PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : 1 2 3 [4] 5 6 7 8

Guri i madh
14-05-10, 17:14
http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport34.jpg



http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport32.jpg (http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport34.jpg)
http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport22.jpg (http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport24.jpg)
http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport12.jpg (http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroport14.jpg)
http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroporti02.jpg (http://www.kohaditore.com/repository/images/14aeroporti04.jpg)
Prishtinė, 14 maj - Qeveria e Republikės sė Kosovės jep kontratėn 20 vjeēare tė koncesionit pėr operim dhe zgjerim tė aeroportit tė vetėm komercial tė vendit konsorciumit “Limak Aeroprot de Lyon”, i pėrbėrė nga operatori francez te aeroporteve “Aerport de Lyon” dhe kompanisė ndėrtuese turke “Limak Construction”.
Pėrzgjedhja ėshtė bėrė e ditur gjatė njė ceremonie publike tė transmetuar nė televizion, nė tė cilėn ėshtė bėrė hapja e propozimeve tė dorėzuara nga ofertuesit e para-kualifikuar.

“Limak-Aerport de Lyon” i ėshtė dhėnė kontrata pėr arsye se i ka ofruar Qeverisė sė Kosovės njė mesatare prej 39.42% % tė tė hyrave bruto, nė kėmbim tė tė drejtave tė koncesionit. IC Frapport Havamanli ICTAS, ofertuesi qė ka zėnė vendin e dytė, ka propozuar njė mesatare prej 30.37% tė tė hyrave bruto.
Nga “Limak Holding” dhe “Aeroprot de Lyon” do tė kėrkohet tė modernizojė dhe tė zgjerojė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės, duke investuar mbi 100 milionė euro nė infrastrukturėn e re, duke pėrfshirė kėtu ndėrtimin e objektit tė terminalit tė ri. Nga koncesionari i ardhshėm do tė kėrkohet gjithashtu tė operojė me Aeroportin me oferta tė zgjeruara tė shėrbimeve dhe me nivele tė rritura tė cilėsisė. Republika e Kosovės do tė ruajė 100% pronėsinė mbi asetet e Aeroportit.
Kjo ėshtė pėrpjekja e parė e suksesshme e Kosovės, pėr tėrheqjen e investimeve strategjike afatgjata nė infrastrukturė dhe shėrbime publike, dhe procesi ėshtė lajmėruar publikisht, si njė arritje e madhe dhe si njė votė besimi pėr qeverinė e vendit dhe pėr sistemin ligjor. Ėshtė konsideruar gjithashtu si njė konfirmim kyē i pėrpjekjeve tė vendit drejt krijimit tė njė programi shumė-sektorial tė partneriteteve publike-private.
Procesi i prokurimit, qė ka mundėsuar dhėnien e kėsaj kontrate ėshtė lėvduar si brenda vendit ashtu edhe ndėrkombėtarisht pėr transparencėn e tij dhe pėr menaxhimin profesional. Projekti ėshtė menaxhuar nga Komiteti Drejtues Ndėr-ministror i Projektit, i pėrbėrė nga gjashtė ministra tė qeverisė.
Procesi ėshtė ndėrmarrė me asistencėn strategjike tė Agjencisė sė SHBA pėr Zhvillim Ndėrkombėtar dhe tė partnerit implementues tė saj, Deloitte Consulting, LLP. NACO (Netherlands Airport Consultants), Innova Aviation Consulting dhe firma juridike White and Case nga SHBA kanė shėrbyer si kėshilltarė tė transaksionit.
Pėr tė shtuar transparencėn nė maksimum, ēmimet e propozuara janė mbajtur nė njė kasafortė me ēelės tė dyfishtė nė Ministrinė pėr Ekonomi e Financa, qė nga dorėzimi i ofertave mė 28 prill, ku njė nga ēelėsat ėshtė mbajtur jashtė Kosovės nga Kėshilltari i Transaksionit.

Ofertat janė hapur dhe ēmimet janė lexuar me zė nėn pamjen e plotė tė publikut dhe tė shtypit, duke eliminuar kėshtu ēfarėdo mundėsie tė korrupsionit.

Kryeministri Hashim Thaēi, lavdėroi procesin pėr transparencėn e tij, duke theksuar se “Qeveria e Kosovės ėshtė e palėkundur nė pėrkushtimin e saj pėr tėrheqjen e investimeve private me anė tė procedurave tė hapura dhe konkurruese”.

Fatmir Limaj, ministėr i Transportit dhe Komunikacionit dhe kryesues i Komitetit Drejtues Ndėrministror tė projektit deklaroi qė “ Tė gjitha vendimet nė lidhje me procesin e dhėnies sė kontratės janė marrė nga njė komitet vlerėsues i pavarur i pėrbėrė nga ekspertė ndėrkombėtarė ligjor, financiar dhe teknik, si dhe nga zyrtarėt vendorė nga ministritė e ndryshme”. Ai u kujtoi gjithashtu shikuesve qė ofertuesit e pasuksesshėm kanė tė drejtė ankese ndaj vendimit tė komitetit vlerėsues.
Ofertat janė dorėzuar me njė kopje me iniciale tė kontratės sė PPP-sė, duke eliminuar kėshtu mundėsinė e negociatave pas dhėnies sė kontratės. Para marrjes pėrsipėr tė operacioneve tė ANP-sė, si Qeveria ashtu edhe “Limak Aerport de Lyon” do tė duhet ti pėrmbushin njė numėr kėrkesash ligjore dhe teknike, pėrfshirė kėtu bartjen e punonjėsve ekzistues tė ANP-sė tek operatori i ri. Kjo pritet tė zgjasė tė paktėn gjashtė muaj.
Pėrveē njė komponentė jetike e infrastrukturės sė transportit nė Kosovė, Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės ėshtė njė nga aeroportet mė tė ngarkuara me punė nė Ballkan, duke u shėrbyer mbi 1.2 milion pasagjerėve vitin e kaluar. Nė vitet e fundit, Aeroporti ka shėnuar shkallė tė rritjes mbi
mesataren nė trafikun e pasagjerėve, por kapacitetet e Aeroportit nuk po rriten mjaft shpejt pėr t’i pėrmbushur kėto nevoja. Si rezultat, aeroporti nuk ėshtė duke ofruar nivel adekuat tė shėrbimeve apo duke rritur nė maksimum fitimet e tij.

Oqeani
21-05-10, 17:02
Kryeprokurori i EULEX-it, Johannes van Vresweejk, ka thėnė se shumė shpejt do tė arrestohet dikush nė lidhje me rastin Limaj


Tre persona tė dyshuar nė “Rastin Limaj



Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=496&height=250&width=300)


Kryeprokurori i EULEX-it, Johannes van Vresweejk, ka thėnė se shumė shpejt do tė arrestohet dikush nė lidhje me rastin Limaj.

Nė njė intervistė dhėnė televizionit Klan Kosova, ai ka thėnė se tre veta janė tė dyshuarit kryesorė nė rastin Limaj. “Tani pėr tani janė tre.

Dhe do tė arrestojmė dikė”, ka thėnė ai. Kryeprokurori i EULEX-it ka paralajmėruar po ashtu se pėrveē rastit Limaj, ka kompletuar edhe 19 raste tė tjera pėr korrupsion.
Ai edhe njė herė pėrsėriti se po hetohen edhe ministra tjerė pėrpos Fatmir Limajt. Johannes van Vresweejk thotė se nuk mėrzitet nėse ata janė zyrtarė tė lartė tė partive politike. Ai kėrkon qė popullata tė mos i kuptojė hetimet e misionit tė tij si sulm ndaj politikės.

Prokurori holandez ka sqaruar se askush nuk ėshtė mbi ligjin, madje sipas tij, as kryeministri i Kosovės. Ai ka pėrmendur edhe incidentin e sė mėrkurės nė Aeroportin e Prishtinės, ku ėshtė ndalur pėr kontroll kryeministri i shtetit Hashim Thaēi, para se tė nisej pėr nė Turqi, pėr tė cilin incident ka raportuar gazeta “Zėri”. Kryeprokurori evropian thotė se incidentin e shkaktoi vetė shefi i Qeverisė sė Kosovės, pasi nuk u ndal nė pikėn e kontrollit tė sigurisė.

“Unė pres qė secili zyrtar i lartė qeveritar tė kalojė pėrmes procedurave. Sepse nėse duhet kaluar pėrmes njė pike kontrolli, atėherė duhet respektuar kėtė rregull.

Askush nuk ėshtė mbi ligjin. As kryeministri apo ministri i Transportit”, tha ai, duke shtuar se ai ėshtė habitur pėrse kryeministri kaloi bashkė me ministrat e tij Fatmir Limaj, Enver Hoxhaj, Lutfi Zharku dhe Blerand Stavileci, sigurimin e aeroportit pa kontrolluar. Nuk e mohon se ėshtė marrė nė telefon pas kėtij incidenti nga kryeministri Thaēi. “Mė janė thėnė disa gjėra, kaq mund tė them”, bėri tė ditur ai. /Klan Kosova/Zėri/

Oqeani
26-05-10, 21:03
Serbia po vazhdon me logjikėn e Millosheviqit


Qeveria e Kosovės ka vlerėsuar se Serbia po vazhdon me logjikėn e njėjtė tė veprimeve sikur nė kohėn e Millosheviqit, veprime kėto qė nuk i ndihmojnė as raporteve Kosovė-Serbi, por as pozitės sė minoritetit serb nė Kosovė....

Po athua qeveritaret me ēfar logjike po udheheqin ? !

Oqeani
28-05-10, 02:53
Kurir: Mlladiq punon si profesor i armatimit nuklear nė ish-Sovjetik

http://www.presheva.com/images/comment.gif
Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=667&height=250&width=300)


Ratko Mlladiē, ish-komandanti i ushtrisė sė serbo-boshnjakėve i cili kėrkohet pėr gjenocid dhe krime kundėr njerėzimit nga Gjykata Penale e Hagės (TPI), "ėshtė gjallė dhe aktualisht po kryen profesionin e profesorit nė njė nga republikat e ish-Bashkimit Sovjetik", shkruan sot tabloidi serb "Kurir".

"Ratko Mlladiē ėshtė gjallė, ėshtė mirė dhe punon si docent nė njė Akademi ushtarake nė njė nga ish-republikat sovjetike", ka deklaruar pėr tabloidin Kurir, Ratko Vuēetiē, i cilėsuar nga gazeta si "njė nga mbrojtėsit" e ish-gjeneralit serbo-boshnjak.
"Prej pesė vjetėsh Mlladiē jep mėsim pėr armatimin bėrthamor. Nė atė vend e dinė tė gjithė, por askush nuk mund tė bėjė asgjė, mbi tė gjitha ish-gjenerali mbrohet nga shėrbimet sekrete franceze", shtoi Vuēetiē.

Prokurori special pėr krimet e luftės, Vladimir Vukēeviē, e cilėsoi artikullin si "njė supozim tė trilluar". "Nuk ėshtė absolutisht e vėrtetė, po dėgjojė njė gjė tė tillė pėr herė tė parė", deklaroi Vukēeviē cituar nga Kurir.

Edhe Dusan Ignjatovic, kreu i Zyrės serbe pėr bashkėpunimin me Gjykatėn e Hagės, deklaroi se nuk i beson lajmit pėr Mlladiē. "Kjo histori ėshtė aq shumė joreale sa qė askush nuk ka komente pėr tė bėrė", deklaroi ai.
Asnjė koment nuk ėshtė bėrė nga Rasim Ljajiē, edhe ky pėrgjegjės i Zyrės serbe pėr bashkėpunimin me TPI-nė.

Oqeani
28-05-10, 02:56
Tadiq: "Askush s'ka tė drejtė tė na ndalojė hyrjen nė Kosovė"

http://www.presheva.com/images/comment.gif
Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=665&height=250&width=300)


Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq ka thėnė tė enjten se askush nuk ka tė drejtė qė qytetarėve tė Serbisė t'iu ndalojė hyrjen nė Kosovė, pavarėsisht profesionit me tė cilin merren. Ai kėtė vlerėsim tė tij e dha nė njė konferencė me gazetarė lidhur me ndalesėn e EULEX-it pėr ndalimin e vizitave tė paparalajmėruara tė politikanėve serbė nė Kosovė, duke shtuar se autoritetet e Beogradit do tė bisedojnė pėr kėtė ēėshtje me misionin e EULEX-it dhe organizatat tjera ndėrkombėtare nė Kosovė, transmeton Blici i Beogradit.

EULEX-i dje ka publikuar vendimin qė tė mos lejojnė hyrje tė paparalajmėruara tė politikanėve serbė nė Kosovė, duke pėrfshirė edhe veriun e vendit, kur serbėt janė shumicė.

"Serbia ėshtė ballafaquar me sfida reale nė Kosovė e Metohi, por ne do tė vazhdojmė luftėn tonė me tė gjitha mjetet legale nė institucionet ndėrkombėtare dhe nuk do tė heqim dorė pėr asnjė ēmim", tha ai.

Gjithashtu pas vendimit tė EULEX pėr tė mos lejuar autoritetet zyrtaret e paautorizuar tė vizitojnė Kosovėn, Serbia kėrcėnon se do tė ndalė bashkėpunimin me misionin e Bashkimit Evropian nė Kosovė.

Ministri serb pėr Kosovėn, Goran Bogdanovic akuzoi zyrtarėt e Bashkimit Evropian se mbajnė anėn e shumicės shqiptare tė Kosovės. Bogdanovic tha se misioni i Bashkimit Evropian po shkel mandatin e tij pėr tė qenė i paanshėm.

Guri i madh
03-06-10, 15:31
Prishtinė, 3 qershor - Komandanti i forcave tė armatosura tė Ushtrisė sė Republikės sė Serbisė do tė qėndrojė tė enjten nė Prishtinė, pėr t’u takuar me komandantin e KFOR-it, Marcus Bentler, shkruan sot “Koha Ditore”. Lajmin e ka bėrė tė ditur Ministria e Mbrojtjes e Serbisė, pėrmes njė njoftimi, ku thuhet se gjeneralnėnkolonel Miloje Miletiq, qė ėshtė kryeshef i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė sė Republikės sė Serbisė, do tė qėndrojė nė Prishtinė.
Nė njoftim, tė cilin e transmeton agjencia e lajmeve FoNet, thuhet se tė dy gjeneralėt do tė bisedojnė pėr bashkėpunimin e ushtrisė sė Serbisė me KFOR-in, pėr gjendjen e sigurisė nė brezin kufitar, si dhe brenda Kosovės.
Mirėpo, njė gjė tė tillė KFOR-i nuk ka dashur ta komentonte. Komenti i vetėm i zėdhėnėsit tė KFOR-it, Michael Konting, ka qenė se nuk ka koment.
Ndėrkohė burime jozyrtare tė gazetės brenda KFOR-it kanė bėrė tė ditur se gjenerali serb do tė vijė tė enjten nė mėngjes dhe do tė largohet pasdite. Sipas kėtij burimi, gjenerali serb do tė takohet vetėm me gjeneralin e KFOR-it, Marcus Bentler, nė selinė e KFOR-it nė Prishtinė.
“Ai do tė vijė nesėr nė mėngjes nė Prishtinė, nė Film City, ndėrsa pasdite do tė largohet nga Kosova. Pasi qė ai tė largohet, KFOR-i do tė lėshojė njė komunikatė pėr media pėr vizitėn dhe pėr temat e diskutimit nė takim. Ėshtė takim i rregullt i nivelit tė lartė qė nuk ka ndonjė datė tė caktuar se kur duhet tė zhvillohet, por organizohet nė bazė tė nevojave qė kėrkohen”, ka thėnė burimi me kushte anonimiteti.
Ai po ashtu ka thėnė se gjatė kėtij takimi nuk ėshtė caktuar si temė diskutimi Forca e Sigurisė e Kosovės, por vetėm siguria nė brezin kufitar dhe marrėdhėniet nė mes tė ushtrisė sė Serbisė dhe KFOR-it.
“Takime tė tilla tė rregullta tė nivelit tė lartė janė organizuar edhe nė tė kaluarėn, ndonjėherė komandanti i KFOR-it ka qėndruar nė Serbi, e ka pasur raste kur kėto takime janė zhvilluar edhe nė brezin kufitar”, ka thėnė ky burim.
Lajmin e ka konfirmuar edhe zėvendėskryeministri i Republikės sė Kosovės, Hajredin Kuēi, sipas tė cilit, Qeveria ka kėrkuar qė tė pėrfillen procedurat e kėrkimit tė lejes pėr vizitė, mirėpo njė gjė e tillė nuk ka ndodhur.
“Kemi qenė tė njoftuar paraprakisht nga KFOR-i, mė saktėsisht nga komandanti i KFOR-it dhe nė njoftimin zyrtar na ėshtė thėnė se temė e bisedimeve do tė jetė zona e sigurisė nė brezin kufitar Kosovė – Serbi”, ka bėrė tė ditur Kuēi.
Kur ėshtė pyetur nėse ėshtė kėrkuar qė edhe shefi i Shtabit tė Ushtrisė sė Serbisė tė respektojė procedurat e kėrkimit tė lejes nė Qeverinė e Kosovės, pėrmes zyrave tė BE-sė nė Prishtinė dhe Beograd, Kuēi ka deklaruar se pėr kėtė nuk kanė pasur pėrkrahjen e komandantit tė KFOR-it.
“Ne e kemi kėrkuar njė gjė tė tillė, mirėpo nė sqarimin e KFOR-it na ėshtė thėnė se eskorta e kėtij tipit nuk do tė ketė qarkullim nėpėr Kosovė. Transportin e tij KFOR-i do ta bėjė nga Nishi nė bazėn e KFOR-it dhe anasjelltas”, ka deklaruar Kuēi.
Gazeta ka kontaktuar edhe me zyrtarė tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės, tė cilėt kanė deklaruar se nuk kanė kurrfarė informacioni pėr kėtė vizitė. Zėdhėnėsi i FSK-sė, Enver Dugolli, ėshtė shprehur se nė agjendėn e ministrit dhe tė komandantit tė FSK-sė nuk ėshtė e paraparė ndonjė vizitė e tillė pėr ditėn e enjte.

Llapjani_HH
03-06-10, 18:02
Komandant - Hoxha, ka shpallur “Republikėn e Tanushės”


Ish komandanti I UĒK-sė, Xhezair Shaqiri – Hoxha, pėr gazetėn “Financial Times” ka deklaruar se ka shpallur “Republikėn e Tanushės”.

Sipas gazetės, Hoxha ka konfirmuar se njerėz tė tij kanė gjuajtur drejt njė helikopteri tė policisė para 2 javėsh, dhe se gjithashtu kanė futur edhe armatim tė rėndė nė hyrje tė shkollės lokale nė Tanushė.

“Shteti i Maqedonisė na ka sjell neve vetėm telashe”, deklaroi Shaqiri, ish- deputet nė Kuvendin e Maqedonisė.

Shaqiri I ka thėnė tė sė pėrditshmė britanike se “ shumė fshatarė shqiptarė e mbrojnė vehten kėtyre ditėve dhe se ata janė shumė tė hidhėruar”.

“Pėrkrahėsit e tij duan qė policia maqedonase tė mos pėrzihet nė jetėrat e tyre”, shkruan FT.

Shaqiri thotė se policia nuk duket shpesh nė kėtė Tanushėn malore. « Herėn e fundit kur u afruan ata keqtrajtuan njė grua », ka thėnė Shaqiri. / Zhurnal /
Mesazhi.com

Historianėt kundėr inventarizimit tė pronave: Pazar me Greqinė


Historianėt e njohur Pėllumb Xhufi dhe Sabri Godo janė shprehur kundėr inventarizimit tė pronave tė minoritetit grek gjatė bregut shqiptar nga ana e Greqisė.

Sipas Xhufit, kjo ėshtė njė ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė shtetit shqiptar dhe kjo vjen si rrjedhojė e marrėveshjeve tė dyshimta tė nėnshkruara deri mė tani mes shtetit shqiptar dhe atij grek.

Ndėrkohė pėr Godon kjo ėshtė shkelje e sovranitetit tė shtetit shqiptar.

Dy ditė mė parė, ministri i Jashtėm grek ka deklaruar se qeveria ku ai bėn pjesė ėshtė e interesuar pėr krijimin e njė inventari tė pronave tė minoritetit grekė nė Shqipėri. /Shekulli/
Telegrafi

Llapjani_HH
04-06-10, 18:05
MPB ngrit padi pėr pedofili kundėr diplomatit tė OSBE-sė


Kundėr diplomatit nga Norvegjia i punėsuar nė Misionin e OSBE-sė nė Shkup sot ėshtė ngritur padi penale nga Ministria e Punėve tė Brendshme nėn dyshimin se ka prodhuar dhe distribuuar materiale me pornografi tė fėmijėve.

38 vjeēari gjatė vitit 2009 dhe 2010 nė lap-topin e tij personal ka ruajtur rreth 300 materiale video dhe rreth 20 mijė fotografi me pėrmbajtje erotike ku aktorė kryesor kanė qenė fėmijė tė moshės sė mitur.

Me datė 16 maj i dyshuari ka lėshuar territorin e Maqedonisė dhe pėr momentin ėshtė i pakapshėm pėr policinė. Nga MPB-ja njoftojnė se janė duke bashkėpunuar me Interpolin pėr prangosjen e tij sa mė tė shpejt.

“MPB-ja qysh para 2 javėve pas disa tė dhėnave operative nga terreni dhe informatave pėr posedim tė pornografisė ku aktorė janė fėmijėt, ka kėrkuar dhe ka siguruar urdhėr nga Gjykatėsi hetues pėr bastisje tė shtėpisė ku i dyshuari ka qėndruar. Pas marrjes sė urdhrit tė gjyqit nė bazė tė tė njėjtit dyshim u realizua bastisje dhe u sekuestruan kompjuterėt e tij”, deklaroi Ivo Kotevski – zėdhėnės i MPB-sė.

Ndėrsa, Organizata pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė e pranon me seriozitet tė madh kallėzimin penal tė publikuar nga Ministria e punėve tė brendshme kundėr anėtarit tė Misionit vėzhgues tė OSBE-sė nė Shkup dhe do tė vazhdojė tė punojė me autoritetet e vendit.

Duke respektuar normat ligjore dhe procedurat e vendit, pėrfshi prezumimin e pafajėsisė tė tė akuzuarit, OSBE do tė punojė ngushtė me autoritetet e vendit qė tė qartėsohet rasti dhe tė sigurohet se do tė ndėrmerren tė gjitha hapat e duhur.

OSBE mbetet e pėrkushtuar pėr luftimin e pornografisė me fėmijė dhe tė gjitha formave tjera tė eksploatimit, nė veēanti kundėr tė miturve, thuhet nė njė kumtesė pėr media tė lėshuar nga zyra e OSBE-sė nė Shkup.
alsat-m

Llapjani_HH
05-06-10, 19:02
Kėrkojnė hise nė Trepēė :redface:


Anglezėt pretendojnė se miniera e Stantėrgut ėshtė pronė e tyre. Burime tė Express`it thonė se delegacioni britanik ka ardhur nė Kosovė me tapi pėr tė dėshmuar pronėsi mbi minierėn e gjigantit metalurgjik - Trepēa. Nė AKP s`dinė gjė. Faktet historike tregojnė se kompania angleze “Selection Trust” ka eksploruar nė vitin 1926 kėtė minierė

Vizita e princit Michael i Kentit me njė delegacion biznesmenėsh nga Britania e Madhe nė Kosovė, nuk ėshtė krejt e rastėsishme. Mėsohet se ata kanė ardhur pėr tė kėrkuar hisen e tyre nė kėtė vend, tė cilin pretendojnė se e kanė eksploruar para njė shekulli.

Burime tė Express`it thonė se ata kanė ardhur me tapi pėr tė kėrkuar pronėsi mbi gjigantin metalurgjik Trepēa. Dėshmitė e tyre anglezėt ua kanė paraqitur institucioneve tė Kosovės, me tė cilat dėshmojnė se nė vitet 1920, ata e kanė zbuluar minierėn e Stantėrgut. Nė kėtė mėnyrė, pronėsia mbi pasuritė minerare pretendojnė se u takon atyre. Nė vitin 1926 anglezėt kishin eksploruar minierėn e Stantėrgut. Asokohe, kompania angleze “Selection Trust” eksploroi, hapi dhe shfrytėzoi minierėn deri mė 1941. Vitet e para miniera filloi veprimtarinė prodhuese me njė kapacitet 500 ton nė ditė pėr t’u ngritur pas disa vitesh nė 2 mijė tonė nė ditė.

Po ashtu, para njė muaji ėshtė arritur marrėveshje mes Trepēės dhe kompaninė angleze “Poseidion grup”, e cila ka filluar eksplorimin e resurseve tė reja minerare nė Kosovė. Faza e parė e hulumtimeve gjeologjike ėshtė kompletuar dhe janė bėrė 5 shpime me gjatėsi 197 metra.

Megjithatė, nga Agjencia Kosovare e Privatizimit nuk prononcohen lidhur me kėto pretendime, duke thėnė se nuk janė nė dijeni se anglezėt kėrkojnė hise nė minierat e Trepēės. As zėdhėnėsi i Trepēės, Bislim Muēa, nuk i ka komentuar pretendimet e delegacionit anglez, duke i parė mė shumė nė nivel tė bashkėpunimeve. Krejt ēka ai ka thėnė rreth privatizimit tė Trepēės, ėshtė krijimi i njė task-force. Gjithashtu, nė qershor pritet tė bėhet strategjia rreth gjendjes ekzistuese tė aseteve tė kėtij gjiganti.
“Pėr me tej ėshtė nė dorėn e strukturave kompetente. Anglezėt janė tė interesuar me bashkėpunu”, tha Muēa.

Nga ana tjetėr, delegacioni i investitorėve nga Britania e Madhe, tė prirė nga princi Micheal i Kentit, pas ardhjes nė Kosovė i bėri njė vizitė tė premten minierės sė Stantėrgut. Ardhja e tyre thuhet se ėshtė bėrė pėr t’u njohur pėr sė afėrmi me gjendjen e Trepēės dhe mundėsitė e investimeve.

Pas daljes nga galeria e minierės, princi Michael i Kentit tha se ka ardhur nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Trepēė, pėr tė parė mundėsitė e bashkėpunimit nė fushat e rėndėsishme, siē ėshtė sektori minerar dhe pėr tė ndihmuar kėtė sektor pėrmes investimeve.

Princi, po ashtu, ka lavdėruar punėn e minatorėve, stafit inxhiniero-teknik dhe menaxhimin e suksesshėm tė kėsaj ndėrmarrjeje nga stafi udhėheqės.

Menaxheri i ndėrmarrjes “Trepēa”, Ferat Shala, vizitėn e anglezėve e ka quajtur si shumė tė rėndėsishme pėr Trepēėn, pasi, sipas tij, mėtohet qė tė vihen bazat e njė bashkėpunimi tė pėrbashkėt nė fushėn e ekonomisė me kompani shumė serioze tė Britanisė sė Madhe.

Pėr Shalėn, menaxhmenti i ndėrmarrjes sė bashku mė gjithė punonjėsit e tjerė po bėjnė pėrpjekje sa po munden pėr ristrukturimin dhe rimėkėmbjen e Trepēės.

“Nė kėtė kontekst duhet pėrmendur edhe punėn e Taskė-forcės, qė ka pėr qėllim ta krijojė strategjinė dhe kahet e zhvillimit tė sektorit minerar nė pėrgjithėsi dhe tė ndėrmarrjes Trepēa nė veēanti’, ka thėnė Shala.

Ndryshe, mė herėt, zyrtarėt e Agjencisė Kosovare tė Privatizimit patėn thėnė se rigjallėrimi i suksesshėm i Trepēės nėnkupton qė tė lirohet nga detyrimet ligjore pėr shkak tė trashėgimisė sė kaluar tė saj, sa u pėrket detyrimeve dhe padive.

Fakte pėr Trepēėn

- Nė vitin 1925-1932, Alfred Chester Beatty, inxhinier amerikan, ka filluar hulumtimet e para pėr minierėn e Stantėrgut.
- Kompania angleze, Selection Trust Ltd, eksploroi e hapi dhe shfrytėzoi minierėn nga vitet 1926 e deri 1941.
- Selection Trust nėnshkroi kontratė nė atė kohė me Radomir N. Pasic, djalin e ish-kryeministrit tė Jugosllavisė, Nikola Pasic.
- Mė 9 dhjetor 1927, nė Londėr formohet shoqėria aksionare “Trepēa Mines Ltd” nė bazė tė koncesionit nė vlerė 1,789,028 (pounds sterling) pėr shfrytėzim 50–vjeēar tė vendburimit.
- Pėr shkak tė krizės financiare nė vitin 1941, kjo kompani ia shet 40 pėr qind tė aksioneve tė Trepēės kompanisė gjermane “Hermann Goering's Reichswerke Company”.
- Nė vitin 1946, Qeveria e Titos nacionalizon tė gjitha minierat e Trepēės, bashkė me tė gjitha kompanitė e tjera nė ish-Jugosllavi.
Gazeta expres

premium
05-06-10, 20:19
Nisen me dal interesat nderkombetare , per qfare kan ardh ketu:
dmth paskan msy Trepēės Anglezėt .. !!!... per hajr na qoft qat pasuri nentoksore kemi pas edhe ajo na shkoj nga dora !!! ??
Lum Kosova qė po mjelėt ..
Mos po habiten edhe trupat e ketujit te shkonin ne Trepē me grabit naj cop ari , e najqysh po na harojn neve me na mbrojt ;(

Llapjani_HH
06-06-10, 17:49
Prizreni ka 2 javė pėr ndryshimin e emblemės dhe Statutit


Dy javė kanė mbetur deri nė skadimin e afatit tremujor tė caktuar nga Gjykata Kushtetuese e Kosovės pėr ndryshimin e emblemės komunale tė Prizrenit, shkruan sot “Koha Ditore”.

Ndėrkohė qė Kuvendi Komunal ende nuk e ka zhvilluar asnjė debat, pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje tė ndjeshme. Derisa pėrfaqėsuesit e opozitės akuzojnė pushtetarėt pėr injorimin e kėtij problemi, krerėt komunalė pėrsėrisin qėndrimin se pėrgjegjėsia u takon tė gjitha partive tė pėrfaqėsuara nė organin mė tė lartė vendimmarrės.

Pėr kėtė shkak kryetari i Komunės, Ramadan Muja, u ka bėrė thirrje kėshilltarėve tė opozitės qė tė marrin pjesė nė mbledhjen e radhės tė KK-sė, ku njėra prej pikave tė rendit tė ditės ėshtė edhe njoftimi pėr vendimin e Gjykatės Kushtetuese.

"Sigurisht se kjo ėshtė njė ēėshtje e rėndėsishme, e cila duhet tė debatohet nė mbledhjen e ardhshme qė do tė mbahet nė fillim tė javės sė ardhshme dhe unė po them se ėshtė interes i pozitės dhe i opozitės, sepse tė dyja palėt e pėrfaqėsojnė popullin...Meqė ēėshtja e logos ėshtė interes i tė gjithė qytetarėve, unė i ftoj edhe njėherė kuvendarėt e partive opozitare qė janė tė pėrfaqėsuara nė Kuvend, tė marrin pjesė nė mbledhje, tė debatojnė nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme pėr zgjidhjen e kėtyre problemeve qė janė tė pėrbashkėta", ka thėnė Muja, i cili nė fillim tė javės kishte tentuar qė t'i bindte liderėt opozitarė pėr zhbllokimin e punės sė legjislativit.

Por zyrtarė tė partive rivale vazhdojnė tė besojnė se pėrgjegjės pėr lėnien anash tė kėsaj ēėshtjeje nga agjenda e punės sė Kuvendit janė krerėt komunalė, pėr shkak tė mosgatishmėrisė politike pėr tu pėrballur me kundėrshtimin e opinionit publik.

"Kryetari i Komunės sė Prizrenit dhe kryesuesi i deritanishėm i Kuvendit Komunal me qėllim i janė shmangur ballafaqimit me kėtė problem pėr arsye qė duke parė rezistencėn e fuqishme nga kėshilltarėt opozitarė dhe tė pozitės, qytetarėt dhe shoqėria civile e neglizhuan skajshmėrisht kėtė problem duke bėrė qė afati i caktuar nga Gjykata Kushtetuese prej tre muajsh, tė lihet tė kalojė dhe t’u hapet njė rrugė organeve ndėrkombėtare dhe atyre tė nivelit qendror qė nė mėnyrė arbitrare tė vendosin pėr njė logo sigurisht tė ēoroditur pėr Prizrenin dhe ndryshimin e Statutit tė Komunės sė Prizrenit", ka vlerėsuar Ilir Baldedaj, anėtar i Kryesisė sė Degės sė LDD-sė.

Nė tė njėjtėn kohė ai ka kundėrshtuar argumentimin e kryetarit Muja se opozita ka po aq pėrgjegjėsi sa pozita. Sipas Baldedajt, kėto pretendime nuk mjaftojnė pėr tė larguar pėrgjegjėsinė e kryetarin dhe tė kryesuesit "sepse vota e qytetarėve ėshtė pėr t’u ballafaquar me problemet e jo pėr t’u ikur atyre".

Prandaj, edhe pėr ēdo lėshim pasojat i adresohen pushtetit.

"Si grup opozitar nė asnjė mėnyrė nuk do tė jemi pėrgjegjės pėr pasojat, tė cilat do tė shkaktohen nga zgjidhjet arbitrare qė do tė na imponohen, sepse ne si opozitė e kemi ngritur zėrin dhe jemi angazhuar qė tė procedohet normalisht me punėn e Kuvendit, por vazhdimisht jemi detyruar qė tė pėrdorim mekanizmin e seancave tė jashtėzakonshme pėr tė vazhduar punėn e legjislativit", ka deklaruar Baldedaj.

Ndėrsa udhėheqėsit e partisė mė tė madhe opozitare nė Prizren kanė pohuar se ngėrēi politik ka kapluar Kuvendin si pasojė e pėrplasjeve brenda Degės sė PDK-sė dhe se paaftėsia e kryetarit dhe e kryesuesit pėr tė menaxhuar kėtė situatė ka ndikuar nė neglizhimin e debatit pėr emblemėn dhe Statutin e Komunės.

"Si pasojė e bllokadės sė Kuvendit pėr kėtė ēėshtje me rėndėsi vitale qė prek ndjenjat dhe krenarinė mbarėkombėtare as qė kemi diskutuar dhe faktikisht jemi nė prag tė mbetjes pa Statut komunal, e pėrgjegjės pėr kėtė dihet se kush ėshtė", ėshtė shprehur nėnkryetari i Degės sė LDK-sė, Ridvan Hoxha.

Gjykata Kushtetuese pas shqyrtimit tė ankesės sė parashtruar nga zėvendėskryesuesi i Komunės sė Prizrenit, Qemajl Kurtishi, mė 18 mars tė kėtij viti, pati vlerėsuar se emblema, pėrkatėsisht neni 7 i Statutit tė Komunės sė Prizrenit, nuk ėshtė nė pėrputhje me Kushtetutėn, meqė shkelen tė drejtat e komuniteteve joshumicė.

Pėrmes kėtij vendimi Kushtetuesja ka urdhėruar Komunėn e Prizrenit qė brenda tre muajve tė ndryshojė Statutin dhe emblemėn e saj, nė mėnyrė qė ta sjellė atė nė pėrputhje me aktin mė tė lartė juridik pa i pėrjashtuar edhe komunitetet joshumicė.

Komuna e Prizrenit pati miratuar Statutin e Komunės, mė 15 tetor tė vitit 2008, ku nė nenin 7 rregullohej ēėshtja e emblemės komunale. “Emblema e Komunės ėshtė 'Shtėpia e Lidhjes sė Prizrenit', e rrethuar me fjalėt nė vijim '1878 –Prizren'”, thuhet nė kėtė nen, qė ėshtė kundėrshtuar atėbotė nga pėrfaqėsuesit politik tė partive minoritare, tė cilėt kanė kėrkuar qė viti 1878 tė mėnjanohet dhe tė shkruhet komuna nė gjuhėt turke e boshnjake.

Pėrderisa partitė minoritare patėn pėrshėndetur vendimin e Kushtetueses, duke e cilėsuar atė si "model tė funksionimit tė demokracisė nė Kosovė", zyrtarė tė subjekteve tė komunitetit shumicė janė shprehur tė pakėnaqur me kėtė verdikt, madje duke kėrcėnuar se nuk do tė lejojnė ndryshimin e emblemės komunale tė Prizrenit.

Ndėrkohė lėvizja "Vetėvendosje!" ka paralajmėruar organizimin e njė proteste nė mbrojtje tė emblemės aktuale tė Komunės sė Prizrenit, qė parashihet tė mbahet mė 10 qershor, kur edhe shėnohet 132-vjetori i LSHP-sė.
Koha.net

Oqeani
08-06-10, 22:31
Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė
Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė
Piter Feith: Ka mendime rreth ndarjes sė Kosovės
08.06.2010 | 22:51:57 | 0 Komente
http://www.presheva.com/images/comment.gif
Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=987&height=250&width=300)


Shefi i Misionit ndėrkombėtarė civil dhe i dėrguari special Europian pėr Kosovė Piter Feith ka deklaruar nė Bruksel se ka mendime rreth ndarjes sė Kosovės, mirėpo pėr kėtė ka pak pėrkrahje nė Prishtinė.

Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė pėrmendur edhe nga kisha ortodokse. Bashkimi europian ėshtė i gatshėm, siē thotė ai, tė luaj njė rol kryesor menjėherė pasi Gjyqi ndėrkombėtarė nė Hagė tė japė mendimin e saj rreth shpaljes sė pavarsisė sė Kosovės.

" Do tė kemi njė mesazh tė drejtė dhe bazė pėr angazhimn konstruktiv" tha ai.

"Kur bėhet fjalė pėr veriun e Kosovės, mendoj se ekziston njė pėrkrahje vogėl e Prishtinės kur bėhet fjalė pėr ndarjen e Kosovės. Kur them e vogėl, andaj nuk mė mbetet mua tė them se ēfarė bisedime dhe zgjidhje do tė gjenden nė bisedimet direkte ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit" thotė Feith./presheva.com
08.06.2010 | 22:51:57 | 0 Komente
http://www.presheva.com/images/comment.gif
Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=987&height=250&width=300)


Shefi i Misionit ndėrkombėtarė civil dhe i dėrguari special Europian pėr Kosovė Piter Feith ka deklaruar nė Bruksel se ka mendime rreth ndarjes sė Kosovės, mirėpo pėr kėtė ka pak pėrkrahje nė Prishtinė.

Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė pėrmendur edhe nga kisha ortodokse. Bashkimi europian ėshtė i gatshėm, siē thotė ai, tė luaj njė rol kryesor menjėherė pasi Gjyqi ndėrkombėtarė nė Hagė tė japė mendimin e saj rreth shpaljes sė pavarsisė sė Kosovės.

" Do tė kemi njė mesazh tė drejtė dhe bazė pėr angazhimn konstruktiv" tha ai.

"Kur bėhet fjalė pėr veriun e Kosovės, mendoj se ekziston njė pėrkrahje vogėl e Prishtinės kur bėhet fjalė pėr ndarjen e Kosovės. Kur them e vogėl, andaj nuk mė mbetet mua tė them se ēfarė bisedime dhe zgjidhje do tė gjenden nė bisedimet direkte ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit" thotė Feith./presheva.com

Oqeani
08-06-10, 22:32
Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė
Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė
Piter Feith: Ka mendime rreth ndarjes sė Kosovės
08.06.2010 | 22:51:57 | 0 Komente
http://www.presheva.com/images/comment.gif
Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=987&height=250&width=300)


Shefi i Misionit ndėrkombėtarė civil dhe i dėrguari special Europian pėr Kosovė Piter Feith ka deklaruar nė Bruksel se ka mendime rreth ndarjes sė Kosovės, mirėpo pėr kėtė ka pak pėrkrahje nė Prishtinė.

Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė pėrmendur edhe nga kisha ortodokse. Bashkimi europian ėshtė i gatshėm, siē thotė ai, tė luaj njė rol kryesor menjėherė pasi Gjyqi ndėrkombėtarė nė Hagė tė japė mendimin e saj rreth shpaljes sė pavarsisė sė Kosovės.

" Do tė kemi njė mesazh tė drejtė dhe bazė pėr angazhimn konstruktiv" tha ai.

"Kur bėhet fjalė pėr veriun e Kosovės, mendoj se ekziston njė pėrkrahje vogėl e Prishtinės kur bėhet fjalė pėr ndarjen e Kosovės. Kur them e vogėl, andaj nuk mė mbetet mua tė them se ēfarė bisedime dhe zgjidhje do tė gjenden nė bisedimet direkte ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit" thotė Feith./presheva.com
08.06.2010 | 22:51:57 | 0 Komente
http://www.presheva.com/images/comment.gif
Komento (http://www.presheva.com/comments.php?ID=987&height=250&width=300)


Shefi i Misionit ndėrkombėtarė civil dhe i dėrguari special Europian pėr Kosovė Piter Feith ka deklaruar nė Bruksel se ka mendime rreth ndarjes sė Kosovės, mirėpo pėr kėtė ka pak pėrkrahje nė Prishtinė.

Feith i ka thėnė ambasadorėve nė Komitetin Europian pėr politikė dhe siguri nė Bruksel sot se ndarja ėshtė pėrmendur edhe nga kisha ortodokse. Bashkimi europian ėshtė i gatshėm, siē thotė ai, tė luaj njė rol kryesor menjėherė pasi Gjyqi ndėrkombėtarė nė Hagė tė japė mendimin e saj rreth shpaljes sė pavarsisė sė Kosovės.

" Do tė kemi njė mesazh tė drejtė dhe bazė pėr angazhimn konstruktiv" tha ai.

"Kur bėhet fjalė pėr veriun e Kosovės, mendoj se ekziston njė pėrkrahje vogėl e Prishtinės kur bėhet fjalė pėr ndarjen e Kosovės. Kur them e vogėl, andaj nuk mė mbetet mua tė them se ēfarė bisedime dhe zgjidhje do tė gjenden nė bisedimet direkte ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit" thotė Feith./presheva.com


Po ndegjohet violina e Nasradinit !

Oqeani
09-06-10, 12:51
Ferizaj: Arrestohen dy persona pėr marrje mito
http://www.dardania.de/vb/upload/images/comment.gif


Policia e Kosovė ka arrestuar dy puntorė zyrtarė nė gjyqin e Ferizajit dhe njė nė katastarin e Pejės pėr dyshime qė kanė bėrė lidhje me mashtrime, keqpėrdorim dhe falsifikim tė dokumenteve zyrtare.

Aksioni ėshtė zhvilluar dje nė orėt e pasditės nė lokacione tė ndryshme ka mėsuar presheva.com.

Sic njohtohet, tė arrestuarit kanė manipuluar dhe keqpėrdorė me njė shumė tė hollash prej 100.000 euro, kurse nė rastin e dytė, shumė qė flitet ėshtė ajo 80.000 euro.

Tė dy kanė punuar nė gjyqin e Ferizajit, por nuk janė gjyqtarė, kurse i treti i arrestuar ėshtė njė punėtorė qė punon nė komunė, nė repartin e katastarit.

Nė Kosovė, ka aksione tė mėdha nė luftėn kundėr korrupsionit, ku ėshtė deklaruar edhe kryeministri Thaēi.

[/font]

Oqeani
09-06-10, 21:44
Policia e Kosovės arreston tė dyshuar pėr korrupsionhttp://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg

Policia e Kosovės pėrkatėsisht Drejtoria pėr Hetimin e Krimeve Ekonomike nė Pejė dhe Ferizaj kanė arrestuar tre persona tė dyshuar pėr pėrvetsim parash dhe keqpėrdorim tė detyrės zyrtare....

09.06.2010


I dyshuari nė Rajonin e Pejės, sipas burimve tona brenda policies, Alush Hoti nga Klina zyrtarė i lartė i Kreditimit Rural tė Kosovės, institucion ky mikrofinanciarė ka pėrvetėsuar 140 mijė euro para prej tyre 80 mijė euro ka blerė patundėshmeri nė Klinė dhe Rugovė.

Reshteri, Nysret Gjurkaj nga Drejtoria pėr Hetimin e Krimeve Ekonomike nė Pejė tha se pas hetimeve tre mujore tė kryera nga Drejtoria pėr Krime Ekonomike nė Pejė, Policia ka arritur ta arrestoj Alush Hotin nga Klina zyrtarė tė Kreditimit Rural tė Kosovės.

Kurse tė dyshuarit e tjerė, njė administrator i Gjykatės Komunale nė Ferizaj dega nė Shtėrpce, H.A, dhe njė referent ekzekutiv, N.D, kanė pėrvetsuar 200 mijė euro para duke falsifikuar kontrata tė shitėblerjės, bėri tė ditur Selatin Shabani nga Derjtoria pėr Krime Ekonomike, nė Ferizaj.

“Tė dyshuarit, duke e keqėpėrdorur detyrėn, kanė vėrtetuar disa kontarata tė shitėblerjės nė territorin e Shtėrpces nė mėnyrė tė falsifikuar”, theksoi Shabani.

Tė dyshuarve, u ėshtė shqiptuar masa e ndalimit prej 48 orėve dhe pritet qė ata tė dalin nesėr para gjykatėsit.

Ndryshe, statistikat e policisė flasin pėr njė numėr tė madh tė rasteve tė hetimeve pėr korrupcuion vetėm nė periudhėn pesė mujore tė kėtij viti.

66 raste janė dėrgaur nė prokurori, ndėrkaq, 55 raste janė dėrguar nė prokurori me raport tė veēantė.

Numri i tė arrestuarve ėshtė 12, ndėrkaq, numri total pėr krime ekonomike dhe korrupsion ėshtė 65.

Oqeani
09-06-10, 21:47
Tre tė vdekur nga pickimi i rriqrave


http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpgNė Klinikėn Infektive tė Qendrės Klinike Universitare tė Kosovės, nga ethet hemorragjike qė shkaktohen nga pickimi i rriqrave, deri mė tani kanė vdekur tre persona. Tė tre janė nga rrethina e Malishevės....



09.06.2010



Bėhet e ditur se nė kėtė klinikė nė mbikėqyrje intensive ndodhen edhe 28 pacientė tė tjerė tė prekur nga ethet, njėri prej tyre nė gjendje tė rėndė klinke.

Guri i madh
09-06-10, 22:06
Ngushtohet rrethi i tė dyshuarve pėr vjedhjen nė polici

Publikuar: Sot, mė 09 qershor 2010
http://www.koha.net/repository/images/09vjedhja4.jpg


Prishtinė, 9 qershor – Hetuesit ndėrkombėtar tė EULEX-it kanė identifikuar disa tė dyshuar pėr vjedhjen skandaloze nė dhomėn e dėshmive tė Policisė sė Kosovės, duke ngushtuar kėshtu pistėn e hetimeve, shkruan sot e pėrditshmja e Prishtinės, “Zėri”.

Gazeta pohon tė ketė marrė konfirmime pėr kėtė nga zyrtarėt e misionit tė EULEX-it.

Prokuroria Speciale, e cila po udhėheq rastin e vjedhjes nė dhomėn e dėshmive nuk ka konfirmuar numrin e saktė tė tė dyshuarve dhe figurat pėr tė cilat dyshohet se kanė gisht nė kėtė ngjarje.

Hetimet pėr rastin e dhomės sė dėshmive janė duke u kryer nga policia e Kosovės dhe ajo e EULEX-it.

Rasti nė fjalė ka ndodhur mė 25 prill 2009 nė Qendrėn pėr trajnim policor afėr Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Policisė sė Kosovės. Aty “heshtazi” janė vjedhur 47 kilogramė heroinė dhe mė shumė se 3 milionė euro nė valuta tė ndryshme.

Guri i madh
11-06-10, 17:15
http://www.kohaditore.com/repository/images/mup4.jpg


Prishtinė, 11 qershor – Njė pjesėtar i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MPB) i ka “shpėtuar” nga duart njė njėsie operative speciale tė Policisė sė Kosovės, njofton sot “Koha Ditore”. .
Dragisha Antiq ėshtė hasur tė mėrkurėn rreth orės 21:00 nė Kodrėn e Minatorėve nė veri tė Mitrovicės, por kur ėshtė thirrur tė ndalej ka kapėrcyer njė mur rrethues tė njė shtėpie private, duke arritur t’ia mbathte nga aty. Mirėpo policit tė Serbisė, Dragisha Antiq, i kanė rėnė dokumentet, bashkė me to edhe karta identifikuese, distinktivi personal i Policisė sė Serbisė dhe njė kartė anėtarėsie nė Partinė Radikale Serbe tė kriminelit tė luftės, Vojislav Sheshel.
“Koha Ditore” ka arritur t’i sigurojė faksimilet e dokumentet e identifikimit tė kėtij polici, tė gjetura nga Policia e Kosovės nė vendin e ngjarjes. Ato dėshmojnė kohėn prej kur ka hyrė ai nė Policinė e Serbisė (mė gjerėsisht nė numrin e sotshėm tė “Kohės Ditore”)

Kercovari
11-06-10, 20:46
Papa u kėrkon falje viktimave tė abuzimeve seksuale



Papa Benedikti i XVI-tė u kėrkoi falje publike viktimave tė abuzimeve nė kishėn katolike.
Ai do tė bėjė krejt ēka ėshtė e mundur pėr mbrojtjen e fėmijėve nga sulmet seksuale tė priftėrinjve, sqaroi Papa tė premten gjatė njė meshe nė sheshin e Shėn Pjetrit nė Romė, nė tė cilėn morėn pjesė 15 mijė priftėrinj.

Nė fjalėn e tij Papa, tha se viti i kaluar, i shpallur si vit i priftėrinjve nė vend qė tė ishte njė vit i gėzimit solli nė dritė "para sė gjithash abuzimet me tė miturit". "Po ashtu ne lusim Zotin dhe tė prekurit pėr falje dhe premtojmė se duam tė bėjmė krejt ēka ėshtė e mundur pėr t`u siguruar se njė keqtrajtim i tillė nuk do tė pėrsėritet mė," sqaroi Papa Bendeikti i XVI-tė./dw/start/

Oqeani
11-06-10, 21:05
http://www.kohaditore.com/repository/images/mup4.jpg


Prishtinė, 11 qershor – Njė pjesėtar i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MPB) i ka “shpėtuar” nga duart njė njėsie operative speciale tė Policisė sė Kosovės, njofton sot “Koha Ditore”. .
Dragisha Antiq ėshtė hasur tė mėrkurėn rreth orės 21:00 nė Kodrėn e Minatorėve nė veri tė Mitrovicės, por kur ėshtė thirrur tė ndalej ka kapėrcyer njė mur rrethues tė njė shtėpie private, duke arritur t’ia mbathte nga aty. Mirėpo policit tė Serbisė, Dragisha Antiq, i kanė rėnė dokumentet, bashkė me to edhe karta identifikuese, distinktivi personal i Policisė sė Serbisė dhe njė kartė anėtarėsie nė Partinė Radikale Serbe tė kriminelit tė luftės, Vojislav Sheshel.
“Koha Ditore” ka arritur t’i sigurojė faksimilet e dokumentet e identifikimit tė kėtij polici, tė gjetura nga Policia e Kosovės nė vendin e ngjarjes. Ato dėshmojnė kohėn prej kur ka hyrė ai nė Policinė e Serbisė (mė gjerėsisht nė numrin e sotshėm tė “Kohės Ditore”)

Ani se ia kthejne ! Kan ba marveshje !

Kercovari
11-06-10, 21:13
Papa u kėrkon falje viktimave tė abuzimeve seksuale



Papa Benedikti i XVI-tė u kėrkoi falje publike viktimave tė abuzimeve nė kishėn katolike.
Ai do tė bėjė krejt ēka ėshtė e mundur pėr mbrojtjen e fėmijėve nga sulmet seksuale tė priftėrinjve, sqaroi Papa tė premten gjatė njė meshe nė sheshin e Shėn Pjetrit nė Romė, nė tė cilėn morėn pjesė 15 mijė priftėrinj.

Nė fjalėn e tij Papa, tha se viti i kaluar, i shpallur si vit i priftėrinjve nė vend qė tė ishte njė vit i gėzimit solli nė dritė "para sė gjithash abuzimet me tė miturit". "Po ashtu ne lusim Zotin dhe tė prekurit pėr falje dhe premtojmė se duam tė bėjmė krejt ēka ėshtė e mundur pėr t`u siguruar se njė keqtrajtim i tillė nuk do tė pėrsėritet mė," sqaroi Papa Bendeikti i XVI-tė./dw/start/
kerkoj falje se harova te jap koment...

I kisha be nje sherbim papes per te u kerku falje praktike viktimave te dhunes sexuale nga priftat pedofil,mundesisht te me i deportoje keto priftat ne fshatin tim Zajaz,do te lidhja per gadhit xha Meqes dhe do te ua leshoja po gomarin e xha Meqes e te shihnin se cka eshte te abuzojsh me femi seksualisht,athere pak a shume do te qetsoheshin shpirtrat e tyre te dhunuar nga te pa shpirtet dhe fellisirat e kesaj bote.

Oqeani
12-06-10, 15:23
Policia e Kosovės, ka arrestuar tė shtunėn liderin e Lėvizjes Vetėvendosje!, Albin Kurti

Arrestohet Albin Kurti


Policia e Kosovės, ka arrestuar tė shtunėn liderin e Lėvizjes Vetėvendosje!, Albin Kurti, mu nė ditėn kur ai bėri tė ditur se kjo lėvizje do tė hyjė nė politikė, respektivisht se do tė marrė pjesė nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė Kosovė.

Sipas portalit Albeu, katėr furgonė policie me rreth 40 policė tė njėsitit special po bastisin nė kėto momente selinė e lėvizjes "Vetėvendosje". Aktivistėt e "Vetėvendosjes" kanė thėnė pėr kėtė portal, se policia ka arrestuar liderin e tyre Albin Kurti.

Burime brenda selisė kanė bėrė tė ditur se policia ka pėrdorur dhunė gjatė arrestimit tė Kurtit. Ndėrkohė, siē raportohet, para selisė janė mbledhur spontanisht dhjetėra qytetarė tė cilėt po protestojnė arrestimin e Kurtit dhe kėrkojnė lirim tė menjėhershėm tė tij.

Drejtues tė Lėvizjes "Vetėvendosje", tė shtunėn kanė bėrė tė ditur se do tė marrin pjesė nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė Kosovė. Megjithatė, ata kanė bėrė tė ditur po ashtu se, "Vetėvendosje" nuk do tė shndėrrohet nė subjekt politik, por do tė vazhdojė sė funksionuari si lėvizje politike.

Nė njė konferencė pėr media tė shtunėn nė Prishtinė, me rastin e pesė vjetorit tė themelimit tė Lėvizjes "Vetėvendosje", lideri i saj Albin Kurti tha se "kemi vendosur, nė parim, pėr pjesėmarrje nė zgjedhje nė tė ardhmen".

"Pra, pėrveēqė tashmė nuk e pėrjashtojmė mundėsinė e pjesėmarrjes, po ashtu mendojmė ta shfrytėzojmė kėtė mundėsi", u shpreh Kurti.

Kurti po ashtu ka shpjeguar se Lėvizja Vetėvendosje! nuk do tė marrė pjesė nė zgjedhjet e vitit tė ardhshėm vetėm nėse rrethanat nė Kosovė cilėsisht ndryshojnė shumė duke u bėrė tė jashtėzakonshme e krejtėsisht tė tjera.

Llapjani_HH
12-06-10, 17:26
Shaqiri: Gruevski tė mos e provokojė Tanushėn


“Mos tė kruhen ka Tanusha. Nuk e kam frikėn e pushtetit. Unė respektojė urdhėrat e politikės sė ndėrkombėtarėve dhe shqiptarėve nė rajon dhe nuk dua tė bėj probleme. Probleme bėn Gruevski”, thekson pėr agjencinė e lajmeve INA, Xhezair Shaqiri-Hoxha, ish-komandanti qė po kalon vapėn e fillimit tė verės nėn flladin e malėsisė nė Tanushė

Xhezair Shaiqiri, ish-deputeti i njohur mė shumė si ish-komandant Hoxha tashmė ėshtė bėrė njė yll medial dhe shumė i kėrkuar edhe nga mediat ndėrkombėtare. Ai ishte nė qendėr tė vėmendjes nė fillim tė kėsaj jave nė revistėn prestigjioze “Financial Times”.

Nga pasiguria dhe nga ndjekja e pushtetit, pėr shkak tė njė vepre tė ngritur ndaj tij, qė ka tė bėjė pas luftės sė vitit 2001, Xhezair Shaqiri po kalon ditėn e fillimit tė verės nė Tanushė, por i irrituar siē thotė nga skenarėt e ndryshme, qė duan tė ngritėn pėr Tanushėn sikur nė rastin e Radushės.

“Mund tė ketė njė gjė tė tillė, por unė nuk kam frikė. Nuk e kam frikėn e pushtetit nėse formohet njė opinion tė sulmohet Tanusha.

Unė kam respektuar dhe respektojė urdhrat e ndėrkombėtarėve dhe urdhrat e politikės sė shqiptarėve nė Ballkan se nuk duhet tė bėjmė probleme.

Sa i pėrket asaj, se sa forca i ka Nikola Gruevski dhe Saso Mijalkov, daja i kryeministrit qė ėshtė shef i sigurimit shtetėror, qė moti do tė isha nė postet e Qeverisė dhe Parlamentit tė Maqedonisė”, ka theksuar Shaqiri, i cili thekson se arratisja e tij ėshtė njėlloj sikur e shqiptarėve tė tjerė, qė akoma ndiqen nga ky shtet.

Sipas tij, deri tani nuk ka garanci qė ai ti kthehet jetės normale, por edhe thekson se rasti i tij ėshtė i motivuar politikisht.

“Tė kishe qenė vetėm Hoxha edhe Tanusha problem nė kėtė shtet, do tė kisha jetu nė ndonjė skaj tė botės dhe nuk do tė kishte pas problem. Shihet qartė se problemet janė tė pėrditshme Nikola Gruevski nuk ka tė ndalur me ofensiva kundėr shqiptarėve”, shpjegon Shaqiri, duke kėrkuar qė politika shqiptare tė veprojė ndryshe nė kėto rrethana tė zhvillimeve aktuale nė Maqedoni.

Shaqiri qė thekson se ėshtė kryetar i plotfuqishėm i Partisė Demokratike Kombėtare (PDK) konfirmon sėrish se ndaj tij ka njė vepėr tė montuar politike, pas vitit 2002, pėr tė cilėn ai akuzohet nga dėshmi tė rrejshme dhe qė mė pas tė pėrgėnjeshtruara nė gjykatė. /INA/
Telegrafi

Guri i madh
13-06-10, 17:06
Kryeministri slloven nuk mund tė mbijetojė nga rroga e tij

Publikuar: E shtune, mė 12 qershor 2010
http://www.koha.net/repository/images/12pahor4.jpg


Lubjanė, 12 qershor - Kryeministri slloven Borut Pahor deklaroi se nuk mund tė mbijetojė vetėm me rrogėn e tij prej 3.000 eurove dhe duhet t'i shfrytėzojė paratė e kursyera qė t'ia dalė me shpenzimet nė fund tė muajit.
Pahor kėtė e tha nė konferencėn pėr tė drejtat e studentėve, nė tė cilėn ata protestuan kundėr planeve tė Qeverisė, qė t'ua kufizojė tė drejtėn e punės dhe ta rrisė tatimin e tė ardhurave nga puna studentore prej 14 nė 29,5 pėr qind.
"Unė jam kryeministėr dhe marr 3.002 euro nė muaj. Unė nuk mund tė jetoj me kėto para dhe jetoj me ato qė paraprakisht i kam kursyer. Kėshtu qė duhet tė dini se nuk jeni tė vetmit qė luftoni pėr mbijetesė", tha kryeministri slloven.






qfar ahmaku pse nuk vjen kshilltar i kryeministrit ton pare sa te don me llopat ka me i mbush thast me pare

Oqeani
14-06-10, 16:29
Department of State: Kosova burim dhe destinim i trafikimit




Kosova ėshtė burim, tranzit dhe vend i destinimit pėr femra dhe fėmijė, tė cilėt janė subjekt i trafikimit tė personave, nė mėnyrė specifike i prostitucionit tė detyrueshėm dhe i fėmijėve, qė detyrohen tė kėrkojnė lėmoshė, thuhet, pos tjerash, nė pjesėn pėr Kosovėn, nė raportin e Departamentit Amerikan tė Shtetit, qė ėshtė publikuar sot.

Mė tutje theksohet se shumica e viktimave tė prostitucionit tė detyrueshėm janė femra tė reja nga Evropa Lindore, pėrfshirė Moldavinė, Shqipėrinė, Bullgarinė dhe Serbinė.

Fėmijėt dhe femrat nė Kosovė janė subjekt i prostitucionit tė detyrueshėm brenda Kosovės dhe po ashtu nė vendet nė mbarė Evropėn.

Sipas raportit, njė OJQ ka raportuar se ka identifikuar mė se 300 fėmijė, veēanėrisht nga komunitetet rome, qė janė detyruar tė kėrkojnė lėmoshė.

Nė raport thuhet se policia vazhdon tė raportojė se trafikimi i brendshėm, qė involvon serbėt e Kosovės, po ashtu mund tė ndodhė nė pjesėn veriore.

Raporti thekson se qeveria e Kosovės nuk ka vepruar nė pajtueshmėri tė plotė me minimumin e standardeve pėr eliminimin e trafikimit. Megjithatė, po bėnė pėrpjekje tė rėndėsishme pėr ta arritur kėtė.

Nė raportin vjetor pėr trafikimin e qenieve njerėzore, theksohet gjithashtu se duhet nė qė mėnyrė proaktive tė ndiqen dhe tė dėnohen autorėt e trafikimit seksual dhe tė punės, pėrfshirė zyrtarėt bashkėfajtorė nė trafikim. /rel/

Llapjani_HH
15-06-10, 18:28
http://www.koha.net/repository/images/15shkupi4.jpg

Tadiq bllokoi hetimet pėr varrezat masive nė Maqedoni


Autoritetet e Maqedonisė akoma nuk i kanė kthyer pėrgjigje Prishtinės zyrtare, pas kėrkesės sė bėrė lidhur me praninė e dy varrezave masive nė Maqedoni, me viktima kosovare tė vrara nga forcat serbe gjatė luftės sė vitit 1999. Dy varrezat masive dyshohet tė jenė pranė bregut tė lumit Lepenc, nė zonėn nė afėrsi tė kufirit tė Bllacės.

Nga Ministria e Jashtme e Kosovės kanė theksuar se deri tani nuk ka asnjė pėrgjigje nga pala e Shkupit, lidhur me shkresėn e bėrė nga ana e ministrisė sė jashtme pėr hulumtimin e varrezave masive.

Mungesa e iniciativės nga ana e Shkupit zyrtar, siē mėson agjencia e lajmeve INA, ėshtė pasojė e kėrkesės sė presidentit serb, Boris Tadiq, i cili nė rrethana ende tė pasqaruara qėndroi javėn e kaluar nė njė vizitė joformale nė Shkup.

“Ka zėra se pikėrisht kjo ēėshtje ėshtė kėrkuar nga presidenti serb Tadiq, pėr shkak se ai ka kėrkuar qė autoritetet e Maqedonisė tė mos nisin hulumtimin, derisa tė deklarohet Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė lidhur me ankesėn serbe pėr ligjshmėrinė e pavarėsisė sė shtetit tė Kosovės”, ka theksuar njė diplomat perėndimor pėr agjencinė e lajmeve INA, duke kėrkuar qė kjo ēėshtje tė marrė hov dhe pėrfundimisht tė zbardhet.

Ministria e Jashtme nė Shkup ka theksuar se po shqyrtohet shkresa e pranuar nga Prishtina zyrtare. zėdhėnėsi i MPJ-sė, Petar Ēulev ka theksuar se njė kėrkesė e tillė ėshtė ēėshtje komplekse dhe e rėndė, nėse ekziston me tė vėrtet. Lidhur me kėtė ėshtė paralajmėruar edhe njė komision i pėrbashkėt pėr inspektimin e rajoneve ku ka sinjalizime pėr praninė e dy varrezave tė tilla.

Kėrkesa pėr hulumtimin e varrezave masive nė Maqedoni pasoi pas njė takimi midis ministrit tė Drejtėsisė tė Kosovės, Haki Demolli me ambasadorin e Maqedonisė nė Prishtinė, Stojan Karajanov.

Nė dy varrezat masive qė janė nė zonėn kufitare tė Maqedonisė me Kosovėn, janė tė varrosur viktimat e vrara dhe masakruara nga forcat serbe tė rajonit tė Kaēanikut, Ferizajit dhe zona tė tjera pėrreth gjatė luftės sė vitit 1999.

Serbia druan nga hapja e kėsaj varreze nė vendin fqinj, me qėllim tė mos humbjes sėrish tė imazhit tė saj.
Koha.net

Llapjani_HH
16-06-10, 17:41
Feith u sugjeron tė hetuarve tė japin dorėheqje


Mbikėqyrėsi i pavarėsisė dhe njeriu qė nė Kosovė pėrfaqėson edhe Bashkimin Evropian, Pieter Feith, nuk ka asnjė dyshim se hetimet qė po i bėn EULEX-i do tė sjellin rezultate.

Ky zyrtar evropian nuk dėshiron as qė ta imagjinojė situatėn qė do tė krijohej, nėse pas gjithė kėtyre hetimeve nė rastin Limaj del qė EULEX-i nuk ka pasur prova dhe se hetimet kanė qenė tė pabazuara.

“Do tė vijė njė moment kur prokurori do t`i japė gjykatės tė gjitha provat qė i ka, dhe atėherė qytetarėt e Kosovės do tė informohen se cilat krime apo keqpėrdorime janė bėrė”, ka thėnė Feith.

Nė njė intervistė pėr “Kohėn Ditore”, ai ka thėnė se nė demokracitė perėndimore “ekziston njė traditė, qė kur njė zyrtar tė jetė nėn hetime apo tė ngrehet ndonjė aktakuzė ndaj tij, ai tė japė dorėheqje”.

Megjithatė, sipas Feith, i takon kryeministrit qė tė zgjedhė se me kė do tė punojė.

Nė intervistėn e tij Feith nuk ka kursyer lėvdatat pėr qasjen e Qeverisė nė luftėn ndaj korrupsionit, duke thėnė se “kryeministri e di qė kjo ėshtė njė ēėshtje qė duhet adresuar dhe pėrfunduar”.

Diplomati holandez pranon se i ka pėlqyer shumė fjalimi i kryeministrit me tetė qershor, ndėrkaq pėrsėrit se ka tej mase besim nė profesionalizmin e EULEX-it.

Feith pėr herė tė parė shpjegon pėrpjekjet e BE-sė pėr njė rol nė bisedimet e mundshme teknike mes Prishtinės dhe Beogradit, pas opinionit tė GJND-sė.

Detajet e kėtij angazhimi tė BE-sė, sipas Feith, do t`i tregojė vetė zėvendėspresidentja e BE-sė, Ashton.

“Ajo qė mund tė them ėshtė se BE-ja, dhe kjo ėshtė nė pėrgjegjėsinė e nėnpresidentes baroneshės Ashton, do tė donte shumė qė dalja e opinionit tė pėrcillej nga njė dialog. Kjo do tė bėhet nė baza vullnetare, do tė ketė konsultime dhe ėshtė e rėndėsishme qė ne tė gjejmė nė Beograd dhe Prishtinė njė atitudė konstruktive”, ka thėnė Feith.

Bisedimet sipas mbikėqyrėsit tė pavarėsisė, do tė hapin edhe nevojėn pėr njė konsensus mbarėkombėtar nė Kosovė, i cili ndoshta do tė duhej tė bėhej edhe nėpėrmjet ndonjė mekanizmi.

“Mendoj se nuk duhet tė lidhet njė gjė e tillė me luftėn kundėr korrupsionit, por besoj se ka nevojė pėr njė konsensus tė gjerė mbarėkombėtar kur tė vijė tek ēėshtjet kombėtare.

Nė kėso raste, politika, njerėzit, mediet dhe opozita marrin parasysh qėllimet e pėrbashkėta afatgjate tė kombit.

Po e them kėtė nė kontekst tė asaj qė mund tė na presė nė tė ardhmen, pra mundėsisė qė tė hyjmė nėn njė fazė ku nga konfrontimi mes Beogradit dhe Prishtinės kalojmė nė njė dialog konstruktiv”, ka thėnė Feith.

Sipas tij, nuk ėshtė me rėndėsi mėnyra se si do tė bėhej ky konsultim, por duhet qė tė ekzistojė iniciativa.

Feith nė intervistėn e tij flet edhe pėr mbijetesėn e strategjisė pėr veriun, mospersonalizimin e luftės kundėr korrupsionit, dhe kėrkesėn e tij tė mėhershme pėr shkarkimin e ministrit Limaj.

(mė gjerėsisht nė numrin e sotshėm tė “Kohės Ditore”).
Koha.net

Llapjani_HH
17-06-10, 17:42
Bukoshit i merret fjala dhe i censurohet polemika me kryeministrin


Bujar Bukoshi ishte prezent tė mėrkurėn nė mbledhjen e Qeverisė, por kishte disa hamendėsime.

Siē shkruan sot “Koha Ditore”, ai nuk dinte ēka flitej nė mbledhje dhe nuk dinte nėse mbledhja ishte urgjente ose e rregullt.

Nuk ka dėgjuar kryeministrin Hashim Thaēi, e as kolegėt e tij ministra, Ahmet Shala e Lutfi Zhargu, tek po arsyetonin nevojėn pėr tė shitur shumicėn e aksioneve tė Postė-Telekomunikacionit tė Kosovės (PTK).

Ai po lexonte diēka, qė mė vonė ka treguar se lexonte projektstrategjinė.

Tek nė mbledhjen e Qeverisė i ėshtė prezantuar projektstrategjia pėr pjesėmarrjen e sektorit privat nė PTK, qė parasheh shitjen e 75 pėr qind tė aksioneve tė kėsaj ndėrmarrjeje publike tė telefonisė.

Ajo duhej miratuar, por Bukoshi kėrkonte njė ligjėrim tė thjeshtė nga folėsit.

“A ėshtė kjo mbledhje urgjente e Qeverisė apo rregullare. E dyta, unė mjaft lexoj shpejt, ma merr mendja. Mrrijta deri nė faqen 28 me e lexu kėtė material.

Ēka me ba me tė? Me e vazhdu me e lexu te shpia, apo ēka me ba? Unė si anėtar i Qeverisė kėrkoj me ma spjegu me tri fjalė, kėshtu katunarēe, ku ėshtė puna”, ka qenė reagimi i Bukoshit.

“Po domė me e privatizu, dhe ku janė benifitet tona. Ne duhet ta procedojmė nė Parlament kėtė. Ne duhet eventualisht mos me pasė...”, ka dashur tė vazhdonte tutje ai, por ka ndėrhyrė kryeministri.

I ka rėnė trup.

“I nderuari ministėr Bukoshi, ēėshtja ėshtė shumė normale, agjendė e rregullt e Qeverisė, mbledhje e rregullt e Qeverisė dhe ėshtė vėnė nė shqyrtim projekti i strategjisė pėr pjesėmarrjen e sektorit privat nė PTK.

Pasi tė gjitha pėrgatitjet kanė pėrfunduar, Grupi ndėrministror i ka kryer punėt e veta. Qė tė mos humbim ne fare kohė dhe qė tė mos vonohemi me agjendėn, e kemi prezantuar sot pėr shqyrtim kėtė strategji, nė mėnyrė qė tė pėrmbyllet para pushimeve verore tė Kuvendit tė Kosovės”, i ėshtė pėrgjigjur kreu i Qeverisė, Thaēi, nė buzagaz.

“Pra, ta kalojmė nė Qeveri, pasi qė ka kaluar nga Grupi ndėrministror dhe qė ta prezantojmė nė Kuvendi pėr debat, e natyrisht qė Qeveria do tė kėrkojė aprovimin nė mėnyrė qė tė vazhdohet me procesin”.

Bukoshi ka dashur tė vazhdonte, por nuk ėshtė dėgjuar kurrgjė nė zyrėn e konferencave pėr media tė Qeverisė, prej ku gazetarėt ndjekin transmetimin e drejtpėrdrejtė tė mbledhjeve tė ekzekutivit nėpėrmjet njė monitori televiziv. Kurrkush nuk ka dhėnė sqarime pse kjo ka ndodhur (gjerėsisht sot, nė “Koha Ditore”).
Koha.net

Llapjani_HH
23-06-10, 19:12
Kongresi: SHBA indirekt e financon kryengritjen afgane


Raporti mė i ri i Kongresit amerikan thotė se Shtetet e Bashkuara paguajnė dhjetėra miliona dollarė nė vit pėr firmat e sigurisė nė Afganitsan, qė kėto tė holla i kanalizojnė te liderėt e luftės dhe potencialisht te talibanėt.

Nė raport theksohet se sistemi i Pentagonit pėr angazhim me qira tė kompanive private pėr lėvizjen e furnizimeve nė Afganistan, duke i lėnė ato qė vetė ta bėjnė sigurinė e tyre, ka shkaktuar “reketė tė madhe mbrojtėse nga rrjetet e liderėve tė luftės, komandantėve, zyrtarėve tė korruptuar afganė dhe me gjasė edhe nga tė tjerėt”.

Nė raport theksohet se paqesat mbrojtėse ishin “burim i rėndėsishėm potencial tė financimit pėr talibanėt”.

Thuhet se kjo gjė paraqet shkelje tė rregullave tė Departamentit amerikan tė shtetit dhe mund t’i shkatėrroj pėrpjekjet e Shteteve tė Bashkuara pėr t’i shkaktuar disfatė kryengritėsve dhe korrupsionit dhe pėr ta ndėrtuar njė qeveri afgane efektive.

Ky raport, pėr periudhėn gjashtėmujore, do tė shqyrtohet edhe nė dėgjimin e sotėm nė Kongresin e Shteteve tė Bashkuara.
Radio Evropa e Lirė

http://www.evropaelire.org/content/news/2078777.html

Guri i madh
24-06-10, 18:04
Dhunohet pika kufitare nė Jarinje tė Leposaviqit

Publikuar: Sot, mė 24 qershor 2010
http://www.koha.net/repository/images/24-jarinje4.jpg



Mitrovicė, 24 qershor - Njė grup prej 30 serbėsh ka dhunuar pikėn kufitare tė Kosovės nė Jarinje, duke u futur me dhunė nė territorin e Kosovės. Burime tė gazetės Koha Ditore, me kusht tė anonimitetit kanė theksuar se grupi i serbėve rreth orės 15:00 ka hyrė nė kufirin e Kosovės nė Jarinje tė Leposaviqit me dhunė, duke mos u ndalur nė paralajmėrimin e policisė. Serbet kanė kėrcėnuar policėt e Kosovės nė pikėn kufitare, duke vazhduar rrugėn kėmbė nė drejtim tė Leposaviqit dhe Mitrovicės. Sipas burimit, kėtė grup e pėrbėjnė persona nga e ashtuquajtura “Garda Car Llazarit” dhe tė grupit fashist “Obraz”, e qė dyshohet se janė tė armatosur. Policia kufitare e Kosovės ka kėrkuar ndihmė nga njėsitė speciale tė Kosovės dhe ato tė EULEX-it. Mė tej, burimi ka shtuar se EULEX-i ka dhėnė dritėn e gjelbėr qė individėt e grupit tė serbėve qė kandhunuar kufirin e Kosovės tė arrestohen. Ndėrsa, nga Prishtina pėr nė Jarinje rreth orės 16:00 janė nisur edhe njėsitė speciale tė EULEX-it. Po kėto burime kanė njoftuar se mė herėt gjatė ditės sė enjte, nė Kosovė pėrmes pikėkalimit kufitar nė Jarinje ėshtė futur edhe njė grup tjetėr serbėsh, tė cilėt e kanė treguar dokumentacionin.

Llapjani_HH
25-06-10, 18:51
Pas presionit, serbishtja gjuhė e dytė zyrtare :redface:


Serbishtja ėshtė promovuar si gjuha e dytė zyrtare nė Komunėn e Kaēanikut.

Nė takimin e radhės tė Komitetit tė Politikės dhe Financave, tė premten pasdite, pa asnjė votė kundėr ėshtė marrė vendim qė Rregullorja pėr pėrdorimin e gjuhėve zyrtare nė institucionet e Komunės sė Kaēanikut t'i pėrcillet legjislativit komunal pėr miratim.

"Gjuhė zyrtare nė komunė janė shqipja dhe serbishtja. Nė pėrdorimin e tyre, gjuhėt zyrtare kanė status tė barabartė...", thuhet nė nenin 2 tė rregullores sė sipėrpėrmendur.

Gjatė debatit lidhur me kėtė pikė tė agjendės ėshtė pranuar se hartimit tė Rregullores komunale pėr gjuhėt zyrtare i ėshtė hyrė pas trysnisė nga institucionet qendrore tė vendit nė adresė tė krerėve komunalė pėr ta miratuar atė dokument.

"Ka pasur njė presion nga organet qendrore pėr miratimin e kėsaj rregulloreje, edhe pse personalisht e kam parė tė panevojshme, pasi kjo materie ėshtė e rregulluar me ligjin pėr gjuhėt", ka theksuar Xhelal Gashi, kryesues i KPF-sė dhe KK-sė.

Ai nuk e ka pėrmendur emrin e instancės qendrore qė ka ushtruar trysni ndaj autoriteteve komunale pėr promovimin e serbishtes si gjuhė tė dytė zyrtare nė Kaēanik edhe me rregullore komunale.

Votimit njėzėri pėr t'ia pėrcjellė kėtė rregullore KK-sė pėr miratim i kanė paraprirė vetėm propozimet e dy folėsve pėr retushimin e 2 neneve dhe heqjen e njė tjetri si tė panevojshėm.
Koha.net

Guri i madh
25-06-10, 18:54
Pas presionit, serbishtja gjuhė e dytė zyrtare :redface:


Serbishtja ėshtė promovuar si gjuha e dytė zyrtare nė Komunėn e Kaēanikut.

Nė takimin e radhės tė Komitetit tė Politikės dhe Financave, tė premten pasdite, pa asnjė votė kundėr ėshtė marrė vendim qė Rregullorja pėr pėrdorimin e gjuhėve zyrtare nė institucionet e Komunės sė Kaēanikut t'i pėrcillet legjislativit komunal pėr miratim.

"Gjuhė zyrtare nė komunė janė shqipja dhe serbishtja. Nė pėrdorimin e tyre, gjuhėt zyrtare kanė status tė barabartė...", thuhet nė nenin 2 tė rregullores sė sipėrpėrmendur.

Gjatė debatit lidhur me kėtė pikė tė agjendės ėshtė pranuar se hartimit tė Rregullores komunale pėr gjuhėt zyrtare i ėshtė hyrė pas trysnisė nga institucionet qendrore tė vendit nė adresė tė krerėve komunalė pėr ta miratuar atė dokument.

"Ka pasur njė presion nga organet qendrore pėr miratimin e kėsaj rregulloreje, edhe pse personalisht e kam parė tė panevojshme, pasi kjo materie ėshtė e rregulluar me ligjin pėr gjuhėt", ka theksuar Xhelal Gashi, kryesues i KPF-sė dhe KK-sė.

Ai nuk e ka pėrmendur emrin e instancės qendrore qė ka ushtruar trysni ndaj autoriteteve komunale pėr promovimin e serbishtes si gjuhė tė dytė zyrtare nė Kaēanik edhe me rregullore komunale.

Votimit njėzėri pėr t'ia pėrcjellė kėtė rregullore KK-sė pėr miratim i kanė paraprirė vetėm propozimet e dy folėsve pėr retushimin e 2 neneve dhe heqjen e njė tjetri si tė panevojshėm.
Koha.net



ne komunen e kaqanikut nuk ka shkie spo e kuptoj pse shkinishtja gjuh e dyt pos kta te PDK qe jan ma te kqi se shkjet

Guri i madh
26-06-10, 07:37
Greqia nxjerr nė shitje ishujt

Publikuar: E premte, mė 25 qershor 2010
http://www.koha.net/repository/images/25-greqia-shitet4.jpg



Athinė, 25 qershor - Greqia i ėshtė dorėzuar krizės ekonomike dhe ka vendosur tė bėjė atė qė nuk do t’i kishte shkuar kurrė nė mend: tė shesė ishujt. Sipas “Guardianit” tė Londrės, Athina ėshtė gati tė nxjerrė nė treg disa nga ishujt e saj mė tė bukur tė Detit Mesdhe. Disa tė tjera mund tė jepen me qira pėr periudha tė gjata kohore.

E gjithė kjo bėhet pėr tė paguar borxhet e mėdha qė ky vend ka marrė muajt e fundit nga BE-ja dhe FMN-ja pėr tė evituar kolapsin ekonomik.

E pėrditshmja britanike pohon se edhe njė zonė nė ishullin Mykonos, destinacioni kryesor turistik grek, do tė nxirret nė shitje. Ky territor, pronė e qeverisė, do t’i jepet njė magnati tė huaj, i cili ėshtė gati tė investojė miliona euro pėr ndėrtimin e njė resorti turistik super luksoz.

Pjesė tė tjera tė territorit gjenden nė Rodi dhe mund tė blihen nga rusė e kinezė.

Edhe Roman Abramovich, pronari i Chelseat, ėshtė i gatshėm pėr tė blerė njė nga ishujt grek, edhe pse njė nga zėdhėnėsit e tij e ka pėrgėnjeshtruar kėtė lajm.

Oqeani
26-06-10, 17:24
Po krijohet “Shengeni Ballkanik”



Praktikisht, vendet e rajonit kanė krijuar tė ashtuquajturin "Shengen Ballkanik" pasi edhe Bosnja, Mali i Zi, Kosova dhe Maqedonia u lejojnė shqiptarėve tė Shqipėrisė lėvizjen e lirė.

Prof.Doc. Lisien Bashkurti, Kryetar i Akademisė Diplomatike Shqiptare, thotė se ky realitet ėshtė hapi i parė qė tregon se vendet e Ballkanit janė tė bindura se vetėm sė bashku mund tė zgjidhin disa sfida negative tė trashėguara nga e kaluara.

"Po pėrjetojmė njė realitet tė ri tė vendeve tė rajonit. Vendet janė tė orientuara tė gjitha drejt BE-sė, ndėrsa kanė njė stabilitet politik tė qėndrueshėm e kanė bėrė hapa tė konsiderueshėm nė hapjen e tregjeve. Kryesorja, kanė njė klimė mjaft tė pėrmirėsuar bashkėpunimi."



Qytetarė tė Tiranės thonė se mė shumė se interesi ekonomik u intereson marrėdhėnia njerėzore me fqinjėt tek tė cilėt tashmė do hyjnė e dalin pa trokitur.

Guri i madh
26-06-10, 17:45
Po krijohet “Shengeni Ballkanik”



Praktikisht, vendet e rajonit kanė krijuar tė ashtuquajturin "Shengen Ballkanik" pasi edhe Bosnja, Mali i Zi, Kosova dhe Maqedonia u lejojnė shqiptarėve tė Shqipėrisė lėvizjen e lirė.

Prof.Doc. Lisien Bashkurti, Kryetar i Akademisė Diplomatike Shqiptare, thotė se ky realitet ėshtė hapi i parė qė tregon se vendet e Ballkanit janė tė bindura se vetėm sė bashku mund tė zgjidhin disa sfida negative tė trashėguara nga e kaluara.

"Po pėrjetojmė njė realitet tė ri tė vendeve tė rajonit. Vendet janė tė orientuara tė gjitha drejt BE-sė, ndėrsa kanė njė stabilitet politik tė qėndrueshėm e kanė bėrė hapa tė konsiderueshėm nė hapjen e tregjeve. Kryesorja, kanė njė klimė mjaft tė pėrmirėsuar bashkėpunimi."



Qytetarė tė Tiranės thonė se mė shumė se interesi ekonomik u intereson marrėdhėnia njerėzore me fqinjėt tek tė cilėt tashmė do hyjnė e dalin pa trokitur.



qyki lisen bashk KURTI esht i gjor pas 3 mujve e ka demantue nji qendrim te vetin per 6 pikshin kur e prunen shkjet me banki munin


ky esht nji analist qe pas tre mujve e demanton qendrimin e tij te ma parshem

Llapjani_HH
26-06-10, 18:55
E vėrteta mbi pensionet


Kosova nuk ka bėrė asgjė pėr t’i kthyer pensionet e 60 mijė kontribuuesve gjatė kohės sė Jugosllavisė. Ne e kemi denoncuar Serbinė, por po i presim regjistrat pėr secilin kontribuues. Qeveria e Kosovės, e as Shoqata e pensionistėve s’kanė bėrė asgjė nė kėtė drejtim. Kjo ėshtė mė se zhgėnjyese. Ne nuk mund tė jemi mė kosovarė se vetė kosovarėt. Sindikalistja zvicerane, Verena Graf, flet pėr Express

As Qeveria e Kosovės, as Shoqata e Pensionistėve, nuk kanė bėrė asgjė pėr t’i siguruar regjistrat e 60 mijė pensionistėve kosovarė, si kontribuues gjatė kohės sė Jugosllavisė. Ndėrkohė, ky ėshtė kushti kryesor qė Kosova ta fitojė kontestin me Serbinė pėr kthimin e pensioneve.

Kjo neglizhencė e kosovarėve ka irrituar edhe organizatat ndėrkombėtarė pranė OKB-sė, e tė cilat e kanė denoncuar vitin e kaluar Serbinė se ia ka borxh Kosovės pensionet pėr 60 mijė kontribuues, pėr njė periudhė prej 15 deri 40 vjet. Mirėpo, tani janė bėrė dy vjet qė kur denoncimi i Organizatės ndėrkombėtare “Interfaith International” po pret pėr t’iu bashkangjitur regjistrat e kontribuuesve kosovarė, si fakt pėr ta mposhtur Serbinė.

Nė njė intervistė pėr Express, Verena Graf, pėrfaqėsuese permanente pranė OKB-sė pėr organizatėn “CIEMEN”, shprehet e zhgėnjyer tej mase me neglizhencėn e Qeverisė dhe Shoqatės sė pensionistėve tė Kosovės.

Sindikalistja zvicerane ėshtė e befasuar sesi Qeveria e Kosovės, ndonėse pėrfaqėson popullin e Kosovės, nuk ka kėrkuar ende rikthimin e kontributeve nga shteti serb. Ajo shpjegon se kur hyhet nė negociata me dikė, duhet t’i tregosh “se ke borxh”, dhe tė pėrdoren tė gjitha mjetet juridike pėr ta kthyer atė borxh.

“Pas informatave qė i kam, Qeveria e Kosovės nuk ka bėrė asgjė nė kėtė drejtim. Qeveria e njė shteti duhet ta pyesė qeverinė e shtetit tjetėr, nė ketė rast Serbinė, pėr kthimin e kontributeve”, thotė Graf.

Por edhe nė rastin tjetėr, kur shtetet nuk qėndrojnė mirė politikisht, Graf thotė se duhet shfrytėzuar mundėsia qė denoncimin ta bėjnė palėt e treta. Nė rastin e Kosovės kjo ka ndodhur, por nuk ėshtė parė vullnet i kosovarėve pėr tė bashkėpunuar.

Graf, e cila ka dorė nė denoncimin ndaj Serbisė, thotė se denoncimi do tė mbetet vetėm nė letėr, pėrderisa nuk sigurohen si dėshmi regjistrat e sė paku 60 mijė kontribuuesve. Shumė kėrkesa i janė dėrguar Shoqatės sė pensionisteve, por deri tani ka qenė e pamundur tė merren kėto tė dhėna.

“Shoqata e pensionistėve tė Kosovės duhet t’i japė kėta regjistra. Nė mėnyrė juridike, kėta regjistra i shėrbejnė njė shteti tjetėr pėr tė lobuar”, pohon ajo.
Nė tė kundėrtėn, Graf thekson se asnjė shtet tjetėr nuk mund t’i ndihmojė Kosovės pėr kėto pensione. Edhe ashtu, ajo vetė ndihet e lodhur dhe e zhgėnjyer tej mase, nga kjo papėrgjegjėsi e palės kosovare.

“Ne nuk mund tė jemi mė kosovarė se vetė kosovarėt”, thotė e shqetėsuar Graf.

Artikullin tė plotė mund ta lexoni nė numrin e sotėm tė gazetė Express.
Gazeta Expres

Llapjani_HH
26-06-10, 19:00
Milionat e parė pėr gurė vullkanikė, nė Malishevė e Leposaviq


Dy kompani nga Malisheva kanė fituar tenderin nė vlerė prej 1 milion e 300 mijė eurosh pėr asfaltimin me gurė vullkanikė tė magjistrales Prishtinė-Ferizaj, pėrkatėsisht 8 kilometra tė segmentit tė Ēagllavicės.

Biznesmeni Habib Morina, me kompaninė e tij “AHN Group”, i cili ka pranuar se ėshtė njė mik i ministrit Limaj, ka fituar tenderė milionėsh sė bashku me konsorciumin “Timi Krsko”, e cila ka pėr pronar tre biznesmenė nga Malisheva.

Njėri prej tyre, Agim Krasniqi, ėshtė aksionar edhe nė kompaninė e Morinės.

Kompania “AHN Group” ėshtė krijuar mė 29 tetor tė vitit 2008 dhe ka pasur tė regjistruar vetėm 4 punėtorė e tre aksionarė.

Kėto dy kompani gurin vullkanik e blejnė nga “Arena Invest”, e cila ėshtė krijuar nė prill tė vitit 2009 dhe ka pėr aksionarė ish-drejtorin e IPKO-s Akan Ismajlin, Bujar Musėn, Fadil Demirin dhe biznesmenin Aleksandar Mihajloviq.

Baza e saj ėshtė nė qytetin e Leposaviqit, nė veri tė Kosovės.

Biznesmeni Akan Ismaili, i cili ėshtė aksionar i “Arena Invest”, ka theksuar se nuk mund tė pėrgjigjet pėr detajet e kontratave me kompani tė ndryshme tė lidhura pėr shitjen e gurėve vullkanikė.

“Ne jemi vetėm investitorė aty. Si unė, ashtu edhe Fadil Demiri. Drejori i kompanisė Artan Lahaj, qė ėshtė i autorizuar pėr tė folur ėshtė nė pushim”, ka thėnė Ismaili pėr gazetėn Koha Ditore pėrmes telefonit.

Pėr mė shumė, lexoni nė numrin e sotėm tė gazetės.
Koha.net

Llapjani_HH
27-06-10, 18:01
Telashet e Graēanicės


Emblema e Komunės sė Graēanicės, zvarritja e zgjedhjes sė nėnkryetarit pėr komunitete, financimi nga buxheti i Kosovės pėr strukturat paralele janė disa nga problemet pėr tė cilat i vetmi deputet shqiptar nga radhėt e LDD`sė nė Kuvendin Komunal tė Graēanicės, Agim Krasniqi, e ka ngritur zėrin. Pėr kėtė ai fajėson kryetarin e Komunės, Bojan Stojanivoc.

Deri tash nuk ka ngritur zėrin pėr problemet nė Komunėn e re tė krijuar tė Graēanicės me arsyetimin se mund tė “shkatėrrojė Pakon e Ahtisaarit”.

Edhe pse i pranishėm nė ēdo mbledhje tė Asamblesė Komunale tė Graēanicės, ai ka heshtur pėr muaj tė tėrė, duke shpresuar se njė ditė gjithēka do tė funksionojė sipas ligjit nė kėtė komunė.

Pas shumė kohėsh deputeti i vetėm shqiptar nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Dardanisė nė Asamblenė Komunale tė Graēanicės ka vendosur ta thyejė heshtjen.

I nxitur nga urdhėresa e Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės pėr ndėrrimin e stemės sė Komunės sė Prizrenit, Agim Krasniqi ka vendosur tė kėrkojė nė emėr tė LDD ndėrrimin e stemės sė Graēanicės, miratuar muaj me parė nė Kuvendin Komunal tė saj .

“Unė qė nė start kam pasur vėrejte pėr stemėn dhe Statutin qė e ka propozuar Komuna. Nė statut e kanė futur qė simbol i Komunės do tė jetė manastiri ose siē e quajnė njė simbol i pėrbashkėt fetar. Kam bėrė vėrejtje, sepse shteti i Kosovės ėshtė shtet laik e nuk ėshtė shtet fetar”, thotė Krasniqi pėr Express.

Emblema e Komunės sė re shumetnike tė Graēanicės, nė tė cilėn kanė zėnė vend edhe shumė elemente tė lashtėsisė sė saj tė qytetėrimit, pėrfaqėson vetėm njė komunitet – atė serb.

E tėra identifikohet me “ОПШТИНА ГРАЧАНИЦА”, qė nė pėrkthimin nga serbishtja ka kuptimin “Komuna e Graēanicės”.

Pos kėtyre dy fjalėve tė shkruara nė cirilikė dhe krahas pėrshkrimit tė vitit 1303, ndodhet edhe mbishkrimi latin “URBS SPLENDISSIMA”.

Kjo pėrbėn njė vlerėsim dhėnė nė mesjetė pėr qytetin antik tė Ulpianės, pėrkthimi i sė cilės afėrsisht ėshtė “Qytet i mrekullueshėm”.

Viti 1303, ndėrkaq, paraqet kohėn kur pėr herė tė parė ėshtė pėrmendur njė emėrtim i pėrafėrt pėr emrin Graēanicės.

Nė qendėr tė emblemės ėshtė paraqitur njė lule bozhuri, gjethes sė mesme tė sė cilės i ėshtė dhėnė forma e manastirit, duke vėnė nė gravurė tri kryqe nė tė.

E gjitha ėshtė nėn njė sfond tė kaltėr, kufizuar me ngjyrė ari.

“Ne do tė propozojmė qė kjo emblemė tė ndryshohet, meqė pėrfaqėson vetėm komunitetin serb”, thotė Krasniqi.

Pėrveē emblemės tė Komunės, deputeti i LDD`sė thotė se zyrtarėt e Komunės bashkė me atė tė asamblesė disa herė kanė ndarė para tė buxhetit tė konsoliduar tė Kosovės pėr financimin e strukturave paralele.

Ai thotė se nė dy raste tė ndara janė ndarė mbi 80 mijė euro pėr spitalin e Graēanicės

“Spitali i Graēanicės ėshtė strukturė paralele e financuar nga Beogradi, Asambleja Komunale ka vendosur qė rreth 80 mijė euro, njėherė 30 mijė e nė rastin e dytė 50 mijė euro, t`i ndajė pėr kėtė spital. Edhe pėr kėtė kemi kundėrshtuar si subjekt politik . Pėr kėtė dikush duhet tė japė pėrgjegjėsi“, thotė Agim Krasniqi nga LDD`ja.

Krasniqi ka thėnė se tash e sa kohė, qė nga mbajtja e zgjedhjeve nė kėtė komunė, ende nuk ėshtė zgjedhur nėnkryetari i Komunės pėr komunitete e qė nė kėtė rast do tė duhej tė jetė nga Lidhja Demokratike e Dardanisė.

“Gjithmonė e kam potencuar problemin e nėnkryetarit pėr komunitete e qė duhet tė jetė nga subjekti jonė politik. Ata mė kanė thėnė se shumicė pas serbėve janė romėt, prandaj duhet tė jetė nga komuniteti rom, por komuniteti rom nuk ka garuar me ndonjė subjekt tė tyre partiak . Ata kanė votuar pėr SLS e qė e tė zgjedhurit e tyre i kanė nė pushtet, kėshtu qė posti i nėnkryetarit pėr komunitete na takon neve si LDD”, thotė ai.

Pėr tė gjitha kėto probleme, Agim Krasniqi i ka njoftuar strukturat mė tė larta tė partisė sė tij.

Ai thotė se ēėshtjen e nėnkryetarit, emblemės e tė tjera, kolegėt e tij nga LDD`ja do t`i ngrehin nė kuvendin e Kosovės.

Kėto probleme do t`i ngrehim edhe nė Kuvendin e Kosovės. Nė asamblenė e fundit ju kam se vjen nė pikėpyetje pjesėmarrja ime nė atė asamble pėr shkak tė kėtyre telasheve. Mund t`ju them se deri sot asnjė projekt nuk ėshtė bėrė pėr shqiptarėt e as pėr romėt”, ka thėnė Krasniqi.

Gazeta tė shtunėn ka provuar tė kontaktojė me kryetarin e Komunės sė Graēanicės, por njė gjė e tillė ka qenė e pamundur.
Gazeta expres

Fermerėt e pjesės veriore tė Kosovės trajtohen si tė huaj


Fermerėt qė jetojnė nė pjesėn veriore tė Kosovės po ballafaqohen me shumė probleme dhe vėshtirėsi, madje shpesh kontrollimet i pėrceptojnė edhe si kalim tė kufirit.

Skender Rexhepi , qė ka njė fermė tė gjedheve nė fshatin Suhodoll, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės , thotė se tani e njė vit nuk mund tė shet kafshėt e tij nė tregjet nė pjesėn jugore .

Herėn e fundit ėshtė ballafaquar me kėto pengesė ditė mė parė kur po dėshironte ta dėrgonte nė treg pėr shitje njė dem , pasi qė duhej tė paguante kėstin e kredisė qė ka marrė pėr ngritjen e fermės.

Skėnderi thotė se policėt qė qėndrojnė nė atė pikė kontrolli i kishin kėrkuar dokumentet pėrcjellėse pėr demin e tij e tė cilat nė fakt nuk i lėshon askush .

“Tani e njė vit askush as nė Komunė as nė institucionet tjera nuk i lėshon dokumentet pėrcjellėse pėr kafshėt, ndėrsa qė nė tė njėjtėn kohė ato na kėrkohen” thotė Rexhepi.

Ndėrkaq nxjerrja nė treg pa dokumentacionet pėrcjellėse rezulton me konfiskimin e kafshėve.

Paradoksalisht edhe nė njė vendim tė Doganės sė Kosovės e qė gazeta e kishte siguruar kėto ditė, zyrtaret doganor e kishte quajtur Urėn e Suhodollit si pikėkalim kufitar.

Zyrtaret tė ballafaquar me kėtė mė vonė kishin thėnė se ky ishte njė gabim teknik. Me tė njėjtat probleme ballafaqohen edhe banorėt dhe fermerėt e fshatrave shqiptare Bistricė, Cerajė dhe Koshtovė tė Komunės sė Leposaviqit si dhe ata tė fshatrave Zhazhė, Kelmend e Boletin tė Komunės sė Zveēanit.

Bekim Hajdari njė fermer nga fshati Bistricė flet pėr tė njėjtin problem .
“Nuk mund tė shesim kafshėt tona pasi kėrkohen dokumente qė as nuk i lėshojnė”, thotė ai.

Nė anėn tjetėr praktikat veterinare kanė qenė tė pajisura me certifikatat veterinare dhe certifikatat transportuese pėr kafshėt por qė pėr banorėt e pjesės veriore nuk i kanė lėshuar.

Edhe zyrtaret komunal dhe ata tė policisė pranojnė se egziston ky problem dhe se kjo ka ndodhė pėr shkak tė situatės specifike si dhe dukurisė sė rritjes sė kontrabandimit, ku janė pėrfshi edhe kafshėt.

Shkumbim Osmani, inspektor komunal i veterinarisė thotė se kompetente pėr lėshimin e dokumentacioneve pėrcjellėse pėr kafshėt ėshtė Agjensioni Veterinar i Kosovės(AVK) qė autorizon pėr kėtė ordinancat e licencuara.

Ai pranon se tani e njė vit ka pas probleme rreth lėshimit tė kėtyre dokumenteve, por qė sipas tij, pas njė takimi tė pėrbashkėt tė zyrtarėve nė AVK-nė , mbajtur ditė mė parė, ėshtė dakorduar qė tė vazhdohet me identifikimin dhe regjistrimin e gjedheve nė pjesėn veriore tė Republikės sė Kosovės, duke pėrfshi edhe komunat e Zveēanit, Leposaviqit dhe Zubin Potokut.

Osmani thotė se pronarėt legjitim tė kafshėve duhet tė pajisen me pasaporta tė kafshėve nė afat sa mė tė shkurtėr, ndėrsa qė nė ndėrkohė pronaret e kėtyre kafshėve do tė pajisen me kartela tė lindjes dhe tė lėvizjes sė kafshėve tė lėshuara nga ana e praktikave veterinare.
Koha.net

Oqeani
29-06-10, 14:06
Hajredin Kuēi: Shkėmbimi i territoreve, rrezik pėr rajonin





Zv/kryeministri i Kosovės Hajredin Kuēi, i ka thėnė BBC-sė se zėrat qė po dėgjohen pėr shkėmbim territoresh ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė janė zėra tė kahershėm, por qė nuk kanė tė bėjnė asgjė me realitetin.

Kjo ide, sipas tij. do tė ishte shumė e rrezikshme jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr rajonin dhe se ajo nuk do tė fillonte e as nuk do tė pėrfundonte me Kosovėn.

Shkėmbimi i territoreve, siē u shpreh Kuēi, do tė nėnkuptonte krijimin e konflikteve tė hapura dhe se zgjidhja mė e mirė ėshtė qasja drejt integrimeve evropiane.

“Pėr Qeverinė e Kosovės, Kosova e ka tėrėsinė e vetė territoriale tė pėrcaktuar edhe me kushtetutė dhe me aktet ndėrkombėtare. Kosova nuk ėshtė e interesuar qė tė hyjė nė pazare tė tilla. Po ashtu duhet tė jemi tė vetėdijshėm se ēdo fillim i ndryshimit tė territoreve, nuk do tė ishte pika e fundit e kėtyre ndryshimeve, apo sė paku nuk do tė ishte nė Kosovė”.

Sipas zv.kryeministrit Kuēi, pėrvoja ka treguar se veprime tė tilla krijojnė kriza qė zgjasin me vite.

Ai ka thėnė se kjo ēėshtje nuk ėshtė diskutuar asnjėherė dhe sipas tij kėta janė zėra qė janė dėgjuar nė opinionin publik, por nuk kanė qenė asnjėherė nė tavolinė, qoftė me faktorin vendor qoftė me atė ndėrkombėtar.

“Ne e pėrjashtojmė nga se kjo do tė hapte krizė dhe do tė hapte mundėsi tė reja pėr krizė jo vetėm nė Kosovė por edhe nė rajon dhe nė anėn tjetėr po ashtu duhet tė themi se kjo nuk mund tė fillojė dhe tė pėrfundojė vetėm me Kosovėn, prandaj e mira e gjithė rajonit do tė ishte qasja drejt integrimit nė Bashkimin Evropian”.

Lexone more ēka na paska thene ky far ....

Oqeani
29-06-10, 18:08
Hashim Thaēi: Kosova me askėnd nuk do tė diskutojė pėr shkėmbim territoresh




Kosova nuk do tė diskutojė asnjėherė dhe me askėnd idenė e shkėmbimit territorial, dhe se tėrėsia e saj ėshtė e njohur ndėrkombėtarisht ka thėnė kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, por nuk e ka pėrjashtuar mundėsinė e bisedimeve me Serbinė pėr ēėshtjet teknike.

Pas njė ligjėrate qė ka mbajtur nė UBT, kryeministri ka thėnė se tashmė tė gjitha vendet e dinė qė sovraniteti i Kosovės ėshtė i paprekshėm. Ai u ka thėnė studentėve se vendimi i GJND-sė do tė plotėsojė zbrazėtirėn mes shteteve tė BE-sė qė e kanė njohur dhe ata qė janė nė proces e sipėr pėr tė marrė njė vendim tė tillė.

Ai sėrish ka lavdėruar punėn e qeverisė sė tij dhe ka thėnė se bashkė me EULEX-in po e luftojnė krimin e organizuar.


Ky tipi - po don me dhene - e nuk po don me marre !!
Ata po i thėnė UJKU - ky po thot: jo jo eshte miu !!!

Oqeani
29-06-10, 21:50
Serbia do Veriun, jep Preshevėn


Udhėheqja e Serbisė, e prirė nga Boris Tadiq, president i Serbisė, dhe Vuk Jeremiq, ministėr i Jashtėm, ka ndarė mendjen se ēfarė do tė kėrkojė nė bisedimet me autoritetet e Kosovės, tė cilat pritet tė fillojnė kėtė vjeshtė, apo disa muaj pasi Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė (ICJ) ta kumtojė mendimin e vet pėr legalitetin e pavarėsisė sė Kosovės.

Sipas diplomatėve perėndimorė, qė kohėve tė fundit kanė komunikuar me Beogradin zyrtar, e qė folėn pėr gazetėn "Zėri" me kushte tė anonimitetit, tema kyēe e dialogut tė Beogradit dhe Prishtinės, sipas liderėve serbė, duhet tė jetė kufiri i ri nė mes tė Kosovės dhe Serbisė. Tė gjitha temat tjera duhet tė dalin prej kėsaj tė parės, e cila domosdoshmėrisht duhet tė trajtohet, sipas vlerėsimeve tė Beogradit, prej atyre qė do tė marrin pjesė nė kėto bisedime, pėr shkak tė paqėndrueshmėrisė sė gjendjes nė veri tė Kosovės.

Bazuar nė burimet diplomatike perėndimore, Beogradi, sė paku aktualisht, preferon tė flasė pėr "kėmbim tė territoreve" nė vend tė modelit tė "ndarjes sė Kosovės".

Sipas liderėve serbė, veriu i Kosovės do tė duhej t'i bashkohej Serbisė, ndėrsa njė pjesė e Luginės sė Preshevės, apo mė konkretisht vetė komuna e Preshevės, duke mos iu afruar shumė bazės sė madhe ushtarake "Jug" tė ushtrisė sė Serbisė, e cila ėshtė hapur kohė mė parė, do tė duhej t'i bashkėngjitej Kosovės.

Bazuar nė burimet diplomatike perėndimore, Beogradi, sė paku aktualisht, preferon tė flasė pėr "kėmbim tė territoreve" nė vend tė modelit tė "ndarjes sė Kosovės".

Sipas liderėve serbė, veriu i Kosovės do tė duhej t'i bashkohej Serbisė, ndėrsa njė pjesė e Luginės sė Preshevės, apo mė konkretisht vetė komuna e Preshevės, duke mos iu afruar shumė bazės sė madhe ushtarake "Jug" tė ushtrisė sė Serbisė, e cila ėshtė hapur kohė mė parė, do tė duhej t'i bashkėngjitej Kosovės.

Aktualisht nuk ka shenja tė qarta qė nė Perėndim ka mirėkuptim pėr kėtė ide, e cila assesi nuk mund t'i shmanget modelit tė ndarjes territoriale tė Kosovės, sepse Republika e Kosovės do tė humbte njė pjesė shumė tė rėndėsishme tė territorit tė vet nė veri tė lumit Ibėr. Dihet botėrisht qė shtetet e mėdha perėndimore, anėtare tė Quintit (SHBA-ja, Britania e Madhe, Gjermania, Franca dhe Italia) kanė kundėrshtuar ēdo solucion tė ndarjes territoriale tė Kosovės, duke i mbetur kėshtu besnikė njėrit prej parimeve kyē tė Grupit tė Kontaktit (prill-nėntor 2005), qė statusi i Kosovės nuk mund tė nėnkuptojė ndarjen territoriale tė Kosovės. Nė anėn tjetėr, sipas diplomatėve perėndimorė, kundėr idesė sė Serbisė pėr shkėmbim tė territoreve nė mes tė Kosovės dhe Serbisė janė fuqimisht edhe pesė shtetet e BE-sė (Spanja, Rumania, Sllovakia, Greqia dhe Qipro), tė cilat nuk e kanė njohur
pavarėsinė e Kosovės.

Por, nė fakt, janė edhe disa deklarata tė tjera tė zyrtarėve serbė, tė cilat zbulojnė njė pjesė tė qėllimit tė vėrtetė tė bisedimeve qė i kėrkon Beogradi t'i zhvillojė me Prishtinėn.

Sekretari shtetėror i Ministrisė pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Oliver Ivanoviq sė fundit ka shprehur mendimin e tij se Perėndimi mund tė propozojė ndarjen e Kosovės pėr arsye pragmatike.

"Kam drojė nga pragmatizmi perėndimor, sepse ai pragmatizėm ofron disa zgjidhje qė mund tė ndikojnė nė ndarjen territoriale", ka thėnė Ivanoviq.

Ish-koordinatori i Grupit Negociues tė Kosovės nė bisedimet pėr statusin, Blerim Shala, ka rikujtuar se qė nga koha e formimit tė Ekipit tė Unitetit, bashkė me presidentin e ndjerė Ibrahim Rugova, njė prej shqetėsimeve kryesore nė bisedimet me Serbinė ishte mos-hapja e temės sė ndarjes, qė nėnkuptonte pavarėsimin e Kosovės nė kufijtė aktualė.

Llapjani_HH
30-06-10, 17:45
Kapet armatim nė Aeroportin e Prishtinės


Dogana e Kosovės ka konfiskuar sot nė Aeroportin e Prishtinės, armė dhe municion tė kalibrave tė rėndė.

Dy persona tė cilėt vinin nga Gjermania, janė ndaluar nė kanalin e gjelbėr, duke mbajtur njė pako tė zezė, tė mbushur me armatim. Pasi ėshtė futur nė skaner ėshtė vėrejtur se aty ka armatim.

Nė pako janė gjetur kėto lloje tė armėve tė zjarrit: “Shoot gun taktical/12 Gauge”, model “Remington 870 taktical”, 1 copė, pistoletė “Heckler & Koch”, modeli “Mark” 23, kalibi 45 auto, 1 copė, karabinė gjuetie - gjysmė automatik, model “Browing Barr” II, 1 copė, karikator pėr pushkėn gjysmė automatike karabin, dy copė, karikator pėr pistoletėn “Heckler”, kalibri 45x10 2 copė.

Ndėrkaq, gjatė kontrollit nė valixhe janė gjetur njė sasi municioni, si 40 fishekė pėr karabinė gjuetie, 10 fishekė pėr Shoot gun taktical, 150 copė fishekė pėr pistoletė “Heckler” dhe njė palė dylbi “Bushnell elite 3200”, 3-9x40.

Rasti ka kaluar te Policia e Kosovės pėr hetime tė mėtejme, njofton Zyra e Informacionit e Doganave tė Kosovės.
Gazeta expres


Tadiq e vendos kristianizmin evropian nė Kosovė


Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, ka deklaruar mbrėmė nė Vjenė se pret qė Europa tė tregojė ndjeshmėri pėr faktin se hapėsira e Serbisė ėshtė djepi i kristianizmit saj, raporton Tanjug.

“Ēėshtja e Kosovės pėr Serbinė nuk ėshtė vetėm ēėshtje e integritetit territorial dhe sovranitetit, por para sė gjithash ēėshtje e mbrojtjes sė identitetit”, ka thėnė Tadiq.

Duke pėrkujtuar se nė trollin e Serbisė ka lindur perandori Konstantin, gjatė sundimit tė tė cilit kristianizmi u bė religjion shtetėror nė Perandorinė romake, Tadiq tha se nė territorin e Serbisė u lind Europa dhe identiteti9 kristian i saj.

“Edhe sot nė shekullin XXI ne (e ka fjalėn pėr Serbinė dhe serbėt – pėrkthyesi) po ballafaqohemi jo vetėm me ēėshtjen e tė ardhmes sonė nė BE, por edhe me ēėshtjen e identitetit tonė kristian dhe mbrojtjes sė tij”, ėshtė shprehur Tadiq mbrėmė nė shėnimin e 150 – vjetorit tė Komunės Kishtare Serbe nė Vjenė.

“Sot po pėrballemi me pėrpjekjen pėr uzurpimin e ekzistimit tė identitet ortodoks serb nė hapėsirėn e Kosovės”, citohet tė ketė thėnė Tadiq, i cili ka shtuar se ekziston synimi i ndėrtimit tė identitetit artificial kosovar, qė ka nisur para dy vjetėsh, kundruall identitetit ortodoks qė jeton me shekuj.

Ai ka thėnė se pret nga Austria, nė truallin e tė cilės ekziston identiteti ortodoks e kulturor serb, po ashtu me shekuj, qė tė kuptojė rėndėsinė e ruajtjes sė identitetit serb nė Kosovė.

“Askush nuk mund tė ekzistojė nė tė ardhmen pa identitet. Kjo ēėshtje kapėrcen interesat shtetėrore, ajo ėshtė transcendente dhe kjo ėshtė ēėshtje qė i jep kuptim ekzistimit tonė. Prandaj Kosova nuk ėshtė vetėm ēėshtje shtetėrore”, ka thėnė Tadiq nė Vjenė.
Koha.net

Llapjani_HH
30-06-10, 19:07
Kėngėtarėt kosovarė nė shėnjestėr tė Administratės Tatimore


Kėngėtarėt tė cilėt kėtė verė kanė koncerte duhet tė mėsohen me vizitat e inspektorėve tė Administratės Tatimore tė Kosovės nė lokalet ku ata performojnė. “Vera 2010”, siē shkruan sot “Koha Ditore”, ėshtė plani i veprimit tė cilin ATK-ja tashmė e ka hedhur nė letėr, sipas tė cilit inspektorėt e kėtij institucioni e kanė vetėm njė qėllim: tė vizitojnė ēdo lokal ku ata kanė informacione qė njė kėngėtar mban koncert.

Por paralajmėrimi i ATK-sė duket qė nuk e shqetėson edhe aq estradėn kosovare, shumė prej tė cilėve as nuk janė tė regjistruar nė Agjencinė Tatimore. Disa prej tyre thonė se nuk e kanė ndėrmend tė paguajnė. Para se shteti t’u krijojė kushte qė ata tė regjistrohen si kėngėtarė.

Bashkim Shala, zėvendėsdrejtor i ATK-sė, ka thėnė se me kėtė plan synojnė eliminimin e ēfarėdo shmangieje tė obligimeve tė tatimit nė fitim nga kėngėtarėt tė cilėt veprojnė nė Kosovė.

“Nė sezonin kur kėngėtarėt i shtojnė aktivitetet e tyre, duke kėnduar nė shumė vende dhe normalisht duke fituar edhe mė shumė, ne do tė ndėrmarrim njė aksion mė tė intensifikuar ku do tė inspektojmė lokalet nė tė cilat ata kėndojnė dhe do tė shohim ēdo kontratė tė lidhur ndėrmjet pronarit tė lokalit dhe kėngėtarit”, ka thėnė Shala, i cili shprehet i bindur qė ky plan do tė ketė sukses.

Mirėpo deri tek vizita e inspektorėve nė lokalet ku mbahen koncertet e kėngėtarėve ėshtė njė procedurė tė cilėn inspektorėt duhet ta kalojnė.

“Inspektorėt marrin dhe ruajnė ēdo publikim tė aktiviteteve tė kėngėtarėve dhe i fusin nė dosjet e tyre qė ne mė pas tė kemi edhe fakte se ata kanė marrė pjesė nė ato organizime.

Nė ikje tė obligimit tatimor ėshtė njė rreth tė cilin ATK-ja duhet ta thyejė, pėr tė pasur sa mė shumė vjelje tė tatimit”, ka thėnė Shala, duke shpjeguar se rrethin e pėrbėjnė organizatorėt e ndejave, lokalet dhe kėngėtarėt.

Sipas tij, nė bazė tė analizave tatimore del se shumica e kėngėtarėve nė Kosovė nuk janė pagues tė rregullt tė tatimit.

“E para, shumica prej tyre nuk i deklarojnė tė ardhurat pėr aq sa fitojnė, pra bėjnė zhvleftėsim tė tė ardhurave. Mė pas ata edhe atė shumė tė tė ardhurave qė e paraqesin nuk e paguajnė tatimin pėr ato tė ardhura.

Ka shumė prej tyre qė edhe kanė borxhe nė ATK”, ka thėnė Shala, i cili nuk flet pėr emrat e borxhlinjve, pasi qė kėtė nuk ia lejon ligji. Mirėpo, sipas Shalės, jo tė gjithė kėngėtarėt duhet tė futen nė njė thes.

