pyetur fare”, tha ai.

Pėrveē kėsaj, mishtarėt paralajmėruan pėr pasojat negative qe do t’i kėtė zbatimi i udhėzimit. Sipas tyre, ai mund tė shuajė mbi 100 kompani vendore dhe tė humben mbi 4000 vende tė punės. Pastaj nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė rrezikohen bankat komerciale pėr shkak se kėtyre kompanive u pamundėsohet kthimi i 300 milionė eurove sa kanė nė kredi aktive. Po ashtu kompanitė vendore eliminohen nga konkurrenca, ndėrsa njė apo dy kompanive tė huaja nė mėnyrė administrative iu besohet njė qarkullim mbi 600 milionė eurosh.

Ndryshe Agjensioni i Ushqimit dhe i Veterinės, i cili tani me ėshtė ne kuadėr te kryeministrisė, ka shpallur tenderin pėr zbatimin e udhėzimit. Askush nga ky agjension nuk ka marrė pjesė nė takimin e prodhuesve dhe pėrpunuesve tė mishit, edhe pse kanė qenė te thirrur pėr te dhėnė shpjegime.

Qaush Kabashi, kryeshef i kėtij agjensioni, thotė se Ministria e Bujqėsisė dhe ajo e Shėndetėsisė do t’i pėrcaktojnė kriteret pėr zbatimin e udhėzimit. Ndėrsa pėr eliminimin e kompanive vendore nga konkurrenca, ai arsyetohet se ato nuk i plotėsojnė kriteret.

“Asnjė kompani nuk mund ta fitojė tenderin nėse nuk ka njė miliard euro qarkullim. Kompanitė tona nuk e kanė kėtė kapacitet”, tha ai.

Por, mishtarėt nuk e kanė ndėrmend tė dorėzohen, pasi qė llogarisin se e drejta ėshtė nė anėn e tyre. Hapi i parė i tyre ėshtė protesta.
Gazeta expres

Aktet represive tė xhandarmerisė serbe janė tepėr indinjuese


10 shqiptarėt tė arrestuar nė Luginė tė Preshevės nga xhandarmėria serbe janė dėrguar nė godinėn e Ministrisė sė Brendshme nė Beogradi. Ata pritet qė sot tė dalin para gjykatės, njoftojnė mediat serbe.

Kundėr kėtyre arrestimeve ka reaguar Shoqata e Veteranėve tė Luftės sė UĒPMB-sė. “Aktet represive dhe brutaliteti i forcave policore e tė xhandarmerisė serbe nė Luginė tė Preshevės janė tė papranueshme dhe tepėr indinjuese”, thuhet nė reagim.

Sipas tyre akuzat ndaj tė tė arrestuarve janė tėrėsisht tė bazuara nė shpifje, sajesa e intriga janė tashmė tė njohura nga opinioni shqiptar dhe ai i huaj.

“Veprimet e fundit gjithsesi pėrputhen me skenarėt e organeve mė tė larta vendimmarrėse nė Serbi, me qėllim tė vetėm - shpėrnguljen e popullatės mė vitale shqiptare nga rajoni”, thuhet ndėr tė tjera reagimin e kėsaj shoqate.

Tė arrestuarit akuzohen pėr krime gjatė periudhės qershor-tetor 1999, kohė kur qenė rrėmbyer 159 civilė tė nacionalitetit serb dhe qė “kishin vrarė” tė paktėn 51 nga ta. /ktv/
Telegrafi

Llapjani_HH
30-06-09, 17:41
Jashari: Akuzohem pse zbatova Marrėveshjen e Ohrit


Ish drejtori i spitalit tė qytetit tė Kumanovės Selver Jashari duke komentuar padinė penale tė ngritur ndaj tij pėr keqpėrdorim tė detyrės zyrtare, e cilėson atė revanshizėm tė BDI-sė. Ai sqaroi se ka respektuar ligjin pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe, ka punėsuar shqiptarė dhe se nuk ka lejuar keqpėrdorimin e tenderave nga funksionarėt e lartė tė BDI-sė. Ish drejtori i spitalit tė Kumanovės, Jashari nė padinė penale akuzohet se nė tetor tė vitit tė kaluar nė mėnyrė tė paligjshme ka realizuar furnizime publike pėr vendosjen e mbishkrimeve dy gjuhėsore nė institucionin qė drejtonte.
“Kjo ėshtė hakmarrje politike, po unė nuk pendohem aspak. Kam pas nderin tė jem drejtor i vetėm qė nė Kumanovė ka zbatuar Marrėveshjen e Ohrit. Sot nė spital edhepse unė nuk jam drejtor, aty gjuha shqipe edhe mbishkrimet ekzistojnė, mburrem me atė qė nė spital arritėm tė festojmė 28 nėntorin… Pėr fat tė keq ka gisht partia shqiptare kėtu. Nė cdo kohė jam nė gjendje tė ballafaqohem me drejtėsinė nėse ka drejtėsi, po edhe nėse nuk ka s’mėrzitem… le tė urdhėrojnė”, deklaroi Selver Jashari – ish drejtor i spitalit tė Kumanovės.
Nga Ministria e Shėndetėsisė thonė pėr ALSAT se shkarkimi i Selver Jasharit ėshtė bėrė nė bazė tė rezultateve tė treguara.
Ndryshe nė njoftimin e MPB-sė thuhet se Sektori pėr punė tė brendshme nė Kumanovė ka ngritur padi penale kundėr Selver Jasharit pasi nė periudhėn nga shtatori 2008 deri nė shkurt 2009, nė gjashtė raste duke vepruar nė kundėrshtim me ligjin pėr vullnetarė. Ai ka paguar nė formė kompensimi me ushqim dhe transport rreth 460 mijė denarė, dhe ka dėmtuar buxhetin e spitalit prej rreth 705 mijė denarė. Gjithashtu, nė tetor tė vitit 2008, nė kundėrshtim me vendimin pėr furnizim publik, ka realizuar procedurė pėr furnizimin e mbishkrimeve dygjuhėsore, tabela nga kompania “NeonDesign” – Shkup nė vlerė prej rreth 100 mijė denarė, duke shkaktuar njė dėm financiar prej rreth 800 mijė denarėsh.
ALSAT M

Llapjani_HH
01-07-09, 18:27
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10521/cache/teksti.kryesor.petrit_rrahmani_-_konference_ne_cagllavic_%284%29-490x320.jpg

KEK-u diskriminues

Pėr hatėr tė situatės politike, KEK-u serbėve ua ngrinė rreth 130 milionė euro borxhe. Kėtė privilegj nuk do ta kenė edhe konsumatorėt e tjerė tė Kosovės.

Tė gjithė konsumatorėt serbė qė nė marrėveshje me Korporatėn Energjetike tė Kosovės pranojnė se do tė paguajnė faturat e energjisė elektrike, nuk do tė ngarkohen me borxhin prej 130 milionė eurosh qė u ėshtė grumbulluar pėr dhjetė vite.


Kėtė privilegj nuk do ta kenė edhe konsumatorėt e tjerė, qė aktualisht kanė marrėveshje me KEK-un.

Ministrja e Energjisė dhe e Minierave, Justina Pula-Shiroka, nė Ēagllavicė, ka thėnė se ky vendim vlen pėr tė gjitha zonat ku KEK-u nuk ka pasur qasje qė nga viti 1999.

Kėtė vendim Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut e vlerėson diskriminues dhe ėshtė shkelje drastike e tė drejtave tė njeriut. Por, ministrja Pula nuk e pranon kėtė kualifikim, duke thėnė se nuk do tė ketė falje tė borxheve, por mbetet pėr tė vendosur mė vonė se ēfarė do tė behet me to.
“Nuk ka falje tė borxheve. Nė fatura do tė evidentohet edhe borxhi i vjetėr”, pohon Pula, duke mos specifikuar se ēfarė do tė ndodhė me borxhin kur tė skadojė kontrata.

Ajo shpjegon se konsumatorėt serbė fillimisht duhet tė paguajnė nga 26 euro dhe t’u mundėsojnė punėtorėve tė KEK-ut regjistrimin e njehsorėve. Pas kėsaj obligohen qė gjatė 12 muajve tė paguajnė aq sa shpenzojnė energji elektrike, pa asnjė ndėrprerje. Poqe se kanė ndėrprerje, atėherė ngarkohen me borxhin e vjetėr. Konsumatorėt nė kategorinė e bizneseve duhet tė paguajnė pa ndėrprerė 36 muaj.

Ministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, ka thėnė se edhe pse nė fatura figuron edhe borxhi i vjetėr, marrėveshja me KEK-un lė mundėsinė pėr shlyerjen e borxhit paraprak.

“Ju lus t’i lexoni me kujdes marrėveshjen. Besoj se do tė jeni tė kėnaqur pasi qė rasteve sociale qeveria do t’ua paguajė 500 kilovat energji”, ka thėnė Rashiq.
Sipas tij, borxhi i vjetėr nuk duhet tė paraqesė kurrfarė ngarkese pėr konsumatorėt serbė.

Kryetari i KMLDNJ-ės, Behxhet Shala, thotė se derisa KEK-u favorizon njė kategori tė borxhlinjve, padyshim bėn shkelje e tė drejtave tė njeriut, duke i diskriminuar tė tjerėt.

Vendimi i MEM-it ėshtė politik dhe nuk ėshtė shtyrje e pagesės sė borxhit, por intencė pėr faljen e tij.

“Shlyerjen e kanė kamufluar me shtyrje tė pagesės”, thekson Shala.

Ai thotė se ėshtė shumė e pandershme dhe e papranueshme qė punėtorėt e KK-ut shkojnė me polici i shkyēin borxhlinjtė shqiptarė dhe boshnjakė, kurse enklavave ua falin borxhet.

Mirėpo, kreu i KEK-ut, Arben Gjukaj, e vlerėson histori tė kaluar borxhin e vjetėr. Sipas tij, marrėveshja e kompanisė me konsumatorėt serbė nuk paraqet diskriminim ndaj konsumatorėve shqiptarė.

“Po flasim pėr konsumatorėt specifikė, te tė cilėt ne nuk kemi pasur qasje”, ka pohuar Gjukaj.

Sipas tij, 10-11 pėr qind nga totali i energjisė qė prodhohet nė Kosovė shkon nė enklava. Ai ka bėrė tė ditur se tashmė janė punėsuar njė numėr i caktuar i serbėve lokalė, tė cilėt me uniforma tė KEK-ut do tė regjistrojnė njėsorėt nėpėr enklava.
Gazeta expres

uliksi31
01-07-09, 20:52
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10521/cache/teksti.kryesor.petrit_rrahmani_-_konference_ne_cagllavic_%284%29-490x320.jpg

KEK-u diskriminues

Pėr hatėr tė situatės politike, KEK-u serbėve ua ngrinė rreth 130 milionė euro borxhe. Kėtė privilegj nuk do ta kenė edhe konsumatorėt e tjerė tė Kosovės.

Tė gjithė konsumatorėt serbė qė nė marrėveshje me Korporatėn Energjetike tė Kosovės pranojnė se do tė paguajnė faturat e energjisė elektrike, nuk do tė ngarkohen me borxhin prej 130 milionė eurosh qė u ėshtė grumbulluar pėr dhjetė vite.


Kėtė privilegj nuk do ta kenė edhe konsumatorėt e tjerė, qė aktualisht kanė marrėveshje me KEK-un.

Ministrja e Energjisė dhe e Minierave, Justina Pula-Shiroka, nė Ēagllavicė, ka thėnė se ky vendim vlen pėr tė gjitha zonat ku KEK-u nuk ka pasur qasje qė nga viti 1999.

Kėtė vendim Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut e vlerėson diskriminues dhe ėshtė shkelje drastike e tė drejtave tė njeriut. Por, ministrja Pula nuk e pranon kėtė kualifikim, duke thėnė se nuk do tė ketė falje tė borxheve, por mbetet pėr tė vendosur mė vonė se ēfarė do tė behet me to.
“Nuk ka falje tė borxheve. Nė fatura do tė evidentohet edhe borxhi i vjetėr”, pohon Pula, duke mos specifikuar se ēfarė do tė ndodhė me borxhin kur tė skadojė kontrata.

Ajo shpjegon se konsumatorėt serbė fillimisht duhet tė paguajnė nga 26 euro dhe t’u mundėsojnė punėtorėve tė KEK-ut regjistrimin e njehsorėve. Pas kėsaj obligohen qė gjatė 12 muajve tė paguajnė aq sa shpenzojnė energji elektrike, pa asnjė ndėrprerje. Poqe se kanė ndėrprerje, atėherė ngarkohen me borxhin e vjetėr. Konsumatorėt nė kategorinė e bizneseve duhet tė paguajnė pa ndėrprerė 36 muaj.

Ministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, ka thėnė se edhe pse nė fatura figuron edhe borxhi i vjetėr, marrėveshja me KEK-un lė mundėsinė pėr shlyerjen e borxhit paraprak.

“Ju lus t’i lexoni me kujdes marrėveshjen. Besoj se do tė jeni tė kėnaqur pasi qė rasteve sociale qeveria do t’ua paguajė 500 kilovat energji”, ka thėnė Rashiq.
Sipas tij, borxhi i vjetėr nuk duhet tė paraqesė kurrfarė ngarkese pėr konsumatorėt serbė.

Kryetari i KMLDNJ-ės, Behxhet Shala, thotė se derisa KEK-u favorizon njė kategori tė borxhlinjve, padyshim bėn shkelje e tė drejtave tė njeriut, duke i diskriminuar tė tjerėt.

Vendimi i MEM-it ėshtė politik dhe nuk ėshtė shtyrje e pagesės sė borxhit, por intencė pėr faljen e tij.

“Shlyerjen e kanė kamufluar me shtyrje tė pagesės”, thekson Shala.

Ai thotė se ėshtė shumė e pandershme dhe e papranueshme qė punėtorėt e KK-ut shkojnė me polici i shkyēin borxhlinjtė shqiptarė dhe boshnjakė, kurse enklavave ua falin borxhet.

Mirėpo, kreu i KEK-ut, Arben Gjukaj, e vlerėson histori tė kaluar borxhin e vjetėr. Sipas tij, marrėveshja e kompanisė me konsumatorėt serbė nuk paraqet diskriminim ndaj konsumatorėve shqiptarė.

“Po flasim pėr konsumatorėt specifikė, te tė cilėt ne nuk kemi pasur qasje”, ka pohuar Gjukaj.

Sipas tij, 10-11 pėr qind nga totali i energjisė qė prodhohet nė Kosovė shkon nė enklava. Ai ka bėrė tė ditur se tashmė janė punėsuar njė numėr i caktuar i serbėve lokalė, tė cilėt me uniforma tė KEK-ut do tė regjistrojnė njėsorėt nėpėr enklava.
Gazeta expres

Ec e mos plas tani, deri kur duhet te privilegjohen shkiet? Bota i denoj krejt gjermant e japonozet per krime te Hitlerit e Hirohitos ne lufeten e 2. Pra, populli gjerman ka pas ma pak faj ne lufte sesa serbet ne keto lufta ballkanike.Keta (serbet) 90% i kane duart e pergjakuna ndaj popuje te pafajshim te Ballkanit. Tash shkiet po duhet me i lut dhe me i marr me t'mire.
Por shyqyr qe eshte qielli nalt e toka forte skan kah shkojn populli i ngrat. Ani po lypin rritje pagash deputetet. Duket e paska rrue dreqi marren te na. Dikur per hir te burrnis nuk jane korit burrat. A ndoshta spe shohin varfrin qe e ka kaplue Kosoven?!
Skish pas faj Lojetari qe ishte demoralizue, na po demoralizohemi vec me t'lexume, se le ma me i pa me sy te ballit.

Llapjani_HH
02-07-09, 19:19
Ec e mos plas tani, deri kur duhet te privilegjohen shkiet? Bota i denoj krejt gjermant e japonozet per krime te Hitlerit e Hirohitos ne lufeten e 2. Pra, populli gjerman ka pas ma pak faj ne lufte sesa serbet ne keto lufta ballkanike.Keta (serbet) 90% i kane duart e pergjakuna ndaj popuje te pafajshim te Ballkanit. Tash shkiet po duhet me i lut dhe me i marr me t'mire.
Por shyqyr qe eshte qielli nalt e toka forte skan kah shkojn populli i ngrat. Ani po lypin rritje pagash deputetet. Duket e paska rrue dreqi marren te na. Dikur per hir te burrnis nuk jane korit burrat. A ndoshta spe shohin varfrin qe e ka kaplue Kosoven?!
Skish pas faj Lojetari qe ishte demoralizue, na po demoralizohemi vec me t'lexume, se le ma me i pa me sy te ballit.
uliksi31-jr. ishalla nalet me qikaq, veq qysh po m'doket shkijet kan me fitue edhe ma shumė se deri qitash.
Ata pėr momentin kanė ma shumė tė drejta se Shqiptarėt.
Cilit Shqiptar ja fali KEK-u borgjin deri sot?
Une hale nuk kam nie se e ka ba KEK-u njė gjė tė tillė.
Edhe a e pe veq serbisht shkruejke : Justina Shiroka-Pula Ministarka za Energetiku i Rudarstvo, e shqip as nuk i ka shkue menja me shkrue se i kish idhnue shkiet.

teutaA
02-07-09, 22:20
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10521/cache/teksti.kryesor.petrit_rrahmani_-_konference_ne_cagllavic_%284%29-490x320.jpg

KEK-u diskriminues

Pėr hatėr tė situatės politike, KEK-u serbėve ua ngrinė rreth 130 milionė euro borxhe. Kėtė privilegj nuk do ta kenė edhe konsumatorėt e tjerė tė Kosovės.

Tė gjithė konsumatorėt serbė qė nė marrėveshje me Korporatėn Energjetike tė Kosovės pranojnė se do tė paguajnė faturat e energjisė elektrike, nuk do tė ngarkohen me borxhin prej 130 milionė eurosh qė u ėshtė grumbulluar pėr dhjetė vite.


Kėtė privilegj nuk do ta kenė edhe konsumatorėt e tjerė, qė aktualisht kanė marrėveshje me KEK-un.

Ministrja e Energjisė dhe e Minierave, Justina Pula-Shiroka, nė Ēagllavicė, ka thėnė se ky vendim vlen pėr tė gjitha zonat ku KEK-u nuk ka pasur qasje qė nga viti 1999.

Kėtė vendim Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut e vlerėson diskriminues dhe ėshtė shkelje drastike e tė drejtave tė njeriut. Por, ministrja Pula nuk e pranon kėtė kualifikim, duke thėnė se nuk do tė ketė falje tė borxheve, por mbetet pėr tė vendosur mė vonė se ēfarė do tė behet me to.
“Nuk ka falje tė borxheve. Nė fatura do tė evidentohet edhe borxhi i vjetėr”, pohon Pula, duke mos specifikuar se ēfarė do tė ndodhė me borxhin kur tė skadojė kontrata.

Ajo shpjegon se konsumatorėt serbė fillimisht duhet tė paguajnė nga 26 euro dhe t’u mundėsojnė punėtorėve tė KEK-ut regjistrimin e njehsorėve. Pas kėsaj obligohen qė gjatė 12 muajve tė paguajnė aq sa shpenzojnė energji elektrike, pa asnjė ndėrprerje. Poqe se kanė ndėrprerje, atėherė ngarkohen me borxhin e vjetėr. Konsumatorėt nė kategorinė e bizneseve duhet tė paguajnė pa ndėrprerė 36 muaj.

Ministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, ka thėnė se edhe pse nė fatura figuron edhe borxhi i vjetėr, marrėveshja me KEK-un lė mundėsinė pėr shlyerjen e borxhit paraprak.

“Ju lus t’i lexoni me kujdes marrėveshjen. Besoj se do tė jeni tė kėnaqur pasi qė rasteve sociale qeveria do t’ua paguajė 500 kilovat energji”, ka thėnė Rashiq.
Sipas tij, borxhi i vjetėr nuk duhet tė paraqesė kurrfarė ngarkese pėr konsumatorėt serbė.

Kryetari i KMLDNJ-ės, Behxhet Shala, thotė se derisa KEK-u favorizon njė kategori tė borxhlinjve, padyshim bėn shkelje e tė drejtave tė njeriut, duke i diskriminuar tė tjerėt.

Vendimi i MEM-it ėshtė politik dhe nuk ėshtė shtyrje e pagesės sė borxhit, por intencė pėr faljen e tij.

“Shlyerjen e kanė kamufluar me shtyrje tė pagesės”, thekson Shala.

Ai thotė se ėshtė shumė e pandershme dhe e papranueshme qė punėtorėt e KK-ut shkojnė me polici i shkyēin borxhlinjtė shqiptarė dhe boshnjakė, kurse enklavave ua falin borxhet.

Mirėpo, kreu i KEK-ut, Arben Gjukaj, e vlerėson histori tė kaluar borxhin e vjetėr. Sipas tij, marrėveshja e kompanisė me konsumatorėt serbė nuk paraqet diskriminim ndaj konsumatorėve shqiptarė.

“Po flasim pėr konsumatorėt specifikė, te tė cilėt ne nuk kemi pasur qasje”, ka pohuar Gjukaj.

Sipas tij, 10-11 pėr qind nga totali i energjisė qė prodhohet nė Kosovė shkon nė enklava. Ai ka bėrė tė ditur se tashmė janė punėsuar njė numėr i caktuar i serbėve lokalė, tė cilėt me uniforma tė KEK-ut do tė regjistrojnė njėsorėt nėpėr enklava.
Gazeta expres

pse nuk kerkojn edhe shqiptaret nje gje te till ose tek e fundit te protestohet kunder keti vendimi

>>{SpOnGeBoB}<<
02-07-09, 22:27
pse nuk kerkojn edhe shqiptaret nje gje te till ose tek e fundit te protestohet kunder keti vendimi

nuk bon mara qishtu duhet me na ardhen keq bile se qata shkijet e tu Kosoves ishin tu vujten sa po mujshin qe nuk po ja jepin shansen me pagujten rrymen KEKit sikur qita shqiptaret qe po knaqen tu pagujten tatima e keka e turli mut takse qetyna qeverijes tu Kosves

Llapjani_HH
03-07-09, 18:34
Sipas qeverisė serbe, policėt serbė janė kthyer nė bazė tė gjashtėpikėshit


Beograd, 3 korrik - Qeveria e Serbisė nė takimin e saj ka konkluduar se zgjedhjet lokale nė Kosovė "nuk janė nė pajtim me rezolutėn e Kėshillit tė Sigurimit 1244, as nė pajtim me Kornizėn Kushtetuese pėr vetėqeverisjen lokale dhe se nuk ka kushte qė serbėt e Kosovės tė marrin pjesė nė ato zgjedhje". Pas mbledhjes ministri pėr tė drejtat e njeriut dhe minoriteteve Svetozar Ēipiq ka deklaruar se kthimi i serbėve nė policinė e Kosovės ėshtė realizuar nė pajtim me zbatimin e Marrėveshjes sė gjashtė pikave, konform rezolutės 1244 dhe politikės sė neutralitetit tė faktorėve pėrgjegjės ndėrkombėtarė.
QIK-u

Dodik: Kosova tė ndahet, tė mos jemi peng i saj


Kryeministri i Republikės Serbe tė Bosnjės, Millorad Dodik ka deklaruar se situata rreth Kosovės nuk do tė duhej t’i bėnte serbėt robėr nė 20 vitet e ardhshme – duke shtuar se, “interesi nacional serb nuk guxon tė lidhet ekskluzivisht pėr Kosovėn”.

Sipas tij, zgjidhja mė e mirė do tė ishte, ndarja e Kosovės. "Mendimi im personal ėshtė se, zgjidhja mė e mirė do tė ishte ndarja e Kosovės, ku veriu do tė integroj nė Serbi ndėrsa pjesa tjetėr le tė bėjė ēkado qė dėshiron”, ka thėnė Dodik.

Dodik ka thėnė se ky ėshtė vetėm mendim i tij, qė nuk korrespondon me mendimet publike nė Beograd – por, sipas tij, “disa qėndrime private shkojnė nė atė drejtim”.

Duke parashtruar njė pyetje hipotetike – ēka do tė ndodhte po qė se Kosova do tė integrohej nė Serbi? - Dodik ka vlerėsuar se, ajo do tė ishte edhe njė strukturė homogjene, qė ndoshta, sipas rregullave evropiane, do tė mund tė kėrkonte postin e kryetarit apo edhe tė kryeministrit tė Serbisė.
Telegrafi

http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10655/cache/3-490x320.jpg

Protestojnė mishtarėt


Pėrpunuesit e mishit kanė dalė sot nė rrugėt e Prishtinės me mė shumė se 300 kamionė, ku po kėrkojnė anulimin e udhėzimit administrativ pėr importimin e mishit.

Udhėheqėsit e Shoqatės sė mishtarėve janė takuar sot me Presidentin, Fatmir Sejdiu dhe pritet tė takohen edhe mė kryeparlamentarin Jakup Krasniqin.

Sipas shoqatės, Presidenti nuk ka qenė i njoftuar pėr pėrzgjedhjen paraprake tė kompanisė ndėrkombėtare pėr tė importuar mishin pėr qytetarėt e Kosovėn.

Express ka shkruar se Qeveria e Kosovės e ka ditur para njė vitit se kush do tė fitoj tenderin pėr importin e mishit nė Kosovė. Madje, zyrtarėt qeveritar kanė hartuar udhėzimin administrativ, me tė cilin paraprakisht dihet kompania fituese.

Pėrfaqėsuesi i mishtarėve, Burim Piraj tha pėr Express se sot nė ora 14 do tė mbajnė takim tė gjithė prodhuesit e mishit dhe do tė vendosin pėr hapat qė do t`i ndėrmarrin.

