PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : 1 2 [3] 4 5 6 7 8

Llapjani_HH
14-07-09, 19:12
Krasniqi ua tėrheq vėrejtjen deputetėve qė mungojnė nėpėr seanca

Kryetari i Parlamentit, Jakup Krasniqi, ka thėnė se do tė ketė ndėshkime pėr deputetėt qė mungojnė nė seanca, duke mos ua dhėnė shtesat financiare. Sipas tij, do tė merren masa qė prania e deputetėve tė mos bėhet nėpėrmjet kartės elektronike, por me anė tė nėnshkrimit nė fund tė seancės.

Pas mbledhjes sė kryesisė, Krasniqi ka deklaruar se opinioni i vendit ėshtė duke e parė se sa tė angazhuar janė deputetėt, tė cilėt nuk marrin pjesė gjatė mbledhjeve tė Kuvendit. Kryesia e Kuvendit tė Kosovės ka vendosur qė nė seancėn e 17 korrikut nė rendin e ditės tė jenė disa rekomandime tė komisioneve parlamentare dhe pyetjet parlamentare nė adresė tė ekzekutivit.

Kurse, mė 23 korrik, do tė shqyrtohen disa projektligje nė lexim tė parė dhe kėrkesa e qeverisė pėr rishqyrtimin e buxhetit pėr gjashtėmujorin e kėtij viti.
KTV

Strukturat paralele serbe humbin terren nė Shtėrpcė


Strukturat paralele serbe humbin terren nė Shtėrpcė. Komuna me ndihmėn e policisė sė Kosovės, ka arritur tė fusė nėn kontroll laurėn penguese nė zonėn turistike tė Brezovicės qė kontrollohej pėr mė tepėr se njė vit nga strukturat paralele serbe.

Nėnkryetari i Shtėrpcės, Ali Halimi, shprehet i kėnaqur me shtrirjen graduale tė pushtetit. Ai ka folur edhe pėr rikthimin e interesimit tė pushtetit qendror pėr Shtėrpcėn. Shtėrpca dhe disa fshatra pėrreth tė banuara me shqiptarė ka njė javė qė janė shkyēur kolektivisht nga energjia elektrike.

KEK-u u ka vėnė kusht serbėve pagesėn e rrymės. Qendra e shėrbimit civil e vendosur nė fshatin Grejkoc tė Shtėrpcės pret pėr ēdo ditė qindra qytetarė, prej tė cilėve shumica janė serbė. Ata po pajisen masivisht me dokumente tė Kosovės.
KTV

Solana i kėnaqur me progresin, por bėn thirrje tė mos ketė vetėkėnaqėsi


Shefi i diplomacisė sė Bashkimit Evropian, Javier Solana, nė takimin e pėrbashkėt me kryetarin Fatmir Sejdiu dhe kryeministrin Hashim Thaēi ka thėnė se Kosova dhe institucionet e saj kanė shėnuar progres. Mirėpo, ndonėse ka thėnė se ndihet optimist se si po rrjedhin proceset nė Kosovė, Solana ka porositur kosovarėt qė tė vazhdojnė me ritmin e punės sė tyre dhe tė mos “flenė”, nė mėnyrė qė tė zhvillohet demokracia nė Kosovė.

Ai ka premtuar se Kosova gjithnjė do ta ketė ndihmėn e Bashkimit Evropian, qoftė pėrmes misionit EULEX apo edhe institucioneve tjera ndėrkombėtare, duke thėnė se po punohet qė Kosova tė afrohet nė BE. “Procesi i liberalizimit tė vizave ka nisur shumė kohė pėrpara dhe nė atė kohė Kosova nuk ka qenė vend kandidat i kėtij procesi. Por procesi do tė vazhdojė edhe nė vendet tjera.

Ekzistojnė shumė punė qė duhet tė bėhen. Ky ėshtė proces qė pėrmban elemente teknike dhe jo elemente politike. Vendet qė kanė kontroll nga Bashkimi Evropian apo kanė prani ushtarake tė BE-sė nuk do tė thotė qė ato vėrtetė kontrollohen. Ēdo vend nė Ballkan ėshtė shtet sovran dhe Qeveritė kanė pėrgjegjėsinė pėr tė zgjidhur ēėshtjen e pasaportave qė i takon Ministrisė sė Brendshme. Disa vende i plotėsojnė kėrkesa dhe disa tė tjera jo.

Atėherė ėshtė normale qė tė sillemi nė mėnyrė inteligjente pėr pėrmbushjen e standardeve qė kėrkon dhe kjo aspak nuk ka tė bėjė me EULEX-in”, tha Slana.

Ai ka bėrė tė ditur se pritet qė Kosovėn ta vizitojnė disa zyrtarė tė Komisionit Evropian pėr tė njoftuar se si do tė veprohet nė kėtė proces pėr Kosovėn, derisa Mali i Zi, Maqedonia dhe Serbia pritet tė jenė pėrfitues tė liberalizimit tė vizave. Kurse, kryeministri Thaēi ka thėnė se ėshtė e sigurt qė Kosova do tė ketė tė ardhme evropiane, duke e pėrshkruar progresin nė Kosovė si spektakular.
KTV

Arrestime masive nė Viti - kryetari Nexhmedin Arifi po qėndron nė stacionin policor


Policia e Kosovės ka arrestuar rreth 70 zyrtarė komunalė tė Vitisė, pėrfshirė nėnkryetarin, kėshilltarė komunalė dhe administratorė tė fshatrave. Kryetari i kėsaj komune, Nexhmedin Arifi po qėndron pėr disa orė nė stacionin policor nė kėrkim tė lirimit tė njerėzve tė komunės.

Shkak pėr arrestimet masive ėshtė bėrė ekzekutimi i njė vendimi tė Gjykatės nė Viti, qė tė lėshohet objekti qė pėrdoret nga ana e Drejtorisė sė Arsimit. Gjykata ka vendosur qė kėtė objekt ta shfrytėzojė Shoqata e Gjuetarėve “Drenusha”, qė pretendon se i pėrket objekti qė dikur ishte pronė e Shoqatės sė Gjuetarėve “Jelena”.

Meqė punėtorėt komunalė kanė refuzuar tė largohen nga objekti, policia i ka arrestuar. Kryetari i Vitisė, Nexhemedin Arifi ka thėnė pėr KTV-nė se nuk do ta pranojė kurrė kėtė vendim. “Policia po zbaton njė vendim tė gjykatės qė udhėhiqet nga struktura kriminale, e qė po mbėshtetet nga tė tjera struktura kriminale nė Gjilan”, ka thėnė Arifi. Sipas policisė, tė gjithė tė arrestuarit po mbahen pėr shkak tė mosrespektimit tė urdhėresės pėr tė lėshuar objektin ku ėshtė e vendosur Drejtoria e Arsimit.
KTV

Solana: Kosova dhe Serbia s’janė tė njė niveli

Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Javier Solana, ka thėnė se pėrsa u pėrket vizave, Serbia dhe Kosova nuk janė nė tė njėjtin nivel.

“Kosovėn, siē e dini, nuk e kanė njohur tė gjitha vendet anėtare tė Bashkimit Evropian qė nė thelb ėshtė arsye pėr njė trajtim tjetėr edhe pėrsa i pėrket liberalizimit tė regjimit tė vizave”, ka thėnė Solana nė njė prononcim pėr BBC-nė, nė prag tė vizitės nė Kosovė.

“Shkurt, ky ėshtė realiteti, me tė cilin ballafaqohet Kosova nė kėtė moment”, ka shtuar ai.

Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian qėndroi dje nė Beograd, ndėrsa sot e viziton Kosovėn dhe Maqedoninė. Ai ka paralajmėruar se sė shpejti qytetarėt e Serbisė, por edhe tė Maqedonisė e Malit tė Zi, duhet tė presin lajmin e mirė nga Brukseli pėr heqjen e vizave.

Nė bisedimet me zyrtarėt mė tė lartė tė Serbisė, Solana ka pėrsėritur se kusht pėr integrimin plotė tė vendit nė BE mbetet bashkėpunimi i plotė me Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės. Solana tha nė Beograd se nuk do tė ketė kushte shtesė pėr Serbinė nė kandidimin e saj pėr anėtarėsim nė BE.

Turneu i Solanės nė Ballkan shėnon pėrfundimin e mandatit tė tij si pėrfaqėsues i lartė i BE-sė.

Reagim nga Kosova

Zėvendėskryeminstri i Kosovės, Hajredin Kuēi, i tha BBC-sė se as juridikisht as edhe nė aspektin politik Kosova nuk pėrfshihet nė asnjė axhendė tė BE-sė sė bashku me Serbinė, por ėshtė nė axhenda tė ndara dhe ka njė subjektivitet ndėrkombėtar.

Ai tha se tė gjithė qytetarėt e Kosovės, pėrfshirė edhe ata serbė, do tė jenė pjesė e liberalizimit tė vizave atėherė kur vetė Kosova do tė jetė pjesė e kėtij procesi.

Zoti Kuēi, e cilėsoi vendimin e Komisionit Evropian, pėr mospėrfshirje tė qytetarėve tė Kosovės nė procesin e liberalizimit tė vizave pėr Serbinė, si njė vendim tė drejtė qė pėrcakton, siē tha, vijėzimin juridik, administrativ e politik tė Kosovės ndaras nga zhvillimet nė Serbi.

Ai shfaqi besimin e tij se nė nėntor tė vitit 2009 do tė pėrcaktohet qartė koha dhe kufizimet se si Kosova do tė hyjė nė procesin e liberalizimit tė vizave.

Solana sot nė Prishtinė

Shefi i Politikės sė Jashtme i Bashkimit Evropian, Javier Solana, viziton sot Kosovėn.

Solana do te takohet nė Prishtinė me presidentin Fatmir Sejdiu, kryeministri Hashim Thaēi si dhe pėrfaqėsues te Misionit tė Bashkimit Evropian pėr sundimin e Ligjit, EULEX.

Siē njofton zyra pėr informim e Solanės, kjo vizitė do tė shėrbejė si njė mundėsi pėr tė diskutuar rreth zhvillimeve tė fundit tė vendit dhe rajonit, si dhe marrėdhėniet me Bashkimin Evropian.

Solana vizitoi njė ditė mė parė Beogradin, ndėrsa sot do tė jetė nė Prishtinė, e me pas ne Shkup dhe Podgoricė.

Para vizitės sė tij nė Beograd Shefi i politikės sė jashtme tė BE-sė Javier Solana, u bėri thirrje tė gjithė atyre qė janė tė pėrfshirė pėr tė miratuar njė qasje pragmatike ndaj Kosovės.

Solana tha se EULEX-it "ka bėrė njė pėrparim tė madh, por ... ende ka shumė punė pėr tė bėrė".
Gazeta expres

Llapjani_HH
14-07-09, 19:14
http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/11316/cache/preferencat_e_votuesve-490x320.jpg
PDK dhe Ēeku mė tė pėrkrahurit

Partia Demokratike e Kosovės (PDK) mbetet partia me pėrkrahjen mė tė madhe nė Kosovė, ndėrsa lideri mė popullor ėshtė Agim Ēeku.

Ky ėshtė rezultati i njė hulumtimi tė kryer nga Index Kosova nė lidhje me disponimin politik tė qytetarėve tė Kosovės, para zgjedhjeve tė sivjetme lokale.

Sipas hulumtimit qė u publikua sot, besimi i qytetarėve ėshtė mė i ultė se nė hulumtimet e kaluara pėr shumicėn e institucioneve tė Kosovės. Ngritje tė lehtė, nė kėtė aspekt, ka shėnuar vetėm Lėvizja Vetėvendosje.

Ndonėse kryetar i njė partie politike tė vogėl nė Kosovė (PSD), duket se imazhi i ish-kryeministrit Agim Ēeku si njė komandant i pėrgjithshėm i UĒK-sė, dhe mė pas i TMK-sė, por edhe pėrfundimi i mandatit si Kryeministėr pa lidhje me shumė skandale e afera korruptive, vazhdojnė ta mbajnė atė si personalitetin mė tė miratuar nė Kosovė.

Presidenti Sejdiu ėshtė nė vendin e dytė, megjithė faktin se ai ka shėnuar njė rėnie tė lehtė. Sipas kėtij hulumtimi, lideri i tretė mė i pėrkrahur nė vend ėshtė Ramush Haradinaj i AAK-sė, kurse lideri i partisė mė tė madhe PDK, aktualisht kryeministėr i Kosovės, Hashim Thaēi thuhet se vjen pas tij.

Pasojnė Albin Kurti i Vetėvendosjes, Behgjet Pacolli i AKR-sė, publicisti Veton Surroi, zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi, lideri i LDD-sė, Nexhat Daci, Kryetari i Parlamentit Jakuo Krasniqi, shefi i ICO-sė – Pieter Feith, ai i EULEX-it Yves de Kermabon dhe zėvendėskryeministri Ramė Manaj.

Forca e Sigurisė sė Kosovės (FSK) dhe Policia e Kosovės mbeten institucionet mė tė besuara nė Kosovė, megjithėse edhe ato kanė pėsuar rėnie tė lehtė.

Ky hulumtim tregon se papunėsia mbetet problemi kryesor, ndėrsa korrupsioni fillon tė dalė nė pah nė mesin e problemeve dytėsore pėr qytetarėt e Kosovės.

Hulumtimi gjithashtu tregon se prioritetet kryesore pėr institucionet e Kosovės nė nivelin qendror duhet tė jenė sistemi shėndetėsor dhe sundimi i ligjit, ndėrsa nė nivelin lokal duhet tė jetė shėndetėsia primare.

Shumica e qytetarėve tė Kosovės, sipas hulumtimit nuk janė tė informuar pėr misionin e ICO-sė nė Kosovė.
Gazeta expres

Vaksinat kundėr gripit

Ministria e Shėndetėsisė (MSH) ėshtė duke bėrė kalkulimet rreth kostos sė sigurimit tė vaksinave kundėr gripit tė derrave (H1N1) dhe mė pas nga buxheti i saj dhe me njė kėrkesė nė Qeverinė e Kosovės, pritet tė sigurojė mjetet pėr blerjen e tyre. Aktualisht asnjė vend nė botė nuk ka arritur tė marrė kėto vaksina, sepse janė nė procesin e prodhimit, ndėrkaq nė dhjetor tė kėtij viti pritet testimi, megjithatė shumė vende tė botės kanė bėrė tashmė kėrkesėn pėr tė zėnė radhėn pėr sigurimin e tyre.

Zyrtarė tė MSH-sė, i deklaruan KosovaLive se aktualisht janė duke bėrė kalkulimet rreth kostos dhe mėnyrės sė kėrkesės pėr kėto vaksina, ndėrkaq mė pas do tė merren edhe me sigurimin e mjeteve. Sipas tyre, njė pjesė e kėtyre mjeteve pritet tė sigurohet nga vetė ministria, ndėrkaq njė pjesė tjetėr, me anė tė njė kėrkese do tė mundohen ta sigurojnė nga Qeveria e Kosovės.

Zėdhėnėsi i Qeverisė sė Kosovės, Memli Krasniqi i tha tė hėnėn KosovaLive se deri tash nuk kanė pasur asnjė kėrkesė nga zyrtarėt e MSH-sė pėr njė gjė tė tillė. “Nė kohen kur ne do tė kemi atė kėrkesė, atėherė do tė shikojmė implikimet buxhetore, mėnyrėn e shpenzimit, mėnyrėn e porosisė, atė tė shpėrndarjes dhe se normalisht qeveria do tė intervenojė pėr tė mirėn e shėndetit tė qytetarit”, tha ai.

Ndryshe, javė mė parė ministri i Shėndetėsisė, Alush Gashi, ka bėrė tė ditur se nė Qeveri do tė bėjnė kėrkesėn pėr sigurimin e 25 pėr qind tė vaksinave apo 400 deri nė 500 mijė sosh, qė pėr 2 milionė banorė do tė jenė tė mjaftueshme, pra sė pari Kosova duhet tė hyjė nė radhėn e pritjes pėr to. Vlerėsohet se pėr sigurimin e 450 deri nė 500 mijė vaksinave sa edhe mendohet tė porositen nga Kosova, kushtojnė rreth 6 milionė euro, por kjo nuk ėshtė njė shifėr e sigurt, sepse kjo vaksinė ende nuk ka dalė nė treg dhe mund tė ndryshojė ēmimi.
Gazeta expres

Kryetari i gjyqit, nėn hetime

Kryetari i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, Anton Nokaj, zyrtarisht ėshtė nėn hetime. Ai dyshohet se nė mėnyrė tė paligjshme ka marrė vendim pėr lirim nga paraburgimi tė njė biznesmeni, i cili e kishte rrahur gruan e tij. Hetimet e para i ka kryer kryeprokurori i Kosovės, Hilmi Zhitia, kurse tash po i vazhdon Prokuroria nė Prizren

Kryetari i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, Anton Nokaj, po hetohet pėr shkelje tė ligjit. Ai dyshohet se nė mėnyrė tė kundėrligjshme e ka lėshuar nga paraburgimi njė biznesmen kosovar, i cili e kishte rrahur gruan e tij.

Pėr kėtė person, kryetari Nokaj dyshohet se ka prishur vendimin e kolegjit tė gjyqtarėve tė kėsaj gjykate, tė kryesuar nga Mejdi Dehari. Pėr kėtė bizinsmen, Anton Nokaj ka pėrpiluar njė vendim tė ri. Ai e liron biznesmenin nga paraburgimi, edhe pse kolegji i gjyqtarėve ia kishte vazhduar atij kėtė masė.

Ky vendim ėshtė nė kundėrshtim me ligjin dhe pėr kėtė arsye, Prokuroria e Kosovės, saktėsisht, kryeprokurori Hilmi Zhitia ka nisur hetimet ndaj kryetarit dhe njėkohėsisht gjyqtarit tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, Anton Nokaj.

Kryetari i kėsaj gjykate, sipas njė shėnimi zyrtar tė shkruar nga zėvendėsi i tij, gjyqtari Mejdi Dehari, rezulton se pėrveē detyrės sė ligjshme nė krye tė kėsaj gjykate, Anton Nokaj kryen njė detyrė tjetėr tė kundėrligjshme. Nė kėtė rast, tė prishjes sė vendimeve tė kolegėve tė tij.

Kėshtu sė paku del nga shėnimi zyrtar i gjyqtarit Mejdi Dehari, i adresuar nė Prokurorinė Publike tė Kosovės. Njė shėnim tė tillė e posedon edhe Expressi.

Burime tė gazetės sqarojnė se kryeprokurori i Kosovės, Hilmi Zhitia, nė lidhje me kėtė rast, deri mė tash, ka kryer fazėn preliminare tė hetimeve penale.
Ndonėse kryeprokurori Zhitija ka vendosur tė heshtė dhe tė mos flasė para medieve rreth kėtij rasti, burime tė besueshme brenda Prokurorisė sė Kosovės pohojnė se hetimet preliminare tashmė veē janė kryer.

Madje lėnda konform ligjit ka shkuar pėr procedim tė mėtejmė, nė Prokurorinė Komunale tė Prizrenit. Edhe pse aktorėt kryesor tė kėtij rasti nuk duan tė flasin, burime tė Expressit sqarojnė se me ēėshtjen ka filluar tė merret edhe Policia e Krimeve Serioze. Madje, policia e ka marrė me urgjencė kėtė rast.

Deri mė tash, ata kanė intervistuar gjyqtarin Mejdi Dehari si dhe persona tė tjerė tė dyshuar se janė tė pėrfshirė nė kėtė skandal. E tėrė ngjarja ka nisur mė 16 qershor. Por derisa gjyqtari Dehari kėtyre ditėve ndodhet nė pushim, personi i cili po hetohet, kryetari i Gjykatės, Anton Nokaj, nuk dėshiron tė flasė. “S’kam ēka merrem me ty. Ti i ki ata nė Gjykatė qė bashkėpunon me ta, e shko veti ata a kanė nisė hetimet ndaj meje a jo”, tha gjyqtari Nokaj pėr Express.

Megjithėkėtė, gazeta posedon shėnimin zyrtar tė dorėzuar nė Prokurorinė e Kosovės, nga gjyqtari Mejdi Dehari. Ky dokument flet pėr shkeljen skandaloze tė bėrė nga kreu i Gjykatės mė tė madhe nė Kosovė. Sipas shėnimit zyrtar, nėnkryetari i Gjykatės, Mejdi Dehari, paraqet veprimin e kryetarit tė tij, Anton Nokajt, kur ky i fundit nė mėnyrė tė paligjshme prish vendimin e parė tė kolegjit tė gjyqtarėve dhe nxjerr njė vendim tjetėr.

Sipas kėtij shėnimi zyrtar, mė 16 qershor 2009, gjyqtari Mejdi Dehari me ftesė tė kryetarit Nokaj, kishte shkuar nė zyrėn e tij, pėr tė vendosur nė lidhje me ankesėn qė e kishte bėrė njė person qė po qėndronte nė paraburgim.

Gjyqtari Mejdi Dehari, nė cilėsinė e kryetarit tė kolegjit dhe gjyqtarėt Ferid Bislimi e Zahide Gjonaj, si anėtarė, kishin vendosur qė t’i refuzohet kėrkesa tė pandehurit, me ēka atij ia kishin vazhduar paraburgimin, ashtu siē kishte vendosur mė herėt edhe Gjykata Komunale.

Pa kaluar as gjysmė ore nga ky vendim i lėndės me numrin KP.210/2009/, me tė cilin personit tė paraburgosur iu kishte vazhduar kjo masė, kryetari Nokaj, pėrmes sekretares, e kishte thirrur sėrish gjyqtarin Dehari pėr t’i thėnė se ka njė lėndė urgjente.

Sipas shėnimit zyrtar, Anton Nokaj, me atė rast i kishte kėrkuar gjyqtarit Mejdi Dehari qė nė lidhje me kėtė ēėshtje tė merret njė vendim tjetėr. Arsyetimi i Nokajt kishte qenė se nė shkresat e lėndės kishte qenė propozimi i prokurores komunale pėr ndėrprerjen e paraburgimit dhe se bashkėpunėtorja profesionale, Anita Krasniqi, kėtė nuk e kishte vėrejtur.

Duke e ditur se njė gjė e tillė nuk qėndronte, gjyqtari Mejdi Dehari e kishte njoftuar eprorin e tij, Anton Nokaj, se lidhur me kėtė ankesė ėshtė vendosur dhe se aktvendimi mbi caktimin e paraburgimit ka marrė formėn e prerė.

Nė kėtė rast, dokumenti zyrtar sqaron se Mejdi Dehari nuk ishte pajtuar me kryetarin Anton Nokaj qė tė rivendoste rreth tė njėjtės ēėshtje. Nė kėtė moment, Dehari ėshtė larguar nga zyra e kryetarit Nokaj. Tė nesėrmen, ai ka kuptuar se i pandehuri, tė cilit Dehari ia kishte vazhduar paraburgimin, me vendim tė ri tė gjyqtarit Anton Nokaj, ishte liruar nga kjo masė.

Deri mė tash, ka rreth njė muaj nga ndryshimi i kėtij vendimi. Pavarėsisht se nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė kjo ēėshtje njihet si “sekret publik”, punėtorėt e saj nuk flasin zyrtarisht. Ndėrkohė, gjyqtarėt hezitojnė tė flasin pėr gazetė, duke u ndjerė tė fyer nga veprimet e kryetarit tė tyre.
Gazeta expres

Llapjani_HH
14-07-09, 19:15
Targat RKS, as sivjet?

Ishte premtuar se targat e reja tė automjeteve me shkurtesėn RKS, do tė lėshohen nė vjeshtėn e vitit tė kaluar. Pastaj se kjo do tė ndodhė nė qershor tė kėtij viti. Asnjėrin premtim, Ministria e Punėve tė Brendshme nuk e ka mbajtur. Tash nuk dihet nėse kėto targa do tė lėshohen kėtė vit. Zyrtarėt arsyetohen se problemet janė teknike dhe jo politike

Plot njė vit mė parė, zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme deklaronin se fillimi i lėshimit tė targave tė reja tė automjeteve, ėshtė ēėshtje javėsh.

Ata premtonin se menjėherė pas lėshimit tė dokumenteve tė reja identifikuese si letėrnjoftimet dhe pasaportat, do tė fillohet me dhėnien e targave.

Mosmbajtja e premtimit tė parė u arsyetua nė shkurt tė kėtij viti. Zyrtarėt e MPB-sė thanė se vonesat janė pasojė e mospėrcaktimit tė kodit pėr targat e reja.

Ata premtuan se kjo do tė ndodhė nė qershor tė kėtij viti. “Nė targat e reja tė automjeteve do tė pėrdorėt kodi ‘RKS’. Pėr pėrdorimin e kėtij kodi ėshtė njoftuar edhe mekanizmi ndėrkombėtar pėrgjegjės me seli nė Gjenevė, ku ėshtė kuptuar se ky kod ėshtė i lirė dhe nuk pėrdoret nga asnjė shtet tjetėr”, ishte shprehur Fisnik Rexhepi, kėshilltar i lartė i ministrit tė Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti.

Por tash jemi nė muajin korrik dhe targat e reja me shkurtesėn ‘RKS’, jo vetėm qė nuk kanė filluar tė lėshohen, por vėshtirė se kjo do tė ndodhė kėtė vit.

Pavarėsisht se kjo ministri ka disenjuar edhe tri variantet e mundshme se si do tė duken targat e reja, ky proces nuk ka dalė tė jetė edhe aq i thjeshtė.

Sa i pėrket aspektit politik, zyrtarė tė kėtij dikasteri sqarojnė se gjithēka ėshtė gati, por problem ka dalė tė jetė ana teknike.

Para njė viti, targat e reja me parashtesėn RKS (Republika e Kosovės), jozyrtarisht ishte premtuar se do tė shihen nė automjetet e kosovarėve, duke filluar nga gjysma e dytė e muajit shtator.

Modelet se si do tė duken kėto targa, jo vetėm qė kanė pėrfunduar, por Express ka arritur edhe t’i publikojė ato.

Pritej qė me lėshimin e kėtyre targave me dukje tėrėsisht tė re, paralelisht tė ndėrpritej edhe qarkullimi i automjeteve me simbole tė para vitit 1999, tė cilat i pėrdorin kryesisht qytetarėt serbė.

“Janė duke u bėrė pėrgatitjet teknike dhe koha kur do tė fillohet lėshimi i targave tė reja, varet nga ekspertėt dhe jo nga niveli politik”, thotė Fisnik Rexhepi, kėshilltar i lartė i ministrit tė Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti.

Por nė kėtė ēėshtje ėshtė i pėrfshirė edhe vetė ministri Zenun Pajaziti, i cili ka themeluar njė grup punues, i drejtuar nga vetė ai.

Pėrveē tij, ky grup pėrbėhej edhe nga drejtues tė lartė tė Njėsisė sė Policisė sė Trafikut.

I tėrė problemi nė kėtė vonesė, sipas zyrtarėve tė MPB-sė, ėshtė finalizimi i njė sistemi online, i cili do tė pėrdoret pėr regjistrimin e veturave.

“Na ka vonuar shumė finalizimi i kėtij sistemi, prandaj nuk mund tė japim ndonjė kohė tė saktė se kur do tė fillohet mė lėshimin e targave”, sqaron kėshilltari Rexhepi pėr Express.

Megjithėkėtė, ende tash pėr tash nuk dihet se pėr cilin nga tri variantet e tabelave ėshtė vendosur dhe as kur kėto targa do tė shihen nė vendosura nė automjete.

Variantet e targave
1- Nė targė tė jetė e vendosur stema e shtetit, e pasuar me shkurtesat e emrave tė qyteteve dhe menjėherė pas dy shkronjave, tė vendoset numri katėrshifror i veturės.
2- Nė targėn e veturės tė shėnohen vetėm shkronjat RKS, pastaj numrat e veturės, katėrshifror, qė do tė pasohet me shkurtesat e qyteteve pėrkatėse.
3-Targa ta ketė stemėn e shtetit. Nė vend tė shkurtesės sė emrit tė qytetit pėrkatės, secila komunė tė ketė numrin e koduar, ku nė targė tė vendoset edhe ai numėr-kod dyshifror. Krejt nė fund, tabela tė pėrfundojė me numrin katėrshifror.
Gazeta expres

Lugina e Preshevės: Detonim i fuqishėm, dy shqiptarė tė plagosur, bastisje e xhandarmėrisė serbe

Preshevė, 14 korrik 2009.- Njė grua dhe njė djalosh i moshės trembėdhjet vjeē, qė tė dy shqiptarė, janė plagosur si rezultat i njė detonimi tė fuqishėm nė orėt e para tė ditės sė sotme nė paralagjen e Preshevės, tė njohur si Stacioni Hekurudhorė. Ndėrkohė, ka filluar aksioni i bastisjeve tė xhandarmėrisė serbe nė shtėpitė e pjestarėve tė OVL-sė.

Shpėrthimi kishte ndodhur nė afėrsi tė ndėrtesės e cila ėshtė pronė e Ushtrisė dhe Policisė e nė tė cilėn jetojnė kryesishtė familjet e pjestarėve tė organeve tė sigurisė serbe.

Fill pas shpėrthimit, forca tė mėdha tė policisė dhe xhandarmėrisė serbe, bashkė me organet e hetuesisė sė Gjykatės sė Qarkut tė Vranjės, pasi kanė bllokuar hyrje- daljet e njė pjese tė qytetit, kanė filluar hetimet, tė cilat kanė vazhduar pėr gati tėrė ditėn e sotme.

Ndėrkoh, rreth orės pesė tė mėngjesit, ka filluar aksioni i bastisjeve nė shtėpitė e tre pjestrėve tė Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė UĒPMB-sė, nė Preshevė , nė Norcė dhe nė fshatin Geraj, me ē'rast kanė kėrkuar Lulėzim Ibushin, ish kryetar I OVL-sė, Sadat Nuhiun gjithashtu ish kryetar I OVL-sė dhe Gafurr Dalipin.

Nė orėt e paraditės, ndėrtesėn ku kishte ndodhur shpėrthimi e ka vizituar zv/kryeministri dhe njėkohėsisht Ministri serb i Punėve tė Brendshme Ivica Daēiq, i cili nė njė konferenc pėr media nė ndėrtesėn e policisė nė Vranjė, e ka cilėsuar shpėrthimin “akt klasik terrorist” i cili patjetėr do tė duhet tė merr njė, sic ėshtė shprehur ai, "pėrgjegjije tė fortė".
Ndėrkohė, lidhur me bastisjet, kryepolici serb ka deklaruar se nė disa pika kontrolli xhandarmėria ka zbuluar sasi tė mėdha tė bombave, mekanizma me orė dhe disa pushkė e revolver.

Familjarėt e veteranėve kanė mohuar tė jetė gjetur ndonjė lloj armatimi nė shtėpit e tyre.Hajrush Nuhiu – vėllau i Sedat Nuhiut, ka deklaruar se xhandarėt para pėrfundimit tė aksionit, ia kanė dorėzuar atij njė dokument tė firmosur nga dy dėshmitarė okular pėrmes sė cilit dėshmojnė se nuk janė gjetur armė.

Nga ana tjetėr, lidhur me shpėrthimin dhe aksionin e bastisjeve tė sotėme, ka reaguar Kėshilli pėr tė Drejtat e Njeriut i Luginės.

Belgėzim Kamberi, kryetar I KDNJ-sė, ngjarjet e sotme i ka vlerėsuar rezultat tė paaftėsisė sė organeve tė rendit pėr ruajtjen e rendit dhe sigurisė nė kėtė rajon. Derisa njė gjė e tillė sipas tij bėhet me qėllim tė rritjes sė dinamikės sė shpėrnguljes sė shqiptarėve nga kėto troje.

Shpėrthimi dhe bastisjet e sotme nė Preshevė, vinė disa ditė pas incidentit nė Lluqanė tė Bujanocit me ē'rast ishin plagosur dy pjestarė tė xhandarmėrisė serbe, nga, deri tash, persona tė panjohur. Ai incident i nga zyrtarėt mė tė lartė shtetėrorė serb ishte vlerėsuar si sulm terrorist i ekstremistėve shqiptarė.

(Baki Rexhepi)
RTK

Llapjani_HH
15-07-09, 18:32
Brukseli izolon Kosovėn, Shqipėrinė dhe Bosnjėn

Komisioni Evropian ka adoptuar propozimin sipas tė cilit nga BE-ja kėrkohet heqja e regjimit tė vizave pėr Maqedoninė, Malin e Zi dhe Serbinė. Komisioneri evropian pėr punė tė brendshme Jaques Barrot (Zhak Baro) e vlerėsoi si “moment historik” nė raportet me Ballkanin perėndimor.

Shqipėria si dhe Bosnja e Hercegovina tė cilat janė gjithashtu nė dialogun pėr liberalizim nuk ia arritėn tė hyjnė nė valėn e parė pasi qė thuhet se kėto dy shtete nuk i kanė pėrmbushur as kushtet e domosdoshme.

Ndryshe, komisioni evropian ka konfirmuar se regjimi pa viza nuk vlen pėr ata qytetarė qė kanė pasaporta biometrike serbe por qė janė rezident tė Kosovės. Kjo, sipas Jaques Barrot, vlen edhe pėr serbėt e Kosovės sepse qeveria e Serbisė do duhet tė bindė Bashkimin Evropian se ka metoda pėrkatėse sipas tė cilave evitohet qė serbėt e Kosovės me pasaportė biometrike tė pėrfitojnė nga regjimi i vizave. “Qeveria e Serbisė ėshtė e gatshme qė tė bėjė dallim nė mes tė serbėve tė Kosovės dhe atyre tė Serbisė”, ka thėnė Barrot.

Kosova, sipas propozimit tė sotėm, hyn nė “listėn negative”, e qė nėnkupton grupin e atyre shteteve qė kanė nevojė pėr viza pėr tė udhėtuar nė Evropėn Perėndimore.

Kosova trajtohet "territor nėn rezolute 1244"

Olli Rehn ka thėnė se Kosova nuk pėrfiton nga regjimi sepse s’ka qenė fare pjesė e dialogut tė vizave. Ai ka pėrsėritur se nė studimin e fizibilitetit qė do publikohet nė vjeshte Komisioni evropian do e prek edhe ēėshtjen e vizave pėr Kosovėn. “Kosova, nėn rezolutėn 1244 nuk ka qenė pjesė e dialogut pėr viza. Pėr kėtė arsye, por edhe pėr shqetėsimet nė lidhje me sigurinė qė kanė pasaporta tė reja tė Serbisė, do kenė obligim pėr tė marrė viza. Mė duhet tė nėnvizoj se ky ėshtė vendim i pastėr teknik i bazuar nė shqetėsimet e sigurisė dhe nė respektim tė plotė tė rezolutės 1244 andaj edhe propozimi ėshtė neutral ndaj statusit”, tha Rehn.
RTK

Nė procesin gjyqėsor ndaj “Grupit tė Llapit” sot u dėgjuan pesė dėshmitarė

Sot, nė gjykatėn e qarkut nė Prishtinė nė seancėn gjyqėsore kundėr “Grupit tė Llapit” u dėgjuan pesė dėshmitarėt e prokurorisė tė cilėt nuk vėrtetuan tezat e akuzės pėr tė cilat ngarkohen Rrustem Mustafa, Latif Gashi e Nazif Memhmeti. Akuzat i ngarkojnė ata pėr keqtrajtim tė tė ndaluarve nė qendrėn e paraburgimit nė Llapashticė, Koliq e Bajgorė.

Njėri nga avokatėt mbrojtės tė tė akuzuarve, Mexhid Syla, kėrkoi nga trupi gjykues qė tė lexohen deklaratat e dhėna tė dėshmitarėve gjatė vitit 2003 para gjykatėsit hetues. Dėshmitarėt Sabri Gashi, Rifat Ejupi dhe Naip Gubetini, konfirmuan deklaratat e dhėna gjatė asaj periudhe.

Dėshmitari, Kapllan Parduzi, pasi konfirmoi deklaratėn e dhėnė nė qershor tė 2003, foli pėr rrethanat tensionuese gjatė marrjes nė pyetje nga ana e gjykatėsit hetues nė atė kohė. Ai tha qė pjesėn dėrmuese tė shėrbimit tė tij si vullnetarė nė UĒK e ka bėrė nėn komandėn e Nuredin Ibishit.

Dėshmitari i pestė i prokurorisė, Nuredin Ibishi, ėshtė marrė nė pyetje nga trupi gjykues, prokuroria dhe avokatėt mbrojtės rreth tre orė. Ai i konfirmoi deklaratat e dhėna nė vitin 2003, por foli edhe pėr gjendjen e rėndė tė popullatės e cila qėndronte nė qiell tė hapur, sigurimi i ushqimit dhe sigurinė e tyre nga forcat e rregullta e paramilitare serbe.

Ndėrsa, sa i pėrket qendrės sė paraburgimit nė Llapashticė dhe Bajgorė, Ibishi tha se ka qenė vendim i Shtabit tė Pėrgjithshėm qė tė ndalurit tė mos keqtrajtohen, t’iu kushtohet vėmendje sikurse ushqimit dhe kushteve tė tyre tė jetesės.

Sa i pėrket ndalimit tė pylltarit, Millan Stankoviq, ai tha se forcat serbe pėrdornin pylltarėt qė tė zbulonin vendndodhjen e ushtarėve tė UĒK-sė apo popullatės civile e mė pas i vritnin dhe i masakronin ata.

Avokati mbrojtės, Mexhid Syla, tha se as pesė dėshmitarėt e sotėm nuk vėrtetuan tezat e akuzės.

“Tre dėshmitarėve iu lexuan dėshmitė e dhėna nė seancėn kryesore tė vitit 2003. Edhe nė ato dėshmi nuk i kanė mbrojtė tezat e akuzės, por pėrkundrazi i kanė hedhė poshtė tezat e akuzės. Ndėrsa, dėshmitari Nuredin Ibishi, i cili sot u mor nė pyetje shumė gjatė nė mėnyrė shumė bindėse dhe tė qartė i ka hedhė tezat e akuzės se ka ndodhė diēka ashtu siē pretendon akuza”, ka deklaruar avokati Syla.

Kryetari i trupit gjykues, Franēesko Florid, ka marrė vendim qė nesėr tė akuzuarve t’iu hiqen masat e mbetura nga aktakuza e kaluar. Atyre do t’iu kthehen dokumentet e udhėtimit.

Tė mėrkurėn e ardhshme trupi gjykues sė bashku me avokatėt mbrojtės do tė caktojnė listėn e dėshmitarėve.

Gjykimi pritet tė vazhdojė nė fund tė gushtit apo fillim tė shtatorit.
RTK

Dogana nė veri, hapi i ardhshėm i EULEX-it?

Shefi i EULEX-it, Yves De Kermabon ka deklaruar se hapi i ardhshėm i kėtij misioni do tė mund tė ishte vendosja e doganės nė vendkalimet administrative nė veri tė Kosovės, nė Leposaviq dhe nė Zubin Potok.

Gjatė njė takimi me gazetarėt e medieve nga Serbia, tė martėn nė Prishtinė, Kermadon ka thėnė se, nė bashkėpunim me institucionet serbe nė veri tė Kosovės dhe me Beogradin, ėshtė arritur qė nė mėnyrė paqėsore tė largohet bllokada e rrugėve, ndėrsa ka shtuar se puna nuk do tė ndalet me kaq.

Kermabon ėshtė shprehur i vendosur, duke thėnė se, “nuk do t’i ndalim aktivitetet tona nė portat 1 dhe 31, nė veri tė Kosovės”.

Shefi i EULEX-it ka thėnė se doganat dhe statusi i Kosovės janė dy ēėshtje tė ndara. Megjithatė, De Kermabon ka theksuar se, edhe pse nė kėto dy pika kufitare tash pėr tash nuk funksionon dogana – ky do tė mund tė ishte hapi i radhės, pasi tė gjenden zgjidhjet e caktuara politike.

Ai po ashtu ka thėnė se, Kosova nė bazė tė Rezolutės 1244 tė OKB-sė ėshtė territor unik doganor dhe se EULEX-i po pėrpiqet ta kthejė gjendjen qė ishte nė kėto vendkalime kufitare para shpalljes sė pavarėsisė. Sipas tij, edhe Beogradi pajtohet me njė gjė tė tillė.

Sipas Kermabon, EULEX-i posedon tė gjitha mjetet teknike pėr vendosjen e doganės nė veri, mirėpo, fillimisht - ka thėnė ai - duhet tė shikohet se ēfarė tė bėhet me paratė qė do tė mblidheshin aty.
Telegrafi

Haradinaj: Beogradi sillet armiqėsisht ndaj Kosovės

Lideri opozitar nė Kosovė, Ramush Haradinaj, tha se Serbia edhe “mė tutje sillet nė mėnyrė armiqėsore ndaj Kosovės, por ėshtė e vėrtetė se tash nuk i pėrdorė armėt”.

Sipas tij, Beogradi “nuk jep kontribut pėr zhvillimin e Kosovės dhe as tė serbėve tė Kosovės, qė t’i zhvillojnė kapacitetet e tyre pėr jetė”.

Kėto komente lideri i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės i bėri para gazetarėve tė mediave beogradase, qė po e vizitojnė Kosovėn, nė organizim tė Zyrės sė pėrfaqėsuesit tė posaēėm tė BE-sė nė Kosovė.

Mė tutje, Haradinaj u shpreh edhe pėr akuzat e Beogradit ndaj tij. “Nuk mė ka ēuditur perceptimi i Beogradit nė kohėn e Millosheviqit, kur mė kanė quajtur kanibalin mė tė madh”, tha Haradinaj dhe shtoi se “pak ēuditem qė tash, pas gjithė asaj qė ka ndodhur, Beogradi e vazhdon atė politikė”.

Nė kėtė aspekt, ai theksoi se “mė shumė e ēmon mendimin e Hagės se sa tė Beogradit”. /REL/
Telegrafi

Bogdanoviq: Deklarata e Thaēit - marketing politik

Ministri pėr Kosovė nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, ka thėnė se deklarata e kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, se Beogradi ka filluar tė mendojė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė marketing i thjeshtė politik dhe se Qeveria e Serbisė kurrė nuk do ta pranojė kėtė.

"Ėshtė e pavėrtetė absolute se Qeveria e Serbisė, me ēfarėdo veprimi tė vet, me bėrje ose mos bėrje, ta njohė pavarėsinė e Kosovės. Kjo ėshtė absolutisht e papranueshme", ka thėnė ai.

Ai ka thėnė se ne kurrė nuk do tė pranojmė kėtė, jo vetėm qeveria aktuale, por as qeveritė e ardhshme. Ai ka shtuar se deklarata e kryeministrit tė Kosovės ėshtė vetėm dėshmi e nervozes sė tij pėr shkak se numri i vendeve qė po e njohin Kosovėn si shtet tė pavarur ėshtė shumė i vogėl.

Bogdanoviq ka thėnė edhe se procesi i liberalizimit tė vizave pėr qytetarėt e Serbisė nuk ka kurrfarė lidhje me njohjen e Kosovės. /rtv21/
Telegrafi

Bogdanoviq: Paratė e doganave t’u shkojnė serbėve

Ndaj deklaratave tė Kermabosė ka reguar menjėherė ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Goradn Bogdanoviq. Ai ka thėnė se vendimi i njėanshėm pėr vendosjen e pikave doganore, edhe nėse merret nga EULEX-it do tė jetė i papranueshėm. “Ne duam qė tė ardhurat qė do tė mblidheshin nė linjat administrative t’i shkojnė komunitetit serb nė Kosovė, dhe qė paratė tė mbesin tek autoritetet vetė-qeverisėse nė veriun e Kosovės. Kjo do ta forconte ekonomikisht komunitetin serb”, ka thėnė Bogdanoviq.
KTV

Llapjani_HH
15-07-09, 18:35
Solana pranon progresin nė Kosovė por porositi Sejdiun e Thaēin tė mos “flenė”

Shefi i diplomacisė sė Bashkimit Evropian, Javier Solana, nė takimin e pėrbashkėt me kryetarin Fatmir Sejdiu dhe kryeministrin Hashim Thaēi ka thėnė se Kosova dhe institucionet e saj kanė shėnuar progres.

Mirėpo, ndonėse ka thėnė se ndihet optimist se si po rrjedhin proceset nė Kosovė, Solana ka porositur kosovarėt qė tė vazhdojnė me ritmin e punės sė tyre dhe tė mos “flenė”, nė mėnyrė qė tė zhvillohet demokracia nė Kosovė.

Ai ka premtuar se Kosova gjithnjė do ta ketė ndihmėn e Bashkimit Evropian, qoftė pėrmes misionit EULEX apo edhe institucioneve tjera ndėrkombėtare, duke thėnė se po punohet qė Kosova tė afrohet nė BE. “Procesi i liberalizimit tė vizave ka nisur shumė kohė pėrpara dhe nė atė kohė Kosova nuk ka qenė vend kandidat i kėtij procesi. Por procesi do tė vazhdojė edhe nė vendet tjera.

Ekzistojnė shumė punė qė duhet tė bėhen. Ky ėshtė proces qė pėrmban elemente teknike dhe jo elemente politike. Vendet qė kanė kontroll nga Bashkimi Evropian apo kanė prani ushtarake tė BE-sė nuk do tė thotė qė ato vėrtetė kontrollohen. Ēdo vend nė Ballkan ėshtė shtet sovran dhe Qeveritė kanė pėrgjegjėsinė pėr tė zgjidhur ēėshtjen e pasaportave qė i takon Ministrisė sė Brendshme.

Disa vende i plotėsojnė kėrkesa dhe disa tė tjera jo. Atėherė ėshtė normale qė tė sillemi nė mėnyrė inteligjente pėr pėrmbushjen e standardeve qė kėrkon dhe kjo aspak nuk ka tė bėjė me EULEX-in”, tha Slana. Ai ka bėrė tė ditur se pritet qė Kosovėn ta vizitojnė disa zyrtarė tė Komisionit Evropian pėr tė njoftuar se si do tė veprohet nė kėtė proces pėr Kosovėn, derisa Mali i Zi, Maqedonia dhe Serbia pritet tė jenė pėrfitues tė liberalizimit tė vizave. Kurse, kryeministri Thaēi ka thėnė se ėshtė e sigurt qė Kosova do tė ketė tė ardhme evropiane, duke e pėrshkruar progresin nė Kosovė si spektakular.
KTV

Duhet tė prisni kohėn tuaj

Javier Solana nuk jep premtim tė qartė pėr pėrfshirjen e Kosovės nė procesin e liberalizimit tė vizave. Thotė se tė gjitha shtetet duhet t’i pėrmbushin kėrkesat e parashtruara nga Komisioni Evropian pėr kėtė proces. Presidenti Sejdiu dhe Kryeministri Thaēi, para gazetarėve, janė treguar modestė edhe nė kėrkesat pėr pėrfshirjen e Kosovės nė proces

Shefi i diplomacisė europiane, Javier Solana konfirmoi lėnien e Kosovės jashtė procesit tė liberalizimit tė vizave pėr njė kohė tė pacaktuar.

Nėse nė Beograd dhe Shkup e ka thėnė me gėzim se qytetarėt e kėtyre vendeve do tė kenė lajme tė mira brenda pak ditėve sa i pėrket udhėtimit pa viza nėpėr shtetet e BE’sė, nė Prishtinė atij iu desh t’i pėrmendė vizat vetėm pasi u pyet nga gazetarėt pėr to.
Serbia, Maqedonia dhe Mali i Zi do tė presin brenda dy ditėve konfirmimin nga Komisioni Europian pėr heqjen e vizave pėr shtetasit e tyre qė nga fillimi i vitit tė ardhshėm, ndėrsa shtetasit e Shqipėrisė dhe Bosnjės e Hercegovinės janė njė vit mė larg kompletimit tė kėtij procesi.

Por pėr Kosovėn, BE’ja nuk ka ndonjė pėrgjigje. Shteti i ri vazhdon tė mos njihet nga pesė vende anėtare tė unionit dhe kjo shihet si pengesa kryesore qė Brukseli tė jetė nė njė zė sa i pėrket politikės sė liberalizimit pėr Kosovėn.

Premtimi i vetėm qė erdhi nga Solana, tė martėn, qe ai se Kosova nuk do tė lihet anash.
Edhe ai u arsyetua nė situatėn politike qė Kosova ka pasur para zgjidhjes sė statusit dhe vazhdon ta ketė edhe tani.

“Procesi i liberalizimit tė vizave startoi shumė kohė mė parė dhe nė atė kohė Kosova nuk ka qenė kandidate. Tė gjitha tri vendet duhet ta marrin konfirmimin nė ditėt e ardhshme. Ky ėshtė njė proces qė do tė vazhdojė nė shtetet tjera nė rajon sepse dėshira jonė ėshtė qė pėrderisa teknikisht ėshtė e mundshme, dhe e dini se ka disa punė qė shtetet duhet tė bėjnė, ne do tė vazhdojmė tė punojmė nė kėtė”, ka thėnė Javier Solana kur ėshtė pyetur tė martėn pas takimit qė zhvilloi me Presidentin Fatmir Sejdiu dhe Kryeministrin Hashim Thaēi.

Njė gazetar austriak e ka pyetur Solanėn se si ėshtė e mundur qė nėnat e viktimave tė Srebrenicės, si shtetase tė Bosnjės, tė vazhdojnė tė mos kenė qasje nė BE, ndėrsa mijėra vrarės tė mė tė dashurve tė tyre qė jetojnė nė Serbi t’u mundėsohet qasje e lirė brenda shteteve tė kėtij unioni?

“Si qytetar evropian, unė protestoj pėr kėtė”, ėshtė shprehur gazetari austriak.

Ai gjithashtu e pyeti Solanėn se si ėshtė e mundur qė Kosova, me kontroll tė fortė institucional nga BE, tė mos jetė e pėrfshirė nė proces.

“Shtetet qė kanė kontroll nga BE nė ushtri, nuk kanė kontroll nė shtet. Qeveritė kanė pėrgjegjėsinė pėr t’u marrė me pasaportat. Askush tjetėr”, u pėrgjigj Solana.

Ndėrsa liderėt e Kosovės janė treguar pasivė nė kėrkesat e tyre pėr liberalizim tė vizave, ēėshtje qė ka dominuar opinionin publik nė ditėt e fundit.

Presidenti Fatmir Sejdiu ka folur para gazetarėve pėr atė se ēka ka biseduar me Solanėn Brenda takimit.

“E informuam pėr sfidat qė kemi para vetes dhe pėr vizionin qė kemi qė Kosova tė lėvizė sa mė shpejt nė integrim nė BE dhe NATO dhe nė kėtė kuadėr qė do tė jetė me ketė qėndrueshmėri tė saj dhe stabilitet, me kėtė kuadėr qė ka pėr relacionet e kontributit tė saj pėr paqe dhe stabilitet”, ka thėnė Presidenti Sejdiu.

Ndėrsa kryeministri Thaēi, nga ana e tij, ka folur pėr tė ardhmen e Kosovės, sipas tij, tė sigurt si pjesė e NATO dhe BE.

“Tė arriturat e Kosovės nė periudhėn njėvjeēare tė pavarėsisė janė spektakolare, nė kuadėr tė ndėrtimit tė institucioneve demokratike, tė sundimit tė ligjit, tė luftimit tė korrupsionit dhe krimit tė organizuar… me perspektivė tė sigurt nė tė ardhmen shumė tė afėrt edhe pėr liberalizimin e vizave”, ėshtė shprehur Thaēi.

Ai nuk ėshtė pėrgjigjur kur ėshtė pyetur nėse ndihet “i tradhtuar” nga BE’ja pasi qė Kosova nuk figuron askund nė procesin e liberalizimit tė vizave.

I zhgėnjyer nga Shqipėria

Javier Solana ka dhėnė shenja tė qarta pakėnaqėsie me atė qė po ndodhė rreth pėrfundimit tė procesit zgjedhor nė Shqipėri. Ai ėshtė shprehur se nuk mund ta vizitonte Tiranėn pėrderisa Shqipėria nuk ka pėrmbyllur procesin zgjedhor pėr shkak tė mosshpalljes sė rezultatit.

“Zgjedhjet u mbajtėn jo shumė kohė mė parė dhe nuk ėshtė kohė e mirė tė shkoj atje, por kjo nuk do tė thotė qė Tirana ėshtė jashtė mendjes sime. Por mendoj se duhet t’u japim kohė njerėzve ta finalizojnė procesin zgjedhor. Nuk do tė doja tė komentoj tash. Mė lejoni ta bėj kėtė mė vonė, kur ti kam tė gjitha detajet. Fakti qė nuk mund tė komentoj sot ėshtė njė koment”, ėshtė shprehur ai.

Sipas Solanės, lėnia e Shqipėrisė jashtė procesit tė liberalizimit tė vizave pėr kėtė vit ka tė bėjė me mospėrmbushjen e kritereve nga ky shtet, kritere tė cilat sipas tij janė tė natyrės teknike, e jo politike.
Gazeta expres

Rugova: Jemi larg me liberalizim

Naser Rugova, anėtar i Komisionit Parlamentar pėr Integrime Evropiane, konsideron se Bashkimi Evropian po shpėrblen politikėn gjenocidale tė Serbisė, duke i ofruar mundėsinė qė shtetasit e saj tė udhėtojnė pa viza nėpėr shtetet e BE’sė.

“Ka dominuar njė mendim se BE do te jetė rigoroze por edhe neutrale ndaj vendeve te rajonit sa i takon procesit tė integrimeve dhe liberalizimit tė vizave si dhe qarkullimit tė lirė tė njerėzve dhe tė mallrave. Por vendimi i fundit i BE qė Kosova tė anashkalohet plotėsisht dhe nė njė formė tė izolohet nga njė proces tejet i rėndėsishėm, argumenton opinionet e shume zyrtarėve evropianė se BE-ja po e shpėrblen njė politike gjenocidale, qė bie ndesh me politikat dhe parimet e BE’sė”, thotė Rugova, deputet i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė (LDD) nė njė bisedė pėr “Express”.

Sipas tij, sfida e radhės pėr Republikėn e Kosovės, si shtet i ri dhe qė ka pėr synim integrimin ne BE, padyshim ėshtė procesi i liberalizimit te vizave nga BE pėr vendet e Ballkanit Perėndimor.

“Lėnia anash dhe mospėrfshirja e Kosovės nė kėtė proces e dėmton vendin tonė nė shumė aspekte, qoftė politike, nė imazhin jo tė mirė tė vendit, ekonomike, kulturore, shkencore etj. dhe e identifikon Kosovėn si vend ku nuk respektohet rendi e ligji, vend pa standarde dhe para bashkėsisė ndėrkombėtare dhe momentumit politik kur kemi nevojė pėr njohje tė reja, paraqitemi si njollė e zezė e rajonit”, ka thėnė anėtari i Komisionit Parlamentar pėr Integrime Evropiane.

Ai ėshtė shprehur se qeveria dhe institucionet e vendit janė vonuar dhe “kanė dėshtuar nė zėnien e hapave qė tė jenė pjesė e negociatave pėrfundimtare pėr procesin e liberalizimit”.

“Nė shumė raste edhe e degraduan procesin, si mungesė e njė plani konkret dhe vizionit lidhur me kėtė proces. Prodhimi i pasaportave jobiometrike pas shpalljes se pavarėsisė, prolongimi i plotėsimit tė shume kritereve dhe legjislacionit adekuat, janė obligim i institucioneve tona”, thotė Naser Rugova.
Gazeta expres

Llapjani_HH
15-07-09, 18:36
Gėrxhaliu largohet i pakėnaqur

Qė dy vjet nuk ka marrė asnjė cent pėr ekspertizat mjeko-ligjore qė i ka dhėnė nėpėr gjykimet mė tė rėnda. Disa prej ekspertizave tė tij janė hedhur poshtė si tė pabaza. Nuk e pėrjashton mundėsinė qė dikush tė jetė korruptuar, kur janė eliminuar raportet e tij. Pasi ka dhėnė dorėheqje prej Komisionit pėr tė Pagjetur, pėr Express flet drejtori i mjekėsisė ligjore, Arsim Gėrxhaliu

Express: Keni dhėnė dorėheqje nga pozita e kryesuesit tė Komisionit pėr Persona tė Pagjetur. Pse?

Arsim Gėrxhaliu: Shkaku i dorėheqjes ka qenė pakėnaqėsia e vazhdueshme, e mbi tė gjitha ka qenė largimi i emrit tim nga lista e doktoratės, tė cilėn e kam fituar nga Komisioni i Fakultetit tė Mjekėsisė. Kur ka shkuar lista nė Rektorat, Enver Hasani e ka hequr emrin tim nga lista. Nuk kam kėrkuar lėmoshė, por pse mė ėshtė cenuar e drejta e ime pėr doktoratė unė jam larguar nga Komisioni.

Express: Pėr dorėheqjen tuaj e keni informuar edhe kryeministrin?

Arsim Gėrxhaliu: Po, e kam njoftuar kryeministrin dhe pėr kėtė ēėshtje ėshtė i ngarkuar zėvendėskryeministri Ramė Manaj, i cili mė sugjeroi tė mos ngutem me dorėheqje, pasi unė duhet tė shkoj jashtė shtetit pėr ta kryer doktoratėn. Atėherė i tregova pėr padrejtėsitė qė mė janė bėrė, por nuk kam marrė asnjė pėrgjigje pėr dy muaj dhe vendosa t`ia paraqes dorėheqjen kryeministrit. Unė jam i vetmi njeri qė ka punuar me ndėrkombėtarė dhe i vetmi shqiptar qė punon nė mjekėsinė ligjore. E tash edhe me EULEX.

Express: Pse thoni se ta ka bėrė Enver Hasani kėtė?

Arsim Gėrxhaliu: Nuk e di. Unė i kam pasur poenėt, e kam dhėnė provimin e anglishtes. Emri im ka shkuar si kandidat qė i ka plotėsuar kushtet. Edhe pse nuk kam pas konkurrencė, edhe emri im ka shkuar me prioritet, Enver Hasani e ka larguar emrin tim.

Express: Pse atėherė nuk e keni paditur Z. Hasani?

Arsim Gėrxhaliu: Pse, ēka i bėn nėse e padit? Ai i ka disa padi dhe ėshtė zgjedhur gjyqtar nė Gjykatėn Kushtetuese. Le tė mbetet nė moralin e tij si njeri i cili ka stopuar shqiptarėt me ec pėrpara. Me krejt ato padi dhe njė njeri i tillė pas gjithė kėtyre skandaleve ėshtė nė Gjykatėn Kushtetuese.

Express: Dorėheqja juaj po del se ėshtė bėrė pėr shkaqe personale?

Arsim Gėrxhaliu: Ashtu ma kanė kualifikuar, jo vetėm ju, por tė gjithė. E kanė marrė si shkak personal, por prapė po them se nuk ėshtė personal.

Express: Pse nuk ėshtė personale?

Arsim Gėrxhaliu: Qė dhjetė vite vinė familjarėt, komisionet qeveritare dhe tė gjithė. Qė dhjetė vite ndėrrohen ministrat dhe kryeministrat, flasin se do tė shkollojnė njerėz. E na dhjetė vite pas luftės ne nuk kemi antropologė.

Express: Edhe pse nė Kosovė nuk ka antropologė, ju keni kryer punėn e antropologut?

Arsim Gėrxhaliu: Unė jam mjek ligjor, por qė mė ėshtė dashtė me u lėshua nė punėt e antropologjisė pėr hir tė popullit. Sot e kėsaj dite nuk ka antropologė edhe dhjetė vjet pas luftės.

Express: T`i kthehemi punės qė bėni nė mjekėsinė ligjore. Jeni qė dhjetė vjet nė krye tė Institutit ku bėhet identifikimi i personave tė zhdukur?

Arsim Gėrxhaliu: Ne kemi filluar nė ditėn e dytė ku ka hyrė KFOR`i pas luftės. Kemi startu me 5500 tė zhdukur dhe sot jemi me 1900 ende tė zhdukur. Pra, kemi mė shumė se 3500 tė identifikuar.

Express: E pse gjykatat vazhdimisht ankohen se ju vonohen raportet e ekspertizave?

Arsim Gėrxhaliu: I kam tė gjitha faturat e papaguara tė gjykatave tė qarkut, duke filluar prej asaj tė Prishtinės, Gjilanit, Prizrenit, Pejės. Asnjėra prej kėtyre gjykatave nuk ka paguar qė dy vite pėr punėn qė e bėjmė.

Express: Vonesa e raporteve tė obduksionit po del se ėshtė si pasojė e vonesave nė pagesėn e ekspertėve mjeko-ligjorė?

Arsim Gėrxhaliu: Pse me shku unė me dhanė ekspertiza, ku mua nuk mė paguajnė qė dy vite? Gjykatat Komunale paguajnė me rregull.

Express: A keni kėrkuar prej institucioneve mė tė larta qė kėto mjete t`ju paguhen?

Arsim Gėrxhaliu: Vazhdimisht kemi kėrkuar. Kam folur edhe me kryeprokurorin e Qarkut nė Prishtinė, Osman Kryeziun. Veē na kanė premtuar se do tė na i paguajnė dhe asgjė mė shumė.

Express: Por, z. Gėrxhaliu prej vonesave tė ekspertizave janė duke pėsuar mė sė shumti qytetarėt qė janė nė procese gjyqėsore?

Arsim Gėrxhaliu: Po, ėshtė e vėrtetė. Por, dy vjet shkuarje nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren, Pejė, Prishtinė. Ato janė dy vjet. Ne kemi treguar anėn tonė. Aty janė me mijėra euro.

Express: Disa nga raportet e ekspertizave qė i bėni hidhen poshtė. Pse ka ndodhur kjo?

Arsim Gėrxhaliu: Fakt ėshtė.

Express: Pse ka ndodhur hedhja e ekspertizės qė e bėni ju?

Arsim Gėrxhaliu: Shko pyeteni nė gjykatė.

Express: A ka dhėnė pėrgjegjėsi ndokush pėr eliminimin e kėtyre ekspertizave?

Arsim Gėrxhaliu: Jo, askush. Ka edhe ekspertiza qesharake qė janė dhėnė mbi ekspertizėn time.

Express: Me hedhjen e kėtyre ekspertizave e kanė vėnė nė sprovė profesionalizmin tuaj?

Arsim Gėrxhaliu: Nė shumicėn e rasteve ata besojnė nė profesionalizmin tim. Rastet mė tė vėshtira i kam zgjedhur unė. Pėr shembull, rasti i Elona Krasniqit, vrasėsi i tė cilės i ka marrė 40 vjet burgim...

Express: Pse pra hidhen ekspertizat tuaja dhe kryhen superekspertiza?

Arsim Gėrxhaliu: Kjo ndodh sepse nuk i konvenon dikujt.

Express: A ka korrupsion aty?

Arsim Gėrxhaliu: Kah ana ime jo, e nalt nuk e di.

Express: Nuk po e pėrjashton mundėsinė qė ka korrupsion kur vendoset tė hidhen poshtė raportet e juaja?

Arsim Gėrxhaliu: E ēka po i vjen kėsaj era, normal qė korrupsion.

Express: A keni kėrkuar sqarime pse ndodhin kėto?

Arsim Gėrxhaliu: EULEX`i ėshtė duke punuar dhe rishqyrtuar shumė raste. EULEX`i ėshtė duke punuar nė secilin rast dhe shume njerėz qė kanė bėrė shkelje do tė japin llogari. Me kohė do tė dalin tė gjitha nė shesh.
Gazeta expres

Preshevė: Bastisen tri shtėpi

Sipas agjencisė INA, tė mėrkurėn, me pretekst tė kėrkimit tė armėve, janė bastisur shtėpitė e dy ish-komandantėve tė UĒPMB, Lulzim Ibishit dhe Sadat Nuhiut, nė mungesė tė tė cilėve nė biseda informative janė marrė anėtarėt e familjeve tė tyre, nėna 70-vjeēare e Lulzim Ibishit, dhe disa familjarė tė Sadat Nuhiut.

Njoftohet se ėshtė bastisur edhe familja e Gafurr Dalipit, nė fshatin Geraj, ndėrsa nė tė tri bastisjet kanė marrė pjesė mbi 300 xhandarė.

Organizata e Veteranėve tė Luftės e UĒPMB i apeloi OKB, OSBE, Kėshillit tė Sigurimit dhe partive politike shqiptare nė Luginė, nė Kosovė, Maqedoni dhe Shqipėri, qė tė jenė mė aktivė ndaj situatės nė Luginėn e Preshevės.

Aksionet u ndėrmorėn pas shpėrthimit tė njė bombe njė ditė mė parė nė Preshevė, nė ndėrtesėn ku kryesisht banojnė pjesėtarė tė policisė serbe dhe ku u plagosė njė grua me njė fėmijė.
Gazeta expres

Mustafa, sulmi nė Preshevė montim i policisė serbe

Brenda pak ditės regjistrohet incidenti i dytė nė luginėn e Preshevės. Gjysėm ore pas mesnate njė shpėrthim i fuqishėm ka tronditur banorėt e kėsaj komune. Nė shpėrthimin i cili ka ndodhur pėrballė ndėrtesės ku banojnė anėtarėt e forcave tė policisė sė Serbisė dhe xhandarmerise kanė mbetur tė plagosur dy kalimtar rasti tė pėrkatėsisė etnike shqiptare.

Mjeti shpėrthyes sipas informative paraprake ka qene i vendosur nė njė makinė tė parkuar pėrballė ndėrtesės sė banuar me policė dhe pjestarė tė xhandarmerisė serbe. Ministri i brendshėm Ivica Daēiq i cili gjatė ditės ka vizituar qytetin e Preshevės, sulmin e ka cilsuar si akt terrorist.


"Ky ėshtė njė akt klasik terrorist, ku ėshtė rrezikuar jeta e civilėve. Dy nga tė plagosurit janė shqiptarė. Policia ėshtė kėtu pėr tė mbrojtur rendin publik dhe tė mbrojė qytetarėt nga terroristėt dhe do tė ndėrmarė tė gjitha masat pėr tė ruajtur stabilitetin e vendit dhe pėr tė mbrojtur tė gjithė qytetarėt, serbėt, shqiptarėt, muslimanėt dhe tė gjithė atyrė qė jetojnė kėtu", tha Ivica Daēiq, minister i Brendshem i Serbisė.

Autoritet e Komunės sė Preshevės shpėrthimin e mbrėmshėm e kanė cilėsuar si proces tė montuar nga autoritet serbe, tė cilėt vazhdojnė politikat e Millosheviqit qė kanė pėr qėllim pastrimin etnik tė Luginės sė Preshevės. Janė bastisur katėr familje shqiptare nė kėtė Komunė me ē'rast ėshtė arrestuar nje person. Kryetari i Komunės Ragmi Mustafa i ka bėrė thirrje popullatės qė tė ruaj gjakftohėsinė dhe tė mos bie pre e provokimeve tė kėtilla tė autoriteteve serbe.

Ky ėshtė incidenti i dytė i tillė nė pesė ditėt e fundit nė Luginėn e Preshevės. Nė incidentin, qė ndodhi tė enjen e kaluar, ishin plagosur dy pjestarė tė xhandarmerisė nė fshatin Lucanė tė komunės sė Bujanocit. Xhandarėt janė plagosur nga njė predhė e shkrehur me mortajė dore dhe nė momentin e sulmit ndodheshin nė njė makinė. Ministri serb i policisė Ivica Daēiq edhe kėtė sulm e cilėsoi si "terrorist".
ALSAT M

Llapjani_HH
15-07-09, 18:37
Rama: Maskarada e Berishės nė KRRTRSH si ajo e KQZ

• Kryetari i Partisė Socialiste, Edi Rama akuzon kryeministrin Berisha se paralelisht me shkatėrrimin e procesit zgjedhor po shkatėrron dhe vendin duke miratuar projekte tė dėmshme pėr Shqipėrinė.

TIRANE-Me gjuhė tė ashpėr, Kryetari i Partisė Socialiste akuzoi sot, nga selia roze, kryeministrin Berisha se paralelisht me shkatėrrimin e procesit zgjedhor po shkatėrron dhe vendin duke miratuar projekte tė dėmshme pėr Shqipėrinė.

Lideri i PS-sė Edi Rama duke iu referuar projekteve tė miratuara dje nė KRRTRSH, nė krye tė sė cilės ėshtė kryeministri
Berisha, i cilesoi si tejet tė rrezikshme dhe shkatėrruese pėr vendin.

"Ndėrkohė qė Partia Socialiste kėrkon me tė drejtėn qė i jep, pa asnjė farė dyshimi, ligji zgjedhor i Republikės sė Shqipėrisė, tė bėjė transparencėn e 28 qershorit nė Berat, Tiranė e Shkodėr, Sali Berisha vazhdon, nė shkelje tė plotė tė cdo tė drejtė demokratike e ligjore, tė shkatėrrojė procesin zgjedhor dhe, njėkohėsisht, tė marshojė nė rrugėn e vendimeve shkatėrruese pėr tė ardhmen, pėr ekonominė kombėtare e pėr mjedisin tonė tė pėrbashkėt."

Rama shkoi mė tej duke e akuzuar kryeministrin pėr pėrfitime materiale personale nga projekti i parkut energjetik nė Durrės dhe nė favor tė biznesmenit boshnjak Damir Fazlic. Ky projekt i miratua dje KRRTRSH.

" I ashtuquajturi Park Energjitik nė Durrės ėshtė nė fakt i shumė herė denoncuari favor pėr sekserin serb tė oborrit kryeministror, mbi njė tokė qė zien nga konfliktet e pronėsisė dhe ku shtohet edhe projekti pėr TEC-in famėkeq me qymyr, tė cilin me tė drejtėn e Zotit populli i Durrėsit nuk e dėshiron e qė ne do ta kundėrshtojmė me tė gjitha mjetet demokratike, duke u bėrė zėdhėnės tė vendosur tė kundėrshtisė legjitime tė qytetarėve durrsakė."

Kryesocialisti tha se PS do tė kundėrshtonte me tė gjithė mjetet ligjore projektet tė tilla si parku energjetik nė Porto Romano, tė cilėn Rama e etiketoi si “pėrbindėsh qė nuk sjell asnjė tė mirė” . Gjithashtu tha se do tė kundėrshtonte dhe projekte si ajo e fabrikės sė ēimentos nė Lezhė dhe Shkodėr. "qe do i jepnin fund cdo ėndrre pėr turizėm tė standarteve tė shekullit tė ri"

"Pėrrallėn e respektimit tė standarteve europiane gjatė ndėrtimit e funksionimit tė kėtij pėrbindėshi qė nuk sjell asgjė tė mirė pėr zhvillimin e qėndrueshėm tė vendit, Sali Berisha mund t’ia tregojė kukullave tė tryezave tė vendimmarrjeve tė tij skandaloze, po askujt tjetėr, sepse tė gjithė e dimė fare mirė se kėsisoj pėrbindshash nuk ndėrtohen mė nė Europė pikėrisht sepse bien ndesh me standartet e zhvillimit tė qėndrueshėm. Dhe nėse pėr kryeministrin pa mandat pėr ta qeverisur Shqipėrinė, mushkėritė e qytetarėve tė Durrėsit e tė tė gjithė vendit janė mė pak tė cmuara sesa mushkėritė e qytetarėve tė Bashkimit Europian, pėr ne ato janė po njėsoj tė cmuara dhe asgjė qė nė Europėn e Bashkuar nuk lejohet mė tė ndėrtohet, nuk ka pse lejohet tė ndėrtohet nė Shqipėrinė qė po shkon drejt Europės"- tha Rama nė prononcimin pėr shtyp nga selia rozė.

Rama theksoi se pervec mosnjohes se zgjedhjeve te 28 qershorit, derisa nuk do tė njihet e drejta pėr tė gjitha kontestimet,
e “pa mohueshme” sic i cilėsoi ai, PS nuk do tė njohė as vendimet e djeshme tė KRRTRSH-sė.

“Qytetarėt e zonave tė prekura drejtėpėrdrejtė nga kjo maskaradė klienteliste e korruptive e KRRTRSH-sė, e cila zhvillohet paralelisht maskaradėn e KQZ-sė, duhet tė jenė tė sigurtė nė vendosmėrinė tonė pėr ta ndalur, me cdo mjet demokratik, dorėn qė shkatėrron tė ardhmen e njė atdheu tė tėrė pėr tė pasuruar njė familje tė vetme, duke i bėrė pasuritė e pėrbashkėta tė shqiptarėve, copa e cika pėr klientėt e pushtetit tė kėsaj familjeje."
BalkanWeb

PD: Rama po fsheh pėrgjegjėsinė e humbjes

• PD reagon pas deklaratės sė kreut socialist Edi Rama duke i cilėsuar fjalėt e tij mashtrime e trillime elektorale. Pėrmes zėdhėnėses, Mėhilli PD thekson se Rama po maskon pėrgjegjėsinė tij pėr humbjen e zgjedhjeve.

TIRANE- Partia Demokratike reagon pas deklaratės sė kreut socialist Edi Rama duke i cilėsuar fjalėt e tij mashtrime e trillime elektorale. Pėrmes njė deklarate pėr mediat, zėdhėnėsja e PD-sė theksoi se deklaratat e kreut socialist janė pėrpjekje pėr tė mbrojtur veten nga dorėheqja.

“Sot Edi Rama ju serviri Shqiptarėve edhe njė herė torbėn e tij tė turpshme tė shpifjeve mashtrimeve e trillimeve elektorale dhe sulmeve personale familjare ndaj Kryeministrit, tė gjitha kėto vetėm e vetėm pėr tė mbrojtur veten nga dorėheqja” u shpreh Mėhilli.

Ndėrsa thekson se Rama po maskon pėrgjegjėsinė tij pėr humbjen e zgjedhjeve, PD deklaron se tashmė ka ardhur koha e atyre qė votuan Shqipėrinė europiane.

“I themi zotit Rama se koha ėshtė e shqiptarėve e atyre qė votuan pėr projektin e Shqipėrisė europiane dhe e atyre qė votuan projekte tė tjera nė kėto zgjedhje” theksoi zėdhėnėsja e PD-sė.
BalkanWeb

Ushtarėt izraelitė flasin pėr Gazėn

Njė grup ushtarėsh izraelitė thonė se ka pasur abuzime tė shumta tė civilėve gjatė luftės nė Gaza.

Njė grup ushtarėsh izraelitė tė cilėt morėn pjesė nė operacionin kundėr Hamasit nė Rripin e Gazės nė janar tė kėtij viti, thonė se gjatė kėtij operacioni ka pasur abuzime tė shumta tė civilėve, disa prej tė cilave mund tė konsiderohen si krime lufte.

Mė shumė se 25 ushtarė izraelitė, nė njė dėshmi para organizatės vendase Thyerja e Heshtjes, qė ka pėr qėllim tė zbulojė shkeljet nė ushtrinė izraelite, thonė se rregullat e ushtrisė nuk bėnin pėrjashtim mes banorėve civilė dhe militantėve tė armatosur.

Ushtarėt izraelitė thonė se civilė palestinezė u pėrdorėn si mburoja njerėzore.

Kjo akuzė e veēantė po hetohet nga policia ushtarake izraelite, thotė korrespondenti i BBC-sė, Paul Wood.

Akuza tė ngjashme kanė bėrė mbi 25 ushtarė qė morėn pjesė nė operacionin e janarit nė Rripin e Gazės.

Njėri prej tyre tha se pėrpara fillimit tė kėtij operacioni, trupave izralite iu thanė se nė kėtė betejė tė gjithė qė dilnin pėrpara ishin armiq dhe nuk kishte njerėz tė pafajshėm.

Ndėrsa njė ushtar tjetėr tha se disa pjesėtarė tė njėsisė sė tij meritonin tė pėrfundonin nė burg pėr shkeljet qė kishin bėrė.

Ushtria izraelite thotė se bėri ēmos pėr tė shmangur viktimat nė radhėt e civilėve palestinezė.

Edhe dėshmitė e kėtyre ushtarėve japin hollėsi sesi ushtria izraelite shpėrndante fletushka nė zona tė ndryshme, para fillimit tė ofensivės, ku civilėt paralajmėroheshin qė tė largoheshin pėr shkak tė luftimeve.

Por organizata Thyerja e Heshtjes thotė se hetimet duhet tė zhvillohen pėr atė qė ndodhi mė pas, qė hedh dyshim mbi moralitetin e veprimeve tė ushtrisė izraelite nė Gazė. /bbc/
Mesazhi.com

Dani11
16-07-09, 07:32
Daēiq po provokon shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės
Forcat e xhandarmėrisė serbe kanė vazhduar me bastisjen e familjeve shqiptare nė Preshevė.
E mėrkurė, 15 Korrik 2009 19:24



Forcat e xhandarmėrisė serbe kanė vazhduar me bastisjen e familjeve shqiptare nė Preshevė, pas njė shpėrthimi qė ndodhi nė mėngjesin e sė hėnės nė njė ndėrtesė ku po banonin familje tė policėve serb dhe xhandarmerisė.

Xhelal Sylejmani nga fshati Shoshajė ėshtė arrestuar sot nė orėt e hershme tė mėngjesit nga xhandarmėria serbe. Sipas familjarėve nė ora 03.30 ka filluar bastisja e shtėpisė ku jeton Xhelali me gruan dhe fėmijėt, njofton korrespodenti i agjencisė sė lajmeve INA.

Familjarėt e tė arrestuarit tė shqetėsuar tani nuk dinė asgjė se ku gjendet djali i tyre.

Ata presin ndonjė iniciativė konkrete nga avokatėt privat apo pėrfaqėsues institucional pėr tė marrė informacione se nė cilin burg gjendet Xhelal Sylejmani dhe ēfarė ėshtė gjendja momentale e tij. Nė vendin e ngjarjes ku ka ndodhur shpėrthimi ka qėndruar edhe ministri i brendshėm serb, Ivica Daēiq, i cili kėtė veprim e ka quajtur njė akt klasik i terrorizmit.


Reagimet e partive shqiptare

Lidhur me kėto arrestime dhe bastisje kanė reaguar ashpėr subjektet politike shqiptare qė veprojnė nė Luginė tė Preshevės. Lideri i PDSH, Ragmi Mustafa ka theksuar se nė banesėn ku ka ndodhur shpėrthimi, banojnė nė mėnyrė tė paligjshme policė serb tė stacionit policorė tė Preshevės madje oficerė tė ushtrisė serbo dhe qytetarė tė tjerė shqiptarė me tė drejt shfrytėzimi.

"Kėtė banesė e ndėrtuan viteve tė nėntėdhjeta punėtorėt e subjekteve ekonomike tė Komunės sė Preshevės. Nė mėnyrė tė padrejtė u vendosėn pas luftės sė Kosovės dhe Luginės sė Preshevės forca ushtarako policore tė Serbisė. Eksplodime tė ngjashme kishte edhe disa ditė mė parė nė Komunėn e Bujanocit, madje nė qytetin e Preshevės disa muaj mė parė por edhe ēdo vit kur bashkatdhetarėt tanė ndodhen pėr pushime verore nė familjet e tyre", thotė Mustafa. Ai ka shtuar se xhandarmeria serbe ka vazhduar edhe kėtyre ditėve terrorin dhe bastisjet ndaj familjeve shqiptare. Partitė politike shqiptare nė kėtė rajon ftojnė komunitetin ndėrkombėtar qė tė ndihmojė shqiptarėt e pambrojtur nė Komunėn e Preshevės dhe Luginė pėr tė qenė tė rehatshėm, tė sigurt dhe tė qetė nė vendbanimet e tyre.

Ish-Kryetari i OVL-UĒPMB-sė Lulzim Ibishi dhe pasardhėsi i tij Sadat Nuhiu janė tė shqetėsuar me situatėn e sigurisė nė Luginė tė Preshevės.

Ata thonė se aksionet e xhandarmerisė dhe policisė nė kombinim me ato ushtrisė tė udhėhequra nga BIA-sė nuk kanė tė ndalur ndaj ushtarėve tė UĒK-sė dhe UĒPMB-sė.

"Kjo nuk ėshtė hera par ku ish ushtarėt e UĒK-sė ,UĒPMB-sė janė cak i sulmit me qėllim tė tensionimit tė situatės ne Luginė tė Preshevės ku mekėto bastisje , doza e pasigurisė i shtohet popullatės civile e cila asht duke jetuar ne Luginė tė Preshevės", thuhet nė komunikatėn e OVL-UĒPMB-sė.


Bastisje kryesisht tė familjeve tė pjestarėve tė ish-UĒPMB-sė

Nė rajonin e Preshevės janė regjistruar bastisje tė radhės nėpėr shtėpitė shqiptare, kryesisht tė ish-pjestarėve tė UĒPMB-sė, tashmė tė shpėrndarė pas konfiktit nė kėtė zonė nė vitin 2000. "Bėhet fjalė pėr familjen Nuhiu nė qytetin e Preshevės, familjen Ibishi nė fshatin Norēė, familjen Dalipi nė fshatin Gerajt dhe familjen Mehmeti nė fshatin Miratocė. Preteksi nė bastisjet e objekteve tė kėtyre familjeve ishte gjetja e armėve. Natyrisht se ky skenar sipas deklaratave tė familjeve qė janė vizituar ėshtė i organizuar qė mė parė sepse ka shumė ditė qė kėto familje ishin nėn vėzhgimin e rreptė tė xhandarmėrisė serbe", kanė theksuar pėrfaqėsuesit e organizatave pėr tė drejtat e njeriut. Banorėt lokal kanė theksuar se me tendencė tė caktuar po tensionohet situata nė kėtė rajon, nga struktura tė errėta shtetėrore serbe.

"Pėrfundimisht kėrkojmė largimin e forcave ushtarako policore e sidomos tė xhandarmėrisė ng komunat tona", thekson edhe kryetari aktual i komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa. /ina/

Dani11
16-07-09, 07:33
NATO e angazhuar pėr tė ndihmuar FSK-nė
Mujota ėshtė takuar tė mėrkurėn me zv/komandantin e NATO-s pėr Evropė, gjeneralin John McColl...
E mėrkurė, 15 Korrik 2009 17:33

Ministri i FSK-sė, Fehmi Mujota ėshtė takuar tė mėrkurėn me zv/komandantin e NATO-s pėr Evropė, gjeneralin John McColl, mė tė cilin ka biseduar pėr zhvillimet nė kėtė ministri dhe nė Forcėn e Sigurisė sė Kosovės dhe angazhimet e ardhshme nė kėto dy institucione.

Ministri Mujota e vlerėsoi lartė ndihmėn e NATO-s dhe kėrkoi qė kjo ndihmė tė vazhdojė edhe nė tė ardhmen, nė mėnyrė qė FSK-ja tė vazhdojė me sukses ngritjen dhe profesionalizimin e saj sipas standardeve dhe parimeve tė Aleancės Veri-atlantike.

Nė kėtė fazė jemi tė interesuar qė tė kemi rritje tė kapaciteteve mentoruse tė NATO-s pėr FSK-nė dhe sigurimin e armatimit adekuat paralelisht me arritjen e kapaciteteve tė para operacionale, ka thėnė Mujota me kėtė rast.

Ishte vlerėsim i pėrbashkėt se suksesi i deritanishėm nė ndėrtimin e Ministrisė dhe ngritjen e FSK-sė, ėshtė arritur nė saje tė punės sė pėrbashkėt tė Ministrisė, KFOR-it dhe NATO-s.

Gjenerali McColl, siē thuhet nė njė komunikatė tė Ministrisė sė FSK-sė, e siguroi edhe njėherė Ministrin Mujota, se do tė angazhohet qė nė Komandėn Supreme tė NATO-s nė Bruksel, tė nxisė shtetet anėtare pėr ofrimin e ekspertėve tė mentorimit si dhe inkurajimin e vendeve mike pėr kontribut tė mėtejmė nė Fondin e Mirėbesimit pėr FSK-nė.

Gjithashtu McColl, gjatė qėndrimit tė tij nė Kosovė u takua edhe me gjenerallejtėnant Sylejman Selimin, komandant i FSK-sė, ku u shkėmbyen pikėpamje lidhur me ecjen dhe zhvillimin e mėtejmė tė FSK-sė.

Llapjani_HH
16-07-09, 18:18
Veteranėt hodhėn mjete shpėrthyese nė oborrin e Qeverisė dhe Kuvendit

Rreth orės 14, forcat e policisė sė Kosovės dhe tė KFOR-it, kanė bllokuar tė gjitha kalimet pėrreth ndėrtesave tė Qeverisė dhe Kuvendit. Zėdhėnėsi i policisė , Besim Hoti tha se, shkak i kėtij bllokimi dhe evakuimit tė personelit ishte njė mjet i paidentifikuar shpėrthyes nė oborrin e Qeverisė. Ekspertėt ndėrkohė kanė larguar granatat. Vesel Aruqi, anėtar i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė, e pranon se kanė hedhur mjete eksplozive.

“Ajo ka qenė mėnyrė revoltė e jona, pasi qė nuk na janė pėrgjigjur nė kėrkesat tona. Menjėherė pas gjuajtjes sė mjeteve shpėrthyese kanė filluar lėvizjet e qeveritarėve, kėshtu ne do tė vazhdojmė deri nė pėrmbushjen e kėrkesave”, tha Aruqi, pėr Express.

Sipas tij, ky grup protestuesish kanė vendosur qė tė mos dalin nė rrugė, por tė pėrdorin forma tjera tė cilat pėr momentin nuk do t’i zbulojnė.

“Nuk do shtrihemi mė nė rrugė pėr tė protestuar, por do t’i pėrdorim format tona, tė cilat janė sekrete pėr momentin”, tha ai, duke shtuar se edhe vendndodhja e kėtij grupi mbetet sekret.

Ai u shpreh se e kupton seriozitetin e kėrcėnimit qė po bėn ndaj Qeverisė, por shtoi se bashkė me luftėtarėt e tjerė “nuk i frikėsohen burgut, as vdekjes”. Ai tha se nuk do tē heqin dorė deri nė pėrmbushjen e kėrkesave.


Policia e Kosovės ėshtė duke pritur urdhėrin nga prokurorėt vendorė dhe ndėrkombėtarė pėr arrestimin e tė dyshuarve pėr hedhjen e bombave nė oborrin e Qeverisė sė Kosovės, pasi pothuajse gjithēka ėshtė filmuar dhe ekzistojnė dėshmi tė bollshme pėr tė vėrtetuar autorėt e hedhjes sė granatave.

Policia: Granatat janė larguar

Policia njofton se dy granatat janė marrė nga njėsitė e specializuara tė KFOR-it dhe janė larguar nga oborri i Qeverisė.

Zėdhėnėsi i Policisė, Besim Hoti ka njoftuar se hetimet janė duke vazhduar dhe se nė bashkėpunim me prokurorėt vendorė dhe ndėrkombėtarė janė duke e hetuar rastin.

I pyetur pėr mundėsinė e arrestimit tė tė dyshuarve kryesor pėr hedhjen e granatave, Hoti ka thėnė se hetimet janė duke shkuar nė drejtim tė identifikimit tė personave qė kanė hedhur mjetet shpėrthyese.

“Ne do tė shfrytėzojmė tė gjitha xhirimet dhe dėshmitė pėr tė gjetur tė dyshuarit pėr hedhjen e mjeteve eksplozive nė oborr tė Qeverisė. Nė konsultim me prokurorėt vendorė dhe ndėrkombėtarė ne edhe do t`i arrestojmė tė dyshuarit”, ka thėnė zėdhėnėsi Hoti.

Pėrshkallėzimi i protestės

Protesta e veteranėve tė UĒK-sė, nisi tė ashpėrsohej rreth orės 12.00, kur veteranet hodhėn shishe tė mbushura me benzinė nė oborrin e Qeverisė sė Kosovės, dhe kur u dėgjua edhe njė e shtėnė, pėr tė cilėn nuk dihej ēka ėshtė dhe nga erdhi, njoftoi Kosovapress.

Protestuesit, po ashtu paralajmėruan se nėse nuk mbahet mbledhja e jashtėzakonshme e Qeverisė sė Kosovės dhe tė ndėrmerret diēka nė favor tė veteranėve deri nė ora 14.00, do tė ndėrmarrin masa edhe mė radikale. Hedhjen e shisheve me benzinė nė oborrin e Qeverisė sė Kosovės e paralajmėroi njėri ndėr organizatorėt, Vesel Aruqi, duke thėnė se nuk i lėmė nė rrugė pjesėtarėt e UĒK-sė si tė ishin lypsa. “Do tė shkojmė drejt e nė kryeministri me shishe tė benzinės edhe me i gjuajt kerret, me i kall kerret e kryeministrisė. Ashtu e kemi vendosur, ma kthim mbrapa nuk ka, hapi i parė ėshtė ky. Mė pjesėtarėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nuk i lėmė nė rrugė kėshtu nė formėn e lypėsit, qė do me thėnė me shti edhe popullin nė gjynah, tash e mbas duhet me tregu kush ėshtė veterani i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės”, tha Aruqi dhe shtoi se ata duan t’i kenė tė drejtat e veteranit sikur nė ēdo shtet tė botės.
Protesta e veteranėve tė UĒK-sė ka filluar dje pasdite, pasi marrėveshja mes Kėshillit Grevist dhe Qeverisė, e arritur muaj mė parė nuk ėshtė realizuar. (RTK/ Kosovapress/Express)
RTK

Qeveria: Sulm anti-shtetėror

Qeveria e vendit ka reaguar ndaj sulmit me koktej molotovi mbi institucionet e Kosovės nga ana e njė grupi tė veteranėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, duke vlerėsuar se, ata nuk pėrfaqėsojnė asgjė tjetėr, “pėrveē agjendat interes-ngushta, anti-shtetėrore dhe jo-demokratike”.

“Nė emėr tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe nė emėr tė qytetarėve tanė, u bėjmė me dije atyre qė e kanė inspiruar, pėrgatitur dhe organizuar kėtė sulm qyqar me bomba e koktej molotovi se pushteti nuk fitohet me kėrcėnime e dhunė, por me vullnetin
demokratik tė qytetarėve tanė”, thuhet nė reagimin e Qeverisė.

Askush nuk do tė mund tė ngritet dhunshėm mbi vullnetin e lirė tė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės - thuhet mes tjerash nė komunikatėn pėr media tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, pas sulmit qė ėshtė bėrė tė enjten kundėr institucioneve tė Republikės sė Kosovės

Qeveria po ashtu thekson se, ėshtė e drejtė e garantuar e ēdo individi dhe grupi qytetar qė tė protestojė pėr ēėshtje tė ndryshme, por askush nuk mund tė jetė mbi ligjin. “Askush nuk ka tė drejtė dhe nuk do t’i lejohet qė t’i sulmoje institucionet e Republikės sė Kosovės, tė ndėrtuara me gjak, djersė dhe mund tė tė gjithė qytetarėve tė vendit tonė”.

“Sulmi i sotėm me bomba ndaj institucioneve tė Republikės sė Kosovės, nga ana e individėve tė caktuar me motive politike dhe anti-shtetėrore, ėshtė i dėnueshėm dhe do ta marrė ndėshkimin e merituar ligjor dhe qytetar”, theksohet nė reagim.
Telegrafi

Atakim i pronės dhe i institucioneve tė vendit

Presidenti i vendit, Fatmir Sejdiu ka reaguar ndaj ngjarjeve qė kanė ndodhur tė enjten nė oborrin e Qeverisė sė vendit – ku disa veteranė tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, duke shprehur pakėnaqėsitė e tyre ndaj, siē thonė, mospėrkujdesjes sė institucioneve tė Kosovės pėr ish luftėtarėt e UĒK-sė, kanė hedhur koktej molotovi.

Duke shprehur shqetėsimin pėr ngjarjen nė oborrin e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, presidenti Fatmir Sejdiu ka dėnuar, siē thuhet nė njė reagim tė Presidencės – “aktin e atakimit tė pronės dhe tė institucioneve tė vendit”.

“Presidenti Sejdiu mbėshtet tė drejtėn e qytetarėve pėr tė protestuar nė pėrputhje me ligjin, por kundėrshton fuqishėm ēdo akt tė dhunshėm, i cili rrezikon jetėn e qytetarėve, pronėn dhe institucionet e Republikės sė Kosovės”, thuhet nė reagim.

Presidenti Sejdiu me kėtė rast u ka bėrė thirrje tė gjitha institucioneve tė vendit t’i vazhdojnė edhe mė tej angazhimet e tyre pėr pėrmbushjen e obligimeve ligjore ndaj qytetarėve tė Republikės sė Kosovės, e nė kėtė rast, nė veēanti, ndaj veteranėve tė UĒK-sė.
Telegrafi

Llapjani_HH
16-07-09, 18:20
Kosova mė e izoluara nė botė, tregon njė hulumtim

Nė njė hulumtim tė “Forum 2015”, tė publikuar tė enjten nė Prishtinė, vlerėsohet se Kosova ėshtė vendi mė i izoluar nė botė me tė drejtė udhėtimi pa viza vetėm nė katėr shtete, ndėrkaq edhe niveli i refuzimit tė vizave “Schengen” ėshtė mė i lartė nė rajon.

Nė prezantimin e raportit “Tė jetosh nė geto” tė publikuar nga “Forum 2015” nė tė cilėn paraqiten 10 argumente se pse Kosova ėshtė vendi mė i izoluar nė botė, duke lėnė pas edhe Afganistanin, Irakun, Somalinė, po ashtu u vlerėsua se kosovarėt janė 3 herė mė tė refuzuar pėr viza “Schengen” se tė gjitha shtetet pėrreth, ndėrkaq edhe kur i posedojnė kėto viza nuk mund tė udhėtojnė nė tė gjitha vendet nėnshkruese tė kėtij traktati, praktikė kjo qė nuk ėshtė zbatuar kurrė mė parė.

Muhamet Mustafa, nga Instituti “Riinvest” vlerėsoi se Kosova duke qenė njė shtet i ri, duhet pėrballur me faktin se kemi njė ekonomi tė paqėndrueshme dhe rrjedhimisht qytetarėt “detyrohemi” tė jemi tė durueshėm. Sipas tij, institucionet e vendit janė tė brishta dhe nuk kanė forcė qė tė mbrojnė dinjitetin e qytetarėve tė tyre.

Ai vlerėsoi se klasa kosovare politike por edhe tė gjithė “ne qė jemi kėtu” nuk e ndiejnė ēėshtjen e problemit tė vizave nė pėrmasa qė ka tek qytetarėt e zakonshėm.

Luan Shllaku, njėri nga udhėheqėsit e ekipit tė studimit qė mbėshtetet nė hulumtime nė dy periudha tė ndryshme, nė muajt shtator-nėntor 2008 dhe muajin prill 2009, vlerėsoi se raporti nuk fokusohet vetėm nė ēėshtjen e vizave, por shpreh edhe izolimin e Kosovės nė pėrgjithėsi.

Ai vlerėsoi se pėrfundimisht ėshtė koha e fundit qė ēėshtja e izolimit tė Kosovės tė kalojė nė teh tė veprimit tė politikbėrjes kosovare.

Sipas tij, aplikuesit pėr viza nė Kosovė refuzohen nė shifrėn prej 37%, ndėrsa kjo tha se ėshtė shumė mė e lartė se nė shtetet tjera tė Ballkanit Perėndimor. Kjo, sipas tij, nėnkupton se kosovarėt janė 3 herė mė tė refuzuar pėr viza se tė gjitha shtetet pėrreth.
Nė raportin “Tė jetosh nė geto” tė publikuara nga “Forum 2015” po ashtu vlerėsohet se kosovarėt si mė tė izoluarit nė botė vetėm nė katėr shtete mund tė udhėtojnė pa viza, shumė vende akoma nuk e kanė njohur pasaportėn kosovare dhe njė pjesė e madhe e kufijve tė saj janė tė pakalueshėm.

“Niveli i refuzimit tė aplikimeve tė qytetarėve tė saj, pėr viza Schengen ėshtė shumė i lartė. Kur kėsaj i shtohet fakti se nuk ka politika afirmative pėr tė ndryshuar kėtė situatė, nė BE dhe nė disa vende anėtare tė saj, situata bėhet e pashpresė pėr njė tė ardhme, tė paktėn tė afėrt”, thuhet nė studim.

Referuar studimit, kosovarėt edhe paguajnė vizat mė tė shtrenjta nė rajon, duke paguar mesatarisht 119 euro nėse aplikojnė nė Prishtinė dhe 132 euro nė Shkup, qė krahasuar me rrogėn e shėrbyesve civilė tė Kosovės njė aplikim pėr vizė merr afėr 60% tė rrogės.
“Kosova ėshtė vendi tė cilit i ėshtė vendosur regjimi i vizave nga mė sė shumti shtete. Numri i shteteve ku kosovarėt mund tė udhėtojnė pa viza ėshtė 4 dhe ky ėshtė numri mė i vogėl sot nė botė. Pas Kosovės, vjen Afganistani me 20 shtetet ku qarkullojnė lirė dhe pa viza, Iraku me 23, Somalia me 25 vende ku udhėtojnė pa viza”, bėhet e ditur nė raport.
Po ashtu, Kosova ėshtė i vetmi vend nė Ballkan tė cilės i duhen viza pėr tė udhėtuar edhe brenda kėtij rajoni. Nga 10 vende ballkanike, kosovarėve duhet tė udhėtojnė me vizė nė Bullgari, Rumani, Greqi dhe Kroaci, ndėrsa nuk mund tė udhėtojnė fare nė 2 shtete nė Serbi dhe Bosnjė. Tė vetmet vende ku qytetarėt e Kosovės mund tė udhėtojnė lirisht janė Shqipėria, Maqedonia, Mal i Zi dhe Turqia.

Shteti mė i ri nė botė ėshtė i vetmi qė Bashkimi Evropian nuk ka politika afirmative pėr lehtėsimin e vizave, ndėrsa ka mė sė paku kontrata bashkėpunimi me vendet e BE-sė dhe vendet tjera nė bazė tė cilave kontrata do tė pranoheshin punėtorė, studentė etj.

“Qytetarėt e Kosovės edhe kur posedojnė viza ‘Schengen’ nuk mund tė udhėtojnė nė tė gjitha vendet nėnshkruese tė kėtij traktati. Kjo praktikė nuk ėshtė zbatuar kurrė mė parė nga cilado anėtare e ‘Schengen’. Njė numėr i konsiderueshėm i shteteve minusohen nga vizat e dhėna dhe kėto shtete nuk janė vetėm ato tė cilat nuk e kanė pranuar akoma Kosovėn”, vlerėsohet nė raport.

Shteti i Kosovės, po ashtu, ka mė sė paku qasje dhe anėtarėsi nė strukturat ndėrkombėtare, ndėrqeveritare, ajo ėshtė shpesh e injoruar nga ueb faqet zyrtare dhe komerciale, si dhe eksporti i prodhimeve kosovare bllokohet nga disa vende fqinje.
Ndėrsa, njė ēėshtje tjetėr paradoksale qė paraqitet nė studim ėshtė se edhe pse Kosova ėshtė shteti mė i izoluar nė botė, Kosova i ka plotėsisht tė hapura dyert e veta pėr tė gjithė qytetarėt e globit, tė cilėt mund tė udhėtojnė lirshėm dhe pa viza nė Kosovė.

Nė anėn tjetėr, kėshilltari nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, Artan Duraku nuk beson se Kosova po izolohet, pasi qė sipas tij, gjėrat kanė ecur para.

Ai pohoi se nė mėnyrė tė heshtur disa shtete kanė filluar lehtėsimin e vizave pėr Kosovėn edhe pse nuk ka njė politikė tė unifikuar pėr kėtė ēėshtje nė BE. Po ashtu, sipas tij, tashmė me disa shtete kanė filluar negociatat pėr riatdhesim ndėrsa me disa tjera kanė pėrfunduar bisedimet. (KosovaLive)
Gazeta expres

Beogradi fajėson Policinė e Kosovės

Zyrtarėt nė Beograd pretendojnė se policė tė Kosovės janė tė pėrfshirė nė shpėrthimet e fundit nė Luginė tė Preshevės. Autoritetet nė Prishtinė kėto i quajnė deklarata politike pėr konsum tė brendshėm. EULEX-i nuk ka marrė asnjė letėr nga Beogradi pėr tė hetuar ndonjė rast tė tillė.

Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė, pretendon se ka prova tė cilat inkriminojnė pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės, nė shpėrthimin e disa ditėve mė parė, qė ka ndodhur nė Luginėn e Preshevės.
Ata kanė deklaruar se kanė prova, duke pėrfshirė edhe xhirimet se si armėt kalojnė nga Kosova nė Serbi. Sipas tyre, kėto fakte do t’i dorėzohen misionit tė EULEX-it nė Prishtinė.

“Do t’i dorėzojmė xhirimet ku shihet konkretisht se si armėt distribuohen nga Kosova dhe Metohia nė zonėn tokėsore tė sigurisė”, ėshtė shprehur Millorad Veljoviq, drejtor i Policisė sė Serbisė.

Ndėrkohė, autoritetet e Prishtinės thonė se politikanėt nė Serbi, deklaratat e tilla i bėjnė thjesht pėr konsum tė brendshėm dhe nuk ia vlen tė merret me to.

Nė anėn tjetėr, zyrtarė tė misionit tė EULEX-it deklarojnė se nė rast tė njė kėrkese tė tillė nga Beogradi, ata do tė bashkėpunojnė me Policinė e Kosovės pėr tė hetuar rastin.

Megjithėkėtė, duke folur pėr mediet vendase, shefi i policisė serbe ėshtė shprehur se me atė armatim tė trafikuar, janė plagosur policėt, ndėrsa eksplozivi i bartur vendoset nėn objekte tė veturave tė xhandarmėrisė.

Mė tej, drejtori i policisė ėshtė shprehur tė mėrkurėn nė Beograd se nė kontrabandimin e atij armatimi, marrin pjesė edhe pjesėtarėt aktivė tė Policisė sė Kosovės.

“Ivica Dacic, ministėr i Punėve tė Brendshme tė Serbisė, duke u bazuar nė prova, ka kėrkuar nga EULEX-i tė ndėrmarrė masa duke u bazuar nė kompetencat qė ka”, citojnė mediet serbe, Millorad Veljoviqin.

Por ndėrkohė, autoritetet e Kosovės, e quajnė humbje kohe marrjen me deklarata tė tilla, kur janė institucionet pėrkatėse tė bashkėpunimit.

Fisnik Rexhepi, kėshilltar i lartė politik i ministrit tė Punėve tė Brendshme tė Kosovės, shpjegon pėr Express se nėse ėshtė nė rajon ndonjė shtet qė eksporton pasiguri, atėherė kjo ėshtė Serbia.

“Kėto deklarime janė pėr konsum tė brendshėm. Ne e kemi ftuar Serbinė pėr bashkėpunim. Kosova nuk sponsorizon akte tė tilla. Ėshtė Beogradi qė me financimin e strukturave paralele eksporton pasiguri”, thotė kėshilltari Rexhepi.

Zyrtari i lartė i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Kosovės shpjegon se ėshtė absurde tė jepen deklarata tė tilla kur hetimet ende janė duke vazhduar.
“Policia e Kosovės ka mekanizmat e saj. Nėse ka prova siē ata deklarojnė, le t’i deponojnė dhe mekanizmat tanė do tė hetojnė rastin”, shpjegon Fisnik Rexhepi.

Ndėrkohė, misioni i EULEX-it nė Prishtinė, ende nuk ka marrė asnjė letėr nga autoritetet e Beogradit nė lidhje me kėtė ēėshtje.

“Ne jemi tė gatshėm pėr tė bashkėpunuar me Serbinė, nėse ato incidente kanė ndonjė lidhje me Kosovėn. Ne do ta bėjmė kėtė nė koordinim tė ngushtė me Policinė e Kosovės”, thotė Karin Limdal, zėdhėnėse e EULEX-it pėr Express.

“Por, deri mė sot, EULEX-i nuk ka marrė ndonjė kėrkesė zyrtare nga Beogradi pėr tė bashkėpunuar nė incidentet qė ndodhėn nė Bujanoc dhe Preshevė”, shpjegon zyrtarja e kėtij misioni.

“E vetmja kėrkesė ishte njė telefonatė nė 9 korrik pėr rritjen e sigurisė nė Kosovė, pasi dy palė policė serbė u plagosėn nė Bujanoc”, thotė Karin Limdal.
Gazeta expres

Llapjani_HH
16-07-09, 18:21
Shaqiri: Unė e di kush urdhėroi vendosjen e minės nė Sopot

Pas deklaratave tė ish ambasadorit tė NATO-s Nikollas Bigman dhe ish ministrit tė mbrojtjes Vllado Buēkovski pėr rastin e Sopotit, pėr tė dėshmuar pafajsinė e sopotasve ofrohet edhe ish deputeti Xhezair Shaqiri i njohur si komandant Hoxha.

Ai pėr ALSAT thotė se e din saktė kush ėshtė kryersi i kėtij akti dhe kush e ka urdhėruar vendosjen e minės nė Sopot ku humbėn jetėn dy ushtarėt e NATO-s. Unė nuk mund tė vijė nė Shkup, por nėse grupi i punės vlerėson se do tė mund tė ndihmoj nė dėshmimin e pafajsisė sė sopotasve janė tė mirėseardhur nė Tanushė thotė Hoxha.

“Nėse komisioni e merr parasysh atė se unė nuk mund tė vij njėherė pėrnjėherė nė Shkup, ata mund tė vijnė tek unė nė fshatin Tanushė, por tė gjitha kėto dėshmitė e mia qė unė kam me ua dhėnė atyre, janė edhe nė zyrėn e NATO-s nė Shkup dhe gjithė kėto persona qė janė deklaruar kohėn e fundit nė mediumin e juaj i kanė tė njejtat dėshmi.

Nėse komisioni e sheh tė arsyeshme tė jap njė deklaratė tė tillė janė tė mirėseardhur nė fshatin Tanushė.”, ofrohet pėr tė dėshmuar Xhezair Shaqiri, ish komandant “Hoxha”.

Xhezair Shaqiri thotė se edhe krerėt e BDI-sė dhe funksionarėt e saj nė atė kohė i kanė poseduar informatat se ēka nė tė vėrtetė ka ndodhur nė Sopot, por nuk kanė arritur tė parandalojnė skenarin e pėrgaditur nga qarqe tė ndryshme tė MPB-sė.

“Kemi bėrė tė pamundurėn qė kėto gjėra tė dalin nė shesh, deri mė sot nuk ėshtė bėrė asgjė, u desht qė tė formohet nga i ndjeri Vebi Veliu njė medium i pavarur dhe tė bėjė hetimet nė mėnyrėn mė korrekte dhe tė vjen ky rast tė dėshmohet se ėshtė proces i montuar”, pohon Xhezair Shaqiri, ish komandant “Hoxha”.

Pėr pafajėsinė e banorėve tė Sopotit deri tani publikisht pėr ALSAT kanė folur ish ambasadori i NATO-s Nikollas Bigman, ish ministri i mbrojtjes Vllado Buēkovski si dhe dėshmitari kryesor Ramadan Bajrami. Ndėrkohė qė komisioni anketues pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe lirive tė njeriut javėn e kaluar formoi grupin e punės pėr Sopotin i cili ka pėr detyrė qė deri mė 31 tetor tė grumbullojė fakte plotėsues pėr tė dėshmuar pafajėsinė e sopotasve.

Pėr rastin e Sopotit ku humbėn jetėn dy pjesėtarė tė NATO-s, janė dėnuar 11 shqiptarė tė kėtij fshati me 156 vjet burg. 5 prej tyre janė duke vuajtur dėnimin ndėrsa 6 tė tjerė janė dėnuar nė mungesė.
Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Luben Paunovski: Mė kanoset likuidimi fizik pėr 2001-shin

Ish ministri i mbrojtjes Luben Paunovski, i cili duhet tė kryej dėnimin me burg prej 3 vjet e gjysėm pėr shkak tė keqpėrdorimit tė detyrės dhe pohon se mund tė likudiohet nė qelit e burgut pėr shkak tė informative qė posedon pėr periudhėn para dhe gjatė konfliktit tė armatosur nė vitin 2001 nė Maqedoni, nė njė rrėfim 45 minutėsh flet pėr kėtė periudhė. Gjithcka, thotė ai, ka filluar nė vitin 2000 kur nga shėrbimi sekret i armatės ėshtė zhdukur paisje pėr pėrgjim qė ishte blerė nga amerikanėt, e pėr tė cilin Paunovski thotė nuk ka pas kuerėfarė njohurie.

“Pėr blerjen e asaj pajiesje pėr herė tė parė dėgjova atėherė nga ana e ambasadorit amerikan. Shefi i zbulimit tė ARM-sė ishte thirrur dhe para ambasadorit njoftoi se dinte pėr kėtė blerje, se tek ata kishte disa elemente, por nuk janė ato mė kryesoret pėr tė cilat nuk e dinte se a kishin arritur, dhe se pėr kėtė mua nuk mė ka informuar, dhe se ajo ishte blerje para njė viti nė mandatin e akademikut Nikolla Klusevit dhe paraardhėsit tė tij Sasho Mijallkov.

Deri nė fillim tė janarit 2001, hetimi qė ishte kryer me disa urdhėra me shkrim nuk kishte rezultate as pėr paisjen e as pėr kompaninė, e cila ishte furnizuese. Rreth 10 janarit 2001 ishte dėrguar letėr deri te MPB qė tė bėjė kontrollė nė postėn dhe doganėn se a ka hyrė nė Maqedoni njė porosi e tillė, sepse ARM-ja nuk ka tė drejtė tė hulumtojė nė shėrbimet civile. Pas disa ditėve nė opinion doli afera e pėrgjimit. Nė Ministrinė e mbrojtjes dhe ARM edhe mė tej nuk kishte njohuri pse ajo kishte ndodhur, si dhe kush e ka pranuar dhe ku ishin elementet e sotisfikuara. Mė pas ndodhi lufta”, rėfen Luben Paunovski, ish minister I Mbrojtjes.

Kryeministri nė atė kohė Lupco Georgievski pas fillimit tė konfliktit nė fazėn e pare, sipas, Paunovskit, nuk ka lejuar aksione tė vendosura ndaj grupeve tė armatosura nė rajonin e Tanushės edhe pse armata ka qenė e pėrgatitur pėr njė gjė tė tillė, thotė Paunovski.

“Dy herė isha te presidenti Boris Trajkovski nė bisedė se duhet tė bėrė ose aksion urgjent politik qė tė vihet deri tek arsyet dhe zgjidhja, ose aksion ushtarak, dhe dy herė nga ai mu tha se edhe vet sheh se ēdo natė Georgievski jap instruksione vetėm tė jenė tė “freskuar” ata nė Tanushė me proektilė minahedhės sa pėr tė ndodhur diēka, dhe se atij i jepte instruksione, plani pėr aksion tė priste. E paralajmėrova se taktika e kėtillė ēon drejt provokimit tė luftės sė gjėrė tė brendshme (drejt provokimit tė asaj lufte, dhe atij pėrfundimi me cilin s'do ta ketė as Maqedoni, as maqedonas, por se do pėrfundonte me luftė ndėrmaqedonase), pėr ēka me pėrgjegjėsi mė tė madhe pohoj se mė tha se ėshtė plotėsisht i vetėdijshėm dhe ėshtė i shqetėsuar pėr kėtė”, tregon Luben Paunovski.

Ka pasuar mė pas propozimi i Georgievskit dhe ministres sė atėhershme tė Punėve tė Brendshme Dosta Dimovska pėr ndarjen e Maqedonisė, vazhdon Paunovski, duke shtuar se qėllimi pėrfundimtar i tyre ka qenė bashkimi me Bullgarinė.

“Nė prill tė 2001, pas njė takmi tė rregullt tė mbrėmjes tė kreut mė tė lartė politik shtetėror dhe atij tė sigurisė dhe kreut komandues, Georgievski dhe Dimovska mbetėn nė kabinetin e Ministrisė sė mbrojtjes. Georgievski nė mėnyrė direkte mė njoftoi se duhet tė ndahemi me shqiptarėt, t'u japim teritore nė Dibėr, Gostivar, Tetovė (me gisht i tregoi territoret nė hartėn e Maqedonisė) ndėrsa pjesėn tjetėr ta dėrgojmė te tė tanėt nė Bullgari (kėtė posaēėrisht e potenconte Dimovska).“, zbulon Paunovski.

Ai pohon se nė Maqedoni edhe mėtej ekzistojnė qarqe tė caktuara qė nuk heqin dorė nga idea pėr shpėrbėrjen e Maqedonisė, e cila nuk do tė jetė e mundur pa nxitjen e konfliktit me shqiptarėt.

“Nė lidhje me kėtė edhe sot demagogjia patriotike e guximit ka qėllimin e njejtė pėr shpėrbėrjen “patriotike” tė Maqedonisė dhe maqedonasve, vetėm metodat dhe taktikat janė ndryshuar. Por pa u hapur edhe njėher nga fillimi konflikti i brendshėm me shqiptarėt, ky qėllim nuk mund tė realizohet.”, thekson Luben Paunovski.

Ky regjistrim dhe rrėfim i Paunovskit ėshtė shpėrndarė kėtyre ditėve tė gjithė pėrfaqėsive diplomatike nė vend dhe institucioneve shtetėrore. Ai ėshtė dėnuar me 3 vjet e gjysėm burg pėr shkak se ka keqpėrdorur nė atė kohė 3 milion marka gjermane qė i ka paguar njė kompanie pėr furnizimin e armatės me ushqim mė afat tė skaduar. Paunovski pohon se plot 9 vjet pas montimit tė kėtij rasti kundėr tij, jeton nėn kėrcnimet pėr likuidimine tij dhe pohon se kjo mund t'i ndodhė nė burg tani kur duhet tė shkojė nė kryerjen e dėnimit.
Shkėlzen Aqifi
ALSAT M

Llapjani_HH
17-07-09, 14:44
Serbia dhe EULEX do tė nėnshkruajnė njė marrėveshje mbi kontrollin e kufirit tė Kosovės

Beograd, 17 korrik Serbia dhe EULEX shumė shpejt pritet tė nėnshkruajnė njė marrėveshje mbi kontrollin e kufirit tė Kosovės. Njoftohet se njė projekt marrėveshje ishte arritur gjatė vizitės sė shefit tė politikės sė jashtme dhe sigurisė sė BE-sė, Havier Solana, kėtė javė nė Beograd. Zyrtarėte lartė serbė thanė se kontrolli i efektshėm i kufirit tė Kosovės ėshtė themelor pėr pėrpjekjet pėr tė luftuar krimin e organizuar dhe kontrabandėn e armėve dhe si i tillė, nuk duhet tė jetė nėn ndikimin e politikės. Komisioni Evropian thotė se Kėshilli i BE ka tė ngjarė tė heqė kėrkesat pėr serbėt pėr vizat e BE kėtė vjeshtė, por vetėm nėse ata zbatojnė reformat sipas udhėzuesit tė liberalizimit tė vizave qė parashikon mbikqyrje tė besueshme tė kufirit me Kosovėn.
QIK-u

Kohavision: Zyrtarė tė PDK-sė, nė lajme tė policisė

Prishtinė, 17 korrik - Njė deputet i Kuvendit dhe tre kryetarė komunash tė PDK sė kanė pasur ose kanė probleme me drejtėsinė Ndonėse nė vende tė zhvilluara kėto do tė shkaktonin sė paku debate tė ashpra brendapartiake, pėr partinė qė bashkudhėheq shtetin e Kosovės, dhe shumicėn e komunave, ky nuk duket ndonjė shqetėsim i madh, thuhet nė njė koment tė Kohavisionit.

Mė tutje konstatohet se zyrtarėt e PDK-sė, qė prej kohės sė marrjes sė pushtetit, kanė qenė lajm i policisė shumė herė.

Kryetari i Skėnderaj, Sami Lushtaku, duke qenė nė detyrė ka kaluar 4 muaj nė burg, nėn akuzėn pėr kėrcėnim tė njė gjyqtari. Duke mos i shkuar mendja asnjėherė tė japė dorėheqje, Lushtaku u kthye nė vendin e tij tė punės, dy muaj para se ligjėrisht t'i ndalohej kryerja e kėsaj detyre.

Brenda pak muajsh, kryetarit tė Kaēanikut, Xhabir Zharku, dy herė iu vunė prangat. Nė tė dy herėt ai u lirua brenda disa orėsh, pėr shkak se Gjykata i pa tė paarsyeshme akuzat e Prokurorisė speciale qė e ngarkonin njeriun e parė tė kėsaj komune pėr rrėmbim, detyrim, ose tentim tė ndikimit nė dėshmitarė nė procesin kundėr tij.

Deputeti i Kuvendit tė Kosovės i PDK sė, Rrustem Mustafa, i njohur si Komandant Remi, ka rinisur njė gjykim nga EULEX i. Bashkė me dy pjesėtarė tjerė tė "Grupit tė Llapit", ai po gjykohet pėr katėr pika tė aktakuzės qė kanė tė bėjnė me rrahje, torturim dhe trajtim jonjerėzor tė civilėve shqiptarė gjatė luftės sė fundit.

Dhe, sė fundi kryetari i Vitisė, Nexhemdin Arifi, mblodhi mbi 50 punėtorė tė komunės, dhe fizikisht provoi tė ndalojė ekzekutimin e njė vendimi tė Gjykatės sė kėsaj qyteze. Ai u mbajt pėr disa orė nė polici, dhe prapė tha se nuk do ta pranojė kurrė vendimin e Gjykatės, e si shenjė proteste mbylli dyert e komunės pėr njė ditė, thuhet nė fund tė kėtij komenti.
QIK-u

Debat i nxehtė nė Kuvend

Njė debat i nxehtė shpėrtheu sot nė Kuvendin e Kosovės, kur deputeti nga radhėt e Partisė Demokratike tė Kosovės, Gani Buēinca, kėrkoi nė fillim tė seancės plenare qė tė dėnohet akti, siē tha ai vandal i sulmit ndaj qeverisė nga ana e disa pjesėtarėve tė ish – UĒK-sė.

Ai ka theksuar se i ka parasysh kėrkesat e kategorive tė luftės dhe se solidarizohet me tė gjitha ato kėrkesa tė arsyeshme, por jo qė problemet tė zgjidhen me dhunė, por pėrmes mjeteve demokratike dhe institucionale.

Kjo kėrkesė ka ngjallur reagimin e opozitės, e cila e ka pėrfshirė edhe kryeministrin Thaēi, dhe e cila nga kryeparlamentari Krasniqi ėshtė konsideruar si e gabuar. Deputeti Ardian Gjini kėrkoi nga kryeministri dhe kuvendi i Kosovės qė tė distancohet nga deputeti Buēinca.

Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi e ka marrė fjalėn megjithatė ai nuk ka thėnė asnjė fjalė sa i pėrket kėrkesės sė Gani Buēincės dhe Ardian Gjinit, mirėpo ka folur pėr dy kėrkesa tė tjera tė ligjvėnėsve, siē ishte ajo e deputetit tė LDK-sė Arsim Rexhepi lidhur me privatizimin e ndėrmarrjes "Llamkos" dhe kėrkesa e deputetit Driton Tali pėr tė debatuar lidhur me vendimin e Qeverisė pėr fillimin e ndėrtimit tė Termocentralit "Kosova e Re".

Kuvendi po i vazhdon punimet. /rtv21/
Telegrafi

PDK: AAK ndėrseu sulmin ndaj Qeverisė

Deputeti i PDK-sė, Gani Buēinca, e akuzoi sot AAK-nė opozitare se qėndron prapa protestės sė dhunshme tė veteranėve dhe invalidėve tė ish-UĒK-sė, tė cilėt njė ditė mė parė hodhėn kokteje molotovi dhe bomba nė oborrin e Qeverisė sė Kosovės.

Kjo ngjalli kundėreagimin e shefit tė Grupit Parlamentar tė AAK-sė, Ardian Gjini, i cili e quajti Buēincė "tė pafytyrė" dhe kėrkoi nga PDK dhe Kuvendi qė tė distancohen nga deklarata e tij.

Buēinca, nė fillim tė seancės sė sotme tė Parlamentit, kėrkoi nga kolegėt e tij qė ta dėnojnė protestėn e djeshme e dhunshme e veteranėve dhe invalidėve tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Ai provokoi deputetėt e AAK-sė, duke i ftuar qė edhe ata t’i bashkėngjiten kėtij distancimi, megjithėse sipas tij, AAK e ka festuar sulmin e ish-guerilėve tė UĒK-sė ndaj objektit qeveritar.

Deputeti i PDK-sė aludoi se ngjarja e djeshme ka prapavijė politike, ndėrsa apostrofoi AAK-nė se po i “ndėrsen” njė pjesė tė ish-UĒK-sė kundėr qeverisė.

Buēinca kėrkoi nga ligjvėnėsit e AAK-sė qė tė distancohen nga "politika e falangave”, transmeton KosovaLive.

Deputeti i PDK-sė madje protestuesit e djeshėm i konsideroi si pjesė e politikės sė dhunės dhe terrorit, ndėrsa tha se me kėto akte po shkelet rendė demokracia nė Kosovė.

Ardian Gjini shefi i GP tė AAK-sė, tha se Gani Buēinca i shtyrė edhe nga dikush tjetėr, po e prishė qėllimisht demokracinė parlamentare duke e futur pa kontekst AAK-nė, pas protestės sė djeshme tė ish-luftėtarėve tė UĒK-sė.

“Ky Kuvend nėse e ka minimumin e njerėzisė dhe demokracisė, duhet tė distancohet menjėherė nga deputeti Gani Buēinca, i cili asnjė fije nderi nuk ka fytyrėn e vet”, u shpreh Gjini, i cili kėrkoi edhe nga kryeministri Hashim Thaēi, qė tė distancohet nga deputeti i tij.
Gazeta expres

Publikimi i dėshtuar

Dėshton publikimi i njė raporti tė EULEX-it pėr gjendjen nė polici, dogana dhe drejtėsi. Shkas ishte mungesa e zyrtareve tė qeverisė. Raporti ka 152 faqe, tregon anėt e forta dhe tė dobėta tė kėtyre tri shtyllave dhe jep 70 rekomandime.

Qeveria e Kosovės ia ka dėshtuar EULEX-it publikimin e njė raporti, i cili flet pėr gjendjen nė polici, dogana dhe drejtėsi.

Ky raport ėshtė planifikuar tė publikohet tė enjten pasdite, pasi ministrat pėrkatės tė qeverisė sė vendit ta kishin kėtė dokument disa orė mė parė.

Por, takimi ndėrmjet zyrtarėve tė EULEX-it dhe ministrave kosovarė nė orėt e paradites ka dėshtuar nga mungesa e kėtyre tė fundit.

Pėr kėtė arsye, zėvendėskryeministri Hajredin Kuqi ia ka dėrguar njė letėr sqaruese zyrtarėve tė misionit tė EULEX-it.

Ai ka shpjeguar arsyet e mungesės sė ministrave tė kabinetit qeveritar nė pranimin e kėtij raporti, i cili ka edhe shumė rekomandime.

“Nuk mund tė them se cilat janė arsyet e dhėna, por kemi marrė kėrkim falje nga zėvendėskryeministri”, thotė Christophe Lamfalussy, shef i Zyrės pėr Informim nė misionin e EULEX-it.

Ndėrkohė, kontakti me zyrtarėt e qeverisė tė enjten ka qenė i pamundur pėr tė shpjeguar sė cilat kanė qenė arsyet qė i kanė shtyrė ata tė bojkotojnė kėtė takim.

Sa i pėrket pėrmbajtjes sė raportit, burime tė Expressit sqarojnė se dokumenti ėshtė i pėrbėrė prej 152 faqeve.

Nė tė janė tė pėrfshira gjashtė muaj mbikėqyrjeje tė 400 monitoruesve tė ndryshėm, tė cilėt kanė kontrolluar punėn e sistemit tė drejtėsisė, policisė dhe tė doganave.

Ky dokument pėrmbledh pikat mė tė dobėta dhe mė tė forta qė kanė kėto sisteme, duke pėrfshirė edhe dhėnien e 70 rekomandimeve tė ndryshme.

“Ka pjesė ku flitet pėr policinė, ku njėra ndėr pikat mė tė dobėta tė saj ėshtė koordinimi”, thotė burimi i gazetės.

Sipas tij, ky raport jep edhe kėshilla profesionale se ēfarė duhet bėrė ndėrkohė qė monitoruesit kanė dhėnė edhe detaje tė disa rasteve.

Tash pas kėsaj shtyrjeje qė i ėshtė bėrė publikimit tė kėtij raporti, ende nuk dihet se kur ky dokument do tė jetė i gatshėm pėr publik.

“Nuk mund tė themi se kur do tė mbahet ndonjė konferencė pėr kėtė raport, por dua tė them se kjo ėshtė njė punė gjashtė muajsh e monitoruesve”, thotė Christophe Lamfalussy, shef pėr informim nė EULEX.

Pėrndryshe, ky dokument i cili tash nuk dihet e kur do tė publikohet, titullohet “Raporti i EULEX-it mbi programet” dhe ėshtė vlerėsimi i parė gjithėpėrfshirės i anėve tė forta dhe atyre tė dobėta tė institucioneve tė sundimit tė ligjit nė Kosovė qė nga fillimi i misionit evropian nė dhjetor tė vitit tė kaluar.

Monitorues tė EULEX-it janė vendosur nėpėr gjykata, stacione policore, shėrbime korrektuese dhe zyra doganore tė Kosovės, tė cilėt nė bashkėpunim me kolegėt e tyre vendorė gjatė muajve tė fundit kanė kryer mė shumė se 2 mijė e 500 vlerėsime.

Ndėrkohė, nė prezantimin e kėtij raporti ishte planifikuar tė merrnin pjesė edhe zėvendėsshefi i misionit, Roy Reeve dhe shefi i zyrės pėr programe nė EULEX, Alessio Zuccarini.
Gazeta expres

Llapjani_HH
17-07-09, 14:45
Prokuroria nuk pritet tė nisė hetimet pėr akuzat e PDK- AAK

Akuzat publike ndėrmjet kryetarit tė AAK-sė, Ramush Haradinaj, dhe zėvendėsministrit tė transportit, Adem Grabovci, duket tė mos i ketė marrė askush seriozisht. Madje, as prokuroria. Askush deri mė tash nuk ka nisur hetimet pėr akuzat e shkėmbyera publikisht nė media.

Kryetari i Prokurorisė sė Qarkut nė Prishtinė, Osman Kryeziu, i ka thėnė KTV-sė nėpėrmjet telefonit se organi i akuzės po pret qė palėt t’i paraqesin rastet vullnetarisht. Pėr tė, nuk ėshtė detyrė e prokurorisė tė pėrzihet nė politikėn ditore.

Por, Agjencia Kosovare Kundėr Korrupsionit mendon tė kundėrtėn. Drejtori Hasan Preteni, thotė se prokuroria nuk duhet t’i presė vetėm palėt, por t’i iniciojė vetė ato, sidomos kur raportohet nė media. Edhe organizatat joqeveritare qė trajtojnė luftėn kundėr korrupsionit shprehen tė befasuara me qėndrimet e prokurorisė.

Tė qetė kanė qėndruar edhe dy eksponentėt e PDK-sė dhe AAK-sė. Kryetari i Deēanit, Musa Berisha, nuk e ka deponuar ende padinė e tij ndaj kryeministrit Hashim Thaēi. E, organeve tė drejtėsisė nuk u ėshtė drejtuar as zėvendėsministri i transportit, Adem Grabovci.
KTV

Aviacioni italian patrullim ne kufijte e Shqiperise

Me kerkese te NATO-s, Aviacioni Ushtarak italian do te filloje patrullimin e hapesires qiellore kombetare shqiptare.

Aleanca Atlantike ka angazhuar edhe Greqine ne dhenien e nje kontributi per te garantuar vigjelimin e qiejve te partnerit te ri te saj, Shqiperise.

Aktiviteti qe i eshte kerkuar Italise eshte praktikisht perdorimi i avioneve zbulues ne kohe paqeje, me qellim ruajtjen e integritetit te nje hapsire te caktuar kombetare ajrore.

Per te kryer keto vigjelime duhet nje organzim mjaft kompleks njerezish, mjetesh dhe procedurash. Ne rastin e Shqiperise do te perdoren avione Euroflighter te repartit te 36-te te Gioia del Colle te Barit dhe avione F16 te forcave greke, te koordinuar nga grupet e radareve te Otrantos e Napolit.

Prej vitit 2007 aeronautika italiane garanton vigjelimin e ruajtjen edhe te hapesires kombetare ajrore te Sllovenise./top-channel/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
18-07-09, 18:57
Haradinaj: Qeveria ka ndėrtuar njė sistem tė hajnive

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj ka akuzuar qeverinė e vendit se ka nderuar njė “sistem tė hajnive qė po e ngulfat vendin”.

Nė njė intervistė pėr Rrokum TV, Haradinaj ndėr tė tjera ka folur edhe pėr “duelin” e tij zv/ministrin Adem Grabovci, tė cilin e pati akuzuar si arkėtar tė SHIK-ut, ndėrsa ky i fundit ishte pėrgjigjur me akuza ndaj Haradinajt – pėr posedim tė madh tė pasurisė sė paluajtshme.

“Vėshtirė ėshtė me zhvillu debat me individ tė caktuar, pėr shkak se ata nuk i obligohen ndonjė etike, rregulli ose tė vėrteteje, por ėshtė zor sot me zhvillu debat pėr fenomene, dukuri, ta zėmė pėr hajni nė qeverisjen Thaēi, qė ėshtė njė sistem i hajnive qė po e ngulfat vendin, jetėn e vendit, dhe ėshtė ka e rrėshqet nė drejtim tė gabuar”, ka thėnė Haradinaj.

“Pėr me ju vėrtetu kėtė” – ka shtuar ai – “mundem me ju shpjegu vetėm raportin e fundit, tė qershorit, tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN), ku shprehen shqetėsimet deri nė atė shkallė sa Kosova po shkon nė bankrotim”.

Rezultat i kėsaj mosdicipline buxhetore dhe i hajnisė – sipas Haradinajt - bėjnė qė investimet apo donacionet nuk i jepen Kosovės, por mbahen pezull prej atyre qė i kanė premtuar ose kanė hyrė nė obligim.

“Domethėnė, kjo qe unė i obligohem qytetarėve tė Kosovės, ėshtė demaskimi i njė humbje tė madhe qė po i shkaktohet Kosovės dhe nė raste tė caktuara edhe me dhėnė shembuj konkret tė individėve. Ju e dini nuk ėshtė se z.Grabovci emri i parė qė kam pėrmendur. Kam shkuar me radhė, pėr tė shpjeguar se njė qeveri kur ėshtė e korruptuar, kjo buron nga kryetari i qeverisė”, ka thėnė ndėr tė tjera ai.
Telegrafi

Ivanoviq i dyshuar pėr vepra tė rėnda

Njėri nga liderėt e serbėve nė veri tė Kosovės, Milan Ivanoviq, ka deklaruar se prokurorja e EULEX-it e qarkut tė Mitrovicės, Neti Amir, ka kėrkuar qė ai tė paraqitet nė polici pėr t’u marrė nė pyetje.

Nė njė konferencė pėr shtyp ai ka shpėrndarė njė letėr me tė cilėn dėshmohet kjo kėrkesė e prokurores Neti Amir. Nė kėtė letėr thuhet se Milan Ivanoviq ėshtė i dyshuar pėr pjesėmarrje nė disa veprime kriminale, organizim dhe mbėshtetje tė grupeve terroriste, nxitje tė urrejtjes nacionale, raciale dhe fetare, rrezikim tė personelit tė EULEX-it dhe pjesėmarrje nė masėn qė kishte bėrė vepra penale.

Nė letėr vihet nė pah se prokurori do tė shqyrtojė urdhėresėn pėr arrestim nėse Ivanoviq refuzon tė dėgjohet nė polici.

Vet Ivanoviq i ka hedhur poshtė tė gjitha akuzat dhe ka paralajmėruar se nuk do ti pėrgjigjet kėsaj ftese. “Ato tė gjitha janė tė pavėrteta, me qėllim tė eliminimit tim nga ky rrafsh”, ka thėnė Ivanoviq.

Ai ka pohuar se “nuk i njeh institucionet e Kosovės” dhe i ka porositur pėrfaqėsuesit e EULEX-it, qė duhet tė jenė neutral ndaj statusit.

“Kėto gėnjeshtra do t’i demantojė para institucioneve tona tė cilat punojnė nė veri tė Kosovės dhe ato le tė mė ftojnė”, deklaroi ai duke shtuar se do tė kėrkojė mbrojtje nga shteti i Serbisė pasi atij dhe familjes sė tij iu janė cenuar tė drejtat themelore njerėzore pėr jetė dhe punė.

“Nuk ndihem i sigurt dhe pėr kėtė do tė njoftojė partitė relevante politike nė Serbi, ndėrsa pres mbrojtje edhe nga ambasadorėt e vendeve mike nė shtetin tonė”, pėrfundoi ai.
Telegrafi

Serbia po e shtyn Luginėn e Preshevės drejt Kosovės

Kryetari i Komunės sė Preshevės, Ragmi Mustafa ka akuzuar pjesėtarėt e xhandarmerisė serbe se, nė mėnyrė brutale po hyjnė nė shtėpitė e shqiptarėve nė Komunėn e Preshevės dhe po i maltretojnė madje edhe fėmijėt e vegjėl.

"Nėse vazhdojnė aksionet brutale tė xhandarmerisė, secili oborr dhe shtėpi nė Preshevė dhe rrethinė do tė jenė tė hapur, pasi nuk dėshirojmė qė ata tė thyejnė dyert dhe dritaret pėr tė hyrė. Ēdo gjė do tė jetė e hapur dhe nė disponim tė tyre”, ka thėnė Mustafa, transmeton agjencia Fonet.

Mustafa po ashtu ėshtė shprehur se, “nuk do tė ketė arsye qė pushteti lokal tė punojė, nėse vazhdon ky represion”. "Do tė hapim godinėn e Kuvendit dhe institucioneve tė tjera, dhe le ta vendosė policia dhe xhandarmeria pushtetin e vet. Ne nuk do tė jemi pjesė e kėsaj”, ėshtė shprehur ai.

“Nė situatėn kur xhandarmeria nė mėnyrė brutale futet nė shtėpitė e njerėzve, dhe maltreton madje edhe fėmijėt e vegjėl, nuk kemi ēfarė tė themi tjetėr pos qė - nėse vazhdon kjo gjė - do tė tėrhiqemi nga organet zyrtare tė pushtetit komunal”, ka thėnė Mustafa.

Sipas tij, gjėra tė tilla kanė ndodhur gjatė dekadės sė kaluar nė Kosovės. "Policia njėsoj ėshtė sjellė edhe nė Kosovė, dhe e dimė se ēfarė ka ndodhur atje. Serbia e ka humbur Kosovėn. Mos nė kėtė mėnyrė po e shtyn edhe Luginėn e Preshevės drejt Kosovės”, ka pyetur ai.

Mustafa po ashtu ka vlerėsuar se, ėshtė problem i madh qė pėrfaqėsuesit e pushtetit lokal nuk mund tė arrijnė deri tė pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Serbisė. "Askush nuk flet me ne – vetėm nė gazeta lexojmė deklaratat e tyre. Kėtu ekziston njė problem i madh dhe dikush duhet tė flasė me njerėzit, tė shohim si ta zgjidhim atė”, ėshtė shprehur ai.
Telegrafi

Llapjani_HH
18-07-09, 18:58
Beteja me fjalė

Parlamenti ėshtė shndėrruar nė njė arenė pėrplasjesh tė mėdha politike mes PDK’sė dhe AAK’sė, tė premten. Deputeti i PDK’sė, Gani Buēinca, akuzoi AAK’nė se qėndron prapa veteranėve tė luftės qė sulmuan ndėrtesėn e Qeverisė. Pėr kėtė, Ardian Gjini e quajti Buēincėn “tė pafytyrė”. Beteja me fjalė dhe akuza po vazhdon...

Partia Demokratike e Kosovės dhe Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės e kanė gjetur veten pėrsėri nė pozicion beteje, tė premte, njė ditė pasi njė grup protestuesish nga veteranėt e ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės hodhėn granata dore dhe koktej molotovi nė oborrin e qeverisė sė Kosovės.

Njė ditė mė parė, qeveria e Kosovės vlerėsoi se sulmi i protestuesve kishte “motive politike”.

Nė fakt, ėshtė hera e tretė qė PDK shfaq aludimet e veta ndaj AAK’sė nė situata tė tilla.

Herėn e parė kėtė e bėri nė qershor tė vitit tė kaluar kur u sulmua shtėpia e Kryeministrit Hashim Thaēi nė lagjen “Arbėria”.

Tė dytėn, muaj mė parė kur u dyshua pėr njė mjet shpėrthyes nė afėrsi tė objektit qeveritar nė sheshin “Nėnė Tereza”.

E djeshmja ka qenė mė e drejtpėrdrejtė dhe ka shkaktuar polemika tė ashpra nė sallėn e Kuvendit tė Kosovės ku deputetėt ishin mbledhė tė shqyrtonin pikat e rendit tė ditės.

Deputeti i PDK’sė, Gani Buēinca e akuzoi tė premten AAK’nė opozitare se qėndron prapa protestės sė dhunshme tė veteranėve dhe invalidėve tė ish-UĒK’sė. Madje ai kėrkoi nga AAK qė ta dėnojė kėtė “akt vandal, kėtė dhunė... nė vend qė tė shtrojė dolli dhe gosti pėr vandalistėt, falangistėt”.

Kjo ngjalli kundėr-reagimin e Shefit tė Grupit Parlamentar tė AAK’sė, Ardian Gjini, i cili e quajti Buēincėn “tė pafytyrė” dhe kėrkoi nga PDK dhe Kuvendi qė tė distancohen nga deklarata e tij.

Ky i fundit ka refuzuar tė ofrojė ndonjė fakt qė do ta precizonte akuzėn pėr “dolli dhe gosti”, ndėrsa lidhjet e sulmit me AAK’nė i sheh nga njė vrojtim i tij logjik.

“Sipas logjikės qė unė e ndjek, AAK ėshtė parti e sherreve, parti e shantazhit, parti e presionit tė pabazuar dhe tė paargumentuar ndaj qeverisė. Bile Lideri i saj dėshiron tė pėrfitojė nga fatkeqėsia e tė tjerėve. Ai nuk ka mėsuar as nga fatkeqėsia e tij personale”, ka thėnė ai, pas seancės.

Deklarata e tij nė Kuvend ėshtė kaluar nė heshtje.

Shefi i Grupit Parlamentar tė PDK’sė, Ramė Buja thotė se komentet e Buēincės janė personale dhe nuk pėrfaqėsojnė qėndrimin e deputetėve tė kėsaj partie.

“Preka sustėn pėr tė reaguar, pėr tė thėnė se ky nuk ėshtė qėndrim i PDK’sė”, ka thėnė Buja.

I pyetur pas seancės nėse do t’i kėrkohet Gani Buēincės ta tėrheqė fjalėn, ai e ka quajtur kėtė si “tė vonshme”.

“Tash iku ajo. Ka qenė dashur tė detyrohet ta tėrheqė fjalėn aty pėr aty. Tashmė kjo ėshtė e kaluar dhe ai mund ta tėrheqė fjalėn nė rrethana tjera”, ėshtė shprehur Buja.

Ardian Gjini, Shef i Grupit Parlamentar tė AAK’sė, thotė se kjo parti ėshtė e indinjuar me fjalimin e Buēincės.

“Ky deputet nuk e ka asnjė fije nderi nė fytyrėn e vet”, u shpreh Gjini, i cili fajėsoi Kryeministrin Hashim Thaēi, se qėndron prapa deputetit tė tij.

“Kryeministri Thaēi, pėrmes poltronėve tė vet qė i dirigjon me SMS e nxit fjalorin e dhunės nė Kosovė pa asnjė nevojė pėrveē se pėr ta kėnaqė egon e vet dhe pėr ta rregulluar frustrimin e vet tė brendshėm, e pėrmend AAK’nė nė njė kontekst totalisht tė panevojshėm i cili nuk i bėn shėrbim dhe nder vendit”, u shpreh Ardian Gjini.

Ai ka mohuar ēdo mundėsi qė partia e tij tė ketė lidhje me atė qė ndodhi tė enjten para ndėrtesės sė qeverisė dhe pėr ato qė Gani Buēinca thotė se kanė ndodhur nė mbrėmjen e sė enjtes.

“Strukturat e AAK’sė nuk kanė kohė tė festojnė sepse jemi nė punė. Me qindra herė e kemi dėshmuar, nė rastet mė tė zorshme, se jemi kėtu pėr t’i mbrojtur institucionet e vendit”, ka thėnė Gjini.

Sipas analistit Mufail Limani, skenat e fundit tė akuzave mund ta tensionojnė situatėn politike nė Kosovė, pasi qė koha e zgjedhjeve po afrohet.

Nė njė situatė tė tillė, Limani shprehet se opinioni i gjerė nė Kosovė duhet tė qėndrojė anash garės politike nė Kosovė ndėrmjet Thaēit e Haradinajt, tė stilit “kush ėshtė mė i forti”.

“Unė besoj se publiku kosovar do tė jetė aq i menēur sa qė do tė largohet plotėsisht nga kėta dy protagonistė qė kohėve tė fundit i kanė sjellė skenės politike demonizim, gjuhė tė dhunės, gjuhė tė urrejtjes dhe shkėputje tė komunikimit politik”, thotė ai.

Por pėr analistin kosovar, situatat e krijuara nė skenėn politike kosovare duken tė ēuditshme pėr faktin se muskujt politikė po ia tregojnė njėra tjetrės dy parti tė dala nga lufta (PDK e AAK) dhe dy tjera qė kanė prezantuar profilin paqėsor (LDK e LDD).

“Nė tė dy rastet bėhet fjalė pėr parti simotra, pėr parti qė pėrngjajnė si veza-vezės dhe nuk ka asnjė dallim real konceptual ose filozofik-politik. I tėrė problemi edhe nė konfliktin LDK-LDD edhe nė atė PDK-AAK ėshtė kryekėput i rrafshit personal dhe pse jo i rrafshit tė kontrollit tė bizneseve tė ndryshme”, thotė Mufail Limani.


Buēinca kundėr gazetarėve

Kur ėshtė lutur ta sqarojė deklaratėn e tij dhėnė brenda nė seancė, deputeti Buēinca ėshtė marrė mė shumė me gazetarėt se me fjalėt e tij.
Ai i ka porositur gazetarėt qė ta luajnė rolin e tyre “e jo tė prokurorit as tė hetuesit”.
Madje nuk ka pėrtuar ta hapė edhe njė front tjetėr akuzash. “Komentet ua lė juve (gazetarėve) kurse pėr ēėshtje tjera ka organe mė kompetente se ju gazetarėt tė cilėt nė shumicėn e rasteve jeni tė instrumentalizuar dhe bėni vetė politikė, jeni instrumente tė politikės”, ėshtė shprehur ai.
Nėse u besohet fjalėve tė Buēincės, puna e politikanit me karrige deputeti ėshtė qė tė flasė pa u bazuar nė fakte. Pėr tė e rėndėsishme ėshtė qė opinioni t’i konsumojė ato qė njė politikan thotė.
“Kur tė bėheni politikanė, mund tė flisni si unė. Kurse ju duhet tė flisni me gjuhėn e argumenteve. Nė mungesė tė argumenteve ju bėni politikė. Unė jam politikan dhe nga ky pozicion kam bėrė njė deklaratė”, ka thėnė Gani Buēinca
Gazeta expres

Llapjani_HH
18-07-09, 18:58
Frika nga ekstradimi nė Serbi

Ish-luftėtari i UĒK-sė, Muharrem Gashi, i arrestuar nė Itali nga Interpoli, pas njė fletarresti tė lėshuar nga Serbia, ka afat tė mos ekstradohet pėr nė Serbi deri mė 24 gusht. Familjarėt kėrkojnė ndihmėn e institucioneve qė Muharremi tė mos pėrfundojė nė burgjet e Serbisė

Kanė kaluar njė javė dhe familja Gashi nga fshati Drejė i Istogut po shtyn ditėt nėn stres pėr fatin e djalit tė tyre Muharrem Gashit, 36 vjeē, i cili ėshtė arrestuar tė shtunėn e kaluar nga autoritetet italiane, bazuar nė njė fletė-arrest ndėrkombėtar tė lėshuar nga Serbia. Sipas kėtij fletė-arresti, Gashi kėrkohet pėr krime lufte.

Muharrem Gashit, i cili jeton nė Rimini tė Italisė qė tetė vite, papritmas tė shtunėn e kaluar autoritetet italiane i kanė hyrė nė shtėpi dhe e kanė arrestuar.

Familja Gashi e befasuar me arrestimin e Muharremit, ish epror nė brigadėn 122 “Arben Haliti”, tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė zonėn e Drenicės, krejt ēka tani duan ėshtė qė djali i tyre tė ekstradohet nė Kosovė e tė mos dėrgohet pėr nė Serbi.

Frika e kėsaj familje pėrveē mėrzisė tani ėshtė ekstradimi i Muharremit pėr nė Serbi. “Le ta gjykojnė nė Kosovė, le ta gjykojnė edhe nė Hagė nėse duan, vetėm jo nė Serbi”, fliste e shqetėsuar nėna e Muharremit , Rrahime Gashi.

Avokati i Muharremit nė Itali, i angazhuar nga gruaja e tij, ka njoftuar kėtė familje se Italia atė do ta mbajė vetėm deri mė 24 gusht tė kėtij viti dhe nėse Qeveria e Kosovės nuk bėn asgjė pėr ta marrė deri nė atė kohė, ai do tė dėrgohet pėr nė Serbi.

“Avokati italian po thotė se nuk po mundet me bo kurgjo, pasi qė Qeveria e Kosovės nuk ka dėrgu akoma asgjė zyrtare nė Itali pėr tė kėrkuar ekstradimin e tij pėr nė Kosovė”, shprehet Rrahimja.

Baba i Muharremit, Musė Gashi, nuk ka lėnė vend pa kėrkuar ndihmė pėr djalin e tij, qoftė nė Shoqatė tė Veteranėve tė Luftės, qoftė nė Ministri tė Drejtėsisė e kudo tjetėr, tregon kjo familje.

Tė premten kur Express vizitoi kėtė shtėpi, Musa gjendej nė Prishtinė duke kėrkuar ndihmė prej institucioneve kosovare qė djali i tij tė mos dėrgohet nė Serbi.

Ai njė ditė mė herėt ka akuzuar qeverinė qė nuk po bėn asgjė nė kėtė drejtim. “Qeveria e Kosovės nuk bėn tė rrijė duarkryq dhe tė shikojė nga larg arrestimin e djalit tim, i cili ka luftuar pėr kėtė vend, vetė pse Serbia po e quan kriminel”, ėshtė shprehur ai.

Menjėherė pas ditės sė parė tė arrestimit tė Muharremit, familja Gashi tregon se kanė marr mbėshtetje tė mėdha institucionale, si nga veteranėt e luftės ashtu edhe nga Ministria e Drejtėsisė, Nekibe Kelmendi e nga tė tjerė, por sipas kėsaj familjeje, duke e parė qė ka kaluar java dhe asgjė nuk ėshtė ndėrmarr, pėrkrahjet po mbesin vetėm fjalė tė zbrazėta.

Por, Qeveria e Kosovės bėn t’ ditur se janė duke punuar nė kėtė drejtim. Hajredin Kuqi, zėvendėskryeministėr, tha pėr Express se qeveria ka bėrė tri veprime pėr Muharrem Gashin.

“Veprimi i parė i joni ėshtė kontakti ynė me Interpolin qė tė mos marrė pėr bazė akuzat e rrejshme tė Serbisė nė lidhje me Muharremin. Pastaj veprimi i dytė ėshtė kontakti me mekanizmat ndėrkombėtarė ku ėshtė kėrkuar qė tė shtohet presioni mbi Interpolin qė tė mos ngrihen akuza tė rrejshme”, bėn tė ditur Kuqi, duke shtuar se veprimi i tretė i qeverisė ėshtė se Ministria e Drejtėsisė ka dėrguar shkresė zyrtare Italisė qė ēdo ekstradim i shtetasve tė Kosovės tė bėhet nė Kosovė.

”Ne shpresojmė dhe besojmė se Muharrem Gashi nuk do tė dėrgohet pėr nė Serbi, pasi qė ėshtė shtetas kosovar, por vonesat mund tė ndodhin pasi qė Kosova nuk ėshtė nė Interpol dhe Serbia po”, u shpreh Kuēi.

Akuza e Serbisė pėr Muharrem Gashin ėshtė se ai bashkė me dy ushtarė tė ish UĒK-sė, nė qershor tė vitit 1999, nė njė fshat tė Klinės, kanė vrarė njė serb dhe kanė plagosur familjarėt e viktimės. Kėto akuza edhe qeveria edhe familja Gashi i quan tė rrejshme.

“Muharremi ka luftuar pėr lirinė e Kosovės dhe nuk ka mbytur civil”, shprehet nėna e tij.
Ajo tregon pėr djalin e saj se si ka shkuar nė Itali para tetė vjetėve shkaku u kushteve tė rėnda ekonomike.

“Pėr tė gjithė kėto vite ne kemi ngrėnė bukė nga Muharremi. Para se me shku ai atje kemi heq shumė prej kushteve tė rėnda. Por me ndihmėn e tij ne kėto vite tė fundit kemi jetuar mirė”, shprehet ajo.

Tani gruaje e Muharremit bashkė me vajzėn e saj 4 vjeēare po qėndron nė Itali gjatė kėsaj kohe pėr tė gjetur ndihmė pėr burrin e saj, e cila edhe e ka kontraktuar avokatin italian.

Beogradi bėn presion

Mediat serbe lajmėrojnė se Prokuroria Serbe pėr krime tė luftės po pret qė autoritetet italiane t’i dorėzojnė Serbisė Muharrem Gashin, i cili nga gjyqėsia serbe ėshtė akuzuar pėr krime lufte kundėr civilėve nė Kosovė nė vitin 1999.
Sipas zėdhėnėsit tė Prokurorisė pėr krime tė luftės Bruno Vekariq, Serbia ka shpėrndarė 160 fletarrestime pėr ish-pjesėtarėt e UĒK-sė, tė cilėt dyshohen pėr krime mbi popullsinė serbe. Vekariq ėshtė i bindur se nė rastin Gashi autoritetet italiane nuk do tė sillen sikur Bullgaria kur ish-kryeministrin Agim Ēeku e liroi nga paraburgimi.
Agim Ēeku vetėm para disa jave ishte arrestuar nė Bulgari nga Interpoli, nėn akuzėn e Serbisė pėr krime lufte. Por me ndihmėn e Qeverisė Kosovės ai u lirua dhe erdhi nė Kosovė.
Para Ēekut rast i tillė ka ndodh edhe me Mahmut Ukshinin dhe Faruk Noshajn, pėr tė cilėt po ashtu Serbia nuk ka arritur qė t’i ekstradojė pėr nė vendin e tyre.
Gazeta expres

Dani11
19-07-09, 10:07
Demonstrim i dhunės policore nė Preshevė
Nė rajonin e Preshevės sėrish po manifestohet demonstrim i dhunės policore dhe injorim i pushtetit lokal.
E diel, 19 Korrik 2009 10:33



Kryetarėt e komunės dhe kuvendit komunal tė Bujanocit, Shaip Kamberi dhe Jonuz Musliu, kanė shfaqur kundėrshtinė e tyre pėr ēfardo forme tė dhunės nė Luginėn e Preshevės dhe kanė akuzuar policinė se po injoron institucionet dhe organet e pushtetit lokal.

Nė njė letėr dėrguar ambasadorėve tė SHBA-ve, Britanisė sė Madhe, Francės, Gjermanisė dhe misionit tė OSBE-sė, ata kanė vėnė nė pah se incidentet e fundit dėshmojnė se nė kėtė hapėsirė sėrish po manifestohet demonstrim i dhunės policore dhe injorim i pushtetit lokal.

Llapjani_HH
19-07-09, 18:11
AAK fajėson Qeverinė pėr dėshtim nė liberalizimin e vizave me BE-nė

Drejtues tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės kanė kritikuar Qeverinė se ka dėshtuar nė procesin e liberalizimit tė vizave tė BE-sė, ndėrsa shprehėn shqetėsime edhe pėr shkak tė mos zbardhjes sė skandalit tė vjedhjes sė provave nė polici, gati tre muaj mė parė. Nė njė konferencė pėr media sekretari i AAK-sė, Burim Ramadani, vlerėsoi se me pėrjashtimin e Kosovės nga procesi i liberalizimit tė vizave mė sė shumti janė dėmtuar qytetarėt e Kosovės, pėr ēka fajėsoi ekzekutivin e vendit.

Qeveria e Kosovės ka dėshtuar nė kėtė proces dhe fatkeqėsisht pėr qytetarėt e Kosovės, dėshtimi i njė qeverie nuk ėshtė kriter pėr Bashkimin Evropian qė t’i fusė ata nė liberalizimin e vizave shtoi Ramadani. Ai tha se duhet tė konstatojmė se sikur tė ishte kriter dėshtimi i njė qeverie me politikat e saj pėr liberalizimin e vizave, atėherė Kosova do tė udhėhiqte rajonin nė futjen e Kosovės nė vendet me kėtė proces.

“Me qeverisjen e ardhshme tė AAK-sė, ēėshtja e punės nė liberalizimin e vizave do tė jetė prioritet i arsyeshėm i qeverisė dhe pėrkushtimi do tė jetė i pakontestueshėm dhe ne jemi tė sigurt nė bazė tė analizave qė kemi bėrė deri mė tash se brenda periudhės sė parė tė qeverisė sė ardhshme tė AAK-sė qytetarėt e Kosovės do tė mund tė lėvizin nė mėnyrė tė lirė, pa viza nė vendet e Bashkimit Evropian”, ka theksuar z. Ramadani.

Ramadani tha se AAK kėrkon sqarime nga Qeveria e Kosovės nė lidhje me atė se sa ka punuar pėr implementimin e kritereve pėr pėrfshirje nė procesin e liberalizimit tė vizave dhe kur do tė arrihet marrėveshja e lehtėsimit tė vizave me BE-nė, si dhe kur do tė hyjė Kosova nė Shėngenin e Bardhė.

Ndonėse janė bėrė gati tre muaj qė skandali i vjedhjes nė dhomėn e provave, policia ende nuk ka ndriēuar rrethanat dhe tė dyshuarit e mundshėm tė pėrfshirė nė kėtė rast. Kjo, sipas sekretarit tė pėrgjithshėm tė AAK-sė, ėshtė dėshmi se qeveria e vendit ėshtė e interesuar qė tė heshtė rastin, andaj pret qė nė lidhje me rastin tė merret EULEX-i.

“Qeveria e Kosovės nuk ėshtė e interesuar pėr zbardhjen e kėtij rasti, sė dyti Qeveria e Kosovės dėshiron tė heshtė rastin dhe jemi dėshmitarė se ky rast mė as nuk pėrmendet nė agjendėn e Qeverisė, sė treti puna e tė ashtuquajturės “Task Forcės” nuk ka dhėnė ndonjė rezultat, sepse ka qenė e ndikuar nga drejtime tė ndryshme dhe ka qenė e anshme, nuk ka qenė e paanshme, nuk ka qenė profesionale. Policia e Kosovės vlerėsojmė se ka pėsuar njė goditje jashtėzakonisht tė rėndė, sidomos me imazhin dhe vetėbesimin e saj. Me kėtė rast ėshtė treguar se nė kėtė Qeveri tė Kosovės nuk ekziston vlera e pėrgjegjėsisė politike, morale dhe profesionale nė institucionet qė udhėheqin dhe sė gjashti qė ka qenė kėrkesė edhe e AAK-sė, tashme do tė duhet tė shohim veprimin e EULEX-it pėr tė marrė kėtė rast”, ka thėnė Ramadani.

Ndryshe, zyrtarėt e AAK-sė thanė se kjo parti ende nuk ėshtė pėrcaktuar pėr kandidatin e mundshėm nė garėn pėr kryetar komune tė Prishtinės nė zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit, ndėrkohė qė janė nė procedurė tė shqyrtimit tė kėtij emri, tė cilin AAK do tė bėjė publike mė vonė.
RTK

Haradinaj: Pėrplasjet e fundit nė kuvend kanė qėllim zhvendosjen e vėmendjes nga TC Kosova e Re

Lideri i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Ramush Haradinaj ka deklaruar se pėrplasjet e fundit nė Kuvendin tė Kosovėn bėhen me qėllim tė zhvendosjes sė vėmendjes nga vendimi i Qeverisė pėr ndėrtimin e TC “Kosova e Re”. Mė mirė ėshtė qeveria t’i tregojė qytetarėve sa pėrfitojnė ata nga “Kosova e Re”, dhe a ka rrymė ose energji me ēmim mė tė lirė”, ka thėnė Haradinaj nė njė takim tė Forumit tė Gruas sė AAK-sė nė Vushtrri

Lideri i AAK-sė Ramush Haradianj tė shtunėn nė Vushtrri ka marrė pjesė tė shtunėn nė njė takim tė degės sė gruas sė AAK-sė me ē’rast u ka shpėrndarė libreza anėtareve tė reja femra tė kėsaj partie, kurse pasi ka shėtitur nėpėr qytetin e Vushtrrisė dhe ka pirė ēaj nė njė kafene, nė njė takim me gazetarė Haradinaj ka folur edhe pėr ngjarjet e fundit nė Kosovė, pėr tė cilat ka shprehur shqetėsimin e tij.

"Janė tri tema pėr tė cilat AAK-ja i ka shprehur shqetėsimet e saj, siē janė problemi i importimit tė mishit, vendimi rreth ndėrtimit tė termocentralit “Kosova e Re” dhe protesta e veteranėve dhe invalidėve tė luftės sė UĒK-sė.

Pėr kėto probleme tha Haradinaj tha se u ka shkruar edhe krerėve tė shtetit, presidentit, kryeministrit, kryeparlamentarit dhe ministres sė energjisė.

Ndėrkaq nė pyetjen e gazetarėve se pse po i bėhen gjithė kėto akuza AAK-sė, Haradinaj u pėrgjigj se Qeveria nė vend se tė pranojė fajin pėr keq-qeverisje, ajo fajin ia hedh dikujt tjetėr nė kėtė rast AAK-sė. Ai ka thėnė se distancohet nga tė gjitha ato sulme qė i bėhen AAK-sė, sepse nuk janė tė qėndrueshme - janė shpifje.

Lidhur me rastin e fundit tė akuzave tė deputetit tė PDK-sė, se AAK qėndron prapa protestės sė dhunshme tė veteranėve dhe invalidėve tė UĒK-sė, Haradinaj ėshtė shprehur se reagimi i kryeparlamentarit e pastaj edhe i kryetarit tė grupit parlamentar tė PDK-sė japin sinjale se demokracia ngadalė po vjen edhe tek ne.
RTK

Partia e Drejtėsisė pėrshėndetė ndėrtimin e termocentralit tė ri – kritikon Ministrinė e Jashtme

Partia e Drejtėsisė pėrshėndet fillimin e ndėrtimit tė kapaciteteve tė mirėfillta energjetike tė shtetit tė Kosovės, duke kėrkuar nga institucionet e vendit shkallėn mė tė lartė tė pėrgjegjėsisė dhe tė transparencės me kėtė rast. Kjo parti po ashtu vlerėson se ėshtė i papranueshėm pasiviteti i vazhdueshėm i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme me rastin e tubimeve tė mėdha ndėrkombėtare, siē ishte samiti i te painkuadruarve.

Pėrmes njė komunikate pėr opinion Partia e Drejtėsisė kėrkon qė gjatė procesit tė vendim-marrjes pėr ndėrtimin e termocentralit Kosova e Re, si minimum, tė sigurohet:

Respektimi i standardeve mė tė larta ndėrkombėtare pėr ruajtjen e mjedisit duke e bėrė ndėrtimin gradual tė kapaciteteve tė planifikuara energjetike nė pajtim me sugjerimet e ekspertėve;

Ruajtja maksimale e fondit tė ujit pėr qytetarėt dhe sektorin e bujqėsisė;

Sė paku 51 % e pronėsisė sė shtetit tė Kosovės nė termoelektranėn e re, duke siguruar pėrfitimin maksimal ekonomik nga resursi kryesor natyror i vendit, si dhe pamundėsimin e monopolit nė sektorin e energjetikės nga ana e investitorit tė huaj.

Kjo mund tė bėhet me realizimin e tė drejtės kushtetuese tė qytetarėve tė Kosovės qė tė jenė investitor nė termoelektranėn e re, nė kushte tė barabarta me investitorėt e huaj; si dhe me investimin e parasė publike, nė vend qė tė investohet jashtė vendit, siē ėshtė rasti me paratė nga privatizimi; kursimet e punėtorėve nė Trustin e pensioneve; profiti i PTK-sė, etj.

Partia e Drejtėsisė vlerėson tė papranueshėm pasivitetin e vazhdueshėm tė Mistrisė sė Punėve tė Jashtme

Partia e Drejtėsisė ia tėrheqė vėrejtjen Qeverisė sė Kosovės se para disa ditėsh u lėshua edhe njė rast tejet i mirė pėr lobimin e pavarėsisė sė shtetit tė Kosovės nė samitin e Lėvizjes sė Shteteve tė Painkuadruara, qė u mbajt nė Sherm-i-Shejh tė Egjiptit, me 15 dhe 16 korrik, ku morėn pjesė 118 shtete, 20 prej tė cilave tashmė e kanė njohur Kosovėn.

Samiti i 15-tė me radhė i kėsaj organizate, anėtarė tė sė cilės janė 118 shtete, ishte rast shumė i volitshėm qė tė promovohet e vėrteta pėr shtetėsinė e Kosovės dhe pėr tė penguar drejtpėrdrejtė aktivitetin kundėr njohjes sė pavarėsisė qė nė mėnyrė intensive e bėri delegacioni serb i udhėhequr nga kryetari i tyre Tadiq.

Partia e Drejtėsisė konsideron se ka pasur mundėsi qė me angazhim tė organizuar diplomatik, nėpėrmjet SHBA, miqve tė tjerė ndėrkombėtar, si dhe njėzet shteteve tė kėsaj organizate qė e kanė njohur shtetėsinė e Kosovės tė sigurohet prezenca e Kosovės nė kėtė samit me rėndėsi. Pasiviteti i vazhdueshėm i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme me rastin e tubimeve tė ngjashme ėshtė i papranueshėm.

