PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : 1 2 3 4 5 [6] 7 8

Guri i madh
08-04-11, 16:53
Dell, Monarku i Kosovės

8 Prill, 2011


http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/kristefer-150x150.jpg (http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/kristefer.jpg)Nėse dikush do tė hynte nė uebsajtin e njohur pėr tė marrė informacione nė anglisht pėr ambasadorin e SHBA-sė qė shėrben nė Kosovė, do tė ishte habitur me atė qė do tė lexonte aty.Mbrėmjen e sė enjtes dikush e redaktoi faqen dhe Del prezantohej nė postin e tij, por me titullin, “Lartmadhėria e Tij, Mbret i Monarkisė sė Kosovės”. Mė tej do tė lexoheshin fraza tė pakėndshme pėr njė ambasador por edhe se i pėlqejnė kėngėtarėt hip-hop e mė tej pėrshkruhet mes real e imagjinares si person qė zgjidh krizat nė vende tė varfra tė Afrikės duke treguar karrierėn e tij pėrmes njė fakti tė vėrtetė gjatė shėrbimit nė Zimbambve, si oponent i regjimit tė Mugabes.
Duket qartė se ndėrhyra nuk ka qenė e rastėsishme, teksa nė Kosovė ishte zgjedhur Presidentja e re qė u kundėrshtua nga Lėvizja Vetėvendosje si njė zgjidhje e imponuar qė e bėn Kosovėn Republikė Bananesh.
Informacionet qėndruan nė faqe pėr rreth 30 minuta, kohė pas sė cilės faqja iu rikthye pjesėrisht normalitetit



simbas rrethanave e simbas sjlljeve te dellit e thaqi qato 50 kg drog e nja 50 milon € i kan ndae bashk


pse me kembngulje po don qe thaqi te jet kryeminister

Llapjani_HH
08-04-11, 17:31
AGPK dėnon sulmin ndaj fotoreporteres Laura Hasani

Asociacioni i Gazetarėve Profesionistė tė Kosovės (AGPK) ka pranuar me shqetėsim lajmin se zyrtari pėr informim i Kuvendit tė Kosovės, Sherif Konjufca, ka sulmuar gjatė kryerjes sė detyrės fotoreporteren e gazetės "Zėri", Laura Hasani.

AGPK dėnon ashpėr kėtė sulm ndaj Hasanit dhe ēdo lloj sulmi e kėrcėnimi tjetėr qė iu bėhet gazetarėve gjatė kryerjes sė punės sė tyre.

AGPK konsideron se kėrcėnimi i gazetarėve paraqet shkelje tė lirisė sė shprehjes dhe lirisė sė informacionit, tė drejta kėto shumė tė rėndėsishme pėr funksionimin e demokracisė.

Gazetarėt kanė tė drejtė tė kėrkojnė informata, tė interesohen dhe tė publikojnė temat qė ata i konsiderojnė se janė nė interes tė publikut.

E tillė ishte seanca e sė enjtes e Kuvendit tė Kosovės.

AGPK u bėn thirrje institucioneve pėrgjegjėse tė hetojnė kėtė rast me seriozitet.

Po ashtu, AGPK i bėn thirrje Kuvendit tė Kosovės qė tė distancohet nga veprimi i Konjufcės dhe ta dėnojė publikisht rastin e sulmit ndaj Hasanit.

Ngjarja ka ndodhur tė enjten, gjatė kohės sė mbajtjes sė seancės sė Kuvendit, nė tė cilėn u zgjodh Presidentja e Kosovės, Atifete Jahjaga.

"Konjufca, gjoja pėr tė ndaluar tė mos bėjė fotografi, e ka tėrhequr zvarrė fotoreporteren Hasani nė sy edhe tė gazetarėve tė tjerė.

Ėshtė dashur tė ndėrhyjė deputeti Lutfi Haziri pėr tė parandaluar kėtė akt tė pahijshėm tė pėrfaqėsuesit pėr informim tė ligjvėnėsit, Sherif Konjufca", ka njoftuar "Zėri".

Sipas gazetės, Konjufca madje e ka kėrcėnuar Laura Hasanin se nuk do t?i japė akreditim pėr t’i pėrcjellė seancat plenare dhe aktivitetet e tjera tė Kuvendit tė Kosovės.
QIK-u

Kercovari
09-04-11, 07:43
Koha pėr bashkim” ua zgjat dorėn partive shqiptare
http://lajmpress.com/thumbnail.php?file=Zgjohu_koha_per_bashkim_8037572 57.jpg&size=article_medium

Me nismėn "Koha pėr Bashkim", Lėvizja qytetare "Zgjohu", do tė kyēet drejtpėrsėdrejti nė zgjedhjet e qershorit. "Zgjohu" nuk do tė kalojė nė parti politike, por do tė formojnė regjistėr me listėn e pavarur tė quajtur "Koha pėr Bashkim", e cila do tė hap forum me partitė shqiptare dhe do t'ju ofrojė partneritet nėpėrmjet pėrpjekjeve pėr tė bashkuar sa mė tepėr parti politike shqiptare nė zgjedhjet e qershorit. Nėse nuk ia arrijnė kėtij qėllimi, nė zgjedhjet e qershorit nuk do tė kandidohen, pasi siē thonė organizatorėt qėllimi ėshtė pėr tė bashkuar votėn shqiptare dhe jo pėr ta fragmentarizuar atė. "Gjykojmė qė, nė rrethanat e sotme, vota shqiptare nuk duhet tė fragmentohet dhe tė humb nė fuqi dhe pėr kėtė arsye kemi vendosur tė bashkėpunojmė me partitė politike pėr ta institucionalizuar hisen tone. Por, po qė se nuk arrijmė gjuhė tė pėrbashkėt me partitė politike, ne nė asnjė mėnyrė nuk do tė kontribuojmė nė pėrēarjen e votės, por do tė bėhemi kritikuesi i tyre mė i madh dhe nuk do t'i falim pėr asnjė gabim tė vetėm", tha kryetari i "Zgjohu"-t, Artan Grubi. Ata do tė nisin bisedime me tė gjitha partitė politike shqiptare, ku do tu ofrojnė mbėshtetjen dhe kapacitetet e tyre dhe do tė kėrkojnė qė bashkėrisht ta faktorizojmė votėn shqiptare dhe me forca dhe fytyra tė reja shqiptarėt ta marrin hisen qė u takon. Para shpalosjes sė nismės ata kanė pas bisedime me plot parti shqiptare, ku dhe kanė gjetur mbėshtetje. Ata i bėjnė apel tė gjithė qytetarėve qė tė dalin masivisht nė kėto zgjedhje si asnjėherė mė parė dhe ti mbėshtesin nė kėto pėrpjekje sepse, siē thotė Grubi nuk do ti zhgėnjejnė dhe do tė bėjnė ēmos qė secili tė krenohet me pėrfaqėsuesit e tyre politik tė cilėt me pėrgjegjėsi do tė punojnė qė bashkėrisht tė dalim nė dritė.
Tė gatshme pėr bashkėpunim pas zgjedhor janė treguar tė gjitha partitė politike, ndėrsa pėr koalicionime parazgjedhore janė treguar tė rezervuara.

Neferta
11-04-11, 14:39
Francė, hyn nė fuqi ligji pėr perēen, policia arreston dy gra



Shekulli | 11/04/2011 Dy gra janė arrestuar pėr mbajtje tė perēes nė kokė pas hyrjes nė fuqi tė ligjit qė ndalon mbajtjen e kėsaj veshje nė publik. Policia bėri tė ditur se ndalimi i tyre nuk ėshtė bėrė pėr shkak tė mbajtjes sė perēes por pėr pjesėmarrje nė protestėn e paligjshme kundėr kėtij ligji. Franca ėshtė vendi i parė nė Evropė qė ndalon kėtė formė veshje. Kushdo qė do tė thyej kėtė ligj do tė gjobitet deri nė 150 euro.


Sipas ligjit, ēdo grua - Franceze ose e huaj - qė ecėn nė rrugė ose nė park nė Francė qė mban tė mbuluar fytyrėn do tė ndalohet nga policia. Kjo ėshtė njė gjė e vogėl por simbolikisht shihet si njė ndryshim i madh. Udhėzimet thonė se policia nuk do tu kėrkojė grave tė heqin perēen nė rrugė por do t'i shoqėroi ato nė komisariatin e policisė, ku do t'i kėrkohet zbulimi i fytyrės pėr tu identifikuar.


Qeveria franceze thotė se mbulimi i fytyrės me perēe "minon" standardet bazike qė kėrkohet nė jetėn e pėrbashkėt sociale. Ligji ka shkaktuar reagime nga myslimanet dhe liberalėt

Neferta
11-04-11, 14:53
shkinat e territ mėsojnė shqip
http://www.gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/04/murgeshe-300x199.jpg (http://www.gazetatema.net/web/wp-content/uploads/2011/04/murgeshe.jpg)Nė manastirin ortodoks serb tė Sokolicės nė Mitrovicė ėshtė thyer njė stereotip, duke i bėrė murgeshat qė tė mėsojnė gjuhėn shqipe nė mėnyrė qė tė bisedojnė me fshatarėt myslimanė tė cilėt vijnė pėr t’u lutur tek statuja e Shėn Mėrisė.
Myslimanėt nga mbarė Kosova vizitojnė manastirin e Sokolicės, sepse besojnė qė skulptura e shekullit tė 14-tė e Zonjės sė Bekuar, mund tė kurojė fėmijėt shurdh-memec dhe tė ndihmojnė ēiftet pa fėmijė tė mbesin shtatzėnė.

“Kur ata pyesin se si tė luten, ne u tregojmė atyre qė tė luten nė gjuhėn e tyre dhe nė mėnyrėn qė janė mėsuar. Ne i lejojmė tė luten nė “Allahun” e tyre, sikurse ne nė “Zotin” tonė”, ka thėnė pėr AFP-nė, kreu 67-vjeēar i manastirit, Mati Makarija.

Manastiri ėshtė i vendosur nė malet nė tė dal tė qytetit tė ndarė etnikisht tė Mitrovicės, ku marrėdhėniet midis tė krishterėve ortodoksė serbė dhe shqiptarė myslimanė janė tė tensionuara.
Sokolica kufizohet me fshatin Boletin ku jetojnė myslimanėt, dhe tė cilit janė vizitorė tė rregullt.
“Dera jonė ėshtė e hapur pėr ata. Nė qoftė se ata mendojnė qė skulptura jonė e shenjtė mund t’i ndihmojė ata, atėherė janė tė mirėseardhur”, ka shtuar Makarija.
Si pjesė e pėrpjekjeve pėr tė mirėpritur tė gjitha besimet, Makarija ka udhėzuar murgeshat e saj pėr tė mėsuar gjuhėn shqipe.

“Folja e gjuhėve tė njėri-tjetrit ėshtė njė domosdoshmėri”, ka thėnė ai, ndėrkohė ka shtuar se “unė nuk dua qė me fqinjėt tanė shqiptarė tė flasim anglisht, por nė gjuhėn shqipe”.

“Unė jam duke kėrkuar tekste shkollore shqip. Mund tė jem shumė i vjetėr pėr ta mėsuar tashmė shqipen, por murgeshat e mia kanė pėr tė mėsuar gjuhėn shqipe”, ka insistuar Makarija, i cili flet anglisht, gjermanisht dhe greqisht.
Mustafė Kelmendi 67 vjeē ka thėnė se Makarija ia kishte shpėtuar djalin e tij Basri nga paramilitarėt serbė, dy herė.
“Lufta solli kaos … Mirėpo ai nuk i ka lejuar forcat serbe tė qėndrojnė nė manastir”, ka thėnė Mustafa pėr AFP.
Kelmendi ėshtė njė vizitor i rregullt nė manastirin e restauruar tė Sokolicės, i ndėrtuar nė Mesjetė, zbukuruar me pllaka guri tė prera me kujdes dhe konsiderohet si njė nga pikat kryesore tė arkitekturės mesjetare ortodokse nė Kosovė.

Neferta
11-04-11, 15:17
Njė dhuratė kosovare pėr Gjermaninė


http://www.edu-negev.gov.il/bs/makif7/english/Mother%20Teresa.jpg
Augsburgu ėshtė i vetmi qytet nė Gjermani qė i kushton paqes njė festė zyrtare. Prandaj edhe nuk kishte njė vend mė tė pėrshtatshėm pėr shtatoren e nobelistes sė paqes me origjinė shqiptare, Nėnė Terezės, se sa nė Augsburg. Pikėrisht kjo shtatore gjendet tani nė parkun e spitalit qendror, njėrit nga mė tė mėdhenjve nė Gjermani dhe ėshtė njė dhuratė qė njė grup biznesmenėsh kosovarė dhe qeveria i Kosovės i bėnė qytetit.

Llapjani_HH
11-04-11, 17:28
Rrena me rrogat

Punėtorėt e arsimit janė mashtruar rėndė nga Qeveria e Kosovės nė lidhje me pagat e rritura prej 50 pėr qind. Asnjėri prej tyre nuk ka pėrfituar njė ngritje tė tillė tė pagave, ndonėse pėr tė ishin zotuar tė gjithė zyrtarėt mė tė lartė nga ekzekutivi i vendit.

Pagat e muajit mars, sipas punonjėsve tė arsimit, janė rritur rreth 30 pėr qind, e jo 50 pėr qind sa u ishte premtuar nė vazhdimėsi nga kryeministri Hashim Thaēi.

“Pagėn me rritje e kam nėnshkruar 345 euro neto, ndėrsa nė llogarinė bankare mė kanė dalė vetėm 315 euro. Pra, 30 euro mė pak sesa qė kam nėnshkruar”, shprehet i shqetėsuar me mosmbajtje tė premtimeve qeveritare mėsuesi N. V. nga Prishtina.

Ai sqaron se mė herėt paga e tij neto ka qenė rreth 235 euro dhe diferenca nga paga e fundit ėshtė vetėm 80 euro, e cila i bie rreth 30 pėr qind rritje. “Si mund tė ketė rritje tė pagave prej 50 pėr qind, kur unė i kam marrė vetėm 80 euro mė shumė. Po tė ishte rritur 50 pėr qind, atėherė ėshtė dashur t’i marrė 117 euro mė shumė pagė”, pohon ai.

Edhe profesoresha S. H. ankohet se janė mashtruar nga Qeveria sa i pėrket rritjes sė pagave. “Paga ime nuk ėshtė rritur pėr 50 pėr qind, por prej 30 pėr qind. Ēdo kush mund tė flasė ēka tė dojė, por unė i shikoj mjetet nė llogari pėr muajin shkurt dhe mars. Dallimi pėr rritje tė pagave ėshtė rreth 30 pėr qind”, tha ajo.

Sipas saj, pėrpos kėsaj as shtesat pėr janar dhe shkurt pėr rritje tė pagave nuk i kanė marrė nga Qeveria. “Ku janė shtesat retroaktive qė na i kanė premtuar. Po luajnė me ne si macja me miun”, thotė ajo.

Pavarėsisht ankesave tė punėtorėve tė arsimit se pagat nuk u janė rritur 50 pėr qind, sindikalistėt i dalin nė krah qeverisė, duke thėnė se pagat janė rritur ashtu siē ėshtė premtuar.

Ali Shabani, kryetar i Sindikatės sė Punėtorėve tė Arsimit tė Kosovės, thotė se paga bazė e mėsuesve tė shkollave fillore ėshtė 215 euro, ndėrkaq e mėsuesve tė shkollave tė mesme ėshtė 235 euro.

Sipas tij, nga kjo shumė secilit punėtor i ėshtė rritur paga 50 pėr qind. Ai pranon se mėsuesit kanė marrė gati nga 30 euro mė pak, nga ajo qė kanė nėnshkruar, mirėpo kjo, sipas tij, ka ndodhur pėr shkak tė njė gabimi nė llogaritje tė pagave.

Shabani ka shtuar se pėrveē pagės, punėtorėt e arsimit me kualifikim tė lartė, marrin edhe 10 pėr qind tė pagesės, si dhe 0,3 pėr qind pėr pėrvojė tė punės. “Rritja e pagave ėshtė bėrė pėr 50 pėr qind. Edhe unė pėr vete do tė dėshiroja tė marr pagė 1000 euro nė muaj, por marrėveshja me Qeverinė ka qenė ashtu. Ēdo kush mund tė flasė ēka tė dojė, por po ju them se marrėveshja pėr rritje tė pagave ėshtė zbatuar 100 pėr qind”, tha ai.
Telegrafi

Disa kategori nuk morėn paga me rritje

Kategoritė e dala nga lufta nuk i kanė marrė me rritje tė ardhurat pėr muajin mars.

Ndonėse, pagesat janė bėrė nė javėn e parė tė muajit prill pas miratimit tė Ligjit pėr buxhetin, invalidėt, veteranėt dhe familjet e dėshmorėve nuk kanė gėzuar “privilegjet” e premtuara nga kryeministri Hashim Thaēi.

Pėr kėto kategori ėshtė dashur qė nga data 1 janar tė hyjė nė fuqi edhe ligji i pėrgatitur enkas pėr to.

Bazuar nė ligj, kryeministri Thaēi pati premtuar rritje prej 50 pėr qind tė tė ardhurave mujore pėr kėto kategori, ndėrkaq, nė muajin prill pagesat me rritje kanė qenė “zhgėnjyese”.

Nė Ministrinė e Punės dhe tė Mirėqenies Sociale nuk kanė komentuar se pėrse nuk ėshtė mbajtur premtimi i kryeministrit, i kthyer nė vendim qeveritar dhe i pėrfshirė nė tabelat financiare tė buxhetit pėr kėtė vit.

Ndėrkohė, zyrtarėt e Ministrisė sė Financave shfajėsojnė veten pėr lėnien nė pozitė tė “rėndė” tė kategorive tė dala nga lufta.

“Sa u pėrket vendimeve tė Qeverisė tė datės 6 janar, pėr rritjen prej 50 pėr qind tė tė ardhurave pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės janė ndarė fondet nė buxhet pėr mbulimin e kėsaj kostoje”, ka thėnė Fatime Lumi, zėdhėnėse e Ministrisė sė Financave.

“Pjesė e buxhetit ėshtė edhe kostoja pėr mbulimin e ligjit pėr kategoritė e dala nga lufta, i cili pritet tė aprovohet gjatė kėtij viti”, ka thėnė ajo.

Tė mėrkurėn dhe tė enjten e javės sė kaluar, kur janė bėrė zyrtarisht pagesat, pėr kėto kategori nuk ėshtė vėnė re rritja pėr asnjė cent tė vetėm.

Pagat apo tė ardhurat e tyre mujore kanė mbetur nė nivelin e njėjtė.

Paga tė njėjta pa rritje kanė marrė edhe kategori tjera qė marrin tė ardhura nga buxheti i shtetit.

Rritja e premtuar prej 30 pėr qind nuk ka ndryshuar vlerėn e tė hyrave mujore pėr punėtorėt e judikaturės.

Edhe pjesėtarėt e Forcės sė Sigurisė tė Kosovės kanė pasur problem me procesin e rritjes sė pagave.

Madje, atyre nuk u janė rritur ende pagat, edhe pse kanė qenė tė pėrfshirė nė vendimin pėr rritje.

Nė anėn tjetėr, gjatė javės sė kaluar pakėnaqėsi ndaj vlerės sė rritjes sė pagave kanė shprehur shėrbyesit civilė, tė cilėt kanė konstatuar se rritja e premtuar nė lartėsinė prej 30 pėr qind ka dalė tė jetė njė premtim i rremė i Qeverisė sė Kosovės.

Punėtorėt e kėsaj kategorie thonė se pagat qė u kanė dalė gjatė ditės sė martė nuk dallojnė fare nga ato qė kishin marrė nė tė kaluarėn.

Nga rritja e pėrgjithshme e pagave mė sė shumti kanė pėrfituar mėsimdhėnėsit e nivelit parauniversitar.
Ata, ndryshe nga kategoritė e tjera nuk kanė gėzuar mė herėt pagesa pėr shujtėn apo privilegje.

Pėr muajin mars, mėsuesit e nivelit parauniversitar kanė marrė pagė bazė 351 euro, apo 96 euro mė shumė sesa nė dy muajt e parė tė vitit.

Nė listat e pagave qė kanė nėnshkruar mėsimdhėnėsit nė muajin janar ishte paraparė qė paga tė ishte rreth 372 euro.

Por, zyrtarė tė Ministrisė sė Financave kanė thėnė se ishte bėrė gabim gjatė kalkulimit tė pagave pėr mėsimdhėnėsit, gabim i cili ishte pėrmirėsuar nė kalkulimin e dytė.

Edhe policėve u ėshtė realizuar rritje prej 40 pėr qind nė pagėn bazė, qė llogaritet tė jetė 215 euro.

Policėt varėsisht nga pozita qė kanė kompensohen edhe pėr rrezikshmėrinė nė punė dhe pėr punėn jashtė orarit.
Paga mesatare e njė polici para rritjes ka qenė rreth 320 euro, varėsisht nga pozita qė ka
(Mė gjerėsisht sot nė “Kohėn Ditore”).
Koha.net

Guri i madh
11-04-11, 17:49
Rrena me rrogat

Punėtorėt e arsimit janė mashtruar rėndė nga Qeveria e Kosovės nė lidhje me pagat e rritura prej 50 pėr qind. Asnjėri prej tyre nuk ka pėrfituar njė ngritje tė tillė tė pagave, ndonėse pėr tė ishin zotuar tė gjithė zyrtarėt mė tė lartė nga ekzekutivi i vendit.

Pagat e muajit mars, sipas punonjėsve tė arsimit, janė rritur rreth 30 pėr qind, e jo 50 pėr qind sa u ishte premtuar nė vazhdimėsi nga kryeministri Hashim Thaēi.

“Pagėn me rritje e kam nėnshkruar 345 euro neto, ndėrsa nė llogarinė bankare mė kanė dalė vetėm 315 euro. Pra, 30 euro mė pak sesa qė kam nėnshkruar”, shprehet i shqetėsuar me mosmbajtje tė premtimeve qeveritare mėsuesi N. V. nga Prishtina.

Ai sqaron se mė herėt paga e tij neto ka qenė rreth 235 euro dhe diferenca nga paga e fundit ėshtė vetėm 80 euro, e cila i bie rreth 30 pėr qind rritje. “Si mund tė ketė rritje tė pagave prej 50 pėr qind, kur unė i kam marrė vetėm 80 euro mė shumė. Po tė ishte rritur 50 pėr qind, atėherė ėshtė dashur t’i marrė 117 euro mė shumė pagė”, pohon ai.

Edhe profesoresha S. H. ankohet se janė mashtruar nga Qeveria sa i pėrket rritjes sė pagave. “Paga ime nuk ėshtė rritur pėr 50 pėr qind, por prej 30 pėr qind. Ēdo kush mund tė flasė ēka tė dojė, por unė i shikoj mjetet nė llogari pėr muajin shkurt dhe mars. Dallimi pėr rritje tė pagave ėshtė rreth 30 pėr qind”, tha ajo.

Sipas saj, pėrpos kėsaj as shtesat pėr janar dhe shkurt pėr rritje tė pagave nuk i kanė marrė nga Qeveria. “Ku janė shtesat retroaktive qė na i kanė premtuar. Po luajnė me ne si macja me miun”, thotė ajo.

Pavarėsisht ankesave tė punėtorėve tė arsimit se pagat nuk u janė rritur 50 pėr qind, sindikalistėt i dalin nė krah qeverisė, duke thėnė se pagat janė rritur ashtu siē ėshtė premtuar.

Ali Shabani, kryetar i Sindikatės sė Punėtorėve tė Arsimit tė Kosovės, thotė se paga bazė e mėsuesve tė shkollave fillore ėshtė 215 euro, ndėrkaq e mėsuesve tė shkollave tė mesme ėshtė 235 euro.

Sipas tij, nga kjo shumė secilit punėtor i ėshtė rritur paga 50 pėr qind. Ai pranon se mėsuesit kanė marrė gati nga 30 euro mė pak, nga ajo qė kanė nėnshkruar, mirėpo kjo, sipas tij, ka ndodhur pėr shkak tė njė gabimi nė llogaritje tė pagave.

Shabani ka shtuar se pėrveē pagės, punėtorėt e arsimit me kualifikim tė lartė, marrin edhe 10 pėr qind tė pagesės, si dhe 0,3 pėr qind pėr pėrvojė tė punės. “Rritja e pagave ėshtė bėrė pėr 50 pėr qind. Edhe unė pėr vete do tė dėshiroja tė marr pagė 1000 euro nė muaj, por marrėveshja me Qeverinė ka qenė ashtu. Ēdo kush mund tė flasė ēka tė dojė, por po ju them se marrėveshja pėr rritje tė pagave ėshtė zbatuar 100 pėr qind”, tha ai.
Telegrafi

Disa kategori nuk morėn paga me rritje

Kategoritė e dala nga lufta nuk i kanė marrė me rritje tė ardhurat pėr muajin mars.

Ndonėse, pagesat janė bėrė nė javėn e parė tė muajit prill pas miratimit tė Ligjit pėr buxhetin, invalidėt, veteranėt dhe familjet e dėshmorėve nuk kanė gėzuar “privilegjet” e premtuara nga kryeministri Hashim Thaēi.

Pėr kėto kategori ėshtė dashur qė nga data 1 janar tė hyjė nė fuqi edhe ligji i pėrgatitur enkas pėr to.

Bazuar nė ligj, kryeministri Thaēi pati premtuar rritje prej 50 pėr qind tė tė ardhurave mujore pėr kėto kategori, ndėrkaq, nė muajin prill pagesat me rritje kanė qenė “zhgėnjyese”.

Nė Ministrinė e Punės dhe tė Mirėqenies Sociale nuk kanė komentuar se pėrse nuk ėshtė mbajtur premtimi i kryeministrit, i kthyer nė vendim qeveritar dhe i pėrfshirė nė tabelat financiare tė buxhetit pėr kėtė vit.

Ndėrkohė, zyrtarėt e Ministrisė sė Financave shfajėsojnė veten pėr lėnien nė pozitė tė “rėndė” tė kategorive tė dala nga lufta.

“Sa u pėrket vendimeve tė Qeverisė tė datės 6 janar, pėr rritjen prej 50 pėr qind tė tė ardhurave pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėt e luftės janė ndarė fondet nė buxhet pėr mbulimin e kėsaj kostoje”, ka thėnė Fatime Lumi, zėdhėnėse e Ministrisė sė Financave.

“Pjesė e buxhetit ėshtė edhe kostoja pėr mbulimin e ligjit pėr kategoritė e dala nga lufta, i cili pritet tė aprovohet gjatė kėtij viti”, ka thėnė ajo.