Kundėr tenderit tė mishit

Zekirja Shabani
Shoqata e mishtarėve dhe organizata Ēohu kanė akuzuar Qeverinė e Kosovės qė po ngulfat bizneset kosovare tė mishit pėr pėrfitime personale. Ata thonė se tenderi pėr import tė mishit, i pėrpiluar nga Qeveria, ėshtė nė kundėrshtim me tė gjitha ligjet. Kryeministri Hashim Thaēi thotė se nuk e ka ndėrmend tė ndryshojė rregulloren dhe tenderi do tė shkojė deri nė fund. Sot mbahet protesta e mishtarėve.

Tenderi pėr import tė mishit, qė i pėrjashton kompanitė kosovare, ka filluar tė shkaktojė tensione. Shoqata e mishtarėve ka lajmėruar se do tė protestojė ashpėr pėr kėtė ēėshtje dhe nėse nuk do tė anulohet ky tender, masat do tė radikalizohen. Kjo punė, thonė ata, po bėhet pėr interesa personale tė njerėzve tė Qeverisė. Njėjtė kanė deklaruar edhe drejtues tė organizatės Ēohu.

Burime tė gazetės Express thonė se qė para njė viti ėshtė pėrgatitur skenari se si t`u ndalohet importuesve vendorė importi i mishit dhe t’i jepet njė kompanie tė parapėrcaktuar nga Qeveria. Sipas tenderit, kompania fituese, do tė furnizojė krejt Kosovėn me produkte qė janė me prejardhje shtazore. Monopol.

Nė anėn tjetėr, kryeministri Hashim Thaēi deklaron se nuk e ka ndėrmend tė ndėrrojė rregulloren, e as tė anulojė tenderin. Kėtė tha se e bėn pėr tė mirėn e qytetarėve kosovarė.

Shpalljes sė tenderit nga Agjencia Veterinare e Ushqimit, qė funksionon nė kuadėr tė Zyrės sė kryeministrit tė Kosovės, i ka paraprirė nxjerrja e njė udhėzimi administrativ nga Qeveria e Kosovės, i cili, sipas prodhuesve dhe pėrpunuesve tė mishit, nė Kosovė ėshtė nė kundėrshtim me ligjet nė fuqi.
Pėrveē kėsaj, kryetari i Shoqatės sė mishtarėve, Burim Piraj thotė se me kėtė udhėzim administrativ, Qeveria e Kosovės e shkel edhe Kushtetutėn e Kosovės. Mishtarėt kanė paralajmėruar protestė pėr sot. Kėrkojnė anulimin e tenderit dhe tė shpallet i pavlefshėm Udhėzimi administrativ 09/2009, qė ua ndalon atyre importin e mishit.

Ai thekson se ėshtė nė kundėrshtim me Ligjin e prokurimit publik, shpallja e tenderit nga Qeveria pėr import tė produktit qė paguhet nga paratė e qytetarėve.

“Kemi diskutuar gjatė ditės me zyrtarė tė Odės Ekonomike dhe kemi pritur tė takohemi me kryeministrin. Por nuk ėshtė realizuar takimi dhe protesta do tė mbahet”, thekson Piraj. Ndėrkaq nė tenderin e shpallur mė 17 qershor nga AUV-ja, specifikohet se kompania e cila do tė jetė fituese, duhet qė pėr 3 vitet e fundit tė ketė tė hyra financiare minimum 8 milionė euro.

Mishtarėt thonė se me angazhimin e kompanive ndėrkombėtare pėr import tė mishit, nė Kosovė do tė mbyllen 100 biznese qė janė marrė me kėtė veprimtari dhe do tė mbesin pa punė mbi 4000 persona. Gjithashtu, sipas tyre, rrezikojnė tė mbesin pa u kthyer miliona euro kredi nė bankat komerciale, me tė cilat kanė funksionuar deri mė tash si biznese.

Tashmė kur kanė mbetur edhe pesė ditė pėr pėrzgjedhjen e fituesit, ndaj kėtij vendimi tė Qeverisė kanė reaguar edhe opozita dhe organizata joqeveritare.
Kryeministri kosovar hodhi poshtė reagimin e Shoqatės sė pėrpunuesve tė mishit.

“Qeveria ėshtė e determinuar qė tė mbrojė shėndetin e qytetarėve kosovarė dhe nė kėtė mėnyrė, nuk do tė lejojė qė qytetarėt tė kequshqehen”, tha Thaēi. Prandaj, edhe reagimin e shoqatave tė pėrpunuesve tė mishit, Thaēi e quajti si reagim ndaj standardeve tė BE-sė.

“Tė gjitha vendimet qė merren nga Qeveria e Kosovės dhe Kuvendi, nxirren nė pėrputhshmėri tė plotė me kriteret e Bashkimit Evropian. Prandaj, pėr kėtė ēėshtje nuk marr vendim nėn ndikimin e grupeve politike apo grupeve tė interesit”.

Organizata Ēohu, nė njė komunikatė pėr media ka deklaruar se Qeveria e Kosovės po nxjerr vendime e instruksione qė jo vetėm qė nuk kanė bazė ligjore, por edhe pėrfaqėsojnė politika diskriminuese e tė dyshimta.

“Ėshtė shumė e qartė se ky vendim i Qeverisė sė Kosovės ėshtė marrė nė rrethana tė dyshimta dhe ėshtė e mundur qė ky tender, sikundėr edhe shumė tenderė tė tjerė nė sektorin publik, ėshtė ndikuar nga njerėz qė kanė lidhje me kompani tė huaja dhe qė duan tė kenė pėrfitimin e vet nga vendosja e monopolit edhe nė kėtė sektor”, thuhet nė njoftim.

Sipas organizatės Ēohu, tregu me qarkullim vjetor prej mbi 600 milionė eurosh ėshtė mė se i dėshiruar nga kompani tė huaja. Importi i mishit me tender, sipas kėsaj organizate, ėshtė nė kundėrshtim me Ligjin pėr prokurim publik duke qenė se ky ėshtė njė biznes qė i takon sektorit privat dhe shteti nuk ka ndonjė kompetencė, pėrveēse tė bėjė kontrollin e kualitetit tė produkteve tė importuara.

“Tenderi qė jo vetėm nuk ka bazė ligjore, por edhe dėmton rėndė kompanitė vendore, ėshtė ai pėr importimin e mishit, kushtet e tė cilit janė bėrė ashtu qė pothuajse nė mėnyrė eksplicite pėrjashtohen kompanitė vendore”. Ēohu thotė se dyshimet forcohen edhe mė shumė pas futjes sė AVUK-sė nėn ombrellėn e Qeverisė.

Shoqata e mishtarėve me protestėn e vet do tė bllokojė tėrė rrugėt e Prishtinės me kamionėt e tyre me sloganet qė janė kundėr kėtij udhėzimi dhe tenderi.
Gazeta expres

Dogana kėrcėnon argjendarėt


Doganierėt pa marrė fare parasysh faktet e argjendarėve, u kanė konfiskuar arin. Ata konfiskuan edhe mall qė argjendarėt i mbulonin me dokumente. Doganierėt n`aksion, madje edhe i kanė kėrcėnuar argjendarėt se do t`ua marrin prapė arin vetėm sa tė largohen mediat.

Dogana e Kosovės ka marrė njė aksion pėr konfiskimin e arit i cili ėshtė i pa regjistruar apo i pa mbuluar me dokumente.

Pronarėt e argjendarive nėpėr Kosovė kanė treguar se Dogana po iu konfiskon mallin edhe kur po kanė mbulueshmėri me dokumente.

Madje tė premten argjendarėt, gjatė njė aksioni tė doganave, janė pėrleshur verbalist duke tentuar qė t`i bindin doganierėt qė nuk duhet t`u marrin arin.

Por doganierėt, nuk kanė marrė fare parasysh kėrkesat dhe arsyetimet e tyre. Me plotė arrogancė, pjesėtarėt e Doganave, kanė marrė arin dhe kanė kėrkuar nga argjendarėt qė duhet t`i heqin mediat pėrndryshe edhe mė shumė do t`iu marrin arin.

“Prapė kemi me ardh me ju marrė arin, e shihni ju”, kėrcėnoi njė doganier argjendarėt.

Njėri prej argjendarėve tregoi se doganierėt i kanė dėgjuar ata pėr disa kohė, dhe pa asnjė kundėr pėrgjigje iu kanė marrė dukatin qė e kanė pasur nėpėr lokalet e tyre.

Zėdhėnėsi i doganave, Adriatik Stavileci, tha se ky ėshtė njė aksion qė po vazhdon nė gjitha qytetet e Kosovės. Deri mė tash, tregoi se kanė inspektuar mbi 150 dyqane tė arit.

“Tė gjithė ata qė nuk kanė dėshmuar qė paguajnė doganė, dhe prejardhjen e mallit, malli iu ndalohet pėrkohėsisht”, tha Stavileci.

Ky aksion ėshtė shpėrndarė nė krejt Kosovėn dhe do tė zgjasė edhe pėr njė kohė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
04-07-09, 19:31
Agim Ēeku, politikani mė i popullarizuar nė Kosovė

Ish-kryeministri i Kosovės, tash lideri i PSD-sė, Agim Ēeku ėshtė politikani mė i popullarizuar te Septarie e Kosovės, i pasuar nga Albin Kurti, nė vendin e dytė, Fatmir Sejdiu, nė vendin e tretė dhe Bajram Rexhepi, nė vendin e katėrt – bėn tė ditur njė sondazh i Index Kosova, tė cilin e pėrcjellė e pėrditshmja Koha Ditore.

Sondazhi i kryer nė fillim tė muajit maj tė kėtij viti, tregon se as kryeministri Hashim Thaēi e as kryeparlamentari Jakup Krasniqi nuk ndodhėn nė listėn e mė tė popullarizuarve – por as liderėt e opozitės Ramush Haradinaj, Behgjet Pacolli e Nexhat Daci – sikur as ministrat e dalluar Fatmir Limaj, Enver Hoxhaj e Skender Hyseni.

Hulumtimi qė ėshtė kryer me 1.000 respodentė shqiptarė dhe 624 serbė, gjen tek serbėt e Kosovės mė tė popullarizuarit peshkopin Artemije, ish-kryeministrin serb Koshtunica dhe liderin nacionalist, Tomisllav Nikolliq, bėn tė ditur kjo e pėrditshme.

Institucionet mė tė popullarizuara te shqiptarėt janė KFOR, Policia e Kosovės dhe FSK, ndėrsa tė serbėt i ashtuquajturi Kuvendi serb i Kosovės dhe kuvendet lokale tė komunave.
Telegrafi

http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10692/cache/petrit_rrahmai_prot2-490x320.jpg

Qeveria ndėrron mendjen


Protesta e mishtarėve ka frikėsuar Qeverinė e Kosovės, e cila ka ndėrruar edhe mendimet. Para njė dite qeveria ishte e vendosur qė kjo punė do tė shkojė deri nė fund, ndėrsa tash ka rekomanduar ndryshimin e udhėzimit administrativ. Por, nuk ėshtė sqaruar ende a do tė anulohet tenderi apo do tė zgjidhet kompania ndėrkombėtare pėr import tė mishit.

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi i ka rėnė pishman fjalėve qė ka thėnė njė ditė mė parė se nuk e ka ndėrmend tė anulojė rregulloren e as tenderin pėr import tė mishit nga kompanitė ndėrkombėtare.

Ai i ėshtė nėnshtruar presionit tė prodhuesve dhe pėrpunuesve tė mishit nė Kosovė dhe ka rekomanduar ndryshimin e udhėzimit administrativ pėr import tė mishit.

Kėtė e ka bėrė pasi qė qindra automjete e punėtorė tė kompanive tė mishit ia kishin zėnė derėn me sloganet “Respektoni vendorėt”.

Megjithatė, qeveria nuk ka dhėnė detaje nėse do tė anulohet tenderi pėr pėrzgjedhjen e kompanisė ndėrkombėtare, qė ėshtė nė procedurė e sipėr apo do tė zgjidhet fituesi pas katėr ditėsh.

"Pas konsultimeve me komunitetin e biznesit dhe me ekspertė tė fushave pėrkatėse, kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ka rekomanduar plotėsim-ndryshimin e Udhėzimit Administrativ Nr. 09/2009 pėr kontrollin veterinar tė importimit, kalimit transit tė produkteve ushqimore dhe jo ushqimore me origjinė shtazore...", thuhet nė njoftimin e qeverisė.

Amandamentimi i kėtij udhėzimi administrativ, sipas qeveritarėve, do tė bėhet nė frymėn e partneritetit tėqeverisė me biznesin vendor dhe nė drejtim tė implementimit tė standardeve evropiane pėr ēėshtjet e adresuara nė kėtė udhėzim.

Por, Shoqata e Prodhuesve dhe Pėrpunuesve tė Mishit ka pėrgėnjeshtruar deklaratėn e qeverisė se rekomandimi i kryeministrit ėshtė bėrė nė konsultim me bizneset vendore.

“Janė tė pavėrteta pohimet e qeverisė se rekomandimet kanė ardhur nga konsultimet me bizneset. Neve askush s’na ka pyetur dhe kemi qenė tėrėsisht tė injoruar nga qeveria jonė”, tha Burim Piraj, kryetar i kėsaj shoqate.

Sipas tij, i vetmi zė nga bizneset qė ėshtė dėgjuar nga kryeministri ka qenė zhurma e qindra automjeteve qė kanė defiluar nėpėr kryeqytet tė premten nė shenjė pakėnaqėsie me vendimet e pamatura tė qeverisė.

Kjo gjendje kaotike, ai thotė se, ka ardhur pasi institucionet pėrgjegjėse, tė cilat e kanė nxjerrė udhėzimin administrativ, nuk kanė dhenė shpjegime.

Duke mos pasur zgjidhje tjetėr, afro njėmijė automjete bashkė me mbi 4000 punėtorė tė kompanive vendore, qė rrezikohen me shuarje nga ky vendim i qeverisė, kanė parakaluar nėpėr kryeqytet pėr tė treguar shqetėsimet e tyre.

“Protesta ishte e pashmangshme sepse deri tani institucionet pėrgjegjėse nuk kanė pas vullnet tė na takojnė”, ėshtė shprehur Piraj.

Megjithatė, hallet e tyre ka pranuar t’i dėgjojė presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe kryeparlamentari Jakup Krasniqi, sa do qė nė asnjėrin prej kėtyre takimeve nuk u ofruan zgjidhje pėr problemin e mishit .

Madje presidenti Sejdiu kishte shprehur ēudinė e tij lidhur me udhėzimin, duke mos qenė i informuar detajisht.

“Nga takimi me Sejdiun kemi vėrejtur se presidenti s’ka qenė i njoftuar. Ai bile ėshtė hidhėruar kur ka dėgjuar pėr udhėzimin. Edhe Jakup Krasniqi ka qenė shumė i brengosur dhe nuk ka arritur tė besojė se ekziston njė vendim i tillė”, shpjegon Piraj i cili kishte marrė pjesė nė kėtė takim si pėrfaqėsues i prodhuesve dhe pėrpunuesve tė mishit.

Ndėrsa rekomandimet e qeverisė pėr bashkėpunim nuk vlejnė pėr mishtarėt, pasi ata mendojnė se duhet tė hiqet neni 7 dhe 8 i udhėzimit administrativ, i cili autorizon vetėm kompanitė ndėrkombėtare pėr import tė mishit.

Bazuar nė kėtė nen Agjencioni i Veterinės dhe Ushqimit tė Kosovės ka hapur tashmė tenderin pėr pėrzgjedhjen e kompanive dhe tashmė kanė mbetur edhe katėr ditė qė tė dihet fituesi.

Burime tė gazetės Express thonė se qė para njė viti ėshtė pėrgatitur skenari se si t`u ndalohet importuesve vendorė importi i mishit dhe t’i jepet njė kompanie tė parapėrcaktuar nga qeveria. Kėto burime tregojnė se tash edhe ėshtė pėrcaktuar kompania qė do ta fitojė tenderin pėr import tė mishit.

“Autoriteti kompetent i Republikės se Kosovės pėrmes tenderit ndėrkombėtar do tė bėjė pėrzgjedhjen e kompanive ndėrkombėtare, te cilat do tė autorizohen pėr importimin e produkteve me prejardhje shtazore”, thuhet nė nenin 8 tė udhėzimit administrativ mbi tė cilin ėshtė hapur tenderi.

Ndryshe kompanitė vendore thonė se qysh tani kanė filluar t’i ndjejnė pasojat e kėtij udhėzimi, pasi qė punėtorėt janė nė ethe nėse do t’i humbin vendet e punės apo jo.

Pronari i “Elkos”, Ramiz Kelmendi, ka pėrmendur shkarazi se kėto vendime tė qeverisė mė shumė janė politike dhe pėr interesa tė ngushta tė individėve tė caktuar.

Sipas tij, pėrcaktimi administrativisht i njė importuesi tregon qartė se interesat private tė dikujt janė nė dukje.

“Kėto lloje tenderimesh janė bėrė vetėm nė shtetet komuniste”, tha Kelmendi.

Mishtarėt kanė paralajmėruar radikalizim tė protestave deri nė realizimin e kėrkesave tė tyre, qė ėshtė anulimi i tenderit dhe anulimi i udhėzimit administrativ qė thonė se i diskriminon ata. Por, mė e rėndėsishmja pėr ta tani pėr tani
ėshtė kėrkesa qė tė takohen drejtpėrdrejt me nėnshkruesin e kėtij udhėzimi, kryeministrin e Kosovės Hashim Thaēin.
Gazeta expres

Llapjani_HH
04-07-09, 19:32
Skenarėt e Djukanovicit

Kryeministri i Malit tė Zi thotė se Qeveria e tij mund ta rishqyrtojė vendimin pėr njohjen e Kosovės, nė rast se Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė i jep tė drejtė kėrkesės sė Serbisė. Prishtina, nga ana tjetėr, paralajmėron vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Podgoricėn brenda pak javėsh. Eksperti i tė drejtės ndėrkombėtare, Afrim Hoti thotė se njohja nuk mund tė tėrhiqet.

Institucionet e Kosovės thonė se nuk presin qė fqinji perėndimor, Mali i Zi, tė bėjė ndonjė hap qė do ta pėrmbyste njohjen e marrė me shumė vėshtirėsi nga Podgorica, vitin e kaluar.

Njė ditė pasi Kryeministri i Malit tė Zi kishte lėnė tė hapur mundėsinė qė ky shtet tė reflektojė nė rast se Serbia fiton kontestin ndaj pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, Prishtina zyrtare ka paralajmėruar se raportet ndėrmjet dy fqinjėve do tė shkojnė vetėm duke u pėrforcuar.

Sado qė ka paralajmėruar rishqyrtimin e vendimit, Djukanovic ėshtė shprehur se nuk pret qė ICJ do ta favorizojė Serbinė nė opinionin qė do ta japė ndaj ēėshtjes.

Mali i Zi ka njohur pavarėsinė e Kosovės nė tetor tė vitit tė kaluar, 24 orė pasi Asambleja e Pėrgjithshme e OKB’sė vendosi qė ta adresojė kėrkesėn e Serbisė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Nė kompetencė tė kėsaj gjykate mbetet tė japė njė opinion nėse pavarėsia e Kosovės ėshtė shpallur nė harmoni me tė drejtėn ndėrkombėtare.

Por sado qė nuk do tė ketė karakter obligativ, shumė shtete vlerėsohet se kanė ngrirė hapat drejt njohjes sė Kosovės nė pritje tė njė verdikti tė ICJ’sė.

Deklarata qė ka nxitur reagime nė Prishtinė, i bėn me dije Beogradit se Kosova ka vite qė ėshtė pavarėsuar.

“Qysh nė vitin 1999, nė kohėn e nxjerrjes sė Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB’sė, ne e kemi pasur tė qartė se Serbia i ka humbur tė gjitha kompetencat shtetėrore nė Kosovė”, ėshtė shprehur Djukanovic.

Zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės janė shprehur se nuk presin pėrkeqėsim tė raporteve me Malin e Zi.

“Mali i Zi e ka njohur Kosovėn si shtet tė pavarur e sovran. Ne e kemi mirėpritur kėtė vendim, i cili ka qenė shumė i vėshtirė nė njė formė apo tjetėr pėr Malin e Zi. Mė e rėndėsishmja ėshtė se javėt e ardhshme ne do tė kemi edhe vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Malin e Zi”, thotė Memli Krasniqi, Zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės.

Raportet diplomatike me Podgoricėn, njėjtė sikur edhe Shkupin, nuk janė vendosur ende. Mali i Zi ka vendosur dy kushte ndaj Kosovės para se tė shkėmbejnė ambasadorėt. I pari ėshtė qė komuniteti malazez nė Kosovė tė fitojė statusin njėjtė sikur pakicat tjera nė Kushtetutėn e Kosovės, ndėrsa kushti i dytė ka tė bėjė me kthimin e refugjatėve kosovarė, kryesisht romė, tė cilėt jetojnė nė Mal tė Zi qė nga viti 1999.

Sipas Ibrahim Gashit, Nėnkryetar i partisė opozitare Aleanca Kosova e Re, Prishtina dhe Podgorica duhet tė nguten nė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike.

“Pala kosovare duhet tė dėshmojė gatishmėrinė e menjėhershme pėr tė filluar me funksionalizimin e shėrbimit diplomatik me shtetin e Malit tė Zi, zyrtarizimin e marrėdhėnieve bilaterale pėrmes vendosjes sė misioneve diplomatike nė baza reciproke”, thotė Gashi.

Eksperti i sė Drejtės Ndėrkombėtare, Afrim Hoti e vlerėson deklaratėn e Djukanovic’it tėrėsisht nė funksion tė relaksimit tė raporteve Podgoricė-Beograd.

Hoti thotė se raportet e mira me Serbinė janė jetike pėr Malin e Zi.

Por tėrheqja e njohjes nga Podgorica, sipas tij, as qė mund tė imagjinohet.

“Nė tė drejtėn ndėrkombėtare nuk ėshtė praktike tėrheqja e njohjes sė njė shteti ndaj njė shteti tjetėr dhe pėr mė tepėr kjo nuk ndodh sepse argumentet juridike tė konstatuara njė herė, nuk mund tė abrogohen”, thotė Afrim Hoti.

Ai thotė se njohja e njė shteti “ėshtė vendim i njėanshėm qė e marrin shtetet dhe ka karakter tė parevokueshėm”.

“Raportet mes shteteve mund tė ndryshohen, raportet diplomatike mund tė ndėrpriten ose tė tensionohen nė masėn mė tė lartė tė mundshme por asnjėherė nė nivelin e tėrheqjes sė njohjes. Kjo nėnkupton se qeveria e Malit tė Zi nė asnjė rast nuk mund ta tėrheqė njohjen”, thotė Afrim Hoti, profesor i sė Drejtės Ndėrkombėtare nė Prishtinė.
Gazeta expres

Ivanovic: Votoni lirisht


Oliver Ivanovic thotė se Qeveria aktuale e Serbisė nuk do tė sillet sikur ajo e Koshtunicės, dy vite mė parė, pėr t’i shtrėnguar serbėt tė mos dalin nė zgjedhjet e Kosovės. Por shton se votuesit eventualė duhet ta harrojnė mbėshtetjen nga Beogradi. Lideri serb thotė se duhet tė gjendet njė zgjidhje qė nė komunat si Shtėrpca tė mos funksionojnė dy administrata paralele komunale.

Sekretari Shtetėror nė Ministrinė e Serbisė pėr Kosovėn, Oliver Ivanovic ka thėnė tė shtunėn se Beogradi nuk do tė pėrdorė masa shtrėnguese ndaj serbėve tė Kosovės tė cilėt dėshirojnė tė votojnė mė 15 nėntor. Nė njėrėn nga deklaratat mė tė buta deri mė tani nė ēėshtje qė kanė tė bėjnė me angazhimet e institucioneve tė Kosovės ndaj serbėve lokalė, zyrtari serb ėshtė shprehur se Qeveria aktuale nuk i pėrngjan asaj tė mėparshmes kur janė nė pyetje masat e Beogradit pėr serbėt e Kosovės.

“Kjo Qeveri nuk do tė pėrdorė mėnyrat shtrėnguese qė i ka pėrdorė Qeveria e kaluar e Vojislav Kostunicės pėr tė pranuar ideologjinė e saj”, ka thėnė Ivanovic. Kur nė vitin 2007 Kostunica ftoi serbėt e Kosovės pėr t’i bojkotuar zgjedhjet lokale dhe parlamentare tė Kosovės, ai pėrdori edhe masa tė tilla pėr tė cilat ka folur Ivanovic duke kėrcėnuar se do t’i ndalė pagat dhe pensionet qė marrin nga Buxheti i Serbisė pėr tė gjithė serbėt qė dalin tė votojnė pėr tė zgjedhur pėrfaqėsuesit e tyre nė institucionet e Kosovės.

“Por nėse dikush vendosė tė votojė, pa mbėshtetjen e Presidentit, Kryeministrit dhe subjekteve tjera tė rėndėsishme, ata sigurisht se nuk do tė jenė nė gjendje tė llogarisin nė mbėshtetjen e serbėve tė Kosovės”, ka thėnė Ivanovic. Sipas tij, edhe nėse dalin serbėt e Kosovės nuk do tė jenė mė shumė se disa qindra. Prandaj, nė kėtė drejtim, ai ka ngritur ēėshtjen se ēka do tė pėrfaqėsojnė kėta njerėz tė zgjedhur me kaq pak vota.

“Nėse serbėt nuk i mbėshtesin kėta tė zgjedhur, atėherė problemet e kujt ata do t’i adresojnė. Nėse ata nuk janė tė mbėshtetur nga shteti apo lidershipi politik, atėherė kjo ėshtė ēėshtje vetėm e interesave personale gjė e cila politikisht duhet tė sanksionohet”, ėshtė shprehur ai.

I pyetur se ēka do tė mund tė ndodhte nė komunat si Shtėrpca ku serbėt janė shumicė, nėse shqiptarėt dalin nė votime dhe e marrin pushtetin lokal si rezultat i bojkotit tė serbėve, ai ka thėnė se situata tė tilla kanė ekzistuar tash e shumė vite, pasi qė “institucionet paralele lokale janė duke operuar nė kėtė komunė”.