Partia e Drejtėsisė kėrkon nga Qeveria e Kosovės, parandalimin e ekseseve tė ngjashme me ato qė ndodhėn me rastin e protestės sė veteranėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nėpėrmjet angazhimit tė organizuar dhe tė vendosur institucional pėr sigurimin e mirėqenies pėr tė gjithė ata qė ishin nė gjendje tė vihen nė ballė tė luftės pėr mbrojtjen e lirisė dhe pavarėsisė nė momentet mė tė vėshtira pėr vendin, thuhet nė njė kumtesė pėr opinion tė lėshuar nga Zyra pėr informim pranė Partisė sė Drejtėsisė.
RTK

Llapjani_HH
19-07-09, 18:13
Koha Ditore: EULEX-i negocion marrėveshjet mes Prishtinės e Beogradit

Misioni i BE-sė pėr sundim tė ligjit pėrfshihet nė negociata pėr problemet kufitare me Serbinė. Zyrtarėt e misionit tė BE-sė pėr sundimin e ligjit insistojnė se ēėshtjet pėr tė cilat ndėrmjetėsojnė janė teknike. Njė ndėr to ėshtė menaxhimi i kufijve, ēėshtje qė i ka shkaktuar EULEX-it probleme tė vazhdueshme nė veri tė Kosovės dhe qė disa herė i ka nxitur zyrtarėt e kėtij misioni tė bėjnė thirrje pėr zgjidhje politike tė tyre.

Zyrtarėt e lartė tė misionit EULEX i kanė deklaruar kėsaj tė pėrditshme se “EULEX-i ėshtė tejet i interesuar pėr gjetjen e zgjidhjeve tė pranueshme pėr Beogradin dhe Prishtinėn rreth ēėshtjeve tė natyrės teknike, siē janė ēėshtja e menaxhimit tė kufijve, pastaj ēėshtja e tė pagjeturve dhe bashkėpunimi mes policive tė Kosovės dhe Serbisė”.

Burimet e gazetės kanė thėnė se ekspertėt e EULEX-it rregullisht udhėtojnė nė Beograd ku takohen me pėrfaqėsuesit e Serbisė, duke shtuar se fillimisht bisedimet zhvilluar pėr ēėshtje tė cilat konsiderohen mė pak politike, siē ėshtė fati i tė pagjeturve.

Gazeta po ashtu thekson se vizita e fundit e pėrfaqėsuesit tė Bashkimit Evropian pėr politikė tė jashtme dhe siguri, Javier Solana, nė Beograd dhe Prishtinė, “ka shėrbyer edhe si fillim i bisedimeve rreth vendosjes sė pikave tė pėrbashkėta doganore mes Kosovės dhe Serbisė”.

Sipas kėsaj tė pėrditshme pak javė mė parė ēėshtja e doganave nuk ka qenė nė rend dite tė takimeve, duke theksuar se tė dy palėt kanė biseduar vetėm rreth “bashkėpunimit kufitarė dhe policorė”.

Pėrfaqėsuesit e misionit tė EULEX-it i kanė pohuar tė pėrditshmes “Koha Ditore” se bisedimet janė zhvilluar. “Si mision teknik ne jemi tė interesuar tė gjejmė zgjidhje tė pėrbashkėta mes Prishtinės dhe Beogradit rreth kėtyre ēėshtjeve” , ka deklaruar zėdhėnėsi i EULEX-it Kristofer Lamfalusi, por nuk ka dėshiruar t’i komentojė detajet e bisedimeve mes pėrfaqėsuesve tė EULEX-it dhe Beogradit.
Duke u thirrur nė burime ndėrkombėtare gazeta thekson se EULEX-i ka kontakte tė pėrhershme me Qeverinė e Kosovės rreth bisedimeve qė zhvillon me Beogradin.

“Shefi i EULEX-it, Yv De Kermabon ka konsultime tė rregullta me kryeministrin e Kosovės Hashim Thaēin rreth bisedimeve qė misioni zhvillon me Beogradin”, kanė deklaruar burimet nė kushte anonimiteti pėr tė pėrditshmen Koha Ditore.

Zėdhėnėsi i Qeverisė sė Kosovės, Memli Krasniqi ka thėnė se ēdo aktivitet i EULEX-it nė suaza tė mandatit tė kėtij misioni ėshtė legjitim, mirėpo ka mohuar se ai mandat ka tė bėjė edhe me zhvillimin e bisedimeve rreth doganave.

“Nuk ka bisedime rreth kufijve dhe doganave. Nuk mund tė ketė kurrfarė aktivitetesh me tė cilat do tė shkelej Kushtetuta e Kkosovės”, ka theksuar zėdhėnėsi Krasniqi

Koha Ditore pėrkujton se Serbia ka marrė “dritėn e gjelbėr”pėr liberalizimin e vizave, mirėpo njėri ndėr kushtet e BE-sė pėr kėtė proces ėshtė qė Serbia deri nė fund tė vitit t’i vendosė pikat e pėrbashkėta doganore nė kufirim me Kosovėn.
RTK

Sindikalistėt e QKUK-sė paralajmėrojnė grevė nė shtator

Kryesia e Sindikatės sė punėtoreve shėndetėsor tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės paralajmėron grevė nė shtator. Ata ndihen tė mashtruar nga Federata Sindikale e Shėndetėsisė sė Kosovės pėr mosrealizimin e kėrkesave pėr pėrmirėsim e kushteve tė punės dhe ngritjen e pagave nė bazė tė marrėveshjes sė nėnshkruar nė tetor tė vitit tė kaluar, mes FSSHK-sė dhe Qeverisė sė Kosovės.

Punėtorėt shėndetėsorė disa herė kanė protestuar nė forma tė ndryshme pėr rritje tė pagave dhe pėrmirėsimin e kushteve tė punės. Kryetari i sindikatės sė QKUK-sė, Xhemajl Selmani, tha se kėsaj radhe greva e punėtorėve shėndetėsorė nuk do t’i ngjajė grevave tė mėparshme.

“Pritet kah shtatori do tė jetė nxehtė edhe pėr ne edhe pėr ata. Kėrkesat janė pėr greva, jo si deri me tani, do tė jen me tė vėshtira. Kėrkesat janė edhe pėr me e bllokua punėn edhe nė emergjencė edhe qaty ku u jepet ndihma njerėzve pėr jetė”, ka thėnė Selmani.

Ndėrsa, dr Blerim Syla, shprehet se paga shtesė prej 44-euro ėshtė realizuar vetėm pėr tre muaj, e jo me shumė.

“Do tė thotė prej janarit punėtorėt nuk i kanė marrė. Ne jemi vetė fajtor qė kemi mbetė nė kėtė nivel dėshpėrues, e jemi bėrė raste sociale dhe mendoj se greva e ardhshme nuk do te jete si greva tjera”, thekson dr. Syla.

Ndėrsa, kryetari i sindikatės sė QKUK-sė, Xhemjl Selmani, thotė se janė tė mashtruar nga Federata Sindikale e Shėndetėsisė se Kosovės, duke theksuar se fajtorė janė pikėrisht kryesindikalistėt e FSSHK-sė, sepse e kanė mashtruar opinionin publik, sepse ajo marrėveshje nuk ėshtė nėnshkruar prej kryeministrit e as prej kryetarit.

Ndėrsa, zėdhėnėsi i FSSHK-se, Jeton Demi, thotė se realizimi i marrėveshjes sė tetorit tani nuk ėshtė pėrgjegjėsi e FSSHK-sė, po e Qeverisė sė Kosovės.

“Ne nuk jemi tė detyruar ta arsyetojmė pjesėn qė i takon qeverisė pėr ta plotėsuar, qė ėshtė realizimi i marrėveshjes sipas pėrmbajtjes sė sajė, qė nėnkupton miratim tė gjashtė pikave, si dhe njė page shtesė prej 44-euro”, thotė zėdhėnėsi Demi.

Ai pohon se janė nė kontakt tė vazhdueshėm me zyrtarė tė qeverisė, duke sqaruar se gjithė kohen kanė pasur komunikime jo-zyrtarė dhe jo formal me qeverinė dhe se ata kanė vazhduar tė premtojnė se marrėveshja do tė realizohet.

Ndėrsa zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, thotė se grevat nuk janė rruga e duhur pėr zgjidhjen e problemeve

“Ne besojmė se nuk do tė vjen deri tė greva. Besoj se ekziston mirėkuptimi i pėrbashkėt qė tashmė ėshtė i dėshmuar, se nuk ka mundėsi qė tė zgjidhen problemet me greva, protesta apo tjetėr. Ne kemi mirėkuptim shumė tė madh pėr kėrkesat e tyre, ato qė janė tė arsyeshme dhe reale”, thotė zėdhėnėsi i qeverisė, Krasniqi.

Si do qė tė jetė, sindikalistet e QKUK-se janė ne pritje tė vendimit se nė ēfarė forme do tė organizohet greva. Ajo ėshtė e pashmangshme, vetėm presim tė pėrfundojnė pushimet verore, thonė ata.
RTK

EULEX punon pėr kthimin e gjykatėsve nė veri

Pėrfaqėsuesit e EULEX-it kanė njoftuar se po bisedojnė me pėrfaqėsuesit e Beogradit dhe tė Prishtinės pėr kthimin e gjykatėsve serbė dhe shqiptarė nė Gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė.

Zėdhėnėsja e EULEX-it, Christina Herodes, ka thėnė pėr agjencinė e lajmeve Tanjug se qėllimi i bisedimeve tė EULEX-it me Beogradin dhe Prishtinėn ėshtė qė tė shkohet pėrpara, ashtu qė gjykatėsit serbė dhe shqiptarė tė kthehen nė gjykatat e Mitrovicės.

“Nuk mund ta themi datėn e saktė kur dhe si do tė ndodhė kjo, sepse jemi nė bisedime. Jemi duke punuar nė kėtė drejtim dhe po bisedojmė me Beogradin dhe Prishtinėn”, ka thėnė Herodes.

Gjykata e Qarkut dhe ajo Komunale nė veri tė Mitrovicės ka rifilluar punėn nė tetor tė vitit 2008, pasi qė nga shpallja e Pavarėsisė sė Kosovės pėr mė shumė se shtatė muaj kanė qenė tė mbyllura. Tani nė to punojnė vetėm gjykatės dhe prokurorė tė EULEX-it.
Telegrafi

Kosova nuk i di kufijtė e vet

Vija kufitare e shtetit tė Kosovės nuk ėshtė e shėnuar dhe nuk dihen saktė kufijtė me asnjėrin shtet fqinj, ndėrsa institucioneve tė Kosovės nuk u bėhet vonė pėr definimin dhe shėnimin e vijės kufitare me asnjėrin nga shtetet fqinje, pėrderisa shtetasit kosovarė nė brezin kufitar ēdo ditė pėrballen me autoritetet e disa prej vendeve fqinje qė i konsiderojnė ato territore si tė vetat, shkruan e pėrditshmja "Koha Ditore".

Procesi i demarkacionit nuk ka pėrfunduar as me Maqedoninė, ndėrsa gazeta shkruan se sipas kryetarit tė Grupit pėr demarkacion, Behar Selimi, i cili njėherit ėshtė edhe shef i Policisė kufitare, ka mbetur edhe rreth 2% e vijės kufitare pa u definuar dhe kjo pritet tė ndodhė shumė shpejt.

Pėrveē me Maqedoninė, vija kufitare e Kosovės ėshtė e padefinuar edhe me Shqipėrinė, Malin e Zi dhe Serbinė. Sipas Selimit, me Shqipėrinė dihet pėrafėrsisht vija kufitare, mirėpo problematike mbetet vija kufitare me Malin e Zi dhe me Serbinė, ku pėr shkak tė paqartėsive shpesh janė paraqitur probleme mes banorėve tė zonave kufitare dhe autoriteteve kufitare.

Nga ana tjetėr, Qeveria e Kosovės, sipas zėdhėnėsit Memli Krasniqi, nuk e ka fare nė agjendė sanimin e gjendjes dhe shmangien e konflikteve. Duke thėnė se ēėshtja e kufijve ėshtė pjesė teknike dhe me demarkacion do tė rregullohet, Krasniqi nuk ka folur pėr afate apo pėr punėn qė ėshtė duke bėrė Qeveria nė kėtė drejtim.

“Kufijtė janė tė definuar dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, kėshtu qė pjesa teknike me demarkacion do tė ndodhė edhe me Shqipėrinė, edhe me Malin e Zi, e nė tė ardhmen edhe me Serbinė. Vija me Serbinė ekziston, ėshtė definuar shumė mė herėt, me siguri qė ka pjesė qė duhet tė definohen, por nuk mundemi tė bėjmė proces me Serbinė kur Serbia nuk na pranon si shtet”, ėshtė shprehur Krasniqi.

As KFOR-i nuk ėshtė prononcuar pėr ēėshtjen e kufijve, ndėrsa edhe faktorėt tjerė ndėrkombėtarė nė Kosovė, EULEX dhe ICO, janė tė distancuar sa i pėrket demarkacionit me shtetet fqinje.
Telegrafi

Llapjani_HH
19-07-09, 18:23
Rrimė nė temė

Kryetari i AAK’sė, Ramush Haradinaj thotė t’u ketė shkruar letėr Presidentit, Kryeministrit dhe Kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės rreth projektit “Kosova e Re”. Ai thotė se PDK po mundohet ta tėrheqė vėmendjen e opinionit nga mossukseset e saj pėrmes akuzave ndaj AAK’sė. Arsyeton kėrkesat e veteranėve tė UĒK’sė, por jo edhe mjetet e pėrdorura nga ta pėr t’i arritur qėllimet

Lideri opozitar nė Kosovė, Ramush Haradinaj ka thėnė tė shtunėn se i ka shkruar letėr Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu nė tė cilėn ka shprehur kundėrshtimin e tij dhe tė partisė qė drejton rreth mėnyrės sė marrjes sė vendimit tė qeverisė sė Kosovės pėr Termocentralin “Kosova e Re”.

Letra ėshtė postuar kah mesi i javės, por Haradinaj ka lėnė tė kuptohet se akuzat qė u ringjallėn ndėrmjet PDK’sė dhe AAK’sė ditėve tė fundit, e kanė lėnė nė hije kėtė zhvillim.

Njė kopje e kėsaj letre, ai ka thėnė t’ia ketė dėrguar Kryeministrit Hashim Thaēi, Kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi dhe Ministres sė Energjisė dhe Minierave Justina Shiroka-Pula.

Kėtė letėr te Thaēi, Krasniqi e Shiroka-Pula e ka dėrguar sa pėr t’i vėnė ata “nė dijeni”.
Ai ka thėnė se vendimi i qeverisė pėr Termocentralin e ri ka qenė “i shpejtė, i befasishėm dhe qė nuk shpjegon kush ėshtė Kosova”.

“Ka njė tendencė qė tė largohet vėmendja nga temat me rėndėsi pėrmes incidenteve parlamentare, si rasti i djeshėm. Do tė ishte mirė qė ne ta ruajmė fokusimin nė tema”, ka thėnė Haradinaj.

Njė ditė pasi salla e Kuvendit ishte bėrė arenė akuzash ndėrpartiake ndėrmjet deputetėve tė dy krahėve, kreu i AAK’sė ka thėnė se PDK po mundohet ta tėrheqė vėmendjen e opinionit nga ato qė ai i quajti politika tė pasuksesshme nė qeverisje tė partisė qė drejton koalicionin qeveritar.

Nė kėtė mėnyrė, Haradinaj ka thėnė se ai vetė do tė qėndrojė nė temė, duke i bėrė thirrje edhe partisė rivale qė ta bėjė tė njėjtėn gjė.

“Qytetari i Kosovės tashmė e din pse po ndodh kjo. Disa nga lajmet e para nė media janė shqetėsuese pėr qytetarin dhe tė cilat i adresohen politikave jo tė mira tė qeverisė, prandaj kėrkohet njė fajtor. Qeveria e vendit nė vend se ta pranojė pėrgjegjėsinė pėr politikat e pasuksesshme qeverisėse, gjen njė fajtor kujdestar nė kėtė rast te Aleanca”, ka thėnė Ramush Haradinaj tė shtunėn gjatė njė vizite qė bėri nė Vushtrri.

Ai ėshtė pėrpjekur tė mos e bėjė tė madhe atė qė ndodhi tė premten nė Kuvend pas akuzave tė deputetit tė PDK’sė, Gani Buēinca.

Fakti se Shefi i Grupit Parlamentar tė PDK’sė, Ramė Buja ėshtė distancuar nga kėto deklarata mjafton pėr Haradinajn qė ta konsiderojė kėtė ēėshtje si kapitull tė mbyllur.
Sipas kryetarit tė AAK’sė, protesta e veteranėve tė ish UĒK’sė ėshtė legjitime, por jo edhe mėnyra se si ata po mundohen t’i realizojnė kėrkesat.

“Nė cilėndo rrethanė, nėse rrijnė dy ditė para qeverisė, dikush duhet t’i pyesė ata pse janė kėtu. Shqetėsimi ėshtė legjitim, por AAK distancohet nga ēdo formė e arritjes sė qėllimeve nė mėnyrė tė jashtėligjshme dhe nė rrethana qė i bėjnė dėm vendit”, ka thėnė Haradinaj.
Gazeta expres

Pyetjet e AAK’sė

AAK konsideron se mospėrfshirja e Kosovės nė Shengenin e Bardhė, ėshtė njė prej dėshtimeve tė mėdha tė Qeverisė Thaēi. Partia mė e zėshme nė opozitė, tė dielėn, ka shtruar edhe njė sėrė pyetjesh pėr Qeverinė, e qė lidhen me procesin e liberalizimit tė vizave me Bashkimin Europian.

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės e ka bėrė pėrgjegjėse Qeverinė Thaēi pėr mospėrfshirjen e vendit tonė nė procesin e liberalizimit tė vizave me Bashkimin Europian.

Sipas tyre, ky ėshtė njė prej dėshtimeve mė tė mėdha tė Qeverisė aktuale.

Burim Ramadani, Sekretar i pėrgjithshėm i AAK’sė, tha se papėrgjegjėsia e institucioneve ka shkuar aq larg saqė ato nuk kanė marrė mundin as tė japin shpjegime para qytetarėve se pse ata nuk mundė tė udhėtojnė lirshėm nė Europė, ashtu sikurse serbėt, malazezėt dhe maqedonasit.

“Qytetarėt e Kosovės janė dėnuar edhe njėherė gjatė kėsaj periudhe, duke mbetur mbrapa vendeve tjera tė rajonit sa i pėrket ēėshtjes sė lėvizjes pa viza nė vendet e Bashkimit Europian”, tha Ramadani, tė dielėn nė njė konferencė pėr media.

“Ndėrsa, Qeveria e Kosovės nuk ka marrė mundin qė tė paktėn tė jep pėrgjigje tė sakta, konkrete dhe obliguese pėr veprimet qė do tė duhej t’i ndėrmarrin institucionet e Kosovės pėr t’u mundėsuar qytetarėve lėvizjen e lirė me vendet e BE’sė”.

Mė pas, ai ka renditur dėshtimet e Qeverisė sė Kosovės.

“Po flasim pėr njė proces ku Kosova nuk ekziston nė hartė. Po flasim pėr njė proces ku Kosova nuk ka pėrmbushur asnjė kriter. Po flasim pėr njė ēėshtje qė Qeveria e Kosovės nė fakt ėshtė duke u bėrė pengesė. Po flasim pėr njė ēėshtje qė ndikon drejtpėrdrejt nė jetėn e qytetarėve tė Kosovės”, tha Sekretari i Pėrgjithshėm i AAK’sė.

Pėr ēėshtjen e liberalizimit tė vizave, AAK ka ngritur disa pyetje pėr Qeverinė e Kosovės.

Sa kushton procesi pėr pėrmbushjen e kritereve pėr liberalizimin e vizave? (A ėshtė bėrė vlerėsimi i kostos sė veprimeve tė nevojshme qeveritare?)

Me sa vende deri mė tash ėshtė nėnshkruar Marrėveshja pėr Ri-Atdhesim (si pjesė e domosdoshme pėr tė filluar procesi)?

Kur do tė arrihet Marrėveshja e Lehtėsimit tė Vizave me BE-nė (si fazė paraprake pėr Liberalizimit e Vizave)? Kur do tė hyjė Kosova nė Shėngenin e Bardhė?.

“Ne presim qė pėrgjigjet e Qeverisė nė kėto pyetje tė jenė publike, konkrete, tė detajuara dhe teknike, duke pėrjashtuar kėtu psiko-analizat e zakonshme qė Qeveria bėn pėr qytetarėt e Kosovės”, ka thėnė Sekretari i Pėrgjithshėm i AAK’sė.

Burim Ramadani ka shfrytėzuar rastin pėr tė shpalosur platformėn e AAK’sė pėr procesin e liberalizimit tė vizave.

“AAK zotohet para qytetarėve tė Kosovės dhe partnerėve ndėrkombėtarė se nė qeverisjen e saj tė ardhshme do tė ketė pėrkushtim tė plotė dhe tė pakontestueshėm nė tė gjitha aspektet punėn pėr pėrmbushjen e kritereve tė BE’sė drejt anėtarėsimit tė Kosovės nė BE. Ne jemi tė sigurt se brenda periudhės sė parė tė qeverisjes sė ardhshme tė AAK’sė, qytetarėt e Kosovės do tė lėvizin lirshėm drejt vendeve tė BE’sė”.

Nė kėtė konferencė, Sekretari i Pėrgjithshėm i AAK’sė sėrish ka ngritur ēėshtjen e vjedhjes sė provave nė Dhomėn e Dėshmive nė Policinė e Kosovės.

“AAK konstaton me keqardhje se tė gjitha paralajmėrimet tona rreth rastit tė vjedhjes sė rėndė nė Polici kanė dalė tė jenė tė vėrteta. Qeveria e Kosovės nuk ėshtė e interesuar tė zbardh rastin. Qeveria e
Kosovės dėshiron tė heshtė rastin dhe tė manipulojė opinionin”, ka thėnė Ramadani.
Gazeta expres

Themeluesit e Kllokotit

Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar, Pieter Feith, ka emėruar nėntė serbė dhe vetėm njė shqiptar nė ekipin qė do ta themelojė Komunėn e Kllokotit. Ky ekip ka pėr detyrė tė merret me tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme rreth sigurimit tė burimeve, pasurisė dhe strukturės administrative qė duhen pėr ta themeluar kėtė komunė tė re

Njė ekip prej nėntė serbėve dhe njė shqiptari do tė fillojnė punėn gjatė ditėve tė ardhshme pėr ta pėrgatitur Kllokotin qė tė hyjė nė listėn e komunave tė Kosovės.

Ndonėse ėshtė zyrtarizuar para disa ditėve, ekipi nuk ka filluar ende takimet pasi qė pritet tė bėhet kompletimi i tij me pėrfaqėsues nga institucionet tjera tė pėrfshira nė procesin e decentralizimit.

Svetlana Stefanovic, Slavisa Marinkovic, Refik Halili, Zoran Bogdanovic, Dragisa Kojic, Bozidar Dejanovic, Divna Bojic, Goran Marinkovic, Momcilo Stojkovic dhe Ljubomir Przic janė personat e emėruar nga Shefi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare gjatė kėsaj jave, listėn e tė cilėve e ka siguruar gazeta pėrmes burimeve tė saj.

Ekipi Pėrgatitor Komunal ka pėr detyrė tė merret me tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme rreth sigurimit tė burimeve, pasurisė dhe strukturės administrative qė duhen pėr ta themeluar dhe vėnė nė funksion komunėn e re tė Kllokotit-Vėrbovcit.

I kontaktuar nga gazeta, anėtari i vetėm shqiptar i ekipit pėrgatitor, Refik Halili, nuk ka dashur tė japė asnjė koment me arsyetimin se nuk i lejohet njė gjė e tillė.

“Nuk jap informata se nuk kam tė drejtė tė jap informata. Kėtė mund ta bėjė vetėm Ministria”, thotė Halili.

Ai thotė se ekipi ende nuk e ka mbajtur mbledhjen inauguruese, pasi ėshtė emėruar vetėm tri ditė mė parė.

Nė Ministrinė e Administrimit tė Pushtetit Lokal thonė se nuk ka qenė i paracaktuar ndonjė kriter etnik pėr pėrbėrjen e ekipit pėrgatitor tė Kllokotit dhe ekipeve tė komunave tjera tė reja qė pritet tė themelohen.

“Nuk ka qenė kriter pėrkatėsia etnike. Tė gjithė kanė pasur tė drejtė tė konkurrojnė dhe konkursi ka qenė i hapur pėr dy muaj rresht”, thotė Lumnije Demi, Zėdhėnėse nė MAPL.
Sipas saj, dy aplikantė shqiptarė janė tėrhequr nga gara gjatė kohės sa konkursi ka qenė nė procedurė.

Pakoja e Ahtisaarit pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės parashikon themelimin e pesė komunave tė reja nė tė cilat komuniteti serb do tė pėrbėnte shumicėn. Sipas kėsaj pakoje, statusin e komunave do ta pėrfitojnė Graēanica, Kllokoti-Vėrboci, Parteshi, Ranillugu dhe Mitrovica Veriore, ndėrsa komuna ekzistuese e Novobėrda parashihet tė zgjerohet me disa zona kadastrale.

Tė emėruarve tė Feith pėr ekipin pėrgatitor tė Kllokotit do t’u bashkėngjiten edhe nga njė pėrfaqėsues i Ministrisė sė Administrimit tė Pushtetit Lokal, njė pėrfaqėsues nga komuna “amė” (Vitisė) dhe njė nga Zyra Civile Ndėrkombėtare.

Brenda komunės sė re tė Kllokotit do tė hyjnė edhe zonat kadastrale Gėrnēar, Letnicė, Mogillė, Shashare, Vėrbovc, Vėrnez e Vėrnakollė qė aktualisht bėjnė pjesė nė komunėn e Vitisė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
19-07-09, 18:24
Nė zonėn e territ

Qė nga e marta, komuna e Shtėrpcės ėshtė nė terr tė plotė. Katėr OJQ tė komunitetit shqiptar kanė protestuar pėr kėtė. Kthimi i dritės nė kėto anė varet nga ndėrkombėtarėt

“Po bimė dhe po zgjohemi me pulat. Mbrėmė kam rėnė nė ora 21 dhe jam zgjuar nė ora 06”, tregonte aktivistja e OJQ “Sharri”, Florie Rrustemi, absolvente e Fakultetit Ekonomik, e cila kalimtarėve u dhuronte nga njė qiri dhe nga njė udhėzues pėr kalimin nėpėr zonėn e territ. Dielli pėrcėllues nuk i pengonte aktivistėt e katėr OJQ-ve nė aktivitetin e tyre kundėr territ. “Nuk po na pengon dielli, pėrkundrazi po na ndihmon, sepse po na jep dritė. Mirė qė kėtė nuk mund tė na e ndalin”, shprehej aktivisti i OJQ “Paqja”, Jonuz Ahmeti, tek ndalte tė gjitha automjetet qė ishin nisur tė shkonin pėr vikend nė zonėn turistike tė Brezovicės.

Rrjeti i OJQ-ve, i pėrbėrė nga OJQ-tė “Sharri”, “Paqja”, “Lisi” dhe “Tradita”, tė shtunėn kanė organizuar njė aktivitet nė shenjė proteste kundėr mungesės totale tė rrymės, kundėr mungesės totale tė mjeteve tė informimit, kundėr territ politik tė shkaktuar nga strukturat paralele tė Shtėrpcės dhe kundėr territ ekologjik, pėrkatėsisht degradimit tė tmerrshėm tė kėsaj ane turistike mė tė rėndėsishme tė Kosovės.

Qė nga fshati Doganaj i komunės sė Kaēanikut dhe deri nė hyrje tė komunės sė Shtėrpcės, aktivistėt joqeveritarė kanė vendosur pankarta me mbishkrimin: “Bėni kujdes! Ju po hyni nė njė zonė ku ka shumė errėsirė! Vozitni ngadalė!” Te vendi i quajtur “Ura e Haxhisė”, nė fshatin Brod tė komunės sė Shtėrpcės, aktivistėt joqeveritarė kanė ndalur automjetet nė prani edhe tė policisė sė Kosovės. Qytetarėt nga anė tė ndryshme tė Kosovės, qė kanė kaluar nėpėr kėtė rrugė pėr nė zonėn turistike, kanė pėrkrahur kėtė aktivitet tė joqeveritarėve dhe madje e kanė pėrshėndetur. Njė aktivitet tė tillė e ka pėrkrahur edhe serbi Sasha Stankoviq, nga Shtėrpca, i cili ėshtė ndalur para aktivistėve joqeveritarė dhe policisė sė Kosovės me veturėn e tij, e cila mbante tabela tė kohės sė paraluftės, pėrkatėsisht aso me shenjėn UR.

Ai pėr “Express” ka thėnė: “Kanė tė drejtė. Nuk jetohet pa rrymė. Politika i ka fajet pėr tė gjitha, ndėrsa po e pėsojmė ne qytetarėt e thjeshtė”.
Rasim Arifi, njė banor i fshatit Brod, shprehej shumė i mllefosur: “Krejt ēka kemi pasė napėr frigorifera, i kemi gjujtė. As ushqimin pėr fėmijė nuk kemi ku me e rujtė”.
Ai akuzonte organet mė tė larta tė qeverisė sė Kosovės. “Po ju tham me sigurinė ma tė madhe se kur qeveritarėt vijnė nė Brezovicė, rryma lėshohet vetėm pėr ta tė shtunėn dhe tė dillėn. Shkoni tash kēyrni si kanė rrymė nėpėr vikendica. Kjo asht turp”, shprehej Arifi.

Nė emėr tė rrjetit tė OJQ-ve pėr “Express” ka folur Avni Limani. Ai ka thėnė se pėr dy javė kanė pasur rrymė tė ashtuquajtur humanitare, pėrkatėsisht kanė shfrytėzuar rrymėn qė u ka falur KEK-u nga ora 24 deri nė orėn 06. “Qė na e marta, jemi nė terr tė plotė. Kemi kėrkuar nga KEK-u qė tė na e bėjnė njė lidhje nga fshati Sllatinė e Lepencit, i komunės sė Kaēanikut, por nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė. Nė kėtė mėnyrė do tė shkėputeshim nga Shtėrpci, ku institucionet e KEK-ut i kontrollojnė strukturat paralele serbe”, shprehej Limani, i cili nuk e kishte tė qartė si mund tė barazoheshin shqiptarėt qė paguajnė rrymė me serbėt e komunės sė Shtėrpcės, tė cilėt qė nga koha e pasluftės nuk kanė paguar asnjė cent.

“Nė kėtė muajin e fundit ėshtė rritur pagesa deri nė shkallėn 80 pėr qind nga komuniteti shqiptar”, thoshte Avni Limani. Megjithatė, menaxheri i distriktit tė KEK-ut nė Ferizaj, Izet Rushiti i demantonte kėto. “Pagesa e rrymės nga komuniteti shqiptar i komunės sė Shtėrpcės gjithnjė ėshtė sjellė rreth 10 pėr qind. Kėtė muaj, pas shkyējes kanė paguar mė shumė, por nuk e di sa ka mundur tė rritet pėrqindja”, thoshte menaxheri Rushiti. Pėr kėrkesėn e banorėve qė tė lidheshin nė rrymė nėpėrmjet komunės sė Kaēanikut, Rushiti arsyetonte: “Terreni andej ėshtė i vėshtirė dhe largpėrēuesi do tė na kushtonte shumė. Ne kemi nė plan qė njė lidhje ta bėjmė nga fshati Gaēkė i komunės sė Ferizajt”.

Menaxheri Rushiti nuk ishte nė gjendje tė na thoshte se si do tė zgjidhet problemi i rrymės pėr kėtė komunė, tė banuar me shumicė serbe, por burime tė informuara mirė thoshin se kjo gjė do tė varet nga ndėrkombėtarėt, tė cilėt po negociojnė me strukturat serbe tė Shtėrpcės pėr tė arritur njė marrėveshje.
Gazeta expres

Nuk ka tėrheqje tė xhandarmerisė nga jugu i Serbisė, thotė ministri Daēiq


Liderėt lokal tė Preshevės dhe Bujanocit kanė shfaqur kundėrshtinė e tyre ndaj veprimeve tė xhandarmėrisė dhe forcave speciale serbe, gjatė bastisjeve nė familjet shqiptare, me ē’rast ėshtė pėrdorur forcė e tepruar ndaj anėtarėve tė familjeve tė bastisura. Ata i kanė shprehur kėto shqetėsime nėpėrmjet njė letre drejtuar Qeverisė sė Serbisė, ambasadave perėndimore nė Beograd dhe OSBE-sė. Ndėrkohė ministri Daēiq tha se nuk do ketė tėrheqje tė xhandarmerisė nga rajoni i Luginės sė Preshevės.

Pėrkundėr reagimit dhe shqetėsimeve tė shprehura tė liderėve lokal tė Preshevės e Bujanocit, Shaip Kamberi dhe Jonuz Musliu, tė cilėt kanė vėnė nė pah se incidentet e fundit dėshmojnė se nė kėtė hapėsirė sėrish po manifestohet demonstrim i dhunės policore dhe injorim i pushtetit lokal, ministri serb i Punėve tė Brendshme, Ivica Daēiq, ka deklaruar se nuk do tė ketė tėrheqje tė forcave tė xhandarmerisė nga ky rajon.

Ministri Daēiq ka ftuar tė shtunėn liderėt e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės pėr bashkėpunim nė mbrojtje tė qetėsisė dhe sigurisė. Ai ka porositur se tėrheqja e xhandarmerisė nga ky rajon ėshtė e pamundur pėrderisa “ekziston rreziku nga sulmet terroriste”.

Kėtė komente tė ministrit Daēiq vijnė pas kėrkesave paraprake tė kėshilltarėve dhe udhėheqėsve komunal pėr demilitarizimin e kėtij rajoni dhe pėrcaktimin e pėrgjegjėsisė sė Qeverisė serbe dhe Daēiqit “pėr shkak tė tejkalimit tė autorizimeve me rastin e arrestimeve tė fundit nė Preshevė.
RTK

Llapjani_HH
20-07-09, 17:56
Kthimi i gjykatėsve nė veri me pėlqim tė Beogradit

Funksionalizimi i doganave dhe kthimi i gjyqtarėve vendės nė veri nuk mund tė bėhet pa marrėveshje me Beogradin.

EULEX-i ka paralajmėruar kthimin e gjykatėsve nė veri. Por, zyrtarė tė kėtij misioni thanė se para kėsaj, duhet marrėveshje me Beogradin, pėr tė cilėn lėnė tė kuptohet se ėshtė nė proces e sipėr.

Kjo ėshtė pohuar nga zėdhėnėsi i EULEX-it, Kristof Lamfalusi, i cili tha se bisedimet pėr ēėshtje teknike tė stafit tė EULEX-it me zyrtarė tė Beogradit po vazhdojnė qė nga muaji mars. Bashkėpunimi me Beogradin, sipas tij, ėshtė i pashmangshėm.

"Pra, kemi njerėz nga tė gjithė komponentėt, qė shkojnė nė Beograd pėr tė diskutuar ēėshtjet teknike, pėr tė cilat duam tė marrim pajtimin e Beogradit dhe Kosovės", tha Lamfalusi.

Doganat nė veri ende nuk funksionojnė tėrėsisht, sikurse qė nuk funksionon tėrėsisht as Gjykata Komunale dhe ajo e Qarkut. Lamfalusi thotė se po punohet pėr normalizim tė gjendjes.

Kryetari i Gjykatės sė Qarkut, Kapllan Baruti, i tha Radios Evropa e Lirė se nuk ėshtė nė dijeni pėr ndonjė lėvizje pėr kthimin e stafit nė objektin e gjykatės nė veri.

Qė nga trazirat e marsit tė vitit tė kaluar, kur pati mbetur i vdekur njė polic ukrainas, stafi vendor i gjykatave nuk ka mundur tė kthehet nė vendet e tyre tė punės. Sipas Barutit, aktualisht nė Gjykatėn e Qarkut nė veri punojnė vetėm 3 gjyqtarė tė misionit evropian pėr sundimin e ligjit.

Situatė jo e mirė mbretėron edhe nė fushėn e doganave. Malli qė hyn nga Serbia nė Kosovė nuk zhdoganohet nė pikat doganore 1 dhe 31, por vetėm regjistrohet. Edhe kjo punė po pėrcillet me protesta tė vazhdueshme tė serbėve, tė cilėt herė pas here bllokojnė rrugėt afėr kėtyre pikave doganore.

Veprimet e tilla shihen si pėrpjekje pėr tė mos lejuar vendosjen e sundimit tė ligjit nė veri.

Kreu i Kėshillit Kombėtar Serb pėr veriun e Mitrovicės, Nebojsha Joviq, thotė se EULEX-i nuk e ka kryer atė qė ėshtė detyrė e tij. Por, ai mendon se prania e tij ėshtė e domosdoshme.

Por, kritika pėr punėn e EULEX-it nuk vijnė vetėm nga serbėt. Analisti pėr ēėshtje politike nga Instituti KIPRED, Ilir Deda, mendon se misioni evropian nuk ka bėrė sa duhet pėr tė kthyer gjendjen nė normalitet.

Me kėtė nuk pajtohet zėdhėnėsi i misionit evropian, Kristof Lamfalusi.

"Nuk ėshtė e vėrtetė, nuk mund t'i bindni serbėt nė Mitrovicė me forcė, duhet t'u sillni atyre argumente, duhet t'u dėshmoni se ėshtė nė interes tė tyre bashkėpunimi me EULEX-in dhe me Kosovėn. Ne jemi nė proces tė bindjes sė tyre", theksoi Lamfalusi.

EULEX-i ka zbarkuar nė Kosovė nė dhjetorin e vitit tė kaluar. Nė muajin prill ka deklaruar se ėshtė bėrė plotėsisht operativ.

Sidoqoftė, fushat, tė cilat ėshtė i mandatuar t'i mbikėqyrė ky mision - drejtėsia, policia e doganat - sipas analistėve, lėnė shumė pėr tė dėshiruar, sidomos nė pjesėn veriore tė Kosovės./REL/
Mesazhi.com

EULEX pėr bisedimet me Beogradin

Udhėheqės tė misionit evropian pėr drejtėsi dhe polici, EULEX, thonė se po bėjnė pėrpjekje pėr tė arritur marrėveshje me Beogradin zyrtar rreth ēėshtjeve tė interesit tė pėrbashkėt, pėrfshirė policinė, doganat dhe drejtėsinė.

Sipas tyre, marrėveshjet kanė tė bėjnė me shkėmbimin e informatave ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, pėr njė numėr ēėshtjesh.

Njė zėdhėnės i EULEX-it, Christophe Lamfalussy, i tha BBC-sė se autoritetet nė Prishtinė janė tė njoftuara me pėrpjekjet pėr arritjen e marrėveshjeve me Beogradin dhe nuk e mohoi faktin se misioni evropian po luan njė rol tė ndėrmjetėsit mes dy palėve.

Arber Vllahiu bisedoi me Lamfalussy dhe fillimisht i kėrkoi mė shumė hollėsi pėr bisedimet me Beogradin.

Ch. Lamfalussy: Ėshtė vazhdimėsi e njė marrėveshjeje teknike qė duam ta arrijmė me Beogradin. Siē e dini, shefi i misionit ka qėndruar nė Beograd nė muajin mars dhe kjo e nisi diskutimin teknik mbi atė se ēfarė mund tė arrijmė midis Kosovės, EULEX-it dhe Serbisė. Ne kemi njė nivel tė ngjashėm tė bashkėpunimit me Tiranėn, Shkupin dhe Podgoricėn. Ajo qė ne po provojmė tė arrijmė janė marrėveshjet specifike nė fushėn e drejtėsisė, doganave dhe policisė, kryesisht nė shkėmbimin e informatave. Por duhet tė bėhet njė dalllim mes doganave dhe kontrollit kufitar: Kosova ėshtė njė njėsi doganore, ajo pra ėshtė njė territor doganor qė pėrfshinė kontrollin e mallėrave dhe gjėrave tė ngjashme. Kontrolli kufitar ėshtė diēka tjetėr dhe ka tė bėjė mė shumė me policinė dhe ajo qė ne duam tė arrijmė nė kėtė nivel ėshtė qė tė shkėmbejmė informatat mes EULEX-it dhe policisė serbe, qė do tė ndaheshin me policinė e Kosovės, natyrisht, sepse ne duhet tė dijmė ēdo gjė qė ndodh nė njėrėn anė tė kufirit dhe ēfarė duhet tė bėhet.

BBC: Zoti Lamfalussy, kur thoni marrėveshje specifike mes Prishtinės, Beogradit e EULEX-it ēfarė mė konkretisht mendoni?

Ch. Lamfalussy: Kryesisht ka tė bėjė nė shkėmbimin e informatave. Nėse, pėr shembull, ndodh ndonjė sulm ose plaēkitje e ndonjė banke nė Serbinė Jugore dhe ata akuzohen se kanė ikur nė territorin e Kosovės, atėherė ka nevojė pėr njė menaxhim tė kufijve dhe ka nevojė pėr njė shkėmbim tė informatave mes policisė sė Kosovės dhe asaj tė Serbisė. Kjo ėshtė ajo qė ne duam ta arrijmė.

BBC: Mund ta quajmė kėtė si njė lloj ndėrmjetėsimi mes Prishtinės dhe Beogradit?

Ch. Lamfalussy: Nėse doni. Prishtina dhe ministrat e saj janė tė njoftuar mirė me atė se ēfarė po bėjmė dhe ka patur takime ditėve tė fundit mes zėvendėsshefit tė EULEX-it, zotit Roy Reeve, me zėvendėskryeministrin Kuēi, dhe gjithashtu ka edhe njoftime nė nivele mė teknike prandaj ajo qė ne po provojmė tė arrijmė ėshtė njė marrėveshje me Beogradin nė nivelin e njėjtė, siē e kemi arritur dhe po provojmė tė arrijmė me Shkupin, Tiranėn dhhe Podgoricėn.

BBC: Mund tė mė thoni nėse kėtu pėrfshihet edhe njė takim i pėrbashkėt dhe nėnshkrim i marrėveshjes mes Prishtinės dhe Beogradit?

Ch. Lamfalussy: Me shpresė, sepse ky do tė ishte njė lajm i mirė, por ėshtė ende heret tė thuhet. Ajo qė ne tani po provojmė tė bėjmė ėshtė tė arrijmė njė marrėveshje dhe ajo ende nuk ėshtė bėrė. Prandaj ne ende po bisedojmė dhe shpresojmė se sė shpejti do tė arrijmė njė marrėveshje. Atėherė do tė kemi mundėsi tė themi mė shumė.

BBC: Kur flasim pėr doganat, ju keni ende shumė probleme nė veri tė Kosovės. Ēfarė keni bėrė deri tani rreth kėsaj ēėshtjeje?

Ch. Lamfalussy: Qė nga fillimi i kėtij viti ne kemi lėvizur hap pas hapi. Tani ne po i kontrollojmė dokumentet e ngasėsve tė kamionėve dhe gjithashtu tė automjeteve tė tjera. Tani kemi njė kontroll tė hyrjes dhe daljes sė mallėrave nė Kosovė. Ėshtė nė interes tė Beogradit qė tė kemi njė lloj tė tillė tė marrėveshjes. Ėshtė me rėndėsi tė thuhet se ne nuk mbledhim taksat dhe gjithmonė e kemi thėnė se kjo ėshtė njė ēėshtje politike qė duhet tė zgjidhet nė njė nivel tė tillė.

BBC: Dhe, ndėrkohė, keni parė ndonjė lloj relaksimi nga ana e Beogradit nė marrėdhėniet me EULEX-in, posaēėrisht pas propozimit pėr liberalizim tė vizave me BE-nė?

Ch. Lamfalussy: Do tė thosha se kemi parė ndryshime nė Beograd nė muajin e fundit. Ata tani kanė vullnet tė punojnė rreth ēėshtjeve qė janė tė interesit tė pėrbashkėt. Prandaj kjo ėshtė e rėndėsishme se nėse keni interesa tė pėrbahskėta atėherė mund tė ecet pėrpara dhe tė arrihet njė marrėveshje.
Gazeta expres

Llapjani_HH
20-07-09, 17:57
Aleatėt besnikė

Pos Kosovės, komentet e tyre nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė i kanė dorėzuar edhe SHBA, Britania, Gjermania, Norvegjia, Sllovenia, Shqipėria, e ndoshta edhe Holanda. Mund tė ketė edhe shtete tjera. Varėsisht nga vendimi i GJND’sė rreth pavarėsisė sė Kosovės, analistė dhe politikanė serbė parashohin skenarė tė ndryshėm. Nėse vendimi do tė ishte nė favor tė Serbisė, ata konsiderojnė se mund tė shqyrtohet opsioni i ndarjes sė Kosovės si dhe shkėmbimi i veriut me Luginėn e Preshevės.

Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė (GJND) ende nuk ka njoftuar se cilat shtete kanė deponuar komente lidhur me ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės, tė premten e kaluar, por sipas burimeve tė gazetės Express, nė favor tė vendit tonė kėsaj here janė rreshtuar sė paku gjashtė shtete.

“Pėrveē Kosovės, ėshtė e sigurt se komentet e tyre i kanė dorėzuar edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Mbretėria e Bashkuar, Gjermania, Norvegjia, Sllovenia, Shqipėria, e ndoshta edhe Holanda”, ka thėnė pėr gazetėn njė zyrtar ndėrkombėtar nė Prishtinė.

Ai beson se ka edhe shtete tjera aleate tė Kosovės qė mund tė kenė dėrguar komente nė Gjykatė, por kėtė nuk ka mundur ta konfirmojė gjatė vikendit.
Njoftimin zyrtar pėr kėtė do ta jap Gjykata, gjatė kėsaj jave.

Burimi i gazetės thotė se “disa shtete kanė konsideruar se nuk ėshtė gjithaq e nevojshme tė deponojnė edhe komente sepse nė deklaratat e para tė deponuara mė 17 prill, i kanė dhėnė tė gjitha argumentet”.

“Nė komentet me shkrim shtetet kryesisht kundėrshtojnė burimet, keqcitimet ose citimet selektive tė dokumenteve dhe raporteve qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e Kosovės”, ka thėnė ai.

Zyrtari nuk ishte i informuar se cilat shtete pėrveē Rusisė mund tė ketė dorėzuar komente nė favor tė qėndrimit tė Beogradit.

Nė raundin e parė tė procesit nė Hagė, nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės janė rreshtuar 21 shtete, pėrkatėsisht tetė mė shumė se pėr Serbinė, e cila ka arritur tė fitojė pėrkrahjen e 13 shteteve.

Tė premten e kaluar ėshtė mbyllur njė pjesė e “betejės ligjore” pėrmes dorėzimit tė deklaratave dhe komenteve me shkrim.

Tani ėshtė nė radhė njė pjesė e rėndėsishme e procesit nė GJND - seancat dėgjimore - ku kanė drejtė tė marrin pjesė tė gjitha shtetet anėtare tė OKB’sė, pavarėsisht a kanė deponuar deklarata dhe komente me shkrim.

Sipas procedurės sė pėrcaktuar nga Gjykata e Drejtėsisė, ēdo qeveri e interesuar pėr seanca dėgjimore nė rastin e Kosovės duhet tė aplikojė mė sė largu deri mė 15 shtator.

Kosova tashmė ka dėrguar zyrtarisht kėrkesėn qė t’i mundėsohet pjesėmarrja edhe nė kėtė fazė tė procesit.

Deri mė 1 dhjetor, kur pritet tė mbahet seanca e parė dėgjimore, gjykatėsit e Hagės duhet tė vendosin pėr kohėzgjatjen e paraqitjes sė secilės palė. Zakonisht, secilės palė i mundėsohet tė flasė prej 30 deri nė 45 minuta.

Po ashtu, njė element i rėndėsishėm ėshtė radha e paraqitjes sė shteteve nė seancėn dėgjimore. Gjykatės i mbetet tė vendosė nėse renditjen do ta bėjė sipas alfabetit anglez apo frėng ose tė pėrcaktohet qė fillimisht argumentet me gojė t’i paraqesin dy palėt kryesore - Kosova dhe Serbia.

Pėrveē avokatėve ose pėrfaqėsuesve ligjor qė shtetet i kanė autorizuar pėr tė argumentuar qėndrimin e tyre, Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė kėrkon qė nė seanca dėgjimore tė flasin edhe anėtarė tė qeverive pėrkatėse.

Institucionet kosovare i kanė dhėnė besimin juristit britanik Michael Wood, por pritet tė flasė edhe Ministri i Jashtėm Skėnder Hyseni, duke marrė parasysh se Ministria e Jashtme e Kosovės ėshtė autorizuar nga krerėt politikė tė Kosovės qė tė merret me Gjykatėn e Drejtėsisė.

Nė njė prononcim pėr Express, para disa javėsh, ministri Hyseni ka thėnė se Kosova prinė ndaj Serbisė nė procesin rreth pavarėsisė sė Kosovės.

“Argumentet nė favor tė pavarėsisė janė mė tė shumta dhe mė tė fuqishme. Ato kundėr pavarėsisė sė Kosovės janė kryesisht deklarime tė skajshme politike, por nuk kanė ndonjė pėrmbajtje vėrtet argumentuese”.

Ndryshe, nė prill tė kėtij viti deklarata me shkrim nė favor tė Kosovės kanė deponuar: Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Britania e Madhe, Franca, Gjermania, Japonia, Ēekia, Zvicra, Shqipėria, Austria, Finlanda, Polonia, Luksemburgu, Estonia, Norvegjia, Holanda, Sllovenia, Letonia, Irlanda, Danimarka, Maldivet dhe Sierra Leone.

Ndėrkaq, pėrkrah Serbisė janė rreshtuar Rusia, Kina, Qipro, Rumania, Egjipti, Sllovakia, Libia, Spanja, Irani, Brazili, Argjentina, Azerbajxhani dhe Bolivia. Mė vonė, me njė deklaratė Serbisė i ėshtė bashkuar edhe Venezuela, por ajo s’ka pasur tė drejtė tė deponojė komente mė 17 korrik.

Nga gjithsej pesėmbėdhjetė gjykatės tė GJND’sė, tetė prej tyre janė nga shtetet qė kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.
Gazeta expres

Llapjani_HH
20-07-09, 17:57
Skenarėt serbė pas GJND’sė

Varėsisht nga vendimi i Gjykatės sė Drejtėsisė rreth pavarėsisė sė Kosovės, analistė dhe politikanė serbė parashohin skenarė tė ndryshėm. Nėse vendimi do tė ishte nė favor tė Serbisė ata konsiderojnė se mund tė shqyrtohet opsioni i ndarjes sė Kosovės si dhe shkėmbimi i veriut me Luginėn e Preshevės.

A ka Serbia tashmė pėrgjigje tė gatshme pėr cilindo vendim tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė rreth ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės? Do tė ishte e logjikshme qė t’i ketė, por edhe tė mos jetė nė gjendje t’i publikojė ato sepse nė marrėdhėniet ndėrkombėtare nuk luhet me letra tė hapura, ka shkruar tė dielėn e pėrditshmja serbe “Politika”.

Jozyrtarisht, Beogradi pret qė vendimi tė jetė mes zeros dhe njėshit, ku zero ėshtė treguesi pėr qėndrim neutral tė gjykatės, ndėrkaq njėshi pėrputhja e qėndrimit tė Gjykatės me pozicionin e Serbisė.

E hapur do tė jetė vetėm beteja qė para vendimit tė Gjykatės nė terren tė arrihet pozicion sa mė i mirė, qė do tė thotė se shqiptarėt dhe aleatėt e tyre do tė provojnė tė vėnė nėn kontroll tė plotė pjesėn veriore tė Kosovės, kurse pala serbe do tė provojė qė sė paku tė mbajė gjendjen e pandryshueshme nė veri tė Mitrovicės dhe rrethinė. Ėshtė e rėndėsishme se ēfarė do tė ndodhė edhe nė Preshevė dhe Bujanoc.

Njė gjė ėshtė e qartė, ēfarėdo vendimi tė Gjykatės, meqenėse nuk ėshtė obligues, ēėshtjen e Kosovės do ta bartė nga fusha ligjore nė fushėn politike, ose mė saktė nė sferėn e interesit tė shteteve mė tė fuqishme dhe matjen e fuqive tė tyre nė mėnyrė tė pandėrprerė.

Ēfarė do tė duhej tė bėjė Serbia nėse vendimi do tė jetė neutral? Nė kėtė rast tė dyja palėt dhe forcat e tyre aleate, do tė bėnin pėrpjekje qė vendimin ta interpretojmė nė favor tė tyre. Ėshtė e qartė se nė kėtė rast do tė rritej presioni mbi Serbinė qė ta njoh pavarėsinė e Kosovės.

Dusan Janjic, kryetar i “Klubit 21” thotė se procesi rreth Kosovės po ecėn shumė shpejt.

“Mund tė pritet qė vendimi tė jetė neutral, qė Kosovės t’i njihet e drejta pėr vetėvendosje, kurse neve tė na shkelet integriteti territorial. Por, para vendimit, duhet tė forcohet Ministria pėr Kosovėn dhe elita nė palėn serbe. Duhet tė keni negociator, pėrndryshe me kėtė ēėshtje do tė merremi edhe nja dhjetė vjet”.

Edhe Slobodan Samardzic, nėnkryetar i Partisė Demokratike tė Vojislav Kostunices, thotė se “vėshtirė se Gjykata do tė jetė e qartė nė vendimin e saj”. Sipas tij, vendimi mund tė jetė i sofistikuar dhe rrėfim i mjegullt.

“Nėse mendimi i Gjykatės nuk do tė jetė i qartė do tė jetė e rėndėsishme kush ēka kontrollon nė terren (Kosovė). Ne vitin e kaluar kemi mbajtur zgjedhje komunale nė 24 komuna tė Kosovės. Edhe nėse merr mendim pozitiv, Serbia ka gabuar qė tė gjitha kartat i ka bartur nė fushėn diplomatike. Serbia ėshtė dashur tė mbajė institucionet e veta nė Kosovė, veēanėrisht vetėqeverisjen lokale, sepse kjo respektohet nė marrėdhėniet ndėrkombėtare. Nė kėtė mėnyrė kemi humbur hapin”, ka thėnė Samardzic.

Nė rast se vendimi do tė jetė nė favor tė Prishtinės, thotė ai, dhe meqenėse se nuk ėshtė obligues, Serbia nuk detyrohet ta njoh pavarėsinė e Kosovės. “Por, mendoj se kjo nuk do tė ndodh. Ajo qė ndodh nė terren ėshtė ēėshtje ligjore. Dhe gjithsesi duhet vazhduar luftėn pėr Kosovėn”, ka thėnė Samardzic.

Ndėrkaq, Janjic vlerėson se vendimi nuk do tė jetė nė favor tė Prishtinės, por edhe nė kėtė situatė, nėse pasojnė bisedimet pėr ndarje tė shqiptarėve, kjo ju shkon pėr shtati atyre sepse do tė thotė se i njihni si palė tjetėr.

Nė rast se vendimi ėshtė mė afėr qėndrimeve tė Serbisė, i tėrė rrėfimi mund tė kthehet nė skenarin “mė shumė se autonomi, mė pak se shtet”, ose nė bisedime pėr ndarje tė Kosovės. Skenari i parė do tė nėnkuptonte pak a shumė ruajtja e gjendjes aktuale nė Kosovė, me sistem tė veēantė pėr serbėt si dhe eliminim tė plotė tė mundėsisė qė Prishtina tė jetė e pėrfaqėsuar nė OKB duke anashkaluar Beogradin.

Skenari i dytė i ndarjes me pėrcaktim tė ekstra-territoreve tė posaēme pėr manastire dhe vendbanime etnike serbe ėshtė diēka qė dikush gjithsesi do tė mund ta propozonte pas vendimit nė Gjykatės nė favor tė Serbisė.

Janjic konsideron se vendimi do tė merret nė favor tė Serbisė: “Janė tė mundshėm edhe kufijtė e rinj, pėrkatėsisht ndarja e Kosovės me pėlqim tė tė gjitha palėve tė interesuara - Prishtinės, Beogradit, Grupit tė Kontaktit, Amerikės.
Ėshtė i mundshėm qė Leposaviqi tė shkėmbehet me Preshevėn dhe Bujanocin. Beogradi do tė merrte territor mė pak tė rėndėsishėm nė aspektin ekonomik, por mendoj se kjo do tė ishte mė e rėndėsishme pėr tė sesa Presheva”.

Ai konsideron se Serbia duhet tė hyjė nė negociata me Bashkimin Europian dhe tė nxjerr maksimumin e pasurisė sė Kosovės, por megjithatė nuk ka mundėsi tė kthejė Trepēėn. “Nėse Kosova merr njė lloj autonomie dhe dhjetė vjet mund tė flitet pėr kėtė sepse tani jemi tė dobėt”.

Samardzic konsideron se “situata nė Kosovė duhet tė mbahet e nxehtė”. Sipas tij, nė Kosovė ėshtė i rėndėsishėm ēdo vendbanim dhe pėr kėtė arsye tani nuk ėshtė dashur tė ndėrrohet udhėheqja nėpėr komuna as tė politizohet vetėqeverisja lokale. “Aksioni diplomatik ėshtė i rėndėsishėm, por beteja fitohet nė terren”, ka thėnė ai.
Gazeta expres

Dani11
21-07-09, 12:21
Gripi i derrit arrin nė Shqipėri
Konfirmohet rasti i parė i njė tė prekuri me gripin e derrit A/H1N1.
E hėnė, 20 Korrik 2009 23:35


Eshte regjistruar rasti i pare i prekjes se njeriut nga gripi i derrit ne vendin tone. Behet fjale per nje student nga qyteti i Gjirokastres, i cili dy jave me pare u cilesua si rast i dyshuar.

Por analizat e kryera ne laboratoret e Rumanise, rezultatet e te cilave mberriten sot ne Shqiperi, treguan se i riu eshte prekur nga gripi i derrit, A/H1N1.

Infektimi i tij nga ky virus eshte konfirmuar nga Ministria e Shendetesise. /tch/

Llapjani_HH
21-07-09, 18:08
EULEX hedh poshtė deklarimet e Beogradit se nuk ka nisma pėr bisedime me Prishtinėn

EULEX-si hedh poshtė deklarimet e Beogradit se nuk ka nisma pėr bisedime me Prishtinėn. Shefi i zyrės pėr informim Kristofer Laumfulsi tha sot se mund tė thuhet se bisedimet teknike kanė filluar qė nė muajin mars, me vizitėn e shefit tė EULEX-it Iv De kermabo nė Beograd. Beogradi ka pėrgėnjeshtruar se EULEX-i po bėn pėrpjekje pėr tė caktuar bisedime me Prishtinėn.

Beogradi pėrgėnjeshtron EULEX-in pėr bisedime me Prishtinėn. Zyrtarėt serbė thonė se ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės nuk ka kurrfarė bisedimesh pėr kthimin e gjykatėsve dhe prokurorėve serbė nė gjykatat e Kosovės dhe paraprakisht kėrkohet qė tė pėrmbushen disa parakushte para se tė nisin bisedimet rreth kėsaj ēėshtjeje.
Mirėpo, Kristofer Laumfulsi shef i Zyrės pėr shtyp dhe informim tha sot pėr Radio Kosovėn se mund tė thuhet se bisedimet pėr ēėshtje teknike, kanė filluar qė nė muajin mars, me vizitėn e shefit tė misionit Iv de Kermabo.
“Po ne kemi bisedime qė nga marsi, kur shefi i EULEX-it, Iv De Kermabo, ka shkuar ne Beograd. Ajo ka qenė njė nisje e njė numri tė bisedimeve pėr ēėshtje teknike ne nivel tė komponentėve te cilat janė, doganat, drejtėsia dhe policia . Ne jemi nė fazė tė vazhdimit tė kėtyre bisedimeve, nė ēėshtje tė ndryshme dhe ne do tė dėshironim tė nėnshkruanim tri protokole pėr doganat, drejtėsi dhe polici me Beogradin", tha Laumfulsi.Zyrtarė tė EULEX-it ka thėnė se paraprakisht i kanė njoftuar edhe autoritet e Prishtinės pėr kėto kontakte me Beogradin.
Ndėrkaq, Sllobodan Homen, sekretar i shtetit nė Ministrinė serbe tė Drejtėsisė, ka pėrgėnjeshtruar kėto bisedime duke thėnė se para fillimit tė bisedimeve Beogradi kėrkon nga EULEX-i qė tė japė pėrgjigje nė disa ēėshtje thelbėsore. "Para sė gjithash, cilat dispozita do tė zbatohen nė gjykata, ato qė vlejnė nė Serbi, tė UNMIK-ut, ato tė cilat janė aplikuara deri nė vitin 1999 apo eventualisht dispozitat e qeverisė sė Kosovės, gjė qė pėr ne ėshtė plotėsisht e papranueshme", ka thėnė Homen. Zyrtarė tė EULEX-it kanė pranuar se funksionalizimi i plotė i doganave dhe kthimi i gjyqtarėve vendės nė veri nuk mund tė bėhet pa marrėveshje me Beogradin.
RTK

Smrekonicė: Dy serbė tė alkoolizuar sulmuan fizikisht patrullėn e trafikut rajonal tė policisė

Dy serbė, njėri 55 dhe tjetri 29 vjeēar, janė arrestuar dhe shoqėruar nė stacionin policor nė Vushtrri, pėr mospėrfillje tė urdhrave, sulm fizik dhe shkaktim tė lėndimeve trupore, ndaj pjesėtarėve tė policisė, tė cilėt ishin nė kryerje tė detyrės zyrtare. Pas aplikimit tė alko-testit ka rezultuar se sulmuesit ishin tė alkoolizuar.

Sipas zėdhėnėsit tė policisė, Besim Hotit, ngjarja ka ndodhur dje 9e hėnė) rreth orės 16:45min, nė rrugėn magjistrale Mitrovicė - Prishtinė, nė fshatin Smrekonicė, tė Mitrovicės. Zyrtarėt policorė tė njėsisė sė trafikut rajonal tė Mitrovicės, gjatė kontrollit tė rregullt tė trafikut, nė fshatin Kēiq, kanė tentuar ta ndalojnė njė “Ford Escort” me targa Pr, por ngasėsi nuk i ka pėrfillur urdhrat e policisė.
Zyrtarėt policor e kanė ndjekur e automjetin dhe kanė arritur, pa incidente ta ndalojnė nė fshatin Smrekonicė. Nė automjet, pėrveē ngasėsit 55 vjeēar, ishte dhe njė udhėtar tjetėr 29 vjeēar, qė tė dy pa asnjė dokument identifikimi, me ē’rast 55 vjeēari i dyshuar, ka demonstruar agresivitet ndaj zyrtarėve policorė, fillimisht duke goditur me grushte automjetin zyrtar dhe mė pas duke iu vėrsulur fizikisht edhe zyrtarėve policor.

Me kėtė rast njėri nga policėt ka pėsuar lėndime tė lehta nė duar.

Policia ka arritur me sukses ti vė nėn kontroll tė dyshuarit, tė cilėt kundėrmonin alkool. Ata, janė dėrguar nė stacionin policor nė Vushtrri, dhe pas aplikimit tė testit tė alkoolit, i njėjti ka rezultuar me mbi 1.74 promilė tė prezencės sė alkoolit.
Pas verifikimit tė identitetit tė personave nė fjalė, 29 vjeēari, S. Stoshiq, me urdhėr tė prokurores komunale ėshtė liruar, ndėrsa kundėr tė dyshuarit 55 vjeēar, B. Filiq, ėshtė caktuar ndalimi policor deri nė pėrgatitje tė
paraqitjes penale dhe dėrgimit para gjykatės kompetente. /L. Voca/
RTK

“Vecernje Novosti”: Serbėt mund tė zhduken pas 500 vitesh http://www.kosova.de/forum/images/smilies/biggrin.gif

BEOGRAD - Serbėt mund tė zhduken pas 500 vjetėve, njoftoi gazeta “Veēernje Novosti”, duke cituar tė dhėna nga Ministria e Punėve Sociale nė Serbi. Njė gjė e tillė mund tė ndodhė pėr shkak tė rėnies sė natalitetit nga 4,1 fėmijė pėr familje nė 0,81.
Nė vitin 2008, nė Serbi kanė lindur 30. 000 fėmijė mė pak. Sipas kėsaj ministrie, nataliteti do tė rritet nė Kosovė dhe do tė bjerė nė Serbi. “Nė vitin 2100, Serbia Qendrore do tė ketė 2,1 milionė qytetarė, Vojvodina 800. 000, kurse Kosova do tė ketė 4,4 milionė banorė. Do tė jemi minoritet etnik nė tokėn tonė”, - tha ekspertja serbe e numrit tė lindjeve, profesoresha nga Beogradi, Biljana Spasiē.
BalkanWeb

Nuk mund tė ketė marrėveshje qė cenon sistemin unik tė drejtėsisė

Qeveria e Kosovės thotė se ka pak informacione pėr bisedimet qė po zhvillon EULEX-i me autoritetet e Beogradit. Njė nga fushat e diskutimeve ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit ka tė bėjė me drejtėsinė, sidomos me gjykatat nė veri tė Kosovės. Sidoqoftė, ministrja e Drejtėsisė, Nekibe Kelmendi thotė se nuk beson qė EULEX-i mund tė lidhė ndonjė marrėveshje qė cenon sistemin unik tė drejtėsisė.

“EULEX-i e ka njė rol tė caktuar kėtu, ka njė mision tė caktuar dhe ai brenda misionit tė tij pėrgjigjet vetė pėr veprimet e veta. Kurse ne, as si qeveri, as si presidencė e as si Kuvend i Kosovės, nuk pranojmė qė tė kemi sistem tė ndarė gjyqėsor”, deklaroi pėr Radion Evropa e Lirė ministrja Kelmendi.

Sidoqoftė, marrėveshjet teknike me Beogradin, sipas zyrtarėve tė EULEX-it, janė nė fazėn pėrgatitore tė diskutimeve. Kėto marrėveshje thuhet se kanė pėr qėllim disa ēėshtje tė interesit tė pėrbashkėt.

Pas deklaratave tė zyrtarėve tė EULEX-it nė Prishtinė se do tė preferonin disa marrėveshje teknike me Beogradin, mediat serbe kanė cituar zyrtarėt nė Beograd, tė cilėt mohojnė ēfarėdo marrėveshjeje me EULEX-in. Para sė gjithash, Beogradi kėrkon qė pėr kthimin e gjykatėsve serbė nė punė, EULEX-i t’i kthejė nė zbatim dispozitat ligjore tė UNMIK-ut dhe jo dispozitat ligjore tė Republikės sė Kosovės.

Por, nė anėn tjetėr, ministrja Nekibe Kelmendi nuk beson se nė ēfarėdo forme EULEX-i me kėto diskutime do tė pajtohej me Beogradin pėr kėto gjykata paralele dhe ta rrezikojė kėshtu sistemin unik tė drejtėsisė, pasi qė paralelizmat, sipas saj, kundėrshtohen nga tė gjitha institucionet e Kosovės. Telegrafi

EULEX-i nuk mund tė pėrfaqėsojė qėndrimet e Prishtinės

Autoritetet nė Prishtinė thonė se Misioni i Bashkimit Evropian pėr Policinė dhe Drejtėsinė mund tė jetė vetėm lehtėsues nė bisedimet ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.

Zyrtarėt e EULEX-it kanė thėnė se funksionalizimi i plotė i doganave dhe kthimi i gjyqtarėve vendės nė veri nuk mund tė bėhet pa marrėveshje me Beogradin.

Kjo ėshtė pohuar nga zėdhėnėsi i EULEX-it, Christophe Lamfalussy, i cili tha se bisedimet pėr ēėshtje teknike tė stafit tė EULEX-it me zyrtarė tė Beogradit po vazhdojnė qė nga muaji mars. Bashkėpunimi me Beogradin, sipas tij, ėshtė i pashmangshėm.

“Ėshtė i domosdoshėm, ėshtė vazhdimėsi e vizitės sė Kermabonit nė Beograd, mė 19 mars. Qė atėherė, ne kemi njė bashkėpunim tė vazhdueshėm teknik nė tri fusha, pėr tė cilat jemi tė mandatuar - drejtėsi, dogana dhe polici”, ėshtė shprehur Lamfaluss.

Ndėrkohė, kanė reaguar autoritetet nė Prishtinė. Sipas tyre, ky mision nuk mund tė pėrfaqėsojė qėndrimet e Prishtinės nė bisedime me Beogradin. Telegrafi

Veteranėt e Prishtinės reagojnė pėr arrestimin e Alban Asllanit

Degėt e organizatave tė dala nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė Prishtinė kanė reaguar pėr arrestimin e Alban Asllanit, djalit tė dėshmorit Ismet Asllani, i cili ėshtė arrestuar para tri ditėsh nga Policia e Kosovės.

Sipas degėve tė kėtyre organizatave, akuzat me tė cilat ėshtė ngarkuar Albani janė tė pabaza. Nėpėrmjet njė komunikate pėr media, ata kanė shprehur shqetėsimin e tyre edhe pėr formėn e arrestimit tė Albanit qė, sipas tyre, ka qenė brutale.

Tri degėt: ajo e veteranėve, e invalidėve dhe e familjeve tė dėshmorėve tė UĒK-sė, kėrkojnė nga Qeveria e Kosovės dhe nga institucionet e tjera relevante qė tė hapet procedura hetimore pėr personat qė kanė ushtruar dhunė ndaj invalidit tė luftės sė UĒK-sė.

“Ne nuk jemi kundėr drejtėsisė ndaj cilitdo ish-luftėtar, por jemi kundėr formave tė trajtimit tė tyre gjatė arrestimeve”, thuhet nė reagimin e degėve tė organizatave tė dala nga lufta e UĒK-sė nė Prishtinė. /ktv/
Telegrafi

Llapjani_HH
21-07-09, 18:09
Surroi kėrkon mė shumė iniciativė

Publicisti kosovar, Veton Surroi, paralajmėron se izolimi i Kosovės do tė thellohet mė shumė, ndėrsa vendi ka mbetur jashtė projekteve tė BE-sė pėr liberalizimin e vizave pėr vendet e Ballkanit Perėndimor.

Surroi tha nė njė intervistė pėr BBC-nė se Kosovės i duhet njė proces kontraktual negociator dhe njė dialog me BE-nė rreth liberalizimit tė vizave pėr qytetarėt e saj.

Ai sugjeroi se Kosova dhe BE-ja duhet tė pėrcaktojnė negociatorėt e tyre qė do tė merren me ēėshtjen e vizave dhe kėrkoi njė rishikim tė vendimit "me qėllim tė krijimit tė njė perspektive".

Surroi tha se institucionet e Kosovės nuk kanė njė politikė konkrete tė jashtme dhe tė integrimeve evropiane qė tė kishte edhe miratimin e Kuvendit tė Kosovės.

Tė paktėn 19 pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile nė Kosovė i kanė bėrė thirrje udhėheqėsve dhe parlamentarėve evropianė qė tė rishikojnė vendimin pėr mosliberalizim tė vizave me Kosovėn dhe e kanė cilėsuar politikė diskriminuese mbetjen e saj jashtė proceseve tė integrimit. /bbc/
Telegrafi

Deficit gjyqtarėsh

Gjykatat kanė mungesė gjyqtarėsh. Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, e cila ka nėn juridiksion gati gjysmėn e territorit tė vendit, ka vetėm 14 gjyqtarė. Shtatė prej tyre janė tė suspenduar pėr dyshime tė ndryshme. Ata janė zėvendėsuar nga tė tjerė qė kanė lėnė boshllėqe nė gjykatat nga kanė ardhur.

Xhevat Bici, Bedri Krasniqi, Drita Hoxha, Elez Hoxha, Abdullah Robaj, Zef Prenaj apo Selman Bogiqi, tė gjithė kėta janė tė suspenduar.

Kėta emra nuk janė persona tė zakonshėm, por kanė shėrbyer pėr vite tė tėra nė sistemin e drejtėsisė nė vend.

Saktėsisht, tė gjithė kėta janė gjyqtarė tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, tė cilėt pėr dyshime tė ndryshme vazhdojnė tė qėndrojnė nė shtėpi.

Shefqet Xhelili, Adem Tasholli dhe Baki Azemi janė kryetari dhe gjyqtarėt nė Gjilan dhe Lipjan, tė cilėt Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės i ka shkarkuar muaj mė parė.

Ata janė dyshuar pėr pėrfshirje nė korrupsion dhe thyerjen e Kodit tė Etikės profesionale.

Pavarėsisht nėse dyshimet pėr kėta persona janė vėrtetuar apo kurrė nuk janė dėshmuar, ata kanė lėnė zbrazėti nė gjykatat pėrkatėse.

Kėshtu Gjykata e Qarkut nė Prishtinė ka gjithsej vetėm 14 gjyqtarė, ndėrkohė qė ka nėn juridiksion gati gjysmėn e territorit tė vendit.

Juridiksioni i saj fillon nga komuna e Podujevės nė veri dhe pėrfundon nė komunėn e Kaēanikut nė jug.

Tėrė ky rajon, i cili pėrfshin disa komuna tė mėdha e tė vogla, sipas zyrtarėve tė kėsaj gjykate, llogaritet tė ketė rreth 1 milion qytetarė.

Nė fakt edhe tash kjo gjykatė ka 14 gjyqtarė, por shtatė prej tyre do tė duhej tė transferohen nga gjykata tė tjera tė vendit.

Nė gjykatat ku kėta gjyqtarė kanė qenė mė parė, nuk janė bėrė zėvendėsime, apo janė bėrė nė disa raste.

Nė kėtė mėnyrė, situata ėshtė e atillė qė duke mbuluar boshllėqet nė njė gjykatė, ato janė krijuar nė gjykatėn tjetėr.

Nė bazė tė dokumentit tė Njėsisė sė Inspektoratit Gjyqėsor, tė siguruar nga Expressi muaj mė parė, del se nga themelimi nė vitin 2001, ky institucion ka pranuar 1 mijė e 940 parashtresa me tė cilat personat e ndryshėm janė ankuar pėr punėn e gjyqtarėve.

Pas shqyrtimit tė kėtyre ankesave, NJIGJ-ja ka arritur nė pėrfundim se 805 prej tyre duhet refuzuar, ngase nuk kanė bazė pėr hetime tė mėtejshme.

Nė kėtė rast, totali i ankesave nė tė cilat NJIGJ-ja ka filluar hetimet, ėshtė 1 mijė e 24, ku dyshohet se gjyqtarėt kanė shkelur ligjin ose janė pėrfshirė nė korrupsion.

Nga kjo shifėr, pas shqyrtimit tė ankesave, ka dalė se nė 595 raste nuk ka pasur asnjė sjellje tė pahijshme nga ana e personave qė ndajnė drejtėsi.

Por nė kėtė rast, Inspektorati ka hartuar dosjet pėr 73 raste tė tjera, tė cilat i ka referuar te KGJK-ja.

Nė bazė tė kėtij dokumenti, del se deri mė tash NJIGJ-ja ka arritur qė tė kryejė hetimet nė 212 raste, ndėrkohė 297 ėshtė totali i rasteve tė tjera tė hapura.

Kėshilli Gjyqėsor ėshtė institucioni mė i lartė nė vend, i cili merret me punėn e gjyqtarėve nė tė gjitha gjykatat e vendit.

Megjithėkėtė, tė dhėna tė sakta ky kėshill nuk ka dhėnė asnjėherė. Pėr mė tepėr, nga shkurti i kėtij viti, KGJK-sė i ka kaluar edhe mandati.

Pavarėsisht kėsaj, nė njė analizė tė bėrė nga ky kėshill rreth njė vit mė parė, ėshtė konkluduar se pėr tė mbuluar nė mėnyrė efikase tė gjitha gjykatat e vendit, nevojiten edhe rreth 300 gjyqtarė tė tjerė.

Ndėrkohė, ėshtė duke vazhduar procesi i riemėrimit tė gjyqtarėve dhe prokurorėve, i cili pritet tė pėrfundojė nė fillim tė vitit tė ardhshėm.
Gazeta expres

Llapjani_HH
21-07-09, 18:13
Lista e pjesėtarėve tė UĒK-sė qė kėrkohen nga Serbia


Agjencia e lajmeve INA ka siguruar listėn e pjesėtarėve tė UĒK-sė pėr tė cilėt qeveria serbe ka lėshuar fletarrest.

Mė poshtė janė emrat e 157 ish`ushtarėve tė UCK`sė, tė cilėt mund tė pėrballen me fletė arrestet e Beogradit nėpėr vendet ku udhėtojnė. Ne mesin e ermave qė kėrkohen nga Beogradi janė zyrtarė tė lartė tė institucioneve shtetėrore tė Kosovės.

Ne mesin e tyre ėshtė Kryeministri, Hashim Thaci, Kryepalamentari Jakup Krasniqi, Kryetari i AAK`sė, Ramush Haradinaj, Komandanti i FSK`sė, Sylejman Selimi, ish`kryeministri, Agim Ēeku dhe shumė emra tė tjerė tė jetės publike.

Lista e ish`ushtarėve te UĒK`sė,pėr tė cilėt qeveria serbe ka lėshuar fletarrest.

1-Hajdin Abazi-i njohur me nofken "LUMI" i lindur nė Gjilan me 30.04.1959 "

2-Ekrem Avdija-me nofkė n ABUS AKEJ i lindur me 18.07.1971,nė Mitrovice.

3-Alush Sokol Agushi i njohur me nofkėn Magjupi-i lindur mė 20.o6.1959 nė Drenoc tė Klinės

4-Rasim Agushi-i lindur mė 17 07 1962 nė Drenoc tė Klinės.

5-Nazmi Ajeti-i lindur mė 22 04 1972 nė Podujevė .

6-Hysni Izet Ahmeti,i lindur nė Shipoc tė Mitrovicės.

7-Abdullah Babalija,i lindur mė 22 05 1967 nė Gjakovė .

8-Masar Bakija,i lindur mė 18.02.1953 nė Gjakovė .

9-Idriz Balaj,i lindur mė 08 08 1952 nė Gllarevė te Klinės.

10-Afrim Basha,i lindur mė 1971 tė Therandės.

11-Sokol Bashota i lindur mė 07 03 1966 nė Klinė .

12-Bajram Bega i lindur mė 08 04 1966 nė Jezerc tė Ferizajt.

13-Xhemajl Bejta i lindur mė 17 02 1945 nė Klinė tė Mesme.

14-Avni Berisha"TARKAN"i lindur mė 13 08 1974 nė Konushec tė Podujevės.

15-Rrustem Berisha,i lindur mė 18 07 1955 nė Krushevc tė Klinės

16-Shefik Beqiri,i lindur mė 13 08 1960 nė Dardanė .

17-Lah Brahimaj"MAGJUPI" i lindur mė 21 01 1970 nė Jabllanicė tė Gjakovės.

18-Ramė BUJA,i lindur mė 05 12 1958 nė Lipjan.

19-Shukri Buja,27 08 1966,Lipjan.

20-Jahė Salih Bushati,i lindur mė 25 02 1972 nė Gė rgoc tė Gjakovės .

21-Jusuf Velija,i lindu mė 26 07 1957 nė Prishtinė .

22-Azem Veseli,i lindur mė 08 03 1964 nė Pejė .

23-Kadri Veseli i lindur mė 31 05 1967 nė Mitrovicė .

24-Rexhep Veseli i lindur mė 06 08 1970 nė Gjilan.

25-Sali Veseli,i lindur mė 23 07 1953 nė Smolicė te Gjakovės.

26-Skender Maksut Veseli,i lindur mė 16 04 1971 nė Gjilan.

27-Besim Vokshi, i lindur mė 23 04 1955 nė Gjakovė .

28-Latif Gashi,i lindur mė 12 09 1961 nė Podujevė .

29-Fahrudin Gashi i lindur mė 08 12 1969 nė Shtime.

30-Jetullah Geci,i lindur mė 17 02 1954 nė LLaushė tė Skenderajt.

31-Sabit Geci,i lindur mė 20 98 1958 nė Llaushė tė Skenderajit.

32-Gani Geci,i lindur mė 20 01 1960 nė LLaushė tė Skenderajit.

33-Adem Grabovci,i lindur mė 09 04 1960 nė Istog.

34-Jahir Demaku,i lindur mė 06 06 1971 nė Obrij tė Skenderajt.

35-Milazim Derguti,i lindur mė 08 10 1969 nė Ferizaj.

36-Jetullah Dibrani, i lindur mė 21 12 1953 nė Mitrovicė .

37-Sokol Dobruna,i lindur mė 22 03 1940 nė Gjakovė .

38-Shaban Dragah,i lindur mė 16 04 1958 nė Skenderaj.

39-Florim Ejupi,i lindur mė 15 06 1978 nė Sekiraqė tė Podujevės.

40-Agim ELSHANI,i lindur mė 21 03 1963 nė Pejė .

41-Xhabir Zharku"QORRI" i lindur mė 1962 nė Kaqanik.

42-Driton Shemsi Zhjeqi,i lindur mė 01 01 1965 nė Podujevė .

43-Tahir ZEMAJ,i lindur mė 38 12 1958 nė Sterllc tė Epėrm tė Pejės.

44-Genc Zogaj,i lindur mė 10 09 1978 nė Malishevė .

45-Bislim Zyrapi,i lindur mė 09 07 1962 nė Studencan tė Therandės.

46- Nuredin Ibishi,i lindur mė 04 12 1956 nė Podujevė .

47-Imri Iljazi,i lindur mė 26 01 1963 nė Ferizaj.

48-Gani Imeri,i lindur mė 12 10 1967 nė Vushtrri.

49-Eljasah Imeri,i lindur mė 10 07 1971 nė Gjilan.

50-Bexhet Imishti,i lindur mė 06 08 1958 nė Dubravė tė Kaqanikut.

51-Ahmet Isufi,i lindur mė 01 10 1961 nė Dardanė .

52-Lirim Jakupi"NACISTI" i lindur mė 01 08 1979 nė Bujanoc

53-Januz Januzaj,i lindur mė 01 01 1958 nė Istog.

54-Bashkim Jashari,i lindur mė 15 11 1977 nė Prekaz tė Ulė t tė Skenderajt.

55-Musa Jashari i indur mė 04 06 1970 nė Prekaz tė Ulė t tė Skenderajt.

56-Rifat Jashari,i lindur mė 01 12 1946 nė Prekaz tė Ulė t tė Skenderajt.

57-Sahit Jashari,i lindur mė 09 02 1965 nė Prekaz tė Ulė t tė Skenderajit.

58-Naim Kadriu i lindur mė 06 06 1974 nė Turicec tė Podujevė s.

59-Gyner Kamberi,i lindur mė 03 01 1975 nė Viti.

60-Ajvaz Karpuzi,i lindur mė 21 05 1956 nė Lipjan.

61-Ajet Kastrati,nga Drenica.

62-Kadri Kastrati,i lindur mė 15 03 1960 nė Podujevė .

63-Mensur Kasumi, ilindur mė 25 06 1966 nė Vushtrrri.

64-Naser Kelmendi,i lindur mė 15 02 1957 nė Pejė

65-Hysni Kilaj,i lindur mė 19 12 1963 nė Rahovec.

66-Anton Kitaj,i lindur mė 20 04 1978 nė Klinė .

67-Fadil Kodra,i lindur mė 19 11 1965 nė P.tė Ulė t tė Skenderajit.

68-Arif Krasniqi,i lindur mė 09 04 1971 nė Sibovc tė Kastriotit.

69-Gani Krasniqi i lindur mė 23 11 1950 nė Klinė .

70-Xhemshit Krasniqi,i lindur mė 12 12 1963 nė Prizren.

71-Emin Krasniqi,i lindur mė 15 07 1957 nė Dardanė .

72-Jakup Krasniqi,i lindur mė 01 01 1951 nė Gllogoc.

73-Skender Krasniqi,i lindur mė 29 01 1959 nė Rahovec.

74-Bajram KRYEZIU,i lindur mė 30 01 1955 nė Dardanė .

75-Mazllum Kumnova,i lindur mė 17 03 1946 nė Gjakovė .

76-Mirsad Kurteshi,i lindur mė 01 07 1975 nė Prishtinė .

77-Agim Kuqi,i lindur mė 07 10 1963 nė Therandė .

78-Ramiz Lladrovci,i lindur mė 03 01 1966 nė Gllogovc.

79-Fatmir Limaj"CELIKU" I lindur mė 04 02 1971 nė Bajė tė Therandė es.

80-Ekrem LLUKA, i lindur mė 11 10 1959 nė Pejė .

81-Isa Latifi,i lindur mė 25 08 1964 nė Podujevė .

82-Muhamet Latifi,i lindur mė 26 05 1955 nė Podujevė .

83-Lulė zim Leci,i lindur mė 23 02 1974 nė Dardanė .

84-Afrim Lulaj,i lindur mė 12 09 1974 nė Gjakovė .

85-Nuredin Lushtaku,i lindur mė 27 02 1967 nė P.tė Ulė t tė Skenderajit.

86-Sami Lushtaku,i lindur mė 20 02 1961 nė P.tė Ulė t tė Skenderajit.

87-Enver Mavriqi,i lindur mė 23 01 1961 nė Dardanė .

88-Naim Maloku,i lindur mė 17 02 1958 nė Pejė .

"ka marr pjese aktive nė largimin e sė rbė ve nka Kosova"

89-Faton Mehmetaj,i lindur mė 24 01 1963 nė Decan.

90-Nazif Mehmeti,i lindur mė 20 09 1961 nė Shajkovc tė Podujeves.

91-Fadil Mujota,i lindur mė 17 07 1969 nė Shtime.

92-Shefqet Musliu,i lindur mė 12 02 1963 nė Koncul tė Bujanocit.

93-Isak Musliu,i lindur mė 31 10 1970 nė Recak tė Shtimes.

94-Rrustem Mustafa "REMI"I lindur mė 27 02 19771 nė Podujevė .

95-Salih Mustafa,i lindur mė 01 01 1972 nė Prishtinė .

96-Arif Mucolli,i lindur mė 15 05 1952 nė Podujevė .

97-Maliq NDRECAJ,"MALA" i lindur nė Therandė .

98-Selamij Neziri i lindur mė 05 07 1972 nė Viti.

99-Jakup Nura,i lindur mė 13 02 1966 nė Skenderaj.

100-Enver Oruci,i lindur mė 06 12 1962 nė Rrezall tė Skenderajit.

101-Xhimshit Osmani,i lindur nė 02 05 1951 nė Viti.

102-Nebih PRENIQI,i lindur mė 26 08 1975 nė Hade tė Kastriotit.

103-Rrahman Rama,i lindur mė 23 11 1970 nė Vushtrri.

104-Ilmi Ramosholi,i lindur mė 10 05 1964 nė Ferizaj.

105-Elmi Recica,i lindur mė 06 10 1961 nė Ferizaj.

106-Ekrem Rexha "DRINI",i lindur mė 14 08 1961 nė Prizren.

107-Bedri Rexhaj,i lindur mė 03 04 1962 nė Shtime.

108-Ismet Sadiku,i lindur mė 23 04 1941 nė Ferizaj.

109-Ruzhdi Serameti,i lindur mė 19 07 1950 nė Prizė eren

110-Rexhep Selimi,i lindur mė 15 03 1971 nė Skenderaj.

111-Sulejman Selimi"SULLTANI"i lindur mė 25 09 1970 nė Skenderaj.

112-Abedin Sakajeva,i lindur mė 26 02 1958 nė Fushė Kosovė .

113-Fatmir Sopi,i lindur mė 13 04 1961 nė Prishtinė .

114-Azem Syla"DAJA I MADH"i lindur mė 04 05 1951 nė Gllogoc.

115-Shemsi Syla,i lindur mė 01 07 1957 nė Bresalc te Gjilanit.

116-Fadil Suleviq,i lindur mė 19 10 1965 nė Medvegjė .

117-Emrush Suma,i lindur mė 27 05 1974 nė Dimcė tė Hani Elezit.

118-Rufki Suma,i lindur mė 15 04 1968 nė Dimcė tė H.Elezit.

119-Ismet Tara,i lindur mė 08 06 1963 nė Rahovec.

120-Gani Thaqi,i lindur mė 01 01 1958 nė Skender

121-Hashim Thaqi"GJARPRI"i lindur mė 24 04 1969 nė Brojė tė Skenderajit.

122-Ahmet Qeriqi,i lindur mė 26 12 1946 nė Lipjan.

123-Ramiz Qeriqi i lindur mė 15 04 1962 nė Lipjan.

124-Sami Ukshini"SOKOLI"i lindur mė 15 10 1967 nė Morinė tė Gjakovė es.

125-Avni Feta,i lindur mė 15 11 1974 nė Podujevė .

126-Adem Hagjocaj,nga Decani.

127-Abit Haziraj,i lindur mė 26 06 1956 nė Llaushė tė Skenderajit.

128-Sabit Halitjaha,i lindur mė 07 06 1955 nė Mushtisht tė Therandė es.

129-Xhavit Haliti"ZEKA"i lindur mė 08 03 1956 nė Pejė .

130-Bujar Haradinaj,i lindur mė 15 07 1976 nė Gllogjan tė Decanit.

132-Daut Haradinaj,i lindur mė 06 04 1978 nė Gllogjan tė Decanit.

133-Ramush Haradinaj,i lindur mė 03 07 1968 nė Gllogjan tė Decanit.

134-Nait Hasani-i lindur mė 15 01 1965 nė Prizren.

135-Safet Hasani,i lindur 23 04 1970 nė Podujevė .

136-Xhavit Hasani,i lindur mė 10 03 1957 nė Tanushe tė Shkupit.

137-Zeqir Haxhija,i lindur mė 16 04 1972 nė Gjakovė .

138-Gzim Haxhimusa,i lindur mė 21 02 1968 nė Ferizaj

139-Hekuran Hoda i lindur mė 18 02 1965 nė Gjakovė .

140-Fatmir Humolli,i lindur mė 11 04 1965 nė Lupc tė Ulė t tė Podujevė s.

141-Sabajdin Cena,i lindur mė 13 03 1953 nė Rahovec

142-Agim CEKU,i lindur mė 29 10 1960 nė Qyshk tė Pejė s.

143-Et,hem Ceku,i lindur mė 01 10 1962 nė Pejė .

144-Muharrem Cerkezi,i lindur mė 09 07 1979 nė Prishtinė .

145-Emrush Xhemajli,i lindur mė 01 05 1959 nė Ferizaj.

146-Idriz Shabani,i lindur mė 01 12 1958 nė Podujevė .

147-Besnik Shala,i lindur mė 31 05 1974 nė Pejė .

148-Shaban Bekė Shala,i lindur mė 15 05 1961 nė Pejė .

149-Shaban Veli Shala,i lindur mė 01 12 1958 nė Gllogoc.

150-Naser Shatri,i lindur mė 23 09 1957 nė Istog.

151-Xhafer Shatri,i lindur mė 10 11 1949 nė Istog.

152-Mustafa Shaqiri,i lindur mė 25 03 1967 nė Rahovicė tė Preshevė s.

153-Shaqir Shaqiri,i lindur mė 01 09 1964 nė Preshevė .

154-Adem Shehu,

155-Elbasan Shoshaj,i lindur mė 12 12 1963 Prishtinė .

156-Bekim Shyti,i lindur mė 01 05 1976 nė Vushtrri.

157-Met Shyti,i lindur nė 03 19 1944 nė Vushtrri.

Gazeta expres

Dani11
22-07-09, 08:33
EULEX hedh poshtė deklarimet e Beogradit
EULEX-si hedh poshtė deklarimet e Beogradit se nuk ka nisma pėr bisedime me Prishtinėn.
E martė, 21 Korrik 2009 15:58

Shefi i Zyrės pėr informim i kėtij misioni, Christophe Lamfalussy tha tė martėn se mund tė thuhet se bisedimet teknike kanė filluar qė nė muajin mars, me vizitėn e shefit tė EULEX-it Yves de Kermabon nė Beograd.

"Po ne kemi bisedime qė nga marsi, kur shefi i EULEX-it, Yves de Kermabon, ka shkuar ne Beograd. Ajo ka qenė njė nisje e njė numri tė bisedimeve pėr ēėshtje teknike ne nivel tė komponentėve te cilat janė, doganat, drejtėsia dhe policia. Ne jemi nė fazė tė vazhdimit tė kėtyre bisedimeve, nė ēėshtje tė ndryshme dhe ne do tė dėshironim tė nėnshkruanim tri protokolle pėr doganat, drejtėsi dhe polici me Beogradin", ka thėnė Lamfalussy pėr Radio Kosovėn.

Zyrtarė tė EULEX-it ka thėnė se paraprakisht i kanė njoftuar edhe autoritet e Prishtinės pėr kėto kontakte me Beogradin.

Ndėrkaq, Sllobodan Homen, sekretar i shtetit nė Ministrinė serbe tė Drejtėsisė, ka pėrgėnjeshtruar kėto bisedime duke thėnė se para fillimit tė bisedimeve Beogradi kėrkon nga EULEX-i qė tė japė pėrgjigje nė disa ēėshtje thelbėsore.

"Para sė gjithash, cilat dispozita do tė zbatohen nė gjykata, ato qė vlejnė nė Serbi, tė UNMIK-ut, ato tė cilat janė aplikuara deri nė vitin 1999 apo eventualisht dispozitat e qeverisė sė Kosovės, gjė qė pėr ne ėshtė plotėsisht e papranueshme", ka thėnė Homen.

Zyrtarė tė EULEX-it kanė pranuar se funksionalizimi i plotė i doganave dhe kthimi i gjyqtarėve vendės nė veri nuk mund tė bėhet pa marrėveshje me Beogradin. /RTK/

Llapjani_HH
22-07-09, 17:54
Kacin pėr liberalizimin e vizave: Populli i Kosovės nuk ėshtė harruar, por ėshtė shlyer plotėsisht

Anashkalimi i Kosovės nga procesi i liberalizimit tė vizave me shtetet e Ballkanit Perėndimor ka tė bėjė me ēėshtjet legale brenda Bashkimit Evropian, ka thėnė pėrfaqėsuesi i presidencės sė radhės me BE-nė, shefi i diplomacisė suedeze, Carl Bildt. Ai ka thėnė se kėto ēėshtje legale duhet tė zgjidhen dhe Bashkimi Evropian mund t’ia arrijė nėse qasja do ishte pozitive.

Ministri i Jashtėm suedez i ka bėrė kėto komente gjatė prezantimit tė presidencės sė shtetit tė tij nė Parlamentin Evropian, ku u ballafaqua me shumė pyetje lidhur me vendimin e fundit tė Komisionit Evropian qė nė liberalizim tė vizave tė futen vetėm disa vende tė Ballkanit Perėndimorė.
Nė kėtė rrafsh, duke iu referuar porosisė sė Brukselit se Kosova nuk do harrohet, deputeti slloven, Jelko Kacin tėrhoqi vėrejtjen se me kėtė rast populli i Kosovės nuk ėshtė harruar, por ėshtė shlyer plotėsisht.

Brengosjet mė tė mėdha tė deputetėve tė Parlamenti Evropian kishin tė bėjnė me pasojat e kėtij vendimi nė Bosnjė e Hercegovinė. Me vendimin qė liberalizimi i vizave tė aplikohet edhe ndaj qytetarėve tė entitetit serb qė kanė pasaportė tė Republikės sė Serbisė dhe me faktin se kroatėt e Bosnjės tanimė posedojnė pasaporta kroate, vendimi i Komisionit Evropian i pamundėson vetėm myslimanėt e Bosnjės qė tė pėrfitojnė nga liberalizimi i regjimit tė vizave.

Kėtė vendim Carl Bildt, e mbėshteti nė arsyet e sigurisė dhe parandalimin e mundshėm tė trafikimit tė drogės dhe qenieve njerėzore. Ai megjithatė nė rastin e Bosnjės fajėsoi mbi tė gjithat liderėt e vendit dhe pamundėsinė e tyre qė tė ēojnė shtetin para.

Lidhur me kėtė ai tha se puna nė Ballkan ende vazhdon. Duke iu referuar situatės nė Bosnjė dhe Kosovė, shefi i diplomacisė suedeze theksoi se ende nuk ka pėrfunduar shtet-formimi nė hapėsirėn qė dikur quhej Jugosllavi.
RTK

Oli Ren viziton Ballkanin

Komesari pėr zgjerim Oli Ren fillon sot njė turn vizitash nė Ballkan. Fillimisht Ren do te vizitojė sot Beogradin, nesėr Podgoricėn dhe pastaj Shkupin dhe Sarajevėn. Ren do tė bisedojė me zyrtarė tė kėtyre vendeve lidhur me proceset integruese dhe ēėshtjen e heqjes sė vizave. Jashtė agjendės ka mbetur Tirana, ndėrsa ende nuk ėshtė e njoftuar nėse Oli Ren do ta vizitojė edhe Prishtinėn.
Komisari i Bashkimit Evropian pėr shtrirje sot (e mėrkurė) e fillon vizitėn dyditėshe nė rajon me qėndrimin nė Beograd ku me zyrtarėt mė tė lartė shtetėror serbė do tė bisedojė mbi proceset e integrimeve evropiane tė Serbisė.
Zoti Ren nė Beograd mbėrrin pas dite dhe menjėherė do tė takohet me kryeministrin Mirko Cvetkoviq, ministrin e Jashtėm Vuk Jeremiq, ministrin e policisė, Ivica Daēiq, atė tė integrimeve evropiane Bozhidar Gjeliq dhe me zyrtarė tjerė, kurse nė orėt e mbrėmjes edhe me presidentin Boris Tadiq.

Nė fund tė mandatit tė vet nė Bruksel, Ren do ta pėrcjellė gatishmėrinė e BE pėr heqjen e vizave qytetarėve tė Serbisė nga 1 janari i vitit 2010 dhe do ta mbėshtes edhe integrimin evropian tė Serbisė. Burimet nė Bruksel thonė se Ren do tė pėrsėrisė, se shpreson se ky procesi i integrimeve sė shpejti do tė zhbllokohet.

Ministri i Jashtėm Jeremiq ka deklaruar mbrėmė pėr Televizionin shtetėror (RTS) se me liberalizimin e vizave dhe me zhbllokimin e procesit tė integrimeve, Serbia po vazhdon tė punojė pėr tė ardhmen nė BE dhe pėr marrėdhėnie mė tė mira tė mundshme nė rajon, qė bashkė me Kosovėn janė dy prioritete tė politikės sė jashtme tė Serbisė.
RTK

Haradinaj kundėrshton bisedimet mes EULEX-it dhe Beogradit pėr gjykatat nė veri tė Kosovės

Kryetari i AAK-sė Ramush Haradinaj kundėrshtoi bisedimet e mundshme ndėrmjet zyrtarėve tė EULEX-it dhe Beogradit rreth arritjes sė ndonjė marrėveshjeje pėr rifunskionalizimin e gjykatave nė veri. Ai tha se vetėm Prishtina zyrtare ka tė drejtė tė bisedojė me zyrtarė tė EULEX-it, pėr funksionimin e ligjit dhe rendit Kushtetues nė veri tė vendit, tha Haradinaj, pas takimit me ambasadorin e Shqipėrisė nė Prishtinė Islam Lauka, me tė cilin ka biseduar rreth situatės politike nė vend.

Kreu i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, ka hedhur poshtė mundėsinė e bisedimeve ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit rreth arritjes sė ndonjė marrėveshjeje pėr rifunskionalizimin e gjykatave nė veri.

Pas takimit me ambasadorin e Shqipėrisė nė Kosovė Islam Lauka, Haradinaj tha se vetėm Prishtina zyrtare ka tė drejtė tė bisedojė pėr funksionimin e ligjit nė veri.

“Pėr aspekte qė lidhen me juridiksionin dhe rendin kushtetues nė Kosovė mandat pėr tė biseduar ka vetėm Prishtina zyrtare. Pėr bisedat qė kanė tė bėjnė me funksionalitetin ose me lehtėsimin e misionit tė EULEX-it nė veri Kosova ėshtė nė dijeni, ndėrsa pėr aspekte tė tjera qė lidhen me rendin dhe ligjin dhe funksionimin e ligjit nė veri, vetėm Prishtina ka tė dejtė me bisedu dhe me arrit marrėveshje”, ka theksuar Haradinaj.

Ndėrsa, sa i pėrket debatit pėr RTK-nė, Haradinaj tha se ekziston njė kontroll i vazhdueshėm mbi televizionin publik nga PDK-ja.

“Nė Kosovė dihet realiteti, ka pasur njė kontroll tė vazhdueshėm nga PDK-ja mbi televizionin publik nė mėnyra tė ndryshme, kėtė e kemi pėrballuar si njė realitet tė jetės. Tani, meqė bėhet fjalė mbi njė kontroll tė pushtetit mbi njė media publike ne kemi kėrkuar qė mos me ndodhė kjo. Do tė thotė kemi kėrkuar qė tė zbatohet ligji mbi RTK-nė dhe me u ndėrtu njė bord jo partiak dhe jo me ndikime qeveritare pėr TV-nė publike, dhe, njėkohėsisht kėrkojmė edhe njė garanci tė financimit tė kėtij televizioni, jo i varur ēdoherė nga vullneti i qeveritarėve”, ka theksuar z. Haradinaj.

Ramush Haradinaj me kėtė rast ka mohuar tė ketė pasur presion nė RTK nga ana e AAK-sė.

Ndėrsa ambasadori Lauka, ka pėrgėzuar gjithė spektrin politik pėr arritjet nė Kosovė.

Ndėrsa, sa i pėrket vizitės sė Kryeministrit tė Shqipėrisė Sali Berisha nė Kosovė, Lauka tha se kjo vizitė pritet nė vjeshtė tė kėtij viti.
RTK

Kuēi merr garanci nga Kermabo se EULEX nuk po bėn kurrfarė negociatash me Serbinė

Zėvendėskryeministri i Republikės sė Kosovės, Hajredin Kuēi tha se e ka ftuar nė njė takim tė veēantė shefin e EULEX-it Iv De Kermabo lidhur me disa shkrime tė publikuara nė gazetat e pėrditshme vendore pėr diskutimet qė po zhvillon EULEX-i me Serbinė mbi Protokollet e Policisė, Drejtėsisė, dhe Doganave. Kuēi tha se ka marrė garanci nga Kermabo se nuk janė bėrė kurrfarė negociatash dhe se EULEX-i nuk ka tė drejtė pėr diēka tė tillė.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi tha se ėshtė njoftuar nga shefi i EULEX-it Yves De Kermabo se nuk po zhvillohen kurrfarė bisedimesh ndėrmjet EULEX-it dhe autoriteteve tė Serbisė mbi Protokollet e Policisė, Drejtėsisė, dhe Doganave. Kuēi tha se sot e ka ftuar nė njė takim tė veēantė shefin e EULEX-it dhe ka marrė garanci se misioni qė ai drejton nuk ka tė drejtė pėr negociata.

“Sot e kam ftuar nė njė takim tė veēantė zotin Kermabo pėr t’i dhėnė sqarimet e duhura. Ai mė ka garantuar se EULEX-i nuk ka bėrė dhe nuk ka tė drejtė tė bėjė negociata nė emėr tė institucioneve tė Kosovės. Ajo qė duhet tė them ėshtė se pėr Kosovėn vendosin institucionet legjitime tė zgjedhura nga qytetarėt”, ka theksuar zv/kryeministri Kuēi.

Kuēi tha se bashkėpunimi me EULEX-it ėshtė i mirė dhe ēdo gjė tjetėr jashtė kėtij bashkėpunimi ėshtė i papranueshėm pėr institucionet e Kosovės. Ai tha se janė njoftuar vetėm pėrmes mediave pėr bisedime tė mundshme ndėrmjet misionit tė EULEX-it dhe Serbisė. Pėr kėtė Kuēi tha se ka kėrkuar informacione nga shefi i kėtij misioni. Megjithatė zėvendėskryeministri Kuēi tha se pėr aktivitetet e EU:LEX-it nesėr do tė njoftohen nė detaje gjatė takimit tė grupit punues pėr rendin dhe ligjin.

Por ka qenė vetė misioni i EULEX-it qė ka bėrė tė ditur fillimin e bisedimeve me Serbinė.

Shefi i zyrės pėr informim Kristofer Laumfulsi ka thėnė se mund tė thuhet se bisedimet teknike kanė filluar qė nė muajin mars, me vizitėn e shefit tė EULEK-sit Iv De Kermabo nė Beograd. Beogradi ka pėrgėnjeshtruar se EULEKS-i po bėn pėrpjekje pėr tė caktuar bisedime me Prishtinėn.

Kuēi kėrkoi qė Kosova tė informohet pėr takimet EULEX-Serbi

Zėvendėskryeministri i Republikės sė Kosovės, Hajredin Kuēi i ka dėrguar njė letėr shefit tė Misionit tė EULEX-it nė Kosovė, Yves de Kermabon, lidhur me disa shkrime tė publikuara nė gazetat e pėrditshme vendore pėr diskutimet qė po zhvillon Misioni EULEX me Serbinė mbi Protokollet e Policisė, Drejtėsisė, dhe Doganave. Nė kėtė letėr zėvendėskryeministri Kuqi kėrkon qė Kosova tė jetė plotėsisht e informuar lidhur me ēdo diskutim qė zhvillon EULEX me Serbinė

“Jam i sigurt se do tė jeni dakord, qė Kosova duhet tė jetė plotėsisht e informuar lidhur me ēdo diskutim, qė zhvillon EULEX-i me shtetin e Serbisė, lidhur me Kosovėn”, thuhet, pos tjerash, nė letrėn e Hajredin Kuēit, dėrguar zotit Kermabo.

Kjo letėr u shkrua pas raporteve se misioni EULEX po zhvillon diskutime me Serbinė pėr Protokollet pėr Polici, Drejtėsi dhe Dogana.
RTK

Llapjani_HH
22-07-09, 17:55
Nė objektin e KK tė Prishtinės policia zbulon dy granata dore

Pėrmes njė komunikate pėr opinion Policia e Kosovės ka njoftuar se sot nė objektin e KK tė Prishtinės janė gjetur dy mjete tė dyshuara, granata dore tė tipit F1, pėrderisa kontrolli ėshtė duke vazhduar edhe mė tej. Lidhur me rastin policia ka arrestuar M. B. 43 vjeē nėn dyshimin e bazuar se i njėjti ėshtė i implikuar nė rastin nė fjalė.
Nė komunikatėn e policisė thuhet se sot rreth orės 14:00 policia nėpėrmes rrugėve operativa ka marrė njė informacion lidhur me prezencėn dy mjeteve shpėrthyese nė objektin e KK tė Prishtinės. Menjėherė pas marrjes sė informacionit policia ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe ka ndėrmarrė tė gjitha masat e nevojshme pėr tė siguruar objektin e komunės, zonėn e rrezikut dhe parandaluar ndonjė shpėrthim eventual si dhe me shpejtėsi ka bėrė evakuimin e personelit tė komunės.

Nė tė njėjtėn kohė, pėrveē njėsitit pėr de minim tė PK-sė, nė vendngjarje janė ftuar edhe njėsitė e KFOR-it pėr deminim tė cilėt kanė filluar kontrollimin nė vendin e ngjarjes pėr tė gjetur dhe konstatuar se pėr ēfarė mjetesh eksplozive bėhet fjalė.

Deri mė tani janė lokalizuar dy mjete tė dyshuara, granata dore tė tipit F1, pėrderisa kontrolli ėshtė duke vazhduar edhe mė tej.
Lidhur me kėtė rast policia ka arrestuar tė dyshuarin M. B 43 vjeē nėn dyshimin e bazuar se i njėjti ėshtė i implikuar nė rastin nė fjalė.

Nė ndėrkohė mbėshtetur nė rezultatet e para tė hetimit policia ka hedhur dyshimin se kėto granata janė vendosur para dy ditėsh nė njė saksi lulesh nė objektin e kuvendit komunal.

Pas arrestimit i dyshuari ėshtė dėrguar nė qendrėn rajonale tė paraburgimit ku aktualisht policia ėshtė duke punuar pėr sqarimin e tė gjitha rrethanave qė kanė tė bėjnė me rastin si dhe marrjen e tė gjitha veprimeve hetimore e procedurale para se rasti t’i kaloj Gjykatės, thuhet nė njoftimin e lėshuar nga Drejtoria rajonale e policisė nė Prishtinė.
RTK

Ēfarė di Qeveria pėr bisedimet EULEX - Beograd?

Qeveria e Kosovės beson se EULEX-i nuk do tė lidhė asnjė marrėveshje me Beogradin nė dėm tė Kosovės.


Detajet e bisedimeve tė kohėpaskohshme qė misioni i BE-sė i zhvillon me autoritetet serbe qė nga marsi i kėtij viti e kėndej, sipas zyrtarėve qeveritarė nė Prishtinė, pėr autoritetet kosovare janė pak tė njohura.

Njė nga fushat e diskutimeve ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit ka tė bėjė me drejtėsinė, sidomos me gjykatat nė veri tė Kosovės.

Ministrja e Drejtėsisė nė Qeverinė e Kosovės, Nekibe Kelmendi, thotė se pavarėsisht qė nuk i di detajet e kėtyre bisedimeve, EULEX-i nuk ka nevojė tė bisedojė fare me Beogradin, por me gjykatėsit dhe prokurorėt serbė qė duan tė rikthehen nė vendet e tyre tė punės.

Pas deklaratave tė zyrtarėve tė EULEX-it nė Prishtinė se do tė preferonin disa marrėveshje teknike me Beogradin, mediat serbe kanė cituar zyrtarėt nė Beograd, tė cilėt mohojnė ēfarėdo marrėveshjeje me EULEX-in.

Para sė gjithash, Beogradi kėrkon qė pėr kthimin e gjykatėsve serbė nė punė, EULEX-i t'i kthejė nė zbatim dispozitat ligjore tė UNMIK-ut dhe jo dispozitat ligjore tė Republikės sė Kosovės.

Madje, autoritetet serbe kanė paralajmėruar qė nga 1 janari i vitit tė ardhshėm tė formojnė trupa paralele tė drejtėsisė, ku pėrfshihen gjykata themelore, gjykata e lartė dhe gjykata pėr kundėrvajtje nė Mitrovicė dhe ato do tė jenė gjykata amė pėr tė gjithat degėt nė territorin e Kosovės.

Por, nė anėn tjetėr, ministrja Nekibe Kelmendi nuk beson se nė ēfarėdo forme EULEX-i me kėto diskutime do tė pajtohej me Beogradin pėr kėto gjykata paralele dhe ta rrezikojė kėshtu sistemin unik tė drejtėsisė, pasi qė paralelizmat, sipas saj, kundėrshtohen nga tė gjitha institucionet e Kosovės.

Pėrderisa Beogradi deklarohet se nuk i ka nisur bisedimet me EULEX-in, zėdhėnėsi i kėtij misioni nė Kosovė, Kristof Lamfalusi, pėrgėnjeshtron autoritetet serbe, duke thėnė se ka bisedime dhe ato kanė nisur qė nga pranvera e kėtij viti.

Sidoqoftė, marrėveshjet teknike me Beogradin, sipas zyrtarėve tė EULEX-it, janė nė fazėn pėrgatitore tė diskutimeve. Kėto marrėveshje thuhet se kanė pėr qėllim disa ēėshtje tė interesit tė pėrbashkėt.

Menaxhimi i kufijve, lėshimi i kontrolluar i pasaportave, si edhe bashkėpunimi rajonal nė fushėn e sigurisė – policisė, janė vėnė edhe si kushte nga Bashkimit Evropian pėr vendet e rajonit nė kuadėr tė procesit tė liberalizimit tė vizave, andaj zyrtarėt evropianė besojnė se Beogradi do tė tregojė fleksibilitet ose, nė tė kundėrtėn, do tė pėrballet me probleme, marrė parasysh se pėrfshirja e Serbisė nė liberalizimin e vizave i ka edhe kushtet e veta para se tė zbatohet. /radio evropa e lire
Mesazhi.com

Llapjani_HH
23-07-09, 17:16
Raporti i EULEX-it kritikon gjyqėsorin dhe prokurorinė – lėvdata pėr Policinė e Kosovės

Sistemi gjyqėsor dhe prokurorial i Kosovės ėshtė mė i dobėti nga institucionet e sundimit tė ligjit nė Kosovė, ndėrsa policia ėshtė organizatė pėr tu lavdėruar. Kėto janė pėrfundimet nga raporti i i parė i EULEX-it pas monitorimit gjashtė mujor tė Institucioneve tė sundimit tė Ligjit nė Kosovės. Nė raport janė bėrė mė se 70 rekomandime pėr pėrmirėsime nė kėtė fushė. Zėvendėsshefi i misionit, Roy Reeve tha se kjo duhet tė jetė punė e institucioneve tė Kosovės.

Nė raportin pėr performancėn e institucioneve tė Kosovės pėr sundimin e ligjit, EULEX-it, lavdėron policinė e Kosovės. Megjithėkėtė edhe pėr kėtė organizatė janė pėrpiluar mė se 30 rekomandime pėr tė bėrė ndryshime. Mė kryesorja ėshtė qė Policia tė krijojė njė plan strategjik pėr zhvillimin e saj dhe pėr tė krijuar njė strukturė tė mirėfilltė menaxhuese.

Po ashtu sugjerohet qė Shėrbimi Doganor tė integrohet plotėsisht me Policinė Kufitare dhe Zyrėn e Prokurorit Publik pėr menaxhimin e integruar tė kufijve, si njė nga kriteret pėr procesin e integrimit evropian.

Dhe derisa raporti flet pozitivisht pėr policinė ai thotė se sistemi gjyqėsor dhe prokurorial i Kosovės janė shumė tė dobėt nė sigurimin dhe ofrimin e njė sistemi tė pavarur dhe efikas tė ndjekjes dhe tė dėnimit tė rasteve.

Megjithėkėtė gjatė prezentimit tė raportit zėvendėsshefi i EULEX-it, Roy Reeve, nuk dha pėrgjigje konkrete pėr presionet e politikės ndaj gjyqėsorit, pėrkundėr insistimit tė shumtė tė gazetarėve.

“Ky ėshtė njė vend i vogėl dhe ka presione tė ndryshme qė janė tė natyrshme. Ajo qė ne po mundohemi tė bėjmė ėshtė qė tė krijojmė njė sistem gjyqėsor tė pavarur”, ka thėnė z. Reeve.

Reeve mė tej tha se ky ėshtė njė raport qė bėnė rekomandime, kurse janė institucionet e Kosovės ato qė duhet tė ndėrmarrin masat pėr tė pėrmirėsuar gjendjen. Ai tha se ky raport i ėshtė dorėzuar edhe Qeverisė dhe do tė diskutohet nė vazhdim edhe me shoqėrinė civile dhe donatorėt pėr tė shqyrtuar mundėsitė e pėrmirėsimit tė dobėsive.

Raporti ėshtė rezultat i mbi 2500 vlerėsimeve individuale tė pėrgatitura prej 400 monitoruesve dhe kėshilltarėve tė EULEX-it. Zėvendėsshefi Reeve tha se raportet tė kėtilla do tė bėhen nė baza tė rregullta gjashtėmujore.
RTK

Podujevė: Policia serbe arreston tre shqiptarė brenda territorit tė Republikės sė Kosovės

Korrespondenti i RTK nga Podujeva njofton se nė fshatin Bellosh, i cili gjendet nė brezin kufitare Kosovė –Serbi, mbrėmė rreth orės 20:00 policia serbe ka arrestuar tre shqiptare te fshatit Pollatė. Personat e arrestuar janė: Sabri, Nexhip dhe Riad Dema, tė cilėt nė momentin e arrestimit kanė qenė duke punuar tokat e tyre brenda kufirit tė Kosovės.

Lajmin e ka konfirmuar sot edhe komandanti i stacionit rajonal tė Policisė kufitare, Ilmi Mehmeti, i cili ka deklaruar se ne vendin e ngjarjes sot kanė
Dalė xhandarmeria italiane pėr ēėshtje tė kufirit, si dhe KFOR-i, ndėrkohė qė edhe njė ekip e policisė kufitare tė Kosovės ėshtė nė ne vendin e ngjarjes.

Sipas informacioneve qe kemi tė arrestuarit janė dėrguar ne paraburgim nė serbi dhe ende po mbahen atje.
RTK

Ēeku: Kosova po izolohet

Zhvillimet e fundit lėnė njė pėrshtypje se gradualisht Kosova ėshtė duke u izoluar politikisht nga Evropa, qytetarėt e Kosovės janė duke u izoluar, duke u futur nė geto, ka vlerėsuar nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė, kryetari i Partisė Social-Demokrate, Agim Ēeku.

EULEX-i, sipas Ēekut, nė njėfarė forme, ėshtė duke i injoruar institucionet e Kosovės, shtetin e Kosovės, duke bėrė politikė nė vete, duke bėrė pėrpjekje qė t’ia lehtėsojė punėn vetes, duke shkelur apo mosrespektuar institucionet tona apo Kushtetutėn tonė.

“Vėrtet, kėto janė zhvillime qė nuk shkojnė drejt afirmimit tė shtetit tė Kosovės dhe mendoj se institucionet tona duhet tė jenė shumė mė tė vendosura me reagimet e tilla”, ka thėnė ai.

Ēeku ka potencuar se institucionet tona e kanė obligim kushtetues qė ta afirmojnė Kosovėn, ta mbrojnė Kosovėn, t’i mbrojnė qytetarėt, tė mbrojnė Kushtetutėn, tė respektojnė Kushtetutėn dhe – sipas tij – “nuk bėn qė kėto gjėra tė kalojnė nė heshtje, apo nuk bėn tė reagojnė vetėm atėherė kur merret njė vendim qė Kosova mbetet jashtė liberalizimit tė vizave, pa ndonjė perspektivė tė qartė se njė ditė do tė hyjė nė kėtė proces”.

Ajo qė ndodhi – sipas liderit tė PSD-sė - ėshtė njė mesazh shumė i keq qė Evropa u dha shqiptarėve, u dha boshnjakėve, e qė turqit vazhdimisht janė duke pranuar njė mesazh tė tillė. “Thjesht, e shoh si njė dobėsim tė entuziazmit apo tė vullnetit tė Unionit Evropian apo dhe tė seriozitetit tė tij qė tė integrojė tėrė Ballkanin nė Unionin Evropian”, ka thėnė ndėr tė tjera Ēeku
RTK

70% tė punėve nė urat Prishtinėn -Aeroport janė nėn cilėsinė e kėrkuar

Rreth 70% tė punėve nė urat qė lidhin Prishtinėn me aeroportin janė nėn cilėsinė e kėrkuar, thuhet nė njė raport tė brendshėm tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, tė cilin e ka siguruar Kohavisioni.

Kompanitė janė duke dėshtuar nė ndėrtimin e klasave tė betonit, nėnvizohet nė raport. “Nė M9 po zhvillohen aktivitetet, por brengos ndėrtimi i klasave tė betonit, pothuajse 70% tė kompanive janė duke dėshtuar nė kėtė drejtim, kėrkohet qė tė definohet sa mė shpejt kjo ēėshtje dhe tė merren masa pėr pėrdorimin e betonit tė klasit mė tė lartė, nė mėnyrė qė pllaka e urės tė jetė e nivelit kualitativ.

Nė trajtė ku ka dėshtime, me projektuesin jemi marrė vesh pėr disa plotėsime dhe pėrforcime”, thuhet nė njė pjesė tė kėtij raporti tė brendshėm. Nė ministri i pranojnė problemet me urat, por pohojnė se ato janė zgjidhur dhe se puna vazhdon sipas dinamikės sė paraparė.
KTV

Mihailoviqi i territ

Udhėheqėsi i strukturave paralele serbe nė komunėn e Shtėrpcės, radikali Zvonko Mihailloviq, le qė ka detyruar zyrtarėt e KEK-ut qė ta lėshojnė trafostacionin nė Shtėrpcė, por ai nuk ka dashur tė dėgjojė as pėr protestat e grave serbe tė Shtėrpcės, tė cilat e kanė akuzuar Mihailoviqin si fajtorin kryesor pėr mbetjen e komunės sė Shtėrpcės nė terr tė plotė.

Zyrtarėt e KEK-ut, tė shoqėruar nga policia e Kosovės, kanė arritur qė tė mėrkurėn ta marrin trafostacionin nė Shtėrpcė pėr ta menaxhuar, por kjo gjė nuk ka zgjatur mė shumė se dy orė. Udhėheqėsi i strukturave paralele nė Shtėrpcė, Zvonoko Mihailoviq, menjėherė ka dhėnė alarmin pėr kėtė. Ai ka organizuar njerėzit e tij tė cilėt pėr njė orė rresht kanė rrahur kambanat e kishės nė Shtėrpcė. Dhjetėra serbė janė nisur drejt trafostacionit dhe kanė nisur tė shtrojnė presion nė zyrtarėt e KEK-ut, tė cilėt edhe janė detyruar tė tėrhiqen dhe ta lėnė nė duar tė paralelcave trafostacionin.

Nė anėn tjetėr rreth 100 gra serbe tė Shtėrpcės ia kanė zėnė derėn Mihailoviqit dhe nuk e kanė lėnė tė futet brenda nė komunė. Ato e kanė fajėsuar udhėheqėsin e strukturave paralele si njeri qė ka politizuar rastin e rrymės nė kėtė komunė. Veēmas tė zėshme kanė qenė punėtoret e shtėpisė sė shėndetit, tė cilat janė ankuar se mungesa e rrymės po ndikon nė prishjen e barėrave dhe nė pamundėsinė pėr t’i ndihmuar tė sėmurėt.

I pyetur pėr kėtė dramė tė vogėl mes zyrtarėve tė KEK-ut dhe strukturave paralele serbe, menaxheri i distriktit ė Ferizaj, Izet Rushiti, nuk ka dashur tė komentojė kėtė, por ka thėnė se komuna e Shtėrpcės do tė vazhdojė tė mbetet pa dritė. Po bėhen gati njė muaj qė KEK-u ka ndėrprerė rrymėn nė kėtė komunė, duke kėrkuar nga qytetarėt e kėsaj komune qė tė pranojnė tė paguajnė rrymėn. Tė shtunėn dhe tė dielėn kanė protestuar edhe qytetarėt shqiptarė tė kėsaj komune, tė cilėt edhe kanė kėrkuar qė tė kenė njė lidhje tjetėr qė tė mos varen nga trafostacioni nė Shtėrpcė, ndėrsa nė njė masė ata paguajnė rrymėn dhe nuk duan qė tė jenė viktima tė strukturave paralele serbe tė Shtėrpcės.
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-07-09, 18:16
Xhandarmėria serbe ka arrestuar tre shqiptarė tė komunės sė Podujevės

Prishtinė, 24 korrik - Parmbrėmė rreth orės 20:00, nė brezin kufitar Kosovė Serbi, pjesėtarė tė xhandarmėrisė serbe kanė arrestuar tre shqiptarė tė komunės sė Podujevės, tė cilėt ishin duke i punuar tokat e tyre brenda kufirit tė Kosovės.
Tė arrestuarit janė Sabri, Nexhip dhe Riad Rama nga Pollata e Podujevės. Komandanti i Stacionit Regjional tė Policisė Kufitare, Ilmi Mehmeti ka thėnė se nė vend tė ngajrjes kanė dalė edhe xhandarmėria italiane, KFOR i dhe njė ekip i Policisė Kufitare tė Kosovės.
Familjarėt kanė njoftuar se tė arrestuarit janė dėrguar nė paraburgim nė Serbi dhe ende po mbahen atje. Policia e Kosovės bėn tė ditur se qė nga paslufta e deri tash, forcat serbe kanė arrestuar mė shumė se 25 shqiptarė nga ky rajon, tė cilėt pėr lirimin e tyre kanė paguar gjoba tė mėdha parashė pėr organet e gjyqėsisė serbe nė emėr tė kinse kalimit ilegal tė kufirit.
QIK-u

Gripi i derrave arrin edhe nė vendin tonė ?

Instituti Kombėtar i Shėndetit Publik tė Kosovės ka identifikuar tre raste kontakti, pa shenja klinike te gripit te ri A H1N1. Lajmin e bėri tė ditur epidemiologu Isuf Dedushaj, ndėrsa e konfirmoi edhe Ministria e Shėndetėsisė sė Kosovės, e cila sqaroi se personat e dyshimtė, si tė prekur nga virusi A H1N1, janė shtetas tė Kosovės, me qėndrim tė pėrkohshėm nė Zvicėr. Pėr momentin nuk janė dhėnė detaje tjera.

Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė shėndetėsisė janė tri raste tė dyshuara me gripin AH1N1. Drejtori i Departamentit pėr Komunikim nė Ministrinė e shėndetėsisė Faik Hoti, tha pėr radion tonė se nė aspektin klinik epidemio-logjik rastet janė pėrpunuar dhe janė marrė mostrat pėr verifikim tė cilat sot janė dėrguar nė laboratorėt pėrkatės, pėrmes zyrės sė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė nė Prishtinė.

“Me 23 korrik nė Institutin Kombėtarė tė Shėndetit Publik tė Kosovės, janė paraqitur tri raste kontakti, pa shenja klinike tė Gripit tė ri H1N1. Nė aspektin klinik epidemiologjik dhe mikrobiologjik rastet janė pėrpunuar dhe janė marrė mostrat pėr verifikim, tė cilat sot do tė dėrgohen pėrmes OBSH nė laboratorėt pėrkatės. Klinikisht nuk ka shenja tė sėmundjes. Momentalisht nė Klinikėn Infektive nuk ka raste tė hospitalizuara, si dhe raste tė dyshuar nė teren”, ka deklaruar Faik Hoti, drejtor i Departamentit pėr komunikim.

Instituti Kombėtar i Shėndetit Publik i Kosovės rekomandon qė nė pikat kufitare dhe nė aeroport tė kujdestarojnė inspektorėt sanitarė, derisa zyrtarėt e Ministrisė sė Shėndetėsisė, pėrkatėsisht drejtori pėr informimin Faik Hoti, kėrkojnė nga qytetarėt qė tė jenė tė kujdesshėm dhe tė sillen sipas rekomandimeve tė mjekėve.

“Ministria e Shėndetėsisė nė kontakt me institucionet vartėse po mbikėqyrė ēdo ditė situatėn dhe ka raporte kthyese nga tereni pėr situatėn epidemiologjike. Tash pėr tash, pėrkundėr kėtyre rasteve tė dyshimta, nuk ka vend pėr panik dhe ekspertėt rekomandojnė qė qytetarėt tė sillen nė mėnyrė tė pėrgjegjshme dhe tė ndjekin rekomandimet e mjekėve”, ka thėnė Hoti.

Fillimisht, identiteti tre tė dyshuarve se mund tė jenė prekur nga gripi i derrave nuk u bė i ditur, mirėpo zyrtarė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė tė Kosovės mė vonė kanė bėrė tė ditur se ata janė shtetas tė Republikės sė Kosovės, me qėndrim tė pėrkohshėm nė Zvicėr, qė kėto ditė kanė qenė pėr pushime nė vendlindje – Kosovė.



(Koha 12:15) - Instituti Kombėtar i Shėndetit Publik tė Kosovės ka identifikuar tre raste kontakti, pa shenja klinike te gripit te ri A H1N1. Lajmin e bėri tė ditur epidemiologu Isuf Dedushaj, ndėrsa e konfirmoi edhe Ministria e Shėndetėsisė sė Kosovės. Burimet e RTK mėsuan se personat e dyshimtė, si tė prekur nga virusi A H1N1, ishin duke udhėtuar jashtė shtetit tė Kosovės dhe se autoritetet e atjeshme i kanė kthyer pėr trajtim nė Kosovė.

Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė shėndetėsisė janė tri raste tė dyshuara me gripin AH1N1. Drejtori i Departamentit pėr Komunikim nė Ministrinė e shėndetėsisė Faik Hoti, tha pėr radion tonė se nė aspektin klinik epidemio-logjik rastet janė pėrpunuar dhe janė marrė mostrat pėr verifikim tė cilat sot janė dėrguar nė laboratorėt pėrkatės, pėrmes zyrės sė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė nė Prishtinė.

“Me 23 korrik nė Institutin Kombėtarė tė Shėndetit Publik tė Kosovės, janė paraqitur tri raste kontakti, pa shenja klinike tė Gripit tė ri H1N1. Nė aspektin klinik epidemiologjik dhe mikrobiologjik rastet janė pėrpunuar dhe janė marrė mostrat pėr verifikim, tė cilat sot do tė dėrgohen pėrmes OBSH nė laboratorėt pėrkatės. Klinikisht nuk ka shenja tė sėmundjes.

Momentalisht nė Klinikėn Infektive nuk ka raste tė hospitalizuara, si dhe raste tė dyshuar nė teren”, ka deklaruar Faik Hoti, drejtor i Departamentit pėr komunikim. Instituti Kombėtar i Shėndetit Publik i Kosovės rekomandon qė nė pikat kufitare dhe nė aeroport tė kujdestarojnė inspektorėt sanitarė, derisa zyrtarėt e Ministrisė sė Shėndetėsisė, pėrkatėsisht drejtori pėr informimin Faik Hoti, kėrkojnė nga qytetarėt qė tė jenė tė kujdesshėm dhe tė sillen sipas rekomandimeve tė mjekėve.

“Ministria e Shėndetėsisė nė kontakt me institucionet vartėse po mbikėqyrė ēdo ditė situatėn dhe ka raporte kthyese nga tereni pėr situatėn epidemiologjike. Tash pėr tash, pėrkundėr kėtyre rasteve tė dyshimta, nuk ka vend pėr panik dhe ekspertėt rekomandojnė qė qytetarėt tė sillen nė mėnyrė tė pėrgjegjshme dhe tė ndjekin rekomandimet e mjekėve”, ka thėnė Hoti. Ndėrkohė, identiteti tre tė dyshuarve se mund tė jenė prekur nga gripi i derrave nuk ėshtė bėrė i ditur, por sipas burimeve tona tri rastet e dyshuara fillimisht janė vėrejtur, derisa ishin jashtė vendit, se kanė simptome tė gripit, ndėrsa nga autoritetet e atij vendi janė kthyer pėr trajtim nė Kosovė.
RTK

Faith: Ēėshtja e bisedimeve mes EULEX-it dhe Beogradit ėshtė ekzagjeruar nga udhėheqėsit kosovarė

Pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar nė Kosovė Pieter Feith, ka deklaruar se ėshtė nė dijeni pėr bisedimet e EULEX-it me zyrtarėt nė Beograd, madje, sipas tij, pėr kėtė janė nė dijeni edhe zyrtarėt kosovarė. Nė njė intervistė pėr Top Channel, Feith theksoi se ēėshtja e bisedimeve mes EULEX dhe Beogradit ėshtė ekzagjeruar nga lidershipi kosovar.

Sipas tij, bisedimet e EULEX-it janė me qellim qė tė forcohet efikasiteti i kėtij misioni.

“Po, unė jam nė dijeni. Nuk duhet qė ta ekzagjerojmė apo ta mbivlerėsojmė rėndėsinė e kėsaj ēėshtjeje. Kėto janė instrumente teknike pėr tė cilėt po bisedohet nė nivel teknik nga udhėheqėsi i njėsisė sė policisė bashkė me homologun e vet nė Beograd, me qėllimin qė tė forcohet efikasiteti i misionit EULEX”, ka pohuar Feith.

Pėr mė tepėr, Feith theksoi se gjithēka po bėhet nė transparencė tė plotė me qeverinė e Kosovės, pasi kreu i EULEX Iv de Kermabo ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm me zėvendėskryeministrin Hajredin Kuēi.

“Gjithēka po bėhet nė transparencė tė plotė. Shefi i EULEX, Iv De Kermabo ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm pėr kėtė ēėshtje me zv/kryeministrin. Unė jam i sigurt se konkluzioni do tė jetė se kjo ėshtė nė pėrputhje tė plotė me pozicionin e autoriteteve tė Kosovės. Qėllimi i vetėm ėshtė qė tė ndihmohet EULEX-i qė ta bėjė punėn e vet nė mėnyrėn me efektive tė mundshme”, ka theksuar Feith.
RTK

Kuēi: Kontaktet me Beogradin nuk janė njėsoj si me Tiranėn

Numri dy i qeverisė sė vendit tha tė premten se kontaktet e misionit EULEX me Beogradin nuk janė njėsoj si me Tiranėn.

"Mendoj se ne kemi qenė korrekt nė reagimet tona. Ato reagime duhet ta ketė tė qartė edhe zotėri Feith dhe gjithė tė tjerėt. Kontaktet me Beogradin nuk janė si me Tiranėn dhe ka tė stresuar trauma. Ēdo gjė qė bėhet me Beogradin duhet tė jetė nė transparencė tė plotė jo vetėm tė vendorėve, por edhe tė ndėrkombėtarėve qė punojnė nė Kosovė edhe zotėri Feith edhe tė tjerėt. Edhe vizita private nga vetė neve na shqetėsojnė e le mė tjerėt?, ka thėnė zv/kryeministri Hajredin Kuēi.

Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar nė Kosovė, Pieter Feith, tw enjten ka deklaruar se ėshtė nė dijeni pėr bisedimet e EULEX-it me zyrtarėt nė Beograd, madje, sipas tij, pėr kėtė janė nė dijeni edhe zyrtarėt kosovarė.

Sipas tij, bisedimet e EULEX-it janė me qellim qė tė forcohet efikasiteti i kėtij misioni.
Ndryshe, shefi i EULEX-it Yves de Kermabon i ka thėnė zv/kryeministrit Kuēi se EULEX nuk ka bėrė negociata me Beogradin nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės pėr fusha tė caktuara si policia, dogana dhe gjykatat.

Qeveria e Kosovės ka thėnė se nuk ėshtė nė dijeni pėr kėto bisedime. /rtv21/
Telegrafi

Llapjani_HH
24-07-09, 18:20
Kosova jo e gatshme pėr procesin e liberalizimit tė vizave

Kosova ende nuk ėshtė e gatshme tė pėrfshihet nė procesin e liberalizimit tė vizave, qė ėshtė proces i pastėr teknik, ka thėnė pėr Radio Dukagjinin, ushtruesi i detyrės sė shefit tė Zyrės ndėrlidhėse tė Komisionit Evropian nė Kosovė, Kjartan Bjornson.

Por Bjornson nuk e ka pėrjashtuar mundėsinė qė vendimi tė ketė pasur edhe implikime politike.

Vendimi i Qeverisė e Kosovės qė njėanshėm tė implementojė kriteret e Komisionit Evropian pėr liberalizimin e vizave – sipas Bjornson – ėshtė njė hap shumė pozitiv dhe ka shtuar se: “Nėse Kosova implementon me pėrpikėri dhe bindshėm vetė kėto kushte, kėto hapa natyrisht do t’ia lehtėsojnė rrugėn drejt procesit tė liberalizimit tė vizave”.

Por, sipas tij, me gjithė reformat e bėra Kosova nuk ėshtė e gatshme pėr kėtė proces. “Kosova nuk ėshtė e gatshme ende pėr kėtė proces, dhe ky ėshtė njė proces i pastėr teknik. Ėshtė e qartė po ashtu se ka edhe ēėshtje politike pėr tė cilat Kosova nuk ėshtė pėrfshirė nė procesin e liberalizimit tė vizave. Kėto ēėshtje dhe shqetėsime tė tjera do tė pėrfshihen nė raportin e fizibilitetit qė do tė publikohet nė tetor”.

Ndėrkohė, duke folur pėr vlerėsimin e shoqėrisė civile se Kosova po shndėrrohet nė njė geto vizash, Bjornson ka potencuar se njė vlerėsim i tillė ėshtė ofendues. “Tė them sinqerisht mendoj se pėrdorimi i fjalės geto ėshtė ofenduese. Nė kėtė kontekst qytetarėt e Kosovės mund tė udhėtojnė lirshėm me viza nė shtetet e BE-sė dhe nė shtetet fqinje, prandaj Kosova nuk ėshtė njė geto,” vlerėsoi ai.

Bjornson po ashtu ka mohuar kategorikisht mundėsinė qė Komisioni ka bėrė pėrjashtime tė shteteve nė baza religjioze nė procesin e liberalizimit tė vizave. /RTVD/
Telegrafi

Dhoma e Apeleve shfuqizon vendimin pėr Astrit Haraqinė

Nė dhjetor tė vitit tė kaluar, Gjykata e Hagės shpalli dėnimin pėr Ministrin e Kulturės, tė Rinisė dhe Sporteve tė Kosovės, Astrit Haraqija, me akuzat pėr ndėrhyrje nė drejtėsi duke u pėrpjekur tė bindė njė dėshmitar tė mbrojtur qė tė mos dėshmonte.

Gjykata e dėnoi ish-ministrin Haraqija me 5 muaj burg lidhur me rastin e ish kryeministrit Ramush Haradinaj.

Dhoma e Apeleve arriti tw enjten nė pėrfundimin se nė dėnimin e Haraqisė, Gjykata ishte mbėshtetur nė mėnyrė tė tepruar nė fakte tė paprovuara duke pėrfshirė edhe pohime tė bėra nga persona qė i kishin dėgjuar ato nga njerėz tė tjerė.

Dhoma e Apeleve la nė fuqi dėnimin pėr ish punonjėsin e ministrisė Bajrush Morina me tė njėjtat akuza. Ai ishte dėnuar me tre muaj burgim. /VoA/
Telegrafi

AAK-ja kėrkon nxjerrjen e Ligjit pėr diasporėn

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės ka kritikuar institucionet e vendit pėr mostrajtim tė duhur tė diasporės. Udhėheqėsi i grupit punues pėr diasporė, i kėsaj partie, Jahja Lluka, ka thėnė se AAK-ja nė programin e vetė qeverisės parasheh krijimin e Ministrisė sė Diasporės.

Sipas tij, nė 10 vjetshin e fundit diaspora shqiptare ėshtė lėnė anash nga institucionet e Kosovės. AAK-ja, gjithashtu, ka paraparė edhe nxjerrjen e Ligjit pėr organizimin e diasporės nė baza institucionale dhe jo tė ndarjeve partiake territoriale apo fetare.

Lluka ka thėnė se diaspora duhet tė pėrfaqėsohet edhe nė Parlamentin e Kosovės.
KTV

Fqinjėt preken nga Gripi i Derrave, nė Kosovė nuk kontrollohen udhėtarėt nga jashtė

Altin Ahmeti, zyrtar pėr informim nė Aeroportin e Prishtinės, ka thėnė se pėr njė kontroll mjekėsor ndaj qytetarėve qė vijnė nga jashtė ėshtė pėrgjegjėse Ministria e Shėndetėsisė. Ai ka thėnė se aeroporti ka siguruar njė hapėsirė pėr zyrtarėt e ministrisė dhe pėr mjekėt, mirėpo kėta tė fundit nuk kanė gjetur gatishmėrinė pėr tė qenė prezent.

Ndonėse ėshtė thėnė se situata nė Kosovė ėshtė nėn monitorim tė vazhdueshėm, qytetarėt tė cilėt hyjnė nė vend nėpėrmjet aeroportit tė Prishtinės nuk u nėnshtrohen asnjė kontrolli mjekėsor pėr tė identifikuar se a kanė simptoma tė gripit tė derrave.

Zyrtarė tė Aeroportit thonė se ata kanė krijuar hapėsira pėr mjekėt, por aty nuk po qėndron askush. Kurse nė Ministrinė e Shėndetėsisė pohojnė se janė duke e monitoruar situatėn dhe se nuk ka kurrfarė arsye qė gjendja tė alarmohet. KTV-ja pėr 5 orė resht ka qėndruar nė aeroport dhe nuk ka parė tė jetė kontrolluar kush pėr virusin H1N1.

Nė Aeroportin e Prishtinės nuk ėshtė ngritur asnjė strukturė mjekėsore qė do tė kontrollonte qytetarėt qė hyjnė nė vend, se a kanė simptoma tė gripit A/H1N1. Ekipi i Kohavisionit ka qėndruar pėr pesė orė nė aeroportin e Prishtinės duku pėrcjellė prej sė afėrmi gjendjen nė terren. Mirėpo, qė nga ora 10 e deri nė orėn 15 nuk ėshtė vėrejtur askush tė bėjė ndonjė kontroll mjekėsor ndaj qytetarėve qė hyjnė e dalin nė Kosovė.

Ndėrkohė, zyrtari pėr informim nė Ministrinė e Shėndetėsisė, Faik Hoti, ka thėnė se Ministria ėshtė duke e monitoruar situatėn dhe se nuk ka kurrfarė arsye qė gjendja tė alarmohet. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė nė raportin e fundit ka bėrė tė ditur se deri tash nga virusi H1N1 kanė humbur jetėn rreth 700 persona nė mbarė botėn.

Ditėt e fundit janė shėnuar edhe rastet e para tė infektimit nė Shqipėri, duke bėrė qė tashmė vetėm Kosova nga vendet e rajonit tė mos jetė e prekur nga ky virus. Por, duke parė nivelin e kontrollit qė bėhet nė pikat ku hyjnė qytetarėt nga vendet e tjera nė Kosovė, pyetja qė mbetet ėshtė – a mund ta zbulojmė edhe nėse ndonjė i infektuar tashmė ndodhet nė Kosovė?.
KTV

BE diskriminon myslimanėt

Politika e regjimit tė vizave e BE-sė diskriminon kryesisht myslimanėt. Partia e Gjelbėt e Gjermanisė dhe ajo Social-Demokrate kanė kritikuar ashpėr vendimin e BE-sė pėr tė pėrjashtuar nga heqja e regjimit tė vizave shtetet si Kosovėn, Shqipėrinė dhe Bosnjėn e Hercegovinėn.

Rebecca Harms, deputete e tė Gjelbėrve nė Parlamentin Evropian, thotė se politika e BE-sė pėr regjimin e vizave po diskriminon popullatėn myslimane nė Ballkan. Nė njė intervistė pėr televizionin publik gjerman, ajo ka thėnė se kjo mund tė sjellė ndarje tė tjera nė Ballkan.

Ndėrsa, Partia Social-Demokrate ka pėrshėndetur lehtėsimin e regjimit tė vizave pėr disa shtete tė Ballkanit, por kundėrshton politikėn pėrjashtuese tė BE-sė pėr shtetet e tjera.

“Qytetarėt e Shqipėrisė, Bosnjės dhe Hercegovinės dhe tė Kosovės janė pėrjashtuar nga mundėsia e lėvizjes sė lirė nė Evropė”, ka thėnė Schwall-Düren. Kėto parti kritikojnė mosfutjen e Kosovės dhe Bosnjės si dy shtet mė tė pėrvuajtura nė Evropė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-07-09, 18:23
Kermabon: Nuk po negociojmė

Yves de Kermabon thotė se me Beogradin nuk ka negociata, por vetėm takime tė nivelit teknik pėr tė cilat, sipas tij, Qeveria e Kosovės ka qenė vazhdimisht e informuar. Hajredin Kuēi i tėrheq vėrejtjen Shefit tė EULEX’it se marrėveshje nė emėr tė Kosovės mund tė bėjnė vetėm institucionet e saj.

Shefi i Misionit tė Bashkimit Europian, Yves de Kermabon, ka deklaruar tė enjten se EULEX’i nuk ka pasur negociata me Beograd dhe as nuk ka mandat pėr kėtė. Megjithatė, ai ka bėrė tė ditur se me Serbisė, njėjtė si me shtete tjera nė rajon, EULEX’i, ka pasur dhe do tė ketė takime tė nivelit tė teknik pėr tė vendosur bashkėpunimin nė fushėn e sundimit tė ligjit.

Pėr kontaktet me Beogradin, Kermabon ka sqaruar pėrfaqėsuesit e Qeverisė sė Kosovės nė takimin e Bordit pėr sundim tė ligjit qė ėshtė mbajtur tė ėnjtėn nė Prishtinė. Pėrveē kreut tė EULEX’it, bashkėkryesues i kėtij bordi ėshtė edhe zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi, i cili ka deklaruar se Prishtina nuk ėshtė nė dijeni pėr diskutimet e Misionit Europian.

Nė njė komunikatė tė pėrbashkėt nga ky takim, Kermabon citohet tė ketė thėnė se nuk ka negociata me Beogradin, por vetėm takime teknike qė kanė pėr qėllim luftimin e krimit tė organizuar, trafikimin si dhe pėrmirėsimin e shkėmbimit tė negociatave nė fushėn e drejtėsisė, policisė dhe doganave.

“Nuk kemi mandat pėr negociata, dhe nuk e bėjmė kėtė. Mirėpo, e dini se pėr tė qenė nė gjendje qė nė mėnyrė efikase tė luftohet krimi, ka nevojė qė tė krijohen rrjete bashkėpunimi nė nivel rajonal. Duhet tė bashkėpunojmė dhe tė shkėmbejmė informata e po ashtu tė arrestojmė kriminelėt nė cilėndo anė tė kufirit”, ka thėnė Kermabon. “Pėr kėto takime teknike pėrfaqėsuesit e institucioneve kanė qenė tė informuar gjatė gjithė kohės”, ka theksuar ai.

Edhe zėvendėskryeministri Kuēi ka deklaruar se EULEX’i nuk ka mandat pėr tė negociuar me asnjė qeveri tė huaj dhe as pėr tė lidhur marrėveshje nė emėr tė Kosovės.
“Ata mund ta provojnė, por njė gjė e tillė i ka dy reperkusione; e para qė ajo marrėveshje nuk do tė jetė e pranueshme dhe e zbatueshme nė Republikėn e Kosovės dhe, e dyta, kjo do tė thotė se EULEX’i bėn tejkalimin e kompetencave tė veta”, citohet tė ketė thėnė Kuēi, nė njė intervistė pėr Radion BBC.

“Por ajo qė unė dua tė besoj ėshtė se e gjithė kjo ėshtė mė shumė njė spekulim medial se sa diēka praktike. Unė do t’ia tėrheq vėrejtjen nė mėnyrė shumė serioze edhe zotit Kermabon, por edhe tė tjerėve, se bisedime tė tilla qė prekin tėrėsinė territoriale tė Kosovės, sovranitetin e plotė dhe karakterin unik tė cilitdo sistem nė Kosovė, janė tė papranueshme”, ka theksuar ai.

Ndėrkaq, kryetari i Partisė Socialdemokrate, Agim Ēeku, konsideron se ka njė paqartėsi se mbi cilat dokumente mbėshtet mandatin EULEX’i, nė Rezolutėn 1244, Kushtetutėn e Kosovės, dokumentin e BE’sė, apo gjashtėpikshin. “Faktikisht, tani EULEX-i ėshtė duke bėrė njė punė jo shumė transparente, nuk i dimė cilat janė referencat, nuk e dimė pėrmbajtjen e bisedimeve, nuk e dimė qėllimin e bisedimeve dhe ka tė drejtė zėvendėskryeministri qė reagon, por mė ēudit pse reagon me letėr”, ka thėnė Ēeku, pėr Radion Europa e Lirė.

Sipas tij, letra e Kuēit pėr Kermabon dėshmon se Qeveria dhe EULEX’i qėndrojnė larg njėri-tjetrit. Ne duhet tė jemi kėtu pėr njė qėllim, qė nė Kosovė tė ushtrohet, tė respektohet ligji dhe rendi i Kosovės, Kushtetuta e Kosovės – ky ėshtė misioni i EULEX’it”, ka thėnė ai.

Ish-Kryeministri Ēeku ka ka kėrkuar vendosjen e rendit dhe ligjit nė gjykatat nė veri dhe qė kontrollimi i kufijve tė bėhet vetėm me institucionet e Kosovės. “Beogradi si vend fqinj mund tė informohet pėr veprimet, por s’ka ēka tė konsultohet apo tė lypet pėlqimi i tij pėr njė veprim brendapėrbrenda Kosovės. Ajo ėshtė Kosovė, ėshtė territor i Kosovės dhe vetėm me institucionet legjitime tė Kosovės tė bisedohet”.
Gazeta expres

Goditet drejtėsia

Policia e Kosovės ka goditur tė enjten sistemin e drejtėsisė nė vend duke arrestuar kėshtu njė gjyqtar, njėmbėdhjetė avokatė si dhe njė zyrtar tė sigurimeve. Arrestimi i tyre ėshtė kryer nėn udhėheqjen e Drejtoratit Kundėr Krimit tė Organizuar, ndėrsa trembėdhjetė personat janė ndaluar nėn dyshimin se kanė kryer vepėr penale tė krimit tė organizuar.

Aksioni i policisė ėshtė shtrirė nė disa qytete tė vendit. Pjesa dėrrmuese e tė arrestuarve janė nga Peja, Gjakova e Klina, ndėrsa nuk kanė shpėtuar as Prishtina e Gjilani. Me gjithė numrin e madh tė tė arrestuarve, Policia e Kosovės tė enjten ka heshtur mė shumė se kurrė duke i lėnė shumicėn e detajeve qė t’i zbulojė nė konferencėn e sė premtes.

Megjithatė Expressi ka arritur tė mėsojė disa nga emrat e tė arrestuarve.
Sipas burimeve tė gazetės, gjyqtari i cili ėshtė arrestuar ėshtė Kolė Puka, gjyqtar nė Gjykatėn Komunale nė Klinė. Gjithnjė sipas burimeve tė gazetės, shtatė nga njėmbėdhjetė avokatėt qė tė enjten janė arrestuar janė Prekė Pepaj, Zef Marlekaj, Lon Palushi, Xhefer Maloku, Haxhė Nikqi, Bedri Godanci e Xhavit Krreku.

Pėrmes njė kumtese, Policia ka njoftuar shkurt se bėhet fjalė pėr trembėdhjetė persona tė arrestuar nėn dyshimin se janė tė pėrfshirė nė krim tė organizuar. Jozyrtarisht, Expressi ka mėsuar se tėrė ky arrestim ėshtė kryer pas hetimeve tė gjata rreth keqpėrdorimeve nė disa kompani tė njohura tė sigurimeve. Po ashtu, Express mėson se njėra nga kėto ėshtė ish-kompania e sigurimeve “Kosova”, e themeluar nė vitin 2000. Bėhet fjalė pėr parregullsi tė brendshme financiare, pėr ēfarė mė vonė kjo kompani ėshtė marrė nėn administrim tė drejtpėrdrejtė tė Bankės Qendrore tė Kosovės.

“Aksioni i udhėhequr nga Drejtorati Kundėr Krimit tė Organizuar ka rezultuar me arrestimin e trembėdhjetė personave nė lokacione tė ndryshme nė territorin e Republikės sė Kosovės”, thuhet mes tė tjerash nė komunikatėn e lėshuar nga Policia. Sipas kumtesės, policia me autorizimet pėrkatėse tė prokurorit tė ēėshtjes, kanė ndėrmarrė kontrollin e shtėpive dhe lokaliteteve tė ndryshme tė personave tė dyshuar nė kėrkim tė elementėve dhe provave tė ndryshme materiale mbi bazėn e dyshimit pėr pėrfshirjen e tyre nė krim tė organizuar.

“Policia ka sekuestruar disa prova materiale nė shtėpitė dhe lokacionet e tė dyshuarve”, njoftoi pėr Express, zėdhėnėsi i policisė, Besim Hoti.
Sipas tij, trembėdhjetė personat e arrestuar me vendim tė prokurorit janė dėrguar nė mbajtje. Policia nuk ka bėrė tė ditur vendin se ku janė dėrguar tė dyshuarit pas arrestimit.

“Klienti im nuk ėshtė arrestuar, por kidnapuar. Familja ėshtė njoftuar rreth orės 16.00 pėr arrestimin e familjarit tė tyre dhe u ėshtė thėnė se ai do tė dėrgohet nė Prishtinė. Tek nė ora 20.00 e kuptuam se ai ėshtė nė Gjilan”, tha mbrojtėsi i Xhavit Krrekut nga Gjakova, avokati Haxhi Millaku.

Tė arrestuarit:

Kolė Puka, gjyqtar nė Gjykatėn Komunale nė Klinė;
Prekė Pepaj, avokat;
Zef Marlekaj, avokat;
Lon Palushi, avokat;
Xhefer Maloku, avokat;
Haxhė Nikqi, avokat;
Bedri Godanci, avokat;
e Xhavit Krreku, avokat.
Muharrem R. avokat
Sadik T, avokat
Musa M, avokat
Zekė M, avokat

Gazeta expres

Dhjetėra arrestime nė SHBA pėr korrupsion

Mė shumė se 40 zyrtarė amerikanė nga pushteti lokal dhe nga organizata fetare janė arrestuar pėr korrupsion nė Nju Xhersi.

Nė mesin e tė arrestuarve ka tre kryetar bashkie dhe pesė rabinė.

Vendimi erdhi pas njė hetimi tė madh mbi korrupsionin nė publik, pastrimin e parave dhe trafikimin e organeve njerėzore.

Arrestimi dhe paraqitja nė gjyq ishte pjesė e njė hetimi dhjetėvjeēar, gjatė tė cilit FBI tha se kishte zbuluar se marrja e rryshfetit ishte futur thellė nė kulturėn politike tė Nju Xhersit.

Rretj 300 agjentė tė FBI-sė bastisėn dhjetėra lokalitete nė Nju Xhersi dhe Nju Jork.

Ditėn e enjte, pesė rabinė hebrenj dhe njė numėr politikanėsh tė nivelit tė lartė ishin nė mesin e 44 tė arrestuarėve, pėrfshirė edhe kryetarin e bashkisė tė Hobokenit.

Peter Cammarano ka qenė nė zyrė vetėm 23 ditė dhe tani akuzohet se ka marrė rrushfete.

Ushtruesi i detyrės sė prokurorit, Ralf Marra, tha se korrupsioni ishte bėrė njė stil jetese pėr tė akuzuarit dhe se ata po jetonin nė njė zonė tė pamoralshme.

Rrjeti i pastrimit tė parave ku ishin tė pėrfshirė sė paku 3 milion dollarė ishte i zgjeruar nga Shtetet e Bashkuara nė Izrael dhe Zvicėr.

Zoti Marra tha se takimet mes tyre kishin ndodhur nė bodrume dhe banjo mes njerėzve qė pėrdorin politikėn dhe fenė pėr tė mbuluar aktivitetin e tyre kriminal.
BBC Albanian

Llapjani_HH
25-07-09, 18:19
Sa ka luftė kundėr krimit tė organizuar

Arrestimet e fundit tė policisė ndaj njė grupi qė dyshohet tė jetė i pėrfshirė nė krim tė organizuar, kanė nxitur debatin nėse bėhet fjalė nė tė vėrtetė pėr njė goditje tė krimit tė organizuar.

Arrestimi i 13 personave, tė dyshuar se janė pėrfshirė nė krim tė organizuar, 11 nga tė cilėt tashmė po mbrohen nė liri, ka ngjallur debate nė vend.

Ndėrsa subjektet politike nė pushtet vlerėsojnė se ky veprim paraqet njė goditje kundėr krimit tė organizuar, opozitarėt mendojnė se nė fakt bėhet fjalė pėr arrestim spektakular.

Policia arrestoi tė enjten 13 persona, 11 avokatė, njė gjykatės dhe njė zyrtar tė njė kompanie sigurimi, nėn dyshimin se kanė bėrė falsifikim dokumentesh, keqpėrdorim tė detyrės zyrtare, mashtrim e keqpėrdorim tė besimit. Operacioni u ndėrmor nė Mitrovicė, Pejė, Gjakovė, Prizren, Gjilan dhe Prishtinė.

Anėtari i Komisionit Parlamentar pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri, nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Agim Veliu, beson se me njė veprim tė tillė goditet krimi i organizuar.

“Unė jam i prirė t’u besoj edhe organeve tė ndjekjes, edhe tė drejtėsisė. Sigurisht se ato janė ēėshtje me tė cilat duhet tė merren organet kompetente dhe tė vijnė nė pėrfundimin e duhur”, tha Veliu.

Por, nėnkryetari i Komisionit Parlamentar pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri, nga radhėt e Aleancės Kosova e Re, Shkumbin Demaliaj, thotė se edhe kėsaj here u bė njė arrestim, siē e quan ai, spektakular.

“Ka qenė diēka spektakulare, por kėto ndėrmarrėsi ėshtė dashur tė ndodhin edhe mė herėt, sepse dihet se janė mbi 700 mijė lėndė nė gjykatat e Kosovės tė pazgjidhura, ēka do tė thotė se njė e treta e popullit tė Kosovės ėshtė nė gjyq”.

“Personalisht, por edhe si grup parlamentar, vlerėsoj se ėshtė koha e duhur, qė nėse kėta njerėz janė pėrfshirė nė kėto raste, duhet ta marrin dėnimin e merituar. Dhe, kjo shtyllė shtetėrore, qė ėshtė segmenti i drejtėsisė nė kėtė rast, ta marrė kahjen e duhur nė zgjidhjen e lėndėve nė favor tė qytetarėve dhe jo nė favor tė tyrin personal dhe nė favor tė xhepave tė tyre si tė korruptuar”, tha Demaliaj.

Kryeministri Hashim Thaēi ėshtė deklaruar se Qeveria e tij i ka shpallur luftė krimit tė organizuar. Megjithatė, raporti i parė monitorues i EULEX-it ka gjetur se policia madje nuk ka as strategji pėr tė luftuar kėtė dukuri negative.

“Drejtorisė pėr Krimin e Organizuar i mungon njė dokument i hollėsishėm strategjik, qė i pėrkufizon qėllimet dhe objektivat e saj dhe, si rrjedhojė, nuk ekziston ndonjė politikė e shkruar ose strategji e pėrgjithshme, qė i jep formė pėrpjekjes pėr t’u marrė me krimin e organizuar”, thuhet nė raport.

Deputeti i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Naim Maloku, nuk beson se arrestimet e fundit do tė godasin nė tė vėrtetė krimin.

“Praktika e deritanishme ka treguar se janė arrestuar nė mėnyrė spektakulare dhe janė liruar brenda pak orėsh. Tash tė shohim nėse drejtėsia po shkon nė vend dhe a janė ose jo arrestime tė gabuara”, shprehet Maloku.

Ėshtė thėnė shpesh se lufta kundėr krimit tė organizuar ėshtė njė nga masat kryesore, qė Kosova duhet tė ndėrmarrė nė rrugėn e saj drejt integrimeve evropiane. Nė tė vėrtetė, kjo luftė ėshtė shpallur disa herė nė Kosovė, edhe atėherė kur fjalėn kryesore e ka thėnė administrata e OKB-sė.

Por, raporte tė ndryshme tė grupeve qeveritare e joqeveritare pohojnė se Kosova ka edhe shumė punė pėr tė bėrė, pėr tė ērrėnjosur kėtė dukuri. Ngecjet nė kėtė drejtim vijnė posaēėrisht nga dėshtimet nė sistemin e drejtėsisė, i cili edhe nga EULEX-i u vlerėsua tė jetė larg pėrmbushjes sė standardeve.

Shkumbin Demaliaj dyshon se drejtėsia do tė jetė e pavarur nė lidhje me arrestimet e fundit.

“Nė kėtė rast, drejtėsia nuk e dimė se si do tė merret me drejtėsinė. A janė nė tė tė pėrfshirė edhe gjyqtarėt e tjerė? Nė kėtė rast shihet se ėshtė njė kamuflim i madh, sepse ata mė nė fund janė kolegė, kanė vepruar bashkė dhe tash s’dimė se si do tė zgjidhet problemi mes drejtėsisė me drejtėsinė”, tha Demaliaj.

EULEX-i nė raportin e tij tė fundit ka shprehur shqetėsimin pėr mungesė pavarėsie tė gjykatėsve dhe prokurorėve. /Radio Evropa e Lirė/
Telegrafi

Thyhet banesa e drejtorit tė AKK-sė, Hasan Preteni

Ėshtė thyer banesa e drejtorit tė Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit, Hasan Preteni.

Sipas zėdhėnėsit tė Policisė sė Kosovės, Besim Hoti, nė banesėn e Pretenit pėrveē gjėrave tė tjera, janė vjedhur edhe gjėsende zyrtare tė Agjencisė Kundėr Korrupsion, pėrfshirė lap top-in e tij. Ndėrkohė zyrtari i Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit, Mefail Bajēinovci, njofton se nė banesėn e Pretenit ėshtė vjedhur edhe ēanta e tij zyrtare, nė tė cilėn Preteni mban dokumente, por se aktualisht nuk mund tė konfirmojnė nėse i mungon ndonjė dokument i rėndėsishėm zyrtar ose jo. Deri tash nuk ka asnjė tė arrestuar e as tė dyshuar, bėn tė ditur Policia.
KTV

Dyshimet e Ganiut

Nė LDK nuk kemi me kė tė flasim, sepse aty nuk ka ‘zot shtėpie’. LDK sundohet nga Kryeministri Thaēi. Koalicionin parazgjedhor e pengon marrėveshja PDK-LDK. Prej LDK’sė na kanė pėrzėnė me polici civile. Fatmir Sejdiu ka gjetur njė vėlla tė ri dhe e ka harruar vėllanė e vjetėr. E tronditur ėshtė LDK, e jo LDD. Gani Geci flet pėr Express

Propozimi i Berim Ramosajt nuk i mbush syrin Gani Gecit. Jo pse nuk i pėlqen, por pėr shkak se nuk sheh dikė nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės me tė cilin njerėzit e Lidhjes Demokratike tė Dardanisė do tė mund tė bisedonin pėr njė bashkėpunim nė tė ardhmen.

Politikani qė shpesh del i nervozuar nė foltore pėr tė kundėrshtuar politika tė Qeverisė aktuale tregohet i kujdesshėm kur flet pėr nėnkryetarin e LDD’sė i cili “i doli prej dore” partisė javė mė parė duke hapur njė plagė qė po shihet se nuk shėrohet lehtė; ribashkimin e LDD’sė me LDK’nė.

“Ėshtė ēėshtje e tij. Unė e respektoj atė, ėshtė njė profesor mjaft i fortė nė universitet dhe mund ta pyesni atė”, shprehet ai kur pyetet se ēka mund ta ketė shtyrė Berim Ramosajn tė dalė me kėtė propozim.

Nė njė intervistė pėr “Express”, deputeti i LDD’sė nė Kuvendin e Kosovės ironizon me LDK’nė duke thėnė se kjo parti po sundohet nga “njė parti tjetėr”. E ka fjalėn pėr PDK’nė dhe kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi.

“E them kėtė duke pasur parasysh zhvillimet qė kanė ndodhė brenda LDK’sė me Blerim Kuqin. Ai ėshtė shkarkuar nga posti i kryeshefit ekzekutiv tė LDK’sė atėherė kur ka dashtė kryeministri. Aktualisht nė LDK nuk ka me kė tė bisedohet. Ky ėshtė realiteti. Zhvillimet nė LDK i paraprin dhe i dirigjon vetė kryeministri”, thotė Gani Geci.

Sipas tij, LDK tani nuk ka njė ‘zot shtėpie’ dhe fakti qė ajo drejtohet nga nėnkryetarėt e bėn mė tė vendosur nė konstatimin e tij se “aty ka pėrzierje kompetencash”.

“LDK nuk ka zot shtėpie. Posti i kryetarit tė LDK’sė ėshtė i ngrirė dhe ky post shkrihet atėherė kur do kryeministri Hashim Thaēi”, thotė deputeti i Kuvendit tė Kosovės nga LDD.

Nė vitet e pasluftės, Gani Geci dhe familja e tij kanė bartur flamurin e LDK’sė nė Drenicė. Kjo deri nė vitin 2006 kur ai u rreshtua nė krah tė Nexhat Dacit nė garėn e tij pėr kryetar tė LDK’sė.

Kur ky i fundit humbi garėn nga Fatmir Sejdiu dhe themeloi LDD’nė, pėr Gani Gecin nuk kishte dy zgjidhje.