Tė mėrkurėn dhe tė enjten e javės sė kaluar, kur janė bėrė zyrtarisht pagesat, pėr kėto kategori nuk ėshtė vėnė re rritja pėr asnjė cent tė vetėm.

Pagat apo tė ardhurat e tyre mujore kanė mbetur nė nivelin e njėjtė.

Paga tė njėjta pa rritje kanė marrė edhe kategori tjera qė marrin tė ardhura nga buxheti i shtetit.

Rritja e premtuar prej 30 pėr qind nuk ka ndryshuar vlerėn e tė hyrave mujore pėr punėtorėt e judikaturės.

Edhe pjesėtarėt e Forcės sė Sigurisė tė Kosovės kanė pasur problem me procesin e rritjes sė pagave.

Madje, atyre nuk u janė rritur ende pagat, edhe pse kanė qenė tė pėrfshirė nė vendimin pėr rritje.

Nė anėn tjetėr, gjatė javės sė kaluar pakėnaqėsi ndaj vlerės sė rritjes sė pagave kanė shprehur shėrbyesit civilė, tė cilėt kanė konstatuar se rritja e premtuar nė lartėsinė prej 30 pėr qind ka dalė tė jetė njė premtim i rremė i Qeverisė sė Kosovės.

Punėtorėt e kėsaj kategorie thonė se pagat qė u kanė dalė gjatė ditės sė martė nuk dallojnė fare nga ato qė kishin marrė nė tė kaluarėn.

Nga rritja e pėrgjithshme e pagave mė sė shumti kanė pėrfituar mėsimdhėnėsit e nivelit parauniversitar.
Ata, ndryshe nga kategoritė e tjera nuk kanė gėzuar mė herėt pagesa pėr shujtėn apo privilegje.

Pėr muajin mars, mėsuesit e nivelit parauniversitar kanė marrė pagė bazė 351 euro, apo 96 euro mė shumė sesa nė dy muajt e parė tė vitit.

Nė listat e pagave qė kanė nėnshkruar mėsimdhėnėsit nė muajin janar ishte paraparė qė paga tė ishte rreth 372 euro.

Por, zyrtarė tė Ministrisė sė Financave kanė thėnė se ishte bėrė gabim gjatė kalkulimit tė pagave pėr mėsimdhėnėsit, gabim i cili ishte pėrmirėsuar nė kalkulimin e dytė.

Edhe policėve u ėshtė realizuar rritje prej 40 pėr qind nė pagėn bazė, qė llogaritet tė jetė 215 euro.

Policėt varėsisht nga pozita qė kanė kompensohen edhe pėr rrezikshmėrinė nė punė dhe pėr punėn jashtė orarit.
Paga mesatare e njė polici para rritjes ka qenė rreth 320 euro, varėsisht nga pozita qė ka
(Mė gjerėsisht sot nė “Kohėn Ditore”).
Koha.net



qisi rrenci si hashim polari ne shqiptari nuk gjindet garant qe ky e zavendson NASTRADIN HOXHEN

Guri i madh
11-04-11, 20:35
Edhe Jahjaga nė Gjykatėn Kushtetuese?

Publikuar: Sot, mė 11 prill 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/11jahjaga4.jpg




Prishtinė, 11 prill - Kryeparlamentari Jakup Krasniqi dhe Lėvizja Vetėvendosje do tė paraqesin iniciativėn nė Gjykatėn Kushtetuese pėr tė shqyrtuar zgjedhjen e presidentes sė re tė Kosovės, Atifete Jahjaga.
Nga kabineti i Krasniqit thuhet se ambasadori amerikan, Christopher Dell ka detyruar Hashim Thaēin, Isa Mustafėn dhe Behgjet Pacollin ta nėnshkruajnė marrėveshjen pėr tejkalimin e krizės institucionale nė Kosovė, e cila drejtpėrsėdrejti ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Kosovės pėr zgjedhjen e Presidentit.
“Nuk mundet tė ndodhė qė njė marrėveshje, ligj, apo nė kėtė rast, dėshira e njė diplomati, tė jetė mbi Kushtetutėn. Kryetari i Kuvendit shumė qartė ka paralajmėruar se ēėshtja e zgjedhjes sė Presidentit tė Kosovės nuk mund tė definohet pėrmes njė marrėveshjeje tė nėnshkruar nga liderėt e tri partive, por nga Kushtetuta”, ka thėnė njė burim i afėrt me Krasniqin pėr tė pėrditshmen serbe “Pravda”, transmeton “Zėri”.
Sipas gazetės, Krasniqi do tė jetė me njė grup parlamentar tė partisė sė tij, PDK si dhe me lėvizjen Vetėvendosje pėr tė vlerėsuar kushtetutshmėrinė e vendimit pėr zgjedhjen e Jahjagės pėr presidente tė Kosovės.
Mirėpo, pėr ta dėrguar njė lėndė nė Gjykatėn Kushtetuese, nevojiten sė paku 30 nėnshkrime deputetėsh. Tė kontaktuar nga “Zėri”, zyrtarė tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės kanė mohuar tė jenė pjesė e kėsaj marrėveshjeje. Edhe Lidhja Demokratike e Kosovės e ka mohuar kėtė, duke thėnė se zgjedhja e Presidentes Jahjaga ka qenė “zgjidhja mė e mirė e mundshme e momentit”, pasi qė, nė tė ardhmen, nė bazė tė marrėveshjes sė nėnshkruar nga PDK, LDK dhe AKR, synohet tė ndryshohet Ligji pėr Presidentin.

Neferta
12-04-11, 12:26
Krasniqi e mohon Prishtinė, 12 prill – Kryekuvendari i Kosovės, Jakup Krasniqi, ka mohuar tė ketė ndėrmend tė marrė ēfarėdo nisme para Gjykatės Kushtetetuese me qėllim kontestimi tė zgjedhjes sė Atifete Jahjagės presidente tė Kosovės. Ai i tha RTK-sė se me gjithė kritikat ndaj hapave proceduralė pėr kėtė zgjedhje, respekton dhe mbėshtet marrėveshjen me tė cilėn vendi doli nga ngėrēi politik.
“Zėri” dje transmetoi njė shkrim tė gazetės serbe “Pravada”, sipas tė cilės kabineti i kryekuvendarit Jakup Krasniqi i ka thėnė se me Vetėvendosjen do t’i drejtohen Gjykatės Kushtetuese pėr shkak se “ambasadori amerikan, Christopher Dell ka detyruar Hashim Thaēin, Isa Mustafėn dhe Behgjet Pacollin ta nėnshkruajnė marrėveshjen pėr tejkalimin e krizės institucionale nė Kosovė, e cila drejtpėrsėdrejti ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Kosovės pėr zgjedhjen e Presidentit”.
Sot kryekuvendari Krasniqi kėto pohime i quajti tė pasakta k.d

Neferta
12-04-11, 12:37
Mashtrimet e “kontabilistėve” Hamza e Thaēi
Tė ngazėllyer nga brohorimat e mijėra militantėve partiakė nėpėr tubimet e shumta paraelektorale nė zgjedhjet e fundit, kryeministri Hashim Thaēi dhe vartėsit e tij nė kabinetin qeveritar vetėm premtonin se nėse i fitojnė zgjedhjet do tė shpėrndajnė para sa tė dojė populli.
Ata premtonin paga deri nė 50 pėr qind mė tė larta nė sektorin publik, premtuan rritje tė pensioneve, heqjen e vizave pėr qytetarėt mė tė izoluar nė Evropė, e ēka tjetėr nuk u premtuan.
Premtimet pėr rritje tė pagave tė kryeministrit Thaēi vazhdimisht i mbėshteste edhe ish-ministri i Financave, Bedri Hamza, i cili nė atė kohė pėrgatitej pėr ta marrė timonin e Ministrisė, ndonėse e dinte se kėto premtime ishin nė kundėrshtim tė plotė me dokumentet e nėnshkruara me Fondin Monetar Ndėrkombėtar.
Hamza, si njė zanatli kontabiliteti i “pilareve” e firmave tė vogla, ndoshta kishte menduar se do t’i kamuflojė kėto premtime tė shefit tė tij pėr shėrbyesit civilė, sikur tė ishte ndonjė tatim. Mirėpo pagat e muajit mars definitivisht ia rrėzuan Hamzės shkathtėsitė prej njė kontabilisti.
Mėsuesit filluan tė ankohen se pagat nuk u janė ngritur 50 pėr qind, por vetėm rreth 30 pėr qind, pasi qė diferenca mes pagave tė nėnshkruara neto dhe asaj qė u kanė dalė nė xhirollogari bankare janė prej 30-40 euro mė tė ulėta.
Kategoritė e dala nga lufta nuk morėn asnjė cent tė ardhura me rritje, pavarėsisht premtimeve qeveritare, ndėrsa shėrbyesit civilė kanė pohuar se premtimi pėr rritje 30 pėr qind tė pagave ka dalė tė jetė i rremė.
Edhe mė keq pėsuan pensionistėt. Atyre qė paguhen mė sė paku nė Republikėn e Kosovės, nė janar tė kėtij viti iu premtua se do t’iu rriten pensionet dhe rritja do tė merret nė mėnyrė retroaktive prej fillimit tė vitit.
As e para as e dyta nuk ndodhi. Pensionet nuk u rritėn e as rritja nuk u shpėrnda nė mėnyrė retroaktive, ndonėse pensionistėt vazhdojnė tė mbeten kategoria mė e rrezikuar nė vend. Ata jetojnė me 1.3 euro e 2.6 euro nė ditė, tė cilat mjete nuk u dalin jo vetėm pėr t’i siguruar barnat e nevojshme, por as pėr bukėn e gojės.
Pensionistėt njėherėsh ia kanė rritur shifrėn e varfėrisė ekstreme Kosovės, pėr tė cilėn vendi ėshtė kampion nė Evropė.
Nė mungesė tė njė pensioni tė dinjitetshėm nga shteti amė, shumė pensionistė po e ndėrrojnė shtetėsinė e Kosovės me atė tė Serbisė vetėm pėr t’u bėrė me pension qė mund t’ua sigurojė ekzistencėn.
Mund ta imagjinoj se sa nė siklet ėshtė ndier njė pensionist nga Kosova, i cili e ka pranuar shtetėsinė serbe vetėm pėr shkak tė pensionit, mirėpo edhe mė nė siklet duhet tė ndihen zyrtarėt qeveritarė qė po e tolerojnė njė situatė tė tillė.
Nėse qeveritarėt tanė nuk marrin hapa konkretė pėr pėrmirėsimin e standardit jetėsor tė pensionistėve, duke i bėrė tė krahasueshme me pensionet qė jepen nė shtetet fqinje, atėherė mund tė rrezikojmė qė tė mbetemi pa asnjė pensionist me shtetėsi tė Kosovės.


nga zeri

Guri i madh
12-04-11, 20:32
Mė shumė zėvendėskryeministra se zyra

Publikuar: Sot, mė 12 prill 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/12zvm4.jpg




Prishtinė, 12 prill –Behgjet Pacolli sot ia mėsyrė ndėrtesės sė Qeverisė. Njeriu qė pėr njė muaj e udhėhoqi vendin, do tė kėrkojė njė zyrė nėn kulmin e institucionit qė udhėhiqet nga Hashim Thaēi. Aty nuk do ta ketė komoditetin e zyrave nė Presidencė apo tė atyre qė ka nė shtėpinė e tij superluksoze. Korridori nė katin e tretė tė ndėrtesės sė Qeverisė, ku qėndrojnė zėvendėskryeministrat, ėshtė meremetuar sė fundi dhe nuk ka nevojė pėr orendi tė reja si Presidenca. Ambienti ka njė tė metė tė pameremetueshme: ėshtė tepėr i ngushtė pėr gjashtė zėvendėskryeministra.
Aty ka rreth dhjetė dyer me disa zyra tė vogla tė ndėrlidhura. Deri vonė e gjithė hapėsira ėshtė pėrdorur vetėm nga zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi dhe ish-zėvendėsshefi i Qeverisė, Ramė Manaj. Tash, pėrveē Kuēit, aty kanė zyrė edhe Mimoza Kusari – Lila, Bujar Bukoshi, Edita Tahiri e Slobodan Petroviq. Tė gjithė kėta kanė kėshilltarė, asistentė e truproja. Kur tė martėn duzinės sė zėvendėskryeministrave t’u bashkohet edhe Behgjet Pacolli me tė tijtė, hapėsira do tė bėhet e papėrdorshme.
Pacolli do tė ndihet mė mirė, nėse zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi pranon t’ ia lėshojė zyrėn qendrore nė kėtė korridor. Ajo i takon zėvendėskryeministrit tė parė.
Krahas zyrės, Pacolli do tė duhej tė sqaronte me Kuēin edhe ēėshtjen e kompetencės sė koordinimit tė zėvendėskryeministrave. Kompetencat, Pacolli do tė duhej t`i qartėsonte edhe me Edita Tahirin, zėvendėskryeministre e emėruar pėr politikė tė jashtme.
Vendimi i kryeministrit pėr tė emėruar gjashtė zėvendėskryeministra, ka krijuar pėshtjellim tė kompetencave tė tyre. Thaēit do t`i duhet qė nė ditėt e ardhshme tė sqarojė se kush ėshtė zėvendėskryeministri kryesor: Hajredin Kuēi apo Behgjet Pacolli, dhe se cili zėvendėskryeministėr ėshtė pėrgjegjės pėr politikė tė jashtme, Behgjet Pacolli apo Edita Tahiri.
Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė se kompetencat e homologėve tė tij janė tė qarta (mė gjerėsisht sot nė “Kohėn Ditore”).

Llapjani_HH
13-04-11, 18:11
Tėrhiqet EULEX-i pėrball strukturave paralele nė veri

Njė burim ndėrkombėtar i Kosovapress-it, ka bėrė tė ditur tė mėrkurėn detaje tė planit sekret tė strukturave paralele, e qė kanė tė bėjnė me hapjen e gjykatės qė ishte paraparė mė 18 prill nė veri tė Mitrovicės.

Sipas tė cilave burime, gjatė protestės sė dhunshme tė serbėve, qė do tė mbahej atė ditė, nuk do tė mungonin as tė shtėnat me armė zjarri.

Sipas kėtij burimi, hapja e gjykatės sipas planit tė EULEX-it, ku do tė fillonin punėn edhe gjykatėsit dhe prokurorėt shqiptarė, e qė ishte paraparė tė ndodhė mė 18 prill, do tė shkaktonte protesta tė dhunshme dhe tė organizuara mirė nga ana e strukturave paralele nė veri.

Gjithnjė sipas burimit, nė kėtė plan ėshtė paraparė tė marrin pjesė mijėra qytetarė serbė, nė mesin e tė cilėve edhe pjesėtarė tė armatosur tė MUP-it serb.

“Pas protestave tė dhunshme qė do tė mbaheshin atė ditė nga ana e qytetarėve serbė nė vendin e quajtur ‘Kėrshi i Dudės’, nė planin e strukturave paralele tė veriut ėshtė paraparė edhe intervenimi i Njėsisė Speciale tė Policisė sė Kosovės - ROSU, e cila pėrbėhet kryesisht nga shqiptarė, me ē’rast shumica e protestuesve do tė tėrhiqeshin, ndėrkohė qė nė pjesėtarėt e MUP-it do tė shtinin nė pjesėtarėt e ROSU-sė”, ka thėnė burimi, duke shtuar se nė kėtė mėnyrė ėshtė paraparė t’i dėrgohet mesazh i fuqishėm institucioneve ndėrkombėtare dhe tė Prishtinės, qė nė asnjė mėnyrė mos tė provojnė ta pushtojnė veriun.

Nė anėn tjetėr, zėvendės shefi i EULEX-it, Andy Sparks ka thėnė tė mėrkurėn pėr mediat serbe nė veri tė Mitrovicės, se pas rinovimit tė ndėrtesės sė Gjykatave nė veri, nuk do tė ndodh kthimi i gjyqtarėve e prokurorėve vendės nė gjykatė, por vetėm i gjyqtarėve dhe prokurorėve ndėrkombėtarė.
Kosovapress

Kush janė kryetarėt milionerė tė komunave tė Kosovės?

Cila ėshtė pasuria e Isa Mustafės, Xhabir Zharkut, Sami Lushtakut, Blerim Kuēit, Sokol Bashotės e 30 kryetarėve tė tjerė tė komunave tė Kosovės.

Janė vetėm kryetar komunash. Shumica prej tyre janė zgjedhur nė vitin 2007 ndėrsa tash janė nė vitin e dytė tė mandatit tė dytė. Pra janė nė pushtet mė pak se 5 vjet. Por gjatė kėsaj kohe kanė arritur tė bėhen milionerė.

Shumica prej tyre, apo thėnė mė drejt pothuaj tė gjithė, para lufte kanė qenė tė papunė, nuk janė marrė me biznes, kanė jetuar jashtė shtetit si “azilantė”. Disa prej tyre kanė qenė pjesėmarrės tė luftės, ndėrsa pas lufte shumica prej tyre janė bėrė milionerė.

Gjithashtu disa prej tyre janė aksionarė nė kompani private tė cilat nė tė shumtėn e rasteve janė themeluar pas luftės sė fundit nė Kosovė.

Shtrohet pyetja prej nga gjithė kjo pasuri e kryetarėve tė komunave tė Kosovės?

Kėtė pėrgjigje do tė duhej ta kėrkonin zyrtarėt e Agjencionit Kundėrkorrupsiont ė Kosovės. Aq mė tepėr, prejardhjen e pasurisė sė kryetarėve tė komunave do tė duhej ta kėrkonin inspektorėt, prokurorėt, shteti i ligjit e drejtėsisė.
Webmagazina.com

Guri i madh
13-04-11, 23:15
Gjykata Kushtetuese shkel ligjin

Publikuar: Sot, mė 13 prill 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/13kushte4.jpg




Prishtinė, 13 prill – Garantuesi i kushtetutshmėrisė nė Republikėn e Kosovės ka shkelur jo mė pak se 6 nene tė Ligjit tė prokurimit publik gjatė njė aktiviteti tenderues. Ky ėshtė konstatim i Organit Shqyrtues tė Prokurimit Publik, i cili ka anuluar aktivitetin e prokurimit tė Gjykatės Kushtetuese lidhur me tenderin: “Shėrbimet e pėrkthimit me shkrim, me gojė dhe transkriptim - Pjesa 1”.
OSHP-ja e ka udhėzuar Kushtetuesen, qė, nė rast se edhe mė tutje ka interes pėr kėtė aktivitet tė prokurimit, tė fillojė njė procedurė tė re tė prokurimit nė pajtim me dispozitat e LPP-sė. Nė vendimin e OSHP-sė thuhet se Gjykata Kushtetuese e Kosovės pajtohet nė tėrėsi me raportin e ekspertizės qė ky aktivitet i prokurimit tė anulohet.
Komisioni vlerėsues i Gjykatės Kushtetuese pas vlerėsimit dhe ekzaminimit tė ofertave ka rekomanduar pėr kontratė operatorin ekonomik “Transcript”. Por, operatori tjetėr qė ka qenė nė garė, “Trankos Language Consulting” ėshtė ankuar se ka pasur shkelje tė Ligjit tė prokurimit publik, pas tė cilit Gjykata e Tenderėve kishte nisur procedurėn pėr kėtė ankesė. Kryetar i Panelit shqyrtues tė prokurimit, nė kėtė rast, ka qenė Tefik Sylejmani. Organi Shqyrtues i Prokurimit nė pajtim me nenin 113 tė LPP-sė ka autorizuar ekspertin shqyrtues tė prokurimit, i cili ka rekomanduar qė ky aktivitet i prokurimit tė anulohet, pasi ka pasur mangėsi, duke filluar nga pėrgatitja e dosjes sė tenderit e deri te vlerėsimi pėrfundimtar. Kjo, sipas ekspertit shqyrtues, ka ndikuar qė ofertuesit tė jenė tė papėrgjegjshėm si pėr pjesėn e parė, ashtu edhe pėr pjesėn e dytė tė tenderit.
Mė shumė rreth kėsaj lexoni sot nė “Koha Ditore”.

Neferta
14-04-11, 13:27
Bllaca flet pėr vrasjet, pėrfshin shumė persona


Nė gjykimin e Fahredin Gashit dhe Hyzri Ramės, tė martėn nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė ka dėshmuar Nazim Bllaca, i vetakuzuar dhe akuzues i tė tjerėve. Bllaca ndodhej me helmetė nė kokė, jelek antiplumb me mbishkrimin “Policia“, nėn mbrojtjen e policisė ndėrkombėtare. Bllaca ėshtė marrė nė pyetje nga prokurori i kėsaj ēėshtjeje penale.
Fillimisht ai rrėfimin e tij e fokusoi me pėrgjigje rreth marrėdhėnieve nė mes tij dhe Fahredin Gashit, pėr tė cilin ai foli rreth njė transaksioni tė njė prone nė vlerė prej 300.000 eurosh me sipėrfaqe rreth 72 arė, pėr ēka tha se nė cilėsi tė ndėrmjetėsuesit tė autorizuar ai ėshtė dashur t’i marrė 50 arė truall nga Fahredin Gashi, qė sipas Bllacės ai nuk ia kishte dhėnė.
Ai mė pas rrėfeu rreth borxheve qė i kishte marrė Bllaca nga Fahredin Gashi, meqė sipas tij Gashi kishte pasur besim nė Bllacėn. Shtoi se mė pas borxhet i ka paguar me interesin 10%. Bllaca kur donte qė ta pėrmendte Fahredin Gashin i thoshte ky shoku im, pėr ēka avokati i tij mbrojtės Tahir Rrecaj reagoi duke thėnė qė ta thėrriste nė emėr ose i akuzuari, por jo shoku im. “Nė vitin 2007 marrėdhėnia ime me Gashin ka ndryshuar meqė ne e kishim lidhur kontratėn e fundit mė datė 6 korrik 2006, mirėpo njėfarė rezerve e kisha vėrejtur te Gashi dhe te shefi im Shpresim Uka, pas atentatit tė Hyzri Ramės.
Kisha bėrė njė gabim se nga cili kishte ardhur atentati i Hyzri Ramės. Pėr kėtė atentat janė pėrmendur njerėz tė mėdhenj si Azem Syla se kinse Rama po pėrcjell informata tek UNMIK-u “, ka thėnė Bllaca pėr ēka reagoi Rama duke i thėnė atij se pse fliste ai pėr kėtė ēėshtje. “Unė e di kah mė ka ardhur atentati”, tha Rama tė cilit iu tėrhoq vėrejtja nga ana e trupit gjykues me largim nga salla e gjykimeve. (Raportin e plotė mund ta lexoni nė numrin e tė mėrkurės tė “Kosova Sot”)

Llapjani_HH
14-04-11, 18:59
Pula: Kisha presion ndėrkombėtar

Projekti pėr termocentralin “Kosova e re” ėshtė zvarritur krejt pėr shkak tė presioneve tė bėra nga ndėrkombėtarėt dhe jo vetėm nga kėshilltarėt e transaksionit por edhe zyrtarė diplomatikė qė janė nė Kosovė.

Kėtė deklaratė e ka dhėnė ish-ministrja e Ministrisė sė Energjetikės dhe Minierave (MEM), Justina Shiroka-Pula, tė mėrkurėn, nė tryezėn e organizuar nga “Forumi 2015” me temėn “Aksham Pazari i Aseteve Publike”. Ajo ka akuzuar direkt ndėrkombėtarėt pėr stagnimin e kėtij projekti duke shpalosur detaje tė pathėna mė parė.

“Qė nga fillimi i kėtij projekti kanė qenė kėshilltarėt e transaksionit, me propozimet e tyre pėr ēdo herė mė tė ndryshme se nė fillim dhe presionet e tjera ndėrkombėtare, ato qė kėtė projekt e kanė lėnė pa u zhvilluar”, ka thėnė Pula-Shiroka. Ajo tha se projekti ēdo herė, si pasojė e kėtyre ndėrhyrjeve ka pėsuar ndryshime tė cilat kanė pamundėsuar qė tė vihet te njė propozim konkret dhe i definuar.

Ajo ka thėnė se nė takimin e datės 16 dhjetor 2009, kur edhe ėshtė arritur propozimi qė “Kosova e re” tė jetė 600 MW, 300 plus 300, pos ndėrhyrjeve tė kėshilltarėve tė transaksionit ka pasur ndėrhyrje edhe tė pėrfaqėsuesve diplomatikė nė Kosovė, duke mos pėrmendur emra.

Ish-ministrja Justina Shiroka-Pula ka akuzuar kėshilltarėt e transaksioneve se ata nuk i kanė mbrojtur interesat e Kosovės. “Ata paguhen nga ndėrkombėtarėt dhe nuk i kanė mbrojtur interesat e Kosovės. Qė tė mbrojnė interesat e Kosovės ata ėshtė dashur tė angazhohen e paguhen nga institucionet e Kosovės”, ka thėnė ajo.

Pula madje ka hedhur dyshime se tė njėjtit kanė mbrojtur interesat e kompanive qė synojnė tė jenė investitorė nė energjetikė nė Kosovė. “Ata punojnė pėr bizneset e veta dhe kompanitė qė janė nė Kosovė e janė tė interesuara pėr ‘Kosovėn e re’”, ka thėnė Pula duke ju referuar kėshilltarėve tė transaksioneve, raporton Zėri.

Nė rrėfimin e saj para “Forumit 15”, Pula ka thėnė se edhe futja e “Kosovės B” dhe tendenca qė tė futet edhe Miniera e Sibofcit nė pako me ”Kosovėn e re” ka ardhur krejt si pasojė e presioneve ndėrkombėtare.

Sipas saj, ka qenė tendenca e kėshilltarėve tė transaksionit qė krejt asetet e mundshme t’i jepen investitorit dhe tė njėjtit tė kenė pėrfitime maksimale. Edhe propozimi i parė pėr hapjen e ofertės pėr “Kosovėn e re”, sipas Pulės, ka ardhur me presionin e ndėrkombėtarėve nė Kosovė, nė kėtė rast tė USAID-it.

Pula, ndėr tė tjera, ka zbuluar se edhe propozimi i kėshilltarėve tė tansaksionit mbi dizajnin tregtar nė projektin “Kosova e re” ėshtė refuzuar nga Komisioni Evropian pėr shkak tė mospėrputhjeve tė tij me ligjet antikonkurrencė dhe me ato qė mbrojnė ambientin. Ajo ka arsyetuar veten pėr moszbulim tė kėtyre gjėrave, sa ishte pjesė e Qeverisė. “Qėllimi im ka qenė qė t’i luftojė kėto gjėra sa mė shumė qė tė jetė e mundur nga brenda”, ka thėnė Shiroka-Pula.
Telegrafi

Blerta Deliu, deputetja nga Drenica milionere nė Prishtinė

Nė formularin e paraqitur nė KQZ Blerta Deliut ka deklaruar 1 hektar e 80 ari nė Sofali, 24 ari trull nė Veternik, 30 ari truall nė lagjen Prishtina e Re, banesė nė Prishtinė, shtėpi nė Ulqin.