“Shqiptarėt nuk kanė marrė pjesė nė zgjedhjet tona lokale tė 11 majit vitin e kaluar dhe serbėt nuk kanė marrė pjesė nė zgjedhjet lokale tė Kosovės tė nėntorit 2007. Tani ka njė administratė serbe dhe njė shqiptare nė komunė. Kjo e komplikon situatėn dhe neve na duhet qė tė gjejmė njė zgjidhje nė tė ardhmen”, ka thėnė Oliver Ivanovic.
Gazeta expres

Llapjani_HH
04-07-09, 19:33
A ka ilaē?


Buxheti pėr barna i Ministrisė sė Shėndetėsisė pėr vitin 2008 ka qenė 15 milionė euro. Nė QKU nuk ka barna, ndėrsa edhe ato qė janė keqpėrdoren. Askush nuk di pėr barnat qė u shpėrndahen pacientėve. MSH ka dėshtuar tė pėrpilojė listėn pėr barnat esenciale, nuk ka regjistrim tė barnave nė depon e barnave nė Mazgit. Kėto janė disa nge shkeljet qė ka gjetur Zyra e Auditorit Gjeneral. Express sjell raportin e plotė.

Le qė nuk ka barna pėr Qendrėn Klinike Universitare, por edhe ato pak qė janė keqpėrdoren. Gazeta ka siguruar raportin e Auditorit Gjeneral pėr vitin 2008 pėr barna nė MSH.

Nė kėtė raport thuhet se sasitė e barnave tė porositura nuk dėrgohen nė QKU, sipas kėrkesave. Njė gjetje tjetėr ka tė bėjė edhe me porosinė qė bėn QKU nė adresė tė MSH ,ku shpeshherė as gjysma e barnave nuk dėrgohen nė kėtė institucion, qoftė nė mungesė tė tyre apo edhe tė keqpėrdorimit tė tyre.

Buxheti i Ministrisė sė Shėndetėsisė pėr vitin 2008 pėr barna ka qenė 15 milionė euro. Auditimi ka gjetur dobėsi nė tė gjitha aspektet e programit, duke ngritur rrezikun qė
barnat esenciale tė mos jenė nė dispozicion pėr pacientet kur atyre u nevojiten.

Nė raport thuhet se ekzistojnė dobėsitė nė kontrollin e mbajtjes sė barnave dhe formėn e shpėrndarjes nga depoja qendrore, me kėtė rast auditorėt vlerėsojnė se ekziston njė ndarje joadekuate e detyrave tė zyrtarėve pėrgjegjės qė merren me barnat.

Nė vend se barnatoret e spitaleve, vlerėson raporti, t`i dėrgojnė kėrkesat direkt te Departamenti Farmaceutik i MSH-sė, ato porositė i bėjnė te kompania private pėr shpėrndarjen e barnave.

”Kjo rezulton nė atė qė Departamenti Farmaceutik nuk mund tė menaxhojė dhe kontrollojė si duhet procesin e shpėrndarjes sė barnave”, thonė auditorėt. Zyrtarėt e Ministrisė sė Shėndetėsisė nuk bėjnė inventarizimin periodik tė barnave qė mbahen nė depon qendrore nė fshatin Mazgit. Gjitha kėtyre shkeljeve u bashkėngjitet edhe ajo qė ekzistojnė kontrolle tė pamjaftueshme lidhur me shpėrndarjen fizike tė barnave te pacientė.

Pėrveē mungesės sė barnave, porosive vend e pa vend , mungesės sė evidencave nėse ato u shpėrndahen pacienteve, auditori ka gjetur se edhe ato pak barna qė ruhen nė barnatoren qendrore nė QKU kanė rrezik tė prishen pėr shkak se kushtet fizike qė janė tė dobėta duke pėrfshirė rrjedhjen nga tavani, ambient me lagėshti dhe jo higjenik.

“Nė fund tė fundit kėto tė gjetura krijojnė njė mjedis tė prirur kah rreziku, p.sh. rreziqet pėr kalimin e barnave te pacientėt jashtė sistemit zyrtar tė shėndetėsisė, korrupsioni dhe nė pėrgjithėsi keqmenaxhimim”, vlerėsojnė auditorėt.

Nga intervistat e kryera me mjekėt nė QKU dhe zyrtarėt pėrgjegjės, auditorėt kanė hasur se procesi i shpėrndarjes sė barnave te pacientėt nuk ėshtė regjistruar nė mėnyrė tė mjaftueshme .

Raporti tregon se testet e kryera thonė se shpėrndarja e barnave prej institucioneve shėndetėsore te pacientėt nuk janė regjistruar si duhet.

“Regjistrimi jo adekuat i barnave dhėnė pacienteve ngrit rrezikun e pėrdorimit tė pavend tė barnave dhe po ashtu vėshtirėson ndonjė hetim pasues duke larguar “gjurmėt e auditimit” ndėrmjet tė dhėnave tė pacientit dhe barnave tė ofruara”, citohet nė raport.

Nė Ministrinė e Shėndetėsisė, gjegjėsisht nė Departmanetin Farmaceutik ėshtė vėrejtur se nuk ka ndarje tė detyrave dhe pėrgjegjėsive nė kėtė departament. Sipas auditorit, i njėjti zyrtar brenda Departamentit Farmaceutik ėshtė pėrgjegjės pėr mbikėqyrjen e pranimit tė barnave nė depo, autorizimin e dhėnies sė barnave nga depoja dhe mbikėqyrjen e gjithė procesit tė shpėrndarjes.

“Departamenti Farmaceutik duhet tė hetojė arsyet pėr dėshtimet e dukshme nė zinxhirin furnizues tė barnave esenciale”, thotė raporti i Auditorit Gjeneral.

Pėr listėn e barnave esenciale pėr njė vit auditori ka konkloduar se Departamenti Farmaceutik dhe institucionet shėndetėsore pėr listėn e barnave tė nevojshme pėr vitin 2008 janė tė dyshimta dhe nuk janė tė bazuara nė ndonjė analizė sistematike tė pėrdorimit. Nė bazė tė nė nenit 22.2, Ministria e Shėndetėsisė duhet tė bėjė dy herė nė vit regjistrimin e barnave tė vendosura nė depon qendrore.

Raporti tregon se regjistrimi i barnave ėshtė bėrė nė fund tė vitit 2007. Pėr vitin 2008 njė gjė e tillė nuk ka ndodhur, derisa auditorėt kanė kryer punėn e vet, por qė mė pas ata janė lajmėruar se njė regjistrim i barnave ėshtė bėrė pas auditimit qė ėshtė kryer pėr vitin 2008.

“Mungesa e inventarizimit tė rregullt ulė nivelin e kontrollit tė menaxhmentit mbi barnat e vendosura nė depo dhe ngrit rrezikun e vjedhjes dhe keqpėrdorimit tė barnave”, vlerėsohet nė raport.

Raporti i Auditorit i ėshtė dėrguar ministrisė sė Shėndetėsisė me 26 qershor tė kėtij viti dhe nė afat prej 30 ditėsh MSH ėshtė e obliguar t`i kthej rekomandimet e saj nė rast se pajtohet ose konteston tė gjeturat e ZAGJ pėr vitin 2008 nė sektorin e farmacisė.
Gazeta expres

Rektori i i shkarkuar i UTSH se njeh vendimin e MASH


Aktvendimi i MASH-it pėr shkarkimin e rektorit dhe Senatit tė USHT-sė ėshtė antiligjor dhe i motivuar politikisht nga BDI. Kėshtu vlerėson rektori i shkarkuar i USHT-sė Agim Vela, sipas tė cilit MASH-i me vendimin e tij ka shkelur kushtetutėn e vendit. Sipas tij, organi i vetėm pėr zgjedhjen dhe shkarkimin e organeve tė Universitetit ėshtė Senati i USHT-sė. Vela paralajmėroi se tė hėnėn ne Gjykatėn kushtetuese do tė dorėzojė ankimim lidhur me aktvendimin e MASH-it.

“Ne nuk do tė presim absolutisht vendimin e Gjykatės kushtetuese, ne do tė shkojmė nė punė tė gjithė, ēdo njeri prej nesh nė fakultetin pėrkatės do tė punojmė punėn tonė, ne nuk jemi organ paralel, ne jemi organ i zgjedhur legjitim, ne na ka zgjedhur Senati i USHT-sė dhe ai mund tė na shkarkojė.”, thotė Agim Vela, rektor i shkarkuar i USHT-sė.

Nė ndėrkohė edhe rektori i emėruiar nga MASH-i, Agron Reka ka takuar njė pjesė tė dekanėve tė USHT-sė. Zėdhėnėsi i emėruar i USHT-sė Fatmir Ajrulli tha se dekanėt kanė mirėpritur vendimin e MASH-it pėr emėrimin e Agron Rekės pėr rektor tė USHT-sė.

“Tė gjithė ishin nė tė njėjtin mendim se duhet filluar tė punohet nė mėnyrė shumė efektive dhe duke respektuar ligjet dhe statutin e USHT-sė.Shumė njerėz kanė sakrifikuar qė ky universitet nė rend tė parė tė themelohet dhe mė pas tė legalizohet. Pikėrisht pėr kėtė gjė ėshtė pėr tė ardhur keq se si njerėz qė thiren nė kėtė sakrificė dėshirojnė qė pėrsėri Universitetin ta nxjerin nga sistemi dhe ta bėjnė pėrsėri jolegal", theksoi zėdhėnėsi Fatmir Ajrulli.

Paraprakisht gjatė ditės, nė ambientet e Fakultetit tė Mjekėsisė pranė USHT-sė, mbledhje kanė mbajtur Drejtoria e rektoratit dhe senati i shkarkuar. Senati nė mbledhjen e saj ka zgjedhur edhe rektorin e USHT-sė, nė bazė tė procedurės pėr zgjedhjen e rektorit qė ishte hapur mė 24 qershor. Nė garė ishin Miftar Ziberit dhe Agim Vela.

Vela, tha se nga 20 anėtarė sa numėron senati i shkarkuar i USHT-sė, 15 senatorė morėn pjesė nė zgjedhjen e rektorit, 12 prej tė cilėve kanė votuar pėr Agim Velėn ndėrsa vetėm 3 prej tyre pėr Miftar Zyberin. Rektori Vela dhe gjithė strukturat drejtuese tė USHT-sė u shkarkuan tė enjten me njė vendim tė Ministrisė sė Arsimit pas kontrolleve tė inspektorėve, tė cilėt konstatuan shkelje tė renda tė Ligjit pėr marrėdhėnie pune si dhe shpėrdorime tjera financiare.

Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Dani11
05-07-09, 09:01
Sejdiu: SHBA-tė kanė qėndruar pranė Kosovės nė momentet mė tė errėta
Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu, i ka dėrguar njė letėr urimi Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Barack Obama, me rastin e festės sė 4 Korrikut-Ditės sė Pavarėsisė.
E shtunė, 04 Korrik 2009 23:52


"Nė emėr tė popullit dhe institucioneve tė Republikės sė Kosovės, ju uroj juve dhe popullin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės me rastin e 4 korrikut, Ditės sė Pavarėsisė sė SHBA-sė. Deklarata e Pavarėsisė e SHBA-sė ka shėnuar lindjen e njė kombi liridashės dhe qė nga atėherė ka pasur ndikim jashtėzakonisht tė madh nė ngjarje tė rėndėsishme historike botėrore dhe nė rritjen e demokracisė", shkruan nė letrėn e Presidentit Sejdiu.

Nė urim thuhet se qytetarėt e Republikės sė Kosovės i bashkohen popullit amerikan me respekt tė madh dhe admirim nė festimin e kėsaj dite tė rėndėsishme, duke qenė se Shtetet e Bashkuara kanė qėndruar pranė Kosovės nė momentet mė tė errėta tė historisė sė saj dhe vazhdojnė tė mbesin ndėr miqtė dhe aleatėt e saj mė tė mėdhenj. /Telegrafi/

Dani11
05-07-09, 09:04
Jeremiq: Serbia ka arritur ta pengojė njohjen e Kosovės
Ministri i punėve tė jashtme tė Serbisė, Vuk Jeremiq, ka deklaruar se qytetarėt serbė duhet tė jenė tė kėnaqur me punėn e ministrisė sė tij nė vitin e fundit.
E shtunė, 04 Korrik 2009 23:41



Ministri serb ka deklaruar se qeveria aktuale ka punuar mirė nė politikėn e jashtme nė tri prioritet qė ia kishte vėnė vetes: mbrojtjen e Kosovės me rrugė diplomatike, afrimin e Serbisė ndaj BE-sė dhe krijimin e pozitės sė liderit nė regjion.

Gjatė njė interviste nė televizionin "Pink", Jeremiq tha se Serbia ka arritur ta pengojė procesin e njohjes sė Pavarėsisė sė Kosovės, duke shtuar se ėshtė i bindur se do tė hapet sėrish dialogu pėr statusin e Kosovės, pas vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Shpati
05-07-09, 12:49
Jeremiq: Serbia ka arritur ta pengojė njohjen e Kosovės
Ministri i punėve tė jashtme tė Serbisė, Vuk Jeremiq, ka deklaruar se qytetarėt serbė duhet tė jenė tė kėnaqur me punėn e ministrisė sė tij nė vitin e fundit.
E shtunė, 04 Korrik 2009 23:41



Ministri serb ka deklaruar se qeveria aktuale ka punuar mirė nė politikėn e jashtme nė tri prioritet qė ia kishte vėnė vetes: mbrojtjen e Kosovės me rrugė diplomatike, afrimin e Serbisė ndaj BE-sė dhe krijimin e pozitės sė liderit nė regjion.

Gjatė njė interviste nė televizionin "Pink", Jeremiq tha se Serbia ka arritur ta pengojė procesin e njohjes sė Pavarėsisė sė Kosovės, duke shtuar se ėshtė i bindur se do tė hapet sėrish dialogu pėr statusin e Kosovės, pas vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Ka humbes qe pranojn humbjen.
Por Serbet jan humbes qe e festojn humbjen.
Jeremiq te deshirojm argetim te mir.
Sot Kosova esht Shtet i njohur, njejt sikurse Serbia.
Dhe ka mardhenje shume te mira ndershtetrore me vendet me ndikim te madhe ne Bot.

Llapjani_HH
05-07-09, 16:40
Boshkovski kėrkon dorėheqjen e Gruevskit


Kryeministri Nikolla Gruevski tė jep dorėheqje dhe tė formojė Qeverinė tekniko-ekspertėsh. Ky ėshtė propozimi i fundit i kryetarit tė partisė "Tė bashkuar pėr Maqedoninė" Lube Boshkovski.

Kėrkesėn e tij pėr dorėheqjen e kryeministrit Gruevski, Boshkovski e bazon nė dėshtimet e Qeverisė. Sipas tij Qeveria ka treguar kurrfarė suksesi nė asnjė fushė. Pėr katėr vite me radhė ka dėshtuar nė integrimin nė NATO dhe BE, investime tė huaja nuk ka, ka hyrė nė borxh 700 milionė euro nė vendet e huaja, luan me marrėdhėniet ndėretnike, nuk ka strategji pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė emrit.

Televizioni Alsat-M njofton se “Tė bashkuar pėr Maqedoninė” kėrkon qė kryeministri Gruevski tė jep dorėheqje dhe tė mundėsojė formimin e Qeverisė tekniko-ekspertėsh tė mbėshtetur nga tė gjitha subjektet politike.

Veē tjerash, ish-ministri i brendshėm i Maqedonisė akuzoi Gruevskin se po luan edhe me marrėdhėniet ndėretnike, duke pėrmendur ndėrhyrjen e Qeverisė nė USHT.

“Qeveria po luan me marrėdhėniet e brendshme politike si dhe me ato ndėretnike. Akti mė i ri ėshtė shkelja e rėndė e autonomisė sė USHT-sė, pėr shkak tė pazarit politik, nė vend qė profesorėt, rektor tė ri, zgjedhin struktura tė caktuara tė fuqishme policore, ata akuzojnė, ata dėnojnė”, akuzoi Lube Boshkovski.

Ai gjithashtu akuzoi Gruevskin se po lobon pėr largimin e misioneve tė BE-sė dhe SHBA-sė nga vendi. Sipas tij, Gruevski me favorizimin e tepruar tė antikės dhe margjinalizimin e sllavizmit ka arritur tė hutojė popullin maqedonas dhe tė vė nė pikėpyetje identitetin maqedonas.
Telegrafi

Dani11
06-07-09, 06:34
Toptan viziton Kosovėn
Kryetari i Kuvendit tė Madh tė Turqisė, Koksal Toptan, do tė arrijė tė dielėn pėr njė vizitė zyrtare treditore nė Kosovė.
E diel, 05 Korrik 2009 14:38



Gjatė vizitės sė tij, Toptan do tė takohet me zyrtarė tė lartė tė shtetit, ndėrsa tė hėnėn do tė jetė i pranishėm edhe nė seancėn solemne tė Kuvendit tė Kosovės.

I shoqėruar nga biznesmenė turq, ai do tė vizitojė edhe disa ndėrmarrje tė Kosovės dhe do tė merr pjesė nė shėnimin e njėvjetorit tė Odės Ekonomike Kosovaro-Turke./rtk/

Dani11
06-07-09, 06:36
Vetėvendosja simbolikisht i tha lamtumirė Kaidanow
Nė mėnyrė simbolike, Lėvizja "Vetėvendosje!" i ka thėnė lamtumirė ambasadores amerikane nė largim Tina Kaidanow.
E diel, 05 Korrik 2009 15:13


Aktivistėt e kėsaj lėvizjeje, tė improvizuar si Presidenti Sejdiu dhe kryeministri Thaēi , janė pėrkulur para ambasadores Kaidanow duke i kėrkuar pėrmes kėngėve tė ndryshme, qė tė mos largohej.

Frashėr Krasniqi, aktivist i lėvizjes ka thėnė se largimi i ambasadores Kaidanow ėshtė lajm i mirė pėr tė gjithė, mirėpo i keq pėr ambasadoren, pasi ajo askund tjetėr nuk do tė gjej privilegjet e vendimmarrjes qė i ka pasur nė Kosovė.

Madje, lėvizja "Vetėvendosje" ka kėrkuar nga Kaidanow qė me vete tė marr kryeministrin dhe presidentin e Kosovės. Diplomatja Kaidanow ka shėrbyer nė Kosovė pėr tri vjet. Postin e saj do ta trashėgoj ambasadori Christopher Dell. /ktv/

Llapjani_HH
06-07-09, 18:46
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10787/cache/c-490x320.jpg


Diplomacia e lirė parlamentare


Komisioni pėr Punė tė Jashtme dhe ai pėr Integrime Europiane kanė dėshtuar tė japin kontributin e tyre nė procesin e lobimit pėr njohjen e pavarėsisė apo nė proceset integruese tė vendit. Parlamenti ka vėnė nė dispozicion tė kėtyre komisioneve vetėm nga 10 mijė euro. Deputetė thonė se me kėto mjete nuk mund tė intensifikohet diplomacia parlamentare.

Parlamenti i Kosovės nuk ka mundur tė japė kontributin e tij nė ēėshtjen e lobimin pėr njohjen e pavarėsisė, e as nė proceset integruese tė vendit, shkaku i financave tė kufizuara.

Komisioni Parlamentar pėr Punė tė Jashtme dhe Komisioni pėr Integrime Europiane kanė dėshtuar tė jenė krah i fortė nė kauzat e mėdha tė shtetit tė ri, duke qėndruar tėrėsisht jashtė loje.

Kryesia e Parlamentit, javė mė parė, pėr qėllime tė komisioneve ndau nga 10 mijė euro, gjė qė pamundėson realizimin e vizitave tė anėtarėve tė Komisionit pėr Punė tė Jashtme apo atij pėr Integrime Europiane qė kanė pėr qėllim intensifikimin e asaj qė quhet - diplomaci parlamentare.

Pėr mė tepėr, kėto mjete ende nuk janė vėnė nė shėrbim tė komisioneve.

Kjo pėr Naser Rugovėn, anėtar i Komisionit pėr Integrime Europiane, duket mjaftė e ēuditshme.

“Si pėr ēudi, nė Komisionin pėr Integrime Europiane, edhe pse ka kaluar gjashtėmujori i parė i vitit 2008, ende nuk janė shpenzuar asnjė cent pėr nevojat e tij. E madje, mjetet e ndara, as qė janė lėshuar fare”, ka thėnė Rugova pėr Express, tė dielėn.

Ai e quan joserioze qasjen e Parlamentit tė Kosovės kur ėshtė nė pyetje intensifikimi i diplomacisė parlamentare.

“Duke pasur parasysh nevojėn pėr njė diplomaci parlamentare, mund tė them se njė vit e gjysmė kjo legjislaturė nuk ka investuar asnjė cent nė udhėtimet e parlamentarėve qė kanė pėr qėllim sensibilizimin e shteteve pėr kauzat e Kosovės. Deri mė tash, ne kemi realizuar shumė pak vizita jashtė vendit dhe tė gjitha ato janė financuar nga OSBE, vendet nikoqire, apo nga fondacione tė ndryshme”, ka thėnė deputeti i LDD’sė, Naser Rugova.

“Kjo ėshtė ēuditshėm”, ka shtuar ai.

Ngjashėm ėshtė shprehur edhe anėtari i Komisionit pėr Punė tė Jashtme nga AKR, Ibrahim Gashi.

“Shuma ėshtė mjaftė e pamjaftueshme pėr tė gjitha komisionet, e veēmas pėr Komisionin pėr Punė tė Jashtme dhe atė pėr Integrime Europiane. Ėshtė e pamundshme qė tė fuqizohet diplomacia parlamentare me kėto fonde”, ka thėnė Gashi pėr Express, tė dielėn.

“Aktualisht komisioni ka realizuar vizata vetėm nė ato vende ku ėshtė ftuar dhe ku shpenzimet janė hequr nga vendet nikoqire. Mirėpo vizita tė tilla janė mjaftė tė limituara”, ka shtuar ai.

Ibrahim Gashi tregon se Komisioni pėr Punė tė Jashtme ka insistuar qė tė ketė mjete mė tė mėdha nė dispozicion, por njė gjė e tillė ėshtė hedhur poshtė nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave.

Sipas tij, tash mbetet tė insistohet sėrish nė seancėn kur do tė rishqyrtohet Buxheti pėr gjashtėmujorin e dytė tė vitit 2009.

“Ne do tė bėjmė pėrpjekje nė rishqyrtimin e Buxhetit qė njė shumė tė parashihet edhe pėr kėta muajt e mbetur, nė mėnyrė qė ta intensifikojmė diplomacinė parlamentare. Por nuk jam shumė optimist nėse do tė ketė mirėkuptim nė kėtė aspekt. Megjithėkėtė ne do tė insistojmė”, ka thėnė Gashi.

Kosova ka njė Buxhet jashtėzakonisht tė vogėl krahasuar me vendet e rajonit, shkaku i pamundėsisė sė Shtetit qė t’i vjelė si duhet taksat. Shumė institucione buxhetore vazhdimisht kanė pasur vėrejtje pėr shumat e ndara. Ashtu sikurse ka pasur vėrejtje pėr mos dedikimin e duhur pėr mjete tė caktuara. Kėshtu duket se ka ndodhur edhe me rastin e ndarjes sė mjeteve qė kanė pėr qėllim ēėshtjen e lobimin pėr njohjen e pavarėsisė apo lobimin pėr proceset integruese tė vendit.

Ismet Hajrullahu, Kėshilltar Politik i Kryetarit tė Parlamentit, nuk ka mundur ta shpjegojė se si komisionet parlamentare, pėrkundėr rėndėsisė qė kanė, janė trajtuar keq nė ndarjen e buxhetit.

“Ju e dini se Komisioni pėr Buxhet dhe Financa ėshtė ai qė e aprovon Buxhetin e Parlamentit. Dhe ky komision e ka bėrė kėtė. Tash e mjafton apo jo, i takon kėtij komisioni qė ta vlerėsojė”, ka thėnė shkurt Hajrullahu, nė njė prononcim pėr Express, tė dielėn.
Gazeta expres

Llapjani_HH
07-07-09, 17:32
Fillon rigjykimi i tre ish pjesėtarėve tė UĒK sė, qė njihet si "Grupi i Llapit”


Nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, pėrpara njė trupi gjykues tė EULEX-it, rifilloi sot gjykimi i deputetit tė Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e Partisė Demokratike, Rrustem Mustafa-Remi, ish-komandant i UĒK-sė pėr zonėn e Llapit. Remi dhe dy bashkėluftėtarėve tė tij, Latif Gashi e Nazif Mehmeti, janė akuzuar pėr kryerjen e veprės penale tė krimeve tė luftės ndaj popullatės civile. I ngarkuar me kėtė akuzė ka qenė edhe Naim Kadriu, i cili nė vitin 2003, ka vdekur nga njė aksident i rėndė trafiku.
Trupi gjykues i pėrbėrė nga prokurori Robert Din, dy gjyqtarė nga EULEX-i dhe njė vendorė, do tė publikojnė nesėr vendimin se me ēfarė aktakuze do tė procedohet rasti, pas ndryshimeve qė janė bėrė nė aktakuzėn e mėparshme, bėnė tė ditur sot pas njė seance nė tė cilėn avokatėt mbrojtės shpalosėn vėrejtjet e tyre dhe kėrkuan lirimin e Rrustem Mustafės, Latif Gashit dhe Nazif Mehmetit.

Ndryshe, ish-gjenerali i UĒK-sė, Rrustem Mustafa, i njohur me nofkėn Komandant Remi, ka thėnė se e ka mirėpritur vendimin pėr caktim tė datės sė gjykimit nga ana e gjyqtarėve ndėrkombėtarė, duke shpresuar qė ky proces gjyqėsor tė pėrfundojė sa mė shpejt.

Prokurori ndėrkombėtarė, Robert Dini ka paraqitur sot ndryshimin nė pikėn e aktakuzės pėr vrasje tė civilėve, por nuk ka hequr dorė prej saj. Aktakuza e tij pėrbėhet nga tri pika: trajtim jo njerėzor i tė burgosurve, rrahje e tortura si dhe vrasje tė civilėve.