“Ka kėngėtarė e produksione qė paguajnė tatimin. Mirėpo ka prej tyre qė as nuk e njohin ATK-nė si institucion”, ka sqaruar Shala.

Aksioni i ATK-sė nuk i brengos kėngėtarėt Blero dhe Dafina Zeqiri dhe Zanfina Ismajli.

Dy tė parėt pranojnė qė nuk paguajnė tatim nė Kosovė, me arsyetimin se ata janė shtetas tė Suedisė, ani pse veprimtarinė e tyre fitimprurėse e zhvillojnė nė Kosovė.

“Kam pasaportė suedeze dhe tatim paguaj vetėm nė Suedi dhe atje jam tatimpagues i rregullt.

Mirėpo nė Kosovė nuk paguaj, sepse nuk jam banor i kėtij vendi”, ka shpjeguar Blero, i cili thotė se e mirėpret aksionin e inspektorėve tė ATK-sė dhe se shprehet i gatshėm tė bashkėpunojė me ta.

Dafina Zeqiri thotė se nuk ka paguar tatim nė ATK, dhe se pėr ēdo koncert qė e mban qoftė nė Kosovė apo jashtė saj e paguan nė Suedi.

“Nuk kam pse tė paguaj tatim nė Kosovė. Paguaj tatim nė Suedi dhe nuk kam arsye qė nė dy vende tė paguaj tatimin”, ėshtė shprehur Zeqiri, e cila thotė se nuk ėshtė e vetmja prej kėngėtarėve qė bėn njė gjė tė tillė.

Njė gjė e tillė pėr numrin dy tė ATK-sė ėshtė shkelje ligji.

“Ēdo person qė vepron dhe kryen veprimtari fitimprurėse nė Kosovė ėshtė i detyruar tė paguajė tatimin nė fitim nė ATK. Ne nuk i kėrkojmė tatim nėse njė kėngėtar zhvillon aktivitet jashtė vendit”, ka thėnė Shala, sipas tė cilit nuk ka rėndėsi se ēfarė shtetėsie ka njė person, por ku kryhet aktiviteti ekonomik.

Nė anėn tjetėr, kėngėtarja Genta Ismaili nuk ėshtė fare e regjistruar nė ATK si tatimpaguese.

“Genta nuk ėshtė e regjistruar kėtu nė Kosovė dhe nuk paguan tatim pėr fitime nė koncerte qė i mban nė Kosovė.

Nuk ka ndonjė arsye tė posaēme pėr kėtė, por e kemi lėnė nė asgjė, por shumė shpejt do tė regjistrohet dhe tė fillojė tė paguajė”, ka thėnė Alie Sylejmani, menaxhere e Genta Ismailit. Ajo ka pranuar se nė asnjė koncert qė mban klientja e saj nuk lidh kontratė me pronarin e lokalit.

Tatimin nė fitim nuk e paguan as kėngėtarja Zanfina Ismaili. Ajo thotė se njė gjė tė tillė as qė e ka ndėrmend ta bėjė.

“Mua shteti nuk mė garanton se albumin tim nuk do ta kopjojė ēdo kujt qė t’i teket, pastaj unė askund nuk jam e regjistruar si kėngėtare dhe unė jam thjesht njė person i thjeshtė.

E pėrderisa shteti nuk me jep asgjė mua, as unė nuk do ta paguaj tatimin”, ėshtė arsyetuar Ismaili, sipas sė cilės i vetmi fitim qė ajo ka si kėngėtare janė koncertet.

Edhe Naim Abazi ankohet pėr qasjen qė ka shteti ndaj estradės. Por pėr dallim nga Zanfina Ismajli, Abazi thotė se paguan tatim.

“Unė pėr vete nuk e di as ēfarė statusi kam. Ajo ēka ne bėjmė ėshtė e njėjtė me punėtorėt e rrugės qė presin kush po i thirr qė tė punojnė njė ditė. Prandaj, para se tė gjejmė fajtorėt, institucionet e shtetit duhet tė hartojnė ligjet qė na mbrojnė ne si artistė”, ėshtė shprehur Abazi, duke thėnė se ATK-ja i ka dėrguar edhe atij edhe gruas sė tij kėngėtare tatim paushall.

Mirėpo, pėrpos kėsaj Abazi ka njė ide nė bazė tė sė cilės mendon se do tė zgjidhej tėrė ky problem.

“Mendimi im ėshtė qė duhet tė formohet njė institucion brenda shtetit ku tė gjithė kėngėtarėt do tė anėtarėsoheshin si tė tillė duke paguar pėr atė anėtarėsim.

Pastaj ata tė certifikohen si kėngėtarė qė mund tė marrin para duke kėnduar dhe do t’u ofronte atyre ndihmė. Dhe atėherė nėse njė inspektor do tė gjente dikė duke kėnduar pa njė certifikim tė tillė, t’i dėnojė ata”, ka propozuar Abazi.
Koha.net

Kėngėtarėt "patriota", mundohen me ja u marr publikut tė gjitha paret pej gjepi e shtetit nuk i paguajn kurgja.
Edhe ankohen se shteti nuk po ban kurgja pėr ta.
Duhet me formue ni FOND PĖR KĖNGĖTARĖT sikur fondin e Fatmir Limės e me ju que ndihma se jan kah hjekin keq kėta hajnat muzikant.

Llapjani_HH
01-07-10, 17:53
Patrullimet e pėrbashkėta Shqipėri- Kosovė, nė vėshtirėsi


Patrullimet e pėrbashkėta tė policisė sė Shqipėrisė dhe tė Kosovės nė territorin e Shqipėrisė si duket janė pėrballur me problemet e para.

Disiplina nė zbatimin e orarit tė punės, gjobat, por edhe mungesa e kualifikimit tė policėve vendas, janė disa nga problemet pas njė periudhe dyjavore patrullimesh.

Nė njė takim tė pėrbashkėt nė Kukės tė drejtuesve tė Policisė sė Prizrenit dhe asaj tė Kukėsit ėshtė analizuar puna e pėrbashkėt dyjavore e patrullimeve tė ndėrthurura.

Me kėtė rast janė evidentuar problemet si disiplina nė zbatimin e orarit tė punės, diferencat e mėdha tė gjobave nė mes Kodit Rrugor nė Shqipėri dhe atij nė Kosovė, si dhe mosnjohja e teknikės bashkėkohore nga Policia shqiptare, shkruan "Koha ditore".

"Kemi rezerva pėr sa i pėrket zbatimit tė orarit, pasi policėt nga Kosova po vijnė me vonesė dhe po ikin mė herėt se sa orari i pėrcaktuar", ėshtė shprehur shefi i Njėsisė sė Policisė sė Qarkullimit Rrugor pėr Qarkun e Kukėsit, Alejdin Omuri.

Ndėrkaq, Komandanti i Policisė sė Qarkullimit Rrugor pėr rajonin e Prizrenit, Lulzim Shala, ka deklaruar se policia vendase ka mangėsi nė njohjen e teknikės bashkėkohore nė pėrdorim tė Policisė sė qarkullimit rrugor.

Nė patrullimet e pėrbashkėta gjatė kėtyre dy javėve ėshtė vėnė re epėrsia e Policisė sė Kosovės nė automjete dhe mjete tė tjera logjistike.

Kjo polici ishte e pajisur me radarė laser, ndėrkohė qė Policia e qarkullimit rrugor tė Kukėsit nuk dinte tė pėrdorte radarėt.

Gjithashtu, edhe nga ana profesionale ėshtė vėnė re epėrsia e Policisė sė Kosovės.

Shumė nga rregullat formale qė zbatoheshin nga policėt kosovarė me rastin e ndalimit tė automjetit, policėt e Shqipėrisė nuk i kishin aplikuar ndonjėherė.

Pėr sa i pėrket vendosjes sė gjobave, ėshtė vendosur qė ato tė vendosen nė bazė tė Kodit Rrugor tė Republikės Shqipėrisė ku gjobat minimale janė tė papėrfillshme krahasuar me ato tė Kosovės.

Gjoba minimale nė Shqipėri pėr kundėrvajtėsit ėshtė rreth 8 euro, ndėrkohė qė nė Kosovė ėshtė 35 euro.

Patrullimet e ndėrthurura tė Policisė sė Qarkullimit rrugor nė mes Shqipėrisė e Kosovės nė territorin e Shqipėrisė kanė filluar mė 16 qershor, pas njė marrėveshjeje tė nėnshkruar nė Morin tė Kukėsit.

Pėr periudhėn dyjavore, patrullimet e pėrbashkėta kanė vijuar vetėm nė aksin rrugor nga Morini nė tunelin e Kalimashit, ndėrsa nė ditėt nė vazhdim me shtimin e fluksit tė turistėve qė parashikohet tė arrijė shifra tė lartė nė muajt korrik gusht, patrullimet do tė vazhdojnė nė tė gjitha akset kombėtare tė Shqipėrisė.
QIK-u

Gentiani
01-07-10, 19:07
Kėngėtarėt kosovarė nė shėnjestėr tė Administratės Tatimore








Kėngėtarėt "patriota", mundohen me ja u marr publikut tė gjitha paret pej gjepi e shtetit nuk i paguajn kurgja.
Edhe ankohen se shteti nuk po ban kurgja pėr ta.
Duhet me formue ni FOND PĖR KĖNGĖTARĖT sikur fondin e Fatmir Limės e me ju que ndihma se jan kah hjekin keq kėta hajnat muzikant.


Ēfare more Fond mi ndihmuar, po policine tatimore edhe shko ne bine qysh jane duke mbajtur koncert konfiskoja deri ne tanga e me ēfare kane (ne fakt e zdeshe gjysmen e estrades e nuk te behen nje krahe rroba :biggrin: ) edhe ne fund leshoja kajken as e para e as fundit jooooooooo, joooooooooooo s`je ti... edhe kush nuk e paguan tatimin ... hehehe p..asurine private ja sosim :biggrin:

Llapjani_HH
02-07-10, 19:27
Asfalti nė Kosovė i cilėsisė sė dyshimtė


Nė dy vitet e fundit nė Kosovė janė shtruar mė shumė kilometra asfalt se nė ēdo vit tjetėr pas lufte, megjithatė cilėsia e asfaltit shpeshherė ka qenė pjesė e diskutimeve publike. Mungesa e cilėsisė sė rrugėve, sipas njė eksperti, ėshtė e ndėrlidhur nga faza e parė e ndėrtimit tė njė rruge.

“Projektimi i rrugės bėhet gabim. Kjo nis nė momentin kur kompania fillon punimet, sheh qė duhet tė largohet njė shtresė mė e madhe e dheut dhe se duhet vendoset mė shumė zhavorr.

Rėndėsia kryesore ėshtė shtresa e fundit, nėse zalli ėshtė me dhe, ai normalisht qė do tė lėvizė. Dhe, nėse baza e rrugės nuk shtrohet si duhet, asfalti normalisht qė dėmtohet”, ka thėnė ky ekspert nė kushte anonimiteti.

Zyrtarėt e Ministrisė sė Transportit kanė thėnė se shtresa finale e cila shtrohet nė rrugėve nacionale do tė jetė mė cilėsore dhe mė e qėndrueshme. Megjithatė, deri mė tani vetėm nė rrugėn nacionale M2, segmenti prej udhėkryqit pėr Gjilan deri tek udhėkryqi pėr Lipjan (QMI) ka filluar shtrimi i shtresės finale tė asfaltit.

Xhevdet Pozhari, zėdhėnės nė Ministrinė e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, ka thėnė se ēdo rrugė e ndėrtuar, nė bazė tė kontratės, ka garanci prej 2 viteve.

“Nė rast se brenda kėsaj kohe ka ndonjė prishje apo dėmtim tė rrugės, kompania ėshtė e obliguar t’i sanojė dėmtimet”, ka thėnė Pozhari.
Ai ka shtuar se pėr riparimet e rrugėve qė ndodhin brenda garancisė, Ministria nuk ndan mjete shtesė, por ėshtė kompania pėrkatėse qė mbulon koston e riparimeve.

Por, riparimi i dėmtimeve nuk ėshtė masa e vetme, pasi sipas Pozharit nė bazė tė Ligjit tė prokurimeve publike ndėrmerren edhe masa tė tjera ligjore, mirėpo nuk saktėsoi pėr ēfarė masash bahet fjalė. Ai gjithashtu nuk deklaroi nėse pėr shkak tė punės sė dobėt ndonjė kompani iu ėshtė ndaluar tė konkurrojnė nė tenderėt e kėsaj ministrie.

Avni Arifi, anėtar i Kryesisė sė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, ka thėnė se nė vazhdimėsi ka pasur dyshime pėr keqpėrdorime nė shpenzimin e 450 milionė eurove, sa janė shpenzuar pėr ndėrtimin e rrugėve.

“Shqetėsimet tona kanė qenė qė kėto rrugė nuk po bėhen pėr rrugė, por po bėhen pėr tenderė tė rrugės dhe pėr krijim tė njė percepsioni tė rrejshėm se po e rregullojmė infrastrukturėn e vendit”, ėshtė shprehur Arifi.

Sipas tij, me tėrė ato mjete qė janė shpenzuar ka pasur mundėsi qė tė sigurohet ekspertiza nga vendet e gjithė botės. Ai thotė se nė tė ardhmen do tė kemi disa pasoja nga shtrimi i rrugėve qė ėshtė bėrė.

“Pasoja e parė ėshtė krijimi i kulturės sė vjedhjes nė faza tė ndryshme tė asfaltimit tė rrugės, sepse nuk vidhet vetėm nė asfalt, por po vidhet nė ēdo shtresė tė rrugės, e kjo do tė ketė pasoja afatgjate.

Dhe e dyta ėshtė kostoja financiare qė ndėrlidhet me asfaltimin e keq tė kėtyre rrugėve”, ka thėnė Arifi.

Njėri nga pronarėt e njė kompanie qė ėshtė shumė aktive nė shtrimin e rrugėve, i cili ka preferuar tė jetė anonim, ka thėnė se dėmtimet nė rrugėt e shtruara vijnė pasi kriteri pėr dhėnien e kontratės ėshtė pėrdorur “ēmimi mė i ulėt”.

“Njė shtėpi 100 metra katrorė mund tė rregullohet me 50 mijė apo me 100 mijė euro. Varet krejt ēka parasheh nė projekt. Cilėsia e rrugės varet direkt nga parashikimi i projektit, me ēfarė materiali paraqitet etj.

Zakonisht tek ne kėrkohen kosto sa mė e lirė, apo si kriter pėr marrjen e kontratės ėshtė ēmimi mė i lirė. Krejt gropat qė i shihni janė probleme qė rrjedhin nga lloji i kontratės”, ka thėnė ky ekspert i rrugėve.

Pėr shtrimin e njė rruge, sipas tij, duhet tė kėrkoni standarde, ndėrsa kriteri pėr dhėnien e kontratės duhet tė jetė “ēmimi ekonomikisht mė i favorshėm”.

Ai ka thėnė se nė vitin e fundit ministria i ka shtuar kontrollet nė materialet qė pėrdoren pėr shtrimin e rrugėve, por edhe nė cilėsin e rrugėve.

“Ka ekspertė dhe ka kompani qė dinė tė shtrojnė rrugė tė standardeve tė larta, ashtu siē janė shtruar disa rrugė nėpėr kohė. Tash sė fundi janė shtuar kontrollet edhe pėr materiet qė pėrdoren pėr shtrimin e rrugėve”, ėshtė shprehur ai.

Nė rastin e shtrimit tė njė rruge, caktimi i fituesit nė bazė tė kriterit, ēmimi mė i ulėt ėshtė gabim, sepse, sipas tij, duhet tė kėrkohen edhe standarde.

“Nė rastin e kriterit, ēmimi mė i lirė mund tė fitojė njė kompani pėr realizimin e projektit dhe tė humbė njė kompani qė ėshtė me renome botėrore”, ka thėnė ai.

Punimet pėr rinovimin e rrugės nacionale qė lidh Prishtinėn me Lipjanin edhe janė duke vazhduar. Kėto punime janė duke u bėrė nga kompanitė, tė cilat e kishin shtruar kėtė pjesė, nė bazė tė garancisė 2-vjeēare qė ka pasur kjo rrugė.

Pėrveē kėsaj rruge, dėmtime ka pėsuar edhe rruga Prishtinė-Fushė-Kosovė, rrugė e kontraktuar nė kohėn e ministrit Qemajl Ahmeti, ndėrsa punimet ishin kryer nė kohėn e ministrit Limaj.
Koha.net

Llapjani_HH
03-07-10, 19:11
Patrollimet nė Veri tė Mitrovicės pa policė shqiptarė


Policėt shqiptarė tė policisė sė Kosovės qė momentalisht janė duke punuar nė Stacionin e policės nė veri tė Mitrovicės, janė larguar nga patrollimet e pėrbashkėta policore qė nga e enjta, njoftojnė burime tė Kohės Ditore nga policia, me kusht tė anonimitetit.

Sipas burimit, rreth 20 policėt shqiptarė,i me urdhėr tė komandantit tė stacionit tė policisė nė veri tė Mitrovicės, janė dislokuar qė nga e enjta nė ruajtjen e zyrės pėr rexhistrimin civil si dhe nė urėn lindore mbi Ibėr.


Deri mė tani nė veri tė Mitrovicės, nė lagjet e pėrziera dhe nė fshatrat shqiptare kanė partolluar, patrolla tė perziera policore. Ndėrsa qė nga e enjta nė lagjet dhe fshtatrat shqiptare nė veri tė Mitrovicės, si nė lagjen e Boshnjakėve, Kroin e Vitakut, Kodren e Minatorėve dhe nė fshatrat etnikisht tė pastėrta shqiptare patrollojnė vetėm policėt serb tė Kosovės, ka nojftuar burimi.

Sipas burimit, policėt shqiptare janė lėnė tė kujdesėn vetėm pėr Zyren e rexhistrimit civil nė Lagjen e Boshnjakėve dhe atė pa makina, si dhe nė urėn mbi lumin Ibėr.

Sipas kėtij burimi, kjo ndarje e policisė ėshtė bėrė nė bazė tė planit operativ tė policisė sė Serbisė e qė respektohet nga stacioni i veriut.

Pėr kėtė ndarje, sipas burimit, ėshtė e njoftuar edhe komanda rajonale e policisė sė Kosovės nė Mitrovicė, pėr ēka pėrgjegjėsit e operativės tė komandės rajonale kanė kėrkuar raport nga policėt shqiptarė.

Gjithnjė, sipas burimit, anashkalimi i policėve shqiptarė nė veri ėshtė bėrė me qėllim qė t’iu ipet hapėsirė policėve tė MUP-it serb qė tė patrullojnė lirshėm dhe tė organizohen nė dėm tė institucioneve tė shtetit tė Kosovės.

Nė anėn tjetėr, zyrtarė tė policisė sė Kosovės kanė mohuar njė ndarje tė tillė duke theksuar se pėr momentin jemi tė pėrqėndruar nė Lagjen e Boshnjakėve.

"Jemi tė pėrqėndruar nė Lagjen e Boshnjakėve”.

Nuk ka policė shumė shqiptarė nė veri dhe pėr kėtė ka ardhur kjo", ka thėnė zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės, Besim Hoti.

Ai ka mohuar qė policia e Kosovės tė jetė nė dijeni pėr kėtė ndarje. Policia e Kosovės nė tėrė rajonin e Mitrovicės vepron si njė, ka nėnvizuar Hoti.
Koha.net

Luzha rrugės sė tre deputetėve serbė, Myzejenja hyn nė betejė


Berat Luzha ka shkuar rrugės sė kolegėve tė tij serbė Dragisha Miriq, Mihailo Shēepanoviq e Vladimir Todoroviq.

Ky deputet i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) i ka rėnė pishman pse kishte vėnė firmėn nė njė kėrkesė adresuar Gjykatės Kushtetuese pėr tė nxjerrė verdiktin, nėse ėshtė duke e shkelur presidenti Fatmir Sejdiu Kushtetutėn pėrmes mbajtjes sė postit tė ngrirė tė kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK).

Tė premten, ai ka arkivuar nė Kushtetuese deklaratėn pėr tėrheqje tė nėnshkrimit. Kėtė Luzha ia ka konfirmuar gazetės Koha Ditore, pa dhėnė arsyet e tėrheqjes.

Sė paku, pėr shkak tė ndonjė presioni ka thėnė tė mos e ketė bėrė.

“Po, i kam rėnė pishman. Kam tė drejtė t’i bie pishman”, ka thėnė shkurt deputeti Luzha. “Kam dashtė”, ėshtė pėrgjigjur ai, kur ėshtė lutur tė tregojė arsyen e tėrheqjes sė nėnshkrimit.

Me tėrheqjen e tij dhe tė tre deputetėve serbė, tė cilėn gjė e kanė bėrė tė mėrkurėn, numri i tė firmosurve nė kėrkesė kishte mbetur 28, nga 30, sa ėshtė e nevojshme qė ēėshtja tė trajtohet nga Gjykata. Mirėpo, vetėm disa ēaste pas deponimit qė kishte bėrė Luzha, nė Kushtetuese ėshtė kompensuar humbja e kėtij nėnshkrimi.

Myzejene Selmani, deputete e Aleancės Kosova e Re (AKR), u ėshtė bashkuar deputetėve nė kėrkesėn, me tė cilėn synohet t’i jepet pėrgjigje dilemės nėse presidenti po shkel Kushtetutėn.

Naim Rrustemi, deputeti qė ka iniciuar ēėshtjen e kėrkesės, ka thėnė ta ketė ēuar nė Kushtetuese nėnshkrimin e radhės dhe ka bėrė tė ditur se ka shumė deputetė tė tjerė qė mbėshtesin iniciativėn e tij.

Ai ka shprehur bindjen se kolegėt e tij po tėrheqin nėnshkrimet, pėr shkak tė presioneve qė po bėn nė ta presidenti dhe zyrtarėt e lartė tė partisė, tė cilėn presidenti drejton.

“Ėshtė e vėrtetė se njė deputete e AKR-sė e ka nėnshkruar dhe sot e kam dėrguar nė Gjykatė, si mbėshtetje kėrkesės.

Posa tė marrim vesh se ėshtė tėrhequr dikush, ne do ta ēojmė njė tjetėr”, ka thėnė Rrustemi.

“Nuk e di nėse ėshtė i vetėdijshėm presidenti se nė ēfarė loje ka hyrė dhe ēfarė presedani po bėn me presionin pėr tėrheqje nėnshkrimesh. Kam edhe informacion se bisedat (pėr tėrheqje tė nėnshkrimeve v.j.) i ka udhėhequr Ismet Beqiri”.

Gazeta ka provuar ta kontaktojė Beqirin, qė ėshtė shef i Grupit parlamentar tė LDK-sė, pėr tė marrė qėndrimin e tij rreth kėsaj ēėshtjeje, mirėpo ai nuk u ėshtė pėrgjigjur telefonatave.

Njė gjyqtar i Gjykatės Kushtetuese i ka thėnė gazetės nė kushte anonimiteti se numri i nėnshkrimeve do tė jetė pa relevancė deri nė momentin e aktgjykimit. Po kėshtu, ai ka theksuar se nė momentin kur do tė vendoset nė kontekst tė kėrkesės, janė tė nevojshme 30 nėnshkrime.

“Deputetėt mund tė tėrheqin nėnshkrime, tė tjerėt mund t’i shtohen numrit tė nėnshkruesve tė kėrkesės. Pėr ne me rėndėsi ėshtė momenti kur duhet tė nxirret vendimi”, ka thėnė ky gjyqtar. “Ne besojmė se pėrgjigje kėrkesės do t’i japim nė shtator ose tetor, dhe atėherė duhet t’i kemi minimum 30 nėnshkrime tė deputetėve”.

Tė premten e shkuar “ēėshtja Sejdiu” ka dalė nė Kushtetuese. Ajo ėshtė iniciuar nga deputeti i pavarur, Naim Rrustemi, dhe ėshtė mbėshtetur fillimisht nga 32 deputetė tė pothuajse tė tė gjitha partive parlamentare.

Nė tė thuhet se interpretimi kushtetues kėrkohet nga fakti se presidenti i Republikės sė Kosovės ka kryer shkelje serioze tė Kushtetutės, sipas nenit 88 pika 2 e Kushtetutės sė Kosovės.

“Presidenti nuk mund tė ushtrojė asnjė funksion tjetėr publik; dhe pas zgjedhjes, presidenti nuk mund tė ushtrojė asnjė funksion nė parti politike”, thuhet nė kėtė nen tė Kushtetutės.

Ashtu siē parasheh Rregullorja e punės sė Gjykatės Kushtetuese, presidenti ėshtė njoftuar me kėrkesėn. Ai ka kohė edhe rreth 10 ditė pėr t’u pėrgjigjur supozimeve tė ngritura nga ligjvėnėsit.

Po ndodhi aktgjykimi, sipas njė eksperti tė ēėshtjeve kushtetuese, pėrfundimi i tij do tė dihej – mbajtja e njėkohshme e postit tė presidentit dhe njė posti partiak pėrbėn shkelje kushtetuese.

Nė kushte anonimiteti ai ka deklaruar pėr gazetėn se nuk ka jurist nė vend e as nė botė qė mund tė japė interpretim ndryshe.

Ėshtė neni 88, pika 2 e Kushtetutės, qė sipas kėtij juristi, e bėn tė qartė edhe pėr ēdo laik, se presidenti nuk mund tė ushtrojė asnjė funksion publik e partiak pas zgjedhjes nė krye tė shtetit.
Koha.net

Llapjani_HH
05-07-10, 17:34
Mripa: Incidenti ėshtė shkaktuar nga MUP-i i Serbisė


Dy ditė pas incidentit nė veri tė Mitrovicės, situata nė 'Lagjen e boshnjakėve' vazhdon tė jetė e qetė, por e tensionuar. Nuk ka lėvizje tė njerėzve dhe qarkullim tė automjeteve si rėndomė, ndėrkohė qė edhe dyqanet vazhdojnė tė jenė tė mbyllura.

Banorėt shqiptarė vazhdojnė tė mbajnė rojat e veta gjatė natės, ndėrkohė qė shprehen se e kanė tė njohur autorin e incidentit tė para dy ditėve, pas tė cilit humbi jetėn njė person dhe 11 tė tjerė u lėnduan.

Adem Mripa, pėrfaqėsues i 'Lagjes sė boshnjakėve', tha se banorėt shqiptarė kėtu janė nė vazhdimėsi duke bėrė roje natėn pasi qė ndihen tė pasigurt. Sipas tij, gjatė natės qarkullojnė grupe tė ndryshme ekstremiste serbe, tė cilat provokojnė nė mėnyra tė ndryshme.

"Policia e pjesės veriore pėr ne nuk ėshtė garanci i sigurisė, pasi qė nuk kemi garanci prej tyre. Haptazi e them se ata janė duke u paguar nga MUP-i i Serbisė", ka thėnė Mripa, transmeton Kosovapress.

Nė incidentin e sė premtes ka humbur jetėn njė pjesėtar i komunitetit boshnjak, ndėrsa janė lėnduar dhjetė serbė. Mripa dyshon se protesta ėshtė organizuar nga grupi “Obraz”.

"Nuk mund tė them se ėshtė e saktė, por ka mundėsi, pasi qė njė natė mė parė grupi "Obraz" ka qarkulluar nėpėr lagje kėtu. Tė nesėrmen nė mėngjes ka qarkulluar njė automjet i "Obraz"-it, me mbishkrimin "Obraz" nė dritare tė veturės dhe i cili i detyronte serbėt t'i mbyllnin shitoret dhe tė dilnin nė protesta. Ka mundėsi se ky ėshtė njė inskenim i MUP-it dhe i grupeve ekstreme, nė kėtė rast i grupit "Obraz"”, ka thėnė Mripa.

Pėr mė tepėr, Mripa konsideron se i gjithė incidenti ėshtė njė inskenim i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė.

"Unė jam mė se i sigurt se ajo qė ka ndodh ėshtė njė organizim i MUP-it tė Serbisė, pasi qė legalisht kėtu, nė mėnyrė legale qarkullon kėtu dhe vepron nė mėnyrė legale nė kėtė pjesė tė territorit tė Kosovės", shprehet Mripa.

Pas kėtij incidenti, nė ‘Lagjen e Boshnjakėve’ kanė patrullime mė tė shpeshta tė policisė, por banorėt shqiptarė nuk ndihen tė sigurt, andaj janė detyruar qė tė organizojnė roja gjatė natės.

Fevzi Beqiri, banor i lagjes, tregon se ata janė tė detyruar tė organizohen nė forma tė ndryshme, pasi qė pėrkundėr prezencės tė forcave tė shtuara tė sigurisė, ata kėrkojnė njėsinė speciale tė policisė sė Kosovės, sepse ndryshe nuk ndjehen tė sigurt.

"Kjo ėshtė shumė normale se nuk ju besojmė dhe nuk ju kemi besuar qė 11 vite, e nuk ju besojmė edhe sot, pėrderisa nuk shtrihet pushteti shqiptar kėtu, njėsitė speciale dhe policia jonė. Ne nuk ju besojmė kurrfarė forcave tjera, do tė thotė nė njėfarė forme jemi tė detyruar t'i mbrojmė familjet dhe pronat tona prej kriminelėve ēetnikė tė Beogradit", ka thėnė Beqiri.
Gazeta expres

Policia e Kosovės e ndarė nė Veri


Askush nga pjesėtarėt serbė tė Policisė sė Kosovės nuk dėshiron tė bėjė sigurimin e Zyrės pėr Regjistrim Civil nė Lagjen e Boshnjakėve nė veri tė Mitrovicės, njoftojnė burime tė Kosovapressit brenda policisė, ndėrkaq ndarjen e policisė e pohojnė edhe banorėt shqiptarė nga lagjet veriore.

Ngjarjet e tri ditėve mė parė qė ndodhėn nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, kanė reflektuar edhe nė funksionimin e Policisė sė Kosovės nė atė pjesė.

Njė zyrtar i ka thėnė Kosovapressit nė kusht tė anonimitetit se njė gjė e tillė ka ndodhur me urdhėr tė komandantit tė stacionit tė policisė nė veri, Milija Millosheviq.

“Rreth 16 policė shqiptarė qė momentalisht janė duke punuar nė stacionin e policės nė veri tė Mitrovicės, janė larguar nga patrullimet e pėrbashkėta policore qė nga dita e enjte, dhe janė vendosur te kjo zyrė dhe tek ura lindore e Ibrit.

Kjo ndarje e policisė ėshtė bėrė nė bazė tė planit operativ tė policisė sė Serbisė, e qė respektohet nga stacioni i veriut”, thotė ky zyrtar.

Sipas tij, lagjet veriore qė administrohen nga komuna e Leposaviqit e ku jetojnė edhe shqiptarėt si Tre Rrokaqiejt, Lagjja e Boshnjakėve, Kroi i Vitakut, Lagjia e Doktorėve, Kodra e Minatorėve, si dhe fshatrat Cerajė, Bistricė dhe Koshtovė e Vllahisė, janė duke u patrulluar vetėm nga policė serbė.

Nė anėn tjetėr komandanti i Policisė sė Kosovės tė stacionit veri, Milija Millosheviq ka mohuar njė ndarje tė tillė.

“Policia e Kosovės nė Mitrovicė vepron si njė”, ka thėnė ai shkurt.

Mirėpo, ndarjen e ka konfirmuar edhe pėrfaqėsuesi i kėtyre fshatrave dhe drejtuesi i zyrės lokale tė Komunitetit pėr kėto tri fshatra nė veri, Haki Imeri.

“Bėhen 4-5 ditė qė nuk kemi parė policė shqiptarė nė kėto anė”, ka pohuar Imeri.

Ngjashėm ėshtė shprehur edhe Driton Gėrguri, pėrfaqėsues i banorėve shqiptarė tė Kodrės sė Minatorėve, i cili thotė se ka disa ditė qė nuk ka parė policė shqiptarė.

Ndėrkohė zėdhėnėsi rajonal i policisė nė Mitrovicė, toger Besim Hoti ka thėnė se nuk bėhet fjalė pėr ndarje tė policisė dhe se struktura organizative dhe ajo operative ėshtė duke funksionuar si mė parė. /kosovapress/
Gazeta expres

Kosova heq dorė nga hidrocenterali nė Fushėn e Llukovės


Pas shėnimit tė kufirit, sipas tė cilit Fusha e Llukovės tėrėsisht i takon Maqedonisė, Kosova heq dorė nga ndėrtimi i pėrbashkėt i hidrocentralit nė kėtė lokacion, i cili ndodhet nė zonat malore mes dy shteteve.

Ministri i ekonomisė Fatmir Besimi dhe ministrja e energjetikės nė Qeverinė kosovare Justina Pula Shiroka theksuan se hidrocentralin do ta ndėrtojė kompania energjetike shtetėrore ELEM me kredi nga Banka Botėrore. Vlera e ndėrtimit tė kėtij hidrocentrali pritet tė arrijė nė 40 milion euro.

“Ky projekt ka qenė projekt pėr tė cilin e kemi biseduar si projekt tė pėrbashkėt, mirėpo pėr shkak tė situatės politike, e cila ka ndodhė, atė do ta ndėrtojė ELEM-i me financim nga Banka Botėrore”, thotė Justina Pula Shiroka, Ministre e Energjetikės dhe minierave nė Qeverinė kosovare.

Duke folur pėr projektet e pėrbashkėta, Besimi tha se Maqedonia dhe Kosova do tė intensifikojnė edhe investimet kapitale nė ndėrtimin e linjave tė tensionit tė lartė 400 kilo-voltėshe.

“Kemi aplikuar me dy projekte, njė linjė tė re ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės prej 400 kilo-voltėsh dhe studim fizibiliteti ndėrmjet Maqedonisė dhe Shqipėrisė pėr linjė transmetimi 400 kilovoltėshe.

Me kėtė ne e rumbullaksojmė lidhjen e interkonjeksioneve, pėrkatėsisht linjat e transmetimit tė Maqedonisė me gjitha vendet fqinje”, tha Fatmir Besimi, ministėr i Ekonomisė.

Dy shtetet firmosėn marrėveshjen e 8-tė tė bashkėpunimit nė sektorin energjetik, e cila do t’u mundėsojė shkėmbimin e pėrvojave nė hartimin e projekteve pėr ndėrtimin e hidrocentraleve dhe termocentraleve.
ALSAT M

Llapjani_HH
07-07-10, 17:24
Status i veēantė pėr veriun e Kosovės?


Bashkimi Evropian ėshtė i gatshėm pėr bisedime rreth statusit tė veēantė pėr veriun e Kosovės nė pėrpjekjet pėr tė gjetur njė kompromis pėrfundimtar ndėrmjet Beogradit e Prishtinės, shkruan “EU Observer”, tė cilin e transmetojnė mediet e Beogradit.

Bisedimet rreth kėsaj ēėshtje do tė mund tė fillonin posa tė marr vendimin Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė mbi legalitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Zgjidhja e problemit nė veriun e Kosovės, pėr cilin angazhohen diplomatėt evropianė, do t’u bėnte tė mundur serbėve tė atjeshėm njė lloj statusi special, tė ngjashėm me atė tė aplikuar nė Tirolin Jugor, dhe nė Irlandėn Veriore, por pa hapur negociatat rreth statusit ose ndarjes sė Kosovės.

“Autoritetet nė Beograd do tė duhej tė demonstronin qėndrim konstruktiv ndaj Kosovės, por pa detyrimin tė njohin pavarėsinė”, shkruan “EU Observer”, duke theksuar se veriu i Kosovės, pėrkatėsisht rreth 10 % e territorit nė veri tė Ibrit, nuk do tė ndahej plotėsisht ashtu siē ėshtė ndarė Republika Srpska nė BeH.

Megjithatė, serbėt nė veri tė Kosovės do tė gėzonin autonomi tė plotė, mė tė madhe nga ajo e paraparė me planin qė e ka hartuar ish-presidenti finlandez Marti Ahtisari, kurse garantues tė asaj autonomie do tė ishin Prishtina dhe Beogradi.

Nė matematikėn e komplikuar, qė e kanė prezantuar diplomatėt perėndimorė, Serbia nuk do tė ishte e detyruar tė njoh pavarėsinė e Kosovės, por do tė duhej tė mbante qėndrim konstruktiv ndaj pjesėmarrjes sė Prishtinės nė organizatat rajonale, tregti...si kundėrshpėrblim Serbisė do t’i ofrohej rrugė e lehtėsuar pėr anėtarėsim nė BE.

“EU Observer” thekson se Gjermania, Franca dhe Britania e Madhe tashmė ia kanė tėrhequr vėrejtjen Serbisė se pėrpjekjet qė tė rifillojnė negociatat mbi statusin e Kosovės nuk do tė hasin nė pėrkrahje, duke propozuar qė Beogradi dhe anėtarėt e BE-sė tė hartojnė njė projektrezolutė tė pėrbashkėt pasi tė publikohet mendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė mbi legalitetin e pavarėsisė sė Kosovės.

“Pala serbe e ka hedhur poshtė kėtė propozim dhe ka vendosur tė hartojė vet projektrezolutėn, tė cilėn nė shtator do ta prezantojė para Asamblesė sė Pėrgjithshme tė KB”, shkruan “EU Observer”, duke theksuar se anėtarėt e BE-sė ia kanė tėrhequr vėrejtjen Beogradit se “fushata nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė KB kundėr BE-sė pėr Kosovėn do tė kenė pasoja tė pashmangshme pėr fatin e aplikimit tė Serbisė pėr anėtarėsim nė BE”.

Mirėpo, nėse Serbia nuk do tė lobojė me agresivitet dhe tė shmangė fushata tė zjarrta, dhe nėse toni i rezolutės do tė jetė i pranueshėm pėr anėtaret e BE-sė, Londra, Parisi dhe Berlini janė tė gatshme qė nė tetor tė nisin procedurėn e kandidimit tė Serbisė pėr anėtarėsim nė BE, pėrfundon shkrimi.
Koha.net

Siq po shihet, Evropa dėshiron ti ndihmoj sa mė shum serbis dhe e gjithė kjo ndihmė shkon nė dėm tė Kosovės :redface:

Llapjani_HH
08-07-10, 16:41
Rexhepi: Nė veri do tė instalohet ligji pavarėsisht protestave


Ministri i Punėve tė Brendshme i Kosovės, Bajram Rexhepi, ėshtė zotuar se nė Mitrovicė do tė instalohen rendi dhe ligji, me gjithė pėrpjekjet e Beogradit pėr ta destabilizuar gjendjen nė kėtė qytet.

Nė njė intervistė pėr “Kohėn Ditore”, e cila do tė botohet e plotė tė premten, Rexhepi ka vlerėsuar se kėshtu Serbia synon tė pėrfitojė politikisht duke u pėrpjekur "tė argumentojė" se Kosova nuk ėshtė nė gjendje tė vėrė rend dhe ligj.

“Para opinionit tė GJND-sė ka pasur interes tė ndodhė ky tensionim.

Kemi pasur do informacione paraprake se janė tė interesuar ta tensionojnė situatėn, si pretekst e kanė shfrytėzuar hapjen e Zyrės pėr regjistrim civil, nė tė cilėn edhe Ministria e Pushtetit Lokal ka njė prezencė tė vogėl nė ekipin pėrgatitor pėr komunėn nė veri, dhe ata e kanė shfrytėzuar si njė pretekst dhe ėshtė tensionuar pak gjendja”, ka thėnė Rexhepi.

Sipas tij, hapja e Zyrės civile tė Qeverisė sė Kosovės ėshtė pjesė e strategjisė pėr veriun. Ai ka thėnė se kjo zyrė nuk do tė mbyllet "pavarėsisht protestave tė serbėve".

Ministri Rexhepi ėshtė tėrhequr nga zotimi i sė premtes sė kaluar kur ndodhėn protestat nė veri, se zyra do tė mbahet e hapur "me ēdo ēmim".

“Po, ēmimi ndoshta ėshtė fjalė e rėndė, por pavarėsisht protestave”, shprehet ai.

Sipas tij, rasti i plagosjes sė deputetit tė Kuvendit tė Kosovės, Petar Miletiq, ėshtė lehtė pėr t’u zbuluar, pasi qė ka incizime tė videokamerave tė instaluara nė atė pjesė.

Rexhepi ka thėnė se Policia e Kosovės ka bashkėpunim tė mirė me atė tė EULEX-it, ndėrsa vlerėson se pengesat nė veri vijnė edhe si pasojė e hezitimit tė policėve serbė pėr t’i kryer detyrat.

“Ka pasur hezitime pak pėr ruajtjen 24 orė tė kėtij objekti nga disa pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės, mirėpo megjithatė ato janė rregulluar dhe na kemi thanė qė nėse ata nuk janė tė gatshėm tė ruajnė objektin, ne kemi mjaft policė nga pjesė tė tjera dhe do t’i dėrgojmė ata qė janė tė gatshėm”, ka thėnė ai.

Ministri Rexhepi pavarėsisht se beson qė kolegu i tij, Fatmir Limaj, ėshtė i pafajshėm, thotė se ėshtė nė gjendje tė urdhėrojė policinė qė ta arrestojė atė nėse shpallet fajtor.

Rexhepi flet edhe pėr veprimtarinė e Shėrbimit Informativ tė Kosovės – strukturė sekrete e afėrt me partinė e tij – PDK-nė. Pėr udhėheqėsin shumėvjeēar tė SHIK-ut flet nė superlativ, duke mos e fshehur dėshirėn qė ai tė ishte nė vend tė shefit tė Agjencisė Kosovare tė Inteligjencės, Bashkim Smakaj.

Rexhepi e pranon po ashtu se kontrabanda vazhdon nė veri, por e njė niveli mė tė ulėt: me nga 500-1.000 litra naftė.

Ministri i Punėve tė Brendshme po ashtu e pranon se ka pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės qė pėrveē qė paguhen nga buxheti i Kosovės, paguhen edhe nga MUP-i i Serbisė.

Kjo thotė se nuk do tė zgjatė shumė. Nė intervistėn e cila do tė botohet e plotė nė numrin e nesėrm, ministri Rexhepi flet nė hollėsi edhe pėr shumė ēėshtje tė tjera tė ndjeshme nė sektorin e tij./koha/
Mesazhi.com

Petroviq: Tė gjenden autorėt e sulmit ndaj Miletiqit


Zvarritja e hetimeve pėr sulmin ndaj shefit tė Grupit Parlamentar tė SLS-sė, Petar Miletiq, e ka shqetėsuar deputetin e kėsaj partie nė Kuvendin e Kosovės, Sllobodan Petroviq, i cili gjithashtu ka drejtuar kritika ndaj ICO-sė, EULEX-it dhe strukturave tjera qė janė tė obliguara tė garantojnė siguri pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės. Ndėrkohė ai ka kėrkuar ndihmėn e tė gjitha institucioneve pėr zbardhjen sa mė shpejtė tė rastit tė plagosjes sė deputetit Miletiq.

Petroviq i ka bėrė kėto komente tė enjten nė seancėn plenare tė Kuvendit tė Kosovės, me ē’rast ka shprehur falėnderimet pėr dėnimin publik qė i ėshtė bėrė sulmit ndaj deputetit Miletiq, por ka kėrkuar qė zbardhja e rezultatit hetimor rreth kėtij sulmi tė bėhet sa mė shpejt dhe kryesi i kėsaj vepre tė nxirret para gjyqit.

Njė veprim i shpejtė, sipas Petroviqit, do tė ishte njė inkurajim pėr serbėt qė tė integrohen edhe mė shumė nė institucionet e Kosovės.

“Ėshtė dita e katėrt dhe hetimet nuk janė duke u zhvilluar rreth kėtij akti tė padėshirueshėm dhe kjo ėshtė diēka qė duhet tė na brengosė tė gjithė neve.

Gjithashtu adresoj kritika edhe nė llogari tė EULEX-it, ICO-s dhe gjithė atyre strukturave qė janė tė obliguara ta zbatojnė sigurinė ndaj tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, posaēėrisht tash qė e kemi rastin kur njė zyrtar i lartė i cili merret me politikė, nė interes tė sigurisė sė qytetarėve dhe nė tė ėshtė bėrė atentat dhe tash e katėr ditė asgjė nuk po ndodhė, e sigurisht qė pėr tė gjithė neve kjo ėshtė njė ēėshtje serioze”, ka thėnė Petroviq.

Ai ka thėnė se ka tendenca tė manipulimit me autorėt e aktit kriminal, me qėllim qė akti tė hidhet nė taborin tjetėr, prandaj ka kėrkuar qė kjo ēėshtje tė trajtohet me seriozitetin mė tė madh tė mundshėm.

“Ajo qė mund t’ju them nga dora e parė ėshtė se ka policė nė veriun e Kosovės nė kuadėr tė Policisė sė Kosovės, tė cilėt nuk dėshirojnė qė kėto hetime tė zhvillohen dhe ajo qė dėshiroj t’ju them ėshtė se kamerat qė e kanė bėrė incizimin e rastit nė ndėrtesėn e OSBE-sė dhe tė Raiffeisen Bankės dhe ndėrtesės sė qendrės sė studentėve dhe policėve qė dėshirojnė ta zgjedhin kėtė rast duhet tė zbatojnė mandatin pėr kėtė”, ėshtė shprehur Petroviq.

Deputeti serb i Kuvendit tė Kosovės ka tėrhequr vėrejtjen se me kalimin e kohės ēėshtja mund tė vjetėrsohet dhe faji rrezikon tė hedhet nė drejtim krejt tjetėr.

Petroviq ka thėnė se kryesi i kėtij sulmi ka emėr tė qartė, ai ėshtė kriminel, atentator qė ka gjuajtur nė tė gjithė deputetėt.

“Unė ju lus qė kėtė ta merrni seriozisht, edhe pse e di qė nuk ėshtė krejt nė duart tuaja, por po ju lus juve kryetar i kuvendit, juve kryeministėr dhe zėvendėskryeministėr dhe juve ministra, deputetė tė popullit qė tė merrni pjesė dhe ta jepni kontributin tuaj nė zbardhjen e kėtij rasti”, ka theksuar Petroviq.

Ai ėshtė shprehur se deputetėt e SLS-sė nuk ndjehen tė frikėsuar pėr pozicionimin e saj nė institucione, por vetėm janė motivuar edhe mė shumė pėr tė qenė nė rrugėn e drejtė, por ka kėrkuar ndihmė pėr gjetjen e aktorėve tė sulmit ndaj Miletiqit, si njė ndihmė shtesė pėr qėndrimin e drejtė politik. /kosovapress/
Gazeta expres

Llapjani_HH
09-07-10, 18:23
Gjilan: Arrestohen 14 aktivistė tė Vetėvendosjes


Policia e Kosovės ndėrhyri ndaj aktivistėve tė Lėvizjes Vetėvendosje, tė cilat kanė sot bllokuar hyrjen e Kuvendit Komunal tė Gjilanit, pėr tė pamundėsuar mbajtjen e seancės, ku ishte paraparė shqyrtimi i statutit tė Komunės.

Gjatė ndėrhyrjes sė policisė ka arrestuar 14 aktivistė tė saj.

Sipas Vetėvendosjes, mbledhja e Kuvendit Komunal ėshėt cajtuar sot pėr tė nxjerrė statutin e ri tė Gjilanit, me tė cilinsynohet t'i heqet komunės sė Gjilanit mė shumė se 30% e territorit tė tanishėm.

"Me territoret e kėsaj komune do tė krijojnė komuna tė reja serbe nė tė cilat pushtetin po e mbajnė ende strukturat paralele tė Serbisė qė e luftojnė pavarėsinė dhe shtetėsinė e Kosovės", pohojnė aktivistėt e Vetėvendosjes, duke shtuar se "ndarja e Gjilanit ėshtė kundėr pavarėsisė sė Kosovės dhe ajo i konvenon Serbisė".

Ndėrkaq thuhet se "Gjilani i decentralizuar mbi baza etnike do tė jetė edhe mė i pasigurt", ndėrsa e "izolon Luginėn e Preshevės".
QIK-u
Studentėt e Tiranės kėrkojnė mbrojtjen e interesave kombėtare


Bazuar nė ngjarjet e sė premtes nė Gjilan ku u arrestuan aktivistė tė lėvizjes “Vetėvendosje” studentėt e Tiranės kėrkuan lirimin e menjėhershėm tė aktivistėve si dhe ndaljen e punimeve tė kuvendi komunal gjilanas pėr ndarjen e komunės.

Pėrmes njė njoftimi pėr media, Qendra e Studentėve tė Universiteteve tė Tiranės “Studim Kritikė Veprim” i bėri thirrje liderėve tė shtetit shqiptar tė veprojnė menjėherė kundėr kėsaj tkurrjeje territoriale tė shqiptarėve.

“Kėrkojmė nga Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsitė qė Kushtetuta e Shqipėrisė i jep nė mbrojtjen e interesave kombėtare dhe nė mbrojtjen e bashkėkombėsve tanė pėrtej kufirit”, thuhet nė njoftim, duke shtuar se copėtimi i Gjilanit i paraprinė copėtimit pėrfundimtar tė Kosovės.

“...Copėtim qė ka marrė konsensusin e qeveritarėve tė Kosovės, tė Serbisė e tė ndėrkombėtarėve qė qeverisin de fakto Kosovėn, por qė bie ndesh me interesat e popullit e qė kundėrshtohet nga ai”, thuhet nė njoftim.

Sipas tyre, ngjarjet e sė premtes nė Gjilan tregojnė edhe njė herė se rendi policor i Kosovės, pėrfaqėsuar nga Njėsia Speciale e Policisė sė Kosovės vazhdon tė dhunojė e tė arrestojė aktivistėt e lėvizjes “Vetėvendosje”, duke synuar tė shtypė rezistencėn qytetare nė Kosovė.
Telegrafi

Lirohen aktivistėt e “Vetėvendosjes” nė Gjilan


Zyrtarė nga Policia Rajonale e Gjilanit, kanė bėrė tė ditur se aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, tė arrestuar pas protestės tė sė premtes, me rastin e bllokimit tė hyrjes sė Kuvendit Komunal tė Gjilanit, janė liruar.

Ata janė intervistuar dhe mė pas prokurori komunal kishte urdhėruar qė rasti tė procedohet nė Gjykatėn Komunale nė procedurė tė rregull, ndėrsa tė dyshimtit tė lirohen.

Ismet Hashani, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės (PK), nė Drejtorinė Rajonale nė Gjilan, ka thėnė se policia ka qenė e detyruar tė intervenojė, pasi qė nė hyrje tė Kuvendit Komunal, rreth 50 aktivistė tė “Vetėvendosjes”, kanė penguar hyrjen e kėshilltareve nė asamblenė komunale.

“Atyre iu ėshtė tėrhequr vėrejtja tė lirojnė hyrjen nė objekt, por nuk u janė bindur urdhrave. Policia ka qenė e detyruar tė veprojė, duke arrestuar 20 aktivistė tė “Vetėvendosjes”. Me kėtė rast, dy prej tyre kanė pėsuar lėndime tė lehta trupore, tė cilėve u ėshtė ofruar ndihma mjekėsore”, tha Hashani.

Gjatė arrestimit tė personave tė lartpėrmendur janė lėnduar edhe tre zyrtarė policor nga Stacioni Policor i Gjilanit, tė cilėt janė trajtuar nė Emergjencėn e Gjilanit. Sipas Hashanit, protestuesit rreth orės 14:00, janė shpėrndarė dhe situata ėshtė normalizuar.

Dhjetėra aktivistė tė “Vetėvendosjes” tė arrestuar dhe tė lėnduar

Intervenimi i Policisė sė Kosovės pėr tė larguar aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, tė cilėt kishin bllokuar hyrjen e Kuvendit Komunal tė Gjilanit, me qėllim qė t’i pengojnė kėshilltarėt gjilanas ta mbajnė seancėn, ku ishte paraparė tė shqyrtohej statuti i Komunės, ka rezultuar me dhjetėra tė arrestuar dhe tė lėnduar.

Aktivisti i “Vetėvendosjes”, Valdrin Ahmeti, ka theksuar se sipas njohurive momentale kanė evidentuar 15 aktivistė tė arrestuar, por ka edhe mė tepėr, derisa numri i tė lėnduarve nuk dihet pasi policia nuk lejon qasje as nė stacionin e tyre as nė qendrėn e emergjencės.

“Tė arrestuar momentalisht janė diku rreth 15 aktivistė, por ka shumė tė lėnduar nė mesin e aktivistėve. Mė i lėnduari nė mesin e aktivistėve ėshtė Arsim Maqastena dhe Zenel Selimi, ndėrsa policia ka intervenuar tepėr dhunshėm me rastin e bllokimit tė hyrjes sė KK-sė nga ana e aktivistėve tė “Vetėvendosjes””, ka thėnė Ahmeti.

I pyetur tė komentojė deklaratėn e zėdhėnėsit tė policisė rajonale, Ismet Hashani, i cili tha se nuk ka informacione dhe askush nuk ka raportuar pėr protestues tė lėnduar, Ahmeti tėrheq njė paralele edhe me deklarimet e mėparshme tė policisė tė cilėt mė pastaj demantoheshin nga faktet.

Ndėrsa, Ismet Hashani, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės (PK), nė Drejtorinė Rajonale nė Gjilan, ka thėnė se nuk ka raportime pėr aktivistė tė lėnduar, ndėrsa sipas tij ėshtė njė polic tė lėnduar rėndė, i cili po trajtohet nė emergjencėn e Gjilanit derisa ka bėrė tė ditur pėr 15 tė arrestuar.

“Janė arrestuar deri tani 15 persona, dyshohet se kanė qenė tė involvuar kėtu, ndėrsa njė polic ėshtė i lėnduar rėndė dhe ėshtė dėrguar nė Emergjencė nė Gjilan ku ėshtė duke u trajtuar pėr momentin. Pėr momentin nuk kam informata pėr protestues tė lėnduar. Nuk kemi informata dhe deri mė tani jo nuk ėshtė ankuar askush”, ka thėnė ai.

Pėr mė tepėr, ai thekson se qytetarėt mund tė ankohen nė polici nėse konsiderojnė se ka pasur tejkalim tė kompetenca tė policisė.

Fillimisht para se policia tė intervenojė, aktivisti Frashėr Krasniqi kishte bėrė tė ditur arsyen e kėsaj proteste ku aktivistė tė lidhur krah pėr krah, pėrmes gypave tė gomės dhe me zinxhirė, kishin mbyll hyrjet pėr nė objekt ku ndodhet Kuvendi Komunal.

“Sot po miratohet statuti i ri i kėsaj komune, nė tė cilin statut nuk pėrfshihet afėr njė e katėrta e territorit tė Gjilanit. Ky statut po miratohet pėrkundėr vullnetit tė qytetarėve tė Kosovės, i cili vullnet ėshtė kundėr ndarjes sė territorit tonė. Sot aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje” janė lidhur me zinxhirė dhe me goma, nė mėnyrė qė ta parandalojnė hyrjen e cilido asamblist nė kėtė kuvend ku do tė miratohet ky statut”, ka thėnė Krasniqi.

Ai tha se kjo protestė ėshtė paqėsore dhe nuk ka asnjė arsye pėr dhunė, dhe se policia po spekulon se po pengohen edhe qytetarėt, vetėm pėr tė gjetur arsye pėr intervenim.

Edhe kreu komunal i Gjilanit Qemajl Mustafa por edhe kryesuesi Izmi Zeka janė pėrpjekur tė merren vesh me protestuesit e lėvizjes, nga tė cilėt kanė kėrkuar zhbllokimin e hyrjes dhe lejimin e kuvendarėve tė hyjnė brenda pėr tė proceduar me seancėn e rregullt, por pa sukses.

Izmi Zeka ka deklaruar se ndryshimet statutare nuk kanė tė bėjė me decentralizimin, porse ėshtė duke u punuar nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės dhe ligjeve nė fuqi.

“Ne sot nuk vendosim kurrgjė, ne vetėm vendosim tė kemi propozim-vendimim qė duhet tė qitet nė kuvend dhe ai tė miratohet pėr numrin e njerėzve sa do tė marrin pjesė nė komision dhe ndryshimet i bėnė ky komision, i cili do tė punojė 3-4 muaj dhe do tė dalė nė Kuvend dhe ndryshimet qė do t’i bėjė Komisioni. Ne do rishqyrtojmė edhe njėherė dhe vendosim mė tutje”, ka thėnė Zeka.

Kryetari i komunės sė Gjilanit, Qemajl Mustafa ka kėrkuar nga protestuesit tė lirojnė hyrjen e ndėrtesės, nė mėnyrė qė kėshilltarėt tė mund tė mbajnė seancėn e paraparė.

“Lironi rrugė qytetarėve tė komunės ta kryejnė punėn e vet. Ne gjithashtu e kemi qėndrimin shumė tė qartė, derisa propozimi i zotit Ahtisari nuk ka shkuar dhe nuk ėshtė votuar nė Kuvendin e Kosovės, nuk jemi pajtuar me mėnyrėn se si ka ndodh, qoftė pėr shkak tė mėnyrės se si ėshtė komunikuar me Gjilanin, qoftė pėr shkak tė propozimit, sidomos kur ėshtė nė pyetje zgjerimi i komunės sė Novobėrdės, i cili ka gllabėruar jashtėzakonisht shumė territor.

Por ajo ėshtė votuar, ėshtė kategori kushtetuese, nė themelet e Kushtetutės sė Kosovė dhe ne jemi tė thirrur pėr ta implementuar, gjegjėsisht ka qenė njėri nga parakushtet, deshėt ju apo jo, pėr shpalljen pavarėsisė sė Kosovės”, ka thėnė Mustafa.

Por, aktivistėt e “Vetėvendosjes” ia kanė rikujtuar Mustafės qė deri sa ka qenė opozitė e ka kundėrshtuar kėtė decentralizim, bile edhe KK-ja e Gjilanit kishte nxjerrė vendim kundėr decentralizimit, por tani ai po angazhohesh pėr implementim tė saj, duke bėrė tė kuptohet se Mustafa nuk e paska pas seriozisht por e paska pas vetėm pėr pushtet.

Pas kėsaj, ka ardhur deri te ndėrhyrja e policisė, e cila pas pėrpjekjeve tė shumta, ku ka pas tė arrestuar e tė lėnduar, ia arriti ta lirojė hyrjen. Pas largimit tė protestuesve nga hyrja, kuvendarėt kanė hyrė nė objektin e KK-sė dhe kanė filluar seancėn, por sipas informacioneve tė fundit, mėsohet se kėshilltarėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) e kanė braktisur seancėn pasi nuk ėshtė pėrfill kėrkesa e tyre qė ajo tė shtyhet, pėr shkak tė gjendjes sė krijuar.
Gazeta expres

Llapjani_HH
09-07-10, 18:25
Dhuna policore


Njė polic i Kosovės, B. M, e ka rrahur dhe e ka bėrė pėr spital qytetarin Xhelal Dobroshi. Aktin e rrahjes, nė korridorin e Gjykatores sė Pejė, e kanė regjistruar kamerat e sigurisė. Tash polici ėshtė i suspenduar dhe nė paraburgim.

Ėshtė rrahur dhe bėrė pėr spital, pikėrisht nė vendin ku ndahet drejtėsia, nė gjykatė. Pėr mė keq, ai ėshtė qėlluar me grushte nga njė polic, i cili nė rast tė kundėrt do tė duhej ta mbronte.

Xhelal Dobroshi nga Peja ėshtė viktimė e sjelljeve brutale tė njė polici kosovar, B. M.

Derisa ka qenė i ulur nė Gjykatėn e Pejės pėr tė marrė pjesė nė njė seancė gjyqėsore ndaj nipit tė tij, Xhelali ėshtė rrahur nga ky polic.

Si pasojė e goditjeve tė forta, Xhelali ka pėsuar thyerje tė nofullės, brinjėve dhe ka marrė lėndime tė rėnda nė shpinė dhe kraharor.

Nė bisedė pėr Express, Xhelali, me profesion tregtar argjendi, shpjegon se ka qenė duke biseduar me policin, kur pėr njė moment ai ka filluar ta godasė, duke e lėnė 43 vjecarin pa vetėdije.

“Ka qenė ora 11. Isha ulur nė njė karrige duke pritur seancėn ndaj djalit tė motrės, kur ky polic pėr njė moment mė ka goditur dhe mė ka thyer nofullėn, brinjėt dhe kraharorin”, thotė Xhelali pėr Express.

Ai sqaron se nuk e ka ofenduar policin, pėrveē bisedės sė zakonshme qė ka pasur me tė.

Pa goditjeve mbi Xhelalin, ky polic, ashtu tė shtrirė, e ka lidhur atė duke e dėrguar nė stacionin policor nė Pejė.

Sipas tij, polici B. M. nė deklaratėn e tij ka gėnjyer se ėshtė ofenduar ose kėrcėnuar nga viktima.

Ndoshta tė gjithė do ta besonin policin nė detyrė, sikur tė mos ishin kamerat e vėzhgimit pėr siguri, tė cilat fatmirėsisht punojnė 24 orė.

“Kur i ka parė xhirimet komandanti i Pejės, ėshtė shokuar me sjellėn dhe forcėn qė ka pėrdorur ndaj meje ky pjesėtar i policisė”, thotė Xhelali i cili shumė shpejt i duhet tė operohet.

Si pasojė e plagėve tė marra, Xhelali ėshtė detyruar tė qėndrojė nė spitalin e Pejės pėr 24 orė pėr kurim, kurse pėr sigurinė e tij ėshtė kujdesur Policia e Kosovės.

“Mė ėshtė dashur tė qėndroj nė spital pėr shėrim. Kam qenė edhe nė Prishtinė dhe brenda dy ditėve do tė operohem sepse e kam tė thyer nofullėn”, thotė ai.

Xhelali thotė se i tėrė rasti ka filluar kur djalit tė motrės sė tij, njė 24 vjeēari, polici nga komuniteti egjiptas i kishte kėrkuar qė ta largojė njė motor qė gjendej para dyqanit tė tyre.

Meqė nipi i tij nuk ka mundur pėr njė ēast t’i gjejė ēelėsat e motorit, polici duket se ėshtė nervozuar shumė. Ai e arreston atė dhe, sipas fjalėve tė nipit, e rrah rrugės dhe brenda stacionit policor tė Pejės.

Por, pėr kėtė pjesė tė rastit, Xhelali tregon se as qė i ka thėnė ndonjė fjalė kėtij polici, derisa priste nė gjykatore.

Pas dėshmisė sė Xhelalit dhe pamjeve tė regjistruara nga kamerat e sigurisė, tashmė polici B. M. ėshtė suspenduar nga detyra me urdhėr tė komandantit tė policisė sė Pejės, nėn arsyetimin e keqpėrdorimit tė detyrės zyrtare, duke e rrahur brutalisht kėtė qytetar.

Kėtė rast e konfirmon edhe Policia e rajonit tė Pejės, duke sqaruar se i njėjti polic, tė cilit i referohen vetėm me numrin identifikues, ėshtė dėrguar nė mbajtje pėr 48 orė dhe se ndaj tij pritet tė ngrihet kallėzim penal.

“Stafi komandues i stacionit policor nė Pejė menjėherė ka reaguar duke mbledhur fakte dhe dėshmi pėr inicimin rastit ndaj zyrtarit policor, i cili kishte shkaktuar dhunė tė panevojshme ndaj kėtij qytetari”, thotė policia e rajonit tė Pejės nė deklaratėn e tyre pėr media.

Sipas tyre, policia tregon se janė vėzhguar kamerat pėr tė identifikuar oficerin policor , nė tė cilat xhirime qartė shihet oficeri policor duke e goditur viktimėn me tre boksa nė fytyrė dhe grushtime tjera nė gjoks, dhe si pasojė i ka shkaktuar lėndime tė rėnda trupore.

Sipas raportit tė mjekėve, viktima ka frakturė (thyerje) nė ashtin e fytyrės dhe ēarje tė eshtrave nė regjionin e gjoksit si pasojė e atyre goditjeve .

“Drejtori i Drejtorisė Rajonale tė Policisė nė Pejė, bazuar nė veprėn e kryer nga oficeri policor i cekur mė lart dhe autorizimet e tij, sipas procedurave dhe rregullores policore, ka lėshuar vendimin pėr suspendim nė afat prej 48 orėsh dhe ndaj policit do tė iniciohet edhe rasti nė Inspektoratin e Policisė sė Kosovės nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme”, thuhet nė sqarimin zyrtar tė policisė.
Gazeta expres

Qyshtu ndodh kur ti jepet magjupit pozita

Neferta
11-07-10, 08:34
Gafi i gazetarit apo mosnjohja politike, Arber Vllahiut ne interviste me Toni Blerin BBC: Ju jeni tani i dėrguar i BE-sė nė Lindjen e Mesme. A mundet tė hiqni njė paralel midis historisė sė kosovarėve nėn regjimin e Miloseviqit, dhe mėnyrės se si palestinezėt, veēanėrisht nė Gaza, po trajtohen nga Izraeli, njė shtet i fortė qė nuk dėgjon kritikat ndėrkombėtare ndaj mėnyrės si si po trajton palestinezėt?
Tony Blair: Kjo nuk ka aspak afėrsi, nė tė vėrtetė. Janė dy gjendje tė ndryshme. E vetmja gjė qė do tė thoja nė fund tė fundit, ėshtė se nėse jetoni nė Kosovė apo nė Bregun Perėndimor apo Gaza, kudo qoftė, ndėrtimi i ekonomisė suaj do tė thotė ndėrtimi i njė pjese thelbėsore tė tė ardhmes suaj.

Llapjani_HH
13-07-10, 19:21
Rrahje multietnike nė Soēanicė tė Leposaviqit


B.V, F.S. dhe H.M, janė rrahuar nga njė grup serbėsh nė fshatin Soēanicė tė komunės sė Leposaviqit, pasi ata kishin ndaluar pėr njė kafe nė rrugėtim e sipėr pėr nė Mitrovicė, ka njoftuar njė burim “Koha Ditore”.

Incidentin e ka konfirmuar edhe policia nė Mitrovicė. Tre persona janė rrahuar nė njė pėrleshje qė ka ndodhur nė kafenenė “Klubi B”, nė fshatin Soēanicė tė Komunės sė Leposaviqit, ka thėnė policia.

Sipas policisė rasti ėshtė regjistruar mbrėmė rreth orės 21:30, ndėrsa nė vendngjarje kanė reaguar edhe hetuesit policorė tė Drejtorisė rajonale tė Policisė sė Kosovės, nė Mitrovicė.

Nė kėtė rrahje janė involvuar njė pjesėtar i pėrkatėsisė etnike serbe nga Leshaku i Leposaviqit, njė boshnjak, banor i fshatit Rvatska tė Leposaviqit, dhe njė shqiptar banor i Mitrovicės, ka thėnė policia.

Sipas policisė nė vendngjarje, nė lokalin “Klub B”, policia e Kosovės nuk ka arritur tė gjej diē nga provat e mundshme materiale, pasi lokali ishte mbyllur para se policia tė arrinte aty. Besohet se pronari i lokalit paraprakisht ka urdhėruar qė lokali tė pastrohet pas incidentit, ndėrsa mė pas tė mbyllet, ka thėnė policia nė Mitrovicė.

Nė anėn tjetėr burime tė gazetės nga veriu i Mitrovicės kanė theksuar se viktimat, serbi dhe boshnjaku, janė sulmuar nė momentin kur kanė dalė nga makina, ndėrsa shqiptari ka ndenjur nė makinė dhe nuk ėshtė sulmuar deri sa atu ka ardhur policia.

Sipas burimit gjatė incidentit sulmuesit kanė pėrdorur edhe armė zjarri, por gėzhojat janė mbledhur.

Nė sulm kanė marrė pjesė pjesėtarė tė MUP-it tė Serbisė, qė veprojnė nė Leposaviq.

Lidhur me kėtė policia thekson se lėndimet e regjistruara tek personat nė kėtė rast, nuk janė shkaktuar nga armė zjarri. Hetuesit policorė po zhvillojnė hetime nė kėrkim tė motivit tė mundshėm tė kėtij incidenti, ka njoftuar policia.
Koha.net

Zyra nė veri, cak i ekstremistėve serbė


Zyra pėr Regjistrim Civil e Qeverisė sė Kosovės, e hapur dy javė mė parė nė veri tė Mitrovicės, mund tė jetė cak i ndonjė sulmi me mjete shpėrthyese gjatė kėsaj jave, shkruan sot “Koha Ditore”.

Burime tė gazetės brenda policisė kanė bėrė tė ditur se Inteligjenca ka sinjale tė qarta se kjo zyrė mund tė sulmohet nga elementė ekstremistė.

“Kemi pasur informacione se mund tė sulmohet zyra tė premten e javės sė kaluar, por njė gjė e tillė nuk ka ndodhur.

Sinjalet janė qė edhe gjatė kėsaj jave mund tė ndodhė njė gjė e tillė”, ka thėnė burimi.

“Informacione ka pasur edhe mė 2 korrik, kur ėshtė hapur zyra, se gjatė protestės sė serbėve kundėr hapjes sė saj mund tė sulmohet me mjete shpėrthyese. Mirėpo KFOR-i nuk ka lejuar qė ata tė kalojnė afėr zyrės”, ka thėnė burimi.

Burimet e gazetės kanė thėnė se nė krye tė njė organizimi kundėr kėsaj zyre qėndrojnė dy udhėheqės tė njė kompanie tė sigurimit fizik nė veri, N.B. dhe I.M., nė bashkėpunim me pjesėtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė - MUP.

“Kjo kompani ėshtė pėr sigurimin fizik, mirėpo ajo shfrytėzohet nga MUP-i si kompani legale pėr veprimtari ilegale”, ka thėnė burimi.

Zyrtarisht, Policia e Kosovės thotė se janė marrė masa tė nevojshme qė kjo zyrė tė jetė e sigurt.

“Ne nuk kemi informacione tė tilla. Sa i pėrket Inteligjencės s’mund tė komentoj, sepse ata mund tė kenė informacione pėr vete”, ka thėnė Besim Hoti, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės.

Ndėrkohė nė zyrėn e hapur dhjetė ditė mė parė vetėm dhjetė persona kanė aplikuar pėr dokumente tė ndryshme si certifikata lindjeje, shtetėsie pėr t’u pajisur pastaj me dokumente personale. Aplikuesit janė kryesisht shqiptarė, boshnjakė, por ka edhe serbė (gjerėsisht nė numrin e sotshėm tė “Kohės Ditore”).
Koha.net

Llapjani_HH
13-07-10, 19:22
Kosova ka kapacitete pėr vendosjen e njėsive speciale nė veri


Institucionet kosovare kanė kapacitete vetjake qė nė rast ngurrimi tė EULEX-it, t’i dėrgojnė vetė njėsitet speciale policore nė veri tė Kosovės, dhe pėr kėtė nuk kanė nevojė qė tė bėjnė marrėveshje me Misionin Evropian pėr Sundim tė Ligjit (EULEX). Kėshtu janė shprehur pėr gazetėn Koha Ditore njohėsit e rrethanave tė sigurisė nė Kosovė.

Pėr kryetarin e Komisionit Parlamentar pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri nė Kuvendin e Kosovės, Rrustem Mustafa, pikėrisht vendosja e rendit dhe e ligjit ėshtė detyrė e EULEX-it.

“Politika vendimmarrėse nė vendin tonė bėhet nga Qeveria e Kosovės bashkė me udhėheqėsit aktivė ndėrkombėtarė. Askush nuk ka nevojė qė tė bėjė marrėveshje me EULEX-in, sepse ky mision ėshtė kėtu pėr ta kryer punėn e vet, qė ėshtė ndėrtimi i rendit dhe i ligjit”, ka thėnė Mustafa.

Shefi i EULEX-it, Yves de Kermabon, tė shtunėn ka mohuar ekzistimin e ndonjė marrėveshjeje ndėrmjet EULEX-it dhe Policisė sė Kosovės pėr dėrgim tė pėrbashkėt tė njėsiteve speciale nė veri, siē kishte deklaruar ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Bajram Rexhepi,nė njė intervistė dhėnė “Kohės Ditore”.

Qėndrimin e shefit tė vet e ka ritheksuar tė dielėn pėr gazetėn edhe zėdhėnėsja e EULEX-it, Karin Limdal. “Si keni dėgjuar edhe nga Kermabon, nuk ka pasur marrėveshje pėr vendosjen e njėsive speciale tė Policisė nė veri. S’ka pasur marrėveshje as me gojė e as me shkrim.

Siē ka thėnė ai (Kermabon v.j.) dje, ėshtė me rėndėsi qė tė pėrmbahemi nga ēdo aktivitet qė do tė mund tė merrej si provokim, dhe kreu i misionit e ka bėrė tė qartė pėr tė gjithė se nuk do tė ketė vendosje tė njėsive speciale”, ka thėnė ajo.

“Unė mund t’ju pėrgjigjem pyetjeve vetėm nė emėr tė EULEX-it. Se ēfarė planesh ka bėrė MPB-ja duhet t’i pyesni ata”, ka shtuar Limdal.

Sqarimit tė situatės sė krijuar midis EULEX-it dhe institucioneve tė Kosovės i ėshtė shmangur tė dielėn ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, duke thėnė se s’mund tė pėrgjigjet nė ditė pushimi.

Ndėrkaq kryetari i Komisionit Parlamentar pėr Punė tė Brendshme dhe Siguri nė Kuvendin e Kosovės, Rrustem Mustafa, mendon se Kosova ka kapacitete pėr vendosjen e njėsiteve speciale tė Policisė nė veri tė vendit nė rast se i mungon EULEX-it vullneti pėr tė participuar nė njė gjė tė tillė.

“Kosova ka kapacitete qė tė dėrgojė njėsite speciale nė veri tė vendit dhe nė kėtė kuadėr duhet llogaritur edhe EULEX-in, sepse ata kanė ardhur kėtu pėr Kosovėn, nuk kanė ardhur pėr tjetėr gjė”, ka theksuar Mustafa.

“Mund tė jetė njė njeri qė nuk dėshiron nė njė kohė tė caktuar qė tė ndėrmarrė hapa, por ai njeri nėse nuk do, duhet tė ndėrrohet. EULEX-i ėshtė i ndėrtuar qė tė vėrė rend dhe ligj nė vendin tonė”.

Optimist se Kosova mund tė dėrgojė njėsitet speciale tė Policisė nė veri tė vendit nė mėnyrė vetjake ėshtė shfaqur analisti i ēėshtjeve tė sigurisė, Ramadan Qehaja.

Duke e lavdėruar qasjen e ministrit Rexhepi pėrballė veriut, Qehaja ėshtė shprehur t’u besojė kapaciteteve tė Policisė sė Kosovės.

“Unė mendoj qė me Policinė tonė kemi kapacitete, por njė gjė e tillė duhet tė pėrcillet me gatishmėri tė lartė vepruese politike dhe diplomatike, duke shprehur kėrkesa tė zėshme ndaj faktorit ndėrkombėtar, e jo duke zgjedhur heshtjen e tipit: prit se do tė rregullohet puna.

Ne qė njėmbėdhjetė vite po presim, prandaj tash kur Beogradi zyrtar ėshtė shumė i dėshpėruar dhe i frustruar para ēėshtjes sė GJND-sė, ėshtė koha qė Kosova tė veprojė, meqė po shihet qė ata po duan qė ta ndajnė kėtė pjesė tė territorit tonė”, ka theksuar ai.

“Ne nuk duhet ta lejojmė njė gjė tė tillė: me mjete politike tė mbėshtetura edhe me forcė policore duhet ta rikthejmė kėtė pjesė.

Kosova ka forcė tė mjaftueshme qė t’i qėrojė hesapet me ata njerėz destruktivė qė janė nė atė pjesė”.

Pėrkrahje qasjes deklarative tė ministrit tė Brendshėm kundrejt veriut tė Kosovės nuk i ka munguar as nga Partia e Drejtėsisė.

“PD-ja mbėshtet fuqishėm paralajmėrimin e ministrit tė Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, pėr veprimin e Njėsisė speciale tė Policisė sė Kosovės nė veriun e vendit si masė konkrete pėr vendosjen e kushtetshmėrisė dhe ligjshmėrisė nė kėtė pjesė tė territorit shtetėror”, ka thėnė nėnkryetari i PD-sė, Amir Ahmeti, tė dielėn nė njė konferencė pėr shtyp.

“Me kėtė rast PD-ja apelon nė misionin EULEX, misionin e Pėrfaqėsuesit Ndėrkombėtar Civil, dhe nė gjithė spektrin politik tė vendit qė tė mbėshtetė pėrpjekjet e Qeverisė pėr vendosjen e rendit dhe ligjit si veprim me rėndėsi strategjike pėr tė ardhmen e vendit dhe stabilitetin nė rajon”, ėshtė shprehur ai, duke thėnė se veprimi energjik nė kėtė drejtim paraqet parakusht pėr zhvillimin ekonomik tė vendit dhe luftėn kundėr krimit tė organizuar.

“Kjo, sepse veriu i vendit qėmoti ėshtė shndėrruar nė vatėr tė kontrabandės dhe bashkėpunimit tė kriminelėve nga tė dyja anėt e kufirit”, ka thėnė Ahmeti, njėherazi ministėr i Administratės Publike nė ekzekutivin e vendit.

Lideri i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Orhan Rexhepi, njėherėsh dhe zėvendėskryetar i Asamblesė Komunale tė Preshevės, ka reaguar tė dielėn ndaj betejės verbale Kosovė-Serbi lidhur me veriun e Kosovės.

Rexhepit ia ka prekur nervin deklarata e ministrit tė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, Ivica Daēiq, i cili ka reaguar pėrkitazi me njė deklarim tė ministrit Rexhepi pėr gazetėn, duke thėnė se "Serbia nuk mund tė shikojė me sy mbyllur se ēfarė po u ndodh serbėve nė veri tė Kosovės".

“Serbia mundet, Daēiqi mundet, edhe gjithė tė tjerėt nė Serbi munden qė mė 26 dhjetor 2008, dhe pastaj pandalur deri mė tani, tė sjellin rreth 2 mijė e 6 qind (2. 600) pjesėtarė tė xhandarmėrisė sė tyre dhe disa herė tė kidnapojnė djem tė rinj shqiptarė, plotėsisht tė pafajshėm, vetėm e vetėm se janė shqiptarė, dhe merreni me mend i akuzojnė ata se kanė kryer krime lufte, dhe atė pas pėrfundimit tė luftės, dhe kjo nuk e destabilizon gjithė rajonin fare, derisa Bajram Rexhepi po e destabilizon kėtė rajon vetėm me tentativėn e vėnies nėn kontroll tė rendit dhe qetėsisė nė territorin e vet”, ka thėnė ai.

Sipas Rexhepit, Serbia ėshtė jo kryesori, por problemi i vetėm i kėtij rajoni, dhe derisa nuk zgjidhet problemi i Luginės sė Preshevės, ajo do tė vazhdojė tė mbetet po i vetmi problem.

“Ne kėtu asnjėherė nuk bisedojmė pėr ndarjen e Kosovės, por pėr ndarjen e Serbisė”, ėshtė shprehur Rexhepi, njėherėsh edhe ish-epror ushtarak i UĒPMB-sė.

“Mė 1992 e mbajtėm referendumin pėr bashkėngjitje me Kosovėn, viteve 2000-2001 e bėmė luftėn gjithashtu pėr bashkėngjitje me Kosovėn, dhe rezultatet e tė dyja kėtyre ngjarjeve tė mėdha duhet patjetėr tė realizohen”, shprehet Rexhepi, duke shtuar se “mė nė fund duhet tė pėrmirėsohen gabimet e mėdha historike ndaj tokave shqiptare qė u bėnė nė Konferencėn e Londrės mė 1913”.

Ndaj paralajmėrimeve tė ministrit kosovar pėr shtim tė forcave policore nė veri, me qėllim tė vendosjes sė rendit dhe ligjit nė kėtė pjesė tė Kosovės, nuk ka reaguar vetėm “homologu” i tij matanė veriut.

Ato e kanė nxitur edhe reagimin e presidentit serb Boris Tadiq dhe tė tė ashtuquajturit Kėshilli Kombėtar Serb pėr veriun e Kosovės, tė cilėt pėrveēse i kanė cilėsuar luftėnxitėse deklarimet e ministrit kosovar, Tadiq ka paralajmėruar se “institucionet e Kosovės do tė jenė pėrgjegjėse pėr pasojat katastrofale tė zbatimit eventual tė kėtij kėrcėnimi”.

Rexhepi i pati quajtur tė frustruara dhe tė keqinterpretuara deklaratat e bėra nga Tadiq.
Koha.net

Llapjani_HH
13-07-10, 19:22
Vetėm 30 pėr qind punė


Kuvendi i Kosovės nė vitin 2009 nuk ka mundur tė realizojė mbi 70 pėr qind tė planit tė punės, thuhet nė njė studim tė “Forumit 2015”, qė vė nė pah vonesat nė realizimin e detyrave dhe pėrgjegjėsive, me tė cilat institucionet ngarkohen me Kushtetutė. Publikimi i studimit ka nxitur debate mes vetė deputetėve nė pushtet, nga tė cilėt kanė rrjedhur dhe kritika pėr vetė ekzekutivin dhe legjislativin.

Publikimi i njė studimi nga “Forum-2015”, mbi vonesat kryesore tė institucioneve tė Kosovės nė realizimin e detyrave dhe pėrgjegjėsive tė tyre, ėshtė shndėrruar nė polemikė ndėrmjet deputetėve nė pushtet.

Studimi qė vė nė pah moskryerjen e punėve kryesisht nė drejtėsi dhe legjislativ, ka shkaktuar pakėnaqėsi te deputeti i Partisė Demokratike tė Kosovės, Rexhep Hoti, i cili problemet e trajtuara nė studim, i ka cilėsuar si tė tejkaluara.

“Shumica e ligjeve janė tė tejkaluara. Shumica e problemeve qė ju i cekėt rreth Qeverisė, janė tejkaluar - nuk keni hyrė nė probleme reale dhe nuk e kuptoj pėrse. Do tė doja tė flisja kėtu pėr qeverisjen valide qė ka Qeveria e Kosovės. Ju po flisni pėr gjėra qė kanė shkuar realisht”, ėshtė shprehur Hoti.

Por, vetė nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, njėherėsh deputet i Kuvendit, Rrustem Mustafa, ka kritikuar organet ekzekutive dhe legjislative pėr mospėrmbushje tė detyrave qė dalin nga Kushtetuta e Kosovės.

“Ka shumė ligje nė Kuvendin e Kosovės qė janė proceduar, ne i kemi miratuar, por ato nuk janė funksionalizuar. Do tė thotė duhet gjetur tash edhe njė problem tjetėr; se ēka po ndodh me ato ligje qė ne i kemi miratuar, e qė nuk po zbatohen”.

“Po shkoj edhe mė larg - ne e kemi tė aprovuar Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, e qė nuk ėshtė funksionale nė gjithė vendin. Krejt ēka dua tė them ėshtė se mungojnė kapacitetet, mungojnė njerėzit qė organizojnė kapacitetet ekzistuese nė vendin tonė, qofshin edhe nė Qeveri, edhe nė tė gjitha institucionet e tjera”, ka thėnė Mustafa.

Deputeti Rrustem Mustafa, nuk ka kursyer kritikat edhe pėr ministrat nga radhėt e partisė sė tij, si ai i Ekonomisė dhe i Arsimit, duke vlerėsuar se ata nuk janė personat e duhur pėr tė mbajtur ato poste.

“Jemi munduar qė nė Qeveri t’i gjejmė njerėzit mė tė mirė qė dinė t’i organizojnė mirė kapacitetet. Ekonomia e zhvillimi nuk ėshtė prej njė njeriu tė duhur sado qė personi ka studiuar jashtė – e kam fjalėn pėr ministrin e Financave - nuk po arrin t’i organizojė kėto kapacitete. Ka rrezik edhe tė mbyllen bizneset”.

“Tė flasim edhe pėr edukimin, qė ne e kemi lėnė si prioritet dhe ėshtė shumė mirė. Mirėpo, edukimi nuk duhet kuptuar si ndėrtim i shkollės. Edukimi nuk duhet tė kuptohet si ndėrrim i terminologjisė prej plan-programit nė kurikula, nuk ėshtė e rėndėsishme fare se si e formon. Vendi ynė ka nevojėn pėr fuqi dhe kapacitete pak mė ndryshe”, ka theksuar Mustafa.

Raporti i nga “Forum-2015”, vė nė pah se Kuvendi i Kosovės nė vitin e kaluar nuk ka arritur ta realizojė 71.5 pėr qind tė planit tė punės.

Deputetja nga radhėt e partisė opozitare, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Gjylnaze Syla, ka thėnė se edhe nė vitin 2010 mund tė pėrsėritet e njėjta gjė.

“Nėqoftėse 2009-ėn ėshtė realizuar 29 pėr qind e punės, ndėrsa nuk ėshtė realizuar 71 pėr qind, dhe 2010 aktualisht kur duhet tė priten 123 projektligje tė miratohen, megjithėse nuk dihet ende e dhėna se sa do tė jetė, meqė jemi brenda muajit korrik, por jam e bindur se do tė jetė pėrafėrsisht e njėjtė, kjo duhet tė jetė alarmuese sidomos pėr pėrfaqėsuesit e Qeverisė, deputetėt dhe pėr gjyqėsorin”, ėshtė shprehur Syla.

Ndėr dhjetė vonesat kryesore qė janė theksuar nė studimin e “Forum- 2015”, janė mungesa e legjislacionit nė sistemin gjyqėsor, numri i madh i lėndėve ta pazgjidhura nėpėr gjykata, vonesa nė riemėrimin e gjykatėsve dhe prokurorėve, si dhe mungesa e shumė ligjeve tė rėndėsishme.


Eksperti pėr ēėshtje ligjore, Kujtim Kėrveshi, ka theksuar se kėto probleme po shkaktohen si pasojė e ngėrēit qė po has Kosova nė kėtė periudhė tranzicioni.

“Shumica e ligjeve nė Kosovė kanė vonesa, pėr shkak tė mungesės sė kapaciteteve njerėzore pėr tė pasur ligje cilėsore. Ėshtė krijuar praktikė, ėshtė krijuar normė nė institucione tė Kosovės qė ligjet tė fabrikohen shpejt, tė dėrgohen nė Kuvend dhe Kuvendi tė miratojė procedurė tė shpejtė. Pastaj, me vite tė tėra ngelen tė pazbatuara".

"Ka njė numėr tė ligjeve qė janė tejet tė politizuara, kjo pėr faktin se Kosova ende nuk ka gjetur njė rrugėdalje nė tranzicionin e saj ligjor”, ka vlerėsuar Kėrveshi.
Radio Evropa e Lirė

Guri i madh
13-07-10, 22:06
Gjergj Dedaj, “zėvendės" i Limajt

Publikuar: Sot, mė 13 korrik 2010
http://www.koha.net/repository/images/13dedaj4.jpg
(http://www.dardania.de/vb/upload/) (http://www.dardania.de/vb/upload/) (http://www.dardania.de/vb/upload/)
$(document).ready(function(){ var px_def =14; var px = 0; var px_uplim=25; var px_downlim=10; $(".resizer-plus").click( function(){ var px = $(".articleDetails").css("font-size"); px= parseFloat(px, 10);// returns x as an integer in base 10 parseInt(x, 16 if(px = px_downlim){ px-=2; $(".articleDetails").css("font-size", px+"px"); } }); });


Prishtinė, 13 korrik - Qeveria e Kosovės ka emėruar zėvendėsministėr nė Ministrinė e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit Gjergj Dedajn, ish-zėvendėsministrin e Punės dhe Mirėqenies Sociale i cili nga kjo pozitė ėshtė shkarkuar nga kryeministri i vendit jo mė larg se dy muaj mė parė.
Sipas portalit, “Ekonomisti”, lajmin pėr emėrimin e Dedajt nė postin e zėvendėsministrit tė Transportit e kanė marrė tė gjithė ministrat e kabinetit qeveritar.
“Qeveria e Kosovės ka emėruar zėvendėsministėr tė dytė nė Ministrinė e Transportit dhe Postė Telekomunikacionit Gjergj Dedajn. Vendimi ėshtė marrė dje dhe janė njoftuar tė gjitha ministritė”, ka thėnė zyrtari i lart i Qeverisė i cili nuk deshi qė t’i pėrmendej emri,
shkruan “Ekonomisti”.
Lajme e ka konfirmuar pėrmes telefonit edhe vet Gjergj Dedaj.
I njėjti ka thėnė sė ky vendim ėshtė duke u komentuar si njė ndėr vendimet mė tė ēuditshme tė Qeverisė sa i pėrket emėrimeve dhe shkarkimeve tė zyrtarėve tė lart tė institucioneve.
“Gjergj Dedaj ėshtė shkarkuar nga e njėjta pozitė tė cilėn e ka pasur nė njė ministri tjetėr dhe shkarkimet e atyre z/v/ministrave janė bėrė me arsyetime sė nuk kanė qenė efikas nė punėt e tyre dhe kanė pasur edhe shkelje tė tjera. Tash vjen njė vendim qė i njėjti person i shkarkuar jo me larg se dy muaj mė parė ėshtė emėruar prapė nė tė njėjtėn pozitė, vetėm sė i ėshtė ndėrruar ministria”, ka thėnė burimi i “Ekonomisti”.
Ndryshe, postin e zėvendėsministrit tė parė nė kėtė ministri, pas dorėheqjes sė Adem Grabovcit, e mban Emin Krasniqi.

Guri i madh
14-07-10, 17:45
Rrustem Mustafa kritikon ministrat Shala e Hoxhaj

Publikuar: Sot, mė 14 korrik 2010
http://www.koha.net/repository/images/14remi4.jpg
(http://www.dardania.de/vb/upload/) (http://www.dardania.de/vb/upload/) (http://www.dardania.de/vb/upload/)
$(document).ready(function(){ var px_def =14; var px = 0; var px_uplim=25; var px_downlim=10; $(".resizer-plus").click( function(){ var px = $(".articleDetails").css("font-size"); px= parseFloat(px, 10);// returns x as an integer in base 10 parseInt(x, 16 if(px = px_downlim){ px-=2; $(".articleDetails").css("font-size", px+"px"); } }); });


Prishtinė, 13 korrik – Opozita nuk duket tė jetė kritikuesja e vetme e Qeverisė. Njė gjė tė tillė e ka bėrė tė martėn edhe nėnkryetari i PDK-sė, njėherėsh deputet i Kuvendit tė Kosovės, Rrustem Mustafa. Nė njė debat me temėn “Duke pritur vendimmarrjen”, tė organizuar nga “Forumi 2015”, nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa, e ka shprehur vlerėsimin e tij se Qeveria Thaēi me ministėr Ahmet Shalėn nuk mund ta zhvillojė Kosovėn, por vetėm se do ta pėrkeqėsojė edhe mė tej ekonominė e saj. Deputeti Mustafa e ka cilėsuar ministrin Ahmet Shala si njė menaxher tė dobėt, i cili nuk po mund t’i organizojė kapacitetet nė dikasterin qė ai e drejton, duke shkaktuar kėshtu edhe mbyllje tė bizneseve.
“Pėr zhvillimin ekonomik jemi pėrpjekur pėr tė gjetur njerėz mė tė mirė nė qeveri qė organizojnė kapacitetet. Mirėpo te zhvillimi ekonomik nuk ėshtė te njė person i duhur sado qė ai ka qenė jashtė dhe ka kryer kurse dhe shkolla, pra e kam fjalėn pėr ministrin e Financave, Ahmet Shala, i cili nuk po mund t’i organizojė kėto kapacitete dhe kėshtu ka rrezik edhe pėr mbyllje tė bizneseve”, ėshtė shprehur nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa. Fjalė tė mira ky i fundit nuk ka thėnė as pėr ministrin e MASHT-it, Enver Hoxhaj. Sipas Mustafės, reformimi nė arsim nuk mund tė bėhet duke ndėrtuar shkolla e duke ndryshuar terminologji tė Ligjit pėr arsim.
“Reformimi nė edukim nuk duhet tė kuptohet si ndėrtim i shkollės apo tė kuptohet si ndėrrim i terminologjisė prej planprogramit nė kurikulė, sepse dihet se vendi ynė ka nevojė pėr reformim tė mirėfilltė tė sistemit arsimor”, ėshtė shprehur nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa. Me kėtė rast ai ka ēmuar lart punėn e hartuesve tė raportit, “Duke pritur vendimmarrjen”, tė cilėt i ka quajtur si infuzion pėr ndryshimin e gjendjen aktuale nė vend.

Guri i madh
14-07-10, 17:46
Rrustem Mustafa kritikon ministrat Shala e Hoxhaj

Publikuar: Sot, mė 14 korrik 2010
http://www.koha.net/repository/images/14remi4.jpg




Prishtinė, 13 korrik – Opozita nuk duket tė jetė kritikuesja e vetme e Qeverisė. Njė gjė tė tillė e ka bėrė tė martėn edhe nėnkryetari i PDK-sė, njėherėsh deputet i Kuvendit tė Kosovės, Rrustem Mustafa. Nė njė debat me temėn “Duke pritur vendimmarrjen”, tė organizuar nga “Forumi 2015”, nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa, e ka shprehur vlerėsimin e tij se Qeveria Thaēi me ministėr Ahmet Shalėn nuk mund ta zhvillojė Kosovėn, por vetėm se do ta pėrkeqėsojė edhe mė tej ekonominė e saj. Deputeti Mustafa e ka cilėsuar ministrin Ahmet Shala si njė menaxher tė dobėt, i cili nuk po mund t’i organizojė kapacitetet nė dikasterin qė ai e drejton, duke shkaktuar kėshtu edhe mbyllje tė bizneseve.
“Pėr zhvillimin ekonomik jemi pėrpjekur pėr tė gjetur njerėz mė tė mirė nė qeveri qė organizojnė kapacitetet. Mirėpo te zhvillimi ekonomik nuk ėshtė te njė person i duhur sado qė ai ka qenė jashtė dhe ka kryer kurse dhe shkolla, pra e kam fjalėn pėr ministrin e Financave, Ahmet Shala, i cili nuk po mund t’i organizojė kėto kapacitete dhe kėshtu ka rrezik edhe pėr mbyllje tė bizneseve”, ėshtė shprehur nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa. Fjalė tė mira ky i fundit nuk ka thėnė as pėr ministrin e MASHT-it, Enver Hoxhaj. Sipas Mustafės, reformimi nė arsim nuk mund tė bėhet duke ndėrtuar shkolla e duke ndryshuar terminologji tė Ligjit pėr arsim.
“Reformimi nė edukim nuk duhet tė kuptohet si ndėrtim i shkollės apo tė kuptohet si ndėrrim i terminologjisė prej planprogramit nė kurikulė, sepse dihet se vendi ynė ka nevojė pėr reformim tė mirėfilltė tė sistemit arsimor”, ėshtė shprehur nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa. Me kėtė rast ai ka ēmuar lart punėn e hartuesve tė raportit, “Duke pritur vendimmarrjen”, tė cilėt i ka quajtur si infuzion pėr ndryshimin e gjendjen aktuale nė vend.

Llapjani_HH
14-07-10, 18:12
Gjergj Dedaj, “zėvendės" i Limajt

Publikuar: Sot, mė 13 korrik 2010
http://www.koha.net/repository/images/13dedaj4.jpg


Prishtinė, 13 korrik - Qeveria e Kosovės ka emėruar zėvendėsministėr nė Ministrinė e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit Gjergj Dedajn, ish-zėvendėsministrin e Punės dhe Mirėqenies Sociale i cili nga kjo pozitė ėshtė shkarkuar nga kryeministri i vendit jo mė larg se dy muaj mė parė.
Sipas portalit, “Ekonomisti”, lajmin pėr emėrimin e Dedajt nė postin e zėvendėsministrit tė Transportit e kanė marrė tė gjithė ministrat e kabinetit qeveritar.
“Qeveria e Kosovės ka emėruar zėvendėsministėr tė dytė nė Ministrinė e Transportit dhe Postė Telekomunikacionit Gjergj Dedajn. Vendimi ėshtė marrė dje dhe janė njoftuar tė gjitha ministritė”, ka thėnė zyrtari i lart i Qeverisė i cili nuk deshi qė t’i pėrmendej emri,
shkruan “Ekonomisti”.
Lajme e ka konfirmuar pėrmes telefonit edhe vet Gjergj Dedaj.
I njėjti ka thėnė sė ky vendim ėshtė duke u komentuar si njė ndėr vendimet mė tė ēuditshme tė Qeverisė sa i pėrket emėrimeve dhe shkarkimeve tė zyrtarėve tė lart tė institucioneve.
“Gjergj Dedaj ėshtė shkarkuar nga e njėjta pozitė tė cilėn e ka pasur nė njė ministri tjetėr dhe shkarkimet e atyre z/v/ministrave janė bėrė me arsyetime sė nuk kanė qenė efikas nė punėt e tyre dhe kanė pasur edhe shkelje tė tjera. Tash vjen njė vendim qė i njėjti person i shkarkuar jo me larg se dy muaj mė parė ėshtė emėruar prapė nė tė njėjtėn pozitė, vetėm sė i ėshtė ndėrruar ministria”, ka thėnė burimi i “Ekonomisti”.
Ndryshe, postin e zėvendėsministrit tė parė nė kėtė ministri, pas dorėheqjes sė Adem Grabovcit, e mban Emin Krasniqi.
Ministria nuk e di ku i shpenzoi Dedaj 33 mijė euro


Vitin e fundit tė mandatit tė tij, ish-zėvendėsministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale, Gjergj Dedaj, ka shpenzuar mbi 33 mijė euro nga kartela financiare, tė cilėn ministrat dhe zėvendėsministrat e Qeverisė e shfrytėzojnė gjatė udhėtimeve jashtė vendit.

Kėto mjete janė limiti qė njė zėvendėsministėr do tė mund t’i harxhonte gjatė udhėtimeve zyrtare, ndėrsa ish-zv.ministri Dedaj i ka shpenzuar ato nė maksimum pėr secilin muaj.

Ka mjaftuar qė atij t’i dalė njė rrugė tė paktėn edhe deri nė Shqipėri dhe paratė e atij muaji tė cilat i kanė takuar si zėvendėsministėr pėr shpenzime gjatė udhėtimeve zyrtare t’i shpenzojė deri nė centin e fundit.

Dedaj gjatė mandatit nė postin e zėvendėsministrit tė Punės dhe tė Mirėqenies Sociale ka pėrdorur kartelėn edhe pėr tė bėrė transaksione dhe pėr tė paguar gjėsende tė blera nė njėrin nga supermarketet e Kosovės.

Pėr 11 muaj, ish-zėvendėsministri Dedaj i ka pėrdorur tė gjitha tė hollat e lejuara nga Qeveria tė cilat i ka pasur nė dispozicion, duke mbėrritur ēdoherė limitin e caktuar prej 3 mijė eurosh nė muaj.

Gazeta ka siguruar listat bankare pėr 11 muajt vijues, prej kur Dedaj ka nė dispozicion kredit-kartelėn tėrheqėse.

Kėto dokumente janė nxjerrė nga vetė Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale, pas shkarkimit nga posti i zėvendėsministrit tė Gjergj Dedajt.

Ky i fundit thotė se pėr shpenzimet e bėra gjatė mandatit nė qeverinė Thaēi ka sjellė edhe faturat pėrkatėse tek zyrtarėt financiarė tė Ministrisė sė Punės.

Ai ka sugjeruar gazetėn qė tė mos shkruajė pėr tė, pasi qė ka vlerėsuar se ka kohė deri nė fund tė vitit, kur, sipas tij, edhe priten tė bėhen bilancet dhe tė shihet se kush ka shpenzuar mė shumė e kush mė pak nga zyrtarėt qeveritarė pėr udhėtime zyrtare jashtė vendit.

Nexhat Syla, shef i sektorit financiar nė Ministrinė e Punės, thotė se tashmė janė duke u shqyrtuar raportet financiare dhe faturat tė cilat i ka sjellė si mbulesė ish-zėvendėsministri Dedaj pėr shpenzimet e bėra gjatė udhėtimeve tė tij.

Pėr secilin muaj gjatė shpenzimit tė tė hollave Ministria e Ekonomisė dhe e Financave i ka tėrhequr nga buxheti i Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies Sociale nga 3 mijė euro, aq sa ka qenė limiti i shpenzimeve tė ish-zėvendėsministrit Dedaj.

Pėrveē shpenzimeve nga kredit-kartela e tė hollave nga buxheti nėpėrmjet bankės “Raiffeisen”, Dedaj ka pėrdorur edhe mbi 8 mijė e 300 euro, tė holla tė cilat i ka pėrfituar nga buxheti nė formė tė avancės pėr udhėtimet e bėra gjatė muajve shkurt, prill dhe qershor tė vitit tė kaluar.

Vetėm pėr dy ditė qėndrimi nė Vjenė tė Austrisė, Dedaj ka shpenzuar rreth dy mijė euro, bazuar nė listėn e tėrheqjes sė parave nga bankomatet.

Gazeta ka siguruar dokumentet tė cilat tregojnė pėr secilėn euro tė shpenzuar nga ish-zėvendėsministri Dedaj nga qershori i vitit 2009 deri nė fund tė majit tė kėtij viti gjatė udhėtimeve zyrtare.

Tė gjitha kėto para, ashtu si edhe pėrcaktohet nė Udhėzimin Administrativ pėr udhėtime zyrtare, kalojnė nėpėrmes “Raiffeisen Bank”, ndėrkaq shfrytėzohen nė formė tė mbitėrheqjes nga qeveritarėt, e mė pas paratė barten nga buxheti nė arkėn e bankės nė fjalė.

Nga Ministria e Ekonomisė dhe e Financave, pėrkatėsisht nga Departamenti i Thesarit nga edhe mbikėqyren kredit-kartelat e qeveritarėve, ėshtė thėnė se tė gjithė mbajtėsit e kredit-kartelave duhet tė implementojnė marrėveshjen individuale qė ua jep kontraktuesi apo “Raiffeisen Bank”, dhe se duhet tė pajtohen tė veprojnė sipas Udhėzimit Administrativ pėr udhėtime zyrtare.

“Pėr ēdo mbajtės tė kredit-kartelės ėshtė njė shumė maksimale e caktuar nga vetė organizata buxhetore e mbajtėsit tė kartelės.

Organizata buxhetore gjatė caktimit tė limitit duhet tė ketė parasysh frekuencėn e udhėtimeve zyrtare gjatė vitit paraprak dhe shpenzimet gjatė kėtyre udhėtimeve.

Shpenzimet e bėra gjatė udhėtimeve zyrtare me kredit-kartelė duhet tė arsyetohen nga vetė mbajtėsi nė pajtim me Udhėzimin Administrativ”, ka thėnė zėdhėnėsi i Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, Muharrem Shahini.

Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, kredit-kartela lejohet qė tė pėrdoret vetėm pėr shpenzimet e udhėtimeve zyrtare, qofshin ato brenda apo jashtė vendit.

“Pėr tė gjitha kartelat e lėshuara pėr zyrtarėt qeveritarė dėrgohen raportet me detaje ēdo muaj pėr ēdo transaksion tė bėrė me kartelė tek MEF-i, organizata buxhetore dhe vetė mbajtėsi i kartelės, dhe ėshtė e pamundur edhe legalisht, edhe teknikisht tė bėhen transfere nga kredit-kartela nė ndonjė konto tjetėr”, thuhet nė pėrgjigjen e Ministrisė sė Ekonomisė dhe tė Financave.
Koha.net

Guri i madh
14-07-10, 18:23
Ministria nuk e di ku i shpenzoi Dedaj 33 mijė euro


Vitin e fundit tė mandatit tė tij, ish-zėvendėsministri i Punės dhe i Mirėqenies Sociale, Gjergj Dedaj, ka shpenzuar mbi 33 mijė euro nga kartela financiare, tė cilėn ministrat dhe zėvendėsministrat e Qeverisė e shfrytėzojnė gjatė udhėtimeve jashtė vendit.

Kėto mjete janė limiti qė njė zėvendėsministėr do tė mund t’i harxhonte gjatė udhėtimeve zyrtare, ndėrsa ish-zv.ministri Dedaj i ka shpenzuar ato nė maksimum pėr secilin muaj.

Ka mjaftuar qė atij t’i dalė njė rrugė tė paktėn edhe deri nė Shqipėri dhe paratė e atij muaji tė cilat i kanė takuar si zėvendėsministėr pėr shpenzime gjatė udhėtimeve zyrtare t’i shpenzojė deri nė centin e fundit.

Dedaj gjatė mandatit nė postin e zėvendėsministrit tė Punės dhe tė Mirėqenies Sociale ka pėrdorur kartelėn edhe pėr tė bėrė transaksione dhe pėr tė paguar gjėsende tė blera nė njėrin nga supermarketet e Kosovės.

Pėr 11 muaj, ish-zėvendėsministri Dedaj i ka pėrdorur tė gjitha tė hollat e lejuara nga Qeveria tė cilat i ka pasur nė dispozicion, duke mbėrritur ēdoherė limitin e caktuar prej 3 mijė eurosh nė muaj.

Gazeta ka siguruar listat bankare pėr 11 muajt vijues, prej kur Dedaj ka nė dispozicion kredit-kartelėn tėrheqėse.

Kėto dokumente janė nxjerrė nga vetė Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale, pas shkarkimit nga posti i zėvendėsministrit tė Gjergj Dedajt.

Ky i fundit thotė se pėr shpenzimet e bėra gjatė mandatit nė qeverinė Thaēi ka sjellė edhe faturat pėrkatėse tek zyrtarėt financiarė tė Ministrisė sė Punės.

Ai ka sugjeruar gazetėn qė tė mos shkruajė pėr tė, pasi qė ka vlerėsuar se ka kohė deri nė fund tė vitit, kur, sipas tij, edhe priten tė bėhen bilancet dhe tė shihet se kush ka shpenzuar mė shumė e kush mė pak nga zyrtarėt qeveritarė pėr udhėtime zyrtare jashtė vendit.

Nexhat Syla, shef i sektorit financiar nė Ministrinė e Punės, thotė se tashmė janė duke u shqyrtuar raportet financiare dhe faturat tė cilat i ka sjellė si mbulesė ish-zėvendėsministri Dedaj pėr shpenzimet e bėra gjatė udhėtimeve tė tij.

Pėr secilin muaj gjatė shpenzimit tė tė hollave Ministria e Ekonomisė dhe e Financave i ka tėrhequr nga buxheti i Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies Sociale nga 3 mijė euro, aq sa ka qenė limiti i shpenzimeve tė ish-zėvendėsministrit Dedaj.

Pėrveē shpenzimeve nga kredit-kartela e tė hollave nga buxheti nėpėrmjet bankės “Raiffeisen”, Dedaj ka pėrdorur edhe mbi 8 mijė e 300 euro, tė holla tė cilat i ka pėrfituar nga buxheti nė formė tė avancės pėr udhėtimet e bėra gjatė muajve shkurt, prill dhe qershor tė vitit tė kaluar.

Vetėm pėr dy ditė qėndrimi nė Vjenė tė Austrisė, Dedaj ka shpenzuar rreth dy mijė euro, bazuar nė listėn e tėrheqjes sė parave nga bankomatet.

Gazeta ka siguruar dokumentet tė cilat tregojnė pėr secilėn euro tė shpenzuar nga ish-zėvendėsministri Dedaj nga qershori i vitit 2009 deri nė fund tė majit tė kėtij viti gjatė udhėtimeve zyrtare.

Tė gjitha kėto para, ashtu si edhe pėrcaktohet nė Udhėzimin Administrativ pėr udhėtime zyrtare, kalojnė nėpėrmes “Raiffeisen Bank”, ndėrkaq shfrytėzohen nė formė tė mbitėrheqjes nga qeveritarėt, e mė pas paratė barten nga buxheti nė arkėn e bankės nė fjalė.

Nga Ministria e Ekonomisė dhe e Financave, pėrkatėsisht nga Departamenti i Thesarit nga edhe mbikėqyren kredit-kartelat e qeveritarėve, ėshtė thėnė se tė gjithė mbajtėsit e kredit-kartelave duhet tė implementojnė marrėveshjen individuale qė ua jep kontraktuesi apo “Raiffeisen Bank”, dhe se duhet tė pajtohen tė veprojnė sipas Udhėzimit Administrativ pėr udhėtime zyrtare.

“Pėr ēdo mbajtės tė kredit-kartelės ėshtė njė shumė maksimale e caktuar nga vetė organizata buxhetore e mbajtėsit tė kartelės.

Organizata buxhetore gjatė caktimit tė limitit duhet tė ketė parasysh frekuencėn e udhėtimeve zyrtare gjatė vitit paraprak dhe shpenzimet gjatė kėtyre udhėtimeve.

Shpenzimet e bėra gjatė udhėtimeve zyrtare me kredit-kartelė duhet tė arsyetohen nga vetė mbajtėsi nė pajtim me Udhėzimin Administrativ”, ka thėnė zėdhėnėsi i Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, Muharrem Shahini.

Sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, kredit-kartela lejohet qė tė pėrdoret vetėm pėr shpenzimet e udhėtimeve zyrtare, qofshin ato brenda apo jashtė vendit.

“Pėr tė gjitha kartelat e lėshuara pėr zyrtarėt qeveritarė dėrgohen raportet me detaje ēdo muaj pėr ēdo transaksion tė bėrė me kartelė tek MEF-i, organizata buxhetore dhe vetė mbajtėsi i kartelės, dhe ėshtė e pamundur edhe legalisht, edhe teknikisht tė bėhen transfere nga kredit-kartela nė ndonjė konto tjetėr”, thuhet nė pėrgjigjen e Ministrisė sė Ekonomisė dhe tė Financave.
Koha.net



po qitash i gjori i paska vjedh do metelik ,po per ata po thot nuk ka qeveri ma efikase ma puntore e ma transparente



turp per gjergj deden po shkel mbi ato viktimat e familjes se tij per nji asht qe ja ka gjue hashim thaqi

Guri i madh
14-07-10, 22:32
Kelmendi e bindur se u shkarkua pse nuk lejoi dy gjykata apeli

Prishtinė, 14 korrik – Pėrveē kritikave pėr sistemin e drejtėsisė, tė bėra tė martėn nė debatin e “Forumit 2015”, pjesėmarrėsit kanė nxjerrė nė pah edhe tė vėrtetėn pėr shkarkimin e ish-ministres, Nekibe Kelmendi.Nuk ka qenė ministrja Kelmendi e para qė ka treguar arsyen e shkarkimit tė saj. Kėtė e ka bėrė deputeti i PDK-sė, Rexhep Hoti. Duke iu pėrgjigjur kritikave tė pėrfaqėsuesve tė kėtij Forumi, tė cilėt e kanė vlerėsuar sistemin e drejtėsisė mė tė dobėtin nė rajon, Hoti me njė fjali ka nxitur ministren Kelmendi qė ta tregojė tė vėrtetėn.
“Ju po e kritikoni sistemin e drejtėsisė, kurse ministrja Kelmendi ėshtė shkarkuar pėr shkak tė Ligjit pėr gjykatė tė apelit”, ka thėnė Hoti. Kjo ka shtyrė ish-ministren qė tė flasė mė shumė rreth kėsaj, ndėrsa njė sqarim nė detaje pėr mėnyrėn se si kishte ardhur deri te shkarkimi, ish-ministrja Kelmendi e ka bėrė nė njė prononcim pėr “Kohėn Ditore”, me ē’rast ka pranuar se e vėrteta ka tė bėjė me refuzimin pėr tė pranuar krijimin e dy gjykatave tė apelit, njė nė Prishtinė e njė nė veri tė Mitrovicės.
“E vėrteta e shkarkimit tim ėshtė Ligji pėr gjykatat. Nė vitin 2008 ne e kemi hartuar njė Draftligj pėr gjykatat, duke u bazuar nė Kushtetutėn e Kosovės, e cila parasheh krijimin njė gjykate tė apelit 15 pėr qind e stafit tė sė cilės do tė pėrbėhej nga komunitet pakicė. Bashkėsia ndėrkombėtare mė ka bėrė presion dhe mė ka thėnė se mos e dėrgo kėtė ligj nė Qeveri”, ka treguar ish- ministrja Kelmendi. Ajo e kishte respektuar kėrkesėn e pėrfaqėsuesve ndėrkombėtarė nė vend deri nė fillim tė vitit 2009, kur edhe e kishte dėrguar draftligjin nė Qeveri, pasi qė nuk kishte marrė asnjė sinjal nga ndėrkombėtarėt se duhet tė presė edhe mė tej.
“Ndėrkombėtarėt mė thanė mos e dėrgo draftligjin nė Qeveri edhe unė prita deri nė mars tė 2009-ės, dhe pasi nuk mora asnjė sinjal se ligji nuk bėn tė dėrgohet, e procedova ligjin nė Qeveri, mirėpo kaluan disa mbledhje tė Qeverisė dhe ata nuk e qitėn nė rend tė ditės. Kjo mund tė ketė ndodhur se ndoshta edhe kryeministri ka pasur presion nga jashtė, por draftligji qė e dėrgova nuk po procedohej”, ka bėrė me dije ish-ministrja Kelemendi. Pas kėsaj, nė fund tė 2009-ės, ish-ministres i ishte prezantuar njė Draftligj i ri pėr gjykatat, pėr tė cilin ministrja thotė se nuk e di kush e ka hartuar. Por ajo e kishte refuzuar atė draft, pasi qė nė tė parashihej formimi i dy gjykatave tė apelit, njėra nė Prishtinė e tjetra nė Mitrovicė (gjerėsisht sot n’ “Koha ditore”).

Llapjani_HH
15-07-10, 17:42
po qitash i gjori i paska vjedh do metelik ,po per ata po thot nuk ka qeveri ma efikase ma puntore e ma transparente



turp per gjergj deden po shkel mbi ato viktimat e familjes se tij per nji asht qe ja ka gjue hashim thaqi
Kryeministri Thaēi shkarkon Gjergj Dedajn


Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka marrė sot vendim qė tė shkarkojė nga detyra e zėvendėsministrit tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Gjergj Dedaj.

Kėtė vendim kryeministri Thaēi e ka marrė bazuar nė tė gjeturat e fundit nga organet kompetente, qė flasin pėr keqpėrdorimet dhe keqmenaxhimin qė Dedaj e ka bėrė gjatė periudhės kur ka ushtruar detyrėn e zėvendėsministrit nė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale, thuhet nė njė komunikatė tė qeverisė sė Kosovės.

Ky veprim i kryeministrit Thaēi vjen nė vazhdėn e luftės sė pakompromis ndaj korrupsionit, dukurive negative dhe ėshtė nė funksion tė fuqizimit tė qeverisjes sė mirė, transparente dhe efektive, nė shėrbim tė interesave tė qytetarėve tė vendit.
Koha.net

Guri i madh
15-07-10, 17:58
Kryeministri Thaēi shkarkon Gjergj Dedajn


Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka marrė sot vendim qė tė shkarkojė nga detyra e zėvendėsministrit tė Ministrisė sė Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Gjergj Dedaj.

Kėtė vendim kryeministri Thaēi e ka marrė bazuar nė tė gjeturat e fundit nga organet kompetente, qė flasin pėr keqpėrdorimet dhe keqmenaxhimin qė Dedaj e ka bėrė gjatė periudhės kur ka ushtruar detyrėn e zėvendėsministrit nė Ministrinė e Punės dhe Mirėqenies Sociale, thuhet nė njė komunikatė tė qeverisė sė Kosovės.