Janė tė rinj deputetė por tė rinj edhe nė politikė.
Por nuk janė aq tė “varfėr’ pėr nga pasurua aq sa janė tė “varfėr” pėr nga pėrvoja e tyre nė Kuvendin e Kosovės.

Janė deputetė pa ndonjė tė kaluara nė politikė, sikur qė nuk njihen as si biznesmenė, por deputetėt e rinj duket se kanė “trashėguar” njė pasuri “pėrrallore” edhe nė rrethana sociale nė Kosovė.

Madje duket se edhe deputetėt i takojnė asaj kategorie tė zyrtarėve qė janė pasuruar “brenda natės”.

Nė fakt disa deputetė tashmė janė tė njohur si biznesmenė dhe nuk ėshtė e ‘habitshme’, se nė formularėt e tyre tashmė figurojnė shifra milionėshe tė pasurisė sė tyre, por pak mė “tė pa imagjinueshme’, mbeten formularėt e disa nga deputetėt e rinj , qė nuk njė background tė gjatė politikė e as nė biznese, por mbase janė edhe milionerė.

Jemi dėshmitarė se shumica prej, qytetarėve thėnė mė drejt pothuaj tė gjithė, para lufte kanė qenė tė papunė, nuk janė marrė me biznes, kanė jetuar jashtė shtetit si “azilantė”.

Disa deputetėve tė tashėm mbase edhe kanė qenė pjesėmarrės tė luftės, ndėrsa pas lufte shumica prej tyre janė bėrė milionerė.

Sido qė tė jetė mbetet pikėpyetje se prej nga dhe si vjen pasuria e disa deputetėve tė rinj qė edhe nuk janė tė njohur as edhe si biznesmen .

Kėtė pėrgjigje do tė duhej ta kėrkonin zyrtarėt e Agjencionit Kundėrkorrupsionit tė Kosovės. Aq mė tepėr, prejardhjen e pasurisė edhe tė deputetėve , mbase janė zyrtarė tė lartė do tė duhej ta kėrkonin inspektorėt, prokurorėt, shteti i ligjit e drejtėsisė.
Bota Sot

Llapjani_HH
14-04-11, 19:01
Pėrplasen pėr Inteligjencė

Bekim Haxhiu, prejse hyri nė Parlament, po merret veē me Vetėvendosjen. Tė mėrkurėn, ai kėrkoi shkarkimin e Florin Krasniqit nga posti i Kryetarit tė Komisionit Parlamentar pėr Inteligjencė. Sipas tij, deputeti i Vetėvendosjes nxori nė publik sekrete shtetėrore. E, Florin Krasniqi e akuzoi deputetin e PDK’nė se funksion me logjikėn e SHIK’ut.

Bekim Haxhiu, i njohur dikur si komandant “Kamishi”, e pranon se ka qenė pjesėtar i ish Shėrbimit Informativ tė Kosovės (SHIK). Madje ai tregon se kėtė fakt e ka pėrmendur edhe nė biografinė e tij dorėzuar nė administratėn e Kuvendit tė Kosovės. Por, ēėshtja e “nxjerrjes sė sekreteve” e ka konfrontuar tė mėrkurėn me Florin Krasniqin, kryetar i Komisionit Parlamentar pėr Inteligjencė.

Nė seancėn e 25 marsit, deputeti Krasniqi qė vjen nga radhėt e Lėvizjes Vetėvendosje, ka deklaruar se pėr Agjencinė e Inteligjencės sė Kosovės (AIK) qeveria e vendit ka ndarė vetėm 3 milionė euro.

Pikėrisht kėtė deklaratė, ish komandanti e cilėson si publikim tė sekretit shtetėror. Pėr kėtė arsye, nė cilėsinė e anėtarit tė Komisionit Parlamentar pėr Inteligjencė, deputeti Haxhiu ka kėrkuar qė Florin Krasniqi, i cili ėshtė kryetar i kėtij komisioni, tė shkarkohet nga kjo detyrė. Por, duket se kėrkesa e tij nuk gjeti pėrkrahje sepse gjatė votimit tė anėtarėve tė Komisionit, pesė ishin kundėr dhe tre tė tjerė pro kėsaj kėrkese. Sa i pėrket kėsaj situate tė krijuar, Haxhiu thotė se do t’i drejtohet Kryesisė sė Kuvendit. Por, duket se kjo tė jetė vetėm njėra nga arsyet.

“Krasniqi duhet tė pėrgjigjet edhe pėr 300 milionė eurot qė ka thėnė se i merr PDK dhe SHIK . Ose duhet ta argumentojė kėtė me fakte ose t`i drejtohet organeve kompetente apo duhet tė pėrgjigjet pėr shpifje”, thotė Kamishi pėr Express.

“Nėse Krasniqi ka thėnė publikisht se ka marrė hidrocentrale pa infrastrukturė ligjore, ai duhet tė pėrgjigjet pėr kėtė. Se nė ēfarė forme pra ka marrė licencė pėr hidrocentrale”, pyet Kamishi. Por, i menjėhershėm ka qenė reagimi i deputetit Florin Krasniqi. Ai nė mėnyrė kategorike ka mohuar se ka shkelur deklaratėn e konfidencialitetit, kur ka deklaruar se AIK-ut i janė ndarė vetėm 3 milionė euro pėr tė kryer punėn e vet. “Bekimi kėrkon shumė sende. Do tė bėj ēka tė mundem qė ky komisioni tė jetė apolitik”, ka thėnė Krasniqi, duke aluduar nė Komisionin Parlamentar pėr Inteligjencė. Pėrveē tij, ka reaguar menjėherė edhe Lėvizja Vetėvendosje duke dhėnė edhe shpjegime se ēfarė ka ndodhur nė mbledhjen e fundit tė kėtij komisioni.

Sipas kėsaj lėvizjeje, deputeti i PDK-sė, Bekim Haxhiu (Kamishi) ka kėrkuar shkarkimin e kryetarit tė Komisionit, Florin Krasniqi. Ata sqarojnė se qytetarėt kanė tė drejtė tė dinė se ēfarė bėhet mė paranė publike. “Meqenėse Bekim Haxhiu ėshtė mėsuar nė punėt e tij qė gjithēka ta mbajė sekrete e konfidenciale, ai mendon se qytetarėt nuk kanė tė drejtė tė dinė se ku dhe si po shpenzohet paraja publike qė ėshtė e qytetarėve”, ka deklaruar Vetėvendosje pėrmes njė deklarate pėr media.

Sipas tyre, kėrkesa e Bekim Haxhiut nuk ka hasur nė pėrkrahjen e shumicės sė anėtarėve tė Komisionit. ”Pesė anėtarė tė Komisionit votuan kundėr kėrkesės sė Bekim Haxhiut, ndėrsa vetėm deputetėt Fadil Demaku, Boban Todoroviq dhe vetė Bekim Haxhiu ishin pjesė e skenarit tė kėtij tė fundit”, sqaron nė komunikatė partia e dytė mė e madhe opozitare nė vend. Ky nuk ėshtė konfrontimi i parė ndėrmjet deputetėve Haxhiu e Krasniqi. Tė dy dikur ish pjesėtarė tė UCK-sė, vazhdimisht akuzojnė partitė kundėrshtare pėr shpifje apo keqpėrdorime tė parasė publike.

Krenar pėr SHIK

Nė Kuvendin e Kosovės ka edhe ish-anėtarė tė SHIK-ut. Njėri prej tyre, tashmė deputet i PDK-sė, e pranon se ka punuar pėr SHIK-un, shėrbim i afėrt me partinė e Hashim Thaēit, qė ka vepruar qė nga koha e luftės. Deputeti Bekim Haxhiu, i njohur me nofkėn “Kamishi”, ka pranuar se ka punuar pėr SHIK-un si zyrtar deri mė 15 qershor 2008, datė kjo qė korrespondon me shuarjen e kėtij shėrbimi, tė komunikuar pėrmes RTK-sė nga shefi Kadri Veseli (Luli). “Ky ėshtė lajm i vjetėr se unė kam qenė pjesėtar i SHIK`ut. Nė biografinė time dorėzuar nė Kuvendin e Kosovės kam treguar se isha pjesė e kėtij shėrbimi. Jam krenar pėr punėn qė kam bėrė pėr vendin tim gjatė kohės sė luftės dhe pas saj”, ka thėnė Bekim Haxhiu pėr Express. Sipas tij, ai ka qenė anėtar i SHIK deri mė 15 qershor 2008, kur sipas tij, ky shėrbim ėshtė shuar.

AAK

Deputeti nga radhėt e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Burim Ramadani, duke sqaruar debatin brenda Komisionit Parlamentar pėr Inteligjencė, ku nuk ėshtė mbėshtetur kėrkesa e Bekim Haxhiu qė Kryesisė sė Kuvendit t’i dėrgohet kėrkesa pėr shkarkim nga pozita e kryetarit tė Komisionit tė Florin Krasniqit, se nė Kosovė ka shumė ēėshtje qė duhet tė sqarohen para organeve institucionale, politike dhe tė drejtėsisė. “Funksionimi i SHIK-ut ėshtė njė prej temave mė tė rėndėsishme pėr Kosovėn e pas-luftės, pėr shkak bindjes pėr pėrfshirjen e kėsaj organizate ilegale nė kriminalitet politik dhe ekonomik”, pohon Ramadani. Sipas tij, SHIK-u ka qenė organizatė qė i ka shėrbyer njė grupi tė caktuar brenda Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) dhe shprehet i bindur se njerėzit e kėsaj strukture nuk duhet tė ndihen mirė qė kanė qenė pjesė e saj. “Kosova ka nevojė tė ketė qartėsi pėr tė gjitha tė bėmat e kujtdo qoftė dhe nė kėtė rast tė njė strukture tė organizuar kriminale, qė njihet me emrin SHIK. Prandaj, konsideroj se ka ardhur koha kur Kuvendi i Republikės sė Kosovės duhet tė themelojė njė komision hetues parlamentar pėr hetimin e veprimtarisė sė “SHIK”-ut qė nga themelimi i kėsaj organizate pas ēlirimit tė Kosovės”, tha Ramadani.
Gazeta Expres

Kamishi: Kam punuar nė SHIK, Krasniqin do ta padis

Deputeti i PDK-sė nė Kuvendin e Kosovės, Bekim Haxhiu, i njohur me nofkėn Kamishi, ka rrėfyer pėr herė tė parė angazhimin e tij shumėvjeēar me SHIK-un. Nė emisionin Interaktiv tė KTV-sė, Haxhiu ka zbuluar rolin e tij nė SHIK, qė ka qenė “mbledhja e informatave pėr veprimtari tė ndryshme”, e qė i janė dėrguar shefit, Kadri Veseli, i cili, sipas tij, mė pas i ka dėrguar tek institucionet shtetėrore, pavarėsisht se cila parti ka qenė nė pushtet.

Haxhiu ka mohuar kategorikisht mundėsinė qė SHIK-u tė ketė bėrė krime pas luftės, duke thėnė se ky shėrbim i ka shėrbyer shtetit dhe se ai ndjehet shumė krenar me punėn qė ka bėrė aty. Haxhiu ka treguar sesi pjesėtarėt e SHIK-ut janė trajnuar nga agjencitė e huaja tė inteligjencies, duke pėrfshirė atė amerikane.

Ai ka folur edhe pėr pėrplasjen e vazhdueshme me deputetin e Vetėvendosjes, Florin Krasniqi, pėr tė cilin ka thėnė se do tė kėrkojė nga Prokuroria e Kosovės, ajo Speciale e edhe FBI, tė nisė hetimet kundėr tij. Haxhiu ka thėnė se Krasniqi duhet tė shpjegojė milionat e fituara gjatė dhe pas luftės dhe punėn e termocentraleve.
Telegrafi

Qyty paska rrejt asi gėnjye deshta me than ky Llula/Kamishi :biggrin:

Se nuk besoj qė ja u kan dhan ato informata Institucioneve Shtetėrore sa kan qenė nė pushtet LDK- AAK.

Guri i madh
14-04-11, 19:08
Pula: Kisha presion ndėrkombėtar

Projekti pėr termocentralin “Kosova e re” ėshtė zvarritur krejt pėr shkak tė presioneve tė bėra nga ndėrkombėtarėt dhe jo vetėm nga kėshilltarėt e transaksionit por edhe zyrtarė diplomatikė qė janė nė Kosovė.

Kėtė deklaratė e ka dhėnė ish-ministrja e Ministrisė sė Energjetikės dhe Minierave (MEM), Justina Shiroka-Pula, tė mėrkurėn, nė tryezėn e organizuar nga “Forumi 2015” me temėn “Aksham Pazari i Aseteve Publike”. Ajo ka akuzuar direkt ndėrkombėtarėt pėr stagnimin e kėtij projekti duke shpalosur detaje tė pathėna mė parė.

“Qė nga fillimi i kėtij projekti kanė qenė kėshilltarėt e transaksionit, me propozimet e tyre pėr ēdo herė mė tė ndryshme se nė fillim dhe presionet e tjera ndėrkombėtare, ato qė kėtė projekt e kanė lėnė pa u zhvilluar”, ka thėnė Pula-Shiroka. Ajo tha se projekti ēdo herė, si pasojė e kėtyre ndėrhyrjeve ka pėsuar ndryshime tė cilat kanė pamundėsuar qė tė vihet te njė propozim konkret dhe i definuar.

Ajo ka thėnė se nė takimin e datės 16 dhjetor 2009, kur edhe ėshtė arritur propozimi qė “Kosova e re” tė jetė 600 MW, 300 plus 300, pos ndėrhyrjeve tė kėshilltarėve tė transaksionit ka pasur ndėrhyrje edhe tė pėrfaqėsuesve diplomatikė nė Kosovė, duke mos pėrmendur emra.

Ish-ministrja Justina Shiroka-Pula ka akuzuar kėshilltarėt e transaksioneve se ata nuk i kanė mbrojtur interesat e Kosovės. “Ata paguhen nga ndėrkombėtarėt dhe nuk i kanė mbrojtur interesat e Kosovės. Qė tė mbrojnė interesat e Kosovės ata ėshtė dashur tė angazhohen e paguhen nga institucionet e Kosovės”, ka thėnė ajo.

Pula madje ka hedhur dyshime se tė njėjtit kanė mbrojtur interesat e kompanive qė synojnė tė jenė investitorė nė energjetikė nė Kosovė. “Ata punojnė pėr bizneset e veta dhe kompanitė qė janė nė Kosovė e janė tė interesuara pėr ‘Kosovėn e re’”, ka thėnė Pula duke ju referuar kėshilltarėve tė transaksioneve, raporton Zėri.

Nė rrėfimin e saj para “Forumit 15”, Pula ka thėnė se edhe futja e “Kosovės B” dhe tendenca qė tė futet edhe Miniera e Sibofcit nė pako me ”Kosovėn e re” ka ardhur krejt si pasojė e presioneve ndėrkombėtare.

Sipas saj, ka qenė tendenca e kėshilltarėve tė transaksionit qė krejt asetet e mundshme t’i jepen investitorit dhe tė njėjtit tė kenė pėrfitime maksimale. Edhe propozimi i parė pėr hapjen e ofertės pėr “Kosovėn e re”, sipas Pulės, ka ardhur me presionin e ndėrkombėtarėve nė Kosovė, nė kėtė rast tė USAID-it.

Pula, ndėr tė tjera, ka zbuluar se edhe propozimi i kėshilltarėve tė tansaksionit mbi dizajnin tregtar nė projektin “Kosova e re” ėshtė refuzuar nga Komisioni Evropian pėr shkak tė mospėrputhjeve tė tij me ligjet antikonkurrencė dhe me ato qė mbrojnė ambientin. Ajo ka arsyetuar veten pėr moszbulim tė kėtyre gjėrave, sa ishte pjesė e Qeverisė. “Qėllimi im ka qenė qė t’i luftojė kėto gjėra sa mė shumė qė tė jetė e mundur nga brenda”, ka thėnė Shiroka-Pula.
Telegrafi

Blerta Deliu, deputetja nga Drenica milionere nė Prishtinė

Nė formularin e paraqitur nė KQZ Blerta Deliut ka deklaruar 1 hektar e 80 ari nė Sofali, 24 ari trull nė Veternik, 30 ari truall nė lagjen Prishtina e Re, banesė nė Prishtinė, shtėpi nė Ulqin.

Janė tė rinj deputetė por tė rinj edhe nė politikė.
Por nuk janė aq tė “varfėr’ pėr nga pasurua aq sa janė tė “varfėr” pėr nga pėrvoja e tyre nė Kuvendin e Kosovės.

Janė deputetė pa ndonjė tė kaluara nė politikė, sikur qė nuk njihen as si biznesmenė, por deputetėt e rinj duket se kanė “trashėguar” njė pasuri “pėrrallore” edhe nė rrethana sociale nė Kosovė.

Madje duket se edhe deputetėt i takojnė asaj kategorie tė zyrtarėve qė janė pasuruar “brenda natės”.

Nė fakt disa deputetė tashmė janė tė njohur si biznesmenė dhe nuk ėshtė e ‘habitshme’, se nė formularėt e tyre tashmė figurojnė shifra milionėshe tė pasurisė sė tyre, por pak mė “tė pa imagjinueshme’, mbeten formularėt e disa nga deputetėt e rinj , qė nuk njė background tė gjatė politikė e as nė biznese, por mbase janė edhe milionerė.

Jemi dėshmitarė se shumica prej, qytetarėve thėnė mė drejt pothuaj tė gjithė, para lufte kanė qenė tė papunė, nuk janė marrė me biznes, kanė jetuar jashtė shtetit si “azilantė”.

Disa deputetėve tė tashėm mbase edhe kanė qenė pjesėmarrės tė luftės, ndėrsa pas lufte shumica prej tyre janė bėrė milionerė.

Sido qė tė jetė mbetet pikėpyetje se prej nga dhe si vjen pasuria e disa deputetėve tė rinj qė edhe nuk janė tė njohur as edhe si biznesmen .

Kėtė pėrgjigje do tė duhej ta kėrkonin zyrtarėt e Agjencionit Kundėrkorrupsionit tė Kosovės. Aq mė tepėr, prejardhjen e pasurisė edhe tė deputetėve , mbase janė zyrtarė tė lartė do tė duhej ta kėrkonin inspektorėt, prokurorėt, shteti i ligjit e drejtėsisė.
Bota Sot




po a esht pasuri nga prindit apo pasuri nga bashkshorti i saj


nga prindit pak si veshtir me i sigurue kto troje kt ARA me ka 2 hektar

baba i saj GANI DELIU si profesor para lufte nuk ka pas mundsi as buken me sigurue per familje


nana e saj si moter medicionale edhe ajo nuk ka pas te ardhura aq te mdha per me i ble kto toka

te burri esht e mundshme se bukur shum do komandanta jan te kodralit e prekazit

Llapjani_HH
14-04-11, 19:12
po a esht pasuri nga prindit apo pasuri nga bashkshorti i saj


nga prindit pak si veshtir me i sigurue kto troje kt ARA me ka 2 hektar

baba i saj GANI DELIU si profesor para lufte nuk ka pas mundsi as buken me sigurue per familje


nana e saj si moter medicionale edhe ajo nuk ka pas te ardhura aq te mdha per me i ble kto toka

te burri esht e mundshme se bukur shum do komandanta jan te kodralit e prekazit

Guri i madh, "komandantat" pėr me ju than faleminderit nuk kan "luftue".
Veq kogja shum pej tyne jan ba milionera, e kah po i marrin?????

Guri i madh
15-04-11, 12:57
presidenti i qekis e vjedh laps kimikun para gazetarve


----------------------------------------------------------------------------------------------

Politischer Trickdiebstahl

von Dietmar Riemer
http://www.n-joy.de/multimedia/inside_multimedia/vaclavklaus103_v-contentklein.jpg http://www.ndr.de/resources/images/icon_lupe.gif Das "Corpus Delicti": Vaclav Klaus findet den Füller ganz toll. (http://www.n-joy.de/multimedia/inside_multimedia/vaclavklaus103_v-contentgross.jpg) Politiker sind im Allgemeinen, noch häufiger allerdings aber im Besonderen, misstrauische Menschen. Das ist auch der Grund, warum die Erfahreneren unter ihnen nach dem Händedruck regelmäßig ihre Finger zählen. Ein absolut verständliches Verhalten, denn man kennt sich schließlich! Auch in diesen Kreisen gilt: Das Schönste an der Versuchung ist ihr nachzugeben. Das wird sich tschechische Präsident Vaclav Klaus auch gedacht haben, als er kurz entschlossen einen Kugelschreiber seiner chilenischen Gastgeber nach Vertragsunterzeichnung diskret, aber nicht unbemerkt, in seine Jackentasche gleiten ließ. Beschaffungskriminalität bei Staatsbesuchen kommt immer mal wieder vor - nicht umsonst bitten die Hausverwaltungen von Reichstag, Kanzleramt und Bellevue auf Garderobe selbst zu achten.
Wenn man sich in diesem Milieu bescheinigt, "mit dem kannst du Pferde stehlen", ist das nicht nur ein Kompliment, sondern vor allem wörtlich zu nehmen. Nun geht ja selbst in Berlin der Pferdediebstahl stark zurück - dafür begegnen wir jetzt häufiger dem geistigen Diebstahl. Es handelt sich dabei um einen, schon gewohnheitsmäßig zu nennenden, Trickdiebstahl ohne strafbefreienden Verbotsirrtum zu Erlangung akademischer Titel. Sie hörten sicher schon davon! Auch in diesen Fällen gilt das Gleiche wie beim Kugelschreiberklau von Staatsoberhäuptern: Es darf einem nichts peinlich sein. Man sieht es übrigens sofort am Gesichtsausdruck. Bei Vaclav Klaus umspielte ein kennerisches, flüchtig den Wert des Schreibgeräts abschätzendes Lächeln das Gesicht - während beim bekannten geistigen Trickdieb aus dem oberfränkischen Bagatelladel ein empörtes: "das machen doch alle so!" das Minenspiel beherrschte. So geht`s - so kommt man durch!
Wie man allerdings so nicht durch kommt zeigt uns ein Beispiel aus der Stralsunder Kommunalpolitik. Hier ist die Linkspartei - wie übrigens auch in Berlin - dort aber aus ganz anderen Gründen, völlig von der Rolle. In Stralsund genauer gesagt von gleich 200 Rollen Toilettenpapier, die ein Mitglied der Stralsunder Rathausfraktion der Linkspartei, der oberfränkische Freiherr würde sagen: "in mühevoller Kleinarbeit" über Wochen mit gehen ließ. Das gibt`s ... in Vorpommern. Man macht sich seine Gedanken - wie das? Gut 20 Jahre nach der Einheit. Klaut Klopapier. 200 Rollen. Es gibt eine Erklärung. Das Leben in der DDR war hart - noch härter allerdings war dort das Klopapier. Der Volksmund wusste auch warum: "Damit noch der letzte Arsch rot wird." Das trieb den Mann um. Aber keine Angst: Geschichte wiederholt sich nicht und schon gar nicht in Vorpommern!
Tschechiens Präsident "klaut" Kuli
http://www.welt.de/multimedia/archive/01356/won_OVE73CWFV-stil_1356663a.jpg



(http://www.google.de/url?url=http://www.welt.de/videos/politik/article13164629/Tschechiens-Praesident-klaut-Kuli.html%23autoplay&rct=j&sa=X&ei=-jOoTYbYMYbyvwOcjpCJCg&ved=0CEkQuAIwAQ&q=Tschechiens+Pr%C3%A4sident+%22klaut%22+Kuli&usg=AFQjCNHu9-GTMxg18UXadneS4j3TxxatGw)
Tschechiens Präsident "klaut" Kuli (http://www.google.de/url?sa=t&source=video&cd=2&ved=0CEgQtwIwAQ&url=http%3A%2F%2Fwww.welt.de%2Fvideos%2Fpolitik%2F article13164629%2FTschechiens-Praesident-klaut-Kuli.html%23autoplay&rct=j&q=Tschechiens%20Pr%C3%A4sident%20%22klaut%22%20Kul i&ei=-jOoTYbYMYbyvwOcjpCJCg&usg=AFQjCNH9xOdCwaKSXq0lVOEeCsrkLimmSw&cad=rja)

Neferta
18-04-11, 14:11
TemA (http://www.gazetatema.net/web/?author=3)
Ministrat "melaqe''

Prokuroria Publike e Qarkut nė Prishtinė ka konfirmuar zyrtarisht se janė duke zhvilluar hetime intensive ndaj pesė ish-ministrave tė Qeverisė sė Kosovės dhe paralajmėron se shumė shpejt priten edhe ngritjet e aktakuza ndaj tyre.
Kryeprokurori i kėsaj prokurorie, Aleksandėr Lumezi, nė njė intervistė pėr “Zėri” zotohet se nuk do tė kursejnė asnjė person qė e ka shkelur, apo qė e shkel ligjin, pavarėsisht nga pozita qė e gėzon, apo qė ka gėzuar dikur. Politikanėt dhe zyrtarėt e lartė tė institucioneve tė Kosovės, pėr tė janė si tė gjithė qytetarėt e tjerė.
“Politikanėt janė personalitete kaluese. Ata dikur do tė shndėrrohen nė qytetarė tė thjeshtė dhe to tė hiqen nga pozitat prej deputeti, ministri apo funksioneve tė larta partiake. Pavarėsisht pozitave, ne nuk i ndalim hetimet. Mund tė them se aktualisht jemi duke hetuar pesė ish-ministra, ndėrsa pėr emrat e qeverisė aktuale, nė prokurorinė tonė nuk ka lėndė”, ka thėnė Lumezi.
Pa njė luftė tė tillė kundėr tė gjithė atyre qė kanė shkelur ligjin, Lumezi thotė se nuk mund tė kemi shtet demokratik dhe shtet ku funksionon rendi e ligji.
“Nė kėtė vend nuk mund tė ketė drejtėsi nėse ata (politikanėt) punojnė padrejtėsisht”, thotė Lumezi, i cili qė nga procesi i riemėrimit udhėheq Prokurorinė Publike tė Qarkut nė.koha.net/index.php?cid=1,7,8953 (http://http://www.koha.net/index.php?cid=1,7,8953)
Prokuroria tė cilėn Lumezi e drejton, ka vetėm gjashtė prokurorė ndėrsa, sipas tė parit tė kėtij institucioni hetues, nė duar tė prokurorėve janė rreth 1000 lėndė.
“Diku rreth 1000 raste i ka aktualisht tė pakryera Prokuroria, ndėrsa rreth 80 pėr qind prej kėtyre rasteve janė nė punė. Kėtu po flasim pėr rastet ku personat janė tė njohur, por kemi edhe rastet me persona tė panjohur…”, thotė Lumezi.
Prioritet pėr tė dhe Prokurorinė, siē tha ai, ėshtė lufta kundėr korrupsionit, por edhe luftimi i dukurive tė tjera negative, siē ėshtė trafikimi me qenie njerėzore, vrasjet, vrasjet e rėnda, kontrabanda, etj.