Ndėrsa, avokatėt mbrojtės konsiderojnė se tė akuzuarit nuk duhet tė trajtohen pėr vepra penale pėr tė cilat njė herė janė gjykuar dhe Gjykata Supreme ka thėnė se nuk ka vepėr penale.

Trupi gjykues do tė shqyrtojė pretendimet e avokatėve mbrojtės dhe nesėr do tė bėjė tė ditur vendimin e tij se a do tė procedohet sipas kėsaj aktakuze apo jo.

Sipas, Mexhid Sylės, avokatė mbrojtės i Latif Gashit pjesėtarėt e “grupit tė Llapit” nuk mund tė gjykohen sipas kėsaj aktakuze, sepse ajo ėshtė e paqėndrueshme.

“Duke patur parasysh aktgjykimin e Gjykatės sė qarkut dhe aktgjykimin e Gjykatės Supreme dhe njohuritė qė i kam lidhur me lėndėn, unė jam i bindur nė pafajėsinė e tyre dhe epilogu pėrfundimtar duhet tė shpallen tė pafajshėm”, ka thėnė avokati Syla.

Ndėrsa, avokati mbrojtės i Nazif Mehmetit, Fazli Balaj, thotė se ēėshtjet e gjykuara nė formė tė prerė nuk mund tė jenė objekt i shqyrtimit tė kėtij gjykimi dhe pret qė tė merren parasysh vėrejtjet e tyre.

“Unė besoj se njė pjesė e pretendimeve tona do tė kalojė, se kemi tė drejtė, sepse shumė ēėshtje janė gjykuar nė formė tė prerė dhe nuk mund tė pėrfshihen ato veprime edhe njė herė nė aktakuzė. Pra, ēėshtjet e gjykuara nuk mund tė jenė objekt i shqyrtimit tė kėtij gjykimi”, ka theksuar avokati Balaj.

Nė korrik tė 2003 grupi i Llapit ėshtė dėnuar me 45 vjet burgim. Rrustem Mustafa-“Remi” me 17 vjet, Nazif Mehmeti- “Dini”, me 13-tė dhe Latif Gashi- “Lata” me 10 vjet, ndėrsa, i ndjeri, Naim Kadriu - “Lumi” ishte dėnuar me 5 vjet burgim.

Gjykata Supreme e Kosovės nė vitin 2005 e ka prishė aktgjykimin dhe e ka kthyer kėtė lėndė nė rigjykim.
Pėr kėtė grup, kishin dėshmuar rreth 50 dėshmitarė, 5 prej tė cilėve anonim dhe 12-tė tė mbrojtur.
RTK

Kukės: Persona tė panjohur plagosin me armė zjarri shtetasen kosovare, Makfire Berisha


Nė orėt e para tė mėngjesit tė sotėm, dy grabitės tė pamaskuar nė dalje tė qytetit tė Kukėsit, nė vendin e quajtur Ura e Rexhepajt, kanė plagosur me armė zjarri nė kėmbė Makfire Berishėn, shtetase e Republikės sė Kosovės, e cila sė bashku me dy fėmijėt dhe vėllain e saj po udhėtonte nė drejtim tė Durrėsit. E plagosura ėshtė jashtė rrezikut pėr jetėn dhe ndodhet e shtruar nė Spitalin e Kukėsit, pėrderisa policia tė sqarojė rrethanat e kėsaj ngjarjeje.

Sipas tė dhėnave tė dėshmitarėve nga vendi i ngjarjes dhe tė personave qė bashkudhėtonin me tė plagosurėn, dy persona tė armatosur kanė ndalur automjetin dhe kanė tentuar tė rrėmbejnė djalin 8-vjeēar tė Makfire Berishės.

Nė pėrleshje e sipėr, atė e kanė qėlluar me armė zjarri dhe e kanė plagosur Makfiren nė kėmbė, e cila mė pastaj u shoqėrua nė spitalin e qytetit, ku ndodhet nėn kujdesin e mjekėve, ndėrkohė qė policia raportoi me vonesė pėr kėtė ngjarje.

Sipas njoftimeve nga Kukėsi, policia ka arrestuar njė 15 vjeēar me inicialet K.S. qė mendohet se ėshtė njė prej autorėve tė kėsaj ngjarjeje tė rėndė.

Nė qytetin e Kukėsit kanė shkuar edhe forcat e ndėrhyrjes sė shpejtė tė Shkodrės, tė cilat kanė marrė detyrėn e sigurimit tė rrugės sė vjetėr Kukės-Durrės, ndėrsa rruga e re do tė jetė e mbyllur deri tė enjten pėr shkak tė kryerjes sė disa punimeve tė prapambetura nė tunelin e Kalimashit.
RTK

Daci: Sejdiu ėshtė veē njė zėdhėnės i Thaēit


Kryetari i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, Nexhat Daci ka vlerėsuar se presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu “shumė mirė e luan rolin e zėdhėnėsit tė kryeministrit tė vendit, Hashim Thaēi”.

Nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen Koha Ditore, duke u pėrgjigjur nė pyetjen rreth caktimit tė datės sė zgjedhjeve lokale – pa pėlqimin e opozitės – nga ana e presidentit Sejdiu, Daci ka thėnė se pėr kėtė ēėshtje ka diskutuar edhe gjatė vizitės sė tij nė SHBA.

“Pėr herė tė parė e kam pėrdorur njė nocion ndoshta jo shumė civilizues, ku kam thėnė se e kemi njė kryetar shtetit, i cili ėshtė zėdhėnės i kryeministrit”, ka thėnė Daci, duke shtuar se, “kėtė e bazon nė faktin sepse ka qenė pjesėmarrės i konsultimeve para atij vendimi dhe asnjė subjekt politik parlamentar ose jashtėparlamentar nuk e ka propozuar mesin e nėntorit, pėrfshirė edhe LDK-nė e presidentit Sejdiu”.

Sipas Dacit, ishte vetėm PDK-ja ajo qė ka kėrkuar kėtė datė, dhe atė jo nė takime por nė media.

Daci e ka akuzuar Sejdiun se politikisht “e ka ulur institucionin e Presidentit’, duke thėnė se ka bėrė njė gabim shumė tė madh, sepse u ka dhėnė porosi shumė tė keqe vendorėve dhe ndėrkombėtarėve qė ky koalicion nuk ka asnjė koncept tė respektimit tė Kushtetutės dhe tė gjitha parimeve qė rrjedhin nga ai dokument.
Telegrafi

Llapjani_HH
07-07-09, 17:36
Kosovė- Shqipėri: Njė polici kufitare


Brenda dy javėsh pritet tė nėnshkruhet njė marrėveshje ndėrmjet Kosovės dhe Shqipėrisė pėr kalimet kufitare. Me kėtė marrėveshje, qytetarėt e dy shteteve do tė kontrollohen vetėm nga njėra polici kufitare. Pėrveē kėsaj, doganierėt e tė dyjave shteteve do ta bėjnė kontrollin e automjeteve nė tė njėjtėn kohė me policinė.

Pritjet me orė tė tėra tė qytetarėve tė Kosovės, tė dielėn nė pikėn kufitare Vermicė – Morin, autoritetet e Kosovės i kanė arsyetuar duke ua hedhur fajin efektivave tė policisė sė Shqipėrisė.

Sipas zyrtarė policorė, pėrgjegjės pėr pikat kufitare tė Kosovės, faji ka qenė tėrėsisht i policėve tė Shqipėrisė, tė cilėt shumė ngadalė kanė regjistruar secilin udhėtar nė pikėn kufitare tė Morinit.

Mė shumė se 25 mijė kosovarė tė dielėn kanė kaluar kėtė pikė kufitare, duke hyrė ose dalė nga Kosova. Nėse llogaritet, del se vetėm nė kėtė pikė, fluksi i udhėtarėve ka qenė mė i madh sesa nė 15 vendkalimet kufitare qė ka vendi.

Behar Selimi, shef i Policisė Kufitare tė Kosovės, pėrveē fajit qė ua hedh autoriteteve policore tė Shqipėrisė, numėron edhe njė varg arsyesh teknike qė kanė rezultuar nė pritjen e gjatė nė pikėn kufitare Vėrmicė – Morin.

“Aty s`ka qenė faji i Policisė sė Kosovės. Puna ka qenė se pika kufitare e Shqipėrisė ka bėrė regjistrimin e ēdo udhėtari qė futej andej dhe kėtė e ka bėrė shumė ngadalė”, tregon Selimi pėr Express.

Ai rrėfen se sipas ligjit, ēdo kalimtar ėshtė i obliguar tė regjistrohet nė vendkalimin kufitar, por nė rast tė tollovive tė mėdha, atėherė procedurat thjeshtėsohen dhe regjistrohet vetėm ngasėsi i veturės, lloji i automjetit dhe verbalisht bėhet numėrimi i pasagjerėve nė veturė.

Pas fluksit tė madh tė pasagjerėve, tė cilėt kishin zgjedhur qė fundjavėn ta kalojnė nė Shqipėri, duke kaluar autostradės sė inauguruar ditė mė parė, Behar Selimi thotė se ka kontaktuar shefin e policisė sė Morinit, ku i ka sugjeruar qė vetėm vozitėsit e veturave tė regjistrohen.

“Ne tė dielėn kemi rėnė nė kontakt me drejtorin e Policisė sė Shqipėrisė, nga i cili kam kėrkuar qė tė marrė vendim pėr lehtėsimin e hyrjes, qė nėnkupton regjistrimin vetėm tė vozitėsve dhe numrit tė pasagjerėve nė mėnyrė verbale dhe ai e ka pranuar kėshillėn time dhe ndėrkohė brenda dy orėve ka shtuar numrin e kabinave dhe tė oficerėve tė tij, si rezultat i tė cilave masave, ėshtė larguar kolona nga rruga”, thotė shefi i Policisė Kufitare tė Kosovės.
Pėrveē fluksit tė madh tė udhėtarėve, gazeta ka mėsuar se tollovisė nė kėtė pikė kufitare i kanė ndihmuar kompanitė e sigurimeve, tė cilat nuk kanė pasur kapacitet tė mjaftueshėm qė tė bėjnė sigurimin e veturave me tabela tė jashtme.

“Njė nga arsyet e vonesave kanė qenė edhe pikat e sigurimeve, nė tė cilat ka pasur vetėm njė person qė ka kryer sigurimin e veturave tė mėrgimtarėve qė ishin nisur drejt Shqipėrisė”, thotė njė burim i gazetės. Policia ka bėrė presion te kėto kompani qė tė shtojnė numri e kabinave dhe personelit, nė mėnyrė qė procedurat tė kryhen sa mė shpejt.
Shefi i Policisė Kufitare, Behar Selimi, thotė se fluksit tė madh nė kėtė pikė i kanė ndihmuar edhe tetė tragete qė janė ankoruar nė portin e Durrėsit, e qė kryesisht kanė qenė mėrgimtarė nga Kosova, tė cilėt ishin nisur drejt Kosovės.

“Njė problem tjetėr qė ka ndikuar nė pritje tė gjata, ka qenė edhe fluksi i madh i njerėzve, tė cilėt kanė pritur nė pikat kufitare pėr tė pritur hapjen e tunelit nė orėn 7 tė mėngjesit, ju e dini qė tuneli nga ora 23 deri nė 7 nė mėngjes ėshtė i mbyllur”, thotė ai.

Zyrtarė policorė kanė thėnė se pritjet mė tė gjata nė kėtė pikė kufitare mund tė jenė dhjetė deri nė pesėmbėdhjetė minuta.
Pėr t`i ikur edhe kėsaj pritjeje, zyrtarė tė lartė tė Policisė sė Kosovės dhe Shqipėrisė janė dakorduar qė tė nėnshkruhet njė marrėveshje ndėrshtetėrore, pėrmes sė cilės do tė vendosej vetėm njė pikė e pėrbashkėt kontrolli mes dy shteteve.

“Me Shqipėrinė jemi duke biseduar pėr tė arritur njė marrėveshje tė nivelit teknik qė tė kemi nė Vėrmicė dhe nė pikat e tjera kufitare me Shqipėrinė, modelin e njė ndaljeje tė kontrollit, qė nėnkupton qė qytetarėt qė nisen drejt Shqipėrisė, tė ndalen vetėm nė pikėn e kalimit tė Shqipėrisė dhe aty tė kontrollohen nga policia e pėrbashkėt dhe dogana e pėrbashkėt si dhe anasjelltas”, thotė Behar Selimi, ndihmės i drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės pėr Policinė Kufitare.

Kjo marrėveshje pritet tė ndodhė brenda dy javėsh, e qė faktikisht duhet tė nėnshkruhet nga ministrat e Punėve tė Brendshme tė tė dyja shteteve apo edhe nga kryeministrat.

Ndėrkohė, tė hėnėn policia ka njoftuar se nė pikėn kufitare Vėrmicė-Morin, gjithēka ėshtė normalizuar. Arbėr Beka tha se janė marrė tė gjitha masat, pas presionit tė sė dielės tė fluksit tė madh tė qytetarėve pėr tė kaluar kėtė pikė kufitare. Beka thotė se kolonat e gjata janė shkaktuar pėr shkak se nė hyrjet nė Republikėn e Shqipėrisė janė regjistruar me vonesė.
Gazeta expres

Me aeroplana e me kerre


Gjermania dhe Kosova nė vjeshtė nėnshkruajnė marrėveshje pėr riatdhesim tė emigrantėve kosovarė. Ende nuk dihet numri i saktė i atyre qė do tė kthehen, por tash pėr tash flitet pėr ata qė kanė rėnė ndesh me ligjet gjermane. Kthimi pritet tė realizohet vitin tjetėr.

Ka shumė mundėsi qė vitin e ardhshėm, avionėt tė mbushen me kosovarė, tė cilėt do tė riatdhesohen nga autoritetet gjermane drejt Kosovės.

Njė marrėveshje e tillė pėr kthim tė shtetasve tė Kosovės nga shteti gjerman, pritet tė nėnshkruhet nė vjeshtė, ndėrmjet autoriteteve pėrkatėse tė Prishtinės dhe Berlinit.

Ende nuk dihet saktė dhe nė mėnyrė zyrtare, vendi, data e nėnshkrimit tė kėtij dokumenti, dhe as koha e saktė e fillimit tė zbatimit tė tij.

Megjithėkėtė, burime zyrtare nga Qeveria e Kosovės, i kanė treguar Expressit se fjala ėshtė pėr vjeshtėn e kėtij viti.

“Marrėveshja e tillė pritet tė nėnshkruhet nė vjeshtė tė kėtij viti, kurse zbatimi i saj kėrkon kohė ngase shteti i Kosovės ka procedura tė tjera tė ratifikimit nga ato tė shtetit gjerman”, thotė ky zyrtar pėr Express.

Ndėrkohė, tash pėr tash, krejt ēfarė dihet ėshtė se shteti gjerman, duket tė jetė i vendosur pėr tė kthyer njė numėr tė kosovarėve nė atdheun e tyre.

Madje njė fakt tė tillė, zyrtarė gjermanė, ua than nė sy bashkėbiseduesve tė tyre tė martėn nė Prishtinė, saktėsisht, Zenun Pajazitit, ministrit tė Punėve tė Brendshme tė Kosovės.

“Me ministrin tuaj tė Punėve tė Brendshme kemi arritur tė biem dakord pėr kthimin e emigrantėve kosovarė nga Gjermania”, thotė August Hanning, Sekretari i Shtetit nė Ministrinė e Brendshme Federale tė Gjermanisė.

Tekstin e plotė mund ta lexoni nesėr ne Gazetėn Express
Gazeta expres

Llapjani_HH
08-07-09, 13:01
Schmitt: Kosova ėshtė njė shtet i dytė shqiptar dhe jo njė shtet shumetnik


Historiani i njohur zviceran Oliver Jens Schmitt, tha se Kosova ėshtė njė shtet i dytė shqiptar dhe jo njė shtet shumė etnik. “Deshėm apo nuk deshėm ta pranojmė ky ėshtė fakt” ,tha Schmitt nė njė intervistė pėr mediat zvicerane. Ai po ashtu vlerėsoi se Serbia nuk mund tė pranohet nė Bashkimin Evropian, pa pranuar fajin dhe pėrgjegjėsinė pėr luftėrat e shkaktuara.

Historiani dhe eksperti zviceran pėr ēėshtjen e Ballkanit Oliver Jens Schmitt nė njė intervistė pėr numrin e sotėm tė gazetės me tirazhin mė tė madh zviceran Noje Cyriher Cajtung tha se ėshtė i pa mundur krijimi i njė Kosove multi-etnike ashtu siē e parashikon Kushtetuta e vendit. „Pėr tė ndėrtuar njė shtet multi-etnik nė Kosovė duhet hequr dorė nga historia duke kthyer vitin zero.

Deshėm ne apo nuk deshėm Kosova ėshtė njė shtet i dytė shqiptar, ndėrkohė qė po rriten tendencat pėr bashkim. Fuqitė e mėdha janė nė fakt kundėr kėtij bashkimi, mirėpo nė planin afatgjatė ata nuk mund ta pengojnė kėtė proces tė natyrshėm qė mund tė krahasohet me bashkimin e Moldavisė me Rumaninė nė vitin 1861, apo bashkimin e Bullgarisė nė vitin 1885.

Falė autostradės sė ndėrtuar Tirana dhe Prishtina do tė intensifikojnė bashkėpunimin, ndėrsa revolucioni i quajtur internet ka sforcuar dukshėm diskursin nacional mes shqiptarėve.” thotė ai. Lidhur me Serbinė ai deklarohet kundėr pranimit tė saj nė Bashkimin Evropian pasi ende nuk ėshtė shkėputur nga e kaluara. “Ėshtė e papranueshme tė integrosh njė shkaktar tė konfliktit pa e pranuar fajin dhe pėrgjegjėsinė pėr luftėrat e shkaktuara” tha historiani Schmitt pėr gazetėn zvicerane Noje Cyriher Cajtun.

Fadil Gashi
RTK
Gyqėsori, sektori mė i korruptuar nė Kosovė


Qendra pėr Avokim dhe Kėshilla Ligjore, qė funksionon nė kuadėr tė Institutit Demokratik tė Kosovės dhe nė partneritet me “Transparency International”, ka publikuar raportin gjashtėmujor tė rasteve tė korrupsionit tė paraqitura nga qytetarėt. Sipas raportit tė publikuar, numri i pėrgjithshėm i rasteve pėr kėtė periudhė ka qenė 75, ndėrsa nmri mė i madh i ankesave ka ardhur pėr sektorin e gjyqėsorit, pasuar nga tė drejtat nė pronė, sektori i arsimit...

Qendra pėr Avokim dhe Kėshilla Ligjore e ka vlerėsuar si shqetėsues nivelin e lartė tė korrupsionit tė paraqitur nė vend. “Bazuar nė numrin e rasteve tė paraqitura nė gjashtėmujorin e parė tė funksionimit tė qendrės. Kjo gjendje dėshmon me mosefikasitetin e institucioneve tė vendit, dhe funksionimin e brishtė tė sistemit ligjor nė Kosovė”, thuhet nė raportin e kėsaj qendre.

Sipas raportit tė publikuar, numri i pėrgjithshėm i rasteve pėr kėtė periudhė ka qenė 75. Numri mė i madh i ankesave ka ardhur pėr sektorin e gjyqėsorit me 11 raste, pasuar nga tė drejtat nė pronė me 9 raste, sektori i arsimit me 7 raste, sa janė paraqitur edhe pėr inspeksionin dhe sektorin privat, 4 pėr prokurim publik, nga 3 raste kanė qenė pėr shėndetėsinė, policinė dhe privatizimin, ndėrkohė, tė padefinuara kanė qenė 5 raste, dhe 16 raste nuk kanė qenė tė lidhura me korrupsion.

Problemet apo ankesat kryesore ku qytetarėt kanė hasur nė sektorin e gjyqėsisė janė: tejzgjatja e procedurave qė kanė tė bėjė me konteste civile e sidomos me ato pronėsore, pėrshpejtimi i procedurave pėr shkak tė korrupsionit, mosekzekutim i vendimeve tė gjykatės, lėshime individuale tė zyrtarėve, pėrdorimi i lidhjeve familjare nė mes tė palėve nė proces gjyqėsor dhe gjyqtarėve, mosrespektim i kodit tė etikės, si ne ēėshtje procedurale ashtu edhe ne marrėdhėnie me palėt siē ėshtė arroganca dhe ofendimi i palėve, pėrdorimi i shpeshtė i telefonit celular dhe pirja e duhanit gjatė seancave.

Sektori i tė drejtave pronėsore ėshtė prekur nga ēėshtjet tė cilat janė nė procedurė gjyqėsore ku si ankesė e dytė vjen tejzgjatja e procedurave, ndėrsa problemet me konkrete janė: pretendime pėr falsifikim dokumentesh nga katastri me qėllim pėrvetėsimit tė pjesėve tė pasurisė, uzurpim tė pjesėve tė pasurisė nga pronat private nga persona me ndikim (persona qė kanė funksione publike) ose lidhje familjare me persona me ndikim, pamundėsia e shndėrrimit nga bartėsi i tė drejtės sė shfrytėzimit tė pėrhershėm nė pronar, ndėrtime pa leje nė pronėn e huaj, pretendime pėr pronėsi mbi prona tė paluajtshme nga persona tė ndryshėm qė nxjerrin dokumente tė ndryshme false.

Ndėrsa ankesat tė cilat vijnė nga sektorėt tjerė janė:

Sektori edukimit - manipulimi i konkurseve pėr pranim nė punė nė shkolla, keqpėrdorime me fondet e shkollave, nxėnėsve u kėrkohen tė holla pėr punė rreth shkollės dhe mungon transparenca e shfrytėzimit tė kėtyre mjeteve, kėrkohet mito nė rastet e lėshimit dokumenteve nga ana e shkollave pėr tė siguruar certifikata, dhe vėrtetime dhe fenomeni i familjarizimit.

Inspeksion dhe licenca - shantazhe me dėnime shumė tė larta bizneseve nė rastet kur inspeksionet gjejnė parregullsi nė kėmbim tė mitos (ryshfetit) nė njė shumė tė caktuar, pranimi i punės se ndėrtimit te rrugėve nga ana e komisioneve pėrkatėse/inspeksioneve edhe pse janė jashtė standardeve, ndikimi i kompanive qė ndėrtojnė objekte tė mėdha nė inspeksionet komunale qė bėjnė vlerėsimin e kushteve nė terren, me tė cilat dėmtohen pronat pėrreth p.sh. kalimi kanalizimeve nė oborre private pranė kėtyre ndėrtimeve.

Sektori privat - kėrkim te mitos pėr punėsim, nė shoqėrinė aksionare, aksionari kryesor akuzohet pėr keqpėrdorim fondesh dhe mungesė transparence si dhe largimi arbitrar i punetoreve nga puna me qėllim te punėsimit te familjarėve.

Privatizimi - mospėrmbushja e kushteve tė parapara me spin-off special dhe shtyrja e afateve nga ana e Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit, pretendime se nė privatizimin e ndėrmarrjes ka qenė vetėm njė ofertues dhe atė njė grup personash me influencė nė atė regjion (udhėheqės e ish udhėheqės tė gjykatave dhe komunės), si dhe mashtrime tė aksionarėve tė vegjėl me rastin e ndarjeve tė aksioneve nė ndėrmarrjet qė janė privatizuar.

Sektori i shėndetėsisė - barnat qė duhet tė ofrohen falas dhe qė nė disa ambulanca tjera ofrohen, denoncuesi pohon se mjeku nuk i ofron, pacientėt referohen nė klinikė private tė mjekut, ku mbyllja e ambulantes behet mė herėt se qė ėshtė orari punės dhe keqpėrdorimi mjeteve te dedikuara pėr seminare dhe pėrgatitje profesionale.

Raportimi i tė dhėnave tė korrupsionit nga QAKL pėrfshin periudhėn kohore janar – qershor 2009.

“QAKL-ja synon ta shfrytėzojė kėtė raport si mjet pėr presion dhe sensibilizim te organeve shtetėrore pėr pėrmirėsimin e politikave nė fushat ku kemi ankesa. Synim tjetėr me rėndėsi ėshtė sensibilizimi i opinionit publik mbi rėndėsinė e denoncimit dhe luftimit tė pėrbashkėt tė korrupsionit, pėr ēka ne shfrytėzojmė rastin t’u bėjmė thirrje qytetarėve qė nė rast tė ballafaqimit me korrupsionin ta informojnė qendrėn tonė”, theksohet nė komunikatė.

Pėrmes publikimit tė kėtij raporti, QAKL synon qė organeve shtetėrore tu ofrojė tė dhėna si sasiore mbi atė se sa qytetarėt ballafaqohen me korrupsionin, e po ashtu edhe tė dhėna cilėsore mbi atė se si funksionojnė kėta mekanizma apo si shtrihet korrupsioni.
Telegrafi

Plagosja e kosovarėve, identifikohet adoleshenti i dytė


Policia e Kukėsit ka identifikuar autorin e dytė tė ngjarjes qė ndodhi njė ditė mė parė nė afėrsi tė qytetit, kur u sulmua me armė njė automjet me udhėtarė kosovarė, me pasojė plagosjen e njėrit prej tyre.

Pas ndalimit tė shtetasit K.S, 15 vjeē, njė nga autorėt e akuzuar tė kėsaj ngjarjeje, policia e Kukėsit ka identifikuar dhe bashkėpunėtorin e tij tė dyshuar, gjithashtu adoleshent.

"Ėshtė identifikuar autori i dytė, edhe ai adoleshent, por emri i tij nuk bėhet i ditur pėr shkak tė sekretit hetimor", tha zėdhėnėsja e drejtorisė sė policisė sė qarkut tė Kukėsit, Irena Laknori.