Ky veprim i kryeministrit Thaēi vjen nė vazhdėn e luftės sė pakompromis ndaj korrupsionit, dukurive negative dhe ėshtė nė funksion tė fuqizimit tė qeverisjes sė mirė, transparente dhe efektive, nė shėrbim tė interesave tė qytetarėve tė vendit.
Koha.net





JO HEJDI pse a nuk i ra pe kallapi a pse ky deda esht degradue sa qe edhe ne pazar te bagtive me e taku kush aje si je burr nuk ithot


shkojke me albinin ne merdar protestojke po at.her ishte opozit bashk me at qelin emrush gjemaljlin e i gjori gjergj ka shkel mbi 4 viktimat e familjes se tij po mendoj ne luften e fundit


tash thaqi as ashtin qe e ka lpie Adem Grabovci nuk po ja len gjegjit

Llapjani_HH
16-07-10, 17:34
Jaksic: Kthimi i forcave serbe nė veri garanton sigurinė


Njėri nga udhėheqėsit e serbėve tė veriut tė Kosovės, Marko Jaksic, i ka deklaruar BBC-sė se zgjidhja mė e drejtė pėr kėtė pjesė tė vendit ėshtė kthimi i njėmijė trupave policore dhe ushtarake serbe, qė sipas tij, ėshtė e paraparė edhe me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė.

Ai e cilėsoi si provokim tė konfliktit paralajmėrimin e autoriteteve tė Prishtinės pėr dėrgimin e njė njėsie tė posaēme shumėkombėshe policore nė veri tė vendit. Pak ditė mė parė edhe presidenti serb Boris Tadic i ka cilėsuar deklaratat e autoriteteve nė Prishtinė pėr njėsitė policore si "luftėnxitėse".

Deklaratat e zyrtarėve serbė pasuan pohimet e ministrit tė Brendshėm, Bajram Rexhepi, se ėshtė arritur njė pajtueshmėri politike pėr krijimin e njė njėsie tė posaēme policore, qė do tė intervenonte nė situata tė pėrshkallėzimit tė situatės, posaēėrisht nė veri tė vendit.

"Personalisht mendoj se duhet tė gjendet njė zgjidhje nė pėrputhje me Rezolutėn 1244 sipas sė cilės ėshtė e paraparė qė tė kthehen diku rreth njė mijė policė dhe ushtarė serbė nė Kosovė. Kjo mendoj se ėshtė mėnyra mė e drejtė pėr zgjidhjen e problemeve nė kėtė pjesė tė Kosovės", tha Jaksic.

Ai ka kundėrshtuar shtrirjen e autoritetit tė Kosovės nė veri tė vendit, duke i cilėsuar institucionet kosovare si tė njė shteti tė vetėshpallur. Ideja pėr dėrgimin e njė njėsie tė posaēme policore nė veri tė Kosovės, ėshtė ripėrsėritur nga ministri i brendshėm, Bajram Rexhepi, i cili i tha BBC-sė se vendimi politik pėr kėtė ēėshtje tashmė ėshtė marrė.

Zoti Rexhepi tha se sipas nevojės dhe nėse niveli i dhunės ėshtė i lartė, me mbėshtetjen e policisė sė Kosovės dhe tė EULEX-it, ky njėsit duhet tė jetė i gatshėm pėr veprim.

"Ne nė parim jemi marrė vesh me komponentin e EULEX-it si dhe kemi biseduar edhe me shefin e operacioneve civile nė Bruksel, qė e ka pėrkrahur njė qasje tė kėtillė, dhe meqė nė njėsitė speciale tė policisė ka edhe pjesėtarė tė komunitetit serb, qė tė mos ketė keqkuptime sepse kjo nuk ėshtė e orientuar ndaj komunitetit serb por ndaj kriminelėve, sipas nevojės tė jenė tė angazhuara edhe njėsitė speciale", tha ministri Rexhepi.

Ai tha se qytetarėt serbė nė veri po e pėrkrahin idenė e vendosjes sė rendit dhe ligjit dhe tė sigurisė. Ministri Rexhepi tha se nuk pret pėrshkallėzim tė situatės nė veri por ripėrsėriti qėndrimin se nė ēdo rast tė pėrdorimit tė dhunės nga kushdo "pėrgjigja do tė jetė adekuate dhe me forcė proporcionale".

Ndėrkohė, misioni evropian pėr sundimin e ligjit thotė se pėr momentin nuk e pėrkrah idenė e dėrgimit tė njė njėsiti policor nė veri, megjithėse zėdhėnėsja e tij, Karin Limdal, i ka deklaruar BBC-sė se EULEX-i po punon nė krijimin dhe trajnimin e njė njėsie tė tillė.

"Sikundėr e ka thėnė kreu i misionit, tani pėr tani nuk ka asnjė marrėveshje pėr dėrgimin e ndonjė njėsiti tė posaēėm tė Policisė nė veri tė Kosovės. Por ajo qė EULEX-i po bėn ėshtė se po punon me tė gjitha palėt e interesuara drejt krijimi dhe trajnimit tė njė njėsiti tė posaēėm shumėkombėsh policor i cili mundėsisht mund tė pėrdoret nė gjithė Kosovėn pėrfshirė edhe veriun. Por, tani pėr tani nuk ka asnjė marrėveshje pėr vendosjen e ndonjė njėsiti tė posaēėm policor nė veri, ku situata tani ėshtė e qetė dhe ne shpresojmė se do tė vazhdojė tė jetė e tillė," ka deklaruar Limdal.

Ideja e dėrgimit nė situata tė dhunės tė njė njėsiti tė posaēėm policor nė veriun e vendit, pasoi njė valė tė dhunės afro dy javė mė parė qė la pas vetes edhe viktima nė njerėz. Gjendja e pėrshkallėzuar u debatua edhe nė KS tė OKB-sė, i cili i cilėsoi incidentet si tė izoluara dhe kėrkoi nga palėt qė tė tregojnė pėrmbajtje. /BBC/
Telegrafi

Economist: "Turqia, miku mė i ngushtė i Serbisė"


Nėse Serbia vazhdon luftėn kundėr Kosovės, vendet e BE-sė do ta lėnė jashtė Beogradin. Turqia duket si startegjia e daljes.

Serbia po shikon nė tė shkuarėn, por edhe drejt sė ardhmes. Mė 11 korrik, presidenti serb, Boris Tadiq, nderoi rreth 8000 viktima boshnjake tė masakrės sė Srebrenicės.

Nė tė njėjtėn kohė, nė veri tė Serbisė, nė Novi Sad, tė rinjė nga gjithė Evropa po shijonin festivalin vjetor tė muzikės Exit.

Emri i festivalit u zgjodh nga organizatorėt pėr tė gjetur njė dalje nga nacionalizmi serb, derisa pas 10 vjetėsh ėshtė shndėrruar nė njė nga destinacionet mė tėrheqėse tė verės pėr mijėra tė rinj nga i gjithė kontinenti.

Pėr ta, luftėrat e Serbisė janė diēka e lexuar nė librat e historisė, e qė nė verė kanė mbetur nė fund tė ēantave tė shkollės.

Padyshim, nuk ėshtė kėshtu pėr tė gjithė. Ratko Mlladiq, komandanti i serbėve nė masakrėn e Srebrenicės, vazhdon tė mbetet nė arrati, ndonėse kėrkohet nga Gjykata Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė si i akuzuar pėr gjenocid.

Nė fjalimin e tij para trupave serbe, pas masakrės sė Srebrenicės, Mlladiq tha se e kishte ēliruar qytetin nga “turqit” - njė term fyes qė pėrdorej pėr boshnjakėt.

Si pėr ironi, tani Turqia duket tė jetė miku i ri mė i mirė i Serbisė. Pas pjesėmarrjes nė pėrkujtimin e Srebrenicės, Rexhep Taip Erdogan, kryeministri turk, vizitoi Beogradin.

Njė numėr marrėveshjesh u nėnshkruan mes dy vendeve, pėrfshirė heqjen e vizave. Pakti pėr tregtinė e lirė do tė hyjė nė fuqi nė shtator.

I shoqėruar nga Tadiqi, kryeministri Erdogan vizitoi Sanxhakun, rajon me shumicė boshnjake nė Serbi, ku dy udhėheqėsit hapėn qendrėn kulturore turke.

Gjatė vitit tė fundit, Turqia ka filluar tė luajė njė rol mė aktiv nė Ballkanin Perėndimor, duke punuar pėr tė pajtuar serbėt e boshnjakėt nė Bosnjė dhe grupet rivale myslimane nė Sanxhak.

Ndėrhyrjet e mėhershme tė Turqisė nė rajon nuk kanė qenė shumė tė mirėpritura.

Festivali Exit organizohet nė njė kėshtjellė pranė Danubit, ndėrtuar nga austriakėt 300 vjet mė parė, nė pėrpjekje pėr tė mbrojtur territoret nga Perandoria Osmane. Por, natyrisht qė kėshtjella ka njė pamje mė mikpritėse sot.

Organizatorėt, megjithatė, thonė se numri i pjesėmarrėsve, nė veēanti nga Serbia dhe ish-Jugosllavia, kėtė vit ka rėnė ndjeshėm, pėr shkak tė goditjes nga kriza ekonomike.

Me gjithė deklaratat e zyrtarėve pėr rritje ekonomike, besimi ėshtė lėkundur. Njė tjetėr arsye ėshtė ngadalėsimi i procesit tė integrimit tė Serbisė nė BE.

Shumė tremben se Kosova mund ta ngadalėsojė kėtė ritėm edhe mė shumė. Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė do tė japė opinionin kėshillėdhėnės mė 22 korrik lidhur me ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės.

Serbia, pas kėsaj, planifikon tė kėrkojė nga Asambleja e Pėrgjithshme miratimin e njė rezolute, ku do tė bėhet thirrje pėr bisedime tė reja pėr statusin e Kosovės.

Por, udhėheqėsit e Serbisė kanė marrė paralajmėrime se ky hap do t’i irritojė vendet qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, 22 nga tė cilat janė vende tė BE-sė.

Serbia ka bėrė kėrkesėn pėr tė marrė statusin e vendit kandidat nė BE. Por, Gjermania e ka bėrė tė qartė se preferon njė periudhė pushimi sa i pėrket zgjerimit, pas hyrjes sė Kroacisė. Kjo e fundit pritet tė anėtarėsohet nė vitin 2012 apo 2013.

Nėse Serbia vendos tė vazhdojė luftėn pėr Kosovėn, Gjermania dhe vendet e tjera e kanė justifikimin e pėrkryer qė ta lėnė Serbinė jashtė.

Qėllimi strategjik i Serbisė ėshtė anėtarėsimi nė Bashkimin Evropian, thotė minisitri i Tregtisė, Millosavleviq. Por, ai shton se nėse ka vonesa nė kėtė drejtim, vendi do t’i forcojė marrėdhėniet me Rusinė, Kinėn dhe Turqinė.

Pas dy vjetėsh, mbushet njė shekull nga koha kur Turqia u dėbua nga Ballkani, pas mė shumė se 500 vjetėsh qėndrimi. E ja ku ėshtė Turqia sėrish. Duket sikur nuk u ikėn dot rrugėve tė ēuditshme tė historisė. (i.b.)
Radio Evropa e Lirė

Avioni i Fazlliqit u nis nga Tirana, pėsoi nė Kroaci


Njė avion i vogėl biznesi, i nisur nga Tirana drejt ishullit tė Braēit nė Kroaci, pėsoi dje njė aksident nė zbritje, ēka shkaktoi djegien e pjesshme tė tij.

Mediat kroate njoftuan se pasagjerėt e vetėm tė kėtij avioni ishin Damir Fazlliq, 35 vjeē dhe Ivan Zogoviq, 62 vjeē.

I pari njihet nga disa afera nė Shqipėri, ndėrsa pėr tė dytin agjencia e lajmeve kroate, "Vjesti" raporton se ėshtė jurist nė profesion, me shtetėsi amerikane dhe kombėsi serbe.

Anėtarėt e ekuipazhit kanė qenė pilotėt Zoran Modly, 62 vjeē, Milosh Stanojeviq, 33 vjeē, si dhe stjuardesa 28-vjeēare, Senka Vukeliq, tė tre me shtetėsi dhe kombėsi serbe.

Pėr fat tė mirė, qė tė gjithė i kanė shpėtuar pėr mrekulli kėtij aksidenti tė rėndė, duke pėsuar vetėm plagosje tė lehta.

Gazeta Shqiptare bėn tė ditur sot se Avioni Cessna 550, nė pronėsi tė kompanisė "Princ Aviation" njoftoi rreth orės 16:56 tė pasdites sė djeshme qendrėn e emergjencave nė Split, se po haste vėshtirėsi gjatė uljes nė pistėn e aeroportit tė Braēit.

Nisja e avionit Cessna 550 nga aeroporti i Rinasit ėshtė konfirmuar pėr televizionin "NEWS24" nga drejtoresha e komunikimit nė aeroport, Arlinda Ēausholli. Gazeta Shqiptare publikon sot detaje pėr rrethanat si ndodhi aksidenti.

Biznesmeni serbo-boshnjak, Damir Fazlliq, njihet nė Shqipėri nga disa afera biznesore. Rreth njė vit mė parė, Prokuroria shqiptare filloi ndaj tij hetimet pas dyshimeve tė ngritura nė media por edhe nga opozita se biznesmeni serbo-boshnjak po ushtronte nė Shqipėri aktivitetin kriminal tė pastrimit tė parave.

Pas shtatė muajsh hetime, prokuroria e Tiranės nuk mundi tė ngrejė ndonjė akuzė ndaj Fazlliq, pėr shkak se nuk gjeti prova dhe fakte.
Koha.net

Llapjani_HH
18-07-10, 16:48
Mashtrues dhe hajna serbė plaēkisin udhėtarėt qė shfrytėzojnė Serbinė transit


Tė gjithė personat qė kanė vendosur tė pėrdorin shtetin serb, si rruge transite pėr tė ardhur nė Kosovė duhet tė kenė kujdes nga serbėt plaēkitės.

Gazeta beogradase Blic, njofton pėr disa tė ashtuquajtura shėrbimet me rimorkio, tė cilat bėhen kinse ofrojnė shėrbime pėr tė rregulluar veturat e prishura dhe pėr ofrimin e kėtyre shėrbimeve ata u marrin automjeteve mijėra euro.

Pasi tė kenė vendosur ndonjė pengesė nė rrugė, plaēkitėsit, presin nė rrugė deri sa tė dėmtohet ndonjė veturė, ku pastaj pas bisedave "miqėsore" ata i ofrojnė ndihmė, pėr tė cilėn kėrkojnė ēmime marramendėse.

Nė bazė tė disa rasteve, nė aksidentet e kamionėve me rimorkio ka ndodhė qė tė kėrkojnė njė ēmim deri 5 mijė euro, kurse pėr pėlcitjen e gomės tė ketė pasur raste qė “serviserėt” nė fjalė tė kenė kėrkuar disa qindra euro.

Njė rast i tillė, sipas gazetės i ka ndodhur njė shtetasi turk, i cili ishte duke kaluar nėpėr Serbi, nė Korridorin 10, 8 kilometra afėr Nishit, pas pėlcitjes sė gomės, ekipi i AMS ka konstatuar qė kjo gomė ėshtė e bllokuar dhe duhet tė transportohet deri tek servisi i parė.

Edhe pse ka pasur gomėn rezervė, ata e kanė detyruar tė blejė njė gomė tė re, hiq mė pak se 150 euro.

Sipas Blicit, nga kėto shėrbime ka ndodhur tė ketė pasur edhe raste tė tjera qė vendosin kurthe me thumba nėpėr rrugė, pėr t`ia shqyer gomat automjeteve.
Koha.net

Udhtoni pėr serbi udhtoni:biggrin:

Llapjani_HH
20-07-10, 18:25
Filips: Arrestojini shkelėsit e profilit tė lartė!


Kritika pėr mungesė ligji, pėr shtet joformal, krim tė organizuar e korrupsion, janė dėgjuar nė debatin “Kuptimi i pavarėsisė, sipas raportit tė Komitetit Amerikan pėr Politikė tė Jashtme”. Ndėrsa, pėrfaqėsues tė pushtetit kanė mbrojtur veten, duke thėnė se ėshtė lehtė tė kritikohet, shoqėria civile ka ngritur zėrin se Kosova e ka humbur kredibilitetin me mosluftimin e dukurive negative. Nė kėtė debat ėshtė riaktualizuar sėrish funksionimi i SHIK-ut.

Dy vjet pas pavarėsisė sė Kosovės dhe nė prag tė dhėnies sė mendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, pėrfundim i njė debati nė Prishtinė, ka qenė se Kosova nuk i ka punėt mirė nė ēėshtjet e brendshme.

Mbizotėrimi i joformalitetit, mosgatishmėria pėr tė luftuar krimin e organizuar dhe korrupsionin, funksionimi i mėtejmė i SHIK-ut, kanė qenė ndėr temat qė kanė nxitur debat tė ashpėr nė konferencėn “Kuptimi i pavarėsisė sipas raportit tė Komitetit Amerikan pėr Politikė tė Jashtme”.

Pėrfaqėsuesi i kėtij komiteti, David Filips, ka sjellė thekse nga raporti i publikuar kohė mė parė, ku vihen nė pah sfidat para shtetit mė tė ri nė botė.

Ai ka theksuar se pavarėsisht pėrpjekjeve tė Serbisė pėr tė minuar progresin nė Kosovė, ėshtė vetė politika kosovare, qė po i ndihmon kėsaj ēėshtjeje.

Filips ka kritikuar misionin evropian pėr sundimin e ligjit se nuk po kryen punėn e tij, ndėrsa ka thėnė se nėse qeveria ėshtė serioze nė luftimin e korrupsionit, atėherė kėtė duhet ta zbatojė dhe nė praktikė.

“Kjo nėnkupton se duhet tė arrestojė shkelėsit e profilit tė lartė, pa marrė parasysh se kush janė, apo lidhjet e tyre familjare. Tė pėrkėdhelurit e zyrtarėve qeveritarė tė emėruar nė poste qė kanė lidhje me luftėn kundėr korrupsionit, duhet larguar”.

“Duhet miratuar ligji anti-mafia dhe ai pėr konfiskimin e pasurisė.

Edhe pse SHIK-u ėshtė shpėrbėrė zyrtarisht mė 2008, anėtarėt e SHIK-ut ende operojnė dhe aktivitetet e tyre nuk sjellin asgjė tjetėr, vetėm mosbesim dhe probleme pėr njerėzit dhe Qeverinė e Kosovės, me tė cilėt anėtarėt e SHIK-ut ende kanė lidhje tė ngushta”, ka thėnė Filips.

Por, ashtu siē e ka kundėrshtuar, nė kohėn e publikimit, kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi, duke folur dhe nė cilėsinė e sekretarit tė pėrgjithshėm tė Partisė Demokratike tė Kosovės, e ka quajtur tė njėanshėm, njė pjesė tė raportit.

“Sa i pėrket SHIK-ut, mendoj se ka qenė i njėanshėm. Nėse hyjmė nė kėtė temė, nė Kosovė deri para pavarėsisė ka pasur edhe shėrbime tjera, sė paku tri, apo katėr, dhe ėshtė apostrofuar vetėm njė”.

“Pėr mua kjo ka qenė e mjaftueshme pėr tė thėnė se nė kėtė segment ka qenė tepėr i njėanshėm. Nuk dua t’ju pėrmend segmente tjera, mendoj se i gjithė opinioni nė Kosovė e di, kur njerėzit bėjnė paraqitje tė njėanshme, natyrisht edhe reagimet mund tė jenė pak tė ashpra”, ėshtė shprehur Krasniqi.

Shėrbimi Informativ i Kosovės, pėr tė cilin thuhet se ka qenė organ i Partisė Demokratike tė Kosovės, ėshtė shpėrbėrė nė vitin 2008.

Por, raporti i Komitetit Amerikan pėr Politikė tė Jashtme vė nė pah se brenda njė viti edhe mė tej anėtarė tė kėsaj strukture mbledhin rreth 200 milionė euro nga e ashtuquajtura metodė reketimi.

Publicisti Veton Surroi, ka pėrmendur katėr faza, atė tė themelimit, funksionimit, financimit dhe tė zhbėrjes sė SHIK-ut, duke i quajtur qė tė katra si joformale dhe nė kundėrshtim me ligjet nė fuqi.

“Nėse nė kėto katėr segmente, SHIK-u ka hyrė nė joformalitet dhe ka vazhduar e pėrfunduar me joformalitet, atėherė nė pėrcaktimin e sundimit tė ligjit unė do tė thosha se kemi njė pushtet legjislativ, i cili ka lejuar joformalitetin, apo e ka pranuar dhe e pranon ende joformalitetetin”.

“Kemi njė pushtet ekzekutiv, qė ka pranuar dhe e pranon joformalitetin dhe kemi njė gjyqėsor qė pranon joformalitetin. Nė momentin kur kėto pushtete pranojnė joformalitetin, atėherė kanė pranuar se nuk janė tė vetmet struktura tė pushtetit nė Kosovė, pra ekziston njė konkurrencė”, ka thėnė Surroi.

Nė anėn tjetėr, zėrat kritikė ndaj qeverisė, kanė ardhur nga vetė partnerja e koalicionit qeverisės, Lidhja Demokratike e Kosovės.

Kreu i Komunės sė Prishtinės dhe anėtar i lartė i LDK-sė, Isa Mustafa, ka kėrkuar pėrgjigje pėr njė sėrė problemesh, qė, sipas tij, sot po e ngufasin Kosovėn.

”EULEX-i ka zhvilluar aksione spektakulare dhe ka mbetur nė procedurė. Unė nuk dėshiroj tash tė paragjykoj se ēfarė do tė ndodhė mė tutje”.

“Kryeministri ka thėnė se ka tolerancė zero ndaj korrupsionit, por deri mė tash as Qeveria, as kryeministri nuk kanė vepruar nė asnjė rast, me tė cilin do tė kishin dhėnė shembull se diēka u bė kundėr korrupsionit nė Kosovė dhe diēka po bėjmė qė ne ta forcojmė shtetin ligjor”, ka deklaruar Mustafa.

Ndėrkaq, drejtori ekzekutiv i Institutit KIPRED, Ilir Deda, ka dhėnė njė sugjerim, se kur lufta kundėr korrupsionit mund tė quhet e suksesshme.

“Nėse 11 vjet pas luftės njė pjesė e rinisė mendon se duhet tė shkojė nė institucione pėr t’u pasuruar, ky ėshtė problemi mė i madh. Kėtu rol kyē ka edhe bashkėsia ndėrkombėtare”.

“Pa arrestim tė ministrave, qė janė pėrgjegjės, nuk do tė ketė sukses nė luftėn kundėr korrupsionit, nėse merren ‘peshqit e vegjėl’, ndėrsa ‘peshqit e mėdhenj’, janė aty ku janė apo shpėrblehen me poste tė ndryshme”, ka theksuar Deda.

Ndryshe, David Filips, nė debatin e organizuar nga Klubi pėr Politikė tė Jashtme, ka kėrkuar qė tė sqarohet njė artikull nė tė pėrditshmen “Infopress”, ku pas publikimit tė raportit pėr Kosovėn, ai ėshtė quajtur agjent i Serbisė.

“Mė duhet tė them se s’ka asgjė mė ofenduese pėr mua sesa tė mė akuzojnė si spiun i Serbisė. Unė i kam dedikuar 23 vjet tė jetės sime, natyrisht me zgjedhjen time, dhe pa kompensim, ndihmės pėr Kosovėn, qė ta realizoj pavarėsinė e saj”.

“Pasi qė ‘Infopress’ kontrollohet nga njė anėtar i Parlamentit, qė ėshtė i PDK-sė, dua ta di nėse ky qėndrim ėshtė i PDK-sė, se jam agjent i Serbisė, apo se veproi nė emėr tė dikujt tjetėr”.

“Dhe nėse ky dezinformim ėshtė paraqitur dhe nėse ky qėndrim ėshtė paraqitur nė bashkėpunim me Qeverinė, kėrkoj qė Qeveria tė mė kėrkojė falje”, ėshtė shprehur Filips duke kėrkuar shpjegim.

Jakup Krasniqi ka thėnė se nuk do tė flasė pėr ato qė shkruhen nė media, pasi, sipas tij, mediat e kanė lirinė tė shkruajnė ēka tė dėshirojnė.

Por, kryeredaktori i “Infopressit”, njėherėsh deputet i PDK-sė, Rexhep Hoti, ka kėrkuar nga zoti Filips qė ai t’i kėrkojė falje gazetės, meqė, sipas tij, artikulli nė fjalė, ka qenė njė opinion dhe nuk ka qenė qėndrim i gazetės.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
20-07-10, 18:26
Alarmi i bukės


Sindikata e bujqve alarmon institucionet kosovare pėr mungesė tė theksuar tė miellit sivjet. Analizat e para tregojnė se do tė mbulohen mė pak se 30 pėr qind e nevojave tė kosovarėve pėr miell. Bujqit thonė se kjo gjendje nuk mbahet mend t’i ketė ndodhur ndonjėherė bujqėsisė nė Kosovė.

Kosovarėt rrezikojnė tė mbesin pa bukė. Arat tona sivjet kanė nxjerrė rendimentet me tė ulėta tė grurit prej se kultivohet kjo kulture bujqėsore. Vetėm njė javė para se tė kryhen korrjet, analizat e para tė drejtorive komunale dhe Sindikatės se Bujqve tregojnė se do tė mbulohen mė pak se 30 pėr qind e nevojave tė kosovarėve pėr miell.

Sipas fermerėve, kjo gjendje e mjerueshme e bujqėsisė e bėn Kosovėn tė varur mė shumė se kurrė nga Serbia, pasi sivjet do t’i duhet tė importojė nga atje mbi 70 pėr qind tė grurit, apo mbi 250 mijė tonė grurė, prej 410 mijė tonė sa nevojiten.

Kryetari i Federatės Sindikale tė Bujqve tė Kosovės, Tahir Tahiri, thotė se qė 30 vite sa ėshtė nė bujqėsi, ky vit do tė mbahet nė mend pėr rendimentet me tė ulėta.

“Kjo situatė nė bujqėsi ėshtė alarmuese pėr institucionet”, thotė Tahiri, duke shtuar se sindikata tashmė e ka njoftuar pėr kėtė qeverinė dhe institucionet tjera.

Nga analizat e para qė ka sindikata, Tahiri thotė se sivjet nga arat e Kosovės do tė hanė mė pak se 30 pėr qind e kosovarėve. Mesatarisht, sipas tij, pėr njė hektar janė grumbulluar 3500 tonė grurė.

Nė kėtė drejtim, shumė pak ka ndihmuar subvencionimi prej 30 pėr qind nė naftė nga Ministria e Bujqėsisė. Megjithatė, Tahiri thotė se sivjet kanė pasur bashkėpunim tė mirė me qeveritarėt.

“Meqenėse ėshtė subvencionuar ēmimi i naftės, ēmimi i korrjes pėr njė hektar ka qenė 90 euro”, thotė Tahiri.

Por, pėrkundėr kėsaj, fermerėt thonė se tkurrja e tokės bujqėsore, plehu i falsifikuar qė vjen prej Serbisė dhe lagėshtia e madhe kanė bėrė qė rendimentet tė jenė mė tė ulėta dhe mė pak cilėsore.

Kryesindikalisti thotė se plehu qė vjen prej Serbisė ėshtė jocilėsor dhe i falsifikuar. Madje, tregtarėt nga Kosova, sipas tij, nė vendin fqinjė njė thes pleh e blejnė pėr 3 euro, derisa nė Kosovė e shesin rreth 16 euro.

“Nė kufij nuk ka kurrfarė kontrolle, pasi nė zvogėlimin e rendimenteve po ndikojnė plehrat e falsifikuara”, thekson Tahiri.

Fermerėt vlerėsojnė se gjendja mund tė jetė edhe mė e keqe kur dihet se shumė kultivues tė grurit, sasitė e grumbulluara i shfrytėzojnė pėr konsum individual dhe nuk i nxjerrin nė treg. Aq mė tepėr kur kėtė vit ēmimi i grurit pėr kilogram kushton rreth 17 centė.

Sylė Deshishku, pronar i fabrikės se bukės dhe miellit “Kualitetit”, ka 350 hektarė sipėrfaqe tė mbjella me grurė dhe subvencionimi nga Ministria me nga 80 euro pėr hektar pėr tė ėshtė shumė i vogėl.

“Ndihmė shumė e vogėl, pasi 1 hektar grurė bujkut i kushton 900 euro”, thotė Deshishku.

Edhe Deshishku nuk pajtohet me vlerėsimet se Kosova arrin tė mbulojė gjysmėn e nevojave pėr miell nga vendorėt.

“Vitin e kaluar vendoret i kanė pėrmbushur vetėm 30 pėr qind tė importit. Kaq pritet tė jetė edhe sivjet”, thotė ai.

Ndėrkohė, vendi ku fermerėt furnizohen me grurė ėshtė Serbia.

Deshishku thotė se shteti fqinj ka qėlluar tė jetė shumė afėr dhe bujqit kanė mė shumė llogari, pėr shkak tė transportit tė lirė. Po ashtu, edhe ēmimi i grurit pėr kilogram nė Serbi ėshtė shumė i lirė. Daljen nga kjo situatė fermerėt e shohin te subvencionet, si nė derivate, plehra, farė dhe transport.

“Bujkun me pak sene e afron e me pak e largon. Pse me i dėrgua paret tona nė Serbi, se pa hėngėr nuk ki qare”, thotė ai.

Fermerėt ankohen edhe pėr tkurrjen e sipėrfaqeve bujqėsore nga ndėrtimet vend e pavend.
Gazeta expres

Qershori lė Trustin edhe pa 6 milionė euro


Pas 17 milionėve tė humbur nė muajin maj, fondi i Trustit tė Kursimeve Pensionale ka humbur edhe rreth 6 milionė tė tjera. Kjo rėnie e vlerės sė aksioneve ėshtė shėnuar nė muajin qershor, shkruan sot gazeta Koha ditore.

“Gjatė muajit qershor investimet e Trustit kanė rėnė nė vlerė pėr 1.53 pėr qind ose shprehur nė vlerė monetare pėr 5.9 milionė euro”, thuhet nė raportin e publikuar nė ueb faqen zyrtare tė Trustit.

Humbjet e parealizuara prej 23 milionė euro pėr dy muaj vijnė pas njė ngritjeje tė ndjeshme qė patėn investimet e Trustit gjatė muajit prill, nė vlerė prej mbi 12 milionė eurosh.

Ardian Zalli, drejtor menaxhues i Trustit, njė muaj mė parė nuk ka shpresuar se humbjet e tilla do tė ketė nė muajin qershor, pėrkundrazi, ai pati thėnė se ‘ka shenja tė kthimit tė besimit gjatė muajit qershor’.

Ēmimi i aksioneve prej fillimit tė vitit ka shėnuar njė rėnie prej 2.7 pėr qind apo 9.7 milionė euro nė vlerė monetare.

Zalli nuk mendon se Bordi i Trustit do tė mund tė ndalte kėtė humbje me ndonjė reagim tė tij. Sipas tij, Bordi ėshtė treguar mjaft konservator nė strategjinė e tij tė investimeve, duke e mbajtur njė pjesė tė konsiderueshme tė mjeteve tė investuara nė tregun e parasė sė gatshme, tregje kėto qė kanė pasur kthim pozitiv gjatė muajit maj.

“Bordi udhėheqės ėshtė duke e pėrcjellė situatėn, mirėpo nuk ka shenja tė mjaftueshme qė do ta karakterizonin muajin maj si fillim i njė krize tė re, apo si pikė vazhdim i asaj qė e kaploi botėn mė 2008.

Bordi udhėheqės ėshtė treguar mjaft konservator nė strategjinė e tij tė investimeve, duke e mbajtur njė pjesė tė konsiderueshme tė mjeteve tė investuara nė tregun e parasė sė gatshme, tregje kėto qė patėn kthim pozitiv gjatė muajit maj”, pati thėnė Zalli njė muaj mė parė kur edhe filluan humbjet e parealizueshme tė kėtij viti.

Nė muajin qershor Trustit i kanė mbetur 407 milionė e 374 mijė euro nė menaxhim. Vlera e aksionit tė Trustit nė muajin qershor ėshtė regjistruar tė jetė 0.95 euro.

Pėr 315 mijė e 628 kontribuuesit e saj Trusti ka lėshuar 426.383.861 aksione tė blera nga kontribuuesit nė vlerė tė 1 euro. Pėr tė kthyer nė gjendjen fillestare Trustit i duhet tė ngrejė vlerėn e tyre edhe pėr 19 milionė euro sa do tė ishte humbja e tanishme nėse aksionet e trustit do tė shiteshin tani.
Koha.net

Guri i madh
20-07-10, 18:34
Alarmi i bukės


Sindikata e bujqve alarmon institucionet kosovare pėr mungesė tė theksuar tė miellit sivjet. Analizat e para tregojnė se do tė mbulohen mė pak se 30 pėr qind e nevojave tė kosovarėve pėr miell. Bujqit thonė se kjo gjendje nuk mbahet mend t’i ketė ndodhur ndonjėherė bujqėsisė nė Kosovė.

Kosovarėt rrezikojnė tė mbesin pa bukė. Arat tona sivjet kanė nxjerrė rendimentet me tė ulėta tė grurit prej se kultivohet kjo kulture bujqėsore. Vetėm njė javė para se tė kryhen korrjet, analizat e para tė drejtorive komunale dhe Sindikatės se Bujqve tregojnė se do tė mbulohen mė pak se 30 pėr qind e nevojave tė kosovarėve pėr miell.

Sipas fermerėve, kjo gjendje e mjerueshme e bujqėsisė e bėn Kosovėn tė varur mė shumė se kurrė nga Serbia, pasi sivjet do t’i duhet tė importojė nga atje mbi 70 pėr qind tė grurit, apo mbi 250 mijė tonė grurė, prej 410 mijė tonė sa nevojiten.

Kryetari i Federatės Sindikale tė Bujqve tė Kosovės, Tahir Tahiri, thotė se qė 30 vite sa ėshtė nė bujqėsi, ky vit do tė mbahet nė mend pėr rendimentet me tė ulėta.

“Kjo situatė nė bujqėsi ėshtė alarmuese pėr institucionet”, thotė Tahiri, duke shtuar se sindikata tashmė e ka njoftuar pėr kėtė qeverinė dhe institucionet tjera.

Nga analizat e para qė ka sindikata, Tahiri thotė se sivjet nga arat e Kosovės do tė hanė mė pak se 30 pėr qind e kosovarėve. Mesatarisht, sipas tij, pėr njė hektar janė grumbulluar 3500 tonė grurė.

Nė kėtė drejtim, shumė pak ka ndihmuar subvencionimi prej 30 pėr qind nė naftė nga Ministria e Bujqėsisė. Megjithatė, Tahiri thotė se sivjet kanė pasur bashkėpunim tė mirė me qeveritarėt.

“Meqenėse ėshtė subvencionuar ēmimi i naftės, ēmimi i korrjes pėr njė hektar ka qenė 90 euro”, thotė Tahiri.

Por, pėrkundėr kėsaj, fermerėt thonė se tkurrja e tokės bujqėsore, plehu i falsifikuar qė vjen prej Serbisė dhe lagėshtia e madhe kanė bėrė qė rendimentet tė jenė mė tė ulėta dhe mė pak cilėsore.

Kryesindikalisti thotė se plehu qė vjen prej Serbisė ėshtė jocilėsor dhe i falsifikuar. Madje, tregtarėt nga Kosova, sipas tij, nė vendin fqinjė njė thes pleh e blejnė pėr 3 euro, derisa nė Kosovė e shesin rreth 16 euro.

“Nė kufij nuk ka kurrfarė kontrolle, pasi nė zvogėlimin e rendimenteve po ndikojnė plehrat e falsifikuara”, thekson Tahiri.

Fermerėt vlerėsojnė se gjendja mund tė jetė edhe mė e keqe kur dihet se shumė kultivues tė grurit, sasitė e grumbulluara i shfrytėzojnė pėr konsum individual dhe nuk i nxjerrin nė treg. Aq mė tepėr kur kėtė vit ēmimi i grurit pėr kilogram kushton rreth 17 centė.

Sylė Deshishku, pronar i fabrikės se bukės dhe miellit “Kualitetit”, ka 350 hektarė sipėrfaqe tė mbjella me grurė dhe subvencionimi nga Ministria me nga 80 euro pėr hektar pėr tė ėshtė shumė i vogėl.

“Ndihmė shumė e vogėl, pasi 1 hektar grurė bujkut i kushton 900 euro”, thotė Deshishku.

Edhe Deshishku nuk pajtohet me vlerėsimet se Kosova arrin tė mbulojė gjysmėn e nevojave pėr miell nga vendorėt.

“Vitin e kaluar vendoret i kanė pėrmbushur vetėm 30 pėr qind tė importit. Kaq pritet tė jetė edhe sivjet”, thotė ai.

Ndėrkohė, vendi ku fermerėt furnizohen me grurė ėshtė Serbia.

Deshishku thotė se shteti fqinj ka qėlluar tė jetė shumė afėr dhe bujqit kanė mė shumė llogari, pėr shkak tė transportit tė lirė. Po ashtu, edhe ēmimi i grurit pėr kilogram nė Serbi ėshtė shumė i lirė. Daljen nga kjo situatė fermerėt e shohin te subvencionet, si nė derivate, plehra, farė dhe transport.

“Bujkun me pak sene e afron e me pak e largon. Pse me i dėrgua paret tona nė Serbi, se pa hėngėr nuk ki qare”, thotė ai.

Fermerėt ankohen edhe pėr tkurrjen e sipėrfaqeve bujqėsore nga ndėrtimet vend e pavend.
Gazeta expres

Qershori lė Trustin edhe pa 6 milionė euro


Pas 17 milionėve tė humbur nė muajin maj, fondi i Trustit tė Kursimeve Pensionale ka humbur edhe rreth 6 milionė tė tjera. Kjo rėnie e vlerės sė aksioneve ėshtė shėnuar nė muajin qershor, shkruan sot gazeta Koha ditore.

“Gjatė muajit qershor investimet e Trustit kanė rėnė nė vlerė pėr 1.53 pėr qind ose shprehur nė vlerė monetare pėr 5.9 milionė euro”, thuhet nė raportin e publikuar nė ueb faqen zyrtare tė Trustit.

Humbjet e parealizuara prej 23 milionė euro pėr dy muaj vijnė pas njė ngritjeje tė ndjeshme qė patėn investimet e Trustit gjatė muajit prill, nė vlerė prej mbi 12 milionė eurosh.

Ardian Zalli, drejtor menaxhues i Trustit, njė muaj mė parė nuk ka shpresuar se humbjet e tilla do tė ketė nė muajin qershor, pėrkundrazi, ai pati thėnė se ‘ka shenja tė kthimit tė besimit gjatė muajit qershor’.

Ēmimi i aksioneve prej fillimit tė vitit ka shėnuar njė rėnie prej 2.7 pėr qind apo 9.7 milionė euro nė vlerė monetare.

Zalli nuk mendon se Bordi i Trustit do tė mund tė ndalte kėtė humbje me ndonjė reagim tė tij. Sipas tij, Bordi ėshtė treguar mjaft konservator nė strategjinė e tij tė investimeve, duke e mbajtur njė pjesė tė konsiderueshme tė mjeteve tė investuara nė tregun e parasė sė gatshme, tregje kėto qė kanė pasur kthim pozitiv gjatė muajit maj.

“Bordi udhėheqės ėshtė duke e pėrcjellė situatėn, mirėpo nuk ka shenja tė mjaftueshme qė do ta karakterizonin muajin maj si fillim i njė krize tė re, apo si pikė vazhdim i asaj qė e kaploi botėn mė 2008.

Bordi udhėheqės ėshtė treguar mjaft konservator nė strategjinė e tij tė investimeve, duke e mbajtur njė pjesė tė konsiderueshme tė mjeteve tė investuara nė tregun e parasė sė gatshme, tregje kėto qė patėn kthim pozitiv gjatė muajit maj”, pati thėnė Zalli njė muaj mė parė kur edhe filluan humbjet e parealizueshme tė kėtij viti.

Nė muajin qershor Trustit i kanė mbetur 407 milionė e 374 mijė euro nė menaxhim. Vlera e aksionit tė Trustit nė muajin qershor ėshtė regjistruar tė jetė 0.95 euro.

Pėr 315 mijė e 628 kontribuuesit e saj Trusti ka lėshuar 426.383.861 aksione tė blera nga kontribuuesit nė vlerė tė 1 euro. Pėr tė kthyer nė gjendjen fillestare Trustit i duhet tė ngrejė vlerėn e tyre edhe pėr 19 milionė euro sa do tė ishte humbja e tanishme nėse aksionet e trustit do tė shiteshin tani.
Koha.net



e po muti qe esht ky kryetari i sindikates se bujqve te pavarur TAHIR TAHIRI ky esht i politizum deri te hundet krejt i zhytur ne PDK

Fshatari
21-07-10, 04:29
e po muti qe esht ky kryetari i sindikates se bujqve te pavarur TAHIR TAHIRI ky esht i politizum deri te hundet krejt i zhytur ne PDK
Kush pretendon qe PDK-ja nuk eshte parti demokratike: tahiri i zhytur deri te hunda ne PDK, e kritikon haptas qeverine e drejtuar nga PDK-ja duke ia terhjek verejtjen per mungesen e miellit...!

Fshatari
21-07-10, 06:32
Filips: Arrestojini shkelėsit e profilit tė lartė!




Kritika pėr mungesė ligji, pėr shtet joformal, krim tė organizuar e korrupsion, janė dėgjuar nė debatin “Kuptimi i pavarėsisė, sipas raportit tė Komitetit Amerikan pėr Politikė tė Jashtme”. Ndėrsa, pėrfaqėsues tė pushtetit kanė mbrojtur veten, duke thėnė se ėshtė lehtė tė kritikohet, shoqėria civile ka ngritur zėrin se Kosova e ka humbur kredibilitetin me mosluftimin e dukurive negative. Nė kėtė debat ėshtė riaktualizuar sėrish funksionimi i SHIK-ut.

Dy vjet pas pavarėsisė sė Kosovės dhe nė prag tė dhėnies sė mendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, pėrfundim i njė debati nė Prishtinė, ka qenė se Kosova nuk i ka punėt mirė nė ēėshtjet e brendshme.

Mbizotėrimi i joformalitetit, mosgatishmėria pėr tė luftuar krimin e organizuar dhe korrupsionin, funksionimi i mėtejmė i SHIK-ut, kanė qenė ndėr temat qė kanė nxitur debat tė ashpėr nė konferencėn “Kuptimi i pavarėsisė sipas raportit tė Komitetit Amerikan pėr Politikė tė Jashtme”.

Pėrfaqėsuesi i kėtij komiteti, David Filips, ka sjellė thekse nga raporti i publikuar kohė mė parė, ku vihen nė pah sfidat para shtetit mė tė ri nė botė.

Radio Evropa e Lirė
Ky jarani i politikes se jashtme amerikane e di shume mire ēfare do te thot te kesh nje shtet te pavarur e sovran, siē ka qene rasti i SHBA-ve pas dekolonizimit britanik.Amerikanve nuk ua qendisi Kushtetuten shkau ahtisar po e qendisen vete Kushtetuten e tyre.
Te rralle jane njerezit aq perfid sa eshte ky fare ahtisar qeni i serbise qe me dokumentin e vete vrastar te shqiptarve i ka que shqiptaret aty ku ndodhen sot.Nuk jane ne pyetje shikat e korrupcionet po ne pyetje eshte vete shteti i Kosoves.
Nese Kosova e arrin numrin e mjaftueshem per tu antaresuar ne OKB, legjislacioni i ardhshem si detyre te pare(primare) duhet ta kete hartimin e Kushtetutes se shtetit te Kosoves nga juriste kosovare dhe qartesimin e raporteve me disa shtete(ne veēanti evropjane) qe me zor e kane pranue pavaresine e gjysmuar te "shtetit me te ri"(jane edhe dy shtete me te reja se Kosova, te krijuara nga kryetari francez dhe ai rus qe davidi i paska harrue krejt...).
Legjislacioni i ardhshem, e ne veēanti qeveria e ardhshme, duhet me i lane perrallat e pallavrat anash(psh njefare integrimi ne nje organizate te vullnetit te mire siē asht shoqata e bashkimit evropjan)sepse ne nuk e kemi vendin aty po vendi yne eshte atedheu yn, e kjo na mjafton.Mjafton te kemi nje shtet te vertete, me nje Kushtetute krejt normale e kurrsesi "me te miren e globit" ku pakica ekstreme i dikton zakonin e skllavit shumices absolute, siē po ngjan sot ne Kosove.
Qeveria e ardhshme(vitin e ardhshem) duhet te sillet si qeveri e jo si neveri. Si i lejohet llojlloj mangupi, llojlloj qeni e bir qeni me ardh me krijue 100 enklava, me tu fut n'ministri me arme, me tu fut n'shpi pa e ftue hiē, me ta kontrollue kryeministrin ne kryeqytet, e ti e ul kryet si qen e nuk reagon kurre sepse nenshtrimi tu ka ba zakon e inati, xhelozia e injoranca te kane izolue ma teper se ata indianet e Amerikes qe kane fillue me u aktivizue kohet e fundit...

Neferta
21-07-10, 15:34
Dyshime pėr varrezė masive nė Mal tė Zi

http://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2003/11/20031101135058_yugoslavia3_map203.gif
http://gdb.rferl.org/8F3B9659-4400-4D08-8689-C681DEA812E0_w527_s.jpg (http://gdb.rferl.org/8F3B9659-4400-4D08-8689-C681DEA812E0_mw800_mh600_s.jpg) Andrijevica

21.07.2010



(javascript:void window.open('http://www.slobodnaevropa.org/forumsendcomment/165358/0.html','','toolbar=0, menubar=0,resizable=1,width=480,height=630');)

[/URL] [URL="http://www.dardania.de/vb/upload/"] (http://www.dardania.de/vb/upload/)





Autoritetet nė Mal tė Zi kanė filluar hetimet lidhur me dyshimet se nė pjesėn qėndrore tė qytetit tė Andrijevicės ndodhet njė varrezė masive me kufoma tė shqiptarėve tė Kosovės.
Njoftohet se nė njė fushė tė druve, qė mė herėt kishe shėrbyer si qendėr e grumbullimit tė mbeturinave, tashmė janė zbuluar eshtrat e para.
Media malazeze rikujton se gjatė luftės sė vitit 1999 nė Kosovė, nė kazermėn e kėtij qyteti ishin sjellur dhjetėra shqiptarė tė Kosovės pėr fatin e tė cilėve nuk dihet asgjė.
Nė njė njoftim zyrtar tė Prokurorisė Supreme tė Malit tė Zi thuhet se po zhvillohen hetime pėr shkak tė dyshimeve se gjatė zhvillimeve luftarake nė Kosovė janė bėrė krime lufte kundėr popullsisė civile, ndėrsa kufomat e viktimave janė sjellur nė rajonin e Andrijevicės nė njė varrezė masive nė oborrin e repartit pėr pėrpunimin e drurit tė njė ndėrmarrjeje private.
"Nėqoftėse gjetjet dėshmohen si tė sakta, do tė caktohet ekzumimi i kufomave nga ekspertė tė mjekėsisė ligjore," ka deklaruar pėr median e Podgoricės, Biljana Ēoviq, zėdhėnėse e Gjykatės sė Lartė nė Bijelo Polje.
Media nė Mal tė Zi bėn tė ditur se kėrkimet po mbikqyren edhe nga pėrfaqėsues tė misionit tė EULEX-it.


lajme malazeze. dhe te huajahttp://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/f/t.gif

Guri i madh
21-07-10, 17:21
Kush pretendon qe PDK-ja nuk eshte parti demokratike: tahiri i zhytur deri te hunda ne PDK, e kritikon haptas qeverine e drejtuar nga PDK-ja duke ia terhjek verejtjen per mungesen e miellit...!



jo fshatar gabim e kie ,PDKen e akuzon edhe miku i shpis te kryeministrit KRYETARI I ODES POLITIKE TE KOSOVES SAFET GERGJALIU po realiteti ersht diqka tjeter


ka tahir tahiri ky kullot te hashim thaqi bashk me DREJTORIN E VET MENDERES IBREN i cili si i paknaqur me aleancen kaloj ne PDK


fshatar politiken e PDKes duhet me lexue si politiken e shkinis ndryshe flasin e ndryshe veprojn

shfletuesi_
21-07-10, 17:45
Kosova, SHBA pėrgatisin 40 njohje tė reja
21/07/2010 16:45

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės po pėrgatisin njė plan qė pas vendimit tė GJND-sė, Kosovėn ta njohin tė paktėn 40 vende.
Lajmin e bėjnė tė ditur mediat ndėrkombėtare, sipas tė cilave nė kėtė mėnyrė Uashingtoni do tė pengojė planet e Beogradit qė pas vendimit tė kėrkojė nė OKB njė rezolutė tė re pėr rinisjen e bisedimeve pėr statusin e Kosovės.

Sipas burimeve, SHBA do tė pėrpiqen qė deri mė 15 shtator, kur fillon punimet dhe Asambleja e Pėrgjithshme, Kosova tė jetė njohur nga 110 vende gjithėsej.

Burimet shtojnė mė tej se qeveria amerikane mund tė insistojė qė shteti i ri tė bėhet anėtar


Hajde me hajr na koft po me doket Thaqi koka ( PIUN ) i Amerikaneve.

Keto te dhana po perputhen me ato ne temen e murrizit qe ka than per Ban edhe S'BaN ki Munin. Qe eshte zbut dhe po e perkrah gradualisht pavarsin e tu Kosoves se Jakupit. Dmth punet po ecin po ecin...

Guri i madh
21-07-10, 19:11
Kosova, SHBA pėrgatisin 40 njohje tė reja
21/07/2010 16:45

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės po pėrgatisin njė plan qė pas vendimit tė GJND-sė, Kosovėn ta njohin tė paktėn 40 vende.
Lajmin e bėjnė tė ditur mediat ndėrkombėtare, sipas tė cilave nė kėtė mėnyrė Uashingtoni do tė pengojė planet e Beogradit qė pas vendimit tė kėrkojė nė OKB njė rezolutė tė re pėr rinisjen e bisedimeve pėr statusin e Kosovės.

Sipas burimeve, SHBA do tė pėrpiqen qė deri mė 15 shtator, kur fillon punimet dhe Asambleja e Pėrgjithshme, Kosova tė jetė njohur nga 110 vende gjithėsej.

Burimet shtojnė mė tej se qeveria amerikane mund tė insistojė qė shteti i ri tė bėhet anėtar


Hajde me hajr na koft po me doket Thaqi koka ( PIUN ) i Amerikaneve.

Keto te dhana po perputhen me ato ne temen e murrizit qe ka than per Ban edhe S'BaN ki Munin. Qe eshte zbut dhe po e perkrah gradualisht pavarsin e tu Kosoves se Jakupit. Dmth punet po ecin po ecin...



KET KENG E KENA NDEGJUE QYSH PARA DY VITEVE NE E SJELL LINKUN E NAJ ALBUMI TE RI

Guri i madh
21-07-10, 20:35
Qeveria hesht regjistrimin e popullsisė

Publikuar: Sot, mė 21 korrik 2010
http://www.kohaditore.com/repository/images/regjistrimi4.jpg




Prishtinė, 21 korrik - Qeveria e Kosovės ka zgjedhur tė heshtė rreth procesit tė regjistrimit tė popullsisė, duke mos u deklaruar nėse ky proces do tė fillojė nė datėn e pėrcaktuar nga Kuvendi, pėrderisa ish-zyrtarėt pėrgjegjės pėr regjistrimin kanė hedhur dyshime se procesi mund tė dėshtojė, dhe atė pėr arsye politike.
Regjistrimi i popullsisė ka figuruar nė planet e Qeverisė sė Kosovės qė nga viti 2005 dhe ėshtė pėrmendur se do tė nisė tė realizohet nga fundi i vitit 2007, por pas ndėrrimit tė partive nė pushtet ai ėshtė shtyrė pėr vitin 2011.
Tashti, ndonėse me rishikimin e buxhetit Qeveria ka ndarė 1 milion e 300 mijė euro pėr regjistrimin e popullsisė, zyrtarė tė Entit tė Statistikave tė Kosovės, qė veprojnė nė kuadėr tė Ministrisė sė Administratės Publike, nuk kanė pranuar tė deklaroheshin fare rreth kėtij projekti apo rreth asaj se ku do t’i shpenzojnė kėto mjete.
Ndėrsa ish-zėvendėsministri i kėsaj ministrie, Rifat Blakaj, i cili pėr gati dy vjet, sa ka qenė nė kėtė post, ėshtė marrė me pėrgatitjet pėr regjistrimin e popullsisė, duke u deklaruar rreth shkaqeve tė zvarritjes sė kėtij procesi vit pas viti, ka thėnė se “kjo ka ndodhur, sepse Kosova duhet t’i pėrmbushė standardet evropiane pėr realizimin e tij”.
Blaku, i cili ėshtė shkarkuar nga posti i zv.ministrit tė Administratės Publike para pak muajsh pas “riformatizimit tė Qeverisė”, ka pohuar se “po tė bėhej mė herėt regjistrimi i popullsisė do tė dilnim me rezultate, tė cilat nuk do t’i pranonte bashkėsia ndėrkombėtare”.
Megjithatė, sipas tij, tashti Kosova i ka kaluar tė gjitha sfidat dhe ėshtė gati pėr tė filluar kėtė proces nė kohėn e caktuar edhe nga Kuvendi.
Data 1 prill e vitit tė ardhshėm ėshtė pėrcaktuar nga Kuvendi pėr fillimin e procesit tė regjistrimit tė popullsisė, ekonomive familjare dhe banesave, ndėrsa kėshtu shkruan edhe nė Projektligjin e hartuar nga MAP-ja, njė kopje tė tė cilit e ka siguruar edhe gazeta.
Nė kėtė dokument, i cili akoma nuk ka kaluar as nė Qeveri, thuhet se “regjistrimi i popullsisė, ekonomive familjare dhe i banesave do tė kryhet brenda 15 ditėve”. Do tė nisė mė 1 prill 2011 dhe do tė pėrfundojė mė 15 prill tė po kėtij viti.
Ndonėse nė projektligj nuk definohet shuma e llogaritur e kostos sė regjistrimit tė popullsisė, por vetėm pėrmendet se ky projekt do tė bashkėfinancohet me 40 pėr qind prej buxhetit tė vendit dhe me 60 pėr qind nga donatorėt, burime tė mirinformuara tė gazetės bėjnė tė ditur se ai do tė kushtojė 11 milionė e 200 mijė euro.
“Me kėtė regjistrim Kosova definitivisht vepron si shtet para mekanizmave ndėrkombėtarė. Meqė tė dhėnat e siguruara nga ky regjistrim do tė pėrcillen edhe nė OKB dhe botohen nė ditarin e statistikave botėrore, kėshtu qė Kosova ende pa u njohur nga shumė shtete dhe organizata ndėrkombėtare do tė bėjė njė hap shumė afirmativ drejt BE-sė dhe projekteve tė tjera evropiane”, ka vlerėsuar Blaku, i cili ndonėse ėshtė shkarkuar nga posti i zv.ministrit tė MAP-sė, thotė se ėshtė kryetar i Komisionit pėr regjistrimin e popullsisė. Blaku shprehet i bindur se regjistrimi i popullsisė i caktuar tė nisė mė 1 prill 2011 nuk ka mundėsi tė dėshtojė.
Por, ndryshe nga ai ka deklaruar ish-ministrja e Shėrbimeve Publike(tash Ministria e Administratės Publike), Melihate Termkolli. Ajo paralajmėron se ky projekt mund tė dėshtojė tė realizohet pėrsėri, ashtu siē ka ndodhur qė nga viti 2007. Termkolli ka thėnė pėr “Kohėn Ditore” se ekzistojnė disa arsye qė e bėn tė mendojė se regjistrimi i popullsisė, i ekonomive familjare dhe i banesave mund tė dėshtojė.
Tė parėn e pėrmend arsyen politike.
“Kemi informacione jo krejt zyrtare se procesi ka gjasa edhe tė dėshtojė, tė mos realizohet edhe pėr vitin 2011, krejt kjo si pasojė e moskuptueshmėrisė pėr rėndėsinė e madhe qė ka regjistrimi i popullsisė. Por, arsyet mbi tė gjitha janė politike”, ka deklaruar Termkolli.
Ajo ka sqaruar se qė nga viti 2007, arsyet e mosmbajtjes sė regjistrimit tė popullsisė janė totalisht politike.
“Pas Qeverisė sonė, rreth kėtij procesi kemi tė bėjmė edhe me mungesėn e vullnetit tė institucioneve tona, tė cilat po i konsiderojnė ēėshtjet ditore mė tė rėndėsishme, kurse ēėshtjet esenciale kanė mbetur krejt nė margjina, jo veē regjistrimi, por edhe ēėshtje tė tjera”, ėshtė shprehur Termkolli.
Megjithėse ajo tėrheq vėrejtjen se “ky ėshtė afati krejt i fundit” pėr mbajtjen e regjistrimit, meqė nė 2011-n bėhen 30 vjet qė kur Kosova nuk ka regjistrim tė popullsisė, ekonomive familjare dhe tė banesave.
Duke iu rikthyer kėtij procesit qė nga nisja e tij, kur ajo ishte ministre, Termkolli ka thėnė se qė nga viti 2005 kanė filluar pėrgatitjet pėr regjistrimin e popullsisė, dhe nė kėtė kontest atėherė janė bėrė punė shumė tė mėdha.
“Ndoshta edhe jashtė mundėsive qė kanė qenė atėherė, pėr faktin se Enti i Statistikave ende ishte njė mekanizėm shumė i dobėt, i dobėsuar edhe para luftės, por edhe nga qeverisja e pasluftės, meqė ai ishte krijuar njė institucion mė shumė familjar, grupor dhe krahinor, sesa njė institucion qė duhej tė ishte shumė profesional”, ka thėnė ajo.
Mirėpo, sipas saj, ministria qė ajo drejtonte kishte arritur t’i tejkalonte kėto pengesa dhe tė ngrinte kapacitetet e Entit tė Statistikave.
“Dhe diku nė mesin e vitit 2007 ne i kemi pėrfunduar tė gjitha pėrgatitjet pėr regjistrimin e popullsisė, pas mbajtjes sė dy regjistrimeve testuese, tė cilat janė vlerėsuar jashtėzakonisht lart nga ‘Eurostati’ (autoriteti ndėrkombėtar i vlerėsimit tė kredibilitetit tė regjistrimit)”, ka pohuar Termkolli.
Ajo citon kėtė mekanizėm tė ketė thėnė nė vitin 2007 se “pėrgatitjet teknike pėr regjistrim tė popullsisė nė Kosovė janė tė pėrfunduara”.
“Por, pas zgjedhjeve, dhe ndėrrimit tė qeverisė ēėshtja e regjistrimit mbeti nė harresė”, ka nėnvizuar ajo.
Termkolli ka pėrmendur se mė pas janė mbajtur edhe dy testime tjera regjistruese “pa pasur asnjė nevojė pėr kėtė, sepse qeveria e tashme ka mundur menjėherė ta bėjė regjistrimin e popullsisė, pa pasur nevojė tė bėjė regjistrim tjetėr testues”.
Mirėpo, ajo shton se ēėshtja u shty edhe pėr katėr vjet, duke u pėrcjellė me shpenzime shumė tė mėdha tė panevojshme pėr t’i mbajtur gjallė pėrgatitjet qė ishin bėrė atėherė.
Kurse, zyrtarė tė Entit tė Statistikave nuk kanė pranuar tė deklarohen rreth kėtij procesi. Ndonėse gazeta me ditė tė tėra ka provuar tė gjitha mėnyrat pėr tė marrė njė pėrgjigje, ajo ka mbetur pa to.


http://www.kohaditore.com/repository/caricatures/Jemi100721_2.jpg (http://www.kohaditore.com/repository/caricatures/Jemi100721_1.jpg)

Guri i madh
21-07-10, 20:51
hajde ahmet shala hajde a nuk u ngope me privatizimet e fabrikave te kosoves ,te pakten ne at koh ju ka pas kritikue edhe HASHIM THAQI per vjedhje te pasuris se kosoves


ty o AHMET SHALA edhe BUJAR DUGOLLIN


--------------------------------------------------------------------------------------------------
hmet Shala im Bündnis mit italienischen Unternehmen



















Die Redaktion von Kosova-Aktuell bietet folgende Veranstaltungen an:

1.Reisebericht Kosova, Referat und Dias

2.Film zur Geschichte der Juden in Kosova (albanisch und englisch) mit Referat

3.Filmdokumentation zur Demonstration am 10. Februar in Prishtina. Die Reden von Adem Demaci und Albin Kurti, Dokumentation des Polizeiterrors der UNMIK Organe.

Bitte wenden Sie sich an die Redaktion von Kosova-Aktuell, damit Ihre Veranstaltung noch in den Veranstaltungskalender aufgenommen werden kann.

Für die Redaktion
Deniz Faber
Kolonialterror in Prishtina
Film "10. Shkurti - 10. Februar" und Diskussionsveranstaltung
Kurzreferate von Max Brym und Agron Sadiku
Donnerstag 27. März, 19 Uhr
Gaststätte Echinger Einkehr,
Echingerstrasse 1 (U6 Station Alte Heide.)

Im Dezember 2007 erhielt der Film 10 Shkurti 10. Februar den ersten Preis
bei einem Filmwettbewerb in Prishtina ( Kosova ) Der Film beschäftigt sich
mit dem Kolonialterror gegen die Menschen in Kosova. Anlässlich einer
Demonstration in Prishtina am 10. Februar 2007 wurden durch internationale
Polizeieinheiten zwei friedliche Demonstranten getötet und über achtzig
Personen schwer verletzt. An der kolonialen Herrschaft über die Menschen
in Kosova hat sich nichts geändert. Den Menschen wird das
Selbstbestimmungsrecht verweigert, jetzt unter Federführung der EU .
Der Film "10 Februar" lüftet die Maske, er zeigt das wahre Gesicht von
Fremdbestimmung. Der Film in albanischer Sprache wurde mit deutschen
Untertiteln ausgestattet.
Ahmet Shala im Bündnis mit italienischen Unternehmen http://kosova-aktuell.de/templates/ka/images/printButton.png (http://kosova-aktuell.de/index2.php?option=com_content&task=view&id=1436&pop=1&page=0&Itemid=39) Geschrieben von Max Brym Donnerstag, 6. Mai 2010 Laut der Zeitung „Express“ unterzeichnete der kosovarische „ Wirtschaftsminister“ Ahmet Shala ein Wirtschaftsabkommen mit 50 italienischen Geschäftsleuten. Shala gab diesen potentiellen Investoren spezielle Garantien. Worin diese Garantien bestehen ist der Presse nicht zu entnehmen. Das Abkommen wurde in Prishtina am 5. Mai unterzeichnet. Es ist anzunehmen, dass die Garantien sich im Lebensstandart von Ahmet Shala neuerlich bemerkbar machen werden. Das Kooperationsabkommen wurde in Anwesenheit des italienischen Botschafters Michel Gjifoni und des stellvertretenden italienischen Wirtschaftsministers Adolfo Urso unterzeichnet. Adolfo Urso erklärte zu dem Abkommen, dass die italienischen Unternehmen bereit seien ,die “Zusammenarbeit mit Unternehmen in Kosova zu intensivieren“. Adolfo Urso sprach von vielen „möglichen Investitionen in der Landwirtschaft, Industrie, Tourismus“ usw. Was den italienischen Minister besonders interessierte sind die Rohstoffe Kosovas. Ihm zufolge hat Kosova „genug Potential um mittels der Rohstoffe, Zink, Eisen, Nickel, Kupfer, und Blei, die italienische Industrie zu versorgen“. Im letzten Satz steckt das entscheidende Punkt, der italienische Minister denkt an Kosova nur als günstige Rohstoffquelle. Von Investitionen in der verarbeitenden Industrie spricht der Herr Minister nicht. Es geht um den Reichtum von Trepca, die dortigen Rohstoffe sollen billig aus dem Boden geholt und in Italien verarbeitet werden. Dieser kolonial- kapitalistischen Position pflichtet Ahmet Shala sofort bei. Herr Shala sagte während der Zeremonie: „Das Ziel der Regierung Kosovas ist es für Investoren günstige Rahmenbedingungen zu schaffen, wir sind das Land mit niedrigsten Steuern in der Region.“ Die günstigen Rahmenbedingungen bedeuten, Rohstoffquellen kostengünstig zu verscherbeln, Arbeiterrechte zu negieren, sowie die niedrige Löhne zu garantieren. Herr Shala ist weiterhin rücksichtslos bereit, den Reichtum Kosovas mittels der Privatisierung kostengünstig zu verscherbeln. Damit wird Kosova, die immer grausamer werdende soziale Situation dauerhaft aufgezwungen. Es wird kein Geld da sein für eine Arbeitslosenversicherung und Krankenversicherung, kein Geld für nötige Investitionen im Bildungsbereich, sowie kein Geld für nötige Subventionen in der Landwirtschaft. Die Privatisierung zerstört Arbeitsplätze, saugt das Land finanziell aus und verpasst Kosova den typischen Status einer Kolonie. Dies heißt kostenloser Transport der Rohstoffe auf der 700 Millionen Euro teuren Autobahn, niedrige Steuern für die Investoren, keinerlei soziale Rechte für die Bevölkerung. Die Wirtschaft Kosovas soll ein profitables Schlaraffenland -ohne breite örtliche Industrie- für die Profibedürfnisse bestimmter Kapitalgruppen werden. Dagegen gilt es entschiedenen Widerstand zu setzen.

Lona
23-07-10, 08:17
GJND: Pavarėsia nuk ka shkelur ligjin ndėrkombėtar


Deklarimi i njanshėm i pavarėisė sė Kosovės, nuk ka shkelur normat ndėrkombėtare tė drejtėsisė. Kėshtu deklaroi presidenti i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, japonezi, Hisashi Ovada, nė seancėn pėr Kosovėn qė u mbajt nė Pallatin e Paqes nė Hagė.
Nė kėtė garė drejtėsi, Republika e Kosovės, triumfoi nė raport me shtetin fqinjė Serbinė, me rezultat bindės 10:4.

Madje sipas Ovadas, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, nuk ka shkelur asnjė dokument tė Kombeve tė Bashkuara, pėrfshirė kėtu edhe rezolutėn 1244 dhe Kornizėn Kushtetuese.

Gjatė seancės sė sotme e cila filloi nė orėn 15:00 kreu i GJND-sė, Ovada, ka pėrmendur ecurinė e tėrėsishme tė zhvillimeve politike nė Kosovė, qė kanė tė bėjnė me vendosjen e misionit tė OKB-sė, KFOR-it si dhe zhvillimet tjera qė kanė ardhur pas shpalljes sė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran.
Sipas tij, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė proces politik dhe jo ligjor.

Presidenti i gjykatės ndėrkombėtare ka deklaruar se e drejta ndėrkombėtare nuk pėrmban kurrfarė ndalese kundėr shpalljes sė pavarėsisė, nga njė vend qė ka qenė i nėnshtruar nga regjimi i njė vendi tjetėr.

Nė hollin e madh tė drejtėsisė nė Hagė, nė seancėn pėr Kosovės, krahas pėrfaqėsuesve tė shteteve tė ndryshme, ishin tė pranishėm edhe delegacioni nga Kosova i udhėhequr nga shefi i dilomacisė Skėnder Hyseni, dhe ai nga serbia me nė krye ministrin e jashtėm Vuk Jeremiq.

Nė tetor 2008 Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara, me kėrėse tė Serbisė, pati miratuar Rezolutėn 63/3 nė tė cilėn, duke i referuar Statutit tė Gjykatės, kėrkoi nga GJND-ja qė tė japė mendim kėshilldhėnės nė pyetjen: “A ėshtė deklarata unilaterale e pavarėsisė sė Kosovės, nė harmoni me ligjin ndėrkombėtar?”

Deri mė 10 tetor 2008 tė gjitha shtetet qė kishin tė drejtė tė paraqiten para Gjykatės lidhur me ēėshtjen u njoftuan me kėrkesėn. 17 prilli 2009 u fiksua si afati kohor pėr prezantimin e deklaratave me shkrim, derisa 17 korriku 2009 si afat kohor brenda tė cilit shtetet dhe organizatat qė kanė paraqitur kėto deklarata do tė mund tė paraqitnin komentet e tyre. Gjithsej tridhjetė e gjashtė shtete anėtare tė Kombeve tė Bashkuara paraqitėn deklarata me shkrim brenda kėtij afati.
Nė kėtė garė drejtėsi, Republika e Kosovės, triumfoi nė raport me shtetin fqinjė Serbinė, me rezultat bindės 10:4.

Madje sipas Ovadas, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, nuk ka shkelur asnjė dokument tė Kombeve tė Bashkuara, pėrfshirė kėtu edhe rezolutėn 1244 dhe Kornizėn Kushtetuese.

Gjatė seancės sė sotme e cila filloi nė orėn 15:00 kreu i GJND-sė, Ovada, ka pėrmendur ecurinė e tėrėsishme tė zhvillimeve politike nė Kosovė, qė kanė tė bėjnė me vendosjen e misionit tė OKB-sė, KFOR-it si dhe zhvillimet tjera qė kanė ardhur pas shpalljes sė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran.
Sipas tij, shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė proces politik dhe jo ligjor.

Presidenti i gjykatės ndėrkombėtare ka deklaruar se e drejta ndėrkombėtare nuk pėrmban kurrfarė ndalese kundėr shpalljes sė pavarėsisė, nga njė vend qė ka qenė i nėnshtruar nga regjimi i njė vendi tjetėr.

Nė hollin e madh tė drejtėsisė nė Hagė, nė seancėn pėr Kosovės, krahas pėrfaqėsuesve tė shteteve tė ndryshme, ishin tė pranishėm edhe delegacioni nga Kosova i udhėhequr nga shefi i dilomacisė Skėnder Hyseni, dhe ai nga serbia me nė krye ministrin e jashtėm Vuk Jeremiq.

Nė tetor 2008 Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara, me kėrėse tė Serbisė, pati miratuar Rezolutėn 63/3 nė tė cilėn, duke i referuar Statutit tė Gjykatės, kėrkoi nga GJND-ja qė tė japė mendim kėshilldhėnės nė pyetjen: “A ėshtė deklarata unilaterale e pavarėsisė sė Kosovės, nė harmoni me ligjin ndėrkombėtar?”

Deri mė 10 tetor 2008 tė gjitha shtetet qė kishin tė drejtė tė paraqiten para Gjykatės lidhur me ēėshtjen u njoftuan me kėrkesėn. 17 prilli 2009 u fiksua si afati kohor pėr prezantimin e deklaratave me shkrim, derisa 17 korriku 2009 si afat kohor brenda tė cilit shtetet dhe organizatat qė kanė paraqitur kėto deklarata do tė mund tė paraqitnin komentet e tyre. Gjithsej tridhjetė e gjashtė shtete anėtare tė Kombeve tė Bashkuara paraqitėn deklarata me shkrim brenda kėtij afati.

Reagimet pas vendimit tė GJND-sė pėr Kosovėn

Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tha se pavarėsia e Kosovės nuk ishte shkelje e tė drejtės ndėrkombėtare.


Kryeministri Hashim Thaēi deklaroi pėr BBC-nė nga Uashingtoni (ku ndodhet nė vizitė zyrtare) se vendimi ishte "njė fitore historike pėr Kosovėn dhe pėr rajonin, pėr demokracinė edhe tė ardhmen euro-atlantike."
"Ky opinion ka qartėsuar definitivisht tė gjithė rajonin, por edhe vendet e interesuara qė punojnė me ne, pėr tė ardhmen tonė edhe SHBA-ja edhe Bashkimi Evropian," - tha zoti Thaēi, duke shprehur vullnetin e qeverisė sė tij pėr bisedime me Serbinė lidhur me ēėshtje teknike.
SHBA e pėrshėndeti vendimin e GjND-sė. Nė njė mesazh indirekt Beogradit, thotė agjencia e lajmeve Reuters, SHBA tha se "tani ėshtė koha qė Evropa tė bashkohet rreth njė tė ardhmeje tė pėrbashkėt".
Kjo deklaratė e shkurtėr u pėrcoll pėrmes e-mailit, nga zėdhėnėsi i Departamentit amerikan tė Shtetit P.J. Crowley.
Ndėrsa ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē, tha pas vendimit tė GJND-sė se "tani e tutje do tė ketė njerėz nė botė qė do tė tentojnė tė shkruajnė deklarata pavarėsie, qė sipas gjykatės ėshtė nė rregull me ligjet ndėrkombėtare."
"Nga ana tjetėr, e drejta pėr ndarje nuk u mor nė konsideratė nga Gjykata," tha ministri i jashtėm serb.
Qeveria e Kosovės tha se tani i takon Serbisė qė tė bisedojė me tė si shtet i pavarur.
I ndodhur nė Hagė, ministri i Jashtėm, i Kosovės, Skėnder Hyseni, i bėri thirrje Serbisė qė tė punojė pėr paqe nė Ballkan.
Ministria e Jashtme ruse tha se vendimi i GJND-sė nuk prezantoi njė bazė ligjore pėr pavarėsinė e Kosovės.
Reagime nė Kosovė
Udhėheqėsit e instucioneve tė Kosovės e kanė cilėsuar si njė fitore pėr vendin dhe rajonin mendimin e dhėnė sot nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, e cila konfirmoi se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nuk ishte nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe as me rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė.
Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu tha se mendimi i gjykatės pėrfundimisht i heq tė gjitha dilemat qė mund t’i kenė pasur vendet qė ende nuk e kanė njohur Republikėn e Kosovės.
“Prandaj, ne u bėjmė thirrje sėrish kėtyre vendeve qė tė marrin sa mė parė vendimet e tyre pėr njohjen e Republikės sė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran”.
“Siē shihet edhe nga ky mendim i GJND-sė Kosova nuk paraqet rast precedent pėr asnjė rast tjetėr nė botė”, tha presidenti Sejdiu nė njė konferencė me gazetarė nė Prishtinė.
Ai i bėri thirrje Serbisė pėr bashkėpunim me Kosovėn si dy shtete fqinje.
“Duke qenė nė fqinjėsi tė parė, duhet tė punojnė pėr krijimin e njė fryme tė re tė bashkėpunimit nė interes tė mirėqenies dhe perspektivės sė qytetarėve tė tė dyja shteteve sovrane”, u shpreh presidenti i Kosovės.
Zyrtarė tė lartė tė qeverisė, tė cilėt nė mėnyrė kolektive e kanė ndjekur nė televizion seancėn e Gjykatės sė Hagės, kanė reaguar me emocion kur gjykatėsi kumtoi mendimin e trupit gjykues.
Pas duartrokitjeve tė shumta dhe dollive me shampanjė, zėvendėskryeministri, Hajredin Kuēi tha se konfirmimi i ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės nga institucioni mė i lartė i drejtėsisė ndėrkombėtare po hapte njė kapitull tė ri politik pėr vendin.
“Ėshtė njė fitore e drejtėsisė, ėshtė njė fitore e Kosovės, njė fitore e gjithė qytetarėve tė saj, por dua tė besoj se ėshtė njė fitore edhe e rajonit nė tėrėsi, nė kėtė rast besoj se ėshtė fitore edhe pėr Serbinė, sepse nė njė mėnyrė mund ta heqin qafe kėtė problem”, tha zoti Kuēi.
Ai i ftoi qytetarėt e Kosovės qė jenė tė arsyeshėm nė reagimet e tyre.
Menjėherė pas shpalljes sė vendimit, grupe tė njerėzve kanė dalė nė rrugėt e Kosovės duke u rėnė borive tė makinave, tė cilat I kishin stolisur me flamuj tė Kosovės.
“Jemi shumė tė lumtur, e kemi pritur pavarėsinė qe sa vite dhe tani edhe Gjykata e konfirmoi se nuk e kemi shkelur tė drejtėn ndėrkombėtare, as rezolutėn 1244, kėshtu qė presim njohje tė reja tė vijnė tani”, u shpreh njė qytetar.
Reagime nga Tirana e Shkupi
Menjėherė pas dhėniės sė vendimit nga GJND-ja kryeministri Sali Berisha nė njė dalje tė menjėhershme para gazetarėve pėrshėndeti vendimin e Gjykatės duke e konsideruar historik atė.
Berisha tha se "Vendimi i Hagės ėshtė kontribut madhor".
Mė tej ai shtoi se vendimi zgjidhi statusin e shqiptarėve nė Ballkan.
Ndėrkohė ka reaguar edhe presidenti i vendit Bamir Topi, i cili i ka pėrcjellė njė mesazh urimi dhe homologut tė tij kosovar, Fatmir Sejdiu .
"Hap i rėndėsishėm pėr Kosovėn "e ka konsideruar presidenti Topi vendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare.
Ndėrkohė ministri i jashtėm Ilir Meta vlerėsoi vendimin duke e cilėsuar nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare.
Meta shtoi se "Shqipėria do tė lobojė sėrish pėr Kosovėn ".
Edhe kryetari i opozitės Edi Rama ka pėrshėndetur vendimin e GJND-sė. duke thėnė se "shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nuk ka qenė e paligjshme".
Vendimin e GJND-sė e kanė pėrshėndetur dhe parti tė tjera politike nė Shqipėri.
Ndėrkaq, zėvendėskryeministri i Maqedonisė, Abdylaqim Ademi, tha tė enjten pėr BBC-nė se vendimi i saposhpallur nga GJND-ja do tė eketė efekt pozitiv, jo vetėm pėr Kosovėn, por edhe pėr mbarė rajonin nė pėrgjithėsi:
"Mendoj se Beogradi duhet tė bindet me realitetin e ri, tė krijuar,"- tha zoti Ademi./bbc/

Lona
23-07-10, 08:20
Franca dėshiron ta shohė Maqedoninė nė BE


Franca e mbėshtet Maqedoninė nė rrugėn e eurointegrimeve dhe dėshiron qė ajo ta merr vendin qė i pėrket nė Bashkimin Evropian. ontesti pėr emrin me Greqinė ėshtė ēėshtje qė duhet ta zgjedhin dy shtetet sovrane, porositi sot nė Shkup ministri francez i Punėve tė Jashtme Pjer Lelush nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp me zėvendėskryeministrin pėr ēėshtje evropiane Vasko Naumovski.
"Kėtu jam ta mbėshtes Qeverinė e Maqedonisė ta mbajė, e jo ta ngadalėsojnė ritmin e reformave dhe dėshiroj qė kontestin qė e keni me fqiun tuaj tė mos e frenojė modernizimin e vendit tuaj", tha Lelush.
I pyetur se pėr ēfarė mbėshtetje bėhet fjalė kur presidenti francez Sarkozi haptazi e mbėshtet kryeministrin grek Papandreu nė kontestin pėr emrin, Lelush theksoi shembujt me Slloveninė dhe Kroacinė tė cilat arritėn bashkarisht ta zgjedhin kontestin ndėrkufitar, duke nėnvizuar se edhe kontesti pėr emrin ėshtė punė tė cilėn duhet ta pėrfundojnė Maqedonia dhe Greqia si dy shtete sovrane.
"Ky nuk ėshtė as rol i Francės, e as i cilitdo qoftė qė tė pėrzihet nė kėtė ēėshtje nė tė njejtėn mėnyrė siē kundėrshtuam tė pėrzihemi nė gjetjen e zgjidhjes nė kontestin ndėrkufitar midis Sllovenisė dhe Kroacisė", tha ministri francez.
Ai edhe njė herė duke e nėnvizuar mbėshtetjen franceze theksoi se dėshirojnė qė zgjidhja tė gjindet midis Papandreut dhe Gruevskit sa mė shpejt qė ėshtė e mundur.
"E dimė se ekziston kontest me fqinjin tuaj grek. Por, ne jemi kėtu sepse Evropa do tė thotė mobilizim i tė gjithėve. Kjo nė fakt ėshtė nė interesin tuaj dhe tė Evropės. Ne francezėt ju duam nė familjen evropiane, ju duam tė pėrgatitur. Topi ėshtė nė anėn tuaj dhe pėrpiquni tė luani mė mirė se reprezentacionit francez tė futbollit", tha Lelush.
Zėvendėskryeministri Vasko Naumovski deklaroi se takimi me Lelushin e ka shfrytėzuar qė ta njoftojė me reformat tė cilat bėhen nė vend pėr pėrmbushjen e kritereve pėr anėtarėsim nė BE dhe pėr pėrmirėsim tė standardit tė qytetarėve tė Maqedonisė. Ai madje u falėnderua pėr, siē tha, mbėshtetjen shumėvjeēare dhe tė vazhdueshme pėr Maqedoninė nė procesin e eurointegrimeve, si dhe nė reformat, posaēėrisht nė administratėn publike.
Ministri Pjer lelush pasdite duhet tė takohet edhe me presidentin e Republikės sė Maqedonisė Gjorge Ivanov dhe kryeministrin Nikolla Gruevski.

Lona
23-07-10, 08:22
SHBA: Sot ėshtė koha tė bashkohet Evropa


Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian e kanė mirėpritur vendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, qė e vlerėsoi tė rregullt Deklaratėn e Pavarėsisė sė Kosovės, ndėrsa aleatja e Serbisė, Rusia, e cila thirrej gjoja nė tė drejtėn ndėrkombėtare, mbetet me qėndrim tė pandryshuar.
Shtetet e Bashkuara kanė kėrkuar nga tė gjitha vendet evropiane qė tė bashkohen me kėtė vendim.
“Vendimi i GJND-sė fuqishėm thekson se Deklarata e Pavarėsisė sė Kosovės ėshtė legale, dhe kėtė ne e mbėshtesim”, i tha zėdhėnėsi i Departamentit amerikan tė shtetit, Filip Krouli, agjencisė FP.
“Tash ėshtė koha qė Evropa tė bashkohet ndaj tė ardhmes sė pėrbashkėt”.
BE-ja e pėrshėndet vendimin e GJND-sė
Edhe Brukseli e ka mirėpritur vendimin e GJND-sė duke shprehur gatishmerinė pėr ta ndihmuar Serbinė dhe Kosovėn, pėr dialog, pėr t’i shtuar gjasėt e tyre pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian.
Shefja e politikės sė jashtme e Bashkimit Evropian, Catherine Ashton, nėpėrmjet njė kumtese pėr media, theksoi se Bashkimi Evropian e pėrshėndet vendimin jo obligues tė GJND-sė, sipas tė cilit, pavarėsia e Kosovės nga Serbia, nė vitin 2008, nuk paraqet shkelje tė sė drejtės ndėrkombėtare.
“BE-ja ėshtė e gatshme ta lehtėsoj procesin e dialogut ndėrmjet Prishtinės e Beogradit, dialog i cili do tė promovonte bashkėpunim, do tė arrinte progres nė rrugėn evropiane dhe do ta pėrmirėsonte jetėn e njerėzve”.
Edhe ministri i jashtėm i Gjermanisė, Guido Westerwelle e ka mirėpritur vendimin jo obligues tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, duke thėnė se Gjermania pajtohet se pavarėsia e Kosovės dhe integriteti territorial janė fakte tė pakundėrshtueshme.
Pozicioni rus mbetet i pandryshueshėm
“Pozicioni i Rusisė kundėr deklaratės sė pavarėsisė sė Kosovės mbetet i pandryshueshėm, pavarėsisht vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė”, thuhet nė deklaratėn e Ministrisė sė Jashtme ruse.
“Pozicioni ynė pėr mosnjohje tė pavarėsisė sė Kosovės mbetet i pandryshueshėm. Ne mendojmė se zgjidhja e ēėshtjes sė Kosovės mund tė arrihet vetėm me negociata ndėrmjet palėve tė interesuara”.
Spanja respekton qėndrimin e GJND-sė
Spanja respekton mendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr Kosovėn, ka kumtuar ministria e Jashtme e Spanjės.
Zėdhėnėsja e ministrisė spanjolle ka thėnė se Madridi mbėshtet edhe deklaratėn e shefes sė diplomacisė sė BE-sė, Ketrin Eshton, e cila ka thėnė se mendimi i GJND-sė hap “epokė tė re” dhe se tash “duhet kthyer nga e ardhmja”.
E pyetur nga gazetarėt nėse Spanja do tė ndryshojė qėndrimin pėr pavarėsinė e Kosovės, zėdhėnėsja e ministrisė spanjolle nuk ka dashur tė japė pėrgjigje.
Londėr: GJND-ja i dha fund debatit pėr statusin e Kosovės
Mbretėria e Bashkuar ka mirėpritur mendimin kėshillėdhėnės tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr Deklaratėn e Pavarėsisė sė Kosovės, e cila nuk ėshtė nė kundėrshtim me ligjin ndėrkombėtar.
Sekretari i Shtetit William Hague tha se Kosova ka funksionuar si shtet i pavarur pėr dy vite e gjysmė dhe i inkurajon shtetet tė cilat ende nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės ta bėjnė njė gjė tė tillė tani.
“Kosova ėshtė rast unik dhe nuk vendos precedent. Publikimi i mendimit kėshillėdhėnės tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, ėshtė njė etapė shumė e rėndėsishme e rrugės sė Kosovės dhe Serbisė drejt sė ardhmes sė tyre nė BE. Procesi ligjor para GJND-sė tashmė ka marrė fund, ashtu sic ka marrė fund edhe debati pėr statusin e Kosovės”.

Lona
23-07-10, 08:40
Shqiptarėt nė Maqedoni mirėpriten vendimin e GJND-sėhttp://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg

Shqiptarėt nė Maqedoni kanė mirėpritur
konfirmimimin e ligjshmėrisė se shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės nga ana e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ....
Postuar: 07:36:09 / 23.07.2010


Zėvendėskryeministri i Maqedonisė, njėherėsh sekretar i pergjithshem
i BDI-se, Abdilaqim Ademi tha se qendrimi i sotem i GJND-se do te
ndikoj ne rriedhen pozitive, jo vetem per zhvillimin e Kosoves, por
edhe per zhvillimin e te gjitha ngjarjeve ne rajon.

“Vendimi i sotem do t’u hap dyert njohjeve te reja per pavaresione e
Kosoves, dhe do t’ju jap fund ambicieve te Serbise per te kontestuar
pavaresine e Kosoves”, theksoi Ademi, duke shtuar se Maqedonia si vend
fqinj do te vazhdoj sikurse deri me tani bashkepunimin e ngushte ne te
gjitha fushat , perfshire edhe ne realizimin e ambicieve te
perbashketa ne proceset integruese.

Edhe Partia Demokratike Shqiptare pershendet vendimin e Gjykatės
Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, tė cilen qendrim, thotė se cdo
shqiptar e ka pritur dhe ndjere.

“Vemendja dhe energjite tani duhet te fokusohen ne perforcimin e
institucioneve , funksionimin e shtetit ligjor , te orientuar kah
perendimi” ka theksuar Imer Aliu nga PDSH-ja.

Kryetari i Demokracisė sė Re, Imer Selmani ka vlerėsuar se me
vendimin e GJND-se edhe nje here ėshtė konfirmuar sovraniteti dhe
integriteti territorial i Republikes se Kosoves, si dhe pakthyeshmėria
e pavarėsise se Kosovės.

“Per here te pare ne historine boterore vertetohet se shqiptaret si
popull kane miq te shumte nderkombetare dhe se padrejtesite qe iu jane
bere shqiptareve ne konferenca nderkombetare para dhjetra e qindra
vetesh i takojne te kaluares” ka theksuar kreu i DR-sė, Imer Selmani.

Lėvizja Qytetare ZGJOHU! mirėpret opinionin kėshilldhėnės pėr tė
konfirmuar ligjshmėrinė e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės nga ana e
Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė.

Lėvizja ZGJOHU! pėrgėzon popullin shqiptar tė Kosovės duke i ftuar
autoritetet qė t’a arsyetojnė besimin dhe mbėshtetjen e komunitetit
ndėrkombėtar pėr ndėrtuar njė Kosovė aspirante tė denjė pėr integrim
nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO dhe partnere tė vendeve demokratike.

Lona
23-07-10, 08:42
Clinton dhe Kouchner, ftojnė pėr njohje tė rejahttp://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg

Serbia dhe Kosova duhet t’i mėnjanojnė dallimet tash, pasi Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė ka gjetur se pavarėsia e Kosovės nuk ka shkelur tė drejtėn ndėrkombėtare, ka deklaruar sekretarja amerikane e Shtetit, Hillary Clinton. ...Postuar: 08:14:36 / 23.07.2010
Ajo ka ftuar tė gjitha vendet qė tė lėvizin pėrtej ēėshtjes sė statusit tė Kosovės dhe tė angazhohen nė frymė konstruktive, nė mbėshtetje tė paqes dhe stabilitetit nė Ballkan.

“Ne u bėjmė thirrje shteteve qė nuk e kanė njohur Kosovėn, ta bėjnė njė hap tė tillė”.

“Serbia dhe Kosova janė miq dhe partnerė tė Shteteve tė Bashkuara. Tash ėshtė koha qė ato t’i lėnė anash dallimet dhe tė lėvizin pėrpara, duke punuar sė bashku nė zgjidhjen e ēėshtjeve praktike dhe duke pėrmirėsuar jetėn e njerėzve nė Kosovė, Serbi dhe rajon”, ka deklaruar Clinton.

“Kjo ėshtė rruga drejt sė ardhmes sė tyre si pjesė tė Evropės, si pjesė tė tėrėsishme, tė lira dhe nė paqe. Nė i mirėpresim pėrpjekjet e BE-sė pėr t’i ndihmuar tė dyja vendet nė realizimin e synimeve evropiane”.

Ndėrsa ministri i jashtėm francez, Bernard Kouchenr, ka deklaruar se pavarėsia e Kosovės nuk mund tė zhbėhet dhe se GJND-ja vetėm se e ka vėrtetuar aktin e shpalljes sė saj.

“Mendimi i GJND-sė shumė qartė e vėrteton se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės nuk e cenon tė drejtėn ndėrkombėtare dhe as Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit”.

Kouchner ka thėnė se vendimi i GJND-sė vetėm sa e forcon pavarėsinė e Kosovės dhe u ka bėrė thirrje vendeve qė kanė hezituar deri tani qė ta njohin atė.

Ministri i Jashtėm francez ka thėnė se prźt qė Serbia dhe Kosova tė ndėrtojnė raporte tė mira ndėrshtetėrore dhe nė njė tė ardhme tė afėrt tė bėhen anėtare tė Bashkimit Evropian.

Llapjani_HH
23-07-10, 19:17
Goditet pėr vdekje kėmbėsori


23.07.2010

Njė i mitur ka mbetur i vdekur, dje pasdite nė fshatin Shtedim tė Podujevės, pasi ėshtė goditur nga njė veturė, tė cilin e ngiste njė shtetas i Serbisė.

Ngjarja ka ndodhur mbrėmė rreth orės 18:20, ndėrsa viktima po ecte skaj rrugės, ka njoftuar policia nė raportin e rregullt ditor.

“Njė i dyshuar mashkull, shtetas nga Serbia, i cili ishte duke lėvizur me veturėn e tij civile me targa sllovene, nga pakujdesia dhe duke mos pėrshtatur shpejtėsinė e lėvizjes, ka goditur viktimėn kėmbėsor, mashkull kosovar shqiptar, te moshės se mitur, duke i shkaktuar lėndime vdekjeprurėse”, njofton policia.

Rreth orės 18:35, nga mjeku kujdestar ėshtė konstatuar vdekja e tij.

Me urdhėr te prokurorit, trupi i pajetė iu ėshtė dorėzuar familjarėve, ndėrsa i dyshuari po mbahet nė paraburgim.
Gazeta expres

Llapjani_HH
24-07-10, 19:34
Ambasadori brutal :tongue: :biggrin:


Ambasadori i Austrisė nė Prishtinė, Walter Maria Stojan, ka rrahur gruan e tij, Irina Stojan Kariskowa. Gruaja e diplomatit ka kėrkuar ndihmėn mjekėsore. Mjekėt kanė treguar se nga goditjet, disa pjesė tė trupit tė gruas sė ambasadorit kanė qenė tė nxira.

Nuk janė vetėm shqiptarėt, nė drejtim tė tė cilėve shpesh bėhet me gisht si personat qė shpesh kanė probleme me bashkėshortet, apo kėto tė fundit me burrat e tyre. Gjithashtu, shqiptarėt nuk janė tė vetmit qė mund t’ia japin ndonjė flakaresh gruas sė tyre.
Sado qė njeriu mund tė jetė i emancipuar, secili apo secila mund tė ketė ēaste dobėsie. Kėtė mė sė miri e vėrteton Walter Maria Stojan, ambasador i Austrisė nė Kosovė.

Aq keq e ka rrahur gruan e tij ambasadori austriak, saqė ajo ėshtė dashur tė kėrkojė ndihmėn e mjekut. Madje, ajo kėtė e ka bėrė nė Qendrėn Emergjente nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės nė Prishtinė. Irina Stojan Kariskowa, bashkėshortja e ambasadorit austriak, ka kėrkuar ndihmėn e mjekėve tė Emergjencės, tė mėrkurėn rreth mesditės.

Nuk dihet saktė nėse incidenti ndėrmjet ēiftit ka ndodhur nė natėn ndėrmjet tė martės dhe mėrkurės, apo tė mėrkurėn, nė orėt e paradites.

Por krejt ēfarė dihet ėshtė se gruaja e ambasadorit e ka pėsuar vėrtet keq.
Sė paku sipas raportit mjekėsor.

Nga goditjet, disa mjekė, nė kushte anonimati kanė treguar pėr Express se disa pjesė tė trupit tė gruas sė ambasadorit kanė qenė tė nxira.
Irina Stojan Kariskowa nuk ka bėrė pak kontrolle. Pėrveē marrjes sė infuzionit, ajo ka bėrė thuajse tė gjitha fotografimet e rėnda e tė lehta, gati pėr tė gjitha pjesėt e trupit.

Burime tė Expressit sqarojnė se ajo ka qenė e shoqėruar nga dy pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės si dhe njė pėrkthyes. Pėr mė shumė se tri orė, Irina Stojan Kriskowa ka qėndruar nė dhomat e reanimit tė Qendrės Emergjente nė Prishtinė.

Kėtė rast tė veēantė e konfirmojnė pėr Express edhe mjekėt kujdestarė tė Qendrės Emergjente nė Klikėn Universitare nė Prishtinė.

Duke mos dashur ta cilėsojė kėtė rast si diēka tė jashtėzakonshme, por vetėm si njė pacient qė ka kėrkuar ndihmė mjekėsore, Avdush Bajgora, mjek kujdestar, tregon pėr Express se bashkėshortja e ambasadorit tė Austrisė nė Kosovė, ka pasur nė trup shenja tė dhunės.

Sipas mjekut Bajgora, bashkėshortja e ambasadorit tė Austrisė ka pasur shenja tė shkaktuara nga goditjet nė qafė dhe pjesė tė tjera tė trupit.

“Ajo ka ardhur nė kėtė qendėr me lėndime tė lehta trupore, ku janė vėrejtur disa shenja nė qafė, nė pjesėn e pasme, si dhe nė pjesė tė tjera tė trupit, tė shkaktuara si pasojė e goditjeve”, shpjegon mjeku Bajgora pėr Express.

Sipas tij, nė fillim, pacientes Irina Stojan Kriskowa i ėshtė dhėnė terapi pėr parandalimin e tė vjellave, e mė pas i ėshtė dhėnė edhe njė infuzion.

“Pas kėtyre terapive, asaj i janė bėrė edhe CT-tė nė qafė dhe kokė, pėr shkak se ajo deklaronte se kishte dhembje”, shpjegon mjeku Bajgora.

“Po ashtu, pacientes i ėshtė bėrė edhe njė incizim i thellė i CT-sė”, tregon mjeku kujdestar. Vizita e bashkėshortes sė ambasadorit tė Austrisė nė Kosovė ėshtė e regjistruar edhe nė librin e pacientėve, e cila figuron se ėshtė e lindur nė vitin 1974.

“Gjatė gjithė kohės sa ajo ėshtė kuruar, me tė kanė qėndruar dy pjesėtare tė Policisė sė Kosovės dhe njė pėrkthyese”, thotė mjeku Avdush Bajgora.

“Pas tė gjitha fotografimeve dhe incizimeve, ajo ėshtė liruar pėr nė shtėpi”, sqaron mjeku pėr Express.

Nė raste tė dhunės, zakonisht Policia e Kosovės ėshtė e obliguar qė rastin ta regjistrojė. Por jo kėsaj here, nė raportin e zakonshėm zyrtar tė sigurisė pėr njėzet e katėr orėt e ditės sė martė, 20 korrik, i cili publikohet nė ditėn pasuese, ky rast nuk ėshtė askund. Zyrtarė tė Policisė sė Kosovės nuk kanė qenė nė gjendje tė japin asnjė shpjegim nė lidhje me kėtė ēėshtje, edhe pse dy pjesėtarė tė saj e kanė shoqėruar gjatė tėrė kohės gruan e ambasadorit austriak.

Megjithėkėtė, jozyrtarisht, Expressi ka kuptuar se rasti nuk ėshtė lejuar tė regjistrohet me insistimin e vetė Irina Stojan Kriskowa, gruas sė ambasadorit.

Gazeta ka kontaktuar edhe zyrtarė tė Ambasadės sė Austrisė nė Prishtinė, tė cilėt megjithėse premtuan e do tė japin qėndrimin e tyre zyrtar, ata kėtė nuk e bėnė. Sipas tyre, Ambasadori nuk ndodhet nė Kosovė dhe deri nė javen tjetėr nuk mund tė japin asnjė pėrgjigje.
Gazeta expres

Neferta
25-07-10, 09:51
25.07.2010 | 08:00 UTC Katastrofė gjatė Loveparade-it nė Duisburg

http://www.dw-world.de/image/0,,5834762_4,00.jpg
Pas shkaktimit tė turmės sė ngjeshur me pasoja vdekjeprurėse gjatė Loveparade-it nė Duisburg numri i tė vdekurve arriti nė 19. Sipas tė dhėnave tė fundit tė policisė mė shumė se 340 vetė pėsuan plagosje nė njė tunel para territorit ku do tė zhvillohej veprimtaria. Sipas policisė disa qindra mijėra tifozė tė muzikės techno kishin festuar dhe kėrcyer nė festėn e muzikės, qyteti dhe organizatorėt bėnė fjalė pėr 1,4 milionė pjesėmarrės. Paniku u shkaktua sipas policisė nga disa tė rinj qė u ngjitėn nė disa shkallė tė ngushta urgjence dhe nė njė skelė pėr altoparlantėt dhe ranė nga lartėsia. Mė shumė se njė gjysmė ore para fatkeqėsisė dėshmitarė okularė kishin paralajmėruar sipas policisė nga rreziku i njė tė ashtuquajture vrime gjilpėre para hyrjes qendrore. Parada e raver-ve u themelua nė vitin 1989 nė Berlin dhe u zhvendos nė 2007-ėn nė pellgun e Ruhr-it.

Llapjani_HH
25-07-10, 19:03
Zbulohen 20 pedofil nė Pentagon


Pedofili dhe pornografi, edhe nė zemėr tė Pentagonit. 20 persona, duke pėrfshirė zyrtarė dhe punonjės tė tjerė tė Pentagonit, janė akuzuar pėr daunlodimin nga interneti tė filmave dhe videove me pėrmbajtje pornografie me fėmijė tė mitur.
Nė disa raste, zyrtarėt kanė pėrdorur gjithashtu edhe kompjuterė tė qeverisė. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga gazeta Boston Globe e cila citon njė raport tė brendshėm tė Departamentit Amerikan tė Mbrojtjes, mbi njė hetim qė kishte filluar qė para 4 vjetėsh.
Njerėzit e pėrfshirė nė pedofilinė dhe pornografinė me tė mitur, kanė qenė tė punėsuarit me orar tė plotė, ish-ushtarakė apo bashkėpunėtorė nė Pentagon.
Alsat-M

http://derstandard.at/1277338845607/US-Militaers-sollen-Kinderpornos-aus-dem-Internet-geladen-haben

Neferta
25-07-10, 19:19
Engel i kėrkon Obamės tė dyfishohen pėrpjekjet pėr njohjen e Kosovės

Publikuar: Sot, mė 25 korrik 2010

$http://www.koha.net/repository/images/25engel5.jpg

New York, 25 korrik – Kongresmeni Eliot Engel u ka bėrė thirrje vendeve tė botės pėr tė njohur pavarėsinė e Kosovės. Me anė tė njė letre dėrguar Presidenti tė SHBA-ve Barak Obama dhe pėrfaqėsuesve tė senatit tė Amerikan, Engel sugjeron se nuk ka mė pengesa ligjore pėr tė njohur pavarėsinė e Kosovės.

Kongresmeni Engel ėshtė shprehur se “Mendimi Kėshillues i GJND-sė, pėr pavarėsinė e Kosovės, ėshtė njė fitore e madhe dhe historike pėr Kosovėn”.

Engel argumenton se “tani shumė vende tė botės mund tė ndjehen mjaft mė komode dhe rehat nė hapat e bėrė me njohjen e Kosovės”.

Pėrmes kėsaj letre, e cila duhet tė firmoset ka kongresmenėt, i kėrkohet administratės Obama, "tė dyfishojė pėrpjekjet e saj pėr tė nxitur vendet e tjera nė tė gjitha pjesėt e globit pėr tė njohur Republikėn e Kosovės, dhe tė kėrkojė nga miqtė dhe aleatėt amerikan pėr tė bėrė tė njėjtėn gjė. "

"Kosova ka bėrė pėrparime tė mėdha si njė vend sovran, i pavarur. Ka mbajtur zgjedhjeve tė suksesshme demokratike. Pas pavarėsisė, Kosova ka miratuar ligje tė rėndėsishme pėr mbrojtjen e pakicave dhe pėr tė nxitur zhvillimin ekonomik dhe krijimin e njė situate tė sigurt e paqėsore, dhe ka kėrkuar zhvillimin e marrėdhėnieve produktive me fqinjėt e saj”, ka theksuar Engel.

Ai tha se ėshtė koha qė vendet nėpėr botė, plotėsisht tė vlerėsojnė se nė "gjirin" e tyre tash kanė njė shtet tė ri nė Evropė dhe tė njohin, vendosin marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn.

Engel ėshtė anėtar i lartė i Komitetit tė Punėve tė Jashtme tė Dhomės Pėrfaqėsuese nė Kongresin Amerikan dhe kryetar i Grupit tė Ēėshtjeve Shqiptare.


koha net

Fshatari
25-07-10, 19:55
Ambasadori brutal :tongue: :biggrin:




Ambasadori i Austrisė nė Prishtinė, Walter Maria Stojan, ka rrahur gruan e tij, Irina Stojan Kariskowa. Gruaja e diplomatit ka kėrkuar ndihmėn mjekėsore. Mjekėt kanė treguar se nga goditjet, disa pjesė tė trupit tė gruas sė ambasadorit kanė qenė tė nxira.

Nuk janė vetėm shqiptarėt, nė drejtim tė tė cilėve shpesh bėhet me gisht si personat qė shpesh kanė probleme me bashkėshortet, apo kėto tė fundit me burrat e tyre. Gjithashtu, shqiptarėt nuk janė tė vetmit qė mund t’ia japin ndonjė flakaresh gruas sė tyre.
Sado qė njeriu mund tė jetė i emancipuar, secili apo secila mund tė ketė ēaste dobėsie. Kėtė mė sė miri e vėrteton Walter Maria Stojan, ambasador i Austrisė nė Kosovė.

Aq keq e ka rrahur gruan e tij ambasadori austriak, saqė ajo ėshtė dashur tė kėrkojė ndihmėn e mjekut. Madje, ajo kėtė e ka bėrė nė Qendrėn Emergjente nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės nė Prishtinė. Irina Stojan Kariskowa, bashkėshortja e ambasadorit austriak, ka kėrkuar ndihmėn e mjekėve tė Emergjencės, tė mėrkurėn rreth mesditės.

Nuk dihet saktė nėse incidenti ndėrmjet ēiftit ka ndodhur nė natėn ndėrmjet tė martės dhe mėrkurės, apo tė mėrkurėn, nė orėt e paradites.

Por krejt ēfarė dihet ėshtė se gruaja e ambasadorit e ka pėsuar vėrtet keq.
Sė paku sipas raportit mjekėsor.

Nga goditjet, disa mjekė, nė kushte anonimati kanė treguar pėr Express se disa pjesė tė trupit tė gruas sė ambasadorit kanė qenė tė nxira.
Irina Stojan Kariskowa nuk ka bėrė pak kontrolle. Pėrveē marrjes sė infuzionit, ajo ka bėrė thuajse tė gjitha fotografimet e rėnda e tė lehta, gati pėr tė gjitha pjesėt e trupit.

Burime tė Expressit sqarojnė se ajo ka qenė e shoqėruar nga dy pjesėtarė tė Policisė sė Kosovės si dhe njė pėrkthyes. Pėr mė shumė se tri orė, Irina Stojan Kriskowa ka qėndruar nė dhomat e reanimit tė Qendrės Emergjente nė Prishtinė.

Kėtė rast tė veēantė e konfirmojnė pėr Express edhe mjekėt kujdestarė tė Qendrės Emergjente nė Klikėn Universitare nė Prishtinė.

Duke mos dashur ta cilėsojė kėtė rast si diēka tė jashtėzakonshme, por vetėm si njė pacient qė ka kėrkuar ndihmė mjekėsore, Avdush Bajgora, mjek kujdestar, tregon pėr Express se bashkėshortja e ambasadorit tė Austrisė nė Kosovė, ka pasur nė trup shenja tė dhunės.

Sipas mjekut Bajgora, bashkėshortja e ambasadorit tė Austrisė ka pasur shenja tė shkaktuara nga goditjet nė qafė dhe pjesė tė tjera tė trupit.

“Ajo ka ardhur nė kėtė qendėr me lėndime tė lehta trupore, ku janė vėrejtur disa shenja nė qafė, nė pjesėn e pasme, si dhe nė pjesė tė tjera tė trupit, tė shkaktuara si pasojė e goditjeve”, shpjegon mjeku Bajgora pėr Express.

Sipas tij, nė fillim, pacientes Irina Stojan Kriskowa i ėshtė dhėnė terapi pėr parandalimin e tė vjellave, e mė pas i ėshtė dhėnė edhe njė infuzion.

“Pas kėtyre terapive, asaj i janė bėrė edhe CT-tė nė qafė dhe kokė, pėr shkak se ajo deklaronte se kishte dhembje”, shpjegon mjeku Bajgora.

“Po ashtu, pacientes i ėshtė bėrė edhe njė incizim i thellė i CT-sė”, tregon mjeku kujdestar. Vizita e bashkėshortes sė ambasadorit tė Austrisė nė Kosovė ėshtė e regjistruar edhe nė librin e pacientėve, e cila figuron se ėshtė e lindur nė vitin 1974.

“Gjatė gjithė kohės sa ajo ėshtė kuruar, me tė kanė qėndruar dy pjesėtare tė Policisė sė Kosovės dhe njė pėrkthyese”, thotė mjeku Avdush Bajgora.

“Pas tė gjitha fotografimeve dhe incizimeve, ajo ėshtė liruar pėr nė shtėpi”, sqaron mjeku pėr Express.

Nė raste tė dhunės, zakonisht Policia e Kosovės ėshtė e obliguar qė rastin ta regjistrojė. Por jo kėsaj here, nė raportin e zakonshėm zyrtar tė sigurisė pėr njėzet e katėr orėt e ditės sė martė, 20 korrik, i cili publikohet nė ditėn pasuese, ky rast nuk ėshtė askund. Zyrtarė tė Policisė sė Kosovės nuk kanė qenė nė gjendje tė japin asnjė shpjegim nė lidhje me kėtė ēėshtje, edhe pse dy pjesėtarė tė saj e kanė shoqėruar gjatė tėrė kohės gruan e ambasadorit austriak.

Megjithėkėtė, jozyrtarisht, Expressi ka kuptuar se rasti nuk ėshtė lejuar tė regjistrohet me insistimin e vetė Irina Stojan Kriskowa, gruas sė ambasadorit.

Gazeta ka kontaktuar edhe zyrtarė tė Ambasadės sė Austrisė nė Prishtinė, tė cilėt megjithėse premtuan e do tė japin qėndrimin e tyre zyrtar, ata kėtė nuk e bėnė. Sipas tyre, Ambasadori nuk ndodhet nė Kosovė dhe deri nė javen tjetėr nuk mund tė japin asnjė pėrgjigje.
Gazeta expres
Per mue ky eshte shqiptar e ji austriak.Perveē shqiptarit kush ne kete planet te qete e te kalter nuk e rreh gruen e vete.
Kerkoj qe gazetaret tone te jene te kujdesshem ne identifikimin e meshkujve qe jua tharbin hunte grave te veta. Besoj se ne te ardhmen nuk do te leshohen me gabime te tilla ku gazzetari nuk i "verifikon" faktet!

Guri i madh
26-07-10, 21:35
Protestė kundėr ligjit qė ndalon ferexhenė

Publikuar: Sot, mė 26 korrik 2010
http://www.kohaditore.com/repository/images/foto4_26-sarajeve.jpg




Sarajevė, 26 korrik - Dhjetėra 50 femra, nga tė cilat shumica ishin krejtėsisht tė mbuluara, si dhe meshkuj me mjekra tė gjata dhe pantallona me tė shkurtra se rėndom, kanė protestuar sot rreth gjysmė ore para ndėrtesės sė institucioneve tė pėrbashkėta nė Sarajevė kundėr propozim-ligjit pėr ndalimin e bartjes sė veshjeve qė pamundėsojnė identifikimin.

Nė ndėrkohė Komisioni i pėrbashkėt parlamentar i BH-sė pėr tė drejtat e njeriut, tė drejtat e fėmijėve, tė rinjve, imigracionit, pėr refugjatė azil dhe etikė, nė mbledhjen e tij nuk e miratoi Propozim-ligjin pėr ndalimin e bartjes sė veshjeve qė pamundėsojnė identifikimin. Kjo ishte hera e tretė qė ky komision ka debatuar pėr kėtė propozim-ligj, transmetoi agjencia Fena.

Neferta
27-07-10, 16:50
Zėri i Amerikės E hėnė, 26 Korrik 2010
Foto: AP


Marri palamenti i shkaut!

Qeveria e Serbisė tha se pret qė edhe 55 vende tė tjera ta njohin Prishtinėn tani qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė deklaroi se shkėputja e Kosovės nga Serbia nė vitin 2008 nuk pėrbėn shkelje tė ligjit ndėrkombėtar. Ministri i jashtėm serb, Vuk Jeremiē, tha sot se vendimi qė Gjykata shpalli tė enjten ia ka bėrė tė vėshtirė Serbisė tė vazhdojė fushatėn e saj diplomatike kundėr pavarėsisė sė Kosovės. Zoti Jeremiē i bėri komentet nė njė seancė tė ngutshme tė parlamentit nė Beograd pėr tė diskutuar rreth reagimit tė Serbisė ndaj opinionit tė Gjykatės sė OKB-sė.Parlamenti i Serbisė filloi tė debatojė sot mbi njė rezolutė e cila kėrkon bisedime tė reja mbi statusin e Kosovės, pas vendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, e cila deklaroi se shkėputja e Kosovės nga Serbia nuk binte nė kundėrshtim me ligjin ndėrkombėtar.
Kėrkesa pėr njė rezolutė tė tillė mund tė rrezikojė objektivin e Beogradit pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian. Shtetet e Bashkuara dhe shumica e vendeve tė BE-sė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės dhe blloku prej 27 vendesh ka deklaruar se marrėdhėniet e mira mes Serbisė dhe Kosovės janė njė kusht kryesor pėr anėtarėsimin.
Rezoluta parlamentare, e pesta pėr Kosovėn qė nga viti 2005, e hedh poshtė opinionin e dhėnė javėn e kaluar nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė. Ajo i kėrkon qeverisė tė lobojė pėr negociata rreth njė statusi tė ri duke propozuar njė rezolutė tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė.
Me njė politikė tė tillė, Beogradi mund tė dalė kundėr shumicės sė vendeve tė Bashkimit Evropian dhe Shteteve tė Bashkuara, tė cilat e kanė njohur Kosovėn.
Ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiē e shpjegoi kėshtu situatėn:
"Vendi ynė dhe institucionet e tij tė zgjedhura nė mėnyrė demokratike nė kėtė moment ndodhen pėrballė njė dileme; pra nėse duhet tė vazhdojnė t’i pėrmbahen rreptėsisht sovranitetit dhe tėrėsisė tokėsore tė vendit tė tyre, duke pėrdor tė gjitha mjetet ligjore, politike dhe diplomatike nė kėtė betejė."
Zoti Jeremiē tha se aktiviteti diplomatik i Serbisė deri nė hapjen e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, do tė pėrqendrohet nė pengimin sa tė jetė e mundur tė njohjeve tė mėtejshme tė Kosovės.
Beogradi ka bllokuar anėtarėsimin e Prishtinės nė organizatat rajonale dhe nuk lejon mallrat apo njerėzit me dokumente tė Kosovės tė hyjnė nė territorin e Serbisė, qė ėshtė rruga mė e shkurtėr pėr nė tregjet e Bashkimit Evropian.
Nė debatin parlamentar, partitė e opozitės kritikuan ashpėr qeverinė se humbi dy vjet me kėtė lloj diplomacie e cila nuk arriti tė sigurojė njė opinion tė Gjykatės Ndėrkombėtare nė favor tė Serbisė.
Tomisllav Nikoliē, i cili kryeson grupin mė tė madh opozitar, Partinė Progresive Serbe, la tė kuptohet se pas vendimit tė gjykatės, qeveria duhet tė ndryshohet.
"Ne kėrkuam qė deklarata e njėanshme e pavarėsisė tė shpallej njė akt nė kundėrshtim me ligjin ndėrkombėtar. Por Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tha se kjo nuk ėshtė nė kundėrshtim me ligjin ndėrkombėtar. Ne morėm atė qė merituam. Dhe tani, na duhet tė vuajmė nga kjo. Ēdo gjė do tė ndryshohet nė Serbi pėrveē qeverisė, pėrveē njerėzve qė janė pėrgjegjės. Ne tė gjithė ndihemi tė turpėruar, tė poshtėruar, tė mundur, vetėm qeveria vazhdon aty ku ėshtė," tha zoti Nikoliē.
Rezoluta pritet tė hidhet nė votė sonte vonė ose pas mesnate dhe besohet se do tė miratohet.



Pas nje kohe do ta festojne ne Hage.

Llapjani_HH
27-07-10, 17:17
Per mue ky eshte shqiptar e ji austriak.Perveē shqiptarit kush ne kete planet te qete e te kalter nuk e rreh gruen e vete.
Kerkoj qe gazetaret tone te jene te kujdesshem ne identifikimin e meshkujve qe jua tharbin hunte grave te veta. Besoj se ne te ardhmen nuk do te leshohen me gabime te tilla ku gazzetari nuk i "verifikon" faktet!

Fshatari gabim je, se Shqiptarėt nuk i rrehin grat qaq shumė sikur qysh supozohet.

Edhe mos harro se n'vendet tjera rrehen grat ma shumė se n'Kosovė nga Shqiptarėt, pėr ata n'vendet tjera ka edhe aq shum shkurorzime se prej t'mirave nuk ndahen ato.

Po Shqiptarėve u ka met zani i keq qė i rrehin grat.


Ambasadori austriak nė pushim tė “detyrueshėm”


Walter Maria Stojan, ambasador austriak nė Kosovė ėshtė dėrguar nė pushim tė detyrueshėm, ngase ditė mė parė nė Prishtinė ka rrahur bashkėshorten e tij.

Suspendimi i tij, sipas burimeve diplomatike tė gazetės Zėri vjen pasi nė Prishtinė, ai ka rrahur bashkėshorten e tij. Sipas tė njėjtit burim, largimi i tij nga Kosova ėshtė bėrė pasi qė rasti i rrahjes ka bėrė “bujė” tė madhe nė vendin nga vjen ambasadori.


Ndėrkohė, zyrtarė nga Ambasada e Austrisė nė Prishtinė nuk pohojnė nėse shefi i tyre ėshtė suspenduar “shefi” i tyre, por kanė bėrė me dije se ambasadori Walter Maria Stojan aktualisht ėshtė duke shfrytėzuar pushimin e rregullt vjetor.


