PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : 1 2 3 4 [5] 6 7 8

Hajra
04-01-11, 14:11
Skandal: MSH e Shqipėrisė "i fal" Kosovėn Serbisė


03-01-2011 23:09 CET
Ata qė duan tė marrin informacione lidhur me paktin e stabilitetit pėr Evropėn Juglindore tė publikuar nė faqen e internetit tė Ministrisė sė Shėndetėsisė sė Republikės sė Shqipėrisė, duhet tė bėhen gati tė kapėrdijnė edhe njė “shuplakė” tė fortė qė institucionet e kėtij vendi i bėjnė Kosovės.
Nė kėtė faqe interneti ku tregohet lidhur me paktin e stabilitetit, ėshtė e vendosur dy herė njė hartė, e cila sė paku nga 17 shkurti i vitit 2008, nė realitet duhet tė jetė ndryshe.
Nė kėto harta, bazuar nė kufijtė e vendosur, Kosova figuron ende si pjesė e Serbisė.
Ministria e Shėndetėsisė sė Shqipėrisė, drejtohet nga Petrit Vasili i cili ėshtė nga Lėvizja Socialiste pėr Integrim, parti kjo qė drejtohet nga Ilir Meta, i cili ėshtė nė koalicion qeveritar me Partinė Demokratike, tė drejtuar nga Sali Berisha.
Nė faqen e internetit nuk ka asnjė tė dhėnė pėr datėn se kur ėshtė publikuar ky informacion i kėsaj ministrie, por bazuar nė renditjen, del se ėshtė njėri prej mė tė fundit tė postuara nė lidhjen “Projekte” nė kuadėr tė faqes sė internetit tė Ministrisė sė Shėndetėsisė sė Shqipėrisė. /zhurnal/
Ky ėshtė linku pėr tė gjithė ata qė duan ta shohin kėtė gafė tė kėsaj ministrie:
http://www.moh.gov.al/moh/index.php?module=2&item=75

Llapjani_HH
04-01-11, 19:03
Katari vendi i 73-tė qė njeh Kosovėn

Katari ėshtė shteti i parė qė e ka njohur Kosovėn kėtė vit.

Lajmi pėr njohjen nga ky shtet arab erdhi nga ambasada e Kosovės nė New York, e cila ka njoftuar se ka pranuar letrat kredenciale pėr njohjen zyrtare tė Kosovės.

Lajmin e ka konfirmuar pėr Klan Kosova edhe zėvendėsministrja nė largim e Punėve tė Jashtme, Vlora Ēitaku.

Me kėtė njohje janė bėrė gjithsej 73 njohjet e Kosovės si shtet tė pavarur.

Shteti i fundit qė e njohu Kosovėn, ishte Tuvalu, nė nėntor tė vitit tė kaluar.

Shteti i Katarit shtrihet nė Gadishullin Arabik dhe kufizohet me Arabinė Saudite. Ka mė shumė se 1.5 milion banorė dhe ka zhvillim tė madh ekonomik dhe udhėhiqet nga emirėt
Koha.net

Hajra
04-01-11, 19:10
Politizohet vrasja

Policia ka arrestuar 12 persona, tre prej tė cilėve djem tė Gani Krasniqit, kandidat pėr deputet i Vetėvendosjes.

E marte 4 Janar 2011 16:08
Varg i gjatė i njerėzve ia kishin mėsyrė restorantit “Kėshtjella” nė Banjė tė Malishevės. Dy net mė parė, Skėnder Limaj ishte gjallė dhe rrinte aty, me familje.
Por dy ditė mė vonė nė kėtė vend, qė ėshtė pronė e familjes sė tij, tashmė ishte hapur dera pėr tė pranuar ngushėllime. Skėnderi u vra nė sy tė fėmijėve tė tij.
Tė hėnėn, qindra qytetarė morėn pjesė nė varrimin e Limajt, i cili u vra nga disa persona qė dyshohet se janė tė familjes Krasniqi nga fshati Carrallukė i Malishevės. Pėrveē tė ndjerit, nė sulmin e armatosur ka mbetur i plagosur edhe vėllai i tij, Azem Limaj dhe nipi i tyre, Ilir (Behlul) Limaj.
Askush nga familja e tė vrarit nuk deshi tė thotė asnjė fjalė, ndėrsa banorėt e tjerė thonė tė jenė tronditur nga ngjarja, tė cilėn e cilėsojnė tė tmerrshme.
Ata qė ishin nė vendin e ngjarjes thonė se ngjarja ka ndodhur si nė filma aksion.
“Kanė hyrė, kanė qenė shumė veta, njėherė i kanė rrahur njerėzit me shufra hekuri, e pastaj kanė gjuajtur nė ta”, thotė njė person pėr Express, i pranishėm nė hallakamėn e asaj nate. Natėn e kobshme, ai thotė tė ketė qenė mysafir nė restorant dhe rrėfen se Skėnder Limaj ėshtė vrarė nė prani tė tre fėmijėve tė tij.
Por bashkėvendėsit e Limajt nuk flasin as pėr motivet e mundshme qė mund tė kenė shtyrė tė ndodhė kjo tragjedi. Ragip Begaj, banor i fshatit, thotė se Skėnderi ka qenė djalė i mirė, i urtė dhe asnjėherė nuk ka pasur problem me askėnd. Por Begaj, i cili punon nė Kuvendin Komunal tė Malishevės, hedh dyshime se vrasja mund tė ketė ndodhur pėr motive politike.
“Ata (Vetėvendosja v.j.) i kanė hupė zgjedhjet, e ne (PDK’ja v.j.) i kemi fituar. Kjo mund tė jetė arsyeja”, thotė Begaj pėr Express.
Por, ai nuk sqaron nėse i vrari dhe tė plagosurit kanė pasur ndonjė problem tė mėhershėm me familjen Krasniqi nga Carralluka.
Begaj pranon se ka ndodhur njė incident ditėn e zgjedhjeve, mė 12 dhjetor, por mohon se kėta nga familja Limaj kanė pasur dorė nė tė. “Djalin e dėshmorit e ka rrahur dikush tjetėr, jo kėta nga familja Limaj”, thotė Begaj pėr Express.
Por jo vetėm nė Banjė, ku u bė varrimi i Skėnder Limajt, shkonin njerėz pėr ngushėllime. Pothuajse e njėjta pamje ishte edhe nė shtėpinė e Gani Krasniqit nė Carrallukė, nė tė cilėn kishte shumė mysafirė.

Nisi mė 12 dhjetor
Krasniqi, ish-kryetar i Komunės sė Malishvės, tre djemtė e tė cilit janė arrestuar si tė dyshuar nė lidhje me vrasjen, nuk ishte nė gjendje tė flasė. Jo vetėm Krasniqi, por askush nga familja e tij nuk deshi tė thotė asnjė fjalė pėr motivet e mundshme nė lidhje me kėtė ngjarje, duke refuzuar tė tregojnė se kush ėshtė arrestuar nga familja e tyre.
Por nė njė komunikatė gjatė ditės sė hėnė, Policia e Kosovės pėr rajonin e Prizrenit, ka publikuar emrat e 12 personave tė arrestuar tė cilėt dyshohen se janė tė pėrfshirė nė kėtė rast.
Sipas policisė, tash pėr tash ata janė duke u mbajtur nė paraburgim. Tre nga tė arrestuarit janė janė djemtė e Gani Krasniqit, i cili nė zgjedhjet e fundit parlamentare ishte kandidat pėr deputet nga Lėvizja Vetėvendosje. Personat e tjerė tė arrestuar, tė gjithė janė nipa dhe tė afėrm tė tij. Njėri nga tė arrestuarit ėshtė Hazir Krasniqi, i cili ditėn e zgjedhjeve, sipas Lėvizjes Vetėvendosje, ėshtė kėrcėnuar me vrasje nga Behlul Limaj. Ndėrkohė, djali i kėtij tė fundit ėshtė plagosur tė shtunėn, nė incidentin e ndodhur nė restorant.
Po ditėn e zgjedhjeve, Lėvizja Vetėvendosje ka deklaruar se ėshtė kėrcėnuar nga militantė tė PDK’sė nė komunėn e Malishevės edhe Berat Krasniqi, djali i dėshmorit tė kombit, Ymer Krasniqi. Policia njoftoi se edhe Berat Krasniqi ėshtė nė mesin e tė arrestuarve. Pėrveē kėsaj, policia sqaroi se ėshtė vėnė nė kėrkim tė njė personi tjetėr, i cili ndodhet nė arrati, kurse hetuesit kanė deklaruar se listės sė tė arrestuarve mund t'i shtohen edhe tė dyshuar tė tjerė.

Isni Kilaj tregon pėrgjegjėsit
Ngjarja e sė shtunės ka filluar qė tė politizohet. Kryetari i Malishevės, Isni Kilaj, pėrgjegjės pėr ngjarjen e bėn Lėvizjen Vetėvendosje dhe dy drejtuesit e saj, Albin Kurti dhe Glauk Konjufca. “Ngjarjes sё 1 janarit i parapriu politika nxitėse e deklaratave tё Albin Kurtit dhe Glauk Konjufcёs, tё cilat duhet tё jenё argumente tё fuqishme pёr drejtёsinё qё duhet tё marrin veprime tё duhura ligjore. Unё bёj thirrje pёr maturi pёr tё gjithė nё kёto raste”, thuhet nė njė komunikatė pėr shtyp tė kryetarit tė Malishevės. Kilaj dėnon sulmin ndaj familjes Limaj, duke vlerėsuar se vrasja e babait, nё prani tё fёmijёve tё tij, ёshtё vepėr krimi e terrori. “Sulmi, vrasjet mizore, torturimi i familjes Limaj i shokoi tё gjithё qytetarёt e komunёs sё Malishevės. Sulmi ishte sjellje dhe veprim mesjetar. Ne, tё gjithė qytetarėt e komunės sё Malishevёs, qё njihet si vend i qetė dhe dashamirės, distancohemi nga kёto veprime tё shėmtuara”, thuhet nė komunikatė.

Selimi: Deklaratė fyese
Deklaratėn e Isni Kilajt e quan shumė fyese dhe tė ulėt njėri nga kandidatėt pėr deputetė tė Lėvizjes Vetėvendosje, Rexhep Selimi. Kjo deklaratė e bėrė nė ditėn e varrimit tė Limajt, sipas Selimit, ėshtė shfrytėzim i njė tragjedie. “Nė kohėn kur ka ndodhur njė vrasje, njė krim i rėndė tė shfrytėzohet pėr deklarata politike ėshtė shumė e ultė”, tha Selimi pėr Express.

Vetėvendojsa: Tė mos politizohet krimi
Lėvizja Vetėvendosje ka reaguar pas ngjarjes sė 1 janarit nė Malishevė, duke e cilėsuar atė si krim tė rėndė, me pasoja tragjike pėr familjen e tė vrarit dhe tė plagosurve. Vetėvendosja kėrkon qė kjo ngjarje tė mos politizohet. “Sot, mė tepėr se kurrė, ėshtė e nevojshme tė mos e humbim kthjelltėsinė si shoqėri dhe tė dallojmė se ku janė problemet e vėrteta tė Kosovės. Problemet personale nuk duhet tė politizohen dhe as problemet politike nuk duhet tė personalizohen”, thuhet nė komunikatė. Mė tutje, Vetėvendosja thotė se dėnon kėtė akt qė rezultoi me njė vrasje dhe dy plagosje, shpreh keqardhjen e saj, si dhe ngushėllimet pėr familjen e tė vrarit dhe tė plagosurve. Ky reagim i kėsaj lėvizjeje vjen pas akuzave tė ndėrsjella qė kanė ndodhur ndėrmjet degės sė saj nė Malishevė dhe asaj tė PDK’sė pėr zgjedhjet e fundit tė 12 dhjetorit.

12 tė arrestuarit
Policia e Kosovės ka publikuar emrat e tė arrestuarve pėr ngjarjen e sė shtunės nė Banjė tė Malishevės, tė cilėt po mbahen nė paraburgim. Ata janė:
Emin (Gani) Krasniqi
Berat (Imer) Krasniqi
Durim (Ilaz) Krasniqi
Sylejman (Gani) Krasniqi
Mehedin (Gani) Krasniqi
Hazir (Skėnder) Krasniqi
Shkumbim (Skėnder) Krasniqi
Dardan (Skėnder) Krasniqi
Ilaz (Ramadan) Krasniqi
Ramė (Ilaz) Krasniqi
Astrit (Sheremet) Krasniqi
Ilir (Hisen) Bytyqi

Policia ėshtė vėnė nė kėrkim tė njė personi tjetėr, i cili ndodhet nė arrati, kurse hetuesit kanė deklaruar se listės sė tė arrestuarve mund t'i shtohen edhe tė dyshuar tė tjerė. /express/

Hajra
04-01-11, 19:21
LDD e Prishtinės kalon nė LDK


04-01-2011 17:13 CET
Degėt e LDD-sė tė Prishtinės prej tė martės i janė bashkuar LDK-sė. Vendimi ėshtė marrė nė bazė tė konsultimeve tė kryetarėve tė degėve pas zgjedhjeve tė jashtėzakonshme, ku LDD-ja nuk arritur tė sigurojė ulėse nė Kuvend.
Nė njė kumtesė pėr media, kryetari i tė gjitha degėve tė LDD-sė tė Prishtinė, Musli Mehaj, ka bėrė tė ditur se, duke u bazuar nė realitetin politik tė krijuar pas zgjedhjeve tė 12 dhjetorit dhe orientimit tė elektoratit pėr krijimin e dy blloqeve politike, dėshirės dhe pėrcaktimi pėr rreshtim pėrkrah bllokut tė djathtė, anėtarėt e derisotshėm tė LDD-sė nė Prishtinės, me dėshirėn kanė vendosur qė t’i bashkohen LDK-sė, raporton Telegrafi.
“LDK-nė e konsiderojmė si parti e aderimit tonė natyror pasi qė kjo parti 21 vjet mė parė u themelua nga presidenti ynė historik dr. Ibrahim Rugova. Me kėtė rast ftojmė tėrė anėtarėsinė dhe simpatizantėt qė aktualisht janė tė shpėrndarė nė disa parti tjera, si dhe atyre qė nuk janė tė angazhuar nė ndonjė parti tjetėr, qė t’i bashkėngjiten LDK-sė”, thuhet nė kumtesė.
Njėherėsh, Mehaj ka ftuar simpatizantėt e LDD-sė nė Deēan, Skenderaj dhe Drenas qė mė 9 janar tė votojnė pėr LDK-nė, nė zgjedhjet e ripėrsėritura parlamentare.

Guri i madh
04-01-11, 21:42
Milionerėt e tenderėve publikė

Publikuar: Sot, mė 04 janar 2011
http://www.koha.net/repository/images/tenderat-ek3.jpg




Prishtinė, 4 janar - Kompanive private tė vendit iu transferuan qindra miliona euro nga arka e shtetit gjatė vitit 2010 nėpėrmjet tenderėve publikė nė kryerjen e punėve dhe tė shėrbimeve ndaj autoriteteve kontraktuese, pėrkatėsisht ministrive, komunave dhe agjencive tė tjera buxhetore, shkruan sot Koha Ditore. Korporata Energjetike e Kosovės dhe Ministria e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit janė kontraktuesit mė tė mėdhenj tė milionave. Ato ndiqen nga agjencitė e tjera buxhetore.
Kompanitė e huaja, kryesisht ato serbe, fituan dhjetėra miliona euro pėr import tė energjisė gjatė vitit 2010. Vlera fillestare e kontratės tė cilėn KEK-u ua dha kompanive serbe “Geni”, “Rudnap” dhe EFT ishte rreth 20 milionė euro. Nė fund tė vitit 2010, KEK-u ka ripėrtėritur edhe njė herė kontratėn me po kėto tri kompani pėr import tė energjisė, ndėrsa vlera fillestare e kontratės ėshtė 10 milionė euro.
Kompania vendėse “Eco Trade”, nė konsorcium me kompani tė huaja, fitoi kontrata nė vlerė prej rreth 12 milionė eurosh nga Korporata Energjetike e Kosovės mė 2010.
Nė shkurt tė vitit 2010, kompania “Eco Trade” nė bashkėpunim me njė kompani polake fitoi kontratėn pėr riparimin e linjės sė parė tė shiritave transportues tė qymyrit nė vlerė prej 5 milionė e 406 mijė eurosh. Gjithashtu, vlera e njė tenderi tjetėr tė dhėnė nga KEK-u pėr kėtė kompani ishte 4 milionė e 930 mijė. Punėt qė duhej tė kryheshin ishte ndėrrimi i stabilimenteve 400-kilovoltėshe. Edhe kompania AC-DC fitoi miliona euro nga KEK-u pėr shėrbimet dhe furnizimet e kryera mė 2010. Vetėm gjatė vitit qė po e lėmė pas, kjo kompani ka fituar kontrata nė vlerė prej rreth 7 milionė eurosh. Tenderėt e fituar nga kjo kompani kanė qenė tė lidhur kryesisht me furnizim tė pjesėve rezervė pėr pajisje tė ndryshme elektro-energjetike.
KEK-u ka dhėnė edhe dhjetėra miliona euro pėr kompanitė e tjera private, tė cilat i kanė kryer favore kėsaj korporate. Kompania “ABB Power System Substations” nė bashkėpunim me kompaninė “Monten” e kanė furnizuar KEK-un me njė trafo tė tensionit tė lartė nė vlerė prej 6 milionė e 954 mijė eurosh. Kompania franceze “Alstom” gjatė vitit qė e lamė pas ka fituar mbi 5 milionė euro nga tenderėt e KEK-ut. Fillimisht kjo kompani kishte fituar kontratėn nė vlerė prej 4 milionė e 311 mijė eurosh pėr riparimin e gjeneratorit nė “Kosovėn B” dhe tenderin nė vlerė prej 660 mijė eurosh pėr mirėmbajtjen e sistemit tė funksionimit tė kėtij termocentrali.
Kompania “Monting” & “Montcommerce” nga KEK-u ka fituar rreth 4 milionė e 350 mijė pėr zgjerimin dhe pėrforcimin e rrjetit elektrik. Gjithashtu, mbi 1 milion e 320 mijė euro kanė fituar edhe kompanitė “Ganz-Meter Company” dhe “Elko Produkction” pėr furnizim me njehsorė tė rinj tė rrymės. Kompania “E-Project” gjatė vitit 2010 ka fituar 1 milionė e 50 mijė euro nga KEK-u pėr furnizim me njė transformator prej 40 megavat. Pėr furnizimin dhe montimin e njė gjeneratori tė kazanit nė “Kosova A”, KEK-u e ka paguar kompaninė “Flamtron” me 1 milion e 700 mijė euro. Miliona euro nga KEK-u fituan edhe kompanitė qė e furnizuan kėtė korporatė me kemikale, pajisje tė tjera elektrike dhe shėrbime tė teknologjisė informative.

Rrugėt milionėshe

Ministria e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit ėshtė autoriteti i dytė kontraktues i vendit qė shpėrndan miliona euro nė konto tė kompanive punėkryerėse. Kryesisht janė kompanitė e njėjta qė mė 2010 fituan tenderė nga kjo ministri, derisa vlera e tyre u afrohet qindra miliona eurove, pa pėrfshirė shpenzimet nė autostradėn “Ibrahim Rugova”. Ndėr kompanitė mė tė fuqishme pėr nga milionat e fituara nga tenderėt e kėsaj ministrie prijnė “Drini Company”, “KAG Asphalt”, “Damastion Project”, si dhe dhjetėra kompani tė cilat fituan tenderė mė tė vogėl se 1 milion euro.
Kompania “KAG Asphalt” ka fituar kontrata nė vlerė totale prej 4 milionė e gjysmė nga punėt qė ka bėrė mė 2010. Komuna e Prizrenit i ka dhėnė kėsaj kompanie private mbi 537 mijė euro pėr ndėrtimin e njė rruge lokale qė ēon pėr nė fshatin Hoēė. Ndėrsa pėr zgjerimin dhe ndėrtimin e rrugėve ndihmėse nė rrugėn qė lidh Fushė-Kosovėn me Aeroportin, kompania “KAG Asphalt” ka fituar kontratėn nė vlerė prej 1 milion e 450 mijė eurosh. Kjo kompani ka fituar edhe gati 1 milion euro nga Komuna e Prishtinės, si dhe njė tender tjetėr nė vlerė prej 1 milion e 367 mijė eurosh.
“Drini Company” ka fituar 3 milionė e 700 mijė euro nga tenderėt publikė tė Ministrisė sė Transportit dhe autoriteteve tė tjera kontraktuese. Pėr rikonstruktimin e rrugės Ratkoc-Bratotin dhe Vrrajakė, kjo kompani ka fituar mbi 725 mijė euro. Ndėrsa nga Komuna e Prizrenit kjo kompani ka marrė kontratė nė vlerė prej rreth 2 milionėsh pėr ndėrtimin e njė shkolle tė mesme nė kėtė qytet. Gjithashtu, “Drini” ka fituar edhe rreth 1 milion e 260 mijė euro nė tenderė tė tjetėr nga Komuna e Suharekės.
Me vetėm njė tender tė fituar gjatė tėrė vitit 2010, kompania “Damastion Project” ka lidhur kontratė me Ministrinė e Transportit nė vlerė prej 4 milionė e 652 mijė eurosh, pėr ndėrtimin e njė rruge “lokale” qė lidh Podujevėn me fshatin Herticė. Rregullimi i tėrėsishėm i njė rruge tė vogėl nė Pejė ka kushtuar rreth 1 milion e 780 mijė euro, ndėrsa fitues i tenderit ėshtė shpallur kompania RSM.
Kompania “Reneluar Tahiri” nga Zhuri i Prizrenit ka fituar njė tender nė vlerė prej 1 milion e 400 mijė eurosh pėr ndėrtimin e njė pjese tė rrugės “Tahir Sinani” nė Prizren. Ndėrsa kompania e cila viteve tė kaluara ka fituar miliona euro nga rrugėt e asfaltuara, ajo “Bejta Comerce”, mė 2010 ka fituar vetėm njė tender nė vlerė prej 1 milion e 259 mijė eurosh.






VAZHDON

Guri i madh
04-01-11, 21:46
Ndėrtimi dhe renovimi i objekteve

Renovimi i objekteve ekzistuese dhe ndėrtimi i atyre tė reja i kushtoi mjaft shtrenjtė buxhetit tė Kosovės. Kompania “Al Trade” gjatė vitit 2010 ka kontraktuar punė publike nė vlerė prej 5 milionė e 636 mijė eurosh. Kjo kompani nė bashkėpunim me kompaninė “Arbėria” ka ndėrtuar objektin e poliklinikės nė kazermėn e FSK-sė nė Prishtinė, ndėrsa vlera e punėve tė kryera ishte 3 milionė e 787 mijė euro.
Kompania “Albes” nga Saradrani i Istogut ėshtė njėra ndėr kompanitė private qė ka fituar projektet mė tė mėdha tė renovimit. Gjatė njė viti kjo kompani fitoi gjithsej 5 milionė e 300 mijė euro nga kontrata publike. Kryesisht tenderėt e fituar nga kjo kompani kanė qenė nė fushėn e renovimit dhe tė ndėrtimit tė objekteve komunale, si dhe ndėrtimi i objekteve tė reja pėr ministri. Komuna e Shtėrpcės e ka kontraktuar kompaninė “Albes” pėr ndėrtimin e tri ndėrtesave, ndėrsa vlera e kontratės ka qenė 1 milion e 516 mijė euro.
Kompania tjetėr e cila prin nė milionat e fituara nė ndėrtimin dhe renovimin e objekteve ėshtė ajo “Bedi Ndėrton”. Kjo kompani ka fituar kontrata nė vlerė prej rreth 4 milionė eurosh, kryesisht nga Komuna e Prishtinės dhe ajo e Podujevės. Vetėm pėr ndėrtimin e njė shkolle nė Podujevė kjo kompani ka fituar tenderin nė vlerė prej 1 milion e 565 mijė eurosh, gjatė vitit 2010. Edhe kompanitė e tjera ndėrtuese kanė fituar kontrata nga tenderėt nė vlerė prej miliona eurosh. Pėr vazhdimin e punimeve nė kompleksin memorial “Adem Jashari” ėshtė kontraktuar kompania “100% Design”, ndėrsa vlera e kontratės ėshtė rreth 1 milion e 500 mijė euro. Renovimin e njė pike tė Postės dhe Telekomit tė Kosovės tė djegur para disa vjetėve nė Fushė-Kosovės e ka kontraktuar kompania me emrin “P& I” nė vlerė prej 1 milion e 5 mijė eurosh. Punėt e kėsaj kompanie ende nuk kanė pėrfunduar, ndonėse procedurat e tenderimit kanė vazhduar sipas planit.
“Mabb Group” nga Gjilani dhe “Stublla” nga Lipjani kanė fituar tenderin nė vlerė prej 1 milion e 343 mijė eurosh pėr ndėrtimin e objektit tė Gjykatės nė Gjilan. Kompania “Stublla” gjithashtu ka fituar tender nė vlerė prej 1 milion e 682 mijė eurosh pėr ndėrtimin e njė shkolle tė mesme nė Lipjan.

Telekomunikimi

Furnizimi me material pėr zgjerimin e rrjetit me fije optike i ka kushtuar Postės dhe Telekomit tė Kosovės rreth 3 milionė e 828 mijė euro. Kompanitė “Union Commerce” dhe “Group Oil PR” kanė qenė fituese tė tenderit pas anulimit tė tij disa herė radhazi. Nė pamundėsi tė dhėnies nė mėnyrė komplete tė tenderit nė vlerė prej rreth 20 milionėsh, PTK-ja e ndau nė lote kėtė tender, ndėrsa nuk janė dhėnė detaje se cilat punė kanė qenė dashur tė kryheshin nga kompanitė fituese tė kontratės. Nga PTK-ja, nėpėrmjet tenderėve njėburimorė ėshtė “shpėrblyer” kompania “Alcatel Lucent” e Francės, ndėrsa vlera e tenderėve kalon shifrėn prej miliona eurosh. Kompania publike e telekomunikimeve gjatė vitit ka lidhur kontratė me kompaninė “Alcatel” nė vlerė prej 3 milionė e 470 mijė eurosh nėpėrmjet tenderit njėburimor pėr mirėmbajtjen e pajisjeve tė operatorit VALA. Kjo kompani franceze gjithashtu ka fituar edhe njė milion euro pėr njė tjetėr tender tė PTK-sė.
Pėr furnizimin dhe instalimin e platformės pėr ofrimin e shėrbimeve IPTV, PTK-ja ka paguar hiē mė pak se 5 milionė e 711 mijė euro, ndėrsa kompania fituese e tenderit ėshtė “SMART COM”.

Projektet e ujit dhe furnizimi me derivate tė naftės

Kompania “Rukolli” nga Rezalla e Skenderajt, e krijuar mė 2006, gjatė vitit 2010 ėshtė kontraktuar nga Ministria e Ekonomisė dhe e Financave qė tė ndėrtojė njė fabrikė tė ujit nė afėrsi tė Vushtrrisė. Kjo kompani, pėrveē dhjetėra milionave tė fituara mė herėt kryesisht nga Komuna e Skenderajt, mė 2010 ėshtė pasuruar edhe pėr 8 milionė e 273 mijė euro, ndėrsa punėt do t’i kryejė me njė kompani gjermane.
Njė projekt tjetėr qė ka tė bėjė me ujėrat ėshtė ai i ndėrtimit tė kolektorit atmosferik dhe rrugės mbi lumin Prishtina, nė lagjen “Kalabria” tė kryeqytetit. Kompania “Ēlirimi” nga Prizreni e ka fituar kontratėn pėr t’i kryer kėto punė, ndėrsa vlera e punimeve ėshtė 3 milionė e 45 mijė euro. Kjo kompani nga Prizreni ka fituar edhe 1 milion e 300 mijė euro nga Komuna e Prizrenit, si dhe kontratėn pėr renovimin e Universitetit tė Prizrenit nė vlerė prej rreth 700 mijė eurosh.
Gjatė vitit 2010 tė gjitha autoritetet kontraktuese tė Kosovės kanė shpenzuar dhjetėra miliona euro nė naftė dhe derivate. Vetėm deri nė muajin shtator nga buxheti i Kosovės janė shpenzuar afro 12 milionė euro pėr derivate dhe lėndė djegėse, ndėrsa kompanitė kryesore tė cilat kanė fituar tenderė janė: “Hib Petrol”, “Kosova Petrol”, “Petrol Company” dhe “Balkan Petrol”.
“Hib Petrol” ka fituar shumicėn e tenderėve pėr furnizim me derivate, derisa vlera e kontratave tė kėsaj kompanie tė lidhura me autoritetet kontraktuese sillet rreth 3 milionė euro. Por kryesisht kompanitė tė cilat kontraktohen pėr furnizim me derivate e llogarisin ēmimin e derivatit pėr njėsi dhe nuk e japin shumėn totale tė kontratės. Ndėrsa kompania “Balkan Petrol” ka fituar tender nė vlerė prej 940 mijė eurosh pėr furnizimin e KEK-ut me vajra industriale.

Guri i madh
05-01-11, 14:14
Prishtinė, 5 janar - Ka ardhur janari i vendimeve tė kryeministrit nė dorėheqje, Hashim Thaēi, pėr rritje pagash. Ekspertėt e ekonomisė thonė se kjo gjė ėshtė e pamundur. Njėri nga vendimet ishte edhe rritja e pagave pėr mėsimdhėnėsit pėr 50 pėr qind. Sipas Thaēit, qė nga janari i kėtij viti mėsimdhėnėsit do t’i marrin pagat me rritje. Nė vitin 2011 qeveria e Kosovės ka hyrė pa buxhet tė aprovuar nga Kuvendi, ndėrsa eksperti i ekonomisė, Musa Limani, e ka quajtur deklaratėn e Thaēit gėnjeshtėr publike, pasi qė, sipas tij, njė gjė e tillė nuk mund tė ndodhė. Ndėrsa, sindikalistėt dėshirojnė t’u besojnė premtimeve tė Thaēit. Duke u bazuar nė rrjedhat ekonomike tė vitit qė lamė pas, Limani paralajmėron njė vit i cili do tė ketė krizė edhe mė tė thellė ekonomike e

Hajra
05-01-11, 15:22
Dega e LDD-sė e Prishtinės nuk ka kaluar nė LDK


Besa Kalaja | 05-01-2011 14:35 CET
Dega e LDD-sė nė Prishtinė tė mėrkurėn nė njė konferencė pėr medie e ka demantuar ish-kryetarin e kėsaj dege Musli Mehaj se ata kanė kaluar nė LDK. Nėnkryetari i kėsaj dege, Sharr Pllana ka thėnė se nuk qėndron fakti se degėt e LDD-sė tė Prishtinės kanė kaluar nė LDK dhe ketė e kanė bėrė vetėm disa individė nga dega e tretė dhe njė nga e katėrta.
“Konsiderojmė se deklarata e tillė ėshtė kryesisht individuale dhe bėhet pėr qėllime dhe pėrfitime personale dhe deklarata e tillė nuk pėrfaqėson vullnetin dhe qėndrimin politik tė pesė degėve tė LDD-sė nė Prishtinė”, tha Pllana.
Nė kėtė konferencė ku kanė qenė prezentė kryetarėt dhe pėrfaqėsuesit e pesė degėve tė LDD-sė pėr Prishtinėn ėshtė thėnė se ish-kryetari Musli Mehaj mandatin qė e mbanė si kėshilltar komunal nė Prishtinė ėshtė i LDD-sė dhe nuk mund ta bart te asnjė subjekt tjetėr politik.
“Andaj kėrkojmė nga po i njejti person qė si akt dhe pėrgjegjėsi morale, tė njejtin mandat t’ia kthej LDD-sė”, tha Pllana.
Ai madje ka thėnė se nė kėtė parti nuk ka krizė dhe ata do tė vazhdojnė punėn pa u mėrzitur qė dikush e ka braktisur partinė. Ai tha tė ketė motiv me tė madh tash edhe pse LDD nuk ka arritur ta kalojė as pragun. Pllana tha se ka pasur ofertė t’i bashkohet LDK-sė por nuk e ka bėrė e as do ta bėjė njė gjė tė tillė.
“Po ashtu konsiderojmė qė asnjė individ nuk mund qė nė emėr tė LDD-sė tu bėjė thirrje votuesve tė LDD-sė qė tė votojnė subjekte tjera politike nė rivotimet e 9 janarit”, tha ai.

Hajra
06-01-11, 13:15
Gjermani: Aksidentohet autobusi me udhėtarė kosovarė


06-01-2011 11:52 CET
Siē njofton agjencia gjermane e lajmeve DPA, tė enjten paradite nė austostradėn A8 nė mes tė Munihut dhe Shtutgartit nė Gjermani, njė kamion ėshtė ndeshur me njė autobus tė mbushur pėrplot me udhėtarė nga Kosova.
Sipas njoftimeve tė para tė bėra nga policia e Augsburgut, nė ora 7:15 tė mėngjesit, kamioni me tabela regjistrimi italiane dhe drejtues italian, ėshtė ndeshur me autobusin e udhėtarėve mes pompės sė benzinės nė “Zusmarshausen” dhe daljes nga autostrada “Adelsried”, pika kėto mes Munihut dhe Shtutgartit.
Nė tė dy drejtimet autostrada tash e disa orė ėshtė mbyllur kurse sipas tė dhėnave tė para ka edhe tė lėnduar rėndė nga ky aksident.
Siē ka mėsuar “Zėri”, nga ky aksident janė lėnduar rreth 30 udhėtarė kurse katėr prej tyre kanė pėsuar lėndime tė rėnda trupore. Shumė prej udhėtarėve po trajtohen nė vend tė ngjarjes dhe nė spitalin e qytetit tė Augsburgut nė gjermani.
Poashtu ėshtė bėrė e ditur qė fjala ėshtė pėr agjencionin e udhėtimeve “Vector” me seli nė Kosovė dhe Gjermani. Dy prej udhėtarėve njoftohet tė jenė lėnduar rėndė.
Ndėrkaq, policia gjermane ende nuk ka dhėnė asnjė informatė rreth identitetit tė kompanisė sė autobusit dhe udhėtarėve nga Kosova. /Zėri/

Guri i madh
06-01-11, 15:18
Strategjia pėr veriun, vetėm nė letėr

Publikuar: Sot, mė 06 janar 2011
http://www.koha.net/repository/images/06-ico4.jpg



Prishtinė, 6 janar – Gazeta Koha Ditore, nė njė vėshtrim analitik planit tė hartuar nga Zyra Civile Ndėrkombėtare nė konsultim me Qeverinė e Kosovės dhe shtetet e Quintit, qė kishte pėr qėllim integrimin e veriut dhe instalimin e autoritetit tė institucioneve tė Kosovės nė atė pjesė tė vendit, konstaton se Strategjia pėr veriun ka dėshtuar tė japė ndonjė rezultat dhe nuk ka arritur tė zbatohet njė vit pas publikimit.
Sipas gazetės, Strategjia pėr veriun e Kosovės mbetet vetėm njė dokument nė letėr edhe njė vit pas publikimit tė saj. Plani i hartuar nga Zyra Civile Ndėrkombėtare nė konsultim me Qeverinė e Kosovės dhe shtetet e Quintit kishte pėr qėllim integrimin e veriut dhe instalimin e autoritetit tė institucioneve tė Kosovės nė atė pjesė tė vendit, por ka dėshtuar tė japė ndonjė rezultat.
Zyra Civile Ndėrkombėtare dhe Qeveria e Kosovės deklarojnė se veprimet e tyre janė tė bazuara nė kėtė Strategji dhe ritheksojnė se nuk kanė hequr dorė nga ajo.
Qeveria ka emėruar njė koordinator pėr zbatimin e Strategjisė dhe ka krijuar njė zyrė pėr kėtė ēėshtje, por ka dėshtuar t’i krijojė grupet punese qė do tė merreshin me zbatimin e saj. Nuk ėshtė ndarė as buxheti i veēantė qė do ta mundėsonte zbatimin e Strategjisė dhe nuk ėshtė ndalur dhe nuk ėshtė mbyllur Zyra e UNMIK-ut nė veri (UAM).
Bashkėsia ndėrkombėtare, nga ana tjetėr, ka arritur ta hapė tė ashtuquajturėn “shtėpia e BE-sė” nė veri dhe tė shtojė praninė e EULEX-it, por nuk i ka luftuar strukturat paralele tė Serbisė, nuk ėshtė funksionalizuar gjykata dhe nuk ėshtė rritur sundimi i ligjit nė atė pjesė tė Kosovės.
E tėrė e arritura ėshtė krijimi i njė zyre lokale qė u ofron dokumente tė Republikės sė Kosovės qytetarėve tė interesuar, ndėrsa ICO-ja ka bėrė edhe njė ekip, i cili po punon nė krijimin e komunės sė re nė veri tė Mitrovicės.

(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė gazetėn Koha Ditore)

Guri i madh
07-01-11, 21:06
Prishtinė, 7 janar - Partia Demokratike e Kosovės (PDK) ėshtė treguar e gatshme qė nė koalicionin e ardhshėm qeverisės madje edhe pėr Lidhjen Demokratike tė Kosovės (LDK).

Nėnkryetari i PDK-sė, Hajredin Kuēi ka thėnė se Qeveria formohet dy javė pas certifikimit tė rezultateve zgjedhore.

“Deri mė tash nuk kemi biseduar me asnjė parti pėr koalicione tė mundshme. Pėr ne janė tė pranueshme tė gjithė, madje edhe LDK”, ka thėnė Hajredin Kuēi nė njė intervistė pėr Express.

Pėr AAK-nė, qė pėrfolet se po kėrkohet nga PDK tė jetė nė koalicion, Kuēi kėrkon qė kjo parti tė reflektojė me rezultatin qė ka marrė nė zgjedhje.

Guri i madh
07-01-11, 21:18
Kosovės i duhet njė qeveri e besueshme dhe e pastėr

Publikuar: Sot, mė 07 janar 2011
http://www.koha.net/repository/images/07pieter4.jpg




Pėrfaqėsuesi civil ndėrkombėtarė, Pieter Fieth pėrmes njė deklarate pėr media ka shprehur qėndrimin se Kosovės i duhet njė qeveri e re jo vetėm kredibile por gjithashtu e pastėr dhe e aftė, e gatshme pėr t’u ballafaquar me sfidat e vėshtira para saj, nė partneritet me bashkėsinė ndėrkombėtare.
Ai ka theksuar se votimet e 12 dhjetorit tė vitit tė kaluar janė mbajtur nė njė atmosferė kryesisht konstruktive por tė pėrcjella me parregullsi, ndėrkaq duke komentuar pėrsėritjen e votimeve pėr zgjedhjet e pėrgjithshme tė Kosovės qė do mbahen tė dielėn mė 9 janar 2011, Feith tha se qytetarėt e Kosovės, institucionet e Kosovės dhe bashkėsia ndėrkombėtare, pėrfshirė Bashkimin Evropian, nuk mund t’i pranojnė kėto parregullsi.
“Rivotimet e pjesshme tė urdhėruara nga Paneli i Zgjedhjeve pėr Ankesa dhe Parashtresa ėshtė njė mėnyrė pėr t’i korrigjuar ato. Kosovės i duhet njė Kuvend kredibil dhe njė Qeveri kredibile. Pėr tė pasur legjitimitet, kėto institucione duhet tė bazohen nė respektimin e ligjit. Ky ėshtė qėllimi i demokracisė, themelit tė vlerave tona kryesore”, tha Feith.
Ai theksoi se bashkėsia ndėrkombėtare, nė veēanti pėrmes misionit tė Vėzhgimit tė Zgjedhjeve, do tė pėrcjellė se ēka do tė ndodhė tė dielėn dhe se zhvillimi i kėtyre zgjedhjeve do tė ketė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė reputacionin ndėrkombėtar tė Kosovės.
“Udhėheqėsit politik tė Kosovės kanė pėrgjegjėsi tė veēantė dhe personale pėr tė parandaluar mashtrimet dhe kėrcėnimet. Pėrfitimi afatshkurtėr nė llogari tė reputacionit ndėrkombėtar tė Kosovės ėshtė i pamatur nė veēanti nė kohėn kur Kosovės i nevojitet pėrkrahje e mėtejme ndėrkombėtare dhe evropiane”, u shpreh Feith.
Ai mė tej shprehet se qytetarėt e Kosovės me tė drejtė orvaten pėr kushte mė tė mira jetese, prandaj sipas tij ėshtė e nevojshme qė kėto zgjedhje t’i pėrcjellė njė atmosferė konstruktive pėr tė cilėn kontribuojnė tė gjithė aktorėt politik.

Llapjani_HH
09-01-11, 20:38
Todoriq: Bisedimet me Thaēin mė tė lehta pėr Beogradin

Hashim Thaēi do tė mendojė se do ta rifitojė legjitimitetin e tij nė BE prapė, nėse bėn njė marrėveshje me Serbinė, tha nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė, drejtori i Qendrės pėr Politika tė Reja nė Beograd, Vladimir Todoriq.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zyrtarėt nė Prishtinė kanė treguar gatishmėrinė e tyre pėr tė nisur dialogun me Beogradin pas pėrfundimit tė zgjedhjeve parlamentare nė Kosovė. A ėshtė edhe Beogradi i gatshėm pėr njė dialog tė tillė? Cila ėshtė pėrshtypja juaj?

VLADIMIR TODORIQ
Kam pėrshtypjen se Beogradi ėshtė mė shumė i etshėm pėr tė nisur dialogun nė kėtė moment. Ne nuk e dimė ende se cila ėshtė korniza kohore e dialogut. Ne dimė se kufiri i kėsaj kornize kohore ėshtė ndoshta tre muaj para zgjedhjeve nė Serbi dhe ato do tė mbahen mė sė largu nė fund tė marsit, apo nė prill tė 2012-ės. Andaj, ndoshta po flasim pėr fundin e kėtij viti.

Mendoj se krijimi i qeverisė nė Kosovė, nuk do tė jetė njė proces i lehtė, duke pasur parasysh mungesėn e qartėsisė pėr jehonės qė ka pasur raporti i Dik Martit. Njė nga pasojat e kėtij raporti ėshtė se Hashim Thaēi nuk do tė jetė personi, me tė cilin krerėt e shteteve anėtare tė BE-sė do tė dėshirojnė t’i shtrėngojnė duart apo tė bėjnė fotografi.

Pra, mendoj se partnerėt apo rivalėt e tij politikė nė Prishtinė janė tė vetėdijshėm pėr kėtė dhe supozoj qė kjo ėshtė njė kuti problematike sa i pėrket formimit tė koalicionit tė ardhshėm qeveritar nė Kosovė. Beogradi ėshtė shumė i qartė lidhur me fillimin e dialogut.

Ishte vlerėsim i tė gjithėve - kur flasim pėr tetorin, nėntorin apo dhjetorin e kėtij viti, se koha ishte nė anėn e Prishtinės dhe se Beogradi do tė duhej tė niste dialogun sa mė parė qė tė jetė e mundur. Kam pėrshtypjen se ka njė ndryshim tė lehtė tė kėtij momentumi tani.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Pra, a mendoni se raporti i Dik Martit do tė mund tė prodhonte efekte afatgjata pėr Kosovėn?

VLADIMIR TODORIQ
Raporti i Dik Martit ėshtė nė fakt njė raport politik, qė ėshtė dizajnuar tė jetė raport politik. Mendoj se ēelėsi pėr ta kuptuar kėtė dokument gjendet te fusnotat e raportit, ku shihet se faktet mbi hetimet atij i janė dhėnė pėrmes raporteve tė shėrbimeve sekrete tė katėr shteteve tė BE-sė, kryesisht tė Gjermanisė, Francės, Greqisė dhe Italisė. Askush nuk i jep kėto raporte pa ndonjė lloj vendimi politik tė kėtyre shteteve.

Mendoj se ky ėshtė njė mesazh i qartė pėr Kosovėn se Kosova duhet ta ndėrpresė politikėn e saj tė varėsisė nga politika e SHBA-sė dhe se ajo nuk do tė tolerohet siē ėshtė bėrė mė parė - nėse ju kujtohet arrestimi i tre agjentėve tė BND-sė njė apo njė vit e gjysmė mė parė. Kjo duhet tė merret parasysh nėse lexohen mesazhet e raportit.

Askush nuk mund tė thotė pėr momentin se a do tė kemi ndonjė gjykim, apo ndonjė hetim zyrtar, por kėto janė akuza shumė serioze politike tė njė autoriteti tė lartė. Kėto janė akuza tė zhvendosura qė do tė mbesin pėr njė kohė tė pacaktuar, qė do ta pengojnė Hashim Thaēin nė tė ardhmen dhe do ta pengojnė Kosovėn nėse Hashim Thaēi vazhdon ta udhėheqė Kosovėn pėr njė periudhė tė pacaktuar.

Kjo ėshtė diēka, nė tė cilėn po llogarit Beogradi; nėse i lexoni deklaratat e Boris Tadiqit - ai ka thėnė se do tė vazhdojė tė flasė me Hashim Thaēin, pavarėsisht akuzave derisa tė kemi verdikt zyrtar dhe dyshoj se do tė kemi njė lloj tė kėtij verdikti nė tė ardhmen e afėrt.

Pra, mendoj se kjo pasqyron vlerėsimin se do tė ishte mė e lehtė tė zhvillohen negociata me Hashim Thaēin me kėto akuza qė rėndojnė mbi tė, sepse ai do tė mendojė se do ta rifitojė legjitimitetin e tij nė Bashkimin Evropian prapė, nėse ai bėn njė marrėveshje me Serbinė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Pra, ēfarė mendoni se duhet tė bėjnė autoritetet nė Prishtinė? Cilat janė veprimet apo masat qė ata duhet t’i ndėrmarrin?

VLADIMIR TODORIQ
Mendoj se autoritetet nė Prishtinė kanė njė mundėsi dhe kjo ėshtė tė vazhdojnė dialogun me Bashkimin Evropian pėr bisedimet e ardhshme me Beogradin, duke e pėrfshirė perspektivėn evropiane - mundėsinė pėr ta nėnshkruar Marrėveshjen pėr Stabilizim-Asociim dhe liberalizimin e vizave nė tėrė kontekstin e dialogut.

Shumė njerėz nė Prishtinė nuk do ta konsiderojnė kėtė si kėshillė miqėsore, por jam i sigurt se nuk do tė jetė e lehtė pėr Prishtinėn tė ecė nė kėtė drejtim me BE-nė, duke pasur parasysh legjitimitetin, integritetin dhe besueshmėrinė qė Shtetet e Bashkuara kanė vėnė nė tėrė projektin pėr kėtė lloj pavarėsie tė Kosovės.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Sė fundi ka pasur vlerėsime tė ndryshme se a do tė duhej veriu tė jetė njė nga temat e bisedimeve. Cila ėshtė pikėpamja e juaj?

VLADIMIR TODORIQ
Parimisht, veriu i Kosovės do tė jetė pika kryesore e bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, sapo tė ketė pėrfunduar e ashtuquajtura pjesa teknike e dialogut, qė ka tė bėjė me kthimin e pronės, telekomunikacionin, njohjen e dokumentacionit, ēėshtjen e CEFTA-s, atė tė pasaportave, tė regjistrave, ēėshtjen e personave tė pagjetur dhe kėshtu me radhė. Beogradi duhet ta ketė njė pėrfitim nga ky dialog dhe kjo ka tė bėjė vetėm me nivelin e autonomisė pėr veriun.

Beogradi ka, tashmė, de facto njė kontroll mbi veriun dhe do tė kėrkojė vetėm njė lloj legalizimi tė kėsaj. Mirėpo, nėse thellohen pasojat pėr Qeverinė e Kosovės pas raportit tė Dik Martit, mund tė rritet apetiti i Beogradit lidhur me shkėmbimet territoriale me Kosovėn por nuk mendoj se do tė ketė njė rezultat tė tillė nė dy apo tri vitet e ardhshme. Ndoshta mė vonė, por pėr momentin ėshtė vetėm njė lloj spekulimi. Megjithatė, nėse lexoni raportin e fundit tė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave shihni se kjo ėshtė gjithashtu nė tryezė.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Ju pėrmendet disa zgjidhje eventuale, si autonomia pėr veriun apo shkėmbimi i territoreve. A mendoni se vėrtet ka hapėsirė pėr kompromis ndėrmjet tė dy palėve nėse marrim parasysh deklaratėn e ministrit tė Jashtėm tė Serbisė, Vuk Jeremiq, i cili tha se Beogradi nuk do ta ndryshojė qėndrimin karshi pavarėsisė sė Kosovės?

VLADIMIR TODORIQ
Natyrisht! Beogradi nuk do tė ndryshojė qėndrimin ndaj anėtarėsimit tė Kosovės nė organizata ndėrkombėtare ose njohjeve tė mėtejmė. Por, nuk mendoj se dikush mund tė presė tani qė Kosova tė marrė mė shumė njohje me Hashim Thaēin si kryeministėr, dhe me raportin e Dik Martit. Nėse lexoni shtypin nė Gjermani, Zvicėr apo Itali bėhet mjaft e qartė.

Pra, nuk mendoj se diplomacia serbe do tė pėrpiqet fuqishėm t’i ndalė njohjet, sepse nė fakt ēdokush druan se njohjet nuk janė diēka, mbi tė cilėn duhet bazuar. Beogradi duhet ta mbajė qėndrimin e njėjtė ndaj Kosovės, sepse po qe se do ta ndryshonte atė, Kosova nuk do tė kishte ndonjė motiv pėr tė hyrė nė dialog. Motivimi i vetėm pėr Kosovės ėshtė njė lloj pranimi nė rrymat ndėrkombėtare.

Pra, Kosova nuk mund ta nėnshkruajė Marrėveshjen e Stabilizim Asociimit; Kosova nuk mund tė nėnshkruajė marrėveshje pėr riatdhesim qė ėshtė e nevojshme pėr liberalizimin e vizave. Pėrderisa pesė shtetet anėtare tė BE-sė qė nuk e kanė njohur ende Kosovėn, nuk do ta njohin atė, perspektiva evropiane e Kosovės do tė largohet mė shumė.

Radio Evropa e Lirė

Guri i madh
12-01-11, 11:52
Meta pazare me HEC-et dhe tenderat (http://www.google.de/url?sa=t&source=video&cd=1&ved=0CDIQtwIwAA&url=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3Dk6v xbL54e0E&rct=j&q=Meta%20pazare%20me%20HEC-et%20dhe%20tenderat&ei=c4ctTdiAMMn5sgaVrriPCA&usg=AFQjCNHuWajF_aFv8KJ7Pu1VAit7PwOU8g&cad=rja)

Guri i madh
13-01-11, 10:29
Hashimi a Isa lideri mė i votuar?

Publikuar: E mėrkure, mė 12 janar 2011
http://www.koha.net/repository/images/mete4.jpg




Prishtinė, 12 janar (e plotėsuar)- Kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa, ėshtė lideri mė i votuar nė Kosovė me 126 mijė vota, i pasuar nga oponenti i tij politik, kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, me 114 mijė vota, shkruan sot “Zėri”.
Por, sipas burimeve tė Top Channel, kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, del lideri mė i votuar nė zgjedhjet e 12 dhjetorit 2010 dhe ato tė pėrsėritura mė 9 janar tė vitit 2011. Top Channel dje thirrej nė burime tė afėrta me KQZ-nė dhe sipas tyre Hashim Thaēi nė kėto zgjedhje ka marrė 160 mijė vota, ndėrsa lideri i partisė rivale, Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa, ka marrė 120 mijė vota, ose 40 mijė mė pak se i pari.

Burime tė gazetės “Zėri” brenda Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve kanė bėrė tė ditur se krahasuar me zgjedhjet e kaluara nacionale tė 2007-ės, kur Hashim Thaēi i printe “top- listės” sė njerėzve mė tė votuar, i pasuar nga Fatmir Limaj dhe Fatmir Sejdiu, tani pas tre vjetėsh, ai ka rėnė nė vendin e dytė. Ndonėse PDK-ja mė 12 dhjetor ka dalė si partia numėr 1, me 32 pėr qind tė votave apo me 206. 929 vota, kreu i saj, Hashim Thaēi nuk ka arritur tė marrė mė shumė se gjysmėn e kėtyre votave.

E nė anėn tjetėr, njeriu i cili nga 12 dhjetori e ka marrė primatin si mė i votuari, Isa Mustafa, ka arritur qė tė marrė thuajse vota sa e tėrė partia e tij. Derisa LDK-ja ka arritur t’i marrė 159 mijė e 823 vota, ai ka marrė 126 mijė vota, qė i bie diku 30 mijė vota mė pak se partia.

Rėnien nė vota tė kryeministrit nė largim, Hashim Thaēi dhe ngritjen e liderit tė LDK-sė, Isa Mustafa, tė martėn nuk kanė dashur ta komentojnė drejtuesit e Partisė Demokratike tė Kosovės. “Meqenėse unė nuk i kam ato rezultate, nuk mund t’i komentoj, sepse nuk i kam parė. Kur tė dalin zyrtarisht, i shohim. Unė nuk mund tė operoj tash me informacione tuaja”, ka thėnė nėnkryetari i PDK-sė, Rrustem Mustafa.

Vendin e tretė si njeriu mė i votuar nė Kosovė e ka zėnė Fatmir Limaj, “pozitė” tė cilėn deri mė 12 dhjetor e mbante ish- kryetari i LDK-sė dhe ish- presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu. Edhe pse ka rėnė nga “pozita” e dytė nė tė tretėn si njeriu mė i votuar nė Kosovė, ai ka marrė mė shumė vota se sa lideri i Lėvizjes Vetėvendosje, Albin Kurti, se sa kreu i AKR-sė Behgjet Pacolli, etj. Sipas burimeve tė gazetės, Limaj ka arritur t’i marrė mbi 64 mijė vota.

Vendin e katėrt si njeriu mė i votuar nė Kosovė nė kėto zgjedhje e ka zėnė “rebeli” i politikės kosovare, Albin Kurti. Ai ka arritur t’i marrė 56 mijė vota. Kryetari i AKR-sė Behgjet Pacolli ka marrė 28 mijė vota, derisa Agim Ēeku ka marrė 13 mijė vota.

Pėr analistėt politikė, ndryshimi i “top-listės” sė njerėzve mė tė votuar nė Kosovė ka ndodhur pėr faktin se pėr tė gjitha dėshtimet nė Kosovė ėshtė akuzuar kryeministri nė dorėheqje Hashim Thaēi, derisa Isa Mustafa ka arritur ta shfrytėzojė kėtė moment, duke e kritikuar vazhdimisht atė dhe kėsisoj ka fituar simpatinė e elektoratit tė LDK-sė.

Sipas analistit politik Avni Zogiani, LDK-ja edhe pse ka qenė nė koalicion me PDK-nė e Hashim Thaēit, Isa Mustafa nė momentet e duhura ka filluar kritikat ndaj kėtij koalicioni, gjė qė mė vonė atij i ėshtė pėrkthyer nė vota nga elektorati.

“Dorėn nė zemėr, qeveria Thaēi ka qenė qeveri edhe me LDK-nė. Problemi nuk ėshtė vetėm se si refuzim prej Thaēit. Thaēi gjithmonė ėshtė interpretuar si fajtor edhe ndoshta pikėrisht kėtė ka arritur ta shfrytėzojė Mustafa, sepse nė njė moment tė caktuar ka filluar haptazi tė flasė pėr prishjen e koalicionit... Domethėnė, anėtarėsia e LDK-sė ka parė te Isa atė qė kanė kėrkuar njė kohė tė gjatė, sepse mos tė harrojmė, LDK-ja me Thaēin personalisht nė kohėn e Rugovės ka qenė nė antagonizma tepėr tė ashpra, nė armiqėsi tepėr agresive”, ka shpjeguar Zogaini arsyen e ngritjes sė Mustafės si lideri mė i votuar nė Kosovė.

Ndėrsa analisti tjetėr, Mazllum Baraliu ka thėnė se kėto rezultate ende nuk janė pėrfundimtare dhe shumėēka varet edhe prej rastit tė Mitrovicės.

“Rasti i Mitrovicės, njė komunė e tėrė, ėshtė njėra nga komunat mė tė mėdha nė Kosovė. Do ta ndryshojė pėrsėri nomenklaturėn, renditjen atje dhe ende nuk dihet dhe nuk mund tė thuhet derisa nuk jepen rezultatet pėrfundimtare nga KQZ-ja. Prandaj, nuk mund tė thuhet se ėshtė ai apo ky tash pėr tash mė i votuari”, tha ai.

Gazeta nga burimet e saja ka mėsuar se njė numėr tė madh votash kanė marrė edhe disa njerėz tė rinj si Arben Gashi i LDK-sė, i cili ka arritur t’i marrė mbi 20 mijė vota.

Ndėrsa, njerėzit e rinj tė PDK-sė nuk kanė arritur tė marrin edhe aq shumė vota. Berat Buzhala nuk ka rritur qė tė marrė mė shumė se 4 mijė vota dhe nė kėtė mėnyrė nuk ka arritur ta sigurojė “vizėn” pėr tė hyrė nė Kuvend.

Legjenda: Kreu i LDK-sė nė zgjedhjet e 12 dhjetorit ka marrė 12 mijė vota mė shumė se kreu i PDK-sė
Mėsohet se ushtruesi i detyrės sė presidentit Jakup Krasniqi nuk ka arritur tė marrė mė shumė se 19 mijė vota, sa mėsohet tė ketė marrė edhe ministri i Arsimit, Enver Hoxhaj. I dyti i ekzekutivit, Hajredin Kuēi ka marrė 14 mijė vota.

Llapjani_HH
13-01-11, 19:00
Dy traktorė pėr komunitetin serb nė Klinė :mad:


Krahas krijimit tė kushteve mė tė mira pėr jetesė, Kuvendi Komunal i Klinės, ka blerė edhe dy traktorė nė vlerė prej mbi 33 mijė euro pėr komunitetin serb tė kėsaj ane.

Traktorėt janė me tė gjitha pajisjet dhe punė fushore me ta do tė kryejnė banorėt e katėr fshatrave, si Krusheva e Madhe, Poterqi, Videji dhe Dugojeva.

Me rastin e dorėzimit tė ēelėsave, kryetari Sokol Bashota tha se ky ėhstė edhe njė shembull tjetėr se komuna ėshtė duke u angazhuar pėr krijimin e kushteve sa mė tė mira pėr tė gjithė qytetarėt, duke pėrfshirė kėtu edhe komunitetin serb.

Ndėrkaq pėrfaqėsuesi i komunitetit serb, Ratko Biqanin ka falėnderuar Kuvendin Komunal pėr kėtė ndihmė dhe ka shprehur gatishmėrinė pėr tė bashkėpunuar sa mė shumė pėr tė rritur integrimin e komunitetit.
Gazeta Expres

Deri kur e ka ndėrmend PDK-ja tu fal traktora shkieve?


BIA serbe nė Policinė e Kosovės


Ai i pėrket njė komuniteti minoritar tė Kosovės, mirėpo nuk ėshtė i pėrkatėsisė serbe.

Dyshohet se ka qenė bashkėpunėtor i rėndėsishėm i Agjencisė Informative tė Sigurisė sė Serbisė, pas luftės.

Gazeta “Zėri” pohon tė ketė siguruar materialin ku SH.K shihet nė bisedė me tre serbėt, tė cilėt nė vitin 2009 u arrestuan me dyshimin se tentonin tė blinin dėshmitarė qė do tė deklaronin se udhėheqės tė UĒK-sė kanė bėrė transplantim tė organeve tė serbėve, gjatė dhe pas luftės.

Burime tė gazetės brenda Policisė sė Kosovės thonė se ndonėse SH.K dyshohet se ka qenė bashkėpunėtori kryesor i Igor Juēinac, shtetas i Kosovės, Milutin Radanoviq, shtetas i Serbisė, Predrag Zhelkoviq, shtetas i Serbisė, tani pas mė shumė se njė viti, ai ende mban gradėn e kapitenit dhe vazhdon punėn nė stacionin kryesor tė Policisė sė Kosovės, nė njėrin nga qytetet mė tė mėdha tė vendit.

Nė materialin filmik qė ka parė Zėri shihen qartė edhe targat e veturės sė Policisė, tė cilėn e vozit kapiteni Sh.K, ndėrsa pak sekonda mė vonė shihet nė bisedė e sipėr me ata qė dyshohen se ishin agjentė tė BIA-s, agjenci informative e sigurisė sė Serbisė.

Pas arrestimit tė tė dyshuarve si agjentė tė BIA-s, nė qershor tė vitit 2009, njoftimi zyrtar i Policisė sė Kosovės ishte se tre persona tė tillė iu vunė prangat, ndėrsa i katėrti “gjendet nė arrati”.

Pėr kapitenin e Policisė sė Kosovės, megjithatė, asnjėherė nuk ėshtė thėnė asnjė fjalė, ndėrsa tre serbėt e arrestuar mė vonė u liruan nga njė gjykatės i EULEX-it “pėr mungesė provash”.

Koha.net

Guri i madh
14-01-11, 12:48
Prishtinė* 14 janar - Ministri nė largim i Punėve tė Brendshme* Bajram Rexhepi ėshtė tėrhequr nga urdhri qė kishte dhėnė dy ditė mė parė pėr konfiskimin e targave tė reja pėr pronarėt e veturave nė Kosovė* tė lėshuara nga Serbia* shkruan sot “Zėri”.
Ai kishte urdhėruar Policinė e Kosovės qė t’i konfiskonte kėto targa nė tėrė territorin e Kosovės* mirėpo vetėm pas dy ditėsh ai e kishte “kuptuar” se nė veri nuk ėshtė edhe aq e lehtė tė zbatohet ky urdhėr.

Ministri nė largim ka deklaruar se ai as qė ka pretenduar se urdhri i tij pėr konfiskimin e kėtyre tabelave serbe do tė gjejė zbatim efikas nė pjesėn veriore tė Mitrovicės* e cila ėshtė e banuar me shumicė serbe.

“Nė pjesėn veriore as qė kam pretenduar se Policia e Kosovės do tė jetė shumė efikase nė konfiskimin e targave* por sigurisht nė ato raste ku ka mundėsi gjithsesi se do tė veprohet”* ka thėnė ai.

Ndėrkaq* nė urdhrin e ministrit Rexhepi tė lėshuar tė martėn thuhet “Urdhėrohet Policia e Kosovės qė nė gjithė territorin e vendit tė ndalojė qarkullimin e tė gjitha veturave qė bartin tabela tė reja tė Serbisė”.

Nė anėn tjetėr* zyrtarė tė subjekteve politike opozitare kanė vlerėsuar se urdhri i ministrit Rexhepi pėr konfiskimin e targave tė reja tė lėshuara nga Serbia nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm njė blof dhe vendim bosh i tij.

Por* “Koha Ditore” nė numrin e sotshėm publikon njė deklaratė tė ministrit nė dorėheqje tė Punėve tė Brendshme* Bajrama Rexhepi* se “Sot (bėhet fjalė pėr datėn 13 janar) ishte njė kėrkesė nga EULEX-i qė a mundesh me e shty edhe pėr dy ditė vendimin qė ata tė bisedojnė me Serbinė* me Daēiqin* edhe u thashė ju vazhdoni sa tė doni diskutimet* por asnjė sekondė nuk do tė ndalet aksioni”* ka thėnė Rexhepi pėr gazetėn. Sipas tij* me Serbinė do tė diskutohet vetėm kur ata do t’i njohin tabelat e Kosovės. “Vetėm kur tė vijė koha e reciprocitetit* njohja e ndėrsjellė e tabelave dhe si tė arrihet marrėveshja* ata t’i pranojnė tonat* pėrndryshe ne do t’ua ndalojmė edhe tė Serbisė tė hyjnė nė Kosovė”* ka thėnė Rexhepi* sipas tė cilit* kjo parashihet tė ndodhė nė tė ardhmen.
Por* EULEX-i pa komentuar rreth deklarimeve tė Rexhepit* ka kėrkuar nga tė dyja palėt qė tė pėrmbahen nga veprimet qė mund tė ēojnė nė provokim tė situatės. Sipas zėdhėnėses sė EULEX-it* Kristiina Herodes* tė gjitha masat qė merren nė veri* duhet tė bėhen me hapa tė matur.
“EULEX-i u bėn thirrje tė dyja palėve qė tė pėrmbahen nga ēdo lloj akti qė mund tė shihet si provokim”* ėshtė shprehur shkurt zėdhėnėsja Herodes.
Rexhepi ka deklaruar se nuk ka gjetur bashkėpunim me EULEX-in pėrkitazi me ndalimin e futjes nė qarkullim tė tabelave tė Serbisė dhe pajisjen e qytetarėve me targa tė reja tė Republikės sė Kosovės.
Dje* Policia e Kosovės nuk e ka lejuar tė enjten tė futet nė Kosovė njė autobus me targa tė reja KM* tė Republikės sė Serbisė* qė ka dashur tė futet pėrmes portės 1 nė Jarinje* nė veri tė vendit. Zėdhėnėsi i policisė* Baki Kelani* ka deklaruar se autobusi ėshtė kthyer nė orėt e pasdites dhe nuk i ėshtė lejuar hyrja nė Kosovė* ndėrkaq njė automjeti tjetėr po ashtu nė Jarinje i janė konfiskuar targat e reja tė Serbisė* po ashtu KM.

Hajra
14-01-11, 16:19
Ilir Meta jep dorėheqje


14-01-2011 13:47 CET
Ilir Meta ka dhėnė para pak ēastesh dorėheqjen nga posti i zėvendėskryeministrit dhe ministrit tė Ekonomisė.
Nė njė komunikim me gazetarėt* kryetari i LSI-sė ka deklaruar se vendimi i tij ėshtė personal* dhe ka si qėllim lehtėsimin e hetimeve ndaj materialit filmik tė publikuar para dy ditėsh.
“Jap dorėheqjen e parevokueshme si ministėr i Ekonomisė dhe si zėvendėskryeministėr. Dorėheqjen ia kam komunikuar kryeministrit Berisha dhe pas kėtij momenti jam nė dispozicion tė prokurorisė pėr hetim”* ka deklaruar Meta* raporton Start.
Meta shprehet i gatshėm pėr t’u pėrballur me drejtėsinė* duke shtuar* se kėtė nuk mund ta bėnte nėse do tė paraqitej nė prokurori si zv-kryeministėr i vendit.
Ai ka hedhur poshtė akuza e ish-vartėsit tė tij* Dritan Prifti* pėr pėrfshirje nė afera dhe pėr njė tė kaluar me precedentė kriminalė.
“Shqipėria nuk mund tė merret peng nga krimi i organizuar dhe monstra si Dritan Prifti* i cili ka njė tė kaluar kriminale”* ka deklaruar Meta.

Oqeani
14-01-11, 16:32
QKUK* incizimi me CT bėhet me intervenca



Pacientėt e shtrirė nė Repartin e neurologjisė ankohen se nuk gėzojnė trajtim diagnostik nė Repartin e radiologjisė. Ata pas pritjeve tė gjata detyrohen tė shkojnė nė qendrat private diagnostike tė bėjnė incizimet CT. Nė Radiologji thonė se pacientėve tė shtrirė nė klinika gjatė ditės iu bėhet CT-ja* por fajėsojnė mjekėt e klinikės pėr mosmenaxhim tė mirė
http://*****gazetalajm.info/thumbnail.php?file=aktuale/skaneri_ct_261497818.jpg&size=article_small
NERITA LATIFAJ

Prishtinė* 13 janar 2011 - Pacientėt e shtrirė nė Repartin e neurologjisė nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK)* por edhe tė tjerėt qė trajtohen nė Ambulancėn specialistike tė kėsaj klinike* nėse udhėzohen tė bėjnė CT-nė* kot presin me ditė tė tėra qė t’u vijė radha pėr ta bėrė kėtė incizim* nėse nuk kanė lidhje farefisi me ndonjė mjek apo punėtorė shėndetėsorė tė kėsaj klinike. Ata* pasi tė jenė lodhur duke pritur kot terminėt qė iu shtyhen pa kufi* detyrohen ta bėjnė kėtė incizim nė ndonjė qendėr private diagnostike

Para lute thonim serbet po na malltretojne !!!!

Llapjani_HH
15-01-11, 18:55
Pula ka refuzuar mazutin e ofruar falas nga Florin Krasniqi


Drejtoresha e ndėrmarrjes publike “Termokos”* Fllanza Pula* nė qershor tė kėtij viti* ka refuzuar t’i marrė falė mė shumė se 30 tonė mazut nga biznesmeni pejan* Florin Krasniqi.

Mazutin qė ia ka ofruar falas “Termokosit”* biznesmeni Krasniqi e ka gjetur nė fabrikėn pėr prodhimin e auto-pjesėve “Zastava” nė Pejė* tė cilėn ai e ka privatizuar kohė mė parė.

Blerim Krasniqi* vėllai i biznesmenit pejan* tha se gjatė muajit qershor tė kėtij viti i ka ofruar mė shumė se 30 tonė mazut falas ndėrmarrjes “Termokos” nė Prishtinė.

“Ne ketė mazut falas ia kemi ofruar ‘Termokosit’* por na kanė thėnė se nuk kanė mundėsi dhe nuk kanė kapacitete pėr ta ruajtur atė. Pėr kėtė ēėshtje nuk kemi shkėmbyer letra zyrtare* sepse ajo ka refuzuar qė nė fillim.

Ndėrmjetėsues nė kėtė raste ka qenė njė inxhinier i makinerisė* nga i cili kemi marrė njė jo pėrfundimtare”* tha ai.

Krasniqi tha se pasi “Termokosi” e ka refuzuar ta marrė falė mazutin* ai atė mė pas ua ka shitur disa kompanive private nė Kosovė* shkruan gazeta Zėri.

Zana Efendia* zėdhėnėse e “Termokosit”* tha se drejtoresha Pula tė enjten ka pasur disa punė private.

“Ajo nuk ėshtė nė punė* ka punė private* unė nuk mund ta kontaktoj atė. Pėr kėtė ēėshtje unė nuk kam ndonjė koment”* tha pėrmes telefonit ajo.

Por* nė anėn tjetėr* Myzejene Selmani* ish-kryetare e Komisionit Parlamentar pėr Ekonomi nga radhėt e AKR-sė* tha se drejtoresha e “Termokosit” ka qenė totalisht e ndikuar nga politika.

Ajo tha se mosinkasimi i mjeteve nga qytetaret e Kosovės dhe refuzimi i mazutit falas janė njė dėshtim total i saj si menaxhere.

Njė ditė mė parė edhe Haki Shatri* ish-kryetar i Komisionit pėr Mbikėqyrjen e Financave Publike* ka akuzuar drejtoreshėn e “Termokosit” pėr keqmenaxhim dhe keqpėrdorime.

Ai ka thėnė se nė kėtė ndėrmarrje ka pasur krime tė rėnda ekonomike* ku pasojat janė duke i vuajtur qytetarėt e Prishtinės me mungesė tė ngrohjes.
Koha.net

Guri i madh
15-01-11, 22:35
AKTUALE

Pesė kandidatė pėr postin e presidentit?



Nė njė dokument qė pohon se ka parė Klan Kosova* Edita Tahiri vlerėsohet si propozimi mė serioz pėr presidente. Katėr propozimet tjera pėr president janė Sabri Hamiti nga LDK-ja* Blerim Shala nga AAK-ja* Behgjet Pacolli nga AKR-ja dhe Veton Surroi. ... Postuar: 01:36:36 / 15.01.2011
Nė njė dokument qė pohon se ka parė Klan Kosova* Edita Tahiri vlerėsohet si propozimi mė serioz pėr presidente. Katėr propozimet tjera pėr president janė Sabri Hamiti nga LDK-ja* Blerim Shala nga AAK-ja* Behgjet Pacolli nga AKR-ja* dhe Veton Surroi si pjesėtar i shoqėrisė civile.

“Nuk ka ndonjė emėr konkret pėr kėtė propozim* por thotė se ajo duhet tė ketė ekspertizė* vlera dhe besimin e duhur nacional. Arsyetimi qė jep ai ėshtė interesant – gruaja kryetare duhet pėr shkak tė perceptimeve dhe reputacionit ndėrkombėtar tė Kosovės. E duket sikur Pieter Feith ka nuhatur diēka. Ideja qė njė grua tė jetė presidente e Kosovės ėshtė opsion qė po shqyrtohet seriozisht nė bisedat mes vendorėve dhe ndėrkombėtarėve”* njoftoi Klan Kosova nė edicionin e lajmeve* raporton Telegrafi.
“Bile* ka edhe emėr. Ėshtė Edita Tahiri qė pėrmendet si njė alternative nė mesin e 4 emrave tjerė tė burrave pėr postin e tė parit tė shtetit* nė kombinime tė ndryshme qeveritare”.
Nė njė dokument qė ka parė Klan Kosova* ajo vlerėsohet si propozim serioz pėr shkak se i takon klasės sė vjetėr politike* ėshtė njė ish-kolege e presidentit tė ndjerė Ibrahim Rugova dhe ėshtė kandidati femėr mė i mirė pėr t’u konsideruar pėr postin nė fjalė. Pengesė pėr tė ėshtė fakti qė vjen nga PDK-ja* ndonėse ajo vetė ėshtė kryetare e ADK-sė* njė partie tė vogėl qė bėri koalicion me Hashim Thaēin* mė parė.
“Hamiti do tė bėhej president nė rast se ka njė koalicion tė madh qeverisės PDK-LDK* gjė qė ėshtė vėshtirė e besueshme se do tė ndodhė. Nė kėtė opsion* ai nuk do tė kishte telashe tė fitonte votat e duhura. Blerim Shala mund tė bėhet kryetar nė rast se AAK-ja* bashkė me Listėn Ibrahim Rugova do tė bėhet partneri kryesor i PDK-sė nė koalicionin qeverisės* por edhe nė variantin tjetėr kur atyre u bashkohet AKR-ja. Atij* nė njė rast tė tillė* do t’i duhej tė linte AAK-nė* pėr shkak tė kushtėzimit kushtetues* ndėrsa qė kjo besohet se do ta dobėsonte edhe mė aleancėn* e cila aktualisht nuk e ka as presidentin”.
“Behgjet Pacolli ėshtė alternativė pėr president nė rast se PDK-ja arrin tė bėjė qeverinė vetėm me koalicionin e tij pėr Kosovėn e Re dhe pakicat. Biznesi i tij* i shpėrndarė me tė madhe nėpėr vendet e ish-bashkimit sovjetik* mund tė paraqesė njė problem nė kėtė rast. Por kjo ėshtė vetėm nė nivel spekulimesh* pasi qė thuhet se ai ka nėnshtetėsi zvicerane ndėrsa qė shpjegohet se edhe shumė firma tjera evropianė bėjnė biznes nė kėtė anė tė botės”.
“Kandidati i fundit qė pėrmendet si alternativė e pėrshtatshme ėshtė Veton Surroi. Te ky emėr janė dy telashe qė lindin: ai vjen nga jashtė politika ndėrsa qė besohet se do ta ketė vėshtirė tė sigurojė votat e nevojshme pėr president. Bile edhe nė raundin e tretė* kur duhen vetėm 61 deputetė...”. (KK)

Hajra
15-01-11, 23:52
Mesazh i UĒPMB-sė drejtuar Beogradit dhe BE-sė

Intervistė ekskluzive me kapiten Lulzim Ibishin* ish-komandant i UCMPB-sė nė
Me paraqitjen e parė tė UĒPMB-sė nė janar tė vitit 2000* shqiptarėt e Luginės sė Preshevės mburreshin pėr djelmoshat qė i`a kthyen tytėn regjimit serb pėr shkak tė dhunės dhe diskriminimit tė rėndė tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės. Pėr tė cilėn liri dhe demokraci qė ende ėshtė nė pikėpyetje u sakrifikuan dhe dhanė jetėn 28 dėshmorė tė kėtij rajoni qė derdhėn gjakun pėr tė mirėn e vendlindjes sė tyre dhe popullit tė tyre pėr njė eteė mė tė mirė* pėr njė perspktivė mė tė mirė* pėr liri* pėr flamur* pėr punė* pėr universitet..por sot tė gjitha kėto* siq jemi dėshmitarė tė kėtij diskriminimi* shqiptarėt e Kosovėn Lindore nuk i knaė* Serbia ju ka privuar. Sipas Lulzim Ibishit « popullata shqiptare e cila ka jetuar nė ish-Jugosllavi qė nga viti 1912 e deri mė sot ka vazhduar tė ballafaqohet me spastrimin etnik serb* me vrasje dėbime* arrestime* tortura prej mė tė ndryshmeve deri tek sapstrimet* siq po ndodhė sot me Medvegjjėn tonė..» Do theksuar xhandermeria serbe nuk kishte kursyer as fėmijėt e as pleqt. Policia serbe kohė mė parė* pra dy vitesh* siq kanė raportuar mediat rajonale* kanė bastisur familjen ish-komandant Lulit nė fshatin Norēė* dhe njėherit ish-kryetar i OVL-tė UCPMB-sė. Sipas mediave lokale dhe ndėrkombėtare* nė mungesė tė Lulzim Ibishit merret nėna e tij plak e moshės mbi 70 vjeēare rreth pesė orė nė stacionin e xhandarmerisė pėr bisedė informative.