Llapjani_HH
19-04-11, 17:23
http://www.botasot.info/img/FOTOLAJM.jpg

Fotolajm: Vetura me regjistrim tė Kralevės, para Kuvendit tė Kosovės!

E pabesueshme por e vėrtetė! Kėshtu do tė thuhej pėr njė ngjarje sa tė pamundshme por aq edhe tė pavėrtetė.

Pėrderisa Serbia nuk po lejon qytetarėt e Republikės sė Kosovės tė hyjnė nė territorin e Serbisė as me dokumente tė Republikės sė Kosovės e as veturat me tabela tė shtetit tė Kosovės, njė veturė me regjistrim tė Kralevės KV – 960- 74 ėshtė parkuar sot para hyrjes zyrtare tė Kuvendit tė Kosovės.

Kjo veturė nuk ėshtė zyrtare, ėshtė private. Ndoshta mund tė jetė e ndonjė deputeti serb qė ėshtė deputet nė Kuvendin e Kosovės e qė jeton e vepron sipas “direktivave” politike nga Serbia, pėrkatėsisht nga Kraleva.

Kėshtu e ka demokracia e Pakos sė Ahtisarit.

Kosova ėshtė “e hapur” nė tė katėr anėt pėr Serbinė dhe qytetarėt e zyrtarėt serbė, nė ndėrkohė qė Serbia bllokon tė gjitha lėvizjet e njerėzve, tė mallrave e tė automjeteve me dokumente identifikuese tė Republikės sė Kosovės dhe me tabela tė regjistrimit tė shtetit tonė.

Edhe kėsaj i thonė demokraci!
Bota Sot

Regjistrimi i popullsisė nxjerr nė shesh njė varg parregullsish nė zgjedhjet e fundit

Regjistrimi i popullsisė nė Kosovė ka nxjerrė nė shesh edhe njė varg parregullsish qė e kanė karakterizuar procesin e zgjedhjeve tė fundit parlamentare.

Epitetin e "hajnisė" sė votave tashmė ia ka shtuar edhe regjistrimi i popullsisė, i cili po nxjerr nė total, pothuajse sa banorė rezidentė aq edhe votues tė zgjedhjeve tė fundit!

Sipas burimeve tė gazetės "Zėri" brenda Entit tė Statistikave tė Kosovės, popullsia nė Kosovė nuk kalon mbi 1,8 milionė banorė, ndėrsa nė zgjedhjet e fundit parlamentare tė drejtė vote kanė pasur 1, 63 milionė qytetarė.

Burime brenda ESK sė kanė thėnė se nga 99 pėr qind e regjistrimit nė Kosovė, numri i banorėve ėshtė rreth 1. 8 milion, duke i pėrjashtuar komunat e veriut qė nuk janė regjistruar, e qė numri i tyre llogaritet tė jetė rreth 60 mijė persona.

Ndėrsa bazuar nė deklaratat e demografėve se strukturėn e popullsisė nė Kosovės e pėrbejnė 70 pėr qind nėn moshėn 30 vjeēare, del se mė shumė se 500 mijė banorė nuk kanė tė drejtė vote.

Prandaj, shifrat prej 1.6 milionė banorėsh dalin tė fryra jashtė mase, pohon gazeta.
QIK-u

Neferta
19-04-11, 19:57
Gjendet njė jashtėtokėsor i vdekur nė Siberi?! – VIDEO Pri 18th, 2011 //
http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2011/04/65-300x191.jpg (http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2011/04/65.jpg)Nė ueb sajtin e njohur YouTube ėshtė vendosur njė video e pazakontė nga Rusia, nė tė cilėn “shihet” i vdekur njė krijesė e panjohur.
Videoja ėshtė me origjinė nga Buryatija, njė nga republikat e shumta nė Rusi, dhe e gjitha ėshtė xhiruar jo larg vendit, nė tė cilin nga mesi i marsit thuhet se ka rėnė njė UFO, transmeton Allnewsweb.
Edhe pse autenticiteti i xhirimit nuk ėshtė konfirmuar akoma, ėshtė interesant nė ēdo rast tė shikohet “jashtėtokėsori nga afėrsia”.
http://www.youtube.com/embed/bMGatrWkG2c? (http://www.youtube.com/embed/bMGatrWkG2c?rel=0)

Neferta
20-04-11, 18:09
Skandal me skijim ne prill
Sigurimi i AAB-sė rrah aktivistin e Vetėvendosjes

Publikuar: Sot, mė 20 prill 2011
http://www.koha.net/repository/images/20aab4.jpg

Skyfter
21-04-11, 10:16
Gjendet njė jashtėtokėsor i vdekur nė Siberi?! – VIDEO Pri 18th, 2011 //
http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2011/04/65-300x191.jpg (http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2011/04/65.jpg)Nė ueb sajtin e njohur YouTube ėshtė vendosur njė video e pazakontė nga Rusia, nė tė cilėn “shihet” i vdekur njė krijesė e panjohur.
Videoja ėshtė me origjinė nga Buryatija, njė nga republikat e shumta nė Rusi, dhe e gjitha ėshtė xhiruar jo larg vendit, nė tė cilin nga mesi i marsit thuhet se ka rėnė njė UFO, transmeton Allnewsweb.
Edhe pse autenticiteti i xhirimit nuk ėshtė konfirmuar akoma, ėshtė interesant nė ēdo rast tė shikohet “jashtėtokėsori nga afėrsia”.
http://www.youtube.com/embed/bMGatrWkG2c? (http://www.youtube.com/embed/bMGatrWkG2c?rel=0)

i nxunen vetem dy hajna Ruski qe manipulojn analfabetat-trapat me video te UFO-ve dhe shkrime ne byth te femijeve apo qingjave :tongue: ...


Kishte qen brum i ngjeshur dhe mbeshtjellun me lekur pule!

Neferta
23-04-11, 07:53
FOL: Tė konfiskohet pasuria e tė korruptuarve

Publikuar: Sot, mė 22 prill 2011







Prishtinė, 22 prill - Lėvizja FOL ka publikuar tė premten njė analizė mbi kornizėn ligjore kundėr pasurisė sė pėrvetėsuar nė mėnyrė tė paligjshme, e cila trajton mungesėn e legjislacionit tė duhur pėr konfiskimin e pasurisė sė fituar nė mėnyrė tė paligjshme nė Kosovė qė ėshtė shumė e rėndėsishme nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit.

Neferta
23-04-11, 11:49
Akuza Lavrovit pėr pansllavizėm

Prill 23rd, 2011


Shoqata Shqiptaro-Amerikane ka reaguar ndaj vizitės sė ministrit tė jashtėm rus, Sergey Lavrov, nė Maqedoni, duke e quajtur atė njė plan strategjik pėr riaktivizimin e pansllavizmit nė Ballkan. “Vizita e Lavrov nė disa shtete tė Ballkanit e Maqedoni, tregon qartė se janė riaktivizuar vijat diplomatike pansllaviste, pėr tė vėnė nė ngėrē ēėshtjen e popullit shqiptar”, thuhet nė reagim. Sipas tyre, Lavrov ka marrė me vete udhėrrėfyesin, “Memorandumin e Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Serbisė(1985)” dhe procesverbalet vrastare tė viteve 1878-1913, ku Rusia copėtoi tokėn e Shqipėrisė duke ia dhėnė Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė. “Nuk ėshtė rastėsi qė Sergey Lavrov nga Kisha Ortodokse nė Ohėr i referohej tokės dhe popullit shqiptar si ‘Jerusalemi i Ballkanit’. Nė takimet me diplomatin rus nuk ishte prezent asnjė prej pėrfaqėsuesve politikė shqiptarė. Kėshtu, Nikola Gruevski, po e luan lojėn e strucit, pėr tė treguar se paska miq tė fortė nė kohė tė vėshtira”, theksohet nė komunikatė.

Neferta
23-04-11, 15:08
Contryman: S'ka ndarje tė Kosovės http://www.gazetastart.com/fotolajm/kantrimen1.jpg

Zėvendės-ndihmėsi i sekretarit amerikan tė Shtetit, Thomas Contryman nė njė intervistė dhėnė Radios Evropa e Lirė ka thėnė: Ndarja e Kosovės nuk ka qenė dhe nuk ėshtė nė tavolinė. Kėtė, e kanė pasur tė qartė tė dyja palėt para se tė fillonte dialogu.

Mendoj se ne tė gjithė, Prishtina, Beogradi dhe Brukseli nė kryesim, kanė pritur se do tė jetė njė proces i ngadalshėm, i cili do tė rezultojė me marrėveshje tė vogla, me shpresė se do tė rriten nė marrėveshje mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme, ka thėnė ai.

Mė tej Contryman ka shtuar se dialogu ėshtė jashtėzakonisht shumė nė interesin e popullit tė Kosovės.

Do tė ishte mirė sikur Kosova tė mund tė realizonte gjithė sovranitetin e saj dhe anėtarėsimin nė organizatat ndėrkombėtare, pa ndihmėn e Shteteve tė Bashkuara, Bashkimit Evropian dhe komunitetit ndėrkombėtar nė pėrgjithėsi, por ky nuk ėshtė realiteti.

Rruga drejt objektivave qė ne ndajmė: sovraniteti i plotė, njohja, anėtarėsimi nė organizatat ndėrkombėtare dhe pėrparimi ekonomik, zhvillohet nėpėrmjet bashkėpunimit me Bashkimin Evropian dhe kėtu pėrfshihet pjesėmarrja fleksibile nė dialog, u shpreh ai.

Zėvendės-ndihmėsi i sekretarit tė shtetit amerikan ka vlerėsuar se Bashkimi Evropian ėshtė e ardhmja pėr Kosovėn.

Neferta
23-04-11, 15:18
Nga lodhja e rrugtimit nga SHQIPERIJA portofoli i PTK humbi ne peshė
.Postė Telekomi i Kosovės(PTK) nuk i ka mė 30 pėr qind tė aksioneve nė operatorin “Plus” nė Shqipėri, ashtu siē ishte proklamuar mė herėt nga zyrtarėt qeveritarė dhe drejtuesit e kompanisė publike.
Muaj mė parė, PTK-sė i janė kthyer 2.3 milionė eurot e paguara nė emėr tė licencės nė Shqipėri, me ē’rast aksionet e kėsaj kompanie publike nė operatorin “Plus” janė zvogėluar nga 30 nė 3 pėr qind.
Nė fakt, pjesėmarrja e PTK-sė nė tenderin pėr licencėn e katėrt tė telefonisė mobile nė Shqipėri ka nisur qysh nė fillim me dallavere.
Nė atė kohė ishte thėnė se PTK-ja do t’i ketė 30 pėr qind tė aksioneve nė operatorin “Plus”, ku do ta ketė kontrollin e plotė nė paketėn e aksioneve pa e paguar asnjė euro, pėrderisa njė pėrqindje e tillė e aksioneve i sigurohet vetėm nė emėr tė pėrvojės teknike(know-how).
Kėtė e kishte deklaruar nė Kuvendin e Kosovės edhe ish-ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, sipas tė cilit pjesėmarrja e PTK-sė nė tenderin e shpallur nė Shqipėri vetėm sa ia rrit vlerėn kompanisė publike, pasi qė i siguron 30 pėr qind tė aksioneve atje.
Sipas burimeve tė gazetės “Zėri” brenda PTK-sė, muaj mė parė kėsaj tė fundit i janė kthyer 2.3 milionėt e paguara ne emėr tė licencės nė “Plus”, nga rreth 7 milionė euro sa ėshtė paguar licenca, pėrderisa mjetet tjera prej mė pak se 5 milionė euro i kishin paguar aksionarėt tjerė.
Edhe kryetari i Bordit tė Drejtorėve tė PTK-sė, Rexhė Gjonbalaj ka konfirmuar se PTK-sė i janė kthyer 2.3 milionė eurot e paguara nė emėr tė licencės.
Sipas tij, marrėveshja fillestare e PTK-sė me aksionarėt tjerė nė operatorin “Plus” ka qenė qė kompania publike t’i japė kėto mjete, tė cilat mė pas do t’i kthehen.
Mirėpo, tashmė PTK nė operatorin “Plus” ka vetėm 3 pėr qind tė aksioneve, e jo 30 pėr qind, sa ishte thėnė fillimisht.
“Mjetet na janė kthyer, ndėrsa ne i kemi ruajtur 3 pėr qind tė aksioneve. Me rritjen e investimeve nė operatorin “Plus” automatikisht rritet edhe vlera e aksioneve tona atje”, ėshtė shprehur Gjonbalaj.
Nė anėn tjetėr, pėr kreun e organizatės “Qohu”, marrėveshja e PTK-sė me aksionarėt tjerė tė operatorit “Plus” ka qenė njė marrėveshje e krimit tė organizuar dhe bėhet fjalė pėr njė marrėveshje jotransparente.
“Kjo ėshtė njė marrėveshje e kryeministrit me ‘dosta’ tė vet nė Shqipėri dhe ėshtė njė marrėveshje e krimit tė organizuar”, ka thėnė Zogiani.
Sipas tij, vetė fakti qė nė kuadėr tė njė konzorciumi me partner privatė gjendet edhe emri i njė kompanie publike, atėherė kjo mjafton si argument pėr prokurorinė pėr tė nisur hetimet atje.
Pėrpos kryeministrit, Zogiani akuzon edhe ish-ministrin e Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, i cili, sipas tij, nė Kuvendin e Kosovės kishte deklaruar publikisht se PTK pa paguar asnjė cent i siguron 30 pėr qind tė aksioneve nė operatorin “Plus”. Megjithatė, PTK, siē thotė ai, pagoi 2.3 milionė euro dhe tashmė thuhet se i ka vetėm 3 pėr qind tė aksioneve.
Ai thotė se as nė strategjinė pėr privatizimin e PTK-sė, e cila ėshtė dėrguar pėr miratim nė Kuvendin e Kosovės, askund nuk pėrmendet se kompania publike ka aksione nė operatorin “Plus”.
Ish-deputeti i Kuvendit tė Kosovės, Driton Tali thotė se ndryshimi i pėrqindjes sė aksioneve tė PTK-sė nė operatorin “Plus” tregon se ēfarė shtete joserioze janė Kosova dhe Shqipėria, pasi qė, sipas tij, po tė ishin shtete serioze, atėherė dikush do tė jepte pėrgjegjėsi pėr kėto ēėshtje.
“Nė momentet kur kontratat publike nuk respektohen, atėherė duhet tė pasojnė sanksionet ndaj pėrgjegjėsve”, pohon Tali.
Tali thotė se me kėto dallavere duhet tė merren organet e drejtėsisė, pasi qė, siē thotė ai, shkelja e kontratės paraqet vepėr penale.

Neferta
23-04-11, 16:32
Shkarkohet ngarkuesi i barres se rende per UQK-ne

Marti, siē njihet nė Zvicėr, si Kėshilltar i Shtetit tė Tichinos, nga shtatori nuk do tė jetė mė nė kėto funksione nė qeverinė zvicerane
Dik Marti, ( http://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcRZfiP0J1VEahTKMf8eVYi3_ihwBIbmY XN2bWBYngj6qpeQhN_aaqeFxw8 (http://www.google.com/imgres?imgurl=http://www.trueknowledge.com/images/thumbs/180/250/House_mouse.jpg&imgrefurl=http://www.trueknowledge.com/q/facts_about__placental_mammal&usg=__mcv9LTrEFoVfRXNyMdMF3Zz4EfA=&h=124&w=180&sz=6&hl=en&start=199&zoom=1&itbs=1&tbnid=55V901ZygqlPnM:&tbnh=70&tbnw=101&prev=/search%3Fq%3Dmouse%2Bin%2Bthe%2Btrial%2Bhouse%26st art%3D180%26hl%3Den%26sa%3DN%26gbv%3D2%26ndsp%3D20 %26tbm%3Disch&ei=ZvCyTYmBFuGQ4gbn-LDyCw) ) pėrfaqėsuesi aktual i Kantonit tė Tichinos apo, siē njihet nė Zvicėr, si Kėshilltar i Shtetit tė Tichinos, nga shtatori nuk do tė jetė mė nė kėto funksione nė qeverinė zvicerane, ka deklaruar publikisht partia e tij radikale-liberale (PLR), njoftoi agjencia zvicerane e lajmeve ATS.

Pėrfaqėsuesit e medieve kanė kėrkuar sqarime tė shtunėn pėr kėtė, por ėshtė thėnė se Marti gjendet jashtė vendit.

Dik Marti nė kėtė funksion ishte nga dhjetori
i vitit 1995.


Marti njihet nga shqiptarėt pėr akuzat e tij qė ka ngritur ndaj UĒK-sė dhe kryeministrit kosovar, Hashim Thaēi, tė cilat kanė ngjallur debate dhe polemika tė shumta jo vetėm tek shqiptarėt, por edhe mė tej.

Llapjani_HH
23-04-11, 19:08
Vetėvendosje: Rexhepi tė japė dorėheqje


Lėvizja Vetėvendosje tha tė shtunėn se Njėsia speciale e Policisė sė Kosovės nga Mitrovica ushtroi dhunė tė papranueshme ndaj Plisave menjėherė pas ndeshjes basketbollistike mes Prishtinės e Bambit nė palestrėn e sporteve nė kryeqytet, ndėrkaq pas kėsaj ngjarje kėrkuan e dorėheqjen e ministrit tė Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi.

Nė konferencėn pėr media, anėtarė tė kėsaj lėvizje vlerėsuan se nga sjellja e egėr e Njėsisė speciale u pa qartė se kėta policė, gjysma e tė cilėve serbė, kishin ardhur nga Mitrovica vetėm mė njė qėllim tė qartė: qė tė rrihnin sa mė shumė tė rinj shqiptarė.

“Nga ngjarja qė ndodhi kuptohet se tifozėt u sulmuan pa ndonjė arsye tė qėndrueshme dhe vetėm pse ishin shqiptarė.

Ndryshe, po tė kishin qenė serbė e dimė mirė se njė gjė e tillė as qė do tė ndodhte.

Kėtė konkludim mund ta mbėshtesim nga pėrvoja.

Serbėt e strukturave paralele sa herė bllokojnė rrugėt nė Leposaviq apo Anamoravė, Njėsitė special tė policisė vihen nė mbrojtje tė tyre.

E, nėse u vihen pėrballė, atėherė detyrohen qė me qetėsi tė pranojnė lėndimet qė ua shkaktojnė serbėt kur i gjuajnė.

Duhet pėrmendur lėndimi i 19 policėve tė Policisė sė Kosovės nga veteranėt serbė nė pikėn kufitare nė Mutivodė nė shkurt 2008 dhe lėndimi i 21 policėve nė bllokimin e rrugės Gjilan – Dardanė, afėr fshatit Ranillug, me ē’rast protestuesit serbė sulmuan policinė.

Nė tė dyja rastet nuk pati urdhėr pėr ndėrhyrje ndaj protestuesve edhe pse policėt ishin tė sulmuar”, theksuan anėtarė tė Vetėvendosjes.

Sipas Vetėvendosjes, Policia e Kosovės duhet tė mėsojė se policia ėshtė pėr mbrojtjen dhe sigurinė e qytetarit e jo pėr rrahjen dhe frikėsimin e tij.

“Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, menjėherė i fajėsoi Plisat duke deklaruar qė tifozėt kanė qenė tė dhunshėm me ē’rast ka shtuar se do tė hetohet nėse Policia i ka tejkaluar kompetencat e saj kur ka vepruar.

Ai dhunėn policore e quan veēse ‘veprim’ kurse Plisat praktikisht i shpall fajtor para ēfarėdo hetimi.

Ministri Rexhepi duhet tė japė dorėheqje pėr shkak tė kėsaj ngjarjeje dhe pėr shkak tė kėtyre deklaratave tė papėrgjegjshme.
Ose, sė paku, nėse ai s’ka ditur se ēka do tė ndodhė e ēka po ndodhė nė Palestrėn e Pallatit tė Rinisė, atėherė ai do tė duhej t’iu kėrkojė falje Plisave dhe t’i tregojė fajtorėt nė zinxhirin komandues...”, thekson Vetėvendosje. Telegrafi

Kėrkohet largimi i kryetarėve Zharku e Xhemajli


Njė grup i organizatave joqeveritare nėpėrmjet njė deklarate kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė punės sė Gjyqėsorit nė trajtimin e rasteve tė ndjeshme qė pėrfshinė zyrtar tė lartė shtetėror, si rastet e Xhabir Zharkut, kryetar i Komunės sė Kaēanikut dhe Bajrush Xhemajlit, kryetar i Komunės sė Ferizajt, qė tė dy tė shpallur fajtor pėr vepra penale nga Gjykatat e Republikės sė Kosovės.

Sipas kėtyre organizatave, pėrderisa gjyqėsori ka bėrė punėn e vetė nė kėto dy raste, Zharku dhe Xhemajli nuk kanė dhėnė shenja se do tė respektojnė vendimin e Gjykatės.

“Organizatat tona i konsiderojnė tė papranueshme pėrpjekjet pėr tė injoruar apo shpėrfillur vendimin e Gjykatės nga ana e zyrtarėve tė lartė tė Republikės sė Kosovės.
“Sjelljet e tilla i konsiderojmė si shantazh ndaj organeve te drejtėsisė dhe minim tė pėrpjekjeve pėr vendosje tė rendit dhe ligjit nė Kosovė. Vendosja e interesit individual mbi ligjet dhe vendimet e Gjyqėsorit duhet tė jetė fenomen i papranueshėm pėr njė shoqėri demokratike.

“Ne, i bėjmė thirrje Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė mbėshtetje tė nenit 64.1 dhe 64.3 tė Ligjit pėr Vetėqeverisje Lokale, qė menjėherė tė suspendojė dhe mė pas shkarkojė Kryetarin e Komunės sė Kaēanikut z. Xhabir Zharku si dhe atė tė Ferizajt z. Bajrush Xhemajli nėse kėta tė fundit refuzojnė tė japin dorėheqje”, thuhet nė deklaratė.

Organizatat qė kėrkojnė largimin e dy kryetarėve, Zharku e Xhemajli janė: Qendra pėr Politika dhe Avokim (QPA), Klubi pėr Politikė tė Jashtme, Iniciativa pėr Progres (INPO), Syri i Vizionit (SiV), Instituti i Prishtinės pėr Studime Politike (PIPS), Nisma e tė Rinjve pėr tė Drejtat e Njeriut (YIHR), Lėvizja FOL, Qendra e Kosovės pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar (KCIC).
Telegrafi

Pacolli nuk e vazhdon debatin me Dellin


Behgjet Pacolli sėrish kundėrthėnės. Nuk e vazhdon dot debatin nė distancė me ambasadorin amerikan, Christopher Dell. “Let’s talk about the future”, ka thėnė nė anglisht ish-presidenti kur ėshtė pyetur nėse qėndron ende pas deklaratave se emri i presidentes Jahjaga ka dalė nga zarfi.

Nė njė intervistė pėr emisionin Interaktiv tė KTV-sė Pacolli ka thėnė se nuk dėshiron ta kthejė atė episod dhe mendon se ėshtė bėrė mirė qė vendi ka dalė nga kriza me zgjedhjen e presidentes sė re.

Ai ka treguar se Thaēi ia ka ofruar postin e ministrit tė Jashtėm, por ai e ka refuzuar pėr shkak tė konsideratės ndaj ministrit Enver Hoxhaj. Ka thėnė se personalisht e ka siguruar Hoxhajn tė mos ketė merak se do t’ia zėrė vendin. Pacolli ka thėnė se ndjehet i lėnduar dhe i traumatizuar pas asaj qė ka ndodhur, dhe se javėn e ardhshme do tė vendos nėse do tė pranojė postin e zv/kryeministrit tė parė nė qeveri, transmeton Indeksonline.

Nuk do t’ia harrojė kurrė Jakup Krasniqit, qė sipas tij, nuk lejoi as buqeta me lule pėr zgjedhjen e tij, por nuk do t’ia harrojė fjalėt as Limajt, pėr tė cilin tha se dha kontribut financiar nė lirimin e Hagės. Po mendon gjithashtu ende nėse do tė kthehet nė krye tė AKR-sė, por tė sigurt e ka vetėm qėndrimin nė Kosovė.

Telegrafi

Shpati
23-04-11, 21:25
Vetėvendosje: Rexhepi tė japė dorėheqje



Lėvizja Vetėvendosje tha tė shtunėn se Njėsia speciale e Policisė sė Kosovės nga Mitrovica ushtroi dhunė tė papranueshme ndaj Plisave menjėherė pas ndeshjes basketbollistike mes Prishtinės e Bambit nė palestrėn e sporteve nė kryeqytet, ndėrkaq pas kėsaj ngjarje kėrkuan e dorėheqjen e ministrit tė Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi.

Nė konferencėn pėr media, anėtarė tė kėsaj lėvizje vlerėsuan se nga sjellja e egėr e Njėsisė speciale u pa qartė se kėta policė, gjysma e tė cilėve serbė, kishin ardhur nga Mitrovica vetėm mė njė qėllim tė qartė: qė tė rrihnin sa mė shumė tė rinj shqiptarė.

“Nga ngjarja qė ndodhi kuptohet se tifozėt u sulmuan pa ndonjė arsye tė qėndrueshme dhe vetėm pse ishin shqiptarė.

Ndryshe, po tė kishin qenė serbė e dimė mirė se njė gjė e tillė as qė do tė ndodhte.

Kėtė konkludim mund ta mbėshtesim nga pėrvoja.

Serbėt e strukturave paralele sa herė bllokojnė rrugėt nė Leposaviq apo Anamoravė, Njėsitė special tė policisė vihen nė mbrojtje tė tyre.

E, nėse u vihen pėrballė, atėherė detyrohen qė me qetėsi tė pranojnė lėndimet qė ua shkaktojnė serbėt kur i gjuajnė.