Burimet ndėrkombėtare nė Kosovė i kanw sqaruar gazetės se bashkėshortja e tij ka vendosur qė rrahjen ta lėrė me kaq, ngase rastin nuk parapėlqen ta procedojė nė gjykatė.
Telegrafi

teutaA
27-07-10, 17:21
Fshatari gabim je, se Shqiptarėt nuk i rrehin grat qaq shumė sikur qysh supozohet.

Edhe mos harro se n'vendet tjera rrehen grat ma shumė se n'Kosovė nga Shqiptarėt, pėr ata n'vendet tjera ka edhe aq shum shkurorzime se prej t'mirave nuk ndahen ato.

Po Shqiptarėve u ka met zani i keq qė i rrehin grat.


Ambasadori austriak nė pushim tė “detyrueshėm”


Walter Maria Stojan, ambasador austriak nė Kosovė ėshtė dėrguar nė pushim tė detyrueshėm, ngase ditė mė parė nė Prishtinė ka rrahur bashkėshorten e tij.

Suspendimi i tij, sipas burimeve diplomatike tė gazetės Zėri vjen pasi nė Prishtinė, ai ka rrahur bashkėshorten e tij. Sipas tė njėjtit burim, largimi i tij nga Kosova ėshtė bėrė pasi qė rasti i rrahjes ka bėrė “bujė” tė madhe nė vendin nga vjen ambasadori.


Ndėrkohė, zyrtarė nga Ambasada e Austrisė nė Prishtinė nuk pohojnė nėse shefi i tyre ėshtė suspenduar “shefi” i tyre, por kanė bėrė me dije se ambasadori Walter Maria Stojan aktualisht ėshtė duke shfrytėzuar pushimin e rregullt vjetor.


Burimet ndėrkombėtare nė Kosovė i kanw sqaruar gazetės se bashkėshortja e tij ka vendosur qė rrahjen ta lėrė me kaq, ngase rastin nuk parapėlqen ta procedojė nė gjykatė.
Telegrafi

llapjan thnx per lajmet qe i sjell ne fd a per kete qe thua se jasht ndahen pse i rrehin e ne ks ska ndarje se nuk po ndodhka nje gje e till gabim je pasha besen se 70% te lidhjeve ne ks i ke te abuzuara veq shkaku i fmive rrethit kushteve rrin bashk nejse spo them qe keto raste nuk ndodhin ne tjera vende te civilizuara por jo aq sa ti mendon :smile:

Neferta
28-07-10, 08:07
Aksident ajrore ne Pakistan 152 pasagjer humben jeten

http://www.alarabiya.net/track_content_views_en.php?cont_id=115037http://media.alarabiya.net/img_en/picfrm_left_vfade_bottom.gif
http://images.alarabiya.net/large_55314_115037.jpg
tymi qe shifet afer Islamabadit.

Llapjani_HH
28-07-10, 17:30
llapjan thnx per lajmet qe i sjell ne fd a per kete qe thua se jasht ndahen pse i rrehin e ne ks ska ndarje se nuk po ndodhka nje gje e till gabim je pasha besen se 70% te lidhjeve ne ks i ke te abuzuara veq shkaku i fmive rrethit kushteve rrin bashk nejse spo them qe keto raste nuk ndodhin ne tjera vende te civilizuara por jo aq sa ti mendon :smile:
teutaA nuk thash qė nė Kosovė nuk ka shkurorzime, po femrat nuk rrehen qaq shumė nė Kosovė, ma shumė rrahen nėpėr shtetet tjera.

Po Shqiptarit i ka met kjo pikė e zezė edhe nuk i hiqet qaq kollaj, pak a shumė edhe me faj tonin se disa kishe po kallxojm burrni thojn duhet me rreh gruen, e si t'shkon te shpia grues t'vet nuk guxon za me i ba :tongue:

Kėrkoj falje qė dola nga tema, ngase kėtu nuk preferohen diskutime por vetėm Lajme.

Llapjani_HH
28-07-10, 17:44
EULEX-i i la ftesė Azem Sylės tė paraqitet


Nėn mbikėqyrjen e Prokurorisė Speciale tė Kosovės (PSRK-sė), Policia e EULEX-it ka nisur sot nė mėngjes bastisjen e shtėpisė sė ish-komandantit tė UĒK-sė, Azem Syla, nė Kishnarekė.

Sipas komunikatės sė EULEX-it kjo bastisje ėshtė e lidhur me hetimet nė rastin Bllaca.

Bastisja ėshtė autorizuar nga gjykatėsi i procedurės paraprake i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė.

Njė prokuror special i EULEX-it ėshtė i pranishėm nė vendin e ngjarjes pėr tė siguruar mbledhjen e efektshme tė materialit dėshmues dhe tė japė shpjegime tė plota pėr personat e pranishėm nė vendngjarje.

Koha.net nga burime tė tė sigurta u informua se bėhet fjalė pėr bastisjen e shtėpisė sė ish-komandantit tė UĒK-sė, Azem Syla, i apostrofuar nga Nazmi Bllaca, tashmė i identifikuar si punėtor i SHIK-ut.

Koha.net po ashtu merr vesh se bastisja ka nisur nė orėn dhjetėt tė mėngjesit, nė shtėpinė e Azem Sylės, nė fshatin Kishnarekė, afėr Komoranit.

Forcat policore tė EULEX-it fillimisht kanė gjetur tė mbyllur shtėpinė, kurse njė kushėri i tij fillimisht ua ka hapur dyert e oborrit, e pastaj ka ardhur i biri i Azemit, i cili pasi ka parė autorizimet pėr bastisje ka lejuar policėt tė hyjnė brenda.

Raportohet se ėshtė kontrolluar edhe xhipi “Hamer” i tij.

Hetuesit janė parė tė kenė nxjerrė nga shtėpia disa plumba tė tipit “Magnum”.
Nė bastisje po marrin pjesė rreth 15 policė, tė gjithė tė EULEX-it.

Pas pėrfundimit tė bastisjes tė shtėpisė sė ish komandantit tė UĒK-sė, ėshtė dorėzuar ftesa pėr tė u paraqitur nė Prokurorinė Speciale. I dyshuari duhet tė paraqitet brenda javės nga data e dorėzimit tė ftesės.
Koha.net

Serbia ua ndal pagat policėve “tė padėgjueshėm” nė Kosovė


Pesė policė tė Kosovės nga komuniteti serb ia kanė parė sherrin njė trajnimi nė Qendra pėr siguri publike, edukim dhe zhvillim nė Vushtrri. Si pasojė e spiunimit qė u ka bėrė komandanti i Stacionit Policor nė Vushtrri, Milija Milosheviq, nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Serbisė, policėve serbė qė punojnė edhe pėr MUP-in u janė ndėrprerė pagat nga atje.

Burime tė gazetės “Koha Ditore” kanė bėrė tė ditur se policėt serbė kanė qenė tė paralajmėruar tė mos shkojnė nė trajnime tė tilla, tė cilat janė tė obligueshme pėr zyrtarėt policorė, nėse duan tė marrin edhe nga njė pagė nga Serbia, pėrveē asaj qė marrin nga Kosova.

“Pagat e kėtyre policėve janė ndėrprerė pėr shkak se janė ‘tradhtuar’ nga komandanti Milia Milosheviq, i njohur si ‘Piksi’.

Ai ka raportuar me emėr dhe mbiemėr nė MUP se kush janė policėt qė i kanė thyer rregullat dhe pėr kėtė u janė ndėrprerė pagat”, ka thėnė burimi i gazetės.

Gazeta ka kontaktuar tė martėn me komandantin e Stacionit nė veri tė Mitrovicės, Milija Milosheviq, i cili shumė herė ka dėshmuar se pėrfill vetėm urdhrat e pranuara nga MUP-i, por ai nuk ka dashur tė fliste.

“Jam nė mal dhe nuk po tė dėgjoj”, ka thėnė Milosheviq duke e mbyllur telefonin sapo ka kuptuar se ėshtė kontaktuar nga “Koha Ditore”.

Komandant “Piksi” ėshtė paralajmėruar nga zyrtarėt e Policisė sė Kosovės dhe tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme se nuk do tė tolerohen mė veprimet e tij.

Milosheviq ka aktualisht njė dosje nė Prokurori dhe disa dosje nė Inspektoratin Policor tė Kosovės, por ende nuk ka asnjė vendim.

Zyrtarėt e Policisė sė Kosovės ndėrkaq nuk kanė mundur tė flisnin pėr rastin e ndėrprerjes sė pagave nga MUP-i serb pėr pesė policėt e Kosovės.

Zėdhėnėsi Arbėr Beka e ka konfirmuar tė martėn se nė Qendrėn pėr siguri publike, edukim dhe zhvillim nė Vushtrri ka trajnime tė shpeshta tė policėve pėrfshirė edhe nga komuniteti serb, por nuk ka mundur tė saktėsonte se nė trajnimin e fundit nga cili rajon kanė qenė ata.

“Ka shumė trajnime qė janė obliguese, siē ėshtė ricertifikimi, i cili nėnkupton se sė paku njė herė brenda vitit tė testohen aftėsitė e policit nė pėrdorimin e armės, nė dhėnien e ndihmės sė parė dhe aftėsitė psikofizike”, ka thėnė Beka.

Ai ka premtuar se tė mėrkurėn do tė japė informata shtesė pėr policėt qė kanė ndjekur trajnimin.

Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, e ka pranuar ditė me parė nė njė intervistė pėr “Kohėn Ditore” se ka policė tė Kosovės qė paguhen nga Serbia, por ka premtuar se kjo nuk do t’u zgjasė shumė pasi qė priten tė merren masa.

“Ne do tė bėjmė njė vlerėsim dhe do tė bėhet njė ndarje: nuk do tė lejohen individė nė polici tė marrin rrogė tė dyfishtė edhe nga Buxheti i Kosovės edhe nga MUP-i i Serbisė”, ka thėnė ai.

“Ka kėso raste, nuk e di sa ėshtė numri i tyre, por do tė bėhet vlerėsimi dhe nėse nė tė kaluarėn janė toleruar pėr shkak tė numrit tė pėrqindjes tash ka mjaft serbė, tė cilėt janė tė interesuar tė rekrutohen dhe ata qė s’janė tė gatshėm ta kryejnė punėn e vet nė mėnyrė profesionale, ata duhet tė shkojnė, t’ua lėshojnė vendin atyre qė duan tė jetojnė nė Kosovė, qė duan tė vendosin rendin dhe ligjin dhe t’i respektojnė institucionet e Kosovės”.

Burime tė gazetės brenda Policisė kanė bėrė tė ditur se masa e parė qė do tė merret ndaj Milija Milosheviqit dhe disa tė tjerėve ėshtė ndėrrimi i vendeve tė punės, ndėrkaq pas pėrfundimit tė hetimeve edhe do tė suspendohen.

Ish-polici i Serbisė para vitit 1999, tash komandant i njė stacioni tė Policisė sė Kosovės, Milija Milosheviq, edhe pas hyrjes nė policinė kosovare ėshtė treguar luajal ndaj shtetit serb dhe strukturave paralele nė Mitrovicė.
Koha.net

Ambasadori Anton Berisha rrezikon tė shkarkohet


Afera rreth ēekut 16.2 milionė euro e vitit 2007 mund t’ia rrezikojė postin ambasadorit tė Kosovės nė Slloveni Anton Berishės.

Kjo, pasi qė nė kohėn kur Berisha ishte drejtor i Bordit tė Autoritetit Rregullativ tė Telekomunikacionit, garancia bankare e konsorciumit “Kosmocell”, nė vlerė prej 16.2 milionė eurosh ishte zhdukur dhe nuk kishte pėrfunduar nė arkėn e shtetit. Sė fundi EULEX-i ka filluar ta hetojė ketė aferė.

Zėvendėsministrja e Punėve tė Jashtme e Kosovės, Vlora Ēitaku, duke thėnė se askush nuk ėshtė mbi ligjin, ka paralajmėruar se nėse vėrtetohet implikimi i ambasadorit Berisha nė aferėn e ēekut 16-milionėsh tė konsorciumit “Kosmocell”, atėherė MPJ-ja do tė ndėrmarrė veprime karshi gjetjeve tė EULEX-it.

Numri dy i MPJ-sė kosovare ka potencuar se secili person, i cili konkurron pėr ndonjė post nė kuadėr tė shėrbimit diplomatik, duhet tė sjellė edhe njė vėrtetim nga policia qė nuk ėshtė i ndjekur penalisht apo nėn hetime.

“Askush nuk ėshtė mbi ligjin, e as shėrbyesit tanė diplomatikė”, ka thėnė ajo, ndėrsa ka shtuar se “nė kohėn kur ėshtė bėrė emėrimi, tė gjithė kandidatėt kanė deponuar njė deklaratė nga policia qė nuk janė nėn hetime, dhe nė rast se ndryshojnė rrethanat do tė ndryshojnė edhe veprimet tona”.

Ndėrsa zėdhėnėsi i Presidencės sė Kosovės, Xhavit Beqiri ėshtė shprehur se Presidenca nuk dėshiron tė prejudikojė diēka nė kėtė drejtim, por do tė presin deri nė rezultatin e hetimeve.

“Koha Ditore” tė shtunėn e javės sė kaluar ka raportuar se EULEX-i ėshtė duke hetuar aferėn e ēekut 16.2 milionė eurosh tė konsorciumit “Kosmocell”, i cili tash e tri vjet vazhdon tė mos jetė i derdhur nė thesarin e shtetit, e kjo kishte ndodhur nė kohėn kur nė krye tė ART-sė ishte ambasadori aktual Berisha.

Hetimet e EULEX-it rreth garancisė bankare nė vlerė prej 16.2 milionė eurosh tė konsorciumit “Kosmocell”, i pati konfirmuar pėr KD edhe kryetari aktual i Bordit tė ART-sė, Ekrem Hoxha.

Ndryshime nė stafin diplomatik kosovar janė paralajmėruar edhe mė herėt nė kuadėr tė njė procesi tė filluar nga Qeveria e Kosovės tė ashtuquajtur “riformatim” e herė “riformatizim”.

Zėvendėsministrja Ēitaku ka thėnė tė hėnėn pėr gazetėn se procesi i “riformatimit” tė stafit diplomatik ėshtė duke u konsoliduar.

“Ne me Ligjin pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme dhe me shėrbimin diplomatik jemi tė obliguar qė tė vlerėsojmė performancėn pėr tė gjithė pėrfaqėsuesit tanė diplomatikė, dhe mė pas, duke u bazuar nė vlerėsimet e bėra, do tė merren edhe hapat pėr avancimin apo pėr uljen e gradave tė shėrbyesve tanė diplomatikė”, ka thėnė Ēitaku.

Mė tutje, ajo ka sqaruar se janė formuar dhe janė duke punuar edhe komisionet pėrkatėse pėr njė vlerėsim tė tillė.

“Neve shumė shpejt besojmė se ministri i Jashtėm nė koordinim me presidentin do tė marrin vendimet pėr ndryshimet eventuale nė shėrbimin diplomatik”, ka thėnė ajo.

“Riformatimi” ka nisur nė fund tė muajit mars me shkarkimin e gjashtė ministrave, tre nga PDK-ja dhe tre nga LDK-ja. Ėshtė pėrcjellė me shkarkime tė kryeshefave tė agjencive tė ndryshme dhe me emėrime e shkarkime tė zėvendėsministrave.

Gazeta mė herėt pati raportuar se si tė parėt nė kėtė proces ėshtė e mundur tė pėrfshihen ambasadori nė Tiranė, Gazmend Pula, ambasadori nė Romė, Albert Prenkaj, si dhe ambasadori nė Bernė, Naim Mala.

“Asnjėri nga kėta tre ambasadorė nuk ka dėshmuar se ėshtė i denjė pėr tė qenė nė krye tė pėrfaqėsive diplomatike nė shtetet respektive”, ka thėnė njė zyrtar i lartė brenda Qeverisė sė Kosovės, nė kushte anonimiteti.
Koha.net

Llapjani_HH
28-07-10, 17:45
Tregohet forca nė Veri


Ndryshimet nė polici nė pjesėn veriore tė vendit, bėhen nė gusht. Deri mė tash, ato janė shtyrė pėr shkak tė ndėrkombėtarėve. Nė kėtė pjesė tė vendit, KFOR-i, Policia e Kosovės dhe EULEX-i kanė nisur ushtrim tė pėrbashkėt.

Ndryshimet e paralajmėruara tė zyrtarėve tė lartė tė Policisė sė Kosovės nė veri tė vendit, duket se nuk do tė jenė shumė tė lehta.

Ndėrrimet atje ėshtė dashur tė ndodhin gjatė kėtij muaji, ashtu siē kanė paralajmėruar zyrtarėt e lartė tė Policisė sė Kosovės.

Kjo pėr faktin se shumė prej policėve nė veri tė vendit, duke pėrfshirė edhe komandantė stacionesh, nė disa raste, nuk u janė bindur urdhrave tė hierarkisė komanduese tė Prishtinės.

Ngjarja e fundit e kėsaj kryeneēėsie ishte moszbatimi i urdhrave me rastin e protestės sė serbėve lokalė, ku nga shpėrthimi i njė granate, u vra njė dhe u plagosėn disa persona nė veri tė Mitrovicės. Por, burime tė mirėinformuara tė Expressit nga Policia shpjegojnė se dėshira dhe plani i zyrtarėve tė lartė tė Policisė sė Kosovės pėr kėto ndryshime ka hasur nė kundėrshtimin e EULEX-it.

“Zyrtarėt e EULEX-it mendojnė se ende nuk duhet tė bėhen kėto ndryshime”, thotė burimi i gazetės, i cili tregon edhe pėr disponimin e krerėve tė Policisė sė Kosovės pėr kėtė ēėshtje.

“Megjithatė, aq sa di unė, zyrtarėt e lartė tė Policisė sė Kosovės janė tė vendosur qė kėto ndryshime tė bėhen nė ditėt e para tė muajit gusht”, thotė burimi nėn kushtet e anonimatit.

Aktualisht, ushtruesi i detyrės sė drejtorit tė pėrgjithshėm tė Policisė sė Kosovės, Behar Selimi, ndodhet pėr disa ditė pushime nė bregdetin shqiptar.

I kontaktuar nga Expressi, ai nuk ka dashur tė japė asnjė koment nė lidhje me kėto ndryshime tė pritshme.

Por, nė njė deklarim tė tij tė para disa ditėve, ai ka shpjeguar se ndryshimet nė Policinė e Kosovės nė veri tė vendit, nuk kanė tė bėjnė me ēėshtje politike, por vetėm tė sigurisė.

“Koha e vlerėsimeve tė mėshirshme politike pėr punė policore atje, ka kaluar”, ishte shprehur Selimi pėr Express.

Ndėrkohė, para se tė bėhen ndryshimet nė Policinė e Kosovės nė veri tė vendit, trupat e KFOR-it kanė nisur njė ushtrim nė Zubin Potok.

Kėsaj here, ky ushtrim ėshtė shumė mė i veēantė sesa tė tjerėt, sepse bėhet sė bashku me Policinė e Kosovės dhe EULEX-in.

Kjo manovėr nis vetėm njė ditė pasi ėshtė sulmuar me armė zjarri, njė patrullė me policė rumunė tė EULEX-it nė, pikėrisht nė veri tė Kosovės.

Trupat e KFOR-it nuk sqarojnė pėr numrin e pjesėtarėve qė janė pėrfshirė nė kėtė manovėr, por tregojnė se tė gjithė do tė jenė nėn emblemėn e tyre.

“Tė gjitha automjetet do tė mbajnė shėnimin ‘KFOR’ dhe tė gjithė ushtarėt do tė mbajnė kartėn e identifikimit tė KFOR-it”, sqaron Komanda Qendrore e KFOR-it nė Prishtinė. Sipas KFOR-it, ky ushtrim nuk ėshtė pėrgjigje ose pėrgatitje pėr ēfardo situate tė pritur apo pa pritur nė Kosovė.

“Ky ushtrim ėshtė pjesė e njė cikli trajnues me afat tė gjatė qė ka pėr qėllim tė zhvillojė edhe mė tej aftėsitė dhe ndėroperacionalitetin e KFOR-it”, sqaron KFOR-i. Nė lidhje me kėtė ushtrim tė kėtij lloji, zyrtarė tė EULEX-it nuk japin shumė sqarime, madje nuk tregojnė as pėr numrin e policive tė tyre tė pėrfshira nė kėtė manovėr.

“Tė mėrkurėn (sot), afėr portės 31, policė tė EULEX-it sė bashku me njė tog tė Forcave pėr Reagim tė Shpejtė (Platoon of Quick Response Forces) do tė mbajnė njė trajnim tė pėrbashkėt me KFOR-in”, thotė Blerim Krasniqi, njė nga zėdhėnėsit e EULEX-it pėr Express.

Nė lidhje me kėtė ushtrim, askush nga Policia e Kosovės nuk ėshtė nė gjendje tė tregojė se cila njėsi e tyre ėshtė dėrguar nė kėtė ushtrim nė veri tė vendit.

Ndėrkohė, zyrtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme sqarojnė se Policia e Kosovės, KFOR-i dhe EULEX-i e mbajnė kėtė ushtrim tė pėrbashkėt pėr tė forcuar bashkėpunimin ndėrmjet tyre.

Dafina Myrtaj, kėshilltare pėr media e ministrit tė Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, shpjegon se njė ushtrim i tillė nuk ka tė bėjė fare me informacionet e mėhershme pėr dėrgimin e Njėsive Speciale tė Policisė sė Kosovės nė veri tė vendit.

“Informacioni pėr Dėrgimin e Njėsisė Speciale nė veri tė Kosovės, ėshtė keqkuptuar nga mediat. MPB-ja dėrgon atje njė njėsi tė tillė, vetėm kur ėshtė nevoja”, thotė Myrtaj pėr Express.

Ky ushtrim i pėrbashkėt nė veri tė vendit bėhet vetėm njė ditė pasi me armė zjarri ėshtė sulmuar njė patrullė e EULEX-it.
Gazeta expres

Qytetarėt ndalin grabitėsin


Disa qytetarė kanė ndalur njė person tė dyshuar, i cili paraprakisht i kishte grabitur njė zinxhir tė arit njė gruaje, tė cilės grabitėsi i kishte rrėzuar edhe foshnjėn nga duart.

Siē njofton policia, grabitja ka ndodhur tė martėn, afėr tregut tė Prizrenit, derisa viktima, mbante nė duar foshnjėn e saj, dhe ishte e shoqėruar njė i afėr i moshuar.

“Njė grua e cila kishte nė duar foshnjėn e saj disa muajsh, e shoqėruar edhe nga njė i afėrm i saj i moshuar, derisa po ecte nė afėrsi tė tregut nė Prizren ishte sulmuar nga njė i dyshuar i cili me forcė ja kishte marrė nga qafa njė zinxhir ari nė vlerė prej 1300 Euro.

Pas kėsaj i dyshuari tenton qė me forcė ta mbajė zinxhirin duke ja rrėzuar kėshtu foshnjėn nga duart e viktimės.

Pas kėsaj personi i dyshuar kishte tentuar qė tė ik nga vendi i ngjarjes, por ėshtė ndaluar me forcė nga disa qytetarė qė kishin parė nga afėr tėrė ngjarjen,” njofton policia, transmeton Kosovapress.

I dyshuari ėshtė Luan. H. (1988), shtetas i Republikės sė Shqipėrisė, ndaj tė cilit prokurori ka autorizuar ndalimin policor pėr 48 orė, pėr tė vazhduar me procedurat tjera.

Policia e Kosovės falėnderon tė gjithė qytetarėt pėr njė bashkėpunim tė mirėfilltė qė ndihmojnė policinė nė realizimin e misionit pėr tė ruajtur jetėn dhe pronėn e tė gjithė qytetarėve tė vendit.
Gazeta expres

Izraeli rrėnon njė fshat Palestinez tė tėrin


Trupat Izraelite kanė fshirė nga harta tė tėrin fshatin Arakib nė shkretėtirėn Negev.

Mijėra ushtarė Izraelitė rrethuan fshatin Arab tė Arakib-it derisa punėtorėt komunal rrėnuan pėr toke tė gjithė fshatin.

Dėshmitarėt e rastit tregojnė se fshati nuk ekziston mė pasi tė gjitha 45 shtėpitė u rrėnuan me arsyen se nuk kanė qenė tė pajisur me leje ndėrtimi.

Sė pari u larguan banorėt me dhunė nga shtėpitė e tyre e pastaj ushtria mbante rendin nėn kontroll me anė tė helikopterėve.

Arakib-i ishte njė ndėr 45 fshatrat Arab nė zonėn e Negev-it tė cilat janė themeluar tė gjitha para pushtimit Izraelit tė 1948-es.

Tani ekziston droja nė kėtė anė se kjo ėshtė fillimi i rrėnimit tė tė gjitha kėtyre fshatrave.
Mesazhi.com

Neferta
29-07-10, 10:42
Serbia dorėzon njė projekt-rezolutė pėr Kosovėn nė OKB Serbia dorėzoi njė projekt-rezolutė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, ku kėrkon njė dialog tė ri pėr Kosovėn, por nuk bėn thirrje pėr rihapjen e bisedimeve pėr statusin.
Ministria e jashtme serbe thotė nė faqen e saj tė internetit se Beogradi do qė Asambleja e Pėrgjithshme t’u bėjė thirrje tė dyja palėve qė tė gjejnė “zgjidhje tė pranueshme nga secila palė pėr tė gjitha ēėshtjet pėrmes njė dialogu paqėsor”.
Rezoluta dorėzohet mė pak se njė javė pasi Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė arriti nė pėrfundimin qė shpallja e pavarėsisė sė Kosovės ishte e ligjshme nė bazė tė ligjit ndėrkombėtar.

Neferta
30-07-10, 10:35
Londra kundėr rezolutės serbe pėr Kosovėn

http://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2006/12/20061208123656wordsworth203x152.jpgnga BBChttp://3.bp.blogspot.com/_YGeU2nHmk9U/R12XQy6gORI/AAAAAAAAAng/_6cgayL2XZo/s400/foreign+office+logo.JPG
Ministria britanike e Punėve tė Jashtme ka kritikuar paraqitjen e projektrezolutės sė re serbe nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara pėr Kosovėn duke shprehur dėshpėrimin pėr kėtė hap pėr tė cilin nuk u konsultua paraprakisht me Bashkimin Evropian, edhepse ishte zotuar se do ta bėjė kėtė.
Forin Ofisi britanik thotė se Asambleja e Pėrgjithshme duhet tė miratojė njė rezolutė e cila do tė ishte neutrale, me qėllim qė Serbia e Kosova tė inkurajohen tė nisin bashkėpuinimin, ndėrsa projektrezoluta serbe nuk shpie drejt realizimit tė kėtij qėllimit tonė, ndaj Britania e Madhe edhe nuk mund ta mbėshtesė - thuhet nė njė njoftim tė Ministrisė Britanike tė Punėve tė Jashtme.
Kėto qėndrime i ka pėrsėritur pėr BBC-nė edhe ambasadori i Mbretėrisė sė Bashkuar nė Beograd, Stephen Wordsworth:
"Ėshtė e qartė se shtetet qė kanė njohur Kosovėn, sikurse Britania, nuk mund tė pajtohen me diēka qė para Kombeve tė Bashkuara, Kėshilli i Sigurimit praktikisht tė anulojė dekalaratėn e pavarėsisė. Mirėpo, ekziston mėnyrė pėr harmonizimin e tekstit qė do tė kėnaqte interesat e tė dyja palėve, kurse gjuha qė shfrytėzohet nė kėtė rezolutė konkrete, pėr ne ėshtė e papranueshme"- tha ambasadori britanik.
"Shumė herė kemi pėrsėritur se nuk ka kuptim tė bėhet thirrje pėr bisedime tė reja pėr statusin. Qeveria e Kosovės nuk do tė pranonte diēka tė tillė dhe askush pėr kėtė nuk do t'i bindte. Kosovėn tashmė e kanė njohur 69 shtete, ėshtė pranuar nė FMN dhe nė Bankėn Botėrore dhe nuk do tė hynte nė njė proces qė vė nė pikėpyetje vet ekzistimin e tyre. Nuk ka kuptim tė organizohen bisedime qė nmuk mund tė ndodhin. Ka shumė gjėra pėr tė cilat mund tė bisedojmė dhe pėr tė cilat Beogradi e Prishtina duhet tė bisedojnė pėr tė mirėn e njerėzve tė tė gjitha komuniteteve qė jetojnė nė Kosovė" - tha pėr BBC-nė ambasadori i Mbretėrisė sė Bashkuar nė Beograd Stephen Wordsworth.

Neferta
01-08-10, 16:12
Publikuar: E shtune, mė New York, 31 korrik - Edhe pse ende nuk ėshtė e sigurt, Rusia do tė insistojė qė mė 3 gusht, tė martėn, Kėshilli i Sigurimit tė KB tė mbajė njė seancė pėr Kosovėn. Burimet i kanė thėnė agjencisė serbe tė lajmeve, Beta, se pėrfaqėsuesi i Rusisė nė OKB, qė merr kryesimin tė dielėn, do tė vazhdojė konsultimet me anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit pėr orarin e seancės. Rusia ėshtė e interesuar qė ta mbajė sa mė shpejt seancėn. Njė zyrtar i Ministrisė sė Jashtme ruse ka thėnė se Moska do tė insistojė qė seanca tė mbahet mė 3 gusht. Nė tė pritet tė marrin pjesė ministrat e jashtėm nga Kosova e Serbia, Skėnder Hyseni dhe Vuk Jeremiq.31 korrik 2010
http://www.kohaditore.com/repository/images/31ks4.jpg

Neferta
01-08-10, 16:36
http://www.trt.net.tr/medya/resim/2009/06/29/7fa64ca1-e22c-4239-be45-1716ac936aa9-444x333.jpg’’WASHINGTON POST’’E pėrditshmja amerikane, qė citon zyrtarė tė Ministrisė amerikane tė Mbrojtjes konfirmoi se Pentagoni ėshtė nė prag tė njė marrėveshjeje pėr vendosjen e njė stacioni radar tokėsor nė Turqi ose Bullgari.

Llapjani_HH
01-08-10, 17:09
Gjoka: Diplomatėt shqiptarė trajnohen nė Rusi


Ambasadori shqiptar nė Federatėn Ruse, Sokol Gjoka ka deklaruar gjatė njė takimi nė Moskė se njė pjesė e mirė e diplomatėve shqiptarė trajnohen nė Rusi.

Gjoka ka folur gjatė njė tryeze nė universitetin MGIMO nė datėn 25 shkurt tė kėtij viti.

Nė kėtė takim, Gjoka pohoi edhe bashkėpunimin Shqipėri-Rusi nė fushėn e sigurisė dhe tė shėrbimeve sekrete.

“Nė Shqipėri ėshtė krijuar njė traditė e mirė, qė i dėrgojnė diplomatėt e ardhshėm pėr mėsim nė MGIMO, dhe keta diplomatė janė sot disa ambasadorė shqiptarė nė vende tė ndryshme”, tha Gjoka gjatė takimit me studentė dhe diplomatė nė Universitetin MGIMO tė Ministrisė sė Jashtme Ruse.

Nuk dihet se nė ē’fusha ėshtė shtrirė bashkėpunimi mes dy qeverive dhe trajnimi i diplomatėve shqiptarė, por ambasadori Gjoka ka deklaruar se marrėdhėniet mes dy vendeve janė tė qėndrueshme.

Nė tė njėjtin takim Gjoka lėshoi deklaratėn “bombė” se Shqipėria dhe Rusia bashkėpunojnė nė fushėn e shėrbimeve sekrete.

Ambasadori pohoi madje se ka patur edhe veprime operacionale tė pėrbashkėta, por pa e specifikuar se cilat ishin kėto operacione.

“Njė nga drejtimet e bashkėpunimit aktiv ndėrkombėtar tė Shqipėrisė, dhe me Federatėn Ruse, pėrfshin kooperimin e shėrbimeve inteligjente, shkėmbimin e informacionit dhe veprimet operative konkrete”, deklaroi ai para studentėve dhe zyrtarėve tė MPJ-sė ruse.

Dihet qė kjo deklaratė shkaktoi njė furtunė nė Tiranė, por jo vetėm.

Qėndrimi i ambasadorit u publikua nė momentin kur nė qarqet politike flitet se diplomatė tė caktuar i kanė shitur informacione sekrete tė NATO-s, vendeve jo anėtare tė organizatės.

24 orė pas publikimit tė deklaratave tė Gjokės, ambasadori shqiptar pranė NATO-s nė Bruksel, Artur Kuko, ka telefonuar menjėherė nė qeveri, pikėrisht nė Drejtorinė e Sigurimit tė Informacionit tė Klasifikuar (DSIK).

Burime nga DSIK pohojnė pėr “GSH” se ambasadori shqiptar ka kėrkuar informacione tė qarta, tė kėrkuara prej tij nga partnerėt e NATO-s, nėse vėrtet pohimi i ambasadorit shqiptar nė Rusi pėr operacione tė pėrbashkėta dhe veprime konkrete mes dy shėrbimeve informative, kanė qenė ose jo tė vėrteta.

Menjėherė pas kėsaj, nga DSIK ėshtė nisur njė shkresė urgjente nė zyrat e Shėrbimit Informativ tė Shtetit (SHIK).

Brenda 24 orėve tė ardhshme Shėrbimi Informativ Shtetėror i ktheu pėrgjigje DSIK-sė se vperime tė pėrbashkėta me Rusinė ka patur, por asnjė institucion nuk ka deklaruar se dyshon pėr rrjedhje informacioni sekret.

Letra, me firmėn dhe vulėn e SHISH-it, ėshtė pėrcjellė me vula dhe firma tė tjera tė DSIK-sė, nė zyrat shqiptare tė NATO-s nė Bruksel, pėr t’u informuar mė pas partnerėt e NATO-s.

Ajo qė tashmė dihet me siguri, ėshtė se deklarata e ambasadorit shqiptar nė Rusi, Sokol Gjoka, ka zgjuar edhe njėherė vėmendjen e partnerėve ndėrkombėtarė.
BalkanWeb

Llapjani_HH
01-08-10, 17:17
Knaus: Kosova aktualisht s’ka perspektivė evropiane


Duhet tė jeni shtet i njohur nga BE-ja dhe institucionet e saj pėr tė pasur tė ardhme evropiane, thotė Gerald Knaus, drejtor i Iniciativės Evropiane pėr Stabilitet.


RADIO EVROPA E LIRĖ
Njė javė mė parė, Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė qartėsoi se pavarėsia nuk shkeli tė drejtėn ndėrkombėtare. Megjithatė, Serbia ende po lufton, tash nė nivelin politik, dhe ka paraqitur rezolutė nė Asamblenė e Pėrgjitshme tė OKB-sė. Si e shihni situatėn pas GJND-sė?

GERALD KNAUS
Mendoj se globalisht, kjo sigurisht se ėshtė parė si fitore pėr Kosovėn dhe mbetet tė shihet nėse ministri i Jashtėm i Kosovės ka tė drejtė nė pritjet e tij se do tė pasojnė njohje tė shumta nga vendet anėtare tė OKB-sė.

Nė anėn tjetėr, kur ėshtė fjala pėr Evropėn, qė nė disa mėnyra ėshtė sfida mė e rėndėsishme pėr Kosovėn, vendimi i GJND-sė nuk ka ndryshuar asgjė deri mė tash.

Kosova ende nuk ka mundėsi qė tė ketė ēfarėdo marrėdhėnieje zyrtare kontraktuale me Bashkimin Evropian.

Meqė ky ėshtė njė parakusht pėr anėtarėsim nė njė tė ardhme nė BE, kjo sigurisht se ėshtė zhgėnjyese. Mbetet shumė e paqratė, se kur, nėse jo tash, pesė vendet e BE-sė, qė nuk e kanė njohur Kosovėn, do ta rishikojnė politikėn e tyre.

Nė tė njėjtėn kohė, ky vendim mund t’ia bėjė mė tė vėshtirė Serbisė ecjen e saj nė rrugėn kah anėtarėsimi nė BE, derisa politikat serbe tė mos bėhen mė fleksibile.

Edhe para vendimit, shumė anėtare tė BE-sė qė e kanė njohur Kosovėn, kanė qenė shumė tė frustruara me politikėn serbe, qė duket se po ia vėshtirėson punėn Evropės nė stabilizimin e Ballkanit.

Dhe, disa anėtare tė BE-sė, qė janė skeptike nė pėrgjithėsi rreth zgjerimit tė BE-sė me vendet e Ballkanit, po ashtu po e pėrdorin ēfarėdo ēėshtjeje tė pazgjidhur si njė justifikim pėr tė ngadalėsuar progresin e Serbisė.

Prandaj, sa i pėrket BE-sė, vendimi i GJND-sė mund t’ia vėshtirėsojė jetėn Serbisė, por jo domosdoshmėrisht duke e ndihmuar Kosovėn... tė paktėn jo deri mė tash.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Knaus, pėrse mendoni se pesė shtetet e BE-sė nuk e kanė ndryshuar qnėdrimin e tyre, kur vetė gjykata botėrore thotė se pavarėsia nuk ka shkelur ligjin ndėrkombėtar?

GERALD KNAUS
Nuk ka kėrkesė legale pėr shtetet qė ta njohin njė shtet tė ri. Kėto pesė vende kanė marrė vendimin e tyre duke u bazuar kryesisht nė politikat e tyre tė brendshme.

Dhe tash ata argumentojnė se edhe nėse deklarata e pavarėsisė ka qenė legale, fakti i secesionit ende mbetet njė gjė, qė ato nuk duan ta pranojnė.

Kėshtu qė, sikur Gjykata qė ka zgjedhur njė mėnyrė specifike tė tė pėrgjigjurit tė pyetjes, ende ekziston mundėsia pėr ēdo qeveri qė tė argumentojė, se nuk ka kėrkesė pėr ta njohur Kosovėn.

Natyrisht, kjo ėshtė zhgėnjyese pėr Kosovėn, por edhe pėr vetė BE-nė: kjo mund tė ishte njė mundėsi pėr BE-nė, qė tė arrijė njė qėndrim tė pėrbashkėt, qė ėshtė tepėr i nevojshėm.

Aktualisht edhe pse politikanėt evropianė flasin pėr perspektivėn evropiane tė rajonit, nuk ka perspektivė evropiane pėr Kosovėn, derisa nuk njihet nga 27 vendet anėtare.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Problem tjetėr nė Kosovė mbeten misionet ndėrkombėtare, qė vazhdojnė tė thonė se janė neutrale ndaj statusit. A ka kuptim ky ‘neutralitet’ pas vendimit tė GJND-sė?

GERALD KNAUS
Pėr BE-nė, neutraliteti ndaj statusit nuk vjen nga ndonjė argument ligjor, nga ndonjė gjykatė. Ėshtė reflektim i ndasisė sė BE-se dhe pėrderisa 5 nga 27 vendet anėtare nuk e njohin Kosovėn, BE-ja nuk mund tė ketė qėndrim pėr statusin.

Ky ėshtė problem dhe mendoj se ekziston njė nevojė pėr BE-nė dhe disa vende anėtare qė tė mendojnė nė mėnyrė kreative se si edhe nė kėtė kohė mund tė ketė proces tė evropianizimit me Kosovėn.

Dhe, kėtu mendoj se Komisioni Evropian dhe Ministria e Jashtme duhet qė urgjentisht tė fillojnė tė mendojnė kujdesshėm, se cilat opsione do tė mund t’i minimizonin ndasitė e BE-sė.

Por, fatkeqėsisht, pėrderisa ka kėso ndasish, ka edhe kufizime se ēfarė mund tė bėjė BE-ja.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sėrish pėr kėto pesė vende tė BE-sė, autoritetet kosovare thonė se ato po bllokojnė integrimin evropian tė Kosovės dhe tė rajonit. A mund ta pėrballojnė kėtė pėrgjegjėsi kėto shtete?

GERALD KNAUS
Njė shtet i BE-sė po e bllokon Maqedoninė pėr njė kohė shumė tė gjatė, pėrfshirė kėtu 5 vjetėt qė kur Maqedonia ėshtė kandidate.

Sė fundi, njė tjetėr shtet e mbajti pezull Kroacinė pėr pothuaj njė vit dhe natyrisht Qiproja po ia vėshtirėson jetėn Turqisė.

Fakt fundamental pėr BE-nė ėshtė se secili vend anėtar mund ta ngadalėsojė zgjerimin. Pajtohem me sugjerimin tuaj se kjo ėshtė politikė e papėrgjegjshme nė dritė tė interesit strategjik tė BE-sė nė Ballkan dhe mendoj se disa nga shtetet qė nuk e kanė njohur Kosovėn, si Greqia pėr shembull, kanė interes qė tė shohin Kosovėn tė zhvillohet nė drejtimin e duhur.

Mendoj se pjesė e sfidės pėr Kosovėn ėshtė qė tė punojė me ato shtete qė nuk e kanė njohur, qė tė ndihmojnė nė kuptim praktik pėr tė minimizuar kėtė ndasi evropiane nė raportet Kosovė-BE.

Qė tė jem shumė konkret, mendoj se nuk ka arsye qė Kosovės tė mos i jepet udhėrrėfyesi normal i vizave, si vendeve tė tjera tė Ballkanit. Kjo nuk po ndodh deri mė tash.

Kjo nuk ėshtė ēėshtje e statusit dhe ēdo gjė qė nuk ka lidhje me statusin, duhet bėrė menjėherė.

Gjėja e dytė ėshtė qė nėse Serbia pranohet si kandidate pėr BE-nė dhe nėse nė njė tė ardhme tė afėrt, negociatat me Serbinė do tė fillojnė, mendoj se duhet tė ketė proces tė njėkohėsishėm dhe ndėrveprime tė njėjta me institucionet e Kosovės, nė mėnyrė qė Kosova tė mos mbetet prapa sa u pėrket reformave tė saj.

Nėse ka vullnet, imagjinata politike nė BE mund tė bėjė mė shumė sesa qė po bėn tash, qė tė minimizojė ndikimin e ndasive tė brendshme dhe nė fund natyrisht se ėshtė e paevitueshme qė eventualisht tė vijė nė njė qėndrim tė pėrbashkėt.

Nė tė kundėrtėn, nocioni i Ballkanit stabil, si anėtar i BE-sė, do mbetet ėndėrr e parealizueshme.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Mendoni se gjėrat do tė qartėsohen nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė kėtė shtator?

GERALD KNAUS
Mendoj se problemi fundamental ėshtė se Serbia po humb nė kėtė proces. Ky ėshtė njė proces i kushtueshėm diplomatik pėr Serbinė dhe nuk do tė ketė sukses.

Fatkeqėsisht, kjo s’po i ndihmon Kosovės, sepse ēmimi i vėrtetė pėr Kosovėn gjendet nė Evropė. Dhe, vetėm kur 27 vendet anėtare e njohin Kosovėn, atėherė edhe Kosova edhe Serbia kanė shanse reale qė t’i bashkohen BE-sė.

Nga perspektiva e Kosovės, ajo qė po ndodh nė Nju Jork, nė OKB, ėshtė relaksuese, por, fatkeqėsisht, kjo nuk do t’i ndihmojė Kosovės qė ta zgjidhė problemin mė thelbėsor, qė ėshtė tė bėhet shtet normal nė Evropė me perspektivėn qė kanė Maqedonia, Kroacia, Shqipėria, Bosnja apo edhe Serbia.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Aktualsisht, nė ē’fazė gjendet perspektiva evropiane e Kosovės?

GERALD KNAUS
Duhet tė jeni shtet, pėr tė pasur perspektivė evropiane. Duhet tė jeni shtet i njohur nga BE-ja dhe insitucionet e saj. Aktualisht, BE-ja nuk e njeh Kosovėn si shtet dhe aktualisht Kosova nuk ka perspektivė evropiane.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Nuk ka?

GERALD KNAUS
Aktualisht, nė horizont nuk shohim se si shtetet, si Qiproja, do ta ndryshojnė mendjen. Dhe, pėrderisa Qiproja apo Spanja nuk e ndryshojnė mendjen e tyre, Kosova nuk ka perspektivė evropiane.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Kosova ka shpallur pavarėsinė e mbikėqyrur nė vitin 2008. Tani, shumė thonė se ėshtė koha pėr pavarėsi tė plotė. A ėshtė Kosova e gatshme pėr kėtė?

GERALD KNAUS
Mendoj se janė dy aspekte tė kėsaj ēėshtjeje. Kosovės do t’i duhej mbėshtetja nga jashtė. Dhe, nė ēdo rast, asnjė vend nė Evropė s’ėshtė tėrėsisht i pavarur.

Tė gjitha shtetet nė Evropė ndajnė sovranitetin; pėrderisa kanė miratuar legjislacionin si kandidate tė BE-sė, apo si shtete tė BE-sė, ato qeverisin sė bashku nė shumė fusha vitale tė politikės.

Nuk duhet tė jetė qėllimi pėr njė pavarėsi totale. Kjo nė Evropė sot nuk ėshtė e dėshirueshme. Por, nė tė njėjtėn kohė, tė qenėt protektorat ku autoriteti pėrfundimtar bie mbi institucionet e huaja, ėshtė nė fakt problem i madh.

Nganjėherė, protektorati bėn gjėra tė dobishme dhe njerėzit qė udhėheqin protektoratet mund tė kenė qėllime tė mira. Por, fakti thelbėsor mbetet se protektoratet zakonisht nuk janė tė mira nė qeverisjen afatgjate.

Mendoj se ekziston rreziku se nė Kosovė, sikurse edhe nė Bosnjė, protektorati ndėrkombėtar nuk do pėrfundojė kurrė.

Dhe, ky do t’i bėhet zėvendėsim procesit tė vėrtetė tė evropianizimit. Pėr shembull, nėse shikoni reformat e drejtėsisė nė luftėn kundėr korrupsionit, disa institucione tė huaja apo misione ndėrkombėtare mund tė bėjnė gjėra tė dobishme, por kjo nuk ėshtė njėsoj me ndėrtimin e insitucioneve tė besueshme brenda shtetit.

Nė tė gjitha shtetet e Evropės Qendrore dhe Lindore, stimulim pėr ndėrtimin e insitucioneve tė besueshme ka qenė anėtarėsimi nė BE.

Pra, sfida pėr Kosovėn ėshtė qė ta bėjė tranzicionin nga gjendja kur Kosova ėshtė legalisht ende protektorat, ku edhe mė tej autoriteti pėrfundimtar pėr tė bėrė gjėra bie mbi ICO-nė dhe kur EULEX-i qėndron mbi Policinė e Kosovės dhe mund tė bėjė gjėra pa iu referuar institucioneve kosovare.

Ju duhet tė bėni traniziconion nga kjo gjendje nė njė situatė ku institucionet e Kosovės bėjnė gjėrat e duhura, duke u mbėshtetur nga stimulimet e jashtme.

Mendoj se debati pėr kėtė tranzicion duhet tė fillojė shpejt, sepse, ndryshe, ekziston rreziku se Kosova, sikurse Bosnja, do ta gjejė veten si protektorat edhe pas 10 vjetėsh.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
01-08-10, 17:18
Petkovic: Eulex tė hetojė pasurinė e deputetit serb


Dikur vetė i dyshuar dhe i shkarkuar pėr afera korruptive, Sllavisha Petkovic, ish-ministėr pėr Kthim, i bėn thirrje EULEX-it dhe Prokurorisė Speciale qė tė hetojnė pasurinė dhe pozitat qė mban Sllobodan Petrovic, anėtar i Kryesisė sė Kuvendit dhe rival i tij politik.

Ish-ministri pėr Kthim dhe Komunitete nė Qeverinė e Kosovės, Sllavisha Petkovic, i ka bėrė thirrje publike EULEX-it, Prokurorisė Speciale dhe Task Forcės Anti Korrupsion qė tė hetojnė pasurinė si dhe dy pozitat qė mban anėtari i Kryesisė sė Kuvendit tė Kosovės, Sllobodan Petrovic.

Petkovic qė tashmė ėshtė deputet nė Kuvendin e Kosovės dhe kryetar i Partisė Serbe Social Demokrate nė Kosovė, ka thėnė pėr Express se ai ėshtė i bindur se organet e hetuesisė kanė ēfarė tė gjejnė nė rast se ata hetojnė pasurinė dhe pozitat qė mban kryetari i Partisė Liberale Serbe nė Kosovė, Sllobodan Petrovic.

Ky deputet serb thotė se pėrveē pasurisė qė duhet t`i hetohet, ai ėshtė shumė i bindur qė Sllobodan Petrovic ka keqpėrdorur dhe abuzuar me dy postet qė mban si drejtor nė Postė-Telekomin e Kosovės (PTK) si dhe si anėtar i Bordit tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit.

“Nėse nuk kanė filluar hetimet ndaj tij, jam i sigurt se EULEX-i do ta bėjė njė gjė tė tillė, dua t`i them EULEX-it kryeprokurorit, organeve tė tjera qė tė shikohet vetėm lista e tė punėsuarve serbė nė PTK, kush janė ata njerėz dhe a punojnė tė gjithė ata dhe se a ka aty edhe emra fiktivė, e qė rroga e tyre i shkon nė xhirollogari tjetėrkujt”, thotė ish-ministri pėr Kthim dhe Komunitete, Sllavisha Petkovic.

Ai thotė se pėr njė kohė tė gjatė ka qenė ministėr pėr Kthim dhe Komunitete dhe nuk ka mundur nga tė ardhurat e tij personale qė tė blejė njė banesė apo shtėpi pėr tė jetuar.

“Sot jetoj nė Prishtinė, privatisht; nuk kam mundur asgjė nga tė ardhurat e mia personale tė kursej dhe tė blej ndonjė banesė apo shtėpi dhe tash si ėshtė e mundur qė Petrovic pėr njė kohė shumė tė shkurtėr tė bėjė gjithė kėtė pasuri”, ka vlerėsuar ai.
Mesazhi.com

Guri i madh
03-08-10, 08:50
Tadiq zbulon: Plani serb - ndarja e Kosovės

Publikuar: E hėnė, mė 02 gusht 2010
http://www.koha.net/repository/images/02plani4.jpg


http://www.koha.net/repository/images/02plani2.jpg (http://www.koha.net/repository/images/02plani4.jpg)
http://www.koha.net/repository/images/02plani2.jpg (http://www.koha.net/repository/images/02plani4.jpg)
Beograd, 2 gusht – Njė plan tė ēuditshėm pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės, tash ka lancuar presidenti i saj, Boris Tadiq, sipas portalit Press. Ai ėshtė quajtur “Autonomi nga 1 deri nė 100”. Sipas kėtij plani, Beogradi ėshtė i gatshėm t’iu ofrojė shqiptarėve tė zgjedhin vetė shkallėn e autonomisė nė njė diagram nga 1 deri nė 100, ku 100 do tė thotė pavarėsi. Por, atė qė do ta zgjidhnin shqiptarėt, duhet ta fitojnė edhe serbėt nė veri tė Kosovės. Ky ėshtė njė pjesė e planit, tė cilin Boris Tadiq e ka zbuluar nė kampfushimin “Nashe Srbije” (Serbitė tona) nė Tar.

Serbia, sipas portalit Press ka pėrgatitur propozimin pėr zgjidhjen e qėndrueshėm tė statusit tė Kosovės me titull “Autonomi nga 1 deri nė 100”, qė do t’ua propozojė vendeve perėndimore. Sipas kėtij propozimi, shqiptarėve do t’u ofrohet qė vet tė zgjedhin se nė ēfarė raportesh dėshirojnė tė jetojnė me Serbinė, a duan autonomi mė tė gjerė apo tė kenė shtetin e pavarur. Por, me njė kusht: qė serbėt nė veri tė Kosovės tė fitojnė tė njėjtėn gjė, zbulon Press.

Pikat kryesore tė kėtij plani, rastėsisht ose jo, i ka zbuluar presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, gjatė qėndrimit nė javėn e kaluar nė Tar, ku ka folur pėr mėnyrėn se si Serbia ka paraqitur propozimin e rezolutės nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė KB.

“Ne natyrisht jemi tė ndėrgjegjshėm pėr faktin se 2 milionė shqiptarė tė Kosovės, ndoshta nuk dėshirojnė tė pranojnė rendin kushtetues tė Serbisė, nga ana tjetėr bota duhet tė jetė e ndėrgjegjshme pėr faktin se serbėt nė Kosovė nuk dėshirojnė tė pranojnė ēatinė sovrane tė shtetit tė ashtuquajtur Kosovė, dhe brenda kėsaj kornize duhet tė kėrkojmė zgjidhjen qė do tė siguronte paqen dhe zhvillimin”, ka thėnė Tadiq nė Tar.

Bashkėbiseduesi i Pressit, nga kreu i pushtetit thotė se sipas kėtij plani, Serbia kėrkon qė nė fillim tė negociatave pėr statusin e Kosovės tė pėrcaktohet ajo pėr tė cilėn flet presidenti Tadiq.

“Propozimi ynė ėshtė tė pranohet ‘realiteti nė terren’, qė ėshtė njė formulim, tė cilin vendet perėndimore e kanė pėrsėritur pa ndėrprerė duke arsyetuar pse Kosova duhet tė jetė e pavarur. E sot ėshtė realitet nė terren se kemi 2 milionė shqiptarė nė Kosovė qė nuk dėshirojnė tė jetojnė nė Serbi, por kemi edhe serbė nė veri tė Kosovės qė nuk dėshirojnė tė jetojnė nė Kosovėn e pavarur. dhe kėtu asgjė nuk do tė ndryshojė”, thekson bashkėbiseduesi i Press-it.

Ai shton se propozimi i Serbisė, qė shqiptarėt e Kosovės vet tė zgjedhin ēfarė autonomie dėshirojnė nė diagramin “nga 1 deri nė 100”, me kusht qė “1 tė jetė pjesė pėrbėrėse e Serbisė, kurse 100 shkalla mė e lartė e autonomisė, pėrkatėsisht pavarėsia”.
Nėnkryeministri i Serbisė, Ivica Daēiē, duke folur pėr zgjidhjen me kompromis pėr Kosovėn i ka thėnė “Politikės”, se “sė pari duhet tė shihet a do tė ketė negociata”. Ai ėshtė i bindur se pėr shqiptarėt kompromisi mė i madh sot, tė cilin do ta pranon ėshtė Kosova e pavarur me autonominė pėr veriun, qė pėr Serbinė ėshtė e papranueshme.

“Prandaj, mendoj se zgjidhja me kompromis nuk nėnkupton mė modelin shtetėror, por ndoshta disa ēėshtje territoriale, por me tė vėrtetė mendoj se nė kėtė moment askush nuk ka njė ide tė qartė pėr kėtė. Pėr shembull, idenė pėr ndarjen e Kosovės asnjėherė asnjė organ shtetėror, pra, as politikanėt, asnjėherė nuk e ka shtruar publikisht. Thjesht ėshtė njė tabu temė. Duhet tė hapen negociatat, tė cilat do tė pėrcaktojnė qartė se ēfarė pret tė bėjė Serbia, dhe a ėshtė e mundur kjo gjė, e pastaj tė arrihen marrėveshje tė caktuara historike”, ka thėnė Daēiē dhe ka shtuar se mendon se nuk bėhet fjalė pėr kėtė, pėrkatėsisht se bashkėsia ndėrkombėtare nuk ka vullnet tė marr pjesė kėtu.

“Serbia ėshtė e gatshme qė shqiptarėve t’ua lė tė zgjedhin vetė se nė ēfarė raportesh dėshirojnė tė jetojnė me Serbinė, a dėshirojnė autonomi dhe ēfarė niveli tė autonomisė, deri nė pavarėsi. Por, meqė ‘realiteti nė terren’ ėshtė ashtu ēfarė ėshtė, po atė status ta fitojnė edhe serbėt nė veri. Nėse Prishtina vendos pėr nivelin mė tė lartė tė mundshėm tė autonomisė nė Serbi, serbėt nė veri nė kuadėr tė autonomisė sė tyre do tė kishin tė njėjtin status. Por, nėse dėshirojnė shtet tė pavarur, atėherė kėtė duhet ta fitojnė edhe serbėt nė veri tė Kosovės”, i ka thėnė burimi i Pressit, dhe ka shtuar nėse njė marrėveshje e tillė do tė arrihej, qytetarėt e Serbisė pėr kėtė do tė vendosnin me referendum.

Nė vėrejtjen tonė se a ėshtė ky plan i Serbisė propozim pėr ndarjen e Kosovės, pėr tė cilėn as shqiptarėt e as vendet mė tė fuqishme tė botės nuk pranojnė, ai pėrgjigjet se Serbia edhe pėr kėtė ka argumentin e vet.

“Tė gjitha shtetet qė kanė njohur Kosovėn nė vendimin e tyre nuk kanė shkruar se e njohin kėtė apo ata kufij. Aq mė parė, se Kosova ėshtė nėn protektoratin e KB dhe ku pushtetin e ushtron EULEX-i. Ēėshtje e kufijve tė Kosovės ende nuk ėshtė zgjidhur. Dhe pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje angazhohen edhe fuqitė mė tė mėdha botėrore siē janė Rusia dhe Kina. Meqė nė fund problemi nuk do tė zgjidhet nėse njėra palė fiton tė gjitha kurse tjetra humb ēdo gjė”, citon bashkėbiseduesin e vet Press.

Neferta
03-08-10, 09:26
Kėshilli i Sigurimit debaton sot pėr Kosovėn

http://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2008/02/20080229074456security-council152ap.jpg
Prishtina dhe Beogradi pritet tė pėrqėndrohen nė mendimin kėshilldhėnės tė GJND-sė Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė, me ftesė tė kryesueses sė radhės, Federatės Ruse, debaton tė martėn pėr Kosovėn, dy javė pas vendimit tė GJND-sė.
Edhe Prishtina por edhe Beogradi zyrtar pritet tė pėrqėndrojnė vėmendjen nė mendimin kėshilldhėnės tė Gjykatės.
Autoritetet serbe kanė bėrė thirrje pėr hapjen e dialogut edhe pėr ēėshtjen e statusit, ndėrkohė qė Prishtina zyrtare thotė se kjo ēėshtje ėshtė mbyllur.
BE-ja e ka pėrshėndetur gatishmėrinė e Serbisė pėr bisedime dhe ėshtė shprehur e gatshme pėr t’i lehtwsuar ato.
Siē njofton korrespondenti i BBC-sė nė Prishtinė, Arbėr Vllahiu, mbledhja e radhės e KS tė OKB-sė, qė u thirr me shpejtėsi nga Federata Ruse, si kryesuese e radhės, pritet tė thellojė edhe mė shumė dallimet mes Prishtinės e Beogradit mbi ēėshtjen e statusit tė Kosovės.
Tė dyja palėt do tė kėmbėngulin nė qėndrimet e tyre, posaēėrisht pas vendimit tė GJND-sė pėr ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės.
Autoritetet serbe, qė kanė dorėzuar nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė njė projekt rezolutė pėr Kosovėn, thuhet se do tė kėmbėngulin nė qėndrimin se mosmarrėveshjet territoriale nuk mund tė zgjidhen me shkėputje, duke e cilėsuar vendimin e GJND-sė si tė mangėt.
Beogradi zyrtar pritet qė tė riaktualizojė sėrish ēėshtjen e statusit tė Kosovės, pėrmes negociatave tė reja.
Por Prishtina zyrtare thotė se mendimi i GJND-sė ka pėrmbyllur ēėshtjen e statusit dhe se me Beogradin zyrtar do tė diskutojė vetėm pėr ēėshtjet e interesit tė pėrbashkėt tė tė dyja shteteve tė pavarura.
Autoritetet nė Kosovė thonė se vendimi i GJND-sė ka hapur perspektiva tė reja pėr vendin dhe gjithė rajonin.
Ndėrkohė, gjendja nė Koosvė nė tre muajt e fundit, pėr tė cilėn periudhė do tė diskutojė edhe KS i OKB-sė, nga sekretari i pėrgjithshėm, Ban Ki Moon ėshtė cilėsuar si e qėndrueshme.
Por ai ka tėrhequr vėrejtjen pėr brishtėsinė e situatės nė veriun e vendit, pas njė numri incidentesh muajin e kaluar.
Projekt rezoluta serbe, thuhet tė ketė ngjallur kritika nė mesin e vendeve anėtare tė KS tė OKB-sė, qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, tė cilat kanė bėrė thirrje pėr njė zgjidhje tė pėrbashkėt me Serbinė.
Ndėrkohė, Bashkimi Evropian ka pėrshėndetur pėrkushtimin e autoriteteve tė Serbisė pėr dialog dhe thotė se ėshtė nė dijeni tė projekt rezolutės serbe tė paraqitur nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė.
Por zyrtarė tė BE-sė kanė refuzuar tė komentojnė mbi pėrmbajtjen e projekt rezolutės serbe, me tė cilėn bėhet thirrje pėr dialog pėr tė gjitha ēėshtjet e hapura.
Nė njė deklaratė pėr BBC-nė, tė zėdhėnėses sė Pėrfaqėsueses sė Lartė tė BE-sė, pėr politikė tė jashtme dhe siguri, Maja Kocijanēiq, thuhet se “marrėdhėniet e mira fqinjėsore, bashkėpunimi rajonal dhe dialogu janė baza mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar BE-ja”.
Duke ripėrsėritur qėndrimin e zonjės Ashton qė nga 22 korriku, pas vendimit tė GJND-sė pėr Kosovėn, nė deklaratėn e zėdhėnėses Kocijanēiq, thuhet se “BE ėshtė e gatshme qė tė lehtėsojė procesin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit me pikėpamjen e promovimit tė bashkėpunimit, me qėllim tė arritjes sė pėrparimit nė integrimin evropian dhe pėr tė pėrmirėsuar jetėn e qytetarėve”.

Neferta
03-08-10, 09:42
Mekė, 2 gusht – Pjesėmarrėsit e vendeve anėtare tė Ligės Islame nė Mekė, ku gjatė tri ditėve u shėnua 50-vjetori i themelimit, i kanė bėrė thirrje tė gjitha vendeve nė botė qė tė njohin pavarėsinė e Kosovės dhe ta mbėshtesin rimėkėmbjen ekonomike tė saj.
I ngarkuari me punė i Kosovės nė Arabinė Saudite, dr. Rexhep Boja, pėrmes njė bisede telefonike i konfirmoi Koha.netit se pjesėmarrėsit e Ligės me unanimitet tė plotė kanė mbėshtetur kėrkesėn e MPJ tė Kosovės pėr njohje, duke e futur kėtė thirrje nė konkluzionet e takimit.
I ngarkuari me punė i Kosovės, Dr. Rexhep Boja ua kishte dorėzuar pjesėmarrėsve Mendimin e GJND-sė pėr pavarėsinė e Kosovės, me tė cilin konfirmohet se ajo nuk ka shkelur tė drejtėn ndėrkombėtare, dhe letrėn e ministrit tė Jashtėm tė Kosovės, Skender Hyseni, me thirrje pėr tė njohur Kosovėn.
Diplomati Boja, sidomos gjatė dy javėve tė shkuara, ka zhvilluar shumė takime me diplomatė e pėrfaqėsues tė vendeve tė akredituara nė Arabinė Saudite, tė cilėt i ka informuar pėr vendimin e GJND-sė dhe pėr realitetin e Kosovės[ nga KOHAhttp://www.koha.net/repository/images/02-arab4.jpg

Neferta
03-08-10, 13:41
Martesa e vitit 2010 E BIJA E KLINTONVET.http://a.abcnews.com/images/Travel/ht_clinton_mezvinsky_wedding_3_100731_ssh.jpg

Neferta
03-08-10, 22:55
Hyseni nė KS: Ka ardhur koha tė ndėrrohet 1244-shi


Nga Express mė 03.08.2010 nė ora 22:00

(E plotėsuar) Ministri i Jashtėm i Kosovės, Skender Hyseni, ka thėnė nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit, se ka ardhur koha qė Rezoluta 1244 tė zėvendėsohet me njė rezolutė tė re, e cila do tė reflektonte realitetet e krijuara me pavarėsinė e Kosovės dhe me Mendimin e qartė tė GJND-sė nė favor tė saj.

"Kėrkesa jonė pėr zėvendėsim tė 1244 ėshtė nė linjė me objektivin e Kosovės pėr t'u bėrė anėtare e OKB-sė. Anėtarėsimi nė OKB ėshtė objektiv tė cilin synojmė t'a arrijmė sa mė shpejtė qė tė jetė e mundshme, si njė hap i natyrshėm pas Mendimit tė GJND-sė", ėshtė shprehur Hyseni, i cili ka falėnderuar Kombet e Bashkuara dhe Kėshillin e Sigurimit pėr rolin vital qė kanė luajtur nė tė gjitha fazat e zhvillimit tė pasluftės nė Kosovė.

Hyseni ka theksuar se vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nuk ka lėnė vend pėr paqartėsi se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės ka qenė nė pajtim me tė drejtėn ndėrkombėtare.

Prandaj, ai iu ka bėrė thirrje vendeve qė kanė pritur vendimin e GJND-sė, para se tė marrin vendimin pėr njohjen e Kosovės, qė ta bėjnė kėtė tani.

Kryediplomati i Kosovės ka theksuar se tani ėshtė ēasti qė Kosova dhe Serbia tė nisin bashkėpunimin si shteti me shtet, pėr ēėshtje tė interesit tė ndėrsjellėt.

"Ka ardhur koha qė Kosova dhe Serbia tė fillojnė njė kapitull tė ri, kapitull tė bashkėpunimit shtet me shtet. Bashkėpunimi midis vendeve tona nė ēfarėdo ēėshtjesh qė mund tė identifikohen si ēėshtje tė interesit pėr tė dy vendet ėshtė thelbėsore pėr tė ardhmen tonė evropiane. Dėshiroj qė edhe njė herė nė mėnyrė tė qartė tė nėnvizoj gatishmėrinė e Republikės sė Kosovės pėr bashkėpunim me Republikėn e Serbisė. Bashkėpunimi nė ēfarėdo fushe duhet tė zhvillohet mbi baza krejtėsisht tė barabarta dhe mund tė ndodh vetėm mbi bazė tė bashkėpunimit shtet me shtet", ka thėnė Hyseni.

"Kemi njė thirrje pėr tė bėrė sot. Edhe njė herė i bėjmė thirrje Serbisė. Le tė fillojmė tė bashkėpunojmė si dy shtete fqinje pėr tė mirėn e vendeve tona. Kjo ėshtė e vetmja rrugė qė duhet ndjekur. Mos hidhni mė tepėr postblloqe diplomatike nė kėtė rrugė. Kėtė po e kėrkon bota, kėtė po na e kėrkojnė miqtė e pėrbashkėt. Le tė bėhemi tė pėrgjegjshėm", ka shtuar ai.

Ministri i Jashtėm i Kosovės ka rikujtuar se para mė pak se dy vite, me kėrkesė tė Serbisė, Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė kėrkoi nga GJND-ja tė ofrojė njė Mendim Kėshillėdhėnės pėr pavarėsinė e Kosovės. "Atėherė, pata theksuar se 'ėshtė pėr keqardhje qė njė kėrkesė e tillė ėshtė paraqitur'. Jo pse kisha dyshime nė legjitimitetin dhe tė drejtėn e Kosovės pėr pavarėsi, por brenga ime ishte se procesi nė Gjykatė pashmangshėm do tė kishte efekte tė vonimit tė shumė proceseve qė lidheshin me Kosovėn, por po ashtu edhe me Serbinė, dhe domosdoshmėrisht do tė vononte fillimin e normalizimit tė marrėdhėnieve ndėrmjet dy vendeve tona. Po ashtu do t'ju kujtohet edhe deklarata ime e mėtejme lidhur me procesin nė GJND tė cilėn dėshiroj t'a pėrsėris: ' Dua tė ritheksoj pėrkushtimin tonė ndaj drejtėsisė dhe besimin tonė nė drejtėsi dhe se ne kemi besim tė plotė nė drejtėsinė e GJND-sė. Prandaj, kemi besim tė plotė se trajtimi dhe vendimi i GJND-sė do tė jetė i drejtė dhe i paanshėm", ėshtė shprehur Hyseni.

Mė 22 korrik 2010, GJND-ja e paraqiti Mendimin Kėshillėdhėnės, tė cilin Kosova e mirėpret. Gjykata konkludoi, me shumicė votash, se "Deklarata e Pavarėsisė sė Kosovės e shpallur mė 17 shkurt 2008 nuk kishte shkelur tė drejtėn ndėrkombėtare".

"Mendimi ėshtė eksplicit dhe i qartė dhe nuk lė hapėsirė pėr dyshime. Gjykata Ndėrkombėtare ėshtė deklaruar nė favor tė Kosovės nė tė gjitha pikat. Ne tani, presim me padurim njohjet tjera tė Kosovės dhe bėj thirrje tė gjitha shteteve tė cilat e kanė shtyer njohjen e Republikės sė Kosovės nė pritje tė Mendimit tė Gjykatės, qė tani t'a njohin Republikėn e Kosovės. Asgjė nė Mendimin e dhėnė nga Gjykata nuk krijon dilema rreth shtetėsisė sė Republikės sė Kosovės, qė ėshtė njė fakt i ēimentuar. Ėshtė e qartė se pavarėsia e Kosovės nuk ka krijuar asnjė precedent. Kosova ka ėshtė dhe gjithmonė ka qene rast i veēantė, pėrkatėsisht sui generis. Pavarėsia e Kosovės ėshtė nė interes tė gjithė Ballkanit Perėndimor. E ardhmja e Kosovės dhe e Serbisė ėshtė nė Bashkimin Evropian dhe Nė NATO. Pėr kėtė arsye duhet tė vendosen marrėdhėnie tė mira fqinjėsore. Kjo ėshtė kėrkesė e jona. Ėshtė koha qė Serbia tė zbatojė pėrgjegjėsitė e saj", ka theksuar ministri Hyseni.

Neferta
03-08-10, 23:01
Prishtinė, 3 gusht - Shtatė zyrtarė tė Policisė sė Kosovės janė suspenduar nga puna, pėr shkak tė zhdukjes sė disa pajisjeve tė njėsitit tė specializuar tė policisė, njofton RTK-ja.

Humbja ėshtė vėrejtur gjatė zhvendosjes sė njėsiteve tė specializuara nga Kishnica e Lebana nė kampin Vrellė, nė afėrsi tė aeroportit tė Prishtinės. Janė vėrejtur se mungojnė disa pajisje policore, pėrfshirė disa bateri tė llojit ”Shtejnlajn”, rripa, njė studio muzikore, si dhe njė kuti me fishekė pėr trajnim si dhe njė kuti me 1 mijė fishekė. Sipas policisė, ata janė suspenduar pėr shkak se ose kanė pasur lidhje me procesin e transportit, dislokimit tė pajisjeve policore nga dy bazat, ajo e Kishnicės dhe ajo e Lebanės, ose pėr ēėshtje tė sigurisė pėr tė cilat kanė qenė pėrgjegjės pėr sigurimin edhe gjatė transportit.

Neferta
04-08-10, 14:24
SHBA PARALAJMĖRON KUNDĖR ĒDO LLOJ NDIHME NDAJ MLLADIĒIT


Njė diplomat amerikan i rangut tė lartė paralajmėroi pėr kundėrpėrgjigje ndaj rrjetit mbėshtetės nė Bosnje tė ish-gjeneralit Ratko Mladiē, i cili kėrkohet nga drejtėsia pėr gjenocid.



http://www.trt.net.tr/medya/resim/2009/01/12/28137547-374d-4765-b4e8-e345cdb8070a-444x333.jpg




Njė diplomat amerikan i rangut tė lartė paralajmėroi pėr kundėrpėrgjigje ndaj rrjetit mbėshtetės nė Bosnje tė ish-gjeneralit Ratko Mladiē, i cili kėrkohet nga drejtėsia pėr gjenocid.


"Jam i bindur se disa masa kundėr rrjetit mbėshtetės tė Mlladiēit nė Bosnje-Hercegovinė do tė ndihmonin Serbinė t'i japė fund arratisė sė tij", deklaroi Raffi Gregorian.

Gregorian, i cili ka mbajtur funksione tė ndryshme nė Bosnje qė nga viti 2004, specifikisht atė tė kėshilltarit kryesor tė pėrfaqėsuesit tė lartė tė komunitetit ndėrkombėtar, kėto deklarata i bėri me rastin e pėrfundimit tė mandatit tė tij.

"Nėse kjo gjė arrihet (...), do tė ketė njė kontribut tė veēantė ndihme ndaj forcave prodemokratike nė Serbi, ndaj forcave qė mbėshtesin shtetin e sė drejtės dhe pėr t'i dhėnė fund arratisė sė Ratko Mlladiēit", theksoi diplomati amerikan.

Neferta
04-08-10, 14:38
Bruksel, 4 gusht – Nuk ėshtė e vėrtetė as qė BE-ja ka hequr dorė nga ideja qė tė propozojė rezolutėn e saj nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė rreth Kosovės, e as qė ajo tashmė e ka dorėzuar kėtė projektrezolutė. Kėtė ia kanė thėnė “Kohės Ditore” disa burime diplomatike tė vendeve tė Bashkimit Evropian duke nėnvizuar se „nuk pėrjashtohet asnjėra nga tri idetė“ rreth kėsaj. Ideja e parė ka qenė qė, me njė kompromis me Serbinė, BE-ja dhe Serbia bashkėrisht tė dalin me njė rezolutė tė paqartė, e cila do t’i linte tė kėnaqura dhe „faqebardhė“ tė gjitha palėt. Por kjo ide ėshtė gjithnjė e mė pak e mundshme. Sė pari, Serbia para se tė shpallej Mendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė kishte refuzuar ofertėn qė bashkėrisht me ekipin e pėrfaqėsueses sė lartė tė BE-sė, Catherine Ashton, ta draftojė propozimrezolutėn. Kjo ofertė ka qenė nė tavolinė para shpalljes sė Mendimit tė GJND-sė, duke menduar se ky mendim do tė jetė neutral. Serbia, e bindur se mendimi do tė jetė pozitiv pėr Serbinė, e kishte refuzuar kėtė ofertė. Mė pas, edhe pash shpalljes sė Mendimit tė GJND-sė, BE-ja ishte e gatshme pėr kompromis me Serbinė, pėr t’i ofruar Serbisė „dorėn nė kėto momente tė vėshtira pėr klasėn politike nė pushtet, e cila pėsoi disfatė kaq tė rėndė“. Por Serbia edhe mė shumė irritoi vendet kryesore tė BE-sė, duke e dorėzuar nė OKB tashmė propozimrezolutėn e saj nė kohėn kur rreth tė njėjtės konsultohej me disa vende tė BE-sė. Nė kėtė mėnyrė Serbia pothuajse e ka mbyllur derėn qė tė ketė kompromis me vendet e BE-sė dhe qė tė evitohet konfrontimi nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė me vendet kryesore tė BE-sė. Megjithatė disa vende qė janė kundėr njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, kryesisht Greqia dhe Spanja, po bėjnė ēmos qė ta shpėtojnė Serbinė. Pėrderisa sjellja e Greqisė duket konstruktive nė shikim tė parė, Spanja pėrsėri, sipas burimeve diplomatike, i ėshtė kthyer sjelljes agresive kundėr Kosovės dhe nė mbėshtetje tė qėndrimit tė Serbisė duke u bėrė pėrsėri si pengesa kryesore pėr arritjen e njė qėndrimi tė pėrbashkėt tė BE-sė. Por edhe opsioni i kompromisit me Serbinė nuk pėrjashtohet tėrėsisht nga BE-ja megjithėse nuk duket mė i besueshėm.
Problemi me kompromisin me Serbinė qėndron nė faktin se shtetet kryesore, si Britania e Madhe, Franca dhe Gjermania, e nė njė masė edhe Italia, e konsiderojnė si shumė tė dėmshėm tekstin e propozuar nga Serbia. Madje disa diplomatė thonė se „ky tekst ėshtė edhe ofendues pėr shtetet qė e kanė njohur Kosovėn“ edhe pse Serbia, me disa trika, duke llogaritur se vendet e BE-sė nuk do ta lexojnė me vėmendje tekstin e tyre, ėshtė orvatur tė lėrė pėrshtypjen se teksti ėshtė „i balancuar“. „Ne e kemi tė qartė se ky tekst ėshtė krejtėsisht i papranueshėm, sepse e trajton ēėshtjen e statusit tė Kosovės si diēka tė pazgjidhur. Kosova pėr 22 vende tė BE-sė ėshtė shtet i pavarur dhe nuk ka mė kthim prapa. Kėtė e ka bekuar tash edhe GJND-ja dhe ne nuk mund tė tė pranojmė qė tė negociohet pėr statusin e Kosovės mė“, i thanė “Kohės Ditore” disa diplomatė tė vendeve tė BE-sė.

Ideja e dytė, njėherėsh edhe ajo rreth sė cilės mė sė shumti diskutohet nė BE, ėshtė ajo qė 27 shtetet e BE-sė tė dalin me njė propozimrezolutė tė tyre. Ky ėshtė njė opsion i dėshiruar, sepse do ta paraqiste BE-nė si njė organizatė unike, e cila di tė veprojė si e bashkuar nė politikėn e pėrbashkėt tė jashtme dhe tė sigurisė, dhe e cila nė skenėn botėrore, siē ėshtė Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė, do ta dėshmonte njė unitet tė tillė. Kėtė ide e promovojnė mė sė shumti Britania e Madhe dhe Franca, mbėshtetur nga Gjermania dhe Italia, por edhe shumė shtete qė e kanė njohur Kosovėn. Nė anėn tjetėr, ėshtė hasur nė probleme tė mėdha nga ana e vendeve qė nuk e kanė njohur Kosovėn. Spanja ka qėndrimin mė tė ashpėr nė kėtė drejtim. Koordinimet rreth kėsaj janė duke u bėrė nga ambasadorėt e vendeve tė BE-sė nė OKB.
Nėse opsioni i paraqitjes sė BE-sė me njė qėndrim tė pėrbashkėt nuk do tė jetė i mundur, atėherė nuk pėrjashtohet opsioni i tretė, ai qė vendet e BE-sė qė e kanė njohur Kosovėn, me mbėshtetje nga ana e disa shteteve tė tjera qė nuk janė anėtare tė BE-sė, tė dalin me propozimin e pėrbashkėt. Ky opsion nuk pėlqehet dhe do tė bėhen pėrpjekje maksimale qė tė mos ndodhė ky opsion. BE-ja mė shumė sesa konfrontimit me Serbinė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė nė shtator druan nga turpi i konfrontimit nė mes tė vetė shteteve anėtare tė BE-sė, pasi qė disa shtete qė nuk e kanė njohur Kosovėn, si Spanja, Qiproja, Sllovakia e Rumania, nė vend qė t’i bashkohen qėndrimit tė shumicės sė BE-sė do tė rreshtohen krahas shteteve qė mbėshtesin Serbinė, si Rusia, Irani, Libia, Venezuela, Maroku etj. Por nė ēdo rast, nė BE thonė se Serbia po rrezikon qė, pas disfatės nė GJND, tė prishė edhe gjasat e saja pėr tė hapur rrugėn e integrimeve nė BE, duke u konfrontuar me vendet kryesore anėtare. „Serbia duhet ta dijė se fati i saj pėr tė ardhmen nė BE vendoset nga shtetet anėtare tė BE-sė e jo nga shtete nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė“. Nė BE po ashtu hedhin poshtė spekulimet se po bėhen pėrpjekje tė pėrbashkėta me Kosovėn pėr tė paraqitur propozimrezolutėn nė Asamblenė e OKB-sė. „Ne nuk kemi nevojė tė koordinohemi me Kosovėn, sepse Kosova nuk ėshtė anėtare e OKB-sė. Por ajo qė ne dėshirojmė shkon nė favor tė Kosovės“, thotė njė diplomat i BE-sė.

Llapjani_HH
04-08-10, 17:30
Qeveria ndau 500 mijė euro pėr veriun e vendit


Qeveria e Kosovės ka miratuar propozim vendimin pėr ndarjen e mjeteve financiare nė vlerė prej 500 mijė euro, pėr investime kapitale nė pjesėn veriore tė Mitrovicės.

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi tha se qeveria nė vazhdėn e saj tė investimeve kapitale pėr pjesėn veriore tė Mitrovicės merr vendim pėr tė ndarė edhe 500 mijė euro shtesė pėr kėto investime.

Siē raporton RTK, kryeministri Thaēi ka theksuar se qeveria ka pėr qėllim zhvillimin e ekonomik tė kėsaj pjese tė vendit dhe ngritjen e mirėqenies pėr qytetarėt e saj.

Nė mbledhjen e 136 tė qeverisė ėshtė larguar nga rendi i ditės Projektligji pėr statusin dhe tė drejtat e dėshmorėve, invalidėve, veteranėve, pjesėtarėve tė UĒK-sė, viktimave civile dhe familjeve tė tyre.

Zėvendėskryeministri, Hajredin Kuqi tha se ky ligj do t’u mundėsojė tė gjithė pjesėtarėve tė kėtyre kategorive qė tė bėjnė jetė dinjitoze. Kuqi tha se ky ligj pritet tė miratohet nesėr.

Nė kėtė mbledhje ėshtė bėrė edhe miratimi i Raportit pėr Gjashtėmujorin e Buxhetit pėr vitin 2010. Sipas zėvendėsministrit tė Ekonomisė dhe Financave, Bedri Hamza, nė gjashtėmujorin e parė tė viti 2010, buxheti i Kosovės ka shėnuar ngritje prej 27 pėr qind, krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė viti tė kaluar.
Telegrafi

Pėr dasmėn e synetisė shpenzon rreth 200 mijė euro!


Nė kohėn kur kriza globale ekonomike ka pėrfshirė gjithė botėn dhe shumė njerėz ndjejnė pasojat serioze tė saj, qoftė edhe gjatė pėrpjekjes pėr tė siguruar nevojat elementare tė jetės, disa qytetarė nuk i shmangin shpenzimet e qindra mijėra eurove pėr njė dasmė sa mė tė veēantė dhe tė pazakontė.

Nė fshatin Debresh tė Gostivarit prej dy ditėsh po organizohet njė syneti, pėr tė cilėn mendohet se janė shpenzuar rreth 200 mijė euro.

Grupe folklorike, kėngėtarė tė njohur tė estradės shqiptare, madje edhe rreth 100 pehlivanė, qė kanė ardhur nga vende tė ndryshme tė rajonit dhe Maqedonia, janė vetėm disa nga aktivitetet e pazakonta tė kėtij organizimi.

Por, kėtyre shpenzimeve marramendėse i ėshtė shtuar edhe angazhimi i helikopterit, pasi babai kishte vendosur qė djalin ta shėtiste me helikopter pėrpara synetisė.

“I pėrshėndes tė gjithė mysafirėt dhe kėngėtarėt qė kanė ardhur sonte nė kėtė festė tė madhe. Ju pėrshėndes me gjithė zemėr, ju falėnderoj me gjithė zemėr.. Ma keni bo zemrėn mal, ishalla ua kthej tė gjithėve pėr tė mirė”, tha Shazo Ferati.

Sabri Fejzullahu, Leonora Jakupi, Sinan Vllasaliu, Ilir Shaqiri, Ermal Fejzullahu, Shkurte Fejza, Remzije Osmani, ishin vetėm disa nga rreth 15 kėngėtarėt e ftuar nė dasmėn e familjes Ferati. Edhe kėngėtarėt ishin mjaft tė kėnaqur nga ky organizmin.

“Nuk kam kėnduar nėpėr dasma, mirėpo sinqerisht u mahnita shumė. Nuk mund t’i them dasmė pėrveē se njė festė shumė e madhe... njė madhėshti, se kisha besuar se do tė jetė e llojit tė tillė”, u shpreh Leonora Jakupi pėr Alsat-M .

“Pėr mua ėshtė njė dasmė shumė e veēantė e cila ndodh shumė rrallė, zakonisht kombinohemi nė dasma shumė emra tė ndryshme, por kėshtu kombinime me kaq shumė kėngėtarė nuk ka pas”, theksoi Shkurte Fejza.

Edhe pse organizuesit e dasmės nuk kanė dashur tė tregojnė pėr shumėn e shpenzuar, mendohet se shifra arrin deri nė 200 mijė euro.

Familja Ferati jeton nė Zvicėr dhe ėshtė pronare e njė firme private.

Por dasmat e tilla me harxhime marramendėse janė bėrė zakon pėr kėtė periudhė dy mujore verore, veēanėrisht nė fshatrat e Gostivarit.

Pak kohė mė parė nė fshatin Gradec, edhe njė nuse ėshtė marrė me helikopter, angazhimi i tė cilit ka kushtuar mbi 30 mijė euro.
Koha.net

Neferta
04-08-10, 19:35
http://www.gazetaexpress.com/web/images/foto_express/cache/46eaf4b8fd9426fb9de3a3cd623dc3be-280x200.JPGP I SAT

Prishtinė, 4 gusht - Policia ka identifikuar dy tė dyshuarit pėr vrasjen dhe grabitjen e armatosur, qė ndodhi dje nė orėt e hershme tė mėngjesit, nė njė shtėpi nė fshatin Vragoli tė Fushė-Kosovės. Ata janė Shaqir (R) Kuqi dhe Alfred (F) Zylfaj, tė dy nga Suhareka. Policia u ka shpėrndarė fotot pikave kufitare e stacioneve policore, sikurse dhe medieve, dhe u bėn thirrje qytetarėve tė kontaktojnė policinė nėse i vėrejnė tė dyshuarit.

Neferta
05-08-10, 10:55
Irani ėshtė i gatshėm pėr tė kontribuar nė vendosjen e paqes dhe sigurisė nė Ballkan dhe zgjidhjen e problemeve nė rajon, veēanėrisht mosmarrėveshjen midis Serbisė dhe Kosovės, "tha Motakireuter-stoyan-nenov_f.jpg?ver=1280936419 (http://www.blic.rs/data/images/2010-08-04/63262_motaki101-reuter-stoyan-nenov_f.jpg?ver=1280936419)i, njoftoi Agjencia e lajmeve iraniane Fars.

Neferta
05-08-10, 16:26
Dyzetė miliarderė amerikanė dhe familjet e tyre u angazhuan pėr tė dhuruar gjysmėn e pasurisė sė tyre pėr organizatat bamirėse, nė kuadėr tė njė nisme tė dy personave mė tė pasur ndėrmjet tyre, Bill Gates dhe Warren Buffett.

Themeluesi i CNN-it, Ted Turner, kryebashkiaku i Nju Jorkut, Michael Bloomberg, bashkėthemeluesi i ''Oracle''-s, Larry Ellison si edhe producenti George Lucas bėjnė pjesė nė personalitetet, tė cilėt u bindėn nga themeluesi i ''Microsoft''-it pėr njė veprim tė tillė.

"Nuk na mbetet gjė tjetėr pėrveēse tė fillojmė'', deklaroi Buffett.

Nė mes tė qershorit, Gates dhe Buffett kishin njoftuar iniciativėn e mėsipėrme te miqtė e tyre miliarderė.

Sipas revistės ''Forbes'', Gates dhe Buffet zenė vendin e dytė dhe tė tretė nė botė pėr nga pasuria.

Gates ka njė pasuri prej 53 miliardė dollarė. Ndėrkohė mė i pasuri i botės ėshtė bosi i telekomunikacionit meksikan, Carlos Slim, me njė pasuri prej 53,5 miliardė dollarėsh.

Buffett, 79 vjeē, ka njė pasuri prej 47 miliardė dollarėsh

Llapjani_HH
05-08-10, 16:48
Nė veri sulmohen policėt e EULEX-it dhe tė Kosovės


Nė Zubin Potok dhe nė Leposaviq, sot, nė orėt e hershėm tė mėngjesit, kanė ndodhur dy sulme nė pjesėtarėt e policisė sė EULEX-it dhe tė Kosovės. Pėr fat tė mirė nuk ka tė lėnduar. Mirėpo, ka dėme materiale, ka njoftuar policia.

Sulmin nė pjesėtarė tė policisė sė EULEX-it dhe nė atė tė Kosovės e ka konfirmuar edhe policia nė Mitrovicė.

“Nė orėt e hershem tė mėngjesit tė enjten ka ndodhur njė sulm nė njė patrullė tė policisė sė EULEX-it, e cila po kthehej nga pika kufitare nė Bėrnjak, Zubin Potok, ndėrsa sulmi i dytė ka ndodhur nė magjistralen e ‘Ibrit’, nė fshatin Ibarska Sllatina tė Komunės sė Leposaviqit, ku ėshtė sulmuar autobusi qė bartė pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės”, ka thėnė Nystret Mehmeti, shefi i njėsisė operative rajonale tė policisė nė Mitrovicė.

Sipas tij nė tė dy rastet makinat e policisė janė sulmuar me gurė. Pėr fat tė mirė nuk ka tė lėnduar, ndėrsa qė dėmet materiale janė tė konsiderueshme.

Mehmeti thotė se policia aktualisht nuk ka ndonjė tė dyshuar, por po heton rastet.

Burime nga veri pohojnė se sulmin ndaj pjesėtarėve tė policisė sė EULEX-it dhe tė Kosovės e kanė bėrė ekstremistė serbė qė kanė lidhje me OBRAZ dhe MUP-in serb, dhe qė synojnė destabilizimin e situatės nė kėtė pjesė tė Kosovės.

Bėhet e ditur se gjatė sulmit nė policinė ndėrkombėtar dhe atė tė Kosovės, nė vendet e sulmit janė dėgjuar edhe tė shtėna me armė tė zjarrit.

Zyrtarė tė policisė nė Mitrovicė thonė se policia nuk ka informacion pėr sulmuesit e mundshėm dhe se nuk ka informacion pėr tė shtėna me armė tė zjarrit, por se rasti po hetohet nga njėsiti pėr krime serioze.
Koha.net

Neferta
05-08-10, 16:53
[/URL]
5.08.2010
[URL="http://www.telegrafi.com/?id=2&a=9810"]Pakistani shqyrton njohjen e Kosovės (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=9810)

Neferta
06-08-10, 11:20
Pentagoi i kėrkoi faqes informative tė internetit Wikileaks "t'i kthejė menjėherė" mijėra dokumentet sekrete pėr Afganistanin qė ka siguruar dhe t'i heqė ato prej saj, njoftoi zėdhėnėsi i saj Geoff Morrell.

"Departamenti i Mbrojtjes kėrkon qė Wikileaks t'i kthejė menjėherė qeverisė amerikane tė gjitha dokumentet e marra drejtpėrdrejt dhe nė mėnyrė tė tėrthortė nga baza tė dhėnash tė Departamentit tė Mbrojtjes dhe t'i fshijė ato nga faqet, kompjuterat dhe arkivat e saj", bėri tė ditur ai nė njė konferencė shtypi.

"Publikimi nga Wikileaks i njė numri tė madh tė dokumenteve tona i ka vėnė tashmė nė rrezik trupat tona, trupat aleate dhe qytetarėt afganė qė punojnė me ne dhe publikimi i informacioneve tė tjera sekrete vetėm sa mund ta keqėsojė situatėn", shtoi ai, ndėrkohė qė faqja e internetit njoftoi se parashikon tė publikojė 15 000 dokumente tė tjera.

Faqja e internetit Wikileaks, e krijuar nė vitin 2006 dhe e specializuar pėr zbulimin, ka publikuar tashmė pėrpara rreth 10 ditėve afro 92 000 arkiva sekrete qė japin mė tepėr tė dhėna rreth luftės nė Afganistan, me tė dhėna rreth viktimave civile dhe rreth lidhjeve tė supozuara mes Pakistanit dhe rebelėve.

Publikimi i kėtyre dokumenteve ka sjellė kritika tė ashpra nga Shtėpia e Bardhė, Pentagoni dhe nga Presidenti afgan Hamid Karzai.http://www.trt.net.tr/medya/resim/2008/10/05/340ca519-c9a4-4e9f-9fdd-9a54a9e50ad8-444x333.jpg

Neferta
06-08-10, 13:45
Polonia ka vendosur tė dorėzojė agjentin Izraelit nė Gjermani

Gjykata e apelit nė Poloni ka vendosur tė dorėzojė nė Gjermani agjentin izrealit qė dyshohet se ka marrė pjesė nė vrasjen e njė komandanti tė Hamasit nė Dubai.Uri Brodsky ėshtė i dyshuar, se me ndihmėn e njė pasaporte gjermane ka mundur tė kryej vrasjen e Mahmud al-Mabhouh nė muajin janar.
Brodsky njė qytetarė i Izraelit u arrestua nė Poloni nė muajin qershorė, pas njė urdhėr arresti tė lėshuar nga Gjermania.
Agejntėt sekret tė Mossad janė tė dyshuar se kanė vrarė militantin palestinez.
Policia e Dubait ka thėnė se 99% janė tė sigurtė se anėtarė tė agjensisė sė shėrbimit tė fshehtė izrealit ishin tė pėrfshirė edhe pse Izraeli zyrtarė e mohon njė gjė tė tillė.
Pasaportat e falsifikaura nga Britania e Madhe, Republika e Irlandės, Franca, Australia dhe Gjermania u pėrdorėn nė operacionin e Dubait, duke ngushtuar kėshtu marrėdhėniet diplomatike tė kėtyre vendeve me Izraelin.
Britania dhe Australia kanė dėbuar diplomatėt e Izraelit nė lidhje me fallcifikimet e dokumenteve.
Ndėrsa policia e Dubait ka indentifikuar mė shumė se 30 tė dyshuar qė janė pėrfshirė nė rastin nė fjalė. (aktualiteti)
http://aktualiteti.com/images/stories/Bota_Rajoni/glob/israeli_spy.jpg

Neferta
06-08-10, 13:59
http://www.irishtimes.com/newspaper/images/tile/2010/0806/1224276307991_1.jpg (http://www.irishtimes.com/newspaper/images/2010/0806/1224276307991_1.jpg)Njė grua ka tentuar tė vetėvritet duke u hedhur nga kati i tretė i njė ndėrtese pasi kishte vrarė tre fėmijėt e saj.
Ajo ėshtė gjetur nė gjendje tė rėndė dhe ėshtė ēuar nė spital nga kalimtarė tė rastit.

Bėhet fjalė pėr tre fėmijė italoamerikanė qė jetonin nė Edinburg.

Viktimat dy vėllezėr tetė vjeē dhe motra e tyre 5 vjeēe, janė gjetur tė vdekur nė njė shtėpi ku kishte ndodhur njė shpėrthim.

Ndaj gruas ishte lėshuar njė mandat kėrkimi pasi nuk ishte paraqitur nė seancėn gjyqėsore tė divorcit nga i shoqi.

Gruaja ishte zhdukur edhe mė parė sė bashku me tre fėmijėt tė gjetur mė pas nė Edinburg.
6. 08. 2010.

Llapjani_HH
08-08-10, 14:32
Forcimi i strukturave paralele (ilegale)


Pėrfaqėsuesit e strukturave paralele serbe nė veri tė Kosovės thonė se nuk i shqetėson fakti qė organet, tė cilat i drejtojnė, konsiderohen ilegale dhe tė papranueshme nga institucionet e Kosovės dhe ato tė pranisė ndėrkombėtare.

Duke mos i njohur institucionet e shtetit tė Kosovės, kėta pėrfaqėsues thonė se gradualisht edhe ajo pjesė e pranisė ndėrkombėtare qė nuk i njeh institucionet e pushtetit paralel tė Serbisė nė Kosovė, do t’i pranojė ato, pasi qė, sipas tyre, ata janė pėrfaqėsuesit legjitimė tė serbėve.

Marko Jakshiq, nėnkryetar i Asamblesė sė Komunave Serbe tė Kosovės, organ ky i cilėsuar si ilegal nga Prishtina zyrtare, thotė se nuk ėshtė e gjithė bashkėsia ndėrkombėtare kundėr strukturave tė pushtetit tė Serbisė nė Kosovė.

“Kjo nuk ėshtė bashkėsia ndėrkombėtare. Aty janė vetėm vendet perėndimore. Bashkėsia ndėrkombėtare pėrbėn njė numėr mė tė madh shtetesh, si Rusia, Kina e India, tė cilat nuk e pranojnė shtetin e Kosovės”, thotė Jakshiq pėr Radio Evropa e Lirė.

Ndėrkohė, edhe sekretari nė Ministrinė pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Oliver Ivanoviq beson se udhėheqėsit e strukturave tė pushtetit paralel njė ditė do tė merren seriozisht nga ndėrkombėtarėt, duke i njohur ata si pėrfaqėsuesit legjitimė tė serbėve.

“Ėshtė krejtėsisht e parėndėsishme ajo qė pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė e pėrsėrisin, se nuk do tė na njohin, ngase ata nuk do tė kenė bashkėbisedues tė tjerė”, thotė Ivanoviq.

Duke besuar se udhėheqėsit e strukturave paralele janė tė zgjedhurit e serbėve, Ivanoviq pret qė edhe bashkėsia ndėrkombėtare t’i trajtojė ata si liderė tė vėrtetė tė kėtij komuniteti, duke i injoruar serbėt qė marrin pjesė nė institucionet e shtetit tė Kosovės.

Zgjedhjet e fundit lokale serbe nė Mitrovicė, tė mbajtura mė 30 maj tė kėtij viti, sollėn si rezultat formimin e komunės serbe tė Mitrovicės, e cila nuk njihet nga Qeveria dhe institucionet e Kosovės.

Kryetarja e zgjedhur nga ky proces, i cilėsuar si ilegal, Ksenija Bozhoviq, pret qė nė rend tė parė tė bashkėpunojė me pėrfaqėsuesit e Kombeve tė Bashkuara, nė kuadėr tė misionit tė UNMIK-ut.

Sidoqoftė, Zyra Civile Ndėrkombėtare dhe Qeveria e Kosovės tashmė po punojnė qė nė Mitrovicė dhe komunat veriore, bazuar nė Planin e Ahtisaarit dhe procesin e decentralizimit, tė organizojnė zgjedhje tė lira, duke synuar kėshtu vendosjen e ligjshmėrisė atje, nė harmoni me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.

Tags: Veriu i Kosovės, strukturat paralele, Marko Jakshiq

Me zgjedhjet e fundit komunale, institucionet e Kosovės kanė margjinalizuar nė njė masė tė caktuar strukturat e pushtetit tė Serbisė nė pjesėn qendrore dhe lindore tė vendit, duke ngritur institucione legale nėpėr komunat, ku serbėt pėrbėjnė shumicėn.

Por, veriu mbetet ende njė hapėsirė ku kėto struktura funksionojnė tėrėsisht jashtė kontrollit tė autoriteteve tė Kosovės dhe pranisė ndėrkombėtare, andaj zgjedhjet atje dhe shuarja e strukturave paralele shihen si mė sfiduese.
Koha.net

Ende nuk dihet fati i pushimores sė fėmijėve “Pishat e Deēanit”


Largimi i forcave paqeruajtėse ndėrkombėtare nga kompleksi i objekteve tė pushimores sė fėmijėve nė Deēan “Pishat e Deēanit” dhe kthimi i saj fėmijėve tė Kosovės po bėhet njė proces gjithnjė e mė i ndėrlikuar sesa qė ėshtė deklaruar muajt e kaluar nga forcat italiane tė KFOR-it, tė cilat para 11 viteve e shndėrruan atė nė kamp ushtarak.

Qė nga fillimi i kėtij viti ėshtė proklamuar largimi i forcave italiane nga pushimorja, kur edhe janė ulur nė tavolinė ushtarakėt italianė, pushtetarėt deēanas dhe priftėrinjtė e Manastirit tė Deēanit, qė tė gjejnė zgjidhjen mė tė mirė pėr tė gjitha palėt.

Nė fillim tė pranverės ishte caktuar muaji qershor si datė e lirimit tė pushimores “Pishat e Deēanit”, por kėtij vendimi nuk i janė pėrmbajtur forcat italiane tė KFOR-it, tė cilat duket qė nuk i kanė mė kompetencat e vendimit pėr lirimin e pushimores, pasi qė nė deklaratėn zyrtare tė KFOR-it pėr KosovaLive nuk jepen sqarime dhe pėrgjigje konkrete lidhur me pyetjet e parashtruara pėr arsyet e mospėrmbajtjes sė premtimeve tė dhėna.

“Transferimi i pėrgjegjėsive nuk ėshtė implementuar nė mėnyrė autonome nga KFOR-i, sipas direktivave nga ana e Komandės Aleate Strategjike pėr Evropė e NATO-s me seli nė Bruksel, e cila mbėshtetet nė vlerėsimin e komandantit operativ pėr kushtet e sigurisė.

Kurse pėr ēdo informatė tjetėr pėr ēėshtjen e pushimores drejtohuni Komandės kryesore tė KFOR-it nė Prishtinė”, deklaroi shefi i Zyrės pėr informim i Grupit Shumėkombėsh Luftues Perėndim, nėnkoloneli Angelo Vesto.

Derisa mė herėt flitej pėr kohėn kur mund tė lirohet pushimorja, tash forcat italiane nuk japin datė tė caktuar kur mund tė ndodhė kjo, pėrveē qė premtojnė se tė gjitha transferimet do tė realizohen me transparencė maksimale dhe pa asnjė befasi.

Edhe po tė lirohej pushimorja, Komunės sė Deēanit nuk do t’i lejohet menaxhimi i kėtij kompleksi, ngase kjo ėshtė menduar t’i besohet “Karitasit” italian, i cili, me dėshirėn e vet apo me kėrkesė tė dikujt tjetėr, ka paraqitur njė ofertė.

“Kemi formuar njė komision pėr vlerėsimin e kėsaj oferte dhe tash komisioni ėshtė duke e shqyrtuar atė.

“Karitasi” italian dėshiron ta marrė pushimoren nė menaxhim pėr 30 vjet, por ne jemi tė pajtimit vetėm pėr 10 vjet”, jep njė arsye tė mundshme tė bllokimin e procesit pėr lirimin e pushimores, kryetari i Deēanit, Rasim Selmanaj, i cili nė fakt ėshtė mė tepėr nė rolin e shikuesit sesa tė vendimmarrėsit nė kėtė ēėshtje.

Selmanaj nuk pėrmend ndonjė arsye tjetėr pėr mbetjen peng tė pushimores, megjithėse ai nuk e mohon ekzistimin e problemeve mė tė thella.

Manastiri i Deēanit nuk pėrmendet nga asnjėra palė si faktor bllokues pėr lirimin e pushimores, por fakt ėshtė se kjo pushimore sė bashku me shumė ndėrmarrje tė tjera me rreth njė mijė hektarė tokė tash konsiderohen “pronė” e Manastirit me Pakon e Ahtisaari-t, pasi me atė pako pėrcaktohet se ēdo tokė apo ndėrmarrje qė ndodhet nė “zonėn mbrojtėse” ėshtė pasuri e Manastirit, prandaj Manastiri e ka fjalėn e fundit pėr ēdo vendim qė ka tė bėjė me tokat nė kėtė zonė, pėrfshirė edhe shumė prona private, pronarėve tė tė cilave edhe mė tej po u mohohet e drejtat mbi pronėn.
Koha.net

Llapjani_HH
08-08-10, 14:42
Komunizmi nė EULEX


Deputeti Nait Hasani ka akuzuar edhe shtatė ish-udhėheqės kosovarė tė kohės sė Jugosllavisė. Ata i ka paditur pėr krime kundėr njerėzimit dhe gjenocid. Hasani tashmė padinė e re me emra dhe fakte tė zgjeruara, e ka dorėzuar edhe nė EULEX. Ai i bėn thirrje Prokurorisė sė Kosovės, Gjykatės dhe EULEX-it, qė kėta ish-funksionarė tė lartė tė dėnohen pėr veprat qė kanė bėrė.

Nait Hasani, deputet i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e PDK-sė, padinė qė e ka bėrė kundėr udhėheqėsve tė Kosovės nė kohėn e ish-Jugosllavisė dhe pjesėtarė tė aparatit shtetėror tė asaj kohe, tashmė e ka dorėzuar edhe nė EULEX.

Pėrveē EULEX`it, kjo padi tashmė ėshtė deponuar dhe nė Prokurorinė Publike tė Qarkut nė Prishtinė dhe nė Prokurorinė Speciale tė Kosovės.
Gazeta ka arritur ta sigurojė kėtė padi, e cila ėshtė dorėzuar nė EULEX mė 29 korrik 2010.

Padisė i janė shtuar edhe emrat e shtatė personave qė kanė qenė nė funksione tė ndryshme nė kohėn e ish-Jugosllavisė.

Hivzi Sylejmani, Bajram Tmava, Bajram Maraj, Mehmet Hoxha, Kolė Shiroka, Syrja Popovci, Kurtesh Salihu, Riza Sapunxhiu janė emrat e rinj qė janė futur nė kallėzimin penal qė ėshtė dorėzuar nė Prokurorinė e EULEX-it.

Nė padi thuhet se nė bazė tė nenit 198 paragrafi 1 tė KPPK-sė thuhet se plotėsohet, precizohet, zgjerohet dhe pėrmirėsohet kjo padi ndaj 39 udhėheqėsve nė kohėn e ish-Jugosllavisė.

Tė paditurit e mėhershėm nga deputeti Nait Hasani janė Fadil Hoxha, Sinan Hasani, Dushan Mugosha, Ali Shukriu, Rexhai Surroi, Ymer Pula, Veli Deva, Xhevdet Hamza, Xhavit Nimani, Sahit Zatriqi, Mehmet Maliqi, Mehmet Shoshi, Jusuf Karakushi, Mahmut Bakalli, Azem Vllasi, Remzi Kolgeci, Rrahman Morina, Jusuf Zejnullahu, Hashim Rexhepi, Metė Kuēi, Mehmet Lumi, Hasan Mehmeti, Ibush Kllokoqi, Nazmi Mustafa, Xhemshit Duriqi, Hazėr Susuri, Nikė Lumezi, Miftar Jasiqi, Hilmi Zhitia, Rexhep Haxhimusa dhe Vesel Latifi.

Sipas kėsaj padie, e cila ėshtė dorėzuar nga avokati Bajram Krasniqi, i autorizuar nga deputeti Nait Hasani, thuhet se kėta persona akuzohen pėr vepra penale krime kundėr njerėzimit, gjenocid e vepra tė tjera tė rėnda penale.

Deputeti i PDK-sė ka thėnė se kėta persona janė pjesėmarrės tė Masakrės sė Tivarit, tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, tė Byrosė Informative tė njohur si Gol Otok, tė shpėrnguljes masive, ose aksionit tė armėve nė kohėn e Rankoviqit dhe mbėshtetės tė politikės sė Rankoviqit pėr shpėrnguljen e 250 mijė shqiptarėve pėr nė Turqi, po ashtu janė pjesėmarrės tė ngjarjeve tė viteve 1968, 1981, 1990 e tutje.

”Unė i kam mbledhur personat nė fjalė, tė cilėt prej vitit 1945, kur ėshtė mbajtur mė 10 qershor 1945 nė Prizren, Lidhja e Dytė e Prizrenit, qė ėshtė vendosur qė Kosova tė bashkohet me Serbinė dhe prej aty kanė filluar masakrat kundėr popullit shqiptar nė Kosovė. Nga kėta njerėz, tė cilėt tė inspiruar nga lufta e tyre, atėherė “liridashėse”, dhe kėta kanė bėrė krime kundėr njerėzimit ndaj popullit tė vet”, pati thėnė Nait Hasani kohė mė parė.

Ai ka thėnė pėr Express se pret nga EULEX-i qė tė ndėrmarrė hapa konkretė duke thėnė se personat e pėrfshirė nė kėtė akuzė duhet tė dėnohen pėr veprat qė i kanė bėrė.

“I bėj thirrje Prokurorisė sė Kosovės, EULEX-it, qė personat qė kanė bėrė krime, e qė janė pėrfshirė nė padi, tė dėnohen”, thotė Nait Hasani.

Nė listėn e tė paditurve tė deputetit Hasani ka edhe persona qė tashmė nuk janė gjallė.

Pėr kėta persona, Nait Hasani ka thėnė se duhet tė ketė njė dėnim moral, ndėrkaq ata qė janė sot nė pozita nėpėr pushtet, duhet tė deklarohen pėr krimet e bėra dhe tė japin dorėheqje morale.

Tė gjithė kėta persona tė pėrmendur nė padi akuzohen pėr krim kundėr njerėzimit dhe gjenocid.
Nė padi pėr secilin ėshtė dhėnė edhe arsyetimi pėr kėta persona se duhet tė dėnohen pėr veprat e kryera nė kohėn e ish-Jugosllavisė.

Fadil Hoxha, Sinan Hasani, Mehmet Hoxha, Dushan Mugosha, Ali Shukriu, Hivzi Sylejmani, Kolė Shiroka, Ymer Pula, Xhavit Nimani, Xhevdet Hamza, Mehmet Maliqi- Cikulli, Veli Deva dhe Sahit Zatriqi, sipas padisė, bazuar nė Kodin Penal tė Kosovės, neni 117, akuzohen pėr vrasje, shfarosje, skllavėrim, depėrtim ose pėrzėnie me dhunė e popullsisė, burgosje ose privime tė tjera tė rėnda tė lirisė fizike nė kundėrshtim me rregullat themelore tė sė drejtės ndėrkombėtare, persekutim tė njė grupi ose kolektivi tė identifikuar pėr arsye politike, kombėtare etnie etj, zhdukje e detyruar e personave, krim i aparteidit etj.

Hasani e ka bėrė kėtė kallėzim penal nė mėnyrė individuale, mirėpo nuk e pėrjashton mundėsinė qė tė ketė padi tė tjera nga Shoqata e tė burgosurve politikė dhe nga Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut.

Personat qė janė pėrfshirė nė padinė e fundit:
Hivzi Sylejmani,
Bajram Tmava,
Bajram Maraj,
Mehmet Hoxha,
Kolė Shiroka,
Syrja Popovci,
Kurtesh Salihu,
Riza Sapunxhiu.

Personat qė janė paditur kohė mė parė:
Fadil Hoxha,
Sinan Hasani,
Dushan Mugosha,
Ali Shukriu,
Rexhai Surroi,
Ymer Pula,
Veli Deva,
Xhevdet Hamza,
Xhavit Nimani,
Sahit Zatriqi,
Mehmet Maliqi,
Mehmet Shoshi,
Jusuf Karakushi,
Mahmut Bakalli,
Azem Vllasi,
Remzi Kolgeci,
Rrahman Morina,
Jusuf Zejnullahu,
Hashim Rexhepi,
Metė Kuēi,
Mehmet Lumi,
Hasan Mehmeti,
Ibush Kllokoqi,
Nazmi Mustafa,
Xhemshit Duriqi,
Hazėr Susuri,
Nikė Lumezi,
Miftar Jasiqi,
Hilmi Zhitia,
Rexhep Haxhimusa dhe
Vesel Latifi.

Fakte:
Faktet tė cilat janė pėrfshirė nė kallėzimin penal janė tė ndryshme. Ato fillojnė qė nga dėshmitė e botuara tė atyre qė i kanė mbijetuar Masakrės sė Tivarit nė vitin 1945, e deri te librat hulumtues tė botuar vite mė vonė. Akuzat me tė cilat kėta persona ngarkohen, janė tė ndryshme dhe fillojnė qė nga viti 1945, shpėrnguljet nė Turqi, demonstratat e ndryshme, e deri te bashkėpunimi i tyre nė vitet ‘90 me ish-regjimin serb.
Gazeta expres

Llapjani_HH
08-08-10, 14:45
LDK-ja “jeton” e poshtėruar nga PDK-ja

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi (PDK) ėshtė duke bėrė gabime, por ato duhet tė korrigjohen nga anėtarėt e kabinetit qeveritar dhe pjesėtarėt e opozitės, ka deklaruar ministri i Shėndetėsisė nė Qeverinė e Kosovės, Bujar Bukoshi (LDK).

Bukoshi pėr tė relativizuar paksa “kritikat” ndaj Thaēit, ka thėnė se nuk ka qeveri ideale. “Sigurisht qė ka gabime. Edhe unė kur kam qenė kryeministėr kam bėrė gabime, por qėllimi ėshtė qė gabimet tė parandalohen... Unė mendoj po ashtu se janė bėrė pėrparime nga qeverisja aktuale”.

Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK), sipas ministrit Bukoshi, vazhdon tė “jetojė” e poshtėruar dhe e nėnshtruar pėrballė partnerit tė koalicionit qeverisės, Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK).

“Ky problem daton prej formimit tė koalicionit tė madh, i cili mund tė thuhet se nuk ka funksionuar pėr shkak tė raportit jo tė barabartė mes dy partnerėve kryesor qeverisės. LDK-ja ka qenė shumė e dobėt, e poshtėruar dhe e nėnshtruar karshi PDK-sė. Dhe, kėto janė probleme me tė cilat duhet tė merret LDK-ja”.

Nė njė intervistė pėr Zėrin, Bukoshi po ashtu ka thėnė se nėse kryetari i Prishtinės, Isa Mustafa do tė kandidohej pėr kryetar tė LDK-sė, atėherė ai do ta pėrkrahte pa asnjė rezervė.

LDK-ja, sipas tij nuk do tė dėshmojė asnjė vlerė dhe as demokraci tė brendshme, nė qoftė se presidenti Fatmir Sejdiu, i cili pritet tė jetė kandidati i vetėm pėr kryetar tė partisė, nuk do tė ketė kundėrkandidat gjatė zgjedhjeve tė brendshme partiake nė vjeshtėn e kėtij viti.

Ish-kryeministri nė ekzil, Bukoshi, nuk heziton tė pranojė se nė 100 ditėt e marrjes sė postit tė ministrit tė shėndetėsisė nuk janė arritur suksese, tė mėdha, por megjithatė vlerėson se janė bėrė “disa punė tė mira”. Sipas tij sigurimet shėndetėsore vazhdojnė tė mbesin sfidė pėr dikasterin qė drejton. Telegrafi


Fija e parė


Prokurorėt e EULEX’it i kanė rėnė nė gjurmė vjedhjes sė njė viti mė parė nė Dhomėn e Dėshmive. Ata i kanė identifikuar tė dyshuarit. Hetimet komplekse pėr kėtė ēėshtje ende po vazhdojnė. Mė nė fund, duket se ngjarjes sė rėndė pėr reputacionin e Policisė sė Kosovės i ėshtė gjetur filli.

Prokuroria Speciale e Kosovės, saktėsisht prokurorėt e EULEX-it, duket se mė nė fund kanė gjetur fillin e lėmshit nė lidhje me rastin e vjedhjes nė dhomėn e dėshmive.

Ngjarja e rėndė pėr reputacionin e Policisė sė Kosovės, ku ishte vjedhur drogė e para, ka ndodhur nė prill tė vitit tė kaluar, ndėrkohė qė deri mė tash, hetimet nuk kanė sjellė ndonjė rezultat konkret.

Por mė nė fund, duket se diēka ka lėvizur nė zbardhjen e rastit mė tė rėndė pėr policinė e vendit.

Edhe pse deri mė tash nė lidhje me kėtė rast, vetėm janė marrė nė pyetje disa persona dhe janė suspenduar pėr kohė tė shkurtėr disa policė, duket se tė dyshuarit janė gjetur.

“Nė lidhje me kėtė rast, ka persona tė dyshuar dhe kemi arritur t’i identifikojmė ata”, thotė Kristiina Herodes, njė nga zėdhėnėsit e EULEX-it pėr Express.

Por ajo nuk jep shumė detaje duke u arsyetuar se meqė hetimet janė shumė komplekse dhe se janė duke vazhduar, atėherė nuk mund tė tregojė detajet pėr tė mos dėmtuar hetimet.

“Prokuroria Speciale ėshtė duke u marrė me kėtė rast dhe hetimet janė duke vazhduar”, thotė zėdhėnėsja Herodes.

Sipas saj, edhe Policia e Kosovės ėshtė duke e kryer njė pjesė tė punės sė vet, ndėrkohė qė pjesa tjetėr e punės ėshtė duke u bėrė nga EULEX-i.

Nė lidhje me kėtė rast, zyrtarė tė Policisė sė Kosovės nuk duan tė japin shumė sqarime, por nė tė njėjtėn kohė shpjegojnė se kanė bashkėpunim shumė tė mirė me EULEX-in.