KOMANDANT LULI: NUK KA SHTET PA DEMOKRACI* POR* AS LIRI S'KA PA LUFTĖ !
Pėr rolin dhe U vlerat e UCPMB-sė* pėr situatėn aktuale * pėr dialogun e ardhshėm mes Beogradit dhe Prishtinės si dhe (mos) pėrfshirjen e cėshtjes shqiptare nė Preshevė* Bujanoc dhe Medvegjė nė e kėtė dialog..ishin vetėm disa pika qė prekėm nė bisedė me ish-komandntin e UCPB-sė* komendantin e brigadės sė 113-tė* nė drejtimin e kapiten Lulzim Ibishit nga Norca e Preshevės.
Presheva Jonė: z.Ibishi cili ka qenė rroli juaj gjatė luftės ēlirimtare tė UCPMB-sė?
Lulzim IBISHI: Atėherė unė kam qenė komandant i brigadės 113 njėherit edhe shef i shtabit tė zonės. Rroli ynė ka qenė mjaftė pozitiv si gjatė luftės me armė gjithashtu edhe pas luftės me anė tė mjeteve politike kam kontribuuar mjaftė duke menduar nė vėnien e paqes dhe stabiliteti pėr ditė mė tė mira pėr popullatėn shqipgtare dhe gjithė qytetrėt e luginės sė Preshvės por si duket ujku qimen e ka ndėrruar por jo edhe hujin. Por ket huj* nėse kėshtu vazhdon Serbia* vetem pushka qe mund t'ja ndėrroj* sikur dje UCK-ja dhe NATO.
Presheva Jonė z.Ibishi*dy ditė para vitit tė ri u liruan pesė nga tė arrestuarit nga burgu qendror i Beogradit*cdo do tė thotė kjo pėr ju*si i larguar nga Lugina pikėrishtė pėr kėtė qėshtje?
Lulzim IBISHI: Unė mund tė them se vetė mėnyra se si ka ardhur deri tek arrestimi i nėntė tė rinjėve nga Presheva ėshtė njė proces i montuar dhe i pabazė* bashkė me mbi 100 fletė arrestet pėr po aq tė rinjė tė cilėt sot nuk janė tė sigurt tė kthehen nė atdheun e tyre edhe pse pas pėrfundimit tė luftės tonė ēlirimtare ėshtė bėrė njė marrėveshje bashkė me palėn ndėrkombėtare ku nė atė marrėveshje ėshtė cekur edhe amnesty pėr ish-ushtarėt e UCPMB-sė. Provokime ndaj nesh (ish-ushtarėt e UCPMB-sė) janė bėrė nė kontuinitet* megjithėatė kjo e fundit kundėr 9 tė rinjėve ėshtė diqka e pa shpjegueshme*n ė mesin e tė cilėve kam qenė edhe unė. Edhe unė kam qneė viktimė dhe mė kanė bastisur shtėpin time ku kanė inskenuar programet e llojit tė tyre kinse kanė gjetur mbi 36 lloje armėsh (e keni parasyshė 36 lloje armėsh jo armė tė njė lloji) cka ėshe mjaft e vėshtirė qė njė ushtri ti ketė atė lloj artilerie e lėre mė unė. Unė ju garantoj se nė shtėpin time nuk ėshtė gjetur* apo mė mirė tė them nuk kam pasur asnjė fishek e mos tė flasim pėr amrė apo dicka tjtėr siq ėshtė spekuluar nė mediat serbe. . Kam pasur ndoshta fotografi tė luftės por asesi armė*nė kohėn kur jam arrestuar nuk kam qenė nė shtėpi nė Preshevė pasi qė jam larguar gjashtė muaj mė parė nga Presheva pėr qėshtje pasigurie.
Presheva Jone: A mendoni se ėshtė dashur tė bėjnė mė tepėr politika vendore-pushteti lokal mė tepėr pėr tė arrestuarit dhe sa e vlerėsoni punėn e z.Rexhepit gjatė periudhės gjyqėsore?
Lulzim IBISHI: Mendoj se jo se nuk ka dashtur pushteti lokal tė bėj diqka pėr ata djem por nuk ka mundur i ka pasur rrugėt e mbyllura*ėshtė dashur qė nė kėtė drejtim tė punoj si shteti amė Shqipėria ashtu edhe Kosova pasi qė nuk bėhet fjalė pėr krime individuale por shtetėrore edhe atė i takon luftės sė UCK-sė*pas mbarimit tė luftės e ne tė gjithė e dimė mirė se menjėherė pas mbarimit tė luftės i tėrė territori i Kosovės ka qenė i mbuluar me forca ndėrkombėtare me ato tė NATO-s* Kfor-i...dhe nėse ėshtė bėrė diqka nė atė periudhė atėher pėrgjigje duhet tė kėrkojnė ato organizma tė cilat kanė vepruar nė atė kohė nė atė vend*pra nė Gjilanė. Nėdrkohė sa i pėrket asaj se sa ka punuar Orhan Rexhepi pėr ata djemė apo jo* unė mund tė them se ai ka bėrė njė punė jashtėzakonishtė tė madhe dhe mė besoni se ėshtė dashur jo vetėm vullnet por edhe mund i jashtėzakonishtė*durim dhe gjithėcka tjetėr pėr ti pėrballuar mbi 80 vizita tė cilat iu ka bėrė z.Rexhepi tė arrestuarve nė Beograd*ndoshta punėn tė cilėn e ka bėrė kryetari i LKSH i ka takuar ta bėjė kryetari i komunės megjithėatė nuk e ka bėrė.
DIALOGU I ARDHSHĖM MES PRISHTINĖS DHE BOEGRDAIT NUK DO TĖ EJTĖ „TEKNIK“ POR POLITIK* PRANDAJ EDHE PALA SHQIPTE NGA PRESHEVA DUHET T‘MOS E LESHOJ KET RAST
Presheva Jonė: z.Ibishi meqė jem pranė fillimit tė bisedimeve Prishtinė-Beograd. Spektri politik nė Preshevė po kėrkon tė jetė pjesė e kėtyre bisedimeve po sė fundmi edhe disa zyrėtarė tė Kosovės tė cilin pėr agjencisė tonė* qofshin edhe sa pėr sye faqe* ata janė shprehur se Presheva*Bujanoci dhe Medvegja duhet tė kenė pėrfaqėsuesin e vetė nė kėto bisedime duke mos inkrouar kėsaj ardhe shqipatrėt e kėtyre trevave* pėrderisa si dukuet serbėt e Kosovės do tė jenė pjesė eketij dialogu ?
Lulzim IBISHI: Unė jam i bindur se kėto bisedime nuk do tė jenė vetėm teknike siq ėshtė folur* por do tė jenė politike dhe spektri ynė politike nuk duhet tė kėrkoj gjė mė tepėr pėrpos me njė unitet tė forcuar dhe tė mbėshtetur nė referendumin e 92-shit ku thuhet qartė se shqipėtarėt e Luginės duhet tė bashkohen me Kosovė. Mendoj se nėse nuk do tė ketė nė kėto bisedime edhe pėrfaqėsues tė Luginės atėher ne do tė mbesim edhe mė tutje tė shtypur nga ana e serbėve dhe nė qoftė se do tė ngulfatemi dhe do tė na zihen tė gjitha rrugėt demokratike*nė qoftė se nuk do ti gėzojmė tė paktėn tė gjithė ato tė drejta tė cilat i gėzojnė serbėt nė Kosovė ėdhe ne nė Preshevė*atėher them se ne nuk jemi tė prirur pėr luftė* por nuk pėrjashtohet as ajo mundėsi. Dhe nė mos pėrfshirjen eventuale tė shiptarėve tė luginės nė diaogun e ardhshėm mes Prishtnės dhe Boegrdait pėr cdo sitautė tė metutjeshme servia por edhe komuniteti ndėrkombėtar* nė veqanti Bashkimi Evropian janė pėrgjegjės e eskalimit tė ndonjė situatė nė rajon. Prandaj Beogradi dhe Evropa mund te zgjedhin pėrfshirjen e cėshtjes shiptare nė Luginėn e Preshevės nė dialogun mes Beogrdait dhe Prishtinės ose kalashnikovin ! Ne ish-komandantėt* ne ish-luftėtarėt dhe shqiptaret etnik nga Presheva* Bujanoca dhe Medvegja nuk duam asjgė mė shumėse sa cfarė u jept serbėve nė Kosovė. Por* ne rast levizjes sė megjeve atėherė ne jo qė kemi dėshirė por do tė insistojmė tė jemi pjesė e Kosovės* tė cilat troje ashtu kėshtu nuk quhen rastėsisht Kosovė Lindore. Pėrmda fjlaėn megjė* sespe ato nuk janė kfijė por vėrtertė megjė* sepse dihen kufijtė real tė Kosovės.
Mesazhi apo ultimatumi ynė drejtuar autoriteve serbe dhe lidershipit shqiptarė tė Preshevės* Bujanocit dhe Medvegjės ėshtė qė tėbėjnė cmos inkuadrimin edhe tė palės shqipatre nga Presheva..nė dialogun e ardshshėm mes prishtinės dh boegrdait. Ne nuk po kėrkojmė luftė* thjeshtė po kėrkojmė dilalog* tė meremi vesh me Serbinė dhe Kosovėn* se ku do tė jetė Presheva* Bunjanocit dh Medvegja* cila do tė jetė perspktiva e kėsaj popullate. Mesazhin ynė drejtuar Beogradit dhe liderėve te Luginės* mėshtetur edhe nga oficerė* ish-komandantė e luftėtarė tjerė tė UCPMB-sė* do tė jtė i thjeshtė duma pėrfhsirjene Luginės sė Preshvės nė dialogun e ardhshėm mes Boegrdait dhe Prishtinės* por cdo pėrgjigjigje negative apo injorim i kėrkesva tona nga Serbia* mund tė shpiejn kah destabiliteti i situatės nė rajon* ashtu-kėshtu tė brishtė.
Presheva Jonė: z.Ish-Komandant kalojmė tek raporti Dick Marti i cili akuzon luftėn clirimtare tė UCK-sė*cka mendoni ju pėr kėto akuza?
Lulzim IBISHI: Unė them se tė gjitha luftėrat tė shqipėtarėve nė Ballkan kanė qenė clirimtare si Ushtria Clirimtare e Kosovės* Ushtria Clirimtare e Preshevėv-Medvegjės dhe Bujanocės ashtu dhe Ushtria Clirimtare Kombėtare*dhe tė gjithė kanė luftuar kundėr pushtuesit kundėr slavėve tė cilėt vazhdimisht kanė shtrura dhunė dhe gjenocid* sapsterime etbnike mbi populli autkton shqiptarė nė Gadishulin Ilirik. Raporti i Dick Martyt*unė themė se ky ėshtė njė sufler serb i paguar mirė nga ta dhe dashakėqinjėt e popullit tonė* i cili mundohet ti poshtėroj shqipėtarėt. Megjithatė ne e dimė nga historia se serbėt janė tė prirur qė fajin e vetė* problemet e veta* krimet e veta tia mveshin dikujt tjetėr dhe asnjėher tė mos jap pėrgjigje pėr ato tė vetat . Dick Marty ėshtė mirė qė tė shikoj dhe tė pyes serbėt se ku janė jo vetėm organet por tėrė trupat e mbi dy mijė shqipėtarėt tė zhdukur qė sot e kėsaj dite nuk dihen. Megjithėatė mendoj se drejtėsia duhet tė dal nė shesh*le tė dal Marty me njė rast konkret me njė person i cili posedon ndonjė organ i cili ėshtė transplnatuar gjatė asaj kohe.

Hajra
16-01-11, 20:36
Kosova humb primatin si shteti mė i ri nė botė?


16-01-2011 18:42 CET
Kosova nuk ėshtė mė shteti mė i ri nė botė. Qė prej tri vjetėsh* vendi ishte shteti i fundit i krijuar dhe pranuar ndėrkombėtarisht* sė paku tash pėr tash* nga shtetet dėrmuese mė tė fuqishme botėrore.
Por nga sot* primatin e shtetit mė tė ri nė botė* nuk e ka mė Kosova. Tashmė shteti i Sudanit Jugor* mund tė llogaritet si vendi mė i ri qė sė shpejti do tė nis tė pranohet ndėrkombėtarisht.
Kjo pėr faktin se nė Sudanin jugor mbrėmė ka pėrfunduar referendumi njėjavor pėr pavarėsinė* pėrkatėsisht pėr ndarjen nga pushteti qendror nė Khartoum dhe krijimin e shtetit mė tė ri nė botė.
Referendumi ka zgjatur njė javė* nė mėnyrė qė nė kėtė vend shumė tė izoluar tė Afrikės tė bėhet e mundshme tė gjithė tė tė interesuarve qė tė arrijnė deri te vendvotimet.
Organizatorėt theksojnė se dalja nė votime ka qenė e madhe* madje deri tė premten ka arritur 60 %* sa ishte e domosdoshme qė referendumi tė kishte sukses. Por* sipas organizatorėve deri nė fund mbi 90 % tė votuesve kanė dalė nė votime.
Rezultatet preliminare* siē njofton AP* do tė shpallen mė 31 janar* ndėrsa ato pėrfundimtare priten tė shpallen mė 6 shkurt. Besohet se jugu i krishterė dhe totemist i Sudanit me deklarimin e shumicės sė votuesve do tė ndahet nga veriu mysliman.
Kryetari i Sudanit* Omar al-Basheer* ka theksuar se qeveria nė Khartoum do tė pranojė rezultatet e referendumit dhe jugut do t’i lejojė qė paqėsisht tė shkėputet nėse rezultati i votimit do tė jetė i tillė.
Nė kėtė mėnyrė* nėse jugu i Sudanit shkėputet nga veriu* ky do tė jetė shteti mė i ri nė botė dhe kėtė epitet do t’ia marrė Kosovės* e cila pėr 3 vjet rresht gėzonte epitetin e shtetit mė tė ri nė botė. /zhurnal/

Guri i madh
17-01-11, 11:24
Mospajtime midis SHBA dhe BE rreth Kosovės?





Londėr* 17 janar – Pas raportit tė Dick Martyt dhe zgjedhjeve problematike nė Kosovė shtrohet ēėshtja nėse fare do tė fillojnė bisedimet Beograd-Prishtinė* i ka thėnė BBC-sė James Ker-Lindsay* nga Instituti Evropian pranė Universitetit londinez Lese.
Kaloi njė muaj qysh se deputeti i KE-sė* Dick Marty* publikoi raportin me akuza tė rėnda ndaj kryeministrit tė Kosovės nė dorėheqje* Hashim Thaēit* dhe Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės* duke i apostrofuar ata pėr tregti me organe njerėzish tė serbėve dhe shqiptarėve tė rrėmbyer nė Kosovė gjatė vitit 1999.
Pas reagimeve tė para* tė ashpra* sidomos tė shtypit perėndimor* qė shkroi pėr Kosovėn si njė shtet tė krimit* e pastaj pėr demantet e Thaēit dhe kėrcėnimin me padi gjyqėsore kundėr diplomatit zviceran* shpirtrat sikur janė qetėsuar deri diku. Dick Marty* siē ėshtė paraparė* mė 25 janar do tė paraqesė raportin e tij para deputetėve tė Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės* i cili do tė thotė mendimin e vet pėr tė dhe eventualisht* tė propozojė hapjen e hetimeve tė plota.
Ka edhe paralajmėrime se Parlamenti Evropian do tė mund tė emėronte njė raportues special nė lidhje me akuzat pėr tregti me organe njerėzore nė Kosovė.
James Ker-Lindsay nga Instituti Evropian pranė Universitetit londinez Lese* i ka thėnė BBC-sė se gjatė muajve tė shkuar ka mbizotėruar qėndrimi se akuza e Martyt janė aq serioze* sa duhet tė mbėshteten nė fakte* pėrkatėsisht nė hetime.
Bashkėbiseduesi i BBC-sė bėn dallimin pėr mėnyrėn sesi u reagua ndaj raportit tė Martyt nė SHBA dhe BE – vendet udhėheqėse tė Perėndimit qė nga fillimi kanė pėrsėritur nė kor se Kosovės duhet t’i jepet pavarėsia* meqė ky ėshtė parakusht pėr stabilitet:
“Askush* ndėrkaq* nuk ka dashur publikisht tė pranojė se rreziku mė i madh pėr stabilitetin kanė qenė nė fakt kėrcėnimet e shqiptarėve tė Kosovės se do t’i kthehen dhunės nėse nuk marrin pavarėsinė. Njė kohė tė gjatė konsiderohej se Hashim Thaēi ėshtė personi me rėndėsinė vendimtare pėr pengimin e njė rebelimi tė tillė. Tani* ndėrkaq* evropianėt kanė filluar tė pėrqafojnė qėndrimin se Prishtina duhet tė nisė tė pėrmbushė ato standarde nė tė cilat insistohej para pavarėsisė. Interesat amerikane nė Kosovė dallohen nga ato evropiane – pėr evropianėt me tė vėrtetė ėshtė e rėndėsishme qė Kosova tė shndėrrohet nė shtet demokratik qė respekton tė drejtat njerėzore* ndėrsa Washingtoni edhe mė tutje insiston nė stabilitetin”.
Ker-Lindsay thotė se pėr Serbinė ėshtė mė sė miri tė heshtė dhe tė lė Dick Martyn dhe instancat e tjera ndėrkombėtare qė pėrmes insistimit pėr hetime rreth akuzave kundėr Thaēit* tė dobėsojė mė tutje pozicionin e Kosovės para fillimit tė bisedimeve tė paralajmėruara Beograd-Prishtinė.
Disponimi ndėr evropianė* sipas mendimit tė tij* ka ndryshuar dhe kjo do tė bėjė tė mundshme Beogradit qė me lehtė tė pėrfitojė koncesione nė ēėshtjet siē janė Veriu i Kosovės* tė drejtat e komunitetit serb dhe statusi i manastireve:
“Qė tė gjithė ishin pėrgatitur pėr fillimin e bisedimeve* me shpresėn se kėto do tė mund tė sillnin vullnet pak mė tė mirė nė marrėdhėniet midis Beogradit e Prishtinės* pastaj do tė hapeshin* t’i quajmė ashtu* ēėshtjet statusore* dhe jo negociatat pėr vet statusin e Kosovės. Me fjalė tė tjera* thelbi i negociatave do tė ishte ēėshtja se me ēfarė ēmimi do tė ishte Prishtina e gatshme tė paguajė qė Beogradi tė njohė Kosovėn ose sė paku t’ua lejojė vendeve tė tjera ta njohin. Por* pas raportit tė Martyt dhe zgjedhjeve problematike nė Kosovė* ēėshtje kryesore ėshtė se nėse dhe kur do tė fillojnė fare ato bisedime”.

Guri i madh
18-01-11, 14:41
Feith* sė shpejti “EUSR nė largim”

Publikuar: Sot* mė 18 janar 2011
http://*****koha.net/repository/images/gusta-feith4.jpg




Bruksel* 18 janar – Pėrfaqėsuesit tė posaēėm tė BE-sė nė Kosovė* Pieter Feith* do t’i skadojė mandati nė fund tė muajit shkurt dhe ai mandat* sipas burimeve nė Bruksel* nuk do t’i jepet pėrsėri. Por* siē shkruan sot “Koha Ditore”* nė mungesė tė ndonjė marrėveshjeje brenda BE-sė sesi tė rregullohet prania e saj nė Kosovė* Zyra e pėrfaqėsueses sė lartė* Catherine Ashton* pa marrė parasysh se me Pieter Feithin duket se nuk kanė njė raport aq tė shkėlqyer* nuk do tė ketė rrugėdalje tjetėr pos t'ia zgjasė pėr ndonjė muaj pėrkohėsisht qėndrimin edhe nė kėtė post nė Kosovė. Nė fakt* disa burime diplomatike nė Bruksel thanė se BE-ja ėshtė vonuar tashmė nė zgjidhjen e lėmshit se ēfarė pranie dėshiron tė ketė nė Kosovė. Dominon mendimi se BE-ja* pėr tė folur me njė zė mė tė fuqishėm dhe mė unik nė Kosovė* duhet tė insistojė qė tė ndahen postet e Pėrfaqėsuesit tė Posaēėm tė BE-sė (EUSR) nga ai i Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar (ICR). Nė vend tė kėsaj BE-ja do tė krijonte njė post tė ri* prapė me dy “kapela”* por kėsaj radhe pėrmes kryqėzimit tė postit tė delegacionit tė Komisionit Evropian me atė tė pėrfaqėsuesit tė posaēėm tė BE-sė. Problemi qėndron nė faktin se nė Kosovė Komisioni Evropian nuk ka “Delegacion“* por vetėm njė “Zyrė ndėrlidhėse“. Dallimi nė pamjen e parė duket vetėm semantik* por kjo gjuhė nė fakt dėshmon pėr problemet qė krijohen ende brenda BE-sė pėr shkak tė mungesės sė unitetit rreth statusit tė Kosovės. Shtetet tė cilat nuk e njohin Kosovėn nuk pranojnė qė nė Kosovė prania e Komisionit Evropian formalisht tė ngrihet nė nivel tė “Delegacionit“* sepse delegacione ka vetėm nė shtete* ndėrsa Kosova pėr BE-nė nuk mund tė trajtohet si shtet. Nė anėn tjetėr ka edhe shtete tė cilat nuk pajtohen qė tė ndahet posti i ICR-sė nga ai i EUSR-sė* sepse* thonė diplomatėt* nga disa shtete tė tilla* tė prira nga Britania e Madhe* “ka mjaft pėrparėsi nga mbajtja e sistemit tė dy ‘kapelave’“. Kėto shtete eventualisht do tė mund tė pranonin qė tė ketė bashkim tė postit tė shefit tė delegacionit tė Komisionit Evropian me atė tė pėrfaqėsuesit tė lartė tė BE-sė vetėm nėse brenda BE-sė do tė kishte pajtim qė nė Kosovė tė ketė “Delegacion!“ e jo “Zyrė ndėrlidhėse“.
Por nė BE ka pėrpjekje qė tė mos ngrihet niveli i pėrfaqėsimit tė Komisionit (pėr tė mos irrituar kundėrshtarėt e pavarėsisė) dhe kjo ide tė shitet kinse si diēka e panevojshme* sepse edhe Zyra Ndėrlidhėse mund tė kryejė tė njėjtin funksion. Por* nė asnjė mėnyrė* sipas bashkėbiseduesve nė Bruksel dhe nė disa vende anėtare tė BE-sė* nuk vjen nė konsiderim qė tė ketė ndonjė pėrfaqėsues me “Tre kapela“* qė do tė thoshte tė jetė edhe pėrfaqėsues i posaēėm i BE-sė* edhe shef i Zyrės sė Komisionit Evropian edhe pėrfaqėsues civil ndėrkombėtar.
BE-sė do t’i duhen disa muaj qė tė arrijė pajtim nė mesin e tė 27 vendeve anėtare se ēfarė pranie do tė ketė nė Kosovė sipas ndryshimeve qė kanė hyrė nė fuqi me Traktatin e Lisbonės dhe sipas Shėrbimit Evropian pėr Veprimin e Jashtėm - EEAS. Kjo ėshtė arsyeja pse mund tė ndodhė qė Pieter Feithit t’i zgjatet pėrkohėsisht mandati dhe tė jetė njė lloj “EUSR nė largim!“. Por ka nė BE edhe diplomatė tė cilėt pranojnė se gjatė mendimeve rreth pranisė nė Kosovė* BE-ja sillet nė mėnyrė vetjake dhe mendon pėr vete* si tė kėnaqė tė gjitha vendet anėtare* e jo edhe pėr nevojat reale nė Kosovė. Prandaj* disa diplomatė druajnė se BE-ja* duke i bashkuar Zyrėn e Komisionit Evropian dhe Zyrėn e EUSR-sė* nė vend qė tė rrisė zėrin nė Kosovė* nė fakt do tė mbetet pa ndikim politik fare.
Nuk pritet qė nė njė tė ardhme tė afėrt tė ketė ndryshime nė njohjen e Kosovės nga ndonjė vend anėtar i BE-sė. Madje disa burime diplomatike thonė se vendet qė kundėrshtojnė pavarėsinė e Kosovės nė BE janė nė ofensivė* mė shumė sesa ato qė e kanė njohur* me gjithė mendimin tejet pozitiv tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė rreth shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Ka diplomatė qė shkojnė aq larg saqė thonė se nga Zyra e pėrfaqėsueses sė lartė* Catherine Ashton* u kanė ardhur urime vendeve qė kanė kundėrshtuar pavarėsinė e Kosovės deri mė tash duke u thėnė se “nė kėtė mėnyrė e kanė ndihmuar politikėn e BE-sė nė Ballkan dhe e kanė bėrė BE-nė si ndėrmjetėsuesin mė tė mirė tė mundshėm nė dialogun mes Serbisė dhe Prishtinės”. Si pasojė nuk ka pritje qė tė ketė presion ndaj pesėshes qė nuk e njeh Kosovėn shtet* por do tė ketė tentime qė tė ēimentohet njė status quo e re qė do tė thotė se pėr disa vite me radhė BE-ja do tė punojė nė Kosovė dhe me Kosovėn pa pasur nevojė qė ta trajtojė Kosovėn formalisht si shtet. Sa i pėrket vetė punės sė Pieter Feithit nė BE nuk duan tė flasin publikisht pėr kėtė* por thonė se “ka pasur disa fėrkime mes tij dhe disa zyrtarėve tjerė tė BE-sė rreth disa qėndrimeve“. Publikisht nė BE do tė hedhin poshtė pohimet e tilla* por disa diplomatė privatisht thonė se Brukseli* mė saktėsisht “disa qarqe nė Sekretariatin e Kėshillit tė BE-sė” preferojnė qė tė mos ngrihet shumė pluhur rreth problemeve tė brendshme nė Kosovė vetėm e vetėm qė Kosova tė jetė e gatshme pėr kompromise rreth dialogut me Serbinė qė nė Sekretariatin e Kėshillit tė BE-sė e shohin si sukses tė tyre. Disa qarqe tjera i ka penguar edhe mbėshtetja pėr shtetin e Kosovės* qė Feith e ka shfaqur nė cilėsinė e ICR-sė. Nė anėn tjetėr nė BE thonė se nuk mund tė dinė nėse Pieter Feith mund tė qėndrojė nė Kosovė si ICR nėse vendoset qė postet tė ndahen. Konsultimet rreth modaliteteve tė reja tė pranisė sė BE-sė nė Kosovė formalisht ende nuk kanė filluar* por pritet qė ato tė zhvillohen nė javėn dhe muajt qė vijnė.

Llapjani_HH
18-01-11, 19:18
Targa tė pėrkohshme nė vend tė atyre serbe

Qeveria e Serbisė nuk do tė lėshojė mė targa tė veēanta pėr makinat e serbėve-kosovarė* e as Policia e Kosovės nuk do tė konfiskojė 186 targat e reja* qė janė lėshuar nė veri tė Mitrovicės dhe nė tėrė Kosovėn. E gjithė kjo ėshtė bėrė nė bazė tė njė marrėveshje tė pashkruar nė mes tė Serbisė* institucioneve ndėrkombėtare dhe Qeverisė sė Kosovės* kanė thėnė burime tė Kohės Ditore nga institucionet ndėrkombėtare* me kusht tė anonimiteti.

Lajmin pėr lėshimin e pėrkohshėm tė targave nė pikat kufitare tė Kosovės e ka konfirmuar pėr mediat serbe edhe ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės* Bajram Rexhepi. Sipas tij* targat e pėrkohshme mund tė merren nė tė gjitha pikat kufitare tė Kosovės* pėr to nuk duhet tė paguhet dhe se afati i tyre ėshtė vetėm pesė ditė.

Qeveria e Serbisė ka informuar institucionet ndėrkombėtare nė Kosovė se pėr serbėt kosovarė deri mė tani ka lėshuar 186 traga tė reja* me shenjat e qyteteve tė Kosovės ka thėnė burimi ndėrkombėtar. Sipas tij* Qeveria nė Beograd ka theksuar se mė nuk do tė lėshojė targa pėr banorėt e Kosovės* por ka kėrkuar qė kėto traga tė mos konfiskohen nga Policia e Kosovės.

Burimi mė tej ka specifikuar se policia e Kosovės nė veri tė Mitrovicės dhe Kosovės nuk do tė konfiskojė mė kėto traga tė lėshuar nga Serbia* por nė rast se pronarėt e kėtyre automjeteve* qė posedojnė targat e reja serbe* dalin nė jug tė Mitrovicės dhe Kosovės* ato mund tė konfiskohen nga policia.

Ky ėshtė njė kompromis* ose marrėveshje e pa shkruar pėr tė zgjidhur pėr momentin problemin e targave* ka thėnė burimi ndėrkombėtar* i cili e ka pėrmendur se pengesė pėr zbatimin e saj vetė kreun e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme* Bajram Rexhepin* i cili* sipas tij* nuk ėshtė duke lėshuar pe nė urdhrin e tij pėr konfiskimin e targave serbe.

Institucionet e Kosovės tashmė kanė filluar lėshimin e targave tė pėrkohshme nė tė gjitha pikat kufitare tė Kosovės* tė cilat janė kundėrshtuar ashpėr nga strukturat paralele nė veri tė Mitrovicės. Nė tė gjitha pikat kufitare qė nga e premtja e kaluar ka filluar dhėnia e targave tė pėrkohshme pėr makinat e serbėve kosovarė* tė cilat janė regjistruar nė Serbi e janė tė pajisura me targa tė qyteteve tė Kosovės.

Marrėsit e targave tė pėrkohshme duhet ēdo javė tė shkojnė nė pikėn kufitare pėr t’i vazhduar regjistrimet e pėrkohshme* pasi qė pėr momentin kjo ėshtė zgjidhja e vetme pėr t’iu shmangur dėnimeve.
Telegrafi


Gjendje e tensionuar nė Parlamentin Shqiptar


Tensione* kėrcėnime dhe ofendime nga mė tė ndryshmet janė dėgjuar nė seancėn e mbrėmshme tė Parlamentit Shqiptar nė tė cilėn u votuan zėvendėsi i Ilir Metės* Edmond Haxhinasto nė postin zėvėndėskryministrit dhe ministri i ri i ekonomisė* Nasip Naēo.

Deputetėt e opozitės kėrkonin dorėheqjen edhe tė kryeministrit* Berisha* por ky i fundit jo vetėm qė hodhi poshtė kėrkesat e tilla* por drejtoi njė sėrė akuzash ndaj deputetėve socialet duke ndėrlidhur veprimtarinė e tyre me regjimin e kaluar komunist.

Seanca e parė e kėtij sesioni ka kaluar tė tėra parashikimet. Gjatė gjithė kohėzgjatjes sė saj pati tensione tė larta* shpėrthimi tė akuzave dhe thirrje* ndėrprerje dhe rifillime tė panumėrta.

Seanca ėshtė tensionuar dhe si pasojė e ndėrprerė vetėm pesė minuta pasi kishte nisuar seanca* kur kreu i mazhorancės ka replikuar me socialistin* Taulant Balla.

“Degjo kėtu ti* Taulant Gjura* kur tė kėrcėnosh ti njeri kėtu* shko futu nė shpellat e Gjurės. Ik mor aty* qelbanik!” tha Sali Berisha* Kryeministėr i Shqipėrisė.

Pothuaj e njejta skeme eshte pėrsėritur me dhjetėra here*sapo kreu i grupit socialist Ruci mbajti fjalėn duke e mbyllur atė me njė oferte pėr kreun e mazhorances Sali Berisha.

“Ne kemi edhe njė ofertė* tė fundit pėr ty. Ik! Largohu e hapi rrugė vendit! Hapi rrugė shqiptarėve” tha Gramoz Ruci* deputet* Partia Socialiste.

“I nderuari zoti Ruēi! Kulishtė e bllokut lehin dhe nuk hanė. Zogjtė e bunkerit nuk fluturojnė. Kaq! Me rroba grash ja ke mbath ti qė flet kėtu” tha Sali Berisha* Kryeministėr i Shqipėrisė.

Por rritja e dozės se akuzave ka bere qe socialistet te protestojnė pėrpara podiumit te Berishės. Ndėrsa ky i fundit ka sjelle akuza te forta* te vjetra e te reja ndaj kundėrshtarit te tij politik Edi Rama.

“Ai qė ka akuzuar tė atin. Ai qė ka akuzuar Kristaq Ramėn si baba tė djalit tė tij. Ku ka familje ai mor! O mjeranė! Lakuriq nuk e kam zhveshur unė* por ėshtė zhveshur vetė ai. O mjeranė* lakuriq nuk ja kanė zhveshur gruan tė tjerėt* e ka zhveshur vetė gruan nė plazhe” tha Sali Berisha.

“O hajdut!” bėrtitnin Deputetėt socialistė.

Por thirrjet e socialisteve ne salle kane kthyer vėmendjen e kreut te qeverise edhe tek akuzat ndaj deputeteve socialiste.

“Ja si bėrtet Dashi! Ja si bėrtet Dashi qė ja nxori gruan nga shtrati. Pra zotėrinj* kam njė thirrje pėr shqiptarėt... Ja si bėrtet Fatos Gjura qė ka trafikuar edhe femra tė familjes sė vet. Pra* edhe njė herė o bllokmenė* nuk keni dhėnė ju* kot rrini kėtu” tha Sali Berisha* Kryeministėr i Shqipėrisė.

Nė kėto kushte janė votuar edhe zėvendėsimet e reja nė kabinetin Berisha* Edmond Haxhinasto zėvendėskryeministėr dhe Nasip Naēo si ministėr i ekonomisė* tė cilėt zėvendėsojnė nė kėto poste Ilir Meten pas dorehėqjes sė tij.
ALSAT M

Qfar kulture* jep Zot mend ku ska.

Guri i madh
19-01-11, 10:15
Votat e kandidatėve po manipulohen edhe nė QNR



Prishtinė* 19 janar - Koha Ditore nė njė tekst mė tė gjatė shkruan sot se vėzhgues tė cilėt kanė pėrcjellė procesin e rinumėrimit tė votave nė QNR kanė konfirmuar se votat po manipulohen edhe nė kėtė qendėr. Nga QNR-ja sė fundmi janė larguar tre punėtorė* tė cilėt janė zėnė duke shtuar dhe hequr votat e deputetėve gjatė rinumėrimit.
Sipas gazetės* jo gjithēka ėshtė duke shkuar mirė nė organizimin e zgjedhjeve nga Komisioni Qendror Zgjedhor. Ky institucion pėrveē se nuk ka arritur t’i mbajė nėn kontroll komisionarėt* tė cilėt i certifikon vetė* gjithashtu nuk po mund t’i kontrollojė as punonjėsit nė Qendrėn e Numėrimit tė Rezultateve* tė cilėt po manipulojnė me votat e deputetėve. Nga kjo qendėr sė fundmi janė larguar nga puna tre punėtorė* tė cilėt kishin bėrė rinumėrimin e votave tė deputetėve. Arsyeja e largimit tė tyre nga QNR-ja ėshtė se gjatė rinumėrimit ata kishin shtuar-hequr votat e kandidatėve. Ndėshkimi i vetėm pėr punėtorėt* tė cilėt ishin zėnė duke manipuluar me votat ka qenė heqja e mėditjes* tregon burimi i gazetės brenda KQZ-sė.
“Tė premten e kaluar dy ose tre punėtorė tė QNR-sė janė larguar nga puna pėr shkak se janė zėnė duke shtuar dhe duke i hequr votat e kandidatėve. Masa e vetme qė ėshtė marrė ndaj tyre ka qenė heqja e mėditjes”* ka treguar burimi i gazetės. I njėjti burim ka bėrė me dije se pazari me votat e deputetėve kishte filluar edhe mė herėt* atėherė kur KQZ-ja mori vendim qė t’i rinumėrojė 40 pėr qind tė votave tė 12 dhjetorit apo 760 kuti votimi. Edhe pse e kishte nisur kėtė proces pėr t’i vėrtetuar parregullsitė tė cilat shumica kishin tė bėnin me votat e kandidatėve* dikush brenda QNR-sė u kujdes qė deputetėve tė caktuar t’ua shtonte votat edhe gjatė rinumėrimit. “Pasi janė rinumėruar 760 kutitė e votimit dhe ka filluar procedimi i tyre* nė sistemin e tė dhėnave ka dalė se diēka nuk ėshtė nė rregull me 120 kuti tė votimit. Pas kėsaj ėshtė dashur qė tė bėhej edhe njė herė rinumėrimi i kėtyre kutive tė votimit* sepse ka pasur kandidatė tė partive tė ndryshme qė kanė pasur mė shumė vota se vetė partia”* ka thėnė njė vėzhgues i njėrės nga partitė qė e ka monitoruar procesin e rinumėrimit tė dyzet pėr qind tė votave* i cili ka preferuar tė mos identifikohet.

(Tekstin e plotė mund ta lexoni nė gazetėn e sotme Koha Ditore)

Guri i madh
19-01-11, 11:54
EKONOMI AKTUALE





Punimet nė autostradė vazhdojnė pa mbikqyrje



Ministria e Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit ende nuk e ka nėnshkruar kontratėn me kompaninė italiane qė ka fituar tenderin pėr mbikėqyrjen e punimeve tė autostradės Morinė – Merdar. ... Postuar: 01:32:04 / 16.01.2011
Zyrtarėt e kėsaj Ministrie thonė se janė duke hulumtuar rreth vėrtetėsisė sė dokumentacionit. Ndėrkaq* ekspertėt e ekonomisė kritikojnė institucionet pėr zvarritjen e procesit.

Ndėrtimi i autostradės Morinė-Merdar ėshtė duke vazhduar pa mbikėqyrje ndėrkombėtare. Ndonėse Ministria e Transportit tashmė ka pėrzgjedhur konsorciumin italian “Merilino Progetti & Politecnica”* qė do ta mbikėqyrė atė* ende nuk ėshtė nėnshkruar kontrata pėrkatėse.

Endrit Shala* shef i kabinetit tė Ministrit Limaj thotė se kontrata nuk ėshtė nėnshkruar pėr shkak tė dyshimeve tė Departamentit tė Prokurimit mbi vėrtetėsinė e dokumenteve tė prezantuara.

“Institucionet e Kosovės janė duke u marrė me vėrtetėsinė e atyre dokumenteve. Atėherė kur tė vėrtetohen ato* do tė merren hapat e mėtutjeshėm. Por* kjo nuk ka ndikuar nė asnjė moment* nuk e ka ndėrprerė ose neglizhuar punėn qė ėshtė duke u bėrė nė autostradėn Morinė Merdar”* thotė Shala.

Ministria e Transportit ka kėrkuar mendimin e Organit Shqyrtues tė Prokurimit rreth procedimit tė mėtejshėm tė kėtij rasti. Ndėrkaq* OSHP-ja* nė fillim tė kėsaj jave* i ka rekomanduar Ministrisė qė brenda 15 ditėsh tė vėrtetojė dokumentacionin dhe tė veprojė konform gjetjeve qė do tė rezultojnė* thotė Shala.

Nga ana tjetėr* ekspertėt e ekonomisė thonė se pėr njė projekt kaq tė madh dhe tė kushtueshėm nevojitet njė mbikėqyrje e rreptė. Drejtori ekzekutiv i Riinvestit* Lumir Abdixhiku* pohon se duhet tė shihen interesat nacionale tė Kosovės* nėse projekti realizohet si duhet dhe sipas afateve* si dhe a ėshtė nė pėrputhje me standardet e pritura nga Qeveria.
“Ėshtė njė kosto e madhe pėr buxhetin e Kosovės* prandaj edhe kualiteti duhet tė jetė i lartė. Ky kualitet i lartė mund tė sigurohet vetėm pėrmes njė vėzhgimi rigoroz nga kompania pėrkatėse”* thotė Abdixhiku.

Abdixhiku kritikon institucionet qė po e zvarrisin procesin e nėnshkrimit tė kontratės me kompaninė qė do tė mbikėqyrė punimet e autostradės.

“Pėrzgjedhja e kompanisė* sipas procedurave* ėshtė dashur tė kryhet deri tani. Nėse ėshtė bėrė njė pėrzgjedhje* nėse ėshtė ndarė njė kompani* atėherė ėshtė dashur tė nėnshkruhet edhe kontrata”* shtoi Abdixhiku.

Konsorciumi italian “Merilino Progetti & Politecnica”* ėshtė pėrzgjedhur nė muajin gusht tė vitit tė kaluar* nga tri kompani qė kishin konkurruar nė kėtė tender* kurse oferta e saj ėshtė rreth 6*8 milionė euro.

Ndėrkohė* sipas zyrtarėve tė MTPT-sė* punimet nė autostradėn Vėrmicė-Merdar janė duke u zhvilluar sipas dinamikės sė paraparė me marrėveshjen ndėrmjet Qeverisė dhe konsorciumit Bektel-Enka* kurse mbikėqyrjen e punimeve e bėjnė inxhinierėt dhe ekspertėt e drejtorisė sė rrugėve.

(Drita Loshi)

Llapjani_HH
20-01-11, 18:12
Veriu i “rrezikshėm” e i paintegruar

Parlamenti Evropian kėrkoi shpėrbėrjen e strukturave paralele* nė kohėn kur EULEX-i rriti masat e sigurisė* duke iu dhėnė udhėzime shtesė pjesėtarėve tė saj nė veriun e Kosovės. Veriu mbetet i paintegruar* ndėrsa sė fundi janė sulmuar fizikisht disa pjesėtarė ndėrkombėtarė tė EULEX-it. Koordinatori i ekipit pėr veriun* Ylber Hysa* kritikon misionet ndėrkombėtare se kanė koklavitur vetė integrimin e veriut.

Thirrja e Parlamentit Evropian pėr shpėrbėrjen e strukturave paralele nė veriun e Kosovės* vjen nė kohėn kur misionit evropian pėr sundimin e ligjit iu sulmuan fizikisht disa pjesėtarė tė tij nė veri.

Kjo edhe ka bėrė qė EULEX-i t’i rrisė masat e sigurisė nė planin* qė disa e kanė quajtur shpallja e veriut si zonė e rrezikshme. Zėdhėnėsi i EULEX-it* Blerim Krasniqi* i quan masat si raport rutinor.

“Tė gjitha misionet ndėrkombėtare kanė rregullat e sigurisė* qė rishikohen vazhdimisht* varėsisht nga situata e sigurisė* si dhe ndryshimet pėr sigurinė u raportohen anėtarėve tė misionit. Nė kėtė rast* ky ėshtė vetėm edhe njė raport pėr stafin e EULEX-it. Ajo qė i ėshtė thėnė stafit* ėshtė se i janė rikujtuar rregullat e sigurisė* tė cilave duhet t’iu pėrmbahen* si dhe i janė kujtuar incidentet e fundit qė kanė ndodhur nė veri tė Kosovės”* thotė Krasniqi.

Serbėt kundėrshtojnė masat* duke thėnė se ato krijojnė njė pasqyrė negative pėr veriun e Mitrovicės. Sekretari shtetėror i Ministrisė pėr Kosovėn* Oliver Ivanoviq* e quan tė nxituar vendimin e EULEX-it.

“Jam i brengosur pėr vendimin e EULEX-it* sepse i jepet njė pasqyrė negative veriut. Mendoj se EULEX-i nė vend tė kėsaj* ėshtė dashur tė marrė masa ndaj personave qė kanė cenuar sigurinė e pjesėtarėve tė EULEX-it. EULEX-i dhe sundimi i ligjit nė veri u duhet mė sė tepėrmi serbėve”* shprehet Ivanoviq.

Por* janė strukturat paralele serbe ato* qė* sipas shumė vlerėsimeve* e mbajnė tė tensionuar pjesėn veriore tė Kosovės tė banuar me shumicė serbe.

Prishtina nuk ka arritur tė shtrijė kontrollin atje* ndryshe nga misionet ndėrkombėtare qė tė paktėn kanė njė prani edhe nė veri. Por* as UNMIK-u* as ICO-ja* qė vitin e kaluar pėrpiloi njė plan pėr integrimin e veriut* e as EULEX-i* nuk kanė arritur t’i shpėrbėjnė strukturat paralele tė financuara nga Beogradi.

Koordinatori i Qeverisė pėr integrimin e Mitrovicės* Ylber Hysa* thotė pėr Radion Evropa e Lirė* se problemi qė daton nga viti 1999* i ka rrėnjėt te paqartėsitė juridike tė vetė misioneve ndėrkombėtare.

“Kjo ėshtė njė pyetje shumė e vjetėr* qė zgjat nga viti 1999* dhe siē po e shihni* ėshtė aktuale edhe pas vitit 2008* pas shpalljes sė pavarėsisė dhe pėr kėtė* pengesė sė pari ka qenė 12 44-shi* mė vonė ėshtė statusi neutral* tė cilin e ka EULEX-i dhe 6-pikėshi”.

“Kėto janė tė gjitha dokumentet ndėrkombėtare* tė cilat praninė ndėrkombėtare nė veri* lėre qė e kanė koklavitur*por shpeshherė kjo paqartėsi ka bėrė qė ata tė mos i lejojnė tė bashkėpunojnė mes vete* qė shpesh interesat e ndryshme nacionale t’i konfrontojnė me interesat super-nacionale. Nė kėtė aspekt* nuk ėshtė njė punė e lehtė pėr t’i bashkėrenditur tė gjitha kėto limitime pėr tė arritur njė qėllim dhe objektiv siē ėshtė integrimi”* deklaron Hysa.

Misioni evropian pėr sundimin e ligjit e sheh si hap para shtimin e patrullimeve tė policisė nė veri* ndėrkohė qė gjykatat nė atė pjesė ende nuk funksionojnė plotėsisht. Ndėrsa* thotė se nuk i njeh strukturat paralele* misioni evropian nuk pėrjashton mundėsinė se mund tė ketė takime me pjesėtarė tė kėtyre strukturave.

“EULEX-i ka thėnė shumė herė se takohet me liderėt e komuniteteve* por nėse ata rastisin tė jenė anėtarė tė tė ashtuquajturave struktura paralele* nuk do tė thotė se EULEX-i i njeh strukturat paralele”* thekson Krasniqi.

Tensionet nė veriun e Kosovės kanė qenė pothuaj gjatė gjithė kohės tė pranishme* por nė muajt e fundit* ato janė pėrcjellė edhe me vrasje* plagosje* shpėrthime dhe incidente tjera* qė cak kishin pjesėtarėt e komunitetit joserb* apo serbėt qė punojnė nė institucione tė Kosovės* por edhe praninė ndėrkombėtare.
Radio Evropa e Lirė

Ngoni tash qysh e pranojn edhe planin me 6 pika :eek:
Ani niher thejshin pėr neve ka dek plani me 6 pika.

Guri i madh
20-01-11, 18:15
Veriu i “rrezikshėm” e i paintegruar

Parlamenti Evropian kėrkoi shpėrbėrjen e strukturave paralele* nė kohėn kur EULEX-i rriti masat e sigurisė* duke iu dhėnė udhėzime shtesė pjesėtarėve tė saj nė veriun e Kosovės. Veriu mbetet i paintegruar* ndėrsa sė fundi janė sulmuar fizikisht disa pjesėtarė ndėrkombėtarė tė EULEX-it. Koordinatori i ekipit pėr veriun* Ylber Hysa* kritikon misionet ndėrkombėtare se kanė koklavitur vetė integrimin e veriut.

Thirrja e Parlamentit Evropian pėr shpėrbėrjen e strukturave paralele nė veriun e Kosovės* vjen nė kohėn kur misionit evropian pėr sundimin e ligjit iu sulmuan fizikisht disa pjesėtarė tė tij nė veri.

Kjo edhe ka bėrė qė EULEX-i t’i rrisė masat e sigurisė nė planin* qė disa e kanė quajtur shpallja e veriut si zonė e rrezikshme. Zėdhėnėsi i EULEX-it* Blerim Krasniqi* i quan masat si raport rutinor.

“Tė gjitha misionet ndėrkombėtare kanė rregullat e sigurisė* qė rishikohen vazhdimisht* varėsisht nga situata e sigurisė* si dhe ndryshimet pėr sigurinė u raportohen anėtarėve tė misionit. Nė kėtė rast* ky ėshtė vetėm edhe njė raport pėr stafin e EULEX-it. Ajo qė i ėshtė thėnė stafit* ėshtė se i janė rikujtuar rregullat e sigurisė* tė cilave duhet t’iu pėrmbahen* si dhe i janė kujtuar incidentet e fundit qė kanė ndodhur nė veri tė Kosovės”* thotė Krasniqi.

Serbėt kundėrshtojnė masat* duke thėnė se ato krijojnė njė pasqyrė negative pėr veriun e Mitrovicės. Sekretari shtetėror i Ministrisė pėr Kosovėn* Oliver Ivanoviq* e quan tė nxituar vendimin e EULEX-it.

“Jam i brengosur pėr vendimin e EULEX-it* sepse i jepet njė pasqyrė negative veriut. Mendoj se EULEX-i nė vend tė kėsaj* ėshtė dashur tė marrė masa ndaj personave qė kanė cenuar sigurinė e pjesėtarėve tė EULEX-it. EULEX-i dhe sundimi i ligjit nė veri u duhet mė sė tepėrmi serbėve”* shprehet Ivanoviq.

Por* janė strukturat paralele serbe ato* qė* sipas shumė vlerėsimeve* e mbajnė tė tensionuar pjesėn veriore tė Kosovės tė banuar me shumicė serbe.

Prishtina nuk ka arritur tė shtrijė kontrollin atje* ndryshe nga misionet ndėrkombėtare qė tė paktėn kanė njė prani edhe nė veri. Por* as UNMIK-u* as ICO-ja* qė vitin e kaluar pėrpiloi njė plan pėr integrimin e veriut* e as EULEX-i* nuk kanė arritur t’i shpėrbėjnė strukturat paralele tė financuara nga Beogradi.

Koordinatori i Qeverisė pėr integrimin e Mitrovicės* Ylber Hysa* thotė pėr Radion Evropa e Lirė* se problemi qė daton nga viti 1999* i ka rrėnjėt te paqartėsitė juridike tė vetė misioneve ndėrkombėtare.

“Kjo ėshtė njė pyetje shumė e vjetėr* qė zgjat nga viti 1999* dhe siē po e shihni* ėshtė aktuale edhe pas vitit 2008* pas shpalljes sė pavarėsisė dhe pėr kėtė* pengesė sė pari ka qenė 12 44-shi* mė vonė ėshtė statusi neutral* tė cilin e ka EULEX-i dhe 6-pikėshi”.

“Kėto janė tė gjitha dokumentet ndėrkombėtare* tė cilat praninė ndėrkombėtare nė veri* lėre qė e kanė koklavitur*por shpeshherė kjo paqartėsi ka bėrė qė ata tė mos i lejojnė tė bashkėpunojnė mes vete* qė shpesh interesat e ndryshme nacionale t’i konfrontojnė me interesat super-nacionale. Nė kėtė aspekt* nuk ėshtė njė punė e lehtė pėr t’i bashkėrenditur tė gjitha kėto limitime pėr tė arritur njė qėllim dhe objektiv siē ėshtė integrimi”* deklaron Hysa.

Misioni evropian pėr sundimin e ligjit e sheh si hap para shtimin e patrullimeve tė policisė nė veri* ndėrkohė qė gjykatat nė atė pjesė ende nuk funksionojnė plotėsisht. Ndėrsa* thotė se nuk i njeh strukturat paralele* misioni evropian nuk pėrjashton mundėsinė se mund tė ketė takime me pjesėtarė tė kėtyre strukturave.

“EULEX-i ka thėnė shumė herė se takohet me liderėt e komuniteteve* por nėse ata rastisin tė jenė anėtarė tė tė ashtuquajturave struktura paralele* nuk do tė thotė se EULEX-i i njeh strukturat paralele”* thekson Krasniqi.

Tensionet nė veriun e Kosovės kanė qenė pothuaj gjatė gjithė kohės tė pranishme* por nė muajt e fundit* ato janė pėrcjellė edhe me vrasje* plagosje* shpėrthime dhe incidente tjera* qė cak kishin pjesėtarėt e komunitetit joserb* apo serbėt qė punojnė nė institucione tė Kosovės* por edhe praninė ndėrkombėtare.
Radio Evropa e Lirė

Ngoni tash qysh e pranojn edhe planin me 6 pika :eek:
Ani niher thejshin pėr neve ka dek plani me 6 pika.


ky esht spektakli i radhes i bashkimit evropjan po edhe per me ja formue thaqit nji qeveri te harrnuar


ne njeren an thojn po e integrojna ne anen tjter kerkojn status special per veriun e kosoves

Guri i madh
22-01-11, 16:59
Komandanti i KFOR it nė vizitė tė shkurtėr nė Tiranė

Prishtinė* 21 janar 2011 - Sot mė 21 janar 2011* Komandanti i KFOR it* gjeneralmajori Erhald Bühler (Byhler)* nė vazhdėn e udhėtimit tė tij personal nėpėr Ballkanin Juglindor pati edhe njė vizitė tė shkurtė zyrtare nė Shqipėri. Gjatė vizitės gjenerali Bühler u takua me Shefin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Forcave te Armatosura Shqiptare Gjeneral Majorin Maksim Malaj si dhe pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė shtabit tė pėrgjithshėm. Gjenerali Bühler nė kėtė takim foli pėr ēėshtjet dhe ngjarjet qė kanė tė bėjnė me KFOR in. Ai raportoi mbi sfidat dhe ēėshtjet e KFOR it pėr tė vazhduar misoninin dhe nė tė njejtėn kohė tė pėrmbushė detyrėn e "reduktimit tė forcave tė KFOR it dhe transferin gradual tė kompetencave tek institucionet e Kosovės veēanarisht tek Policia e Kosovės". Ai vlerėsoi se KFOR i me numėr tė reduktuar tė ushtarėve dhe me dy Grupe Shumėkombėshe Luftarake nėn komandėn direkte tė tij dhe me njė fleksibilitet tė shtuar* lėvizshmėri dhe gatishmėri* do tė jetė nė gjendje tė bėjė detyrėn e vet nė njė ambient i cili pak a shumė ėshtė i qetė dhe stabil. Gjenerali Bühler vlerėsoi mėpastaj situatėn nė kufi nė mes tė Shqipėrisė dhe Kosovės. Ai tha se dorėzimi i autoritetit nga KFOR i tek Policia Kufitare ishte i suksesshėm dhe se bashkėpunimi nė mes tė Forcės sė Policisė Shqiptare dhe asaj Kosovare ėshte i suksesshėm. Nuk ka raportime pėr incidente tė mėdha. Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm i Forcave tė Armatosura Shqiptare Gjeneral Majori Maksim Malaj* prezentoi reformat tė ndėrmarra nė Forcat e Armatosura Shqiptare dhe agazhimin e kėtyre forcave nė misione jashtė Shqipėrisė sikurse Afganistan* Bosnie dhe Hercegovinė* Kosovė* etj.

Guri i madh
22-01-11, 17:51
Lista “Ibrahim Rugova” largohet nga AAK-ja?

Publikuar: Sot* mė 22 janar 2011





Prishtinė* 22 janar - Qėndrimi i Listės “Ibrahim Rugova”* nė kuadėr tė grupit parlamentar tė AAK-sė* subjekt politik me tė cilin ishte ndėrtuar koalicioni parazgjedhor nė prag tė zgjedhjeve tė 12 dhjetorit* sipas Bujra Bukoshit* iniciator i themelimit tė kėsaj liste* ėshtė gati krejtėsisht e pakuptimtė dhe i pamundur.
Bukoshi* siē ka raportuar Indeksonline* i ka deklaruar gazetės “Kosova Sot”* se ėshtė vetėm ēėshtje ditėsh dhe pritje e njė ftese formale nga LDK-ja* qė deputeti i kėsaj liste* Ukė Rugova* sė bashku me mbėshtetėsi e tij pėrfundimisht tė shkojnė nė LDK* sepse votat e tyre* sikur qe kanė thėnė edhe nė vjeshtėn e vitit 2010* do tė jenė vetėm vota tė LDK-sė.
“Lista ėshtė aty ku duhet* nė vendin e vetė. Ne vazhdimisht e kemi thėnė qė praktikisht lista ėshtė vetė LDK-ja* dhe tash ėshtė vetėm ēėshtje se si do tė kthehen tė gjitha ato forca qe janė progresive dhe konstruktive qė tė konsolidohet fuqishėm LDK-ja”* ka thėnė Bukoshi.

Guri i madh
22-01-11, 18:27
IFTI: META DO TĖ MĖ VRASĖ ME KALLASHNIKOV

"Kam marrė kėto ditė kėrcėnime tė jashtėzakonshme nga Ilir Meta qė i thotė miqve tė mi do marr vetė kallashnikovin e do ta vras"* - tha gjatė konferencės Prifti* duke thėnė se po bėn punėn e njė opozitari tė vėrtetė.

19.01.2011

Ish-ministri i Ekonomisė dhe Energjetikės* Dritan Prifti ka lėshuar dje* tė tjera akuza nė drejtim tė ish-kryetarit tė tij* Ilir Meta dhe kryeministrit Sali Berisha. Prifti ka lexuar dje* nė njė konferencė shtypi mesazhe tė kryeministrit apo edhe tė Metės* ndėrsa konfirmoi edhe njė herė se videoja e shfaqur ėshtė origjinale dhe aspak montazh. Por* Prifti dje* ka shfaqur edhe shqetėsimet pėr jetėn e tij* ndėrsa bėri tė qartė se ende nuk e ka vendosur se ē'rrugė do tė marrė* do tė shkojė me PS-nė* do tė krijojė parti tė re apo do tė tėrhiqet pėrfundimisht nga politika. "Ėshtė njė betejė historike kundėr korrupsionit* pėr njė politikan tė korruptuar qė me tre vota mban nė kėmbė qeverinė mė tė korruptuar dhe mė hajdute qė po rrėnon popullin"* - ka pohuar Prifti. "Duke ju pėrgjigjur akuzave tė Metės* Prifti tha se "Ka nxjerrė edhe njė shėnim qė unė kam bėrė njė memo muaj para videos. Unė pėr shkak tė hetimit nuk i bėj publike datat. Nuk ka asnjė jurist* nuk ka asnjė shans qė ai tė gėnjejė shqiptarėt". Ai ka paralajmėruar se nė ditėt e ardhshme do tė dorėzojė nė prokurori materiale tė reja qė tregojnė pasuritė e paligjshme tė Metės* brenda dhe jashtė vendit. "Unė kėto ditė do tė shkoj sėrish nė prokurori me njė dosje tė re pėr Metėn* ku do denoncoj aferat e tij nė 3 muaj kur unė kam qenė ministėr. Ai ka bėrė kėrdinė. Do tregoj pasuritė e tij tė paligjshme brenda dhe jashtė Shqipėrisė"* - nėnvizoi ish-ministri.

Mesazhet
"I bėj thirrje edhe Berishės qė tė vėrė interesat e kombit mbi tė tijat. Koalicioni me LSI-nė duhet tė prishet. Mjaftojnė vetėm provat e mia qė ky koalicion tė prishet. Meta i bėn shantazhe Berishės me 3 votat e tij nė Parlament. Meta e di qė nuk e voton mė njeri partinė e tij dhe po pėrgatitet tė blejė votat nė zgjedhjet e ardhshme"* - ka deklaruar dje* Prifti. Ai zbuloi disa mesazhe qė i kanė ardhur gjatė kėtyre ditėve* por edhe mesazhe tė vjetra qė vėrtetojnė sipas tij komunikimin mes Metės e Ramės. "Meta dhe Rama komunikonin me sms pėrmes njė korrieri qė punon te kullat binjake dhe ajo thotė "Vėlla* si e degjeneruam Tan Priftin do t'ia u bėjė tė gjithėve sepse janė tė korruptuar. Nga Dragobia po zhgėnjehem shumė. Sot qė bėra live strategjinė time kush ka veshė le ta dėgjojė"* - lexoi Prifti* duke lėnė tė kuptohet se nė kėtė mesazh qė ka shkruar Meta flitet pėr Berishėn si Dragobia. Prifti tha se gjatė kėtyre ditėve i kanė ardhur rreth 8*000 sms dhe telefonata e ndėr kėto vetėm 3 kanė qenė negative. Njėra nga njė numėr i panjohur me thoshte "U bėre ti laluc Fieri tė pėrballesh me skrapaliun tim"* tjetra nga Artur Hajdari qė mė shante me fjalė tė ulėta* kurse e fundit nga Luzhiana Abazi e LSI qė mė thoshte "Tė falenderoj se na gjete sloganin pėr fushatėn e ardhshme - VARI K...". Prifti pranoi se ishte takuar me Ramėn pas largimit tė tij si ministėr* por se ky takim ishte bėrė nė prani tė disa personave tė tjerė. Ai mohoi njė takim tė dytė me Ramėn pas publikimit tė videos dhe se kreu i PS-sė tė ketė gisht nė publikimin e videos. "Kam marrė kėto ditė kėrcėnime tė jashtėzakonshme nga Ilir Meta qė i thotė miqve tė mi do marr vetė kallashnikovin e do ta vras"* - tha gjatė konferencės Prifti* duke thėnė se po bėn punėn e njė opozitari tė vėrtetė.

Hajra
22-01-11, 19:13
Miliona dollarė kundėr pavarėsisė sė Kosovės


22-01-2011 18:08 CET
Faktet e fundit tė publikuara nga mediat serbe tregojnė qartė se Kisha Ortodokse Serbe nė Kosovė nuk ėshtė marrė asnjėherė me punėt qė i takojnė – predikimin e fesė – por mė shumė mė ēėshtjet politike* duke paguar lobistėt nė SHBA qė do tė kundėrshtonin pavarėsinė e Kosovės....
Kur nė krye tė Kishės Serbe nė Kosovė ishte peshkopi Artemije (tashmė i shkarkuar nga Kisha Ortodokse Serbe)* siē bėn tė ditur gazeta serbe Kurir* kjo kishė me ndihmėn e Kėshillit Nacional Serb tė Kosovės kishte nėnshkruar kontrata me vlerė prej miliona dollarėsh pėr t’i paguar lobistėt amerikanė qė do tė angazhoheshin kundėr pavarėsisė sė Kosovės...
Siē raporton kjo gazetė* e cila thotė t’i ketė parė kontratat e nėnshkruara me zyrat e avokaterisė qė merren me lobim nė SHBA* shuma e pėrgjithshme e kėtyre kontratave kap vlerėn prej 4.2 milionė dollarėsh.
Megjithatė* James Jatras* qė njihet si njė nga lobistėt mė tė mėdhenj serb nė Uashington pohon se kjo shumė ėshtė shumė mė e vogėl dhe se ajo nuk kap vlerėn mė tė madhe se 800.000 dollarė.
Siē raporton kjo gazetė* duket qartė se kėtu i ka pėrzier gishtat prifti Simeon Vilovski* bashkėpunėtori mė i ngushtė i peshkopit Artemije* i cili ishte arrestuar nė Greqi me kėrkesė tė Serbisė pėr shkak tė dyshimeve pėr keqpėrdorimin e fondeve pėr rikonstruktimin e Kishave Ortodokse nė Kosovė.
Adresa e tij (Manastiri Banjska nė Kosovė) gjendet nė tė dy kontratat qė janė regjistruar nė administratėn amerikane* e tė cilat i ka parė kjo gazetė.
Dragan Veliq* kryetar i tė ashtuquajturit “Kėshill Nacional Serb i Kosovės e Metohisė”* nė njė deklaratė pėr Kurir* thotė se kjo organizatė vetėm ka kryer shėrbim pėr Kishėn Serbe nė Kosovė.
E gjithė puna* sipas tij* ka shkruar nėpėrmjet peshkopit tashmė tė shkarkuar serb Artemije – dhe pasi qė Kisha nuk kishte mundur tė nėnshkruante kontrata tė kėtij lloji* KNS ka ofruar ndihmė. “E kam nėnshkruar marrėveshjen* mirėpo me zbatimin e saj nuk kam pasur tė bėj fare”* thotė Veliq.
I pyetur se si mund tė nėnshkruhet njė gjė qė nuk mund tė kontrollohet* Veliq ka thėnė: “Nėpėrmjet diasporės sonė ka ardhur deri tė kontakti me Jatrasin* mirėpo me tė gjitha kėto merrej Kisha Serbe nė Kosovė. Ne nuk kemi pasur para. Ndėrsa ku i mori Kisha kėto para nuk e di”* ka thėnė Veliq.
Sa ku i kishte marrė kėto para Kisha Serbe nė Kosovė* kush i kishte zotuar ato* kush kishte dhėnė leje pėr njė gjė tė tillė* dhe kush i kishte mbikėqyrur kontratat nuk e di as Branislav Tapushkoviq* avokat i Artemijes dhe Simeon Vilovskit.
“Me klientėt e mi kurrė nuk kam biseduar pėr kėto gjėra* kėshtu qė nuk e di se pėr ēfarė kontratash bėhet fjalė”* ka thėnė Tapushkoviq.
Bashkėpunėtori i ngushtė i Artemijes* prifti Damjan ka thėnė se peshkopi i shkarkuar nga Kisha Serbe nuk do tė prononcohet pėr kėtė gjė.
Ndėrkaq* nė Kishen Serbe tė Kosovės thonė se pyetjen duhet drejtuar nė Sinodin e Shenjtė tė Kishės Ortodokse Serbe* qė ėshtė marrė me punėt e Kishės Serbe nė Kosovė. Mirėpo* aty askush nuk ishte i gatshėm tė prononcohej pėr financimin e lobistėve nė SHBA nga ana e Kishės Serbe nė Kosovė.
Dy kontratat e nėnshkruara me amerikanėt
Kontrata e parė ėshtė realizuar mė 22 mars tė vitit 2006* nė mes tė kompanisė sė avokaturės “Venable LLP”* pėr tė cilėn punonte Jatras dhe Kėshillit Nacional Serb tė Kosovės.
Nė bazė tė kontratės* KNS obligohej qė nė 6 muaj tė ardhshėm t’i paguante kėsaj kompanie 600.000 dollarė.
Kontrata e dytė ėshtė goxha misterioze. Ėshtė nėnshkruar mė 7 shkurt tė vitit 2007* mirėpo vetėm nga njėra palė.
Nė emėr tė zyrės sė avokaturės Squire Sanders Public Advocacy* LLC. ėshtė nėnshkruar njė person i quajtur Patrick E. O’Donel. Pala tjetėr nuk e kishte nėnshkruar* mirėpo adresa mbetet e njėjtė: prifti Simeon Vilovski* Manastiri Banjska* Kosovė.
Pala serbe obligohej t’u paguajė lobistėve nga 100.000 dollarė nė muaj.
Kjo kontratė kishe validitetin trevjeēar* qė nė mėnyrė hipotetike nėnkupton se amerikanėve u ėshtė paguar 3.6 milionė dollarė.
Ėshtė interesant fakti se Jatras ka qenė i punėsuar nė atė kohė edhe nė kėtė zyre tė avokaturės.
I kontaktuar nga kjo gazetė* Jantras ka shpjeguar se lobistėt amerikanė kundėr pavarėsisė sė Kosovės kanė marrė nga Kisha Serbe e Kosovės* respektivisht Kėshilli Nacional Serb* vetėm 800.000 dollarė – ndėrsa e ka mbrojtur punėn e tyre* duke thėnė se marrė parasysh sa vonė janė kyēur nė kėtė “muhabet” kanė arritur sukses tė madh. Sepse dy tė tretat e shteteve tė botės nuk e njohin pavarėsinė e Kosovės.
“Ky ėshtė njė kapital i madh politik i cili gjithsesi se mund tė shfrytėzohet”* ka thėnė ai. /Zėri/

Guri i madh
23-01-11, 10:43
ICO po shqyrton mundėsinė e anulimit tė vendimit tė qeverisė pėr rrogat

Publikuar: Sot* mė 23 janar 2011





Prishtinė* 23 janar - ICO ėshtė duke shqyrtuar mundėsinė e anulimit tė vendimit tė Qeverisė sė Kosovės pėr rritje pagash. KTV-ja merr vesh se instanca tė ICO-sė janė kėmbėngulėse qė kjo ēėshtje tė dėrgohet deri nė fund. Megjithėse * kryeministri Thaēi* ka insistuar nė paraqitje tė ndryshme se ėshtė qeveria ajo qė thotė fjalėn e fundit pėr ēdo vendim. Pakoja e Ahtisaar-it i jep kompetencėn Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar qė tė ndėrmarrė masa korrigjuese pėr ta pėrmirėsuar* sipas nevojės* ēdo veprim qė ndėrmerret nga autoritetet e Kosovės.
Nė anėn tjetėr* pa marrė parasysh shqetėsimin e shprehur nga FMN-ja* zyrtarėt qeveritarė kėmbėngulin pėr realizimin deri nė fund tė vendimeve tė qeverisė pėr rritjen e pagave nė disa sektorė. Ministri nė largim i Ekonomisė* Ahmet Shala* nuk pėrjashton mundėsinė e negociatave jo edhe aq tė lehta me FMN-nė. Ai thotė se imputet e para tė vendimit pėr rritje pagash tashmė kanė nisur tė japin rezultate.

Hajra
23-01-11, 13:50
Solana: Kur ndodhi masakra nė Reēak* ėshtė sjell vendimi pėr intervenim nga ajri

Ish-sekretari i pėrgjithshėm i NATO-s dhe ish-pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri* Javier Solana* nė librin e tij “Mbrojtja e politikės”* ndalet nė ndodhitė nė Ballkan 20 vjet mė parė dhe gjen arsyetim pėr vendimet e marr nė atė periudhė.
Nė formė tė intervistės pėr “El Pais”* nė memoaret e tij* Solana flet pėr luftėn nė Bosnjė* Kosovėn dhe bombardimet ndaj caqeve serbe. “Besoj se kemi qenė tė drejtė me serbėt gjatė tėrė periudhės sė Milosheviqit. Ata e kanė filluar luftės dhe janė pėrgjegjės* kur flasim pėr Bosnjėn* pėr aksionet nė Srebrenicė. Mė vonė Milosheviqi ishte pėrgjegjės pėr luftėn nė Kosovė”* ka thėnė Solana.
Ai thotė se ka pasur shumė takime me Milosheviqin* ndonjėherė deri nė mėngjes* me harta tė hapura nė tavolinė me pozicion tė saktė tė forcave serbe. “Pėrherė gėnjente derisa avanconte tanket. Tentimi i fundit pėr zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės ishte Rambuje* ku Serbisė i ishin ofruar kushtet e arsyeshme ushtarake dhe politike. Besoj se atėbotė do tė mund tė kishim njė zgjidhje* por serbėt e refuzuar dhe nuk deshėn”* ka thėnė Solana.
Duke folur pėr Kosovėn* Solana pohon se nuk ka pasur dėshirė tė bombardohet Serbia. Ka thėnė se deri nė momentin e fundit ėshtė besuar se politika e presionit dhe kėrcėnimeve do tė jep rezultate. “Por* kur ndodhi masakra nė Reēak* ėshtė sjell vendimi pėr intervenim nga ajri”* ka thėnė Solana
Nė vėrejtjen e gazetarit tė “El Pais”* se “nė Kosovė ka pasur bombardime pėr ndėrprerjen e pastrimit etnik* e jo pėr t’i dhėnė asaj pavarėsi”* Solana ka thėnė se bashkėsia ndėrkombėtare ka bėrė gabim mė vonesėn e pavarėsisė sė Kosovės. Ai ka thėnė se “qėllimi ishte ndėrprerja e pastrimit etnik* por kur ishte sjell vendimi pėr protektorat ndėrkombėtar nė kohėzgjatje prej pesė vitesh* nuk kishte kthim mbrapa”.
“Ėshtė vėshtirė tė ndalet koha* veēanėrisht kur ekziston plani i OKB-sė* qė e ka pėrpiluar Martti Ahtisaari. Nga kėndvėshtrimi i sotėm* me siguri sė ėshtė dashur menjėherė tė bisedojmė rreth pavarėsisė dhe ta zgjidhim* e jo ta vonojmė”* ka thėnė Solana.

Llapjani_HH
23-01-11, 19:32
Ish-presidenti* i dyshimtė pėr Antikorrupsionin

Agjencia Kundėr Korrupsionit nuk i beson as deklarimit tė tretė brenda vitit tė ish-presidentit Fatmir Sejdiu.

Sipas kreut Antikorrupsion* ish-presidenti i vendit mund tė rrezikojė tė mbushė formularėt e deklarimit tė pasurisė edhe pėr herė tė katėrt.

Sejdiu kishte deklaruar pasurinė nė muajin mars tė vitit tė kaluar sė bashku me zyrtarėt e tjerė publikė* ndėrsa nė korrik ishte detyruar tė bėnte tė njėjtėn gjė* pėr shkak se nuk kishte dhėnė informata tė bollshme pėr pasurinė e tij.

“Pėr herė tė tretė e ka deklaruar pasurinė* pėr shkak se njė zyrtari mund t’i kėrkohet deklarimi i pasurisė nė momentin kur e liron detyrėn zyrtare. Ne jemi duke e verifikuar dokumentacionin dhe jemi duke i krahasuar tė dhėnat e deklarimit tė parė tė dytė e tė tretė”* ka thėnė Preteni* duke shtuar se rreth kėsaj ēėshtjeje do tė reagojė agjencia.

“Pasi tė kryhet komplet verifikimi i dokumentacionit* reagimi i agjencisė do tė jetė qė tė bėhet deklarimi edhe pėr herė tė katėrt”* ka theksuar Preteni.

Ndėrkaq ish-presidenti i vendit ka qenė i pakontaktueshėm pėr tė sqaruar ndryshimet nė deklarimet e pasurisė brenda njė periudhe tremuajshe.

Sejdiu pėr herė tė tretė kishte bėrė deklarimin e pasurisė mė 26 tetor tė vitit tė kaluar* gati njė muaj pas pėrfundimit tė mandatit si i pari i shtetit. Ai ka deklaruar se qė nga pėrfundimi i mandatit mė 27 shtator ka mbetur pa pagė.

Sejdiu nė formularin e ri ka deklaruar se ka njė shtėpi rreth 200 metra katrorė nė Prishtinė* e cila* sipas tij* ėshtė pasuri e pėrbashkėt familjare me vėllezėrit.

Ish-presidenti ka deklaruar se nė “NLB Bank” i ka tė kursyera nga tė ardhurat njė shumė prej 78 mijė e 812 eurosh. Ndėrsa nė “Raiffeisen Bank” ai nė tetor ka deklaruar se ka tė kursyera 30 mijė euro* qė janė 10 mijė euro mė shumė sesa i kishte deklaruar nė korrik si kursime nga tė ardhurat.

Gjatė kėsaj periudhe si president Sejdiut i kishte rėnė tė merrte tri paga nga 3 mijė e 100 euro* tė cilat bashkė nuk bėjnė sa kursimet e tij brenda kėsaj periudhe kohore.

Ndryshime tė shumave tė kursimeve kanė edhe tre djemtė e ish-presidentit Sejdiut. Bardhyl Sejdiu* i cili punon nė Postė-Telekomin e Kosovės si drejtor i Shėrbimeve Mbėshtetėse* departament ky qė ka tė bėjė me sigurimin e ndėrmarrjes paguhet 2 mijė e 900 euro nė muaj.

Nė formularin e deklarimit tė pasurisė nė muajin korrik ai figuron tė ketė kursyer nė “NLB Bank” nė Prishtinė njė shumė prej 23 mijė e 916 eurosh* ndėrsa tre muaj mė vonė Bardhyl Sejdiu figuron t’i ketė tė kursyera nga tė ardhurat nė po tė njėjtėn bankė njė shumė 42 mijė e 116 euro.

Ndėrkaq Ylli Sejdiu* qė punon nė “NLB Bank”* ka deklaruar se merr pagė mujore nė vlerė 1650 euro. Nė muajin korrik ish-presidenti pėr tė kishte deklaruar se ka vetėm 1 mijė e 571 euro tė kursyera nė bankė* ndėrsa tre muaj mė vonė del se ka njė shumė prej 10 mijė e 200 eurosh.

Sipas formularit tė muajit tetor* kėto kursime i ka bėrė nga tė ardhurat prej vitit 2005* si dhe nga shitja e veturės. Ai nė tetor ka deklaruar se posedon vetėm njė veturė tė tipit “Golf IV”* ndėrsa nė korrik kishte deklaruar se ka nė pronėsi edhe njė veturė tė tipit “Audi A6”* e cila ishte blerė nė vitin 2009 pėr njė shumė prej 15 mijė eurosh.

Ndėrsa Shqipo Sejdiu nuk ka ndryshuar shumė pėr sa u pėrket financave. Ai vazhdon tė punojė nė Postė-Telekomin e Kosovės pėr njė pagė mujore qė kap shifrėn e 2 mijė e 200 eurove. Ka nė pronėsi njė “Peugeot”* e blerė pėr 3 mijė e 500 euro si dhe ka kredi nė vlerė prej 15 mijė eurosh nė “NLB Bank”.

Ai nė korrik i kishte tė deklaruara si kursime nė “NLB” 9 mijė e 96 euro* ndėrsa nė tetor figuron se kursimet e tij nga tė ardhurat peshojnė 11 mijė e 353 euro.

Tė tre djemtė e ish-presidentit kanė kredi nė “NLB Bank”* tė cilat duhen larė pėr dy vite. Bardhyli dhe Ylli kanė nga 20 mijė euro* kurse Shqipo* 15 mijė euro kredi. Gjithsej tė tretė kanė njė kredi nė vlerė prej 75 mijė eurosh.

E vetmja qė nuk sjell tė ardhura nė familjen e ish- presidentit ėshtė ish-zonja e parė e shtetit* Nezafetja.

Deklarimet nė Antikorrupsion nuk janė tė ngjashme edhe pėr sa u pėrket aksioneve nė njė biznes privat tė djalit tė Fatmir Sejdiut* Bardhylit.

Derisa nė korrik ishte raportuar se ai kishte 50 pėr qind tė aksioneve nė kompaninė “Empire”* nė tetor ish-presidenti ka deklaruar se djali i tij ka vetėm 20 pėr qind tė aksioneve. Vlera e kėtyre aksioneve sipas formularit tė deklarimit tė pasurisė nuk ėshtė mė shumė se sa njė mijė euro.

Ndėrsa tė njėjta kanė mbetur shifrat e aksioneve tė bizneseve tė Shqipo Sejdiut* i cili mban 25 pėr qind tė aksioneve nė “London Taxi” dhe nė “Elm Group”.Vlera nė euro e kėtyre aksioneve ėshtė raportuar tė jetė 250 euro* sipas plotėsimit qė i ka bėrė ish-presidenti Sejdiu.
Koha.net

Hajra
23-01-11, 20:03
Bullgarėt letėr UNESCO-s kundėr Maqedonisė

Njė grup intelektualėsh bullgar i kanė dorėzuar njė peticion UNESCO-s me tė cilin kėrkojnė qė tė ndėrpritet pėrvetėsimi i gjuhės* historisė dhe kulturės bullgare nga Maqedonia.
Peticioni ėshtė mbėshtetur dhe bashkėorganizuar edhe nga tre intelektualė me origjinė bullgare nga Maqedonia dhe se i ėshtė adresuar sekretarit gjeneral tė UNESCO-s* Irina Bokova* e cila ėshtė bullgare* raportin INA.

“Tanimė 65 vite po pėrhapet gėnjeshtra nėpėr botė se ekziston gjuhė e veēantė maqedonase* histori dhe kulturė e tyre. Ne do tė jemi tė paheshtur pėr tė zbardhur tė vėrtetėn nėpėr botė. Maqedonia e Vardarit (sot Republika e Maqedonisė) gjithmonė ka qenė njė term gjeografik i pandarė nga kultura dhe historia bullgare. Ekzistojnė shumė fakte historike qė e vėrtetojnė kėtė”* thuhet nė peticion* me tė cilin kėrkohet qė tė ndėrmerren hapa serioz nga UNESCO.

Nė favor tė vėrtetės sė tyre* intelektualėt bullgarė dėshmojnė edhe me emra dhe veprat e personaliteteve historike bullgare si Joakim Krēovski* Kiril Pejqinov* Vėllezėrit Milladinov* Kuzman Shapkarev* Goce Dellēev dhe tė tjerė qė sot janė pėrvetėsuar nga historia maqedonase.

Intelektualėt reagojnė se nė regjistrimin e ri tė popullsisė qė do tė mbahet nė muajin prill nuk ėshtė evidentuar komuniteti bullgar qė jeton nė Maqedoni.

Guri i madh
24-01-11, 13:25
Zvicra ua prish vizėn C Kadri Veselit e Azem Sylės?