Duhet pėrmendur lėndimi i 19 policėve tė Policisė sė Kosovės nga veteranėt serbė nė pikėn kufitare nė Mutivodė nė shkurt 2008 dhe lėndimi i 21 policėve nė bllokimin e rrugės Gjilan – Dardanė, afėr fshatit Ranillug, me ē’rast protestuesit serbė sulmuan policinė.

Nė tė dyja rastet nuk pati urdhėr pėr ndėrhyrje ndaj protestuesve edhe pse policėt ishin tė sulmuar”, theksuan anėtarė tė Vetėvendosjes.

Sipas Vetėvendosjes, Policia e Kosovės duhet tė mėsojė se policia ėshtė pėr mbrojtjen dhe sigurinė e qytetarit e jo pėr rrahjen dhe frikėsimin e tij.

“Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, menjėherė i fajėsoi Plisat duke deklaruar qė tifozėt kanė qenė tė dhunshėm me ē’rast ka shtuar se do tė hetohet nėse Policia i ka tejkaluar kompetencat e saj kur ka vepruar.

Ai dhunėn policore e quan veēse ‘veprim’ kurse Plisat praktikisht i shpall fajtor para ēfarėdo hetimi.

Ministri Rexhepi duhet tė japė dorėheqje pėr shkak tė kėsaj ngjarjeje dhe pėr shkak tė kėtyre deklaratave tė papėrgjegjshme.
Ose, sė paku, nėse ai s’ka ditur se ēka do tė ndodhė e ēka po ndodhė nė Palestrėn e Pallatit tė Rinisė, atėherė ai do tė duhej t’iu kėrkojė falje Plisave dhe t’i tregojė fajtorėt nė zinxhirin komandues...”, thekson Vetėvendosje. Telegrafi

Kėrkohet largimi i kryetarėve Zharku e Xhemajli


Njė grup i organizatave joqeveritare nėpėrmjet njė deklarate kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė punės sė Gjyqėsorit nė trajtimin e rasteve tė ndjeshme qė pėrfshinė zyrtar tė lartė shtetėror, si rastet e Xhabir Zharkut, kryetar i Komunės sė Kaēanikut dhe Bajrush Xhemajlit, kryetar i Komunės sė Ferizajt, qė tė dy tė shpallur fajtor pėr vepra penale nga Gjykatat e Republikės sė Kosovės.

Sipas kėtyre organizatave, pėrderisa gjyqėsori ka bėrė punėn e vetė nė kėto dy raste, Zharku dhe Xhemajli nuk kanė dhėnė shenja se do tė respektojnė vendimin e Gjykatės.

“Organizatat tona i konsiderojnė tė papranueshme pėrpjekjet pėr tė injoruar apo shpėrfillur vendimin e Gjykatės nga ana e zyrtarėve tė lartė tė Republikės sė Kosovės.
“Sjelljet e tilla i konsiderojmė si shantazh ndaj organeve te drejtėsisė dhe minim tė pėrpjekjeve pėr vendosje tė rendit dhe ligjit nė Kosovė. Vendosja e interesit individual mbi ligjet dhe vendimet e Gjyqėsorit duhet tė jetė fenomen i papranueshėm pėr njė shoqėri demokratike.

“Ne, i bėjmė thirrje Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė mbėshtetje tė nenit 64.1 dhe 64.3 tė Ligjit pėr Vetėqeverisje Lokale, qė menjėherė tė suspendojė dhe mė pas shkarkojė Kryetarin e Komunės sė Kaēanikut z. Xhabir Zharku si dhe atė tė Ferizajt z. Bajrush Xhemajli nėse kėta tė fundit refuzojnė tė japin dorėheqje”, thuhet nė deklaratė.

Organizatat qė kėrkojnė largimin e dy kryetarėve, Zharku e Xhemajli janė: Qendra pėr Politika dhe Avokim (QPA), Klubi pėr Politikė tė Jashtme, Iniciativa pėr Progres (INPO), Syri i Vizionit (SiV), Instituti i Prishtinės pėr Studime Politike (PIPS), Nisma e tė Rinjve pėr tė Drejtat e Njeriut (YIHR), Lėvizja FOL, Qendra e Kosovės pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar (KCIC).
Telegrafi

Pacolli nuk e vazhdon debatin me Dellin


Behgjet Pacolli sėrish kundėrthėnės. Nuk e vazhdon dot debatin nė distancė me ambasadorin amerikan, Christopher Dell. “Let’s talk about the future”, ka thėnė nė anglisht ish-presidenti kur ėshtė pyetur nėse qėndron ende pas deklaratave se emri i presidentes Jahjaga ka dalė nga zarfi.

Nė njė intervistė pėr emisionin Interaktiv tė KTV-sė Pacolli ka thėnė se nuk dėshiron ta kthejė atė episod dhe mendon se ėshtė bėrė mirė qė vendi ka dalė nga kriza me zgjedhjen e presidentes sė re.

Ai ka treguar se Thaēi ia ka ofruar postin e ministrit tė Jashtėm, por ai e ka refuzuar pėr shkak tė konsideratės ndaj ministrit Enver Hoxhaj. Ka thėnė se personalisht e ka siguruar Hoxhajn tė mos ketė merak se do t’ia zėrė vendin. Pacolli ka thėnė se ndjehet i lėnduar dhe i traumatizuar pas asaj qė ka ndodhur, dhe se javėn e ardhshme do tė vendos nėse do tė pranojė postin e zv/kryeministrit tė parė nė qeveri, transmeton Indeksonline.

Nuk do t’ia harrojė kurrė Jakup Krasniqit, qė sipas tij, nuk lejoi as buqeta me lule pėr zgjedhjen e tij, por nuk do t’ia harrojė fjalėt as Limajt, pėr tė cilin tha se dha kontribut financiar nė lirimin e Hagės. Po mendon gjithashtu ende nėse do tė kthehet nė krye tė AKR-sė, por tė sigurt e ka vetėm qėndrimin nė Kosovė.

Telegrafi

Qka kishin kerkuar qato Organizata te Hamomit !

Llapjani_HH
24-04-11, 14:05
Qka kishin kerkuar qato Organizata te Hamomit !

Pse, a nuk e paske kuptue a:eek:

Po SHQIP ke lajmi oooo Shpati.
Kallxo n'cilėn gjuhė e kupton e besoj gjindet najkush e ta pėrkthen, veq mos e lyp n'serbisht se ktu ėshtė e ndalueme.

Guri i madh
24-04-11, 15:39
Vetėvendosje: Rexhepi tė japė dorėheqje


Lėvizja Vetėvendosje tha tė shtunėn se Njėsia speciale e Policisė sė Kosovės nga Mitrovica ushtroi dhunė tė papranueshme ndaj Plisave menjėherė pas ndeshjes basketbollistike mes Prishtinės e Bambit nė palestrėn e sporteve nė kryeqytet, ndėrkaq pas kėsaj ngjarje kėrkuan e dorėheqjen e ministrit tė Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi.

Nė konferencėn pėr media, anėtarė tė kėsaj lėvizje vlerėsuan se nga sjellja e egėr e Njėsisė speciale u pa qartė se kėta policė, gjysma e tė cilėve serbė, kishin ardhur nga Mitrovica vetėm mė njė qėllim tė qartė: qė tė rrihnin sa mė shumė tė rinj shqiptarė.

“Nga ngjarja qė ndodhi kuptohet se tifozėt u sulmuan pa ndonjė arsye tė qėndrueshme dhe vetėm pse ishin shqiptarė.

Ndryshe, po tė kishin qenė serbė e dimė mirė se njė gjė e tillė as qė do tė ndodhte.

Kėtė konkludim mund ta mbėshtesim nga pėrvoja.

Serbėt e strukturave paralele sa herė bllokojnė rrugėt nė Leposaviq apo Anamoravė, Njėsitė special tė policisė vihen nė mbrojtje tė tyre.

E, nėse u vihen pėrballė, atėherė detyrohen qė me qetėsi tė pranojnė lėndimet qė ua shkaktojnė serbėt kur i gjuajnė.

Duhet pėrmendur lėndimi i 19 policėve tė Policisė sė Kosovės nga veteranėt serbė nė pikėn kufitare nė Mutivodė nė shkurt 2008 dhe lėndimi i 21 policėve nė bllokimin e rrugės Gjilan – Dardanė, afėr fshatit Ranillug, me ē’rast protestuesit serbė sulmuan policinė.

Nė tė dyja rastet nuk pati urdhėr pėr ndėrhyrje ndaj protestuesve edhe pse policėt ishin tė sulmuar”, theksuan anėtarė tė Vetėvendosjes.

Sipas Vetėvendosjes, Policia e Kosovės duhet tė mėsojė se policia ėshtė pėr mbrojtjen dhe sigurinė e qytetarit e jo pėr rrahjen dhe frikėsimin e tij.

“Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, menjėherė i fajėsoi Plisat duke deklaruar qė tifozėt kanė qenė tė dhunshėm me ē’rast ka shtuar se do tė hetohet nėse Policia i ka tejkaluar kompetencat e saj kur ka vepruar.

Ai dhunėn policore e quan veēse ‘veprim’ kurse Plisat praktikisht i shpall fajtor para ēfarėdo hetimi.

Ministri Rexhepi duhet tė japė dorėheqje pėr shkak tė kėsaj ngjarjeje dhe pėr shkak tė kėtyre deklaratave tė papėrgjegjshme.
Ose, sė paku, nėse ai s’ka ditur se ēka do tė ndodhė e ēka po ndodhė nė Palestrėn e Pallatit tė Rinisė, atėherė ai do tė duhej t’iu kėrkojė falje Plisave dhe t’i tregojė fajtorėt nė zinxhirin komandues...”, thekson Vetėvendosje. Telegrafi

Kėrkohet largimi i kryetarėve Zharku e Xhemajli


Njė grup i organizatave joqeveritare nėpėrmjet njė deklarate kanė dhėnė mbėshtetje tė plotė punės sė Gjyqėsorit nė trajtimin e rasteve tė ndjeshme qė pėrfshinė zyrtar tė lartė shtetėror, si rastet e Xhabir Zharkut, kryetar i Komunės sė Kaēanikut dhe Bajrush Xhemajlit, kryetar i Komunės sė Ferizajt, qė tė dy tė shpallur fajtor pėr vepra penale nga Gjykatat e Republikės sė Kosovės.

Sipas kėtyre organizatave, pėrderisa gjyqėsori ka bėrė punėn e vetė nė kėto dy raste, Zharku dhe Xhemajli nuk kanė dhėnė shenja se do tė respektojnė vendimin e Gjykatės.

“Organizatat tona i konsiderojnė tė papranueshme pėrpjekjet pėr tė injoruar apo shpėrfillur vendimin e Gjykatės nga ana e zyrtarėve tė lartė tė Republikės sė Kosovės.
“Sjelljet e tilla i konsiderojmė si shantazh ndaj organeve te drejtėsisė dhe minim tė pėrpjekjeve pėr vendosje tė rendit dhe ligjit nė Kosovė. Vendosja e interesit individual mbi ligjet dhe vendimet e Gjyqėsorit duhet tė jetė fenomen i papranueshėm pėr njė shoqėri demokratike.

“Ne, i bėjmė thirrje Qeverisė sė Republikės sė Kosovės, nė mbėshtetje tė nenit 64.1 dhe 64.3 tė Ligjit pėr Vetėqeverisje Lokale, qė menjėherė tė suspendojė dhe mė pas shkarkojė Kryetarin e Komunės sė Kaēanikut z. Xhabir Zharku si dhe atė tė Ferizajt z. Bajrush Xhemajli nėse kėta tė fundit refuzojnė tė japin dorėheqje”, thuhet nė deklaratė.

Organizatat qė kėrkojnė largimin e dy kryetarėve, Zharku e Xhemajli janė: Qendra pėr Politika dhe Avokim (QPA), Klubi pėr Politikė tė Jashtme, Iniciativa pėr Progres (INPO), Syri i Vizionit (SiV), Instituti i Prishtinės pėr Studime Politike (PIPS), Nisma e tė Rinjve pėr tė Drejtat e Njeriut (YIHR), Lėvizja FOL, Qendra e Kosovės pėr Bashkėpunim Ndėrkombėtar (KCIC).
Telegrafi

Pacolli nuk e vazhdon debatin me Dellin


Behgjet Pacolli sėrish kundėrthėnės. Nuk e vazhdon dot debatin nė distancė me ambasadorin amerikan, Christopher Dell. “Let’s talk about the future”, ka thėnė nė anglisht ish-presidenti kur ėshtė pyetur nėse qėndron ende pas deklaratave se emri i presidentes Jahjaga ka dalė nga zarfi.

Nė njė intervistė pėr emisionin Interaktiv tė KTV-sė Pacolli ka thėnė se nuk dėshiron ta kthejė atė episod dhe mendon se ėshtė bėrė mirė qė vendi ka dalė nga kriza me zgjedhjen e presidentes sė re.

Ai ka treguar se Thaēi ia ka ofruar postin e ministrit tė Jashtėm, por ai e ka refuzuar pėr shkak tė konsideratės ndaj ministrit Enver Hoxhaj. Ka thėnė se personalisht e ka siguruar Hoxhajn tė mos ketė merak se do t’ia zėrė vendin. Pacolli ka thėnė se ndjehet i lėnduar dhe i traumatizuar pas asaj qė ka ndodhur, dhe se javėn e ardhshme do tė vendos nėse do tė pranojė postin e zv/kryeministrit tė parė nė qeveri, transmeton Indeksonline.

Nuk do t’ia harrojė kurrė Jakup Krasniqit, qė sipas tij, nuk lejoi as buqeta me lule pėr zgjedhjen e tij, por nuk do t’ia harrojė fjalėt as Limajt, pėr tė cilin tha se dha kontribut financiar nė lirimin e Hagės. Po mendon gjithashtu ende nėse do tė kthehet nė krye tė AKR-sė, por tė sigurt e ka vetėm qėndrimin nė Kosovė.

Telegrafi



krejt krejt veq kur vjen puna me i provokue shkjet nuk guxojna se qishtu edhe ne kohen e millosheviqit u kan puna


shkjet nuk duhet me i pa te zhgenjyer

Guri i madh
24-04-11, 16:55
AKTUALE




Stefanoviq: Jemi tė gatshėm tė bisedojmė edhe pėr ndarjen e Kosovės http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Shefi i Ekipit tė Serbisė nė bisedime mbi zgjidhjet e ēėshtjeve jetike nė Kosovė, Borko Stefanoviq, ka deklaruar tė shtunėn pėr gazetėn Blic tė Beogradit se ekipi negociator serb nuk i ik mundėsisė qė tė bisedohet mbi ndarjen e Kosovės. ... Postuar: 03:29:48 / 23.04.2011

Stefanoviq ka thėnė se “ne jemi tė lirė tė bisedojmė mbi ēdo gjė dhe nga unė kurrė nuk do tė dėgjoni: jo kjo absolutisht ėshtė e papranueshme dhe mbi atė nuk mund tė bisedohet. Mendoj se edhe pala tjetėr duhet ta adaptojė qasjen e vet kėrkimit tė zgjidhjeve, e jo tė kėrkimit tė konfirmimit tonė tė ashtuquajturės pavarėsi e tyre, sepse kėtė kurrė nuk do ta marrin”.

Pyetjes sė kjo praktikisht nėnkupton se negociatat patjetėr do ta prekin edhe ēėshtjen e statusit tė Kosovės, Stefanoviq i ėshtė pėrgjigjur se mendon se ēėshtja e statusit ėshtė nė ēdo temė qė ėshtė hapur nė negociata. Pėr momentin secila palė e respekton kundrimin e vet tė statusit, mirėpo, puna nė kėtė proces nuk ėshtė qė me anė tė zgjidhjeve tė murojmė strukturėn e tė “ashtuquajturit shtet tė tyre”, veē t’i zgjidhim problemet konkrete, me anė tė principeve dhe standardeve evropiane.

Sipas Stefanoviqit nė bisedimet e deritashme ēėshtjet mė tė kontestueshme janė vulat e doganės, telekomunikacionet dhe energjia elektrike, sepse fjala ėshtė pėr konfliktin e dy koncepteve.
Vulat janė problematike sepse vet dukja e vulės nė emrin e vet ėshtė prejudikim i statusit, sepse e promovon shtetin e Kosovės. Pėr ne ėshtė e pranueshme qė atributi i tė “ashtuquajturit shtet” tė paraqitet qoftė nė stemė, emėr tė institucionit ,ose memorandum tė dokumentit pėrcjellės doganor

Nga ana tjetėr Prishtina po orvatet ta eliminojė Serbinė nga Kosova edhe me prezencėn kompanive dhe tė institucioneve. Nga ana tjetėr ėshtė qasja jonė qė tė rregullohet situata e tashme dhe tė vihet nė kornizė pėrkatėse ligjore. Na vjen shumė keq qė rreth energjisė dhe telekomunikacioneve nuk kemi gjetur pika pėrkuese, sepse pala e Prishtinės nė funksionimin subjekteve nga Serbia, shikon si nė funksionimin e subjekteve ilegale.

Stefanoviq ka thėnė se nga raundi i katėrt pret qė tė mos hapėn tema tė reja veē tė bėhen pėrpjekje tė zgjidhen me sukses dhe tė mbyllėn atė qė janė hapur, veēmas kur ēėshtja e kadastrės dhe librave tė amzės janė para zgjidhjes Ai vlerėson se bisedimet nuk ėshtė reale tė zgjasin shumė, veēmas duke pas parasysh se edhe ne edhe Prishtina edhe BE, jemi tė pėrcaktuar qė problemet t’i zgjidhin nė afatin sa mė tė shkurtėr. Prandaj Stefanoviq parashikon se tė gjitha ēėshtjet mund tė mbyllėn deri nė fund tė vitit, duke pėrjashtuar ndonjė temė tė madhe qė ka tė bėjė me rregullimin qenėsor tė marrėdhėnieve ndėrmjet Prishtinės e Beogradit.

/Fahri Musliu/

Neferta
24-04-11, 20:14
Mahalla ime e shkrumit kėrkon tė bėhėt komunė
Shtatė fshatra kanė aplikuar pėr tu bėrė komuna


Prishtinė, 24 prill 2011 – Pėrmbyllja e procesit tė regjistrimit tė popullsisė dhe ekonomive familjare nė Kosovė ka ringjallur shpresėn pėr ndryshime nė disa vendbanime, tė cilat prej vitesh pretendojnė tė ngrihen nė njėsi komunale.
Fshatrat tė cilat kanė paraqitur kėrkesė nė MAPL pėr t’u bėrė komuna janė: Rogova, Hogoshti, Reēani, Zymi, Runiku, Orllani dhe Zhegra”, ka thėnė Demi.
Ajo ka sqaruar se ēėshtja e organizimit territorial tė vetėqeverisjes lokale tė Republikės sė Kosovės, nė kuadėr tė sė cilės hyn edhe formimi i komunave tė reja dhe pėrcaktimi i territorit dhe i kufijve komunalė rregullohet me Ligjin pėr kufijtė administrativė, i cili pėrcakton kriteret qė duhen plotėsuar nė mėnyrė qė tė mundėsohet rritja e numrit tė komunave tė Kosovės

Llapjani_HH
25-04-11, 17:33
krejt krejt veq kur vjen puna me i provokue shkjet nuk guxojna se qishtu edhe ne kohen e millosheviqit u kan puna


shkjet nuk duhet me i pa te zhgenjyer

E atėher u kan 1 millosheviq e tash jan ba shumė millosheviqa.
Ani ky Bajrami,nuk don me u prish me kojshi shkie e i sulmon Plisat Shqiptar.
Ka me ardhė dita kur veq me speciallca shkie kan me u mbrojt kta politikuaj.

Llapjani_HH
25-04-11, 17:44
U konvertua nė myslimane, vėllezėrit e masakrojnė
E kanė masakruar motrėn e tyre pasi vite mė parė ajo ishte konvertuar nga besimtare e sektit kopt (ortodoks nė Egjipt ) nė myslimane.

Nė vitin 2005, Salua Adel vendosi tė braktisė shtėpinė dhe besimin e saj pėr hir tė njė dashurie tė lindur me njė tė ri mysliman nė Kajro.

Por, disa vite mė vonė, tre vėllezėrit e 28 vjeēares arritėn tė lokalizojnė banesėn e saj, tė futen brenda e mė pas edhe tė masakrojnė me thika motrėn e tyre dhe djalin e saj 5 vjeēar, i cili ishte fryt i martesės me tė riun mysliman.

Krimi i tmerrshėm ėshtė pranuar nga vetė autorėt, tė cilėt para gjykatės nė Kajro janė shprehur se e kanė vrarė motrėn e tyre pėr ta “pastruar gjakun e familjes”.

Ky akt ka ndezur protesta tė salafinjve, tė cilėt janė tubuar para gjykatės duke kėrkuar dėnimin me vdekje tė tre vėllezėrve, transmeton TCH.

Koha.net

Guri i madh
26-04-11, 19:03
Mbyllen pa sukses hetimet pėr vjedhjen skandaloze nė Polici

Publikuar: Sot, mė 26 prill 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/droga-policia4.jpg



Prishtinė, 26 prill – Pakkujt mund t’i ketė shkuar mendja se mund tė vidhen afro 50 kile drogė nė Polici, e aq mė pak tė pushojnė hetimet pėr njė rast tė tillė. Nė fakt kėshtu ka ndodhur me vjedhjen skandaloze tė shumė provave dy vjet mė parė nė dhomėn e dėshmive nė Policinė e Kosovės.
Tė hėnėn janė mbushur dy vjet nga kjo vjedhje, mirėpo askush nuk ka dhėnė pėrgjegjėsi deri tash. Hetimet penale qė ishin marrė pėrsipėr nga Prokuroria Speciale e Kosovės tashmė janė pushuar, derisa EULEX-i nuk ka dhėnė asnjė sqarim pėr pushimin e hetimeve, shkruan sot “Koha Ditore”.
Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, i ka shkruar kėtij misioni pėr tė marrė informacione rreth hetimeve, por asnjė anėtar i kėtij misioni nuk ka marrė mundin qė t’i pėrgjigjet. Rexhepi, qė nė atė kohė nuk ishte nė postin e ministrit, dyshon se misioni i Bashkimit Evropian e ka “futur dosjen nė ndonjė sirtar” dhe nuk po punon nė kėtė rast.
“Fatkeqėsisht janė bėrė dy vjet dhe duke menduar nė atė kohė qė EULEX-i ka kapacitete mė shumė pėr hetime dhe kanė mjete mė tė sofistikuara, ėshtė shpresuar se ata do ta pėrmbyllin kėtė rast me sukses, mirėpo fatkeqėsisht po ngjet qė e kanė futur nė sirtar diku dhe nuk e kanė lėvizur”, ka thėnė Rexhepi tė hėnėn pėr “Kohėn Ditore”.
Dy vjet mė parė persona ende tė panjohur kishin vjedhur 47 kilogramė heroinė, 7 bimė kanabis, 3928,5 euro, 520 rupi, monedhė e Indisė, 6.5 milionė lira turke, 5.000 lej tė Rumanisė, 950 lekė tė Shqipėrisė dhe njė ēantė tė zezė sportive tė zbrazėt. Vlera e heroinės ishte rreth shtatėqind e pesė mijė euro. Mirėpo pėrveē disa veprimeve tė shpejta pėr suspendimin e pesė zyrtarėve policorė, tė cilėt mė vonė qenė kthyer nė punė, askush nga pėrgjegjėsit, tė cilėt natėn e vjedhjes kujdeseshin “pėr sigurinė e provave”, nuk ėshtė arrestuar.
Vjedhja e cilėsuar si njė nga krimet mė skandaloze kishte ndodhur nė kohėn kur Ministrinė e Punėve tė Brendshme e drejtonte Zenun Pajaziti, ndėrsa Policinė Sheremet Ahmeti. Asnjėri nuk pati dhėnė dorėheqjen pėr kėtė skandal derisa muaj mė vonė ishin shkarkuar nga detyra nė emėr tė “riformatizimit nė Qeveri e Polici”.
Pasardhėsi i Pajazitit, Bajram Rexhepi, ka thėnė tė hėnėn se janė pėrmbushur afatet ligjore kohore kur hetuesit ose duhet tė ngrenė aktakuzė, ose tė mbyllin hetimin. “Pėr fat tė keq, ata nuk kanė arritur kurrgjė. Ende nuk e di a e kanė mbyllur, po nė atė rrugė po ngjet janė”, ka thėnė ministri Rexhepi, pėr tė shtuar se nuk ka informacion zyrtar se ėshtė mbyllur rasti apo jo.
Drejtori i Policisė sė Kosovės, Reshat Maliqi, e konfirmon se ministri Bajram Rexhepi i ka shkruar EULEX-it pėr hapjen e rastit, duke kėrkuar qė ky rast tė mos trajtohet si i mbyllur.
EULEX-i tė hėnėn nuk ka dhėnė pėrgjigje pėr asnjė nga pyetjet e gazetės. Ky mision ka kėrkuar kohė pėr njė ditė pėr t’u pėrgjigjur pėr shkak tė festės sė Pashkėve. Nė qershor Policia e Kosovės pati marrė njė aksion qė besonte se tė paktėn tre persona kishte arrestuar si tė dyshuar pėr vjedhjen. Arrestimi i tė dyshuarve ishte bėrė nė Han tė Elezit.
Gazeta pari raportuar se natėn e vjedhjes, qė besohet tė ketė qenė ndėrmjet 24 dhe 25 prillit tė 2009-s, ishin fikur kamerat e sigurisė. Kjo u kishte pamundėsuar hetuesve tė zbulonin se kush ishin kryerėsit e grabitjes. As pėr fikjen e kamerave nė objektin e shtyllės sė krimit qė ndodhet nė njė oborr me Shtabin qendror tė Policisė sė Kosovės nuk kishte dhėnė pėrgjegjėsi askush. Nė atė dhomė pėr njė kohė janė ruajtur dėshmi tė njėsiteve tė antidrogės kundėr krimit tė organizuar, kundėr krimeve tė rėnda, tė hetuesve tė shtabit tė policisė dhe dėshmi tė tjera.
Por ku ruhen tash provat qė konfiskohen nga Policia?
Drejtori i Policisė, Reshat Maliqi, nuk ėshtė pėrgjigjur nė kėtė pyetje, por ka thėnė se ėshtė marrė njė vendim qė tė transferohet dhoma e dėshmive nė njė lokacion tjetėr.