“Por pėr raste tė caktuara dhe procese tė hetimeve tė caktuara, ka detaje qė nuk mund tė bėhen publike pėr opinion”, thotė Arbėr Beka, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės.

Ndėrkohė, burime tė gazetės brenda Policisė sė Kosovės, shpjegojnė se nė fillim kanė qenė ata qė kanė nisur menjėherė hetimet pėr kėtė rast.

“Pas pak kohėsh, EULEX-i e ka marrė rastin dhe ata janė duke e hetuar tėrėsisht ēėshtjen, duke pėrfshirė prokurorė dhe hetues”, thotė njė zyrtar i lartė i Policisė sė Kosovės pėr Express.

Megjithėkėtė, sipas tij, askush nuk e ndalon Policinė e Kosovės qė tė arrestojė ndonjė person nėse pėr tė gjen fakte tė mjaftueshme.

Ky zyrtar shpjegon se tash pėr tash, interesimi i medieve nė drejtim tė Policisė sė Kosovės, pėr tė kuptuar pėr hetimet nė lidhje me kėtė rast, ėshtė i gabueshėm.

“Ne nuk kemi asnjė tė dhėnė sa i pėrket kėsaj dosjeje, pėrveē hetimeve fillestare”, thotė burimi i gazetės.

Pas vjedhjes nė dhomėn e dėshmive, Policia kishte suspenduar pesė zyrtarė tė saj, prej tė cilėve njė nėnkolonel, dy majorė dhe dy oficerė tė sigurimit.

Por tė njėjtit, dy javė mė vonė, janė kthyer sėrish nė vendet e tyre tė punės pasi nė atė kohė ishte thėnė se nuk janė gjetur dėshmi tė mjaftueshme.

Nė dhomėn e cila do tė duhej tė ishte e sigurt, janė vjedhur 47 kilogramė e 627 gramė substanca narkotike tė llojit heroinė, 7 bimė kanabis, 3 mijė e 828 euro para tė gatshme, 520 rupi indianė, 6.5 milionė lira turke, 5 mijė lejė rumunė, 950 lekė shqiptarė dhe njė ēantė e zezė sportive.

Ish-tė suspenduarit

Eprorėt e suspenduar, tė kthyer nė punė janė: nėnkolonel Fatos Haziri, zėvendėsi i tij, majori Haxhi Krasniqi dhe majori Senan Kelmendi si dhe dy oficerė tė sigurimit.

Por ata kanė nisur punėn nė Policinė e Kosovės nė pozita tė tjera nga ato qė kanė mbajtur deri nė pėrfundimin e hetimit nga ana e Inspektoratit tė Policisė.

Pėrkundėr kėrkesės sė vazhdueshme tė deputetėve, analistėve dhe ekspertėve tė sigurisė se pėrgjegjėsia pėr kėtė vepėr duhet tė bjerė mbi drejtuesit mė tė lartė tė sigurisė nė vend – skandali i vjedhjes nė polici kishte ndikuar vetėm nė suspendimin e kėtyre pesė zyrtarėve policorė, tė cilėt sė fundi janė kthyer nė punė.
Gazeta expres

UNMIK: Vendos KS-ja, e jo Prishtina


Derisa Kėshilli i Sigurimit tė vendosė ndryshe, ne do tė vazhdojmė punėn tonė, thonė pėrfaqėsues tė misionit tė OKB-sė nė Kosovė.

Zhvleftėsimi i Rezolutės 12 44 tė Kėshillit tė Sigurimit, mbi tė cilin bazohet puna e UNMIK-ut, ishte kėrkuar sėrish nga Prishtina zyrtare. Pas mendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, i cili flet edhe pėr Rezolutėn 12 44, duket tė jenė shkaktuar disa paqartėsi lidhur me masat legale qė mund tė ndėrmerren pėr ta larguar UNMIK-un nga Kosova dhe pėr t’i dhėnė fund 12 44-shit.

Administrata e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė duket se nuk ndihet e kėrcėnuar nga kėrkesat e vazhdueshme tė Prishtinės zyrtare pėr zhvleftėsimin e Rezolutės 12 44 tė Kombeve tė Bashkuara.

Njė kėrkesė e tillė u paraqit edhe nė seancėn e fundit pėr Kosovėn tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Veprimi i diplomacisė kosovare u quajt i gabuar ngase, siē thuhej, me mendimin kėshillėdhėnės tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ėshtė konsumuar Rezoluta 12 44.

Nė UNMIK thonė se ėshtė nė duart e Kėshillit tė Sigurimit tė vendosė pėr ndryshimet eventuale. Zėdhėnėsi i kėtij misioni, Rasėll Gik, thekson se UNMIK-u do tė vazhdojė punėn derisa Kėshilli i Sigurimit tė vendosė ndryshe.

“UNMIK-u do tė vazhdojė tė punojė nė kuadėr tė mandatit tė tij qė vjen nga Kėshilli i Sigurimit, derisa Kėshilli i Sigurimit vendos ndryshe. Mendoj se ajo qė kemi dėgjuar nė seancėn e fundit pėr Kosovėn nė Kėshilli tė Sigurimit, ishte njė mbėshtetje pėr punėn tonė nga anėtarėt e kėshillit”, deklaron Giki.

Opozita nė Kosovė, ndėrkaq, vlerėson se Prishtina zyrtare, qė nga procesi nė GJND duhet ta injorojė 12 44-shin dhe tė veprojė si shtet.

Sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Burim Ramadani, sugjeron qė Prishtina zyrtare tė shfrytėzojė sesionin e 64-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė pėr tė aplikuar pėr anėtarėsim nė OKB pa u thirrur nė Rezolutėn 12 44, por duke u bazuar nė opinionin kėshillėdhėnės tė GJND-sė, i cili, sipas tij, e ka vendosur de fakto Kosovėn nė njė pozicion tė pakthyeshėm politik e legal.

“Kosova nuk duhet tė vendoset nė pozicion defansiv pėr tė filluar debatin nėse 12 44-shi ėshtė gjallė ose jo. 12 44-shi faktikisht nuk ėshtė mė i gjallė dhe Kosova duhet tė jetė nė ofensivė nė kėtė drejtim”, shprehet Ramadani.

Pavarėsisht karakterit kėshillėdhėnės tė mendimit tė GJND-sė, i cili nuk obligon asnjėrėn palė pėr veprime tė caktuara, analistėt nė Prishtinė thonė se Kosova do tė duhej tė pėrfitonte nga vlerėsimet e trupit mė tė lartė tė drejtėsisė nė botė.

Analisti Halil Matoshi, pohon qė nė aspektin legal 12 44-shi mbetet ende nė fuqi dhe se pėr shkak tė pėrbėrjes sė Kėshillit tė Sigurimit nuk mund tė pritet ndonjė ndryshim i saj.

Megjithatė, ai thotė se duhet tė priten zhvillimet nė Nju-Jork nė vjeshtėn e kėtij viti.

“Besoj qė Asambleja e Pėrgjithshme do t’u bėjė kėrkesė palėve si shtete -Serbisė dhe Kosovės, qė tė bisedojnė pėr ēėshtje tė kufijve, tė krimit tė organizuar, luftimin e trafikimit dhe tė tjera”, thekson Matoshi.

Rezoluta 12 44 ishte miratuar mė 10 qershor tė vitit 1999. Nė mendimin e GJND-sė thuhet se qėllimi i dokumentit nė fjalė ishte krijimi i njė regjimi tė pėrkohshėm e tė jashtėzakonshėm juridik qė synon stabilizimin e Kosovės dhe se si i tillė, ėshtė projektuar pėr ta bėrė kėtė nė njė bazė tė pėrkohshme.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
08-08-10, 14:46
Ivanoviq: Ndarja e Kosovės, nuk pėrjashtohet


Nė Serbi nuk bisedohet pėr idenė e ndarjes sė Kosovės, por kjo ide nuk mund tė pėrjashtohet, tha Oliver Ivanoviq, sekretar shtetėror nė Ministrinė pėr Kosovėn, nė Qeverinė e Serbisė. Nė intervistėn pėr Radion Evropa e Lirė, ai i quajti tė nevojshme bisedimet nė mes tė Kosovės dhe Serbisė, pavarėsisht qėndrimeve diametralisht tė kundėrta tė tė dyja palėve. Sipas tij, Kosova dhe Serbia duhet tė kėrkojnė njė zgjidhje tė pranueshme pėr tė dyja palėt.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Ivanoviq, mendimi kėshillėdhėnės i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr pavarėsinė e Kosovės tashmė ėshtė i ditur. Pėr mesin e shtatorit ėshtė paralajmėruar seanca e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara. Ēfarė prisni nga kjo seancė?

OLIVER IVANOVIQ
Unė po shpresoj qė Asambleja e Pėrgjithshme, megjithatė do tė pėrpiqet tė korrigjojė efektin negativ, tė cilin e ka krijuar mendimi kėshillėdhėnės i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė dhe se do ta pranojė rezolutėn e Serbisė.

Por, sido qė tė jetė, kjo seancė e Asamblesė sė Pėrgjithshme, duhet tė paraqesė rrugėn hyrėse pėr bisedime. Bisedimet janė tė nevojshme dhe kjo ėshtė mė se e dukshme. Vetėm se dallimi ėshtė qė njėra palė, shqiptarėt, konsiderojnė se me ta mund tė bisedohet vetėm pėr ēėshtjet teknike.

Ndėrkaq, ne mendojmė se ēėshtjet teknike janė tė rėndėsishme dhe se pėr to duhet tė bisedohet, por edhe statusi gjithashtu ende nuk ėshtė pėrfundimisht i definuar dhe si i tillė do tė jetė, tash dhe nė tė ardhmen, shkaktar i destabilitetit politik.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Autoritetet nė Kosovė kanė thėnė se Serbia do tė marrė goditje tė reja, befasuese dhe se ato, siē kanė thėnė ata, do tė jenė rezultat i veprimeve tė vetė Serbisė. Cili ėshtė komenti juaj lidhur me kėtė?

OLIVER IVANOVIQ
Mendoj se kjo mė shumė ka tė bėjė me njė lloj propagande dhe reklamė, e cila ėshtė e destinuar pėr opinionin publik vendor. Do tė thotė, pėrfaqėsuesit e institucioneve nė Prishtinė iu flasin kėshtu shqiptarėve tė Kosovės nė Prishtinė, tė cilėt kanė probleme tė mėdha sociale dhe papunėsi tė madhe.

Nė kėtė mėnyrė ju japin, tė them ashtu, njė lodėr, me tė cilėn do tė mashtrohen, nė mėnyrė qė thjesht tė kalojė edhe pak kohė. E, nuk po zgjidhen problemet e mėdha sociale.

Kanė probleme me korrupsionin dhe krimin e organizuar. Ndėrkaq, nė vazhdimėsi keni deklarata tė tilla bombastike nė mediat e Kosovės, tė cilat iu drejtohen njerėzve qė i lexojnė ato.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Nė vazhdimėsi ekzistojnė zėra qė thonė se bisedimet teknike nė mes tė Kosovės dhe Serbisė janė tė domosdoshme. Nė anėn tjetėr, disa politikanė serbė vlerėsojnė se shumica e ēėshtjeve tė ashtuquajtura teknike, prekin edhe ēėshtjen e statusit tė Kosovės. A mendoni se do tė ketė bisedime, duke pasur parasysh pozicionimet e kundėrta tė autoriteteve tė Kosovės dhe tė atyre nė Serbi?

OLIVER IVANOVIQ
Unė mendoj se bisedime do tė ketė dhe se ato janė nevojė e situatės dhe nevojė e momentit. Zgjidhja e disa ēėshtjeve teknike janė tė nevojshme pėr shqiptarėt, pėr serbėt dhe gjithė tė tjerėt.

Por, e thėnė objektivisht, ėshtė vėshtirė tė bisedohet pėr ēėshtje teknike, si pėr shembull problemet e energjisė elektrike, nėse nuk vėrtetohet se kush ėshtė sovran qė tė sjellė vendimin qė tė vihet nė punė shėrbyesi i dytė.

Pastaj, pėr telekomunikacionin, duhet tė vėrtetojmė se kush ėshtė sovran qė tė sjellė vendime lidhur me kėtė. A duhet kėtė ta bėjnė vetėm institucionet nė Prishtinė, apo duhet qė ta kenė edhe pėrkrahjen, fundja, tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nėse nuk dėshirojnė qė serbėt t’i pėrfshijnė nė procesin e sjelljes sė vendimeve?

RADIO EVROPA E LIRĖ
E gjithė kjo, a vendos disa barriera qė kėto bisedime tė mos fillojnė fare?

OLIVER IVANOVIQ
Unė nuk mendoj se kjo do tė jetė barrierė. Thjesht, bisedimet do tė duhet tė fillojnė, vetėm se ėshtė i rėndėsishėm formati, sepse, nga ajo qė Serbia nuk do tė tėrhiqet, ėshtė formati ku do tė ulen tė dyja anėt dhe nė mes ėshtė prania e UNMIK-ut, nga e cila nuk do tė hiqet dorė, Do tė thotė, UNMIK-u ėshtė i vetmi qė ka legjitimitetin e politikės sė jashtme.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Ēfarė mendoni se do tė mund t’i zbuste qėndrimet diametralisht tė kundėrta tė tė dyja palėve nė bisedimet eventuale?

OLIVER IVANOVIQ
Ndonjė perspektivė e qartė evropiane dhe, do tė thosha, harta e rrugės, e cila do tė kishte edhe kohėt kalimtare dhe pikėt kalimtare, si dhe vėrtetimin e tė arriturave.

Kjo do tė mund tė ishte atraktive pėr tė dyja anėt dhe mendoj se kjo do tė sillte deri te relaksimi dhe marrėveshja, sepse kjo qė tash kemi, ėshtė zgjidhje e njėanshme, e cila i intereson vetėm njėrės prej dy palėve tė interesuara.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Disa ditė mė parė, kryetari i Serbisė, Boris Tadiq, ėshtė cituar tė ketė thėnė se shqiptarėve tė Kosovės duhet t’iu ofrohet zgjedhja e autonomisė nga 1 deri nė 100. Numri 100 nėnkupton pavarėsinė. Por, njė gjė tė tillė ai e ka kėrkuar edhe pėr serbėt e veriut tė Kosovės. Sipas jush, kjo kėrkesė, a nėnkupton ndarjen e Kosovės dhe a po e favorizon Serbia idenė e tillė?

OLIVER IVANOVIQ
Nė Serbi nuk ka ide tė tillė, gjegjėsisht, ndarja nuk ėshtė temė, pėr tė cilėn bisedohet. Por, thėnė objektivisht, ajo nuk mund tė pėrjashtohet, sepse kjo gjendje, qė ėshtė e tendosur dhe nė tė cilėn tė dyja anėt mbajnė pozicionim tė fortė, Serbia nuk e njeh Kosovėn dhe Kosova nuk e pranon veriun, kjo gjendje kėrkon njė zgjidhje.

Zgjidhja ėshtė prapė bisedimet pėr statusin, gjė qė do tė sjellė deri te njė rezultat, ēfarėdo qoftė ai. Nėse ai rezultat ėshtė i pranuar nga tė dyja palėt, gjegjėsisht, nėse ėshtė fryt i kompromisit nė mes tė dy opsioneve tė kundėrta, Evropa dhe bota do ta pranojnė atė. Do tė thotė, ēfarėdo qė merremi vesh ne, Evropa do ta pranojė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Por, pėr bisedime tė tilla pėr statusin, nuk janė tė gatshme autoritetet nė Kosovė. Si mendoni se mund tė dilet nga ky, nėse mund tė quhet, rreth vicioz?

OLIVER IVANOVIQ
Autoritetet nė Prishtinė duhet t’iu pėrgjigjen qytetarėve tė tyre ose atyre qė i perceptojnė si autoritete. Si do t’i zgjidhin problemet sociale, nėse problemi me Serbinė do tė mbetet tash e 100 vjet? Si do ta zgjidhin ēėshtjen e mbretėrimit tė ligjit, si do tė luftojnė kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit, nėse vazhdimisht para kėsaj luftė vendoset ēėshtja politike?

Ndėrkaq, ēėshtja politike ėshtė e kushtėzuar me statusin e pazgjidhur. Si do tė shkojnė tutje nėse nuk mund tė hyjnė nė asnjė organizatė ndėrkombėtare, sepse njė gjė tė tillė Serbia do ta bllokojė? Si do tė shkojnė tutje, nėse askush nuk do tė vijė qė tė investojė nėn njė atmosferė tė tillė?

Mendoj se kėto janė ēėshtje, tė cilat duhet t’i vėnė para vetes politikanėt e pėrgjegjshėm, qofshin ata serbė ose shqiptarė. Unė, mendoj se ėshtė interes, jo vetėm i Serbisė, por i tė gjithėve nė kėtė hapėsirė dhe mė gjerė nė Ballkanin perėndimor, qė serbėt dhe shqiptarėt tė gjejnė njė zgjidhje tė pėrbashkėt.

Unė e di qė ėshtė e vėshtirė, kur kihet parasysh se shqiptarėt e Kosovės kanė krijuar njė bindje pėr kėtė se ēėshtja ėshtė e kryer dhe nė kėtė mėnyrė kanė krijuar pritje joreale nė mesin e popullit shqiptar.

Por, ėshtė fakt se do t’iu duhet qė ta gėlltisin pilulėn e hidhur dhe tė thonė ‘po, ne e kemi shpallur pavarėsinė, por ajo ėshtė e pamjaftueshme pėr tė jetuar mė mirė. Dhe, pėr tė jetuar mė mirė, duhet qė me Serbinė tė gjejmė njė marrėveshje’, para sė gjithash edhe pėr atė se si do tė duket ajo autonomi, nga 1 deri nė 100.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Por, kjo autonomi, nga 1 deri nė 100, nėse do tė realizohej, a paraqet kjo, nė njėfarė mėnyre, njė ndarje tė brendshme tė Kosovės?

OLIVER IVANOVIQ
Unė po ju them se kjo ėshtė ēėshtje e marrėveshjes sė dy palėve. Unė nuk e dua fjalėn ‘ndarje’ dhe nuk e pėrdori atė kurrė nė paraqitjet e mia publike.

Thjesht, mendoj se kjo nuk ėshtė njė zgjidhje e mirė. Por, ēfarėdo zgjidhje, tė cilėn do ta sillnin tė dyja palėt dhe do tė dakordoheshin bashkėrisht pėr tė, do tė jetė e pranueshme pėr gjithė botėn dhe duhet tė jetė e pranueshme pėr tė gjithė njerėzit qė jetojnė kėtu.

Do tė thotė, unė mund tė jetoj me zgjidhjen, pėr tė cilėn do tė merreshin vesh tė dyja palėt.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
09-08-10, 17:33
Lajēi e Haraēia pėrkrahin Bukoshin


Deklarata e ministrit tė Shėndetėsisė, Bujar Bukoshi, se Lidhja Demokratike e Kosovės ėshtė e nėnshtruar dhe e poshtėruar nė raport me partnerin e koalicionit, PDK-nė, ka ndarė nė dy grupe anėtarėt e kėsaj partie.

Pėr mė tepėr, “shokėt” e Bukoshit janė tė ndarė edhe nė raport me pėrkrahjen qė ministri i Shėndetėsisė ka shprehur pėr kryetarin e Prishtinės, Isa Mustafa, nėse ai do tė garonte pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, shkruan sot gazeta Zėri.

Derisa qeveritarėt dhe personat e afėrt me ta mbrojnė idenė se LDK-ja nuk ėshtė duke u poshtėruar e nėnshtruar nga PDK-ja, anėtarė tė tjerė tė Kryesisė i kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė deklaratės sė Bukoshit.

Sipas Zėrit, anėtari i Kryesisė sė LDK-sė, Ali Lajēi, thotė se partia e tij ėshtė e nėnshtruar dhe atė jo vetėm nga PDK-ja por edhe nga “klani i Sejdiut”, siē e quan ai grupin qė e pėrkrah presidentin Sejdiu.

“LDK-ja nuk mund tė ngjallet as tė bėhet parti numėr njė derisa kryetari e mban pengė atė, dhe derisa bėjnė politikė kote Lutfi Haziri dhe Eqrem Kryeziu”, thotė Lajēi.

Edhe anėtari tjetėr i Kryesisė, Astrit Haraēia, pajtohet me Bukoshin.

“Edhe unė mendoj kėshtu. LDK-ja me kėtė formė siē ėshtė duke u bėrė tash, ėshtė e poshtėruar dhe e nėnshtruar nė raport me PDK-nė, ndėrsa sa i pėrket kandidatit pėr kryetar nuk do tė thotė qė duhet tė jetė vetėm Isa, mundet tė jetė edhe tjetėrkush”, thotė Haraēia.

Ndėrkaq, anėtarė tė Qeverisė nga LDK dhe udhėheqės tė kėsaj partie, thonė se partia e tyre “ka hise” nė qeveri aq sa ka marrė vota nga qytetarėt, ndėrsa presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, e shohin si personin mė ideal pėr tė udhėhequr partinė.

Nėnkryetari i LDK-sė, Eqrem Kryeziu, thotė se temat e theksuara nga Bukoshi janė ēėshtje personale dhe tregim i shijes sė tij, gjė qė sipas tij, nuk e jep mundėsinė e debatit.
Koha.net

Bogdanoviq vizitoi serbėt e kthyer nė tri fshatra tė Istogut


Ministri pėr ēėshtje tė kthimit nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, tė dielėn, ka marrė pjesė nė shėnimin e 10- vjetorit tė fillimit tė kthimit tė serbėve nė komunėn e Istogut, ndėrsa pastaj ka vizituar edhe serbėt e kthyer nė Zallq dhe Dragolec.

Ai nė Osojan , nė njė prononcim tė shkurtėr pėr gazetarė, ka thėnė se Qeveria e Serbisė ėshtė e gatshme pėr dialog me shqiptarė dhe ka porositur serbėt qė “t’ u shtrijnė dorėn e pajtimit fqinjve shqiptarė”, si dhe ka porositur tė dy palėt qė tė mos shikojnė nga e kaluara, por nga ardhmja, sepse nėse ka vullnet, ka edhe perspektivė pėr jetė tė pėrbashkėt.

Ai, zgjidhjen e problemeve ndėrmjet shqiptarėve dhe serbėve e sheh pėrmes kompromisit, siē tha ai.

“Nuk ėshtė mirė qė tė favorizohet njėra palė mė shumė se tjetra, sepse kjo i bie sikur ke dy fėmijė dhe njėrin prej tyre e pėrkrah mė shumė se tjetrin. Nuk duhet njėra palė ta ndiej vetėn tė favorizuar mė shumė se pala tjetėr nė Kosovė, nė kėtė kontekst, populli shqiptar nuk guxon ta ndiejė veten si popull i dorės sė parė nė raport me popullin serb”, ka theksuar ministri serb para objektit tė shkollės fillore “Radosh Toshiq” tė Osojanit.

Ndėrkaq nė njė pyetje tė njė gazetari lokal se a ėshtė trajtuar populli shqiptar ndonjėherė si popull i dorės sė dytė, Bogdanoviq, si me ironi , tha se kjo fatkeqėsisht ėshtė e vėrtetė, por njė e vėrtetė qė duhet tė harrohet.

Ministri Bogdanoviq ka njoftuar se Qeveria e Serbisė ka ndarė 10 milion dinarė si dhe ka siguruar edhe njė traktorė me pajisje buqėsore, ndihmė nė farėra dhe plehra pėr tė mbjella vjeshtore pėr serbė tė kthyer.

Ndėrkaq, Dragan Jevtiq , pėrfaqėsues i serbėve tė kthyer ka posositur ministrin Bogdanoviq qė tė mos politizohet situata e sigurisė nė Zallq dhe kjo te arrijė deri nė KS tė OKB-sė, ngase e vėrteta ėshtė ndryshe dhe problemet qė ndodhen nė Zallq , tė njėjtat ndodhin ēdo ditė nė tė gjitha vendet e botės.

Ai ka falėnderuar pėr sigurinė dhe pėr kujdesin gjatė gjithė kohės policinė e Kosovės.

Jevtiq e ka njofuar Bogdaniviqin se Ministria pėr Kthim e Kosovės ka nisur ndėrtimin e 15 shtėpive nė fazėn e parė dhe 5 tė tjera pritet tė fillojnė nė fazėn e dytė dhe ka bėrė tė ditur se serbėt nuk kanė problem me sigurinė dhe se ata qarkulojnė lirshėm anėnkėnd Kosovės.

”Unė mund tė shkoj lirshėm tė pijė kafe nė Istog, Pejė, Llaushė, Skenderaj, Prishtinė… pa asnjė problem”, ka pėrfunduar fjalėn e tij Jevtiq.

Nė anėn tjetėr, nė fshatin Zallq, ku ėshtė pritur ftoftė nga numėr i vogėl serbėsh tė kthyer , Bogdanoviq, derisa ishte i shoqėruar edhe me tė ashtrėquajturin kryetar i konmunės sė Istogut, Soro Repanoviq , ka kėrkuar nga ta qė tė shtrijnė dorėn e pajtimit fqinjve shqiptarė dhe tė jetojnė bashkarisht dhe tė mos shikojnė prapa.

“ Unė kam ardhur kėtu tė di pėr sė afėrmi se cilat janė prioritetet e juaja, nė mėnyrė qė Qeveria e Serbisė t’ u ofrojė ndihmė”, ka potencuar Bogdanoviq.

Ministri pėr Kosovė dhe Metohi nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq, lejen pėr qėndrimin e tij nė Kosovė e ka marrė nga Qeveria e Kosovės.

Kėshilltarja pėr media nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme nė Qeverinė e Kosovės, Dafina Myrtaj, i ka thėnė Kohės Ditore se Bogdanoviq do tė qėndrojė nė Kosovė me lejen e institucioneve.

“Lejen qė tė hyjė nė Kosovė ai e ka marrė nga institucionet e Kosovės, respektivisht nga zėvendėskryeministri i Kosovės, Hajredin Kuēi”, ka thėnė Myrtaj.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Arbėr Beka, ka thėnė se PK-ja do t’i ofrojė pėrcjellje Bodanoviqit gjatė qėndrimit tė tij nė Kosovė.
Koha.net

Neferta
09-08-10, 21:25
Ficxherald nesėr nė Kosovė

09.08.2010
http://www.zhurnal.mk/data/news/Mark_Fitzgerald_1.jpg
Kreu i komandės sė Forcės sė Bashkuar nė Napoli, admirali Mark Ficxherald, do tė vizitojė nesėr Kosovėn.

Ficxherald do tė vizitojė fshatin Harilaq ku trupat e Forcės Kosovare tė Sigurisė po zhvillojnė ushtrime ēminimi. Admirali Ficxherald do tė takohet dhe me komandantin e KFOR-it, Markus Bentler

Llapjani_HH
10-08-10, 17:17
(S')ka bisedime tė fshehta me Serbinė


Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės ka akuzuar Qeverinė se po zhvillon bisedime tė fshehta me Qeverinė e Serbisė.

Deklaratat dhe akuzat e AAK-sė drejtuar Qeverisė pėr bisedime sekrete me Serbinė, kryeministri Hashim Thaēi i ka cilėsuar si qesharake.

Gjatė njė konference pėr gazetarė, anėtari i Kryesisė sė AAK-sė, Ardian Gjini, tha se ka informacione qė Qeveria e Kosovės po zhvillon bisedime tė fshehta me Serbinė, pa dijeninė e popullit dhe pjesės tjetėr tė spektrit politik.

Ndonėse nuk dha detaje se nga kush dhe pėr ēfarė po bisedohet, Ardian Gjini i AAK-sė tha se kėto bisedime, si tė tilla, nuk mund tė jenė nė tė mirėn dhe interesin e Kosovės, pasi qė, sipas tij, ato po zhvillohen pa dijeninė e opinionit dhe mediave.

“Kemi informacione tė sakta se nė kėtė kohė po zhvillohen takime dhe bisedime sekrete me Serbinė - takime dhe bisedime, tė cilat do t’ia humbin plotėsisht kuptimin ēfarėdo forme tė bisedimeve, qė do tė ndodhin mė tutje”.

“Ēfarėdo bisedimesh qė mbahen fshehur, nuk mund tė jenė nė asnjė variant nė tė mirė tė popullit tė Kosovės, qofshin ato teknike, pėr biznese tė ndryshme apo pėr ēfarėdo aranzhimi qė mund tė ndodhė, qofshin pėr veriun e Kosovės, pėr pjesė tė ndryshme, apo tema pėr tė cilat Kosova sot ka interes tepėr tė madh”, theksoi Gjini.

Duke iu referuar kėtyre deklaratave tė zyrtarėve tė AAK-sė, kreu i Qeverisė, Hashim Thaēi, tha se ato janė qesharake.

Thaēi nuk u pėrqendrua shumė nė akuzat e AAK-sė pėr bisedime sekrete me Serbinė, duke kaluar nė njė temė tjetėr - atė tė rėndėsisė qė ka pėr Kosovėn mendimi kėshillėdhėnės i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė dhe sesioni i ardhshėm i Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė.

“Fitorja historike e Qeverisė, diplomacisė, institucioneve dhe popullit tė Kosovės nė GJND, ėshtė njė fitore qė duhet t’i gėzohet secili. Prandaj, ėshtė njė fitore e gjithė shtetit tė Kosovės, e gjithė popullit tė Kosovės, e miqve, e partnerėve ndėrkombėtarė...”.

“Unė siguroj dhe garantoj qytetarėt e Republikės sė Kosovės se po ashtu edhe nė Asamblenė e Pėrgjithshme do tė kemi njė lajm tė mirė pėr Kosovėn dhe nuk do tė kemi mė tutje deklarata qesharake”, tha Thaēi.

Nė anėn tjetėr, Ardian Gjini i AAK-sė i tėrhoqi vėrejtjen Qeverisė se nėse nuk jep detaje rreth kėtyre bisedimeve, atėherė kjo parti politike do tė dalė tė tregojė se cilėt nga zyrtarėt e Qeverisė sė Kosovės po takohen me ata tė Serbisė dhe nė cilat vende po zhvillohen kėto bisedime.

“Nėse ata (Qeveria) do t’ju thonė se nuk po mbahen kėto bisedime, po ju them se shumė shpejt do tė na detyrojnė neve qė t’u bėjmė pyetje publike atyre se ēfarė keni bėrė atėherė nė kėtė e atė vend, ky e ai person”, theksoi Gjini.

AAK-ja po ashtu ka kundėrshtuar edhe kėrkesėn e pėrsėritur disa herė nga kryeministri Hashim Thaēi pėr pėrmbylljen e fazės sė pavarėsisė sė mbikėqyrur, pasi qė, sipas kėsaj partie, kjo kėrkesė ka tė bėjė me largimin e misioneve ndėrkombėtare pa u zgjidhur problemi i veriut.

Pėrderisa Kosova ka problemin e veriut, prania ndėrkombėtare, ka vlerėsuar AAK-ja, ėshtė e domosdoshme.
Radio Evropa e Lirė

Ekspertėt kėrkojnė eshtrat e boshnjakėve, kroatėve dhe shqiptarėve nė liqenin Peruēac


Riparimi qė po i bėhet njė dige nė Bosnjen lindore, i pari pas shumė dekadash, po i lejon ekspertėt tė kėrkojnė nė shtratin e zbrazur tė liqenit eshtrat e trupave tė hedhur atje.

Ato janė trupa myslimanėsh tė Bosnjes, shqiptarėsh tė Kosovės dhe madje nazistėsh gjermanė.

Pėr breza me radhė, forca tė ndryshme luftuese i kanė hedhur trupat e viktimave nė Lumin Drina qė ndan Serbinė nga Bosnja por kalimi i kohės nuk ka bėrė qė ato viktima tė harrohen.

Javėt e fundit, ekspertė mjeko ligjorė kanė vazhduar kėrkimet nė liqenin Peruēac tė Drinas, i cili u zbraz nga uji pėr tė bėrė riparimin e digės.

Ata po zbulojnė eshtra myslimanėsh tė Bosnjes, shqiptarėsh tė Kosovės dhe madje edhe nazistėsh gjermanė qė mbajnė medaljen e kryqit tė hekurt.

Eksperti Matt Vennemeyer, shpjegon: "Po shfrytėzojmė kėtė kohė kur niveli i ujit ėshtė i ulėt pėr tė gjetur sa mė shumė eshtra para se uji tė ngrihet pėrsėri, ndoshta muajin tjetėr".

Ekspertėt ecin pėrgjatė brigjeve tė lumit pėr tė gjetur trupat. Vetėm analiza e AND sė mund tė identifikojė eshtrat nė kėtė vend qė quhet lumė i pėrgjakur dhe ku janė hedhur kryesisht viktima myslimane tė luftės sė Bosnjes si ato nga Lufta e Dytė Botėrore.

"Eshtrat duket se i takojnė periudhave tė ndryshme. Disa trupa mund tė jenė kėtu prej 15 vjetėsh, tė tjera qė prej 100 vjetėsh.

Puna ėshtė tė dokumentojmė sa mė shumė brenda kėsaj kohe tė shkurtėr dhe ndoshta tė identifikojmė sa mė shumė trupa sidomos me anė tė AND sė", thotė Vennemeyer.

Brenda dy javėsh, ekspertėt kanė gjetur rreth 50 trupa nė njė zonė qė shtrihet deri nė 120 kilometra.

"Dihet se mė tepėr se 2 mijė boshnjakė si dhe njė numėr kroatėsh dhe shqiptarėsh nga Vishegradi janė vrarė gjatė agresionit kundėr Bosnjes dhe trupat e tyre janė hedhur kėtu", shpjegon eksperti nga Bosnja Amor Mashoviq.

Mashoviq, i cili ka drejtuar shumicėn e zhvarrimeve nė Bosnje, thotė se ai kurrė nuk ka qenė dėshmitar i njė operacioni nė kėto pėrmasa.

Ky, tha ai, ėshtė shansi i fundit pėr tė gjetur viktimat.

"Pas 10 ose 15 vjetėsh kur tė bėhet riparimi tjetėr, do tė jetė e pamundur tė gjenden eshtrat pėr shkak tė rritjes sė nivelit tė ujit nė liqen dhe tė shtresave tė baltės qė do tė mbulojnė brigjet e lumit", thotė Mashoviq.
QIK-u

Llapjani_HH
11-08-10, 17:05
Thellohet varfėria nė Kosovė?


Pas lėvizjeve tė ēmimeve nė tregun kosovar, ekspertėt e ēėshtjeve ekonomike nė Prishtinė alarmojnė pėr thellim tė varfėrisė nė vend. Ata thonė se ngritja e ēmimeve dhe do tė ketė ndikim negativ te shtresat e varfra tė shoqėrisė kosovare.

Kryetari i Odės Ekonomike Amerikane, Lekė Musa, thotė se thellimi i varfėrisė do tė ndikojė edhe nė tensione sociale tė popullatės kosovare.

“Rritja e ēmimeve dhe ngritja e inflacionit do tė ketė ndikim negativ kryesisht te shtresat e varfra; do tė ketė tensione dhe do tė ketė njė shtytje shtesė nė kėto shtresa tė popullsisė, tė cilat janė afėr varfėrisė sė skajshme dhe pasi qė nuk kemi njė trend tė ngritjes sė punėsimit, atėherė tė gjitha kėto do tė kenė efekte negative sociale nė Kosovė”, vlerėson Musa.

Ngritja e ēmimeve tė produkteve tė konsumit nė Kosovė ēdo herė vjen si pasojė e ngritjes sė ēmimeve nė Evropė, e cila pėrcillet nė Kosovė pasi qė i tėrė konsumi ėshtė i bazuar nė importe.

Ndėrkohė, tė dhėnat e fundit zyrtare tė Entit tė Statistikave tė Kosovės tregojnė pėr njė ngritje tė indeksit tė ēmimeve tė konsumit nė vend. Sipas ESK, indeksi i tėrėsishėm i ēmimeve tė konsumit nė Kosovė ėshtė mė i lartė pėr 0,2 pėr qind nė muajin qershor, krahasuar me muajin maj tė po kėtij viti.

Ngritje e ēmimeve kryesisht vėrehet te perimet, pėrdorimi i pajisjeve pėr transportin personal, pemėt, veshja, furnizimi me ujė dhe shėrbimet e ndryshme qė kanė tė bėjnė me vendbanimin.

Nė anėn tjetėr, tregtarėt thonė se ēmimet e reja nė veēanti ajo e bukės vjen si pasojė e ngritjes sė ēmimit tė miellit.

Mirsad Bytyēi, pronari i njėrės nga byrektoret nė Prishtinė, tregon se janė dėmtuar shumė nga ngritja e fundit e ēmimit tė miellit. Megjithatė, ai thotė se ende janė duke shitur produktet e tyre me ēmimet e vjetra.

“Ngritja e ēmimit tė miellit na ka dėmtuar shumė. Ēmimet i kemi me tė vjetrėn, punė nuk ka, varfėri ėshtė madhe nė Kosovė. Po i ngritėm ēmimet, nuk do tė ketė punė, po s’i ngritėm - dėmtohemi ne. Nuk dimė se si do tė veprojmė”, shprehet Bytyēi.

Shumė nga prodhuesit e bukės nė Kosovė e kanė rritur ēmimin nga 25 centė sa ishte, nė 30 centė dhe nė shumė raste edhe nė 35 centė.

Nga kjo ngritje, sipas shitėsit Milaim Halili, nė njėrin nga dyqanet e Prishtinės, thotė se qytetarėt vazhdimisht ankohen pėr ēmime tė shtrenjta.

“Blerėsit nuk janė tė kėnaqur me ngritjen e ēmimit tė bukės, por kjo nuk varet prej dyqanit tonė, por prej ēmimit tė furrtarėve. Nuk ėshtė pritur mirė se i bien mbi 20 pėr qind qė ėshtė mė shtrenjtė. Pėr momentin, njė lloj tė bukės jam duke e shitur 30, njė lloj tjetėr 25, por edhe kjo do tė shtrenjtohet javėn tjetėr pėr 25 pėr qind mė shtrenjtė”, thotė Halili.

Sidoqoftė, raportet e organizatave ndėrkombėtare, kanė theksuar se Kosova mbetet njė nga shtetet mė tė varfra nė Evropė. Ndėrsa, sipas tė dhėnave zyrtare, pėrqindja e papunėsisė nė Kosovė mbetet 47 pėr qind, ndėrsa ajo e varfėrisė 25 pėr qind.

Por, se si mund tė kalohet nga kjo gjendje e vėshtirė ekonomike, kryetari i Odės Ekonomike Amerikane, Lekė Musa, shprehet:

“Ne, vazhdimisht kemi bėrė thirrje qė tė bėhet njė ekonomi mė e orientuar drejt investimeve tė huaja, investitorėt e huaj janė ata, tė cilėt krijojnė vende tė reja pune dhe qė kanė ndikim drejtpėrdrejt nė rritjen e eksportit dhe rritjen e tė ardhurės nė vend”.
Radio Evropa e Lirė

Nė liqenin e Peruēacit gjendet motori i kamionit qė mbante kufomat e shqiptarėve


Policia e ka gjetur nė liqenin Peruēac motorin dhe njė pjesė tė kamionit frigorifer, i cili nė vitin 1999 ishte hedhur nė ujė bashkė me kufomat e 50 shqiptarėve nga Kosova, ka njoftuar televizioni i Serbisė.

Bėhet e ditur se aktualisht nė Peruēac po zhvillohen hetime lidhur me dyshimet se mund tė gjenden edhe mbetjet mortore tė shqiptarėve tė Kosovės.

Nė deklaratėn pėr televizionin serb, prokurori pėr krime tė luftės Vladimir Vukēeviq nuk i ka bėrė publike detajet e hetimeve, por ka theksuar “gatishmėrinė e organeve shtetėrore pėr tė hetuar edhe gjurmėt mė tė vogla tė ēfarėdo krimi tė luftės”.
Koha.net
Serbėt kanė gėrmuar nė vend tė gabuar?


Shefi i zyrės sė Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare nė Prishtinė, Bekim Blakaj, ėshtė habitur nga informacioni se nė lokalitetin te Rashka nuk gjendet asnjė provė e trupave tė varrosur tė shqiptarėve nga Kosova, transmeton agjencia serbe FoNet.

Blakaj pėr radion KiM ka thėnė se dyshon se autoritetet serbe kanė kryer gėrmimet nė vend tė gabuar.

“Mendohet se aty gjenden 250 trupa tė shqiptarėve nga Kosova. Sa kujtoj, edhe vitin e kaluar, gėrmimet janė bėrė nė njė vend tjetėr. A ėshtė e mundur qė pėrsėri ėshtė gėrmuar nė vendin e gabuar dhe aty nuk ka asnjė trup”, ka pyetur Blakaj.

Gėrmimet e terrenit te Rashka kanė filluar para dhjetėra ditėve.

Pas analizės sė tokės ėshtė zbuluar se nė lokalitetin Rudnicė-Majdan, nė pjesėn para ndėrtesės sė administratės sė kompanisė “Kosmet Put” nė Rashkė , nuk ka gjurmė tė materieve organike.
Koha.net

Konfirmohet aktakuza ndaj Xhabir Zharkut e tė tjerėve


Gjyqtari i procedurės paraprake i EULEX-it, Charles Smith III, e ka konfirmuar aktakuzėn kundėr kryetarit tė komunės sė Kaēanikut, Xhabir Zharkut dhe tė tjerėve, shkruan sot e pėrditshmja “Zėri”.

Sipas kėsaj gazete, Xhabir Zharku, Arsim Kolshi, Besnik Hasani, Fikri Hasani, Afet Dalloshi, Nysret Cena dhe Nesim Currit, u konfirmohet aktakuza pėr pikėn 1, pėr veprėn penale tė detyrimit, pėr pikėn 2, pėr veprėn penale tė kėrcėnimit, kurse Xhabir Zharkut dhe Arsim Kolshit edhe pėr veprėn penale tė pronėsisė, kontrollit, posedimit apo pėrdorimit tė paautorizuar tė armėve.

Xhabir Zharku dhe tė tjerėt, siē shkruan sot “Zėri”, akuzohen se nė bashkėveprim, si pjesė e njė grupi kriminal, nė data tė ndryshme prej 26 korrikut deri mė 1 gusht 2006, kanė kryer veprėn penale tė detyrimit, duke pėrdorur kėrcėnime ndaj Sheket Lurit, Xhelil Sumės dhe Azem Sumės, nė mėnyrė qė tė pėrfitojnė financiarisht.

Rreth datės 27 korrik 2006, sipas aktakuzės, ata kėrcėnuan se do tė vrasin palėt e dėmtuara, nėse kėta tė fundit nuk tėrhiqen nga tenderi i fituar nga AKM, Vala e 16-tė pėr fermė delesh nė sipėrfaqe prej 32 hektarėsh nė fshatin Raka, komuna e Ferizajt.

Nė seancėn pėr konfirmimin e aktakuzės, Zharku dhe tė akuzuarit e tjerė e kanė mohuar se ata kanė tė bėjnė diēka me veprat qė pėrshkruhen nė aktakuzė, shkruan sot ndėr tė tjera “Zėri”.
Koha.net

Paralajmėrohet modifikimi i Pakos sė Ahtisaarit


Pėr autoritetet kosovare zgjidhja e integrimit tė veriut nuk nėnkupton kryekėput formėn e parashikuar nė propozimin gjithėpėrfshirės tė presidentit Martti Ahtisaari.

Kryeministri Hashim Thaēi, tė martėn, ka lėnė tė hapur mundėsinė qė pakoja tė “preket”.

Ai ka theksuar se edhe modalitete tė tjera do tė kihen nė konsideratė, gjatė pėrpjekjeve pėr tė vėnė kontroll nė kėtė pjesė tė territorit tė Kosovės.

“Ne kemi vetėm njė zgjidhje, implementimin e plotė tė dokumentit tė presidentit Ahtisaari, me ide kreative, tė reja, me ide integruese nė kuptimin gjithetnik dhe territorial”, ka theksuar kryeministri Thaēi, pas vizitės bėrė Odės Ekonomike.

“Por duhet tė vazhdohet edhe me formimin e komunės sė re (tė Mitrovicės v.j.) dhe organizimin e zgjedhjeve tė lira nė tri komunat e tjera, dhe me vazhdimin e investimeve socio-ekonomike”.

Muajin e shkuar ambasadori amerikan nė Kosovė, Christopher Dell, dhe kėshilltari i kryeministrit Thaēi, Dukagjin Gorani, ishin cituar tė kenė pėrmendur mundėsinė e dhėnies sė njė autonomie pėr veriun.

Mė pastaj ata kishin demantuar ta kenė pėrmendur fjalėn autonomi.

Ndėrkaq kryeministri Thaēi kishte theksuar se autoritetet kosovare “njohin natyrėn e veēantė rajonale tė Kosovės veriore”.

Veriu i Kosovės qė nga pėrfundimi i luftės, mė shumė se dhjetė vjet mė parė, ka vepruar jashtė kornizave ligjore tė autoriteteve tė Prishtinės dhe serbėt e atjeshėm kanė qenė mė shumė tė ndikuar nga Beogradi zyrtar. Shkrimin e plotė pėr kėtė temė mund ta lexoni nė numrin e sotėm tė Kohės Ditore.
Koha.net

Gjini premton fakte pėr takimet sekrete


Zyrtarėt e lartė tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės ende nuk janė tė gatshėm qė tė japin detaje pėr pretendimet e tyre se Qeveria e Kosovės dhe ajo e Serbisė po mbajnė takime sekrete mes vete, mirėpo nėnkryetari i AAK-sė, Ardian Gjini tha se partia e tij i ka tė gjitha faktet pėr kėto takime.

Nėnkryetari i AAK-sė Ardian Gjini nuk ishte i gatshėm tė jap detaje, pėr sipas tij takime sekrete Prishtina dhe Beogradi zyrtar po mbajnė mes vete dhe larg syve tė opinionit tė gjerė.

Gjini i ėshtė kundėrpėrgjigjur deklaratės sė djeshme tė kryeministrit Thaēi, se pohimet e zyrtarėve tė AAK-sė janė qesharake. Gjini ka thėnė se nė vend qė tė bėjė kualifikime, kryeministri duhet tė tregojė se pse zyrtarėt e lartė tė Qeverisė sė tij udhėtojnė nė takime sekrete nė vende tė ndryshme.

Nėnkryetari i AAK-sė pėr Radio Kosovėn gjithashtu ka thėnė se mėnyra e pėrgjigjes sė kryeministrit nuk ėshtė e drejtė, ndėrsa ka premtuar se shumė shpejtė do tė dalė me fakte.

Duke mos dhėnė detaje rreth kėsaj ēėshtjeje, Gjini u ka rekomanduar gazetarėve kosovarė qė tė angazhohen mė shumė dhe ta zbulojnė, sipas tij, kėtė tė vėrtetė. Gjini edhe nė konferencėn e djeshme pėr media, bisedimet sekrete i ka quajtur tė rrezikshme pasi qė, sė paku, agjenda duhet tė jetė transparente.
Telegrafi

Guri i madh
11-08-10, 20:31
Ministrja Pula nuk flet pėr “Kosovėn e Re”


Enis Veliu | 10-08-2010 18:47 CET
Prishtinė. Zhargitje nė ndėrtimin e termocentralit tė ri “Kosova Re” vazhdon tė trajtohet si ēėshtje konfidenciale nga Zyrtarė tė ministrisė sė Energjisė dhe Minierave, por edhe zyrtareve qė janė tė kyēur nė kėtė projekt.

Deri mė tash zyrtarė tė Ministrisė sė Energjisė dhe Minierave kanė dhėnė shumė data pėr fillimin e punimeve, por tashmė ato deklarata i takojnė se kaluarės.
Procesi pėr tenderim ecėn disa muaj dhe dikur kthehet ne pikė zero, sepse kompanitė e mėdha nga fusha e energjetikės janė tėrhequr pėrfundimisht nga Kosova.
Zyrtarė tė ministrisė sė Energjisė dhe Minierave nuk donė tė flasin rreth kėtij projekti, duke e trajtuar gjithēka konfidenciale.
Zėvendėsministri i Energjisė Blerim Rexha thotė se pėr ēėshtjen e “Kosovės Re”deklaratat pėr media i jep vetėm ministrja Pula.
Por, as vetė ministrja nuk ka koment rreth vonesave qė po i bėhen kėtij projekti “Pėr kėtė ēėshtje pyetni Qeverinė”tha ajo.
Por, nė anėn tjetėr, Ethem Ceku, ish ministėr i Energjisė dhe Minierave nga radhėt e AAK-sė, thotė se ikja e investitorėve serioz, nė madhe tė madhe ka dėmtuar ekonominė e Kosovės, por edhe kėtė projekt.
Sipas tij, ndėrtimi i termocentralit tė ri ėshtė nė pikėpyetje, sepse sipas tij nuk ka interesim pėr gjė tė tillė.
Ai tha se Qeveria e Kosovės duke bėrė ndryshime tė shpeshta ėshtė


treguar e pa aftė qė tė menaxhoj me sektorin e energjisė nė vend. “Asnjė arsye nuk ka pasur qė tė vonohet ndėrtimi i termocentralit zė ri pėr vite tė tėra. Pas kėtyre zvarritjeve qė janė bėrė, unė e vė nė pikėpyetje ndėrtimin e kėtij centrali”, tha ai.
Sipas tij, nga mungesa e energjisė Kosova po shpenzon shumė para pėr import tė energjisė, bizneset dėmtohen nė masė te madhe, por dhe investitorėt e huaj ia kthejnė shpinėn Kosovės sepse nuk e shohin si vend atraktiv pėr tė investuar.
Edhe Myzejene Selmani, kryetare e komisionit Parlamentar pėr ekonomi nė vazhdimėsi ka hedhur kritika nė drejtim zė Qeverisė pėr vonesa nė realizimin e kėtij projekti.
Selmani nė njė farė mėnyre kėtė projekt e sheh si tė dėshtuar pėr shkak tė zvarritjeve tė
mėdha qė janė duke u bėrė nė vite tė tėra.
Edhe Lumir Abdixhiku, drejtor i Institutit “Riinvest”thotė se energjia ėshtė resurs kryesor
i zhvillimit tė ekonomisė sė njė vendi.
Ai tha se zvarritja me vite me radhe e kėtij projekti ėshtė bėrė njė barrierė ekonomik e pa arsyeshme.
“Kemi harxhuar 10 vite kohe dhe nuk kemi ndonjė strategji energjetike. Kapacitetet aktuale energjetike nė Kosovė janė shumė tė vjetra dhe nuk i pėrmbushin nevojat aktuale.
Ēdo prodhues i ri nė Kosovė nėn 1000 megavat ėshtė i pamjaftueshėm pėr ekonominė e vendit”tha ai.
Sipas tij, institucionet e vendit duhet ti qasen me mė seriozitet kėtij projekti, sepse ekonomia e Kosovės ėshtė duke humbur direkt, por edhe indirekt.

Neferta
11-08-10, 21:52
JERUZALEM (AP) - Arkeologėt thonė se kanė zbuluar monedhė mė tė rėnda dhe mė tė vlefshme ari ndonjėherė te gjetur nė Izrael. Monedha 2200-vjeēar peshon njė ons (28 gramė), dhe u gjet nė vendinTel Kedesh pranė kufirit me Libanin mė 22 qershorhttp://www.haaretz.com/polopoly_fs/1.307404.1281546620!/image/3661385907.jpg_gen/derivatives/landscape_295/3661385907.jpg The 2,200-year-old gold coin is seen at the Israel Museum, in Jerusalem, on Aug. 11, 2010.

Neferta
11-08-10, 22:05
Copa gjigande e akullit e shkėputur nga Grenlanda po lundron nė Detin e Ngrirė tė Veriut.


Ky bllok akulli me sipėrfaqe prej 260 km katrorė, ėshtė ai mė i madhi qė shkėputet nga hemisfera veriore prej vitit 1962 e kėtej. Ishulli i ri i akullt ėshtė mė i madh se katėrfishi i Manhattanit dhe pėrbėn rrezik pėr platformat e naftės dhe transportin nė rajon.
Skenari mė pesimist ėshtė ai i mbėrritjes sė bllokut tė akullit nė zonėn me trafik detar tė rėnduar, ku nė vitin 1912 ndodhi edhe tragjedia e Titanikut...
Ndėrsa ndikimi i ndryshimit klimatik nė procesin e shkėputjes sė copės gjigande nga Grenlanda ėshtė bėrė temė diskutimesh.


Sipas specialistėve, ėshtė mjaft e vėshtirė tė bėsh njė lidhje tė drejtpėrdrejtė mes shkėputjes dhe ndryshimit klimatik.
http://www.trt.net.tr/medya1/resim/2010/08/11/8111706f-0025-4347-8f6c-b3b8acc0ec6a-444x333.jpg



11.08.2010.

Neferta
12-08-10, 11:30
/www.reuters.com/news/video/story?videoId=135814136&videoChannel=1 Ndodhe edhe kjo, per shkak te emrit ta psoje nje familje

Neferta
12-08-10, 11:44
TĖRMET NĖ VUSHTRI

Divizioni Sizmologjik i Ministrisė sė Energjisė dhe Minierave tė Kosovės, sot nė ora 05:58, sipas orės lokale, ka regjistruar njė tėrmet me magnitudė 2,7 ballė sipas shkallės Rihter, dhe me intensitet IV ballė tė Merkalit mė 12.08.2010 08:49:08


Bėhet e ditur se epiqendra e kėtij tėrmeti ishte 7.5 km nė juglindje tė qytetit tė Vushtrrisė dhe 18.5 km nė veriperėndim tė Prishtinės, ndėrsa thellėsia 10.2 km. Sipas Divizionit Sizmologjik, pėr shkak tė thellėsisė jo tė madhe tė vatrės sė tėrmetit, ai ėshtė ndjerė dukshėm nga banorėt e komunės se Vushtrrisė dhe nė disa komuna pėrreth.

Neferta
12-08-10, 12:07
Palestina e kėnaqur me vendimin e GJND-sė pėr Kosovėn
Autoriteti Kombėtar i Palestinės ėshtė shprehur i kėnaqur me opinionin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, sipas tė cilit pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė e paligjshme dhe nuk shkel ligjin ndėrkombėtarė.

Njoftimi bėhet i ditur nga Komiteti i hebrenjve tė Amerikės. Jaser Shtrat Rabbo, njė kėshilltar i presidentit Abaz gjatė vitit 2008, kur Kosova kishte shpallur pavarėsinė e saj, kishte thėnė se "Palestinės i ishte dhėnė njė mundėsi. Kosova nuk ėshtė mė e mirė se Palestina".

Ndėrkohė Andrew Standlly, shef i delegacionit tė BE-sė nė Izrael ka deklaruar se BE-ja ka njė pėrvojė me Kosovėn, opsion ky qė ne e kemi nė plan pėr ta pėrdorur nė rastin e Palestinės.

Por, ideja e shpalljes sė njė anshme tė pavarėsisė sė shtetit palestinez ėshtė kundėrshtuar nė vazhdimėsi edhe nga faktorė ndėrkombėtarė. Pėrkundėr faktit se kryeministri i Autoritetit Nacional tė Palestinės, Sallam Fajad, kishte paraqitur njė vit mė parė, planin e tij pėr tė ngritur infrastrukturėn e njė shteti palestinez, edhe pa njohjen e Izraelit, Qeveria amerikane kishte hedhur poshtė shpalljen e njėanshme tė njė shteti palestinez duke deklaruar se ajo qė mbėshtesin SHBA-tė ėshtė njė shtet palestinez, i cili rezulton nga bisedimet me Izraelin.

Autoriteti Kombėtar i Palestinės i cili siē u tha, ėshtė shprehur i kėnaqur me opinionin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, sipas tė cilit pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė e paligjshme dhe nuk shkel ligjin ndėrkombėtarė, nuk ka pėrjashtuar mundėsinė qė zgjidhjen e problemit tė statusit tė Kosovės, ta pėrdor si model edhe pėr zgjidhjen e statusit tė Palestinės.

Neferta
12-08-10, 12:22
Konfirmohet aktakuza ndaj Xhabir Zharkut e tė tjerėve

Prishtinė, 11 gusht – Gjyqtari i procedurės paraprake i EULEX-it, Charles Smith III, e ka konfirmuar aktakuzėn kundėr kryetarit tė komunės sė Kaēanikut, Xhabir Zharkut dhe tė tjerėve, shkruan sot e pėrditshmja “Zėri”.

Sipas kėsaj gazete, Xhabir Zharku, Arsim Kolshi, Besnik Hasani, Fikri Hasani, Afet Dalloshi, Nysret Cena dhe Nesim Currit, u konfirmohet aktakuza pėr pikėn 1, pėr veprėn penale tė detyrimit, pėr pikėn 2, pėr veprėn penale tė kėrcėnimit, kurse Xhabir Zharkut dhe Arsim Kolshit edhe pėr veprėn penale tė pronėsisė, kontrollit, posedimit apo pėrdorimit tė paautorizuar tė armėve.

Xhabir Zharku dhe tė tjerėt, siē shkruan sot “Zėri”, akuzohen se nė bashkėveprim, si pjesė e njė grupi kriminal, nė data tė ndryshme prej 26 korrikut deri mė 1 gusht 2006, kanė kryer veprėn penale tė detyrimit, duke pėrdorur kėrcėnime ndaj Sheket Lurit, Xhelil Sumės dhe Azem Sumės, nė mėnyrė qė tė pėrfitojnė financiarisht. Rreth datės 27 korrik 2006, sipas aktakuzės, ata kėrcėnuan se do tė vrasin palėt e dėmtuara, nėse kėta tė fundit nuk tėrhiqen nga tenderi i fituar nga AKM, Vala e 16-tė pėr fermė delesh nė sipėrfaqe prej 32 hektarėsh nė fshatin Raka, komuna e Ferizajt.

Nė seancėn pėr konfirmimin e aktakuzės, Zharku dhe tė akuzuarit e tjerė e kanė mohuar se ata kanė tė bėjnė diēka me veprat qė pėrshkruhen nė aktakuzė, shkruan sot ndėr tė tjera “Zėri”.

Llapjani_HH
12-08-10, 16:14
Qeveria i "konfirmoi" bisedimet


Ish-ministri i ekonomisė, Haki Shatri, i cili nga LDK-ja ka kaluar nė AAK, ka deklaruar se Qeveria e Kosovės tėrthorazi ka pranuar zhvillimet e bisedimeve tė fshehta me Serbinė dhe njėherėsh ka bėrė tė ditur se sė shpejti pritet tė bėhen publike edhe faktet.

Sipas tij pėrgjigja e kryeministrit Hashim Thaēi, i cili qeshi me akuzat e opozitarit Ardian Gjini (AAK), ėshtė manovėr politike - as pranim e as kundėrshtim i pohimeve pėr fillim tė bisedimeve tė fshehta.

Shatri nė njė intervistė pėr KTV-nė tha se Qeveria e Kosovės veproi menēur qė nuk i kundėrshtoi pohimet e Gjinit, pasi qė nė atė rast do tė publikohej vendi, koha dhe njerėzit e tė dyja palėve tė cilėt kanė biseduar pėr ēėshtjen e shumėpėrfolur tė modifikimit tė Pakos sė Ahtisarit.
Telegrafi

Mbrojtja nuk sheh arsye ligjore pėr moslirimin me kusht tė Haradinajt


Koha Ditore, nė numrin e sotshėm ka botuar bisedėn me avokatin nė Ekipin e mbrojtjes tė Ramush Haradinajt nė procesin e Hagės, Tomė Gashi, qė ėshtė edhe kėshilltar ligjor i kryeministrit Hashim Thaēi.

Ai ka thėnė se nuk ka kurrfarė arsye ligjore qė Haradinajt tė mos i mundėsohet lirimi me kusht deri nė fillimin e gjykimit, pavarėsisht se ende nuk ėshtė caktuar data e fillimit tė tij.

“Nuk ka kurrfarė arsye ligjore qė tė mos i mundėsohet lirimi me kusht deri nė fillimin e gjykimit, sepse ai u ėshtė pėrmbajtur tė gjitha kėrkesave tė Tribunalit, ėshtė vetėdorėzuar nė gjykim e kaluar dhe nuk ka kurrfarė arsye qė ketė herė tė veprohet ndryshe”, ka thėnė Gashi.

Avokati i Haradinajt qė mban edhe postin kėshilltar ligjor i kryeministrit Thaēi, ėshtė shprehur optimist edhe se lirimi me kusht i Haradinajt do tė ndodhė, duke u bazuar edhe nė gjykimin e kaluar kur ishte liruar edhe pse kishte 37 akuza, ndėrsa kėsaj radhe Haradinaj ka vetėm gjashtė tė tilla.

“Dhe gjithmonė ai u ėshtė pėrgjigjur ftesave tė Tribunalit kėshtu qė nuk ka kurrfarė arsye qė tė mos lirohet qė tė mbrohet nė liri deri nė fillimin e gjykimit”, ka deklaruar ai.

Gashi mė tutje ka sqaruar se kėrkesa e ekipit tė mbrojtjes sė Haradinajt pėr lirim tė tij deri nė fillimin e datės sė gjykimit ėshtė bėrė edhe duke u bazuar nė rregullat e punės sė Tribunalit.

“Tribunali i Hagės nė bazė tė rregullave tė tyre vepron nė ketė mėnyrė: secili qė gjykohet atje duhet tė qėndrojė nė paraburgim. Do tė thotė, lirimi i Ramushit kėrkohet prej nesh, avokatėve tė tij, qė ai tė jetė nė liri deri nė fillimin e gjykimit, nė momentin qė fillon gjykimi rregullat e pėrcaktojnė ashtu qė ai vullnetarisht tė shkojė nė Tribunal tė Hagės ku ėshtė qendra e paraburgimit dhe fillon gjykimi”.
Koha.net
Michael O’Reilly : Tomė Gashi nuk ėshtė avokat i Haradinajt


Pas publikimit tė tekstit me titull “ Mbrojtja nuk sheh arsye ligjore pėr moslirimin me kusht tė Haradinajt” nė gazetėn Koha Ditore, ku Tomė Gashi cilėsohet si “avokat nė Ekipin e mbrojtjes tė Ramush Haradinajt, ka reaguar Michael O’Reilly, Koordinator i Ekipit tė Mbrojtjes nė Procesin e Haradinajt.

Nė reagim thuhet:

” Sot jam informuar qė z. Tome Gashi, nė njė artikull tė gazetės “Koha Ditore”, tė ketė pohuar se ai ėshtė anėtar i ekipit mbrojtės tė Ramush Haradinajt. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Gashi nuk e pėrfaqėson z. Haradinaj, nė asnjė kapacitet”.
Koha.net

Tiroli Jugor, modeli mė i mundshėm pėr veriun e Kosovės


Modeli i Tirolit Jugor nė Itali ėshtė shembulli mė i mundshėm i zgjidhjes pėr veriun e Kosovės, kanė bėrė tė ditur pėr gazetėn Koha Ditore burime diplomatike.

Modeli i provincės veriore ka kohė qė ėshtė duke i diskutuar nė qarqet diplomatike, ndėrkaq qė edhe “Qeveria e Kosovės e edhe ajo e Serbisė kanė dhėnė shenja pozitive pėr tė”, kanė bėrė tė ditur burime tė gazetės.

Ky aranzhim i ri, sipas burimeve tė Kohės Ditore, do tė modifikojė pakon e Ahtisaarit duke i dhėnė mė shumė autonomi financiare pjesės veriore tė Kosovės nė mbledhjen e tatimeve, duke i njohur katėr komunat atje si njėsi e veēantė dhe duke u dhėnė edhe mė shumė kompetenca nė vetėqeverisje.

Aranzhimet e reja, sipas diplomatėve ndėrkombėtarė, do tė bėhen me qėllimin e pėrmirėsimit tė jetės sė qytetarėve.

Garantues tė aranzhimeve tė reja, do tė jenė Kosova dhe Serbia.

Tiroli Jugor ėshtė provincė autonome nė veri tė Italisė qė kufizohet me Austrinė dhe e populluar nga gjermanfolės.

Shkalla e lartė e autonomisė pėr kėtė regjion qė pėrbėhet nga 115 komuna, e shndėrron atė nė, de fakto, krahinė autonome.

Modeli i kėtij regjioni verior tė Italisė qe propozuar si zgjidhje pėr ēėshtjen e Kosovės shumė vite para shpalljes sė pavarėsisė.

Shfrytėzimin e kėtij modeli nė veri tė Kosovės, e ka pėrmendur publikisht javė mė parė ambasadori amerikan Christopher Dell, nė njė takim tė tij me gazetarė nė Uashington, nė fund tė muajit korrik.
Koha.net

Serbia nuk do tė pranojė marrėveshje me BE-nė dhe SHBA-nė


Qeveria e Serbisė nuk do tė pranojė kurrfarė marrėveshje me BE-nė dhe SHBA-nė lidhur me rezolutėn me rastin e vendimit tė GJND-sė, shkruajnė sot mediet serbe.

Sipas agjencisė serbe FoNet, vlerėsimi i pushtetit serb ėshtė qė humbja nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė do tė ishte mė pak e dėmshme nė luftėn diplomatike pėr ruajten e Kosovės, sesa marrėveshja me anėtarėt mė me ndikim tė BE-sė dhe SHBA-nė rreth rezolutės sė re.

Sipas kėtij vlerėsimi, autoritetet serbe janė tė bindura se vendet perėndimore, tė cilat pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės do tė bėjnė pėrpjekje qė me presion politike dhe ekonomike ta detyrojnė Serbinė qė tė heq dorė nga propozimi i vet nė KB.

Sipas njė bashkėbiseduesi nga kreu shtetėror serb tė Pressit, Serbia do tė ballafaqohet me tri zgjidhje para mbledhjes sė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, e cila do tė mbahet nė gjysmėn e shtatorit.

Njė mundėsi ėshtė qė Serbia tė sigurojė njė shumicėn pėr rezolutėn e vet, qė ėshtė, siē ka deklaruar ministri i Jashtėm serb, Vuk Jeremiq, mision i pamundur.

Opsioni i dytė ėshtė qė nė marrėveshje me Britaninė e Madhe, SHBA-nė e Francėn, tė ndryshojė teksti i rezolutės dhe tė hiqen “pjesėt kontestuese” tė rezolutės: se secesioni ėshtė i papranueshėm dhe se kėrkon vazhdimin e bisedimeve pėr statusin e Kosovės.

Opsioni i tretė ėshtė qė Serbia tė mos marrė pėrkrahje tė mjaftueshme tė anėtarėve tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė.

“Nėse humbim vlerėsojmė se kjo do tė jetė ‘pėr pak’”, ka vlerėsuar burimi i njėjtė, duke shtuar se nė kėtė rast do tė krijohet situata, nė tė cilėn, “Serbia ka humbur nga vendet mė tė fuqishme tė botės, tė cilat janė detyruar tė shfrytėzojnė gjithė fuqinė qė tė pengojnė bisedimet pėr statusin e Kosovės”.

Burimi i Press beson se shfrytėzimi i njė force tė kėtillė kundėr Serbisė do tė provokojė animozitet te vendet, tė cilat mendojnė ta njohin Kosovėn dhe pas kėsaj nuk do ta bėjnė kėtė.

Sipas kėtij burimi, siē raportojnė mediet serbe, njė sjellje e kėtillė e Perėndimit vetėm sa do tė forcojė qėndrimin e Rusisė, Kinės, Indisė, Brazilit dhe tė tjerėve qė tė mos pranojnė Kosovėn.

Pėr kėtė, ndoshta ėshtė mė mirė pėr Serbinė tė humb nė KB, sesa tė merret vesh me BE-nė e SHBA-nė.

Vetėm nėse Serbia mbetet e fortė, vendet qė pėrkrahin Kosovės, pėr herė tė parė do tė detyrohen qė me te tė bisedojnė seriozisht, ka shtuar bashkėbiseduesi i Press.
Koha.net

Llapjani_HH
12-08-10, 16:15
Rrėnime tė tjera


Javėn e ardhshme fillon faza e dytė e rrėnimit tė lokaleve qė ndodhen pranė Katedrales, aty ku do tė ndėrtohet nėnkalimi. Komuna u ka ofruar njė marrėveshje pronarėve tė kėtyre lokaleve, por asnjėri nga ta nuk mbeti i kėnaqur me kėtė ofertė.

Me vendim tė Komunės sė Prishtinės, javė mė parė u rrėnuan disa lokale qė ndodheshin shumė pranė rrugės ku do tė ndėrtohet nėnkalimi, i cili lidh sheshin “Bill Clinton” me pjesėn tjerėt tė rrugės ku ėshtė ndėrtuar Katedralja.

Kurse me fillimin e punimeve nga ana tjetėr e rrugės, pėr tė cilėn komuna ditė mė parė mori vendim qė ta mbyllė tėrėsisht pėr qarkullim tė automjeteve, u erdhi radha e rrėnimit edhe lokaleve tjera qė ndodhen aty. Para pak ditėsh, tė gjithė pronarėve u ka shkuar njė vendim, ku thuhet se kanė 3 ditė afat pėr t’i zbrazur lokalet e tyre.

Muhamet Gashi, zėdhėnės i Komunės sė Prishtinės, thotė se komuna u ka ofruar pronarėve njė marrėveshje, e cila, sipas tij, nėnkupton qė tė njėjtėve do t’u bėhet zgjidhje pėr bizneset e tyre. “Me kėtė marrėveshje, komuna ėshtė e obliguar qė t’i ndėrtojė disa objekte me material tė fortė, ku do tė vendosen pronarėt e bizneseve qė do tė rrėnohen pėr ta mundėsuar realizmin e projektit pėr nėnkalimin”, pohon Gashi pėr Express.

Kėtė marrėveshje, sipas tij, deri mė tani vetėm 3 prej gjithsej 15 pronarėve tė kėtyre lokaleve e kanė nėnshkruar. “Por, presim qė ta nėnshkruajnė edhe tė tjerėt deri nė afatin fundit qė ėshtė pasnesėr”, thotė zėdhėnėsi Gashi, sipas tė cilit edhe nėse ndodh qė dikush tė mos e nėnshkruajė marrėveshjen, projekti i komunės shkon deri nė fund.

“Pėr ata qė kundėrshtojnė vendimin, ne nuk e pėrjashtojmė as gjykatėn si instancė pėr zgjidhjen e rastit”, tha ai.

Por, askush nga pronarėt nuk mbeti i kėnaqur me kėtė marrėveshje tė komunės pėr largimin e lokaleve te nėnkalimi. Disa thonė se ky ėshtė vendim i padrejtė, disa dyshojnė qė ka konflikt interesi, e ka edhe tė atillė qė kėmbėngulin se do ta kundėrshtojnė kėtė vendim.

Ismail Jonuzi, njėri ndėr pronarėt i cili kishte nisur largimin e gjėsendeve nga dyqani i tij, nė tė cilin kishte 11 vjet qė punonte, thotė se edhe pėrkundėr bindjes sė urdhrave tė komunės, ai nuk pajtohet me njė gjė. “Jam qiraxhi kėtu, por kjo nuk do tė thotė qė komuna mund tė ma rrėzojė lokalin kaq lehtė, sepse kontratėn pėr kėtė lokal e kam pėr 15 vite”, flet i bindur Ismaili pėr Express.

Pėrveē kėsaj, ai nuk pajtohet edhe me pjesėn e marrėveshjes pėr zėvendėsim tė lokalit.
“Na kanė premtuar diēka, por jo si kėto lokalet qė i kemi. Ato janė shumė mė tė vogla dhe nuk do tė mund tė hapim ēfarė tė duam, sepse kushtet i cakton komuna e ne vetėm duhet t’i pėrmbushim”, pohon Ismail Jonuzi.

Kurse Bujar Shefiti, pronar i kafiterisė “Bolero”, ishte i vetmi qė nuk kishte filluar t’i largonte gjėrat nga lokali i tij.
Madje ai thotė se nuk e ka plan ta bėjė njė gjė tė tillė. “Unė nuk do tė lėviz nga kėtu, sepse kėtė lokal e kam blerė vet, ėshtė pronė e imja”, u shpreh i bindur Bujari pėr Express.

Ai sqaron pėr Express se janė vetėm 3 lokalet e para qė do tė rrėzohen, ku do t’i bie nėnkalimi. “I bie qė ato lokale tė lėvizin nga njė mė lart. E pas kėsaj lėvizjeje, lokali im i bie tė jetė nė tunel, ku nuk vėrehet fare”, thotė Bujari.

“Nėse do tė mė takonte vendi ku edhe e kam lokalin, do ta pranoj pa problem. Por, nėse mė bie ta marr lokalin pėrfundi nėnkalimit unė kurrė nuk do ta pranoj”, pohon Bujar Shefiti, i cili thotė se ka biseduar edhe me komunėn pėr pakėnaqėsitė e tij ndaj kėtij vendimi. “Por, sa po e shoh unė ata nuk po duan me marrė pėr bazė ankesėn time”, sqaron ai.

Sipas Bujarit, gjithė kėtė rrėmujė komuna po e bėn sepse del nė fitim me dy lokale, tė cilat sipas tyre i takojnė investitorit. Mirėpo, ai thotė se nuk do tė ndalet me kaq.

“Nga gjithė kjo situatė e krijuar do tė vijė njė problem i madh, sepse unė nuk e lė qė dikush tė hyjė nė lokalin tim, tė cilin e kam blerė”, tregon Bujari.
Gazeta expres

Nė Maqedoni plane pėr Qeveri ekspertėsh


Qeveria e koalicionit tė VMRO-DPMNE-sė dhe BDI-sė mund tė bjerė gjatė muajit shtator dhe tė formohet qeveri e ekspertėve, tė kryesuar nga njė akademik maqedonas.

Kjo ėshtė bėrė e ditur nga televizioni Alfa nė Shkup, ku siē nėnvizohet ky koncept pėr dalje nga kriza politike ėshtė projektuar nga partia e kryeministrit Nikolla Gruevski.

“Me kėtė koncept prezantohen para diplomatėve perėndimor funksionarėt e lartė tė partisė nė pushtet. Me kėtė plan kohė mė parė nėpėrmjet kėshilltarėve ėshtė njohur edhe kancelarja gjermane Angela Merkel”, bėn tė ditur televizioni Alfa.

Sipas burimeve diplomatike, Qeveria ėshtė e shqetėsuar seriozisht pėr shkak tė bllokimit tė procesit pėr zgjidhjen e kontestit tė emrit, bllokimin e proceseve tė integrimit nė strukturat euroatlantike, keqėsimin e marrėdhėnieve diplomatike dhe trendėt negative nė planin ekonomik.

“Eskalimi i krizės mund tė pasojė pas mosmarrjes sė ftesės pėr anėtarėsim nė NATO gjatė muajit nėntor. Andaj, qeveria e ekspertėve ėshtė njė zgjidhje, e cila do tė ketė njė mandate deri nė muajin nėntor dhe mė pas do tė shpallen zgjedhje tė parakohshme parlamentare”, njoftojnė burimet diplomatike.

Qeveria teknike e udhėhequr nga njė anėtarė tė Akademisė sė Shkencave dhe Arteve Maqedonas (ASHAM) do tė jetė e obliguar qė pėr njė periudhė tė shkurtėr tė zgjidh kontestin historik tė emrit me palėn greke.

Siē bėhet e ditur, kryeministri Nikolla Gruevski dhe bashkėpunėtorėt e tij kanė kėrkuar mbėshtetje nga bashkėsia ndėrkombėtare pėr formimin e njė qeverie tė tillė tė ekspertėve.
Telegrafi

Neferta
12-08-10, 22:14
Pėllumb Sulo | Shkodėr E enjte, 12 Gusht 2010
Shqipėri, vendoset me mbėshtetjen e qeverisė amerikane, sistemi i kontrollit elektronik TIMS


Ne te gjithe pikėkalimet kufitare te Shqiperise, vitet e fundit, me mbeshtetjen e qeverise amerikane, eshte vendosur sistemi i kontrollit elektronik TIMS. Ky sistem realizon nje sere sherbimesh te informatizuara si menaxhimi i kontrollit tė pikėkalimeve, kontrolli per personat e shpallur ne kerkim etj. Korrespondenti i Zerit te Amerikes, Pellumb Sulo, ishte ne pikėkalimin kufitar te Muriqanit, ne kufirin mes Shqiperise dhe Malit te Zi, ku ndoqi nga afer funksionimin e kėtij sistemi.

elvio
12-08-10, 22:28
Pėllumb Sulo | Shkodėr E enjte, 12 Gusht 2010
Shqipėri, vendoset me mbėshtetjen e qeverisė amerikane, sistemi i kontrollit elektronik TIMS


Ne te gjithe pikėkalimet kufitare te Shqiperise, vitet e fundit, me mbeshtetjen e qeverise amerikane, eshte vendosur sistemi i kontrollit elektronik TIMS. Ky sistem realizon nje sere sherbimesh te informatizuara si menaxhimi i kontrollit tė pikėkalimeve, kontrolli per personat e shpallur ne kerkim etj. Korrespondenti i Zerit te Amerikes, Pellumb Sulo, ishte ne pikėkalimin kufitar te Muriqanit, ne kufirin mes Shqiperise dhe Malit te Zi, ku ndoqi nga afer funksionimin e kėtij sistemi.mjere ata qe kalojne ilegale.

duan rryshfete policia kufitare,se ate sistemin e nxjerrin off ata po pane qe marrin ryshfet:biggrin:

Neferta
12-08-10, 22:55
Peruēac, 12 gusht 2010 - Zyrtarėt boshnjakė kanė deklaruar se mbetjet e 60 trupave janė gjetur nė liqenin artificial Peruēac, qė gjendet mes Bosnjės dhe Serbisė. Kreu i Institutit Boshnjak pėr Persona tė Pagjetur, Amor Mashoviq, ka deklaruar se mbetjet do tė dėrgohen pėr analiza tė mėtutjeshme. Mashoviq tha se sipas tė gjitha gjasave mbetjet mortore i takojnė boshnjakėve tė vrarė nė qytetin e Vishegradit gjatė luftės sė vitit 1995. nden 60 mbetje mortore nė Peruēac

Llapjani_HH
13-08-10, 17:02
Letra e Tadiqit “ngrin” njohjen e Kosovės


Emisarėt e kryetarit tė Serbisė, Boris Tadiq, janė duke dėrguar mesazhe nė 55 vende. Sipas medieve serbe, aksioni diplomatik tashmė ka dhėnė rezultatet e para. B92 raporton se tė dėrguarit e kryetarit serb kanė dorėzuar mesazhin e tij tashmė nė shumicėn prej 55 vendeve tė parapara, tė cilat janė nėn presion tė madh qė tė njohin pavarėsinė e Kosovės.

Kjo shuttle diplomaci tash pėr tash ka dhėnė rezultat, ngase qė nga shpallja e Mendimit tė GJND-sė, nuk ėshtė rritur numri i vendeve qė kanė njohur Kosovėn, edhe pse nė ditėt pas vendimit, ėshtė paralajmėruar “cunami” i vėrtetė i njohjeve.

Letra, nė tė cilėn shpjegohet qėndrimi i Beogradit pas GJND-sė, pėrmban edhe thirrjen qė tė mos ndryshojnė qėndrimin e tyre tė deritashėm pėr Kosovėn.

Mesazhet janė adresuar pos nė 5 vendet anėtare tė BE-sė (Sllovaki, Rumani, Spanjė, Greqi dhe Qipro) dhe nė shtetet e Karaibeve, vendet e Amerikės Qendrore, njė pjesė tė bllokut tė Painkuadruarve, dhe tė vendeve tė ish-kolonive franceze dhe britanike, tė cilave fuqitė e mėdha po i sugjerojnė qė ta njohin shtetėsinė e Kosovės.

Nė rolin e emisarėve janė ambasadorėt, diplomatė serbė tė karrierės dhe ndihmėsministra, por emrat e tyre pėr shkaqe diplomatike nuk zbulohen, raporton B92.
Koha.net

Beogradi kėrkon qė vet tė zbatojė planin e Ahtisarit nė veri


Vendet mė me ndikim tė BE-sė, nė krye me Britaninė e Madhe dhe SHBA kėrkojnė nga Beogradi qė tė heq dorė nga rezoluta e vet nė Asamblenė e Pėrgjithshme. Ndėrkohė nė New York nė tavolinė ėshtė oferta e Beogradit, qė vet tė zbatojė planin e Ahtisarit nė veri tė Kosovės, ose kėtė ta bėjnė ata, qė ėshtė opsion i keq, shkruan sot gazeta serbe “Blic”, duke u mbėshtetur nė burime diplomatike nė New York.

Derisa ambasadorėt e vendeve tė Quintit (SHBA, Gjermania, Britania e Madhe, Franca dhe Italia) janė tė vendosur nėpėr vendet, tė cilat nuk e kanė njohur Kosovėn, transmetojnė ofertat e qeverive tė tyre pėr nevojėn e njohjes sė Kosovės, pasi qė GJND-ja ka konkluduar se pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare, diplomatėt serbė nė misionin e OKB-sė nė New York shpjegojnė tė kundėrtėn e kėsaj pėrfaqėsuesve tė tė njėjta vendeve.

Nė betejėn diplomatike, e cila aktualisht po zhvillohet nė tavolinė, nė njėrėn anė nė OKB ėshtė karrigia pėr Kosovėn, ndėrsa nė anėn tjetėr ėshtė ardhmėria evropiane e Serbisė dhe fati i serbėve nė Kosovė. Karta e vetme nė tė cilėn nė kėtė moment Serbia luan ėshtė fakti se shumica e vendeve nuk e kanė njohur Kosovėn, madje edhe pas Mendimit tė GJND-sė, i cili nė ēastet e para dukej sikur tė legalizohej pavarėsia e Kosovės, por Serbia ka arritur qė shumicės sė vendeve nga tė cilat ėshtė pritur njohja e Kosovės, qė t’u sqaroj se vendimi i GJND-sė nuk ka ndryshuar asgjė dhe kėshtu ka zbutur rėndėsinė e mendimit tė gjyqit.

Kjo ėshtė arritur para se gjithash me paraqitjen e rezolutės sė vet dhe mė vonė me takime tė shumta bilaterale, nė tė cilat ka shpjeguar se ēka vėrtetė shkruan nė mendimin e gjyqit. Pėr kėtė, Serbia nuk guxon qė tė heq dorė nga rezoluta e vet, por duhet tė tregtojė, aq mė parė pse BE dhe SHBA nuk ofrojnė asgjė si kompensim, ka thėnė pėr “Blic” njė burim nga qarqet diplomatike nė New York.

Sipas gazetės serbe, tash pėr tash nė New York nuk pėrmendet mundėsia qė ndonjė vend apo BE-ja tė paraqes rezolutė tė veten. Beogradi nga ana e vet, ofron bisedime me BE-nė pėr tekstin e rezolutės, por kėrkon edhe garancione se do tė fitojė diēka si kompensim.

Tė vetmen qė Qunti dhe SHBA ofrojnė ėshtė qė Beogradi qė zbatojė planin e Ahtisarit nė veri tė Kosovės, por kreu politik i Serbisė kėtė e sheh si ofertė tė papranueshme, e cila do tė barazonte serbėt nė veri me ata nė Prizren e Gjakovė. Ata pyesin (mendohet nė shtetet e Quntit dhe SHBA): “Doni ju ta implementoni apo kėtė ta bėjmė ne?” Pėrgjigjet qė janė kthyer deri tani nga Beogradi janė negative: “Nuk kemi as tė drejtė kushtetuese as morale qė ta bėjmė kėtė, pėrse tashmė tė ndėrrojmė mendimin pėr planin e Ahtisarit”, ka thėnė pėr “Blic” njė burim nė Beograd, i afėrt me kreun shtetėror.

Burime diplomatike nė New York, siē shkruan “Blic” kanė theksuar se gjykuar sipas asaj se akoma asnjė shtet nuk e ka njohur Kosovėn pas Mendimit tė GJND-sė, flet se nė favor tė faktit se ka shanse dhe se rezoluta serbe “nuk ėshtė mision i pamundur”. Nė Beograd llogaritet se nė rast se rezoluta do tė pranohet, askush mė nuk do ta njoh Kosovėn. Nė tė njėjtin rezultat, llogaritet edhe nėse rezoluta nuk do tė pranohej.

Beogradi ėshtė i gatshėm tė pranojė realitetin, por jo me ēmimin qė tė humbet edhe kjo qė kemi tani. Nė biseda tė kėtilla askush nė botė nuk do tė pranonte, thotė pėr “Blic” burimi i njėjtė.
Koha.net

Polemika rreth “bisedimeve tė fshehta”


Kanė vazhduar edhe sot polemikat ndėrmjet Qeverisė dhe partisė opozitare Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, nė lidhje me deklarimet e AAK-sė pėr bisedime sekrete me Serbinė.

Kryeministri Hashim Thaēi edhe sot kėrkoi njė front unik tė faktorit politik tė Kosovės nė prag tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, duke i injoruar deklaratat e AAK-sė pėr kontakte tė fshehta tė zyrtarėve tė Qeverisė sė tij mė ata tė Qeverisė sė Serbisė.

Thaēi tha se Kosova tashmė ka pėrmbushur mbi 90 pėr qind tė obligimeve nga Pakoja e Ahtisarit dhe se ēėshtjet qė kanė mbetur tė pazbatuara, kryesisht kanė tė bėjnė edhe me veriun e Kosovės. Por, ai tha se pėr ato ēėshtje do tė vendosė Kosova dhe jo Serbia.

“Ka mbetur punė pėr t’u bėrė edhe nė veri tė Mitrovicės, nė fushėn e sundimit tė ligjit, pėr hapjen e gjykatės, organizimin e zgjedhjeve tė lira nė tri komuna, e po ashtu edhe formimin e komunės sė re tė Mitrovicės dhe angazhimet tona socio-ekonomike”.

“Pra, do tė ketė bashkėpunim ndėrshtetėror, sikurse me vendet tjera, edhe me Serbinė, por pėr ēėshtjet tona tė brendshme vendosim ne”, tha Thaēi.

Ndėrkohė, nėnkryetari i parė i AAK-sė, Blerim Shala, pėrsėriti sot deklaratat e kėsaj partie politike, sipas tė cilave, ekzistojnė fakte pėr bisedime tė fshehta Prishtinė-Beograd.

Mirėpo, ai nuk i zbuloi kėto fakte, duke premtuar se ato do tė bėhen publike javėn e ardhshme.

Blerim Shala tha se Qeveria aktuale, jo vetėm qė ka vendosur kontakte tė fshehta me Serbinė, por ka biseduar pa dijeninė e opinionit dhe medias edhe nė lidhje me ēėshtjet shumė tė rėndėsishme, si autonomia e veriut dhe modelet, qė, sipas AAK-sė, shkelin edhe mbi parimet e Pakos sė Ahtisarit.

“Do tė keni fakte, tė dhėna tė bollshme qė do ta konfirmojnė atė qė e kemi thėnė. Qeveria e Kosovės ka pėrgėnjeshtruar se ka fakte tė fshehta, ndėrsa faktet ekzistojnė”.

“Dje, Qeveria pėrgėnjeshtroi se Tiroli Jugor ėshtė model pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė veriut tė Kosovės, ndėrsa ėshtė fakt i njohur publikisht qė diē e tillė ka ndodhur”.

“Qeveria, disa ditė para GJND-sė, ka thėnė se diku 35 – 50 shtete do ta njohin Kosovėn menjėherė pas GJND-sė, por ja qė kanė kaluar tri javė nga GJND-ja dhe nuk kemi asnjė njohje dhe Qeveria po duhet ta pėrgėnjeshtrojė vetveten”, tha Shala.

Bisedimet ndėrmjet Kosovės e Serbisė dhe relaksimi i raporteve ndėrshtetėrore janė disa prej parakushteve pėr tė dyja vendet qė tė vazhdojnė tutje nė proceset integruese evropiane.

Nga diplomatėt ndėrkombėtarė, kėto bisedime janė paralajmėruar se mund tė nisin disa muaj pas mendimit tė GJND-sė. Por, ishte AAK-ja, e cila doli me informacione se tė dyja qeveritė po mbajnė bisedime tė fshehta.

Megjithatė, pėrveē deklaratave politike, AAK-ja nuk ka dhėnė ende ndonjė fakt se kush me kė po takohet dhe nė cilin vend janė mbajtur apo po mbahen kėto kontakte dhe bisedime tė fshehta.
Radio evropa e Lirė

Llapjani_HH
13-08-10, 17:03
Pritet edhe njė valė e re e shtrenjtimit tė miellit


Pak ditė pas shtrenjtimit tė ēmimit tė bukės, prodhuesit dhe pėrpunuesit e grurit dhe tė miellit paralajmėrojnė ngritje tė reja tė ēmimeve tė kėtyre produkteve.

Brenda javės pritet qė ēmimi i miellit tė ngrihet nė mbi 45 centė pėr kilogram.

Tė enjten njė kilogram miell kushtonte nga 35 deri nė 37 centė, ndėrsa ky ēmim i miellit ėshtė reflektuar edhe nė ēmimin e bukės, shkruan sot gazeta Koha Ditore.

Sylejman Deshishku, pronar i fabrikės sė miellit dhe bukės “Kualiteti” nė Gjilan, thotė se nė muajt nė vijim do tė ketė krizė tė thellė tė miellit, ndėrkaq shton se ēmimet do tė shkojnė vazhdimisht nė ngritje.

Ai ka paralajmėruar se nė qoftė se shtetet e mėdha eksportuese vazhdojnė ta shtrėngojnė dorėn pėr grurė, atėherė tregu i brendshėm i produkteve tė grurit do tė pėrballet me mungesa tė mėdha tė cilat mund edhe tė shkaktojnė “krizė urie”.

Hambarėt e fabrikės sė Deshishkut sivjet janė mbushur me mbi 2 mijė e 500 tonė grurė, ndėrkaq ka vend edhe pėr 11 mijė tonė tė tjera, tė cilat mungojnė. Pėrveē kėtij grumbulluesit tė grurit, hambari “M & Silosi” nė rrafshin e Dukagjinit, me kapacitet prej 62 mijė tonėsh, ėshtė mbushur me vetėm 25 mijė tonė grurė. Pak grurė ka grumbulluar edhe mulliri tjetėr i kėsaj komune. Hambarėt e mullirit NPT “Vetoni”, nė Rahovec, deri tashti nga bujqit ka depozituar 160 vagonė grurė.

“Te ne ēmimi varet nga ēmimet nė vendet e mėdha eksportuese. Pas Rusisė edhe Ukraina e ka ndėrprerė eksportin e grurit, ndėrsa tregtarėt serbė pėr momentin nuk janė duke shitur grurė nė Kosovė pasi qė po presin ēmim mė tė lartė”, ka thėnė Deshishku, pronar i fabrikės “Kualiteti”.

Sipas tij, sasitė e pėrgjithshme tė grurit nė Kosovė nga bereqeti i sivjetmė mbulojnė diku rreth 25 pėr qind tė konsumit tė pėrgjithshėm kosovar.

“Nėse diku rritet gruri nė beton, atėherė do tė rritet edhe tek ne”, ka thėnė Deshishku. “Nė mungesė tė grurit tonė ēmimin na e pėrcaktojnė tė tjerėt”.
Nė kohėn kur ēmimi i bukės dhe i miellit vazhdon drejt ngritjes, Qeveria e Kosovės ende nuk ka marrė ndonjė vendim se si tė kapėrcehet kriza.
Koha.net

Biberaj: Berisha, grusht tė rėndė institucional ndaj Partisė Demokratike


Anėtari i Kryesisė sė Partisė Demokratike Aleksandėr Biberaj akuzoi sot ashpėr kryetarin Sali Berisha se ka vėnė nėn diktat partinė.

Biberaj e cilėsoi kėtė qė po ndodh njė grusht tė rėndė institucional ndaj Partisė Demokratike dhe demokracisė.

“Shkelje flagrante e statutit dhe mendoj se anėtarėt, simpatizantėt duhet tė angazhohen nė njė reformism horizontal dhe vertikal tė partisė”, tha Biberaj.

Ai i mėshoi idesė se me kėto akte tė kryetarit nuk egziston fare demokracia.

“Kemi vetėm njė institucion atė tė kryetarit dhe pėrgjegjės pėr situatėn ėshtė Berisha.

Mendoj se goditja qė i bėhet demokracisė sė brendshme tė PD ėshtė goditje ndaj demokracisė nė tėrėsi”, nėnvizoi Biberaj.
Mesazhi.com

Neferta
13-08-10, 23:40
Netanjahu ofron tėrheqje nga 90 pėr qind e Bregut Perėndimor
E premte 13 Gusht 2010 22:40 Kryeministri izraelit, Benjamin Netanjahu ka pėrgatitur planin qė do t’ia paraqesė palės palestineze nė bisedimet direkte, plan ky me tė cilin ai ofron tėrheqje nga 90 pėr qind e territorit tė Bregut Perėndimor, duke mos pėrfshirė kėtu Jerusalemin lindor, transmetojnė mediat izraelite shkrimin e gazetės arabe “Al- Shark al- Avsat”.
Mirėpo, kabineti i Netanjahut menjėherė i ka demantuar kėto raportime, duke i cilėsuar si tė pabaza.
Kjo gazetė, e cila botohet nė Londėr, mbėshtetet nė burime tė mirinformuara nė Ramallah, tė cilat pohojnė se plani i Netanjahut do tė jetė nė formė tė njė marrėveshje tė re paqėsore e ngjashme mė atė tė Oslos nga viti 1993.
Plani nėnkupton evakuimin e 50 000 familjeve ēifute nga vendbanimet e ndėrtuara nė tokat e okupuara. Tė njėjtat burime pohojnė se Netanjahu u ka thėnė pėrfaqėsuesve tė vendeve tė Perėndimit se situata momentale nuk ėshtė e volitshme pėr arritjen e marrėveshjes finale paqėsore ndėrmjet Izraelit e Palestinės dhe se ai planifikon tė paraqesė njė plan tjetėr qė do tė jetė sfidė e vėrtetė pėr palestinezėt.
Burimet tė cilave u referohet gazeta arabe thonė se kjo ofertė i konvenon edhe Hamasit, i cili do tė pranonte tėrheqjen e re izraelite, por pa kėrkesė tė heqjes dorė tė palestinezėve nga pjesa tjetėr qė do tė mbetet e okupuar.
Raporti i gazetės arabe ėshtė publikuar nė momentin kur BE-ja paralajmėron se presidenti palestinez Abbas sipas tė gjitha gjasave do tė pranojė bisedimet direkte. Fuqitė e mėdha janė duke pėrgatitur njė kumtesė, e cila do tė jetė bazė e atyre bisedimeve. Nėse tė dy palėt pajtohen, raportojnė agjencitė botėrore, bisedimet do tė mund tė fillonin qė nė kėtė muaj.
Nė ndėrkohė kryeministri izraelit e ka kuptuar se palestinezėt do tė refuzojnė ēdo marrėveshje finale e cila nuk parasheh kthimin e tėrė territorit tė okupuar, andaj do tė pranojnė vetėm njė marrėveshje tė pėrkohshme./koha/

Neferta
13-08-10, 23:57
WikiLeaks do tė publikojė dokumente tė tjera 13 .8 2010 Londėr – Megjithė presionin e Departamentit amerikan tė Mbrojtjes kundėr platformės sė kontestueshme tė internetit, WikiLeaks njofton se do tė publikojė raporte tė tjera tė fshehta ushtarake pėr Afganistanin. Themeluesi i websitit, Julian Assange, deklaroi nga Londra se bėhet fjalė pėr 1 500 dokumente tė reja, pa pėrcaktuar afat se kur do tė publikohen.

Nė fund tė korrikut WikiLeaks publikoi 90 000 raporte ushtarake amerikane tė viteve 2004 - 2010, ndėr ta shumė informacione nga fronti.

Organizata "Reporterė pa kufi" i ėshtė bashkuar kritikave kundėr WikiLeaks, sepse nė dokumentet e publikuara jepen emrat e afganėve qė kanė ndihmuar trupat amerikane kundėr talibanėve.

Llapjani_HH
14-08-10, 17:03
ICO dhe EULEX i mbajnė kompetencat ekzekutive


Misionet ndėrkombėtare i pėrgjigjen negativisht kėrkesės sė kryeministrit Hashim Thaēi pėr transferim kompetencash.

E pėrditshmja Koha Ditore shkruan se Zyra Civile Ndėrkombėtare nė Kosovė dhe misioni i Bashkimit Evropian pėr sundimin e ligjit EULEX i janė pėrgjigjur negativisht kėrkesės sė kryeministrit Thaēi pėr tė hequr dorė nga roli ekzekutiv qė kanė nė Kosovė.

Gjatė dy ditėve kryeministri ka shtruar njė kėrkesė tė kėtillė pėr misionet ndėrkombėtare. Ai ka theksuar se pas vendimit tė GJND-sė, organizatat ndėrkombėtare nė Kosovė duhet tė pėrqendrohen vetėm nė rolin kėshillues dhe lehtėsues.

Zėdhėnėsi i ICO-sė, Kai Mueller-Berner i ka thėnė Kohės Ditore se pėr aq sa nuk e shohin progresin e mjaftueshėm, do tė mbajnė kompetencat ekzekutive, si dhe do tė vazhdojnė tė qėndrojnė nė Kosovė.

Ndėrkaq, EULEX ka thėnė se transferimi i kompetencave ekzekutive tek autoritetet vendase nė fushat e sundimit tė ligjit, do tė shkojnė paralelisht me pėrmirėsimin e gjendjes nė gjyqėsi, polici dhe nė dogana.
Telegrafi

Thaēi i shmanget pėrgjigjes pas reagimeve tė ICO dhe tė EULEX-it


Kryeministri Thaēi, nuk ėshtė pėrgjigjur pas reagimit tė ICO-sė dhe EULEX-it, se ata nuk do tė heqin dorė nga fuqitė ekzekutive, pėrderisa kanė mandat.

Thaēi, ka pėrsėritur frazat e njėjta, si ditė mė parė, pėr pėrmbushjen e 90 % tė pakos sė Ahtisaarit dhe se pas mendimit legjitimues pėr pavarėsinė e Kosovės nga GJND-ja, priten njohje tė reja.

Ai gjithashtu ka thėnė se bashkėpunimi me EULEX-in asnjėherė nuk ka munguar dhe do tė vazhdojė, raporton KTV.

Pas deklaratave tė Thaēit, zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi, ka deklaruar se EULEX-i mund tė largohet nga Kosova dhe t’i transferojė nė mėnyrė graduale funksionet e tij ekzekutive.

Sipas Krasniqit, sa mė shpejt qė tė pėrmirėsohet puna e policisė, gjyqėsisė dhe e doganave, aq mė shpejt EULEX-i do t’i transferojė kompetencat ekzekutive.

Mandati i EULEX-it nė Kosovė rishtazi ėshtė zgjatur edhe pėr dy vite, deri nė qershor 2012.

Gjithashtu edhe zėdhėnėsi i ICO-sė, Kai Mueller-Berner, qėndrimin e ICO-sė nė Kosovė, e ka lidhur me pėrparimin e institucioneve vendore.

“Natyrisht se ėshtė pėrmbushur njė pjesė e konsiderueshme e Planit tė Ahtisaarit, por kanė mbetur fusha kyē tė punės, siē ėshtė ajo e decentralizimit, veēanėrisht nė veriun e Kosovės”, tha Mueller-Berner, duke theksuar se ndryshimet eventuale nė mandatin e misionit tė ICO-sė varen nga Grupi Drejtues Ndėrkombėtar pėr Kosovėn.
Koha.net
Ministri serb Ivica Daēiq, nesėr nė Graēanicė


Nėnkryetari i Qeverisė sė Serbisė dhe ministri i Brendshėm, Ivica Daēiq, do tė vizitojė nesėr Graēanicėn nė Kosovė, raportojnė mediat serbe.

“Daēiq gjatė vizitės njė ditore nė Graēanicė do tė takohet me udhėheqjen e Qendrės Koordinuese dhe tė Qarkut si dhe do tė vizitojė manastirin” ėshtė kumtuar nga shėrbimi pėr informata i Ministrisė serbe pėr Kosovėn, ka raportuar gazeta Blic.

Me planin paraprak tė kėsaj vizite ishte paraparė qė Daēiq tė vizitojė edhe manastirin nė Banjskė, nė veri tė Kosovės, por nė ndėrkohė ėshtė hequr dorė nga kjo vizitė
Koha.net

Hiqen shtesat e rrogave pėr Kosovėn


Shumė serbė tė Serbisė, kur kanė dėgjuar se nė Kosovė pėr tė njėjtėn punė qė bėn njė mėsues, rroga ėshtė dyfish mė e madhe, janė irrituar nga ky fakt.

Por, Qeveria e Serbisė pėr shumė kohė ka proklamuar kėtė gjė si njė nevojė tė domosdoshme pėr tė mbajtur serbėt nė Kosovė dhe pėr t’u ndihmuar atyre.

“Shtesa e Kosovės” ėshtė quajtur rroga apo paratė qė kanė marrė serbėt, pėrveē rrogės sė tyre pėr punė nė institucionet e Serbisė.

Ndėrsa ata qė janė kapur se marrin edhe ndonjė rrogė nga institucionet e Kosovės janė kėrcėnuar me pėrjashtim nga puna.

Megjithatė, me vendimin e Gjykatės Kushtetuese tė Serbisė, kjo shtesė ėshtė anuluar. Se cilat janė reagimet nė Kosovė e Serbi lidhur me kėtė mund tė lexoni nė numrin e nesėrm tė Kohės Ditore.
Koha.net

Neferta
14-08-10, 18:36
Shefja e diplomacisė sė Bashkimit Evropian Catherine Ashton, shprehu dje shqetėsimin e BE-sė pas njoftimit tė dislokimit nga Rusia tė raketave S-300 nė Abkhazi, republikė separatiste e Gjeorgjisė dhe i kėrkoi Moskės tė respektojė detyrimet e saj.
"Jam e shqetėsuar pėr komunikatat qė tregojnė se Federata e Rusisė ka dislokuar njė sistem raketash me rreze tė mesme nė rajonin gjeorgjian tė Abkhazisė pa miratimin e qeverisė gjeorgjiane", u shpreh Ashton nė njė komunikatė.
"Dislokimi i njė sistemi tė tillė armėsh nė Abkhazi ėshtė nė kundėrshtim me marrėveshjen e armėpushimit tė arritur nė gusht tė vitit 2008", theksoi Pėrfaqėsuesja e Lartė e BE-sė pėr Ēėshtjet e Jashtme e cila theksoi se dislokimi i kėtyre raketave rrezikon tė rrisė tensionet nė rajon.
Si pasojė, ajo i kėrkoi Moskės tė respektojė plotėsisht tė gjitha detyrimet qė i takojnė nė bazė tė marrėveshjes sė armėpushimit".
Ashton kujtoi gjithashtu prirjen e BE-sė pėr pavarėsinė, sovranitetin dhe integritetin territorial tė Gjeorgjisė.
Pėrveē njė baterie raketash antiajrore nė Abkhazi, mjete tė tjera antiajrore janė dislokuar nė Osetinė e Jugut, territor tjetėr separatist gjeorgjian fqinj me territorin rus, njoftoi tė mėrkurėn komandanti i forcave ajrore ruse Aleksandėr Zelin.
Rusia dhe Gjeorgjia janė pėrballur pėrpara dy vjetėve me njė luftė tė shkurtėr pėr kontrollin e Osetisė sė Jugut dhe Abkhazisė, pas tė cilės Moska i njohu tė dy republikat separatiste.
Kjo njohje u dėnua me forcė nga perėndimi dhe vetėm Nikaragua, Venezuela dhe ishulli i vogėl Naurur nė Paqėsor e njohėn pavarėsinė e dy rajoneve. Abkhazia, qė ndodhet nė brigjet e Detit tė Zi, ndodhet nė kufi me krahinėn ruse Soēi ku pritet tė zhvillohen nė vitin 2014 Lojėrat Olimpike tė dimrit.14 8 2010 trt

Llapjani_HH
15-08-10, 15:46
Dėshmitė e bisedimeve sekrete publikohen tė mėrkurėn


Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), ka paralajmėruar se tė mėrkurėn e ardhshme do t’i bėjė publike dėshmitė pėr deklarimet e bėra ditė mė parė pėr zhvillimin e bisedimeve sekrete mes zyrtarėve tė Qeverisė sė Kosovės dhe asaj tė Serbisė.

Avni Arifi, anėtar i kryesisė sė AAK-sė, gjatė njė konference me gazetar, tha tė dielėn se AAK-ja ėshtė shumė e vetėdijshėm pėr gjėrat qė ka thėnė dhe shqetėsimin e ngritur, se ka biseda tė fshehta mes Kosovės dhe Serbisė. Sipas tij, kjo ėshtė bėrė me qėllim qė tė tregohet sė ėshtė Qeveria ajo qė ka sekrete, e jo AAK-ja.

“Ne kemi dashtė tė flasim pėr njė sekret tė Qeverisė me i dhėnė hapėsirė tė mjaftueshme Qeverisė qė tė sqarojė se pse kanė ndodhur takime tė tilla, dhe Qeveria e Kosovės e keni parė qė nė asnjė moment nuk e ka refuzuar vėrtetėsinė e takimeve, mirėpo kanė bėrė tėrheqje taktike, apo kanė folur se nuk do tė bisedojnė kurrė pėr veriun apo tė ngjashme”.

AAK-ja, sipas Arifit, e kundėrshton fuqishėm ndryshimin e Pakos sė Ahtisaarit dhe zgjedhjen e statusit tė veriut tė Kosovės pėrmes njė statusi special, e cila ėshtė pėrfolur ditėve tė fundit. Sepse sipas tij, pakoja e Ahtisaarit ka qenė kompromis i Kosovės dhe bashkėsisė ndėrkombėtare, dhe Aleanca kėrkon implementimin e plotė tė kėsaj pakoje.

Shqetėsim tjetėr qė ka shfaqur Arifi, ka qenė edhe privatizimi i PTK-sė, ēėshtje e cila sipas tij ėshtė bėrė nė kundėrshtim me tė gjitha zotimet e mė hershme dhe pėr kėtė ai ka kėrkuar nga Qeveria e Kosovės, anulimin e tenderit, respektimin e procedurave dhe rishqyrtimin e strategjisė sė privatizimit tė PTK-sė nė Kuvendin e Kosovės.

Kryeministri Hashim Thaēi ka kėrkuar njė front unik tė faktorit politik tė Kosovės nė prag tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, duke i injoruar deklaratat e AAK-sė pėr kontakte tė fshehta tė zyrtarėve tė kabinetit tė tij mė ata tė Qeverisė sė Serbisė.

Nė fillim tė javės qė po lėmė pas, gjatė njė konference pėr gazetarė, anėtari i Kryesisė sė AAK-sė, Ardian Gjini, tha se ka informacione qė Qeveria e Kosovės po zhvillon bisedime tė fshehta me Serbinė, pa dijeninė e popullit dhe pjesės tjetėr tė spektrit politik, mirėpo kryeministri Thaēi nuk ka thėnė as “Po” as “Jo”, por e ka quajtur kėtė si “deklaratė qesharake”.
Telegrafi

Pakoja e Ahtisaarit ėshtė pėrmbushur vetėm 52%


Vetėm pak mė shumė se gjysma e kėrkesave tė shtruara nė Pakon e Ahtisaarit kanė mundur tė pėrmbushen tėrėsisht, thuhet nė vlerėsimin e Zyrės Civile Ndėrkombėtare, ndėrkohė qė kryeministri Hashim Thaēi ka deklaruar se ky dokument, mbi bazėn e tė cilit ėshtė shpallur pavarėsia e mbikėqyrur e Kosovės ėshtė implementuar rreth 90 pėr qind.

Nė njė vlerėsim tė fundit tė zyrės Civile Ndėrkombėtare (ICO), e mandatar pėr tė garantuar zbatimin e Pakos sė Ahtisaarit, thuhet se deri mė 14 qershor tė sivjetmė, janė 7 kėrkesa pėr tė cilat institucionet e Kosovės nuk kanė bėrė gjė deri mė tash pėr t’i pėrmbushur dhe 46 i kanė pėrmbushur pjesshėm. Ndėrsa 58 kėrkesa tė tjera i kanė pėrmbushur plotėsisht. Kalkuluar nė pėrqindje, i bie qė 51.78 pėr qind e Pakos ėshtė pėrmbushur plotėsisht, por qė shumica e kėtyre kėrkesave kanė tė bėjnė me ligjet.

Bazuar nė matricėn 18 faqesh tė monitorimit tė Pakos sė Ahtisaarit, tė titulluar “Zbatimi i propozimit gjithpėrfshirės pėr zgjidhjen e statusit – gjendja e zbatimit”, thuhet se disa nga kėto kėrkesa qė paraqiten si standarde ėshtė dashur tė bashkė-implementohen nga institucionet vendase dhe ndėrkombėtare kurse tė tjerat veē e veē.

Kėsisoj Prishtina zyrtare ka pėrmbushur 50 kėrkesa, 44 sosh i ka pėrmbushur pjesshėm, kurse 4 tė tjera as qė ka nisur t’i pėrmbushė. Mė aktive nė pėrmbushjen e tyre, sipas tė dhėnave tė Kohės Ditore, janė treguar institucionet ndėrkombėtare me mision nė Kosovė, qė kanė implementuar 33 standarde, 14 pjesėrisht, ndėrsa 3 nuk i kanė plotėsuar fare.

Serbia ndėrkaq ėshtė treguar fare pak e interesuar pėr t’i pėrmbushur kėrkesat qė dalin nga Pakoja e Ahtisaarit. Ajo nuk ka nisur tė bėjė gjė nė dy sosh, ndėrkaq pėr dy tė tjera ka ofruar bashkėpunim tė pjesshėm. Ndėrsa Maqedonia ėshtė treguar kooperative, i ėshtė dėrguar njė kėrkesė – demarkacioni i kufirit midis saj dhe Kosovės – dhe ai ėshtė i pėrmbushur tashmė.
Telegrafi

Llapjani_HH
15-08-10, 15:47
Konfuzion pėr kandidatura


Eqrem Kryeziu thotė se nuk ka asnjė kandidat zyrtar pėr kryetar tė LDK’sė. Ismet Beqiri dhe Fatmir Rexhepi jo vetėm qė e konsiderojnė Fatmir Sejdiun kandidat pėr kreun e partisė, por edhe fitues tė sigurt. Bujar Bukoshi pėrsėrit se ėshtė vlerė demokratike tė ketė disa kandidatė dhe pėrmend preferencėn e tij, Isa Mustafėn. Askush nuk di nėse Presidenti do tė jetė i pranishėm nė Kuvendin Zgjedhor.

Nė LDK nuk ka qėndrim unik nėse Presidenti Fatmir Sejdiu ėshtė tashmė kandidat pėr kryetar tė kėsaj partie dhe nuk ka pėrgjigje se ēfarė procedure do tė ndiqet qė ai tė rizgjidhet pėr herė tė dytė.

Gjithashtu ka zėra tė ndryshėm se a duhet tė ketė mė shumė se njė kandidat pėr numrin njė tė LDK’sė, nė kuvendin qė pritet tė mbahet kah fundi i kėtij viti.

Nė partinė qė ėshtė forca e dytė nė koalicion qeveritar nuk ka pėrgjigje tė qartė se a ka ndonjė pengesė ligjore qė Sejdiu tė shpallė zyrtarisht kandidaturėn pėr kryetar tė LDK’sė dhe qė tė jetė fizikisht i pranishėm nė punimet e kuvendit zgjedhor.

Situata mund tė komplikohet edhe mė shumė nėse Gjykata Kushtetuese e Kosovės sjell vendim qė nuk do tė ishte nė favor tė Sejdiut.

Kjo gjykatė ka filluar tashmė procesin pėr tė vėrtetuar se a ka shkelje kushtetuese nga Presidenti i Kosovės, i cili mban njėkohėsisht edhe postin e kryetarit tė LDK’sė.

Ka zyrtarė tė LDK’sė qė pėr kryetar tė partisė nuk shohin alternativė tjetėr pėrveē Sejdiut. Por, disa tė tjerė insistojnė se duhet tė ketė mė shumė kandidatura dhe shprehin haptazi preferencėn e tyre.

Anėtari i Kryesisė sė LDK’sė, Ismet Beqiri, qysh tash e sheh Fatmir Sejdiun si kandidat zyrtar, por edhe fitues tė sigurt.

Ai thotė se deri tani kandidat i vetėm ėshtė Presidenti Fatmir Sejdiu, dhe shton se e mbėshtet fuqishėm kėtė kandidaturė.

“Pėr tė tjerė nuk di, por ėshtė e drejtė e secilit qė nėse ka ambicie, tė kandidojė.

Megjithatė, mė vonė do tė shohim sepse ka ende kohė. Por, tash pėr tash me sa di unė ėshtė vetėm njė – kryetari aktual Fatmir Sejdiu”, ka thėnė ai tė shtunėn pėr Express.
Beqiri vlerėson se Sejdiu nuk ka nevojė tė marrė pjesė nė procesin zgjedhor dhe po ashtu ta publikojė kandidaturėn.

“Nuk ka nevojė me publiku, se ai ėshtė kryetar. Ai edhe pse nuk e ka publikuar, nuk e ka mohuar se do tė jetė kandidat. Nė bazė tė zhvillimeve, ne e dimė se ai do tė jetė. Atij edhe nuk i takon tė flasė shumė pėr kėtė ēėshtje pėr shkak se ėshtė nė pozitėn e kreut tė shtetit”, ka shtuar Beqiri.

Ai po ashtu ka thėnė LDK e ka liderin e saj dhe atė tė pakontestueshėm.

Sipas Beqirit, Presidenti Sejdiu as nuk do tė ketė nevojė tė jetė pjesėmarrės aktiv deri nė fund tė procesit zgjedhor nė LDK.

“E pėr pjesėmarrje nė fund tė procesit, shohim se si do tė zgjidhet kjo ēėshtje”, ka thėnė ai.

Edhe zyrtari tjetėr i LDK’sė, Fatmir Rexhepi, thotė se nuk pritet tė ketė kandidat tjetėr pėr kryetar tė LDK’sė, pėrveē Presidentit Sejdiu.

Ai madje qesh kur pyetet nėse dikush nė LDK mund ta mposhtė Sejdiun pėr kryetar tė LDK’sė nė garėn zgjedhore.

“Presidenti Sejdiu edhe ėshtė kryetar i LDK’sė tani, por edhe do tė jetė kryetar pas kuvendit qė do tė mbahet. Nuk ka kurrfarė pengese qė mos tė jetė. Mund tė kandidojnė edhe tė tjerė sepse demokracia e brendshme ekziston, por profa (Sejdiu) e njeh partinė, ėshtė kryetar dhe unė mendoj se do tė jetė sėrish”, ka thėnė Rexhepi pėr gazetėn.

Ai mendon se LDK ka nevojė pėr ndryshime nė lidershipin e partisė, por jo tė gjejė njė kryetar tjetėr.

“Duhet tė ketė ndryshime nė lidership. LDK ka potencial qė tė ofrojė kuadro tė reja qė do ta forconin partinė dhe kėtė e kėrkon elektorati ynė”.

Pėr dallim nga kėta dy zyrtarė, Nėnkryetari i Parė i LDK’sė Eqrem Kryeziu thotė se “deri mė tash nuk ka kandidat zyrtar pėr kryetar tė partisė”.

Nė anėn tjetėr, zyrtari i lartė i LDK’sė, Bujar Bukoshi mendon se njė parti qė e quan vetėn demokratike nuk do tė ishte mirė tė hynte nė garė zgjedhore me vetėm njė kandidat pėr kryetar.

Nė njė prononcim pėr Express, tė shtunėn, Bukoshi ka konfirmuar se mbetet prapa qėndrimit se nėse Isa Mustafa kandidohet pėr kryetar tė LDK’sė, do ta pėrkrahte fuqimisht.

Por nė LDK nuk diskutohet vetėm pėr kandidaturat. Lidershipi aktual ėshtė i preokupuar edhe pėr statutin e partisė, i cili sipas tyre duhet tė ndryshohet.