Enti Federal pėr Migracionin (BFM) nė Zvicėr ka njoftuar qė Kadri Veseli dhe Azem Syla* dy prej personaliteteve mė tė afėrta tė Hashim Thaēit* vazhdojnė tė kenė lejeqėndrim tė pėrhershėm nė Zvicėr. Siē ka bėrė tė ditur gazeta zvicerane Sonntags Zeitung nė numrin e saj tė sė dielės* ish-shef i SHIK-ut dhe ish-udhėheqės i UĒK-sė vazhdojnė qė tė kenė vizėn C nė Zvicėr.
Agjencitė zvicerane tė lajmeve kanė njoftuar tė dielėn gjerėsisht pėr raportimin e gjatė tė Sonntags Zeitung* duke njoftuar qė “kjo lloj vize tė dy bashkėpunėtorėve tė Thaēit u bėn tė mundur qė tė udhėtojnė nė tėrė Evropėn pa patur nevojė pėr vizė”* njoftoi Zėri.
Peter Heyez* njė prej udhėheqėsve tė BFM nė Kantonin e Solothurnit* ka thėnė pėr mediat zvicerane qė ky ent ka filluar tė shikojė vlefshmėrinė e lejeqėndrimit tė Kadri Veselit dhe Azem Sylės* pasi qė parakushti pėr tė patur kėtė lloj lejeqėndrimi duhet tė jetė qė personat nė fjalė duhet tė jetojnė pjesėn mė tė madhe nė Zvicėr.
Si Azem Syla ashtu edhe Kadri Veseli tashmė shumicėn e kohės e kalojnė jashtė Zvicrės* konkretisht nė Kosovė* ku edhe janė tė angazhuar politikisht* kanė njoftuar mediat zvicerane tė cilat bėjnė tė ditur qė Hashim Thaēi lejeqėndrimin e tij e kishte dorėzuar qysh nė vitin 2000* menjėherė pas luftės sė Kosovės.

Oqeani
24-01-11, 16:15
Kosovarja ngrihet gjatė kalimit ilegal tė kufirit Bosnjė-Kroaci

Tragjedi e vėrtetė pėr njė familje kosovare nga Peja. Njė grua ėshtė ngrirė dhe ka vdekur nė kufirin ndėrmjet Bosnjės dhe Kroacisė....

Postuar: 01:28:11 / 24.01.2011









Ajo bashkė me fėmijėn e moshės 2-vjeēare po tentonte ta kalonte kufirin ilegalisht* aty ku po e priste vėllai i saj. Trupin e pajetė e ka gjetur policia kufitare e Kroacisė* e cila e ka marrė nė pyetje vėllanė e viktimės. Fėmija i saj ėshtė dėrguar nė spital. Mediat nė Sarajevė raportojnė se janė arrestuar dy meshkuj dhe njė femėr pėr shkak tė dyshimeve tė organizimit tė kėtij dhe rasteve tė tjera tė kalimit ilegal tė kufirit.

Oqeani
24-01-11, 16:17
Vranja plot me Kosovarė pėr pasaporta serbe* nė ditė rreth 150 kėrkesa


Shefi i Drejtorisė sė Administratės sė Vranjės* Nebojsha Lubiēin ka thėnė pėr agjencinė Beta se banorėt e komunave Gjilan* Novobėrdė* Viti e Kamenicė* bėjnė mė sė shpeshti kėrkesa pėr ēertifikata nga libri i tė lindurve* tė kurorėzuarve* si dhe vėrtetime mbi vendbanimin dhe shtetėsinė nė mėnyrė qė tė mund tė sigurojnė dokumentet personale dhe pasaportat.

Sipas Luēin* pėr ēdo ditė rreth 150 qytetarė tė Kosovės* shumica shqiptarė* i drejtohen administratės sė qytetit tė Vranjės* pėr tė marrė dokumente personale tė Serbisė.
“Aplikuesit janė tė interesuar qė tė kenė dokumente serbe* letėrnjoftime e pasaporta* pėr tė cilat dokumentet e nevojshme i marrin prej nesh* kurse kėrkesat i bėjnė nė Beograd”* ka thėnė Luēin.
Sipas tij* pėr dokumente personale kanė tė drejtė tė konkurrojnė ata qytetarė nga kėto katėr komuna* qė janė tė lindur deri nė vitin 1999* ndėrsa ėshtė e mundur edhe regjistrimi i atyre qė kanė lindur mė vonė* duke sjell dokumentacion tė regjistrimit nga UNMIK-u.
Nė Vranjė nga viti 1999 janė transferuar librat e amzės pėr kėto katėr komuna tė Anamoravės.

Hajra
24-01-11, 19:43
150 kosovarė nė ditė aplikojnė pėr dokumente serbe


24-01-2011 15:02 CET
Administrata e qytetit tė Vranjės merr pėr ēdo ditė rreth 150 aplikacione nga qytetarėt e Kosovės pėr dokumente personale serbe. Shumica prej tyre janė shqiptarė* ka thėnė shefi i kėsaj administrate Nebojsha Lubiq.
Qyteti jugor serb ka ende katėr regjistra pėr katėr komuna tė Kosovės. Tė dhėnat janė vendosur nė Vranje pas pėrfundimit tė luftės nė vitin 1999.
Administrata lokale thotė se viteve tė fundit* pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės* ka shumė qytetar shqiptarė nga Gjilani* Novo Bėrda* Vitia dhe Kamenica qė aplikojnė pėr dokumente serbe.
Qytetarėt* tė cilėt janė banorė tė kėtyre qyteteve marrin certifikata tė lindjes* banimit dhe tė nėnshtetėsisė – tė gjitha kėto dokumente qė nevojiten pėr njė pasaportė serbe.
“Ne pranojmė 150 kėrkesa ditore nga kėto komuna pėr kėto dokumente* shumica e tė cilėve nuk janė serb apo romė* por janė shqiptarė tė cilėt dėshirojnė tė kenė dokumente identifikuese serbe si letėrnjoftim dhe pasaportė dhe pėr kėtė marrin dokumentet e nevojshme qė lėshohen nga ne*pėrderisa aplikacionet e tyre i pranon Beogradi”* ka shpjeguar Lubiq.
Ai po ashtu ka thėnė se tė gjithė qytetarėt e Kosovės qė kanė lindur para vitit 1999 kanė tė drejtė tė marrin kėto dokumente dhe ka shtuar se edhe qytetarėt qė kanė dokumente tė UNMIK-ut mund tė marrin dokumentet e kėrkuara.
Pėr shkak tė vlugut tė madh administrata e qytetit tė Vranjės ka hapur edhe njė zyre speciale nė mėnyrė qė tė jep dokumentet e kėrkuara nga shqiptarėt e Kosovės * raporton B92. /Express/

Hajra
24-01-11, 19:52
Perėndimi dėnon sulmin nė Moskė

Liderėt perėndimorė e kanė dėnuar sulmin e dyshuar vetėvrasės* i cili shkaktoi mė shumė se 30 tė vdekur nė aeroportin Domodedovo nė Moskė.
Shefi i NATO-s* Anders Fog Rasmusen* e shprehu "solidaritetin" e aleancės sė Perėndimit me Rusinė* dhe bėri thirrje pėr mė shumė bashkėpunim ndėrmjet Moskės dhe aleancės nė luftėn kundėr terrorizmit.
Kryetari i Parlamentit Evropian* Jirzhi Buzek* i ka shprehur keqardhje popullit tė Rusisė* duke thėnė se "terrorizmi dhe dhuna kurrė nuk mund tė justufikohen". Franca dhe Gjermania e quajtėn sulmin vepėr "barbare".

Guri i madh
24-01-11, 20:05
Perėndimi dėnon sulmin nė Moskė

Liderėt perėndimorė e kanė dėnuar sulmin e dyshuar vetėvrasės* i cili shkaktoi mė shumė se 30 tė vdekur nė aeroportin Domodedovo nė Moskė.
Shefi i NATO-s* Anders Fog Rasmusen* e shprehu "solidaritetin" e aleancės sė Perėndimit me Rusinė* dhe bėri thirrje pėr mė shumė bashkėpunim ndėrmjet Moskės dhe aleancės nė luftėn kundėr terrorizmit.
Kryetari i Parlamentit Evropian* Jirzhi Buzek* i ka shprehur keqardhje popullit tė Rusisė* duke thėnė se "terrorizmi dhe dhuna kurrė nuk mund tė justufikohen". Franca dhe Gjermania e quajtėn sulmin vepėr "barbare".



une e perkrahi ket sulm ne mosk te pakten deklarativisht


po kta islamikat ton paskan hesht ndoshta ju ka ardh keq qe ka ndodh kjo ngjarje

Hajra
25-01-11, 14:33
Sekiraqa* sė shpejti nė Kosovė


25-01-2011 11:28 CET
Ministria e Drejtėsisė ka konfirmuar se dokumentet pėr tė filluar ekstradimin e Enver Sekiraqa nga Irlanda janė nė fazėn pėrfundimtare. Sekiraqa kėrkohet nga policia* pasi dyshohet pėr krim tė organizuar dhe pėr vrasjen e njė oficeri tė policisė nė Kosovė.
Sekiraqa ėshtė lokalizuar nga policia irlandeze nė nėntor tė vitit tė kaluar dhe qė nga ajo kohė ėshtė nėn mbikėqyrjen e tyre pėrgjatė 24-orėve.
Ai kėrkohet duke u bazuar nė njė fletarrest ndėrkombėtar tė lėshuar pėrmes Interpolit* qė mban shenjėn e kuqe* e cila nėnkupton se personi ėshtė shumė i rrezikshėm dhe i njėjti akuzohet pėr vrasje* grabitje* zhvatje* dy tentime pėr pėrdhunim dhe lėndime tė rėnda trupore.
"Ministria e Drejtėsisė dhe autoritetet irlandeze janė nė fazėn pėrfundimtare tė plotėsimit tė bazės ligjore pėr arrestimin e tij dhe ne jemi nė fillim tė procedurės sė ekstradimit*" ka deklaruar Ehat Miftari nga Departamenti pėr Bashkėpunimin gjyqėsor ndėrkombėtar nė Ministrinė e Drejtėsisė.
Sekiraqa kėrkohet pėr vrasjen e Triumf Rizės* njė pjesėtar i forcave speciale tė policisė sė Kosovės* i cili u ekzekutua nė gusht tė vitit 2007 nė rrugėt e Prishtinės nga njė vrasės i paguar* i cili dyshohet se ka punuar pėr Sekiraqėn.
Kosova ka dėrguar njė kėrkesė pėr Sekiraqėn nė mėnyrė qė ai tė ekstradohet mė 17 nėntor dhe i njėjti u arrestua nga policia irlandez disa ditė mė vonė.
Deri mė sot* Kosova nuk ka ndonjė marrėveshje dypalėshe ekstradimi me Irlandėn* e cila aktualisht ka marrėveshje vetėm me Australinė dhe SHBA-tė.
Kosova nuk mund tė nėnshkruajė marrėveshje tė ekstradimit me shtetet anėtare tė BE-sė* pasi ajo nuk ėshtė pjesė e Kėshillit tė Evropės. Megjithatė* marrėveshjet bilaterale me vendet pėrkatėse janė tė lejuara.
Prishtina ka paraqitur 40 kėrkesa vendeve tė ndryshme qė tė nėnshkruajė marrėveshje dypalėshe ekstradimi* ndonėse deri mė tash vetėm njė pjesė e vogėl kanė rėnė dakord pėr ta bėrė kėtė* duke pėrfshirė edhe Zvicrėn* Shqipėrinė dhe Norvegjinė. /Balkan Insight/Express/

Hajra
25-01-11, 14:35
OVL e UĒK po proteston nė Strasburg


25-01-2011 12:21 CET
Njė delegacion i Organizatės sė Veteranėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (OVL tė UĒK-sė) po qėndron nė Strasburg tė Francės* ku po diskutohet raporti i Dick Martyt pėr Kosovėn.
“Delegacioni i organizatave tė dala nga lufta e UĒK-sė* i kryesuar nga Muharrem Xhemajli* ėshtė takuar me sekretarin e Pėrgjithshėm tė Asamblesė Parlamentare tė Evropės* me ē’rast i kanė dorėzuar atij peticionin me nėnshkrimet e mbi 230 mijė qytetarėve shqiptarė* tė cilėt e kundėrshtojnė raportin e Martyt”* thuhet nė njė kumtesė tė lėshuar nga kjo organizatė.
Delegacioni ka zhvilluar edhe takime me grupe tė ndryshme deputetėsh* nga tė cilėt ėshtė kėrkuar kundėrshtimi i raportit tė Martyt.
Delegacioni do tė marrė pjesė edhe nė protestėn e bashkatdhetarėve shqiptarė* qė ka nisur nė orėn 12* para ndėrtesės sė KE-sė.

Guri i madh
25-01-11, 18:19
Lunacek: S’ka diskutime pėr tėrėsinė e sovranitetin e Kosovės

Publikuar: Sot* mė 25 janar 2011





Beograd* 25 janar – Me Rezolutėn e Parlamentit Evropian nga Serbia kėrkohet tė fillojė dialogun me Kosovėn pa iu kthyer negociatave pėr statusin* citon e pėrditshmja e Beogradit “Veēernje Novosti” deputeten e PE-sė* Ulrike Lunacek.
Austriakja Ulrike Lunacek i ka thėnė kėsaj gazete se pėrshėndet rezolutėn e PE-sė* e cila konfirmon tė ardhmen evropiane tė Serbisė. Ajo* qė ėshtė raportuese pėr Kosovėn* ka thėnė se ėshtė e kėnaqur qė u miratua amendamenti i saj* me tė cilin konfirmohet tėrėsia territoriale e Kosovės* pavarėsisht se nė momentin e fundit nga ky tekst ėshtė hequr pjesa qė bėn fjalė pėr ndarjen.
“Nė ndėrkohė e kuptova* pas konsultimeve me deputetėt e tjerė dhe klimėn qė mbretėronte nė parlament* se ky amendament do tė kalonte mė vėshtirė po tė mbetej iniciale* nė tė cilėn pėrmendej se nuk duhet tė flitet edhe pėr ndarjen. Pėr kėtė arsye* kėtė pjesė e tėrhoqa”* ka thėnė ajo* duke sqaruar pse nė momentin e fundit nga ky amendament hoqi pjesėn qė kishte tė bėnte me ndarjen e Kosovės.
Ajo ka thėnė se rezoluta u miratua nė tėrėsi* bashkė me amendamentet* qė janė pjesė pėrbėrėse tė saj dhe se vetėm si tėrėsi ajo mund tė komentohet.
Ajo shton se rezoluta po ashtu thekson se “dialogu i ardhshėm ndėrmjet Serbisė e Kosovės nuk mund tė zhvillohet pėr statusin* nė ē’mėnyrė konfirmohet sovraniteti i Kosovės* qė ėshtė shumė thelbėsor”.
“E pėrsėris* nė rezolutėn e miratuar shkruan qartė se statusi i Kosovės* i tillė ēfarė ėshtė tash nuk mund tė vihet nė pikėpyetje. Ndėrkaq fakti se nuk mund tė negociohet pėr statusin* pėrfshin nė vete edhe atė se nuk do tė ketė diskutime pėr kufijtė* prandaj as pėr ndarjen. Tash duhet tė shikohet nė tė ardhmen. Duhet tė bisedohet pėr rrugėn edhe tė Serbisė edhe tė Kosovės drejt Bashkimit Evropian* pėr tė mirėn e tė gjithė qytetarėve tė tyre dhe kjo duhet tė jetė temė e dialogut”* i ka thėnė Ulrike Lunacek “Veēernje Novosti” tė Beogradit.
Ajo ka shfaqur shpresėn se dialogu do tė fillojė sa mė parė* “menjėherė pas zgjedhjes sė qeverisė sė re nė Kosovė”.

Guri i madh
25-01-11, 18:20
Kosova rrezikon humbjen e 200 milionė eurove nga FMN-ja



Prishtinė* 25 janar - Kosovėn e pret deficit i madh buxhetor* pėr shkak se planifikimet tė cilat janė mbėshtetur nė ndihmėn financiare tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN) mund tė dėshtojnė.

Burime tė gazetės brenda Qeverisė sė Kosovės kanė bėrė tė ditur se rrezikohet rėndė tė humbet ndihma financiare pėr vitin 2011 prej 200 milionė euro nga FMN-ja. “ Pėr shkak se nuk i ėshtė pėrmbajtur marrėveshjes pėr mosrritjen 50 pėr qind tė pagave* me FMN janė prishur punėt* ka mundėsi qė FMN-ja tė mos e japė ndihmėn. Ndėrkohė qė projektbuxheti ėshtė planifikuar edhe me kėtė 200 milionėsh.

Zyrtarisht nga Qeveria thonė se nuk kanė marrė asnjė shkresė nga FMN-ja pėr mosdhėnien e ndihmės. “Deri mė tash nuk na ka ardhur asnjė vendim i FMN-se se nuk do tė jepet kjo ndihmė”* ka thėnė pėr gazėn “Zėri” Muharrem Shahini nga Zyra pėr informim e Ministrisė pėr Ekonomi edhe Financa (MEF). Ai ka thėnė se sa u pėrket pagave kėtė fund javė ministri nė dorėheqje i MEF-it* Ahmet Shala* do tė shkoj nė Uashington pėr tė folur nė detaje pėr buxhetin.

Mirėpo* edhe zyrtarisht shefi i misionit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar (FMN) nė Kosovė* Jose Sulemane* ditė mė parė pėr Zeri ka deklaruara se ”nėse Qeveria nuk i pėrmbahet marrėveshjes me FMN-nė* pėr rritje pagash mė sė shumti 7 deri 8 pėr qind* atėherė vendi rrezikon t’i humbė ndihmat financiare nga ky institucion”.


Pos ndihmės financiare tė FMN-sė* Qeveria e Kosovės ka llogaritur qė nė vitin 2011 tė inkasojė edhe 300 milionė euro nga shtija e PTK-sė* duke e minimizuar kėshtu vlerėn e kėsaj ndėrmarrjeje* derisa nė Serbi shteti i ka caktuar ēmimin fillestar te 51 pėr qind tė aksioneve tė Telekomit serb vlerėn prej 1. 4 miliard euro.

Pėr tė realizuar premtimet e dhėna nė fushatė qė tė mbledhin sa mė shumė vota* qeveria nė dorėheqje i ka shtuar edhe parashikimet pėr mbledhjen e tė hyrave nga Doganat e Kosovės dhe Administratės Tatimore tė Kosovės ATK.

Projektbuxhetit* i cili pritet tė miratohet sivjet pas konstituimit tė Qeverisė pėr doganat nga 702 milionė janė rritur planifikimet nė 887 milionė euro* kurse pėr ATK-nė nga 300 nė 375 milionė euro. Pra* nė total* pritet te gjenerohen nga kėto dy institucione mbi 250 milionė euro mė shume se nė vitin 2010.

Duke e marrė parasysh ekonominė e madha joformale dhe pamundėsinė pėr tė realizuar qind pėr qind kėto planifikime dhe rrezikun pėr humbjen e ndihmės sė FMN-sė sipas burimeve tė gazetės mbledhja e kėtyre mjeteve do tė reflektojė nė rritjen e taksave ose nė shitjet tjera.

Nėse Qeveria e Kosovės dėshton qė tė mbledhė 250 milionė nga Dogana dhe ATK-ja* 200 milionė nga FMN-ja dhe 300 milionė nga shitja e PTK-sė* atėherė kėto para duhet shikuar prej nga do t’i sigurojė qeveria e ardhshme.


Ekspertėt e ekonomisė thonė se planifikimet e bėra mbi shpenzimet buxhetore tejkalojnė kapacitetet e mekanizmave mbledhės tė tė hyrave* prandaj me vendimet e fundit vendi ynė rrezikon seriozisht stabilitetin financiar dhe qėndrueshmėrinė buxhetore me njė deficit buxhetor tė paparė deri mė tani.

“Them kėshtu* meqė tė hyrat shtesė tė planifikuara nė kėtė vit janė rekorde pėr ecuritė e buxhetit nėpėr vite dhe si tė tilla kalojnė ēdo parashikim optimist* qoftė tė pėrformancės sė ekonomisė qoftė edhe tė mekanizmave mbledhės* respektivisht tė Doganės dhe ATK-sė”* ka thėnė drejtori i institutit Riinvest* Lumir Abdixhiku.

Ai ka thėnė se do tė ishte gabim i rėndė nėse dėrgojmė sinjale mospėrfillėse nė relacion me marrėveshjet ndėrkombėtare meqė kėshtu rrezikojmė seriozisht besimin dhe pėr mė tepėr ndihmat financiare tė premtuara nga kėto institucione.

“Rritja e pagave ka kthyer marrėveshjen me FMN-nė nė nivelin zero* prandaj ēdo ndryshim buxhetor dhe ēdo aprovim potencial nga Parlamenti i Republikės nuk mund tė bėhet pa njė nėnshkrim paraprak tė njė marrėveshje tė re me FMN-nė”* ka thėnė ai.

Sipas Abdixhikut* kjo marrėveshje e re mund tė bėhet vetėm atėherė nėse Qeveria ka njė plan serioz* tė hyra tė qarta buxhetore dhe rrjedhimisht arrin tė bindė FMN-nė pėr aftėsitė mbledhėse tė saj.

Hajra
25-01-11, 21:42
Me 169 vota pro dhe 8 kundėr miratohet rezoluta e Dik Martit

Nga tė dėrguarit specialė nė Strasburg” Elida Buēpapaj e Skender Buēpapaj
(I Plotėsuar) Strasburg - Rreth orės 16 h tė pasdites Asambleja e Kėshillit tė Evropės miratoi me shumicė votash draftrezolutėn e propozuar nė bazė tė raportit tė Dik Martit. Gjatė shqyrtimit tė kėsaj rezolute* delegacioni shqiptar nė krye me Ilir Rusmajlin paraqiti disa amandamente tė cilat u refuzuan me shumicė nga anėtarė e Asamblesė sė Kėshillit tė Evropės. I vetmi ndryshim qė iu bė kėtij dokumenti ishte ndryshimi i titullit tė tij* i cili do tė jetė “Hetimi rreth dyshimeve pėr trajtim ēnjerėzor dhe trafikim tė organeve nė Kosovė”. Pėr kėtė u pajtua edhe autori i raportit* Dic Marty.
Shumica nga eurodeputetėt qė morėn pjesė nė debatin* qė u zhvillua sot nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės* kanė mbėshtetur raportin e Dick Martyt rreth dyshimeve pėr trafikim organesh nė Kosovė nga pjesėtarė tė UĒK-sė.
Gjatė kėtij debati raportuesi Dik Marti iu pėrgjigj disa prej pyetjeve tė delegacionit shqiptar qė kishin tė bėnin me pėrmbajtjen e rezolutės sė delegacionit shqiptar.
Me miratimin e raportit tė Dik Martit me titull “Hetimet rreth dyshimeve pėr trajtim ēnjerėzor dhe trafikim tė organeve nė Kosovė”* tash ky dokument bėhet zyrtar pėr Kėshillin e Evropės dhe u hap dyert hetimeve tė mėtutjeshme.


Me 169 vota pro dhe 8 kundėr miratohet rezoluta e Dik Martit

Nga tė dėrguarit specialė nė Strasburg” Elida Buēpapaj e Skender Buēpapaj
(I Plotėsuar) Strasburg - Rreth orės 16 h tė pasdites Asambleja e Kėshillit tė Evropės miratoi me shumicė votash draftrezolutėn e propozuar nė bazė tė raportit tė Dik Martit. Gjatė shqyrtimit tė kėsaj rezolute* delegacioni shqiptar nė krye me Ilir Rusmajlin paraqiti disa amandamente tė cilat u refuzuan me shumicė nga anėtarė e Asamblesė sė Kėshillit tė Evropės. I vetmi ndryshim qė iu bė kėtij dokumenti ishte ndryshimi i titullit tė tij* i cili do tė jetė “Hetimi rreth dyshimeve pėr trajtim ēnjerėzor dhe trafikim tė organeve nė Kosovė”. Pėr kėtė u pajtua edhe autori i raportit* Dic Marty.
Shumica nga eurodeputetėt qė morėn pjesė nė debatin* qė u zhvillua sot nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės* kanė mbėshtetur raportin e Dick Martyt rreth dyshimeve pėr trafikim organesh nė Kosovė nga pjesėtarė tė UĒK-sė.
Gjatė kėtij debati raportuesi Dik Marti iu pėrgjigj disa prej pyetjeve tė delegacionit shqiptar qė kishin tė bėnin me pėrmbajtjen e rezolutės sė delegacionit shqiptar.
Me miratimin e raportit tė Dik Martit me titull “Hetimet rreth dyshimeve pėr trajtim ēnjerėzor dhe trafikim tė organeve nė Kosovė”* tash ky dokument bėhet zyrtar pėr Kėshillin e Evropės dhe u hap dyert hetimeve tė mėtutjeshme.
- - - - -
Nė Kėshillin e Evropės delegacioni shqiptar pro hetimit dhe kundėr raportit tė Dick Marty-t
Prej dje nė Kėshillin e Evropės ka filluar Asambleja Parlamentare* Sesioni i Pare* prej 24-28 janar. Sesioni i parė nisi me fjalėn e presidentit te Kėshillit te Evropės Mevlut Ēavusoglu . Me pas vazhdoi me paraqitjen e ministrit te jashtėm tė Turqisė Ahmet Davutoglu dhe Thjorborn Jaglend* sekretar i Pėrgjithshėm i Kėshillit tė Evropės .
Ky sesion i Kėshillit tė Evropės ėshtė i veēante* pas raportit te Dick Marty* ku pritet te votohet njė rezolute rreth tij. Delegacioni i Shqipėrisė ėshtė kompakt ne qėndrim* pa marre parasysh atė qe ndodhi me 21 Janar. Sot nė mėngjes pyetem zotin Kastriot Islami* deputet i PS* nėse 21 janari kishte shkaktuar ndonjė ndryshim ne agjendėn e pėrbashkėt tė delegacionit shqiptar* por ai na sugjeroi se delegacioni shqiptar ka njė qėndrim tė pėrbashkėt. Nė ditėn e pare te sesionit te pare ishte paraqitja ne Kėshillin e Evropės e Peticionit* nėnshkruar nga 250 mije shqiptare nga te gjitha trevat ne shenje proteste ndaj raportit te Marty-t.
Sot paradite ne sesion parlamentar u mbajt raporti i Dick Marty-t * i cli me pas u shoqėrua me diskutime te parlamentareve* te cilat do te vazhdonin edhe pasdite. Nė pėrgjithėsi nga parlamentaret u mbėshtet rezoluta dhe kėrkua hetim pėr raportin. Nė fjalimet e parlamentareve te delegacionit shqiptar* te cilit iu bashkua edhe parlamentarja shqiptare nga Maqedonia Ermira Mehmeti Devaja* u kėrkua hetim* duke nėnvizuar faktin se do te ishte e mjaftueshme qe te pranoheshin 17 amendamentet e Shqipėrisė dhe rezoluta te mbetej vetėm ne atė pike* te hetimit.
Ne fjalėn e tij Shpėtim Idrizi deputet nga Shqipėria tha se “do tė deshte qe beteja e tij nė Kėshillin e Evropės te kishte tė bėnte me paqen”. Me tutje ai nėnvizoi se « Raporti i Martit ėshtė pa asnjė provė: DiK Marty nuk ėshtė as prokuror dhe as Dan Brawn. Unė nuk jam dakord me kėtė raport . Historia ėshtė e mbushur me propagande. Dihet se Milosheviqi ka shkaktuar genocid dhe spastrim etnik ne Kosove* dhe se ėshtė Milosheviqi ai qe i ka ndėshkuar shqiptaret ». Dihet mire fakti vazhdoi me tutje Idrizi se « Kosova ka 12 vjet qe monitorohet nga institucionet ndėrkombėtare dhe faktori ndėrkombėtar ». Ne jemi gati per hetim. Pastaj ai kujtoi se ne Kėshillin e Evropės kishin mbėrritur njė peticion me 250 firma te shqiptareve te cilat janė kundėr raportit te Dick Marty-t.
Deputetja shqiptare e Maqedonisė Ermira Mehmeti Devaja tha se raporti nuk ėshtė vetėm pėr ne qė jemi kėtu ; por edhe pėr lexuesit e tij jashtė. Dhe sa iu pėrket lexuesve nė terren *mund tė them se raporti ka shkaktuar shqetėsime tė rėnda. Dhe pikėrisht ėshtė fjala pėr terrenin ku raporti kėrkon tė bėhen hetimet. Mėnyra e pėrjetimit tė raporti ndikon nė rezultatin e hetimeve. Dhe gjėja mė e mirė edhe pėr rajonin tonė ėshtė qė vetė Kosova tė jetė kėtu midis nesh* pra tė jetė anėtare e Kėshillit tė Evropės. Pėr kėtė ne duhet t’i gjejmė modalitetet qė edhe Kosova tė jetė anėtare e KE.Deputeti i PD* Ilir Rusmajli tha se Shqipėria i ka ndihmuar institucionet ndėrkombėtare nė Kosovė dhe Tribunalin e Hagės pėr t’i bėrė tė gjitha hetimet qė kanė dashur nė territorin e Shqipėrisė. Raporti i Martit nuk ėshtė i shtruar mbi terma tė sakta juridike. Qė tė bėhet i zbatueshėm* duhet qė nė rezolutė tė miratohen amandamentet e propozuara nga delegacioni ynė. Pasdite morėn fjalėn e tyre edhe zonja Trashani dhe zoti Gjiknuri* ku mbizotėroi fryma e njėjtė pėrfaqėsimit unik tė delegacionit shqiptar. Sot pasdite do tė kėtė edhe njė konferencė pėr shtyp Dick Marty.

Oqeani
25-01-11, 21:50
Me 169 vota pro dhe 8 kundėr miratohet rezoluta e Dik Martit



Edhe puna e ktyne bajraktarve tuuuuuuu Ks - sikur violina e Nasradinit !

Guri i madh
25-01-11, 22:34
Me 169 vota pro dhe 8 kundėr miratohet rezoluta e Dik Martit



Edhe puna e ktyne bajraktarve tuuuuuuu Ks - sikur violina e Nasradinit !


kta po pergaditen me ju dhan shkjeve traktora bile edhe do tok qatje ne veri te kosoves se ne veri ftoft po ju vjen ktyre

Hajra
26-01-11, 12:50
BBC mbyll shėrbimin nė shqip

Shėrbimi Botėror i BBC-sė ka njoftuar se do tė mbyllė shėrbimet nė pesė gjuhė - maqedonisht* portugalisht pėr Afrikėn* serbisht* dhe shqip; si edhe shėrbimin nė anglisht pėr rajonin e Karaibeve.
Kjo ėshtė pjesė e reagimit tė tij ndaj shkurtimit nė financimin e tij nė formė Granti nga Ministria e Jashtme (Foreign & Commonwealth Office) e Mbretėrisė sė Bashkuar.
Ky shkurtim ėshtė pjesė e njė ristrukturimi tė Shėrbimit Botėror tė BBC-sė pėr tė plotėsuar objektivin prej 16 pėrqind nė kursime qė u njoftua gjatė Rishikimit tė Shpenzimeve nga qeveria mė 20 tetor tė vitit tė shkuar.
Drejtori i Lajmeve Globale tė BBC-sė Peter Horrocks tha: "Kėto mbyllje nuk janė pasqyrim i punės sė shėrbimeve apo programeve individuale. Ato janė jashtėzakonisht shumė tė rėndėsishme pėr audiencat e tyre dhe pėr BBC-nė.
"Kjo ndodh thjesht sepse duhet tė bėhen kursime pėr shkak tė shkallės sė shkurtimeve nė financimin nga Granti pėr Shėrbimin Botėror tė BBC-sė nga Ministria e Jashtme e Mbretėsirė sė Bashkuar dhe ne duhet tė pėrqėndrojmė pėrpjekjet tona nė gjuhėt ku ekziston nevoja mė e madhe dhe ku ne kemi ndikimin mė tė madh."
Tė mėrkurėn Shėrbimi Botėror pritet tė njoftojė se rreth 650 punonjės tė tij - njė e katėrta e stafit - do tė humasė vendet e punės* shumica nė vitin e parė* pjesa tjetėr nė vitet pasardhės

Hajra
26-01-11, 12:50
Anita Haradinaj lind fėmijėn e tretė

Bashkėshortja e ish-kryeministrit dhe kryetarit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės Ramush Haradinja* Anita Haradinaj* tė hėnėn ka lindur fėmijėn e tretė* tė cilin e kanė pagėzuar Trim.
Me rastin e kėsaj lindjeje shumė urime nėpėrmjet telefonit i janė dėrguar Ramush Haradinajt nė Hagė nga familjarėt* miqtė dhe dashamirėt. Haradinajn e kanė uruar edhe personeli mjekėsor nga klinika ku kishte lindur bashkėshortja e tij.
Ndėrkohė* vet Haradinaj ka uruar bashkėshorten dhe i ka dėrguar asaj njė buqetė lulesh.

Hajra
26-01-11, 12:51
Presidenti Barak Obama shpalos synimet e tij pėr vendin

Presidenti amerikan Barak Obama shfrytėzoi fjalimin e tij tė dytė mbi gjendjen e vendit pėr tė shpalosur synimet e tij pėr Shtetet e Bashkuara dhe pėr tė bėrė thirrje pėr investime nė novacione* hulumtime* zhvillim dhe infrastrukturė.
Nė fjalimin e pėrvitshėm qė mbajti tė martėn nė sallėn e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve nė ndėrtesėn e Kongresit amerikan* Presidenti Obama foli pėr gjendjen e ekonomisė dhe tha se Shtetet e Bashkuara janė nė rrugė tė duhur pėr pėrparim. Por ai shtoi se vendi duhet tė angazhohet mė shumė pėr tė ruajtur rolin udhėheqės dhe pėr t’i bėrė ballė konkurrencės botėrore nė tė ardhmen.
“Na duhet ta bėjmė Amerikėn vendin mė tė mirė nė botė pėr biznes. Duhet tė marrim pėrgjegjėsi pėr deficitin dhe pėr tė reformuar qeverinė. Kėshtu populli ynė do tė pėrparojė. Kėshtu do ta fitojmė tė ardhmen.”
Zoti Obama tha se nuk dihet nėse industritė dhe vendet e reja tė punės do tė zėnė fill nė Amerikė ose nė ndonjė vend tjetėr.
Ai pėrmendi Kinėn dhe Indinė si vende qė kanė investuar nė arsim* hulumtime dhe teknologji tė reja pėr t’u bėrė mė konkurrente nė botė. Mirėpo* ai tha se konkurrenca pėr vende pune nuk duhet t’i shkurajojė amerikanėt* por t’i sfidojė ata.
Ai tha se investimet nė hulumtime dhe nė arsim mund t’i sjellin pėrfitime tė shumta Shteteve tė Bashkuara. Presidenti rikujtoi sesi sovietikėt ua kaluan amerikanėve mė 1957 me dėrgimin nė hapėsirė tė satelitit Sputnik* por se investimet amerikane mė vonė e bėnė tė mundshme qė Shtetet e Bashkuara tė fitonin garėn pėr tė arritur nė hėnė. Ai tha se ato investime “sollėn njė valė risish” qė krijuan industri tė reja dhe miliona vende pune. Ai tha se brezi i sotshėm ndodhet nė njė ēast vendimtar si nė kohėn e Sputnikut.
Sa i pėrket reformės nė shėndetėsi – tė cilėn republikanėt thonė se duan ta shfuqizojnė ose ta zėvendėsojnė – ai tha se ėshtė i hapur ndaj ideve pėr pėrmirėsimin e ligjit* por se nuk ėshtė i gatshėm tė mėnjanojė aspektet qė thotė se e kanė pėrmirėsuar mbulimin me sigurim shėndetėsor.
Duke folur pėr marrėdhėniet me jashtė* zoti Obama tha se Shtetet e Bashkuara kanė pėrmbushur detyrimin e tyre ndaj Irakut* ndėrsa luftės atje po i vjen fundi* dhuna ėshtė pakėsuar dhe ėshtė formuar njė qeveri e re. Ai tha se Shtetet e Bashkuara janė duke e vazhduar luftėn kundėr Al-Kaidės. Presidenti tha se Shtetet e Bashkuara e kanė bėrė tė qartė se nuk do tė zbrapsen dhe se do tė mposhtin grupin terrorist.
Ndėrkohė* nė pėrgjigjen e republikanėve ndaj fjalimit tė presidentit* pėrfaqėsuesi nga Uiskonsin* Pol Rajėn* akuzoi administratėn pėr shpenzime tė tepėrta dhe tha se vendi duhet “tė gjejė njė rrugė tė re” e jo tė varet nga burokracia pėr tė mbėshtetur novacionet* pėrballimin e konkurrencės dhe pėrcaktimin e zgjedhjeve tė konsumatorėve.
Si rrjedhojė e njė incidenti me armė zjarri nė fillim tė muajit me ē’rast u plagos pėrfaqėsuesja nga Arizona* Gabrielle Giffords* disa demokratė dhe republikanė u ulėn sė bashku gjatė fjalimit.

Hajra
26-01-11, 12:53
Kantrimen: Vendimi pėr protestė tė premten i gabuar

Zv/Ndihmės Sekretari i Shtetit pėr Evropėn Tom Kantrimen u bėn thirrje dy palėve nė Shqipėri tė qetėsojnė situatėn* nga e cila ka vetėm tė humbur dhe nuk mund tė ketė fitues. Shtetet e Bashkuara* thotė zyrtari i lartė amerikan* janė tė shqetėsuara nga mundėsia e pėrsėritjes sė dhunės.
Zoti Kantrimen e quan tė gabuar vendimin e kryetarit tė Partisė Socialiste Edi Rama pėr tė vazhduar me planet pėr organizimin e njė proteste tjetėr tė premten.
Shtetet e Bashkuara* thotė ai* do ta ndihmojnė Shqipėrinė me hetimet e ngjarjeve tė 21 janarit. Institucionet e pavarura nė Shqipėri* thotė ai* janė tė afta tė bėjnė hetime tė besueshme. Por udhėheqėsit politikė* duhet tė heqin dorė dhe tė mos t’i pėrdorin pėrpjekjet e prokurorėve si njė mjet politik.
Ky nuk ėshtė njė mjet pėr njė palė tė godasė tjetrėn. Partitė duhet tė mos pėrzihen* por tė bashkėpunojnė me prokurorinė dhe tė lejojnė qė hetimet tė vazhdojnė* thotė zyrtari i lartė amerikan.(vo

Hajra
26-01-11, 16:53
Kuēi merr letėr falėnderimi nga Clinton


26-01-2011 15:49 CET
Zėvendėskryeministri nė dorėheqje i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės* Hajredin Kuēi ka marrė njė letėr falėnderimi nga sekretarja amerikane e Shtetit* Hillary Rodham Clinton.
Sipas njoftimit tė Zyrės pėr informim tė qeverisė sė Kosovės* pėrmes kėsaj letre sekretarja Clinton ka shprehur kėnaqėsinė dhe falėnderimin pėr pritjen* takimet dhe bisedat e sinqerta qė ajo zhvilloi me rastin e vizitės zyrtare nė Kosovė nė tetor tė vitit tė kaluar.
“Me dėshirė pres qė edhe nė tė ardhmen tė vazhdoj tė punoj me ju dhe qeverinė tuaj* pėr tė forcuar partneritetin ndėrmjet Kosovės dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės”* thekson mes tjerash sekretarja Clinton nė letrėn dėrguar zėvendėskryeministrit Hajredin Kuēi.

Llapjani_HH
26-01-11, 22:04
KiE* qeveria "Berisha" pro rezolutės qė kėrkon hetimin e Thaēit

Tirana zyrtare voton pro rezolutės qė kėrkon hetim ndaj kryeministrit tė Kosovės*Hashim Thaēi lidhur me trafikun e organeve nė Kosovėn e pasluftės.

Qėndrimi i qeverisė Berisha ėshtė bėrė i ditur dje nga Ilir Rusmajli* kryetar i Komisionit tė Ligjeve nė Kuvendin e Shqipėrisė* i vetmi deputet shqiptar qė dje votoi nė favor tė rezolutės sė bazuar mbi raportin racist tė Dick Martyt.

Pjesėtarėt e tjerė tė delegacionit shqiptar votuan kundėr rezolutės* ndėrkohė qė njė pjesė e madhe e amendamenteve tė tyre u hodhėn poshtė nga pėrfaqėsuesit e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kėshillit tė Europės.

Kryeministri Berisha e ka dėnuar histėrine raciste tė Dick Martyt nė raportin e tij* por pavarėsisht nga deklaratat e fuqishme e emocionale* qėndrimi zyrtar i tij rezultoi tė ishte krejt ndryshe dhe nė pėrputhje me rezolutėn qė kėrkon hetimin e liderėve kosovarė.

Deputeti Rusmajli deklaroi gjatė fjalimit tė tij* se rezoluta nuk kėrkonte kundėrshtarė* por pėrkrahės dhe se ajo nė vetvete ėshtė pro hetimeve tė detajuara lidhur me raportin e senatorit zviceran.

"Ne jemi pro hetimeve* kemi besim te EULEX dhe kėrkojmė qė tė sqarohen akuzat e ngritura. Kjo rezolutė ėshtė nė vetėvete e respektueshme"* deklaroi Rusmajli duke e bėrė tė ditur nė Strasburg qėndrimin e qeverisė Berisha.

Vetė kryeministri shqiptar kishte deklaruar mė parė se "Tirana do ta votonte rezolutėn* edhe pse kishte pėrēim tonė pėr racizmin e Dik Marty nė raport". "Racizmi nuk i bėn nder askujt* pėrkundrazi ėshtė njė atavizėm nga i cili njerėzit e qytetėruar duhet tė luftojnė* tė ēlirohen dhe tė gėzojnė dhe ata vlerat* sepse pengojnė shumė"* ka deklaruar kreu i qeverisė.

Megjithatė* nė njė qėndrim kontradiktor me kėtė* Berisha i bėri tė ditur ushtruesit tė detyrės sė presidentit te Kosovės* Jakup Krasniqi* pak ditė mė parė nė Tiranė se do ta mbėshteste Kosovėn nė kėtė pikė.

"Marty i ka mbledhur akuzat e tij nga analet e Beogradit* nga lobet ruse e tė tjerė me radhė* por ai dėshmohet e del lakuriq para botės me racizmin e tij nė pėrshkrimin qė i bėn shoqėrisė shqiptare"* tha Berisha.

"Ai i ka lejuar vetes tė pėrdorė shabllone tė doktrinės raciste serbe ndaj shqiptarėve dhe t'i transkriptojė ato nė njė raport pėr Kėshillin e Europės. Shoqėria shqiptare nuk ėshtė ajo qė ai paraqet"* deklaroi kryeministri.

Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Europės miratoi dje rezolutėn lidhur me raportin e senatorit zviceran* Dick Marty* qė kėrkon hetime lidhur me krimet dhe trafikun e organeve pas konfliktit tė Kosovės.

Mė anė tė kėsaj rezolute qė u miratua me 169 vota pro* 8 kundėr dhe 14 abstenim* bėhet thirrje pėr hetime ndėrkombėtare dhe shqiptare lidhur me atė ēfarė ndodhi pas luftės* pėrfshi kėtu edhe dyshimet se organet qė u hoqėn nga tė burgosurit serbė u dėrguan jashtė pėr transplantim.
BalkanWeb


DR akuzon BDI-nė* pėr votimin e raportit ‘Marti’

DR e ka quajtur manipulim dhe veprim teatral* votėn “abstenim’ tė deputetes Ermira Mehmeti Devaja nė Kėshillin e Evropės pėr raportin e Dik Martit.

Dy pėrfaqėsues tė Delegacionit nga Maqedonia* Aleksandar Nikollovski dhe Igor Ivanovski* votuan ‘pro’ ndėrsa Ermira M.Devaja Abstenoi.
“... nuk respektuat as atė peticion qė e nėnshkruan mbi 250 mijė shqiptarė ndėr tė cilėt jeni pikėrisht edhe ju funksionarėt e BDI-sė? Nga e gjithė kjo situatė pyesim deputeten Ermira Mehmeti se me urdhrin e kujt votoi pėrmbajtur? A e ka marr urdhrin nga BDI-ja apo nga VMRO-DPMNE-ja* deputetėt e sė cilės dje u solidarizuan me deputetė serb?” tha Flora Kadriu* DR.

Reagimin e DR-sė deputetja Mehmeti Devaja e quajti jokorrekte dhe sqaroi se vota e saj abstenuese rezultoi pas pranimit tė amendamentit pėr ndryshim tė titullit tė rezolutės sė Martit.

“Mendoj se nuk ėshtė korrekte qasja e tyre. Nuk ėshtė fitore e vogėl qė i gjithė kėshilli i Evropės ėshtė dakorduar qė njė tekst i cili ishte akuzues dhe paragjykues tė merr karakterin e njė teksti hetues pėr tė cilin duhet bėrė hetime.

Vota e pėrmbajtur nuk ėshtė votė pro* vota e pėrmbajtur nuk ėshtė mbėshtetje pėr tekstin e zotit Marti” tha Ermira Mehmeti* BDI linjė telefonike.

Megjithė deklaratat e zyrtarėve tė BDI-sė pėr pėrpjekjet e saj pėr njė unitet tė delegacionit tė maqedonisė rreth raportit tė Martit* njė gjė e tillė nuk u arrit.

Madje kryetari i delegacionit Aleksnadar Nikollovski theksoi pėr Alsat se praktikė e deritanishme ėshtė se secili deputet anėtar i kėshillit tė Evropės voton sipas bindjeve personale dhe tė partisė qė pėrfaqėson.

“Ne kėtu nuk vijmė si shtet por si deputet dhe secili deputet voton sipas bindjeve personale me qėllim qė tė shpreh qėndrimet e veta dhe tė partisė qė i takon ashtu qė absolutisht deri mė tani dhe nė tė ardhmen secili deputet do tė votoj sipas bindjeve personale” tha Aleksandar Nikollovski* VMRO-DPMNE.

Deputetja Mehmeti thekson se ka harmonizuar qėndrimin e saj me delegatėt shqiptar nė Kėshillin e Evropės* deklaratė kjo qė bie ndesh me listingun e votimit ku qartė shihet se njė deputet shqiptar ka votuar pro* ndėrsa dy tė tjerė kundėr.

“Unė kam pas qėndrim tė harmonizuar me shqiptarėt si delegat apo pėrfaqėsues nė Kėshillin e Evropės dhe kam pas qėndrim tė harmonizuar me pėrfaqėsuese tė Kosovės edhe atė hic mė pak se me ushtruesin e detyrės Zotėri Jakup Krasniqin” tha Ermira Mehmeti* BDI.

BDI nuk komentoi veprimin e deputetes Mehmeti Devaja nė Kėshillin e Evropės me arsyetim se do tė prononcohet pas sqarimit tė saj. Ndaj raportit tė Dick Martyt reagoi edhe shoqata e Veteranėve tė Luftės* duke e quajtur atė* politikė dytėsore ndaj cėshtjes sė pavarėsisė sė Kosovės’. Mbi votimin e Raporti i Dik u miratua me 166 vota pro* 8 kundėr dhe 14 abstenime.
ALSAT M


Deputeti i PD-sė votoi PRO raportit tė Martyt

Rusmali* deputet i PD nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės paraqiti 20 amandamente pėr raportin e Martyt* por vetėm njė kaloi.

Ilir Rusmali* deputet i Partisė Demokratike nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės paraqiti 20 amandamente pėr raportin e Martyt* por vetėm njė kaloi.

Tė gjitha tė tjerat iu refuzuan nga deputetėt e tjerė me shumicė votash.

E kur nė fund* raporti i Martyt u hodh nė votim ashtu siē e donte zvicerani* pėr ēudi* Rusmali e pėrkahu atė.

Ai iu bashkua 168 deputetėve tė tjerė qė votuan nė favor tė raportit tė Martyt* qė kėrkon hetime pėr “trafikim organesh” nė Kosovė.

Damian Gjiknuri i Partisė Socialiste dhe Shpėtim Idrizi i Partisė pėr Drejtėsi dhe Unitet votuan kundėr raportit tė Martyt* ashtu siē bėnė edhe deputetėt turq.

Deputetėt nga Republika Ēeke abstenuan. Votim ishte 169 pėr* 8 kundėr dhe 14 abstenuan./indeksonline/
Mesazhi*****

Ja ku shihet uniteti i Shqiptarėve

Llapjani_HH
26-01-11, 22:05
Slubicasit shqetėsohen nga xhandarmėria serbe

Banorėt e fshatit Sllubicė kanė shprehur shqetėsimin e tyre pėr praninė e xhandarmėrisė serbe nė lagjen e tyre* gjatė ditės sė martė.

Pėrfaqėsues tė fshatit Sllubicė* Asllan Asllani dhe Rexhep Tahiri kanė thėnė se fshatarėve u ka rėnė ndjenja e sigurisė.

Ata kanė kėrkuar nga kryetari i Komunės qė tė ndikojė te Policia e Kosovės dhe sidomos te kontingjenti amerikan i KFOR-it* i cili ėshtė mė i thirruri pėr sigurinė e brezit kufitar* nė mėnyrė qė banorėt e zonės kufitare tė ndjehen tė sigurt nė aktivitete e tyre tė pėrditshme jetėsore.

Kryetari i Gjilanit* Qemajl Mustafa ka thėnė se gjatė ditės sė mėrkurė ka biseduar me njėsitin LMT tė KFOR-it nė kampin “Bondsteel”* dhe se ata tashmė janė nė dijeni pėr kėtė shqetėsim tė banorėve tė kėsaj ane.

Pėr kėtė shqetėsim ėshtė njoftuar edhe Policia e Kosovės pėr rajonin e Gjilanit.

“Po e pėrcjellim nė vazhdimėsi gjendjen nė kėtė sektor dhe do tė jemi nė komunikim tė pėrhershėm me ata qė e sigurojnė kėtė pjesė tė komunės sė Gjilanit* nė mėnyrė qė qytetari i kėsaj komune tė ndjehet i sigurt nė shtėpi* nė punė* lėvizjen dhe pronėn e tij”* ka thėnė Mustafa.

Nga banorėt ėshtė kėrkuar njė prezencė e shtuar e pjesėtarėve tė KFOR-it dhe Policisė nė kėtė pjesė kufitare.
Koha.net

O nuk kan kohė politikuajt me u kujdes pėr popullin Shqiptar dhe pėr kufi* se jan tė zanun duke vjedh dhe shtuar pasurin e tyre.

Oqeani
26-01-11, 23:34
Wolkswageni i ri* 100 km me 0*6 litėr benzinė



Kompania gjermane prodhuese e automobilėve* Wolkswagen* duket se ka gjetur zgjidhjen pėr tė luftuar rritjen e vazhdueshme tė ēmimit tė naftės* pasi prezantoi sot nė Katar makinėn mė efiēente tė prodhuar ndonjėherė* nė gjendje tė udhėtojė 100 kilometra me pak mė shumė se gjysmė litri benzinė.
Konkretisht* XL1 Wolkswagen djeg vetėm 600 gramė karburant pėr 100 kilometra dhe emeton vetėm 25 gramė dioksit karboni pėr kilometėr* duke u shndėrruar njėkohėsisht edhe makinėn mė ambientaliste tė prodhuar ndonjėherė.

Guri i madh
26-01-11, 23:38
Wolkswageni i ri* 100 km me 0*6 litėr benzinė


Kompania gjermane prodhuese e automobilėve* Wolkswagen* duket se ka gjetur zgjidhjen pėr tė luftuar rritjen e vazhdueshme tė ēmimit tė naftės* pasi prezantoi sot nė Katar makinėn mė efiēente tė prodhuar ndonjėherė* nė gjendje tė udhėtojė 100 kilometra me pak mė shumė se gjysmė litri benzinė.
Konkretisht* XL1 Wolkswagen djeg vetėm 600 gramė karburant pėr 100 kilometra dhe emeton vetėm 25 gramė dioksit karboni pėr kilometėr* duke u shndėrruar njėkohėsisht edhe makinėn mė ambientaliste tė prodhuar ndonjėherė.


kysmet do ma ja msye


me kqyr ne internet

Hajra
27-01-11, 14:22
Prishtinė: Pa vendim tė prerė ndaj ''Grupit tė Llapit''

Trupi gjykues i Gjykatės Supreme tė Kosovės ka pranuar pjesėrisht ankesėn e tė akuzuarve Rrustem Mustafės* Latif Gashit dhe Nazif Mehmetit* duke kthyer njė vepėr nė rigjykim pikėn 8* ndėrkaq ka vėrtetuar dėnimin pėr pikėn dy pikė tjera. Ky aktgjykim sipas avokatėve mbrojtės ėshtė jo vetėm konfuz* por edhe katastrofal* pėr shkak se deri tash nė praktikėn gjyqėsore nuk ėshtė pėrdorur.
Kryesuesi i trupit gjykues* Gerrit Mark Sprenger ka thėnė se sa i pėrket pikės 8 ėshtė anuluar dhe kthehet nė rigjykim nė gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė* kurse pėr dy pikė tjera ėshtė vėrtetuar dėnimi.
Avokati i tė akuzuarit Latif Gashit* Bajram Tmava pas pėrfundimit tė kėsaj seance ka thėnė se aktgjykimi ėshtė jo vetėm konfuz* por edhe katastrofal.
"Aktgjykimi i gjykatės nuk ėshtė vetėm konfuz* por pėr mua personalisht ėshtė katastrofal* nga arsyeja se njė vendim i tillė* deri tash nė praktikėn gjyqėsore nuk ėshtė vėnė. Vendimi ėshtė i formės sė tillė* qė pėr njė vepėr kthehet lėnda nė rigjykim* pėr pikėn 8 tė aktakuzės* ndėrkaq pėr pikėn 5 dhe 14 vėrtetohet"* ka thėnė ai.
Ndryshe* me ligjet e ish-Jugosllavisė* komandanti i Zonės Operative tė Llapit* Rrustem Mustafa* i njohur me nofkėn Remi* ėshtė i dėnuar me 4 vjet burg nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė nė tetor tė vitit 2009* i dėnuari i dytė ėshtė Latif Gashit* i cili nė zgjedhjet e fundit ka fituar votat e simpatizantėve tė PDK-sė pėr tė qenė deputet i ardhshėm i Kosovės* i dėnuar me 6 vjet burg dhe Nazif Mehmetit me 3 vjet burg.


Berisha: Ina Rama gėnjeu

Kryeministri Sali Berisha priti sot familjarėt e atyre qė u pėrballėn direkt me dhunėn e protestuesve qė Partia Socialiste nė krye tė opozitės* thirri tė premten e 21 janarit para Kryeministrisė.
Sipas kreut tė qeverisė* policia dhe Garda qėndroi pėrballė kėsaj vale duke i bėrė njė shėrbim historik vendit* pasi ishin ata qė ēuan nė dėshtim stadin e parė tė puēit kundėr shtetit.
Kreu i qeverisė theksoi se kryetari i opozitės veproi mė 21 janar mbi policinė e shtetit* mbi mbrojtėsit e institucioneve me tė njėjtėn ndjenė dhune me tė cilėn ka trajtuar familjarėt e tij.
Ndėrkaq* kreu i qeverisė i kėrkoi llogari kryeprokurores Ina Rama* pse mashtroi qytetarėt duke deklaruar se nuk ka asnjė padi pėr organizatorėt qė u ngritėn kundėr rendit kushtetuese.
Kryeministri deklaroi gjithashtu se kriminelėt janė tė pashpresė pasi do tė pėrgjigjen para ligjit njėsoj si ēdo zyrtar shteti.
Pėr ēdo gjė kryeministri theksoi se do tė jetė brenda kuadrit kushtetues* por duke dhėnė kėtė paralajmėrim.

Guri i madh
27-01-11, 19:13
Prokurorja e EULEX-it ngatėrron Kosovėn me Kolumbinė

Publikuar: Sot* mė 27 janar 2011



http://*****koha.net/repository/images/27gabriele5.jpg Prokurorja e EULEX-it ngatėrron Kosovėn me Kolumbinė


Prishtinė* 27 janar - Dhjetėra prokurorė tė shteteve nga Ballkani dhe Evropa kanė menduar se po flitet pėr Kolumbinė* kur kanė dėgjuar prezantimin e prokurores sė EULEX-it* Gabriele Walentich* se brenda ditės nė Kosovė qarkullojnė katėr deri nė pesė tonelata drogė tė llojit heroinė.

Walentich kėtė prezantim* siė shkruan sot “Zėri”* e ka bėrė mė 24 nėntor tė vitit tė kaluar nė Dubrovnik tė Kroacisė nė konferencėn: “Masat pėr parandalimin e krimit tė organizuar dhe korrupsionit”* tė organizuar nga Fondacioni Gjerman pėr Bashkėpunim Ligjor Ndėrkombėtar.

Prokurorja e EULEX-it* kishte qenė e vetmja nga Kosova* derisa nga vendet tjera si Kroacia* Sllovenia* Bosnja* Ukraina* Turqia* Gjermania* Shqipėria* Serbia* Mali i Zi* Bullgaria* Rumania* Maqedonia* Rusia* Kazakistani* Bjellorusia* Moldavia dhe Irlanda* kanė qenė tė pranishėm edhe kryeprokurorėt shtetėrorė.

Por* megjithatė nė kėtė mes kishte pasur edhe kosovarė* nė cilėsinė e mysafirėve* kryetari i Odės sė Avokatėve tė Kosovės* Musa Dragusha* njė punonjės tjetėr i kėsaj ode si dhe avokati* Tomė Gashi.

Nė ditėn e dytė tė konferencės* nė panel bashkė me prokurorė tė vendeve tė tjera* ėshtė paraqitur edhe Gabriele Walentich me prezantimin e saj disa faqesh. Burime tė gazetės “Zėri” brenda misionit EULEX qartėsojnė se nė datat e mbajtjes sė kėsaj konference Walentich zyrtarisht gjendej nė pushim vjetor* dhe se EULEX nuk ka pasur njohuri pėr njė prezantim tė tillė.

Sipas kėtij misioni* del se Walentich nė Dubrovinik ishte paraqitur “krye nė vete”* para pėrfaqėsuesve tė 18 shteteve me gjithsej 131 pjesėmarrės. Para kėsaj audience* Walentich ka prezantuar se Kosova ėshtė nė mes tė Ballkanit* dhe si e tillė ėshtė pikė strategjike pėr dukuri tė paligjshme.

Burimi i krimit tė organizuar nė Kosovė* sipas prezantimit tė saj* njė kopje tė tė cilit e ka siguruar “Zėri”* nis me gėrshetimet e ngushta mes politikės* ekonomisė dhe strukturave ndėrkombėtare qė operojnė nė Kosovė.

Tregu nė Kosovė* sipas Walentich* ėshtė i vogėl* prandaj edhe ekzistojnė marrėdhėnie tė ngushta me krimin e organizuar nė Evropėn Perėndimore. Kėto* sipas prezantimit* manifestohen nė kontrabandimin e mallrave tė ndaluara* armėve dhe drogės* por edhe tė tjerave...

Hajra
27-01-11, 21:18
Avdullah trimi


27-01-2011 16:11 CET
Ka disa muaj qė Avdullah Hasani nga Shtimja ėshtė rikthyer nė faqet e gazetave dhe edicionet e lajmeve. I riu qė sillet rrugėve me veturė zyrtare e truprojė* dhe qė ka zyrėn afėr asaj tė Jakup Krasniqit* nuk po heq dorė nga kryetarllėku i tė rinjve tė Kosovės.
Anėtarėt e Kuvendit tė tė Rinjve tė Kosovės* nė disa mbledhje e kanė shkarkuar pėr shkak tė keqmenaxhimit tė parave* ndėrsa ai nuk largohet se nuk largohet.
Kulmi ndodhi tė mėrkurėn* kur nė njė mbledhje tė kuvendit* plasėn akuzat e ndėrakuzat mes tė rinjve. Madje nė sytė e mysafirėve ndėrkombėtarė dhe ambasadorit shqiptar nė Prishtinė* Islam Lauka.
Pasi mbledhja dėshtoi* Lauka u shpreh i zhgėnjyer me sjelljet e tė rinjve. “Mė zhgėnjyen shumė. Nuk prisja qė kėta tė rinj tė bėhen njė kopje e keqe e politikanėve tė rritur” tha Llauka.
Avdullah Hasani i njohur edhe si Kupa Junior* ėshtė kryetar i Kuvendit tė tė Rinjve tė Kosovės. Ky institucion financohet me para tė buxhetit* ndėrsa ai pėrdor veturė zyrtare dhe ka shofer personal.
Para dy vitesh* Hasani kishte njoftuar mediat se qe takuar me presidentin amerikan* Barack Obama. Fotografia e lėshuar prej tij i vuri nė lajthitje mediat* qė e publikuan lajmin* por mė pas rezultoi tė jetė njė fotomontazh. Ky ėshtė Avdullah trimi. /indeksonline/

LOJETARI
27-01-11, 22:39
Avdullah trimi


27-01-2011 16:11 CET
Ka disa muaj qė Avdullah Hasani nga Shtimja ėshtė rikthyer nė faqet e gazetave dhe edicionet e lajmeve. I riu qė sillet rrugėve me veturė zyrtare e truprojė* dhe qė ka zyrėn afėr asaj tė Jakup Krasniqit* nuk po heq dorė nga kryetarllėku i tė rinjve tė Kosovės.
Anėtarėt e Kuvendit tė tė Rinjve tė Kosovės* nė disa mbledhje e kanė shkarkuar pėr shkak tė keqmenaxhimit tė parave* ndėrsa ai nuk largohet se nuk largohet.
Kulmi ndodhi tė mėrkurėn* kur nė njė mbledhje tė kuvendit* plasėn akuzat e ndėrakuzat mes tė rinjve. Madje nė sytė e mysafirėve ndėrkombėtarė dhe ambasadorit shqiptar nė Prishtinė* Islam Lauka.
Pasi mbledhja dėshtoi* Lauka u shpreh i zhgėnjyer me sjelljet e tė rinjve. “Mė zhgėnjyen shumė. Nuk prisja qė kėta tė rinj tė bėhen njė kopje e keqe e politikanėve tė rritur” tha Llauka.
Avdullah Hasani i njohur edhe si Kupa Junior* ėshtė kryetar i Kuvendit tė tė Rinjve tė Kosovės. Ky institucion financohet me para tė buxhetit* ndėrsa ai pėrdor veturė zyrtare dhe ka shofer personal.
Para dy vitesh* Hasani kishte njoftuar mediat se qe takuar me presidentin amerikan* Barack Obama. Fotografia e lėshuar prej tij i vuri nė lajthitje mediat* qė e publikuan lajmin* por mė pas rezultoi tė jetė njė fotomontazh. Ky ėshtė Avdullah trimi. /indeksonline/

Qiky AVDULLA ish pis i klasit tė lart .Me mujt me e kthye edhe njhere ne embrion * ma mire eshte kane me e abortue ....

Guri i madh
28-01-11, 11:10
Financuesit dhe njerėzit e SHIK-ut

Publikuar: Sot* mė 28 janar 2011





Prishtinė* 28 janar - Bizneset qė aktualisht pėrfitojnė nga tenderėt publikė* sipas Inteligjencės amerikane tė KFOR-it* kanė mbajtur gjallė Shėrbimin Informativ tė Kosovės qė agjentėt e kėsaj njėsie e pėrshkruajnė si polici tė Partisė Demokratike tė Kosovės. Nė raportin sekret tė Inteligjencės amerikane* qė pėrfshin periudhėn 2001 deri nė fund tė vitit 2004* e tė cilin e ka siguruar “Koha Ditore”* shpjegohet nė mėnyrė tė detajuar mėnyra e financimit tė SHIK-ut. Sipas kėtij raporti* SHIK-u ka pasur lidhje tė forta me njė numėr tė madh tė organizatave kriminale* tė cilat aktivitetin e tyre e kanė pasur tė bazuar nė punė ilegale.
“’Hotel Victory’ nė Prishtinė dhe ‘Kosova Petrol’ janė kompanitė qė i qėndrojnė pėrballė SHIK-ut me mbėshtetje. ‘Hotel Victory’ ėshtė vendi qė SHIK-u e ka pėrdorur pėr pastrim parash”* thuhet nė kėtė raport. SHIK-u gjithmonė ka gjetur mėnyra se si tė funksionojė edhe nga tė ardhurat e tjera.
“SHIK-u gjithashtu pėrdor taktika tė frikėsimit qė tė marrė para nga kompanitė e ndryshme. Kompanitė “Lesna” dhe “Agro Llapi” e njė firmė ndėrtimi janė nė mesin e kontribuuesve mė tė mėdhenj qė financojnė SHIK-un”* theksohet nė raport. Po ashtu sipas raportit sekret* Latif Gashi e Rrustem Mustafa - Remi janė dy personat qė kanė dhėnė gjithashtu mjete pėr SHIK-un* pėrpos gjatė kohės kur ata kanė qenė nė burg. Amerikanėt kanė gjetur se pėrpos Kadri Veselit e Elmi Reēicės* nė krye tė SHIK-ut janė edhe Driton Hoxha* anėtar i UĒPMB-sė e Rexhep Selimi. Raporti shpjegon edhe pėr ekzistimin e njė lidhjeje tė Xhavit Halitit* si njėri nga udhėheqėsit e PDK-sė* me organizatat islamike. “Xhavit Haliti ka qenė prezent duke operuar nė kėto organizata joqeveritare islamike. Haliti ėshtė i lidhur me Hamdi Thaēin* president i Organizatės Islamike (NFDK). Thaēi dhe Haliti kanė ndėrtuar pa ndonjė autorizim njė xhami tė madhe nė qendėr tė Prishtinės”* thuhet nė raport. “Disa nga organizatat islame kanė financuar Partinė Demokratike tė Kosovės”* thekson raporti.
Agjentėt amerikanė tė KFOR-it e pėrshkruajnė SHIK-un nė raportin e tyre si njė vegėl politike e futur thellė nė Partinė Demokratike tė Kosovės. Kjo organizatė funksiononte si kompromis i disa anėtarėve tė G2-shit* njė trupė pėr kundėrzbulim qė operonte brenda Trupave Mbrojtėse tė Kosovės. Xhavit Haliti* si njėri nga kryesuesit e SHIK-ut* kishte lidhje tė fuqishme me Shėrbimin Informativ tė Shqipėrisė. Ndėrkaq Elmi Reēica e Kadri Veseli* dy tė tjerėt qė kryesonin kėtė organizatė* ishin kundėr Halitit.
Veseli ėshtė i pari nė SHIK dhe ėshtė i lidhur nė mėnyrė tė fuqishme me Hashim Thaēin. Ndėrsa Reēica ėshtė numėr dy nė hierarkinė e SHIK-ut”* thekson raporti i amerikanėve.
Sipas kėtij raporti sekret* SHIK-u numėronte 3 mijė agjentė.
Ndėrkaq 200 deri nė 500 persona qė kanė qenė anėtarė tė SHIK-ut kanė qenė tė punėsuar edhe nė Departamentin e TMK-sė tė njohur si G2. “Menjėherė pas pėrfundimit tė konfliktit nė Kosovė* nė vitin 1999* SHIK-u ka afruar afėr vetes 5 mijė persona”* thekson raporti sekret i Inteligjencės amerikane tė KFOR-it.
Inteligjenca amerikane e KFOR-it e pėrshkruan Pejėn si vendin mė tė rėndėsishėm nė perėndim tė Kosovės. Ky qytet* sipas kėtij raporti* menjėherė pas luftės u vu nėn kontrollin e Ramush Haradinajt* qė kishte nė dorė qeverinė komunale tė udhėhequr nga Ethem Ēeku* i cili nga amerikanėt vlerėsohet si politikan joprofesional. “Ethem Ēeku ka qenė nė gjendje qė tė realizojė marrėveshje tė fuqishme kriminale me njerėz tė fuqishėm lokalė* pėr interesa tė tij personale dhe tė Ramush Haradinajt* i cili kishte nevojė pėr rritje tė fuqisė politike”* theksohet nė kėtė raport sekret tė Inteligjencės amerikane. Sipas skemės sė paraqitur nė kėtė raport sekret* zona kriminale nė rajonin e Pejės kontrollohet nga Xhavit Haliti* nė njėrėn anė* e nga Ekrem Lluka dhe Riza Lluka* nė anėn tjetėr* qė vlerėsohen si tė afėrt me Haradinajn.
Xhavit Haliti ėshtė i lidhur me familjet Kelmendi dhe Muriēi* tė cilėt merren me tregun e drogės* armėve* haraēit dhe tė prostitucionit. Sipas kėsaj skeme* kėto dy familje qė janė tė lidhura me Halitin kanė njė nivel tė vogėl tė bandave kriminale me kapacitete terroriste tė udhėhequra nga banda “Ferizi”. Ndėrsa Lluka funksionon nė anėn tjetėr duke kontrolluar tregun e prostitucionit* tė cigareve* naftės* drogės dhe tė mallrave tė ndryshme. Ndėrsa familja Devolli ushtron kontroll mbi Doganat e Kosovės. “Nė njė periudhė tė shkurtėr perandoria LLUKA ėshtė pasuruar jashtėzakonisht shumė pėrmes korrupsionit* i cili ka prekur edhe komunitetin nė kėtė rajon* ndėrsa nė mėnyrė indirekte edhe pėrmes UNMIK-ut”* thekson raporti i KFOR-it amerikan.
“Ai (Lluka v.j.) llogaritet nga tė dy (Thaēi e Haradinaj v.j.) si njeri i besueshėm sė bashku me Isa Balajn dhe Ali Haskajn* tė cilėt kanė qenė tė pėrfshirė nė trafikime ilegale tė llojeve tė ndryshme”* thekson raporti. Haskaj pėrmendet se kishte lidhje tė afėrta me familjen Kelmendi nga Dukagjini.
Lluka kishte lidhje me Xhavit Halitin pėrmes drejtorit tė Fabrikės sė Birrės* Agron Elshani. Njė tjetėr biznesmen po nga Peja* qė pėrmendet nė raport* ėshtė Sali Nimani* i cili pėrshkruhet si njeri qė ka pasur lidhje tė ngushta me politikanė tė PDK-sė* nė mėnyrė tė veēantė me kreun e saj* Hashim Thaēi* pėrmes sė cilit ka qenė i pėrfshirė nė aferėn e Fabrikės sė Birrės nė Pejė.

Amerikanėt nė raportin e tyre e pėrshkruajnė Sabit Gecin si njeri i afėrt me Halitin* i cili i qėndronte pėrkrah sė bashku edhe me vėllezėrit e tij nė krimin e organizuar qė zhvillohej nė Prishtinė.
“Grupi Geci ka qenė i lidhur me Xhavit Halitin* Rexhep Selimin dhe anėtarėt e Policisė Speciale* qė ka ekzistuar gjatė luftės nė Kosovė”* thekson raporti. Nė kėtė raport gjithashtu ceket se Hamdi Geci ėshtė pjesė e klanit “GECI”* si njė grup i organizuar kriminal. Vlerėsohet se grupi kriminal “GECI” ka vazhduar aktivitetet e tij* ndėrsa Naim Oruēaj pronar i picerisė “Kulla” nė Prishtinė* besohet se ka kontrolluar bizneset nė interes tė Xheladin dhe Sabit Gecit.
Sipas raportit* Hamdi Geci ka qenė i lidhur me grupin kriminal tė Hamdi Mehmetit.
“Nė vitin 1999* Mehmeti dhe disa njerėz tė tjerė kanė tentuar tė vrisnin Enver Sekiraēėn* i cili nė njė deklaratė qė ėshtė dėrguar nė Tribunalin e Hagės kishte pėrmendur emrat e familjes Geci”* theksohet nė raport. Pėrveē lidhjeve me Gecin* njėri nga krerėt e PDK-sė* sipas amerikanėve* kishte lidhje me Ali Haskajn* njė ish- spiun qė ka njė reputacion tė madh pėr sulme vrasėse* ku kostoja pėr njė sulm kap shumėn prej 10 mijė deri nė 20 mijė marka gjermane.
“Haliti ka qenė i pėrzier nė grupin e Haskajt bashkė me Hashim Thaēin”* thekson raporti. Sipas amerikanėve* tė tjerė njerėz qė merren me aktivitete ilegale nė Kosovė janė Naim Muja* njė diler armėsh me bazė nė Prishtinė* si dhe Daut Haradinaj* i cili mendohet tė jetė i lidhur me krimet qė zhvillohen nė Pejė (mė gjerėsisht sot nė “Koha Ditore”).

Guri i madh
28-01-11, 18:23
Ēarjet e para nė LDK?


28-01-2011 10:04 CET
Lista “Dr. Ibrahim Rugova” synon t’ia marrė Isa Mustafės sė paku tre deputetė. Ndėrkaq* tetė deputetė tė tjerė - mbėshtetės tė Fatmir Sejdiut - sipas burimeve tė gazetės Express* pritet ta braktisin Lidhjen Demokratike dhe ta formojnė njė grup tė tyre parlamentar. Nė LDK i mohojnė kėto informacione.
Grupi i ri Parlamentar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės* qė pritet t’i ketė 27 deputetė* nuk do tė jetė unik* ka thėnė pėr Express njė zyrtar i lartė i kėsaj partie* qė nuk pranon tė citohet me emėr. Ai ka identifikuar dy grupe deputetėsh qė nuk janė tė kėnaqur me udhėheqjen e LDK-sė dhe kryetarin e saj* Isa Mustafa.
“Janė tre deri nė katėr deputetė qė do t’i bashkohen Ukė Rugovės”* ka thėnė ai. Ky zyrtar ka pėrmendur me emėr e mbiemėr ata qė priten t’i bashkohen djalit tė ish-presidentit Rugova* por thotė se nuk dėshiron t’i publikojė deri pas certifikimit tė deputetėve.
Sipas kėtij zyrtari tė LDK-sė* janė edhe tetė deputetė tjerė* por ata nuk do tė shkojnė pas Ukė Rugovės* e as nuk do tė pranojnė tė jenė brenda Grupit Parlamentar tė LDK-sė.
“Kėta tetė deputetė janė votues tė Fatmir Sejdiut nė kuvendin zgjedhor tė partisė* ku Isa Mustafa fitoi postin e Kryetarit”* ka thėnė burimi i gazetės.
Mirėpo* zyrtarė tė lartė tė LDK’sė tė gjitha kėto i cilėsojnė tė pavėrteta. “Kėto janė spekulime. Grupi parlamentar i LDK-sė ėshtė unik. Asnjė parti tjetėr dhe as Lista Rugova nuk ka deputetė nė listėn e LDK-sė”* ka thėnė Kujtim Shala* anėtar i Kryesisė sė LDK-sė.

Guri i madh
29-01-11, 10:48
Avdullah trimi



Ka disa muaj qė Avdullah Hasani nga Shtimja ėshtė rikthyer nė faqet e gazetave dhe edicionet e lajmeve. I riu qė sillet rrugėve me veturė zyrtare e truprojė* dhe qė ka zyrėn afėr asaj tė Jakup Krasniqit* nuk po heq dorė nga kryetarllėku i tė rinjve tė Kosovės.
Anėtarėt e Kuvendit tė tė Rinjve tė Kosovės* nė disa mbledhje e kanė shkarkuar pėr shkak tė keqmenaxhimit tė parave* ndėrsa ai nuk largohet se nuk largohet.
Kulmi ndodhi tė mėrkurėn* kur nė njė mbledhje tė kuvendit* plasėn akuzat e ndėrakuzat mes tė rinjve. Madje nė sytė e mysafirėve ndėrkombėtarė dhe ambasadorit shqiptar nė Prishtinė* Islam Lauka.
Pasi mbledhja dėshtoi* Lauka u shpreh i zhgėnjyer me sjelljet e tė rinjve. “Mė zhgėnjyen shumė. Nuk prisja qė kėta tė rinj tė bėhen njė kopje e keqe e politikanėve tė rritur” tha Llauka.
Avdullah Hasani i njohur edhe si Kupa Junior* ėshtė kryetar i Kuvendit tė tė Rinjve tė Kosovės. Ky institucion financohet me para tė buxhetit* ndėrsa ai pėrdor veturė zyrtare dhe ka shofer personal.
Para dy vitesh* Hasani kishte njoftuar mediat se qe takuar me presidentin amerikan* Barack Obama. Fotografia e lėshuar prej tij i vuri nė lajthitje mediat* qė e publikuan lajmin* por mė pas rezultoi tė jetė njė fotomontazh. Ky ėshtė Avdullah trimi. /indeksonline/

Guri i madh
30-01-11, 15:52
Rritja e pagave godet tė papunėt dhe tė punėsuarit privat

Publikuar: Sot* mė 30 janar 2011





Prishtinė* 30 janar – Paralajmėrimet e Qeverisė pėr ngritjen e pagave pėr sektorin publik dhe lėvizjet nė tregjet ndėrkombėtare kanė shkaktuar ngritjen e ēmimeve tė artikujve elementarė nė Kosovė.
Ekspertėt theksojnė se ngritja e ēmimit tė bukės* naftės dhe e artikujve tė tjerė e ka amortizuar vendimin e Qeverisė pėr ngritjen e pagave* pasi ėshtė shtrenjtuar shporta ditore e qytetareve* shkruan sot gazeta Koha Ditore. Mirėqenia e shėrbyesve civilė dhe e mėsimdhėnėsve mbetet pothuajse e njėjtė. Por* sipas gazetės* shtresa me e atakuar nga ngritja e ēmimeve* sipas ekspertėve* janė tė papunėt* e qė janė rreth 40 pėr qind e qytetarėve tė Kosovės* dhe punonjėsit e sektorit privat.
Lumir Abdixhiku* drejtor ekzekutiv i institutit RIINVEST* thotė se rritja e pagave ėshtė ngushtė e lidhur me rritjen e ēmimeve nė njė relacion pozitiv* pasi ēmimet e produkteve bazike po kanė njė rritje tė dukshme dhe tė vazhdueshme.
Rritja e pagave nė Kosovė* sipas tij* nuk ėshtė bėrė pėr shkak tė produktivitetit ose se ka pasur performancė tė mirė* por ėshtė bėrė pėr tė adresuar dhe akomoduar pakėnaqėsitė sociale me theks tė veēantė tė sektorit publik. Kjo rritje e pagave* sipas tij* rrit mundėsinė pėr rritje tė inflacionit* meqė produkti potencial i Kosovės mbetet i njėjtė* ndėrkaq pėr tė njėjtėn punė jepen paga mė tė larta.
“Ky fenomen nė praktikėn ekonomike njihet si zinxhir ‘pagė-ēmim-inflacion’. Sikur pagat tė rriteshin nga sektori privat* atėherė domosdoshmėrish ne do tė kishim rritje tė produktivitetit dhe mbajtje tė ēmimeve konstante”* ka thėnė Abdixhiku.
Pėr drejtorin ekzekutiv tė institutit RIINVEST* rritja e pagave pėr sektorin publik do tė ketė efekt negativ pėr qytetarėt qė janė tė papunė* apo tė punėsuarit nė sektorin privat* pasi preken nga inflacioni* qė ėshtė nė rritje.