Sipas saj, kėrkimet pėr ndalimin e tij janė shtrirė nė njė zonė tė gjerė, ndėrsa krahas forcave tė policisė sė qarkut tė Kukėsit janė angazhuar dhe forca tė ardhura nga Shkodra, tė cilat kanė patrulluar e vazhdojnė tė kontrollojnė aksin kryesor rrugor qė lidh Kosovėn me Shqipėrinė.

Ditė mė parė njė shtetase e Kosovės u plagos me armė zjarri, teksa mbronte tė birin 8-vjeē, nga dy persona tė armatosur qė tentuan ta rrėmbenin, pasi mė parė i kishin zėnė pusinė pėr t’i grabitur.

Ngjarja ndodhi nė orėt e vona, 2-3 km larg Kukėsit, kur shtetasja Makfine Berisha sė bashku me dy fėmijėt dhe vėllain e saj po udhėtonte nė drejtim tė Durrėsit pėr pushime.

Shumė pranė vendit tė quajtur Ura e Rexhepajt, pjesė e aksit Tiranė-Kukės-Morinė, dy persona tė armatosur kanė ndalur makinėn dhe kanė tentuar tė rrėmbejnė djalin 8-vjeēar tė saj.

Nė pėrleshje e sipėr, atė e kanė qėlluar me armė zjarri dhe e kanė plagosur rėndė. Gruaja u shoqėrua nė spitalin e qytetit, ku ndodhet nėn kujdesin e mjekėve.

Pas ngjarjes, Policia e Kukėsit ndaloi njė adoleshent, i dyshuar si autor kryesor i ngjarjes sė ndodhur nė tė gdhirė tė ditės sė sotme, kur nė vendin e quajtur "Ura e Uzinės" nė kėtė rreth u sulmua me armė njė automjet ku udhėtonin disa shtetas kosovarė, me pasojė plagosjen e njėrit prej tyre.

"15 vjeēari i ndaluar, me inicialet K.S., ėshtė njė nga dy autorėt e dyshuar tė kėsaj ngjarjeje", thanė burimet policore, duke shtuar se nė komisariat janė shoqėruar rreth 15 persona.

Ndėrkohė qė po hetohet pėr zbardhjen e ngjarjes, policia ėshtė nė kėrkim tė autorit tjetėr. /Shekulli/
Telegrafi

Llapjani_HH
08-07-09, 13:06
http://www.mesazhi.com/images/news/7299.jpg


Dėshmi tronditėse nė gjyqin pėr abuzimin me fėmijėt


Abuzimet seksuale me fėmijė kanė ndodhur nė njė qendėr misionare bamirėse "Fėmijėt e tij" nė Tiranė.

Dėshmi tronditėse janė dhėnė dje nė seancėn gjyqėsore nė ngarkim tė dy shtetasve anglezė, tė cilėt akuzohet pėr ambuzime me fėmijėt nė qendrėn bamirėse "Fėmijėt e tij".

"Dino me kapte me pinca tek… Me hidhte vaj tė nxehtė nė trup dhe mė rrihte"-kallėzoi para trupit gjykues 8-vjeēari F.H, njė nga fėmijėt e strehuar nė kėtė qendėr. Me anė tė video-konferencės, i mituri ka treguar tė gjithė atė qė ka pėrjetuar nė kėtė qendėr gjoja bamirėsie, por qė ishte kthyer nė ferr pėr fėmijėt e pa shpresė.

Dino Christodulos dhe Robin Arnold akuzohen pėr kryerje tė marrėdhėnieve seksuale dhe homoseksuale me fėmijėt e qendrės "Fėmijėt e tij". Skandali nė kėtė qendėr u zbulua disa vite mė parė, kur u mor vesh se shtetasit anglezė abuzonin seksualisht me tė miturit shqiptarė, ndėrsa i ushqenin.

Drejtuesi i kėsaj qendre David Braun ėshtė dėnuar me 20-vjet burg pėr abuzime seksuale me fėmojė. Ai ishte arrestuar nė Angli, por mė vonė i ekstradua nė vendin tonė, nga ku edhe mori dėnimin. /gazetastart/
Mesazhi.com

Tamiflu pėr 1 % tė popullsisė


Para disa dite nė Ministrinė e Shėndetėsisė u tha tė jenė siguruar 25 mijė doza tė Tamiflusė kundėr gripit tė derrave. Tash kjo ministri thotė se i ka vetėm 13 mijė e 500 doza, gati gjysmė sasie mė pak. Gripi po qarkullon nėpėr rajonin tonė, ndėrsa kjo sasi e Tamiflusė plotėson nevojat pėr vetėm 1 pėr qind tė popullsisė sė Kosovės.

Pėrhapja e gripit tė derrave nėpėr botė, tashmė edhe nė vendet pėrreth Kosovės, ka bėrė qė institucionet shėndetėsore nė Prishtinė tė mbajnė mbledhje lidhur me masat e reja parandaluese kundėr kėsaj sėmundjeje. Ministria e Shėndetėsisė bėn tė ditur se ka siguruar 13 mijė e 500 doza Tamiflu, qė nevojiten pėr kėtė grip, ndėrsa kanė bėrė edhe porositjen e 14 mijė dozave tjera.

“Tashmė i kemi siguruar 13 mijė doza Tamiflu, i kemi porositur edhe 14 mijė tė tjera si dhe ėshtė bėrė kėrkesa pėr fillimin e procedurave pėr porositjen e vaksinės kundėr Influenca A, qė ende nuk ėshtė nė qarkullim, por qė po testohet nė laboratorėt botėrorė, derisa vende tė ndryshme kanė filluar tė bėjnė porosinė e saj”, tha gjatė takimit pėr kėtė ēėshtje sekretari i pėrhershėm i MSh-sė, Haxhi Kamberi.

Ai bėri tė ditur edhe pėr masat tjera tė marra nė lidhje me virusin siē janė shtimi i masave higjienike nė institucionet shėndetėsore, monitorimi mė i rreptė i zbatimit tė tyre si dhe shtimi i masave tė kontrollit nga policia dhe Inspektorati Sanitar nė Aeroport. Shemsedin Dreshaj, drejtor i Klinikės Infektive, foli pėr masat qė janė ndėrmarrė nė kėtė klinikė pėr pranimin e rasteve eventuale, ndėrsa drejtorėve tė qendrave komunale mjekėsore u ėshtė kėrkuar qė t’i shtojnė masat e mbikėqyrjes dhe tė pėrgatisin personelin, qė duke i ndjekur rekomandimet e OBSh-sė dhe tė IKShP-sė, tė trajtojnė drejt rastet e dyshuara, duke i drejtuar ato pėr nė Klinikėn Infektive (QKUK).

Shefi i OBSh-sė nė Kosovė, Skėnder Syla, tha se tash pėr tash, nuk ka raste tė dyshuara apo tė konfirmuara tė gripit tė derrave nė Kosovė. Mirėpo, gjendja duhet tė pėrcillet dhe se pėrgatitjet nė Kosovė, sipas tij, janė solide.
Mirėpo, vetėm para disa dite, Skėnder Berisha, zėdhėnės i Msh-sė, pati deklaruar pėr Express se kjo ministri ka siguruar 25 mijė doza Tamiflu, ndėrsa tani nga po kjo ministri thuhet se janė tė siguruara vetėm 13 mijė, gati gjysmė herė mė pak.

Por, edhe kur ėshtė thėnė se janė 25 mijė doza tė siguruara, Skėnder Syla pati thėnė se kjo sasi nuk do tė mjaftonte as pėr 1 pėrqind tė popullatės nė Kosovė. Sipas Sylajt, rekomandim i OBSH-sė ėshtė qė ēdo shtet duhet tė ketė doza tė Tamiflu qė do tė mbulonte 25 pėr qind tė popullatės. Pėr Kosovėn kjo do tė kushtonte gjashtė milionė euro.

“Ministria e Shėndetėsisė ka marrė disa hapa pėr t’u pėrgatitur nga prekja eventuale e popullsisė nga ky virus, mirėpo ne rekomandojmė qė tė pėrgatiten edhe mė shumė. Me dozat qė janė siguruar nė Kosovė, pėr momentin ėshtė e siguruar vetėm njė pėr qind e atyre qė mjaftojnė pėr mbulim tė popullatės. Pėr fillim nuk ėshtė keq, mirėpo duhet tė pėrcjellim situatėn se ēka do tė ndodhė mė tutje”, pati deklaruar Syla. Duke iu referuar tė dhėnave tė OBSh-sė deri mė 6 korrik 2009, nė botė janė shėnuar 94 mijė e 512 raste tė konfirmuara, 429 tė vdekur nė mbi 120 shtete, prej tė cilave 29 shtete nė Evropė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
08-07-09, 16:55
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/10961/cache/zharku-490x320.jpg

Zharku pėrsėri nė burg


Disa orė pas arrestimit tė tij, Xhabir Zharku, kryetar i komunės sė Kaēanikut, ėshtė sjellė nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė.

Gjyqtarėt e EULEX-it pritet qė pėr disa orė tė marrin vendim rreth masės sė paraburgimit ndaj tij.

Burime tė Express brenda policisė bėjnė tė ditur se sė bashku me Zharkun nė paraburgim janė dėrguar edhe Afet Dalloshi dhe Arsim Kolshin.

08.07.2009 nė ora 15:41

Ėshtė arrestuar pėr herė tė dytė Kryetari i Komunės sė Kaēanikut, Xhabir Zharku pėr shkak se ka kėrcėnuar dėshmitarėt e procesit tė tij gjyqėsor. Kjo ėshtė bėrė e ditur nga Policia e Kosovės, e cila ka asistuar Policisė sė EULEX`it pėr arrestimin e Zharkut.

Urdhri pėr arrestimin e kreut tė Komunės sė Kacanikut ka ardhur nga Prokuroria Speciale e Kosovės, e cila ėshtė duke e hetuar veprat penale tė Zharkut. Ky i fundit ishte arrestuar para disa muajsh nėn dyshimin se ka kryer vepra penale tė rrėmbimit dhe detyrimit.

‘Policia e Kosovės i ka asistu policisė sė EULEX`it pėr tė realizuar njė urdhėresė tė lėshuar nga Prokuroria Speciale e Kosovės. Tre persona tė dyshuar janė arrestuar, njėri prej tyre ėshtė kryetari i Kaēanikut, Xhabir Zharku”, ka thėnė Zėdhėnėsi i Policisė, Arbėr Beka pėr Express.

Pėr herė tė parė Zharku ishte arrestuar edhe me shtatė persona tė tjerė nėn dyshimin se kanė kryer veprat penale tė detyrimit dhe rrėmbimin, tė sanksionuara nė nenet 267 dhe 159 tė Kodit tė Pėrkohshėm Penal tė Kosovės.

Tė arrestuarit e atėhershėm kishin qenė: Xhabir Zharku, Nesim Curri, Arsim Kolshi, Fikri Hasani dhe Afet Dalloshi ndėrkohė qė pėr tė njėjtat vepra penale nė paraburgim kanė qenė Besnik Hasani dhe Nusret Cena.

Gjatė bastisjeve tė shtėpisė dhe zyrės sė kryetarit tė Kaēanikut, policia pati deklaruara se ka gjetur kėtyre njė pushkė automatike AK 47, dy pushkė automatike MP5, njė revole, njė sasi eksplozivi.

Ndėkohė gjykata Zharkut ia pati caktuar disa kufizime sa i pėrket kontaktit me dėshmitarėt e procesit tė tij gjyqėsor.

Qėndrimi nė largėsi prej sė paku dy kilometra nga katėr personat qė e kanė paditur, dorėzimi i dy pasaportave, dhe paraqitjet nė polici nė orėn nėntė, dy herė nė muaj, janė tri kushtet kryesore, tė cilėt Zharku ka qenė i obliguar t`iu pėrmbahet.

Ai ėshtė liruar tė mbrohet nė liri nga akuzat e ngritura nga prokuroria, derisa tė pėrfundoj procesi ndaj tij.

Xhabir Zharku ėshtė zgjedhur Kryetar i Komunės sė Kaēanikut nė zgjedhjet lokale tė 2007`ės. Ai ėshtė anėtarė i partisė mė tė madhe nė pushtet, PDK.
Gazeta expres

I pushkatuam 1.000 myslimanė


Kėshtu deklaroi para Tribunalit tė Hagės Drazen Erdemovic, ish-ushtar i Armatės sė Republika Srpska.

Kėshtu deklaroi para Tribunalit tė Hagės dėshmitari i Prokurorisė, Drazen Erdemovic, gjatė gjykimit tė gjeneralit Momcilo Perisic. Sipas tij, si ushtar i Armatės sė Republika Srpska (VRS) ai nė korrik tė vitit 1995 mori pjesė nė pushkatimin e 1,000 meshkujve myslimanė nga Srebrenica.

Gjenerali Perisic, qė asokohe ishte shef i Gjeneralshtabit tė Armatės sė Jugosllavisė, akuzohet pėr ndihmė dhe pėrkrahje tė ofruar nė krimet e kryera nė Srebrenicė, Zagreb dhe Sarajevė.

Erdemovic pohoi se mė 16 korrik, pesė ditė pasi qė VRS mori Srebrenicėn, te ferma Branjevo afėr Zvornikut, sė bashku me shtatė pjesėtarė tė tjerė tė Njėsitit tė Dhjetė Diversant tė VRS i pushkatonin myslimanėt qė silleshin aty me autobusė me urdhėr tė oficerit, Brane Gojkovic.

Dėshmitari deklaroi se komandanti i atij njėsiti ishte nėntogeri Milorad Pelemis, ndėrkaq oficer i tij ishte shefi i shėrbimit tė zbulimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė VRS, Petar Salapura.

Duke vėrtetuar lidhjen mes Pelemis dhe Salapura me Armatėn e Jugosllavisė, prokurori futi nė procesverbal vendimet pėr dėrgimin e tyre nė detyrė nė VRS, i cili ishte sjellė nga Drejtoria e Personelit nė Gjeneralshtabin e Armatės sė Jugosllavisė (VJ).

Erdemovic theksoi se disa nga pjesėtarėt e Njėsitit tė Dhjetė Diversant nė fund tė vitit 1994 ishin stėrvitur nė kazermėn e VJ nė Panēevė.
"Brano na tregoi atė mėngjes nė fermė se ēka do tė ndodhte: se nga Srebrenica do tė fillonin tė vinin autobusė me civilė dhe se ata pastaj duhet tė pushkatohen. E pyetėm pėrse po bėhej kjo gjė, sepse as unė s'mund ta kuptoja, e ai tha: 'Jepjani pra atyre ju pushkėt tuaja, hyni radhė dhe le t'ju pushkatojnė ata juve'", tregoi dėshmitari.

Erdemovic, njė kroat ky nga Bosnja, pranoi nė vitin 1996 para Tribunalit tė Hagės se ishte fajtor pėr krime lufte, e pastaj u dėnua me 5 vjet burg. U lirua nė vitin 2000, pasi qė mbajti dėnimin nė Norvegji.

Sipas tij, viktimat ishin meshkuj tė moshave mes 15 dhe 60 vjet dhe tė gjithė ishin civilė.

Siē tregoi, nga 15-20 autobusė ata u nxorėn nė grupe nga 10, nėn pėrcjelljen e policėve ushtarakė dhe pastaj u pushkatuan nė fushėn afėr fermės, dhe se vetėm njėri kishte rezistuar.

Erdemovic shtoi se njėsiti i tij kishte pushkatuar nga ora 10 e mėngjesit deri diku nė orėn 14 ose 15 pasdite, kur vrasjet i mori pėrsipėr njė njėsit nga Bratunac.

Para dhe pas pushkatimeve, nė fermė ndodhej njė nėnkolonel i VRS, emri i tė cilit nuk i kujtohej, tregoi ai.

Sipas Erdemovic, Njėsiti i Dhjetė Diversant, mė 11 korrik 1995 mori pjesė edhe nė sulmin ndaj Srebrenicės, megjithėse nuk hasi nė kurrfarė rezistence.

Nė Srebrenicė Pelemis i kishte urdhėruar njė ushtari qė tė vriste njė civil, tė cilėn gjė ai e bėri menjėherė me thikė, nė prani tė ushtarėve tjerė, kujtoi Erdemovic, duke dėshmuar pėrmes monitorit, me fytyrė tė deformuar dhe zė tė ndryshuar.

Erdemovic edhe mė parė dėshmoi nė Tribunalin e Hagės, gjatė gjykimit tė gjeneralit Radislav Krstic, por edhe nė gjykimet e Slobodan Milosevic dhe Momcilo Krajisnik. /beta/ gazetaexpress/
Mesazhi.com

Qeveria serbe e ndarė pėr NATO-n


Gjysma e koalicionit nė pushtet nė Serbi ėshtė pėr NATO-n dhe ėshtė vetėm ēėshtje kohe se kur nė rend dite tė Parlamentit do tė gjendet nisma pėr pezullimin e Rezolutės pėr neutralitet ushtarak.
Disa pėrfaqėsues tė koalicionit nė pushtet nė Serbi konsiderojnė se hyrja nė NATO sjell njė varg epėrsish ekonomike dhe tė sigurisė, ėshtė mė e lirė se pavarėsia e proklamuar dhe qė ėshtė mė e rėndėsishme se gjithēka paraqet rrugė tė shkurtuar deri te Bashkimi Evropian.

Sipas agjencisė Fonet, pėrderisa Partia Demokratike ėshtė neutrale, ndėrsa Partia Socialiste e Serbisė kundėr nė mėnyrė eksplicite, tė gjitha partitė tjera tė koalicionit qeveritar janė tė bindur se neutraliteti ushtarak nė njė vend tė varfėr si Serbia ėshtė i paqėndrueshėm.

Se NATO i nevojitet Serbisė konsiderojnė G-17, Lidhja e Hungarezėve tė Vojvodinės, Liga e Socialdemokratėve tė Vojvodinės, Lėvizja Serbe pėr Rindėrtim dhe Partia Demokratike e Sanxhakut.
Nga ana tjetėr, Partia Socialiste e Serbisė konsideron se qėndrimin e saj kategorik kundėr NATO-s e ndajnė shumica e qytetarėve tė vendit dhe se Serbia mund tė bėhet anėtare e Bashkimit Evropian edhe pa pranim nė Aleancėn.

Forcat e NATO-s e bombarduan Serbisė nė vitin 1999, gjė qė ishte edhe shkak i drejtpėrdrejt pėr miratimin e Rezolutės pėr neutralitet ushtarak nga Parlamenti serb. /Makfaks/
ALSAT M

Llapjani_HH
09-07-09, 17:25
KE: Liberalizimi i vizave nuk vlen pėr qytetarėt e Kosovės, me pasaporta biometrike tė Serbisė

Komisioni Evropian do propozojė javėn tjetėr heqjen e regjimit tė vizave pėr qytetarėt e Maqedonisė, Malit tė Zi dhe Serbisė, ka konfirmuar Jaques Barrot, komisioneri evropian pėr pune tė brendshme dhe drejtėsi. Ai ka konfirmuar se nė propozimin, qė do tė zbardhet mė 14 korrik nė Strazbur, do pėrfshihen tri shtete tė Ballkanit Perėndimor dhe ka precizuar se ky propozim do duhej tė hyjė nė fuqi mė 1 janar tė vitit 2010.

Sipas draftit tė dokumentit, propozimi qė i pėrket Serbisė pėrfshinė edhe fusnotėn ku thuhet se liberalizimi i vizave nuk vlen pėr ata qytetarė qė kanė pasaportė biometrike tė Serbisė, por janė rezident tė Kosovės.

Ndryshe, nė procesin e liberalizimit tė vizave janė edhe Shqipėria e Bosnja e Hercegovina, por kėto dy shtete nuk i kanė pėrmbushur kushtet e domosdoshme pėr kalim nė tė ashtuquajturin “shengen tė bardhė”.

Sipas burimeve nga Komisioni Evropian, kėto dy vende duhet tė angazhohen mė shumė nė kėtė proces, dhe, pėr liberalizim tė plotė do tė duhet tė presin sė paku edhe njė vit.

Propozimi i 14 korrikut duhet tė kalojė mė pas tek ministrat e Bashkimit Evropian dhe duhet tė merr dritėn e gjelbėr tė Parlamentit Evropian. Pasi qė vendimmarrja nė nivel tė ministrave tė BE-sė nuk ka nevojė pėr uaninimitet, zyrtarėt e kėtushėm shpresojnė se mund tė arrihen tė gjitha afatet nė mėnyrė qė procedura tė pėrfundojė deri nė fund tė kėtij viti dhe qė udhėtimi pa viza pėr qytetarėt maqedonas, serbė e malazias tė jetė valid nga dita e parė e vitit tė ardhshėm. /Gjeraqina Tuhina/
RTK

Ekstradohet nga Mali i Zi nė Kosovė, keqpėrdoruesi i parave tė PTK-sė, Ove Johansen

Ish udhėheqėsi i Postės sė Kosovės, Ove Johansen, i cili akuzohet pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare - pėrfitime financiare nė dėm tė Postės sė Kosovės ėshtė ekstraduar nga Mali i Zi nė Kosovė. Ai pritet tė dalė sot para gjyqtarit te procedurės paraprake pėr te u ballafaquar me veprat penale qe i vihen ne barrė.

Shtetasi norvegjez Johansen ėshtė i kėrkuar nga autoritetet e drejtėsisė ne Kosovė pėr dyshimin se ne vitin 2003 gjatė kohės kur ka qenė Ushtrues Detyre i Shefit Ekzekutiv nė Posten dhe Telekomunikacionin e Kosovės, pėrgjegjės pėr ēėshtjet e biznesit, ka nėnshkruar kontrate te dėmshme nė mes tė PTK-se dhe kompanisė se quajtur Norway Invest.

“Ministria e Drejtėsisė e Republikės se Kosovės nė bashkėpunim tė ngushtė me Policinė e Kosovės ka kryer me sukses ekstradimin e shtetasit Norvegjez Z. Ove Johansen i lindur 4 dhjetor 1962, nė Moskedalen, Norvegji, nga Mali i Zi pėr nė Kosove”, thuhet nė njoftimin e policisė.

Nga njė marrėveshje e nėnshkruar nga Johansen nė kohėn sa ka qenė ushtrues detyre i drejtorit tė PTK-sė, dyshohet se ka pėrfituar financiarisht.

“Kėshtu qė Z. Johansen dyshohet se ka kryer veprat penale “Shpėrdorim i Pozitės Zyrtare ose i Autorizimit” nė kundėrshtim me nenin 339 te Kodit Penal tė Kosovės dhe “Lidhja e Kontratės sė Dėmshme” nė kundėrshtim me nenin 237 te Kodit Penal tė Kosovės”, thuhet nė njoftimin e Policisė.

Kėrkesa e pare pėr Ekstradimin e Johansen nga Mali i Zi nė Kosovė ėshtė bėrė me 3 nėntor 2006, nga autoritetet e UNMIK-ut.
RTK

ISHP: Virusi AH1N1 do tė mbėrrijė mė shpejt nė Shqipėri

• Tre marinsa tė huaj tė shtruar nė spitalin e Durrėsit dhe dy shtetas nga Kukėsi qė kishin udhėtuar me personin e prekur nga gripi i derrit nė Malin e Zi u identifikuan javėn e shkuar si tė dyshuara pėr gripin e derrit nė vendin tonė.

TIRANE- Rreziku i gripit tė derrit shtohet edhe mė. Ndėrkohė vetė drejtori i ISHP-sė, Alban Ylli, e pranon kėtė gjė dhe thotė se herėt e vonė edhe ne do tė prekemi nga ky virus. Tre marinsa tė huaj tė shtruar nė spitalin e Durrėsit dhe dyshtetas nga Kukėsi qė kishin udhėtuar me personin e prekur nga gripi i derrit nė Malin e Zi u identifikuan javėn e shkuar si tė dyshuara pėr gripin e derrit nė vendin tonė. Por pas rezultateve pėrfundimtare ata janė pėrjashtuar si tė tillė.
Mediat greke duke iu referuar ministrise greke e Shėndetėsisė informuan se njė grua 36 vjeēare dhe njė djalė 17 vjeēar nga Shqipėria rezultojnė tė prekur nga virusi, ndėrkohė qė njė tjetėr shqiptar i prekur nga gripi i derrave ėshtė shėruar plotėsisht.

Drejtori i Institutit tė Shėndetit Publik, Alban ylli deklaron se ardhja e virusit AH1N1 mund tė jetė mė e shpejtė sa ē'ėshtė parashikuar. "Rastet e infektimit fare pranė kufijve tanė dhe nė vende ku ne kemi shumė emigrantė, tė cilėt do tė vijnė gjatė verės tek tė afėrmit e tyre, do tė thotė se herėt e vonė edhe ne do tė prekimi nga virusi i gripit tė derrit AH1N1, por duket se kjo do tė ndodhė me shpejt nga parashikimet tona", - ka shpjeguar drejtori i ISHP-sė, Alban Ylli.

Sipas tij deri mė sot, virusi i gripit tė derrit qė ka prekur Evropėn nuk ka shėnuar forma tė rėnda. Por, vdekshmėria mund tė rrezikojė ata persona, tė cilėt pėrveē se tė prekur nga virusi mund tė kenė imunitet tė ulėt ose tė vuajnė nga sėmundje tė renda kronike. Alarmi pėr njė ardhje mė tė shpejtė se parashikimet tė gripit tė derrit nė vendin tonė i ka detyruar instituticionet e larta shėndetėsore tė hartojnė planin e masave pėr tė pėrballuar njė situatė epidemie.