“Kur ėshtė ndarė LDK ėshtė ndarė me polici. Edhe atė me policė civilė. Policė civilė nė njė kuvend tė rregullt dhe normal tė partisė nuk mund tė ketė. Mirėpo kur pėrgatitet mirė njė, ajo edhe ndodh”, thotė Geci duke kujtuar zhvillimet e kuvendit tė LDK’sė tė dhjetorit 2006.

Por pavarėsisht atyre qė ndodhėn, a ekziston ndonjė shans qė LDK dhe LDD tė bashkohen?

Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė numrin e sotėm tė gazetės Express.
Gazeta expres

Llapjani_HH
25-07-09, 18:20
Pyeten dhe lėshohen

Njėmbėdhjetė avokatėt e arrestuar tė enjten, pas intervistimit nga policia, janė liruar nė procedurė tė rregullt. Nė mbajtje ka mbetur vetėm gjyqtari Kolė Puka, dhe avokati Zef Marlekaj

Nga trembėdhjetė personat e arrestuar tė enjten, shumica avokatė, policia ka liruar njėmbėdhjetė prej tyre nė mėnyrė tė rregullt. Edhe pse ėshtė intervistuar nė orėt e vona tė sė premtes edhe gjykatėsi Kolė Puka dhe avokati Zef Marlekaj, ata ende kanė mbetur nė mbajtje shkaku i vonesave procedurale, por edhe lirimi i tyre ka gjasa tė ndodhė sot.

Trembėdhjetė personat janė arrestuar si pjesė e aksionit policor “Koalicioni”, i zhvilluar njė ditė mė parė nėn dyshimin se janė tė pėrfshirė nė vepra penale qė kanė tė bėjnė me krim tė organizuar.

Ndonėse policia ka vazhduar tė mbajė sekret emrat e tė arrestuarve, gazeta ka arritur tė mėsojė se bėhet fjalė pėr gjyqtarin e Gjykatės Komunale tė Klinės, Kolė Puka (1958), zyrtarin e Shoqatės sė Sigurimeve, Haki Nuza (1970) si dhe avokatėt: Zef Marlekaj Haxhė Nikqi (1948), Xhafer Maloku (1948), Bedri Godanci (1959), Prenkė Pepaj (1961), SadikTanjoll (1946), Fahrie Qeku Kabashi (1953), Muharrem Ramadani (1955), Mustafė Musa (1953), Sahit Musa (1955) dhe Xhavit Krreku (1961).

“Njėmbdhjet nga avokatėt janė liruar nė procedurė tė rregullt dhe intervistomi i tė tjerėve ėshtė duke vazhduar. Vendimi mbetet te prokurori i ēėshtjes nėse tė tjerėt do tė mbeten nė mbajtje policore apo do tė lirohen”, tha pėr Express zėdhėnėsi i policisė Besim Hoti, duke mos dhėnė emrat e tė liruarve.

Lirimin e avokatėve e kanė konfirmuar pėr Express avokatėt e tė dyshuarve. Lirimi i tyre ka rezultuar disa orė pasi qė Rexhep Fetahu nga Drejtoria Kundėr Krimit tė Organizuar nė konferencėn e rregullt policore ka shpjeguar pėr arsyet e arrestimit tė tyre. Fetahu nuk ka dhėnė dhe aq detaje, duke thėnė se janė duke vazhduar me zbulimin e mėtejmė tė dyshimeve, para se rasti tė kalojė nė gjykatėn kompetente.

“Drejtoria Kundėr Krimit tė Organizuar, pėrkatėsisht njėsia kundėr krimeve financiare, ka arrestuar 13 tė dyshuar pėr kryerjen e veprave penale tė falsifikimit tė dokumenteve, mashtrimit, keqpėrdorimit te detyrės zyrtare, keqpėrdorim tė besimit tė qytetarėve, etj’, tha gjatė konferencės Fetahu.

Sipas tij, arrestimet janė kryer nė gjashtė qendra tė Kosovės, ndėrsa janė kontrolluar edhe shtėpitė dhe lokacionet e tė dyshuarve.

“Kemi arritur tė konfiskojmė disa kompjuterė, ndėrsa te njė avokat nė Klinė policia ka gjetur njė revole TT me 16 fishekė’, tha mė tej Fetahu.

Personat e arrestuar, sipas Fetahut, dyshohen se kanė kryer veprėn penale tė mashtrimit tė qytetarėve, nė emėr tė pėrfaqėsimit tė tyre nė kompani tė ndryshme tė sigurimit rreth aksidenteve tė ndryshme tė komunikacionit.

Informacionet qė janė pėrdorur pėr kėtė rast janė mbledhur qė nga viti 2003, provat janė mbledhur dhe pas intervistimit tė tyre gjykata do tė merret me procedim tė ēėshtjes.

Informacionet pėr kėto dyshime, sipas Rexhep Fetahut janė mbledhur qė nga viti 2003 ndėrsa rasti i tashėm sipas tij drejtohet nga dy prokuror vendės dhe njė ndėrkombėtar.

Express ka mėsuar se njėri nga prokurorėt vendor ėshtė ai i Prokrorisė Speciale tė Kosovės, Ali Rexha.

Rexhep Fetahu nuk ka treguar se si janė kryer veprimet joligjore nga ana e avokatėve ndėrsa sa pėr ilustrim ka marrė njė shembull qė sipas tij nė formė tė njėjtė kanė vepruar edhe avokatėt.

“Njė qytetarė i drejtohet avokatit pėr njė aksident trafiku me dėmtime tė rėnda trupore qė mundė ta ketė, procedurat shkojnė pėrmes kompanive tė sigurimeve, avokatėt marrin autorizimin pėr pėrfaqėsim, pastaj dėmpėrshblimi bėhet p.sh. pėr 20 mijė euro, por avokati klientit i tregon vetėm pėr 10 mijė euro, qytetari nuk ka shkuar fare ta sheh lėndėn dhe ato 10 mijė euro qė i ka treguar avokati pėr to i kanė ndarė nė dysh, ndėrkohė qė avokati ka fituar edhe 10 mijė euro tjera pa dijenin e klientit tė tij”, njoftoi ai.

Rėnie tė krimit

Veē raportimit pėr arrestimet e njė dite mė herėt, policia e Kosovės gjatė konferencės sė rregullt pėr shtyp ka publikuar edhe statistikat e policisė nė lidhje me veprat penale tė kryera nė Kosovė. Bazuar nė to del se krahasuar me vitin e kaluar kėtė vit nė Kosovė kemi rėnie tė krimit.
“Krahasuar me gjashtė mujorin e parė tė vitit tė kaluar, nė gjashtė mujorin e parė tė kėtij viti kemi rėnie tė krimit pėr 7 pėr qind”, tha drejtori i drejtoratit tė analizės sė krimeve, nėnkoloneli Fehmi Hoti.
Nė gjashtė muajt e parė tė vitit tė kaluar, sipas tij, ka pasur gjithsej 31117 vepra kriminale tė kryera nė Kosovė, derisa nė gjashtė muajt e parė tė kėtij viti janė kryer 20025 vepra tė tilla.
Nga numri i veprave tė kryera nga janari e deri nė qershor tė kėtij viti, sipas Hotit, 12736 janė tė mbyllura derisa 12689 ende nėn hetime.
Nė kuadėr tė kėsaj rėnie tė krimit ėshtė rėnė edhe numri i vrasjeve, ndėrsa, sipas Hotit, vetėvrasjet janė shtuar nė kėtė vit.
Gazeta expres

Analizat janė dėrguar nė Beograd

Zyrtarė tė Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė Publike tė Kosovės (IKSHP), gjatė ditės sė sotme kanė kontaktuar qendrat rajonale tė shėndetėsisė publike nė vend, dhe nė bazė tė raporteve nga terreni, nuk ka ndonjė rast tė dyshuar tė gripit tė derrit Influenza A H1N1.

Ndėrsa, analizat e tri rasteve tė dyshuara me grip, pėr tė cilėt u raportua dje, janė dėrguar pėr analiza laboratorike nė Institutin Torlak tė Beogradit, ka bėrė tė ditur Faik Hoti, drejtor i Departamentit pėr Komunikim nė Ministrinė e Shėndetėsisė.

“Pėrfaqėsues tė OBSH-sė, Zyra nė Prishtinė, kanė bėrė tė ditur se mostrat e tri rasteve tė dyshuara tė kontaktit, tė cilat janė identifikuar nė IKSHP, por tė cilat nuk kanė pasur shenja klinike tė gripit tė virusit H1N1, janė dėrguar pėr analiza laboratorike nė Institutin Torlak tė Beogradit”, thuhet nė komunikatėn shpėrndarė medieve.

Pritet qė rezultatet tė kthehen sapo tė kenė pėrfunduar analizat, dhe Ministria e Shėndetėsisė do t’i komunikojė menjėherė pėr opinion.
Gazeta expres

Llapjani_HH
27-07-09, 18:39
Shėnohet rasti i parė i gripit tė derrave nė Kosovė :mad:


Nė Kosovė ėshtė konfirmuar rasti i pare i virusit H1N1, i njohur edhe si "gripi i derrave", ka konfirmuar njė zyrtar i Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė. “Personi me virus arriti nė Kosovė nga Britania e Madhe, pak ditė mė parė", tha Sami Uka nga OBSH.

Gjendja e pacientit aktualisht ėshtė e mirė , shtoi ai. Zyrtarėt medikalė kosovarė po shikojnė nėse edhe anėtarė tė tjerė tė familjes janė te prekur nga ai virus.

Deri mė sot, Kosova ishte vendi i fundit nė Ballkan ku nuk ishte shėnuar prania e kėtij virusi.
RTK

Konfirmohet rasti i parė i gripit nė Kosovė :mad:


Ministria e Shėndetėsisė konfirmoi paraqitjen e rastit tė parė me virusin A-H1N1 nė Kosovė. I infektuari ėshtė njė kosovar, i cili ėshtė kthyer para disa ditėsh nga Anglia.

Faik Hoti, zėdhėnės i Ministrisė sė Shėndetėsisė, konfirmoi pėr Express se analizat e dėrguara para tri ditėsh nė njė laborator nė Beograd kanė rezultuar pozitive.

I infektuari ėshtė njė 9-vjeēar me banim nė Londėr, i cili para disa ditėsh ka ardhur pėr pushime me familje nė Kosovė.

Zėdhėnėsi i MSH-sė, Faik Hoti, bėri tė ditur se i infektuari nuk ėshtė i shtrirė nė klinikė, meqė tashmė i ka kaluar fazat klinike tė sėmundjes. Sipas tij, gjendja e pacientit aktualisht ėshtė e mirė.

Zyrtarėt e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė (OBSH) kanė thėnė se po shikojnė nėse edhe anėtarė tė tjerė tė familjes janė tė prekur nga virusi.

Javėn e kaluar, OBSH-ja dėrgoi pėr analiza nė Institutin Torlak nė Beograd katėr mostra tė tė dyshuarve se janė tė prekur nga virusi A-H1N1. Dy nga mostrat janė analizuar, nga tė cilat njėra ka rezultuar pozitive e tjetra negative.

Ndėrsa, dy tė tjerat me sugjerimin e OBSH-sė, nuk janė analizuar fare, meqė tė dyshuarit nuk kanė pasur shenja klinike tė sėmundjes dhe nuk ka pasur nevojė tė bėhen analiza tė tilla.

Kosova ėshtė vendi i fundit nė Ballkan, ku vėrtetohet prania e virusit qė ka pėrfshirė mė shumė se 160 shtete tė botės.
Gazeta expres

Maqedonia do tė vendosė viza pėr Kosovėn dhe Shqipėrinė?! :redface:



Liberalizimi i regjimit tė vizave pėr qytetarėt e Maqedonisė, do tė mund tė rezultonte me kufizimin e hyrjeve tė shtetasve tė Kosovės dhe Shqipėrisė nė Maqedoni, shkruan sot "Koha ditore".

Gazeta bėn tė ditur se shtetasve tė Kosovės dhe Shqipėrisė ndoshta do t`u nevojiten viza pėr hyrje nė Maqedoni prej 1 janarit, kur vendi duhet tė gjendet nė Listėn e bardhė tė Shengenit.

Nga Ministria e Punėve tė Jashtme e Maqedonisė pohojnė se tani pėr tani nuk ėshtė marrė kurrfarė vendimi.

"Ėshtė herėt tė flitet pėr kėtė. Do tė jemi nė kontakt tė vazhdueshėm me Kėshillin Evropian deri nė konfirmimin pėrfundimtar pėr liberalizimin e vizave dhe qytetarėt e kėtyre dy vendeve do tė informohen kur vendimi do tė hyjė nė fuqi.

Vendosja e vizave pėr dy vendet fqinje nuk do tė jetė zgjedhje e Maqedonisė, por kjo do tė varet nga rekomandimet e Bashkimit Evropian", deklaroi zėdhėnėsi i MPJ-sė sė Maqedonisė, Petar Ēulev. /Makfaks/
ALSAT M

Llapjani_HH
29-07-09, 17:43
Rusia tradhton Serbinė, nuk deponon nė Hagė komentet kundėr Kosovės

• Rusia, aleati mė besnik i Serbisė, nuk ka deponuar komente rreth rastit tė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė. Mė 17 korrik kur ka qenė afati i fundit pėr dorėzimin e komenteve, Serbinė e kanė “tradhtuar” edhe dy shtete tjera tė mėdha, Kina dhe Brazili, tė cilat po ashtu nuk kanė deponuar komentet e tyre.

HAGE- Rusia, aleati mė besnik i Serbisė, nuk ka deponuar komente rreth rastit tė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė. Mė 17 korrik kur ka qenė afati i fundit pėr dorėzimin e komenteve, Serbinė e kanė “tradhtuar” edhe dy shtete tjera tė mėdha, Kina dhe Brazili, tė cilat po ashtu nuk kanė deponuar komentet e tyre.
Fakti qė kėto tre shtete kanė abstenuar nga faza e dytė e procesit rreth rastit tė Kosovės, ėshtė bėrė e ditur zyrtarisht nga Gjykata e Drejtėsisė nė Hagė. Ndryshe , Rusia , Kina dhe Brazili kanė paraqitur deklaratat e tyre nė prill dhe ėshtė oritur qė tė paraqesin edhe komentet.
Nė favor tė Kosovės, komentet i kanė dorėzuar 9 shtete, SHBA, Mbretėria e Bashkuar, Franca, Gjermania , Holanda, Sllovenia, Zvicra, Norvegjia dhe Shqipėria. Ndėrkaq nė favor tė Serbisė janė vėtėm katėr shtete, Qipro, Bolivia Argjentina dhe Spanja.

Po ashtu Gjykata e hagės ka bėrė tė ditur zyrtarisht se seanca dėgjimore rreth ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės, do tė fillojė mė 1 dhjetor tė kėtij viti. Nė njė kumtesė tė lėshuar tė mėrkurėn, Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė ka njoftuar se pėrvec tė gjitha shteteve anėtare tė Kombeve tė Bashkuara, edhe Kosovės i lejohet pjesėmarrja e plotė nė seancat dėgjimore.
Shtetet qė duan tė marrin pjesė nė kėtė fazė pėrfundimtare tė procesit, pėrfshirė edhe Kosovėn , duhet tė bėjnė kėrkesė nė Gjykatėn e Drejtėsisė deri mė 15 shtator.
BalkanWeb

Kursejnė deputetėt

Deputetėt e Kuvendit tė Sllovenisė kanė ulur shpenzimet pėr udhėtime zyrtare nė botė. Delegacionet zyrtare mė nuk pėrbėhen prej pesė vetave, por kanė dy mė pak, shkruan e pėrditshmja kroate, “Vecernji list”. Ėshtė zvogėluar edhe numri i personelit pėrcjellės dhe i anėtarėve tė delegacioneve tė huaja, shpenzimet e tė cilave paguhen nga arka e kėtij shteti. Pos kėtyre, do tė udhėtohet vetėm nė klasėn ekonomike, kurse nė raste tė jashtėzakonshme, mund tė shfrytėzohet ajo afariste.

Pos kursimeve pėr shpenzime tė reprezentacionit, punėsimit tė studentėve dhe tė atyre me honorar, sllovenėt kursejnė 10 mijė euro pėr dekorimin e ambientit tė parlamentit. Nė pjesėn e parė tė vitit, 90 deputetėt dhe 361 tė punėsuarit nė Parlament kanė kursyer 1,6 milion euro.

Mojca Prelsnik, sekretare e Parlamentit, sqaron se nė pjesėn e parė tė vitit pėr udhėtime zyrtare janė kursyer 89 mijė euro, kurse 40 pėr qind janė zvogėluar pagesat pėr punė jashtė orarit. Tani legjislativi i kėtij vendi ka 12 vetura, nga 14 sa kishte dhe ėshtė shtyrė pėr njė kohė tjetėr renovimi i ambienteve tė punės.

Masa tė kursimit qeveria ka aplikuar edhe pėr pėrdorimin zyrtarė tė telefonave. Ministrave, zėvendėsve tė tyre, sekretarit dhe shefit tė kabinetit qeveritar, pėr kėtė qėllim u lejohet tė shpenzojnė 110 euro nė muaj, nga 146 sa kishin mė herėt, drejtorėt dhe sekretarėt e ministrive mund tė shpenzojnė 61euro, zėvendėsit e tyre – 47, kurse stafi tjetėr qeveritar vetėm nga 15 euro nė muaj.
Gazeta expres

Kėta janė deputet qė mendojn pėr shtet, e jo si deputetėt e Kosovės qė mendojn vetėm pėr gjep t'vetin e kėrkojn edhe nė kėtė krizė rritjen e rrogave etj,etj..

Llapjani_HH
30-07-09, 18:22
Deputetėt arabė institucioneve kosovare: Loboni mė shumė pėr njohjen e pavarėsisė

Deputetė tė tri shteteve arabe kanė kėrkuar nga institucionet e Kosovės qė tė jenė mė aktive nė lobimin pėr njohjen e pavarėsisė nga bota islame. Vetėm njė numėr i vogėl shtetesh arabe deri mė tani kanė njohur Kosovėn, kurse diplomacia kosovare ka vėshtirėsi pėr tė depėrtuar nė kėtė pjesė tė botės. Ndėrsa njė deputet nga Egjipti premton ngritjen nė parlament tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, njė deputet irakian tha se shteti i tij mund tė fillojė tė mendojė pėr Kosovėn pasi situata nė Irak ėshtė nė pėrmirėsim.

"Tė gjitha pėrpjekjet tona duhet tė jenė qė Egjipti ta njohė Kosovėn zyrtarisht si shtet i pavarur, pastaj do tė pranojmė edhe delegacione zyrtare nga Kosova”, tha Gamal Zahran, Deputet nga Egjipti.

"Mendoj se kėtu nė Kosovė duhet tė jetė njė grup i cili duhet tė punojė pėr njohjen e Kosovės nga vendet arabe, nė mėnyrė permanente”, u shpreh Alaa Makki Abdur-Razzak, Deputet nga Iraku. "Shumė shtete islame nuk e dijnė se ēka po ndodh nė Kosovė. Neve na ėshtė dhėnė rasti qė tė bisedojmė pėr gjetjen e rrugėve mė tė mira pėr ndėrtimin e marrėdhėnieve mė tė mira tė Kosovės me vendet arabe”, thote Moh'd Abdallah Al Hamad Abu Hdeib, Deputet nga Jordania.

Kritikat pėr mungesė lobimi, pėr kryetarin e Parlamentit Krasniqi qėndrojnė. "Ndoshta vonesa e njohjes sė Kosovės nga shtetet e botės islame ka ardhur edhe si rezultat i kontakteve jo tė mjaftueshme mosnjohjes sė duhur tė luftės dhe angazhimeve tė popullit shqiptar pėr liri dhe pavarėsi”, tha Jakup Krasniqi, Kryetar i Parlamentit tė Kosovės.

Gjatė vizitės nė Kosovė, delegacioni i shteteve arabe ėshtė takuar edhe me kreun e Bashkėsisė Islame, myftiun Naim Tėrnava dhe me Komisionin Parlamentar pėr Punė tė Jashtme.
ALSAT

Edhe dy raste tė dyshuara me gripin e derrave

Dyshohet edhe pėr dy raste tė tė infektuarve me virusin A/H1N1, deklaroi pėrfaqėsuesi i Institutit Kombėtar tė Shėndetit Publik Isuf Dedushaj. Zyrtarėt e Ministrisė se Shėndetėsisė thonė se ka rritje tė rasteve tė cilėt po i nėnshtrohen kontrollave mjekėsore pėr ekzaminim

Tė dy rastet, te tė cilat janė marrė analizat pėr verifikim janė bashkatdhetarė tė cilėt kanė ardhur pėr pushime nė Kosovė. Drejtori i Departamentit tė informimit Faik Hoti, theksoi se nė Kosovė po vėrehet njė rritje e numrit tė qytetarėve tė cilėt po u nėnshtrohen kontrollave mjekėsore pėr gripin e derrit.
Epidemiologu Jusuf Dedushaj, informon se ka raste tė reja tė cilėt dyshohen pėr gripin e derrit, e qė janė nė prije tė rezultateve dhe se ende nuk ka tė dyshuar qė jetojnė nė Kosovė.
Hoti nė anėn tjetėr theksoi se Ministria e Shėndetėsisė, po vepron nė bazė tė rekomandimeve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė.
Ministria e Shėndetėsisė, vazhdimisht apelon tė qytetarėt, se Kosova ėshtė mirė e pėrgatitur me doza tė Tamiflus dhe se kėto doza do tė jepen falas pėr personat e prekur nga ky virus.
RTK

QKUK: Sulmohet fizikisht infermieri – shkak mungesa e qeseve urinare

Pėrmes njė komunikate pėr opinion, tė nėnshkruar nga zėdhėnėsi i kėtij institucioni shėndetėsor, bėhet e ditur se nė Qendrėn Emergjente tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės, sot nė mėngjes ėshtė sulmuar fizikisht infermieri L.TH, punėtorė i ndėrrimit tė natės. Ngjarja ka ndodhur nė orėn 6:05, derisa infermieri po e kryente detyrėn e tij.

Siē ka shpjeguar i sulmuari, sulmi ka ndodhur, derisa ai po i shpjegonte njė familjari se nė mungesė tė qeseve urinare duhet blerė ato pėr tė kryer shėrbimin. Menjėherė pas kėsaj, pala e revoltuar fillimisht ka sulmuar verbalisht institucionin dhe stafin. Infermieri, pas kėsaj ėshtė munduar ta qetėsojė palėn duke i shpjeguar atij pėr mungesėn e shumė gjėrave, mes tjerave edhe qeseve urinare, mirėpo pala nuk bindej. Pas gjithė kėtyre pakėnaqėsive, pala ka sulmuar fizikisht infermierin L.TH.

QKUK-ja vlerėson se aktet e tilla tė ushtrimit tė dhunės ndaj punėtorėve shėndetėsorė nė detyrė nė institucionet publike, janė tė papranueshme dhe dėmtojnė rėndė imazhin e punėtorėve shėndetėsor dhe ofrimin e shėrbimeve shėndetėsore cilėsore pėr gjithė qytetarėt e Kosovės.

QKUK-ja, kėrkon nga organet kompetente qė tė ndėrmarrin masa pėr mbrojtur gjithė punėtorėt shėndetėsor, tė cilėt edhe pėrkundėr vėshtirėsive dhe problemeve tė shumta, po tregojnė suksese nė punė, thuhet nė komunikatėn e lėshuar sot nga zėdhėnėsi i QKUK-sė.
RTK

Llapjani_HH
31-07-09, 17:43
Kosova pa vendim rreth zgjedhjeve serbe

Qeveria e Kosovės nuk ka ndonjė vendim tė prerė se si do tė sillet nė rastin e paralajmėrimit tė Beogradit pėr mbajtjen e zgjedhjeve serbe nė dy komuna tė Kosovės, mė 16 gusht.

Beogradi ka paralajmėruar mbajtjen e zgjedhjeve tė jashtėzakonshme pėr institucionet paralele serbe, pėr Komunėn e Prishtinės (nė Graēanicė) dhe atė tė Pejės (nė Gorazhdec). Qeveria e Kosovės thotė se ende nuk ka vendim se si do tė sillet ndaj kėtyre paralajmėrimeve.

Zėdhėnėsi Memli Krasniqi tha se Qeveria do tė marrė njė vendim adekuat rreth kėtyre zgjedhjeve tė paralajmėruara nė momentin mė tė pėrshtatshėm. Ndėrkohė, partitė politike konsiderojnė se Beogradi nuk ka kurrfarė mandati qė tė organizojė zgjedhje tė lira nė territorin e Kosovės, qofshin ato tė rregullta apo tė jashtėzakonshme.

Nėnkryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Lutfi Haziri, thotė se askush nuk ka autoritet qė tė ndėrhyjė nė Kosovė dhe tė menaxhojė apo organizojė procese zgjedhore. Prandaj, sipas tij, Qeveria dhe institucionet e pranisė ndėrkombėtare duhet tė reagojnė dhe tė mos lejojnė mbajtjen e tyre.

“Strukturat paralele nė Kosovė, tė cilitdo vend qofshin, cilėsdo parti, duhet tė shpėrbėhen nė tėrėsi, duhet tė shkrihen, duhet tė eliminohen, sepse nuk i ndihmojnė procesit, e aq mė shumė qė shteti serb, fqinji verior i Kosovės, po vazhdon tė sjellė nė Kosovė probleme tė tilla. Kosova ka kapacitete mos t’i lejojė”, tha Haziri.

“Kosova i ka ftuar dhe i ka brenda shtetit tė vet dy institucione evropiane me mandat tė plotė, qė nė raste tė tilla ato duhet ta ushtrojnė mandatin. Ėshtė ICO, e cila ka dy kapela tė komunitetit ndėrkombėtar, dhe tė BE-sė, por edhe forcat e sigurisė qė garantojnė qė tė tjerėt nuk mund tė ndėrhyjnė, sepse NATO nuk ėshtė nė Kosovė qė tė na ruajė ne nga pretendimet territoriale dhe agresioni i mundshėm i vendeve tjera”, shton Haziri.

Njė qėndrim edhe mė tė ashpėr kundėr mbajtjes sė zgjedhjeve serbe nė Kosovė e mban Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės. Sekretari i Pėrgjithshėm i AAK-sė, Burim Ramadani, thotė se lejimi eventual i mbajtjes sė kėtyre zgjedhjeve nėnkupton lejim tė shkeljes nė sovranitetin e shtetit tė Kosovės.

“Kėto zgjedhje shkelin sovranitetin e Kosovės, janė nė kundėrshtim me Kushtetutėn, ligjet dhe rregullat nė Kosovė. Janė nė kundėrshtim me jetėn demokratike nė Kosovė dhe institucionet e vendit e kanė pėr obligim qė tė reagojnė, nė mėnyrė qė tė mos lejojnė mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve ilegale, qofshin tė parakohshme apo tė rregullta”, u shpreh Ramadani.

Nė anėn tjetėr, kryetari i Kėshillit Nacional Serb, Dragan Veliq, thotė se autoritetet nė Beograd kanė konstatuar se pėr Komunėn e Prishtinės dhe atė tė Pejės duhet organizuar zgjedhje tė jashtėzakonshme, pasi qė ėshtė vėrejtur se kėto komuna nuk po funksionojnė. Ai po ashtu nuk pajtohet me institucionet e Kosovės se kėto zgjedhje do tė prodhonin struktura paralele.

“Nuk pajtohem qė kėto janė struktura paralele. Sigurisht qė zgjedhje tė tilla duhet tė mbahen. Institucionet formohen qė t’u dalin nė ndihmė qytetarėve serbė nė realizimin e tė drejtave tė tyre”, tha Veliq.

Ndėrkohė, mungesa e qėndrimit tė qartė tė Qeverisė sė Kosovės mendohet se mund tė jetė e ndėrlidhur me konsultimet shtesė qė u duhen autoriteteve vendase me ato ndėrkombėtare.

Sidoqoftė, Serbia edhe nė tė kaluarėn ka organizuar zgjedhje nė Kosovė, pėrkundėr kundėrshtimeve tė autoriteteve kosovare, pėrderisa prania ndėrkombėtare nė vazhdimėsi ėshtė deklaruar se nuk i organizon, por as nuk i pengon zgjedhjet e tilla.

Kėsaj radhe bėhet fjalė pėr zgjedhje tė jashtėzakonshme, qė Beogradi parasheh pėr dy komuna nė Kosovė. Me mbėshtetjen e Beogradit, serbėt lokalė kanė organizuar institucione paralele, siē ėshtė ai i Kuvendit tė komunave serbe tė Kosovės. Radio Evropa e Lirė
Telegrafi

Kėrkohet mė shumė diplomaci pėr Kosovėn

Anėtari i Komisionit pėr politikė tė Jashtme dhe nėnkryetar i LDK-sė, Lutfi Haziri, i tha BBC-sė se nuk ka njė angazhim serioz dhe tė koordinuar tė institucioneve tė Kosovės me vendet e botės arabe dhe islamike pėr tė arritur njohje tė reja.

Ai tha se Kosovės i duhet njė diplomaci parlamentare dhe mė e angazhuar nė vendet islamike.

Haziri tha se duhen pėrpjekje mė tė mėdha nė veēanti me Egjiptin, qė ka njė ndikim tė madh nė vendet anėtare tė Konferencės Islamike.

Deklaratat e tij pasojnė vizitėn nė Kosovė tė njė delegacioni tė deputetėve tė Egjiptit, Jordanisė dhe tė Irakut, tė cilėt kanė kėrkuar veprime mė konkrete tė institucioneve tė Kosovės me botėn arabe dhe islame. /bbc/
Telegrafi

Edhe LDK lyp kamera, tė mos pėrsėritet “rrjedhja e votave”

Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK) e mbėshtet kėrkesėn, e cila sė pari ėshtė shtruar nga partitė nė opozitė, qė nėpėr vendvotime tė vendosen kamerat, nė mėnyrė qė procesi i zgjedhjeve tė jetė sa mė transparent.

Lutfi Haziri, nėnkryetar i LDK-sė, tha se nė zgjedhjet e fundit ka pasur "rrjedhje tė votave” dhe mijėra vota janė shpallur tė pavlefshme.

“Ne e mbėshtesim qėndrimin e grupeve politike, qė tė gjitha vendvotimet, dhe komisionet komunale tė jenė tė pajisura me teknologji informative qė pėrfshin kamerat nė tė gjitha vendvotimet nė mėnyrė qė ky proces tė bėhet transparent pėr qytetarėt. Ky proces bėhet i domosdoshėm pėr tė gjithė qytetarėt, dhe verdikti i tyre tė jetė i konfirmuar nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme”, tha Haziri, nė konferencėn me gazetarė, qė LDK e mban ēdo tė premte.

LDK konsideron se Qeveria ka kapacitete financiare dhe buxhetore qė ta mbėshtesė kėtė kėrkesė. “Nuk ėshtė kosto e papėrballueshme pėr Kosovėn, kemi miratuar buxhetin e rishikuar para njė jave nė parlament, i dimė gjendjen dhe pasqyrat nuk janė tė papėrballueshme pėr buxhet. Nga rezervat shtetėrore mund tė merren dhe ka mundėsi qė tė organizohet diēka e tillė qė garanton nė radhė tė parė nė interes qytetari me besu procesin dhe me pranu rezultatin gjithė ata qė janė tė thirrur tė nesėrmen”.

Sipas tij, pajisja me teknologji informative do tė ndikonte qė problemet e evidentuara nė zgjedhjet e kaluara tė eliminohen. “Mė 17 nėntor kemi pasur rrjedhje tė votave dhe probleme, njėra nga problemet kryesore ka qenė qė me mijėra vota nė Kosovė janė shpallur tė pavlefshme. Nuk ėshtė problemi qė qytetarėt e Kosovės janė tė paedukuar me proces zgjedhor, nuk qėndron fare absolutisht qytetarėt e Kosovės nė mesataren e popujve nė regjion janė njėjtė tė edukuar. Ky mėsim i nxjerrė nga procesi zgjedhor i kaluar e ndihmon qė me 15 nėntor qė zgjedhjet tė jenė vėrtetė ato ēfarė qytetari i Kosovės pret”.


LDK konsideron se kjo fazė tė cilėn po e kalon Kosova kėrkon stabilitet. Sipas Hazirit, ėshtė shumė e rėndėsishme qė zgjedhjet e para tė lira pas pėrfundimit tė statusit sovran tė vlerėsohen mirė edhe nga institucionet ndėrkombėtare.
Gazeta expres

Llapjani_HH
31-07-09, 17:44
Grushte pėr ilaēe

Pėr shkak tė mungesės sė ilaēeve, nė QKU pacientėt kanė filluar tė sulmojnė stafin mjekėsor. Tė enjten ėshtė sulmuar njė infermier, pasi ka kėrkuar nga pacienti qė tė blejė qeset urinare. Ministria e Shėndetėsisė, qė shtatė muaj nuk e ka bėrė furnizimin gjeneral me barna. Mungesa e gjėrave elementare nė QKU mbetet konstante.

Infermieri L.TH. i Qendrės Klinike Universitare QKU nė Prishtinė ėshtė sulmuar fizikisht, pasi ka kėrkuar nga njė pacient qė tė blejė njė qese urinare.
Rasti ka ndodhur nė Klinikėn Emergjente tė QKU-sė, nė orėn 6 tė mėngjesit, kur infermieri L.TH. ishte nė ndėrrim tė natės.

Nė atė kohė, njė person rreth tė tridhjetave, ka dėrguar babanė e tij, pėr tė ia ka ndėrruar qesen urinare, por qė nė QKU ka pasur mungesė tė saj. Pasi infermieri L.Th. i ka thėnė qė tė shkojė ta blejė atė, sepse nuk ka nė emergjencė, ky person ėshtė revoltuar dhe e ka sulmuar fizikisht. “Infermieri ėshtė munduar qė t’i shpjegojė atij qė nė mungesė tė qeseve urinare duhet t’i blejė pėr tė kryer shėrbimin. Mirėpo, pala e revoltuar nuk ėshtė bindur dhe ka sulmuar fizikisht infermierin L. Th.”, bėn tė ditur Shpend Fazliu, zėdhėnės i QHU-sė.

Ai bėn tė ditur se ky infermier ka marrė lėndime nė trup, mirėpo ėshtė liruar pėr nė shtėpi, pasi qė nuk ka qenė nė rrezik pėr jetė. Situata deri kėtu ka ardhur pasi qė tenderi pėr furnizimin gjeneral me barna qė ėshtė dashur tė bėhet nė fillim tė vitit, nuk ėshtė bėrė akoma. Qysh nė fillim tė kėtij viti, kjo ministri pati nisur pėrgatitjet e tenderit pėr furnizimin gjeneral me barna, i cili kap shifrėn prej 13 milionė eurosh.

Arsyet e kėsaj vonese, gati tetėmuajshe, MSh-ja i arsyeton me procedurat e tenderimit. “Vonesat ėshtė e vėrtetė qė ndodhin shpesh, por jo me fajin e MSh-sė, por pėr shkak se procedurat e tenderimit, pastaj koha e shqyrtimit tė ankesave, nėnshkrimi i kontratave dhe fillimi i marrjes sė porosive zgjat shumė”, thotė Faik Hoti, zėdhėnės i MSh-sė, sipas tė cilit pastaj ėshtė Ligji i prokurimit publik, i cili shpesh MSh-sė i krijon njė konflikt ligjor dhe i shkakton telashe nė ekzekutimin e vendimeve pėr furnizim mė tė shpejtė.

Mirėpo, sipas tij, procedurat e kėtij tenderi tashmė janė kryer dhe brenda 20 ditėve, pritet tė bėhet stabilizimi i barnave sa i pėrket furnizimit. “Tenderi ka pėrfunduar dhe nė kėtė fazė janė duke u kryer porositė dhe ekzekutimi i atyre qė tashmė janė kryer. Brenda 20 ditėve tė ardhshme pritet stabilizimi i furnizimeve, sepse llogaritet qė deri nė atė kohė, shumica e furnizuesve t’i sjellin barnat nė Kosovė”, thotė Hoti. Kjo vonesė ka bėrė qė Qendra Klinike Universitare prej fillimit tė vitit deri tani tė ballafaqohet me mungesė tė barnave, duke i detyruar pacientėt qė vetė t’i blejnė ato.

Problemet nė salla tė operacioneve, mungesa e kanillave, qeseve urinare, fllasterave, shiringave e deri tek ato mė tė mėdhatė, e kanė pėrcjellė vazhdimisht QKU-nė gjatė kėtyre muajve. Pėr ēdo muaj Drejtorati i QKU-sė, ka bėrė kėrkesa nė drejtim tė MSh-sė, pėr tė bėrė furnizime, por qė sipas tyre furnizimet kanė qenė tė mangėta.

Pacientėt i kanė blerė edhe gjėrat prej mė tė thjeshtave. Ndėrsa pėr disa ditė kanė qenė tė bllokuara edhe sallat e operacioneve pėr mungesė tė materialit shpenzues. Nė klinikėn tjetėr, ku po ashtu zhvillohen operacione, e qė ėshtė Gjinekologjia, kanė munguar kapėset pėr kordonin e tė porsalindurve, duke e pamundėsuar zhvillimin edhe tė njė lindjeje normale.

Me gjithė kėto probleme, zyrtarėt e MSh-sė deklaronin se lista esenciale nė QKU ėshtė e furnizuar deri nė 80 pėr qind. Pėr ēka vetė drejtori i QKU-sė, Isuf Ulaj i pati quajtur deklarata qesharake. Deri kėtė muaj, pra nė korrik, nė barnatoren qendrore tė QKU-sė, gjysma e artikujve kanė munguar, pati treguar Ulaj, sipas tė cilit, prej 106 artikujve qė duhet tė jenė nė kėtė barnatore, 50 prej tyre kanė munguar.

Edhe tani zyrtarėt e MSh-sė thonė se sipas kėrkesave tė QKU-sė, furnizimi ėshtė bėrė muaj pėr muaj dhe se shumė pak ka pasur mungesa, pėr shkak tė buxhetit tė vogėl qė kanė. Por, zėdhėnėsi i QKU-sė tregon se tek nė muajin korrik tė kėtij viti ėshtė vėrejtur njė lėvizje pozitive me barna.

“Furnizimi ka filluar tė pėrmirėsohet tek gjatė muajit korrik, mirėpo ende vazhdon tė ketė mungesa qė janė tė domosdoshme pėr mjekim tė pacientėve”, shprehet Fazliu pėr Express. Mirėpo, sipas Fazliut, edhe pse problemet me barna janė tė shumta, stafi shėndetėsor nuk ka faj dhe se ajo pėrkundėr kėtyre vėshtirėsive, po e jep maksimumin.

Fazliu, nė emėr tė QKU-sė, kėrkon nga organet kompetente qė tė marrė masa pėr tė mbrojtur stafin mjekėsor, duke i dėnuar personat e tillė, nė mėnyrė qė tė mos pėrsėriten tė njėjtat sjellje.

Lista e barnave qė mungojnė QKU

Expressi siguron listėn e barnave qė vazhdojnė tė mungojnė nė QKU: Nė barnatoren qendrore tė QKU-sė mungojnė morfina 20 mg/ml amp, gazat metrike 90 cmX20, dorėza sterile, shiringa 50 ml luer lock, skalpera nr.15, 21, 23, qese urinare 2000ml, metroplloll 1mg/ml amp, foli kateter urinar, gjilpėra spinale dhe fasha gjysmė elastike.
Gazeta expres

Llapjani_HH
02-08-09, 17:46
Kriza, BE ndihma pėr Ballkanin, Serbia pėrfituesja kryesore

• KE miratoi njė paketė prej miliona eurosh nė adresė tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor dhe Turqisė, nė kuadrin e njė pakete ndihmash pėr krizėn ekonomike. Serbia pėrfitoi shumėn mė tė madhe. Brukseli ka vendosur edhe kushte te tjera specifike

BRUKSEL-Komisioni Europian ka miratuar nje pakete tė konsiderueshme ndihmash financiare pėr vendet e Ballkanit, si Shqipėria, Kosova, Kroacia, Maqedonia, Bosnja Hercegovina, Mali i Zi, Serbia dhe Turqia.
Paketen me te madhe te ndihmes do e marre Serbia, 141 milion dollare ose 100 milionė euro per lehtesimin e krizes buxhetore dhe stabilizimin e ekonomise.

Kurse pėr pėr Kroacinė, Maqedoninė, Shqipėrinė, Bosnjėn, Malin e Zi, Serbinė, Kosovėn dhe Turqinė Komisioni Evropian miratoi paketėn e pėrbashkėt ndihmėse prej 85 milionė eurosh ose e pėrkthyer ne dollarė rreth 120 milione usd.

Nė deklaratėn e BE-sė thuhet se ndihma pėr Turqinė dhe pėr vendet Ballkanike synon tė mbėshtesė sektorin bankar dhe shtimin e vendeve tė punės. Nė deklaratė thuhet se nga ndihma financiare do tė pėrfitojė Evropa nė tėrėsi, sepse bizneset evropiane i kanė rritur ndjeshėm investimet nė rajon gjatė dekadės sė fundit.

Bie ne sy fakti se pėr tė pėrfituar nga kjo pakete e Komisionit Europian vendet duhet te bien dakord me programin e Fondit Monetar Ndėrkombetar. Pėr mė tepėr, Brukseli ka vendosur edhe kushte te tjera specifike perpara marrjes se kesaj shume. Ato fokusohen ne reformat afatshkurtra ne menaxhimin e financave publike dhe punėn e bėrė per integrimin e vendit nė Bllokun e 27-ės.

Serbia do tė duhet tė sigurojė Bashkimin Europian se ligjet e miratuara kohėt e fundit mbi konkurrencėn dhe kontrollin e ndihmave shtetėrore po zbatohen dhe forcohen. Beogradi ėshtė zotuar pėr zhvillimin e kapaciteteve administrative dhe institucioneve vendase qe punojne per integrimin e Serbise ne familjen europiane. Kjo shume do te nise te shperndahet ne dy etapa, duke nisur nga vjeshta e ketij viti dhe duke perfunduar ne gjysmen e pare te vitit 2010.
BalkanWeb

Zv/ambasadorja amerikane: SHBA janė pėr Serbi tė suksesshme

BEOGRAD-“Qėllimi kryesor i administratės sė presidentit amerikan Barak Obama nė Ballkan ėshtė Serbia e suksesshme nė rajonin e suksesshėm dhe nė Evropėn e suksesshme”, ka deklaruar zv/ambasadorja e Shteteve tė Bashkuara nė Beograd, Xhenifer Bras nė njė intervistė pėr agjencinė Beta.

Bras ka thėnė gjithashtu se Shtetet e Bashkuara do tė punojnė me “tėrė ndikimin, energjinė dhe kapacitetet” qė Serbia sa mė shpejtė tė hyjė nė Bashkimin Evropian.
BalkanWeb

Shkėmbim territoresh mes Kosovės e Serbisė?!

Anėtari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, Dana Rohrabacher, i cili dikur ka qenė shkrues i fjalimeve tė presidentit Ronald Regan, ka vlerėsuar se e vetmja zgjidhje funksionale pėr stabilizimin e rajonit tė Ballkanit do tė ishte njė shkėmbim territoresh mes Kosovės dhe Serbisė.

Rohrabacher, njėri nga tė paktėt anėtarė tė Kongresit amerikan qė ushtron serfin, sportin e rrėshqitjes mbi dallgė, ėshtė po ashtu ndėr tė paktėt sot nė Kongres qė interesohet pėr ēėshtjet e Ballkanit. Ai mendon se plagėt nė atė pjesė tė Evropės nuk janė shėruar.

“Ne kėtu nė Amerikė qė mbėshtetėm pavarėsinė e Kosovės u pėrpoqėm shumė dhe unė jam krenar qė isha pjesė e tyre. Por puna do tė quhet e mbaruar vetėm kur nė rajon tė ketė normalitet, i cili ende nuk ėshtė arritur”, ka thėnė Rohrabacher nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės, ku ka folur pėr gjendjen nė Ballkan.

Kongresmeni thotė se ka ende disa njerėz tė cilėt nuk kanė arritur nė pėrfundimin qė transformimi i ish-Jugosllavisė ka marrė fund. Ai i referohet mes tė tjerave edhe tensioneve qė herė pas here acarohen nė Luginėn e Preshevės, njė rajon nė jug tė Serbisė, i banuar kryesisht nga shqiptarėt.

Zgjidhja, sipas kongresmentit Rohrabacher, do tė ishte njė shkėmbim i ndershėm territoresh mes Serbisė dhe Kosovės. “Ėshtė e nevojshme tė arrihet njė mirėkuptim i pėrgjithshėm, njė marrėveshje mes Serbisė dhe Kosovės qė tė pėrfshijė njė shkėmbim territoresh. Ato rajone qė janė pranė kufirit dhe mbizotėrohen nga njė popullsi shqiptare, tė bėhen pjesė e Kosovės. Ndėrkohė, ato zona nė Kosovė qė ndodhen nė veri tė lumit Ibėr dhe pranė kufirit me Serbinė e qė banohen kryesisht nga serbė tė bėhen pjesė e Serbisė”.

Qeveria amerikane vazhdimisht i ka hedhur poshtė idetė pėr ndryshime kufijsh nė Ballkan, duke thėnė se kjo do tė sillte njė reaksion zinxhir. Rohrabacher, i cili ka qenė ndėr tė parėt qė i kėrkoi administratės tė armatoste Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, nuk ėshtė dakord.

“Qeveria amerikane prej kohėsh ka qenė kundėr ēdo ndryshimi nė kufijtė e vendeve. Neve na u desh ta kapėrcejmė kėtė kur u bė mjaft e qartė se populli i Kosovės do tė masakrohej nėse do tė vazhdonim tė mbanim njė qėndrim tė tillė”, tha ai.

Kėtė qėndrim tė Rohrabacherit e mbėshtet edhe lobistja e Lidhjes Civile Shqiptaro-Amerikane, ekspertja juridike Shirley Cloyes DioGuardi. Ajo thotė se sugjerimi i kongresmenit Rohrabacher ėshtė njė ide e guximshme:

“Status-quoja nuk funksionon. 10 vjet mė parė, ishte kongresmeni Rohrabacher i cili qėndronte nė linjėn e parė bashkė me tė tjerė si kongresmenėt Tom Lantosh, Ben Gilman dhe Henry Hyde, mė pas edhe senatori Joe Biden tė cilėt bėnė thirrje pėr pavarėsinė e Kosovės nė njė kohė kur komuniteti ndėrkombėtar, madje edhe administratat amerikane ishin kundėr. Sot ai ėshtė pėrsėri nė linjėn e parė. Nė qoftė se Beogradi do tė insistojė pėr tė marrė veriun e Kosovės atėherė edhe shqiptarėt duhet tė insistojnė pėr Preshevėn, Medvegjėn dhe Bujanocin”, ka vlerėsuar ajo.

Kongresmeni Rohrabacheri referohet njė dokumenti tė rėndėsishėm tė historisė amerikane: “Njė territor nė vetvete nuk ka tė drejta. Asnjė vend nuk ka tė drejta mbi tokėn. Janė vetėm njerėzit ata qė kanė tė drejta. Dhe nėse shumica e njė populli nė njė territor tė caktuar nuk dėshiron tė jetė pjesė e njė qeverie tjetėr ata kanė tė drejtėn qė u jep qenia shumicė pėr tė marrė vendim dhe pėr t'u bėrė tė lirė e tė pavarur. Mos po citoj kėtu Deklaratėn amerikane tė Pavarėsisė apo jam duke shpjeguar njė parim tė qeverisjes? Qė tė dyja. Mendoj se Amerika duhet t’i kthehet pėrsėri kėtij parimi por ne druhemi shumė se mos bėhen ndryshime tė cilat pastaj mund tė dalin jashtė kontrollit”, ka thėnė ai. /VoA/
Telegrafi

Ihsanoglu: Kosovės i duhet njė politikė mė aktive

Sekretari i pėrgjithshėm i Konferencės Islamikė, Ekmeleddin İhsanoglu, ka thėnė se Kosova duhet tė punojė mė shumė nė mėnyrė qė me vendet islamike tė avancojė marrėdhėniet e ndėrsjella – dhe t’i bind ato qė tė njohin pavarėsinė e Kosovės.

“...Disa shtete islamike kanė mėdyshje mbi mėnyrėn e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, pėr kėtė mėnyrė tė ndarjes sė njė shtetit nga njė grup apo njė pėrkatėsi etnike, pasi mendojnė qė do tė ketė efekt edhe nė vendet e tyre vetjake dhe pėr kėtė arsye kėto shtete veprojnė kujdesshėm”, ka vlerėsuar Ihsanoglu nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen “Kosova Sot”.

Megjithatė, Ihsanoglu thekson se kjo brengosje e tyre nuk ėshtė e arsyeshme, ngaqė Kosova kurrė nuk ka qenė pjesė e Serbisė dhe Kosova ka qenė krahinė nė vete nė kohėn e Perandorisė Osmane dhe pas Luftės sė Parė Botėrore apo pas Luftės Ballkanike ėshtė pėrvetėsuar nė mėnyrė tė dhunshme nga ana e Serbisė dhe pėr kėtė arsye – sipas tij – kėto brenga tė atyre shteteve janė tė pavenda.

“Poenta e asaj ēfarė dėshirojė t’ju them me kėtė rast ėshtė qė shteti i Kosovės dhe pėrfaqėsuesit e saj zyrtarė dhe jozyrtarė duhet tė punojnė nė mėnjanimin e kėtyre brengave tė kėto shtete islamike dhe kėrkohet tė kenė njė politikė mė aktive...”, ka thėnė ai.

Sipas Ihsanoglut – shteti i Kosovės dhe populli kosovar duhet tė bashkėpunojnė me shtetet islamike dhe tė avancojnė marrėdhėnie tė ndėrsjella, e qė tė dėshmojnė dhe tė bindin tėrė botėn qė bėjnė pjesė nė bashkėsinė islame. “Tė jesh evropian dhe mysliman janė dy gjėra tė gėrshetuara, gjėra qė nuk bien ndesh njėra me tjetrėn dhe nga kjo pikėpamje ne i japim shumė rėndėsi tė madhe”, ka thėnė ai.
Telegrafi

Llapjani_HH
02-08-09, 17:47
Policėt serb pranojnė eprorėt e Kosovės

Policėt serb nė veri kanė filluar tė respektojnė Ligjin pėr Policinė dhe t’i raportojnė epėrorėve tė tyre sipas zinxhirit komandues.
Kėshtu ka bėrė tė ditur Ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Zenun Pajaziti.

“Tė gjithė policėt nė Kosovė janė pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės, rrjedhimisht tė gjitha ata e respektojnė ligjin pėr policinė. Kemi pasur vėshtirėsi mė tepėr se njė vit me disa pjesėtarė qė kanė abstenuar. Fatmirėsisht ju e dini se pjesa kryesore e tyre janė kthyer nė vendet e tyre tė punės dhe ata i raportojnė eprorėve tė tyre sipas zinxhirit komandues”, thotė Zenun Pajaziti, ministri i Brendshėm kosovar.

Ministri Pajazit tha se institucionet e Kosovės kanė edhe mbėshtetjen e EULEX-it pėr tė pasur njė zinxhir komandues nė Policinė e Kosovės, ashtu siē e parasheh edhe ligji.

“Policia e EULEX-it po na ndihmon shumė nė kėtė proces, pra ata janė mbėshtetės nė respektimin e zinxhirit komandues. Kemi takime tė rregullta tė menaxhmentit tė policisė me tė gjitha regjionet dhe stacionet policore, duke pėrfshirė edhe ato nė veri tė vendit. Ky proces tani pėr tani shumė pozitiv, nuk kemi asnjė vėshtirėsi nė funksionimin e policisė me zinxhirin komandues ashtu siē e sheh ligji”, thekson ministri Zenun Pajaziti.

Mbi 300 pjesėtarė tė policisė nga radhėt e komunitetit serb patėn braktisur pėr njė vit vendet e tyre tė punės, pas shpalljes sė pavarėsisė, duke refuzuar qė tė raportojnė para epėrorėve tė tyre shqiptar. Ata kanė marrė paga deri nė qershor, kur qeveria u bėri thirrjen e fundit qė tė kthehen nė punė, nė tė kundėrtėn paralajmėroi largimine tyre nga puna. Pas kėsaj thirrje shumica e policėve serbė janė kthyer nė vendet e mėparshme tė punės.
Bul Salihu
ALSAT M

Prindėrit akuzojnė: Zv.kryeministri Ademi doli nga fjala

Jo seriozitet i qeverisė! Zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi edhe dy ditė mė parė paralajmėroi se do t’i priste prindėrit e nxėnėsve qė kėrkojnė tė regjistrohen nė shkollėn e mjekėsisė, por doli nga fjala. Prindėrit bashkė me fėmijėt e tyre, kishin pritur mė kot qė nga ora 8 e mėngjesit e deri nė orėt e pasditės, madje nga nga pritja e gjatė dhe tė nxehtit pėsoi njė nxėnėse nga Luboteni. Ajo ishte alivanosur dhe kishte pėrfunduar nė spital. Prindėrit thonė se ky ėshtė njė jo seriozitet i qeverisė nė zgjidhjen e problemeve tė qytetarėve.

“Ngel e pabesueshme se kjo ėshtė edhe njė lojė se na kanė lėnė ditėn e premte, domethėnė ditėn e fundit para se tė shkojnė nė pushim. Porosia e jonė do tė jetė mos tė luajnė me fėmijėt mos luajnė me popullin se populli i ka zgjedh ashtu qė ky popull nuk do tė ndalet edhe me kėto loja qė dikush mundohet me na i bė mbrapa shpinės”, theksoi njė prind.

“Ose le ta zgjidhin problemin ose le tė dalin le tė tregojnė se nuk janė tė aftė ta zgjedhin problemin”, shtoi njė prind tjetrė.

“Veprimi i qeverisė dhe qeveritarėve ministrit dhe zėvendėsministreshės nuk ėshtė aspak serioz. E mira e atyre ėshtė qė tė ulen edhe ta shqyrtojnė dhe ta vendosin kėtė problem njėherė e pėrgjithmonė, mos tė na i lėnė fėmijėt tonė nėpėr rrugė”, theksoi njė prind i revoltuar.

“Fėmija i ndonjė ministri shkon rrin nėpėr plazhet e Ohrit Strugės ose dikujt a fėmijėt tonė alivanosen kėtu… do ta paguaj dikush se kush do ta shohim prej tė hėnės e tutje”, tha njė prind.

Edhe pse tentuam tė kontaktojmė zėdhėnėsin e qeverisė Shefik Duraku pėr t’a sqaruar situatėn, ai ishte i pakapshėm nė telefon. Prindėrit thonė se nėse problemi nuk zgjidhet do tė radikalizojnė protestat.

“Ne prej tė hėnės do ti bllokojmė rrugėt kryesore nė Autokomadė, Saraj. Shkupi do tė bllokohet... atėherė ata vetė prej pushimit do tė vijnė dhe do tė na lusin neve, mjaft ne qė u kemi bėrė apele, por nuk ka zgjidhje me kėta. Kėta po shikojnė vetėm interesin e vet, pėr popull aspak nuk iu intereson”, u shpreh njė prind.

Prindėrit kėrkojnė qė tė 262 nxėnėsit, tė pranohen nė shkollėn e mesme tė mjekėsisė ‘Dr Panēe Karagjozov’ tė Shkupit, pasi tė gjithė i plotėsojnė kushtet e kėrkuara me ligj.

Meral Ismaili
ALSAT M

Prindėrit e nxėnėsve tė Mjekėsisė do tė bllokojnė rrugėt

Pėrfundon pa sukses mbledhja qeveritare nė tė cilėn ėshtė debatuar ēėshtja me paralelet nė gjuhėn shqipe nė shkollėn e mesme tė Mjekėsisė 'Panēe Karagjozov' nė Shkup. Kėrkesat e Kėshillit tė prindėrve pėr regjistrimin e tė gjithė tė interesuarve nė shkollėn 'Panēe Karagjozov' mbeten pezull. Ndėrsa kėshilli edhe njė herė i ka tėrhequr vėmendjen Qeverisė, se nėse deri tė hėnėn nuk merret ndonjė vendim konkret, atėherė ata do tė radikalizojnė protestat e tyre.

“Brenda ditės presim pėrgjigje, nėse jo nesėr nė ora 10 e kemi tubimin e zakonshėm nė shkollė dhe aty do tė dihet vendimi se ēfarė hapa do tė marrim. Hapat e parė qė do t'i marrim janė bllokimi i qytetit, hyrja nga ana e Sarajit do tė jetė e bllokuar”, kėrcėnon Enver Miftari, anėtarė i Kėshillit tė prindėrve.

Nga Kėshilli i prindėrve i bėjnė apel Qeverisė qė kėtė ēėshtje ta zgjidh sa mė shpejt. Nė tė kundėrtėn, thonė se nė shtator mund tė rritet edhe mė shumė numri i prindėrve dhe nxėnėsve qė do tė protestojnė.

“Ne nuk do tė shkojmė deri nė shtator se shtatori dihet se do tė jetė shumė i nxehtė. Vetėm prind tė mblidhen, do tė thotė janė 300 fėmijė dhe nga dy prind bėhen 600. Nėse vjen puna e shtatorit, ky numėr do tė bėhet me mijėra sepse vetė nxėnėsit qė mėsojnė nė atė shkollė do tė bashkangjiten dhe ne nuk do tė lejojmė qė ata fėmijė tė mbeten jashtė shkollės”, kėmbėngul Enver Miftari.

Dje zėvendėskryeministri Abdulaqim Ademi tha se nė Qeveri ka gatishmėri pėr zgjidhjen e kėtij problemi, mirėpo sot pėrkundėr tentimeve tė shumta, ai nuk pranoi tė zbardh detaje nga mbledhja e djeshme e qeverisė, ku ēėshtja e mjekėsisė ishte nė rend tė ditės.

Prindėrit kėrkojnė qė tė gjithė 262 nxėnėsit tė pranohen nė shkollėn e mesme tė Mjekėsisė Panēe Karagjozov tė Shkupit, pasi edhe i plotėsojnė kushtet e kėrkuara sipas ligjit. Kėrkesat e nxėnėsve dhe prindėrve tė tyre bazohen nė regjistrimin e tė gjithė nxėnėsve qė kanė aplikuar nė kėtė shkollė duke hapur kėshtu 8 paralele, e jo siē kishte propozuar Ministria e Arsimit, 5 paralele dhe plus dy tė tjera nė shkollėn e mesme tė Kimisė ‘Marija Kiri’.
Nevzat Mamuti
ALSAT M

Britani, MI5 rekrutoi militantė tė Al-Qaedas

Shėrbimi britanik i sigurisė MI5 ėshtė pėrfshirė nė njė stuhi skandali, pasi ka rekrutuar nė radhėt e tij 6 simpatizantė tė rrjetit terrorist tė Al-Qaeda-s.

Ngjarja ka ndodhur nga nxitimi pėr tė rekrutuar persona me origjinė myslimane, pas atentateve nė metrotė e Londrės, nė vitin 2005, ku humbėn jetėn 52 persona.

Sipas edicionit on line tė “Daily Mail”, dy nga rekrutet kane kaluar nė shėrbimin sekret britanik disa javė, ndėrsa 4 tė tjerė disa muaj, por tė gjashtė mė vone u pėrjashtuan. /tch/
Telegrafi

Llapjani_HH
03-08-09, 17:20
Krasniqi : Investimet e Serbisė nė Kosovė janė te panevojshme


Zėdhėnėsi i qeverisė sė Kosovės, Memli Krasniqi tha se janė tė panevojshme investimet e Serbisė nė Kosovė, duke shtuar se qeveria e Kosovės ka investuar mė shumė nė veri, apo nė zonat tjera tė banuara me serbė se sa nė pjesė tjera tė Kosovės.
Ai tha se deklarimet pėr investime nė zona tė banuara me serbė janė eksperimente tė Serbisė dhe janė tė papranueshme pėr qeverinė e Kosovės.
RTK

KE fillon hetimin pėr trafikim organesh


Kėshilli i Evropės e ka filluar njė hetim lidhur me akuzat serbe, sipas tė cilave luftėtarėt shqiptarė kanė rrėmbyer civilė serbė gjatė luftės nė Kosovė dhe i kanė shitur organet e tyre, njofton agjencia e lajmeve AP nga Beogradi. Udhėheqės i kėtij hetimi ėshtė senatori zviceran, Dick Marty.

Gjatė vizitės sė tij dyditore nė Beograd, Marti pritet tė takohet me zyrtarė tė drejtėsisė dhe ata pėr krime lufte tė Serbisė.

“Ēfarėdo qė tė jetė e vėrteta, ne na mungojnė 300 e deri nė 500 njerėz dhe kjo ėshtė ajo qė ata qė synojnė drejtėsi duhet ta kenė parasysh”, tha Bruno Vekariq, zėdhėnės i Prokurorisė pėr Krime tė Luftės nė Serbi.

Kėto akuza janė hedhur poshtė nga pėrfaqėsues tė institucioneve tė Kosovės, tė cilėt thonė se akuzat janė pjesė e propagandės sė Serbisė kundėr pavarėsisė sė Kosovės. /REL/
Telegrafi

Rritet numri i vetėvrasjeve nė Kosovė


Tė dhėnat statistikore tė raportit gjashtėmujor i Policisė sė Kosovės pėr gjysmėn e parė tė vitit 2009 tregojnė se ka rritje tė vetėvrasjeve krahasuar me periudhėn e njėjtė tė vitit 2008.

Gjatė kėsaj periudhe gjashtėmujore tė vitit 2009, janė shėnuar diku rreth 37 raste tė vetėvrasjeve, ndėrsa nė periudhėn e ngjashme tė vitit paraprak kanė qenė 32 raste tė shėnuara.

Nė kėtė periudhė kohore tė vitit 2009, numri mė i madh i vetėvrasjeve ėshtė shėnuar nė rajonin e Pejės, ndėrsa nė vitin paraprak nė periudhėn e njėjtė kohore, rajoni i Mitrovicės ka qenė ai i cili ka prirė me numrin mė tė madh tė rasteve tė vetėvrasjeve.

Psikiatri Ferid Agani vė nė dukje se femrat janė ato qė bėjnė tentim vetėvrasjeje tri deri nė katėr herė mė shumė sesa meshkujt, ndėrsa meshkujt bėjnė vetėvrasje tri deri nė katėr herė mė shumė sesa femrat.

Duke thėnė se motivet e vetėvrasjes janė tė ndryshme, meqė shkaqet janė mjaft komplekse, psikiatri Agani vė nė spikamė se disa nga shkaktarėt, qė ēojnė deri te kryerja e kėsaj vepre janė shkalla e lartė e papunėsisė, paperspektiva, ndjenja se jeta nė njėfarė mėnyre nuk ka kuptim, veēanėrisht nė mesin e tė rinjve.

Nė raportin e policisė rikujtohet fakti se nė gjysmėn e parė tė kėtij viti numri mė i madh i vetėvrasjeve ėshtė shėnuar nė rajonin e Pejės. Ndėrsa nė tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar numri mė i madh i vetėvrasjeve u shėnua nė rajonin e Mitrovicės. /rtv21/
Telegrafi

Shtyhet pėr tetor gjykimi ndaj Shasivarit dhe Bahtijarit


Ėshtė shtyrė pėr nė muajin tetor gjykimi ndaj dy ish-punonjėseve tė zyrės sė presidentit tė ndjerė, Ibrahim Rugova, Shefka Shasivari dhe Suzana Bahtijari.

Avokati i mbrojtės i tė akuzuarės, Shasivari ka thėnė se shtyrja bėhet pėr shkaqe procedurale. Avokati Kolė Ramaj ka hedhur poshtė akuzat ndaj klientes sė tij.

KTV-ja ka mėsuar se shtyrja e gjykimit ka ndodhur pas kėrkesės sė palės mbrojtėse pėr ndėrrimin e gjyqtarit vendas, pasi procesi udhėhiqet edhe nga gjyqtarė tė EULEX-it.

Ish punonjėset akuzohen pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare dhe mashtrim.

Pėrndryshe, Shefka Shasivari, ish-pronare e njė kompanie, akuzohet edhe pėr keqpėrdorimin e parasė publike nė vlerė prej 236 mijė eurosh, tė cilat janė pėrdorur pėr blerjen e njė veture tė ish-kryeparlamentarit Nexhat Daci, e cila edhe pse ishte porositur asnjėherė nuk ishte sjellė nė Kosovė.

Shasivari ishte arrestuar nė dhjetor tė vitit 2006, por ishte liruar pas ofrimit tė kaucionit prej 100 mijė eurosh. /ktv/
Telegrafi

KQZ - organizon e vetme zgjedhjet lokale nė Kosovė


Vendimi i misionit tė OSBE-sė qė kėtė vit pėr herė tė parė tė mos jetė i pėrfshirė nė pėrgatitjen dhe monitorimin e zgjedhjeve lokale tė 15 nėntorit, ka ngjallur shqetėsim ndėr partitė politike nė Kosovė.

Ato thonė se ky ėshtė lajm i keq pėr demokracinė nė vend dhe kėrkojnė qė gjatė rrjedhės sė kėtij procesi patjetėr tė pėrfshihen organizata ndėrkombėtare.

Por, kryetarja e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, Nesrin Lushta thotė se ky komision me tėrė kapacitet e veta, ėshtė i pėrgatitur qė tė organizojė zgjedhje tė suksesshme.

Lushta vlerėson se tėrė kėto shqetėsime tė partive politike nuk qėndrojnė.

Megjithatė pėrfaqėsues tė partive opozitare thonė se organizimi i zgjedhjeve vetėm nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve ngre dyshime pėr parregullsi dhe manipulime tė mundshme, me ēka nuk pajtohet shefja e KQZ-sė, Nesrin Lushta.

Mėsohet se kryetarja e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve ėshtė duke pritur njė pėrgjigje nga Komisioni Evropian, pasi atij i ėshtė drejtuar me njė kėrkesė zyrtare pėr monitorim tė zgjedhjeve lokale nė Kosovė. /rtv21/
Telegrafi

Nė Graēanicė keqpėrdoret uji, Ajvalia tash e njė muaj mbetet pa ujė

Rreth 100 shtėpi nė dalje tė fshatit Ajvali, tash e njė muaj nuk kanė ujė tė pijshėm. Tė lodhur me kėtė gjendje, ata tashmė kanė gjetur mėnyra alternative tė furnizimit me ujė duke hapur puse tė pėrkohshme. Ujėsjellėsi rajonal “Prishtina” thotė se kjo gjendje ėshtė shkaktuar pėr shkak tė keqpėrdorimit tė ujit nga njė pjesė e banorėve tė kėsaj ane.

Edhe vet qytetarėt, nė mesin e tė cilėve ka edhe serbė, pranojnė se gjendja ėshtė krijuar pėr shkak tė keqpėrdorimit tė ujit nga qytetarėt e Graēanicės. Serbi Lubinko Paviq ka thėnė se shumica e qytetarėve tė Graēanicės nuk e paguajnė ujin, e si rrjedhojė po pėson edhe Ajvalia.

Ndryshe, Komuna e Prishtinės ka shpallur gjendje emergjente tė ujit tė pijshėm qė nga 2 qershori i kėsaj vere, gjendje kjo qė do tė zgjasė deri mė 15 tetor. Gjoba e cila shqiptohet nga inspektorėt e Komunės sė Prishtinės pėr personat fizikė tė cilėt keqpėrdorin ujin e pijshėm ėshtė 100 euro, ndėrsa pėr personat juridikė 300 euro.
KTV

Maqedoni, shqiptarėt kėrkojnė zyrtarizimin e gjuhės shqipe


• Shqiptaret e Maqedonise kerkojne qe gjuha shqipe te zyrtariyohet ne nivel kombetar ne vendin ku ata jetojne. Zera nga politika shqiptare ne Maqedoni dhe analiste e specialiste te gjuhes kerkojne qe gjuha shqipe te perdoret ne cdo isnstitucion maqedons

SHKUP-Faktori politik shqiptar nė Maqedoni kėrkon zyrtarizimin e gjuhės shqipe nė nivel shtetėror.
“Ligji pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe nė Maqedoni ėshtė i cunguar dhe ėshtė mė se e nevojshme qė nėpėrmjet rregullave parlamentare tė mundėsohet njė ligj i ri me tė cilin do tė mund tė rregullohet pėrdorimi paralel i gjuhės shqipe me atė maqedonisht nė mbarė territorin e Maqedonisė. Kjo nėnkupton se ende duhet punuar nė kėtė drejtim. Pse e votuam ligjin e tillė? Pasi qė nuk ekzistonte fare ky ligj. Pasi qė i tėrė opinioni ishte i bundur se nuk mund tė miratohej njė ligj i tillė", ėshtė shprehur Ermira Mehmeti nga rradhėt e BDI-sė, duke shtuar se kristalizimi i ēėshtjes pėr implementimin e ligjit tė gjuhėve ėshtė mė se i domosdoshėm.

Lideri i PDSH-sė Menduh Thaēi i ka ofruar kryetarit tė Parlamentit Trajko Veljanovski ndryshimet e ligjit pėr pėrdorimin e gjuhėve, tanimė tė miratuara, me tė cilat ndryshime gjuha shqipe do tė trajtohej si gjuhė zyrtare edhe nė ato vendbanime ku pėrqindja e shqiptarėve arrin deri 20 %. Nėse nuk ka disponim pėr kėtė iniciativė, PDSH-ja paralajmėron tėrheqjen e grupit parlamentar nga Parlamenti.

Shkrimtari Resul Shabani vė theksin se shqiptarėt kudo qė jetojnė pa marrė parasysh numrin e banorėve nė atė rrethinė, duhet tė fitojnė tė drejtėn qė me pushtetin qėndror, organet dhe institucionet shtetėrore tė komunikojnė nė gjuhėn shqipe. Nė kėtė kontekst Shabani thekson: "Gjuha shqipe duhet tė pėrdoret nė tėrė territorin e Maqedonisė, por jo edhe nė Vallandov, ku nuk ka shqiptarė. Por atė ta pėrdorin institucionet dhe ministritė".

Profesori i katedrės sė gjuhės maqedonisht Ludmill Spasov nė fakultetin filozofik tė Shkupit, paralajmėron se ėshtė i mundur „ federalizimi linguistik dhe politik i Maqedonisė. "Nėse nė tėrė territorin e Maqedonisė, edhe atje ku nuk ka banorė shqiptarė tė pėrdoret gjuha shqipe si gjuhė e dytė zyrtare, atėherė kjo nuk mund tė ketė arsye poltike, por lė tė nėnkuptohet si federalizim linguistik tė shtetit" .
BalkanWeb

Llapjani_HH
03-08-09, 17:21
Presheva bashkim me Kosovėn?! Debate pėr shkėmbim territoresh


• Perfaqesues politikė tė Luginės sė Preshevės e kanė lėnė tė hapur mundėsinė e bashkimit tė saj me Kosovėn. Deklarata e tyre pason qėndrimin e njė ligjvėnėsi amerikan pėr shkėmbim territoresh mes Kosovės dhe Serbisė, gje qe ka shkaktuar debate te reja

BUJANOVC-PRISHTINE-Pėrfaqėsuesit politikė tė Luginės sė Preshevės e kanė lėnė tė hapur mundėsinė e bashkimit tė saj me Kosovėn, nė rast tė njė ndryshimi tė qėndrimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare. Cėshtja kė lindur debatin pėr shkėmbim territoresh pėr tė cilėn ka patur pohime dhe kundėrshtime.
Kryetari i komunės sė Bujanocit, Shaip Kamberi, tha se nė rast tė ndryshimit tė qėndrimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare Lugina e Preshevės do tė riaktivizonte referendumin e vitit 1992, me tė cilėn kėrkohet bashkimi me Kosovėn.
Deklarata e Kamberit pasoi qėndrimin e njė ligjvėnėsi amerikan, Dana Rohrabacher, pėr shkėmbim territoresh mes Kosovės dhe Serbisė, me qėllim tė arritjes sė njė zgjidhjeje tė qėndrueshme nė Ballkan.

Anėtari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit amerikan, Dana Rohrabaher, ka thėnė se zgjidhja e vetme funksionale pėr stabilizimin e rajonit tė Ballkanit do tė ishte njė shkėmbim territoresh nė mes tė Kosovės dhe Serbisė.
“Ne nė Amerikė qė mbėshtetėm pavarėsinė e Kosovės u pėrpoqėm shumė dhe unė jam krenar qė isha pjesė e tyre. Por, puna do tė quhet e mbaruar vetėm kur nė rajon tė ketė normalitet, i cili ende nuk ėshtė arritur”. Por, deklarata solli edhe kundėrpėrgjigjen e parė.
Ish i dėrguari i BE-sė pėr Kosovėn, ambasadori Wolfgang Petrich i tha BBC-sė se edhe shqiptarėt, por edhe serbėt duhet tė mėsojnė se si ta pranojnė diversitetin nė shoqėritė e tyre. Ai tha se ideja e shkėmbimit tė territoreve mes Kosovės dhe Serbisė, nuk ėshtė njė zgjidhje nė kohėn e integrimeve evropiane.
Sipas tij, kjo ide ndoshta mund tė nxiste njė dialog mė tė gjerė rajonal, me pėrfshirjen e politikanėve dhe tė shoqėrisė civile nė Luginėn e Preshevės dhe nė Mitrovicė.

Deklaratat e tij pasuan qėndrimin e njė ligjvėnėsi amerikan, Dana Rohrabacher, pėr shkėmbim territoresh mes Kosovės dhe Serbisė, me qėllim tė arritjes sė njė zgjidhjeje tė qėndrueshme nė Ballkan
BalkanWeb

Llapjani_HH
04-08-09, 19:00
Verfikohet kufiri Maqedoni -Kosovė

Kombet e Bashkuara kanė verifikuar vijėn kufitare ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės, beri te ditur sot zedhenesi i Ministrisė sė Jashtme maqedonase , Petar Ēulev.“Demarkacioni i kufirit ka pėrfunduar me sukses. Tė gjitha shtyllat kufitare janė nėnshkruar nga komisioni maqedonaso-kosovar pėr demarkacionin e kufirit, kurse i gjithė procesi ėshtė realizuar nė bazė tė Planit tė Martti Ahtisarit” njoftoi Ēulev

Ndėrkohė, Qeveria e Maqedonise ka pėrgėnjeshtruar pohimet e njė mediumi nga Kosova , i cili kanė thėnė se Maqedonia do tė kėrkoj ndihmėn e Gjykatės ndėrkombėtare, pėr tė zgjidhur ēėshtjen e kufirit me Kosovėn.

Permes nje kumtese , Qeveria e Maqedonise ka njoftuar se janė vendosur simbolet e Republikės sė Maqedonisė dhe Republikės sė Kosovės neper shtyllat kufitare , me cka kane perfundojuar edhe pergaditjet teknike per regjistrimin me aeroplan te vijes kufitare .

Mėnyra se si ėshtė shėnuar vija kufitare ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės, paraqet njė shembull te mirė pėr zgjidhjen e ēėshtjeve tė kėtilla edhe nė vende tė tjera” ka theksuar Qeveria e Maqedonisė, duke shprehur perkushtimin e sajė per zhvillim tė marrėdhėnieve tė mira me tė gjithė fqinjėt.

Ndryshe, kufiri ndėrmjet Republikės sė Maqedonisė dhe Republikės sė Kosovės kap gjatėsinė prej rreth 170 kilometrash. Ai numėron 70 shtylla kryesore dhe 351 ndihmese.

Pas zyrtarizimit tė vijės kufitare , qė parashihet tė ndodh sė shpejti, pritet tė pasoj menjeher edhe vendosja e marrdhenieve diplomatike ndermjet dy shteteve
RTK

Kundėrshtarit tė pavarėsisė sė Kosovės i ėshtė lėnė nė duar hetimi pėr torturimet e supozuara ana e UĒK-sė

Ish-prokurori zviceran, Dick Marty, qė Kosovėn gjithmonė e ka parė si qendėr tė trafikut njerėzor dhe tė drogės, do tė mundohet tė dėshmojė torturimet e supozuara tė serbėve nga ana e UĒK-sė. Ai e ka nisur vizitėn e parė nė rajon, nė atė qė e quan mision faktmbledhės, pėr tė dėshmuar hipotezat e Carla del Pontes se pjesėtarė tė UĒK-sė u kanė nxjerrė dhe mė pas i kanė shitur organet e civilėve serbė.

Marty ka qėndruar dy ditė nė Serbi, ku ka takuar ministra serbė dhe prokurorė tė Prokurorisė pėr Krime Lufte nė Beograd, me tė cilėt ka biseduar pėr kėto ēėshtje. Pas njė takimi dyorėsh me prokurorin serb pėr krime lufte, Vladimir Vukqeviq, ėshtė thėnė se kjo prokurori i ka dorėzuar Martit dėshmitė e veta pėr tė ashtuquajturėn ‘Shtėpia e verdhė” nė Shqipėri.

Zėdhėnėsi i Prokurorisė, Bruno Vekariq, ka thėnė se Marti ka qenė shumė i kėnaqur me dėshmitė qė i janė ofruar. Marti ka takuar edhe ministren e Drejtėsisė sė Serbisė, Snezhana Maloviq, e cila ka thėnė se shpreson qė pas raportit tė Martit edhe shtete tė tjera do tė angazhohen nė hetime.

Martty do tė vazhdojė vizitėn e tij nė Shqipėri, ku nuk do tė pritet nė formėn e njėjtė. Kryeprokurorja Ina Rama dhe ministri i Drejtėsisė, Enkelejd Alibeja, pritet t’ia pėrsėrisin Martit qėndrimin e shtetit shqiptar se hetimet e Prokurorisė shqiptare nuk kanė dhėnė asnjė rezultat pėr krimet e supozuara.

Ende nuk ėshtė e qartė nėse ai do tė vijė nė Prishtinė. Por, kush ėshtė Dick Martty?
Zvicerani nuk ka lėnė vend e hapėsirė pa folur kundėr Kosovės. Pėr tė vendi ynė ėshtė burim e transit i trafikut me njerėz, armė e drogė si dhe qendėr e krimit tė organizuar. “Unė nuk besoj qė Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ka qenė e pafajshme. Nuk mund ta mohoj se Kosova ėshtė bėrė nė njė nga qendrat mė tė mėdha tė krimit tė organizuar, trafikimit me qenie njerėzore, trafikimit me armė dhe qendėr e drogės”, pati thėnė Marrti nė njė intervistė pėr “TagesAnzeiger”, mė 20 shkurt 2008.

Nė intervistėn me titull “Imazhi i serbėve tė kėqij nuk ėshtė i vėrtetė”, pati nxitur Zvicrėn qė nė asnjė mėnyrė tė mos e njohė pavarėsinė e Kosovės. Nė njė tjetėr intervistė nė gjuhėn frėnge pėr Voltairenet.org, Marty ka thėnė se bombardimi i Serbisė ka qenė i gabueshėm, se nga Kosova janė larguar me dhunė 250.000 njerėz, dhe se me pavarėsinė e Kosovės ėshtė shkelur rėndė e drejta ndėrkombėtare.

Ai ėshtė deleguar nga Kėshilli i Evropės, njė organizatė prej 47 shtetesh, shumica e tė cilave e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Vetė udhėheqja e kėsaj organizate qė merret me tė drejtat e njeriut, nėpėrmjet sekretarit tė pėrgjithshėm, britanikut Terry Davis, ka dalė publikisht kundėr pavarėsisė sė Kosovės.
KTV

Serbia vendos qė zgjedhjet komunale tė mbahen edhe nė Prishtinė dhe Pejė -Qeveria e Kosovės ende pa qėndrim

Brenda dy javėve serbėt kosovarė do tė mund tė votojnė nė komunat e Prishtinės dhe Pejės. Kosmisioni republikan zgjedhor nė Serbi ka theksuar se nė zgjedhjet e 16 gushtit do tė marrin pjesė 6 parti politike dhe kandidatė tė pavarur, nė mesin e tė cilėve edhe Partia Demokratike e presidentit serb, Boris Tadiq, si dhe ajo Demokratike e Serbisė e ish-kryeministrit Vojisllav Koshtunica.

Por, lajmi i ardhur nga Beogradi ėshtė pritur ftohtė nė Prishtinė. Qeveria e Kosovės, edhe pse nuk ka marrė vendim pėr lejimin apo jo, nuk i njeh zgjedhjet si legjitime. Hajredin Kuēi – Zėvendėskryeministėr i Kosovės u ka bėrė thirrje serbėve tė mos marrin pjesė nė zgjedhjet e shpallura nga Beogradi. Sipas autoriteteve serbe, tė drejtė vote nė Prishtinė kanė 26 mijė e 65 persona, kurse nė Pejė 8 mijė e 308.
KTV

Suzana Bahtijari, e akuzuar pėr keqpėrdorim tė detyrės zyrtare vazhdon punėn nė zyrėn e presidentit Sejdiu

Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, nė zyrėn e tij vazhdon tė gėzojė ndihmėn e njė tė akuzuare pėr keqpėrdorim tė detyrės zyrtare dhe mashtrim. Bėhet fjalė pėr Suzana Bahtijarin, e akuzuar pėr veprat e lartpėrmendura nė vitin 2004, kur punonte nė zyrėn e presidentit tė ndjerė, Ibrahim Rugova.

Pavarėsisht se e akuzuara Bahtijari ėshtė ulur njė ditė mė herėt nė bankėn e tė akuzuarve, marrėdhėnia e punės sė saj me zyrėn e presidentit nuk ėshtė shkėputur asnjėherė. Avokati i saj mbrojtės, Nikė Shala, pranon se kilentja punon nė zyrėn e presidentit Sejdiu.

Sipas avokatit, klientja e tij nuk e mohon faktin qė ka nėnshkruar tėrė dokumentacionin pėr blerjen e 90 gomave, pėr ēka edhe akuzohet. Por Shala thotė se ajo ka qenė e urdhėruar nga Shefka Shasivari pėr tė nėnshkruar kėtė dokumentacion. KTV-ja ka qėndruar fizikisht nė ndėrtesėn e Kuvendit tė Kosovės pėr tė komunikuar me Suzana Bahtijarin, po ka qenė e pamundur. Ajo pos qė nuk ka pranuar tė prononcohet, nuk ėshtė pėrgjigjur as nė telefon.

Tė njėjtėn gjė e kanė bėrė edhe zyrtarėt pėr informim tė presidencės kosovare. Ka qenė e pamundur tė kontaktohet zėdhėnėsi Xhavit Beqiri. Shefka Shasivari dhe Suzana Bahtjari akuzohen pėr keqpėrdorim tė detyrės zyrtare dhe mashtrim me rastin e blerjes sė 90 gomave pėr zyrėn e presidentit. Procesi gjyqėsor ndaj tyre do tė rifillojė nė tetor pėr shkak tė kėrkesės sė Shefka Shasivarit pėr tė zėvendėsuar gjykatėsin shqiptar me njė serb.
KTV

Llapjani_HH
04-08-09, 19:01
Shyqri Haxha rezulton ende profesor nė Universitetin e Kentit – aty ku 40 punėtorėve tė PTK-sė u pagoi 400 mijė euro trajnim

Universiteti i Kentit nė Britaninė e Madhe e ka pranuar me kėnaqėsi njė kėrkesė tė PTK-sė qė tė dėrgojė atje 40 punonjės tė saj pėr t’i trajnuar. Nė kėtė letėr qė e ka Kohavisioni, Nathan J Gomes, nga Departamenti i Elektronikės, i konfirmon PTK-sė marrjen e emrave tė punonjėsve dhe agjendės sė trajnimit qė do tė realizohej nė Universitet.

Agjenda trijavėshe pėrfshinte trajnime nė fushėn e telekomunikacionit, 5 ditė nė javė, me dy ditė pushim vikendi. Shumė komoditete janė ofruar pėr kėta kosovarė qė shkonin nė Londėr.

Arsyeja: Drejtori i tyre ėshtė profesor nė Universitetin e Kentit. Sipas faqes zyrtare tė kėtij universiteti, dhe e cila ėshtė pėrditėsuar sė fundi mė 27 korrik, drejtori i PTK-sė, Shyqri Haxha, vazhdon tė mbetet profesor i Sistemit tė Komunikimeve. Aty pėrshkruhet biografia e Haxhės, fusha e angazhimit tė tij nė kėtė universitet prestigjioz, si edhe vendosja qė e ka ai nė kėtė objekt.

Kohavisioni ka thirrur nė Universitetin e Kentit, por zyrtarė tė tij kanė thėnė se nuk mund tė japin informacione pėr stafin e vet, duke mos konfirmuar kėshtu nėse ai vazhdon tė jetė profesor aty. Haxha vazhdon t’i ketė numrat telefonikė nė zyrėn nė Britaninė e Madhe, por zėdhėnėsi i PTK-sė, Menduh Abazi, i ka thėnė KTV-sė me telefon se Haxha nuk ėshtė mė punonjės i kėtij universiteti.

Trajnimi i kėtyre punėtorėve tė PTK-sė nė Londėr ėshtė ndėr mė tė kushtueshmit nė Kosovė, dhe ka arritur totalin deri nė 400 mijė euro. Njė person ka marrė 6 mijė e 600 euro pėr kėtė trajnim, qė i bie se njė person gjatė qėndrimit tė tij 3-javor i ka pasur nė dispozicion 314.29 euro brenda ditės. Sipas Ligjit anti korrupsion, kreu III, neni 24, Haxha ka shkaktuar konflikt interesi kur i ka ēuar pėr trajnim nė universitetin ku punon punėtorėt e tij dhe duke vepruar nė dėm tė interesit tė pėrgjithshėm, siē e parasheh neni. Si dhe nuk ka pasur shpallje pėr tė pranuar ofertat e institucioneve tė tjera tė interesuara.

Nė nen thuhet: 24.1. Nė rast tė njė konflikti mes interesave personale dhe tė pėrgjithshme, personi zyrtar duhet tė veprojė nė pajtim me interesin e pėrgjithshėm. Haxha ėshtė emėruar drejtor i PTK-sė nė dhjetor tė vitit 2008.
KTV

Zyrtarė tė PTK-sė konfirmojnė marrjen e mijėra eurove bonus, edhe pse nė mėnyrė antiligjore

Udhėheqja e kompanisė publike, Postės dhe Telekomit tė Kosovės, e ka vlerėsuar kaq tė suksesshme punėn nė muajt e fundit, saqė ka vendosur tė vetėshpėrblehet jashtė ēdo norme ligjore. Nė periudhė tė pushimeve verore mijėra euro janė dhėnė si bonuse pėr tė shpėrblyer drejtorė, asistentė e shoferė nė PTK.

Gazeta “Koha Ditore” ka raportuar dje se kryeshefi ekzekutiv i PTK-sė, Shyqeri Haxha, e ka shpėrblyer veten me 10.000 euro bonuse.
Drejtori i Financave nė PTK, Nuredin Krasniqi, ėshtė shpėrblyer me 3500 euro, drejtori i Valės, Driton Halili, me 2000 euro. Xhevdet Smakiqi, menaxher i Rregullatorit dhe kėshilltar i lartė juridik nė zyrėn e drejtorit dhe Arian Gashi, kėshilltar i lartė pėr resurse njerėzore nė zyrėn e drejtorit, janė shpėrblyer me nga 3500 euro. Nė familjen Xhaferi bonuse pėr kėtė verė kanė shkuar nė total 4500 euro. Anisa Mjeku Xhaferi, asistente e drejtorit, ėshtė shpėrblyer me 2000 euro, ndėrsa bashkėshorti i saj, Arben Xhaferi, po ashtu zyrtar nė PTK, ėshtė shpėrblyer me 2500 euro. Zėdhėnėsi Menduh Abazi ka marrė shpėrblim 2500 euro dhe nė krejt kėtė dorėshlirėsi nuk ėshtė harruar as shoferi i kryeshefit ekzekutiv, Shyqeri Haxha, Ilir Tolaj, i cili ka marrė 2000 euro bonus.

Nė total, bonuset e kanė arritur shifrėn e 31.500 eurove.

Nė njė konferencė tė jashtėzakonshme shtypi, njėri nga pėrfituesit e shpėrblimeve tė dhėna nga drejtori Haxha, zėdhėnėsi Menduh Abazi, e ka pranuar t’i ketė marrė paratė, sikurse edhe tė tjerė zyrtarė. Megjithatė, Abazi ka thėnė se vetė kryeshefi ekzekutiv, Shyqeri Haxha, ka menduar vetėm pėr punėtorėt dhe jo pėr veten, sepse nuk ka marrė asnjė cent shpėrblim.

PTK-ja do tė padisė nesėr gazetėn Koha Ditore pėr shkak tė pretendimeve se gazeta po zhvillon fushatė tė qėllimshme kundėr figurės sė Shyqeri Haxhės. I bindur nė profesionalizmin e shkrimeve qė ka bėrė, kryeredaktori i gazetės mė tė madhe nė vend, Agron Bajrami, thotė se Koha Ditore do ta fitonte ēdo gjyq me PTK-nė. Bajrami thotė se shkrimet e gazetės janė nė funksion tė interesit tė taksapaguesve kosovarė, paratė e tė cilėve i merr nė shfrytėzim kjo kompani publike.

Nė vend tė padisė kundėr Kohės Ditore, Bajrami thotė se PTK-ja duhet tė merret me veprimin ilegal nė Kosovė tė Postės dhe Telekomit tė Serbisė. Pėr shkak tė raportimeve tė vazhdueshme pėr keqpėrdorime nė kėtė kompani publike, PTK qė nga prilli i ka ndalė reklamat pėr gazetėn mė tė lexueshme nė vend, “Koha Ditore”. Mė vonė, kundėrligjshėm dhe nė dėm tė interesit publik, PTK-ja i ka ndalė reklamat edhe pėr televizionin kombėtar, Kohavision.

Keqpėrdorimet nė Postėn dhe Telekomin e Kosovės nuk janė asgjė e re pėr shoqėrinė civile, e cila ka ngritur publikisht shqetėsimin pėr kėtė disa herė. Mė i zėshmi pėr tė vėnė nė pah keqpėrdorimin e parasė publike nga PTK-ja, udhėheqėsi i organizatės antikorrupsion “Ēohu”, Avni Zogiani, ka thėnė se ėshtė i jashtėligjshėm presioni qė PTK-ja po i bėn gazetės sė pavarur “Koha Ditore”.

Ndėrkohė, sipas ekspertit tė ekonomisė, Shpend Ahmeti, ēėshtja e bonuseve pėr kompanitė publike ėshtė diēka qė duhet tė rregullohet nga qeveria. Ahmeti thotė se PTK-ja po i pėrngjan mė shumė njė kompanie private, qė s’jep pėrgjegjėsi. Por, marrja e mijėrave eurove bonus nuk janė keqpėrdorimet e vetme qė rėndojnė mbi PTK-nė.

Drejtori i PTK-sė, Shyqri Haxha, ėshtė akuzuar edhe mė herėt pėr keqpėrdorim tė fondeve tė PTK-sė. Organizata “Ēohu” pati ngritur dy akuza nė Prokurorinė Speciale ndaj tij pėr shkelje ligjore dhe keqpėrdorim tė parave tė taksapaguesve kosovarė.

Nė rastin e parė, kjo organizatė e pati akuzuar drejtorin e PTK-sė se i kishte dėrguar rreth tridhjetė veta pėr trajnim nė Universitetin e Kentit, nė Britani tė Madhe, ku kishte punuar vetė mė parė, duke shpenzuar mijėra euro tė buxhetit pa kurrfarė procedure.

Ndėrsa, nė rastin e dytė, pėr shkak tė futjes sė PTK-sė si operator mobil nė Shqipėri, pa bazė ligjore dhe pa respektimin e procedurave qė kėrkon Ligji pėr Prokurimin Publik.
Po ashtu, drejtori Shyqri Haxha ėshtė akuzuar edhe se nė dhjetor tė vitit 2008, ditėn e parė tė punės, sapo e kishte nėnshkruar kontratėn, i kishte marrė 11 mijė euro pėr udhėtim zyrtar nė Londėr, ku jeton sė bashku me familjen.

Edhe politika ėshtė e infiltruar nė njė mėnyrė nė kėtė kompani publike. Nė tė punojnė vėllai i ministrit tė Transportit dhe i Postė-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, Demir Limaj, si edhe djali i presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, Bardhyl Sejdiu.

Para disa muajsh, organizata joqeveritare FOL ’08 pati reaguar pėr mėnyrėn e emėrimit tė kėtyre dy personave nė pozitat qė mbajnė. Limaj ėshtė bėrė drejtor i Shitjes dhe Distribuimit, nga pozita e ushtruesit tė detyrės, sikurse edhe Sejdiu qė ėshtė bėrė Drejtor i Shėrbimeve Mbėshtetėse nga pozita e ushtruesit tė detyrės. Pėr asnjėrėn nga kėto pozita PTK-ja asnjėherė nuk kishte shpallur konkurs, dhe vendet janė plotėsuar nga tė afėrm tė Presidentit dhe ministrit. PTK e ka fituar tė drejtėn qė tė jetė operatori i katėrt i telefonisė mobile nė Shqipėri, dhe mė shumė sesa pėrmbushje kriteresh, akti ėshtė parė si vepėr patriotike e kryeministrit shqiptar, Sali Berisha.
KTV

Llapjani_HH
06-08-09, 17:28
Hetimet e KE janė tė njėanshme dhe tė motivuara politikisht, thotė avokati Susuri

Vazhdojnė reagime kundėr hetimeve tė Kėshillit tė Evropės pėr gjoja shitje tė organeve tė njerėzve gjatė luftės nė Kosovė. Avokati Hazer Susuri thotė se kėto hetime janė tė njėanshme dhe tė motivuara politikisht. Ndėrsa shoqėria civile kėrkon angazhim tė institucioneve pėr t’u pėrballur me kundėr argumente ndaj akuzave tė ngritura.

Nisma e Kėshillit tė Evropės pėr hetimet e kėrkuar nga Serbia pėr gjoja shitje tė organeve tė njerėzve gjatė luftės ka konotacione politike dhe ėshtė e rrezikshme pėr palėt, thotė avokati Hazėr Susuri, i cili ėshtė marrė me hetime tė krimeve tė luftės nė Kosovė. Ai thotė se nuk ka asnjė fakt qė mund tė arsyetojė hetimin e iniciuar nga KE, por kėtė nismė e cilėson si njė formė tjetėr e manipulimeve tė Serbisė pėr tė bėrė presion nė Gjykatėn ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ku e ka iniciuar edhe ēėshtjen e legjitimitetit tė pavarėsisė sė Kosovės.

“Sa i pėrket rastit konkret nė kėtė drejtim nuk ka kurrfarė prova konkretet qė ēojnė nė atė hetim qė e ka iniciuar KE. Me kėso forma manipuluese tė Serbisė qė njihen mirė, Serbia dėshiron tė depėrtojė nė GJND ku e ka hapur edhe ēėshtjen e legjitimitetit tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės”tha Susuri.

Susuri e cilėson si njė vardisje tė KE ndaj Serbisė, nė pėrpjekje tė gjetjes sė njė konsensusi qė kjo e fundit tė njohė pavarėsinė e Kosovės. Por ai thotė se kjo mėnyrė e shtrimit tė ēėshtjeve ėshtė shumė e rrezikshme.


“Kjo ėshtė njė ēėshtje e rrezikshme dhe thikė me dy teha, e cila nė kėtė formė nuk mund tė qėndrojė. Pėr tė iniciuar njė ēėshtje pėr tė cilėn nuk ka prova konkrete relevante ajo ėshtė njė rrezikshmėri e madhe dhe e dyta njė vardisje e tillė ndaj Serbisė si ish kriminele dhe shkaktare e tė gjitha luftėrave nė Kosovė dhe rajon ajo nuk i pėrgjigjet realitetit dhe fakteve juridike.


Shoqėria civile nė Kosovė fajėson institucionet se nuk kanė marrė asnjė veprim pėr ta parandaluar kėto hetime qė i cilėsojnė gėnjeshtra. Pėrfaqėsuesi i organizatės “Zgjohu”, Avni Zogiani thotė se institucionet e Kosovės duhet tė pėrballen me kundėr argumente ndaj kėtij procesi hetimor.


“Pėrgjithėsisht institucionet e Kosovės janė duke vepruar nė atė mėnyrė se si i mėsojnė ndėrkombėtarėt. Pra nuk guxojnė tė flasin pėr krimet qė kanė ndodhur ndaj shqiptarėve nė Kosovė”,tha Zogiani.

Pėrfaqėsues tė organizatave thonė se misioni hetues i Kėshillit tė Evropės i kryesuar nga ish-prokurori zviceran, Dick Marty ėshtė i njėanshėm dhe i motivuar politikisht. Me kėrkesė tė Serbisė Kėshilli i Evropės ka iniciuar hetimet pėr gjoja kidnapimin dhe trafikimin e organeve tė serbėve tė rrėmbyer gjatė luftės nė Kosovė nga ish-ushtarė tė UĒK-sė.
RTK

KMDLNJ kritikon qeveritė e Shqipėrisė dhe Kosovės

Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut vlerėsoi se qeveritė e Republikės sė Shqipėrisė dhe asaj tė Kosovės nuk kanė marrė asnjė veprim pėr ta parandaluar gėnjeshtrat pėr gjoja kidnapimin dhe trafikimin e organeve tė serbėve tė rrėmbyer kinse gjatė luftės nė Kosovė nga ish-ushtarė tė UĒK-sė.

Drejtori ekzekutiv i KMDLNJ-sė, Behxhet Shala, tha se misioni hetues i Kėshillit tė Evropės i kryesuar nga ish-prokurori zviceran, Dick Marty ėshtė i turpshėm, i njėanshėm dhe politikisht i motivuar, ngase kriter pėr hetime po pėrdoret pėrkatėsia etnike dhe viktimat nuk po trajtohen si viktima, por si serbė, romė etj.
RTK

Tirana zyrtare pėrgjigje Martit: Kėrkesa serbe e pabazuar nė prova

Tirana zyrtare i ka komunikuar tė derguarit te Kėshillit tė Evropes, Dik Marti se nuk mund te hetohet ne Shqiperi mbi akuzat e Karla Del Pontes dhe autoriteteve te Beogradit rreth pretendimeve se UCK-ja ka trafikuar organet e serbeve gjate luftes ne Kosove. “Te drejten per te hetuar ne teritorin e Shqiperise e ka vetem Prokuroria shqiptare”, mesohet ti kete thene Ministri i Drejtesise Enekeljed Alibeaj, senatorit zviceran qe kryeson grupin e hetimit ne emer te Keshillit te Europes, ne takimin e zhvilluar ne Tirane.

“Une refezoj te besoj se keto jane te verteta, por do te na pelqente qe kjo ceshtje te hetohej”, i ka thene Marty, ministrit shqiptar te Drejtesise. Por pergjigjia e Alibejt ka qene se “Une refuzoj ti pergjigjem leter porosise se Ministrise serbe te Drejtesise, pasi pretendimet jane pa baze dhe nuk ka prova mbi keto akuza”. Argumenti ka vijuar me tej kur Ministri ka shpjeguar se “Ne asnjė rast shtetasit e huaj nuk kane te drejte te kryejne veprime procedurale hetimore ne territorin shqiptar. Hetimet mund te kryhen nga prokuroria shqiptare vetem me kerkese, leter porosi qe vjen nga shtete e huaja. Ne keto raste prokuroria kryen te gjitha veprimet per zbardhjen e ceshtjes”.

E njėjta bisede ėshtė zhvilluar pak a shume edhe me Ministrin e Brendshem Bujar Nishani dhe me drejtues te Prokurorisė sė Pėrgjithshme. Qėndrimi zyrtar i institucioneve shqiptare rreth hetimit per akuzat e Karla del Pontes ėshtė ai i shprehur nė njė pėrgjigje qe i eshte kthyer Prokurorise serbe nė tetor tė vitit 2008. Kjo kėrkesė ėshtė paraqitur nė formėn e njė akti tė quajtur "Letėr porosi" ku autoritetet e Beogradit kėrkonin vėnien nė dispozicion tė provave dhe dokumentave.

“Por njė kėrkesė pėr ndihmė hetimi do tė duhet tė tregojė nė mėnyrė tė qartė dhe tė saktė se cilat janė aktet konkrete kriminale tė kryera dhe veē kėtyre cilat janė burimet e provave. Madje, vetė kėrkesa e bėrė nga Prokuroria serbe thotė: deri mė tani nuk ka njohuri tė sigurta mbi llojet dhe format e torturave”, ka deklaruar edhe publikisht dite me pare gjate nje interviste per BBC, Ministri Alibeaj . Pra sipas tij, ishte thjesht dhe vetėm njė kėrkesė e bazuar nė asnjė lloj fakti tė marrė nė formė ligjore.

“Sipas rendit juridik serb ishte thjesht dhe vetėm njė kėrkesė e cila nuk ėshtė gjė tjetėr veēse pasojė e thėnies nė librin e zonjės Del Ponte. Sigurisht qė serioziteti i njė bashkėpunimi juridik midis institucioneve shtetėrore apo ndėrkombėtare kėrkon seriozitet mė tė madh sa kaq, sepse njė hetim nėse do tė donim tė ishte i suksesshėm edhe para gjykatave siē pretendon Prokuroria serbe, duhet qė dhe procesi i hetimit tė ishte po kaq serioz”, ka thene Alibeaj.
ALSAT

PD-AAK nėnshkruajnė Memorandum Bashkėpunimi

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės dhe Partia Demokratike e Shqipėrisė nė nivel tė kryetarėve tė partive kanė nėnshkruar Memorandumin e Bashkėpunimit si parti tė qendrės sė djathtė tė tė dy vendeve.

Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės dhe ish-kryeministri i Kosovės, Ramush Haradinaj, me bashkėpunėtorė u prit tė enjten nga kryeministri i Republikės sė Shqipėrisė, Sali Bersiha. Gjatė takimit me kryeministrin Berisha, Haradinaj e njoftoi atė me zhvillimet e pėrgjithshme nė Kosovė, gjendjen politike, situatėn ekonomike dhe interesat e pėrbashkėta tė qytetarėve tė Kosovės dhe Shqipėrisė.

Haradinaj – siē thuhet nė njė komunikatė tė AAK-sė – shprehu bindjen e thellė tė tij dhe tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės se Shqipėria do tė vazhdojė rrugėn e saj tė zhvillimit tė gjithmbarshėm, rritjen ekonomike dhe integrimet evropiane gjatė viteve tė mandatit tė ri tė kryeministrit Berisha.

Duke folur pėr periudhėn e tashme nė prag tė procesit pėr zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit 2009 nė Kosovė, Haradinaj shpjegoi pėrgatitjet qė janė duke u bėrė nė nivel tė pėrgjithshėm pėr kėtė proces tė rėndėsishėm tė vendit. “Ai po ashtu informoi kryeministrin Berisha me pėrgatitjet qė po bėn AAK-ja pėr tė fituar zgjedhjet lokale tė kėtij viti”, thuhet mė tej nė komunikatė.

Kryeministri Berisha ndėrkaq, siē thuhet mė tej, shprehu mirėnjohjen e tij pėr angazhimin e Haradinajt dhe AAK-sė nė bashkėpunimin brenda spektrit politik kosovar dhe mbarė-shqiptar. “Ai vlerėsoi lart rolin dhe kontributin e z. Haradinaj dhe AAK-sė nė rrugėn e Kosovės drejt tė pavarėsisė dhe integrimeve ndėrkombėtare”.

Kjo ėshtė vizita e dytė zyrtare e kryetarit tė AAK-sė nė Tiranė, pas zgjedhjeve tė fundit parlamentare tė Shqipėrisė. Gjatė kėsaj vizite, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės dhe Partia Demokratike e Shqipėrisė, nė nivel tė kryetarėve, pėrkatėsisht Ramush Haradinaj dhe Sali Berisha, kanė nėnshkruar Memorandumin e Bashkėpunimit, nė bazė tė orientimit tė pėrbashkėt programor tė pėrkatėsisė nė familjen politike tė qendrės sė djathtė tė tė dy vendeve.
Telegrafi

Mali i Zi kushtėzon marrėdhėniet diplomatike me Kosovėn

Mal i Zi vazhdon tė kushtėzojė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn. Ministri i Jashtėm malazez, Millan Roēan, ka thėnė se vendi i tij do ta emėrojė ambasadorin nė Kosovė nė momentin qė palėt pajtohen t’i pėrmbushin kushtet, pėr tė cilat janė dakorduar.

"Mund tė them se ne e kemi hapur ēėshtjen e pozitės sė komunitetit tonė nė Kosovė, pėr tė cilėn janė pajtuar tė gjithė", ka thėnė ai. Pėrpos kėsaj kėrkese tė Podgoricės, pėr palėn kosovare ėshtė edhe kthimi i tė zhvendosurve nė shtėpitė e tyre.

Kryediplomati malazez ka pėrmendur edhe zotimin e Prishtinės pėr kthimin e rreth 1500 pjesėtarėve tė komunitetit rom nė shtėpitė e tyre, tė cilėt janė shpėrngulur nga Kosova nė Mal tė Zi, gjatė kohės sė luftės. /ktv/
Telegrafi

Llapjani_HH
07-08-09, 18:47
Kelmendi: Nisja e hetimeve nga KE me prapavijė politike

Ministrja e Drejtėsisė, Nekibe Kelmendi ka thėnė se nisja e hetimeve nga Kėshilli i Evropės lidhur me pretendimet serbe pėr trafikim organesh tė civilėve serbė nga kryengritėsit shqiptarė gjatė luftės, ka prapavijė politike.

Ministrja Kelmendi tha se hetimet e Tribunalit tė Hagės kanė dėshmuar se akuzat e ngritura nga Beogradi janė tė pavėrteta. Ministrja Kelmendi tha se nisja e hetimeve nga Kėshilli i Evropės pėr krime lufte nė Kosovė pėrbėn precedent nė praktikat e kėsaj organizate.
RTK

Situatė e tendosur nė lagjen "Kroi i Vitakut"

Punimet pėr rindėrtimin e shtėpive nė lagjen Kroi i Vitakut nė Mitrovicė janė shtyrė pėr javėn e ardhshme. Zėdhėnėsi i policisė Besim Hoti tha se kėto punime nuk kanė filluar pėr shkak tė paqartėsive qė mund tė kenė pronarėt e shtėpive me autoritetet komunale. Ndėrtimi i shtėpive tė shqiptarėve nė atė lagje ėshtė penguar nga grupe tė serbėve lokalė.

Nė tė njėjtin vend janė duke vazhduar punimet e serbėve pėr ndėrtimin e ndėrtesave, tė cilat janė pa leje tė autoriteteve komunale.
RTK

KEK-u nuk ka plane tė shkyēė konsumatorėt borxhlinj tė veriut tė Kosovės

Zotimet e KEK-ut pėr detyrimin e konsumatorėve borxhlinj nė veriun e Kosovės qė tė paguajnė detyrimet ndaj Korporatės nuk pritet tė zbatohen sė shpejti. I vetmi plan konkret tė cilin KEK-u e prezanton ėshtė ai i ndėrtimit tė njė nėnstacioni 110 kilovoltėsh, nė pjesėn jugore tė Mitrovicės qė do t’i mundėsonte shkyējet selektive edhe pėr veriun.

Tenderi pėr ndėrtimin e kėsaj linje do tė shpallet javėn e ardhme. Por, ndėrtimi i kėsaj linje merr kohė tė paktėn njė vit. Kjo do tė bėhet nė bashkėpunim me KOSTT-in. Borxhet e enklavave ndaj KEK-ut llogariten tė jenė rreth 110 milionė euro.

Ndėrkohė qė veriu i Mitrovicės ėshtė zona e vetme nė Kosovė nė tė cilėn nuk aplikohet as plani ABC i furnizimit me rrymė, dhe sipas tė dhėnave nga KEK-u, ajo shpenzon mė sė shumti energji, 35 megavat orė gjatė muajve tė verės dhe deri nė 70 megavat gjatė muajve tė dimrit.
KTV

Policia e Kosovės nuk zbaton urdhėra tė strukturave paralele


Policia e Kosovės thotė se nuk ka zbatuar asnjė kėrkesė nga strukturat paralele nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Pas raportimeve nė media se organi i rendit ka pranuar dhe zbatuar njė kėrkesė nga strukturat paralele serbe te Mahalla e Boshnjakėve nė pjesėn veriore tė Mirtovicės, zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Arbėr Beka u shpreh se policia ka marrė njė informatė se disa qytetarė po tentonin tė hynin me dhunė nė njė ndėrtesė tė saporinovuar nė veri tė Mitrovicės pėr t’a pėrdorur atė pėr qėllim banimi.

“Nuk ėshtė zbatim i urdhrave qė vijnė nga strukturat jo legjitime. Ka qenė njė informatė dhe sė pari ajo merret si informatė qė ka tė bėjė me ēėshtje tė sigurisė. Ēdo informatė e tillė trajtohet me vigjilencė nga pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės”, sqaron zėdhėnėsi Arbėr Beka.

Ndėrkohė mediat nė Prishtinė kanė raportuar se kėrkesa pėr ndėrhyrje tė policisė ka ardhur nga i ashtuquajturi kryetar i Komunės sė Mitrovicės, Nenad Topliēeviq, qė vjen nga radhėt e Partisė Radikale tė Serbisė. Por policia thotė se ka ndėrhyrė duke marrė parasysh ndjeshmėrinė e lokacionit pėr tė cilin bėhet fjalė.

“Kemi edhe patrulla mikse qė janė tė angazhuara nė Lagjen e Boshnjakėve nė pjesėn veriore tė Mitrovicės qė tė mos ketė incidente, sidomos incidente me motive ndėretnike. Dihet mirė situata nė kėtė pjesė dhe nė lagjen 7 Shtatori nė pjesėn veriore tė Mitrovicės”, thekson Arbėr Beka.

Ndėrtesa pėr tė cilėn bėhet fjalė ėshtė rinovuar nga komuna paralele e Mitrovicės sė Veriut dhe ėshtė financuar me fonde tė qeverisė sė Serbisė.
ALSAT M

Tadiq: Grupe ekstreme shqiptare stėrviten nė Maqedoni

Presidenti serb Boris Tadiq siē njofton agjencia e lajmeve FONET duke folur pėr incidentet e fundit nė Luginėn e Preshevės ka thėnė se kjo ėshtė vepėr e grupeve ekstreme shqiptare tė cilėt intensivisht pėrgatiten pėr veprime tė mėtejme jo vetėm nė territorin e Serbisė, por edhe atė tė Maqedonisė.

“S’ka asnjė dilemė se terroristėt pėrgatiten nė trekėndėshin ndėrmjet krahinės sonė Kosovės dhe Metohisė, Maqedoninė Veriore dhe komunat jugore tė Serbisė nė rajonin e Preshevės dhe Bujanovcit” thotė Tadiq.

Sipas presidentit serb kur ėshtė nė pyetje terrorizmi nė Serbi para se gjithash ka tė bėjė me terrorizmin ekstrem shqiptar nė komunat e jugut nė vend. Ai paralajmėron se Serbia gjendet para sulmit tė krimit tė organizuar rajonal, dhe shton se pėr herė tė parė nė histori ballafaqohet me krim tė organizuar transkontinental nė hapėsirat e Ballkanit perėndimor.
ALSAT M

Ademi: Tadiē tė dorėzojė Mlladiqin, jo tė njollos shqiptarėt

Asgjė e re, kėshtu zėvendėskryeministri Abdulhaqim Ademi e ka vlerėsuar deklaratėn e djeshme tė presidentit serb Botris Tadiē se nė territorin e Maqedonisė stėrviten grupe ekstremiste shqiptare. Mė kėtė deklaratė presidenti serb sipas Ademit dėshiron vetėm tė fus huti nė opinionin shqiptar.

Ademi u bėri thirrje banorėve tė Luginės , Maqedonisė dhe Kosovės qė tė mos bien pre e deklaratave tė kėtilla provokuese tė autoriteteve serbe dhe pėrpjekjeve tė vazhdueshme tė tyre pėr tė njollosur shqiptarėt.

“Unė mendoj se shqiptarėt dhe udhėheqėsia e vendeve qė pėrmenden nė deklaratėn e zotit Tadiē nuk do tė bie nėn provokimet e tyre dhe do tė vazhdojnė me aktivitetet e rregullta dhe do tė vazhdojnė me proceset e integrimit tė rajonit nė Bashkimin Europian, dhe mendoj qė shqiptarėt tani mė nuk kanė nevojė qė tė shqetėsohen sepse deklaratat e tilla janė dėgjuar edhe mė herėt nga funksionarė tė lartė tė Serbisė. Mendoj se Serbia gjithmonė ka dashur tė njollosė, veēanėrisht t'i njollos proceset politike tė shqiptarėve nė rajon, dhe kėtė deklaratė tė zotit Tadiē e shoh nė kėtė vijė”, vlerėson zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi.

Sipas Ademit, Tadiē nuk ka kredibilitet e as tė drejtė morale qė tė jep deklarata pėr gjendjen e sigurisė nė vendet fqinje, ngase ėshtė president i njė vendi qė pas luftės ėshtė shndėrruar nė strehimore kriminelėsh tė kėrkuar nga Gjykata e Hagės.

“Nė radhė tė parė nuk ka tė drejtė tė jap deklaratė pėr gjendjen e sigurisė ose pėr gjendjen politike, pėr ndonjė vend fqinjė, ai nuk ka tė drejtė sepse Tribunali i Hagės tanimė disa vite po kėrkon nga Serbia t'i dorėzoj kriminelėt e luftės. Serbia ėshtė bėrė vend ku strehohen kriminelėt e luftės nga ish Jugosllavia, prandaj nė ēdo deklaratė e shohim tendencėn e tyre pėr tė defokusuar opinionin ose pėr tė njollosur opinionin, pėr tė njollos proceset politike dhe demokratike qė ndodhin nė vendet e rajonit” thekson Abdylaqim Ademi.

Ka reaguar edhe Ministria e Brendshme duke pėrgėnjeshtruar deklaratat e Tadicit. Nė Maqedoni nuk ekzistojnė grupe ekstremiste, kėshtu ka deklaruar zėvendėsministri i Brendshėm Xhevat Buēi.

“Po tė kishim njohuri sigurisht se do tė ishit tė informuar, poqėse do tė kishte raste tė tilla. Nuk ka asi pėrgatitje, dhe meqė thash se nuk ka, do tė thotė se jemi nė rrjedhė e sipėr dhe nuk kemi informata se ka ndonjė ndodhi tė atillė. Ato informata nuk janė tė sakta dhe ne jemi nė rrjedhė dhe nuk ka kurrfarė asi trajnimesh apo grupe terroristėsh nė Republikėn e Maqedonisė” mohon Xhevat Buēi.

Presidenti serb Boris Tadiq, duke folur pėr incidentet e fundit nė Luginėn e Preshevės, tha se ato janė vepėr e grupeve ekstreme shqiptare tė cilėt pėrgatiten intensivisht pėr veprime tė mėtejshme jo vetėm nė territorin e Serbisė por edhe nė atė tė Maqedonisė. Ai tha se njė pjesė e kėtyre grupeve ėshtė duke u stėrvitur nė territorin e Maqedonisė.
ALSAT M

Incidentet nė Preshevė, Tadiē: Vepėr e grupeve ekstreme shqiptare

Presidenti i Serbise duke folur pėr incidentet e fundit nė Luginėn e Preshevės ka thėnė “se kjo ėshtė vepėr e grupeve ekstreme shqiptare tė cilėt intensivisht pėrgatiten pėr veprime tė mėtejme jo vetėm nė territorin e Serbisė, por edhe atė tė Maqedonisė. S’ka asnjė dilemė se terroristėt pėrgatiten nė trekėndėshin ndėrmjet krahinės sonė Kosovės dhe Metohisė, Maqedoninė Veriore dhe komunat jugore tė Serbisė nė rajonin e Preshevės dhe Bujanocit”, citon agjensia e lajmeve FONET, presidentin serb.

”Kur ėshtė nė pyetje terrorizmi nė Serbi para se gjithash ka tė bėjė me terrorizmin ekstrem shqiptar nė komunat e jugut nė vend”, deklaron Tadic. Ai paralajmėron se Serbia gjendet para sulmit tė krimit tė organizuar rajonal dhe shton se pėr herė tė parė nė histori ballafaqohet me krim tė organizuar transkontinental nė hapėsirat e Ballkanit perėndimor. Keto deklarata te ashpra te Tadicit kunder shqiptareve vijne ne kohen kur situata ne Luginen e Presheves ne jug te Serbise eshte e veshtire.

Pėrfaqėsuesit politikė tė Luginės sė Preshevės kane kėrkuar largimin e xhandarmėrisė serbe nga komunat shqiptare dhe i kane bere apel nderkombetareve qė tė nderhyjne per te zgjidhur situatėn.

Ata kane kerkuar ndėrprerjen e akteve brutale, largim pa kushte tė xhandarmėrisė, si dhe tė fillojnė bisedimet mes faktorit shqiptar dhe qeverisė serbe me ndėrmjetėsim ndėrkombėtar, pėr tejkalimin e situatės. Por pergjigjia e autoriteteve te Beogradit ka qene kategorike per te tėrhequr xhandarmėrinė nga Presheva.
ALSAT

Llapjani_HH
07-08-09, 18:47
Durrės, vriten 4 policė dhe 1 civil. I kėrkuari Dajti i plagosur. Jehonė dhe nė median e huaj

Nje masakėr e vertetė ka ndodhur nė orėt e pasdites ne qytetin e Durrėsit ku i shumėkėrkuari Dritan Dajti ka vrare 4 punonjės tė policisė, ndėrsa disa persona te tjere dhe kalimtare te rastit kane mbetur te plagosur. Ngjarja ka ndodhur afer rruges qe te con tek Pista e Vogel ne qytetin e Durresit. Forcat e Operacioneve Speciale ishin ne nje operacion ne ndjekje te Dritan Dajtit, nje nga 8 personat me te kerkuar te Interpolit dhe nje nga emrat me te lakuar te botes se krimit. Ne momentin qe ata kane qene prane automjetit me te cilin udhetonte Dajti, ky i fundit ka nxjerre armen dhe ka qelluar mbi forcat e policise.

Uniformat blu konfirmojne zyrtarisht emrat e kater policeve te vrare. Ata jane Fatos Xhani, Shefi i Forcave te Operacioneve Speciale: Altin Dizdari 33 vjec: Sajmir Duckollari 32 vjec dhe Kastriot Feska 40 vjec. Nderkohe i vrari i peste eshte civil dhe eshte kunati i Dritan Dajtit, Ledion Mara. Vete Dajti nga shkembimi i zjarrit me forcat e policise ka mbetur i plagosur dhe fillimisht u mjekua ne Spitalin e Durresit dhe me pas u transportua ne Spitalin Ushtarak ne Tirane.

Nderkohe ne spitalin e Durrėsit mbėriten edhe tė afėrm dhe familjarė tė 4 policėve tė vrarė. Nderkaq, Ministri i Brendshėm Bujar Nishani shkoi ne drejtorine e policise se Durresit ku zhvilloi nje mbledhje me drejtuesit e uniformave blu ne qytetin bregdetar. Po ashtu nė spitalin e Durresit janė edhe 6 persona te tjere tė plagosur, te cilet kane qene kalimtare te rastit. Por kush eshte Dritan Dajti.

Policia sqaron rrethanat e ngjarjes se rende

Policia ka dhene dhe informacionin paraprak zyrtar rreth ngjarjes. Sipas policise, ne ngjarjen e ndodhur ne 13:45 ne pisten "Iliria" ne Durres, Forcat e operacioneve speciale ishin organizuar pas informacionit te marr per vendndodhjen e Dajtit. "Rreth ores 13.45 nga sherbimet e vendosura eshte konstatuar se personi shume i kerkuar eshte afruar me nje makine Volkswagen tip "Tuareg" me ngjyre te erret, me targa te huaja CR 535 FR. Kur makina kishte ndaluar trupa e operacioneve speciale e ngarkuar me kete detyre ka bere rrethimin e mjetit per te mundesuar arrestimin tij. Gjate nderhyrjes, i shumekerkuari Dritan Dajti ne menyre te menjehereshme ka qelluar me arme ne drejtim te punonjesve te policise dhe si pasoje kane mbetur te vrare 4 punonjes policie, eshte plagosur rende i shumekerkuar Dritan Dajti si dhe ka mbetur i vrare shtetasi Ledion Mara i datelindjes 1986 lindur ne Lushnje, person me precedente kriminale si dhe eshte arrestuar drejtuesi i mjetit te lartpermendur Erges Sotir Xhaxhi, i datelindjes 1987, banues ne Tirane", thuhet ne njoftimin e policise.

Nderkaq, behet e ditur se ne vendin e ngjarjes jane sekuestruar dy pistoleta dhe dy radio policie. Sipas policise hetimet vazhdojne nga nje grup prokuroresh i Prokurorise se Pergjithshme dhe Prokurorise se Krimeve te Renda.

Tragjedia e Durrėsit jehonė dhe nė mediat e huaja

Masakra e ndodhur sot nė qytetin e Durresit ėshtė pasqyruar edhe nė median ndėrkombėtare. Gazeta italiane TG com shkruan se krimineli nė arratisje vrau katėr agjentė tė policisė nė Shqipėri. Gazeta shton se mes tė shumkėrkuarit dhe forcave policore ėshtė zhvilluar njė konflikt i armatosur me armė zjarri, ndėrsa forcat policore ndiqnin tė arratisurin. Krimineli i kėrkuar qė prej vitit 2003, pasi arriti tė largohej nga forcat e policisė gjatė njė seancė gjyqėsore tė procesit tė tij pėr akuzėn e vrasjes, u plagos e mė pas u transportua nė spital.

Agjencia italiane, Libero – News, gjithashtu i kushton rėndėsi lajmit pėr vrasjen e 4 agjentėve tė policisė qė po pėrpiqeshin tė arrestonin nė qytetin e Durrsit tė shumkėrkuarin. Njė tjetėr agjenci italiane, Agjencia e Gazetarisė sė Italisė, komenton: terror dhe vdekje nė njė zonė tė frekuentuar pushimesh nė qytetin e Durrsit. Pesė persona kanė mbetur tė vdekur dhe dy tė plagosur nga shkėmbimi i zjarrit nė plazh. Sipas kėsaj gazete, policia po pėrpiqej tė vinte nė pranga njė person tė dyshuar pėr njė vrasje tė kryer nė vitin 1999. Dritan Dajti, ka reaguar menjėherė pėrballė forcave policore. Gazeta Iris Press thekson se krimineli tenton t’i arratiset policisė, duke i vrarė, e mė pas arrestohet. Sipas gazetės italiane, nė qytetin e Durrsit, njė kriminel nė arratisje vret katėr policė qė pėrpiqeshin ta arrestonin.

Gazeta spanjolle, ADN.es komenton se tė paktėn katėr policė gjetėn vdekjen nė njė shkėmbim zjarri nė qytetin e Durrsit, gjatė njė operacioni pėr tė kapur njė nga kriminelėt mė tė kėrkuar tė vendit. Ndėrsa gazeta polake, Telegram, citon deklaratėn e zėdhėnėsit tė Policisė, Klodian Branka, duke shkruar se tė paktėn 5 persona, duke pėrfshirė katėr policė, u vranė ndėrsa dy tė tjerė u plagosėn nė plazhin e Durrsit gjatė njė operacioni policor. I kėrkuari pėr vrasje, Dritan Dajti hapi zjarr ndaj oficerėve tė forcave speciale qė po pėrpiqeshin ta arrestonin. Sipas tė njėjtės gazetė, Dajti, i cili ėshtė plagosur gjatė shkėmbimit tė zjarrit, ėshtė akuzuar pėr vrasjen e njė biznesmeni nė shkurt tė vitit 1999. Gazeta polake tregon se Dajti u arrestua disa ditė pas vrasjes, por arriti tė arratisej nga gjyqi i tij qė mbahej nė Tiranė, nė vitin 2003.
ALSAT

Llapjani_HH
10-08-09, 17:40
Mat, hetimet pėr organet, banorėt bllokojnė hetuesit e KE

• Hetuesit e KE udhėtonin nė drejtim tė fshatit Gurrė tė Matit pėr tė vėrtetuar akuzat serbe pėr trafik organesh. Pasi u bllokuan pėr rreth dy orė nga banorėt e fshatit, ata jane detyruar tė kthehen mbrapsht.

MAT- Hetues tė Kėshillit tė Evropės janė bllokuar pėr rreth dy orė nga banorė tė fshatit Gurrė nė Mat teksa ishin nisur pėr tė hetuar akuzat e Serbisė nė lidhje me trafikun e organeve, sipas tyre tė kryer nga UĒK-ja.
Pėrfaqėsuesit e KE-sė me nė krye kryesuesin e misionit, Dik Marti sot ne mesdite kanė hasur nė bllokimin e banorėve tė Gurrės tė cilėt kundėrshtuan me forcė hyrjen nė banesėn nė Gurrė ku sipas akuzave tė qeverisė serbe aty janė kryer operacione me qėllim trafikun e organeve tė kryer nga ushtarėt e UĒK-sė ndaj civilėve dhe ushtarėve serbė.
Banorėt u kanė kėrkuar tė huajve dokumenta identifikimi, pasi dyshonin nė atė cfarė komunikuan ata me gojė rreth qėllimit tė ardhjes sė tyre nė fshat. Banorėt u kėrkuan hetuesve mandat pėr kontrollin qė dėshironin tė kryenin nė banesėn e dyshuar si dhe shoqėrimin e prokurorėve tė huaj nga njė prokuror i Matit.
Nė vendngjarje ka mbėrritur menjėherė policia, porse nuk ka mundur tė "ēajė" rrethimin e banorėve pėr tua liruar rrugėn hetuesve drejt "shtėpisė sė damkosur". Pas kėsaj hetuesit e Kėshillit tė Evropės, tė cilėt udhėtonin me automjete te Ministrisė shqiptare tė Drejtėsisė, kanė qenė tė detyruar tė largohen nga fshati Gurrė.
Keshtu hetuesit e KE jane kthyer neTirane pa mundur te kryejne misionin e tyre.

Akuzat e Del Pontes

Sipas akuzatorėve (qeveria serbe dhe Carla del Ponte) bėhet fjalė pėr serbė tė Kosovės, tė mbajtur tė burgosur, qė u zhdukėn gjatė apo pas bombardimeve tė vitit 1999.
Sipas kėtyre burimeve njė numėr i pacaktuar trupash janė trafikuar nė Shqipėri.
Gjykatėsja Del Ponte nė librin e saj “The Hunt” tė botuar nė Itali i mėshon kėtyre rasteve. Pėr kėtė qeveria e Kosovės ka reaguar ashpėr duke hedhur poshtė ēdo akuzė.
“Disa hetues tė UNMIK dhe gazetarė kanė zbuluar shtėpinė nė Burrel (pikėrisht banesa nė fshatin Gurrė) ku bėheshin kėto operacione”, bėn tė ditur gjykatėsja Del Ponte.
“Hetuesit gjetėn pajisje mjekėsore tė pėrdorura gjatė operacioneve si dhe shenja gjaku nė muret e shtėpisė dhe nė dysheme”, rrėfen ajo.
Mė pas Del Ponte shton se kėto hetime u mbyllėn sepse po bėheshin gjithnjė e mė tė vėshtira, thuajse tė pamundura.
Kosova dhe Shqiperia i kane kosnideruar akuzat e Del Pontes te pabaza.
BalkanWeb

Polonia duhet tė vendosė marrėdhėnie me Kosovėn

Eurodeputeti polak, Pawel Zaleski ka thėnė se vendi i tij duhet tė vendos marrėdhėnie me Kosovėn, nė tė gjitha fushat.

"Nė qoftė se tashmė e kemi njohur pavarėsinė, pavarėsisht prej politikės, jemi tė obliguar edhe tė bashkėpunojmė nė tė gjitha sferat e mundshme, para sė gjithash nė sferat qė kanė tė bėjnė me shėrbimet pėr qytetarėt e tė dyja vendeve", ka thėnė Zaleski, deputet i Parlamentit Evropian nga radhėt e Partisė Liberale Qytetare, e cila ėshtė nė pushtet nė Poloni.

Ai ka thėnė se Polonia nuk ka vendosur ende marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn, pėr shkak tė mosmarrėveshjeve tė ashpra midis presidentit Leh Kaēinski dhe qeverisė sė vendit rreth njohjes sė Kosovės. Kaēinski ka paralajmėruar se do tė vėrė veto ndaj tė gjitha pėrpjekjeve tė qeverisė pėr hapjen e Ambasadės sė Polonisė nė Prishtinė dhe pėr dėrgimin e ambasadorit nė Kosovė.

Vendosja e marrėdhėnieve midis Polonisė e Kosovės ėshtė shtruar pas njė incidenti qė ndodhi nė postėn kryesore nė kryeqytetin polak, Varshavė. Reporterėt e tė pėrditshmes "Zheēpospolita" nuk kanė mundur ta dėrgojnė njė pako nė Kosovė, pasi njė sporteliste e postės nuk e ka gjetur emrin e Kosovės nė listėn e vendeve me tė cilat bashkėpunon posta polake.

Reporterėve u ėshtė thėnė se paketat qė dėrgohen nė Kosovė do tė kthehen prapa, nė qoftė se nė to nuk shkruhet Serbia/UNMIK. "Problemi i dėrgesave tregon se ėshtė e nevojshme qė sa mė parė tė vendosen lidhjet midis Polonisė dhe Kosovės. Duhet tė jemi parimorė', ka thėnė eurodeputeti Pavel Zaleski.

Polonia ka qenė ndėr vendet e para qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Qeveria e kėtij vendi e ka njohur shtetin e Kosovės vetėm 9 ditė pas shpalljes sė pavarėsisė. /QIK/
Telegrafi

Reportazh, ēfarė historie do tė mėsojnė serbėt e Kosovės


Marko Bojdaniviē luan me top, nė oborrin e shtėpisė sė tij nė Kllokot, njė fshat qė brenda pak muajsh do tė jetė njė nga 5 komunat e reja me shumicė serbe, qė pritet tė formohen sipas propozimit tė Ahtiaarit. Nė shkollėn e tij, e cila financohet nga Qeveria e Beogradit, ai ka mėsuar njė histori krejtėsisht ndryshe nga ajo qė mėsojnė bashkėmoshatarėt e tij shqiptar, me tė cilėt i ndanė vetėm njė rrugė. Nė librat serb tė historisė Kosova trajtohet si pjesė e Serbisė. Ndryshe nga Marko, bashkėmoshatari i tij Altin Emini ka mėsuar njė histori krejtėsisht tė ndryshme pėr Kosovėn, e cila dikur sipas librit tė historisė qė ai mėson, kishte qenė pjesė e Shqipėrisė.

“Dardanėt kishin mbretėrinė e tyre. Dardanėt kishin formuar shtetin e tyre”, thotė Altin Emini, nxėnės i klasės sė IV nė fshatin Zhiti tė Vitisė.
Shuarja e strukturave paralel nė arsim dhe integrimi i nxėnėsve serb nė sistemin arsimor tė Kosovės, do tė jetė njė ndėr sfidat mė tė vėshtira pėr Ministrinė e Arsimit. Pėr tė harmonizuar kurrikulat shkollore ėshtė formuar edhe njė komision i pėrbashkėt prej 7 anėtarėsh, nga tė cilėt 3 janė shqiptarė, 3 serbė dhe 1 ndėrkombėtar.

“Gjatė muajve nė vijim ekspertėt tanė do tė punojnė nė harmonizimin e kurrikulave dhe nė momentin kur t’i kemi tė harmonizuar kurrikulat me Republikėn e Kosovės, pėr nxėnėsit nė gjuhėn serbe atėherė kėta nxėnės do tė jenė nė gjendje tė jenė pjesė e sistemit tonė arsimor. Kuptohet qė kjo varet mė tepėr edhe nga procesi i decentralizimit, i krijimit tė komunave tė reja, i shuarjes sė strukturave paralele dhe i shtrirjes sė pushtetit tė Republikės sė Kosovės nė tėrė territorin e ri dhe nė pėrputhje me kėtė do tė kem njė gjendje tjetėr nė fushėn e arsimit”, deklaron Enver Hoxhaj, ministėr i Arsimit nė Kosovė.

Misioni duket i pamundur. Serbėt e Kosovės mendojnė ndryshe, edhe pse realiteti dikton situatė tė re. Ata vazhdojnė ti mbeten historisė dhe tė ardhmes paralele.

“Nxėnėsit shqiptarė duhet tė kenė shkollat e tyre dhe tė mėsojnė historinė e tyre, ndėrsa nxėnėsit serb shkollat dhe historinė e tyre. Ndėrsa tė gjithė tė jetojmė sė bashku’, shprehet Milivoje Bojdaniviē, banor serb nė Kllokot tė Vitisė.

Qeveria e Beogradit financon ende strukturat paralele nė arsim, ku nxėnėsit serb mėsojnė sipas plan-programeve tė Ministrisė serbe tė Arsimit, duke mos pėrfillur institucionet e Kosovės. Ata kanė edhe Universitetin e tyre nė Veri tė Mitrovicės, i cili po ashtu, punon sipas plan-programeve tė Qeverisė sė Beogradit.
ALSAT M

Kthehet nė punė, kryetari i Ferizajt

Qindra punonjės tė administratės sė Ferizajt dhe qytetarė, e kanė pritur tė hėnėn paradite kthimin nė punė tė kryetarit tė komunės, Bajrush Xhemaili, i cili ishte lėnduar rėndė mė 21 maj tė kėtij viti, nė njė aksident trafiku nė Veternik tė Prishtinės.

Kryetari Xhemaili nuk ėshtė prononcuar pėr media, por merret vesh se ai do ta fillojė punėn e pėrditshme nė fillim tė shtatorit, pas njė kurimi shtesė.

Pėr nesėr ėshtė paralajmėruar njė konferencė me gazetarė, pėr hollėsi rreth angazhimeve tė mėtejshme tė kryetarit tė Ferizajt. (KosovaLive)
Gazeta expres

Pa kamera nė vendvotime, vendos KQZ

Komisioni Qendror i Zgjedhjeve (KQZ) nuk e ka miratuar kėrkesėn e disa prej partive opozitare pėr vendosjen e kamerave nė vendvotime nė zgjedhjet komunale tė 15 nėntorit.

KQZ-ja konsideron se transparenca e votimit duhet tė sigurohet nė forma tė tjera.

“Vendimi i KQZ-sė ėshtė negativ sa i pėrket vendosjes sė kamerave, pra nuk ka kamera nė vendvotime. Transparenca do tė sigurohet nė mėnyra tjera, pėrmes KKZ-ve dhe KVV-ve. Kemi mbi 3000 vendvotime prandaj vendosja e kamerave nuk ėshtė e nevojshme dhe se do tė jetė pengesė pėr rrjedhjen normale tė procesit tė zgjedhjeve”, tha kryetarja e KQZ-sė, Nesrin Lushta.

Duke folur pas takimit qė zhvilloi sot KQZ-ja, Lushta garantoi se pavarėsisht qė kamerat nuk do tė vendosen qė qendrat e votimit do tė ketė transparencė gjatė tėrė rrjedhės sė procesit.

Pavarėsisht premtimit tė qeverisė sė do tė pėrmbushė tė gjitha kėrkesat e KQZ-sė, Lushta ka thėnė se vendimi pro kamerave do tė ishte i pazbatueshėm pėr shkak se do tė duhej tė ndryshohej ligji pėr buxhet.

Ndėrsa Betim Gjoshi nga radhėt e PDK-sė ka thėnė se vendosja e kamerave do tė ndikonte nė privatėsinė e votuesve dhe nuk ka tė bėjė asgjė me transparencėn e procesit zgjedhor.
Gazeta expres

Air Dardania i lė pa fluturuar drejt Gjermanisė rreth 300 udhėtarė

Rreth 300 udhėtarė kanė mbetur pa fluturuar pėr nė Gjermani pėr shkak se kompania spanjolle PRON AIR ka ndėrprerė bashkėpunimin me Agjencinė e fluturimeve “Air Dardania” ngase kjo e fundit nuk i ka paguar detyrimet financiare nė vlerė prej 240 mijė euro pėr kompaninė spanjolle.

Qytetarėt tė cilėt kanė paguar deri nė 440 euro pėr njė biletė janė ankuar se askush nuk u ka dhėnė sqarime ēfarė po ndodh.

Drejtuesit e Aeroportit tė Prishtinės kanė deklaruar se ky ėshtė problem i “Air Dardania” dhe se agjencionit nė fjalė nuk do t`i lejohet operimi i mėtutjeshėm nė aeroporti.

Ministria e Transportit ka premtuar kompensimin e tė hollave tė biletės. /ktv/
Telegrafi

Llapjani_HH
10-08-09, 17:41
Nga 92 shkolla, vetėm 2 me emra shqip

Edhe iniciativat e ndryshme pėr pavarėsi tė shkollave kanė hasur nė veshin e shurdhėr tė Ministrisė sė Arsimit.

Nga gjithsej 92 shkolla tė mesme nė tėrė territorin e Maqedonisė, vetėm dy mbajnė emra shqip. Gjimnazi "Dr.Ibrahim Temo" nė Strugė dhe "Zef Lush Marku" nė Shkup janė dy shkollat e mesme qė kanė emra shqip, ndėrkohė qė nė Tetovė, 6 shkolla tė mesme dhe me nxėnės gati etnikisht tė pastėr shqiptar, kanė emra tė personaliteteve tė etnikumit maqedonas. Gjimnazi "Kiril Pejēinoviq", shkolla e tekstilit "Goce Stojēevski", ajo e bujqėsisė "Mosha Pijade", ekonomia "8 Shtatori", mjekėsia "Nikolla Shtejn" dhe shkolla "Todor Skaloski-Tetoec", janė shkollat e mesme ku mėsimi vijohet nė shqip, ndėrsa emrat janė nė maqedonisht.


Nė Komunėn e Tetovės arsyetohen se nė adresė tė Ministrisė sė Arsimit, janė dėrguar kėrkesa pėr ndėrrimin e emrave tė disa shkollave, megjithėse pėrgjigje nuk kanė pranuar.
"Kemi dorėzuar kėrkesa zyrtarė pėr ndėrrimin e emrave tė shkollave tė mesme, pasi nga gjashtė objekte shkollore tė mesme, asnjė nuk mban emėr tė ndonjė personaliteti ose ngjarje me karakter shqiptar. Pėrgjigje nuk kemi marrė deri tani, ndėrsa sigurojmė se kėtu nuk do tė ndalemi", kanė thėnė nė Komunėn e Tetovės.


Situatė e njėjtė ėshtė edhe nė Gostivar, Kumanovė, Dibėr dhe Kėrēovė. Nė Gostivar, gjimnazi ka emrin "Gostivari", ndėrsa tė njėjtin emėr e mban edhe shkolla e mesme e ekonomisė, si dhe ajo e tekstilit. Ndėrkohė, nė kryeqytet, nga gjithsej 26 shkolla tė mesme vetėm njė figuron me emėr shqip, edhe atė "Zef Lush Marku".


Nė Komunėn e Ēairit, territor nė tė cilin funksionon vetėm shkolla e mesme tregtare "Cvetan Dimov", thonė se nėn ingerencė tė Komunė bėjnė pjesė vetėm shkollat fillore, dhe jo ato tė mesme. "Megjithėse do tė parashtrojmė kėrkesė nė Qytetin e Shkupit pėr emėrimin e ndonjė shkolle me emėr shqip, sė paku nė ato ku nxėnėsit shqiptarė janė me shumicė".

Ndėrkohė, nė kabinetin e kryetarit tė Qytetit tė Shkupit, Koce Trajanovski, askush nuk dėshiron tė komentojė pse nė kryeqytet, vetėm njė shkollė nga gjithsej 26 mban emėr shqip.

Ndėrkaq, nė Kėrēovė, gjimnazi mban emrin "Mirko Milevski, ndėrsa nė Kumanovė, edhe pse funksionojnė katėr shkolla tė mesme, asnjė nuk figuron nė gjuhėn shqipe. Madje, nė kėtė qytetet ku shqiptarėt kanė mė shumė paralele nė shkollat e ndara se maqedonasit, assesi tė arrihet qė sė paku, gjimnazi tė pavarėsohet nga shkolla qendrore. Nė kėtė qytete janė shėnuar edhe problemet mė tė mėdha me arsimin shqip tė mesėm, pasi nga paslufta e vitit 2001, nxėnėsit shqiptarė ndjekin procesin arsimor nė kushte tė tmerrshme. Edhe iniciativat e ndryshme pėr pavarėsi tė shkollave kanė hasur nė veshin e shurdhėr tė Ministrisė sė Arsimit.

Nė Kumanovė, aktualisht funksionojnė tetė objekte tė ndara pėr katėr shkolla tė mesme. Ekonomia mban emrin "Pero Nakov", ajo profesionale "Kiro Burnaz", gjimnazi "Goce Dellēev", ndėrsa teknika "Nace Bugjoni".

Nė Dibėr funksionon vetėm njė shkollė e mesme "Zdravko Ēoēkovski", nė tė cilėn pėrfshihet edhe gjimnazi dhe ekonomia.
Ndėrkohė, nė Ministrinė e Arsimit fajin ua hedhin statusit tė shkollave dhe udhėheqjes sė saj.
Agim Rushiti, pėrgjegjės pėr arsim tė lartė nė Ministrinė e Arsimit, shprehet se ēėshtja e emrit tė njė shkolle tė mesme duhet tė rregullohet nė bazė tė statutit tė vetė shkollės, dhe iniciativa duhet tė dale pikėrisht nga to, pastaj tė shkon nė Komunė, e cila tanimė ėshtė edhe pėrgjegjėse, themeluese dhe menaxhuese pėr shkollat e mesme, e pastaj ai propozim duhet tė sillet nė ministri. "Sepse, Ligji i vetė ministrisė ėshtė shumė i qartė ku thotė se Ministria miraton vetėm statutin e shkollės, nė tė cilėn duhet tė pėrfshihet edhe emri. E njėjta procedurė ėshtė edhe pėr shkollat e fillore", ka thėnė Rushiti.
Vedat MEMEDALIU, gazeta Koha Maqedoni
Mesazhi.com

Llapjani_HH
11-08-09, 16:42
Hetimet pėr akuzat e Del Pontes, Islami: KE ka tė drejtė tė hetojė

Trafiku i organeve tė serbėve nė Gurrė tė Matit nuk ėshtė mė njė problem individual, por njė cėshtje mes shtetesh. Ish ministri i jashtėm dhe njėkohėsisht njė prej pėrfaqėsuesve tė delegacionit shqiptar nė Kėshillin e Europės, thotė se Shqipėria ėshtė e detyruar tė lejojė hetimet qė ndėrrmer vete Strazburgu.

"Problemi eshte me i komplikuar se kaq, nuk behet thjesht se zonja Del Ponte ka bere nje deklarate dhe familja duhet te lejoje hetimin, por kjo tani ka kaluar nepermjet KE, ku Shqiperia eshte anetare dhe eshte e detyruar te pranoje komisione te ndryshme investigimi qe vijne ne Shqiperi, per te bere investigimin mbi bazen e nje vendimi qe ka marr Asambleja Parlamentare e KE", thote Kastriot Islami.

Familja Katuci nė Gurrė tė Matit, u bė e famshme pas akuzave tė ish kryeprokurores sė Hagės Karla del Ponte. Kjo e fundit nė kujtimet e saj pretendon se ėshtė kryer transplant i organeve tė serbėve. Islami thotė se qeveria shqiptare duhet tė angazhohet pėr tė dėmshpėrblyer tė prekurit nga ky hetim.

"Eshte ne detyren e qeverise te marr persiper te gjithe krijimin e kushteve per misionin e KE, por nga ana tjeter duhet te krijoje te gjitha kushtet qe te mos ndodhe asgje me individin, aq me teper nese do te kishte demtime nga investigimi te merrte persiper kompensimin e te gjithe demtimeve eventuale qe mund te vini nga ky investigim", vijon Islami.

Njė ditė mė parė grupi i hetimit nuk u lejua tė hynte nė familjen Katuci, ndėrsa javėn e shkuar kryetari i delegacionit tė KE, Dik Marti bisedoi me autoritete mė tė larta tė shtetit shqiptar pėr kėtė cėshtje.
ALSAT

Xhemaili do tė rikandidojė pėr kryetar

Kryetari i Komunės sė Ferizajt, Bajrush Xhemaili, ka paralajmėruar se do tė kandidojė sėrish pėr kryetar tė kėsaj komune, nė zgjedhjet komunale qė zhvillohen mė 15 nėntor.

“Ka qenė ky njė mandat xhuxh, do tė thosha. Pėr kėto dy vjet kemi punuar mjaft, por pėr ta rrumbullakėsuar vizionin qė kam pėr Ferizajn, mė duhet edhe njė mandat”, tha Xhemaili, njė ditė pasi i ėshtė kthyer punės, pas njė ndėrprerjeje gati tremuajshe, pėr shkak tė aksidentit nė trafik.

Kryetari i Ferizajt ishte pėrfshirė nė njė aksident trafiku nė Veternik tė Prishtinės, mė 21 maj tė kėtij viti, nė tė cilin njė person kishte humbur jetėn dhe tre tė tjerė ishin lėnduar rėndė e lehtė.

Ai sot ka shprehur dhembjen e thellė pėr humbjen qė ka pėsuar nė aksident, sidomos njė familje nga komuna e Lipjanit. “Me keqardhje e dhembje tė thellė, kam mėsuar se nė aksidentin, viktimė e tė cilit kam qenė edhe vetė, ka pasur edhe humbje jete. Me sinqeritetin mė tė madh, familjes Rrustemi nga fshati Banullė, e cila ka humbur djalin Labinot Rrustemi, i shpreh ngushėllimet mė tė thella, me besimin se jemi pjesė e njė dhembjeje tė pėrbashkėt dhe dua sinqerisht tė jem edhe pjesė e pėrballimit tė asaj dhembjeje”, u shpreh tė martėn Xhemaili.

Kryetari i Ferizajt ėshtė paraqitur nė punė njė ditė mė parė, por ai do tė ushtrojė funksionin e tij nga fillimi i shtatorit, pas njė trajtimi shtesė mjekėsor, raporton KosovaLive.
Gazeta expres

Boshnjakėt kosovarė kėrkojnė nga Bosnja tė njohė Kosovėn

Forumi i Boshnjakėve tė Kosovės ka kėrkuar nga Bosnja e Hercegovina tė njohė pavarėsinė e Kosovės, thuhet nė njė komunikatė tė kėtij forumi, tė lėshuar pėr opinion pas vizitės sė Mustafa Ceriqit, kryetar i Bashkėsisė Islame tė BeH nė vendin tonė.

Bashkėsia e boshnjakėve tė Kosovės po ashtu ka kėrkuar qė shteti i Bosnjės e Hercegovinės sa mė parė tė njohė dokumentet e Kosovės, nė mėnyrė qė boshnjakėt dhe banorėt tė tjerė tė Kosovės tė mund tė udhėtojnė lirshėm nė kėtė shtet.

"Angazhohemi qė Bosnja e Hercegovina tė njohė Republikėn e Kosovės, ashtu siē kanė bėrė shtetet tjera qė janė krijuar nga njėsitė federative tė ish-RFSJ-sė, dhe tė pėrcjellė (vendimin) e shumicės sė shteteve tė BE-sė dhe tė SHBA-ve", thuhet nė komunikatėn e botuar nė agjencinė informative MINA, tė Bashkėsisė Islame tė BeH.
Mesazhi.com

Vritet edhe njė muslimane

Njė afariste e suksesshme turke vritet mizorisht nė kryeqytetin e Holandės, Amsterdam.

Arzu Erbash Ēakmakēė, pronare e ēerdhes pėr fėmijė "Moedres Schoot", nė Amsterdam, ka humbur jetėn si pasojė e njė sulmi me thikė. 12 goditje vdekjeprurėse me thikė kanė lėnė tė vdekur nė vend tė ngjarjes kėtė afariste turke e cila ishte 33 vjeēare dhe nėnė e dy fėmijėve.

Arzu Erbash Ēakmakēė nė vitin 2006 ishte shpallur afaristja mė e suksesshme e muajit dhe kishte zėnė faqet e para tė njė reviste ekonomike holandeze. Nė ēerdhe tė saj janė tė punėsuar 60 punėtorė. Para katėr muajsh ajo ishte pritur edhe nga familja Mbretėrore e Holandės.

Babai i tė ndjerės ka deklaruar pėr gazetat turke se vajza e tij ndihmonte shumė tė varfrit. Vetėm gjatė vizitės sė saj tė fundit nė Rize tė Turqisė, qė kishte ndodhur para 2 jave, ajo kishte ndihmuar 50 familje pėr ta pėrballuar dimrin me artikuj ushqimorė, veshmbathje dhe mjete pėr nxehje. /Gazeta Hurriyet/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
12-08-09, 17:25
Policia ka arrestuar njė qytetarė serb tė dyshuar pėr krime lufte

Policia e Kosovės ka arrestuar nė afėrsi tė Prizrenit njė qytetar serb tė Kosovės, tė dyshuar pėr krime lufte nė periudhėn 1998-1999. Zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka, ka thėnė se i dyshuari ėshtė Goran Vuēkoviq, 33 vjeē, i cili po mbahet nė qendrėn e paraburgimit nė Prizren. Zėdhėnėsi i policisė, Arbėr Beka, po ashtu ka thėnė se pėr kėtė rast ėshtė njoftuar edhe policia dhe prokuroria speciale e EULEX-it.

Zėdhėnėsi Arben Beka ka sqaruar se tė arrestuarit Goran Vikēeviq gjykatėsi hetues ia ka shqiptuar masėn e paraburgimit nė kohėzgjatje prej 48 orėsh.
Zėdhėnėsi Beka ka sqaruar se mė 8 gusht policia ka pranuar kallėzim ndaj Voēkoviqit me qė ka kėrcėnuar dikė.

“Pas kėsaj nė saje tė verifikimeve nga ana e Policisė sė Kosovės dhe Policisė sė EULEX-it pėr hetimin e krimeve tė luftės, ėshtė konstatuar se Vuēkoviq gjendet nė listėn e tė dyshuarve pėr krime lufte tė kryera nė Kosovė”, ka thėnė zėdhėnėsi Beka. I dyshuari Vuēkoviq ėshtė arrestuar nė fshatin Mushnikovė, afėr Prizrenit.
RTK

RTK ka emetuar xhirime ekskluzive tė bisedave tė tre spiunėve serbė tė arrestuar dy muaj mė parė

Radiotelevizioni i Kosovės ka siguruar xhirime ekskluzive ku shihen tre spiunėt serbė duke biseduar rreth blerjes sė dėshmive tė rrejshme. Nga bisedat vėrtetohet se tė arrestuarit ofronin shuma tė mėdha parash nė kėmbim tė dėshmive tė rrejshme pėr transplantim organesh, pėr tė cilat ata thonė se Qeveria e Serbisė do tė paguaj deri nė 100 mijė euro.

Nė xhirimet ekskluzive tė Radio Televizionit tė Kosovės, tė emetuara nė lajmet qendrore tė datės 11 gusht (mbrėmė) shumė qartė paraqiten tre spiunėt e arrestuar serbė duke iu premtuar shumat e parave personave pėr tė cilėt ata kanė shpresuar se do tė dėshmojnė rrejshėm pėr gjoja transplantimin e organeve.

Nė pyetjen e njė “dėshmitari” se kush do i paguaj paratė, individi apo shteti, spiunėt serbė pėrgjigjen shumė qartė se kėtė do ta bėjė shteti i Serbisė, respektivisht Serbia. Kjo ėshtė ēėshtje e kryer, thotė njėri prej tyre dhe se nuk do tė ketė kurrfarė problemesh, por se pėr kėtė ėshtė e domosdoshme njėfarė procedure.

Igor Juēinac, serb kosovar, Millutin Radonoviq dhe Predrag Zheljkoviq – shtetas tė Serbisė, tė arrestuar si spiunė tash mė edhe pėrmes fakteve vizuale, vėrtetohet t’iu kenė ofruar personave shuma tė majme parash nė kėmbim tė deklaratave tė rrejshme pėr transplantim organesh.


Tėrė materiali ekskluziv mund tė shikohet nė web faqen tonė, duke klikuar nė linkun Lajmet qendrore 19:30.
RTK

Llapjani_HH
13-08-09, 17:36
Zgjedhjet serbe forcojnė strukturat paralele?

Zgjedhjet serbe, qė janė paralajmėruar tė mbahen kėtė fundjavė nė Kosovė, nuk do tė pengohen nga institucionet kosovare. Pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile thonė se mbajtja e tyre forcon strukturat paralele serbe.

Autoritetet nė Prishtinė thonė se nuk do tė ndėrmarrin asgjė pėr tė penguar mbajtjen e zgjedhjeve serbe kėtė tė diel nė Komunėn e Prishtinės dhe atė tė Pejės, tė cilat, nėn organizimin e Qeverisė sė Serbisė, po mbahen sėrish pėr shkak tė parregullsive nė kėto dy qendra votimi gjatė zgjedhjeve tė kaluara.

Zėdhėnėsi i presidencės sė Kosovės, Xhavit Beqiri, thotė se ato janė njė mjet tjetėr nė vazhdėn e politikės sė Beogradit karshi qytetarėve serbė tė Kosovės, por thekson se nuk do tė ndėrhyhet nė zhvillimin e tyre nė dy komuna, pėr shkak tė stabilitetit nė vend.

“Fakti qė kėto zgjedhje nuk pranohen nga institucionet legale tė Kosovės as ato ndėrkombėtare qė veprojnė nė Kosovė, i bėn tėrėsisht ato zgjedhe tė pavlefshme, andaj dhe nuk janė marrė veprime, tė cilat nė ēfarėdo forme mund tė krijonin tensione tė panevojshme”, tha Beqiri.

Pėrfaqėsues tė institucioneve kosovare, ata tė opozitės, por edhe tė misioneve ndėrkombėtare, kanė inkurajuar serbėt qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit nė Kosovė.

Beqiri rikujton se, nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės, kėto zgjedhje janė zgjedhjet e vetme legale nė Kosovė.

“Ato janė zgjedhjet e vetme legjitime, nė tė cilat, pėr fat tė mirė, do tė marrin pjesė edhe subjekte tė rėndėsishme tė bashkėsisė etnike serbe ne Kosovė, ashtu siē marrin pjesė edhe partitė e tjera etnike nė Kosovė”, theksoi ai.

Mbajtja e zgjedhjeve serbe mė 16 gusht nė Kosovė vėshtrohet me njė sy mė kritik nga pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile.

Aktivisti i Lėvizjes Vetėvendosje, Glauk Konjufca, mendon se zhvillimi i kėtyre zgjedhjeve nė Graēanicė tė Prishtinės dhe nė Gorazhdec tė Pejės ndikon nė forcimin e strukturave paralele serbe nė Kosovė dhe, siē shprehet ai, i mundėson Beogradit tė manipulojė mė lirshėm nė zona tė caktuara tė vendit.

Konjufca e quan tė gabueshme qasjen e faktorėve vendimmarrės vendorė dhe ndėrkombėtarė nė lidhje me kėto zgjedhje, por edhe nė lidhje me strategjinė promovuese pėr zgjedhjet lokale tė shtetit tė Kosovės.

“Strategjia e institucioneve kosovare dhe e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr t’i joshur serbėt qė tė marrin pjesė nė zgjedhjet lokale, niset nga premisa e pasaktė, madje kundėrproduktive, sipas sė cilės, sa mė shumė qė ne t’i ofrojmė Serbisė, atėherė do ta bindim atė qė t’i urdhėrojė serbėt qė tė kyēen nė institucionet e Kosovės”, u shpreh Konjufca.

Konjufca tėrheq vėrejtjen se injorimi, siē e quan ai, i organizimeve tė tilla tė Beogradit nė Kosovė do tė pengojė dhe integrimin e serbėve nė jetėn institucionale dhe shoqėrore nė Kosovė.

“Duke iu pėrgjigjur strategjisė sė Serbisė nėpėrmjet koncesioneve tė ardhshme, unė mendoj qė nuk do tė mund t’i integrojmė serbėt nė Kosovė dhe strukturat paralele nuk do tė zhduken”, tha ai.

Qė nga shpallja e pavarėsisė sė Kosovės vitin e kaluar, Qeveria e Serbisė ka organizuar dy herė zgjedhjet e saj nėpėr zonat e banuara me serbė nė Kosovė.
Radio Evropa e Lirė

Zgjedhjet serbe, nuk pengohen

Ndonėse vlerėsohen si akt jolegjitim dhe provokim i radhės nga Beogradi zyrtar, “pėr hir tė stabilitetit nė Kosovė”, zgjedhje lokale serbe nė Graēanicė dhe Gorazhdec, nuk do t’i ndalojė askush.

Nė bazė tė fjalėve tė pėrfaqėsuesve tė institucioneve kosovare dhe atyre ndėrkombėtare, zgjedhjet lokale serbe nė Graēanicė dhe nė Gorazhdec tė Pejės, tė paralajmėruar pėr kėtė diel, nuk do tė pengohen.

Ndonėse vlerėsohen si akt jolegjitim dhe provokim i radhės nga Beogradi zyrtar, “pėr hir tė stabilitetit nė Kosovė”, edhe kėto zgjedhje nuk do t’i ndalojė askush.

Kjo ėshtė hera e dytė qė Serbia organizon zgjedhje nė Kosovėn e pavarur, megjithėse zgjedhjet e fundit, nė maj tė vitit tė kaluar, janė mbajtur para hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės.

Autoritetet e Serbisė kanė bėrė tė ditur se pėr shkak tė parregullsive nė zgjedhjet e fundit, nė komunėn e Prishtinės dhe tė Pejės do tė mbahen zgjedhje tė jashtėzakonshme mė 16 gusht.

Zėdhėnėsi i Presidencės, Xhavit Beqiri, ka thėnė se qėndrimi i tė gjitha institucioneve tė Republikės sė Kosovės, por edhe i Presidentit Fatmir Sejdiu, ėshtė qė zgjedhje nė Kosovė nuk mund tė organizojė askush pėrveē institucioneve kosovare.

Megjithėkėtė, nga fjalėt e tij mund tė kuptohet se komuniteti serb nė Graēanicė dhe Gorazhdec nuk do tė pengohet tė dalė nė zgjedhje tė organizuara nga shteti fqinj.

“Siē e dini, institucionet e Republikės sė Kosovės vazhdimisht kanė ndjekur njė politikė shumė tė kujdesshme nė raport me minoritete, pėr hir tė stabilitetit nė vend, por edhe pėr krijimin e njė fryme tė re tė bashkėpunimit tė rajonit”, ka thėnė Beqiri, pėr Express.

Ai konsideron se organizimi i kėtyre zgjedhjeve ėshtė edhe njė truk i ri nė vazhdėn e manipulimeve politike qė bėn Beogradi zyrtar me qytetarėt e komunitetit serb nė Kosovė.
“Institucionet e Kosovės nuk do tė marrin karremin e Beogradit, as kėsaj radhe, pra nuk do bien pre e provokimeve qė bėn Beogradi zyrtar”, ka thėnė ai.

Ai thotė se kėto zgjedhje janė absolutisht jolegjitime dhe nuk do tė kenė kurrfarė efekti nė Kosovė. “Pėr institucionet e Kosovės tė ashtuquajturat zgjedhje janė krejtėsisht tė paqena dhe nuk pėrcaktojnė gjė”, ka thėnė Beqiri.

Ndėrkaq, zėdhėnėsi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare Kai Mueller-Berner ka thėnė se Presidenti i Kosovės e ka caktuar 15 nėntorin si datė pėr zgjedhjet lokale, nė pėrputhje me Kushtetutėn e Kosovės dhe ligjet e saj. “Kjo do tė jetė njė mundėsi e shkėlqyeshme pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės nga tė gjitha komunitetet qė tė shfrytėzojnė tė drejtėn e tyre demokratike pėr tė votuar dhe pėr t’u dėgjuar zėri i tyre”.

Nga ana tjetėr, analisti politik Ramush Tahiri vlerėson se zgjedhjet serbe janė njė agresion politik dhe juridiko-ligjor mbi Kosovėn. “Pėr zgjedhjet presidenciale dhe parlamentare ( tė Serbisė) mund tė jemi pak fleksibilė, mirėpo pėr zgjedhjet lokale jo, sepse, domethėnė, ėshtė pushtet i Serbisė nė Kosovė. Kjo nuk lejohet me asnjė normė. Pėrndryshe, kjo ėshtė kundėr vetė sovranitetit dhe pavarėsisė sė Kosovės dhe Kosova nuk mund edhe tė jetė e pavarur, edhe tė ketė komuna tė pushtetit serb ose tė Serbisė nė Kosovė”, ka thėnė ai pėr radion Europa e Lirė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
13-08-09, 17:37
Edhe Presidenca

Nė tė gjitha kontratat qė ka testuar Auditori nė Zyrėn e presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, ka gjetur shkelje tė prokurimit. Ligji ėshtė shkelur me rastin e furnizimit me derivate, telefona mobilė, servisim dhe mirėmbajtje tė automjeteve. Tenderėt nė kėtė zyrė jepen pa qenė tre operatorė, e nė rastin mė tė keq, edhe kur ėshtė operatori i vetėm, si dhe ka mungesė dokumentesh.

Zyra e presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, nuk i ka rezistuar joshjes pėr tė shkelur Ligjin i prokurimit. Nė kėtė zyrė, tenderėt jepen nga zyrtarėt e prokurimit pa qenė tri kompani tė pėrgjegjshme.

Ka raste edhe kur firmat fituese tė tenderėve nuk kanė kompletuar dokumentacionin e kėrkuar nė bazė tė Ligjit tė prokurimit. Sė paku kėshtu thotė raporti i Auditorit pėr vitin 2008 pėr Zyrėn e presidentit tė Kosovės.

Raporti tregon se nė prokurim janė gjetur shkelje tė mėdha nė disa raste kur auditorėt kanė testuar kontrata tė ndryshme. Pėrveē kėsaj, Zyra e presidentit ka shkelur ligjin duke mos hapur fare tenderė nė shuma qė e kalojnė vlerėn e 10 mijė eurove.

“Pėrzgjedhja e operatorėve ekonomikė, nė katėr lėndė tė testuara nga auditorėt ėshtė bėrė nė mungesė tė tre operatorėve tė pėrgjegjshėm. Nė katėr lėndė tė testuara, pjesėmarrės nė komisione obligative kanė qenė personat joadekuatė”, thuhet nė raport.

Nė tenderin pėr polirimin e veturave tė Zyrės sė presidentit tė tipit “Toyota”, tenderi ka pėrfunduar pa qenė tre operatorė tė pėrgjegjshėm. Ngjashėm ka ndodhur edhe nė tenderin tjetėr qė ka tė bėjė me mirėmbajtjen dhe servisimin e veturave “Chevorlet Suburban” tė presidentit.