Neferta
28-04-11, 16:30
Prokurorja e EULEX-it: po heton dy ministri dhe vrasja e gazetarit

Prishtinė, 28 prill 2011 - Prokurorja e Prokurorisė Speciale tė Kosovės, britanikja Maria Bamieh thotė se ėshtė duke hetuar dy dikasterė tė Qeverisė sė Kosovės - Ministrinė e Shėndetėsisė dhe atė tė Kthimit dhe tė Komuniteteve, ndėrsa ėshtė duke e pėrgatitur njė aktakuzė ndaj disa personave tė dyshuar pėr pjesėmarrje nė vrasjen e njė gazetari kosovar, qė ka ndodhur pas luftės.
Prokurorja Bamieh, e cila bėn pjesė nė Task Force kundėr korrupsionit, nė njė intervistė pėr gazetėn "Zėri" shprehet e e pėrkushtuar pėr t'i nxjerrė nė pah tė gjitha parregullsitė, me theks tė veēantė luftimin e korrupsionit dhe krimet financiare.
Por, ajo gjithashtu thotė se pėrkushtim aktual ka edhe mbrojtjen e lirisė sė medieve nė Kosovė. "Jam duke hetuar kėrcėnimet ndaj dy gazetarėve, sepse shumė prej tyre janė vrarė nė Kosovė. Mendoj se liria e medieve duhet tė ekzistojė, pavarėsisht se dikujt nuk i pėlqen ēfarė thonė ata, megjithatė gazetarėt duhet tė punojnė pa qenė tė kėrcėnuar dhe tė vrarė", nėnvizon Bamieh.
Ajo nuk dėshiron tė flasė me emėr se pėr vrasjen e cilit gazetar janė zhvilluar hetimet, por thotė se aktakuza do tė ngrihet shumė shpejt. Prokurorja britanike qė punon nė Kosovė, thotė se ėshtė duke hetuar edhe dikasterė qeveritarė qė dyshohen pėr korrupsion.
Gjatė hetimeve ajo thotė se ka intervistuar persona tė profileve tė larta, si ministra dhe sekretarė permanentė, pėr tė cilėt pretendon se kanė kryer vepra penale tė korrupsionit. "Jam duke e hetuar Ministrinė e Shėndetėsisė lidhur me disa tenderė dhe siē, e thashė, edhe Ministrinė pėr Kthim dhe Komunitete, ku aktakuza tashmė ekziston. Merrem kryesisht me krimet financiare dhe korrupsionin", tha ajo. Mes tjerash prokurorja Bamieh ka hetuar edhe rastin e kryetarit tė komunės sė Kaēanikut Xhabir Zharku, pėr tė cilin thotė se ka pasur prova tė mjaftueshme.

Guri i madh
28-04-11, 16:33
fatmirsisht disa politikan kan fillue te vedisohen e mos te frigohen nga realiteti

ky esht BAJRAM REXHEPI i cili e ka vlersue realisht EULEXIN edhe e ka fol realitetin

po sa gjat do te qendroj ne ket post ,mvaret nga HASHIM THAQI



------------------------------------------------------------------------------------------------

Rexhepi nuk i luan fjalėt pėr EULEX-in

Publikuar: Sot, mė 28 prill 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/28rexh4.jpg




Prishtinė, Bajram Rexhepi nuk tėrhiqet. Pak kohė pasi kishte kryer sqarimet e nevojshme tek zėvendėsėshefi i EULEX-it, Andy Sparkes, ai u ka thėnė shkurt gazetarėve se nuk tėrheq asnjė pikė dhe asnjė presje nga ajo qė ka thėnė pėr kėtė mision. “S’ka hair prej EULEX-it. Zot ruana prej tyre”, ėshtė lutur ministri i Brendshėm, nė njė intervistė pėr Kohėn Ditore. Qėndrime tė ngjashme po mban edhe zėvendėskryeministri Hajredin Kuci. Sparkes ėshtė hidhėruar me kėto qėndrime tė zyrtarėve kosovarė dhe kėtė e ka shfaqur njė ditė mė parė nė njė konferencė.

Neferta
28-04-11, 16:35
Lakimi i autostradės, i paligjshėm dhe i papėrgjegjshėm

Prishtinė, 28 prill 2011 - Opozita ka kritikuar ashpėr sot nė Kuvendin e Kosovės vendimin e qeverisė pėr tė ndryshuar trasenė e autostradės Vėrmicė Merdar, ndėrsa Kryeministri Hashim Thaēi e cilėsoi shqetėsues kundėrshtimin qė i bėhet ndėrtimit tė autostradės. Kryetari i Grupit parlamentar tė LDK sė, Ismet Beqiri, e ka quajtur tė paligjshėm dhe tė papėrgjegjshėm vendimin e Qeverisė sė Kosovės, pėr ndryshimin e trasesė sė autostradės, e cila nuk do tė kalojė nėpėr Shtime, por nga Qafa e Dulės nė drejtim tė Orllatit, pėr t'u lidhur me magjistralen Pejė - Prishtinė. "Vendimi pėr ndryshimin e trasesė pa u shtruar si ēėshtje nė Kuvendin e Kosovės, tregon se kjo qeveri bėn ēfarė tė dojė. Lėre qė ne nuk kemi ide pėr ēmimin e kėsaj autostrade, por gjatė rrugėtimit tė projektit po devijon edhe traseja", theksoi Beqiri. Por sipas Kryeministrit Thaēi, me kėtė devijim tė trasesė do tė kursehen 350 milionė euro, ndėrsa do tė shtohen vetėm shtatė minuta kohė. Edhe deputeti i AAK Daut Haradinaj tha se nėse ky projekt ėshtė transparent ėshtė vetėm pėr Qeverinė, por jo edhe pėr qytetarėt e Kosovės.

Neferta
28-04-11, 16:59
Piloti veteran Afgan ushtar vullnetare i Al kaides
Sulmi ne aeroportin e Kabulit 8 ushtare te vrar amerikan dhe nje kontraktues civil.
Zėdhėnėsi i Ministrisė Mbrojtjes Gjenerali Mohammad Zahir Azimi tha se i armatosuri ishte njė oficer i cili kishte shėrbyer si pilot nė ushtrinė afgane pėr 20 vitet e fundit. vrasesi- i identifikuar si Ahmad Gul, 48, i nje qyteti pran Kabulit Vrasesi vdiq nė njė shkėmbim zjarri qė pasoi pas vrasjes se ushtarve amerikan

Llapjani_HH
28-04-11, 18:32
Jakupi ia tregon "dhėmbėt" PDK-sė

Jakup Krasniqi mė i sinqertė se kurrė.
Njėkohėsisht me i paduruar ndaj PDK-sė e veēmas komandant Kamishit.

Dy ditė pasi iu refuzuar nė kryesi kėrkesa qė tė hetohen krimet e pasluftės nė Kosovė, Bekim Haxhiu sėrish nė Kuvendin e Kosovės ka kėrkuar qė tė aprovohet kėrkesa e tij pėr hetime. Pasi ka pėrfunduar me kėrkesėn, pėrgjigjen negative nuk e ka marr nga partitė e tjera por nga Sekretari i Pėrgjithshėm i partisė sė tij, kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi.

Ai i ka thėnė qė tė gjithė ata qė kanė prova apo fakte pėr ndonjė krim le ti drejtohen Prokurorisė dhe gjykatave kosovare e tė mos e shndėrrojnė Kuvendin e Kosovės nė njė arenė diskutimesh pėr krimin pasi kėtė duhet ta bėjnė organet e tjera.

Pas kėsaj, Kamishi nuk u bė i gjallė. /indeksonline/
Mesazhi.com

Guri i madh
28-04-11, 18:58
Jakupi ia tregon "dhėmbėt" PDK-sė

Jakup Krasniqi mė i sinqertė se kurrė.
Njėkohėsisht me i paduruar ndaj PDK-sė e veēmas komandant Kamishit.

Dy ditė pasi iu refuzuar nė kryesi kėrkesa qė tė hetohen krimet e pasluftės nė Kosovė, Bekim Haxhiu sėrish nė Kuvendin e Kosovės ka kėrkuar qė tė aprovohet kėrkesa e tij pėr hetime. Pasi ka pėrfunduar me kėrkesėn, pėrgjigjen negative nuk e ka marr nga partitė e tjera por nga Sekretari i Pėrgjithshėm i partisė sė tij, kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi.

Ai i ka thėnė qė tė gjithė ata qė kanė prova apo fakte pėr ndonjė krim le ti drejtohen Prokurorisė dhe gjykatave kosovare e tė mos e shndėrrojnė Kuvendin e Kosovės nė njė arenė diskutimesh pėr krimin pasi kėtė duhet ta bėjnė organet e tjera.

Pas kėsaj, Kamishi nuk u bė i gjallė. /indeksonline/
Mesazhi.com


une nuk po shof pa ndegjushmerin e jakupit ndaj PDKes po kjo esht nji tentativ e jakupt qe mos te flitet per SHIKun ne parlament ,nga frika se populli do te ket ma shum njohuri per ket organizat kriminale


e aktpadia ne prokurori kalon pa kurfar zhurme edhe populli nuk do te ndegjoj shum per ket organizat terroriste kriminale ,kur duhet se punimet e kuvendit deri ne ora 17 jan online


e dihet prokurorin e ka HASHIM THAQI ne duart e veta

Llapjani_HH
29-04-11, 17:18
Hiqen taksat me Serbinė, mbahen me Kosovėn

Shkėmbimet tregtare me Serbinė pritet tė rriten akoma e mė shumė, kurse me Kosovėn mund edhe tė pėrkeqėsohen.

Me stadin aktual tė tarifave doganore, Shqipėria ka kryer volume tė mėdha tregtie me shtetin e Beogradit, ndėrsa me vendin mė tė afėrt, Kosovėn, niveli nuk paraqitet aty ku duhej, por me ndryshimin e fundit tė taksave raporti me kėto vende do tė thellohet.

Njė tjetėr marrėveshje e tregtisė sė lirė me vendet e rajonit, nė kuadėr tė CEFTA-s pritet tė miratohet sė shpejti nga Kuvendi i Shqipėrisė.

Gazeta “Shqip” ka mėsuar strukturėn e re tė tarifave doganore me vendet e CEFTA-s, ku futen Mali i Zi, Kroacia, Moldavia, Maqedonia, Serbia dhe Shqipėria.

Mes kėtyre vendeve do tė shkėmbehen mallra pa paguar tarifė doganore, mbi bazė tė kuotave (nė ton), qė shkojnė deri nė 15 pėr qind.

Mes kėtyre vendeve duhet tė kishte pėrfituar edhe Kosova, por pėr shkak statusit tė njohjes ndėrkombėtare, nuk ka pranuar tė nėnshkruajė protokollin shtesė tė marrėveshjes.

Pakti mes 6 shteteve tė CEFTA-s ėshtė firmosur mė 12 nėntor 2010, nė Beograd tė Serbisė, ku ashtu si Kosova, edhe Bosnjė-Hercegovina nuk ka pranuar tė firmosė marrėveshjen, madje nuk kishte negociuar me asnjė nga shtetet, kurse qeveria e Prishtinės kishte nisur bisedimet prej kohėsh me Kroacinė dhe Maqedoninė, por nė fund u tėrhoq.

Sipas Ministrisė sė Jashtme, marrėveshja e re pėr tregtinė e lirė mes vendeve erdhi pas pėrfundimit tė periudhės tranzitore tė reduktimit tė tarifave doganore pėr produktet industriale.

Pėr kėto mallra tarifat aktualisht janė zero dhe tani radha i vjen reduktimit dhe heqjes sė taksave pėr produktet bujqėsore dhe blegtorale, apo tė vezės, verės dhe peshkut.

“Referuar shkallės sė pėrfitimit nga tarifat preferenciale pėr shkak tė origjinės tė produkteve bujqėsore tė importuara (rreth 35-40 pėr qind) dhe tarifės doganore mesatare prej 2.4 pėr qind, qė rezulton nė kėtė periudhė, efekti minus nė buxhetin e shtetit nga reduktimi i taksave nuk shkon mė shumė se 60 milionė lekė”, pohon Ministria e Ekonomisė, ndėrsa ajo e Financave shprehet se me rritjen e shkėmbimeve tregtare, do tė ketė zhvillim pozitiv nė arkėtimet e taksės sė TVSH-sė.
Telegrafi

tipi engjellor
29-04-11, 18:16
Jakupi ia tregon "dhėmbėt" PDK-sė

Jakup Krasniqi mė i sinqertė se kurrė.
Njėkohėsisht me i paduruar ndaj PDK-sė e veēmas komandant Kamishit.

Dy ditė pasi iu refuzuar nė kryesi kėrkesa qė tė hetohen krimet e pasluftės nė Kosovė, Bekim Haxhiu sėrish nė Kuvendin e Kosovės ka kėrkuar qė tė aprovohet kėrkesa e tij pėr hetime. Pasi ka pėrfunduar me kėrkesėn, pėrgjigjen negative nuk e ka marr nga partitė e tjera por nga Sekretari i Pėrgjithshėm i partisė sė tij, kryetari i Kuvendit, Jakup Krasniqi.

Ai i ka thėnė qė tė gjithė ata qė kanė prova apo fakte pėr ndonjė krim le ti drejtohen Prokurorisė dhe gjykatave kosovare e tė mos e shndėrrojnė Kuvendin e Kosovės nė njė arenė diskutimesh pėr krimin pasi kėtė duhet ta bėjnė organet e tjera.

Pas kėsaj, Kamishi nuk u bė i gjallė. /indeksonline/
Mesazhi.com
Po normal qe eshte i hapur Jakupi...

Guri i madh
29-04-11, 19:17
Limaj e sheh vetėn viktimė

Publikuar: Sot, mė 29 prill 2011



http://www.kohaditore.com/repository/images/29limaj5.jpg Limaj e sheh vetėn viktimė


Prishtinė, 29 prill - Ka kaluar njė vit nga bastisjet e bujshme tė EULEX-it nė Zyrat e Ministrisė sė Transportit qė atė kohė udhėhiqej nga Fatmir Limaj. Edhe pas kalimit tė kėsaj kohe, asgjė konkretisht nuk ka ndodhur. Fatmir Limaj, i cili vetėn e konsideron viktimė nė kėtė rast kėrkon shpjegime nga EULEX-i, pse ky spektakėl siē ai e quan, nuk solli diēka konkrete.
“S’ka mo tjera fakte, s’ka mundėsi me pas fakte, po tė kishte fakte do tė ishte kryer, por thjesht ēka do qė shtyhet dhe mbahet ėshtė pėr kalkulime tė imazhit politik. Tash unė e shoh vetėn viktimė. Absolutisht viktimė tė tyre”, citon Telegrafi Limajn sipas emisionit Info Magazina nė “Klan Kosova”.

Ai thotė se ėshtė i bindur qe EULEX, nuk ka asnjė fakt, prandaj sipas tij nuk ka edhe ēka tė thotė. Limaj mes tjerash deklaroi se nuk ėshtė marrė kurrė nė pyetje pėr kėtė ēėshtje, pėr keqpėrdorimin e tij tė dyshuar, transmetojnė mediat.

“S’ka ministri qė nuk hetohet, por tani vendoset nga vullneti i tyre, p.sh dikon e ka jaran dikush nga bosat e EULEX-it dhe thotė qė kėto zbon me prek”, shtoi Limaj, sipas tė cilit EULEX ka dėmtuar imazhin e Brukselit duke filluar hetimet bazuar nė njė veti tė njerėzve tė ligė.

Llapjani_HH
30-04-11, 18:08
Partnerėt e ”Mabetexit” lypin nga Pacolli kthimin e borxheve nė vlerė 3,6 milionė euro

Disa kompani qė janė kontraktuar nga “Mabetexi” pretendojnė se pronarėt e tij kanė ndaj tyre borxhe qė kalojnė shifrėn prej 3 milionė e 600 mijė eurosh.

Partneri i “Mabetexit”, kompania “Maber”, qė ishte kontraktuar pėr furnizim me pajisje elektrike, pretendon se kėto borxhe janė grumbulluar nga punėt qė janė kryer nė projekte ndėrtimore nė Kosovė e Kazakistan.

Nga tenderi 15 milionėsh qė kompania “Mabetex” e kishte fituar nga Qeveria e Kosovės pėr renovimin e Pallatit tė Medieve, (“Rilinjdes”) njė shumė prej 150 mijė eurosh nuk i ėshtė paguar firmės “Maber”, thotė pronari i saj Claudio Vanini.

Njė shumė prej 100 mijė eurosh ky biznesmen e lyp nga Behxhet Pacolli, pėr shkak tė punėve qė ka kryer nė ndėrtimin e shtėpisė rezidenciale nė Hajvali, ndėrkaq 320 mijė euro tė tjera kėrkohen pėr shkak tė ndėrtimit tė njė fabrike nė Kosovė.

Mbi dy milionė euro, sipas Vaninit, janė borxhe nga angazhimi i kompanisė sė tij nė ndėrtimin e dy spitaleve nė Kazakistan.

Po ashtu, gjatė punimeve nė kėtė shtet ai pretendon se Pacolli i ka mbetur borxh 250 mije euro pėr pistėn me akull nė Kazakistan, ku janė mbajtur lojėrat aziatike, si dhe 200 mijė euro pėr teatrin presidencial.

Po ashtu, sipas tij, “Mabetexi” ka borxhe edhe nėpėr projekte tė tjera ku ka qenė i angazhuar si furnitor.

Ndėrkaq drejtuesit e firmės “Caloi Industria” pretendojnė se Pacolli duhet t’ia paguajė njė borxh qė kap vlerėn e 150 mijė eurove, pasi kishte furnizuar me karrige kompaninė “Mabetex”, nė projektin pėr ndėrtimin e teatrit presidencial nė Kazakistan.

Claudio Vanini nga kompania “Maber”, si dhe Cartulo Curtolo nga “Caloi Industria” kanė bėrė publike nė njė medium italian “La tribuna di Treviso”, para disa ditėsh, pretendimet e tyre se ish-presidenti i Kosovės nuk i ka kryer obligimet ndaj tyre dhe se shifra totale e borxheve e kalon shumėn prej 3,6 milionė eurosh.

Ndėrkaq zyrtarėt e “Mabetex Group” nė Lugano tė Zvicrės kanė deklaruar se problemet me kompaninė “Maber”, e cila lyp t’i paguhen 3,6 milionė euro, kanė nisur gjatė punimeve nė renovimin e ish-ndėrtesės sė “Rilindjes” pėr nevoja qeveritare.
Koha.net

Neferta
01-05-11, 23:12
Qosiq, tani ndarja e Kosovės shumė mė vėshtirė

Beograd, 29 prill 2011 - Idenė e hedhur kohėve tė fundit pėr ndarjen e Kosovės e ka komentuar edhe shkrimtari i njohur nacionalist serb Dobrica Qosiq, i cili ka qenė i pari qė ėshtė angazhuar pėr ndarjen pėrkatėsisht copėtimin e Kosovės para tridhjetė vjetėsh. Qosiq thotė se atėherė ideja e tij ka qenė mė lehtė e realizueshme, ndėrsa tani ėshtė "shumė mė vėshtirė". "Idenė pėr ndarjen e Kosovės e kam propozuar pothuajse para 30 vjetėsh. Atėherė kjo ishte shumė mė lehtė tė realizohet. Dhe atėherė kam thėnė ēfarė kam pasur pėr tė thėnė pėr kėtė. Por atėherė (ideja) nuk kaloi. Tani kjo ėshtė edhe mė vėshtirė", ka thėnė Qosiq pėr revistėn e pėrjavshme autoritative beogradase NIN, pas qė shefi i ekipit negociator serb "zbuloi" pėr shtypin se Beogradi ėshtė i gatshėm pėr bisedime pėr tė gjitha temat pėrfshirė ndarjen e Kosovės nė dialog me Prishtinėn. Revista nė fjalė rikujton se Dobrica Qosiq ka vizatuar hartėn e parė tė ndarjes sė Kosovės dhe planin pėr rindarjen e territorit nė proporcion 33 ndaj 77 pėr qind nė dobi tė Serbisė. Linjat e ndarjes tėrhiqeshin nga Prishtina ndrejt Pejės, pa Drenicėn, pėrfshirė Prizrenin, Gjakovėn dhe Deēanin. I vjetėr 20 vjet, as nė rrethanat e atėhershme, ai plan nuk ėshtė realzuar, pohon revista. Situata nė terren nė atė kohė? Rreth 200 mijė serbė mė shumė nė Kosovė. Nė duart serbe ishte administrata komplete, ushtria dhe policia. Mbėshtetja solide e komunitetit ndėrkombėtar pro Serbisė. Palėn e kundėrt e pėrrbinin shqiptarėt e paorganizuar, me ėndrrėn raomantike pėr pavarėsinė, por pa vizion tė qartė se si tė realizohet. Tani nė vitin 2011, pothuajse ēdo gjė ėshtė pėrmbysur si tabloja nė pasqyrė. Dhe ideja pėr ndarjen duket e tejkaluar, kur dy decenie mė herėt kjo nuk kaloi sepse nuk ekzistonte koncensusi nė elitėn politike serbe. Vemendjen nga Kosova, pas vizatimit tė hartės asnjėherė tė realizuar, e tėrhoqėn luftėrat nė Slloveni dhe Kroaci dhe shumė shpejt hartėn pėr ndarjen e Kosovė e mbuluan hartat e ndarjes sė territoreve tė tjera tė RSF Jugosllavisė. Kufijtė, ndėrkaq, u vizatuan ashtu si i lejoi komuniteti ndėrkombėtar, shkruan revista NIN me njė dozė rezignacioni nė numrin mė tė ri. qik

GURI SYLAJ
02-05-11, 07:02
Shefi i Alkaides ,Osama Bin Laden ,eshte vra ne afersi te kryeqytetit te Pakistanit!
__________________

Guri i madh
02-05-11, 20:18
Kostoja e “Thaēit 2” mbi 6 milionė euro

Publikuar: Sot, mė 02 maj 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/02thac24.jpg




Prishtinė, 2 maj - Qeveria e “ristrukturuar” e Kosovės, e apostrofuar si Thaēi 2, e pėrbėrė nga gjashtė zėvendėskryeministra, nėntėmbėdhjetė ministra dhe e “dizajnuar” pėr 36 zėvendėsministra, do tė rėndojė buxhetin e varfėr tė Kosovės me rreth 6 milionė euro, vetėm pėr paga, mallra dhe shėrbime pėr stafin politik, shkruan sot “Zėri”.
Shpikja e disa dikastereve tė reja qeveritare dhe shtimi enorm i numrit tė zėvendėskryeministrave, nga opozita dhe shoqėria civile, shihet si “llastik politik qeveritar” pėr plotėsimin e ambicieve partiake. Pavarėsisht kėtyre kritikave, kryeministri Hashim Thaēi ka vendosur qė ta shtojė edhe njė ministri, atė pėr Diasporėn.
Analisti, Avni Zogiani thotė se 6 zėvendėskryeministra e 19 ministri, nuk i kanė as shtetet me dhjetėra miliona banorė. “Kjo puna e gjashtė zėvendėskryeministrave dhe e 19 ministrive nuk do as koment, ėshtė absurditet qė tregon tepėr shumė se shteti po u pėrshtatet partive dhe qė po e zgjasin shtetin si plastikė pėr me iu ra tamam”, ka thėnė Zogiani, duke shtuar se me kėto veprime qeveria shpenzon si ia do qejfi.
Glauk Konjufca thotė se qeveria nuk duhet ta harrojė fjalėn e urtė “qė zullumi kėputet prej sė trashi”. Sipas tij, kjo ėshtė skandaloze qė vetėm stafi politik tė bėjė shpenzime sa bėn Kuvendi i Kosovės.
“Tė gjithė deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, pėr paga nė vit i harxhojnė afro 4 milionė euro, por edhe kjo ėshtė shumė. Nga ana tjetėr, qeveria vetėm me staf politik harxhon mė shumė se krejt kuvendi”, ka thėnė Konjufca, duke shtuar se qeveria kontrollon gjithēka e atė nuk e kontrollon askush. Sipas tij, pushteti ėshtė shndėrruar nė pazarllėk pėr t’i plotėsuar ambiciet e dikujt, krijohen ministri tė reja.
“Ministria nuk krijohet pėr nevojėn e diasporės, por qė tė mos prishet koalicioni ata krijojnė ministri pėr diasporėn. Ky ėshtė njė model shumė i keq”, ka thėnė Konjufca.
Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė edhe nga partitė tjera ka pasur ide pėr krijimin e kėsaj ministrie pėr diasporėn.
“Me miratimin e Ligjit pėr Qeverinė sigurisht do tė ketė nevojė pėr njė ridizajnim tė tėrėsishėm qeveritar. Pas miratimit tė ligjit do tė ketė ridizajnim tė dikastereve. Gjatė mandatit qeverisės njerėzit e kanė tė vėshtirė ndoshta tė bėjnė zvogėlime apo ndryshime tė dikastereve, por njė mandat i ri sigurisht gjithsesi se do tė kėrkonte zvogėlim tė ministrive”, ka thėnė Kuēi.
Rritja e kabinetit qeveritar edhe pėr njė ministri nga Lidhja Demokratike e Kosovės shihet me shqetėsim. Sekretari i pėrgjithshėm i kėsaj partie, Ismet Beqiri ka thėnė se rritja nė 19 ministri ėshtė pėr t’u shokuar.
“Do tė na e kenė lakmi vendet e ndryshme, se sa jemi tė zotėt tė kemi njė qeveri me kaq ministra, po shtohen pėr ditė. Ne nuk jemi kundėr krijimit tė ministrisė, por edhe ministritė aktuale qė kanė fushėveprim qė kanė tė bėjnė me diasporėn nuk e kryejnė punėn e tyre. Sa herė tė bjerė nė krizė qeveria, kėta bėjnė ministri tė reja dhe njė qeveri me 19 ministri, ėshtė pėr t’u shokuar dhe kjo ndodh vetėm nė Kosovėn, tė cilėn qeveri dhe vend pretendon dhe e thotė se e udhėheq zoti Thaēi”, ka thėnė Beqiri.
Ndėrkohė, Ardian Gjini nga AAK, ka thėnė se ėshtė “lajm i keq” pėr Kosovėn dhe pėr popullin e saj, formimi i njė ministrie tė re. Sipas tij, kjo rritje numrit tė ministrave, zėvendėsministrave dhe zėvendėskryeministrave, ėshtė barrė e popullit tė Kosovės.
“Kjo ėshtė kultura dhe karakteri i kėsaj qeverie, dhe fatkeqėsisht Kosovėn nuk e presin ditė tė mira nė tė ardhmen, pėrderisa kėta njerėz janė nė pushtet. Mund t’u them se po vazhdon kultura e mashtrimit dhe kamuflimit tė problemeve tė vogla me probleme tė mėdha”, ka thėnė Gjini.
Nga ana tjetėr, ish-ministėr i Ekonomisė dhe Financave nga radhėt e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Haki Shatri, thotė se ngarkimi i Qeverisė me zėvendėskryeministra, ministra e zėvendėsministra pa ndonjė arsye, dėmton imazhin e shtetit, por edhe dėmton vetė buxhetin.
“Ėshtė totalisht e panevojshme qė tė ketė mė shumė se 18 zėvendėsministra. Ėshtė e paarsyeshme qė militantėt politikė tė rehabilitohen nė pozita politike e qė rroga marrin nga arka e shtetit”, tha ai.
Totali i pagave mujore dhe vjetore
Ministra 19 X 1270,50 = 24, 139. 5 euro X 12= 289, 674
Zėvendėskryeministra 6 X 1356,30 = 81,378 X 12= 976, 536 euro
Zėvendėsministra 36 X 1182,50 = 42 570 X 12= 510, 840 euro
Kėshilltarė 120 X 577,50 = 69. 300 X 12= 831.600 euro
Shoferė 55 X 214,50 = 11. 797 X 12= 141.570 euro
Asistentė 55 X 214,50 = 11.797 X 12= 141. 570 euro
Shpenzime mujore pėr paga nė total 240.981 euro
Shpenzime vjetore pėr paga nė total 2. 591.610 euro
Shpenzime pėr derivate brenda njė viti mbi 1 milion euro