Nė strategjinė e menaxhimit tė krizės pėrcaktohen qartė hapat sipas katėr niveleve tė rriskut qė paraqet ky virus. Niveli i parė ėhstė niveli i vetėdijes nė tė cilin duhet identifikuar e parandaluar pėrhapja e mėtejshme e virusit. Mė pas vijon hapi i dytė, menaxhimi i shqetėsimit social ku theksohet identifikimi i grup popullatės sė prekur, niveli i tretė pėrcakton shkallėzimin e epidemisė ku thelbėsore janė standardet e shėrbimit, forcimin e kapaciteteve laboratorike etj. Niveli i katėrt ėshtė faza pandemike ku theksohet sigurimi i kapaciteve maksimale nė spitale pėr tė qenė tė afta tė pėrballojnė pandeminė.
BalkanWeb

Pėrkujtohet 12 vjetori i ngjarjeve tė Gostivarit

Shqiptarėt e Gostivarit dhe Maqedonisė sot pėrkujton 12 vjetorin e ngjarjeve tė hidhura tė Gostivarit dhe intervenimin e egėr tė policisė qė la si pasojė disa tė vrare qindra tė plagosur e mijėra shqiptar tė keqtrajtuar. Shkas i dhunės policore ishte flamuri kombėtar shqiptar qė ishte vendosur pėrpara ndėrtesave komunale nė Gostivar dhe Tetovė si dhe nėpėr komunat tjera ku dominonin shqiptarėt.

Organet lokale tė komunave, duke u bazuar nė kompetencat e veta, sollėn vendimin pėr pėrdorimin zyrtar tė flamurit kombėtar shqiptar para objekteve tė komunave vendim qė u shfuqizua nga gjykata Kushtetuese vendim tė cilin nuk e respektuan kryetarėt shqiptar tė Gostivarit dhe Tetovės. Kjo shkaktoi reagimin e menjėhershėm tė Qeverisė sė atėhershme tė Cėrvenkovskit. Ky i fundit dha dritė jeshile pėr ndėrhyrjen e egėr tė njėsiteve speciale tė policisė mbi shqiptarėt e Gostivarit.

Pasojat e ndėrhyrjes policore mė 9 korrik tė 1997 ishin tragjike: u vranė tre shqiptarė, u plagosėn 100, dhe u keqtrajtuan nė mėnyrė mė tė egėr mijėra shqiptarė tė Gostivarit. Pėr shkak tė kundėrshtimit tė vendimit tė Gjykatės Kushtetuese pėr heqjen e flamurit kombėtar nga ndėrtesat e komunave tė Tetovės dhe Gostivarit u burgosėn dhe u dėnuan me burg tė rėndė kryetarėt dhe kryesuesit e kėshillave komunale: Rufi Osmani, Alajdin Demiri, Refik Dauti dhe Vebi Bexheti.
ALSAT M

Llapjani_HH
09-07-09, 17:25
Mjekun e paguanin me seks

Mjeku, Mladen Ivanisevic (49), Shtėpia e Shėndetit nė Tivat, ėshtė arrestuar nėn akuzėn se pacientes I.G. (24) nga Kovini (Vojvodinė), dhe burrit tė saj M.G., ua paguante shėrbimet mjekėsore me seks oral.

Tivat, 9 korrik – Dr. Ivanisevic, pėrndryshe nga Podgorica, ngarkohet pėr vepėr penale tė ‘tregtimit me njerėz’, ndėrkohė qė pėrveē tij, pas kallėzimit penal tė I.G., janė arrestuar edhe Boris Cukic (27) dhe Tihomir Rajic (24), pėr shkak tė dyshimit se kanė kryer dhunim, njoftoi ditorja podgoricase ‘Vijesti’, duke u thirrur nė kumtesėn e Drejtoratit tė Policisė.

“I.G. erdhi dje (tė mėrkurėn) nė stacionin policor nė Tivat dhe lajmėroi se nė qershor tė vitit 2008 ishte njohur me mjekun M.I. nga Tivati, i cili shėrbimet e tij mjekėsore nuk ia faturoi si secilės shtetase tė huaj, por i propozoi qė tė shkonte nė banesėn e tij dhe qė si kėmbim ajo t’ia ofronte shėrbimin e seksit oral, me ēka ajo ishte pajtuar”, thuhet nė kumtesė.

Sipas G.I. mjeku Ivanisevic, gjatė takimeve me qėllim tė ofrimit tė shėrbimeve seksuale i paguante ato me nga 20 euro, pėrfshirė edhe premtimin se asaj dhe burrit do t’ua rregullonte letėrnjoftimet, pasaportat dhe librezat shėndetėsore.

"Gjithashtu, dyshohet se mjeku, duke e ditur gjendjen e tyre tė vėshtirė ekonomike, bashkėshortėve u kishte premtuar edhe njė hua prej 35,000 eurosh, sapo tė shiste shtėpinė e tij nė BeH. Madje, i kishte premtuar M.G. edhe se do t’ia gjente njė blerės pėr veshkėn e tij. Ndėrkohė, M.I. e kishte njoftuar burrin e I.G. se kishte gjetur blerėsin e veshkės, i cili pėr tė do tė paguante njė shumė mes 40,000 dhe 50,000 euro. Rrjedhimisht, bashkėshortėve ua kishte dhėnė numrin e telefonit dhe tė dhėnat personale tė blerėsit, tė cilin I.G. nuk kishte mund ta merrte asnjėherė nė atė numėr", sqaroi policia.

Sipas deklaratave tė bashkėshortėve, dyshohet se dr. Ivanisevic, i cili i kishte mashtruar me premtime, kishte kėrkuar qė edhe M.G. ta kėnaqte moralisht, dhe se ky kishte pranuar!

Po ashtu, dyshohet se mjeku, i cili tė premten (sot) do t’i dorėzohet gjykatėsit hetues tė Gjykatės sė Lartė nė Podgoricė, bashkė me akuzėn pėr vepėr penale, disa herė e kishte shfrytėzuar I.G edhe pėr prostitucion, gjegjėsisht pėr ofrimin e shėrbimeve seksuale pėr nevojat e miqve tė tij, ndėrsa ata pėr kėtė gjė paguanin nga 20 euro. bazuar nė kallėzimin e I.G. policia ka arrestuar edhe tivatasit Cukic dhe Rajic, tė cilėt ajo i akuzon se tė martėn e kishin dhunuar nė parkingun e lagjes Brdista.

Siē dyshohet, ata e kanė bėrė kėtė gjė duke e detyruar I.G. qė ta kėnaqte njėrin oralisht, pėrderisa me tjetrin kishte marrėdhėnie seksuale.

“Para se ta dėrgonin nė lagjen Brdista, I.G., siē dyshohet, me njėrin prej tyre kishte bėrė njė marrėveshje parapake pėr marrėdhėnie vullnetare seksuale, gjegjėsisht pėr ofrimin e shėrbimeve orale pėr njė ēmim prej 20 eurosh”, sqaruan nė polici pohimet e Rajic dhe Cukic tashmė u ėshtė dorėzuar vendimi pėr paraburgosje, pas sė cilės gjė, bashkė me kallėzimet penale do t’i dorėzohen gjykatėsit hetues tė Gjykatės sė lartė nė Podgoricė. /MONDO/
Gazeta expres

Llapjani_HH
10-07-09, 17:23
Nė samitin e Dubrovnikut Kosova kėrkon mbėshtetje pėr njohje tė reja

Stabiliteti dhe paqja hapin perspektiva pėr investime, pėr zhvillim dhe pėr tė gjitha iniciativat tona tė pėrbashkėta. Kėto janė iniciativat pėr tė cilat Republika e Kosovės ėshtė krenare qė ėshtė pjesė aktive, produktive dhe konstruktive, ka thėnė kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, nė fjalėn e mbajtur nė Samitin Kroacia 2009 “Imperativat strategjike tė Evropės: Energjia, Investimet dhe Zhvillimi”, qė po mbahet nė Dubrovnik.

Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi nė ditėn e dytė tė vizitės sė tij zyrtare nė Republikėn e Kroacisė, i shoqėruar edhe nga ministri i Jashtėm Skėnder Hyseni, ku me ftesė tė kryeministrit tė kėtij vendi po merr pjesė nė punimet e Samitit Kroacia 2009 “Imperativat strategjike tė Evropės: Energjia, Investimet dhe Zhvillimi”, qė po mbahet nė Dubrovnik, ka zhvilluar takime me zėvendės sekretarin amerikan tė shtetit, James Steinberg, pėrfaqėsuesin e Presidencės sė radhės tė BE-sė, ministrin e Jashtėm tė Suedisė, Karl Bildt dhe me pėrfaqėsuesen e Parlamentit Evropian, Doris Pack.

Kryeministri Hashim Thaēi gjatė qėndrimit nė Dubrovnik tė Kroacisė, ka takuar edhe kryeministren e Kroacisė, Jadranka Kosor, kryeministrin e Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq, kryeministrin e Bosnjės dhe Hercegovinės, Nikola Shpiriq, ministrin e Jashtėm tė Sllovakisė, Miroslav Lajqak, ministri e Jashtėm tė Maqedonisė, Antonio Milloshoski dhe ministrin pėr Ēėshtje Evropiane tė Turqisė, Egemen Baish.

Nė kėto takime, kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi ka prezantuar pėrkushtimet e institucioneve tė Republikės sė Kosovės pėr stabilitetin politik dhe zhvillimin ekonomik nė Kosovė dhe nė regjionin e Evropės Juglindore.

Kryeministri Thaēi ka potencuar pėrparimet e Republikės sė Kosovės pėr plotėsimin e tė gjitha kritereve pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO.

Qeveria dhe institucionet e Kosovės, ka theksuar z.Thaēi do tė vazhdojnė tė miratojnė standardet e BE-sė nė tregun e brendshėm, nė politikat shtetėrore dhe nė gjyqėsinė e vendit.

Ne do tė vazhdojmė tė ndjekim dhe tė kompletojmė objektivat tonė nė pėrputhje me Planin pėr Veprim tė Kosovės pėr Partneritet Evropian, ėshtė shprehur Kryeministri Thaēi.

Nė kėto takime me burrėshtetas evropianė dhe amerikanė, si dhe me udhėheqėsit shtetėror tė vendeve tė Evropės Juglindore, kryeministri Hashim Thaēi ėshtė fokusuar edhe tek fryma bashkėpunuese dhe e fqinjėsisė sė mirė, qė po promovon.
RTK

Tė shtunėn Presidenti Sejdiu do tė udhėtojė pėr nė Maqedoni

Me ftesė tė Presidentit tė Maqedonisė, dr. Gjorgji Ivanov, Presidenti i Republikės sė Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu do tė udhėtojė tė shtunėn pėr vizitė nė Republikėn e Maqedonisė. Presidenti Sejdiu do tė marrė pjesė nė manifestimin “Vera e Ohrit”, qė mbahet nė qytetin e Ohrit. I pranishėm nė manifestim do tė jetė edhe Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, dr. Bamir Topi.
Gjatė vizitės, Presidenti Sejdiu do tė ketė edhe takime joformale me Presidentėt Ivanov e Topi, njofton Zyra pėr informim pranė Presidentit tė Kosovės.
RTK

Akuza tė ndėrsjella pėr lobinim mes Ministrisė sė Jashtme dhe AKR-sė sė Pacollit

Njohja mė e fundit nga Jordania, ėshtė meritė e Behgjet Pacollit, sipas partisė sė tij. AKR ka dėrguar dje, me rastin e konfirmimit tė njohjes nga shteti arab, njoftimin e 24 prillit tė njė takimi mes Pacollit dhe mbretit Abdullah, nė tė cilin ky i premton njohjen e Kosovės, nė koordinim me Egjiptin, vend ky i pozicionuar qartė me Serbinė.

Pėrveē Jordanisė, Pacolli ka thėnė tė ketė siguruar edhe njohjen mė tė rėndėsishme tė rajonit, atė tė Arabisė Saudite. E nė rrugėn e vet tė lobimit, Pacolli e AKR thonė t’u ketė dalė hapur si pengesė Ministria e Jashtme.

Duke e shpjeguar paralajmėrimin shumė tė hershėm tė njohjes nga El Salvadori, dhe kalimin e 1 muaji e gjysmė qė kjo njohje nuk vjen, AKR drejton gishtin e fajit nė MPJ.

Thonė se dikush i kėsaj ministrie ka ēuar letėr qė njohja tė mos bėhet nėpėrmjet Pacollit.

Por, pėr zv. ministren e Jashtme, Vlora Ēitaku, akuzat e AKR-sė janė fyese e joserioze. Ēitaku ka thėnė se pėr dallim prej AKR-sė, Ministria e Jashtme nuk paralajmėron njohje derisa ato nuk zyrtarizohen. Sipas saj, Ministria zhvillon vazhdimisht aktivitete lobimi, por jo tė gjitha i bėn publike pėr shkak tė kundėrefektit qė mund tė kenė.

Megjithatė, Ēitaku ka zbuluar se njė numėr i kongresistėve me zė amerikanė sė fundi u kanė dėrguar njė letėr vendeve tė Amerikės sė Mesme dhe asaj Latine, nė tė cilėn u kėrkojnė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Skandal diplomatik ishte shkaktuar me njohjen nga Ishujt Komore, pasi qė Pacolli kishte shkuar vetė atje pėr ta marrė notėn verbale tė njohjes, dhe e kishte ēuar nė partinė e tij, duke ftuar Ministrinė e Jashtme tė shkojė ta marrė nė selinė e AKR-sė.

Pacolli ka siguruar edhe njohjen nga Ishujt Maldive, dhe mė pas ishte hapur njė hetim atje, qė pėrfundoi me pafajėsi tė ministrit tė Jashtėm, qė akuzohej pėr korrupsion. Pas vonesave tė njohjeve nga El Salvadori dhe Republika Dominikane, tė paralajmėruara nė fillim tė muajit tė kaluar si tė sigurta, Pacolli ka njė listė me njohje tė reja, duke nisur nga Katari e Kuvajti.
KTV

Nuk ndalet Grabofci

Adem Grabofci nuk e ka ndėrmend ta ndalet pa i qartėsuar gjerat me liderin e AAK-sė, Ramush Haradinajn, i cili e quajti atė arkėtar tė Shėrbimit Informativ tė Kosovės. Zv.ministri i Transportit, Grabofci thotė se nuk ka kthim mbrapa edhe pse Haradinaj, ka vendosur tė heshtė, kur debati, pas akuzave tė dy-anshme, pėr veprime tė paligjshme filloi tė nxehet.

Tash, Grabofci mendon t’u drejtohet organeve tė drejtėsisė. Kėtė rrugė, Grabofci e kishte lėnė si opsion tė dytė, pasi fillimisht pėrmes njė letre publike i kishte bėrė ftesė Haradinajt pėr njė debat televiziv. Tani, kryetari i degės sė PDK-sė nė Pejė, e mendon padinė si formė pėr tė sqaruar para opinionit pėr tė gjitha shpifjet, qė sipas tij, i ka bėrė Haradinaj nė adresė tė tij. Haradinaj, e kishte akuzuar Grabofcin se po i pėrdor paratė e buxhetit tė Kosovės, pėr tė financuar aktivitet e ShIK-ut.

Grabofci pranon afėrsinė me SHIK-un, por jo nė kohėn kur sipas tij, kjo organizatė nuk ekziston.

Megjithatė edhe Graboci e ka akuzuar Haradinaj se ai ka pasuri tė paligjshme nė Kosovė dhe jashtė saj. Madje, lideri i AAK-sė, i cili sipas Grabocit, u ka marrė reket bizneseve nė Kosovė dhe kontrollon kazinotė, ka vila edhe nė Monte Karlo dhe Dubai.

Pėr tė gjitha kėto, Grabofci thotė se ka fakte. (KKosova)
Gazeta expres

Tetė kufoma…

Hetuesit e Policisė sė EULEX`it pėr krime tė Luftės sė bashku me policinė e Kosovės dhe ekspertėt tė mjekėsisė ligjore gjatė tėrė ditės sė premte kanė gėrmuar nė fshatin Dobėrqan, ky po dyshohet pėr njė varrė masiv. Deri mė tani aty janė zbuluar tė paktėn tetė mbetje tė kufomave dhe afėrsisht 60 eshtra.

Gjilan , Dobėrqan, 10 korrik - Tė paktėn tetė kufoma janė gjetur tė varrosura nė fshatin Dobėrqan tė Komunės sė Gjilanit. Kėto kufoma dyshohet se janė viktima tė luftės sė fundit nė Kosovės.

Kjo ėshtė bėrė e ditur nga policia e EULEX`it, e cila sė bashku me hetuesit pėr krime tė luftės tė ndihmuar nga Policia e Kosovės janė duke gėrmuar nė vendin ku janė gjetur mbetjet.

Zėdhėnėsi i EULEX`it, Kristof Lamfalysi ka bėrė tė ditur se t ė paktėn tetė mbetje mortore tė njerėzve u zbuluan nė atė vend.

Ekspertėt e forenzikės, sipas tij, tani po punojnė nė kėtė varr, i cili ėshtė lokalizuar nė njė vend ku trupat e ushtrisė jugosllave kishin krijuar njė pengesė rruge nė vitin 1998.

“Dyshojmė se mbetjet janė tė viktimave tė vitit 1998”, ka thėnė ai.

Ndonėse nuk janė bėrė tė ditura detajet e as identiteti i viktimave, hetuesit gjatė tėrė ditės sė premte kanė pastruar vendin e ngjarjes.

Zyrtarėt e Policisė sė Kosovės, e cila po mbikėqyre procesin e zhvarrosjes sė kufomave kanė thėnė se ende nuk dihet identiteti i kufomave dhe se janė duke pritur rezultate e mjekėsisė ligjore.

“Rreth eshtra tė tetė personave janė gjetur deri mė tani. Tė presim procesin e identifikimit dhe pastaj do tė dihet identiteti i viktimave”, ka thėnė zėdhėnėsi i Policisė, Arbėr Beka.

Zbulimi i varrezės ėshtė bėrė pasi njė person nga rrethi i Gjilanit ishte paraqitur nė polici mė datėn 13 prill tė kėtij viti, i cili kishte deklaruar se mes fshatit Kmetos dhe Doberqan mund tė ketė varrezė masive. Pėr rastin mėsohet se ishte informuar menjėherė Njėsiti pėr Persona tė Pagjetur dhe pas gati tre muajve ėshtė hapur varreza masive.

Nė Kosovė ende figurojnė si tė zhdukur edhe rreth 1900 persona, prej tė cilėve 90 pėr qind janė shqiptarė dhe 10 pėr qind nga komunitetet e tjera pakicė. Kuqė Ndėrkombėtarė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė ka evidentuar rreth 6 mijė persona tė zhdukur, shumicėn e tė cilėve i ka identifikuar nėpėr varreza masive nėpėr qytete e Serbisė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
11-07-09, 17:34
Republika Dominikane njeh pavarėsinė e Kosovės

Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės sė Kosovės ka marrė njė letėr, lėshuar nga Sekretariati i Shtetit i Republikės Dominikane pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare, pėrmes sė cilės shprehet pozicioni i qartė i Republikės Dominikane pėr Kosovėn.

Nė letėr thuhet: “Qeveria e Republikės Dominikane, nė bazė tė autoritetit kushtetues dhe nė pajtim me praktikat dhe normat ndėrkombėtare pėr njohjen e shteteve ėshtė pajtuar ta njohė Republikėn e pavarur tė Kosovės”.

Po ashtu nė letėr theksohet se, Republika Dominikane pėrgėzon autoritetet dhe popullin e Kosovės pėr tė arriturat dhe krijimin e strukturave institucionale qė i mundėsuan popullit tė Kosovės tė ketė shtet Sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht.

Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės sė Kosovės i shpreh mirėnjohje institucioneve dhe popullit tė Republikės Dominikane dhe do tė punojė nė intensifikimin e raporteve deri nė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike, thuhet nė njė komunikatė tė kėsaj ministrie.

Paraprakisht, kryetari i Aleancės Kosova e Re, Behgjet Pacolli kishte njoftuar se Republika Dominikane kishte njohur pavarėsinė e Kosovės. Ai nėpėrmjet njė telekonference nga Luganoja e Zvicrės, ka thėnė se para dy ditėsh kjo njohje i ėshtė konfirmuar nė telefon nga kryetari i Republikės Dominikane, ndėrsa mbrėmė ka marrė notėn kredenciale.

Republika Dominikane ėshtė bėrė shtetit i 62 qė ka njohur pavarėsinė e Kosovės.
Telegrafi

Jessen-Petersen: Serbia po i ngatėrron prioritetet

Ish-shefi i UNMIK-ut, Soren Jessen-Petersen e ka vlerėsuar arrestimin e ish-kryeministrit Agim Ēeku nė Bullgari, nė bazė tė fletė-arrestit tė Serbisė, si diēka absurde.

Nė njė reagim tė botuar tė premten nė tė pėrditshmen prestigjioze amerikane, New York Times, Jessen-Petersen ka vlerėsuar se - Ēeku ėshtė shkarkuar nga akuzat pėr krime ndaj serbėve gjatė luftės nė Kosovės, vite mė parė, nga Tribunali Ndėrkombėtar i Drejtėsisė nė Hagė.

Ai thekson mė tej se, pėrderisa ndaj Ēekut nuk ka akuzė – i akuzuari si kriminel lufte, gjenerali serb Ratko Mlladiq, vazhdon tė gėzojė mbrojtje tė gjerė nga njerėzit e spikatur nė Serbi.

Jessen-Petersen po ashtu ka potencuar se - duket qė Serbia i ka ngatėrruar prioritetet e saj. Ai pyet nė reagimin e tij - nėse Serbia duhet tė harxhojė kohė duke e ndjekur Ēekun me akuzat e shpifura, dhe i cili derisa ishte kryeministėr i Kosovės, nė vitet 2006-2008, ka punuar shumė dhe nė mėnyrė tė sinqertė me serbėt e Kosovės pėr tė arritur pajtimin? – apo duhet tė investojė energjinė dhe vullnetin e saj politik pėr ta arrestuar Mlladiqin dhe pėr ta dorėzuar atė nė Hagė?

Duke vepruar kėsisoj, sipas Jessen Petersenit, Serbia do tė mbyllte njė kapitull tė errėt tė historisė sė re, dhe do t’i lejonte shtetit tė fokusohej nė pėrpjekjet pėr tė ndėrtuar njė tė ardhme evropiane pėr qytetarėt e tij – dhe njėkohėsisht nė zhvillimin e marrėdhėnieve konstruktive me fqinjėt e saj, pėrfshirė kėtu edhe Kosovėn.
Telegrafi

Krasniqi ndėshkon deputetėt

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi ka vendosur pėr herė tė parė tė pėrdor “institucionin e ndėshkimit”. I revoltuar nga mungesa e kuorumit gjatė miratimit tė ligjeve, Krasniqi – siē bėn tė ditur e pėrditshmja Koha Ditore - ka marrė vendim t’ua heqė mėditjet tė gjithė deputetėve qė nuk kanė qenė prezentė nė seancėn e sė premtes.

Masa e ndėshkimit, sipas kėsaj tė pėrditshmeje, i ka kapur 71 deputetė, tė cilėt nė fund tė muajit do t’i marrin 120 euro mė pak pėr shkak tė mungesės nė seancė.

Tė premten Kuvendi i kishte ndėrprerė punimet pasi nuk kishte pasur numėr tė mjaftueshėm tė deputetėve pėr tė votuar Projektligjin pėr ndryshimin e Ligjit pėr prokurim publik.
Telergafi

Thaēi kritikon Del Ponten

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka deklaruar se, ish-kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės Carla Del Ponte, ėshtė “turpi i drejtėsisė dhe i tė drejtės ndėrkombėtare”.

Thaēi ka vlerėsuar se, pretendimet pėr trafikimin e organeve tė serbėve gjatė luftė nė Kosovė janė pjellė e shtypit tė verdhė tė Beogradit, qė mė vonė janė bartur nė librin e Carla Del Pontes sė “frustruar”.

Nė njė prononcim pėr televizionin malazez Atlas – Thaēi, siē thekson B92, ka thėnė se Kosova ėshtė shtet i pavarur, demokratik dhe me integritet tė plotė.

Duke folur pėr ndarjen e Kosovės, Thaēi ka thėnė se, bėhet fjalė pėr njė ide tė tejkaluar, e cila nuk ėshtė edhe aq e menēur. "Nuk ka ndonjė ndikim dhe nuk ėshtė nė pajtim me politikėn e Prishtinės, politikave nė rajon, dhe as nė politikat e Washingtonit dhe tė Brukselit. Ėshtė njė mendim shterpė dhe i pasuksesshėm”, ka thėnė ai.

Thaēi i ėshtė falėnderuar kryeministrit malazez Millo Gjukanoviq pėr njohjen e Kosovės, ndėrsa ka shtuar se, shpreson qė shumė shpejt do tė vendosen edhe marrėdhėniet diplomatike nė mes tė dy vendeve.
Telegrafi

Dyshimi i parė

Gripi i Derrit dyshohet se ka ardhur edhe nė Kosovė. Njė banore serbe, nga fshati Uglar i Fushė Kosovės, ka qenė pėr vizitė nė Nish tė Serbisė. Kur ėshtė kthyer, ka dyshuar se ėshtė prekur nga ky virus. Instituti Kombėtar Pėr Shėndetin Publik pret analizat.

Njė banore e Kosovės dyshohet se ėshtė infektuar me ‘gripin e derrit’. Ajo jeton nė fshatin Uglar, afėr Fushė Kosovės, dhe ditėve tė fundit ishte pėr vizitė ne Nish tė Serbisė, vend ky tashmė i prekur nga ky virus.

E dyshuara, emri i tė cilės pėr shkak tė ekzaminimeve ende nuk publikohet, bashkė me familjen e saj ka dyshuar se ėshtė prekur nga ky virus, ka alarmuar se mund ta ketė marrė virusin. Pėr kėtė arsye menjėherė ėshtė njoftuar edhe Instituti i Kosovės pėr Shėndetin Publik (IKSHP).

Ministria e Shėndetėsisė bėn tė ditur se ky institutut menjėherė ka shkuar pėr verifikim nė shtėpinė e tė dyshuarės, por nuk e ka gjetur pacienten aty.

“Ekipi i epidemiologjisė ėshtė kthyer pasdite nga fshati Uglar dhe ka informuar MSH-nė se pacientja e dyshimtė pėr ‘grip tė derrit’ dhe familja e saj nuk gjenden nė Uglar, por nė Nish”, bėn tė ditur Faik Hoti, shef i zyrės pėr informim nė MSH, i cili i referohet IKSHP-sė.