Auditori ka gjetur se njėri nga operatorėt qė ka konkurruar nuk e ka dorėzuar fare dėshminė pėr sigurimin e tenderit, edhe pse njė gjė e tillė ėshtė kėrkuar. Pėrveē kėsaj, edhe gjatė pėrpilimit dhe nėnshkrimit tė kontratės ka pasur mjaft parregullsi qė ēojnė nė dyshime pėr keqpėrdorimin e parasė publike.

“Kontrata e nėnshkruar mė 26 shkurt 2008 ėshtė e paqartė dhe e tipit kornizė, sipas ēmimit pėr automjet. Nė pikėn 17, vlera e kontratės ėshtė 7.500 euro, ndėrsa nė pikėn 17.1 ēmimi pėr njė automjet ėshtė 2.900 euro. Nuk ėshtė pėrdorur forma standarde e kontratave. Shuma e pagesave tė kryera sipas urdhėrpagesės ka qenė 18 e 400 euro”, vlerėson Auditori Gjeneral i Kosovės.

Zyrtarėt e prokurimit tė ZPRK-sė nuk janė ndalur vetėm me kėto shkelje. Ata kanė vazhduar shkeljet edhe nė tenderin pėr furnizimin me derivate.
Auditori vlerėson se lėnda pėr furnizim me derivate tė naftės ėshtė e pakompletuar, ku i kanė munguar dokumentacionit si kėrkesa pėr pėrcaktimin e disponueshmėrisė, vendimi pėr emėrimin e komisionit pėr hapjen e ofertave, proces verbali i shtypur dhe nėnshkruar nga zyra e prokurimit.

“Me kėtė rast, operatorėt ekonomikė kanė qenė tė papėrgjegjshėm, ngase iu kanė munguar dėshmitė e dokumenteve, si pagesa e energjisė elektrike, vėrtetimi nga Administrata Tatimore e Kosovės, mungesa e dėshmisė sė sigurimit tė tenderit e tė tjera”, thotė ZAGJ-i.

Gjatė tenderit pėr mirėmbajte dhe servisim tė automjeteve “Toyota” pėr Zyrėn e presidentit, zyrtari qė ka bėrė kėrkesėn pėr furnizim ka qenė kryesues i komisionit pėr vlerėsim tė ofertave dhe tė njėjtėn kohė i ka pranuar furnizimet – shėrbimet.

Zyrtarė tė prokurimit edhe nė rastin me tė keq, kanė pranuar furnizime nga operatori ekonomik, edhe pse nuk kanė qenė fare tė specifikuara nė ofertėn e kontraktonit.
“Ėshtė bėrė furnizimi me artikuj qė nuk kanė qenė nė specifikacion teknik dhe qė nuk janė nė ofertėn e kontraktorit. Nė kėtė mėnyrė janė bėrė furnizime dhe pagesa tė paautorizuara. Shuma e pagesės ėshtė 3700 euro”, thuhet nė raport.

Pėr shtypjen e materialit pėr Konferencėn shkencore pėr hir tė 130-vjetorit tė Lidhjes sė Prizrenit, zyra e prokurimit e Presidencės nuk ka hapur fare tender, edhe pse vlera ka qenė mbi 10 mijė euro. “Shtypja e materialit pėr Konferencės shkencore tė Lidhjes sė Prizrenit e ka tejkaluar shumėn mbi 10 mijė euro, e nė kėtė rast ajo konsiderohet kontratė me vlerė mesatare. Me kėtė rast janė paguar 12 e 300 euro pa u respektuar fare procedurat e prokurimit”, thotė ZAGJ-i.

Tė gjitha tejkalimet e mundshme pėr shfrytėzimin e telefonave fiksė dhe mobilė, zyrtarėt e Presidencės i kanė bėrė. Nė raport saktėsohet se edhe pėrdoruesit e telefonave roamingė janė furnizuar me mbushje telefoni.

“Dy zyrtarė tė komisionit pėr vlerėsimin e ofertave kanė marrė telefona mobilė si dhe kryetari i komisionit pėr vlerėsimin e ofertave nuk ka qenė zyrtar i ZKRP-sė. Kontrata e nėnshkruar nuk ka tė precizuar ēmimin si dhe sasinė e telefonave mobilė”, tregon raporti.

Krejt nė fund Zyra e presidentit tė Kosovės nuk ka respektuar rekomandimet e dhėna nga ZAGJ-i. Gjashtė nga rekomandimet e dhėna nga vitit 2007 , ZPRK-ja i ka zbatuar vetėm dy.

Zyra e presidentit tė Kosovės ka kthyer komentet e saj nė lidhje me gjetjet e Auditorit, por qė nė shumicėn e rasteve ZAGJ-i nuk ka ndryshuar qėndrimin.
Gazeta expres

Llapjani_HH
14-08-09, 16:55
Auditori gjen shkelje nė zyrėn e kryeministrit – qeveria i quan lėshime tė vogla


Nė zyrėn e kryeministrit pagat dhe mėditjet nė vitin 2008 nė krahasim me njė vit mė herėt ishin rritur 13,5 pėr qind. Arsyeja pėr kėtė mund tė jetė se nga 256 njerėz tė angazhuar nė zyrėn e kryeministrit nė vitin 2007, ishin punėsuar rreth 40 njerėz mė shumė nė 2008-ėn.

Kurse tė paktėn tri raste tė udhėtimeve zyrtare jashtė shtetit nga zyra e kryeministrit figurojnė si gjetje nė zyrėn e auditorit tė pėrgjithshėm qė nuk i kanė arsyetuar mjetet e shpenzuara. Sipas gjetjeve tė auditorit, mungojnė faturat e hotelit, tė aeroplanit dhe shumica e kėtyre shpenzimeve janė tė paqarta dhe me plot gabime. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me udhėzimet e Thesarit pėr shpenzimet e parave publike.

Por, tė gjitha kėto pėr zėdhėnėsin e qeverisė, Memli Krasniqi, janė lėshime tė vogla. Sipas tij, ky ėshtė njė raport pozitiv i vlerėsimit tė ZAGJ-it. Gjetje tė tjera nė kėtė raport janė se shpenzimet nė emėr tė reprezentacionit nga zyra e kryeministrit janė nėnshkruar nga shefi i kabinetit tė kryeministrit, i cili nuk ėshtė i autorizuar pėr kėtė punė.

Zyra e kryeministrit gjatė vitit 2008 nuk kishte mbajtur njė regjistėr tė qartė tė pasurive. Dhe, pasuritė e blera nuk janė regjistruar nė kontablin pėrkatės. Mjetet e parapara pėr subvencione dhe transfere nuk ishin shpenzuar mė shumė se 82 pėr qind e tyre.

Nga mė shumė se 1 milion e 400 mijė, janė shpenzuar pak mė shumė se 200 mijė euro. Zyra e kryeministrit ėshtė rekomanduar qė ta pėrvetėsojė sistemin e saj pėr menaxhimin e parave.
KTV

Zhduket dokumenti origjinal i Marrėveshjes sė Ohrit

Eshtė zhdukur dokumenti origjinal i nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit .Ekzistimi i tij ėshtė mohuar nga Arkivi shtetėror dhe nga kabineti i presidentit tė Maqedonisė.


Arkivi Shtetėror i Maqedonisė ka njoftuar se nuk i ėshtė dorėzuar dokumenti origjinal i Marrėveshjes, qė kishte qenė nė gjuhėn angleze. Sipas ligjeve pėr arkivim, Arkivi Shtetėror ėshtė kompetentė pėr t`u kujdesur pėr materiale shtetėrore.

Nė dokumentin original tė nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit ,e cila i dha fund konfliktit tė armatosur tė vitit 2001 nė Maqedoni, kanė qenė tė vendosura edhe nėnshkrimet origjinale tė ish kryetarit tė Maqedonisė, Boris Trajkovski, ish- liderit tė VMRO-DPMNE-sė dhe kryeministėr I mėparshėm , Lubēo Georgievski, dhe tė kryetarėve tė atėhershėm tė LSDM-sė Branko Cėrvenkovski, tė PPD-sė Imer Imeri dhe PDSH-sė Arbėn Xhaferi. Nė dokument, nėnshkrime si dėshmitarė zyrtar kishin vendosur edhe ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtar Fransoa Leotar dhe Xhejms Perdju.
RTK

Ceremonia pėr 8-vjetorin e Marrėveshjes sė Ohrit. Nuk marrin pjesė krerėt e shtetit

Me rastin e tetė vjetorit tė firmosjes sė Marrėveshjes sė Ohrit, nė Mavrovė Sekretariati pėr zbatimin e kėtij dokumenti organizoi njė pritje solemne, ku morėn pjesė njė numėr i madh tė ftuarish nga pushteti qendror dhe lokal, pėrfaqsues tė partive politike si dhe pėrfaqsues tė trupit diplomatik tė akredituar nė vend. Por nė mesin e 600 tė ftuarve, munguan Presidenti i Maqedonisė, Gjorgje Ivanov, Kryeministri Nikolla Gruevski dhe Kryetari i Parlamentit Trajko Veljanovski. Ndėrkohė nga nėnshkruesit e kėtij dokumenti historik, mori pjesė vetėm lideri i LSDM-sė, Branko Cėrvenkovski. Nė kėtė pritje morėn pjesė edhe ambasadori i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Filip Riker dhe ai i Bashkimit Evropian Ervan Fuere.

Tetė vjet mė parė me firmosjen e Marrėveshjes sė Ohrit, iu dha fund konfliktit tė armatosur tė vitit 2001 nė Maqedoni. Marrėveshja synonte tė ruante integritetin territorial tė vendit, tė pėrmbushte kėrkesat e shqiptarėve pėr vetėqeverisje vendore, si dhe tė kryente ndryshime kushtetuese dhe ligjore qė pėrcaktonin qartė tė drejtat e popujve qė jetojnė nė Maqedoni. Marrėveshja Kornizė pėr zgjidhjen e situatės politike dhe asaj tė sigurisė, u firmos nga ish Presidenti Boris Trajkovski, ish kryetari i VMRO-DPMNE-sė dhe ish Kryeministri Lubēo Georgievski, kryetari i LSDM-sė Branko Cėrvenkovski, kryetari i PPD-sė Imer Imeri dhe ai i PDSH-sė Arbėn Xhaferi. Dokumenti u nėnshkrua nga dėshmitarė zyrtarė si dhe nga pėrfaqsuesit e komunitetit ndėrkombėtar, Fransoa Leotar dhe Xhejms Perdju.
ALSAT

Llapjani_HH
15-08-09, 18:22
Koha Ditore: Marrėveshje mes EULEX-it dhe Beogradit, pa Prishtinėn ? :redface:

Misioni i EULEX-it dhe Ministria e Punėve tė Brendshme (MUP) tė Serbisė janė nė prag tė nėnshkrimit tė marrėveshjes lidhur me bashkėpunimin policor, nė tė cilėn nuk janė tė pėrfshira institucionet e Kosovės, shkruan sot e pėrditshmja “Koha Ditore”. Gazeta shkruan se protokolli, i cili vetėm sa pret tė nėnshkruhet, pėrmban rregullat rreth bashkėpunimit policor dhe kėmbimit tė informatave mė qėllim tė luftės kundėr krimit tė organizuar dhe atij ndėrkufitarė, si dhe aktiviteteve tjera ilegale.

Gazeta nė shkrimin e saj thekson se ky protokoll do ta rregullojė bashkėpunimin me EULEX-it dhe MPB tė Serbisė, “nė harmoni me rezolutėn e 1244 dhe vendimin e Kėshillit tė ministrave tė Bashkimit Evropian, nga i cili buron edhe mandati i misionit EULEX.

“Si dokument relevant pėr kėtė bashkėpunim nė protokoll pėrmendet edhe raporti i sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, i 24 nėntorit tė viti 2008, i cili evidenton dialogun me Beogradin nė gjashtė lėmenj: polici, dogana, drejtėsi, komunikacion dhe infrastrukturė, kufij dhe trashėgiminė serbe”, shkruan “Koha Ditore”.

Pėrfaqėsuesit e EULEX-it nuk e kanė pėrjashtuar mundėsinė e nėnshkrimit, dhe, sipas theksimeve tė sė pėrditshmes “Koha Ditore”, kanė pėrkujtuar se EULEX ka disa autorizime tė caktuara pėr tė cilat nė fillim tė misionit ėshtė arritur ujdia.

“Protokolli pėr bashkėpunimin e policor me Serbinė, sikundėr edhe ata qeė do tė nėnshkruhen me vendet tjera, kanė pėr qėllim lehtėsimin e kėmbimit tė informatave nė nivelin policor”, ka deklaruar zėdhėnėsi i EULEX-it Kristofer Lamfalusi.
Ai ka shtuar se bashkėpunimi i tillė ėshtė i domosdoshėm sepse do ta lehtėsojė kėmbimin e informatave mes policive tė Kosovės dhe Serbisė, me tė cilin do tė pengohej qė kriminelėt dhe kryesit tjerė tė vrasjeve tė kalojnė nga njėri nė territorin tjetėr, duke iu shmangur kėshtu daljes pėrpara drejtėsisė.
Ndėrkohė, Qeveria e Republikės sė Kosovės ka deklaruar se EULEX-i nuk ka mandat pėr nėnshkrimin e marrėveshjeve ndėrkombėtare dhe se nuk ėshtė informuar lidhur me nėnshkrimin e marrėveshjes me MPB tė Serbisė.
RTK

Analistėt: EULEX nuk ka tė drejtė tė nėnshkruajė marrėveshje me shtete tjera

Pas shkrimeve se EULEX-i pritet tė nėnshkruajė marrėveshje bashkėpunimi policor me Serbinė, pa institucionet e Kosovės, Analisti Ramush Tahiri thotė se EULEX -i ėshtė mision monitorues dhe nuk ka tė drejtė tė nėnshkruajė marrėveshje tė tilla. Ndėrkaq, juristi Muhamet Kelmendi, thotė se nėnshkrimi i njė marrėveshje tė tillė do tė thotė shkelje e sovranitetit tė Kosovės.

EULEX -i nuk ka tė drejtė tė nėnshkruajė kurrfarė marrėveshje me shtete tė tjera nė emėr tė Kosovės. Kėshtu shprehet pėr Radion Blue Sky (RTK) analisti Ramush Tahiri pas paralajmėrimeve se EULEX do tė nėnshkruajė me Serbinė marrėveshje pėr bashkėpunim policor.
“EULEX ėshtė mision monitorues dhe nuk ka tė drejtė tė nėnshkruajė marrėveshje me shtete tė tjera”, thekson Ramush Tahiri. Sipas tij EULEX- i nuk duhet tė marrė rolin e UNMIK-ut, sepse ėshtė mision i cili ka ardhur me dėshirėn e institucioneve tė Kosovės.

“Pala kosovare duhet tė jetė nėnshkruese gjithmonė. Jo ta zėvendėsojė UNMIK-un, sepse ėshtė mision i cili ka ardhur me dėshirėn e Kosovės", thotė Tahiri.

Juristi Muhamet Kelmendi, thotė se nėnshkrimi i njė marrėveshje tė tillė do tė thotė shkelje e sovranitetit tė Kosovės dhe sipas tij EULEX- i dhe asnjė mekanizėm tjetėr ndėrkombėtar nuk ka tė drejtė tė lidhė asnjė marrėveshje me shtete tjera.

Sipas profesor Kelmendit Qeveria e Kosovės duhet tė intervenojė nė mėnyrė urgjente qė marrėveshja mos tė nėnshkruhet.

“Marrėveshje tė tilla ka bėrė edhe UNMIK-u, por s’kanė qenė tė suksesshme, sepse bėhet pa palėn kosovare. Pa marrė parasysh suksesin apo jo, Qeveria nuk duhet tė lejojė nėnshkrimin e njė marrėveshje, aq mė pak me Serbinė, e cila ėshtė pėrgjegjės pėr enklava dhe institucione paralele”, thotė juristi Kelmendi.

Marrėveshja tė cilėn pritet ta nėnshkruajė EULEX-i, ka tė bėjė me bashkėpunimin policor me Serbinė. Protokolli nė fjalė synon bashkėpunimin policor dhe shkėmbimin e informatave me qėllim luftimin e krimit tė organizuar dhe krimit kufitar.

Ndėrkohė, Qeveria e Republikės sė Kosovės ka deklaruar se EULEX-i nuk ka mandat pėr nėnshkrimin e marrėveshjeve ndėrkombėtare dhe se nuk ėshtė informuar lidhur me nėnshkrimin e marrėveshjes me MPB tė Serbisė
RTK

Banorėt thonė se zona kufitare, ku shtrihet fshati Debellde, mbetet ende e pa shėnuar

Shėnimi i vijės kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė vazhdon tė mbetet proces i papėrfunduar, pėrkundėr deklarimeve javėn e kaluar tė zyrtarėve maqedonas se ėshtė zyrtarizuar vija e re e kufirit. Banorėt e Debelldesė sė Vitisė, shprehin shqetėsimet e tyre pas kėtyre deklarimeve, duke pohuar se nė kėtė zonė nuk figurojnė shtyllat qė pėrcaktojnė vijėn kufitare.

Procesi i demarkacionit tė kufirit, respektivisht shėnimi i vijės kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė, ėshtė dashur tė pėrfundojė mė sė largu deri nė muajin maj tė kėtij viti, por as 3 muaj pas kėtij afati, pėrfundimi i kėtij procesi nuk ėshtė definitiv, pėrkundėr deklarimeve tė zyrtarėve maqedonas se vija kufitare mes kėtyre dy vendeve ėshtė zyrtarizuar.

Zona kufitare e komunės sė Vitisė, ku shtrihet fshati Debellde, mbetet e pa shėnuar, pasi qė nuk figurojnė shtyllat qė pėrcaktojnė vijėn kufitare.

Pėrfaqėsuesi i fshatit Debellde, Zymri Ilazi, i cili ėshtė edhe anėtarė i komisionit pėr kufirin - nė cilėsinė e vėzhguesit - hedhė poshtė deklarimet e palės maqedonase se ka pėrfunduar shėnimi i kufirit nė tėrėsi.

Ndėrkohė, banorėt e kėtij fshati kufitar, shprehin shqetėsimet e tyre nė lidhje me zhvillimet e fundit. Pronat tė cilat iu cenohen atyre pėr 9 vite, vazhdojnė tė mbesin tė pashfrytėzuara.

Sali Abdullahu, banor i Debelldesė, thotė se ai personalisht ka qenė i bindur se sivjet banorėt do tė kenė mundėsinė qė t’i punojnė tokat e tyre, mirėpo kjo gjė edhe kėtė vit nuk ndodhi. Kurse lidhur me deklarimet pėr pėrfundimin e kėtij procesi, ai shprehet se ėshtė njoftuar vetėm pėrmes mediave.

Si do qė tė jetė, anėtarėt e komisionit pėr kufirin tė Qeverisė sė Kosovės, kanė garantuar banorėt e Debelldesė se nuk do tė cenohen pronat e tyre dhe nė njė mėnyrė kanė mohuar tė ketė pėrfunduar shėnimi i vijės kufitare, pasi qė zyrtarizimi do tė aprovohej nė Parlamentin e Kosovės.
RTK

Jep dorėheqje drejtori i TKK, Arian Krasniqi – reagon MKRS

Pėrmes njė komunikate pėr media Drejtori i Pėrgjithshėm i Teatrit Kombėtar tė Kosovės, Arian Krasniqi, ka njoftuar se jep dorėheqje tė parevokueshme pėr shkak tė, siē thuhet, “ngushtimit tė hapėsirės pėr veprim tė mėtutjeshėm konform kompetencave qė jep Ligji pėr Teatėr dhe fillimit tė ndėrhyrjeve politike nė punėt e menaxhmentit tė TKK-sė. Ndėrkohė MKRS konsideron se akti i dorėheqjes sė Arian Krasniqi nga pozita e Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės ėshtė njė veprim i nxituar.

“Me anė tė kėsaj shkrese Ju njoftojmė se: pėr shkak tė ngushtimit tė hapėsirės pėr veprim tė mėtutjeshėm konform kompetencave qė jep Ligji pėr Teatėr, pėr shkak tė fillimit tė ndėrhyrjeve politike nė punėt e menaxhmentit tė TKK-sė, si dhe pėr shkak tė shtimit tė presionit burokratik tė zyrtarėve tė MKRS-sė, jap dorėheqje tė parevokueshme nga detyra e Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė TKK-sė. Kjo dorėheqje hyn nė fuqi ditėn e nėnshkrimit”, thuhet nė shkresėn dėrguar opinionit, tė nėnshkruar nga Arian Krasniqi.

Ndėrkohė pėrmes njė komunikate pėr opinion, rreth kėsaj dorėheqjeje, Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit thekson se ēmon dhe e vlerėson punėn, angazhimin dhe veprimin e deritashėm profesional tė Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės, z. Arian Krasniqi dhe, njėkohėsisht, shpreh keqardhje pėr aktin e dorėheqjes sė Tij. Nė kėtė kontekst, Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit konsideron se akti i dorėheqjes sė z. Arian Krasniqi nga pozita e Drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės ėshtė njė veprim i nxituar dhe nė shpėrputhje me veprimet dhe pėrpjekjet e pėrbashkėta tė Ministrisė dhe tė menaxhmentit tė Teatrit pėr tė krijuar rend dhe rregull profesional nė institucionin e Teatrit Kombėtar tė Kosovės.

Nė komunikatė pasi theksohen njė varg hapash nė pėrkrahje materiale dhe morale ndaj Teatrit Kombėtar tė Kosovės (rritja e buxhetit 100 %, etj.), kjo ministri deklaron publikisht se me asnjė nga veprimet e veta nuk ka ndėrhyrė politikisht nė politikat e repertorit e as nė politikat menaxhuese tė Teatrit Kombėtar tė Kosovės. Diskursi i komunikimit tė zyrtarėve tė Ministrisė me drejtuesit e Teatrit Kombėtar tė Kosovės ka qenė dhe do tė vazhdojė tė jetė diskurs i komunikimit zyrtar nė funksion tė mbėshtetjes sė punės, tė projekteve dhe tė ideve artistike. Qėndrimet burokratike nuk janė pjesė pėrbėrėse e komunikimit tė pėrgjithshėm zyrtar dhe, si tė tilla, nėse ekzistojnė individualisht, ato nuk mund tė identifikohen me qėndrimet, me veprimet e as me politikat e pėrgjithshme kulturore tė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit.

Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit do ta shqyrtojė me seriozitet dorėheqjen e z. Arian Krasniqi dhe, nė pėrputhje me ligjin, nė njė afat kohor tė pėrshpejtuar, do tė ndėrmarrė veprimet dhe masat e nevojshme konkrete pėr tė mos lejuar vakum institucional nė Teatrin Kombėtar tė Kosovės, thuhet mes tjerash nė komunikatėn e MKRS.
RTK

Llapjani_HH
15-08-09, 18:23
Rregullorja e Kuvendit, opozita akuzon pushtetin pėr bllokim

Kuvendi i Kosovės funksionon me Rregulloren e punės tė miratuar nė kohėn e UNMIK-ut e bazuar atė kohė nė Kornizėn Kushtetuese. Edhe pse Rregullorja e re ėshtė hartuar dhe miratuar nė lexim tė parė nė Kuvend, ajo nuk ka arritur tė kalojė mė tej.

Sipas opozitės, rregullorja ėshtė hequr nga rendi i ditės me propozim tė grupit parlamentar tė PDK-sė, pa u dhėnė asnjė sqarim.

Kryetari i komisionit pėrkatės parlamentar, Ahmet Isufi, ka deklaruar se motivet politike kanė ndikuar qė rregullorja e re e punės tė mbetet nė pikėn zero. Sipas opozitarėve, arsyet janė se me rregulloren e re parashihet krijimi i tre komisioneve, prej tė cilave dy do ty takonin atyre.
KTV

Shqiptarėt shtohen pėr 68 mijė banorė, maqedonėt pėr 3 mijė :smile:


Tendencat pėr kontestimin e pėrqindjes sė shqiptarėve nė Maqedoni vazhdojnė. Demografi Asllan Selmani hedh poshtė pretendimet e demografėve maqedonas se pėrqindja e shqiptarėve nė Maqedoni nuk e kalon 16 - 17 pėr qind. Ai thekson se numri i shqiptarėve sipas tė dhėnave tė Entit Shtetėror pėr Statistika nuk ėshtė as 25 pėr qind, por duhet tė jetė mbi 30 pėr qind.

“Vetė fakti qė Enti Shtetėror Republikan ka botuar, dhe boton ēdo vjet statistikėn vitale pėr lindjet dhe vdekjet, shihet shumė qartė se shqiptarėt marrin pjesė nė shtimin e numrit tė pėrgjithshėm tė popullsisė mbi 80 pėr qind. Kėshtu pėr shembull nė periudhėn prej vitit 1994 deri nė vitin 2002 numri i popullsisė shqiptare ka tė shėnuar shtim natyror prej 68 mijė banorėve, ndėrsa numri i maqedonasve ka qenė diēka mė pak se 3 mijė.’, tregon demografi Asllan Selmani.

Nga ana tjetėr duke u bazuar edhe nė faktin se numri i nxėnėsve shqiptarė nė shkollat fillore ėshtė mbi 34 pėr qind, ekspertėt shqiptar mendojnė se ky numėr duhet tė jetė mė i madh edhe se 25 pėr qind.

“Duke e ditur kėtė kontingjent se numri i popullsisė sė re, pra popullsisė sė nxėnėsve tani ka kaluar nė popullsinė e pjekur numri i shqiptarėve nė Maqedoni duhet tė jetė mbi 30 pėr qind. Dhe ky fakt argumentohet me shumė dokumente qė vet shteti gjegjėsisht Enti Statistikor Republikan i boton si raporte vjetore”, thekson Asllan Selmani.

Me kritikat ndaj Entin Shtetėror tė Statistikės, pajtohet edhe zėvendėskryeministri pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit Abdylaqim Ademi, i cili paralajmėroi edhe pėrgatitjet pėr regjistrimin e popullsisė, diku gjatė vitit 2011.

“Shikuar nga perspektiva e tanishme, por tė preokupuar me sfidat e mundshme, qartėsisht e theksojmė nevojėn pėr qasjen serioze dhe me kohė ndaj pėrgatitjeve pėr organizimin e ndėrmarrjes kapitale nė vitin 2011: regjistrimin e popullsisė, amvisėrisė dhe banesave. Institucioni qė ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė projekt–Enti Shtetėror i Statistikės ėshtė identifikuar si shembull pėr moszbatim tė duhur tė pėrcaktimeve pėr pėrfaqėsim adekuat”, thotė zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi.

Sipas regjistrimeve tė vitit 1994, 23 pėr qind e popullsisė ishte shqiptare, ndėrkohė qė nga regjistrimi i vitit 2002, numri i shqiptarėve u rrit edhe me 68 mijė, diku 25 pėr qind. Regjistrimet e ardhshme nė vitin 2011 pritet tė japin pasqyrėn e qartė pėr pėrqindjen e shqiptarėve nė vend.
ALSAT M

Pr/ligji Malazez: Komuna Tuz nėn vartėsinė e Podgoricės

• Komuna Tuz nė Malin e Zi nuk ka mundur tė marrė dot pavarėsinė prej Podgoricės edhe pas projektligjit mė tė fundit tė qeverisė Malazeze pėr ndarjen e re administrative. Kreu i kesaj komune Smajl Cunmulaj thotė se nė bazė tė kėtij projektligji disa fshatra rrezikojnė ti hiqen kėsaj komune.

PODGORICE- Qeveria malazeze ka hartuar projektligjin e ri pėr ndarjen e re territoriale tė njėsive administrative tė saj. Nė kėtė projektligj nuk ėshtė parashikuar dhėnia e statusit Komunė pėr Tuzin, duke qėndruar nė statusin e mėparshėm si komunė urbane e varur nga Podgorica.
Kreu i kėsaj komune Smajl Cunmulaj, pėrmes njė deklarate pėr shtyp ka denoncuar kėtė vendim tė qeverisė malazeze si dhe projektligjin qė nuk parashikon pėr Tuzin statusin komunė me tė drejta tė plota, kur kėtė status e gėzonte deri nė vitin 1957.

Fshatrat e kėsaj komune ku pjesa mė e madhe banohet nga shqiptarė, nė bazė tė kėtij projektligji tė ri rrezikojnė ti hiqen kėsaj komune, dhe pėr Cunmulajn kjo ėshtė njė prapaskenė e politikės sllave pėr tė zbehur influencėn e shqiptarėve nė kėtė zonė, pa lėnė mėnjanė problemin e toponimeve tė disa fshatrave ku parashikohet emėrtimi i tyre me emra serbė.

Kreu i komunės, ka kėrkuar mbėshtetjen e qeverisė Shqiptare nė kėtė kėrkesė tė shqiptarėve tė Tuzit pėr statusin e komunės sė pavarur nga Podgorica si dhe mbrojtjen e territorit tė kėsaj njėsie administrative. Nė tė kundėrt tha Cunmulaj do tė organizohen protesta dhe do tė ndiqen tė gjithė rrugėt paqėsore dhe demokratike.

Tuzi aktualisht ka 12 mijė banorė me shumicė dėrrmuese tė popullsisė shqiptare dhe prej 5 vitesh kėrkon dhėnien e statusit tė komunės sė pavarur.
Balkanweb

Llapjani_HH
16-08-09, 16:55
Serbėt sot votojnė pėr struktura paralele nė Graēanicė dhe Gorozhdec


Burime serbe nga Kosova raportojnė se nė Graēanicė dhe nė Gorazhdevc, janė hapur vendvotimet pėr, siē thuhet, “zgjedhjet lokale tė serbėve pėr komunat Prishtinė dhe Pejė”. Kėto zgjedhje, qė i organizon qeveria e Serbisė, nga institucionet e Kosovės konsiderohen jolegjitime, ndėrsa “rezultatet e tyre nuk do tė jenė tė vlefshme dhe nuk kanė kurrfarė fuqie politike”.

Zgjedhjet e sotme tė serbėve nė Kosovė, do tė injorohen, thonė nė policinė e Kosovės. Policia e Kosovės tha se nuk do tė ofrojė sigurinė pėr zgjedhje. Zėdhėnėsi Arbėr Beka i tha sot Radio Kosovės se policia mund tė ndėrhyjė nė rast se do tė ketė prishje tė rendit dhe tė qetėsisė publike”.

Mbajtja e zgjedhjeve lokale serbe nė Kosovė ėshtė veprim i gabuar, qė nuk do tė ndihmojė nė krijimin e rrethanave tė volitshme pėr njė bashkėjetesė tė komunitetit serb me komunitetin shumicė shqiptar, kanė thėnė pėr RFE disa pėrfaqėsues serbė tė Kosovės.

Organizimi i zgjedhjeve lokale tė Serbisė nė Komunėn e Prishtinės dhe nė atė tė Pejės, ėshtė veprim i gabuar i autoriteteve serbe, i cili nuk do tė ndihmojė nė krijimin e rrethanave tė volitshme pėr njė bashkėjetesė tė komunitetit serb me komunitetin shumicė shqiptar nė Kosovė.

Kėshtu vlerėson pėrfaqėsuesi i subjektit politik serb, pjesėmarrės nė institucionet e Kosovės, si dhe ai i iniciativės qytetare serbe pėr njė Kosovė shumetnike.

Petar Miletiq, sekretar i Partisė sė Pavarur Liberale, thotė se kjo parti nuk do tė marrė pjesė nė zgjedhjet lokale serbe, pavarėsisht se kėto zgjedhje janė, siē i quan ai, realitet.

“Unė mendoj se kėto zgjedhje, si tė tilla, janė njė gabim, ashtu siē kanė qenė tė gabueshme edhe zgjedhjet e organizuara mė 11 maj, vitin e kaluar, dhe ato janė duke krijuar ndasi edhe mė tė madhe nė mes tė bashkėsive serbe dhe shqiptare”, ka deklaruar Miletiq pėr RFE.

“Por, megjithatė, ajo qė duhet tė konstatojmė dhe tė themi, ėshtė se kėto zgjedhje janė realitet dhe se nė fund tė fundit ato japin disa pėrfaqėsues tė serbėve tė Kosovės, pavarėsisht se nuk pritet qė institucionet e Kosovės, qoftė kryetari ose kryeministri, do t’i pranojnė ndonjėherė kėta liderė”, tha Miletiq.

Ai shtoi se zgjedhjet serbe tė organizuara nė Kosovė mund tė interpretohen si reaksion i serbėve karshi pozitės sė tyre politike nė Kosovė.

Edhe Radomir Dimiq, lider i Lėvizjes “Kosova Shumetnike Evropiane”, e vlerėson veprim tė gabuar organizimin e zgjedhjeve lokale serbe nė Kosovė. Ai shpreh mendimin se kėto zgjedhje mė shumė janė nė funksion tė njė politike qė, sipas tij, nuk ėshtė e mirė pėr serbėt qė jetojnė nė Kosovė, si dhe pėr ata qė janė zhvendosur dhe jetojnė jashtė Kosovės.

“Unė mendoj se nė esencė kėto zgjedhje janė njė tentim qė edhe njė herė serbėt t’i largojnė sa mė shumė dhe sa mė larg nga njė bashkėjetesė e vėrtetė me bashkėqytetarėt, me tė cilėt jetojnė nė Kosovė, si dhe paraqesin njė ikje nga zgjidhja e problemeve themelore tė serbėve nė Kosovė”, ka deklaruar Dimiq pėr RFE.

“Unė mendoj se kėto zgjedhje janė njė veprim absolutisht i huqur”, tha Dimiq, duke shtuar se ato nuk mund t’u sjellin serbėve asgjė tė mirė, pėrveē, siē u shpreh, vetizolimit, getoizimit dhe njė jete nė kushte virtuale.

Zoti Dimiq shpreh mendimin se zyrtarėt nė Beograd po tentojnė qė pėrmes organizimit tė zgjedhjeve nė Kosovė, t’u dėrgojnė sinjale serbėve se shteti serb ekziston dhe funksionon nė Kosovė. Me kėtė veprim, siē thotė Dimiq, Serbia po pėrpiqet t’iu hedhė pluhur nė sy serbėve nė Kosovė dhe jashtė saj.

“Kjo, nė njėfarė mėnyre, ėshtė vetėm njė tentim i disa qarqeve tė caktuara politike, tė cilat absolutisht ende nuk e shohin se nė Kosovė ka ndryshime thelbėsore dhe se ajo faktikisht ėshtė shtet i pavarur, pėr tė cilin nuk mund tė bisedohet dhe nuk ka dilema”, theksoi Dimiq.

Sidoqoftė, zoti Miletiq tha se ėshtė e pritshme dalja masive e serbėve nė kėto zgjedhje. Se a duhet dalė nė to ose jo, kjo, sipas tij, u mbetet vetė qytetarėve serbė tė vendosin sipas ndėrgjegjes sė tyre.
RTK

Reagime: Zgjedhjet lokale serbe -ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Kosovės

Nė Graēanicė dhe nė Gorazhdec, janė hapur vendvotimet pėr, siē thuhet, zgjedhjet lokale tė serbėve pėr komunat Prishtinė dhe Pejė. Kėto zgjedhje, qė i organizon qeveria serbe, nga institucionet e Kosovės konsiderohen jolegjitime, ndėrsa rezultatet e tyre nuk do tė jenė tė vlefshme dhe nuk kanė kurrfarė fuqie politike. Lėvizja Vetėvendosje dhe analistėt e konsiderojnė kėtė si njė ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Kosovės.

Derisa Qeveria e Kosovės ka deklaruar se kėto zgjedhje janė edhe njė pseudospektakėl i Serbisė nė Kosovės, duke i konsideruar ato jolegjitime, Lėvizja Vetėvendosja ka akuzuar sot lidershipin e vendin qė ka lejuar mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve. Aktivistėt e kėsaj lėvizjeje nė Prishtinė dhe nė disa qendra tė tjera tė Kosovės kanė ngjitur posterė ku shihet kryeministri Thaēi, njė kuti votimi me shkronja cirilike dhe nė fund mbishkrimi “Bėhu pjesė e sė ardhmes”. Lideri i Vetėvendosjes, Albin Kurti, thotė se “heshtja dhe pasiviteti i shtetit tė Kosovės ėshtė leje dhe inkurajim pėr zgjedhjet e Serbisė nė Kosovė”.

“Nuk mund tė jetė edhe Kosova sovrane edhe tė mbahen zgjedhjet e Serbisė. Dikush po gėnjen. Ėshtė e qartė kush – krerėt politikė tė Kosovės, tė cilėt reagojnė vetėm atėherė kur iu cenohen bizneset apo iu rrezikohen votat, por jo edhe kur cenohet a rrezikohet Kosova”, ka deklaruar Kurti.

Drejtori i Qendrės kosovare pėr studime tė sigurisė, Ramadan Qehaja, thotė se qėllimi i kėtyre zgjedhjeve ėshtė qė tė destabilizojnė situatėn politike nė Kosovės dhe pėrmes tyre Beogradi dėshiron tė tregojė se ne nuk jemi shtet qė mund ta refuzojmė njė gjė tė tillė.

“Kėsaj here, d.m.th., pas pavarėsisė sė Kosovės, pas aprovimit tė Kushtetutės, ne ėshtė dashur nė njė mėnyrė, si shtet, t’i tregojmė dhėmbėt, kushtimisht tė them, dhe tė mos lejojmė qė tė mbahen kėto zgjedhje. Sė paku tė tentojmė tė mos lejojmė tė mbahen kėto zgjedhje. Mirėpo kjo nuk ka ndodhur, pse nuk ka ndodhur ėshtė ēėshtje e lidershipit tonė”, ka deklaruar Ramadan Qehaja.

Qehaja shprehet edhe kundėr deklarimit tė policisė se nuk do tė bėjė sigurimin e kėtyre zgjedhjeve. Ai vlerėson se policia do tė duhej qė nė kėto dy enklava tė shtojė masat e sigurisė, qė tė mos tė ndodhė diēka e papritur e qė mund tė ketė pasoja nė situatėn e tėrėsishme tė sigurisė
RTK

Opozita: Marrėveshje me shtetet fqinje mund tė nėnshkruajnė vetėm institucionet kosovare

Opozita kosovare reagon ndaj paralajmėrimeve pėr nėnshkrimin e njė marrėveshje protokolli ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė, e cila lė jashtė autoritetet kosovare. Sipas opozitarėve, marrėveshje me shtetet fqinje mund tė nėnshkruajnė vetėm institucionet kosovare. Analistėt vlerėsojnė se EULEX-i ėshtė mision monitorues dhe nuk ka tė drejtėn e nėnshkrimit tė marrėveshjeve.

Reagimet vijnė pas paralajmėrimeve se ėshtė nė prag tė nėnshkrimit njė protokoll bashkėpunimi nė mes tė EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė, qė pėrmban rregullat rreth bashkėpunimit policor dhe kėmbimit tė informatave mė qėllim tė luftės kundėr krimit tė organizuar dhe atij ndėrkufitarė, si dhe aktiviteteve tjera ilegale, por qė lė anash institucionet legjitime tė Republikės sė Kosovės.

Pas paralajmėrimeve pėr mundėsinė e nėnshkrimit tė njė marrėveshje tė[ tillė, pa institucionet e Kosovės, dje kanė reaguar edhe analistė e ekspertė tė cilėt kanė theksuar se EULEX -i ėshtė mision monitorues dhe nuk ka tė drejtė tė nėnshkruajė marrėveshje tė tilla dhe se nėnshkrimi i njė marrėveshje tė tillė do tė thotė shkelje e sovranitetit tė Kosovės.
RTK

Berisha: Bashkimi i kombit, projekti i sė ardhmes

Tiranė - Nė njė intervistė televizive, Kryeministri Sali Berisha u ndal nė marrėdhėniet Shqipėri-Kosovė, si dhe shpalli bashkimin e kombit si projektin e sė ardhmes, nė mėnyrė qė siē tha ai "shqiptarėt nė Shqipėri, Kosovė dhe kudo qė ndodhen nė trojet e tyre tė ndjehen njėlloj".

Kreu i Qeverisė konfirmoi se "numri i turistėve kosovarė nė Shqipėri ėshtė mbi 10 fishuar pas ndėrtimit tė rrugės Durrės-Kukės", duke theksuar se "Qeveria ėshtė pėrqėndruar nė ndėrtimin e njė infrastrukture moderne nė tė gjithė bregdetin".

Nė kulmin e sezonit turistik veror, Berisha shprehu mirėnjohjen ndaj tė gjithė turistėve kosovarė qė vijnė nė Shqipėri pėr tė kaluar pushimet e tyre vjetore.

"Shpreh kėnaqėsinė time tė madhe sepse jashtė ēdo parashikimi, numri i turistėve krahasuar me muajin korrik tė vitit 2008 ėshtė rritur me 36 pėr qind. Mendoja qė zgjedhjet do tė ngadalėsonin turizmin dhe se kriza botėrore do tė kishte njė ndikim negativ mbi turizmin, por e vėrteta ėshtė se 'bumi' turistik i kėtij viti ėshtė mė i madhi se kurrė", tha mė tej Kryeministri Berisha, duke shtuar se "Qeveria duhet tė punojė shumė pėr forcimin e kapaciteteve tona turistike".

Kryeministri Berisha shprehu bindjen se "nė mirėkuptim tė plotė me qeverinė e Kosovės, dy pikat kufitare mes dy vendeve nuk duhet tė ekzistojnė, mė nė mėnyrė qė kosovarėt tė vijnė nė Shqipėri si nė vendin e tyre dhe e anasjellta".

"Shqipėria duhet tė ofrojė shumė mė tepėr nė drejtim tė turizimit", tha Kryeministri Berisha, duke shtuar se "brenda vitit 2010 do tė sistemohet dhe asfaltohet ēdo rrugė qė tė ēojnė drejt bregut".
Gazeta Start

Guri i madh
16-08-09, 16:59
Serbėt sot votojnė pėr struktura paralele nė Graēanicė dhe Gorozhdec




Burime serbe nga Kosova raportojnė se nė Graēanicė dhe nė Gorazhdevc, janė hapur vendvotimet pėr, siē thuhet, “zgjedhjet lokale tė serbėve pėr komunat Prishtinė dhe Pejė”. Kėto zgjedhje, qė i organizon qeveria e Serbisė, nga institucionet e Kosovės konsiderohen jolegjitime, ndėrsa “rezultatet e tyre nuk do tė jenė tė vlefshme dhe nuk kanė kurrfarė fuqie politike”.

Zgjedhjet e sotme tė serbėve nė Kosovė, do tė injorohen, thonė nė policinė e Kosovės. Policia e Kosovės tha se nuk do tė ofrojė sigurinė pėr zgjedhje. Zėdhėnėsi Arbėr Beka i tha sot Radio Kosovės se policia mund tė ndėrhyjė nė rast se do tė ketė prishje tė rendit dhe tė qetėsisė publike”.

Mbajtja e zgjedhjeve lokale serbe nė Kosovė ėshtė veprim i gabuar, qė nuk do tė ndihmojė nė krijimin e rrethanave tė volitshme pėr njė bashkėjetesė tė komunitetit serb me komunitetin shumicė shqiptar, kanė thėnė pėr RFE disa pėrfaqėsues serbė tė Kosovės.

Organizimi i zgjedhjeve lokale tė Serbisė nė Komunėn e Prishtinės dhe nė atė tė Pejės, ėshtė veprim i gabuar i autoriteteve serbe, i cili nuk do tė ndihmojė nė krijimin e rrethanave tė volitshme pėr njė bashkėjetesė tė komunitetit serb me komunitetin shumicė shqiptar nė Kosovė.

Kėshtu vlerėson pėrfaqėsuesi i subjektit politik serb, pjesėmarrės nė institucionet e Kosovės, si dhe ai i iniciativės qytetare serbe pėr njė Kosovė shumetnike.

Petar Miletiq, sekretar i Partisė sė Pavarur Liberale, thotė se kjo parti nuk do tė marrė pjesė nė zgjedhjet lokale serbe, pavarėsisht se kėto zgjedhje janė, siē i quan ai, realitet.

“Unė mendoj se kėto zgjedhje, si tė tilla, janė njė gabim, ashtu siē kanė qenė tė gabueshme edhe zgjedhjet e organizuara mė 11 maj, vitin e kaluar, dhe ato janė duke krijuar ndasi edhe mė tė madhe nė mes tė bashkėsive serbe dhe shqiptare”, ka deklaruar Miletiq pėr RFE.

“Por, megjithatė, ajo qė duhet tė konstatojmė dhe tė themi, ėshtė se kėto zgjedhje janė realitet dhe se nė fund tė fundit ato japin disa pėrfaqėsues tė serbėve tė Kosovės, pavarėsisht se nuk pritet qė institucionet e Kosovės, qoftė kryetari ose kryeministri, do t’i pranojnė ndonjėherė kėta liderė”, tha Miletiq.

Ai shtoi se zgjedhjet serbe tė organizuara nė Kosovė mund tė interpretohen si reaksion i serbėve karshi pozitės sė tyre politike nė Kosovė.

Edhe Radomir Dimiq, lider i Lėvizjes “Kosova Shumetnike Evropiane”, e vlerėson veprim tė gabuar organizimin e zgjedhjeve lokale serbe nė Kosovė. Ai shpreh mendimin se kėto zgjedhje mė shumė janė nė funksion tė njė politike qė, sipas tij, nuk ėshtė e mirė pėr serbėt qė jetojnė nė Kosovė, si dhe pėr ata qė janė zhvendosur dhe jetojnė jashtė Kosovės.

“Unė mendoj se nė esencė kėto zgjedhje janė njė tentim qė edhe njė herė serbėt t’i largojnė sa mė shumė dhe sa mė larg nga njė bashkėjetesė e vėrtetė me bashkėqytetarėt, me tė cilėt jetojnė nė Kosovė, si dhe paraqesin njė ikje nga zgjidhja e problemeve themelore tė serbėve nė Kosovė”, ka deklaruar Dimiq pėr RFE.

“Unė mendoj se kėto zgjedhje janė njė veprim absolutisht i huqur”, tha Dimiq, duke shtuar se ato nuk mund t’u sjellin serbėve asgjė tė mirė, pėrveē, siē u shpreh, vetizolimit, getoizimit dhe njė jete nė kushte virtuale.

Zoti Dimiq shpreh mendimin se zyrtarėt nė Beograd po tentojnė qė pėrmes organizimit tė zgjedhjeve nė Kosovė, t’u dėrgojnė sinjale serbėve se shteti serb ekziston dhe funksionon nė Kosovė. Me kėtė veprim, siē thotė Dimiq, Serbia po pėrpiqet t’iu hedhė pluhur nė sy serbėve nė Kosovė dhe jashtė saj.

“Kjo, nė njėfarė mėnyre, ėshtė vetėm njė tentim i disa qarqeve tė caktuara politike, tė cilat absolutisht ende nuk e shohin se nė Kosovė ka ndryshime thelbėsore dhe se ajo faktikisht ėshtė shtet i pavarur, pėr tė cilin nuk mund tė bisedohet dhe nuk ka dilema”, theksoi Dimiq.

Sidoqoftė, zoti Miletiq tha se ėshtė e pritshme dalja masive e serbėve nė kėto zgjedhje. Se a duhet dalė nė to ose jo, kjo, sipas tij, u mbetet vetė qytetarėve serbė tė vendosin sipas ndėrgjegjes sė tyre.
RTK

Reagime: Zgjedhjet lokale serbe -ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Kosovės

Nė Graēanicė dhe nė Gorazhdec, janė hapur vendvotimet pėr, siē thuhet, zgjedhjet lokale tė serbėve pėr komunat Prishtinė dhe Pejė. Kėto zgjedhje, qė i organizon qeveria serbe, nga institucionet e Kosovės konsiderohen jolegjitime, ndėrsa rezultatet e tyre nuk do tė jenė tė vlefshme dhe nuk kanė kurrfarė fuqie politike. Lėvizja Vetėvendosje dhe analistėt e konsiderojnė kėtė si njė ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Kosovės.

Derisa Qeveria e Kosovės ka deklaruar se kėto zgjedhje janė edhe njė pseudospektakėl i Serbisė nė Kosovės, duke i konsideruar ato jolegjitime, Lėvizja Vetėvendosja ka akuzuar sot lidershipin e vendin qė ka lejuar mbajtjen e kėtyre zgjedhjeve. Aktivistėt e kėsaj lėvizjeje nė Prishtinė dhe nė disa qendra tė tjera tė Kosovės kanė ngjitur posterė ku shihet kryeministri Thaēi, njė kuti votimi me shkronja cirilike dhe nė fund mbishkrimi “Bėhu pjesė e sė ardhmes”. Lideri i Vetėvendosjes, Albin Kurti, thotė se “heshtja dhe pasiviteti i shtetit tė Kosovės ėshtė leje dhe inkurajim pėr zgjedhjet e Serbisė nė Kosovė”.

“Nuk mund tė jetė edhe Kosova sovrane edhe tė mbahen zgjedhjet e Serbisė. Dikush po gėnjen. Ėshtė e qartė kush – krerėt politikė tė Kosovės, tė cilėt reagojnė vetėm atėherė kur iu cenohen bizneset apo iu rrezikohen votat, por jo edhe kur cenohet a rrezikohet Kosova”, ka deklaruar Kurti.

Drejtori i Qendrės kosovare pėr studime tė sigurisė, Ramadan Qehaja, thotė se qėllimi i kėtyre zgjedhjeve ėshtė qė tė destabilizojnė situatėn politike nė Kosovės dhe pėrmes tyre Beogradi dėshiron tė tregojė se ne nuk jemi shtet qė mund ta refuzojmė njė gjė tė tillė.

“Kėsaj here, d.m.th., pas pavarėsisė sė Kosovės, pas aprovimit tė Kushtetutės, ne ėshtė dashur nė njė mėnyrė, si shtet, t’i tregojmė dhėmbėt, kushtimisht tė them, dhe tė mos lejojmė qė tė mbahen kėto zgjedhje. Sė paku tė tentojmė tė mos lejojmė tė mbahen kėto zgjedhje. Mirėpo kjo nuk ka ndodhur, pse nuk ka ndodhur ėshtė ēėshtje e lidershipit tonė”, ka deklaruar Ramadan Qehaja.

Qehaja shprehet edhe kundėr deklarimit tė policisė se nuk do tė bėjė sigurimin e kėtyre zgjedhjeve. Ai vlerėson se policia do tė duhej qė nė kėto dy enklava tė shtojė masat e sigurisė, qė tė mos tė ndodhė diēka e papritur e qė mund tė ketė pasoja nė situatėn e tėrėsishme tė sigurisė
RTK

Opozita: Marrėveshje me shtetet fqinje mund tė nėnshkruajnė vetėm institucionet kosovare

Opozita kosovare reagon ndaj paralajmėrimeve pėr nėnshkrimin e njė marrėveshje protokolli ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė, e cila lė jashtė autoritetet kosovare. Sipas opozitarėve, marrėveshje me shtetet fqinje mund tė nėnshkruajnė vetėm institucionet kosovare. Analistėt vlerėsojnė se EULEX-i ėshtė mision monitorues dhe nuk ka tė drejtėn e nėnshkrimit tė marrėveshjeve.

Reagimet vijnė pas paralajmėrimeve se ėshtė nė prag tė nėnshkrimit njė protokoll bashkėpunimi nė mes tė EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė, qė pėrmban rregullat rreth bashkėpunimit policor dhe kėmbimit tė informatave mė qėllim tė luftės kundėr krimit tė organizuar dhe atij ndėrkufitarė, si dhe aktiviteteve tjera ilegale, por qė lė anash institucionet legjitime tė Republikės sė Kosovės.

Pas paralajmėrimeve pėr mundėsinė e nėnshkrimit tė njė marrėveshje tė[ tillė, pa institucionet e Kosovės, dje kanė reaguar edhe analistė e ekspertė tė cilėt kanė theksuar se EULEX -i ėshtė mision monitorues dhe nuk ka tė drejtė tė nėnshkruajė marrėveshje tė tilla dhe se nėnshkrimi i njė marrėveshje tė tillė do tė thotė shkelje e sovranitetit tė Kosovės.
RTK

Berisha: Bashkimi i kombit, projekti i sė ardhmes

Tiranė - Nė njė intervistė televizive, Kryeministri Sali Berisha u ndal nė marrėdhėniet Shqipėri-Kosovė, si dhe shpalli bashkimin e kombit si projektin e sė ardhmes, nė mėnyrė qė siē tha ai "shqiptarėt nė Shqipėri, Kosovė dhe kudo qė ndodhen nė trojet e tyre tė ndjehen njėlloj".

Kreu i Qeverisė konfirmoi se "numri i turistėve kosovarė nė Shqipėri ėshtė mbi 10 fishuar pas ndėrtimit tė rrugės Durrės-Kukės", duke theksuar se "Qeveria ėshtė pėrqėndruar nė ndėrtimin e njė infrastrukture moderne nė tė gjithė bregdetin".

Nė kulmin e sezonit turistik veror, Berisha shprehu mirėnjohjen ndaj tė gjithė turistėve kosovarė qė vijnė nė Shqipėri pėr tė kaluar pushimet e tyre vjetore.

"Shpreh kėnaqėsinė time tė madhe sepse jashtė ēdo parashikimi, numri i turistėve krahasuar me muajin korrik tė vitit 2008 ėshtė rritur me 36 pėr qind. Mendoja qė zgjedhjet do tė ngadalėsonin turizmin dhe se kriza botėrore do tė kishte njė ndikim negativ mbi turizmin, por e vėrteta ėshtė se 'bumi' turistik i kėtij viti ėshtė mė i madhi se kurrė", tha mė tej Kryeministri Berisha, duke shtuar se "Qeveria duhet tė punojė shumė pėr forcimin e kapaciteteve tona turistike".

Kryeministri Berisha shprehu bindjen se "nė mirėkuptim tė plotė me qeverinė e Kosovės, dy pikat kufitare mes dy vendeve nuk duhet tė ekzistojnė, mė nė mėnyrė qė kosovarėt tė vijnė nė Shqipėri si nė vendin e tyre dhe e anasjellta".

"Shqipėria duhet tė ofrojė shumė mė tepėr nė drejtim tė turizimit", tha Kryeministri Berisha, duke shtuar se "brenda vitit 2010 do tė sistemohet dhe asfaltohet ēdo rrugė qė tė ēojnė drejt bregut".
Gazeta Start



ktyne shkjeve kush nuk guxon me ju prish timin e duhanit , bile qeveria e jon veq ka me i pergdhel bile edhe me llopt ka me lue me zojt e shkavit

Llapjani_HH
17-08-09, 17:52
EULEX konfirmon se do ta nėnshkruajė marrėveshjen me Policinė e Serbisė


EULEX-i ka konfirmuar se do tė nėnshkruajė njė protokoll bashkėpunimi me policinė e Serbisė. Ndėrkaq presidenti Sejdiu vlerėson se vetėm institucionet e Kosovės janė kompetente tė nėnshkruajnė ēfarėdo marrėveshje pėr Kosovėn dhe interesat e saj. Kėshtu deklaroi pėr radion tonė zėdhėnėsi Xhavit Beqiri, duke komentuar kėtė nismė tė EULEX-it. Edhe Qeveria e Kosovės e ka kundėrshtuar kėtė nismė duke thėnė se i takon asaj tė rregullojė marrėdhėniet me shtete tjera.

EULEX-i ka konfirmuar se do tė nėnshkruajė njė protokoll bashkėpunimi me policinė e Serbisė. Pėrmes njė komunikate EULEX-i thotė se kjo ėshtė njė marrėveshje qė do tė nėnshkruhet edhe me vendet tjera, dhe ka pėr qėllim qė tė shkėmbehen informatat nė nivelin e policisė, pjesė e tė cilave do tė jetė edhe Policia e Kosovės.

“Krimi i organizuar, kontrabanda, kalimi ilegal i kufijve dhe trafikimi i njerėzve janė ēėshtje rajonale, jo tė kufizuara brenda kufijve tė ndonjė shteti, dhe, nė pėrpjekje pėr tė trajtuar kėto probleme me sukses, kėrkohet shpėrndarja dhe shkėmbimi i evidencave. Nė kėtė fushė, EULEX-i ka tani njė mandat ekzekutiv tė ndjekė kriminelėt dhe tė sjell ata para gjyqėsisė nė Kosovė”, thuhet nė komunikatėn e EULEX-it.

Mė tutje nė komunikatė, EULEX-i kujton se mban disa kompetenca tė cilat janė nė pajtueshmėri me fillimin e misionit, sipas njė letre qė i ėshtė dėrguar Havier Solnės nga Presidenti i Kosovės, nė shkurt tė viti 2008. Ėshtė pjesė e mandatit tonė thotė EULEX-i, ndėrsa ndryshe shprehen nė presidencė.

Zėdhėnėsi Xhavit Beqiri thotė se sa i pėrket marrėveshjeve dhe ēėshtjeve tė cilat prekin interesat kruciale tė Kosovės, kompetente janė vetėm institucionet e Kosovės.

“Letra qė presidenti Sejdiu i ka dėrguar BE-sė pėr vendosjen e njė misioni tė saj nė Kosovė, ka qenė pėr mbėshtetjen qė kanė nevojė institucionet nga Bashkim Evropian, nė rend tė parė pėr sundimin e ligjit. Besojmė se EULEX-i edhe funksionon ne kėtė frymė dhe presidenti e ēmon aktivitetin e EULEX-it”, ka deklaruar zėdhėnėsi Beqiri.

I pyetur drejtpėrdrejtė nėse presidenti e kundėrshton njė marrėveshje bashkėpunimi mes EULEX-it dhe Beogradit, zėdhėnėsi Beqiri shprehet:

“Ne nuk po pėrdorim tash shprehje tė tilla, mirėpo po themi qė presidenti vlerėson se vetėm institucionet e Republikės sė Kosovės, tė shtetit sovran dhe tė pavarur janė kompetente pėr tė nėnshkruar marrėveshje pėr Kosovėn”, pėrgjigjet Beqiri.

Qeveria ndėrkaq nė reagimin e saj ka thėnė se nuk ka konsultim paraprak pėr kėtė duke shtuar se ēdo marrėveshje ėshtė e papranueshme pa pėlqimin e institucioneve tė Kosovės. Ndėrkohė, EULEX-i thotė se ēėshtjen e bashkėpunimit e ka diskutuar edhe me homologėt nė Shkup, Tiranė dhe Podgoricė dhe ka arritur marrėveshje preliminare tė cilat do tė procedohen mė tej.
RTK

Gjyq pėr veten

Shpresa Hasaj, gjyqtare e Gjykatės Komunale tė Prishtinės, ka aplikuar pėr tė qenė gjyqtare nė Gjykatėn Supreme. Ajo vazhdon punėn e saj, ndonėse burrin e ka tė akuzuar pėr kontrabandim me emigrantė, e djalin tė paraburgosur pėr grabitje. Ligji nuk ia ndalon punėn gjyqtares, por konform etikės ajo nuk do duhej tė vazhdonte punėn e saj

Ndonėse parashihet integritet i lartė moral, gjyqtarja aktuale e Gjykatės Komunale nė Prishtinė, Shpresa Hasaj pa hezituar, ka aplikuar pėr pozitėn e gjyqtares nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės.

Ajo ka aplikuar ndėrsa familjarėt e saj, pėrkatėsisht bashkėshorti dhe djali, vazhdojnė tė pėrballen me drejtėsinė e burgjet pėr shkak tė shkeljeve tė tyre flagrante tė ligjit.

Ligjet aktuale nė Kosovė nuk e ndalojnė njė gjė tė tillė, mirėpo konform etikės, gjyqtarja nė fjalė do duhej tė tėrhiqej nga pozita e saj aktuale.

Kėshtu sė paku bėjnė me dije dokumentet qė posedon Express.

Bashkėshorti i gjyqtares ėshtė avokati Ismajl Hyseni. Ky i fundit akuzohet pėr kryerjen e veprės penale tė kontrabandimit me emigrantė. Gjykimi ndaj tij pritet tė fillojė gjatė kėsaj jave nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė.

Djali i saj ndėrkaq ėshtė Driloni, 22 vjeē, qė nga prilli ėshtė nė paraburgim bashkė me pesė persona tė tjerė nėn dyshimin se kanė kryer pesė grabitje tė armatosura. Paraburgimi i tij ėshtė caktuar dhe mė pas ka vazhduar nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė.

Tėrė kėto pika tė zeza tė familjes nuk e kanė penguar gjyqtares Hasaj qė tė synojė piedestalin e gjyqėsisė nė vend, Gjykatėn Supreme tė Kosovės.

Hasaj ka kaluar testin e etikės, test nė tė cilin kanė rėnė shumė kolegė tė saj. Ajo tashmė ka aplikuar pėr pozitė konkrete tek Komisioni i Pavarur Gjyqėsor dhe Prokurorial (KPGJP).

Kjo e fundit do tė organizojė testin pėr tė dhe kolegėt tjerė tė saj qė pretendojnė pozita tė njėjta. Paralelisht me kėtė, komisioni do tė hetojė tėrė veprimtarinė e gjyqtares dhe tė familjes sė saj, njė pjesė e sė cilės kohėve tė fundit ka mjaftė punė me gjykatat.

Neni 3.1 i Urdhėresės Administrative 2008/2 bėn me dije se “gjatė procesit tė emėrimit do tė zbatohen kriteret e parapara nė nenin 6 tė Rregullores sė UNMIK-ut nr. 2005/52 edhe pėr gjyqtarėt edhe pėr prokurorėt.”

Kriteret e parapara nė Rregulloren e UNMIK-ut 2005/53 pėrfshijnė edhe kushtin qė aplikuesit pėr shėrbim si gjyqtarė “tė kenė integritet tė lartė moral.”

Mirėpo, integriteti moral si dhe cenueshmėria e tij nė raport me marrėdhėniet familjare nuk parashihen me Kodin e Etikės pėr Gjyqtar dhe Prokuror. Edhe ashtu ky kod nga ekspertė tė shumtė ėshtė cilėsuar si i mangėt dhe se si i tillė sipas tyre ka nevojė pėr pėrmirėsime.

Megjithatė, KPGJP ėshtė duke e bėrė punėn e saj nė riemėrimin e gjyqtarėve. Mė 24 gusht tė kėtij viti, bazuar nė faqen zyrtare tė kėtij institucioni, parashihet intervistimi i kandidatėve tė fazės sė parė, pra intervistimi i kandidatėve qė kanė aplikuar pėr pozita nė Gjykatė Supreme dhe Prokurorinė e Kosovės. Nė mesin e tyre pritet tė jetė edhe gjyqtarja Hasaj.

Bashkėshorti i saj ėshtė hetuar nga Prokuroria e Qarkut nė Prishtinė, pėrkatėsisht prokurorja Sevdije Morina.

Pa filluar punėn mirė nė kėtė rast, Morina pati kėrkuar nga kryeprokurorja ndėrkombėtare Annunziata Ciaravolo qė tė merr rastin e avokatit. Prokuroria Speciale e kishte refuzuar njė gjė tė tillė

“Nė letrėn tuaj ju keni kėrkuar tė caktohet njė Prokuror Special nga Zyra e Prokurorisė Speciale tė Kosovės, pasi qė gruaja e tė dyshuarit ėshtė e punėsuar si gjyqtare nė Gjykatėn Komunale nė Prishtinė. Ju brengoseni se kjo lidhje mund tė ndikoj nė zhvillimin e hetimeve”, thuhet mes tė tjerash nė pėrgjigjen e kryeprokurores Ciaravolo tė cilėn e posedon Express.

Sipas saj, kėrkesa nuk ofron informata dhe dokumente tė mjaftueshme pėr ta pėrkrahur atė.

Me gjithė kėtė, prokurorja vendore Sevdije Morina ka pėrpiluar aktakuzėn e cila si e tillė ėshtė konfirmuar.

Burri i gjyqtares, avokati Ismajl Hyseni akuzohet se ka bėrė dallavere nė disa dokumente me qėllim tė sjelljes sė disa personave nga Shrilanka e Bangladeshi se kinse do tė punojnė nė Kosovė.

Avokati nga kėta persona akuzohet se ka marrė para ndėrsa disa nga personat janė kthyer me tė arritur nė Aeroport pėr shkak se sipas aktakuzės, policia ka vėrejtur parregullsi nė to.

Avokati ndonėse i akuzuar ėshtė mbrojtur nė liri derisa djali i tij ėshtė nė paraburgim. Avokati shumė shpejt do tė pėrballet me drejtėsinė derisa aktakuza ndaj djalit tė tij sipas burimeve tė gazetės, ende nuk ėshtė konfirmuar.
Gjyqtarja ndėrkaq vazhdon punėn e saj si gjyqtare penaliste nė Gjykatėn Komunale tė Prishtinės. Ajo vazhdon me dėnimet “nė emėr tė popullit”, derisa pjesė e popullatės janė edhe familjarėt e saj.
Gazeta expres

Komitėt rrahėn banorėt e Nerezit

Qytetarėt nga lagja e Nerezit sot u keqtrajtuan nga njė grup i tifozėve tė quajtur “Komiti”. Sipas banorėve para ndeshjes fudbollistike Makedonija Gj. P dhe Vardar rreth orės 3 tifozėt kanė kaluar urėn OKB-sė dhe kanė filluar tė gjuajnė me gurė dhe sende tjera, drejt qytetarėve dhe makinave.

Sipas dėshmitarėve okularė vandalėt kanė hyrė nėpėr shtėpi dhe oborret dhe fizikisht kanė sulmuar banorėt tė cilėt kryesisht janė shqiptarė.
“Unė kam qenė duke fjetur nė shtėpi, tani erdha dhe nuk di se ēka ka ndodhur”, tregon njė qytetarė.

Sulmuesit, kanė dėmtuar edhe njė pjesė tė madhe tė makinave nė kėtė lagje.
“Unė nuk isha kėtu. Mė thanė qė ta largojė makinėn qė mos ta thyejnė. Por jam vonuar dhe ma kanė thyer njė dritė dhe njė pasqyre. Ne, nuk kemi pasur kėsi lloj probleme. Jetojmė 100 vjet kėtu. Me siguri kėto janė fėmijė qė kanė shkuar pėr tė pėrcjellė ndeshje fudbollistike.”, rėfen njė qytetar tjetėr.

“Nuk di nė detaje se ē’kishte ndodhur. Por, di se policia ka qenė e detyruar ta kontrolloj masėn dhe MPB-ja ėshtė pėrgjegjėse pėr kėtė sepse ky vend ėshtė i qetė dhe asnjėherė nuk kanė ndodhur incidente tė tilla. Nė komunė ka njė bashkėjetesė tė shkėlqyer ndėrmjet maqedonasve dhe shqiptarėve. U habita kur mėsova se ka pasur njerėz edhe nga lagjet tjera, tė cilėt kanė ardhur kėtu dhe kanė shkaktuar incidente”, tha Stefēe Jakimovski, kryetar i komunės sė Karposhit.
Rreth orės 15
nė qendrėn urgjente tė spitalit janė pranuar 7 persona me lėndime tė lehta trupore. Nga policia pohuan se grupi i tifozėve kanė qenė komitėt. Nga MPB-ja thonė se rreth orės 15 ata prishur rendin. Sipas MPB-sė policia punon nė zbardhjen e rastit.
ALSAT M

Llapjani_HH
17-08-09, 17:52
Tetė kallxime penale kundėr tifozėve tė Vardarit


Policia vazhdon edhe metej hetimet rrerth incidentit tė djeshėm nė lagjen Nerez, ku njė grup huliganėsh, tifoz tė klubit fudbollistik Vardar, tė njohur si Komitėt, sulmuan banorėt e kėsaj lagje duke mos kursuer as gratė e as fėmijėt. Deri tani janė ngritur tetė kallxime penale pėr antarėt e grupit tė tifozėve, tė cilėt akuzohen pėr ushtrim dhune dhe prishje tė rendit dhe qetėsisė publike. Jankullovska ka paralajmėruar se do tė ndėrmeren masa edhe ndaj pjestarėve tė policisė nėse vėrtetohet fajsia e tyre nė mos parandalimin e incidentit.

"Pėrderisa ndonjėri nga policėt tė cilėt kanė qenė tė detyruar tė sigurojnė vendin ku dhe ka ndodhur incidenti dhe mė gjėrė, nuk kanė reaguar se si duhet dhe me kohė, edhe kundėr tyre do tė shqiptohen masa pėrkatėse", paralajmėron Gordana Jankullovska, ministre e Punėve tė Brendshme.

Jankullovska para mediave sot doli me verzionin tė cilėn e mbronin dje kryesia e klubit Vardar dhe tifozėt e saj, se situatėn e kanė provokuar pikėrishtė banorėt shqiptarė tė Nerezit, 7 prej tė cilėve pėrfunduan nė spital me lėndime trupore. Janė paralajmėruar padi edhe ndaj tė gjithė tė pėrfshirėve nė incidentin e djeshėm pėrfshirė edhe banorėt e Nerezit.

"Gjithsesi se jemi duke punuar deri nė zbardhjen e plotė tė rastit, dokumentimin e tij dhe nė fund tė fundit, nxjerrjen e tė gjithė pjesėmarrėsve nė kėtė incident, para gjykatės. Megjithatė, bėhej fjalė pėr njė situatė, ku ishin tė pėrfshirė njė numėr i madh i personave dhe ishtė ēėshtje minutash dhe mos tė them sekondash kur duhej tė bėhet analizė dhe tė reagohet", premtoi Gordana Jankullovska.

Edhe avokatja e grupit tė dyshuar si thyes tė rendit publik Rozita Xhartovska pohon se Komitėt nuk kanė provokuar incidentin.

"Ėshtė filluar me gjuajtje tė gurėve nė drejtim tė Komitėve, dhe kėta tė fundit reaguan nė mėnyrė tė njėjtė", tha Rozita Xhartovska, avokate e Komitave.
Ky grup tifozėsh nė reagimin e tij identifikon veten si mbrotėsit e fundit tė nderit dinjitetit kombėtar maqedonas nė kėtė shtet. “Ne si grup tifozėsh vazhdojmė tė pėrkrahim antarėt tanė gjithmon dhe gjithkundi. Pėr ne Maqedonia dhe nderi kombėtar maqedonas janė tė shenjta, kėshtu ka qenė dhe kėshtu do tė mbetet, kemi mbrojtur dhe do ta mbrojmė, thuhet nė reagimin e grupit tė tifozėve tė quajtur Komitėt.
ALSAT M

Partitė shqiptare kėrkojnė pėrgjegjėsi nga Jankullovska


Subjektet politike shqiptare dhe ato opozitare maqedonase kanė kėrkuar pėrgjegjėsi nga ministrja e brendshme pėr incidentin e djeshėm nė lagjen Nerez tė Shkupit dhe shkarkimin e menjėhershėm tė kryeshefit tė stacionit policor nė Karposh.

Xhevat Ademi nga BDI nė pushtet porositi tė gjithė ata qė kanė mbėshtetur financuar dhe nxitur siē i quan ai huliganėt, tė mos hyjnė nė lojėra rrezikshme qė marrin sfond etnik.

“I drejtohem kryeminstrin Nikolla Gruevski, qė si Qeveri tė ndėrrmarrė tė gjitha masat, keqbėrėsit, rrugaēėt, delinkuentėt, t’i identifikojė, t’i nxjerr para drejtėsisė dhe tė marrin dėnimin e merituar. Ndėrsa, minstrja e MPB-sė Gordana Jankullovska, tė paktėn qė duhet tė bėjė ėshtė qė komandantin dhe zėvendėskomandatin e stacionit policor tė Karposht urgjentisht t’i shkarkojė, sepse policia dje ka bėrė sehir, ka parė se si rrihen, malterohen, dhunohen qytetarėt tė cilėt kishin vetėm njė faj, ishin shqiptarė”, deklaroi Xhevat Ademi, deputet i BDI-sė.

Edhe PDSH-ja edhe DR opozitare kėrkojnė pėrgjegjėsi nga institucionet shtetėrore pėr incidentin e djeshėm ku viktim ishin banorėt e pafajshėm shqiptar tė lagjes Nerez.

“Rasti i mbrėmshėm, ku njė grup huliganėsh maqedonas i rrahin shqiptarėt nė mes tė Shkupit, dėmtojnė vetura dhe shtėpi, maltertojnė gra e fėmijė, ngjanė me Natėn e Kristaltė nė Berlin, ku nazistėt sulmonin gjithēka qė nuk ishte gjermane, demoluan vetura e shtėpi, malltretonin dhe vritnin njerėz", tha Iljaz Halimi, nėnkryetar i PDSH-sė.

“Nėse nuk zbardhet rasti shumė shpejt, atėherė normalisht qė ne do tė konstatojmė se ky incident kjo ngjarje ėshtė e organizuar mirė dhe hap shtigje tė reja tė konflikteve ndėretnike nė kėto hapsira.”, vlerėsoi Besim Dogani, deputet i DR-sė.

Pėrgjegjėsi nga MPB kėrkon edhe LSDM-ja opozitare.
“Kompetentėt nė MPB duhej tė parashikonin se gjatė njė ngjarje tė tillė ekziston rrezik i madh nga incidentet dhe t'i ndėrmarrin tė gjitha masat e duhura qė ato tė parandalohen. Evidente ėshtė qė policia kėtė dje nuk e bėri”, konstatoi zėdhėnėsi i LSDM-sė, Emiljan Stankoviē.

Por kėshtu nuk mendon kryeministri Gruevski. Ai dėnoi incidentin e djeshėm, por theksoi se policia me kohė ka parandaluar pėrshkallzimin e mėtejm tė situatės.

“MPB ishte aktivisht e kyēur dhe duket se nė kohė ka intervenuar. Mbetet tash Ministria tė analizojė situatat, t'i gjejė fjatorėt dhe tė ngrisė procedura gjyqėsore kundėr atyre tė cilėt shkaktuan problemet. Nė shikim tė parė dukeshte se kishte moment tė incidentit me prapavijė etnike, por pėr njė gjė zyrtare tė themi apo tė vėrtetojmė do tė duhet MPB tė bėjė analizė, tė na paraqesė nė Qeveri dhe atėherė tė dijmė saktė cilat ishin motivet dhe arsyet, se a ishin tė natyrės etnike e kėshtu me rradhė”, tha kryeministri Nikolla Gtruevski.

Ndaj incidentit tė djeshėm nė Nerez tė Shkupit ka reaguar edhe BDK e Hysni Shaqirit. "Ajo qė iriton mė tepėr ėshtė fakti se rrahja e shqiptarėve nė Nerez ka ndodhur para syve tė policėve, tė cilėt nuk kanė ndėrmarrė asgjė pėr ta penguar rrahjen e qytetarėve shqiptar nė oborret e shtėpive tė tyre.Kjo dėshmon se shqiptarėt nė Maqedoni para organeve tė kėtij shteti nuk trajtohen si qytetar tė barabart me maqedonasit, thuhet nė reagimin e BDK-sė sė Hysni Shaqirit.
ALSAT M

Ali Ahmeti kundėr Menduh Thaēit: Tirana, jo "veto" pėr Maqedoninė

Shqipėria ėshtė lobistja mė e mirė e Maqedonisė pėr nė NATO dhe partitė shqiptare nė Maqedoni nuk mund t’i imponohen politikės sė saj tė pavarur. Kėshtu deklaroi kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim Ali Ahmeti, duke komentuar deklaratėn e kryetarit tė Partisė Demokratike Shqiptare Menduh Thaēi, se do tė kėrkojė nga Shqipėria qė tė vendosė ‘veton’ ndaj Maqedonisė pėr anėtarėsimin nė NATO.

“Shqipėria ka politik autonome dhe politikė tė cilėsisė sė mirė dhe Shqipėria ėshtė njė nga vendet qė ka kontribuar pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon, dhe unė nuk mendoj qė cilidoqoftė nga ne kėtu t’i imponojmė Shqipėrisė njė politikė ndryshe nga ajo Shqipėria po e ndėrton. Maqedonia njėrin nga lobistėt kryesorė pėr anėtarėsim tė Maqedonisė nė NATO e ka Shqipėrinė”, u shpreh Ali Ahmeti, Kryetar i BDI-sė, Maqedoni.

Kryetari i PDSH-sė Menduh Thaēi pas vizitės zyrtare nė Tiranė dhe nė Prishtinė, ka bėrė tė ditur gjithashtu se do tė zhvillojė edhe njė vizitė zyrtare nė Sofje. Vizitat e Thaēit nė vendet fqinje kanė pėr qėllim ndėrgjegjėsimin e faktorit politik rajonal pėr gjendjen diskriminuese tė shqiptarėve nė Maqedoni.
ALSAT

Llapjani_HH
18-08-09, 19:19
Haradinaj: Prishtina tė vendosė juridiksionin e vet nė veri


Kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, ka kritikuar Qeverinė e Kosovės pėr mungesė plani pėr integrimin e veriut, duke thėnė se paralajmėrimi pėr nėnshkrimin e protokollit tė bashkėpunimit ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė ndodh pėr shkak tė mos vendosjes sė juridiksionit nė gjithė territorin e Kosovės nga ana e Prishtinės zyrtare.

"Pse ndodh marrėveshja, sepse Prishtina zyrtare nuk ka arritur me qenė prezente nė veri edhe gjithsesi pėr kėtė ka marrėveshje EULEX -Ministri e Brendshme e Serbisė. A duhet tė ndodhė kjo marrėveshje? Natyrisht qė jo. Nė Kosovė ėshtė e nevojshme qė Prishtina zyrtare tė vendosė juridiksionin e vet nė veri, nė mėnyrė qė tė mos ketė askush tjetėr, jo vetėm nevojė, por as argumente qė tė shkoj me marrėveshje tė tilla", ka thėnė Haradinaj.

Sipas kreut tė AAK-sė, paralajmėrimi i nėnshkrimit tė marrėveshjes ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme sė Serbisė ndodhė pėr shkak se Qeveria e Kosovės nuk ka plan pėr integrimin e veriut.

"Shpallja e pavarėsisė pa njė plan pėr veriun, mos harroni 17 shkurti 2008 nuk ka pasur njė plan pėr veriun, mė shumė ka pasur njė plan dekorativ, Kush sa do tė flas e ēka do tė thotė edhe prej asaj ditė pasojat janė tė njėpasnjėshme. Kam thėnė nė vazhdimėsi mė 4 prill po nė kėtė vend, qe kjo qeveri po i shkakton dėme vendit nė integritetin territorial dhe nė sovranitetin e vet” ka thėnė ai.

Sa i pėrket mundėsisė qė institucionet tė mos lejojė nėnshkrimin e marrėveshjes pa pėlqimin e tyre, Haradinaj tha se udhėheqėsit e shtetit tė Kosovės do tė bėjnė folklorin e zakonshėm, si me rastin e 6 pikėshit.
Telegrafi

EULEX-i i referohet letrės dėrguar Solanės


Misioni i Bashkimit Evropian nė Kosovė, EULEX, ka konfirmuar se do tė nėnshkruajė protokollin e bashkėpunimit me policinė e Serbisė, pavarėsisht kundėrshtimeve tė palės shqiptare.

Nėpėrmjet njė komunikate shtypi, ky mision ka njoftuar se kjo ėshtė njė marrėveshje qė do tė nėnshkruhet edhe me vende tė tjera dhe ka si qėllim tė shkėmbehen informacione nė nivelin e policisė, pjesė e tė cilave do tė jetė edhe Policia e Kosovės.

EULEX-i u rikujton palėve se mban disa kompetenca, tė cilat janė nė pajtueshmėri me fillimin e misionit, sipas njė letre qė i ėshtė dėrguar Javier Solanės nga presidenti i Kosovės, nė shkurt tė vitit 2008.

Por, nė presidencė e thonė tė kundėrtėn. Zėdhėnėsi Xhavit Beqiri ka thėnė se sa i pėrket marrėveshjeve dhe ēėshtjeve, tė cilat prekin interesat kruciale tė Kosovės, kompetente janė vetėm institucionet e Kosovės.

“Letra qė presidenti Sejdiu i ka dėrguar BE-sė pėr vendosjen e njė misioni tė saj nė Kosovė ka qenė pėr mbėshtetjen qė kanė nevojė institucionet nga Bashkim Evropian, nė rend tė parė pėr sundimin e ligjit”, ka thėnė Beqiri.
Telegrafi

Haziri: Nuk do tė bėjmė kompromise nė dėm tė LDK-sė


Nėnkryetari i LDK-sė, Lutfi Haziri ka thėnė se Lidhja Demokratike e Kosovės, nė zgjedhje do tė garojė si subjekt i vetėm politik. Nė njė intervistė pėr tė pėrditshmen “Epoka e Re”, Haziri ka thėnė se kjo ėshtė “pjesė e besimit nė politikėn qė ne udhėheqim”.

I pyetur nėse LDK-ja do tė kishte pranuar tė hyjė nė zgjedhjet parlamentare, nė njė aleancė tė partive tė djathta, me kryetarin e AAK-sė, Ramush Haradinaj? – Haziri ka thėnė: “Ne konkurrojmė si subjekt politik, i vetėm”.

“Nė proceset paszgjedhore ne kemi treguar afinitet pėr ta ndėrtuar shtetin duke bėrė kompromise nė dėm tė LDK-sė. Tė djathtėn, me LDK-nė dhe nė LDK unė e shoh gjithmonė dhe pėr kėtė do tė punoj deri nė fund”, ka thėnė Haziri.

LDK-ja, sipas Hazirit, pėr njėzet vjet ka bėrė kompromise tė mėdha nė dėm te vet. “Nė tė ardhmen nuk kemi ndėrmend tė vazhdojmė ta dėmtojmė subjektin tonė, besimin e qytetarėve tanė”, ėshtė shprehur nėnkryetari i LDK-sė.

Natyrisht, vijoi ai, qė tani boshti ideologjik do tė ketė ndikim nė ndėrtimin e koalicioneve paszgjedhore. Dhe, sipas Hazirit, “do tė ketė jashtėzakonisht ndikim”.
Telegrafi

KQZ: Nėse nuk paguhen borxhet, harroni zgjedhjet!


Partitė politike nė Kosovė zotohen se brenda afatit ligjor i cili pėrfundon me 15 shtator, do t'i paguajnė borxhet qė i kanė ndaj Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, qė nga zgjedhjet e kaluara. Drejtuesit e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve nga ana tjetėr zotohen se nuk do tė lėshojnė pe pėr asnjė subjekt politik i cili ka borxh.

Sipas listės tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, PDK ka borxh 93 mijė euro, LDK 20 mijė euro, AKR 12 mijė euro LDD 8 mijė euro, PDASHK 6 mijė e 300 euro, AAK 5 mijė euro, ORA 4 mijė e 300 euro e kėshtu me radhė.

Nė bazė tė ligjit pėr zgjedhjet nė Kosovė afati i fundit pėr kryerjen e kėtyre obligimeve ėshtė 60 ditė para mbajtjes sė zgjedhjeve. Pėrfaqėsuesit e disa prej partive tė cilat kanė borxh deklarojnė se brenda afatit tė paraparė ligjor do t'i kryejnė obligimet qė i kanė, ndėrsa vonesat i arsyetojnė si ēėshtje procedurale dhe teknike.

Borxhe ndaj KQZ-sė kanė 14 parti politike 4 kandidatė tė pavarur dhe dy iniciativa qytetare. Nė mesin e tyre ka edhe parti nga radhėt e komuniteteve./rtv21/
Telegrafi

http://www.gazetaexpress.com/images/gexGallery/13457/cache/a_visar.kryeziu-490x320.jpg

Bashkazi nė balotazh?

Raundi i dytė i zgjedhjeve lokale mund t’i bashkojė dy partitė e koalicionit qeverisės. PDK dhe LDK ka gjasė ta mbėshtesin njėra-tjetrėn nė balotazh, nėse njėrės prej tyre i duhet ta vazhdojė betejėn. Hashim Thaēi dhe Fatmir Sejdiu po e shqyrtojnė mundėsinė pėr njė marrėveshje tė tillė.

Lideri i PDK’sė Hashim Thaēi dhe ai i LDK’sė Fatmir Sejdiu duket se kanė njė marrėveshje interne pėr zgjedhjet lokale tė 15 Nėntorit.

Ajo mund tė rrjedhė nga Pika III e Marrėveshjes pėr formimin e Qeverisė sė re, e nėnshkruar nė janar tė vitit 2008 nga Thaēi dhe Sejdiu. Burime tė Express thonė se dy liderėt kryesorė tė vendit janė pajtuar qė PDK dhe LDK tė garojnė ndarazi pėr zgjedhjet lokale, por nėse njėra parti dėshton tė hyjė nė balotazh, atėherė ajo mbėshtet parterin qė vazhdon tė jetė nė lojė.

“Kryeministri dhe Presidenti janė pajtuar plotėsisht rreth kėsaj marrėveshje. Ideja ėshtė kjo: ne konkurrojmė ndarazi nė fushatė, por nėse, bie fjala, kandidati i LDK’sė hyn nė balotazh me njė kandidat tė AAK’sė, atėherė PDK mbėshtet kandidatin e LDK’sė. Ose e kundėrta”, ka thėnė njė burim gazetės, i afėrt me bisedimet qė janė zhvilluar mes Thaēit dhe Sejdiut dy javė mė parė.

Gjithnjė sipas kėtij versioni, nėse ndodhė qė nė njė komunė kandidati i PDK’sė tė pėrballet me atė tė LDK’sė, atėherė gara nuk ndikohet fare nga partneriteti qė kanė kėto dy subjekte.

“Nė shumicėn e komunave pritet qė kandidatėt e PDK’sė tė pėrballen nė balotazh me ata tė LDK’sė. Nė kėto raste, dy partitė do tė zhvillojnė normalisht fushatėn e tyre, pavarėsisht partneritetit”, ka thėnė burimi i Express’it.

Zyrtarisht, PDK dhe LDK nuk japin informacione rreth kėsaj marrėveshje. Nėnkryetari i PDK’sė, Rrustem Mustafa ka thėnė tė mos jetė nė dijeni tė njė marrėveshjeje tė tillė.
“Deri tash nuk jemi tė informuar pėr njė marrėveshje tė tillė”, ka thėnė Mustafa pėr Express, tė hėnėn.

“Aktualisht nuk ka ndonjė marrėveshje. Kjo ēėshtje do tė sqarohet nė muajin shtator”, ka shtuar ai.

Zėdhėnėsi i LDK’sė, Vehbi Miftari, ndėrkaq, thotė se ēėshtja e marrėveshjeve do tė jetė nė rend dite atėherė kur tė fillojė fushata pėr raundin e dytė tė garės pėr kryetarė tė komunave. “Unė nuk kam asnjė informacion rreth kėsaj marrėveshje. LDK do tė konkurrojė e vetme nė tė gjitha komunat dhe natyrisht se do t’i fitojė shumicėn prej tyre. Sa pėr balotazh, kjo ēėshtje do tė shtrohet atėherė kur tė ėshtė koha”, ka thėnė Zėdhėnėsi i LDK’sė, nė njė prononcim pėr Express.

Pėr shkak tė ruajtjes sė stabilitetit qeverisės, PDK dhe LDK, nė Marrėveshjen e formimit tė Qeverisės sė re, kishin precizuar qartė se dy partitė do tė garojnė tė vetme nė zgjedhjet lokale.

“PDK dhe LDK obligohen qė nė zgjedhjet lokale tė radhės nė vitin 2009 dhe nė zgjedhjet nacionale tė radhės tė garojnė si tė vetme dhe pa ndonjė koalicion paraprak”, thuhet nė Pikėn III tė kėsaj marrėveshje.

Marrėveshje mes Thaēit dhe Sejdiut do tė ishte njė pikė e fortė e LDK’sė nė zgjedhjet e sivjetme lokale.

Nė shumicėn prej komunave pritet qė kandidatėt e PDK’sė tė pėrballen me ata tė LDK’sė, por nė ato komuna ku LDK mendohet se do tė pėrballet me kandidatėt e ndonjė subjekti tjetėr - siē mund tė jetė Gjakova apo Peja - atėherė mbėshtetja e PDK’sė do tė jetė jashtėzakonisht e rėndėsishme.

Po ashtu, kjo marrėveshje do tė jetė njė ndihmesė e madhe pėr LDK’nė, pasi qė ajo do tė jetė e sigurt se PDK nė asnjė rast nuk do tė mbėshtet kandidatėt e Aleancės Kosova e Re qė udhėhiqet nga Behgjet Pacolli.
Gazeta expres

Llapjani_HH
19-08-09, 18:36
Kermabon kėrkon takime me autoritetet

Kreu i Misionit Evropian pėr Sundim tė Ligjit nė Kosovė, Yves de Kermabon ka kėrkuar njė takim urgjent me presidentin dhe kryeministrin, pas reagimeve tė kėtyre tė fundit lidhur me nėnshkrimin e njė protokolli bashkėpunimi ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė.

I sapokthyer nga pushimet, zoti Kermabon ka lėshuar njė deklaratė nė tė cilėn thotė se ka pasur njė mori keqkuptimesh dhe keqinterpretimesh lidhur me ēėshtjen e Protokollit pėr Bashkėpunim Policor qė pritet tė nėnshkruhet ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

Ai sqaron se EULEX-i nuk ka nėnshkruar dhe nuk mund tė nėnshkruajė ēfarėdo lloj protokolli nė emėr tė Kosovės, por si mision teknik pėr sundimin e ligjit, thotė z.Kermabon, EULEX-i mund tė nėnshkruajė protokolle vetėm nė emėr tė tij dhe pėr ēėshtjet qė lidhen me sundimin e ligjit, sipas pajtimit tė arritur nga 27 vendet anėtare tė BE-sė.

Shefi i EULEX-it thotė se nėnshkrimi i marrėveshjeve pėr bashkėpunim me ministritė pėrkatėse tė rajonit nuk ėshtė e pazakontė, pasi marrėveshje tė ngjashme janė nėnshkruar edhe mė Maqedoninė, Malin e Zi dhe Shqipėrinė.

Shefi i misionit evropian thekson se nėnshkrimi i marrėveshjeve pėr bashkėpunim me ministritė pėrkatėse tė rajonit nuk ėshtė e pazakontė, pasi marrėveshje tė ngjashme janė nėnshkruar edhe mė Maqedoninė, Malin e Zi dhe Shqipėrinė.

“Krimi i organizuar, kontrabanda dhe trafikimi me qenie njerėzore, drogat dhe armėt, tė gjitha paraqesin krime serioze tė cilat mund tė zgjidhen vetėm pėrmes bashkėpunimit rajonal. Nė mėnyrė qė kriminelėt tė sillen pėrpara drejtėsisė nevojitet tė ketė paraqitje dhe shkėmbim tė provave nė rajon, ndėrsa pėr ta mundėsuar kėtė nevojitet krijimi i mekanizmave”, thuhet nė deklaratėn e z.Kermabon.

Sipas tij, autoritetet e Kosovės kanė qenė tė informuara pėr tė gjitha bisedimet qė janė zhvilluar ndėrmjet EULEX-it dhe zyrtarėve nė Beograd si dhe do tė vazhdojnė tė jetė njoftuara pėr tė gjitha hollėsitė.

Por udhėheqėsit kosovarė kanė thėnė se EULEX-i nuk mund tė nėnshkruajė asnjė marrėveshje me Serbinė nė emėr tė Kosovės dhe pa praninė e Prishtinės, duke nėnvizuar se roli i kėtij misioni ėshtė mbėshtetja dhe mbikqyrja e institucioneve tė vendit e jo zėvendėsimi i tyre.

Ndėrkohė ministri i Brendshėm serb, Ivica Daēiq, ka deklaruar se teksti i protokollit pėr bashkėpunim policor nė mes tė EULEX-it dhe Serbisė ėshtė afėr pėrfundimit dhe se sė shpejti do tė nėnshkruhet nga palėt.

Sipas tij, nėnshkrimi i kėtij protokoli do tė bėhet mbi bazėn e rezolutės 1244 tė OKB-sė (e cila nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės) dhe ai ėshtė i rėndėsishėm pėr paqen dhe stabilitetin nė Kosovė e nė pjesė tė tjera tė Serbisė. Ministri Daqiq ka theksuar se shqiptarėt kanė shprehur pakėnaqėsinė e tyre, meqė nuk do tė jenė palė nėnshkruese tė protokollit.
BBC

Herodes:Pėr kėtė pushtet ka ekzistuar pajtimi qė nė fillim tė misionit tė EULEX-it

Zėdhėnėsja e EULEX-it, Kristiina Herodes, ka pėrsėritur se EULEX-i ka pushtet ekzekutiv nė disa ēėshtje, andaj ėshtė i vendosur nė nėnshkrimin e Protokollit pėr bashkėpunim me Policinė e Serbisė. Sipas saj, pėr kėtė pushtet ka ekzistuar pajtimi qė nė fillim tė misionit tė EULEX-it.

Ndėrsa, Koha Ditore ka siguruar letrėn e presidentit Sejdiu dėrguar Javier Solanės mė 17 shkurt 2008, ku fton misionin evropian tė vendoset nė Kosovė, bazuar nė pakon e Ahtisaarit. Letra e presidentit Sejdiu kishte bėrė tė qartė se EULEX-i do tė ketė mandat ekzekutiv, por nuk ka sqaruar se deri ku shkon limiti i pėrgjegjėsive ekzekutive.
KTV

Tirana i pėrgjigjet Beogradit: Bashkimi i shqiptarėve nė kuadėr tė integrimit


MJ e Shqipėrisė reagoi ndaj akuzave tė Beogradit pėr provokime nga kryeministri Berisha, qė sipas tyre, cenojnė integritetin territorial tė saj. Burime nė MPJ, konfirmuan se palės serbe iu kthye menjėherė pėrgjigjja dhe iu bė e qartė se nuk bėhet fjalė pėr kurrfarė provokimi ndaj Serbisė. Deklarata vė nė dukje se bashkėpunimi mes Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės sė Kosovės, bazohet nė respektin e ndėrsjellė, i cili vjen natyrshėm dhe ka pėr yll polar, integrimin evropian.

Kryeministri Sali Berisha dhe qeveria e Republikės sė Shqipėrisė, janė tė vendosur qė tė ecin pėrpara me liberalizimin e lėvizjes sė lirė tė njerėzve dhe mallrave dhe uljen e barrierave, thuhet nė notėn pasuese tė MPJ shqiptare.

Politika e jashtme e Republikės sė Shqipėrisė, ndjek nė politikėn e saj tė jashtme, nė mėnyrė konsekuente objektivat e pėrbashkėta pėr integrimin euroatlantik tė vendit dhe Republikės sė Kosovės, thuhet mė tej nė reagimin zyrtar tė MPJ, i cili iu ka mbėrritur autoriteteve nė Beograd.

Republika e Shqipėrisė, beson dhe mbėshtetet fort nė idenė se bashkėpunimi dhe integrimi rajonal, ėshtė parakusht pėr integrimin evropian tė vendeve tė Ballkanit, ėshtė njė tjetėr pikė e notės zyrtare.

Republika e Shqipėrisė, ėshtė e hapur pėr ēdo nismė qė synon integrimin rajonal dhe nė kėtė kuptim, ajo ka aplikuar heqje tė njėanshme tė regjimit tė vizave pėr qytetarėt e Republikės sė Serbisė, pėrgjatė sezonit turistik, - thuhet nė pikėn tjetėr tė notės zyrtare tė qeverisė shqiptare.

Ndėrsa evidentohet edhe fakti se nė kėtė kuadėr, me Malin e Zi po aplikohet njė pikė e vetme kufitare, duke besuar se lėvizja e lirė e njerėzve, mallrave dhe ideve, ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė ecur drejt integrimit evropian tė qytetarėve tė rajonit.

Nė fund tė notės zyrtare tė MPJ, nuk harrohet tė ftohet edhe Republika e Serbisė, si vend fqinjė, qė tė bashkėpunohet nė drejtimin e liberalizimit tė lėvizjes.
RTK

Llapjani_HH
19-08-09, 18:36
Kramer: BE-ja dėrgon burokratė nė Kosovė

Eksperti pėr Ballkanin nė Universitetin e Vjenės, Helmut Kramer, ka sugjeruar njė ribėrje tė strategjisė sė pėrgjithshme tė BE’sė pėr Kosovėn, pėrfshirė atė tė EULEX”it. Ai ka thėnė pėr Europėn e Lirė se strategjia e BE’sė pėr momentin ėshtė shumė kontradiktore.

REL: Zoti Kramer, bazuar nė njohjen tuaj, a mund t’i bėni njė pėrshkrim pėrmbledhės gjendjes aktuale nė Kosovė?

HELMUT KRAMER: Gjendja nė Kosovė vazhdon tė jetė e paqėndrueshme dhe kritike. Kjo vihet re mė sė shumti nė fushėn ekonomike e sociale, por edhe nė problemet me kriminalitetin. Pėrveē kėtyre, ka njė pakėnaqėsi tė thellė tė Qeverisė nė Prishtinė ndaj politikave tė fundit tė EULEX-it.

REL: Le tė mbetemi tek raportet Qeveri - EULEX. EULEX-i po pėrpiqet tė arrijė marrėveshje me Beogradin rreth bashkėpunimit policor, ēfarė ėshtė kundėrshtuar nga Qeveria, pasi nuk ėshtė pėrfshirė nė proces. A besoni se prania evropiane dhe BE-ja nė pėrgjithėsi kanė strategji tė qartė ndaj Kosovės?

HELMUT KRAMER: Jo, nuk mendoj se kanė. Politika e Bashkimit Evropian nė Kosovė ėshtė politikė reaguese ndaj atyre qė ndodhin dhe qė dominohet nga parimi i stabilitetit. Kjo do tė thotė qė BE-ja ėshtė e butė me Serbinė, ēfarė ėshtė shumė negative pėr Qeverinė nė Prishtinė.

REL: Nė kėto kushte, ēfarė duhet tė bėjė Qeveria e Kosovės dhe BE-ja qė tė ndryshojnė gjendjen?

HELMUT KRAMER: Prishtina zyrtare nuk ėshtė shumė aktive. Aty vazhdon tė sundojė politika bazuar nė idenė se kanė mbėshtetjen e plotė tė Shteteve tė Bashkuara. Klasa politike nė Kosovė ėshtė mė shumė e shqetėsuar pėr tė siguruar e forcuar zonat e pushtetit dhe ndikimit personal, sesa tė ndėrmarrė nisma aktive e konstruktive.

REL: Mbetemi tek mėnyra e qeverisjes nė Kosovė. Nė raportin tuaj tė pak kohėve mė parė thoni se korrupsioni ėshtė ndėr problemet kyēe. Sipas jush, nė ēfarė shkalle ėshtė i pėrhapur korrupsioni dhe ēfarė kėrcėnimi paraqet pėr demokracinė nė Kosovė?

HELMUT KRAMER: Korrupsioni ėshtė problem thuajse nė ēdo vend, pėrfshirė dhe vendet e zhvilluara. Do tė kujtoja kėtu rastin e Italisė. Nė Kosovė, korrupsioni po pengon klasėn drejtuese qė tė orientohet drejt qėllimeve tė pėrbashkėta tė shoqėrisė dhe tė vendit.
Ekzistojnė kėtu dhe disa ndikime nga tradita. Tek korrupsioni ndikon dhe mėnyra klanore e tė menduarit apo e zonave tė ndikimit. Ėshtė njė gjendje vėrtet katastrofike.

REL: Pėrcaktimi katastrofik ėshtė njė pėrcaktim i rėndė. A mund ta elaboroni mė konkretisht mendimin tuaj?

HELMUT KRAMER: Po. Tė zhvillosh njė vend si Kosova, qė cilėsohet si shtet i papėrfunduar, ku njė pjesė e territorit kontrollohet nga Serbia, ėshtė njė punė shumė e vėshtirė. Nėse shtojmė kėtu nivelin shumė tė ulėt tė zhvillimit ekonomik dhe perspektivėn po ashtu tė dobėt tė kėtij zhvillimi, situata bėhet mė e qartė. Ekziston nevoja pėr njė politikė realiste nga Qeveria, ēfarė nuk po ndodh nė realitet.

REL: A shihni ndonjė shpresė nė mesin e klasės politike nė Kosovė? A ka tė tillė qė do tė sillnin qasje tė re nė qeverisje dhe nė zhvillimin e vendit?

HELMUT KRAMER: Pėr fat tė keq, jam pesimist. Kėtu ndikon sė tepėrmi dhe strategjia e Bashkimit Evropian, e cila pėr momentin ėshtė shumė kontradiktore. Misioni i EULEX-it po pėrpiqet tė zhvillojė rendin dhe ligjin pa pranuar pavarėsinė e vendit. Ka dhe shumė elemente tė tjera qė e bėjnė pamjen tė zymtė.

REL: Sipas jush, a ka dėmtuar nė ndonjė mėnyrė prania ndėrkombėtare mėnyrėn se si ėshtė zhvilluar demokracia nė Kosovė pas vitit 1999?

HELMUT KRAMER: Nga njė anė kemi tė bėjmė me njė rast tė suksesshėm nė kuptimin qė janė ngritur institucionet politike tė pranuara nga popullsia dhe zgjedhjet janė mbajtur rregullisht. Megjithatė, mungon njė kulturė politike demokratike dhe aktive.

REL: Pėrmendėt se Kosova ėshtė shtet i papėrfunduar dhe i ndarė. Cilat janė gjasat qė Kosova tė shndėrrohet nė shtet unik?

HELMUT KRAMER: Mendoj se shpresat qė tė ndodhė njė gjė e tillė janė nė afat tė mesėm apo tė gjatė. Ėshtė shumė e rėndėsishme qė Qeveria serbe tė pranojė procesin nė Kosovė. Bashkimi Evropian ka mundėsi qė tė ushtrojė presion mbi Beogradin, pasi Serbia ėshtė shumė e interesuar tė anėtarėsohet nė BE. Kemi tė bėjmė me njė situatė tė vėshtirė, ku nga njė anė kemi pavarėsinė e Kosovės dhe nga ana tjetėr kemi humbjen e krenarisė serbe. Kėtu duhet thėnė se Beogradi ka pasur disa suksese nė raport me Kosovėn. Mbetet tė shpresojmė se Beogradi do tė zhvillojė njė politikė mė realiste dhe pragmatike nė raport me Kosovėn.

REL: A shihni ndonjė sinjal qė BE-ja po zhvillon politikė kushtėzuese ndaj Serbisė nė raport me qasjen e Beogradit ndaj Kosovės?

HELMUT KRAMER: Jo, nuk e kemi njė politikė tė tillė. Kjo nuk e ndihmon as Qeverinė nė Prishtinė, e cila sheh se ka marrėveshje sekrete mes Beogradit dhe BE-sė. Sė fundi, kemi pėrpjekje pėr marrėveshje nė fushėn e policisė, ēfarė ka rritur shqetėsimin e Prishtinės, pasi nuk janė informuar apo kėshilluar pėr njė gjė tė tillė. Nė raportin tonė tė para pak javėve themi se duhet tė ketė njė ribėrje tė strategjisė evropiane nė Kosovė, si ajo e EULEX-it, por dhe strategjia e pėrgjithshme e BE-sė.

REL: Pėrse nuk po ndodh njė gjė e tillė? A ėshtė shumė naive politika evropiane, me gjithė faktin qė prej dy dekadash ėshtė e pėrfshirė nė terren? A nuk ka nxjerrė BE-ja mėsime nga pėrvojat e shkuara, pėrfshirė dhe atė nė Bosnje?

HELMUT KRAMER: Besoj se ėshtė e trishtueshme. Kėtu do tė kujtoja shprehjen se me sa pak menēuri qeveris buldozeri. Diplomatėt dhe politikanėt pėrgjegjės janė shumė tė shkėputur nga realiteti nė Kosovė. Ata, madje, ende besojnė se po e sjellin Ballkanin Perėndimor drejt lirisė dhe demokracisė. Problemi ėshtė se ata nuk kanė njohuri pėr kulturat vendore apo historinė e rajonit. BE-ja po dėrgon nė terren njė klasė burokratėsh, qė janė nė pozitė tė privilegjuar atje, por qė nuk e kuptojnė pse janė atje dhe nuk e dinė se ēfarė po bėjnė.
Gazeta expres

Sulmohet mjeku nė QKUK, MSH dėnon sulmin


Ministria e Shėndetėsisė dhe Qendra Klinike Universitare e Kosovės e kanė dėnuar ashpėr sulmin qė ka ndodhur tė mėrkurėn nė Klinikėn Interne tė QKUK-sė, ku internisti dr. Ibrahim Rrudhani, ėshtė sulmuar nė orar tė punės nga dy individė civilė, tė cilėt dyshohet se janė pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės.

Rasti ka ndodhur tė mėrkurėn nė mėngjes dhe nė kohėn kur mjeku i sulmuar ka qenė nė orar tė punės, ndėrsa QKUK i ka njoftuar pėr kėtė sulm organet e rendit, tė cilave u ėshtė kaluar rasti.

“Pėr Ministrinė e Shėndetėsisė, janė tė papranueshme rastet e kėrcėnimeve dhe sulmeve fizike ndaj personelit tė QKUK-sė dhe institucioneve tė tjera shėndetėsore nė vend”, thuhet nė reagim.

Ministria e Shėndetėsisė ka kėrkuar nga organet e rendit qė tė zbardhin kėtė rast dhe rastet e tjera, tė sulmeve ndaj mantelbardhėve, duke sjellė para drejtėsisė sulmuesit, ndėrkohė qė nga qytetarėt kėrkohet qė tė kenė mirėkuptim dhe respekt pėr punėn dhe dinjitetin e punėtorėve shėndetėsor, tė cilėt brenda kushteve dhe mundėsive qė kanė po ofrojnė shėrbime shėndetėsore pėr tė gjithė qytetarėt e vendit pa dallim.
Telegrafi

Izraeli i tėrbuar nga artikulli i gazetės Suedeze

Zyrtarė Izraelit dhe Suedez u pėrgjigjen me tėrbim tė mėrkurėn ndaj artikullit tė gazetės Suedeze Aftonbladet ku thuhej se Izraelitėt vrisnin Palestinezėt dhe merrnin organet e tyre pėr trafikim.

Ky artikull i publikuar nė tė pėrditshmen mė tė shitur nė Suedi paraqet lidhjen nė mes tė kėtyre tė akuzuarve dhe arrestimet e kohės sė fundit nė SHBA tė rabinjėve ēifut amerikan pėr trafikim ilegal tė organeve.

Me titullin "Djemtė na u morėn pėr organet e tyre," lajmi bėri bujė nė Izrael, ku disa komentues krahasonin kėto vrasje me ato pėr tė cilat akuzohen ēifutėt e Mesjetės nga tė Krishterėt pėr vrasjen e fėmijėve tė tyre nga ana e ēifutėve pėr gjak.

Shkrimtari i kėtij artikulli Donald Bostrom, u bazua nė dėshminė e Palestinezėve nė Bregun Pėrendimor dhe nė Gazė tė cilėt i identifikonte vetėm me emrat e tyre tė parė. Po ashtu citohet njė zėdhėnės ushtarak Izraelit i cili mohon akuzat duke thėnė se Palestinezėt e vrarė nga forcat Izraelite kalojnė nėpėr autopsi tė rregullta.

Bosrtom gjithashtu shkruan pėr mungesėn e organeve pėr transplantim nė Izrael dhe cekė fushatėn e vitit 1992 nga qeveria pėr rekrutimin e donorėve tė rinj.

"Dhe nė tė njėjtėn kohė sa zgjaste kjo fushatė djem tė rinj Palestinez zhdukeshin dhe ktheheshin pas disa ditėve nė fshatrat e tyre tė vdekur me trupat e tyre tė prerė e tė hapur," shkruan ai.

Zyra e jashtme Izraelite e quajti kėtė artikull racist dhe se mund tė nxiste krime urrejtjeje dhe se autoritetet duhej tė kujdeseshin pėr kėtė gjė.

Ndėrsa ambasada Suedeze e quajti artikullin si shokues dhe tė tmerrshėm si pėr Suedezėt ashtu edhe pėr qytetarėt izraelit." /forbes.com/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
20-08-09, 19:03
Pėr Kosovėn vendosin vetėm institucionet e saj, thonė Sejdiu e Thaēi


Presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi deklaruan sot se "vetėm institucionet e Kosovės mund tė nėnshkruajnė marrėveshje qė kanė tė bėjnė me Kosovėn". Kėto komente, krerėt shtetėrorė i bėnė pas takimit me shefin e EULEX-it Iv de Kermabo. Ky i fundit, duke mos precizuar nėse do tė nėnshkruhet apo jo ky protokoll, ka thėnė se “EULEX-i nuk nėnshkruan asgjė nė emėr tė Kosovės”.

Nuk ka ndryshim qėndrimi tė palėve as pas takimit tė tė parit tė EULEX-it, Iv de Kermabo, presidentin Fatmir Sejdiu dhe kryeministrin Hashim Thaēi. Udhėheqėsit e Kosovės i thanė shefit tė EULEX-it se ata angazhohen pėr bashkėpunim tė ngushtė me praninė ndėrkombėtare nė Kosovės, dhe pėr bashkėpunim me shtet fqinje, por thanė se pėr Kosovėn vendosin institucionet e saj.

“Qėndrimi jonė ėshtė i qartė . Do tė vazhdojmė bashkėpunimin shumė tė thellė nė tė gjitha proceset, por gjithmonė duke qenė tė zotuar pėr zbatimin e asaj qė Kosova ėshtė shtet sovran, i pavarur dhe duke zbatuar Kushtetutėn dhe ligjet e saj”, tha presidenti Sejdiu.

Ngjashėm ėshtė shprehur edhe kryeministri Thaēi. Ai theksoi bashkėpunimin shumė tė mirė qė ka Kosova me vendet tjera tė rajonit por tha se pėr kėtė mungon vullneti i Beogradit.

“ Nė asnjė rrethanė Beogradit nuk do t’i jepet hapėsirė e as autoritet nė territorin e Republikės sė Kosoės pėrmes asnjė mekanizmi qoftė ai vendor apo ndėrkombtar. Vendimet pėr Prishtinėn i marrin institucionet e Republikės sė Kosovės”, tha kryeministri Thaēi.

Shefi i EULEX-it, Iv de Kermabo tha se ka dallime pėr sa i pėrket protokollit tė bashkėpunimit me policinė e Serbisė, por ai tha se tė gjithė pajtohen se bashkėpunimi rajonal ėshtė i rėndėsishėm. Mirėpo ai tha se nuk do tė anashkalon institucionet e Kosovės .

EULEX-i nuk mund dhe nuk do tė nėnshkruaj asnjė lloj protokolli nė emėr tė Kosovės. Por po shikojmė pėr bashkėpunim operacional i cili konkretisht ėshtė i ndryshėm nga gjashtė pikshi”, tha Kermabon.

Kermabo nuk dha ndonjė pėrgjigje tė saktė nėse do tė nėnshkruhet protokolli i bashkėpunimit me Serbinė por shtoi se EULEX-i do tė vazhdoj tė punoj pėr tė gjetur mėnyra qė tė tejkalohen dallimet, siē u shpreh, nė interpretim.
RTK

Llapjani_HH
24-08-09, 17:27
KQZ nuk miraton kėrkesėn pėr vendosjen e kamerave nė vendvotime


Komisioni Qendror Zgjedhor gjatė rishqyrtimit tė vendimit pėr vendosjen e kamerave nėpėr vendvotime pėrsėri ka vendos kundėr. Pro vendosjes ishin LDK, AKR, AAK edhe LDD pėrderisa kundėr ishin PDK, partitė minoritare, si dhe kryetarja e KQZ-sė. Ky vendim i KQZ-sė ėshtė pėrfundimtarė, ndėrsa mbetėt tė diskutohet edhe njėherė vetėm vendosja e kamerave nė Qendrėn e numėrimit tė votave.

Kėrkesa e AKR-sė pėr rishqyrtimin e vendimit pėr vendosjen e kamerave nė 3 mijė vend-votime nuk u miratua nga Komisioni Qendror Zgjedhor, theksoi pas takimit kryetarja e komisionit, Nesrin Lushta.

“Ata qė u shprehėn kundėr thanė se ky projekt nuk mund tė implementohet sepse ėshtė koha e shkurtė, kostoja, pastaj KQZ jo vetėm qė vendosė pėr vendosjen e kamerave ose jo, por duhet edhe vet me implementu...”, ka deklaruar Lushta.

Lushta potencoi se ky vendim ėshtė pėrfundimtar, pėrderisa do tė rishqyrtohet edhe njėherė kėrkesa e LDD-sė pėr vendosjen e kamerave vetėm nė qendrėn e numėrimit tė votave.

LDD kishte kėrkuar qė kamerat tė vendosen bile edhe nė 6 komuna, por as kjo kėrkesė nuk u miratua.

Anėtari i KQZ-sė nga radhėt e AKR-sė, Fadil Maloku, theksoi se edhe njėherė u votua kundėr transparencės, llogaridhėnies dhe pėrgjegjėsisė sė kėtij institucioni shumė tė rėndėsishėm, qė nė zgjedhjet lokale e ka testin e parė.

Ai tregoi se pro ishin LDK, AKR, AAK edhe LDD, apo mbi 50 % e vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės.

Sipas tij, kundėr paskan votuar PDK, partitė minoritare si dhe kryetarja Lushta.

Maloku e kritikoi mėnyrėn e pėrfaqėsimit nė KQZ, gjė qė sipas tij po pengon nė marrjen e vendimeve tė rėndėsishme.
“Institucioni i KQZ-sė buron nga plani i Ahtisarit qė ka njė defekt shumė tė madh, ka hapėsirė tė madhe tė interpretimit, si dhe pėrfaqėsohet nga mbi 40 % minoritete. Kjo ėshtė njė hendikep, pėr shkak se kanė me u kontestua shumė vendime nė tė ardhmen qė do tė jenė shumė tė rėndėsishme”, ka thėnė Maloku.

Gjatė mbledhjes sė sotme, nuk u lejua prania e gazetarėve pėr tė pėrcjellė diskutimet rreth vendosjes sė kamerave. Ky vendim i irritoi gazetarėt tė cilėt u detyruan tė pritnin mbi katėr orė pa ditur se ēka po ndodhė brenda. Por kryetarja Lushta, duke iu pėrgjigjur pyetjes sė gazetarėve lidhur me moslejimin e pjesėmarrjes sė tyre nė takim, kishte arsyet e veta; “Ishte sepse ishte ēėshtje shumė sensitive, vetėm pėr kėtė.., ju lutem mos e ngritni zėrin”, ka thėnė Lushta.

Zgjedhjet lokale nė Kosovė janė paraparė tė mbahen me 15 nėntor tė kėtij viti.
RTK

Gjilan: Xhandarmeria serbe sėrish provokon banorėt e brezit kufitar


Banorėt e komunės sė Gjilanit, tė brezit kufitar me Serbinė, janė provokuar sėrish nga xhandarmėria serbe. Ata kanė shprehur sot shqetėsimin e tyre te Bujar Nevzadi, kryesuesi i kuvendit komunal. “Xhandarmėria serbe qė ishin me dy lloj uniformash nuk mė kanė lejuar tė shkoj nė shtėpinė time, ku kanė jetuar babė e babagjysh,”, ka treguar Pajazit Zahiri, nga lagja e Zahirjave tė fshatit Sllubicė.

“Autoritet komunale sė bashku me ato policore dhe me KFOR-in do tė rishikojnė provokimet e shpeshtuara nė brezin kufitar”, ka thėnė Bujar Nevzadi, kryesuesi i kuvendit Komunal tė Gjilanit, pas ankesave tė sotme tė qytetarėve.
RTK

Ivanov, asnje plan per te vizituar Kosoven

Presidenti i Maqedonise, Gjorgje Ivanov nuk ka ndermend te vizitoje Kosoven ne muajt e ardhshem.

gjate publikimit te axhendes se tij per 100 ditet e para te marrjes se detyres, Ivanov nuk e ka permendur fare Kosoven.

Kreu i shtetit maqedonas do te vizitoje Gjermanine, si vend me peshe ne radhet e BE-se, si dhe Shtetet e Bashkuara, ku do te marre pjese ne Asamblene e Pergjithshme te OKB-se.

Ne axhende parashikohen edhe vizita ne vende te tjera, por Kosova nuk shfaqet ne asnje pike te saj, pavaresisht premtimit qe iu be presidentit Sejdiu gjate vizites se tij ne Shkup./top-channel/
Mesazhi.com

Trepēa, e ndarė me letra

Auditori Gjeneral nuk ka pasur qasje nė raportet e Trepēės nė pjesėn veriore tė Kosovės. Mungesa e tyre ka bėrė qė edhe auditimi tė jetė i mangėt.

Auditori Gjeneral ka pasur problem tė auditojė raportet financiare tė kompleksit Trepēa gjatė vitit tė kaluar. Ai nuk ka mundur te sigurojė raportet financiare dhe ato pėr mjetet e shfrytėzuara nga buxheti i Kosovės. Por, edhe kėto pak raporte i kanė mjaftuar tė konstatojė njė varg parregullsish, pasi qė ajo nuk ka njė sistem informativ kontabėl, nuk ka hartuar politika tė kontabilitetit si dhe i mungojnė shpalosjet pėr pasqyrat financiare.

Mirėpo, zyrtarėt e kompleksit arsyetohen se Trepēa ėshtė vetėm juridikisht njė entitet, praktikisht ėshtė e ndarė. Ēdo tentim i krijimit tė njė sistemi unik informative ka qenė i pamundur. Kjo ėshtė ashpėrsuar edhe me tepėr pas 17 shkurtit, kur menaxhmenti i pjesės veriore pothuajse ka ndėrprerė kontaktet me atė tė pjesės jugore dhe me AKM-nė, respektivisht AKP-nė.

Auditori ka konstatuar se Miniera nė Stan Tėrg nuk ka kontroll tė brendshėm tė mirė pėr komunikim mes njėsisė punuese dhe Departamentit tė Financave tė kompleksit. Tė hyrat nuk janė tė harmonizuara.

Nė gjysmėn e parė tė vitit, “Trepēa” ka pasur tė hyra afėr 5,5 milionė euro, prej tė cilave rreth 2,5 milionė euro janė realizuar nga shitja e koncentrateve dhe qiratė, kurse gati tre milionė euro kanė ardhur nga buxheti i Kosovės. Por, nuk dihet se ēfarė ka ndodhur nė veri.

Pensione tė parakohshme kanė marrė 1.516 veta nė njė shumė totale mbi 274 mijė eurosh. Por, auditori ka evidentuar disa persona qė nė emėr tė pensioneve nga “Trepēa” marrin 30, euro nga Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale 50 euro dhe njėherė janė tė punėsuar nė institucionet e tjera publike.

Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė gazetėn Express...
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-08-09, 17:28
Shoferi i pazareve

Agim Ahmeti ėshtė shoferi i Kryetarit tė Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, Anton Nokaj. Ky njeri, i cili pohon se ėshtė lidhja mė e mirė me Nokajn, ka mundur tė hapė rrugė pėr nė Gjykatė. Express ka siguruar njė video dėshmi, nė tė cilėn Agim Ahmeti negocion kthimin e 60 mijė eurove qė ua kishte marrė disa personave, por tė cilėve nuk u kishte kryer punė. Kjo dėshmi skandaloze implikon edhe vetė Anton Nokajn.

Nė provat dhe dokumentet qė posedon Express, Anton Nokaj bashkė me shoferin e tij, Agim Ahmeti, duket tė jetė i pėrfshirė nė pazarllėqe tė mėdha. Krejt kjo duke premtuar nxjerrjen e vendimeve gjyqėsore sipas porosisė sė klientit, respektivisht kundrejt pagesės sė bėrė nga ana e vetė klientit.

“Nė gjykatė kryhen punėt nė dy mėnyra, ja me tė njohshėm ja me pare”, pohon Agim Ahmeti nė bisedė me disa persona.

Kjo bisedė ėshtė e filmuar. Nė pikė tė natės, Ahmeti bėn pazare dhe mundohet tė iu arsyetohet personave qė kanė dhėnė para pėr kryerjen e njė pune nė gjykatė e paratė nuk u janė kthyer. Gjatė njė ore tė qėndrimit tė tij nė njė lokal nė njėrin nga qytetet e Kosovės, ai mundohet tė arsyetohet, ndėrsa veten e prezanton si personin kryesor qė mund tė kryejė punė nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė.

Jo vetėm si njė punėtor i thjeshtė qė nė fakt ka qenė vozitės, por Agim Ahmeti te personat tjerė jashtė gjykatės ėshtė paraqitur si njėri me nam, gjithnjė duke pėrmendur kryetarin e gjykatės Anton Nokajn.

“Lidhje ma tė fortė se unė pėr Anton Nokaj nuk ka...”, thotė Agim Ahmeti nė incizimin qe e posedon Express.

Incizimi mendohet tė jetė bėrė tetė muaj pas marrjes sė njė shume tė majme parash nga ana e Agim Ahmetit. Ky i fundit u kishte premtuar disa personave qė do t’u kryente punė nė gjykatė nė rast se ata do ia jepnin 60 mijė euro para hua pėr biznes dhe nė emėr tė Anton Nokajt.

Meqė nuk kishte kryer punė, ata kishin kėrkuar qė t’u kthehen tė hollat.

Ahmeti 40 mijė ua kishte kthyer herė pas here dhe atė jo para, por tė kompensuara nė material ndėrtimor nė vlerė tė atyre parave. Gjatė incizimit kuptohet se edhe materialin ndėrtimor tė kthyer nė shenjė borxhi e ka marrė te dy firma tė ndryshme, tek njėra beton e tek tjetra blloka dhe krejt kjo nė formė kompensimi pėr kryerjen e punėve nė gjykatė.

Agimi nė kėtė takim zotohet se ai dhe kryetari Anton Nokajn kanė persona qė kryejnė punė edhe nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės.

“Atje ja ēojna landėn ni gjyqtarit qė e njohim edhe kryhet puna”, thotė mė tej ai, duke pėrmendur edhe emrin e kryetarit tė Shoqatės sė Gjyqtarėve tė Kosovės, Ymer Huruglicės si lidhje tė tyre. Po ashtu edhe Huruglica ėshtė nėn hetime.

“Unė sot fola me Ymerin edhe ai mė tha qė kryhet puna”, thotė mė tej Agimi.

Tėrė ky incizim ėshtė nė fazėn e transkriptimit, ndėrsa do t’i dėrgohet kryeprokurorit tė EULEX-it, Thoe Jakobs dhe atė me dy kushte.

Kushti i parė ėshtė qė kėtė rast ta hetojė prokuroria e EULEX-it pėr shkak se tė dėmtuarit nuk kanė besim te vendorėt, duke u bazuar nė ndikimin qė e ka Anton Nokaj. Kushti i dytė ndėrkaq ėshtė qė t’u ofrohet imunitet tė dėmtuarve tė kėtij rasti. Konform ligjit, personat qė ofrojnė ryshfet duhen tė arrestohen, mirėpo personat nė kėtė rast kanė kėrkuar imunitet nė kompensim tė shpalimit tė njė pjese tė marrėzirave qė bėhen nė gjykatat tona.

Me gjithė pėrpjekjet e Express, Anton Nokaj ka zgjedhur shmangien e hapjes se telefonit. Ndonėse nė pushim vjetor, ai vazhdon tė jetė pėrditė nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė e jo nė shtėpinė e tij, materialin e sė cilės dyshohet se e ka marrė te persona tė ndryshėm nė kompensim tė zgjidhjes sė ēėshtjeve gjyqėsore.

Anton Nokaj mbanė pozitėn e kryetarit tė Gjykatės nė disa vitet e fundit. Nga kjo gjykatė nė Kosovėn e pasluftės janė suspenduar katėr gjyqtarė pėr shkak tė shkeljeve tė ndryshme ligjore. Njė nga gjyqtarėt, Ekrem Agushi, ndėrkaq ėshtė i akuzuar nga Prokuroria e Prizrenit. Njė tjetėr gjyqtar i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė ka dhėnė dorėheqje pėr shkak se nuk e ka kaluar testin e etikės nė kuadėr tė procesit tė riemėrimit. Edhe tre punėtorė tė tjerė tė Gjykatės janė suspenduar nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė qė nga koha kur kėtė gjykatė e udhėheq Anton Nokaj.

Ndonėse nėn hetime, Nokaj vazhdon punėn nė gjykatė. Ai nuk e ka komoditetin e deritashėm pėr shkak se mė 17 gusht i ėshtė paraburgosur vozitėsi Agim Ahmeti, pasi qė ka kėrcėnuar me armė gruan e tij. Pėr kėtė arsye, policia e ka bastisur shtėpinė dhe veturėn zyrtare qė e ka vozitur Agim Ahmeti. Kėtė veturė nė fakt nė shumicėn e kohės e vozit vetė Nokaj. Nė tė policia nuk ka gjetur armė, por, sipas burimeve tė Express, janė gjetur gjashtė tonerė tė printerit, tre nga ta tė zbraztė e tre tė plotė. Askush nė Gjykatė nuk ka shpjegim se ēfarė i janė nevojitur.

Pėr Agim Ahmetin kjo nuk ėshtė hera e parė qė arrestohet. Kryeprokurori i Prokurorisė Komunale nė Prishtinė konfirmoi pėr Express se Agim Ahmeti qe arrestuar pėr shkak se nuk e kishte lėshuar njė pronė qė ishte privatizuar. Ahmeti, sipas Lumezit, nuk e kishte lėshuar njė pronė me arsyetimin se “jam shofer i Anton Nokajt dhe nuk ka kush ēka mė bon”.

Prokuroria nuk ka tė dhėna mė shumė rreth kėtij arrestimi, duke u arsyetuar me faktin se Ahmeti ėshtė liruar sa ka qenė nė polici dhe si e tillė lėnda nuk ka ardhur nė Prokurori Komunale.

Por, as policia nė data-bazėn e saj nuk ka tė dhėna nėse Ahmeti ėshtė arrestuar mė herėt.

Sido qė tė jetė, ai ėshtė nė paraburgim tė caktuar deri mė 17 shtator tė kėtij viti, derisa pėr shefin e tij, Anton Nokajn, policia ėshtė duke grumbulluar informata nga shumė pista hetimesh.
Gazeta expres

Llapjani_HH
25-08-09, 17:24
Punimet nė Kroin e Vitakut nisin me pėrleshje


Pesė punėtorė shqiptarė dhe dy protestues serbė janė lėnduar sot nga hedhjet e gurėve nė lagjen Kroi i Vitakut, derisa banorėt shqiptarė po tentonin tė rifillonin punimet nė shtėpitė e tyre.

Zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Sami Mehmeti, ka bėrė tė ditur se punimet pėr rindėrtimin e shtėpive nė kėtė lagje shqiptare nė veri tė Mitrovicės kishin nisur rreth orės 9. “Nė ndėrkohė nė njėrėn anė janė mbledhur rreth 100 protestues tė nacionalitetit serb, tė cilėt kanė kundėrshtuar rifillimin e punimeve dhe nė anėn tjetėr rreth 20 punėtore shqiptarė qė kanė punuar nė kėto shtėpi”.

Policia ka vendosur kordonin policor pėr tė mos ardhur deri te kontakti fizik ndėrmjet protestuesve dhe rreth 20 punėtorėve palėve, tė cilat kanė filluar tė hedhin gurė nė njėra-tjetrėn.

Kanė intervenuar njėsitet speciale tė EULEX-it, tė cilat kanė pėrdorur gaz lotsjellės pėr tė shpėrndarė protestuesit dhe shume shpejt situata ėshtė vėnė nėn kontroll.

Rreth orės 10 ėshtė gjuajtur njė mjet shpėrthyes nė kėtė lokacion dhe janė dėgjuar tė shtėna nga armė zjarri.

Nė kėtė incident nga hedhja e gurėve, lėndime tė lehta kanė marrė 5 punėtore shqiptarė dhe 2 protestues serbė.

Rreth mesditės, raportohet se situata ėshtė e qetė dhe se punimet nė rindėrtimin e shtėpive po vazhdojnė pa problem.

Rinisin punimet

Puna pėr ndėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve nė lagjen Kroi i Vitakut do tė rikthehet pėrsėri tė martėn, pas stopimit tė tyre pėr shkak tė treagjedisė qė kishte ndodhur nė Suhodoll. Kėshtu ėshtė vendosur nė takimin e Komitetit pėr Siguri qė ėshtė mbajtur tė hėnėn.

Me kėtė rast, kryetari i Mitrovicės, Bajram Rexhepi thotė se procesi i rindėrtimit tė shtėpive nuk ėshtė proces politik dhe atij nuk duhet t’i jepen konotacione tė tilla.

”Serbėt janė duke punuar pa asnjė problem qė kur kanė filluar, andaj edhe shqiptarėt duhet tė punojnė po ashtu, kudo qoftė. Nėse dikush pėr motive politike tė papranueshme do qė ky proces tė pengohet, qė tė ngrihen tensionet apo tė shkaktohen trazira, atėherė ndaj atyre policia e Kosovės, ajo e EULEX-it dhe KFOR-i, duhet tė ndėrmarrin masa energjike, nė mėnyrė qė punėt tė mos ndėrpriten pėr asnjė ēast”, shton ai.

Nė kėtė takim u vlerėsua se situata e qetė dy javėt e fundit i ka kontribuar vazhdimit tė procesit tė rindėrtimit tė shtėpive nė kėtė lagje.

Kryetari Rexhepi pėrsėriti se nė qershor ishte arritur njė marrėveshje midis pėrfaqėsuesve tė komunės dhe atyre ndėrkombėtarė, qė rindėrtimi i shtėpive tė shkatėrruara gjatė luftės tė fillojė pa asnjė procedurė tjetėr, pėrkatėsisht pa leje tjetėr tė ndėrtimit.

Ndėrsa qė pėr objektet e reja, sikur qė janė ato qė po i ndėrtojnė serbėt, tė merret leja nga organet pėrkatėse. Ai thotė se komuna ka qenė e obliguar tė bėjė vetėm njė informatė, ku do tė shihej se cilat shtėpi do tė fillojnė tė rindėrtohen dhe ajo t’u dorėzohet tė gjithėve, duke pėrfshirė kėtu edhe KFOR-in dhe EULEX-in.

Mė parė, serbėt dhe UNMIK-u kishin penguar vazhdimisht meremetimin e shtėpive tė shqiptarėve nė veri tė Mitrovicės. Nė tė njėjtėn kohė, UNMIK-u kishte ndihmuar serbėt nė ndėrtimin e objekteve kolektive nė vendet me shumicė shqiptare.

Por, edhe tragjedia, e cila mori jetėn e tre fėmijėve nė lagjen Suhodoll tė Mitrovicės, kishte ndikuar qė punimet tė zvarriten pėr njė kohė tė shkurtėr. Shtėpitė e ndėrtuara pėr disa familje shqiptare nė kėtė lagje thuajse kanė pėrfunduar. Pėrveē tyre, me ndihmėn e Komunės dhe tė Qeverisė sė Kosovės po ndėrtohen edhe shumė shtėpi tė tjera, tė cilat shpejt priten tė pėrfundojnė.

Tani kur tė gjithė duket se kanė filluar tė binden se kthimi i tė zhvendosurve nė shtėpitė e tyre ėshtė i mundshėm, banorėt e kėsaj lagjeje kėrkojnė qė edhe shtėpitė e tyre tė rinovohen apo tė rindėrtohen. Ata synojnė kodrėn pėrballė kalasė sė qytetit tė minatorėve.

Para luftės, aty kanė jetuar mė shumė se 95 familje shqiptare. Njė pjesė e kėtyre familjeve ndihmojnė nė ndėrtimin e shtėpive tė fqinjėve tė tyre, derisa nga distanca shikojnė gėrmadhat e shtėpive tė tyre me shpresė qė njė ditė edhe ato tė rindėrtohen.

Sipas banorėve tė kėsaj lagjeje, shtėpitė e shqiptarėve qė kanė mbetur deri mė tash tė pashitura janė 124 sosh dhe tė gjithė ata presin tė kthehen nė pronat e veta.

Nėse ky numėr llogaritet me banorė, atėherė del se rreth 1 mijė e 300 shqiptarė presin tė kthehen nė lagjen Kroi i Vitakut, pėrkatėsisht nė shtėpitė dhe pronat e tyre. Ndėrtimi i gjashtė shtėpive tė para nė pėrgjithėsi ka kapur vlerėn e 148 mijė e 999 eurove dhe kontrata ishte qė ato tė pėrfundojnė brenda 60 ditėsh.
Gazeta expres

S’ka vendvotime pėr shqiptarėt nė veri

Ramadan Kelmendi, kryetar i Degės sė LDD-sė nė Mitrovicė, ka reaguar ndaj vendimin e komisionit komunal tė zgjedhjeve 2009 pėr pushtet lokal me rastin e pėrcaktimit tė qendrave tė votimit dhe tė vendvotimeve, duke konsideruar se Mitrovica si qytet dhe nė veēanti qytetaret shqiptarė si shumicė qė nga paslufta e kėndej po pėrjetojnė dėmet e diskriminimit mė tė madh nė tė gjitha segmentet e jetės politike, ekonomike, shėndetėsore, arsimore, sportive, kulturore, fetare etj.

Komisioni Komunal Zgjedhor i Mitrovicės, ka propozuar 17 qendra votuese me 100 vendvotime nė Mitrovicė. “Mė kėtė propozim nuk ėshtė parapare fare qendra votimi dhe vendvotime nė Mitrovicėn veriore, pothuajse kjo pjesė e qytetit pėrtej lumit Ibėr nuk ėshtė pjesė e Republikės sė Kosovės, duke paragjykuar se atje fare nuk ka shqiptarė, gjegjėsisht nė mėnyrė tė vetėdijshme pranon pushtetin lokal serb tė dalė nga zgjedhjet e Serbisė, pranon ndarjen e qytetit dhe pranon se as KQZ dhe as KKZ nuk e shtrijnė pushtetin nė tėrė Republikėn e Kosovės”, thotė Kelmendi.

Ai shton se Komisioni Komunal zgjedhor duhet ta dijė fortė mirė se nė Mitrovicėn veriore kanė ekzistuar dhe duhet tė ekzistojnė Qendrat e Votimit dhe vendvotimet nė Ibėr (Lagjia e Boshnjakėve) dhe “Kodrėn e Minatorėve”, “Kroi i Vitakut” dhe nė Qendrėn tek ish Stacioni Policor.
Gazeta expres

44 shtėpi pėr ashkalinj http://www.kosova.de/forum/images/smilies/mad.gif

“Kryeqendra” e ashkalinjve tė Kosovės, fshati Dubravė i komunės sė Ferizajt, do tė bėhet me 39 shtėpi tė reja. Nga projekti qė pėrfshinė 44 shtėpi tė reja pėr komunitetin e ashkalinjve, nė vlerė prej 440 mijė eurove, 5 shtėpi do tė ndėrtohen nė qytetin e Ferizajt.

Ky ėshtė projekti mė i madh pėr kėtė komunitet. “Dje ėshtė nėnshkruar memorandumi i mirėkuptimit ndėrmjet Zyrės sė Kryeministrit, Ministrisė pėr Kthim dhe asaj pėr Mirėqenie Sociale. Neve na mbetet vetėm ta rregullojmė dokumentacionin pėr kėto 44 shtėpi”, tha pėr “Express”, Rexhep Bajrami, zėvendėskryesues i Kuvendit Komunal tė Ferizajt, njėherazi kryetar i Degės PDAK-sė nė Ferizaj.

Meritėn pėr realizimin e kėtij projekti kaq tė madh, Bajrami ia ka faturuar deputetes sė PDAK-sė nė Parlamentin e Kosovės, Hafize Hajdinit, e cila vjen nga fshati Dubravė.

“Deri tash asnjė deputet nga komuniteti ynė nuk ėshtė angazhuar kėshtu si deputetja Hajdini, e cila ka kohė qė vrapon pas kėtij projekti”, ka thėnė Bajrami.

Ndėrsa vetė Bajrami ėshtė angazhuar qė t’i bėhet shtėpia edhe Bekim Berishės nė lagjen “Halit Ibishi”, nė Ferizaj. “Ndėrtimin e kėsaj shtėpie nė lagjen e ashkalinjve, ku asnjėherė nuk ėshtė investuar asgjė, do ta ndihmojnė Zyra e Kryeministrit, Kuvendi Komunal i Ferizajt dhe CFD”, ka thėnė kryetari i PDAK-sė pėr Ferizaj.

Me kėtė projekt tė madh, lideri i ashkalinjve tė Ferizajt, Rexhep Bajrami, beson se do tė zhduken ato pamje tmerruese tė banimit nė fshatin Dubravė, ku njerėzit jetojnė tė pambrojtur nga era dhe shiu.
Gazeta expres

T'lumtė qeveria e Kosovės.
Pėrderisa ka shumė familje Shqiptare qė nuk kan kulm mbi krye, e nuk din si ti ushqejn fėmijėt e tyre ju u ndėrtoni shtėpia magjupve bashkpuntorve tė shkiev, qė kan vra e pre Shqiptar.
Pse vall deri mė tani kurr nuk ju ndėrtuat Shqiptarėve shtėpia?
Vetėm pėrpara qeveria e vllazrim bashkimit me shkie e magjup.

Llapjani_HH
25-08-09, 17:25
Protokolli, sebep i protestės sė “Vetėvendosjes”

Aktivistė tė Lėvizjes “Vetėvendosje” kanė ndėrmarrė sot njė “aksion simbolik” duke pėrmbysur dhe dėmtuar rreth 30 vetura tė EULEX-it, tė parkuara prapa Pallatit tė Rinisė.

Disa prej veturave tė Misionit tė Bashkimit Evropian pėr Drejtėsi dhe Sundim tė Ligjit janė rrokullisur, disa tė tjerave u janė thyer xhamat dhe u janė shfryrė gomat.

Policia ka shoqėruar nė stacion policor 22 aktivistė tė kėsaj organizate.

Aksioni pa dyshim mė seriozi kundėr EULEX-it, qė prej vendosjes sė kėtij misioni nė tetor tė vjetėm, vjen nė kohėn kur Yves de Kermabon, ka paralajmėruar nėnshkrimin e njė protokolli bashkėpunimi policor me Beogradin.

“Protokolli ka qenė sebep i protestės sė sotme, por problemi kryesor ėshtė mandati i EULEX-it...”, i tha Express-it, Glauk Konjufca, njė nga drejtuesit e “Vetėvendosjes”.

Sipas tij, protokolli ėshtė pasojė e thellimit tė bashkėpunimit tė EULEX-it me Serbinė. “Pasojė e mandatit tė EULEX-it, i cili ka zbarkuar nė Kosovė duke i pranuar tri kushtet e Serbisė: qė tė veprojė sipas rezolutės 1244, tė mos pranohet Pakoja e Ahtisaarit, por plani 6-pikėsh (nė territoret serbe) dhe tė jetė neutral ndaj statusit”.

Por Konjufca thotė se EULEX-i madje nuk ėshtė as neutral ndaj statusit. “Nė protokollin policor EULEX-Serbi, kufiri Kosovė-Serbi quhet ‘kufi administrativ, e jo kufi ndėrshtetėror’”.

Drejtuesit e "Vetėvendosjes" thonė se mandati i EULEX-it nuk ndryshon shumė nga ai qė ka pasur UNMIK-u. Sipas Konjufcės, edhe EULEX-i ėshtė nėn ombrellėn e OKB-sė dhe po e vazhdon mandatin e UNMIK-ut. “EULEX-i ndoshta investon mė shumė nė imazh por me u dok mė i mirė, por 90 pėr qind ėshtė i njėjtė me UNMIK-un”.

Konjufca tha se policia po vazhdonte t’i ndiqte aktivistėt e tyre pėr t’i arrestuar, duke mos i kursyer as disa tė lėnduar qė kanė ndihmė nė Emergjencėn e QKUK-sė. “Policia i ka konfiskuar disa aparate fotografike dhe nė bazė tė tyre po i kėrkon pėr t’i arrestuar artistėt tanė”.

“Vetėvendosja” thotė se disa aktivistė janė lėnduar gjatė aksionit. “Ky intervenim i policisė la tė lėnduar aktivistin Skender Blakaj nga Burimi, i cili ėshtė dėrguar nė klinikėn emergjente nė QKUK-sė, ku po qėndron policia nė pritje pėr ta arrestuar. Aktivistėt e Lėvizjes Dardan Molliqaj dhe Fatmir Haziri janė rrahur keq nga policėt gjatė rrugės pėr nė staconin policor dhe brenda tij. Fatmir Haziri ėshtė rrahur nga polici me numėr 8062. Po ashtu ėshtė rrahur edhe aktivisti Kujtim Kosumi nga polici me numėr 8676, si dhe aktivisti Salih Mehmeti nga polici me numėr 8272”, thuhet nė njė komunikatė tė lėshuar pas aksionit nga “Vetėvendosja”.

Agron Borovci, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės pėr Prishtinė, konfirmoi se rreth orės 11, policia ka marrė informatėn se nė parkingun prapa Pallatit tė Rinisė disa pjesėtarė tė lėvizjes “Vetėvendosje” kanė filluar dėmtimin e veturave tė EULEX-it. "Policia ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe ka konstatuar se bėhet fjalė pėr dėmtimin e 28 veturave, prej tyre 22 kanė qenė tė rrotulluara", tha ai.

EULEX-i, nėpėrmes njė deklarate pėr shtyp, ka dėnuar ashpėr veprimin e ndėrmarrė sot nė qendėr tė Prishtinės ku u dėmtuan njė numėr makinash tė EULEX-it.

EULEX-i ka lavdėruar pėrgjigjen e shpejtė dhe efikase tė Policisė sė Kosovės. “Ndėrkohė qė EULEX-i mbėshtet idenė e protestave paqėsore si njė element i rėndėsishėm nė cilėndo shoqėri demokratike, shkaktimi i dėmit kriminal nuk i ēon pėrpara interesat apo argumentet e cilitdo prej protestuesve tė tillė”, thuhet nė deklaratėn e EULEX-it.

Aktivistėt e arrestuar:
Salih Zyba, Ramadan Veliu, Naser Shatri, Frashėr Krasniqi, Dardan Molliqaj, Kujtim Kosumi, Salih Mehmeti, Fatmir Haziri, Asdren Peci, Arbėr Nuredini, Kasim Uka, Bujar Voca, Rron Gjinovci, Faruk Daka, Skėnder Mėrtyri, Flamur Arifi, Pajtim Demaj, Lirim Gashi, Fatmir Kurti, Kushtrim Zeqiri, Arbėr Vokrri, Skender Blakaj.
Gazeta expres

Hesht Nokaj

Kryetari i Gjykatės, ku dėnohen krimet mė tė rėnda nė Kosovė, Anton Nokaj, ėshtė duke u hetuar pėr shumė vepra penale. Dosjes sė tij i ėshtė shtuar edhe arrestimi i shoferit tė tij, i cili dyshohet se bashkė me shefin kanė bėrė dallavere. Por, kėto ngjarje nuk ia kanė prishur fare pushimet verore Nokajt. Ai vazhdon tė heshtė pėr akuzat qė e ngarkojnė.

Kryetari i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė, Anton Nokaj ėshtė duke i vazhduar pushimet verore, pa drojėn se mund tė prangoset apo tė pėrballet me drejtėsinė pėr veprimet qė dyshohet se i ka kryer.

Duke pėrfituar nga ngathtėsia e sistemit tė drejtėsisė nė Kosovė, Nokaj ka ndėrmend t’i vazhdojė pushimet verore. “Jam nė pushim dhe kur tė kthehem do tė flas pėr kėtė ēėshtje”, ka thėnė Nokaj.

Njė ditė mė parė Express publikoi transkripte tė njė videoje, ku shoferi i Anton Nokajt, Agim Ahmeti bėn pazare me disa persona pėr t`iu rregulluar punėt nė gjykatė. Ai vetėn e cilėson si njeriun e vetėm qė mund tė kryejė punė nė gjykatėn, ku dėnohen krimet mė tė rėnda nė Kosovė. Pėr dallim prej shefit tė tij, Ahmeti tashmė gjendet nė paraburgim pasi ka kėrcėnuar gruan e tij.

Sidoqoftė, as hetimet e zhvilluara kohė mė parė nė adresė tė Nokajt nga Prokuroria e Kosovės e mė pas nga ajo e Prizrenit nuk e kanė shty tė mendojė tė largohet nga pozita qė e mbanė.

Ndėrsa pėrgjegjėsi kryesor pėr ngritjen e aktakuzave nė Kosovė, kryeprokurori, Hilmi Zhitia nuk ka dashur tė flasė pėr rastin Nokaj, ndonėse ai ishte pjesė e ekipit qė ka punuar nė pėrgatitjen e dosjes pėr kryetarin Nokaj.

“Nuk flas pėr kėtė rast”, ka thėnė Zhitia shkurt.

Kryeprokurori i Kosovės, Hilmi Zhitia ka kompletuar dosjen e Nokajt dhe e ka dėrguar nė Prokurorinė e Prizrenit, e cila ėshtė duke hetuar veprimet e Nokajt.

Kėto hetime janė duke u zhvilluar nėn dyshimin se ai ka prishur njė vendim tė Kolegjit tė Gjykatės sė Qarkut dhe krye nė veti kishte marrė vendim tė ri pėr lirimin e njė biznesmeni.

Por, tė bėmat e Nokajt nuk pėrfundojnė me kaq. Ai para disa muajsh ka kėrkuar rikthimin e kompetencave tė UNMIK`ut nė sferėn e drejtėsisė. Kjo ide ishte kundėrshtuar ashpėr nga ministrja e Drejtėsisė, Nekibe Kelmendi, e cila e pati thėnė se rikthimi i kompetencave nga vendorėt tek UNMIK`u ėshtė njėsoj sikur kthimi nėn kompetencat e Beogradit.

Por, Nokaj ka shpresuar se rikthimi i kompetencave tė drejtėsisė nėn autoritetin e UNMIK`ut mund ta shpėtojė atė nga veprimet qė dyshohet se i ka kryer.

Gjykata e Qarkut nė Prishtinė, kryetar i sė cilės ėshtė Anton Nokaj, ėshtė kompetente tė gjykojė nė shkallėn e parė dhe pėr veprat penale pėr tė cilat parashihet tė paktėn pesė vjet burgim. Po ashtu kjo gjykatė vendos edhe pėr ankesat kundėr vendimeve tė gjykatave komunale. Kėto janė ndėr kompetencat kryesore tė Gjykatės sė Qarkut, e cila ka nėn kompetencė pothuaj se gjysmėn e popullsisė sė Kosovės, nėse kemi parasysh Prishtinėn me mbi gjysmė milioni banorė, pastaj komunėn e Podujevės, Fushė-Kosovės, Obiliqit, Lipjanit, Drenasit, Ferizajt, Shtimes, Kaēanikut dhe Hanit tė Elezit.
Gazeta expres

Buēkovski kritikon politikėn e Shkupit ndaj Kosovės

Ish-kryeministri i Maqedonisė, Vllado Buēkovski, e ka kritikuar qėndrimin e presidentit e tė qeverisė sė vendit tė tij lidhur me vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn.

Ai e ka cilėsuar politikėn e Shkupit si "njė lojė qė po zhvillohet prapa kuintave mes Maqedonisė e Serbisė".

"Unė nuk mund tė kuptoj cila ėshtė politika e Maqedonisė ndaj shtetit tė Kosovės. Pėrmirėsimi i marrėdhėnieve me Beogradin mė bėn tė mendoj se nė prapa skenė zhvillohen disa lojėra serbo-maqedonas", ka thėnė Buēkovski.

Ky reagim i ish-kryeministrit maqedonas vjen pas deklaratės sė Presidencės sė Maqedonisė se marrėdhėniet diplomatike me Prishtinėn nuk do tė vendosen para pėrfundimit tė procesit tė demarkacionit tė kufirit midis dy vendeve.

Edhe deputeti i partisė Demokracia e Re, Abedin Zyberi, e ka kritikuar Qeverinė e Maqedonisė lidhur me qėndrimin e saj ndaj Kosovės. /QIK/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
25-08-09, 17:26
Kush janė ultranacionalistėt antishqiptar pėrreth Gruevskit


Urrejta ndėretnike e manifestuar nga njė pjesė e politikanėve maqedonas vjen kryesisht nga klani i organizuar pėrreth kryeministrit Gruevski.

Janė shumė emra tė njohur si ultranacionalist sllavomaqedonas, akademikė dhe personalitete tė tjera politika me dosje tė dyshimta, qė tani pėr tani i mban gjallė Nikolla Gruevski, duke i pėrfshirė nė ekipin e ngushtė tė bashkėpunėtorėve dhe duke qenė hartues tė skenareve tė ndryshme qė po ekzekutohen sot nė mėnyrė institucionale

Urrejta ndėretnike e manifestuar nga njė pjesė e politikanėve maqedonas vjen kryesisht nga klani i organizuar pėrreth kryeministrit Nikolla Gruevski, i cili ka tubuar rreth vetes tė gjitha rrymat nacionaliste.

Opinioni maqedonas ėshtė i njohur pėr veprimet dhe skenaret qė po kanė involvuar figura deri tani tė margjinalizuara nė demokracinė postranzicionale, tė cilėt tanimė janė zgjuar dhe ngritur nė kėmbė me ndihmėn e Gruevskit. Janė shumė emra tė njohur si ultranacionalist sllavomaqedonas, akademikė dhe personalitete tė tjera me dosje tė dyshimta, qė tani pėr tani i mban gjallė Gruevski.

Todor Petrov nga Kongresi Botėror Maqedonas (KBM), Vanēo Shehtanski nga TMRO, akademikėt Bllazhe Ristevski, Tito Beliēanec, Gjorgje Marjanoviē, bashkėpunėtori i ish-kryekriminelit serb Lubisav Ivanov-Cingo, etj, janė emrat e njohur pėr vite me radhė qė kanė shprehur doza antishqiptare dhe skenare tė errėta ultranacionaliste, por me teza antishqiptare, tė cilat po ekzekutohen dhe realizohen edhe nė planin institucional.

KBM e udhėhequr nga Petrov ishte njė nga organizatorėt e nismės sė referendumit kundėr ndarjes territoriale, kundėr Marrėveshjes sė Ohrit por edhe kundėr tė gjitha projekteve tė tjera antishqiptare, qė ishin kurdisur nga kjo organizatė, e cila tashmė qėndron tejet e afėrt me kryeministrin Gruevski. Poashtu edhe TMRO njė organizatė e shėndrruar nė parti ultranacionaliste ėshtė pjesė e koalicionit dhe drejtuesi i saj ėshtė njė zyrtar i lartė qeveritar. Shehtanski ėshtė pjesė e grupit udhėheqės tė „Komitėve", tė cilėt sulmuan nėpėr shtėpitė e tyre banorėt shqiptarė tė lagjes sė Nerezit.

Kjo parti disa herė ka shfaqur projekte dhe skenare antishqiptare pėr Strugėn, Kėrēovėn dhe zonat shqiptare nė Shkup. Nė taborrin e Gruevskit ėshtė edhe Lubisav Ivanov – Cingo, miku i ngushtė i ish-diktatorit dhe ish-kriminelit serb, Sllobodan Millosheviē. Por si e vlerėsojnė kėtė analistėt shqiptarė, tė cilėt nėnvizojnė se roli i kėtyre personaliteteve dhe organizatave ėshtė tejet aktiv nė politikat qeveritare.

Analisti shqiptar dhe ligjėruesi universitar Osman Kadriu thekson se ėshtė e pranishme fryma ultranacionaliste e instaluar nė kuadėr tė institucioneve aktuale qeveritare. Sipas tij, kjo dėshmon se kjo Qeveri hapur po anashkalon ēėshtjen shqiptare dhe po diskriminon edhe ate qė ėshtė arritur deri diku.

"Veprimet e kryeministrit Gruevski dhe njerėzve pėrreth tij qartė tregojnė se po bėhen skenare dhe lojėra jofavorizuese pėr shqiptarėt. Po zbatohet njė politikė e ashpėr diskriminuese kundėr shqiptarėve, qė ėshtė e ndihmuar nga rrethi i ngushtė i kryeministrit Gruevski, qė tashmė po e shef edhe opinioni", ka theksuar Kadriu.

Ai apelon qė tė ngritet zėri shqiptarė nė Maqedoni nė forma tė ndryshme, sepse kėshtu po sillet nė pikėpyetje statusi politik dhe juridik i shqiptarėve nė kėtė shtet.

Edhe analisti dhe publicisti Nijazi Muhamedi vlerėson se pėrreth Gruevskit ka njė makineri tė tėrė tė elementėve antishqiptarė.

"Gruevski dhe skota e tij nacionaliste po bėn atė qė do ta bėnte cilido pushtues dinak-katarzėn e histerisė identitare kolektive, tė legjitimuar nė projektin e shtet-kombit maqedonas. Para tij ecėn magjistari i paqes barbare, Ahmet ]lirimtari i rremė dhe i`a shtron udhėn barbarisė sė qetė ndėr shqiptarė me ligjėrimet dredhake tė sllavosura", ka theksuar analisti Muhamedi. Sipas tij, kjo histeri identitare qė herė-herė shpėrthen si barbari publike, s'ėshtė vetėm ēeshtje mentaliteti, por ēėshtje deliri albanofob tė njė Gruevski dhe tė njė skote tė tij.

"Kjo ėshtė ēėshtje e projektit nacionalist tė kombformimit maqedonas,e njė naēertanie sllave tė europianizuar ndėr kėto kohė...!!!", ka theksuar analisti Nijazi Muhamedi.

Edhe bashkėsia ndėrkombėtare nė mėnyrė indirekte ka kritikuar kėto veprime tė kryeministrit Nikolla Gruevski, qė ushqehen nga elementėt nacionalist maqedonas. (INA)
Mesazhi.com

Llapjani_HH
26-08-09, 17:52
Reagim i KMDLNJ-sė pėrkitazi me Protokollin pėr Bashkėpunim Policor EULEX - Serbi


Pėrmes njė komunikate pėr opinion, pėrkitazi me mundėsinė e nėnshkrimit tė protokollit tė bashkėpunimit mes EULEX-it dhe MPB-sė tė Serbisė, KMDLNJ thotė se ky protokoll bashkėpunimi nuk ėshtė befasues sepse, siē thuhet, ėshtė nė kuadėr tė kompetencave qė ka EULEX-i sipas Planit tė Veprimit tė Pėrbashkėt, tė miratuar nga Kėshilli i BE-sė, qė ėshtė baza e kėtij misioni, si dhe Rezolutės 1244, tė cilės i referohet ky plan. Nė vazhdim po japim tekstin e plotė tė KMDLNJ-sė.

Mė 17 shkurt 2008, Kuvendi i Kosovės votoi Deklaratėn e Pavarėsisė, sipas tė cilės Kosova u shpall shtet i pavarur nė pajtueshmėri tė plotė me Propozimin Gjithėpėrfshirės pėr Zgjidhjen e Statusit tė Kosovės, tė hartuar nga i Dėrguari Special i Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari. Deklarata e Pavarėsisė mirėpret mbėshtetjen e vazhdueshme tė bashkėsisė ndėrkombėtare, por "nėpėrmjet tė pranive ndėrkombėtare tė themeluara nė Kosovė nė bazė tė Rezolutės 1244 pėr tė zbatuar pėrgjegjėsitė qė i janė dhėnė sipas Rezolutės 1244 dhe Planit tė Martti Ahtisaarit".

Deklarata pėr Pavarėsinė e Kosovės afirmon nė mėnyrė tė qartė se Kosova do tė veprojė nė pajtueshmėri me parimet e sė drejtės ndėrkombėtare dhe rezolutat e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, pėrfshirė Rezolutėn 1244 (1999). Sikundėr dihet, Rezoluta 1244 e garanton sovranitetin dhe integritetin territorial tė RFJ-sė, e cila nuk ekziston mė, por ekziston Serbia. E, neni 60 i Kartės pėr krijimin e Unionit Serbi-Mali i Zi thotė se nė rast tė shpėrbėrjes sė kėtij unioni, Serbia do tė jetė trashėgimtare e Rezolutės 1244 dhe tė gjitha dokumenteve ndėrkombėtare qė kanė tė bėjnė me Kosovėn.

Trembėdhjetė ditė para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, pra mė 4 shkurt 2008, Kėshilli i Bashkimit Evropian ka miratuar Veprimin e Pėrbashkėt pėr vendosjen e Misionit tė Bashkimit Evropian pėr Sundim tė Ligjit nė Kosovė (EULEX) nė pėrputhje me Rezolutėn 1244. Sipas Veprimit tė Pėrbashkėt, EULEX-i duhet tė plotėsojė mandatin e tij pėrmes monitorimit, mentorimit dhe kėshillimit, por duke ruajtur pėr vete edhe disa pėrgjegjėsi tė caktuara ekzekutive.

Protokolli pėr Bashkėpunim Policor, qė pritet tė nėnshkruhet mes EULEX-it dhe MPB-sė sė Serbisė, thotė shprehimisht se palėt dakordohen tė bashkėpunojnė nė pajtim me Rezolutėn 1244, Veprimin e Pėrbashkėt tė Kėshillit tė BE-sė dhe Raportin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė tė 24 nėntorit 2008.

Ky protokoll thotė se palėt do tė ndihmojnė njėra-tjetrėn rreth aktiviteteve tė palejuara, kriminale apo aktiviteteve tjera tė paligjshme nė vijėn kufitare/kufirin administrativ. Pra, pėr Serbinė dhe Misionin e BE-sė nė Kosovė (EULEX) kufiri mes Kosovės dhe Serbisė ėshtė kufi administrativ, sepse i tillė ėshtė edhe pėr Rezolutėn 1244.

Pėr KMDLNJ-nė Protokolli pėr Bashkėpunim Policor mes EULEX-it dhe MPB-sė sė Serbisė, ėshtė nė kuadėr tė kompetencave qė ka EULEX-i sipas Planit tė Veprimit tė Pėrbashkėt, qė ėshtė baza e kėtij misioni dhe Rezolutės 1244, tė cilės i referohet ky plan. Pėr KMDLNj-nė ky protokoll pėr bashkėpunim policor nuk ėshtė aspak befasues, ashtu sikurse qė nuk do tė jetė befasuese kur nė tė ardhmen e afėrt Forca e Sigurisė sė Kosovės dhe Ministria e Mbrojtjes e Republikės sė Serbisė do tė themelojnė Komisionin e Pėrbashkėt Implementues, apo kur do tė fillojė bashkėpunimi mes komunave tė caktuara tė Republikės sė Kosovės me komuna, institucione apo agjenci qeveritare tė Republikės sė Serbisė, ashtu siē parasheh Propozimi Gjithėpėrfshirės pėr Zgjidhjen e Statusit tė Kosovės, i hartuar nga i Dėrguari Special i Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari.
RTK

AAK-ja e cilėson vendim politik moslejimin e vendosjes sė kamerave nė vendvotime

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės ka reaguar sot kundėr vendimit tė KQZ-ės pėr mos vendosjen e kamerave, duke e quajtur atė vendim politik tė ndikuar nga ana e Partisė Demokratike tė Kosovės. Kėto komente i bėri Burim Ramadani, sekretari i pėrgjithshėm i AAK-ės nė njė konferencė pėr media.

Vendimi destruktiv i Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, sa i pėrket mos vendosjes sė kamerave nė qendrat e vendvotimeve ėshtė i papranueshėm pėr AAK-ėn, sepse me kėtė bihet nė kundėrshtime me parimet e transparencės gjatė procesit zgjedhor, u shpreh Burim Ramadani. Ai tha se vendimi i fundit i KQZ-ės ėshtė vendim i drejtpėrdrejt i Partisė Demokratike tė Kosovės.
Sipas Ramadanit kryetarja e KQZ-ės, Nusrete Lushta, sa i pėrket ēėshtjes sė kamerave, ka mbajtur anėn e PDK-ės dhe me kėtė ka humbur rolin e saj si institucion i pavarur.

Sipas Ramadanit, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės konstaton se arsyetimet pėr mungesė tė kohės, pėrgatitje teknike apo pėr shkelje tė privatėsisė sė qytetarėve nuk qėndrojnė dhe nuk kanė bazė nė asnjė aspekt.

Sekretari i pėrgjithshėm i AAK pėrmendi pesė kėrkesat e kėsaj partie drejtuar KQZ-ės dhe Institucioneve tjera tė Kosovės.

Komisioni Qendror Zgjedhor nė mbledhjen e tij tė fundit, gjatė rishqyrtimit tė vendimit pėr vendosjen e kamerave nėpėr vendvotime, pėrsėri ka vendosė kundėr. Pro vendosjes ishin LDK, AKR, AAK edhe LDD pėrderisa kundėr ishin PDK, partitė minoritare, si dhe kryetarja e KQZ-sė. Ky vendim i KQZ-sė ėshtė pėrfundimtarė, ndėrsa mbetėt tė diskutohet edhe njėherė vetėm vendosja e kamerave nė Qendrėn e numėrimit tė votave.
RTK

LDD-ja thotė se KQZ-ja po i bėn favore PDK-sė


Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Dardanisė nė takimin e radhės me pėrfaqėsuesit e degėve tė saj ka shprehur indinjatė tė thellė me vendimin e fundit tė KQZ-sė pėr tė mos pasur kamera nėpėr vendvotime, si dhe nė dhomėn e numėrimit te votave. Kjo tregon qartė se KQZ-ja nuk po merr nė konsideratė vullnetin e shumicės sė partive, apo subjekteve politike, tė cilat ishin pro vendosjes sė kamerave pėr tė siguruar zgjedhjet fer nė Kosovė.

KQZ-ja nė bazė tė kėtij vendimi ka demonstruar qartė se mund edhe t’i bėjė favore dikujt, siē ėshtė rasti i fundit ndaj PDK-sė.
Pėr LDD-nė arsyetimi se, pėr shkak tė kostos financiare dhe kohės sė shkurtėr, nuk mundė tė sigurohen kamerat ėshtė qesharake dhe jo serioz, si dhe garanton njė kosto te lartė tė kėtyre zgjedhjeve tė cilat rrezikohen te manipulohen.
Lidhja Demokratike e Dardanisė ėshtė duke i bėrė parapėrgatitjet e saj pėr tė hyrė nė zgjedhjet lokale nė tė cilat ėshtė e bindur se do tė dalė me rezultate pozitive, tė cilat do tė jenė surprizė pėr shumė kė, sidomos pėr koalicioni qeverisės.
Kryesia e LDD-se sė shpejti do te fillojė edhe me nominimet e radhės pėr kryetar tė komunave nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, thuhet nė kumtesėn e lėshuar nga Zyra pėr informim pranė LDD-sė.
RTK

Rindėrtimi i shtėpive tė shqiptarėve nė Mitrovice, nuk lejohet vazhdimi i punimeve

Pjestarėt serbė tė policisė sė Kosovės EULEX nuk kanė lejuar punėtorėt shqiptare qė tė vazhdojnė punimet pėr rindėrtimin e shtėpive tė tyre nė lagjen “Kroi i Vitakut”, nė Veri tė Mitrovicės. Policia ka vendosur bllokada nė rrugė pėr tė parandaluar pėrleshjet ndėretnike midis shqiptarėve qė tentonin tė vazhdonin punimet dhe serbėve qė pak metra mė tej protestonin me flamuj tė Serbisė nė duar.