Guri i madh
30-01-11, 15:56
Nė Shqipėri pėrgjohet edhe presidenti e kryeministri

Publikuar: Sot* mė 30 janar 2011


Tiranė* 30 janar - Komisioni hetimor parlamentar pėr ngjarjet e 21 janarit nė Shqipėri* siē raporton sot Top Channel* vė nė pėrgjim tė gjithė krerėt mė tė lartė tė shtetit.
Pasi u vu nėn akuzė nga kryeministri Berisha* vetėm njė ditė mė parė* Komisioni ka deklaruar se do tė kėrkojė tabulatet telefonike tė kreut tė shtetit* zotit Bamir Topi pėr tė gjithė muajin janar nė funksion tė ngjarjes sė 21 janarit* qė ky komision po e heton dhe qė e ka cilėsuar qė nė titull si “grusht shteti”.
Nė listėn qė Enkelejd Alibeaj lexoi pėr tabulatet telefonike ėshtė edhe prokurorja e pėrgjithshme Ina Rama* institucioni qė ajo drejton po kryen vetė hetime* si organ kushtetues pėr 21 janarin.
Po kėshtu kėrkohet pėrgjimi i kreut tė Shėrbimit Informativ Shtetėror* Bahri Shaqiri dhe zėvendėsit tė tij.
“Unė kėrkoj nga depozitarėt* ata qė nė bazė tė ligjit kanė detyrimin pėr tė ruajtur dhe pėr tė skeduar thirrjet telefonike* tabulatet* tė kėtyre personave:

1. Sali Berisha* kryeministėr i Shqipėrisė;
2. Jozefina Topalli* kryetare e Kuvendit;
3. Bamir Topi* president i Republikės;
4. Lulėzim Basha* ministėr i Brendshėm;
5. Ina Rama* prokurore e pėrgjithshme;
6. Bahri Shaqiri* drejtor i Shėrbimit Informativ Shtetėror;
7. Ylli Alushi* zėvendėsdrejtor i SHISH;
8. Ndrea Prendi* komandant i Gardės sė Republikės;
9. Edi Rama* kryetar i Partisė Socialiste;
10.Fidel Ylli* deputet;
11. Bashkim Fino* deputet;
12. Paulin Stėrkaj* deputet;
13. Tom Doshi* deputet;
14. Gramoz Ruēi* deputet;
15. Namik Dokle* deputet;
16. Fatmir Xhafa* deputet;
17. Sajmir Tahiri* deputet;
18. Taulant Balla* deputet;
19. Ilir Gjoni* deputet;
20. Erion Braēe* deputet;
21. Besnik Bare* deputet;
22. Ilir Beqja* deputet;
23. Dashamir Peza* deputet;
24. Arben Ēuko* deputet;
25. Asllan Dogjani* deputet;
26. Ndue Kola* deputet;
27. Armando Prenga* deputet;
28. Gjok Jaku* deputet;
29. Spartak Ngjela nė cilėsinė e kryetarit tė Partisė Ligj dhe Drejtėsi;
30. Skėnder Gjinushi* kryetar i Partisė Socialdemokrate;

Kėto skedarė tė ruajtjes sė komunikimeve telefonike* qė kėta zotėrinj kanė pasur edhe me pajtimtarė tė tjerė tė telefonisė mobile* do tė doja tė shtriheshin pėr njė periudhė qė i pėrket gjithė muajit janar tė kėtij viti. Unė besoj se mbi bazėn e detyrimit ligjor qė kanė tė gjitha shoqėritė pėrkatėse qė ofrojnė rrjetin telefonik* pėrveēse e kanė detyrim* kanė mundėsinė dhe aftėsinė qė njė pėrgjigje tė tillė shkresore tė na e sillnin pėr njė afat pesė ditorė”* ėshtė shprehur Alibeaj* raporton Top Channel.
Kėrkesa pėr tabulatet do tė hapė betejėn e radhės juridike. Pėrmes kėtij vendimi duket se komisioni hetimor po heq fshehtėsinė e komunikimit tė kreut tė shtetit dhe institucioneve tė tjera.
Po kėshtu tabulatet telefonike kėrkohen pėr personat e vėnė nėn akuzė penale* nė njė kohė kur presidenti i Republikės ėshtė person me imunitetit dhe jo nėn akuzė penale. Sikundėr edhe Ina Rama.

Guri i madh
01-02-11, 18:06
Katėr emra pėr president

Publikuar: Sot* mė 01 shkurt 2011


Prishtinė* 1 shkrut – Burimet e besueshme ndėrkombėtare i kanė thėnė „Kohės Ditore“ se Hashim Thaēit i janė dhėnė disa opsione pėr tė cilat mund tė mendojė gjatė arritjes sė marrėveshjes pėr krijimin e institucioneve tė reja. Kėto burime thonė se Thaēi* me gjithė mbėshtetjen ndėrkombėtare qė gėzon* e ka tė qartė se pozicioni i tij ėshtė dobėsuar dhe se duhet njė qeverisje sa mė e gjerė qė tė jetė e mundshme nė Kosovė.
Pėrderisa ėshtė e qartė se Thaēi mbėshtetet tė jetė kryeministėr* kėto burime thonė se duhet sa mė parė tė arrihet marrėveshja edhe pėr postin e presidentit.
Nė kėto kalkulime pėr postin e presidentit tė vendit* sipas disa diplomatėve ndėrkombėtarė* janė katėr “opsione serioze“ qė po diskutohen.
Opsioni i parė pėr president tė Kosovės pėrmendet tė jetė Edita Tahiri. “Zgjedhja e saj do tė ishte njė zgjidhje e mirė nė kėtė moment jo tė lehtė pėr Kosovėn“* tha njė burim ndėrkombėtar* qė foli me kusht anonimiteti.
Burimet e tjera kanė konfirmuar pėr gazetėn vėrtetėsinė e kėtyre zhvillimeve.
Emri i Edita Tahirit tashmė ėshtė lakuar si mundėsi pėr tė parėn presidente femėr tė Kosovės. Preferenca pėr njė presidente femėr tashmė kanė shprehur hapur edhe zyrtarė ndėrkombėtarė* para sė gjithash kreu i Zyrės Civile Ndėrkombėtare* Pieter Feith.
Opsioni tjetėr ėshtė njė qė po ashtu ėshtė pėrmendur – nėnkryetari i parė i AAK-sė* Blerim Shala* pėr tė cilin variant ėshtė raportuar se tani ka hezitime brenda vetė partisė sė tij* AAK-sė.
Ndėrsa opsioni i tretė ėshtė qė simbol i unitetit tė Kosovės dhe gardian i Kushtetutės sė Republikės tė jetė kryetari i tanishėm i socialdemokratėve tė Kosovės* ish-kryeministėr dhe ish-komandant i UĒK-sė dhe TMK-sė* Agim Ēeku.
Njė tjetėr emėr qė burimet ndėrkombėtare thonė se bėn pjesė nė diskutimet serioze pėr tė qenė president i ardhshėm i Kosovės ėshtė ai i Veton Surroit* tani kryetar i Klubit pėr Politikė tė Jashtme dhe pjesėmarrės i pothuajse tė gjitha proceseve tė mėdha politike nė Kosovė dhe rreth saj prej viteve ‘90.
Sipas burimeve ndėrkombėtare* Surroi do tė ishte president nė rastin e krijimit tė njė koalicioni gjithėpėrfshirės* ndėrsa njė tjetėr mundėsi pėr angazhimin e tij ėshtė qė ai tė jetė “i ngarkuari i posaēėm“ i Kosovės pėr dialog me Serbinė.
Sidoqoftė* burimet thonė se gjithēka tani varet nga mėnyra sesi do tė arrihet koalicioni qeverisės dhe kush do tė pėrfundojė si pjesė e Qeverisė sė ardhshme e kush do tė mbetet nė opozitė.

Por* siē theksojnė burimet* gjithēka do tė varet nga formati i koalicionit tė ardhshėm qeverisės. Sa mė shumė qė kalon koha* presioni nė PDK-nė dhe nė Thaēin shtohet* ndėrsa rezultatet e shpallura vetėm sa ia vėshtirėsojnė atij pozicionin* marrė parasysh se shumica prej 61 deputetėsh* e nevojshme pėr krijim tė Qeverisė* mund tė arrihet edhe pa PDK-nė dhe pa votat e minoritarėve.
Ndėrkohė* burime ndėrkombėtare thonė se ditėt e fundit mesazhet nga AAK-ja janė konsistente se hyrja nė koalicion me PDK-nė mund tė bėhet vetėm nėse pjesė e Qeverisė do tė jetė edhe LDK-ja* dhe me kushtin qė kreun e Qeverisė tė mos e ketė Thaēi.
Po ashtu* burime ndėrkombėtare tė gazetės thonė se edhe pozicioni i LDK-sė kundėr hyrjes nė koalicion me PDK-nė nuk ėshtė mė aq i prerė* por se edhe ai ėshtė nė vijat e njėjta me atė tė AAK-sė: “Me PDK-nė po* por pa Thaēin kryeministėr“.

Ajo qė shumica e burimeve ndėrkombėtare e pohojnė si opsion tė pamundshėm ėshtė qė Behgjet Pacolli tė jetė president i Kosovės. „Ky opsion ėshtė tėrėsisht i papranueshėm dhe Hashim Thaēi e di kėtė. Pacolli nuk mund tė bėhet president i Kosovės nė rrethanat e caktuara* pėrveē nėse Kosova dėshiron tė prishė seriozisht raportet me miqtė kryesorė tė saj ndėrkombėtarė“* kanė thėnė burimet ndėrkombėtare pa dashur tė sqarojnė se cilat janė arsyet e tyre pėr konstatime tė tilla.
Ndėrkohė* vetė Pacolli publikisht insiston se partia e tij* AKR* mund tė bėhet pjesė e koalicionit qeverisės vetėm nėse ai e merr postin e presidentit* pėrndryshe AKR-ja do tė mbetet nė opozitė.

Llapjani_HH
01-02-11, 20:20
Inspiratori i luftėrave nė ish-Jugosllavi* kandidat pėr Nobel

Shkrimtari serb* i njohur pėr nacionalizmin e tij ekstrem* Dobrica Qosiq* zyrtarisht ėshtė kandidat pėr ēmimin Nobel pėr letėrsi* bėn tė ditur RTS-ja.

Kandidaturėn e Qosiqit e kanė mbėshtetur edhe nacionalistė tė tjerė serbė* madje Matija Beqkoviq* Dragan Nedelkoviq dhe personalitete tė tjera publike* si dhe Shoqata e Shkrimtarėve tė Serbisė dhe Universiteti i Beogradit* njoftojnė mediet serbe.

Tash pėr tash* kandidaturėn e Dobrica Qosiqit pėr kėtė ēmim thuhet se nuk e ka mbėshtetur Akademia Serbe e Shkencės* seksioni i sė cilės pėr gjuhė dhe letėrsi thuhet se do tė mbėshtetet kandidaturėn e Qosiqit kur ai tė hyjė nė rrethin e kandidatėve seriozė pėr kėtė ēmim* thotė RTS-ja.

Dobrica Qosiq* njėri nga presidentėt serbė tė ish-Jugosllavisė* ėshtė i njohur pėr pikėpamjet e tij nacionaliste e shoviniste* sidomos kur bėhet fjalė pėr shqiptarėt* dhe konsiderohet si njėri nga inspiratorėt e luftėrat e pėrgjakshme qė ndodhėn nė hapėsirat e ish-Jugosllavisė nė dekadėn e fundit tė shekullit tė kaluar.
Koha.net

Guri i madh
02-02-11, 11:43
Ish-zyrtarit tė UNMIK-ut i jepet tender nga AKP-ja

Publikuar: Sot* mė 02 shkurt 2011
http://*****koha.net/repository/images/02akp4.jpg

Prishtinė* 2 shkurt - Ish-drejtori i Zyrės ligjore tė UNMIK-ut dhe kėshilltari i deritashėm i kryeministrit Hashim Thaēi ka fituar tenderin publik vlera e tė cilit sillet rreth 80 mijė euro. “Koha Ditore” shkruan sot se kompania ku Alexander Borg Olivier ėshtė aksionar* ėshtė shpallur fituese nga Agjencia Kosovare e Privatizimit* e cila kėrkonte njė kompani e cila do tė bėnte interpretimin e ligjit anglez pasi kontratat nga ish-AKM-ja e UNMIK-ut ishin lidhur duke u bazuar nė kėtė ligj. Kreu i kėsaj agjencie kishte kritikuar vazhdimisht mėnyrėn se si i kishte lidhur kontratat ish-Agjencia Kosovare e Mirėbesimit duke i quajtur ato “kontrata rrobaqepėsie”.
“Kontratat janė hartuar ashtu siē ka dashur ai qė i ka blerė ndėrmarrjet”* pati thėnė nė njė konferencė shtypi Asanaj.
Ndėrkaq* agjencia qė drejton Asanaj do tė kėshillohet nga kompania e ish-zyrtarit tė UNMIK-ut* mision ky qė nga shefi i AKP-sė ishte kritikuar pėr lidhje tė kontratave tė dėmshme. Zėdhėnėsi i Agjencisė sė Privatizimit* Ylli Kaloshi* ka thėnė se kompania e Borg Olivie ėshtė zgjedhur nė bazė tė Ligjit tė prokurimit publik. Kjo ka qenė pėrgjigjja e vetme e kėsaj agjencie* ndėrsa nuk janė pėrgjigjur rreth qėndrimeve qė ka mbajtur kreu i saj pėr njerėzit qė kanė hartuar kontratat gjatė administrimit tė UNMIK-ut. Ndėrkaq* Borg Olivier* kėshilltar ligjor i deritashėm nė Zyrėn e kryeministrit Thaēi ka qenė i pakontaktueshėm pėr gazetėn.
Nė anėn tjetėr* vlera e pėrgjithshme e kontratės* sipas Agjencisė sė Privatizimit* ėshtė 78 mijė e 800 euro. Ndėrsa* firma juridike qė do ta bėjė interpretimin e kontratave tė lidhura sipas ligjit anglez ėshtė “Interlex Associates”* e konstituuar nė regjistrin e bizneseve nė Kosovė mė 19 tetor tė vitit 2009. Aksionar nė kėtė firmė pėrveē Borg Olivier janė edhe Bejtush Isufi e Linn Alden Slattengren.
Agjencisė sė Privatizimit i kanė dalė probleme me kontratat e lidhura nė privatizimet me spin-off special* tė cilat mund t’i shkėpusė vetėm kreu i UNMIK-ut. Krerėt e AKP-sė kishin kėrkuar interpretim ligjor nga Gjykata Kushtetuese e ajo Supreme se cili institucion vendor e zėvendėson PSSP-nė pėrgjigje tė cilėn nuk e kishin marrė nga asnjėra prej gjykatave. Kontrata problematike pėr AKP-nė janė llogaritur ajo me blerėsin e minierės sė Goleshit e Strezovcit. Ndėrsa* nė gjendje “ngėrēi” janė edhe ndėrmarrjet e privatizuara me spin-off special* pėrkatėsisht Hoteli Grand dhe Fabrika e Duhanit nė Gjilan.

Hajra
04-02-11, 10:21
Norvegji: 23 emigrantė nga Kosova nė njė makinė!


03-02-2011 21:43 CET
Policia kufitare nė Kristiansand ėshtė befasuar kur ka ndalur veturėn Chrysler Voyager. 23 persona nė mosha tė ndryshme me origjinė nga Kosova ishin duke u transportuar nė mėnyrė ilegale nga njė shofer suedez.
Policia kufitare nė Kristiansand tė Norvegjisė ka njoftuar se pėrpos shoferit suedez si dhe 23 personave nga Kosova* sė bashku me ta ishin edhe dy persona tjerė por qė i kanė shpėtuar arrestimit.
“Nuk kemi parė ndonjėherė njė gjė tė tillė* edhe pse punoj kėtė punė pėr 30 vite me radhė”* thotė Heige Breilid* drejtor i doganės sė jugut nė Dagbladet* raporton portali Dagbladet.no.
“Kishte tė rinj e tė moshuar* si dhe dy gra shtatzėna. Sė shpejti do tė mund tė bėheshin 25 persona nė veturė. Edhe mė parė kemi zbuluar qė janė fshehur nga 2-3 persona* por kurrė 23”* ka thėnė Breilid.
Sipas udhėtarėve dhe Policisė* vetura ishte nė drejtim tė Kopenhagės pėr tė marrė pjesė nė njė ndejė. Policia ka treguar shqetėsim* jo pėr hyrjen ilegale nė Norvegji* por ėshtė shumė e shqetėsuar pėr rrezikun nė ndonjė aksident trafiku.
Qė tė gjithė udhėtarėt u janė dorėzuar entit pėr migracion nė Suedi ku atyre edhe iu ėshtė lejuar tė kėrkojnė azil.

Guri i madh
07-02-11, 10:17
BE-ja trash izolimin e Kosovės

Publikuar: Sot* mė 07 shkurt 2011





Bruksel 6 shkurt – Bashkimi Evropian nė vend qė ta ndihmojė Kosovėn tė dalė nga izolimi* ka thelluar kėto javė edhe mė shumė izolimin e Kosovės* duke mos ia vazhduar asaj masat asimetrike tė tregtisė sė lirė me BE-nė* shkruan sot “Koha Ditore”. Ky fakt ka kaluar pothuajse i pavėrejtur edhe pėr shkak se Kosova nuk ka ndonjė prodhimtari vendore apo eksport tė dukshėm. Duke pasur parasysh se Kosova ėshtė nė tė njėjtėn kohė i vetmi vend qė nuk ka ndonjė marrėveshje tregtare me BE-nė* e tė gjitha shtetet e tjera tė rajonit mundėsinė e eksportit tė shumicės sė mallrave pa dogana nė tregun e BE-sė e kanė tė rregulluar me Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit* apo me marrėveshjet kalimtare SAA* Kosova kėshtu mbetet i vetmi shtet i rajonit qė nuk i gėzon nė kėtė moment kėto preferenca nga BE-ja. Nė tė njėjtėn kohė* pėr shkak tė bllokadės nga Serbia dhe Bosnjė-Hercegovina* mallrat e Kosovės nuk arrijnė tė plasohen as nė hapėsirėn e CEFTA-s* pjesė e sė cilės do tė duhej tė ishte edhe Kosova* madje e ka edhe kryesimin e saj.
Nė BE thonė se ky “fakt i pakėndshėm“ ka ardhur pėr shkak tė “ndryshimit tė komitologjisė“ nė vendimmarrje* prandaj vendimi pėr tė vazhduar masat e liberalizimit tregtar pėr Kosovėn nuk ėshtė miratuar me kohė* ndėrsa afati i caktuar me vendimin e mėhershėm tė BE-sė ka skaduar.
“Shpresojmė se sė shpejti do ta tejkalojmė kėtė gjendje tė pafat* ndoshta edhe tė turpshme* dhe ka mundėsi qė kur tė vazhdohen kėto masa tė liberalizimit tregtar me Kosovėn tė vlejnė nė mėnyrė retroaktive* pra ata qė kanė paguar doganė t’u kthehen“* i ka thėnė “Kohės Ditore” njė diplomat i njė vendi tė BE-sė.
Por jo tė gjithė nė BE pajtohen se ky izolim* qoftė edhe i pėrkohshėm* tregtar i Kosovės ėshtė thjesht teknik. Disa thonė se problemi ėshtė edhe politik* edhe juridik* pasi qė* siē i kanė thėnė gazetės disa burime* “problem nė diskutime ka qenė edhe si tė trajtohet Kosova* pasi qė BE-ja nuk mund ta trajtojė atė si shtet“.
Ky arsyetim nuk duket i duhur* pasi qė kohė mė parė*edhe kur Kosova nuk e kishte shpallur pavarėsinė ende* ajo ishte trajtuar nga BE-ja si njė “zonė e veēantė tregtare“.
Duhet thėnė se kėto masa janė unilaterale tė BE-sė dhe Kosova nuk mund tė ketė ndikim nė kėto vendime. Pra* ishte BE-ja ajo e cila me vetė vullnetin e saj ua kishte hapur tregun e saj tė madh tė gjitha shteteve tė rajonit tė Ballkanit qė tė mund tė eksportonin pothuajse tė gjitha mallrat e tyre pa dogana dhe pa kuota* me pėrjashtim tė disa mallrave tė ndjeshme* pėr tė cilat caktohen kuotat. Kėto masa ishin vendosur qė para dhjetė vjetėsh dhe gjithmonė ishin vazhduar me kohė* pa ndėrprerje. Ato kanė qenė nė fuqi derisa tregtia e lirė mes BE-sė dhe kėtyre vendeve nuk ėshtė rregulluar me Marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit (MSA). Madje* pėr tė mos humbur asnjė ditė* pa pasur nevojė tė ratifikohen kėto marrėveshje* sapo janė nėnshkruar MSA-tė ėshtė nėnshkruar edhe Marrėveshja Interime e Stabilizim-Asociimit* me tė cilėn tregtia e lirė ėshtė mbuluar menjėherė dhe ka hyrė nė fuqi menjėherė. Prandaj* tash Kosova ka mbetur e vetmja qė nuk ka nė fuqi kėtė status preferencial nė raporte me Bashkimin Evropian.
Kosova vitin e shkuar ka nisur negociatat me BE-nė edhe pėr Marrėveshjen e Tregtisė sė Lirė. Por Kosova nė kėto negociata nuk i ka kryer detyrat e saj. Sipas disa burimeve tė BE-sė* Kosova madje nuk e ka bėrė as studimin e ndikimit negativ* qė nė fillim mund tė ketė njė marrėveshje e tillė pėr Kosovėn* sepse me marrėveshje edhe Kosova do tė duhej tė hapte gradualisht tregun e saj pėr prodhimet e BE-sė pa dogana dhe duke pasur parasysh se shumė tė hyra nė buxhet janė pikėrisht tė mbledhura nė dogana* atėherė Kosova do tė kishte njė zvogėlim fillimtar tė kėtyre tė hyrave.
Ajo qė vėrehet nė BE ėshtė njė mungesė e kujdesit ndaj Kosovės* sepse kur ishte fjala pėr vendet e tjera* vendimet gjithmonė merreshin me njė shpejtėsi mė tė madhe* duke pasur parasysh se edhe vullneti politik ishte mė i madh. Pėr BE-nė liberalizimi i tregtisė me Kosovėn nuk ka kurrfarė ndikimi negativ* sepse mallrat nga Kosova nuk mund t’i dėmtojnė prodhuesit vendorė nė BE. Prandaj* pėr shumė diplomatė duket edhe mė bizare pse Kosova* krahas izolimit tė qartė me viza* tash ėshtė i vetmi vend i Ballkanit qė nuk ka as masa unilaterale tė tregtisė sė lirė nga Bashkimi Evropian.

Guri i madh
08-02-11, 10:26
Familja e heroit* plot dyshime pėr filmin “Adem Jashari” 3D

Publikuar: Sot* mė 08 shkurt 2011
http://*****koha.net/repository/images/08ademj14.gif



FOTO TĖ TJERA



http://*****koha.net/repository/images/08ademj12.gif (http://*****koha.net/repository/images/08ademj14.gif)
http://*****koha.net/repository/images/08ademj2.gif (http://*****koha.net/repository/images/08ademj4.gif)



Prishtinė* 8 shkurt - Adem Jasharin tė animuar dhe nė 3D do ta sjellė SIRA. Kjo kompani boton libra. Pėrveē kėsaj ajo ėshtė e regjistruar edhe pėr tregtim artikujsh tė kozmetikės* veshjeve* riprodhimin e videoregjistrimeve dhe pėr aktivitete fetare. Me 50 mijė euro ata ia kanė mėsyrė tė prodhojnė 60 minuta animacion nė 3D* ani pse kurrė mė parė as qė kanė bėrė film. Nė krah pėr ta bėrė kėtė* i ka dalė Fondacioni i Rinisė Islame nė Zvicėr. Gjashtė minutat e shfaqur tė filmit “Adem Jashari” portretizojnė Adem* Hamėz e Shaban Jasharin teksa luftojnė nė njė vend qė nuk i pėrngjan aspak fshatit Prekaz nė Skenderaj. Ngjyrimet fetare janė tė dukshme edhe nė trailerin e filmit.
Bashkim Avdiu* pėrfaqėsues i kompanisė SIRA* thotė se animacioni “Adem Jashari” ėshtė bėrė pėr ta nderuar familjen Jashari. Por i tillė nuk ėshtė ndier Murat Jashari* njėri prej anėtarėve tė familjes sė heroit kombėtar. Ai thotė tė mos e ketė pyetur askush pėr kėtė projekt. Madje* me aq sa ka parė* thotė se ka dilema nė atė se ēfarė mund tė sjellė projekti nė tėrėsi.

“Jam befasuar kur e kam parė”* ka thėnė tė hėnėn Murat Jashari. Atij gjashtė minutat e shfaqur tė animacionit i ngjallin dilema* shkruan sot “Koha Ditore”.
“Nuk po e di kush e ka bėrė filmin* cili ėshtė qėllimi dhe a ėshtė vetėm pse e ka ndier ta bėjė apo ka njė prapaskenė”* ka thėnė Jashari* teksa ka pranuar njė gjė.
“Nuk mė ka ardhur mirė qė nuk jemi kontaktuar qė tė marrin sė paku njė mendim”* ka thėnė ai.
Murati thotė se deri mė sot* edhe ata qė kanė pasur idenė pėr tė marrė njė temė pėr studime jashtė vendit ose pėr tė bėrė njė film dokumentar apo artistik pėr familjen e tij* janė konsultuar paraprakisht.
“Ka diēka qė ka dalė nė sipėrfaqe* por ka shumėēka qė nuk dihet”* ka thėnė Jashari. Kohė mė parė ai kishte lexuar njė skenar* por nuk e kishte ditur se ajo ēfarė ka pasur nė dorė mund tė ketė qenė skenar pėr film tė animuar. Ai ka hallin sesi vazhdon rrėfimi i filmit dhe sa pėrkon me realitetin. Me aq sa ka parė kjo gjė nuk premton.
“Aty flet pėr njė komunikim mes gjyshit dhe xhaxhallarėve. Kjo nuk pėrkon me pozicionet nė tė cilat kanė qenė gjatė luftimeve nė realitet”* ka thėnė Jashari.
I mbėshtetur nga Fondacioni i Rinisė Islame* nė vetėm gjashtė minutat e filmit* tė tre heronjtė kombėtarė tė familjes Jashari pėrmendin Zotin. Kur flet pėr kėtė gjė Jashari dėshiron qė tė kuptohet drejt. Ai thotė se familja e tij nuk ėshtė qė t’i ikė besimit fetar.
“Por natyrisht se mbi tė gjitha ėshtė kombi dhe ne i takojmė kombit shqiptar. Pėr atė po them se duhet tė kontaktohet familja nė mėnyrė qė tė pasqyrohet drejt ēdo gjė”* ka thėnė ai. Murati dyshon nė projektin qė ėshtė mbėshtetur nga njė organizatė fetare.
“Fakti qė e ka mbėshtetur njė organizatė islamike lė tė dyshohet pėr atė qė po ndodh kohėve tė fundit nė Kosovė”* ka shprehur shqetėsimin Jashari.
Gjėrat si ky film* qė mbesin si dokument* nuk duhet tė shkaktojnė kurrfarė konfuzioni pėr tė ardhmen.
“Ne jemi tė interesuar qė gjithēka qė bėhet nė kėtė vend* autorė tė jenė institucionet e vendit. Arti ėshtė ai qė e mban njė shoqėri gjallė* dhe ne nė asnjė mėnyrė nuk jemi kundėr* por ėshtė mirė qė gjėrat qė dalin t’i qėndrojnė kohės”* ka pėrfunduar Jashari.
Por Avdiut as qė i ka shkuar ndėrmend tė kėrkojė ndihmė nga institucionet vendėse. Ai thotė se pėr filmin e tyre ta ketė marrė izėn. “Familja Jashari e ka pasur paraprakisht skenarin e filmit pėrmes tė cilit dėshirojmė tė nderojmė luftėn e kėsaj familjeje”* ka thėnė Avdiu.
Pėr narratorin e kėtij filmi* Basri Lushtaku* filmi bazohet nė atė ēfarė vėrtet ka ndodhur nė Prekaz.
“Baca Shaban sa ka qenė fetar* ka qenė edhe atdhetar”* ka thėnė Lushtaku. Pėr tė* personifikimet e karaktereve janė si nė jetėn e tyre reale.
“Filmi nuk bėn thirrje dhe nuk tregon ekstremizėm fetar”* ka thėnė Lushtaku. Edhe aktori Armend Baloku* i cili ka huazuar zėrin pėr personazhin e heroit kombėtar* thotė se nuk ėshtė thirrur krejt rastėsisht nga ekipi qė ka realizuar kėtė film.
“Ata e kanė njohur nga afėr Adem Jasharin dhe kanė konsideruar se zėri im i pėrshtatet mė sė miri zėrit qė ka pasur ai”* ka thėnė Baloku.
Pa prekur anėn e fakteve historike* kanė mjaftuar vetėm 10 pėr qind tė filmit tė animuar “Adem Jashari” qė ai tė pėrballet me kritikat e para.
Producenti Arben Zharku* me aq sa ka parė* ka pasur vetėm njė koment.
“Krejt kjo po i ngjason mė shumė njė 3D loje tė dobėt”* ka thėnė Zharku.
Pėr regjisorin Selami Taraku* ndėr tė parėt nė Kosovė qė ka bėrė film tė animuar* ēėshtja e prodhimit tė veprave artistike pėr figura kombėtare* duhet tė jetė e institucionalizuar. Pa e parė trailerin ai ka kritikuar mėnyrėn sesi po funksionon prodhimi i kulturės nė vend.
“Kjo ēka po ndodh nė Kosovė ėshtė mjerim. Secila vepėr arti qė trajton njė temė serioze nuk mund tė trajtohet pa seriozitet dhe pa konsultim paraprak me ekspertė tė asaj fushe”* ka thėnė Taraku.
Filmi “Adem Jashari” me skenar tė Rrahman Ferizit dhe nėn organizim tė Fatmir Mujės* do tė jetė gati pėr t’u shfaqur nė ekranin e madh mė 5 mars. Avdiu ėshtė i bindur se filmi i tyre do tė shfaqet nė kinemanė ABC* ani pse kjo e fundit nuk ka mundėsi teknike tė shfaqė filmat e formatit 3D. Sipas tij* kompania SIRA do tė bėjė ēmos qė tė mundėsohet qė filmi tė shfaqet nė 3D.
“Do tė shikojmė ēdo mundėsi”* ka thėnė Avdiu. SIRA ka paralajmėruar premierėn e filmin nė kinemanė ABC. Por kjo e fundit nuk ka haber se nė repertor do ta ketė kėtė animacion.
Menaxherja e kompanisė pėr distribuimin dhe shfaqjen e filmave “Genci”* Miradije Vllahiu* ka mohuar tė ketė ardhur ndonjė kėrkesė zyrtare pėr shfaqjen e kėtij filmi.
“Ne nuk kemi lidhur njė kontratė qė ky film tė shfaqet mė 5 mars. Kompanisė ‘Genci’ nuk i ka ofruar askush ndonjė kėrkesė tė tillė”* ka thėnė Vllahiu. Nėse ky film do tė shfaqet ose jo* sipas Vllahiut* do tė dihet pasi tė arrijė dhe tė shqyrtohet kėrkesa.
“Kur tė vijė kėrkesa ne do ta shqyrtojmė dhe do tė vendosim. Paraprakisht nuk mund tė them asgjė”* ka theksuar ajo.

Makresh
08-02-11, 12:41
Qy Arben Zharkun e kan pyetur*.. po pse nuk e pyetnit edhe Anton Kēiren sapo ishit ??!

Eshte mir sikur te mos shfaqej ky film ne asnje televizion* sepse aty permendet emri i Zotit !

E kjo eshte penges per integrimin e hajvaneve ne evrope !…

Makresh
08-02-11, 13:29
Me keqardhje e them* por Murati qe po shitet si filozof* na qenka larg te se vertetes.
Kombi s'eshte mbi Zotin !

Vetem injoranti i manipuluar ne kohen e pas-luftės* mund te mendon kesi-soji !
Naim Tėrrnava ka qen mik i familjes se Shaban Jasharajt* ai thot qe 1 jav me par ishte ne vizit tek kjo familje*dhe se Shabani r.a. i kishte then qe ishin te vendosur qe te bien shehid nese eshte nevoja !
Ateher Murati ka mund te jet kalama* dhe te mos jet ne gjendje te kuptuarit* por te bie ne kurthat e ateistėve eshte perkeqardhje ! …

Guri i madh
08-02-11, 15:25
Me keqardhje e them* por Murati qe po shitet si filozof* na qenka larg te se vertetes.
Kombi s'eshte mbi Zotin !

Vetem injoranti i manipuluar ne kohen e pas-luftės* mund te mendon kesi-soji !
Naim Tėrrnava ka qen mik i familjes se Shaban Jasharajt* ai thot qe 1 jav me par ishte ne vizit tek kjo familje*dhe se Shabani r.a. i kishte then qe ishin te vendosur qe te bien shehid nese eshte nevoja !
Ateher Murati ka mund te jet kalama* dhe te mos jet ne gjendje te kuptuarit* por te bie ne kurthat e ateistėve eshte perkeqardhje ! …

naim ternava jo te familja jashari po as ne prekaz nuk ka qen kurr para lufte *edhe ky naimi kur flet per prekaz ja fut kot sikur ju o preshevar


nese esht e politizuar drenica moas mendoni se do te futni ne vehabizem ose nen sheriat mos shihni andrra

qysh ka than MURAT JASHARI qashtu esht se drenica fare se qan hallin e fes relegjioni esht i fundit

Hajra
11-02-11, 14:23
Krasniqi sfidon Thaēin


Drilon Zogaj | 11-02-2011 08:48 CET
Zgjedhja e presidentit tė ri tė Kosovės ėshtė shndėrruar nė sfidėn kryesore tė PDK-sė pėr krijimin e qeverisė sė re tė udhėhequr nga lideri i saj* Hashim Thaēi. Tashmė* kėtė post nuk po e kushtėzojnė faktorėt ndėrkombėtarė* por vetė zyrtarėt e PDK-sė* tė cilėt* ndryshe nga praktika e deritashme* insistojnė qė edhe ky post t’i takojė PDK-sė* konkretisht sekretarit tė pėrgjithshėm tė saj* Jakup Krasniqi.
Siē ka marrė vesh gazeta “Zėri” nga burimet e saja brenda PDK-sė* Jakup Krasniqi pa pėlqimin e “krahut” tė Thaēit* ka vendosur qė seanca konstituive e Kuvendit tė Kosovės tė mbahet pas dy javėsh* me qėllim qė tė sfidohet ēdo ide dhe mundėsi qė presidenti tė zgjidhet nga ndonjė parti tjetėr qė do tė hynte eventualisht nė koalicion.
Sipas kėtyre burimeve* Jakup Krasniqi gėzon mbėshtetjen e njė grupi relativisht tė madh tė deputetėve tė PDK-sė pėr tė marrė kėtė post* grupi i cili po i bėn presion Thaēit pėr tė mos ia dhėnė atė karrige askujt tjetėr* pėrfshirė edhe Behgjet Pacollit* i cili e ka kushtėzuar hyrjen nė koalicion nė shkėmbim tė kėtij posti.
Nė tė kundėrt* deputetėt e PDK-sė* tė cilėt mbėshtesin Krasniqin pėr president* nuk do tė votonin pėr asnjė kandidat tjetėr tė koalicionit* duke e bėrė tė pamundur zgjedhjen e tij* gjė qė do tė ēonte nė zgjedhje tė reja.
Divergjencat brenda PDK-sė rreth konstituimit tė institucioneve janė vėnė re edhe pas mbledhjes sė Kryesisė sė kėsaj partie* e zhvilluar tė enjten.
Pėrkundėr faktit se Kuvendi i Kosovės i udhėhequr nga Jakup Krasniqi* ka vendosur qė institucionet tė fillojnė konstituimin mė 24 shkurt* anėtari i Kryesisė sė PDK-sė Memli Krasniqi* ka thėnė pas mbledhjes se PDK-ja po punon pėr formimin e institucioneve tė reja para datės 17 shkurt* kur do shėnohet trevjetori i pavarėsisė.
“Ėshtė vullnet edhe qėllim i PDK-sė qė tė arrihet njė marrėveshje pėr qeverinė e ardhshme dhe pėr institucionet mė sė largu deri mė datėn 17 shkurt dhe ne ende po punojmė nė atė drejtim”* ka thėnė Krasniqi.
Lidhur me mundėsinė qė posti i presidentit t’i jepet liderit tė AKR-sė* Behgjet Pacolli* Krasniqi ka thėnė se pėr kėtė ēėshtje qė do tė diskutohet nė takimet zyrtare qė do tė fillojnė me AKR-nė* Listėn “Ibrahim Rugova” dhe me partitė e pakicave.
Nė anėn tjetėr* Koalicioni pėr Kosovėn e Re* partneri kryesor i mundshėm i PDK-sė nė koalicionin e ardhshėm qeverisės e kushtėzon hyrjen nė Qeveri me ndarjen e postit tė presidentit pėr liderin e saj* Behgjet Pacolli.
Kjo ėshtė konfirmuar sėrish tė enjten nga deputeti i kėtij koalicioni* Ibrahim Makolli* i cili ka thėnė se pėrmbushja e kėsaj kėrkese do tė pėrcaktoj edhe hyrjen ose jo tė AKR-sė nė koalicionin qeverisės. Nė tė kundėrt* sipas Makollit* edhe AKR do tė mbetet nė opozitė.
Ndryshe* gjatė ditės sė enjte Kryesia e legjislaturės sė kaluar tė Kuvendit tė Kosovės* ka mbajtur mbledhjen e fundit* nė tė cilėn kanė marrė pjesė edhe pėrfaqėsuesit e partive* tė cilat kanė fituar vende nė Kuvend nė zgjedhjet e fundit. Pas kėsaj mbledhjeje* kryetari nė largim i Kuvendit* ka bėrė tė ditur se Kuvendi i ri do tė konstituohet mė 24 shkurt.
Jakup Krasniqi* ka thėnė se nė kėtė seancė konstituive* do tė bėhet betimi i deputetėve tė rinj* do tė zgjidhet kryetari dhe pesė nėnkryetarėt e legjislaturės sė katėrt. Ai ėshtė shprehur i bindur se edhe deputetėt e Lėvizjes “Vetėvendosje” do t’i respektojnė ligjet dhe rregullat e Kuvendit me rastin e betimit.
U.d. i presidentit ka thėnė se formimi i institucioneve para ditės kur do tė shėnohet 3 vjetori i shpalljes sė pavarėsisė me 17 shkurt* do tė ishte i mirėseardhur. Por* sipas tij* nė rrethanat aktuale kėrkohet njė kohė pak mė gjatė. “Ėshtė e rėndėsishme qė shkurti do ta pėrmbyllė kėtė proces”* ka thėnė Krasniqi.
Lidhur me pėrfoljet se ai do tė mund tė zgjidhet president i Kosovės* nė mandatin e ardhshėm pesėvjeēar* Krasniqi ka thėnė se kjo ēėshtje i pėrket partisė sė tij.

Llapjani_HH
11-02-11, 19:57
Shqipėria tėrthorazi mohon shtetėsinė e Kosovės

Qeveria e Shqipėrisė ka firmosur memorandum me gjashtė shtetet qė kanė dalė pas shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, pėr kthimin e borxhit qė peshon 20.7 milionė dollarė.

Kosova ėshtė lėnė anash nga kjo marrėveshje e arritur mė 14 dhjetor, duke u konsideruar kėshtu edhe nga Shqipėria si pjesė e Serbisė.

Qeveria e Shqipėrisė atėherė, por edhe gati dy muaj mė vonė, nuk dha asnjė koment lidhur me detajet e bisedimeve dhe kushtet e marrėveshjes, ndonėse ajo ėshtė njėra nga vendet qė kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, shkruan “Koha Ditore”.

Nė Qeverinė e Shqipėrisė thanė se i vetmi njeri kompetent pėr tė zbardhur tė vėrtetėn e kėsaj marrėveshjeje ėshtė Xhentil Demiraj, drejtor i administrimit tė borxhit nė Ministrinė e Financave.

Ky i fundit nuk u bė i gjallė me gjithė pėrpjekjet e gazetės pėr tė vėnė kontakt, tė enjten.

Ndėrkohė pėr marrėveshjen e 14 dhjetorit kanė raportuar disa nga mediet e vendeve qė ishin pjesė e pazarit tė Tiranės.

Sipas agjencisė shtetėrore tė Sllovenisė, “SRT”, borxhi qė u trashėgua nga sistemi komunist do tė paguhet dhe pėrfshin edhe normėn e interesit.

Pėrfaqėsuesi slloven nė bisedime, Rudolf Grabovec, kishte thėnė se marrėveshja ėshtė arritur mbi njė raport shkėmbimi 1 me 1 tė shlyerjes sė borxhit nė dollarė dhe pėrqindje interesi.

“Bisedimet ishin tė suksesshme pėr tė gjitha palėt, duke pasur parasysh qė secili shtet arriti pajtueshmėri pėr pėrgatitjen e njė memorandumi me Shqipėrinė”, ka thėnė Gabrovec.

E gjithė shuma, sipas portalit boshnjak “eKapija” do tė ndahet mes Serbisė, Kroacisė, Sllovenisė, Bosnjė-Hercegovinės, Maqedonisė e Malit tė Zi.

“Vendet qė u krijuan nga ish-Jugosllavia mbyllėn bisedimet dyditore nė Tiranė, me arritjen e njė marrėveshjeje me Shqipėrinė pėr shlyerjen e borxhit qė i kishte ish-Federatės, nė vlerė 20.7 milionė dollarė, ndėrsa me normė interesi arrin nė 23.7 milionė dollarė”.

Nė dokumentin zyrtar tė marrėveshjes janė pėrcaktuar shumat e pagesės pėr secilin shtet veē e veē.

Pėrfituesja mė e madhe ėshtė Serbia, me 8.52 milionė dollarė, e pasuar nga Kroacia me 5.48 milionė, Sllovenia - 3.81 milionė, Bosnjė-Hercegovina – 3.69 milionė, Maqedonia – 1.78 milionė dhe Mali i Zi me 532,823 mijė dollarė.

Bisedimet e Tiranės u mbajtėn pasi Komiteti pėr shlyerjen e borxheve arriti nė njė konsensus nė Sarajevė.

Mbyllja e bisedimeve me shtetet e ish-Jugosllavisė ishte pjesė e procesit tė bisedimeve me tė gjitha vendet qė regjimi komunist u mori borxhe.

Lidhur me marrėveshjen mes Tiranės zyrtare dhe gjashtė shteteve tė dala nga ish-Jugosllavia, nga dhjetori e kėndej nuk ka pasur asnjė reagim zyrtar nga pala kosovare.

Ata heshtėn edhe kėtė tė enjte, ndonėse ky ėshtė mohimi mė i madh i shtetėsisė sė Kosovės, qė nga heqja e flamurit kosovar nė takimin e pėrfaqėsuesve tė Aviacioneve Civile tė disa shteteve mbajtur mė 4 dhe 5 shkurt tė vitit 2009, ku organizator ishte Shqipėria.

Qė nė fillim tė atij takimi delegacioni serb pati kundėrshtuar praninė e Kosovės duke kėrkuar qė pėrfaqėsuesit e saj tė largoheshin.

Pas disa debatesh kishte nisur mbledhja dhe secili prej delegacioneve kishte vendin e tij, si dhe flamurin pėrkatės pėrpara.

Pikėrisht gjatė pushimit tė parė pati ndodhur akti i shėmtuar nga pala shqiptare.

"Tė gjitha shtetet qė ishin pjesėmarrėse nė takim, pėrfshirė edhe zyrtarėt e Aviacionit Civil nga Kosova, e kanė pasur pėrpara flamurin.

Mirėpo gjatė pushimit, pėrfaqėsuesit serbė kanė protestuar pėr faktin qė Kosova ėshtė pjesėmarrėse e kėtij takimi, nė tė njėjtėn kohė kanė kėrkuar qė tė largohet edhe flamuri.

Gjatė pushimit tė drekės ėshtė larguar flamuri kosovar", pati deklaruar njė ditė pas incidentit tė atėhershėm drejtori i Aviacionit Civil tė Kosovės, Driton Gjonbalaj.

Shqipėria si organizatore e takimit nuk i kishte rezistuar kėrkesės sė Serbisė, ndaj takimi kishte vazhduar pa flamurin zyrtar tė Kosovės.,
Koha.net

Veq le ti nimon serbis se pėr Kosovė punė e madhe :mad:

Guri i madh
11-02-11, 20:01
Shqipėria tėrthorazi mohon shtetėsinė e Kosovės

Qeveria e Shqipėrisė ka firmosur memorandum me gjashtė shtetet qė kanė dalė pas shpėrbėrjes sė Jugosllavisė, pėr kthimin e borxhit qė peshon 20.7 milionė dollarė.

Kosova ėshtė lėnė anash nga kjo marrėveshje e arritur mė 14 dhjetor, duke u konsideruar kėshtu edhe nga Shqipėria si pjesė e Serbisė.

Qeveria e Shqipėrisė atėherė, por edhe gati dy muaj mė vonė, nuk dha asnjė koment lidhur me detajet e bisedimeve dhe kushtet e marrėveshjes, ndonėse ajo ėshtė njėra nga vendet qė kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, shkruan “Koha Ditore”.

Nė Qeverinė e Shqipėrisė thanė se i vetmi njeri kompetent pėr tė zbardhur tė vėrtetėn e kėsaj marrėveshjeje ėshtė Xhentil Demiraj, drejtor i administrimit tė borxhit nė Ministrinė e Financave.

Ky i fundit nuk u bė i gjallė me gjithė pėrpjekjet e gazetės pėr tė vėnė kontakt, tė enjten.

Ndėrkohė pėr marrėveshjen e 14 dhjetorit kanė raportuar disa nga mediet e vendeve qė ishin pjesė e pazarit tė Tiranės.

Sipas agjencisė shtetėrore tė Sllovenisė, “SRT”, borxhi qė u trashėgua nga sistemi komunist do tė paguhet dhe pėrfshin edhe normėn e interesit.

Pėrfaqėsuesi slloven nė bisedime, Rudolf Grabovec, kishte thėnė se marrėveshja ėshtė arritur mbi njė raport shkėmbimi 1 me 1 tė shlyerjes sė borxhit nė dollarė dhe pėrqindje interesi.

“Bisedimet ishin tė suksesshme pėr tė gjitha palėt, duke pasur parasysh qė secili shtet arriti pajtueshmėri pėr pėrgatitjen e njė memorandumi me Shqipėrinė”, ka thėnė Gabrovec.

E gjithė shuma, sipas portalit boshnjak “eKapija” do tė ndahet mes Serbisė, Kroacisė, Sllovenisė, Bosnjė-Hercegovinės, Maqedonisė e Malit tė Zi.

“Vendet qė u krijuan nga ish-Jugosllavia mbyllėn bisedimet dyditore nė Tiranė, me arritjen e njė marrėveshjeje me Shqipėrinė pėr shlyerjen e borxhit qė i kishte ish-Federatės, nė vlerė 20.7 milionė dollarė, ndėrsa me normė interesi arrin nė 23.7 milionė dollarė”.

Nė dokumentin zyrtar tė marrėveshjes janė pėrcaktuar shumat e pagesės pėr secilin shtet veē e veē.

Pėrfituesja mė e madhe ėshtė Serbia, me 8.52 milionė dollarė, e pasuar nga Kroacia me 5.48 milionė, Sllovenia - 3.81 milionė, Bosnjė-Hercegovina – 3.69 milionė, Maqedonia – 1.78 milionė dhe Mali i Zi me 532,823 mijė dollarė.

Bisedimet e Tiranės u mbajtėn pasi Komiteti pėr shlyerjen e borxheve arriti nė njė konsensus nė Sarajevė.

Mbyllja e bisedimeve me shtetet e ish-Jugosllavisė ishte pjesė e procesit tė bisedimeve me tė gjitha vendet qė regjimi komunist u mori borxhe.

Lidhur me marrėveshjen mes Tiranės zyrtare dhe gjashtė shteteve tė dala nga ish-Jugosllavia, nga dhjetori e kėndej nuk ka pasur asnjė reagim zyrtar nga pala kosovare.

Ata heshtėn edhe kėtė tė enjte, ndonėse ky ėshtė mohimi mė i madh i shtetėsisė sė Kosovės, qė nga heqja e flamurit kosovar nė takimin e pėrfaqėsuesve tė Aviacioneve Civile tė disa shteteve mbajtur mė 4 dhe 5 shkurt tė vitit 2009, ku organizator ishte Shqipėria.

Qė nė fillim tė atij takimi delegacioni serb pati kundėrshtuar praninė e Kosovės duke kėrkuar qė pėrfaqėsuesit e saj tė largoheshin.

Pas disa debatesh kishte nisur mbledhja dhe secili prej delegacioneve kishte vendin e tij, si dhe flamurin pėrkatės pėrpara.

Pikėrisht gjatė pushimit tė parė pati ndodhur akti i shėmtuar nga pala shqiptare.

"Tė gjitha shtetet qė ishin pjesėmarrėse nė takim, pėrfshirė edhe zyrtarėt e Aviacionit Civil nga Kosova, e kanė pasur pėrpara flamurin.

Mirėpo gjatė pushimit, pėrfaqėsuesit serbė kanė protestuar pėr faktin qė Kosova ėshtė pjesėmarrėse e kėtij takimi, nė tė njėjtėn kohė kanė kėrkuar qė tė largohet edhe flamuri.

Gjatė pushimit tė drekės ėshtė larguar flamuri kosovar", pati deklaruar njė ditė pas incidentit tė atėhershėm drejtori i Aviacionit Civil tė Kosovės, Driton Gjonbalaj.

Shqipėria si organizatore e takimit nuk i kishte rezistuar kėrkesės sė Serbisė, ndaj takimi kishte vazhduar pa flamurin zyrtar tė Kosovės.,
Koha.net

Veq le ti nimon serbis se pėr Kosovė punė e madhe :mad:



kund nji shtek i hapur nuk na mbeti kjo qeveri edhe shkie me pas qen nuk kishin dit me bllokue kosoven ne ket mynyr

Oqeani
11-02-11, 22:23
kund nji shtek i hapur nuk na mbeti kjo qeveri edhe shkie me pas qen nuk kishin dit me bllokue kosoven ne ket mynyr


Kur thojshin shkinia - Shiptarhanja nuk dine me mbajte shtet - neve na vinte inati !!!!

Guri i madh
11-02-11, 22:50
Kur thojshin shkinia - Shiptarhanja nuk dine me mbajte shtet - neve na vinte inati !!!!



po nese i analizon mir ngjarjet prej vitit 1990 e knej po nese edhe ne kohen e luftes ke pas informacione e i lidh me ket raportin e dik martit vjen te konkludimi se me te njejten akuz UDBja e bani HASHIM THAQIN zmija KOMANDANT TE UQKes

KOSOVA ne politiken e jashtme ma mir ka qendrue ne kohen e okupimit se ne tri vitet e fundit ,edhe per kunder prpogandes serrbe kunder neve si komb si terrorista fundamentalista njerz qe dhunojna njerz qe edhe me shishe i dhunojna mashkujt e qka nuk than

po nuk paten sukses me degradue kosoven siq esht degradue kto tri vitet e fundit

Oqeani
11-02-11, 23:06
po nese i analizon mir ngjarjet prej vitit 1990 e knej po nese edhe ne kohen e luftes ke pas informacione e i lidh me ket raportin e dik martit vjen te konkludimi se me te njejten akuz UDBja e bani HASHIM THAQIN zmija KOMANDANT TE UQKes

KOSOVA ne politiken e jashtme ma mir ka qendrue ne kohen e okupimit se ne tri vitet e fundit ,edhe per kunder prpogandes serrbe kunder neve si komb si terrorista fundamentalista njerz qe dhunojna njerz qe edhe me shishe i dhunojna mashkujt e qka nuk than

po nuk paten sukses me degradue kosoven siq esht degradue kto tri vitet e fundit


Ne ate kohe e kishim te Madhin RUGOVĖ !

hasanmehmeti
13-02-11, 11:49
Vatikani ende nuk e njeh Kosovėn


Postuar: 14:06 / 12.02.2011

Vatikani mbetet i vendosur qė tė mos e njohė pavarėsinė e Kosovės. Zyrtarė tė tij vazhdojnė tė japin deklarata se nuk e kanė ndėrmend tė ndėrrojnė qėndrim sa i pėrket kėsaj ēėshtje.
Pėrfaqėsuesi i Vatikanit nė Serbi, Orlando Antonini i ka deklaruar gazetės serbe Politika, tė cilėn e transmetoi koha.net, se qėndrimi i Vatikanit sa i pėrket pavarėsisė sė Kosovės ėshtė i njohur dhe ai nuk ka ndryshuar.

“Nuk besoj qė Vatikani do tė ulet dhe tė bisedojė sėrish pėr Kosovėn, derisa nuk pėrfundojnė bisedimet e paralajmėruara mes Kosovės dhe Serbisė”, citon Politika tė ketė thėnė Antonini. /Telegrafi/

Hajra
13-02-11, 14:43
Kosovė: Viktima e dytė e gripit tė derrit


13-02-2011 11:09 CET
Ėshtė regjistruar edhe viktima e dytė kėtė vit nga gripi AH1N1. Njė 16-vjeēar nga Podujeva ėshtė viktima si pasojė e kėtij gripi. Ai ka vdekur tė shtunėn nė orėn 15:30 nė QKUK.
Zėdhėnėsi i QKUK-sė, Shpend Fazliu ka konfirmuar pėr mediat vdekjen e pacientit qė ishte shtrirė nė Klinikėn Infektive. Sipas zyrtarėve tė QKUK-sė se deri mė tani nė Kosovė janė tė regjistruara 156 raste me gripin e derrit.
Nė janar tė kėtij viti njė 46-vjeēare nga Prishtina vdiq nė Klinikėn Infektive nga ky grip.
Njoftohet se janė edhe tre pacientė gjendja e tė cilėve ėshtė mjaft e rėndė, ndėrkohė pėr momentin nė mjekim nė QKUK gjenden 43 tė prekur nga ky grip vdekjeprurės.

Hajra
13-02-11, 15:29
Kisha mbi Kala, pėrleshen shqiptarėt e maqedonasit


13-02-2011 14:32 CET
Njė pėrleshje mes shqiptarėve dhe maqedonasve ka ndodhur tė dielėn nė Shkup pėr shkak tė ndėrtimit tė njė kishe mbi Kalanė e Shkupit. Pėrleshja ka nisur pas njė proteste qė ishte lajmėruar nga 19 organizata joqeveritare shqiptare qė do tė organizohej nė Shkup kundėr ndėrtimit tė kishės nė ambientet e Kalasė.
Protestues maqedonas tė njė organizate joqeveritare u pėrleshėn me protestuesit shqiptarė. Personat kanė hedhur sende tė forta si gurė dhe shkopinj nė drejtim tė njėri-tjetrit dhe si pasojė raportohet dhe pėr disa tė lėnduar, raportojnė mediet.
Nė vendngjarje kanė shkuar dhe deputetė tė partive shqiptare tė cilėt u pėrpoqėn tė qetėsojnė situatėn.
Ka qenė Lėvizja qytetare “ZGJOHU!” qė kishte njoftuar tė dielėn se do tė mbante protestė kundėr ndėrtimit tė kishės nė Kalanė e Shkupit, ndėrkohė njė iniciativė qytetare maqedonase gjithashtu kishte thirrur njė protestė nė mbrojtje tė kėsaj kishe.
Lėvizja “ZGJOHU!” nisi protestėn nė lokalitetin ku po ndėrtohet kisha. Nė njoftimin e Lėvizjes theksohet se qytetarėt duhet t’i bashkėngjiten kėsaj revolte pėr t’i dhėnė fund “falsifikimit tė historisė dhe pėrvetėsimit tė trashėgimisė kulturore dhe shpirtėrore shqiptare nėpėrmjet ndėrtimit tė kishės ortodokse nė Kala dhe pėrpjekjeve pėr tė shkatėrruar shtėpinė e lindjes sė nobelistes shqiptare Gonxhe Bojaxhiu”.
Nė pėrkrahje tė lėvizjes “ZGJOHU!” u bashkuan dhe Shoqata e Historianėve Shqiptarė nė Maqedoni si dhe 18 shoqata tė tjera joqeveritare.
Nga ana tjetėr, iniciativa qytetare maqedonase ftuan maqedonasit qė tė tubohen po tė dielėn rreth mesditės pėr tė mbrojtur kishėn qė po ndėrtohet nė Kalanė e Shkupit.
Nė njoftimin e kėtij grupi iniciator, bėhet thirrje qė qytetarėt maqedonas, pa dallime partiake, tė ngrenė zėrin pėr kishėn dhe dėmin qė i ishte bėrė si dhe nevojėn qė ajo tė mbrohet siē thuhet me “mure tė gjallė”. Kanė mjaftuar thirrjet e tė dyja palėve qė protestuesit tė mos ruanin qetėsinė dhe tė nisin acarimet deri nė eskalim tė situatės duke u goditur mes veti me mjete tė forta.
Reagimet pėr ndėrtimin e kishės u shtuan kur punėtorė tė njė kompanie ndėrtimore u hetuan tė martėn nė mbrėmje duke kryer punimet nė objektin e kishės, edhe pse ishte arritur njė marrėveshje qeveritare pėr ndėrprerjen e punimeve dhe gjetjen e njė zgjidhjeje qė objekti nė ndėrtim tė tėrhiqet ose tė shndėrrohet nė objekt tjetėr.
Drejtoria pėr mbrojtjen trashėgimore e Ministrisė sė Kulturės bėri tė ditur se po ndėrtohet njė muze pėr ekspozimin e artefakteve tė gjetura nga gjurmimet arkeologjike nė Kala, ndėrsa gjithashtu ky objekt mund tė shfrytėzohej edhe pėr kryerjen e riteve fetare ortodokse, pasi qė nė kėtė lokalitet ka ekzistuar kishė qė datonte nga shekulli 13.

Hajra
14-02-11, 19:21
Qeveria “harron” Ditėn e Pavarėsisė


14-02-2011 15:32 CET
Filloristėt pas njė kohe mund tė mėsojnė nė librat e historisė se mė 17 shkurt tė vitit 2008 ishte Hashim Thaēi ai qė e lexoi Deklaratėn e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, por ata nuk do tė mund ta gjejnė askund se mė 17 shkurt tė vitit 2011, i njėjti person, ani se nė krye tė Qeverisė, organizoi diēka pėr kremtimin e pavarėsisė.
Qeveria nė largim e Kosovės me nė krye Hashim Thaēin nuk ka planifikuar asnjė aktivitet tė organizuar institucional pėr tė shėnuar pėrvjetorin e tretė tė shpalljes sė pavarėsisė.
Zėdhėnėsi i Qeverisė nė largim, Memli Krasniqi ka thėnė se mungesa e institucioneve tė reja ka bėrė qė ekzekutivi tė mos ketė hartuar ndonjė agjendė pėr hir tė trevjetorit tė pavarėsisė, shkruan Koha.
Mirėpo, drejtoresha pėr Kulturė, Sport dhe Rini nė Komunėn e Prishtinės, Vlora Dumoshi, ka treguar qė udhėheqja e kryeqytetit pėr shėnimin e pėrvjetorit tė tretė tė pavarėsisė ka ndarė njė shumė nė vlerė prej shtatė mijė eurosh. Ajo ka bėrė me dije se pėr ta festuar sa mė mirė trevjetorin e pavarėsisė, Komuna e Prishtinės ka filluar pėrgatitjet qė afro njė muaj.
“Me rastin e pėrvjetorit tė pavarėsisė, Komuna e Prishtinės ėshtė duke u pėrgatitur qė njė muaj dhe do tė organizojė njė sėrė aktivitetesh kulturo-artistike”, ka thėnė Dumoshi.
E para pėr Kulturė, Sport dhe Rini nė Komunėn e Prishtinės ka nxjerrė nė shesh edhe aktivitetet, me tė cilat do tė karakterizohet 17 shkurti nė Prishtinė.
“Agjenda fillon nga mėngjesi, ku drejtuesit e Komunės sė Prishtinės do tė qėndrojnė te varri i ish-presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, dhe te varrezat e dėshmorėve, pastaj nė orėn 11:00 ėshtė akademia solemne nė Komunėn e Prishtinės, ku bėhet inaugurimi i sallės sė re, mė pas nė orėn 12:00 ėshtė njė shfaqje nė teatrin “Dodona”, mandej nė orėn 13:00 ėshtė programi artistik pėr fėmijė qė mbahet nė sheshin ‘Nėna Terezė’”, ka treguar Dumoshi.
“Kurse nė mbrėmje nė orėn 20:00 fillon programi pėr tė rinj nė bashkėpunim me Radiotelevizionin e Kosovės, dhe nė fund nė orėn 22:00 do tė shkrepen fishekzjarrėt pėr dhjetė minuta pandėrprerė”, ka thėnė Dumoshi.

Hajra
14-02-11, 19:21
Mbrojtja e Haradinajt sfidon Prokurorinė


Selvije Bajrami | 14-02-2011 08:52 CET
Ekipi mbrojtės i liderit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, ka paraqitur kėto ditė ankesė tė re rreth aktakuzės me tė cilėn pritet tė fillojė rigjykimi nė Tribunalin e Hagės, ku Haradinaj bashkė me Idriz Balajn e Lahi Brahimajn akuzohen pėr kryerjen e krimeve tė luftės.
Ankesa e cila pėrmban dhjetėra faqe dhe e cila pėrshkruan detaje tė papėrshkrueshme deri mė tani nga ana e mbrojtjes, ka pėr qėllim qė ta sfidojė Prokurorinė me provat qė ka paraqitur kjo e fundit.
Pėrmes ankesės e cila pritet tė shqyrtohet brenda dy javėsh, mbrojtja, sipas koordinatorit Michael O’Reilly, ka argumentuar se nuk qėndrojnė akuzat me tė cilat pritet tė fillojė gjykimi. Ai thotė se nuk kanė kėrkuar qė lėnda tė mbyllet nė tėrėsi, por tė paraqiten faktet qė pretendon prokuroria, nėse veē ato ekzistojnė.
“Mbrojtja ka paraqitur njė dokument voluminoz kundėr aktakuzės sė prokurorisė. Pėrveē argumenteve tona, qė i posedojmė, kemi paraqitur edhe anėn ligjore rreth mėnyrės sė mbajtjes sė gjykimit nė mėnyrė qė njė gjė e tillė tė ndodhė sa mė shpejt”, ka thėnė O’Reilly.
Argumentet e paraqitura, sipas tij, janė bėrė me qėllim qė tė limitohet procesi i gjykimit nė korniza dhe prova sipas tė cilave, edhe ėshtė caktuar mbajtja e rigjykimit, e tė mos devijohet ēėshtja.
Apeli i dorėzuar nė Dhomėn e Apelit tė Tribunalit tė Hagės, njė kopje tė tė cilit e posedon edhe gazeta “Zėri”, ėshtė e fokusuar nė disa ēėshtje duke pėrfshirė dėshmitarėt.
“Grupi i organizuar kriminal, i supozuar pėr rigjykim duhet tė kufizohet nė njė grup tė organizuar kriminal pėr kryerjen e krimeve tė ngarkuara nė 6 pikat e akuzės, dhe nuk mundet pėr arsye tė apelit tė vetė Prokurorisė tė deklarohet pėr tė pėrfshirė veprime kriminale qė nuk kanė tė bėjnė me kėto pika, apo veprime pėr tė cilat z. Haradinaj ėshtė shfajėsuar pėrfundimisht”, thuhet mes tė tjerash nė apelin e Prokurorisė.

Tė gjitha supozimet e Prokurorisė qė sipas ankesės kanė tė bėjnė me veprime kriminale, nuk kanė absolutisht tė bėjnė me 6 pikat pėr tė cilat Haradinaj ėshtė shfajėsuar pėrfundimisht. Kėto pretendime, sipas mbrojtjes,duhet tė hiqen nga padia e cila ėshtė nė fuqi e me tė cilėn pritet tė nisė rigjykimi.
“Sfera e rigjykimit ėshtė e kufizuar nga kushtet e caktuara tė apelit tė vetė Prokurorisė (dhe urdhrit rezultues tė Dhomės sė Apelit) pėr thirrjen e dy dėshmitarėve, dėshmia e tė cilėve duhet tė konsiderohet nė lidhje me dėshminė e pranuar nga gjykimi fillestar qė ka tė bėjė me 6 pikat e akuzės”, ka kėrkuar mbrojtja.
Kėto tė dhėna, mbrojtja ka kėrkuar qė tė merren parasysh nga Dhoma e Apelit tė gjyqtarėve dhe ankesa si e tillė tė pranohet. Mbrojtja ka kėrkuar gjithashtu qė tė pranohen lehtėsimet e kėrkuara gjatė procedurės.
Mbrojtėsi Michael O’Reilly ka shfaqur shpresėn e tij se apeli i mbrojtjes do tė shqyrtohet me kujdes, ndėrsa ka pohuar se brenda dy javėsh presin pėrgjigjen rreth ankesės sė paraqitur. Por, pėr kėtė ankesė sipas tij, nuk do tė vendoset mė datėn 23 shkurt kur nė Tibunalin e Hagės pėr Ramush Haradinajt dhe dy tė akuzuarit e tjerė do tė mbahet konferencė statusore.
Anėtarėt e partisė tė cilėn e udhėheq Ramush Haradinaj, nuk dėshirojnė tė komentojnė rreth ankesės sė fundit drejtuar Prokurorisė, por kanė ripėrsėritur shpresėn se Haradinaj do tė triumfojė sėrish, siē ka triumfuar edhe mė herėt.
“Ne kemi vetėm njė kėrkesė tek organet kompetente, qė sa mė shpejt tė pėrfundojė gjykimi, ngase jemi tė bindur nė pafajėsinė e z. Haradinaj”, ėshtė shprehur Besnik Tahiri nga AAK-ja.
Ndryshe, Ramush Haradinaj dhe dy shokėt e luftės janė nė paraburgim qė nga koha kur Tribunali i Hagės e ka kthyer nė rigjykim tė pjesshėm lėndėn ndaj tyre, ku tre ish-luftėtarėt akuzohen pėr krime lufte nė Zonėn Operative tė Dukagjinit.

Hajra
14-02-11, 19:26
Pas pėrleshjeve ndėretnike, situatė e tensionuar nė Maqedoni

(I plotėsuar)- Njėsitet speciale policore edhe mė tutje janė tė pranishme nė rrethinėn e Kalasė sė Shkupit, pas incidentit tė dhunshėm qė ndodhi midis dy grupeve etnike shqiptare dhe maqedonase nė kėtė lokacion.
Bėhet e ditur se lidhur me situatėn e tensionuar sonte pritet tė mbahet njė takim urgjent midis kreut tė Qeverisė, Nikolla Gruevski dhe liderit tė BDI-sė, Ali Ahmeti. Nė njė njoftim tė fundit tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPB) theksohet se gjatė incidentit nė Kala, dy pjesėtarė tė policisė janė tė lėnduar, ndėrsa ka tė lėnduar edhe nė mesin e protestuesve.
http://www.botasot.info/reklama/077.jpg (http://www.botasot.info/reklama/077.jpg)
“Nga sulmet me gurė janė lėnduar dy pjesėtarė tė policisė, ndėrsa nga Spitali i Qytetit kanė njoftuar se rreth gjashtė persona tė moshave prej 13 deri nė 24 kanė kėrkuar ndihmė pėr lėndimet qė kanė pėsuar nė incidentin nė Kalanė e Shkupit”, theksohet nė njoftimin e MPB-sė.
Sipas kėsaj ministrie, janė siguruar xhirime nga protesta dhe incidentet dhe se gjatė ditėve tė ardhshėm do tė thirren nė biseda informative dhe pėr pėrgjegjėsi pjesėmarrėsit e incidenteve.


MPB theksoi se deri tek incidenti erdhi pas pėrballjes sė dy grupeve tė protestuesve nė Kalanė e Shkupit, tė cilėt mė pas sulmuan njėra tjetrėn me gurė dhe gjėsende tė tjera tė forta. Njėsitet e posaēme tė policisė pėr disa minuta kanė qėndruar nė mesin e dy turmave, duke arritur qė tė pas tė ulin tensionet dhe tė shpėrndajnė grupet protestuese.
http://www.botasot.info/reklama/gruevski_947603139.jpg Kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski, ka apeluar qė tė ruhet gjakftohtėsia dhe kjo situatė tė mos shfrytėzohet pėr qėllime politike.
"Nuk do tė lejojmė qė dikush tė luajė me ndjenjat e qytetarėve. Do tė bėjmė ē’ėshtė e mundur qė situata tė vihet nėn kontroll", ka theksuar Gruevski.
Tensionimi i situatės ka nisur pas vendimit tė Ministrisė sė Kulturės pėr tė ndėrtuar njė kishė muze mbi Kalanė e Shkupit, e cila, siē u tha, bėhet nė themelet e njė kishe tė rrėnuar nga shekulli 13.
Kjo nismė ishte kundėrshtuar nga partitė dhe organizatat joqeveritare shqiptare, tė cilat, ditėve tė fundit, kanė kėrkuar ndėrprerjen e punimeve dhe mostensionimin e situatės nė aspektin ndėretnik dhe ndėrfetar.
Punimet pėr kishėn u ndėrprenė me njė marrėveshje qeveritare, mirėpo ajo nuk u respektua pasi qė punėtorė tė njė ndėrmarrjeje maqedonase u ndaluan tė martėn nė mbrėmje nga qytetarė tė Shkupit, derisa fshehtas po vazhdonin ndėrtimin e kishės.
* * * * * * *
Pėrleshje tė dhunshme nė Shkup
Nė Kalanė e Shkupit sot ka ndodhur njė rrahje ndėrmjet dy grupeve, tė cilat protestonin pėr dhe kundėr ndėrtimit tė njė kishe nė kėtė lokacion. Protestuesit kanė hedhur gurė drejt njėri-tjetrit, me ē'rast janė lėnduar disa vetė, pėrfshirė njė fėmijė.
Policia maqedonase ka arrestuar disa nga pjesėmarrėsit nė kėtė incident. Protestat nė Kalanė e qytetit tė Shkupit janė organizuar nga organizata joqeveritare “Zgjohu” dhe disa grupe tjera joformale.
http://www.botasot.info/reklama/977.jpg (http://www.botasot.info/reklama/977.jpg)
Mediet raportojnė se nė turmėn e protestuesve ėshtė goditur nga policia edhe kreu i Lėvizjes “ZGJOHU!”, Artan Grubi, i cili ka tentuar qė tė qetėsojė radhėt e para tė protestuesve.
“Pas provokimeve tė radhės, po bėhen pesė vite qė po na provokojnė njė pas njė. Edhe provuan nė mėnyrė tinėzare duke punuar natėn me na vjedhė Kalanė tonė, por ne fituam dhe hymė kėtu dhe kjo ėshtė njė betejė e fituar nga ne. Ata e treguan mėnyrėn e vetė se si veprojnė, si vjedhin, si falsifikojnė historinė dhe vlerat tona. Ne e dimė se kush jemi dhe s’kemi krizė identiteti dhe gjithmonė do tė jemi nė mbrojtje tė shqiptarisė kėtu. Ju lus qė tė shpėrndaheni”, ka thėnė Grubi.
Ndėrsa, kryetari i tė Shoqatės sė tė Burgosurve Shqiptarė, Shpėtim Pollozhani theksoi se kjo situatė ėshtė e provokuar dhe e organizuar nga struktura tė pushtetit. Ky aktivitet ėshtė shkas qė ėshtė montuar brenda njė nate nė stil kaēakes. Nuk ndėrtohet njė shtet binancional me kėso provokime.
“Ky ėshtė tensionim i provokuar dhe ne kemi vepruar me dinjitet. Me kėto kisha dhe kryqe po bėhet si varrezė masive. Ėshtė provokim i radhės i organizuar nga pushteti”, theksoi Pollozhani.
Sipas tij, kjo protestė popullore ėshtė si pasojė sė veprimtarisė sė njė Qeverie tė papėrgjegjshme dhe si pasojė e pjesėmarrėsve shqiptarė tė papėrgjegjshėm nė Qeveri.

Hajra
14-02-11, 19:28
Djali i deputetes sė PS vret njė tė ri nė mes tė Tiranės

Luiza Xhuvani mos fshih mė krimin, por dorėzo tek drejtėsia vrasėsin e 26-vjeēarit, Alfred Musabelliu!
Djali i deputetes sė PS, Luiza Xhuvani, vrau me tre plumba njė qytetar dje m'u nė mes tė Tiranės dhe mbahet i fshehur nga deputetja socialiste pėr t'i shpėtuar policisė qė ėshtė vėnė nė kėrkim tė tij. Ngjarja e rėndė ka ndodhur dje nė mėngjes rreth orės 08.00 nė rrugėn "Ali Visha" pranė qytetit "Studenti" nė Tiranė. Autori i krimit, 22-vjeēari Kostandin Gjergj Xhuvani ka qenė me viktimėn dhe dy tė rinj tė tjerė, kur ka nisur sherri mes tyre. Sipas burimeve, pas sherrit mes katėr tė rinjve, Xhuvani ka nxjerrė pistoletėn dhe ka qėlluar mbi 26-vjeēarin Alfred Musabelliu, duke e lėnė tė vdekur nė vend. Autori i krimit ėshtė larguar menjėherė nga vendngjarja pėr t'i shpėtuar ndjekjes sė policisė. Policia qė shkoi menjėherė nė vendngjarje, pas kryerjes sė hetimeve paraprake bėri tė ditur se, autori i vrasjes sė 26-vjeēarit Alfred Musabelliu, ėshtė 22-vjeēari Kostandin Gjergj Xhuvani, i cili ėshtė shpallur nė kėrkim. Ndėrkohė, Policia ka arrestuar dy tė rinjtė, Albi Zela, 23 vjeē dhe Donald Ymeri, 22 vjeē, tė dy nga Tirana.
Pėr hetimin e kėsaj ngjarje, u ngrit njė grup i posaēėm hetimor, nėn drejtimin e Prokurorisė sė Rrethit Gjyqėsor Tiranė, si dhe drejtuesve tė Policisė sė Kryeqytetit, ndėrkohė qė vazhdon puna intensive pėr dokumentimin e plotė tė motiveve tė kėsaj ngjarje. "Nga hetimet e kryera deri mė tani, nga Specialistėt e Seksionit Kundėr Krimeve ndaj Jetės dhe Shėndetit, u konkludua se autorė nė kėtė vrasje janė shtetasit Kostandin Gjergj Xhuvani, 22 vjeē, me banim nė Tiranė (i cili dyshohet tė jetė autor kryesor nė kėtė vrasje dhe ėshtė shpallur nė kėrkim). Albi Zela, 23 vjeē, me banim nė Tiranė, Donald Ymeri, 22 vjeē, me banim nė Tiranė", thuhet nė njoftimin e Policisė sė kryeqytetit. Oficerė tė Policisė pėr Hetimin e Krimeve tė Rėnda dhe Ekspertė Kriminalistė bėnė tė mundur sigurimin dhe kqyrjen e vendit tė ngjarjes, duke mbledhur dhe administruar provat.
Aktualisht, nga grupi hetimor nė vendngjarje po punohet intensivisht pėr zbardhjen e rrethanave, motiveve tė kėsaj ngjarje tė rėndė, ndėrsa po punohet pėr kapjen e shtetasit Kostandin Xhuvani, i cili tashmė ėshtė identifikuar dhe shpallur nė kėrkim. Bėhet e ditur se, autori i vrasjes mbahet i fshehur nga e ėma, deputetja e PS, Luiza Xhuvani, pėr t'i shpėtuar policisė, e cila ėshtė vėnė nė kėrkim tė tij.

Llapjani_HH
15-02-11, 20:58
Republika Sėrbska bėhet me kod postar

Republika Sėrbska, njė nga tre entitetet e federatės sė Bonjės e Hercegovinės, ka fituar kodin postar ndėrkombėtar (IMPC).

E pėrditshmja sarajevae Oslobodjenje, shkruan se, ndonėse Unioni Postar Botėror (UPU) njeh njė shtet, njė kod, kjo ndodhi njėsoj kur bėhet fjalė pėr Republikėn Sėrpska dhe Kosovėn.

Nga 1 janari i kėtij viti, Posta e Republikės Sėrbska ka kodin e veēantė postar ndėrkombėtar, shkruan Oslobodjenje, duke u mbėshtetur nė burimet e saj.

Sipas kėsaj gazete, autoritetet e Republikės Sėrbska nė lobim pėr tė arritur kėtė qėllim kanė arritur madje deri nė Kombet e Bashkuara.

“Kjo qė ndodhi me Republikėn Sėrbska nuk do tė ishte ndonjė habi sikur parimi i UPU tė mos thoshte: njė shtet, njė kod. Kėshtu ka ndodhur me rastet e tė gjitha vendeve anėtare, e janė 192, duke pėrfshirė edhe Bosnjėn e Hercegovinėn”, shkruan gazeta sarajevase.

Sipas kėsaj gazete, i vetmi pėrjashtim ka ndodhur, pėrkatėsisht ėshtė kurdisur dhe planifikuar nė rastin e Kosovės, dhe tash tė Republikės Sėrbska.

“Ajo qė ka ndodhur me Kosovėn nuk ėshtė kurrfarė rastėsie, por mbėshtetje e ndarjes. Kjo qė Republika Sėrbska ka fituar konsiderohet gjė shumė e madhe, dhe mund tė jetė bazė pėr ndryshime shumė mė tė mėdha”, shfaqet dyshimet Oslobodjenje.

Posta e Bosnjės dhe Hercegovinės kodin e vet postar e ka marrė kur ėshtė pranuar nė UPU nė vitin 1993.
Telegrafi

Tash kan me na i pru rust edhe naj rrjet mobil, e politikuajt flasin ma lir me shkie.