Sipas tij, IKPSH nė kontakt me Serbinė ka kuptuar se tashmė janė marrė mostrat pėr diagnostifikim dhe priten rezultatet laboratorike.

“Derisa nuk ka konfirmim tė rezultatit laboratorik, rasti trajtohet si i dyshimtė”, thotė Hoti pėr Express.

Kėshtu tani mbetet tė pritet rezultati i analizave tė kėsaj gruaje. Pėrhapja e virusit ėshtė pritur tė vijė edhe nė Kosovė, pasi tashmė nė Serbi, Maqedoni dhe Mal tė Zi gripi ka infektuar me dhjetėra njerėz.

Duke qenė shtet fqinj me kėto vende, Kosova ėshtė nė kontakte tė shumta, duke mos pėrjashtuar se nė Kosovė ka shumė qytetarė qė kanė lidhje me qytetarėt e kėtyre vendeve.

Pėr t’u mbrojtur nga kjo sėmundje, MSH-ja ka marrė disa masa duke siguruar rreth 13 mijė doza tė Tamiflusė qė nevojiten pėr kėtė grip.

Mirėpo, sipas IKSHP-sė, kjo dozė nuk do tė mjaftonte as pėr 1 pėr qind tė popullatės, nėse gripi shpėrthen nė formė tė pandemisė, siē ka filluar tė ndodhė nė Greqi.

Ky shtet tė enjten e ka shpallur gjendjen e pandemisė.
Madje, sipas ekspertėve tė kėtij vendi, pritet qė ēdo i treti person nė Greqi tė infektohet me ‘gripin e derrave’.
Gazeta expres

Arrestohet Muharrem Gashi

Autoritetet italiane kanė arrestuar njė shqiptar nga Kosova, i akuzuar nga Serbia pėr krime lufte tė kryera nė vitin 1999. I dyshuari, i identifikuar si Muharrem Gashi, ishte pjesėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK). Njė urdhėr-arrest ndėrkombėtar ėshtė lėshuar pėr arrestimin e tij, dhe ai ėshtė kapur nė afėrsi tė qytetit tė Riminit, nė Itali, ku ai punonte si shofer kamioni.

Gashi iu bashkua UĒK-sė nė vitin 1999 si vullnetar, pėr tė marrė pjesė nė njė sulm mbi njė shtėpi gjatė tė njėjtit vit. Pronari i shtėpisė ishte qėlluar dhe vrarė, ndėrsa anėtarėt e tjerė tė familjes u plagosėn. Siē raportojnė mediet serbe, i dyshuari jetonte nė Itali si refugjat. Pėr ekstradimin e tij nė Serbi, do tė vendosė njė gjykatė nė qytetin e Bolonjės.
Gazeta expres

Llapjani_HH
11-07-09, 17:35
Ndėrtimi i autostradės Merdar-Morinė nis nė nėntor

Punimet nė ndėrtimin e autostradės Merdar-Morinė, nė pjesėn kosovare, do tė nisin nė muajin nėntor ndėrsa ndėrtimi i kėsaj arterie tė rėndėsishme qė lidh Kosovėn dhe Shqipėrinė do tė pėrfundojė brenda mandatit tė qeverisė Thaēi.

Kėshtu deklaroi nė njė intervistė ekskluzive pėr ALSAT, Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit nė Kosovė, Fatmir Limaj.
“Nėse gjėrat vijojnė ashtu siē kemi planifikuar, atėherė sivjet planifikojmė nė mėnyrė simbolike fillimin e punimeve. Tė gjitha orientimet tona janė qė tė nėntor tė fillojmė punimet. Ajo qė ju siguroi, dhe jam i bindur ėshtė se autostrada edhe do tė fillojė edhe do tė pėrfundojė gjatė qeverisė sė kryeministrit Thaēi. Pėr dy vjet do tė pėrfundojmė mbi 90 pėr qind tė punės”, premton ministri Fatmir Limaj.

Limaj thotė se ėshtė mrekulli pjesa e autostradės qė ėshtė ndėrtuar nga shteti shqiptarė nga Morina deri nė Rrėshen.
“Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet. Pėr mua ėshtė mrekulli dhe tė bėn tė ndihesh krenarė. Mendoj se ēdo qytetar i Shqipėrisė duhet ta vizitojė atė rrugė pėr tė parė vlerėn e shtetit dhe pėr t’u ndier krenarė pėr shtetin. Paramendojeni kur kjo rrugė tė kalohet edhe nga tė huajt. Atė rrugė nuk mund ta bėjė njė shtet i cili nuk ka pasur vullnet dhe qė nuk ka qenė i gatshėm tė futet nė projekte tė tilla. Kjo rrugė jo vetėm qė ka lidhur kombin por ėshtė edhe krenaria e shtetit shqiptarė. Pėr mua ėshtė mrekulli ajo qė kam parė“, shton ai.

Tani kanė mbetur tė ndėrtohen edhe 118 kilometra autostradė nė pjesėn kosovare, nga kufiri qė lidh Kosovėn me Serbinė nė Merdar deri nė Vėrmicė pėr tė pėrfunduar kėtė arterie tė rėndėsishme qė lidh kombin kosovar. Institucionet e Kosovės po shqyrtojnė mundėsinė e marrjes sė kredive nga mekanizmat financiarė pėr tė pėrfunduar kėtė autostradė e cila shihet si domosdoshmėri pėr thellimin e bashkėpunimit ekonomik dhe nė fusha tjera midis Tiranės dhe Prishtinės.
ALSAT M

Tre tė lėnduar nė njė rrahje ndėretnike nė Tetovė

Tre persona tė lėnduar dhe disa tė tjerė mė lehtė tė lėnduar ėshtė bilanci i rrahjes midis maqedonasve dhe shqiptarėve, qė herėt nė mėngjes ndodhi nė qendėr tė Tetovės.
Sipas policisė sė Tetovės, nė incident morėn pjesė dy grupe me nga pesė deri nė gjashtė persona maqedonas dhe shqiptarė, tė cilėt qė mė herėt janė tė njohur pėr policinė si shkelės tė rendit dhe tė qetėsisė publike.
Rrahja, nė tė cilėn ishin pėrdorur grushta, por edhe karrige tė furrės sė afėrt, ndodhi pas pėrplasjes verbale midis dy grupeve. Policia theksoi se pjesa mė e madhe e pjesėmarrėsve nė rrahje ishin nėn ndikimin e alkoolit.
Janė arrestuar dy persona tė nacionalitetit maqedonas si dhe njė shqiptar. Policia po punon pėr gjetjen dhe kapjen edhe tė pjesėmarrėsve tė tjerė tė kėsaj rrahjeje.
ALSAT M

Buēkovski, sopotasit nuk janė vrasėsit e ushtarėve tė NATO-s

Ish ministri i Mbrojtjes Vllado Buēkovski per Alsat thotė se ėshtė absurde dhe krejtėsishtė e palogjikshme tė mendohet se shqiptarėt e Sopotit nė vitin 2003 kanė vendosur minėn, nė tė cilėn humbėn jetėn dy ushtar tė NATO-s. I tėrė rasti sipas tij ka qenė kontraverz. U ndjeva i obliguar tė publikoj njė pjesė tė bisedės me ambasadorin e atėhershėm Bigman, pasiqė nė opinion doli deklarata e dėshmitarit kryesor, Ramadan Bajarami se dėshmitė e tij kundėr tė akuzuarve kanė qenė tė rrejshme.

"Shqiptarėt jo vetėm nė Maqedoni, por nė pėrgjithėsi nė rajon e konsiderojnė NATO-nė pėr aleatė tė tyre dhe si njė nga partnerėt tė cilat krahas SHBA-sė janė tradicionalishtė miqtė numėr njė tė tyre dhe andaj unė pėrmenda njė pjesė tė rrėfimit qė pėrfundoi me njė porosi tė ambasadorit Bigman, i cili ishte i vetėdijshėm se nė moment tė caktuar i tėrė ky rast do tė merr kahje krejt tjetėr. Ai ishte mė sė shumti i njoftuar me hetimin paralel tė rastit qė bėnte NATO, dhe sipas tij tė dhėnat qė ata kanė poseduar kanė ēuar nė pėrfundim, se tė dyshuarit janė tė pafajshėm dhe unė isha i obliguar ta them kėtė pasiqė nė opinion doli deklarata e dėshmitarit kryesor Ramadan Bajarami", deklaron Vllado Buēkovski, ish minister i Mbrojtjes.

Buēkovski nuk pėrjashton mundėsin qė pas rastit tė Sopotit tė qėndrojnė eshe shėrbimet sekrete serbe, andaj ai propozon qė Komisioni parlamentar tė marrė nė shqyrtim edhe informatat kundėrzbuluese tė asaj kohe pėr motivet eventuale tė kėtij akti kundėr ushtarėve tė NATO-s.

"Kishte spekulime tė shumta nė atė kohė se nė kėtė rast janė pėrfshirė shėrbime tė huaja duke pas parasysh faktin se kundėrzbuluesit tanė vazhdimisht flisnin se nė territorin e Serbisė ekzistojnė tendenca qė Maqedonia vazhdimishtė tė mbetet nė njė situatė tė paqės sė brishtė, ku eventualishtė do tė pėrfitonin serbėt nė periudhėn e zgjidhjes sė statusit final tė Kosovės. Kėshtu qė nga ajo kohė duhet tė shifen, nė punėn serioze, qė besoj do ta bėjė Komisioni parlamentar tė gjitha informatat kundėrzbuluese, pėr motivet dhe kush eventualishtė mund tė jetė kryerėsi i kėtij akti terrorist, nėse ata nuk janė tė dėnuarit", thekson Vllado Buckovski.

Ai thotė se nuk mbajnė as supozimet e asaj kohe se mjeti shpėrthyes ka qenė i vendosur kundėr pjestarėve tė Armatės sė Maqedonise. Nė asnjė moment nė atė kohė nuk ekzistonte dyshim se te kjo popullatė ka cfardo qoftė animoziteti ndaj Armatės thotė Buckovski.
"Njė pjesė e supozimeve qė bėheshin se mjeti shpėrthyes nuk ka qenė i dedikuar pėr pjestarėt e NATO-s, por pėr tė ARM-sė ranė nė ujė", shton Buckovski.

Pėr rastin e Sopotit ku humbėn jetėn dy pjestar tė NATO-s, janė dėnuar 11 shqiptarė tė kėtij fshati me 156 vjetė burg. 5 prej tyre janė duke vuajtur dėnimin ndėrsa 6 tė tjerė janė dėnuar nė mungesė.
Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Dani11
12-07-09, 07:46
Nė Sindijang ėshtė bėrė formė e gjenocidit
Erdogan ka deklaruar se nė krahinėn kineze Sindijang, e banuar me ujgurė, ka ndodhur "njė formė e gjenocidit".
E shtunė, 11 Korrik 2009 11:03

Kryeministri i Turqisė, Rexhep Taip Erdogan, ka deklaruar se nė krahinėn kineze Sindijang, e banuar me ujgurė, ka ndodhur "njė formė e gjenocidit".
"Ngjarja qė ka ndodhur nė Kinė ėshtė njė formė e gjenocidit dhe nuk ka mėnyrė tjetėr pėr ta komentuar", ka thėnė Erdogan pas kthimit nė Stamboll nga samiti i G8-tės.

"Atje ėshtė bėrė krim, janė vrarė qindra veta, ndėrsa 1 mijė janė plagosur. E kemi vėshtirė ta kuptojm qė qeveria kineze para zhvillimeve tė tilla tė mbetet vetėm vėzhguese", ka thėnė Erdogan.

Ankaraja mbėshtet sovranitetin kinez ndaj Sindijangut, por mbanė lidhje kulturore me ujgurėt. Shumė prej ujgurėve kanė emigruar nė Turqi./rel/

Dani11
12-07-09, 08:20
Pėrkujtohet sot gjenocidi nė Srebrenicė
Myslimanėt e Bosnjės pėrkujtojnė sot 14-vjetorin e gjenocidit tė Srebrenicės.
E shtunė, 11 Korrik 2009 12:36


Myslimanėt e Bosnjės pėrkujtojnė sot 14-vjetorin e gjenocidit tė Srebrenicės, ku mbetėn tė vrarė nė mėnyrė barbare mbi 8 mijė burra myslimanė nga okupatori serb, duke shėnuar masakrėn mė tė rėndė qė pas Luftės sė Dytė Botėrore.

Disa dhjetra mijėra persona do tė marrin pjesė nė ceremonitė qė do tė zhvillohen nė Potocari, pranė Srebrenicės, njė memorial i ngritur mė 2002, ku trupat e rreth 3 200 viktimave tė identifikuara pasi u zhvarrosen nga 70 varre tė zbuluara nė kėtė rajon u varrosėn nė kėtė ditė. Ceremonitė do tė pėrfshijnė gjithashtu varrimin e 500 trupave tė zhvarrosur nga varre tė pėrbashkėta dhe tė identifikuar.

Rreth 8 000 burra dhe djem myslimanė u vranė nė njė hark kohor prej disa ditėsh nė korrik tė 1995 nga forcat serbo-boshnjake. Masakra, e cilėsuar si gjenocid nga Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė dhe Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, instanca mė e lartė juridike e OKB-sė, do tė pėrkujtohet nė mbarė Bashkimin Evropian sipas njė rezolute tė miratuar nė janar nga Parlamenti Evropian.

Duke shprehur keqardhje qė kjo ''kasaphanė'' pėrbėn njė ''simbol tė pamundėsisė sė komunitetit ndėrkombėtar pėr tė ndėrhyrė nė konflikt dhe pėr tė mbrojtur popullsinė civile'', deputetėt evropianė ranė dakord ta shpallin 11 korrikun si ditė nė kujtim tė gjenocidit tė Srebrenicės, nė Bashkimin Evropian duke pėrfshirė kėtu dhe Ballkanin. Qė prej pėrfundimit tė luftės, Bosnja ėshtė ndarė nė dy entitete, serbe dhe kroato-mysliman tė bashkuar nga institucionet qendrore.

Autoritetet serbo-boshnjake pranuan nė vitin 2004 qė forcat serbe kishin masakruar rreth 8 000 myslimanė tė Srebrenicės, por ata kanė dėnuar shpeshherė rezolutėn e Parlamentit Evropian me motivin se pėrkujtimi duhet tė pėrfshijė edhe 100 000 tė vdekurit nė konfliktin boshnjak. Masakra e Srebrenicės konsiderohet si vrasja mė e tmerrshme nė Europė qė pas Luftės sė Dytė Botėrore. Kėtė vit rreth njė mijė policė do tė angazhohen pėr tė ruajtur sigurinė nė kėto ceremoni. (Start)

Llapjani_HH
12-07-09, 12:35
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/11157/cache/visar_kryeziu_thaci_sejdiu-490x320.jpg
Pika kontestuese

PDK dhe LDK duket se e kanė harruar marrėveshjen qė nėnshkruan nė janar tė vitit 2008. Kėto ditė ato u shprehėn tė gatshme tė hyjnė nė koalicione parazgjedhore, nė garėn pėr komuna. Kjo u ndalohet atyre, nė bazė tė pikės 3 tė Marrėveshjes sė koalicionit qeverisės. Hajredin Kuēi ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė, por Lutfi Haziri ka njė interpretim tjetėr. Koalicioni po rrėshqet nė njė debat qė nuk tė kalojė pa pasoja.

Njė nen i marrėveshjes pėr koalicion ndėrmjet Partisė Demokratike tė Kosovės dhe Lidhjes Demokratike tė Kosovės duket se do tė prishė shumė plane nė projeksionet e partive politike pėr koalicione parazgjedhore. LDK’ja ėshtė shprehur shumė e interesuar kohėve tė fundit pėr tė hyrė nė raporte kontraktuale parazgjedhore me partitė e tjera, nė pėrpjekje pėr ta rikthyer kontrollin nė komunat tė cilat i humbi nė zgjedhjet e nėntorit tė vitit 2007.

Por, para se t’i bindė partitė pėr koalicione parazgjedhore, ajo duket se do t’i duhet t’i hyjė njė beteje tjetėr: qartėsimin e asaj pėr tė cilėn ėshtė marrė vesh me PDK’nė kur ka vendosur tė jetė partnere me tė nė koalicionin qendror.
Nė janar tė vitit 2008, PDK’ja dhe LDK’ja nėnshkruan marrėveshjen me tė cilėn ato si dy partitė mė tė mėdha nė vend do tė hynin nė koalicion qeveritar. PDK’ja mori kryeministrin, njė zėvendėskryeministėr dhe shtatė ministri, kurse LDK’sė i mbeti presidenti, njė zėvendėskryeministėr dhe pesė ministri.

Nė ndėrkohė, dy ministritė e reja tė krijuara - ajo e Punėve tė Jashtme dhe Ministria e Forcės sė Sigurisė u ndanė ashtu siē ishte parashikuar me marrėveshje. E para pėr LDK’nė, kurse e dyta PDK’nė. Deri kėtu, krejt nė rregull.

Ėshtė njė pikė nė kėtė marrėveshje qė pritet tė jetė objekt trajtimi nga palėt nėnshkruese pėr sa kohė tė zgjasė procesi pėrgatitor pėr zgjedhjet komunale tė 15 nėntorit. Pika 3 e Marrėveshjes i obligon partitė qė tė mos bėjnė koalicione parazgjedhore me partitė e tjera.
Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė numrin e sotshėm tė gazetės Express.
Gazeta expres

Imuniteti i ndėrkombėtarėve pėrballė ligjeve kosovare

Komisionari pėr tė Drejtat e Njeriut nė KE ka kėrkuar nga EULEX-i qė tė rrisė pėrgjegjshmėrinė ndaj qytetarėve tė Kosovės. Deri mė tani, tė gjitha misionet ndėrkombėtare kanė qenė imune ndaj ligjeve tė Kosovės.

Ligjet kosovare vazhdojnė tė mos kenė efekt ndaj pjesėtarėve tė misioneve ndėrkombėtare qė veprojnė nė Kosovė.

Nė emėr tė imunitetit qė gėzojnė, tė dhėnė nga Rezoluta 1244 apo Plani i Ahtisarit, ata nuk ndiqen penalisht, edhe nėse bėjnė shkelje ligjore.

Nė njė raport tė fundit pėr Kosovėn, Komisionari pėr tė Drejtat e Njeriut nė Kėshillin e Evropės, Tomas Hamarberg, ka kėrkuar nga misioni evropian pėr sundimin e ligjit (EULEX) qė tė rrisė pėrgjegjshmėrinė ndaj qytetarėve tė Kosovės.

“EULEX mund tė luajė njė rol tė madh pėr tė siguruar se sundimi i ligjit po funksionon nė Kosovė. Por, Komisionari rekomandon qė EULEX-i tė pėrmirėsojė pėrgjegjshmėrinė, duke i ofruar Kosovės njė mekanizėm efektiv, qė sfidon tė gjitha sjelljet e supozuara tė paligjshme tė pranisė ndėrkombėtare civile e tė sigurisė”.

“Nė pikėpamjen e Komisionarit, ēdo organizatė ndėrkombėtare qė vepron si kuazi-qeveri, duhet tė mbahet pėrgjegjėse”, thotė zėdhėnėsi i Komisionarit, Stefano Montanari.

Nė anėn tjetėr, zėdhėnėsja e EULEX-it, Karin Limdal, shpjegon se personeli qė punon nė kėtė mision, ka imunitet diplomatik.

Tė njėjtit nuk u nėnshtrohen ligjeve vendore. Nė rast tė shkeljeve tė mundshme trajtohen nga drejtėsia e shtetit prej nga vijnė. Imuniteti po ashtu mund tė hiqet nga shteti pėrkatės.

“Kemi 27 vende anėtare, qė kanė dėrguar stafin nė Kosovė pėr tė punuar nė emėr tė EULEX-it, por edhe tė shteteve veē e veē. U pėrket shteteve anėtare qė tė marrin qėndrim pėr kėtė. Mendoj se nė raste tė tilla, personi pėrkatės do tė trajtohet nga drejtėsia e vendit tė tij, jo ajo lokale. Pra, shteti e heq imunitetin”, thotė Limdal.

Por, pėrvoja me UNMIK-un, sipas aktivistėve tė tė drejtave tė njeriut, tregon se nuk ėshtė mirė qė ndėrkombėtarėt tė mos i nėnshtrohen ligjeve vendore.

Avokati Tomė Gashi, njėherėsh, kėshilltar pėr ēėshtje ligjore i kryeministrit, tregon se i ka rastisur t’i mbrojė viktimat, tė drejtat e tė cilėve janė cenuar nga pjesėtarė tė UNMIK-ut.

Por, heqja e imunitetit nga ana e OKB-sė nė Nju Jork ka ndodhur tepėr rrallė dhe kjo ka bėrė qė drejtėsia tė mos vihet nė vend. Gashi frikėsohet se kėtė privilegj do ta shfrytėzojnė edhe pjesėtarėt e EULEX-it.

“Ata, tė cilėt kanė ardhur nė Kosovė qė tė na mėsojnė se si ta respektojmė ligjin, faktikisht nuk e respektojnė, sepse imuniteti ka njė lloj aurele, qė nuk lejon ndjekje penale pėr veprime antiligjore”, thotė Gashi.

Ndėrsa UNMIK-ut i ka dhėnė imunitet Rezoluta 1244, pėrfaqėsuesve tė EULEX-it e ICO-sė imuniteti u ėshtė dhėnė nga vetė institucionet. Kjo ėshtė specifikuar nė propozimin gjithėpėrfshirės pėr statusin e Kosovės, mbi bazė tė tė cilit ėshtė shpallur pavarėsia e Kosovės.

“Ne kemi imunitet diplomatik. Ky na ėshtė dhėnė nga autoritetet kosovare, nė pėrputhje me ligjet kosovare pėr imunitet, qė janė pjesė e Kushtetutės sė Kosoėvs. Kjo nėnkupton se nuk kemi detyrime ndaj ligjeve lokale”, tha Limdal, duke shtuar se kjo nuk do tė thotė se ndėrkombėtarėt janė tė paprekshėm.

Aktivistė pėr tė drejtat e njeriut kanė evidentuar njė sėrė rastesh kur ndėrkombėtarėt kanė bėrė shkelje ligjore nė Kosovė.

Njė nga rastet mė tė rėnda konsiderohet vrasja e dy personave nė protestėn e Lėvizjes Vetėvendosje, mė 10 shkurt tė 2007-ės, nga ana e policėve rumunė.

Vetė prokurori i UNMIK-ut, Robert Din, konkludoi se vrasja ėshtė bėrė nga njėsiti policor rumun, por asnjėherė nuk u akuzua askush, pėr shkak tė, siē u tha, pamundėsisė sė identifikimit tė personit tė caktuar, qė kishte qėlluar me plumba gome viktimat.

Mekanizmi qė ka pėr qėllim tė hetojė shkeljet, qė bėhen nga misoni i OKB-sė nė Kosovė, i quajtur Paneli Kėshillėdhėnės pėr tė Drejtat e Njeriut, ka nisur shqyrtimin e kėtij rasti. Por, ende s’e ka pėrmbyllur atė.

Tomė Gashi thotė se deri mė tash, ky panel, i konsoliduar mė 2007-ėn, nuk ka marrė asnjė vendim nė favor tė qytetarėve tė Kosovės.

“Paneli ka qenė ēadėr pėr tė justifikuar OKB-nė, qė pėrfaqėsohet kėtu pėrmes UNMIK-ut, qė dėshirojnė qė t’i respektojmė ligjet, qė imuniteti tė mos jetė ombrellė pėr shkelėsit e ligjit, por deri mė tash nuk ka nxjerrė asnjė vendim qė do tė ndikonte nė respektimin e tė drejtave tė njeriut, tė personave tė caktuar, apo grupeve tė caktuara”, shprehet Gashi.

Anėtari i Komisionit Parlamentar pėr tė Drejtat e Njeriut, Ibrahim Makolli, thotė se ėshtė paradoksale qė ndėrkombėtarėt tė mos iu nėnshtrohen ligjeve kosovare, meqė ato janė nė pėrputhje mė tė gjitha konventat pėr tė drejtat e njeriut.

“Diēka do tė duhej tė kihej parasysh. Nė raport me tė drejtat e njeriut askush nuk duhet tė ketė imunitet. Fatkeqėsisht, prania ndėrkombėtare nuk u ėshtė pėrgjigjur ligjeve dhe drejtėsisė kosovare”, tha Makolli.

Ai propozon krijimin e njė gjykate pėr tė drejtat e njeriut, duke marrė shembull nga gjykata nė Strasburg. Ai thotė se njė organ i tillė do tė merrte pėr bazė ligjet dhe konventat ndėrkombėtare. Para saj, sipas Makollit, nuk do tė duhej tė kishte askush imunitet. /Radio Evropa e Lirė/
Telegrafi

Llapjani_HH
12-07-09, 16:26
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/11181/cache/vizat-490x320.jpg
A po mbetet Kosova e izoluar?

Komisioni Evropian do tė sqarojė ēėshtjen e pėrfshirjes sė Kosovės nė procesin e liberalizimit tė vizave nė fillim tė nėntorit, thonė nė Qeverinė e Kosovės. Problem mė vete, thuhet se paraqet mosnjohja e Kosovės nga pesė vendet anėtare tė BE-sė.Kosova mbetet vendi i fundit i rajonit, i papėrfshirė nė procesin e liberalizimit tė vizave. Qeveria e Kosovės shpreson se ky proces do tė sqarohet nga Komisioni Evropian gjatė vjeshtės sė kėtij viti. Problem mė vete, thuhet se paraqet mosnjohja e Kosovės nga ana e pesė vendeve tė BE-sė.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi thotė se Kosova po i zbaton kėrkesat dhe rekomandimet evropiane nė lidhje me pėrfshirjen e vendeve nė procesin e liberalizimit tė vizave. Ai pret qė edhe Brukseli t’i pėrshkruajė rrugėn Kosovės drejt kėtij procesi gjatė vjeshtės sė kėtij viti, pėrmes raportit tė progresit dhe atij tė studimit tė fizibilitetit.