“E shihni se ka protestues nga njėra palė dhe tjetra. Dje nuk kam qenė kėtu por kam dėgjuar. Jam informuar se ka patur incidente dhe se njerėzit duke tentuar tė evakuohen kanė shkaktuar tė lėnduar. Njė marrėveshje e tillė nuk ėshtė respektuar dhe ne na ėshtė dashur tė marrim masa parandaluese para se diēka e tillė tė ndodhė pavarėsisht nėse bėhet fjalė pėr shqiptarė apo serbė” shprehet Milja Milloshevic, komandant i policisė sė Kosovė nė Veri.

Pėr kryetarin i komunės sė Mitrovicės, Bajram Rexhepi pjesėtarėt serbė tė policisė sė Kosovės kanė qenė tė njėanshėm nė kryerjen e detyrės sė tyre: “Policia, stacioni nė veri nuk i ka pėrmbushur obligimet e veta, por ke lejuar qė serbėt tė hyjnė nė pronėn e individėve, njerėzve qė dje kanė punuar nė atė pjesė. Edhe EULEX ka mbajtur njė pozicion neutral dhe nuk kanė pėrmbushur obligimin. Kjo i bie si shpėrblim pėr ata dje shkaktuan dhunė. Duhet ta rikonsiderojmė performansėn e tyre dhe tė marrin pėrgjegjėsinė policia regjionale, ata qė e kryejnė punėn nė mėnyrė tė paanshme dhe qė vendosin sigurinė pėr vazhdimin e punime. Ne si komunė do tė vazhdojmė”.

Shtatė persona kanė mbetur tė lėnduar, pesė shqiptarė dhe dy serbė, njė ditė mė pare kur njė grup serbėsh kanė pėrdorur armė automatike dhe kanė hedhur gurė mbi punėtorėt shqiptarė tė cilėt ishin duke punuar pėr rindėrtimin e shtėpive tė tyre. EULEX pėrmes njė komunikate ka dėnuar ashpėr veprimet e dhunshme tė njė dite mė parė ndėrsa ka bėrė tė ditur se policėt e kėtij misioni po qėndrojnė tė gatshėm pėr tė reaguar ndaj ēfarėdo kėrcėnimi ndaj ligjit dhe rregullit.
ALSAT

Llapjani_HH
26-08-09, 17:53
Policia bllokon punimet te Kroi i Vitakut

Punėtorėt shqiptarė tentuan sot tė vazhdojnė punimet nė rindėrtimin e shtėpive nė lagjen “Kroi i Vitakut”, por nuk u lejuan nga policia.

Pjesėtarė serbė tė Policisė sė Kosovės dhe ata tė policisė sė EULEX-it, kanė vendosur kordone nė rrugė, pėr tė parandaluar pėrleshjet ndėretnike.

Serbėt, tė cilėt dje hodhėn gurė dhe shtinė me armė nė drejtim tė shqiptarėve, edhe sot kanė dalė nė vendin ku duhej tė nisnin punimet.

Sikur raporton KosovaLive, njė grup serbėsh, me flamuj nė duar po qėndronin paradite nė truallin e Shahin Vitakut, ku ishte planifikuar qė punėtorėt shqiptarė tė pastrojnė rrėnojat e shtėpisė sė vjetėr.

Banorėt shqiptarė kanė treguar se policėt serbė u kanė thėnė se nuk kanė tė drejtė t’i lejojnė qė tė vazhdojnė punimet. Ndėrsa zyrtarė tė urbanizmit nė atė pjesė tė qytetit kanė deklaruar se ėshtė duke u punuar nė rregullimin e dokumentacionit e mė pas do tė vendoset se ēka do tė bėhet.

Banorė tė lagjes, sikurse edhe punėtorėt e Kompanisė “ISO 999”, kanė thėnė se janė tė vendosur tė vazhdojnė punėt nė rindėrtimin e pronave shqiptare, por pa e provokuar askė dhe pa shkaktuar ndonjė incident.
Gazeta expres

Kroi i fesateve

Shtatė persona janė lėnduar nga protestuesit serbė te Kroi i Vitakut nė Mitrovicė. Serbėt kundėrshtuan rifillimin e punimeve tė shtėpive tė shqiptarėve. Pėrpos gurėve qė gjuajtėn nė drejtim tė punėtorėve shqiptarė, ata pėrdorėn edhe armė zjarri dhe mjete shpėrthyese.

Rreth 100 protestues serbė kanė gjuajtur me gurė, me armė dhe me mjete shpėrthyese nė drejtim tė punėtorėve shqiptarė, tė cilėt rifilluan punimet nė ndėrtimin e shtėpive tė tyre nė Kroin e Vitakut nė Mitrovicė.

Nga hedhja e gurėve janė lėnduar 5 punėtorė shqiptarė e dy serbė dhe po ashtu janė dėmtuar makineritė me tė cilat punonin shqiptarėt.

Kjo ndodhi tė martėn te Kroi i Vitakut nė Mitrovicė, pasi qė shqiptarėt me lejen e kryetarit tė Komunės, Bajram Rexhepi rifilluan ndėrtimin e shtėpive tė tyre tė martėn rreth orės 9 paradite.

Por, menjėherė ata u penguan nga protestuesit serbė, qė filluan me hedhjen e gurėve nė drejtim tė tyre.

“Punimet pėr rindėrtimin e shtėpive nė kėtė lagje kanė nisur nė orėn 9, nė ndėrkohė nė njėrėn anė janė mbledhur rreth 100 protestues tė nacionalitetit serb pėr tė kundėrshtuar rifillimin e punimeve, ku kanė filluar tė gjuajnė me gurė dhe janė gjuajtur pesė punėtorė shqiptarė”, tha zėdhėnėsi i policisė nė Mitrovicė, Sami Mehmeti.

Sipas tij, menjėherė kanė intervenuar njėsitet speciale tė EULEX-it, tė cilat kanė pėrdorur gaz lotsjellės pėr tė shpėrndarė protestuesit dhe shume shpejt situata ėshtė vėnė nėn kontroll.

“Pastaj rreth orės 10 ėshtė gjuajtur njė mjet shpėrthyes nė kėtė lokacion dhe janė dėgjuar tė shtėna nga armė zjarri, por qė fatmirsisisht nga mjetet shpėrthyese dhe tė shtėnat me armė zjarri nuk ėshtė lėnduar askush”, bėn tė ditur Mehmeti.

Banorėt dhe punėtorėt shqiptarė, pas kėtij incidenti, pėr Express e tregojnė pak mė ndryshe ngjarjen.

Sipas tyre, policėt kosovarė tė nacionalitetit serbė, qė ishin nė momentin e ngjarjes dhe Eulexi, vetėm e kanė shikuar ngjarjen prej sė largu duke mos marrė kurrfarė hapash, deri nė momentin kur kanė filluar tė gjuajnė me mjetet shpėrthyese.

“Eulex dhe policėt serbė i kanė duartrokitur protestuesve. Ata asgjė nuk kanė bėrė gjatė hedhjes sė gurėve e armėve, derisa erdhi edhe deri tek hedhja e mjeteve shpėrthyese, e cila nuk do kishte ndodhur sikur tė kishin ndėrhy prej fillimit”, thotė Musa Haliti, kontrollues i punimeve tė shtėpive tė shqiptarėve dhe banor i lagjes Kroi i Vitakut.

“Eulexi na konsideron neve sikur ne tė ishim ata qė kemi bėrė krim, kemi kall, kemi vjedh e kemi mbyt e jo serbėt. Kjo ėshtė tmerr dhe pėr neve banorėve tė kėsaj ane shumė pak ėshtė bėrė, kryesisht nga komuna e Mitrovicės”, tha Haliti.

Nė ndėrkohė punimet filluan pėrsėri pas kėtij incidenti, derisa erdhi urdhėr nga EULEX’i, qė punimet tė ndėrpriten tė martėn pėr tė vazhduar tė mėrkurėn, sot.

Kjo edhe mė shumė i irritoi punėtorėt dhe banorėt e kėsaj lagjeje, sipas tė cilėve pėr njė gjė tė tillė ėshtė dashtė tė pyeten edhe ata.

“Si erdhi ky vendim papritmas, pa ditur ne asgjė? Ėshtė dashtė tė na pyesin edhe neve. Nuk shkon kėshtu. Punėtorėt do tė lodhen njė ditė prej kėtyre incidenteve”, u shpreh Xhafer Ibrahimi, pėrfaqėsues i lagjes Kroi i Vitakut, pasi mori lajmin pėr ndėrprerjen e punimeve diku rreth orės 14.00.

Halim Brahimi, njėri prej pronarėve tė kompanisė “Isa 999”, qė po kryen punimet e ndėrtimit tė shtėpive, tha se makineritė e dėmtuara nga granatat nuk dihet se a do tė punojnė mė. Ai mė pas bashkė me punėtorėt tjerė e banorėt u larguan nga aty, pėr t’u rikthyer tė mėrkurėn nė mėngjes.

Janė vetėm shqiptarėt ata qė po pėrcillen me kėtė problem gjatė ndėrtimit tė shtėpive tė tyre, nė ndėrkohė serbėt afėr tyre po punojnė nė ndėrtimin e shtėpive tė veta pa kurrfarė problemi.

Pas dy jave ndėrprerjeje, tė martėn ishte paraparė rifillimi i punimeve tė shtėpive tė shqiptarėve pėr ēka u vendos nė njė takim tė Komitetit pėr Siguri.

”Serbėt janė duke punuar pa asnjė problem qė kur kanė filluar, andaj edhe shqiptarėt duhet tė punojnė po ashtu, kudo qoftė. Nėse dikush pėr motive politike tė papranueshme do qė ky proces tė pengohet, qė tė ngrihen tensionet apo tė shkaktohen trazira, atėherė ndaj atyre policia e Kosovės, ajo e EULEX-it dhe KFOR-i duhet tė ndėrmarrin masa energjike, nė mėnyrė qė punėt tė mos ndėrpriten pėr asnjė ēast”, ka bėrė tė ditur pas kėtij takimi Bajram Rexhepi, kryetari i Mitrovicės.

Nė kėtė takim ishte vlerėsuar se situata e qetė dy javėve tė fundit i ka kontribuar vazhdimit procesit tė rindėrtimit tė shtėpive nė kėtė lagje, e qė ditėn e martė ndodhi e kundėrta.

Reagimi i Presidnecės: Dhuna e shkaktuar nga Beogradi

Presidenti Fatmir Sejdiu tha tė martėn se veprimet e kėqija tė serbėve nė veri tė Mitrovicės kundėr ndėrtimit tė shtėpive tė shqiptarėve janė tė nxitura nga Beogradi. Ai e ftoi shtetin fqinj tė mos krijojė tensione, tė cilat rrezikojnė paqen dhe stabilitetin.
Gazeta expres

Haradinaj pėrsėri para Gjykatės sė Hagės

Njė seancė apeli nė rastin e Rasmush Haradinaj, Lah Brahimaj dhe Idriz Balaj, ėshtė planifikuar tė mbahet me datėn 28 tetor. Kjo ėshtė paralajmėruar qė tė jetė proceduar e shkallės sė dytė para gjykatės se Hages, njofton Tanjug.

Para gjykatės pritet tė paraqet fakte prokuroria, e cila herėn e parė pati dėshtuar t`i argumentoj faktet pėr rastrin e Ramush Haradinajt dhe Idriz Balajn. Por, pėr Lah Ibrahimaj, Gjykata e Hagės pati dėshmuar akuzat e prokurorisė, duke e dėnuar me 6 vite burgim.
Gazeta expres

Thaēi shpall tė vdekur protokollin, Sejdiu jep shpresė

Krerėt e shtetit me deklarata kundėrthėnėse pėr protokollin EULEX - Serbi

Presidenti Sejdiu dhe kryeministri Thaēi kanė bėrė komente tė kundėrta pėr protokollin EULEX - Serbi nė dy paraqitje tė ndara pėr media.Pėrderisa kryeministri Thaēi e ka shpallur tė vdekur protokollin, presidenti Sejdiu ka dhėnė shenjat e para tė ndonjė kompromisi nga ana e Prishtinės. Burime tė gazetės thonė se procesi pėr gjetjen e kompromisit pėr protokollin po vazhdon
Koha Ditore

Pas policisė, EULEX-i do marrėveshje me Serbinė edhe pėr doganat

Misioni i BE-sė pėr sundim tė ligjit kėrkon edhe pėr doganat negocim me Serbinė

EULEX-i pas negociatave pėr protokoll policor me Serbinė i ka bėrė njė kėrkesė tjetėr Qeverisė sė vendit qė t’i lejojė bisedimet me Serbinė nė fushėn e doganave nė emėr tė lehtėsimit nė fushėn e tregtisė sė lirė. Pėrderisa zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi thotė se kėrkesa do tė shqyrtohet, kreu i doganave, Naim Huruglica, paralajmėron se EULEX-it do t’i lejohet qasje nė tė dhėnat vetėm pėr nevoja tė monitorimit jo edhe pėr tė biseduar me Serbinė
Koha Ditore

Llapjani_HH
26-08-09, 17:56
Agjentėt serbė operojnė nėpėr Maqedoni


Njė numėr i madh i agjentėve serbė janė tė strehuar nėpėr Maqedoni dhe aktivitetet e tyre i realizojnė nė forma tė ndryshme.

Njė numėr i madh i agjentėve serbė janė tė strehuar nėpėr Maqedoni dhe aktivitetet e tyre i realizojnė nė forma tė ndryshme, nėpėrmjet pėrfaqėsive tė bizneseve, diplomatė dhe nėn petkun e kamuflimeve tė tjera. Pėr praninė e agjentėve serb, kryesisht nga ata qė kishin vepruar gjatė regjimit tė kryekriminelit serb Sllobodan Millosheviq janė alarmuar edhe pėrfaqėsuesit tė disa ambasadave perėndimore nė Shkup.

"Prania e tyre ėshtė tejet me njė mision tė caktuar qė ka pėr qėllim vetėm destabilizimin. Kjo konsiston edhe me disa deklarata qė vijnė nga kuluare zyrtare tė Beogradit pėr tė krijuar njė situatė destabilizuese dhe pėr tė goditur imazhin e shqiptarėve", ka theksuar njė diplomatė perėndimor ekskluzivisht pėr gazetėn "24 orė", duke apeluar qė kjo ēėshtje tė ngrihet edhe nė nivel tė politikave.

Nė mision zyrtar nė Maqedoni ėshtė edhe ish-zėvendėsshefi i shėrbimit sekret serb BIA, Milorad Bradanoviē, nė cilėsinė e njė zyrtar pėr ēėshtje sigurie nė ambasadėn serbe nė Shkup. Ai ėshtė njė nga figurat mė tė afėrta me klanin e njerėzve tė ish-kryekriminelit serb, Sllobodan Millosheviq, tė cilėt operacionalizuan aktivitete tė ndryshme nė luftėn nė Kosovė.

Derisa Bradanoviq kryen misionin e tij nė Shkup, ai nė Beograd nga gjykatat akuzohet pėr krim tė organizuar, i dyshuar pėr vrasjen e ish-presidentit serb Ivan Stamboliē dhe veprime tė tjera kriminale dhe tė dhunės nė Kosovė, sepse gjatė kėsaj periudhe ai ishte nė krye tė detyrės sė shėrbimit sekret BIA nė Serbi.

Deklarata ndėrlidhet me lansimin e lajmeve tė ndryshme nga media tė Beogradit, ku si qėllim ėshtė krijimi i njė klime destabilizimi nė Maqedoni, por edhe nė Luginėn e Preshevės. Nė tė njėjtėn vijė ishte edhe deklarata e fundit e presidentit serb Boris Tadiq, i cili ka nėnvizuar se "ekstremistėt shqiptarė tentojnė tė destabilizojnė Maqedoninė".

Deri tani nuk ėshtė ngritur asnjė nismė pėr tė shqyrtuar kėto elemente destruktive qė janė tė pranishme nė Maqedoni dhe qė paraqesin rrezik pėr vendin. /INA/
Mesazhi.com

Llapjani_HH
28-08-09, 17:24
Policia dhe EULEX-i vazhdojnė t'i pengojnė shqiptarėt nė rindėrtimin e shtėpive nė veri

Banorėt shqiptarė tė lagjes Kroi i Vitakut po qėndrojnė para policisė nė pritje tė vendimit pėr lejimin e punės nė rindėrtimin e shtėpive tė tyre, ndėrkohė qė Dragan Spasojeviq, i ashtuquajturi drejtor i urbanizmit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, thotė se pa arritjen e njė marrėveshje nuk do tė mund tė rifillojnė ndėrtimet, derisa Rasim Veseli drejtori i shėrbimeve publike ne KK tė Mitrovicės thotė se pėr rindėrtimin e shtėpive tė djegura nuk nevojitet lej ndėrtimi.

Pėrkundėr deklaratave tė Qeverisė dhe pritjeve tė banorėve qė tė arrihet njė marrėveshje pėr vazhdimin e punimeve pėr rindėrtimin e shtėpive nė lagjen veriore “Kroi i Vitakut”, edhe sot kordonėt e policisė sė EULEX-it dhe policėt e Stacionit policor nė veri, vazhdojnė ta pengojnė procesin e rindėrtimit tė shtėpive dhe kthimit tė shqiptarėve nė shtėpitė e tyre.

Agim Vitaku, banor i kėsaj lagje shprehet i vendosur qė tė vazhdojė punėt nė rindėrtimin e shtėpisė sė tij dhe sot kishte marrė me vet edhe tapitė mbi 200 vjeēare tė pronave tė veta.

Dragan Spasojeviq, i ashtuquajturi drejtor i urbanizmit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės thotė se pa arritjen e njė marrėveshje tė pėrbashkėt nuk do tė mund tė rifillojnė ndėrtimet nė kėtė pjesė tė Mitrovicės.

“Ne kemi kėrkuar qė me marrėveshje tė pėrbashkėt tė pėrgatiten dokumentet e nevojshme, tė cilat nevojiten pėr rindėrtimin e shtėpisė. Nėse pjesa jugore ėshtė e gatshme pėr dialog kjo ēėshtje do tė pėrfundojė shumė shpejt”, i ka deklaruar reporterit tė RTK-sė, Spasojeviq.

Ndėrkaq drejtori i shėrbimeve publike ne komunėn e Mitrovicės, Rasim Veseli, thotė se punimet do tė fillojnė sapo tė tėrhiqet kordoni i policisė.

Sipas Veselit kjo do tė ndodhė sė shpejti ndėrkaq pėr rindėrtimin e shtėpive tė djegura gjatė luftės nuk nevojitet lej ndėrtimi.

“Shtėpitė qė janė tė djegura gjatė luftės, nuk parashihet tė ketė leje ndėrtimi, andaj nuk nevojitet leje. Territori i Kosovės ėshtė i pandarė. Qeveria e Kosovės ka pushtetin nė gjithė territorin e saj. Komuna e Mitrovicės ka vullnetin e plotė qė tė ndihmojė qe tė gjithė banorėt tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Pėr shtėpitė e djegura gjatė luftės nuk ka pasė nevojė pėr leje ndėrtimi, nuk ka pasė nevojė pėr leje as nė fshatin Frashėr, ku janė ndėrtuar mbi 100 shtėpi tė sotme dhe nuk ka nevojė as pėr kėto”, ka theksuar Veseli

Deri nė njė vendim tjetėr tė policisė, po vazhdon tė mbajė kordonin mė mes shqiptarėve dhe serbėve nė atė lagje, banorėt shqiptarė duhet tė presin qė tė shkojnė nė pronat e tyre.

12:36 Nė pritje tė vendimit pėr vazhdimin, apo jo tė punimeve nė pronat e Vitakėve

As sot, deri nė kohėn e shkrimit tė kėtij raporti, nuk po lejohet vazhdimi i punimeve nė pronat e Vitakėve, Reporterėt e RTK-sė raportojnė sot pėr situatat mė tė qetė, ndėrkohė qė po vazhdon prezenca e forcave tė shtuara tė Policisė sė Kosovės dhe tė EULEX-it, tė cilat kanė vendosur kordonė nė rrugė, ndėrsa hetohet edhe prezenca e forcave tė KFOR-it. Pėrgjegjėsit e komunės sė Mitrovicės thonė se janė nė pritje tė njė zgjidhjeje nga instancat mė tė larta tė Republikės sė Kosovės

Familjaret e shtėpive tė djegura dhe tė rrėnuara gjatė luftės, dhe punė-kryerėsit nė lagjen Kroi i Vitakut, e cila gjendet nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, as sot nuk u lejuan tė punojnė nga pjesėtarė e Policisė sė Kosovės - Stacioni Veri, Policėt serbė, tė kėtij stacioni, kanė vendosur kordonė nė rrugė si edhe ata tė njėsitit special tė EULEX-it, tė cilėt sot janė nė prezencė mė tė madhe, ndėrsa hetohet edhe prezenca e forcave tė KFOR-it. Nė anėn tjetėr, para shtėpive tė Vitakėve, ku ėshtė dashur tė punojnė shqiptarėt, edhe sot nė heshtje po qėndron numėr i vogėl i serbėve duke vėzhguar rrjedhėn e situatės. Me gjithė insistimin e familjarėve shqiptarė qė po qėndrojnė para kordonėve dhe gatishmėrinė e punė-kryerėsve pėr tė shkuar dhe pėr tė punuar nė pastrimin e gėrmadhave tė shtėpive, ata nuk po lejohen, me arsyetimin se kjo do tė mund tė shkaktonte trazira midis shqiptarėve dhe serbėve dhe se nė nivelet e institucioneve mė tė larta t ė Kosovės ėshtė duke u biseduar pėr gjetjen e zgjidhjes, dhe, derisa kjo tė ndodhė ata nuk do tė mund tė kenė qasje dhe as tė punojnė atje. Kėtė e ka konfirmuar sot edhe drejtori i drejtorisė komunale pėr infrastrukturė dhe ndėrtim nė Mitrovicė, Rasim Veseli, duke theksuar se edhe pėrgjegjėsit e komunės janė nė pritje tė njė zgjidhjeje nga instancat mė tė larta tė Republikės sė Kosovės.

09:16 As sot nuk janė duke u zhvilluar punime te pronat e Vitakėve nė veri tė Mitrovicės

As sot nuk po zhvillohen punimet nė pronat e Vitakėve, por njė gjė tė tillė nuk janė duke e bėrė as serbėt tė cilėt gjatė ditės sė djeshme kishin vazhduar punimet e tyre nė lokacionin me shumicė shqiptare pa ndonjė problem. Reporterėt e RTK-sė raportojnė sot pėr situatat mė tė qetė, ndėrkohė qė po vazhdon prezenca e forcave tė shtuara tė sigurisė. Rruga drejt shtėpive tė Vitakėve ėshtė e bllokuar dhe nga forcat speciale policore po kontrollohet ēdo hyrje-dalje pėr nė atė lagje.

Ndryshe, dje (e enjte) strukturat vendore e ndėrkombėtare tė sigurisė kanė kėrkuar, pas takimit tė djeshėm nga Policia e Kosovės, stacioni veri, qė nė bazė tė rrethanave, tė marrė vendimin pėr tė lejuar ose jo punėtorėt shqiptarė pėr rindėrtimin e shtėpive te Kroi i Vitakėve. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut Rasell Giki ka thėnė pėr “Evropėn e lirė” se UNMIK-u pėrkrah qytetarėt, por, sipas tij, ndėrtimi duhet tė bėhet nė bazė tė rregullave dhe nė njė ambient tė sigurt. Ky ėshtė vendimi i takimit tė djeshėm (e enjte) mbajtur nė Mitrovicė, i cili lė dilemė tė hapur nėse shqiptarėt sot do tė mund tė rifillojnė punimet nė shtėpitė e tyre. Ndryshe, dje paradite, Policia e Kosovės dhe ajo e EULEX-it, nuk kanė lejuar vazhdimin e punės pėr rindėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve nė lagjen Kroi i Vitakut, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Agim Vitaku banor i kėsaj lagjeje thotė se “policia nuk i ka lėnė tė shkojnė nė shtėpitė tyre”. “Ne pėrditė do tė vijmė..po mundohemi me u kthy nė pronat tona. E Ekstremistė serbė janė tė paguar me bo probleme..,policia duhet ti pengojė ata, e jo neve. Policia e veriut p punon nė favor tė popullatės sė vet..,janė fol fjalė tė mėdha nga liderėt”, ka deklaruar Agim Vitaku. Besim Hoti zėdhėnės i Policisė nė Mitrovicė, tha tė enjten se gjendja e sigurisė ėshtė e qetė, pasi qė punimet nė pjesėn shqiptare tė lagjes kroi i Vitakut nuk po zhvillohen sot. “Situata a e sigurisė nuk ka ndryshim ėshtė nėn kontroll, marrė parasysh faktin se nuk po zhvillohen punimet”, ka deklaruar Hoti.
RTK

Policia do tė bėjė vlerėsimet e veprimit tė pjesėtarėve tė saj nė lagjen “Kroi i Vitakut”

Zhvillimet e fundit nė lagjen “Kroi i Vitakut” nė veri tė Mitrovicės ka shtyrė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Policisė sė Kosovės tė bėjė vlerėsimet pėr veprimet e zyrtarėve tė saj tė ndėrmarra nė zhvillimet e fundit nė lagjen “Kroi i Vitakut”. Zėdhėnėsi Arbėr Beka tha se policia do tė ruajė zinxhirin komandues, dhe, nė qoftė se vėrehen devijime tė mundshme do tė merren masa.

Policia e Kosovės sė bashku me mekanizmat ndėrkombėtarė, siē ėshtė EULEX-i dhe KFOR-i, janė nė gjendje gatishmėrie qė nė Kosovė tė garantojė sundimin e rendit dhe ligjit.

Zyrtari pėr informim, Arbėr Beka, tha se Policia e Kosovės po kryen detyrat e saj tė pėrcaktuara me ligj qė tė mos ketė incidente, tė lėnduar dhe sa mė pak kriminalitet. Ndėrsa, duke folur pėr respektim urdhrash nė veri, ai tha se ekziston vetėm njė zinxhir komandues.

“Ėshtė njė zinxhir unik komandues, ashtu siē ėshtė e paraparė nė Ligjin pėr Policinė. Nė |Drejtorinė e pėrgjithshme tė Policisė ėshtė duke u bėrė njė vlerėsim sa i pėrket veprimeve policore nė veri tė Mitrovicės, qė janė ndėrmarrė. Nė rast se rezultatet e kėtij vlerėsimi tregojnė se ka pasur ndonjė devijim, sa i pėrket zinxhirit komandues, atėherė do tė formohet njė ekip i veēantė hetimor ose rasti do t’i pėrcillet tek Inspektorati Policor i Kosovės”, ka deklaruar zėdhėnėsi Beka.

Beka nuk pėrjashtoi mundėsinė qė rreth zhvillimeve tė fundit nė Mitrovicė tė ketė edhe tė arrestuar.

“Nuk do tė thotė se nuk do tė ketė arrestime ditėve nė vijim. Ėshtė iniciuar rasti nė stacionin policor pėr shkaktim tė rrezikut tė pėrgjithshėm dhe hetuesit tanimė janė duke kryer punėn e vet”, ka sqaruar Beka.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės Arbėr Beka, kėto komente i bėri gjatė takimit tė rregullt javor me gazetarė.

Zhvillimet e ditėve tė fundit tek Kroi i Vitakut kanė ngritur pikėpyetje rreth funksionimit tė zinxhirit komandues tė policisė dhe respektimit tė Komandės qendrore tė Policisė nga ana e policėve serbė nė pjesėn veriore.
RTK

Beogradi, megjithatė thotė se pret nėnshkrimin e protokollit tė sigurisė


Beogradi pret qė protokolli ndėrmjet EUELEKS-it dhe Serbisė pėr bashkėpunim policor tė arrihet, pavarėsisht nga kundėrshtimi i Prishtinės. “Megjithė kundėrshtimin e institucioneve tė Kosovės, besoj se ai protokoll do tė do tė nėnshkruhet”, tha i ashtuquajturi ministėr pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq.

Presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi, tashmė e kanė bėrė tė qartė se i konsiderojnė tė pėrfunduara debatet dhe bisedat e mėtejme rreth protokollit. EULEX-i ndėrkohė, ka thėnė se nė situatėn e krijuar pret udhėzime nga Brukseli.
RTK

Llapjani_HH
28-08-09, 17:24
Komandanti serb injoron urdhrin e Prishtinės


Policia dhe EULEX-i vazhdojnė t'i pengojnė shqiptarėt pėr rindėrtimin e shtėpive nė veri. Pėrkundėr deklaratave tė “forta” tė kreut tė qeverisė dhe pritjeve qė tė arrihet njė kompromis pėr vazhdimin e punimeve pėr rindėrtimin e shtėpive nė lagjen veriore “Kroi i Vitakut”, edhe tė premten kordonėt e policisė sė EULEX-it dhe policėt e Stacionit policor nė veri, vazhdojnė ta pengojnė procesin e rindėrtimit tė shtėpive dhe kthimit tė shqiptarėve nė shtėpitė e tyre.

Kordonėt e Policisė sė Kosovės dhe ata tė EULEX-it ndajnė edhe sot punėtorėt shqiptarė qė janė tė interesuar tė vazhdojnė punimet dhe banorėt serbė qė kundėrshtojnė kthimin nė shtėpitė e tyre tė fqinjėve shqiptarė.

Musa Haliti, njėri nga pėrfaqėsuesit e lagjes “Kroi i Vitakut”, tregon se arsyetimi i policėve tė stacionit verior, tė cilėt kanė bllokuar rrugėn edhe tė premten nė mėngjes, pėr tė mos i lejuar punėtorėt shqiptarė tė punojnė nė shtėpitė e vitakėve, ėshtė se nuk ka urdhėr tė prerė nga Prishtina pėr lejimin e punimeve.

“Ne jemi tė vendosur qė t’i vazhdojmė punimet, nė mėnyrė qė njerėzit tė kthehen nė tokat e tyre dhe do tė vazhdojmė tė kėrkojmė njė gjė tė tillė qė e konsiderojmė tė drejtė tonėn”, thotė Haliti.

Ai nuk e ka tė qartė pse Policėt e Kosovės dhe ata tė EULEX-it pengojnė shqiptarėt nė punėt e tyre, duke ua mohuar tė drejtėn pėr kthim nė shtėpitė e tyre, nė vend se tė ndėrmarrin masa ndaj serbėve qė kundėrshtojnė kėtė proces pa ndonjė arsye.

Pas takimit me zėvendėskomandantin e Policisė rajonale tė Kosovės, Ergin Medic, banorėt e lagjes kanė shpresuar se tė enjten pasdite do tė lejohen tė vazhdojnė punimet dhe ata kanė pritur kot deri nė orėt e mbrėmjes.

Milija Milosevic, komandant i Stacionit verior tė Policisė sė Kosovės, ka deklaruar se posedon dy urdhra, njėri pėr lejimin dhe tjetri pėr moslejimin e punėve nė atė lokalitet.

Mėsohet se nga Prishtina ishte urdhri jo aq i prerė, qė tė zhvendosen kordonėt e policisė dhe punėtorė tė lejohen tė punojnė nėse janė krijuar kushtet, derisa urdhri nga EULEX-i ka qenė qė tė mos lejohen punimet.

Policėt e stacionit tė veriut, duke mos shprehur gatishmėrinė pėr zbatimin e urdhrit tė Prishtinės, kanė pritur derisa nė lokalitetin e vitakėve ku janė tubuar dhjetėra serbė qė kundėrshtojnė kėtė proces.

Kjo u ka shėrbyer policėve tė stacionit veri qė tė arsyetohen se nuk ka kushte pėr vazhdimin e punėve.

Ndonėse nė vendin e ngjarjes kanė arritur forca shtesė tė policisė sė EULEX-it, mbrėmė rreth orės 17:00, Medic ka deklaruar pėrmes telefonit se janė duke pritur pėrforcime nga Njėsit speciale tė policisė pėr largimin e protestuesve serbė, pasi qė sipas tij, pėrveē 50 serbėve qė shiheshin te pronat e vitakėve, qėndronin edhe rreth 300 tė tjerė nė afėrsi.

Njėsitė speciale tė policisė janė nisur nė drejtim tė lagjes, mirėpo ata janė ndalė te ura e Suhadollit, pasi qė EULEX-i nuk i ka lejuar qė tė shkojnė nė lagje.

Banorėt e lagjes “Kroi i Vitakut” sikurse edhe punėtorėt e kompanisė ndėrtimore “Iso 999” qė nė mėngjes kanė dalė nė vendin e ngjarjes, ku janė penguar nga kordoni i policisė qė tė vazhdojnė punimet nė rindėrtimin e shtėpive tė vitakėve, tė djegura gjatė luftės nga forcat serbe tė sigurisė, ndėrkohė qė nė kėtė lokacion pėrsėri janė tubuar dhjetėra serbė pėr tė kundėrshtuar procesin e rindėrtimit dhe kthimit. (KosovaLive)
Gazeta expres

Vija kufitare Maqedoni-Kosovė - ēėshtjet teknike pėrfundojnė pas 3 vjetėsh

Qė tė pėrfundojė zgjidhja e ēėshtjes sė kufirit mes Maqedonisė dhe Kosovės do tė duhet tė kalojnė edhe dy ose tre vjet. Edhe pse Komisioni para disa muajve pėrfundoi me demarkacionin e kufirit, ēėshtjet teknike tė cilat do t’i jepnin fund zgjidhjes sė problemit do tė zgjasin edhe disa vjet.

Nga komisioni kosovar dhe maqedonas thonė se do tė duhen sė paku edhe dy vjet qė tė pėrfundojnė kėto ēėshtje teknike. "Demarkacioni i kufirit ka pėrfunduar para disa muajve. Ne tani po merremi me ēėshtje teknike, tė cilat edhe pse janė ēėshtje tė vogla, duan kohė qė tė pėrfundojnė", tha kryetari i Komisionit tė Maqedonisė Teodor Nanev.

Sipas tij do tė duheshin edhe 2-3 vjet qė tė pėrfundonin kėto ēėshtje tė vogla teknike si pėrgatitja e dokumentacionit, fotografimi i terrenit, pastrimi i terrenit, etj. "Nė si komision i kemi pėrfunduar nė kohė tė gjitha proceset qė kishin tė bėnin me demarkacionin, ndėrsa kėto ēėshtjet teknike, edhe pse janė tė imėta zgjasin, por ēėshtja kryesore e kufirit ėshtė pėrfunduar me kohė", sqaroi Nanev.

Ndėrkaq kryetari i Komisionit Kosovar Murat Meha tha se komisioni deri mė tani ka realizuar rreth 98 pėr qind tė demarkacionit. "Po punojmė intensivisht qė ta pėrfundojmė komplet demarkacionin", tha Meha, duke mos caktuar asnjė datė se kur do tė pėrfundojė ky proces. "Nuk mund tė flasim me data, por qė tė dyja palėt janė tė interesuara qė demarkacioni tė pėrfundojė sa mė shpejt", tha Meha.

Ai sqaroi se pėr momentin janė duke punuar nė pėrgatitjen e dokumentacionit pėrkatės, ndėrkaq qė fotografimi i kufirit ėshtė lėnė qė tė bėhet nė shtator. Zgjidhja e ēėshtjes sė kufirit mes Maqedonisė dhe Kosovės, ėshtė edhe njė nga kushtet qė Maqedonia ia ka vėnė Kosovės pėr ta njohur atė. Ndėrkaq, Debėlldeja ka qenė njė nga pikat mė tė nxehta tė kufirit. Banorėt e fshatit Debėllde tė Vitisė, disa herė i kanė shkulur gurėt qė pėrcaktojnė vijėn kufitare, tė vendosur nga komisionet ndėrkufitare tė Kosovės dhe Maqedonisė. /lajmpress/
Telegrafi

Llapjani_HH
29-08-09, 16:35
Vdesin dy fėmije tė njė familjeje kosovare nė Gjermani

Dy fėmijė te moshės 4 dhe 9- vjeēare, anėtar tė njė familjeje kosovare, nuk kanė mundur tė mbijetojnė nga njė zjarr qė ra nė pallatin e tyre nė njė qytet tė Gjermanisė, njofton agjencia e lajmeve DPA.

Dy fėmijė, pjesėtar tė njė familjeje kosovare kanė mbetur tė vdekur kur apartamenti i tyre u pėrfshi mbrėmė nga flakėt nė qytetin Sangerhausen tė Gjermanisė bėri tė ditur sot policia.

Zjarret rrezikuan dhe njė familje serbe qė jetonin nė njė kat mė poshtė. Ndėrsa mėsohet se disa nga pjesėtarėt e familjes kosovare ndodhen nė spital. /dpa/bw/
Telegrafi

Zeneli: Kosova nuk ka nevojė t’i krijojė favore Serbisė


Dalja nė opinion apo hapja e dokumentit tė famshėm (dikur nga Qeveria e Kosovės i konsideruar i vdekur) pėrmes njė fizionomie tė re, implementim praktik, tė ashtuquajtur protokoll bashkėpunimi EULEX-Serbi dhe zhvillimet e fundit nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, janė porosi brengosėse pėr qytetarėt e Kosovės- ėshtė shprehur Sekretari i pėrgjithshėm i LDD-sė, Lulzim Zeneli.

LDD vlerėson se reagimi i Qeverisė sė Kosovės lidhur me protokollin e bashkėpunimit EULEX-Serbi, ka qenė i vonshėm duke pasur parasysh se Qeveria e Kosovės ka qenė nė dijeni nė tė gjitha fazat e bisedimeve qė EULEX-i ka zhvilluar me Serbinė.

“Kosova nuk ka nevojė, apo dikush tjetėr nė emėr tė Kosovės, t'i krijojė favore Serbisė nė rrugėn e integrimit nė Bashkimin Evropian”, shton Sekretari i pėrgjithshėm i LDD-sė.

Sloganet ditore tė Qeverisė sė Kosovės pėr pacenueshmėrinė e pronės sė qytetarėve, duhet tė ndėrpriten derisa mungojnė veprimet konkrete. Strukturat paralele tė Serbisė nė veri tė vendit, sė bashku me strukturat e UNMUK-ut nė veri janė bashkėdyzuar, po pengojnė kthimin e qytetarėve tė Kosovės nė pronat e tyre.

Lidhja Demokratike e Dardanisė vlerėson se ėshtė momenti i fundit qė Institucionet e Kosovės, nė bazė tė pėrgjegjėsive Kushtetuese, t'i implementojnė politikat shtetėrore tė Kosovės, ėshtė momenti i fundit pėr tė garantuar funksionalitetin e shtetit, lirinė e qytetarėve dhe pacenueshmėrinė e pronės.
Telegrafi

Gallack: Ēėshtja e protokollit ende nuk ka pėrfunduar


Zėdhėnėsja e pėrfaqėsuesit tė lartė tė BE-sė Javier Solana, Christina Gallack, ka deklaruar se nuk ka pėrfunduar ēėshtja e nėnshkrimit tė protokollit ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit.

Nė njė intervistė pėr RTK-nė, Gallak ka thėnė se po punohet pėr tė arritur marrėveshje me autoritetet e Kosovės nė mėnyrė qė tė arrihet njė pėrfundim i mirė.

Reagimi nga Brukseli vjen pas qėndrimit tė shprehur nga presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi, tė cilėt kanė thėnė se “ēėshtja e protokollit ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit, ėshtė ēėshtje e mbyllur pėr Kosovėn”.
Telegrafi

ORA: Qeveria krijon hapėsirė pėr pėrdorimin e dhunės


Vetėm pėrdorimi i dhunės ndaj automjeteve tė ndėrkombėtarėve, si mjet politik, kuptohet seriozisht dhe duket se ėshtė e vetmja mėnyrė e cila ėshtė nė gjendje tė nxjerrė nga letargjia Qeverinė qė tė mos ketė vetėm dėnime verbale por edhe masa konkrete- ėshtė thėnė nė konferencėn e rregullt pėr media tė Partisė Reformiste ORA.

Duke pėrmendur mosveprimet konkrete tė Qeverisė nė rastet e pėrdorimit tė armėve nė Kroin e Vitakut kundėr qytetarėve qė dėshirojnė tė ndėrtojnė shtėpitė e tyre, hapat qė po ndėrmerr EULEX-i “pėr marrėveshje bilaterale me njė shtet tjetėr”, vjedhjen e pazbardhur nė zyrat qendrore tė policisė, ardhjen e serbeve nė Gjakovė, sundimin e korrupsionit nėpėr institucionet shtetėrore etj.,

ORA ka kėrkuar kėrkon nga Qeveria dhe institucionet shtetėrore tė jenė nė nivel tė detyrės dhe tė dėshmojnė se janė nė gjendje tė qeverisin dhe tė reagojnė me veprime, aty ku pritet prej tyre e tė mos krijojnė hapėsirė pėr pėrdorimin e dhunės si mjet politik nga ana e qytetarėve.
Telegrafi

Beogradi dhe Shkupi skenarė pėr tė nxirė imazhin e Kosovės


Shtyrja e vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn ka nxjerrė nė pah edhe shumė dilema dhe prapaskena pėr lojėn Shkupit dhe Beogradit pėr tė rrėnuar imazhin e shtetit tė ri fqinj, njofton agjencia e lajmeve INA.

Qarqe politike opozitare kanė detektuar lojėrat dhe skenarėt e rrezikshme tė kėtyre dy vendeve pėr tė izoluar Kosovėn nė mėnyrė tė heshtur. Rrėnimi i imazhit tė kėtij vendi fqinj sidomos ėshtė njė mision i ndėrmarrė sė fundi nga vizitat e fundit tė Gruevskit nė Beograd, ku ai zhvilloi takime kokė mė kokė larg mediave me presidentin Boris Tadiq dhe krerėt e lartė qeveritar serb, ku siē bėhet e ditur nė agjendė ka qenė pikėrisht edhe Kosova.

Ish-kandidati presidencial maqedonas nga radhėt e LSDM-sė opozitare, Lubomir Fėrēkovski gjithashtu vlerėson se vizita e fundit e Gruevskit nė Beograd ėshtė pjesė e skenarit qė tė margjinalizohen marrėdhėniet me Kosovėn.

“Vizita e fundit e ekipit qeveritar nė Beograd, ėshtė njė kusht i dhėnė aty qė tė mos zhvillohen marrėdhėniet me Kosovėn dhe tė lihen anash. Ky ėshtė njė moment politik qė duhet tė vlerėsohet se pėrse kjo Qeveri po e bėn kėtė“, ka theksuar profesori universitar Fėrēkovski.

Tė vėrtetėn pėr kalkulimet midis Beogradit dhe Shkupit pėr Kosovėn e konfirmuan drejtuesit e dy forcave mė tė mėdha politike opozitare PDSH-ja nga partitė shqiptare dhe LSDM-ja nga partitė maqedonase.

Nėnkryetari i PDSH-sė, Abdyladi Vejseli alarmoi qartė se Maqedonia nė mėnyrė tendencioze po shtyn mosvendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn, ndėrsa kjo sipas tij po bėhet pėr hir tė Beogradit dhe inskenimeve tė tjera me kėtė vend fqinj.

Po ashtu tre ditė mė parė edhe deputeti dhe anėtari i lartė i LSDM-sė, Vllado Buēkovski deklaroi hapur lojėn e qartė midis Beogradit dhe Shkupit kundėr Kosovės. ”Ėshtė e qartė se Maqedonia po kalkulon me vendosjen e marrėdhėnieve tė plota diplomatike me Kosovėn.

“Sipas mendimit tim, kjo ndodh pėr shkak tė ngrohjes sė marrėdhėnieve me Beogradin dhe pas dėrgimit tė sėrishėm tė ambasadorit maqedonas atje”, ka theksuar ish-kryeministri Buēkovski.

Qeveria e Maqedonisė ende nuk i ėshtė pėrgjigjur kėtyre vlerėsimeve dhe pohimeve alarmuese tė dhėna nga faktorė relevantė politik, por edhe nga qarqet analitike. Partitė shqiptare opozitare kėrkuan sqarime pėr kėto ēėshtje pikėrisht nga faktori politik shqiptar nė qeveri, nė kėtė rast BDI-ja, e cila gjithashtu po vazhdon tė jetė e heshtur. /INA/
Telegrafi

PDK pro vendosjes sė kamerave


Edhe pse anėtarėt e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve nga Partia Demokratike e Kosovės kanė votuar kundėr vendosjes sė kamerave nė qendrat e votimit, zyrtarė tė kėsaj partie thanė se mbėshtesin vendosjen e kamerave nė kėto qendra.

Nėnkryetari i kėsaj partie, Hajredin Kuēi, u shpreh se PDK-ja mbėshtet ēdo iniciativė qė siguron proces zgjedhor transparent e demokratik. Por, Kuēi tha se vendimi i KQZ-sė ėshtė marrė nė bazė tė llogaritjeve teknike pėr vendosje tė kamerave.

Sipas nėnkryetarit, Hajredin Kuēi, PDK e mbėshtet vendosjen e kamerave nė qendrat e numėrimit dhe votimit dhe ēdo kosto buxhetore qė kėrkon instalimi i kamerave.

Por, ky qėndrim vjen nė kohėn kur Komisioni Qendror i Zgjedhjeve tashmė ka marrė vendimin definitiv qė nuk mund tė kthehet mė prapa.

Sipas Kuēit, vendimi i KQZ-sė ėshtė marrė nė bazė tė llogaritjeve teknike pėr mundėsinė e instalimit tė kamerave nė qendrat e votimit. Ai nuk e sheh tė nevojshme qė kėsaj ēėshtjeje t'i jepej karakter politik. Kuēi tha se Partia Demokratike e Kosovės kėrkon qė KQZ tė organizojė proces zgjedhor tė dinjitetshėm, nė mėnyrė qė rezultati i zgjedhjeve tė jetė nė pėrputhje me vullnetin e qytetarėve dhe tė mos kontestohet.
Telegrafi

Llapjani_HH
29-08-09, 16:36
Kuēi: Qėndrimi i krerėve tė shtetit pėr protokollin e EULEX-it me Serbinė ėshtė kushtetues dhe nė mbrojtje tė sovranitetit territorial

Zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi, ka thėnė se qėndrimi i krerėve tė shtetit pėr protokollin e EULEX-it me Serbinė ėshtė kushtetues dhe plotėsisht nė mbrojtje tė saj dhe sovranitetit territorial tė shtetit.

Kėshtu i ėshtė pėrgjigjur ai Zyrės ligjore tė EULEX-it, e cila nėpėrmjet njė dokumenti pėr tė cilin ka shkruar e pėrditshmja “Koha ditore” ua ka tėrhequr vėrejtjen liderėve kosovarė se dy dokumentet mė tė larta tė shtetit, Kushtetua dhe Paketa e Ahtisaarit i japin kompetenca EULX-it tė bėjė protokolle bashkėpunimi me shtete tė ndryshme pėrfshirė edhe Serbinė.

Siē shkruan “Koha ditore”, shefi i ELEX-it dhe pėrfaqėsuesi i BE-sė nė Kosovės kanė pėrdorur argumentet e kėtij dokumenti nė takimin e pėrbashkėt me presidentin Sejdiu dhe kryeministrin Thaēi. Por, zėvendėskryeministri Kuēi, ka theksuar se Paketa e Ahtisarit rregullon ēėshtjen e brendshėm tė Kosovės nė veēanti tė drejtat e minoriteteve nė raport me Kosovėn dhe nė asnjė rast nuk ka tė bėjė me raportet Kosovės –Serbi dhe aq mė pak qė t’i jepet e drejta dikujt qė nė emėr tė Kosovės tė bėjė marrėveshje ndėrkombėtare.

Nga ana tjetėr Kristina Gallak, zėdhėnėse e pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian Javier Solana, ka deklaruar se nuk ka pėrfunduar ende ēėshtja e nėnshkrimit tė protokollit ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit. Ajo ka thėnė se po punohet pėr tė arritur marrėveshje me autoritetet e Kosovės nė mėnyrė qė tė arrihet njė pėrfundim i mirė.

Ajo ka thėnė se pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė Javier Solana ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm me shefin e ICO-sė Piter Feith dhe me shefin e EULEX-in Yves de Kermabo pėr tė bėrė konsultimet e nevojshme pėr tė bindur autoritetet e Kosovės pėr ta pranuar protokollin. Reagime pėr kėtė ēėshtje vazhdojnė tė vijnė edhe nga subjektet politike, tė cilėt e konsiderojnė tė papranueshėm nėnshkrimin e protokollit.
KTV

As sot nuk nis rindėrtimi nė lagjen “Kori i Vitakut”

Banorėt e lagjes ‘Kroi u Vitakut” dhe punėtorėt e kompanisė ndėrtimore qė ka marrė pėrsipėr rindėrtimin e pronave shqiptare, edhe sot nuk u ėshtė lejuar tė punonin nė rindėrtimin e shtėpive.

Por, dallim nga ditėt e kaluara, kur kordoni i Policisė sė Kosovės nga stacioni nė veri, printe nė bllokimin e rrugės qė ēon nė lokalitetin e vitakėve, pėr tė penguar punėtorėt shqiptarė nė procesin e rindėrtimit tė shtėpive tė tyre, kėtė sot e bėnte vetėm policia e EULEX-it, e barrikaduar nė po tė njėjtin vend.

Disa nga banorėt shqiptarė po qėndrojnė para kordonit tė policisė sė EULEX-it, ndėrkaq rreth 200 metra mė larg janė disa serbė qė po qėndrojnė te pronat e shqiptarėve.
Por, pėr dallim nga ditėt e mėhershme, kėtu nuk ka asnjė pjesėtarė tė Policisė tė Kosovės, as tė stacionit tė veriut e as tė jugut.
Ndėrkaq, nė shtėpitė qė ndodhen nė hyrje tė lagjes sė “Kroit tė Vitakut”, po punojnė serbėt, por edhe shqiptarėt.

Ndėrkohė kryetari i AAK-sė Ramush Haradinaj ka thėnė se Qeveria nuk ka vizion pėr zgjidhjen e kėtij problemi.
“Mungesa e kėtij vizioni nė vazhdimėsi e sjellė Kosovėn nė momente ēfarė i kemi kaluar si 6- pikėshin dhe tashti protokollin, ose dhe me vėshtirėsitė pėr t’i ndėrtuar 5 shtėpi nė njė rajon i banuar krejtėsisht me shqiptarė”, ka thėnė Haradinaj.
Ndėrsa Kryetarja e Partisė Reformiste ORA, Teuta Sahatēia, e ka akuzuar Qeverinė e Kosovės se pos deklaratave liturgjike frazeologjike, nuk po merr asnjė hap konkret pėr tė dėshmuar fuqinė e kapaciteteve shtetėrore, kryesisht nė pjesėn e rebeluar tė Mitrovicės, ku ekstremistėt serbė mė armė po e pengojnė kthimin e shqiptarėve atje.
KTV

EULEX: Kundėrshtimi i Prishtinės antikushtetues


Zyra ligjore e EULEX-it jep argumentet pro protokollit, Prishtina nuk pranon tė flasė pėr kėtė

Misioni i BE-sė nė Kosovė, ndonėse nuk e njeh pavarėsinė e saj, ua tėrheq vėrejtjen liderėve kosovarė se dy dokumentet mė tė larta tė shtetit tė tyre, Kushtetuta dhe Pakoja e Ahtisaarit i japin EULEX-it kompetenca tė bėjė protokolle bashkėpunimi me Serbinė
Koha Ditore

Oqeani
30-08-09, 16:33
OBSH: Gripi i derrit po pėrhapet tepėr shpejt


Drejtoresha e pėrgjithshme e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsiė, Margaret Ēen ka thėnė se gripi i derrave ėshtė pėrhapur katėr herė mė shpejt sesa viruset tjera, ndėra 40 pėr qind e tė vdekurve janė tė rinj me shėndet tė mirė.
Ēen i tha gazetės sė pėrditshme franceze Le Monde se “virusi po udhėton me njė shpejtėsi tė pabesueshme, gati tė padėgjuar mė parė”.

Mė shumė se 2180 njerėz nė tėrė botėn kanė vdekur nga virusi, qė kur u zbulua nė muajin prill.

Llapjani_HH
30-08-09, 16:47
AAK: PDK-ja tė bėjė kėrkesė zyrtare pėr kamerat

Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės e ka vlerėsuar tallje me qytetarėt e Kosovės, qėndrimin e djeshėm tė PDK-sė se ėshtė pro vendosjes sė kamerave nė vendvotime.

Sekretari i Pėrgjithshėm i kėsaj partie, Burim Ramadani, ka rikujtuar se kanė qenė dy anėtarėt e kėsaj partie nė KQZ, qė kanė votuar kundėr propozimit pėr kamera.

Ramadani ka thėnė se nėse qasja e PDK-sė pėr kamerat ėshtė e vėrtetė, kjo mund tė vėrtetohet shumė lehtė, nė mėnyrė qė kjo parti qysh nesėr duhet tė dėrgojė nė KQZ kėrkesėn zyrtare pėr vendosjen e kamerave nė vendvotime dhe t’i lejojė dy pėrfaqėsuesit e saj nė KQZ qė tė votojnė pro vendosjes sė tyre.
KTV

Llapjani_HH
31-08-09, 16:42
Rrėfimi nga Prizreni


Familjarėt e personave tė arrestuar nė Prizren, tri ditė mė parė, thonė se djemtė e tyre janė tė pafajshėm. Dy prej katėr tė arrestuarve janė liruar. Ata pohojnė se janė arrestuar pėr shkak se i kanė bėrė konak Bekim Kazit nga Maqedonia. Burime tė policisė besojnė se akuzat kundėr kėtyre personave mund tė zgjerohen edhe pėr pėrfshirjen e tyre nė akte terroriste.

Ramadan Berishės qė prej dy ditėsh nuk i ėshtė kthyer nė shtėpi djali i tij, Bajrami. Arsyeja e kėsaj ėshtė qė ai ėshtė arrestuar nga Policia e Kosovės, ku mė pas nga Gjykata e Qarkut nė Prizren i ėshtė caktuar masa e paraburgimit prej 30 ditėsh.

Duke qėndruar nė oborr tė shtėpisė sė tij, nė lagjen Tusus tė Prizrenit, se bashku me fėmijėt e djalit tė arrestuar, plaku 75 vjeē, nuk beson se djali i tij tė ketė kryer ndonjė krim. Ai beson se tė gjitha janė shpifje tė kurdisura kundėr tij.

“Djali im ėshtė i pafajshėm. Pėr ēka do qė e akuzojnė, unė jam sigurt qė ai nuk ka bėrė asgjė. Unė besoj qė i vetmi dyshim qė i ka lindur policisė ėshtė se ne i kemi ofruar konak njė djali shqiptar nga Maqedonia e qė kish lindė nė Amerikė (Bekim Kazi)”, rrėfen babai i Bajramit tė arrestuar.

Ai sqaron se djali i tij nuk kishte njohur kurrė mė parė Bekim Kazin, por se ata ishin njoftuar para pak ditėsh, gjatė lutjeve fetare nė njė prej xhamive tė Prizrenit.

“Gjithkush qė vjen tek ne, sidomos nė muajin e Ramazanit, gjithmonė ėshtė i mirėseardhur. Ashtu ka ardhur edhe ai djalė. Nuk mė ėshtė dukur asgjė i dyshimtė, kishte njė lap top tė vetin me tė cilin ka luajtur bashkė me fėmijėt.
Nuk e kam ditė se ai po ndiqet nga policia, se nuk e kisha pranu nė shtėpi”, shton ai.

Plaku Ramadan Berisha pohon se pas qėndrimit prej njė natė nė shtėpinė e tij, Bekim Kazi kishte shkuar tė nesėrmen nė xhami, ku mė pas ai ėshtė arrestuar nga Policia e Kosovės.

Mė pas, ai thotė se ky person ishte pyetur nga policia se te kush ishte duke qėndruar nė Prizren, ndėrsa ai ka treguar se ka qenė nė shtėpinė e Bajram Berishės.

“Kanė ardhur nė shtėpinė time shume vetura tė policisė edhe ma kanė marrė djalin. Ashtu, pa faj i kanė arrestuar edhe dy shokėt e tij, Iljaz Islamin edhe Shaban Dilin. Edhe ata janė tė pafajshėm, nuk kanė bėrė asgjė”.

Sa i pėrket akuzės pėr armėmbajtje pa leje, Ramadan Berisha arsyetohet se armėt e gjetura janė qė prej kohės sė luftės, pasi qė tre djemtė e tij kanė qenė pjesėtarė tė UĒK-sė, ndėrsa njėra nga armėt thotė se i pėrket atij dhe se atė e pėrdorė pėr nė gjueti. Ai thotė se qė prej mė shumė se 30 vjetėsh ėshtė pjesėtar aktiv i shoqatės sė gjuetarėve.

Pas qėndrimit prej 48 orėsh nė arrest, me urdhėr tė Gjykatės sė Qarkut nė Prizren, nga akuzat janė liruar Iljaz Islami dhe Shaban Dili.

Tashmė deri sa Bajram Berisha dhe Bekim Kazi po qėndrojnė nė burg, deri nė pėrfundim tė masės sė paraburgimit prej 30 ditėsh, kėta tė fundit i janė kthyer jetės sė tyre normale.

Deri sa qėndronte nė shitoren e tij nė qendėr tė Prizrenit, Iljaz Islami thotė se arrestimi i tij ėshtė bėrė gabimisht dhe se ai nuk i pėrfshirė nė kurrfarė grupi kriminal. Ai pohon se shokėt e tij janė Bajram Berisha dhe Shaban Dili, ndėrsa pėr shqiptarin nga Maqedonia, Bekim Kazin thotė se nuk e ka njohur kurrė mė parė.

“E gjitha ka qenė gabim, nuk kam bėrė unė asgjė. Askujt nuk jam nė gjendje t’i bėj diēka keq. Mė kanė arrestuar pa faj, pėr atė edhe unė jam tani i liruar. Vetėm pse kam shkuar tė pyes se ēka ka ndodh me shokun tim Bajramin, policia mė kanė arrestuar. Ashtu edhe shokun tjetėr, Shaban Dilin. Ne tė tretė jemi shokė, e atė djalin e Maqedonisė nuk e kemi njohur kurrė”, thotė Islami.

Ndėrsa shoku i tij, i cili nuk do tė identifikohet, beson se arsyeja e vetme qė Islami ėshtė arrestuar ėshtė pėr shkak se ai ka lėshuar mjekrėn dhe se pėr kėtė e vė nė dyshim policinė se ėshtė i pėrfshirė nė ndonjė sekt fetar.
“Ky njeri ėshtė shumė njeri i mirė, ėshtė i pastėr si loti. Nuk e di se ēka i ka pengu disa personave, apo me siguri qė i pengon mjekra e Iljazit”, thotė ai.

Express ka tentuar tė kontaktojė pėrmes telefonit edhe me tė liruarin tjetėr, Shaban Dilin, mirėpo ai nuk ėshtė pėrgjigjur.

Ndėrsa njė kushėri i tij, nė kushte anonimiteti pohon se Shaban Dili, pas lirimit i kishte thėnė se ėshtė arrestuar vetėm pėr shkak se pas arrestimit tė tė dyshuarit Bajram Berishės, policia kishte zbuluar se numrin e tij kishte qenė i fundit nė thirrjet telefonike tė Berishės.

Ky person mohon ēdo pėrfshirje tė mundshme tė Dilit nė ndonjė grup kriminal apo nė ndonjė sekt fetar.

“Shabani ėshtė fetar si ēdo mysliman tjetėr. Nuk bėn pjesė nė ndonjė grup ekstremist. Ashtu janė edhe dy shokėt e tij, Bajrami me Iljazin. Shpresoj qė tė gjithė tė lirohen se askujt nuk i kanė bėrė keq”, thotė ky person.

Gjatė ditės sė premte, Policia e Kosovės ka arrestuar nė Prizren Bekim Kazin me orgjinė nga Dibra dhe me shtetėsi amerikane, shqiptarėt: Bajram Berisha dhe Iljaz Islami si dhe boshnjakun Shaban Dili.

Pas qėndrimit prej 48 orėsh, kėta tė fundit janė liruar nė mungesė provash, ndėrkaq tė dyshuarit, Kazi dhe Berisha janė ndaluar pėr 30 ditė qėndrimi nė paraburgim me akuzėn pėr “armėmbajtje pa leje” dhe “shkaktim tė rrezikut tė pėrgjithshėm”.

Burime tė policisė besojnė se akuzat kundėr kėtyre personave mund tė zgjerohen edhe pėr pėrfshirjen e tyre nė akte terroriste.

Po ashtu, kėto burime kanė pohuar se pėrmes dhėnies sė informatave, nė arrestimin e tyre ishte e involvuar edhe FBI.

Hetimet pėr kėtė rast nuk janė mbyllur, ndėrkohė qė policia e rajonit tė Prizrenit po punon nė verifikimin dhe ekzaminimin e provave tjera materiale tė gjetura nė lokacionet e tė dyshimtėve, pėr tė dalė me rezultate konkrete.
Po kėto burime kanė konfirmuar se tė arrestuarit dyshohet t’i pėrkasin sektit fetar Wahabi.
Gazeta expres

PDSH kundėr maqedonishtes nga klasa e parė


Partia Demokratike Shqiptare ka kritikuar vendimin e Qeverisė qė nxėnėsit shqiptarė gjuhėn maqedonase tė fillojnė ta mėsojnė qė nga klasa e parė. Sipas PDSH-sė, vendimi i kėtillė i ndėrmarrė nga Qeveria ėshtė i njėanshėm. Partia e Thaēit konsideron se nė kėtė mėnyrė, kryeministri Gruevski edhe njė herė ka marrė njė vendim qė bie ndesh me Kushtetutėn.

“Partia Demokratike Shqiptare reagon ashpėr ndaj njė vendimi tė kėtillė jashtėkushtetues, tendencioz dhe me prapavijė – pra, mėsimit tė gjuhės maqedonase, duke filluar nga klasa e parė fillore nga ana e nxėnėsve shqiptarė, dhe jo edhe mėsimin e gjuhės shqipe nga ana e nxėnėsve maqedonas, gjithashtu nga klasa e pare fillore - andaj dhe apelon qė Qeveria urgjentisht ta tėrheqė kėtė vendim.

BDI, si pjesėmarrėse nė Qeveri t’i ndėrpret format e kėtilla tė lojalitetit tė skajshėm ndaj projekteve djallėzore antishqiptare qė vazhdimisht i promovon Gruevski”, deklaroi Iljas Halimi – nėnkryetar i PDSH-sė.
ALSAT M

Llapjani_HH
02-09-09, 17:43
Punimet nė lagjen Kroi i Vitakut sot kanė vazhduar pa probleme


Kanė rifilluar sot punimet nė ndėrtimin e shtėpive tė shqiptarėve nė lagjen Kroi i Vitakut, pas disa ditė ndėrprerjesh. Punimet filluan nė prani tė njė numri tė shtuar tė forcave tė policisė dhe tė KFOR-it. Zyrtarėt komunalė tė Mitrovicės dhe autoritetet e rendit thanė se punimet janė duke vazhduar pa probleme.

Banorėve shqiptarė tė lagjes “Kroi i Vitakut”, nė veri tė Mitrovicė, iu ėshtė lejuar sot qė t’i rifillojnė punėt pėrgatitore pėr rindėrtimin e shtėpive tė tyre. Agim Vitaku e Xhafer Brahimi shprehen tė kėnaqur qė sot atyre iu ėshtė lejuar qė tė jenė nė pronat e veta.

Procesi i fillimit tė rindėrtimit tė shtėpive nė pronat e familjes Vitaku ėshtė shoqėruar nga masa tė jashtėzakonshme tė sigurisė qė ishin ndėrmarrė nga njėsitet speciale tė policisė sė EULEX-it. E tėrė zona ku punonin punėtorėt shqiptarė ka qenė e rrethuar nga forca tė shumta policore. Policinė e EULEX-it e kanė ndihmuar edhe njėsitet speciale tė policisė sė Kosovės tė cilat ishin vendosur nė hyrje tė lagjes “Kroi i Vitakut”, duke iu pamundėsuar hyrjen nė atė zonė atyre qė nuk kanė punė.

“Nga takimi i fundit qė ka pas shefi i misionit ndėrkombėtar tė EULEX-it me kryetarin e komunės (Zannier –Rexhepi) ėshtė ri-konfirmuar edhe njėherė e drejta e pronarėve pėr tu kthyer nė pronat e tyre. Nė takim ėshtė darkorduar qė organet e policisė duhet tė ofrojnė siguri pėr banorėt derisa ndėrtojnė shtėpitė e tyre. Kjo ka ndodhė dhe kanė filluar punimet”, ka deklaruar sot Rasim Veseli, drejtor i shėrbimeve publike nė komunėn e Mitrovicės.

Gjatė kohės sa vazhdonin punimet njė grup i vogėl i serbėve ka protestuar afėr vendit tė ngjarjes. Por njėsitet speciale tė policisė sė EULEX-it janė pėrkujdesur qė mos tė lejojnė incidente.

Njeri prej pėrfaqėsuesve serb tė lagjes “Kroi i Vitakut”, Nebojsha Miniq tha se serbėt po kundėrshtojnė kthimin e fqinjėve tė tyre shqiptarė pasi sipas tij serbėve nuk po u ofrohet kushte pėr kthim nė pjesėt tjera tė Kosovės.

Ndėrsa, njė serb tjetėr qė ėshtė edhe zyrtar pėr urbanizėm nė administratėn e UNMIK-ut nė veri ka thėnė se procesi i rindėrtimit tė shtėpive shqiptare nė lagjen Kroi i Vitakut ėshtė i jashtėligjshėm.

“Nėse Zanier dhe Rexhepi janė marrė vesh pėr kėtė atėherė kjo ėshtė ēėshtje politike qė nuk ka tė bėj asgjė me ligjin. Nėse pronarėt e shtėpive nuk i nėnshtrohen procedurave ligjore atėherė nuk pėrjashtohet mundėsia qė ndonjėherė kėto shtėpi edhe tė rrėnohen”, ka thėnė zyrtari pėr urbanizėm nė administratėn e UNMIK-ut, Dragan Spasojeviq.

Por, kėto deklarime tė serbėve janė cilėsuar jo serioze nga ana e zyrtarėve komunal tė Mitrovicės. Ata thonė se rindėrtimi nė kėtė lagje do tė vazhdojė.

“Deri tani nė lagjen Kroi i Vitakut janė ndėrtuar rreth 25 shtėpi shqiptare me mjete tė ndara nga komuna e Mitrovicės dhe Qeveria e Kosovės. Me fillimin e punimeve nė pronat e familjes Vitaku ka nisur faza e dytė e rindėrtimeve gjatė sė cilės prite tė rindėrtohen edhe dhjetėra shtėpi tė tjera”, ka thėnė drejtori i shėrbimeve publike nė komunėn e Mitrovicės, Rasim Vesli.

Megjithė grumbullimin e njė grupi tė vogėl serbėsh, tė pakėnaqur pėr fillimin e punėve, situata konsiderohet e qetė, vlerėson zėdhėnėsi policor Besim Hoti.

“Situata konsiderohet tė jetė e qetė me gjithė faktin se sot kanė filluar me pastrimin e shtėpive tė cilat kanė qenė tė kontestuara ditė mė parė. Policia ka ngritur prezencėn e masave tė sigurisė kėtu me pėrkrahjen e forcave policore tė EULEX-it dhe KFOR-it”, ka thėnė zėdhėnėsi Besim Hoti.

Nesėr nė kėtė lagje, punimet do tė vazhdojnė nė pastrimin e gėrmadhave, ndėrkaq pėr ditėt e ardhshme, ėshtė paraparė qė ato tė zgjerohen mė thellė nė zonėn e fshatit.
RTK

Rohan: EULEX nuk mund tė nėnshkruajė marrėveshje pa pėlqimin e Prishtinės

Njė nga hartuesit kryesorė tė dokumentave qė pėrbėjnė bazėn e sovranitetit tė Kosovės sė pavarur, Albert Rohan, thotė se misioni evropian pėr drejtėsi dhe polici, EULEX, nuk mund tė nėnshkruajė asnjė marrėveshje me vendet e rajonit pa pėlqimin e qeverisė nė Prishtinė.

"EULEX i ėshtė krijuar qė tė ndihmojė autoritetet e Kosovės nė fushėn e drejtėsisė dhe tė sigurisė, por ėshtė e qartė se nuk mund tė marrė pėrsipėr pjesė tė sovranitetit tė tyre. Ėshtė e vėrtetė se ka disa fuqi ekzekutive, por sovraniteti i qeverisė sė Prishtinės dhe autoriteteve atje nuk vihet nė dyshim", tha Rohan nė njė intervistė pėr BBC-nė. Rohan theksoi se qeveria e Kosovės duhet tė pėrfshihet nė hartimin e tė gjitha marrėdhėnieve dhe duhet tė pajtohet plotėsisht rreth substancės sė bashkėpunimit me vendet e rajonit. Ain tha se EULEX i nuk mund ta detyrojė qeverinė e Kosovės tė nėnshkruajė asgjė, por duhet tė bėjė pėrpjekje qė ta bindė atė pėr dobinė e kėtyre marrėveshjeve dhe sė bashku tė gjejnė mėnyrėn se si t'i zbatojė ato.
RTK

Prishtina mbanė qėndrimin kundėr protokollit edhe pas sugjerimeve tė BE-sė

Njė ditė pas sugjerimit tė Bashkimit Evropian pėr vazhdimin e konsultave rreth protokollit, ėshtė deklaruar Presidenti i vendit Fatmir Sejdiu, duke thėnė se Prishtina vazhdon me qėndrimin e mėhershėm- kundėr protokollit. Kundėr kėtij protokolli po sot ėshtė shprehur edhe Komisioni pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri i Kuvendit tė Kosovės, i cili ka debatuar pėr situatėn e sigurisė nė vend.

Ndonėse BE- i ka sugjeruar dje pėrfaqėsuesit tė tij nė Kosovė, Piter Faith qė tė vazhdojnė konsultimet pėr siē janė shprehur, aranzhime teknike me Beogradin, nė Prishtinė, liderėt shtetėror thonė se pėr Prishtinė kjo mbetet ēėshtje e mbyllur.
Presidenti Sejdiu tha se institucionet e Kosovės vazhdojnė tė shprehin gatishmėrinė pėr bashkėpunim me EULEX-in pėr tė mirėn e Kosovės, ndėrsa qėndrimi pėr protokollin ėshtė i pandryshueshėm.

“Kemi mbyllur debatin pėr protokollin, por do tė bashkėpunojmė me EULEX-in pėr tė mirėn e Kosovės”, ka thėnė sot presidenti i vendit, Fatmir Sejdiu. Duke komentuar pėlqimin e dhėnė nga Brukseli pėr nėnshkrimin e marrėveshjes sė protokollit nė mes tė EULEX-it dhe Serbisė, Sejdiu ka thėnė se EULEX-i do tė mbetet vetėm partner mbėshtetės pėr Kosovėn. Ndėrkohė Komisioni pėr Siguri i Kuvendit tė Kosovės ka kėrkuar qė organi legjislativ tė thotė fjalėn e fundit pėr nėnshkrimin e mundshėm tė protokollit me Serbinė.
RTK

Feith paraqet progresin e Kosovės nė Parlamentin Evropian


Pėrfaqėsuesi i BE-se pėr Kosovėn, Pieter Feith ėshtė paraqitur sot para Komitetit pėr Politike te Jashtme te Parlamentit Evropian duke lexuar raportin pėr zhvillimet e muajve tė fundit ne Kosovė. Feith e ka nisur raportin me progresin e arritur duke mos harruar edhe sfidat e shumta qe mbesin pjesė e Kosovės. Tė dėgjosh tė flitet serbisht rrugėve tė Prishtinės sot nuk ėshtė diēka e rrallė, tha Pieter Feith, ne cilėsinė e pėrfaqėsuesit evropian pėr Kosove.

Feith gjithashtu pėrmendi njė rast tjetėr tė progresit nė jetėn e pėrbashkėt nė qytezėn e Kamenicės dhe disa raste tjera, ndėrsa pjesė tė progresit pėrmendi edhe anėtarėsimin e Kosovės nė FMN dhe Banke Botėrore, krijimin e Gjykatės Kushtetuese etj.

Sidoqoftė, pėr Pieter Feith ajo qė vazhdon tė kėtė nevojė pėr pėrmirėsim ėshtė puna e Parlamentit, njėjtė sikur herėn e kaluar, kur ai ka raportuar para Parlamentit Evropian.

Ne kėtė pikė ka reaguar edhe deputetja gjermane e parlamentit, Doris Pack, e cila ka kėrkuar dėrgimin e pėrfaqėsuesve tė Parlamentit tė Kosovės nė Bruksel pėr tė marrė mėsim nga pėrvojat evropiane.

Ata duhet ta kenė te qartė qė Parlamenti e kontrollon qeverinė, deklaroi nė reagimin e saj deputetja Pack.

Zgjedhjet lokale gjithashtu kanė zėnė njė pjesė tė rėndėsishme tė raportit tė z. Feith duke kėrkuar pėrkrahje dhe monitorim tė zgjedhjeve lokale, pasi qė OSBE-ja dhe Kėshilli i Evropės nuk mund ta bėjnė njė gjė tė tillė pėr shkak tė ēėshtjes sė pavarėsisė.

Disa deputetė tė Parlamentit Evropian menjėherė premtuan se ata do vazhdojnė t`i japin rėndėsi mbajtjes se zgjedhjeve te lira e demokratike nė Kosovė.
RTK

BE shpreson tė arrijė njė marrėveshje me autoritetet e Prishtinės


Bruksel, 2 shtator Bashkimi Evropian ka shprehur bindjen se do tė arrijė njė marrėveshje me autoritetet e Prishtinės lidhur me protokollin e bashkėpunimit midis EULEX it dhe Serbisė. Kristina Galak, zėdhėnėsja e pėrfaqėsuesit tė BE sė pėr politikėn e jashtme e sigurinė, Havier Solana, tha nė njė intervistė pėr BBC nė se BE ja do tė vazhdojė konsultimet me autoritetet e Kosovės pėr tė arritur nė njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje.

Galak sqaroi se tė gjithė ambasadorėt e Bashkimit Evropian u informuan dje nga i dėrguari i posaēėm Peter Feith lidhur me zhvillimet mė tė fundit dhe ata diskutuan lidhur me ēėshtjen e marrėveshjes sė propozuar teknike me Beogradin.

"Mund t'ju them fare qartė se tė gjithė rreth tryezės, ashtu siē bėri edhe zoti Solana javėn e shkuar, dėnuan vandalizimin e makinave tė EULEX it, dhe tė gjithė rreth tryezės mbėshtetėn plotėsisht punėn e Bashkimit Evropian nė Kosovė, pėrfshirė marrėveshjen e propozuar teknike. Ne mendojmė se ky ėshtė njė element i domosdoshėm nė procesin e mbėshtetjes sė Kosovės pėr tė luftuar krimin e organizuar dhe pėr tė pasur struktura solide tė sundimit tė ligjit", theksoi Galak.

Galak ka transmetuar mbėshtetjen e plotė tė tė 27 vendeve anėtare pėr punėn e bėrė nga Peter Feith, pėr rolin e kryer nga EULEX i me kreun e saj tė misionit, dhe angazhimin e Bashkimit Evropian pėr popullin e Kosovės. "Ne mendojmė se ata kanė nevojė dhe meritojnė struktura shumė solide tė sundimit tė ligjit dhe EULEX i prandaj ėshtė atje, pėr tė ndihmuar", tha zėdhėnėsja e Solanės.
QIK-u

Llapjani_HH
02-09-09, 17:44
Nė anėn e EULEX’it

Ambasadorėt e Bashkimit Europian i kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė planeve tė EUELX’it pėr aranzhime teknike me Beogradin nė fushėn e sundimit tė ligjit. Qėndrim tė njėjtė ka shprehur edhe Pieter Feith, por me njė gjuhė mė tė sofistikuar. Nė njė fjalim para eurodeputetėve, ai ka folur pėr tė arriturat nė Kosovė, por ka pėrmendur edhe shumė sfida me tė cilat pėrballet shteti i ri.

Zyrtarė tė Bashkimit Europian i kanė dhėnė mbėshtetje planeve tė EULEX’it pėr tė vendosur bashkėpunim policor me Beogradin, por kanė kėrkuar qė pėr kėtė ēėshtje tė ketė konsultime mes faktorėve relevantė.

Kjo temė ėshtė ngritur nė dy takime veē e veē nė Bruksel tė martėn.

I pari ėshtė mbajtur nė mėngjes prapa dyerve tė mbyllura, nė tė cilin ambasadorė tė 27 shteteve anėtare kanė shprehur qėndrimet rreth kundėrshtimit tė liderėve tė Kosovės ndaj protokollit policor me Serbinė.

Duke shprehur pėrkrahje pėr nismėn e EULEX’it, zyrtarėt europianė kanė pėrdorur termin “aranzhime teknike” nė vend tė termit “protokoll”.

“Ambasadorėt e Komitetit pėr Politikė dhe Siguri i kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė punės sė pranisė sė Bashkimit Europian, EULEX’it dhe EUSR’sė, pėrfshirė aranzhimet teknike me Beogradin. Ky ėshtė njė element kritik pėr luftimin e krimit tė organizuar dhe do tė jetė nė dobi tė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės. Konsultimet me tė gjithė faktorėt do tė vazhdojnė”, ka thėnė Cristina Gallach, zėdhėnėse e Javier Solanės.

Situata nė Kosovė ka hyrė nė rend dite tė takimit tė ambasadorėve evropianė, pasi kanė marrė raporte me shkrim nga Yves de Kermbabon dhe Pieter Feith lidhur me vendimin e liderėve kosovarė se mė nuk pranojnė tė debatojnė rreth protokollit tė EULEX’it me Serbinė.

Kufij shtetėrorė dhe administrativė!

Cristina Gallach, zėdhėnėse e Javier Solanės, ka bėrė tė ditur se diplomatėt e BE’sė “kanė dėnuar vandalizmin e automjeteve tė EULEX’it si dhe kanė shprehur keqardhje pėr zhvillimet e fundit nė veri tė Kosovės”.

Takimi tjetėr nė Bruksel -ku ėshtė folur pėr situatėn nė Kosovė- ėshtė mbajtur pasdite nė selinė e Parlamentit Europian. Nė Komisionin pėr Punė tė Jashtme tė parlamentarėve europianė ka raportuar pėrfaqėsuesi apecial i BE’sė, Pieter Feith. Edhe ky i ka dhėnė mbėshtetje bashkėpunimit policor me Serbinė, por me njė fjalor mė tė sofistikuar.

Ai ka vlerėsuar se pėrpjekjet pėr tė frenuar krimin e organizuar dhe korrupsionin mbesin sfidė e veēantė pėr autoritetet e Kosovės.

“Kjo kėrkon pėrkrahjen e plotė tė udhėheqėsve politikė tė Kosovės si dhe natyrisht edhe pėrqendrimin e vazhdueshėm tė shteteve anėtare tė BE’sė. Krimi i organizuar nuk ndalet nė kufij shtetėrorė ose administrativė; pėrparimi i vėrtetė nė luftėn kundėr krimit tė organizuar ka nevojė tė bėhet nė bazė tė njė qasjeje mė tė gjerė rajonale”, ka thėnė Feith.

Diplomati holandez, i cili nė Kosovė mban dy poste, ka dėshmuar se si pėrfaqėsues special i BE’sė ai ėshtė neutral ndaj statusit tė Kosovės sepse pėr tė vendi ynė nuk ka vetėm kufij shtetėrorė, por edhe administrativė.

Gjatė fjalės sė tij para eurodeputetėve, Feith ka potencuar edhe ēėshtjen e stabilitetit tė Kosovės, qė, sipas tij, ėshtė objektiv strategjik qė duhet ndjekur nė partneritet me autoritetet e Kosovės. Por, sipas tij, megjithėse nuk ka pasur gjithmonė harmoni tė pėrkryer, ky partneritet ėshtė zhvilluar nė bashkėpunim solid, nė tė cilin autoritetet e Kosovės kanė investuar shumė angazhime.

“Nėse institucionet demokratike mund tė vazhdojnė tė ofrojnė stabilitet politik dhe mekanizma pėr menaxhimin dhe zgjidhjen e dallimeve nė Kosovė, unė besoj se rreziku i tensioneve do tė vazhdojė tė ulet edhe mė shumė”, ka thėnė ai.

Polarizimet politike

Megjithatė, i dėrguari i BE’sė ka thėnė se ėshtė i preokupuar me polarizimin e thellė mes liderėve politikė nė Kosovė, duke iu referuar deklaratave tė zyrtarėve tė PDK’sė dhe AAK’sė, si dhe pėr perceptimin e publikut lidhur me deklaratat qė janė kritike ndaj pranive ndėrkombėtare nė Kosovė, pėrfshirė ato tė BE’sė.

“Kjo lehtėsisht ēon nė vandalizėm dhe dhunė nė njė atmosferė tė ngarkuar dhe tė paqėndrueshme, e kemi parė para disa ditėsh”, ka thėnė Feith.

Ai ka folur edhe rreth pėrgatitjeve pėr mbajtjen e zgjedhjeve lokale mė 15 nėntor, duke i njoftuar parlamentarėt europianė se Komisioni Qendror i Zgjedhjeve ka kėrkuar nga disa organizata europiane dhe rajonale tė monitorojnė zgjedhjet e ardhshme.

“Unė shpresoj shumė qė kjo do tė ndodhė pėr shkak se procesi demokratik, transparent edhe i drejtė i zgjedhjeve ka rėndėsi kritike kur bėhet fjalė pėr zhvillimin e Kosovės si shoqėri moderne, demokratike dhe shumetnike”, ka thėnė ai.

Feith shpreson fuqimisht se Qeveria e Serbisė do tė inkurajojė serbėt e Kosovės tė dalin nė zgjedhjet e 15 nėntorit, duke theksuar se nė konsultim tė ngushtė me bashkėsinė ndėrkombėtare, autoritetet e Kosovės tani pėr tani janė duke e vlerėsuar se sa prej komunave tė reja me shumicė serbe janė nė gjendje tė marrin pjesė nė zgjedhje.

Njė pjesė e konsiderueshme e raportit tė pėrfaqėsuesit tė BE’sė i ėshtė kushtuar tė arriturave tė institucioneve tė Kosovės si dhe pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve ndėretnike nė vend.

“Kosova ka bėrė pėrparim tė vėrtetė nė themelimin e institucioneve dhe mekanizmave demokratikė, si dhe nė pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve tė saj. Ajo ka filluar rrugėtimin e saj drejt konsolidimit tė kėtyre arritjeve pėrmes reformės sė pushtetit lokal, projekteve tė infrastrukturės dhe pėrmirėsimeve nė qeverisjen ekonomike. Ajo e ka mirėpritur dhe ka filluar tė ndėrtojė partneritet tė vėrtetė me Misionin Europian pėr Sundimin e Ligjit. Kėto arritje do tė pėrballen me testin e tyre tė parė pėr zgjedhje nė muajin nėntor tė kėtij viti”, ka thėnė ai.

Megjithėkėtė, Feith ka theksuar se institucionet e Kosovės kanė ende shumė punė dhe sfida para vetės. Ai ka vlerėsuar se Kuvendi i Kosovės duhet tė avancojė pėrfshirjen e tij nė vendimmarrje si dhe tė pėrmirėsojė mbikėqyrjen e qeverisė nga ana e tij, duke siguruar kėshtu transparencėn dhe llogaridhėnien.
Gazeta expres

Pėrgjigjie e mediave pėr RTV Ramazanin


Kot e keni o 'ju tė fes Islame ' ne nuk ju transmetojmė asgjė dhe nuk keni se ēfarė bėni.

Ja e zbuluat se nuk ka ndonjė pengesė juridike dhe rregullative pėr mos transmetimin e programeve me tematik fetare.

Na kritikuat nė tė gjitha format pėr mos realizimin e kėrkesave dhe dėshirav tuaja dhe ēfarė ?!

Kot e keni o 'ju tė fes Islame ' ne nuk ju transmetojmė asgjė dhe nuk keni se ēfarė bėni.
Ju prap se prap do tė duhet tė paguani tarifėn e RTK-ės, prap se prap reklamat tuaja tek ne do ti publikoni dhe ēfarė, a mendoni se do tė ju dėgjojė dikush a ?

Po lodheni kot.

Nuk e kuptojė se nga e keni kėtė guxim tė kėrkoni kaq zėshėm, kaq hijshėm, kaq arfumentueshėm. Ju e dini si e keni si e keni imazhin nė botė .

Kush do qė insiston nė kėtė kėrkesė do tė shpallet pėr mbrapanik dhe terroristė.

Tani nuk ėshtė krjetė e kjartė kjo puna e terrorit, spo dihet kush ndaj kujt po ushtron terror nė situata tė tilla.

Megjithat respekti, shikueshmėria ndaj medive kombėtare ka humbur deri nė pik tė fundit.

Falė Zotit tani kemi alternativė disa nga mediet lokale dhe disa medie qė janė hapur nė rrjetet kabllovike dhe nė net tė cilat pėr pak kohė kan arritur shikueshmėri rekordė.

Dikur ankoheshim nga pushteti i dhunshėm serbo-sllavė, por sistemi i psedopatriotėve po duket tė jetė mė i pashpirti. I kėtyre njerėzve qė syt dhe mendjet u vezullojnė vetėm Euro.
I tė tillėve qė shkelin njerėzit e vet vetėm pse nė njė kohė tė jetės sė tyre i u ėshtė ofruar fati tė jenė nė pozit udhėheqėse .

Zoti dhashtė mend aty ku .

Ky vend kish pas vetėm njė Avni Rrustem se pėr Esat Pashaja kish pas plotė
Mesazhi.com

Llapjani_HH
02-09-09, 17:45
Krasniqi: Pas vizės nga BE, EULEX-i nėnshkruan protokollin

“Protokolli qė pretendohet tė nėnshkruhet, dhe sigurisht se do tė nėnshkruhet pasi ka marrė vizėn nga Bashkimi Evropian, nuk ėshtė problem pėr fushat, ku EULEX-i do qė tė luftojė krimin”, thotė kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Krasniqi, Bashkimi Evropian i ka dhėnė mbėshtetje EULEX-it nė aranzhimet e bėra teknike me Serbinė, ndėrkohė qė dihet kundėrshtimi i kėtyre protokolleve apo aranzhimeve teknike nga ana e Prishtinės zyrtare. Si i shihni kėto zhvillime dhe si i parashihni tash raportet me misionin e EULEX-it nė Kosovė?

JAKUP KRASNIQI
Ėshtė e kuptueshme qė Bashkimi Evropian e mbėshtet EULEX-in, sepse, nė fund tė fundit, EULEX-i ėshtė njė trup i Bashkimit Evropian nė Kosovė, pėr tė ngritur kapacitetet e institucioneve tė Kosovės, sidomos tė Qeverisė sė Kosovės, nė tri fusha mjaft tė rėndėsishme.

Dhe, nė fakt, situata e krijuar ėshtė pasojė nėse jo e mungesės sė njė komunikimi tė mirėfilltė, ėshtė pasojė e njė menaxhimi jo tė mirė, ndoshta tė dyanshėm, edhe nga institucionet e Kosovės, nė mėnyrė tė veēantė nga Qeveria dhe presidenti qė kanė takime mjaft tė rregullta me shefin e EULEX-it, dhe natyrisht edhe nga EULEX-i.

Nė anėn tjetėr, realisht, protokolli qė pretendohet tė nėnshkruhet, dhe sigurisht se do tė nėnshkruhet pasi ka marrė vizėn nga Bashkimi Evropian, nuk ėshtė problem pėr fushat, ku EULEX-i do qė tė luftojė krimin e organizuar politik dhe ekonomik, do qė tė luftojė kontrabandėn, trafiqet e ndaluara.

Realisht, kjo do tė ishte krejt normale sikur Serbia tė mos ishte ajo qė nxit kontrabandėn, nxit trafiqet e ndaluara, ose i kontrabandon ato nė Kosovė nė forma tė ndryshme, pėrmes strukturave paralele qė janė krijuar nė Kosovė.

Sikur Serbia tė kishte njė gatishmėri pėr t’i luftuar kėto struktura paralele dhe kriminale nė Kosovė, qė janė tė nxitura nga Serbia, institucionet e Kosovės nuk do tė kishin ndonjė arsye ta kundėrshtonin, sepse, nė fund tė fundit, qėllimi ynė ėshtė qė jo vetėm nė atė pjesė tė Kosovės, por nė ēdo pjesė tė Kosovės tė sundojė rendi dhe ligji.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Mirėpo, nėse Qeveria dhe presidenti kanė thėnė se nuk mund tė ketė zbatim tė asnjė marrėveshjeje qė nuk nėnshkruhet nga institucionet e Kosovės, si do tė veprohet nė kėtė rast? Do tė lejojė Kosova qė tė zbatohet kjo marrėveshje?

JAKUP KRASNIQI
Nėse kjo ėshtė nė shėrbim tė vendosjes sė sundimit tė rendit dhe tė ligjit nė atė pjesė tė Kosovės, nėse kjo marrėveshje ka pėr qėllim tė ndėrpresė kontrabandėn qė bėhet nė doganat e asaj pjese tė Kosovės dhe qė e dėmton buxhetin e Kosovės, mendoj qė as Qeveria dhe as qytetarėt e Kosovės nuk duhet tė kenė reagim.

Tė gjithė duhet ta dimė se nė kėto momente institucionet e Kosovės e kanė tė vėshtirė t’i kontrollojnė kėto tri fusha qė ka EULEX-i nė atė pjesė tė Kosovės. Nė kėtė drejtim, unė kėrkoj qė tė ketė njė bashkėpunim mė tė fuqishėm mes EULEX-it dhe Qeverisė sė Kosovės.

Nė anėn tjetėr, unė nuk dėshiroj qė EULEX-in nė atė pjesė tė Kosovės ta shoh si palė tė tretė dhe jashtė interesit tė Kosovės dhe qytetarėve tė Kosovės. Unė besoj qė EULEX-i ėshtė nė atė pjesė tė Kosovės pėr t’i ndihmuar institucionet e Kosovės, pėr tė vendosur sundimin e rendit dhe tė ligjit dhe nė kėtė rrafsh mendoj qė duhet mbėshtetur.

RADIO EVROPA E LIRĖ
A konsideroni se mund tė vijė deri te pėrplasjet mes kosovarėve dhe EULEX-it? Kemi parė kėtu edhe demolim tė veturave tė kėtij misioni. Tė gjitha kėto zhvillime a mund tė sjellin tensione mes kosovarėve nė njėrėn anė dhe misionit tė BE-sė nė anėn tjetėr?

JAKUP KRASNIQI
Realisht, ishin dy lloj protestash dhe kundėrshtimesh qė janė zhvilluar kundėr EULEX-it dhe kundėr sundimit tė rendit dhe ligjit nė Kosovė.

Sė pari, kjo ka ndodhur nė pjesėn veriore tė Kosovės dhe mendoj qė intervenimi edhe i EULEX-it, por edhe i forcave tė tjera tė sigurisė, edhe i institucioneve tė Kosovės, nuk ka qenė nė nivelin e duhur.

Unė e kuptoj qė ndoshta ende nė atė pjesė ligji dhe gjyqėsia s’mund t’i zgjidhin problemet, pra duhet tė kemi njė zgjidhje politike. Por, realisht, veprimet me dy kute, me dy standarde nuk e ndihmojnė demokracinė.

Mendoj qė veprimi i “Vetėvendosjes” nė Kosovė, me shkatėrrimin e veturave tė EULEX-it, ėshtė veprim i ngutshėm, i papranueshėm dhe nuk do tė duhej tė pėrsėritej nė Kosovė, pėr faktin se EULEX-i nuk ėshtė njė palė e tretė, nuk ka ardhur kėtu pa ftesėn e pėrfaqėsuesve institucionalė tė Kosovės; do tė thotė, ka ardhur me ftesėn tonė.

Ndoshta jo gjithmonė i merr veprimet mė tė mira pėr tė vendosur rendin dhe ligjin nė pjesėn veriore tė Kosovės, por ėshtė nė kėtė shėrbim dhe sigurisht se do tė punohet nė kėtė drejtim.

Qytetarėt e Kosovės dhe asnjė segment i shoqėrisė sė Kosovės, nė asnjė formė, nuk do tė duhej tė konfrontohet me EULEX-in. Mendoj qė shoqėria kosovare, institucionet e Kosovės, qytetarėt e Kosovės, por edhe shoqėria civile, qoftė dhe protestuesit, duhet tė mendojnė qė nė Kosovė mjaft ėshtė sulmuar, mjaft ėshtė shkatėrruar, mjaft ėshtė luftuar. Kėtu duhet tė krijohet hapėsirė pėr ndėrtim dhe zhvillim.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Jeni njėri prej liderėve kosovarė qė jeni deklaruar nė lidhje me idenė pėr raportet Kosovė – Shqipėri, integrimin e dy popujve. Kishte dhe njė deklaratė tė kryeministrit Sali Berisha nė anėn tjetėr. Si e shihni tė ardhmen e dy vendeve dhe sa ėshtė i mundshėm ky integrim mes dy popujve?

JAKUP KRASNIQI
Ideja e bashkimit kombėtar nuk ėshtė njė ide e re. Ėshtė njė ide qė gjithnjė ka qenė e gjallė, gjithnjė ka qenė prezente te lėvizjet politike nė Kosovė pas vitit 1912-13, e nė mėnyrė tė veēantė pas Luftės sė Dytė Botėrore. Do tė thotė, nuk kemi pasur njė zbehje tė kėsaj aspirate, por kemi pasur njė ngritje, njė angazhim.

Mendoj qė e gjithė lėvizja politike klandestine pas Luftės sė Dytė Botėrore, nė programet e saj politike ka pasur idenė e bashkimit kombėtar.

Do tė thotė, tė gjitha veprimet qė janė bėrė nė kohėn kur janė vendosur kufijtė e Shqipėrisė londineze, qė quhet me tė drejtė nga Konferenca e Londrės, njė pjesė e madhe e kombit dhe hapėsirat shqiptare padrejtėsisht kanė mbetur jashtė Shqipėrisė. Prandaj, kjo ėshtė njė aspiratė e vjetėr.

Unė, duke qenė njė anėtar i lėvizjes klandestine me vite tė tėra, mos tė them dhe me dekada, kemi pasur nė programet e organizatave tona politike idenė e bashkimit kombėtar. Natyrisht, kjo lėvzije politike sa herė ėshtė masovizuar, sa herė i ka shpėrthyer kufijtė e ilegales, e pak a shumė ndoshta i ka rrudhur kėrkesat e veta pėr tė fituar atė qė ka kėrkuar.

Kjo ka ndodhur edhe me luftėn e fundit, ku nė bashkėpunim me kėrkesat e komunitetit ndėrkombėtar, ne e kemi pranuar kėrkesėn qė Kosova t’i ruajė kufijtė e saj administrativė dhe tė bėhet republikė.

Mendoj qė kjo ide fuqizohet edhe tani pėr shumė arsye, pėr faktin se tė gjithė popujt e rajonit tonė po pretendojnė tė integrohen nė Bashkimin Evropian dhe kur qėndron integrimi i gjithė rajonit nė BE, pse tė mos ketė edhe njė integrim ndėrshqiptar, sepse, nė fund tė fundit, tani tė gjitha kominitetet, tė gjithė popujt e Ballkanit nuk do tė kenė interesa tė sundojnė ose tė grabisin hapėsira tė njėri-tjetrit, por tė zhvillojnė njė partneritet tė ri.

Dhe, mendoj qė edhe ideja e bashkimit kombėtar ka kaluar nga organizimet ilegale, nga organizimet e ngushta. Ndoshta institucionet e Shqipėrisė edhe tė Kosovės, por ndoshta edhe ndonjė pjesė tjetėr, duhet tė mendojnė pėr integrimet dhe pėr bashkimin e kombit dhe mendoj se nė Evropėn e bashkuar bashkimi i shqiptarėve s’e pengon askend.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sa mund tė bie ndesh me parimet programore tė bashkėsisė ndėrkombėtare kjo ide, se Kosova, pėr shembull, ėshtė njė shtet shumetnik, pėr dallim prej Shqipėrisė? Sa bie ndesh me parimin e shumetnicitetit?

JAKUP KRASNIQI
Nėse nė gjithė Ballkanin zhvillohet demokracia, formohen shoqėri dhe shtete demokratike, mendoj qė aty ku ka zhvillim demokratik, ku ka shoqėri demokratike, ku ka shtet demokratik, ka edhe respektim tė komuniteteve tjera. Mendoj qė kjo absolutisht nuk e pengon ēėshtjen e jetės, zhvillimit tė komuniteteve pakicė.

Gjatė gjithė historisė, do tė thotė e gjithė historia, mos tė shkoj mė herėt, e shekullit 20, dhe kėto vite dėshmojnė se shqiptarėt dėshirojnė tė jetojnė nė paqe me tė gjithė popujt qė jetojnė bashkė me ta, qofshin aty ku janė shumicė, qofshin aty ku janė pakicė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Dhe pėrfundimisht zoti Krasniqi, nė njė tė ardhme, i shihni Shqipėrinė dhe Kosovėn tė bashkuar?

JAKUP KRASNIQI
Varet shumė nga zhvillimet politike, por nėse zhvillohet demokracia dhe bėhet integrimi i gjithė rajonit nė Bashkimin Evropian, nuk shoh arsye qė tė pengohet integrimi i shqiptarėve tė Kosovės dhe atyre tė Shqipėrisė.

RADIO EVROPA E LIRĖ

Llapjani_HH
03-09-09, 17:05
Mbrėmė nė Mitrovicė pėrleshje dhe shpėrthime

Nė lagjen "Kodra e Minatorėve" nė veri tė Mitrovicės, mbrėmė kanė ndodhur pėrleshje dhe dy shpėrthime. Nė njė njoftim pėr media, policia e Kosovės thotė se incidenti i parė i pėrleshjes mes dy grupeve tė personave, shqiptarė dhe serbė ka ndodhur rreth orės 19.00 dhe besohet se ėshtė nxitur nga grupi serb qė ka hedhur gurė nė drejtim tė shtėpive shqiptare.

Si kundėrpgjigje, grupi shqiptar ka hedhur gurė nė drejtim tė grupit serb. Po nė kėtė lagje, sipas policisė rreth orės 22,00 janė regjistruar dy shpėrthime tė fuqishme. Policia dhe KFOR i nuk kanė arritur qė tė pėrcaktojnė as vendin e as mjetin e shpėrthimit. Policia, e cila ka nisur hetimet, beson se shpėrthimet janė tė motivuara pas dy incidenteve tė pėrleshjeve nė mes tė rinjve shqiptarė dhe serbė tė kėsaj lagje nė dy ditėt e kaluara.
QIK-u

Server: Institucionet e Kosovės me tė drejtė shqetėsohen me aranzhimet e BE-sė

Daniel Server, nga Instituti Amerikan pėr Paqe nė Uashington, konsideron se institucionet e Kosovės "kanė tė drejtė tė jenė tė shqetėsuara pėr aranzhimet e Bashkimit Evropian me Beogradin", duke shtuar se Prishtina "duhet tė mėsojė tė sillet si e pavarur".

"Mendoj se ato (institucionet e Kosovės) duhet tė shikojnė nė ēdo aranzhim tė kėtij lloji me qėndrimin pėr mbrojtjen e asaj, qė ato e shohin si sovranitet tė tyre, ashtu sikur qė Beogradi e shikon ēdo aranzhim tė kėtij lloji, nė pėrpjekje pėr ta mbrojtur pretendimin e tij nė sovranitet", theksoi Server nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė.

Nė lidhje me lėvizjen e fundit tė EULEX it, Server tha se pėr aq kohė sa BE ja nuk ėshtė unike nė njohjen e sovranitetit dhe pavarėsisė sė Kosovės, duhet pritur qė do tė sillet nė atė mėnyrė dhe nuk do t'u pėlqejė autoriteteve nė Prishtinė.

Duke komentuar pohimet e bashkėsisė ndėrkombėtare se ėshtė e vendosur qė Kosovėn ta mbajė tė plotė, Server tha se tek komuniteti ndėrkombėtar nuk ka parė vendosmėri tė fuqishme nė pėrpjekje pėr tė evituar ndarjen de facto tė Kosovės.

Ndėrkaq nė lidhje me numrin e njohjeve tė Kosovės, ai tha se "nuk ėshtė numėr i keq (62), por nuk ėshtė i mjafuteshėm" dhe sipas tij, ky numėr duhet tė shkojė nė mė tepėr se 100. "Kjo mund tė arrihet me diplomaci. Duhet tė zhvillohen negociata me ēdo vend", theksoi Server.
QIK-u

Institucionet e Kosovės qėndrojnė prapa reagimeve tė bėra mė herėt, thotė Thaēi

Qeveria e Kosovės do tė marrė pėrgjegjėsi pėr bashkėpunim rajonal por vetėm duke respektuar Kushtetutėn e Kosovės. Kėshtu deklaroi kryeministri Hashim Thaēi nė lidhje me paralajmėrimet se misioni i EULEX-it do tė nėnshkruaj me Serbinė edhe dy protokolle tjera pėr bashkėpunim nė dogana dhe gjyqėsi. Sipas Thaēit institucionet e Kosovės do tė vazhdojnė bashkėpunimin e ngushtė me misionin e EULEX-it.

Pas paralajmėrimeve se misioni i EULEX-it ka pėrgatitur edhe dy draftė protokolle tė bashkėpunimit me Serbinė nė fushėn e doganave dhe tė gjyqėsisė, kryeministri Hashim Thaēi reagoi duke thėnė se pala kosovare do tė marrė pėrgjegjėsi tė bashkėpunimit rajonal por vetėm duke respektuar Kushtetutėn e vendit. Sipas Thaēit marrja e kėtyre pėrgjegjėsive do tė bėhet me kėshillat dhe rekomandimet e EULEX-it dhe ICO-sė.

“Diēka krejt tjetėr janė ēėshtjet teknike diēka tjetėr janė ato teknike. Ne do ta respektojmė plotėsisht Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės. Bashkėpunimi rajonal nėnkupton marrjen e pėrgjegjėsive nga ana jonė me kėshillat dhe rekomandimet e ICO dhe EULEX-it. Institucione e Kosovės do ta respektojnė Kushtetutėn dhe ligjet e Kosovės, tha kryeministri Thaēi.

Megjithatė kryeministri tha se sa i pėrket protokolleve pėr bashkėpunim ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė, institucionet e Kosovės qėndrojnė prapa reagimeve tė bėra mė herėt.

Sot u paralajmėrua se misioni i EULEX-it po pėrgatit edhe dy protokolle tjera bashkėpunimi me Serbinė. Megjithatė zyrtarė tė misionit evropian kanė sqaruar se nuk bėhet fjalė pėr protokolle qė nėnshkruhen midis dy shteteve por pėr aranzhime teknike pėr shkėmbim informacionesh, tė njėjta me ato qė janė nėnshkruar me Maqedoninė, Shqipėrinė dhe Malin e Zi.

Ndėrkohė deklaratat e kryeministrit Thaēi u bėnė sot pas mbledhjes sė qeverisė nė tė cilėn u diskutua pėr situatėn nė veri tė vendit. Kabineti miratoi kėrkesėn pėr 300 mijė euro shtesė pėr tė ndihmuar ndėrtimin e shtėpive nė Mitrovicė nga ana e gjitha komuniteteve. Kryeministri Thaēi tha se ndėrtimi do tė vazhdojė dhe se askush nuk do tė mund ta ndalojė atė.

“Asnjė ekstremist nuk do tė mund ta ndalė tė drejtėn e njerėzve pėr tė punuar e vazhduar jetėn nė Kosovėn e pavarur. Unė e kam theksuar se procesi i kthimit nė Mitrovicė ėshtė i pandalshėm. Ka pasur pengesa e zvarritje pėr 10 vjet por kjo qeveri ka mundėsuar fillimin e punės nė veri. Janė investuar mbi 6 milion euro”, tha Thaēi.

Qeveria miratoi sot edhe rekomandimet e komitetit ndėrministror pėr autostradėn Morinė-Merdare. Kryeministri Thaēi tha se ky ėshtė projekti mė i rėndėsishėm i shtetit tė Kosovės pasi ndihmon nė qarkullimin e lirė dhe zhvillimin ekonomik tė vendit.
RTK

Debellde: Qytetarėt thonė se nuk do lejojnė qė tokat e tyre t' i jepen Maqedonisė

Qytetarėt e fshatit kufitar Debellde kanė deklaruar sot se nuk do tė lejojnė qė tokat e tyre, tek vendi i quajtur Kodra e Furrės, t’i jepen dhuratė Qeverisė sė Maqedonisė, si kusht pėr vendosje tė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn. Ata shprehen se pėr asnjė ēmim nuk do tė pajtohen qė kjo zonė tė kalojė nė territorin maqedonas.

Shėnimi i vijės kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė konsiderohet tė jetė i pėrfunduar rreth 98 %, ndėrkohė qė i gjithė procesi ėshtė bllokuar nė zonėn e quajtur Kodra e Furrės, qė nėnkupton se pikėsynim kryesor i gjithė marrėveshjes Shkup-Beograd nė vitin 2001 pėr kufirin, ishte pikėrisht kjo zonė.

Ndonėse vlerėsohet qė Kodra e Furrės ėshtė njė nga pikat mė gjeostrategjike, banorėt e fshatit kufitar Debellde posedojnė pronat e tyre private nė kėtė pjesė.
Bejtullah Ferati ėshtė njėri nga 14 pronarėt e atjeshėm tė cilit i rrezikohet humbja e 8 hektarėve tokė, tė cilėn nuk e ka shfrytėzuar pėr 9 vite me radhė.

Pėrfaqėsuesi i fshatit Debellde Zymri Ilazi, potencon faktin e posedimit tė pronave tė banorėve nė vendin Kodra e Furrės dhe se pėr asnjė ēmim ata nuk do tė pranojnė qė kjo zonė ti dhurohet Maqedonisė.

Ndėrsa, Sali Abdullahu pėrfaqėsues i Debelldeut nė KK tė Vitisė, thotė se kjo tokė e cila po kontestohet, kurrė s’ka qenė e Maqedonisė.

Pakėnaqėsitė e banorėve tė Debelldeut, vijnė si rezultat i deklarimeve tė zyrtarėve maqedonas, tė cilėt janė shprehur se nuk do tė vendosen marrėdhėniet diplomatike me Kosovėn pėrderisa tė shėnohet edhe milimetri i fundit i kufirit mes kėtyre dy vendeve
RTK

Daci nuk e kundėrshton iniciativėn e Bashkėsisė Islame


Kreu i Bashkėsisė Islame tė Kosovės, myftiu Naim Tėrnava kėrkoi sot nga kryetari i LDD-sė Nexhat Daci mbėshtetjen pėr aplikimin e lėndės fetare nėpėr shkollat publike. Ky i fundit premtoi se nėse kjo ēėshtje diskutohet nė parlamentin e Kosovės, nuk do ta kundėrshtojė.

Lidhja Demokratike e Dardanisė angazhohet rrėnjėsisht pėr ndėrrime, tha Daci.

“Pėr ndėrrime nga brenda, pėr ndryshime nga shpirti edhe pastaj ato me kalua nė vepėr sepse jemi ndoshta populli i vetėm qė ėshtė rob i njė tradite qė tjetėr kush e ka mbjellė gjatė gjeneratave tė ne shqiptarėt, tha Daci.

Aplikimi i lėndės fetare nėpėr shkollat publike, tha myftiu Tėrnava ėshtė e drejtė e garantuar me tė gjitha konventat ndėrkombėtare qė fėmijėt tė dijnė pėr besimin qė ai i takon dhe tė pajiset me njohurinė elementare tė besimitm. Ne jemi pjesė e Evropės tha Tėrnava dhe kjo ēėshtje nėpėr shtetet e saj ėshtė zgjidhur dikund me kushtetutė e dikund me ligje.

“Ne po e shohim se njė pjesė e rinisė sonė fatkeqėsisht ėshtė po them e shoqėruar nga vepra tė shumta negative, dhe se tash kemi 38 vetėvrasje vetėm gjatė kėtyre gjashtė- shtatė muajve nė Kosovė, pastaj pėrdorimi i substancave narkotike, trafikimi me qenie njerėzore, alkooli, droga,” tha Ternava.

Qėllimi i BI nuk ėshtė vendojsa e shamive apo ferexheve por ėshtė njohja e brezit tė ri me besimin e tyre. Ata duhet t’i njohin tė gjitha besimet qė ekzistojnė nė Kosovė e jo vetėm atė islam. Nė shkollat shqipe nė vendin tonė ende nuk ka filluar aplikimi i mėsimit islam dhe atij katolik, ndėrsa nė ato serbe aplikohet mėsimi i besimit ortodoks, tha myftiu Tėrnava.
RTK

Llapjani_HH
03-09-09, 17:07
Doris Pack: Pa Qeverinė e Kosovės nuk ka protokoll tė Euleksit me Serbinė


“I propozoj Euleks-it qė ta ftojė Qeverinė e Kosovės ta nėnshkruajė protokollin nė mėnyrė qė nė marrėveshje tė figurojnė tre nėnshkrimet: i Kosovės, i Euleks-it dhe i Serbisė. Nėse kjo nuk bėn, atėherė, s’ka ē’na duhet ai farė protokolli, atėherė nuk kemi nevojė pėr tė, sepse pa nėnshkrimin e Qeverisė sė Kosovės protokolli ėshtė i pavlefshėm.” Kėshtu thotė nė njė intervistė ekskluzive pėr Radio Kosovėn euro-deputetja gjermane Doris Pack.


Zonja Pack, Bashkimi Evropian ėshtė konsultuar lidhur me ēėshtjen e mundėsisė sė nėnshkrimit tė protokollit midis Euleksit dhe Serbisė. Institucionet e Kosovės qė frikėsohen se me kėtė veprim preket shtetėsia e vendit kanė kundėrshtuar me vendosmėri qėllimin e Euleks-it. Ju si mendoni?

Unė mendoj se Euleksi duhet tė mbajė kontakte me vendet fqinje tė Kosovės dhe natyrisht duhet tė pėrpiqet tė ndihmojė Qeverinė e Kosovės nė tejkalimin e vėshtirėsive dhe problemeve qė ekzistojnė midis Kosovės dhe Serbisė. Nė kėtė kuadėr ndoshta ka nevojė pėr bashkėpunim me policinė e Serbisė, mirėpo kėtu nuk guxon tė pėrjashtohet Kosova, prandaj nė njė protokoll tė tillė duhet tė jetė patjetėr palė nėnshkruese edhe Kosova. Me njė fjalė marrėveshja duhet tė nėnshkruhet nga tre palėt, nga Institucionet kompetente tė Kosovės (policia e Kosovės), Euleksi dhe policia e Serbisė. Pėr mendimin tim vetėm nėse protokolli nėnshkruhet nga tė tria palėt, marrėveshja ėshtė e pranueshme.

Kjo do tė thotė se Euleski nuk guxon tė nėnshkruaj protokollin me policinė e Serbisė pa lejen, pajtimin dhe miratimin e Institucioneve tė Kosovės?

Jo pra, prandaj unė i propozoj Euleksit qė ta ftojė Qeverinė e Kosovės qė ta nėnshkruajė protokollin nė mėnyrė qė nė marrėveshje tė figurojnė tre nėnshkrimet, siē thashė i Kosovės, i Euleksit dhe i Serbisė. Nėse kjo nuk bėn, atėherė, s’ka ēka na duhet ai farė protokolli, atėherė nuk kemi nevojė pėr tė, sepse pa nėnshkrimin e Qeverisė sė Kosovės protokolli ėshtė i pavlefshėm.

Begradi kėto ditė ka proklamuar se nėnshkrimi i protokollit me Euleksin vėrteton faktin se BE-ja nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės.

Kjo ėshtė marrėzi, Beogradi gjithmonė po shtrembėron gjėrat ashtu si ia ka qejfi. Euleksi nuk ėshtė organizatė me karakter shtetėror. Euleksi ėshtė organizatė qė punon pėr Bashkimin Evropian dhe pėr shtetet e ndryshme tė BE-sė, dhe nė Kosovė ėshtė pėr tė ndihmuar forcimin e shtetit ligjor, pra ndodhėt pėr tė ndihmuar Kosovėn. Fakti qė Euleski ka dashur tė ndihmojė nė tejkalimin e vėshtirėsive midis Kosovės dhe Serbisė pėrmes kėtij protokolli, qė nuk ėshtė nėnshkruar, nuk do tė thotė fare se pavarėsia e Kosovės guxon tė preket nga kush do qoftė. Euleksi nuk ėshtė aty pėr ta njohur apo mos njohur pavarėsinė. Tė drejtėn pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės e kanė shtetet e Bashkimit Evropian ashtu siē edhe kanė bėrė.

Ka njė javė qė po flitet pėr tensione midis Bashkimit Evropian dhe Kosovės. A ėshtė e vėrtetė kjo zonja Pack?

Pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė biseduam dje me zotin Piter Feith nė Komisionin pėr Punė tė Jashtme. Mund tė ju them se zoti Feith ka raportuar shumė pozitivisht pėr zhvillimet nė Kosovė. Ai ka raportuar se nė Kosovė janė bėrė shumė pėrparime. Natyrisht, ka raportuar edhe pėr vėshtirėsitė me tė cilat po pėrballet Kosova edhe sot e kėsaj dite. Mendoj se gjėrat janė shumė mė mirė se sa qė flasin disa, qė pėrpiqen ti shohin zi. Prandaj, unė uroj dhe dėshiroj qė Qeveria e Kosovės edhe mė tej tė punojė nė tė mirė tė tė gjithė atyre qė Kosovėn e kanė atdhe tė pėrbashkėt.

Ēėshtja e protokollit ėshtė bėrė shkak qė Lėvizja Vetėvendosje tė nxjerrė njerėzit nė rrugė. Lideri i saj Albin Kurti jo vetėm qė kundėrshton protokollin por ai ėshtė edhe kundėr mandatit tė Euleksit.

Albin Kurti qė nga fillimi ka kundėrshtuar edhe planin e Ahtiasrit. Unė mendoj se e rėndėsishme pėr popullin e Kosovės ėshtė qė kjo qeveri qė ėshtė nė pushtet ta bėj punėn e saj dhe e porosis Albin Kurtin qė tė pėrmbahet. Besoj se nuk ėshtė gjė e mirė tė nxitėsh njerėzit tė dalin nė rrugė, ti dėshprosh ata dhe tė mbjellėsh farėn e mosbesimit tek ta. Mendoj se ai nuk ka tė drejtė. Misioni Euleks ėshtė atje pėr tė ndihmuar Qeverinė e Kosovės, ėshtė aty pėr tė forcuar shtetin ligjor tė sė drejtės. Nė asnjė mėnyrė Euleksi nuk mund tė krahasohet me misionin e UNMIK-ut. Atė kohė Kosova nuk ishte e pavarur, kurse tani ajo ėshtė e pavarur edhe pse me njė pavarėsi tė kushtėzuar sipas planit tė Ahtiasarit. Kosova mund tė them se po punon me pėrkushtim sipas planit tė Ahtisaarit mbi bazėn e tė cilit po bėhet edhe procesi i decentralizimit. Tani kemi edhe zgjedhjet lokale nė cilat shpresoj shumė se do tė marrin pjesė edhe serbėt e Kosovės, tė cilėt Kosovėn duhet ta pranojnė pėr
shtet tė tyre. Ata nuk mund tė jetojnė nė njė vend e tė mos marrin pjesė nė politikėn e atij vendi, prandaj me kėtė rast u kėrkoj serbėve tė Beogradit tė lėnė rehat serbėt e Kosovės nė punėn e tyre, tė bėhen pjesė e institucioneve tė Kosovės. Shpresoj shumė se nė zgjedhjet komunale qė i kemi pėrpara kjo do tė realizohet.

Zonja Pack, qytetarėt e Kosovės sė fundi po ndihen tė lėnė pas dore pėr shkak se BE-ja ka marrė vendim tė heq vizat pėr Serbinė, Malin e Zi dhe Maqedoninė por jo pėr Kosovėn. A do tė na leni tė izoluar nga bota?

Jo, jo, nuk ėshtė vetėm Kosova, ėshtė edhe Shqipėria edhe Bosnja e Hercegovina qė kanė mbetur pa hyrė nė listėn e bardhė Shengen. Nė tė tria rastet nuk janė plotėsuar kushtet teknike, tė cilat Bashkimi Evropian i kėrkon njė vend pėr ti hequr vizat. Unė uroj dhe dėshiroj qė Bashkimi Evropian pikėrisht kėtyre tre vendeve t’u ndihmojė qė sa mė shpejtė tė plotėsojnė kriteret teknike pėr heqjen e vizave, siē janė prodhimi i pasaportave biometrike. Sapo kėto vende tė plotėsojnė kėto kushte teknike, Bashkimi Evropian do tė heq vizat edhe pėr kėto tri shtete. Nuk ėshtė mirė qė tė pėrdorėn dy kute pėr kėtė ēėshtje, sepse kjo shkakton pakėnaqėsi. Unė ju them se nė kėtė ēėshtje ju keni mbėshtetjen e shumicės sė Parlamentit Evropian.
RTK
Dėnohet ashpėr akti i hedhjes sė mjetit shpėrthyes nė Kolegjin “Mehmet Hakif “nė Banullė tė Lipjanit

Ministri i Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė, Enver Hoxhaj, Ambasadori i Turqisė nė Kosovė z Metin Husrev Unler, Ministri Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinorė, Mahir Yagcilar dhe Ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti, vizituan sot Kolegjin “ Mehmet Hakif” nė Banullė tė Lipjanit, me rastin hedhjes nga jashtė tė njė mjeti shpėrthyes nė objektin e kėtij institucioni shkollor, dje (e mėrkurė) rreth orės 23:00.

Sipas drejtorit tė Kolegjit , z Tyrgai Shen, pėr fat janė shkaktuar vetėm dėme materiale qė kanė filluar menjėherė tė sanohen dhe ku mėsimi do tė vazhdojė tė mbahet nga dita e nesėrme, 4 shtator 2009.

Ministri Hoxhaj, nė emėr tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės ka shprehur keqardhje pėr atė qė ka ndodhur duke e dėnuar fuqishėm kėtė akt.

”Jemi kėtu sė bashku m ministrat tjerė tė Qeverisė sė Kosovės qė tė dėnojmė kėtė akt dhe tė dėshmojmė se kjo shkollė ėshtė shkollė e Republikės sė Kosovės dhe ėshtė njėra ndėr institucionet mė tė mira arsimore qe kemi dhe si e tillė e gėzon dhe do ta ketė mbėshtetjen e vazhdueshme nga Ministria e Arsimit Shkencės dhe Teknologjisė dhe institucionet tjera tė vendi”, ka thėnė ministri Hoxhaj.

Turqia ėshtė vendi qė nė kohėt mė tė vėshtira ka ndihmuar popullin e Kosovės, e para qė ka njohur shtetin e Kosovės dhe ėshtė njėra nga investitorėt mė tė mėdhenj nė fushėn e arsimit nė Kosovė. Ne jemi tė gatshėm dhe shumė tė interesuar qė edhe mė tej tė kultivojmė, ruajmė dhe thellojmė bashkėpunimin e ndėrsjellė nė mes tė dy vendeve tona theksoi Ministri Hoxhaj.

Ambasadori i Turqisė nė Kosovė z. Metin Husrev Unler, gjithashtu ka shprehur shqetėsimin dhe keqardhjen pėr atė qė ka ndodhur. Dėshiroj qė ky akt tė ketė ndikim sa mė tė vogėl nė marrėdhėniet tona dhe qė aktet e tilla tė mos pėrsėriten. Ne shprehim besimin tonė qė kjo tė mos pėrsėritet, ashtu qė bashkėpunimi ynė tė vazhdojė edhe mė tej nė interes tė nxėnėsve dhe tė dy vendeve tona mike, ka thėnė ambasadori Unler.

Ndėrkaq ministri Pajaziti njoftoi se kanė filluar procedurat hetimore dhe do tė bėjė pėrpjekje qė sa mė parė tė gjenden akterėt dhe tė nxjerrėn para organeve tė drejtėsisė.
Sė pari do tė zbulohet rasti dhe sė dyti do tė ofrojmė mbėshtetje sigurie qė tė mos pėrsėritėn rastet e tilla dhe qė mėsimi nė tė ardhmen tė mbahet nė kushte normale, ka thėnė ministri Pajaziti.

Pėr vizitė kėtij institucioni, me rastin e kėsaj ngjarje shqetėsuese, ndodhej edhe kryetari i komunės sė Lipjanit, Shukri Buja me bashkėpunėtorė, thuhet nė njoftimin e Zyrės pėr informim pranė MASHT-it.
RTK

Llapjani_HH
03-09-09, 17:08
Vazhdojnė reagimet rreth protokollit EULEX-Serbi

Konfirmohet mbėshtetja e Bashkimit Evropian pėr nėnshkrimin e protokollit tė bashkėpunimit nė mes tė EULEX-it e Serbisė. Komisari pėr zgjerim i Bashkimit Evropian, Olli Rehn, ka folur nė Parlamentin Evropian pėr dobitė qė sjell nėnshkrimi i njė marrėveshjeje tė tillė.

“Bashkėpunimi nė mes tė EULEX-it dhe Serbisė ėshtė i rėndėsishėm pėr kontrollin e vijės sė kufirit administrativ, pėr luftė kundėr krimit tė organizuar nė rajon dhe ėshtė kusht pėr Serbinė pėr tė arritur liberalizimin e vizave“, ka thėnė Rehn, i pyetur pėr ēėshtjen nga euro-deputetja gjermane, Doris Pack.

Ai ka shprehur kėnaqėsinė qė EULEX dhe Serbia po arrijnė marrėveshje sipas propozimit tė Komisionit Evropian. Por, qėndrimi i Brukselit se pėrkrah nėnshkrimin e protokollit nuk ndryshon asgjė nė qėndrimin e lidershipit kosovar. Sė paku kėshtu thonė presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi. Sejdiu ka thėnė se tashmė ėshtė mbyllur tema e protokollit, porse me EULEX-in do tė vazhdojė bashkėpunimi i ngushtė.

Kurse, kryeministri Hashim Thaēi thotė se Kosova ėshtė e gatshme pėr bashkėpunim edhe me Serbinė, por ēdo lloj marrėveshjeje duhet bėrė duke respektuar Kushtetutėn e Kosovės. Lideri i “Vetėvendosjes”, Albin Kurti, nuk e beson kundėrshtimin e liderėve institucionalė. Ai thotė se deklaratat e Sejdiut e Thaēit bėhen pėr efekte mediale dhe se ata nė heshtje do tė pranojnė nėnshkrimin e protokollit.

Pėr ēėshtjen e protokollit ka folur edhe ish-zėvendėsi i ndėrmjetėsuesit pėr negociatat pėr statusin, Albert Rohan. Ai i ka thėnė BBC-sė se EULEX-i nuk mund tė nėnshkruajė asnjė marrėveshje me vendet e rajonit pa pėlqimin e qeverisė nė Prishtinė. “Ky mision nuk mund tė marrė pėrsipėr asnjė pjesė tė sovranitetit tė qeverisė sė Kosovės”, ka thėnė Rohan. Ambasadorėt e 27 vendeve tė BE-sė nė njė takim joformal dje i kanė thėnė mbėshtetje EULEX-it tė nėnshkruajė ato qė i ka quajtur “aranzhmane teknike” me Beogradin. Brukseli shpreh gatishmėri t’ia shpjegojė Prishtinės dobitė qė sjell protokolli dhe bashkėpunimi pėr luftimin e krimit nė kufi.
KTV

Protokolle apo aranzhime teknike?


Kryeministri Hashim Thaēi ka pėrsėritur se pozicioni i Prishtinės nė raport me marrėveshjet e EULEX-it me Serbinė mbetet i njėjtė. Analistėt vlerėsojnė se transformimi i protokolleve politike nė marrėveshje apo aranzhime teknike, mund ta shtensionojė gjendjen e krijuar me kėto marrėveshje.

Definimi i marrėveshjeve tė bashkėpunimit nė fushat e policisė, doganave dhe gjykatave, qė EULEX-i synon t’i nėnshkruajė me Serbinė, nga emėrtimi protokolle nė aranzhime teknike ėshtė pragmatik dhe i zhvesh nga ngarkesat politike, vlerėsojnė analistėt.

Nė anėn tjetėr, Qeveria e Kosovės vazhdon ta kėrkojė rolin e vet kushtetues nė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me marrėveshjet e Kosovės me vendet tjera.

Kryeministri Hashim Thaēi edhe sot ka pėrsėritur se qėndrimi i Kosovės nė raport me marrėveshjet e EULEX-it me Serbinė mbetet i njėjtė. Sipas tij, nė Kosovė do tė zbatohet vetėm Kushtetuta e Republikės dhe institucionet vendase do tė jenė ato qė do t’i marrin pėrgjegjėsitė qė u takojnė.

“Diēka tjetėr janė ēėshtjet teknike, e krejt tjetėr janė ēėshtjet politike. Ne do ta respektojmė plotėsisht Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės. Bashkėpunimi nė nivel rajonal me tė gjitha vendet e rajonit nėnkupton marrjen e pėrgjegjėsive edhe nga ana jonė dhe kėshillat, rekomandimet edhe prej ICO-sė dhe EULEX-it”.

“Ne do ta vazhdojmė bashkėpunimin tonė tė ngushtė pėr Kosovėn nė agjendėn evropiane. Jemi nė kontakte edhe me BE-nė, edhe me SHBA-nė pėr tė gjitha ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Kosovėn dhe rajonin”, tha Thaēi.

Ndėrkohė, analisti Ramush Tahiri tha se transformimi i marrėveshjeve politike nė aranzhime teknike ėshtė mjaft pragmatik dhe bėn njė shtensionim politik pėr institucionet e Kosovės.

Sidoqoftė, edhe analisti Tahiri pohoi se nėnshkruese dhe palė nė kėto marrėveshje do tė duhej tė ishte Qeveria e Kosovės, por kjo pamundėsohet pėr shkak tė pozicionit tė Serbisė qė nuk e njeh Kosovėn e pavarur.

“Pres qė qėndrimi i Qeverisė dhe i zyrtarėve tė Kosovės tė qartėsohet, domethėnė tė hiqet frika se dikush nė emėr tė tyre po nėnshkruan dhe se dikush po ua merr sovranitetin dhe gjithashtu, nė konkretizim tė marrėveshjes, institucionet e Kosovės do ta pranojnė rolin e vet qė e kanė, rolin suprem, sepse bėhet fjalė pėr marrėveshje pėr territor tė Kosovės”.

“Duhet njė marrėveshje... mė mirė do tė ishte qė tė ketė marrėveshje ndėrmjet institucioneve tė Kosvės me Serbinė, por derisa nuk ka pranim, pak a shumė gjendja ėshtė sikurse nė Bosnje”, theksoi Tahiri.

Misioni i EULEX-it ka konfirmuar tashmė se janė nė pėrgatitje tri aranzhime teknike me Serbinė, ku pėrfshihet jo vetėm bashkėpunimi policor, por edhe ai gjyqėsor dhe doganor.

Njė zėdhėnėse e EULEX-it nė Prishtinė, Karin Limdal, tha se misioni i BE-sė nė Kosovė ėshtė nė kėrkim tė marrėveshjeve teknike me tė gjitha shtetet fqinje tė Kosovės.

“EULEX-i ėshtė nė kėrkim tė bashkėpunimit teknik nė tė gjitha fushat qė parashihen me mandatin e tij, pėrkatėsisht nė polici, gjyqėsi dhe dogana, dhe deri mė tash kemi arritur t’i formulojmė marrėveshjet me Maqedoninė, Malin e Zi dhe Shqipėrinė dhe jemi duke shqyrtuar mundėsinė qė kėto marrėveshje t’i kemi edhe me vendet e tjera tė rajonit”, tha Karin Limdal.

Ajo konfirmoi po ashtu se pėr kėto marrėveshje, misioni pėr sundim tė ligjit nė Kosovė ka pėrkrahjen e 27 vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian.
Pėrderisa institucionet e Kosovės mbajnė qėndrim tejet tė ngurtė nė lidhje me marrėveshjet, analisti Tahiri tha se me disa pėrmirėsime qė mund t’i bėjnė vetė institucionet nė kontaktet e tyre me BE-nė, marrėveshjet e tilla mund tė jenė tė paanashkalueshme.

“Tash mbetet qė Kosova ta gjejė formėn e marrėveshjes, e cila nuk prek sovranitetin, tė themi tė vendimmarrjes, jo integritetin, sepse integriteti ėshtė i garantuar, ngase bėhet fjalė pėr kufirin, kufirin administrativ ose shtetėror. Nuk ėshtė me rėndėsi si i thuhet, se ėshtė me rėndėsi pika ku pėrcaktohet. Por, institucionet e Kosovės duhet tė ndihmojnė nė implementimin e kėsaj marrėveshjeje”, pohoi Tahiri.

Sidoqoftė, paqartėsitė rreth tri marrėveshjeve tė synuara teknike ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė vazhdojnė, marrė parasysh pozicionin e institucioneve tė Kosovės.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
04-09-09, 17:13
Protokolle edhe pėr dogana e gjyqėsi

Protokolli EULEX-Serbi pėr bashkėpunim policor nuk do tė jetė i vetmi qė do tė nėnshkruhet midis zyrtarėve evropian nė Prishtinė dhe autoriteteve tė Beogradit.

Zyrtarėt e EULEX-it kanė konfirmuar se bashkėpunimi i tyre me Serbinė do tė zgjerohet edhe nė fushėn e doganave dhe tė gjyqėsisė.

Por zėdhėnėsja e misionit tė BE-sė pėr sundim tė ligjit, Karin Limdal ka thėnė se nuk pritet nėnshkrimi i shpejtė i kėtyre marrėveshjeve

“Marrėveshjet teknike nė gjyqėsi dhe dogana me Serbinė kanė qenė pjesė e bisedimeve, por nuk ka shenja se ato do tė formalizohen tani”, tha zėdhėnėsja Limdal.

Ajo theksoi se EULEX-i ėshtė i interesuar qė tė ketė bashkėpunim pėr polici, drejtėsi dhe gjyqėsi me tė gjitha vendet e rajonit dhe se formalizimi i marrėveshjeve tė bashkėpunimit nuk po bėhet vetėm me Serbinė.

Dy ditė mė parė ministrat e 27 vendeve anėtare tė BE-sė, i dhanė mbėshtetje misionit tė EULEX-it nė nėnshkrimin e marrėveshjeve me Beogradin qė thuhet se kanė pėr qėllim kryesor luftimin e krimit tė organizuar.

Misioni evropian ka thėnė se do tė vazhdojė bisedimet me autoritetet e Kosovės, tė cilat janė shprehur kundėr nėnshkrimit tė marrėveshjeve ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė, pa pėrfshirjen e palės kosovare.

Kryeministri Hashim Thaēi nuk ka dhėnė njė pėrgjigje tė qartė kur ėshtė pyetur nėse Prishtina do tė pranojė nėnshkrimin e marrėveshjeve tė reja ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė.

Ai ka pėrsėritur se institucionet e Kosovės do ta respektojnė Kushtetutėn e vendit.

“Diēka krejt tjetėr janė ēėshtjet teknike, diēka krejt tjetėr janė ato politike, ne do ta respektojmė plotėsisht Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.

Bashkėpunimi rajonal me tė gjitha vendet e rajonit nėnkupton marrjen e pėrgjegjėsive edhe nga ana jonė dhe kėshillat e rekomandimet prej ICO-sė (Zyrės Civile Ndėrkombėtare) dhe EULEX-it”, u shpreh kryeministri Thaēi.

Megjithėse udhėheqėsit kosovarė i kanė shpallur tė mbyllura bisedimet me EULEX-in pėr ēėshtjen e protokollit tė debatueshėm mes misionit evropian dhe Beogradit, kryeministri ka pėrsėritur se bashkėpunimi i Prishtinės zyrtare me mekanizmat ndėrkombėtarė nė Kosovė do tė vazhdojė si edhe deri tani.

Formalizimi i marrėveshjeve pėr bashkėpunim ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit nė fushėn e policisė, drejtėsisė dhe gjyqėsisė pritet tė bėhet mė sė largu muajin e ardhshėm, para se Komisioni Evropian tė vlerėsojė pėrmbushjen e kritereve nga ana e Serbisė pėr liberalizimin e vizave me BE-nė.

Njė prej kėtyre kritereve ėshtė edhe bashkėpunimi i Serbisė me tė gjitha vendet e rajonit, pėrfshirė Kosovėn, nė kontrollimin e kufinjėve dhe luftėn kundėr krimit tė organizuar e kontrabandės.
BBC Albanian

EULEX nuk merret me protokolle?


Misioni i BE-sė thotė se do tė nėnshkruajė aranzhime teknike me Serbinė, tė cilat dallojnė nga protokollet, qė, sipas zyrtarėve tė kėtij misioni, nuk mund tė nėnshkruhen nga EULEX-i. Ekspertėt pėr ēėshtje juridike thonė se me nėnshkrimin e dokumenteve tė tilla, EULEX-i do tė anashkalonte institucionet e Kosovės.

Pėrfaqėsues tė misionit tė Bashkimit Evropian pėr forcimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė ritheksojnė se nuk kanė ndėrmend tė anashkalojnė Prishtinėn zyrtare nė lidhje me nėnshkrimin e tė ashtuquajturave aranzhime teknike me Serbinė.

Pas kėmbėnguljes sė autoriteteve kosovare se nė raport me vendet fqinje do tė merren parasysh kėshillat e misioneve evropiane nė Kosovė, ndėrsa do tė veprohet nė pėrputhje me Kushtetutėn e Kosovės, EULEX-i thekson se, si mision teknik qė ėshtė, nuk mund tė veprojė si shtet. Zėdhėnėsja e EULEX-it, Karin Limdal, shprehet:

“Ne nuk po merremi me njė protokoll, me njė marrėveshje ndėrkombėtare apo me ndonjė gjė tė ngjashme. Kėto gjėra nėnshkruhen ndėrmjet shteteve. EULEX-i nuk ėshtė shtet. Ajo qė ne pėrpiqemi tė formalizojmė ėshtė njė aranzhim teknik pėr shkėmbimin e informatave, tė ngjashme me ato qė kemi nėnshkruar nė tė kaluarėn me Maqedoninė, Shqipėrinė dhe Malin e Zi”, thekson Limdal, pėr tė shtuar se nė lidhje me aranzhime tė tilla do tė pėrfshihen tė gjitha palėt nė proces.

Pak kohė para se komiteti pėr politikė dhe siguri i BE-sė i ofroi mbėshtetjen e plotė misionit EULEX pėr nėnshkrimin e aranzhimeve teknike me Qeverinė e Serbisė, mospajtimet ndėrmjet EULEX-it dhe institucioneve tė Kosovės kishin tė bėnin me protokollin pėr bashkėpunim policor ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė.

Eksperti pėr ēėshtje juridike, Kujtim Kėrveshi, mendon se pėrmbajtja e njė aranzhimi eventual teknik ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė pėr policinė nuk do tė ndryshojė nga ajo e protokollit tė mėparshėm.

Kėrveshi pohon se nėnshkrimi i njė dokumenti tė tillė mund tė pasojė me aranzhime tė ngjashme edhe pėr gjyqėsinė dhe fusha tė tjera, tė cilat, sipas tij, kristalizojnė planin 6-pikėsh tė kreut tė OKB-sė, Ban Ki Mun.

“Gjithsesi se aranzhimi ėshtė teknik, sepse bashkėpunimi ėshtė teknik. Pra, nuk bėhet fjalė pėr njė bashkėpunim tjetėr pos atij nė nivelin teknik qė lidhet me funksionimin e policisė, atė tė doganave nesėr dhe tė gjyqėsisė gjithsesi. Marrėveshje janė tė gjitha, qė nga konventat, traktatet, protokollet, shtojcat -tė gjitha janė marrėveshje ndėrkombėtare, por pėrmbajtja nuk do tė ndryshojė”, thotė Kėrveshi.

Ndonėse mandati i EULEX-it e pėrcakton atė si mision kėshillues, mentorues dhe monitorues nė Kosovė me disa fuqi ekzekutive, Kėrveshi mendon se nė instancė tė fundit ky mision nuk mund tė vendosė nė emėr tė Qeverisė sė Kosovės, kur bėhet fjalė pėr bashkėpunime me shtetet fqinje.

“EULEX-i mund tė luajė rolin e lehtėsuesit, por assesi nuk mund tė jetė titullar i kėtyre marrėveshjeve. Titullarė tė kėtyre marrėveshjeve janė qytetarėt e Republikės sė Kosovės dhe institucionet e Kosovės. E gjithė ajo qė mund tė bėjė EULEX-i, ėshtė lehtėsimi i arritjes sė marrėveshjes me Serbinė”, thotė ai, duke theksuar se kjo aktualisht ėshtė e pamundur, marrė parasysh faktin qė Serbia nuk e njeh Kosovėn si shtet.

Nė lidhje me kėtė temė, ndėrkohė, politikanė dhe analistė ndėrkombėtarė kanė shprehur shqetėsimet e tyre, duke thėnė se nė lidhje me aranzhimet eventuale EULEX-Serbi, Kosova duhet tė veprojė si shtet.
Radio Evropa e Lirė

Pajaziti: “Urdhrat e policėve tė veriut nuk janė shkelje e zinxhirit komandues”

Bindja e policėve tė Stacionit Veri tė Mitrovicės ndaj urdhrave tė Administratės sė UNMIK-ut nė Veri pėr ministrin e Brendshėm, Pajaziti, nuk ėshtė shkelje e zinxhirit unik komandues tė Policisė sė Kosovės.

Edhe pse thotė se Administrata e UNMIK-ut nė Veri nuk ka tė drejtė tė urdhėrojė policinė, Pajaziti ka pranuar se Policia e Kosovės dhe e EULEX-i kanė rėnė nė “lajthitje” tė njė zyrtari serb qė pretendon se pėrfaqėson Urbanizmin nė Veri.

Autoriteti i institucioneve tė Kosovės ishte sfiduar seriozisht nė veri tė Mitrovicės ditėt e fundit, kur policėt serbė tė stacionit veri tė Policisė sė Kosovės kishin zbatuar urdhrat e njė zyrtari serb tė Urbanizmit tė Administratės sė UNMIK-ut nė Veri, pėr tė mos lejuar shqiptarėt tė rindėrtonin shtėpitė e tyre nė “Kroin e Vitakut”.

Pavarėsisht kėsaj, ministri i Brendshėm, Zenun Pajaziti, konsideron se Administrata e UNMIK-ut nė Veri nuk ka tė drejtė tė urdhėrojė intervenimin e Policisė sė Kosovės, edhe pse njė gjė tė tillė e ka bėrė hiē mė larg se sa javėn e kaluar. Madje, kur pyetet nėse ka qenė i informuar se Stacioni Veri do tė intervenojė nė bazė tė urdhrit nga Administrata e UNMIK-ut nė Veri, ministri Pajaziti ka thėnė se kjo ėshtė ēėshtje shumė “operative” e Policisė sė Kosovės, e cila do tė bėjė hetime nėse ka pasur shkelje tė zinxhirit komandues nė Mitrovicė.

Ndėrkaq, shefit tė Qeverisė, Hashim Thaēi, si duket nuk i pėlqen aspak tė pėrgjigjet nėse nė vend ekziston njė zinxhirit unik komandues policor a jo.

Sherri pėr tė mos lejuar shqiptarėt tė nisin rindėrtimin e shtėpive tė tyre kishte plasur javėn e kaluar, pas protestave tė serbėve dhe tė njė letre tė cilėn e kishte lėshuar drejtori i Urbanizmit nė Administratėn e UNMIK-ut nė Veri, Dragan Spasojeviq, i cili kėrkonte qė shqiptarėt tė pajisen me leje pėr tė ndėrtuar shtėpitė e tyre.
Por pas kėmbėnguljes sė shqiptarėve nė “Kroin e Vitakut” dhe pas takimit tė kryetarit tė Mitrovicės, Bajram Rexhepi, me shefin e UNMIK-ut, Lamberto Zannier, pastrimi dhe rindėrtimi i shtėpive nė kėtė lagje nisur dje.
KTV

Llapjani_HH
04-09-09, 17:15
OVLUĒK: EULEX-i nuk ka tė drejtė tė thirret nė Rezolutėn 1244

Organizata e Veteranėve tė Luftės sė UĒK-sė i ka dėrguar njė letėr tė hapur shefit tė misionit EULEX Iv de Kermabo, pėrmes tė cilės shpreh qėndrimin kundėr nėnshkrimit tė protokollit eventual ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė, duke rikujtuar se askush tjetėr nuk mund tė marrė vendime nė emėr tė Kosovės, me pėrjashtim tė institucioneve tė saja legjitime.

"OVL tė UĒK-sė ėshtė kategorike nė mosrespektimin e cilitdo protokoll eventual EULEX-Serbi dhe ėshtė kundėr politikės dyanėsore tė EULEX-it kur janė nė pyetje shqiptarėt dhe serbėt, siē qe rasti i demonstratave tė "Vetėvendosjes" dhe ndėrtimeve nė "Kroin e Vitakut" nė Mitrovicė.

OVLUĒK konsideron se EULEX-i nuk ka tė drejtė tė thirret nė Rezolutėn 1244, pasi qė ky akt nuk ėshtė i BE-sė, por i OKB-sė, nisur nga fakti se shumica dėrrmuese e shteteve tė BE-sė e kanė njohur shtetin e pavarur tė Kosovės.

OVL tė UĒK-sė ėshtė e paluhatshme nė qėndrimet e saj, sepse pėrfaqėson interesat kombėtare tė luftės sė UĒK-sė. Nėse kėtė nuk e kuptoni dhe mirėpritni, dijeni se kundėr vullnetit tonė, Ju po i stimuloni tribunėt nacionalist e fashist tė Serbisė, tė cilėt mezi presin qė sėrish Evropėn Juglindore tė fusin nė njė labirint tė ndėr revanshizmave, i cili do tė jetė vėrtet humnerė e civilizimeve botėrore", thuhet nė letrėn e Kryesisė sė OVL tė UĒK-sė.

OVLUĒK pėrkujton se Evropa pėrmes ca makinacioneve tė termave tė jurisprudencės ndėrkombėtare, kinse me tė ashtuquajturat marrėveshje teknike dhe protokolle, po tenton qė Kosovėn ta konsiderojė ende si territor tė Serbisė, duke eliminuar tė drejtėn nė nėnshkrimin e Paktit tė Stabilitetit nė Evropėn Juglindore.

"Tė gjithė popujt e Evropės Juglindore kanė qenė viktima tė njė sistemi dhe ideologjie shtetėrore, tragjike pėr tė gjithė. Veēanėrisht kjo tragjedi kombėtare reflektoi pėr shqiptarėt jashtė shtetit amė", theksohet nė letėr
Bota Sot

Sulmit nė shtėpinė e kryeministrit Thaēi - dyshime pėr tentim vrasje


Nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u mbajt seanca ndaj tė pandehurit Fazli Sejdiu, i ngarkuar pėr tentim vrasjeje ndaj familjes sė kryeministrit, Hashim Thaēi nė qershor tė vitit 2008. Sė bashku me tė gjatė kėsaj seance janė paraqitur edhe tė pandehurit Alban e Kushtrim Geci dhe Orgest Prelvukaj.

Prokuroria Publike e Qarkut ka grumbulluar tė gjitha provat nė lidhje me Fazli Sejdiun. Avokatėt mbrojtės ndėrkaq kanė shprehur besimin se seanca konfirmuese nuk do tė mbahet, pasi sipas tyre, nuk ka prova bazė pėr atė ēka akuzohen tė pandehurit.

Gjatė seancės pėr konfirmim tė aktakuzės, prokurori publik i Qarkut Osman Mehmeti ka ngarkuar Fazli Sejdiun me veprat penale vrasje e rėndė nė tentativė dhe armėmbajtje pa leje.

Shefqet Bytyqi, avokat mbrojtės i tė pandehurit Fazli Sejdiu, pas pėrfundimit tė seancės tha qė shpreson se aktakuza e prokurorisė nuk do tė konfirmohet nga gjyqtari i procedurės paraprake, pasi qė, sipas tij, nuk ekzistojnė faktet dhe provat se klienti i tij ka kryer veprat penale, qė i janė vėnė nė barrė.

Ndaj tre tė pandehurve tė tjerė Alban e Kushtrim Geci dhe Orgest Prelvukaj, prokurori ka propozuar qė akuza tė ndėrtohet mbi veprat penale moslajmėrim i kryerjes sė veprės penale neni 304 dhe dhėnia e ndihmės pas kryerjes sė veprės penale neni 305.

Aktakuza ndaj Fazli Sejdiut dhe tre tė pandehurve tė tjerė, Alban e Kushtrim Geci dhe Orgest Prelvukaj pritet tė konfirmohet ose tė hidhet poshtė gjatė kėsaj jave nga gjyqtari i procedurės paraprake.
Telegrafi

Seks e pare pėr Mister

Shėrbime seksuale dhe para. Nė rast tė plotėsimit tė kėtij kushti, njė i ri nga Gjakova ka mundur tė shpallet Mister-Internacional Kosova 2009. Drejtori i OJQ “Arti”, Kreshnik H. nga Gjakova, ėshtė arrestuar nga policia, nėn dyshimin se i ka kėrkuar njė tė riu 1300 euro dhe seks, nė kėmbim tė zgjedhjes sė tij Mister Internacional Kosova 2009.

I vetmi kusht qė njė i ri nga Gjakova tė zgjidhet Mister-Internacional Kosova pėr vitin 2009, ka qenė qė ai tė bėjė seks dhe tė ofrojė para pėr drejtorin e njė OJQ-je qė ka organizuar spektaklin.

Kreshnik H. nga Gjakova ėshtė arrestuar nga Policia e Kosovės pėr shkak se njė qytetari nga Gjakova i ka kėrkuar shumėn prej 1300 eurosh nė kėmbim tė zgjidhjes sė tij Mister- Internacional Kosova 2009.

Ky i arrestuar, nė cilėsinė e tė dyshuarit ka qenė drejtori – koordinator i njė OJQ-ja qė ka organizuar spektaklin, i cili ishte planifikuar tė mbahej nesėr nė Gjakovė.

Policia thotė se ka gjetur fakte tė mjaftueshme se i arrestuari ka kėrkuar tė holla nga viktima, me qėllim qė ai tė zgjidhej mister nė spektaklin e bukurisė Mister-Internacional Kosova 2009.

“I dyshuari ėshtė arrestuar nėn dyshimin e bazuar se ka kryer veprėn penale marrje e ryshfetit nga neni 343 dhe tentim tė shpėrdorimit seksual duke keqpėrdorur pozitėn, autoritetin apo profesionin nga neni 200 i KPK-sė, ndaj qytetarit- viktimės”, tregojnė zyrtarė pėr media nga Policia e Kosovės.

Arrestimi i kėtij personi qė ka kėrkuar para dhe shėrbime seksuale nga njė qytetar i Gjakovės, ėshtė bėrė nga Drejtoria pėr Hetime tė Krimeve Ekonomike dhe Korrupsionit nė Prishtinė me urdhėr tė Prokurorisė, rreth orės 11 tė paradites.

Burime tė gazetės thonė se emri i organizatės joqeveritare ėshtė ”Arti” nga Gjakova dhe se Kreshnik H. ėshtė 28-vjeēar (1981).

”Viktima pas asaj qė i ka kėrkuar drejtori i kėsaj OJQ-je, ka paraqitur rastin nė polici, ku pas konsultave me Prokurorinė dhe me urdhėr tė prokurorit, ėshtė vendosur qė ai tė arrestohet”, thotė njė burim i gazetės.

Sipas kėtij burimi, i gjithė aksioni pėr arrestimin e Kreshnik H. ėshtė bėrė duke u simuluar i gjithė aksioni pėr dhėnien e tė hollave nga viktima pėr drejtorin e OJQ-sė.

“Policia ka arrestuar kėtė tė dyshuar duke simuluar tė gjithė ngjarjen me urdhėr tė prokurorit. Tė arrestuarit i janė dhėnė tė hollat e kėrkuara, ku e gjithė ngjarja ka qenė nėn pėrcjelljen e policisė. Pas kėsaj, ai edhe ėshtė arrestuar”, tregon ky burim.

Drejtorit tė OJQ ”Arti”, Kreshnik H., me urdhėr tė Prokurorisė Komunale nė Prishtinė, i ėshtė caktuar masa e ndalimit prej 48 orėsh nė polici.

Viktima qė kishte konkurruar pėr Mister Internacional Kosova 2009, sipas burimeve tė gazetės, nuk ka qenė i mitur.

Ky ėshtė rasti i parė i raportuar nė Kosovė qė tė rinj qė konkurrojnė pėr mister tė kenė telashe tė tilla. Shpeshherė, organizatorėt e spektakleve tė bukurisė pėr femra nuk i kishin mbajtur tė gjitha premtimet pėr vajzėn mė tė bukur tė zgjidhur gjatė ceremonisė.
Gazeta Expres

Ujgurėve nė Kinė iu ndalohet agjėrimi


Autoritetet Kineze tė Krahinės Xinjiang kanė lėshuar njė njoftim qė thotė se ēdo punėtor apo kuadro qė nuk hanė drekė gjatė kėtij muaji tė Ramazanit do ta humb punėn e tij.

Kjo ėshtė pjesė e fushatės sė autoriteteve kineze nė Xinjiang pėr ta detyruar popullin Ujgur pėr tė hequr dorė nga ritualet e tyre fetare gjatė muajit tė Shenjtė tė Agjėrimit.

"Dreka falas, qaj dhe kafe po u ofrohet punėtorėve nė departamentet dhe kompanitė qeveritare nėn moton "Pėrkujdesje nga qeveria". Por kjo duket tė jetė njė dredhi e pėrdorur nga ta pėr tė parė se kush po agjėron," tha Dixat Raxit, zėdhėnės i Kongresit Ujgur nė Botė.

Sipas tij, kuadrot e Partisė Komuniste Ujgure nė Xinjiang kanė qenė tė detyruar tė nėnshkruajnė "letrat e pėrgjegjėsisė" duke premtuar shmangien e agjėrimit dhe aktiviteteve tjera fetare. Ata gjithashtu janė pėrgjegjės pėr zbatimin e kėtyre politikave nė fushat e tyre tė veprimit, dhe do tė pėrballen me dėnime nėse dikush agjėron nė kėto fusha.

Pėr herė tė parė, Dilxat thotė se kjo fushatė ėshtė zgjeruar edhe tek anėtarėt nė pension tė Partisė Komuniste. Kuadrot aktuale duhet qė tė i vizitojnė ata pėr ti parandaluar ata pėr tė agjėruar. Nėse dikush shkel kėtė ndalim, udhėheqėsit vendas do tė mbahen pėrgjegjės dhe do tė dėnohen rėndė.

Pronarėt e restoranteve muslimane janė tė detyruar tė nėnshkruajnė njė dokument qė ti mbajnė lokalet e tyre tė hapura dhe tė vazhdojnė shitjen e alkoolit gjatė Ramazanit pėrndryshe do tu merren lejet e punės, tha ai.

Ujgurėt e arrestuar gjatė trazirave tė qershorit nė Urumqi gjithashtu po ndalohen pėr tė agjėruar; dhe kush provon tė agjėroj do tė ushqehet me forcė, ushqim ky qė pėrcillet me fyerje tė vazhdueshme, tha ai nė intervistėn dhėnė sajtit Epoch Times.

Imamėt e xhamive janė tė detyruar tė predikojnė se agjėrimi ėshtė njė "veprimtari feudale" dhe e dėmshme pėr shėndetin, thotė Dilxat.
Pėrndryshe, do tu merren certifikatat e tyre fetare.

Nė lidhje me vizitėn e presidentit tė Partisė Komuniste nė Xinjiang, Dilxat tha: "Gjendja nė Xinjiang nuk ėshtė kthyer ende nė normale. Nė vend se tė kėrkonte nga Hanėt Kinez respektimin e fesė dhe kulturės sė popullit Ujgur, Hu Jintao inkurajoi pėrdorimin e trupave ushtarake pėr tė shtypur edhe mė tej dhe pėr tė kufizuar liritė fetare tė Ujgurėve. Regjimi komunist shpesh flet pėr bisedimet pėr "ruajtjen e stabilitetit", por ēka ata bėjnė ėshtė gjithmonė e ndryshme nga ajo qe e thonė. Ata nė tė vėrtetė po e prishin stabilitetin.

Reporteri i sajtit Epoch Times kontaktoi me Komisionin Shtetėror pėr Ēėshtje Etnike pėr tė parė se nėse kėto kufizime tė pretenduara nga Dilxat janė tė sakta, ose ēfarė qėndrimi zyrtar kishin ata pėr Ramazanin. Por nga ky Komision nuk u fol pėr kėto ēėshtje, dhe nė vend tė kėsaj iu dhanė dy numra ku ai do tė mund tė thėrriste pėr tė mėsuar mė shumė. Tė dy numrat ishin vazhdimisht tė zėnė, dhe kur ai thirri prapa nė Komisionin Shtetėror telefoni iu mbyll. /theEpochTimes
Mesazhi.com

Llapjani_HH
04-09-09, 17:15
Iftari i Obamės - Mungojnė muslimanėt


Presidenti i SHBA-ve shtroi njė iftar pėr tė festuar muajin e shenjtė tė ramazanit, po gjersa ai pėrdori kėtė rast pėr tė lavdėruar muslimanėt amerikan pėr kontributin nė shoqėri, mungesa e liderėve musliman ishte tejet prezente.

"Sė bashku kemi pėrgjegjėsi tė ēojmė pėrpara angazhimin e bazuar nė interesin dhe respektin e ndėrsjellė. Ky ėshtė njė nga pėrkushtimet e mia fundamentale si president edhe brenda edhe jashtė vendit. Kjo ėshtė kryesore pėr njė fillim tė ri, qė unė kam kėrkuar mes SHBA-sė dhe muslimanėve kudo nė botė. Ky ėshtė njė pėrkushtim qė ne mund ta ripėrtėrijmė edhe njėherė gjatė kėsaj periudhe tė shenjtė", ka thėnė Obama gjatė darkės.

Ky iftar nė Shtėpinė e Bardhė u pėrdor pėr tė nderuar kontributin e muslimanėve pėr kulturėn amerikane.

Por, ndėrsa fjalėt e lavdėrimit vazhdonin, mungesa e udhėheqėsve tė komuniteteve muslimane dukej e madhe nė kėtė iftar.

Krerėt nga Kėshilli pėr Marrėdhėnie Amerikano Islame (CAIR), e qė ėshtė grupi me i madh musliman pėr tė drejtat civile dhe mbrojtjen e muslimanėve nė Amerikė thonė se nuk morėn pjesė nė iftar pėr shkak se nuk ishin tė ftuar.

Pėrveē kėsaj organizate edhe shumė organizata tė tjera nuk kishin marrė ftesė pėr iftarin nė Shtėpinė e Bardhė.

Tjetėr befasi ėshtė se gjersa udhėheqėsit e muslimanėve munguan, ambasadori Izraelit nė Uashington dhe njė grup nga rabinėt hebrenj ishin tė ftuar.

Udhėheqėsit musliman paralajmėruan se mos ftesa e tyre sinjalizon njė vazhdim tė politikave tė ish-presidentit Bush, i cili shmangej shumė nga takimet me muslimanėt.

Derisa Obama po vazhdon me premtime pėr tu angazhuar pėr rregullim tė marrėdhėnieve me muslimanėt, premtimet e tij mbesin tė pazbatuara.

Deri tani ai ende nuk ėshtė takuar me udhėheqėsit musliman pėr tė dėgjuar prej tyre dhe pėr tė ju adresuar shqetėsimeve tė tyre.

"Ne frikohemi se kjo shėnon njė pėrsėritje tė politikave tė mos angazhimit tė presidentit Bush me komunitetin tonė," tha pėr Aljazeera Nihad Avad Drejtor Ekzekutiv i CAIR-it.

"Nėse e njėjta qasje ndaj komunitetit tonė vazhdon, kam frikė se nuk do tė ketė asnjė shpresė pėr ndryshim."
Mesazhi.com

Llapjani_HH
05-09-09, 16:24
MPB e Serbisė dhe EULEX nėnshkruajnė Protokollin e bashkėpunimit gjatė shtatorit?

Beograd.- Ministria Punėve tė Brendshme (MPB) e Serbisė pritet qė gjatė shtatorit ta nėnshkruajė Protokollin mbi bashkėpunimin me Misionin EULEX nė Kosovė, si "edhe njė kanal tč bashkėpunimit", pas ndryshimit tė strukturės sė prezencės ndėrkombėtare nė Kosovės, njoftojnė mediat serbe.

Shefi i Byrosė pėr Punė tė Jashtme dhe Integrime evropiane i MPB tė Serbisė, Drazhen Maraviq ka deklaruar pėr mediat serbe se fjala ėshtė pėr ēėshtjen teknike, sepse kontaktet dhe bashkėpunimi veē ekzistojnė prandaj nevojitet formalizimi i tyre.

“Nga njėra anė EULEX ka mandat qė t’i ushtrojė disa punė nė fushėn e sigurisė dhe zbatimin e ligjit nė territorin e Kosovės, e ne, nga ana tjetėr, tashmė kemi pasur bashkėpunim me UNMIK dhe nuk ka arsyeje tash tė mos bashkėpunojmė edhe me UNMIK edhe me EULEX”, ka saktėsuar Maraviq, dhe ka shtuar se nėnshkrimi i tij pritet gjatė shtatorit.
Ai ka shtuar se propozimi konkret i tekstit ėshtė dėrguar nga pala serbe, ndonėse iniciativa ka qenė e dyanshme dhe ka rikujtuar se edhe bashkėpunimi me UNMIK “ka qenė i shprehur me njė tekst qė e kanė nėnshkruar Qeveria e Serbisė e MPB me UNMIK”.

„Kur u bėnė ndryshimet e strukturės sė prezencės ndėrkombėtare nė Kosovė, ishte e logjikshme qė bashkėpunimit ekzistues t’i shtohet edhe njė kanal – midis policisė tonė dhe EULEX-it. Aty s’ka pasur asgjė kontestuese, bashkėpunohet nė fushėn e kompetencave tė kėtij Misioni si pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare qė ka marrė pėrgjegjėsi pėr sigurinė nė territorin e Kosovės”, saktėson Maraviq.

Sipas fjalėve tė tij, me EULEX janė mbajtur shumė takime nė shkallė tė ndryshme, si tė drejtorisė ekzistuese bashkėrenduese pėr Kosovėn ashtu edhe nė nivel tė policisė, janė kėmbyer informatat... Maroviq vė nė dukje se fjala ėshtė pėr njė aranzhman tipik pune qė lidhet nė fushat e tilla.

Ministri serb i policisė, Ivica Daēiq nė fillim tė gushtit paralajmėroi nėnshkrimin e Protokollit mbi bashkėpunimin me EULEX dhe ka rikujtuar faktin se marrėveshja e nėnshkruar mė herėt mbi bashkėpunimin policor tė MPB dhe UNMIK-ut qė nė tė vėrtetė ėshtė vetėm protokoll mbi bashkėpunimin e domosdoshėm operativ. Daēiq ka cekur se ėshtė e domosdoshme qė kontrolli i “linjės administrative me Kosovėn” tė jetė i mirė e qė, sikurse ka nėnvizuar, ėshtė esenca e Protokollit me EULEX.

Daēiq pat cekur atėherė se Protokolli mbėshtetet nė Rezolutėn 1244, nė vendimet pėrkatėse tė BE dhe ėshtė nė harmoni me Raportin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB prej gjashtė pikave, qė tashmė u ėshtė prezantuar qytetarėve.
RTK

Zannier: UNMIK-u nuk do tė largohet nga Kosova


Shefi i misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė, Lamberto Zanier, ka theksuar se UNMIK-u e ka mbėshtetjen e tė gjitha shteteve anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Nė kėtė aspekt, ai ka thėnė se UNMIK-u vetė nuk do tė largohet nga Kosova, megjithėqė kėtė e kėrkojnė autoritetet nė Prishtinė.

“Mė shqetėson situata nė veri tė Kosovės”, i ka thėnė Zanier gazetės beogradase Danas. Ai ka shtuar se “kthimi i tė zhvendosurve, nė tė cilin po punojnė shqiptarėt, nuk bėn ta rrezikojė stabilitetin, ndėrsa serbėt kanė tė drejtė tė kthehen nė pjesėn jugore tė Mitrovicės”. Ai shton se pėr serbėt e Kosovės “do tė ishte mirė qė tė dalin nė zgjedhjet lokale nė nėntor”.
KTV

Grafitė nacionaliste serbe nė shtėpitė e shqiptarėve


Pėrfaqėsuesi i lagjes veriore “Kroi i Vitakut”, Musa Haliti, tė shtunėn nė mėngjes, ka vėrejtur nė muret e jashtme dhe tė brendshme tė shtėpisė sė pa meremetuar tė Agim Vitakut, e cila gjendet nė kėtė lagje, grafitė nacionaliste, tė shkruara gjuhėn serbe dhe nė alfabetin cirilik.

Haliti tha se rreth orės nėntė tė mėngjesit, bashkė me Hashim Behramin, ka shkuar pėr tė kontrolluar shtėpinė e Agimit, meremetimin e sė cilės ekstremistėt serbė po e kundėrshtojnė duke bėrė pengesa tė ndryshme dhe me atė rast ka vėrejtur nė muret e jashtme dhe tė brendshme grafitė nacionaliste tė shkruara me ngjyra tė ndryshme.

Grafitėt e shkruar kishin pėrmbajtje po ashtu tė ndryshme, siē janė “Srbia”, “Kjo ėshtė e jona”, “Po vijmė”, “Kosova ėshtė Serbi”, “EULEX shko nė shtėpi” etj., si dhe ishte vizatuar simboli serb me katėr “S” dhe ishte vizatuar portreti i Shahin Vitakut, babai i pronarėve Vitaku qė po u rindėrtohen shtėpitė, me shajkaēė dhe kokardė nė tė, thuhet nė njė komunikatė tė Zyrės pėr Informim tė Komunės sė Mitrovicės.

Haliti, tha po ashtu se nė ndėrkohė aty kishte arritur njė patrullė e policisė sė Kosovės, e cila nuk dinte asgjė pėr grafitet dhe se e kishte njoftuar pėr rastin drejtorin e Drejtorisė pėr Shėrbime Publike dhe Infrastrukturė, Rasim Veseli.

“Kėto janė provokime tė ekstremistėve serbė, tė cilėt qė prej fillimit po mundohen tė na pengojnė nė rindėrtimin e shtėpive tona, por nuk do tė kenė sukses.. Ne jemi tė gatshėm tė vazhdojmė tutje dhe kurrsesi nuk do tė ketė kthim prapa”, tha Haliti.