Guri i madh
19-05-11, 19:20
Obama: Kufiri Izrael-Palestinė, sipas marrėveshjes sė 1967

Publikuar: Sot, mė 19 maj 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/19-paqja,-rrotulluese_1905112007_4.jpg

Washington, 19 maj - Nė njė fjalim gjithėpėrfshirės pėr Lindjen e Mesme, Obama tha se kryengritjet nė rajon tregojnė se represioni nuk do tė funksionojė mė.
“Pėr gjashtė muaj, ishim dėshmitarė tė ndryshimeve tė jashtėzakonshme qė ndodhėn nė Lindjen e Mesme dhe nė Afrikėn Veriore. Shesh pas sheshi, qytet pas qyteti, shtet pas shteti, njerėzit u ngritėn qė tė kėrkojnė tė drejtat e tyre bazike”, tha Obama.
Ai theksoi se SHBA-ja i mbėshtet kėto thirrje pėr ndryshime dhe shtoi se SHBA-ja kundėrshton pėrdorimin e dhunės kundėr njerėzve nė rajon dhe mbėshtet tė drejtat e tyre universale.
Obama tha se protestuesit pro demokracisė arritėn pėr gjashtė muaj atė qė terroristėt nuk mundėn ta arrijnė pėr dekada.
Presidenti Obama po ashtu tha se Osama bin Laden - lideri i Al Qaedas, i cili u vra nga forcat speciale amerikane nė fillim tė kėtij muaji, nuk ishte martir, por njė “vrasės i madh”, transmeton Radio Evropa e Lirė.
“Bin Laden nuk ishte martir, por njė vrasės i madh qė ofroi mesazhin e urrejtjes, insistoi qė myslimanėt tė kapin armėt kundėr Perėndimit, kurse dhuna kundėr burrave, grave e fėmijėve ishte rruga e vetme e ndryshimit. Ai refuzoi demokracinė dhe tė drejtat individuale pėr myslimanėt, nė favor tė ekstremizmit tė dhunshėm. Agjenda e tij fokusohej nė atė se ēka mund tė shkatėrronte, jo ēka mund tė ndėrtonte”, tha Obama, duke shtuar se agjenda e ekstremizmit tė Al Qaedas nė botėn arabe tashmė shihet si e vdekur. Presidenti tha se lideri i Sirisė, Bashar al-Assad ka zgjedhur rrugėn e vrasjes dhe paralajmėroi atė qė ta ndryshojė kursin, ose ta lėrė pushtetin. Ai u bėri thirrje izraelitėve dhe palestinezėve qė tė kuptojnė se “paqja nuk mund tė imponohet”.
Obama tha se procesi i paqes duhet tė rezultojė me dy shtete me “kufij tė pėrhershėm palestinezė me Izraelin, Jordaninė dhe Egjiptin, si dhe kufij tė pėrhershėm izraelitė me Palestinėn. Kufijtė mes Izraelit e Palestinės, sipas tij, duhet tė bazohen nė marrėveshjen e vitit 1967.
Presidenti Obama premtoi ndihmė ekonomike pėr shtetet qė pėrqafojnė reformat demokratike. Ai nėnvizoi se SHBA-ja do t’i lehtėsojė borxhet Egjiptit dhe se Washingtoni sė shpejti do tė lansojė njė fond prej 2 miliardė dollarėsh pėr mbėshtetjen e investimeve private nė kėtė rajon.
Obama, po ashtu, ritheksoi njė plan pėr tė riorientuar Bankėn Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim qė tė mbėshtesė rajonin e Lindjes sė Mesme dhe tė Afrikės Veriore, ashtu siē i ka ndihmuar ish-shtetet komuniste nė Evropėn Qendrore dhe Lindore.

Guri i madh
19-05-11, 19:23
Kompania e njerėzve tė SHIK-ut pėrfitoi jashtėligjshėm nga Qeveria

Publikuar: Sot, mė 19 maj 2011
http://www.kohaditore.com/repository/images/tendshik_1905111036_4.jpg

Prishtinė, 19 maj - Miliona euro nga Qeveria e Kosovės ka pėrfituar kompania private “Ada Consulting Group”, qė ishte themeluar nga ish-zyrtarė tė SHIK-ut. Ish-punonjės tė kėsaj organizate kanė punuar si zyrtarė tė lartė nėpėr ministritė tė cilat i jepnin tenderė kėsaj kompanie. Auditorėt kanė evidentuar shkelje ligjore nėpėr tenderėt qeveritarė qė i ka pėrfituar kjo kompani. Pronari i kėsaj kompanie, Avni Kastrati, nuk ka dashur tė komentojė rreth fitimit tė tenderėve nga ministritė ku kanė punuar ish-kolegėt e tij tė Shėrbimit Informativ tė Kosovės (SHIK).
“Me tenderė e me procedura ka shkuar gjithēka nė rregull”, citon “Koha Ditore” Kastratin.
Ndėrkaq, Latif Gashi, ish-drejtor i pėrgjithshėm i SHIK-ut, ka thėnė se nuk ka pasur mundėsi tė ketė asnjė ndikim nė tenderė gjatė kohės sa ka qenė zyrtarisht i emėruar si kėshilltar politik nė Ministrinė e Mjedisit e Planifikimit Hapėsinor.
“Nuk kam ndikuar e as nuk kam pasur mundėsi tė ndikoj pėr tenderė”, ka thėnė Gashi.
Sipas tij, pronari i firmės “Ada Consulting Group” ka punuar nė SHIK, por kur ėshtė shuar kjo organizatė ka mundur tė krijojė firmė e tė merret me biznes.
Ish-zyrtari tjetėr i SHIK-ut, Fadil Demaku, tash deputet i Partisė Demokratike tė Kosovės, ka thėnė se ishte punėsuar nė kompaninė “Ada Consulting” nga Prishtina, pėr tė marrė njė rrogė, pasi kishte mbetur pa punė.
“Unė kam punuar sa pėr rrogė aty pėr njė vit. Ka qenė kohė kur kam mbetur pa punė dhe jam punėsuar, por asnjėherė nuk jam marrė me tenderė se ku i fiton kompania”, ka thėnė Demaku.
Pozita e tij nė kėtė firmė, sipas Demakut, ka qenė koordinator, ndėrsa nė SHIK kishte drejtuar Departamentin Antiterror.
“Ada Consulting Group”, qė kishte tė punėsuar deputetin e PDK-sė, Fadil Demakun, nė gusht tė vitit tė kaluar ishte shpallur fitues nė njė tender publik tė Komunės sė Drenasit, qė udhėhiqet nga vėllai i tij, Nexhat Demaku. Oferta e konsorciumit ku bėnte pjesė kjo kompani kishte qenė 35 mijė e 387 euro dhe kishte tė bėnte me hartimin e planit rregullues pėr Lagjen e Dėshmorėve.
Raportet e Zyrės sė Auditorit tė Pėrgjithshėm kanė gjetur shkelje ligjore nė tenderėt qė kjo kompani ka fituar nė Ministrinė e Mjedisit e Planifikimit Hapėsinor, si dhe nė Ministrinė e Forcės sė Sigurisė. Sipas auditorėve nė tenderin “Rregullimi i varrezave tė dėshmorėve nė Mitrovicė”, me vlerė 171 mijė e 503 euro, punėt nuk ishin tė kryera nė pajtim me kontratėn, ndėrsa pagesat ndaj kompanisė ishin bėrė.
“Ekipi i auditimit tė ZAP-it sė bashku me kryetarin e Komisionit pėr pranimin e punėve qė ishte caktuar nga Ministria bėnė njė ekzaminim fizik pėr tė vėrtetuar nėse punėt ishin kryer nė pajtim me kontratėn. Punėt nuk ishin kryer ashtu siē kėrkohet”, thuhet nė raportin e auditimit tė Ministrisė sė Mjedisit e Planifikimit Hapėsinor pėr vitin 2009. Sipas auditorėve, dimensioni i skajoreve sipas kontratės ishte paraparė tė jetė 10/20 cm, ndėrsa ishin vendosur skajore tė dimensionit 8/20 cm.
“Vendosja e skajoreve ishte dashur tė jetė 3,000 m qė nga 10.5 euro bėjnė 31.500 euro, ndėrsa ishin vendosur 2 mijė e 602 m., qė nga 10.5 euro kushtojnė 27 mijė e 321 euro. Punė tė pakryera kishin mbetur 4 mijė e 179 euro, por qė ishin paguar”, theksohet nė kėtė raport tė auditimit.
Shkelja tjetėr sipas auditorėve kishte tė bėnte me vendosjen e rigolave. Sipas kontratės duheshin vendosur 3 mijė m qė nga 8 euro pėr njėsi kushtonin 24 mijė euro, ndėrsa ishin vendosur 1 mijė e 296 m qė nga 8 euro i bie 10 mijė e 368 euro apo pėr 13 mijė e 632 euro punė tė pakryera e qė ishin paguar.
“Po ashtu dimensioni i rigolave sipas kontratės ėshtė dashur tė jetė me dimensione 40/40 cm, ndėrsa ishin vendosur me dimensione 30/20 cm”, thuhet nė kėtė raport tė auditimit.
“Ada Consulting Group”, sipas auditorėve, po ashtu ka bėrė ndryshime tė specifikacionit teknik.
“Sipas specifikacionit teknik dhe kontratės lokacioni duhej shtruar nė asfalt, ndėrsa ishte bėrė me kubėza betoni”, kanė evidentuar auditorėt.
Ndėrkaq, sipas raportit tė auditimit pėr Ministrinė e Forcės sė Sigurisė kjo kompani nuk i kishte plotėsuar kushtet e parapara me dosje tė tenderit, por ishte shpėrblyer me kontratė nga kjo ministri. Ofertėn e kėsaj kompanie prej 919 mijė e 353 eurosh MFSK-ja e kishte vlerėsuar me 100 pikė. Sipas auditorėve kompania qė kishte fituar tenderin pėr riparimin e kuzhinės nė kazermėn e Mitrovicės nuk kishte prezantuar kopjet e faturave mė tė reja tė pagesės sė shėrbimeve tė ujit si dhe tė mbeturinave.
“Kėto dokumente janė kėrkuar nė mėnyrė eksplicite me dosje tė tenderit dhe operatori fitues i tenderit pėr riparimin e kuzhinės nė kazermėn e Mitrovicės nuk ka sjellė as polisat e sigurimit pėr punėtorėt e pėrfshirė nė projekt para nėnshkrimit tė kontratės. Polisat e sigurimit pėr punėtorėt e pėrfshirė nė projekt janė kėrkuar me nenin 18 tė kontratės”, kanė konstatuar auditorėt nė raportin pėr vitin 2009 tė kėsaj ministrie.
Kjo ministri edhe pėrkundėr vėrejtjeve tė auditorėve, mė 16 dhjetor tė vitit 2010 ka shpallur fitues kompaninė “ADA Consulting Group Sh.p.k”, e cila ishte nė konsorcium me kompaninė “Alb- Architect sh.p.k“, nė tenderin pėr ndėrtimin e objektit tė kuzhinės nė Pomazetin. Oferta e kėtij konsorciumi peshonte 908 mijė e 852 euro. Kjo kompani vitin e kaluar ishte shpallur fituese edhe nga Ministria e Arsimit, e Shkencės dhe e Teknologjisė. Oferta e kėsaj kompanie pėr ndėrtimin e objektit tė njė shkolle nė Vushtrri ishte 1 milion e 922 mijė e 210 euro. Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale e kishte shpallur fitues nė tenderin pėr ndėrtimin e Qendrės pėr Banim Social nė Klinė pėr tė cilin projekt “Ada Consulting Group”, kishte lypur 443 mijė e 823 euro. Po ashtu edhe Komuna e Vushtrrisė vitin e kaluar e kishte shpallur fitues nė njė tender pėr asfaltim rrugėsh ku e kishte vlerėsuar si mė tė favorshme ofertėn e kėsaj kompanie, e cila peshonte 246 mijė euro.

Hajra
23-05-11, 11:33
http://www.botasot.info/img/1Sheshi-vershimet-Pr-1.jpg


Reagim i KMDLNJ-sė pėr vėrshimet nė Prishtinė

Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė ka reaguar lidhur me vėrshimet e djeshme nė qytetin e Prishtinės dhe rrethinė.
Nė reagim thuhet:
Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė shprehė shqetėsimin pėr gjendjen e familjeve tė cilat pėsuan nga vėrshimet e ditės sė djeshme nė Prishtinė.
KMDLNj dje ka vizituar disa lagje dhe ka kontaktuar me banorė pėr tė parė pasojat e vėrshimeve tė ditės sė djeshme. Me kėtė rast ka parė se njė numėr i familjeve ka pėsuar dėme materiale nė banesa, biznese dhe bujqėsi.
Nga ajo qė ėshtė parė dje del se dėmet mė sė shumti janė shkaktuar si pasojė e infrastrukturės sė dobėt dhe mungesės sė mirėmbajtjes. Pėr kėtė KMDLNj ka tėrhequr vėrejtjen edhe mė herėt, mė saktėsisht pas vėrshimeve tė vitit 2008.
Vėrshimet kanė shkaktuar dėme nė Lagjen e Spitalit, nė Kodrėn e Trimave, Fshatin Shkabaj, nė disa rrugė tė qendrės sė qytetit etj. Sipas monitoruesve tė KMDLNj gjendja mė e rėndė ėshtė tek ato familja qė kanė pėsuar dėme nė shtėpi banimi. Kjo pėr arsye se shtėpitė e tyre janė bėrė tė pabanuara dhe kėto familje kanė nevojė urgjente pėr strehim.
Monitoruesit e KMDLNj po ashtu kanė parė se nė kėto lagje nevojiten njė reagim urgjent pėr dezinfektimin e rrugėve dhe shtėpive qė kanė pėsuar sepse ujerat e zeza kanė shkaktuar ndotje e cila mund tė paraqet rrezik pėr infeksione nėse nuk ndėrhyhet.
Pas vėrshimeve tė djeshme rrugė tė tėra nė Kodrėn e Trimave qė nga dje janė pa energji elektrike.
KMDLNJ u bėnė thirrje organeve tė komunės sė Prishtinės por edhe tė gjitha organizatave humanitare qė t’u ofrojnė njė ndihmė emergjente kėtyre banorėve. Organet e komunės sė Prishtinės dhe kompanitė publike qė janė pėrgjegjėse pėr shėndetin publik, ujėsjellės-kanalizimet, rrymėn dhe pastrimin e rrugėve duhet tė reagojnė menjėherė. Strukturat komunale duhet tė jenė mė tė pėrgatitura pėr tė pėrballuar fatkeqėsitė natyrore, thuhet nė reagimin e Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave e tė Lirive tė Njeriut nė Prishtinė.

Hajra
27-05-11, 21:57
Unaza e tradhtoi Mladicin

on Maj 27, 2011 12:27 pm / 2 comments (http://kosovalbaner.com/vm/2011/05/unaza-e-tradhtoi-mladicin/#commentspost)

http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/unaza-300x172.jpg (http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/unaza.jpg)“Jutarnji list”, gazeta e cila e para e publikoi lajmin pėr arrestimin Ratko Mladiq, shkruan se Mladiqin e kishte identifikuar bashkėpunėtori i policisė nė bazė tė unazės sė tij .Mladiq kurrė nuk e kishte hequr unazėn me gurė rysėm tė ēmuar. Kėtė unazėn e njohu bashkėpunėtori i policisė dhe pastaj ai ia dėrgoi informacionin MPB pėr lokacionin nė Lazarevė, ku Mladi fshihej me emrin e Milorad Komadiq.
Ratko Mladiq, shkruan “Jutarnji list” ėshtė kapur duke fjetur dhe nuk ka rezistuar.
Nisin pėrleshjet ndėrmjet policisė dhe ekstremistėve ultranacionalistė tė cilėt kundėrshtojnė arrestimin e Ratko Mladiq. Rreth 500 persona kanė sulmuar selinė e Partisė Demokratike tė presidentit Boris Tadiq dhe zyrėn e tv rajonal tė Vojvodinės, Rtv.
Mediat serbe raportojnė se “demonstruesit kanė hedhur gurė kundėr selisė sė partisė Demokratike duke shkaktuar dhe thyerjen e shumė xhamave tė godinės. Ndėrhyrja e policisė ka evituar dėmtimet mė tė mėdha, ndėrsa gjatė pėrleshjes dy manifestues kanė mbetur tė plagosur”.
Ora 10-20 – Arrestimi i Ratko Mladiq nė Serbi po pėrcillet me paknėaqėsi e protesta. Policia serbe ka arrestuar nė Lazarus, vendin ku u arrestua, dhjetėra protestues qė janė mbledhur afėr shtėpisė sė tij. Edhe Kryetari i Kėshillit Kombėtar pėr Bashkėpunim me Hagėn, Rasim Lajiq tha se pret mė shumė protesta dhe reagime ndaj arrestimit. Pavarėsisht se sondazhet e ndajnė nė gjysmė Serbinė pėr mundėsin e ekstradimit, ai ka thėnė se situata mund tė pėrshkallėzohet duke sjell destabilizim.
Mladiq po mbahet nė qendrėn e paraburgimit ndėrsa ai ėshtė vizituar nga gruaja, Bosiljka Mlladic

Neferta
27-05-11, 22:19
Eksplozivi nė veturėn e Ilir Tolajt


Nė veturėn e sekretarit permanent tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Ilir Tolaj ėshtė zbuluar njė mjet i dyshuar eksplozivi nė sasi prej 2 kg.
Zyrtarėt policor thanė se ky eksploziv ka qenė i montuar me teledirigjues eksploziv ėshtė vėrejtur nga punėtorėt teknikė tė njė autoservisi.
Njėsitet pėrkatėse tė policisė sė Kosovės kanė dalė nė vend tė ngjarjes dhe e kanė bėrė deaktivizimin e mjetit tė dyshuar, ndėrsa deklaruan se rasti po hetohet dhe motivi i kėsaj vepre ende nuk dihet.Diqka moti ju kan fluge keti..

Guri i madh
27-05-11, 22:24
Eksplozivi nė veturėn e Ilir Tolajt


Nė veturėn e sekretarit permanent tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, Ilir Tolaj ėshtė zbuluar njė mjet i dyshuar eksplozivi nė sasi prej 2 kg.
Zyrtarėt policor thanė se ky eksploziv ka qenė i montuar me teledirigjues eksploziv ėshtė vėrejtur nga punėtorėt teknikė tė njė autoservisi.
Njėsitet pėrkatėse tė policisė sė Kosovės kanė dalė nė vend tė ngjarjes dhe e kanė bėrė deaktivizimin e mjetit tė dyshuar, ndėrsa deklaruan se rasti po hetohet dhe motivi i kėsaj vepre ende nuk dihet.Diqka moti ju kan fluge keti..




per ket qeveri sekretar permanent adekuat qe i pelqen ksaj qeverie esht PLEURAT SEJDIU


PERNDRYSHE ilir tolaj nuk mundet me ju perballue shantazheve te ksaj qeverie SHIKut

Llapjani_HH
28-05-11, 16:24
Ibrahim Gashi e nis me ndarjen

Zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės kanė filluar tė pranojnė se bisedimet me Serbinė mund tė rezultojnė edhe me hedhjen nė tavolinė tė ndarjes sė vendin nė baza etnike, ashtu siē pretendon shteti serb.

Parapėrgatitja e publikut pėr ndarjen e mundshme vjen nga zėvendėsministri i Punėve tė Jashtme, Ibrahim Gashi, i cili gjatė njė interviste pėr KTV-nė ka pohuar se nė rast qė pala serbe do tė propozojė ndarje Kosovės, pala shqiptare nuk do t’i braktisė bisedimet, shkruan Zėri.

Kėtė veprim Gashi e ka arsyetuar me faktin se nėse kosovarėt do tė braktisin bisedimet, atėherė do tė humbin pėrkrahjen nga bashkėsia ndėrkombėtare, dhe se e kundėrta do tė ndodhė me Serbinė.
Telegrafi

Oqeani
28-05-11, 16:55
Ibrahim Gashi e nis me ndarjen


Zyrtarė tė Qeverisė sė Kosovės kanė filluar tė pranojnė se bisedimet me Serbinė mund tė rezultojnė edhe me hedhjen nė tavolinė tė ndarjes sė vendin nė baza etnike, ashtu siē pretendon shteti serb.

Parapėrgatitja e publikut pėr ndarjen e mundshme vjen nga zėvendėsministri i Punėve tė Jashtme, Ibrahim Gashi, i cili gjatė njė interviste pėr KTV-nė ka pohuar se nė rast qė pala serbe do tė propozojė ndarje Kosovės, pala shqiptare nuk do t’i braktisė bisedimet, shkruan Zėri.

Kėtė veprim Gashi e ka arsyetuar me faktin se nėse kosovarėt do tė braktisin bisedimet, atėherė do tė humbin pėrkrahjen nga bashkėsia ndėrkombėtare, dhe se e kundėrta do tė ndodhė me Serbinė.
Telegrafi


Jepjani 90 % e pastaj edhe Serbija ju perkrahe - manjak heeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee eeeeeee

Neferta
28-05-11, 17:02
Zvatesi i milionave alias businesman, dy banka e akuzojne vetem per 800000 eur.
Shahini: Pėr tėrheqjen e investimeve nevojiten politika adekuate

Zero Cool
29-05-11, 12:38
Veriu i Kosovės ka nevojė pėr KFOR-in (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=14891)


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0529111758104_m.jpg


Deputetė e Kuvendit, tė cilėt trajtojnė aspekte tė sigurisė, besojnė se suksesi i vendosjes sė njė gjendje normale nė veri tė Kosovės varet nga bashkėpunimi i KFOR-it me Policinė e Kosovės dhe atė tė EULEX-it. Vetėm njė koordinim ndėrmjet kėtyre komponentėve, sipas tyre, do tė siguronte njė rend kushtetues ligjor nė veri.
Ndonėse deputetė tė opozitės dhe ata nga partia mė e madhe nė pushtet ndajnė mendime tė ndryshme nė lidhje me veprimet e Qeverisė sė Kosovės nė veri, si konstatim i pėrbashkėt ėshtė se nė kėtė pjesė ka mungesė tė sundimit tė rendit kushtetues, pėr shkak tė pranisė sė strukturave tė pushtetit paralel tė Serbisė, raportoi Evropa e Lirė.

Anėtari i Komisionit pėr Siguri tė Brendshme nė Kuvendin e Kosovės, Fatmir Xhelili, deputet i PDK-sė nė pushtet, thotė se problemet nė veri zgjidhen pėrmes njė koordinimi ndėrmjet vendorėve e ndėrkombėtarėve, dhe jo pėrmes forcės.

“Qeveria e jonė asnjėherė nuk e ka pasur synim qė me metoda policore dhe represive ta zgjidhė situatėn nė pjesėn veriore, por besoj qė zbatimi i ligjit dhe arrestimi i atyre qė zhvillojnė aktivitet joligjor, tė mos them edhe krim tė organizuar, do tė jetė njė lehtėsim i madh pėr organet e rendit dhe Ministrisė sė Punėve tė Brendshme”, thotė Xhelili.

Deputeti opozitar nga radhėt e AAK-sė, Burim Ramadani, thotė se stacionet policore nė veri funksionojnė jashtė zinxhirit komandues tė Policisė sė Kosovės.Pėr njė gjendje tė tillė, Ramadani fajėson Qeverinė dhe Ministrinė e Brendshme. Ai e sheh Qeverinė e Kosovės tė pavendosur qė ta zbatojė ligjin nė veri.

“Policia e Kosovės ka njė zinxhir komandues dhe nuk guxon assesi tė ketė hapėsira pėr zinxhirė tjerė komandues. Kjo garniturė udhėheqėse e policisė dhe Ministrisė sė Punėve tė Brendshme nuk ka vendosmėri, nuk ka guxim dhe nuk ka kurajė qė tė veprojė sipas detyrave qė i ka”, thekson Ramadani.

Njė rol tė theksuar nė veri ka sidomos prania ndėrkombėtare. Rifunksionalizimi i plotė i policisė, pastaj gjykatave dhe doganave nė veri, viteve tė fundit ėshtė kryesisht nė duart e misionit evropian - EULEX.

Ndryshe, veriu i Kosovės, vazhdon me vjet tė jetė njė territor ku autoritetet kosovare kanė fare pak qasje, pėr shkak tė funksionimit tė strukturave tė pushtetit paralel tė Serbisė atje, qė mbėshteten nga serbėt lokal. Sė fundit, doli qė edhe drejtuesit e stacioneve policore tė Kosovės nė kėtė pjesė tė jenė nė shėrbime tė dyfishta. Kurse, pėrpjekjet e Qeverisė sė Kosovės pėr largimin e tyre u pasuan me protesta e bllokada rrugėsh nga ana e banorėve serbė tė atjeshėm tė mbėshtetur nga strukturat politike nė veri, tė cilat nuk njohin shtetin dhe organet shtetėrore tė Kosovės. /Telegrafi/

Neferta
31-05-11, 09:42
FMN- Kosova e humbi rrugen

Njė dėshtim pėr Kosovėn. Kėshtu e pėrshkruan gjendjen e tanishme monetare nė Kosovė, ish-shefi i njėsitit ekonomik tė Zyrės Civile Ndėrkombėtare, ICO, nė Kosovė, Andrea Capussela, tė botuar nė tė pėrditshmen britanike “The Guardian” dhe tė transmetuar nga Zėri. Sipas tij, Fondi Monetar Ndėrkombėtar, tė hėnėn, pritet tė dalė publikisht pėr tė treguar se programi me Kosovėn ka dalė jashtė binarėve. Kjo do tė jetė njė ngjarje e rrallė, pasi qė qeveritė rrallė ndodhė t’i shkelin pėrkushtimet e tyre ndaj FMN-sė. Ministri Homza e pergenjeshtron kete komente.