Hajra
16-02-11, 14:31
KS diskuton gjendjen nė Kosovė


16-02-2011 12:02 CET
Kėshilli i Sigurimit shqyrton sot raportin e rregullt tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mon pėr Kosovėn. Nė kėtė raport, Ban ofron mbėshtetjen e misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė (UNMIK) pėr tė ndihmuar hetimet mbi pretendimet pėr trafikim tė organeve njerėzore, tė ngritura nga i dėrguari i Kėshillit tė Evropės, Dick Marty.
Raporti i Sekretarit tė Pėrgjithshėm pėrfshin periudhėn prej tetorit tė vitit tė kaluar deri nė gjysmėn e janarit, periudhė kjo gjatė sė cilės Kosova u pėrball me akuza pėr krime tė rėnda, qė supozohet tė jenė kryer nga drejtues tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
Ban thekson se autoritetet e Kosovės, kanė hedhur poshtė pohimet e Marty, duke i cilėsuar ato si sulme kriminale kundėr shqiptarėve tė pambėshtetur nė fakte dhe tė drejtuara kundėr pavarėsisė sė Kosovės.
Beogradi ndėrkaq thuhet ta ketė pėrshėndetur raportin e senatorit zvicran, i cili e mori fuqinė e rezolutės nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės.
Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki Mon nė raportin e tij shfaq shpresėn pėr fillimin e dialogut Prishtinė-Beograd, duke shprehur keqardhje qė ai u shty pėr shkak tė shpėrbėrjes sė institucioneve tė Kosovės dhe mbajtjes sė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme.
Ban u bėn thirrje palėve pėr qasje konstruktive nė bisedime.
Nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit nga Kosova merr pjesė ministrja nė detyrė e punėve tė jashtme, Vlora Ēitaku dhe kreu i misionit tė OKB-sė, Lamberto Zannier.
Ēdo tre muaj, sekretari Ban pėrgatit raportin e tij pėr gjendjen nė Kosovė dhe kėsaj radhe ai rastis tė shqyrtohet njė ditė para shėnimit tė trevjetorit tė pavarėsisė. /bbc/

Hajra
16-02-11, 14:45
Arrestohet grupi i grabitėsve me maska


Artan Haraqia | 14-02-2011 16:35 CET
Njė grup i madh kriminal i pėrbėrė nga tetė tė dyshuar pėr tentim vrasje, vjedhje grabitqare e grabitje, vjedhje dhe vjedhje tė rėnda, janė arrestuar gjatė dy operacioneve qė ka ndėrmarrė tė mėrkurėn dhe tė dielėn Njėsiti i Hetimeve Rajonale nė bashkėpunim me hetuesit e Stacionit Policor nė Gjakovė, ka njoftuar dje Policia.
Sipas tė dhėnave tė policisė, tė prezantuara nė kėtė raport, tė dyshuarit, kishin vepruar nė grup qė nga viti 2008 nė gjithė rajonin e Gjakovės si nė fshatrat: Smaq, Gėrqin, Lipovec, Brekoc, Dobrosh, Nivokaz, Smolic, Dol, Korenicė, Shishman, Guskė, Damnjan, Botushė si dhe brenda qytetit tė Gjakovės.
Nga tė gjitha rastet se nė vitin 2008 ata kanė kryer veprėn e grabitjes dhe tentim vrasjes nė njė shtėpi ku viktimė kishin qenė dy pjesėtarėt e Policisė sė Kosovės si dhe familjarėt e tyre.
Po ashtu tė dyshuarit e njėjtė kishin kryer edhe dy raste tė grabitjes dhe tentim vrasjes nė vitin 2009, njė nė fshatin Gerqin, ku ishin plagosur rėndė nėnė dhe bir, ndėrsa njė rast tjetėr nė fshatin Brekoc, ku pėrpos grabitjes edhe kishin plagosur njė viktimė.
Tė dyshuarit, nė tė gjitha rastet kishin vepruar nė grup, tė maskuar me maska, veshje ushtarake dhe veshje tė zeza, tė pajisur me armė tė gjata AK-47 dhe revole tė llojit tė ndryshėm. Ata zakonisht me rastin e grabitjeve kanė bėrė pika kontrolli nė vendet e caktuara dhe aty kanė ndaluar personat qė udhėtonin nė ato rrugė dhe i grabisnin.
Nė disa raste grabitėsit kanė ndaluar edhe nga dhjetė vetura pėr njė herė. Zakonisht grabitėsit kanė shfrytėzuar rrugėt e fshatrave pėr tė formuar pika kontrolli pėr t’i grabitur viktimat e rastit.
Tė dyshuarit kanė grabitur tė gjitha gjėsendet qė gjendeshin tek viktimat si ari, para tė gatshme, telefona, dokumentacione personale tė viktimave etj. Numri i viktimave nė kėto raste arrin nė mbi 80 persona.
Gjykata e Qarkut nė Pejė ndaj gjashtė tė dyshuarve ka caktuar paraburgimin prej 30 ditėsh, ndėrsa dy tė miturit tė paraqitur nga ana e PPQ-sė janė liruar nė procedurė tė rregullt.
Me rastin po merret Njėsiti i Hetimeve Rajonale se seli nė Pejė.

Llapjani_HH
17-02-11, 19:18
Regjistrimi mund t’i pakėsojė shqiptarėt nė Mal tė Zi


Ndonėse ka mbetur edhe njė muaj e mė shumė kur duhet tė fillojė regjistrimi i popullsisė nė Malin e Zi, proces i cili do tė realizohet nga data 1 deri mė 15 prill, shqiptarėt duhet tė sensibilizohen me kohė pėr tė mos pasur mėdyshje me rastin e deklarimit tė pėrkatėsisė kombėtare, edhe pse ata e kanė tė qartė se cilit komb i takojnė.


Kėshtu deklaroi ditėn e enjte pėr KosovaLive Nail Draga, funksionar i lartė i Forcės sė Re Demokratike, njėri ndėr njohėsit mė tė spikatur tė ēėshtjeve demografike shqiptare nė Malin e Zi.

“Problemi mė i madh do tė jetė me banorėt e Krajės sė Sipėrme, pėrkatėsisht tė Shestanit ku jeton popullata shqiptare e besimit katolik.

Nė disa katunde tė kėsaj zone, ose tė shpėrngulur, sidomos nė Tivar, vetėn e quajnė kroatė ose malazez.

Ky ėshtė rezultat i pushteteve tė kohės sė monizmit dhe i grupeve tė ndryshme tė interesit pėr tė asimiluar shqiptarėt e kėtyre mjediseve tė Krajės sė Sipme nėn Rumi”, shprehet Draga.


Ai po ashtu apelon shqiptarėt, tė cilėt kanė tė afėrmit e tyre nė vendet perėndimore, sidomos nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės qė t’i regjistrojnė.


Dihet mirėfilli se ēdo i treti shqiptar me origjinė nga Mali i Zi ėshtė nė mėrgim, familjarėt e tyre nė vendlindje gėzojnė tė drejtėn pėr t’i regjistruar ata.


“Nėse anashkalohen mėrgimtarėt, atėherė do tė zvogėlohet numri i pėrqindjes sė shqiptarėve nė Malin e Zi. Kjo do tė reflektohet negativisht nė pėrfaqėsimin autentik nė Parlament, nė ndarjen e mjeteve financiare nga Fondi i pakicave, nė punėsim nė nivelet e organeve shtetėrore dhe lokale”, nėnvizon studiuesi dhe analisti, Nail Draga.
Koha.net

Guri i madh
19-02-11, 13:24
Punėt nė autostradė nuk ecin sipas premtimeve tė Qeverisė

Publikuar: Sot, mė 18 shkurt 2011
http://www.koha.net/repository/images/18-autostrada4.jpg




Prishtinė, 18 shkurt - Kreut tė Ministrisė sė Transportit nė largim, Fatmir Limaj, nuk i kanė dalė fjalėt se segmenti i parė i autostradės do tė kryhet nė verėn e kėtij viti. Kjo ministri tash ka pėrmendur tetorin, kohėn kur kontraktuesi i punimeve, konsorciumi “Bechtel-Enka” do tė mund ta pėrfundojė pjesėn e autostradės deri nė Qafė tė Duhlės. Kėshilltari i ministrit tė Transportit, Endrit Shala ka thėnė pėr gazetėn se shefi i tij asnjėherė nuk e ka pėrmendur muajin qershor si pėrfundim tė segmentit tė parė.
“Jo e ka pėrmendur veē tetorin edhe nė kėtė muaj kryhet segmenti deri nė dalje tė Suharekės”, ka thėnė Shala.
Sipas tij, kontraktuesi i autostradės ėshtė duke i kryer punimet si ėshtė mė sė miri nė ndėrtimin e projektit tė autostradės e pa pasur pikė problemi.
Ndėrkaq, Limaj vitin e kaluar, nė prag tė nisjes sė punimeve nė autostradė, pati deklaruar se “segmenti i parė i autostradės do tė kryhet nė qershor tė vitit tė ardhshėm”.
“Nėse ne ia bėjmė kushtet dhe i heqim pengesat, Bechtel-Enka pėr 36 muaj i kryen punimet”, ka thėnė Limaj. “Nė qershorin e vitit tė ardhshėm, nėse nuk kemi ndonjė problem, besoj qė nga Duhla deri nė Prizren do tė kalojmė nėpėr autostradė”, ka theksuar ai.
Limaj i pati pėrmendur si probleme qė mund tė dalin nė segmentin e parė ēėshtjen e shpronėsimeve pėrgjatė trasesė si ēėshtje tė ndjeshme, siē janė varrezat, por, sipas tij, nė qershorin e vitit 2011, Bechtel-Enka do ta kryente segmentin e parė tė autostradės. Zėdhėnėsja e kėtij konsorciumi ka qenė e pakontaktueshme pėr t’u pėrgjigjur rreth afatit tė kryerjes sė punimeve nė segmentin e parė tė autostradės Vėrmicė-Merdar. Ndėrkaq, krejt autostrada, sipas deklarimeve tė krerėve tė Ministrisė sė Transportit, do tė kryhet pėr 36 muaj punė, duke filluar nga muaji maj i vitit 2010.
Projekti mė i madh i infrastrukturės rrugore pritet tė kushtojė mbi 800 milionė euro. Nė njoftimin pėr dhėnie tė kontratės pėrmes tė cilit ėshtė shpallur fitues ky konsorcium, ėshtė shkruar se oferta e “Bechtel-Enkas” ka qenė 659 milionė euro, e qė ishte pėr dyfish mė e lirė sesa e konkurrentit tjetėr, kompanisė austriake “Strabag”, e cila kėrkonte 1.3 miliardė euro. Nė ditėn e nėnshkrimit tė kontratės mes Qeverisė dhe konsorciumit amerikano-turk, kryeministrit Thaēi kishte deklaruar se ndėrtimi i autostradės do tė kushtonte 700 milionė euro. Muaj mė vonė, ministri i Ekonomisė dhe i Financave, Ahmet Shala, nė njė raport dėrguar Zyrės sė Komisionit Evropian nė Prishtinė, kishte potencuar se autostrada do tė kushtonte 883 milionė euro. Zyrtarėt e Ministrisė sė Financave qė kryejnė pagesat pėr autostradėn nuk kishin pranuar ta quanin kėtė si kosto definitive tė shpenzimeve pėr autostradėn.
Punimet nė kėtė projekt rrugor ka gati nėntė muaj qė kryhen pa mbikėqyrje. Ministria e Transportit dhe e Postė-Telekomunikacionit, edhe pse e ka pėrzgjedhur si fitues tė tenderit konsorciumin italian “Merilino Progeti & Politecniva”, qė kėrkonte 6.7 milionė pėr kryerjen e mbikėqyrjes, ende nuk e ka firmosur kontratėn. Kjo vonesė ka ndodhur pėr shkak tė dyshimeve qė Ministria e Transportit ka ndaj fituesit tė kėtij tenderi, i cili, sipas tyre, ka ofertuar me dokumentacion fals.

Guri i madh
19-02-11, 22:00
AKTUALE




Pagat e shkurtit pa rritjen e premtuar nga Kryeministri http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Nė kontot e shėrbyesve civil sipas gjitha gjasave pagat mė 1 mars do tė dalin edhe kėsaj radhe pa ngritje, pasi ende nuk janė konstituuar institucionet e vendit dhe nuk ka miratim tė Ligjit tė buxhetit pėr vitin 2011... Postuar: 01:41:50 / 19.02.2011
Nė kontot e shėrbyesve civil sipas gjitha gjasave pagat mė 1 mars do tė dalin edhe kėsaj radhe pa ngritje, pasi ende nuk janė konstituuar institucionet e vendit dhe nuk ka miratim tė Ligjit tė buxhetit pėr vitin 2011, njofton “Kosovapress”. Zyrtarė tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave thonė se pas aprovimit tė buxhetit do tė bėhet edhe rritja e premtuar e pagave qė do tė zbatohet nė mėnyrė retroaktive.

Guri i madh
20-02-11, 18:25
AKTUALE




Inflacioni ėshtė rritur pėr 7.4 pėr qind http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Ēmimet e konsumit nė muajin janar tė kėtij viti kanė qenė pėr 7% mė tė larta se nė janarin e vitit tė kaluar. Mė sė shumti ngritje kanė shėnuar buka dhe vajrat.... Postuar: 12:49:32 / 20.02.2011
Nė publikimin mė tė fundit tė Entit tė Statistikave tė Kosovės, vėrtetohet inflacioni i lartė i shėnuar vitin e kaluar. Nga artikujt kryesorė ushqimorė, nga janari i vitit tė kaluar deri nė janarin e kėtij viti, buka ėshtė shtrenjtuar me 33% si dhe vajrat e yndyrat me 40%. Nė pėrgjithėsi, brenda 12 muajsh, inflacioni ka arritė shkallėn 7.4%, tregon zyrtarja pėr informim e ESK, Safete Selmani.

“Ēmimet e konsumit nė Kosovė kanė pasur ngritje. Inflacioni nga janari i vitit 2010 deri nė janarin e vitit 2011 ėshtė 7.4%.”, thotė Selmani.

Kryetari i Aleancės Kosovare tė Bizneseve, Agim Shahini shprehet se nė ngritjen e ēmimeve, pėrveē ndikimeve globale, ka ndikuar edhe rritja e kėrkesės.

“Rritja e ēmimeve ėshtė si pasojė e rritjes sė konsumit tė pėrgjithshėm, si pasojė e ngritjes sė ēmimeve nė bursė, e tė reshurave nė vendet qė kanė prodhim tė madh”, theksoi Shahini.

Mirėpo, eksperti i ekonomisė, Nagip Skenderi, inflacionin e shėnuar nuk e ndėrlidhė me shtimin e kėrkesės.

“Nė rastin e Kosovės nuk ėshtė inflacion nga kėrkesa. Mirėpo, lėkundjet nė tregun global, nė kėtė rast i naftės, mandej ēmimet e transportit etj., kanė ndikuar qė tė importohet njė inflacion i tillė me ngritje tė ēmimeve”, thotė Skenderi.

Sa i pėrket krahasimit me dhjetorin e vitit tė kaluar, ēmimet nė muajin janar tė kėtij viti janė ngritė pėr 1.4%. Buka ėshtė shtrenjtuar pėr afro 4%, sheqeri, vajrat dhe yndyrat afro 3%, perimet 7%, etj.

Llapjani_HH
22-02-11, 20:58
Limaj veē deputet


Nėnkryetari i PDK’sė, Fatmir Limaj nuk do tė jetė pjesė e Qeverisė sė re pėr shkak tė hetimeve tė EULEX’it nė Ministrinė e Transportit. Duke pėrmendur kėrkesat ndėrkombėtare pėr “Qeveri tė pastėr”, ai tha se nuk dėshiron t’i bėhet barrė Kosovės. Por, Limaj do tė votojė publikisht pėr Qeverinė Thaēi.

Deputeti i dytė mė i votuar i PDK’sė dhe i treti nė nivel vendi, Fatmir Limaj, ka vendosur tė respektojė thirrjet e diplomacisė ndėrkombėtare qė nė qeverinė e re tė mos ketė zyrtarė qė nė ēfarėdo mėnyre janė pjesė e hetimeve.

Ministria e Transportit tė cilėn Limaj e ka drejtuar gjatė mandatit tė kaluar, ėshtė bastisur para rreth dhjetė muajsh nga EULEX’i, por ai vetė asnjėherė nuk ėshtė marrė nė pyetje dhe nuk ka aktakuzė tė ngritur ndaj tij.

“Derisa po zhvillohen hetime ndaj MTPT-sė, nuk do tė jem pjesė e kabinetit tė Qeverisė. Besoj se kriteret qė janė kėrkuar pėr institucionet e Kosovės duhet tė plotėsohen”, ka thėnė Limaj, nė njė konferencė pėr shtyp, tė hėnėn, nė Parlamentin e Kosovės.

“Ėshtė bėrė thirrje qė tė ketė Qeveri tė pastėr. Ju e dini se unė kam qenė mė i pėrfoluri. Duke konsideruar se mbi tė gjitha ėshtė Kosova, duke ofruar mundėsi qė vendi tė ecė kah integrimet euroatlantike, nuk jam dhe nuk dua tė jem barrė pėr vendin tim”, ka thėnė ai.

Nėnkryetari i PDK’sė ka kėrkuar qė “vijat e kuqe” tė cilat ai ka vendosur t’i respektojė, tė vlejnė pėr tė gjithė pushtetarėt.

“Shpresoj qė ky kriter dhe ky standard qė ne po e vėmė sot tė jetė pėr tė gjithė, shpresoj qė kjo nuk do tė pėrdoret nė mėnyrė selektive”, ka thėnė Limaj.

Ai ka theksuar se do tė vazhdojė aktivitetin politik si deputet si dhe do tė jetė nė dispozicion tė drejtėsisė pėr tė mbyllur rastin.

Ai, po ashtu ka shprehur besimin se drejtėsia do tė konfirmojė se Ministria e Transportit ka qenė ministria mė e suksesshme, mė e pastėr dhe mė profesionale e Qeverisė.

Limaj ka mohuar tė ketė pasur presione nga ambasada perėndimore pėr tė mos qenė pjesė e Qeverisė, duke thėnė se vendimin pėr tė mbetur jashtė ekzekutivit e ka marrė vullnetarisht, sepse ndien pėrgjegjėsi para votuesve tė vet.

“Me vullnetin tim pėr shkak se jam njeri i pėrgjegjshėm pėr faktin qė jemi duke ndėrtuar njė kabinet tė ri dhe ju e dini qė vendin mua ma kanė dhėnė qytetarėt e Kosovės, janė 75 mijė vota.

Unė dua qė vendi i im tė ecė pėrpara dhe nė asnjė mėnyrė, nė asnjė mėnyrė tė shikohet si pengesė pėr ndėrtimin e institucioneve, por pėrsėri po e them qė ky standard tė respektohet nga tė gjithė”, ka thėnė ai.

Limaj ka deklaruar se ai do tė pėrkrahė Qeverinė e re tė Kosovės dhe pėr tė demantuar tė gjitha spekulimet se ai ėshtė i pakėnaqur me kolegėt e vet partiakė, ai paralajmėroi se vota e tij pėr koalicionin tė cilin e ka formuar Hashim Thaēi, do tė jetė publike.

“Unė pėr dallim nga tė tjerėt, do ta bėj publike votėn time pėr koalicionin e ri.

Unė do ta votoj Qeverinė Thaēi edhe nėse ka nė pėrbėrje njerėz tė ish-shėrbimit sekret, UDB”, ka thėnė Limaj.

Gazeta expres

Oqeani
22-02-11, 21:03
Limaj veē deputet



Nėnkryetari i PDK’sė, Fatmir Limaj nuk do tė jetė pjesė e Qeverisė sė re pėr shkak tė hetimeve tė EULEX’it nė Ministrinė e Transportit. Duke pėrmendur kėrkesat ndėrkombėtare pėr “Qeveri tė pastėr”, ai tha se nuk dėshiron t’i bėhet barrė Kosovės. Por, Limaj do tė votojė publikisht pėr Qeverinė Thaēi.

Deputeti i dytė mė i votuar i PDK’sė dhe i treti nė nivel vendi, Fatmir Limaj, ka vendosur tė respektojė thirrjet e diplomacisė ndėrkombėtare qė nė qeverinė e re tė mos ketė zyrtarė qė nė ēfarėdo mėnyre janė pjesė e hetimeve.

Ministria e Transportit tė cilėn Limaj e ka drejtuar gjatė mandatit tė kaluar, ėshtė bastisur para rreth dhjetė muajsh nga EULEX’i, por ai vetė asnjėherė nuk ėshtė marrė nė pyetje dhe nuk ka aktakuzė tė ngritur ndaj tij.

“Derisa po zhvillohen hetime ndaj MTPT-sė, nuk do tė jem pjesė e kabinetit tė Qeverisė. Besoj se kriteret qė janė kėrkuar pėr institucionet e Kosovės duhet tė plotėsohen”, ka thėnė Limaj, nė njė konferencė pėr shtyp, tė hėnėn, nė Parlamentin e Kosovės.

“Ėshtė bėrė thirrje qė tė ketė Qeveri tė pastėr. Ju e dini se unė kam qenė mė i pėrfoluri. Duke konsideruar se mbi tė gjitha ėshtė Kosova, duke ofruar mundėsi qė vendi tė ecė kah integrimet euroatlantike, nuk jam dhe nuk dua tė jem barrė pėr vendin tim”, ka thėnė ai.

Nėnkryetari i PDK’sė ka kėrkuar qė “vijat e kuqe” tė cilat ai ka vendosur t’i respektojė, tė vlejnė pėr tė gjithė pushtetarėt.

“Shpresoj qė ky kriter dhe ky standard qė ne po e vėmė sot tė jetė pėr tė gjithė, shpresoj qė kjo nuk do tė pėrdoret nė mėnyrė selektive”, ka thėnė Limaj.

Ai ka theksuar se do tė vazhdojė aktivitetin politik si deputet si dhe do tė jetė nė dispozicion tė drejtėsisė pėr tė mbyllur rastin.

Ai, po ashtu ka shprehur besimin se drejtėsia do tė konfirmojė se Ministria e Transportit ka qenė ministria mė e suksesshme, mė e pastėr dhe mė profesionale e Qeverisė.

Limaj ka mohuar tė ketė pasur presione nga ambasada perėndimore pėr tė mos qenė pjesė e Qeverisė, duke thėnė se vendimin pėr tė mbetur jashtė ekzekutivit e ka marrė vullnetarisht, sepse ndien pėrgjegjėsi para votuesve tė vet.

“Me vullnetin tim pėr shkak se jam njeri i pėrgjegjshėm pėr faktin qė jemi duke ndėrtuar njė kabinet tė ri dhe ju e dini qė vendin mua ma kanė dhėnė qytetarėt e Kosovės, janė 75 mijė vota.

Unė dua qė vendi i im tė ecė pėrpara dhe nė asnjė mėnyrė, nė asnjė mėnyrė tė shikohet si pengesė pėr ndėrtimin e institucioneve, por pėrsėri po e them qė ky standard tė respektohet nga tė gjithė”, ka thėnė ai.

Limaj ka deklaruar se ai do tė pėrkrahė Qeverinė e re tė Kosovės dhe pėr tė demantuar tė gjitha spekulimet se ai ėshtė i pakėnaqur me kolegėt e vet partiakė, ai paralajmėroi se vota e tij pėr koalicionin tė cilin e ka formuar Hashim Thaēi, do tė jetė publike.

“Unė pėr dallim nga tė tjerėt, do ta bėj publike votėn time pėr koalicionin e ri.

Unė do ta votoj Qeverinė Thaēi edhe nėse ka nė pėrbėrje njerėz tė ish-shėrbimit sekret, UDB”, ka thėnė Limaj.

Gazeta expres


Po shihet Lima sa i ndershem eshte !
Nuk do te thot se te jesh hajdut je me i mire se ai qe jane te UDB-es !

Llapjani_HH
22-02-11, 21:07
Po shihet Lima sa i ndershem eshte !
Nuk do te thot se te jesh hajdut je me i mire se ai qe jane te UDB-es !

Oqeani, Limaj nuk ėshtė ma i mirė se kta, mirpo nga nervoza qė ka mbet jashtė qeveris e ka tregue tė vėrtetėn.

Ngase sikur tė ishte edhe ky pjesė e qeveris, nuk do i kishte thėnė kėto fjalė.

Oqeani
22-02-11, 21:11
Oqeani, Limaj nuk ėshtė ma i mirė se kta, mirpo nga nervoza qė ka mbet jashtė qeveris e ka tregue tė vėrtetėn.

Ngase sikur tė ishte edhe ky pjesė e qeveris, nuk do i kishte thėnė kėto fjalė.


E di - E kam mbatur ne fjalimin e pare qe e ka marre qe kur e murr qeverisjen s minister ! - Te them te verteten: At gisht - is kisha keputur siē e sillte ! ( ndjesė) !

Guri i madh
22-02-11, 21:17
Po shihet Lima sa i ndershem eshte !
Nuk do te thot se te jesh hajdut je me i mire se ai qe jane te UDB-es !


akuzat ndaj limajt nuk jan ma te rana se akuzat ndaj thaqit si nga kshilli i evropes si nga intelegjenca ushtarake e amerikes

po ket e perkrahin si mandatar te qeveris po disa tjer qe jan nen dyshime per korrupcion nuk duhet te jen ne qeveri ,shum qesharake


hashimi akuzohet per terrorizem plaqkitje vrasje e qka jo tjter ,po perkrahet qe ta formoj qeverin

e fatmiri si i dyshuar nuk duhet te jet pjes e qeveris

kto marifetllaqe te nderkombtarve nuk perbihen ktu jan ne pytje teritoret e kta i kan testue te gjith a tash e din se kush ju prish planet e nderkombtarve

Oqeani
22-02-11, 21:23
akuzat ndaj limajt nuk jan ma te rana se akuzat ndaj thaqit si nga kshilli i evropes si nga intelegjenca ushtarake e amerikes

po ket e perkrahin si mandatar te qeveris po disa tjer qe jan nen dyshime per korrupcion nuk duhet te jen ne qeveri ,shum qesharake


hashimi akuzohet per terrorizem plaqkitje vrasje e qka jo tjter ,po perkrahet qe ta formoj qeverin

e fatmiri si i dyshuar nuk duhet te jet pjes e qeveris

kto marifetllaqe te nderkombtarve nuk perbihen ktu jan ne pytje teritoret e kta i kan testue te gjith a tash e din se kush ju prish planet e nderkombtarve

Pse a mendoni se Limaj ia prisheke planet a !!!

Jo jo Guri - ai qe ia trubellonte ujin e "shtrinen per toke" e ai eshte - AK. DACI.

Guri i madh
22-02-11, 21:33
Pse a mendoni se Limaj ia prisheke planet a !!!

Jo jo Guri - ai qe ia trubellonte ujin e "shtrinen per toke" e ai eshte - AK. DACI.


po kjo ishte nji mbyllje e syve popullit qe me ju than ja se kush nuk i ka durt e pastra nuk esht pjes e qeveris


tash i keni perfaqsust e juv qe punojn per juve ,e ne anen tjter bashksia nderkombtare me i perdor per koncesione me serrbin e ne mos me mujt me shpreh revolten ton

Guri i madh
23-02-11, 14:15
Beogradi pret nga Prishtina caktimin e negociatorit

Publikuar: Sot, mė 23 shkurt 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/23beog4.jpg

Beograd, 23 shkurt - Beogradi zyrtar pret pėr dy tri javė ekipet negociuese tė ulen pranė tavolinės dhe tė ēelin temat e para qė i ngarkojnė serbėt dhe shqiptarėt e Kosovės, thonė nė qeverinė e Serbisė. "Beogradi ėshtė i gatshėm, ekipi ėshtė formuar, ndėrsa platforma negociuese ėshtė harmonizuar me Kushtetutėn (serbe) dhe Rezolutėn 1244. Kanė mbetur pėr t'u harmonizuar vetėm edhe disa detaje teknike dhe dialogu mund tė fillojė", citon QIK-u shtypin beogradas qė mbėshtetet nė burime nga qeveria serbe. Pas konstituimit tė institucioneve tė Kosovės, nė Beograd presin qė tė emėrohet shefi i ekipit negociues tė Kosovės.
Negociatat sipas tė gjitha gjasave do tė "hapen" nė Bruksel, ndėrsa nė krye tė listės sė temave pėr momentin janė trafiku ajror, telekomunikacioni, kadastra dhe ndoshta, ēėshtja e tė zhdukurve.

Oqeani
23-02-11, 19:02
Dhjetera mercenar serb luftojne ne krahun e Gadafit neper rruget e Tripolit !

Guri i madh
23-02-11, 20:05
Dhjetera mercenar serb luftojne ne krahun e Gadafit neper rruget e Tripolit !


po u dashka me ju tregue ktyre muslimanve te devotshem po prej sodit edhe


KERQOVARIN e kam ne at list qe nuk kan deshir me e msue te vetreten e shteteve islamike

Neferta
23-02-11, 21:53
2ooo ooo hajni biznismenqe

gjentellmenit Aziz Tafaj te QMI
Nga sektori pėr hetime tė krimeve ekonomike ėshtė arrestuar i dyshimti Haziz T. i (1967) i cili ėshtė bashkėpronar dhe drejtor i qendrės tregtare "QMI Imobiliare". I njėjti dyshohet se ka shpėrdoruar pozitėn dhe autorizimin duke dėmtuar bashkėpronarėt (biznesmenėt italianė) dhe atė nė vlerė 2.270524,00 euro (dy milionė e dyqind e shtatėdhjetė mijė e pesėqind e njėzet e katėr euro) lidhur me blerjen e patundshmėrive tė ndryshme. I dyshuari Haziz T. gjatė blerjes sė patundshmėrive bashkėpronarėve italianė u ka prezantuar kontrata joreale me ēmime shumė mė tė larta se sa ėshtė vlera reale e blerjes. Me urdhėr tė prokurorit tė qarkut tė dyshimtit i ėshtė caktuar masa e ndalimit policor pėr 48 orė deri nė vazhdimin e procedurave tė tjera gjyqėsore sipas Kodit tė Procedurės Penale tė Republikės sė Kosovės

Oqeani
23-02-11, 23:38
2ooo ooo hajni biznismenqe

gjentellmenit Aziz Tafaj te QMI
Nga sektori pėr hetime tė krimeve ekonomike ėshtė arrestuar i dyshimti Haziz T. i (1967) i cili ėshtė bashkėpronar dhe drejtor i qendrės tregtare "QMI Imobiliare". I njėjti dyshohet se ka shpėrdoruar pozitėn dhe autorizimin duke dėmtuar bashkėpronarėt (biznesmenėt italianė) dhe atė nė vlerė 2.270524,00 euro (dy milionė e dyqind e shtatėdhjetė mijė e pesėqind e njėzet e katėr euro) lidhur me blerjen e patundshmėrive tė ndryshme. I dyshuari Haziz T. gjatė blerjes sė patundshmėrive bashkėpronarėve italianė u ka prezantuar kontrata joreale me ēmime shumė mė tė larta se sa ėshtė vlera reale e blerjes. Me urdhėr tė prokurorit tė qarkut tė dyshimtit i ėshtė caktuar masa e ndalimit policor pėr 48 orė deri nė vazhdimin e procedurave tė tjera gjyqėsore sipas Kodit tė Procedurės Penale tė Republikės sė Kosovės



Pas dy milion e fijuuuuuuuuuuu e paskan hetuar a !!!!

rastesishT
24-02-11, 01:15
Serbia dhe Bosnja e Hercegovina pėr shkak tė krizės sė brendshme dhe eksporteve qė janė duke bėrė drejt Rusisė, kėtė vit hapen tregun pėr tregtarėt e patateve nga Kosova, tė cilėt kanė shitur pothuajse tė gjitha stoqet, me ēmime deri nė 40 cent pėr kilogram.
Kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB), Agim Shahini tha se prodhuesit e Kosovės, tė cilėt dėrgojnė produktet e tyre nė Serbi, atė po e bėjnė nė mėnyrė jo tė rregullt, por qė po e bėjnė pėr shkak tė mbijetesės qė ata duhet tė bėjnė qė tė ekzistojnė.

Shahini ka bėrė tė ditur, se ata qė po shkėmbejnė produktet nė Serbi, e bėjnė pėrmes dokumenteve tė Mitrovicės Veriore. “Disa e bėjnė pėr pėrfitime e disa e bėjnė pėr halle, mė parė tregjet e patates pėr prodhuesit ka qenė Shqipėria, por pas vendosjes sė doganės mbi kėtė produkt dhe monopoleve nė kėtė vend ėshtė bėrė i pamundur eksporti nė kėtė drejtim”, theksoi Shahini.

Shukri Xhaferi tregtar i patateve nga Vushtrria tha se po tė mos ishte tregu i Serbisė dhe i Bosnjės e Hercegovinės, tė gjitha patatet e tij, do tė kalbeshin. “Tregu i Kosovės nuk e absorbon prodhimin e gjithėmbarshėm tė kėtij produkti, ndėrsa nė Shqipėri janė krijuar monopole dhe nuk po eksportojmė mė”, tha ai. Sipas Xhaferit, njė kilogram patate pėr tregtarėt nė Serbi, shitet 30 deri nė 40 cent ndėrsa nė Shqipėri tani nuk po shiten as pėr 24 cent

A nuk eshte per te ardhur keq nga Shqiperia.

Neferta
24-02-11, 17:24
Serbia dhe Bosnja e Hercegovina pėr shkak tė krizės sė brendshme dhe eksporteve qė janė duke bėrė drejt Rusisė, kėtė vit hapen tregun pėr tregtarėt e patateve nga Kosova, tė cilėt kanė shitur pothuajse tė gjitha stoqet, me ēmime deri nė 40 cent pėr kilogram.
Kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB), Agim Shahini tha se prodhuesit e Kosovės, tė cilėt dėrgojnė produktet e tyre nė Serbi, atė po e bėjnė nė mėnyrė jo tė rregullt, por qė po e bėjnė pėr shkak tė mbijetesės qė ata duhet tė bėjnė qė tė ekzistojnė.

Shahini ka bėrė tė ditur, se ata qė po shkėmbejnė produktet nė Serbi, e bėjnė pėrmes dokumenteve tė Mitrovicės Veriore. “Disa e bėjnė pėr pėrfitime e disa e bėjnė pėr halle, mė parė tregjet e patates pėr prodhuesit ka qenė Shqipėria, por pas vendosjes sė doganės mbi kėtė produkt dhe monopoleve nė kėtė vend ėshtė bėrė i pamundur eksporti nė kėtė drejtim”, theksoi Shahini.

Shukri Xhaferi tregtar i patateve nga Vushtrria tha se po tė mos ishte tregu i Serbisė dhe i Bosnjės e Hercegovinės, tė gjitha patatet e tij, do tė kalbeshin. “Tregu i Kosovės nuk e absorbon prodhimin e gjithėmbarshėm tė kėtij produkti, ndėrsa nė Shqipėri janė krijuar monopole dhe nuk po eksportojmė mė”, tha ai. Sipas Xhaferit, njė kilogram patate pėr tregtarėt nė Serbi, shitet 30 deri nė 40 cent ndėrsa nė Shqipėri tani nuk po shiten as pėr 24 cent

A nuk eshte per te ardhur keq nga Shqiperia. Eshte per te ardhur keq per prodhuesit tone edhe kush i perfaqson.
Paska mbetur keq Agimi kesaj radhe se ja paskan mare monopolin te tjeret per te shitur ne serbi marri ju kote me e mare ne qafe biznismenin patriot.

roadrunner
24-02-11, 18:23
Tragjedi: Humb jetėn nė mėnyrė misterioze 6 vjeēari Nijazi I. nga Miratoca
Fėmiu gjashtėvjecar nga fshati Miratoc, Nijazi I. nė rrethana ende tė panjohura sot ka humb jetėn. Nijazi I, i cili vijon mėsimin nė entin parashkollor nė fshatin Miratoc, sot nuk ėshtė kthyer nė orarin e caktuar nė shtėpi. Sipas burimeve tė pakonfirmuara, trupi i tij i pajetė nė orėt e pasditės ėshtė gjetur nė afėrsi tė njė shtėpie, nė tė cilėn nuk banon askush.

Hetimet po vazhdojnė pėr tė zbardhur rastin i cili sot ka tronditur fshatin Miratoc dhe tėrė Komunėn e Preshevės. /presheva.com/

http://www.presheva.com/files.php?file=temp/NIjaziI_155165129.jpg

Me mall tė kujton e tėrė Lugina!

Llapjani_HH
24-02-11, 19:38
E shkela unė

Jakup Krasniqi, nė njė intervistė pėr Express, thotė se e ka shkelur Rregulloren e Punės sė Kuvendit kur u lejoi deputetėve tė dalin nė pauzė. Kėtė faj ua ngarkon edhe tė tjerėve. Kryeparlamentari mbron qėndrimin se seanca nuk ėshtė dashur tė ndėrpritet.

Kryeparlamentari Jakup Krasniqi thotė se ka shkelur vetė Rregulloren e Kuvendit nė seancėn e jashtėzakonshme gjatė votimit pėr zgjedhjen e presidentit. Mirėpo ai mbron deklaratėn e vet se kishte shkelje tė Kushtetutės dhe Rregullores sė Punės sė Kuvendit kur grupi parlamentar i PDK’sė kėrkoi njė pauzė pas raundit tė dytė tė votimit pėr Behgjet Pacollin.

Gjatė njė interviste pėr Express, tė mėrkurėn, Krasniqi duket se nuk ishte nė dijeni se LDK dhe AAK kishin paralajmėruar qė Gjykata Kushtetuese tė merret me rrjedhėn e seancės sė Kuvendit. Por Krasniqi kishte njė koment pėr nismėn e partive opozitare.

“Aha. Ėshtė e drejtė e tyre nėse ata mund ta argumentojnė, kanė tė drejtė 30 deputetė ta dėrgojnė nė Gjykatėn Kushtetuese”, ka thėnė ai.

Express: Dje nė seancėn e Kuvendit tė Kosovės keni deklaruar se ėshtė shkelur Rregullorja e punės dhe Kushtetuta me rastin e pauzės sė kėrkuar gjatė votimit tė Presidentit. A mund tė na sqaroni cili nen i rregullores dhe Kushtetutės ėshtė shkelur?

Krasniqi: Ajo u kanė dje. Sot nuk ėshtė shkelė. (Qeshet)

Express: A mundeni tė na saktėsoni se ēka ka ndodhur dje?
Krasniqi: Jo, jo. U krye ajo e djeshit. Ju shikoni edhe Kushtetutėn edhe Rregulloren.

Express: Ka pasur, apo s’ka pasur shkelje tė Kushtetutės?
Krasniqi: Unė e kam thėnė dje, s’kam ēka them sot pėr atė.

Express: Cila pjesė e Kushtetutės, apo e Rregullores ėshtė shkelur dje gjatė votimit?

Krasniqi: Merre edhe kėqyreni Rregulloren dhe Kushtetutėn. Nuk jam i obliguar t’ju jap sqarime.

Express: Por, LDK’ja dhe AAK’ja kanė paralajmėruar sot se do ta dėrgojnė nė Gjykatėn Kushtetuese votimin e djeshėm?

Krasniqi: Aha. Ėshtė e drejtė e tyre nėse ata mund ta argumentojnė, kanė tė drejtė 30 deputetė ta dėrgojnė nė Gjykatėn Kushtetuese.

Express: Mirėpo, ju e keni tė drejtėn i fundit pėr ta interpretuar Rregulloren e Kuvendit dhe a e dini se cila pjesė ėshtė shkelur?

Krasniqi: Shikoni, Rregullorja thotė qė kur tė hyhet nė votim – votimi shkon deri nė fund. Kjo ėshtė sa i pėrket votimit. Pastaj ekzistojnė edhe mėnyra sesi kėrkohet ndėrprerja e debatit ose ndėrprerja e seancės. Janė mėnyra, rregulla qė pėrcaktojnė edhe njėrėn edhe tjetrėn. Do tė thotė nuk ka qenė kėrkesa si duhet, nuk ėshtė dashur tė ndėrpritet votimi dhe kėto ēėshtje janė tė pėrcaktuara mirė me Rregulloren e punės sė Kuvendit tė Kosovės.

Express: Megjithatė, ju e lejuat pauzėn?

Krasniqi: E lejuam se unė realisht kam pasur edhe mundėsi tė tjera.
Nuk e kam shfrytėzuar pėr hir tė situatės dhe pėr hir qė tė mos tė interpretohej pastaj nė mėnyra vullnetare ajo ēėshtje.

Por, unė konsideroj qė e kam gjetur mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme t’ua tėrheq vėrejtjen qė veprimi nuk ėshtė nė pėrputhje me Rregulloren e Punės sė Kuvendit tė Kosovės.
Dhe nė fund tė fundit nuk ėshtė as nė pėrputhje me Kushtetutėn me kapitullin qė e pėrshkruan mirė detyrat dhe pėrgjegjėsitė e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, si institucioni mė i lartė legjislativ.

Express: Kur e keni lejuar tė shkohet nė pauzė, a e keni shkelur ju Rregulloren e Kuvendit?

Krasniqi: Po, shikoni aty – unė tė tregova realisht qė ajo ishte njė veprim i asaj natyre qė unė nuk kam pasur zgjedhje tjetėr. Se a ėshtė nė njė formė apo tjetėr, edhe ajo ėshtė njė shkelje e Rregullores.

Express: Rregullorja ėshtė shkelur nga ana juaj?

Krasniqi: Po, de, tash nga ana ime po i bie.
Gazeta expres


Surroi: Mendjelehtėsitė e Pacollit i kushtojnė Kosovės


Kryetari i Bordit tė Klubit pėr Politikė tė Jashtme, Veton Surroi, u deklarua pėr zhvillimet e fundit politike, nė emisionin Rubikon, para panelit tė gazetarėve pėrbėrė nga nikoqiri Adriatik Kelmendi, Astrit Gashi (Zėri), Leonard Kėrquki (Express) dhe Mentor Shala (RTK).

Duke vlerėsuar procesin zgjedhor qė solli kėto institucione tė dėmtuar, ani se tė certifikuar, Surroi pėrmendi se lista e gjėrave dhe obligimeve qė e presin Kosovėn ėshtė shumė e gjatė dhe shumė e vėshtirė marrė parasysh mungesėn e legjitimitetit tė plotė tė kėtyre institucioneve.

“Ajo qė do kishte qenė mirė tė kishte ndodhur ishte zgjedhja e njė Presidenti me konsensus, zgjedhja e qeverisė sa mė te gjerė tė mundshme... qė do tė merrej edhe me ēėshtjet e mbetura nga zgjedhjet qė do ta krijonte transicionin drejt njė legjitimiteti tė plotė. Se si ti kemi zgjedhjet e ardhshme tė pranueshme dhe tė pranuara nga tė gjithė”.

Surroi mė tej shtoi: “Qeveria i ka tri mangėsi, qė nė fillim. E para ėshtė mungesa e legjitimitetit demokratik... e dyta, baza shumė e hollė politike e ndėrtimit tė kėsaj qeverie dhe e treta, se trashėgon problemet nga qeverisja e kaluar”. Sipas Surroit, qė nė ditėn e parė Qeveria hyn nė me njė minus prej rreth 475 milionė eurove, vėshtirė tė pėrballueshėm.

I pyetur pėr vėrejtjet qė ka shprehur mė parė pėr figurėn e personit tė zotit Pacolli, Surroi i paraqiti tri ilustrime.

E para, ishte ardhja e tij nga Moska mė 1998 pėr ta bindur delegacionin shqiptar se duhej takuar me Milosheviqin nė njė hotel nė Beograd, atėherė kur qė nga viti 1990, “Alternativa kosovare” insistonte se nuk do tė kishte negociata pa ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar, ku rolin kryesor do ta kishte SHBA-ja.

Ky ka qenė interesi i drejtpėrdrejt i Rusisė qė “Alternativėn kosovare” ta zhvendoste nga pozicioni i fortė.

Momenti i dytė ka qenė i lidhur pėr njė deklaratė publike tė Pacollit gjatė negociatave tė Vjenės, “..se Kosova nuk ka nevojė tė negociojė nė Vjenė, mund tė negociojė nė Krushevc a kudo”.

“Qė tė dyja kanė mund tė jenė veprim mendjelehta, nuk po hyj nė vlerėsimin e tyre, por qė tė dyja janė gabime dhe si tė tilla duhet kualifikuar.

Posaēėrisht ngase dilnin jashtė kontekstit tė njė procesi tė gjatė dhe tė mundimshėm tė Vjenės”, tha Surroi, pėr tė pėrfunduar me gabimin e tretė tė Pacollit, qė ishte vizita nė Libi nė tetor tė vitit 2010.

Shkuarja e njė delegacioni tė madh kosovarėsh kinse nė emėr tė lobimit e qė pėrfundoi me vallėzimin nėn tendėn e diktatorit, megjithatė ėshtė gabim i pafalshėm, sipas Surroit.

“Mund tė jenė mendjelehtėsi, por janė mendjelehtėsi qė nė fund i paguan Kosova”.

Surroi i sugjeroi Pacollit qė tė mos e ndėrmerrte mė asnjė veprim, por qė nė bashkėpunim me partitė e tjera tė niste procesin e ndryshimit tė Kushtetutės, pėr zgjedhjen e drejtpėrdrejtė tė kryetarit, dhe tė kandidojė po deshi.

Nė lidhje me bisedimet e ardhshme me Beogradin, Surroi vlerėsoi se Kosova ballafaqohet me njė periudhė shumė tė rėndė qė kėrkon koordinimin e katėr resorėve qė merren me punė tė jashtme (Presidenca, zėvendėskryeministrja, ministri i Jashtėm dhe ministrja pėr Integrime), meqenėse procesi negociator do t’ia nisė menjėherė.

Nė kėtė koniunkturė politike, Kosova rrezikon tė hyjė nė njė proces i cili nga nėntori i sivjetmė do t’i krijojė Serbisė pajtimin pėr statusin e kandidatit, ndoshta edhe eventualisht edhe datėn pėr tė hyrė nė procesin negociator, ndėrsa Kosovės nuk i krijon asnjė, as mė tė voglin ndryshim, nė mėnyrėn se si funksionon karshi Bashkimit Evropian, pėrfundoi Surroi.
Koha.net

rastesishT
24-02-11, 19:43
Surrojin e ka marrė pusi.... tash gjithė mllefin po e zbrazė mbi dellin kush ju kundėrvihet amerikanėve pėrfundojn si akademik Daci.

Oqeani
24-02-11, 22:12
Tragjedi: Humb jetėn nė mėnyrė misterioze 6 vjeēari Nijazi I. nga Miratoca
Fėmiu gjashtėvjecar nga fshati Miratoc, Nijazi I. nė rrethana ende tė panjohura sot ka humb jetėn. Nijazi I, i cili vijon mėsimin nė entin parashkollor nė fshatin Miratoc, sot nuk ėshtė kthyer nė orarin e caktuar nė shtėpi. Sipas burimeve tė pakonfirmuara, trupi i tij i pajetė nė orėt e pasditės ėshtė gjetur nė afėrsi tė njė shtėpie, nė tė cilėn nuk banon askush.

Hetimet po vazhdojnė pėr tė zbardhur rastin i cili sot ka tronditur fshatin Miratoc dhe tėrė Komunėn e Preshevės. /presheva.com/

http://www.presheva.com/files.php?file=temp/NIjaziI_155165129.jpg

Me mall tė kujton e tėrė Lugina!


Simbas informatave thuhet se eshte i mbytur nga kusheriri i vet qe eshte me te mbeta psiqike !

Guri i madh
24-02-11, 22:35
Surrojin e ka marrė pusi.... tash gjithė mllefin po e zbrazė mbi dellin kush ju kundėrvihet amerikanėve pėrfundojn si akademik Daci.


oo qfletus surroj esht nji politikan i kalibrit nderkombtar edhe pse nuk esht pa gabime qato gabime e kan lan jasht partis

se ky nuk esht nji politikan qe ka perkrahje lokale ose nuk ka njerz qe i kercnojn te tjert per me e votue


po gabimi i tij esht qe hyri nen sqetullen e hashimit e e kritikiójke te ndejerin RUGOVA


e ky nuk esht i vetmi qe e ka hum karieren duke e perkrah HASHIMIN


Rexhep qosja akedemik e humbi karieren duke e ferkurar thaqin Adem demaqi i humbi 30 vjet burg duke e maskurar thaqin

Fatmir sejdiu e humbi edhe karakterin e vet njerzor duke u mundue me afirmue thaqin

e njejta rrug e perckjell edhe UK RUGOVEN


qysh ka than aj i moqmi kush rrin afer mutit i vjena era mut e mileti largohen

Gentiani
24-02-11, 23:30
Tragjedi: Humb jetėn nė mėnyrė misterioze 6 vjeēari Nijazi I. nga Miratoca
Fėmiu gjashtėvjecar nga fshati Miratoc, Nijazi I. nė rrethana ende tė panjohura sot ka humb jetėn. Nijazi I, i cili vijon mėsimin nė entin parashkollor nė fshatin Miratoc, sot nuk ėshtė kthyer nė orarin e caktuar nė shtėpi. Sipas burimeve tė pakonfirmuara, trupi i tij i pajetė nė orėt e pasditės ėshtė gjetur nė afėrsi tė njė shtėpie, nė tė cilėn nuk banon askush.

Hetimet po vazhdojnė pėr tė zbardhur rastin i cili sot ka tronditur fshatin Miratoc dhe tėrė Komunėn e Preshevės. /presheva.com/

http://www.presheva.com/files.php?file=temp/NIjaziI_155165129.jpg

Me mall tė kujton e tėrė Lugina!


po vertete ishte lajm i tmerrshem dhe i pikellueshem, qe nuk mbahet ne mend te jete degjuar se lere me te kete ndodhur e ngjashme!

Vertete te gjithe jane te shokuar per rastin tragjik e ketij ēunit te pafajshem!

roadrunner
25-02-11, 16:15
po po qashtu than :-( ....mos vet :S:S:S:S


Simbas informatave thuhet se eshte i mbytur nga kusheriri i vet qe eshte me te mbeta psiqike !

Neferta
25-02-11, 17:55
Vetėvendosje kundėr “martesės” Pacolli-Thaēi
Lėvizja Vetėvendosje organizoi tė premten aksionin simbolik lidhur me koalicionin aktual, duke shprehur njėkohėsisht qėndrimin se janė kundėr kėtij koalicioni dhe kundėr negociatave me Serbinė. meqense kushtetuta e jone e lejon nje gje te till

Neferta
25-02-11, 18:12
Qeni i Tites edhe bishti i fundit rus ne Afriken veriore , mik i Bugjetit tone.
http://http//img.allvoices.com/thumbs/image/609/609/73855114-khadafi-locked.jpghttp://img.allvoices.com/thumbs/image/609/609/73855114-khadafi-locked.jpg

Llapjani_HH
25-02-11, 19:02
Thaēi totalitar, Pacolli president me vota tė presionit

Nė emisionin e mbrėmshėm “Rubikon” tė KohaVisionit, kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi, e ka quajtur presidentin e ri tė Kosovės, Behgjet Pacollin, tė “papėrshtatshėm”, “i zgjedhur pa vullnetin e qytetarėve” dhe “me vota tė presionit”.

Ai ka akuzuar bashkėpartiakun e tij, Hashim Thaēi pėr mėnyrėn e zgjedhjes sė Pacollit president, duke i frikėsuar deputetėt me heqje nga lista nėse nuk e votojnė zgjedhėsin e tij, transmeton Koha.

Krasniqi ka ritheksuar se ėshtė shkelur Kushtetuta nė kėtė rast dhe se vullneti i deputetėve tė pranishėm ishte ai nga votimi i herės sė parė, kur Behgjet Pacollit nuk iu dhanė mė shumė se 54 vota.

Kryetari i Kuvndit ka folur edhe pėr krizėn brenda PDK-sė, e cila ėshtė bėrė e pashmangshme me rastin Pacolli, duke e akuzuar drejtpėrdrejt pos Thaēin, edhe kryetarėt e komunave qė mbėshtetėn kėtė zgjedhje pėr hir tė interesave tė tyre vetjake.

Ai madje ka akuzuar pėr totalitarizėm, PDK-nė nė krye me Hashim Thaēin dhe e konsideron fitues veten pėr kahen qė ka marrė ai dhe disa tė tjerė brenda PDK-sė.

Duke thėnė kėtė Krasniqi e ka pohuar ndarjen zyrtare nė dysh tė PDK-sė, nė fraksion me tė nė krye, dhe njė tjetėr tė udhėhequr nga kryetari i Partisė, Thaēi.

Sekretari i pėrhershėm i PDK-sė, Jakup Krasniqi ka shpjeguar qėndrimin e tij nė tėrė kėtė tollovi, duke thėnė se kishte preferuar qė mė parė tė shkohej nė zgjedhje tė jashtėzakonshme se sa tė shkohet drejt njė krize institucionale disavjeēare me Aleancėn Kosova e Re.

“Prezenca e Sami Lushtakut nė Kuvend ishte e panevojshme atė ditė.
Mė mirė do tė ishte sikur ai tė merrej me punėt e komunės”, ka thėnė Krasniqi, duke ripohuar se si kryeparlamentar ai po jep shenja tė mira pėr funksionimin e rendit demokratik nė Kuvendin e Kosovės.

“Do t’i vėzhgojmė punėt e kryeministrit dhe tė presidentit, madje dhe do tė kėrkojmė dorėheqjen e tyre nė rast se nuk funksionin rendi dhe ligji”, ėshtė shprehur i pari i Kuvendit.

Ai ka thėnė se ėshtė koha qė PDK-ja tė mbajė Kuvendin zgjedhor, ndėrsa ėshtė shprehur me ironi ndaj “parashutistėve” qė kanė aderuar nė PDK kohėt e fundit, duke i cilėsuar si poltronė tė kryeministrit Thaēi dhe interesxhinj.
Telegrafi

Llapjani_HH
25-02-11, 19:06
Rada voton-provokon me tre gishta, irriton “Vetėvendosjen” (Video)


Gjatė seancės sė Kuvendit tė Kosovės nė tė cilėn u zgjodhėn institucionet e shtetit, deputetja e re serbe nga Lista e Pėrbashkėt Serbe, Rada Trajkoviq nuk votoi sikurse deputetėt tjerė, duke e ngritur dorėn lartė.

Ajo u dallua nga tė tjerėt.

Gjatė votimit Trajkoviq vazhdimisht ngriti tre gishta. Trajkoviq po ashtu gjatė fjalimit tė saj nė Kuvend bėri njė provokim tjetėr, duke iu referuar shtetit si “Kosovė e Metohi”, raportojnė mediet.

Ky gjest nė masė tė madhe irritoi deputetėt e Lėvizjes Vetėvendosje, tė cilėt nė njė mėnyrė tjetėr ia kthyen, duke e injoruar plotėsisht bisedėn qė Rada dėshiroi tė bėnte me ata.

Albin Kurti e Liburn Aliu, si dhe deputetėt tjerė tė Lėvizjes Vetėvendosje, e injoruan sikur mos tė ishte fare, pasi Rada iu afrua tyre pėr tė biseduar diēka gjatė njė pauze nė sallė.
Bota sot

uoQmtoffGKU

Guri i madh
25-02-11, 20:30
Rada voton-provokon me tre gishta, irriton “Vetėvendosjen” (Video)


Gjatė seancės sė Kuvendit tė Kosovės nė tė cilėn u zgjodhėn institucionet e shtetit, deputetja e re serbe nga Lista e Pėrbashkėt Serbe, Rada Trajkoviq nuk votoi sikurse deputetėt tjerė, duke e ngritur dorėn lartė.

Ajo u dallua nga tė tjerėt.

Gjatė votimit Trajkoviq vazhdimisht ngriti tre gishta. Trajkoviq po ashtu gjatė fjalimit tė saj nė Kuvend bėri njė provokim tjetėr, duke iu referuar shtetit si “Kosovė e Metohi”, raportojnė mediet.

Ky gjest nė masė tė madhe irritoi deputetėt e Lėvizjes Vetėvendosje, tė cilėt nė njė mėnyrė tjetėr ia kthyen, duke e injoruar plotėsisht bisedėn qė Rada dėshiroi tė bėnte me ata.

Albin Kurti e Liburn Aliu, si dhe deputetėt tjerė tė Lėvizjes Vetėvendosje, e injoruan sikur mos tė ishte fare, pasi Rada iu afrua tyre pėr tė biseduar diēka gjatė njė pauze nė sallė.
Bota sot

uoQmtoffGKU







o kjo vejushka e shkjeve tjter sen po don po e keqe se maron qorben

Neferta
28-02-11, 15:16
Qenet serbe e ruajn GADAFINhttp://balkanupdate.blogspot.com/2011/02/serb-mercenaries-fighting-on-behalf-of.html

Guri i madh
28-02-11, 16:23
Qenet serbe e ruajn GADAFINhttp://balkanupdate.blogspot.com/2011/02/serb-mercenaries-fighting-on-behalf-of.html





shum ke gabue qe e ke sjell ket informacion se do antar te forumit ton e kan idol GADAFIN dhenderr e kan


ma von i publikoj veq po i pres reagimet e tyre

Oqeani
28-02-11, 16:44
Bajram Rexhepi - U lodh dukei perseritur te njejtat fjale: -
Do te shtrihemi ne ter teritorin !

Haj medet more Rexhep .... Shriju shriju se boll kembet e mbedhta i ke mbajte, por ruaju mos po i mbeledhe edhe me shume se !

Guri i madh
28-02-11, 17:26
Bajram Rexhepi - U lodh dukei perseritur te njejtat fjale: -
Do te shtrihemi ne ter teritorin !

Haj medet more Rexhep .... Shriju shriju se boll kembet e mbedhta i ke mbajte, por ruaju mos po i mbeledhe edhe me shume se !


aj miku i bastri pllanes ky me bastrin jan kan te perzgjedhurit e shkjeve per spitalin e mitrovices


po u kan edhe sadri pllana vllau i bastri pllanes

Guri i madh
01-03-11, 17:23
KMDLNJ: Po bėhet presion mbi Gjykatėn Kushtetuese http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut shprehu shqetėsimin mbi tendencėn pėr tė bėrė presion mbi Gjykatėn Kushtetuese tė Kosovės, nė kohėn kur kėrkohet pavarėsia e gjyqėsorit.... Postuar: 02:59:12 / 01.03.2011
Pavarėsinė e gjyqėsorit e kėrkojnė pikėrisht ndėrkombėtarėt nė raportet e tyre dhe paraqitjet publike, mirėpo sipas KMDLNJ-sė nė praktikė ndodhė ndryshe.

“Njė tendencė e tillė posaēėrisht vėrehet nė prononcimet publike tė zyrtarėve tė lartė ndėrkombėtarė nė Kosovė. Prononcimi i fundit pėr medie i z. Piter Feith i cili nė njė deklarim pėr media thotė se “Konsideroj se nuk ka pasur shkelje tė Kushtetutės sė Kosovės gjatė zgjedhjes sė Presidentit...’apo ‘jo absolutisht nuk ėshtė shkelur Kushtetuta’ pėr KMDLNj ėshtė presion i drejtpėrdrejt mbi Gjykatėn Kushtetuese tė Kosovės dhe prejudikim i vendimit qe duhet ta marrė kjo gjykatė”, thuhet nė reagimin e KMDLNJ-sė.

Njė deklaratė tillė thuhet se bie ndesh me pozicionin e Feithit si shef i zyrės sė ICO-sė dhe pėrfaqėsues i BE pėr Kosovėn.
KMDLNj konstaton se duke u deklaruar publikisht nė kėtė ēėshtje mjaft tė ndjeshme tentohet tė bėhet presion mbi Gjykatėn Kushtetuese.

Neferta
01-03-11, 17:40
Shkrim i huazuar The Economist: Lidhjet e forta tė serbėve me Gaddafin
Ai madje u pozicionua me serbėt ortodoksė kundėr myslimanėve nė Bosnje e nė Kosovė.

Si kudo nė vendet e tjera, edhe nė Ballkanin Perėndimor buletinet e lajmeve raportojnė nė lidhje me evakuimin e qytetarėve nga Libia. Disa prej tyre po kalojnė kohė tė vėshtira. Ka pasur raportime se boshnjakė dhe serbė janė sulmuar. Disa kroatė kanė mbėrritur nė shtėpi, por njė grup tjetėr mundi tė shpėtohet nga njė anije malazeze.
Ish- shtetet jugosllave kanė njė marrėdhėnie tė gjatė, e madje intime me zotin Gadafi. Ky i fundit ka qenė aq gjatė nė pushtet sa mes fotografive tė tij qė qarkullojnė nė shtyp ka prej atyre edhe me Titon, qė ka vdekur qė nė vitin 1980.
Shtypi ballkanik po shkruan histori nė lidhje me Sofije (tani quhet Safija) Farkas, gruaja e dytė e zotit Gadafi, njė boshnjako- kroate nga Mostari. Djali i tyre i madh ėshtė Saif al- Islam, trashėgimtari i Gadafit, paraqitja televizive e tė cilit dhe fjalimi pėr “lumenj gjaku” ishte shenja e parė domethėnėse e pėrgjigjes sė Gadafit ndaj kryengritjes libiane.
Gjatė viteve tė luftėrave nė Jugosllavi, zoti Gadafi (senior) ishte njė mbėshtetės besnik i ish- liderit serb tė asaj kohe, Sllobodan Millosheviē. Ai madje u pozicionua me serbėt ortodoksė kundėr myslimanėve nė Bosnje e nė Kosovė.
Lidhjet serbo- libiane mbeten shumė tė forta. Aq tė forta nė fakt sa tė martėn, Dragan Sutanovac, ministri serb i Mbrojtjes, u detyrua tė pėrgėnjeshtrojė raportimet se ka dhe avionė luftarakė serbė qė kanė bombarduar mbi protestuesit anti- Gadafi.
Gjithashtu ka edhe lidhje tė forta biznesi. Gjatė kėtyre viteve tė fundit, ish- jugosllavėt janė mbėshtetur tek vitet e Luftės sė Ftohtė pėr tė zgjeruar lidhjet e tyre tė biznesit nė Libi e mė gjerė nė Afrikėn e Veriut.
Ashtu siē kemi raportuar nė fillim tė kėtij viti, Serbia ėshtė e interesuar qė tė shesė armė dhe tė ndėrtojė fabrika armatimi e spitale ushtarake nė atė rajon. Boshnjakėt janė nė industrinė e ndėrtimit e punojnė pėr kompani tė mėdha si Energoinvest dhe Hidrogradnja. Nė tetor u raportua se kishte nėntė kompani kroate nė Libi me 500 punonjės.
Por jo gjithkush ka kaluar kohėra tė mira. Nė Ballkan kanė qeshur shumė me historinė e zotit Pacolli, qė sė bashku me njė grup tė madh kosovarėsh shkoi nė Libi si pjesė e pėrpjekjeve tė tij pėr tė bėrė qė zoti Gadafi tė braktisė pozicionin e tij pro- serb dhe tė njohė Kosovėn.
Nė njė pikė, i gjithė grupi i Pacollit fluturoi nė mes tė shkretėtirės pėr tė takuar liderin e Libisė. Sapo mbėrritėn, zoti Gadafi i urdhėroi ata qė tė kėndojnė dhe tė kėrcejnė. Kur pėr njė moment ata u ēakorduan, u qortuan nga njė ndihmės i Gadafit. Pėrfundimisht koloneli u tha atyre se mund tė ndalonin dhe pas kėsaj u bėri tė qartė se ai nuk kishte ndėrmend kurrė qė tė njihte Kosovėn pėr sa kohė “liderėt e saj do tė mbeteshin konet e amerikanėve”. Me kėtė, kosovarėt e turpėruar u kthyen nė shtėpi.
Megjithatė, ēfarėdo qė tė ndodhė nė Libi, operatorėt turistikė nė Kroaci janė duke lėpirė buzėt. Ata imagjinojnė dhjetėra mijėra turistė qė do zgjedhin tani plazhet e sigurta tė Kroacisė pėr pushime nė vend tė atyre tė pasigurta nė Egjipt apo Tunizi.

http://kosova.albemigrant.com/wp-content/uploads/2011/02/Gadaffi-and-Tito-1975.jpgGaddafi Given Yugoslavia's Top Medal By Milosevic

Oqeani
02-03-11, 10:07
Bota le tė informohet pėr vullnetin tonė - pamje nga votimi me 1 mars 1992.


Referendumi ishte i suksesshėm, gati qind pėr qind, por rezultatet pėrfundimtare do tė komunikohen tė mėrkurėn nė konferencė pėr shtyp.

Referendumi pėrfundoi edhe nė disa komuna tė Kosovės, Maqedonisė dhe nė disa shtete tė Evropės.

Autonomi politike e territoriale, shqiptarėt qė e njohin si status special nė bashkėsitė etnike, qė e garanton Haga. Serbia nuk do tė lejojė shkėputjen e territoreve tė saj, thonė pėrfaqėsuesit e PSS-sė.

Kuvendit pėr autonomi i arritėn shumė letra e telegrame pėrgėzimi e pėrkrahje nga shumė parti politike shqiptare tė Kosovės, Maqedonisė, PAD-i i Sanxhakut e nga shoqata tė ndryshme humanitare e shoqėrorė nga mbarė diaspora - kishte shkruar numri i gazetės "Rilindja" e 2 marsit tė vitit 1992.

Neferta
02-03-11, 18:11
U.S. service member shot dead in Germany Vrasesi i ushtarve amerikan eshte Arif Uka nga Mitrovica qe ndodhi ne Franfurt te Gjermanise shkaku nuk dihet por si njohtoj policia gjermani vrasesi kishte hyp ne autobusin e ushtarve amerikan dhe dy i kishte vrare dhe dy plagosur.
http://http://www.abovetopsecret.com/forum/thread669085/pg1#pid10693638http://msnbcmedia4.msn.com/j/MSNBC/Components/Photo/_new/110302_bus-frankfurt.grid-8x2.jpg

Oqeani
02-03-11, 20:19
Humbi jeten nje i ri nga Presheva ( Rainca) ne Neushatel te Zvicrres !

I riu 32 vjeēar u gjet i vdekur ne trotoar ne ora 02h00 te mengjesin ne Neushatel te Zvicrres.
simbas informatave thuhet se i riu ishte musafir per disa dite tek te afermit e tije ne Zvicerr dhe se ate nate ksihte qelluar ne disloteken ku ishte fjalosur me tre kosovar.
Te dyshuarit jane ne arrati, dhe se njeri nga ta eshte i plagosur.

Guri i madh
04-03-11, 12:34
Rebelėt festojnė “fitoren”, Gadafi pėrgjigjet me sulm ajror

Publikuar: Sot, mė 03 mars 2011
http://www.koha.net/repository/images/03-gadafi,-rrotulluese4.jpg




Tripoli, 3 mars - Rebelėt nė Libi kanė festuar pas dėshtimit tė forcave besnike tė kolonel Muamar Gadafi tė rimarrin portin lindor tė naftės Brega.

Qyteti ishte plot me njerėz tė ngazėllyer, tė cilėt po shtinin nė ajėr, raporton BBC.

Ndėrkohė, forcat pro-Gadafi kanė ndėrmarrė sulme ajrore kundėr qytetit Brega, kanė njoftuar burime nė qytet.

Sulmet vijnė njė ditė pas pėrleshjeve midis trupave rebele dhe qeveritare nė qytet, qė morėn 14 jetė.

Holanda ka konfirmuar se tre marinsa tė saj janė kapur nga forcat pro-Gadafi.
Ata po ndihmonin nė evakuimin e dy civilėve evropianė, kur u arrestuan nė qytetin Sirte.

Lideri libian ėshtė rishfaqur dje nė publik, i rrethuar nga mbėshtetėsit e tij. Gjatė fjalimit tė mbajtur, ai ka deklaruar se “e ardhmja e Libisė ėshtė nė duart e popullit libian”.
Gadafi kėrcėnoi se mijėra libianė do tė vdesin nėse SHBA apo NATO vendosin pėr intervenim ushtarak nė vendin e tij, transmetojnė agjencitė.

Raportet thonė se lideri i Libisė Muamar Gadafi dhe presidenti i Ligės Arabe, Amr Musa, kanė rėnė dakord me planin paqėsor tė presidentit tė Venezuelės, Hugo Chavez, pėr t'i dhėnė fund krizės nė Libi, transmeton REL.

Ministri i Informatave i Venezuelės, Andres Izara, tha se Chavez ka folur me Gadafin tė martėn rreth mundėsisė pėr krijimin e njė blloku tė vendeve mike, i cili do tė quhej Komiteti i Paqes, dhe do tė ndėrmjetėsonte mes Gadafit dhe kryengritėsve.

Neferta
04-03-11, 15:59
Humbja ruse ne tregetin me arme ne Libi. Gazeta ruse Komersant shkruan se me embargon e armeve ne Libi ka humbur hiq me pak se kater miljard euro qe ishte kontraktuar per dergim te sivjetshem.
http://i1.makcdn.com/Business2009/Media/777141/three_cols.jpg
Mendohet se shuma e kontrates ruse me Libine ishte 2 bilion dollareshe.

Neferta
04-03-11, 18:36
PROTESTOHET PAS FALJES TE SE PREMTES NE TRIPOLI

Pėrleshjet qė vazhdojnė prej disa ditėsh nė qytezat pėrreth kryeqyteti tė Libisė, sot kapluan edhe Tipolin. Marshimi i filluar nga protestuesit pas faljes sė namazit tė xhumasė, u pėrball me ndėrhyrjen e forcave tė sigurisė. Bėhet e ditur se forcat e sigurisė ka pėrdorur gaz lotsjellės, si dhe kanė hapur zjarr mbi manifestuesit.

Nė protestėn e sotme kundėr Kadafit nė kryeqytetin Tripoli, forcat e sigurisė pėrdorėn gaz lotsjellės ndaj demonstruesve. Nga zona e protestave u dėgjuan edhe tė shtėna armėsh. Menjėherė pas tyre erdhėn lajme se 14 kamionė ushtarakė, qė transportonin forcat e sigurisė, janė dėrguar pėr nė zonėn e protestave.

Pėrpara kėtij zhvillimi Ministria e Punėve tė Jashtme tė Libisė kishte paralajmėruar gazetarėt e huaj tė pranishėm nė vend, qė tė veprojnė me kujdes ndaj trazirave, tė cilat pėr faktin se ėshtė ditė e premte, mund tė pėrhapen edhe nė kryeqytet dhe tė shndėrrohen nė sulme e pėrleshje.

Bėhet e ditur se nė orėt e para tė mėngjesit tė sotėm, avionė luftarakė tė forcave nėn urdhrin e Kadafit kanė bombarduar njė bazė ushtarake nė Exhdebije dhe qytetin Brega, ku gjenden shumė rafineri nafte.

Sulmet e ndėrmarra me mbėshtetjen e avionėve gjatė dy ditėve tė fundit nga forcat pėrkrahėse tė Kadafit nė Brega dhe Exhdebije, ishin sprapsur me sukses nga opozitarėt.

Ndėrkaq luftime mes forcave nėn urdhrin e Kadafit dhe opozitarėve po pėrjetohen edhe nė Zavija e Ras Lanuf.



http://www.trt.net.tr/medya1/resim/2011/03/02/460820a9-1106-4e87-a91c-326805cc5cd7-444x333.jpg

Neferta
04-03-11, 22:38
Kosovė: Njė gjykatės i EULEX konfirmon aktakuzėn nė ēėshtjen "Medicus"



Para nje kohe keta u liruan te pafajshem, dihet qe ne te gjith jemi te pafajshem gjithmone


Zyrtarė tė EULEX-it nė Kosovė thanė sot se njė gjykatės i kėtij misioni ka konfirmuar aktakuzėn kundėr katėr personave tė pandehur pėr ushtrim tė paligjshėm tė veprimtarisė mjekėsore dhe keqpėrdorim tė detyrės zyrtare. Ndėrkaq, gjykatėsi ka hedhur poshtė akuzat pėr trafikim tė personave dhe krim tė organizuar.
Vitin e kaluar prokuroria e Kosovės ngriti njė akuzė kundėr shtatė personave pėr trafikim tė organeve njerėzore, krim tė organizuar, ushtrim tė paligjshėm tė veprimtarive mjekėsore dhe keqpėrdorim tė detyrės zyrtare. Nė mesin e tė akuzuarve kishte mjekė dhe njė person, qė mė parė ka punuar nė nivel tė lartė nė Ministrinė e Shėndetėsisė.
Sipas akuzės fillestare, tė gjithė kėta kanė qenė tė pėrfshirė nė rekrutimin e 20 shtetasve tė huaj nga Moldavia, Kazakistani, Rusia dhe Turqia, tė cilėve pretendohet se u ishin premtuar nga 20 mijė dollarė pėr dhurimin e veshkave, ndėrsa marrėsve tė organeve u ishte kėrkuar qė tė paguanin nga 80 mijė deri nė 100 mijė dollarė.
Akuza pėr trafikimin e organeve, ka tė bėjė me zhvillimet nė klinikėn private “Medicus” nė Prishtinė nė vitin 2008. Njė transplantim i paligjshėm i njė veshke qė ishte kryer nė njė klinikė private nė Prishtinė atė vit kishte ēuar nė arrestimin e tre udhėheqėsve tė asaj klinike si dhe nė pezullimin nga puna tė njė zyrtari tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.
Prokuroria tha se do tė parashtrojė ankesė kundėr vendimit tė sotėm tė gjykatės pėr tė hedhur poshtė pikat e aktakuzės qė nuk janė konfirmuar e qė kanė tė bėjnė me trafikimin e personave dhe krimin e organizuar.

Neferta
05-03-11, 15:18
PROTESTE NE ZAGREB KUNDER GJYSEM SHKINES JADRANKA KOSU
http://www.cafe.ba/slika.php?op=vijest&slika=vijesti_slike/v39630.jpg&width=420 (http://www.cafe.ba/vijesti_slike/v39630.jpg)
R

Neferta
06-03-11, 19:19
http://edition.cnn.com/video/#/video/world/2011/03/05/wedeman.libya.fight.cnn (http://http://edition.cnn.com/video/#/video/world/2011/03/05/wedeman.libya.fight.cnn)Forcat anti Gedafi rrezoje nje aeroplan usharak ne Libi te prodhimit rusehttp://http://edition.cnn.com/video/#/video/world/2011/03/05/wedeman.libya.fight.cnnruse

Guri i madh
07-03-11, 19:45
Nesėr pritet fillimi i bisedimeve Kosovė-Serbi http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Takimi i parė pėr bisedimet nė mes tė delegacioneve tė Kosovės dhe tė Serbisė do tė mbahet nesėr.Takim do tė mbahet nė Bruksel nė prani tė zyrtarėve tė Bashkimit Evropian. Pritet qė pjesėmarrės tė jenė edhe pėrfaqėsuesit e SHBA-sė.... Postuar: 12:48:21 / 07.03.2011
Shefja e delegacionit tė Kosovės pėr kėto bisedime, Edita Tahiri qė dy ditėt e fundit ka qėndruar nė SHBA bashkė me ministtrin e jashtėm, Enver Hoxhaj ka mohuar kategorikisht qė nė kėto bisedime tė shtrohet ēėshtja e statusit politik tė Kosovės.

Guri i madh
07-03-11, 22:32
pirdhu idiot kriminel me kto fjal duhet me ju drejtue kristofer dellit


manipulusit te zgjedhjeve e te formimit te qeveris


----------------------------------------------------------------------------------------------

Delli: Mos e luani lojėn e tjetėrkujt http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Editorialin e Ambasadorit tė SHBA nė Kosovė, Kristofer Dell pėr gazetėn ‘Kosova sot’, lidhur me bisedimet Prishtinė-Beograd, e sjellim nė tėrėsi nė vazhdim…... Postuar: 02:55:38 / 07.03.2011
Sot Kuvendi i Kosovės do tė debatojė pėr njė rezolutė pėr dialogun Beograd-Prishtinė, tė ndihmuar nga BE-ja, i cili duhet tė fillojė sė shpejti nė Bruksel. Si debati parlamentar, po ashtu edhe dialogu janė ngjarje me rėndėsi pėr Kosovėn dhe duhet tė mirėpriten. Debati jep mundėsi pėr ta nėnvizuar unitetin e Kosovės para kėtyre diskutimeve nė Bruksel dhe pėr tė treguar pėrkushtimin e vendit qė ta shfrytėzojė plotėsisht dialogun pėr ta forcuar vendin e Kosovės nė rajon. Pėrkundėr asaj qė shumė njerėz i frikėsohen hyrjes nė kėtė proces, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės besojnė se dialogu Prishtinė-Beograd do ta bėjė Kosovėn shtet mė tė fortė, mė tė aftė pėr t''u angazhuar ekonomikisht dhe nė diplomaci anekėnd rajonit, anekėnd Evropės dhe botės.
Ka pasur shumė retorikė dhe spekulime (shumica tė painformuara) lidhur me dialogun. Disa zėra tė papėrgjegjshėm i kanė cilėsuar bisedimet nė Bruksel si njė cikėl tė ri tė negociatave pėr status qė do ta vėnė nė rrezik pavarėsinė dhe integritetin territorial tė fituar me mund tė Kosovės. Tė tjerėt kanė vlerėsuar se statusi ėshtė ēėshtja e ”vėrtetė” prapa ēdo ēėshtjeje teknike qė do tė diskutohet. Ka tė tjerė qė e pėrshkruajnė dialogun si njė bisedė tjetėr nė vazhdėn e bisedimeve ekzistencialisht vendimtare ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė qė vijojnė qė prej fundit tė viteve tė ''90-ta. Pothuajse pa ndryshim tė gjitha kėto pikėpamje shoqėrohen me konkludimet se Kosova duhet t''i qaset kėtij dialogu nga pozicioni mbrojtės dhe kjo pastaj sjell brengėn pothuajse ngulmuese pėr statusin e Kosovės nė ēdo anė. Njė qasje e tillė ėshtė e gabuar. Pėr mė keq, me kėtė luhet loja e Beogradit, ashtu siē e kanė pėrshkruar hapur njė numėr i zyrtarėve tė lartė serbė.
Nė vend se t''i qaseni dialogut nga njė pozicion i tillė i ngushtė, i ndrojtur dhe mbrojtės, unė besoj se do t''u shėrbejė mė mirė interesave tė Kosovės dhe do tė dėshmohet si shumė mė konstruktiv nėse dialogu shihet si njė mundėsi pėr Kosovėn pėr t’i ndjekur objektivat e saj kryesore kombėtare - tė ndihmojė nė nxitjen e rritjes ekonomike, forcimit tė sundimit tė ligjit dhe tė sigurimit tė sė ardhmes suaj evropiane - qė janė qenėsore pėr qėndrueshmėrinė afatgjate tė vendit.
Pavarėsia dhe sovraniteti i Kosovės janė fakte tė vendosura. Pėr herė tė parė ju do tė takoheni me zyrtarėt nga Beogradi si tė barabartė: ju jeni dy vende sovrane, tė dyja po ndiqni anėtarėsimin eventual nė Bashkimin Evropian (gj qė po e lehtėson dialogun pėr t''ju ndihmuar juve qė t’i plotėsoni ambiciet tuaja evropiane). Vetė fakti se pėrfaqėsuesit nga Qeveria e Serbisė janė tė gatshėm pėr t''u takuar me ju nė kėtė forum ėshtė njė hap i rėndėsishėm pėrpara. Prandaj, ndryshe nga bisedimet e mėhershme ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, sfida me tė cilėn Kosova pėrballet nė kėtė proces ėshtė se tash duhet tė vendosė vetė se si ta shfrytėzojė sovranitetin dhe pavarėsinė e sapoarritur pėr t’i pėrmbushur mė sė miri qėllimet kombėtare. Nė tė gjitha takimet e mėhershme, Kosova ka luftuar pėr liri. Tash ju mund tė luftoni pėr funksionalitet.
Nėse, siē sugjerova mė lart, ju e merrni si pikėnisje qė ta pėrdorni dialogun pėr t’i arritur qėllimet tuaja kryesore nacionale, atėherė kjo bėhet mė shumė se sa vetėm njė ushtrim i thjeshtė mbrojtės pėrballė Beogradit. Veē kėsaj, ai siguron qė nuk do tė bini nė grackėn klasike tė negociatave, duke e lėnė palėn tjetėr pėr ta pėrcaktuar qėllimin e ushtrimit dhe pastaj tė ngecni me agjendėn e palės tjetėr. Ju e keni agjendėn tuaj nacionale. Shfrytėzojeni dialogun pėr ta ēuar atė pėrpara.
Mė lejoni t''ju jap njė shembull konkret: ēka ėshtė mė me rėndėsi pėr qytetarėt e Kosovės nė nivel praktik - qė Serbia ta pranojė emrin dhe simbolet tuaja shtetėrore nė kontekst tė CEFTA-s, apo qė ajo tė pajtohet pėr t’i zbutur shtrėngimet e vėna ndaj tregtisė sė Kosovės me fqinjėt e saj? Cila prej kėtyre rezultateve ka mė shumė gjasa qė tė krijojė vende pune dhe t''u ndihmojė tė rinjve pėr tė gjetur punė?
Sigurisht, ju mund tė zgjidhni qė tė pėrqendroheni vetėm nė simbole - dhe Beogradi mund edhe ta mirėpresė njė qasje tė tillė - por kjo mund tė sjellė zgjatjen e embargos sė vėrtetė tė tanishme nė qarkullimin e lirė tė mallrave dhe shėrbimeve ndėrmjet Kosovės dhe pjesės tjetėr tė rajonit. Me fjalė tė tjera, kur tė hapet ēėshtja e CEFTA-s nė dialog, a do tė zgjidhni pėr tė luftuar pėr simbolet abstrakte tė sovranitetit (pas ēfarė emri do tė uleni gjatė takimeve tė CEFTA-s), apo do tė kėrkoni zgjidhje kreative, fleksibile qė mund t''ju ndihmojnė pėr tė pėrmbyllur marrėveshje tė reja tregtare qė do tė hapin vende pune nė vend dhe ta bėjnė Kosovėn pjesė pėrbėrėse tė ekonomisė mė tė gjerė rajonale?
Kėto janė zgjedhjet e vėrteta dhe pėrgjigjja e duhur nuk ėshtė gjithmonė e dukshme. Por, ēėshtja ėshtė se keni zgjedhje dhe mėnyra se si i qaseni kėtij procesi do ta pėrkufizojė nė masė tė madhe ēfarė rezultatesh do tė arrini. Pėr mė tepėr, nėse ju e pėrcaktoni agjendėn tuaj pozitive, qė shikon kah e ardhmja dhe nėse keni strategji tė qartė pėr ta arritur atė, atėherė ju i bėni vetė zgjedhjet tuaja, e jo tė dikujt tjetėr.
Nė fund, Shtetet e Bashkuara besojnė se njė qasje pragmatike ndaj bisedimeve nė Bruksel do tė demonstrojė se Kosova ėshtė partner i vėrtetė evropian nė Ballkanin perėndimor. Kam pėrshtypjen se kjo qasje, jo vetėm qė ėshtė e arsyeshme, por ėshtė edhe mėnyra mė e sigurt dhe mė e shpejtė pėr ta hapur derėn e liberalizimit tė vizave dhe anėtarėsisė eventuale nė BE. Kosova nuk do tė arrijė atje nėse ju lejoni qė tė tundoheni pėr ta parė procesin vetėm nėpėrmjet pamjes sė ”mbrojtjes” sė statusit tuaj. Nuk ka asnjė arsye pėr tė qenė defansivė. Keni besim. Dhe, mos e luani lojėn e tjetėrkujt! (Kosova sot

Makresh
07-03-11, 23:35
Ti a budall je mi thon kshtu te dergumit t'ameriksit a ?