Drejtori i Drejtorisė pėr Shėrbime Publike dhe Infrastrukturė, Rasim Veseli, me tė dėgjuar pėr rastin ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe e ka dėnuar kėtė provokim tė ekstremistėve serbė.

“Shkrimi i grafiteve ėshtė nė vazhdėn e provokimeve dhe problemeve qė disa serbė tė lagjes po i shkaktojnė, fatbardhėsisht ata janė njė pakicė minore, sepse tė tjerėt banorė nuk po ju bashkėngjiten, me qėllim qė tė pengojnė procesin e kthimit tė shqiptarėve nė pronat e tyre. Kėto pėrpjekje mjerane dhe kėrcėnime tė ekstremistėve serbė nuk do tė kenė sukses kurrsesi. Ne jemi duke i zbatuar me pėrpikėri planet tona pėr rindėrtim dhe do tė vazhdojmė tė hėnėn punėn normalisht, kuptohet nėse nė ndėrkohė nuk do tė ketė probleme”, tha Veseli.
Telegrafi

Kosova pret ambasadė, Maqedonia investitorė serb


Autoritetet e Shkupit sė paku edhe pėr gjysmė viti do ta prolongojnė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn.

Autoritetet e Shkupit sė paku edhe pėr gjysmė viti do ta prolongojnė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn, sepse presin qė disa kompani tė njohura serbe sė shpejti tė investojnė nė Maqedoni, njofton gazeta "Vreme", duke u thirrur nė burime tė besueshme brenda disa qarqeve nė Shkup dhe Beograd.

Sipas gazetės kjo mundėsi ėshtė paralajmėruar pas vizitės sė fundit tė kryeministrit Gruevski nė Beograd nė tė cilėn kanė marrė pjesė dhjetėra biznesmenė maqedonas nga Maqedonia. "Nė kėtė takim ėshtė thėnė se kompanitė serbe janė tė gatshme tė hyjnė nė tregun maqedonas, nėse Maqedonia nuk i vendos marrėdhėniet diplomatike me Kosovėn", shkruan gazeta.

Analisti, Albert Musliu thekson se Qeveria e Maqedonisė nė periudhėn e fundit nė mėnyrė aktive ėshtė duke punuar nė pėrmirėsimin e marrėdhėnieve me Beogradin edhe nė planin ekonomik, nė llogari tė marrėdhėnieve me Kosovėn.

"Kjo aspak nuk ėshtė mirė nėse merret parasysh fakti se Kosova ėshtė njėra nga shtetet e rralla me tė cilat Maqedonia realizon suficit nė shkėmbimet tregtare. Nuk mendoj se pėr ne Serbia ėshtė njė "parajsė investuese", sepse edhe vet kėrkon investime tė huaja", ka thėnė Musliu.

Derisa zėvendėskryeministri Abdilaqim Ademi nė intervistėn pėr gazetėn kosovare "Epoka e Re" ka thėnė se shumė shpejt do tė vendosen marrėdhėniet midis dy vendeve, shefi i diplomacisė maqedonase, Antonio Milloshoski gjatė kėsaj jave ka refuzuar tė pėrgjigjet rreth ēėshtjes sė zvarritjes sė vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn.

Autoritetet zyrtare pranė presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu kanė theksuar pėr agjecinė e lajmeve INA se presin vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Shkupin dhe hapjen e ambasadės sė Maqedonisė nė Prishtinė, e cila aktualisht vepron si zyrė pėr ndėrlidhje. (INA)
Mesazhi.com

Llapjani_HH
05-09-09, 16:25
Zgjidhja brenda muajit?


Ambasadori i SHBA’sė nė Prishtinė, Christopher Dell dhe Shefi i ICO’sė, Pieter Feith, kanė takuar tė premten Presidentin Fatmir Sejdiu dhe Kryeministrin Hashim Thaēi. Ata kanė biseduar rreth ēėshtjes sė bashkėpunimit policor mes EULEX’it dhe Beogradit. Zyrtarėt europianė presin qė njė zgjidhje e kėnaqshme tė arrihet brenda kėtij muaji.

Pėrfaqėsuesi special i Bashkimit Europian nė Kosovė, Pieter Feith, dhe krerėt e institucioneve, Presidenti Fatmir Sejdiu dhe Kryeministri Hashim Thaēi, janė duke zhvilluar konsultime intensive pėr tė parė se a ka mundėsi tė gjendet njė zgjidhje pėr vendosjen e bashkėpunimit policor mes EULEX’it dhe Beogradit, e cila do tė ishte e pranueshme pėr Prishtinėn zyrtare, ka thėnė tė premten pėr Express, njė zyrtar i BE’sė, me kusht anonimiteti.

Sipas zyrtarit europian, aktualisht tė gjitha opsionet janė tė hapura pėr tė arritur te formula e pėrshtatshme.

Ai ka thėnė se ėshtė prioritet i Bashkimit Europian qė zgjidhja pėr aranzhime teknike mes EULEX’it dhe autoriteteve serbe tė arrihet gjatė kėtij muaji.
Njė takim i paparalajmėruar pėr media mes Feith’it dhe Sejdiut e Thaēit ėshtė mbajtur edhe tė premten, nė Zyrėn e Presidentit tė Kosovės. Aty ka marrė pjesė edhe Ambasadori i SHBA’ve nė Kosovė, Christopher Dell.
Shefi i EULEX’it, Yves de Kermabon, nuk ėshtė ftuar nė kėtė mbledhje.
Zėdhėnėsi i Presidentit, Xhavit Beqiri ka thėnė se ky takim mes kėtyre zyrtarėve ka qenė rutinor.

I pyetur pėr zhvillimet rreth bashkėpunimit policor mes Misionit tė BE’sė dhe Beogradit, ai ka pėrsėritur qėndrimin e udhėheqėsve kosovar.
“Nė emėr tė Kosovės marrėveshje tė tilla bashkėpunimi mund tė nėnshkruajnė vetėm institucionet e Kosovės. Njėkohėsisht ėshtė gjithmonė dera e hapur pėr bashkėpunim. Ne kemi bashkėpunim tė mirė me ICO’nė, EULEX’in dhe gjithė mekanizmat tjerė ndėrkombėtar”, ka thėnė Beqiri pėr Express, tė premten.

Mbajtjen e kėtij takimi e ka konfirmuar edhe Zėdhėnėsi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Andy McGuffie.

“ICO dhe institucionet e Kosovės pajtohen se ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė ketė mekanizma tė duhur pėr tė forcuar sundimin e ligjit nė Kosovė. Ėshtė e qartė se EULEX’i ka nevojė tė ketė mjetet pėr tė kryer punėn e vet. Do tė vazhdojnė pėrpjekjet pėr tė gjetur shtegun e duhur pėr kėtė, me tė cilin secili do tė ndihej rahat”, ka thėnė ai.

Qėndrimi i liderėve kosovar i pėrsėritur nė vazhdimėsi gjatė dy javėve tė fundit ėshtė se marrėveshje qė kanė tė bėjnė me Kosovėn mund tė nėnshkruajnė vetėm pėrfaqėsuesit e institucioneve shtetėrore tė vendit.
Nė mesin e zyrtarėve europianė nė Prishtinė spekulohet se zyrtarizimi i bashkėpunimit pėr shkėmbim tė informatave policore mes EULEX’it dhe Beogradit mund tė bėhet edhe pa nėnshkrim tė palėve.

Institucionet e Kosovės kanė refuzuar debatin pėr protokollin policor, por tani diplomatėt europianė nuk e pėrmendin mė kėtė fjalė qė ka nxitur debat polemizues deri nė nivel emocional.

Ndryshe, pėr dallim prej zyrtarėve kosovarė dhe atyre europianė, pėrfaqėsuesit e Qeverisė amerikane nuk janė deklaruar asnjėherė, publikisht, pėr bashkėpunimin EULEX-Serbi.
Gazeta Expres

Nuk e pranon akuzėn


Fazli Sejdiu ka dalė tė premten para gjyqtarit tė procedurės paraprake, duke kundėrshtuar akuzėn me tė cilėn e ngarkon prokurori i ēėshtjes Osman Mehmeti. “Nuk jam fajtor pėr kėto vepra penale dhe nuk e pranoj fajėsinė”, ėshtė shprehur Fazli Sejdiu para gjyqtarit tė procedurės paraprake, Sylejman Hajredini, nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė. Sipas akuzės sė pėrpiluar, e tė cilėn e posedon edhe Express, ky 20 vjeēar, nė qershor tė vitit tė kaluar, ka tentuar ta vrasė Kryeministrin Hashim Thaēi dhe nė tė njėjtėn kohė ka pasur armė pa leje.

Por, derisa prokurori, pala e paditur dhe avokatėt e tyre, shumica tė caktuar sipas detyrės zyrtare, kanė marrė pjesė nė kėtė seancė, ka munguar Tomė Gashi, i cili ėshtė mbrojtės ligjor dhe kėshilltar pėr ēėshtje juridike i Kryeministrit Hashim Thaēi “Ju kam thėnė se nuk mė ka ardhur asnjė ftesė dhe pėr kėtė arsye nuk kam ēfarė kėrkoj nė njė seancė qė nuk mė kanė ftuar”, thotė avokati Gashi pėr Express.

Ndėrkohė, derisa ka kundėrshtuar dy akuzat pėr tentim-vrasje dhe armė mbajtje pa leje, avokati Shefqet Bytyci, mbrojtės ligjor i Fazli Sejdiut, ka pranuar se klienti i tij mund tė akuzohet pėr vjedhje nė tentativė. Kėtė e ka pranuar edhe vetė Fazli Sejdiu, i cili nė deklaratėn e dhėnė nė prokurori ka treguar tėrė rrugėn qė ka bėrė mė 6 qershor tė vitit tė kaluar, pėrfshirė edhe tentimin pėr tė vjedhė.

ha as letra”, thotė Bytyci pėr Express, duke qenė i bindur se gjyqtari i procedurės paraprake nuk do ta konfirmojė akuzėn aktuale. “Ose duhet qė ky rast tė mos konfirmohet ose duhet qė akuza tė ndryshohet. Kjo pėr faktin se nuk ka asnjė provė. Pėrndryshe, vetė policia nė denoncimin e parė tė rastit e ka paraqitur si tentim vjedhje”, shprehet avokati Shefqet Bytyci.

“Krejt ēfarė ka pasur atė natė klienti im, ka qenė njė paketė me cigare dhe njė telefon celular. Asgjė tjetėr. Kurse prokurori e akuzon pėr armėmbajtje pa leje, ndėrkohė qė nuk ka prova”, shpjegon Bytyci pėr Express.

Sė bashku me tė dyshuarin kryesor pėr kėtė rast, nė kėtė seancė janė paraqitur edhe tre personat e tjerė tė dyshuar pėr dhėnie ndihmė Fazli Sejdiut, pas plagosjes sė tij nga rojet e Kryeministrit Thaēi.
Ata janė pėrfaqėsuar nga avokatė tė caktuar sipas detyrės zyrtare, tė cilėt janė shprehur tė habitur me kėtė akuzė tė pėrpiluar nga prokurori Osman Mehmeti.

“Nuk ka asnjė provė, asnjė fakt nuk i materializon dispozitat e aktakuzės. Mjerisht tė akuzuarit nuk mund tė angazhojnė as avokatė”, thotė Ramė Dreshaj, avokat i caktuar sipas detyrės zyrtare pėr tė mbrojtur Kushtrim Gecin.

“Avokatėt, sipas detyrės zyrtare, angazhohen aty pėr aty. Krejt ēfarė munda tė bėj nė kėtė rast ėshtė fal asaj ēka dimė nga mediet”, thotė Dreshaj pėr Express.

Sa i pėrket aktakuzės, nė tė shkruan se nė natėn e 6 qershorit tė vitit tė kaluar, rreth orės 23 e 15 minuta, Fazli Sejdiu me dashje ka dashur tė privojė nga jeta Kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaci.

“Ai ka kaluar rrethojėn 4-5 metra tė lartė duke hipur nė ballkonin prej 2-3 metra, i pajisur me armė zjarri tė tipit tė panjohur dhe me njė shkop 25 centimetra, ka dashur tė futet pėrmes dritares nė shtėpinė e Kryeministrit”, thuhet nė aktakuzė.

“Duke ecur nėpėr ballkon, ai ėshtė vėrejtur nga roja i sigurimit i cili i ka thėnė ‘ndalu’, por i pandehuri nuk ėshtė ndal dhe kthehet nė drejtim tė rojės”, vazhdon mė tej aktakuza.

Sipas kėtij dokumenti, nė atė rast, roja shtie njė herė nė ajėr, por pasi dėgjon njė tė shtėnė nė drejtim tė tij, nga ku ka qenė i kthyer i pandehuri Fazli Sejdiu, atėherė sigurimi i Kryeministrit shtie nė drejtim tė kėtij personi duke e qėlluar nė pjesėn e djathtė tė krahut tė dorės.

“Duke i rrjedhur gjak nga dora, i pandehuri vazhdon rrugėn nėpėr ballkon, kalon rrethojėn aty ku kishte hyrė dhe largohet nėpėr oborret e shtėpive tė tjera nė drejtim tė veriut rreth 100 metra dhe kur vėren 2 -3 persona, kthehet mbrapa nė drejtim tė rrugės kryesore te ura e Arbėrisė”, saktėson akuza e prokurorisė.

Sa i pėrket personave tė tjerė, Alban Geci, Kushtrim Geci dhe Orges Prelvukaj, prokuroria i ngarkon ata pėr bashkėkryerje tė veprės panel dhe moslajmėrim tė kryerėsit tė saj.

“Fazli Sejdiu nė natėn kur ka ndodhur ngjarja i ka thirr ata nė telefon duke iu treguar rastin dhe iu ka kėrkuar ndihmė. Ata janė takuar nė qytezėn ‘Pejton’ dhe nuk e kanė lajmėruar rastin”, thuhet nė kėtė dokument.

Sipas aktakuzės, tė nesėrmen paradite Fazli Sejdiu ka shkuar te shtėpia e Alban dhe Kushtrim Gecit, tė cilėt sė bashku kanė shkuar nė njė shtėpi tė pabanuar, pronė e kėtyre dy tė fundit.

“Edhe pse i pandehuri Sejdiu u kishte treguar kėtyre tė dyve pėr rastin, ata e kanė strehuar dhe pas njė kohe tė tre janė larguar nga aty”, thuhet nė aktakuzėn e prokurorisė.

Nė kėtė dokument janė tė pėrfshirė edhe emrat e personave, tė cilėt prokuroria i kėrkon tė dėshmojnė nė lidhje me kėtė rast, nė mesin e tė cilėve qė nga koha kur ka ndodhur rasti e deri mė tash, disa prej tyre kanė vdekur.
Pėr konfirmimin ose jo tė kėsaj aktakuze, palėt duhet tė presin disa ditė derisa gjyqtari tė marrė njė vendim.
Gazeta Expres

Oqeani
05-09-09, 18:48
17 turistė tė mbytur nė Liqenin e Ohrit


Sipas agjencive, janė tė paktėn 17 persona tė mbytur nė Liqenin e Ohrit, nė afėrsi tė autokampit “Eleshec”, ndėrsa lundronin me anijen turistike “Ilinden”. Konsiderohet se numri i viktimave mund tė jetė mė i madh sepse nė anije, sipas tė dhėnave tė para, jozyrtare, gjendeshin rreth 50 turistė nga Bullgaria.

Llapjani_HH
06-09-09, 16:19
BE-ja e vendosur pėr protokollin

Zėvendėsshefi i Departamentit suedez pėr Bashkimin Evropian, Lars Wahlund, i tha BBC-sė se protokolli i bashkėpunimit ndėrpolicor ndėrmjet EULEX-it dhe Beogradit zyrtar do tė nėnshkruhet sė shpejti.

Ai tha se nė Bruksel nuk ka vullnet pėr ndryshim tė asnjė pjese tė protokollit.

Sipas tij, ajo ėshtė marrėveshje teknike ndėrmjet BE-sė dhe Beogradit pėr bashkėpunimin pėrreth kufirit.

Zoti Wahlund shfaqi bindjen e tij se BE-ja do ta ndryshojė qėndrimin e Prishtinės zyrtare ndaj protokollit pėrmes bisedimeve dhe dialogut.

Autoritetet nė Prishtinė kanė ripėrsėritur qėndrimin e tyre se debatet pėr protokollin EULEX-Serbi janė tė mbyllura, por thonė se do tė vazhdojnė bashkėpunimin me misionet ndėrkombėtare nė Kosovė.

Ndėrkohė misioni i EULEX-it ka paralajmėruar nėnshkrimin e dy protokolleve tė tjera, atė tė doganave dhe tė drejtėsisė.

Ēėshtjen e protokollit pėr policinė zėvendėsshefi i departamentit suedez pėr BE-nė e cilėsoi tė jetė nė interes tė Prishtinės zyrtare.

Ai nėnvizoi se udhėheqėsit politikė tė Kosovės kanė qenė nė dijeni tė plotė pėr tė gjitha bisedimet e misionit evropian pėr drejtėsi dhe polici me Beogradin pėr protokollet.

Me zotin Wahlund bisedoi korrespondenti i BBC-sė nė Prishtinė, Arbėr Vllahiu, dhe fillimisht e pyeti nėse pėr shkak tė qėndrimit refuzues tė Prishtinės bisedimet pėr marrėveshjet me Beogradin kanė arritur nė njė pikė tė vdekur.

Z. Wahlund: Nuk mendoj ashtu. Mė lejoni qė tė them diēka para se t'i pėrgjigjem pyetjes suaj.
Duhet tė fillojmė me incidentin dhe sulmet mbi EULEX-in.
Ne jemi tė shqetėsuar pėr kėtė dhe presim nga qeveria e Kosovės qė tė gjejė pėrgjegjėsit dhe t'i nxjerrė ata para drejtėsisė. Kjo ėshtė pėrgjegjėsi e autoriteteve tė Kosovės.

Sa i pėrket protokollit tė policisė ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė, ne e shohim kėtė si njė marrėveshje teknike ndėrmjet Bashkimit Evropian dhe Serbisė.

Ne gjithashtu e dimė se qeveria e Kosovės ka premtuar qė tė mbėshtesė EULEX-in nė punėn e tij dhe, gjithashtu, mendojmė se protokollet teknike janė vėrtetė nė interes tė Kosovės. Kjo ka tė bėjė me bashkėpunimin pėrgjatė kufijve, tė cilėt Serbia nuk i njeh.

Dhe kėto protokolle, nėse qeveria e Kosovės i merr parasysh, janė nė tė mirė tė Prishtinės.
Gjatė bisedimeve pėr protokollin e policisė qeveria nė Prishtinė ka qenė plotėsisht e informuar pėr tė gjitha hapat dhe ne shpresojmė se qeveria nė Prishtinė do t'i ēojė gjėrat pėrpara. Ne mendojmė se ėshtė e rėndėsishme qė protokolli tė nėnshkruhet dhe mendoj se BE-ja ėshtė e gatshme tė ecė pėrpara nė kėtė ēėshtje. Gjithashtu nuk mund tė jetė nė interes tė qeverisė nė Prishtinė qė tė jetė nė kundėrshtim ose nė konflikt me BE-nė rreth kėsaj ēėshtjeje.

BBC: Kur e pėrmendėt incidentin nė Prishtinė dhe Lėvizjen Vetėvendosja, zoti Wahlund, a nuk e besoni se incidenti ishte pasojė e protokolleve qė pėr qytetarėt nuk ishin shumė tė kuptueshme?

Z. Wahlund: Mund tė jetė ashtu. Por, ata qė qėndrojnė prapa kėtyre sulmeve, kanė protestuar edhe mė parė dhe, me sa e kuptoj unė, duan qė tė gjithė ndėrkombėtarėt tė largohen nga Kosova. Nuk mendoj se kjo ėshtė nė interes tė Kosovės dhe, gjithashtu, nuk mendoj se ky mendim pėrkrahet nga qeveria e Kosovės. Mendoj se Kosova si njė shtet nė fillimet e saj me kėtė status, ka nevojė pėr ndihmė dhe mbėshtetje nga bashkėsia ndėrkombėtare. Dhe ne jemi tė pranishėm atje pėr tė ofruar mbėshtetje.

BBC: Ju thatė se Prishtina zyrtare ishte nė dijeni tė plotė tė bisedimeve pėr protokollet me Beogradin. Por zyrtarėt nė Prishtinė thonė se nuk janė nė dijeni tė ndonjė bisede politike me Serbinė dhe se nuk janė nė dijeni tė plotė pėr kėto protokolle qė pritet tė nėnshkruhen?

Z. Wahlund: Kėtė pyetje duhet t'ia adresoni qeverisė nė Prishtinė. Unė vetėm mund tė them se ne si Bashkim Evropian, pėrfaqėsuesit tanė ndėrkombėtarė nė Prishtinė, e kanė njoftuar qeverinė e Kosovės.

BBC: E kanė informuar plotėsisht?

Z. Wahlund: Plotėsisht.

BBC: Pėr ēdo gjė qė ėshtė bėrė me Beogradin?

Z. Wahlund: Po.

BBC: Zoti Wahlund, Prishtina zyrtare kėmbėngul se tė gjitha debatet pėr protokollet janė tė mbyllura. Si mendoni ta ndryshoni kėtė qėndrim tė saj?

Z. Wahlund: Natyrisht qė do ta ndryshojmė pėrmes bisedimeve me ta, pėrmes dialogut. Sėrish nuk e mendoj se ėshtė nė interes tė Prishtinės qė tė mos i zgjidhė kėto opinione tė ndryshme.

BBC: A do tė thotė kjo se do tė ndryshoni protokollet, do tė ndryshoni ndoshta emėrtimin e tyre, ose thjesht diēka qė ta bindni Prishtinėn qė tė ecė mė tutje?

Z. Wahlund: Nuk mendoj se ndryshimi i protokollit ėshtė rruga e drejtė sepse ai ėshtė marrėveshje teknike ndėrmjet BE-sė dhe Beogradit pėr bashkėpunimin pėrreth kufirit. Rruga pėrpara ėshtė tė sqarojmė, tė bisedojmė dhe tė bindim qeverinė nė Prishtinė.

BBC: Pra, ju po thoni se nuk ka ndryshime por do t'i bindni autoritetet nė Prishtinė se kjo ėshtė e drejtė?

Z. Wahlund: Ne jemi kryesues tė Bashkimit Evropian dhe flasim nė emėr tė tij. Ju e dini qė BE-ja ka 27 vende anėtare. Mėnyra se si unė e lexoj disponimin e BE-sė, ėshtė se nuk ka absolutisht vullnet pėr tė ndryshuar protokollin.

BBC: Por nėse Prishtina nuk e ndryshon qėndrimin e saj, a do tė bėni ndonjė presion mbi tė qė ta mundėsojė nėnshkrimin e protokollit?

Z. Wahlund: Presioni qė mund tė bėjmė ėshtė tė bisedojmė me ta. Nuk dua tė spekuloj shumė. Kur zyrtarėt nė Prishtinė tė ulen e ta shohin kėtė ēėshtje, nuk mendoj se ėshtė nė interes tė tyre qė tė jenė nė konflikt me BE-nė rreth kėsaj ēėshtjeje.

BBC: Pra, ju thoni se BE-ja ėshtė pėrkushtuar fuqishėm qė t'i nėnshkruajė kėto protokolle?

Z. Wahlund: Po, ashtu mendoj. Unė kėshtu e kutpj kėtė ēėshtje.

BBC: Kur mendoni se do tė nėnshkruhet protokolli?

Z. Wahlund: Nuk mund tė them me saktėsi se kur por, ashtu si e kam kuptuar unė, kjo do tė bėhet nė njė tė ardhme jo fort tė largėt.

BBC: Dhe sė fundi, nėse Prishtina nuk e ndryshon qėndrimin e saj, nėse ju vazhdoni tė thoni se BE-ja ėshtė e pėrkushtuar pėr tė nėnshkruar protokollet me Beogradin, a nuk po rrezikojmė kėshtu qė tė pėrshkallėzohet situata e sigurisė nė Kosovė?

Z. Wahlund: Bashkėsia ndėrkombėtare, posaēėrisht Bashkimi Evropian ėshtė nė Kosovė pėr tė ndihmuar dhe Kosova ka aspirata evropiane . Protokollet janė nė interes tė Kosovės dhe mendoj se do tė kemi mundėsi qė ta zgjidhim kėtė ēėshtje.
BBC Albanian

Llapjani_HH
06-09-09, 16:20
Prishtina zyrtare po diskuton pėr protokollin

Presioni ndėrkombėtar duket t’i ketė detyruar krerėt e shtetit, presidentin Sejdiu dhe kryeministrin Thaēi tė ulen dhe tė diskutojnė pėr modalitetet pėr tė gjetur zgjidhje pėr vendosjen e bashkėpunimit ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė, e cila do tė ishte e pranueshme pėr Prishtinėn zyrtare.

Sejdiu e Thaēi edhe pse e kanė deklaruar tė mbyllur debatin pėr kėtė ēėshtje, ata dje janė takuar me shefin e ICO-sė Pieter Faith dhe me ambasadorin amerikan nė Prishtinė, Christopher Dell.

Merret vesh se thelb i takimit ka qenė nėnshkrimi i protokollit nga ELUEX-i me Serbinė.

Zyrtarė qeveritarė nuk kanė pranuar tė jetė zhvilluar ndonjė takim i veēantė. Ata kanė thėnė se takimi ka qenė rutinė, por nuk kanė pranuar tė prononcoheshin pra mediave. Por merret vesh se njė takim i tillė pritet tė zhvillohet edhe gjatė javės sė ardhshme.

Derisa pėrfaqėsuesi special i Bashkimit Evropian nė Kosovė, Pieter Feith, po bisedon pėr zgjidhjen e kėtij problemi me udhėheqės tė shtetit, kryesuesja e Bashkimit Evropian, Suedia, ka kritikuar sjelljet e Qeverisė sė Kosovės dhe kundėrshtimet e kėsaj qeverie pėr protokollin e EULEX-it me Serbinė, duke thėnė se kėto sjellje nuk i pėrmbushin aspiratat evropiane tė Kosovės.

Zėdhėnėsja e Ministrisė sė Jashtme e shtetit kryesues tė BE-sė Suedisė, Cecilia Julin, i ka deklaruar “Kohės ditore”, sė shtetet e Bashkimit Evropian, presin qė Kosova tė bashkėpunojė me BE-nė. “Ne presim qė Kosova, si njė vend me aspirata evropiane, tė ketė bashkėpunim tė plotė me BE-nė. Ėshtė vėshtirė tė mendohet sė sjelljet e fundit tė Qeverisė sė Kosovės, janė nė shėrbim tė kėtyre aspiratave”, ka thėnė zėdhėnėsja e ministrit tė Jashtėm suedez, Carl Bildt, Cecilia Julin.

Pėrfaqėsues tė misionit tė Bashkimit Evropian pėr forcimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė ritheksojnė se nuk kanė ndėrmend tė lėnė anash Prishtinėn zyrtare lidhur me nėnshkrimin e tė tė ashtuquajturve aranzhime teknike me Serbinė.

“Ne nuk po merremi me njė protokoll, me njė marrėveshje ndėrkombėtare, apo me ndonjė gjė tė ngjashme. Kėto gjėra nėnshkruhen ndėrmjet shteteve.EULEX-i nuk ėshtė shtet”, i ka deklaruar radios Evropa e Lirė zėdhėnėsja e EULEX-it, Karin Limdal.

Nėnshkrimi i protokollit ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė, ekspertėt thonė se ka ardhur si pasojė e neglizhencės sė Kuvendit tė Kosovės.

Nuredin Ibishi, Ekspert i Sigurisė, ka theksuar se nuk ka kthim mbrapa. Sipas tij, protokolli do tė nėnshkruhet. Mirėpo ai kėrkon qė udhėheqėsit vendės tė kėrkojnė pėrfshirje nė proces.

Nga ana tjetėr, Komisioni i punėve tė brendshme dhe sigurisė i Kuvendit tė Kosovės tashmė ia ka dorėzuar Ministrisė sė Brendshme, Policisė sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė EULEX-it njė shkresė nė tė cilėn kėrkon sqarime pėr protokollin.

Gjithashtu ėshtė mėsuar se po kėtyre institucioneve, komisioni ua ka dėrguar edhe nga njė kėrkesė me tė cilat kėrkohet tė sqarohen edhe nėnshkrimet e mėhershme me shtetet e tjera fqinje.

Ndėrsa partitė politike thonė se janė institucionet e vendit ato qė nuk do tė duhej tė lejonin nėnshkrimin e protokollit me Serbinė, pa praninė e tyre. Nuk ėshtė i vetmi protokoll qė EULEX-i paralajmėron tė nėnshkruajė me Serbinė.

Pak ditė mė parė gjithashtu ėshtė njoftuar pėr pėrgatitjen qė po bėhen pėr nėnshkrimin edhe tė dy protokolleve tė tjera qė kanė tė bėjnė me dogana dhe gjyqėsi.
E nga ana tjetėr, pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė institucioneve tė vendit, zyrtarisht, janė duke kundėrshtuar nėnshkrimin e protokolleve tė tilla pa praninė e tyre.
KTV

Llapjani_HH
08-09-09, 17:19
Xhuda: Kosova nuk mund ta pengojė marrėveshjen


Analisti britanik, Tim Xhuda, thotė se Kosova s'mund ta pengojė marrėveshjen EULEX-Serbi, meqė atė e ka mbėshtetur edhe presidenca suedeze e BE-sė. Sipas tij, kundėrshtimet e Prishtinės kanė tė bėjnė me ēėshtje tė brendshme politike nė Kosovė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sa mund tė ndikojė kundėrshtimi i Prishtinės ndaj protokollit nė rritjen e tensioneve nė kėtė pjesė tė rajonit?

TIM XHUDA
Mendoj se bėhet mjaft zhurmė pėr asgjė, pėr sa i pėrket nėnshkrimit tė protokollit ndėrmjet EULEX-it e Beogradit dhe kjo nė Kosovė po bėhet pėr shkaqe tė brendshme politike. Mendoj se Kosova nuk do tė mund tė bėjė shumė rreth kėsaj dhe EULEX-i kėtė marrėveshje do ta realizojė. Nervoza tė cilėn e kemi parė nė Kosovė nuk do tė zgjasė gjatė dhe nė fund do tė qetėsohet.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Disa analistė ndėrkombėtarė, sikur ata nė agjencinė amerikane STRATFOR, parashohin rritje tė tensioneve nė relacionin Prishtinė – EULEX...

TIM XHUDA
Jo, mendoj se nuk ekziston njė rrezik i tillė. Nėse nuk gaboj, edhe kryesia suedeze e Bashkimit Evropian e ka mbėshtetur nėnshkrimin e kėtij protokolli dhe mendoj se kjo marrėveshje do tė kalojė, ēkado qė Kosova tė mendojė pėr tė.

Mendoj se kėtu ėshtė shumė me rėndėsi tė kuptohet konteksti nė tė cilin shprehet pakėnaqėsia nė Prishtinė. Nė radhė janė zgjedhjet lokale nė Kosovė, ku secili dėshiron qė sa mė shumė t’i dėgjohet zėri. Jam i sigurt se tė gjitha qė po ndodhin rreth kėtij protokolli, janė mė tepėr tė lidhura me kėtė se sa mė gjėrat e tjera.

Mendoj se Kosova nuk do tė ketė kurrfarė ndikimi nė nėnshkrimin e kėtij protokolli. Kosova ėshtė njė pikė e vogėl nė hartėn e Evropės dhe Bashkimi Evropian do ta bėjė atė pėr tė cilėn ka mandat, i pėlqeu kjo Kosovės apo jo.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Thoni qė Kosova nuk mund ta pengojė nėnshkrimin e marrėveshjes EULEX – Serbi, por ēfarė ėshtė ēmimi politik, nėse do tė ndodhte ndonjė dhunė?

TIM XHUDA
Rrezik nga ndonjė dhunė mė tė madhe, sipas mendimit tim, nuk ka. Mendoj se pėrmbysja e 24 veturave tė EULEX-it nga ana e aktivistėve tė lėvizjes “Vetėvendosje” nuk ėshtė akt i dhunės serioze.

Siē thashė, duhet tė shihet si shprehje e politikės sė brendshme. Pos kėsaj, aktivistėt e Vetėvendosjes dėshirojnė tė tregojnė se ende ekzistojnė. Pa aksione tė kėtilla njerėzit thjeshtė do t’i harronin.

Pra, nuk shoh paralajmėrime tė ndonjė dhune dramatike dhe nuk ka arsye pėr frikė nga kjo. Pėrfundimisht, nėse diēka e tillė ndodhė, ajo do tė ishte nė dėm tė Kosovės.

Mė duket se gjasėt pėr njė skenar tė tillė praktikisht janė kurrfare. Atė qė e kemi parė para do kohe, duhet ta shohim vetėm nė pozicionimin pėr zgjedhjet e ardhshme lokale.

RADIO EVROPA E LIRĖ
A shihni diēka kundėrthėnėse apo problematike nė kėtė protokoll ndėrjmet EULEX-it e Serbisė pėr bashkėpunim policor?

TIM XHUDA
Jo gjithaq, pasi ai protokoll, nė masėn mė tė madhe, thjesht ėshtė vazhdim i marrėveshjeve tė mėparshme pėr bashkėpunim policor ndėrmjet Serbisė e Kosovės, nėpėrmjet UNMIK-ut. Pra, UNMIK-u mė herėt ka nėnshkruar marrėveshje tė kėtillė dhe ajo ishte shumė e mirė.

Ky ėshtė vazhdim i bashkėpunimit tė njejtė, por nė formė tjetėr.
Radio Evropa e Lirė

Krasniqi: Pos EULEX-it, pėr protokollin janė pėrgjegjėse edhe institucionet e Kosovės

Nė mbledhjen e sotme tė Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, ka kanė marrė pjesė edhe shefat e grupeve parlamentare, ėshtė pėrcaktuar rendi i ditės pėr seancėn e 17 shtatorit. Ndėrsa duke folur, pas mbledhjes, pėr ēėshtjen e protokollit kryetari Krasniqi edhe njė here pėrsėriti se fajtor tė pėr krijimin e kėsaj gjendje janė vetė institucionet e Kosovės, duke pėrmendur kėtu Qeverinė dhe Presidencėn, por duke mos anashkaluar as EULEX-in.

Duke folur pas mbledhje sė sotme tė Kryesisė, kreyparlamentari Jakup Krasniqi, pėrveē EULEX-it, i bėn pėrgjegjėse edhe institucionet e Kosovės pėr ēėshtjen e protokollit.

“Konsideroj se nuk ėshtė menaxhuar mirė kjo ēėshtje nga tė dyja palėt”, tha Krasniqi pas takimit tė sotėm tė pėrbashkėt kryesisė sė Kuvendit dhe shefave tė grupeve parlamentare, nė tė cilėn nuk ėshtė shqyrtuar cėshtja e protokollit pėr mungesė tė kėrkesės sė deputetėve.

Ndryshe, Kryesia ka vendosur qė nė seancėn e parė vjeshtore e Kuvendit tė Kosovės, pas pushimit, e cila do tė mbahet mė 17 shtator, pikė e parė e rendit tė ditės tė jenė pyetjet parlamentare pėr punėn e Qeverisė sė Kosovės, pėr tė proceduar pastaj me projektligjet.

Do tė shqyrtohen pėr herė tė parė: Projektligji pėr Qeverinė e Republikės sė Kosovės, ai pėr Shėrbimin Civil tė Republikės sė Kosovės dhe Projektligjit pėr pagat e nėpunėsve civilė, projektligje kėto tė tėrhequra nga Qeveria e Kosovės nė seancėn e 28 majit tė kėtij viti (pėr konsultime me faktorė ndėrkombėtarė pėr koston financiare tė implementimit tė tyre). Po pėr herė tė parė do tė shqyrtohet edhe Projektligji pėr turizmin dhe shėrbimet turistike. Pėr herė tė dytė, ndėrkaq, do tė shqyrtohen: Projektligji nr. 03/L-128 pėr auditimin e brendshėm, Projektligji pėr ruajtjen e rendit dhe tė qetėsisė publike, si dhe Projektligji pėr armėt.

Nė tė njėjtėn seancė do tė shqyrtohet propozimi i Qeverisė sė Kosovės pėr emėrimin e anėtarėve tė Bordit tė Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit.

Kryesia ka vendosur qė si pikė e fundit e seancės sė 17 shtatorit tė jetė debati lidhur me lirinė e medies nė Kosovė (sipas kėrkesės sė grupit prej njėmbėdhjetė deputetėsh).

Nė mbledhjen e sotme anėtarėt e Kryesisė janė njoftuar me komentin e deputetit Naim Rrustemi lidhur me konfliktin e interesit tė deputetit. Ata janė njoftuar edhe me vendimin e deputetit Vladimir Todoroviq pėr t’iu bashkėngjitur Grupit Parlamentar tė SLS-sė dhe pėr kalimin e deputetit Shkumbin Demaliaj nga Grupi Parlamentar i AKR-sė nė Grupin Parlamentar tė AAK-sė.
RTK

Kuēi: Nė rast tė nėnshkrimit tė protokollit nuk duhet bėrė veprime qė dėmtojnė imazhin e Kosovės

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuqi ka ftuar tė gjithė qytetarėt dhe lėvizjen “Vetėvendosje” tė mos bėjnė veprime qė dėmtojnė imazhin e Kosovės, edhe nėse nėnshkruhet protokolli ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė. Pas njė takimi me anėtarėt e Komisionit pėr Integrime Evropiane tė Kuvendit tė Kosovės, Kuēi theksoi se Qeveria e Kosovės do tė angazhohet pėr bashkėpunim rajonal, por vetėm nėse trajtohet si shtet i pavarur dhe sovran.

Anėtarėt e Komisionit pėr Integrime Evropiane kritikuan qeverinė pėr mos-transparencė sa i pėrket ēėshtjes sė protokollit pėr bashkėpunim policor ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė.
Kryetarja e kėtij komisioni, Zylfije Hundozi, tha se deputetėt ėshtė dashur tė informohen me kohė pėr pėrmbajtjen e protokollit.
Megjithatė ky komision ka mbėshtetur qeverinė nė kundėrshtimin pėr nėnshkrimin e protokollit nga ana e EULEX-it:

“Ne e pėrkrahim qeverinė nė gjitha kėto qėndrime qė tė ruhet sovraniteti i Qeverisė sė Kosovės, por njėherit tė ruhet edhe bashkėpunimi me institucionet evropiane, gjegjėsisht EULEX-in pasi gjitha institucionet e Kosovės e kanė qėllimin pėrfundimtarė integrimin nė BE”, ka thėnė Zylfije Hundozi.

Pasi njoftoi anėtarėt e Komisionit pėr kundėrshtimin qė institucionet po i bėjnė nėnshkrimit tė protokollit, zėvendėskryeministri Kuēi ftoi qytetarėt, e nė veēanti Lėvizjen “Vetėvendosje”, qė nė rast tė nėnshkrimit tė protokollit EULEX - Serbi tė mos bėjnė veprime tė cilat dėmtojnė imazhin e Kosovės.

“Unė i ftoj gjithė qytetarėt dhe pjesėtarėt e Lėvizjes “Vetėvendosje” qė tė respektojnė rendin dhe ligjin nė Kosovė dhe tė mendojnė gjithmonė pėr perspektivėn e vendit. Dhe, kėsaj radhė tė mos e qesim veten nė pozitėn e atyre qė kundėrshtojnė dike, qė ėshtė ndėrkombėtare. Ne kemi qėndrim qė kundėrshton raportin nė dilema me Serbinė. Jam i bindur se rendi do tė ruhet dhe vetėdija qytetare dhe e “Vetėvendosjes” ėshtė tė mos prishet imazhi. I ftoj tė jenė tė vėmendshėm, jo nė veprime emocionale dhe tė mbėshtjellura me ndjenjėn nacionale. Tė shohim, jo vetėm veprimet afatshkurtra por edhe ato afatgjata”, ka theksuar zv/kryeministri Kuēi.

Anėtarėt e Komisionit pėr Integrime Evropiane kėrkuan qė nė ndonjėrėn prej seancave tė ardhshme tė Kuvendit tė diskutohet ēėshtja e protokollit ndėrmjet EULEX-it dhe Serbisė.
Nė mbledhjen e kėtij komisioni, zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi raportoi edhe pėr planin e ri tė veprimit pėr Partneritet evropian.

Komisioni pati vėrejtje pėr vėllimin e kėtij plani pasi nė tė parashihen 598 veprime pėr tė cilat anėtarėt e komisionit thanė se institucionet nuk kanė kapacitete zbatuese.
Zv/kryeministri Kuēi theksoi se plani parasheh periudhėn deri nė vitin 2011 prandaj pėrgjegjėsitė qė dalin nga plani e kanė afatin e zbatimit.

”Kosova po pėrparon prandaj raporti i fizibilitetit me BE-nė do tė jetė pozitiv”, theksoi Kuēi.
RTK

Banorėt shqiptarė tė lagjes “Kroi i Vitakut” nuk po lejohen tė nisin rindėrtimin e shtėpive

Edhe pse kanė bėrė pastrimin e rrėnojave dhe matjen e pronave tė tyre, banorėt shqiptarė tė lagjes “Kroi i Vitakut” nė veri tė Mitrovicės nuk po lejohen tė nisin rindėrtimin e shtėpive tė tyre.

Pėrfaqėsuesi i lagjes, Musa Haliti, ka deklaruar se po pengohen nga forcat policore tė EULEX-it qė tė bėjnė bazamentin e shtėpive. Sipas Halitit, EULEX-i po i zbaton urdhrat e misionit tė UNMIK-ut, tė cilėt po kėrkojnė marrjen e lejeve pėr rindėrtimin e shtėpive.

Ndėrkohė, nė “Kroin e Vitakut” sipas banorėve tė lagjes sot nuk ka asnjė siguri nga Policia e EULEX-it, por qė nė lagje ėshtė vetėm njė veturė e Stacionit Veri tė Policisė sė Kosovės, derisa situata konsiderohet tė jetė e qetė.
KTV

Llapjani_HH
08-09-09, 17:21
Knaus: Nė “kėmbim” tė protokolleve, Kosova tė fitojė udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave

“Protokollet apo aranzhimet teknike me Serbinė janė tė nevojshme, por nė kėmbim tė tyre Kosova do tė duhej tė fitonte udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave”, tha nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin “Pika mbi i” tė Radio Kosovės, ekspertja e Iniciativės Evropiane pėr Stabilitet Verena Knaus. Sipas saj, EULEX-i ka njė varg tė fuqive ekzekutive, por vitet e ardhshme kjo do tė tregohet e rrezikshme dhe do tė shtrohet ēėshtja e mandatit tė vėrtetė tė EULEX-it dhe tė ICO-s.

Radio Kosova: Dua tė filloj kėtė intervistė me njė pyetje ndoshta tė thjeshtė, apo ndoshta thelbėsore: a janė ēėshtje teknike apo politike protokollet e paralajmėruara ndėrmjet EUELEX-it dhe Serbisė ?

Verena Knaus: Kjo ėshtė pyetje e vėshtirė qė mbase tingėllon shumė e thjeshtė, por nė tė njėjtėn kohė mendoj se ka njė pėrgjigje tė thjeshtė – ėshtė njėkohėsisht edhe ēėshtje teknike edhe politike.

Ajo qė mė prek mua si vėzhguese e reagimeve nė Kosovė dhe njėkohėsisht e reagimeve nė Bruksel pėr diskutimet kėtu, ėshtė se duket se ka shumė keqkuptime se pėr ēfarė janė nė realitet kėto protokolle, apo marrėveshje teknike.

Sipas meje kėtu esencialisht bėhet fjalė pėr Serbinė dhe procesin e Serbisė drejtė liberalizimit tė vizave, dhe, kjo ėshtė ēėshtja qė deri tani nuk ėshtė fokusuar edhe aq nė Kosovė.

Kur shikojmė ēėshtjen e liberalizimit tė vizave, Komisioni Evropian dhe pas tij tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė, kanė pėrcaktuar katėr kushte tė cilat Serbia duhet t’i plotėsojė pėr tė fituar liberalizimin e vizave.

Njėra prej tyre ėshtė protokolli apo marrėveshja e bashkėpunimit me EULEX-in.

Pra, kur Bashkimi Evropian e shikon kėtė ēėshtje, atėherė e shikon nga kėndvėshtrimi se ajo ėshtė parakusht pėr Serbinė qė tė sigurojė liberalizimin e vizave.

Por, gjithashtu, dhe mendoj se kjo nuk ėshtė kuptuar mirė nė Kosovė, kjo ėshtė njėfarė mėnyre pėr tė “paketuar” njėfarė marrėveshje pėr Serbinė qė tė pranojė sėrish kufijtė nė veri, t’i hapė ata dhe t’i bėjė sėrish funksionalė, tė funksionojnė sėrish normalisht doganat ashtu si para pavarėsisė dhe nė tė njėjtėn kohė pėr tė operuar si mė parė, por me EULEX-in si partner tani.

Radio Kosova: A po e pėrdorė Bashkimi Evropian misionin e tij nė Kosovė pėr tė vendosur raportet me Serbinė, apo EULEX-i thjeshtė po e bėn punėn e tij ?

Verena Knaus: Nė pėrgjithėsi, Bashkimi Evropian dhe vendet anėtare tė tij qė qėndrojnė pas EULEX-it, normalisht qė kanė interes tė madh nė vendosjen e raporteve tė mira me Serbinė.

Kjo, normalisht ėshtė edhe nė interesin e Kosovės.
Ėshtė e qartė se as Kosova e as Serbia nuk do tė pėrparojnė drejtė anėtarėsimit nė BE, apo tė kenė sukses nė luftimin e problemeve tė veta : korrupsionit, krimit tė organizuar, pėrmirėsimit tė shėrbimeve doganore apo pėrmirėsimit tė jetės sė qytetarėve tė tyre, pa njėfarė niveli bashkėpunimi, tė paktėn praktik. Kjo ėshtė shumė e qartė.

Mendoj se EULEX-i ėshtė dizajnuar, si mėnyrė, pėr vendet qė kanė qenė skeptike pėr pavarėsinė e Kosovės, qė t’i mundėsojė Kosovės tė bėhet e pavarur dhe nė tė njėjtėn kohė pėr tė bindur vendet anėtare skeptike se do tė ketė diēka atje, pra mision tė BE-sė pėr sundimin e ligjit, qė do tė marrė pėrsipėr disa funksione tė caktuara nga UNMIK-u.

Pra ky ishte dizajnimi fillestar: EULEX-i nė konceptin e tij fillestar nuk kishte tė bėnte me raportet me Serbinė. Tani ėshtė bėrė “mjeti” pėrmes tė cilit Kosova do tė flasė, apo tė vazhdojė tė flasė me Serbinė, pas ndėrprerjes sė bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, por kjo nuk ka qenė ideja fillestare.

Radio Kosova: Kėto protokolle vėrtetė janė kusht pėr Serbinė nė procesin e liberalizimit tė vizave. Por, a po pėrpiqet Serbia tė shfrytėzojė kėtė situatė edhe nė lėmin e ruajtjes sė ndikimit tė saj nė pjesėn veriore tė Kosovės, pėrmes kėtyre protokolleve ?

Venera Knaus: Po dhe jo. Normalisht qė Serbia po provon qė tė ruajė ndikimin e saj mbi veriun e Kosovės. Mendoj se ky ėshtė fakt, i cili, sipas meje ėshtė nė kontradiktė me aspiratat e Serbisė pėr t’iu bashkuar Bashkimit Evropian. Mendoj se ėshtė shumė e qartė dhe unė plotėsisht pajtohem me Marti Ahtisarin, i cili vazhdimisht e thekson se nėse Serbia vėrtetė aspiron qė t’i bashkohet Unionit Evropian, duhet tė pranojė realitetin nė Kosovė, dhe, realiteti i ri ėshtė se Kosova ėshtė e pavarur, nė kufijtė aktualė qė pėrfshijnė edhe veriun.

Nuk mendoj se Serbia po e pėrdor kėtė protokoll pėr tė rivendosur apo rikthyer kontrollin. Ka shumė mėnyra pėrmes tė cilave Serbia mundohet tė ruajė kontrollin: njėra ėshtė duke kėrkuar gjithnjė rifillim tė bisedimeve, mėnyra tjetėr ėshtė qė tė mbajė nė tė njėjtėn “rrugė” pesė vendet anėtare tė BE-sė qė ende nuk e kanė njohur Kosovėn, qė tė mos ndėrmarrin hapa pėrpara dhe ta njohin Kosovėn.

Pra, ka shumė mėnyra sipas tė cilave Serbia mundohet tė mbajė njė nivel tė intervenimit politik dhe tė kontrollit politik mbi komunitetin serb nė Kosovė nė veēanti nė veri. Mendoj se kjo ėshtė kontradiktore dhe ėshtė e rrezikshme pėr interesat vetanake tė Serbisė dhe posaēėrisht ėshtė e rrezikshme pėr tė ardhmen evropiane tė tė dyjave: Kosovės dhe Serbisė.

Radio Kosova: Kohėt e fundit ka shumė diskutime rreth fuqive ekzekutive tė EULEX-it. Sipas jush, cilat janė fuqitė ekzekutive tė EULEX-it ?

Verena Knaus: Nė letėr, dhe nė rastin e Kosovės, gjithnjė ekziston problemi se ajo qė ėshtė nė letėr dhe ajo qė ndodhė nė realitet nuk janė gjithnjė tė njėjta, mirėpo nė letėr EULEX-i ka njė varg tė fuqive ekzekutive.

Ato shtrihen qė nga marrja e pėrgjegjėsive direkte nė lėmin e policisė, pėrgjegjėsi direkte nė sistemin e drejtėsisė e deri tek ndėrhyrjet nė procesin politik nėse EULEX-i apo ICO nė bashkėpunim e vlerėsojnė se ėshtė e domosdoshme.

Mendoj se kjo ėshtė shumė e rrezikshme. Kosova e pavarur, demokratike, Kosova evropiane duhet tė jetė 100 pėrqind pėrgjegjėse pėr ēėshtjet e saja tė brendshme. Mendoj se ky pozicion qė kemi tani: pra me Qeverinė e Kosovės e Kushtetutėn e Kosovės dhe me EULEX-in dhe ICO-n dhe tė gjitha prej tyre me fuqi ekzekutive, mendoj se kjo nuk ėshtė e qėndrueshme pėr njė afat tė gjatė.

Kjo ka qenė e domosdoshme si mėnyrė dhe si parakusht pėr Kosovėn qė tė arrijė pavarėsinė, por vitin e ardhshėm, nė 2010, nė tavolinė do tė shtrohet ēėshtja se cili ėshtė mandati i EULEX-it nė tė ardhmen dhe cili do tė jetė mandati i ICO-sė nė dritėn e faktit se plani i Ahtisarit nuk ka marrė aprovimin e Kėshillit tė Sigurimit, se jo tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė qėndrojnė pas tij, pra shumėēka ka ndryshuar.

Pėr t’u kthyer tek pyetja juaj rreth fuqive ekzekutive nė praktikė: nė jug, pėr shembull nė Prishtinė, Gjilan, Pejė etj. EULEX-i ka qenė shumė i butė dhe i kujdesshėm pėr tė mos pėrdorur fuqitė ekzekutive. Nė veri ndėrkaq ku policia e EULEX-it ėshtė ēdo ditė nė rrugė. Pėr shembull tek Kroi i Vitakut, atėherė pėrdorė fuqitė e veta ekzekutive. Apo mund tė flasim pėr pjesėn plotėsisht veriore, nė portat 1 dhe 31, ku keni policėt dhe doganierėt e EUELEX-it duke vepruar nė kufi nė emėr tė qeverisė sė Prishtinės.

Sėrish ėshtė EULEX-i duke aplikuar fuqitė e tij ekzekutive. Pra nė kėto dy raste Prishtina ėshtė e lumtur qė EULEX-i pėrdor fuqitė e tij ekzekutive, kėshtu qė duhet tė jemi tė kujdesshėm pėr tė thėnė nėse ėshtė njėsoj mirė ndokund. Pra, ėshtė njė “po e kualifikuar” si pėrgjigje pėr kėtė pyetje.

Radio Kosova:Institucionet e Kosovės deri tani i kanė thėnė jo protokollit me Serbinė. A mundet kjo ēėshtje tė ndikojė nė raportet e pėrgjithshme ndėrmjet institucioneve tė Kosovės dhe EULEX-it dhe nė njė aspekt mė tė gjerė ndėrmjet institucioneve tė Kosovės dhe Bashkimit Evropian ?

Verena Knaus: Po natyrisht. Mendoj se raportet nuk janė tė mira tani pėr tani.
Lidershipi i Kosovės ka dalė shumė fuqishėm kundėr protokollit. Personalisht mendoj dhe ky ėshtė edhe qėndrimi i Iniciativės Evropiane pėr Stabilitet se ato mund tė jenė mė taktike. Qeveria e Kosovės mund tė veprojė mė me taktikė dhe tė kėrkojė atė pėr tė cilėn Kosova vėrtetė ka nevojė.
Mendoj se ekziston njė ēėshtje shumė konkrete qė ėshtė e rėndėsishme pėr Qeverinė e Kosovės, mbi tė gjitha pėr publikun, e kjo ėshtė liberalizimi i vizave pėr kosovarėt.
Mendoj se Qeveria e Kosovės duhet tė ketė qasje mė taktike nė raportet e saj me EULEX-in dhe tė thotė: ne vėrtetė kemi nevojė pėr EULEX-in nė terren, ne vėrtetė e duam EULEX-in kėtu pėr tė na asistuar, pėr tė na monitoruar, pėr tė na mentoruar e kėshilluar, por me tė vėrtetė e duam EULEX-in kėtu pėr tė na ndihmuar nė zbatimin e tė gjitha atyre kushteve qė janė tė domosdoshme pėr Kosovėn qė tė fitojė liberalizimin e vizave.
Kjo mendoj se ėshtė pika kyēe ku misioni pėr sundimin e ligjit do tė jetė i dobishėm dhe ndihmė pėr Kosovėn dhe marrėdhėniet vėrtetė do tė jenė ato tė partnerėve dhe jo ato tė konkurrentėve.

vazhdon--->

Llapjani_HH
08-09-09, 17:22
vazhdimi--->

Radio Kosova: Pesė vende tė Bashkimit Evropian nuk e kanė njohur ende Kosovėn. Si influencon kjo perspektivėn evropiane tė Kosovės ? A e dėmton atė ?

Verena Knaus: Absolutisht. Ėshtė shumė e qartė se nė kėtė moment ėshtė e pamundur pėr Kosovėn dhe pėr Komisionin Evropian, nė emėr tė vendeve anėtare, pėr tė pasur marrėdhėnie kontraktuese dhe pėr tė ndėrmarrė ata hapa tė nevojshėm nė avancimin drejtė anėtarėsimit nė BE.

Kjo fillon me studimin e fizibilitetit si hap i parė drejtė Marrėveshjes sė Stabilizim - Asociimit. Disa vende e kanė bllokuar progresin duke thėnė se nuk duan studimin e fizibilitetit. Nėse shkoni tutje ato gjithashtu do tė bllokojnė Marrėveshjen e Stabilizim - Asociimit.
Edhe nė rast se nuk do tė bllokojnė Marrėveshjen, do tė bllokojnė ratifikimin e saj. Do tė ketė gjithnjė shumė mėnyra pėr tė bllokuar progresin e Kosovės drejtė Bashkimit Evropian.
Shembull tjetėr ėshtė udhėrrėfyesi pėr liberalizimin e vizave. Komisioni Evropian i ka duart e lidhura nė rastin e Kosovės, sepse nuk ka mandat nė aspektin juridik, siē ka bėrė me vendet tjera.
Deri tani miqtė e Kosovės, dhe Komisioni ėshtė mik i Kosovės, po pėrpiqen tė gjejnė rrugė kreative dhe disa zgjidhje qė janė neutrale ndaj statusit, por nė tė vėrtetė pa ato pesė vende, apo pa tė paktėn qėndrimin e tyre se nuk do tė bllokojnė progresin dhe procesin evropian tė Kosovės, do tė jetė e vėshtirė, apo e pamundur pėr Kosovėn qė tė bėjė hapa tė rėndėsishėm dhe tė qėndrueshėm drejtė BE-sė.

Radio Kosova: Problemet mė tė mėdha politike pėr Kosovėn vlerėsohet se janė nė pjesėn veriore tė saj. Nga kėndvėshtrimi juaj, pėrse institucionet e Kosovės nuk po arrijnė ende tė shtrijnė autoritetin e tyre nė atė pjesė tė vendit ?

Verena Knaus: Pėr dhjetė vite institucionet e Kosovės nuk kanė qenė nė gjendje qė tė vetme tė shtrijnė autoritetin e tyre nė veri tė lumit Ibėr. Pėr tre vitet e para kjo ka ndodhur shkaku i mungesės sė mjeteve dhe autoritetit. Nė dy tre vitet e fundit, sidomos nga shpallja e pavarėsisė, kjo ndodh pėr shkak tė kundėrshtimit tė hapur tė popullatės serbe nė veri dhe obstruksionit tė hapur nga Beogradi. Nuk ėshtė shkaku i EUELEX-it qė Prishtina nuk e kontrollon veriun. Kjo ka qenė e metė qė nė shpalljen e pavarėsisė. Nuk ėshtė fer tė fajėsojmė EULEX-in, protokollin, Iv De Kermabon apo tė tjerėt.

Radio Kosova: Ju jeni ēdo ditė nė terren nė mbarė Kosovėn. A shihni ndonjė zgjidhje praktike pėr ta bėrė pjesė integrale tė Kosovės pjesėn veriore ?

Verena Knaus: Tri gjėra mendoj se duhet tė ndodhin qė procesi tė vazhdojė.

Sė pari: institucionet e Kosovės duhet tė bėjnė atė qė pritet nė zbatimin e planit tė Ahtisarit. Kjo do tė thotė se duhet tė vendosen tė gjitha strukturat, ligjet, pėrkushtimet dhe burimet pėr tė zbatuar gjithēka qė del nga plani Ahtisari, e qė institucionet e Kosovės mund ta zbatojnė.
Shumė gjėra nuk do tė jenė tė mundura pėr shkak tė mungesės sė mbėshtetjes nga pala serbe, apo nga Beogradi, por vetė Kosova duhet tė bėjė atė qė mundet tė bėj.

Sė dyti: Bashkimi Evropian, nė formėn e EULEX-it, ICO-s dhe vendeve anėtare, duhet tė kėmbėngul nė pėrkushtimet e veta. Pėrkushtimet janė shumė tė qarta dhe ato dalin nga parimet e Grupit tė Kontaktit qė thonė: nuk ka ndarje, Kosova shumetnike dhe nuk ka kthim nė gjendjen e mėhershme. Tani 22 vende e kanė njohur Kosovėn e pavarur nė kufijtė e saj.
Pra Bashkimi Evropian duhet tė jetė i qartė dhe tė ri-sigurojė Prishtinėn, por edhe Beogradin, dhe, tė thotė se kjo ėshtė situata dhe le tė ecim pėrpara. Beogradit i duhet thėnė qartė: harroni idenė e ri-negocimit rreth veriut, treni ka ikur dhe stacioni ėshtė mbyllur.
Mesazhi ndaj Prishtinės duhet tė jetė: ne qėndrojmė pas parimeve tona dhe qėndrojmė pas parimeve brenda marrėveshjes Ahtisari dhe realiteti pėr Kosovėn e pavarur ekziston dhe nuk mund tė kthehet pas asnjėherė mė. Nė praktikė kjo nėnkupton shumė gjėra tė ndryshme, por mendoj se ky duhet tė jetė mesazhi.
Nė njė afat mė tė gjatė mendoj se ėshtė e qartė qė Serbia dhe Kosova nuk do tė mund t’i bashkėngjiten Bashkimit Evropian derisa tė zgjidhin ēėshtje tė marrėdhėnieve tė tyre. Mendoj se Bashkimi Evropian ėshtė i lodhur nga vende si Sllovenia e Kroacia, qė sjellin ēėshtjet e tyre tė brendshme dhe i shndėrrojnė nė ēėshtje evropiane.
Pra, mendoj se Bashkimi Evropian do tė jetė edhe mė i kujdesshėm nė Ballkan kur bėhet fjalė pėr vende tė tjera nė mėnyrė qė tė mos pėrsėrisė gabimet nga rasti i Qipros, apo tė Maqedonisė dhe Greqisė. Pra Serbia dhe Kosova do tė duhet tė zgjidhin problemet e tyre.

Por natyrisht ēėshtja e tretė ėshtė se ēfarė me Beogradin ? Mendoj se ėshtė shumė e qartė se pėr veriun e Kosovės dhe pėr tė mirėn e popullatės serbe qė jeton nė Kosovė, Beogradi vėrtetė duhet tė ndryshojė politikėn e tij ndaj Kosovės. Beogradi nuk do ta njoh Kosovėn as sot, as nesėr e as nė njė tė ardhme tė afėrt. Por ėshtė diēka ndėrmjet njohjes dhe gjetjes sė zgjidhjeve praktike me njė vend fqinj. Nuk mendoj se politika aktuale e mbajtjes sė serbėve jashtė institucioneve tė Kosovės, duke i parandaluar nga pjesėmarrja nė zgjedhje dhe duke forcuar strukturat paralele, ėshtė ajo e duhura qė u shėrben serbėve tė cilėt jetojnė nė Kosovė, apo tė cilėt dėshirojnė tė jetojnė apo tė kthehen nė Kosovė.

Radio Kosova: Pėr tė gjitha kėto duket se nuk ka zgjidhje tė shpejta, mirėpo pėr ēėshtjen e protokolleve sidoqoftė duhet tė ketė njė zgjidhje. Sipas jush cila ėshtė zgjidhja pėr gjendjen e krijuar rreth protokolleve ?

Verena Knaus: Pavarėsisht nėse i quani aranzhmane teknike apo protokoll, njė formė e tij ėshtė e nevojshme sepse e lejon EULEX-in tė veprojė nė veri, sidomos nė kufij dhe lejon bashkėpunimin policor ndėrmjet Serbisė dhe EULEX-it kėtu.
Po ashtu ky ėshtė parakusht edhe pėr Kosovėn nė pėrmbushjen e disa kushteve tė saj nė procesin e liberalizimit tė vizave. Por, nė kėmbim Prishtina duhet tė fitojė diēka. Ky mund tė jetė, pėr shembull, udhėrrėfyesi pėr liberalizimin e vizave.
Pra, do tė ishte njė pėrkushtim i qartė nga ana e Bashkimit Evropian: po EULEX-it, me bashkėpunimin dhe kompromiset, kur bėhet fjalė pėr rolin e tij neutral ndaj statusit, por gjithashtu EULEX-i do tė jetė aty pėr tė ndihmuar Kosovėn pėr tė arritur diēka qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr publikun dhe pėr qeverinė, dhe, ky ėshtė liberalizimi i vizave – jo nė njė tė ardhme tė largėt, por nė 2010, apo 2011
RTK

Oqeani
08-09-09, 23:45
PSD e Kosovės kėrkon ndryshimin e trasėse sė autostrades Vėrmicė-Prishtinė–Merdare

Pak dite pasi Ministria e Transportit publikoi listėn e ngushtė tė kompanive qė do tė marrin pjesė nė tenderin pėr ndėrtimin e pjesės kosovare tė autostradės, partia e udhėhequr nga ish kryeministri, Agim Ceku propozon qė rruga tė mos shkojė deri nė Merdare, vend ky qė lidhe Kosovėn me Serbine, por tė lidhe njė pikė tjeter kufitare, atė tė Dheut tė Bardhė, pikė kjo qė lidh Luginėn e Preshevės me Kosovėn dhe Shqiperinė.
“Infrastruktura ėshtė njė element kyJ nė kėtė integrim. Traseja e re do te lidhte mė shpejt shqiptarėt e Luginės sė Preshevės me Prishtinėn dhe Tiranėn. Qellimi i autostradės ėshtė qė tė lidhe portin e Durrėsit me Evropėn. Pėrmes Dheut tė Bardhė autostrada lidhet me arterien kryesore te rajonit Selanik-Kumanovė-Beograd-Zagreb dhe nė Evropė. Lidhja e autostrades me kėtė arterie ėshtė 6-7 km, kurse nga Merdarja lidhja me kėtė arterie ka me shumė se 100 km”, shprehet, Gėzim Kasapolli, zėdhėnės i Partisė Social Demokrate.

Por, zv/ministri i Transporteve, Adem Grabovci hodhi poshtė idenė e ndėrhyrjes nė projektin e autostradės Prishtinė–Vėrmice, aq me pak tani qė gjithcka ėshtė nė fazėn finale dhe projekti pritet tė filloje. Grabovci la tė hapur mundėsinė e ndryshimeve nė njė fazė tė mevonshme, gjithmone nėse kompania konsulente e sheh tė nevojshme njė gjė tė tillė.

Sipas social demokrateve, kostoja dhe gjatėsia e autostradės qė do tė pėrshkonte trasenė e re nuk do tė jete mė e madhe se e variantit ekzistues dhe ky projekt nuk e pėrjashton nė tė ardhmen vazhdimin e autostradės deri nė Merdare. Partia Social Demokrate, kėrkon qė vazhdimi i autostradės deri nė Merdare duhet tė fillojė pas ndertimit tė autostradės deri nė Dheun e Bardhė.
http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2009/autostrada-psd.jpg
Ilustruar pėrafėrsisht nga presheva.com

Llapjani_HH
09-09-09, 16:38
GNK: EULEX-i dhe Prishtina pėrgjegjėse pėr situatėn e krijuar rreth protokollit

Bashkimi Evropian synon tė arrijė njė pėrparim tė dukshėm nė marrėdhėniet me Serbinė dhe ėshtė bėrė tepėr i ndieshėm ndaj interesave serbe. Prandaj ka fyer dhe destabalizuar auoritetet e Kosovės, konsiderojnė nė Grupin Ndėrkombėtar tė Krizave.

Drejtori pėr Ballkanin i GNK Marko Prelec thotė se pėrgjegjėsinė pėr situatėn e posakrijuar duhet kėrkuar edhe nė anėn e EULEX-it edhe nė anėn e Prishtinės, sepse sipas tij, kanė vepruar shumė keq nė situatėn rreth nėnshkrimit tė protokollit pėr bashkėpunimit policor tė Serbisė dhe EULEX-it.

Aty ėshtė edhe pala e tretė, Beogradi, i cili pėrfaqėson pozicionet e tij, ndėrsa BE-ja nė situatėn konkrete ishte "tepėr e ndieshme ndaj interasave serbe", thotė Prelec pėr "Dojēe velen".

Meqenėse BE dėshiron tė arrijė njė progres tė dukshėm nė marrėdhėniet me Serbinė, qė do tė thotė aktualizim tė regjimit tė vizave, Beogradi "duhet tė pėrmbushė tė gjitha kushtet e mbetura, tė cilat kryesisht kanė tė bėjnė me Kosovėn", thotė Prelec.

Kėshtu Serbia vjen nė situatėn qė ajo mund tė kushtėzojė BE-nė. Sipas drejtorit pėr Ballkanin nė Grupin Ndėrkombėtar tė Krizave, sikur harrohet fakti se EULEX-i nuk ėshtė aty pėr tė ēuar pėrpara stabilizimin e Serbisė dhe Ballkanin Perėndimor, por Kosovėn, "ndėrsa aty nuk po shoh shumė progres", thotė Prelec. Nė GNK konsiderojnė se nė situatėn konkrete nuk ka shumė hapėsirė manovruese nė trekėndėshin Beograd-Prishtinė-Bruksel.

Kėshtu Beogradi vėshtirė se mund tė pranojė protokollin i cili formalisht e pėrmend Kosovėn. Nė anėn tjetėr Kosova nuk e do protokollin i cili nuk e pėrmend atė, ndėrsa Brukseli synon njė marrėveshje. Drejtori pėr Ballkanin nė GNK Marko Prelec ėshtė i mendimit se kjo ēėshtje nuk do tė ēojė drejt pėrshkallėzimit tė konfliktit, por gjithashtu nuk mund tė parashohė se si do tė zgjidhet kjo nyje e Gordit.
RTK

Lejohet pastrimi dhe rindėrtimi i shtėpive tė shqiptarėve nė lagjen Kroi i Vitakut

Banorėve tė lagjes Kroi i Vitakut do t`iu lejohet pastrimi i gėrmadhave tė shtėpive dhe rindėrtimi nė katėr prona qė ndodhen nė komunėn e Zveēanit, ka konfirmuar kryetari i kėsaj komune, Dragisha Milloviq. Sipas tij, komuna e Zveēanit pėrmes administratės sė UNMIK-ut ka marrė 16 kėrkesa pėr rindėrtim. Prej tyre, sipas tij, katėr e kanė tė plotėsuar dokumentacionin ndėrsa pėr 12 tė tjera nevojiten dokumente shtesė. Pėrndryshe situata nė lagjen kroi i Vitakut sot ka qenė e qetė.

Komuna e Zveēanit nuk do tė pengojė banorėt shqiptarė tė lagjes “Kroi i Vitakut”, tė cilėt i kanė pronat nė kėtė komunė, qė tė fillojnė me procesin e rindėrtimit tė shtėpive tė tyre, tė djegura gjatė luftės. I dalė nga zgjedhjet lokale tė Serbisė, qė janė mbajtur edhe nė Kosovė me 11 maj tė vitit tė kaluar, kryetari i Zveēanit Dragisha Milloviq qė herėt nė mėngjes ka dalė nė lagjen “Kroi i Vitakut” pėr tė paraqitur qėndrimin pro kthimit tė tė zhvendosurve nė pronat dhe shtėpitė e tyre.

“Drejtoria jonė pėr urbanizėm ka konstatuar se 4 pronar tė shtėpive e kanė tė kompletuar dokumentacionin dhe me njė aprovim formal tė komunės sonė ata mund tė fillojnė rindėrtimin. 12 pronarėt tjerė, qė nuk e kanė kompletuar dokumentacionin, do tė hyjnė nė procedurė tė rregullt sikur qytetarė tjerė tė komunės sė Zveēanit”, ka thėnė Miloviq.

Milloviq ua ka prezantuar dokumentacion kadastral edhe zyrtarėve tė pranisė sė EULEX-it, tė cilėt bėjnė sigurinė nė lagjen “Kroi i Vitakut”, ndėrsa ka zhvilluar njė takim joformal edhe me zyrtarė tė komunės sė Mitrovicės.

Jo nuk kemi asgjė kundėr kthimit. Pėrkundrazi jemi tė interesuar qė ky proces tė jetė prioritet i tė gjithėve, ka thėnė Milloviq.

Ndonėse i dalė nga njė proces qė konsiderohet ilegal nga Qeveria e Kosovės, Milloviq ka thėnė se pėr zonėn e Kroit tė Vitakut aplikohen ligjet e UNMIK-ut.

E respektojė ligjin e UNMIK-ut nė kėtė zonė dhe nuk ka kurrfarė problemi, ka deklaruar Milloviq.

Zyrtarėt komunal tė Mitrovicės thonė se takimi joformal me kryetarin e Zveēanit ėshtė zhvilluar pasi konsiderohet se ai ka legjitimitet pėr faktin se mandati i tij ėshtė vazhduar fillimisht nga UNMIK-u e mė pas nga Presidenti i Kosovės.

Sipas Veselit, nė bashkėpunim me banorėt komunės sė Zveēanit, do t`i dėrgohet dokumentacioni i nevojshėm edhe pėr 12 pronat tjera nė mėnyrė qė edhe atje tė fillohet me procesin e rindėrtimit.

Pas zhvillimeve tė sotme pritet qė sė shpejti tė fillojė pastrimi i gėrmadhave tė shtėpive nė 4 pronat qė ndodhen nė komunėn e Zveēanit.

Nė anėn tjetėr, fillimi i rindėrtimit nė pronat e familjes Vitaku pritet tė vazhdojė gjatė ditėve tė ardhshme, pėr faktin se dokumentacioni pronėsor ėshtė duke u shqyrtuar ende nga administrata e UNMIK-ut.
RTK

Ivanoviq: Marrėveshje me EULEX-in edhe pėr Doganat dhe Gjyqėsinė

Ndėrkohė edhe sekretari i shtetit nė Ministrinė pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Oliver Ivanoviq, ka thėnė se pėrveē marrėveshjes pėr Policinė ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė, Beogradi duhet tė harmonizojė dhe tė nėnshkruajė edhe dy marrėveshje tė tjera teknike me EULEX-in. Ivonoviq ka thėnė se kėto dy marrėveshje, njėra pėr doganat dhe tjetra pėr gjyqėsinė, janė duke u pėrgatitur. Sipas tij, asnjėra prej marrėveshjeve nuk ka ndonjė domethėnie politike - ato janė thjesht teknike.
KTV

Protokolli EULEX-Serbi nė fund tė kėtij muaji

Beogradi paralajmėron se marrėveshja nė mes tė EULEX-it dhe Serbisė do tė nėnshkruhet nga fundi i shtatorit dhe se me kėtė dokument duhet tė pėrkufizohet lufta kundėr tė gjitha formave tė kriminalitetit. Sipas ministrit pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, Prishtina gjoja nuk ėshtė e interesuar qė ēėshtjet e krimit tė zgjidhen.

“Kosova ėshtė si njė vrimė tė zezė e tregtisė me armė, narkotikė dhe me njerėz”, ka deklaruar Bogdanoviq pėr tė pėrditshme beogradase “Blic”. Ai ka potencuar se marrėveshja me EULEX-in ėshtė nė frymėn e rezolutės 1244 dhe ka hedhur poshtė pohimet se nėnshkrimi i saj do tė thotė njohje direkte e pavarėsisė sė Kosovės.
KTV

Xhevat R. nga Deēani humbi jetėn tragjikisht afėr Novi Sadit

Novi Sad, 9 shtator - Nė njė aksident trafiku qė ka ndodhur tė hėnėn nė rrugėn Novi Sad Beograd ka humbur jetėn 34 vjeēari Xhevat R. nga Deēani, ndėrsa janė lėnduar lehtė vozitėsi 45 vjeēar Bajram Ē. nga Deēani dhe 26 vjeēari Eljon K. nga Prishtina. Policia e Novi Sadit ka njoftuar se nga shkaqe tė panjohura deri mė tani, vozitėsi ka humbur kontrollin ndaj automjetit dhe ka dalė nga rruga. Njoftohet se Xhevat R. ka ndėrruar jetė nė vendin e ngjarjes. Policia ka ndaluar Bajram Ē. nėn dyshimin se ka kryer vepėr tė rėndė ndaj sigurisė sė trafikut publik dhe kundėr tij do tė ngritet akuzė penale.
QIK-u

Llapjani_HH
09-09-09, 16:39
KOSTT plaēkitet nga Serbia

Serbia, nė emėr tė rrjetit transmetues tė Kosovės, vazhdon tė pėrfitojė nga 5 milionė euro nė vit. Ky rrjet, edhe pas 83 milionė eurosh investime, ende nuk ėshtė nė gjendjen mė tė mirė. Aktualisht mund t’i bartė 930 MW, kurse KOSTT shpreson qė fuqia e tij tė rritet edhe pėr 320 MW

Edhe po tė prodhohet nė Kosovė energji elektrike pėr furnizim 24:0, sėrish konsumatorėt do tė mbeteshin nė terr! Kjo do tė ndodhte pėr shkak tė rrjetit tė vjetėr, i cili ka kapacitet tė kufizuara, krahasuar me kėrkesat e tregut. Krahas kėtij problemi, Kosova ende nuk ka krijuar legjitimitet ndaj kėtij rrjeti, ashtu qė ai tė mos shfrytėzohet nga askush pa pyetur Operatorin e Sistemit, Transmisionit dhe Tregut (KOSTT), i themeluar para tri vjetėsh. Pėr shfrytėzimin ndėrkombėtar tė kėtij rrjeti edhe mė tej bisedohet nė Beograd. Serbia vazhdon tė prezantohet si pronare e aseteve transmetuese tė Kosovės, duke pėrfituar nga transiti i energjisė elektrike nėpėr Kosovė miliona euro.

“Nga tranziti nėpėr Kosovė, Serbia pėrfiton rreth 2 milionė euro nė vit nė emėr tė Operatorit tė Sistemit, Transmisionit dhe Tregut tė Kosovės, kurse nga alokimi i kapaciteteve interkonektive tė Kosovės pėrfiton edhe rreth 3 milionė euro tė tjera”, ka deklaruar pėr “Express” Fadil Ismajli, drejtor i KOSTT-it.

Po ashtu, operatori i transmisionit nga Serbia shkakton dėme indirekte nė rritjen e ēmimit tė importit tė energjisė. Sipas vlerėsimeve tė KOSTT, ky dėm nė total vjet ka implikuar njė kosto prej 15 milionė eurosh, tė cilėn e kanė bartur konsumatorėt e Kosovės.

Kjo kaptinė nė njė masė ėshtė e ndėrlidhur me problemet politike, pėrkatėsisht me statusin. Prandaj edhe KOSTT-i, pėrkatėsisht sistemi energjetik i Kosovės nuk gėzon subjektivitet tė plotė nė tregun ndėrkombėtar tė energjisė elektrike.
Me qėllim tė lirimit nga varshmėria e rrjetit tė Serbisė, preokupim mė i madh i KSTT-it ėshtė lidhja e rrjetit transmetues tė Kosovės me atė tė Shqipėrisė. Aktualisht kjo lidhje bėhet pėrmes njė linjė interkonektive 220 kv, kurse e reja do tė jetė me kapacitet dy herė mė tė madh - 400 kv.

“Projekti pritet tė fillojė nė mot dhe do tė kryhet mė sė voni pėr 22 muaj. Ai konsiston me ndėrtimin e njė linje tė tensionit tė lartė 400 kv, e gjatė 238 kilometra, prej tė cilėve 85.5 kilometra janė nė territorin e Kosovės”, ka thėnė Ismajli.

Mirėpo, KOSTT-i ka edhe shumė punė pėr tė aftėsuar rrjetin e brendshėm, sado qė fuqia bartėse rritet pėr ēdo vjet. Madje, mė shpejt se oferta e Korporatės Energjetike tė Kosovės, si me prodhim,ashtu edhe me energji tė importuar. Nė kėtė rrjet nuk ėshtė investuar me vite tė tėra. Kėtė e ka vėrejtur edhe ministrja e Energjisė dhe e Minierave, Justina Pula – Shiroka, duke arsyetuar mungesėn e energjisė elektrike, thotė se kapacitetet transmetuese tė KOSTT-it janė tė kufizuara.
“Mos tė harrojmė se edhe kapacitetet transmetuese tė KOSTT-it i kemi tė kufizuara”, Ndėrkaq, Fadil Ismajli me plot bindje thotė se qė nga viti 1990, kur ky rrjet ishte nė dorė e tė regjimit serb, aty nuk ka pasur investime serioze.

“Prej vitit ’90 deri mė 2003 nuk ka pas investime nė rrjetin e transmisionit. Kjo bėn qė asetet e transmisionit tė kenė njė moshė mesatare me tė lartė se sa duhet”, shton Ismajli.

Aktualisht ky rrjet ka fuqi bartėse pėr 930 MW, mirėpo me implementimin e disa projekteve deri nė pjesėn e parė tė vitit 2010, kapacitetet bartėse rriten deri nė 1250 MW. Pėr tė arritur deri nė kėtė gjendje, kėtu janė investuar 83 milionė euro. Nė proces janė edhe rreth 28 projekte tė financuara nga donacionet qė kanė ardhur nga Komisioni Evropian, Qeveria gjermane, Banka Botėrore dhe nga buxheti i Kosovės.

“Sipas bilancit elektro-energjetik, nė vitin 2007 ngarkesa e lejuar ishte 850 MW, ndėrkaq nė pik ėshtė realizuar 933 MW. Vjet nga 880 MW tė lejuar ėshtė arritur deri nė 976 MW, kurse sivjet ėshtė lejuar ngarkesa 930 MW”, thotė drejtori i KOSTT-it.

Pėrmirėsime nė furnizim nga aspekti i transmisionit, sipas KOSTT-it, do tė ketė nė rajonin e Dukagjinit me pėrfundimin e paket projektit Peja 3, i cili deri sė bashku me rajonin e Anamoravės ka qenė fyt i ngushtė.

Mirėpo, as Korporata Energjetike e Kosovės aktualisht nuk ka kapacitete prodhuese aq tė mėdha. Sipas zyrtarėve tė saj, furnizuesi i vetėm me energji nė vend e harmonizon kėrkesėn e vet me fuqinė bartėse tė rrjetit tė transmisionit. “Ka pėrpjekje pėr ta rritur kapacitetin transmetues nė bazė tė projekteve”, ka thėnė Viktor Buzhala, zėdhėnės nė KEK.

Sipas raportit tė fundit, Korporata Energjetike e Kosovės tė martėn ka ofruar 632 MW. Nėse nė prodhimi aktivizohet edhe njė bllok i TC ”Kosova A”, atėherė oferta do tė rritet edhe pėr 200 megavate, qė nuk paraqet ngarkesė pėr rrjetin e transmisionit.
Gazeta Expres

roadrunner
10-09-09, 11:15
Nė rrahjen e hoxhės kanė marrė pjesė edhe dy pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės, tė cilėt gjendeshin jashtė detyrės. Hoxha i ri, pėrkatėsisht B.R. 23 vjeē, nga kjo rrahje ka kaluar me lėndime tė lehta trupore.

Rasti ka ndodhur nė fshatin Mollopolc tė komunės sė Shtimes, ditėn e martė, rreth orės 16.45 minuta. Pėr kėtė rast ėshtė njoftuar policia nė stacionin e Shtimes dhe menjėherė ka dalė nė vend tė ngjarjes. Ata kanė konstatuar se nė oborrin e xhamisė sė fshatit, nga katėr persona ėshtė sulmuar B:R. 23 vjeē, tė cilit, sipas policisė, i janė shkaktuar lėndime tė lehta trupore.

Drejtori rajonal i policisė nė Ferizaj, me t’u njoftuar se nė kėtė rrahje janė involvuar edhe dy pjesėt arė tė policisė, nė bazė tė ligjit dhe kompetencave, ka marrė vendimin pėr suspendimin e tyre me pagesė. Ndaj dy policėve tė involvuar nė rrahjen e hoxhės ėshtė ngritur procedurė disiplinore dhe lėnda pėr ta do t’i dėrgohet Inspektoratit Policor pėr hetim tė mėtejshėm.

Me rastin ėshtė njoftuar edhe prokurori komunal. Me urdhrin e tij, personat e involvuar nė kėtė rrahje janė shoqėruar nė polici. Pas intervistimit tė tyre, prokuroi ka dhėnė urdhrin e ndalimit pėr R.S. 36 vjeē dhe tė njėjtit i ėshtė caktuar masa e ndalimit pėr 48 orė. Tre tė tjerėt janė liruar, ndėrsa lėnda pėr ta do tė procedohet nė mėnyrė tė rregullt.

Rastin e ka konfirmuar edhe zėdhėnėsi rajonal i policisė nė Ferizaj, rreshteri Behxhet Krasniqi, i cili nuk ka treguar identitetin e viktimės dhe as tė personave qė e kanė shkaktuar kėtė rrahje, sikundėr as motivit pėr kėtė. Burime tė sigurta nga policia thonė se viktimė e kėtij rasti ėshtė hoxha i xhamisė sė fshatit Mollopolc. Sipas kėtyre burimeve, deri rrahja ka ndodhur pas njė zėnke tė hoxhės me njė fėmijė tė familjes sė dy policėve vėllezėr, qė ndodheshin jashtė detyrės atė ēast.

GjIlAnAsI_cSi
10-09-09, 11:30
He Hoxhen e nanes qysh u dal mu rre me thmi. Mjer ajo Xhami cfar llaskuca osht ka mban..

Murgesha
10-09-09, 12:05
Paska me u ba problem i madh nderkombėtar kjo rrahje http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif

roadrunner
10-09-09, 12:12
Un e di ket rast kshtu per s'afermi. Aj thmija ka knu ozanin ne qat gjami kur i ka pas 9 vjet. Osht nip i qatij katuni. Kur e kan shti shkijet baben e tij ne burg, aj ka nejt te dajt edhe ka knu ilahi. Dajt e tyne qaty ngjit me xhami e kan shpijen. Aj ka shku ne xhami qysh ka shku gjith me ju lut zotit. Pardje kur ka hy ne oborr hoxha e ka sha edhe e ka perzan pej xhamije, ska ven per shejtana. Se thmija u fal si babgjyshi vet,e jo si hoxha vahabist qe e kishin perzan pej ni katunit ku kish knue. Masi e rreh thmijen, aj vje te shpija tu kajt. Qohet daja i thot qu dil kerkoj falje. Kur ka shku mi kerku aj thmija falje qe u rrok ne xhami me hoxhen, edhe pse ka hanger rre, hoxha u kthy e ka rre apet, edhe e ka njek dej ne shpi me arm edhe tu e fy. Kur kan dal dajt e tij me e nda pej thmis qe e ka rre, aty ka kris stupci hoxhes per kreje. E valla un ni send e di: Me ma prek mu thmijen, shum ma keq ja kish qit. Po po ishin ne bela te madhe bile se te njofshum i kam.

Shpati
10-09-09, 12:18
Un e di ket rast kshtu per s'afermi. Aj thmija ka knu ozanin ne qat gjami kur i ka pas 9 vjet. Osht nip i qatij katuni. Kur e kan shti shkijet baben e tij ne burg, aj ka nejt te dajt edhe ka knu ilahi. Dajt e tyne qaty ngjit me xhami e kan shpijen. Aj ka shku ne xhami qysh ka shku gjith me ju lut zotit. Pardje kur ka hy ne oborr hoxha e ka sha edhe e ka perzan pej xhamije, ska ven per shejtana. Se thmija u fal si babgjyshi vet,e jo si hoxha vahabist qe e kishin perzan pej ni katunit ku kish knue. Masi e rreh thmijen, aj vje te shpija tu kajt. Qohet daja i thot qu dil kerkoj falje. Kur ka shku mi kerku aj thmija falje qe u rrok ne xhami me hoxhen, edhe pse ka hanger rre, hoxha u kthy e ka rre apet, edhe e ka njek dej ne shpi me arm edhe tu e fy. Kur kan dal dajt e tij me e nda pej thmis qe e ka rre, aty ka kris stupci hoxhes per kreje. E valla un ni send e di: Me ma prek mu thmijen, shum ma keq ja kish qit. Po po ishin ne bela te madhe bile se te njofshum i kam.

Ky lajm esht i pabesueshem.
Arsyeja!
Forumisti nga Gjilani i cili nderron Nickat vazhdon te hape Tema porvokuese ku fyen Muslimanet.

roadrunner
10-09-09, 12:24
Forumistja nga Gjilani nuk ka nick tjeter se veq sa jam antarsu....spo di per qka e ke fjalen po ska lidhje sme mbren aspak ky akuzim i joti. Mundet me u pa ne server prej kahit po shkruj. Tema nuk eshte provokuese por eshte lajm. E spjegova sektin se qysh u fal hoxha, e qysh aj thmija u fal (dmth qysh e ka msu babgjyshi), e kjo si bjen fyerje, po kan dallime sekti i uahabismit me at qysh jan fal babgjysht e tan. E sa i perket temes, un me ma rre thmijen dikush pse ka hy ne shpi te zotit, un femer jom, e ket rast jam edhe prind po du me ta cek, po nuk me kish interesu a osht hoxh, a prift, a bij mreti, e kisha bo gjys qaty e kisha lan. Kaq kom per ket tem :D. Kerkush ska evlad me qu me eduku ne xhami e me dal me rre hoxha. Hoxha osht msus, e jo polic. Bile as polici sguzo me te rre pa faj. Xhamija osht shpi e Zotit, kejt kem drejt me shku aty, nuk osht pron private e Hoxhes as e kerkujt hiq. At Xhami e ka maru katundi e jo Hoxha :d


Ky lajm esht i pabesueshem.
Arsyeja!
Forumisti nga Gjilani i cili nderron Nickat vazhdon te hape Tema porvokuese ku fyen Muslimanet.

Murgesha
10-09-09, 12:26
Ky lajm esht i pabesueshem.
Arsyeja!
Forumisti nga Gjilani i cili nderron Nickat vazhdon te hape Tema porvokuese ku fyen Muslimanet.


E kish dhėnė Gazeta Express o Shpat.

Tė jetė vallė roadrunner-i kryeredaktori i expressit?? http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif

roadrunner
10-09-09, 12:27
Hahaha mos ma pruft Zoti Murgeshe, boll mir i kam punt qetu ku jam, nashta sa Pacolli si marr, po bile sa Thaqi boll em dalin hahahah


E kish dhėnė Gazeta Express o Shpat.

Tė jetė vallė roadrunner-i kryeredaktori i expressit?? http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif

Llapjani_HH
11-09-09, 17:17
Protokolli EULEX-Serbi ēėshtje ditėsh - Prishtina zyrtare nė tension


Protokolli EULEX-Serbi pėr policinė mund tė nėnshkruhet brenda kėsaj jave, i kanė thėnė KTV-sė burime ndėrkombėtare, duke shtuar se ekziston mundėsia qė kjo tė ndodhė edhe pa u bėrė fare publike pėr opinionin.

Nga ana tjetėr, tė njėjtat burime kanė thėnė se kjo ēėshtje ka ēuar nė tensionim tė situatės nė bisedat e Prishtinės me zyrtarė tė lartė tė Bashkimit Evropian, duke detyruar kryeministrin Thaēi tė deklarojė se mund tė shqyrtojė edhe mundėsinė e dorėheqjes.

Ndėrkohė, as nė EULEX, e as nė Qeverinė e Kosovės nuk shprehen tė gatshėm tė flasin nė hollėsi pėr bisedat e ndėrsjella pėr ēėshtjen e protokollit. Por, Pieter Feith jep paralajmėrime se njė vendim pėrfundimtar mund tė merret shpejt. Pėrfaqėsuesi i BE-sė thotė se po punohet pėr zgjidhjen.

Edhe pse i takon gati ēdo ditė, Feith duket tė mos i ketė lėkundur nga qėndrimi i tyre krerėt kryesorė tė shtetit, presidentin e kryeministrin. Madje, sot mė qartė se tė tjera ditė, kryeministri ka thėnė se Prishtina nuk ėshtė pjesė e aranzhmaneve teknike pėr tė cilat po flitet.

Por, kundėr tė gjithėve ka dalė, si zakonisht, kreu i Kuvendit, Jakup Krasniqi.

Ai ka thėnė se s’ka asgjė tė keqe nė pranimin e njė protokolli, i cili lufton krimin dhe korrupsionin. Komentet kryeparlamentari i ka bėrė pas takimit me ambasadorin gjerman, Hanz Dieter Steinbach.

“Pozicioni i nėnshkrimit tė marrėveshjes nė mes tė EULEX-it dhe Serbisė nuk do ta dėmtojė sovranitetin e Kosovės,” ka thėnė Stenibach. Ambasadori gjerman tha se Qeveria gjermane, e cila ka njohur Kosovėn ndėr vendet e para, nuk do tė mbėshteste masat qė shkojnė nė dėm tė shtetit mė tė ri nė botė.

Ka reaguar edhe Lidhja Demokratike e Dardanisė. Sekretari i saj i pėrgjithshėm i saj, Lulzim Zeneli, ka thėnė se ėshtė koha e fundit qė institucionet e vendit t’ i marrin pėrgjegjėsit e duhura. Ai ka thėnė se sjellja e institucioneve tė vendit pėr kėtė ēėshtje ėshtė duke e pamundėsuar zbatimin e kushtetutės.
KTV

Nėnshkrimi i protokollit, ēėshtje orėsh

Marrėveshja me Prishtinėn pėr t’i dhėnė dritėn e gjelbėr nėnshkrimit tė protokollit EULEX-Serbi ėshtė ēėshtje orėsh dhe jo ditėsh, bėn tė ditur e pėrditshmja Koha Ditore, duke u thirrur nė deklaratėn e njė zyrtari tė lartė evropian.

Burime tė kėsaj gazete kanė bėrė tė ditur se konsultimet mes presidentit Sejdiu dhe kryeministrit Thaēi me pėrfaqėsuesin e BE-sė nė Kosovė, Pieter Feith, kanė afėr pėrfundimit, me pajtimin qė Prishtina zyrtare tė tėrheqė kundėrshtimin pėr protokollin.

Takimet mes liderėve kosovarė dhe diplomatėve evropianė, gjithnjė sipas kėsaj gazete, janė mbajtur vazhdimisht, ndėrkaq fundi i kėsaj jave pritet qė tė pėrmbyllė debatin rreth protokollit, me pranimin e tij.

Zyrtari i lartė i BE-sė ka bėrė tė ditur se, bashkėsia ndėrkombėtare do tė japė siguri tė mjaftueshme se protokolli nuk do tė cenojė sovranitetin e Kosovės.
Telegrafi

Llapjani_HH
11-09-09, 17:19
Di Lellio: Plani Ahtisari–mbikėqyrje e pėrhershme

“Kosova mund tė bėhet plotėsisht e pavarur vetėm nėse pėrmbushen tė gjitha kushtet e Planit Ahtisari. Por, kėto kushte, janė formuluar nė mėnyrė tė tillė qė nuk mund tė pėrmbushen kurrė. Kjo do tė thotė qė do ketė gjithmonė nevojė pėr pėrfaqėsuesin civil”, thotė Anna Di Lellio, autore dhe eksperte pėr Ballkanin.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Kemi njė prani tė shtuar ndėrkombėtare nė Kosovė, nė kohėn kur udhėheqėsit e Kosovės kanė pėrcaktuar demokratizimin si pėrparėsi tė tyre. A ėshtė kjo prani ndėrkombėtare ndihmė, apo barrė, nė kėtė proces?

ANNA DI LELLIO
Kosova pas pavarėsisė paraqet njė rast interesant pėr studiuesit e misioneve ndėrkombėtare dhe pėr ata qė merren me analizat mbi sovranitetin dhe humbjen e tij nga njė shtet. E kam thėnė dhe mė herėt, nė vitin 2007 kur diskutohej Plani Ahtisari, se ishte gabim tė vazhdohej tė mbahej Kosova nėn mbikėqyrjen e pranisė ndėrkombėtare. Plani i Ahtisarit me praninė e tij evropiane dhe EULEX-in nė Kosovė ishte, gjithashtu, gabim. Gabimi qėndron nė faktin se bėhet fjalė pėr njė zgjidhje qė ėshtė e pazbatueshme.

Nga ana tjetėr, nuk bėhet fjalė vetėm pėr njė gabim, por edhe pėr njė pengesė nė demokratizimin e Kosovės dhe legjitimitetin e krerėve tė saj. Kjo, pasi plani i Ahtisarit u merr legjitimitetin njerėzve qė janė zgjedhur me vota tė lira e demokratike. Pasojat e planit tė Ahtisarit po i shohim aktualisht.

Tashmė kemi njė situatė shumė tė vėshtirė, me ndarjen ‘de facto’ tė Kosovės, me pamundėsinė e zbatimit tė decentralizimit, pamundėsinė pėr tė vendosur kontrollin dhe shtetin ligjor nė veri tė Kosovės, dhe me organizatat e misionet ndėrkombėtare qė nėnshkruajnė pakte me Serbinė pa i pėrfshirė autoritetet e Kosovės. Kjo ėshtė shumė problematike pėr demokratizimin.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Pėrmendėt paktet apo aranzhimet teknike qė EULEX-i po nėnshkruan me Serbinė, tė cilat janė kundėrshtuar nga institucionet e Kosovės. Vende si Britania apo Gjermania kanė kėrkuar nga Prishtina qė t’i pranojnė dokumentet nė fjalė. Ky konflikt, ndonėse po mbahet nė tone tė buta, ku mund tė ēojė?

ANNA DI LELLIO
Ky konflikt ēon nė delegjitimimin dhe dobėsimin e udhėheqėsve tė Kosovės. Ėshtė e qartė se publiku i gjerė nuk e mbėshtet protokollin EULEX-Serbi, por udhėheqėsit kosovarė duhet t’i pranojnė marrėveshjet, e pėr mė tepėr janė tė ekspozuar ndaj presionit tė qeverive qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Kjo i vė udhėheqėsit e Kosovės nė njė pozicion tė paqėndrueshėm. Nėse ata do tė sillen nė pėrputhje me ato qė i kėrkon bashkėsia ndėrkombėtare, do ta humbin fuqinė dhe legjitimitetin para popullit tė tyre.

Nėse nuk veprojnė sipas kėrkesave tė ndėrkombėtarėve, e humbasin legjitimitetin para bashkėsisė ndėrkombėtare. E gjithė kjo i vė drejtuesit e Kosovės nė pozicion tė palakmueshėm dhe nuk ēon askund.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Gjendja aktuale dhe kėto raporte, a janė edhe pasojė e sjelljeve tė mėhershme? Nėse udhėheqėsit e Kosovės do tė ishin sjellė ndryshe, a do tė kishte gjasa tė mos ishim nė kushtet e sotme?

ANNA DI LELLIO
Gjithmonė ekziston mundėsia e zgjedhjes sė njė rruge tjetėr. Mė duhet tė them se njė mundėsi e tillė ėshtė shumė e vėshtirė, pasi udhėheqėsit e Kosovės e kanė nėnshkruar zgjidhjen Ahtisari, qė ėshtė dhe origjina e gjithė problemeve. Pėr mė tepėr, drejtuesit e Kosovės e kanė bėrė Planin Ahtisari pjesė tė Kushtetutės, ēfarė i obligon ata para bashkėsisė ndėrkombėtare. Ėshtė njė problem politik.

Pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar, EULEX-i dhe Bashkimi Evropian, me pėrpjekjet e tyre pėr tė qetėsuar Serbinė krijojnė destabilitet nė rajon. Kjo do tė shkaktojė probleme nė Bosnjė dhe nė Kosovė. Evropianėt janė sjellė kėshtu nė vitet e ’90-ta dhe vazhdojnė ta bėjnė tė njėjtėn gjė dhe sot.

Nuk e kuptoj se cilat janė arsyet e kėsaj sjelljeje. Por, duhet theksuar se Serbia nuk ėshtė kyēi i stabilitetit, sė paku jo kjo Serbi e papėrgjegjshme, jo kjo Serbi qė vazhdon me tė veten nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.

RADIO EVROPA E LIRĖ
A mund tė themi se protokollet e sotme qė diskutohen mes EULEX-it dhe Serbisė janė rezultat direkt i planit Ahtisari?

ANNA DI LELLIO
Po, janė direkt rezultat i planit Ahtisari, nė kuptimin qė pushteti i EULEX-it pėrcaktohet nga ky plan. Autoriteti qė plani i Ahtisarit u jep kėtyre misioneve, Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar dhe EULEX-it, ėshtė problematik. Nga ana tjetėr, edhe vetė EULEX-i e gjen veten nė njė pozitė tė paqėndrueshme.

Ky ėshtė njė mision qė do tė duhej tė ndihmonte nė vendosjen e shtetit ligjor nė Kosovė, por ama nuk e njeh Kosovėn si shtet tė pavarur. Pėr mua janė tė pakuptueshme marrėdhėniet mes EULEX-it dhe synimit tė tij pėr rend e ligj nga njėra anė, si dhe ligjeve tė miratuara nė Republikėn e Kosovės, qė ėshtė njė shtet i pavarur.

Fakti se EULEX-i nėnshkruan marrėveshje me vendet e treta pėr juridiksionin nė Kosovė, qė ėshtė njė vend tjetėr, mė krijon paqartėsi.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sjelljet e tilla tė misioneve ndėrkombėtare ēojnė drejt destabilitetit. A mendoni se ėshtė koha qė udhėheqėsit e Kosovės dhe Brukseli tė diskutojnė edhe njė herė bazėn e raporteve aktuale?

ANNA DI LELLIO
Kjo do tė ishte, vėrtet, e mirėpritur. Por, duhet tė theksojmė se bėhet fjalė pėr njė problem tjetėr politik. Siē e dini, nga leximi i planit tė Ahtisarit, Kosova mund tė bėhet plotėsisht e pavarur vetėm nėse pėrmbushen tė gjitha kushtet e planit tė Ahtisarit.

Por, kėto kushte, ashtu si standardet e UNMIK-ut dikur, janė formuluar nė mėnyrė tė tillė qė nuk mund tė pėrmbushen kurrė. Kjo do tė thotė qė do ketė gjithmonė nevojė pėr pėrfaqėsuesin civil. Ky i fundit ka mandat deri nė zbatimin e plotė tė Planit Ahtisari.

Nga ana tjetėr, pa bashkėpunimin e serbėve nė Kosovė dhe pa bashkėpunimin e Serbisė pėr plotėsimin e kushteve tė vėna nga Plani Ahtisari, mes tė cilave dhe decentralizimi, pėrfaqėsuesi civil do tė rrijė nė Kosovė pafundėsisht. Kjo nuk ėshtė mbikėqyrje e pėrkohshme, por ka pėr tė qenė mbikėqyrje e pėrhershme.

RADIO EVROPA E LIRĖ
A do tė thotė kjo qė e ardhmja e Kosovės nuk varet nga kosovarėt, por nga pakica serbe dhe Serbia?

ANNA DI LELLIO
Natyrisht e ardhmja Kosovės ėshtė edhe nė duart e kosovarėve. Vazhdoj tė besoj se ata bėnė gabim me pranimin e planit tė Ahtisarit. Mjafton tė kujtojmė kėtu detaje tė tilla si, pėr shembull, ndryshimi i Kushtetutės. Kushtetuta nuk mund tė ndryshojė pa miratimin e pakicės serbe dhe pakicave tė tjera, ē’gjė shkakton shumė probleme.

Ėshtė e rėndėsishme qė udhėheqėsit e Kosovės tė ndėrmarrin nisma tė fuqishme diplomatike nė kėtė drejtim, pasi besoj se situata ėshtė e paqėndrueshme. Besoj se gjendja ėshtė potencialisht shpėrthyese, ndaj duhet vepruar qė situata tė diskutohet mė thellėsisht dhe me sy mė tė hapur.
Radio Evropa e Lirė

Oqeani
11-09-09, 22:12
Nėnshkruhet protokolli EULEX-Serbi EULEX-i dhe Qeveria e Serbisė kanė nėnshkruar sot protokollin e shumėpėrfolur pėr bashkėpunim policor. Nėnshkrimi i marrėveshjes ėshtė konfirmuar nga zėdhėnėsi i misionit tė BE-sė, Kristof Lamfalusi.
“Po, sot kemi nėnshkruar kėtė marrėveshje, kėtė protokoll. Marrėveshja ėshtė nėnshkruar nga komponenta teknike, siē kemi thėnė edhe mė herėt, pėrkatėsisht nga ana e kreut tė policisė sė EULEX-it, Rainer Kuehn”, tha Lamfalusi.

Protokolli i EULEX-it dhe Serbisė ėshtė kundėrshtuar nga Prishtina zyrtare, pėrderisa Bashkimi Evropian dhe vendet e Kuintit e kanė mbėshtetur EULEX-in nė nėnshkrimin e tij.

Askryetari i Kuvendit te Kosoves nuk ka lexuar dokumentin e nenshkruar !!!!
Qeveri se jo mahi !

Llapjani_HH
12-09-09, 17:00
EULEX-i pėrshėndet deklaratėn e Sejdiut dhe tė Thaēit

EULEX-i ka pėrshėndetur deklaratėn e pėrbashkėt tė Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe Kryeministrit Hashim Thaēi.

Pėrmes njė komunikate pėr media, misioni evropian nė Kosovė, ėshtė shprehur i kėnaqur me vullnetin e institucioneve tė Kosovės pėr tė punuar me EULEX-in dhe institucionet tjera evropiane nė vend.

“Siē kemi thėnė mė herėt , marrėveshjet pėr bashkėpunim policor me Beogradin janė tė karakterit teknik dhe ėshtė me rėndėsi tė theksohet se EULEX ėshtė kėtu pėr tė mbėshtetur Kosovėn nė zbatimin e ligjit dhe asnjėherė nuk do tė ndėrmerrte ndonjė hap, i cili do tė dėmtonte Kosovėn”- thuhet nė komunikatėn e lėshuar nė orėt e vona nga EULEX
KTV

Reagime negative pėr protokollin

Opozita nė Kosovė ka reaguar pas nėnshkrimit tė protokollit pėr bashkėpunim policor mes EULEX-it dhe Serbisė, duke i kritikuar institucionet e Kosovės se nuk po e tregojnė tė vėrtetėn para qytetarėve. Ndėrkohė, pėrfaqėsues tė institucioneve ripėrsėrisin se Kosova nuk ėshtė palė nė kėtė, siē e quajnė, aranzhim teknik mes EULEX-it dhe Serbisė.

Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes EULEX-Serbi, pėrfaqėsuesit e institucioneve tė Kosovės kanė reaguar, duke ritheksuar pozicionin e Prishtinės zyrtare se Republika e Kosovės nuk ėshtė palė nė aranzhimet teknike ndėrmjet EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Serbisė, pėr bashkėpunim nė fushėn e policisė.

"Qėndrimi i presidentit ėshtė ai i pėrhershmi dhe ky qėndrim ėshtė bėrė i ditur pėr opinionin gjatė gjithė kėsaj kohe”.

“Presidenti bashkė me kryeministrin, sėrish kanė pohuar se Republika e Kosovės nuk ėshtė palė nė aranzhimet teknike midis EULEX-it dhe Ministrisė sė Brendshme tė Republikės sė Serbisė pėr bashkėpunim nė fushėn e policisė”, thotė zėdhėnėsi i Presidencės, Xhavit Beqiri.

Nga ana tjetėr, edhe partitė opozitare e kanė kritikuar Qeverinė dhe Presidencėn e vendit pėr lejimin e njė marrėveshjeje tė tillė ndėrmjet EULEX-it dhe Qeverisė sė Republikės sė Serbisė.

Nėnkryetari i AAK-sė, Ahmet Isufi, vlerėson se kjo gjendje e krijuar me nėnshkrimin e protokollit, ėshtė njė dobėsi e institucioneve dhe, sipas tij, kjo marrėveshje do tė ketė edhe pasoja pėr vendin.

“Ky nėnshkrim i marrėveshjes ka sjellė pasojat e njohura dhe ėshtė dobėsi pėr institucionet e vendit, tė cilat nė vend qė tė ndėrmarrin iniciativė pėr tė ofruar nėnshkrim tė protokollit me vendet fqinje, po i lejohet qė EULEX-i tė luajė sikur dikur rolin qė e ka luajtur UNMIK-u, e qė ka qenė nė njė administrim ndėrkombėtar Kosova”.

“Prandaj, njė neglizhencė e tillė ka shkaktuar edhe dėmin, edhe nė aspektin e pėrfaqėsimit tė Kosovės dhe funksionimit tė institucioneve tė saj”, thotė Isufi.

Zoti Isufi pohon se krerėt mė tė lartė tė vendit nuk po e tregojnė tė vėrtetėn pėr qytetarėt e Kosovės.

Ai, madje, thekson se imazhi i Kosovės po dėmtohet ēdo ditė e mė shumė, sepse, siē shprehet ai, tė tjerėt po vendosin pėr Kosovėn.

“Presidenti dhe kryeministri nuk po i tregojnė tė vėrtetėn qytetarėve tė Kosovės dhe po lejojnė qė vendimet, tė cilat ndėrmerren nga tė tjerėt, tė ndikojnė nė pasoja pėr Kosovėn”.

“Kjo mėnyrė e sjelljes po e dėmton imazhin e Kosovės, sepse po lejohet qė tė tjerėt tė marrin iniciativa siē ka ndodhur me gjashtė-pikėshin; edhe ky element ėshtė vazhdimėsi e pėrmbushjes sė Planit 6-pikėsh. Pasojat janė nė shumė aspekte. Aspekti i parė ėshtė dobėsimi i institucioneve tė Kosovės nė njė vend tė pavarur dhe sovran”, shpjegon Isufi.

Lideri i lėvizjes “Vetėvendosje!”, Albin Kurti, i cili deri mė tash e ka kundėrshtuar ashpėr nėnshkrimin e protokollit pėr policinė ndėrmjet EULEX-it dhe shtetit serb, thotė se pėrmes kėtij protokolli po zbatohet plani 6-pikėsh i OKB-sė pėr rikonfigurimin e pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė.

Kurti shpreh bindjen se kundėrshtimi i Prishtinės zyrtare ėshtė vetėm formal.

“Nga ky protokoll pėr bashkėpunim policor nė mes tė EULEX-it dhe Serbisė, Serbia pėrfiton nė mėnyrė tė trefishtė”.

“E para, fiton informata tė vlefshme tė natyrės policore nga Kosova nėpėrmjet EULEX-it; e dyta, e trashė lidhjen e varėsisė sė Kosovės nga Serbia, nėpėrmjet sforcimit tė Rezolutės 1244 dhe zbatimit tė gjashtė-pikėshit; dhe, e treta, e largon kushtin e parė dhe mė tė rėndėsishmin pėr liberalizimin e vizave”, thotė Kurti.

Zėdhėnėsi i Presidencės, Beqiri, nga ana e tij rithekson se si presidenti, ashtu edhe kryeministri, qė nga fillimi kanė qenė shumė tė hapur rreth kėsaj ēėshtjeje.

“Qoftė presidenti, por edhe kryeministri kanė qenė shumė transparentė dhe tė hapur me kėtė ēėshtje. Kanė kundėrshtuar tė ashtuquajturin protokoll qė nė fillimet e tij dhe kanė mbajtur kėtė qėndrim nė mėnyrė konsekuente. Edhe deklarata e djeshme e presidentit dhe kryeministrit e dėshmon kėtė”.

“Por, duhet tė ritheksojmė se institucionet e Republikės sė Kosovės ripohojnė se ky kundėrshtim i protokollit nė asnjė mėnyrė nuk do ta zbehė pėrkushtimin e institucioneve tė Kosovės pėr ta luftuar krimin e organizuar”, thekson Beqiri.

Pėrderisa kundėrshtimet e Prishtinės ndaj kėtij protokolli, tashmė, janė shprehur hapur, EULEX-i konfirmon angazhimet edhe pėr dy marrėveshje tė tjera me Serbinė.

Ndryshe, presidenti dhe kryeministri, pas njė takimi ditė mė parė me krerėt e misioneve ndėrkombėtare, e patėn quajtur tė mbyllur ēėshtjen e protokollit EULEX-Serbi.
Radio Evropa e Lirė

Si do tė zbatohet protokolli nė terren?

Mėnyrat e zbatimit tė protokollit pėr policinė ndėrmjet misionit tė BE-sė pėr forcimin e sundimit tė ligjit dhe Serbisė, do tė pėrcaktohen nė ditėt e ardhshme, thonė pėrfaqėsues tė EULEX-it. Analistėt pėr ēėshtje politike, nė Prishtinė, nuk e hedhin poshtė mundėsinė qė gjatė zbatimit tė protokolleve tė tilla, tė pėrfshihen edhe institucionet e Kosovės.

Pas nėnshkrimit tė protokollit pėr bashkėpunim policor ndėrmjet EULEX-it dhe Qeverisė sė Serbisė, pėrfaqėsues tė EULEX-it thonė se ėshtė ende herėt tė flitet pėr mėnyrat se si do tė zbatohet marrėveshja nė fjalė nė terren.

Zėdhėnėsi i EULEX-it, Kristof Lamfalusi, thotė se hollėsitė pėr zbatimin e kėsaj marrėveshje duhet tė precizohen nė tė ardhmen.

“Ėshtė shumė herėt, sepse protokolli ka pėr qėllim vėnien e kanaleve (tė kontakteve), ndėrmjet EULEX-it dhe policisė serbe mbi krimin kufitar dhe shkėmbimin e informatave”.

“Kėshtu qė, tė gjitha detajet e zbatimit duhet tė organizohen dhe tė diskutohen”, shprehet Lamfalussy.

Pėrfaqėsues tė Bashkėsisė Ndėrkombėtare nė Kosovė kishin paralajmėruar se pas nėnshkrimit tė protokollit pėr polici, gjasat janė tė mėdha qė tė nėnshkruhen protokolle tė ngjashme edhe pėr dogana dhe gjyqėsi.

Zbatimi i marrėveshjeve tė tilla, sipas analistit Valon Murati, nuk do t’i pėrjashtojė medoemos institucionet e Kosovės.

“Ndonėse nė opinionin publik ėshtė krijuar pėrshtypja e njė refuzimi tė fuqishėm tė institucioneve tė Kosovės ndaj kėtyre protokolleve, nė tė vėrtetė mendoj se, nėse nėnshkruhen kėto protokolle dhe ka shumė gjasa qė ato tė nėnshkruhen, nė terren do tė ndodhė njė zbatim praktik i tyre edhe me ndihmėn e institucioneve tė Kosovės, pa u bėrė bujė e madhe pėr pjesėn qė i takon Qeverisė sė Kosovės”, thotė Murati.

Ai shton se, as EULEX-i nuk do tė pengohet nga Prishtina zyrtare gjatė zbatimit tė marrėveshjeve tė tilla nė territorin e Kosovės.

Sipas Muratit, zbatimi i protokollit pėr polici me Serbinė dhe protokolleve eventuale pėr dogana e gjyqėsi, do tė pėrqendrohet nė pjesėn veriore tė Kosovės, pėr tė rikthyer sundimin e ligjit atje.

Sidoqoftė, ai thotė se ėshtė e vėshtirė tė bėhen prognoza pėr mėnyrėn e operimit tė EULEX-it dhe institucioneve tė Serbisė bazuar nė tė tilla marrėveshje.

“Pėrmes kėtij protokolli, EULEX-i do tė mundohet ta shtrijė pushtetin e tij nė veri, t’i kontrollojė kufijtė, t’i kontrollojė doganat, tė ketė mė shumė akces nė gjyqėsi e polici nė veri tė Kosovės”.

“Kjo ėshtė ajo qė EULEX-i e thotė herė hapur, herė indirekt pėr pėrfitimin qė do tė ketė Kosova. Por, ēka do tė pėrfitojė nė realitet, ėshtė vėshtirė tė prognozohet”, thekson Murati.

Analistėt vendorė dhe ata ndėrkombėtarė kishin tėrhequr vėrejtjen se zbatimi nė praktikė i protokollit pėr polici dhe atyre qė mund tė pasojnė pėr dogana e gjyqėsi, do tė mund tė bėhej nė pėrputhje me planin 6-pikėsh tė OKB-sė pėr rikonfigurimin e pranisė civile ndėrkombėtare nė Kosovė.

Kjo gjė ishte hedhur poshtė sikurse nga pėrfaqėsuesit evropianė, ashtu edhe nga Prishtina zyrtare, e cila e cilėson kėtė plan si tė vdekur.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
12-09-09, 17:01
Problemet pėr anėtarėsim nė OBT
Kosova i ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet e duhura pėr tė aplikuar nė Organizatėn Botėrore tė Tregtisė, por problem, sipas zyrtarėve qeveritarė, mund tė paraqesė numri i pamjaftueshėm i vendeve qė deri mė tash e kanė njohur Republikėn e Kosovės. Ekspertė ekonomie thonė se, pėrveē kėtij problemi, Kosova ende s'i ka plotėsuar parakushtet e nevojshme pėr aplikim.

Me gjithė pėrgatitjet e deritashme tė Kosovės pėr aplikim nė Organizatėn Botėrore tė Tregtisė, problem nė kėtė drejtim mund tė paraqesė numri i pamjaftueshėm i vendeve qė deri mė tash e kanė njohur Republikėn e Kosovės. Kėshtu pohon ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Lutfi Zharku.

Ai, ndėrkaq, thotė se pas anėtarėsimit tė Kosovės nė Bankėn Botėrore dhe nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar, pranimi nė kėtė mekanizėm ėshtė njė ndėr synimet kryesore tė Qeverisė.

“Gradualisht, ne po pėrgatitemi pėr atė ēėshtje, ashtu siē e pėrmenda, mė shumė ėshtė problemi i rritjes se njohjeve tė Kosovės si shtet i pavarur.Nė OBT janė 153 shtete, kurse numri i njohjeve tona ėshtė 62. Logjikisht, ne duhet tė kemi gjysmėn e shteteve qė na kanė njohur”, pohon Zharku...

Edhe pse numri i vendeve qė kanė njohur shtetėsinė e Kosovės, nuk ėshtė ndonjė parakusht pėr anėtarėsim, ministri Zharku shprehet se Ministria po pret pėr aplikim, nė mėnyrė qė tė jenė tė sigurt pėr pranim pas procesit tė aplikimit.

Edhe ekspertė tė ekonomisė e shohin problem kryesor numrin jo tė mjaftueshėm tė shteteve qė deri mė tash e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Agim Shahini, kryetar i Aleancės Kosovare tė Biznesit, thekson se nė bazė tė procedurave, anėtarėsimi nė kėtė institucion bėhet me vota, dhe nė kėtė aspekt, problem mund tė paraqesin vendet qė ende nuk e kanė njohur shtetėsinė e Kosovės.

"Dhe, me siguri qė, ato vende qė Kosovėn nuk e kanė njohur politikisht dhe ato vende qė ende kanė njė botėkuptim tė sė kaluarės pėr Kosovėn, do tė tentojnė tė pengojnė”.

“Por, fuqitė e tjera qė mbėshtesin e Kosovėn dhe reformimi i sistemit ligjor nė vend, do t’u japė mbėshtetje partnerėve tanė qė tė na mbėshtesin anėtarėsimin e Kosovės nė kėtė mekanizėm tė rėndėsishėm”, shprehet Shahini

Nga ana tjetėr, ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Lutfi Zharku, pohon se Qeveria e Kosovės i ka pėrfunduar tė gjitha pėrgatitjet administrative dhe teknike pėr aplikim nė kėtė organizatė botėrore.

“Nga ana administrative janė tė gatshme, qė nėnkupton aplikacionin, po ashtu edhe politikat tregtare, tė cilat janė aprovuar nė Qeveri nė fund tė gushtit, anėtarėsimi nė OBT shihet si njė ndėr synimet e Kosovės. Do tė thotė, nga ana teknike dhe administrative nuk kemi asnjė problem”, thekson Zharku

Mirėpo, Agim Shahini thotė se Kosova ende nuk i ka krijuar tė gjitha parakushtet pėr tė filluar njė proces tė mirėfilltė tė aplikimit formal.

Institucionet kosovare, thotė ai, duhet t’i shqyrtojnė nė mėnyrė emergjente rrugėt pėr t’u anėtarėsuar nė OBT.

“Kjo organizatė kėrkon kritere dhe kriteret Kosova ende nuk i ka plotėsuar.”

“Prandaj, Kosova duhet tė futet nė reforma tė thella tė politikave ekonomike, tė disiplinohen rrethanat ekonomike, tatimore dhe tė gjitha kėto do t’i mundėsojnė Kosovės nė ngritjen e infrastrukturės ligjore qė Kosova tė jetė pjesė e kėtij mekanizmi tė rėndėsishėm”, thekson Shahini

Sidoqoftė, tė tjerė ekspertė ekonomie, mendojnė se ėshtė iluzion tė thuhet qė Kosova do tė anėtarėsohet shpejt nė Organizatėn Botėrore tė Tregtisė.

Sipas tyre, njė ndėr parakushtet qė njė vend duhet tė plotėsojė pėr tė aplikuar, ėshtė qė vendi tė ketė tėrėsi unike doganore dhe, duke pasur parasysh problemin e mosfunksionimit tė plotė tė doganave nė disa pjesė tė territorit, sipas tyre, Kosovės i vėshtirėsohet aplikimi.

Aktualisht, nė Organizatėn Botėrore tė Tregtisė bėjnė pjesė 153 vende tė botės, kurse 30 tė tjera janė nė proces tė anėtarėsimit, qė pėrfaqėsojnė mbi 97 pėr qind tė shkėmbimeve tregtare botėrore.
Radio Evropa e Lirė

Pastori i lutet Zotit tė vdes Obama


Pastori Steven Anderson pohon se Barak Obama ėshtė "vrasės dhe mysliman" dhe si i tillė ai ėshtė njė njeri i ligė.

Njė prift protestant, tė cilit me sa duket nuk i pėlqen politika e presidentit tė SHBA-ve, lutet nė kishėn e tij nė Arizona pėr vdekjen e Barak Obamas.

Pastori Steven Anderson pohon se Barak Obama ėshtė "vrasės dhe mysliman" dhe si i tillė ai ėshtė njė njeri i ligė, pėrcjell lajmin Zėri i Amerikės.

Diskutimet pas meshės sė tij ndonjėherė zhvillohen nė forma shumė tė ashpra. Para kishės sė kėtij pastori mblidhen aktivistė tė organizatės sė posa formuar "Qytetarėt kundėr priftėrinjve qė pėrhapin urrejtje" tė cilėt kundėrshtojnė aktivitetet e kėtij pastori protestant.

Prifti i njėjtė dyshohet pėr zhvillim tė biznesit privat nė hapėsirat e kishės.
Mesazhi.com

Llapjani_HH
17-09-09, 16:59
EULEX do memorandum mirėkuptimi me PK

Misioni Evropian pėr sundimin e ligjit, EULEX, ia ka adresuar Policisė sė Kosovės njė kėrkesė pėrmes sė cilės kėrkon arritjen e njė marrėveshjeje tė mirėkuptimin, e cila do tė mundėsonte qasjen nė tė dhėnat qė janė nė pronėsi tė forcave kosovare tė rendit, bėn tė ditur e pėrditshmja Koha Ditore, duke u thirrur nė burime tė saj.

Kėrkesa, sipas kėsaj tė pėrditshmeje, ka tė bėjė me sigurimin e qasjes nė informatat mjeko-ligjore tė inteligjencės dhe ato tė sigurisė. “EULEX-i ėshtė nė kėrkim tė vendosjes sė njė sistemi tė pėrhershėm, i cili do tė evitonte kėrkesat e vazhdueshme ad-hoc pėr qasje nė informatat e Policisė sė Kosovės”, ka thėnė ky burim.

Kėto pretendime tė misionit evropian janė konfirmuar edhe nga zyrtarė tė Policisė sė Kosovės.
Telegrafi

Barrot: Asnjė dialog me Kosovėn pėr vizat

Komisionari evropian pėr drejtėsi, Jacques Barrot, ka deklaruar nė Strasburg se Maqedonia i ka plotėsuar tė gjitha kushtet, ndėrsa Serbia dhe Mali i Zi kanė bėrė "pėrparime domethėnėse" nė reformat pėr heqjen e vizave nga ana e Bashkimit Evropian nga janari i vitit 2010.

Ndėrsa pėr Kosovėn ai ka thėnė se deri mė tani nuk ka asnjė lloj dialogu.

“Pėr Serbinė mbetet qė tė sigurojė vėrtetėsinė e dokumenteve pėr personat qė jetojnė nė Kosovė, apo tė personave nga Kosova qė jetojnė jashtė vendit, kur kėrkohet qė atyre t’u jepen pasaporta biometrike”, ka thėnė Barrot nė Parlamentin Evropian.

Ai ka thėnė se, qė nga viti 1999, qeveria e Serbisė nuk mund tė kontrollojė personat qė jetojnė nė Kosovė.

“Komisioni Evropian nuk mund tė marrė pėrgjegjėsi pėr rrezikun e sigurisė qė kjo kategori njerėzish paraqet pėr komunitetin (BE), si dhe pėr faktin se asnjė lloj dialogu pėr liberalizim vizash nuk ėshtė nisur me Kosovėn”, ka thėnė Barro.

Barro ka thėnė se kushti i dytė pėr Serbinė ėshtė kontrollimi i kufijve me Kosovėn nė bashkėpunim me EULEX-in si dhe hartimi i strategjisė kombėtare pėr migrim.
Telegrafi

Llapjani_HH
18-09-09, 17:32
Redaktorėt shqiptarė tė Enciklopedisė, i ikin pėrgjegjėsisė /video/

Akademikėt shqiptarė pohojnė se qė nga fillimi i punės pėr Enciklopedinė janė distancuar nga pėrmbajtja e saj. Kėshtu pėr Alsat ka deklaruar akademiku Alajdin Abazi. Pėrgjegjėsinė pėr pėrmbajtjen e dyshimtė tė historisė shqiptare nė kėtė enciklopedi nuk e merr as Shukri Rahimi i cili figuron si redaktor i enciklopedisė nė pjesėn e historisė shqiptare.
“Projekti tregohet qė ėshtė projekt pak a shumė politik qė ėshtė ndikuar prej politikės ditore dhe nuk ka tė bėj me realitetin shkencorė dhe qė mund tė ndikoj nė keqėsimin e marrėdhėnieve tė popujve, tė njerėzve, tė intelektualėve tė pėrkatėsive tė ndryshme dhe nė pėrgjithėsi ėshtė njė bote apo jo qė merret me kėto ēėshtje siē janė ato qė mirėn me historinė, kulturėn dhe gjuhėn”, deklaroi Alajdin Abazi, anėtar i akademisė.
Shukri Raimi pėr Alsat thotė se ka qenė i propozuar nga Akademia e arteve dhe shkencave tė Maqedonisė pėr redaktor tė enciklopedisė, por njė gjė tė tillė nuk e ka pranuar, gjė tė cilėn e pėrgėnjeshtron akademiku Bllazhe Ristovski.
“Unė duke e ditur se me kė duhet me bashkėpunuar nuk kam pranuar tė bėhem redaktor pėr ēėshtje historike tė historisė shqiptare, pse plotė shkencėtarė maqedonas nuk pranojnė atė qė ne e dimė, a ne nuk e pranojmė atė qė ata e propozojnė. Kam qenė i propozuar ndaj qėndron aty, atė ėshtė dashtė ata me hjekė se nuk kam punuar. Le ta gjejnė ata njė mbledhje pos asaj mbledhjes dytė kur kam hjek dorė qė kam qenė prezent aty, unė nė asnjė mbledhje mė skam shkuar atje. Ata e kanė bėrė vet, asnjė shqiptarė nuk ka qenė aty me marr pjesė pėr historinė shqiptare, ajo ėshtė vepėr e akademikėve maqedonas”, tha Shukri Raimi – historian.
“Mė vjen keq, e kam mik Raimin, por ai pėr fat tė keq ai ka dezinformuar se si e para unė asnjėherė nuk kam pasur dorėheqjen e tij dhe e dyta ai gjithmonė bashkėpunonte dhe bashkė kemi shkruar histori pėr shkollat e mesme njė ndėr autorėt ishte edhe ai. Tjetra ai ka shikuar pjesė mė tė madhe tė materialeve qė kishin tė bėjnė pėr disa shqiptarė dhe probleme shqiptare, nuk ėshtė e vėrtetė ajo, ndoshta njeriu ėshtė frikėsuar nga pyetjet e juaja, por ai tėrė kohėn ka marrė edhe honorar ēdo muaj pėr pjesamrrejne tij nė enciklopedinė”, tha Bllazhe Ristovski – anėtar i ASHAM.
Redaktori tjetėr shqiptar i kėsaj enciklopedie Agim Poloska i angazhuar pėr pjesėn e gjuhės, letėrsisė dhe kulturės shqiptare thotė se ajo nuk ėshtė e pėrkryer dhe se ka hapėsirė pėr ndėrhyrje nė pjesė tė caktuara.
“Ndoshta nuk jam edhe unė i kėnaqur edhepse jam redaktor, mundet edhe mė shumė, mundet edhe mė mirė tė jetė, kėtu tė jemi tė realtė pa paragjykime, kjo ėshtė njė nismė njė fillim dhe vet te maqedonasit po tė njejtat probleme ballafaqohen, po diēka ėshtė bėrė diēka ėshtė hedhur nė letėr dhe kjo besoj nė botimet e ardhshme, nė punėn e ardhshme do tė kompletohet do tė pėrsoset”, tha Poloska.
Si do tė pėrsoset mbetet tė shifet. Akademiku Bllazhe Ristovski vazhdon me pohimet e tij dhe atė qė shkruan nė kėtė enciklopedi se shqiptarėt janė ardhacak nė kėto troje.
“Shqiptarėt duhet tė dinė se ata nuk kanė qenė kėtu gjithmonė ashtu siē interpretohet, ato janė interpretime tė lira, atė askush nuk ua pranon. Shqiptarėt kanė ardhur shumė mė vonė si shqiptarė, ne mund tė flasim atje pas shekullit XIV pas islamizimit posaēėrisht pas shekullit XVI e posaēėrisht intensivisht nė shekullin e XVIII ato janė realitetet, a duam ne apo ajo nuk varet nga dėshirat tona”, shtoi Ristoski.
Akademiku Ristovski tha se tash pas publikimit tė enciklopedisė, akademia ėshtė duke grumbulluar faktet plotėsuese dhe pėrmirėsimin e gabimeve eventuale dhe pėr tė bėrė gati botimin e dytė tė enciklopedisė, ndėrsa nuk tha se do tė pėrmirėsohen tė dhėnat pėr shqiptarėt e Maqedonisė.

Video: http://alsat-m.tv/index.php/lajme/vendi/18810.html

ALSAT M

Nė veri tė Kosovės asnjė shenjė identiteti tė Republikės sė Kosovės


Mungojnė tabelat 'Republika e Kosovės' nė tė gjitha pikat kufitare

Prishtinė, Tabela me mbishkrimin “Mirė se vini nė Republikėn e Kosovės”, janė vendosur nė tė gjitha pikat kufitare pėrreth kufirit tė Kosovės por jo edhe nė pikėn kufitare nė Myqybabė qė ndanė Kosovėn nga Serbia, apo Komunėn e Gjilanit nga ajo e Preshevės.(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė numrin e ditės sė shtunė tė gazetės "Bota sot").
Bota Sot

bert
22-09-09, 22:23
Gjykata e Beogradit liron tė akuzuarit pėr vrasjen e tre vėllezėrve Bytyēi
Shekulli Online | 22/09/2009 | Rajoni | 0 KOMENTE | SHARE | - +
Njė gjykatė pėr krime lufte nė Beograd, la tė lirė sot dy ish pjesėtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė,qė akuzoheshin pėr ndihmė nė vrasjen e tre shtetasve amerikane me origjinė shqiptare, pak ditė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė. Sreten Popoviē nga Nishi dhe Millosh Stojanoviē nga Krushevci njė qytet jugor i Serbisė, akuzoheshin pėr pėrfshirje nė vrasjen e vėllezėrve Ylli, Agron dhe Mehmet Bytyqi, nė vitin 1999, trupat e tė cilėve u gjetėn nė njė varrezė masive nė Petrovo Sello nė lindje tė Serbisė, nė vitin 2001.
Tė tre vėllezėrit ishin pjesėtarė tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė batalionit Atlantiku i pėrbėrė nga shqiptarė tė Amerikės. Nė fund tė korrikut 1999 ata u arrestuan nga forcat serbe nėn akuzat pėr kalim tė paligjshėm tė kufirit tė ish Jugosllavisė. Njė gjykatė nė qytetin e Prokupljes i kishte dėnuar me nga 15 ditė heqje lirie. Katėr ditė para pėrfundimit tė dėnimit ata u morėn nga burgu dhe u dėrguan nė Petrovo Sello ku janė vrarė nga njė distancė e afėrt.
Dy tė akuzuarit, sipas prokurorisė, ua kishin dorėzuar vėllezėrit Bytyqi pjesėtarėve tė panjohur tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, tė cilėt mė pas i kanė vrarė. Trupat janė gjetur nė njė varrezė masive me duar tė lidhura me tela.
Gjykata nė Beograd tha sot se akuzat ndaj tyre nuk janė vėrtetuar. Procesi kundėr dy ish policėve serbė filloi mė 13 nėntor 2006 dhe zhvillimi i tij u pėrcoll me reagime tė veprimtarėve humanitarė tė cilėt janė shprehur tė pakėnaqur me mėnyrėn e trajtimit tė ēėshtjes. Shefja e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare me seli nė Beograd Natasha Kandiē, e cila pėrfaqėsonte familjen Bytyqi, u tėrhoq nga procesi nė muajin qershor tė kėtij viti duke thėnė se "autoritetet po mbrojnė ata qė urdhėruan vrasjet".
Familja dhe veprimtarėt e Fondit Humanitar kanė shprehur bindjen se nė kėtė vrasje ishin pėrfshirė edhe ish zyrtarė tė lartė serbė, mes tyre ish komandanti i Njėsisė sė Posaēme Antiterroriste tė Serbisė, Goran Radosavljeviē, i njohur me nofkėn Guri./VOA/

uliksi31
22-09-09, 22:26
Gjykata e Beogradit liron tė akuzuarit pėr vrasjen e tre vėllezėrve Bytyēi
Shekulli Online | 22/09/2009 | Rajoni | 0 KOMENTE | SHARE | - +
Njė gjykatė pėr krime lufte nė Beograd, la tė lirė sot dy ish pjesėtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė,qė akuzoheshin pėr ndihmė nė vrasjen e tre shtetasve amerikane me origjinė shqiptare, pak ditė pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė. Sreten Popoviē nga Nishi dhe Millosh Stojanoviē nga Krushevci njė qytet jugor i Serbisė, akuzoheshin pėr pėrfshirje nė vrasjen e vėllezėrve Ylli, Agron dhe Mehmet Bytyqi, nė vitin 1999, trupat e tė cilėve u gjetėn nė njė varrezė masive nė Petrovo Sello nė lindje tė Serbisė, nė vitin 2001.
Tė tre vėllezėrit ishin pjesėtarė tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė batalionit Atlantiku i pėrbėrė nga shqiptarė tė Amerikės. Nė fund tė korrikut 1999 ata u arrestuan nga forcat serbe nėn akuzat pėr kalim tė paligjshėm tė kufirit tė ish Jugosllavisė. Njė gjykatė nė qytetin e Prokupljes i kishte dėnuar me nga 15 ditė heqje lirie. Katėr ditė para pėrfundimit tė dėnimit ata u morėn nga burgu dhe u dėrguan nė Petrovo Sello ku janė vrarė nga njė distancė e afėrt.
Dy tė akuzuarit, sipas prokurorisė, ua kishin dorėzuar vėllezėrit Bytyqi pjesėtarėve tė panjohur tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, tė cilėt mė pas i kanė vrarė. Trupat janė gjetur nė njė varrezė masive me duar tė lidhura me tela.
Gjykata nė Beograd tha sot se akuzat ndaj tyre nuk janė vėrtetuar. Procesi kundėr dy ish policėve serbė filloi mė 13 nėntor 2006 dhe zhvillimi i tij u pėrcoll me reagime tė veprimtarėve humanitarė tė cilėt janė shprehur tė pakėnaqur me mėnyrėn e trajtimit tė ēėshtjes. Shefja e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare me seli nė Beograd Natasha Kandiē, e cila pėrfaqėsonte familjen Bytyqi, u tėrhoq nga procesi nė muajin qershor tė kėtij viti duke thėnė se "autoritetet po mbrojnė ata qė urdhėruan vrasjet".
Familja dhe veprimtarėt e Fondit Humanitar kanė shprehur bindjen se nė kėtė vrasje ishin pėrfshirė edhe ish zyrtarė tė lartė serbė, mes tyre ish komandanti i Njėsisė sė Posaēme Antiterroriste tė Serbisė, Goran Radosavljeviē, i njohur me nofkėn Guri./VOA/

Bert, coje nje rubrike ma posht te, lajme aktuale. Perndryshe ti rrou dreqi temat.:biggrin:

bert
22-09-09, 22:32
mjer familja bytyqi cfare e ka gjete. mjer shqiptaret qe po vriten dhe vrasesit levizin lirisht neper serbi e mitrovice

Jana
24-09-09, 14:52
Sejdiu falėnderon Obama-n

Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu ka zhvilluar tė mėrkurėn njė takim tė shkurtėr me presidentin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Barack Obama, nė njė pritje tė organizuar nga presidenti i SHBA-ve.

Presidenti Sejdiu e ka falėnderuar presidentin Obama pėr mbėshtetjen e deritashme qė SHBA i kanė dhėnė dhe po i japin Kosovės, si dhe shprehu besimin se marrėdhėniet e veēanta mes Republikės sė Kosovės dhe SHBA-ve do tė forcohen edhe mė tutje, thuhet nė njė njoftim tė Presidencės sė Kosovės.

Sejdiu gjithashtu u takua edhe me James Jones, kėshilltar i presidentit Obama pėr Siguri Kombėtare, si dhe me pėrfaqėsues tė lartė tė Departamentit tė Shtetit, ndėr tė cilėt edhe ndihmės-sekretari i shtetit pėr Evropė, Phillip Gordon.

Gjatė kėsaj pritjeje, siē njofton nė komunikatė, presidenti Sejdiu pati biseda tė frytshme edhe me shumė burrėshtetas tė tjerė, ndėr tė cilėt edhe me kryeministrin e Spanjės, presidentin e Qipros, kryeministrin e Nepalit, kryeministrin

e Grenadės, zėvendėskryeministrin e Xhamajkės, ministrin e Jashtėm tė Portugalisė, kryeministrin e Malit tė Zi, presidentin e Maqedonisė dhe kryeministrin e Turqisė.

Nė vijim tė vizitės nė SHBA, presidenti Sejdiu do tė vazhdojė takimet bilaterale me burrėshtetas tė tjerė tė cilėt marrin pjesė nė Asamblesė Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Sejdiu mbajti fjalė rasti nė Pritjen Vjetore tė Liderėve Ballkanikė
Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu, nė kuadėr tė aktiviteteve gjatė vizitės sė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ka mbajtur njė fjalė rasti nė Pritjen Vjetore tė Liderėve Ballkanikė, tė organizuar nga Rutgers Institute.

Tė pranishėm nė takim ishin Ekmeleddin Ihsanoglu, sekretar i Pėrgjithshėm i Organizatės sė Konferencės Islamike, Ilir Meta, ministėr i Jashtėm i Shqipėrisė, Stjepan Mesiq, president i Kroacisė, Haris Silajxhiq, anėtar i presidencės sė Bosnjės dhe Hercegovinės, Ahmet Davutoğlu, minister i Jashtėm i Turqisė e liderė tė tjerė.

Sejdiu foli para liderėve ballkanikė nė Rutgers Institute pėr zhvillimet dhe tė arriturat e rėndėsishme nė vendin tonė pas pavarėsimit tė Republikės sė Kosovės. Ai vuri theksin nė pėrpjekjet e rėndėsishme qė po i bėjnė liderėt dhe institucionet e Republikės sė Kosovės pėr tė siguruar sa mė shumė njohje pėr shtetin e ri, anėtarėsimin nė shumė institucione tė rėndėsishme dhe synimin pėr anėtarėsim nė sa mė shumė institucione tė rėndėsishme ndėrkombėtare.

Presidenti Sejdiu gjithashtu theksoi rėndėsinė e qasjes paqėsore dhe integruese tė tė gjitha shteteve tė Ballkanit. Nė kėtė kontekst ai pėrmendi edhe rėndėsinė e madhe qė ka bashkėpunimi rajonal, si njė kusht shumė i rėndėsishėm pėr stabilitet nė rajon dhe pėr ecje tė pėrbashkėt drejt integrimeve nė institucionet euroatlantike.

Gjithashtu, nisur nga shembulli i Republikės sė Kosovės, Sejdiu ka theksuar si njė faktor shumė tė rėndėsishėm tė stabilitetit dhe prosperimit tė rajonit respektimin e komuniteteve pakicė nė ēdo shtet ballkanik.

Llapjani_HH
24-09-09, 17:58
EULEX nėnshkruan protokollin e doganave vetėm me Serbinė

EULEX-i do tė nėnshkruajė protokollin pėr dogana vetėm me Serbinė e jo me shtetet tjera fqinje, i ka thėnė Radio Dukagjinit zėdhėnėsi i kėtij misioni, Christophe Lamfalussy.

Edhe pse fillimisht ishte paralajmėruar qė protokollet qė EULEX do t’i nėnshkruajė me Serbinė, tė njėjtat do tė nėnshkruheshin edhe me shtetet tjera fqinje, sot zėdhėnėsi i EULEX-it Lamfalussy i tha Radio Dukagjinit se protokolli pėr dogana do tė nėnshkruhet vetėm me Serbinė.

“Jo ne nuk do tė nėnshkruajmė protokolle pėr doganat me Shqipėrinė apo Malin e Zi, sepse kjo ėshtė pėrgjegjėsi e doganave tė Kosovės. Kėto shtete e kanė njohur Kosovėn. I vetmi protokoll pėr doganat qė do tė nėnshkruhet nga ne ėshtė me Serbinė i cili ka tė bėjė me shkėmbim informatash”, ka thėnė Lamfalussy.
Telegrafi

Llapjani_HH
30-09-09, 18:10
Policia maqedonase harton 'skenar' kundėr shqiptarėve

Njė skenar tjetėr i ngjashėm me atė tė Brodecit pėrgatitet tė ndodhė nė malėsinė e Tetovės, ndėrsa pėrmendet se nė shėnjestėr tė policisė maqedonase ėshtė fshati Gjermė.

Paralajmėrimet fillimisht nė mėnyrė publike erdhėn nga ish-deputeti Xhezair Shaqiri – Hoxha gjatė njė interviste pėr gazetėn "Lajm" tė Maqedonisė, ndėrsa mė vonė i ka zbardhur kėto pohime edhe Gafur Adili, ish-zėdhėnėsi i AKSH-sė.

Nė njė intervistė Xhezair Shaqiri tha: "Po ju them edhe kėtė se kemi informatė se shumė shpejt pritet tė sulmohet njė fshat nė Tetovė ose sėrish tė sulmohet Tanusha nga policia maqedonase".

Pėrveē tij, Gafurr Adili, aktualisht kryetar i Frontit Demokratik pėr Bashkim Kombėtar, ish-zėdhėnės i AKSH-sė, kohė mė parė paralajmėroi njė aksion policorė nė malėsinė e Tetovės, duke precizuar se kjo pritet tė ndodh nė fshatin Gjermė. Ai kėtė e pėrsėriti edhe njė herė nė njė deklaratė pėr "Lajm" dhe sipas tij aksioni nė fjalė pritet tė ndodh nga dita nė ditė.

"Kam pasur dhe kam informacione tė mjaftueshme se prej shumė kohėsh nė Gjermė tė Malėsisė sė Tetovės ėshtė duke u pėrgatitur skenari i llojit tė Kondovės dhe tė Brodecit", tha Adili. Ai pėr kėto skenarė akuzon kryeministrin Gruevski dhe Akademinė e Shkencave tė Maqedonisė.

Kryeorganizatori i tė gjitha kėtyre skenarėve ka qenė dhe mbetet Nikolla Gruevski dhe satelitėt e tij, prapa tė cilit ka qėndruar dhe qėndron e ashtuquajtura ASHAM, qė nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē se njė filiale e ASHA tė Serbisė", tha Adili.

Nga Ministria pėr Punė tė Brendshme e Maqedonisė, as nuk pohojnė por edhe nuk mohojnė informacionet e kėtilla, por thonė se kjo ministri do ta vazhdojė luftėn kundėr kriminalitetit.

"MPB as nuk ka lajmėruar e as qė do tė paralajmėrojė aksione dhe punė tė kėtilla nė kompetencė tė saj deri sa ata nuk realizohen. MPB ka vepruar dhe vepron kryesisht nė pėrputhje me pėrgjegjėsitė ligjore pėr luftė kundėr kriminalitetit", tha pėr "Lajm" Ivo Kotevski, zėdhėnės i MPB-sė.

Sipas burimeve tė kėsaj tė pėrditshmeje, arsyetimet pėr njė intervenim tė tillė policor nė fshatin Gjermė janė qė tė tėrhiqet vėmendja nga gjendja aktuale me enciklopedinė, me pretekstin e ngjashėm sikur nė Brodec se sillen grupe tė armatosura kriminele shqiptare.

Gruevski me politikėn e tij po kėrkon edhe njė "fije kashte" qė tė dėshmojė se shqiptarėt janė destabilizues tė rajonit, konstaton kjo gazetė.

Mė 7 nėntor tė vitit 2007, policia maqedonase pas njė aksioni tė quajtur "stuhia malore" vrau 6 persona dhe u arrestuan 13 tė tjerė.
BotaSot.info

Oqeani
01-10-09, 16:37
Nė UP filloi viti i ri akademik 2009 / 2010 http://www.rtklive.com/new/img/vija_lajmi.jpg


Nė Universitetin e Prishtinės dhe nė kolegjet private filloi sot viti i ri akademik 2009/2010. 13 mijė studentė tė rinj janė pranuar nė UP.

Llapjani_HH
03-10-09, 18:30
Marrėveshja detare me Greqinė, ushtarakėt: Stop ratifikimit. Po dhurojmė detin

• Ushtaraket shqiptarė kėrkojnė nga Kuvendi qė tė mos ratifikojnė nė seancėn e 19 Tetorit marrėveshjen shqiptaro- greke pėr delimitimin e kufijve detare. Ushtarakėt: Marrėveshja shkel sovranitetin e Shqipėrisė.

TIRANE-Shoqata “Aleanca Kombėtare e Ushtarakėve tė Shqipėrisė”, u kerkon drejtruesve mė tė lartė tė shtetit shqiptar tė mos ratifikojne nė parlament marreveshjen shqiptarogreke pėr delimitimin e kufijve detarė.
Ne njė leter shkruar ne emer te disa shoqatave si ajo e Flotės Luftarako Detare, e Aviacionit, e Zbulimit, e Xhenios, e Ndėrlidhjes, e Prapavijės, e Autotraktorėve, e Topografėve, e Skėnderbegasve dhe e Historianėve Ushtarakė, shprehet shqetėsimi i thellė lidhur me marrėveshjen e nėnshkruar nė heshtje te plote nga Qeveria Shqiptare, me Qeverinė e Greqisė pėr kufirin detar midis dy vendeve. Ushtaraket shprehen tė tronditur nga e verteta qė nxjerr nė pah studimi shkencor i publikuar kėto ditė nė Gazetėn Shqiptare nga kolonel Myslim Pasha. Sipas tyre ky studim shkencor me llogaritje tė sakta e argumente tregon se Shqipėria ka humbur njė sipėrfaqe tė madhe detare, pėrfshirė edhe hapėsirėn ajrore me vlera ekonomike, politike, gjeostrategjike dhe kulturore, duke i krijuar vetvetes njė izolim dhe bllokim, nėpėrmjet ngushtimit tė hapėsirės dhe tė rrugėve tė komunikimit. “Sipėrfaqja detare qė eshte humbur nė ngushticėn e Korfuzit, nė ujrat e Arkipelagut tė Korfuzit, nė Gjirin e Sarandės e sidomos nė Ngushticėn e Otrantos llogaritet nė 354.4 kilometra katrore. Ėshtė ndėrprerė Deti Shtetror dhe Hapėsira e Afėrt Vijimore e Shqipėrisė. I ėshtė privuar Shqipėrisė statusi i tė drejtės si shtet pėrballė Italisė. Ujėrat e brendshme tė Gjirit tė Sarandės janė konsideruar si “Free bay” (gji i lirė), pėr t’u ndarė me Greqinė, i cili ėshtė Gji Historik i Shqipėrisė. Ushtaraket I kerkojne presidentit te Republikes zotit Bamir Topi, kryetares se kuvendit Jozefina Topalli , deputeteve te kuvendit te Shqiperise te njihen thellesisht me kete marreveshje , per te kuptuar qarte cenimin e rėndė qe ajo I ben sovranitetit dhe integritetit territorial tė Shqipėrisė”, shprehen ushtarakėt nė letėr. Me kete marreveshje arsyetojne ushtaraket, duke i dhuruar siperfaqen ujore ne humbim gjithashtu dhe ate tokesore, ku sipas informacioneve janė bėrė studime shpresėdhėnėse pėr rezerva tė naftės dhe tė gazit. Ushtaraket shprehin edhe njėhere revolten e tyre per fshehtėsine, shpejtėsine gjatė procedurave tė hartimit dhe tė miratimit tė kesaj marreveshjeje qe sipas tyre ul dinjitetin dhe krenarinė tonė kombėtare, cenon gjeohistorinė iliroshqiptare dhe hapat e sotėm tė integrimit te vendit.
BalkanWeb

EULEX-it i jepet qasja nė tė dhėnat e Policisė sė Kosovės

EULEX-i ka arritur marrėveshjen me Policinė e Kosovės qė tė ketė qasje tė plotė nė tė dhėnat e Forenzikės, sektorit qė hulumton krimet e rėnda, bėn tė ditur e pėrditshmja Koha Ditore, duke u thirrur nė burime tė saj brenda EULEX-it.

Sipas tė njėjtave burime, pritet qė kėto ditė tė bėhet edhe njė marrėveshje tjetėr qė do tė kompletonte qasjen e EULEX-it nė tė gjitha tė dhėnat e PK-sė.

Sipas tė kėtyre burimeve, marrėveshja nė qasjen nė tė dhėnat e Forenzikės ka qenė jetike, pasi qė ky sektor pėrmban tė dhėnat kryesore pėr krimet e rėnda, ndėrkaq marrėveshja pėr qasjen e plotė nė databazėn e Policisė sė Kosovės, do tė ndodhė kėto ditė pas disa konsultimeve teknike qė do tė kenė zyrtarė tė misionit tė BE-sė me ata tė Policisė sė Kosovės.
Telegrafi

Oqeani
03-10-09, 19:05
Presidenti Sejdiu premton angazhim pėr tė pagjeturithttp://www.rtklive.com/new/img/vija_lajmi.jpg


Presidenti Fatmir Sejdiu u angazhua pėr vazhdimin e pėrpjekjeve pėr zbardhjen e fatit tė tė pagjeturve. “Do tė angazhohemi qė kėtė brengė tė madhe ta zbusim sa mė shumė” tha Sejdiu nė takimin qė zhvilloi dje nė Gjakovė me shoqatėn “Thirrjet e nėnave”...

Llapjani_HH
05-10-09, 18:18
Dy maqedonas ndalohen pėr helmimin e nxėnėsve


Dy shtetas tė Maqedonisė dhe njė shtetas serb janė ndaluar nė lidhje me helmimin e nxėnėsve shqiptarė nė Fushė Kosovė.

Dy shtetas tė Maqedonisė dhe njė shtetas serb janė ndaluar gjatė fundjavės nė Prishtinė, duke u hetuar lidhur me helmimin misterioz tė nxėnėsve shqiptarė nė Fushė Kosovė.

Policia e Kosovės ka ngritur shkallėn e vigjilencės pas helmimit misterioz tė nxėnėsve tė shkollės sė mesme "Hivzi Sulejmani" nė Fushė Kosovė. Nga operacionet e ndėrmarra janė arrestuar njė grup personash, mes tė cilėve dhe dy shtetas tė Maqedonisė.

"Tani pėr tani janė ndaluar persona tė dyshuar, mes tė cilėve edhe shtetas tė huaj. Ndėrsa nė lidhje me atė se kush e shkaktoi kėtė helmim, jemi nė pritej tė analizave qė po i bėjnė personat pėrgjegjės tė shėndetėsisė ", ka theksuar Baki Kelani, shef i zyrės pėr informim nė Policinė e Kosovės.

Bėhet e ditur se me ēėshtjen e analizave po merret Qendra Klinike Universitare QKU e Prishtinės, saktėsisht Emergjenca, pėr tė kuptuar se nga erdhi helmimi i 123 nxėnėsve tė Fushė Kosovės. Gjithēka dyshohet se erdhi pėrmes ajrit.

Pothuaj tė gjithė nxėnėsit janė vajza dhe mosha e tyre sillet prej 14 deri nė 16 vjeē. Simptomat qė kėta nxėnės kanė pas kanė qenė vėshtirėsi nė frymėmarrje, lodhje, shtrėngime nė bark dhe frikė. (INA)
Mesazhi.com

roadrunner
08-10-09, 12:02
Niva ne radio se e kishin shkarku at enciklopedistin maqedonas Blazhe rriqnovski a sdi qysh e pat emrin....

Llapjani_HH
09-10-09, 17:34
Mali i Zi futet nė territorin e Kosovės


Dy tabela me mbishkrimet “Mirė se vini nė Malin e Zi” dhe “Mirupafshim”, janė vendosur me urdhrin e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi, thellė nė territorin e Kosovės, pikėrisht nė vendin ku fillon brezi neutral kufitar gati tri kilometra brenda nė pjesėn e shtetit tonė.

Vendosja e kėtyre dy tabelave, njė ditė mė parė nga shteti malazias, ka krijuar indinjatė te qytetarėt e komunės sė Pejės, qė e kanė vėrejtur atė derisa kanė kaluar andej, e tė cilėt menjėherė i kanė informuar krerėt institucionalė tė komunės sė Pejės.

Pėr tu informuar mė mirė pėr kėtė veprim tė fqinjėve malazias, kryetari i komunės sė Pejės, Ali Berisha, i shoqėruar edhe nga komandanti i policisė rajonale tė Pejės, koloneli Ahmet Hasi dhe drejtori i Policisė Kufitare pėr rajonin perėndim, majori Azem Mala, ėshtė takuar tė enjten me kryeinspektorin e policisė kufitare tė Malit tė Zi, Predrag Kukaj.

Nė takimin e zhvilluar nė brezin kufitar, oficeri malazias ėshtė arsyetuar se policia malaziase ka pasur kompetencat e saj qe 10 vjet nė kėtė pjesė, ngase sipas tij, nė vendin ku janė vendosur tash tabelat, kanė qenė mė herėt tabelat e UNMIK-ut dhe KFOR-it.

Derisa majori Azem Mala, pėrmbahej dhe hezitonte tė fliste mė tepėr pėr kėtė shkelje territoriale nga Mali i Zi, ndėrsa kryetari i Pejės, Ali Berisha, ia tėrhoqi vėrejtjen majorit Mala, se Policia Kufitare e Kosovės nuk duhet tė heshtė dhe tė hezitojė tė flasė se tabelat janė vendosur nė territorin tonė.

Berisha u tha atyre se ajo tokė nuk ėshtė vetėm territor i Kosovės, por edhe territori i Komunės sė Pejės, prandaj, siē iu tha ai, ėshtė drejtė e tij si kryetar qė tė informohet se ēka po ndodh me territorin e komunės qė ai drejton.
Gazeta Expres

Kufijtė e Kosovės janė tė njohur ndėrkombėtarėsisht


“Kufijtė e Republikės sė Kosovės janė tė ditur dhe kėta kufij janė tė njohur ndėrkombėtarėsisht. Pėr ne ėshtė e papranueshme ēdo qasje e kujtdo qoftė qė nė njė formė apo formė tjetėr ka intencėn e lėvizjes sė kufirit”, ka theksuar tė premten presidenti Fatmir Sejdiu, gjatė njė vizite nė komunėn e Pejės – duke komentuar vendosjen e tabelės me mbishkrimin “Mirė se vini nė Malin e Zi” nga autoritetet malazeze thellė nė territorin e Kosovės – nė brezin kufitar tė Kullės.

“Ne dėshirojmė qė tė kemi marrėdhėniet mė tė mira me Malin e Zi dhe ato janė dėshmuar nė ecje praktike tė deritashme”, tha presidenti Sejdiu, duke shtuar se organet kompetente qė merren me ēėshtjen e shėnimit tė kufijve ndėrshtetėrorė apo vendkalimeve tė rėndėsishme kufitare, qė janė tė nevojshme pėr komunikimin e qytetarėve dhe tė mallrave, do ta bėjnė punėn si duhet.

“Kosova i ka kufijtė e vet tė qartė dhe nėse ka ndonjė ngatėrresė tė vogėl nė kuptimin e pretencės sė dikujt, jashtė asaj qė ėshtė normale nė relacionet ndėrshtetėrore, sigurisht qė do tė ketė pėrgjigjen e vet”, vijoi Sejdiu.

“Pėr ne me rėndėsi ėshtė qė edhe Mali i Zi edhe Kosova kanė miqtė e pėrbashkėt. Tė dy vendet janė tepėr tė interesuara tė lėvizin shpejt nė proceset ne integrimeve euroatlantike dhe tė dy vendet nė bashkėpunimin rajonal kanė pjesėn e bashkėpunimit tė tyre”, tha ai.

Gjatė ditės sė premte, presidenti Sejdiu, i shoqėruar nga ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Lutfi Zharku, ka vizituar Komunėn e Pejės, ku nga kryetari i komunės, Ali Berisha ėshtė njoftuar me zhvillimet nė kėtė komunė dhe me problemet e tė arriturat e pushtetit lokal.
Telegrafi

Berisha u nderua me diplomė false


Universiteti qė i ka dhėnė gjithmonė frymėzim kryeministrit Sali Berisha e ka pajisur atė me njė diplomė false.

Pikėrisht, nė ceremoninė e laureimit tė tij me titullin "Doctor Honoris Causa", nė tė cilėn deklaroi se Universiteti i Prishtinės ėshtė Harvardi, Sorbona dhe Kembrixhi i lirive tė tij.

Siē bėn tė ditur e pėrditshmja "Koha Ditore", diploma qė i ėshtė dhėnė tė martėn, e qė dėshmon kėtė titull nderit tė Universitetit, nuk ėshtė ajo qė bartė vulėn apostile dhe e cila ėshtė firmosur nga ish-rektori Enver Hasani, menjėherė pasi pėrbėrja e vjetėr e Senatit, mė 22 janar tė 2008-s, vendosi ta laureonte me kėtė titull kryeministrin shqiptar,

Berishės, sipas kėsaj tė pėrditshmeje, i ėshtė dhėnė njė diplomė tjetėr, qė ndryshon nė pėrmbajtje. Njė qė nuk ka vulė apostile, qė ka njė arsyeshmėri diēka mė ndryshe se origjinalja dhe me njė datė tjetėr nga ajo kur ėshtė marrė vendimi.

Kjo mban firmėn e rektorit tė tanishėm, Mujė Rugova, tė cilėn e ka hedhur mė 6 tetor. Nė kėtė diplomė nuk i ėshtė shkruar posti i Berishės, pos qė shkruan mbi emėr "Shkėlqesisė sė Tij. Ndėrkaq, nė diplomėn e parė shkruan "Kryeministėr i Shqipėrisė".

Ish-rektori Enver Hasani ka konfirmuar pėr KD se ai kishte firmosur diplomėn e titullit tė nderit "Doctor Honoris Causa", qė mė 22 janar tė 2008-s Senati ia ka ndarė Berishės. Ai nuk ka dashur tė komentojė ndėrrimin e diplomės, pos qė ka thėnė se duhet tė pyetet rektori i ri pėr kėtė veprim. Ndėrkaq, rektori i ri, Rugova, i ėshtė shmangur pėrgjigjes nė kėtė pyetje. /KohaDitore/Telegrafi/
Mesazhi.com

Oqeani
15-10-09, 16:14
Edhe zyrtarisht filloi gara zgjedhore pėr pushtetin lokalhttp://www.rtklive.com/new/img/vija_lajmi.jpg

Subjektet politike nė Kosovė filluan fushatėn pėr zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit, ndonėse disa sosh ka ditė qė kanė filluar aktivitetet parazgjedhore, pėr ēka KZ pėr Ankesa e Parashtresa ka pranuar tė paktėn katėr ankesa pėr shkelje tė mundshme tė rregullave tė zgjedhjeve. ...Postuar: 11:04:11 / 15.10.2009Nė kėto zgjedhje do tė marrin pjesė 74 subjekte politike nga tė cilat 37 janė shqiptare, 21 serbe dhe tė tjerat nga komunitetet pakicė. Tashmė shumica e partive kanė hapur fushatat e tyre parazgjedhore duke prezantuar kandidatėt pėr kryetarė tė komunave.

Dy partitė mė tė mėdha nė vend, Partia Demokratike e Kosovės dhe Lidhja Demokratike e Kosovės, kanė hapur fushatėn e tyre pėr zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit, simbolikisht mbrėmė - njė minutė pas mesnatės.

Partia e Kryeministrit Hashim Thaēi e ka bėrė kėtė nė njė lokal tė Prishtinės, me ca gota verė, ndėrsa partia e Presidentit Fatmir Sejdiu me njė prezantim nė njėrėn prej lagjeve tė qytetit, rrethuar me tė rinj.

Ndryshe pėr zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit do tė garojnė 74 subjekte politike, ndėrsa nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve thonė se shpejti do tė dihet edhe numri i saktė i votuesve nė Kosovė.

Llapjani_HH
15-10-09, 17:17
Hashim Thaēi tė mos bėhet kurban i Gruevskit pėr tokat tona


Banorėt e fshatit Debellde nuk duan qė tokat e tyre tė jenė pazar pėr kryeministrin Thaēi dhe ate maqedonas Gruevski.

Derisa pritet qė tė arrihet marrėveshja mes Qeverisė sė Kosovės dhe asaj tė Maqedonisė pėr kufirin, banorėt e fshatit Debellde janė deklaruar se nuk duan qė tokat e tyre tė jenė pazar pėr kryeministrin Hashim Thaēi dhe ate maqedonas Nikolla Gruevski

Marrėveshja pėr definimin e vijės kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė e cila pritet tė zyrtarizohet nga kryeministrat e tė dy vendeve Hashim Thaqi e Nikolla Gruevski, ka ngjallur reagime tek banorėt e fshatit kufitar Debellde tė cilėt deklarojnė se nuk janė nė dijeni se pėr ēfarė marrėveshje bėhet fjalė. I pyetur nėpėrmjet linjes telefonike, nėnkryetari i komisionit qeveritar tė Kosovės pėr kufirin, Murat Meha, ėshtė shprehur se edhe ai nuk ėshtė nė dijeni se ku do tė vendoset definitivisht vija kufitare dhe nuk ka njohuri rreth marrėveshjes sė arritur mes dy vendeve.

Pėrfaqėsuesi i fshatit Debellde Zymri Ilazi, ka kėrkuar nga institucionet qė tė mos kushtėzohet prona private e banorėve me vendosje tė marrėdhėnieve diplomatike.

"Kisha kėrkuar nga kryeministri Thaqi qė mos tė merr ndonjė vendim tė gabueshėm ngase prona private e Debelldeut tė mos vihet kusht pėr marrėdhėnie diplomatike. Edhe pse kam qenė anėtarė i komisionit, nuk jam informuar se qka do tė pėrmbajė marrėveshje. Nuk pajtohemi me vendime qė na dėmtojnė neve, ngase mund tė ketė pasoja tė paparashikueshme", ka theksuar pėrfaqėsuesi i fshatit, Zymri Ilazi.

Isa Hasani banorė i kėtij fshati, shprehet se pėrkundėr kėrkesave tė shumta , kryeministri Thaēi nuk ka gjetur kohė qė tė vizitoj fshatin Debellde si pikė delikate nė procesin e demarkacionit tė kufirit.

"Kryeministri Thaēi asnjėherė nuk na ka vizituar, edhe pse ne shumė herė kėtė e kemi kėrkuar nga ai dhe bashkėpunėtorėt e tij. Nė tė kundėrtėn, ēfarėdo marrėveshje qė arrihet, pėrgjegjėsia shkon tek ata qė firmosin vendimet dhe vendosin pėr tokat private tė banorėve", ka theksuar Isa Hasani. Edhe pėrfaqėsuesi nė Kuvendin Komunal nė Viti nga ky fshat Sali Abdullahu, kėrkon qė tė mos politizohen tokat e shenjta tė banorėve.