“Kosova ka bėrė disa pėrgatitje. Kemi miratuar udhėzimin pėr menaxhimin e integruar tė kufijve, kemi autorizuar Ministrinė e Punėve tė Brendshme qė tė udhėheqė procesin e liberalizimit tė vizave dhe jemi nė pėrgatitje teknike dhe administrative qė kėrkohen nga Kosova ta bėjė njė gjė tė tillė”. “Kemi marrė sinjalet e duhura nga Komisioni Evropian, qė nė raportin e progresit, qė do tė publikohet nė fillim tė nėntorit tė kėtij viti, dhe nė studimin e fizibilitetit, do tė shihet rruga e qartė e liberalizimit tė vizave edhe pėr Kosovėn”, tha Kuēi.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi tha se pėrfshirja e Kosovės nė kuadėr tė liberalizimit tė vizave kėrkon edhe konsensusin me pesė vendet anėtare tė BE-sė, qė nuk e kanė njohur Kosovėn e pavarur. Sidoqoftė, ai tha se beson qė Kosova nuk do tė mbetet e izoluar dhe e vetmuar nė kėtė proces. “Ajo qė dua tė them dhe besoj, ėshtė se Kosova nuk do tė jetė e izoluar. Qytetarėt e Kosovės nuk do tė jenė tė izoluar dhe besoj qė Kosova nuk do tė jetė e vetme dhe e fundit nė kėtė proces”.

“Por, procesin e liberalizimit tė vizave duhet ta kuptojmė si diēka qė kėrkohet nė mėnyrė tė dyanshme. Jo vetėm nga pala kosovare, por edhe nga vetė Komisioni apo Unioni Evropian”, theksoi Kuēi. Nė anėn tjetėr, deputeti i Aleancės Kosova e Re, Shkumbin Demaliaj, zėvendėskryetar i Komisionit pėr punė tė brendshme dhe siguri, konsideron se mbetja jashtė procesit tė liberalizimit tė vizave, ėshtė shqetėsuese. Ai fajėson institucionet, duke vlerėsuar se qeveria nuk e ka bėrė punėn e duhur qė Kosova tė mos mbetet njė oazė e izoluar nė mes tė Evropės sė integruar.

“Flitet gjithmonė pėr suksese, mirėpo kėtė po e vuajnė qytetarėt e Kosovės. Edhe nė kėtė rast, me mbetjen jashtė mundėsisė qė tė jemi pjesė e liberalizimit tė vizave krahas qytetarėve tjerė tė Bashkimit Evropian nė proceset mė tutje, si nė rrjedhat e punėsimit, por edhe nė mundėsitė e punėsimit tė qytetarėve, qė mund tė jenė nė kuadėr tė integrimit tonė si shtet”, tha Demaliaj. Duke fajėsuar institucionet pėr moszbatimin e ligjeve, deputeti Demaliaj thotė se ky hendikep ėshtė pėrcjellė dhe me pėrgatitjen e dokumenteve tė udhėtimit tė Republikės sė Kosovės.

Ai merr shembull pasaportėn diplomatike tė Kosovės, e cila nuk njihet nga vendet tjera, dhe kjo, sipas tij, sqaron se sa kanė arritur institucionet qė tė tregohen serioze nė pėrgatitjet pėr procesin e liberalizimit tė vizave. “Si deputet qė posedoj njė pasaportė diplomatike, mund tė shkoj me tė deri nė rajon, them nė Maqedoni apo nė Shqipėri dhe askund tjetėr, pėr shkak se duhet tė marrim viza”.

“Thjesht, vetėm shkruan se ėshtė pasaportė diplomatike, por nuk posedon diē mė shumė se ajo e qytetarėve tjerė tė Kosovės dhe pikėrisht edhe kjo ėshtė pjesė e mosharmonizimit tė procedurave me ligjet nė fuqi”, deklaron Demaliaj. Ndėrsa Kosova po pret fundin e vitit qė tė marrė instruksionet e reja nga Komisioni Evropian pėr liberalizimin e vizave, vendet tjera pėrreth Kosovės paralajmėrojnė pėrfshirjen nė kėtė proces nga janari i vitit 2010. (Radio Evropa e Lirė)
Gazeta expres

Bigman: Tė dėnuarit e Sopotit tė pafajshėm

Nikolas Bigman ish ambasadori i NATO-s nė Maqedoni ka konfirmuar bisedėn qė ka zhvilluar nė atė kohė me ministrin e mbrojtjes Vllado Buēkovski rreth pafajsisė sė tė arrestuarve nė rastin e Sopotit. Nė njė intervistė ekskluzive pėr ALSAT, ambasadori Bigman i cili tani jeton nė Janjinė tė Kroacisė thotė se asnjėherė nuk ėshtė dėshmuar fajsia e banorėve tė Sopotit . Sikur atėherė edhe tani thotė Bigman jam kurioz tė dijė dhe tė zbulohen motivet e vendosjes sė minės, kryersit e kėtij akti dhe ata qė kanė urdhėruar vendosjen e mjetit shpėrthyes.

“Ishte vėshtirė tė besosh se ata njerėz mund ta kenė bėrė njė gjė tė tillė, nuk mund tė shohėsh motiv, thuhet se sulmi ishte kudėr NATO-s, por ne nuk jemi shumė tė sigurtė se ėshtė ashtu, sepse po tė kishte qenė sulmi kundėr NATO-s nuk mund tė ndalem tė mos mendoj se fshatarėt atje qė pėrbėnin 99 pėrqind shqiptrarė etnik, ishin shumė nė favor tė NATO-s, ata e shifnin NATO-n si forcė e stabilitetit ēka edhe jemi. Nuk mund tė ndihmoj duke menduar se njerėzit nė fshat janė ndoshta pak tė edukuar, por ata nuk janė idiotė, nėse dėshironi tė bėni njė gjė tė tillė, atėherė nuk do tė bėni nė fshatin tuaj sepse atėherė e kėrkoni vet problemin", tregon Nikolas Biegman, ish ambasador i NATO-s.

Bigman tha se pėr tė dėnuar banorėt e Sopotit gjygi ka pėrdorur fakte tė zbehta duke u bazuar nė dėshminė e bashkėfshatarit tė tyre Ramadan Bajrami, i cili tani ka pranuar se dėshmia e tij ka qenė e rrejshme dhe ėshtė dhėnė si rezultat i dhunės sė pėrdorur mbi tė nga policia.

“Nėse nė bazė tė dėshmive tė tilla mund tė shkoni pėrpara dhe pėr tė dėrguar njerėzit pėr gjygj pėr 165 vjet nuk duket e logjikshme pėr mua.Pėr mua janė njerėz tė pafajshėm deri sa nuk ka prova se janė fajtor, kjo ėshtė e drejtė ndėrkombėtare dhe unė mendoj se ndaj kėtyre njerėzve akoma nuk ėshtė dėshmuar fajėsia.”, thekson Nikolas iegman.

Bigman tha se tash pas hapjes sė debatit pėr rastin e Sopotit nga ALSAT me publikimin e deklaratės sė dėshmitarit kryesor Ramadan Bajrami dhe paralajmėrimin pėr formimin e Komisionit tė posaēėm parlamentar qė do tė merret me kėtė rast, nėse e kėrkon nevoja ėshtė i gatshėm tė flas pėr pafajsinė e sopotasve.

“Nuk kam folur pėr kėtė njė kohė tė gjatė sepse isha jasht Maqedonisė, ju tash e keni hapur kėtė pėrsėri, parlamenti gjithashtu ka hapur kėtė ēėshtje mendoj se ėshtė shumė punė e mirė, dhe jam ku jam pėrsėri tė flasė pėr pafajėsinė e njerėzve. Nėse komisioni dėshiron tė ndėgjoj kėto ėshtė ēėshtje qė u takon atyre ja ku jam.”,ofrohet Nikolas Biegman.

Pėr nesėr ėshtė caktuar mbledhja e Komisionit tė pėrhershėm anketues pėr mbrojtjen e lirive dhe tė drejtave tė njeriut, i cili do tė bėjė publike emrat e anėtarėve tė grupit tė punės, i cili do tė merret me grumbullimin e fakteve plotėsuese pėr rastin e Sopotit. Ndryshe pėr rastin e Sopotit ku humbėn jetėn dy pjestarė tė NATO-s, janė dėnuar 11 shqiptarė tė kėtij fshati me 156 vjetė burg. 5 prej tyre janė duke vuajtur dėnimin ndėrsa 6 tė tjerė janė dėnuar nė mungesė.
Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Dani11
13-07-09, 07:28
PD: Tė ndalohet shitja e alkoolit
Partia e Drejtėsisė kėrkon ndalimin me ligj tė shitjes sė alkoolit tė rinjve nėn moshėn 16 vjeēare.
E diel, 12 Korrik 2009 16:20



Gjatė konferencės sė sotme pėr media, Dr. Ferid Agani, kryetar i Partisė sė Drejtėsisė, tėrhoqi nė mėnyrė tė pėrsėritur vėmendjen e institucioneve tė Kosovės dhe tė opinionit tė gjėrė nė disa zhvillime shqetėsuese qė po ndodhin nė mesin e rinisė kosovare. Raporti i OBSH pėr pėrdorimin e substancave psikoaktive nė Kosovė qė rishtazi u publikua nė Prishtinė, pėrmban tė dhėna shumė brengosėse pėr gjendjen psikosociale tė rinisė kosovare.
Sipas kėtij Raporti, 43.5 % e tė rinjve tė moshės 15 – 24 vjeēare nė Kosovė (rreth 378.138, sipas tė dhėnave tė UNFPA 1999) pėrdorin duhanin (165.000 tė rinjė), 37.8 % alkoolin (143.000), 3.8 % marihuanėn (14.500), 0.4% heroinėn (1500), ndėrkaq 2.6 % (9800) kanė raportuar qė kanė provuar barėra psikoaktive pa pėrshkrim tė mjekut.
Rezultatet e katėr studimeve tė nivelit ndėrkombėtar tė zbatuara nė Kosovė dėshmojnė se mosha e pėrdorimit tė parė tė heroinės ka trend tė rėnies, ndėrkaq 36% e atyre qė pėrdorin droga nė Kosovė janė tė moshės 14 deri 17 vjeēare.
Studimet kanė vėrtetuar se 42% e adoleshentėve nė Kosovė kanė marrėdhėnien e parė seksuale nė moshėn 14 dhe 17 vjeēare (Brisson, A., & Richter K. (2004). 2003 HIV/AIDS KAP Survey: Descriptive Data Results. Population Services International. Prishtina, Kosovo), qė flet pėr mundėsinė e madhe tė shtatėzanive tė padėshirueshme, aborteve kriminale, dhe prostitucioni, me pasoja shkatėrrimtare pėr shėndetin e tė rinjve.
Nė rrethana tė kėtilla tė zhvillimeve kaotike nė rrafshin psikosocial tė njė pjese tė rėndėsishme tė tė rinjėve ėshtė e pritur qė pasojat tė bėhen nga dita nė ditė e mė dramatike. Tė dhėnat nga Shėrbimi Policor i Kosovės flasin se nė periudhėn 2000 – 2006 nė mesin e tė rinjve tė Kosovės tė moshės 16 – 25 vjeēare kanė ndodhė 88 vetėvrasje ose 26% e numrit tė pėrgjithshėm tė vetėvrasjeve dhe 276 tentim vetėvrasje ose 53% e numrit tė pėrgjithshėm tė tyre. Ndėrkaq studimet e vitit 2007 dhe 2008 treguan se nė mesatare 2.5% e tė rinjve tė kėsaj grupmoshe (rreth 9500) kanė realizuar tentim vetėvrasje brenda vitit tė fundit (1.6% meshkuj dhe 3.5% femra me trend tė rritjes.
Kėto tė dhėna brengosėse janė indikatorė tė ērregullimeve serioze nė nivele tė ndryshme tė funksionimit psikosocial tė tė rinjve dhe atė duke filluar nga familja e deri te sistemi shkollor dhe mė gjėrė. Tranzicioni i shpejtė kulturor, situata e rėndė ekonomike, dhe neglizhenca e institucioneve shtetėrore ndaj kėtyre fakteve tė dokumentuara nė mėnyrė shkencore, janė duke e marrė haraēin mė tė madh mu nė mesin e tė rinjve tanė, tė cilėn shpesh pėr qėllime politike me kėnaqėsi e quajmė e ardhmja e kombit.
Pasojat janė tė dukshme dhe manifestohen nė forma dhe nivele tė ndryshme, siē janė: rėnia e dukshme e suksesit nė shkolla: vetėm 46% e kalueshmėrisė nė testin e "maturės shtetėrore" dhe 53% nė testin e arritshmėrisė; dhuna e shtuar nė shkolla; ndėrprerja e parakohshme e shkollimit; e deri te dukuritė e shumta negative qė u pėrmendėn mė sipėr si pasojat mė tė rėnda.
Institucionet shtetėrore nuk guxojnė tė qėndrojnė tė hutuara dhe tė heshtura para kėtyre zhvillimeve dramatike. Bėhet fjalė pėr ruajtjen e substancės kombėtare dhe veprimet e koordinuara dhe tė vendosura janė tė domosdoshme. Nė kėtė drejtim, Partia e Drejtėsisė u rekomandon dhe kėrkon prej institucioneve shtetėrore tė Republikės sė Kosovės ndėrmarrjen e masave urgjente si vijon:
1. Zbatimin e lėndės sė edukatės fetare nė shkollat fillore dhe tė mesme tė Kosovės nė pajtim me standardet mė tė avancuara evropiane, me qėllim tė fuqizimit tė sistemit tė vlerave etike dhe morale nė personalitetin e tė riut. Kundėrargumenti se kjo bie ndesh me parimin kushtetues tė shtetit sekular ose laik nuk ka asnjė bazė dhe paraqet manipulim tė opinionit, kur tė kihet parasysh fakti se shumica e madhe e shteteve tė Bashkėsisė Evropiane ku nė mėnyrė obligative zbatohet lėnda e edukatės fetare janė shtete sekulare ose laike.
2. Ndalimin me ligj, tė shitjes sė alkoolit, duhanit, dhe tė barnave psikoaktive, tė rinjve nėn moshėn 16 vjeēare dhe zbatimin strikt tė kėsaj norme ligjore pėrfshirė dėnimin e vendosur tė shkelėsve tė saj.
3. Miratimin urgjent tė ligjit me tė cilin do tė rregullohet pėrmbajtja e programeve televizive pėrkitazi me fėmijėt nėn moshėn 18 vjeēare dhe nė kėtė drejtim ndalimin e plotė tė kanaleve pornografike nė programet e stacioneve private televizive, as si mundėsi e zgjedhjes.
4. Pėrpilimin e strategjive shtetėrore pėr ballafaqimin me dukuritė shkatėrrimtare tė keqpėrdorimit tė substancave psikoaktive, qė ėshtė edhe obligim ligjor, dhe tė vetėvrasjeve nė mesin e tė rinjve nė Kosovė.
5. Parandalimin e rrethanave pėr trafikimin e qenieve njerėzore nė Kosovė dhe luftėn e vendosur kundėr krimit tė organizuar nė kėtė drejtim.
Partia e Drejtėsisė kėrkon nga Kuvendi i Kosovės dhe Qeveria e Kosovės qė tė marrin parasysh kėrkesat e sipėrpėrmendura dhe tė shprehin seriozitet tė skajshėm ndaj ēėshtjeve tė parashtruara. Partia e Drejtėsisė njėkohėsisht apelon edhe nė shoqėrinė civile qė tė ngrisė zėrin kundėr kėtyre dukurive shkatėrrimtare dhe tė bėjė presion publik nė institucionet e vendit qė tė lėvizin nė drejtim tė parandalimit dhe eliminimit tė tyre. /drejtesia (http://www.drejtesia.org/)/

Dani11
13-07-09, 14:36
Serbia ka lėshuar 160 fletarrestime ndaj ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė
Prokuroria serbe pėr krime tė luftės thotė se pret qė autoritetet italiane t'i dorėzojnė Serbisė Muharrem Gashin.
E hėnė, 13 Korrik 2009 12:34


Prokuroria serbe pėr krime tė luftės thotė se pret qė autoritetet italiane t'i dorėzojnė Serbisė Muharrem Gashin, i cili nga gjyqėsia serbe ėshtė akuzuar pėr krime lufte kundėr civilėve nė Kosovė nė vitin 1999.

Sipas zėdhėnėsit tė Prokurorisė pėr krime tė luftės Bruno Vekariq, Serbia ka shpėrndarė 160 fletarrestime pėr ish-pjesėtarėt e UĒK-sė, tė cilėt dyshohen pėr krime mbi popullsinė serbe.

Vekariq ėshtė i bindur se nė rastin Gashi autoritetet italiane nuk do tė sillen sikur Bullgaria kur ish-kryeministrin Agim Ēeku e liroi nga paraburgimi. /qik/

Dani11
13-07-09, 14:40
Pogradec, takim “sekret” Berisha–Meta
Kryeministri Berisha dhe kryetari i LSI-se, Ilir Meta zhvilluan ne qytetin e Pogradecit takimin e tyre te pare larg kamerave dhe gazetareve.
E hėnė, 13 Korrik 2009 09:54

Takimi u realizua ne vilen qeveritare ku qendroi kete fundjave Kryeminstri Berisha. Ne qytet ishte edhe kryetari i LSI-se Ilir Meta. Te dy politikanet u kujdesen qe takimi i tyre i pare ne lidhje me perpjekjet per krijimin e nje qeverie te re, te zhvillohej pa pranine e medias dhe asnje nuk mundi t'i afrohet viles ku qendronte kryeministri.

Kamera e Top Channel arriti te filmoje plane nga mberritja e kryetarit te LSI-se, por punonjes te Gardes ia sekuestruan kameramanit tone kaseten me te cilen kishte xhiruar./top-channel/

Dani11
13-07-09, 14:40
Pacolli nuk kandidohet pėr Prishtinė
Behgjet Pacolli ka bėrė tė ditur pėr Express se nuk do kandidohet pėr Prefekt tė Prishtinės.
E hėnė, 13 Korrik 2009 09:13



Kur emri i Behgjet Pacollit ishte shtyrė nė opinion si kandidat potencial i Aleancės pėr Kosovėn e Re pėr Prefekt tė Prishtinės, partitė e mėdha ishin detyruar ta marrin garėn e 15 nėntorit pėr kryeqytetin me mė shumė nervozizėm.

Mbėshtetja masive e elektoratit tė Prishtinės nė zgjedhjet e nėntorit 2007 - atėherė AKR kishte dalė partia e dytė pas LDK'sė nė votimet pėr kuvendet komunale - si dhe profili biznesor i Pacollit e bėnin atė njė kandidat interesant potencial.

Kėtė tė diel ai e ka pėrjashtuar vetėn nga llogaritė pėr prefektin mė tė rėndėsishėm nė Kosovė, njė post ndoshta po ashtu i dyti vetėm pas Kryeministrit sa i pėrket rėndėsisė politike.

Lideri i AKR'sė Behgjet Pacolli i ka thėnė Expressit se ai nuk do tė kandidohet pėr Prishtinėn.

"Nuk mund t'u kthejė shpinėn gjithė mbėshtetėsve tjerė tė AKR'sė nė rajonet tjera tė Kosovės", ka thėnė Pacolli, ndėrkohė qė ishte rikonfirmuar Kryetar i partisė me vota tė hapura dhe pa kundėrkandidatė, nė Kuvendin e tretė tė kėtij subjekti.

"Duam tė ndėrtojmė profilin e njė partie gjithėkosovare, dhe jo njė partie pėr Dukagjinin, Drenicėn apo Llapin", ka thėnė Pacolli, qartėsisht duke aluduar nė bazat e koncentrimit tė subjekteve mė tė mėdha kosovare, rivale tė tij.

Pacolli ka thėnė se brenda dy ditėsh do tė bėhet publik emri i kandidatit tė AKR'sė pėr Prishtinėn.

"Ėshtė njė kandidat shumė serioz tek i cili kemi vėnė besimin tonė tė plotė. Nuk vjen nga radhėt e partisė, vjen nga jashtė", ėshtė shprehur Pacolli.

Kuvendi i AKR'sė ka ardhur vetėm pak kohė pėrpara se vendi tė hyjė nė periudhėn e fushatės zgjedhore pėr nivelin komunal, qė janė edhe zgjedhjet e para pas pavarėsisė.

Gjatė ditės tė dielėn, duke iu drejtuar Kuvendit tė AKR'sė, Pacolli ka qenė i bindur nė suksesin nė zgjedhjet e nėntorit.

"Unė, sė bashku me ju, nė nėntor tė kėtij viti, do tė dalim pėr herė tė dytė nė zgjedhje. Unė dhe ju do t'u tregojmė qytetarėve se sa pak ka punuar pėr ta pushteti komunal, e sa shumė ka punuar pėr vete", ka thėnė Pacolli.

"Do t'u tregojmė se pushteti komunal i Prishtinės (LDK), Pejės (AAK), Gjilanit (PDK) nė dy vjetėt e fundit nuk kanė qenė shėrbim i qytetarėve, por shėrbim i partive politike", ėshtė shprehur ai.

Pacolli ka thėnė se pėr kėtė duhet vetėm shikuar "radhėt e gjata tė njerėzve qė presin pėr njė leje tė njoftimit, ose njė certifikatė tė lindjes".

"Mos mė besoni mua, Besojuni maleve tė mbeturinave qė kanė zėnė trotuaret tuaja.

Besojuni gropave nė rrugė qė po shkatėrrojnė veturat tuaja. Shkoni e shikoni spitalet nėpėr komuna. Nė ato vende tė mbuluara prej papastėrtisė, mė shumė ka gjasa tė infektohesh sesa tė shėrohesh", ka thėnė Pacolli.

Lideri i AKR'sė ka deklaruar se shoqėria ka nevojė pėr kontributin e kėsaj partie. /gazetaexpress/

Llapjani_HH
13-07-09, 18:04
Sulm dhe grafite antishqiptare nė njė qytet tė Vojvodinės

Novi Sad, 13 korrik - Policia e Novi Sadit ka bėrė tė ditur se kundėr njė personi nė lokalitetin Baē ka bėrė kallėzim penal pėr shkak se nė objektin e njė shqiptari ka thyer shtatė portale tė xhamit dhe ka shkruar grafite me tė cilat ka provokuar urrejtje nacionale, racore e fetare dhe intolerancė. Nė qytetet Vojvodinės janė tė shpeshta sulmet dhe provokimi si ky fundit ndaj shqiptarėve.
QIK-u

Merkel tė deklarohet kundėr armiqėsisė ndaj Islamit

Kėshilli Qendror i Muslimanėve ka kėrkuar nga Angela Merkel qė ajo tė qėndrojė krah muslimanėve.

Megjithė se Kancelarja gjermane, Angela Merkel, e ka dėnuar vrasjen e Marwa al-Sherbini dhe se i ka shprehur ngushėllime kryetarit egjiptian Hosni Mubarak, Kėshilli Qendror i muslimanėve nė Gjermani, ka shkuar mė larg duke deklaruar pėr shtyp se "Islamofobia, e hapur apo e fshehtė, mjerisht ajo ekziston nė vendin tonė dhe ėshtė e pėrhapur qė njė kohė tė gjatė".

Kėshilli Qendror i Muslimanėve ka kėrkuar nga Angela Merkel, pas vrasjes me thikė ndaj egjiptianės nė gjyqin e Dresdenit, qė ajo tė qėndrojė krah muslimanėve. "Ne e pėrshendesim aktin e kancelarės dhe ministrit pėr punė tė jashtme, tė cilėt dhjetė ditė pas vrasjes sė Marwa al-Sherbini, janė deklaruar haptas kundėr njė akti tė tillė", ka thėnė sekretari gjeneral e Kėshillit, Aiman Mazyek. Mirėpo, dėshirojmė dhe e lusim atė qė ajo "direkt t'iu drejtohet mė shumė se 4 milion muslimanėve nė kėtė shtet, dhe ta dėnojė vrasjen raciste nga motive antiislame".

Ky do tė ishte "njė signal i mirė dhe i rėndėsishėm", ka thėnė sekretari gjeneral i Kėshillit Qendror i muslimanėve nė Gjermani, me seli nė Köln, pėr gazetėn "Tagesspiegel". "Islamofobia, e hapur ose e fshehtė, ajo ekziston nė vendin tonė qė njė kohė tė gjatė". Akti i vrasjes sė gruas qė kishte kokėn e mbuluar, ėshtė vetėm njė dimension i saj".

Ėshtė koha tani qė "Lirinė e pakufizuar tė besimit ta mbrojmė", por edhe lirinė e bartjes sė shamisė. Mazyek tha se dėshiron njė luftė tė pėrbashkėt kundėr antisemitizmit dhe antiislamizmit, qė s'janė tjetėr veēse njė kujdes ndaj njeriut.

Tė shtunėn ėshtė mbajtur nė Dresden njė pėrkujtim publik nė shenjė nderimi pėr egjiptianėn e vrarė me 1 qershor, ku kanė marrė pjesė afėr 1500 veta, nė mesin e tė cilėve, pėrveē Aiman Mazyek-ut ka marrė pjesė edhe kryetari i partisė sė SPD-sė Franz Müntefering si dhe ministrja pėr shkencė Eva Maria Stange (SPD).

Marwa al-Sherbini ka qenė duke marrė pjesė nė njė seancė gjyqėsore nė gjykatėn republikane nė Dresden, tė cilėn njė 28 vjeēar rus-gjerman e ka therė me thikė duke e vrarė. Aktori i kėsaj vepre ėshtė arrestuar. Ai ka qenė i akuzuar pėr fyerje qė i ka bėrė 31 vjeēarės nga Egjipti, tė cilėn nė njė vend