Neferta
08-03-11, 13:24
Me leje te faraonit TUTMESIT i II Pa lejen e parlamentit te vendit ne bisedime me Shkinine
fillojė bisedimet me Serbinė

E hėnė, 07 Mars 2011


deledashi , zėvendės-kryeministre dhe kryenegociatore




Pasdita e sotme pritet tė shėnojė fillimin e bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr zgjidhjen e ēėshtjeve tė interesit tė pėrbashkėt. Delegacioni i Prishtinės pritet tė shkojė nė takimin e parė pa miratimin e Parlamentit tė Kosovės, i cili shtyu pėr tė enjten debatin pėr njė rezolutė nė mbėshtetje tė bisedimeve me Serbinė, tė parat qė kur Kosova shpalli pavarėsinė e saj.

Guri i madh
08-03-11, 22:38
Bruksel: Kanė filluar bisedimet Kosovė-Serbi

Publikuar: Sot, mė 08 mars 2011



http://www.kohaditore.com/repository/images/08ketrin5.jpg Bruksel: Kanė filluar bisedimet Kosovė-Serbi


Bruksel, 8 mars (E plotėsuar)– Ndonėse me vonesa tė konsiderueshme, dialogu ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit, megjithatė ka filluar sonte diku rreth orės 19:30 minuta nė selinė e Kėshillit tė Bashkimit Evropian nė Bruksel, gjegjėsisht nė nė zyrėn e Robert Cooper nė kryeqytetin evropian.
Para hyrjes nė ndėrtesėn ku zhvillohet dialogu, Edita Tahiri, kryesuese e delegacionit tė Kosovės, tha se janė tė lumtur qė po nisė ky dialog.
Republika e Kosovės do t’i qaset kėtij dialogu nė mėnyrė konstruktive, tha zonja Tahiri. Ajo theksoi se beson se procesi i dialogut do ta pėrforcojė agjendėn evropiane, si tė Kosovės, ashtu edhe tė Serbisė.
Zv/kryeministrja Tahiri ka thėnė pas takimit se kreativieti mund t’u ndihmojė tė dyja palėve pėr tė pėrmirėsuar jetėn e njerėzve , por edhe pėr ēuarjen pėrpara tė agjendės evropiane tė tė dyja shteteve.
Ndėrkaq, pėrfaqėsuesi i delegacionit tė Serbisė, Borisllav Stefanoviq, ishte pak mė i gjerė nė diskutimet me gazetarė rreth temave qė diskutohen nė kėtė dialog. Sipas tij, nė tryezė janė qarkullimi ajror, problemi i doganave dhe disa ēėshtje tė tjera qė kanė tė bėjnė me kadastrat.
Kryesuesi i delegacionit serb, Stefanoviq ka shmangur referencėn pėr sovranitetin, duke thėnė vetėm se ka nisur dialogu me Prishtinėn. Stefanoviq ka thėnė se ėshtė iluzore tė mendohet se mund tė afrohen qėndrimet e palėve pėr statusin, prandaj ėshtė mirė tė bisedohet pėr tema tė tjera.
Nė BE pėrsėrisin se presin qė tė dyja palėt do tė jenė konstruktive nė kėtė dialog dhe se zgjidhja e problemeve nė mėnyrė graduale do ta avancojė edhe dialogun.
Mirėpo, nė BE nuk dėshirojnė nė kėto momente tė thonė se sa do tė zgjasė ky dialog, por thonė se nė njė periudhė njėvjeēare presin zgjidhjen e shumė problemeve qė do tė parashtrohen nė kėtė dialog.
Sipas BE-sė, pritet qė nė pėrgjithėsi nė dialog tė shtrohen diku mes 15-20 temave qė duhet tė zgjidhen. Natyrisht, BE-ja nė kėtė dialog mban qėndrimin e saj neutral ndaj statusit tė Kosovės.
Ndėrkohė, Bashkimi Evropian ka pėrshėndetur nisjen e bisedimeve nė Bruskel ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. Nėpėrmjet zėdhėnėses sė saj, Cathertine Ashton ka thėnė se beson qė ėshtė koha e duhur pėr Beogradin dhe Prishtinėn qė tė gjejnė mėnyra praktike pėr tė siguruar jetė mė tė lehtė pėr qytetarėt e thjeshtė. Burime evropiane kanė thėnė se pritet qė tė mėrkurėn tė vazhdojė dialogu, qė sipas tė gjitha gjasave do tė mbahet ēdo dy javė.
Burime tė Bashkimit Evropian kanė thėnė se plani i parė qė dialogu tė nisė tė martėn nė orėn 15, nuk ėshtė realizuar pėr shkak tė vonesave nga ana e delegacionit tė Kosovės.
Mirėpo, sipas burimeve tė BE-sė, asnjėherė nuk ėshtė vėnė nė pikėpyetje nisja e dialogut tė martėn.
Tė njėjtat burime kanė pohuar se nė takimin e parė do tė bėhet njė bisedė rreth dyorėshe, pėr tė vazhduar tė mėrkurėn, po ashtu, nė Bruksel.
Nga ana e Bashkimit Evropian pritet qė tė mėrkurėn tė dilet me njė komunikatė lidhur me nisjen e dialogut.
Ndėrkohė, burime tė Bashkimit Evropian pėrsėrisin se temat e pėrgjithshme tė dialogut qė nisi tė martėn dhe do tė zgjasė njė kohė tė pacaktuar, do tė jenė ēėshtje tė lidhura me lirinė e lėvizjes, bashkėpunimin rajonal dhe, po ashtu, edhe ēėshtje qė kanė tė bėjnė me sundimin e rendit dhe ligjit.
Nga ana e Bashkimit Evropian dialogun do ta kryesojė Robert Kuper, qė ėshtė zyrtar i lartė nė Kėshillin e Bashkimit Evropian nė zyrėn e pėrfaqėsueses sė lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri, Katherine Ashton.
Televizione vendore dhe ndėrkombėtare kanė transmetuar para pak ēastesh pamje nga fillimi i takimit mes delegacionit tė Kosovės dhe atij tė Serbisė, pėrkatėsisht ēaste nga shtrėngimi i duarve ndėrmjet tė kryesuesve tė delegacioneve, zėvendėskryeministres Edita Tahiri dhe kryesuesit tė delegacionit serb, Borko Stefanoviq.

Guri i madh
10-03-11, 17:58
PTK-ja “pajton” Qeverinė me FMN-nė

Publikuar: Sot, mė 10 mars 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/10ptk4.jpg




Prishtinė, 10 mars - Drafti i ri i Ligjit pėr buxhetin e vitit 2011 do tė jetė i gatshėm pėr miratim nė Kuvend qė nga fillimi i javės sė ardhshme. Kryeministri Hashim Thaēi, nė mbledhjen e radhės sė kabinetit qeveritar ka premtuar se deri tė premten do tė jenė tė gatshme ndryshimet nė tabelat buxhetore sipas rekomandimeve tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe kėrkesave tė parashtruara nga e Qeveria pėr rritje tė pagave.
Njė pjesė e shpenzimeve pėr rritjen e pagave do tė sigurohet nga dividendi i Postės dhe Telekomit nė vlerė prej 40 milionė eurove. Gjithashtu Qeveria e re synon qė tė shkurtojė shpenzimet pėr mallra dhe shėrbime, si dhe tė rrisė nė vazhdimėsi tė hyrat nga Dogana dhe Administrata Tatimore.
“Deri tash ėshtė arritur pajtueshmėri e plotė me FMN-nė pėr rritjen e tė hyrave buxhetore, pėr ruajtjen e nivelit tė investimeve kapitale, kursimet nė mallra dhe shėrbime, si dhe zvogėlimin e subvencioneve pėr ndėrmarrjet publike”, ka thėnė kėtė tė mėrkurė ministri i Financave, Bedri Hamza, gjatė mbledhjes sė kabinetit qeveritar. Ai ka theksuar se ėshtė nė rrugė tė mirė harmonizimi i qėndrimeve me Fondin Monetar Ndėrkombėtar pėr pagat. Sipas tij, Qeveria mbetet brenda vendimit tė vet pėr rritjen pagave.
“Nė takimet me FMN-nė kemi arritur qė t’i arsyetojmė tė hyrat shtesė, tė cilat e kalojnė vlerėn mbi 100 milionė euro. Janė tė siguruara fondet e mjaftueshme qė sigurojnė kryerjen pa pengesė tė punimeve tė autostradės. Jemi nė rrugė tė mirė dhe jemi afėr qė tė harmonizohemi edhe tek pjesa e pagave, normalisht duke pėrfshirė vendimin e Qeverisė pėr pagat me rritje dhe shpresoj qė gjatė takimeve qė do tė kemi edhe ditėve nė vijim do tė harmonizojmė qėndrimet me FMN-nė”, ka thėnė ministri Hamza.
Ai ka thėnė se nė kuadėr tė buxhetit tė ri do tė ketė kursimet, sidomos nė mallra dhe shėrbime.
“Edhe nė kuadėr tė subvencioneve kemi pasur njė zvogėlim, sidomos pėr ndėrmarrjet publike”, ka theksuar Hamza.
Kryeministri Thaēi ėshtė shprehur i bindur se pas takimeve qė ka zhvilluar me pėrfaqėsues tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar do tė gjinden pajtueshmėri e plotė nė kėrkesat pėr rritje tė pagave nė masėn e premtuar.
“Me pėrfaqėsuesit e FMN-sė jam takuar edhe personalisht. Jemi nė rrugė tė mbarė tė harmonizimit tė plotė tė politikave tė Qeverisė nė marrėveshjen me FMN-nė dhe flas me optimizėm tė plotė se deri tė premten do tė pėrmbyllet gjithēka sipas politikave tona dhe programit tė FMN-sė”, ka theksuar Thaēi.
Kabineti qeverisės nė pėrputhje me Ligjin e ndėrmarrjeve publike, ka miratuar vendimin pėr deklarimin e dividendit tė PTK-sė, nė vlerė prej 40 milionė eurosh. Gjithashtu Qeveria ka miratuar edhe vendimin pėr shitjen e 75 pėr qind tė aksioneve tė PTK-sė.
Ministri pėr Zhvillim Ekonomik, Besim Beqaj, ka thėnė se privatizimi i PTK-sė, si njė nga vendimet e para tė Qeverisė, do tė jetė njė sinjal pozitiv nė tregjet ndėrkombėtare duke dėshmuar se kjo Qeveri ėshtė pro privatizimit tė aseteve publike.
“Nevoja pėr privatizimin e shumicės sė aksioneve ėshtė njė nga shtyllat themelore tė marrėveshjes me FMN-nė”, ka thėnė ministri Beqaj.
Sipas tij, pėr privatizim do tė ofrohen 75 pėr qind e aksioneve tė PTK-sė, ndėrkaq pėr procedimin e strategjisė ėshtė themeluar komisioni i pėrbėrė nga ministri pėr Zhvillim Ekonomik, Besim Beqaj, ministrja e Tregtisė, Mimoza Kusari, ministri i Infrastrukturės, Fehmi Mujota, ministri i Punės, Nenad Rashiq, dhe Ministri i Financave, Bedri Hamza.
Gjatė mbledhjes Hamza ka informuar Qeverinė pėr negociatat qė po zhvillohen me Bankėn Botėrore pėr njė program mbėshtetės pėr Kosovėn nė shumėn prej 50 milionė eurosh, pjesa mė e madhe e tė cilave do tė jenė si grante, ndėrsa njė pjesė tjetėr kredi pa kamatė. Sipas Hamzės, kjo marrėveshje sapo tė finalizohet nė mes tė Qeverisė sė Kosovės dhe Bankės Botėrore do tė gjejė mirėkuptim dhe do tė aprovohet nga tė gjithė deputetėt e Kuvendit tė Kosovės.
Pėrfaqėsuesi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Pieter Faith, nė njė ligjėratė tė mbajtur nė Universitetin Amerikan tė Kosovės - AUK, ka thėnė se Kosova duhet t’i pėrmbahet marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar.
“Plani pėr rritje tė pagave duhet tė shikohet mirė dhe nė konsultim me FMN-nė tė arrihet njė marrėveshje pėr rritje tė pagave. Mosrespektimi i marrėveshjes me FMN-nė nga Qeveria e Kosovės vė nė rrezik programin me kėtė fond”, ka thėnė Faith.

Shpati
10-03-11, 18:15
PTK-ja “pajton” Qeverinė me FMN-nė

Publikuar: Sot, mė 10 mars 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/10ptk4.jpg




Prishtinė, 10 mars - Drafti i ri i Ligjit pėr buxhetin e vitit 2011 do tė jetė i gatshėm pėr miratim nė Kuvend qė nga fillimi i javės sė ardhshme. Kryeministri Hashim Thaēi, nė mbledhjen e radhės sė kabinetit qeveritar ka premtuar se deri tė premten do tė jenė tė gatshme ndryshimet nė tabelat buxhetore sipas rekomandimeve tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe kėrkesave tė parashtruara nga e Qeveria pėr rritje tė pagave.
Njė pjesė e shpenzimeve pėr rritjen e pagave do tė sigurohet nga dividendi i Postės dhe Telekomit nė vlerė prej 40 milionė eurove. Gjithashtu Qeveria e re synon qė tė shkurtojė shpenzimet pėr mallra dhe shėrbime, si dhe tė rrisė nė vazhdimėsi tė hyrat nga Dogana dhe Administrata Tatimore.
“Deri tash ėshtė arritur pajtueshmėri e plotė me FMN-nė pėr rritjen e tė hyrave buxhetore, pėr ruajtjen e nivelit tė investimeve kapitale, kursimet nė mallra dhe shėrbime, si dhe zvogėlimin e subvencioneve pėr ndėrmarrjet publike”, ka thėnė kėtė tė mėrkurė ministri i Financave, Bedri Hamza, gjatė mbledhjes sė kabinetit qeveritar. Ai ka theksuar se ėshtė nė rrugė tė mirė harmonizimi i qėndrimeve me Fondin Monetar Ndėrkombėtar pėr pagat. Sipas tij, Qeveria mbetet brenda vendimit tė vet pėr rritjen pagave.
“Nė takimet me FMN-nė kemi arritur qė t’i arsyetojmė tė hyrat shtesė, tė cilat e kalojnė vlerėn mbi 100 milionė euro. Janė tė siguruara fondet e mjaftueshme qė sigurojnė kryerjen pa pengesė tė punimeve tė autostradės. Jemi nė rrugė tė mirė dhe jemi afėr qė tė harmonizohemi edhe tek pjesa e pagave, normalisht duke pėrfshirė vendimin e Qeverisė pėr pagat me rritje dhe shpresoj qė gjatė takimeve qė do tė kemi edhe ditėve nė vijim do tė harmonizojmė qėndrimet me FMN-nė”, ka thėnė ministri Hamza.
Ai ka thėnė se nė kuadėr tė buxhetit tė ri do tė ketė kursimet, sidomos nė mallra dhe shėrbime.
“Edhe nė kuadėr tė subvencioneve kemi pasur njė zvogėlim, sidomos pėr ndėrmarrjet publike”, ka theksuar Hamza.
Kryeministri Thaēi ėshtė shprehur i bindur se pas takimeve qė ka zhvilluar me pėrfaqėsues tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar do tė gjinden pajtueshmėri e plotė nė kėrkesat pėr rritje tė pagave nė masėn e premtuar.
“Me pėrfaqėsuesit e FMN-sė jam takuar edhe personalisht. Jemi nė rrugė tė mbarė tė harmonizimit tė plotė tė politikave tė Qeverisė nė marrėveshjen me FMN-nė dhe flas me optimizėm tė plotė se deri tė premten do tė pėrmbyllet gjithēka sipas politikave tona dhe programit tė FMN-sė”, ka theksuar Thaēi.
Kabineti qeverisės nė pėrputhje me Ligjin e ndėrmarrjeve publike, ka miratuar vendimin pėr deklarimin e dividendit tė PTK-sė, nė vlerė prej 40 milionė eurosh. Gjithashtu Qeveria ka miratuar edhe vendimin pėr shitjen e 75 pėr qind tė aksioneve tė PTK-sė.
Ministri pėr Zhvillim Ekonomik, Besim Beqaj, ka thėnė se privatizimi i PTK-sė, si njė nga vendimet e para tė Qeverisė, do tė jetė njė sinjal pozitiv nė tregjet ndėrkombėtare duke dėshmuar se kjo Qeveri ėshtė pro privatizimit tė aseteve publike.
“Nevoja pėr privatizimin e shumicės sė aksioneve ėshtė njė nga shtyllat themelore tė marrėveshjes me FMN-nė”, ka thėnė ministri Beqaj.
Sipas tij, pėr privatizim do tė ofrohen 75 pėr qind e aksioneve tė PTK-sė, ndėrkaq pėr procedimin e strategjisė ėshtė themeluar komisioni i pėrbėrė nga ministri pėr Zhvillim Ekonomik, Besim Beqaj, ministrja e Tregtisė, Mimoza Kusari, ministri i Infrastrukturės, Fehmi Mujota, ministri i Punės, Nenad Rashiq, dhe Ministri i Financave, Bedri Hamza.
Gjatė mbledhjes Hamza ka informuar Qeverinė pėr negociatat qė po zhvillohen me Bankėn Botėrore pėr njė program mbėshtetės pėr Kosovėn nė shumėn prej 50 milionė eurosh, pjesa mė e madhe e tė cilave do tė jenė si grante, ndėrsa njė pjesė tjetėr kredi pa kamatė. Sipas Hamzės, kjo marrėveshje sapo tė finalizohet nė mes tė Qeverisė sė Kosovės dhe Bankės Botėrore do tė gjejė mirėkuptim dhe do tė aprovohet nga tė gjithė deputetėt e Kuvendit tė Kosovės.
Pėrfaqėsuesi i Zyrės Civile Ndėrkombėtare, Pieter Faith, nė njė ligjėratė tė mbajtur nė Universitetin Amerikan tė Kosovės - AUK, ka thėnė se Kosova duhet t’i pėrmbahet marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar.
“Plani pėr rritje tė pagave duhet tė shikohet mirė dhe nė konsultim me FMN-nė tė arrihet njė marrėveshje pėr rritje tė pagave. Mosrespektimi i marrėveshjes me FMN-nė nga Qeveria e Kosovės vė nė rrezik programin me kėtė fond”, ka thėnė Faith.

Qka Hamomin Kosoves i duhet FMN !
Qeveria e Kosove duhet te nderpres Shtijtet e Pasurive te Kosoves.

Guri i madh
10-03-11, 18:54
Qka Hamomin Kosoves i duhet FMN !
Qeveria e Kosove duhet te nderpres Shtijtet e Pasurive te Kosoves.


per informata ma te hillsishme drejtov te hashim pandla hhhaaaaaaaaaaaa:biggrin:

Neferta
11-03-11, 11:12
JAPONIA LĖKUNDET ME NJĖ TĖRMET 8,9 BALLĖ
Nė bregun verior tė Japonisė ka ndodhur njė tėrmet i shkallės 8,9 ballė. Si pasojė e tėrmetit i cili u bė shkak edhe i cunamit, ka humbur jetėn njė person.Nė bregun verior tė Japonisė ka ndodhur njė tėrmet i shkallės 8,9 ballė.

Si pasojė e tėrmetit i cili u bė shkak edhe i cunamit, ka humbur jetėn njė person.

Pas tėrmetit janė formuar dallgė 10 metra tė larta.

Ndėrkohė qė dallgėt morėn me vete ēdo gjė qė u doli pėrpara, disa fshatra dhe qyteza kanė mbetur nėn ujė.

Rreth 4 milionė shtėpi po pėrjetojnė ndėrprerje tė elektrikut.

Nėpėr shumė godina ėshtė pėrhapur zjarr, kurse nė kryeqytetin Tokio janė pėrjetuar njė sėrė lėkundjesh pasuese.

Ndėrkohė qė godinat nė kryeqytet janė lėkundur fuqishėm, edhe udhėtimet me tren janė anuluar.

Si masė paraprake kanė filluar tė mbyllen edhe centralet bėrthamore.

Nė zonėn Wakajama pas alarmit pėr cunami filloi evakuimi i 20 mijė personave.

Ndėrkohė edhe nė Tajvan nė brigjet veriore dhe lindore ėshtė dhėnė alarm pėr cunami.


http://edition.cnn.com/video/#/video/world/2011/03/11/bpr.quake.witness.cnn

Neferta
11-03-11, 11:26
JAPONIA LĖKUNDET ME NJĖ TĖRMET 8,9 BALLĖ
Nė bregun verior tė Japonisė ka ndodhur njė tėrmet i shkallės 8,9 ballė. Si pasojė e tėrmetit i cili u bė shkak edhe i cunamit, ka humbur jetėn njė person.Nė bregun verior tė Japonisė ka ndodhur njė tėrmet i shkallės 8,9 ballė.

Si pasojė e tėrmetit i cili u bė shkak edhe i cunamit, ka humbur jetėn njė person.

Pas tėrmetit janė formuar dallgė 10 metra tė larta.

Ndėrkohė qė dallgėt morėn me vete ēdo gjė qė u doli pėrpara, disa fshatra dhe qyteza kanė mbetur nėn ujė.

Rreth 4 milionė shtėpi po pėrjetojnė ndėrprerje tė elektrikut.

Nėpėr shumė godina ėshtė pėrhapur zjarr, kurse nė kryeqytetin Tokio janė pėrjetuar njė sėrė lėkundjesh pasuese.

Ndėrkohė qė godinat nė kryeqytet janė lėkundur fuqishėm, edhe udhėtimet me tren janė anuluar.

Si masė paraprake kanė filluar tė mbyllen edhe centralet bėrthamore.

Nė zonėn Wakajama pas alarmit pėr cunami filloi evakuimi i 20 mijė personave.

Ndėrkohė edhe nė Tajvan nė brigjet veriore dhe lindore ėshtė dhėnė alarm pėr cunami.


http://edition.cnn.com/video/#/video/world/2011/03/11/bpr.quake.witness.cnn

http://a57.foxnews.com/static/managed/img/U.S./397/224/Japan%20Earthquake_Norm(4).jpg

March 11: In this image made off Japan's NHK TV video footage, vehicles are washed away by tsunami in coastal area in eastern Japan after Japan was struck by a magnitude 8.9 earthquake off its northeastern coast. (AP/NHK TV)

lirik
11-03-11, 12:32
kjo ėsht ajo q e ne kohene titos un e kam urrejte tiotn sepse lobonte me arab me nje politike prosllave per te pervetsuar arabet dhe per te futur ne familjen slalve-
titizmine kam kosnideruar si te rrezikshem forme eshtrrijes ne ne forme tjeter mjeshtrore
te pansllavizmit -
mendojs e amerikanet dhe arabet duhet te pajtohen dhe ne te jemi se bashku me europen
eameriken bashk e arabet te modernizohen e te demokratizohen serbofilet arab duhet te largohen si gadafi me shoke ne menyre qe ndikimi i shqiptarve ne tokat arabe te shrihet
sepse ne na tokjne influencaa e jo sllaveve -
mbreti faruk para slalveve ka shtri inmfluencat ne tokat arabe -
NGA MIQSIA ME PERENDIMIN NUK MUND TE NA LARGOJ ASKUSH
ndersa sllavet me nje politike dinake shfyrtzonin perendimin dhe lindjen shqiptaret nuk jan te tille shqiptaret jan miq te sinqert te perendimit dhe na vjen keq per arabet qe jan ne anene sllaveve por ne do te vazhdojme qe te kerkojme nga ata q ete rrshtohen ne anene n shqiptarve
dhe te perendimit sepse kjo ehst rruga e drejte

lirik
11-03-11, 12:34
deri sa rabet lobojne me ruset dhe jan ne taborre ne ato ane ene ne ket anė kah perendimi de fakto ne jemi te ndare ne interesa

lirik
11-03-11, 12:35
interesi yne jetik dhe shpetimi yne esht perendimi por nga ne shqiptart arabve nuk ju vjen ndonje ekeqe prandaj besojm se as ata nuk mendojne keq per ne thjesht te dy palet jemi ne pozicionet tona te ndryshme ka gjasa qe te ndryshoj situata nese amerika e zgjedhe problemin epalestines qe arabet te rreshtohen ne anen e amerikanve

Neferta
11-03-11, 13:43
Rrenat e pisit

Marti dėshtoi tė paraqes prova pėr akuzat e tij

http://slikar123.freewebspace.com/images/picture_0_250x194.jpg Dick Marty


Nė Strasburg dje ėshtė mbajtur njė takim i Komitetit tė jashtėm tė Parlamentit Evropian, qė ishte fokusuar nė akuzat pėr trafikim tė organeve nė Kosovė, gjatė konfliktit nė vitin 1999.
Nė kėtė takim mori pjesė edhe autori i raportit, Dik Marti.
Takimi ishte i mbyllur pėr gazetarė, por pas mbledhjes, anėtarėt e Parlamentit Evropian thanė se zoti Marti kishte dėshtuar tė paraqiste ēfarėdo prove lidhur me akuzat dhe i ka akuzuar anėtarėt e PE-sė, qė ishin kritikė ndaj raportit tė tij, pėr anim, shkruan e pėrditshmja Irish Times.
“Problemi ishte se ai e paraqiti raportin e tij nė mėnyrė tė ashpėr dhe pastaj ne i bėmė pyetje nė mėnyrė tė ngjashme tė ashpėr dhe ai filloi tė na sulmoj neve”, i tha gazetės anėtari i PE-sė nga Gjermania, Bernd Posselt.
Ai gjithashtu theksoi se “ai duhet tė japė pėrgjigjje e jo t`i sulmoj njerėzit qė i shtrojnė pyetje”.
Gjithashtu, zoti Posselt tha se raporti “nuk ishte serioz” dhe shtoi se ai kishte dėshiruar tė “dėgjoj fakte serioze e jo polemikė dhe e gjithė ajo qė ne patėm, ishte polemikė dhe opinione”.
E pėrditshmja "Irish Times" gjithashtu transmeton fjalėt e anėtares sė Parlamentit Evropian nga Gjermania, Doris Pack, se “reagimi i tij ishte shumė ofensiv”.

Sipas saj, “tė paktėn 90% tė evroparlamentarėve, qė i kishin bėrė pyetje Martit, ishin shumė kritikė ndaj raportit”.
Ajo theksoi se “nė fund ai ishte aq i furishėm dhe na sulmoi tė gjithė ne dhe akuzoi se jemi tė njėanshėm, sepse ne i njohim kėta njerėz nė qeverinė e Kosovės”.
Duke theksuar se “kuptohet se i njoh kėta njerėz, pasi kam punuar nė rajon pėr 24 vite”, zonja Pack shtoi se Dik Marti nuk ka paraqitur emra tė dėshmitarėve, tė viktimave ose tė organeve, qė dyshohet se janė trafikuar.
"Irish Times" shkruan se kur gazeta i ėshtė afruar, Dik Marti ka refuzuar ta komentoj pėrmbajtjen e raportit ose pėrfundimin e dėgjimit.
Merret vesh se ai ka thėnė nė dėgjim nė PE, se programi i mbrojtjes sė dėshmitarėve ėshtė i nevojshėm nė Kosovė, para se ai tė paraqes mė tepėr detaje pėr dėshmitarėt lidhur me akuzat pėr trafikim tė organeve, pasi jeta e tyre ishte nė rrezik, shkruan e pėrditshmja Irish Times.

Hajra
11-03-11, 16:10
39 muaj burg serbit qė dogji flamurin shqiptar


08-03-2011 15:24 CET
Ultranacionalisti serb, Ivan Bogdanoviq, i etiketuar nga mediet si “Ivani i Tmerrshėm”, ėshtė dėnuar tė martėn me 3 vjet e 3 muaj burg nga gjykata e Xhenovės nė Itali.
Bogdanoviq do tė mbahet mend pėr trazirat e shkaktuara nė takimin Itali-Serbi, ndeshje nė tė cilėn ai, nėn sytė e tė gjithė botės, dogji flamurin shqiptar tetorin e vitit tė kaluar.
Takimi ka nisur me njė akt urrejtje ndaj shqiptarėve, ku nuk ka munguar as slogani “Kosova ėshtė Serbi”.
Tifozėt serbė kanė hedhur fishekzjarrė nė drejtim tė fushės dhe drejt tifozėve italianė, ēka ka sjellė edhe ndėrhyrjen e policisė. Nė stadium ishin tė pranishėm rreth dy mijė tifozė serbė.
Kėtė ndeshje, Serbia e ka humbur nė tavolinė, me rezultat 3-0.

Hajra
11-03-11, 16:12
Shtėpitė e shqiptarėve nė veri, pre e plaēkitėsve


Bekė Abazi | 10-03-2011 10:47 CET
Shtėpitė e rindėrtuara tė banorėve shqiptarė nė lagjen “Kroi i Vitakut”, nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, janė bėrė pre e plaēkitėsve. Banorėt shqiptarė tė kthyer kohė mė parė, pas dėbimit me dhunė nga ekstremistėt serbė, disa herė janė ankuar nė Polici pėr vjedhjet e dyerve dhe tė dritareve nė shtėpitė e rindėrtuara. Plaēkitėsit nuk janė ndalur me kaq.
Ata, tė maskuar, kanė filluar edhe tė hyjnė nė familjet qė janė kthyer nė shtėpitė e reja dhe t’i plaēkitin ato me forcė. Katėr tė tillė kanė hyrė javėn e kaluar nė mbrėmje nė familjen e Xhevdet Ukės, kur nė shtėpi kishte qėlluar vetėm gruaja e tij, Isma me vajzėn njėvjeēare nė djep.
“Katėr persona kanė hyrė nė shtėpi dhe nė gjuhėn shqipe kanė kėrkuar stoli ari dhe para”, ka thėnė Isma, tė cilės pasi ia kanė marrė ato pak stoli qė kishte i kanė kėrkuar edhe para. Unė s’kisha ēka t’u jap, e ata mė sulmuan me njė thikė duke me prerė nė shumė vende nė trup, ka thėnė ajo.
“Ishin bre shumė tė pashpirt dhe shumė agresivė”, tha Isma, e cila ishte tmerruar edhe pėr vajzėn e vogėl, tė cilėn plaēkitėsit bashkė me djep e kishin pėrplasur nė njė qoshe tė dhomės.
“Nuk di ēfarė njerėzish ishin ata katėr meshkuj, me maska, me thika, tė me vėrsulen mua vetėm me vajzėn njėvjeēare nė shtėpi” thotė Isma. Ajo tash ka frikė tė jetojė aty, pėr shkak se plaēkitėsit kishin tentuar tė hynin aty prapė tė martėn herėt nė mėngjes.
Burri i Ismes, Xhevdeti, tha se i ka parė nga dritarja plaēkitėsit duke tentuar tė hynin brenda, por kishin ikur pasi e kishin hetuar se ai ishte nė shtėpi.
“Prej kėtyre rasteve jemi shqetėsuar dhe nuk po mund ta bind gruan tė qėndrojė nė shtėpi nė kėtė lagje, e cila deri para njė viti ka qenė e shkretė, pa asnjė banor shqiptar, tha Xhevdeti. Ai thotė se nėse nuk ka siguri do tė detyrohen ta lėshojnė prapė lagjen “Kroi i Vitakut”.
Policia thotė se sulmi qė ka ndodhur mė 3 mars ėshtė raportuar me pesė ditė vonesė dhe se rasti ėshtė nė hetim e sipėr.

Hajra
11-03-11, 16:25
MPJ: Kosovarėt nė Japoni janė jashtė rrezikut


11-03-2011 13:17 CET
Ministria e Punėve tė Jashtme e Republikės sė Kosovės nėpėrmjet njė komunikatė ka bėrė tė ditur se ėshtė duke ndjekur me brengosje rrjedhėn e zhvillimeve tė fundit nė Japoni, pas katastrofės natyrore qė ka goditur kėtė shtet. Po ashtu kjo ministri bėn tė ditur se tė gjithė kosovarėt qė gjenden nė Japoni, janė jashtė zonave tė rrezikut.
Ministria e Punėve tė Jashtme e Kosovės pas marrjes sė informatės pėr fatkeqėsinė natyrore tė ndodhur sot nė Japoni, ka kontaktuar menjėherė Ambasadėn e Kosovės nė Tokio, pėr tė siguruar informata rreth gjendjes sė pėrgjithshme dhe nė veēanti rreth gjendjes sė shtetasve tė Kosovės qė jetojnė atje.
MPJ ka tė evidentuar pesė shtetas tė Kosovės qė gjenden nė Japoni, pėrfshirė ambasadorin dhe dy zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės.
Tė gjithė shtetasit kosovarė tė identifikuar, siē thuhet nė njė komunikatė tė MPJ-sė, janė jashtė zonave tė rrezikut dhe janė nėn pėrkujdesjen e Ambasadės sė Kosovės nė Tokio.
MPJ njofton tė gjithė shtetasit tė cilėt kanė tė afėrmit e tyre nė Japoni tė kontaktojnė shtabin e krizave tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme nė numrat: +381 38 200 11034; +377 44 414 377; +377 44 355 292 ose nė e-mail: [email protected]
Njė tėrmet masiv e ka goditur sot bregun verilindor tė Japonisė. Shifrat e reja tė autoriteteve japoneze flasin pėr tė paktėn 60 tė vrarė dhe qindra tė zhdukur nga tėrmeti me magnitudė 8.9, qė ka goditur bregun verilindor tė Japonisė.
Valėt e cunamit qė ka pasuar, kanė shkatėrruar qindra shtėpi. Disa stacione atomike tė rrymės janė shkyēur automatikisht, ndėrsa zyrtarėt thanė se nuk ka pasur rrjedhje radioaktive.
Aeroporti Narita nė Tokio ka rifilluar pjesėrisht fluturimet pas mbylljes sė pėrkohshme.
Ushtria ėshtė dėrguar nė terren pėr t’i ndihmuar rajonet e goditura nga tėrmeti, ndėrsa bilanci i viktimave pritet tė pėsojė rritje. /Zėri/REL/

Guri i madh
11-03-11, 23:15
Serbia synon “modelin e Hong-Kongut” pėr Kosovėn






Beograd, 11 mars - Serbia po shpreson se do tė jetė e gatshme pėr t’u anėtarėsuar nė Bashkimin Evropian deri nė fund tė vitit 2015, por sė pari njė zgjidhje “kreative“ duhet tė gjendet pėr Kosovėn, ka thėnė zėvendėskryeministri serb, Bozhidar Gjeliq, nė njė intervistė pėr “EurActiv”.
Ai, madje, e pėrmendi “modelin e Hong-Kongut” si njė mėnyrė pėr tė zgjidhur ēėshtjen.
Derisa pėrparimi i progresit tė Serbisė drejt anėtarėsimit nė BE varet nga aftėsia e saj pėr t’i zgjidhur problemet e saj me fqinjėt e vet, Gjeliq tha se ai do tė kėrkojė njė kompromis “kreativ” pėr kontestimin qė Serbia ia bėn pavarėsisė sė Kosovės.
Kur u pyet rreth kuptimit “tė kreativitetit” nė kontekstin e gjetjes sė njė zgjidhjeje, Gjeliq e pėrmendi modelin e dy Gjermanive nga viti 1972 dhe “modelin e Hong-Kongut”.
Sistemi i “dy Gjermanive” i lejoi Gjermanisė Perėndimore qė tė mos e njohė Gjermaninė komuniste Lindore derisa njėkohėsisht mbante lidhje me atė shtet dhe madje edhe kishte themeluar njė ministri tė ngarkuar me lidhjet ndėrgjermane, rikujton “EurActiv”.
Pas dorėzimit tė ish-kolonisė britanike Hong-Kong Kinės, mė 1997, ky vend u bė njė rajon i posaēėm administrativ brenda Kinės. Kjo nėnkupoton se territori i Hong-Kongut sundohet sipas parimit “njė shtet, dy sisteme”, shton “EurActiv”.
“Njė kompromis i tillė do tė garantonte autonominė ekonomike dhe politike tė Kosovės pa e rrezikuar integritetin territorial tė Serbisė”, tha Gjeliq.
“Nuk mund tė keni paqe afatgjate nėse e pėrkrahni njėrin nacionalizėm pėrballė tjetrit. Ėshtė shumė mė mirė qė tė pėrkrahet njė lloj evropian i kompromisit qė ėshtė i pakėnaqshėm por funksional”, tha ai.
Gjeliq shtoi se Serbia ėshtė tashmė e gatshme tė hyjė nė dialog me Kosovėn nė lidhje me ēėshtjet e pėrditshme, prej targave tė veturave deri te vulat e doganave.
Bisedimet e para tė drejtpėrdrejta mes Kosovės dhe Serbisė kanė nisur kėtė javė, mė 8 mars, nėn mbikėqyrjen e pėrfaqėsueses sė lartė tė BE-sė, Catherine Ashton.
Megjithatė, nė intervistė pėr “EurActiv”, Gjeliq nuk dėshiroi tė fliste nė lidhje me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. “Serbia nuk duhet tė detyrohet tė zgjidhė mes Evropės dhe Kosovės”, tha ai.

Hajra
12-03-11, 20:37
Kosova i ofron Japonisė ndihmėn e FSK-sė

Kosova ėshtė shprehur e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė menaxhimin e katastrofės natyrore qė ka goditur kėtė vend.

E shtune 12 Mars 2011 15:00 Ministri i Jashtėm, Enver Hoxhaj, i ka ofruar homologut tė tij japonez, Takeaki Matsumoto, ndihmėn e njė kontingjenti tė specializuar tė FSK-sė.
“Nė mbledhjen e djeshme tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kemi diskutuar lidhur me ngjarjet dramatike nė Japoni. Republika e Kosovės ėshtė e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė ēdo mėnyrė. Prandaj, ne ju ofrojmė dėrgimin e Trupave tė specializuara tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė Japoni. Trupat e FSK-sė janė shumė mirė tė stėrvitura nė menaxhimin e katastrofave natyrore dhe janė tė gatshėm qė krah pėr krah me forcat tuaja tė ndihmojnė popullin e Japonisė”, thuhet nė letrėn e Hoxhajt dėguar ministrit tė jashtėm japonez./rel/

Guri i madh
12-03-11, 20:53
[QUOTE=Hajra;2033331]Kosova i ofron Japonisė ndihmėn e FSK-sė

Kosova ėshtė shprehur e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė menaxhimin e katastrofės natyrore qė ka goditur kėtė vend.

E shtune 12 Mars 2011 15:00 Ministri i Jashtėm, Enver Hoxhaj, i ka ofruar homologut tė tij japonez, Takeaki Matsumoto, ndihmėn e njė kontingjenti tė specializuar tė FSK-sė.
“Nė mbledhjen e djeshme tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kemi diskutuar lidhur me ngjarjet dramatike nė Japoni. Republika e Kosovės ėshtė e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė ēdo mėnyrė. Prandaj, ne ju ofrojmė dėrgimin e Trupave tė specializuara tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė Japoni. Trupat e FSK-sė janė shumė mirė tė stėrvitura nė menaxhimin e katastrofave natyrore dhe janė tė gatshėm qė krah pėr krah me forcat tuaja tė ndihmojnė popullin e Japonisė”, thuhet nė letrėn e Hoxhajt dėguar ministrit tė jashtėm japonez./rel/[/QUO


hajr ju pershendes


edhe kjo esht politik po qfar ndihme ne mundemi me i dhan JAPONIS


po kur i hyni flaka shtepis botuse tash pron e qeveris gazepin e kena pa deri e kena shym ,e po i ofrojna ndihm japanit



e ndihm morale po

Hajra
12-03-11, 21:25
[QUOTE=Hajra;2033331]Kosova i ofron Japonisė ndihmėn e FSK-sė

Kosova ėshtė shprehur e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė menaxhimin e katastrofės natyrore qė ka goditur kėtė vend.

E shtune 12 Mars 2011 15:00 Ministri i Jashtėm, Enver Hoxhaj, i ka ofruar homologut tė tij japonez, Takeaki Matsumoto, ndihmėn e njė kontingjenti tė specializuar tė FSK-sė.
“Nė mbledhjen e djeshme tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kemi diskutuar lidhur me ngjarjet dramatike nė Japoni. Republika e Kosovės ėshtė e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė ēdo mėnyrė. Prandaj, ne ju ofrojmė dėrgimin e Trupave tė specializuara tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė Japoni. Trupat e FSK-sė janė shumė mirė tė stėrvitura nė menaxhimin e katastrofave natyrore dhe janė tė gatshėm qė krah pėr krah me forcat tuaja tė ndihmojnė popullin e Japonisė”, thuhet nė letrėn e Hoxhajt dėguar ministrit tė jashtėm japonez./rel/[/QUO


hajr ju pershendes


edhe kjo esht politik po qfar ndihme ne mundemi me i dhan JAPONIS


po kur i hyni flaka shtepis botuse tash pron e qeveris gazepin e kena pa deri e kena shym ,e po i ofrojna ndihm japanit



e ndihm morale po


edhe une ju pershendes Guri,

njeriu me qka ka lufton, drejt me te thane ky lajm me beri te ndihem mire, thashe eee...qka don me thane me pas shtet, me pushtoi nje ndjenje shume e bukur sepse nuk jemi mesuar ne te kemi keso ndjenjash pasi qe ishim te okupuar.
E di qe Kosova nuk munde te ndihmoi shume mirepo mjafton gatishmeria dhe vullneti i mire, mjafton edhe sikur te shkoj FSK-ja dhe vetem uje me kova te baj, por te prezentohet si SHTET, sa fjal e bukur.

Guri i madh
12-03-11, 21:44
[QUOTE=Guri i madh;2033340]


edhe une ju pershendes Guri,

njeriu me qka ka lufton, drejt me te thane ky lajm me beri te ndihem mire, thashe eee...qka don me thane me pas shtet, me pushtoi nje ndjenje shume e bukur sepse nuk jemi mesuar ne te kemi keso ndjenjash pasi qe ishim te okupuar.
E di qe Kosova nuk munde te ndihmoi shume mirepo mjafton gatishmeria dhe vullneti i mire, mjafton edhe sikur te shkoj FSK-ja dhe vetem uje me kova te baj, por te prezentohet si SHTET, sa fjal e bukur.



heeee qitu te prita jo FSKja nuk mundet me shkue se vet ja kena nderpre zhvillimin ja kena kput kembet me kos ,kur e kena pranue 6 pikshin


veq ne shypni mundet me shkue ,bile as ne trajnime si ma par ,qe shkonte TMKja ne ostrava te QEKIS


e ngushtllime keqardhje permes telefonit po verq deri sa te perkthehet

ky hasha flet anglisht bash sikur pula ne telefon

Neferta
13-03-11, 11:56
Tani i ngushtohet rrethi pisit rus Gadafi. Me ndihmen e shteteve islamike http://news.bbc.co.uk/nol/shared/spl/hi/middle_east/03/after_saddam_popup/img/arab_league_245.jpg
Liga arabe mbeshtete zonen e ndalim fluturimit ne teritorin e Libise me kete raste i ipet funde dilemave te natos per veprim te njeanshem, pritet qe se shpejti te mblidhet kshilli i natos per vendosjen e veprimit mbi teritori lbian duke i dhene fund bombardimit gadafian kunder forcave opozitare, edhe nje krahe i rusit po bie perdhe.

Shpati
13-03-11, 12:52
Tani i ngushtohet rrethi pisit rus Gadafi. Me ndihmen e shteteve islamike http://news.bbc.co.uk/nol/shared/spl/hi/middle_east/03/after_saddam_popup/img/arab_league_245.jpg
Liga arabe mbeshtete zonen e ndalim fluturimit ne teritorin e Libise me kete raste i ipet funde dilemave te natos per veprim te njeanshem, pritet qe se shpejti te mblidhet kshilli i natos per vendosjen e veprimit mbi teritori lbian duke i dhene fund bombardimit gadafian kunder forcave opozitare, edhe nje krahe i rusit po bie perdhe.

Gadafi nuk dallon asgje nga Kryetaret/ Mbreterit tjer Arab.
Dhe perkrahja e tyre sluan kurrfar rroli -Njerz te till skan realisht perkrahjen e Popullit Arab.
Perzirja e Natos ne Libi munde te i sjell Evropes vetem Bombardime.
Libia per Evropen esht sikurse Kuba per SHBA-te...
Ne qofte se Nato sulmon Libin per shkak te afersis qe kan Shtetet e Natos me Libin ,do ti sulmon me siguri Libia Shetet e Natos.
Teorikisht situata munde te shkallezohet edhe me shume...

Llapjani_HH
13-03-11, 18:20
Kosova i ofron Japonisė ndihmėn e FSK-sė

Kosova ėshtė shprehur e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė menaxhimin e katastrofės natyrore qė ka goditur kėtė vend.

E shtune 12 Mars 2011 15:00 Ministri i Jashtėm, Enver Hoxhaj, i ka ofruar homologut tė tij japonez, Takeaki Matsumoto, ndihmėn e njė kontingjenti tė specializuar tė FSK-sė.
“Nė mbledhjen e djeshme tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kemi diskutuar lidhur me ngjarjet dramatike nė Japoni. Republika e Kosovės ėshtė e gatshme tė ndihmojė Japoninė nė ēdo mėnyrė. Prandaj, ne ju ofrojmė dėrgimin e Trupave tė specializuara tė Forcės sė Sigurisė sė Kosovės nė Japoni. Trupat e FSK-sė janė shumė mirė tė stėrvitura nė menaxhimin e katastrofave natyrore dhe janė tė gatshėm qė krah pėr krah me forcat tuaja tė ndihmojnė popullin e Japonisė”, thuhet nė letrėn e Hoxhajt dėguar ministrit tė jashtėm japonez./rel/


Enver Hoxhaj, le tė shkon vet edhe te merr gjith qeverin me veti e tiu ndihmon Japonezve.
E mos ti qoj pjestarėt e FSK-ės nė rajonin e kontaminuar me lėndė atomike.
Ngase i qon tė shėndosh, mirpo do tė kthehen tė gjithė tė sėmur e gjithashtu edhe familjet e tyre do tė ken pasoja ma vonė.
Ky rast i dhimbshėm i Japonezve ėshtė sikur katastrofa e Qernobilit.
Prandaj le tiu ndihmojn nė mėnyra tjera nė qoftė se kan mundėsi, e jo ti dėrgojn atje pjestarėt e FSK-ės.

PS. Ose le ti qon veq shkiet qė jan nė FSK-ė:tongue:

Shpati
13-03-11, 22:47
Enver Hoxhaj, le tė shkon vet edhe te merr gjith qeverin me veti e tiu ndihmon Japonezve.
E mos ti qoj pjestarėt e FSK-ės nė rajonin e kontaminuar me lėndė atomike.
Ngase i qon tė shėndosh, mirpo do tė kthehen tė gjithė tė sėmur e gjithashtu edhe familjet e tyre do tė ken pasoja ma vonė.
Ky rast i dhimbshėm i Japonezve ėshtė sikur katastrofa e Qernobilit.
Prandaj le tiu ndihmojn nė mėnyra tjera nė qoftė se kan mundėsi, e jo ti dėrgojn atje pjestarėt e FSK-ės.

PS. Ose le ti qon veq shkiet qė jan nė FSK-ė:tongue:

Jo Kosova por asnje Shteti i Botes ska me qka me i ndimue Japonis !
Ate qka se ka Japonia, se ka kerkush.
Japonia ka nevoj per ndonje Material qe te munde te shuaj /pengoj te ndezen /shkrihen Shufrat e Plultonit e material te till ska askush.

Dhe i nevoitet Energji Elektrike !
Pasi esht ishull nuk ekziston mundesi Teknike qe ti ofrohet energji elektrike.


Esht pozitive te i ofron ndim dikujt por ne qofte se me nje ndim te till vertet ndimon.
Realisht me shume pengojn te huajt ne Japoni ,se sa ndimojn. Personave qe shkojn ne Japoni duhet ofruar Nejrz qe do ti orientojn , tju ofrojn siguri, vendeqendrim , etj.

Guri i madh
13-03-11, 22:54
Jo Kosova por asnje Shteti i Botes ska me qka me i ndimue Japonis !
Ate qka se ka Japonia, se ka kerkush.
Japonia ka nevoj per ndonje Material qe te munde te shuaj /pengoj te ndezen /shkrihen Shufrat e Plultonit e material te till ska askush.

Dhe i nevoitet Energji Elektrike !
Pasi esht ishull nuk ekziston mundesi Teknike qe ti ofrohet energji elektrike.


Esht pozitive te i ofron ndim dikujt por ne qofte se me nje ndim te till vertet ndimon.
Realisht me shume pengojn te huajt ne Japoni ,se sa ndimojn. Personave qe shkojn ne Japoni duhet ofruar Nejrz qe do ti orientojn , tju ofrojn siguri, vendeqendrim , etj.


o shpat pse po lodhesh ,pse nuk po thue qe FSKja nuk guxon me dal prej kosove se qeveria thaqi kur e ka pranue 6 pikshin FSKes ja ka pre dy kembet me kos

te vetmen rrug e ka shqiprin

Shpati
14-03-11, 08:15
o shpat pse po lodhesh ,pse nuk po thue qe FSKja nuk guxon me dal prej kosove se qeveria thaqi kur e ka pranue 6 pikshin FSKes ja ka pre dy kembet me kos

te vetmen rrug e ka shqiprin

O Guri,
Qka esht qaj 6 pikeshi ?
Ai , ai, ai.
Kosova esht Shtet dhe ka mardhenje me Japonin .
Por ate qka munde te i ofron Kosova -Japonis une mendoj se Japonia ska nevoj per ndim te till.
E njeta pos resureve te rregullta per ndim /shpetim qe ka ka ,angazhuar edhe 100.000 Mij Ushtar me pase nevoj e njeta angazhon edhe 100.000 te tjer.

Hajra
14-03-11, 09:11
Artikel »

http://1.1.1.5/bmi/www.turkishpress.de/sites/default/files/images/610117_htmansetyeni.preview.jpg (http://www.turkishpress.de/image/ibrahim-tatlises)

"Türkei im Herzen getroffen, eine Schreckensmeldung erreicht uns"
Es ist unfassbar, aber einer der wohl berühmtesten türkischen Sänger Ibrahim Tatlises ist Opfer eines hinterhältigen Anschlages geworden. Derzeit befindet sich Ibrahim Tatlises im Acibadem-Krankenhaus in Istanbul. Sein gesundheitlicher Zustand ist äußerst kritisch. Nach Angaben der Pressesprecher der Acibadem-Krankenhaus Gruppe wird er gerade zum 3 Mal operiert. Lebensgefahr besteht nicht mehr!
Diese Operation soll nach Angaben der Ärzte 3 Stunden dauern, es handelt sich um eine riskante Operation. Die Wahrscheinlichkeit eines Hirnschadens ist nach Angaben der Ärzte 50 zu 50. Auch wird über körperlicher Lähmung spekuliert.
Vor dem Krankenhaus haben sich bereits viele Berühmtheiten und Familienangehörige versammelt, die voller Trauer und Angst um den Sänger bangen und auf eine gute Nachricht hoffen. Es ist eine Tragödie. Ibrahim Tatlises hat Millionen Fans, die wohl morgen mit einer bösen Nachricht erwachen werden.
Türkische Nachrichtenagenturen berichten, dass Ibrahim Tatlises einen direkten Kopfschuss erhielt, der durch einen Schützen mit einem Scharfschützengewehr abgefeuert wurde. Zum Tathergang dringen nur geringe Informationen durch. Es wird berichtet, dass die Täter bereits identifiziert und verhaftet wurden. Es handelt sich um drei Täter irakischer Herkunft. Ibrahim Tatlises befand sich bei Beyaz TV zu Dreharbeiten der Ibo Show mit 2 weiteren Freunden im Auto auf der Şişli Sanayi Allee bei der Nurol Plaza und wurde dann von 2 Tätern die aus einem Fahrzeug stiegen mit kleinkalibrigen Waffen angegriffen. Als dies Misslang schoss ein dritter Täter mit einem Scharfschützengewehr auf Ibrahim Tatlises, dabei wurde Buket Ēakıc, die sich ebenfalls im Auto befand, an der Schulter verletzt.
Der Manager Damla Ēakıcı hat es wohl geschafft, Ibrahim Tatlises nach dem Kopftreffer aus der Gefahrenzone zu entfernen und ihn sofort ins Krankenhaus zu fahren. Brisant ist die Situation aufgrund seiner Abstammung und Geschäftsbeziehungen.
Ibrahim Tatlises gehört zu den kurdisch-arabisch stämmigen Kurden der Türkei. Anscheinend waren die Täter sehr gut organisiert und haben mehrere Möglichkeiten in Erwägung gezogen um Ibrahim Tatlises zu "eliminieren".
Bis heute ist Ibrahim Tatlises einer der erfolgreichsten Geschäftsmänner der Türkei mit zahllosen Liedern, Alben und einer eigenen Restaurantkette. Unter anderem ist er auch im Ausland bekannt, als er u.a. 1998 bei der Harald Schmidt Show in Deutschland auftrat.
Trotzdem bleibt die Frage, wer sich an den "Imperator" herangewagt hat. Derzeit ermittelt die türkische Polizei mit einer gebildeten Sonderkommission in alle Richtungen.
Auf den genauen Täterkreis lassen sich nur Vermutungen stellen. Es ist bekannt, dass auch in der Vergangenheit Anschlagsversuche auf Ibrahim Tatlises stattgefunden haben, die aber bisher misslangen.
Ibrahim Tatlises investiert seit kurzem in die Baubranche im Nordirak. Ein Zusammenhang mit seinen Investitionen und dem Anschlag besteht derzeit nicht, die Polizei geht aber auch dieser Spur nach.zg

Neferta
14-03-11, 10:49
Shperthim ne reaktorin nr 3 te Fukushima te Japonise
http://im.rediff.com/news/2011/mar/12sld2.jpg

Nė reaktorin e tretė tė elektrostacionit atomik “Fukusima” ndodhi njė shpėrthim, ku 6 veta u dėmtuan. Shkak i shpėrthimit u bė akumulimi i hidrogjenit nė ēatinė e ndėrtesės. Shpėrthimi nuk dėmtoi vet reaktorin dhe nuk solli nė ndotjen e sfondit jashtė stacionit. Por gjendja e reaktorit, qė u dėmtua nga tėrmeti dhe cunami, ende pėrbėn rrezik. Pas tėrmetit tė fortė dhe cunamit, qė ndodhėn mė 11 mars, nė elektrostacionin “Fusima-1” dhe “Fusima-2” pėr shkak tė daljes jashtė funksionimit tė sistemit tė ftohjes sė reaktorit u shpall gjendja e jashtėzakonshme. Sfondi i rrezatimit pas avarisė qė ndodhi nė elektrostacionin atomik nė Japoni pėrkon me normėn.

Shpati
14-03-11, 14:41
Jo Kosova por asnje Shteti i Botes ska me qka me i ndimue Japonis !
Ate qka se ka Japonia, se ka kerkush.
Japonia ka nevoj per ndonje Material qe te munde te shuaj /pengoj te ndezen /shkrihen Shufrat e Plultonit e material te till ska askush.

Dhe i nevoitet Energji Elektrike !
Pasi esht ishull nuk ekziston mundesi Teknike qe ti ofrohet energji elektrike.


Esht pozitive te i ofron ndim dikujt por ne qofte se me nje ndim te till vertet ndimon.
Realisht me shume pengojn te huajt ne Japoni ,se sa ndimojn. Personave qe shkojn ne Japoni duhet ofruar Nejrz qe do ti orientojn , tju ofrojn siguri, vendeqendrim , etj.


Japonia sot ka lutur Shtetet e ndryshme te mos i dergojn as ndimes as ndima !
E nejta e arsyeton ket kerkes me veshtersit qe ndimesit dhe ndimat te dergohen ne regjionet ku ka ndodhur fatekeqesia.

sherri
14-03-11, 16:32
Artikel »

http://1.1.1.5/bmi/www.turkishpress.de/sites/default/files/images/610117_htmansetyeni.preview.jpg (http://www.turkishpress.de/image/ibrahim-tatlises)

"Türkei im Herzen getroffen, eine Schreckensmeldung erreicht uns"
Es ist unfassbar, aber einer der wohl berühmtesten türkischen Sänger Ibrahim Tatlises ist Opfer eines hinterhältigen Anschlages geworden. Derzeit befindet sich Ibrahim Tatlises im Acibadem-Krankenhaus in Istanbul. Sein gesundheitlicher Zustand ist äußerst kritisch. Nach Angaben der Pressesprecher der Acibadem-Krankenhaus Gruppe wird er gerade zum 3 Mal operiert. Lebensgefahr besteht nicht mehr!
Diese Operation soll nach Angaben der Ärzte 3 Stunden dauern, es handelt sich um eine riskante Operation. Die Wahrscheinlichkeit eines Hirnschadens ist nach Angaben der Ärzte 50 zu 50. Auch wird über körperlicher Lähmung spekuliert.
Vor dem Krankenhaus haben sich bereits viele Berühmtheiten und Familienangehörige versammelt, die voller Trauer und Angst um den Sänger bangen und auf eine gute Nachricht hoffen. Es ist eine Tragödie. Ibrahim Tatlises hat Millionen Fans, die wohl morgen mit einer bösen Nachricht erwachen werden.
Türkische Nachrichtenagenturen berichten, dass Ibrahim Tatlises einen direkten Kopfschuss erhielt, der durch einen Schützen mit einem Scharfschützengewehr abgefeuert wurde. Zum Tathergang dringen nur geringe Informationen durch. Es wird berichtet, dass die Täter bereits identifiziert und verhaftet wurden. Es handelt sich um drei Täter irakischer Herkunft. Ibrahim Tatlises befand sich bei Beyaz TV zu Dreharbeiten der Ibo Show mit 2 weiteren Freunden im Auto auf der Şişli Sanayi Allee bei der Nurol Plaza und wurde dann von 2 Tätern die aus einem Fahrzeug stiegen mit kleinkalibrigen Waffen angegriffen. Als dies Misslang schoss ein dritter Täter mit einem Scharfschützengewehr auf Ibrahim Tatlises, dabei wurde Buket Ēakıc, die sich ebenfalls im Auto befand, an der Schulter verletzt.
Der Manager Damla Ēakıcı hat es wohl geschafft, Ibrahim Tatlises nach dem Kopftreffer aus der Gefahrenzone zu entfernen und ihn sofort ins Krankenhaus zu fahren. Brisant ist die Situation aufgrund seiner Abstammung und Geschäftsbeziehungen.
Ibrahim Tatlises gehört zu den kurdisch-arabisch stämmigen Kurden der Türkei. Anscheinend waren die Täter sehr gut organisiert und haben mehrere Möglichkeiten in Erwägung gezogen um Ibrahim Tatlises zu "eliminieren".
Bis heute ist Ibrahim Tatlises einer der erfolgreichsten Geschäftsmänner der Türkei mit zahllosen Liedern, Alben und einer eigenen Restaurantkette. Unter anderem ist er auch im Ausland bekannt, als er u.a. 1998 bei der Harald Schmidt Show in Deutschland auftrat.
Trotzdem bleibt die Frage, wer sich an den "Imperator" herangewagt hat. Derzeit ermittelt die türkische Polizei mit einer gebildeten Sonderkommission in alle Richtungen.
Auf den genauen Täterkreis lassen sich nur Vermutungen stellen. Es ist bekannt, dass auch in der Vergangenheit Anschlagsversuche auf Ibrahim Tatlises stattgefunden haben, die aber bisher misslangen.
Ibrahim Tatlises investiert seit kurzem in die Baubranche im Nordirak. Ein Zusammenhang mit seinen Investitionen und dem Anschlag besteht derzeit nicht, die Polizei geht aber auch dieser Spur nach.zg
euuuuu c'na paske merzit more hajr,hajr zoti e baft,ma bre se boll na rane qeto dite do merzia,globale! ti na e paske shtu edhe me Ibon,ani qysh e kam dasht kishe nuk smuhet as nuk vdes kurr phaaaaa :'( :'( gute besserung Ibo :wink:

Guri i madh
14-03-11, 17:18
Artikel »

http://1.1.1.5/bmi/www.turkishpress.de/sites/default/files/images/610117_htmansetyeni.preview.jpg (http://www.turkishpress.de/image/ibrahim-tatlises)

"Türkei im Herzen getroffen, eine Schreckensmeldung erreicht uns"
Es ist unfassbar, aber einer der wohl berühmtesten türkischen Sänger Ibrahim Tatlises ist Opfer eines hinterhältigen Anschlages geworden. Derzeit befindet sich Ibrahim Tatlises im Acibadem-Krankenhaus in Istanbul. Sein gesundheitlicher Zustand ist äußerst kritisch. Nach Angaben der Pressesprecher der Acibadem-Krankenhaus Gruppe wird er gerade zum 3 Mal operiert. Lebensgefahr besteht nicht mehr!
Diese Operation soll nach Angaben der Ärzte 3 Stunden dauern, es handelt sich um eine riskante Operation. Die Wahrscheinlichkeit eines Hirnschadens ist nach Angaben der Ärzte 50 zu 50. Auch wird über körperlicher Lähmung spekuliert.
Vor dem Krankenhaus haben sich bereits viele Berühmtheiten und Familienangehörige versammelt, die voller Trauer und Angst um den Sänger bangen und auf eine gute Nachricht hoffen. Es ist eine Tragödie. Ibrahim Tatlises hat Millionen Fans, die wohl morgen mit einer bösen Nachricht erwachen werden.
Türkische Nachrichtenagenturen berichten, dass Ibrahim Tatlises einen direkten Kopfschuss erhielt, der durch einen Schützen mit einem Scharfschützengewehr abgefeuert wurde. Zum Tathergang dringen nur geringe Informationen durch. Es wird berichtet, dass die Täter bereits identifiziert und verhaftet wurden. Es handelt sich um drei Täter irakischer Herkunft. Ibrahim Tatlises befand sich bei Beyaz TV zu Dreharbeiten der Ibo Show mit 2 weiteren Freunden im Auto auf der Şişli Sanayi Allee bei der Nurol Plaza und wurde dann von 2 Tätern die aus einem Fahrzeug stiegen mit kleinkalibrigen Waffen angegriffen. Als dies Misslang schoss ein dritter Täter mit einem Scharfschützengewehr auf Ibrahim Tatlises, dabei wurde Buket Ēakıc, die sich ebenfalls im Auto befand, an der Schulter verletzt.
Der Manager Damla Ēakıcı hat es wohl geschafft, Ibrahim Tatlises nach dem Kopftreffer aus der Gefahrenzone zu entfernen und ihn sofort ins Krankenhaus zu fahren. Brisant ist die Situation aufgrund seiner Abstammung und Geschäftsbeziehungen.
Ibrahim Tatlises gehört zu den kurdisch-arabisch stämmigen Kurden der Türkei. Anscheinend waren die Täter sehr gut organisiert und haben mehrere Möglichkeiten in Erwägung gezogen um Ibrahim Tatlises zu "eliminieren".
Bis heute ist Ibrahim Tatlises einer der erfolgreichsten Geschäftsmänner der Türkei mit zahllosen Liedern, Alben und einer eigenen Restaurantkette. Unter anderem ist er auch im Ausland bekannt, als er u.a. 1998 bei der Harald Schmidt Show in Deutschland auftrat.
Trotzdem bleibt die Frage, wer sich an den "Imperator" herangewagt hat. Derzeit ermittelt die türkische Polizei mit einer gebildeten Sonderkommission in alle Richtungen.
Auf den genauen Täterkreis lassen sich nur Vermutungen stellen. Es ist bekannt, dass auch in der Vergangenheit Anschlagsversuche auf Ibrahim Tatlises stattgefunden haben, die aber bisher misslangen.
Ibrahim Tatlises investiert seit kurzem in die Baubranche im Nordirak. Ein Zusammenhang mit seinen Investitionen und dem Anschlag besteht derzeit nicht, die Polizei geht aber auch dieser Spur nach.zg



e po mir ja paskan bae se e pat harrue kombin e vet e ju bashkangjit kolonistave okupatorit

Guri i madh
14-03-11, 18:12
Stefanoviq: Qėllimi i fundit i bisedimeve, statusi i Kosovės



Beograd, 14 mars – Shefi i ekipit negociator i Beogradit, Borisllav Stefanoviq, ka deklaruar se bisedimet me Prishtinėn do tė vazhdojnė nė fund tė marsit, dhe se qėllimi i fundit i bisedimeve ėshtė statusi.
Ai ka sqaruar se pas zgjidhjes sė ēėshtjeve mbi pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve nė Kosovė do tė bisedohet pėr ēėshtjen e statusit.
“Do tė vazhdojmė tė punojmė nė ēėshtjet qė nuk i kemi zgjidhur dhe asgjė nuk kemi zgjidhur deri nė fund, por i kemi pėrafruar qėndrimet. Po punojmė nė listėn e temave pėr vazhdimin e bisedimeve”, i ka thėnė ai RTV B92 nė emisionin “Kazi Prst”.
Sipas fjalėve tė tij, bisedimet ndėrmjet Beogradit e Prishtinės do tė vazhdojnė nga fundi i muajit.
“Qėllimi ynė ėshtė tė zgjidhim ēėshtje konkrete, t’u ndihmojmė serbėve nė Kosovė dhe tė ruajmė sovranitetin tonė. Do tė dėshironim qė njerėzve t’ua bėjmė tė mundur kthimin dhe nė fund tė bisedojmė me Prishtinėn pėr rregullimin e marrėdhėnieve tona, dhe ky ėshtė njė eufemizėm i mirė pėr tregimin e statusit”, ka thėnė Stefanoviq.
Ai ka theksuar se nė raundin e parė tė bisedimeve me pėrfaqėsuesit e Prishtinės se qėndrimet tona kanė qenė mė tė distancuarat rreth vulave doganore, ndėrkaq mė sė paku probleme do tė ketė nė lidhje me kryesimin e CEFTA-s.
Siē ka thėnė ai, sa i pėrket ēėshtjes sė kadastrit dhe librave amzė janė shkėmbyer tė dhėna, dhe duket se ēdo gjė do t’u lehtėsohet njerėzve qė tė pajisen me ato dokumente.
Stefanoviq ka theksuar po ashtu se bisedimet me Prishtinėn nuk pėrbėjnė kurrfarė pėrgatitjesh pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.
I pyetur mbi bojkotin e Serbisė tė Samitit SHBA-Ballkani nė Baltimore mė 23-24 mars pėr shkak tė pjesėmarrjes sė paralajmėruar tė Hashim Thaēit, Stefanoviq ėshtė pėrgjigjur se kjo po ėshtė njė dėm kur shikohet leverdia ekonomike, por prania e pėrfaqėsuesit tė Serbisė nė tė, ku merr pjesė pėrfaqėsuesi zyrtar i Kosovės, nuk ėshtė nė pėrputhje me politikėn shtetėrore.
Pėrfaqėsuesit e Serbisė nė atė tubim pėr herė tė parė do tė ishin tė detyruar tė ulen rreth tė njėjtės tavolinė me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēin, para tė cilit do tė qėndronte shenja Republika e Kosovės, ėshtė arsyetuar ai.

Neferta
15-03-11, 17:40
[SENZACIONALE

Puēistėt
U kapėn dhe u hodhėn para popullit, nė sy bote, ata qė patėn dėshmuar edhe nė vitin 1999, kur nė faqe tė gazetės famoze “Koha ditore” i fyente ēlirimtarėt, i quanin gorilla, hajna, kriminelė, piromanė qė kallnin shtėpitė e popullit shqiptar! Ky puē ogurzi, kobzi, faqezi, s’ka si tė mos jetė njė thikė pas shpine tė votės sė lirė tė popullit, pas qafės sė popullit, thikė ngulur nė mishin e lirisė, pavarėsisė, nė shpinėn e shtetit tė pavarur tė popullit tė Kosovės. Kush ishin kėta dinozaurė? Ishin ujdistėt e pėrbetuar e tė dėshtuar, tė harruar e tė anashkaluar nga vota e lirė e popullit


Thika drashkoviqiane pas shpinės sė shtetit dhe votės sė lirė tė popullit tė Kosovės!

U kapėn, siē thotė populli, me pelė pėr dore!
U kapėn me dokumente e plane famoze koshtuniciane, shesheljane…U kapėn tek mbanin nė duar thika, hekur, tabute, qefin, lopata pėr varre tė popullit. U kapėn pėr fyti turpshėm me projekte e plane pėr rebelim, sic! U kapėn jo pėr tė demokratizuar, ndihmuar, ndėrtuar, o duke dhėnė ide e konspekte projektesh pėr pėrparimin e shtetit tė Kosovės, por u kapėn siē kapen hajnat, u kapėn siē kapen pėr fyti spiunėt, argatėt e djallit. U kapėn dhe u hodhėn para popullit, nė sy bote, ata qė patėn dėshmuar edhe nė vitin 1999, kur nė faqe tė gazetės famoze “Koha ditore” i fyente ēlirimtarėt, i quanin gorilla, hajna, kriminelė, piromanė qė kallnin shtėpitė e popullit shqiptar!
Yellow"]SENZACIONALE[/COLOR]/B]

Guri i madh
15-03-11, 19:09
drejt me fol ket qeveri duhet me lrgue nga kosova let shkojn atje ku i kan milonat e deponuar popullit i ka ardh thika ne asht

ne njeren an po duhet me nda taksa per strukturat paralele per 11 deputet shkie duhet pa tjter me kan rrogat i marrin nga ne e punojn per shkini se i garanton paketa e ahtisarit e kushtetuta e HASHIMIT

ket qeveri qe na e instalun nderkombtaret esht qeveri e krimit qever kuislinge

intelegjenca e kosoves hiq mos te hargjon energji per zbulim populli esht duke pune per me marr fatin ne durt e veta ,se kur do te bllokohet parlamenti nuk dihet po do te ndodh

kto organizime nuk po bahen msheft dilni e vrani o ju horat e kombit po gjat nuk do tju shkon


edhe ka me marr populli fatin ne durt e veta po vjen koha qe populli te jet sovrani i shtetit

rastesishT
15-03-11, 19:52
Paralajmėrim pėr tsunam nė oqeanin Paqėsor
Pas tėrmetit nė Japoni dhe tsunamit qė shkatoi ėshtė pare e nevojshme tė bėhet njė paralajmėrimin pėr njė tsunami nė mbarė bregdetin e Paqėsorit, pėrfshirė Amerikėn Latine dhe pjesė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
Organizata humanitare Red Cross, nė Gjenevė ka sugjeruar se dallgėt e shkaktuara nga tėrmeti nė Japoni do tė jenė mė tė mėdha se sa disa nga ishujt nė oqeanin Paqėsor.

Autoritetet nė Filipine kanė dhėnė urdhėr pėr evakuimin e komuniteteve bregdetare nė veri dhe nė lindje tė vendit.

Indonezia gjithashtu ka paralajmėruar pėr njė tsunam tė mundshėm nė Northern Sulawesi, Papua dhe Maluku.

Megjithatė njoftimet thonė se deri tani dallgėt kanė qėnė me pėrmasa tė vogla.

rastesishT
15-03-11, 19:53
Gjermania mbyll disa uzina bėrthamore

Gjermania ka vendosur tė mbyllė uzinat mė tė vjetra bėrthamore qė ka pas aksidenteve nė uzinėn Fukushima nė Japoni.
Kancelarja Angela Merkel tha se shtatė fabrikat, tė gjitha tė ndėrtuara para 1980 do tė rrinė tė mybllura pėr tre muaj derisa standartet e sigurisė tė rishikohen.



Ministrat shtuan se nuk ishte e sigurt nėse stacionet bėrthamore do tė rihapeshin.

Njė korrespondent i BBC-sė thotė se ndėprerja e operacioneve tek pothuajse gjysma e uzinave bėrthamore shėnon njė ndryshim drejtimi tė rėndėsishėm qė prej kohėsh ėshtė pėrballur me thirrje nga opozita.

Rusia gjithashtu ka bėr tė ditur se do tė rishikojė tė gjithė sektorin e vet bėrthamor.

Guri i madh
15-03-11, 20:02
Gjermania mbyll disa uzina bėrthamore

Gjermania ka vendosur tė mbyllė uzinat mė tė vjetra bėrthamore qė ka pas aksidenteve nė uzinėn Fukushima nė Japoni.
Kancelarja Angela Merkel tha se shtatė fabrikat, tė gjitha tė ndėrtuara para 1980 do tė rrinė tė mybllura pėr tre muaj derisa standartet e sigurisė tė rishikohen.



Ministrat shtuan se nuk ishte e sigurt nėse stacionet bėrthamore do tė rihapeshin.

Njė korrespondent i BBC-sė thotė se ndėprerja e operacioneve tek pothuajse gjysma e uzinave bėrthamore shėnon njė ndryshim drejtimi tė rėndėsishėm qė prej kohėsh ėshtė pėrballur me thirrje nga opozita.

Rusia gjithashtu ka bėr tė ditur se do tė rishikojė tė gjithė sektorin e vet bėrthamor.


e per qitu te kalxoj une nuk i ka mball populli po proteston


bajerni i ka tri atomkraftverke nje esht ne DILINGEN nji esht ne FURTH ISAR nji esht VIZBURG te triat punojn tani ju ka vazhdue puna edhe per 5 vite

se po mendojn qe per 5 vite me zavendsue energjin elektrike me rrym sollare edhe nga era po esht e pa mundshme

Guri i madh
16-03-11, 17:24
Prelec: Autonomia pėr veriun do tė ndodhė

Publikuar: Sot, mė 16 mars 2011
http://www.koha.net/repository/images/16prelec4.jpg




Prishtinė, 16 mars –Drejtori pėr Ballkanin nė Grupin Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG), Marko Prelec, ėshtė i bindur se veriut tė Kosovės do t`i jepet njė status i veēantė e qė do tė ishte njė autonomi mė e gjerė. Nė njė intervistė tė gjatė pėr “Kohėn Ditore”, ai shpjegon se si ka gatishmėri pėr kėtė zgjidhje edhe nga vetė kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi. Sipas Prelecit, autonomia pėr veriun do tė ndodhė. “Mendoj se kjo na pret nė vitet e ardhshme”, ka thėnė Prelec.
Sipas tij, lloji i autonomisė duhet tė definohet ndėrmjet palėve, ndėrkaq si shkėmbim, Kosova do tė marrė njohjen e pavarėsisė nga Serbia. Prelec konsideron se nėse nuk ndodh autonomia, atėherė gjithēka do tė shkojė keq. “Atėherė do tė pėrsėriteshin skenat e dhunės apo do tė krijohej ndonjė konflikt i ngrirė siē ėshtė rasti nė Lindjen e Mesme. Kjo do tė ishte njė fatkeqėsi e madhe”.
Duke pėrsqaruar kėtė statut tė mundshėm Prelec ka thėnė: “Janė tri mėnyra tė mundshme qė situata mes Kosovės dhe Serbisė mund tė zgjidhet nė afat mė tė gjatė kohor. E para ėshtė qė Serbia ta njohė Kosovėn sipas planit tė Ahtisaarit dhe veriu tė administrohet nė mėnyrė tė njėjtė sikur Graēanica, ky ėshtė njė nga opsionet. Nuk duhet tė jesh gjeni pėr tė kuptuar se pėr kėtė nuk ka gatishmėri nė Beograd, por ėshtė njė mundėsi. Mundėsia tjetėr ėshtė qė tė ketė njė autonomi mė tė gjerė dhe kėtė do ta shpjegoj mė vonė, dhe mundėsia tjetėr ėshtė qė tė ndahet Kosova ose tė ketė shkėmbim territoresh me Luginėn e Preshevės. Kėto janė alternativat e mundshme. Nė kėtė spektėr mundėsish ne rekomandojmė autonomi, sepse situata nė veri ėshtė ndryshe nga ajo nė Graēanicė, dhe ndryshe nga pjesėt e tjera. Atje institucionet e Kosovės nuk e kanė tė shtrirė autoritetin e vet. Realisht ai ėshtė njė territor ku askush nuk e ka sovranitetin klasik shtetėror. Kosova ka disa aspekte tė sovranitetit, siē ėshtė policia dhe njė juridiksion tė limituar, por Serbia ka administratėn civile. Kosova ka njė lloj kufiri atje, por qė nuk funksionon gjatė gjithė kohės si kufi i mirėfilltė. Askush nuk ėshtė i kėnaqur me kėtė situatė. Kompozicioni atje ėshtė i qartė, rreth 90 pėr qind serbė etnikė. Ata kanė jetuar si tė jenė nė Serbi. Nė mendjen e tyre ata jetojnė nė Serbi, dhe kjo ėshtė ajo qė e duan. Nuk kemi gjetur asnjė njeri qė nuk dėshiron tė jetė nė Serbi. Ka shumė pak njerėz, dhe ata janė njė pakicė qė janė nėn kėrcėnim tė madh nga serbėt nacionalistė, janė kėta njerėz ata qė thonė se duhet pėrballur me realitetin. Ne duam por nuk mundemi. Andaj autonomia pėr ne ėshtė njė mėnyrė qė i mundėson popullatės nė veri qė ta administrojė veten pak a shumė ashtu siē bėn tash, nė mėnyrė qė asgjė nuk do tė ndryshohet shumė nė jetėn e pėrditshme, territori do tė mbetet i Kosovės, dhe Qeveria e Kosovės do tė mund qė t`i kontrollojė kufijtė.
Prelec arritjen e kėsaj autonomie e parasheh me njė marrėveshje mes Qeverisė sė Kosovės dhe pėrfaqėsuesve tė serbėve nė veri, si dhe duhet tė ketė njė marrėveshje mes Qeverisė sė Kosovės dhe Beogradit. Si pjesė e kėsaj, duhet bėrė edhe ndryshimet kushtetuese.
KD: Ta mendojmė se kjo ėshtė zgjidhja mė e mirė pėr veriun e Kosovės. Cili ėshtė mesazhi qė u dėrgohet shqiptarėve nė Maqedoni me kėtė, shqiptarėve nė jug tė Serbisė, komunitetit tė Vojvodinės nė Serbi, atij tė Sanxhakut... dhe shumė komuniteteve etnike nė kėtė regjion, qė po t’u jepej mundėsia do tė donin ndarjen nga autoritet e tanishme?
Prelec kėtė zgjidhje tė paraparė nga GNK nuk e quan autonomi etnike, por autonomi por pėr njė territor qė ėshtė veriu i Kosovės.
Prelec kėtė pėrkujton se pėr autonomi si ajo qė do tė vinte nė veri tė Kosovės, Italia tashmė ka bėrė me Tirolin Jugor. Italia pėr kėtė autonomi vendosur vetė. Edhe Spanja vetė ka vendosur qė t`u japė tė drejta territoreve tė caktuara, ka thėnė Prelec .
Drejtori pėr Ballkanin nė Grupin Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG), Marko Prelec duke
folur pėr dialogun ndėrmjet Kosovės e Serbisė ka thėnė se Qėllimi i dialogut ėshtė qė tė gjendet njė zgjidhje pėr tė gjitha ēėshtjet mes Kosovės dhe Serbisė dhe qė ai tė pėrfundojė duke mundėsuar qė Serbia ta njohė Kosovėn, dhe Kosova tė anėtarėsohet nė OKB. Do tė ishte mirė qė problemet nė veri tė zgjidhen sa mė shpejt qė ėshtė e mundur, por do tė marrė pak kohė. Kanė vendosur qė tė presin. Ėshtė vendosur qė dialogu tė fokusohet nė ēėshtje mė tė vogla teknike, sepse aty gjenden zgjidhje mė lehtė dhe krijohet klimė mirėbesimi mes palėve. (Mė gjerėsisht lexoni nė numrin e sotėm tė gazetės “Koha Ditore”. )

4peace
16-03-11, 18:03
e per qitu te kalxoj une nuk i ka mball populli po proteston


bajerni i ka tri atomkraftverke nje esht ne DILINGEN nji esht ne FURTH ISAR nji esht VIZBURG te triat punojn tani ju ka vazhdue puna edhe per 5 vite

se po mendojn qe per 5 vite me zavendsue energjin elektrike me rrym sollare edhe nga era po esht e pa mundshme

I kane mbylle, i kane ndale, i kane ēkyēė 7 copa prej gjithsej 17 centraleve berthamore.
I kane mbyll, edhe ate, para afatit qe ka qene ne plan ne qeverine e mehershme.