Procesi i demarkacionit tė kufirit Kosovė Maqedoni, ishte paraparė tė pėrfundoj deri nė muajin maj tė kėtij viti, mirėpo pas disa mosmarrėveshjeve tek zona kodra e Furrės ku banorėt e debelldeut posedojnė pronat e tyre private ka zvarritur kėtė process deri mė tani. (INA)
Mesazhi.com

Oqeani
15-10-09, 22:06
Mirell: Kosova duhet ta luftojė korrupsionin dhe krimin e organizuar http://www.rtklive.com/new/img/vija_lajmi.jpg

Raporti i progresit ėshtė real, qė paraqet zhvillimin, ngecjet dhe sugjerimet qė BE i drejton Kosovės, tha kryeministri Thaēi gjatė takimit me Drejtorin pėr Ballkanit Perėndimorė, Pierr Mirrel. Mirell tha se Kosova duhet tė luftojė korrupsionin dhe krimin e organizuar....

Postuar: 13:41:01 / 15.10.2009Raporti i progresit vlerėson stabilitetin institucional dhe politik, respektimin e tė drejtave tė minoriteteve de integrimin e tyre nė jetėn institucionale nė Kosovė vlerėsoi kryeministri Hashim Thaēi. Ai njė theks tė veēantė vendosi nė luftėn qė po bėjnė institucionet e Kosovės pėr luftimin e korrupsion dhe krimin e organizuar nė Kosovė.

Kryeministri Thaēi vlerėsoi hapjen e perspektivės evropiane pėr Kosovėn, nė pėrfshirjen e procesit tė liberalizimit tė vizave dhe ndėrtimin e marrėdhėnieve tregtare midis Kosovės dhe BE-sė.

Ndėrsa Drejtori pėr Ballkanit Perėndimorė nė Komisionin Evropian, Pierr Mirrel pėrsėriti edhe njė herė qėndrimet e tija pėr tė arriturat nė Kosovė, por tha se duhet bėrė mė shumė nė luftimin e dukurive negative, nė bashkėpunim edhe me mekanizmat ndėrkombėtarė qė veprojnė nė Kosovė.

“Studimi ynė ėshtė pėr njė vizion pėr Kosovėn. Nėnvizon perspektivėn evropiane me dy qėllime kryesore; njėri ėshtė dialogu pėr liberalizimin e vizave dhe tjetri ėshtė njė proces qė ēon drejt marrėveshjes tregtare, Dhe pėr kėto dy qėllime kryesore Kosova duhet tė plotėsojė disa kushte, qė janė sfida pėr Kosovėn”, ka theksuar Pierr Mirell.

Pierr Mirell tha se ēėshtja e vetme qė nuk ėshtė pėrmendur nė raport ėshtė demarkacioni i kufirit me Shkupin ku, sipas tij, ėshtė njė ēėshtje e rėndėsishme pėr bashkėpunim rajonal.

Sa i pėrket dukurive negative qė pėrmenden nė raportin e progresit si korrupsioni, krimi i organizuar dhe jotransparenca nė prokurim publik, kryeministri Thaēi tha se pėrkushtimi - Zero tolerancė pėr kėto dukuri duhet tė luftohet sė bashku me gjithė faktorėt relevant, ndėrsa Mirell tha se me mos luftimin e kėtyre dukurie nė gjitha shtetet e rajonit, atėherė BE s’do tė ketė sukses pėr tė promovuar idenė se ky rajon duhet tė jetė pjesė e Bashkimit Evropian.

Mirell ka sjell dje nė Kosovė raportin e progresit nė tė cilin janė paraqitur tė gjitha zhvillimet, ngecjet, problemet, shqetėsimet si dhe sugjerimet pėr autoritetet e Kosovės.


| s.b & RTK staff |

Oqeani
17-10-09, 18:30
http://www.presheva.com/report/2009/dorzimicelsave-161009.html

Guri i madh
17-10-09, 18:37
Hashim Thaēi tė mos bėhet kurban i Gruevskit pėr tokat tona




Banorėt e fshatit Debellde nuk duan qė tokat e tyre tė jenė pazar pėr kryeministrin Thaēi dhe ate maqedonas Gruevski.

Derisa pritet qė tė arrihet marrėveshja mes Qeverisė sė Kosovės dhe asaj tė Maqedonisė pėr kufirin, banorėt e fshatit Debellde janė deklaruar se nuk duan qė tokat e tyre tė jenė pazar pėr kryeministrin Hashim Thaēi dhe ate maqedonas Nikolla Gruevski

Marrėveshja pėr definimin e vijės kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė e cila pritet tė zyrtarizohet nga kryeministrat e tė dy vendeve Hashim Thaqi e Nikolla Gruevski, ka ngjallur reagime tek banorėt e fshatit kufitar Debellde tė cilėt deklarojnė se nuk janė nė dijeni se pėr ēfarė marrėveshje bėhet fjalė. I pyetur nėpėrmjet linjes telefonike, nėnkryetari i komisionit qeveritar tė Kosovės pėr kufirin, Murat Meha, ėshtė shprehur se edhe ai nuk ėshtė nė dijeni se ku do tė vendoset definitivisht vija kufitare dhe nuk ka njohuri rreth marrėveshjes sė arritur mes dy vendeve.

Pėrfaqėsuesi i fshatit Debellde Zymri Ilazi, ka kėrkuar nga institucionet qė tė mos kushtėzohet prona private e banorėve me vendosje tė marrėdhėnieve diplomatike.

"Kisha kėrkuar nga kryeministri Thaqi qė mos tė merr ndonjė vendim tė gabueshėm ngase prona private e Debelldeut tė mos vihet kusht pėr marrėdhėnie diplomatike. Edhe pse kam qenė anėtarė i komisionit, nuk jam informuar se qka do tė pėrmbajė marrėveshje. Nuk pajtohemi me vendime qė na dėmtojnė neve, ngase mund tė ketė pasoja tė paparashikueshme", ka theksuar pėrfaqėsuesi i fshatit, Zymri Ilazi.

Isa Hasani banorė i kėtij fshati, shprehet se pėrkundėr kėrkesave tė shumta , kryeministri Thaēi nuk ka gjetur kohė qė tė vizitoj fshatin Debellde si pikė delikate nė procesin e demarkacionit tė kufirit.

"Kryeministri Thaēi asnjėherė nuk na ka vizituar, edhe pse ne shumė herė kėtė e kemi kėrkuar nga ai dhe bashkėpunėtorėt e tij. Nė tė kundėrtėn, ēfarėdo marrėveshje qė arrihet, pėrgjegjėsia shkon tek ata qė firmosin vendimet dhe vendosin pėr tokat private tė banorėve", ka theksuar Isa Hasani. Edhe pėrfaqėsuesi nė Kuvendin Komunal nė Viti nga ky fshat Sali Abdullahu, kėrkon qė tė mos politizohen tokat e shenjta tė banorėve.

Procesi i demarkacionit tė kufirit Kosovė Maqedoni, ishte paraparė tė pėrfundoj deri nė muajin maj tė kėtij viti, mirėpo pas disa mosmarrėveshjeve tek zona kodra e Furrės ku banorėt e debelldeut posedojnė pronat e tyre private ka zvarritur kėtė process deri mė tani. (INA)
Mesazhi.com




edhe votimi ju imponue delegatve nuk ishte votim demokratik

Llapjani_HH
18-10-09, 15:02
U ratifikua


Parlamenti i Kosovės i dha mbėshtetje marrėveshjes pėr demarkacion tė kufirit me Maqedoninė, megjithėse votat u siguruan me vėshtirėsi. Parlamentarėt maqedonas zhvilluan debat maratonik polemizues para votimit. Mė nuk ka asnjė pengesė qė Kosova dhe Maqedonia tė vendosin marrėdhėniet diplomatike. Pajtimi i dy vendeve fqinje pėr kufirin u pėrshėndet nga SHBA dhe BE.

Pa kurrfarė entuziazmi, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės e kanė ratifikuar marrėveshjen e parė ndėrkombėtare, nė njė seancė parlamentare tė jashtėzakonshme, tė shtunėn. Pas disa tentimesh tė dėshtuara, ligjvėnėsit kosovarė i dhanė mbėshtetje marrėveshjes pėr demarkacion fizik tė kufirit me Maqedoninė, duke i dhėnė fund njė procesi tė gjatė tė pėrcaktimit tė vijės kufitare qė ishte bėrė pengesė pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike mes dy vendeve.

Edhe Kuvendi i Maqedonisė ka filluar tė shtunėn seancėn e jashtėzakonshme parlamentare, por pėr dallim nga deputetėt kosovarė, tė cilėt votuan pa hapur debat, deputetėt maqedonas kanė zhvilluar njė debat maratonik, ku ka pasur edhe pėrplasje mes opozitės dhe pozitės. Parlamenti i Kosovės, i mbledhur me kėrkesė tė presidentit Fatmir Sejdiu dhe kryeministrit Hashim Thaēi, i dha vetėm 67 vota “pėr” marrėveshjes, gjatė votimit tė parė elektronik nga gjithsej 87 deputetė tė pranishėm. Shtatė deputetė ishin kundėr, ndėrkaq nėntė abstenuan. Katėr tė tjerė nuk morėn pjesė nė votim.

Kuvendi mund tė ratifikojė marrėveshje ndėrkombėtare vetėm me sė paku dy tė tretat e votave “pėr”. Kjo detyroi kryeparlamentarin Jakup Krasniqi qė tė kėrkojė pauzė pėr tė zhvilluar konsultime me shefat e grupeve parlamentare dhe anėtarėt e Kryesisė sė Kuvendit. Pas njė orė e gjysmė, seanca filloi sėrish.

Fillimisht e mori fjalėn kryeministri Hashim Thaēi i cili foli pėr rėndėsinė qė ka kjo marrėveshje pėr Kosovėn. “Qytetarėt e Republikės sė Kosovės do tė mund tė vazhdojnė ta punojnė tokėn e tyre pa frikė, pa u penguar dhe me qasje tė pandėrprerė. Kjo do mundėsohet me formimin e komisioneve pėrkatėse ndėrshtetėrore, tė cilat do tė themelohen menjėherė pas vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike ndėrmjet dy shteteve”, ka thėnė ai.

Jozyrtarisht, thuhet se janė 22 hektarė tokė nė pronėsi private qė kanė mbetur nė territorin maqedonas. Kryeministri tha se fshatarėt tė cilėt nuk kanė pasur mundėsi tė shfrytėzojnė tokat e tyre prej vitit 2001 do tė kompensohen.

Kryeparlamentari Krasniqi u dha mundėsinė shefave tė grupeve parlamentare qė tė marrin fjalėn, po asnjėri nga ta nuk doli nė foltore. Dy pėrpjekje tė reja pėr votim elektronik dėshtuan pėr shkaqe teknike. Krasniqi kėrkoi qė deputetėt tė deklarohen duke ngritur dorėn. Kėsaj here marrėveshja u ratifikua me 81 vota pėr, 3 kundėr dhe 2 abstenime. Naim Rrustemi i PDK’sė, Melihate Tėrmkolli e LDK’sė dhe Esat Brajshori i AKR’sė ishin tė vetmit qė votuan kundėr.

Presidenti Fatmir Sejdiu ka thėnė se ēėshtja e demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė ėshtė pjesė e planit tė Ahtisaarit, qė paraqet obligim pėr institucionet kosovare.
“Ky moment i deklarimit tuaj pėr tė pėrfunduar kėtė proces, qė ėshtė pjesė e barrės dhe e debateve tė deritashme, do tė pėrmbyllė njė kapitull qė nėnkupton sqarimin e detajuar tė vijės kufitare mes Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Maqedonisė”, ka thėnė Sejdiu. Ai shprehu bindjen se me ratifikimin e marrėveshjes, fillon njė epokė e re e zhvillimit tė marrėdhėnieve tė mira me Maqedoninė.

Polemikat nė Maqedoni

Nė foltoren e Kuvendit maqedonas, deputetėt opozitarė kanė akuzuar pushtetin se marrėveshja pėr shėnimin fizik tė kufirit ėshtė kundėrkushtetuese dhe me tė Kosova i merr mė shumė se 150 metra tė territorit tė Maqedonisė. Ata kanė vlerėsuar se ėshtė e nevojshme procedurė e re pėr ndryshimin e kufijve me 2/3 e shumicės nė Kuvend.
Por ministri i Jashtėm, Antonio Milososki, ka deklaruar se arritja e marrėveshjes pėr kufirin me Kosovėn ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm pasi pėrmbyllet njė ēėshtje e vogėl, por mjaft tė rėndėsishme.

“Vlerėsoj se kjo ėshtė diēka qė mbron interesat tona kombėtare, pėrparon interesat bilaterale mes Maqedonisė dhe Kosovės si dhe ka rėndėsi rajonale dhe europiane meqė Maqedonia tė jetė shteti i rrallė nė Evropėn Juglindore qė do tė ketė kufijtė e saj tė qartė dhe tė shėnuar me fqinjėt e saj”, ka thėnė ai.

Ndėrkaq, nė njė prononcim pėr media, kryeministri Nikola Gruevski, i ka hedhur poshtė pohimet e opozitės se me marrėveshjen e re ka lėvizje nė vijėn kufitare mes Kosovės dhe Maqedonisė.“Nuk kam kurrfarė arsye tė frikohem, sepse me kėtė marrėveshje, shteti nuk humb asnjė milimetėr nga territori. Dua t’ju siguroj se kurrė, me asnjė ēmim, nuk do tė kisha nėnshkruar diēka me tė cilėn do tė humbnim njė milimetėr tė territorit tė Maqedonisė”, citohet tė ketė thėnė ai nga mediat e Shkupit.

Deputeti i Lidhjes Socialdemokrate, Andrej Petrov, ka theksuar se LSDM’ja nuk ėshtė kundėr demarkacionit tė kufirit dhe ka kėrkuar qė deputetėve t’u dorėzohen hartat demografike tė kufirit verior qė tė konfirmohet se dėmtohet apo jo territori i Maqedonisė.
“LSDM’ja vlerėson se seanca e sotme ėshtė dhunim i Kushtetutės, si akt mbi tė gjitha aktet dhe proceduara e tillė ėshtė e dyshimtė dhe e palejueshme nė Parlamentin e Maqedonisė.

Nuk mund tė kuptojmė pse nevojitet aq urgjencė, pse seanca caktohet nė mbrėmje pėr ditėn e nesėrme, pse parlamenti pėr herė tė parė nė 18 vitet e pavarėsisė punon ditėn e shtunė. Po ashtu, nė materiale nuk kemi hartėn topografike qė tė shihet nėse bazohet frika dhe spekulimet se bėhet fjalė pėr ndryshim tė kufijve tė Maqedonisė nga ana e Kosovės”, ka thėnė Petrov, sipas TV Alsat.

Ndėrkaq, Andrej Zernovski nga Partia Liberaldemokrate, konsideron se Marrėveshja pėr demarkacionin ėshtė kundėrkushtetuese dhe nėse ajo ratifikohet paralajmėroi se do tė kontestohet nė Gjykatėn Kushtetuese. Bashkimi Demokratik pėr Integrim (BDI) shpreson qė edhe opozita maqedonase tė demonstroj edhe nė vepėr konstruktivitetin e saj tė deklaruar dhe tė mos bėjė marketing politik. “Nė fund do tė shpresojmė dhe presim se do tė dominojė, do tė ngadhėnjejė konstruktiviteti dhe do tė arrijmė ta pėrfundojmė procesin me sukses”, ka thėnė deputetja e BDI-sė, Ermira Mehmeti.

Deputeti i Demokracisė sė Re, Sulejman Rushiti, deklaroi se vonesa pėr vendosje tė marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn nuk ėshtė nė dobi tė askujt. Votimi i marrėveshjes nė Parlamentin maqedonas ėshtė pritur tė bėhet nė orėt e vona tė sė shtunės.
Ratifikimi i kėsaj marrėveshje ėshtė pėrshėndetur nga Qeveria e SHBA’ve, Bashkimi Europian, ICO, Qeveria e Shqipėrisė, etj.
Gazeta expres

Llapjani_HH
18-10-09, 15:06
Historia e vėllait tim


Vėllanė e vet e pėrshkruan si njėri qė ka punuar si agjent sekret pėr KFOR-in amerikan. Dėnimin me 25 vjet burg e quan hakmarrje tė krerėve tė lartė tė Policisė sė Kosovės, sepse ua ka zbuluar trafiqet ilegale. Betohet se Shpend Qerimi nuk ka tė bėjė asgjė me policin e vrarė Triumf Riza, apo shpėrthimin nė lokalin e tė shumėkėrkuarit Enver Sekiraqa. Ilir Qerimi, vėllai i tė dėnuarit Shpend Qerimi, flet pėr Express.

Express: A e di vėllai juaj pėr kėtė intervistė?

Ilir Qerimi: Po, ai mė ka autorizuar pėr intervistė dhe mė ka thėnė se duhet tė dalė e vėrteta.

Express: Nė natėn kur ka ndodhur shpėrthimi, a e dini ju, ku ka qenė Shpendi?

Ilir Qerimi: Po, unė e marr pėrgjegjėsinė e plotė, si vėlla, si qytetar, si prind. Rreth mesnatės sė asaj nate, unė kam shkuar nė shtėpinė e Shpendit pėr tė kėrkuar njė hap pėr dhimbje koke. Ai vetė ma ka hapur derėn, ashtu i pėrgjumur dhe mė ka thėnė tė shikojė nėse ka. E kam marr hapin kafetin dhe e kam pirė. Prandaj gjithēka pėr tė ėshtė montim. Kur ėshtė arrestuar Shpendi, unė kam ardhur nė Prishtinė me avokatin Avni Ibrahimi. Kur avokati ka takuar Shpendin mė ka thėnė se bėhet fjalė pėr njė shpėrthim. Mua mė ėshtė dukur qesharake. Por pastaj kam kuptuar se pėr ēfarė shpėrthimi bėhet fjalė.

Express: A keni pritur qė vėllai juaj do tė dėnohet me 25 vjet burg?

Ilir Qerimi: Jo, sepse ky gjykim ėshtė i padrejtė, i pabazė dhe pa prova. Shpendi nuk ėshtė i pėrfshirė nė kėtė rast. Me kėtė kanė ndodhur dy krime. I pari ėshtė shpėrthimi dhe i dyti ėshtė vendimi i gjykatės sė EULEX-it pėr dėnimin e tij dhe Besnik Firajės, me nga 25 vjet burg secili. Kėtė gjykim tė cilin unė e kam pėrcjellė, e qė ka zgjatur rreth 17 seanca, e ka udhėhequr gjykatėsi Francesko Florit, i cili pa kurrfarė baze, e ka dėnuar. Kanė qenė rreth 30 dėshmitarė, nė mesin e tė cilėve edhe Mona Ismajli (nėna e kėngėtares Adelina Ismajli). E gjykatėsi nė fund, vendimin e vet e ka mbėshtetur nė mesazhin e Mona Ismajlit. Por kėtu ka tė bėjė politika. Ata janė dėnuar politikisht.

Express: Pse politikisht?

Ilir Qerimi: Shpendi i pėrket gjeneratės sė 19-tė tė Policisė sė Kosovės dhe pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, ka mbėrritur shumė lart. Pastaj mė vonė ka dalė nė Njėsitin pėr Hetime Rajonale.

Express: Ēfarė ka hetuar?

Ilir Qerimi: Fillimisht ka qenė nė Njėsitin Anti-Drogė. Mė vonė ka ardhur Destan Thaēi, komandant pėr rajonin e Ferizajt. Shpendi ka bėrė shumė hetime pėr tė sepse, sipas tij, Thaēi ka qenė i pėrfshirė nė krim...

Express: Shpendi e ka hetuar eprorin e vet?

Ilir Qerimi: Po, ai e ka hetuar atė, eprorin e vet.

Express: Kujt ia ka dhėnė ato informacione?

Ilir Qerimi: Inteligjencies amerikane, pėrkatėsisht KFOR-it amerikan. Kanė qenė katėr persona, tė cilėt unė kam pasur rast t’i takojė. Njėri ėshtė quajtur Majk, kurse tjetri Kent, si dhe dy tė tjerė. Nė mesin e tyre ka qenė edhe njė i pestė, njė polic amerikan me uniformė amerikane tė Policisė sė UNMIK-ut.

Express: Ku janė takuar?

Ilir Qerimi: Nė shtėpinė e Shpendit. Unė e di se Shpendi iu ka dhėnė shumė informacione.

Express: Sipas kėsaj qė thoni, a ka qenė Shpendi spiun i KFOR-it amerikan?

Ilir Qerimi: Jo nuk ka qenė spiun, por ka bashkėpunuar shumė ngushtė nė luftimin e krimit, sidomos i ka hetuar nivelet e larta. Ky ka qenė bashkėpunim shumė sekret.

Express: A e ka ditur pėr kėtė kolonel Destan Thaēi?

Ilir Qerimi: Nuk besoj se e ka ditur. Por besoj se ka mundur t’i marrė ato informacione dorė pas dore. E di se kanė bėrė hetime shumė rreth kufirit, kryesisht pėr drogė. Nė Kaēanik i kanė zėnė 10 kilogramė, e nė fshatin Zaskok 23 kilogramė drogė. E di se Besniku i ka dhėnė shumė informacione, shumė foto, shumė numra tė telefonit qė Destan Thaēi ka qenė i pėrfshirė nė krim. Besniku ia ka dhėnė Shpendit kėto informacione, e ai ua ka dorėzuar ato ndėrkombėtarėve.

Express: A ėshtė paguar Shpendi pėr kėto informacione?

Ilir Qerimi: Nuk jam nė dijeni. Nuk e di. Me sa duket jo. Unė i kam dhėnė shpesh Shpendit para, sepse kishte rast qė nuk kishte as pėr kafe. Po tė ishte e kundėrta, nuk besoj se ai do tė kėrkonte para nga unė.

Express: A e ka njohur Shpendi, policin e vrarė Triumf Riza?

Ilir Qerimi: E di qė vėllai im Shpendi, pas vrasjes sė atij polici, ka qenė njė herė pėr ngushėllime. Por kurrė Triumf Rizėn nuk e ka pėrmendur. Ai ka mundur tė jetė koleg me tė, por shok nuk ka qenė. Nuk e kam parė kurrė Shpendin me Triumf Rizėn. Me tė tjerė po. E di qė me tė tjerė dhe Besnikun kanė pasur raporte tė mira. Shpendi nuk ka pasur lidhje me shpėrthim. Mė vjen shumė keq nga familjarėt e viktimave, por ai nuk ka tė bėjė me atė shpėrthim. Ju garantoj. Ashtu si nuk besoj se as Besniku ka tė bėjė diēka me kėtė. Kjo ėshtė vetėm njė montim i klikės sė Destan Thaēit, bashkė me gjyqtarin Francesko Florit.

Express: Por policia ka kryer hetimet e brendshme ndaj kolonel Destan Thaēi dhe rezultatet tregojnė se ai nuk ka lidhje me kėtė punė. Pse ju e besoni tė kundėrtėn?

Ilir Qerimi: Nuk e di se si janė kryer hetimet apo nė ēfarė rrethanash janė bėrė. Shpendi mė ka treguar se ai (Destan Thaēi) ėshtė njė kriminel shumė i fortė, i cili merr shume para nga Enver Sekiraqa, dhe e bėn sigurimin e transportit nga Hani i Elezit deri nė Prishtinė. Ne nuk kemi probleme personale me askėnd, por kemi probleme me drejtėsinė.

Express: Pse merr para nga Enver Sekiraqa, pėr ēfarė?

Ilir Qerimi: Sekiraqa mė sė shumti e ka pėrdorur Thaēin pėr mbrojtje, nė mėnyrė qė atij tė mos i vendosen prangat, e tė mos dalė para drejtėsisė. Kam dėgjuar nga Shpendi se ai ėshtė kriminel shumė i fortė. Shpendi ka qenė agjent i mbuluar nga ana e ndėrkombėtarėve. Ku kanė shkuar ato dokumente, nuk e di. Kam pasur rast t’i shikoj ato dokumente qė u janė dhėnė ndėrkombėtarėve, por se kush i ka zhdukur dhe ku kanė pėrfunduar, nuk e di.

Express: Nėse Shpendi ka pasur gjithė ato prova, nuk i ka ruajtur asnjė prej tyre?

Ilir Qerimi: Ai e ka pėrmendur edhe nė gjyq se ka incizimet me zė, ka fotografi, ka treguar se ku i ka dorėzuar, por se ēfarė kanė bėrė ndėrkombėtarėt me to nuk dihet.

Express: A i ka kėrkuar gjykata ato dokumente nga KFOR-i?

Ilir Qerimi: Avokati ynė ka insistuar pėr kėtė, por gjykatėsi Francesko Florit ka treguar se nuk do drejtėsi, por vetėm montime. Nuk i ka pranuar ato prova, dhe prokuroria i ka fshehur apo zhdukur. Besoj se KFOR-i amerikan duhet t’ia japė Policisė sė Kosovės dhe gjykatės ato prova, qė tė zbardhet kjo ēėshtje.

Express: Mbi ēfarė marrėveshje Shpendi e ka furnizuar KFOR-in me informacione apo ka qenė punėtor i dyfishtė, edhe i policisė edhe i KFOR-it?

Ilir Qerimi: Nuk kisha mė thėnė se ka qenė punėtor i dyfishtė, por Shpendi ka qenė agjent i mbuluar. Nuk besoj se policia e ka ditur pėr Shpendin se punon edhe pėr KFOR-in. Me sa di unė pėr kėtė ka qenė i informuar vetėm njėsiti i quajtur QSB, i themeluar nga Steineri (ish-shefi i UNMIK-ut, Michael Steiner). Ai u ka dhėnė informacione atyre dhe ėshtė marrė me zbulimin e krimeve nga zyrtarėt e lartė tė policisė. Informacionet e mbledhura ku pėrfshihen edhe tė dhėnat e Besnikut, Shpendi ia ka dorėzuar KFOR-it amerikan dhe Policisė ndėrkombėtare. Nėse ka prova se vėllai im e ka bėrė kėtė, jo 25 por 100 vjet le ta dėnojnė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
19-10-09, 18:19
Debėlldasit tė pakėnaqur me marrėveshjen e kufirit /video/

Marrėveshja e arritur mes Maqedonisė dhe Kosovės pėr shėnimin e vijės kufitare nuk ėshtė mirėpritur nga banorėt e fshatit Debėllde, tė cilėt pretendojnė se mė tė u merren 22 hektarė tokė ashtu sic parashihej edhe me marrėveshjen e vitit 2001 mes Maqedonisė dhe ish Republikės Federale tė Jugosllavisė. Banorėt thonė se kėrkesat e tyre pėr kthimin e pronave dhe kompensimin e dėmeve qė pėsuan gjatė 9 viteve tė kaluara janė injoruar nga autoritetet e tė dyja vendeve.
“Ēdo marrėveshje, viktimė po janė banorėt lokal tė Debedehit. Me marrėveshjen e 2001 drejtpėrsėdrejti viktima mė e madhe ka qenė fshati Debellde. Por lirishtė mund tė them se edhe me kėtė marrėveshjen e fundit sėrish Debelldeja ėshtė viktime mė 22 hektarė”, thotė Zemri Elezi, kryetar i Bashkėsisė Vendore.
Edhe banorėt e tjerė tė Debėlldes shprehen tė revoltuar nga marrėveshja pėr shėnimin e vijės kufitare. Ata kanė pritur qė me kėtė marrėveshje tė pėrmirėsohet ajo qė u ėshtė bėrė gjatė 2001 me marrėveshjen mes Maqedonisė dhe Serbisė, por kanė mbetur tė zhgėnjyer
“Unė personalisht i kam 2 hektar tokė nė Kodrėn e Furės. Nė pastė Thaēi tokė tė veten le t’ia fal nė Prishtinė ose ku ka lindur. E jo tokėn time nė Debellde qė ma ka lanė gjyshi dhe babagjyshi jem. Po nė qoftė nevoja do ta mbroj edhe me jetė”, kėrcėnohet Afrim Beqiri, banor i fshatit Debellde.
“Nuk janė nė pyetje 22 hektarė, janė 69 hektarė. Rren kryeministri hashim Thaēi, thot janė 22 hekterė, 69 janė. Na a kemi shumė tokė qė ti falim Maqedonisė,. Pėr ēdo ekces qė ndodh do ta bartin qeveria dhe ata nėnshkrues qė janė. Se ne nuk do tė lejojmė tė coptohen tokat tona ”, thotė Amdi Hasani, banor i fshatit Debellde.
“Ai qė e ka qitė firmėn pėr me u dhan tokat e fshatarėve tė Debelldes, ai ka gabuar se na nuk kemi tokė me shit, nuk jem kundėr kufijve, nuk jemi kundėr shtetit Maqedonisė, nuk jemi kundėr shtetit Shqipėrisė, as Serbisė na kėrkojmė miqėsi me tė gjithė, por nuk kemi tokė me i dhanė askujt, se kėta banorė jetojnė kėtu, nuk kanė tokė tjetėr edhe nuk kanė vend tjetėr, qėtu i ka fal zoti”, shprehet Sali Avdullahi, banor i fshatit Debellde.
Njė ditė mė parė parlamenti i Maqedonisė dhe ai i Kosovės miratuan ligjin pėr shėnimin fizik tė vijės kufitare mes Maqedonisė dhe Kosovės. Miratimi i kėtij ligji hap rrugėn pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike mes kėtyre dy vendeve. Krejt kjo pasoi njė vit pas njohjes sė Kosovės si shtet i pavarur nga ana e Maqedonisė.
http://alsat-m.tv/index.php/lajme/rajoni/19708.html <--video
ALSAT M

Kosova nuk tėrhiqet nga ndėrtimi i hidorcentralit nė Llukovė

Edhe pse Fusha e Llukovės, pas shėnimit tė vijės kufitare i takoi Maqedonisė, Kosova nuk heq dorė nga ndėrtimi hidrocentralit tė pėrbashkėt nė kėtė rajon.
Nė linje telefonike pėr ALSAT, ministrja e Energjetikės dhe minierave nė Qeverinė kosovare, Justina Pula Shiroka, tha se ekipe ekspertėsh nga dy shtetet janė duke hartuar projektet pėr ndėrtimin e hidrocentraleve tė pėrbashkėta nė zonat malore mes dy vendeve. Ministri i Ekonomisė Fatmir Besimi, tha se pėr ēdo projekt energjetik nė kėtė rajon do tė kėrkohet leje edhe nga Shqipėria dhe Kosova pėr shkak se pėrdoren ujėrat e maleve Sharr dhe Korab, tė cilat vijnė edhe nga dy shtetet fqinjė.
“Vetė projekti i “Fushės sė Llukovės" ėshtė njė projekt i cili do tė rritė kapacitet shfrytėzuese dhe kapacitetet e hidrocentraleve nė Mavrovė dhe Vrutok, dhe gjithashtu ky projekt do tė krijojė njė mundėsi pėr zhvillimin e turizmit nė viset malore”, thotė Fatmir Besimi, ministėr i Ekonomisė.
Ndėrtimi i hidrocentralit nė Fushėn e Llukovės arrin vlerėn prej 40 milion euro. Dy shtetet kanė paralajmėruar intensifikimin e investimeve kapitale nė ndėrtimin e linjave tė tensionit tė lartė 400 kilovoltėsh, si dhe importimin e linjitit nga minierat kosovare nė Maqedoni. Pėr fillimin e bashkėpunimit mė intensiv nė fushėn e energjetikės, sė shpejti do tė firmoset memorandum pėr bashkėpunim.
ALSAT M

Llapjani_HH
21-10-09, 17:29
Tash me malazezėt

Me lėvizjen e njėanshme tė kufirit nga Mali i Zi, 500 familje tė pesė fshatrave kanė mbetur pa tokat e tyre. Ata paralajmėrojnė tensione. Autoritetet nė Prishtinė nuk presin probleme me malazezėt. KFOR-i qė ka pėrgjegjėsi ruajtjen e kufijve tė Kosovės, kėrkon mė shumė kohė tė japė pėrgjigje se ēfarė po ndodh.

Me zhvendosjen e kufirit nė mėnyrė tė njėanshme nga Mali i Zi nė dėm tė Kosovės, nė gjatėsi prej gjashtė kilometrave, sė paku 500 familje nga 21 fshatra tė kėsaj ane, humbin pronat e tyre.

Me kėtė lėvizje tė kufirit nga ana e autoriteteve malazeze, mė tė prekurat janė pesė fshatra, tė cilave mund t’iu mbetet pėrgjithmonė toka nė anėn tjetėr tė kufirit.

Banorėt e fshatrave Radavc, Alba e Madhe dhe e Vogėl (ish-Jabllanica e Madhe dhe e Vogėl), Fierza (ish-Novosella) dhe Lipa nuk do tė kenė mė arsye as tė jetojnė nė ato pjesė, pa pronat qė kanė.

Mulla Sadri Zeka ėshtė pėrfaqėsues i kėtyre pesė fshatrave. Ai rrėfen se me kėtė zhvendosje tė kufirit, nė rast se shkohet nė njė diagonale, atėherė pėrveē tokave tė kėtyre pesė fshatrave, nė anėn malazeze do tė mbesin edhe pronat e sė paku dhjetė fshatrave tė Deēanit.

“Edhe varret i kemi nė ato toka, edhe varret e dėshmorėve tė luftės sė fundit i kemi atje. Me kėtė lėvizje, gjithēka mbetet andej”, thotė Zeka pėr Express.

Me ardhjen e trupave tė NATO-s nė Kosovė nė vitin 1999, banorėt tregojnė se ata janė vendosur nė vendin ku ėshtė vendosur tabela me mbishkrimin ‘Mirė se vini nė Mal tė Zi’.
“Kjo zonė shpesh bllokohej nga bora dhe nuk e pastronte as Kosova dhe as Mali i Zi, sepse ishte shpallur si zonė neutrale”, thotė Rrahman Jashari, nga Shoqata e Vėllazėrisė Kosovė-Malėsi e Madhe “Marin Dreshaj”.

Ai tregon se mbishkrimi i autoriteteve malazeze ėshtė vendosur vetėm njė kilometėr larg doganės sė Kosovės, ndėrkohė qė pika doganore e Malit tė Zi, ėshtė gjashtė kilometra prapa tabelės.

Banorėt janė ankuar dhe nė vend tė ngjarjes ka dalė edhe kryetari i Komunės sė Pejės, Ali Berisha sė bashku me Ahmet Hasin, komandantin e Policisė sė Pejės.

“Ata kanė pasur konflikt verbal me policėt malazezė, tė cilėt nuk kanė pranuar as tė dėgjojnė pėr kėtė ēėshtje, pasi kanė thėnė se me kėtė punė merren qeveritė e shteteve, e jo kryetarėt e komunave apo policia”, thotė njė burim i gazetės, i afėrt me kėtė takim.

Zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, thotė se demarkacioni me Malin e Zi duhet tė ndodhė sė shpejti, pa e precizuar se kur pritet tė ndodhė kjo.

“Qeveria e Kosovės do tė formojė Grupin pėr demarkacion me Malin e Zi nė momentin qė dy shtetet merren vesh pėr kėtė ēėshtje”, thotė Krasniqi.

Sipas tij, Kosova dhe Mali i Zi kanė raporte tė mira dhe ka marrėveshje qė nė njė tė ardhme tė afėrt tė vendosen marrėdhėniet ndėrshtetėrore dhe tė fillohet me shėnimin e vijės kufitare.

“Nuk presim probleme pėr shėnimin e vijės kufitare me shtetin fqinj. Janė ekspertėt e dy shteteve ata qė nė bazė tė dokumentacionit dhe shėnimeve do tė pėrcaktojnė vijėn kufitare. Ne nuk presim tė ketė probleme”, ka sqaruar Memli Krasniqi, zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės.

Kufijtė e vendit sigurohen nga trupat e KFOR-it, tė cilėt, sipas banorėve tė kėsaj ane, vetėm patrullojnė nganjėherė nė kėtė pjesė, por nuk ndalen.

Por zyrtarė tė KFOR-it nuk pranojnė tė japin ndonjė pėrgjigje nė lidhje me kėtė ēėshtje. “Neve na nevojitet mė shumė kohė qė t’iu pėrgjigjemi pyetjeve tuaja”, thonė zyrtarėt pėr informim tė KFOR-it nė Prishtinė.

Ndėrkohė, pėr kėtė lėvizje tė kufirit, mbi 200 banorė tė 21 fshatrave nga komuna e Pejės dhe Deēanit, nė shenjė revolte kanė bllokuar tė hėnėn nė mesditė magjistralen qė shpie nė pikėn kufitare nė Kullė tė Pejės.

Ky problem ka filluar vetėm dy ditė pasi Kosova ka arritur marrėveshjen me Maqedoninė nė lidhje me pėrcaktimin e vijės kufitare.
Gazeta expres

Llapjani_HH
22-10-09, 17:07
Pėrleshje fizike mes simpatizantėve tė PDK dhe PSK

Prishtinė, 22 tetor - Koalicioni i OJQ ve vendore "Demokracia nė veprim" reagon ndaj incidenteve tė regjistruara nga monitoruesit e kėtij koalicioni. Sipas monitorueseve tė vet, dje rreth 19:30, nė fshatin Biti e Epėrme, ka ndodhur njė pėrleshje fizike nė mes tė simpatizantėve tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) dhe Partisė Socialiste tė Kosovės (PSK) e cila ka ndodhur si pasojė e zėnkės nė lidhje me vendosjen e posterėve tė kėtyre dy partive politike. Incidenti tjetėr ka ndodhur tė martėn (20 tetor) afėr Shtėpisė sė Kulturės nė Kaēanik, gjatė kohės kur ėshtė mbajtur tubimi i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), simpatizuesit e sė cilės janė provokuar nga disa persona tė panjohur, me ē'rast ka ndodhur njė pėrleshje fizike nė mes tė simpatizuesve tė PDK sė dhe kėtyre personave. Kėto dy incidente, ndonėse tė lokalizuara dhe pa pasoja tė mėdha, i qesin hije tė keqe procesit parazgjedhor qė ėshtė duke u zhvilluar. Me kėtė rast, Koalicioni i OJQ ve "Demokracia nė veprim" apelon tek partitė politike qė nė tubimet e tyre elektorale si dhe nė konferencat pėr media t'u bėjnė thirrje simpatizuesve tė tyre qė tė mos angazhohen nė aktivitete tė dhunshme dhe tė bėjnė njė anim tė drejtė dhe tė qetė.
QIK-u

Oqeani
04-11-09, 17:12
GJYQI ISHTE SOT I MBYLLUR

Trupi Gjykues, nė Gjyqin e Qarkut nė Beograd mori vendim qė gjyqi kundėr nėntė, pėrkatėsisht shtatėmbėdhjetė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, tė akuzuar pėr krime lufte ndaj serbėve dhe joshqiptarėve tė tjerė tė vazhdojė sot me dėgjimin e dėshmitarėve jashtė syve tė opinionit, pra i mbyllur.
Edhe pse dy dėshmitaret e mbrojtura C1 dhe C2, rome nga Gjilani, nga ana e kėsaj gjykate mė herėt ishin refuzuar pėr dėshmitė e tyre tė mundshme ato megjithatė papritmas dje u paralajmėruan pėr tė dhėnė “dėshmitė” e tyre dhe me kėrkesėn e palės mbrojtėse pėr shtyerje njėditėshe njėra prej tyre (C1) sot doli para trupit gjykues.
Informatat flasin se ajo doli dėshmitare e montuar dhe se gjatė ditės sė sotme ēdo fjalė e saj ka dalė huq.
Nesėr ėshtė paralamėruar se do tė pėrmbyllet me kėtė dėshmitare dhe se do tė vazhdohet me dėshmitaren tjetėr tė mbrojtur C2.

Llapjani_HH
05-11-09, 18:08
Demarkacioni i (pa) kontestueshėm Kosovė - Mali i Zi



http://gdb.rferl.org/A6204E1C-F750-4C4E-B9EC-C9E2B46AE046_w393_s.jpg

Hartė e publikuar nga Lėvizja Vetėvendosje



Ende pa nisur bisedimet pėr demarkacionin e kufirit me Malin e Zi, Lėvizja Vetėvendosje thotė se Kosovės do t’i merren tė paktėn 6,600 hektarė tokė. Autoritetet nuk komentojnė shifrat.

Gjashtėmijegjashtėqind deri nė shtatėmijenjėqind hektarė tė territorit tė Kosovės, sipas Lėvizjes Vetėvendosje, mund t’i kalojnė Malit tė Zi. Sipas “Vetėvendosjes”, ky do tė ishte njė ndryshim i kufijve tė pėrcaktuar nė Kushtetutėn e vitit 1974.

Aktivisti Liburn Aliu tregon vendet nė tė cilat, sipas tij, ėshtė dėmtuar Kosova.

“Nė vitet e 90-ta, kufiri ėshtė lėvizur deri nė pjesėn qė pėrfshin pjesėn mbi Liqenat dhe malin e Liqenatit komplet nė territorin e Kosovės dhe si kufi ka qenė lumi Bjelluha. Tash, me Marrėveshjen e Kumanovės, Kosova i humb 3,700 hektarė tė tjerė. Pra, pėr 2,900 bėhej fjalė pas viteve tė 90-ta dhe pastaj 3,700 hektarė tė tjerė”, thotė Aliu.

Por, pėr Qeverinė e Kosovės, shėnimi i vijės kufitare me Malin e Zi ėshtė i lehtė. Zėdhėnėsi Memli Krasniqi nuk parasheh probleme siē kishte nė rastin me Maqedoninė.

“Ne nuk kemi asnjė ēėshtje kontestuese me Malin e Zi sa i pėrket demarkacionit. Ky ėshtė njė proces teknik, i cili do tė pėrcaktohet pas caktimit tė njė afati kohor me pajtimin e tė dyja palėve”, thotė Krasniqi.

Nė Planin e Ahtisarit, ēėshtja e kufirit me vendet fqinje, pėrveē me Maqedoninė, parashihet tė zgjidhet duke marrė parasysh “vijėn kufitare tė Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės brenda Republikės Socialiste Federative tė Jugosllavisė, ashtu siē kanė qenė kėto vija kufitare mė 31 dhjetor, 1988”.

Drejtori i Policisė Kufitare, Behar Selimi, i cili ka qenė anėtar i Komisionit pėr demarkacion me Maqedoninė, thotė se ėshtė herėt tė flitet pėr shifra. Pa u shėnuar kufiri, sipas tij, nuk mund tė pėrcaktohet qartė se cili territor kujt i takon. Por, ai pranon se ka shqetėsime tė banorėve.

Sidoqoftė, deri mė tash, sipas Selimit, me Malin e Zi vazhdon tė respektohet vija administrative, e pėrcaktuar me Kushtetutėn e vitit 1974.

“Me Malin e Zi akoma nuk ėshtė shėnuar fizikisht vija e kufirit. Me Malin e Zi vazhdon tė respektohet vija e dikurshme administrative”, pohon Selimi.

Por, frika e mosrespektimit tė Kushtetutės sė 1974-ės ka alarmuar banorėt e brezit kufitar dhe Lėvizjen Vetėvendosje. Drejtuesi i kėsaj lėvizjeje, Albin Kurti, ėshtė i bindur se Marrėveshja e Kumanovės, qė, sipas tij, dėmton pėr mijėra hektarė Kosovėn, do tė dominojė mbi Planin e Ahtisarit.

“Ajo qė na bėn neve tė besojmė se harta e Marrėveshjes sė Kumanovės po e dominon hartėn e Kushtetutės sė vitit 1974, ėshtė situata nė terren. Pra, policia serbe nė Karaēevė, policia malazeze nė Bjeshkėt e Rugovės po zbret nė terren tė Kosovės, nė kundėrshtim me Kushtetutėn e 1974-ės”, thekson Kurti.

Nė anėn tjetėr, autoritetet malazeze kanė konfirmuar se nuk kanė pretendime territoriale ndaj Kosovės.

“Mali i Zi udhėheq njė politikė tė menēur diplomatike. Mali i Zi nuk ka pretendime as tash, e as qė ka pasur nė tė kaluarėn dhe ėshtė e qartė se kėto ēėshtje dhe mosmarrėveshje eventuale do t’i zgjidhin ministritė tona tė Punėve tė Jashtme”, ka thėnė ditė mė parė nė Prishtinė, drejtori i Policisė sė Malit tė Zi, Veselin Veloviq.

Megjithatė, insistimi i Veloviqit se shenja lajmėruese “Mirė se vini nė Mal tė Zi”, e vėnė para pak kohėsh nga autoritetet malazeze, gjendet nė territorin malazez, e komplikon situatėn.

“Tabela gjendet nė territorin e Malit tė Zi. Kėto janė hapėsira kadastarale administrative tė territorit tė Malit tė Zi”, pati thėnė Veloviq.

Banorėt e brezit kufitar kanė protestuar, duke thėnė se kjo tabelė gjendet 5 kilometra brenda territorit tė Kosovės. Ndėrkaq, kjo deklaratė e ka habitur edhe drejtorin e Policisė Kufitare, Behar Selimi. Ai thotė se tabela mbase mund tė jetė edhe nė territorin e Kosovės.

“Sidoqoftė, kolegu nga Mali i Zi e kishte mendimin bazuar nė disa tė dhėna kadastrale, se shenja ėshtė nė territorin e Republikės sė Malit tė Zi. Ndėrkaq, tė dhėnat tona qė i kemi kadastrale, flasin se kjo mund tė jetė ndryshe, domethėnė mund tė jetė edhe nė territorin e Republikės sė Kosovės”, thotė Selimi.

Megjithėse Qeveria e Kosovės nuk parasheh konteste kufitare me Malin e Zi, Behar Selimi nuk mendon se demarkacioni do tė jetė i lehtė.

“Ndonėse do tė kishim dėshirė tė jetė i lehtė, demarkacioni i vijės kufitare me Malin e Zi nuk do tė jetė as i lehtė e as i shpejtė. Megjithatė, shqetėsimet se kjo punė nuk ėshtė kryer, nuk qėndrojnė, sepse ajo ende nuk ka filluar”, thekson Selimi.

Ditė mė parė, Kosova ratifikoi marrėveshjen pėr demarkacion me Maqedoninė, pas muaj tė tėrė negociatash. Edhe me kėtė marrėveshje, jo tė gjithė kanė mbetur tė kėnaqur, meqė banorėt e fshatit kufitar Debėllde vazhdojnė tė insistojnė se janė dėmtuar, meqė pronat e tyre kanė kaluar nė territorin maqedonas.
Radio Evropa e Lirė

Gruevski: Ligj pėr ish ushtarėt e UĒK-sė, ėshtė spekulim!


Kryeministri Nikolla Gruevskli i ka quajtur spekulime deklaratat se po pėrgatitet njė ligj i posaēėm pėr ish ushtarėt e UĒK dhe invalidėt e luftės dhe se pėr ta do tė ketė pėrfitime. Ndėrsa, zėvendėsministri i Punės dhe Politikės Sociale ka mohuar formimin e grupeve tė punės pėr pėrgatitjen e njė ligji tė posaēėm pėr kėtė kategori. Kėto komente u bėn nė seancėn parlamentare ku u shtruan pyetjet e deputetėve pėr anėtarėt e kabinetit Gruevski.
“Sa i pėrket akuzave dhe spekulimeve se do tė japim tė drejta speciale, ligje tė reja etj. etj. pėr pjesėtarėt e tė ashtuquajturės UĒK edhe njėherė do tė pėrsėris atė qė tha edhe zėvendėsministri i Punės dhe Politikės Sociale, se ato janė tė pavėrteta dhe spekulime”, theksoi Gruevski.
ALSAT M

Aksione policore nė Kumanovė, bastisje dhe arrestime


Nė njė aksion tė policisė, nė qytetin e Kumanovės, nė disa familje, nėn dyshimin pėr kryerjen e veprave tė rėnda penale, janė arrestuar disa persona. Jo zyrtarisht mėsohet se nė kėtė aksion janė arrestuar rreth 10 persona nė disa vende tė ndryshme.

Femi Latifi nga Kumanova, vėllai i njėrit prej tė arrestuarve, rrėfen pėr ALSAT se policia ka hyrė nė shtėpi me forcė.

“Aty ka ora 4:30 jam zgjuar prej gjumit, kur dikush, jo me trokit, por ka filluar ti thyejė dyert. Kur kam dalė ashtu i shqetėsuar, kur i pashė njėsitė speciale, menjėherė me automatikė mu kanė drejtuar - duart lart edhe mi kanė lidhur duart, mė kanė lėnė nė oborr shtrirė. Mė pas kanė hipur lartė edhe pse fėmijėt kanė qenė nė gjumė dhe kanė bėrė kontroll. Ajo qė ėshtė pėr shqetėsim ėshtė se nuk e di pse kanė hyrė, nuk kanė paraqitur kurrfarė arsyetimi, fėmijėt mi kanė traumatizuar. Ajo qė ėshtė mė kryesorja se nuk kanė gjetur as armė e as asgjė”, theksoi Femi Latifi – familjar i tė arrestuarve.

Pėr shkak tė aksionit tė zgjeruar, nga MPB-ja thonė se detaje do tė japin nesėr. Ndėrsa pėr ALSAT vėrtetojnė se kanė arritur tė arrestojnė disa persona. “Nė disa vende nė Kumanovė dhe rrethinė nėn dyshimin pėr kryerjen e veprave tė rėnda penale, janė arrestuar disa persona. Gjatė aksioneve policia ka arritur tė sekuestrojė mjete tė cilat do tė dėrgohen pėr ekspertizė dhe tė cilat mund tė pėrdoren pėr tė dėshmuar veprėn e kryer, thuhet nga MPB-ja.
ALSAT M

AlbaSoft
06-11-09, 13:36
Studentėt turq gjuajnė me vezė ambasadorin izraelit
Policia turke dje arrestoi rreth 20 studentė pasi ata hodhėn vezė nė makinėn e ambasadorit izraelit.

http://www.mesazhi.com/images/news/14167.jpg



Studentėt po protestonin kundėr sulmeve tė Izraelit mbi palestinezėt, duke e detyruar ambasadorin ta anulojė vizitėn nė atė universitet.
Protesta u zhvillua para Universitetit tė Prabzonit nė Detin i Zi, me tė arritur tė ambasadorit Gabi Levy me makinėn e tij.

Televizioni turk shfaqi studentėt duke brohoritur "Izraeli ėshtė vrasės."

Pėrktheu: Abdullah Obėrtinca


Burim i lajmit

http://www.mesazhi.com/news_detail.php?id=16140

admin
06-11-09, 14:29
AlbaSoft a i ke lexu regullat mire ?!

ne titull mos ben reklam mjafton te caktohet burimi

tung

Oqeani
07-11-09, 00:44
TĖ BURGOSURIT VIZITOHEN NGA LKSH-ja

Lėvizja Kombėtare Shqiptare vizitoi sot nė burgun qendėror tė Beogradit nėntė tė burgosurit shqiptarė, tė gjithė nga Presheva, tė kidnapuar mė 26 Dhjetor 2008 nga ana e xhandarmėrisė serbe.
Nė delegacionin e LKSH-sė ishin Kryetari i saj Orhan Rexhepi pastaj Alifet Nuredini i cili gjithashtu ėshtė edhe kėshilltarė nė Kuvendin komunal tė Preshevės si dhe Aktivisti i denjė i kėtij subjekti Selami Memishi.
U vėrejt qartė se Agush Memishi, Faton Hajdari, Ahmet Hasani, Nazif Hasani, Samet Hajdari, Ferat Hajdari, Kamber Sahiti, Selimon Sadiku dhe Burim Fazliu tashmė ishin rikuperuar krejtėsisht nga pasojat e veprimeve brutale tė ushtruara nga ana e organeve pėrkatėse serbe. ATA tashmė kanė besim tė plotė nė vendosmėrinė e tyre, besim tė plotė se drejtėsia megjithatė do tė dale nė shesh, sepse thjeshtė JANĖ TOTALISHT TĖ PAFAJSHĖM.
Koordinimi i deritashėm i tyre perfekt me Avokatėt mbrojtės gjatė procesit gjyqėsor tregon qartė se nė ē’drejtim po ecin punėt. Atyre iu tha se vetėm duhet tė vazhdojnė mėnyrėn e procesuimit tė deritashėm tė mbrojtjes dhe se shumė lehtė mund tė dalė e vėrteta nė sipėrfaqe mu ashtu siq doli me gjashtė dėshmitarėt e pare tė pėrzgjedhur nga ana e Prokurorisė serbe.

ATA PĖRSHĖNDETĖN TĖ GJITHĖ NJERĖZIT E MIRĖ TĖ LUGINĖS SĖ PRESHEVĖS . . .

Llapjani_HH
07-11-09, 19:48
Shembet tuneli i Thirrės, punėtorėt: Kemi frikė


KUKES- Shembja masive tė dy netėve mė parė nė tunelin e bllokuar tė Thirrės nė Kalimash, ka bėrė qė masive tė mėdha gurėsh e dherash tė mbulojnė njė gjatėsi prej dhjetėra metrash linearė, ndėrkohė qė punėtorėt e turnit kanė mundur tė largohen duke evituar njė tragjedi tė rėndė.

Shembja ėshtė konfirmuar nga vetė punėtorėt tė cilėt janė ndodhur brenda nė tunel por qė fatmirėsisht nuk janė dėmtuar.

Njė prej punonjėsve rrėfen pėr tv NEWS24 se shembjet kishin nisur mė 5 nėntor dhe se vetė pėrgjegjėsi i firmės kishte kontaktuar me ta pėr ti informuar pėr shembjen duke i paralajmėruar pėr rrezikun.

Sipas punėtorėve shembja ndodhi nė kilometrin e dytė tė hyrjes sė tunelit tė Thirrės, duke krijuar pėrshtypjen e njė tėrmeti disaballėsh. Gurė e dhera tė shkėputura nga masivi i malit ishin shtrirė nė njė sipėrfaqe prej afro 80 metrash linearė

Gjatė prononcimit punėtori nuk pranon tė japė as emėr dhe as tė dalė me fytyrė para kamerave. Ai ka frikė tė hyjė sėrish nė tunel pėr tė punuar, por ka 5 fėmijė qė e presin nė shtėpi pėr tu ushqyer.

"Kemi frikė. Nuk mund tė hyjmė mė. Por kam pesė kalamaj pėr tė rritur”- thotė punėtori pėr mikrofonin e NEWS24.

Ndėrkohė, firma ndėrtuese, “Bechtel-Enka” e quan kėtė ngjarje si “rėnie masivi shkėmbor si pasojė e fenomeneve gjeologjike tė tokės”, pasojė e sė cilės “nuk ka sjellė dėme nė njerėz e makineri”. Qė nga momenti i incidentit tė rėndė, tuneli ėshtė i bllokuar dhe ruhet nė tė dy anėt nga forca tė policisė.

Tuneli i Kalimashit u pėrurua nė prag tė zgjedhjeve parlamentare tė qershorit nga kryeministri Berisha. Pak kohė mė parė me urdhėr tė ministrit tė Transporteve tuneli ėshtė mbyllur pėr njė periudhė pa afat.
BalkanWeb

Llapjani_HH
08-11-09, 18:01
Hidrocentrali, Maqedonia pėrjashton Kosovėn


Maqedonia ka pėrjashtuar Kosovėn nga projekti pėr ndėrtimin e hidrocentralit nė Lukovo Pole, duke vendosur qė kėtė projekt ta realizojė e vetme.

Lajmin e bėjnė tė ditur mediat maqedonase, sipas tė cilave vendimi u mor pasi me shėnimin e vijės kufitare, zona ku do tė ndėrtohet hidrocentrali i ka kaluar plotėsisht Maqedonisė.

Drejtori i ndėrmarrjes elektroenergjetike maqedonase, Vllatko Cingovski ka refuzuar tė pėrmendė marrėveshjet e nėnshkruara mes dy vendeve, duke theksuar se projekti do tė realizohet me investime nga ELEM dhe nėpėrmjet kredive.
Telegrafi


Kur do tė nisė ndėrtimi i autostradės?


Me gjithė premtimet e Qeverisė se autostrada Morinė-Prishtinė-Merdar do nisė kėtė vit, proceset pėr ndėrtimin e saj po vonohen. Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, kėtė vit mund tė bėhet vetėm pėrzgjedhja e kompanisė fituese, ndėrkaq nė fillim tė vitit tė ardhshėm pritet tė nisė ndėrtimi i autostradės sė parė kosovare.

Autostrada Morinė-Prishtinė-Merdar nuk do tė fillojė tė ndėrtohet kėtė muaj, ashtu siē ishte paralajmėruar, por njė gjė e tillė mund tė ndodhė tek nė vitin tjetėr.

Kėshtu thotė Xhevdet Pozhari, zėdhėnės nė Ministrinė e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, duke shtuar se gjatė kėtij viti mund tė bėhet vetėm pėrzgjedhja e kompanisė fituese.

Nga 30 kompani, sa kanė qenė konkurrente pėr kėtė projekt, nė listėn e ngushtė janė pėrzgjedhur shtatė prej tyre.

“Presim qė pėrzgjedhja tė ndodhė nė muajin dhjetor, tė shpallet edhe kompania fituese nga shtatė kompanitė qė janė nė listėn e ngushtė. Ato janė kompani shumė serioze, qė janė tė dėshmuara me punėn e tyre dhe do tė shpallet ajo qė do t’i pėrmbushė tė gjitha kriteret”, thotė Pozhari.

Mirėpo, se kur do tė fillojė tė ndėrtohet autostrada Morinė-Merdarė , e cila direkt lidh Kosovėn me bregdetin shqiptar, Xhevdet Pozhari shpjegon:

“Nė kėtė rast, s’ka dyshim qė menjėherė pas 30 ditėsh, posa tė shpallet fituesi, kompania fituese do t’i fillojė edhe punimet nė kėtė autostradė”.

Autostrada e parė kosovare Morinė-Prishtinė-Merdar, ka njė gjatėsi prej 117 kilometrash dhe ėshtė njė komponent kyē i rrjetit ballkanik tė transportit, qė lidh Evropėn juglindore me bregdetin e Shqipėrisė.

Traseja e autostradės, sipas MTPT-sė, parashihet tė kalojė nė tetė komuna dhe me asfalt do tė mbulohen 1062 hektarė tokė.

Por, nga kjo ministri mbetet ende e paqartė se sa ėshtė kostoja pėrfundimtare e kėtij projekti.

Xhevdet Pozhari shpjegon se kostoja e kėtij projekti do tė dihet kur tė bėhet publike kompania qė do ta ndėrtojė kėtė autostradė.

“Faktikisht, kostoja do tė bėhet e ditur pasi qė tė shpallet kompania. Njė kosto ekziston, mirėpo varet edhe se ēfarė ofrojnė kompanitė, tė cilat janė konkurrente”.

“Ju, tashmė jeni tė informuar se kompania duhet t’i pėrmbushė 50 pėr qind tė kritereve financiare, qė do tė thotė ēmim mė tė favorshėm, si dhe 50 pėr qind tė kritereve teknike”, sqaron Pozhari.

Deri mė tani janė dhėnė disa versione tė kostos sė kėsaj rruge, qė kapin shifrat nga 650 milionė deri nė mbi njė miliard euro.

Nė anėn tjetėr, ekspertė pėr ēėshtje ekonomike, thonė se kur janė shpallur kompanitė konkurrente pėr ndėrtim, ėshtė dashur tė dihet edhe ēmimi i kėsaj rruge.

Muhamet Sadiku, profesor nė Universitetin e Prishtinės, thotė se mospublikimi i kostos, tregon mungesėn e pėrvojės pėr organizimin dhe menaxhimin e njė projekti tė madh.

“Bėrja e studimit tė fizibilitetit ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe pjesė pėrbėrėse e kėtij fizibiliteti ėshtė dashur tė jetė edhe kostoja e kėsaj autostrade. Unė, me sa di, qeveria disa herė ėshtė deklaruar se ka njė studim tė tillė. Por, unė besoj se opinioni ka nevojė tė njihet me detajet e studimit, nėse ėshtė bėrė”, shprehet Sadiku.

Problem tjetėr nė kėtė segment mbetet edhe shpronėsimi i tokave private, edhe pse zyrtarė qeveritarė kanė deklaruar se procedurat e shpronėsimit tė tokave tė rreth 600 pronarėve, nėpėr tė cilat pritet tė kalojė autostrada, tashmė kanė filluar.
Radio Evropa e Lirė

Priten arrestime pėr afera korruptive


Zyrtarė tė Agjencisė Kosovare Kundėr Korrupsionit thonė se janė nė pritje tė vendimeve nga misioni i EULEX-it, pėr arrestimin e disa zyrtarėve tė lartė nė Kosovė, tė cilėt dyshohen se janė tė pėrfshirė nė afera korruptive.


Agjencia Kosovare Kundėr Korrupsionit bėn tė ditur se janė rreth 40 raste, tė cilat janė paraqitur te prokurorėt e misionit pėr forcimin e sundimit tė ligjit nė Kosovė.

Mentor Borovci, nga departamenti i hetimeve nė kėtė agjenci, thotė se pas shqyrtimit tė rasteve nga prokurorėt ndėrkombėtarė, priten edhe rezultatet e para nė luftėn kundėr korrupsionit.

Deklarata e Borovcit vjen pas paralajmėrimeve tė zyrtarėve tė EULEX-it pėr arrestimin e figurave tė mėdha, tė pėrfshira nė afera korruptive, nė dy muajt e ardhshėm.

“Janė rreth dyzet raste qė i kemi proceduar nė EULEX. Natyra e kėtyre rasteve, ėshtė shumė ‘e ndjeshme’, ashtu siē i quajmė ne. Rastet e zakonshme ne i dėrgojmė nė prokurori tė qarkut, varėsisht nga kompetenca e territoriale qė kanė”.

“Vlerėsojmė se ėshtė prokuroria e EULEX-it ajo qė mund t’i trajtojė nė mėnyrėn se si duhet tė trajtohen. Ne shpresojmė qė do tė ketė lėvizje pozitive nė kėtė drejtim”, thotė Borovci.

Borovci shpjegon se, krahas kėtyre rasteve tė ndjeshme, tė cilat janė marrė nė shqyrtim nga EULEX-i, nė prokuroritė e tjera tė vendit janė edhe rreth 150 raste tė tjera tė dyshuara pėr korrupsion.

“Janė rreth 150 raste qė i kemi dėrguar nė prokuroritė gjegjėse, qoftė nė prokurorinė nė nivel qendror, qoftė nė prokuroritė e qarkut, varėsisht prej kompetencės territoriale. Aspektet statistikore janė ēėshtje qė ndryshojnė nga dita nė ditė, varėsisht nga dinamika e punės”, sqaron Borovci.

Kėtė informatė e konfirmon pėr Radion Evropa e Lirė kryeprokurori publik i Prishtinės, Osman Kryeziu, i cili shpjegon se prokurorėt kosovarė janė duke punuar pėr verifikimin e informatave tė dhėna nga Agjencia Kosovare Kundėr Korrupsionit pėr rastet e dyshuara qė janė paraqitur nė institucionet e tyre.

“Normalisht qė janė duke punuar nė atė drejtim. Tė gjitha fletėparaqitjet janė qė kanė tė bėjnė me krimet ekonomike. Janė informata paraprake dhe ėshtė duke u punuar nė atė drejtim. Prokurorėt e kanė regjistrin, nė tė cilin po punohet. Dhe, nga viti nė vit janė diku rreth 20 -30 raste”, thotė Kryeziu.

Kritikat e mėhershme pėr vonesa nė gjykimin e personave tė pėrfshirė nė afera korruptive, Kryeziu i cilėson si tė pabaza duke shtuar se pėr secilin rast tė dyshuar duhet tė ketė informata tė verifikuara mirė.

“Janė duke u punuar; ne akoma asnjė akuzė nuk e kemi ngritur, sepse janė nė polici dhe duhet tė merren informatat paraprake”, tha Kryeziu.

Para pak ditėsh kryeprokurori i Kosovės, Himli Zhitia, ka bėrė tė ditur se edhe nė sistemin e gjyqėsisė ka dyshime pėr korrupsion dhe se pėr ketė qėllim ka hetime nė procedurė.

Siē ka thėnė ai, bėhet fjalė pėr rreth 50 raste tė pėrfshira nė afera korruptive.

Ndryshe, nė raportin e fundit tė Komisionit Evropian pėr Kosovėn ėshtė thėnė se nuk ka luftė tė mjaftueshme ndaj korrupsionit dhe krimit tė organizuar.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
10-11-09, 17:58
Nė buxhetin e 2010-tės, asnjė denar pėr statusin e UĒK-sė


Megjithė paralajmėrimet pėr zgjidhjen brenda kėtij viti tė statusit tė ish pjesėtarėt e UĒK-sė, Alsat mėson se nė propozim buxhetin pėr vitin 2010, asnjė denar nuk ėshtė parashikuar pėr kėtė ēėshtje.
Statusi i kėsaj kategorie qytetarėsh, duket se ėshtė i destinuar tė vazhdoj tė mbetet pa zgjidhje.

Partia shqiptare nė qeveri, arsyetohet dhe thotė se mjetet pėr kėtė ēėshtje nuk parashikohen nė projekt buxhet, tė paktėn pėr aq kohė sa statusi i ish pjesėtarėve tė UĒK-sė nuk ėshtė zgjidhur sė pari ligjėrisht.

Megjithatė askush nga funksionarėt e lartė tė kėsaj partie nuk deshi tė prononcohej dhe tė sqaronte mediat, se si do tė gjejė zgjidhje kjo ēėshtje.

Premtimet e BDI-sė pėr kėtė ēėshtje, u frenuan edhe nga kryeministri Gruevski pak ditė mė parė, kur tha se nuk kishte tė drejta tė veēanta apo pensioni pėr ish pjesėtarėt e UCK-sė.

Mė herėt u fol se grupe pune tė partive nė pushtet, BDI-sė dhe VMRO DPMNE-sė po punonin pėr harmonizimin e njė zgjidhje adekuate, gjithmonė, nė kuadėr tė ligjeve ekzistuese. Por, Gruevski hodhi poshtė edhe ndryshime ligjesh.
ALSAT M

Llapjani_HH
11-11-09, 18:23
Gruevski respekton Jadrankėn, nėnēmoi Hysenin


Kryeministri i Maqedonisė vazhdon retorikėn e tij anti-shqiptare duke u munduar qė sa mė shumė t'i nėnēmoj shqiptarėt.

Kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski nuk i trajton njėjtė delegacionet e ndryshme shtetėrore qė vizitojnė Shkupin. Ai vazhdon retorikėn e tij anti-shqiptare duke u munduar qė sa mė shumė t'i nėnēmoj ata.

Pėrderisa Gruevski nuk deshi dhe nuk lejoi qė tė fotografohet me ministrin e punėve tė jashtme tė Kosovės, Skėnder Hyseni gjatė vizitės sė tij tė fundit nė Shkup, ai ka dėrguar fotoreporterė dhe kameramanė special qė nga aeroporti i Shkupit ta presin kryeministren e Kroacisė, Jadranka Kosor.

Gjithashtu nė protokollin e saj, qeveria kėtė pritje e ka vlerėsuar tė nivelit mė tė lartė, ku janė paraparė tė gjitha nderimet shtetėrore.

Analistėt kėtė veprim tė kryeministrit e shohin si normale nė politikėn qė ai e udhėheqė deri mė tani. "Personalisht asgjė nuk mė habitė nga Gruevski. Tė pyesėsh se pse Gruevski sillet nė kėtė mėnyrė, ėshtė njėjtė sikur dikush tė tentojė sėrish ta shpik ujin e nxehtė. Madje po tė mos ishte presioni nga jashtė, Gruevski nuk do tė takohej me askėnd. Por fatmirėsisht politika e tij shpesh duhet t'i nėnshtrohet presionit nga jashtė dhe si rrjedhojė e kėsaj ai detyrimisht zhvillon takime me homologėt e tij", tha Ismail Sinani, analist.

Sipas tij, Gruevski egocentrizmin e vet e shpreh edhe nė takimet me tė huajt. "Kur ai mendon se mund t'i rrėnohet rejtingu politik ndaj tė cilit ėshtė i lidhur jetėsisht, takohet me diplomatėt e huaj vetėm sa pėr sy e faqe. Dhe kjo mė sė miri u vėrejt nė takimin e fundit qė pati me shefin e diplomacisė kosovare z.Skėnder Hyseni. Po tė kishte pasur mundėsi as qė do t'i ftonte mediat ta ndiqni atė zhvillim politik-diplomatik", tha Sinani.

Nė takimet e tilla tė niveleve mė tė larta shtetėrore, shtrohet tapeti i kuq, kėndohen himnet e dy shteteve, renditet garda shtetėrore dhe bėhen tė gjitha nderimet mė tė larta. "Kjo mėnyrė delitante bėhet me qėllim qė marrėdhėniet e Maqedonisė dhe partisė sė tij, me Kosovėn dhe Shqipėrinė tė mbeten nėn hije, tė mos kenė publicitet, duke menduar se me kėtė do ta humb pėrkrahjen qė e ka te popullata maqedonase. Ai e din qė zhvillimi i kontakteve intensive me dy shtet shqiptare te maqedonasit nuk shihet me simpati", tha Naser Zyberi, ish-deputet.

Ai ka veēuar se Gruevski nė veēanti ndaj Kosovės mban marrėdhėnie sa mė tė ngurta pėr ta ruajtur miqėsinė me Beogradin. "Trajtimi nėnēmues qė iu bė presidentit Sejdiu, si dhe rasti me ministrin Hyseni, janė nė dėm tė vet Maqedonisė. Nė njė farė mėnyrė ai dėshiron Serbisė t'i tregon se ne e kemi njohur Kosovėn sepse ishim tė detyruar", tha Zyberi.

Pėr analistin Ismail Sinani do tė vijė dita, kur kjo sjellje e Gruevsit, do t'i hakmerret shumė keq Shkupit zyrtar. "Shikoni se sa vizita realizon Gruevski jashtė vendit. Pėr tre vjet sa gjendet nė pushtet, vizitat jashtė vendit mund t'i numėrohen me gishta", tha Sinani.

Ndėrkaq, Naser Zyberi ka kėrkuar nga partia politike shqiptare nė pushtet qė tė jetė mė kėmbėngulėse nė kėrkesat e tyre dhe mos tė lejojė njė sjellje tė pahijshme tė Gruevskit nga personaliteteve shqiptare.

Si tė veprojnė shqiptarėt!

"Nė Shqipėri mendoj se mund tė diskutohet kjo ēėshtje. Eventualisht Shqipėria tė vendoset nė raport tė reciprocitetit, ndėrsa Kosova ende nuk ėshtė nė situatė pėr t'u sjellė nė atė mėnyrė, pasi ngecė procesi pėr inkuadrim nė NATO dhe BE. Kosovarėt e hetojnė kėtė dhe ju mirė e dini se cili ishte reagimi i Sejdiut kur iu bė njė nėnēmim i tillė nga pala maqedonase", tha Naser Zyberi. /Lajmpress/
Mesazhi.com

Aeroporti i Prishtinės, me koncesion, por nuk do tė gabohet si Shqipėria


Prej mė shumė se 6 muajsh, qeveria e Kosovės ka vendosur tė japė me koncesionin aeroportin e Prishtinės, tė vetmin dhe ndėrkombėtar. Edhe pse me fitime tė konsiderueshme, pala kosovare e shikon tė arsyeshme dhėnien me koncesion njė kompanie private, si mundėsi e mirė pėr tė zgjeruar transportin ajror dhe zhvillimin ekonomik tė vendit.

Agron Mustafa, drejtori i aeroportit, tregon pėr "Shqip" ecurinė e procesit tė tenderit, i cili po shkon shumė mirė. Duke folur pėr koncesionin e aeroportit tė Tiranės, "Nėnė Tereza", Mustafa thotė se e njeh mirė, madje do tė jetė mė i kujdesshėm qė tė mos pėrsėritet "e drejta ekskluzive".

"Kritika mė e zėshme apo qė mė sė shumti ėshtė pėrmendur pas pėrfundimit tė procesit, ēka konsiderohet edhe njė prej problemeve mė tė mėdha tė vetė procesit, me ndikim edhe pėr zhvillimin potencial tė zonave tjera tė Shqipėrisė, veēmas atyre turistike, ėshtė ekskluziviteti i fluturimeve ndėrkombėtare qė ju garantua operatorit tė TIA. Ky ekskluzivitet e bėn tė pamundur ndėrtimin dhe operimin e ndonjė aeroporti tjetėr brenda Shqipėrisė pėr fluturime ndėrkombėtare", tha Mustafa. Megjithatė, ai shton se para koncesionit, Aeroporti i Rinasit nuk ishte nė gjendje tė mirė, duke detyruar palėt tė vendosin kushte.

"Gjendja nė tė cilėn gjendej TIA para koncesionimit, ka qenė njė gjendje e mjerueshme. Kjo gjendje pa dyshim edhe ka mundur tė diktojė disa nga kushtet e kontratės me operatorin privat, ēka ne nė Kosovė nuk e kemi tė njėjtėn situatė, ANP ėshtė nė njė gjendje tėrėsisht tjetėr, apo mė mirė tė them nė njė gjendje shumė tė mirė dhe stabėl", shpjegon pėr gazetėn drejtori i Aeroportit tė Prishtinės.

Mustafa ngre njė tjetėr problem nė raport me palėn shqiptare, sa i takon taksės sė kalimit Prishtinė-Tiranė. Me fillim tė vitit 2009, autoritetet kosovare vendosėn tė heqin nė tėrėsi taksėn aeroportuale nė shumė prej 20.53 eurosh pėr tė gjithė pasagjerėt e linjės Prishtinė-Tiranė. Kjo taksė u hoq me qėllim uljen e kostos sė biletave dhe rritjen e fluksit tė udhėtarėve.

"Njė hap i tillė pritej edhe nga autoritetet shqiptare, por nė vend tė njė veprimi tė njėjtė sikurse ne qė morėm nė Kosovė, autoritetet shqiptare vendosėn njė taksė tė re pėr kalim kufiri, e cila ėshtė ende nė fuqi dhe me sa kujtoj ėshtė nė shumė prej 10 eurosh", tregon Mustafa, i cili shton se taksa 10 euro mblidhet nga TIA pėr llogari tė buxhetit tė shtetit shqiptar.

Sipas tij, nga Aeroporti Ndėrkombėtar i Tiranės nuk pati asnjė lėvizje nė kėtė drejtim. "Me fjalė tė tjera, mungoi vullneti nga ana shqiptare pėr ndėrmarrjen e hapave nė zbritjen e tarifave nė mes Shqipėrisė dhe Kosovės", thotė shefi i aeroportit tė Kosovės.

Aeroporti i Kosovės e hoqi taksėn 20.53 euro, por nga pala shqiptare nuk u ndoq i njėjti shembull, madje u rrit. /gazeta shqip/
Telegrafi

AlbaSoft
12-11-09, 13:54
Djali i ministrit kroat tė Shėndetėsisė, Darko Milinoviq ėshtė i sėmurė nga gripi H1N1.
Siē lajmėruan mediumet kroate, ministri Milinoviq nė mėnyrė parandaluese ka vizituar njė saunė, me qėllim qė nė temperaturė prej 90 gradėve celsiusė t`i shkatėrrojė tė gjitha viruset e mundshme.
“Djali im ėshtė i sėmurė nga gripi i derrave, por tashmė ndihet mė mirė. Shpresoj se anėtarėt tjerė tė familjes time nuk do tė sėmuren. Unė vizitoj saunė, ku asnjė virus nuk mund tė mbijetojė”, tha Milinoviq.
Ai konsideron se nuk ka nevojė qė nė Kroaci tė shpallet epidemi, ndonėse numri i tė sėmurėve nga gripi i ri tejkaloi 2.500 persona. /makfaks/

Oqeani
12-11-09, 17:26
Vizat Schengen me 19 dhjetor: Kjo vizė nuk lejon punėsim apo studim

Beograd, 12 nėntor (presheva.com) - - Qytetarėt e Serbisė prej datės 19 nėntor do tė mund tė udhėtojnė nė Bashkimin Europian pa viza. "Tashmė ėshtė e qartė se me 19 dhjetor do tė hiqen vizat" tha nė njė intervistė nė Bruksel Bozhidar Gjeliq, nėnkryetar i qeverisė sė serbisė pėr integrime evropiane . Ai tha se Serbia do tė kėrkojė qė deri nė fund tė vitit tė kandidojė pėr antarsim nė Bashkimin Europian, edhe nėse nuk vjen deri te debllokimi i marrėveshjes tregatare me BE.

Pa viza vendqėndrim deri 90 ditė

Me 30 nėntor do tė mblidhen kėshilli i ministrave tė punėve tė jashtme tė shteteve tė BE dhe me 12 dhjetor Parlamenti Europian ku duhet tė pranohet nga kėshilli i ministrave tė punėve tė Brendshme tė vendeve antare tė Bashkimit Europian.
Qytetarėt e Serbisė, Malit tė zi dhe Maqedonisė do tė mund tė udhėtojnė nė 25 shtete pa viza.
Qėndrimi pa viza nė kėto shtet do tė jetė i kufizuar vetėm nė 90 ditė nė kuadėr tė 6 muajve, pa marrė parasysh se a qėndrohet me kohė tė caktuara apo pėrnjėherė, ēka do tė thotė se nėse qėndroni nė ndonjė shtet evropian 3 muaj, ju nuk do tė keni tė drejtė qė 3 muajt e ardhshėm tė hyni nė shtetet qė i pėrfshinė viza Schengen.
http://www.presheva.com/foto/tendryshme/2009/schengen.jpg

Kjo vizė nuk lejon punėsim apo studim

Pasi bėhet fjalė pėr ardhjen e Serbisė nė "Listėn Shengen" e jo hyrjen e saj nė tė ashtuquajturėn "Rreth i Shengenit", kjo vizė nuk siguron lejėn pėr punėsim apo studim por lehtėsim pėr bashkėpunim eknomomik, shkencor, kulturor e tė tjera tė ngjajshme. Ata qė kapen duke punuar apo studiuar nė shtetet Evropiane, do tė kthehen nė shtetin e tyre, prandaj ata qė dėshirojnė tė punojnė apo studiojnė duhen tė pajisen me viza tė tipit "DE" qė janė tė obliguar ta tregojnė nė shtetin tė cilin hyjnė.
Pėrveē 25 shteteve antare tė BE, qytetarėt me pasaportė pa viza mund tė udhėtojnė edhe nė Zvicėr, Island dhe Norvegji edhe pse kėto shtete nuk janė antare tė BE, por kanė pranuar rregullat shengen pėr heqjen e kufijve. Viza do tė duhen pėr Britaninė e Madhe dhe nė Irlandė.
Gjithashtu edhe shtetet si Bullgaria, Rumunia dhe Qipro edhe pse formalisht nuk janė pranuar nė listėn e Shengenit, pėr udhėtim nė kėto shtetet nuk do tė nevojitet viza.

Oqeani
12-11-09, 17:57
Nga sot hyrja nė Republikėn e Kosovės vetėm me pasaporta

Radha e gjatė e automjeteve nga qytetarėt e kėtij rajoni prisnin me orė tė tėra pėr tė kaluar kufirin me Republikėn e Kosovės, nė pikėn kufitare nė Muēibabė. Shkaku i pritjes sė kolonės sė gjatė ishte se punėtorėt e policisė sė Kosovės nė kėtė pikė kufitare kėrkojnė pasaportat pėr qytetarėt e Republikės sė Serbisė dhe Malit tė Zi. Edhe pse prej sot ka hyrė nė fuqi njė gjė e tillė qytetarėt e komunės sonė ende nuk janė tė informuar pėr kėtė vendim. Andaj prej sot pėr tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Serbisė nevojiten pasaportat, kėshtu deklaroi pėr televizionin tonė zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės pėr rajonin e Gjilanit zoti Ismet Hashani. Ai thekson se nėse qytetarėt nė fjalė kalojnė pėr tė parėn herė dhe nuk ka pasaportėn atėherė do tė bėhen lėshime, mirėpo pėr herėn tjetėr duhet patjetėr
tė posedojė dokumentin pėrkatės, pasaportėn. Prandaj ditėve tė ardhshme tė gjithė qytetarėt qė kalojnė nė kėtė pikė kufitare duhet tė jenė tė pajisur me pasaporta pėr tė kaluar kufirin.
(TVP)

Llapjani_HH
12-11-09, 18:16
LDK e shqetėsuar me disa kontrata tė dyshimta tė KQZ


Prishtinė, 12 nėntor Shtabi Zgjedhor i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) ėshtė i shqetėsuar me tri kontrata pune qė kanė tė bėjnė me zgjedhjet e 15 nėntorit. Por, siē tha nė njė konferencė tė jashtėzakonshme tė shtypit, kryetari i SHZ tė LDK sė, Lutfi Haziri, kėto shqetėsime tė LDK-sė janė shpėrfillur.

"Ne jemi tė shqetėsuar nė masė tė madhe nga disa tė dhėna qė u zbuluan kėtė javė lidhur me ndėrmarrjet e kontraktuara nga Qeveria e Kosovės dhe nga KQZ ja pėr tė kryer kėtė proces zgjedhor. Ne kemi kontaktuar me KQZ nė dhe me disa ambasada tė huaja, por shqetėsimet tona kryesisht janė injoruar. Prandaj, ne besojmė se ėshtė e rėndėsishme qė kėto informacione tė bėhen publike", tha Haziri nė fillim tė takimit me gazetarė.

Siē shpjegoi ai, bėhet fjalė pėr kontratėn pėr transportimin e fletėvotimeve, pėr kontratėn pėr transportimin e stafit tė KQZ sė dhe pėr kontratėn pėr mbrojtjen e fletėvotimeve nė qendrėn e numėrimit dhe paraqiti tė dhėna qė flasin pėr parregullsi tė qarta nė procesin e pėrzgjedhjes sė kompanive.

Haziri shprehu habinė qė transporti i fletėvotimeve iu besua njė kompanie qė nuk ėshtė marrė kurrė me kėtė punė. "NTSH 'G&H' ėshtė kompania qė e ka fituar kontratėn pėr tė transportuar fletėvotimet. Sipas regjistrimit tė biznesit, kjo kompani merret me instalime elektrike dhe pajisje, me riparimin e pajisjeve elektrike shtėpiake, me ondulime dhe trajnime tė tjera pėr bukuri.
Pse KQZ ja i jep kontratė pėr transportimin e fletėvotimeve njė kompanie pėr ondulim dhe pėr punė elektrike??, tha ai.

Ai paraqiti edhe shqetėsimet e SHZ tė LDK sė lidhur me kompaninė qė ka fituar kontratėn pėr transportimin e stafit dhe pėr mbrojtjen e fletėvotimeve, nė veprimtarinė e sė cilės nuk pėrfshihen fare punė tė kėtij lloji. "Ndėrmarrja tregtare shėrbyese 'Vėllezėrit Thaēi' e fitoi kontratėn pėr tė transportuar stafin e KQZ sė dhe pėr mbrojtjen e transportit tė fletėvotimeve nė Fushė Kosovė.

Sipas regjistrimit tė biznesit, kjo kompani merret me shitje me pakicė tė karburanteve, me shėrbime hotelierike dhe me ndėrtimtari. Pse KQZ ja ia jep kontratėn pėr tė mbrojtur dhe transportuar fletėvotimet njė kompanie qė nuk merret me kėtė punė", tha mė tutje z. Haziri. Ai paraqiti shqetėsimet edhe lidhur me kontratėn me kompaninė CETIS, pėr shkak se partneri i saj, kompanie kosovare "Partner Trade", e cila i ka vetėm dy punėtorė, ėshtė regjistruar si ndėrmarrje 16 ditė pas njoftimit pėr dhėnien e kontratės.

"CETIS ėshtė kompani e respektuar dhe e njohur ndėrkombėtarisht qė prodhon materiale tė ndjeshme, por ne kemi shqetėsime serioze nė lidhje me partnerin e saj lokal, 'NT Partner Trade'. Sė pari, sipas njoftimit tė dhėnies sė kontratės, botuar mė 7 shtator 2009, kontrata i ishte dhėnė kompanisė CETIS dhe partneres sė saj 'Partner Trade' nga Prizreni, mė 3 gusht 2009. Por, sipas dokumentit tė regjistrimit tė biznesit nė Agjencinė e Bizneseve tė Kosovės, regjistrimi i biznesit ishte bėrė mė 19 gusht 2009. Pyesim, si e kanė fituar ata kontratėn 16 ditė para se tė regjistrohen si ndėrmarrje".

Sipas aktiviteteve tė regjistruara, kjo kompani merret me shitjen me shumicė tė mallrave, me shitja e pjesėve tė automjeteve motorike dhe tė aksesorėve, me shitjen me shumicė tė tekstilit, me shitjen me shumicė tė veshjeve dhe mbathjeve, me shitjen me pakicė tė tekstileve, me shitjen me pakicė tė veshjeve, me shitjen me pakicė tė kėpucėve, artikujve tė lėkurės, bojėrave, qelqit, etj.", tha Haziri.

Nė kėtė kontekst, kryetari i SHZ tė LDK sė shtroi njė sėrė pyetjesh: Pse KQZ ja i jep kontratė kompanisė CETIS, kur partneri i saj lokal nuk ishte fare biznes i regjistruar nė kohėn kur ėshtė dhėnė kontrata? Pse i besohet njė partneri lokal tė biznesit, i cili nė asnjė mėnyrė nuk ka tė bėjė me prodhimin dhe shpėrndarjen e fletėvotimeve? Si mund t'i besohet njė detyrė e tillė njė kompanie qė ka vetėm dy punėtorė?, pyeti Haziri duke shtuar se pėrgjigjet nė kėto pyetje duhet t'i japin kryeministri i Kosovės, Hashim Tha[i, dhe KQZ.

"I bėjmė thirrje kryeministrit dhe KQZ sė qė tė adresojnė shqetėsimet tona deri nesėr, nė fund tė ditės", theksoi Haziri, duke theksuar se zgjedhjet e sė dielės duhet tė zhvillohen "konform ligjit". Gjithashtu shefi i Shtabit Zgjedhor tė LDK sė shprehu qėndrimin e palėkundur kundėr njollosjes sė procesit zgjedhor, nė tė gjitha fazat e saj, nga kushdo qoftė. "E diela ėshtė ditė historike pėr demokracinė dhe askush, pa marrė parasysh pėrkatėsinė politike, nuk mund tė ngacmojė votėn e lirė, pa marrė parasysh sa tė dėshpėruar janė. E diela i takon popullit - askujt tjetėr", theksoi kryetari i Shtabit Zgjedhor tė LDK sė, Lutfi Haziri.
QIK-u

LDK-ja, AAK-ja dhe ORA tė shqetėsuara pėr mbarėvajtjen e procesit zgjedhor


LDK-ja, AAK-ja dhe ORA kanė ngritur shqetėsimet e tyre pėr mbarėvajtjen e procesit zgjedhor. AAK-ja ka thėnė se kryeministri Thaēi ka tendencė pėr t’i manipuluar votat. Sekretari i AAK-sė, Burim Ramadani, ka thėnė se Kompania “G&H”, e cila do tė merret me transportimin e materialit ėshtė kompani joprofesionale pėr kėtė punė dhe ėshtė e regjistruar pėr veprimtarinė e riparimit tė aparateve elektrike shtėpiake dhe sallone ondulimi dhe zbukurimi”.

Po ashtu, sipas AAK-sė, shtypja e fletėve dhe broshurave pėr zgjedhjet 2009 iu ėshtė dhėnė kompanive “CETIS DD“ nga Sllovenia dhe “PARTNER TRADE” Prizren. Kompania ėshtė regjistruar 16 ditė pasi ka marrė kontratėn Pėr kėtė gjė ka reaguar edhe Partia Reformiste ORA, e cila ka thėnė se kėto gjėra dhe disa parregullsi tė tjera mund tė ndikojnė negativisht nė rezultatin e zgjedhjeve.

Sipas ORA-s, jo serioziteti nė kėto gjėra le hapėsirė pėr vjedhjen e votave dhe rrezikon demokracinė. Pėr kėto procese ka reaguar edhe LDK-ja. Kėto parti politike kanė kėrkuar qė policia tė monitorojė procesin e zgjedhjeve tė dielėn.
KTV

Feith-Thaēi: Koha pėr tė hapur kanal televiziv nė serbisht


Planet pėr njė kanal televiziv tė serbisht-folėsve tė Kosovės dhe i cili do tė jetė pėr serbisht-folėsit e Kosovės duhet tani tė realizohen, kanė thėnė tė enjten pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar, Pieter Feith dhe kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi.

Zyra Civile Ndėrkombėtare dhe Qeveria e Kosovės mbeten tė angazhuara pėr ta themeluar njė kanal televiziv tė pavarur nė gjuhėn serbe me transmetim anembanė Kosovės.

Feith me kėtė rast ka thėnė: “Puna nė sektorin medial gjatė vitit tė kaluar ka dėshmuar se serbisht-folėsit nė Kosovė dėshirojnė tė kenė informim dhe argėtim i cili realizohet kėtu nė Kosovė nė gjuhėn e tyre. Do tė ketė mjaft dobi pėr qytetarėt nė njė kanal nė gjuhėn serbe, tė cilėt mund tė lidhin komunitetet dhe tė cilėt do tė punojnė nė mėnyrė plotėsuese me mediat vendore nė gjuhėn serbe qė veē ekzistojnė”.

“Tani, unė dhe kryeministri kemi ndėrmend tė punojmė me palėt pėrkatėse tė interesit pėr formimin e njė grupi drejtues nė lidhje me kėtė projekt. Ne presim nga ai grup tė sjellė njė kanal televiziv me njė redaksi tė pavarur, qė buron nga Kosova dhe me standarde tė larta profesionale”, ka shtuar Feith.

Edhe kryeministri Thaēi i ka dhėnė mbėshtetje tė plotė hapjes sė njė kanali pėr serbisht-folėsit e Kosovės. “Njė kanal televiziv i pavarur nė gjuhėn serbe ėshtė mbėshtetur nga tė gjitha nivelet e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės. Ai do tė pėrkrahet fuqishėm, duke pasur parasysh qė liria e shprehjes nė gjuhėn amtare tė secilit ėshtė obligim kushtetues dhe njė e drejtė njerėzore e patjetėrsueshme pėr tė gjithė”, ka thėnė Thaēi.

“Mbetem i bindur se ky projekt medial do tė rrisė akoma frymėn e komunitetit dhe qė tė gjitha komunitetet jo-shqiptare nė pėrgjithėsi, e veēmas komuniteti serb, tė ndjehen se janė pjesė e Kosovės. Mirėpresim bashkėpunimin me tė gjitha palėt e interesit nė kėtė proces me rėndėsi dhe e ēmojmė mbėshtetjen e ICO-sė dhe ICR-sė”, ėshtė shprehur ai.
Telegrafi

Llapjani_HH
12-11-09, 18:17
Serbėt lirohen, shqiptarėt mbesin nė burg :redface:

Afrim Ymeri, Artan Jelliq, Haki Jonuzi, Abedin Beka e Sami Makolli do tė jenė nė paraburgim edhe pėr njė muaj tjetėr. Tre serbė tė dyshuar, po ashtu pėr krim tė organizuar e vjedhje tė rėndė, e qė janė arrestuar bashkė me pesė shqiptarėt, janė liruar nė procedurė tė rregullt

Pesė personave tė dyshuar pėr krim tė organizuar dhe vjedhje tė rėndė, Gjykata e Qarkut nė Prishtinė tė mėrkurėn ua ka vazhduar paraburgimin edhe pėr njė muaj, derisa ditė mė parė ka liruar tre serbėt qė kanė qenė pjesė e kėtij grupi.

Grupi prej tetė vetash ėshtė arrestuar tre muaj mė parė, pas aksionit policor tė quajtur “Urithi”. Personat nė fjalė qenė arrestuar nė njė hotel nė qytetin e Vushtrrisė, ndėrsa nė momentin e arrestimit atyre iu ishte gjetur sasi e konsiderueshme e stolive tė arit, orė dore, telefona, para, revole, disa fishekė, etj. Vlera e mallit tė gjetur kap shumėn prej gjysmė milioni.

Tetė personat qenė arrestuar nėn dyshimin se ata kanė kryer veprėn penale krim tė organizuar, pėrdorim dhe shitblerje tė narkotikėve si dhe veprėn penale tė vjedhjes sė rėndė.
Pas marrjes nė pyetje, tė gjashtė nga tetė tė arrestuarit, prokurorja e EULEX-it, Emanuell Duko ka hequr dorė nga ndjekja pėr veprėn penale tė pėrdorimit dhe shitblerjes sė narkotikėve.

Ndonėse qė tė gjithė tė pandehurit tashmė akuzohen vetėm pėr krim tė organizuar dhe vjedhje tė rėndė, prokurorja ka bėrė ndasi nė kėrkesat pėr ndėrprerje pėrkatėsisht vazhdim tė paraburgimit.

Me kėrkesė tė prokurores, tė enjten e kaluar, gjyqtari i procedurės paraprake, Gani Zabeli ua ka ndėrprerė paraburgimin tre serbėve tė kėtij grupi, Erhan Brniēanin, Nebojsha Bojoviē si dhe Dushan Kadijeviē.

Pas kėrkesės sė bėrė nga e njėjta prokurore pėr vazhdim tė paraburgimit ndaj Afrim Ymerit, Artan Jelliqit, Haki Jonuzit, Abedin Bekės e Sami Makollit, tė mėrkurėn ėshtė mbajtur seanca pėr vazhdim paraburgimi. Nė tė, prokurorja ka paraqitur arsyet se pse personat nė fjalė edhe mė tej duhet mbajtur prapa grilave, derisa mbrojtja i ka paraqitur argumentet kundėrshtuese.

Prokurorja pretendon se personat nė fjalė kanė vjedhur nė Suedi arin e gjetur nė Vushtrri. Njė gjė e tillė ėshtė kundėrshtuar nga avokatėt.

“Prokurorja pretendon se kinse vjedhja e stolive ka ndodhur nė Spanjė e nė atė drejtim nuk ofron asnjė provė”, tha mbrojtja e Haki Jonuzit, avokati Mexhit Syla.
Kėrkesėn pėr vazhdim paraburgimi, prokurorja Duko e ka mbėshtetur nė faktin se ende nuk ėshtė marrė nė pyetje Artan Jelliq.

Njė gjė tė tillė, sipas avokatit Syla, prokurorja nuk e ka marrė parasysh kur ka kėrkuar qė tė ndėrpritet paraburgimi ndaj tre serbėve. Dallimi i bėrė nga prokurorja ka shfaqur pakėnaqėsi tė shumta te tė pandehurit.

Erhan Brniēanin, Nebojsha Bojoviē si dhe Dushan Kadijeviē janė liruar tė enjten e kaluar. Mahmut Halimi, avokat i Nebojsha Bojoviqit, tha pėr Express se ėshtė kristalizuar situata dhe, sipas tij, prokurorja ka vėrtetuar faktin se personat nė fjalė nuk kanė tė bėjnė me veprimtari kriminale pėr tė cilat kanė qenė tė dyshuar.

Ai sqaroi se klienti i tij ėshtė ekspert me katėr licenca ndėrkombėtare pėr verifikimin e metaleve fisnike dhe si i tillė ka ardhur pėr tė verifikuar arė nė Kosovė dhe jo pėr tė kryer veprimtari kriminale. Edhe dy serbėt e tjerė, sipas tij, kanė qenė bashkė me klientin e tij, njėri si shoqėrues, e tjetri si vozitės.
Gazeta Expres

Llapjani_HH
18-11-09, 19:14
Jetimi rrėfen pėr abuzimet seksuale

Fėmija tmerron gjykatėn, tregon perversitetet seksuale qė vuajti te jetimorja e misionarėve anglezė.



Tiranė - Njė jetim i mitur ka treguar sot se ėshtė detyruar tė kryejė seks oral nga Robin Arnold, duke tronditr gjykatėsit me rrėfimin e tij rrėnqethės.

Gazmend B. 17-vjeē ka deklaruar para gjykatės me videokonferencė se i pandehuri e ka detyruar qė tė kryejė marrėdhėnie homoseksuale me tė.

"Robin Arnold mė merrte dhe lahej nė dush me mua. Gjatė momentin qė ne laheshim ai mė... (jetimi pėrshkruan nė detaje veprimet ēnjerėzore ...) Pas dushit mė shpinte nė krevat. Pasi shtriheshim nė krevat ai kryente marrėdhėnie homoseksuale me mua. Ka pasur raste qė nė njė krevat kam fjetur edhe me Deivid Braun dhe Robin Arnold, tė cilėt mė pas kanė kryer me mua marrėdhėnie. Robin abuzonte me mua ēdo natė dhe mė ka detyruar qė tė mos tregoja asnjė gjė", ka treguar sot dėshmitari.

Pėr katėr orė me radhė i mituri i ka shpjeguar gjykatės atė ēfarė i kishte ndodhur gjatė kohės qė kishte qėndruar nė qendrėn e misionarėve "His Children" (Fėmijėt e tij) nė Tiranė, pėrpara se tė birėsohej nga njė ēift anglez.

Dėshmitari i dytė qė ka dhėnė sot shpjegime para trupit gjykues tė kryesuar nga gjyqtarja Shefkie Demiraj ishte Xhon Pankrast, i cili ka birėsuar fėmijėn 17-vjeēar.

"Gazmendi mė ka treguar se ėshtė abuzuar seksualisht nga Robin Arnold, ndėrkohė qė nuk ka pasur shenja abuzimi seksual nė trup, por ka pasur vetėm shenja tė dhunės fizike. Unė e kam birėsuar atė mė 20 maj tė vitit 2008, ndėrkohė qė e kam njohur nė tetor tė vitit 2005. Kur kam marrė vesh pėr abuzimet kam shkuar tek Deivid Braun dhe i kam treguar pėr ngjarjen. E kam pyetur pėr Robin dhe ai mė ėshtė pėrgjigjur qė ishte larguar para 6 muajsh nga qendra", - ka treguar sot dėshmitari.

Mė tej ai ka shpjeguar se i ka ndenjur afėr djalit tė tij pasi ėshtė vėnė nė dijeni pėr tė gjitha ato qė i kanė ndodhur.

Dy tė pandehurit e kėtij procesi janė Ronin Arnold dhe Dino Kristodoulu, tė cilėt akuzohen nga prokuroria e Tiranės pėr veprėn penale tė "marrėdhėnie homoseksuale me dhunė me tė mitur".
/noa/mesazhi/

http://www.mesazhi.com/news_detail.php?id=16457

Llapjani_HH
22-11-09, 18:38
Kosova rrezikon presidencėn nė CEFTA


Komuniteti i biznesit nė Kosovė ngre shqetėsimin se, nėse Kosova nuk arrin ta pėrmirėsojė pozitėn nė kuadėr tė Marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė tė Evropės Qendrore (CEFTA), rrezikon ta humbė presidencėn e radhės sė CEFTA-s nė vitin 2011. Nga moszbatimi i kėsaj marrėveshjeje, thuhet se Kosova vazhdon tė ketė humbje tė mėdha, si ekonomike, ashtu edhe politike.

Nga janari i vitit 2010, presidencėn e radhės sė CEFTA-s do ta udhėheqė Serbia.

Sipas Komunitetit tė biznesit, nėse Qeveria e Kosovės nuk gjen njė zgjidhje deri nė fund tė kėtij viti, do tė jetė e vėshtirė tė zgjidhen problemet e akumuluara, gjatė kohės kur Serbia merr udhėheqjen nė CEFTA.

Sekretari i pėrgjithshėm nė Odėn Ekonomike tė Kosovės, Berat Rukiqi, thotė se kanė pritur qe njė vit qė autoritetet kosovare tė ndėrmarrin diēka pėr pėrmirėsimin e situatės sė krijuar.

Por, siē shprehet ai, autoritetet kosovare janė treguar shumė pasive nė gjetjen e zgjidhjes sė kėtij problemi.

“Situata mė e keqe ėshtė qė Serbia e merr kryesimin, po njė situatė mė e keqe ėshtė se ne mund tė humbim udhėheqjen e CEFTA-s, qė e kemi pėr vitin 2011. Mund tė humbet mundėsia tė udhėheqim CEFTA-n nėse nuk jemi aktiv gjatė vitit 2010”.

“Nė mėnyrė qė tė merret udhėheqja pėr vitin 2011, ne duhet tė jemi aktivė, tė dėshmojmė kapacitete institucionale, qė ne jemi vend i denjė pėr ta marrė kėtė udhėheqje. Nėse nuk gjendet zgjidhja, atėherė humbjet janė tė mėdha, si nė aspektin ekonomik, ashtu edhe nė atė politik”, sqaron Rukiqi.

Rukiqi thotė se Kosova ka pasur probleme qė nga fillimi me tė gjitha vendet e rajonit.

Por, kėto probleme u theksuan mė shumė nė fund tė vitit tė kaluar, kur Serbia dhe Bosnja, pas pavarėsisė sė Kosovės dhe pas ndėrrimit tė vulave dhe dokumentacionit nga UNMIK-u nė atė tė Kosovės, kanė vendosur bllokadė pėr mallrat e Kosovės.

Gjithashtu, kanė vendosur edhe disa probleme tjera, barriera tė tjera, jo vetėm pėr produktet, por edhe pėr transit tė mallrave.

“Kosova, realisht ka eksportuar shumė pak nė kėto vende, por ajo qė humb Kosova ėshtė primati. Nė raport me vendet e rajonit, nė ende konsiderohemi si treg i izoluar. Duke i pasur kėto probleme, nė syrin e investitorėve ne ende jemi njė vend i izoluar, pa njė perspektivė tė bashkėpunimit me vendet tjera”.

“Ideja qė CEFTA do ta bėnte Kosovėn tė mos konsiderohej mė treg prej 2 milionėsh, po treg mė i madh prej 27 milionėsh duke pėrfshirė vendet e rajonit, ėshtė zbehur, duke pasur parasysh qė i kemi kėto bllokada dhe pengesa nga vendet e rajonit”, thekson Rukiqi.

Kur Kosova pati nėnshkruar marrėveshjen e CEFTA-s, ishte konsideruar si njė hap i rėndėsishėm qė e integron vendin nė rrjedhat e bashkėpunimit rajonal, sidomos nė aspektin ekonomik.

Kryeshefi i Agjencisė pėr Investime nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė, Mustafa Hasani, i cili ishte i pranishėm nė takimin e fundit tė CEFTA-s, tė mbajtur nė Podgoricė, thotė se nė pėrputhje me rregullat, Kosova duhet tė jetė e ftuar edhe nė takimet qė do t’i organizojė Serbia, pasi qė tė marrė udhėheqjen.

“Nė pjesėn tek eksporti i mallrave, ekzistojnė probleme. Gradualisht, ėshtė njė trysni qė po bėhet nga organizmat ndėrkombėtarė, qė Serbia ta pranojė realitetin dhe ta pranojė Kosovėn nė organizmat ndėrkombėtarė dhe profesionalė, ku janė edhe ata anėtarė”.

“Besoj qė edhe ata kur ta marrin radhėn e CEFTA-s, nė pėrputhje me rregullat, duhet ta ftojnė edhe Kosovėn nė takimet, tė cilat i kanė. As ata nuk kanė interes qė tė bėjnė bllokimin e mallrave”, thotė Hasani.

Ndėrsa, Salih Hoda nga Doganat e Kosovės, shprehet:

“Ėshtė e vėrtetė qė ne kemi probleme politike, sa i pėrket zbatimit tė kėsaj marrėveshjeje me Serbinė dhe Bosnjėn, por ne nuk i kemi vetėm kėto dy vende qė nuk e kanė njohur Kosovėn”.

“Ne kemi edhe pesė vende tė Bashkimit Evropian qė nuk e kanė njohur Kosovėn dhe kjo ėshtė pengesė pėr tė hyrė nė njė marrėveshje tė re dhe pėr tė hyrė nė proceset integruese tė BE-sė”.

Pavarėsisht se Kosova ėshtė nėnshkruese e marrėveshjes pėr Tregti tė Lirė tė Evropės Qendrore (CEFTA), prodhimet vendore ka gati njė vit qė ballafaqohen me embargo nga Serbia dhe Bosnjė e Hercegovina.

Ndėrsa, Qeveria e Kosovės nuk ka arritur ta zhbllokojė njė embargo tė tillė.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
23-11-09, 19:07
Serbia hap bazėn e saj mė tė madhe ushtarake nė kufi me Kosovėn :redface:


Sot nė Kosovėn Lindore krerėt mė tė lartė shtetėror serb kanė hapur bazėn e saj mė tė madhe ushtarake nė Cepotin, ndėrtimin e tė cilės e kundėrshtojnė institucionet e shqiptarėve tė Preshevės dhe tė Bujanocit, duke e vlerėsuar atė tė panevojshme dhe se me kėtė shqiptarėt e kėtij rajoni do tė jenė okupuar nė shtėpitė e tyre.

Sot nė Kosovėn Lindore krerėt mė tė lartė shtetėror serb kanė hapur bazėn e saj mė tė madhe ushtarake nė Cepotin, ndėrtimin e tė cilės e kundėrshtojnė institucionet e shqiptarėve tė Preshevės dhe tė Bujanocit, duke e vlerėsuar atė tė panevojshme dhe se me kėtė shqiptarėt e kėtij rajoni do tė jenė okupuar nė shtėpitė e tyre.


Nė Kosovėn Lindore sot po qėndrojnė pėrfaqėsuesit mė tė lartė shtetėrorė e ushtarak tė Serbisė, si kryetari Boris Tadiq, kryeministri Cvetkoviq, ministri i Mbrojtjes Dragan Shutanovac etj., ku kanė bėrė pėrurimin e bazės ushtarake Cepotin, lokacioni i sė cilės ėshtė nė komunėn e Bujanocit, afėr kufirit me Kosovėn.

Sipas krerėve shtetėrorė tė Serbisė kjo bazė ushtarake ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė pėr ruajtjen e stabilitetit nė rajonin e Preshevės. Kjo bazė ushtarake pėrfshin njė hapėsirė tė madhe prej dhjetėra hektarėsh, e dislokuar vetėm nja 15 kilometra larg Bujanocit, nė drejtimi tė kufirit me Kosovėn.

Baza e quajtur "Jug" ėshtė ndėrtuar nė 35 hektarė sipėrfaqe, nė tė cilėn janė investuar 1 miliardė e 700 milion dinarė. Nė te janė 66 objekte me njė sipėrfaqe prej 22 mijė m2, ku do tė mund tė vendosen 1000 ushtarė profesional. Nė tė ardhmen planifikohet qė nė kėtė bazė tė ndėrtohen anekse nė njė sipėrfaqe prej 60 hektarėsh.

Presidenti serb Boris Tadiq, qė mori pjesė nė hapje, tha se Serbia i ka dy qėllime kryesore strategjike: hyrjen nė Bashkimin Evropian dhe ruajtjen e integritetit territorial dhe tė sovranitetit nė Kosovė. Ai theksoi se Serbia kurrė nuk do tė tėrhiqet nga kėto dy qėllime.

Lidhur me pėrurimin e sotėm tė kėsaj baze ushtarake, po edhe mė herėt, ka reaguar prefekti i komunės sė Preshevės Ragmi Mustafa, i cili ka deklaruar se me kėtė bazė ushtarake tani e tutje shqiptarėt e Kosovės Lindore janė tė okupuar nė shtėpitė e tyre dhe ka shtuar se ka kaluar koha e konflikteve tė armatosura dhe se ndėrtimi i kėsaj baze ėshtė e panevojshėm.

Ndėrkaq prefekti i Bujanocit Shaip Kamberi ka thėnė se ndėrtimi i kėsaj baze ushtarake nė Kosovėn Lindore, paraqet militarizim tė kėtij rajoni dhe se me kėtė edhe mė shumė vihet nė pah gjendja e jashtėzakonshme nė Kosovėn Lindore.
Bota Sot

Vazhdojnė sprovat


Pavarėsisht mbėshtetjes fillestare, tė Grupit Parlamentar tė LDK-sė, deputetė tė kėsaj partie kushtėzojnė miratimin e projekt-buxhetit tė paraqitur nga qeveria me kalimin e ligjit pėr kryeqytetin. Kjo shihet si njė sprovė tjetėr e koalicionit PDK-LDK.

Megjithėse Grupi Parlamentar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, e mbėshteti nė parim projektbuxhetin e vitit 2010, tė paraqitur nga kryeministri Hashim Thaēi, miratimi i plotė i tij, ėshtė vėnė nė pikėpyetje nga partneri i koalicionit qeveritar.

Deputeti i LDK-sė, Sabri Hamiti, ka kushtėzuar miratimin e projektligjit pėr buxhetin, me kalimin e Ligjit pėr kryeqytetin, ligj ky i cili ka qenė temė debatesh gjatė fushatės parazgjedhore tė LDK-sė.

“Ligji duhet tė hyjė nė procedurė. Unė e njoh Parlamentin, sepse jam parlamentar i vjetėr kėtu, i njoh procedurat; unė e di, qė ai ligj pa dy muaj nuk kalon. Unė thashė tė niset procedura”.

“Ligji duhet tė kalojė dhe kjo ėshtė domosdo. Dhe, kėtu unė pėr vete nuk heq dorė”, tha Hamiti, duke vėnė nė pah se ėshtė qėndrim unik i Grupit Parlamentar tė LDK-sė, qė kėtė dhe propozimet tjera t’i shtrojė nė formė amendamentesh pėr projektligjin e buxhetit.

Me Ligjin pėr kryeqytetin, Prishtina, qė drejtohet nga LDK-ja, ndėr tė tjera, do tė merrte mė shumė buxhet, sesa qė i ndahet me planifikimet aktuale pėr vitin fiskal 2010.

Kushtėzimi i LDK-sė, vjen pak ditė pasi qė jetėgjatėsia e koalicionit mes Partisė Demokratike tė Kosovės dhe Lidhjes Demokratike tė Kosovės u vu seriozisht nė pikėpyetje.

Por, zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi, i cili mbrėmjen e sė enjtes i kishte komunikuar homologut nga LDK-ja, Ramė Manajt, prishjen e koalicionit me LDK-nė dhe lidhjen me LDD-AKR-nė (Lidhja Demokratike e Dardanisė –Aleanca Kosova e Re), tha sot se mė, as qė duhet vėnė nė dyshim stabilitetin e koalicionit qeverisės.

“Unė besoj se mė nuk do tė jetė temė ēėshtja e stabilitetit tė koalicionit. Ka pasur konsultime, ka pasur risqarim tė pozicioneve dhe gjėrat po ecin ashtu si duhet”, tha Kuēi.

Megjithatė, kushtėzimet e LDK-sė nuk i kanė pėlqyer kryetarit tė Kuvendit Jakup Krasniqi, i cili, po ashtu, ėshtė nga radhėt e PDK-sė.

“Kushtėzimi me Prishtinėn. Mendoj se askush nga ne nuk mund tė themi se Prishtina ėshtė mė pak, apo mė shumė imja”.

“Kosova ėshtė tepėr e vogėl qė ne tė mendojmė se dikush ėshtė i Prishtinės, e dikush mė pak i Prishtinės. Prandaj, nuk e shoh tė arsyeshme, qė dikush nė kėtė Kuvend bėhet mė i zėshėm pėr kryeqytetin tonė", tha Krasniqi.

Kėtij komenti tė Krasniqit, i paraprinė vėrejtjet e mėhershme tė deputetėve, madje edhe tė partnerit tė koalicionit, tė cilėt kėrkuan ndarje proporcionale tė buxhetit.

Deputeti Naser Osmani duke paraqitur qėndrimin e LDK-sė, tha se janė favorizuar ministritė, qė drejtohen nga PDK.


“Do tė dėshiroja qė qeveria tė jetė e bindur, qė ky buxhet u pėrket tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe mbi bazė tė kėsaj, tė kemi njė buxhet aq sa ėshtė e mundur proporcional nė tė gjithė Kosovėn”.

“Kjo nuk ka ndodhur, veēanėrisht me dy ministritė, qė kanė shuma mė tė mėdha tė investimeve kapitale. Fjala ėshtė pėr Ministrinė e rrugės dhe atė tė Arsimit”, tha Osmani.

Sidoqoftė, kryeministri Hashim Thaēi, theksoi se buxheti ėshtė i tė gjithėve dhe nė shėrbim tė tė gjithėve.

“Ky ėshtė buxhet i zhvillimit ekonomik, i vazhdimit tė reformave dhe integrimit evropian. Nė kėtė kohė, kur bota po ballafaqohet me efektet e krizės ekonomike globale, ne presim, qė ekonomia jonė gjatė vitit 2010 tė shėnojė njė rritje, qė paraqet njė sukses tė konsiderueshėm”, theksoi Thaēi.

Buxheti pėr kėtė vit do tė jetė 1 miliard e 461 milionė euro dhe paraqet njė rritje prej 6 pėr qind, krahasuar me buxhetin e vitit tė kaluar.

Ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Ahmet Shala theksoi se planifikimi i buxhetit pėr vitin fiskal 2010 mund tė quhet ambicioz, meqė tejkalon nivelin e tė hyrave tė rregullta.

Pėrfaqėsues tė opozitės, duke paraqitur vėrejtjet e tyre pėr mėnyrėn e planifikimit tė buxhetit, thanė se nuk do ta votojnė atė.

Seanca e sotme ėshtė vazhdim i seancės sė tė premtes sė kaluar, e cila u ndėrpre, meqė u tha se grupet parlamentare tė PDK-sė dhe LDK-sė kėrkonin kohė mė shumė pėr tė shqyrtuar projektbuxhetin.

Por, kėtė shtyrje analistėt e panė si blerje tė kohės pėr tė zbutur tensionet e rritura pas njoftimeve pėr prishjen eventuale tė koalicionit PDK-LDK.

Kryesitė e tė dy partive nė mesditėn e sė premtes patėn rikonfirmuar vazhdimin e koalicionit PDK-LDK.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
23-11-09, 19:08
.....

Llapjani_HH
25-11-09, 19:21
Qeveria shqiptare me iniciativa konkrete pėr tė ndihmuar komunitetin serb, tha Meta


Kryeministri Hashim Thaēi pas takimit me zėvendėskryeministrin dhe ministrin e Jashtėm tė Shqipėrisė Ilir Meta, theksoi se "Kosova e pavarur dhe Kosova evropiane, janė nė interes jo vetėm tė qytetarėve tė Kosovės pa asnjė dallim etnik, por janė nė interes edhe tė tė gjithė fqinjėve tė Kosovės".

"Ky realitet ėshtė mirė tė njihet nga tė gjithė, sepse ēdo qėndrim tjetėr nuk i shėrben momentit tė ri pėrshpejtues tė integrimit tė Ballkanit Perėndimor nė Bashkimin Evropian" tha pas takimit kryeministri Thaēi.

Ndėrkaq duke folur pėr marrėdhėniet mrs dy vendeve Thaēi tha se ėshtė inkurajuese perspektiva euroatlantike pėr Kosovėn si pjesė e NATO s dhe e Bashkimit Evropian nė tė ardhmen e afėrt dhe perspektiva e integrimit nė Bashkimin Evropian tė Shqipėrisė.
"Reformat do tė vazhdojnė nė tė dy vendet, reforma demokratike edhe nė legjislacion, edhe nė politikė dhe ekonomi. Kontributi ėshtė pėr paqe, stabilitet, bashkėpunim rajonal dhe perspektivė evropiane e dy vendeve dhe dy qeverive tona", theksoi Thaēi.

Ndėrkaq zėvendėskryeministri Ilir Meta theksoi se "njė shumicė e padiskutueshme e vendeve tė NATO s dhe Bashkimit Evropian e kanė njohur Kosovėn", duke vlerėsuar sidomos anėtarėsimin e Kosovės nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, si "njė ngjarje tepėr premtuese, nė mėnyrė qė Kosova shumė shpejt tė arrijė edhe progresin e dėshiruar ekonomik dhe social dhe njėkohėsisht edhe zhvillimet e tjera".
Po ashtu Meta vlerėsoi nė mėnyrė tė veēantė, siē tha, kurajėn dhe vizionin e Qeverisė sė Kosovės pėr tė zgjidhur ēėshtjen e kufirit me Maqedoninė, e cila solli edhe njohjen diplomatike. Kjo, shtoi ai, tregon se Kosova ka idenė e qartė pėr fqinjėsi tė mirė, qė nė themelet e veta ka integrimin evropian edhe tė Kosovės dhe gjithė rajonit tonė.

Meta me kėtė rast shprehu vlerėsimin mė tė mirė pėr standardet e zgjedhjeve tė fundit nė Kosovė, duke thėnė se "kėto zgjedhje ishin njė test i shkėlqyer i formimit tė institucioneve nė Kosovė dhe nė mėnyrė tė veēantė vlerėsoj rritjen e dukshme dhe premtuese tė pjesėmarrjes sė komunitetit serb nė kėto zgjedhje".

Po ashtu Meta shprehu angazhimet e Qeverisė shqiptare pėr tė ndihmuar edhe pėr tė kontribuuar nė plotėsimin e disa shėrbimeve tė komunitetit serb me iniciativa konkrete.

"Kosova e pavarur dhe Kosova evropiane, janė interes jo vetėm tė qytetarėve tė Kosovės pa asnjė dallim etnik, por janė nė interes edhe tė tė gjithė fqinjėve tė Kosovės", tha Meta. Gjatė kėsaj vizite, zėvendėskryeministri dhe ministri i Jashtėm shqiptar, Ilir Meta dhe ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, kanė nėnshkruar njė protokoll bashkėpunimi, si shprehje e thellimit tė partneritetit ndėrmjet dy vendeve dhe nė funksion tė proceseve integruese.
QIK-u

Privatizimi, bllokohet nga politika


Zyrtarėt e AKP-sė thonė se kanė tėrhequr nga tenderi disa ndėrmarrje nė Shtėrpcė dhe nė Brezovicė pėr tė mos ērregulluar procesin e zgjedhjeve lokale dhe pjesėmarrjen e serbėve. Oliver Ivanoviq thotė se kjo s’ka lidhje me zgjedhjet, por me disponimin e Serbisė

Privatizimi i kompleksit nė Brezovicė nuk po mund tė nisė pa pėlqimin e politikės. Agjencia Kosovare e Privatizimit dy herė e ndryshoi agjendėn e punės pėr tė mos ua prishur qejfin serbėve lokalė tė komunės sė Shtėrpcės. Ajo hoqi nga lista e shitjeve tri objekte tė vogla, qė do tė shėnonin fillimin e procesit tė privatizimit nė kėtė anė.

Ngjashėm si paraardhėsi i kėsaj agjencie, AKM, qė nuk mund tė ēonte nė privatizim kompleksin pa pėlqimin e Beogradit, edhe AKP-ja ka ngecur pėr shkak tė zgjedhjeve lokale. Sė paku kjo ėshtė arsyeja publike, sipas anėtarėve tė Bordit tė AKP-sė, pėrse “Kafeteria Shtėrpcė”, “Restorant Kasollja Brezovicė” dhe “Kasollja e vogėl me trungje Murzhicė-Brezovicė”, u hoqėn sė pari nga vala e 40, e mė vonė edhe nga ajo e 41-tė e privatizimit.
Megjithatė, e vėrteta ėshtė ndryshe, sipas sekretarit pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Oliver Ivanoiviq, i cili thotė se AKP-ja nuk ka marrė pajtimin e komunitetit serb pėr tė filluar privatizimi nė Brezovicė.

Sipas tij, serbėt e Shtėrpcės e shprehin qėndrimin e Beogradit dhe kėrkesa e tyre pėr shtyrjen tė privatizimit nuk ka qenė e lidhur me zgjedhjet, por me faktin se kush duhet ta bėjė privatizimin e ndėrmarrjeve nė kėtė anė.
“Ne nuk e kemi lidhur kėtė ēėshtje me zgjedhjet, por kemi menduar se Serbia ka investuar aty dhe duhet tė pyetet kur dhe si tė bėhet privatizimi”, pohon Ivanoviq pėr “Express”.

Megjithatė, ai thotė se Serbia nuk do tė ndėrhyjė nė kėtė proces dhe nuk do tė mundohet t’i shesė objektet nė kėtė anė. Por, do ta kundėrshtojė procesin, nėse duhet edhe nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

“Unė mendoj se privatizimi do tė ndodhė njėherė, por me kėtė nuk duhet ngutur. Para se tė nisė procesi, duhet tė merret pajtimi i serbėve. Pėrndryshe, ai mund tė provokojė ngjarje tė shumta”, ka thėnė Ivanoviq.

Burime tė gazetės “Express” thonė se nė adresė tė Bordit tė AKP-sė ka ardhur njė shkresė nga komuniteti serb i kėsaj ane me kėrkesė qė tė shtyhet privatizimi deri nė pėrfundim tė balotazhit pėr zgjedhjet lokale.

Megjithatė, zyrtarisht nga kjo agjenci nuk jepet arsyeja pėrse ėshtė bllokuar privatizimi, edhe pse kohė mė parė pėr kėtė ishte arritur marrėveshje mes udhėheqėsve tė Kuvendit Komunal tė Shtėrpcės, kompanisė “Inex” tė Beogradit dhe AKP-sė.

“Privatizimi nė Brezovicė nis kah fundi i dhjetorit, ose mė sė largu deri kah mesi i janarit, pasi tė kalojnė kėto zhvillimet politike”, thotė njė anėtar i Bordit.

Ndėrkaq, zėdhėnėsja e AKP-sė, Arta Gosalci vlerėson se i takon Bordit tė vendosė ēfarė tė bėjė nė kėtė drejtim.

“Se ēfarė do tė ndodhė dhe kur do tė privatizohen kėto ndėrmarrje, i mbetet Bordit tė AKP-sė tė vendosė”, thekson Gosalci.

Edhe media ndėrkombėtare shkruajnė se shumica e qytetarėve dhe udhėheqėsit e Shtėrpcės janė kundėr privatizimit. Sipas radios “Deutche Welle”, arsyeja kryesore pėr kėtė ėshtė se sipas serbėve, pronar i kompleksit ėshtė Qeveria e Serbisė dhe vetėm ajo ka tė drejtė tė vendosė pėr tė ardhmen e tij.

"Kjo ėshtė grabitje e pronės shtetėrore tė Republikės sė Serbisė. Unė shpresoj se me ndihmėn e qeverisė serbe do tė ketė sukses pėr tė ndalur kėtė proces tė privatizimit", thotė Zvonko Mihajlloviq, lider i strukturave paralele nė kėtė komunė.

Nė anėn tjetėr, zvarritja e procesit tė privatizimit, sipas komunitetit tė biznesit, ėshtė njė mesazh i keq pėr investitorėt. Berat Rukiqi, nga Oda Ekonomike e Kosovės, thotė se ndėrhyrja e politikės nė punėt e AKP-sė do tė trembė investitorėt qė janė tė interesuar t’i blejnė kėto ndėrmarrje shoqėrore.

“Me kėto sjellje ne dėrgojmė sinjale tek investitorėt e huaj se nė Kosovė ka risk tė lartė politik”, pohon Rukiqi.
Gazeta Expres

Ēahet asfalti i rrugės "patriotike"


Pa kaluar as pesė muaj nga pėrfundimi i punimeve nė njė pjesė tė rrugės, vihen re disa plasaritje nė trotuarin e segmentit rrugor Kukės-Morinė. Mėsohet se punimet nė kėtė pjesė janė ndėrtuar kryesisht nga kompani shqiptare. Nė pjesė tė caktuara, shembjet e dheut tė skrapatės dhe ēarjet paraqesin rrezik pėr makinat dhe udhėtarėt, por edhe pėr reputacionin e njė vepre kaq tė madhe siē ėshtė autostrada Durrės-Kukės-Morinė.

Ndėrsa tuneli i Kalimashit, i cili me shembjen e galerisė jugore ende pa u vėnė nė punė shkaktoi shumė debate politike dhe profesionale, ēarjet qė vihen re nė segmente tė ndryshme tė autostradės duket se po kalojnė pa zhurmė.

Ēarja e parė vėrehet nė afėrsi tė godinės sė ish-divizionit ushtarak tė Kukėsit, ku sot ndodhet njė repart i forcave tokėsore tė ushtrisė.

Pėr shkak tė strukturės sė butė dhe lagėshtirės sė tokės, nė rreth 50 metra linearė, asfalti ka pėsuar njė ēarje me thellėsi gati disa metra. Ēarjet e asfaltit, si dhe rrėshqitjet e mureve mbajtėse nė kėtė pjesė tė autostradės, ndodhėn vetėm pak muaj pas fillimit tė funksionimit tė aksit, ndonėse ende nuk ėshtė inauguruar si pjesė rruge.

Por plasaritjet e asfaltit nuk janė i vetmi problem qė vihen re. Pėrgjatė kėtij segmenti janė shfaqur rrėshqitje tė dherave dhe rėnie tė gurėve nė korsitė e kėsaj autostrade. Nė kėtė pjesė tė rrugės, ku shpejtėsia e mjeteve shkon mė shumė se 120 kilometra nė orė, rėnia e gurėve mund tė shkaktojė aksidente tragjike pėr drejtuesit e automjeteve.

Specialistėt tregojnė se shpejtėsia minimale nė kėtė pjesė tė autostradės ėshtė 80 km/orė, shpejtėsi kjo mjaft e lartė pėr tė shtuar probabilitetin e aksidenteve nėse nė rrugė ndodhen gurė tė rėnė prej skrapatės.

Ndėrkohė janė vėrejtur shembje tė trasesė nė autostradė dhe nė pjesė tė tjera, por edhe rrėshqitja dhe dėmtimi i 20 metrave bankinė dhe korsi tė emergjencės, qė ndodhet rreth 2.4 km pranė pikės doganore tė Morinit.

Sidoqoftė mėsohet se vepra nė fjalė ende nuk ėshtė dorėzuar nga ndėrtuesit, ndėrsa duket se edhe aftėsia paguese e shtetit pėr punėn e kryer nuk ka qenė shumė e mirė. Siē mėsohet nga punėtorėt e kompanive shqiptare, qė kanė punuar nė kėto segmente, ende nuk janė paguar pėr katėr muajt e fundit tė punės.
Telegrafi

Llapjani_HH
25-11-09, 19:22
Gjyshja e Obamas nė Mekė


Gjyshja e presidentit amerikan, Barack Obama ka mbėrritur ne Arabine Saudite per te marre pjese ne pelegrinazhin islamik te Haxhit.

Lajmin e vizitės se veēantė te Sarah ne Meke e ka publikuar gazeta saudite “Okaz”, qe shton se ajo eshte shoqėruar nga nje prej nipėrve. Sarah Onyango Obama eshte e ema e babait te Barackut qe aktualisht jeton ne nje fshat te Kenias.

Ditet e fundit ishte folur shume per te pasi e shtyu pelegrinazhin per vitin tjeter, por mesa duket ka ndryshuar mendje. Omran, kusheri i kreut te Shtepise se Bardhe eshte ai qe do ta shoqeroje gjyshen ne Meke.

Ditet e fundit kane mberritur ne Meke rreth 2 milione besimtare nga e gjithe bota per te kryer pelegrinazhin me te madh ne vendin me te shenjte per myslimanet e mbare botes. /tch/
Gazeta Expres

Llapjani_HH
02-12-09, 17:46
Pentagoni hesht pėr takimin me ministrin serb


Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gates, pranoi tė martėn nė Pentagon ministrin serb tė Mbrojtjes, Draga Sutanovac, i cili ndodhet pėr vizitė nė SHBA.

Gates dhe Sutanovac biseduan kryesisht rreth ēėshtjeve rajonale tė sigurisė, sqaroi Pentagoni, prej nga u publikua njė foto nga takimi, por pa asnjė kumtesė rreth pėrmbajtjes sė bisedės.

Ministri Sutanovac ndėrkaq deklaroi pas takimit se u bisedua pėr aktivitetet e mėtutjeshme tė Ushtrisė sė Serbisė (US) nė programin e NATO’s Partneriteti pėr Paqe, dhe se e njoftoi sekretarin amerikan pėr pjesėmarrjen e pjesėtarėve tė sanitetit tė US nė misionin paqėsor nė Ēad, si dhe pėr gatishmėrinė pėr pjesėmarrje nė misione tjera. Gjithashtu, Sutanovac pohoi se Gates’it ia prezantoi planin pėr profesionalizimin e US.

Ministri serb tė mėrkurėn vizitoi shtetin Ohio, Garda Kombėtare e tė cilit ėshtė partner i Serbisė nė Partneritetin pėr Paqe.
Gazeta expres

Llapjani_HH
03-12-09, 19:34
Paralajmėrohen protesta pėr tė martėn


Prishtinė, 3 dhjetor - Pas ngjarjeve tė fundit tė cilat ndodhen nė vendin tonė dhe tronditėn opinionin, disa qytetarė dhe organizata tė ndryshme janė tė mendimit qė tė protestohet kundėr dhunės. Nexhmendin Llapashtica, nga Liga e Qytetarėve tė Prishtinės, paralajmėron se do tė mbajnė njė protestė tė martėn nė orėn 12.00 nė qendėr tė Prishtinės, ndaj ngjarjeve tė fundit tė cilat kanė ndodh. “Nė realitet ēdo gjė ka pėrfunduar nė momentin kur institucionet e Kosovės nuk reaguan me kohė dhe po heshtin tė gjitha ato institucione. Kjo nė realitet i pėrngjan njė parapėrgatitje tė njė lufte qytetare, e cila ėshtė nė prag”, tha Llapashtica. Ai shtoi se njė nga ato tė cilat qytetarėt kanė tė drejtė ėshtė qė tė bėjnė diēka, mirėpo nga frika mund tė ndodh ndonjė gjė tjetėr. “Kur pushteti nuk mundet mi realizuar ato ēfarė shfaqen nė skenė, atėherė qytetarėt pėr vetėmbrojtje nga frika se mund ti vrasin njerėzit e pėrmendur”, tha Llapashtica. Sipas tij Liga e Qytetarėve tė Prishtinės nė bashkėpunim me disa institucione, ku do tė ftohen edhe partitė politike dhe tė cilat sė pari duhet tė kėrkojnė votėbesimin nė Parlamentin e Kosovės, nė mėnyrė qė tė gjithė ata emra tė cilėt janė pėrmendur tė largohen nga parlamenti dhe skena politike. Nexhmedin Llapashtica, tha se nėse kryetari i Kuvendit ka pėrmend se aty nuk ėshtė vendi pėr tė biseduar pėr ato “tema” institucionet, atėherė qytetarėt mendojnė se a thua a janė ata njerėzit e popullit, tė cilėt duhet ta ngritin kėtė ēėshtje. Motot e protestės do tė jenė: “Evropė nuk qėndrojmė prapa kėtyre njerėzve; Evropė na ndihmoni dhe kryeni obligimet e juaja; zbardhni rastet e vrasjeve”.
Bota Sot
http://www.botasot.info/home.php?category=43&id=39227

Llapjani_HH
03-12-09, 19:42
Njė letėrnjoftim tė Kosovės pėr kryeministrin Thaēi!



http://www.koha.net/repository/images/leternjoftim-thaci3_4.jpg

Nė jo pak raste kryeministri Hashim Thaēi ka thėnė se koha e UNMIK-ut ka perėnduar dhe se ky mision nuk ka asnjė rol nė Kosovė. Por, ka qenė vetė Thaēi qė e ka gjallėruar UNMIK-un, dhe kėtė ditėn kur Kosova organizoi pėr herė tė parė zgjedhjet e veta si shtet dhe e pavarur nga ndėrkombėtarėt.
Teksa votoi nė shkollėn fillore “Faik Konica” nė kryeqytet, Thaēi nxori nga xhepi letėrnjoftimin e UNMIK-ut pėr tė gjetur veten nė listė. Meqė xhirimet nuk e tregojnė qartė, Kohavisioni ka siguruar kėtė foto nė tė cilėn shihet se si kreu i qeverisė e pėrdori letėrnjoftimin e misionit tė OKB-sė pėr tė votuar.
Akti i tillė i kryeministrit vjen pas shumė thirrjeve tė tij dhe qeverisė qė udhėheq drejtuar popullit tė Kosovės pėr pajisjen me letėrnjoftime tė Republikės.
E Ministria e Punėve tė Brendshme qė nė tetor tė vitit 2008 ka nisur zyrtarisht pajisjen me letėrnjoftimet e reja. Mbase, kryeministri Thaēi i duhet t’i ēojė njerėz ministrit tė Brendshėm, Zenun Pajaziti, qė t’ia mundėsojė sa mė shpejt edhe atij - njė letėrnjoftim tė Kosovės.
Koha Net
http://www.koha.net/index.php?cid=1,22,3660

Dani11
12-12-09, 14:52
Papa i turpėruar nga abuzimet e kishės nė Irlandė
Papa i turpėruar nga abuzimet e kishės nė Irlandė.
E premte, 11 Dhjetor 2009 15:18


Papa Benedikti XVI tha sot se ai i ndan ndjenjat e "zemėrimit, tradhtimit dhe turpit" me popullin irlandez pėr raportin e qeverisė se pėr 30 vjet udhėheqėsit e Kishės i kanė heshtur abuzimet e shumta seksuale tė fėmijėve.

Nė deklaratėn e lėshuar pas takimit tė tij me kryepeshkopėt e Kishės sė Irlandės, Vatikani poashtu tha se papa ishte "i shqeztėsar dhe i tronditur" nga pėrmbajtja e raportit.

Raporti u bė publik nė Dablin nė nėntor pas njė hetimi tė urdhėruar nga qeveria e Irlandės./rel/

lirik
27-12-09, 01:09
Vlorė, 15 thika tė dashurės 15-vjeēare


Anila Peēi | 25/12/2009 | Kronike (http://www.shekulli.com.al/kronike/) | http://www.shekulli.com.al/zotmedia/images/ico_come.gif 0 KOMENTE (http://www.shekulli.com.al/2009/12/25/vlore-15-thika-te-dashures-15-vjecare.html#comments) | http://www.shekulli.com.al/zotmedia/images/share.png SHARE (http://javascript%3Cb%3E%3C/b%3E:;) | -http://www.shekulli.com.al/zotmedia/images/-.gif (http://javascript%3Cb%3E%3C/b%3E:ts%28%27font%27,-1%29) +http://www.shekulli.com.al/zotmedia/images/+.gif (http://javascript%3Cb%3E%3C/b%3E:ts%28%27font%27,1%29)

http://www.shekulli.com.al/zotmedia/images/mby.gif

(http://javascript%3Cb%3E%3C/b%3E:;) Njė 21-vjeēar ka tentuar tė vrasė me thikė tė dashurėn e tij pasi ajo vendosi t'i japė fund lidhjes

E mitura ndodhet nė spital nė gjendje tė rėndė, ku mjekėt i kanė hequr njėrėn veshkė dhe presin mbijetesėn

VLORĖ - "Mė mirė tė tė zhduk, sesa tė tė kenė tė tjerėt". Kėto kanė qenė fjalėt qė i ka thėnė vajzės qė dashuronte, teksa e ka goditur disa herė me thikė nė trup. Historia e dashurisė mes dy tė rinjve, duket se ka pėrfunduar nė vrraga gjaku pėr vajzėn, finalizuar nga i dashuri i saj.

Gjithēka ėshtė vendosur nga thika, qė ka pėrshkuar disa herė trupin e vajzės, ndėrsa gjurmėt e gjakut kanė mbetur nė divanin e dhomės sė ndenjies, ku ishte ulur vajza.
Historia e ndodhur nė orėt e drekės sė djeshme nė periferinė e Vlorės, duket se ka lėnė pa frymė banorė tė lagjes "Kushtrimi" e "11 Janari", nė kufi mes tė cilave ndodhet shtėpia e vajzės, qė kanė qenė tė tmerruar nga ajo qė kanė parė dhe dėgjuar.
Duke u futur nė lagjen "Kushtrimi", tė tregojnė menjėherė njė shtėpi nė ndėrtim e sipėr. Nė shtėpinė njėkatėshe, njėri prej xhamit tė dyerve ėshtė i thyer, ndėrsa brenda saj kanė mbetur njolla tė mėdha gjaku nė divan dhe dysheme, si dhe televizori ndezur.
Siē tregojnė banorė tė zonės, ngjarja ndodhi kur vajza ishte vetėm nė shtėpi. Djali ka hyrė brenda dhe pak kohė mė pas debatet janė ashpėrsuar, teksa janė dėgjuar mė pas tė bėrtitura dhe ulėrima.

Disa herė thikat kanė pėrshkuar trupin e vajzės dhe pas kėsaj 21-vjeēari ka lėnė banesėn e sė dashurės dhe atė nė njė pellg gjaku dhe ka pėrshkuar me vrap lagjen, duke humbur rrugicave tė saj.

Fqinjėt sqarojnė se vajza ka dalė vetė nga shtėpia, duke thyer edhe xhamin e derės, ndėrsa mė pas ėshtė ndihmuar nga njė nga djemtė e lagjes dhe nga njė punonjės policie, qė rastėsisht ka qenė duke kaluar aty. Ka qenė ky i fundit qė ka njoftuar kolegė tė tij dhe ambulancėn, ndėrsa e ka nxjerrė pranė rrugės qė lidh lagjen periferike me qytetin. 15-vjeēarja madje ka arritur tė komunikojė me tė duke i treguar mbi ngjarjen, si dhe emrin e djalit dhe marrėdhėnien qė kishte pasur me tė.

Tė dy tė rinjtė njiheshin me njėri-tjetrin. Ata kishin pasur njė lidhje, por duket se marrėdhėniet e tyre kishin ndryshuar. 15-vjeēarja Milena Shene mėsohet t'i ketė komunikuar djalit se do tė ndėrprisnin gjithēka, ēka jo vetėm nuk ėshtė mirėpritur nga 21-vjeēari, por ka mjaftuar qė tė arrijė deri nė kėrcėnime. Pėrkeqėsimi i raporteve ka arritur kulmin nė orėt e drekės sė djeshme.

Djali ka behur nė shtėpinė e vajzės dhe pasi nuk ka gjetur me tė gjuhėn e pėrbashkėt, ka folur me tehun e thikės. 21-vjeēari me origjinė nga Kukėsi dhe me banim nė Spitallė tė Durrėsit e ka qėlluar minorenen 6 herė me thikė, nė grykė, nė kraharor, nė shpatull dhe nė bark, ndėrsa plagėt te vajza janė shtuar edhe nė krah e duar gjatė rezistencės qė ka bėrė.

Prej pak kohėsh vajza kishte lėnė shkollėn. Ajo paraditeve rrinte nė banesėn e saj, ndėrsa i ati shkonte tė punonte. Prindėrit e saj ishin tė divorcuar dhe 15-vjeēarja jetonte vetėm me tė atin.

Aktualisht ajo ndodhet nė spitalin rajonal tė Vlorės, ku i ėshtė nėnshtruar ndėrhyrjeve, ndėrkohė qė mjekėt ende nuk janė shprehur pėr jetėn e saj. Autori i krimit ėshtė i identifikuar, si njė 21-vjeēar me inicialet A.A., me origjinė nga Kukėsi dhe me banim nė Spitallė tė Durrėsit. Efektivėt e policisė vijojnė hetimet pėr ngjarjen, si dhe punėn pėr kapjen e autorit.

lirik
27-12-09, 01:15
gjėra te tilla te bejne te mendosh se me disa shqiptar nuk esht diqka ne rregull

krime dhe agresivitete deshmojne se ky absurd kjo sjellje e tille te ben te mendosh thell se si ka mundsi qe ne ket komb ka njerz te tille
dhe te ben te mendosh se diqka duhet ndryshuar shkenca e mjekeesia sepse nuk esht normale kjo q enjerzit te jen kaq agresiv por ka diqka ne
fakt diqka ka te jashtzakonshme si ka mundesi qe vrasja te shqiptart agresioni dhe sjellja konfliktuoze te jet pojese e jetes esht ne pyetje sektesia dhe varfria e mendjes apo ka diqa ne gjen agresivitetit te lindur

ne ket civilizim ne te cilin normal do te duhej jete krejt tjeter njeriu qe jeton me ket komb shef keso rastesh
qe te habisin

lirik
27-12-09, 01:55
Tiranė, 4 tė plagosur pėr femra dhe borxhe
http://www.shekulli.com.al/zotmedia/images/mby.gif

(http://javascript%3Cb%3E%3C/b%3E:;) Katėr tė plagosur nė kryeqytet nga pėrplasjet mes disa tė rinjve pas grindjeve pėr motive femrash dhe borxhesh. Policia arrestoi dy persona e shpalli nė kėrkim njė tė tretė si tė dyshuar tė kėtyre krimeve. Ngjarja e parė ka ndodhur nė Institutin Bujqėsor nė Kodėr Kamėz, nė banesėn e familjes Kurti. Ermal Ceka dhe Shano Kamberi, mėsohet se i kishin dhėnė njė sasi parash borxh dy vėllezėrve Hasan e Pėllumb Kurti. Pėr kėtė shkak ata kanė shkuar nė banesėn e kėsaj familjeje pėr tė marrė paratė, por kanė nisur tė grinden e pėrleshen. Nė grindje e sipėr Ceka dhe Kamberi kanė qėlluar me gruashta e thika dy vėllezėrit duke iu shkaktuar atyre plagė tė rėnda nė trup. Pėr shkak tė plagėve tė marra, dy vėllezėrit kanė pėrfunduar nė spitalin ushtarak nė kryeqytet, ku u ėshtė dashur tė operohen nga mjekėt kirurgė. Policia e komisariatit nr.5, nė Kamėz ėshtė vėnė nė lėvizje duke arrestuar dy tė dyshuarit me akuzėn e vrasjes sė mbetur nė tentativė dy herė dhe atė tė plagosjes sė vėllezėrve me sende tė ftohta. Tė plagosurit, sipas policisė, ndodhen jashtė rrezikut pėr jetėn. Ndėrkaq, ngjarja e dytė ka ndodhur dje pranė shkollės sė mesme "Petro Nini Luarasi", nė Tiranė, dy tė rinj janė plagosur tė qėlluar me thika. Donald Mėrtiri dhe Erald Hoxha, janė dėrguar nė spitalin ushtarak, pėr shkak tė plagėve tė marra nė njė grindje. Sipas mjekėve, i pari kishte katėr plagė tė rėnda nga goditjet me thikė dhe i dyti dy plagė. Policia identifikoi dhe shpalli nė kėrkim 20-vjeēarin me iniciale K.K, tė dyshuar pėr krimin me motive femrash ndėrsa tė dėmtuarit, sipas burimeve, ndodhen nė spital nė gjendje tė rėndė.

lirik
27-12-09, 01:57
Agresiviteti Nuk Ka Te Ndalur Ne Trojet Shqiptare Mashtrimet Dhe Punet E Liga Si Ka Mundesi Keto Sjellje Kaq Te Qoroditura

PERSE KAQ EKOMPLIKUAR JETA NE KET KOHE TE INFORMIMEVE

GURI SYLAJ
27-12-09, 09:15
Ata qe nuk e kuptojne titullin e temes "Arena nderkombtare " edhe mund te pyesin !
Ose,mund te hapim edhe nje rubrike te re -
"Kronika e zeze!"
Si duket dikujt i mungon kjo rubrike!!

Estella
12-01-10, 01:06
Ata qe nuk e kuptojne titullin e temes "Arena nderkombtare " edhe mund te pyesin !
Ose,mund te hapim edhe nje rubrike te re -
"Kronika e zeze!"
Si duket dikujt i mungon kjo rubrike!!

ahhahahhahhhahahhahhahahaahhahaahhahahhaha le lot kam qesh.......

se njeher u konzetrova me lart tu lexu tani ky postim yti me bani shume me kesh

Llapjani_HH
18-01-10, 18:02
Policia e Kosovės faturat e veriut ia paguan Telekomit tė Serbisė


Mitrovicė, 18 janar 2010 - Policia e Kosovės i ka paguar Telekomit tė Serbisė 8 mijė e 211 euro gjatė vitit 2009, pėr shėrbime tė telefonisė fikse.

Kjo pagesė ėshtė bėrė pėr shkak tė shfrytėzimit tė rrjetit fiks tė Telekomit tė Serbisė, gjė qė nuk e bėn vetėm Policia eKosovės por e gjithė pjesa veriore e Kosovės. Sipas shtypit, qė nga viti 2002, Posta dhe Telekomi i Serbisė ėshtė operatori i vetėm i telefonisė fikse nė pjesėn veriore tė Kosovės. Duke mos pasur njė zgjidhje tjetėr, edhe policia ėshtė kyēur nė kėtė rrjet. "Pjesa veriore e vendit tonė nuk ėshtė e furnizuar me numra fiks tė PTK sė. Nė pjesėn veriore tė Mitrovicės kemi paguar faturat pėr telefonat fiks, nė vlerė prej 8.211,20 euro", ka deklaruar pėr "Kohėn ditore" zėdhėnėsi i Policisė, Brahim Sadria. Policia e Kosovės ėshtė e rregullt edhe nė pagesėn e faturave tė energjisė elektrike, pėr dallim nga banorėt e pjesės veriore tė Kosovės, mirėpo kėto shėrbime i ofrohen nga Korporata Energjetike e Kosovės.
QIK-u

Llapjani_HH
19-01-10, 17:56
Tėrmkolli kėrkon prishjen e koalicionit PDK-LDK


Kryetarja e Forumit tė Gruas tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Melihate Tėrmkolli, ka kėrkuar prishjen e koalicionit midis Partisė Demokratike dhe Lidhjes Demokratike, duke kėrkuar mbajtjen e zgjedhjeve tė pėrgjithshme brenda kėtij viti.

Kėto komente zonja Tėrmkolli i ka bėrė nė njė takim me gazetarėt nė Prishtinė.

“Personalisht nuk ndihem nė asnjė rast pjesė e kėsaj politike, e cila ėshtė duke u zhvilluar qė dy vite nė Kosovė. Pėrndryshe anėtarėsia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės e ka treguar qartė se nuk don tė jetė pjesė e kėtij koalicioni. E ka treguar qartė pikėrisht nė zgjedhjet e fundit tė vitit 2009. Unė mund tė them se koalicioni duhet tė ndėrpritet menjėherė, absolutisht duhet tė ndėrpritet menjėherė”, ka thėnė Tėrmkolli.

Ajo e ka cilėsuar si tmerruese “deklaratėn e kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, se 'Prizreni ėshtė Jerusalem pėr PDK-nė'”.

“Papėrgjegjėsia e drejtuesve tė institucioneve dhe disa subjekteve politike nė kėtė proces ėshtė e paprecedent. Nuk ėshtė e njohur deri mė tani nė historinė politike tė vendit tonė, dhe kjo kulmon me deklaratėn e fundit tė kryeministrit pėr Prizrenin, ‘si Jerusalem pėr PDK-nė’, ashtu siē kanė informuar mediat dhe mund tė themi se ėshtė mė shumė se tmerruese”.

“Kjo ringjallė mitet apo korrespondon me mitet e Serbisė pėr Kosovėn, njė alibi e politikės sė dhunshme qė ka ushtruar Serbia ndaj shqiptarėve tė Kosovės pėr shekuj me radhė”, ka thėnė zonja Tėrmkolli.
Radio Evropa e Lirė

Policia e Kosovės siguron Martyn


Policia e Kosovės ėshtė duke u pėrkujdesur pėr sigurinė personale tė Dick Martyt, gjatė qėndrimit nė Kosovė.

I dėrguari i Kėshillit tė Evropės arriti mbrėmė pėr tė hetuar akuzat e Serbisė se Ushtria Ēlirimtare e Kosovės ka bėrė trafik organesh me serbė tė burgosur gjatė konfliktit tė vitit 1999.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Baki Kelani, i tha Radios Evropa e Lirė, se pėr sigurinė personale tė zotit Marty, gjatė eskortės dhe qėndrimit tė tij nė Kosovė, ėshtė duke u pėrkujdesur Njėsiti i Mbrojtjes sė Afėrt tė Policisė sė Kosovės.

Zėdhėnėsi i EULEX-it, Christophe Lamfalussy, tha se Dick Marty do tė takohet me zyrtarėt mė tė lartė tė misionit evropian pėr rend dhe ligj dhe me persona tė tjerė nė Kosovė.

Dick Marty ėshtė kėtu
Nga Jeton Musliu

Dick Marty erdhi nė Kosovė, bashkė me policė. I Dėrguari i Kėshillit tė Europės pėr tė hetuar dyshimet se ish-UĒK ka kryer trafikim organesh tė serbėve, do tė qėndrojė pėr dy ditė nė Kosovė. Ai do tė takojė zyrtarė tė EULEX’it dhe vendorė.

Pa zhurmė dhe pa asnjė njoftim publik, nė Kosovė ndodhet njė zyrtar shumė i rėndėsishėm i Kėshillit tė Evropės. Ky ėshtė Dick Marty, personi prej tė cilit nė tė ardhmen e afėrt, mund tė varet edhe opinioni qė do tė krijohet, kryesisht te tė huajt, pėr luftėn e ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK).

Marty ka ardhur nė Prishtinė tė hėnėn pasdite, rreth orės 16, dhe do tė qėndrojė deri tė mėrkurėn. Ai nuk ėshtė vetėm. Martyn e shoqėrojnė edhe dy zyrtarė tė tjerė. Tė tre ata, sigurohen nga policė zviceranė, tė veshur me rroba civile.

Dick Marty ėshtė hetuesi i cili do tė verifikojė pretendimet e kryeprokurorit tė Serbisė pėr krime lufte, Vladimir Vuēkeviē. Ky i fundit, mbėshtetur edhe nė librin e ish-kryeprokurores sė Tribunalit tė Hagės, Carla Del Ponte, do tė verifikojė nėse ish-UĒK-ja ka kryer trafikim tė organeve tė serbėve, tė zėnė robėr gjatė luftės sė vitit 1999.

Agjenda e hetuesit tė Kėshillit tė Evropės mbahet shumė e fshehur. Pėr agjendėn e tij, nuk tregojnė as zyrtarėt e Misionit Evropian pėr Sundimin e ligjit-EULEX.

“Vizita e tij mund tė jetė pėrgatitur nga vetė grupi i tij dhe ne nuk kemi tė bėjmė asgjė me kėtė vizitė”, thotė Christophe Lumfusly, shef pėr komunikim me media nė EULEX.

Burime tė Expressit nga Aeroporti i Prishtinė tregojnė se Dick Marty ka mbėrritur i shoqėruar me disa persona tė tjerė dhe atė e kanė pritur veturat e EULEX-it.

“Ai erdhi me shumė persona dhe jashtė u prit nga veturat e EULEX-it dhe Policisė sė Kosovės. Aeroplani i tij ateroi nė orėn 15 e 20 minuta dhe erdhi nga Vjena me kompaninė Austrian Airlines”, thotė burimi i gazetės.

Ardhjen e Dick Martyt nė Kosovė e konfirmon edhe Christophe Lumfusly, i cili shpjegon se ai do tė takohet me zyrtarė tė lartė tė kėtij misioni.

“Po, mund tė konfirmoj se Dick Marty ka mbėrritur nė Kosovė. Ai do tė ketė takime me zyrtarė tė EULEX-it dhe persona tė tjerė nė Kosovė. Kaq mund tė them”, thotė Lumfusly pėr Express.

Pavarėsisht ardhjes sė tij nė Prishtinė, kontaktet me kėtė hetues janė tė pamundura. Gjatė ditės sė hėnė, Expressi ka mundur qė pėrmes zyrtarėve pėrkatės pėr komunikim nė Kėshillin e Evropės, tė kontaktojė tėrthorazi me Dick Martyn.

“Sapo kam kontaktuar me z. Dick Marty, i cili nuk ėshtė i gatshėm tė japė asnjė intervistė nė kėtė fazė tė punės sė tij”, thotė njė nga zyrtaret e Kėshillit tė Evropės, duke sqaruar se e ka tė ndaluar tė japė ēfarėdo sqarimi tjetėr.

Pavarėsisht kėsaj, nga burime ndėrkombėtare, Expressi ka mundur tė kuptojė se pėr dy ditė tė qėndrimit tė tij nė Kosovė, Dick Marty do tė ketė takime tė shumta, duke pėrfshirė edhe zyrtarėt mė tė lartė tė Prishtinės dhe Misionit tė EULEX-it.

“Ai do tė ketė takime me zyrtarėt seniorė dhe ata tė EULEX-it”, thotė ky zyrtar pėr Express.

Por Memli Krasniqi, zėdhėnės i Qeverisė sė Kosovės, e mohon se Kryeministri i vendit Hashim Thaēi, ka nė agjendėn e tij takim me kėtė person.

“Nuk ka nė agjendėn e tij takim me kėtė person as sot, as nesėr dhe as nė ditėt e tjera”, thotė zėdhėnėsi Krasniqi pėr Express.

Ndėrkohė, takimet e kėtij hetuesi pėrgatiten vetėm pak orė para se ato tė mbahen.
Pėrveē kėsaj, ēėshtjen tė cilėn e heton, duket se Marty e cilėson si shumė tė ndjeshme dhe arsyeja e marrjes me vete tė policėve, nuk ka tė bėjė vetėm me ruajtjen e tij. “Gjatė ditės sė hėnė, disa prej kėtyre policėve, kanė kontrolluar pėrreth objektin ku ndodhet Departamenti pėr Mjekėsi ligjore, i cili vepron nė kuadėr tė Ministrisė sė Drejtėsisė”, shpjegon pėr Express, zyrtari ndėrkombėtar.
Sipas tij, brenda kėtyre dy ditėve, ka mundėsi qė ai tė vizitojė kėtė institucion, kurse vizita e kėtyre “tipave”, ka qenė pėr tė parė se mos ka diēka qė cenon sigurinė e tij.

Arsim Gėrxhaliu ėshtė drejtor nė kėtė departament. Por ai e mohon se ka tė caktuar ndonjė takim me kėtė zyrtar. “Mua askush nuk mė ka thėnė se mund tė kem apo kam takim me tė”, thotė Gėrxhaliu pėr Express.

Nė fakt, Dick Marty e di se nė Prishtinė nuk e do askush. Rreth dy muaj mė parė, nė kohėn kur ishte nė vizitė nė Beograd, kishte planifikuar tė vizitojė edhe Kosovėn.

Por askush nė Prishtinė nuk deshi tė takohet me tė. Pėr tė mbuluar kėtė, ai u sėmur. Sė paku kėshtu deklaroi nė arsyetimin zyrtar.

Me tė nuk kishte pranuar tė takohet as ministrja e Drejtėsisė, Nekibe Kelmendi. Nga tė gjithė zyrtarėt e drejtėsisė sė Prishtinės, takimin e vetėm qė ai kishte mundur ta caktojė, ka qenė nė Departamentin pėr Persona tė Zhdukur dhe Mjekėsi ligjore.

Takimin e paralajmėruar, por tė dėshtuar me Dick Martyn, e konfirmon edhe drejtori Arsim Gėrxhaliu. “Para dy muajve ėshtė lajmėruar nga zyra e Dick Marty se ai do tė ketė takim me mua, por e njėjta ėshtė anuluar pėr arsye shėndetėsore tė z. Marty. Nga ajo kohė unė nuk di mė asgjė. Edhe nėse kam ndonjėherė takim me tė, nuk kam asgjė mė shumė pėr t’i thėnė, sesa atė qė kam mėsuar nga mediat dhe libri qė e kam lexuar tė shkruar nga Carla Del Ponte”, thotė Arsim Gėrxhaliu, drejtor i Departamentit pėr Persona tė Zhdukur dhe Mjekėsi ligjore.

Nė fakt, zyrtarėt e Ministrisė sė Drejtėsisė janė personat kryesorė me tė cilėt Dick Marty do tė duhej tė kontaktonte.

Por Astrit Kolaj, drejtor i Zyrės pėr Informim nė kėtė ministri, thotė se nė agjendėn e ministres Nekibe Kelmendi, nuk ka tė shėnuar ndonjė takim me kėtė person.
“Ndonėse ministrja ėshtė shumė e zėnė, nė Ministrinė e Drejtėsisė nuk ėshtė paraparė ndonjė takim me kėtė person”, thotė Kolaj pėr Express.
Gazeta Expres

Llapjani_HH
20-01-10, 18:54
AAK: Autostrada ėshtė orientuar kah arat e Fatmir Limajt

“Kompania amerikano-turke ‘Bechtel&Enka’ ėshtė pėrzgjedhur tė jetė punėkryese e vazhdimit tė Rrugės sė Kombit, nga Vėrmica nė Merdar. Ky projekt jashtėzakonisht i rėndėsishėm zhvillimor, i kalon pėrmasat e vendimeve tė rėndomta tė njė qeverie, andaj ka qenė me rėndėsi tė posaēme transparenca dhe debati publik nė lidhje me tė”, ka thėnė nė konferencėn pėr media, anėtari i Kryesisė sė AAK-sė dhe kėshilltari i kryetarit tė kėsaj partie Ramush Haradinaj, Avni Arifi.



Arifi ka potencuar se, “fatkeqėsisht, pėr qytetarin e Kosovės, paqartėsitė janė tepėr tė mėdha, duke pėrfshirė jo vetėm burimet e financimit, por edhe tė gjitha vendimet qė janė marrė nė lidhje me kėtė projekt nacional”. Kjo qeveri, me kėtė projekt, sipas Arifit, jo vetėm qė nuk ka qenė transparente nė formė tė kulturės politike, por, edhe mė shumė, kjo e ka anashkaluar vendimin e mėparshėm tė Kuvendit tė Kosovės pėr koston dhe trasenė e parapėrcaktuar nga ekspertėt.

“Ky projekt ėshtė edhe njė shembull se si projekti mė i madh i vendit shfrytėzohet nė mėnyrėn mė tė paskrupullt pėr interesa tė individėve”, ka definuar Arifi.

Mė tej, ai ka pėrcjellė qėndrimin se “AAK i kundėrshton devijimet qė i janė bėrė planit origjinal, pa asnjė sqarim dhe pa asnjė debat valid”, duke i dhėnė nė fund edhe arsyet e kėtij kundėrshtimi:

“E para: Nuk ėshtė kjo autostrada Vėrmicė-Merdare, por Vėrmicė-Besi (Prishtinė). I tėrė rajoni i Llapit ėshtė riizoluar. Pyesim Qeverinė: Pse ėshtė pėrjashtuar i tėrė rajoni i Llapit nga benificionet e kėsaj autostrade. Ky rajon, nė mėnyrė tė vazhdueshme po diskriminohet nga kjo Qeveri, edhe pse ėshtė zone strategjike me rreth 94 km zonė kufitare me Serbinė. Asnjė projekt zhvillimor nuk ekziston nė kėtė rajon dhe shpresat e llapjanėve qė me kėtė autostradė do tė ringjallet ekonomia, janė venitur me njė vendim te padrejtė politik. Duhet tė gjithė ta dinė se, duke marrė parasysh dendėsinė e trafikut aktual, pas tri vitesh, mė shpejt do te shkohet nga Prishtina nė Prizren sesa nga Prishtina nė Podujevė”.

E dyta, sipas AAK-sė, ėshtė devijimi i rrugės kah Malisheva. “Kemi vetėm njė pyetje. A ėshtė ky version i rrugės me tė vėrtetė mė i liri apo ėshtė mė i miri, vetėm sepse kalon kah arat e Fatmir Limajt. Arsyetimi se ėshtė mė i lirė, ėshtė vėshtirė tė besohet, duke pasur parasysh se versionet e mėparshme janė kryer pikėrisht nga ekspertė tė kėsaj fushe. Pėr mė tepėr, kjo qeveri nuk ka dhėnė asnjė argument pėr tė besuar se kostoja financiare do tė jetė mė e lirė, ka thėnė nė konferencė tė mėrkurėn Arifi.
Telegrafi

Autostrada u devijua pėr interesa tė pushtetarėve


Lidhja Demokratike e Dardanisė (LDD) akuzoi sot ministrin e Transportit dhe drejtues tė tjerė tė institucioneve tė Kosovės pėr devijimin e trasesė sė autostradės Vermicė-Merdar, pėr interesa tė ngushta personale.

Adem Salihaj, nėnkryetar dhe deputet i LDD-sė, tha se devijimi i trasesė nga drejtimi Prizren-Suharekė-Shtime-Prishtinė, siē ėshtė paraparė mė herėt, nė drejtim tė Arllatit, ėshtė bėrė pėr qėllime personale tė kryeministrit Thaēi, kryeparlamentarit Krasniqi, zėvendėskryeministrit Kuēi dhe ministrit tė Transportit, Limaj.

“Mos tė harrojmė se nė relacionin Duhėl-Arllat, gjendet diku vendlindja e ministrit tė Postė-Telekomunikacionit. Pastaj andej nė atė pjesėn tjetėr vijnė kryeministri dhe kryetari i Parlamentit. Po ashtu autostrada lidhet me aksin rrugor Prishtinė-Pejė prej nga vjen zėvendėskryeministri... Pra, unė mendoj qė arsyet mund tė jenė mė shumė aty sesa diku qė realisht do duhej tė ishin”, ka thėnė Salihaj, transmeton KosovaPress.

Sipas tij, edhe rruga nėpėr Grykėn e Carralevės ėshtė e rrafshėt njėsoj, sikurse ajo qė kalon nėpėr Arllat.

Akuzė tjetėr e opozitės ėshtė se ēmimi i ndėrtimit tė kėsaj autostrade ėshtė jashtė normave dhe lė dyshime tė mėdha pėr manipulime. Salihaj tha se njė kilometėr e autostradės sė Shqipėrisė ka kushtuar 6 deri nė 6,4 milionė euro, ndėrkaq nė Kosovė ku terreni ėshtė mė i rrafshėt njė kilometėr autostradė do tė kushtojė 7 deri 8 milionė euro.

“Ne e dimė se pėr ndėrtimin e autostradės Durrės-Kukės-Morinė ėshtė dashur tė shemben kodra tė tėra shkėmbore dhe tė hapen tunele dhe ka kushtuar mė lirė sesa njė kilometėr autostradė e Kosovės, e cila shkon nėpėr terren pothuajse tė rrafshėt. Pra me ēmimin nuk ėshtė diēka nė rregull dhe nė anėn tjetėr mosdefinimi i ēmimit jep mundėsi pėr manipulime tė tjera pėrveē kėsaj qė ėshtė thėnė”, ka thėnė ai.

Nėnkryetari i LDD-sė, gjithashtu ka vlerėsuar se ndėrtimi i autostradės duket tė mos jetė serioz, pėr faktin se pėr ndėrtimin e saj, pėr vitin 2010, 2011 dhe 2012, janė ndarė vetėm 21 milionė euro.

Salihaj akuzoi qeverinė pėr tendencė qė Rrafshi i Kosovės tė shndėrrohet nė “zorrė qorre”, duke investuar mė shumė nė pjesėn e Drenicės.
Gazeta Expres

Llapjani_HH
28-01-10, 19:20
Fillon aplikimi online pėr dokumentet e gjendjes civile


Projekti i pėrbashkėt i Ministrisė sė Administratės Publike dhe Ministrisė sė Punėve tė Brendshme “Sistemi i Menaxhimit tė dokumenteve tė Gjendjes Civile” , ėshtė promovuar tė enjten.