Nėnkryetari i parė i LDK’sė, Eqrem Kryeziu, thotė se partia duhet tė merret me ēėshtjen e presidentėve qė i nominon dhe kėtė ta pėrfshijė nė statut.

“Ēfarė do tė ndodhė me presidentėt qė i jep LDK’sė? Me mė dėgjua mua, unė do ta rregulloja sė pari kėtė punė. Ne nuk e kemi kėtė ēėshtje tė rregulluar nė statut dhe mendoj se duhet tė rregullohet tani”, ka thėnė Kryeziu.

Ai nuk pranon tė flasė pėr kandidatėt e mundshėm pėr kryetar tė LDK’sė.

“Pa u rregulluar kjo ēėshtje nė statut, pėr punėn e presidentėve unė personalisht nuk dua tė flasė pėr gjėra tjera. Presidenti nuk ėshtė sikur njė ministėr apo zyrtar tjetėr. Ai ėshtė figura e parė e shtetit dhe puna, rrethanat aty, i mėsojnė shumė gjėra dhe prandaj unė nuk dua tė flasė pėr kandidatura pa u rregullua statuti”, ka deklaruar Kryeziu pėr Express.

Ai thotė se nuk ka ka ambicie pėr karrigen e kryetari tė partisė.

Procesi zgjedhor nė LDK pritet tė marrė hov nė shtator, ndėrsa grupet punuese janė duke i bėrė pėrgatitjet.

Ismet Beqiri ka sqaruar se grupet punuese janė duke u marrė me hartimin e politikave, pėrfshirė edhe ndryshimet nė statut. Kėto duhet tė miratohen nga Kėshilli i Pėrgjithshėm dhe pastaj fillojnė zgjedhjet.

Ai ėshtė i bindur brenda kėtij viti do tė pėrmbyllet i gjithė procesi zgjedhor nė LDK.
Gazeta expres

Llapjani_HH
15-08-10, 15:48
Shtrenjtohet gjithēka


Shtrenjtimi i miellit, i bukės, i mishit, i qumėshtit, i djathit, i duhanit, i karburanteve dhe i gati tė gjitha produkteve tjera ushqimore ka ngritur 0.3 pėr qind koston e jetesės sė kosovarėve. Sipas kėtyre trendeve, ekonomistėt thonė se kjo ngritje e ēmimeve do tė vazhdojė. Drejtuesit e Qeverisė thonė se s`mund tė ndikojnė nė ēmimet e tregut.

Tė gjitha produktet ushqimore qė konsumojnė kosovarėt nė baza ditore janė shtrenjtuar.

Kjo ka ngritur koston e jetesės nė kėtė vend pėr 0.3 pėr qind. Ēmimet nė muajin korrik dhe gusht dallojnė shumė prej atij tė qershorit.

Sė fundi, shtrejntimet kanė ndodhur edhe me bukėn dhe miellin, gjė qė shqetėsoi qytetarėt.

Tė gjitha statistikat dhe organet kompetente flasin pėr njė ngritje tė ēmimeve mė shumė se 5 pėr qind.

Nga 0.25 centė sa ka qenė njė bukė, tash, si pasojė e ngritjes pėr njė bukė duhet tė paguajnė rreth 0.35 ose 0.40 centė.

Shtrenjtimi i bukės erdhi si pasojė e rritjes sė ēmimit tė miellit, ku nė muajt e fundit nė Kosovė dhe rajon mielli ėshtė shtrenjtuar 36 pėr qind.

Para pak javėsh 100 kilogramė miell shiteshin pėr 24 euro, tani ky ēmim ka arritur nė 40 euro dhe pritet tė arrijė nė 45 euro. Kjo do tė afektojė nė ēmimet e kilogramit tė bukės pėr gati qind pėr qind.

Kėtė e kanė paralajmėruar edhe furrtarėt, duke deklaruar se ēmimi i bukės do tė arrijė nė 0. 45 centė.

Instituti i Statistikave tė Kosovės tregoi pėr rritje tė ēmimeve edhe pėr njė mori produktesh tjera. Indeksi i tėrėsishėm i ēmimeve tė konsumit, tregon ky institut, ėshtė mė i lartė pėr 0,3 pėr qind nė muajin korrik krahasuar me muajin qershor.

“Ēmimet e konsumit nė Kosovė u ngritėn pėr 0,3 pėr qind nė muajin korrik 2010 krahasuar me muajin qershor 2010”, thuhet nė raportin e Entit.

Ngritje e ēmimeve vėrehet te pemėt 12.7 pėr qind, pėrdorimi i pajisjeve pėr transportin personal si nafta dhe benzina 3.3 pėr qind, qumėshti, djathi, vezėt 1.1 pėr qind, duhani 1.8 pėr qind dhe shumė produkte tjera.

Shtrenjtuar ėshtė edhe pėrdorimi i pajisjeve pėr transportin personal 10.9 pėr qind, perimet 9.2 pėr qind, duhani 5.2 pėr qind, sheqeri, reēeli, mjalti, ēokollata dhe ėmbėlsirat 14.1 pėr qind, veshja 2,5 pėr qind, furnizimi me ujė dhe shėrbimet e ndryshme qė kanė tė bėjnė me vendbanimin 13.9 pėr qind, mishi 1.3 pėr qind, kafja, ēaji dhe kakao 4.8 pėr qind, arsimi 4.4 pėr qind.

Afron Totaj, furrtar, tha se ēmimi pėr njė bukė gjatė ditės ka arritur nė 0.35 centė, ndėrsa nga paralajmėrimet qė kanė marrė nga importuesit ky ēmim pritet tė shkojė deri nė 45 centė. Pėr rritjen e ēmimeve, kryesisht tė produkteve bujqėsore, zėvendėsministri i Bujqėsisė, Xhabir Morina, tha se ngritja e ēmimit tė bukės ka ardhur si pasojė e rendimenteve tė ulėta tė grurit.

Ai tha se kjo s`ka ndodhur vetėm nė Kosovė.

“Ne jemi njoftuar qė ka shqetėsime nė kėtė drejtim dhe kėtė ngritje tė ēmimit tė grurit e ka shkaktuar rendimenti i ulėt i grurit jo vetėm nė vendin tonė, por edhe nė regjion dhe ndalja e eksportit tė prodhuesit mė tė madh tė grurit - tė Rusisė”, tha Morina.

E zėdhėnėsi i kėsaj ministrie, Jusuf Salihu, tha se ministria nuk mund tė diktojė ēmimet nė treg.

Ai tha se mė shumė kompetent pėr kėtė ēėshtje janė ata tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Tregtisė.

“Pėr momentin nė Prishtinė tek ne ėshtė 0.30 centė njė bukė. Ēmimi pėr miell ėshtė 40 euro, buka pėr 35 centė. Me kėtė ēmim nuk mund tė ekzistosh”, ka thėnė ai.

Nė anėn tjetėr, kryetari i Agjencisė Kosovare tė Biznesit, Agim Shahini, ka kritikuar pėr kėtė ēėshtje vetė Qeverinė e Kosovės.

Nė njė intervistė pėr Express, ai ka thėnė se AKB tash sa kohė ka kėrkuar nga qeveria qė t`i heqin disa tatimet pėr produktet bazė ushqimore.

Ai tha se nė Kosovė pa tė drejtė nuk ėshtė bėrė ndonjė favor pėr prodhuesit vendorė dhe produktet ushqimore nuk janė liruar nga disa tatime.
“Ky liberalizim i tepruar po i diskriminon prodhuesit vendorė, duke u dhėnė pėrparėsi konkurrentėve nga jashtė t`i dėmtojnė ata”, tha Shahini.

Aleanca e Biznesit, ka treguar Shahini, ka kėrkuar qėmoti qė tė rritet akciza nė produkte lukse, por tė hiqet akciza nė produktet ushqimore qė janė tė pėrditshme. Dhe ka kėrkuar qė tė hiqen krejt tatimet pėr produktet si mielli, qumėshti dhe shumė produkte tė tjera ushqimore.

“Heqja e tatimeve nė kėto produkte do tė ndikonte nė lirimin e tyre dhe jo shtrenjtimin e tyre”, ka thėnė Shahini.

Qeveria e Kosovės nuk ka komentuar asgjė rreth kėsaj ēėshtjeje. Drejtuesit e Ministrisė sė Bujqėsisė kanė treguar se kjo vjen si pasojė e problemeve botėrore nė bujqėsi.

Gjithashtu, ngritjes sė ēmimeve i ka kontribuar edhe ndalimi i furnizimit me miell i Rusisė nėpėr Evropė.

Produktet e shtrenjtuara:

Pemėt - 12.7 pėr qind.
Nafta dhe benzina - 10.9 pėr qind
Duhani - 5.2 pėr qind.
Mielli - 35 pėr qind
Vezėt – 1.1 pėr qind
Ėmbėlsirat - 14.1 pėr qind
Shėrbimet qė kanė tė bėjnė me vendbanimin - 13.9 pėr qind
Mishi - 1.3 pėr qind
Kafja dhe ēaji - 4.8 pėr qind
Arsimi - 4.4 pėr qind
Qumėshti ėshtė shtrenjtuar
Djathi ėshtė shtrenjtuar
Sheqeri ėshtė shtrenjtuar
Reēeli dhe mjalti

Liruar - janė vetėm mallrat dhe shėrbimet pėr mirėmbajtjen e zakonshme tė ekonomisė shtėpiake. Ato janė liruar -2.3 pėr qind dhe shėrbimet pėr transport - 4.1 pėr qind.

Karburantet nė tėrė Kosovėn janė shtrenjtuar 7 deri nė 10 centė, varėsisht prej llogarive tė pompave tė benzinės. Duhani prej 20 deri nė 30 centė pėr pako. Dogana e Kosovės tash e njė muaj po e zbaton nė terren pakon e re tė akcizės qė mė vonė ka ndikuar edhe nė krejt ēmimet tjera ngadalė. Kjo pėrpjetės e ēmimeve do tė vazhdojė edhe pėr njė kohė.
Gazeta expres

Llapjani_HH
15-08-10, 15:49
Rukiqi: Ka projekte, por pengon korrupsioni


RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Rukiqi, Kosova edhe 11 vjet tė pasluftės po ballafaqohet me papunėsi dhe varfėri tė madhe. Cilat mund tė thuhet se kanė qenė arsyet e kėsaj gjendjeje tė papėrmirėsueshme ekonomik-sociale nė Kosovė?

BERAT RUKIQI
Kosova pas luftės ėshtė ballafaquar me njė krizė tė madhe ekonomike, pėr shkak se ekonomia e Kosovės ėshtė shkatėrruar e tėra gjatė periudhės sė okupimit dhe periudhės sė luftės.

Kėshtu, gjithēka ka filluar nga zeroja, si nė aspektin e legjislacionit fizik, si nė aspektin e infrastrukturės sė pėrgjithshme, si nė aspektin e tė gjitha elementeve tjera qė e bėjnė njė shtet funksional, Kosova ka filluar nga zeroja.

Nė mungesė tė funksionimit tė institucioneve dhe me njė administratė tė pėrzier ndėrkombėtare, pastaj edhe vendore, vendimmarrja nė ekonomi ka qenė njė nga problemet kyēe pas periudhės sė rindėrtimit.

Pra, nė fazėn kur kemi pasur njė bazė pėr zhvillim tė ekonomisė pas njė pėrkrahjeje tė madhe tė donatorėve, problemi tjetėr qė ėshtė paraqitur ka qenė vendimmarrja ekonomike e fokusuar nė institucionet e pėrkohshme vetėqeverisėse nė UNMIK, nė Agjencinė Kosovare tė Mirėbesimit, shumė procese janė zvarritur pėr shkak tė mungesės sė kėsaj vendimmarrjeje.

Kemi pasur njė jostabilitet edhe politik, edhe ligjor. Pastaj, nė fokus kanė qenė proceset madhore politike dhe realisht tėrė kėto kanė ndikuar qė reformat nė ekonomi, bėrja e legjislacionit, pastaj ndėrtimi i pėrgjithshėm, investimet mungojnė dhe kjo ėshtė njė nga shkaktarėt kryesorė qė ne sot e kemi kėtė gjendje.

Tash kur edhe ėshtė mbyllur njė kapitull shumė i rėndėsishėm nė proceset politike, pra dhėnia e mendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, unė mendoj qė janė krijuar parakushtet qė komplet fokusi i Qeverisė tė jetė nė zhvillimin ekonomik. Realisht edhe pėrmes zhvillimit ekonomik, tė trajtohen problemet politike qė ende e pengojnė Kosovėn nė rrugėn e vet.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Kosova thuhet se ka resurse tė shumta natyrore, tė cilat nuk janė shfrytėzuar aq sa duhet. Nė cilėt sektorė ekonomikė mendoni ju se duhet tė fokusohen autoritet kosovare pėr njė rimėkėmbje mė tė shpejtė ekonomike dhe pėrmirėsim tė gjendjes aktuale ekonomike nė vend?

BERAT RUKIQI
Investitorėt shikojnė nė dy aspekte, kur duan tė investojnė: nė aspektin e resurseve qoftė natyrore dhe humane dhe nė favoret tjera qė i ofron njė vend nga aspekti i legjislacionit, nga aspekti i pozitės gjeografike, faktorėve demografikė etj.

Nė raport me resurset humane dhe nė raport me resurset natyrore, Kosova qėndron mirė, duke pasur parasysh qė kemi njė potencial tė madh nga resurset natyrore dhe kemi njė potencial tė madh nga njė rini, e cila ėshtė njė forcė e madhe e punės dhe kompetitive deri nė njė masė.

Mirėpo, duhet fokus mė i madh qė kjo, forca e dytė - te komponenta e resurseve humane - tė ketė mė shumė programe tė edukimit tė fokusuara nė zhvillimin e aftėsive qė realisht i bėjnė kėta kompetitivė pėr tregun e punės.

Nė pjesėn e resurseve natyrore ėshtė e vėrtetė qė Kosova ka dhe shumė investitorė nė Kosovė qė kanė shprehur interesimin deri tani, kanė qenė tė interesuar pėr sektorin e mineraleve tė energjisė, tė energjisė ujore, termo-energjisė dhe formave tjera alternative tė prodhimit tė energjisė, qė si bazė kanė resurset natyrore.

Pastaj, normalisht edhe pjesė tjera qė lidhen me industrinė minerale. Mirėpo, kjo nuk mjafton, sepse duhet zhvillim i qėndrueshėm ekonomik dhe duhet tė pėrkrahen edhe sektorėt tjerė pėrcjellės, sidomos njė sektor qė realisht ka pasur interesime, ka qenė edhe fusha e pėrpunimit tė ushqimit, pastaj edhe fusha tjera qė janė tė rėndėsishme, si: pėrpunimi i drurit, i metaleve, ku kemi edhe fuqi punėtore, mirėpo ajo qė mungon ėshtė finalizimi i kėtyre investimeve.

Hezitime ka pasur sidomos pėr shkak tė jostabilitetit ligjor. Pra, ka projekte, ka programe, ka legjislacion, ka ide, mirėpo mungesa e konkretizimit tė tyre, e finalizimit tė tyre dhe e mosfunksionimit tė gjykatave ka bėrė qė shumė investitorė tė mos jenė tė sigurt qė tė jenė kėtu tė pranishėm dhe tė investojnė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Kosova vazhdimisht kritikohet nga mekanizmat ndėrkombėtarė pėr prani tė madhe tė korrupsionit. Sa po e dėmton kjo dukuri zhvillimin ekonomik tė vendit?

BERAT RUKIQI
Unė e pėrmenda sundimin ligjit, si njė nga problemet qė ka shkaktuar njė jostabilitet ligjor dhe qė ėshtė faktor kyē qė shikohet nga shumica e investitorėve, si dhe rastet e korrupsionit dhe mitmarrjes, qė tashmė janė evidentuar nė Kosovė.

Pastaj kėto raste janė tė pėrfshira nė raporte kredibile, qoftė tė Bankės Botėrore, tė Komisionit Evropian apo tė mekanizmave tjerė ndėrkombėtarė dhe kanė ndikuar qė tė krijohet njė imazh negativ pėr Kosovėn, ndėrsa imazhi ka shumė rėndėsi edhe nė tėrheqjen e investitorėve.

Kjo ka ndikuar qė investitorėt t’i analizojnė mirė kėto raste.

Kemi pasur edhe vonesa nė procesin e privatizimit apo tė futjes sė kapitalit privat nė ndėrmarrjet publike, kemi pasur nė disa raste edhe mungesė transparence dhe kjo ka ndikuar qė tė krijohet ky imazh, i cili realisht ka ndikuar te shumė investitorė qė ta shqyrtojnė mundėsinė e investimit nė Kosovė.

Investitorėve duhet t’u ofrohen kushte, duhet t’u eliminohet burokracia, nuk duhet tė jenė subjekt i mitmarrjes. Ka pasur raste kur nė shumė negociata persona tė rėndėsishėm kanė qenė tė pėrfshirė nė atė qė njihet negocim pėr veten jo negocim pėr interesa tė shtetit.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Komisioni Evropian ka paralajmėruar se ngritja e Bruto Produktit Vendor nė Kosovė, e cila, do tė jetė 4.8 pėr qind mė e lartė nė vitin 2010, sa ėshtė e mjaftueshme pėr zhvillimin e ekonomik tė Kosovės?

BERAT RUKIQI
Ne krenohemi shpeshherė qė kemi rritje ekonomike dhe konsiderohet qė ėshtė mė e larta nė rajon, mirėpo nėse i shikojmė shifrat e pėrgjithshme, pra, sa ėshtė prodhimtaria nė nivel tė pėrgjithshėm dhe duke i krahasuar bazėn e kėsaj me bazėn e vendeve tjera, atėherė kjo nuk ėshtė e mjaftueshme.

Nė mėnyrė qė Kosova tė ketė tė themi efekte tė dukshme nė rritjen e standardit jetėsor tė qytetarėve, nė eliminim tė papunėsisė dhe nė zhvillim tė pėrgjithshėm, ne konsiderojmė qė sė paku pėr njė periudhė gati njė dekadė Kosova duhet tė jetė me rritje ekonomike mbi 8 pėr qind, apo tė themi tė targetojė rritjen ekonomike dyshifrore.

Me kėtė nivel tė rritjes ekonomike do tė vėrehen shumė pak pėrmirėsime nė standardin e jetės sė qytetarėve tė Kosovės dhe, normalisht, edhe nė mirėqenien e pėrgjithshme tė vendit.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
16-08-10, 17:17
Dacic gėnjeu, vizitėn fetare e shndėrroi nė propagandė politike


Zv/kryeministri serb, Ivica Dacic ka lenė tė hapur mundėsinė e ndryshimit tė rezolutės serbe, e cila do tė paraqitet nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė. Por ai tha se nė asnjė mėnyrė, Beogradi nuk do tė pranoj qė nė tekstin e rezolutės, pavarėsia e Kosovės tė pėrmendet si ēėshtje e kryer.

Kėto komente, zv/kryeministri dhe njėkohėsisht Ministri i Brendshėm serb i bėri gjatė njė vizite nė Kosovė, qė u realizua me lejen e autoriteteve tė Prishtinės.

Dacic tha se Serbia ėshtė shumė e interesuar qė rezoluta e saj, nė tė cilėn bėn thirrje pėr negociata me Kosovėn, tė kaloj nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Ai shtroi si domosdoshmėri bisedimet e reja ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės, pasi siē tha ai, shqiptarėt nuk duan tė jetojnė nė Serbi, ndėrsa serbėt nė enklava nuk duan tė jetojnė nė Kosovėn e pavarur.

"Ne duhet tė vendosim ēka do tė bėjmė tutje, jo vetėm serbėt, por edhe shqiptarėt, ose do tė kemi status-quo dhe si rezultat me vite do tė kemi njė gjendje tė vdekur”, tha Dacic pas vizitės qė i bėri Manastirit tė Graēanicės, pak kilometra larg Prishtinės, njofton BBC.

Mendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė qė i njohu Kosovės tė drejtėn juridike pėr shpalljen e pavarėsisė, pėr zyrtarėt serb nuk paraqet zgjidhjen e problemit tė Kosovės.

Numri dy i qeverisė serbe e cilėsoi Kosovėn edhe mė tutje si njė konflikt tė ngrirė.

Dacic, erdhi nė Kosovė nėn pėrcjelljen e Policisė sė Kosovės, pasi Prishtina zyrtare i dha leje atij pėr tė vizituar Manastirin e Graēanicės, me arsyetim se ajo po realizohej pėr qėllime fetare.

Por deklaratat e zėvendėskryeministrit serb shkuan pėrtej kėsaj, siē ndodh rėndom gjatė vizitave tė zyrtarėve tė Serbisė.
Telegrafi

Rexhepi: E parealizueshme qė Serbia me staf tė saj tė ruajė manastiret


Ministri i Punėve tė Brendshme tė republikės sė Kosovės, Bajram Rexhepi ka deklaruar se ėshtė e pamundshme qė Serbia me personel tė saj tė ndihmojė ruajtjen e manastireve dhe objekteve tjera me rėndėsi historike nė Kosovė.

Duke reaguar nė deklaratėn e nėnkryeministrit dhe ministrit tė Brendshėm serb, Ivica Daēiq, i cili dje nė Graēanicė ka thėnė se Serbia ėshtė e gatshme tė ndihmojė me staf tė saj nė ruajtjen dhe sigurimin e manastireve dhe objekteve me rėndėsi historike nė Kosovė, Rexhepi ka deklaruar se kjo ėshtė vetėm “dėshirė e parealizueshme e individėve”.

“Ne kemi policinė tonė, e cila do t’i ruajė ato manastire dhe begatinė kulturore tė Kosovės”, ka thėnė Rexhepi pėr radon Kontakt Plus tė Mitrovicės.

Pėr deklaratėn e Daēiqit se Serbia ka tė drejtė tė dėrgojė personel tė saj nė Kosovė, e drejtė kjo me rezolutėn 1244 tė KS, ministri i Brendshėm kosovar tha se nė rezolutės askund nuk shkruan se nė Kosovė duhet tė vijė policia serbe”.

“Ekziston vetėm klauzola nė tė cilėn thuhet se nė qoftė se KFOR-i vlerėson se ėshtė e nevojshme tė vijė dikush..., por kjo ėshtė punė e pėrfunduar, sidomos pas mendimit kėshillėdhėnės tė GJND-sė nė Hagė pėr pavarėsinė e Kosovės”, ka deklaruar Rexhepi.
Koha.net

Kosovės shpėtimi mund t'i vijė nga Serbia


Bashkėsia ndėrkombėtare, duke pėrfshirė edhe miqtė e Kosovės, po e vėnė Kosovėn pėrsėri nė njė pozitė tė vėshtirė, duke insistuar nė biseda me Beogradin pėr status special tė veriut.

Por, si shumė herė mė parė, siē ishte rasti edhe nė Kroaci, kur pėr serbėt u propozua autonomia me “Planin Z-4”, mund tė jetė pikėrisht refuzimi i Serbisė, akt i cili do ta shpėtojė Kosovėn nga komplikimet e reja, shkruan pėr numrin e sotėm tė Kohės Ditore Augustin Palokaj nga Brukseli.
Koha.net

Trupa kazake nė Kosovė?


Rreth 50 trupa amerikane dhe britanike po stėrvisin mbi 1000 ushtarė kazakė. Kjo ėshtė njė pėrpjekje e NATO-s pėr tė rritur bashkėpunimin me vendet e Azisė Qėndrore, qė janė kryesisht nėn ndikimin e Rusisė, raporton REL.

Njė numėr i vogėl ushtarėsh kazakė janė vendosur nė Irak, nė misione jo luftarake, derisa nė Afganistan pėr shkak tė lidhjeve historike nuk janė dėrguar trupa.

Nė tė ardhmen Kazakistani, vend i dalė nga ish Bashkimi Sovjetik, mund tė kontribuojė me trupa nė Kosovė, Saharanė Perėndimore dhe nė Darfur tė Sudanit.
Koha.net

Tica e Plluzhina rrezikojnė tė konfrontohen mes vete


Fshatrat fqinje, Ticė e Plluzhinė tė Skenderajt janė para rrezikut tė konfrontimit, nėse problemi i cili ka lindur tė ėnjten nuk zgjidhet tė hėnėn.

E tėra ka filluar kur disa familje tė fshatit Plluzhinė nuk kanė lejuar riparimin e rrjetit elektrik tė tensionit tė lartė tė fshatit Ticė, kurse kėta tė fundit kėrcėnojnė me bllokimin e rrugės sė asfaltuar, e cila shkon nė fshatin Plluzhinė.

Si pasojė e mos rregullimit tė rrjetit tė dėmtuar elektrik pėr katėr ditė me radhė, 116 familje tė fshatit Ticė dhe tė njė lagjeje tė fshatit Likoc nuk kanė rrymė.

Abdullah Ēorraj, kryetar i fshatit Ticė, ka treguar se javėn e kaluar ishte rrėzuar njė shtyllė elektrike e tensionit tė lartė tė fshatit Ticė, e cila ishte e vendosur nė pronat e fshatit Plluzhinė.

“Punėtorėt e KEK-ut nė Skenderaj kanė intervenuar menjėherė pėr tė ndėrruar 3 shtyllat e dėmtuara, por kanė hasur nė pengesa te disa familje tė fshatit Plluzhinė, tė cilat nuk kanė lejuar ndėrrimin e shtyllave nė pronat e tyre”, ka treguar ai.

Sipas banorėve tė Ticės, ndėrprerja e rrymės ka shkaktuar edhe pasoja tjera, pasi shumica prej tyre ujėsjellėsit familjarė apo tė lagjeve i kanė tė lidhur me rrymė, ndėrkohė qe u janė prishur tė gjithė artikujt ushqimorė nėpėr frigoriferė.

“Krejt ēka kemi pasur nė friza janė prishur, kurse ujė po duhet me marrė nė fshatrat tjera ose me huazu gjeneratorė pėr tė aktivizuar motorėt”, tregonin dy tė rinj tė lagjes Ēorraj, tė cilėt tė dielėn sapo ktheheshin nga njė fshat fqinjė, ku kishin huazuar njė gjenerator.

“Nėse nuk e lėshojnė rrymėn tė hėnėn, edhe na kemi me e blloku rrugėn, se kur ėshtė asfaltu rruga nėpėr tė cilėn kalojnė Plluzhina, na i kemi lėshu arat tona”, janė kėrcėnuar tė rinjtė e revoltuar, tė cilėt thonė se ky ėshtė vendim i fshatit.

Udhėheqja e fshatit Ticė ka treguar se pėr kėtė problem e kanė informuar edhe kryetarin e komunės, Sami Lushtakun, i cili tė shtunėn kishte shkuar nė fshatin e tyre dhe kishte premtuar angazhimin e tij.

Tė dielėn ka qenė e pamundur tė kontaktohet kryetari Lushtaku, pasi nuk kishte qasje nė telefon.

Pėr kėtė ngjarje janė shprehur se janė nė dijeni edhe disa banorė tė Plluzhinės, tė cilėt kontaktuar nga Koha Ditore.

Ata kanė shprehur keqardhje pėr njė sjellje tė tillė tė bashkėfshatarėve tė tyre, me ēka ata kryesisht nuk pajtohen.

“Kėtė pengesė nuk po e ban fshati, as ndonjė lagje, por tri shtėpi e, ēka ėshtė mė keq, njėri nga anėtarėt e atyre familjeve ėshtė drejtor nė Komunė”, kanė treguar ata dhe kanė kėrkuar qė tė mos iu pėrmendet emri nė gazetė.

Rastin e kanė konfirmuar edhe nė Njėsisė e KEK-ut nė Skenderaj. Njėri nga zyrtarėt ka thėnė se ata janė tė gatshėm tė intervenojnė edhe gjatė ditės sė diel, pasi nė vendin e ngjarjes tashmė kanė dėrguar edhe mekanizmin, shtyllat dhe telin e nevojshėm.
Koha.net

Guri i madh
16-08-10, 21:42
qy daqi genjeu


po neve perdit po nagenjen qeveria e jon


bile tash po i qujna GENJESHTRA ME TUPAN

Neferta
17-08-10, 12:40
BE-ja Serbisė: Rregulloi raportet me Kosovėn

http://www.mesazhi.com/modules/news/images/thumbs2/(u40u)BE%20UE%20Bashkimi%20Evropian%20Bashkesia%20 230310.jpg (http://www.mesazhi.com/artikuj/beja-serbise-rregulloi-raportet-me-kosoven)

E marte 17 Gusht 2010 10:49
Nėse Serbia nuk heq dorė nga Kosova, pėrfundimisht mund tė humbet nė tė dyja frontet – Kosovėn si dhe anėtarėsimin nė BE. Ky paralajmėrim, i bėrė mė shumė se tri vjet mė parė nga diplomati amerikan Richard Holbrooke nė Bruksel, edhe sot duket tė jetė i vėrtetė.
Poashtu edhe fjalėt e ish-ambasadorit gjerman nė Beograd, tė ndjerit Andreas Zobel, i cili njėherė pati paralajmėruar se Serbia nuk do tė hyjė nė BE para vitit 2025 nėse nuk e ndryshon politikėn e saj ndaj Kosovės.
"Sa i pėrket BE-sė, Serbia viteve tė fundit nuk ka pėrfituar asgjė nė rastin e Kosovės. Ajo vetėm sa ka humbur mbėshtetje tė madhe nė pėrshpejtimin e integrimit tė vet evropian. Durimi dhe mirėkuptimi pėr politikėn serbe ndaj Kosovės po avullohet”, ėshtė shprehur njė diplomat nga pala evropiane e Grupit tė Kontaktit pėr “WAZ.EUobserver”.
"Disa vite mė parė, shumica e politikanėve evropianė, pėr shembull, presidenti francez, Nicolas Sarkozy, gjithnjė kanė pėrmendur Serbinė kur ėshtė biseduar pėr Ballkanin perėndimor. Ndėrsa tani, edhe ministrat e jashtėm tė shteteve mė tė rėndėsishme tė BE-sė nuk shkojnė nė Beograd, vetėm nėse i vizitojnė edhe sė paku tri apo katėr kryeqytete tjera. Ministri i jashtėm gjerman, Guido Westerwelle do ta vizitojė Beogradin, por vetėm si ndalesė nė vizitėn e tij dy-ditore nė rajon”, shtoi bashkėbiseduesi i “WAZ.EUobserver”.
Njė ndryshim i ngjashėm qėndrimesh po shihet edhe nė kryeqytetet mė tė rėndėsishme evropiane.
Historikisht, Londra ka qenė mbėshtetėse e palėkundur e zgjerimit tė BE-sė. Londra zyrtare ka besuar se data e anėtarėsimit nė BE pėr Serbinė e Kroacinė nuk duhet tė jetė shumė e largėt mes njėra-tjetrės, mirėpo ka qenė politika e Serbisė ndaj Kosovės ajo qė ka ēuar nė ndryshimin e mendjes sė Britanisė viteve tė fundit.
Para shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, Londra ka qenė njė prej vendeve qė ka insistuar nė pėrshpejtimin e integrimit tė Serbisė nė BE. Ndėrsa tani, Britania ėshtė nė mesin e atyre qė deklarojnė qartazi se anėtarėsimi i Serbisė varet nga qasja e saj ndaj Kosovės.
Edhe nė Berlin qėndron e njėjta qasje. Edhe pse atje nuk e pranojnė publikisht, Serbia ka ndikuar qė Gjermania tė jetė skeptike sa i pėrket zgjerimit.
Fillimisht Gjermania ka patur dyshime mė tė mėdha sa i pėrket pavarėsisė sė Kosovės nė krahasim me anėtarėt tjerė perėndimor tė Grupit tė Kontaktit. Por kur diplomati gjerman Wolfgang Ischinger, vjeshtėn e 2007 deklaroi se pavarėsia do tė ishte zgjidhja mė e padėmshme, ēėshtja e statusit pėr Berlinin ishte zgjidhur.
Edhe Parisi, deri shkurtin e kaluar, kishte qėndrimin se integrimi i Serbisė nė BE dhe ēėshtja e Kosovės do duhej tė ndaheshin. Mirėpo, kjo ndryshoi kur lidershipi francez pranoi se Serbia nuk ka shfaqur shenja tė rishikimit tė qėndrimit tė saj ndaj Kosovės. Andaj, ministri i jashtėm Francez Bernard Kouchner u bė zyrtari i parė i lartė i BE-sė qė deklaroi nė Beograd se Serbia nuk mund tė anėtarėsohet nė BE pa marrėdhėnie tė mira, apo tė paku tė pranueshme, me Kosovėn.
Pėr Romėn mund tė thuhet se ėshtė miku mė i mirė i Serbisė nė mesin e shteteve tė BE-sė qė e kanė njohur Kosovėn. Ndėrsa Greqia ėshtė miku mė i mirė i Kosovės nė mesin e shteteve tė BE-sė qė nuk e kanė bėrė kėtė.
Nė Spanjė, Sllovaki dhe Qipro autonomia apo pavarėsia janė ēėshtje tė ndjeshme. Tė tria kėto kanė arsye tė veta pėr mos-njohje tė Kosovės. Nė rastin e Rumanisė, mos-njohja ėshtė qėndrim personal i presidentit tė vendit Traian Basescu. Pėrderisa ai mbetet nė pushtet, vėshtirė se Bukureshti do ta njeh Prishtinėn.
Mirėpo, qėndrimet e kėtyre vendeve vetėm sa po i shėrbejnė interesave tė Serbisė. Nė tė vėrtetė, ato janė shndėrruar edhe nė njė bllokadė nė rrugėn perėndimore tė Serbisė dhe Kosovės./zėri/

Neferta
17-08-10, 13:03
Veteranė - mos u mashtroni me kėtė ligj

Prishtinė, 17 gusht 2010 (Kosovapress) Koha 11:45







(http://javascript<b></b>:;)
Projektligji qė rregullon statusin e kategorive tė dala nga lufta, siē duket nuk do t’i pėrmbushė kėrkesat e tė gjitha kategorive qė pretendon, mė tė pakėnaqurit ndėrkaq janė veteranėt e luftės. Pėr kėtė kategori, e papranueshme ėshtė ndarja e luftėtarėve nė “veteranė tė UĒK-sė” qė i referohet pjesėtarėve, tė cilėt kanė shėrbyer nė UĒK deri mė 12 qershor tė vitit 1999 dhe nė “pjesėtarė tė UĒK-sė”, apo ata qė e kanė lėshuar luftėn para 12 qershorit tė vitit 1999. Kryetari i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė, Xhevdet Qeriqi thotė se projektligji ka shumė mangėsi dhe si i tillė vėshtirė se do tė fillojė sė zbatuari nga 1 janari i vitit tė ardhshėm. E quan tė papranueshėm ndėrkaq, pėrfshirjen nė ligj, tė siē i quan ai “dezertorėve”.

Qeriqi: Edhe dezertorėt e luftės i kanė pėrfshirė nė kėtė ligj
(Video)
“Edhe ata qė nuk kanė qenė nė luftė, edhe dezertorėt e luftės i kanė pėrfshirė nė kėtė ligj, vetėm pėr tė arsyetuar ato vėrtetimet qė i kanė dhėnė falso qė kanė qenė, dhe tash nuk kanė mundur t’i kthejnė prapa ato nėnshkrime e kanė bėrė. Edhe kėtė nen, ne nuk do ta pranojmė, sepse dezertori i luftės, edhe ata qė nuk kanė qenė nė luftė dhe kanė marrė vėrtetimin e luftės, sot tė pėrfshihen nė kėtė ligj, pėr neve ėshtė e papranueshme”, tha Qeriqi pėr Kosovapress.

Projektligji pėr statusin dhe tė drejtat e dėshmorėve, invalidėve, veteranėve dhe pjesėtarėve tė UĒK-sė ėshtė miratuar javė mė parė nga Qeveria e Kosovės, ndėrsa nė vjeshtė pritet tė kalojė nė Kuvend pėr miratim.

Implementimi i tij do tė fillojė nga 1 janari i vitit 2011, pėrveē Pikės 1.4 tė Nenit 5 mbi pensionin e veteranit tė UĒK-sė pas moshės pesėdhjetė vjeēare, i cili do tė hyjė nė fuqi mė 1 janar tė vitit 2014. Mosha pėr marrjen e pensionit tė veteranit dhe mos hyrja nė fuqi deri mė 2014 e nenit qė mundėson marrjen e tij, pėr Qeriqin janė ēėshtje tė papranueshme.

Qeriqi: 30 vjet duhet pritur pėr njė pension
(Video)
“Unė edhe kėtu e kam thėnė, nuk pranoj tė bėhet ndarje e veteranėve, nuk pranoj qė njė veteran, i cili ka qenė nė moshėn 18 vjeēare nė luftė, tė pres diku 30 vjet pėr tė pėrfituar njė pension. Pensionet duhet t’iu takojnė tė gjithė veteranėve tė luftės, tė mos bėhet ndarja. Ne nuk do ta pranojmė kėtė moshė”, tha Qeriqi.

E, kur flitet pėr pensionin e veteranit, njė gjė ėshtė e paqartė. Pika 1.5 e Nenit 12 thotė se Veteranėt e Luftės sė UĒK -sė, tė cilėt nė cilėsinė e ish pjesėtarėve tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, realizojnė pensionin e TMK-sė, sipas dispozitave tė Ligjit 2003/l-100 pėr pensionet e pjesėtarėve tė TMK-sė, nuk mund ta realizojnė tė drejtėn nė pension tė luftės sipas dispozitave tė Nenit 12 tė kėtij ligji.

Domethėnė, me hyrjen nė fuqi tė kėtij ligji, veteranėt e ish UĒK-sė, qė si ish pjesėtarė tė TMK-sė kanė marrė pension, do tė mbesin pa pension. Ata duhet tė presin deri nė moshėn 50 vjeēare, pėr ta gėzuar kėtė tė drejtė.

Qeriqi: Veteranė - mos u mashtroni me kėtė ligj
(Video)
“Edhe pse kanė kontribuar ata dhjetė vjet, edhe kanė punuar, nuk iu takon ai pension, unė dua t’iu them veteranėve tė luftės, mos tė mashtrohen se kanė pėrfituar diēka me kėtė ligj. Do ta shohin pas 1 janarit, se ēka ėshtė bėrė me kėtė ligj”, tha Qeriqi.

Konfuzion, sipas Qeriqit paraqet po ashtu edhe Neni 12, pika 1.11, e cila parasheh lirimin e veteranėve nga tatimi nė pronė pėr objektet e banimit, pėrderisa nė Nenin 6 mbi benificionet e veēanta, thuhet se lirimi nga tatimi nė pronė, ėshtė e drejtė qė e realizojnė vetėm ata, qė janė nė gjendje tė rėndė ekonomike.

Kryetari i Organizatės sė Veteranėve tė UĒK-sė, Muharrem Xhemajli thotė se mospėrfshirja e tė gjithė veteranėve nė lirimin nga tatimi nė pronė, ėshtė bėrė me qėllim qė tė mos dėmtohet buxheti i shtetit.

“Si veteranė, nuk jemi qė ta dėmtojmė shtetin, por tė paktėn tė trajtohemi nė mėnyrė njerėzore, nė mėnyrė institucionale. Nuk do tė thotė qė ne, me ēdo kusht tė kemi benificione, tė pėrfitojmė vetėm pėr veti, dhe tė tjerėt tė mbesin anash”, tha Xhemajli pėr Kosovapress.

Ai arsyeton, se pėr shkak tė buxhetit tė kufizuar tė Kosovės, organizata qė pėrfaqėson veteranėt ėshtė detyruar tė bėjė kompromis me Qeverinė e FMN-nė, sidomos pėr moshėn e pensionit tė veteranit tė luftės dhe hyrjen nė fuqi tė pensionit pėr tė.

Xhemajli: Viti 2014 ėshtė ēėshtje e buxhetit
(Video)
“Ka qenė shumė e diskutueshme ēėshtja e vitit 2014, ėshtė arritur njė kompromis pėr shkak tė buxhetit tė vogėl tė Republikės sė Kosovės dhe qė mos tė jetė kjo pengesė pėr realizimin e tė drejtave dhe benificioneve dhe tė drejtave tjera pėr veteranėt, invalidėt dhe familjet e dėshmorėve, por edhe viktimat civile. Viti 2014 ėshtė ēėshtje e buxhetit, nuk ėshtė diēka tjetėr nė pyetje, por ėshtė ēėshtje e buxhetit dhe marrėveshjes me Bankėn Botėrore”.

Mosha e pensionimit, sipas Xhemajlit ėshtė caktuar, pėr shkak tė numrit tė madh tė veteranėve tė UĒK-sė, shifėr me tė cilėn ėshtė spekuluar shumė.

Sipas OVL tė UĒK-sė, numri i saktė i veteranėve ėshtė rreth 25-26 mijė veteranė, por tė regjistruar janė rreth 42-43 mijė sosh, shumicės prej tė cilėve u janė lėshuar vėrtetime pa qenė fare pjesėtarė.

Sidoqoftė, komisioni verifikues qė do tė ngrihet sė shpejti, sipas Xhemajlit do tė bėjė verifikimin e tė gjithė pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe kategorive tjera tė luftės. OVL e UĒK-sė, po ashtu ėshtė dashur tė lėshojė pe edhe sa i pėrket Nenit 12, Pikės 1.5, sipas tė cilės, ish pjesėtarėt e TMK-sė pushojnė sė marri pensione, pas hyrjes nė fuqi tė kėtij ligji.

Xhemajli: Edhe ish- pjesėtarėt e TMK-sė duhet ta gėzojnė tė drejtėn e pensionit
(Video)
“Kėtu ėshtė fjala pėr pjesėtarė tė TMK-sė, tė cilėt kanė dalė prej TMK-sė me transformimin e TMK-sė dhe shuarjen e TMK-sė nė FSK, e tė cilėt realizojnė pension me njė ligj tė veēantė. Megjithatė, me kėtė pikė nuk jemi pajtuar as ne si Organizatė e Veteranėve, qė veteranėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pa marrė parasysh a kanė pension ose nuk kanė pension, edhe ata tė gėzojnė kėtė tė drejtė tė pensionit, sepse iu mohohet e drejta pėr tė pasur pensionin e luftės”, thotė Xhemajli.

Xhemajli nuk sqaron megjithatė, nėse edhe pas 1 janarit tė vitit 2011, ish pjesėtarėt e TMK-sė do t’i marrin pensionet.

“Jo ėshtė njė ngatėrresė, pjesėtarėt e TMK-sė janė duke i marrė pensionet, ajo ėshtė ēėshtje tjetėr. Ata e kanė tė rregulluar ēėshtjen e pensionit, nė bazė tė moshės dhe kritereve qė i kanė pasur, ėshtė njė ligj qė thuhet se ata e realizojnė tė drejtėn e pensionit. Me hyrjen nė fuqi tė kėtij ligji, nuk do tė thotė se nuk e marrin pensionin e TMK-sė. Ata nuk e marrin pensionin e veteranit, pensionin e luftės dhe pėr kėtė arsye, edhe ne nuk jemi pajtuar”, tha ai.

Nga ana tjetėr, Qeveria ėshtė zotuar se ky ligj do tė fillojė sė zbatuari prej 1 janarit tė vitit 2011. Drejtori i Zyrės pėr Veteranėt e Luftės sė UĒK-sė nė Zyrėn e Kryeministrit, Faik Fazliu garanton se Qeveria i ka siguruar tė gjitha mjetet, qė ligji tė fillojė tė zbatohet nė afatin e paraparė.

“Tė gjitha pjesėt qė kanė tė bėjnė me ligjin, nga janari i vitit tė ardhshėm do tė fillojnė tė zbatohen, pėrveē dispozitave pėrfundimtare ose kalimtare pėr pensionet e veteranėve tė luftės. Kjo ėshtė bėrė pėr shkak se Ministria e Ekonomisė dhe Qeveria, nė marrėveshje me Fondin Ndėrkombėtar nuk kanė mundur tė sigurojnė mjete tė nevojshme pėr ta implementuar”, tha Fazliu pėr Kosovapress.

Tė gjitha pjesėt e ligjit, sipas Fazliut do tė rregullohen me akte nėnligjore, nga institucionet pėrkatėse, siē ėshtė ēėshtja e tatimit nė pronė pėr veteranėt, ēėshtja e pensionit tė ish pjesėtarėve tė TMK-sė ndėrkaq sipas Fazliut ka mbetur tė diskutohet mė vonė.

Fazliu: Pensioni i ish- pjesėtarėve tė TMK-sė do tė diskutohet mė vonė
(Video)
“Kjo ėshtė njė ēėshtje qė ėshtė mbetur tė diskutohet nė komisionet e ardhshme, mendoj se edhe kjo ēėshtje nuk ėshtė ende pėrfundimtare. Ne bashkėrisht me shoqatat do ta diskutojmė, domethėnė ky ėshtė i vetmi prej neneve, qė ėshtė lėnė tė diskutohet nga komisioni pėr buxhet dhe financa nė Parlament”, tha Fazliu.

Fazliu ndėrkohė u pėrgjigjet edhe kritikave tė Kėshillit pėr tė Drejtat e Luftėtarėve tė UĒK-sė sa i pėrket moshės pėr pensionin e veteranit. Nė asnjė vend tė rajonit, sipas tij, veteranėt nuk marrin pension dhe Kosova ėshtė njė pėrjashtim.

Fazliu: Kosova shembull pėr pension tė veteranėve
“(Video)
“Vetėm njė duhet ta kemi tė qartė se asnjė vend i rajonit, as Kroacia, asnjė vend nuk parasheh pensione pėr veteranė tė luftės, pėrveē veteranė qė janė tė plagosur ose qė kanė qenė tė burgosur nė kampet e luftės. Ne kemi marrė njė shembull tė ri, ne kemi paraparė pensione tė reja pėr veteranėt e luftės, por gjithsesi, siē e dini deri nė kohėn 50 vjeēare, kjo ėshtė pėr shkak tė buxhetit tė limituar tė vendit tonė”, tha Fazliu./Kosovapress/

Neferta
17-08-10, 13:27
17.08.2010, 12:23http://monot.jc.pagesperso-orange.fr/images/smolensk.gif
Hetimi i katastrofės sė aeroplanit tė presidentit polak nėn Smolensk mė 10 prill tė kėtij viti ėshtė qėllim i vizitės sė Kryeprokurorit ushtarak tė Polonisė Krzysztof Parulsky nė Moskė. Nė Varshavė presin qė pala ruse ti dorėzojė Polonisė protokollet e marrjes nė pyetje tė dėshmitarėve, gjithė dokumentacionin fotografik nga vendi i katastrofės sė avionit, protokollet e inspektimit tė kufomave. Mė parė Prokurori i pėrgjithshėm i Federatės Ruse Juri Ēaika njoftoi, se Rusia ka pėrgatitur pėr dorėzim Varshavės 500 faqe dokumentesh nė lidhje me ēėshtjen penale dhe pret qė Polonia ti dorėzojė gjithashtu Rusisė tė gjitha dokumentet e nevojshme pėr vazhdimin e hetimit. Sipas tė dhėnave paraprake, aeroplani u kap pas majave tė pemėve gjatė pėrgatitjes pėr uljen nė pistėn e aerodromit. Si rezultat gjetėn vdekjen tė gjithė personat qė ndodheshin nė bordin e tij, ndėr tė tjera edhe Kryetari i shtetit Lech Kaczyński

Neferta
18-08-10, 12:20
Deklaratė pėr shkėputjhttp://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2006/11/20061123171618mitrovica_203.jpg
Ne veri tė Mitrovicės po qarkullon njė deklaratė pėr shpalljen e pavarėsisė sė komunave serbe nga Kosova, nga autorė tash pėr tash tė paidentifikuar, por qė sipas kėsaj deklarate ajo bėhet nė emėr tė ashtuquajturės “Bashkėsisė sė Komunave tė Krahinės Autonome tė Kosovės dhe Metohisė”.
Beogradi zyrtar dhe liderėt politik serbė tė Kosovės janė distancuar ajo, duke thėnė se ata qė e kanė bėrė atė nuk ia duan tė mirėn serbėve nė Kosovė.
Deklarata serbe kėrkon miratimin e asaj qė e quan “vullnet i lirė tė qytetarėve serbė pėr pavarėsinė e territoreve tė komunave tė krahinės autonome”.
Zyrtarė tė qeverisė nė Beograd janė distancuar duke thėnė se deklarata ėshtė kundėr interesave tė popullit serb.
Pavarėsisht nga kėto distancime, duket se ajo ėshtė parė me njė dozė shqetėsimi nė Prishtinė.
Besohet se edhe kjo ka qenė njėra prej arsyeve qė tė martėn nė Prishtinė u zhvillua njė takim ndėrmjet presidentit dhe kryeministrit me ambasadorėt e shteteve tė Quintit, megjithėse zyrtarisht nuk ėshtė konfirmuar njė gjė e tillė.
Jakshiq: Deklarata pa qėllim dhe pa autor
Njėri nga udhėheqėsit e Kėshillit Kombėtar Serb tė veriut tė Kosovės, Marko Jakshiq, i tha BBC-sė se deklaratės sė pėrfolur pėr pavarėsinė e veriut tė Kosovės nuk i dihet qėllimi politik dhe se autori i saj ėshtė i panjohur.
Ai ka mohuar qė deklarata tė jetė lėshuar nga ndonjė institucion zyrtar nė veri tė Kosovės.
Zoti Jakshiq e cilėsoi pėrmbajtjen e deklaratės pėr pavarėsinė e kėsaj pjese tė Kosovės, si kundėrthėnėse dhe tė paqartė.
Arbėr Vllahiu zhvilloi njė bisedė me zotin Jakshiq dhe fillimisht e pyeti se si e cilėson ai deklaratėn e pėrfolur pėr pavarėsimin e veriut.
Jakshiq: T’ju them tė drejtėn, kjo deklaratė nuk ėshtė shfaqur askund zyrtarisht. Askush nuk e di se kush ėshtė autor i krejt kėsaj. Unė kam patur rastin qė rastėsisht ta siguroj atė, por kur kam pyetur se kush ėshtė autor askush nuk ka ditur tė mė thotė.
Pra, deklarata ėshtė pa autor qė nėnkupton pa emėr. Pėrmbajtja e deklaratės ėshtė tėrėsisht kundėrthėnėse dhe pėr mua ka qenė shumė e paqartė. Ajo nuk flet as pėr cilat komuna bėhet fjalė. Unė e kam lexuar me kujdes, por asnjė lidhje nė raport me deklaratėn nė tėrėsi nuk kam mundur tė kuptoj.
Nuk e kam kuptuar sepse nė njė moment i referohet Kushtetutės sė Serbisė, pastaj thirret nė shkėputjen e disa komunave, por nuk thotė se cilat komuna. Prandaj pika e parė ėshtė nė kundėrshtim me tė dytėn, kjo me tė tretėn dhe po them se ėshtė konfuze, e paqartė dhe nuk dihet autori i saj.
BBC: Zoti Jakshiq, por deklarata ėshtė thėnė se ėshtė lėshuar nė emėr tė Bashkėsisė sė Komunave tė Krahinės Autonome tė Kosovės dhe Metohisė?
Jakshiq: Edhe kjo ėshtė problematike. Tek ne nuk ekziston njė institucion qė thirret Bashkėsia e Komunave. Pra ky ėshtė njė institucion qė duhet tė krijohet. Para mė shumė se dy vjet e gjysmė ne kemi krijuar Kuvendin e Bashkėsisė sė Komunave serbe tė Kosovės dhe kjo nuk ka lidhje as juridike as ndonjė lidhje tjetėr me tė ashtuquajturėn Bashkėsi tė Komunave qė pėrmendet nė kėtė deklaratė.
Kėto janė dy gjėra krejtėsisht tė ndryshme me konstatimin se kjo Bashkėsi e Komunave duhet tė krijohet sė pari e pastaj tė miratojė deklarata tė ndryshme.
BBC: Kjo do tė thotė se serbėt e veriut tė Kosovės nuk e pranojnė dhe as qė e mbėshtesin pavarėsinė e veriut dhe tė komunave serbe atje?
Jakshiq: Kjo do tė thotė se as nga njėra as nga pala tjetėr, pėr diēka qė nuk ėshtė paraqitur zyrtarisht, pėr diēka qė nė fakt nuk ekziston, pėr diēka qė nuk i dihet autori dhe krijuesi as qė mund tė diskutohet, as tė jepet ndonjė gjykim pėr tė.
Pra, mund tė jepet mendim pėr diēka qė dikush ua prezanton, dhe ai dikush duhet tė quhet kėshtu ose ashtu, dhe pastaj e arsyeton deklaratėn dhe prapavijėn e saj. Kėshtu siē ėshtė, ēdo gjė ėshtė nė mjegull dhe pėr diēka qė ėshtė nė mjegull njeriu nuk duhet tė deklarohet pėr tė.
BBC: Zoti Jakshiq, si e shihni ju zgjidhjen pėr veriun e Kosovės?
Jakshiq: Mendoj se veriu i Kosovės duhet tė ndajė fatin e pjesės tjetėr tė Kosovės dhe mendoj se ne serbėt duhet t’i pėrmbahemi Rezolutės 1244 dhe kjo do tė thotė se tėrė Kosova ėshtė pjesė e shtetit tė Serbisė dhe kėtė e thotė edhe Kushtetuta e Serbisė.
Pavarėsisht nga mendimi shumė problematik i GJND-sė, pėr ne mė e rėndėsishme ėshtė Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė. E shoh se pala shqiptare po pėrpiqet qė kėtė Rezolutė 1244 ta heqė, por pėr ne me rėndėsi ėshtė qė ajo tė mbetet dhe pėrderisa tė qėndrojė ajo ka njė drejtim tė qartė politik qė thotė se Kosova ėshtė pjesė e shtetit tė Serbisė dhe ne do tė sillemi nė pėrputhje me kėtė.
BBC: Por zoti Jakshiq, Zyra Civile Ndėrkombėtare (ICO), ka deklaruar se zgjidhja pėr kėtė pjesė tė Kosovės ėshtė plani Ahtisaari?
Jakshiq: Zyra Civile Ndėrkombėtare nė emėrtimin e saj vetėm e ka vjedhur emrin “ndėrkombėtare”, sepse ajo ėshtė zyre e Bashkėsisė Evropiane. Ndėrkombėtare do tė thotė diēka tjetėr, ajo do tė thotė se nė pėrbėrje tė saj ėshtė edhe Kina, Rusia, India, Brazili e shumė vende tė tjera.

Ne e dimė se ata nuk janė njė zyrė ndėrkombėtare dhe pėr kėtė arsye ata e vjedhin kėtė emėrtim. Kjo zyrė nuk i obligon serbėt, marrė parasysh se Beogradi dhe vetė unė qė kam qenė pjesė e grupit negociator, e kemi kundėrshtuar fuqishėm planin Ahtisaari, si tė papranueshėm edhe pėr Beogradin, pėr palėn serbe dhe pėr vetė serbėt e hapėsirės nė Kosovė. bbc

Neferta
18-08-10, 12:49
Thaēi ndalon vizitat e zyrtarėve serbė nė Kosovė

Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi ka vendosur qė nėpėrmjet njė letre ta njoftojė pėrfaqėsuesin special tė BE-sė nė Kosovė, Pieter Feith, se Qeveria e Kosovės nuk do t`i lejojė vizitat e zyrtarėve serbė nė Kosovė, pėr shkak tė provokimeve politike qė janė shkaktuar nga kėto vizita deri mė tash. Nė letrėn, njė kopje tė sė cilės ka arritur ta sigurojė gazeta Koha Ditore, Thaēi ka njoftuar “mbikėqyrėsin e pavarėsisė” se Goran Bogdanovic nuk do t`i lejohet vizita nė Kosovė, qė ėshtė kėrkuar pėr datėn 19 gusht, ndėrkaq do tė suspendohen edhe kėrkesat tjera.
“Pėr mė shumė, me keqardhje ju informoj se kam vendosur tė suspendoj tė gjitha kėrkesat tjera tė zyrtarėve tė Qeverisė sė Serbisė qė planifikojnė ta vizitojnė Kosovėn, pėr shkak tė dėshtimit tė tyre tė vazhdueshėm qė tė veprojnė nė bazė tė rregullave dhe procedurave pėr vizitat e zyrtarėve serbė nė Kosovė. Ky suspendim mbetet nė fuqi deri nė ndonjė vendim tjetėr”, thuhet nė letrėn e nėnshkruar nga kreu i qeverisė sė Kosovės. /Telegrafi/

Llapjani_HH
18-08-10, 18:42
AAK: Nė katėr shtete janė zhvilluar takimet sekrete Kosovė-Serbi


Takimet sekrete nė mes tė Qeverisė sė Kosovės dhe Qeverisė sė Serbisė janė zhvilluar nė tri shtete perėndimore dhe nė njė shtet tė rajonit.

Kėshtu ka bėrė tė ditur Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, nė njė konferencė tė jashtėzakonshme pėr shtyp, tė mbajtur nė Prishtinė.

“AAK sot po ju bėnė me dije tė gjithė qytetarėve tė Kosovės se sė paku nė 3 shtete tė perėndimit dhe njė shtet tė rajonit pėrfaqėsues tė Qeverisė sė Kosovės duke filluar nga niveli i kėshilltarėve politik dhe deri te kryeministri i Kosovės kanė pasur takime tė fshehta me pėrfaqėsues tė Serbisė“, deklaroi Ardian Gjini, nėnkryetar i AAK-sė.

AAK tha se ėshtė pėrballur me njė presion tė madh nga zyrat ndėrkombėtare pėr tė mos publikuar faktet pėr kėto takime, pėr tė cilat kjo parti kėmbėngulė se posedon fakte tė rėndėsishme.

“E kemi parė njė arrogancė ekstreme tė qeverisė, tė dy partive nė pushtet.

Nė vend se t’i tregojnė popullit se ēka po bėjnė dhe se po e bėjnė nė tė mirė tė tyre, ata kanė filluar t’i pėrqeshin njerėzit qė kanė kėrkuar transparencė e aq mė tepėr kanė shkuar prej zyrės nė zyre qė t’ju kėrkojnė qė tė na mbyllin neve gojėn.

Kjo e bėnė kėtė ēėshtje edhe mė dramatike pėr Kosovėn dhe popullin e saj”, deklaroi Gjini.

Gjini tha se AAK ka shpresuar se kryeministri Hashim Thaēi do tė dalė para qytetarėve tė pranojė se ka bisedime sekrete dhe se ato janė pėr tė mirėn e Kosovės.

“Ka bisedime sekrete nė mes tė Qeverisė sė Kosovės dhe Qeverisė sė Serbisė.

Ajo ēka mendojmė ne nė sekrete nuk ka tė bėjė ndoshta me konspiracion por ka tė bėjė me faktin qė ndodhin bisedime, dhe nuk informohet publiku, dhe kur publiku dėshiron tė dijė, kjo i mohohet, duke i thėnė se kjo ėshtė sekrete.

Mohimi i bisedimeve e bėnė edhe mė serioze kėtė ēėshtje, dhe kėtė fakt mė intrigues pėr publikun e Kosovės”, theksoi Ardian Gjini, nėnkryetar i AAK-sė.

Gjini tha se tė gjithė qytetarėt e Kosovės e dinė se ka pasur bisedime sekrete, por ne si AAK nuk jemi nė gjendje t’u shkaktojmė dėme qytetarėve tė Kosovės, pasi sipas tij, ėshtė Qeveria ajo qė duhet ta marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė.
ALSAT M

Jakshiq: Anulimi i shtesave, rezultat i bisedimeve tė fshehta Beograd - Prishtinė


Anėtari i kryesisė sė Partisė Demokratike Serbe nė Kosovė, Marko Jakshiq, pas njė takimi tė kėsaj kryesie qė ėshtė mbajtur tė martėn nė veri tė Mitrovicės, ka thėnė se me anulimin e shtesave, pagat reale tė tė punėsuarve serbė janė 50 – 70 pėr qind mė tė ulėta nė raport me mesataren e pagave nė Serbin qendrore.

“Motra medicinale te ne bie fjala, sipas sistemit tė ri, me 20 vjet punė pėrvojė, do ta ketė pagėn 24 mijė dinarė, derisa kolegia e saj nė Vraqar merr 41 mijė dinarė.

Pyetja ėshtė se a kemi pasur vėrtetė pagė 150 apo 120 pėr qind”, ka thėnė Jakshiq.

Zoran Saviq, anėtar i Kėshillit tė kėsaj partie, tha se anulimi i shtesave ėshtė atak ndaj serbėve dhe jo shqiptarėve tė Kosovės, i cili do tė detyrojė njėrėn palė tė shpėrngulet, kurse tjerėt tė inkuadrohen nė institucionet e Kosovės.

“Nuk ėshtė nė pyetje vetėm ana materiale e problemit, kryesore ėshtė raporti i autoriteteve nė Republikėn e Serbisė ndaj serbėve dhe jo shqiptarėve nė Kosovė, tė cilėt janė lojal ndaj shtetit serb, dhe tė cilėt presin ndihmė nga ky shtet”, ka thėnė Saviq.

Pėrfaqėsuesit e PDS-sė konsiderojnė se pas vendimit tė gjykatės kushtetuese tė Serbisė pėr anulimin e shtesave, fshihen kryetari i Serbisė, Boris Tadiq dhe ministri pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq.

Sipas tyre, ky anulim ėshtė rezultat i bisedimeve tė fshehta mes Beogradit dhe Prishtinės.
Koha.net

Kompania “e afėrt” me kryeministrin bėhet gati pėr nėnkontraktues nė “Kosova e Re”


Njė kompani kosovare, e cilėsuar si e afėrt me familjen e kryeministrit Thaēi, ėshtė duke u pėrgatitur pėr tė qenė nėnkontraktues nė ndėrtimin e projektit energjetik “Kosova e Re”.

Kompania “Eco Trade”, e cila ka fituar nga Korporata Energjetike tender njėburimor nė vlerė prej 75 milionė eurosh, pret qė tė jetė pjesė e kėtij projekti tė Qeverisė sė drejtuar nga kryeministri Hashim Thaēi.

“Ne i kemi nisur pėrgatitjet pėr tė qenė nėnkontraktues nė kėtė projekt, por nuk mund tė zbulojmė mė shumė detaje”, ka thėnė tė martėn, pronari i kėsaj kompanie Mehdi Zhugolli.

Nė njė raport tė njė organizate ndėrkombėtare, tė publikuar nė maj tė kėtij viti, kjo kompani cilėsohet si e afėrt me vėllezėrit Thaēi.

“Dy kompanitė Eco Trade e AC/ DC tė vėllezėrve Mehdi e Hilmi Zhugolli, tė afėrta me vėllezėrit Thaēi, kanė fituar 75 milionė euro nga KEK-u nėpėrmjet tenderėve njėburimorė nė kontratat e lidhura nė vitet 2008-09”, thuhet nė raportin e “Youth Initiative For Human Rights”.

Gani Thaēi, njėri nga vėllezėrit e kryeministrit Hashim Thaēi, i kontaktuar nga Koha Diotre, ka deklaruar se nuk i njeh pronarėt e kompanisė “Eco-Trade”, tė cilėt janė duke u bėrė gati tė jenė pjesė e projektit “Kosova e Re”.

Gjerėsisht pėr kėtė mund tė lexoni nė gazetė e sė mėrkurės.
Koha.net

Fshehtėsi hisja e Kosovės nė Sibovc


Ende nuk dihet se sa do tė jetė pjesėmarrja e qeverisė nė mihjen e Sibovcit, e cila do tė shfrytėzohet nga investitori i projektit Kosova e Re edhe se Qeveria e Kosovės ka paralajmėruar se kėtė fundvit do tė nisė ndėrtimi i kėtij termocentrali, shkruan gazeta Zeri.

Edhe pse kanė kaluar tashmė katėr vjet prejse ka nisur ky projekt Qeveria nuk ėshtė nė gjendje tė japė detaje pėr mėnyrėn e shfrytėzimit tė thėngjillit dhe hisen e saj nė kėtė mihje.

Deri tash janė dhėnė 5 milionė euro pėr zhvendosjen e banorėve nga kjo mihje dhe me dhjetėra miliona tė tjerė pėr hapjen e saj.

Ekspertėt e ekonomisė thonė se Qeveria nuk e ka definuar sesa do tė pėrfitoj Kosova nga ky aset i rėndėsishėm dhe se mė shumė po favorizohet investitori privat sesa vet shteti nė kėtė projekt.

Tashmė dihet se Sibovci shkon me pakon e projektit pėr ndėrtimine termocentralit “Kosova e re”, por asnjė detaj pėr tė nuk ėshtė bėrė i ditur.

Burime tė “Zėrit” brenda qeverisė sė Kosovės tregojnė se komiteti drejtues i projektit “Kosova e Re” ka vendosur qė Qeveria tė futet me pjesėmarrje 25 pėr qind, ku pėrfshihet edhe mihja.

Kryetarja e Komisionit pėr energjetike pranė Kuvendit tė Kosovės, Myzejene Selmani, tha se ka dėrguar me dhjetėra kėrkesa pėr detaje rreth Sibovcit dhe askush nga Ministria pėr Energjetikė nuk i ka dhėnė detaje se ēfarė po ndodh me kėtė mihje.

“Asnjė pėrgjigje, asnjė e dhėnė, pėr kėtė aset shtetėror, pėr kėtė pasuri, tė cilėn e lakmojnė investitorėt, sepse vetėm nė kėtė mihje ka thėngjill pėr 40 vjetėt e ardhshėm”, ka thėnė pėr gazetėn “Zėri”, Selmani.

Ajo kritikoi ashpėr ministren e Energjetikės dhe Minierave Justina Pula duke thėnė se ka dėshtuar keq me projektin “Kosova e Re”.

Ish-ministri pėr Energjetike dhe Miniera, Ethem Ēeku, tha se ēėshtja e Sibovcit nuk ėshtė shumė me rėndėsi se sa do tė paguajė taksė ndėrtuesi i termocentralit Kosova e Re, por pjesėmarrja e qeverisė nė pronėsinė e mihjes sė Sibovcit.

“Investitorit po i jepet komplet insfrastriktura, mihja, dy blloqet e Kosovės B.

Kurse Kosova nuk dihet se sa do ta ketė pėrfitimin nga ky projekt”, ka thėnė Ēeku.

Zyrtarėt e KEK-ut patėn bėrė tė ditur kohė mė parė pėr media se qė nga viti 2007 kanė nisur me largimin e djerrinės nė Sibovcin Jugperėndimor, nga e cila janė larguar me mijėra metra kub djerrinė.
Koha.net

Guri i madh
18-08-10, 19:02
po po thaqi nuk rahatohet pa u takue me shkije ,po edhe vet gjys shkavi esht

Neferta
19-08-10, 09:45
U pasuruan pėrmes krimeve nė Kosovė nė hetim 18 serbėhttp://bw.balkanweb.com/rajoni/2687/images/spacer.gifhttp://bw.balkanweb.com/rajoni/2687/images/spacer.gifhttp://bw.balkanweb.com/rajoni/2687/images/spacer.gifhttp://bw.balkanweb.com/foto/36193_1.jpg BEOGRAD- Njėzet e dy ish-pjesėtarė tė dy formacioneve paraushtarake serbe tė dėnuar pėr krime lufte dhe nė Kosovė do tė hetohen pėr akuzėn e ngritjes sė pasurisėve tė konsiderueshme falė krimeve tė luftės qė kanė kryer. Mes 22 personave nė hetim, 18 janė ish-pjesėtarė tė grupit paraushtarak tė quajtur "Sakali", pėrgjegjės pėr krime lufte dhe masakra nė fshatin Kuska nė Kosovė, ku nė fund tė viteve nėntėdhjetė janė vrarė rreth 40 civilė shqiptarė.

4 tė akuzuarit e tjerė janė ish-pjesėtarė tė formacionit paraushtarak "Skorpions", tė dėnuar pėr vrasjen nė vitin 1995 tė gjashtė myslimanėve nė fshatin Trnovo, nė Bosnje-Hercegovinė. Sllobodan Mediē, Branislav Mediē, Aleksandar Mediē dhe Pera Petraseviē, katėr ish-anėtarėt e grupit "Skorpions", janė dėnuar gjithsej me 53 vjet heqje lirie pėr krime lufte kundėr popullsisė civile.

Siē njoftojnė mediat e Beogradit, kjo ėshtė hera e parė qė hetime tė tilla urdhėrohen nga prokuroria serbe pėr krimet e luftės, nė bazė tė ligjit tė ri pėr konfiskimin e tė mirave materiale dhe pronave qė janė fituar me vepra kriminale. 22 ish pjesėtarėt e formacioneve paraushtarake janė vėnė nėn hetim me urdhėr tė prokurorit pėr krimet e luftės, Vladimir Vukēeviē. Tė mirat materiale dhe pronat qė janė subjekt konfiskimi ndodhen nė Bosnje, Kroaci dhe Mal tė Zi.
atsh

Neferta
19-08-10, 10:27
EULEX nuk eshte i perzier.....Prishtinė, 19 gusht – EULEX-i nuk ėshtė i pėrfshirė nė procedurat e vizitave tė zyrtarėve serbė nė Kosovė, si dhe nė vendimin, me tė cilin kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, ka vendosur tė suspendojė vizitat e politikanėve serbė nė Kosovė.

“EULEX-i nuk ėshtė i pėrfshirė nė kėtė proces. Ekziston procedura e dakorduar pėr vizitėn e zyrtarėve serbė nė Kosovė, nė tė cilėn EULEX-i nuk ėshtė i pėrfshirė”, ka thėnė pėr agjencinė Beta zėdhėnėsja e misionit tė BE-sė, Irina Guduleviē. Ajo ka pėrkujtuar se “kėrkesa pėr vizita tė zyrtarėve serbė shkon nėpėrmjet pėrfaqėsuesit personal tė Pėrfaqėsuesit tė Lartė tė BE-sė nė Beograd, Pėrfaqėsuesit special tė BE-sė nė Prishtinė, tė cilėt e informojnė qeverinė e Kosovės. Pas vendimit qė do t’u sjellė qeveria, njoftimi kthehet mbrapa nė tė njėjtin zinxhir.

Thaēi, siē dihet, e ka njoftuar Pėrfaqėsuesin e lartė tė BE-sė nė Kosovė, Pieter Faith, se qeveria e Kosovės nuk do tė lejojė vizitėn e sotme tė ministrit serb pėr Kosovė, Goran Bogdanoviq, nė Prilluzhė dhe suspendon tė gjitha kėrkesat e tjera pėr vizitė.koha net

Llapjani_HH
19-08-10, 17:06
Guardian: Karla del Ponte nėn hetime


Karla del Ponte, ish-kryeprokurorja e Gjykatės Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė, personi qė dėrgoi pas hekurave tė burgut disa nga drejtuesit e luftėrave nė Ballkan, do tė hetohet rreth akuzave se ka lejuar frikėsimin dhe dhėnien e ryshfeteve pėr dėshmitarėt, si dhe shkatėrrimin apo dėmtimin e provave.

Gjyqtarėt e Kombeve tė Bashkuara nė Tribunalin pėr ish-Jugosllavinė kanė urdhėruar hetime tė pavarura ndaj praktikave tė Del Pontes dhe dy prokurorėve kyē qė vazhdojnė tė jenė pjesė e kėtij sistemi, pėrkatėsisht Hidelgard Ultz Retzlaff dhe Daniel Saxon.

Hetimi ka filluar pas ankesave tė dėshmitarėve se janė kėrcėnuar, paguar, keqtrajtuar dhe provat e tyre janė dėmtuar.

Kjo ėshtė hera e parė nė 17 vitet e kėsaj gjykate ku prokurorėt kryesorė pėrballen me dėnime tė mundshme pėr mosrespektim tė rregullave tė Gjykatės.

Gjatė tetė viteve tė saj si kryeprokurore, Del Ponte, e cila shėrben aktualisht si ambasadore e Zvicrės nė Argjentinė, njihet si njė figurė luftarake, por dhe shumė kundėrthėnėse. Ajo u largua nga detyra nė vitin 2007.

Akuzat kundėr saj lidhen me shqetėsimet rreth praktikave tė pėrdorura nga ekipi i hetuesve tė saj nė procesin e Vojisllav Sheshelit, njė prej drejtuesve mė famėkeq tė luftėrave nė ish-Jugosllavi.

“Disa nga dėshmitarėt kanė folur pėr presion dhe kėrcėnime tė bėra nga hetuesit e prokurorisė”, thuhet nė njė deklaratė nga gjyqtari i rastit tė Sheshelit. “Prokuroria ka marrė dėshmi nė mėnyrė tė paligjshme, pėrmes kėrcėnimeve, apo blerjes sė dėshmitarėve”.

Njė dėshmitar serb tha se i ėshtė ofruar njė punė e paguar mirė nė Shtetet e Bashkuara nėse dėshmonte nė favor tė Prokurorisė.

“Deklarata flet pėr pagjumėsi tė detyruar gjatė marrjes nė pyetje, presion psikologjik dhe nė njė fazė dhe pėr shantazh, kėrcėnime dhe pagesa tė paligjshme”.

Njė hetues i pavarur, qė besohet tė jetė gjykatės francez, do tė raportojė rreth akuzave pėr gjashtė muaj. Prokuroria nė Hagė i ka hedhur poshtė akuzat, por ka premtuar se do tė bashkėpunojė.

“Besojmė se ekipi ynė e ka bėrė punėn nė mėnyrė profesionale dhe sipas rregullave”, tha Frederik Suinen, kėshilltar i posaēėm i Serzh Bramerz, kryeprokurorit aktual, qė zėvendėsoi Del Ponten.

Gjyqtar Zhan Klod Antoneti, i cili ka urdhėruar hetimin e Del Pontes, e njėherėsh drejton gjykimin e Sheshelit, tha se Gjykata i ka marrė shumė seriozisht akuzat dhe hodhi poshtė mundėsinė se mund tė ketė cenim tė tė drejtave tė tė akuzuarit.
Radio evropa e Lirė

Neferta
19-08-10, 18:23
ERION BRAQE RRIHET PAK. YouTube - Tiranƫ Goditet me shpullƫ Erjon BraƧe.

Guri i madh
19-08-10, 23:48
Ein Stier sieht rot - SPIEGEL .. (http://www.google.de/url?sa=t&source=web&cd=1&ved=0CBkQhgIwAA&url=http%3A%2F%2Fwww.spiegel.de%2Fpanorama%2F0%2C1 518%2C712670%2C00.html&rct=j&q=ein%20sther%20sehet%20rot&ei=QbRtTK2kCYGB8gaJyPmbDQ&usg=AFQjCNGfU53bPBagb6geV-fxMHFf07f1IA&cad=rja)

Guri i madh
20-08-10, 01:09
Sporti (http://www.botasot.info/def.php?category=17)

http://www.botasot.info/te_vogla/reuter-icon_f.jpgGreqia - Serbia 74:73, rrahje dhe ndėrprerje (http://www.botasot.info/def.php?category=17&id=74369)

Turniri “Kupa Akropolis” ka pėrfunduar nė mėnyrėn mė tė turpshme tė mundur, pasi qė basketbollistėt ...

Neferta
20-08-10, 12:05
Mos festoni lirimin e bombarduesit

http://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2009/08/20090821152228megrahi_tripoli.jpg
Megrahi u prit si hero nė Libi Qeveria britanike i ka kėrkuar Libisė tė mos festojė pėrvejtorin e parė tė lirimit tė 'bombarduesit tė Lockerbisė'.
Njė vit mė parė njė gjykatė nė Skoci i fali lirinė libanezit Abdel Baset Al- Megrahi i cili ishte dėnuar pėr bombėn nė avionin qė ra nė Lokerbi tė Skocisė.
Lirimi i tij u bė pėr arsye njerėzore, pasi vuante nga kanceri vdekjeprurės nė prostat dhe mjekėt thanė se i kishin mbetur vetėm rreth tre muaj jetė.
Lirimi i tij shkaktoi zemėratė nė Amerikė. Ka kaluar njė vit nga lirimi i tij dhe ai vazhdon tė jetojė nė Libi.
Katėr senatorė amerikanė kanė kėrkuar tė kryhet njė hetim i pavarur pėr tė gjetur asryen pse u lirua personi i vetėm i dėnuar pėr tragjedinė e Lokerbisė nė 1988-ėn ku humbėn jetėn 270 persona.
Senatorėt kėrkojnė mė shumė informacion pėr opinionin mjeksor qė ēoi nė marrjen e kėtij vendimi, dhe pėr komunikimin mes qeverisė britanike dhe kompanisė sė naftės British Petroliom e cila ishte nė negociata me Libinė nė atė kohė. bbc.

Neferta
20-08-10, 12:19
Rrahen per loje
Athinė: Basketbollisti i Serbisė u lirua nga burgu

20.08.2010
Basketbollisti i Serbisė, Nenad Kėrstiq, ėshtė liruar sot nga burgu nė Athinė, pasi ėshtė mbajtur gjatė natės, lidhur me problemet e shkaktuara nė ndeshjen me Greqinė.

Afro 5 mijė shikuesit e habitur nė Arenėn Olimpike nė Athinė, ku zhvillohej takimi Greqia – Serbia, e panė situatėn kur lojtarėt e tė dy palėve e goditnin njėri-tjetrin, vetėm disa minuta para pėrfundimit tė ndeshjes finale tė turneut Akropolis.

Lojtari Nenad Kėrtsiq e kishte kapur pėr fyti njė lojtar grek dhe e kishte hedhur njė karrigė drejt njė lojtari tjetėr kundėrshtar. Karriga e kishte goditur basketbollistin e Greqisė, Yannis Bouroussis, duke e pėrgjakur nė kokė. eu. e lire

Neferta
20-08-10, 15:20
http://blogs.abcnews.com/theblotter/images/2007/08/21/bookwantedcri_mn.jpg

Viktor But do tė ekstradohet nė SHBA
20.08.2010, 13:43
Gjykata e Apelit e Tajlandės mori vendimin mbi ekstradimin e biznesmenit dhe trfikantit te armeve nga Rusia Viktor But nė SHBA. Vendimi i kėsaj instance nuk mund tė bėhet kurrsesi objekt shqyrtimi, rishikimi. But do tė niset pėr nė Uashington tashmė pas disa ditėsh. Nė SHBA biznesmenin kontrabandist rus e akuzojnė pėr trafikim armėsh dhe krime ekonomike. Qytetari rus e quajti vendimin e gjykatės sė Tajlandės provokim dhe e lidhi atė me presionin politik qė ushtrohet nga Uashingtoni mbi Bangkokun. kerkohej qe moti nga gjygjesija Amerikane.cnn

Llapjani_HH
20-08-10, 16:54
Bogdanoviq qėndron nė veri tė Mitrovicės


Ministri serb pėr Kosovėn nė Qeverinė e Serbisė, Goran Bogdanoviq ėshtė duke qėndruar sot nė veri tė Mitrovicės, me ē’rast bėhet e ditur se do tė bisedojė me pėrfaqėsuesit e sindikatave pėr ēėshtjen e shtesave tė tyre.

Sipas burimeve nga veriu, Bogdanoviq do t’i diskutojė me pėrfaqėsuesit e kėtyre sindikatave problemet e punėtorėve, por nė mėnyrė tė veēantė nė lidhje me aktivitetet e qeverisė pėr vazhdimin e pagesės sė shtesave.

Pas kėtij takimi, Bogdanoviq do tė mbajė njė konferencė me gazetarė nė zyrėn e Ministrisė pėr Kosovėn nė veri tė Mitrovicės.

Zyrtarėt nga Policia e Kosovės deklaruan se pasi ėshtė konfirmuar se Bogdanoviq vjen nė Kosovė nė cilėsinė e qytetarit tė Kosovės edhe i ėshtė lejuar hyrja nga autoritetet e EULEX-it.

“Po Bogdanoviq ndodhet nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, por ai ėshtė duke qėndruar si banor i Kosovės”, ka thėnė zėdhėnėsi Besim Hoti, i cili theksoi se nėse ka ndonjė ndryshim tė agjendės sė tij dhe sillet si zyrtar i Serbisė, atėherė policia do tė respektoj vendimet e institucioneve tė Kosovės.

Ditė mė parė kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka marrė vendim qė mos tė lejohen vizitat e zyrtarėve serbė nė Kosovė, pėr shkak tė provokimeve politike qė janė shkaktuar nga kėto vizita deri mė tash.

Vendimin e kryeministrit Thaēi pėr bllokimin e vizitave tė liderėve serbė nė Kosovė, ministri Bajram Rexhepi e ka quajtur ndėshkim ndaj atyre tė cilėt vizitat e paralajmėruara pėr qėllime fetare i pėrdorin pėr qėllime politike.(KosovaPress)
Gazeta expres


Zyrtarėt e PTK-sė rrisin rrogat e veta, ia tejkalojnė presidentit tė Kosovės


Nė prag tė privatizimit tė Postės dhe Telekomit tė Kosovės, 11 zyrtarė tė kėtij institucioni i kanė rritur pagat e tyre.

Kėshtu Bardhyl Sejdiu ia ka dalė qė pėr 100 euro t’ia kalojė me pagė edhe vetė babait tė tij, Fatmirit, qė ka pagėn mė tė madhe nga buxheti i Kosovės, si president i vendit.

Pėrderisa edhe Demir Limaj i bėn konkurrencė tė madhe vėllait tė tij, Fatmirit, qė ėshtė ministėr dhe deputet, raporton KTV.

Me tė kuptuar se Posta dhe Telekomi sigurt do tė privatizohet, zyrtarė tė kėsaj ndėrmarrjeje janė ngutur qė pagat tė cilat janė quajtur tė majme, t’i rrisin edhe mė.

11 zyrtarė tė lartė tė Postės dhe Telekomit tė Kosovės kanė pėrfituar nga rritja e gradave brenda institucionit ku punojnė.

Kjo ngritje nė gradė ka sjellė edhe rritje tė pagave tė tyre, nė kohėn kur PTK-ja pritet tė privatizohet.

KTV-ja nėpėrmjet burimeve brenda kėtij institucioni i ka mėsuar edhe emrat e pėrfituesve qė i bėn ata ekipin me pagat mė tė mėdha nė ndėrmarrjet kosovare.

Prej gradės 15, e cila paguhet me 2 mijė euro, kanė kaluar shefi i prokurimit Fatmir Gjonbalaj dhe drejtori pėr marrėdhėnie me jashtė, Menduh Abazi.

Tash qė tė dy do tė paguhen 3 mijė e 500 euro bruto.

Tė njėjtin fat e kanė edhe 9 zyrtarė tė tjerė tė cilėt e kanė pasur gradėn 16 dhe diferenca nga e cila kanė pėrfituar ėshtė 1 000 euro.

Ata janė:

Xhevdet Smakiqi (kėshilltar),

Elvis Pista (Kėshilltar),

Bardhyl Sejdiu (shef i sigurimeve),

Besnik Jani (drejtor i burimeve njerėzore),

Bedri Barku (u.d. i drejtorit tė “Valės”),

Fatos Shema (menaxher),

Visar Xhaferi (menaxher ),

Demir Limaj (drejtor i marketingut),

Slobodan Petroviq (departamenti i kthimeve).

Tash e disa ditė askush nga zyra e komunikimit me media nuk ka qenė e gatshme t’i pėrgjigjet KTV-sė nė interesimin pėr kėtė temė.

Grada 17 ėshtė mė e larta nė kėtė ndėrmarrje, por pėrjashtim bėn vetėm kryeshefi ekzekutiv, Shyqri Haxha, i cili paguhet 5 mijė euro bruto.

Paga prej 3 mijė e 500 euro ėshtė mė e madhe se sa e presidentit, i cili paguhet 3 mijė e 400 pėr muaj si dhe e kryeministrit, i cili paguhet 2 mijė e 400 euro bruto.

Bordi i PTK-sė kishte premtuar se do tė bėjė nivelimin e pagave pasi ndėrmarrjet e tjera kishin filluar ta bėnin kėtė.

Pavarėsisht kėsaj, kanė qenė rritjet e pagave tė cilat e kanė karakterizuar kėtė ndėrmarrje krejt kohėn.

Paga mesatare nė Kosovė ėshtė 272 euro.

Koha.net

Llapjani_HH
21-08-10, 16:13
"Beteja” para Asamblesė sė Pėrgjithshme


Analistėt nė Prishtinė tėrheqin vėrejtjen se miratimi eventual i rezolutės sė Serbisė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara do tė minimizonte rolin pozitiv qė pati mendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr Kosovėn. Por, njė mundėsi e tillė hidhet poshtė nga zyrtarėt e Qeverisė tė cilėt thonė se nėse do tė ketė rezolutė, ajo do tė jetė nė favor tė Kosovės dhe nė harmoni me mendimin e GJND-sė.

Qeveria e Kosovės pret qė rezultatet e sesionit tė radhės tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara nė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Kosovėn, tė reflektojnė me mendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Ndėrkohė, analistėt tėrheqin vėrejtjen se kalimi eventual i rezolutės sė propozuar atje nga Serbia do tė minimizonte rolin e ndikimit politik qė pati mendimi pozitiv i GJND-sė pėr pavarėsinė e Kosovės.

Por, njė gjė tė tillė nuk e pret dhe nuk e beson zėvendėsministrja e Jashtme, Vlora Ēitaku. Ajo thotė se nėse do tė nxirret ndonjė rezolutė nga Asambleja e Pėrgjithshme, ajo do tė jetė nė favor tė Kosovės dhe nė harmoni me mendimin e GJND-sė.

Nė rast se do tė ketė rezolutė tė miratuar nga ana e Asamblesė sė Pėrgjithshme pėr pėrmbylljen e procesit nė GJND, ajo do tė reflektojė opinionin e GJND-sė dhe jo diēka tjetėr...

“Nė rast se do tė ketė rezolutė tė miratuar nga ana e Asamblesė sė Pėrgjithshme pėr pėrmbylljen e procesit nė GJND, ajo do tė reflektojė opinionin e GJND-sė dhe jo diēka tjetėr”, thotė Ēitaku.

Ndėrkaq, analistėt tėrheqin vėrejtjen se, nėse rezoluta e propozuar serbe kalon, atėherė ajo do tė kishte pasoja politike pėr Kosovėn.

Driton Lajēi thotė pėr Radion Evropa e Lirė se duhet pritur diplomacinė evropiane dhe atė amerikane nėse do t’ia dalin qė ta bindin Serbinė tė heqė dorė nga rezoluta, pasi qė edhe modifikimi i saj, sipas tij, nuk paraqet zgjidhje.

“Nėse ajo kalon, qė do tė ishte njė situatė tejet e paimagjinueshme, atėherė do tė balancohej, minimizohej roli politik i mendimit tė GJND-sė, i cili ėshtė nė favor tė deklaratės sė pavarėsisė sė Kosovės”.

“Besoj se ajo nuk do ta marrė votėn e duhur pėr t’u miratuar, sepse do tė ishte e pakuptimtė dhe jo e logjikshme tė votojnė njė draft-rezolutė qė ėshtė nė kundėrshtim me mendimin e GJND-sė, organ ky i OKB-sė", vlerėson Lajēi.

Analisti Driton Lajēi thekson se Serbia ėshtė nė avantazh, pasi qė ky vend tashmė e ka dorėzuar i pari draft-rezolutėn nė Nju-Jork.

Andaj, sipas tij, nismat e ndonjėrit nga vendet mike tė Kosovės pėr ndonjė rezolutė tjetėr nuk mund tė procedohen, pasi qė bėhet fjalė pėr tė njėjtin problem.

“Serbia ėshtė njė hap pėrpara. Ajo e ka dorėzuar zyrtarisht tashmė projekt-rezolutėn nė Asamblenė e Pėrgjithshme dhe sipas procedurave diskutohet apo hyn nė rend ditė projekt-rezoluta e parė dhe nuk ka mundėsi qė pėr tė njėjtėn ēėshtje tė draftohen, tė dorėzohen dy projekt-rezoluta”.

“Prandaj, kjo ėshtė njė situatė e palakmueshme e papritur, e madje e pafavorshme edhe pėr ato shtete qė duan ta respektojnė mendimin e GJND-sė”, thekson Lajēi.

Nė anėn tjetėr, zėvendėsministrja Vlora Ēitaku thotė se Kosova nuk ėshtė vetėm dhe se ajo si edhe nė tė kaluarėn mbėshtetet nga miqtė e saj ndėrkombėtarė.

Ajo shton se mund t’i sigurojė qytetarėt e Kosovės se edhe nė Asamblenė e Pėrgjithshme Kosova do tė dalė fitimtare nė raport me Serbinė, sikurse edhe nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

“Unė vetėm mund t’ju siguroj qė ne po i bėjmė tė gjitha pėrgatitjet dhe se ne gjithmonė kemi bashkėrenduar pėrpjekjet dhe hapat tanė me partnerėt ndėrkombėtarė”.

“Edhe nė Asamblenė e Pėrgjithshme nuk do tė jemi vetėm dhe besojmė se edhe atje (Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė) do tė dalim tė suksesshėm”, deklaron zėvendėsministrja Ēitaku.

Sesioni i radhės i Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė pritet tė nisė nga mesi i muajit shtator. Kosova nuk ėshtė anėtare e Kombeve tė Bashkuara dhe nuk do tė mund tė marrė pjesė atje, por shpreson qė pikėpamjet e saj tė paraqiten dhe mbrohen nga vendet mike.

Por, pavarėsisht kėtij fakti, tashmė ėshtė paralajmėruar qė nė Nju-Jork do tė udhėtojnė udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės, tė cilėt nė margjinat e kėtij sesioni, pritet tė zhvillojnė takime me pėrfaqėsues e udhėheqės tė shteteve tė ndryshme botėrore.
Radio Evropa e Lirė

Kush e mbron Kosovėn?


Ish-zyrtarė tė institucioneve tė Kosovės dhe mekanizmave tė sigurisė theksojnė nevojėn pėr ngritjen e kapaciteteve tė mbrojtjes pėr Kosovėn. Veprimi i mekanizmave qė merren vetėm me sigurinė e brendshme, sipas tyre, nuk ėshtė i mjaftueshėm pėr shtetin. Pėrfaqėsues tė Kuvendit tė Kosovės, ndėrkaq, thonė se me mbėshtetjen ndėrkombėtare po forcohen autoritetet vendore tė sigurisė.

Pavarėsisht vlerėsimeve qė flasin pėr njė gjendje tė qėndrueshme tė sigurisė me, siē thuhet, incidente tė izoluara nė veri tė vendit dhe pėr mosekzistimin e kėrcėnimeve nga jashtė, Kosova duhet tė nisė debatin pėr mbrojtjen e tė mos pėrqendrohet vetėm nė krijimin e kapaciteteve tė brendshme tė sigurisė, thonė ekspertė tė sigurisė nė Kosovė.

Komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės gjatė 1999-ės, dikur kryeministėr i Kosovės, Agim Ēeku, thotė se pėrveē aspektit tė sigurisė, institucionet kosovare duhet tė nisin tė mendojnė pėr hartimin e planeve tė mbrojtjes.
Agim Ēeku

“Ėshtė shumė e gabueshme dhe ne disi po e tolerojmė se nė Kosovė flitet vetėm pėr sigurinė - nuk flitet pėr mbrojtjen. Nė ēdo vend tjetėr, nė ēdo vend normal flitet pėr mbrojtje dhe siguri. Kėto janė dy gjėra qė dallojnė shumė”.

“Faktori ndėrkombėtar na ka imponuar tė bisedojmė vetėm pėr sigurinė, tė kemi vetėm forca tė sigurisė, tė kemi vetėm polici e assesi tė mos bisedojmė, tė planifikojmė apo tė ndėrtojmė kapacitetet pėr mbrojtjen e Kosovės”, thotė Ēeku.

Policia e Kosovės ėshtė mekanizmi kryesor nė vend, i cili, bashkė me pjesėtarėt e policisė sė EULEX-it, ėshtė pėrgjegjės pėr mbajtjen e rendit dhe tė sigurisė nė Kosovė. Mbrojta, ndėrkaq, garantohet nga trupat e misionit tė NATO-s.

Aktualisht, nė Kosovė janė tė angazhuar mė pak se 10 mijė ushtarė tė KFOR-it, formacion ky qė nga ushtarakė tė lartė nė NATO ėshtė paralajmėruar tė pėsojė reduktime tė mėtejme nė 5000 e mė pak ushtarė.

Forca e Sigurisė sė Kosovės, ndonėse nė zhvillim e sipėr, sipas legjislacionit nė fuqi nuk ėshtė e pėrcaktuar tė jetė ushtri. Ēeku thekson varėsinė aktuale tė Kosovės nga prania ndėrkombėtare, duke shprehur nevojėn pėr ngritjen e kapaciteteve ushtarake.

“Kosova sot ėshtė plotėsisht e varur nė aspektin e mbrojtjes; mbrojtjes sė integritetit territorial, tėrėsisė territoriale, sovranitetit tė saj nė tėrė territorin, nga faktori ndėrkombėtar, konkretisht nga KFOR-i apo nga NATO-ja”.

“Siguria apo sektori i sigurisė nuk ėshtė fare prioritet i qeverisė. Nuk ka resurse, nuk ka interesim, nuk ka angazhim qė tė ndėrtohen kapacitetet e Kosovės pėr siguri”, thekson Ēeku, duke kritikuar Strategjinė Kombėtare tė Sigurisė sė Kosovės, tė cilėn Qeveria e ka proceduar, kohė mė parė, nė Kuvendin e Kosovės.

Mirėpo, strategjia nė fjalė, sipas pėrfaqėsuesve tė legjislativit kosovar paraqet njė kornizė tė qartė pėr mėnyrėn dhe format e garantimit tė sigurisė nė Kosovė.

Kreu i Komisionit parlamentar pėr punė tė brendshme dhe siguri, Rrustem Mustafa, hodhi poshtė vlerėsimet qė flasin pėr varėsinė e institucioneve tė Kosovės nga mekanizmat ndėrkombėtar tė sigurisė.

“Ne nuk e llogarisim veten tė varur nga Bashkėsia Ndėrkombėtare, por tė pėrkrahur nga Bashkėsia Ndėrkombėtare dhe me mbėshtetjen e tyre po ngremė kapacitetet vendore. Ju e dini se FSK-ja po shkon nė rrugė tė mbarė e tė mirė sikurse policia”, shprehet Mustafa.

Kohė mė parė, autoritetet vendore theksuan nevojėn pėr themelimin e bashkėpunimit me shtetin serb pėr t’u ballafaquar me problemet aktuale lidhur me sigurinė rajonale.

Serbia, ndėrkaq, vazhdon tė kėrkojė kthimin e njė pjese tė forcave ushtarake serbe nė territorin e Kosovės - gjė qė ėshtė kundėrshtuar nga mekanizmat pėrgjegjės ndėrkombėtar tė sigurisė nė vend.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
21-08-10, 16:14
Ohri, vendi i mundshėm i takimit Prishtinė-Beograd


Maqedonia mund tė jetė vendi i mundshėm pėr bisedimet teknike Prishtinė-Beograd, kur tė vendoset nga palėt, shkruan e pėrditshmja Lajm, duke cituar burime diplomatike nė Maqedoni.

Sipas kėtyre burimeve, Ohri ėshtė nė mesin e qyteteve kandidate, ku do tė mund tė zhvilloheshin bisedimet eventuale mes Kosovės dhe Serbisė, nėse dy vendet arrijnė marrėveshje pėr njė gjė tė tillė.

“Nėse vendoset qė kėto bisedime tė zhvillohen nė Ballkan, atėherė qyteti i Ohrit ėshtė konsideruar nė mesin e adresave mė tė mira ku do tė ulen tė dy palėt.

Ohri njihet si qyteti ku u arrit Marrėveshja kornizė e Ohrit, me tė cilėn qe ndėrprerė konflikti i armatosur ndėrmjet shqiptarėve dhe maqedonasve nė vitin 2001, andaj llogaritet si vend i pėrshtatshėm edhe pėr negociata mes palės serbe dhe kosovare”, tha njė diplomat qė kėrkoi tė mbetet anonim.

I njėjti burim nuk pėrjashton mundėsinė qė selia e bisedimeve sėrish tė jetė Vjena, ose ndonjė kryeqendėr tjetėr evropiane, por nuk pėrjashtohet mundėsia qė negociatat tė zhvillohen me raunde - njėherė nė Prishtinė e njėherė nė Beograd.

Faktori ndėrkombėtar vazhdimisht po bėn presion mbi Prishtinėn zyrtare dhe Beogradin qė tė ulen nė bisedime pėr tė zgjidhur disa mosmarrėveshje.

Vetė ulja e tyre nė bisedime do tė thotė se tė dyja vendet do tė pajtohen tė vazhdojnė rrugėn pėr hyrje nė BE.

Tė dyja palėt janė tė gatshme tė bisedojnė, por pėr tema tė ndryshme.

Kosovarėt pranojnė tė bisedojnė me Serbinė vetėm si njė shtet fqinj dhe vetėm pėr ēėshtje teknike, kurse Beogradi kėrkon qė me Kosovėn tė bisedohet pėr statusin final, pasi e konsideron tė papranueshme pavarėsinė e shpallur mė 17 shkurt 2008.
Koha.net

Eskorta e kryeministrit anashkalon komunat e AAK-sė


Eskorta e kryeministrit Hashim Thaēi shpesh kalon midis qytetit tė Suharekės dhe kurrė nuk ndalon aty.

Andej ėshtė parė edhe tė premten pasdite, kur kryeministri udhėtonte drejt Prizrenit pėr tė shkuar nė iftar.

Kryeministri viziton mė sė shpeshti kėtė komunė, ngaqė tė njėjtėn ditė kur partia e tij ka humbur statusin prej opozitareje nė nivel vendi, edhe atje ka fituar pėr herė tė parė zgjedhjet lokale.

Por, nė Suharekė nuk ndalon.

Zgjedhjet e fundit lokale kanė vėnė nė krye tė Komunės Blerim Kuēin, i kandiduar pėr kėtė post nga partia mė e zhurmshme opozitare nė nivel qendror, Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės.

Ndėrkaq pėr njė pėrqindje tė vogėl kishte humbur kėtė garė elektorale Ramė Vataj, kandidat i subjektit politik qė drejton Thaēi.

Nė cilėsinė e kryetarit tė komunės, Kuēi s’ka mundur ta takonte ndonjėherė kryeministrin.

“Veē me ia zanė pritėn njė ditė edhe me ia qitė njė kafe”, ka thėnė nė humor, tek ka treguar pėr pamundėsinė e takimit me tė.

Dhe, jo vetėm me tė.

“Kemi bėrė kėrkesė pėr t’u takuar me ministrin e Arsimit, me tė Transportit, tė Planifikimit Hapėsinor, tė Kulturės, ..., dhe me asnjėrin nuk ėshtė realizuar ndonjė takim.

Vetėm ministri i Transportit mė ka caktuar njė termin, por u anulua me arsye, ndėrsa ka tė tillė si ministri i Arsimit qė gjen arsye pėr tė mos u takuar, edhe pse kam pėrsėritur 6-7 herė kėrkesėn”, ėshtė ankuar Kuēi.

“Unė mund tė marr me mend se kjo po bėhet pėr shkak se nuk ka fituar PDK-ja, dhe duke na bojkotuar me takime dhe duke mos na pėrkrahur projektet qė dorėzojmė pėr financim, mundohen tė na qesin si komuna tė pasuksesshme”.

Ēka thotė pėr kėtė nėnkryetari i parė i AAK-sė, Blerim Shala, ēka zėdhėnėsi i qeverisė Memli Krasniqi, ēka Ali Berisha i Pejės e tė tjerė, pėr kėtė lexoni gjerėsisht nė numrin e sotėm tė Kohės Ditore.
Koha.net

Protestė multietnike


Shqiptarė, serbė, boshnjakė, goranė etj, kanė protestuar bashkėrisht nė mėnyrė tė qetė, pėr shkak tė mungesės sė ujit tė pijshėm, duke i bllokuar rrugėn qė shpien nė lagjen “Kodra e Minatorėve”.

Kjo ėshtė protesta e parė qė banorė tė saj, pa dallim etnie e feje, sė bashku kanė protestuar pėr problemet qė ata i preokupojnė. Protesta ėshtė mbajtur tė premten nė orėt e pasdites, raporton KD.

Mungesa e ujit tė pijes ėshtė problem i tė gjithėve andaj edhe kanė dal tė gjithė sė bashku pėr tė protestuar nė mėnyrė tė qetė dhe tė kėrkojnė nga autoritetet qė ky problem tė zgjidhet sa mė shpejtė, kanė thėnė protestuesit.

Elizabeta Kelmendi tha se ėshtė duke hequr tė zitė e ullirit nė kėto ditė vape nga mungesa e ujit. “Lagjes po i vjen era pisllėk e pėr kėtė nuk e ēan kush kokėn, ndonėse ne banorėt kemi reaguar me kohė”, ėshtė shprehur ajo.

Edhe Nenad Jakshiq tha se ka dalė tė protestojė pėr shkak tė mungesės sė ujit dhe se banorėt e lagjes janė tė irrituar edhe mė shumė pėr faktin se askush nuk u jep kurrfarė sqarimi. “Ne kėrkojmė ujė dhe asgjė tjetėr.

Nuk duam tė bėjmė politikė, sepse uji nuk ėshtė politikė, uji ėshtė ēėshtje jetike”, ka thėnė ai.

Pėrfaqėsuesi i serbėve tė lagjes, Nenad Mariq, tha se ėshtė ky njė tubim i qetė protestues pėr shkak tė mungesės sė ujit, pėr zgjidhjen e tė cilit problem ėshtė trokitur nė ēdo derė, por pa sukses.

“Ne kemi marrė vetėm premtime dhe asgjė tjetėr, e me premtime nuk mund ta shuajmė etjen.

Ne lagje kemi 74 fėmijė nga 1 deri nė 3 vjet, kemi persona tė hendikepuar, kemi pleq dhe mungesa e ujit nė kėtė vapė tė tmerrshme po na vėshtirėson jetėn e tė gjithėve, e sidomos kategorive qė pėrmenda”, ka thėnė ai.

Gjatė gjithė kohės protestuesit ishin tė rrethuar nga forca policore, tė cilėt kėrkonin tė lirohet rruga, por njė gjė e tillė nuk ndodhi. Madje, aty pari nuk janė lejuar tė qarkullojnė as automjetet e KFOR-it.

Nė ndėrkohė, nė lagje ka arritur edhe nėnkryetari i komunės paralele serbe, Sasha Dedoviq, i cili i ka pyetur qytetarėt pėrse nuk kanė ardhur nė Komunė pėr tė kėrkuar zgjidhjen e problemit, duke u premtuar pastaj se problemi do tė zgjidhet menjėherė.

Protesta ka pėrfunduar e qetė dhe pa incidente, kurse banorėt kanė vendosur qė nėse nuk zgjidhet problemi, ata sėrish do tė dalin bashkėrisht nė protestė.
Gazeta expres

Pse nuk kan shkue edhe politikuajt Shqiptar aty e me ju ndihmue atyre?
Por dalin vetėm me deklarata: jo na kena me rregullue ujin,rrugėn, etj etj, e nė tė vėrtet punojn vetėm ta mbushin gjepin e tyre sa ma shum me para tė popullit :redface:


Statusi i ish ushtarėve tė UĒK-sė i ngatėrruar nė labirintin e afateve politike


Derisa dikush manipulon me data dhe bėn matematika se statusi i ish pjesėtarėve tė UĒK-sė do tė zgjidhet, deri nė fund tė vitit 2009, kėtė muaj, kėtė vit, dhe sė fundi deri nė fund tė kėtij mandati, dikush qė ėshtė i prekur nga lufta, qė i pėrket kėsaj kategorie, e qė ka status tė pazgjidhur si ish ushtarė I UĒK-sė, ja se nė ēfarė kushtesh jeton.

Zija Serani nga fshati Tanushė, ish luftėtar i UĒK-sė, ka mbi supe familjen shtatė anėtarėsh, tė cilėn e mban me shumė sakrifica, pa punė, pa asistencė sociale por me ndihmėn e shokėve tė tij tė luftės.

“Shtatė anėtarė jemi, 5 fėmijė kamė, e pėrballojmė skam ēka me bo, tani po duhet me e pėrballu, s’kemi kurrfarė ndihmė, punė jo”, shprehet Zija Serani, ish luftėtarė i UĒK-sė

Serani pėrveē skamjes pėrballet edhe me mungesėn e dokumenteve personale, problem ky qė e bėn edhe mė tė vėshtirė jetėn e kėsaj familje dhe i shton edhe mė shumė brengėn.

Tani afrohet viti i ri shkollor tė cilin tė gjithė fėmijėt e presin me shumė gėzim, por jo edhe fėmijėt e Zijaut, tė cilėt nė mungesė tė dokumentit tė shtetėsisė, ndonėse tė gjithė tė lindur nė Maqedoni, nuk mund tė vijojnė mėsimin.

Tre vajzat e rritura tė Zijaut, tė cilat nuk deshėn t’i filmojmė, tani sikur tė kishin dokumentet e duhura, do tė duhej tė vijonin mėsimet nė klasė tė 6, tė pestė dhe tė parė.

“Pėr nė shkollė shkaku i dokumenteve fėmijėt nė shkollė s’po mundem me i dėrgua.

I kam dėrgua kėtu nė Shkup, nuk i pranojnė shkaku i dokumenteve.

Nė Tanush i kam pas nė shkollė, kėtu nuk i pranojnė”, tha Zija Serani, ish luftėtarė i UĒK-sė

Fatin e Zija Serjanit, sipas organizatave tė dala nga lufta, e pėrjetojnė tė paktėn 170 familje.
ALSAT M

Llapjani_HH
22-08-10, 17:55
AKI-ja nėn presionin e SHIK-ut


Gazeta Koha Ditore nė njė tekst mė tė gjatė shkruan sot se nuk ėshtė vetėm David L. Philips nga Komiteti Kombėtar pėr Politikė tė Jashtme Amerikane, ai qė ka ardhur nė pėrfundim se Shėrbimi Informativ i Kosovės, ėshtė duke e penguar punėn e Agjencisė sė Kosovės pėr Inteligjencė, nė mėnyrė qė ajo tė mos mund t’i bėjė konkurrencė.

Sė fundmi, edhe kryetari i Komisionit parlamentar pėr mbikėqyrjen e AKI-sė, Gani Geci, ėshtė vėnė nė dijeni se struktura tė caktuara tė SHIK-ut, janė duke i shantazhuar kandidatėt qė pretendojnė tė bėhen agjentė shtetėrorė, e qė mė pėrpara nuk kanė qenė pjesėtarė tė SHIK-ut.

Geci ka thėnė tė shtunėn se format e shantazheve janė nga mė tė ndryshmet, por mė tė theksuara janė ato pėrmes letrave.

“Si kryetar i komisionit jam njoftuar me kėtė qė po ndodh dhe kėtė shqetėsim e kam shprehur edhe nė njė bisedė qė kam zhvilluar me drejtorin e AKI-sė, Bashkim Smakaj”, tregon deputeti Geci, i cili ėshtė nga partia opozitare, Lidhja Demokratike e Dardanisė.

Ai ka drojėn se AKI-ja nuk do tė mund tė pastrohet nė tėrėsi nga njerėzit qė kanė shėrbyer mė herėt nė strukturat informative partiake, por zotohet se do tė bėjė ēmos qė t’i identifikojė dhe t’i bėjė publikė ata qė kanė qenė mė herėt tė pėrzier.

Geci nuk e mohon se ka pasur dyshime mbi tė kaluarėn e disa kandidatėve qė tashmė janė bėrė agjentė tė AKI-sė.

(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė gazetėn e sotme Koha Ditore)
Koha.net

Partitė politike dėmtojnė AKI-nė


Ekspertė tė ēėshtjeve tė sigurisė nė Kosovė vlerėsojnė se funksionimin e Agjencisė Kosovare tė Inteligjencės po e dėmtojnė partitė politike.

Agjencia Kosovare e Inteligjencės ndonėse ėshtė themeluar qe nė njė kohė tė gjatė, sipas ekspertėve tė sigurisė, ajo ende ėshtė duke vendnumėruar.

Vonesėn e funksionalizimit tė kėtij institucioni, ekspertėt e shohin si shumė tė dėmshme pėr vendi.

Ramadan Qehaja, drejtori i Qendrės Kosovare pėr Studime tė Sigurisė, thotė se ėshtė e pakuptimtė vonesa e funksionalizimit tė AKI-sė.

“Kjo vonesė pati refleksione deri nė ditėt e sotme, kur agjencia ende nuk ėshtė funksionale edhe nuk po e kryen punėn e vet. Pavarėsisht asaj qė ėshtė thėnė se deri nė fund tė kėtij viti do tė funksionalizohet pjesėrisht dhe do tė fillojė puna, unė mendoj se kjo vėshtirė se do tė ndodhė, por edhe nėse ndodh, rezultatet do tė jenė minimale”, vlerėson Qehaja.

Pėr funksionalizimin e kėtij organi tė sigurisė, eksperti Qehaja thotė se duhet tė ketė njė angazhim institucional.

Ai shpreh mendimin se udhėheqjes sė AKI-sė i duhet njė pėrkrahje pėr rekrutimin e njerėzve tė rinj. Nė tė kundėrtėn, sipas zoti Qehaja, Kosova do tė jetė shumė prapa pa funksionimin e AKI-sė dhe funksionimin e shėrbimeve tjera nė Kosovės.

“Pa njė shėrbim tė mirėfilltė tė Inteligjencės, qoftė ai numerikisht i vogėl, ne nuk mund tė presim qė dikush ta rregullojė kėtė punė, por ne vetė duhet tė ndėrmarrim masa nė mėnyrė qė tė jetė funksionale kjo agjenci”.

“Ne nuk e kemi agjencinė, e cila do tė zbulonte tė gjitha aktivitete qė kanė tė bėjnė me destabilizimin e Republikės sė Kosovės, qoftė pėrbrenda apo edhe nga jashtė”, thekson Qehaja.

Eksperti Qehaja vėren dy probleme, tė cilat po ndikojnė direkt nė funksionalizimin e agjencisė sė Inteligjencės

“Ka shumė njerėz, tė cilėt janė paraqitur, por nuk ka njerėz tė duhur. E dyta ėshtė qė ka refleksione tė ndryshme nga jashtė, pse mos ta themi edhe shėrbime partiake qė kanė ekzistuar edhe mė herėt, ka njerėz tė tillė qė dėshirojnė tė hyjnė nė ketė shėrbim”, deklaron Qehaja.

Nga ana tjetėr, pėrfaqėsues tė partive politike opozitar hedhin kritika nė drejtim tė institucioneve qendrore pėr vonesėn funksionimit tė AKI-sė.

Ibrahim Selmanaj, anėtar Komisionit pėr Mbikėqyrjen e Agjencisė Kosovare pėr Inteligjencė nga Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės, thekson se mosmarrėveshjet politike brenda koalicionit qeverisės qė nuk do tė duhej tė ishin, bėjnė qė AKI-ja tė mos jetė funksionale.

“Ka pasur probleme politike pėr themelimin e funksionalizimit tė Agjencisė Kosovar tė Inteligjencės dhe kėtu ėshtė i qartė njė mosbashkėpunim nė mes tė dy forcave politike qė e udhėheqin Qeverinė dhe pre e kėtyre zhvillimeve prapė ėshtė mosfunksionalizimi i AKI-sė”.

“Pra, janė interesa tė ngushta tė partive nė pushtet dhe nuk kanė njė strategji apo nuk kanė besim qė t’i japin hapėsirė zhvillimit dhe funksionimit tė AKI-sė”, shprehet Selmanaj.

Selmanaj potencon se nga mospuna e AKI-sė, do tė ketė edhe situatė tė paqėndrueshme tė sigurisė.

“Pasojat do tė jenė nė vazhdimėsi. Pėr AKI-nė, ka nevojė qytetari i Kosovės dhe mekanizmat e tjerė mbrojtės. Kjo gjendje do ta sjellė njė situatė jo tė qėndrueshme nė Kosovė”, thotė Selmanaj.

Drejtori i Agjencisė Kosovare tė Inteligjencės kohė mė parė kishte deklaruar se ky institucion ėshtė duke funksionuar, edhe pse, sipas tij, ende nuk ėshtė kompletuar i gjithė stafi.

Ndryshe, veē drejtorit tė AKI-sė nė shtatorin e vitit tė kaluar janė emėruar zėvendėsdrejtori Latif Merovci dhe inspektori i pėrgjithshėm Agron Selimaj.

AKI-ja, tashmė ka hapur konkursin pėr agjent dhe, siē thuhet, ka pasur interesim tė madh pėr tė qenė pjesė e kėsaj agjencie.
Radio Evropa e Lirė

Ndėrtimi i autostradės nuk kalon pa telashe rreth pronave


Remzi Ismajli nga fshati Milloshevė, ėshtė arrestuar nga Policia e Kosovės pasi kishte penguar punimet nė tokėn e tij.

Gjatė 4 orėve sa kishte qėndruar nė stacionin e Policisė sė Kosovės nė Obiliq, Ismajli tregon se familja e tij kishte qėndruar jashtė, ndėrsa punėtorėt kishin nisur punėn, duke shfrytėzuar mungesėn e tij, ka raportuar KTV.

Nga punimet qė po zhvillohen pėr ndėrtimin e autostradės drejt Mitrovicės, njė pjesė e tokės sė tij ėshtė zėnė tashmė, ndėrsa sipas Ismajlit, askush nuk i ėshtė ofruar pėr kompensim, ose pėr shpronėsim.

Ismajli, ėshtė ankuar edhe nė EULEX dhe tashti ėshtė nė pritje tė veprimeve tė tij.

Shtėpia e tij, ėshtė shėnuar dhe sipas parashikimeve pritet tė rrėnohet, pėr t’i hapur mundėsi nėnkalimit afėr shtėpisė sė tij, qė ėshtė pjesė e autostradės.

Ismajli ka shpjeguar se kėrkesat e tij janė minimale, nga ajo qė faktikisht do t’i merret.

Ndėrsa nga Ministria Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, bėjnė tė ditur se ėshtė nė proces shpronėsimi dhe se ai do tė bėhet nė mėnyrė kolektive.
Koha.net

Polici rrahet nga policėt nė Patishka Rekė


Rrihet, maltretohet dhe mė pas suspendohet nga puna pėr shkaqe tė panjohura.

Kjo i ka ndodhur njė polici shqiptar pas bastisjes sė shtėpisė sė tij nga kolegėt e tij tė njėsitit pėr intervenim tė shpejtė.

Afrim Zaimovski, polic nė stacionin policor tė Gazi Babės, nga fshati Patishka Rekė, mė 16 gusht ėshtė sulmuar fizikisht dhe mė pas ėshtė dėrguar nė stacionin policor nė lagjen Kisella Vodė, nė Shkup.

Gjatė marrjes nė pyetje nga policia, Afrimit nuk i ėshtė dhėnė asnjė shpjegim pėr arsyen e bastisjes sė shtėpisė sė tij, por edhe pse ėshtė sulmuar nga njėsiti policor.

Pėrkundrazi, pėr fatkeqėsinė e tij, rasti ėshtė kthyer nė disfavor tė tij, duke akuzuar atė se ai ka qenė autorė i sulmit ndaj njėrit nga policėt.

“Dy vetura Golf dhe njė xhip Toyota, 6 njerėz kanė qenė kėtu te shpija jonė dhe e kanė vėndu njė dry.

Na lajmėrun neve, unė erdha prej shtėpisė si isha duke punuar, edhe ata sa kishin dalė prej kėtu, i takova pak mė tutje edhe i ndala, thash mė falni unė jam pronari i shtėpisė, ēka lypni te shpija jonė.

Tha kush je ti? Unė i kallėzova se jam polic nė stacionin policor nė Gazi Babė.

Njėri prej tyre mė shtyri, tjetri ma mėshoj nė boks, mi venduan kurthet.

Nė fillim nuk u deklaruan se kush ishin, por pasi mė ēuan nė stacionin e Kisella Vodės, mė tregun se ishin tė njėsitit pėr intervenim tė shpejtė.