Kurse, kjo qeveria e tashme e Merkelit (CDU/SCU/FDP) ka fituar mu sikur qeveria e Thacit...para disa muajve e shtyri afatin e perdorimit te ketyre centraleve (Schrott-hesapi) berthamore...


...sepse edhe kjo eshte Qeveri klientelash, nder te cilet dhe me te fortet jane lobiistat e energjise berthamore.


P.S.
Kur njerezit protestojne, me plot te drejte, kunder ketij lloji te energjise...
...neper paēavrat tona (qe vetequhen gazeta shqiptare) keta protestues cilesohen si rrebelė (me demek, njerez qe duan ta prishin rendin dhe te kundershtojne per asgje hiē apo sa per te kundershtuar dicka)

***

Guri i madh
16-03-11, 18:08
I kane mbylle, i kane ndale, i kane ēkyēė 7 copa prej gjithsej 17 centraleve berthamore.
I kane mbyll, edhe ate, para afatit qe ka qene ne plan ne qeverine e mehershme.

Kurse, kjo qeveria e tashme e Merkelit (CDU/SCU/FDP) ka fituar mu sikur qeveria e Thacit...para disa muajve e shtyri afatin e perdorimit te ketyre centraleve (Schrott-hesapi) berthamore...


...sepse edhe kjo eshte Qeveri klientelash, nder te cilet dhe me te fortet jane lobiistat e energjise berthamore.


P.S.
Kur njerezit protestojne, me plot te drejte, kunder ketij lloji te energjise...
...neper paēavrat tona (qe vetequhen gazeta shqiptare) keta protestues cilesohen si rrebelė (me demek, njerez qe duan ta prishin rendin dhe te kundershtojne per asgje hiē apo sa per te kundershtuar dicka)

***



pas vendimit per mbyllje prap qeveria gjermane ju lejoj punen edhe per 5 vite

po esht problemi qe gjermania kursesi nuk mundet me i plotsue nevojat per energji elektrike nga hidro centralet ne sollar energji e me hidro energji

4peace
16-03-11, 18:15
pas vendimit per mbyllje prap qeveria gjermane ju lejoj punen edhe per 5 vite

po esht problemi qe gjermania kursesi nuk mundet me i plotsue nevojat per energji elektrike nga hidro centralet ne sollar energji e me hidro energji

Ka thengjill Gjermania sa te dush.
Megjithese thengjili njihet si ndotes i ambientit, megjithate eshte me i paster e me i shendetshem se energjia nukleare/atomike/berthamore.
Edhe kjo eshte energji kalimtare...deri sa te gjinden burime apo metoda te reja te perfitimit te energjise.

Faktikisht, energji/teknologji te reja ekzistojne qysh tash, por eshte nje problem i madh: nuk kushtojne dhe, cka eshte edhe me keq, nuk sjellin fitime.
Nuk sjellin fitime.
Cdo send qe nuk sjell fitime nuk quhet dicka me vlere.

Ky eshte, pra, problemi kryesor: boss-at po dojne pare jo energji!


***

Llapjani_HH
16-03-11, 19:45
Xhandarėt serbė e kėrkojnė kryetarin e Karaēevės sė Poshtme!

Banorėt e Karaēevės sė Poshtme kanė shprehur revoltėn e tyre pėr shkak tė kėrcėnimit qė i ėshtė bėrė kryetarit tė Kėshillit lokal tė fshatit, Selver Lenjani nga ana e xhandarmėrisė serbe e kufirit.

Sipas disa banorėve, Lenjani ėshtė duke u pėrcjellė nga xhandarmėria pėr tu kapur, pasi ndaj tij janė ngritur dyshime pėr veprimtari kundėr shtetit serb dhe dezinformimit tė opinionit lidhur me sjelljen e forcave serbe tė kufirit.

Banorėt e Karaēevės, Berat Keka, Rexhep Keka dhe Ismet Lenjani kanė thėnė se xhandarmėria me emėr e mbiemėr ėshtė duke e kėrkuar Selver Lenjanin.

Ndėrsa kėtė e ilustrojnė me rastin e punėtorit, i cili e mirėmban ujėsjellėsin e Karaēevės.

Ky i fundit, njė ditė kur kishte shkuar pėr tė hapur derėn e stacionit tė pompimit, ėshtė rrethuar nga xhandarė serb tė armatosur. Ata e kishin pyetur nėse ai ėshtė Selver Lenjani, por ky u kishte treguar qė Dali Keka e jo Selver Lenjani.

Kėta banorė kanė thėnė se xhandarmėria serbe ėshtė e pranishme qė nga viti 2001 nė territorin e Kosovės, nė Karaēevė, dhe atė tė stacionuar nė pikat kufitare Ugari, Stani i Malushit, Guri i Bardhė, Reja, Ēuka, Varrezat e Spahoviqėve, tė cilėt shėtisin brenda territorit tė Kosovės kur nuk ka prani tė Policisė sė Kosovės dhe tė KFOR-it.

Banorėt e lartcekur kanė thėnė se pėr kėtė kanė njoftuar Policinė e Kosovės dhe institucionet tjera komunale, ndėrsa ėshtė njoftuar edhe kryesuesi i Kuvendit Komunal nė Kamenicė, Enver Mavriqi.

Pala serbe, pėrmes burimeve ushtarake dhe policore, ka thėnė se Lenjani nuk kėrkohet nga askush, por ėshtė e ditur se ai po dezinformon opinionin publik dhe i ka quajtur tė pavėrteta pohimet e tij se xhandarmėria po shkel “vijėn administrative kufitare” me Kosovėn ose se po kėrcėnon ndonjė fshatar.

“Me Lenjanin duhet tė merren organet gjegjėse tė Kosovės pėr shkak tė dezinformimit tė opinionit publik dhe frikėsimit tė panevojshėm tė popullatės”, ėshtė thėnė tė martėn nga ky burim i forcave serbe, me seli nė Vrajė

Zėdhėnėsi i Policisė sė Kosovės nė Gjilan, togeri Ismet Hashani ka thėnė se situata nė Karaēevė ėshtė stabile, nuk ka incidente dhe kjo zonė kontrollohet nga patrulla policore tė Kamenicės dhe tė asaj kufitare.

Edhe pėrfaqėsues tė komandės sė trupave amerikane nė kampin “Bondsteel” kanė thėnė se KFOR-i ofron stabilitet dhe siguri pėr tė gjithė, edhe nė Karaēevė dhe nuk ka diēka shqetėsuese.

Mirėpo, kanė deklaruar nga komanda e KFOR-it nė Bondsteel, kontestet kufitare janė ēėshtje politike, ndėrsa KFOR-i respekton dokumentet dhe hartat, si dhe mban takime tė rregullta me strukturat ushtarake serbe pėr stabilitetin dhe sigurinė, dhe nuk ka asnjė shqetėsim nė kėtė anė tė kufirit.

Nga ana tjetėr, kryetari i Kamenicės, Shaip Surdulli, i cili jeton nė Karaēevė dhe shtėpia e tij gjendet pranė kufirit me Serbinė, ka thėnė se ky problem ėshtė paraqitur nė tė gjitha nivelet shtetėrore e ndėrkombėtare qė veprojnė nė Kosovė.

“Aktualisht nuk ka ndonjė problem tė theksuar, qė duhet alarmuar, ndėrsa pėr kontestin kufitar kėtu janė tė njoftuara tė gjitha instancat vendore e ndėrkombėtare qė punojnė nė Kosovė” ka thėnė Surdulli.

Derisa pala serbe pohon se nė hartat kadastrale tė Beogradit kjo pjesė e kontestuar ėshtė pjesė e Serbisė, zyrtarė tė Kadastrės nė Kamenicė kanė thėnė se pjesa qė Serbia e konsideron tė veten ėshtė territor i Kosovės.
Koha.net


Vetėdorėzohet komandanti i Policisė sė Prizrenit


Komandanti i policisė sė rajonit tė Prizrenit, Nexhmi Krasniqi, tashmė ėshtė vetėdorėzuar nė EULEX, pas bastisjes dhe tentimit qė u bė nė orėt e hershme tė EULEX pėr tė arrestuar.
Ndėrkohė EULEX ka arrestuar tre veta te tjerė. Situata nė Prizren ėshtė e qetė.

Zyrtari i EULEX-it , deklaroi pėr Info Globin se sot gjatė ditės policia e EULEX-it ka ndėrmarrė aksionin pėr arrestimin e njė numri personash, tė cilėt akuzohen pėr krime lufte nė Kosovė.

“Deri nė kėto ēaste janė realizuar disa kontrolle. Gjatė ditės do tė ketė mė shumė informata se kush ėshtė kontrolluar dhe arrestuar”, ka thėnė ai.

Ndėrkohė, forca e policisė sė EULEX-it kanė bastisur sot nė mėngjes shtėpinė e Drej*torit tė Policisė Rajonale nė Prizren, Nexhmi Krasniqi, dhe u tentua arrestimi i tij.

Sipas burimeve tė InfoGlobit, nė momentin e arrestimit tė komandantit Krasniqi, ka reaguar njė grup i vogėl qytetarėsh , tė cilėt krijuan barrikada lokale dhe kanė penguar ELUEX-in tė arrestojė Krasniqin.

Sipas EULEX-it, kėrkimi i tė dyshuarve pėr krime lufte dhe kontrollet janė bėrė me urdhėresėn e gjykatėsit tė EULEK-s dhe tė hetimeve tė Zyrės sė Prokurorisė Speciale tė Kosovės

Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, ndėrkaq ka deklaruar pėr Info Globin se nuk kam informacione se ēfarė ėshtė duke ndodhur nė Prizren. “Kjo ėshtė ēėshtje e EULEX-it dhe e Policisė’, ka thėnė ai.

Por, sipas burimeve tė InfoGlobit, EULEX me dyshimin pėr krime lufte, tanimė ka ar*restuar tre veta nė rajonin e Malishevės, ndėrkaq pritet qė gjatė ditės tė ketė edhe ar*restime tjera.

Nexhmi Krasniqi gjatė kohės sė lufės ka qenė pjesėtar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Situata nė Prizren ėshtė e qetė, ndėrkohė qė grupi i vogėl i qytetarėve qė penguan ar*restimin sot nga ora dhjetė, janė shpėrndarė dhe jeta po zhvillohet normalisht.

Info Globi nuk mundi tė vėrtetojė se kush janė tė arrestuarit. Burime jo zyrtare pohojnė se njėri nga tė arrestuarit ėshtė nga familja Limaj nė Malishevė, i afėrm me ish ministrin e Transportit tė Kosovės, Fatmir Limaj.
Infoglobi.com


Rritet numri i tė arrestuarve

Nė komuna tė ndryshme tė Kosovės, sot janė arrestuar 8 persona, ndėrkohė qė njėri ėshtė vetėdorėzuar.

Prishtinė -Nė komuna tė ndryshme tė Kosovės, sot janė arrestuar 8 per*sona, ndėrkohė qė njėri ėshtė vetėdorėzuar. Tė gjithė janė tė dyshuar pėr krime lufte nė Kosovė.

Ar*restimet janė bėrė nga policia e EU*LEX-it dhe kanė kaluar pa incidente, njoftojnė burime anonime tė Info Globit brenda Misionit tė BE -sė, pėr rendin dhe ligjin nė Kosovė. Numri i tė arrestu*arve mund tė arrijė nė 10.

Info Globi nuk ka qenė nė gjendje tė konfirmojė nėse aksioni i sotėm i kontrollimeve dhe arrestimeve tė bėra nga policia e EULEX-it me vendimin e gjygjtarit hetues dhe kėrkesėn e Prokurorisė Speciale tė Kosovės, ka pėrfunduar apo po vazhdon ende.

Sidoqoftė, mėsohet se tė arrestuarit janė Refki Mazreku, Naser Krasniqi, Behlul Limaj, Naser Shala, Sabit Shala, Shaban Shala, Besim Shurdhaj dhe Osman Hoxha.

Pengesa e vetme gjatė aksionit tė sotėm tė policisė sė EULEX-it ka ndodhur sot para*dite rreth orės 10, kur me rastin e pėrpjekjeve pėr arrestimin e Drejtorit tė Policisė Ra*jonale tė Prizrenit, Nexhmi Krasniqit, njė grup i vogėl qytetarėsh ka kundėrshtuar pėrmes mbledhjes dhe krijimit tė murit pėr tė penguar arrestimin.

Pas pak ata janė shpėrndarė dhe situata nė Prizren raportohet e qetė.
Pak pasditės Nexhmi Krasniqi i ėshtė vetėdorėzuar policisė sė EULEX-it.

Tė arrestuarit nuk janė liruar ende, mirėpo ka filluar marrja e tyre nė pyetje. Sipas burimeve tė Info Globit, rreth gjysma e tė arrestuarve kanė qenė pjesėtarė tė brigadės sė UĒK-sė 123 ‘Kumanova’.

Sikurse ėshtė raportuar mė herėt, arrestimet janė kryer me urdhėr tė gjykatėsit tė EU*LEX-it tė procedurės paraprake nga Gjykata e Qarkut tė Prishtinės, kurse hetimet janė duke u zhvilluar nėn mbikėqyrjen e njė prokurori tė Prokurorisė Speciale tė Kosovės.

Ndėrkohė, Qeveria e Kosovės nuk ka dhėnė ndonjė koment lidhur me kėto arrestime.

Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė se ka dėgjuar pėr disa arrestime, por ende nuk ka ndonjė qėndrim tė Qeverisė, duke thėnė se nuk ka informacion zyrtar rreth kėtij rasti.
Infoglobi.com
Kėshilltari i Presidentit pėr siguri shkel rregullat e komunikacionit

Ende pa mbushur muajin e parė tė punės nė presidencė, kėshilltarėt e Behgjet Pacollit e shijojnė pushtetin.

Shefki Abdullahu, qė e kėshillon Presidentin pėr siguri, ka shkelur nė mėnyrė flagrante rregullat e komunikacionit, duke lėvizur me veturėn zyrtare nė anėn e kundėrt tė rrugės.

Nė Presidencė kanė kėrkuar sqarime pėr rastin, ndėrsa Policia e Kosovės flet pėr cenim tė rėndė tė sigurisė nė trafik.

Kohavisionit fotografitė e kėsaj shkelje ia kanė siguruar shikuesit e emisionit Interaktiv, tė transmetuara mbrėmė.
Koha.net

Llapjani_HH
16-03-11, 19:47
Rrėfim i Saranda dhe Jehona Bogujevcit pėr masakrėn e Podujevės

Beograd, 16 mars 2011 -
Kush mbijeton masakrėn, ėshtė njėsoj sikur edhe tė ketė vdekur.

Tablot e pushkatimeve nė oborrin e shtėpisė, klithjet, sharjet, breshėritė... ngrohtėsia e gjakut, qetėsia, frika... e gjithė kjo jeton dhe kurrė nuk do tė vdesė nė shpirtrat e Saranda dhe Jehona Bogujevcit, dy nga pesė fėmijėt e mbijetuar, tani vasha tė rritura, nga grupi i Podujevės, tė cilin mė 28 mars tė vitit 1999 e pushkatuan "Skorpionėt".

Ishte herėt nė mėngjes, rreth orės shtatė.
Pėrpara shtėpisė qėndrojnė dy makina ushtarake.
Ditėve tė kaluara, qyshse filloi bombardimi, nė Podujevė janė thyer vitrinat, dritaret.
Atė mėngjes u nisėn nėpėr shtėpi, i kujtohet Sarandės, atėbotė njė ēupė 13 vjeēare.

Grupi prej rreth 20 grash e fėmijėsh, tė gjithė me lidhje farefisnore, mundoheshin tė fshiheshin nė njė nga shtėpitė e oborrit tė madh tė pėrbashktė.

"Tė gjithė shkuam nė njė lokal.
Nuk shohim asgjė, por dėgjojmė se si nga shtėpitė afėr i nxjerrin fqinjėt. Dėgjohet zhurma, bėrtima, sharjet, thirrjet.
Pastaj breshėritė", rrėfen Saranda.

Nė njė moment, e kuptojnė se ushtarėt i shohin ku fshihen.
"Na urdhėrojnė tė dalim, qė ēantat tė cilat i kishim gati pėr tė ikur, t'i lėmė aty ku janė.

Na kontrollojnė.
Bėrtasin.
Ne fėmijėt nuk kuptojmė serbisht, por nėnat tona kuptojnė", vazhdon Saranda.

Nė kolonė njė nga njė, gratė dhe fėmijėt, nė mesin e tė cilave mė i vogli kishte 21 muaj, na nxjerrin nė rrugė. Na dėrgojnė pastaj nga njė oborr nė tjetrin.

"Nuk dinė ē'tė bėjnė me ne", thotė Saranda.

Nėpėr rrugė rrėmujė e vėrtetė. Njė shqiptari ia hedhin kapelėn, e pėshtyjnė dhe e fyejnė.

Dy tė tjerė i fusin nė njė lokal. Nga lokali sė shpejti dėgjohen dy tė shtėna.

Pastaj e shohin ushtarin se si del nga atje dhe shkon drejt tyre.

Nėnat e kuptojnė se ē'po pėrgatitet.
Njėra bėrtet: "Kėta janė janė vetėm fėmijė"!
Ushtari i bie shuplakė Fexhrisė (21), ajo bie mbi Jehonėn (11) e cila ecėn para saj nė kolonė.

I dėrgojnė nė oborrin e familjes Gashi, i shtyjnė pėr muri.
Nėna e Jehonės Shefkatja (42) e pėson e para.
Ushtari e qėllon nė kokė.
I biri i saj Genci, i cili atėherė kishte 6 vjeē, fillon tė thėrrasė nėnėn.
Ushtari i cili e vrau Shefkatėm e merr nga ushtari tjetėr armėn dhe me breshėri korr tė gjithė me radhė.

"Jam mbėshtetur pėr muri dhe lehtė bie nė tokė.
Kur pushuan tė shtėnat, shikova rreth vetes dhe e pashė kokėn e vėllait tim se si kishte rėnė mbi kėmbėt e mia", kujton Saranda dhe pushon tė flasė., Ėshtė tepėr e rėndė.
Pas tė shtėnave, pasoi qetėsia.

Jehona, atėherė, ēupė 11 vjeēe, nuk i kujtohet ngjarja para pushkatimit, vetėm pastaj.

"Ndjeva njė lloj ngrohtėsie nga ana e majtė dhe e kuptova se jam plagosur.
E pashė vėllain i cili mė tha:
'E sheh ē'na bėnė'.
E pasatj erdhi njė grup tjetėr ushtarėsh dhe ne pushuam tė marrim frymė, qė tė mos na zbulojnė se jemi gjallė", rrėfen Jehona.

Grupi tjetėr i ushtarėve i dėrgon tė pesė fėmijėt e mbijetuar nė spitalin e Prishtinės.
Mbijetuan Saranda, Jehona, Liria, Fatosi dhe Genci.
Nė masakrėn e Podujevės pėsuan shtatė gra nga 21 deri mė 69 vjeē moshe, dhe shtatė fėmijė nga dy deri 14 vjeē.

Saranda dhe Jehona humbėn nėnėn, vėllezėrit dhe motrat.
Vetė morėn plagė tė rėnda dhe vrragė tė pėrjetshme, secila prej tyre tė paktėn tri herė ėshtė bėrė operacion.
Saranda pothuajse nuk mund ta pėrdorė dorėn e djathtė.
Pėr krime tė luftės mbi civilėt nė Podujevė Sasha Cvjetan si pjesėtar i njėsitit "Skorpionėt" ėshtė dėnuar me 20 vjet burgim.

Pas tė gjithave qė kanė pėrjetuar, pesė tė nbijetuarit kanė kryer shkolla nė Agli, ku janė vendosur pėrgjithmonė.

"Ēdo gjė qė punoj, gjithė ato qė krijoj ka lidhje me tragjedinė dhe masakrėn. Nė projektin tim tė fundit, shfrytėzoj forografitė e mbetura tė familjes sime tė humbur", thotė Jehona.

* * *

Ky reportazh ėshtė i botuar nė gazetėn e Beogradit "Blic", Anėtarėt e mbijetuar tė famljes Bogujevci kėrkojnė nga shteti i Serbisė kompensim pėr dhembjen e pėsuar.

Nė kėrkesėn e padisė kėrkohet kompensimi prej 3,5 milion dinarėsh (1 euro = 102 dinarė) pėr ēdo fėmijė, plus 40 mijė dinarė kompensim mujor.

Procedurėn nė emėr tė tė dėmtuarve po e zhvillon Fondi pėr tė Drejtėn Humanitare.

Ndėrkohė gjykatėsi ka ndryshuar dhe ka kėrkuar qė vajzat sėrish tė dėgjohen, edhe pse nga Manēesteri, nėpėrmes Podujevės deri nė Beograd kanė kaluar me mijėra kilometra, nė Beograd i pret shtyrja e procesit.

"Nuk ka rėndėsi kompensimi. Me rėndėsi ėshtė drejtėsia dhe me rėndėsi ėshtė pėr ne qė tė gjithė ta dinė se ēfarė masakre ka ndodhur", thotė Saranda.
*
Ky reporptazh ka zgjuar interesimin e madh tė lexuesve Online tė gazetės - mbi 300 brenda 24 orėve. Nė mesin e tyre ka ende reagime negative ndaj masakrave tė forcave serbe nė Kosovė.
QIK / Kosova.com

Neferta
18-03-11, 16:18
Shėrbimi amerikan i inteligjencės, CIA, ka futur edhe Kosovėn nė faqen e saj tė internetit.
Lajmin e bėjnė tė ditur mediat kosovare, sipas tė cilave kushdo qė do tė kėrkojė informacione pėr shtetin e ri, do tė mund tė gjejė tek web site i CIA-s tė dhėna mbi ushtrinė, historinė, ekonominė dhe shtrirjen gjeografike tė tij.
Web site i shėrbimit sekret mė tė fuqishėm tė globit ofron tė njėjtat opsione edhe pėr shtetet e tjera tė botės. ora news

Neferta
18-03-11, 16:23
EULEX-i s’ka kėrkuar heqjen e imunitetit tė Limajt

http://www.gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/03/limaj1-300x199.jpg (http://www.gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/03/limaj1.jpg)Misioni evropian pėr sundimin e ligjit ka thėnė se “prokurorėt e EULEX-it nuk kanė bėrė kėrkesė pėr heqjen e imunitetit tė zotit Limaj”.
Nė njė deklaratė me shkrim pėr Radion Evropa e Lirė, ky mision thotė se “ēėshtja e imunitetit ėshtė duke u sqaruar”.
Deputeti Limaj, ndaj tė cilit EULEX-i ka lėshuar fletarrestim nėn dyshimet se ka kryer krime lufte, ka thėnė njė ditė mė parė se ėshtė i gatshėm tė heqė dorė nga imuniteti i deputetit, pėr t’iu vėnė nė shėrbim drejtėsisė.

Neferta
18-03-11, 16:28
Gadafi kėrcėnon Evropėn: Mos sulmoni Libinė, do jua bėj jetėn ferr
http://www.balkanweb.com/images/spacer.gif
http://www.balkanweb.com/images/spacer.gifhttp://www.balkanweb.com/images/spacer.gifhttp://www.balkanweb.com/images/spacer.gif


http://www.balkanweb.com/images/spacer.gif Por nga ana tjeter, lideri libian Muamar Gadafi kėrcėnon Perėndimin se njė sulm ushtarak kundėr vendit tė tij do tė ketė pasojė serioze dhe tė rėnda nė Europe dhe Mesdhe. Nė intervistėn dhėnė njė televizioni portugez, koloneli tha se do tjua bėjė jetėn ferr atyre qė do tė sulmojnė Libinė, pasi kjo ėshtė njė padrejtėsi.

Guri i madh
18-03-11, 16:31
Gadafi kėrcėnon Evropėn: Mos sulmoni Libinė, do jua bėj jetėn ferr
http://www.balkanweb.com/images/spacer.gifhttp://www.balkanweb.com/images/spacer.gifhttp://www.balkanweb.com/images/spacer.gifhttp://www.balkanweb.com/images/spacer.gif

http://www.balkanweb.com/images/spacer.gif Por nga ana tjeter, lideri libian Muamar Gadafi kėrcėnon Perėndimin se njė sulm ushtarak kundėr vendit tė tij do tė ketė pasojė serioze dhe tė rėnda nė Europe dhe Mesdhe. Nė intervistėn dhėnė njė televizioni portugez, koloneli tha se do tjua bėjė jetėn ferr atyre qė do tė sulmojnė Libinė, pasi kjo ėshtė njė padrejtėsi.


SI me informun nga stafi i sherbimit tim sekret :biggrin:


edhe makreshi me shoqni jan shkue ne libi me e mbrojt tonen BIJ po du me than at shqiptarken e martume me gadafin

Neferta
18-03-11, 16:32
Bazė raketash nė Shqipėri?
Tiranė, 18 mars 2011 Me dėrgimin e anijes bartėse tė raketave tė telekomanduara tė quajtur "USS Monterey" nė Detin Mesdhe ka filluar faza e parė e strategjisė sė mburojės raketore qė SHBA dhe NATO ka nė plan tė ndėrtojė nė Europėn Lindore e Juglindore, njofton AP. Ka disa vjet qė SHBA ka propozuar vendosjen e raketave antibalistike nė disa pika strategjike tė Evropės, ndėr tė cilat ėshtė diskutuar mė sė shumti dislokimi nė Poloni e nė Ēeki. Fillimisht, siē rrėfen nė njė intervistė tė dhėnė pėr Radio Free Europe, Donald Ramsfeld, amerikanėt e quanin kėtė strategji tė mbrojtjes raketore "Mburojė Kombėtare e Raketave", mirėpo kjo bėnte qė gjithēka tė dukej sikur i interesonte vetėm SHBA ve. Sipas Ramsfeldit, duket se partnerėt e SHBA janė mė tė gatshėm pėr ta pranuar bashkėpunimin tani qė plani quhet thjesht "Mburojė Raketore". Perspektiva e ish sekretarit Rumsfeld duket se vijon tė ruhet edhe nga sekretari aktual i mbrojtjes, Robert Gejts, qė vazhdon tė kėmbėngulė pėr faktin se SHBA ve u nevojitet mbrojtje raketore nga vende tė rrezikshme, si Irani, po edhe nga vende tė paqėndrueshme qė kanė kapacitete goditėse e zotėrojnė raketa, si psh. Egjipti apo Libia. Planet e Gejtsit duket se u vunė nė linjė rakordimi me partnerėt e superfuqisė sė vetme nė samitin qė NATO zhvilloi nė Lisbonė. Dėrgimi i "USS Monterey" nė Mesdhe ėshtė vetėm hapi i parė, qė pritet tė pasohet nga vendosja e njė stacioni radarėsh anti raketė nė Europėn Juglindore, e mė pas nga vendosja e njė brezi raketash nė njė seri vendesh tė NATO s, ndėr tė cilat pėrmenden si strategjike vendet baltike dhe Polonia, Rumania, Bullgaria, Ēekia, Turqia e Shqipėria. Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme ruse, Aleksandėr Llukasheviē ndėrkohė nuk hezitoi tė lėshojė deklarata tė forta. Nė njė deklaratė pėr shtyp tė lėshuar nė 10 mars ai tha se vendosja e bazave raketore tė NATO s nė Poloni e detyron Rusinė tė ndėrmarrė masa e tė reagojė duke ndėrtuar njė strategji pėr kundėrpėrgjigje. Rreziku ėshtė i lartė, e nė fakt kjo histori shantazhesh e kundėrshantazhesh ka kohė qė zhvillohet, duke krijuar reminishenca tė luftės sė ftohtė. Ndėrkohė, pėr tė vijuar agjendėn e NATO s tė pėrpiluar nė Lisbonė, dje u mblodhėn nė Tiranė pėrfaqėsues tė lartė tė vendeve aleate, nė Simpoziumin Vjetor tė Politikave Bėrthamore. Sipas planit raketor tė iniciuar nga Obama e mė pas tė mbėshtetur nga gjithė aleanca, tė quajtur "Phased Adaptive Approach", 2011 shėnon fillimin e implementimit, e nė dritėn e problemeve me Rusinė qė lindin nė Poloni, Ēeki e vendet balltike, duket se bazat e para do tė vendosen nė Turqi, Rumani e Shqipėri. Pjesėmarrja e Shqipėrisė nė brezin e mbrojtjes raketore ėshtė konfirmuar publikisht nga vetė kryeministri Sali Berisha, dhe nga ish ministri i jashtėm Ilir Meta, nė Rumani gjithashtu duket se ka njė aprovim tė fillimit tė implementimit tė strategjisė, ndėrsa Turqia, pėrmes ministrit tė jashtėm Davutoglu, ka kėrkuar tė ketė komandėn e kėtij brezi tė mburojės raketore. QIK.

Neferta
18-03-11, 16:39
SI me informun nga stafi i sherbimit tim sekret :biggrin:


edhe makreshi me shoqni jan shkue ne libi me e mbrojt tonen BIJ po du me than at shqiptarken e martume me gadafin
Se di ata kroatet po thon qe eshte magjupe e Osjekut me prejardhje torbeshe nga Maqedonija , s,ka lidhje kush e vorros tani me heret do te ishte mire ta kishin mbrojtur se i ka qenet serb qe e kan mbrojtur

Guri i madh
18-03-11, 16:45
Se di ata kroatet po thon qe eshte magjupe e Osjekut me prejardhje torbeshe nga Maqedonija , s,ka lidhje kush e vorros tani me heret do te ishte mire ta kishin mbrojtur se i ka qenet serb qe e kan mbrojtur


po ket lajmin e fundit askush nuk mujti me demantue edhe pse une nuk e kam dit po OQEANI e sjelli at shkrim

se na qenka shqiptare e rrethines se tetoves ,per momentin nuk po me kujtohet po esht me emer mbiemer edhe vendlindja

ku esht edhe fotografia e saj me dy femij

Neferta
18-03-11, 16:51
Raketat mbojtese antirakete qe do te vendosen ne Shqiperi ne mbikqyrjen e natoshttp://cdn.wn.com/pd/5f/02/57d3889b538b01f9e003f7ab370d_grande.jpg

Guri i madh
18-03-11, 17:21
Mė 19 mars, Hėna i afrohet mė sė shumti Tokės http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Hėna ėshtė afruar mė shumė se kurrė nė kėto 18 vjetėt e fundit, duke bėrė qė katastrofat natyrore tė ndodhura gjatė kėtyre tre muajve tė parė tė vitit 2011 tė lidhen me tė ashtuquajturin “mallkim tė Hėnės”. ... Postuar: 01:16:07 / 18.03.2011
Si rrjedhojė e njė cikli normal astronomik, sateliti i vetėm i Tokės do tė arrijė mė 19 mars distancėn mė tė afėrt qė mund tė arrijė prej nesh, 356 577 kilometra, duke bėrė qė tė shihet mė e madhe se kurrė.

Nė fakt, nėn efektin e gravitacionit tė Diellit, Hėna lėviz midis distancave nga 356 mijė deri nė 410 mijė kilometra nga Toka.

Pas dy ditėsh, Hėna do tė duket saktėsisht 14 pėr qind mė e madhe se zakonisht, perspektivė qė pėr disa ėshtė e frikshme.

Sipas njė teorie tė pashpjegueshme tė besuar nga disa njerėz, nė vitet kur Hėna i afrohet mė shumė planetit tonė, ndodhin vazhdimisht katastrofa.

Pėr hir tė sė vėrtetės, kėto tre muaj tė parė tė vitit 2011 kanė pasur secili nga njė katastrofė natyrore.

Nė janar, Australia u njoh me pėrmbytjet mė tė mėdha nė histori. Nė shkurt, qyteti i Zelandės sė Re Christchurch u shkatėrrua nga njė tėrmet, ndėrsa njė tjetėr tėrmet dhe cunami rrėnuan bregun verilindor tė Japonisė, duke kanosur edhe me njė katastrofė bėrthamore./koha/

Shpati
18-03-11, 18:25
Bazė raketash nė Shqipėri?
Tiranė, 18 mars 2011 Me dėrgimin e anijes bartėse tė raketave tė telekomanduara tė quajtur "USS Monterey" nė Detin Mesdhe ka filluar faza e parė e strategjisė sė mburojės raketore qė SHBA dhe NATO ka nė plan tė ndėrtojė nė Europėn Lindore e Juglindore, njofton AP. Ka disa vjet qė SHBA ka propozuar vendosjen e raketave antibalistike nė disa pika strategjike tė Evropės, ndėr tė cilat ėshtė diskutuar mė sė shumti dislokimi nė Poloni e nė Ēeki. Fillimisht, siē rrėfen nė njė intervistė tė dhėnė pėr Radio Free Europe, Donald Ramsfeld, amerikanėt e quanin kėtė strategji tė mbrojtjes raketore "Mburojė Kombėtare e Raketave", mirėpo kjo bėnte qė gjithēka tė dukej sikur i interesonte vetėm SHBA ve. Sipas Ramsfeldit, duket se partnerėt e SHBA janė mė tė gatshėm pėr ta pranuar bashkėpunimin tani qė plani quhet thjesht "Mburojė Raketore". Perspektiva e ish sekretarit Rumsfeld duket se vijon tė ruhet edhe nga sekretari aktual i mbrojtjes, Robert Gejts, qė vazhdon tė kėmbėngulė pėr faktin se SHBA ve u nevojitet mbrojtje raketore nga vende tė rrezikshme, si Irani, po edhe nga vende tė paqėndrueshme qė kanė kapacitete goditėse e zotėrojnė raketa, si psh. Egjipti apo Libia. Planet e Gejtsit duket se u vunė nė linjė rakordimi me partnerėt e superfuqisė sė vetme nė samitin qė NATO zhvilloi nė Lisbonė. Dėrgimi i "USS Monterey" nė Mesdhe ėshtė vetėm hapi i parė, qė pritet tė pasohet nga vendosja e njė stacioni radarėsh anti raketė nė Europėn Juglindore, e mė pas nga vendosja e njė brezi raketash nė njė seri vendesh tė NATO s, ndėr tė cilat pėrmenden si strategjike vendet baltike dhe Polonia, Rumania, Bullgaria, Ēekia, Turqia e Shqipėria. Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme ruse, Aleksandėr Llukasheviē ndėrkohė nuk hezitoi tė lėshojė deklarata tė forta. Nė njė deklaratė pėr shtyp tė lėshuar nė 10 mars ai tha se vendosja e bazave raketore tė NATO s nė Poloni e detyron Rusinė tė ndėrmarrė masa e tė reagojė duke ndėrtuar njė strategji pėr kundėrpėrgjigje. Rreziku ėshtė i lartė, e nė fakt kjo histori shantazhesh e kundėrshantazhesh ka kohė qė zhvillohet, duke krijuar reminishenca tė luftės sė ftohtė. Ndėrkohė, pėr tė vijuar agjendėn e NATO s tė pėrpiluar nė Lisbonė, dje u mblodhėn nė Tiranė pėrfaqėsues tė lartė tė vendeve aleate, nė Simpoziumin Vjetor tė Politikave Bėrthamore. Sipas planit raketor tė iniciuar nga Obama e mė pas tė mbėshtetur nga gjithė aleanca, tė quajtur "Phased Adaptive Approach", 2011 shėnon fillimin e implementimit, e nė dritėn e problemeve me Rusinė qė lindin nė Poloni, Ēeki e vendet balltike, duket se bazat e para do tė vendosen nė Turqi, Rumani e Shqipėri. Pjesėmarrja e Shqipėrisė nė brezin e mbrojtjes raketore ėshtė konfirmuar publikisht nga vetė kryeministri Sali Berisha, dhe nga ish ministri i jashtėm Ilir Meta, nė Rumani gjithashtu duket se ka njė aprovim tė fillimit tė implementimit tė strategjisė, ndėrsa Turqia, pėrmes ministrit tė jashtėm Davutoglu, ka kėrkuar tė ketė komandėn e kėtij brezi tė mburojės raketore. QIK.


Shqiperia duhet ta braktis Naton !
As ska qen e arsyshme te antarsohet Shqiperia ne Nato as esht e arsyeshme te qendron ne Nato -Shqiperia.
Shqiperia ka qen e pamevarur dhe esht dasht te rrin e pamevarur dhe neutrale.

Llapjani_HH
18-03-11, 18:33
SI me informun nga stafi i sherbimit tim sekret :biggrin:


edhe makreshi me shoqni jan shkue ne libi me e mbrojt tonen BIJ po du me than at shqiptarken e martume me gadafin


Guri i madh, e paske stafin e shėbimit sekret t'dobt :tongue:

Se qysh mė informoj SHSLL (shėrbimi sekret i Llapjanit:biggrin:), ndihmėn Gadafit ja kish que Pacolli, edhe ata gjysa ishin AKR-apisa:biggrin:

Edhe pėr me ju dhan vullnet gjat luftimit, i kishin marr edhe tupanat me veti e Mimoza po i prijke vallės para Gadafi:biggrin:

Guri i madh
18-03-11, 18:34
Shqiperia duhet ta braktis Naton !
As ska qen e arsyshme te antarsohet Shqiperia ne Nato as esht e arsyeshme te qendron ne Nato -Shqiperia.
Shqiperia ka qen e pamevarur dhe esht dasht te rrin e pamevarur dhe neutrale.

po de edhe me ngjall ENVER HOXHEN apo

Shpati
18-03-11, 21:33
po de edhe me ngjall ENVER HOXHEN apo

Hyrja ne nje Aleanc Ushtarake pa pas nevoj esht budallaki.
Ben Aleanc per tu mbrojt ,Shqiperia ska qen e rrezikuar nga ndonje Shtet.
Edhe pse Shqiperia nuk ka hyr ne luft as per territor te vet siq esht Kosova , Ilirida,etj .
Duhet te dergoj Ushtar ne Avganistan,Irak, etj.
Me pas qen Enver Hoxha gjall me siguri kjo skish ndodhe.

Neferta
19-03-11, 10:36
Sulm ajrore i Gadafit ne qender te Bengazit bie aeroplani i ushtrise se tij me pilot shka
http://edition.cnn.com/2011/WORLD/africa/03/19/libya.civil.war/t1larg.libya.jet.gi.jpg http://i.cdn.turner.com/cnn/.element/img/3.0/1px.gif (http://edition.cnn.com/video/?/video/world/2011/03/19/robertson.libya.jet.downed.cnn)


http://edition.cnn.com/2011/WORLD/africa/03/19/libya.civil.war/# (http://http://edition.cnn.com/2011/WORLD/africa/03/19/libya.civil.war/)

Makresh
19-03-11, 12:39
Jam anti-gadafi, dhe inshallah e then qafen.
Por ajo qe me pengon, eshte vonesa e reagimit te nato-s, ata presin kushte dhe ēmimin qe do t'pranon opozita, dhe ne te njejten kohe,... nje popull qe deshiron LIRI, eshte nje popull i rrezikshem per perendimin e pasur. Nje popull i lir, qe eshte pjes e OPEC, mund ta sjell ne gisht Perendimin ! Ateher pse te reagon menjeher perendimi per ta shpetuar nje bombe qe do ka per t'iu eksplozuar ne duar ? …Ndoshta edhe per kete arsye ende s'kan reaguar, qe t'ia dergojn nje mesazh edhe popujve te tjer qe nese kerkoni lirin, mund te ju gjen i njejti fat si me banoret e Bengazit ! Sigurisht, do t'reagojn, por me ēmime shume me te shtrenjta ! Dhe ky ēmim eshte kontrollimi i Lindjes nga Perendimi !

premium
19-03-11, 12:51
WAllah Makresh kėtu janė do lojra , nė lajme ndigova se pėr njė sulm aktuale pregaditet si gjithmon Amarika, Anglia, Franca .
- Po mė dhimbset njė shtet Islamik qė dotė kalon ne duart e qafirave e kurrė hajr nuk ka me pas mė nė atė tokė .
Grabitqarėt e petrolit ku hyjnė aty nuk bin bari mė!

Oqeani
19-03-11, 17:36
Ky far tipi i policise kosovare - Rexhepi - nuk paska qene i informuar per arrestimet e EULEKS-it !!!

Eh more blegetor i shkrete !

Neferta
20-03-11, 15:28
Patriotet e rinje nė Himarė kundėr Bollanos


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/DUKATI-28_tn_5.jpg
Qindra banorė tė Vlorės, Dukatit si dhe shumė qytetarė tė tjerė nga krahina e Labėrisė do tė protestojnė ditėn e diel nė Himarė.

Arsyeja e protestės ėshtė se, nė faqen zyrtare tė Bashkisė sė Himarės ėshtė shkruar se Dukati, Tragjasi, Radhima, Orikumi si dhe 30 fshatra tė tjera tė Labėrisė janė me ndėrgjegje kombėtare greke.


Organizimi i kėsaj proteste bėhet nga Kuvendi i Dukatit. Pleqėsia e kėtij Kuvendi ėshtė mbledhur dhe ka vendosur qė tė organizojė njė tubim paqėsor, i cili do tė nisė nga Orikumi, ditėn e diel nė orėn 09:00, dhe qė aty, me flamuj dhe pankarta nė duar, qindra njerėz do tė nisen pėr nė Himarė, pėr tė treguar se Dukati dhe fshatrat e Labėrisė nuk janė me ndėrgjegje greke, por janė shqiptarė.

Njė nga organizatorėt e protestės, anėtari i kryepleqėsisė sė Kuvendit tė Dukatit, Edviol Kulluri, i tha dje gazetės “Shqip” se: “Ne kemi menduar tė organizojmė kėtė protestė pėr tė kundėrshtuar thėniet e fundit, se jugu i Shqipėrisė ėshtė grek.

Po ashtu, edhe pėr Bollanon, i cili nėpėrmjet faqes zyrtare tė Bashkisė sė Himarės qė drejton, shkruan se Dukati, Radhima, Tragjasi dhe 30 fshatra tė Labėrisė janė me ndėrgjegje kombėtare greke.

Ne si tė rinj tė Dukatit, me mbėshtetjen edhe tė kryepleqėsisė, qė e miratoi propozimin tonė, vendosėm qė ditėn e diel tė organizojmė njė protestė paqėsore dhe sensibilizuese qė fillon nė Orikum dhe pėrfundon nė qendėr tė Himarės”.

Sipas Kullurit, ėshtė konfirmuar pjesėmarrja e qindra banorėve tė fshatrave tė Labėrisė, por edhe tė shumė banorėve tė Shqipėrisė sė Veriut. Madje, sipas tij, pritet qė njė numėr emigrantėsh tė udhėtojnė pėr nė Himarė enkas pėr kėtė protestė.

“Nga Orikumi do tė nisen rreth 400 tė rinj, dhe kur tė mbėrrijmė nė Himarė do tė protestojmė nė mėnyrė paqėsore dhe mendoj se nuk do tė kemi asnjė problem me banorėt atje”, - tha Kulluri.

Nė kuadėr tė kėtij organizimi, nė qytetin e Vlorės janė shpėrndarė dje fletėpalosje qė njoftonin pėr protestėn e ditės sė diel.

Nė kėto fletėpalosje bėhet thirrje pėr protestė, jo vetėm ndaj Bollanos, por edhe pėr tė kundėrshtuar regjistrimin e popullsisė mbi bazėn e vetėdeklarimit tė kombėsisė.

Por, megjithėse kanė organizuar nė detaje protestėn e sė dielės, tė rinjtė e Dukatit nuk kanė ende njė pėrgjigje nga policia pėr garantimin e mbarėvajtjes sė saj.

Burime nga Drejtoria e Policisė sė Vlorės bėjnė tė ditur se, ėshtė duke u pėrgatitur njė plan masash pėr tė mos lejuar krijimin e incidenteve gjatė kėsaj proteste, por nuk konfirmojnė nėse karvani i tė rinjve do tė lejohet tė hyjė nė qytetin e Himarės.

Ndėrkohė, “Aleanca Kuq e Zi” ka vijuar dje mbledhjen e firmave pėr mendimin e ligjit tė regjistrimit tė popullsisė.

Nė praninė edhe tė nėnkryetarit tė KLD-sė, Kreshnik Spahiu, krerėt e Aleancės kanė organizuar dje njė tubim nė Korēė. gazeta shqip

Neferta
21-03-11, 13:21
Sulmohet nga ajri ne Azizijah pran Tripolit ndertesa komanduese e Gadafit http://www.youtube.com/watch?v=JjQNJUgl3to

Neferta
24-03-11, 16:59
Aeroplanet ushtarak te Frances rrezuan nje aeroplan te Libise, aeroplani ishte i prodhimit serbe njemotoresh ,,GALEB,, gjitheshtu forcat alete sulmojn edhe aeroporin Misurata qe eshte qyteti i trete ne Libi
France 'shoots down Libyan plane'http://news.bbcimg.co.uk/media/images/51822000/jpg/_51822405_011601406-1.jpg (http://www.bbc.co.uk/news/world-africa-12850975)

Llapjani_HH
24-03-11, 18:31
Tre civilėt i vramė pėr kėnaqėsi


Ushtari amerikan Jeremy Morlock pranoi para njė trupi gjykues nė njė bazė ushtarake amerikane se sė bashku me katėr ushtarė tė tjerė amerikan kanė vrarė civilė tė pafajshėm nė Kandahar tė Afganistanit vetėm pėr “pikė tė qejfit”.

Morlock pranoi se pas vrasjes sė civilėve kishin vendosur armatim afgan rreth trupave tė vdekur pėr tė lėnė pėrshtypjen se ata ishin forca armike.

Pasi i akuzuari pranoi fajin dhe pas pazarllėqeve tė avokatit tė tij me gjykatėn, dėnimi i pėrjetshėm pėr ushtarin Morlock u zėvendėsua me 24 vjet burgim, me mundėsi tė lirimit me kusht pas shtatė vitesh.
/timeturk/
Mesazhi.com

Neferta
25-03-11, 13:29
Limaj: Hashim, t’baftė mirė
Nėnkryetari i PDK-sė, Fatmir Limaj ka thėnė se nė partinė e tij, 99 pėr qind tė gjėrave i bėnė kryetari i partisė Hashim Thaēi. Megjithatė, ai i tėrheq vėrejtjen nė punėn qė po bėnė, duke e paralajmėruar se do t’i kėrkojė pėrgjegjėsi.
Sipas tij, kryetari ka bėrė gjithēka vetė dhe pėrgjegjėsinė e ka vet.
“Kryetari i PDK-sė ka bėrė gjithēka vet nė parti. E udhėheq vetė. Listėn e kandidatėve pėr deputetėve vet. Koalicionin vetė. Ministrat vetė. Tash edhe zėvendėsministrat vetė. 99% tė gjėrave i bėnė vetė”, ka thėnė Limaj nė emisionin Rubikon nė KTV.
Varėsisht si ecėn punėt, LImaj ka thėnė se do tė kėrkojė pėrgjegjėsi.
“Ai ka vendosur edhe pėr koalicionin, ne s’jemi pajtuar, t’baftė mirė. Nėse i bėn keq, atėherė duhet me dhanė pėrgjegjėsi. Do tė ia kėrkoj pėrgjegjėsinė nėse dėshton por edhe ta pėrkrahim nėse ka suksese”, ka thėnė Limaj. /Indeksonline/

Neferta
25-03-11, 13:36
Limaj nė KTV, Thaēi vrap nė RTK

Kryeministri Hashim Thaēi nuk ka duruar dot tė dėgjojė rrėfimin emocional tė Fatmir Limajt nė KTV, nė tė cilin ai foli pėr njė familje tė rrėnuar nga EULEX-i, dhe tendencė pėr ta eliminuar politikisht.
Nė vend tė kėsaj ai ka vrapuar pėr ta konkurruar nė terminin e njėjtė, nė njė televizion tjetėr, RTK.
Pikėrisht nė kohėn e intervistės sė Limajt, kryeministri Thaēi ėshtė shfaqur pėrmes njė intervistė speciale nė ekranin e RTK-sė me gazetarin Ngadhnjim Kastrati, e cila as qė ishte programuar mė herėt nė skemėn programore.
Emisioni i paraparė tė niste nė terminin e pėrcaktuar “Jeta nė Kosovė” ėshtė shtyrė pėr tė paktėn 40 minuta pėr shkak tė intervistės sė Thaēit nė Televizionin Publik.
Nė televizionin tjetėr, KTV, Fatmir Limaj ka lėshuar deklarata tė ashpėra nė drejtim tė kryetarit tė partisė sė tij duke thėnė se nė zgjedhjet e fundit ishte Thaēi ai qė udhėhoqi vet me partinė, e pėrpiloi listėn pėr deputetė, e bėri kolaicionin dhe i caktoi ministrat. “Nėse dėshton, ai do tė mbajė pėrgjegjėsinė para strukturave drejtuese tė PDK-sė, e nėse ka sukses, do tė mbėshtetet edhe mė tej” tha Limaj. /indeksonline/

Neferta
26-03-11, 13:34
Siri protestat vazhdojnė pėrkundėr premtimit tė reformave

Dara, 25 mars 2011 - Nėn presionin e protestave tė vazhdueshme masive kundėr sundimit tė tij, presidenti sirian, Bashir al Asad, ka urdhėruar lirimin e opozitarėve tė arrestuar gjatė javėve tė kaluara. Kėshtu, njoftoi televizioni shtetėror. Mė parė kėshilltarja e presidentit, Busaina Shaban, kishte sqaruar se qeveria ėshtė duke shqyrtuar mundėsitė pėr heqjen e gjendjes sė jashtėzakonshme dhe lejimin e veprimtarisė sė partive politike. Kundėrshtarėt e qeverisė bėnė thirrje pėr protesta popullore edhe gjatė ditės sė premte. Nė qytetin Dara nė jug tė Sirisė nuk rreshtin demonstratat antiqeveritare me gjithė masat e ashpra tė forcave tė policisė. Sipas dėshmitarėve okularė, tė paktėn 20 mijė njerėz morėn pjesė nė njė kortezh tė pėrmortshėm pėr demonstruesit e vrarė tė mėrkurėn. Sipas tė dhėnave tė mjekėve nė Dara, forcat e policisė kanė vrarė sė paku 25 vetė. Aktivistė pėr tė drejtat e njeriut folėn pėr 100 deri 150 viktima.
http://www.reuters.com/resources/r/?m=02&d=20110325&t=2&i=371109740&w=&fh=&fw=&ll=460&pl=300&r=2011-03-25T155237Z_01_BTRE72O183U00_RTROPTP_0_SYRIA (http://www.reuters.com/article/slideshow?articleId=USTRE72N2MC20110326&slide=1)
Deraa, southern Syria, March 25, 2011.
Credit: Reuters/Khaled al-Hariri




DAMASCUS | Sat Mar 26, 2011

Neferta
26-03-11, 14:02
Mė shumė se 50.000 pėrdorues tė internetit nga Serbia janė aktivizuar ne mbėshtetjen te presidentit libian Gadafi pėrmes njė luftė kibernetike me kundėrshtarėt e tij,Aktivistet nga Serbia kanė nisur lėvizjet pro-Gaddafi nė Facebook, Twitter, My Space dhe rrjeteve tė tjera sociale, dhe hakerat serb janė duke u pėrpjekur pėr tė rrėzuar faqet e opozitės
http://gdb.rferl.org/D5C33A99-E61E-4F92-8CD5-F40D23283164_s_w270.jpg (http://gdb.rferl.org/D5C33A99-E61E-4F92-8CD5-F40D23283164_mw800.jpg)
A Serbian Facebook page in support of Muammar Qaddafi

Neferta
26-03-11, 19:33
EULEX-i i kėrkon ndihmė Pacollit: T’i hiqet imuniteti Limajt


Prishtinė, 26.03.2011
EULEX ka kėrkuar ndihmėn e presidentit tė Kosovės pėr tė hequr imunitetin e Fatmir Limajt, me qėllim arrestimin e tij.

Lajmin e bėn tė ditur e pėrditshmja kosovare “Koha Ditore”, sipas tė cilės pėr kėtė arsye shefi i misionit evropian, Xavier Bout de Marnhac ka zhvilluar dje njė takim me presidentin Behgjet Pacolli.

Duke iu referuar burimeve brenda takimit, gazeta shkruan nė numrin e sotėm se De Marnhac ka kėrkuar procedim sa mė tė shpejt nė Kuvend pėr heqjen e imunitetit tė Limajt, tė cilin EULEX e akuzon pėr krime lufte.

Detaje tė tjera nga takimi, i zhvilluar me dyer tė mbyllura, ka qenė e pamundur tė nxirren, edhe pse mbajtja e tij ėshtė konfirmuar nga zėdhėnėsja e misionit tė BE, Christina Herodes.k.n.n

Neferta
26-03-11, 19:58
]REBELET LIBIAN PUSHTOJNE RUBINETEN KRYESORE TE NAFTES NE LIBI

Kryengritėsit libianė kanė rifituar kontrollin e qytetit tė Axhdabias, pas sulmeve ajrore tė forcave ndėrkombėtare ndaj caqeve tė Gadafit.

“Sulmet ajrore po u mundėsojnė rebelėve tė avancohen drejt Axhdabias. Kjo ėshtė e pamoralshme, ilegale dhe nuk ėshtė e autorizuar nga Kėshilli i Sigurimit”, ka thėnė zėdhėnėsi i qeverisė libiane, Ibrahim Musa.

Ndėrhyrja ushtarake kundėr udhėheqėsit tė Libisė sot ka hyrė nė javėn e dytė tė saj.

Ministria libiane e Shėndetėsisė ka kumtuar se 114 persona kanė humbur jetėn qė nga nisja e sulmeve ajrore.

Shtėpia e Bardhė tha se presidenti Barak Obama do tė mbajė njė fjalim televiziv tė hėnėn, pėr tė shpjeguar synimet e Shteteve tė Bashkuara nė konfliktin nė fjalė.

Neferta
26-03-11, 22:49
Tani edhe Jordanija <iframe src="http://widget.newsinc.com/single.htm?WID=2&VID=23386627&freewheel=69016&sitesection=ndnsubss"

Neferta
27-03-11, 16:16
[www.ap.org/OVN/video.html (http://www.ap.org/OVN/video.html)[/ me gjersishte per te gjitha se nuk paguhet perkthimi edhe ashtu ska efekte.

Guri i madh
27-03-11, 16:30
[www.ap.org/OVN/video.html (http://www.ap.org/OVN/video.html)[/ me gjersishte per te gjitha se nuk paguhet perkthimi edhe ashtu ska efekte.


po po perkthej se 1 € 30 cent kushton nji rend me e perkthye


e llogarin ja dergon stafit te dardanis skan qare pa i pague paret

Guri i madh
27-03-11, 18:05
Hoti: “Thaēi nė pushtet me vota tė fabrikuara”

Publikuar: Sot, mė 27 mars 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/27hoti.jpg4.jpg




Prishtinė, 27 mars - Anėtari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Rexhep Hoti, ka bėrė akuza tė shumta karshi partisė sė tij. Duke folur nė televizionin “Rrokum TV” rreth manipulimeve nė votime nė zgjedhjet e fundit nė vend, pjesė tė sė cilės bisedė transmeton Zėri, ka thėnė se vjedhjet kanė qenė aq masovike sa qė nuk ia vlen as tė flitet pėr to.

“Vjedhja nė votime ka qenė aq masovike sa qė nuk ia vlen as me bo padi. Kur njerėzit bėhen despotė, ata bojnė kontrolle nė ēdo gjė. EULEX-i nuk do t’i shikojė gjanat qė i thotė kryeministri dhe njė qeveri e cila ka ardhur me vota tė fabrikuara. Unė kam filluar tė mendoj se nė ēoftė se brenda PDK-sė ka oponencė, atėherė dikush tjetėr ka fuqi tė fus nė burg”, ėshtė shprehur Hoti.
Ai ka thėnė gjithashtu se ėshtė mjaftueshėm alarmante, nėse Jakup Krasniqi thotė se nė PDK nuk ka demokraci tė brendshme, duke thėnė se “tė gjithė e dimė se Partia Demokratike e Kosovės vendosė nė katėr sy”.
Duke folur pėr rastin Limaj, Hoti ka thėnė se nė qeverinė e kaluar, ministri Limaj ka bėrė njė punė marramendėse, qė i ka dhėnė energji funksionimit tė gjithė Qeverisė.
“Drejtėsia ėshtė duke bėrė gjenocid nė familjen Limaj. EUELX-i me ndėrhyrjen qė bėri dhe gjithė ajo kampanjė e thashethemeve gjysmė zyrtare nėpėr kafe, se baba ka bėrė kaq transfere, nėna kaq, grueja kaq... praktikisht mund tė themi se Kosova, kushtimisht, ja mbyti njerit familjen. Ēka ėshtė edhe ma ironike kjo nuk mjaftoi. Pas njė vjeti, rikthehet EULEX-i pėr tė marr informacionet bazė pėr tu orientuar se ēfarė ka nė ministri. Kjo do tė thotė se ata deri mė sot janė marrė me thashetheme tė cilat kanė qenė nga profesorėt universitarė tė shkruara nė formė librash, e deri te informatorėt e zakonshėm”, ka thėnė ndėr tė tjera anėtari i PDK-sė, Rexhep Hoti.
Ai nuk ka lėnė pa pėrmendur edhe shefen e delegacionit kosovar nė bisedimet teknike qė po zhvillohen me Serbinė, Edita Tahirin, pėr tė cilėn ai thotė se “vepron sikur t’i kishte votat e gjysmės sė popullit nė Kosovė”.

Neferta
28-03-11, 14:47
TE TJERET PER NE


Kosovo's Mafia: How the US and allies ignore organized crime at the highest levels of a new democracy (http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/europe/110321/kosovo-hashim-thaci-organized-crime)
Part I: Prime Minister Thaci, friend of world leaders and suspect in crime.


Kosovo's Mafia: Assassinations and intimidation (http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/europe/110321/kosovo-intelligence-services)
Part II: Investigating an intelligence service in the shadows.


Kosovo's Mafia: A hotbed of human trafficking (http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/europe/110322/kosovo-human-trafficking)
Part III: Allegations of sexual slavery reach the highest levels of the Kosovo government.





Ueb faqja autoritative e lajmeve nga Bostoni i SHBA-sė, Global Post, pas njė investigimi tremujor, e pėrshkruan Kosovėn si vendin e krimit tė organizuar dhe korrupsionit. Gjithēka, sipas kėsaj ueb faqe ka ndodhur me njohurinė e zyrtarėve mė tė lartė amerikanė. Protagonist ėshtė kryeministri Hashim Thaēi, qė sipas Global Postit nuk mund tė marrė mė njė vizė tė zakonshme pėr tė hyrė nė SHBA.
“Nėse Thaēi dėshiron tė vizitojė SHBA-tė pėrsėri nuk do tė mund tė marrė ndonjė vizė tjetėr, pos vizės diplomatike, qė i jep atij imunitet”, i ka thėnė njė burim qeveritar Global Postit.
SHBA-ja nuk u lejon shtetasve tė huaj tė hyjnė nė shtet, nėse ata kanė akuza tė pazgjidhura qė lidhen me tė drejtat e njeriut.
“Thaēi u ka thėnė njerėzve tė tij tė afėrt se tash ai ėshtė i shqetėsuar tė udhėtojė jashtė pėr shkak tė frikės se mund tė arrestohet nė ndonjė shtet tė huaj”, ka thėnė ky burim.
Po ashtu Global Post nė njė shkrim tė gjatė me titullin “Mafia e Kosovės - vrasje dhe frikėsim”, fokusohet nė aktivitetet e SHIK-ut, duke thėnė se kjo organizatė gjatė gjithė kohės ka marrė pėrkrahje tė fortė nga Washingtoni.
“Menjėherė pas luftės sė vitit 1999, agjencia famėkeqe e inteligjencės u bė njė entitet jashtėligjor qė fillimisht ishte nėn komandėn e lėvizjes guerile fitimtare UĒK qė kishte pėrkrahjen e SHBA-sė. Mė pas u udhėhoq nga PDK-ja thonė burime amerikane dhe kosovare. Lideri i partisė ėshtė Hashim Thaēi, qė fitoi sė fundi mandatin e dytė nė pushtet, dhe qė ka pėrkrahjen e nivelit mė tė lartė nė Washington. Sot, SHIK-u nuk ka zyre dhe zyrtarisht nuk ekziston, sipas njeriut qė e ka udhėhequr pėr nėntė vjet. Por, burimet e lidhura me SHIK-un, thonė se ai mbetet aktiv pėr tė mbajtur status quon nėpėrmjet frikėsimit dhe shantazhit”, shkruan Global Post, transmetoi Indeksonline.
Vetė udhėheqėsi i SHIK thotė se ka pasur mbėshtetjen e SHBA-sė, diēka qė konfirmohet edhe nga njė ish-pjesėtar i SHIK-ut, njė ish-mbledhės i fondeve pėr luftėn, njė diplomat ndėrkombėtar dhe njė analist politik.
Global Post ka intervistuar Nazim Bllacėn qė thotė se ka vrarė pėr SHIK-un. Kjo gazetė ka intervistuar edhe Adem Salihajn dhe Agim Veliun, qė kanė thėnė se SHIK-u ka bėrė atentate ndaj tyre, sikurse edhe Drita Kllokoqin, burri i sė cilės u vra nga Nazim Bllaca, si dhe vetė kreun e SHIK-ut, Kadri Veselin. Ky i fundit e pranon ndihmėn e SHBA-sė, dhe nė mėnyrė indirekte pranon se ka marrė pjesė nė secilin manifestim tė organizuar nga Ambasada e SHBA-sė pėr nder tė 4 korrikut – Ditės sė Pavarėsisė sė Amerikės.
Shumica e njerėzve qė folėn me Global Post pėr SHIK-un, aktivitetin e tij dhe lidhjet me SHBA-nė, kanė folur nė kushte anonimiteti, sepse kanė frikė pėr jetėn e tyre.
“U sponsorua nga CIA”, tha njė ish-zyrtar i lartė amerikan nė Kosovė, qė beson se SHIK-u u kthye nė njė organizatė tė krimit tė organizuar. “Nė fillim ishin nja 16 persona tė pėrzgjedhur mirė dhe tė trajnuar pėr tė bėrė gjėra tė mira…por u shndėrrua nė organizatė qė kontrollon krimin dhe politikėn e Kosovės”, thotė zyrtari amerikan. Sipas tij, SHIK-u ende mbėshtetet nga SHBA-ja, dhe atė mė shumė se kurrė tash.
Njė ish-pjesėtar i SHIK-ut qė nuk jeton mė nė Kosovė thotė se anėtarėt e tij janė trajnuar nė SHBA dhe nė Gjermani, nga zyrtarė amerikanė tė inteligjencės.

Neferta
28-03-11, 15:11
Thot nje fjale popullore nese te mer teposhtzen kerri leshoja udhen. Si po shifet edhe neve na ka marre puna teposhtzen po qysh t,ia leshojm rrugen kure s,kemi kah tia mbajme.

Llapjani_HH
28-03-11, 19:03
Tadiq flet nė mėnyrė indirekte pėr ndarjen e Kosovės

Liderėt kosovarė jo vetėm se nuk po ftohen nė takime zyrtare tė niveleve tė larta, por tash as nė konferenca qė organizojnė organizatat joqeveritare, ndonėse Kosova si temė pėrmendet nė kėto takime.

Nė „Forumin e Brukselit“, qė ėshtė takimi mė i rėndėsishėm nė vit nėn organizim tė Planit Marshall pėr Gjermaninė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, edhe sivjet janė mbledhur njė numėr impresiv i zyrtarėve mė tė lartė, pėrfshirė kryetarin e BE-sė, Van Rompuy, sekretarin e pėrgjithshėm tė NATO-s, Rasmussen, dhe dhjetėra shefa shtetesh dhe qeverish.

Nuk ėshtė vėrejtur tė ketė qenė ftuar ndonjė zyrtar i Kosovės, ndėrsa janė parė sė paku dhjetėra pėrfaqėsues nga Serbia, qoftė udhėheqės politikė, po ashtu edhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile nga Serbia, raporton pėr Kohėn Ditore korrespondenti i kėsaj gazete nga Brukseli.

I ftuar ka qenė edhe presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, i cili praninė nė kėtė konferencė e ka shfrytėzuar edhe pėr takime me liderė tė ndryshėm botėrorė.

Tadiq tė dielėn ka marrė pjesė nė njė debat pėr Ballkanin dhe integrimet nė BE sė bashku me kryeministrin e Malit tė zi, Igor Luhsiq, kongresistin amerikan nga Ohio, Michael Tarner, dhe zėvendėsdrejtorin e Zgjerimit tė BE-sė, Stefano Sanino.

Ishte e ēuditshme se as kėsaj radhe nuk ishte i pranishėm askush as nga Kosova e as nga Bosnjė-Hercegovina, edhe pse kėto dy vende u pėrmendėn mė sė shumti nė debat.

Qė nė hyrje tė debatit udhėheqėsi i tij, gazetari i “New York Times”, tha se ka qenė nė Mitrovicė nė vitin 1999, kur ishte ndarė Mitrovica pėrgjatė lumit Ibėr dhe ushtarėt francezė nuk e ndalėn njė gjė tė tillė, edhe pse kishin mundėsi.

Ai e pyeti presidentin e Serbisė, Tadiq, pėr idetė pėr ndarje tė Kosovės dhe pėr shkėmbim territoresh.

„Duhet nisur nga realiteti se, sikur shqiptarėt qė nuk e pranuan sovranitetin e serbėve, ashtu edhe shumica e serbėve nė Kosovė, sidomos ata nė veri tė lumit Ibėr, nuk e pranojnė sovranitetin e shqiptarėve“, tha Tadiq.

Ideja pėr tė „pranuar realitetin“ se serbėt nė veri nuk duan tė udhėhiqen nga Prishtina po fiton gjithnjė e mė shumė mbėshtetės edhe nė BE.

Edhe burime tė afėrta me dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit kishin sugjeruar mė parė se, kur tė vijė koha e diskutimeve pėr veriun, duhet „nisur nga realiteti“.

Pėrfaqėsuesi i Komisionit Evropian nė kėtė debat, Stefano Sanino, ish- ambasador i Italisė nė Beograd, tha se „duhet shikuar sesi serbėt nė Kosovė tė ndihen si nė shtėpi tė tyre dhe tė njihen pjesė e shtetit tė ri“.

Por Tadiq tha se serbėt nė Kosovė „nuk janė kosovarė, por janė serbė“.

Sanino tha se ishte mirė qė „presidenti i Kosovės foli nė veri me serbėt nė gjuhėn serbe pėr herė tė parė“.

Duke thėnė se Serbia nuk do ta njohė Kosovėn, Tadiq u shpreh se nuk duhet bllokuar gjėrat qė kanė tė bėjnė me jetėn e pėrditshme tė njerėzve.

Presidenti i Serbisė edhe njė herė pėrsėriti atė qė dėgjohet shpesh nga liderėt e Serbisė se nė Kosovė duhet gjetur „zgjidhje historike pas njėqind vjetėsh mes serbėve dhe shqiptarėve“.

„Zgjidhje nuk mund tė jetė nėse njėra palė fiton gjithēka e pala tjetėr humb gjithēka“, tha Tadiq.

Me thėnie tė tilla serbėt ēojnė sinjale se kinse nė negociatat pėr status „Kosova ka fituar gjithēka, ndėrsa Serbia ka humbur gjithēka“, duke injoruar kėshtu faktin se Pakoja e Ahtisaarit ka qenė njė kompromis jo edhe aq i lehtė pėr Kosovėn.

Nė debat Tadiqit i ėshtė drejtuar edhe njė pyetje se kur takohet me pėrfaqėsuesit e Kosovės „a i sheh para vete kosovarėt apo Shtetet e Bashkuara tė Amerikės?“.

Tadiq, duke buzėqeshur tha: „Buzėqeshja ime ėshtė edhe pėrgjigje“, por mė vonė u orvat tė pėrmirėsohet dhe shtoi se „i shoh kosovarėt, por shoh edhe ndėrhyrje nga jashtė“.

Tadiq tha se Serbia mbėshtet integritetin territorial tė Bosnjė-Hercegovinės dhe ėshtė nė favor tė pajtimit nė rajon.

I pyetur se „a e kuptojnė dhe e pranojnė nė Serbi se ēfarė ka ndodhur nė tė kaluarėn?“ presidenti i Serbisė tha se „kuptohet, por jo nga tė gjithė nė Serbi“.

Ministri i Jashtėm i Sllovakisė, Nilas Dzurinda, vendi i tė cilit nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės, tha se nė BE mbėshtetet fuqishėm jo vetėm dhėnia e statusit tė kandidatit pėr Serbinė kėtė vit, por edhe nisja e negociatave tė anėtarėsimit me Serbinė dhe me Malin e Zi.
Dzurinda tha se pėr kėtė qėllim tashmė ka bashkėpunim tė vendit tė tij me Serbinė.
Koha.net

Guri i madh
28-03-11, 19:17
Thot nje fjale popullore nese te mer teposhtzen kerri leshoja udhen. Si po shifet edhe neve na ka marre puna teposhtzen po qysh t,ia leshojm rrugen kure s,kemi kah tia mbajme.



e keqja e kombit e ka emrin HASHIM THAQI

Neferta
29-03-11, 15:04
http://www.gazetastart.com/fotolajm/kryesia_e_kuvendit1.jpg (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/1d4f0e2318/index.html)
Gazeta Start Kryesia i sugjeroi Pacollit tė japė dorėheqje







http://www.balkanweb.com/foto/41695_1.jpg (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/71bce5be57/index.html)
BalkanWeb




http://www.lajmetsot.com/thumbnail.php?file=pacolliiiii_803406502.jpg&size=article_medium (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/d70f58d0b0/index.html)
Lajmetsot



http://www.lajmetsot.com/thumbnail.php?file=pacolliii_249838317.jpg&size=article_medium (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/a675e944f5/index.html)
Lajmetsot



http://www.paragrafi.net/thumbnail.php?file=Behgjet_Pacolli_walk_859048906. jpg&size=article_small (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/d49b7460f4/index.html)
Paragrafi




http://www.dw-world.de/image/0,,6449446_1,00.jpg (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/cd96ccbcac/index.html)
DW



http://www.top-channel.tv/foto/lajme/pacolli-parlament.jpg (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/b4df0f3e98/index.html)
Top Channel



http://www.shekulli.com.al/2011/03/29/pacolli120.jpg (http://shqip.time.mk/cluster/b31fe9001f/read/b31fe9001f/8d5d8de1d2/index.html)
Shekulli

Llapjani_HH
29-03-11, 18:52
Raporti i Global’it


SHBA dhe aleatėt kanė injoruar krimin e organizuar nė nivelet politike nė Kosovė, ndėrkaq kanė mbrojtur vazhdimisht Hashim Thaēin.
Kėshtu raporton web faqja GlobalPost.
Nė artikullin e ndėrtuar kryesisht mbi deklarata tė oponentėve tė Thaēit, flitet gjerėsisht edhe pėr veprimtarinė e SHIK’ut nė Kosovė, pėr tė cilin thuhet se ėshtė krijuar e financuar nga CIA. Kadri Veseli mohon se SHIK ka kryer krime.


Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe aleatėt e saj kanė injoruar krimin e organizuar nė nivelet mė tė larta tė demokracisė sė re nė Kosovė.

Kėshtu e fillon artikullin e gjatė trepjesėsh, me titull “Mafia e Kosovės”, web faqja GlobalPost, me seli nė Boston tė SHBA-ve.

Boshti i tėrė artikullit ėshtė UĒK-ja dhe ish komandantėt e saj.

Pjesa e parė e shkrimit fokusohet tek kryeministri Hashim Thaēi dhe lidhjet e tij me SHBA-tė.
Sipas artikullit, Thaēi ėshtė mik i liderėve botėrorė, por edhe person i dyshuar pėr krime.

Pasi shpjegon pak historikun e Kosovės tė pas vitit 2000, me hyrjen e trupave tė NATO-s nė vend, GlobalPost, duke u bazuar nė raporte tė shėrbimeve informative tė KFOR-it dhe UNMIK-ut, tė cilat thotė se i posedon, e qė flasin mbi krimin e organizuar nė Kosovė, Thaēin, tė cilit shpesh i referohet si ish shef politik i UĒK-sė, e cilėson si personi qė ka “ndėrtuar ndikimin e tij mbi organizatat lokale kriminale, tė cilat kontrollojnė pjesė tė mėdha tė Kosovės”.

Thaēi dhe SHBA

Pavarėsisht kėsaj, Hashim Thaēi ėshtė Kryeministėr i Kosovės dhe, sipas web faqes, ndonėse SHBA-tė kanė dijeni deri nė detaje pėr dyshimet qė ekzistojnė rreth tij, pjesa dėrmuese e tė cilave ka tė bėjnė me periudhėn e tij nė ish UĒK, ai ka vazhduar tė mbetet njė aleat i vazhdueshėm pėr administratat amerikane.

Mė tej, nė artikull pėrmenden lidhjet e Thaēit me zyrtarė tė lartė amerikanė, si me ish Sekretaren e Shtetit Madeleine Albright, pritjen qė atij i ka bėrė nė Zyrėn Ovale ish Presidenti George W. Bush, pritjen qė nė Shtėpinė e Bardhė i ka bėrė atij Zv.Presidenti aktual Joseph Biden apo vizitėn e fundit qė Sekretarja Amerikane e Shtetit ia ka bėrė Kosovės.

Madje, pėr tė ilustruar kėtė miqėsi tė fortė tė Thaēit me SHBA-tė, citohet Sekretarja Clinton e cila, gjatė vizitės nė Kosovė, i ka thėnė Thaēit: "Dua ta dini, kryeministėr, se ashtu siē kemi qenė me ju nė rrugėn e vėshtirė drejt pavarėsisė, do tė qėndrojmė me ju. Ne jemi partnerėt tuaj, jemi miqtė tuaj e jemi tė pėrkushtuar shumė pėr tė ardhmen tuaj”.

Duke pretenduar se pėr tre muaj GlobalPost ka biseduar me politikanė, ish pjesėtarė tė UĒK-sė, diplomatė, ish ushtarė tė NATO-s, analistė politikė dhe zyrtarė, thuhet se gazeta ka gjetur se pavarėsisht kriminalitetit nė mesin e klasės politike, kjo ėshtė injoruar nga SHBA-tė, NATO dhe Kombet e Bashkuara, pėr 11 vjet me radhė.

Kjo, sipas gazetės, ka ndodhur pėr shkak se kėto organizata kanė dashur ta mbajnė paqen ndėrmjet shumicės shqiptare dhe pakicės serbe dhe vetė Serbisė, gjė qė ishte prioritet dhe shqetėsim mbi tė gjitha shqetėsimet e tjera, si trafikimi me organe njerėzore.

GP shpjegon se vetė Thaēi nuk ka qenė i akuzuar nė njė ēėshtje penale, por pretendimet nė rritje ndaj tij tregojnė se SHBA dhe NATO e mbėshtetėn atė me vetėdije, ashtu si dhe udhėheqėsit tjerė tė Kosovės, tė cilėt ishin tė pėrfshirė qėllimisht nė krime serioze qė nga fillimi i konfliktit nė Kosovė.

"Amerikanėt dhe ata qė ishin nė krye, kanė pasur qasje nė kėtė dhe tė tjera dokumente", tha njė diplomat perėndimor, duke iu referuar raportit tė njė shėrbimi tė fshehtė, nė ēdo faqe tė tė cilit ėshtė shėnuar se ėshtė pėr shikim nga SHBA dhe NATO.

Katėr burime tė tjera diplomatike, ushtarake dhe tė zbulimit konfirmuan se dokumentet janė parė nga zyrtarėt amerikanė.

Mė tej gazeta pėrmend edhe Florin Krasniqin, njė biznesmen nga Brooklyni, cili dėrgoi shuma tė mėdha parash pėr UĒK-nė, e qė nė artikull shkruan se kėtė aktivitet e bėri me ndihmėn e SHBA-ve.

Sipas artikullit, ai ėshtė ankuar personalisht tek zyrtarėt e lartė tė Departamentit tė Shtetit pėr korrupsion dhe krim nė nivele tė larta tė qeverisjes nė Kosovė por, sipas tij, si zakonisht, kjo i ėshtė hedhur poshtė.

“Ju mund tė jeni i korruptuar si dreqi”, ka thėnė Krasniqi, “por pėr sa kohė qė e mbani stabilitetin, ju jeni mik”.

Ai ėshtė bėrė tashmė deputet nė Kuvendin e Kosovės, pavarėsisht se Thaēin e ka quajtur “koka e mafias nė Kosovė”.