Me realizimin e kėtij projekti, siē u tha me kėtė rast, do tė lehtėsohen procedurat pėr tė aplikuar pėr dokumente tė Gjendjes Civile nga ana e qytetarėve dhe nė anėn tjetėr, administratės i krijohen mundėsi qė tė jetė shumė mė efikase dhe mė efektive nė kėtė aspekt.

Me praninė e ministrit tė MAP-sė, Arsim Bajrami dhe ministrit tė MPB-sė, Zenun Pajaziti, ėshtė bėrė edhe demonstrimi i aplikimit nga ana e qytetarit dhe puna e zyrtarit nė zyrėn e gjendjes civile, duke ofruar para tė pranishmėve nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė certifikatėn e parė pėr tė cilėn ėshtė aplikuar nė mėnyrė elektronike.

Pėrmes kėtij sistemi, tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Kosovės do tė kenė mundėsi qė pėrmes internetit, duke shfrytėzuar e-Portalin shtetėror tė vendit tonė, nga ēdo pikė e Kosovės apo ēdo pikė e botės, tė aplikojnė pėr certifikata tė ndryshme pėr tė cilat kanė nevojė nė Gjendjen Civile.

Ky projekt ėshtė zhvilluar nė kuadėr tė Strategjisė sė e-Qeverisjes 2009-2015 dhe Planit tė Veprimit pėr implementimin e kėsaj Strategjie, dy dokumente tė cilat janė miratuar nga ana e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės.

Bartės i realizimit tė projektit ka qenė Departamenti i e-Qeverisjes dhe Proceseve Administrative nė MAP, nė bashkėpunim me departamentin pėrkatės tė Gjendjes Civile nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme.
Telegrafi

MPJ: Hyseni nuk ka pasur ftesė pėr samitin e Unionit Afrikan


Ministria e Punėve tė Jashtme tė Kosovės ka demantuar lajmin e dhėnė nga mediat serbe se, shefit tė diplomacisė kosovare Skender Hyseni, nuk i ėshtė lejuar pjesėmarrja nė samitin e Unionit Afrikan, pėr shkak se autoritetet etiopiane nuk deshėn t’ia jepnin vizėn nė pasaportėn e Kosovės.

Zėdhėnėsja e MPJ-sė, Albana Beqiri ka deklaruar pėr portalin Telegrafi.com se as ministri Hyseni dhe asnjė zyrtar nga kjo ministri nuk ka tentuar tė shkonte nė kėtė samit, pasi qė, siē tha ajo, as qė ishin ftuar pėr tė marrė pjesė.

Agjencia serbe e lajmeve FoNet e Beogradit, kishte raportuar se ministrit Hyseni dhe anėtarėve tė tjerė tė delegacionit nga Kosova autoritetet etiopiane nuk iu kishin dhėnė viza me kėrkesė tė Serbisė.
Telegrafi

Llapjani_HH
31-01-10, 18:57
Pėrgatiten 120 padi kundėr Serbisė pėr krime lufte


OJQ-ja “Ngritja e Zėrit” nė Skenderaj, ėshtė duke mbledhur dėshmi humbjet njerėzore dhe materiale gjatė luftės sė fundit tė shkaktuara nga forcat pushtuese serbe. Jahir Bejta, pėrfaqėsues i kėsaj organizate, thotė se janė 433 lėndė nė kompletim e sipėr, kurse 120 padi janė nė fazėn finale, pėr ēka duhet njė konsultim shtesė me ekspertė vendorė dhe ndėrkombėtarė. “Presim qė dėmet materiale tė jenė mbi 200 milionė euro. Nga 430 aplikacione, 338 sosh kanė tė bėjnė me dėme nė njerėz, kurse 92 lėndė kanė tė bėjnė me dėme materiale”, tha ai. Sipas ti, numri i familjeve me njė anėtar tė vrarė, tė cilat i janė pėrgjigjur kėsaj nisme, ėshtė 113 sosh, me 2 anėtarė tė vrarė janė dy familje nga Skenderaj, po aq sa ka me 3 anėtarė tė vrarė, kurse me katėr anėtarė tė vrarė janė katėr familje. Siē tha ai, kjo ēėshtje do tė kėrkohet tė trajtohet edhe nė gjykatėn ndėrkombėtare nė Strasburg, nė mėnyrė qė familjet tė cilat janė dėmtuar gjatė luftės nga Serbia, tė kompensohen.

Bota Sot

Llapjani_HH
01-02-10, 17:51
Automjetet me targa tė vjetra edhe kėtė vit


Nė Ministrinė e Brendshme thonė se automjetet me regjistrimet e vjetra si Pr, Gl, Ur etj., do tė vazhdojnė tė qarkullojnė edhe kėtė vit, sepse vetėm nė fund tė vitit do tė fillohet dhėnia e targave tė reja tė Republikės sė Kosovės. Tė gjitha dėmet e shkaktuara nga kėto automjete paguhen nga kompanitė vendėse tė sigurimeve, ndonėse kryeministri Thaēi u kishte premtuar kompanive qė vitin e kaluar se do t'i lirojė nga kjo ngarkesė

Edhe kėtė vit targat e vjetra tė Kosovės me emrat e qyteteve, nuk do tė tėrhiqen nga qarkullimi, ndėrsa kompanitė vendore tė sigurimeve do tė vazhdojnė tė paguajnė pėr dėmet e tyre qė i shkaktojnė nė komunikacion.
Ministria e Punėve tė Brendshme nuk do t'i lėshojė nė qarkullim targat e reja tė Kosovės mė herėt sesa fundi i kėtij viti.

Targat civile do tė mbeten nė fund tė vitit, ndėrsa prioritet do tė kenė targat diplomatike tė cilat pritet tė shpėrndahen nė tremujorin e parė tė kėtij viti, ndėrsa mė pas u vjen radha targave zyrtare.
Pėr targat e vjetra me emrat e qyteteve tė Kosovės (Pr, Gl, Ur etj), nė Ministrinė e brendshme thonė se ato lejohen me njė vendim ekzekutiv qė e ka nxjerrė pėrfaqėsuesi special vite mė parė, ndėrsa Qeveria disa vendime tė pėrfaqėsuesit special i ka vazhduar me automatizėm deri nė nxjerrjen e njė vendimi tjetėr.

Heqja nga qarkullimi i kėtyre targave do tė ndodhė pasi tė fillojė shpėrndarja e targave tė reja tė Republikės sė Kosovės, e me kėtė, tė gjitha qytetarėt obligohen qė tė pajisen me to.
Nė anėn tjetėr dėmet nė komunikacion tė cilat i shkaktojnė kėto automjete vazhdojnė t’i paguajnė kompanitė vendėse tė sigurimeve, ndonėse njė vit mė parė kryeministri Hashim Thaēi u kishte premtuar kompanive se “do tua heqė kėtė barrė tė rėndė”.

Janė mė shumė se njė milion euro dėme tė shkaktuara nga automjetet me targat e vjetra tė cilat i mbajnė kryesisht minoritarėt serbė, tė cilat dėme i ka paguar Fondi i Garancisė sė Kosovės, i pėrbėrė nga kompanitė e sigurimeve.
Fisnik Rexhepi, kėshilltar i lartė politik nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme, tha se janė nė finalizim tė procesit tė lėshimit tė targave tė reja tė Kosovės, ku kanė kompletuar infrastrukturėn e nevojshme ligjore, instalimin e sistemit online tė regjistrimit tė automjeteve, nė kuadėr tė projektit qeveritar pėr qeverisje elektronike.

“Nė tremujorin e parė tė kėtij viti do tė fillojnė lėshimin e targave diplomatike, ndėrsa nė tė dytin do tė vazhdojnė me targat e institucioneve shtetėrore, ndėrsa nė fund tė vitit do fillojnė me ato tė rėndomta”.
Ndėrkohė pėr vonesėn e targave tė reja, ai konsideron se procesi ka qenė mė i rėndėsishėm se afati kohor dhe thotė se kanė qenė tė prirė qė te kenė njė proces tė besueshėm.

“Nuk kemi dashur qė tė lėshojmė me nguti kėto targa dhe pastaj qytetarėt tė hasin nė vėshtirėsi gjatė lėvizjes nė vende tė ndryshme jashtė vendit. Jemi siguruar qė tė gjitha targat tė jenė nė pėrputhje me tė gjitha standardet ndėrkombėtare dhe qė te kemi legjislacion apo bazė ligjore pėr lėshimin e kėtyre targave. Pėr kėtė kemi marrė vlerėsim pozitiv nga partnerėt ndėrkombėtar”, tha ai.
Nė anėn tjetėr, Rrustem Mustafa, kryetar i Komisionit parlamentar pėr siguri, jep kritika pėr vonesėn e lėshimit tė targave tė reja. “Pėr kėtė ēėshtje nuk mund tė them mė shumė, pėrveē faktit se te ne mungojnė kapacitetet e njerėzve qė punėt t'i organizojnė mė mirė dhe tė kryhen punėt nė kohė mė tė shpejtė”, tha ai.
Ndėrkaq, Ministria e Punėve tė Brendshme qė gjatė vitit tė kaluar kishte premtuar se nė qershorin e vitit 2009 nuk do tė lejojė mė qarkullimin e automjeteve me targa tė vjetra, qarkullimi i tyre do tė mbetet edhe kėtė vit. UNMIK-u lejonte qarkullimin e kėtyre automjeteve me urdhėr tė pėrvitshėm, ndėrsa urdhri pėr qarkullimin e tyre nuk ėshtė vazhduar mė qė nga prilli i vitit 2008. Por, edhe pas pėrfundimit tė mandatit tė UNMIK-ut dhe dy vjet pas pavarėsisė sė shtetit, kėtyre targave qė bartin elemente tė njė sovraniteti joekzistues, ende nuk ju thuhet "stop".(lajm)
Telegrafi

Llapjani_HH
03-02-10, 18:12
UNMIK u pėrpiqet ta bėjė tė pavlefshėm rastin e 10 shkurtit 2007


Prishtinė 3 shkurt 2010 - Halim Sylejmani, pėrfaqėsues ligjor i familjeve tė Mon Balajt dhe Arben Xheladinit, bėri publike sot njė letėr nga UNMIK u rreth rastit tė 19 shkurtit 2007 tė Panelit Kėshillues pėr tė Drejtat e Njeriut (PKDNJ). Rreth kėtij rasti, Sylejmani thotė se mė 28 janar kishte pranuar pėrgjigjen mė tė re tė UNMIK ut drejtuar Panelit nė lidhje me rastin e 10 shkurtit 2007. Nė letrėn e tij UNMIK u thotė se rasti nuk ėshtė i vlefshėm mė te PKDNJ ja pėr shkak tė Udhėzimit tė ri Administrativ tė PSSP sė tė shpallur mė 17 tetor 2009. Neni 2 e bėn tė pavlefshėm ēdo rast qė ėshtė duke u shqyrtuar pėr dėmshpėrblim nė OKB dhe kėrkon nga Paneli qė t'i rishqyrtojė vendimet e mėparshme pėr pranueshmėrinė. Nė kėtė letėr PSSP ja tregon se, sa i pėrket atij, PKDNJ ja nuk ka pavarėsi fare. Ai shkruan: "Nga Paneli pritet tė veprojė nė pėrputhje me UNMIK/AD/2009/1 dhe qė brenda njė kohe tė shkurtėr tė pėrcaktohet pėr zbatimin e duhur tė kėtij vendimi". Ndėrkaq Sylejmani nė komentin e tij thotė se kjo ėshtė njė pėrpjekje mė e fundit e UNMIK ut pėr tė bllokuar rrugėn drejt drejtėsisė. "Vitin e kaluar UNMIK u ka ndėrhyrė nė mėnyrė tė vazhdueshme pėr tė na penguar nė mbajtjen e njė dėgjimi publik. Pėrveē kėsaj, ai pastaj i ka fyer familjet duke u ofruar kompensim me kusht qė tė heqin dorė nga e drejta e tyre pėr tė mbajtur UNMIK un pėrgjegjės". Sipas Sylejmanit, pas dėshtimit pėr tė bllokuar rastin, PSSP ja shfrytėzoi pushtetin e tij ekzekutiv pėr tė shpallur njė Udhėzim Administrativ, qėllimi i vetėm i tė cilit ėshtė tė bėjė rastin tonė tė pavlefshėm. "UNMIK u po bėn gjithēka qė ėshtė e mundur pėr tė bllokuar pėrpjekjen me dinjitet tė familjeve pėr tė kėrkuar drejtėsi pėr vrasjen e bijve tė tyre, Mon Balaj dhe Arben Xheladini, nė njė demonstratė paqėsore, si dhe pėr plagosjen e rėndė tė Zenel Zenelit dhe Mustafė Nerjovajt. Ne nuk do tė heqim dorė nga lufta jonė pėr drejtėsi dhe nga kėrkesa pėr njė hetim penal tė pavarur", thotė Sylejmani.
QIK-u

S’ka rivotim nė Gjilan, vendos Gjykata Supreme


Gjykata Supreme e Kosovės ka anuluar vendimin e KZAP-it pėr pėrsėritjen e zgjedhjeve nė komunėn e Gjilanit. Burime tė Kosovapress-it bėjnė tė ditur se kėtė vendim e posedon edhe KQZ-ja. Kosovapress ka siguruar edhe faksimilen e vendimit tė Gjykatės Supreme, ku jepen sqarimet e vendimit tė marrė.

Vendimi pėr anulim ėshtė marrė tė martėn, nga kolegji i gjyqėsor nė pėrbėrje Vjosa Nimani – Zylfiu, kryetare, Xhyran Dema dhe Shahdane Agani, anėtarė.

“Anulohet vendimi i Komisionit pėr Ankesa dhe Parashtresa me numėr 508/2009, tė datės 19 dhjetor 2009, vetėm nė pjesėn nė tė cilėn ėshtė udhėzuar KZQ tė urdhėrojė pėrsėritjen e votimeve pėr kryetar komune nė Gjilan”, thuhet nė vendimin e trupit gjykues.

Nė arsyetimin e Gjykatės Supreme, thuhet se pasi shqyrtojė vendimin e kundėrshtuar dhe tė gjitha shkresat e kėsaj ēėshtje, si dhje pas vlerėsimit tė thėnieve nė padi, kolegji ka gjatė se padia ėshtė e bazuar.

Sipas vendimit, Gjykata Supreme ka konstatuar, se aktvendimi i kundėrshtuar pėrmban tė meta tė tilla, pėr shkak tė tė cilave nuk mund tė shqyrtohet ligjshmėria e tij, kėto tė meta qėndrojnė nė shkeljen thelbėsore tė dispozitės sė nenit 84.2c tė Ligjit tė procedurės administrative.

Padia ndaj vendimit tė KZAP-it ėshtė ngritur nga kandidati i PDK-sė nė Gjilan, Qemajl Mustafa, i cili nė dy raundet zgjedhore ėshtė votuar mė shumė se kundėrkandidati i tij nga LDK, Fatmir Rexhepi.

Kryetarja e KQZ-sė, Nesrin Lushta ka thėnė tė martėn se nuk mund tė pėrgjigjet sa i pėrket vendimit tė Gjykatės Supreme, ngase njė vendim i tillė ende nuk ka ardhur nė KQZ.

“Nuk di se si t’iu pėrgjigjem. Ju dėgjuat sot se paska qenė nė mjetet e informimit se Gjykata Supreme paska marrė njė vendim. Unė anėtarėt e KQZ-sė i njoftova se ne kemi marrė njė vendim tė Gjykatės Supreme, mirėpo ky vendim nuk kishte tė bėjė me rastin e Gjilanit. Andaj unė nuk jam nė dijeni se kur Gjykata Supreme do tė na dėrgojė kėtė vendim”, ka thėnė Lushta.

Lushta ka theksuar se nė momentin kur vendimi nga Gjykata Kushtetuese do tė vijė nė KQZ, ajo do t’i njoftojė anėtarėt e KQZ-sė.

Ndėrkohė, nė mbledhjen e sotme tė Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, koordinatori i Qendrės sė Numėrimit dhe Rezultateve, Burim Ahmeti, ka prezantuar njė raport tė detajuar pėr zgjedhjet e 31 janarit nė komunėn e Prizrenit dhe atė tė Lipjanit.

Me rekomandimin e QNR-sė nė disa vendvotime janė hequr disa fletėvotime tė pavulosura, pėr tė cilat anėtari i PDK-sė ka thėnė se nuk do duhej tė miratohej njė rekomandim i tillė, por do duhej tė anulohej ai vendvotim.
Gazeta expres

Llapjani_HH
04-02-10, 18:05
Malli i dyshimtė, sėrish nė qarkullim


Analizat e lėngjeve tė prodhuara nė Serbi, qė u konsideruan tė dyshimta, kanė rezultuar tė rregullta dhe ėshtė lejuar qarkullimi i tyre nė tregun kosovar, bėjnė tė ditur zyrtarė tė Agjencisė sė Veterinės dhe Ushqimit tė Kosovės.

Disa lloje tė lėngjeve qė prodhohen nė Serbi, e tė cilat ishin bllokuar pėrkohėsisht nė tregun kosovar, pėr shkak tė dyshimeve se pėrmbajtja e tyre ėshtė e rrezikshme pėr shėndetin, kanė filluar pėrsėri tė qarkullojnė nė tregun e Kosovės.

Drejtori i Agjencisė sė Veterinės dhe Ushqimit tė Kosovės, Ēaush Kabashi, shpjegon arsyet e zhbllokimit tė kėtyre lėngjeve.

“Mostrat e kėtyre lėngjeve kanė qenė nė super-analiza, si rezultat i kėsaj, disa prej tyre qė kanė qenė nė rregull, janė lejuar pėr qarkullim”.

“Qė nga 7 janari, pėr shkak tė dokumentacionit jo tė rregullt, e kemi ndėrprerė importin nga Serbia. Deri nė momentin qė Serbia nuk i pėrgjigjet dokumentacionit relevant, sipas ligjit, nuk do t’i lejohet futja e lėngjeve nė Kosovė”, thekson Kabashi.

Llojet e lėngjeve qė prodhohen nė Serbi, e qė ishin bllokuar janė: “Fruvita”, “La Vita”, “Zdravo”, "Takovo”, “Nektar”.

Analizat e kėtyre lėngjeve qenė bėrė nga Instituti Kombėtar i Shėndetėsisė Publike tė Kosovės, me ē’rast disa nga kėto produkte nuk pėrputheshin me deklaracionin.

Mirėpo, importuesit e kėtyre lėngjeve e shfrytėzuan tė drejtėn e tyre pėr tė bėrė super-analizėn e kėtyre lėngjeve jashtė Kosovės.

Drejtori i kompanisė “Prizren Commerc”, Florent Kabashi, thotė se veprimi i institucioneve kosovare pėr bllokimin e kėtyre mallrave ka qenė i nxituar.

“Janė bėrė analizat; ėshtė bėrė edhe super-analiza. Tė gjitha analizat kanė qenė mirė. Kėto analiza janė dėrguar nė agjencitė e ushqimit dhe tė veterinės nė Shkup dhe Shqipėri”.

“Ky ka qenė vetėm njė dėm pėr ne. Baza qė ka thėnė inspektorati sanitar qė kėto lėngje janė kancerogjene, nuk vjen nė konsiderim”, thotė Kabashi.

Kabashi tregon se gjatė javės sė kaluar nė Kosovė ka hyrė njė sasi e lėngjeve “Nektar” dhe “Takovo” dhe shitja e tyre po vazhdon me ritėm shumė tė mirė.

Sidoqoftė, Aleanca Kosovare e Biznesit reagon pas njė vendimi tė tillė.

Kryetari i AKB-sė, Agim Shahini, thotė se kėto produkte, tė cilave u ėshtė lejuar hyrja nė Kosovė, janė tė papėrdorshme nė Serbi.

“Lobimi i pėrfaqėsuesve tė Serbisė nė Kosovė, ėshtė bėrė mė i fuqishėm dhe ky ka ndikuar qė pas njė muaji tė ndryshojnė kėto vendime”.

“Madje, tė ndryshojnė edhe opinionet publike, nė favor tė prodhimeve tė Serbisė, gjė qė shkon drejtpėrsėdrejti nė disfavor tė prodhimeve tė Kosovės dhe nė rrezikim tė shėndetit tė qytetarėve tė Kosovės”, shprehet Shahini.

Ky vendim i autoriteteve kosovare, thotė Shahini, e vė nė dyshim tėrė sistemin e kontrollit sanitar nė Kosovė.

Megjithatė, ai thekson se e gjithė kjo mbetet nė ndėrgjegjen e qytetarėve tė Kosovės se a do t’i konsumojnė prodhimet vendore, apo ato tė Serbisė.

Sipas tė dhėnave tė Doganave tė Kosovės, vetėm gjatė periudhės janar-nėntor tė vitit qė lamė pas, nga Serbia pėr nė Kosovė janė importuar mbi 21 milionė litra lėngje tė prodhuara.

Derisa Serbia eksporton mallra nė Kosovė, shteti i ri nuk mund tė eksportojė asnjė produkt tė tij nė Serbi.

Madje, bizneseve kosovare nuk u lejohet qė tė kalojnė as transit me mallrat e tyre nėpėr territorin e Serbisė.
Radio Evropa e Lirė

Qeveria zoton 2.1 milionė euro pėr Graēanicėn dhe Shtėrpcėn


Qeveria e Kosovės ka ndarė shumėn prej 2.1 milionė eurove pėr funksionimin e komunės sė Shtėrpcės dhe tė Graēanicės, pėr realizimin e projekteve kapitale nė kėto komuna, duke i shtuar edhe njė shumė prej 150 deri nė 250 mijė euro pėr rregullimin e lumit nė Graēanicė.

Zėvendėsministri i Ekonomisė dhe Financave, Bedri Hamza, ka thėnė se zotimi i mjeteve pėr komunėn e Graēanicės dhe Shtėrpcės bėhet me qėllim tė mbėshtetjes dhe pėrkrahjes sė komunave tė reja sidomos atyre me popullsi tė pėrzier.

"Qeveria ka premtuar zotimin e shumės prej 2.1 milionė eurove. Zotimi i kėsaj shume bėhet nga rezerva e paparashikuar e Qeverisė, ndėrsa me rishikimin e buxhetit kjo shumė do tė ndahet nė ministritė e caktuara. Kėto mjete, tė cilat propozohen tė ndahen pėr komunėn e Shtėrpcės dhe Graēanicės ndahen pėr projekte tė ndryshme", ka thėnė Hamza.

Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale, Nenad Rashiq, ka pėrmendur premtimin e kryeministrit Hashim Thaēi pėr pėrkrahjen e komunave tė reja, nė mėnyrė qė tė tregohet niveli i lartė i demokracisė.

"Nga ato 1 milionė euro, 500 mijė janė tė zotuara nga ana juaj. Nga ana tjetėr e kam pėrmendur se e di se kryeministri ka qenė prezent dhe ka thėnė se do tė rregullohet lumi. Ju vetė keni thėnė se ne i pėrkrahim ato komuna tė reja qė janė shumė me rėndėsi qė tė tregojnė sa demokratikė jemi ne", ka thėnė Rashiq.

Mirėpo zv/ministri Hamza, ka thėnė se janė lėnė 500 mijė euro si shumė fleksibile qė mund tė pėrdoren pėr projekte, tė cilat pėrfaqėsuesit e kėtyre komunave i konsiderojnė si projekte tė rėndėsishme qė duhet tė realizohen nė kėtė fazė.

Ministri i Punės dhe Mirėqenies Sociale (MPMS), Nenad Rashiq, ka ngritur ēėshtjen e rritjes sė pensioneve pėr ish pjesėtarėt e UĒK sė dhe invalidėt e luftės, duke thėnė se duhet tė gjinden mjetet pėr ligjin pėr kėto kategori, sepse ėshtė njė problem delikat.

Zv/ministri Hamza ka bėrė tė ditur se ėshtė propozim i Qeverisė qė invalidėt e luftės tė kenė ngritje tė pensioneve duke filluar nga janari 2010 dhe pėr kėtė MEF i ka ndarė njė fond shtesė, i cili ekziston nė kuadėr tė MPMS.
Bota Sot

Llapjani_HH
05-02-10, 19:18
Qeveritarėt-deputetė, nga 13 mijė euro retroaktivisht


Prishtinė, 5 shkurt -Kryeministri Hashim Thaēi mund tė ankohet se nuk ka mjete buxhetore pėr t’i rritur pagat e policėve dhe tė punėtorėve shėndetėsorė, por jo tė njėjtėn ankesė mund ta bėjė kur janė nė pyetje tė ardhurat e tij dhe tė anėtarėve tė tjerė tė kabinetit qeveritar, shkruan sot “Koha Ditore”.

Pikėrisht nė kohėn e rritjes se pakėnaqėsive sociale, shefi i Qeverisė i ka dhėnė leje ministrit pėr Ekonomi dhe Financa, Ahmet Shala, qė 13 ministrave dhe zėvendėsministrave, tė cilėt janė edhe deputetė tė Kuvendit tė Kosovės, t’ua kompensojė retroaktivisht gjysmat e pagave mujore qė ligjėrisht u kanė takuar t’i merrnin nė cilėsinė e deputetėve nga janari i vitit 2008. Nė bazė tė kėtij vendimi, shumica e ministrave-deputetė i kanė marrė pėrafėrsisht nga 13 mijė euro.

Retroaktivi ėshtė llogaritur duke i marrė pėr bazė nivelet e pagave tė deputetėve nė dy vjetėt e fundit. Niveli i pagės bazė tė deputetit qysh nga viti 2008 ka ndryshuar tri herė. Fillimisht ka qenė 980 euro, pastaj ėshtė bėrė 1078 euro dhe aktualisht ėshtė rritur nė 1.488 euro.

Bazuar nė kėtė kriter, kryeministri Thaēi, dy zėvendėsit e tij, Ramė Manaj e Hajredin Kuēi, dhe 10 ministra e zėvendėsministra, i kanė marrė pėr vitin 2008 nga 5.400 euro, kurse pėr vitin 2009 nga 7.400 euro. Pos kompensimit retroaktiv tė pagės sė deputetit, shefat e Qeverisė bashkė me ministrat dhe zėvendėsministrat, qė kanė tė drejtė vote nė Kuvend, do tė fillojnė tė paguhen nė mėnyrė tė rregullt me gjysmėn e rrogės sė deputetit, nga janari i kėtij viti.
Vendimin pėr pagesė retroaktive tė anėtarėve tė Qeverisė kryeministri Thaēi e ka marrė mė 4 dhjetor tė vitit tė kaluar, mirėpo mė pas e kishte pezulluar atė nė mėnyrė verbale. Nė faqen zyrtare tė Qeverisė nuk figuron as vendimi pėr lejimin e marrjes sė 50% tė pagės sė deputetit, e as vendimi pėr shfuqizimin e tij. Zyrtarė tė Qeverisė kanė njoftuar se kryeministri Thaēi e ka lėnė pezull vendimin, nga droja e reagimit negativ tė opinionit publik.

Gazeta shkruan se ka insistuar tė vėrė kontakt me zėdhėnėsin e Qeverisė, Memli Krasniqi, dhe me zyrtarė tė tjerė tė Qeverisė, por asnjėri nga ta nuk ka pranuar ta hapte telefonin. Njėsoj kanė vepruar edhe zyrtarėt e Ministrisė pėr Ekonomi dhe Financa. As zv.ministri Bedri Hamza e as zėdhėnėsi Muharrem Shahini nuk janė treguar tė gatshėm t’u pėrgjigjen thirrjeve tė “Kohės Ditore”.
Koha Ditore

Regjistrimi etniko- fetar, At-Nikolla: Zgjon "Vorio Epirin"


ELBASAN- At-Nikolla Marku, kreu i Kishės Orthodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare, “Shėn-Maria”, me qendėr nė Elbasan kundėrshton me forcė projektin e regjistrimit tė popullsisė mbi bazė etnike dhe fetar. Projekti ka ngjallur reagime tė mėdha dhe mes kundėrshtarėve ėshtė dhe prifit At Nikoll Marku i cili nė njė intervistė pėr NEWS24 deklaron se njė regjistrim i tillė do ti shėrbente ultranacionalistėve grekė. At Nikolli shkon mė tej duke e quajtur “tradhti kombėtare” qė do tė motivojė kishėn greke pėr ėndrrėn e Vorio Epirit.

At Nikolla Marku shprehet i shqetėsuar se njė regjistrim i tillė nuk do tė ishte pėrshtatshėm pėr momentin pasi njerėzit tė motivuar nga kushtet ekonomike nuk do tė bėnin njė vetėdeklarim tė saktė tė besimit tė tyre fetar.

“Nuk ėshtė momenti i pėrshtatshėm pėr tė bėrė kėtė lloj regjistrimi mbi bazėn e etnisė dhe pėrcaktimit fetar. Nuk ėshtė letra ajo qė pėrfaqėson besimin e njė njeriu, Nėse sot bėjmė njė regjistrim tė dytė, kėto njerėz mbi bazėn e ekonomisė sė vėshtirė qė kanė sot dhe mbi lėvizjet qė kanė bėrė nė shtetet fqinje ato e ndryshojnė dhe do bėhet njė kaos i madh lėvizjesh, emrash, datėlindjesh dhe datash. Regjistrat e kanė kombėsinė,etnicitetin e cdo njeriu. Ne s’kemi tė drejtė ta ndryshojmė.
Me ligj mund tė ndryshosh besimin pasi ėshtė cėshtje dėshire, ndėrsa nė parlament etniciteti ėshtė i ēmuar.

Prifti i Kishės Orthodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare, “Shėn-Maria" shkon mė tej duke shprehur bindjen se njė regjistrim i tillė ėshtė motivuar nga ultranacinalistėve grekė pėr tė ringjallur ėndrrėn e Vorio Epirit.

“Kjo i shėrben ultranacionalistėve grekė. Priftėrinjtė grekė dhe kisha greke, qė e motivon, besoj e motivon patjetėr kėtė cėshtje ka njė qėllim qė tė marrė kėto tė dhėna pėr tė realizuar ėndrrėn e tyre me sy hapur tė Vorio Epirit, i cili ėshtė si tė thuash njė arrė gur qė i ka mbetur nė fyt e spo e kapėrdijnė dot. Ato kanė dėshirė qė Shqipėria e Jugut tė tjetėrsohet dhe tė marri njė pamje tjetėr. Kjo ėshtė njė tradhti kombėtare”- thotė At Nikollė Marku.

Ai shprehet i indinjuar pėr faktin se kryetarėt e komuniteteve fetare myslimane, bektashije, dhe katolike e pėrqafojnė kėtė ide.
“Me indinjatė e them se si Zoti Janullatos, bashkė me kryetarin i bektashizmit, me kreun e kishtės katolike pėrqafojnė kėtė ide. Ėndrra e kryepeshkopit grek po realizohet sepse Shqipėria do dalė 1 milionė ortodoksė, 2 mln do dalin turq dhe shqiptarė sdo ketė mė. Kjo ėshte njė gjė e pavyer pėr shqiptarėt”

Qeveria ka ngritur njė komision tė posacėm i cili nė vitin 2011 do tė nisė regjistrimin e popullsisė shqiptare bazuar nė deklaratat individuale pėr pėrkatėsinė e gjithkujt pėr fenė dhe etninė e tij.

Njė vendim i tillė ka hapur debate pasi mė sė shumti mendohet se ky regjistrim rrit artificialisht minoritetet apo komunitetet e ndryshme fetare nė vendin tonė. Ish presidenti Rexhep Meidani dhe historiani i njohur Pėllumb Xhufi pak ditė mė parė u shprehėn se ky regjistrim hkel hapur Kushtetutėn por dhe ligjet ndėrkombėtare.

Ministri i Shtetit Pollo i cili do tė drejtojė Komisionin Qendror pėr Regjistrimin e Popullsisė dhe Banesave pat deklaruar se regjistrimi ėshtė njė standard evropian, i cili i shėrben respektimit tė pakicave. Sipas tij regjistrimi do tė bėhet absolutisht nė mėnyrė profesionale nga Instituti i Statistikave i mbėshtetur edhe nga ekspertė evropianė”
Balkanweb

Kuvendi paralajmėron deputetėt: Dorėzoni makinat


TIRANĖ- Sekretari i Pėrgjithshėm i Kuvendit Marlind Myftiu nėpėrmjet njė deklarate pėr shtyp i ka kėrkuar ish-deputetėve tė dorėzojnė makinat. Nė deklaratė theksohet se Kuvendi do tė bėjė publik emrat e ish- deputetėve qė ende nuk kanė dorėzuar makinėn pranė kėtij institucioni, nė rast se nuk dorėzohen.

Kėrkesa vjen pas hyrjes nė fuqi tė ligjit nr. 10.160 "Pėr rregullimin e shėrbimit tė transportit pėr funksionarėt e lartė dhe nėpunėsit civilė. Kjo kėrkesė iu adresohet ish deputetėv apo atyre qė kanė marrė mandate nga KQZ.

Nė deklaratė theksohet se iniciativės sė Dpeputetėve socialistė Erion Breace dhe Arta Dade, pėr tė dorėzuar makinat, i ėshtė shtuar edhe njė tjetėr deputet.
BalkanWeb

Llapjani_HH
07-02-10, 18:28
Veriu, mes injorimit dhe integrimit


“Inatet” mes strukturave legale tė shtetit tė Kosovės dhe atyre jolegale qė i pėrgjigjen shtetit serb shuhen sa herė qė bie ndonjė zjarr nė veri tė vendit. Autoritetet shtetėrore tė Kosovės nuk ngurrojnė ta kėrkojnė ndihmėn e “zjarrfikėsve tė veriut” kurdo qė alarmohet pėr ndonjė zjarr nė atė zonė tė vendit.

Zėdhėnėsi i Policisė pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, e pranon qė Policia e Kosovės ka bashkėpunim tė mirė me zjarrfikėsit serbė, tė cilėt janė tė stacionuar nė pjesėn veriore tė qytetit, shkruan nė numrin e sotėm Koha Ditore.

Ai thotė se bashkėpunimi me kėta zjarrfikės ėshtė i domosdoshėm, pėr arsyeje se kolegėt e tyre nga jugu nuk kanė qasje nė veri, pėrveē nė lagjet e banuara me shqiptarė, siē ėshtė Suhodolli dhe Lagjja e Boshnjakėve. “Ėshtė shumė e vėrtetė qė ata reagojnė nė rastet kur i thėrrasim”, konfirmon Hoti, pa dashur tė saktėsojė se nga kush paguhen zjarrfikėsit serbė tė veriut.

“Ėshtė shumė e vėrtetė qė ata janė aty, funksionojnė, i kanė mjetet, pajisjet. Kur kemi nevojė pėr ta i thėrrasim dhe ata intervenojnė”, shprehet zėdhėnėsi Hoti.
Bashkėpunimi me zjarrfikėsit e pjesės veriore nga Hoti shihet mė tepėr si nevojė.

“Sigurisht qė s’ke qare pa i thirrur ata, nė mungesė tė tjerėve”, thotė ai. Hoti veēon si rast konkret intervenimin e zjarrfikėsve tė veriut nė lagjen “Suhadoll”, kur humbėn jetėn tragjikisht tre fėmijė nga pėrplasja e njė kamioni nė shtėpinė ku ata jetonin.

“Ishin zjarrfikėsit e veriut ata qė reaguan aty dhe qė ndihmuan nė atė proces”, ka saktėsuar Hoti.

Nė komunat veriore tė vendit operojnė edhe mekanizmat e tjerė, qė nuk e njohin realitetin e krijuar nė Kosovė pas 17 shkurtit 2008.

Edhe pse po bėhen dy vjet shtetėsie, Kosova ende nuk ka arritur qė ta shtrijė rendin kushtetues edhe nė atė pjesė tė territorit tė vet.

Partitė opozitare, muajin e kaluar, kanė kėrkuar ta mėsojnė arsyen pse shteti i ri po e vazhdon kėtė trend tė funksionimit.

Me kėrkesė tė Grupit parlamentar tė Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, Kryesia e Kuvendit tė Kosovės qysh nė mbledhjen e parė tė kėtij viti, tė cilėn e ka mbajtur mė 19 janar, ka kėrkuar nga Qeveria qė brenda afatit dyjavor ta pėrgatisė njė informatė lidhur me zbatimin e Kushtetutės nė komunat veriore tė shtetit, mbi bazėn e sė cilės mė pastaj tė zhvillohej njė debat parlamentar. Informata e Qeverisė ėshtė kėrkuar tė pasurohet edhe me hapat qė parasheh ekzekutivi pėr t’i shuar paralelizmat e shtetit serb qė funksionojnė brenda territorit tė Kosovės.

Mirėpo Qeveria e Kosovės nuk i ėshtė pėrmbajtur afatit tė pėrcaktuar nga Kuvendi, dhe si rrjedhojė Kuvendi i Kosovės ka pak gjasa qė tė debatojė rreth kėtyre ēėshtjeve nė seancėn e radhės, e cila do tė caktohet nga Kryesia nė mbledhjen e javės sė ardhshme.Mė gjerėsisht nė lexoni nė numrin e sotėm tė Kohės Ditore.
Koha Ditore

Llapjani_HH
08-02-10, 17:58
Telegraf anglez: Gruevski me pazare deshi ta anėtarėsojė Maqedoninė nė NATO


Londėr, 7 shkurt - Kryeministri Nikolla Gruevski nė vitin 2007 ka bėrė pazare me konservatorėt britanik, tė cilėve u kishte premtuar dhėnien e lejes pėr ndėrtimin e njė hoteli nė Shkup nė shkėmbim tė angazhimit tė palės britanike pėr anėtarėsimin e Maqedonisė nė NATO.

Kjo akuzė ėshtė bėrė nga gazeta britanike "Telegraf", e cila zbulon se Endru Felldman, ndihmės i liderėt tė partisė konservatore Dejvid Kamerun, ka fituar tenderin pėr ndėrtimin e hotelit nė qendėr tė qytetit, ndėrsa britaniket kanė marrė pėrsipėr tė ndihmojnė Maqedoninė tė hyjė nė NATO.

Sipas gazetės, kryeministri Gruevski ka qenė drejtpėrdrejt i involvuar nė kėtė pazar dhe ėshtė fotografuar me Felldmanin nė hedhjen e gurėthemelit tė hotelit.

Lidhja mes tė dy politikanėve ka funksionuar pėrmes Felldmanit dhe biznismenit maqedon Orce Kamcev, tė cilėt me vite bashkėpunojnė nė fushėn e tekstilit. Konservatorėt britanik mohojnė se Filldman ka ndikuar nė politikėn britanike ndaj Maqedonisė ose qė ka qenė i pėrzier pėr takimin e Kamerunit me Gruevskin, nė Londėr vitin e kaluar.

Gazeta shkruan se Kamerun ka qenė mbėshtetėsi mė i fortė i anėtarėsimit tė Maqedonisė nė NATO, ndėrsa ka lobuar edhe te administrata amerikane, qė ta pėrkrahin anėtarėsimin e vendin nė Aleancėn veriatlantike.

"Hyrja nė Bashkimin Evropian vlen njė miliardė paund, pėr njė vend tė vogėl tė Evropės lindore", pohon gazeta. Nga kabineti i kryeministrit Gruevski i kanė pėrgėnjeshtruar shkrimet e gazetės.
Bota Sot

Llapjani_HH
12-02-10, 18:46
Spastrime nė FSK


Brenda javės, 14 pjesėtarė tė FSK-sė janė pėrjashtuar nga FSK. Pėr njė vit, qė nga krijimi, janė pėrjashtuar rreth 200 pjesėtarė tė kėsaj force. Arsyetimi ėshtė i njėjtė pėr tė gjithė - mungesė suksesi nė procesin e verifikimit. Dyshohet se po pėrjashtohen ish pjesėtarėt e TMK-sė dhe UĒK-sė. KFOR-i e Ministria e FSK-sė bėjnė pėrgjegjės njėra-tjetrėn.

Kapiten Izet Aliu nga Dragashi, nė mėngjesin e sė enjtes, pa vullnetin e tij, dorėzoi uniformen e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės.

Bashkė me tė, brenda javės, edhe 13 pjesėtarė tė tjerė kanė bėrė tė njėjtėn gjė. Tė gjithė kėta janė pėrjashtuar nga kjo forcė.

Pėrjashtime tė tilla ka kohė qė vazhdojnė tė bėhen nė mėnyrė tė heshtur, kurse atyre qė i largojnė, zyrtarėt e FSK-sė lajmin ua japin njė nga njė.

Vetėm brenda njė viti, nga krijimi i kėsaj force, nga ky institucion dyshohet se janė pėrjashtuar rreth 200 pjesėtarė tė saj.

Pėr muaj tė tėrė Izeti ėshtė pėrgatitur si pjesėtar i G2 ose i inteligjencės sė FSK-sė, deri para tri ditėsh kur zyrtarisht i thanė se nuk ėshtė mė pjesė e kėsaj force.

“Nuk e di pse. Nėse unė paskam pasur diēka qė nuk shkon, pse po i pėrjashtojnė tė tjerėt?”- thotė Izeti pėr Express.

Nė bllokun tij tė shėnimeve ai ka shkruar disa data kur janė larguar edhe para tij pjesėtarė tė kėsaj force. Izeti shpjegon se spastrimet e tilla kanė filluar kohė mė parė.

“Vetėm unė sa di, pėrjashtime janė bėrė mė 8 qershor 2009, 23 shtator, 23 nėntor dhe tash mė 3 shkurt 2010”, shpjegon ish kapiteni i FSK-sė.

Tė pėrjashtuarit janė nga vende dhe rangje tė ndryshme, ndėrkohė qė spastrimi vazhdon tė bėhet nė kohėn kur FSK-ja vazhdon tė pranojė kandidatė tė rinj.

Pėrjashtimi i kėtyre pjesėtarėve bėhet pasi ata janė pranuar nė punė dhe kanė kaluar tė gjitha testet e parashikuara pėr t’u bėrė pjesė e FSK-sė.

Pėrveē kėsaj, sipas Izet Aliut, ēudia nė kėtė rast ėshtė se pjesa dėrmuese e tė pėrjashtuarve kanė qenė mė parė pjesėtarė tė ish TMK-sė, e para saj tė UĒK-sė.

Arsyetimet zyrtare pėr kėto pėrjashtime janė tė njėjta dhe ndryshojnė vetėm emrat e personave, tė cilėve u ndėrpritet marrėdhėnia e punės nė FSK.

“Kemi pranuar njoftimin e datės (data) i cili informoi se juve ju ėshtė refuzuar certifikata e verifikimit. Nė mungesė tė suksesit nė pėrfundim tė verifikimit, shėrbimi juaj nė FSK do tė ndėrpritet dhe ju do tė largoheni (shkarkoheni) nga FSK-ja”.

Kjo ėshtė fjalia e arsyetimit pėr pėrjashtimin e kėtyre pjesėtareve nga kjo forcė, nėnshkruar nga Gjeneral Sylejman Selimi, komandant i FSK-sė.

Por, nė asnjė rast, askund nuk shkruan se ēfarė ėshtė gjetur pas verifikimit tė sė kaluarės sė kėtyre kandidatėve.

Zyrtarėt e Ministrisė sė FSK-sė as qė i konfirmojnė kėto pėrjashtime, duke thėnė se nuk kanė informacione dhe se pėr diēka tė tillė pėrgjegjėsinė ia hedhin KFOR-it.

“Ne nuk kemi pėrjashtuar askėnd. Nuk e kemi kėtė informacion. Me kėto ēėshtje ėshtė i ngarkuar KFOR-i”, thotė Ibrahim Shala, drejtor i Zyrės pėr Marrėdhėnie me Publikun nė Ministrinė e FSK-sė, pėr Express.

Por, zyrtarėt e trupave tė NATO-s nė Kosovė janė kategorikė se pėrgjegjėsia pėr veprime i takon FSK-sė dhe ministrisė sė saj.

Njė nga zyrtarėt, pėrgjegjės pėr media nė KFOR, shpjegon pėr Express se misioni i tyre nė kėtė rast ėshtė thjesht monitorues dhe puna e tyre ėshtė t’i trajnojnė pjesėtarėt e saj bazuar nė programet e parashikuara.

“Pėr kėtė ēėshtje ju duhet tė pyesni nė Ministrinė e FSK-sė. Ata dinė pėr kėto ēėshtje e jo ne. Nuk duam tė spekulojmė se sa janė pėrjashtuar pasi me kėtė punė nuk merremi ne”, thotė zyrtari i KFOR-it.

Derisa zyrtarėt nuk pranojnė tė japin shpjegime, kėta tė pėrjashtuar nuk kanė tė drejtė as tė ankohen.

“Por, unė do tė shkoj te Avokati i Popullit dhe Ambasada britanike se ata kanė bėrė verifikimin tonė gjatė marrjes nė FSK”, thotė ish kapiten Izeti.

Ai thotė se ka kryer punėn e tij me nder dhe ėshtė i gatshėm tė ballafaqohet edhe me drejtėsi dhe se ka raportuar shumė herė me shkrim pėr ato qė ndodhin brenda FSK-sė.

“Unė jam i gatshėm pėr gjithēka tė jap pėrgjegjėsi para institucioneve tė Kosovės dhe popullit tim. Nė FSK ka shumė parregullsi dhe pakėnaqėsi”, thotė ky i pėrjashtuar, duke sjellė shembuj.

Sipas tij, nė FSK sillen pjesėtarė tė minoriteteve, tė cilėt ka raste qė mezi e shkruajnė emrin e vet dhe gradohen, kurse pjesėtarėt shqiptarė me fakultete i dėrgojnė tė shėrbejnė nė depo.

Tė pėrjashtuarit
Izet Ali tregon se pėrveē tij, nga grupi i tij tė sapo pėrjashtuar janė edhe 14 pjesėtarėt, 8 prej tyre i njeh me emra dhe mbiemra. Ata janė: Major Petrit Hajrizi, Kapiten Daut Xhemajli, rreshterėt Fazli Arifi, Driton Kolshi, Agim Gashi, tetari Halil Hoxha, ushtarėt Pėrparim Curri dhe Emrush Lika.
Gazeta expres

Llapjani_HH
12-02-10, 18:47
Tuta e taksistėve tė Prishtinės


Kompania e re e taksive London Taxi, ka shqetėsuar autotaksitė e kryeqytetit. Ata thonė se nuk i frikėsohen konkurrencės, por pronarit tė kėsaj kompanie. Shemsi Veseli, shef i grupit parlamentar tė PDK’sė nė KK Prishtinė, ėshtė i bindur se prapa saj qėndron djali i Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu. Por, taksitė klasike londineze janė sjellė nga Luan Berisha, qė thotė tė jetė pronar i vetėm i kompanisė.

Pak Londėr nė Prishtinė sė shpejti mund tė shijohet pėrmes dhjetėra taksive, model krejt tjetėr nga kėto qė njohim kėtu. Tė veēanta ato i bėn dizajni i tyre, qė ėshtė i njėjtė me ato qė shihen nėpėr rrugėt e kryeqytetit anglez.

Taksitė e zinj do tė mbushin shumė shpejt rrugėt e pėrbaltura tė kryeqytetit. Dhjetėra prej tyre tashmė janė tė parkuara prapa Pallatit tė Rinisė nė Prishtinė, nė pritje tė licencės pėr qarkullim. Ato janė sjellė nga Luan Berisha, banor i Londrės pėr njė kohė tė gjatė. Ai thotė tė jetė pronar i vetėm kompanisė London Taxi.

Nėse ky lajm mund t’i gėzojė ata qė preferojnė tė pėrdorin taksitė klasike londineze, pėr kompanitė e tjera tė kryeqytetit sjellja e tyre ka ngjallur shqetėsim.

Krahas trazimeve qė u ka sjellė gjithė kompanive tė taksive, sjellja e taksive tė zeza ėshtė tentuar tė debatohet edhe nė Kuvendin Komunal tė Prishtinės. Kėtė e pohon Shemsi Veseli, shef i grupit parlamentar tė PDK’sė nė KK Prishtinė. Por, sipas tij, kjo ēėshtje ėshtė injoruar nga kėshilltarėt tjerė komunalė.

Si pėr partitė opozitare nė kryeqytet, ashtu edhe pėr autotaksitė e licencuara, shqetėsimi vjen ngase dyshohet se pronar i kompanisė ėshtė djali i Presidentit tė Kosovės, Fatmir Sejdiu.

“Sipas informacioneve qė kemi, pas gjithė kėsaj qėndron djali i Presidentit tė Kosovės, Bardhyl Sejdiu, por i cili kalkulon dhe manipulon me njė emėr tjetėr qė e ka regjistruar si pronar tė kompanisė”, thotė i bindur Veseli.

Sipas tij, gjithēka ėshtė duke u bėrė nė mėnyrė jo transparente.

“Tė them tė drejtėn, qė nga fillimi pėr neve ka qenė shqetėsuese, sepse kemi dėgjuar mjaft pakėnaqėsi. Shqetėsim tė madh kemi dėgjuar edhe nga vetė pronarėt qė punojnė me dokumentacion tė rregullt si auto-taksi, tė cilėt i paguajnė tė gjitha tatimet komunale”, shton Veseli.

Por, Muhamet Gashi, zyrtar pėr media nė KK tė Prishtinės, nuk e di kush ėshtė pronar i kėsaj kompanie.

“Njė kėrkesė ka ardhur nė komunė me emėr tė biznesit, mirėpo leja ėshtė akoma nė shqyrtim. E sa pėr pronarin ne nuk posedojmė informata tė tilla, edhe nuk figuron emri i djalit tė presidentit nė asnjė dokument. Regjistrimi i biznesit bėhet nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė, jo nė komunė, kėtu shqyrtohen vetėm kėrkesat”, deklaron Gashi.
Nė anėn tjetėr, Luan Berisha, pronar i taksive tė zeza, pohimet se prapa kompanisė sė tij qėndron djali i Presidentit i quan shpifje tė kulluara.

“Gjithēka mund tė vėrtetohet nė dokumentet e biznesit, tė cilat unė i kam nxjerrė. Aty shkruan se vetėm unė jam pronar i kompanisė dhe pronar i taksive. Bardhyl Sejdiu nuk ėshtė as ortak i imi”, sqaron Berisha.

Dita se kur do tė shfaqen kėto makina nėpėr rrugėt e Prishtinės nuk dihet akoma, mirėpo Berisha tregon se emrin e biznesit e ka rezervuar nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė dhe po pret pėrgjigje nga ana e Komunės pėr tė filluar punėn.

“Unė akoma po e pres vendimin e Komunės pėr lejimin e qarkullimit tė makinave, tė cilat po qėndrojnė tė parkuara prapa Pallatit tė Rinisė”.

Express nuk ka mundur tė kontaktojė me djalin e Presidentit Sejdiu, Bardhyl Sejdiu.
Blerim Vitia, pronar i kompanisė “Victory”, nuk frikėsohet nga konkurrenca qė erdhi prej Londrės.

“Unė nuk e di se kush ėshtė pronar i kėsaj kompanisė tė re, por sa po flitet pronar ėshtė i biri i njė politikanit qė vepron nė Kosovė”, tregon Vitia.

Vitia ka vėrejtje edhe nė komoditetin qė mund tė ofrojnė ato.

“Edhe pse makinat janė tė bukura pėr sy, nuk do tė thotė qė tė njėjtėn kohė ofrojnė njė komoditet pėr pasagjerin, sepse kjo makinė ėshtė njė mashtrim pėr popullatėn. Thuhet se ėshtė makinė angleze, por nė fakt ėshtė e prodhuar nė Kinė”, shton Vitia.

Sipas tij, nėse shikohet brendia e makinės, atėherė vėrehet se ulėset e makinės janė identike si pajtonet e shumė kohėve mė parė.

Kurse Berisha, pronari i “London Taxi” deklaron se makinat nuk janė vetėm tė bukura pėr sy, por janė komode, pėrfshirė edhe pėr personat me aftėsi tė kufizuara.

“Unė e kam edhe eksluzivitetin, sepse kam nėnshkruar kontratė edhe me Handikapin pėr t’i bartur personat me aftėsi tė kufizime me 30% zbritje”.

Nė lidhje me vendin e prodhimit tė makinave, Berisha sqaron se marka LTI ėshtė e vetmja makinė qė prodhohet qind pėr qind nė Angli.

“15 veturat tė cilat i kam blerė kanė kushtuar mė shumė sepse jam detyruar qė t’i kthej timonėt nė anėn e majtė”.

Edhe Gėzim Bariqi, pronar i kompanisė sė taksive “Beki”, nuk ankohet pėr konkurrencėn e mundshme, por mė shumė tek mosrespektimi i afateve ligjore.

Derisa tė gjitha kompanitė nė kryeqytet ėshtė dashur tė aplikojnė pėr licencė deri mė 31 dhjetor 2009, gjė qė ėshtė bėrė nga tė gjitha, kompania e re ka bėrė kėrkesė pėr licencė tek pas kėsaj date.

“Kompania ka bėrė kėrkesė nė mėnyrė jo tė ligjshme, pas Vitit tė Ri, sepse data e vazhdimit tė licencės ka qenė 31 dhjetori. Aty ėshtė marrė vesh kush e ka vazhduar kontratėn ose kush nuk e ka vazhduar atė”, thotė pronari i “Beki”’it, Bariqi.

Sipas Muhamet Gashi, zyrtar i KK pėr Prishtinė, data e 31 dhjetorit ka qenė vetėm njė thirrje pėr ata qė kanė pasur leje tė punės e tė cilėt kanė dashur ta vazhdojnė atė.
“Nuk ka qenė kjo data e fundit pėr aplikim, sepse nuk ka ndonjė datė tė pėrcaktuar pėr kėtė punė.”

“Komuna vazhdon tė ketė kėrkesa tė shumta, tė cilat akoma nuk janė shqyrtuar. Gjatė kėtyre ditėve do tė rishqyrtohen tė gjitha lejet e punės, tė cilat kanė ardhur nga shoqata e taksistėve”, shton Gashi.

Sikurse kompanitė tjera tė radio taksive, edhe pronari i kompanisė sė re Luan Berisha, thotė se akoma ėshtė nė pritje tė pėrgjigjes pėr licencė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
13-02-10, 18:43
Lirohet “pėrkohėsisht” Driton Hajdari, i arrestuar nė rastin Bllaca


Gjykata Supreme nė Prishtinė e ka liruar pėrkohėsisht Driton Hajdarin, tė dyshuar pėr dy tentimvrasje, e qė po mbahej nga 19 janari nė paraburgim, pas arrestimit nga policia e EULEX-it, si vazhdimėsi e hetimeve nė “rastin Bllaca” ka bėrė tė ditur tė premten Ramiz Krasniqi, avokati mbrojtės i tė akuzuarit.

Driton Hajdari, i cili arrestua mė 12 janar, i cili fillimisht u mbajt nė arrest shtėpiak, ėshtė njė prej tė dyshuarve nė “rastin Bllaca”. Ai akuzohej se ka kryer dy tentimvrasje, ndaj deputetit Adem Salihaj dhe nė Prishtinė ndaj Ismet Kryeziut nga “Devet Jugoviq”, tani fshati Bardhosh, i cili mė vonė ėshtė ekzekutuar.

Emri i Hajdarajt ėshtė pėrmendur disa herė nė deklaratėn e tė dyshuarit Nazim Bllaca, i cili pretendon tė ketė qenė ish agjent i SHIK-ut. Nė CD-nė “e famshme” tė Bllacės, emri i Driton Hajdarit ndėrlidhet me disa veprime tė paligjshme e kriminale qė Hajdari i kishte ndėrmarrė gjatė kohės sa ishte pjesėtarė i SHIK-ut.

Sipas avokatit mbrojtės Ramiz Krasniqi, klienti i tij Driton Hajdari megjithatė e ka tė ndaluar qė tė ketė takime me persona tė caktuar dhe flasė pėr media pėr procesin.

Muaj mė parė policia e EULEX-it arrestoi Driton Hajdarin dhe i shqiptoi atij masėn e “arrestit shtėpiak”. “Rasti Bllaca” ka qenė njė prej “top temave” nė fund tė muajit nėntor dhe ka vazhduar pėr disa javė, ndėrsa autori i kėtij rasti, Nazim Bllaca ėshtė duke u mbajtur tashmė tre muaj nė arrest shtėpiak dhe ai po mbikėqyret nga policia e EULEX-it.
Telegrafi

EULEX-i hedh poshtė aktakuzėn kundėr katėr serbėve


Gjyqtari i EULEX-it sot ka hedhur poshtė si tė pabazė akuzėn kundėr katėr serbėve tė dyshuar se me anė tė dhėnie sė mitės janė pėrpjekur tė nxisin dėshmitarė tė rrejshėm pėr gjoja tregtinė me organe tė serbėve tė zhdukur nė tė ashtuquajturėn “Shtėpi e verdhė” nė Burrel tė Shqipėrisė, thanė avokatėt e tė akuzuarve.

Ata i thanė agjencisė Beta se tė liruarit janė vėllezėrit Jashinac nga Shtėrpca, si dhe Predrag Zhelkoviq dhe Milutin Jaganoviq nga Novi Sadi, tė cilėt nė qershor tė vitit 2009 qenė arrestuar afėr Ēagllavicės. Aktpadia kundėr tyre ėshtė ngritur nė dhjetor 2009.

Sipas Policisė sė Kosovės, kėta tė akuzuar kanė dhėnė mitė dėshmitarėve nė mėnyrė qė tė pohojnė se kanė qenė viktima tė tregtisė me organe. Mediet kosovare patėn publikuar atėherė se nė katėr tė arrestuarit dy ishin pjesėtarė tė shėrbimit sekret serb BIA.

Avokatėt e serbėve tė liruar thanė se gjyqtari i EULEX-it ka hedhur poshtė aktakuzėn pėr shkak tė mungesės sė dėshmive, duke konsideruar se procedura e mėtejshme ėshtė e pakuptimtė.
“Dėshmitė pėr kėtė rast ishin tė bazuara nė fjalėt e policėve dhe tė disa dėshmitarėve tė privilegjuar, dėshmitarėve me identitet tė mbrojtur, por gjyqtari erdhi nė pėrfundim se kjo nuk ėshtė e mjaftueshme dhe katėr serbėt e arrestuar u liruan, thanė avokatėt e tyre.
Telegrafi

I mban pezull


Ministrat deputetė ende nuk i kanė marrė nga rreth 15 mijė euro, sipas vendimit tė Qeverisė tė marrė nė fund tė vitit 2009. Kryeministri Hashim Thaēi e ka bllokuar ekzekutimin e kėtij vendimi. Ministrat deputetė i duan paratė, tė cilat, sipas tyre, janė tė ligjshme. Kryeministri Thaēi tė premten ka hequr dorė nga posti i deputetit, gjegjėsisht nga paga sekondare

Kryeministri Hashim Thaēi ka mbetur mes dy zjarresh. As nuk e lejon procedimin e pagave retroaktive tė ministrave tė tij deputetė, e as nuk e tėrheq mbrapa vendimin e tij qė bie nė kundėrshtim me legjislacionin nė fuqi.

Kreu i ekzekutivit nuk ka preferuar tė premten pas mbledhjes sė Qeverisė qė tė japė pėrgjigje konkrete rreth vendimit nė fjalė.

“Unė kam deklaruar edhe mė herėt se ēdo lėshim teknik qė ka ndodhur, do tė evitohet”, ka thėnė ai.

Ministri i Tregtisė dhe Industrisė, Lutfi Zharku, i cili para pak ditėsh ėshtė bėrė edhe deputet i Kuvendit tė Kosovės, ėshtė rasti mė i freskėt qė dėshmon se vendimi pėr pagat retroaktive ėshtė pezull.

Ai kur ėshtė dashur tė pajiset me kartelėn e deputetit dhe tė deklarohet pėr pagėn bazė dhe atė sekondare, nuk ka mundur tė zgjedhė nė Sekretariatin e Kuvendit, ngase i ėshtė thėnė se vendimi i Qeverisė pėr kėtė ēėshtje ende nuk ka hyrė nė fuqi. Zharku tha pėr Express se i dėshiron tė dy pagat, siē i takojnė me ligj.

“Unė ende nuk kam mundur tė bėj deklarimin se pėr cilėn pagė, por besoj se kjo ēėshtje do tė zgjidhet shumė shpejt pėr tė gjithė nė paketė. Unė dėshiroj t’i marr dy pagat. Ligji e lejon qė tė paguhemi, por kjo ėshtė edhe ēėshtje morale. Kryesorja, shkelje ligjore nuk ka dhe kjo ėshtė krejt sipas vendimeve tė Qeverisė”, tha ai.

Sekretari i Kuvendit, Ismet Krasniqi, tha tė premten pėr Express se i ka treguar zyrtarisht Qeverisė, gjegjėsisht Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave se Kuvendi nuk ka mjete pėr t’i kompensuar pagat retroaktive tė ministrave deputetė.

“Unė u kam treguar se nuk kemi mjete tė planifikuara as pėr kėtė vit qė t’i paguajmė ministrat deputetė dhe nuk kemi marrė ende asnjė pėrgjigje pėr kėtė”, tha Krasniqi.
Burime tė Expressit brenda Kryeministrisė kanė thėnė nė kushte anonimiteti se vendimi pėr marrjen e pagave retroaktive do tė zbatohet pėr shkak se ai ka bazė ligjore.

“Vendimi i vitit 2008 qė e ka marrė Qeveria pėr moslejimin e marrjes sė dy pagave nga ministrat deputetė, ka qenė i ngutshėm ngase legjislacioni nė fuqi nuk ua ndalon ministrave deputetė qė tė marrin njėrėn pagė primare e tjetrėn sekondare. Ai vendim ishte marrė me qėllim tė mirė pėr tė treguar se Qeveria dėshiron ta kursejė buxhetin, por rregullorja qė ėshtė dashur ta pasojė atė vendim nuk ėshtė bėrė dhe vendimi si i tillė ka qenė nė kundėrshtim me ligjet”.

I njėjti burim konfirmon se vendimi i ri i Kryeministrit pėr marrjen e pagave retroaktive do tė ekzekutohet nė ditėt nė vijim, pas qetėsimit tė gjendjes sociale nė tė cilėn aktualisht ndodhet vendi.

“Vendimi do duhej tė ekzekutohet deri tani, por grevat dhe protestat e punonjėsve tė sektorėve tė ndryshėm e kanė shtyrė Kryeministrin qė ta mbajė pezull ekzekutimin vendimit derisa tė qetėsohet pak gjendja”.

Ministrat deputetė do tė vazhdojnė t’i kontrollojnė herė pas here kontot e tyre pėr tė parė nėse u kanė mbėrritur dhuratat pėr vitin e kaluar.

Kush pėrfiton?

Ministrat dhe zėvendėsministrat qė njėkohėsisht janė edhe deputetė dhe sipas vendimit u takon tė marrin nga rreth 15 mijė euro pėrnjėherė janė: Hashim Thaēi, Hajredin Kuēi, Ramė Manaj, Skėnder Hyseni, Vlora Ēitaku, Fehmi Mujota, Fatmir Limaj, Adem Grabovci, Arsim Bajrami, Enver Hoxhaj, Nekibe Kelmendi, Alush Gashi dhe Mahir Yagcilar.

Dorėheqje nga posti i deputetit

Pėrmes njė letre, drejtuar Kryeparlamentarit Jakup Krasniqi, Kryeministri Hashim Thaēi ka bėrė tė njohur dorėheqjen e tij nga pozita e deputetit e legjislativit kosovar. Ai thotė se kėtė veprim e ndėrmerr duke pasur parasysh pėrkushtimin e tij ndaj Qeverisė dhe pėrmbushjes nė mėnyrė sa mė efikase tė detyrave si kryeministėr.
“Duke u bazuar nė nenin 70 paragrafin 3 (2) tė Kushtetutės sė Kosovės si dhe nė pikėn 5 tė Rregullės nr. 14 tė Rregullores sė Punės sė Kuvendit, ju paraqes dorėheqjen time nga pozita e deputetit. Kėtė veprim e kam ndėrmarrė duke pasur parasysh pėrkushtimin tim ndaj Qeverisė, si dhe tė pėrmbushjes nė mėnyrė sa mė efikase tė tė gjitha detyrave tė mia si kryeministėr”, thuhet nė letrėn e Thaēit.
Shefi i Qeverisė ka thėnė se kjo do tė ndihmojė edhe vetė Kuvendin nė rritjen e efikasitetit nė punė dhe krijimin e mundėsisė pėr deputetė tė rinj qė do tė jenė tė pėrkushtuar vetėm nė punėt dhe detyrat qė pėrkojnė me funksionin e deputetit.
Pas dorėheqjes sė Thaēit nga posti i deputetit, nė vend tė tij, sipas votave tė marra nė zgjedhjet e vitit 2007, nė Kuvend pritet tė futet Abdyl Imeri.
Gazeta expres

Llapjani_HH
13-02-10, 18:45
Tre ministra pranojnė se kanė marrė nga 13 mijė euro retroaktive


Prishtinė, 13 shkurt - Pas nėntė vjetėsh si deputet, kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi do tė futet nė Kuvendin e Kosovės vetėm si kryeministėr vendi. Ai ka vendosur ta dorėzojė mandatin e deputetit vetėm pak ditė pasi ishte kritikuar nga kryeparlamentari Jakup Krasniqi se brenda dy vjetėsh i ka marrė dy vendime tė kundėrligjshme pėrkitazi me pagesat mujore tė ministrave-deputetė.

Dorėheqjen nga posti i deputetit Thaēi e ka bėrė publike me anė tė njė letre, qė ia ka drejtuar Krasniqit, njė ditė mė herėt, shkruan Koha Ditore e sė shtunės. Shefi i Qeverisė e ka arsyetuar kėtė akt, me pėrkushtimin qė ka pėr t’i pėrmbushur nė mėnyrė sa mė efikase tė gjitha detyrat qė i ka si kryeministėr.

Gazeta ka mėsuar se me kėtė vendim ėshtė njoftuar tė enjten nė mbrėmje edhe presidenti Fatmir Sejdiu. Kreu i shtetit, konform kompetencave tė tij kushtetuese, do tė duhej ta emėrojė Abdyl Imerin nė vendin e liruar nė Kuvend nga kryetari i PDK-sė. Imeri qė nga viti 2007 e kryen funksionin e nėnkryetarit tė Komunės sė Skenderajt.

Sakrifikimi i postit tė deputetit nga ana e Thaēit ka ardhur pikėrisht nė kohėn kur partitė opozitare dhe njė pjesė e shoqėrisė civile janė duke vazhduar tė kritikojnė anėtarėt e Qeverisė se kanė marrė paga retroaktive pėr dy vjet.
Krejt kjo pėr faktin se shefi i Qeverisė, mė 4 dhjetor, ka marrė vendim qė 13 anėtarėve tė kabinetit qeveritar, pėrfshirė veten e tij, t’u kompensoheshin retroaktivisht gjysmat e pagave mujore qė ligjėrisht u kanė takuar t’i merrnin nė cilėsinė e deputetėve, nga janari i vitit 2008.

Nė bazė tė kėtij vendimi, shumica e ministrave-deputetė i kanė marrė nė mėnyrė retroaktive pėrafėrsisht nga 13 mijė euro. Dy vjet mė herėt, pėrkatėsisht nė fillim tė mandatit qeverisės, ai ua kishte ndaluar tė gjithė qeveritarėve-deputetė qė tė merrnin paga edhe nga Qeveria, edhe nga Kuvendi.

Si vendimi pėr ndalim tė pagės sė dyfishtė, ashtu edhe vendimi pėr lėshim tė pagesės retroaktive janė kritikuar nga kryeparlamentari Krasniqi. Ai ka thėnė se kryeministri nuk ėshtė dashur t’ua ndalonte ministrave qė ta marrin 50% tė pagės sė deputetit, pėr sa kohė qė ligji ua lejon kėtė gjė. I kundėrligjshėm, sipas tij, ėshtė cilėsuar edhe vendimi pėr pagesė retroaktive, pėr faktin se mjetet qė ėshtė dashur t’i merrnin ministrat pėr dy vjet janė shpenzuar pėr qėllime tė tjera.

Ai ka bėrė tė ditur se Kuvendi nuk ka para pėr t’ua dhėnė ministrave 50 % tė pagės sė deputetit, pasi pagesa e tyre nuk ėshtė paraparė gjatė planifikimit tė buxhetit tė Kuvendit pėr kėtė vit. Pagesa e 50-pėrqindėshit tė pagės sė deputetit pėr kėtė kategori tė zyrtarėve parashihet t’i shkaktojė telashe buxhetit tė Kuvendit tė Kosovės pėr sė paku 200 mijė euro.

Kryeministri Hashim Thaēi as tė premten nuk ka pranuar se vendimi i tij i 4 dhjetorit ėshtė implementuar, ndonėse, sė paku tre nga anėtarėt e kabinetit tė tij qeveritar kanė pranuar pėr “Kohėn Ditore” se i kanė marrė gjysmėpagat e deputetit pėr dy vjet.

“Ju e dini, tashmė unė nuk jam deputet qe njė kohė”, ka thėnė Thaēi, kur ėshtė pyetur nėse vendimi i tij ėshtė jetėsuar.

Megjithatė, as Thaēi nuk e ka hedhur poshtė mundėsinė qė tė ketė pėrfituar njėsoj si vartėsit e tij. Ai ka ripėrsėritur deklaratėn e mėhershme se mund tė jetė bėrė ndonjė lėshim teknik rreth pagave retroaktive, duke e lėnė tė mjegullt se ēka nė fakt do tė ndodhė me ato paga.

“Unė e kam deklaruar edhe mė herėt se ēdo lėshim teknik qė ka ndodhur do tė evitohet”, ka thėnė Thaēi.

Ndryshe prej tij, disa prej ministrave qė vazhdojnė tė jenė deputetė tė Kuvendit tė Kosovės, nuk e kanė mohuar se kontot e tyre janė rėnduar pėr mbi 13 mijė euro.

“E vėrteta ėshtė se i kam marrė paratė qysh javėn e kaluar”, ka thėnė njė ministėr, me kusht qė tė mos i pėrmendet emri nė gazetė.
Ky ministėr e ka arsyetuar anonimitetin me faktin se nuk dėshiron tė ketė telashe me shefat nė Qeveri.

“Pėrderisa shefat nuk po pranojnė se pagat retroaktive janė lėshuar, nuk dėshiroj qė unė ta marrė pėrsipėr kėtė barrė. Unė as nuk kam kėrkuar qė tė mė paguhet paga e deputetit, e as nuk jam pyetur pėr kėtė ēėshtje nga askush”, ka thėnė ai.

Arsyetime pothuajse tė njėjta kanė dhėnė edhe dy ministra tė tjerė. Njėri prej tyre ėshtė shprehur i habitur pse nė Qeveri nuk ėshtė duke u bėrė publike kjo gjė.

“Mė mirė do tė kishte qenė sikur publikisht tė thuhej se janė lėshuar paratė, sesa tė mbetej e paqartė kjo ēėshtje, dhe si rrjedhojė opinioni tė lihet nė kėrkim tė sė vėrtetės”, ka thėnė ky ministėr.

Jozyrtarisht mėsohet se pagat retroaktive tė qeveritarėve-deputetė, tė cilat janė llogaritur pėr periudhėn janar 2008, janar 2010, i kanė kushtuar buxhetit tė Kosovės rreth 150 mijė euro. Kėsaj shume parashihet t’i shtohen edhe pagat e deputetit qė do t’i marrin ministrat kėtė vit. Me vendimin e kryeministrit tė 4 dhjetorit ėshtė paraparė qė mjetet financiare pėr pagat retroaktive tė sigurohen nga fondi rezervė i Qeverisė. Kryeministri Thaēi tė paktėn nuk do tė jetė ngarkesė pėr buxhetin e Kuvendit tė Kosovės.

Si kryetar i partisė mė tė madhe nė vend, ai e ka mbajtur postin e deputetit qė nga krijimi i legjislaturės sė parė, e cila ėshtė krijuar pas zgjedhjeve tė vitit 2001.

Praktika e dorėzimit tė mandateve tė deputetit nga ana e personaliteteve partiake dhe qeveritare nuk ėshtė e re. Ish-kryetari i Partisė sė Drejtėsisė, Sylejman Ēerkezi e pati dorėzuar kėtė mandat dhe nė vend tė tij pati shkuar kryetari aktual i PD-sė Ferid Agani. Po ashtu, nė zgjedhjet e fundit parlamentare, kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, pėr shkak tė procesit gjyqėsor nė Tribunalin e Hagės, ia pati liruar vendin deputetit tė tanishėm Ethem Ēeku.

Nė aspektin juridik ėshtė e lejueshme qė njė anėtar i kabinetit qeveritar tė jetė njėkohėsisht edhe deputet i Kuvendit tė Kosovės. Pozitat e dyfishta tė zyrtarėve qeveritarė pritet tė shuhen tek pas zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare. Kėshtu parashihet me dispozitat kalimtare tė Kushtetutės sė Kosovės.

Deri nė zgjedhjet e reja mbetet nė vullnetin e qeveritarėve nėse duan ose jo t’i lirojnė karriget nė Kuvend.

Ministrat e PDK-sė tė paktėn tash kanė ku tė marrin shembull. Ata tė LDK-sė kanė pasur rastin qė ta demonstrojnė tė njėjtin veprim pas zgjedhjeve tė fundit lokale, por nuk e kanė bėrė kėtė gjė.

Ministri pėr Tregti dhe Industri, Lutfi Zharku nuk ėshtė treguar i gatshėm qė ta mbajė vetėm postin nė Qeveri, por e ka marrė edhe postin e deputetit pas fitores sė Agim Veliut pėr kryetar tė Komunės sė Podujevės.
Koha Ditore / Koha.net

Llapjani_HH
14-02-10, 18:19
Athinė, 12 fėmijė shqiptarė abuzohen seksualisht nga njė grek


Ngjarja qė ka tronditur opinionin grek nė kryeqytetin Athinė, ka precipituar pėr tre vjet rresht nė rajonin Kato Patision, ku 47-vjeēari grek, njė ish-polic emri i tė cilit nuk u bė publik nga zyrtarėt e policisė, u arrestua pėr katėr akuza fillestare dhe dyshime pėr disa tė tjera. Ai akuzohet se ka abuzuar me 12 fėmijė shqiptarė, ndėrsa hetimet vazhdojnė dhe pėr shfrytėzimin edhe tė disa tė tjerėve.

“Shtetasi grek 47-vjeēar akuzohet se nė periudhė tė vazhdueshme disa mujore, ka abuzuar me fėmijė shqiptarė tė moshės nga 13 deri nė 16 vjeē tė cilėt i detyronte tė shihnin materiale me pėrmbajtje pornografike dhe mė tej kryente me to vepra tė turpshme dhe ushtronte terror psikologjik nė mėnyrė qė ata tė mos tregonin ato qė ndodhnin dhe njėkohėsisht u jepte sasi tė hollash dhe sende e shėrbime tė tjera”, njoftojnė burime zyrtare nga Policia e Greqisė.

Oficerėt e nėn-divizionit pėr mbrojtjen e fėmijėve nė Policinė e Greqisė nė Athinė, konfirmuan se ish-polici pėrballet aktualisht me akuzat e “shfrytėzimit dhe fyerjes sė dinjitetit seksual”, “pornografinė e fėmijėve”, "korruptimin e tė miturve pėr qėllime homoseksuale” dhe "abuzim seksual me tė mitur”.

Nga hetimi, doli se 47-vjeēari i pėrcillte fėmijėt shqiptarė, qė tė gjithė nxėnės nė shkollat shtetėrore greke tė ciklit tė ulėt, duke i zėnė “miq” ata nė njė internet-kafe e cila ndodhet nė zonėn e Kato Patision ku edhe banonin pedofili dhe tė vegjlit shqiptarė me familjet e tyre.

Pasi i fuste nė shtėpi dhe kishte fituar besimin e tyre, 47-vjeēari u servonte pėrmes televizorit, DVD me pėrmbajtje tė fortė pornografike dhe nė kėtė fazė, shfrytėzonte trupin e djemve shqiptarė, duke abuzuar me ata seksualisht, duke kryer vepra tė turpshme dhe marrėdhėnie homoseksuale me ta.
Telegrafi

S’ka heqje vizash pa riatdhesimin e kosovarėve


Qeveria e Kosovės po pėrmbyll marrėveshjet pėr riatdhesim me tė gjitha vendet e BE-sė. Riatdhesimi i kosovarėve me status tė parregulluar nė vendet perėndimore, ėshtė njė nga kushtet bazė nė procesin e liberalizimit tė vizave. Pavarėsisht kėsaj, grupet e tė drejtave tė njeriut e kundėrshtojnė procesin e riatdhesimit, pėr shkak tė gjendjes sė rėndė ekonomike e sociale nė Kosovė.

Kosova ka nėnshkruar marrėveshjet pėr riatdhesim me Francėn, Belgjikėn dhe Zvicrėn. Nė proces e sipėr janė tė tjera marrėveshje me shtetet evropiane, ku janė tė strehuar qindra mijėra kosovarė.

Riatdhesimi nga ana e autoriteteve kosovare, ėshtė i pranueshėm, meqė shihet si njė nga hapat kryesor drejt liberalizimit tė vizave.

Artan Duraku, nga Ministria e Punėve tė Brendshme, shpjegon:

“Nė procesin e liberalizimit, kriteri kryesor ėshtė riatdhesimi dhe kjo nėnkupton se duhet tė nėnshkruhen marrėveshjet e riatdhesimit me gati tė gjitha shtetet e BE-sė, me ato qė na kanė njohur”.

“Ndėrsa, me ato qė nuk na kanė njohur, jemi duke e pėrgatitur rregulloren e brendshme ligjore dhe ėshtė duke u bėrė gati ligji pėr riatdhesim. Pritet sė shpejti tė nėnshkruhen marrėveshjet me Gjermaninė, Suedinė, Danimarkėn dhe Norvegjinė”.
Riatdhesimi nėnkupton kthimin me vullnet, apo tė detyrueshėm, tė shtetasve kosovarė nga vendet pėrkatėse.

Derisa autoritetet e shohin kėtė si njė hap mė afėr liberalizimit tė vizave, organizatat pėr tė drejtat e njeriut ngrenė zėrin se me kėtė veprim po shkelen tė drejtat e njeriut.

Ka qenė vetė komisionari pėr tė Drejtat e Njeriut i Kėshillit tė Evropės, Tomas Hamarberg, ai qė ka kėrkuar nga BE-ja, qė tė mos i bėjė presion Prishtinės pėr tė pranuar fluks tė madh tė azilkėrkuesve.

“Kam qenė i shqetėsuar nė lidhje me kėto zhvillime, dhe nga bisedat qė pata nė Kosovė, vetėm sa mė ėshtė pėrforcuar ky shqetėsim. Ne kemi njė situatė ku brenda Kosovės ende janė rreth 20 mijė tė zhvendosur, tė cilėt ende nuk mund tė kthehen nė shtėpitė e tyre”.

“Kemi krizė nė tė dy kampet nė veri. Kemi njė papunėsi nė shkallė prej 50 pėr qind. Nuk ėshtė koha pėr njė kthim tė tillė”, ka thėnė gjatė njė vizite qė i ka bėrė Kosovės, Tomas Hamarberg.

Nė tė njėjtėn frymė shprehen edhe aktivistėt kosovarė pėr tė drejtat e njeriut.

Behxhet Shala nga Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, thotė se marrėveshjet kryesisht janė tė imponuara, ndėrsa Kosova nuk ka kushte pėr t’i pranuar shtetasit e saj.

“Kosova me gjendje tė rėndė ekonomike-sociale, me njė pa-perspektivė, me mungesė tė njė strategjie pėr hapjen e vendeve tė reja tė punės, nuk ka kurrfarė kapaciteti pėr tė pranuar numėr kaq tė madh refugjatėsh, ngase ka probleme me vetė qytetarėt e saj qė janė kėtu”.

“Ne vlerėsojmė se ėshtė njė shkelje e rėndė e tė drejtave tė njeriut, ngase nga njė situatė, ku e kanė tė siguruar njė ekzistencė, qoftė ajo minimale, po i sjellin nė njė situatė ku nuk kanė tė siguruar asgjė ”, thekson Shala.

Ministria e Punėve tė Brendshme, e cila i nėnshkruan marrėveshjet, nuk i merr parasysh rrethanat se ku do tė kthehen refugjatėt.

Artan Duraku thotė se puna e tyre ėshtė qė tė vėrtetojnė se personi qė do kthehet, ėshtė shtetas kosovar.

“Ne verifikojmė shtetėsinė e tė kthyerve dhe nėse vėrtetojmė se ai person qė do tė kthehet, ėshtė shtetas i Kosovės, atėherė e japim dritėn e gjelbėr”.

“Ndėrkohė, vepron Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale dhe pushteti lokal. Ky proces ėshtė duke vazhduar me vite tė tėra. Deri mė tash nuk kemi hasur nė vėshtirėsi tė mėdha dhe besojmė se do tė vazhdojmė me ritėm tė njėjtė”, thotė Duraku.

Duraku shpjegon se ēdo vit pranojnė rreth tre mijė persona, tė cilėt kthehen pa vullnetin e tyre nga shtetet evropiane.

Eksperti pėr ēėshtje tė integrimeve evropiane, Avni Mazreku, thotė se procesi i riatdhesimit dhe ai i liberalizimit bien ndesh me njėri-tjetrin.

Por, sipas tij, nėse Kosova do tė shkojė pėrpara nė procesin e regjimit tė lirė tė vizave, nuk bėn pa marrėveshjet pėr riatdhesim.

“Normalisht qė dikush nga ky kontingjent i madh i njerėzve qė jetojnė jashtė vendit, do tė duhej tė rregullonte statusin e tij legal. Pa rregullimin e kėtij statusi, asnjė qeveri nuk mund t’i qaset rregullimit tė pozitės sė tyre”.

“Prandaj, normalisht qė pėr ne, si kosovarė, pėr ekonominė mė tė varfėr evropiane, kjo ēėshtje ka pasoja tė kėtilla, mirėpo ėshtė nevojė e domosdoshme, qė tė rregullohet ky status”, vlerėson Mazreku.

Por, aktivistėt pėr tė drejtat e njeriut alarmojnė se ata tė kthyer, qė nuk mund tė integrohen nė shoqėrinė kosovare, do tė kėrkojnė sėrish rrugė pėr tė dalė jashtė vendit, qoftė edhe nė mėnyrė ilegale.

Ata apostrofojnė si shembull negativ, rastin tragjik nė lumin “Tisa”, ku disa kosovarė humbėn jetėn nė lumė, nė pėrpjekje pėr tė kaluar ilegalisht kufirin Serbi - Hungari.
Radio Evropa e Lirė

Pėrpjekja pėr komb “kosovar”, pėrēan popullin shqiptar


Krizė e identitetit kombėtar?!


Po biem nė “kurthin” terminologjik tė serbėve. Kjo ėshtė ideja e pėrgjithshme pėr identitetin shqiptar, atė qė me shekuj nuk e bėn dot pushtuesit e huaj, po e bėjmė ne vetė.

Nė njė kohė qė fituam pavarėsinė me idealin njė gjuhė, njė histori, njė komb, sot vetėquhemi ose ka pėrpjekje pėr tė na quajtur “kosovarė”. Intelektualė, politikanė, qytetarė janė nė njė mendje se identiteti shqiptar po pėrplaset me kriza tė shumta, pėr faktorė tė ndryshėm ndėr kryesorėt, ai ekonomik, pa pėrjashtuar edhe tendencat antikombėtare qė ende veprojnė nė mbarė trojet shqiptare. Shqipėria, Kosova, Kosova Lindore, shqiptarėt nė Mal tė Zi dhe ata nė Maqedoni kanė qenė dhe janė vazhdimisht nėn presion pėr ta zbehur identitetin kombėtar, ēfarėdo epoke qė shkon e vjen shqiptarėt janė nė “shėnjestėr” tė fqinjėve tė tyre pėr t’u zhdukur.

(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė numrin e nesėrm tė gazetės, “Bota sot”)
Bota Sot

Llapjani_HH
15-02-10, 18:44
Bizneset e Kosovės, lamtumirė CEFTA-s


Bizneset nga Kosova qė nga shpallja e pavarėsisė janė duke i humbur miliona euro pėr shkak se Serbia dhe Bosnja, nuk i lejojnė qė nė vendet e tyre tė hynė produkte me logo tė Republikės sė Kosovės. Nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Safet Gerxhaliu, ka deklaruar se Kosova duhet tė pėrpiqet qė ta fitojė betejėn e CEFTA-s, nė tė kundėrtėn, humbja e kėsaj beteje pėr shtetin mė tė ri do tė thotė humbje e madhe.

Nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Safet Gerxhaliu, ka ftuar institucionet e Kosovės qė tė mendojnė mirė se ēfarė duhet tė ndėrmarrin pėr problemin me tė cilat po ndeshet Kosova nga shpallja e pavarėsisė me CEFTA-n.

“Ėshtė koha qė tė kemi nj qasje tė re nė rrafshin diplomatik dhe nė atė tė lobimit, sepse ky ėshtė njė proces angazhimi dhe jo neglizhencė, CEFTA ėshtė njė betejė e rėndėsishme pėr neve si shtet”, ka theksuar ai pėr gazetėn.

Gerxhaliu nuk e sheh tė arsyeshme qė Kosova tė rrijė nė CEFTA pa asnjė pėrfitim, “s’kemi nevojė qė tė jemi pjesė e njė organizate dhe tė rrimė aty, “falė”, ka porositur ai.

Kosova duhet tė pėrpiqet qė ta fitojė betejėn e CEFTA-s, nė tė kundėrtėn, sipas ekspertit Gerxhaliu, humbja e kėsaj beteje pėr shtetin mė tė ri do tė thotė humbje madhe.

“Serbia me gjithė arsenalin e vet, do tė pėrpiqet qė Kosovėn ta pengojė nė proceset integruese dhe nėse ajo do tė mund ta fitoj betejėn pėr CEFTA, nuk do tė ishte njė gjė e mirė pėr neve”, ka vlerėsuar ai.

Edhe drejtori i Klubit pėr Politikė tė Jashtme (KPJ), Ylli Hoxha, ka deklaruar se problemet e Kosovės me CEFTA-n kanė bėrė qė tė bien investimet e huaja direkte dhe rritet deficiti tregtar.

“Opstrukcionet qė bėhen nga ana e Serbisė fillojnė po kanė efektin e vet ekonomik brenda Kosovės, gjendja ėshtė e paqėndrueshme Kosova po ngulfatet kurse Serbia po zė pozicion statik”, ka thėnė ai.

Ndėrsa redaktorja e buletinit tė “Periskopisė” Besa Luci, ėshtė shprehur se investimet nė Kosovė kanė pasur rėnie, nga viti nė vit, pėr shkak tė cetfat dhe sipas saj, institucionet e Kosovės, duhet tė marrin vendim qė tė bėjnė bllokadė pėr Serbinė.

Ndryshe qė nga shpallja e pavarėsisė para dy viteve, Kosova po pėrballet me probleme rreth pjesėmarrjes sė saj nė takimet e CEFTA-s , kryesisht me dy shtete Serbinė dhe Bosnje Hercegovinėn. Kėtė vit kryesuese e sekretariatit tė CEFTA-s ėshtė Serbia.
Telegrafi

UNMIK-u jep shenja pėr lejimin e rindėrtimit nė Lagjen e Boshnjakėve


Administrata e UNMIK-ut qė ende ėshtė pėrgjegjėse pėr pjesėn veriore tė Mitrovicės, ka treguar shenja tė fleksibilitetit sa i pėrket procesit tė rindėrtimit tė shtėpive qė janė djegur e shkatėrruar gjatė luftės nė atė pjesė tė qytetit, shkruan sot Koha Ditore.

Sė paku, kėshtu pohojnė disa nga banorėt shqiptarė tė veriut, tė cilėt kanė takime tė rregullta me zyrtarėt e misionit tė OKB-sė nė atė pjesė tė lumit Ibėr.
Adem Mripa, pėrfaqėsues i Lagjes sė Boshnjakėve, thotė se zyrtarėt e administratės sė UNMIK-ut nė veri kanė kėrkuar qė tė bėhet njė listė e shtėpive tė djegura dhe tė shkatėrruara nė luftė, me qėllim tė rindėrtimit tė tyre. Ai thotė se ka marrė vetė pėrsipėr qė tė merret me kėtė ēėshtje dhe tashmė ka dorėzuar njė regjistėr prej 52 banorėve qė kanė shtėpitė e djegura, por thekson se ende ka vėshtirėsi nė kėtė proces.

Sipas tij, deri tani zyrtarėt e UNMIK-ut nuk janė marrė shumė me rindėrtimin e shtėpive shqiptare nė kėtė lagje tė veriut.

Mripa thotė se ish-administratori i UNMIK-ut, Gerard Galluci, i njohur me qėndrime kontroverse, i kishte thėnė njė herė se nė kėtė lagje ekziston njė vijė e kuqe, mbi tė cilėn shqiptarėt nuk mund tė rindėrtojnė shtėpitė e tyre.

Sipas tij, moslejimi i shqiptarėve pėr tė rindėrtuar shtėpitė ka ndikuar qė gjatė kėsaj kohe ata tė detyrohen t’i shesin pronat e tyre.

Nė tė njėjtėn kohė, serbėt janė lejuar qė nė pronat e blera nga shqiptarėt tė ndėrtojnė objekte pėr banim kolektiv, ku janė vendosur edhe refugjatė serbė nga Bosnja dhe Kroacia.

Nė anėn tjetėr, zyrtarėt e UNMIK-ut e kanė lejuar deri tani nė kėtė lagje ndėrtimin e sė paku 9 objekteve tė larta kolektive tė ngritura nga serbėt, ku janė vendosur shumė familje, duke u ndryshuar pėrbėrja etnike e lagjes.

Mripa sqaron se qe dhjetė vjet pėr banorėt aty nuk ėshtė bėrė gjė sa i pėrket rindėrtimit, duke pėrmendur si pėrjashtim, vitin e kaluar kur me ndihmėn e komunės dhe qeverisė vendore ėshtė bėrė e mundur qė tė rindėrtohen pesė shtėpi.

Gazeta, me gjithė pėrpjekjet, nuk ka mundur tė marrė deklaratė nga zyrtarėt e UNMIK-ut qė janė tė pėrqendruar kryesisht nė veri tė Mitrovicės.

Nė anėn tjetėr, zyrtarėt komunalė nė Mitrovicė thonė se procesi i rindėrtimit do tė vazhdojė nė tė gjitha pjesėt ku ka shtėpi tė djegura nga koha e luftės. Rasim Veseli, drejtor pėr Infrastrukturė dhe Shėrbime Publike, thotė se komuna me ndihmėn e qeverisė ashtu si nė vitin e kaluar do tė pėrkrahė procesin e rindėrtimit nė mėnyrė qė tė gjithė tė zhvendosurit tė kenė mundėsi qė tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Sipas tij, ku proces nuk ka tė bėjė fare me politikėn, por ėshtė njė projekt pėr tė krijuar kushte mė tė mira pėr tė gjithė qytetarėt pa dallim tė pėrkatėsisė sė tyre etnike.
Koha.net

Oqeani
15-02-10, 23:11
Ndeshen dy trena ne Bruksel

Sot ne ora 08h30 ne Bruksel u ndeshen dy trena ku jeten e humben 18 persona. Simbas informatave te fundit behet e ditur se rreth 20 persona jane me lendime te renda, dhe rreth 100 me te lehta.
Simbas eksperteve ende nuk dihen shkaqet e ngjarjes, por sypozohet se njeri nga drejtuesit e trenit nuk ka respektuar shenjat e komunikacionit!
Kryeministri i Belgjikes, Iv Leterm, anuloi sot viziten ne Prishtine, per shkak te aksidentit ne Bruksel.

Llapjani_HH
16-02-10, 18:36
Dyqani patriotik i Frashėrit, asnjė produkt nga Serbia


Endriti dhe e dashura e tij Blerina dolėn nga dyqani duke u konsultuar mes vete kėtė tė hėnė. Ata shfaqėn habinė kur nė njėrin prej dyqaneve tė lagjes “Dardania” nė Prishtinė nuk gjetėn asnjė produkt tė prodhuar nė shtetin serb. Por, ata gjetėn atė qė kėrkuan.

Qeset e tyre ishin tė mbushura me produkte tė cilat ata i blenė, pa vėrejtur asnjė mangėsi nė zgjedhje. Atyre nuk u mbeti nė hak pronari i dyqanit “Arjeta” nė “Dardani”, Frashėr Krasniqi. Nė mungesė tė produkteve serbe kėta dy konsumatorė u furnizuan pa pengesė me produkte tė vendit dhe produkte tė importuara nga vendet e tjera tė rajonit tė pėrdorura si alternativė dhe zėvendėsim i produkteve me barkodin “860”.

Nė dyqanin e Frashėrit zėnė vend mbi 2 mijė artikuj ushqimorė, por jo edhe ato nga Serbia. Tė gjitha produktet qė nisin me barkodin “860” nė hyrje tė dyqanit ndalohen me njė mbishkrim nė tė cilin thuhet: “Nuk mbajmė produkte tė Serbisė”.

Qėkur kishte hapur dyqanin tregtar, mė 2008, Frashėri ishte i mendimit qė t’ua kthejė hakun e bllokimit tė produkteve nga Kosova shtetit serb dhe atij boshnjak. Pėr tė nuk ka vėshtirėsi gjetja dhe rivendosja e prodhimeve serbe me ato vendėse dhe nga vendet pėrreth. Pėr rreth 99 pėr qind tė produkteve serbe ai ka gjetur zėvendėsimin.

“Ėshtė lehtė me gjet zėvendėsime nga Maqedonia, Turqia, Shqipėria, por edhe me prodhime vendore”, thekson Frashėri pėr Kohėn Ditore.
Ai thotė se klientėt e kanė pritur mirė nismėn pėr bojkotimin e produkteve tė Serbisė, dhe se mungesa e kėtyre produkteve nėpėr raftet e dyqanit ka ndikuar pozitivisht nė numrin e klientėve.

“Ka raste kur konsumatorėt vijnė nga qendrat mė tė largėta vetėm pasi kanė dėgjuar se nuk mbaj produkte serbe”, thotė ai.
Frashėri tregon se shpėrndarėsit e mėdhenj tė mallrave shumicėn e artikujve i kanė tė importuara nga Serbia. Jo rrallėherė kėto mallra i janė ofruar edhe atij, por Frashėri i ka kthyer mbrapsht.

Kjo nismė e Frashėrit nuk po pėrkrahet edhe nga institucionet shtetėrore. Nga Ministria e Tregtisė dhe Industrisė ėshtė thėnė se problemi me bojkotimin e produkteve serbe ėshtė mė shumė problem politik sesa tregtar.

Nė kohėn kur timonin e marrėveshjes CEFTA e mban nė dorė Serbia, Republika e Kosovės e ka edhe mė tė vėshtirė eksportimin e prodhimeve tė veta nė vendet pjesėmarrėse tė kėsaj marrėveshjeje. Nė kėtė marrėveshje Kosova ende ėshtė e prezantuar si UNMIK, e jo si shtet nė vete. Mallrat me vulė tė Kosovės nuk lejohen tė kalojnė as transit nėpėr Serbi e Bosnjė-Hercegovinė, ndėrsa prodhuesit kosovarė detyrohen qė mallrave tė tyre t’u shtojnė tiketa ekstra pėr t’i kaluar nėpėr kėto shtete apo edhe t’i kalojnė nėpėr rrugė tė reja duke rritur kėshtu koston e prodhimit tė tyre.

Ekspertėt e ekonomisė janė tė mendimit se nismat pėr bojkotimin e produkteve serbe nuk mund tė jenė shumė tė efektshme tė arritjen e kthimit tė borxhit ndaj shtetit serb pėr bllokadėn e bėrė prodhimeve tė Kosovės.

Berat Rukiqi, sekretar nė Odėn Ekonomike tė Kosovės, thekson se furnizimi i tregut vendės me produkte tė prodhuara nė Serbi ėshtė vazhdimėsi e relacioneve tė gjata mes tregtarėve tė vendit dhe prodhuesve serbė. Ai thekson se duhet tė merren shembuj nga Kroacia e cila, sipas tij, pėr njė kohė tė gjatė kishte bllokuar tė gjitha produktet e prodhuara nė Serbi.

Por, konsumatorėt gjithmonė kanė alternativė tregun e lirė. Sipas Rukiqit, furnizimi me gjėrat elementare nuk shikohet shumė pėr nga prejardhja e produktit. Ai thekson se ēmimi ėshtė indikatori kryesor, i cili pėrcakton se cilat lloje tė produkteve kėrkohen mė shumė nė treg.

“Vendi ynė ka relacione tė gjata tregtare me Serbinė, mirėpo nėse institucionet do tė ishin mė tė vendosura sidomos pas bllokadės serbe, ky do tė ishte momenti i zvogėlimit tė tregut tė produkteve serbe nė Kosovė dhe rritja e prodhimit vendor, si dhe furnizimi nga vendet e tjera alternative tė rajonit”, thotė Rukiqi.

Ai shpjegon se pėr bllokimin e produkteve serbe, njėsoj sikurse shteti serb qė vazhdon tė veprojė me produktet “Made in Kosova”, duhet tė merren institucionet e vendit.

“Duhet njė vendim institucional nė kėtė drejtim. Nuk mundemi t’ia imponojmė askujt tė drejtėn e furnizimit, por duhet njė vendim institucional pėr bllokimin e mallrave nė raport me CEFTA-n”, thotė ai.

Mbishkrimi nė dyqanin e Frashėrit: “Nuk mbajmė produkte tė Serbisė”, nuk ėshtė vėnė rastėsisht.

“Kėtė moto e kam vėnė jo qė tė kem pėrparėsi ndaj dyqaneve pėrreth, por qė edhe ato tė bashkėngjiten nė kėtė nismė”, ka thėnė Frashėri.
Koha.net

Ministrisė sė Transportit mund “t’i flenė nė arkė” 6 milionė euro


Ministrisė sė Transportit gjatė vitit 2010 do “t’i flenė” nė arkė rreth 6 milionė euro, nėse dinamika e punimeve nė projektin e autostradės shkon siē e kanė planifikuar drejtuesit e kėsaj ministrie, shkruan Koha Ditore.

Kėtė shumė tė mjeteve Ministria e Ekonomisė dhe e Financave nė buxhetin e vitit 2010 ia ka alokuar Ministrisė sė Transportit pėr t’i kompensuar shpronėsimet qė do tė bėhen nė trasenė e autostradės Vėrmicė - Besi. Por, sivjet drejtuesit e ministrisė sė rrugėve pritet t’i kryejnė punimet vetėm nė segmentin e Prizrenit, pėr tė cilin paratė pėr shpronėsime janė tė siguruara qysh nė buxhetin e vitit 2009 – gjithsej 13 milionė euro.

Nė vitin 2011 pritet tė kryhen punimet nė zonėn Prizren - Arllat e tek mė 2012 planifikohet tė kryhet traseja e mbetur, e cila shkon deri nė Besi tė Komunės sė Prishtinės.

Drejtuesit e Ministrisė sė Transportit ende nuk kanė ide sesi do ta pėrdorin kėtė shumė prej 6 milionė eurosh mė 2010.

“Ndarja e buxhetit bėhet nė bazė tė kėrkesave tė ministrive. Nuk dihet se nė cilin segment do tė pėrdoren kėto mjete”, ka theksuar Adem Grabovci, zv.ministėr i Transportit.

Sipas tij, komisioni pėr shpronėsimet, i cili ėshtė trup i pėrbashkėt i Ministrisė sė Transportit, Financave dhe komunave, tė cilat pėrshkohen nga traseja e autostradės, ende nuk ka bėrė vlerėsimin final tė pronave, tė cilat pritet tė shpronėsohen.

Verifikimi i pronave, sipas Grabovcit, ėshtė kryer vetėm nė segmentin e Prizrenit nga pritet tė nisin punėn buldozerėt e konsorciumit amerikano-turk “Bechtel-Enka”. Ndėrsa 13-milionėshi i ndarė nė vitin 2009, sipas Grabovcit, do tė nisė tė shpenzohet pėr tė bėrė shpronėsimin nė segmentin e Prizrenit, ku edhe do tė punohet nė ndėrtimin e autostradės Vėrmicė - Besi. Grabovci nuk ka bėrė tė ditur nėse kėto mjete prej 6 milionė eurosh do tė pėrdoren si mjete shtesė pėr segmentin e Prizrenit apo edhe sa do tė jetė shuma e mjeteve qė do tė kėrkojė Ministria e Transportit pėr vitet 2011 dhe 2012.

“Nuk dihet se sa do tė jetė kostoja totale pėr shpronėsimet pasi kėtė do ta vlerėsojė komisioni i pėrbashkėt pėr kėtė punė”, ka thėnė Grabovci, duke shtuar se interesimi i ministrisė ėshtė qė tė ecė mirė procesi i ndėrtimit tė projektit tė autostradės dhe krahas saj do tė lėvizin gjėrat edhe pėr sa u pėrket shpronėsimeve.

Nė anėn tjetėr, zyrtarėt e Ministrisė sė Ekonomisė dhe tė Financave nuk e kanė komentuar arsyen pse janė ndarė mjetet prej 6 milionė eurosh edhe pse Ministria e Transportit i ka paratė tė gatshme pėr shpronėsimet qė do tė kryhen gjatė vitit 2010 nė segmentin e Prizrenit.

Ndėrkaq, pėr sa u pėrket pagesave pėr shpronėsime, Ministria e Ekonomisė dhe e Financave ka planifikuar qė pronat tė kompensohen nė bazė tė ēmimit tė tregut dhe pėr kėtė do tė krijohet njė komision i pėrbashkėt ndėrmjet Ministrisė sė Transportit, asaj tė Financave, si dhe tė komunave pėrkatėse nė territorin e tė cilave i bie traseja e autostradės.

Ministria e Financave, pėr tė definuar shumėn e kompensimit, do tė marrė pėr bazė tri kontrata valide nga shitblerjet e fundit qė janė bėrė nė njė zonė kadastrale.

Mė sė shumti prona do tė kompensohen nė segmentin e Prizrenit ku pėr 22,5 kilometra autostradė nė kėtė komunė do tė shpronėsohen 239 hektarė tokė.
Nė atė tė Fushė Kosovės do tė shpronėsohen 4 zona kadastrale me 91 hektarė.

Nė zonėn e Prishtinės planifikohet tė shpronėsohen 9 zona kadastrale me gjithsej 177,9 hektarė. Kurse nė atė tė Obiliqit do tė shpronėsohen 3 zona kadastrale me 17,5 hektarė.

E vetmja pjesė e autostradės, pėr tė cilėn nuk dihet sa hektarė tokė do tė shpronėsohen, ėshtė segmenti Malishevė-Arllat. Kjo pasi traseja e autostradės ishte paraparė t’i binte nga Qafa e Duhles sė Komunės sė Suharekės, por ėshtė ndryshuar pasi konsorciumi “Bechtel-Enka” kishte bėrė njė propozim tė tillė.
Ndėrkaq, nga rreth 100 mijė hektarė tokė, sa planifikohen tė kompensohen nga Buxheti i Kosovės, rreth 400 hektarė janė pronė shoqėrore, ndėrsa mbi 600 hektarė janė nė pronėsi private.

Pėr pronat shoqėrore Qeveria e Kosovės ende nuk ka lidhur ndonjė marrėveshje me Agjencinė Kosovare tė Privatizimit, por ka kėrkuar qė kėto prona pėr interesa nacionale t’i falen Qeverisė.
Koha.net

Llapjani_HH
16-02-10, 18:37
Dėshtimi me targa


Ka dėshtuar prodhimi i targave tė reja me stemėn e Kosovės, pėr shkak tė tenderit. Qytetarėt po presin me javė sėrish pėr targat e vjetra. Por, as tė tilla nuk ka. Procesi i pajisjes me targa ėshtė bllokuar. Tash, MPB-ja thotė se ka filluar furnizimi i qendrave tė regjistrimit me targa tė vjetra, pas disa problemeve teknike.

Qytetarėt qė kanė blerė vetura tė reja, kanė mbetur pa targa. Radhėt e gjata para qendrave tė regjistrimit janė larguar pėrkohėsisht. Tė paktė janė ata njerėz qė marrin targa KS. Ka qytetarė qė presin tash e njė muaj pėr tė marrė njė palė tabela pėr veturė. Ata qė janė mė pak tė durueshėm kanė filluar tė ngasin makinat edhe pa targa.

Krejt ky kaos i ka rrėnjėt nė fund tė vitit 2009. Asokohe ishte ndėrprerė prodhimi i targave KS. Ishte paralajmėruar se do tė dalin targat e reja me stemėn e Republikės sė Kosovės. Por, duket se Ministria e Punėve tė Brendshme u bė pishman. Ajo ka autorizuar pėrsėri kompaninė pėr prodhimin e targave qė tė vazhdojė me targa tė vjetra.

F.S. pothuajse ēdo ditė pune vjen nė Qendrėn e Regjistrimeve nė Prishtinė. Nė 20 ditėt e shkruara ai ka marrė gjithmonė tė njėjtėn pėrgjigje: “Hajde nesėr se sot nuk ka tabela”.

Megjithėkėtė, ai shpreson se deri nė fund tė javės, mė nė fund do t’i ketė targat e veturės. “Deri nė fund tė javės na kanė thėnė qė nuk mund t’i merrni targat”, rrėfen F.S. nga Prishtina, i cili nuk pranon tė flasė me emėr, nga frika se dikush mund t’ia shtyjė deri nė pafundėsi marrjen e targave.

Por, sipas kėshilltarit tė ministrit tė Punėve tė Brendshme, Fisnik Rexhepi, pėr kėtė nuk ka nevojė tė shqetėsohet askush. Sipas tij, periudha kur nuk janė prodhuar targat, ka kaluar. Rexhepi shpjegon se ka pasur vetėm reduktime tė targave, po jo edhe vonesa

“Tė gjitha qendrat e regjistrimit tė automjeteve i kemi furnizuar me sasi tė mjaftueshme me targa, derisa tė fillojmė me targa tė reja”, vlerėson ai.

Sipas tij, kompania qė ka qenė e ngarkuar pėr prodhimin e targave nuk ka pasur mundėsi tė plotėsojė kėrkesat e shumta tė qytetarėve pėr t’u pajisur me targa.

“Tash ėshtė tejkaluar ajo dhe tė gjitha qendrat e regjistrimit tė automjeteve i kemi furnizuar me sasi tė mjaftueshme targash”, shton Rexhepi. Kompania do tė vazhdojė tė prodhojė targa tė vjetra deri nė fund tė kėtij viti, kur pritet tė dalin targat e reja me stemėn e Republikės sė Kosovės.

Megjithėkėtė, ata qė ende nuk kanė pasur fatin tė marrin as targa tė reja, e as tė vjetra, po vazhdojnė t’i ngasin veturat e tyre pa targa, me rrezikun se mund tė dėnohen nga policia. E, policia ėshtė shumė rigoroze. Atyre nuk iu intereson nėse qendrat e regjistrimit kanė apo nuk kanė targa tė mjaftueshme pėr qytetarėt.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Baki Kelani thotė se edhe nė raste tė tilla nuk do tė ketė pėrjashtime. Sipas tij, ligji do tė zbatohet nė tė gjitha rastet. “Nė momentin qė njė qytetar shihet pa targa, ai do tė dėnohet”, paralajmėron Kelani.

Sipas tij, mospajisja me targa tė veturave nuk ėshtė problem i Policisė sė Kosovės. “Ēdo rast konkretisht nė ēdo veturė tė ēdo ngasės, i cili bėn shkelje ligjore dhe nuk iu pėrmbahet rregullave tė trafikut, edhe nė kėtė rast tek automjetet tė cilat nuk posedojnė targa, ėshtė procedura ligjore qė i sanksionon personat qė nuk posedojnė targa”, vlerėson ai.

Gjatė dy viteve tė shkuara, Ministria e Punėve tė Brendshme kishte premtuar se do tė dalin me targa tė reja. Ato me vite ndėrruan formė, ngjyrė dhe stema. Tash ėshtė hera e tretė qė paralajmėrohet njė shtyrje e re. Deri mė sot zyrtarėt e kėsaj ministrie nuk kanė pranuar qė bėhet fjalė pėr probleme politike, por gjithmonė teknike.
Gazeta expres

Llapjani_HH
17-02-10, 18:49
Ylli Pango, Berisha e rikthen ne shtet

http://balkanweb.com/gazetav5/upload/images/1266324910.pjpeg
(Dėrguar mė: 16/02/10)

Mė nė fund, pas gati njė viti, ish ministri i Kulturės, Ylli Pango rikthehet nė njė detyrė tė lartė nė administratėn shtetėrore, madje brenda botės akademike, madje edhe asaj tė fushės shkencore. Pango ėshtė emėruar drejtor i Komitetit tė Shkencave nė ministrinė e Arsimit.
Lajmi bėhet i ditur nga burime zyrtare tė qeverisė, dhe vendimi pėr emėrimin e Pangos ėshtė bėrė pikėrisht me vendim tė Kėshillit tė Ministrave nė datėn 3 shkurt.
Por pėr ēudi, ndryshe nga vendimet e tjera tė qeverisė, ky vendim i emėrimit tė Pangos, nuk ėshtė publikuar nė faqen zyrtare tė qeverisė nė internet.
Pango, menjėherė pas shkarkimit nga detyra e ministrit, u pėrjashtua edhe nga fakulteti i shkencave sociale, ku ai ishte dekan, por e pėrjashtuan edhe nga mėsimdhėnia nė fakultet.
U desh tė kalojė njė vit qė ish-ministri tė kthehej nė administratė. Kėshtu, sipas vendimit, ai ėshtė emėruar direkt nga kryeministri Berisha nė detyrėn e Drejtorit tė Komitetit tė Shkencave nė Ministrinė e Arsimit, duke u marrė kėshtu pothuajse me tė gjitha kurrikulat, madje edhe tė proferorėve dhe pedagogėve tė tjerė.
Gudar Beqiraj, kreu i Akademisė sė Shkencave tha dje pėr “GSH” se nuk dinte gjė pėr kėtė vendim, sepse institutet kanė kohė qė nė vitin 2007, qė nuk janė pjesė mė e kėtij institucioni.
Por, nuk ėshtė e njėjta situatė nė ministrinė e Arsimit. Aty, njerėzit thonė, se emėrimi i Ylli Pangos vėrtet ėshtė bėrė nė datėn 3 shkurt, por qė prej javėsh, edhe pa njė vendim qeverie qė tė kishte hyrė nė fuqi, ai kishte filluar punėn.
Puna e Ylli Pangos, si drejtor i Komitetit tė Shkencave nė Ministrinė e Arsimit, do t’i japė mundėsinė ish-ministrit qė tė ketė tashmė kthimin pothuajse tė tė gjithė punės sė tij pedagogjike, pse jo, edhe rikthimin nė punė nė fakultet.

SKANDALI SEKSUAL

Ish-ministri i Kulturės u pėrfshi 1 vit mė parė nė njė skandal seksual pasi emisioni “Fiks Fare” e shfaqi atė duke i kėrkuar njė vajze qė kėrkonte punė, tė zhvishej nė shtėpinė e tij. Pak minuta pas transmetimit tė pamjeve televizive, kryeministri Berisha e shkarkoi atė nga detyra. Nė mes tė marsit, parlamenti diskutoi dhe miratoi largimin e Pangos nga qeveria. Mė e ashpra nė reagimin e saj ka qenė kryetarja e Parlamentit, Jozefina Topalli. Sipas saj, ish-ministri Pango, tė cilin ajo e cilėsonte vazhdimisht si “zotėria nė fjalė” dhe nuk preferoi t’ia zėrė emrin nė gojė, ka tradhtuar interesat dhe moralin e Partisė Demokratike, tė qeverisė dhe tė shqiptarėve qė e kanė zgjedhur atė. Madje nė cilėsinė e nėnės, ajo tha se ndiente frikė pėr fėmijėt e saj nga tipat si Pango.
Gazeta Shqiptare Online
http://balkanweb.com/index.php?id=73443

Llapjani_HH
18-02-10, 18:15
Mė shumė kontroll ndaj Qeverisė sė Kosovės


Pėrderisa Qeveria gjermane mundohet tė ruajė mirėsjelljen, ish-sekretari i shtetit gjerman pėr Evropėn, Gernot Erler, kritikon Qeverinė e Kosovės. Ai kėrkon mė shumė kontroll ndaj aktiviteteve ekonomike tė qeveritarėve.

Duke e vlerėsuar gjendjen nė Kosovė, dy vjet pas shpalljes sė pavarėsisė – Erler, nė njė intervistė pėr radion Deutsche Welle, ka thėnė se, “pozitiv ėshtė fakti qė nuk ka pasur ndonjė ngjarje dramatike negative”,

Por nė anėn tjetėr, Erler thotė: “Kemi 45 pėr qind papunėsi, numri i investimeve nga jashtė ėshtė shumė i vogėl, kultura e ndėshkimit tė krimit mungon, gjė qė e solli ambasadorin amerikan para disa kohėsh tė fliste pėr rrezikun e njė ‘shteti tė dėshtuar’”.

“Pėr fat tė keq konstatojmė se ka qenė e gabuar pritja se shumė probleme do tė zgjidheshin vetvetiu, pas zgjidhjes sė statusin. Ne duhet tė shikojmė me kujdes, se ēfarė bėn kjo qeveri dhe para sė gjithash, cilat janė aktivitet e saj nė jetėn ekonomike. Kėtu kemi disa shembuj qė na e kanė ulur besimin ndaj Qeverisė dhe na detyrojmė tė ushtrojmė mė shumė kontroll ndaj saj”, ka thėnė Erler.

Erler ka pėrmendur faktin se, “ka shumė gazeta qė shkruajnė pėr aktivitetet ekonomike tė anėtarėve tė Qeverisė, disa prej tė cilave nuk janė brenda kuadrit ligjor”.

“Ajo ēka konstatoj unė ėshtė se shpresat e varura tek EULEX-i ishin shumė mė tė mėdha se sa ėshtė arritur tani dhe se nė disa pjesė tė Kosovės krime tė tilla si dhuna, korrupsioni, mashtrimi, tė cilat nuk ndėshkohen. Kjo ėshtė diēka vendimtare dhe parakusht pėr tė krijuar besimin tek popullsia. Prandaj duhet rritur kontrolli ndaj Qeverisė”, ka thėnė ai.
Telegrafi

(S’)Ka nevojė pėr strategji lobimi


Nė Prishtinė ekzistojnė mendime tė kundėrta nė lidhje me formėn e lobimit pėr njohjen e shtetit tė Kosovės. Autoritetet thonė se s’ka nevojė pėr njė strategji tė fiksuar lobimi, kurse forcat nė opozitė pohojnė tė kundėrtėn.

Lidershipi i Kosovės ka paralajmėruar kėto ditė, nė disa raste, shtimin e njohjeve ndėrkombėtare tė Kosovės pas procesit nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Opozita dhe shoqėria civile i bėjnė thirrje Ministrisė sė Jashtme dhe Qeverisė qė tė hartojė njė strategji pėr mėnyrėn e lobimit menjėherė pas procesit nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, pavarėsisht nėse do tė ketė njė mendim pozitiv, neutral apo edhe nė rastin mė tė keq, negativ pėr pavarėsinė e Kosovės nga kjo instancė ndėrkombėtare e drejtėsisė.

Mirėpo, Albana Beqiri, zėdhėnėse nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme, thotė se nuk ka nevojė pėr njė strategji tė tillė, pasi qė, sipas saj, nuk pritet mė valė njohjesh nė bllok nga njė numėr i shteteve pėrnjėherė, por njohje nga vendet qė kanė vendosur qė ta respektojnė GJND-nė para se tė marrin vendimin pėr tė njohur shtetin mė tė ri.

“Nuk mund tė kemi njė strategji, sepse Ministria e Jashtme pėrditė ndeshet me lobim. Nuk mund tė kemi njė strategji uniforme lobuese pasi qė vendet, tė cilat e kanė pasur interes tė tyre parėsor Kosovėn, tashmė e kanė kryer procesin e njohjes dhe ne, nė asnjė rast nuk mundemi qė edhe vendeve tjera t’ua ofrojmė tė njėjtėn strategji, do ta quaja, uniforme tė lobimit”, thotė Albana Beqiri.

Njė mendim tė kundėrt me zyrtaren e Ministrisė sė Jashtme shpreh Ibrahim Gashi nga Aleanca Kosova e Re.

Sipas Gashit, diplomacia kosovare ka nevojė pėr njė strategji, e cila do tė pėrfshinte nė vete edhe figura vendore e ndėrkombėtare nė shėrbim tė rritjes sė numrit tė njohjeve.

“Nė radhė tė parė duhet tė ketė njė strategji pėr ta rritur numrin e njohjeve. Strategji, e cila nė vete do tė duhej tė pėrmbante angazhimin e gjithė resurseve, potencialit qė ka, edhe vendor edhe ndėrkombėtar,qė do tė mund tė angazhohej nė lobim. Kurse, Ministria e Punėve tė Jashtme do tė duhej tė ishte njė koordinatore qė tė mblidhte tė gjithė ata faktorė relevantė qė mund tė ndikojnė nė rritjen e numrit tė njohjeve”, thekson Gashi.

Deputeti i AKR-sė, Ibrahim Gashi, i sugjeron Ministrisė sė Jashtme tė jetė mė shumė e pranishme edhe nė tryeza e forume tjera rajonale, apo tė karakterit mė tė gjerė ndėrkombėtar, nė mėnyrė qė nė ēdo forum tė dėgjohet edhe zėri i shtetit tė Kosovės.

Ndėrkohė, Ylli Hoxha drejtor ekzekutiv i Klubit pėr Polikė tė Jashtme, thotė se vendimi i GJND-sė do tė jetė njė moment shumė i rėndėsishėm pėr Kosovėn dhe procesin e njohjeve.

Por, Hoxha shprehet skeptik se lidershipi i Kosovės ėshtė i pėrgatitur pėr fazėn pas GJND-sė, pavarėsisht se premton njohje tė reja.

“Dy vitet e kaluara kemi parė se kemi lidership, i cili ėshtė i paaftė t’i zbatojė premtimet e veta, ėshtė i paaftė qė ta pėrmbyllė njė proces ndėrkombėtar i cili ėshtė i domosdoshėm jo vetėm pėr pozicionin tonė ndėrkombėtar por edhe pėr funksionalitetin e brendshėm tė Kosovės. Bukur shpesh ato paralajmėrime tė kėtij lidershipi dalin tė zbehta, pa ndonjė rezultat”, thotė Hoxha.

Opozita dhe shoqėria civile i kanė rekomanduar disa herė Qeverisė qė tė angazhojė personalitete ndėrkombėtare qė kanė ndihmuar nė krijimin e shtetit tė Kosovės, edhe nė procesin e lobimit pėr njohje.

Por, nga Ministria e Jashtme thonė se tashmė ka njė numėr ndėrkombėtarėsh qė lobojnė aktivisht pėr kėtė qėllim, por ata nuk preferojnė qė t’u pėrmenden publikisht emrat.

Nė dyvjetorin e pavarėsisė, Kosova numėron 65 njohje ndėrkombėtare.

Kurse, njė moment i rėndėsishėm pėr shtimin e kėtij numri, sipas zyrtarėve mė tė lartė vendorė, do tė jetė pėrfundimi i procesit nė GJND.
Radio Evropa e Lirė

“Elektrokosmet” dhe “Elektroprivreda Srbije” vjedhin KEK-un


Prishtinė, 18 shkurt - Korporata Energjetike e Kosovės u bėri thirrje qytetarėve tė pjesės veriore tė Mitrovicės tė mos bėjnė asnjė pagesė pėr faturat e pranuara nga kompanitė “Elektrokosmet” dhe “Elektroprivreda Srbije” pasi qė KEK-u ėshtė operatori i vetėm i licensuar i sistemit tė shpėrndarjes dhe furnizimit me energji elektrike pėr tė gjithė territorin e Kosovės.

KEK-u pėrmes njė njoftimi pėr media njoftoi se nė muajt e fundit KEK-u ka mėsuar se dy entitete tė pa licencuara, qė nuk janė kompani tė regjistruara nė Kosovė, pėrkatėsisht “Elektrokosmet” dhe “Elektroprivreda Srbije (EPS)” janė duke operuar ilegalisht nė pjesėn veriore tė Lumit Ibėr.


Sipas KEK-ut, provat e mbledhura tregojnė qartė se “Elektrokosmet” dhe “Elektroprivreda Srbije (EPS)” me mbėshtetjen e “Elektromreža Srbije” janė sė bashku duke kryer aktivitetet e njė operatori tė sistemit tė shpėrndarjes sė energjisė dhe tė furnizuesit tė energjisė pa ndonjė bazė ligjore apo autoritet.

“Sipas kornizės ligjore dhe rregullative tė vendosur nė vitin 2004, KEK-u ėshtė operatori i vetėm i licensuar i sistemit tė shpėrndarjes dhe furnizues publik pėr tė gjithė territorin e Kosovės. Asnjė entitet tjetėr nuk ėshtė licencuar tė kryej ndonjėrin prej kėtyre aktiviteteve”, thuhet nė njoftim.

KEK-u nė pėrputhje me kėtė vlerėsoi se asnjė pagesė nuk duhet tė bėhet nga shfrytėzuesit e energjisė elektrike nė Kosovė te “Elektrokosmet” apo “EPS”, dhe konsumatorėt duhet tė shpėrfillin faturat e pranuara nga kėto entitete.

Sipas KEK-ut, kjo ėshtė njė ēėshtje e “sundimit tė ligjit” dhe presin qė tė gjitha organet pėr zbatimin e ligjit nė Kosovė tė marrin veprimet e duhura pėr tė siguruar mbajtjen e sundimit tė ligjit.
Koha.net

Llapjani_HH
19-02-10, 18:17
Qeveria e dhuron edhe traktorin e dytė pėr serbėt lipjanas


http://www.koha.net/repository/images/19traktori4.jpg


Dushan Jorgiqi, pjesėtar i komunitetit serb nga Lipjani, ėshtė pėrfituesi i dytė i njė traktori tė ri nga ekzekutivi i vendit.

Qeveria e Kosovės, tė premten ka dhuruar edhe traktorin e dytė pėr serbėt e kėsaj komune, pas atij qė kishte dhuruar dy vjet mė parė nė Rubovc, kur pėrfitues kishte qenė Slavisha Slavkoviq.

Pėr dallim prej herės sė parė, tė premten nė dorėzimin e traktorit tė ri nuk ishte prezent kryeministri, Hashim Thaēi, ndėrsa dhuratėn e dorėzoi kėshilltari i kabinetit tė tij pėr komunitete, Sergjan Sentiq. “Falemnderit pėr kėtė traktor, kjo ėshtė njė dhuratė e madhe pėr mua dhe tashti po bindem se Qeveria e Kosovės ėshtė e vėrtetė”, ka thėnė Jorgiq, pasi ka pranuar traktorin e ri.

Traktori pėr kėtė kryefamiljar erdhi pas njė kėrkese qė ai personalisht i kishte bėrė shefit tė Qeverisė, Thaēi, mė 4 nėntor tė viti tė kaluar. Atėkohė, Thaēi bashkė me shefin e Ambasadės sė SHBA-sė nė Kosovė, Christopher Dell, e kishin vizituar familjen Jorgiq, prej nga patėn bėrė thirrje pėr dalje nė votime tė komunitetit serb. Jorgiq, nga ana tjetėr pati premtuar se do tė votojė nė zgjedhje, ndėrsa me kėtė rast pati kėrkuar edhe diēka nga makineria bujqėsore, e qė aludonte nė njė traktor.

“Do ta kesh traktorin”, kishte qenė pėrgjigjja e shkurtė e Thaēit pas kėsaj kėrkese, ndėrsa nė ato momente edhe ishte ngritur dolli me raki shtėpie.

Rakinė “Vinjak”, qė e kishte hapur mė 4 nėntor Thaēi pėr dolli, deri tė premten e kishte ruajtur Dushan Jorgiqi,pėr ta servuar prapė tė njėjtėn, pjesėn e mbetur tė shishes. “Vinjakun” qė e ka hapur kryeministri para 4 muajsh e kam ruajtur me respekt dhe sot po e pimė pėr gėzim”, ka thėnė Jorgiqi.

“Mė mbetet merak pse nuk qėlloi sot kryeministri kėtu qė t’ia them disa fjalė.

Por, dėshiroj qė t’ia pėrcillni porosinė se kėtu po jetojmė pa probleme, ėshtė njė bashkėjetesė e mirė dhe unė e pranoj Thaēin pėr kryeministėr”, ka deklaruar Jorgiq.

Ndėrkohė, Florent Hoxha, nėnkryetar i Lipjanit ka deklaruar me kėtė rast se traktori – dhuratė ėshtė njė realizim i njė premtimi qė ka bėrė kreu i ekzekutivit kosovar.

“Kryeministri e pati premtuar traktorin dhe kjo ėshtė njė dėshmi qė ai premtimet nuk i lė boshe, por i pėrmbush.

Unė siguroj familjen Jorgiq, por edhe tė gjithė qytetarėt e Lipjanit pa dallim, se edhe ne si komunė jemi tė pėrkushtuar qė t’u krijojmė atyre jetė tė rehatshme”, ka thėnė Hoxha.
Koha.net

Padit Gjeneralin


Gjeneral Sylejman Selimin e ka paditur ish-pjesėtari i FSK-sė, Izet Aliu. Ky kapiten pretendon se ėshtė larguar nga puna pa tė drejtė, me vendim tė nėnshkruar nga kreu i kėsaj force. Drejtėsinė thotė do ta kėrkojė deri nė Strasburg. Zyrtarėt e FSK-ė dhe KFOR-i pėrgjegjės bėjnė njėri-tjetrin pėr kėto pėrjashtime

Nėse pjesėtarėt e tjerė tė pėrjashtuar nga Forca e Sigurisė sė Kosovės janė pajtuar tė mos e veshin kurrė uniformėn ushtarake, Izet Aliu nga Dragashi e ka ndarė mendjen tė veprojė ndryshe.

Ai ka angazhuar njė avokat nga Prizreni dhe tė enjten, nė Gjykatėn Komunale nė Prishtinė, ka dorėzuar njė padi ndaj FSK-sė dhe komandantit tė pėrgjithshėm tė saj, Gjeneral Sylejman Selimi.

Padia e Izetit, nė kėtė rast, ka tė bėjė me vendimin e nėnshkruar nga Gjeneral Selimi, pėr largimin e tij nga puna. Ish Kapiten Izeti thjesht kėrkon rikthim nė vendin e punės, ngase pretendon se pėrjashtimi i tij ėshtė bėrė pa asnjė arsye.

Nė fakt, ai beson se pėrjashtimi i tij nga detyra ėshtė bėrė pėr shkak tė raporteve qė ka hartuar nė lidhje me keqpėrdorimet e mėdha qė janė bėrė nė kėtė forcė.

“Janė shitur veturat e TMK-sė pėr hekur dhe kjo ka ndodhur gjatė epopesė sė UCK-sė nė vitin 2009”, thotė Izeti pėr Express.

Pėrveē kėsaj, sipas tij, rasti mė i tmerrshėm qė ka ndodhur nė FSK ėshtė ajo ēfarė kanė bėrė me veturėn e ruajtur si relikt tė luftės, pėr tė cilėn pėr dhjetė vjet janė kujdesur ish Trupat Mbrojtėse tė Kosovės (TMK).

“Vetura tė cilėn dėshmori Tahir Sinani ua kishte marrė forcave serbe, pėr dhjet vjet ka qėndruar nė Zonėn e Dytė Mbrojtėse nė Prizren pėr t’u vendosur nė muze. Por, nė mars 2009, bashkė me tė tjerat, ajo ėshtė shitur pėr hekur”, shpjegon Izeti.

Edhe kėtė rast ai pretendon se e ka paraqitur nė raportet e tij dhe mendon se ky ėshtė edhe njė shkak mė shumė pse e kanė larguar nga FSK-ja.

“Nė gjykatė do tė tregoj emrat e atyre personave, tė gjithėve, ēfarė kanė bėrė e si kanė vjedhur”, deklaron ish Kapiteni i FSK-sė, i bindur se njė ditė gjykata do ta shqyrtojė rastin e tij.

Edhe pse nė vendimin pėr largim nga puna i shkruan qartė se nuk ka tė drejtė ankese, para se tė shkojė nė gjykatė, Izeti ėshtė ankuar nė zyrėn e Avokatit tė Popullit dhe Kėshillin pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut (KMDLNJ).

“E kanė regjistruar rastin, por mė kanė thėnė se fillimisht duhet t’i drejtohem gjykatės. Kėtė e kam bėrė. E nėse kėtu nuk gjej drejtėsi, do tė shkoj deri nė Strasburg”, thotė Izet Aliu. Ai thotė se pėr kėtė ėshtė i vendosur deri nė fund.

“Dua qė drejtėsia tė dalė nė shesh e tė mos luhet me dinjitetin tonė”, shprehet Izet Aliu, duke sqaruar se tėrė veprimi i tij ka vetėm njė qėllim.

“Drejtėsia tė dalė nė shesh sepse e ndiej vetėn se nuk jam fajtor dhe dua tė kthehem nė vendin tim tė punės”, thotė Izet Aliu.

Por, vetė zyrtarė tė Ministrisė sė FSK-sė kanė deklaruar se kjo ēėshtje nuk ėshtė kompetencė e tyre, edhe pse nė fund tė vendimit pėr largim tė Izetit dhe 13 ish pjesėtarėve tė tjerė tė kėsaj force qėndron nėnshkrimi i kreut tė FSK-sė.
“Kjo ėshtė kompetencė e KFOR-it dhe ne nuk dimė asgjė as pėr largim tė kėtyre personave”, ėshtė shprehur ditė mė parė Ibrahim Shala pėr Express.

Por, zyrtarė tė KFOR-it thonė se me kėtė ēėshtje merret vetė FSK-ja duke mos pranuar se kanė gisht nė pėrjashtimin e kėtyre pjesėtarėve, tė cilėve nė vendim u shkruan se rezultatet e verifikimeve tė tė kaluarės sė tyre pėr ta kanė dalė tė jenė negative.

Nė lidhje me kėto largime nga FSK-ja, ka reaguar edhe Behxhet Shala, kryetar i KMDLNJ-sė. Me njė letėr tė hapur drejtuar Gjeneral Selimit, Shala ka deklaruar se vendimi pėr ndėrprerjen e punėsimit, qė u ėshtė dhėnė kėtyre ish pjesėtarėve, ėshtė shumė i paqartė dhe aspak arsyetues. “Nuk i tregoni arsyet e vėrteta pse shkarkohen pjesėtarėt e FSK-sė, apo nuk ju lejohet nga ata qė e bėjnė procedurėn e verifikimit” ta bėni kėtė?!”, ka thėnė Shala.

Sipas tij, meqė verifikimi i aftėsive psikofizike tė kandidatėt bėhet nė fillim dhe ky ėshtė kusht i domosdoshėm pėr rekrutim tė suksesshėm, pse ėshtė e nevojshme qė procedura e verifikimit tė zgjasė mė shumė se njė vit, e pastaj rekrutėt tė hidhen nė rrugė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-02-10, 18:13
Fadil Sulejmanit i ndalohet hyrja nė Universitetin e Tetovės


Themeluesi dhe ish-rektori i Universitetit tė Tetovės, Fadil Sulejmani, bėri tė ditur tė martėn se i ishte ndaluar hyrja nė objektet e Universitetit Shtetėror tė Tetovės nga ana e tė punėsuarve nė sigurimin e objektit.

Ai mė tej shtoi se rojet i kishin thėnė se urdhri pėr ndalesėn e hyrjes sė tij nė USHT kishte ardhur nga rektori aktual, Agron Reka, duke e akuzuar kėtė tė fundit se nuk ka guxim qė vetė ta bėjė kėtė, por pėrmes rojeve.

“Sot kur kam ardhur tė hyj nė ndėrtesėn e Universitetit, rroja mė ka ndaluar qė tė futem brenda duke mė thėnė se kanė urdhėr tė drejtpėrdrejtė prej rektorit Agron Reka. Kjo mė ka habitur mjaft, meqė kėta njerėz nuk kanė zemėr qė kėto punė vet t’i bėjnė, por mundohen nėpėrmjet rojeve, kėtyre djelmoshave, tė cilėt i kanė kėrcėnuar me bukėn e gojės, qė tė mė ndalojnė qė tė futem brenda”, deklaroi ish rektori Sulejmani.

Arsye pėr kėtė, sipas ish rektorit Fadil Sulejmani, ėshtė themelimi i Kėshillit tė pavarur pėr ndryshime jopolitike nė USHT, qė siē shprehet ai, ka pėr qėllim largimin e politikės nga ky institucion i lartė arsimor dhe formimin e organeve tė reja drejtuese tė pavarura nga politika, partitė dhe qeveria.

Themeluesi dhe rektori i parė i Universitetit Shtetėror tė Tetovės, Fadil Sulejmani, shprehet i shqetėsuar nga kjo sjellje e organeve udhėheqėse tė USHT-sė dhe tė njėjtėn e quan mė tė egėr se ajo e pushtetit tė vitit 1995.

“Jam i shqetėsuar sepse atė qė nuk arritėn ta bėjnė forcat speciale policore nė themelimin e UT-sė, e bėjnė sot pėrmes shqiptarėve. Unė atė kohė kam kaluar kordonėt e policisė duke rrezikuar edhe jetėn, ndėrsa sot nuk arrij ti kalojė dy rroje shqiptare”, deklaroi Fadil Sulejmani, i cili mė tej shtoi se shpreh keqardhje pėr kėto veprime ndaj tij.

Rektori aktual i Universitetit Shtetėror tė Tetovės, Agron Reka, nuk komentoi aspak akuzat e Sulejmanit.
Koha.net

Sejdiu mund tė takohet me Tadicin


Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe presidenti i Serbisė, Boris Tadic, ka mundėsi tė takohen nė Slloveni, gjatė muajit mars, nė konferencėn e pėrbashkėt qė do tė mbahet mes krerėve tė Bashkimit Evropian dhe liderėve tė shteteve tė Ballkanit Perėndimor.

Mundėsia e takimit tė presidentit kosovar dhe atij serb ėshtė bėrė e ditur nga shefi i diplomacisė sllovene, Samuel Zhbogar, gjatė takimeve tė tij nė Bruksel.

Sipas tij, Boris Tadic ka premtuar se do tė marrė pjesė nė kėtė takim, ndėrsa nikoqiri, Sllovenia, por edhe zyrtarėt nga Brukseli, synojnė qė aty tė jetė i pranishėm edhe presidenti kosovar, Sejdiu.
Telegrafi

Llapjani_HH
25-02-10, 17:48
http://www.gazetaexpress.com/web/images/gexGallery/25503/cache/fisnik_dobreci_gjyqtari-tahir-rrecaj30-490x320.jpg
Riemėrimet e paligjshme


Tahir Rrecaj, gjyqtar nė Gjykatėn Supreme, e quan tė paligjshėm vendimin e KGJK-sė qė atij dhe disa kolegėve t’iu vazhdohet mandati pa kaluar testet si gjithė tė tjerėt. Procesin e riemėrimeve tė larta nė sistemin e drejtėsisė e cilėson tė mbushur me parregullsi.

Pesė gjyqtarė tė Gjykatės Supreme tė Kosovės nuk kanė qenė fare prezent mė 19 shkurt, nė ceremoninė e dekretimit nga ana e Presidentit tė Republikės.
Ata nuk kanė pasur fare nevojė, ngase mandatin e tyre, pėrmes njė vendimi, ua ka vazhduar Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės (KGJK).

Disa prej tyre janė gjyqtarėt Meleqe Behxheti, Avdi Dinaj, Tahir Rreci dhe njėsoj sikurse kėta, nė atė ceremoni ka munguar edhe prokurori i shtetit, Vesel Jashari.

Nė fakt, kėta janė zyrtarėt tė cilėt nuk kanė pasur fare nevojė tė lodhen as pėr tė kaluar testet e organizuara nga Komisioni i Pavarur Gjyqėsor dhe Prokurorial i Kosovės (KPGJP).

Por me kėtė vendim tė KGJK-sė duket se nuk ka mundur tė pajtohet Tahir Rrecaj, i cili sapo ka kuptuar se ēfarė ka ndodhur, ka dhėnė dorėheqje nga pozita e gjyqtarit tė Gjykatės Supreme.

Sipas tij, mėnyra e zgjedhjes sė kryetarit tė Gjykatės Supreme dhe vazhdimi i mandateve tė disa prej tyre pa hyrė as nė testin e etikės, ka qenė e papranueshme dhe e paligjshme.
Bazuar nė ligj, tė gjithė ėshtė dashur tė hyjnė nė kėtė test, ashtu siē kanė vepruar edhe gjyqtarė dhe prokurorė tė tė gjitha niveleve tė sistemit tė drejtėsisė, edhe pse kjo nga shumė gjyqtarė ėshtė parė si gjė banale.

Pas tridhjetė vjet pėrvojė pune, atyre u ėshtė dashur t’iu pėrgjigjen pyetjeve pėr etikėn profesionale dhe personale, duke bėrė qė shumė nga ta tė mos arrijnė ta kalojnė.

Por Tahir Rrecaj, edhe pse i ėshtė vazhduar mandati si gjyqtar nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės, nuk ka pranuar tė punojė nė kėtė mėnyrė, kur tėrė kolegėt e tij ėshtė dashur tė kalojnė nė shumė teste.

Rrecaj tė mėrkurėn nuk ka dashur tė japė asnjė sqarim shtesė, duke deklaruar se krejt ēfarė ka pasur tė thotė, u ėshtė shpėrndarė medieve pėrmes njė deklarate.

Kjo letėr e shpėrndarė nga Rrecaj, bėn pėrgjegjės, pėrveē tė tjerėve, edhe kreun e shtetit, Fatmir Sejdiun, pėr tė cilin thotė se ka dekretuar zyrtarė tė drejtėsisė qė kanė kaluar nė njė proces me plotė parregullsi edhe ligjore.

Nė kėtė deklaratė, ai ka sqaruar se ka konkurruar si tė gjithė tė tjerėt pėr dy pozita, edhe pse ajo pėr kryetar tė Gjykatės Supreme tė Kosovės, ka qenė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e vendit.

Sipas tij, kryetarin e Gjykatės Supreme tė Kosovės e emėron dhe e shkarkon Presidenti, e ai duhet tė jetė njėri nga anėtarėt e Gjykatės dhe i cili ka mandat shtatėvjeēar.

Duke pėrmendur edhe ligjet dhe nenet pėrkatėse, Rrecaj ka deklaruar se nuk ka dashur tė punojė si gjyqtar nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės duke u bazuar edhe pėr njė arsye tjetėr.

Rrecaj sqaron se duke u bazuar nė ligj, tė gjithė pa pėrjashtim, ėshtė dashur tė hyjnė nė testin e etikės, edhe pse njė provim i tillė nuk do tė thotė se me pėrgjigje tė mėsuara pėrmendėsh, gjyqtari apo prokurori ka etikė profesionale apo personale.

“Pastaj, mund tė gjendesh nė ndonjė situatė kur ndonjė palė, me qėllim apo pa tė do tė thotė se nuk mund ta gjykosh kur nuk e ke tė kaluar as provimin etikės”, ka sqaruar ndėr tė tjera nė letrėn e tij, Tahir Rrecaj, tash ish-gjyqtar nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės.

Derisa Rrecaj duket se ėshtė i qetėsuar me vendimin e tij, ky proces i mbajtur jashtėzakonisht sekret nga KPGJP, duket se ka nisur tė shkaktojė tensione.

Burime tė Expressit brenda Gjykatės Supreme tregojnė se tetė tė dekretuarit e tjerė ndjehen tė fyer me tėrė ato procedura qė ėshtė dashur t’i ndjekin pėr tė mbėrritur aty, ndėrkohė qė gjyqtarėt e tjerė, thjesht kanė shikuar.

“Kur ėshtė kuptuar se jo tė gjithė gjyqtarėt nė Gjykatėn Supreme kanė qenė tė trajtuar njėsoj nga KPGJP-ja dhe Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės, atėherė situata ėshtė tensionuar”, thotė ky burim pėr Express.

Pėrveē Gjykatės Supreme, as nė Prokurorinė e Shtetit, situata nuk ėshtė mė mirė.

Sherri aty ka plasur edhe pėr faktin kur ėshtė parė se kush ėshtė emėruar si prokuror.

Sipas kėtij zyrtari, kur ėshtė parė se prokurorė janė edhe tė atillė qė kanė shėrbyer deri nė vitin 1999 ose qė kanė marrė pjesė nė tubimin e Milosevicit nė Gazimestan, nė vitin 1989, atėherė ka nisur tė tensionohet situata.

“Aty janė vendosur edhe prokurorė qė kurrė nuk kanė punuar nė kėtė punė, por vetėm si bashkėpunėtorė”, thotė ky burim i gazetės.

Derisa tė mėrkurėn ka qenė e pamundur tė kontaktohet Lirie Osmani, kryetare e KGJK-sė, njė ditė mė herėt, nė deklarimin pėr media, ka pranuar se ekzistojnė tensionet ndėrmjet kėtij kėshilli dhe KPGJP-sė tė drejtuar nga ndėrkombėtarėt.
Gazeta expres

Llapjani_HH
27-02-10, 18:08
EULEX-i pėrgatit akuza tė reja pėr krimet e luftės, kėrkon shpėrbėrjen e strukturave paralele


Pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtar nė Kosovė Pieter Feith ka hedhur poshtė akuzat se ka standarde tė dyfishta ndaj krimeve nė Kosovė.

“Kjo nuk ėshtė e vėrtetė, pyetni Ive de Kermabonin sa njerėz do t’i akuzojė EULEX-i pėr krime tė luftės nė njė ė ardhme tė afėrt.

Kjo do tė jetė njė ndėrmarrje e madhe", ka thėnė Feith, duke shtuar se dėshiron tė shohė “tė pėrgjigjen pėr veprimet e kėqija madje sa mė parė edhe kriminelėt nga UĒK-ja”.

Feith ka thėnė se ėshtė i bindur se tė gjithėve qė kanė bėrė krime ndaj serbėve pas ardhjes sė KFOR-it do tė gjykohen para gjykatave kosovare.

“Askush nuk ėshtė mbi ligjin dhe kėtė ia pėrsėris autoriteteve ēdo ditė. Do tė dėshiroja tė shoh, e jam i sigurt se edhe Iv de Kermabon e dėshiron tė njėjtėn. Kjo ėshtė e vėshtirė, nevojitet shumė kohė pėr hetime dhe ngritje tė akuzės. Tė jem i sinqertė, nė shoqėrinė shqiptare, e cila ėshtė mjaft e mistershme, ėshtė e vėshtirė tė gjenden dėshmitarėt, ka thėnė ai.

Pėrfaqėsuesi ndėrkombėtar tha se integrimi i veriut tė Kosovė nė institucione nėn kontrollin e Prishtinės do ta varet nga ajo se a e pranojnė kėtė serbėt e Kosovės apo jo. Nė njė intervistė dhėnė RTS-sė, Feith shtoi se plani (strategjia pėr veriun) nuk e ka mbėshtetjen formale tė Brukselit dhe hodhi poshtė akuzat se me zbatimin e tij rrezikohet stabiliteti i rajonit.

Qėllimi ėshtė tė depėrtojmė deri te qytetarėt, tė pėrpiqemi tė gjejmė njerėz tė cilėt do tė jenė pėrfaqėsues tė popullit nga veriu, dhe tė kuptojmė se ēka ata nė tė vėrtetė dėshirojnė. Pėr kėtė ėshtė i nevojshėm njė debat publik, pasi deri tash nuk ėshtė dėgjuar zėri i popullit, por vetėm i kujdestarėve tė dyshimtė”, tha ai duke menduar nė Milan Ivanoviqin dhe Marko Jakshiqin. “Unė dua qė populli nė pjesėn veriore tė shprehet pėr ardhmėrinė e vet, dhe kjo ėshtė e tėra”. .

"Ėshtė e vėrtetė se edhe presidenti Tadiq ka folur pėr planin, por unė edhe mė tutje shpresoj se ai do tė pajtohet se ėshtė e domosdoshme qė me disa probleme e gjėra nė veriun e Kosovės tė ballafaqohemi pėrfundimisht, sidomos me ato probleme qė ekzistojnė tash e 10 vjet”.

Feithi theksoi se status quoja nuk ėshtė e qėndrueshme, se sundimi i ligjit duhet tė vendoset, se duhet tė ekzistojė bashkėpunimi mė i madh i tė gjitha palėve me EULEX-in, dhe se gjykata nė veriun e Mitrovicės duhet sėrish tė punojė.

"Duam qė sėrish tė punojnė doganat. Kėto janė kėrkesa pėr tė cilat mendoj se janė fare tė matura dhe se i mbėshtesin tė gjitha anėtaret e BE-sė”.
Nė kėtė intervistė, pėrfaqėsuesi special i BE-sė organet e pushtetit serb nė veriun e Mitrovicės i ka quajtur paralele dhe ka kėrkuar shpėrbėrjen e tyre.
Feith tha se ėshtė e pamundur tė pėrmirėsohet qeverisja me vendin nėse ekzistojnė strukturat paralele dhe ku komunitetet nuk jetojnė nė mėnyrėn si do tė duhej.

"Andaj unė i shpėrbėj strukturat paralele, por dėshiroj qė ato t’i zėvendėsojnė lidhjet e qarta dhe tė besueshme me Beogradin”, shoti ai.
Sipas Feithit, edhe Serbia edhe Kosova kanė perspektivė evropiane.
Koha.net

Serbia, nė veri, vėzhgon edhe KFOR-in amerikan


“Koha Ditore” ka mėsuar se nė njė takim tė mbajtur tė martėn, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, krerėt e MPB-sė sė Serbisė pėr veriun e Kosovės u kanė dhėnė njė varg urdhrash komandantėve serbė tė Policisė sė Kosovės, pėrfshirė ato pėr vėzhgimin dhe pėrcjelljen e KFOR-it amerikan, monitorimin e aktiviteteve tė ekipit pėrgatitor pėr komunėn e re tė Mitrovicės veriore, mosbindjen ndaj zinxhirit komandues me seli nė Prishtinė, si dhe shmangien nga pėrdorimi zyrtar i shenjave tė Republikės sė Kosovės. Gjerėsisht nė numrin e sotėm tė gazetės.
Koha.net

Serbia shet pronėn e Kosovės, zyrtarėt vendorė nuk dinė asgjė


Kush ėshtė pronar i objektit tė OSBE-sė?

Objektit tė njohur nga qytetarėt si ndėrtesa e OSBE-sė, mė parė Banka Lubjanės e shfrytėzuar nga OSBE-ja qė nga paslufta, nuk i dihet akoma zyrtarisht titullari i pronėsisė. Qė nga paslufta pronarėt “legjitimė” ish-banka e Lubjanės (Banka Kreditore) si dhe OPPB Investmetali Prishtinė, Marketingu, Inzhnjeringu dhe Banka Interne janė ankuar nė tė gjitha institucionet pėrkatėse vendėse e ndėrkombėtare (gjykata, AKM, AKP, Avokati i Popullit, OSBE Kosovė e Vjenė e etj) pėr lirimin e objektit tė tyre dhe pagesėn e qirasė pėr shfrytėzim, por asnjėherė kėrkesat nuk janė marr parasysh. Nė ndėrkohė Institucionet e Kosovės nuk janė marr me zgjedhjen e statusit tė kėtij objekti, ndėrsa OSBE-ja ka vazhduar me shfrytėzimin e objektit mbi pesė mijė metra nė katrorė. Disa burime tona thonė se OSBE-ja i ka paguar edhe qira edhe njė kohė pas lufte Serbisė, por zyrtarėt e OSBE-sė e mohojnė kėtė.

(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė numrin e nesėrm tė gazetės, “Bota sot”)
Bota Sot

EULEX-i do tė dėshtojė! Nuk mund ta bėjė politikėn e jashtme tė Kosovės


Ekspertė dhe analistė nuk i japin asnjė tė drejtė EULEX-it qė ta bėjė politikėn e jashtme tė Kosovės dhe aq mė pak, qė tė vendos vetė pėr ēėshtje tė ndjeshme si veriu apo drejtėsia.

Ēėshtja e protokolleve apo marrėveshjeve me Serbinė po rihapet sėrish. Sė shpejti do tė shkojė nė Beograd kreu i EULEX-it tė diskutojė me zyrtarėt serb. Edhe pse nuk ėshtė qartėsuar shumė kjo vizitė, tė paktėn zyrtarėt e EULEX-it, kanė deklaruar se nė top agjendė do tė jetė, ēėshtja e drejtėsisė.

Mundėsinė e nėnshkrimit tė njė protokolli pėr drejtėsinė e ka mohuar nė vazhdimėsi Ministria e Drejtėsisė, por tė premten nuk kanė pranuar tė flasin se pėr se do tė ndodhet nė Beograd Iv de Kermabo.

Misioni i EULEX-it, i deklaruar si neutral ndaj statusit, pėrkatėsisht pavarėsisė sė Kosovės, po vazhdon ta trazojė dhe ta vė nė mėdyshje ekzistencėn e shtetit dhe tė pavarėsisė sė vendit...

(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė numrin e nesėrm tė gazetės, “Bota sot”)
Bota Sot

Llapjani_HH
28-02-10, 17:57
Dell: Manastiri i Graēanicės "dėshmi e gjallė e pranisė sė Serbisė nė tokėn e Kosovės"


Ambasadori amerikan nė Prishtinė, Christopher Dell, dhe zėvendėsndihmėssekretari i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Stewart Jones, e kanė vizituar tė premten Manastirin e Graēanicės dhe kanė premtuar vazhdimin dhe intensifikimin e pėrpjekjeve qė UNESKO-ja pėrsėri tė angazhohet nė renovimin e manastireve, nė mėnyrė edhe mė tė fuqishme.

"E kemi vizituar manastirin, sepse ėshtė dėshmi e gjallė e pranisė sė Serbisė nė tokėn e Kosovės.

Natyrisht, jemi thellėsisht tė pėrkushtuar nė mbrojtjen e manastireve tė kėtilla, tė religjionit dhe tė kulturės. Kolegu im ka ardhur nga Washingtoni qė t'i vizitojė kėto vende", ka thėnė Dell.

Me rastin e takimit nė manastir me ministrin pėr religjion nė Qeverinė e Serbisė, Bogoljub Shijakoviq, ambasadori amerikan nė Prishtinė ka thėnė pėr "Zėrin e Amerikės" se kjo ėshtė "rastėsi absolute".

"Nuk e kemi ditur se ėshtė kėtu, derisa jemi takuar", ka thėnė Dell.
Zėvendėsndihmėsi i sekretarit amerikan tė shtetit, Stewart Jones, ka biseduar nė Prishtinė edhe me zyrtarėt mė tė lartė tė Kosovės, megjithatė shumica e mediave qė raportojnė nė gjuhėn serbe nuk kanė qenė tė njoftuara pėr vizitėn e zyrtarit amerikan nė Kosovė, ka konstatuar "Zėri i Amerikės".
Koha.net
Presidenti negociator


Presidenti Fatmir Sejdiu sėrish e ka shkrirė postin e tij tė ngrirė si kryetar i LDK’sė. Ai ka zhvilluar katėr herė takime me Teuta Sahatqinė pėr shkrirjen e ORA’s nė LDK. Po ashtu, Sejdiu akuzohet nga LDD’ja se ka bėrė pėrpjekje pėr ‘trafikimin’ e deputetėve dardanė dhe aktivistėve tjerė tė LDD’sė.

Presidenti Fatmir Sejdiu, tė cilit Kushtetuta ia ndalon tė ushtrojė poste tjera, herė pas here po e shkrinė postin e ngrirė tė kryetarit tė LDK’sė dhe po merret me ēėshtje tė partisė sė tij.

Kreu i shtetit ka zhvilluar disa takime me liderė tė partive, deputetė dhe aktivistė partiak, pėr t’i bindur ata qė tė aderojnė nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės.
Disa ditė pas shkrirjes sė Partisė ORA nė LDK, zyrtarė tė partisė sė shuar tashmė konfirmojnė negociatat mes Fatmir Sejdiut dhe Teuta Sahatqisė, ish- kryetare e ORA’s.
Nazim Jashari, ish deputet i Partisė ORA ka deklaruar se Sahatqija ėshtė takuar katėr herė me Sejdiun pėr tė negociuar kushtet e shkrirjes sė ORA’s nė LDK.
Sipas Jasharit, mbajtjen e kėtyre takimeve Sahatqija i ka konfirmuar nė mbledhjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė ORA’s.

“Sipas atyre qė ka deklaruar Sahatqija nė Kėshillin e Pėrgjithshėm tė ORA’s ajo ėshtė takuar katėr herė me presidentin Fatmir Sejdiu sė bashku edhe me Isa Mustafėn pėr tė negociuar shkrirjen e ORA’s nė LDK”, tha Jashari pėr Express.

Pėrveē kėtij rasti, edhe zyrtarė tė Lidhjes Demokratike tė Dardanisė deklarojnė se presidenti Sejdiu ka kontaktuar deputetė dhe zyrtarė tjerė tė kėsaj partie pėr t’i joshur ata tė kalojnė nė LDK.

“Presidenti Sejdiu ėshtė shkelėsi i parė dhe mė i madh i Kushtetutės. Krejt ai tregimi i vjetėr qė ka qenė pėr ngrirje e shkrirje tė postit tė tij, ka qenė manipulim i opinionit. Ai po shihet se vazhdimisht vazhdon ta shkel Kushtetutėn duke bėrė negociata pėr LDK’nė”, tha tė shtunėn pėr Express Lulzim Zeneli, sekretar i pėrgjithshėm i LDD’sė.

Ai tha se partia e tij e ka denoncuar edhe mė herėt Presidentin kur bėnte takime nė Presidencė me deputetė dhe aktivistė tė LDD’sė pėr t’i joshur tė kalojnė nė LDD.

“Veprimet e tij janė skandaloze. Zyra e Presidentit tė vendit shndėrrohet nė zyrė ku trafikohen njerėzit prej njė subjekti nė subjekt tjetėr. Apo nė atė zyrė shantazhohen njerėzit dhe bėhen pazare politike”.

Sipas Zenelit, realiteti nė Kosovė tregon se jo qė nuk respektohet asnjė normė etike kushtetuese por mungon edhe morali politik i institucioneve tė vendit.
“Nė kėtė drejtim shoqėria kosovare duket se ėshtė e pafuqishme pėr ta ndryshuar kėtė kurs qė ėshtė aktualisht”, tha Zeneli pėr.

Por, zėdhėnėsi i Presidencės Xhavit Beqiri mohon se Presidenti nė kabinetin e tij pret lider tė partive pėr tė biseduar pėr koalicione dhe pėrforcim tė LDK’sė.
Sipas tij, Sejdiu tė gjithė i takon si President i Kosovės, e jo si kryetar partie.

“Pėrfaqėsuesit e AAK’sė qė ishin tash sė fundi, kanė bėrė kėrkesė pėr takim dhe presidenti i ka takuar si President i vendit. Pėr tė gjitha temat qė ngritėn pėr subjekte politike, Presidenti i orienton nė Kryesinė e LDK’sė. Edhe kėrkesa e Haradinajt ka qenė e qartėsuar se dėshiron tė takohet me Presidentin e Republikės”.

Por, presidenti Sejdiu ditėve ka negociuar jashtė funksionit shtetėror me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė Partisė ORA.

Zėdhėnėsi Beqiri nuk e konfirmon as kėtė duke thėnė se negociatat pėr koalicione i bėjnė anėtarėt e Kryesisė e pastaj ata e informojnė Presidentin.
“Nuk dua t’i komentojė deklaratat e atyre qė kanė thėnė se kanė biseduar me presidentin pėr koalicione. Por mund tė them se presidenti i takon pėrfaqėsuesit politik nė kuadėr tė pėrgjegjėsive tė veta shtetėrore. Unė nuk po e pėrjashtoj mundėsinė qė tek presidenti drejtohen letra politike pėr koalicione tė ndryshme, sepse ato tashmė dihet se diskutohen nė LDK jo, nė Presidencė”, tha Beqiri.

Presidenti Sejdiu ka pėrvojė tė gjatė nė negociata. Gjatė bisedimeve pėr zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės ai ka qenė shef i Ekipit tė Unitetit.
Gazeta expres

Pazari politik


Shkrirja e ORA’s nė LDK ėshtė ambicie e Teuta Sahatqisė dhe Gazmend Muhaxhirit. Nuk i pėrjashtoj edhe pazaret tjera. Veton Surroi ka sugjeruar afrimin me AAK’nė. Negociator i LDK’sė ka qenė Isa Mustafa, por ėshtė pėrfshirė edhe Fatmir Sejdiu. Pėrmes Sahatqisė synohet edhe mėnjanimi i Melihate Tėrmkollit nga kreu i Forumit tė Gruas. Ish-deputeti i ORA’s, Nazim Jashari, flet pėr Express

Ish-Deputeti i Partisė Reformiste Ora, Nazim Jashari, ėshtė i dėshpėruar qė partia e tij u shua pa u pėrfillur as kriteret demokratike nga dy bashkėpartiakėt e tij, kryetarja Teuta Sahatqija dhe nėnkryetari Gazmend Muhaxhiri, tė cilėt, sipas tij, e bėnė kėtė pėr tė realizuar ambiciet e tyre ndoshta jo krejtėsisht politike.
“Ma mirė tė kishte vdekur vetė, se me vra me dorėn tonė”, shprehet Jashari, i cili ka qenė edhe sekretar i ORA’s.

Javėn e kaluar, partia e themeluar nga Veton Surroi ėshtė shkrirė nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės pas dėshtimit tė dytė nė zgjedhje. Projekti Ora ka filluar me ambicie tė mėdha nė vitin 2004, kur arriti tė marrė 43 mijė vota dhe tė futet nė Parlament me shtatė deputetė. Tatėpjeta filloi nė zgjedhjet e radhės nacionale, mė 2007, kur dėshtoi tė kalojė pragun zgjedhor, sepse tuboi 20 mijė vota mė pak se tri vjet mė herėt.

Kulmi i mossuksesit ishin zgjedhjet e fundit lokale. Nėn drejtimin e Teuta Sahatqisė, ORA humbi edhe 13 mijė votues tjerė.

Kėtu nisė koketimi i Sahatqisė dhe Muhaxherit me pėrfaqėsues tė partive tjera, megjithėse edhe me herėt ka pasur ide pėr ndryshime.
Tri parti ju turrėn Orės. LDK, AAK por edhe PSD’ja e Agim Ēekut.

Nazim Jashari beson se vendimi pėr shkrirje nė LDK ėshtė marrė para mbajtjes sė zgjedhjeve lokale nė nėntor tė vitit tė kaluar, sepse dėshtimi nė zgjedhje, sipas tij, ka qenė i parashikuar pėr shkak tė mungesės sė energjisė, reformave, etj, nė ORA. “Pėr kėtė arsye AAK kurrė nuk ka qenė opsion”, thotė Jashari.
Sipas tij, jo vetėm Sahatqija, por edhe Gazmend Muhaxhiri ka qenė promotor i procesit tė lėvizjes sė ORA’s drejt LDK’sė, pavarėsisht se ai ka deklaruar se ka qenė i interesuar pėr shkrirje nė njė subjekt tjetėr politik. “Ka qenė jetėsisht i angazhuar pėr bashkėngjitje me LDK’nė”.
Jashari jep versionin e vet se pėrse ata u pėrcaktuan pėr LDK’nė e jo pėr AAK’nė.

“Qė tė dy kanė qenė me origjinė nga LDK-ja ose sė paku votues tė LDK’sė nėse nuk kanė qenė tė strukturuar”.

Nė partinė e re, pėr Sahatqinė parashikohet njė karrige nė kryesinė e LDK’sė, kurse pėr Muhaxhirin, posti i kryetarit tė degės sė LDK’sė nė Pejė. “Nuk i pėrjashtoj edhe pazaret tjera. Ka spekulime edhe pėr poste ambasadorėsh’, thotė ai.

Jashari tregon se negociatori kryesor nė emėr tė LDK’sė gjatė tėrė kohės ka qenė Isa Mustafa, kryetar i Prishtinės. Por, ai thotė se nė katėr raste, nė negociata me Teuta Sahatqinė ėshtė pėrfshirė edhe presidenti Fatmir Sejdiu.

“Kanė qenė tė motivuar shumė nga LDK sepse Partisė sė Sejdiut i ėshtė nevojitur shumė mesazhi qė do tė dėrgonte bashkimi me ORA’n pėr t’u prezantuar nė opinion si njė parti atraktive”, ka thėnė Jashari.

Ai mendon se ata qė kanė ofruar Sahatqinė nė LDK synojnė edhe mėnjanimin e Melihate Tėrmkollit nga posti i kryetares sė Forumit tė Gruas sė LDK’sė
Jashari vlerėson se pavarėsisht marrėveshjes, elektorati i ORA’s nuk kalon me automatizėm nė LDK. “Edhe LDK ka qenė opsion pėr votuesit, por ata e kanė votuar ORA’n”.

Edhe AAK’ja ka bėrė ēmos tė shtie nė dorė ORA’nė. Njė zyrtar i Aleancės ka thėnė pėr Express se nė negociata kanė qenė tė angazhuar kryetari Ramush Haradinaj dhe nėnkryetari Blerim Shala.

Opsioni qė ORA tė bashkohet me AAK’nė, thotė Jashari, ėshtė pėrkrahur nga Veton Surroi, por nuk ėshtė marrė seriozisht nga Sahatqija dhe Muhaxhiri. “Surroi deri nė momentin e fundit ka qenė ithtar i afrimit me AAK’nė”, thotė ai.
Kur u bė e qartė tendenca qė ORA po shkon drejt LDK’sė, Nazim Jashari thotė se AAK rriti pazarin duke i ofruar Sahatqisė edhe postin e nėnkryetares, por gjithēka ishte e kotė.

Ish-deputeti Jashari nuk ėshtė i sigurt nėse Surroi, nė fund, ia dha bekimin ORA’s qė megjithatė tė shkrihet nė LDK. “Nuk e di nėse nė kėtė projeksionin mė tė ri a ėshtė llogaritur edhe Vetoni. Mbetet tė shihet se ēfarė do tė sjellė e ardhmja. Megjithėse unė dyshoj shumė”.
Megjithėse i mbetur pa parti, Nazim Jashari thotė se nuk do tė largohet nga politike.
Gazeta expres

Llapjani_HH
08-03-10, 19:48
Raportet KFOR-FSK, tė paqarta


Ministria e Forcės sė Sigurisė sė Kosovės bėn tė ditur se mosmarrėveshja me KFOR-in, nė lidhje me pjesėmarrjen e Gardės sė FSK-sė nė ma