Atje 4 orė mė kanė mbajt, nuk dishin se ēfarė tė rrejnė dhe kur mė futėn nė xhip kėtu njėri e shkoqi maicėn vet, kinse unė e kam sulmu, e ku mundem unė me 6 vetė me u rreh...”, thekson Afrim Zaimovski.

30 vjeēari Zaimovski, njė ditė mė pas ėshtė suspenduar edhe nga puna me pretekstin se ka sulmuar pjesėtarė nga njėsiti pėr intervenim tė shpejtė.

Nė raportin policor vetėm 3, nga 6 pjesėtarėt e njėsitit janė paraqitur, por nuk ėshtė paraqitur pikėrisht personi qė ka sulmuar Afrimin.

“Tė nesėrmen, me tė 17-tin mė thirrėn atje dhe ma dhanė vendimin pėr suspendim, derisa tė kryehet ky proces.

Arsyeja pėr suspendim ishte kinse unė fizikisht i kam sulmuar ato.

S’e di me ēfarė tė drejtash ata kanė hy nė pronėn e dikujt kur ne jemi pronarė tė atij, dhe mendoj se jetojmė nė njė shtet demokratik qė s’duhet me bė kėshtu rastesh ta vendojn drynin nė pronėn e dikujt tjetėr, plus neve na paraqesin sikur jemi fajtor.

Nė vend qė tė merren masa kundėr atyre, ata kanė marrė masa kundėr meje, dhe nė biltenin ēka e kanė shkruar se unė e kam sulmuar fizikisht, personi qė ma ka mėshu mua nuk ėshtė aspak i shkruar aty”, plotėsoi Afrim Zaimovski, polici i suspenduar.

Por, nga Ministria e Punėve tė Brendshme hodhėn poshtė pretendimet e policit.

Zėdhėnėsi, Ivo Kotevski tha pėr Alsat se kundėr Afrim Zaimovskit ėshtė ngritur padi penale pasi ka sulmuar fizikisht pjesėtarė tė njėsitit pėr intervenim tė shpejt, gjatė kryerjes sė detyrės tė tyre.

Kotevski mohon qė policėt tė kenė kryer bastisje nė shtėpinė e tij.

Sipas zėdhėnėsit tė MPB-sė, polici Afrim Zaimovski do tė jetė i suspenduar deri sa tė zgjidhet rasti.
ALSAT M

Neferta
23-08-10, 10:48
Pengmarje ne Filipine23.08.2010, 12:47

Nė kryeqytetin e Filipineve - Manila njė burrė i armatosur, ish bashkėpunėtor policie, mori peng njė autobus me pasagjerė. Pengje tė tij u bėnė 26 turistė nga Hongkongu, ndėr tė cilėt ka edhe fėmijė. Organet filipinase tė ruajtjes sė rendit hynė nė bisedime me keqdashėsin, gjė pas sė cilės ai liroi 6 pengje. Presupozohet se ai kėrkon rivendosjen e vet nė detyrė. Krimineli ėshtė i armatosur me pushkė amerikane sulmi.







http://www.mb.com.ph/sites/default/files/images/hostages.jpg

Neferta
23-08-10, 21:42
Vlene edhe per ne.

Ditė historike pėr Gjermaninė - Si u vendos 20 vjet mė parė bashkimi i RDGJ-sė me RFGJ-nė? (http://www.dw-world.de/dw/article/0,,5933801,00.html). (http://www.dw-world.de/dw/article/0,,5933801,00.html)

Llapjani_HH
25-08-10, 18:18
Mbėshtesin Isa Mustafėn


Partitė opozitare nė Kosovė mbėshtesin deklaratat e kryetarit tė Prishtinės, Isa Mustafa, i cili kėrkoi ndėrprerjen e koalicionit aktual PDK-LDK. Me gjithė pėrkrahjen, opozita beson se Mustafa nuk e ka mbėshtetjen e nevojshme as nė LDK qė tė bėjė ndryshime, kėshtu qė fton edhe qytetarėt qė t’i mbėshtesin kėrkesat dhe idetė pėr zgjedhje tė parakohshme parlamentare.

Opozita nė Prishtinė kritikon Qeverinė dhe koalicionin aktual pėr mungesė tė vizionit qeverisės dhe fton qytetarėt tė mbėshtesin idetė pėr zgjedhje tė parakohshme parlamentare.

Nėnkryetari i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, Naser Rugova, thotė se ėshtė fakt qė sot, nė Kosovėn e pavarur, njerėzit po jetojnė nė kushte mė tė rėnda sesa nė kohėn e administrimit nga Kombet e Bashkuara.

Nė formėn e pyetjeve, Rugova shtroi shumė dilema pse, sipas tij, nė Kosovė sot mbretėron njė gjendje kaq e rėndė.

Kanė dėshtuar nė reformimin e shtyllave kryesore tė shtetit, nė drejtėsi, siguri, arsim dhe shėndetėsi.

“Ēka po ndodh me strategjinė pėr veriun, ku ėshtė projekti i Termocentralit 'Kosova e Re'? Nė vitin e tretė si shtet, nuk kanė qenė nė gjendje tė prodhojnė targa pėr automjete, dėshtuan nė procesin e privatizimit; korrupsioni dhe krimi i organizuar lulėzon nė institucione, kanė premtuar zvogėlimin enorm tė shpenzimeve qeveritare, fatkeqėsisht statistikat flasin se ato janė trefishuar. Kanė dėshtuar nė reformimin e shtyllave kryesore tė shtetit, nė drejtėsi, siguri, arsim dhe shėndetėsi”, thotė Rugova.

Ai fton edhe qytetarėt qė t’i pėrkrahin idetė pėr zgjedhje tė parakohshme, duke e parė procesin zgjedhor si shpėtimin e vetėm nga kjo qeverisje.

Ndėrkaq, duke iu referuar deklaratave tė djeshme tė kryetarit tė Prishtinės, Isa Mustafa, anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, i cili tha se kjo qeverisje nuk i sjell ndonjė dobi Kosovės, dhe kėrkoi prishjen e koalicionit, sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Burim Ramadani, thotė se Mustafa vetėm e ka konfirmuar atė qė e ka thėnė mė herėt edhe opozita.

Ramadani merr si shembull tenderin e fundit pėr targat e veturave dhe vlerėn prej 706 mijė eurosh mbi ofertėn reale, duke e cilėsuar atė si shumė tė shtrenjtė dhe shembull, qė, sipas tij, tregon se populli i Kosovės po vazhdon tė plaēkitet nga qeveritarėt.

“Isa Mustafa e ka pėrsėritur qėndrimin qė e ka AAK-ja pėr dy vjet me radhė. Ato janė ēėshtje tė brendshme tė LDK-sė, por unė them se konstatimet e AAK-sė pėr dy vjet janė se kjo qeverisje po i bėn dėm shtetit tė Kosovės dhe edhe ky rast i targave tė veturave me 706 mijė euro mė shumė sesa qė ėshtė dashur, ėshtė shembull, tregues se sa dėm po i bėn qytetarit tė thjeshtė tė Kosovės. Prandaj, deklaratat e Mustafės janė ato qė i ka thėnė AAK-ja pėr dy vjet”, thekson Ramadani.

Ndėrkohė, nėnkryetari i LDD-sė, Naser Rugova, thotė se kėrkesat e Isa Mustafės hasin nė veshė tė shurdhėr, pasi qė kryetari i Prishtinės, sipas Rugovės, ėshtė njė zė i vetmuar nė LDK.

“Zoti Mustafa ka ngelur njė zė i vetmuar, i cili po e pėrsėrit dhe po e sheh se kjo keqqeverisje po e dėmton edhe atė si kryetar i kryeqytetit. Unė e kuptoj shqetėsimin e Mustafės, por anija e kėtij koalicioni duket se do tė shkojė deri nė fund, nė limanin e tyre, qė emėrues tė pėrbashkėt e ka dėshtimin dhe falimentimin politik”, shprehet Rugova.

Ndryshe, opozita ka vazhduar me kritika e akuza edhe nė drejtim tė diplomacisė dhe politikės sė jashtme tė Kosovės pėr faktin se pavarėsisht mendimit pozitiv tė GJND-sė pėr pavarėsinė e Kosovės, ende nuk ėshtė shėnuar asnjė njohje e re.

Ky fakt, sipas opozitės, mund ta zbehė pozicionin e Kosovės tani nė prag tė sesionit tė radhės sė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
25-08-10, 18:20
http://www.mesazhi.com/modules/news/images/option6/%28u40u%29flet-paraqitja.jpg


Fyerje anti-shqiptare nė fakultetin ekonomik, arsim tė lartė


Njė shoqatė jo-qeveritare e akuzoi kryeministrin Nikola Gruevski se po ndjekė njė politikė anti-shqiptare dhe sė fundi kjo ėshtė pėrhapur edhe nė sistemin e arsimit.

Shoqata ‘realiteti’ tha se fyerjet ndaj shqiptarėve mund tė ilustrohen edhe me rastin e fletėparaqitjeve pėr regjistrim nė fakultetin ekonomik nė Universitetin ‘Shėn Kiril dhe Metodij’ nė Shkup, ku shqiptarėt nuk duken askund nė listėn e nacionaliteteve tė vendit.

“Kjo fyerje serioze paraqitet si vazhdim i politikės mė anti-shqiptare tė parė ndonjėherė nga ana e Kryeministrit Gruevski.

Ky veprim shovinist dhe tendencioz i ngjan politikave te ish Jugosllavisė pėr eliminimin demografik tė shqiptarėve dhe sot atė e bėn njė institucion akademik qė injoron studentėt e vet”, thanė pėrfaqėsuesit e realitetit nė njė konferencė pėr shtyp tė sotme.
Mesazhi.com

Shqiptarėt kanė prejardhje rome?!


Libri “Shoqėria”, pėr nxėnėsit e shkollave fillore nė Maqedoni, duket lojė fėmijėsh, krahasuar me librin “Gjeografia”, pėr nxėnės tė vitit tė dytė tė shkollave tė mesme.

Ky i fundit do ishte skandaloz edhe sikur tė ishte botuar nė Serbi.

“Vendosja e paraardhėsve prej tė cilėve rrjedh popullsia shqiptare nė Maqedoni ka filluar para 220 vjetėve, gjegjėsisht kah fundi i shekullit tė XVIII.

Nė fillim kishte numėr tė vogėl tė tyre.

Nė shekullin XIX, fillon valė e re e vendosjes sė shqiptarėve nė Maqedoni, atėherė kur edhe ėshtė vendosur numri mė i madh i shqiptarėve.

Duhet theksuar se vendosja e re e shqiptarėve nė Republikėn e Maqedonisė nuk ėshtė proces i mbaruar, ai bėhet edhe sot, nė fillim tė shekullit tė XXI.

Njė vendosje e kėtillė, nė momente e pakontrolluar dhe nė mėnyra tė ndryshme, mund t’i dėmtojė tė gjithė nė Republikėn e Maqedonisė”.

Kėshtu thuhet nė librin “Gjeografia”, pėr nxėnėsit e vitit tė dytė tė shkollės sė mesme, nga i cili tash 7 vjet nxėnėsit “mėsojnė” pėr historinė dhe prejardhjen e shqiptarėve nė Maqedoni.

“Nė mesin e shqiptarėve tė Maqedonisė ekzistojnė edhe fise qė veten e llogarisin si autoktonė.

Ata kryesisht janė popullatė maqedone qė gjatė periudhės sė sundimit turk e kanė pranuar fenė islame dhe gradualisht janė shqiptarizuar.

Mes tyre ka edhe ndonjė fis qė ka prejardhje turke, rome ose ēerkeze”, sqarojnė autorėt maqedonė prejardhjen e shqiptarėve nė Maqedoni.

Libri “Gjeografia”, qė ėshtė botim i vitit 2003, ėshtė shkruar nga 5 autorė maqedonė, qė tė gjithė doktorė shkencash: Dragan Vasileski, Blagoja Markoski, Nikola Panov, Nikola Dimitrov dhe Giorgji Pavlovski.
Gazeta expres

S'ka pėrgjegjėsi pėr tekstin qė shqiptarėt i bėn ardhacak


Nga Ministria e Arsimit askush nuk pranoi sot tė prononcohet lidhur me skandalin nė librin e Gjeografisė pėr vitet e II-ta tė shkollave tė mesme, tė cilėn njė ditė mė parė e mėsoi Alsat-M.

As pėrgjegjėsi pėr tekstet shkollore nė Ministrinė e Arsimit nė atė kohė, Agim Rushiti, pėrkundėr pėrpjekjeve tona nuk deshi tė komentojė se si ėshtė lejuar njė libėr me kaq gabime trashanike lidhur me prejardhjen e shqiptarėve tė kalojė nėpėr duart e tij, dhe tė mos reagojė pėr tė njėjtėn.

As zėvendėsministrja Lindita Qazimi, nuk u prononcua se si ka ardhur deri te njė gabim i tillė dhe se kush do ta mbajė pėrgjegjėsinė pėr kėtė skandal.

Ndėrkohė zėvendėskryeminstri Abdylaqim Ademi, me njė deklarata tė diskutueshme, lė tė kuptojmė qė nuk ndjehet fajtor pėr kėtė skandal, duke mos bėrė tė ditur nėse do tė ndėrmerret ndonjė masė.

Ai madje thotė se nuk ka nevojė tė ngritet padi kundėr autorėve, pasi bėhet fjalė pėr njė problem disa vjeēar pėr tė cilėn reagohet nė momentin kur Qeveria dhe Ministria e Arsimit ka marrė iniciativė pėr rishikimin e librave.

Por kjo deklaratė e Ademit nuk mban, duke pasur parasysh faktin se Ministria e Arsimit deri mė tani ka marrė vendimin pėr rishikimin vetėm tė librave tė shkollės fillore dhe jo edhe tė kėtij libri skandaloz.

“Unė nuk mendoj se pėr momentin ka nevojė tė ngriten gjėra tė tilla sepse ai tekst ka ekzistuar siē thoni 7 vite, ka mundur edhe mė herėt tė aktualizohet, sepse profesorėt tė cilėt e ligjėrojnė kėtė lėndė apo nxėnėsit tė cilėt kanė mėsuar prej kėtij libri e kanė parė.

Mirėpo aktualizohet nė momentin kur ne si Qeveri dhe Ministria e Arsimit, ndėrmori masa pėr ti pastruar tė njėjtat”, thotė zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi.

Madje Ademi, akoma nuk ėshtė i sigurt nėse ka nevojė tė tėrhiqet njė tekst i tillė skandaloz.

“Unė do tė kisha apeluar qė pėr kėto tekste mos tė krijohet ndonjė huti, mos krijohet dhe mos politizohen kėto gjėra, pasi janė tė ekspertėve tė cilėt tani mė janė formuar si ekipe tė recensioneve nė Ministrin e arsimit dhe shpresoj se kėto do tė arrijnė t’i tejkalojnė tekste dhe t’i tėrheqin nėse ka nevojė tė njėjtat”, shton Ademi.

Ndėrkohė as ligjėruesit dhe drejtorėt e shkollave, tė cilėt i kontaktoi TV Alsat M, nuk pranojnė se kanė qenė tė heshtur pėr kėtė problematikė.

Drejtori i Gjimnazit tė Tetovės, Gazmend Arifi thotė se gabimin e kanė vėrejtur moti dhe se kanė kėrkuar ndėrrimin e kėtij teksti shkollor.

“Aktivi i gjeografisė ēdo herė ka kėrkuar pėrgjegjėsi pėr kėtė dhe ka kėrkuar ndėrrimin e teksteve shkollore me tekste adekuate, sepse ka gabime tė shumta duke filluar nga ajo ideologjike dhe nga terminologjia e shumtė qė ėshtė pėrdorur nė kėto libra.

Ne do kėrkojmė tėrheqjen e kėtij libri dhe besojmė se duhet tė bojkotohet ky libėr dhe tė na sillen libra adekuat tė cilat i pėrshtaten kohės dhe rrethanave ekzistuese nė kėtė shoqėri”, Gazmend Arifi / drejtor i Gjimnazit “Kiril Pejēinoviē”, Tetovė

Njė ditė mė parė Alsat M mėsoi se nė librin e gjeografisė tė vitit tė dytė tė shkollave tė mesme,botim i vitit 2003 , shqiptarėt janė tė paraqitur si tė rrezikshėm pėr Maqedoninė dhe se kanė prejardhje maqedonase, rome apo turke.

Deri mė tani askush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė skandal, kurse nuk dihet nėse libri do tė tėrhiqet nga pėrdorimi.
ALSAT M

Llapjani_HH
25-08-10, 18:21
Tekstet shkollore me tė pavėrteta pėr shqiptarėt


Nxėnėsit e shkollave nė Maqedoni vitin e ri shkollor do ta fillojnė pa libra, ėshtė vendimi i ministrit tė Arsimit, Nikolla Todorov, ndėrkaq tė gjithė librat qė janė nė pėrdorim do tė rishikohen.

Ky vendim vjen pas reagimit tė ekspertėve, Lidhjes sė Arsimtarėve shqiptarė dhe sektorit civil, pėr shkak tė pėrmbajtjes sa i pėrket historisė dhe kulturės shqiptare nė brendi tė librave.

Ministri Todorov paralajmėroi se rishikimi do tė realizohet nga komisionet pėrkatėse brenda 30 ditėve.

Iljaz Halimi, udhėheqės i Sektorit pėr Arsim nė Komunėn e Tetovės, thotė se disa institucione shtetėrore vazhdimisht eksperimentojnė me nxėnėsit shqiptarė dhe edukimin e tyre.

“Me gjithė kėto lėshime tė mėdha qė janė bėrė, me gjithė kėto gabime nė libra, mbase dhe tendencioze si pėrmbajtje tė teksteve shkollore, me tė cilat shėrbehen nxėnėsit shqiptarė, duhet qė me automatizėm tė japė dorėheqje ministri i Arsimit, Nikolla Todorov, dhe zėvendėsministrja qė ėshtė shqiptare”, vlerėson Halimi.

Por, ministri i Arsimit, Nikolla Todorov, thotė se nuk ndihet fajtor dhe shprehet se nuk ka ndėrmend tė japė dorėheqje, ngase, sipas tij, pėrgjegjės janė recensentėt.

"Pse duhet tė japė dorėhejqje, pėr diēka qė nuk jam fajtor? Pėrgjegjėsia ėshtė njė gjė tjetėr dhe tė qenėt fajtor ėshtė ēėshtje krejtėsisht tjetėr”, thotė Nikolla Todorov.

Nga ana tjetėr, Muzafer Bislimi nga Instituti i Historisė thekson se pos dikasterit tė arsimit, pėrgjegjėsi pėr tekstet shkollore ku shtrembėrohet kultura dhe historia e shqiptarėve, mbajnė edhe historianėt dhe arsimtarėt shqiptarė.

“Po pėrgjegjėsia ėshtė edhe te kuadri, sepse kemi shumė libra, brendia e tė cilave ėshtė me pikėpyetje tė madhe, ndėrsa si autorė ose pėrkthyes figurojnė autorė shqiptarė, tė cilėt gjithsesi duhet tė pyesin veten si kanė pranuar tė jenė anėtarė tė njė libri ku ka shpifje pėr shqiptarėt”, shprehet Muzafer Bislimi.

Ndėrkaq, Lidhja e Arsimtarėve shqiptarė tė Maqedonisė, pėrshėndet vendimin e ministrit tė Arsimit qė tė revidohen tė gjitha tekstet shkollore.

Kryetari i LASH-it, Nuhi Dardhishta, thekson se pėr tė shmangur gabimet e kėtilla, dikasteri i Arsimit gjatė hartimit tė librave duhet t`i pėrfshijė dhe institucionet shqiptare dhe jo individė tė caktuar, nga tė cilėt nuk mund tė kėrkohet pėrgjegjėsi institucionale.

“Ne kėrkojmė qė tė ketė ekipe profesionale edhe prej shqiptarėve, sidomos kur ministri Todorov insiston qė Instituti i Gjuhės maqedonase tė bėjė recensimin e teksteve shkollore”.

“Ne, si Lidhje e Arsimtarėve Shqiptarė kėrkojmė qė edhe Instituti i Gjuhės dhe Letėrsisė Shqipe tė inkuadrohet me ekipin e tij dhe t`i pėrmirėsojė tė gjitha ato gabime, qofshin terminologjike apo nė pėrkthim”, nėnvizon Nuhi Dardhishta.

Ndryshe nė librin e Shoqėrisė sė klasės sė pestė ishte vendosur njė fotografi qė pėrfaqėsonte profetin Muhamed, qė ėshtė jashtė rregullave islame.

Nė po kėtė libėr, theksohet se Maqedonia kufizohet vetėm me Serbinė, por jo edhe Kosovėn, si dhe njė varg gabimesh tjera.

Ndėrkohė libri i Gjeografisė, i cili pėrdoret nga nxėnėsit shqiptarė tė vitit dytė nė shkollat e mesme, i cili nuk ėshtė paraparė tė revidohet, thuhet se “vendosja e shqiptarėve nė Maqedoni ka filluar para 220 vjetėve, nga Shqipėria dhe Kosova, dhe kjo shpėrngulje ende vazhdon dhe paraqet rrezik pėr Maqedoninė”.

Ky libėr, gjithashtu i mėson nxėnėsit se fiset shqiptare kanė prejardhje maqedonase, turke apo edhe rome.

Shefqet Zekolli, udhėheqės i sektorit tė arsimit nė Komunėn e Ēairit tė Shkupit, thekson se edhe librat e arsimit tė mesėm duhet tė rishikohen, sepse me vjet ato edukojnė gabimisht gjeneratėn e re.

“Nė tė vėrtetė, rrėnjėt e kėtyre problemeve janė shumė tė thella nė histori, shkojnė 50 vjet mė parė kur dhe u ndėrtua njė mentalitet i tillė ku patjetėr njė nacionalitet duhet tė qėndrojė mbi tjetrin. Kėto gjėra ne mundohemi t`i ndryshojmė dhe shpresoj se janė duke u ndryshuar pėr tė mbarė”, shprehet Shefqet Zekolli.
Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
27-08-10, 16:42
Freizer: Ka fleksibilitet pėr shkėmbim territorial


“Ka mė shumė fleksibilitet nė Kosovė dhe Serbi sesa qw ka dėgjuar dikush nė tė kaluarėn”, thotė Sabine Freizer nga GNK.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Grupi Ndėrkombėtar i Krizave, nė raportin e fundit, argumenton se njė nga rezultatet e bisedimeve tė mundshme midis Prishtinės dhe Beogradit mund tė jetė kėmbimi i veriut tė Kosovės me Luginėn e Preshevės. A nuk mendoni se ėshtė njė propozim befasues nga Grupi Ndėrkombėtar?

SABINE FREIZER
Ky ėshtė njė raport, nė tė cilin kemi filluar tė punojmė qė nė pranverė, kur mendonim se edhe nė Serbi, edhe nė Kosovė, ka njė formė gatishmėrie pėr t’u ulur dhe biseduar pėr ēėshtje thelbėsore, tė cilat i ndajnė tė dyja palėt.

Kemi zbuluar se ka ende gjasė pėr Kosovėn dhe Serbinė, tė ulen rreth tavolinės dhe tė bisedojnė mbi kėto ēėshtje, pėr tė arritur deri te njė pozicion, nga i cili Serbia do tė mund ta njohė deklaratėn e pavarėsisė sė Kosovės.

Natyrisht, ka shumė dimensione se si do tė arrinim deri nė kėtė pikė. Ne do tė preferonim tė ekzistojė njė situatė, nė tė cilėn Serbia do tė mund ta pranonte kėtė, nėse Kosova i ofron njė autonomi mė tė gjerė veriut tė saj.

Por, nėse kjo nuk ėshtė e mundshme, atėherė mendojmė se palėt duhet tė vazhdojnė tė bisedojnė dhe nė fund, nėse pajtohen se shkėmbimi territorial ėshtė i nevojshėm, atėherė mendojmė se komuniteti ndėrkombėtar nuk duhet tė ndėrhyjė pėr t’i ndalur Serbinė dhe Kosovėn nga pajtueshmėria mbi kėtė zgjidhje tė ndėrsjellė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
A keni fakte nė terren ose informacione, qoftė nga Kosova apo Serbia, se kėmbimi territorial mund tė jetė zgjidhje e pranueshme?

SABINE FREIZER
Grupi Ndėrkombėtar i Krizave funksionon nėpėrmjet ekipeve tė analistėve nė Ballkan, ata punojnė nė Serbi, Kosovė, e mė gjerėsisht nė Bosnjė. Pėr kėtė - raportin e fundit, ata shkuan edhe mė tej dhe bėnė hulumtime tė zgjeruara edhe nė Maqedoni dhe Shqipėri, pėr tė dėgjuar pikėpamjet e elitave politike nė kėto vende mbi mėnyrėn mė tė mirė pėr tė zgjidhur konfliktin midis Kosovės dhe Serbisė.

E gjithė kjo ka zgjatur disa muaj, rreth 6 muaj, tė intervistave tė hollėsishme me zyrtarė tė tė gjitha kėtyre vendeve dhe bazuar nė kėto intervista, kemi arritur nė konkludimin se ka mė shumė fleksibilitet nė Kosovė dhe Serbi sesa qė ka dėgjuar dikush nė tė kaluarėn dhe mund tė ketė njė ambient, nė tė cilin tė dyja palėt do tė mund tė pajtoheshin.

Nuk mund tė them se tė gjithė zyrtarėt e nivelit tė lartė nė Kosovė dhe Serbi kanė thėnė haptazi se do tė jenė tė gatshėm ta marrin nė shqyrtim shkėmbimin territorial, apo edhe se Serbia do tė jetė e gatshme ta njohė Kosovėn, por nė nivele tė ndryshme tė qeverive kemi parė shenja tė caktuara se do tė ishin tė gatshėm ta marrin kėtė rrugė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Burimet qė i keni, tė cilat kanė dhėnė shenja fleksibiliteti, sa janė tė afėrta me elitat nė pushtet, nė Prishtinė dhe Beograd?

SABINE FREIZER
Mund tė them se burimet tona janė shumė tė afėrta me elitat nė pushtet, nė Kosovė dhe nė Serbi.

Sėrish, kjo nuk nėnkupton domosdoshmėrisht se kemi premtime tė qarta se presidentėt apo kryeministrat e kėtyre dy vendeve do ta bėnin kėtė qė nesėr.

Por, megjithatė, jemi tė bindur se zyrtarė tė nivelit tė lartė tė tė dyja vendeve janė duke e menduar njė gjė tė kėtillė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Qėndrimi zyrtar i Uashingtonit dhe Brukselit, ėshtė se ndarja e Kosovės nuk vjen nė konsiderim, duke argumentuar se njė skenar i kėtillė do tė nxiste njė domino efekt shkatėrrimtar nė Maqedoni dhe Bosnjė e Hercegovinė. Si i shihni ju kėto ndikime tė mundshme negative nė rajon?

SABINE FREIZER
Natyrisht, nė tė kaluarėn, ne kemi qenė shumė tė shqetėsuar pėr ndikimet qė mund tė ketė shkėmbimi territorial nė Maqedoni dhe Bosnjė. Por, ajo qė kemi zbuluar nė kėrkimet tona tė fundit, ėshtė fakti se problemet nė Maqedoni dhe Bosnjė janė mė shumė probleme tė brendshme vendore.

Kur flasim pėr Maqedoninė, gjatė bisedave qė kemi bėrė atje, posaēėrisht me liderėt shqiptarė, kemi arritur nė pėrfundimin se nuk ka ndėrlidhje tė drejtpėrdrejtė midis asaj qė ndodh nė Maqedoni dhe zhvillimeve nė Kosovė.

Bosnja natyrisht pėrballet me njė sėrė problemesh. Por, atje nė fakt kemi parė shenja mjaft pozitive nga vetė zoti Dodik, i cili pas mendimit tė GJND-sė, ka thėnė se nuk do tė dėshironte ta shohė Republikėn Serbe tė Bosnjės nė njė situatė tė ngjashme me atė tė Qipros Veriore tė banuar me turq dhe se beson se duhet tė bėjė pėrpjekje tė sigurojė zbatimin e Marrėveshjes sė Dejtonit.

Radio Evropa e Lirė

Llapjani_HH
28-08-10, 17:48
Bukoshi, kandidat pėr kryetar tė LDK-sė


Kuvendi zgjedhor i LDK-sė do tė mbahet mė 23 dhjetor tė kėtij viti, ditėn kur edhe festohet datėlindja e kėsaj partie- raporton Klan Kosova. Pėr kėtė gjė, ėshtė folur tė premten nė takimin e Kryesisė me kryetarėt e degėve, ndėrsa merret vesh se gara pėr zgjedhjet nė LDK do tė nisė me 10 shtator.

Pjesė e luftės pėr tė parin e partisė do tė jetė edhe ministri aktual i Shėndetėsisė, Bujar Bukoshi. Sipas burimeve tė televizionit, ai, bashkė me njė grup jo tė vogėl tė njerėzve me ndikim nė LDK, ka shfaqur gatishmėrinė tė kandidojė pėr postin kryetarit dhe kėtė ia ka bėrė me dije edhe Fatmir Sejdiut, qė mban tė ngrirė postin e tė parit nė kėtė parti.

Nė anėn tjetėr, merret vesh se grupi i afėrm me presidentin, po pėrgatit njė strategji tjetėr, pasi qė nuk e shohin si serioze kandidaturėn e Bukoshit, ndonėse e vlerėsojnė si punė e demokracisė sė brendshme futjen e tij dhe tė tjerėve nė garė.

Burimet e Klan Kosova thonė se Sejdiu ka propozuar 50 emra tė rinj e tė njohur pėr publikun, pėr t’i kooptuar nė strukturat e larta tė partisė, nė mėnyrė qė ata tė hyjnė nė garėn pėr funksione nė kėtė subjekt politik.
Bota Sot

Neferta
30-08-10, 09:19
Sulmohet autobusi ne Greqi



http://www.top-channel.tv/foto/lajme/autobuzi-flake.jpg


Arkiv




Njė autobus me targa shqiptare ėshtė sulmuar mesnatėn e sė dielės nė zonen e Mesologjit nė Greqinė Qendrore.Sipas policisė greke,ngjarja ndodhi nė vendin e quajtur Qefalovrisi nė afėrsi tė qytetit tė Mesologjit. Mėsohet se persona ende tė panjohur,goditėn me gurė dhe me tre bomba Molotov,autobusin qė kryente linjėn Athinė –Sarandė me targe SR 5892 B,prone e kompanise 'Saranda Ekspres',qe drejtohej prej Leonard Berberit nga Saranda.

Si pasojė e sulmit,autobusit iu thye xhami i pėrparmė dhe dy xhama anesore,si dhe u demtua prej zjarrit. Policia po heton lidhur me ngjarjen. Burime te saj thane per Top Channel se ka mundesi qe autobusi te jete goditur nga tifoze te zemeruar,pasi ne qytetin e Patres mbasditen e se dieles u zhvillua nje ndeshje futbolli midis ekipit te Pan Ahaikise dhe Korfuzit, e cila disa here degjeneroi ne akte dhune midis tifozeve te dy ekipeve.Paralelisht po hetohet edhe pista e nje sulmi racial.

Ky eshte rasti i dyte brenda pak muajsh qe autobuse te linjave shqiptare behen objekt sulmi ne te njejten zone.Ne muajin qershor,kater persona u plagosen prej nje sulmi te armatosur,vetem 20 kilometra larg vendit qe ndodhi ngjarja e se dieles.TOP CHANEL

Llapjani_HH
30-08-10, 16:35
Tri propozimet e GNK-sė pėr Kosovėn dhe Serbinė


Grupi Ndėrkombėtar i Krizave (GNK) ka rekomanduar negociatat urgjente ndėrmjet presidentit tė Serbisė, Boris Tadiq, dhe kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, shkruan sot “Politika”.

Ky grup njėherėsh ka ofruar tri variante, gjithsesi tė papranueshme pėr Kosovėn dhe krejtėsisht tė favorshme pėr Serbinė, pėr zgjidhjen e statusit tė veriut tė Kosovės.

Po e transmetojmė shkrimin pėr tė parė deri ku shkojnė pretendimet serbe.

Nė raportin mbi “Kosova dhe Serbia pas Mendimit tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė”, nė rekomandimet e GNK-sė pėr qeverinė e Serbisė e tė Kosovės, siē shkruan kjo gazetė, konsideron se nė bisedimet e partnerėve tė barabartė duhet tė shqyrtohen tri propozime:

Njohja e Kosovės nė kufijtė aktualė

Autonomia e gjerė pėr territorin nė veri tė Ibrit, nė pėrputhje me integritetin territorial tė Kosovės, qė vetėkupton pushtetin rajonal, legjislativ e ekzekutiv.

Kontrolli i shumicės sė tė ardhurave doganore dhe i tatimeve dhe statusi autonom pėr objektet fetare tė KOS (SPS), duke pėrfshirė tė gjitha dispozitat e planit tė Ahtisarit, tė plotėsuara me dispozitat mbi mbrojtjen ndėrkombėtare tė armatosur pas largimit tė KFOR-it, qė do tė garantojė marrėveshjen ose rezolutėn e Kėshillit tė Sigurimit tė KB.

Pėr veriun e Kosovės, nė rekomandimet e GNK-sė janė pėrmendur tri opsione:

I pari ėshtė “plani i Ahtisarit, i cili, siē thuhet, serbėve u ofron autonomi tė gjerė dhe lidhje me Serbinė, dhe, nė sajė tė decentralizimit, u lejon komunave serbe funksionimin pa ndikim tė madh tė Prishtinės”.

Rekomandimi i dytė i GNK-sė, shkruan kjo gazetė, lidhet me ēėshtjen e autonomisė sė gjerė, meqė, “nė bazė tė bisedave me funksionarė nė Prishtinė, GNK vė re se ata kanė filluar tė pranojnė se ‘veriu’ nuk ėshtė si jugu dhe se nė vend tė qėllimit tė mėhershėm ‘qė komunat paralele serbe’ t’i zėvendėsojė me ato zyrtare, tash janė gati tė shqyrtojnė legalizimin e strukturave aktuale serbe brenda sistemit tė vet”.

Kompensim pėr “normalizimin” tė marrėdhėnieve me Serbinė – shkėmbimin e pėrfaqėsuesve diplomatikė dhe heqjen e vetos pėr anėtarėsim nė institucionet ndėrkombėtare – Kosova nė kėtė variant mund t’i ofrojė ‘veriut’, pos kompetencave sipas planit tė Ahtisarit, komandėn e ndarė tė policisė dhe mbledhjen e drejtpėrdrejtė tė pjesės mė tė madhe tė taksave doganore nė kufirin verior, propozon GNK.

Mirėpo, siē theksohet, Beogradi do tė duhej ta pranonte kontrollin e kufijve qė do ta bėnte Prishtina dhe sistemi i pėrbashkėt juridik.

“Veriu”, propozon GNK, do tė mund tė kishte parlamentin rajonal me kompetenca tė plota nė fusha pėrkatėse juridike dhe zbatimin nė disa tė tjera.

Autoritetet legjislative do tė ishin tė autorizuara tė caktojnė ditėn e zgjedhjeve lokale, qė do tė duhej tė mbaheshin nė tė njėjtėn kohė si edhe zgjedhjet nė pjesė tjera tė Kosovės.
Parlamenti do tė zgjidhte edhe kryetarin, shkruan “Politika”.

“Veriu”, konsideron GNK, do tė mund tė formonte forca lokale tė policisė dhe gjykata lokale me kompetenca nė konteste civile dhe me juridiksion penal pėr vepra mė pak tė rėnda penale.

“Policia e ‘Veriut’ do tė mund tė bashkėpunonte drejtpėrdrejt me policinė e Serbisė, me kusht qė pėr kėtė tė informohet Policia e Kosovės”.

“Veriu” mund tė mbledh pėrqindje tė lartė tė hyrave doganore nga qarkullimi me Serbinė dhe Malin e Zi dhe tė marr pėrqindje sipas marrėveshjes nga tatimi dhe TVSH-ja e mbledhur nė rajon, si dhe tė mbajė tė gjitha tatimet lokale.

Do tė kishte tė drejtėn pėr mjete shtesė nga Serbia, kurse “Veriu” do tė bėhej pronar i gjithė pasurisė shtetėrore nė territorin e vet, pos asaj me rėndėsi nacionale, siē ėshtė Liqeni i Gazivodės, propozon GNK.

Serbia dhe Kosova do tė pranonin njėra tjetrėn dhe do tė vendosnin “kufij tė butė”, jo vetėm nė “Veri”, “nė mėnyrė qė qytetarėve nga tė dy shtetet do t’u mjaftonte vetėm letėrnjoftimi pėr kalim, Serbia do tė njihte tė gjitha dokumentet e Kosovės dhe diplomat universitare”.

Propozimi i tretė sipas “Politikės”, ėshtė shkėmbimi i territoreve, meqė GNK-ja konkludon se “Beogradi mė me qejf e ka ndarjen, me ē’rast ‘Veriu’ do t’i takonte (ose do t’i mbetej Serbisė), kurse pjesėn tjetėr tė Kosovės ta konsideronte shtet tė pavarur”.

Grupi i Krizės konsideron se nė Beograd “janė tė ndjeshėm nga imazhit tė keq tė fjalės ndarje, prandaj nė vend tė kėsaj pėrdorin sintagmėn pėrshtatja interne e kufirit administrativ qė shpie nga kufiri i ri i jashtėm”.

“Duke theksuar se Prishtina ėshtė kundėr ‘ndarjes sė territorit tė vet’, GNK konstaton se Beogradi ka filluar tė mendoj, ndonėse nuk e thotė haptas, pėr shkėmbimin e pjesės mė tė madhe tė Luginės sė Preshevės pėr Veriun e Kosovės.

“Pėr Serbinė ‘vijė e kuqe’ nė Luginėn e Preshevės ėshtė baza ushtarake e ndėrtuar “risht-jug” nė Cepotinė, nė jug tė Bujanocit, autostradat qė ēon nė drejtim tė Selanikut qė kalon nėpėr Preshevė e Bujanoc dhe Komuna e Medvegjės”, thekson gazeta,

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, siē pohon “Politika”, ka hedhur poshtė rekomandimet e GNK-sė, duke theksuar se Kosova ėshtė shtet i pavarur dhe sovran dhe se problemi i Veriut tė Kosovės mund tė zgjidhet vetėm nė pėrputhje me planin e Ahtisarit, pėrfundon shkrimi.
Koha.net

Llapjani_HH
30-08-10, 16:40
Ministri Shala punėson nė PTK 30 veta


Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, nė vend se t’i zbatojė vendimet e qeverisė sė Kosovės, ai bėn tė kundėrtėn, i shkel ato, shkruan sot gazeta “Zėri”.

Qeveria, mė 13 maj 2010, kishte ngarkuar Shalėn qė tė zbatojė vendimin qė nėpėrmjet Bordit tė Drejtorėve tė ngrijė punėsimin dhe ngritjen e pagave nė Post Telekomin e Kosovės (PTK), ndėrsa Ahmet Shala muaj mė parė ka aprovuar kėrkesėn e kėsaj kompanie publike qė t’i punėsojė rreth 30 punėtorė tė rinj, pavarėsisht se ishte e obliguar qė tė mos lejojė punėsime tė reja.

Burimet e gazetės bėjnė tė ditur se PTK i ka realizuar kėto punėsime, nė bazė tė njė liste me emrat e kandidatėve qė duhet pranuar, e cila u ėshtė dėrguar nga niveli i lartė qeveritar.
Koha.net

Shqipėria dhe Serbia bashkėpunojnė pėr shėndetin Shpėrndaje :redface:


Pėr t’i dhėnė agjendės sė qėndrimit dy ditorė nė Shqipėri njė karakter jo vetėm kortezie, por dhe pune, dr. Milosavljevic zhvilloi nė fundjavė vizita e biseda tė drejtpėrdrejta me drejtues dhe ekipe mjekėsore nė dy qendrat mė tė mėdha spitalore, nė Tiranė dhe nė Durrės, si dhe Institutin e Shėndetit Publik. Ministri serb e pėrshkroi qėndrimin e tij nė Shqipėri si njė fillim tė bashkėpunimit konkret mes institucioneve dhe spitaleve, pasi “as shėndeti dhe as sėmundjet nuk njohin kufij”.

Ndėrkohė qė pėr homologun e tij shqiptar, Petrit Vasili, bashkėpunimi nė nivel specialistėsh e bėn marrėveshjen dypalėshe tė nėnshkruar pak kohė mė parė nė Beograd “qė tė funksionojė konkretisht”. Zėvendėsministri i shėndetėsisė sė Shqipėrisė, Albert Gajo, shikon mjaft hapėsira qė kooperimi tė intensifikohet mė tej.

“Nisur kjo dhe nga fakti se Shqipėria dhe Serbia janė pjesė e njė territori, pjesė e njė territori, nė tė cilin bashkėpunimi rajonal ėshtė njė nga kushtet kryesore tė integrimit evropian dhe ka njė vullnet qoftė tė qeverisė serbe qoftė tė qeverisė shqiptare pėr bashkėpunimin dhe thellimin e kėtyre reformave”, tha Gajo.

Shkėmbimi i informacionit dhe eksperiencave, si dhe arsimimi dhe trajnimit i personelit, janė disa nga aspektet ku do tė aplikohen fillimisht projektet e pėrbashkėta pėr tė dy vendet ballkanike nė fushėn e shėndetit.
Telegrafi

Llapjani_HH
31-08-10, 17:56
Patrikana e Pejės ngreh edhe njė mur pa leje tė Komunės sė Pejės


Patrikana e Pejės ka filluar sė ndėrtuari edhe njė mur rrethues.

Si edhe mė parė, kur kishte ndėrtuar njė mur mbi 3 metra tė lartė dhe mbi 500 metra tė gjatė, as kėsaj here nuk ka kėrkuar leje ndėrtimi nga organet kompetente.

Tashmė, kur punimet janė duke vazhduar intenzivisht kanė filluar edhe reagimet e para institucionale, por dhe tė komunitetit.

Kryetari i Pejės, Ali Berisha, tė martėn ka treguar se Patrikana e Pejės as kėsaj here nuk ka kėrkuar leje ndėrtimi pėr murin qė po bėhet buzė Lumit tė Bardhė.

“Vendi nė tė cilin Patrikana ėshtė duke ndėrtuar kėtė mur ėshtė zonė e mbrojtur.

Pavarėsisht kėsaj kėrkohet respektimi i ligjeve nė fuqi, d.m.th. kėrkohet qė ndėrtimet tė bėhen me lejen e KK-sė”, ka thėnė Berisha.

Ka shtuar se nė takimin e parė tė Bordit tė Drejtorėve do tė ngreh kėtė ēėshtje pėr tė bashkėrenduar veprimet nė harmoni edhe me shqetėsimet e banorėve tė lagjes Kapeshnicė.

Banorėt e kėsaj lagjeje kundėrshtojnė ndėrtimin e tij, duke thėnė se ai ndėrron rrjedhėn e natyrshme tė Lumit tė Bardhė dhe se nė rast tė vėrshimeve mund tė rrezikohen shtėpitė e tyre.

“Ne do tė jemi shumė tė kujdesshėm qė veprimet tė jenė tė matura, prandaj do tė fillojmė bisedimet edhe me autoritetet e kėsaj godine tė kultit ortodoks”, ka thėnė Berisha.

Sipas banorėve tė lagjes “Kapeshnicė”, e cila shtrihet matanė lumit, pėrtej Patrikanės, ndėrtimet e kėtij muri kanė nisur para disa javėve dhe punimet ėshtė duke i kryer njė firmė nga Suhareka.

Naim Berisha, ka thėnė se pavarėsisht nėse ky mur bėhet me leje a pa tė, e vėrteta ėshtė se po ndėrhyhet nė rrjedhėn e lumit dhe se kjo paraqet rrezik pėr disa shtėpi tė kėsaj lagjeje.

Derisa Berisha shprehet i pakėnaqur qė autoritetet e Patrikanės, edhe pėrkundėr raporteve tashmė tė vėna me KK-nė, janė duke ndėrtuar pa lejen e institucionit komunal, njeriu i parė pėr ruajtjen e trashėgimisė kulturo-historike, Avdyl Hoxha, thotė se Instituti Rajonal pėr mbrojtjen e trashėgimisė kulturo-historike, tė cilin ai drejton, nuk ėshtė informuar pėr ndėrtimet e reja.

Hoxha ka pranuar tė jetė informuar “miqėsisht” vetėm gojarisht pėr kėtė ndėrtim nga njė autoritet i UNESCO-s, nėn mbrojtjen e tė cilit ėshtė kjo godinė kulti. ė Bardhė u paraprinė parapėrgatitjeve pėr zyrtarizmin, sipas kėrkesės sė tij, tė punės sė patriarkut tė ri tė Kishės ortodokse serbe, Irinej Gavriloviēit, qė pritet tė ndodhė mė 3 tetor tė kėtij viti.
Koha.net

Neferta
31-08-10, 21:16
http://www.trt.net.tr/medya1/resim/2010/08/29/1f2945af-196d-4cee-9df4-43a0597687a6-444x333.jpg
LIDERI I PARTISĖ SHAS SHPREHET ME URREJTJE PĖR PALESTINEZĖT

Lideri i partisė fundamentaliste Shas, Rabini Ovadia Yosef, bėri thirrje pėr zhdukjen e tė gjithė palestinezėve nga faqja e dheut.









Izraeli diskuton deklaratat plot urrejtje tė liderit tė partisė Shas, partnere e koalicionit qeverisės. Lideri i partisė fundamentaliste Shas, Rabini Ovadia Yosef, bėri thirrje pėr zhdukjen e tė gjithė palestinezėve nga faqja e dheut.


Nė njė fjalim qė mbajti nė njė ritual, Yosef, i cili ka peshė nė rrethet fetare tė Izraelit, i cilėsoi palestinezėt si armiq tė Izraelit dhe shejtan.

Yosef tha se palestinezėt dhe lideri i tyre Mahmut Abbas duhet tė zhduken nga kjo botė. -"Zoti ti dėnojė ata me murtajė", u shpreh rabini izraelit.

Departamenti amerikan i Shtetit nė deklaratėn qė bėri tha se fjalėt e Yosefi 89-vjeēar nuk i shėrbejnė paqes, ndėrsa Kryeministri i Izraelit Benjamin Netanjahu u distancua nga dėnimi i pohimeve tė liderit shpirtėror tė partisė Shas, duke u mjaftuar me fjalėt: "kėto janė mendimet personale tė Yosef-it".

Ēdo vit me dhjetėra mijėra nxėnės ndjekin njė numėr tė madh shkollash private qė administrohen nga Shas.

Neferta
01-09-10, 12:58
Nė kufirin e Azerbajxhanit ndodhi njė pėrplasje


1.09.2010, 14:10
Nė kufi tė Azerbajxhanit dhe Nagorno Karabahut ndodhi njė pėrplasje e armatosur midis ushtarakėve tė tė dy vendve. Si rezultat i shkėmbimit tė zjarrit vdiqėn dy ushtarė azerbajxhanas, ėshtė plagosur njė ushtar tjetėr i ushtrisė sė Nagorni Karabahut. Deri mė sot mbetet e paqartė, se ēfarė shėrbeu si shkak pėr kėrė agresion dhe kush e filloi atė. Presidenti i Azerbajxhanit Ilham Aliev deklaroi, se konflikti Nagorno-karabah ėshtė punė e brendshme e vendit, prandaj Baku ka tė drejtė ta zgjidhur atė me ēdo lloj rruge. ria

Neferta
01-09-10, 13:05
Nju Jork: Mbijeton rėnien nga kati 40

01.09.2010

Njė njeri nga Nju Jorku ka mbijetuar rėnien nga kati i 40, pasi ra mbi njė makinė tė parkuar.

Dėshmitarėt dhe policia thanė se 22 vjeēari Tomas Mekgill, tė martėn ka rėnė nga rrokaqielli mbi makinė dhe ka thyer tė dyja kėmbėt, ndėrsa ende ka jetėn nė rrezik.

Policia po zhvillon hetime pėr shkaqet e hedhjes sė njeriut nga kulla.

Ky nuk ėshtė njujorkezi i parė qė mbijeton rėnien nga rrokaqielli. Nė dhjetor 2007, pastruesi i xhamave, Alsides Moreno, ra nga ēatia e ndėrtesės 47 katėshe. Mjekėt thanė se ai mund tė ecė pėrsėri.

Neferta
01-09-10, 14:35
Kryetari i parlamentit tė Grenadės Letėr Kryetares sė Kuvendit: "Sė shpejti rritje e menjėhershme e vendeve qė do tė njohin pavarėsine e Kosovės"


31 Gusht, 2010
http://www.parlament.al/show_image.php?file_id=7408 (javascript:GoTo('thisPage?event=none.ch_state(k=1 )');)


Kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli mori sot njė letėr nga kryetari i Parlamentit tė Grenadės, George J.Mc Guire lidhur me ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės.
Kjo letėr vjen pas dhjetra takimesh qė Kryetarja e Kuvendit zhvilloi nė Konferencėn botėrore tė kryeparlamentarėve nė Gjenevė, tė fokusuara kryesisht nė lobimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.
Nė letrėn e tij z.Mc Guire shkruan se “ Jam i lumtur t’ju njoftoj se pas takimit qė ne patėm nė Konferencėn Botėrore tė Gjenevės, Grenada ka marrė nė konsideratė kėrkesėn tuaj pėr njohjen e Kosovės si njė vend legjitim dhe krejtėsisht i pavarur.
Kam kėnaqėsinė t’ju informoj gjithashtu se vendet e CARICOM pritet tė marrin njė vendim tė pėrbashkėt pėr ēėshtjen e Kosovės.”
CARICOM ėshtė njė bashkėsi shtetesh qė pėrfshin 15 vende , ku bėjnė pjesė Antigua dhe Barbuda, Bahamas, Barbados, Belize, Dominica, Grenada, Guyana, Haiti, Jamaica, Montserrat, ST. Kitts dhe Nevis, Saint Lucia, St.Vincent dhe Grenadines, Suriname, Trinidad dhe Tobago.
Nė letrėn e tij, Kreu i Parlamentit tė Grenadės e siguron Kryetaren e Parlamentit se “autoritetet mė tė larta tė Grenadės do tė lobojnė dhe mė gjėrė nė mbėshtetje tė kauzės suaj tė drejtė.”
Letra e z.MC Guire vjen pas njė sėrė letrash qė Kryetares sė Kuvendit Jozefina Topalli ka marrė nė pėrgjigje tė takimeve tė saj lobuese pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Llapjani_HH
01-09-10, 17:41
Shala punėson kushėrinjtė nė PTK


Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, ka shkelur vendimin qeveritar pėr ngrirjen e punėsimit nė Postė-Telekomin e Kosovės (PTK), por ka pėrfituar punėsimin e dy kushėrinjve tė tij nė kompaninė mė profitabile nė vend.

Gazeta Zėri shkruan nė numrin e sotėm se nė valėn e fundit tė punėsimeve nė PTK, nė mesin e 30 tė punėsuarve nė kėtė kompani, janė edhe dy kushėrinjtė e ministrit Shala me inicialet H. Shala dhe A. Shala (emrat e tyre i posedon gazeta) nga fshati Akrashticė e Vushtrrisė.

Ministri Shala ka qenė i ngarkuar mė 13 maj 2010 nga Qeveria e Kosovės qė ta zbatojė vendimin pėr ngrirjen e punėsimeve nė PTK deri nė pėrfundimin e procesit tė privatizimit tė kompanisė, ndėrsa rreth dy muaj mė vonė e ka shkelur kėtė vendim duke mos e refuzuar kėrkesėn e Bordit tė Drejtorėve tė PTK-sė, qė t’i punėsojė 30 punėtorė tė rinj nė kėtė kompani.

Po ashtu, sipas gazetės, pėr punėsimin e kėtyre punėtorėve nuk ėshtė shpallur konkurs publik, mirėpo PTK-sė i ėshtė dėrguar njė listė nga nivelet e larta qeveritare me emrat e kandidatėve qė duhet tė pranohen.

Ministria e Ekonomisė dhe Financave ka dėrguar demant lidhur me punėsimet e fundit nė PTK, duke u arsyetuar se arsyeja e plotėsimit tė kėtyre pozitave ėshtė bazuar nė nevojėn e ristrukturimit tė korporatės dhe tė lirimit tė pozitave pėr shkak tė pensionimit tė punėtorėve.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, Muharrem Shahini, nuk e ka pohuar as mohuar punėsimin e dy kushėrinjve tė Shalės nė valėn e fundit tė punėsimeve nė PTK, mirėpo ka thėnė se pėr punėsimet nė kompaninė publike nuk vendos ministria. Ai ka thėnė se pėr punėsimet nė PTK vendos PTK-ja.

Ndėrkohė pėr punėsimet e fundit nė PTK kanė reaguar edhe deputetė tė Kuvendit tė Kosovės dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile. Kreu i organizatės “Ēohu”, Avni Zogiani, ka thėnė se prej vitit 2008 e deri mė tani nė PTK nė PTK janė punėsuar rreth 2000 punėtorė. Sipas tij, njė prej argumenteve pėr privatizimin e PTK-sė ka qenė se kjo kompani ka mbipunėsim, prandaj duhet tė privatizohet.
Telegrafi

http://www.koha.net/repository/images/31vetvend4.jpg


Vetėvendosje shpreh pakėnaqėsi ndaj procesit tė privatizimit


Lėvizja Vetėvendosje shprehu pakėnaqėsinė pėr mėnyrėn e zhvillimit tė procesit tė privatizimit nė Kosovė.

Kjo lėvizje mė njė performansė tė shfaqur nė Sheshin Nėnė Tereza, tė Prishtinės (kishte kamufluar fytyrat e udhėheqėsve tė vendit, dhe tė AKP-sė me trupa tė ndėrtuar prej letre tė cilėt siē thanė zyrtarėt e Vetėvendosjes janė nė shitje) ka kundėrshtuar mėnyrėn me tė cilėn po privatizohen ndėrmarrjet publike, duke e vlerėsuar si tė dėmshme pėr ekonominė e Kosovės.

Kukulla nė kokat e tė cilave ishin vendosur fotografitė e liderėve kryesor tė shtetit dhe disa fjali shpjeguese, kanė qenė pjesė e performancės tė aktivistėve tė “Vetėvendosjes”, tė cilėt nė qendėr tė Prishtinės i kanė nxjerr nė shitje presidentin Fatmir Sejdiu, kryeministrin Hashim Thaēi, kryeparlamentarin Jakup Krasniqi dhe disa ministra, si dhe drejtorin e AKP-sė, Dino Asanaj.

Nė kėtė valė speciale tė privatizimit tė “Vetėvendosjes” ishin tė vendosura edhe pankarta me mbishkrimin “Shiten Shitėsit”, “Ēmimi i pa negociueshėm 0:0 euro”, “Shiten vetėm pėr eksport. Pra, blerėsi duhet t’i marrė me vete dhe t’ua ndėrpres tė gjitha kontaktet me Kosovėn”, etj.

Aktivisti i kėsaj lėvizjeje, Frashėr Krasniqi, siē raporton TV21, vlerėsoi se forma e deritashme e privatizimit ka sjell vetėm dėme pėr ekonominė e Kosovės dhe se deri mė tash nga ky proces kanė pėrfituar vetėm liderėt, duke ndėrtuar shtėpi dhe blerė vetura mė luksoze.

Duke vlerėsuar se ndėrmarrjet tė cilat do tė mund tė ishin bazė e fortė pėr zhvillimin ekonomik dhe social tė vendit, po shkatėrrohen nė mėnyrė qė tė shiten sa mė lirė dhe sa mė shpejt, Krasniqi tha se nėse vazhdohet me trendin e njėjtė tė privatizimit tė kompanive, siē janė PTK, KEK-u dhe Trepēa, nė Kosovė vetėm sa do tė rritet varfėria.

Madje, aktivisti Krasniqi ka dhėnė edhe njė ide pėr procesin e privatizimit, duke thėnė se i vetmi privatizim pėrmes tė cilit do tė pėrfitonte Kosova ėshtė shitja e politikanėve edhe atė vetėm pėr eksport.

Aktivistėt e Lėvizjes “Vetėvendosje”, janė shprehur kundėr privatizimit qė po bėhet nė Kosovė, pėr shkak se sipas tyre ky proces nuk mbėshtetet nė njė projekt mė tė gjerė ekonomik pėr zhvillimin e vendit dhe nė kėtė formė sjell vetėm shkatėrrim tė ekonomisė. Kundėr procesit tė deritashėm tė privatizimit, janė shprehur edhe shoqėria civile, nga e cila janė dhėnė kritika tė shumta pėr shitjen e pasurisė sė Kosovės.
Koha.net

Llapjani_HH
02-09-10, 17:28
Bukoshi kandidat pėr kryetar tė LDK-sė


Ministri i Shėndetėsisė, Bujar Bukoshi, ka shpallur sot kandidaturėn pėr kryetar tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.

Pas pėrfundimit tė seancės solemne tė Kuvendit tė Kosovės pėr nder tė 100-vjetorit tė lindjes sė Nėnės Terezė, ish-kryeministri i Kosovės nė ekzil, ka konfirmuar kandidaturėn e tij pėr kreun e LDK-sė, parti kjo qė aktualisht udhėhiqet nga presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu.

Bukoshi gjithashtu ka thėnė se e ka bėrė ekipin e tij pėr zgjedhje, nė tė cilin ėshtė edhe kryetari i Prishtinės Isa Mustafa, dhe ka pėrkrahjen edhe tė Ukė Rugovės, djalit tė dytė tė ish-presidentit Ibrahim Rugova.

Bujar Bukoshi ėshtė njėri nga themeluesit e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, nė dhjetor tė vitit 1989, dhe i Kryesisė sė parė tė saj.
Koha.net

FSK-ja lyp hua fishekė nga Policia :biggrin:


Ajo qė shihet si ushtria e ardhshme, Forca e Sigurisė e Kosovės, po planifikon qė kėto ditė tė mbajė njė ushtrim pėr tė demonstruar pėrgatitjet e saj. Mirėpo ka hasur nė njė problem – nuk ka fishekė. Pėr ta zgjidhur kėtė i ėshtė drejtuar Policisė sė Kosovės, nga e cila ka kėrkuar hua 20 mijė fishekė tė kalibrit 9 milimetra.

Pėr tė rregulluar kėtė ēėshtje, burime tė gazetės brenda Policisė kanė bėrė tė ditur se udhėheqėsit e Forcės sė Sigurisė tė Kosovės janė takuar tė hėnėn nė njė takim tė shkurtėr me menaxhmentin e Policisė, nga tė cilėt ka kėrkuar qė t’u huazohen fishekėt.

“Kanė kėrkuar hua 20 mijė fishekė dhe kanė garantuar se do tė na i kthejnė nė tė ardhmen. Ne natyrisht qė kemi gjetur mirėkuptim dhe nė ditėt nė vazhdim do tė kryhen procedurat e huazimit tė kėsaj sasie tė fishekėve”, ka thėnė burimi i gazetės.

Nga ana tjetėr zyrtarėt e FSK-sė kanė mohuar tė kenė kėrkuar fishekė nga Policia e Kosovės. Zėdhėnėsi i FSK-sė, Enver Dugolli, ka thėnė se kjo nuk ėshtė e vėrtetė.

“Unė bisedova me ata qė janė nė rrjedha dhe thanė se kjo nuk ėshtė e vėrtetė”, ka thėnė shkurt nėpėrmjet telefonit zėdhėnėsi Dugolli. Ai madje nuk ka dashur tė flasė as pėr ushtrimin e FSK-sė.

Mirėpo zyrtarėt e Policisė sė Kosovės e kanė konfirmuar kėrkesėn e Forcės sė Sigurisė pėr huazimin e fishekėve.

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės, Arbėr Beka, ka thėnė se gjatė njė takimi nė mes tė eprorėve tė Forcės sė Sigurisė tė Kosovės dhe Policisė sė Kosovės ėshtė diskutuar pėr nevojat e FSK-sė pėr disa fishekė pėr ushtrime.

Mirėpo, sipas tij, FSK-ja akoma nuk e ka pėrcjellė te Policia e Kosovės kėrkesėn me shkrim pėr njė gjė tė tillė.

“Sė pari ata duhet tė bėjnė kėrkesėn dhe edhe nėse do t’i kishim ndihmuar kjo nuk ėshtė hera e parė, sepse edhe nė tė kaluarėn e kemi ndihmuar FSK-nė, pėr shkak se janė institucione pėr siguri”, ka thėnė Beka.

Forca e Sigurisė e Kosovės ėshtė forcė e re e sigurisė, e uniformuar dhe e armatosur lehtė.

Procesi i ndėrtimit tė kėsaj force ėshtė duke u udhėhequr nga NATO-ja. Ajo parashihet t’i ketė 2500 pjesėtarė tė rregullt dhe 800 rezervė.

Misioni i FSK-sė ėshtė reagimi ndaj krizave, fatkeqėsive natyrore dhe rasteve tė tjera emergjente si kėrkim-shpėtimi, ēminimi, asgjėsimi dhe largimi i materialeve tė rrezikshme, reagimi ndaj zjarreve dhe pjesėmarrja nė misionet paqėsore jashtė vendit.

FSK-ja ėshtė formuar pas procesit tė shpėrbėrjes sė TMK-sė, ndėrkohė qė ende nuk i ka ndėrtuar tė gjitha kapacitetet.
Koha.net

Neferta
03-09-10, 14:10
http://www.trt.net.tr/medya1/resim/2010/09/02/a3f9229d-2137-44db-9a8f-f03e4233f110-444x333.jpg
GYL: TĖ MOS KEQKUPTOHEN PĖRPJEKJET E TURQISĖ PĖR STABILITET NĖ BALLKAN

Presidenti i Abdullah Gyl tha se nuk duhet konceptuar si ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė ndonjė vendi pėrpjekja e Turqisė pėr krijimin e klimės sė besimit dhe stabilitetit nė Ballkan.


nga TRT




mė 03.09.2010


Presidenti i Abdullah Gyl tha se nuk duhet konceptuar si ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė ndonjė vendi pėrpjekja e Turqisė pėr krijimin e klimės sė besimit dhe stabilitetit nė Ballkan.
Gjatė vizitės nė Bosnjė-Hercegovinė, njė nga 3 anėtarėt e mekanizmit tresh, Presidenti Gyl vuri theksin nė domosdoshmėrinė e stabilitetit dhe sigurisė sė qėndrueshme nė Ballkan.
Nė aeroporti Presidenti Abdullah Gyl u prit nga Kryetari i Kėshillit Presidencial tė Bosnjė-Hercegovinės, Haris Silajdziē.
Kjo pritje ishte tregues i hapur i miqėsisė dhe sinqeritetit qė ekziston ndėrmjet dy vendeve.
Ndėrsa ceremonia zyrtare e pritjes pėr Presidentin Abdullah Gyl u bė nė Rezidencėn Presidenciale.
Pas takimit me anėtarėt e Kėshillit Presidencial Tresh u kalua nė bisedimet mes delegacioneve.
Pas takimeve dyshja doli para kamerave.
Gyl iu pėrgjigj edhe pretendimeve sikur Turqia pėrzihet nė punėt e brendshme tė vendeve tė Ballkanit, duke thėnė: “Ju rikujtoj se duhet keqkuptuar pėrpjekja e angazhim ynė nė solidaritet me kėto vendeve pėr tė krijuar nė Ballkan njė atmosferė besimi, stabiliteti dhe bashkėpunimi”.
Stacioni i radhės i Presidentit Gyl ishte parlamenti i Bosnjė-Hercegovinės.
Gyl iu drejtua deputetėve me njė fjalim, ku vuri theksin nė domosdoshmėrinė e sigurimit dhe rrėnjosjes nė Ballkan tė klimės sė paqes, sigurisė dhe stabilitetit.
Mė pas Abdullah Gül mori pjesė nė Forumin e Biznesit Turqi-Bosnjė Hercegovin. Gyl i ftoi biznesmenėt turq tė investojnė nė Bosnjė Hercegovinė.

Neferta
04-09-10, 10:04
Termeti i fuqishem 7.1 shkalle ne Zelanden e re Numri i te vdekurve dhe te leduarve ene nuke eshte publikuar http://http://www.nzherald.co.nz/nz/news/image.cfm?c_id=1&gal_cid=1&gallery_ihttp://news.bbcimg.co.uk/media/images/48980000/gif/_48980642_newzealand_earthquake2_0910.gif.gif
(http://http://www.nzherald.co.nz/nz/news/image.cfm?c_id=1&gal_cid=1&gallery_id=113677#7073414)

Llapjani_HH
05-09-10, 17:06
E paske shkelė Kushtetutėn, President


Gjyqtari amerikan Robert Corolan ka pėrfunduar punėn nė Lėndėn e Presidentit tė Kosovės.

Burime tė Express thonė se ai ka konkluduar qė Fatmir Sejdiu ka rėnė ndesh me Kushtetutėn, duke mbajtur postin e Kryetarit tė LDK’sė.

Konstatimet tash ndodhen nė Kolegjin Shqyrtues tė Gjykatės Kushtetuese, ndėrsa nė fund tė shtatorit jepet verdikti. Dilemat pėr tė ardhmen politike tė Sejdiut po hapen

Gjyqtari raportues Robert Corolan ka pėrfunduar punėn nė Lėndė e Presidentit Fatmir Sejdiu dhe konstatimet e tij tashmė i ka dėrguar nė Kolegjin Shqyrtues tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės.

Ky ėshtė njė hap i madh nė kėtė proces gjyqėsor, tė iniciuar nga mė shumė se tridhjetė deputetė, tė cilėt kėrkojnė nga Gjykata Kushtetuese tė deklarohet nėse Fatmir Sejdiu po e shkel Kushtetutėn duke mos dhėnė dorėheqje nga posti i Kryetarit tė LDK’sė.

Gazeta Express, pėrmes burimeve tė saj tė afėrta me Gjykatėn Kushtetuese, ka mėsuar se brenda disa ditėsh Kolegji Shqyrtues duhet tė marrė vendim pėr t’i dėrguar apo jo konstatimet e Gjyqtarit Amerikan te Paneli i Gjykatės.

“Normalisht pritet qė Kolegji Shqyrtues t’i dėrgojė nė Panel konstatimet e Gjyqtarit. Por, nė bazė tė procedurave dhe pas konsultimeve tė gjithanshme, Kolegji ka tė drejtė edhe t’i hedhė poshtė ato konstatime”, ka thėnė nė kushte anonimiteti pėr Express njė zyrtar i afėrt me zhvillimet nė Gjykatėn Kushtetuese.

Gazeta mėson se Gjyqtari Robert Corolan ka konstatuar se Fatmir Sejdiu ka rėnė ndesh me Kushtetutėn, duke mos dhėnė dorėheqje nga posti i Kryetarit tė LDK’sė.

Nė kėtė situatė, thonė burimet, ai duhet tė japė dorėheqje nga njėri post, pėr tė qenė nė rregull me aktin mė tė lartė juridik tė vendit.

“Nėse Paneli i Gjykatės pajtohet rreth konstatimeve tė gjyqtarit, Sejdiu do tė jetė i detyruar qė tė japė dorėheqje nga njėri post qė mban aktualisht”, ka thėnė burimi i gazetės.

Robert Carolan, aktualisht gjyqtar nė Gjykatėn Kushtetuese tė Kosovės, ka shėrbyer si Gjykatės ndėrkombėtar nė Misionin e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė nga viti 2002 deri nė vitin 2003 dhe pastaj nga viti 2004 deri nė vitin 2005 ka shėrbyer si Kryesues i Kėshillit Gjyqėsor dhe Prokurorial tė Kosovės.

Ai, po ashtu, ėshtė njė prej njerėzve qė ka punuar nė hartimin e Kornizės Kushtetuese tė Kosovės, dokument ky qė nuk dallon aspak me Kushtetutėn e Kosovės kur flet pėr detyrat dhe pėrgjegjėsitė e Presidentit tė Kosovės.

Nėse konstatimet e Gjykatėsit amerikan pranohen nga Gjykata, atėherė kjo ėshtė goditja mė e madhe pėr karrierėn politike tė Fatmir Sejdiut.

Presidenti duket se ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė.

“Unė nuk dua ta paragjykoj vendimin e Gjykatės”, ka thėnė Sejdiu, tė premten, nė njė prononcim dhėnė mediave.

Por, ai nuk ka mundur tė mos i paragjykojė edhe motivet qė shtyn mėse tridhjetė deputetė qė ta padisin atė nė Gjykatėn Kushtetuese.

“Pse nuk e bėnė mė parė kėtė, por tash? Kanė mundur ta bėjnė qė katėr vjet e gjysmė”, ka thėnė Presidenti.

Ai duket se procesin kundėr tij e ndėrlidh me zhvillimet nė LDK, e ku gara pėr Kryetar tė partisė ēdo ditė e mė shumė po ashpėrsohet.

Sipas gjitha gjasave, Gjykata Kushtetuese do ta pėrfundojė Lėndėn e Presidentit nė fund tė muajit shtator.

Nėse Sejdiu vendos tė japė dorėheqje nga posti i Kryetarit tė LDK’sė, atėherė ai do ta ketė tė pamundur qė tė kandidojė sėrish pėr kėtė post nė zgjedhjet e sivjetshme.

Naim Rrustemi, deputet i pavarur i cili mblodhi nėnshkrimet pėr tė dėrguar Presidentin nė Gjykatėn Kushtetuese, ėshtė i bindur se Gjykata do tė konstatojė se Sejdiu po e shkel Kushtetutėn.

“Unė nuk kam asnjė dilemė se ligji, e drejta, ėshtė nė anėn e ankuesve. Dihet qė Presidenti ėshtė duke e shkel Kushtetutėn”, ka thėnė Rrustemi pėr Express, tė shtunėn.
Gazeta expres

Bukoshi: LDK-ja ka nevojė pėr njė kryetar qė e nxjerrė nga kriza


Nesėr nė Koha Ditore (nė Perėndim pasnesėr) mund tė lexoni intervistėn ekskluzive tė Bujar Bukoshit, kandidatit pėr postin e kryetarit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės.

- Pse ėshtė kandiduar Bujar Bukoshi dhe pse mendon se kreu i tanishėm i LDK-sė ka punuar nė dėm tė partisė.

- Cilat janė interesat grupore tė kryetarit Sejdiu dhe grupit rreth tij qė e kanė dėmtuar LDK-nė?

- Pse sipas Bukoshit LDK-ja gjendet nė krizė dhe situate ėshtė alarmante.

- Si u bė Ukė Rugova pėrkrahės i kandidaturės sė Bukoshit

- Kush dhe pse po i frikėsohet hyrjes sė Ukė Rugovės nė politikė dhe LDK

- Cilat janė raportet e Bukoshit me Isa Mustafėn.

- Pėr cka kanė biseduar Bujar Bukoshi e Isa Mustafa dhe pėr cka janė dakorduar ata

- A do tė tėrhiqet Bujar Bukoshi nga kandidimi nėse Isa Mustafa hyn nė garė

- Pse Kuvendi i karrigave nuk mund tė pėrsėritet nė LDK?

- Nėse fiton, a do ta prish Bukoshi koalicionin me PDK-ne dhe Thacin

- A mund tė kthehet LDD-ja nė LDK nėse fiton Bukoshi?

- Si i shpjegon Bukoshi kontroversat e sė kaluarės: prej Fondit tė 3 pėrqindshit e deri tek marrėdhėniet e tija gjatė luftės me Ibrahim Rugovėn dhe Hashim Thaēin e UĒK-nė
Koha.net

Llapjani_HH
07-09-10, 17:12
Strukturat paralele kėrkojnė ndihmė nga Policia e Kosovės


Strukturat e paralele nė veri tė Kosovės kanė kėrkuar ndihmėn e Policisė sė Kosovės, pas hyrjes mė dhunė tė disa ish- punėtorėve tė shėrbimit tė mbrojtjes civile nė komunėn e veriut tė Mitrovicės, raporton RTK-ja nga Mitrovica.

Policia e Kosovės nuk iu ėshtė pėrgjigjur kėsaj kėrkese, sepse i konsideron jolegjitime struktura paralele, tha zėdhėnėsi i rajonit tė Mitrovicės, Besim Hoti.

Ish- punėtorėt e Shėrbimit tė Mbrojtjes Civile nė veri tė Mitrovicės, kanė hyrė sot me dhunė nė ndėrtesėn e komunės nė veri dhe kanė kėrkuar pėrjashtimin e tė punėsuarve qė nuk janė nga Kosova dhe kthimin e tyre nė punė.

Stafi qė ka punuar nė kėtė organ tė strukturave paralele serbe ka kėrkuar ndihmėn e policisė sė Kosovės pėr tė qetėsuar situatėn, por Policia e Kosovės nuk iu ėshtė pėrgjigjur.

Zėdhėnėsi i policisė pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti tha se policia ka qenė nė dijeni pėr njė protestė tė tillė dhe pėr hyrjen me dhunė tė protestuesve nė objekt, por tha se ato janė probleme tė brendshme tė strukturave paralele, pėr tė cilat nuk pėrgjigjet Policia e Kosovės.

Megjithatė, Hoti tha se policia ėshtė e gatshme tė reagojė nė rast tė prishjes sė rendit dhe qetėsisė publike

Ndėrkohė bėhet e ditur se nė Zveēan, ėshtė mbajtur mbledhje urgjente e krerėve tė njėsive tė MUP-it, ku temė kryesore e diskutimit ka qenė prezenca e njėsive speciale tė Policisė sė Kosovės nė veri.

Mėsohet se kryeshefi i Punėve tė Brendshme tė Serbisė pėr rajonin e Mitrovicės, Gjorgje Dragojeviq, ka urdhėruar tė gjithė komandantėt e njėsive tė MUP-it qė veprojnė nė veri tė Kosovės, qė tė intensifikojnė patrullimet e kėtyre njėsive, si dhe tė sulmohen pjesėtarėt e njėsive speciale tė Policisė sė Kosovės, nė rastet kur ata paraqiten nė veri.

Zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės Besim Hoti tha se kėrcėnimet e tilla nuk do tė ndikojnė nė veprimtarinė e policisė sė Kosovės edhe nė veri. Ai tha se policia e Kosovės ėshtė e gatshme tė veprojė nė ēdo situatė qė mund tė paraqitet edhe nė kėtė pjesė.
Koha.net

Neferta
07-09-10, 22:12
Deklarata e shkieve te Kosoves ne Zveqan Deklarata miratuar 7 Shtator 2010. Burimi |: Beta Kuvendi i Asociacioneve tė Komunave tė Kosovės dhe Metohisė, miratoi njė Deklaratė ne Zveēan per mbrojtjen e Kosovės dhe Metohisė, si njė ", pjesė integrale e patjetėrsueshme e Serbisė." Kjo deklarat ishte demantuar perfolur pergenjeshtuar nga personalitete publike te kosoves si e paqene etj etj.

Guri i madh
07-09-10, 22:38
une qysh e knova nji gazet qe quhet BOTA SOT qeveria e kosoves esht pro negiciatave me shkinin ,po nen mbikqyrjen e SHBAave ,po kjo kerkes ishte para lufte kjo kerkes ishte kur kta qe po na qeverisin ju shtronin greka patrullave te milicis se milloshit


a do te thot kjo se bisedimet jan para perfundimit bisedimet e fshehta qeveri e kosoves shkini nen presionin mnikqyrjen e ambasadorit KTISTOFER DELL

Neferta
07-09-10, 23:03
une qysh e knova nji gazet qe quhet BOTA SOT qeveria e kosoves esht pro negiciatave me shkinin ,po nen mbikqyrjen e SHBAave ,po kjo kerkes ishte para lufte kjo kerkes ishte kur kta qe po na qeverisin ju shtronin greka patrullave te milicis se milloshit


a do te thot kjo se bisedimet jan para perfundimit bisedimet e fshehta qeveri e kosoves shkini nen presionin mnikqyrjen e ambasadorit KTISTOFER DELL"Edhe me dasht dikush me ba muhabet me shkije nuk i len baci amerikan se e ka bo do munim ne ket far nahije, paramendo se ne bronks sa ka toleranc nder racore gjthashtu ne harlem humanitet pra po atje eshte amerike e ketu edhe ne enderr me pa shqiptaret me kthye shkaun se le baci amerikan se ja ka shkel bishtin rusit baco se shka e bire shkine a ai. Pasha nimetin moti e kishin shit vatanin per i kacidhe si thot Fishta po kuleten e ka baci i madhe se i ki pa hargjue nja 20 miljarda dollare pej ghepit te vete. E sa per neve moti ja kishim hup edhe emnin se zanat e kemi me shit sofren e shpis e plangun, e qdo sene qe e kan lan te paret edhe vorret baco a po i shihni tokat e bukes edhe merat edhe teqet po Kosoven sta lan Amerikanet se e kishin pa da si hudut pej moskovit, e hat se shkova te Hani i Dilit." E mora si fragment nje bised me nje bashkudhtare ne autobus F. kosov- Prishtine dhe me dukej me adekuat si nje bashkebisedim .

Llapjani_HH
08-09-10, 16:50
Lunacek: Status special PO, ndarje JO


Raportuesja e posaēme pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Ulrike Lunacek i ka thėnė sot Radio Dukagjinit se nė tė ardhmen mund tė bisedohet qė Veriut tė Kosovės t’i jepet status i veēantė, duke pėrmendur Tirolin Jugor si njė prej opsioneve.

Megjithatė, Lunacek ka pėrjashtuar ēdo mundėsi pėr ndarje tė Kosovės dhe ka insistuar se forma pėrfundimtare e Rezolutės serbe nuk duhet tė pėrmbajė thirrje pėr bisedime pėr statusin e as pėr ēfarėdo ndarje tė mundshme.

Hapet sėrish ēėshtja e veriut.

Kėsaj here duket tė jetė kompromis mes Bashkimit Evropian dhe Serbisė qė kėsaj pjese tė Kosovės t’i jepet status special nė kėmbim tė heqjes sė fjalės “ bisedime pėr ēėshtje tė hapura” nė Rezolutėn e paraqitur nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Ulrike Lunacek, raportuese pėr Kosovėn ne Parlamentin Evropian ka thėnė sot se nė tė ardhmen mund tė bisedohet qė kjo alternativė t’i jepet kėsaj pjese tė Kosovės.

“Status special, po. Mendoj se njė status special si njė lloj autonomie ashtu si kanė edhe rajonet tjera nė vende tė ndryshme tė Evropės, ėshtė njė mundėsi qė do tė mund tė diskutohet.

Unė vij nga Austria dhe jam e afėrt me situatėn nė Tirolin Jugor. Kjo ėshtė njė alternativė pėr tė cilėn mund tė bisedohet. Por, gjithashtu ėshtė e qartė se Veriu i Kosovės ėshtė pjesė integrale e Republikės sė Kosovės.”

Ndėrkohė, duke folur rreth formės sė Rezolutės serbe tė pranueshme nga BE-ja, Lunacek ka pohuar se nė tė, nė asnjė mėnyrė nuk guxon tė pėrmenden “bisedimet pėr statusin”.

“Duhet tė bėhet e qartė se nuk do tė ketė negociata pėr statusin, asnjė negociatė pėr pretendime territoriale dhe krejt ajo se ēfarė mund tė ndodhė ėshtė tė bisedohet pėr tė ardhmen e marrėdhėnieve dhe bashkėpunimit pėr ēėshtje siē janė ekonomia , pėrmirėsimi i situatės sė serbėve nė Kosovė.

Pėr kėtė mund tė ketė bisedime e jo pėr ēėshtje tė tjera. Nuk ka bisedime pėr status e as pėr ndarje territoriale,” ka deklaruar Lunacek.

Si shkėmbim pėr kėtė ndryshim tė Rezolutės, Lunacek ka thėnė se Serbia mund tė fitojė nė kohė nė aspektin e proceseve tė saj integruese.
Telegrafi

Danas” pohon pėr bisedime sekrete Serbi-Kosovė


Edhe pse zyrtarėt e Beogradit e tė Prishtinės mohojnė se po zhvillohen biseda sekrete, madje edhe ata qė e hedhin kėtė poshtė nuk e pėrjashtojnė mundėsinė se ka kontakte direkte, shkruan sot “Danas” i Beogradit.

Pėr gjoja takime tė fshehta, qė po mbahen me ndėrmjetėsimin e bashkėsisė ndėrkombėtare, Prishtina ėshtė e pėrfaqėsuar kryesisht nė nivel kėshilltarėsh tė kryeministrit Hashim Thaēi.

Nga pala e Beogradit “tė dyshuar” pėr bisedime sekrete janė zyrtarėt tė Ministrisė pėr Kosovėn, shefi i diplomacisė serbe, Vuk Jeremiq, madje edhe presidenti i Serbisė, Boris Tadiq.

Burime tė “Danas” konsiderojnė se Prishtina po merr pjesė nė mbledhje sekrete qė tė “blejė” informacione pėr Perėndimin se ēfarė ėshtė i gatshėm Beogradi tė ofrojė nė kuadėr tė rikthimit tė ēėshtjes sė Kosovės nga terreni i diplomacisė sė lartė nė politikė “tė pastėr”.

Beogradi, siē po spekulohet, disa nga ofertat e veta pėr palėn shqiptare i ka testuar nė opinionin e vet me balona provues mediatik si “autonomi nga 1 deri 100”, ose kushte tė trefishta tė Serbisė – status pėr Veriun e Kosovės, garanci pėr serbėt nė jug tė Ibrit dhe eksterritorialitetin e manastireve.

Tė gjitha kėto, konstaton “Danas” janė bėrė nė kuadėr tė tregimit mbi tregtinė pėr ndryshimin e propozimit serb tė rezolutės nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė KB.
Koha.net

premium
08-09-10, 16:56
Lunacek: Status special PO, ndarje JO


Raportuesja e posaēme pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian, Ulrike Lunacek i ka thėnė sot Radio Dukagjinit se nė tė ardhmen mund tė bisedohet qė Veriut tė Kosovės t’i jepet status i veēantė, duke pėrmendur Tirolin Jugor si njė prej opsioneve.

Megjithatė, Lunacek ka pėrjashtuar ēdo mundėsi pėr ndarje tė Kosovės dhe ka insistuar se forma pėrfundimtare e Rezolutės serbe nuk duhet tė pėrmbajė thirrje pėr bisedime pėr statusin e as pėr ēfarėdo ndarje tė mundshme.

Hapet sėrish ēėshtja e veriut.

Kėsaj here duket tė jetė kompromis mes Bashkimit Evropian dhe Serbisė qė kėsaj pjese tė Kosovės t’i jepet status special nė kėmbim tė heqjes sė fjalės “ bisedime pėr ēėshtje tė hapura” nė Rezolutėn e paraqitur nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė.

Ulrike Lunacek, raportuese pėr Kosovėn ne Parlamentin Evropian ka thėnė sot se nė tė ardhmen mund tė bisedohet qė kjo alternativė t’i jepet kėsaj pjese tė Kosovės.

“Status special, po. Mendoj se njė status special si njė lloj autonomie ashtu si kanė edhe rajonet tjera nė vende tė ndryshme tė Evropės, ėshtė njė mundėsi qė do tė mund tė diskutohet.

Unė vij nga Austria dhe jam e afėrt me situatėn nė Tirolin Jugor. Kjo ėshtė njė alternativė pėr tė cilėn mund tė bisedohet. Por, gjithashtu ėshtė e qartė se Veriu i Kosovės ėshtė pjesė integrale e Republikės sė Kosovės.”

Ndėrkohė, duke folur rreth formės sė Rezolutės serbe tė pranueshme nga BE-ja, Lunacek ka pohuar se nė tė, nė asnjė mėnyrė nuk guxon tė pėrmenden “bisedimet pėr statusin”.

“Duhet tė bėhet e qartė se nuk do tė ketė negociata pėr statusin, asnjė negociatė pėr pretendime territoriale dhe krejt ajo se ēfarė mund tė ndodhė ėshtė tė bisedohet pėr tė ardhmen e marrėdhėnieve dhe bashkėpunimit pėr ēėshtje siē janė ekonomia , pėrmirėsimi i situatės sė serbėve nė Kosovė.

Pėr kėtė mund tė ketė bisedime e jo pėr ēėshtje tė tjera. Nuk ka bisedime pėr status e as pėr ndarje territoriale,” ka deklaruar Lunacek.

Si shkėmbim pėr kėtė ndryshim tė Rezolutės, Lunacek ka thėnė se Serbia mund tė fitojė nė kohė nė aspektin e proceseve tė saj integruese.
Telegrafi

Danas” pohon pėr bisedime sekrete Serbi-Kosovė


Edhe pse zyrtarėt e Beogradit e tė Prishtinės mohojnė se po zhvillohen biseda sekrete, madje edhe ata qė e hedhin kėtė poshtė nuk e pėrjashtojnė mundėsinė se ka kontakte direkte, shkruan sot “Danas” i Beogradit.

Pėr gjoja takime tė fshehta, qė po mbahen me ndėrmjetėsimin e bashkėsisė ndėrkombėtare, Prishtina ėshtė e pėrfaqėsuar kryesisht nė nivel kėshilltarėsh tė kryeministrit Hashim Thaēi.

Nga pala e Beogradit “tė dyshuar” pėr bisedime sekrete janė zyrtarėt tė Ministrisė pėr Kosovėn, shefi i diplomacisė serbe, Vuk Jeremiq, madje edhe presidenti i Serbisė, Boris Tadiq.

Burime tė “Danas” konsiderojnė se Prishtina po merr pjesė nė mbledhje sekrete qė tė “blejė” informacione pėr Perėndimin se ēfarė ėshtė i gatshėm Beogradi tė ofrojė nė kuadėr tė rikthimit tė ēėshtjes sė Kosovės nga terreni i diplomacisė sė lartė nė politikė “tė pastėr”.

Beogradi, siē po spekulohet, disa nga ofertat e veta pėr palėn shqiptare i ka testuar nė opinionin e vet me balona provues mediatik si “autonomi nga 1 deri 100”, ose kushte tė trefishta tė Serbisė – status pėr Veriun e Kosovės, garanci pėr serbėt nė jug tė Ibrit dhe eksterritorialitetin e manastireve.

Tė gjitha kėto, konstaton “Danas” janė bėrė nė kuadėr tė tregimit mbi tregtinė pėr ndryshimin e propozimit serb tė rezolutės nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė KB.
Koha.net
Para 12 viteve edhe per Kosovėn kan thėnė tė ket statusi special ndarje jo nga Serbia .
faktikisht dal-ngadal nga Mitrovica e veriut po duka me la duart ... shkoj nje pjesė e pasur tė Kosovės !

Oqeani
08-09-10, 17:08
Para 12 viteve edhe per Kosovėn kan thėnė tė ket statusi special ndarje jo nga Serbia .
faktikisht dal-ngadal nga Mitrovica e veriut po duka me la duart ... shkoj nje pjesė e pasur tė Kosovės !

Mos ke dert se Sebia ia kish premtuar Kosoves miellin pźr 20 vite - se per ne nuk ka llogari me mbjellur grurin -

premium
08-09-10, 17:14
Mos ke dert se Sebia ia kish premtuar Kosoves miellin pźr 20 vite - se per ne nuk ka llogari me mbjellur grurin -
Pode nuk kemi tokė ku me mbjell ... tokat janė tė zonėn me hotet-motele, pompa benzinit , e bazena !

Neferta
08-09-10, 17:24
08/09/2010 17:30

Shkiet i hane fjalet e veta si e kan zakon

http://www.top-channel.tv/foto/lajme/beograd-serbi.jpg
Qeveria e Serbisė ka miratuar ndryshimet nė rezolutėn pėr Kosovėn, qė Ministria e Jashtme e Beogradit do tė paraqesė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė. Sipas informacioneve tė fundit, ndryshimet e bėra kanė qenė nė harmoni me qėndrimet e 27 vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian.

Gjithashtu, miratimi vjen pas njė takimi qė konsiderohet pozitiv mes shefes sė diplomacisė evropiane Catherine Ashton dhe presidentit serb Boris Tadic.

Teksti i projekt/rezolutės ėshtė harmonizuar edhe me tė gjitha partitė nė koalicion dhe ato nė opozitė nė Serbi.

Kėshtu, Ministria e Jashtme serbe do tė dėrgojė nė OKB rezolutėn e re, e cila nuk do tė ketė amendamente. tch

Neferta
08-09-10, 21:18
shkau: Samarxhiq: Ndryshimi i rezolutės ėshtė kapitullim

08.09.2010

Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Serbisė, Sllobodan Samarxhiq, vlerėsoi se pranimi i presidentit dhe qeverisė sė Serbisė pėr ta ndryshuar rezolutėn mbi Kosovėn, ėshtė "akt i kapitullimit para ultimatumeve tė fuqive perėndimore".

"Me rezolutėn e kėtillė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė, Serbia do ta mundė veten dhe popullin serb", ka thėnė Samarxhiq.

Hajra
21-11-10, 11:59
Tot in der Zelle

20. November 2010 23:30; Akt: 21.11.2010 10:15 Print

http://www.20min.ch/dyft/989f46/F_.S44.W600.C3355443/Gecajs%20Familie%20glaubt%20an%20%ABRache%20der%20 Schweiz%BB.pngGecajs Familie glaubt an «Rache der Schweiz»

Der Lehrermörder Ded Gecaj hat sich mit dem Strang das Leben genommen. Derweil hat seine Familie Verschwörungstherorien.


http://www.20min.ch/diashow/26018/73458380-647218c27046de1a2b65d3352fc47cbd.JPG
http://www.20min.ch/diashow/26018/19990111prinzing-a84516fc1fe7191289459c62d489343b.JPG
http://www.20min.ch/diashow/26018/paulspirig-6869bb200e22f0b89855db2132d3ddc3.jpg


1|12
Am 11. Januar erschiesst Ded Gecaj im St. Galler Schulhaus Engelwies Paul Spirig, den Lehrer seiner Tochter. Diese hatte Spirig anvertraut, dass sie von ihrem Vater misshandelt wurde. Am 11. Januar erschiesst Ded Gecaj im St. Galler Schulhaus Engelwies Paul Spirig, den Lehrer seiner Tochter. Diese hatte Spirig anvertraut, dass sie von ihrem Vater misshandelt wurde.Bildstrecke nochmals anschauen
Leserreporter (http://leserreporter.20min.ch/) Bild: Keystone/Hand out

Am 11. Januar erschiesst Ded Gecaj im St. Galler Schulhaus Engelwies Paul Spirig, den Lehrer seiner Tochter. Diese hatte Spirig anvertraut, dass sie von ihrem Vater misshandelt wurde.







Artikel per Mail weiterempfehlen


Zum Thema


http://www.20min.ch/dyim/233b1a/T109,53/images/content/1/7/8/17825006/13/teaserbreit.jpg (http://www.20min.ch/news/ostschweiz/story/17825006) Tot in der Zelle: «Gecaj wurde nicht überwacht» (http://www.20min.ch/news/ostschweiz/story/17825006)
Lehrermörder: «Gecaj wollte mehr Besuch und fühlte sich allein» (http://www.20min.ch/news/ostschweiz/story/26009377)
Streng bewacht: 100 Polizisten brachten Gecaj zum Flughafen (http://www.20min.ch/news/kreuz_und_quer/story/25299038)
St. Galler Lehrermord: «So etwas kann man nie abschliessen» (http://www.20min.ch/news/schweiz/story/31612376)
Lehrermörder Gecaj: «Paul Spirig ist jeden Tag präsent» (http://www.20min.ch/news/schweiz/story/14831155)

#hide_and_seek { position: absolute; display: none; width: 50px; height: 50px; background-repeat: no-repeat; background-position: center center; background-image: url("http://www.20min.ch/2010/img/hide_and_seek/igora_3.png"); }

Während die Polizei über die Todesumstände Gecajs schweigt, haben zwei unabhängige Quellen der «SonntagsZeitung» bestätigt, dass er sich in der Nacht auf Freitag erhängt hat. Zu Gecajs Familie sprachen die St. Galler Behörden ebenso von Suizid.
[/URL] Video [URL="http://www.20min.ch/videotv/?vid=170939&cid=3"]http://www.20min.ch/dyim/8b0eb8/T230,110/images/content/2/3/1/23166199/7/intbox_8.jpg (http://www.20min.ch/videotv/?vid=170939&cid=3) Staatsanwalt zum Tod Gecaj (http://www.20min.ch/videotv/?vid=170939&cid=3) Polizeichef zum Tod Gecajs (http://www.20min.ch/videotv/?vid=170937&cid=3) Daran glaubt Gecajs Sohn Gjergj allerdings nicht: «Unsere Familie ist überzeugt, dass der Tod nicht die Folge eines Selbstmordes oder eines natürlichen Todes ist», sagte er der «SonntagsZeitung». «Wir hatten immer Angst, dass sich die Schweiz an Gecaj rächt.» Sein Vater sei gestorben, nachdem gegen ihn im Gefängnis Gewalt ausgeübt worden sei. Die Behörden äusserten sich in der «SonntagsZeitung» nicht zu den Vorfwürfen. Für den Sohn ist aber klar: «Hätte unser Vater Selbstmord begehen wollen, hätte er das im Kosovo gemacht.» Gecaj war nach dem Mord an Paul Spirig in seine Heimat geflüchtet, wurde aber auch dort verurteilt - jedoch nur wegen Totschlags.
Nun wäre ihm wegen Mord und Missbrauch der Prozess gemacht worden. Eine Gegenüberstellung zwischen Gecaj und seiner Tochter hätte in den nächsten Wochen stattfinden sollen. Beobachter nannten die mögliche Verurteilung wegen Missbrauchs und die Konfrontation mit der Tocher als möglichen Grund für einen Suizid - Gecaj wolle die Familienehre retten. Der zuständige Staatsanwalt glaubt nicht, dass er der Konfrontation ausweichen wollte - im Gegenteil: «Es hat eher Hinweise darauf gegeben, dass er es wollte. Sein Anwalt beantragte die Konfrontation», sagte Thomas Hansjakob im Videointerview mit 20 Minuten Online (http://www.20min.ch/news/ostschweiz/story/17825006). Zu den Umständen, wie Gecajs Leiche gefunden worden ist, machten weder Hansjakob noch die Behörden Angaben.

Sympathien für Gecaj im Kosovo
Während nun ein unabhängiger Untersuchungsrichter aus dem Thurgau den Tod von Ded Gecaj untersucht, besuchten am Samstag mehrere Hundert Menschen die *Familie Gecaj im Dorf Janosch, im Westen des Kosovo, und sprachen ihr das Beileid aus. Wie die «NZZ am Sonntag» schreibt, wird im Kosovo mehrheitlich Partei für Gecaj ergriffen. In den Online-Kommentaren verschiedener Zeitung wird ebenfalls der Suizid angezweifelt. Vor allem die zurückhaltende Informationspolitik der Behörden wird als Zeichen gesehen, dass etwas vertuscht werde.
Ded Gecaj war am Dienstag von einem Arzt wegen einer Wunde behandelt worden. Wie er sich die Wunde zuzog, wollten die Behörden nicht äussern. Weshalb unklar bleibt, ob er möglicherweise bereits zuvor einen Suizidversuch hatte. Gemäss Staatsanwalt Hansjakob war der Mann allerdings weder unter Beobachtung, noch gab es Anzeichen für einen Suizid.

premium
21-11-10, 12:13
qitu krejt kam kuptu , qet fjalin e fundit jo :)

Hajra
23-11-10, 10:18
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/petrit%20rrahmani%20-%20%20vrasja%20e%20dede%20gecit%20%20%20%20%20134_ 36440_thumb_large.JPG (Foto: Petrit Rrahmani)
Gecajt akuzojnė Zvicrėn

Familja Gecaj nga Janoshi i Gjakovės akuzon shtetin e Zvicrės pėr vrasje. Ata besojnė se kryefamiljari i tyre, Dedė Gecaj, ėshtė likuiduar nė burg. Pėr kėtė, thonė se kanė fakte. Gjergj Gecaj, djali i Dedės, flet pėr Express.
Nga Nexhmije Ahmeti mė 23 nėntor 2010 nė ora 08:08
Janosh, Gjakovė –
Nė familjen Gecaj, nė fshatin Janosh tė Gjakovės, janė hapur dyert. Burrat e farefisit presin njerėzit qė shkojnė pėr ngushėllime. Nė fytyrat e tyre qartė shihet pikėllimi. I zoti i kėsaj shtėpie nuk ėshtė mė i gjallė. Por, dhimbja pėr ta ėshtė edhe mė e madhe sepse ai ka vdekur larg shtėpisė. Dhe atė nė njė burg tė Zvicrės, nė qytetin Saint Gallen.

Tė premten qė shkoi, Dedė Gecaj u gjet i vdekur nė njė qeli tė burgut nė kėtė qytet, nė tė cilin jeton ende njė pjesė e familjes sė tij.

E Deda, dikur i shumė kėrkuar edhe nga Interpoli, ishte dėrguar atje vetėm para dy muajve. Kjo ishte bėrė nė emėr tė ekstradimit qė autoritetet zvicerane u kanė kėrkuar autoriteteve tė Kosovės. Dedė Gecaj(1957) u ekstradua nė drejtim tė Zvicrės nė shtatorin e kėtij viti, pėr shkak se shteti zviceran kishte kėrkuar ta gjykonte atė pėr vrasjen e mėsuesit Paul Shpirig, vepėr pėr tė cilėn ai kishte kryer dėnimin prej katėr vjetėsh dikur nė Serbi.

Dhimbja mė e madhe pėr familjen e tij, por edhe pėr krejt fshatin ėshtė versioni i policisė sė Zvicrės, qė thuhet se Dedė Gecaj e ka vrarė veten. Ata nuk e besojnė kėtė.

Dedė Gecaj ka familje nė Zvicėr, por edhe nė Kosovė. Njėri nga djemtė e tij, Gjergji, rrėfen pėr Express historinė e babait tė tij. Lidhur me versionin se babai i tij ka bėrė vetėvrasje, Gjergji ka njė pėrgjigje tjetėr.

Shkrimin e plotė mund ta lexoni nė Express...

Makresh
23-11-10, 10:28
Zoti i ndihmoft, po kunder shtetit askush sun fiton.
Edhe un besoj ne pafajesin e te ndjerit, si popull jemi te pameshirshem ndaj atyre qe na prekin ne nder. Jo msusit, po edhe mbretit do ja kishim numruar plumat n'ball ! Zvicrranet si popull s'jan racist, por kan nje politik raciste, dhe sidomos ndaj shqiptareve.

Guri i madh
23-11-10, 18:06
Vendimi gjyqėsor pėr Bajrush Xhemajlin shpallet tė premtėn

Publikuar: Sot, mė 23 nėntor 2010
http://www.koha.net/repository/images/23bajrush_4.jpg




Prishtinė, 23 nėntor - Tė premten Gjykata e Qarkut do ta thotė fjalėn e fundit pėr rastin e kryetarit tė Ferizajt, Barjush Xhemajli, i cili me 21 maj tė viti tė kaluar shkaktoi njė aksident me fatalitet. Mbrojtja e tė pandehurit Xhemajli, duke hedhur njė serė akuzash pėr mungesė profesionalizmi tė ekspertit tė komunikacionit, ka kėrkuar nga trupi gjykues se nė rast se gjen fakte pėr ta dėnuar te pandehurin, atėherė gjykata tė merr njė dėnim tė arsyeshėm, me kusht. Madje avokatėt kanė akuzuar edhe mediat pėr publicitetin e fryrė qė i kanė dhėnė kėtij procesi. Megjithėkėtė avokatėt, nė emėr tė Bajrush Xhemajlit, edhe njė herė kanė shprehur keqardhje pėr aksidentin e shkaktuar, ku humbi jetėn 21-vjeēari, Labinot Rrustemi, me ē’rast pėsoi edhe vetė tash i akuzuari. Por pala e dėmtuar si dhe prokurori kanė kėrkuar dėnimin maksimal, i cili, sipas ligjeve nė fuqi, mund tė shqiptohe

Guri i madh
23-11-10, 18:09
Njė i dyshuar nga “Rasti Bllaca” tė enjten nė gjykatė

Publikuar: Sot, mė 23 nėntor 2010
http://www.koha.net/repository/images/23bllaca_4.jpg




Faruk Gashi, i dyshimtė se nė bashkėveprim me Nazim Bllacėn, nė cilėsinė e pjesėtarėve tė ish-SHIK-ut, kanė vrarė nė vitin 1999 Salih Gashin nė Lipjan, tė enjten do tė paraqitet nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, ku ndaj tij pritet konfirmimi aktakuzės, shkruan sot “Zėri”.
Ndonėse ėshtė thėnė nė akuzė se vrasjen e kanė kryer nė bashkėpunim me Nazim Bllacėn nga Ribari i Madh i Lipjanit, ky i fundit nuk ėshtė nė mesin e tė akuzuarve, ngase me njė vendim gjyqėsor ai ėshtė emėruar si “dėshmitar bashkėpunues” dhe si i tillė nuk ėshtė pėrfshirė si i akuzuar nė aktakuzėn ku gjendet Faruk Gashi, biznesmen nga Shtimja.

Por, Nazim Bllaca dhe rreth dhjetė tė dyshuar tė tjerė pritet qė tė jenė pjesė e njė aktakuze tjetėr, e cila ėshtė duke u pėrgatitur dhe e cila, siē konfirmohet, ėshtė drejt finalizimit. Si e tillė aktakuza pritet tė ngrihet brenda dy javėsh, shkruan sot “Zėri”.

Hajra
24-11-10, 07:45
Pa qėndrim pėr Dedė Gecajn

Dedė Gecaj ėshtė ekstraduar shėndosh e mirė drejt Zvicrės. Autoritetet e Kosovės nuk kanė ndonjė informatė zyrtare se ai ka vrarė veten. Familja dhe avokati i Gecajve kėrkojnė superekspertizė pėr kėtė rast. Nė mungesė tė Ministrit tė Drejtėsisė, kėrkesat dhe informacionet e avokatit tė Dedės, mbi gjendjen e tij shėndetėsore, kanė mbetur tė pashqyrtuara. EULEX’i thotė se nuk di gjė.
Nga Nexhmije Ahmeti mė 24 nėntor 2010 nė ora 08:36
Dedė Gecaj ka vdekur. Ai mund tė ketė qenė kushdo apo tė ketė bėrė ēfarėdo, por tė drejtat e tij njerėzore duket tė mos jenė respektuar.

Mungesa e ministrit tė Drejtėsisė tė Kosovės dhe zėvendėsit tė tij, ka bėrė qė ky institucion tė mos reagojė pėr tė drejtat e shtetasit tė vet.

Kėrkesa e avokatit tė Gecajt pėr tė mbrojtur tė drejtat e klientit tė tij, i ekstraduar nė Zvicėr si i dyshuar, e mė vonė i gjykuar pėr vrasje, ka bėrė qė ajo tė mbetet mbi tavolinėn e ministrit tė Drejtėsisė.

Meqė ministėr nuk ka, rruga e kėrkesės sė avokatit ka pėrfunduar aty, ndėrkohė qė ndoshta i ndjeri Gecaj ka qenė nė pritje se shteti i vet do tė bėjė diēka pėr tė.

Kėshtu, informatat qė Kolė Krasniqi, avokat i familjes Gecaj i ka dėrguar nė adresė tė Ministrisė sė Drejtėsisė, kanė mbetur nė kabinetin e ministrit.

Ka disa muaj qė kjo ministri sikurse gjysma e Qeverisė kanė mbetur pa ministra.
Derisa shumė ministri tė tjera kanė qenė tė kombinuar nga njerėz tė PDK-sė dhe LDK-sė, Ministria e Drejtėsisė ka qenė e pėrbėrė vetėm nga ata tė LDK-sė.

Me urdhėr tė partisė, ministri Haki Demolli dhe zėvendėsi i tij, Arsim Janova, kanė braktisur postet duke lėnė tėrė dikasterin pa kurrfarė drejtimi.

Nė fakt, Kolė Krasniqi pėrfaqėsues ligjor i familjes Gecaj, rreth tri javė para se tė ndodhte vdekja e Dedės, (27 tetor), e ka informuar Ministrinė e Drejtėsisė, pėr gjendjen e tė paraburgosurit, Dedė Gecaj.

Informata ka shkuar vetėm deri te zyra e ministrit, ndėrsa zyra e cila ėshtė kompetente pėr bashkėpunim juridik ndėrkombėtar nė kuadėr tė kėsaj ministrie, kėtė informatė e ka marrė me vonesė.

Ehat Miftari, udhėheqės i kėsaj zyre, sqaron se shkresa e avokatit Kolė Krasniqi nuk ka shkuar nė zyrėn e tij.

“Unė nuk kam qenė i informuar pėr kėtė ēėshtje. Kėtė shkresė e kam marrė krejt me vonesė”, thotė Miftari pėr Express.

Por pėr dallim nga shkresa e parė, zyra e Miftarit, zyrtarisht ka marrė lajmin pėr vdekjen e Gecajt.

“Ju njoftojmė se sot (19 nėntor), Dedė Gecaj ėshtė gjetur i vdekur nė qelinė e tij nė burg”, thuhet nė njoftimin e Ministrisė sė Drejtėsisė, tė kantonit tė Saint Gallenit nė Zvicėr.

Ehat Miftari, zyrtari kosovar sqaron se nė njoftimin e autoriteteve nė Zvicėr, askund nuk pėrmendet se Dedė Gecaj ka bėrė vetėvrasje, ashtu siē ėshtė raportuar nė mediat e atjeshme.

Sipas tij, i ndjeri Gecaj, zyrtarisht tash pėr tash vetėm ėshtė gjetur i vdekur. “Tė paktėn ky ėshtė njoftimi zyrtar qė e kemi”, thotė Miftari pėr Express.

Sipas tij, Ministria e Drejtėsisė ėshtė duke i pritur rezultatet e autopsisė pėr tė ndjerin Gecaj pėr tė cilat familja edhe avokati Kolė Krasniqi kanė kėrkuar qė tė formohet njė Komision i pavarur qė tė bėjė ekspertizėn.

Nė lidhje me kėtė kėrkesė tė familjes Gecaj, zyrtari i Ministrisė sė Drejtėsisė pranon se ka marrė edhe njė shkresė nga avokati Kolė Krasniqi, e qė e njėjta u ėshtė dėrguar autoriteteve nė Zvicėr.

“Tashmė jemi duke pritur pėrgjigjen nga atje pėr tė na konfirmuar nėse ata pranojnė qė nė atė ekspertizė tė marrė pjesė edhe njė pėrfaqėsues nga Ministria”, thotė ai.

Tė njėjtėn kėrkesė, sikurse nė Ministrinė e Drejtėsisė, avokati Krasniqi thotė se e ka dėrguar edhe nė EULEX, por kėta tė fundit pretendojnė se deri kėtė tė hėnė, mė 22 nėntor, nuk kanė marrė asgjė.

“Deri tė hėnėn nė orėn 17 e 30, EULEX-i nuk ka pranuar asnjė letėr nė lidhje me kėtė rast”, thotė zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi, duke iu referuar kėrkesės sė avokatit Krasniqi, i cili nga ky mision ka kėrkuar qė tė hetohet gjendja shėndetėsore e Dedė Gecajt, para vdekjes, por me njė tjetėr ka kėrkuar tė sqarohen edhe shkaqet e vdekjes.

Avokati Kolė Krasniqi i ėshtė drejtuar edhe Gjykatės sė Qarkut nė Pejė, e cila nė korrik tė kėtij viti dha aktvendimin, sipas tė cilit ishin plotėsuar tė gjitha kushtet pėr ta ekstraduar Dedė Gecajn pėr nė Zvicėr.

Nga kjo gjykatė, Krasniqi kėrkon qė tė urdhėrojė supereskpertizėn nė lidhje me vdekjen e Dedajt, e po ashtu edhe tė ushtrojė kallėzim penal ndaj zyrtarėve vendorė dhe atyre ndėrkombėtarė, qė lejuan ekstradimin e Dedajt, e cila ai beson se ėshtė kryer nė mėnyrė kundėrligjore.

Por zyrtarė tė kėsaj gjykate tė martėn insistuan se shkresa e avokatit Krasniqit nuk ka shkuar te ta.

Nė mungesė tė kryetarit tė Gjykatės, Salih Mekaj, njė gjyqtare e kėsaj gjykate tha pėr Express se nuk ka asgjė zyrtare dhe se nuk mund tė thotė asgjė.

“Por, nė raste tė ngjashme, gjykata duhet ta shqyrtojė kėrkesėn e avokatit”, sqaroi kjo gjyqtare, pa dashur qė t’i pėrmendet emri.

Njė ditė mė parė, Gjergj Gecaj, djali i tė ndjerit Dedė Gecajt, ka akuzuar shtetin e Zvicrės pėr vrasjen e prindit.

Ekstradimi

Ministria e Drejtėsisė kishte ekstraduar pėr nė Zvicėr tashmė tė ndjerin Dedė Gecaj. Ky vendim ishte bazuar nė aktvendimin e Gjykatės sė Qarkut nė Pejė, nė korrik tė kėtij viti, vendimin e Gjykatės Supreme tė Kosovės nė muajin gusht si dhe nė bazė tė vendimit tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės nė maj tė kėtij viti, ku i refuzohet kėrkesa pėr mosekstradim Dedė Gecajt.

Udhėheqėsi i Zyrės pėr bashkėpunim ndėrkombėtar juridik nė Ministrinė e Drejtėsisė, Ehat Miftari thotė se vendimi pėr ekstradim ėshtė bėrė nė bazė tė njė marrėveshjeje pėr ekstradim tė personave tė kėrkuar nė mes tė Zvicrės dhe UNMIK-un nė vitin 2007.

Sipas raporteve mjekėsore para se tė ekstradohej pėr nė Zvicėr, Dedė Gecaj ishte nė gjendje shumė tė mirė shėndetėsore.
Shpėrndaje artikullin:

Hajra
24-11-10, 07:50
Nexhmije Ahmeti
nexhmije.ahmeti@gazetaexpress.com
Janosh, Gjakovė, 22 nėntor — Nė familjen Gecaj, nė fshatin
Janosh tė Gjakovės,
janė hapur dyert. Burrat
e farefisit presin njerėzit
qė shkojnė pėr ngushėllime.
Nė fytyrat e tyre qartė shihet
pikėllimi. I zoti i kėsaj shtėpie nuk
ėshtė mė i gjallė. Por, dhimbja pėr
ta ėshtė edhe mė e madhe sepse
ai ka vdekur larg shtėpisė. Dhe atė
nė njė burg tė Zvicrės, nė qytetin
Saint Gallen.
Tė premten qė shkoi, Dedė Gecaj
u gjet i vdekur nė njė qeli tė
burgut nė kėtė qytet, nė tė cilin jeton
ende njė pjesė e familjes sė tij.
E Deda, dikur i shumė kėrkuar
edhe nga Interpoli, ishte dėrguar
atje vetėm para dy muajve. Kjo
ishte bėrė nė emėr tė ekstradimit
qė autoritetet zvicerane u kanė
kėrkuar autoriteteve tė Kosovės.
Dedė Gecaj(1957) u ekstradua nė
drejtim tė Zvicrės nė shtatorin e
kėtij viti, pėr shkak se shteti zviceran
kishte kėrkuar ta gjykonte
atė pėr vrasjen e mėsuesit Paul
Shpirig, vepėr pėr tė cilėn ai kishte
kryer dėnimin prej katėr vjetėsh
dikur nė Serbi.
Dhimbja mė e madhe pėr familjen
e tij, por edhe pėr krejt fshatin
ėshtė versioni i policisė sė Zvicrės,
qė thuhet se Dedė Gecaj e ka vrarė
veten. Ata nuk e besojnė kėtė.
Dedė Gecaj ka familje nė Zvicėr,
por edhe nė Kosovė. Njėri nga
djemtė e tij, Gjergji, rrėfen pėr
Express historinė e babait tė tij.
Lidhur me versionin se babai i tij
ka bėrė vetėvrasje, Gjergji ka njė
pėrgjigje tjetėr.
“Shteti zviceran ma ka vra
babėn”, thotė me bindje ai, i cili
mundohet ta mbajė veten dhe tė
mos ligėshtohet para mysafi rėve
tė shumtė qė i shkojnė pėr ngushėllime.
Pėr kėto qė thotė, Gjergji thotė
se ka argumente. Ai tregon se
ėshtė informuar nga dy vėllezėrit
e tij qė jetojnė nė Zvicėr, se babai i
tyre nuk po trajtohej mirė nė burgun
ku gjendej.
“Vėllezėrit e mi e kanė vizituar
ēdo javė, por nė ato vizita ka pas tė
drejtė qė tė jetė vetėm njė person.
Nga tė gjitha kėto vizita, babai u
ėshtė ankuar atyre pėr kushtet e
rėnda dhe torturat qė po i bėheshin
nė burg”, thotė Gjergji pėr
Express.
Gjergji tregon se vėllezėrve qė i
ka nė Zvicėr, babai i tyre, Deda, u
ka thėnė se nė dhomėn e burgut
i kanė lėshuar njė lloj gazi, i kanė
dhėnė hapa tė kundėrt me ato qė
ai i ka kėrkuar si dhe nė vend tė
mjekut i kanė dėrguar psikolog.
Pėr tė gjitha kėto, Gjergji thotė
se i kanė njoftuar avokatėt, Ministrinė
e Drejtėsisė nė Kosovė, EULEX-
in si dhe autoritetet nė Zvicėr.
Por, siē thotė ai, askush nga kėto
institucione nuk ka dhėnė ndonjė
pėrgjigje pėrveē asaj tė 19 nėntorit,
e cila bėn fjalė pėr vetėvrasjen
e tė ndjerit Dedė Gecaj.
“Kurrė nuk besoj nė kėtė. Ėshtė
edhe njė fakt tjetėr qė mė ka treguar
vėllai im Kola. Ditėn e fundit,
pra tė enjten, ditėn kur babanė e
ka vizituar Kola. Pėr dallim nga vizitat
tjera kur babai mezi ka ecur,
atė ditė e kanė ēuar pėr ta takuar
Kolėn me karrocė. Aq ka qenė i
kėputur sa qė siē tregon vėllai,
as kokėn lart nuk ka mundur ta
ngrejė. I ka thėnė Kolės: ‘Janė t’u
m’myt pėr gazepi. Ishalla mė vrasin
mė shpejt’...”, citon Gjergji fjalėt
e babait tė tij, Dedės, qė ia ka thėnė
Kolės nė Zvicėr.
Si argument se babai i tyre ka
qenė i dėrmuar plotėsisht, Gjergji
pėrmend edhe njė faculetė me
gjak gjė qė, sipas tij, vėrtetohet
se ai ka qenė i dėrmuar dhe se nė
atė gjendje nuk ka mundur tė bėjė
vetėvrasje siē pretendojnė autoritetet
nė Zvicėr.
GECAJT
AKUZOJNE Nt: Familja Gecaj nga Janoshi i Gjakovės akuzon shtetin e Zvicrės pėr vrasje.
Ata besojnė se kryefamiljari i tyre, Dedė Gecaj, ėshtė likuiduar nė burg.
Pėr kėtė, thonė se kanė fakte. Gjergj Gecaj, djali i Dedės, fl et pėr Express.
Zvicrėn
Shteti zviceran
ma ka vra
babėn. ”
Gjergj Gecaj
E martė, 23 nėntor 2010

legjionari
24-11-10, 08:39
Musliu pranoi se ėshtė pėrfshirė nė dosje
Shpėrndaje
Postuar: 9:00 / 24.11.2010

Komente: 0
Ish-zyrtari i shėrbimit sekret tė Maqedonisė, Hisen Musliu, i arrestuar parmbrėmė nė shtėpinė e tij nė Tetovė, ka pranuar para organeve tė rendit se ėshtė i pėrfshirė nė aferėn e dosjeve kundėr kreut tė BDI-sė, Ali Ahmeti.

Nė njoftimin zyrtar tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPB) thuhet se, pas bisedės informative me tė arrestuarin Hisen Musliu, ky i fundit ka pranuar se materialet ende pa u publikuar dhe ato i janė dhėnė nga kryesia mė e ngushtė e PDSH-sė.