Duke cituar Krasniqin, nė artikull thuhet se Thaēi ėshtė njė i telekomanduar, figurė e komanduar, i cili flet mjaftueshėm anglisht.

Ai sė pari u bė i afėrt me zyrtarėt amerikanė gjatė negociatave tė paqes nė Francė, nė mars 1999, para shpėrthimit tė luftės.

Duke iu pėrgjigjur akuzave pėr trafikim organesh nė muajin dhjetor, gazeta citon zėdhėnėsin e Departamentit Amerikan tė Shtetit i cili, nėpėrmjet njė deklarate pėr media ka thėnė se “secila e dhėnė dhe burim nė kėtė raport (raporti i Dick Martyt, v.j.) duhet tė ndahet me autoritetet kompetente, qė tė bėhet njė hetim i plotė dhe i duhur”.

Lidhja me Prizrenin

GlobalPost mė tej shkruan se ka siguruar njė raport nga Njėsia pėr Luftėn Kundėr Krimit, tashmė e shpėrbėrė, por qė ishte nė kuadėr tė misionit tė OKB-sė nė Kosovė, tė datės 20 maj 2008.

Raporti pėrshkruan se si, menjėherė pas luftės, ushtarėt gjermanė tė NATO-s gjetėn dhe liruan 14 njerėz, tė cilėt ishin arrestuar nė mėnyrė joligjore nga UĒK-ja nė kėtė qytet.

Ata, gjithashtu, gjetėn njė tė moshuar shqiptar, i cili kishte ende pranga nė duar. Ai "ka treguar shenja tė rrahjeve qė i janė bėrė", shkruan nė raport.

Nė mesin e tė dyshuarve nė dokument pėrmendet edhe Kadri Veseli, i cili ėshtė konsideruar nga shumė njerėz nė Kosovė si aleati mė i ngushtė i Thaēit.

Veseli ishte shef i SHIK-ut, shėrbimit tė zbulimit tė UĒK-sė, njė organizatė qė vazhdoi tė ekzistojė dhe tė veprojė pa sanksionime ligjore deri nė vitin 2008, e ndoshta ekziston edhe tash.

Pėrveē Veselit, tė dyshuar tė tjerė nė raport janė pėrmendur edhe komandantė tė tjerė tė lartė tė UĒK-sė dhe aleatė tė Thaēit, duke pėrfshirė edhe Azem Sylėn, Sabit Gecin dhe Fatmir Limajn. Sipas GP, e cila mbėshtetet nė kėtė raport tė UNMIK-ut, ata asnjėherė nuk kanė qenė tė akuzuar lidhur me rastin nė Prizren.

Azem Syla u arrestua nga policia nė fund tė vitit 2009 dhe ėshtė marrė nė pyetje nė lidhje me dyshimet nėse ai ishte i pėrfshirė nė dhėnien urdhėr tė SHIK-ut pėr tė vrarė njė kundėrshtar politik.

Mė tej nė artikull pėrmendet edhe Fatmir Limaj, si person qė ėshtė duke u hetuar pėr korrupsion nga EULEX-i.

Sa pėr Sabit Gecin, artikulli rikujton se ai aktualisht ėshtė duke u gjykuar, i akuzuar pėr krime lufte.
Ai ngarkohet pėr njė burg tė fshehtė nė Kukės, ku dyshohet se ka mbajtur dhe torturuar persona.

Artikulli citon edhe njė person, i cili nė kushte anonimiteti tė plotė ka deklaruar se edhe Thaēin e ka parė atje.
Por, prokurorėt e EULEX-it nuk kanė pranuar tė flasin pėr rastin.
Nė artikull aludohet se ky mosinteresim pėr tė hetuar rastin, ndoshta vjen edhe nga SHBA-tė.

Ndikimi amerikan

Sipas artikullit, i cili citon zyrtarė tė OKB-sė, njė nga shembujt mė frustrues tė fuqisė amerikane nė Prishtinė ishte ndikimi amerikan i ushtruar mbi zyrėn e prokurorit, gjoja tė pavarur, tė OKB-sė nė Kosovė.

Zyrtari i OKB-sė nė Kosovė, i cili prezantohet si person qė ka punuar nė ato pozita dhe qė di shumė pėr raste tė tilla, citohet tė ketė thėnė se politikanėt e lartė tė Kosovės janė hetuar nėse ishin tė pėrfshirė nė krimin e organizuar, por amerikanėt kanė penguar kėrkimet nė shtėpitė e tė dyshuarve.

Madje, ky ish zyrtar i OKB-sė ka deklaruar se nga kėto telefonata ishin tė frustruar thellė edhe prokurorėt ndėrkombėtarė.

Kėshtu, mė 14 qershor 2008, zyrtari mė i lartė i OKB-sė nė Kosovė, Joachim Ruecker, kishte lėshuar njė vendim ekzekutiv pėr suspendimin me burgim tė njė ish-komandanti tė UĒK-sė, Sami Lushtaku, i cili ishte dėnuar me 11 muaj burg.

Lushtaku ishte kryetar i Skenderajt, ku mbėshtetja pėr UĒK-nė ėshtė e fortė.

Nuk dihet nėse zyrtarėt amerikanė kanė ndikuar mbi Rueckerin pėr vendim ligjor, por njė ish-zyrtar i lartė i NATO-s nė Kosovė tha se zyrtarėt e CIA-s nė Kosovė ishin pėrpjekur tė parandalonin ushtarė tė NATO-s qė tė arrestonin Lushtakun, para ndjekjes penale.

Njė diplomat perėndimor nė Kosovė konfirmoi pėr GlobalPost se EULEX ka qenė duke hetuar Thaēin nė heshtje pėr disa kohė.

Nė janar, EULEX njoftoi se prokurorėt e vet kishin hapur njė hetim preliminar nė pretendimet pėr trafikim tė organeve, duke u bazuar nė raportin e Dick Martyt.

Ka shenja qė miqtė e Thaēit nė Washington janė duke u zėnė gjithnjė e mė ngushtė nga vorbullėn e korrupsionit dhe krimit qė e rrethon atė dhe tė tjerė ish-komandantė tė UĒK-sė.

Kur Thaēi vizitoi Zv.Presidentin amerikan Biden nė korrik, ata buzėqeshėn nė publik, por njė person i afėrt me takimin i ka thėnė GP se Thaēi u pajtua me Bidenin qė ka pasur njė problem dhe tha se do tė pėrpiqet mė shumė pėr tė ndaluar korrupsionin dhe krimin nė Qeverinė e Kosovės.

“Nėse Thaēi dėshiron tė vizitojė SHBA-tė pėrsėri nuk do tė mund tė marrė ndonjė vizė tjetėr, pos vizės diplomatike, qė i jep atij imunitet”, i ka thėnė njė burim qeveritar GlobalPostit.

Sipas burimit, Thaēi u ka thėnė njerėzve tė tij tė afėrt se tash ai ėshtė i shqetėsuar tė udhėtojė jashtė pėr shkak tė frikės se mund tė arrestohet nė ndonjė shtet tė huaj.

vazhdon-->

Llapjani_HH
29-03-11, 18:52
vazhdimi -->

SHIK

Pjesa e dytė e artikullit ka tė bėjė me SHIK-un.

Sipas GP, menjėherė pas luftės sė vitit 1999, agjencia famėkeqe e inteligjencės u bė njė entitet jashtėligjor qė fillimisht ishte nėn komandėn e lėvizjes guerile fitimtare UĒK, qė kishte pėrkrahjen e SHBA-sė.

Mė pas u udhėhoq nga PDK-ja, thonė burime amerikane dhe kosovare.

“Sot SHIK-u nuk ka zyra dhe zyrtarisht nuk ekziston, sipas njeriut qė e ka udhėhequr pėr nėntė vjet.

Por, burimet e lidhura me SHIK-un thonė se ai mbetet aktiv pėr tė mbajtur status-quon nėpėrmjet frikėsimit dhe shantazhit”, shkruan gazetari Math McAllaster.

Vetė udhėheqėsi i SHIK thotė se ka pasur mbėshtetjen e SHBA-ve, diēka qė konfirmohet edhe nga njė ish-pjesėtar i SHIK-ut, njė ish-mbledhės i fondeve pėr luftėn, njė diplomat ndėrkombėtar dhe njė analist politik.

GlobalPost ka intervistuar Nazim Bllacėn, i cili thotė se ka vrarė pėr SHIK-un.
Po ashtu, janė intervistuar edhe Adem Salihaj e Agim Veliu, tė cilėt kanė thėnė se SHIK-u ka bėrė atentate ndaj tyre.
Po ashtu, janė intervistuar edhe Drita Kllokoqi, burri i sė cilės u vra nga Nazim Bllaca, si dhe vetė kreu i SHIK-ut, Kadri Veseli.

Ky i fundit e pranon ndihmėn e SHBA-ve dhe nė mėnyrė indirekte pranon se ka marrė pjesė nė secilin manifestim tė organizuar nga Ambasada e SHBA-ve pėr nder tė 4 Korrikut – Ditės sė Pavarėsisė sė Amerikės.

Shumica e njerėzve qė u intervistuan nga GlobalPost pėrkitazi me SHIK-un, aktivitetin e tij dhe lidhjet me SHBA-tė, kanė folur nė kushte anonimiteti, sepse kanė frikė pėr jetėn e tyre.

“U sponsorua nga CIA”, tha njė ish-zyrtar i lartė amerikan nė Kosovė, i cili beson se SHIK-u u kthye nė njė organizatė tė krimit tė organizuar.

“Nė fillim ishin nja 16 persona tė pėrzgjedhur mirė dhe tė trajnuar pėr tė bėrė gjėra tė mira…, por u shndėrrua nė organizatė qė kontrollon krimin dhe politikėn e Kosovės”, thotė zyrtari amerikan.

Sipas tij, SHIK-u ende mbėshtetet nga SHBA-tė, madje asnjėherė mė shumė.

Njė ish-pjesėtar i SHIK-ut qė nuk jeton mė nė Kosovė thotė se anėtarėt e tij janė trajnuar nė SHBA dhe nė Gjermani, nga zyrtarė amerikanė tė inteligjencės.

Mė tej nė artikull jepet dhe historia e Nazim Bllacės, si dhe deklarimi i tij se ka qenė pjesėtar i SHIK-ut dhe nė tė njėjtėn kohė ka zbatuar urdhra pėr tė kryer vrasje dhe tortura. Aty pėrmendet edhe EULEX-i, i cili ėshtė duke u marrė me ēėshtjen.

Nė artikull tregohet se Bllaca u ka thėnė prokurorėve se njė ish-zyrtar i lartė i UĒK-sė - aleat i ngushtė i Thaēit, Azem Syla – e ka urdhėruar atė tė kryejė vrasjet.

Prokurorėt e EULEX-it nuk pranojnė tė tregojnė nėse kanė planifikuar tė paditin persona tė tjerė lidhur me vrasjet.
"Qėllimi im ėshtė tė hedh dritė mbi tė gjitha vrasjet nė Kosovė", citohet tė ketė thėnė Bllaca.

Kadri Veseli ka mohuar se ai apo SHIK-u ka qenė ndonjėherė tė pėrfshirė nė vrasje ose ndonjė krim.

"Nazim Bllaca kurrė nuk ishte pjesė e SHIK-ut", tha Veseli, gjatė njė interviste pėr mė shumė se dy orė nė njė restorant nė Prishtinė. "Ne kurrė nuk ishim nė kontakt me tė".

As Veseli, as Thaēi nuk janė tė akuzuar.
Duke treguar se Ambasadori Amerikan Christopher Dell dhe zyrtarėt e Departamentit Amerikan i kanė refuzuar disa herė kėrkesat e GlobalPost pėr intervistė, artikulli vazhdon duke u bazuar nė burime anonime sipas tė cilave, SHIK-u u sponsorizua nga CIA.

Njė ish-pjesėtar i SHIK-ut, i cili nuk jeton mė nė Kosovė, konfirmoi se ishte trajnuar nė SHBA dhe Gjermani, nga zyrtarėt e zbulimit amerikan.
Ndėrkohė, Florin Krasniqi citohet tė ketė deklaruar se Kadri Veseli kishte lidhje tė drejtpėrdrejta me ata tė inteligjencės amerikane dhe angleze.

Duke cituar njė raport tė fshehtė tė BND (Shėrbimi Gjerman i Zbulimit), tė vitit 2005, nė artikull thuhet se nė atė kohė, SHIK-u merrej kryesisht me aktivitete spiunimi, frikėsimi dhe eliminimi fizik tė forcave demokratike.

Si njė nga rastet pėrmendet ai i vrasjes sė Ibush Kllokoqit, mė 1999, djali i tė cilit citohet tė ketė thėnė se Nazim Bllaca ishte urdhėruar t’ia vrasė babanė.

"Bllaca ishte urdhėruar pėr tė bėrė kėtė", tha Buki Kllokoqi. "Personat qė urdhėruan atė janė kriminelėt e vėrtetė nė kėtė rast. Ai ėshtė vetėm njė kukull", ėshtė shprehur 30 vjeēari.

Sipas tij, i ati nuk ishte bashkėpunėtor i regjimit serb, sepse punėn e kishte lėnė nė vitin 1991. GP shkruan se Kllokoqi ishte njė zyrtar i lartė i shėrbimit tė vjetėr jugosllav tė inteligjencės.

Nė artikullin e GlobalPost pretendohet, po ashtu, se janė gjetur lidhje ndėrmjet zyrtarėve qeveritarė kosovarė dhe trafikimit tė qenieve njerėzore.

(Artikull i marrė me shkurtime nga GlobalPost. Titulli dhe mestitujt janė tė Redaksisė sė Gazetės Express)
Gazeta expres

Llapjani_HH
31-03-11, 18:54
Buzhala kėrcėnon opozitėn, shpallet i pashkollė pėr Kushtetutė

Nė fillim tė seancės plenare tė Kuvendit tė Kosovės, nė kohėn e diskutimeve ėshtė zhvilluar njė debat i nxehtė ndėrmjet deputetėve tė pozitės dhe atyre tė opozitės.

Deputeti i PDK-sė, Berat Buzhala ka thėnė se shkelja e Kushtetutės ėshtė bėrė nga deputetėt e opozitės, tė cilėt e kanė lėshuar sallėn me rastin e votimit tė presidentit.

“Kolegė nga opozita, bojkoteve tuaja ju ka ardhur fundi.

Nėse vazhdoni kėshtu, do tė pėrballeni me Gjykatėn Kushtetuese”, ka thėnė Buzhala.

Ai ka shtuar se duhet tė shikohet nėse kėta deputetė kanė marrė leje nga Kuvendi pėr tė lėshuar sallėn gjatė votimit tė presidentit.

Menjėherė pas kėsaj deklarate ka reaguar shefi i Grupit Parlamentar tė LDK-sė, Ismet Beqiri.

Ai ka thėnė se Buzhala nuk ka asnjė shkollė tė kryer pėr tė interpretuar nė kėtė mėnyrė Kushtetutėn e Kosovės.

“Ky duhet tė dijė sė pari tė shkojė nė shkollė, sepse ky nuk ka shkollė tė kryer pėr kėtė punė, le ta lexojė Kushtetutėn, nėse ėshtė mėsuar me ndonjė regjim ku merren sanksione, ėshtė problem i tij”, ka thėnė Beqiri.

Sugjerim pėr ta lexuar Kushtetutėn Buzhalės i ka dhėnė edhe kryeparlamentari Krasniqi.
Koha.net


Nė njė lokal tė Prishtinės takohen Ibrahim Gashi e Fatmir Limaj

Nė orėt e pasdites sė ditės sė mėrkurė, nė njė lokal nė qendėr tė Prishtinės (afėr Sheshit “Nėna Tereze”) janė parė duke pirė kafe Ibrahim Gashi kėshilltar i parė i Behgjet Pacollit dhe Fatmir Limaj nėnkryetar i PDK-sė dhe deputet i Parlamentit tė Kosovės.

Burime tona bėjnė tė ditur se njė nga kėrkesat e Fatmir Limajt drejtuar Ibrahim Gashit ka qenė qė AKR-ja tė japė njė kandidat tjetėr pėr president, ndryshe ai dhe grupi i tij pėrsėri do tė votojnė kundėr Pacollit.

Se si do tė rrjedhin gjerat nė tė ardhmen pritet tė shihet.
Bota Sot

Neferta
01-04-11, 15:34
Deputetet jan te lire per te vendosur rreth pjesmarjes ne kuvend

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup krasniqi tha tė premten se askush nuk ka tė drejtė t’i obligojė deputetėt qė tė qėndrojnė nė sallė, nė kohėn kur zgjidhet presidenti i vendit.
Duke folur pėr seancėn e jashtėzakonshme, tha se nė Kryesinė e Kuvendit ende nuk ka arritur njė kėrkesė e tillė, ndėrsa nė momentin qė arrin kjo kėrkesė mund tė procedohet edhe sonte, raporton Telegrafi.
Kryeparlamentari me kėtė rast tha se duke u bazuar nė Kushtetutė dhe nė Rregullore tė punės sė Kuvendit ėshtė vullnet i deputetėve nėse duan ose jo tė qėndrojnė gjatė votimit nė seancė, ndėrkaq kryeministri i vendit mė parė i kishte fajėsuar partitė politike opozitare si shkelės tė Kushtetutės, tė cilat sipas tij me bojkotin e tyre sollėn Kosovėn nė kėtė gjendje.
Krasniqi ka kėrkuar nga koalicioni qė tė ulet dhe tė bisedojė me partitė politike pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė presidentit, nė mėnyrė qė vendi ta dalė nga kjo gjendje e krijuar politike dhe presidenti tė jetė koncensual dhe i pranueshėm pėr tė gjithė.

Neferta
01-04-11, 15:38
EDHE I MARRI E DI KETE PUNE
Stefanoviq: Bisedimet po udhėhiqen sipas Kushtetutės sė Serbisė


Rundi i ri i bisedimeve ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, do tė duhej tė mbahej nė mes tė muajit prill nė Bruksel, ndėrsa nė rend tė ditės do tė jetė mbyllja e temave tė filluara, tha sot kryesuesi i delegacionit tė Serbisė, Borisllav Stefanoviq.
“Bisedimet po udhėhiqen nė harmoni me Kushtetutėn e Serbisė”, tha Stefanoviq, gjatė njė diskutimi pėr perspektivėn e dialogut ndėrmjet Beogradit e Prishtinės.
Kėto bisedime kanė filluar mė 8 mars nė Bruksel dhe ato lehtėsohen nga Bashkimi Evropian.
Udhėheqėse e delegacionit tė Kosovės nė kėtė dialog, ėshtė zėvendės kryeministrja Edita Tahiri. /rel/

Guri i madh
01-04-11, 19:31
Thaēi: Opozita shkelėse e Kushtetutės http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Akuza jo tė lehta janė adresuar tek opozita, pėr mė shumė nga shefi i ekzekutivit Hashim Thaēi. I bindur se ēėshtja e presidentit do tė procedohet shpejt, pėr kryeministrin shkelėsit e aktit mė tė lartė juridik tė vendit ishin bojkotuesit e seancės.... Postuar: 01:59:12 / 01.04.2011
”Eksperimenete me vendin nuk bėj dhe nuk bėhem pjesė e eksperimeneteve ” tha kryeministri Thaēi i cili ėshtė shfaqur tejet kritik ndaj opozitės.
I bindur se cėshtja e Presidentit do tė procedohet shpejt, pėr kryeministrin, shkelėsit e aktit mė tė lartė juridik tė vendit ishin bojkotuesit e seancės sė 22 shkurtit.
E, frymėn bojkotuese tė opozitės, qė nė fazė tė fundit dikton zgjedhjet e jashtėzakonshme, Thaēi e ka vlerėsuar tė rrezikshme pėr stabilitetin e vendit nė procesin zhvillimor e integrues.
“Gjykatat kushtetuese ka konstatuar se shkelja ka ndodhur nga bojkotuesit, nėse kjo pjesė e opozitės vazhdon me bojkot atėherė ata detyrimish e ēojnė vendin nė zgjedhje tė jashtėzakonshme brenda 45 ditėsh”, tha Thaēi duke vlerėsuar se Kosova nuk e ka luksin qė tė shkoj nė zgjedhje ēdo tre muaj. “Bojkoti detyrimisht e ēon vendin vendin nė zgjedhje brenda 45 ditėsh, diēka tė tillė nuk e pret as BE e as Washingtoni”, tha kryeministri Thaēi.
Kryeministri i shtetit i ka rikujtuar opozitės se participimi nė procedurat e ndėrtimit tė institucioneve ėshtė pėrgjegjėsi kushtetuese, ligjore, e morale, e mbi tė gjitha pėrgjegjėsi ndaj votuesve.
“Ftoj opozitėn tė del mbi interesat e ngushta partiake, por kėtė proces tė ngrirė tė zgjedhjes sė presidentit nuk mund t`a mbajė askush. Ne do tė gjejmė hapėsirė ligjore dhe me ēėshtjen e presidenit do tė procedojmė nė orėt e ardhėshme”, tha Thaēi, duke shtuar se koalicioni do tė vazhdojė tė punojė nė mėnyrė aktive dhe nė pėrputhje me interesat e qytetarėve tė vendit.

Neferta
01-04-11, 21:39
Si pozita e opozita duhet te ulen se bashku te bejne marveshje, pasi pozita i nuk i ka numrat e opozita lufton per me ardhe sa ma leht ne pushtet duke shfrytzuar te gjitha menyrat e tani po shifet edhe me bojkot. Fundja me shkie po bajn muhabet e ne mes veti s.po munden marre per ta.

Guri i madh
01-04-11, 22:08
Si pozita e opozita duhet te ulen se bashku te bejne marveshje, pasi pozita i nuk i ka numrat e opozita lufton per me ardhe sa ma leht ne pushtet duke shfrytzuar te gjitha menyrat e tani po shifet edhe me bojkot. Fundja me shkie po bajn muhabet e ne mes veti s.po munden marre per ta.



mund me u ul me bisedue per nji qeveri teknike

pa hashim thaqin kryeminister per ndryshe zgjedhje te reja


nuk mundet hashimi me i pri qeveris nji personalitet pa kurfar dinjiteti kombtar i shantazhuar i zhytyr ne korrupcion e krim te oraganizuar

e me hashimin kryeminister partit tjera sjellen para nji akti te kryer per bisedimet me serrbi e premitemet e thaqit per nji status special per veriun

Neferta
02-04-11, 10:53
Lufta Kosovė-Serbi nuk ka mbaruarhttp://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSQSE8vcMhi0Q1JLTyWDtMYZBtAVRTv4 gaSPANjXOZyjVaAsfBUWl-d4yw (http://www.google.com/imgres?imgurl=http://img.slate.com/media/1/123125/122986/2111960/2124966/2126141/050913_disp_Nice_tn.jpg&imgrefurl=http://www.slate.com/id/2126142/&usg=__KWH6m_6BjmBQ5gYaIQvU2csQ0lU=&h=150&w=205&sz=10&hl=en&start=3&zoom=1&um=1&itbs=1&tbnid=xy5RHo0tW_FB7M:&tbnh=77&tbnw=105&prev=/images%3Fq%3Dgeoffrey%2Bnice%26um%3D1%26hl%3Den%26 sa%3DN%26tbm%3Disch&ei=6fGWTe6AOcuSswaspOm0CA)
Juristi britanik, Xhefri Najs, ish zėvendėsprokuror nė rastin Millosheviq nė Gjykatėn e Hagės pėr ish Jugosllavinė, ka pėrsėritur sėrish dyshimet dhe vėrejtjet e tij lidhur me akuzat e Dik Martit pėr trafik organesh nga disa drejtues tė ish Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.
"Unė mund tė them se lidhur me trafikun e organeve ka shumė pak prova, pėr tė mos thėnė fare, te raporti i kėtij personi, Martit, i cili pėrgatiti dokumentin pėr Kėshillin e Evropės. Por, duket se ai ėshtė tėrhequr disi nga qėndrimet e forta qė dha nė fillim. Ka shumė pak prova", ka thėnė Najs gjatė qėndrimit nė Zagreb. Ish prokurori i Gjykatės sė Hagės, i cili gjendej nė Kroaci pėr promovimin e librit tė Eva Tabu mbi luftėn dhe krimet nė ish Jugosllavi, ka pėrsėritur nevojėn pėr hetimin e akuzave.
"U takon tė tjerėve tani tė tregojnė tė vėrtetėn rreth asaj qė dinė. I takon dhe Thaēit qė tė provojė tė kundėrtėn e kėtyre akuzave, pasi nuk jam i sigurt se sa e rehatshme ėshtė pėr tė tė jetojė me akuza tė tilla kundėr tij", ka thėnė Najs, transmeton REL.
Najs ka folur pėr nxjerrjen nė media tė raporteve tė brendshme tė UNMIK-ut apo strukturave tė tjera dhe faktin se ato koinciduan me debatin nė Kėshillin e Sigurimit, ku u kėrkua njė gjykatė e posaēme pėr hetimin e akuzave pėr trafik organesh.
Ai ka kujtuar edhe qėndrimin e mbėshtetėsve tė Kosovės, tė cilėt nuk e shohin tė rastėsishėm raportin e Martit dhe materialet e tjera nė media, si pjesė tė luftės pėr tė mos e lejuar popullin e Kosovės qė tė shijojė frytet e hyrjes nė Evropė apo nė NATO.
Ndonėse nuk ka dashur tė marrė njė qėndrim tė prerė lidhur me tė dyja kėto grupime, ish prokurori i Gjykatės sė Hagės ka thėnė: "Ndoshta konflikti mes Kosovės dhe Serbisė nuk ka pėrfunduar ende".

drinibardhe
02-04-11, 10:55
eheheh gjithmone ne konflikt do jemi .....

Neferta
02-04-11, 11:00
Partija e Packit shqyrton shkėputjen nga koalicioni me PDK-nė PRISHTINE- Aleanca Kosova e Re (AKR) njoftoi ne orėt e vona tė mbrėmjes se djeshme se pas konsultave te shumta brenda partisė si dhe me partnerėt e Koalicionit pėr Kosovė tė Re, ka shqyrtuar hollėsisht mundėsinė e shkeputjes sė Koalicionit Qeverisės me PDK-nė.

Nė njoftim thuhet se zyrtarė tė lartė tė AKR-sė dhe Koalicionit pėr Kosovė tė Re, njėzėrit janė pajtuar pėr tė shqyrtuar seriozisht mundėsinė e shkėputjes se menjėhershme tė Koalicionit Qeverisės, informon sot atsh. Qendrimi pėr shkeputje tė koalicionit qeverisės vjen si pasoje e zhvillimeve tė fundit politike nė vend.

AKR nė kuader tė Koalicionit pėr Kosovė tė Re, gjatė kėtyre konsultave, eshte shprehur e gatshme tė nderprese kontraten e Koalicionit Qeverisės nese kjo kontratė nuk do tė permbushet nė tėrėsin e saj. "Konsultat po vazhdojnė dhe do tė intensifikohen nė orėt e para tė mengjesit nė njė takim tė Kryesisė sė AKR-sė dhe Koalicionit pėr Kosovė tė Re ku do tė vendoset pėr hapat e mėtejshem lidhur me shkėputjen e Koalicionin Qeverisės me PDK-nė", theksohet nė njoftim.

Mbrėmė nga Presidenca u njoftua se sot nė orėn 09.00 do te bėhet dorėzim-pranimi i detyrės sė Presidentit tė Republikės sė Kosovės, duke u rikthyer nė krye tė shtetit Jakup Krasniqi.

Sipas njoftimit tė dhėnė mbrėmė nga Presidenca kosovare, "pas vendimit tė Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės, Dr.Jakup Krasniqi merr postin e Ushtruesit tė Detyrės sė Presidentit tė Kosovės. Nesėr nė Kabinetin e Presidentit do tė organizohet ceremonia e dorėzimit tė detyrės nga presidenti i deritashėm, z.Behgjet Pacolli dhe pranimi i saj nga ana e z.Krasniqi".

Por, mė vonė u dha njė njoftim tjetėr, ku thuhet se "me kėrkesė tė presidentit tė deritashėm, z. Behgjet Pacolli, pėr shkaqe objektive, dorėzim-pranimi i detyrės sė Presidentit tė Republikės sė Kosovės nga z.Behgjet Pacolli te kryetari i Kuvendit, njėkohėsisht Ushtrues i Detyrės sė Presidentit, z.Jakup Krasniqi, nuk do bėhet ditėn e shtunė, datė 2 prill, siē ishte planifikuar, por do tė bėhet tė hėnėn, datė 4 prill 2011, nė orėn 10:00, nė Kabinetin e Presidentit".

Behgjet Pacolli ka dhene dorėheqjen nga posti i Presidentit tė AKR-sė pas votimit nė Kuvend pėr tė si president i Kosovės.
(s.g/BalkanWeb)
http://www.balkanweb.com/kosova/2686/images/spacer.gifhttp://www.balkanweb.com/images/spacer.gif

Neferta
02-04-11, 11:15
Joserioziteti i partive politike apo kryeneqesija e tyre per dialog do ta qojne Kosoven ne Ambis instiucional duke menduar se vetem keta jan te krijuar ta sundojne popullin me te varfer ne Europe, egoizmi politik urija e tepruar per te qene mbi re mbi popull na shtyjne te mendojme se ata jetojne ne stacionin e 3 te Artur Clakhttp://www.balkanweb.com/videoAlbum/Video/b_9764.jpg (http://www.balkanweb.com/TV/index.php?id_categoria=45&IDVideo=9764) http://www.balkanweb.com/images/GdM_logo_Video.gif Thaci: Rrezikojmė zgjedhje tė jashtėzakonshme (http://www.balkanweb.com/TV/index.php?id_categoria=45&IDVideo=9764)
http://www.balkanweb.com/images/spacer.gif

Neferta
02-04-11, 13:17
Ndahet nga jeta Baba Reshat Bardhi (http://www.gazetastart.com/rubrika/Kryesoret/lajme/Aktualitet/34589/)

Tiranė – Ka ndėrruar jetė sot nė orėt e drekės Baba Reshat Bardhi. Lajmi bėhet i ditur nga burimet e Start nga kryegjyshata e Bektashinjve tė Shqipėrisė.
http://www.komunitetibektashi.org/foto_thumbs/1157537012-ReshatBardhi.jpg

Guri i madh
02-04-11, 17:35
Dikush po rren!

Publikuar: Sot, mė 02 prill 2011



http://www.koha.net/repository/images/02dialog5.gif



Prishtinė, 2 prill - Pak para se tė fillojė raundi i tretė i bisedimeve Kosovė-Serbi, nė fund tė kėtij muaji, kryesuesi i delegacionit tė Serbisė, Borisllav Stefanoviq, ka deklaruar pėr mediet serbe se “bisedimet po udhėhiqen nė harmoni me Kushtetutėn e Serbisė”. Ai ėshtė shprehur i kėnaqur me rrjedhėn e bisedimeve, pasi qė, sipas tij, ato po ecin ashtu siē ka pritur Serbia.
Por, kjo deklaratė nuk e shqetėson Edita Tahirin, kryesuese e delegacionit nga Kosova, pasi qė, sipas saj, ka tė bėjė me marketing politik tė Serbisė.
“Deklarata e Stefanoviqit ėshtė bėrė vetėm pėr marketing politik, pėr dezinformim tė opinionit. Kėto bisedime janė teknike dhe e mbrojnė interesin nacional dhe Kushtetutėn e Kosovės”, tha Tahiri pėr “Zėri”.
Sipas saj, Qeveria e Kosovės nė kėtė dialog teknik ka njė platformė e qė ka tė bėjė me zgjidhjen e ēėshtjeve praktike.
Sipas Tahirit, me kėto bisedime Kosova do tė pėrfitojė, pasi qė do tė arrihet qė tė ndėrpriten hyrjet e ndryshme ilegale tė Serbisė nė Kosovė, do tė kontribuohet nė pėrmirėsimin e jetės sė qytetarėve dhe do t’i afrohemi integrimit evropian.
Por, pėr analistin Behxhet Shala, deklaratat e Tahirit janė vetėm “pallavra”, kurse fatkeqėsisht ato tė Stefanoviqit janė reale.
“Ėshtė e vėrtetė se bisedimet po shkojnė sipas harmonisė sė Kushtetutės serbe, pėrderisa Serbia ėshtė ajo qė nė asnjė pikė nuk lėshon pe, nė asnjė mėnyrė nuk pranon qė tė bisedohet pėr shenja tė cilat e identifikojnė Kosovėn si shtet. Kurse deklaratat e Kosovės se po bisedohet pėr ēėshtje teknike janė thjesht pallavra”, tha Shala pėr “Zėri”, duke shtuar se nė kėtė drejtim Serbia edhe po bėn lojėra, siē ėshtė rasti me librat amė, ku ofroi vetėm kopjet.
As Teuta Sahatēinė, nėnkryetare e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), nuk e ēudisin deklaratat e tilla tė palės serbe.
“LDK e ka kundėrshtuar fillimin e bisedimeve nė kėtė mėnyrė. Ne kemi kėrkuar qė rezoluta tė pėrfshijė edhe amendamentet tona, nė tė cilėn ėshtė kėrkuar agjendė dhe kontroll prej Kuvendit tė Kosovės, por kėto kėrkesa nuk u aprovuan nga votat e koalicionit dhe bisedimet nisėn me Edita Tahirin, e cila po ashtu u nominua pa konsultim, pa agjendė, pa asgjė. Andaj edhe nuk ēuditem aspak me deklarimet e Stefanoviqit”, tha Sahatēia pėr “Zėri”.
Nėse kėto bisedime po shkojnė sipas Kushtetutės serbe, a duhet tė tėrhiqet pala kosovare? Sahatēia tha se dalja do tė ishte e dėmshme, ashtu si hyrja e saj, andaj si zgjidhje e vetme mbetet qė Kosova tė ulet e tė mendojė pėr njė agjendė pėr vazhdimin e kėtyre bisedimeve nė interes tė Kosovės.
“Pėrndryshe, nė rast se vazhdohet kėshtu, Kosova nuk do tė pėrfitojė asgjė, ajo do mbetet pikė e zezė nė rajon, ndėrkohė qė Beogradi do hyjė ne BE, dhe Kosovės do t’i pamundėsohet edhe mė shumė procesi drejt kėsaj rruge”, u shpreh ajo.

E Glauk Konjufca, nėnkryetar i Vetėvendosjes dhe nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės, e sheh tė nevojshme edhe tėrheqjen nga negociatat, duke u nisur nga shumė gjėra qė kanė ndodhur edhe pas nisjes sė bisedimeve.
“Me Serbinė nuk mund tė ketė ēėshtje teknike, pėrderisa ata e mohojnė shtetėsinė tonė. E pastaj pėrveēse kėto negociata nuk do duhej tė niseshin, kanė ndodhur plot gjėra qė janė argumente tė mjaftueshme edhe pėr tėrheqje. Se pala kosovare ėshtė treguar e paaftė nė kėto bisedime, e tregon mė sė miri fakti i librave amė, ku Serbia ia ofroi vetėm kopjet dhe Kosova pranoi kopjet dhe la origjinalet, duke pranuar kėshtu qė Serbia tė jetė pronare e Kosovės dhe e qytetarit tė saj, tha Konjufca.
Edhe nė Aleancėn pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) mendojnė se rrjedhja e kėtyre bisedimeve po shkon nė tė mirė tė Beogradit dhe nė dėm tė Kosovės.
“Me kėto rrethana qė po bisedohet, pa agjendė tė qartė, pa ditur se ēka pėrfiton Kosova, konsiderojmė se janė bisedime totalisht tė panevojshme”, tha Besnik Tahiri nga AAK.

Llapjani_HH
02-04-11, 18:18
Dikush po rren!



http://www.koha.net/repository/images/02dialog5.gif




Edhe dihet fort mir kush.

E pasojat i ban Populli Shqiptar, se shkiet po bajn edhe marrin krejt qka po dojn.

A t'kujtohet Guri i madh kur thejshin: Kryetari ka me kan shka, qe tash dhanrri i rusve pėrndryshe Tito i Kosovės po don apet mu ba kryetar edhe me ba Kosovėn Shtet mu(l)tietnik

Guri i madh
02-04-11, 22:13
Edhe dihet fort mir kush.

E pasojat i ban Populli Shqiptar, se shkiet po bajn edhe marrin krejt qka po dojn.

A t'kujtohet Guri i madh kur thejshin: Kryetari ka me kan shka, qe tash dhanrri i rusve pėrndryshe Tito i Kosovės po don apet mu ba kryetar edhe me ba Kosovėn Shtet mu(l)tietnik



po dalngadal nderkombtar me hashimin ne krye kam me na qkombtarizue neve shqiptarve


do me than kan me zhvesh nga identiteti komtar

YouTube - Rifat Berisha QENDIS VASHA DYKRENAREN (http://www.youtube.com/watch?v=tmVgfG4hOQQ)

Neferta
05-04-11, 14:50
EULEX: 30 ditė burgim pėr Blerim Kuēin



EULEX

Policia e misionit evropian pėr sundimin e ligjit, EULEX, ka marrė nė pyetje Blerim Kuēin, kryetar i komunės sė Suharekės dhe atij i ėshtė shqiptuar njė masė prej 30 ditėsh burgim pėr mosdhėnie tė dėshmisė.

Lajmin e ka konfirmuar zėdhėnėsja e kėtij misioni, Kristina Herodes, e cila ka thėnė se “zotit Kuēi i ėshtė dhėnė mundėsia sot tė dėshmojė, sikurse edhe nė disa raste tė tjera dhe ai ka refuzuar".

Zoti Kuēi ėshtė paraqitur para njė gjyqtari me kėrkesė tė prokurorit tė EULEX-it, i cili thotė se ai ka refuzuar nė mėnyrė tė pėrsėritur pėr tė dhėnė dėshmi gjatė njė hetimi.

“Ai ishte gjobitur me 250 euro pėr mosdhėnie tė deklaratės, pavarėsisht faktit se ai i di tė gjitha pėrgjigjet”, ka thėnė Herodes, duke cituar Kodin e Procedurės Penale, sipas tė cilit dėshmitari mund tė gjobitet me 250 euro, tė burgoset pėr 1 muaj ose derisa tė mos ofrojė dėshminė.

“Dhe kjo ėshtė ajo ēfarė ka ndodhur sot me zotin Kuēi”, ka thėnė Herodes.

Dėnimi me gjobė ose me paraburgim pėr dėshmitarėt qė nuk bashkėpunojnė ėshtė njė masė e parashikuar nė Kodin e Procedurės Penale tė Kosovės, ka thėnė Herodes.

EULEX-i nuk ka bėrė tė ditur se pėr ēfarė hetimi bėhet fjalė.

Neferta
05-04-11, 15:03
Pas arrestimit te babait te kriminelve te burgosur Hashim Hajn Regjepi
Rreth dy milionė euro dyshohen tė jenė vjedhur nga 20 punėtorė tė kompanisė sė sigurimeve “Dardania” sa ishte nėn administrimin e Bankės Qendrore tė Kosovės. Fajtor pėr kėtė Prokuroria dyshon tė jetė ish-guvernatori Hashim Rexhepi.
Pikėrisht pėr kėto keqpėrdorime Prokuroria Speciale e Kosovės i ka zgjeruar akuzat kundėr Rexhepit edhe me njė pikė qė ka tė bėjė me shpėrdorim tė detyrės zyrtare duke u mundėsuar tė tjerėve pėrfitime materiale, shkruan sot “Koha Ditore”.
Burime brenda Prokurorisė Speciale tė Kosovės kanė bėrė tė ditur se kėto keqpėrdorime janė bėrė gjatė hetimeve kundėr ish-drejtorit tė “Dardanisė”, Mehmet Duqi, i cili ėshtė arrestuar mė 30 shtator tė vitit tė kaluar lidhur keqpėrdorime qė supozohen tė jenė kryer nga ai.
Pėrgjegjėsia e ish-guvernatorit Hashim Rexhepi i arrestuar nė korrik tė vitit tė kaluar nėn dyshimin pėr pesė vepra penale ka tė bėjė me dhėnien e urdhrit pėr fshehjen e rreth dy milionė eurove, tė cilat janė keqpėrdorur nga 20 punėtorė tė “Dardanisė”.
“Zgjerimi i hetimeve qė pritet tė finalizohet me aktakuzė kundėr z. Rexhepi ka tė bėjė me urdhrin e tij sė bashku me bordin e BQK-sė qė i ėshtė dhėnė administratorit tė pėrkohshėm tė ‘Dardanisė’, Faton Bajrami, pėr fshirjen e disa tė dhėnave pėr 2 milionė euro. 20 punėtorė tė kėsaj kompanie i kanė marrė ato nga 50 mijė deri nė 150 mijė euro”, ka thėnė burimi brenda Prokurorisė duke konfirmuar se hetimet deri tash kanė tė bėjnė vetėm me Hashim Rexhepin.
“Kur ėshtė blerė ‘Dardania’ nga pronari i ri (Riza Lluka v.j.) ato para nuk kanė qenė tė raportuara. Ne e kemi gjetur vendimin se administratori i pėrkohshėm, Faton Bajrami, ka marrė vendim me urdhrin e Bordit dhe tė guvernatorit qė ato tė fshihen si joekzistente”, ka thėnė ky burim. Burimi ka konfirmuar se akuza e re kundėr Rexhepit ėshtė pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare.
“Ne jemi duke e hetuar edhe rastin e Mehmet Duqit. 20 persona zyrtarė kanė marrė para kinse pėr pagesėn e agjentėve nė terren. Nuk kanė pasur mbulesė se ku janė harxhuar ato para. Ato para janė dy milionė”, ka saktėsuar ky burim. Sipas tij, ndoshta janė paguar agjentė qė shesin polica, mirėpo nuk kanė pasur mbulesė pėr ato para.
“Ato para qė janė marrė nga kėta punėtorė janė shlyer mandej me urdhrin e Bordit tė Bankės Qendrore dhe me urdhrin e Guvernatorit qė ėshtė urdhėruar, Faton Bajrami, si administrator i pėrkohshėm nė vitin 2009, qė t’i shlyejė me vendim. Vendimi me shkrim ekziston. Ajo janė borxhe jashtė bilanci. Kjo ka ndodhur nė muajin e shtatė nė momentin e likuidimit tė ‘Dardanisė’ nė vitin 2009”, ka thėnė burimi i gazetės pėr tė shtuar se tash pronarit tė ri tė kėsaj kompanie qė ėshtė Riza Lluka i kanė shkuar 200 mijė euro tatim nga Administrata Tatimore e Kosovės pėr kėto para qė nuk ka lidhje me to.
Hashim Rexhepi, ėshtė i dyshuar pėr vepėr penale, keqpėrdorim i detyrės zyrtare, ushtrim i ndikimit, shpėrlaje parash, shmangie tatimi dhe marrje e mitos. Ish-guvernatori ėshtė arrestuar nga Policia e Kosovės mė 23 korrik tė vitit tė kaluar nėn dyshimin pėr gjashtė vepra penale. Gati pas katėr muajsh tė qėndrimit nė paraburgim, Hashim Rexhepi, ishte liruar me dorėzani.
Rexhepi dyshohet se nė bashkėveprim me zyrtaren e lartė pėr mbikėqyrje financiare nė BQK, Shkėndie Himaj, drejtorin e Departamentit tė Sigurimeve tė Detyruara nė Shoqatėn e Kompanive tė Sigurimeve tė Kosovės, Ismet Jashanica, dhe ish-zyrtarin e BQK-sė Ibish Mazreku, ka kryer pesė vepra penale tė krimeve ekonomike dhe tė korrupsionit.
Ndaj Rexhepit janė ngritur edhe dy kallėzime penale nga Policia e Kosovės qė kanė tė bėjnė me shkatėrrimin e Kompanisė sė Sigurimeve “Kosova” dhe falimentimin e Bankės Kreditore tė Prishtinės (k. d)

Neferta
05-04-11, 15:07
Tubim urgjent e Kryesisė sė PDK-sė


15:42 / 5.04.2011

Kryesia e PDK-sė do tė mblidhet tė martėn nė orėn 16:00 pėr tė debatuar rreth situatės sė krijuar rreth mungesės sė konsensusit pėr zgjedhjen e presidentit tė shtetit dhe harmonizimin e qėndrimeve me partnerin e koalicionit – AKR-nė. Burime tė afėrta me PDK-nė thonė se mbledhja ėshtė thirrur nga kreu i partisė, Hashim Thaēi dhe nė tė do ta marrin pjesė Jakup Krasniqi dhe Fatmir Limaj, tė cilėt haptazi janė deklaruar se janė kundėr kandidatit tė AKR-sė pėr president Behgjet Pacolli.
Pas kėsaj mbledhje pritet tė jepen qėndrimi pėrfundimtar i PDK-sė lidhur me ngėrēin politik dhe tė qartėsohen situata rreth seancės parlamentare, ku do tė zgjidhej presidenti.
Priret qė PDK-ja tė dal me qėndrim nėse do tė pėrkrahė Pacollin ose ndonjė kandidat tjetėr qė do tė propozohet nga opozita, nė kėtė rast nga LDK-ja

Llapjani_HH
05-04-11, 18:58
Avdyl Loshaj: Ju tregoj torturat e SHIK-ut nė Tiranė dhe bazėn e Vainit nė Lezhė

Dėshmia ekskluzive pėr momentet e fundit tė Remzi Hoxhės

Njėri prej tre shqiptarėve tė torturuar nga oficerėt e Shėrbimit Informativ Kombėtar nė vitin 1995, pas 16 vjet heshtje e pleksur me frikėn e njė eliminimi fizik, ka pranuar tė flasė. Avdyl Loshaj, duke folur nga Holanda, nė njė intervistė tė gjatė pėr emisionin “Exclusive” nė “Top Channel”, ka treguar kalvarin e survejimit, si u largua nga ndjekja e SHIK-ut nė Sarandė pėr t’u rrėmbyer mė pas nė Qytetin Studenti ku fshihej te dhoma e tė dashurės. Gjithashtu ai rrėfen torturat nga oficerėt e SHIK-ut me qėllimin e vetėm qė ai tė pranonte se ishte pjesė e grupit qė tentuan vrasjen e ish-presidentit maqedonas, Kiro Gligorov.

Loshaj, nė kėtė dėshmi tė parė pėr mediat, tregon edhe momentin e fundit kur e pa gjallė biznesmenin shqiptar nga Maqedonia Remzi Hoxha, i zhdukur nga SHIK-u, krim pėr tė cilin akuzohen nga Prokuroria pėr Krime tė Rėnda, oficerėt e shėrbimit tė fshehtė shqiptar, Arben Sefgjini, Ilir Kumbaro, Avni Koldashi dhe Budjon Meēaj.

Zoti Loshaj, ju jeni njė personazh shumė i diskutuar njėkohėsisht enigmatik pėr vetė ngjarjen nė tė cilėn jeni pėrfshirė 16 vjet mė parė. Kush ėshtė Avdyl Loshaj?

Vij nga Deēani, Republika e Kosovės. Kam kryer shkollėn fillore nė fshatin Carabreg. Njė vit gjimnaz e kam kryer nė Deēan. Pastaj ka qenė viti 1989 qė u desh tė largohem nga represioni serb pas vrasjes sė shokut tim Ismet Qorraj.

Kur keni hyrė pėr herė tė parė nė Shqipėri dhe pse?

Nė Shqipėri pėr herė tė parė kam hyrė nė fillim tė dhjetorit nė vitin 1992, sepse mė datat 19, 20, 21 dhe 22 nėntor 1992 kam pasur tortura tė rėnda nga serbėt nė zonėn e Suboticės. Kjo ishte arsyeja ime personale pėr tė ardhur dhe qėndruar nė Shqipėri.

Ēfarė aktiviteti keni kryer gjatė kohės qė keni qėndruar nė Shqipėri?

Aktiviteti im personal ka qenė njė ideal si i gjithė grupi ynė prej njėzetekatėr vetash. Kemi qenė tė angazhuar, tė betuar pėr Ballin Kombėtar, me qėllim bashkimin e trojeve etnike shqiptare.

Nėpėrmjet njė letėrporosie keni deklaruar se merreshit me ēėshtje pothuajse politike nė ndihmė tė Ballit Kombėtar. Mund tė na tregoni se ēfarė veprime konkrete keni kryer gjatė kėsaj kohe?

Veprimet konkrete do t’i vlerėsoj historia vetė. Ato kanė qenė shumė tė mėdha, pasi Kosova ka qenė pa nėnė, pa babė. Si njeri kryesor kemi pasur Sali Cekun. Ai ishte numri njė. Numri dy ishte Remzi Hoxha. Ne kemi qenė ushtarė nėn urdhrat e tyre tė betuar deri nė vdekje.

Kur keni hyrė nė Shqipėri dhe a e dinit qė ishit nė survejimin e shėrbimit sekret shqiptar, SHIK-ut siē njihej atė kohė?

Nuk e kam ditur deri nė kohėn kur mbėrrita nė spitalin numėr dy tė Tiranės. Atje kam pasur vėzhgime. E gjithė dosja e spitalit numėr dy nė Tiranė ėshtė zhdukur. Kėtė e ka bėrė shėrbimi sekret shqiptar, SHIK-u.

Nė cilin vit ka ndodhur kjo qė sapo thatė?

Nė vitin 1992-1993.

Kur ka qenė kontakti i parė qė shėrbimi sekret shqiptar ka pasur me ju?

Kėtė nuk e di. Ēfarė kemi bėrė ka qenė nė sekret tė plotė. Ēdo porosi top-sekret qė kemi pasur, unė, Sali Ceku, Remzi Hoxha, Azem Hajdari, edhe ai ka qenė nė krahun tonė. I vetmi person qė i pėrket regjimit shqiptar tė asaj kohe.

Avdyl Loshaj, kur dhe nė ēfarė rrethanash ka ndodhur rrėmbimi juaj nė Shqipėri?

Ka ndodhur nė vitin 1995. Mund tė them dy herė. Njėherė nė Sarandė dhe njėherė nė Qytetin Studenti.

Ēfarė ndodhi nė Sarandė?

Nė Sarandė ne ishim pėr njė qėllim tė caktuar politik. Por ai qėllim nuk na eci dot. Aty na ka ndaluar njė vajzė. Nuk ia di emrin as sot e kėsaj dite. M’u ndalua tė flisja nė gjuhėn shqipe.

Kush ta ndaloi tė flisnit shqip?

Padyshim shėrbimi sekret pėrmes asaj vajze.

Gjatė qėndrimit tuaj nė Sarandė jeni prezantuar si njė gazetar austriak me emrin Armando Ditermenze. Kush ta dha pasaportėn me kėtė emėr?

Po ajo vajzė. Po ashtu m’u dhanė urdhėresa shumė tė ashpra personale qė tė mos guxoja tė flisja shqip. Ky ishte dokumentacioni qė mund ta pėrdorja. Ky dokumentacion erdhi nga shėrbimi sekret, SHIK-u.

Si ju prezantuan personat qė thanė se ju nuk duhet tė flisni shqip dhe duhet tė pėrdornit kėtė pasaportė?

Ka qenė shumė enigmatike. Shikimi i tyre ishte sy mė sy. Pasaporta ėshtė dhėnė nėn tavolinė, ndėrsa njė pistoletė u vendos te gjuri im. Atje kuptova qė isha nėn kontroll.

A u prezantuan kėta persona qė ishin nga shėrbimi sekret shqiptar?

Jo. Ajo vajza ka qenė.

Mund ta pėrshkruash moshėn e saj dhe si ngjasonte?

Rreth moshės 26-30 vjeēe nė atė kohė.

Avdyl Loshaj, ēfarė ndodhi mė pas?

Ėshtė angazhuar njė makinė e policisė. Komandanti i policisė ka qenė Ardian Nuha. Njė shofer i tij ēdo ditė ka qenė personalisht nė dispozicionin tim. Kemi shkuar nė Ksamil pėr tė ngrėnė drekė apo darkė. Gjithmonė kam qenė i shoqėruar nga policia. Arsyen akoma nuk e di.

Personat e SHIK-ut qė ishin me ju, ku tė dėrguan mė pas?

Dy javė kemi qėndruar nė dispozicion. Gjithmonė nė Ksamil, hanim dreka e darka dhe pastaj mu kėrkua tė takoj njė prej oficerėve tė kundėrzbulimit shqiptar nė zyrėn e tij dhe mė ka thėnė se do tė kemi punė ne tė dy. I kėrkova tė mė jepte njė orė afat dhe do tė kthehem pėrsėri. Mė besoi. E thirra shoferin e Ardian Nuhės, ku i tregova se duhet tė largohem sa mė shpejt nga Saranda. I hipa “Mercedezit” tė tij, veturė private, jo makinė policie. Ai ka qenė me uniformė tė policisė dhe ia arrita qėllimit t’u largohem atyre organeve, pasi e dija se ēfarė mė priste. Ika pėr nė Tiranė. Ky person mė ka lėnė mbi varrezat e dėshmorėve tė kombit. Atje ka qenė vendi i fundit qė kam parė shoferin e Ardian Nuhės. Pastaj jam drejtuar rreth Qytetit Studenti.

Pse shkuat pikėrisht nė Qytetin Studenti?

Aty kam banuar shumė kohė dhe atje kam pasur mjaft takime. Kisha edhe njė njeri qė e kam dashur. Ajo ka qenė edhe anėtare e Partisė Demokristiane Shqiptare. Kishte mbaruar Fakultetin pėr Gjuhė dhe Letėrsi pėrfshi edhe Juridikun. Ka qenė njė njeri shumė besimtar.

Ēfarė ndodhi pas kthimit nė Tiranė kur po qėndronit nė Qytetin Studenti?

Pasi u ika nga Saranda organeve tė SHIK-ut kam dalė nė Qytetin Studenti tė pi kafe. Aty ka ardhur njė veturė civile, jo shtetėrore. Ishte njė burrė tullac me gjithė shoferin e tij dhe njofton me radio se e kapėm “ariun”. Qė nga ai moment mė kanė marrė dhe me kanė ēuar nė rajonin numėr tre tė policisė nė Tiranė.

Si rrodhėn ngjarjet nė rajonin numėr tre?

Nė rajonin numėr tre ēfarė nuk ka ndodhur. Janė ngjarje qė askush nuk mund t’i pėrshkruajė dot. Personi qė mė ka kapur mua, dhe qė e kam mėsuar mė vonė emrin e tij nėpėrmjet internetit, ishte Ilir Kumbaro. Pas publikimit tė fotos sė tij nė internet unė e njoha Ilir Kumbaron. Ishte ai qė mė ka kapur edhe nė Qytetin Studenti. Fillimisht mė ka marrė nė bisedė informative ku me pyeste: “synimet tuaja, armatimi juaj, destinacioni i armatimit, stėrvitjet ushtarake”. Nuk flisja dot asnjė gjė. Pastaj filloi ajo mė e fuqishmja, torturat.

Ēfarė torturash ushtronin ndaj jush?

Ai mė ka prekur shumė thellė. Mė ka prekur pėr sa i pėrket ēėshtjes atdhetare, kombėtare shqiptare. Pėr mua ai personalisht nuk mund tė jetė shqiptar se ne dhe shumė njerėz nga Kosova kemi vuajtur shumė pėr Shqipėrinė e pėr Kosovėn. Kemi ardhur deri te ngacmimet tona sy me sy me Ilir Kumbaron. Ka shumė dėshmitarė nė zyrėn e tij dhe ata duhet tė dalin herėt a vonė. I kam thėnė qė ju zotėri nuk mund tė jeni mė atdhetar sesa unė.

Torturat janė bėrė nė mėnyrė skandaloze. Po nė zyrė mė ka shku gjaku. Nuk mund ta pėrshkruaj. Por nė zyrė ka dėshmitarė pas kėsaj fjale qė unė i kam thėnė atij. Pastaj mė kanė ēuar lart. Mė kanė lidhur me pranga tė kohės sė Hitlerit, a Kinės ku ta di unė. Jo pranga moderne si i ka policia sot. Kam qenė i zhveshur, krejt lakuriq. Me ēdo lloj mėnyre mė ka rrahur. Me ēdo lloj shkopi, me ēdo lloj gjėje qė i ka qėlluar unė jam pėrgjakur nė atė krevat ushtrie i lidhur. Jam goditur me shkop gome te kėmbėt. I shikoja kėmbėt si po mė fryheshin. Erdha deri te momenti qė nuk mund ta ndaloja as gjakun dhe as urinėn nga dhimbjet. Qėllimi i tij ishte pse ky njeri nuk flet dhe nuk qan.

Gjatė kohės qė mbaheshit nė rajonin numėr tre, si tentuat pėr t’u arratisur?

Shumė gazeta apo informata qė kam mundur tė lexoj mė vonė, nė disa gjėra nuk janė tė vėrteta.

Atėherė cila ėshtė e vėrteta?

Siē e thashė. Gjakun dhe urinėn nuk kam mundur ta ndaloja. Ilir Kumbaro ka dhėnė urdhėr: ‘Ēojeni kėtė qelbėsirė nė banjė. Nuk mund t’ia duroj erėn e urinės dhe ma sillni pėrsėri’. Mė kanė shoqėruar dy persona. Jam futur nė banjė ku pashė vetėm njė dritare. Njė kanotiere kam pas nė trup. Gjysma e trupit ka dalė jashtė. Kam parė vetėm te kontejnerėt e mbeturinave. Qėllimi im ka qenė tė bie me kokė dhe tė marrė fund ēdo gjė.

Pra tentuat vetėvrasjen?

Patjetėr. Pa diskutim. Njėri mė ka kapur nga kanotiera, por ishte shumė vonė. Ėshtė shqyer kanotiera. E falėnderoj kėtė person se mė ndihmoi tė bija me dy kėmbėt nė tokė. Nė atė moment kam parė vetėm njė grua qė ka qenė nė zyrė. Ajo ka kapur kokėn me duar dhe qė nga ai moment unė nuk di gjė.

vazhdon-->

Llapjani_HH
05-04-11, 18:59
vazhdimi-->

Sapo thatė qė keni rėnė nė tokė, kush tė ndihmoi?

Momentin qė ajo gruaja mė pa, pra punonjėsja... Di qė dy veta mė kanė kapur nga krahėt dhe mė kanė ēuar nė spital. Ēa spitali kam qenė, supozohet Spitali Ushtarak. Nuk e di. Kur kam mbėrritur nė spital kanė filluar dhimbjet mė skandaloze qė ekzistojnė. Supozohet qė nė 6 vende, kėmbėn e djathtė dhe kėmbėn e majtė nė dy vende dhe siē ėshtė konstatuar nė Holandė 2 milimetra neni i kėmbės futur nga brenda, pasi e gjithė pesha ka rėnė nė kėmbė. Ata mė kanė dėrguar nė spital. Kam kėrkuar ndihmė nga njė mjek qė mė ka dhėnė morfinė, nėse nuk gabohem antidhimbje, pėr tė mė futur nė gips, por nuk mundėn. Kam kėrkuar ndihmė qė tė njoftojnė Dh. S. nga doktorėt nė mėnyrė sekrete.

Kėshtu, kėshtu ka ndodhur me mua. Ai person qė nuk ia di emrin, duhet tė jetė gjallė. Mė kanė dėrguar nė njė dhomė nė spital ku ka ardhur Dh.S. me njė shoqe tė vet ku i kam treguar me pika tė shkurtra. Vetėm qante. Nuk fliste asnjė gjė. Mirė tha do tė vij e tė vizitoj. Mė tha se ēdo foto, ēdo kujtim qė kemi pasur bashkė janė marrė pas bastisjes sė shtėpisė nga organet kompetente nė godinėn 24, nga organet e SHIK-ut.


Sa ditė qėndruat nė spital?

Asnjė ditė.

Pse, ēfarė ndodhi?

Pas vizitės tė Dh.S. edhe shoqes sė saj megjithėse kisha dhimbje, mė kanė lidhur me ēarēaf tė bardhė.

Ku ju ēuan?

Ashtu siē isha me dhimbje mė kanė futur nė veturė. Pastaj filloi morfina tė mė lėshojė. Nė veturė ma kanė hequr ēarēafin e bardhė dhe mė kanė vendosur njė thes tė zi nė kokė. Qė aty nė drejtim tė Lezhės.

Kur mbėrritėt nė Lezhė, ku ju ēuan?

Kėtė komunė e kam mėsuar nga zyrtarė mė vonė siē janė Xhevat Hana (prokurori i ēėshtjes) atė vend ku ishte stacionuar SHIK-u.

Mund ta pėrshkruash se ēfarė kishte brenda ajo ndėrtesė ku ju ēuan?

Kam qėndruar nė dy dhoma. Njėrėn dhomė po atė ditė kur erdhi Ilir Kumbaro fjalėt e tij kanė qenė: more qen, deshe tė na shkatėrrosh me Maqedoninė. Ti e ke bėrė atentatin ndaj Gligorovit. Neve jemi shumė tė sigurt. Kolegėt e tu kanė dashur t’i bėjnė atentat Zef Brozit dhe Kiro Gligorovit nė Maqedoni. Por mua non stop mė ka akuzuar pėr Kiro Gligorovin dhe shkatėrrimin e marrėdhėnieve diplomatike me Maqedoninė. Ishin rrahje skandaloze qė mė ka bėrė Ilir Kumbaro nė atė dhomė. Pastaj mė kanė dėrguar nė njė dhomė tjetėr ku ka qenė njė krevat i vjetėr qė kanė pėrdorur pėrpara. Nuk kam pasur pajisje apo mbulesa ose diēka, ashtu mė kanė lidhur tė gjithė kohėn. Njė shėrbėtore ka qenė qė fliste dialekt shkodran. Ajo kishte respekt pėr mua. Kemi ngrėnė bukė njėherė nė ditė. Kur vinin dhe mė thoshin tė nėnshkruaja diēka, dokumentacioni fshihej, dhe e nėnshkruaja.

Ēfarė dokumentesh ke nėnshkruar konkretisht?

Nuk e di. Vetėm mė thoshin t’i nėnshkruaja.

A keni parė persona tė tjerė tė cilėt mbaheshin nė kėtė bazė sekrete tė SHIK-ut?

Njė ditė pėrpara se kam dashur tė bėj vetėvrasje nuk kam arritur ta kryej vetėvrasjen nuk kisha tjetėr mundėsi tė jetės sime. Po atė ditė ka qenė njė gabim fatal i SHIK-ut. Gabimi i tyre ishte ndryshimi i dhomave. Konfrontimi i Remzi Hoxhės, ishte i deformuar. Ndoshta edhe ai mė ka parė mua tė masakruar, tė deformuar.

Ky ishte i vetmi moment nė tė cilin keni parė Remzi Hoxhėn?

Po, pėr herė tė fundit.

Gjatė kohės qė qėndronit nė kėtė shtėpi a dėgjonit britma njerėzish qė rriheshin? Kush ishin ata?

Ushtarėt tanė, 100% pėrfshi kėtė viktimėn, qė nuk ka tė bėj fare me organizatėn tonė Ziso Kristopulli. Edhe ajo ka mundėsi.

Po Zison e keni parė nė ato ambiente?

Jo, nuk e kam parė.

Mund tė na e pėrshkruash gjendjen e Remzi Hoxhės nė ato pak momente qė juve mundėt ta shikonit?

Ka qenė i ēarė nga buzėt. Nė anėn e kokės ka qenė i gjakosur, i goditur. Fytyra ka qenė shumė e zezė.

Gjatė periudhės sė qėndrimit nė Shqipėri a e kishit takuar Remzi Hoxhėn?

Po.

Nė ēfarė rrethanash?

Politike.

Ēfarė bisedonit me Remziun?

Asnjėherė s’kemi biseduar pėr ēėshtje biznesi. Gjithmonė kemi pasur njė ideal. Idealin kombėtar.

Cili ishte roli i Remzi Hoxhės nė grupin tuaj?

Remziu ka qenė njė atdhetar kombėtar shqiptar shumė i qetė, shumė i matur, shumė i besueshėm. Njė njeri qė kur ta jap betimin nuk ndryshon siē kemi vepruar tė gjithė dhe prandaj do tė luftoj deri nė pikėn e fundit tė di pėr fatin e tij. Mė mungon shumė ai njeri jo vetėm mua, por tėrė Kosovės.

Sipas prokurorisė shqiptare, Remzi Hoxha konsiderohet njė person i zhdukur. Si njė mik i tij ēfarė mendoni se i ka ndodhur?

S’mund ta pranoj qė ai njeri ka vdekur.

Nėse ai do tė ishte gjallė do tė kishte kontaktuar familjen...apo jo?

Ashtu ėshtė. Ose mua, ose tė tjerėt.

Le tė kthehemi nė momentet e fundit tė qėndrimit tuaj nė bazėn e SHIK-ut. Ju liruan, ēfarė tė thanė?

Mė kanė dėrguar deri nė Qafė-Thanė.

Kush tė dėrgoi?

Ilir Kumbaro, vetė i treti. Nuk mund tė ecja dot. Ja ashtu me shumė vėshtirėsi. Mė ka dhėnė njė pasaportė tė kuqe.

I mbani mend detajet e pasaportės? Ēfarė emri kishte?

Fatkeqėsisht, s’ma ka dhėnė mua nė dorė. Ia ka dhėnė nė dorė dy shqiptarėve tė Maqedonisė, me njė makinė me targa tė Maqedonisė. Kanė diskutuar nė makinėn e tyre nuk e di se ēfarė. Fjala e fundit e Ilir Kumbaros ka qenė: “Tani e tutje ke tė bėsh me shtetin maqedon. Qė tė dy ata kanė qenė shqiptarė. Jam futur nė veturė dhe s’jemi ndaluar nė pikėn doganore qoftė shqiptare apo maqedone. Njė natė kam fjetur ke ky person, por si kisha besė askujt. Mendoja qė gjithmonė janė bashkėpunėtorė tė NVRA-s kundėr zbuluese tė Maqedonisė.

Ku ju ēuan kėta dy persona?

Te njėri qėndrova njė natė. U munduan me tė gjitha pikėpamjet tė flasin me mua tė mė ndihmojnė, por nuk u besoja dot.

Nga Maqedonia ku shkuat?

Nė Kosovė.

Sa keni qėndruar nė Kosovė?

Nė Kosovė kam qėndruar gjithė kohėn deri nė luftė.

Kur keni mbėrritur nė Holandė?

Nė tetor tė 1998-s.

Dhe kėtu keni kėrkuar azil politik?

Po.

Cila ėshtė arsyeja?

Ka shumė arsye tė cilat s’i them dot. Kryesorja, arsyeja e sigurisė qė ka tė bėjė drejtpėrsėdrejti me shtetin shqiptar.

Abdyl Loshaj pėr ēėshtjen e rrėmbimit tuaj, tė Ziso Kristopulit dhe pėrfshi zhdukjen e Remzi Hoxhės ėshtė hapur njė proces gjyqėsor nė Tiranė. Prokurori nė kėtė ēėshtje, zoti Xhevat Hana ka tentuar disa herė t’ju kontaktojė qė dėshmia juaj tė jepet nė sallėn e gjyqit. Pėrse keni refuzuar ta jepni dėshminė nė Tiranė?

Po tė ishte gjallė i ndjeri Azem Hajdari do tė vija.

Prokuroria shqiptare ju ka garantuar mbrojtje...

Ēfarė mbrojtjeje?

Sipas ligjeve nė fuqi....

Ēfarė ligjesh. Nuk shikoj fuqi unė. E njėjta qeveri e asaj kohe qė na ka shkatėrruar e njėjta qeveri ėshtė edhe sot.

A i frikėsoheni njė eliminimi fizik tė mundshėm?

Po, drejtpėrsėdrejti.

Meqenėse jemi te procesi gjyqėsor qė po zhvillohet nė Shqipėri ku Arben Sefgjini, Avni Koldashi janė prezentė nė sallėn e gjyqit ndėrsa Ilir Kumbaro po gjykohet nė mungesė. A po e ndiqni kėtė proces gjyqėsor nėpėrmjet medias.

Jo.

Nuk keni fare dijeni se ēfarė po ndodh me kėtė proces ku njė ndėr akuzat ka tė bėjė me rrėmbimin tuaj?

Njė gjė ėshtė shumė e qartė pėr mua. S’kam nevojė t’i ndjek kėto gjėra ēdo gjė do t’ia lė drejtėsisė shqiptare.

Pra, ju thoni se nė rrėmbimin tuaj kanė qenė edhe persona tė tjerė?

Vetė shteti.

Ēfarė kėrkoni nga drejtėsia shqiptare?

Nuk kėrkoj mėshirė. Kėrkoj drejtėsi.

A besoni qė njė ditė kjo drejtėsi e vonuar pėr rastin tuaj do tė realizohet?

Jo, me kėtė qeveri nė Shqipėri.
Gazeta-Shqip.com

Neferta
06-04-11, 08:16
Xhamije i doli si pengese Gadafit
06/04/2011
http://www.top-channel.tv/foto/lajme/bombardim1.jpg
Tė besuarit e Gedafit rrafshuan njė xhami e cila ishte kthyer nė njė strehė pėr shtabin dhe pėr tė plagosurit e rebelėve nė qytetin e Zuias.
Zauia nga data 10 mars ndodhet nėn kontrollin e forcave tė Gedafit tė cilat pas luftimeve tė ashpra me rebelėt arritėn t’i sprapsnin ata.

Gjatė luftimeve pėr marrjen e kėtij qyteti, artileria e ushtrisė sė Gedafit dėmtoi rėndė muret e xhamisė, ndėrkohė qė kėtė javė buldozerėt e kanė rrafshuar atė duke dhunuar edhe varret e disa personave tė mbetur tė vrarė sic duket nga luftimet e fillimmarsit.

Guri i madh
06-04-11, 19:31
Pacolli tėrhiqet, Ramajli president?

Publikuar: Sot, mė 06 prill 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/06-ramajli4.jpg




Prishtinė, 6 prill – Sipas disa raporteve tė fundit, ėshtė arritur marrėveshja lidhur me zgjedhjen e presidentit tė ardhshėm tė Kosovės. Me ndėrmjetėsimin e ambasadorit amerikan Christopher Dell, thuhet qė Hashim Thaēi, Isa Mustafa dhe Behgjet Pacolli janė marrė vesh qė ky i fundit tė tėrhiqet nga kandidimi pėr president, raportoi TV Klani. Pritet qė kandidat i LDK-sė pėr president tė vendit tė jetė Ilaz Ramajli, nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės qė mė 2 korrik tė vitit 1990 shpalli Deklaratėn kushtetuese dhe pastaj nė shtator tė po atij viti edhe Kushtetutėn e Republikės sė Kosovės (nė Kaēanik).
Pacolli ėshtė tėrhequr me premtimin qė mė sė voni deri nė prill tė vitit tė ardhshėm tė organizohen zgjedhje direkte pėr president tė vendit, nė tė cilat pritet qė ai tė jetė njė nga kandidatėt.

Neferta
07-04-11, 12:47
Arrestohet krimineli i Lipjanit
Prishtinė, 7 prill - Sot Policia e Kosovės dhe njėsia e EULEX-i pėr Krime tė Luftės kanė kryer arrestimin e njė individi nė kontekstin e njė hetimi pėr krime tė luftės.

Akuzat kanė tė bėjnė me vrasje dhe trajtim ēnjerėzor tė civilėve nė Kosovė nė maj tė vitit 1999.

Operacioni i kėtij mėngjesi ėshtė kryer me ndihmėn e njėsitit special operativ tė Policisė sė Kosovės, thuhet nė njoftim

Si pjesė e kėtij hetimi ėshtė bastisur njė shtėpi nė Lipjan. Operacioni ėshtė autorizuar nga njė gjyqtar i EULEX-it i procedurės paraprake i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė.

Komunikata thotė se hetimi ėshtė nėn mbikėqyrjen e njė Prokurori Special tė Kosovės nga Zyra e Prokurorisė Speciale (PSRK-sė).
Ndėrkohė, RTK njofton se i arrestuari nga EULEX-i me dyshime pėr krime tė luftės, ėshtė njė serb, nga fshati Dobratin i Lipjanit,. Bėhet e ditur se i arrestuari, qė dyshohet pėr krime lufte ėshtė Zoran Koliē. Mėsohet se ia ka punuar nė Burgun e Lipjanit gjatė luftės nė Kosovė. KMLDNJ Njė ish-gardian shqiptar i Burgut tė Qarkut nė Prishtinė pohoi se me qėllim tė nxjerrjes sė deklaratave vetakuzuese, janė torturuar brutalisht Luan dhe Bekim Mazrreku nga Malisheva, tė akuzuar pėr kinse vrasje tė serbėve nė Kleēkė vitin e kaluar. Ndėr gardianėt qė mė sė shumti i kanė keqtrajtuar ata janė: Radomir Milojkoviq - Rasha, Dragisha Milenkoviq (ish-paramilitar nė Kroaci) e Ibro Mirsadin (goran) - nga Prishtina; Slavisha Ristiq nga Matiēani e Milivoje Iviq nga Graēanica (Prishtinė); Zoran Koliq e Dragisha Qirkoviq nga Lipjani, Predrag Bradiq nga Prilluzha (Lipjan) dhe Dejan Borisavleviq nga Mitrovica.

Neferta
07-04-11, 17:07
E enjte, TemA (http://www.gazetatema.net/web/?author=3)
Japonia tronditet sėrish nga tėrmeti, frikė nga njė tsunam tjetėr

http://www.gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/04/fukushima-300x180.jpg (http://www.gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/04/fukushima.jpg)Japonia ėshtė tronditur sėrish nga njė tėrmet i rėndė. Bėhet fjalė pėr njė tėrmet tė shkallės 7.4 Rihter, me epiqendėr nė Miyagi. Mediat japoneze ndėrkohė kanė dhėnė alarmin e njė tsunami tė ri.
Kėto tė fundit kanė bėrė thirrje pėr banorėt e zonės sė goditur nga tėrmeti qė tė largohen nga zona pranė bregdetit, pėr tė shkuar nė kodra, pėr shkak tė rrezikut tė tsunamit.
Ndėrkohė, mėsohet se teknikėt e centralit bėrthamor nr. 1 nė Fukushima janė larguar, pėr shkak tė rrezikut qė paraqet situata. Frika ėshtė qė ky central mund tė shkatėrrohet nga tsunami. tema

Neferta
07-04-11, 18:59
http://edition.cnn.com/2011/WORLD/americas/04/07/brazil.school.shooting/index.html?hpt=T1#CNN) - Njė i armatosur hapi zjarr nė brendėsi tė njė shkolle nė Rio de Janeiro, duke vrarė 11 nxėnės para se tė marrė jetėn e tij, thanė zyrtarėt.

Tetėmbėdhjetė tė tjerė u plagosėn, pėrfshirė 12 djem dhe gjashtė vajza, Tasso de silveira
http://edition.cnn.com/2011/WORLD/americas/04/07/brazil.school.shooting/t1larg.brazilschool.jpg http://i.cdn.turner.com/cnn/.element/img/3.0/1px.gif (http://edition.cnn.com/video/?/video/world/2011/04/07/vo.brazil.rio.shooting.tvrecord)

Neferta
07-04-11, 19:09
Pas termetit ne japoni askush nuke di ende per pasojat :.http://edition.cnn.com/2011/WORLD/asiapcf/04/07/japan.quake/index.html#

Neferta
08-04-11, 10:57
Slloveni: Arrestohet Kosovari Januz Dervishi, boss i drogės nė Kroaci
http://lajmet.comeze.com/ngarkesa/2011/04/f612e6668f355dad82f16065e005a92c1-300x163.jpg (http://lajmet.comeze.com/ngarkesa/2011/04/f612e6668f355dad82f16065e005a92c1.jpg)Lubljanė: Mediat kan informuar se ėshtė arrestuar personi me nofkėn “Slasticar” Jusuf Dervishi, 34 vjeqar, shtetas nga Kosova nė bazė tė kėrkesės nga Interpoli Kroat. Jusuf Dervishi ishte dėnuar nė vitin 2007 nga gjykata e Rijekės pėr shkak tė trafikimit tė drogės dhe dhunes. Dervishi ishte i lidhur me rrjetin e “drogės sė lumenjėve” i cili u shkatėrrua nė vitin 2003 ku u arrestuan mbi 50 persona.
Ditė mė parė ėshtė arrestuar vėllau i tij Januz Dervishi, 45 vjeqar i cili kishte arritur nga Aeroporti i Prishtinės dhe kishte zbritur nė Zagreb. Januz Dervishi ėshtė dėrguar menjėher nė burgun e gjykatės sė Riekės, ndėrsa vėllau i tij Jusufi pritet qė sė shpejti tė eskadrohet nga Sllovenia. Gjykata kėrkon atė pėr kontrabandim tė drogės nė gjerėsi internacionale, pėrdorje tė dhunės, mosrespektim i dhunės sė shtetit si dhe pėr grabitje tė ndryshme. Januz Dervishi ėshtė i lindur nė Kroaci/Riekė por posedon edhe nėnshtetėsinė e Kosovės/lajmet.comeze.com

Neferta
08-04-11, 11:08
Dell, Monarku i Kosovės

8 Prill, 2011


http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/kristefer-150x150.jpg (http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/kristefer.jpg)Nėse dikush do tė hynte nė uebsajtin e njohur pėr tė marrė informacione nė anglisht pėr ambasadorin e SHBA-sė qė shėrben nė Kosovė, do tė ishte habitur me atė qė do tė lexonte aty.Mbrėmjen e sė enjtes dikush e redaktoi faqen dhe Del prezantohej nė postin e tij, por me titullin, “Lartmadhėria e Tij, Mbret i Monarkisė sė Kosovės”. Mė tej do tė lexoheshin fraza tė pakėndshme pėr njė ambasador por edhe se i pėlqejnė kėngėtarėt hip-hop e mė tej pėrshkruhet mes real e imagjinares si person qė zgjidh krizat nė vende tė varfra tė Afrikės duke treguar karrierėn e tij pėrmes njė fakti tė vėrtetė gjatė shėrbimit nė Zimbambve, si oponent i regjimit tė Mugabes.
Duket qartė se ndėrhyra nuk ka qenė e rastėsishme, teksa nė Kosovė ishte zgjedhur Presidentja e re qė u kundėrshtua nga Lėvizja Vetėvendosje si njė zgjidhje e imponuar qė e bėn Kosovėn Republikė Bananesh.
Informacionet qėndruan nė faqe pėr rreth 30 minuta, kohė pas sė cilės faqja iu rikthye pjesėrisht normalitetit

Neferta
08-04-11, 15:49
Pacolli, zėvendėskryeministėre Premte, Prill 8th, 2011

http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/04/thaci-pacolli-300x219.jpg (http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/04/thaci-pacolli.jpg)PRISHTINE- Nuk qendroi dot president, por u emerua pjese e kabinetit qeveritar. Behgjet Pacolli eshte emėruar sot zėvendėskryeministėr i parė dhe i ngarkuar pėr njohje tė reja dhe sjelljen e investimeve tė huaja. Kėtė vendim e mori kryeministri Hashim Thaēi, duke e ngarkuar keshtu Pacollin specifikisht me marredheniet nderkombetare.
Sipas kėtij vendimi Pacolli do tė jetė i ngarkuar i veēantė pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare pėr tė siguruar njohje tė reja pėr shtetin e Kosovės, si dhe pėr tė sjellė investime tė huaja nė Republikėn e Kosovės.