"Motivi pėr involvimin e tij, siē ka bėrė tė ditur nė bisedėn informative, ka qenė qė kjo parti ta kundėrshpėrblejė ate me pozita tė caktuara pas kthimit tė saj eventual nė pushtet”, ka thėnė zėdhėnėsi i MPB-sė, Ivo Kotevski.

Sipas tij, Musliu ka deklaruar se me personin, tė cilit i ka bėrė pagesat nėpėrmjet transfertave bankare, ėshtė njohur qė nė vitin 1979, dhe pas disa viteve i kanė pėrtėrirė kontaktet. Sipas dyshimeve tė shprehura, nga periudha maj e deri nė tetor nė katėr raste janė paguar 4.500 euro.

Policia me arrestimin e Musliut nė shtėpinė e tij ka konfiskuar dy kompjuterė personal, dy kartela memorike USB, disa telefona mobil dhe dy fletėpagesa me tė cilat janė paguar sasi parash nėpėrmjet Ėestern Union nė adresė tė Bozhidar Spasiq, ish-zyrtar i lartė i UDB-sė, qė kishte dėshmuar nė disa raste dokumente qė kishin tė bėjnė me kreun e BDI-sė.

MPB-ja bėri tė ditur se pas analizave tė bėra dhe bisedės informative nė stacionin policor nė Shkup, nė kompjuterėt e tij janė gjetur katėr dosje tė fabrikuara, por edhe materiale qė gjoja mund tė kenė origjinė nga shėrbimi sekret gjerman BND, nė tė cilat sigurisht do tė duhej tė bėheshin intervenime.

“Gjithashtu janė gjetur edhe materiale tė tjera tė shkruara nė gjermanisht, por edhe nė gjuhėn serbe, nė font tjetėr dhe me gabime drejtshkrimore. Gjithashtu ėshtė gjetur edhe njė fotografi nė tė cilėn ishte tentuar qė tė bėhej njė fotomontazh me liderin e BDI-sė dhe tė ashtuquajturin Bozhidar Spasiq”, ka thėnė Kotevski.

Lidhur me kėtė rast, MPB kumtoi se po shqyrton mundėsitė qė nė bazė tė ligjeve tė Kodit penal dhe ligjeve tė tjera pėr falsifikim dhe lustrim tė ngrejė kallėzime penale kundėr Hisen Musliut. /INA/


marrė nga http://www.telegrafi.com/?id=79&a=64

Hajra
25-11-10, 08:11
Britania cakton kuotė pėr imigracionin


Nga Express mė 24 nėntor 2010 nė ora 15:06
Britania ka njoftuar se do tė ulė numrin e punonjėsve tė kualifikuar qė do tė lejohen tė hyjnė nė Britani nga vendet jashtė Bashkimit Evropian.
Kjo kuotė pėrbėn njė ulje prej 55 mijė punonjės tė kualifikuar nga vendet jashtė BE-sė, qė hynė nė Britani vitin e kaluar.

Kufizimet nuk prekin ata punonjės qė kanė rroga relativisht tė larta, e qė janė tė transferuar nė Britani nga punėdhėnėsit e tyre.

Sekretarja e Brendshme britanike, Theresa May, njoftoi se numri i vizave pėr punonjėsit e kualifikuar jashtė vendeve tė BE-sė do tė shkonte nė 21.700 nė vit, duke filluar nga viti i ardhshėm.

"Migracioni i kontrolluar ka qenė me pėrfitime pėr Britaninė, si nga ana ekonomike ashtu edhe nga ana sociale, por kur ai del jashtė kontrollit pėrbėn njė barrė tė madhe pėr shoqėrinė, ekonominė dhe shėrbimet sociale", tha May.

"Nuk mund tė vazhdojmė mė kėshtu", tha ministrja e britanike nė parlament, duke sqaruar se kėrkesat pėr tė marrė viza do tė ishin tė atilla qė do tė lejonin vetėm ata imigrantė qė ishin mė me pėrfitim ekonomik pėr Britaninė.

Gjatė fushatės zgjedhore tė zgjedhjeve tė kėtij viti, udhėheqėsi konservator, David Cameron, premtoi tė vendoste njė kufi mbi numrin e imigrantėve qė hyjnė nė Britani.

Hajra
27-11-10, 07:02
http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Enver_Sekiraqaa_207794_thumb_large.jpg Enver Sekiraēa
Sekiraēa nė Irlandė, Kosova s’lyp ekstradim


Nga Express mė 26 nėntor 2010 nė ora 14:35
Enver Sekiraēa, i kėrkuar edhe pėr vrasjen e njė polici nė Kosovė, jeton nė juglindje tė Irlandės. Por ai nuk mund tė ekstradohet, sepse nuk ka marrėveshje ekstradimi mes tė Republikės sė Irlandės dhe Kosovės, shkruan nė numrin e sotėm e pėrditshmja Irish Times.

Sekiraēa ndodhet nė listėn e personave tė kėrkuar tė Interpolit. Ai dyshohet se ėshtė pėrfshirė nė krimin e organizuar pėr shumė vite.

Nga ana tjetėr, autoritetet e Kosovės, deri mė tani nuk kanė bėrė asnjė kėrkesė, pėr kthimin e tij nė Kosovė, ku do tė gjykohej pėr disa vepra, pėrfshirė vrasjen e policit Triumf Riza.

Zyrtarė tė lartė nga Departamentit pėr Punė tė Jashtme dhe Departamentit tė Drejtėsisė kanė qenė nė bisedime me zyrėn e Prokurorit tė Pėrgjithshėm nė njė pėrpjekje pėr tė sajuar njė mekanizėm ligjor pėr tė kthyer atė nė Kosovė pėr gjykim.

E pėrditshmja Irish Times thotė se autoritetet irlandeze janė tė vetėdijshėm pėr praninė e Sekiraēės nė Republikėn e Irlandės dhe janė tė vetėdijshėm se ai ėshtė i kėrkuar nė Kosovė, raporton RTK.
Shpėrndaje artikullin:

Guri i madh
30-11-10, 21:32
Thaēi me premtimet shkel Marrėveshjen me FMN-nė

Publikuar: Sot, mė 30 nėntor 2010
http://www.koha.net/repository/images/FMN-pagat_4.jpg

Artikuj tė ngjashėm

Prishtinė, 30 nėntor - Premtimet e kryeministrit nė largim, Hashim Thaēi, pėr rritje tė pagave pėr tė gjithė sektorėt e punės, janė nė kundėrshtim me Marrėveshjen e nėnshkruar nga dora e tij me Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Nė Marrėveshjen me FMN-nė, nė tė cilėn, pėrveē kryeministrit, nėnshkrimin e hodhėn edhe ministri nė largim i Ekonomisė dhe i Financave, Ahmet Shala, dhe ish-guvernatori Hashim Rexhepi, specifikohet qė komplet shpenzimet pėr paga gjatė vitit 2011 nuk guxojnė tė tejkalojnė shumėn prej 7.4 pėr qind tė GJDP-sė sė Kosovės. Sipas kėsaj Marrėveshjeje, Kosova nuk guxon tė shpenzojė mė shumė se 300 deri 350 milionė euro pėr paga dhe rroga.
Tė hėnėn, Thaēi u ka premtuar rritje tė pagave edhe minatorėve tė pensionuar. Ditė mė parė ai u ka premtuar paga prej 50 pėr qind mė tė larta mėsimdhėnėsve parauniversitarė, dhe punėtorėve tė administratės publike rritje prej 30 pėr qind tė pagave. Brenda vitit nga buxheti i shtetit shpenzohen rreth 300 milionė euro nė paga. Kur kėsaj shume tė shpenzimeve i shtohen shpenzimet nga premtimet pėr rritjen e pagave mė 2011, vlera totale vjetore e shpenzimeve nė paga nga buxheti i shtetit kalon nė afro 400 milionė euro. Ky shpenzim e tejkalon shifrėn prej 7.4 pėr qind tė lejuar nga FMN-ja nė shpenzimet e pagave nė sektorin publik.
Nė Marrėveshjen e arritur nė korrik tė kėtij viti me Fondin Monetar Ndėrkombėtar, krerėt e Qeverisė janė zotuar se nuk do tė premtojnė rritje tė pagave pėr asnjė sektor qė paguhet nga arka e shtetit pėr vitin 2011. Rritjet e pagave nė sektorin publik nuk kanė qenė tė parapara as nė Kornizėn Afatmesme tė Shpenzimeve pėr vitet 2011-2013, dokument zyrtar qeveritar nė bazė tė tė cilit kalkulohen shpenzimet e mundshme nė ndonjėrin sektor publik. Premtimet e fundit tė pagave nga ana e kryeministrit nuk janė tė kalkuluara nė asnjė dokument zyrtar.
“Ne ju sigurojmė se fatura e pagave tė sektorit publik nuk do tė ketė rritje mbi 7.4 pėr qind tė GJDP-sė nė vitin 2011”, ka qenė zotimi i Qeverisė sė Kosovės i publikuar nė “Stand-by” marrėveshjen me FMN-nė.
Megjithatė, zėdhėnės i Qeverisė nė rėnie, Memli Krasniqi, ka thėnė se premtimet pėr rritje tė pagave janė bėrė nė kuadėr tė hapėsirės qė lejon Marrėveshja me FMN-nė. Sipas tij, rritjet e pagave tė premtuara nga Hashim Thaēi nuk e shkelin marrėveshjen me kėtė fond ndėrkombėtar.
“Tė gjitha kėto shpenzime janė tė planifikuara nė buxhetin qė pritet tė miratohet. Kosova ka mundėsi buxhetore qė t’i pėrmbushė kėto kėrkesa”, ka thėnė Krasniqi tė hėnėn. “Marrėveshjet pėr rritje tė pagave kanė ekzistuar para idesė pėr mbajtjen e zgjedhjeve kėtė vit”, ka theksuar ai, duke saktėsuar se premtimet pėr rritje tė pagave nuk po pėrdoren nė kuadėr tė para fushatės pėr zgjedhjet parlamentare tė 12 dhjetorit. Ai nuk ka dhėnė shifra se sa milionė euro do tė shpenzohen nga rritja e pagave tė premtuara pėr fillimin e vitit 2011.
“Pėr shifrat kontaktoni me zyrtarėt e Ministrisė sė Ekonomisė dhe tė Financave”, ka thėnė Krasniqi.
Por, nė Ministrinė e Ekonomisė dhe tė Financave nuk ėshtė dhėnė asnjė detaj mbi shpenzimet e mundshme nė rritjen e pagave. Zyrtarė tė lartė tė kėsaj ministrie kanė kėrkuar nga gazeta qė “tė mos i fusin ata nė kėso telashe”, meqė, sipas tyre, kjo mund t’i fusė nė bela me kreun qeveritar.
Kryeministri nė dorėheqje, Hashim Thaēi, nuk ka reshtur sė premtuari rritje edhe ditėn e hėnė. Nė listėn e tij pėr rritje tė pagave, pas punėtorėve tė arsimit dhe shėrbyesve civilė, janė futur edhe policėt, zjarrfikėsit dhe pensionistėt e parakohshėm.

Guri i madh
30-11-10, 21:34
haēi vazhdon me premtime

Publikuar: Sot, mė 30 nėntor 2010



http://www.koha.net/repository/images/30thaci_5.jpg Thaēi vazhdon me premtime


Prishtinė, 30 nėntor - Njė ditė para nisjes sė fushatės zgjedhore, kryeministri nė dorėheqje e ka shfrytėzuar pėr tė takuar pėrfaqėsues sindikatash tė ndryshme. Hashim Thaēi ka bėrė sot premtime tė tjera, qė ai i ka quajtur vendime e jo premtime, raporton KTV. Pėrfaqėsuesve tė universiteteve private u ka thėnė se do t’i lirojė nga TVSH-ja, ndėrsa nė takim me pėrfaqėsues tė SBASHK-ut ka rikonfirmuar marrėveshjen pėr rritje pagash tė mėsimdhėnėsve pėr 50 % dhe tė policėve pėr 100 %. Tė gjitha kėto ka thėnė se do tė realizohen qė nga janari i vitit qė vjen, duke qenė i bindur se ai do tė jetė pėrsėri kryeministėr i Kosovės. “ Unė kam bėrė investime kapitale nė qeverisjen e kaluar dhe nė mandatin e ardhshėm kėto investime do t’i tėrheq nė mirėqenien e qytetarėve “ – ka thėnė kryeministri nė dorėheqje , pas takimeve maratonike kėtė mėngjes nė Qeverinė e Kosovės.

Llapjani_HH
01-12-10, 17:23
Diaspora jashtė regjistrimit

Akad. Hivzi ISLAMI

Regjistrimi i popullsisė ėshtė njė projekt i madh dhe shumė kompleks statistikor, profesional e teknik, me rėndėsi tė posaēme shoqėrore, ekonomike, politike dhe kombėtare.

Mirėpo, kėtu nuk do tė flasim hollėsisht as pėr rėndėsinė e tij, as pėr metodologjinė, as pėr definicionet e klasifikimet pėrkatėse, as pėr Ligjin dhe programin e aktiviteteve, as pėr kapacitetet profesionale-kadrovike dhe organizative tė Entit Statistikor tė Kosovės, as pėr koncepcionin mbi bazė tė tė cilit do tė realizohet operacioni, ku do tė dėmtohet mė sė shumėti popullata shumicė.

Pėr tė gjitha kėto do tė bėjmė fjalė nė njė rast tjetėr.

Shkas pėr kėtė reagim janė deklaratat e ministres nė dorėheqje tė Ministrisė sė Administratės Publike, e cila e ka marrė me shumė zallahi e pompozitet operacionin e regjistrimit tė popullsisė (sikurse edhe njė ish-ministre zhurmėmadhe e kėtij dikasteri nė vitet 2005-2007), mbase edhe pėr motive personale elektorale.

Ministrja jonė kėto ditė, nė raste tė ndryshme, pėrsėriti pandėrprerė se regjistrimi do tė mbahet nė prill tė vitit 2011, duke prejudikuar suksesin e tij me “zgjidhjen” e dy ēėshtjeve, deri tash problematike: pėrfshirjen e serbėve nė regjistrim dhe pėrfshirjen e shqiptarėve nė diasporė.

Ėshtė pėr ta admiruar ministren qė nuk shfaq asnjė dozė frike se ky regjistrim mund tė dėshtoj fare lehtė, pikėrisht pse serbėt ka shumė mundėsi qė ta bojkotojnė operacionin, nė njė anė, dhe duke mbetur pa u pėrfshirė nė tė shqiptarėt nė diasporė, nė anėn tjetėr.

Pėrmes tė ashtuquajturės “listė komplementare”, ku pjesėtarėt e popullatės shumicė nuk do tė pėrfshihen nė popullsinė e pėrgjithshme tė Kosovės nėse nuk jetojnė nė Kosovė mė shumė se njė vit (zbatimi i koncepcionit tė “popullsisė sė pranishme” e jo tė koncepcionit tė “popullsisė rezidenciale”), tentohet tė krijohet njė mjegullirė, me prapavi tė qartė.

Regjistrimi i popullsisė ėshtė shtyer me vite tė tėra pikėrisht pse serbėt nuk u pajtuan qė t’i pėrgjigjeshin operacionit.

Ministrja jonė dhe faktori i jashtėm tash janė optimistė se serbėt nuk do ta bojkotojnė regjistrimin, ndėrsa shqiptarėt nė diasporė do t’i mashtrojnė me premtimin se do tė pėrfshihen nė regjistrim.

“Lista komplementare”: njė mashtrim ordiner i diasporės

E ashtuquajtura “Lista komplementare” ėshtė njė mashtrim i llojit tė vet, qė konsiston nė fshehjen e reagimit tė shqiptarėve tė Kosovės me bojkotim tė regjistrimit pse do tė mbesin jashtė pėrfshirjes nė regjistrim ata tė cilėt, pėr shkaqe tė dhunės ekonomike, politike, policore, ushtarake, etnike, racore etj., tė konceptuar mirė nga pushteti fashisoid serb pėr njė kohė tė gjatė, gjenden nė botėn e jashtme me status tė ndryshėm qėndrimi dhe kohėzgjatje mbi njė vit.

Nė fakt, “lista komplementare”, e rezervuar pėr shqiptarėt, ėshtė dinakėria e tė huajve qė pėrmes saj nė regjistrim tė pėrfshihen serbėt, tė cilėt e kanė braktisur Kosovėn pas sulmeve tė NATO-s dhe ēlirimit tė Kosovės nė qershor tė vitit 1999, pra para 12 vjetėve, pėr ta bėrė Kosovėn me dhunė multietnike!

Faktori ndėrkombėtar nuk preokupohet me gjendjen strukturore demografike dhe sociale tė Kosovės, por i intereson vetėm pasqyra e tillė etnike, ku shqiptarėt do tė dalin nė numėr mė tė vogėl dhe serbėt nė numėr sa mė tė madh!

Deri tash, me zbatimin e kriterit “lidhja e personit me vendbanimin” dhe pengesave tė tjera, tė paktėn rreth 300.000 shqiptarė nė diasporė (mbi 18 vjet) nuk u pėrfshinė nė listat e votuesve nė Kosovė dhe mė tepėr nė regjistrimin civil (mbi 16 vjet), tė organizuar nga OSBE-ja pas luftės, duke u shkelur e drejta e tyre pėr tė zgjedhur dhe pėr t’u zgjedhur dhe pėr tė poseduar dokumente identifikimi.

A ka logjikė qė kėto 12 vjetėt e pasluftės tė thuhet zyrtarisht se Kosova ka rreth 2 milion banorė, kur shtimi natyror, me gjithė dobėsitė nė pėrfshirjen e ngjarjeve vitale (nėnregjistrimi), sillet midis 27.000 dhe 30.000 veta mesatarisht nė vit! Ndėrsa, tash njė vit, nė zgjedhjet komunale, lista e votuesve numėronte mbi 1.5 milion votues (!).

Pėr kėtė numėr, duke marrė parasysh moshėn e popullatės, Kosova duhet tė kishte sė paku 2.7 milion banorė. Kėto ditė KQZ-ja e shpalli listėn prej 1.630.636 votuesve (!), qė nėnkupton minimum 3 milion banorė. Shtrohet pyetja: a ėshtė pėrfshirė nė kėtė numėr edhe diaspora?

Me “listėn komplementare” (Formulari S1) nuk pėrfshihen nė popullsinė e pėrgjithshme tė Kosovės personat qė gjenden jashtė Kosovės mbi 12 muaj.

Kėta persona nuk pėrfshihen as nė pyetėsorin individual (Formulari R3), ku edhe shėnohet se pėr personat qė jetojnė jashtė Kosovės “nuk plotėsohet pyetėsori individual” (R3), ndėrsa vetėm personat nga Formulari individual pėrfshihen nė popullsinė e pėrgjithshme tė Kosovės dhe trajtohen si persona rezidencialė nė Kosovė.

Mashtrimi do tė shkojė deri nė atė shkallė sa qė as qė do tė pėrpunohen tė dhėnat nga “lista komplementare” (Formulari S1), e cila eshe ashtu do tė jetė me plotė defekte sa i pėrket pėrfshirjes!

Tė luhet me diasporėn tonė, qė dha kontribut tė madh nė ndėrkombėtarizimin e ēėshtjes sė Kosovės, nė dhėnien e ndihmave financiare pėr veprimtaritė vitale tė shqiptarėve dhe nė rezistencėn e armatosur kundėr okupatorit serb, ėshtė e pandershme dhe e turpshme.

Mė e ndershme ėshtė t’i thuhet diasporės sonė se do tė mbesė jashtė procesit tė regjistrimit, sepse kėtė nuk po e lejojnė tė huajt!
Pėr dėmtimin e popullatės shqiptare, nesėr tė huajt nuk bartin pėrgjegjėsi. Atė e bartin vendorėt: shteti, ministrat, Enti i Statistikės, shoqėria civile, ekspertėt etj.

Pėr kėto 7-8 vite faktor i jashtėm dhe tė gjitha instancat relevante vendore kurrė nuk kanė menduar si tė ngritet niveli profesional-kadrovik dhe organizativ i Entit Statistikor nė mėnyrė qė tė pėrgatitej njė regjistrim gjithėpėrfshirės dhe cilėsor, sikundėr qė nuk ėshtė penguar as menaxhimi i keq i kėtij institucioni dhe keqpėrdorimet financiare.

Pėr kėto vite, kapacitetet e Entit kanė stagnuar, madje kanė rėnė me pensionimin e kuadrove profesionale ose edhe ndjekjen e tyre nga pėrgjegjės tė instancave pėrkatėse qeveritare nė vitet 2004-2007, me drejtorė tė regjistrimit tė popullsisė qė nuk ishin nė gjendje ta drejtonin as njė zyre tė ofiēarisė nė njė vendbanim tė vogėl rural, pėrfshirė Drejtorin e sotėm tė regjistrimit, i cili madje nuk di t’i nxjerrė as pėrqindjet, por e ka mbėshtetjen e fuqishme politike!

Ėshtė detyrė e mediave qė tė kėrkojnė nga njeriu mė pėrgjegjės i tėrė projektit (drejtori), tė intervistohet lidhur me regjistrimin e popullsisė, nė mėnyrė qė tė shihet kush ėshtė njeriu kryesor i kėtij operacioni dhe pastaj tė gjykohet pėr rezultatet e tij.

vazhdon-->

Llapjani_HH
01-12-10, 17:24
vazhdimi--->

Inferioriteti ndaj tė huajve

Ėshtė e vėrtetė se ministrja jonė e ka gjetur njė situatė, tė cilėsuar si “fait accompli” lidhur me regjistrimin e popullsisė, ose thėnė mė thjesht i ka mbetur nė dorė “patatja e nxehtė”, sepse disa vjet pėrpara janė kryer “pazaret” pėr mėnyrėn e regjistrimit dhe veēanėrisht pėr koncepcionin dhe pėrkufizimin e “popullsisė rezidenciale” nga tė cilat varet sa banorė do tė ketė Kosova dhe ēfarė pėrbėrje etnike.

Ama ministrja nuk bėri as mė tė voglėn pėrpjekje pėr tė ndėrruar bile diēka.

Enti Statistikor i Kosovės ėshtė shndėrruar nė mė pak se njė argat: tė gjithė pyetėsorėt (Formularėt R1, R2, R3 dhe S1) dhe materiali tjetėr pėr regjistrimin e vitit 2011 janė pėrgatitur nga tė huajt dhe janė njė pėrkthim mekanik nė shqip (me shumė gabime gjuhėsore e kuptimore), ku nuk guxohet tė ndėrrohet asnjė germė e vetme.

Kurajimi dhe pompoziteti i ministres sonė nė dorėheqje vijnė nga mbėshtetja qė isntancat ndėrkombėtare po i japin realizimit tė kėsaj ndėrmarrjeje.

E vėrteta ėshtė se ka 7-8 vjet qė regjistrimi i popullsisė, nga instancat profesionale dhe politike, ndėrkombėtare dhe vendore, ėshtė dizajnuar ashtu qė tė shkojė nė dėm tė shqiptarėve dhe nė favor tė pakicave dhe, mė komkretisht, tė serbėve.

Qė nė vitin 2005 UNMIK-u kishte hartuar planin pėr formimin e qendrave tė veēanta nė Serbi dhe Mal tė Zi pėr regjistrimin e serbėve, ani pse kishin kaluar 6 vjet nga shpėrngulja e tyre.

Ndėrkaq pėr tė tjerėt vlente kriteri se nėse mbi njė vit gjenden jashtė Kosovės, nuk do tė pėrfshiheshin nė regjistrim!

Ky kriter diferencues, me tendencė tė aplikimit tė kamufluar, do tė vlejė nė regjistrimin e vitit 2011!

Po mbushen tashmė 12 vjet qė faktori kosovar nuk e ka kundėrshtuar pothuajse nė asnjė rast faktorin ndėrkombėtar atje ku ka pasur shumė tė drejtė, tė mbėshtetur nė fakte mė bollėk.

Ėshtė pėr ta pėrshėndetur reagimin e ashpėr, tė argumentuar, tė ministrit tonė tė brendshėm dr. Bajram Rexhepi dhe ministrit tė Integrimeve Evropiane Besim Beqaj lidhur me kushtet shtesė pėr liberalizimin e vizave pėr qytetarėt kosovarė, ku menjėherė u zbut toni i evropianėve.

Instancat e huaja, nė biseda me shqiptarėt, veēanėrisht nė bisedat ku ėshtė vendosur statusi politik-konstitucional i Kosovės, ēfarė janė p.sh. bisedimet e Vjenės nė vitet 2005-2007, dhe mė herėt e mė vonė -, kurrė nuk ka pasur versione dhe plane rezervė, ēfarė kanė pasur me Serbinė dhe serbėt.

Plani i M. Ahtisarit (decentralizimi) ėshtė pėrpiluar mbi bazė tė tė dhėnave tė Serbisė (shifrat pėr numrin e banorėve, pėrbėrjen etnike dhe sipėrfaqen e vendbanimeve dhe komunave tė reja serbe; ēėshtjet kadastrale etj.) dhe kėrkesave tė saj.

Delegacioni i Kosovės ishte shndėrruar nė njė karnaval, ku shpeshherė shkohej nė Vjenė me 50-60 veta, pa profesionistė! Ky delegacion, si “zemėrgjerė dhe fleksibil”, vėshtrohej me simpati nga bashkėsia ndėrkombėtare, duke u lavdėruar pėr konstruktivitet, sepse ofroj mė shumė se sa prisnin tė huajt dhe vetė Beogradi zyrtar!

Kėshtu me shumė lehtėsi doli plani 5+1 komuna tė reja serbe, me privilegje tė papara nė Evropė dhe nė botė, ku kufijtė komunalė u bėnė dhe kufij ndėrkombėtarė!

Pėr kėto 11-12 vjet pas ēlirimit janė bėrė shumė eksperimentime nė pėrpjekjet pėr tė zbatuar modele tė huaja nė fusha tė ndryshme.

Nė rrethanat tona specifike, asnjė model nuk ka gjetur zbatim nė terren. Mė sė keqi ka kaluar dhe po kalon sistemi i arsimit, veēanėrisht ai shkollimit tė lartė.

Njė kundėrshtim i tillė nuk ndodhi as me problemin e regjistrimit tė popullsisė, operacion qė ka rėndėsi jo vetėm statistiko-demografike dhe ėshtė bazė pėr planifikimin e zhvillimit ekonomik dhe social, por ėshtė edhe ēėshtje politike, komponent qė e anashkalon ministrja jonė, gjė qė ėshtė njė miopi politike.

Jemi dėshmitarė qė fakti etnodemografik dhe statistik, bile nė rastin e Ballkanit Perėndimor e Qendror, veēanėrisht tė Kosovės, ėshtė bėrė dhe ēelės i zgjidhjes sė raporteve politike dhe etnike. Ėshtė i njohur fakti se nė Serbi nė regjistrimin e vitit 2002 janė pėrfshirė edhe serbėt e Kosovės, por shifra nuk ėshtė kumtuar, sepse e mbajnė pėr ta pėrdorur si shantazh nė momentin e duhur. Regjistrimi i vitit 2011 nė Kosovė mund tė jetė rast i pėrshtatshėm pėr ta pėrdorur kėtė shifėr
QIK-u

Hajra
02-12-10, 13:53
Politikė (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/1)Shoqėri (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/2)Ballkan&Botė (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/4)

Gecaj: Nė burg, ėshtė ushtruar dhunė ndaj Dedės


B. Kalaja | 30-11-2010 18:09 CET
Familja Gecaj nga Gjakova ishin mbledhur tė martėn pėrpara ambasadės sė Zvicrės nė Prishtinė nė njė protestė paqėsore lidhur me rastin e Dedė Gecajt, i cili nė rrethana tė pasqaruara vdiq nė burgun e ST. Galenit nė Zvicėr derisa pritej qė tė fillonte gjykimi i tij. Rreth 200 familjarė dhe tė afėrm tė Dedė Gecajt, protestuan dhe kėrkuan nga organet kompetente vendore dhe ndėrkombėtare zbardhjen e vdekjes sė tė afėrmit tė tyre.
Ata kanė hedhur dyshimet e tyre se Gecaj nuk ka bėrė vetėvrasje, por ėshtė vrarė, pasi po tė mbahej njė proces gjyqėsor do tė merrej vesh rasti i vrasjes sė mėsuesit tė vajzės sė tij pėr tė cilėn akuzohej Gecaj.
“Mirėpo, nė vend tė trajtimit tė tij sipas ligjeve dhe tė drejtės ndėrkombėtare, i ndjeri Dedė Gecaj, pėr shumė javė me radhė ishte mbajtur i prangosur me zinxhirė nė duar dhe nė kėmbė”, tha i kushėriri Pjetėr Gecaj. Ai tha se Dedė Gecaj pėr dy muaj tė qėndrimit nė burg i kishte njoftuar familjarėt e tij pėr kushtet e kėqija qė i ishin ofruar atij.
Avokati i Dedė Gecajt, Kolė Krasniqi, ka njoftuar se mbrojtja ka parashtruar kėrkesė dhe ėshtė lejuar qė Ministria e Drejtėsisė sė bashku me autoritetet zvicerane do tė jenė pjesėmarrės nė superekspertizė.
“Mė vjen mirė qė autoritetet zvicerane kanė pranuar kėtė ēėshtje edhe pėr faktin se ne kemi shumė informacione, kemi shumė prova materiale, tė cilat dėshmojnė se vrasja e Dedė Gecajt ėshtė kryer nė njė formė shumė tė pėrsosur dhe me veprime tė koordinuara afatgjate, tė cilat kanė shkaktuar vdekjen e tij”, tha Krasniqi.
Avokati ka treguar se si Gecaj nė kundėrshtim me tė gjitha konventat ndėrkombėtare ėshtė mbajtur i prangosur me zinxhirė nė kėmbė e nė duar e se si buka e tij nė njė shtet tė tillė autoritativ siē ėshtė Zvicra i ka shkuar pėrherė e mykur dhe tejet bajate. Madje Gecaj sipas Krasniqit ėshtė ankuar se si atij i ėshtė ndalur edhe ajri nė qeli.
“Ne kemi kėrkuar qė tė formohet njė komision ndėrkombėtar dhe tė hetohet nėse eventualisht nė qelinė e tij ka pasur mundėsi teknike tė ndalet ajri, kur kihet parasysh efektet e tmerrshme tė kėsaj ēėshtjeje”, tha ai.
Institucionet e Kosovės sipas tij e kanė tradhtuar Gecajn, e kanė tradhtuar familjen e tij dhe nė kundėrshtim edhe me Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės, nė kundėrshtim dhe pa ekzistuar aspak marrėveshje ndėrshtetėrore pėr ekstradim.
“Kemi parasysh se vendimet qė i kanė marrė institucionet kosovare janė bazuar nė njė marrėveshje private tė realizuar nė vitin 2007, mirėpo nė vitin 2008 ėshtė ndaluar me vendim tė plotėfuqishėm tė Gjykatės Supreme tė Kosovės, ekstradimi i Dedė Gecajt nė Zvicėr dhe ajo gjykatė nuk ka qenė nacionale, por ka qenė e UNMIK-ut”, tha Krasniqi.
Ai ka thėnė se pėrpjekjet pėr tė zbardhur kėtė rast nuk do tė mungojnė as nė tė ardhmen. “Pavarėsisht vendimeve gjyqėsore, tė cilat do t’i marrin gjykatat e ndryshme tė vendit rruga jonė ėshtė nė Strasburg”, tha ai.
Mė 11 nėntor autoritetet zvicerane patėn njoftuar se 52-vjeēari Dedė Gecaj kishte vdekur. Ata nuk patėn dhėnė mė shumė detaje se si ka ndodhur qė i burgosuri nė fjalė ka ndėrruar jetė. Ministria e Drejtėsisė e Kosovės ka ekstraduar mė 2 shtator tė kėtij viti pėr nė Zvicėr shtetasin e Kosovės, Dedė Gecaj, nga fshati Janosh i Gjakovės.
Gecaj kėrkohej nga autoritetet zvicerane pėr dyshimin e kryerjes se veprave penale tė vrasjes.

Currently 4.57/5
1 (http://www.dardania.de/db.php?j=1&q=13870&t=62.203.106.104&c=5)
2 (http://www.dardania.de/db.php?j=2&q=13870&t=62.203.106.104&c=5)
3 (http://www.dardania.de/db.php?j=3&q=13870&t=62.203.106.104&c=5)
4 (http://www.dardania.de/db.php?j=4&q=13870&t=62.203.106.104&c=5)
5 (http://www.dardania.de/db.php?j=5&q=13870&t=62.203.106.104&c=5)
Nota: 4.6/5 (7 votė/a)



http://www.zeri.info/fotot/15288/main_protesta-drejtesi-per-dede-gecaj-30---d.b..jpg (javascript:void(0)) http://www.zeri.info/images/zmadho.png (javascript:void(0))

Foto: Driton Bublaku

Guri i madh
04-12-10, 15:08
Sulmohet ambasada e Kosovės nė Paris (http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=43945&mfI#F8c0E6Q-072665Ed*0d7ic03jUZ57WQ=RfpN8DAdQcFiD#-&n5SZN_7#f9NeSKxe38ix5Zw%21&T0pRr=78AdrdI3opiZ8t6r31%7E) http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Sulmohet Ambasada e Republikės sė Kosovės nė Paris. Ngjarja ka ndodhur mbrėmė kur disa huliganė e kanė dėmtuar pllakėn zyrtare tė ambasadės, duke shkruar simbole dhe parulla serbe. ...

Guri i madh
05-12-10, 22:30
Miliarderėt pa fakultet

Publikuar: Sot, mė 05 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/05-shkollam4.jpg




Londėr, 5 dhjetor – Se pasuritė e mėdha jo gjithmonė ndėrlidhen me arsimime tė larta flet shembulli i disa prej njerėzve mė tė pasur tė botės, tė cilėt kurrė nuk e kanė dashur shkollėn. Nė mesin e atyre qė nuk e kanė tė pėrfunduar fakultetin ėshtė, pėr ēudi, edhe njeriu mė i pasur i globit, transmeton Reuters.

Kėshtu, Bill Gates, themeluesi i gjigantit “Microsoft” dhe njeriu mė i pasur i botės, nuk e ka tė pėrfunduar fakultetin dhe megjithatė nė arkėn e tij ka hiq mė pak se 54 miliardė dollarė. Ai ka nisur studimet nė Harvard, mirėpo i ndėrpreu nė momentin qė filloi tė merrej me biznes. “I admiroj studentėt e sotėm, tė cilėt shkojnė nė mėnyra shumė mė direkte drejt diplomave tė tyre”, ka thėnė Gates. “Pėr sa mė pėrket mua, mė vjen mirė qė mė quajtėn studentin mė tė suksesshėm tė Harvardit, i cili ka braktisur studimet. Sikur tė ekzistonte njė departament imi special nė fakultet, supozoj se do tė isha ai qė nė fund lexon pėrgjigjen... Nė ēdo rast, jam mė i miri nga ata qė kanė dėshtuar”, pranon Gates.

Nga ana tjetėr, shefi i kompanisė “Oracle”, Larry Elison, ėshtė edhe njė pasanik qė ka braktisur studimet, nė Universitetin e Chicagos. Tė vetmin kualifikim akademik e ka titullin e ndėrmarrėsit tė vitit, tė cilin mė 1990 e ka marrė nga Fakulteti i Ekonomisė nė Harvard.

Amansio Ortega, shefi i industrisė sė modės “Zara” dhe i kompanisė “Insitex”, nuk ka arsimim tė lartė, ama posedon 25 miliardė dollarė. Megjithatė, shumė shkolla tė biznesit nė mbarė botėn kanė adoptuar modelin e tij tė biznesit tė aplikuar nė “Inditex”.

Edhe pronarja e zinxhirit tregtar “Wall Mart”, Cristy Wolton, ėshtė njėra prej pasanikeve qė ka mbushur arkėn e saj me 24 miliardė dollarė pa kryer shkollim tė lartė. Kjo gjė nuk e ka ndalur megjithatė qė pjesėn mė tė madhe tė parave ta dhurojė pėr fondacionet bamirėse tė familjes Wolton, e cila financon studentėt nga Meksika dhe Amerika Jugore nė studimet e tyre nėpėr kolegjet amerikane.

Guri i madh
05-12-10, 22:34
Gjermania kėrcėnon me tėrheqje nga euroja

Publikuar: Sot, mė 05 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/05-terheqjae4.jpg




Berlin, 5 dhjetor - Kancelaria gjermane, Angela Merkel paralajmėroi se Gjermania mund tė tėrhiqet nga eurozona dhe tė rikthejė ish-valutėn e saj kombėtare, markėn gjermane.

Ndonėse ėshtė njė nga qendrat kryesore tė eurozonės, Berlini megjithatė po e shqyrton mundėsinė pėr tė braktisur eurozonėn. Ky paralajmėrim vjen si pasojė e krizave financiare tė Greqisė dhe Irlandės dhe ndihmave shumėmiliardėshe tė siguruara nga BE-ja.

Kancelarja gjermane paralajmėroi se nė rast se nuk ka zgjidhje afatgjatė pėr krizat financiare te vendet anėtare qė mund tė paraqiten nė tė ardhmen, atėherė ajo paralajmėroi tėrheqjen e mundshme tė Gjermanisė.

Gjermania ka pasur disa propozime lidhur me formimin e njė mekanizmi stabilizues evropian nė kuadėr tė BE-sė, por qėndrimet e saj ishin kundėrshtuar nga ana e disa vendeve anėtare.

Merkel kishte propozuar qė vendeve qė janė tė papėrgjegjshme nė planin financiar t’iu hiqet e drejta pėr votim. Problemet e fundit financiare dhe tė kolapsit ekonomik nė Portugali kanė bėrė qė tė shtohen shqetėsimet brenda vendeve anėtare, pasi qė do tė duhet tė sigurohen miliarda euro edhe pėr kėtė vend anėtar.

Guri i madh
07-12-10, 10:43
Kosova i humb 20 milionė euro ndihma nga BE-ja

Publikuar: Sot, mė 07 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/gusta---komisioni4.jpg




Bruksel, 7 dhjetor – Kosova nuk e ka pasur aq lehtė tė bėhet anėtare e Fondit Monetar Ndėrkombėtar, ndėrsa tash, pėr shkak tė situatės politike dhe fushatės zgjedhore, rrezikon keqėsimin e raporteve me kėtė organizatė dhe si rrjedhojė edhe ndihmėn financiare makroekonomike qė Bashkimi Evropian ka ndarė pėr Kosovėn. Burimet nga BE-ja i kanė thėnė “Kohės Ditore” se tashmė janė tė njoftuar me premtimet e mėdha qė po jepen nė fushatėn zgjedhore nė Kosovė, pėr realizimin e tė cilave Kosova nuk ka mjete, por nuk duan tė prononcohen publikisht rreth kėsaj, duke mos dashur tė pėrziheshin nė fushatėn zgjedhore. Megjithatė, ajo qė nė BE pohojnė pa ndonjė rezervė ėshtė se Kosova me mospėrmbushjen e Marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar do tė humbė kėstin e dytė tė ndihmės makrofinanciare tė BE-sė prej 20 milionė eurosh dhe nė tė ardhmen vė nė dyshim edhe asistencėn tjetėr eventuale nga Bashkimi Evropian.
“Komisioni Evropian ka mbėshtetur shumė zhvillimin ekonomik tė Kosovės dhe tė gjitha pėrpjekjet pėr tė arritur njė politikė fiskale tė parashikueshme dhe tė qėndrueshme. Komisioni kishte mirėpritur marrėveshjen me Fondin Monetar Ndėrkombėtar gjatė verės dhe, pasi Kosova kishte pėrmbushur tė gjitha kriteret, kishte dhėnė kėstin e parė prej 30 milionė eurosh nga asistenca makrofinanciare e BE-sė nė fillim tė shtatorit”, pėrkujton Angela Filote, zėdhėnėse e Komisionit Evropian e ngarkuar pėr ēėshtje tė zgjerimit. Ajo mė tej thotė se nuk i ka pėrmbushur kushtet pėr tė marrė kėstin e dytė tė kėsaj ndihme nga BE-ja.
Nė shpjegimin me shkrim dėrguar “Kohės Ditore”, pas sqarimeve nga Komisioni Evropian, Angela Filote sqaron: “Pėr shkak tė zhvillimeve tė fundit politike buxheti pėr vitin 2011 nuk ėshtė aprovuar nga Kuvendi. Si pasojė, FMN-ja nuk e ka kompletuar shqyrtimin e parė tė Stand – By aranzhimit dhe nuk e ka dhėnė kėstin e dytė tė kredisė sė FMN-sė, siē ishte parashikuar fillimisht pėr nė fund tė nėntorit. Nė kėto rrethana Komisioni Evropian nuk mund tė vlerėsojė se marrėveshja e Kosovės me FMN-nė mbetet nė fuqi. Prandaj kushti kyē pėr lirimin e kėstit sė dytė tė asistencės makrofinanciare tė BE-sė (20 milionė euro) pėr Kosovėn tash pėr tash nuk ėshtė plotėsuar, duke pamundėsuar nė kėtė mėnyrė dhėnien e asistencės, e cila skadon me 11 dhjetor tė vitit 2010”.
Komisioni Evropian po ashtu tėrheq vėrejtjen se edhe ndihma eventuale makrofinanciare pėr Kosovėn nga BE-ja do tė varet nga respektimi i marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar. “Komisioni do tė rishqyrtojė nevojat financiare tė Kosovės, bazuar nė kornizėn e shpenzimeve afatmesme 2011-2013, qė duhet ta paraqesin autoritetet kosovare nė fillim tė vitit 2011, nė bashkėpunim tė ngushtė me FMN-nė, dhe nėse Kosova vazhdon nė mėnyrė tė kėnaqshme tė zbatojė programet e FMN-sė, do tė shqyrtojė se a janė pėrmbushur kushtet qė t’i drejtohet Kėshillit tė BE-sė dhe Parlamentit pėr njė operacion tė ri tė asistencės makrofinanciare. Pėr kėtė ėshtė me rėndėsi kruciale qė Kosova nė mėnyrė strikte tė zbatojė Marrėveshjen me FMN-nė”, thotė zėdhėnėsja e Komisionit Evropian, Angela Filote.

Guri i madh
08-12-10, 11:28
KE-ja e pakėnaqur me pėrpjekjet antikorrupsion tė Qeverisė

Publikuar: Sot, mė 08 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/komisioni4.jpg




Prishtinė, 8 dhjetor - Komisioni Evropian nėpėrmjet njė letre dėrguar Qeverisė sė Kosovės ka kritikuar pėrmbajtjen e Ligjit tė ri tė prokurimit publik, duke e cilėsuar atė si njė hap nė drejtim tė gabuar. Mekanizmi nga i cili Qeveria e Kosovės kishte kėrkuar ndihmė pėr hartimin e njė ligji tė prokurimit, i cili do tė forconte llogaridhėnien dhe do tė shėrbente si pėrkrahje pėr luftimin e korrupsionit ka vlerėsuar se ligji i ri pėr tenderėt publik nuk paraqet pėrpjekje pėr tė pėrmirėsuar problemet e pėrmendura nė Raportin e progresit tė vitit tė kaluar. “Ne kemi investuar kohė dhe pėrpjekje tė konsiderueshme nė pėrgjigje tė kėrkesės suaj dhe pavarėsisht prej afateve tė caktuara kohore ne kemi dėrguar njė Draftligj tė prokurimit publik, i cili do tė adresonte tė gjitha problemet e pėrmendura nė Raportin e progresit tė vitit tė kaluar. Ne jemi tė befasuar qė ligji i adaptuar nuk i reflekton kėto pėrpjekje”, thuhet nė shkresėn e Komisionit Evropian dėrguar nė fillim tė kėtij muaji nė adresė tė Qeverisė sė Kosovės. Sipas KE-sė, shkruan sot “Koha Ditore”, ligji qė rregullon fushėn e kontratave publike pėrmban njė numėr tė madh tė provizioneve qė duheshin tė shmangeshin pėr tė qenė nė koordinim me kriteret e Bashkimit Evropian.
“Draftligji ynė nė mėnyrė eksplicite donte t’i shmangte disa provizione qė kanė tė bėjnė me lejimin e oficerėve tė prokurimit t’i nėnshkruajnė vetė kontratat publike, lejimi i Agjencisė sė Prokurimit Publik qė tė ketė njė kontroll tė plotė nė tenderėt njėburimorė si dhe zvogėlimi i fuqisė sė Komisionit Rregullativ tė Prokurimit Publik nė monitorimin e tenderėve”, thuhet nė shkresėn e Komisionit Evropian drejtuar krerėve tė Qeverisė sė vendit. Ligji pėr tenderėt publikė, sipas Komisionit Evropian, pėrveē tjerash lejon dy korporata publike Postė-Telekomin e Kosovės dhe Korporatėn Energjetike tė Kosovės qė tė bėjnė prokurime tė mėdha pa pėrdorur ndonjė nga procedurat qė zbatohen zakonisht nė prokurimet publike. Kjo “vizė”, tė cilėn nuk duhet ta kishin dy korporatat qė japin mė sė shumti tenderė publikė, sipas KE-sė, vlen pėr kontratat substanciale, vlera e tė cilave shkon deri nė rreth 5 milionė euro. “Ligji i ri ashtu si ėshtė paraqet njė numėr tė konsiderueshėm tė moskoordinimeve me “Acqua Comunicitare”, direktivė evropiane e prokurimit publik”, theksohet nė kėtė shkresė. Tjetėr vėrejtje e Komisionit Evropian, prej tė cilit Qeveria kishte kėrkuar ndihmė pėr hartimin e Ligjit tė prokurimit, ėshtė edhe mospėrfillja e kėtij ligji nė rastet e dhėnies me koncesion tė kontratave qė kanė tė bėjnė me punė ose shėrbime.
Neni 3.5 qė flet pėr kėtė punė, sipas KE-sė, nuk ėshtė nė pėrputhje me traktatin e direktivave 2004/17 EC tė Bashkimit Evropian. “Si rezultat i kėsaj fshirjeje ka njė rrezik qė njė numėr substancial i koncesioneve janė lėnė jashtė Ligjit tė prokurimit publik. Kjo mund tė konstituojė nė shkelje tė Acquis”, thuhet nė kėtė shkresė. Po ashtu edhe neni 35.2 i Ligjit tė ri tė prokurimit qė flet pėr procedurat e negociuara pa njoftim kontrate lejon tender njėburimorė nė rastet kur ka mė pak se dy ofertues tė pėrgjegjshėm. “Kjo do tė shkojė pėrtej rregullave tė BE-sė derisa ky provizion do tė lejohet”, vlerėson Komisioni Evropian. As zv.kryeministri i Qeverisė sė Kosovės, Hajredin Kuēi, tė cilit i ka shkuar kjo letėr e Komisionit Evropian as zėdhėnėsi i Qeverisė, Memli Krasniqi, tė martėn nuk kanė gjetur kohė pėr t’u prononcuar rreth letrės sė KE-sė.
Ligji i ri i prokurimit ka hyrė nė fuqi mė datėn 1 dhjetor, ndėrsa ėshtė miratuar nė parlament nė shtator tė kėtij viti pėr t’u dekretuar mė 25 tetor nga ushtruesi i detyrės sė presidentit tė vendit Jakup Krasniqi. Qeveria nė Projektligjin e prokurimit publik kishte paraparė qė tė nėnshkruanin tenderė edhe ministrat, pasi njė gjė e tillė ishte kėrkuar nga Komisioni Evropian. Kjo pjesė e kėtij ligji nuk kishte marrė pėlqimin e deputetėve tė Partisė Demokratike tė Kosovės qė udhėhiqet nga kryeministri Hashim Thaēi dhe ishte votuar qė kontratat publike t’i nėnshkruante vetėm zyrtari i prokurimit.

Guri i madh
09-12-10, 15:32
Prishtinė, 9 dhjetor - Instituti Demokratik i Kosovės (KDI), me rastin e Ditės ndėrkombėtare kundėr korrupsionit - 9 Dhjetorit, ka lansuar publikimin mė tė ri “Barometri Global i Korrupsionit 2010” (Global Corruption Barometer).
Ky publikim ėshtė pėrpiluar nga organizata me renome botėrore kundėr korrupsionit “Transparency International”, ku si partner kryesor ka Institutin Demokratik tė Kosovės, tė cilit edhe i jep tė drejtėn e lansimit tė kėtij raporti pėr Kosovėn.

Merita Mustafa, menaxhere e programit tė KDI-sė “Transparenca dhe Antikorrupsioni” ka thėnė nė konferencėn pėr media se “Barometri global ėshtė njė sondazh i opinionit publik, qė realizohet nga organizata Transpareny International, e qė i matė perceptimet dhe pėrvojat e njerėzve tė zakonshėm qė kanė tė bėjnė me korrupsionin.

“Barometri global i Korrupsionit pėr vitin 2010 reflekton pikėpamjet e mė shumė se 91 mijė respondentėve nė 86 vende, duke e bėrė atė edicionin mė tė plotė qė nga lansimi i tij i parė mė 2003. Pra, ky ėshtė edicioni i shtatė me radhė, ndėrsa hulumtimi ėshtė bėrė nė periudhėn kohore 1 qershor 2010 dhe 30 shtator 2010”, ka deklaruar Mustafa.

Nga ana tjetėr, Esat Mazreku, nga KDI, ka shpalosur pėrmbajtjen e raportit, duke thėnė se 73% e tė anketuarve nė Kosovė besojnė se qė nga viti 2007 niveli i korrupsionit ėshtė rritur, pėrderisa vetėm 8% mendojnė se korrupsioni ėshtė ulur. Sipas tij, ashtu si nė gjithė botėn, edhe nė Kosovė partitė politike shihen si institucionet mė tė korruptuara nė vend, tė pėrcjella nga gjyqėsori dhe ēuditėrisht parlamenti.

“Shihet qartazi se institucionet politike dhe Gjyqėsori kanė njė imazh tejet negativ tek qytetarėt. Prandaj, politikanėt dhe gjyqtarėt duhet tė pėrpiqen shumė pėr ta pėrmirėsuar atė, pėrderisa e tėrė pėrgjegjėsia pėr shkallėn e lartė tė korrupsionit u vishet atyre”, ka thėnė Mazreku.

Perceptimi i tė anketuarve sipas tij ėshtė se sektorėt mė pak tė korruptuar janė OJQ-tė, kleri (institucionet religjioze), mbrojtja dhe policia, institucion ky qė prinė nė rajon porsa i pėrket perceptimin mbi nivelin e korrupsionit.

“Dhėnia e ryshfetit pėrbėn shqetėsim serioz, si nė nivel global ashtu edhe nė Kosovė. 15% e tė anketuarve kanė deklaruar se ata ose dikush nga tė afėrmit e tyre kanė dhėnė ryshfet nė forma dhe institucione tė ndryshme. Duhet tė kihet parasysh se ryshfeti, nė tė shumtėn e rasteve i prekė shtresat mė tė varfra tė popullsisė sė njė vendi, pėrfshirė edhe Kosovėn”, ka thėnė Mazreku nė konferencėn pėr media.

Sipas Barometrit Global tė Korrupsionit, 61% e tė anketuarve mendojnė se masat anti-korrupsion nga ana e qeverisė nuk kanė pasur ndonjė efekt, pėrderisa 32% mendojnė se masat kanė qenė efektive.

“Nė pėrgjithėsi, nė nivel rajoni, Kosova qėndron jo mirė pėr sa i pėrket perceptimit tė korrupsionit me notėn mesatare prej 3.5”, ka thėnė ai.

Njėkohėsisht, nė ditėn ndėrkombėtare kundėr korrupsionit - 9 dhjetor, ky publikim lansohet edhe nė nivel global.

Pėr herė e tė parė, barometri i kėtij viti pyet njerėzit e zakonshėm nėse kanė vullnet tė pėrfshihen nė luftė kundėr korrupsionit:
Pėrgjigjet e qytetareve nė kėtė drejtim kane qenė se; 7 nga 10 respondentėt kanė shprehur gatishmėri qė tė raportojnė pėr ndonjė rast tė korrupsionit, 7 nga 10 respondentėt po ashtu kanė deklaruar se njerėzit e zakonshėm mund tė bėjnė ndryshime nė luftėn kundėr korrupsionit, ndėrsa gjysma e tyre janė shprehur se mund tė imagjinojnė veten tė pėrfshirė nė luftėn kundėr korrupsionit.

Guri i madh
10-12-10, 17:15
Petroviē: Presidenti i ardhshėm i Kosovės mund tė ishte njė serb http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Presidenti i ardhshėm i Kosovės mund tė ishte njė serb, nė qoftė se dalin tė gjithė serbėt nė zgjedhje, ka thėnė Sllobodan Petroviē, kryetar i Partisė sė Pavarur Liberale. ... Postuar: 12:33:33 / 10.12.2010
Ai ka llogaritur potencialin e votuesve serbė, qė sipas tij do tė mund tė arrinte tė siguronte 30 vende nė Parlament, duke pasur parasysh votat e ndara tė shqiptarėve nėpėr subjektet politike.

Guri i madh
17-12-10, 17:20
Thaēi do tė vizitojė Haradinajn nė Hagė?

Publikuar: Sot, mė 17 dhjetor 2010
http://www.kohaditore.com/repository/images/17harad4.jpg

Artikuj tė ngjashė

Prishtinė, 17 dhjetor - Pėr shkak se Tribunali i Hagės tė enjten anuloi vendimin pėr lirimin e pėrkohshėm tė Ramush Haradinajt nga paraburgimi, kryeministri nė largim i Kosovės dhe lideri i PDK-sė, Hashim Thaēi pritet qė gjatė javės sė ardhshme tė udhėtojė nė Hagė pėr ta takuar liderin e AAK-sė. Lajmin e kanė bėrė tė ditur pėr gazetėn Lajm burime tė PDK-sė tė afėrta me kryeministrinė. Nė fillim tė tetorit ishte mbajtur njė takim tė strukturave udhėheqėse tė dy partive, PDK dhe AAK, me qėllim tė arritje sė njė konsensusi pėr krijimin e njė strategjie tė pėrbashkėt lidhur me bisedimet midis Prishtinės dhe Beogradit, temė bosht e sė cilave do tė jetė veriu i vendit. Bashkėsia ndėrkombėtare, pėrkatėsisht BE dhe SHBA, kanė bindur Prishtinėn dhe Beogradin pėr fillimin e dialogut pėr ta mbyllur kapitullin e stabilitetit tė vendit dhe pritet qė kėto bisedime tė fillojnė pas formimit tė qeverisė sė re, e cila do tė dalė pas certifikimit tė rezultateve tė zgjedhjeve tė 12 dhjetorit. Burime tė Lajmit nga kreu i PDK-sė thonė se ėshtė nė interes tė Kosovės qė tė gjithė aktorėt politikė shqiptarė tė vendit t’i lėnė anash ndasitė dhe inatet personale pėr hir tė pėrmbylljes sa mė tė suksesshme tė bisedimeve tė ardhshme me Serbinė, qė do tė ndėrmjetėsohen nga BE-ja dhe tė ndihmuara nga SHBA, krejt kjo me qėllim tė futjes sė veriut tė vendit nėn kontroll tė plotė shtetėror, ku do tė sundojė ligji dhe rendi. Nė pyetjen nėse kreu i PDK-sė ėshtė “zgjuar vonė nga gjumi” lidhur me nevojėn e unifikimit tė faktorit politik shqiptar pėr ēėshtjen e fatit tė veriut tė vendit, pas ideve qė dolėn nga qarqe tė ndryshme perėndimore pėr njė status eventual tė posaēėm politik dhe territorial tė veriut tė vendit dhe, tash kur Prishtina zyrtare edhe faktori politik gjenden para presioneve tė ndryshme, burimet nuk deshėn qė tė deklarohen. Burimi i gazetės tha se, “fati i veriut tė vendit ėshtė ēėshtja qė duhet t’i bashkojė tėrė faktorin politik nė prag tė bisedimeve me shtetin fqinj nga veriu”.

Oqeani
17-12-10, 17:29
Duke i marrur parasushe te gjitha rrethanat, nje takim i tille do te refuzohej nga Tribunali !

Llapjani_HH
20-12-10, 17:14
Daēiq hyn nė Kosovė pa pyetur kėnd


Serbia ka shfrytėzuar vakuumin institucional pėr tė hyrė nė Kosovė dhe pėr tė dhėnė deklarata ndėrsyese pėr serbėt kosovarė.

Ministri i Punėve tė Brendshme i Serbisė, Ivica Daēiq, njėherėsh kryetar i Partisė Socialiste tė Serbisė, tė formuar nga Slobodan Milosheviqi, ka qėndruar tė dielėn nė Zveēan, ku ka takuar strukturat paralele serbe, krerėt e MUP-it serb, qė vepron ilegalisht nė Kosovė dhe tė ashtuquajturit “komandantėt e mbrojtjes territoriale serbe nė Kosovė”.

Ai ka ftuar kėto struktura qė “tė ngjeshin radhėt”.

Daēiqi nė Kosovė ka hyrė i papenguar dhe pa njoftuar institucionet e Kosovės.

Policia e Kosovės nuk ka ndėrhyrė pėr ta penguar Daēiqin tė hyjė nė Kosovė, duke u arsyetuar se nuk ka qenė e njoftuar pėr vizitėn.

Megjithatė, Daēiqi nuk ka hyrė tinėz.

Ardhjen e tij, zyrtarisht, Ivaca Daēiq e ka arsyetuar me ndjekjen e premierės sė filmit “Montevideo” nė Zveēan.

Qeveria e Kosovės pati deklaruar disa herė gjatė kėtij viti se nė emėr tė pavarėsisė sė shtetit tė Kosovės nuk do tė lejojė hyrjen e zyrtarėve tė Serbisė nė territorin e Kosovės, pos me leje nga Prishtina zyrtare.

Nė disa raste, zyrtarė serbė janė penguar tė hyjnė nė Kosovė. Mirėpo, nė shumė raste tė tjera, zotimi i qeveritarėve tė Kosovės ėshtė shpėrfillur, sikur tė mos ekzistonte fare Qeveria.

Ivica Daēiq nė Zveēan ėshtė takuar me Gjorgje Dragoviqin, i njohur me nofkėn “Gjole”, e qė komandanti i pėrgjithshėm i strukturave tė MUP-it serb nė Kosovė.

Daēiqi ėshtė takuar edhe me komandantin e strukturave serbe pėr Mitrovicė Aleksandar Ivanov, pėr Leposaviq Sreēko Banoviq dhe ai pėr Zubin Potok Zhivojin Gjuriq, kanė njoftuar burime tė gazetės.

Daēiq gjatė vizitės qė i ka bėrė Zveēanit ėshtė shoqėruar edhe nga Velko Odaloviq dhe aktori Bata Zhivojinoviq.

Gjithashtu Daēiq nė Zvecan ėshtė pritur edhe nga kreu i Partisė Socialiste tė Serbisė pėr Kosovėn, Zvonko Steviq.

Nė takimin me strukturat politike tė Serbisė, qė janė tė instaluar nė Kosovė, Daēiq u ka premtuar atyre se Serbia nuk do tė heqė dorė kurrė nga Kosova.

”Ju duhet tė mbaheni, se zgjidhjes sė kėtij problemi po i vjen fundi”, u ka thėnė Daēiq serbėve nė Zveēan. ”Mos harroni, as lideri i SPS, Slobodan Milosheviqi, kurrė nuk ka hequr dorė nga Kosova e Serbia e as ne nuk do t’i tradhtojmė fjalėt e Milosheviqit”, kanė cituar burime tė gazetės tė kėtė thėnė Daēiq.

Daēiq nė takimin me strukturat e sigurisė, tė policisė sė Serbisė dhe tė mbrojtjes territoriale serbe ka theksuar se kėto dy institucione duhet tė ngjeshin radhėt, nė mėnyrė qė tė mos lejohet nė asnjė mėnyrė shtrirja e institucioneve tė Kosovės nė veri tė Mitrovicės dhe tė Kosovės, citon burimi.

Sipas tij shtrirja e institucioneve tė Prishtinės nė veri tė Mitrovicės dhe tė Kosovės do tė thotė pėr Serbinė humbje pėrgjithmonė e Kosovės.

I pari i MUP-it tė Serbisė dhe njeriu mė i pėrkėdhelur i diktatorit serb, Milosheviq, i ka pėrgėzuar strukturat e sigurisė sė Serbisė nė Kosovė pėr punėn qė kanė bėrė nė terren, duke pamundėsuar daljen e serbėve nė zgjedhjet e 12 dhjetorit, qė i kanė mbajtur institucionet e Serbisė.

Daēiq ka hyrė nė Kosovė nga pika kufitare G-1 nė Jarinje tė Leposaviqit rreth orės 10:00 tė sė dielės dhe ka qenė i shoqėruar me 6 truproja tė armatosura me armė “Shkorpion”, ka thėnė burimi.

Sipas burimit, komandanti i policisė sė Kosovės nė kėtė pikė kufitare, kapiten Zvezdan Spasojeviq, nuk ka marrė asnjė masė pėr tė ndaluar Ivica
Daēiqin dhe njerėzit e tij tė armatosur qė tė futen nė territorin e Kosovės.

Daēiq me bashkėpunėtorė dhe truproja ka lėshuar Kosovėn nė G-1 rreth orės 16:00, kanė njoftuar burime tė gazetės.

Zėdhėnėsi i policisė pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, nė lidhje me kėtė vizitė tė tė parit tė policisė sė Serbisė, ka theksuar se Policia e Kosovės nuk ka qenė e njoftuar pėr kėtė vizitė dhe nuk ka pasuar kurrfarė aktiviteti tė sigurimit tė kėtij personi.

Serbia haptazi ka penguar integrimin e serbėve tė Kosovės nė institucionet e kėtij shteti tė ri dhe ka penguar daljen e serbėve nė zgjedhjet e 12 dhjetorit nė pjesėn veriore tė Kosovės.

Nė kėtė pjesė, pak ditė para zgjedhjeve, ėshtė vrarė edhe njė zyrtar i procesit zgjedhor nė Kosovė, Shefko Salkoviq, nė rrethana ende tė pasqaruara.
Koha.net

Guri i madh
20-12-10, 20:45
po kollaj hyn ne veri anej ftoft let vjen knej ka qafa e morines nese ka guxim

Oqeani
21-12-10, 16:26
po kollaj hyn ne veri anej ftoft let vjen knej ka qafa e morines nese ka guxim


Kosove ne veri, Kosove ne jug - Daēa si Panēa hyn kur don !!!

Guri i madh
24-12-10, 10:49
Thaēi: Marty herė do kur do tė pėrballet me drejtėsinė

Publikuar: Sot, mė 24 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/24intervista-Thaci4.jpg




Prishtinė, 24 dhjetor – Hashim Thaēi, sipas intervistės qė i dha gazetės Koha Ditore, rreth raportit qė e pandeh atė pėr pėrfshirje nė trafikim organesh, po e pret me padurim ardhjen e njė mysafiri nė Kosovė. Ai ėshtė zvicerani Dick Marty, njeriu mė i pėrfolur prej dy javėsh.
Informatat qė ka kryeministri nė largim janė se Marty ėshtė ftuar nga Klubi pėr Politikė tė Jashtme, pėr tė prezantuar nė Prishtinė raportin e tij qė pėrmban akuza pėr trafikim organesh njerėzore nga Thaēi dhe nga ish-drejtues tė UĒK-sė, pėrfshirė edhe akuza qė e pandehin kryeministrin nė largim tė Kosovės si “bos” tė njė rrjeti mafioz qė merret edhe me trafikim tė armėve e drogės. Marty nė fakt ėshtė mandatuar nga Kėshilli i Evropės pėr tė hetuar dyshimet pėr pėrfshirjen e UĒK-sė nė trafikim organesh tė pengjeve serbe. Por autoritetet kosovare e kanė cilėsuar raportin e tij si tė mbushur me shpifje. Kanė paralajmėruar edhe padi pėr Martyn, por ai u ėshtė kundėrpėrgjigjur se gėzon imunitet. E Thaēi ka thėnė pėr zviceranin, nė intervistėn e botuar sot nė gazetėn Koha Ditore, se nuk do tė mundė t’i ikė pėrballjes me drejtėsinė. Beson se ka argumente e dėshmitarė rreth motiveve tė tij inkriminuese dhe mėnyrės inkriminuese tė bėrjes sė kėtij raporti, tė cilat do t’ia prezantojė drejtėsisė herė do kur. Edhe vetė Dick Marty, sipas tij, tashmė ėshtė nė dijeni pėr kėtė gjė.
Thaēi nė njė intervistė dhėnė “Kohės Ditore”, nė pjesėn e parė tė sė cilės ka folur vetėm pėr raportin e Dickut, e ka quajtur atė si “raport horror” dhe si “pamflet politik”.
Sipas tij, pėrmbajtja e kėtij drafti qė synohet tė bėhet dokument, ėshtė pėrgatitur nė Serbi, dhe e ka marrė bekimin e Rusisė. Raporti, sipas tij, nuk do t’ia dobėsojė pozicionin si kryeministėr nė njė takim qė e ka paralajmėruar tė ndodhė shpejt me presidentin serb, Boris Tadiq. Vendin se ku do tė realizohet takimi nuk e ka treguar, por ka thėnė se po pėrgatitet nga Perėndimi. Nga ky takim Thaēi pret “pėrmbylljen e kapitullit tė errėsirės dhe tė konflikteve dhe hapjen e kapitullit tė bashkėpunimit” midis Kosovės e Serbisė.

Guri i madh
24-12-10, 11:07
Kurti: Legjitimiteti i zgjedhjeve, legjitimitet i hajnave

Publikuar: Sot, mė 24 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/24kurti4.jpg




Prishtinė, 24 dhjetor - Lideri i lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurti, nė njė intervistė pėr gazetėn Koha Ditore,tė botuar sot, thotė se procesi i fundit zgjedhor pėr liderin e “Vetėvendosjes”, Albin Kurti, ėshtė i papranueshėm. “Nuk ėshtė as i ndershėm e as demokratik. Kurse rezultati i kėtyre zgjedhjeve, meqė i pėrfshin tė gjitha kėto parregullsi dhe vjedhje, ėshtė rezultat i kontestueshėm. Pėr pasojė, legjitimiteti i kėtyre zgjedhjeve ėshtė legjitimitet i hajnave dhe i dhunės”, ka deklaruar ai
Ka qenė njė moment kur kreu i lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurti, e ka ndier tė nevojshme mbikėqyrjen ndėrkombėtare nė Kosovė. Kjo ka ndodhur ditėn e zgjedhjeve. Ai ka pritur qė “ndėrkombėtarėt” sė paku mė 12 dhjetor nuk do tė lejonin qė tė vidhej nė mėnyrė tė pamėshirshme vullneti i qytetarėve.
Por u zhgėnjye. “Pikėrisht atė ditė mungoi mbikėqyrja ndėrkombėtare”, thotė ai nė njė intervistė pėr “Kohėn Ditore”. Legjitimimi i zgjedhjeve tė fundit nacionale, qė pėr “Vetėvendosjen” janė tė parat, ai thotė se nuk do tė jetė asgjė tjetėr pos legjitimim i hajnave dhe i dhunės. Megjithatė, Kurti nuk e pėrjashton mundėsinė e hyrjes nė Kuvend, ndonėse nuk tregon nėse deputetėt e “Vetėvendosjes” do tė betohen nė Kushtetutė. Por pėr njė gjė shprehet i sigurt. Asnjėri nga ta, thotė se nuk do tė pranojė tė shėtitet me xhip, e aq mė pak tė jetė i rrethuar me truproja. Deputetėt e “Vetėvendosjes”, sipas tij, do tė angazhohen qė veturat e blinduara dhe siguria fizike t’u ofrohet prokurorėve dhe gjyqtarėve, atyre qė nė fakt duhet ta luftojnė krimin e organizuar dhe korrupsionin. Kryeaktivisti i “Vetėvendosjes” nuk ėshtė ndier keq qė lideri i PDK-sė i ka vėnė vijė tė kuqe koalicionit tė mundshėm me subjektin qė ai e drejton, ashtu siē nuk ėshtė pajtuar me kreun e LDK-sė pėr krijimin e njė qeverie teknike. Me PDK-nė, LDK-nė, por edhe me partitė e tjera tė pasluftės ai ka thėnė se “Vetėvendosja” nuk bėhet bashkė nė asnjė lloj kombinimi. Pėr dallim nga liderėt e tjerė politikė tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė, Kurti nxjerr diēka “pozitive” nė raportin e Dick Martyt. Raporti i Dickut, sipas tij, e “disiplinoi dhe e servilosi Hashim Thaēin si kurrė mė parė”. Nė intervistė ai shpreh edhe mospajtimin me mėnyrėn e pėrfaqėsimit tė interesave tė veteranėve tė luftės sė UĒK-sė.
(Intervistėn nė tėrėsi mund ta lexoni nė gazetėn e sotme Koha Ditore)

Guri i madh
24-12-10, 20:09
“Tan Lepri”, protagonisti kryesor i shtabit elektoral tė Thaēit

Publikuar: Sot, mė 24 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/24lepuri4.jpg




Tiranė, 24 dhjetor - Krahas ndihmės sė kompanisė amerikane, kreu i PDK-sė nė Kosovė, Hashim Thaēi ėshtė asistuar nė zgjedhjet e fundit edhe nga njė personazh i shumėpėrfolur nė Shqipėri, Dritan Avllaj.

Biznesmeni i njohur me nofkėn “Tan Lepri” ka shėrbyer nė Kosovė si njė ndėr protagonistėt kryesorė tė shtabit elektoral tė kreut tė PDK-sė, Hashim Thaēi, raporton revista MAPO.
Prania e Avllajt nė Kosovė pranė PDK-sė ėshtė pranuar edhe nga anėtarė tė kėsaj partie, ndėrsa kėta tė fundit nuk pranuan qė tė specifikonin rolin e tij nė kėtė fushatė elektorale.

Nga ana tjetėr, anėtarė dhe zyrtarė pranė LDK-sė dhe “Vetėvendosjes” thanė pėr MAPO-n se prania e Avllajt ėshtė marrė vesh nė Kosovė qė prej njė muaji, kur nisi fushata elektorale dhe, sipas tyre, Avllaj ėshtė njė ndėr drejtuesit e fushatės pėr PDK-nė dhe njė ndėr ata pak njerėz, tė cilėve Thaēi i ka besuar monitorimin, jo vetėm tė fushatės, por edhe tė organizimit tė njerėzve qė dje kanė kontrolluar dhe mbikėqyrur qendrat e votimit.
Pak a shumė, roli i Avllajt pranė Thaēit nė Prishtinė ka qenė ai i njė “eksperti” nė ēėshtjet e kontrollit mbi votat, i ngjashėm me pozicionin e Pjerin Ndreut pranė Partisė Socialiste, nė zgjedhjet e 28 qershorit 2009.
Nga ana tjetėr, pėrfshirja e njė personazhi si “Tan Lepri” nė procesin zgjedhor ėshtė njė element mė tepėr, nė imitimin e modelit shqiptar tė zgjedhjeve nga politikanėt kosovarė.
E ndėrsa nė Tiranė, pėrfshirja e Avllajt si njeri kyē nė shtabin elektoral tė Thaēit shkakton habi, nė Kosovė duket se njeriu i shumėdiskutuar kėtej kufirit, ėshtė bėrė thuajse familjar, nė underground-in e politikės kosovare.
“Zoti Avllaj vjen dhe viziton shpesh Kosovėn. Nė lidhje me pėrfshirjen e tij nė fushatė, ne kemi informacion se ai ka mbėrritur kėtu qė para njė muaji, ose mė saktė kur nisi fushata elektorale dhe nė dijeninė tonė, ai ėshtė investuar dhe angazhuar posaēėrisht nė kėtė fushatė pėr Partinė Demokratike tė Kosovės, si njė njeri i besuar dhe mik i ngushtė i kryetarit tė PDK-sė, Hashim Thaēi”, tha pėr “MAPO”-n njė zyrtar i LDK-sė.
Nga ana tjetėr, anėtarė tė “Vetėvendosjes” sė Albin Kurtit njoftuan se kishin prej kohėsh dijeni pėr praninė e Avllajt nė Kosovė, por nuk e konsideruan kėtė njė problem. “Po, ne jemi nė dijeni tė kėtij fakti dhe nė dijeninė tonė, Avllaj ėshtė njė ndėr dirigjentėt kryesorė tė fushatės elektorale tė PDK-sė dhe njė ndėr mė tė besuarit e Hashim Thaēit qė i ka ardhur nė ndihmė”, deklaroi nga ana tjetėr njė burim i rezervuar nga “Vetėvendosja”.
Dritan Avllaj u bė njė ndėr emrat mė tė pėrfolur nė Shqipėri, kur politika shqiptare u investua dy muaj mė parė nė njė fushatė akuzash dhe kundėrakuzash, pėr njė projekt ndėrtimi nė zonėn e Liqenit nė Tiranė.
Ai u akuzua nga ana e Partisė Demokratike nė Shqipėri, si njė ndėr njerėzit qė ndėrtonin nė Tiranė, falė mbėshtetjes qė i ofronte kreu i Bashkisė sė Tiranės, Edi Rama.

Por lidhjet e Avllajt me Hashim Thaēin, sipas MAPO-s, kanė njė histori shumė mė tė hershme se miqėsia e pėrfolur e tij me Edi Ramėn. Sipas njerėzve qė e kanė njohur nga afėr Avllajn, kjo miqėsi e ka origjinėn qė prej fillimit tė viteve 2000.

Guri i madh
25-12-10, 10:25
Koalicionin do ta zyrtarizoj njė javė pas 9 janarit

Publikuar: Sot, mė 25 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/25-interthaci4.jpg




Prishtinė, 25 dhjetor – Hashim Thaēi po pret qė nė janar t’i hiqet epiteti qė aktualisht e ka – kryeministėr nė largim. Beson se nė gjysmėn e parė tė kėtij muaji do ta zyrtarizojė koalicionin qė do t’ia siguronte shumicėn e ulėseve nė Kuvend, me ēka do tė siguronte edhe udhėheqjen e ekzekutivit deri nė vitin 2014. Nuk tregon se mė kė do ta bėjė atė koalicion, por tregon se kush nuk mund tė bashkėqeverisė me tė. E nė grupin e dytė, pos “Vetėvendosjes” e lė edhe Lidhjen Demokratike tė Kosovės. Konsideron se qėndrimi i partisė 21-vjeēare nė opozitė do ta pasuronte tėrė skenėn politike nė vend.
Nuk ngurron tė pėrzihet nė punė tė brendshme tė kėsaj partie dhe t’i tregojė kryetarit tė saj, Isa Musafa, se pėr tė ėshtė mė mirė qė tė merret me reformimin dhe forcimin e LDK-sė nė katėr vjetėt e ardhshėm. I thotė qė tė mos shpresojė nė krijimin e ndonjė qeverie teknike, e as tė mos pėrpiqet qė krizėn e brendshme tė partisė ta zgjerojė nė krizė vendi.
Me bindjen se ėshtė politikani mė i votuar nė Kosovė, ai e ndien veten pėrgjegjės pėr ta gjetur njė president tė mirė. Nuk thotė nėse ai mund tė jetė Behxhet Pacolli, Blerim Shala, Murat Jashari apo Adem Demaēi, por konfirmon se presidenti i ri do tė ketė edhe adresė politike. “Vijat e kuqe” qė i nxjerrin disa prej drejtuesve tė AAK-sė pėr tė mos hyrė nė koalicion me PDK-nė, Thaēi nuk i merr shumė seriozisht, ashtu sikur nuk e mohon se po t’i jepej mundėsia do ta vizitonte Ramush Haradinaj nė Tribunalin e Hagės. Gjerėsisht pėr kėto nė pjesėn e dytė tė intervistės qė e sjellė Koha ditore nė numrin e sė shtunės.

Guri i madh
26-12-10, 10:05
KFOR-i amerikan nga shkurti kontrollon veriun e Kosovės

Publikuar: E shtune, mė 25 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/usa4.jpg




Prishtinė, 25 dhjetor - Trupat e shtetit mė tė madh aleat tė Kosovės, Amerikės, pritet tė marrin nėn kontroll veriun e Kosovės. Lajmin e ka konfirmuar pėr Klan Kosova, Francisco Neuman, komandant i trupave amerikane nė Bondsteel.
Ai ka thėnė se KFOR-i amerikan ėshtė i gatshėm pėr tė reaguar nė ēdo kohė dhe nė secilėn pjesė tė territorit. Qė nė shkurt forcat amerikane do tė jenė prezente nė veri, dhe sipas burimeve tė Klan Kosovės, forcat franceze do tė tėrhiqen krejtėsisht nga aty.

KFOR-i amerikan ka premtuar se nuk do tė zvogėlojė trupat e veta nė Kosovė, dhe numri i madh i helikopterėve do t’ia bėjė mė tė lehtė operimin.

Llapjani_HH
26-12-10, 17:21
http://www.koha.net/repository/images/26-police4.jpg

Policėt e Serbisė zbarkojnė nė veri tė Mitrovicės

Policėt serbė nė veri tė Mitrovicės dhe Kosovės janė quar nė kėmbė tė dielėn duke ruajtur rrugėn nacionale, magjistralen e ‘Ibrit’ qė nga pika kufitare nė Jarinje deri nė jug tė Mitrovicės, kanė njoftuar burime tė “Kohės Ditore” nga ajo pjesė e Kosovės.

Nė kėtė ruajtje tė rrugės policėt e Serbisė janė duke u shoqėruar edhe nga Policėt e Kosovės, ka thėnė burimi.

Ky urdhėr pėr ruajtje tė rrugės ka ardhur nga Ministria e Punėve tė Brendshme e Serbisė, e cila ka frikė se eskortat qė udhėtojnė pėr nė Prizren, nė shugurimin e peshkopit Teodosije mos po sulmohen.

Burimi mė tej ka specifikuar se frika e MUP-it tė Serbisė pėr ndonjė sulm nė eskorta vjen, pas vrasjes sė udhėheqėsit tė boshnjakėve tė Leposaviqit, Shefko Sallkoviq, i cili u vra mė 8 dhjetor nė njė pritė nė fshatin Jarinje tė Leposaviqit.

Nėpėr kuluare dhe nė fshatra boshnajke flitet haptazi se Sallkoviq ėshtė vrarė me urdhėr tė MUP-it tė Serbisė.

Ndėrkohė Policia e Kosovės ka thėnė tė mos ketė informacione pėr zbarkim tė policėve tė Serbisė nė Kosovė.

“Nė kuadėr tė ngjarjes sė sotme ekziston plani operacional nė tė cili pėrfshihet e gjithė Kosova, e gjithashtu edhe veriu. Ne kemi marr masat shtesė tė sigurisė, ndėrsa nuk jemi tė njoftuar zyrtarisht pėr atė qė po thoni ju”, ka thėnė Avni Zahiti, zyrtar pėr informim i policisė rajonale tė Mitrovicės.
Koha.net

Guri i madh
27-12-10, 14:28
Ministėr i Shėndetėsisė, Muja ose Agani

Publikuar: Sot, mė 27 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/Untitled-14.jpg




Prishtinė, 27 dhjetor - Ende pa u certifikuar rezultatet e zgjedhjeve tė 12 dhjetorit, tė cilat kanė rezultuar me rivotime nė sė paku tri komuna, kanė filluar tė pėrfliten emrat qė pritet ta drejtojnė dikasterin e shėndetėsisė. Pėrmenden dy emra: Shaip Muja, kėshilltar i kryeministrit nė largim Hashim Thaēi, dhe kryetari i Partisė sė Drejtėsisė, Ferid Agani.
Tė dy janė shprehur tė gatshėm tė drejtojnė dikasterin qeveritar, ku supozohet tė ketė mė sė shumti probleme tė grumbulluara me vite, duke thėnė se janė tė vetėdijshėm pėr kėtė, dhe se do tė punojnė nė zgjidhjen e tyre.
Muja ka saktėsuar se pas rezultatit tė zgjedhjeve ėshtė ēėshtje e partisė qė tė orientohet pėr resorėt dhe ministritė qė do t’i marrė dhe do t’i drejtojė.
“Unė jam i gatshėm pėr ēdo resor qė ma besojnė partia dhe kryeministri i nominuar, Hashim Thaēi”, ka deklaruar Muja pėr “Kohėn Ditore”.
Sipas Mujės, nė shėndetėsinė kosovare duhet pėrmirėsuar shumė gjėra.
“Aty ka shumė probleme, ngase shėndetėsia ėshtė keqmenaxhuar deri tash”, ka vlerėsuar ai.
Ndėrsa Ferid Agani duket mė shumė i entuziazmuar kur flet pėr kryesimin e Ministrisė sė Shėndetėsisė. Ai duket ta ketė marrė me shumė seriozitet kėtė punė.
Dhe nuk e fsheh se ky ka qenė synim i kahershėm i tij, meqė thotė se kjo ėshtė diskutuar qė kur kanė filluar negociatat e partisė qė ai kryeson pėr tė hyrė nė partneritet me AKR-nė nė garėn zgjedhore tė 12 dhjetorit.
Duke mos dashur tė flasė nėse janė bėrė pėrparime nė drejtim tė arritjes sė koalicionit me PDK-nė pėr mandatin e ri qeverisės, Agani ka thėnė se “detajet pėr koalicion do tė kumtohen pas 9 janarit, por se AKR-ja me partnerėt e saj tė koalicionit parazgjedhor tashmė ka shprehur qartė synimin pėr tė qenė pjesė e ekzekutivit”.

Guri i madh
30-12-10, 12:12
Thaēi: Nuk bėjė koalicione me njerėz me mentalitet tė Titos apo Enver Hoxhės (http://www.rtklive.com/?cid=1&newsId=44647&mf7iIewYmf6MK&%7E#F559zfc2&321%21OxvSfNK3xzzFKskLn/mi&6i3*97s@Io88wHNn#7#09m1E82mz-%213%5E=c59wm%29F7CjisBtV*JK3) http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Kryeministri nė dorėheqje Hashim Thaēi tha se pas 9 janarit do tė formohet shumė shpejt Qeveria e re. Nė njė intervistė ekskluzive pėr Radio Blue Sky, Thaēi tha se nuk parasheh probleme, duke mohuar se ėshtė lėnduar procesi zgjedhor me 12 dhjetor, si...

Guri i madh
30-12-10, 12:29
Thaēi: Nuk bėjė koalicione me njerėz me mentalitet tė Titos apo Enver Hoxhės http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Kryeministri nė dorėheqje Hashim Thaēi tha se pas 9 janarit do tė formohet shumė shpejt Qeveria e re. Nė njė intervistė ekskluzive pėr Radio Blue Sky, Thaēi tha se nuk parasheh probleme, duke mohuar se ėshtė lėnduar procesi zgjedhor me 12 dhjetor, siē ka deklaruar Presidenti nė detyrė Jakup Krasniqi.... Postuar: 12:11:51 / 30.12.2010
Kryeministri nė dorėheqje Hashim Thaēi tha se pas 9 janarit do tė formohet shumė shpejt Qeveria e re. Nė njė intervistė ekskluzive pėr Radio Blue Sky, Thaēi tha se nuk parasheh probleme, duke mohuar se ėshtė lėnduar procesi zgjedhor me 12 dhjetor, siē ka deklaruar Presidenti nė detyrė Jakup Krasniqi. Thaēi pėrjashtoi opsionet pėr Qeveri teknike, duke thėnė se zgjidhjet e tilla i takojnė sė kaluarės.

Kryeministri nė dorėheqje, Hashim Thaēi, thotė se nuk do ta ketė problem formimin e Qeverisė menjėherė pas 9 janarit. Fillimisht ai e vlerėson procesin zgjedhor tė standardeve demokratike dhe nuk pajtohet me konstatimin e djeshėm tė Presidentit nė detyrė, Jakup Krasniqi, se procesi ka qenė i lėnduar.

“Nė asnjė rrethanė nuk ka qenė i lėnduar, pėrkundrazi, ka qenė njė proces i vlerėsuar lartė ndėrkombėtarisht. Mendoj se do tė duhej informuar edhe mė mirė pėr tė gjitha zhvillimet qė kanė ndodhur dhe tė jepet vlerėsimi qė duhet tė jepet. Ėshtė njė vlerėsim i lartė ndėrkombėtar qė del jashtė inateve partiake apo ndėrpartiake apo thjesht frustrimeve personale tė ēdokujt”, ka thėnė Thaēi.

Kryeministri Thaēi, partia e sė cilit, sipas rezultateve preliminare doli fituese e zgjedhjeve tė 12 dhjetorit, thotė se do tė formojė njė Qeveri kredibile, do tė ketė njė President tė njė uniteti politik dhe qytetar, si dhe njė kryekuvendar tė mirė. Por, ai nuk pranon tė flas pėr formulėn e koalicionit.

Nė pyetjen tonė se a do tė jetė edhe AAK nė koalicion me PDK-nė, Thaēi tha: “Unė do tė ndėrtoj njė koalicion tė prioriteteve tė qendrės sė djatht dhe jam nė kontakt tė vazhdueshėm me gjithė spektrin politik qė i takon sė ardhmes e jo mentalitet tė sė kaluarės komuniste, qoftė tė njerėzve tė mentaliteti tė Titos apo Enver Hoxhės?

Kryeministri thotė se Qeveria do tė ketė njė madat katėr vjeēar dhe nė asnjė mėnyrė nuk do tė ketė zgjedhje tė parakohshme me njė Qeveri teknike, paraprakisht siē ka kėrkuar LDK-ja.

“Ėshtė njė mentalitet tipik komunist jugosllav. Njerėz qė nuk janė mėsuar me pluralizėm politik dhe rend demokratik. Prandaj, ėshtė edhe kėrkesė antikushtetuese, antiligjore, zgjedhjet e ardhshme do tė jenė nė vitin 2014”, theksoi Thaēi.

Kryeminstri thotė se nuk do ta ketė problem qeverisjen as nė mandatin e ardhshėm pėrkundėr njė opozite tė fortė. Ai bėnė kėtė vlerėsim pėr opozitėn ardhshme.

“Kemi njė opozitė tė lezetshme, por tė pareformuar. Prandaj, kėrkohet qė opozita tė reformohet dhe tė arrijė standardin e jetės sė re demokratike, si parakusht i vetėm qė tė jetė opozitė serioze”, ka shtuat Thaēi.

Megjithkėtė, nė intervistėn ekskluzive pėr Radio Blue Sky, Kryeministri nė largim Hashim Thaēi thotė se do tė bashkėpunojė me opozitėn pėr ēėshtje tė interesit shtetėror. Ai premton njė qeverisje rrėnjėsisht tė reformuar dhe garanton realizimin e tė gjitha premtimeve tė bėra gjatė fushatės parazgjedhore.

(Xhevat Sopi)

Oqeani
30-12-10, 17:58
Pacolli per "Politika" te Beogradit


Do t'i kthej te gjithe sebet ne KS, keshtu Kosova do te behet multietnike!
Veriu i Kosoves do te jete zone e ekonomise se lire ne menyre qe te investohet nga biznismenet e fuqishem !

Eh aga Pacoll breh sa Kosova ty te duhetn i " thash" !
Nje multietnike dhe nje me zone te lire te ekonomise!!
Phaaaaa po dojka me investu Pacolli ne Kosove siē po e shoh se boll e kan kritikuar !
Edhe kesaje i thuhet politike !
( Mjer Kosova ne duart te kujte ka mbete, kam "bindjen" se: Beogradi me mire i zgjidhte politikajt ne Kosove se sa vet populli ) !!!!

Llapjani_HH
30-12-10, 18:10
Pacolli: Kosova veriore tė jetė zonė e lirė ekonomike

Lideri i Aleancės Kosova e Re, Behxhet Pacolli deklaroi se nė qeverinė e re tė Kosovės do ta kėrkojė vendin e presidentit tė shtetit, se pjesa veriore e vendit do tė jetė e zhvilluar ekonomikisht dhe se do t'i kthejė serbėt nė Kosovė.

"Do t'i kthej nė Kosovė tė gjithė serbėt.
Kosova duhet tė jetė multietnike edhe ajo vetėm si e tillė do tė jetė interesante pėr investitorėt e huaj... Theksoj se duhet tė investojmė shumė nė ekonomi, por edhe nė mbisundimin e ligjit, i cili duhet tė jetė i barabartė pėr tė gjithė", shtoi Pacolli.

Ai shtoi se dėshiron qė pjesa veriore e Kosovės tė jetė zonė e lirė ekonomike, nė tė cilėn do tė investojnė investitorė tė fuqishėm.

"Planifikojmė tė investojmė kapital tė madh ku nė fillim do tė hapen tė paktėn dy deri nė tre mijė vende pune. Veriu do tė kishte autonomi ekonomike", theksoi Pacolli.

Lideri i Aleancės Kosova e Re theksoi se pa marrjen e vendit shef i shtetit nuk do tė hyjė nė koalicion, si dhe se do ta kėrkojė Ministrinė e Ekonomisė, tė Shėndetėsisė dhe tė paktėn edhe njė tjetėr.

Nė zgjedhjet e paradokohshme nė Kosovė partia e tij fitoi 7,1 pėr qind tė votave dhe e zuri vendin e pestė ku dhe mund tė parashtrojė kushte tė koalicionit.

Pacolli, i cili mė parė ishte i njohur si njė ndėr sponsorėt mė tė mėdhenj tė UĒK-sė, shtoi se nė formimin e qeverisė sė re tė Kosovės do tė shoqėrohet me kryeministrin Hashim Thaēin, por jo edhe me ata tė cilėt nuk kanė biografi tė pastėr.
ALSAT M

O Guri i madh, po a thue me kan do me ba koalicion ky Tita i Kosovės qysh i ka than Behgjeti vetit, a po thue i bjen Hashimi pishmon edhe e merr Titėn e vogėl(Behgjetin) apet ngat veti?

Edhe veriut t'Mitrovicės po dojke me ja dhan autonomi ekonomike e mej kthye krejt shkiet n'Kosovė:eek:

A thue, a don edhe Shqiptart mej kthye n'Kosovė edhe n'Mitrovicė, apo e ka ndėrmend me ba naj marrveshje t'msheft me Rusin edhe Kazakistanin e mej shpėrngul Shqiptart atje bajagi me punue:confused:

Guri i madh
30-12-10, 18:20
Pacolli: Kosova veriore tė jetė zonė e lirė ekonomike

Lideri i Aleancės Kosova e Re, Behxhet Pacolli deklaroi se nė qeverinė e re tė Kosovės do ta kėrkojė vendin e presidentit tė shtetit, se pjesa veriore e vendit do tė jetė e zhvilluar ekonomikisht dhe se do t'i kthejė serbėt nė Kosovė.

"Do t'i kthej nė Kosovė tė gjithė serbėt.
Kosova duhet tė jetė multietnike edhe ajo vetėm si e tillė do tė jetė interesante pėr investitorėt e huaj... Theksoj se duhet tė investojmė shumė nė ekonomi, por edhe nė mbisundimin e ligjit, i cili duhet tė jetė i barabartė pėr tė gjithė", shtoi Pacolli.

Ai shtoi se dėshiron qė pjesa veriore e Kosovės tė jetė zonė e lirė ekonomike, nė tė cilėn do tė investojnė investitorė tė fuqishėm.

"Planifikojmė tė investojmė kapital tė madh ku nė fillim do tė hapen tė paktėn dy deri nė tre mijė vende pune. Veriu do tė kishte autonomi ekonomike", theksoi Pacolli.

Lideri i Aleancės Kosova e Re theksoi se pa marrjen e vendit shef i shtetit nuk do tė hyjė nė koalicion, si dhe se do ta kėrkojė Ministrinė e Ekonomisė, tė Shėndetėsisė dhe tė paktėn edhe njė tjetėr.

Nė zgjedhjet e paradokohshme nė Kosovė partia e tij fitoi 7,1 pėr qind tė votave dhe e zuri vendin e pestė ku dhe mund tė parashtrojė kushte tė koalicionit.

Pacolli, i cili mė parė ishte i njohur si njė ndėr sponsorėt mė tė mėdhenj tė UĒK-sė, shtoi se nė formimin e qeverisė sė re tė Kosovės do tė shoqėrohet me kryeministrin Hashim Thaēin, por jo edhe me ata tė cilėt nuk kanė biografi tė pastėr.
ALSAT M

O Guri i madh, po a thue me kan do me ba koalicion ky Tita i Kosovės qysh i ka than Behgjeti vetit, a po thue i bjen Hashimi pishmon edhe e merr Titėn e vogėl(Behgjetin) apet ngat veti?

Edhe veriut t'Mitrovicės po dojke me ja dhan autonomi ekonomike e mej kthye krejt shkiet n'Kosovė:eek:

A thue, a don edhe Shqiptart mej kthye n'Kosovė edhe n'Mitrovicė, apo e ka ndėrmend me ba naj marrveshje t'msheft me Rusin edhe Kazakistanin e mej shpėrngul Shqiptart atje bajagi me punue:confused:





hė si republika serrbska ne bosnje po qata po i dhan zor kta nderkombtart me formue qeverin thaqi ,edhe pse nuk ka legjitimitet

po qysh po thojn nga te gjitha partit i ka ble nga dy tre delegat sa per me votue


nga LDKja ende i kish mbet thaqit si njeri qe e voton LUTFI HAZIRI edhe nja 4 tjer njerz te shitur

Oqeani
30-12-10, 18:27
hė si republika serrbska ne bosnje po qata po i dhan zor kta nderkombtart me formue qeverin thaqi ,edhe pse nuk ka legjitimitet

po qysh po thojn nga te gjitha partit i ka ble nga dy tre delegat sa per me votue


nga LDKja ende i kish mbet thaqit si njeri qe e voton LUTFI HAZIRI edhe nja 4 tjer njerz te shitur


Putini i kishte thene - Fol ti keshtu, e t'ia masim impulsin miletit tond ! !!! ( Edhe ashtu jan trullu prej politikes e nuk bajne zeee )

E sa per Luten sa ka burrni ky far lalushi - me dy Whiski e shet Kosoven e nuk po e ēon gishtin !

Guri i madh
31-12-10, 14:28
Edita Tahiri - presidente e Kosovės, “kartė nėn mėngė” e Thaēit

Publikuar: Sot, mė 31 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/31edita-tahiri4.jpg




Prishtinė, 31 dhjetor- Nuk ndalen kalkulimet brenda subjekteve politike pėr krijimin e institucioneve tė pritshme tė Kosovės, qė do tė duhej tė dalin nga zgjedhjet e jashtėzakonshme tė 12 dhjetorit. PDK-ja dhe kreu i saj, sidomos, qė me ēdo kusht duan ta udhėheqin Kosovėn edhe pėr njė mandat katėrvjeēar, janė duke bėrė pėrpjekje dhe llogari natėn dhe ditėn pėr tė lidhur aleanca, koalicione, miqėsi tė reja, vetėm e vetėm tė sigurojnė edhe njė mandat nė pushtet.
Paralelisht me pėrpjekjet pėr tė gjetur partnerė pėr koalicione pėr Qeverinė, kreu i PDK-sė dhe kryeministri nė largim i Kosovės, Hashim Thaēi, nuk rresht sė llogarituri e sė kalkuluari edhe emrat pėr president tė mundshėm tė Kosovės.
Sipas burimeve tė sigurta brenda PDK-sė, por qė nė asnjė mėnyrė nuk duan tė bėhen publikė, sė fundi, Thaēi po llogarit seriozisht qė kandidate potenciale pėr presidente tė Kosovės tė jetė Edita Tahiri, lidere e ADK-sė, e cila, kaherė, bashkė me partinė e vet ėshtė nė koalicion me PDK-nė.
Sipas kėtyre burimeve, Thaēi po llogarit shumė seriozisht nė kėtė kandidate, pasi qė, nė njė farė mėnyre AAK-ja ka ēuar sinjale tė sigurta se nuk do tė futet nė koalicion dhe pasi kanė dalė nė shesh rezultatet e votimeve pėr AKR-nė, dhe pasi qė ėshtė parė se kjo parti lideri i saj, Behgjet Pacolli, kanė marrė fare pak vota. Madje, sipas kėtyre burimeve, po tė mos ishte partia e Drejtėsisė e Ferid Aganit, AKR-ja, me votat e fituara as qė do tė siguronte pragun e domosdoshėm.
Nė kėtė mėnyrė ėshtė zvogėluar shumė mundėsia qė Pacolli tė mbetet pretendent pėr kreun e shtetit, edhe nė rast tė variantit tė mbetur pėr koalicion tė pritshėm PDK-AKR dhe minoritarėt. Thaēi, siē theksojnė brenda PDK-sė, sado qė e do Pacollin pėr president pėr shkak tė lojalitetit tė tij, megjithatė nuk do president me legjitimitet tė kontestuar (pėr shkak tė numrit tė pakėt tė votave).
Ndėrsa, Edita Tahiri, sipas kalkulimeve tė Thaēit, pos lojalitetit tė dėshmuar deri mė tash ndaj partisė nė pushtet e sidomos ndaj liderit tė saj, do tė ishte edhe mė e pranueshme edhe pėr subjektet e tjera politike, pėr ēka shpresohet qė mė lehtė do ta kishte edhe kocensualitetin e spektrit politik kosovarė pėr te.
Burimet theksojnė se Thaēi tashmė e ka “kartė nėn mėngė” Edita Tahirin pėr kandidate pėr presidente dhe kėtė kartė ka nis ta shpėrfaqė aty-kėtu para bashkėpunėtorėve tė vet.

Guri i madh
01-01-11, 13:57
“Milionerė” me rrogat e shtetit

Publikuar: E premte, mė 31 dhjetor 2010
http://www.koha.net/repository/images/31milioneret4.jpg




Prishtinė, 31 dhjetor – Koha Ditore, nė numrin festiv tė Vitit tė ri ka bėrė publike pagat e drejtuesve tė institucioneve, tė ndėrmarrjeve dhe tė agjencive publike, tė cilėt i marrin nga paraja e taksapaguesve kosovarė.
Sipas gazetės, vėshtirė tė ketė ndonjė vend nė botė ku gjyqtari dhe pastruesi kanė pagėn tė njėjtė. Apo se paga mujore e krerėve tė ndėrmarrjeve publike ėshtė sa gjysma e pagės vjetore tė kryetarit tė Gjykatės Supreme tė Republikės sė Kosovės. Por, kėto paradokse pėrbėjnė “normalitet” nė shtetin e ri, tė Kosovės. Njerėzit qė punojnė nė gjyqėsor kanė paga “fyese”, krahasuar me shumė zyrtarė qė drejtojnė institucionet qeveritare, agjencitė e pavarura dhe kompanitė publike dhe qė arkėtojnė me dhjetėra mija euro nė vit nė emėr tė pagave dhe mėditjeve.
Nėse i referohemi kuizit mė tė famshėm nė botė, “Kush do tė bėhet milioner”, nė tė cilin shuma maksimale nė “tregun shqiptar” ėshtė 50 mijė euro, atėherė tė gjithė kėta zyrtarė do tė mund tė quheshin ‘milionerė’. Ka vite qė ky kuiz pret milionerin e parė, mirėpo ai nuk po vjen. E nė anėn tjetėr ka shumė zyrtarė qė brenda vitit 2010 kanė arkėtuar tė hyra deri nė 60 mijė euro, qė paguhen vetėm nga mjetet publike, qofshin ato nga buxheti i Kosovės, nga buxheti i ndėrmarrjeve publike, apo nga Universiteti i Prishtinės.
Zyrtarėt e institucioneve dhe tė ndėrmarrjeve publike nė vazhdimėsi kanė refuzuar publikimin e pagave tė tyre. Madje pėr disa vite ato kanė qenė enigmė pėr qytetarėt e Kosovės. Mirėpo, sė fundi kanė pasur obligim ligjor qė ta plotėsojnė formularin e deklarimin e prejardhjes dhe gjendjes sė pasurisė. Formularė qė janė bėrė publikė nga Agjencia kundėr Korrupsionit.
Udhėheqėsit e Trustit, KOSTT-it, Bankės Qendrore, Postė-Telekomit, KEK-ut, Aeroportit, nėse idenė e shkuarjes nė punė e kanė tė bazuar vetėm nė pagė, atėherė nuk kanė arsye tė lakmojnė karrigen e presidentit, edhe mė pak tė kryeparlamentarit e tė kryeministrit. Krerėt e kėtyre institucioneve kanė paga mė tė larta, apo tė pėrafėrta me udhėheqėsit shtetėrorė tė Kosovės, tė cilėt janė nė shkuarje nė kėtė fundvit.
Nė bazė tė deklarimeve qė ata vetė kanė bėrė: Gazmend Luboteni, kryetar i Bordit tė drejtorėve nė Bankėn Qendrore tė Kosovės, ėshtė personi qė paguhet mė sė shumti brenda njė viti. Ai arkėton 60 mijė e 20 euro nė vit. Luboteni, merr 22 mijė e 220 euro nė UP nė emėr tė pagės dhe honorarėve. Paga e tij nė kolegjin “Fama” ėshtė 16 mijė e 200 euro. Kurse, kompensim nga BQK-ja, si kryetar i bordit tė kėtij institucioni merr 21 mijė euro.
Ndėrsa, ish-guvernatori i BQK-sė, Hashim Rexhepi, qė ėshtė mbajtur gati tre muaj nė paraburgim me dyshimin pėr keqpėrdorim tė detyrės, ka pasur pagė prej 4 mijė e 302 euro. Ndėrsa, zėvendėsguvernatorėt Nexhat Kryeziu dhe Gani Gėrguri kanė pagė mujore prej 3 mijė e 300 euro.

Zalli dhe Haxha, nė krye tė top-listės

Ndėrsa, sa u pėrket institucioneve qė kanė pagat mė tė larta nė vend, Trusti i Kursimeve Pensionale ėshtė nė krye tė listės. Drejtori menaxhues i kėtij institucioni, Adrian Zalli, ka njė rrogė vjetore prej 46 mijė e 800 euro, ndėrsa merr edhe 19 mijė e 200 euro nė vit, shtesė. Paga e tij mujore ėshtė 5 mijė e 500 euro. Ndėrsa, dy zėvendėsit e tij, Agron Krasniqi e Vėrshim Hatipi, marrin njė pagė mujore prej 3 mijė e 100 euro, apo 37 mijė e 260 euro nė vit pėr kokė.
Nė Agjencinė kundėr Korrupsionit, kryeshefi i PTK-sė, Shyqeri Haxha, pati deklaruar se nga korporata publike e telekomunikimeve paguhet me 4 mijė e 454 euro nė muaj.
Hiq mė pak nuk paguhet as kreu i Operatorit tė Sistemit, Transmisionit dhe Tregut tė Energjisė Elektrike tė Kosovės, Fadil Ismajli, i cili ka njė pagė prej 3 mijė e 500 euro nė muaj. Por, niveli i pagave nė KOSTT ėshtė shumė mė i lartė se mesatarja e pagave nė nivel tė Kosovės. Paga mesatare nė kėtė ndėrmarrje ėshtė rreth 650 euro neto. Mirėpo, nė kėtė mesatare ėshtė marrė parasysh vetėm paga bazė, pra nuk janė pėrfshirė edhe pagesa pėr punėn shtesė, kompensimi, pagesėn e pėrvojės sė punės apo pagesa tjetėr pėr motivimin e punėtorėve.
Por, udhėheqėsit e zyrave rregullatore, apo tė agjencive tė ndryshme paguhen mė pak se krerėt e ndėrmarrjeve publike. Nė bazė tė formularit qė ka plotėsuar nė AKK, Ekrem Hoxha, kryesues i Bordit tė Autoritetit Rregullator tė Telekomunikacionit, ka njė pagė mujore prej 1 mijė e 280 euro, plus 250 euro mėditje. Paga mujore e tij me mėditje shkon nė 1 mijė e 530 euro, apo njė pagė vjetore prej 18 mijė e 360 euro. Drejtori i Agjencisė Kosovare tė Inteligjencės, Bashkim Smaka, paguhet 1 mijė e 270 euro nė muaj. Smaka gjatė vitit 2010 ka arkėtuar 15 mijė e 246 euro nė emėr tė pagave, por pa mėditje. Edhe pse llogaritet se perspektiva e ekonomisė sė Kosovės ėshtė nė pasuritė nėntokėsore tė saj, udhėheqėsit e Komisionit tė pavarur pėr miniera dhe Minerale nuk kanė paga tė larta, nė krahasim me udhėheqėsit e tjerė. Azem Rexhaj, drejtor nė KPMM, ka njė pagė mujore prej 1 mijė e 130 eurosh.
I krijuar sė fundmi, Aviacioni Civil ka njė staf tė vogėl, por qė kanė paga tė majme. Dritan Gjonbalaj, drejtor i pėrgjithshėm i aviacionit civil, ka njė pagė prej 2 mijė e 200 euro, apo 26 mijė e 400 euro nė vit.
Zyra e Rregullatorit tė Energjisė, qė ka pėr obligim caktimin e tarifave tė energjisė elektrike, caktimin e tarifave pėr nxehjet qendrore publike dhe lėshimin e licencave pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja gjeneruese tė energjisė nuk qėndron keq nė pagesėn e udhėheqėsve tė vet. Ali Hamiti, kryetar i bordit tė ZRRE-sė, ka njė pagė mujore prej 1 mijė e 988 mijė euro, apo vjetore prej 23 mijė e 856 euro. Por, Hamiti merr edhe 1 mijė e 200 euro nė vit pėr angazhimin e universitet.
Kurse, Raif Preteni, drejtor nė Zyrėn e Rregullatorit pėr Ujėsjellės dhe Kanalizim, ka njė pagė prej 1.300 eurosh, apo tė ardhura tė rregullta vjetore prej 16 mijė e 200 eurosh. Por, Preteni merr edhe 2 mijė e 40 euro si invalid i UĒK-sė dhe 2 mijė e 28 euro nė emėr tė pensionit tė parakohshėm tė TMK-se. Nga mjetet e qytetarėve tė Kosovės, Preteni merr 20 mijė e 268 euro nė vit.
Kryeministri i Kosovės ka njė pagė vjetore prej 17 mijė e 318 euro, apo 1 mijė e 443 euro nė muaj. Ndėrsa dy zėvendėskryeministrat kanė njė pagė prej 1.180 euro, apo 14 mijė e 160 euro nė vit. Ministrat e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kanė njė pagė prej 1 mijė e 250 euro, duke mos i pėrfshirė mėditjet dhe beneficionet.
Kryeparlamentari i Kosovės, Jakup Krasniqi, ka njė pagė mujore prej 2 mijė e 700 euro, apo 32 mijė e 400 euro vjetore. Por, nė kėtė shumė nuk janė pėrfshirė edhe paga qė merr si ushtrues detyre i presidentit tė Kosovės. Para tij, ish-presidenti Fatmir Sejdiu ka pasur pagėn mujore prej 3.400 eurosh. Kurse, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės kanė njė pagė mujore prej 1 mijė e 250 euro, duke mos i pėrfshirė edhe mėditjet dhe honorarėt nga angazhimi i tyre nė komisionet parlamentare.

Top-dhjetė pagat mujore

1. Adrian Zalli (Trusti) 5.500 euro
2. Shyqeri Haxha (PTK) 4.454 euro
3. Hashim Rexhepi (BQK) 4.300 euro
4. Fadil Ismajli (KOSTT) 3.500 euro
5. Fatmir Sejdiu (Presidenca) 3.400
6. Nexhat Kryeziu (BQK) 3.300 euro
7. Gani Gėrguri (BQK) 3.300 euro
8. Agron Krasniqi (Trusti) 3.100 euro
9. Vėrshim Hatipi (Trusti) 3.100 euro
10. Agron Mustafa (Aeroport) 3.014 euro
11. Arben Gjuka (KEK) 2.800 euro +/- 25 %
12. Jakup Krasniqi (Kuvend) 2.700 euro.

Llapjani_HH
01-01-11, 17:26
Vatikani nuk e ka ndėrmend ta njohė Kosovėn

Qėndrimi i Vatikanit rreth njohjes sė Kosovės mbetet i pandryshueshėm.

Ambasadori i kėtij vendi nė Beograd, Orlando Antoni, e arsyetoi kėtė qėndrim me raportet e shkėlqyeshme tė Selisė sė shenjtė dhe Serbisė.

Ai theksoi se vetėm 4 pėr qind e popullatės nė Kosovė janė katolikė.

Antonini shtoi se Vatikani nuk do tė ndryshojė qėndrimin nėse tregohen tė sakta pohimet e Kėshillit tė Evropės pėr krimin e organizuar nė Kosovė.

Sipas tij, edhe qėndrimi i pjesės tjetėr tė bashkėsisė ndėrkombėtare nuk do tė ndryshojė deri nė pėrfundimin e bisedimeve tė paralajmėruar nė mes Prishtinės e Beogradit.

Pėrfaqėsuesi i Vatikanit nė Serbi nuk e pėrjashton mundėsinė e vizitės sė Papės Benediktit XVI nė vitin 2013.

Klankosova.tv

Guri i madh
03-01-11, 13:23
Vetėvendosje: Krimi tė mos politizohet

Publikuar: Sot, mė 03 janar 2011
http://www.koha.net/repository/images/03-vv-per-vrasjen4.jpg

Prishtinė, 3 janar - Lėvizja “Vetėvendosje” ka reaguar pas ngjarjes sė 1 janarit nė Malishevė, duke e cilėsuar atė si krim tė rėndė, me pasoja tragjike pėr familjen e tė vrarit dhe tė plagosurve. Ajo ka kėrkuar qė tė mos politizohet ngjarja. “Sot, mė tepėr se kurrė, ėshtė e nevojshme tė mos e humbim kthjelltėsinė si shoqėri dhe tė dallojmė se ku janė problemet e vėrteta tė Kosovės. Problemet personale nuk duhet tė politizohen dhe as problemet politike nuk duhet tė personalizohen”, thuhet nė komunikatė.
Mė tutje Vetėvendosje thotė se dėnon kėtė akt qė rezultoi me njė vrasje dhe dy plagosje, shpreh keqardhjen e saj, si dhe ngushėllimet pėr familjen e tė vrarit dhe tė plagosurve. Ky reagim i kėsaj lėvizje vjen pas akuzave tė ndėrsjella qė kanė ndodhur ndėrmjet degės sė saj nė Malishevė dhe asaj tė PDK-sė pėr zgjedhjet e fundit tė 12 dhjetorit.
Atėbotė, Vetėvendosje pati kumtuar se nė qendrėn e votimit nė Bajė ėshtė sulmuar vėzhguesi Hazir Krasniqi, “i cili ėshtė grushtuar dhe shqelmuar nga militantė tė PDK-sė. “Pas rrahjes, Hazir Krasniqi ėshtė kėrcėnuar me vrasje nga Behlul Limaj (i afėrt i Fatmir Limajt), i cili nė tentativė e sipėr ėshtė kapur nga policia duke ia drejtuar revolen Hazir Krasniqit”, thuhej nė atė komunikatė.

Hajra
03-01-11, 19:53
Thaēi e fiton Prishtinėn, kur tė anėtarėsohet nė LDK


03-01-2011 15:21 CET
Kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa e sheh zgjidhjen e vetme tė situatės qė lanė pas zgjedhjet e 12 dhjetorit, tė cilat janė vėnė nė dyshim nga mjaft subjekte politike por edhe nga shoqėria civile, vetėm me anė tė rivotimit nė tė gjithė Kosovėn. Duke folur nė njė intervistė pėr “Alsat”, kreu i LDK-sė ka vėnė nė dukje se nuk ka gjasa pėr krijimin e njė koalicioni tė qėndrueshėm edhe pas rivotimit tė pjesshėm mė 9 janar.
“Ėshtė njė marrėveshje mes subjekteve politike pėr caktimin e datės sė ardhshme tė zgjedhjeve, nė fund tė vitit dhe pėr konstituimin e organeve pėr tė cilat pėrkohėsisht do ta qeverisin Kosovėn deri nė atė periudhė”, ka thėnė Mustafa.
Mustafa tha se pėrgjegjėsi kryesor pėr qeverisjen e keqe ėshtė kryeministri i dorėhequr, Hashim Thaēi. Ky i fundit, sipas tij, duhet tė japė pėrgjegjėsi para qytetarėve pse Kosova mban vendin e parė pėr korrupsion, pėr shtet joligjor dhe pėr vota tė vjedhura si nė Afganistan.
Kreu i LDK-sė i ėshtė pėrgjigjur Thaēit edhe nė lidhje me garėn pėr Prishtinėn, tė cilėn sipas Mustafės, Thaēi dhe partia e tij nuk do ta fitojnė kurrė.
“Ai mund ta fitoj Prishtinėn vetėm nėse bėhet anėtar i LDK-sė. Nėse ai hyn nė partinė tonė, atėherė partia jonė do tė jetė fituese dhe Hashim Thaēi si anėtar i LDK-sė, pėrndryshe nuk do tė ketė asnjė shans”, thotė Mustafa.
Mustafa ka akuzuar PDK-nė pėr vjedhjen e votave ndėrsa ėshtė shprehur i vendosur t’i shkojė deri nė fund betejės pėr tė mos lejuar, siē shprehet ai, qė Kosova qė qeveriset me vota tė vjedhura.
Kreu i LDK-sė, vazhdon tė kėmbėngul nė idenė krijimit njė qeverie teknike e cila do tė dėrgonte vendin deri nė zgjedhjet e reja parlamentare qė, sipas tij, do tė duhej tė mbaheshin nė shtator tė vitit tė ardhshėm. Pėrndryshe ai thotė se institucionet nuk do tė kenė kurrfarė legjitimiteti nėse ato ndėrtohen mbi bazėn e votave tė manipuluara mė 12 dhjetor.

Oqeani
03-01-11, 19:59
Eh Mustafe bre, a nuk te shkoi pazari sikurse me Fatmirin qe e rrezove a !!

Ky far Tipi po dojka zgjedheje gjer sa te fitoje LDK-ja !

Pergadituni popull i gjore me rrethu vija per te ju bere kurban her PDK-ja her LDK-ja !

Po ēfar te bardhe dhane keta ministrat e LDK-se ne periudhen kalimtare se !!!

Hajra
04-01-11, 10:12
Gjermania kėrcėnohet me rivėnien e vizave pėr Ballkanin


04-01-2011 10:39 CET
Prej vendosjes sė regjimit tė udhėtimit pa viza pėr shtetasit e Serbisė dhe tė Maqedonisė, nė Gjermani janė regjistruar disa mijėra kėrkesa pėr azil tė qytetarėve nga kėto dy vende, shkruan e pėrditshmja sllovene, Dello.
Sipas gazetės, heqja e regjimit tė vizave pėr shtetasit e Shqipėrisė dhe tė Bosnjės, mund ta rritė kėtė numėr tė azilkėrkuesve.
“Nė 11 muajt e parė tė vitit 2010, nė Gjermani kanė kėrkuar azil 4218 shtetas tė Serbisė dhe 2319, shtetas tė Maqedonisė”, shkruan gazeta nė njė raport nga Berlini, duke shtuar se numri i “kėrkesave tė kėtilla para njė viti ishte vetėm 581 pėrkatėsisht 109”.
“Azilkėrkuesit pothuajse pa pėrjashtim nuk i plotėsojnė kushtet pėr azil, sepse nuk janė tė ndjekur politikisht, etnikisht ose nga aspekti i fesė”, shkruan gazeta.
Mė tutje, e pėrditshmja lubjanase, Dello, shkruan se shumė prej azilkėrkuesve “nė vendet e tyre janė cak i mashtruesve, tė cilėt pėr para premtojnė jetė mė tė mirė nė Gjermani, punė ose sė paku azil tė pėrshtatshėm”.
Sipas gazetės, ministri i brendshėm i Bavarisė, Joakim Herman, duke i pėrmendur kėta shembuj tė “keqpėrdorimit tė institucionit tė azilit” ėshtė kėrcėnuar me “rivėnien e regjimit tė vizave, nėse kjo sjellje nuk pėrfundon”. /rel/