Zero Cool
31-05-11, 19:54
Aeroplani qe barti Mladiqin per ne Hage, ka aterruar ne Rotterdam te Holandes.

http://media.nu.nl/m/m1gz658aqkar_345.jpg


AMSTERDAM - Een vliegtuig met aan boord de van oorlogsmisdaden verdachte Bosnisch-Servische oud-generaal Ratko Mladic is dinsdagavond geland op Rotterdam The Hague Airport.


Van daar zal hij naar de Scheveningse gevangenis worden gebracht en worden overgedragen aan het Joegoslaviė-Tribunaal in Den Haag.
Daar zal de 69-jarige terechtstaan wegens volkerenmoord, misdaden tegen de menselijkheid en oorlogsmisdaden.

Hij werd dinsdag in de namiddag op het vliegtuig gezet naar Nederland vanaf het vliegveld van Belgrado.
Journalisten
Voor de poort van de gevangenis zijn even na acht uur zeker honderd journalisten en evenzoveel belangstellenden bij elkaar.
Onder de journalisten zijn veel fotografen en cameramensen. Ook zijn er satellietwagens. Voor de gevangenis heeft de politie met dranghekken een persvak ingericht.
Belangstellenden
Inmiddels verzamelen zich bij de gevangenis ook belangstellenden, gewapend met een fotocamera. Sommigen op paarden - er loopt een paardenpad in de buurt van de gevangenis - en ouders met kinderen.
Vooralsnog is er geen grootschalige extra beveiliging te zien in de omgeving van de gevangenis. Wel zijn er ongeveer vijftien politieagenten aanwezig.
Sympathisanten
Ook staan er sympathisanten van Mladic. Zij maken met een fotoafdruk van Mladic op een t-shirt duidelijk dat zij hem steunen. Een groepje van ongeveer tien Bosniėrs staat er ook. Zij zeggen ''erbij te willen zijn als hij wordt overgedragen''.
Ook bij het Joegoslaviė-Tribunaal in Den Haag aan het Churchillplein zijn media vertegenwoordigd. Zendwagens, cameraploegen en verslaggevers verzamelden zich dinsdagmiddag al bij het tribunaal, waar Mladic berecht zal worden.


Nga ketu ai do te bartet me helikopter policie per ne vendin e vet, burgun e te akuzuarve per krime lufte, ne Scheveningen afer Den Haag.

http://media.nu.nl/m/m1gz658aluau_700.jpg

Zero Cool
31-05-11, 21:38
sonte ka me fjet rahat qeky qe mrrini :P

http://media.nu.nl/m/m1gz64ha15wo_700.jpg

Llapjani_HH
01-06-11, 17:30
Elektro Privreda, i shkakton humbje tė mėdha KEK-ut S
Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) pėson rreth dy milionė euro nė muaj humbje nga njė kyēje qė i ėshtė mundėsuar korporatės energjetike serbe “Elektro Privreda” nė nėnstacionin e KEK-ut nė Vallaq. Kjo ka bėrė qė veriu i Kosovės dhe njė pjesė e Serbisė tė marrin rrymėn e Kosovės dhe ta faturojnė nė Serbi, theksojnė udhėheqėsit e KEK-ut. Sipas tyre, rryma tė cilėn banorėt e veriut tė Kosovės e marrin nga termocentralet e KEK-ut, faturohet nga kompania serbe.

Kompania serbe EPS-sė nė janar tė kėtij vitit ėshtė zbuluar se ėshtė kyēur nė sistemin energjetik tė Kosovės. Kėtė kyēje sipas KEK-ut e ka mundėsuar Operatori i Sistemit, Transmisionit dhe Tregut tė energjisė elektrike tė Kosovės (KOSTT) me lejen e dy ish ministrave kosovar- asaj tė energjisė Justina Pula dhe atij tė Ekonomisė e Financave nė atė kohė Ahmet Shala.

Drejtori i KEK-ut, Arben Gjukaj thotė se bėhet fjalė pėr kontrabandim tė rrymės nėpėrmjet njė ri-kyēje qė ka bėrė paligjshėm KOSTT-i. “Si e kanė realizuar ata unė nuk e di. Unė kam kėrkuar sqarim. Ka qenė marrėveshje me KOSTT qė ne tė pyetemi dhe tė dimė kėtė. Nėse i humbi 2.1 milionė kam tė drejtė tė kėrkoj kush e ka bėrė kėtė. E them haptas nuk kam ēka ta fsheh, kjo ėshtė bėrė ilegal”, tha Gjukaj pėr Radio Kosovėn.

Kyēja ėshtė bėrė nė dy linjat 110 kilovoltėshe nė nėnstacionin e Vallaqit. Prej kėsaj 85 megavat shkojnė pa paguar nga jugu nė veri pėrmes linjės 155. Nė kėtė mėnyrė 50 megavat janė rrymė qė i jepen EPS nė mėnyrė tė paligjshme.

Nė shpjegimin e Gjukės bėhet fjalė pėr njė kontrabandim tė rrymės dhe nuk sqarohet arsyetimi i kėsaj kyēje tė operatorit serb. Pikėrisht pėr tė sqaruar bazėn ligjore tė kėsaj ai nė janar tė kėtij viti u ishte drejtuar pėrmes njė letre, njė kopje tė sė cilės ka arritur tė siguroj edhe Radio Kosova autoriteteve mė tė larta tė vendit.

Nė kėtė letėr Gjuka kėrkon sqarim nga autoritetet mė tė larta tė qeverisė se mbi ēfarė baze ligjore 50 megavat i jepen korporatės serbe. Por ai thotė se nuk ka marrė pėrgjigje.

Ndėrsa njeriu qė i kishte mundėsuar kėtė kyēje EPS-sė, drejtori i KOSTT, Fadil Ismaili pranon se ėshtė bėrė kyēja e elektro Privedės nė emėr tė furnizimit tė konsumatorėve nė veri. Por ai nuk sqaron mbi ēfarė baze ligjore e ka bėrė kėtė veprim tė njėanshėm.

“Nė aspektin KOSTT-it gjithēka ėshtė nė rregull. Kjo qė jeni duke hulumtuar nuk ėshtė ‘case’. Ėshtė dashtė tė ri-kyēen se kanė pasur probleme nė linja. Pse nuk i shkyēim ėshtė se ata kėtė po e kėrkojnė, tė shkojnė nė OKB me thėnė na kanė shkėput. Thjeshtė nė Mitrovicė rryma po vjedhėt”, tha Ismaili.

Por kjo qė Ismaili e quan vjedhje, ėshtė rryma qė pikėrisht ai ka mundėsuar pėr t’u kyēur dhe faturuar EPS. Nė pėrgjigjen e Ismailit jepen versione tė ndryshme qė nuk pėrkojnė njėra me tjetrėn.

Kjo ngase serbėt janė ri-kyēur, por jo nė kėto linja dhe gjithashtu nėnstacioni i Vallaqit komandohet nga elektro-komanduesi nė TC “Kosova A” nė qendėr. Kurse balancimi ėshtė ēėshtje qė rryma kthehet dhe nė kėtė rast nuk bėhet fjalė pėr kthim.

Ndėrsa pėr atė se EPS-ja merr rrymėn e Kosovės dhe e faturon si tė veten ai thotė se nuk ėshtė punė e tij.

Nė drejtorinė e EPS-sė nė Beograd nuk kanė pranuar tė flasin pėr kėtė kyēje.

Ndėrsa ish-ministrja e Energjisė, Justina Pula e cila ishte informuar sė pari pėr kėtė ēėshtje kishte heshtur ndaj kėsaj humbje duke mos e adresuar atė sipas ligjit.

“Kjo ēėshtje na ėshtė adresuar. Por ne kemi kėrkuar nė atė kohė qė ky problem tė zgjidhet mes KEK-ut e KOSTT-it, sepse nuk ka qenė kompetencė e ministrisė kjo”, ka thėnė Pula .

Ish-ministrja, e cila siē mėsohet nga korrespodencat e saj heshtur ka dhėnė pėlqimin pėr kėtė, tani thotė se ky ėshtė problem midis KEK-ut dhe KOSTT-it tė cilin duhet ta zgjidh bordi pėr menaxhimin ndėrmarrjeve publike. Por kėta tė fundit thonė tė kundėrtėn.

Sipas drejtorit tė departamentit pėr monitorimin e ndėrmarrjeve publike, Ramadan Sejdiu KOSTT dhe KEK-u i kanė tė qartėsuara kompetencat me ligjin e ndėrmarrjeve publike dhe pėr secilin kontest midis tyre duhet t’i drejtohen gjykatės.

Ndėrsa ish-ministri Ahmet Shala, nėn autoritetin e tė cilit ka qenė menaxhimi i ndėrmarrjeve publike nuk ka dashur tė flas pėr kėtė ēėshtje.

KEK nuk i ėshtė drejtuar Gjykatės deri mė tani duke e konsideruar humbjen e 2.1 milionė eurove njė ēėshtje qė duhet tė zgjidhet nė mėnyrė interne. Dhe derisa pėrgjigja pėr bazėn ligjore tė kėsaj ēėshtje tė gjendet apo adresohet korporata serbe vazhdon tė faturoj rrymėn e marr me leje tė autoriteteve kosovare.
Telegrafi

Guri i madh
01-06-11, 17:35
Elektro Privreda, i shkakton humbje tė mėdha KEK-ut S

Korporata Energjetike e Kosovės (KEK) pėson rreth dy milionė euro nė muaj humbje nga njė kyēje qė i ėshtė mundėsuar korporatės energjetike serbe “Elektro Privreda” nė nėnstacionin e KEK-ut nė Vallaq. Kjo ka bėrė qė veriu i Kosovės dhe njė pjesė e Serbisė tė marrin rrymėn e Kosovės dhe ta faturojnė nė Serbi, theksojnė udhėheqėsit e KEK-ut. Sipas tyre, rryma tė cilėn banorėt e veriut tė Kosovės e marrin nga termocentralet e KEK-ut, faturohet nga kompania serbe.

Kompania serbe EPS-sė nė janar tė kėtij vitit ėshtė zbuluar se ėshtė kyēur nė sistemin energjetik tė Kosovės. Kėtė kyēje sipas KEK-ut e ka mundėsuar Operatori i Sistemit, Transmisionit dhe Tregut tė energjisė elektrike tė Kosovės (KOSTT) me lejen e dy ish ministrave kosovar- asaj tė energjisė Justina Pula dhe atij tė Ekonomisė e Financave nė atė kohė Ahmet Shala.

Drejtori i KEK-ut, Arben Gjukaj thotė se bėhet fjalė pėr kontrabandim tė rrymės nėpėrmjet njė ri-kyēje qė ka bėrė paligjshėm KOSTT-i. “Si e kanė realizuar ata unė nuk e di. Unė kam kėrkuar sqarim. Ka qenė marrėveshje me KOSTT qė ne tė pyetemi dhe tė dimė kėtė. Nėse i humbi 2.1 milionė kam tė drejtė tė kėrkoj kush e ka bėrė kėtė. E them haptas nuk kam ēka ta fsheh, kjo ėshtė bėrė ilegal”, tha Gjukaj pėr Radio Kosovėn.

Kyēja ėshtė bėrė nė dy linjat 110 kilovoltėshe nė nėnstacionin e Vallaqit. Prej kėsaj 85 megavat shkojnė pa paguar nga jugu nė veri pėrmes linjės 155. Nė kėtė mėnyrė 50 megavat janė rrymė qė i jepen EPS nė mėnyrė tė paligjshme.

Nė shpjegimin e Gjukės bėhet fjalė pėr njė kontrabandim tė rrymės dhe nuk sqarohet arsyetimi i kėsaj kyēje tė operatorit serb. Pikėrisht pėr tė sqaruar bazėn ligjore tė kėsaj ai nė janar tė kėtij viti u ishte drejtuar pėrmes njė letre, njė kopje tė sė cilės ka arritur tė siguroj edhe Radio Kosova autoriteteve mė tė larta tė vendit.

Nė kėtė letėr Gjuka kėrkon sqarim nga autoritetet mė tė larta tė qeverisė se mbi ēfarė baze ligjore 50 megavat i jepen korporatės serbe. Por ai thotė se nuk ka marrė pėrgjigje.

Ndėrsa njeriu qė i kishte mundėsuar kėtė kyēje EPS-sė, drejtori i KOSTT, Fadil Ismaili pranon se ėshtė bėrė kyēja e elektro Privedės nė emėr tė furnizimit tė konsumatorėve nė veri. Por ai nuk sqaron mbi ēfarė baze ligjore e ka bėrė kėtė veprim tė njėanshėm.

“Nė aspektin KOSTT-it gjithēka ėshtė nė rregull. Kjo qė jeni duke hulumtuar nuk ėshtė ‘case’. Ėshtė dashtė tė ri-kyēen se kanė pasur probleme nė linja. Pse nuk i shkyēim ėshtė se ata kėtė po e kėrkojnė, tė shkojnė nė OKB me thėnė na kanė shkėput. Thjeshtė nė Mitrovicė rryma po vjedhėt”, tha Ismaili.

Por kjo qė Ismaili e quan vjedhje, ėshtė rryma qė pikėrisht ai ka mundėsuar pėr t’u kyēur dhe faturuar EPS. Nė pėrgjigjen e Ismailit jepen versione tė ndryshme qė nuk pėrkojnė njėra me tjetrėn.

Kjo ngase serbėt janė ri-kyēur, por jo nė kėto linja dhe gjithashtu nėnstacioni i Vallaqit komandohet nga elektro-komanduesi nė TC “Kosova A” nė qendėr. Kurse balancimi ėshtė ēėshtje qė rryma kthehet dhe nė kėtė rast nuk bėhet fjalė pėr kthim.

Ndėrsa pėr atė se EPS-ja merr rrymėn e Kosovės dhe e faturon si tė veten ai thotė se nuk ėshtė punė e tij.

Nė drejtorinė e EPS-sė nė Beograd nuk kanė pranuar tė flasin pėr kėtė kyēje.

Ndėrsa ish-ministrja e Energjisė, Justina Pula e cila ishte informuar sė pari pėr kėtė ēėshtje kishte heshtur ndaj kėsaj humbje duke mos e adresuar atė sipas ligjit.

“Kjo ēėshtje na ėshtė adresuar. Por ne kemi kėrkuar nė atė kohė qė ky problem tė zgjidhet mes KEK-ut e KOSTT-it, sepse nuk ka qenė kompetencė e ministrisė kjo”, ka thėnė Pula .

Ish-ministrja, e cila siē mėsohet nga korrespodencat e saj heshtur ka dhėnė pėlqimin pėr kėtė, tani thotė se ky ėshtė problem midis KEK-ut dhe KOSTT-it tė cilin duhet ta zgjidh bordi pėr menaxhimin ndėrmarrjeve publike. Por kėta tė fundit thonė tė kundėrtėn.

Sipas drejtorit tė departamentit pėr monitorimin e ndėrmarrjeve publike, Ramadan Sejdiu KOSTT dhe KEK-u i kanė tė qartėsuara kompetencat me ligjin e ndėrmarrjeve publike dhe pėr secilin kontest midis tyre duhet t’i drejtohen gjykatės.

Ndėrsa ish-ministri Ahmet Shala, nėn autoritetin e tė cilit ka qenė menaxhimi i ndėrmarrjeve publike nuk ka dashur tė flas pėr kėtė ēėshtje.

KEK nuk i ėshtė drejtuar Gjykatės deri mė tani duke e konsideruar humbjen e 2.1 milionė eurove njė ēėshtje qė duhet tė zgjidhet nė mėnyrė interne. Dhe derisa pėrgjigja pėr bazėn ligjore tė kėsaj ēėshtje tė gjendet apo adresohet korporata serbe vazhdon tė faturoj rrymėn e marr me leje tė autoriteteve kosovare.
Telegrafi




prap se prap ne jena fitimtar se ne jug te mitrovices po e ndertojna xhamin ma te madsh ne trojet shqiptare


edhe pse skena rrym se ke kena problem se jena adaptue pa rrym

Guri i madh
01-06-11, 21:01
Kosova pa fonde tė FMN-sė mė 2011

Publikuar: Sot, mė 01 qershor 2011
http://www.koha.net/repository/images/01fmn_0106111620_4.jpg




Londėr, 1 qershor (E plotėsuar) - Kosova do t’i mbaj larg duart nga fondet pėr vitin 2011. Ky ėshtė vendimi qė ka marrė FMN-ja, pėr tė cilin raporton Reuters e transmeton Indeksonline. Agjencia e njohur britanike, qė citon zyrtarė qeveritarė nė kushtet anonimiteti ėshtė qė "marrėveshja e re mes qeverisė dhe FMN-sė nėnkupton njė lloj monitorimi tė rreptė tė politikave fiskale, por pa pasur mundėsi tė ketė qasje nė fondet pėr kėtė vit".

Qeveria nė Prishtinė ėshtė pėrpjekur ta quaj njė fitore tė saj arritjen e njė kompromisi pėr monitorim deri nė fund tė vitit, pavarėsisht faktit se fondet e dedikuara nė marrėveshjen paraprake mbesin tė pashfrytėzuara. Sipas Reuters, "Zyrtarėt qeveritarė shpresojnė qė nė vitin 2012 tė arrijnė njė marrėveshje mė tė madhe se sa ajo e korrikut tė viti tė kaluar qė parashihte njė pako ndihmash pėr Kosovėn deri nė 155 milionė dollarė", e qė Kosova i ka humbur pėr kėtė vit.

Nė anėn tjetėr, edhe kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi ka konfirmuar arritjen e marrėveshjen me FMN pėr mbikėqyrje tė rreptė tė politikave fiskale deri nė fund tė vitit nė Kosovė. Thaēi gjatė mbledhjes sė qeverisė ka thėnė se negociatat me FMN nuk ka qenė tė lehta, por qe sipas tij kjo marrėveshje nuk do tė prek vendimin pėr marrjen e pagave me rritje ndėrsa do tė vazhdoj edhe ndėrtimi i autostradės.

Pasi qė u kuptua se Fondi Monetar Ndėrkombėtar nuk do t’ia jap Kosovės parat e parashikuara me marrėveshjen “Stand By” dhe pas marrėveshjes sėė re me kėtė institucion, i cili do tė jetė monitorues i politikave fiskale tė Qeverisė, ministri i Financave, Bedri Hamza, njė bisedė pėr KTV-nė, ka bėrė tė ditur se me kėtė marrėveshje do t’i mundėsohet vendit qė t’i plotėsoj disa kushte tė parashtruara pėr tė pasur mundėsi qė paratė e premtuara tė shfrytėzohen. Hamza ka thėnė se me FMN-nė janė pajtuar qė nė shtator dhe nė fund tė dhjetorit, nė Kosovė tė vijnė ekipe tė FMN-sė, tė cilat do tė shohin se deri ku ėshtė pėrmbushur marrėveshja nė mėnyrė qė pastaj tė jetė e mundshme shfrytėzimi i milionave. Ai ka thėnė se FMN-ja ka konstatuar se ka ende hapėsira ku mund tė mblidhen taksat e ndryshme me tė cilat do tė mund tė mbushej buxheti dhe kjo sipas tij mund tė vjen nga tatimet komunale, por ka garantuar se ēdo veprim drejt vendosjes sė taksave tė reja do tė bėhet nė bashkėveprim me shoqatat e bizneseve.

Oqeani
02-06-11, 17:28
Arrestohen pėr korrupsion 7 vet nė Rahovec

on Qershor 2, 2011 3:27 pm / no comments (http://kosovalbaner.com/vm/2011/06/arrestohen-per-korrupsion-7-vet-ne-rahovec/#commentspost)

http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/mjeket.jpg (http://kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/mjeket.jpg)Prishtinė 2 qershor- Sot nė orėt e pasdites hetuesit policor nga drejtoria pėr hetimin e krimeve ekonomike dhe korrupsionit ka bėrė arrestimin e shtatė personave nėn dyshimin e bazuar se kanė kryer veprat penale Shpėrdorim i detyrės zyrtare nga neni 339 dhe Pėrvetėsimi gjatė ushtrimit tė detyrės nga neni 340 i Kodit Penal tė Kosovės .
Tė gjithė tė dyshuarit kanė qenė punonjės nė qendrėn klinike mjekėsore familjare (QKMF), nė Rahovec tė cilėt janė arrestuar nga ana e hetuesve policor.
Ejup Z. lindur mė 1960
Avdyl H. lindur mė 1962
Rexhep V. lindur mė 1954
Agim E. lindur mė 1975
Fatmir D. lindur mė 1972
Selajdin R. lindur mė 1962
Shani V. lindur mė 1959
Hetimet lidhur me kėtė rast kanė filluar muaj mė parė dhe njėsiti hetimor nė Prizren, gjatė hetimeve tė zhvilluara ka siguruar prova tė mjaftueshme se tė dyshuarit, dyshohet se kanė kryer veprat penale, kėshtu duke shpėrdoruar detyrėn zyrtare nė mėnyra tė ndryshme.
Keqpėrdorimet tė cilat i kanė bėrė kėta tė dyshuar janė:
Shpėrdorimit me derivate (kanė marr derivate pėr nevoja private)
Shitja e pajisjeve medicinave nga automjeti i emergjencės (pajisje aparati EKG, defibrilator monitor dhe pajisjet pėrcjellėse)
Shitja e pajisjeve tė rėntgenit
Ngritja e gradave tė punėtorėve pa kritere mė parė tė pėrcaktuara
Pagesat pėr punė jashtė orarit tė punės (kujdestarit tė cilat janė dhėnė nė kundėrshtim me rregulloren).
Hetimet nė lidhje me kėtė rast janė duke vazhduar ndėrkohė nė konsultim me prokurorin publik tė Qarkut nė Prizren tė gjithė tė dyshuarve ju ėshtė caktuar masa e ndalimit policor prej 48 orėsh.

Oqeani
02-06-11, 17:30
Po i zajne neper katunde se neper shehra as nuk po guxojne me hy e leje me e zane dikend !!! Tutaaaaaaa !!!

Guri i madh
02-06-11, 23:09
Kryenegociatori serb Stefanoviq sėrish nė Kosovė http://www.rtklive.com/img/vija_lajmi.jpg Shefi i ekipit tė Serbisė pėr dialogun me Kosovėn Borko Stefanoviq po qėndron sot nė pjesėn veriore tė Kosovės. Sipėrmarrėsit serbė atje thanė se e kanė ndėrprerė bllokadėn e rrugės nė Zubin Potok, nė pritje tė takimit me Stefanoviqin.... Postuar: 03:33:18 / 02.06.2011
Zėdhėnėsi i policisė Baki Kelani, para pak ēastesh, konfirmoi pėr Radio Kosovėn se Stefanoviq ndodhet atje, por tha se sipas informatave tė para, bėhet fjalė pėr vizitė private. Sidoqoftė tha Kelani, policia do tė veprojė sipas rregullave nė fuqi pėr vizitat e zyrtarėve tė Serbisė.

Zero Cool
03-06-11, 09:35
Stefanovic arrin nė veri, zyrtarėt nuk e dinė (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=14981)



Borislav Stefanovic, shef i ekipit negociator tė Serbisė pėr bisedime me Kosovėn, ka arritur nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Stefanovic nė kėtė pjesė tė Kosovės ka hyrė pa lejen e institucioneve tė vendit, ndėrsa qė do tė takohet me udhėheqėsit e bllokuesve tė rrugėve si dhe me pėrfaqėsuesit e strukturave paralele serbe, qė veprojnė nė veri tė Kosovės dhe Mitrovicės, ashtu edhe me tė ashtuquajturit kryetarė tė komunave serbe nė veri tė Kosovės.
Lidhur me kėtė vizitė, zyrtarė tė policisė sė Kosovės kanė theksuar se policia nuk ka asnjė informacion se ku gjendet Stefanovic.

Bėhet e ditur se pėr shkak tė festės komunale, sot ėshtė ndėrprerė bllokada e rrugės nė Zubin Potok, kurse biznesmenėt, siē paralajmėron KiM radio do tė takohen me Stefanovicin, i cili po qėndron nė veri tė Kosovės, transmeton Koha.

Biznesmenėt dhe banorėt e Kolashinit tė Ibrit, tė cilėt tash dy javė po bllokojnė rrugėn nga Zubin Potoku nė drejtim tė Ribarishtit, nė fshatin Zubq, duke kėrkuar lirimin nga arresti tė Jevren Pantelic, sipas KiM radios, sot kanė ndėrprerė protestėn pėr shkak tė festės komunale “Spasovdan”.

Kryetari i Shoqatės sė Biznesmenėve tė Zubin Potokut, Ratomir Bozhovic, nė njė deklaratė pėr KiM radio, paralajmėroi se nesėr do tė radikalizohen protestat, por pėr hollėsi nuk deshi tė fliste.

Bozhovic paralajmėroi se biznesmenėt nė veri tė Kosovės bashkė me kryetarėt e komunave nga ky rajon (bėhet fjalė pėr strukturat paralele), sot do tė takohen me shefin e ekipit negociator tė Serbisė, Borko Stefanovic, i cili tashmė ka mbėrri nė Kosovė.

“Qysh nesėr protestat do tė jenė ndryshe, mė operative, por nė pėrputhje me rregullat demokratike”, ka thėnė Bozhovic, dhe ka shtuar se nga EULEX-i kėrkon lirimin e bashkėqytetarit tė tyre dhe tė ndėrpresė maltretimin e serbėve nė veri tė Kosovės vetėm pse nuk dėshirojmė tė paguajmė tagrat tė shtetit tė vetėshpallur tė Kosovės, ka thėnė Bozhovic. /Telegrafi/

Zero Cool
03-06-11, 09:38
Rezultatet priten shpejt, i duhet urgjentisht Beogradit (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=14985)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0603085700571_m.jpg



Brenda dy javėsh priten edhe rezultatet e para konkrete tė dialogut mes Serbisė dhe Kosovės qė tash e sa muaj zhvillohen nė Bruksel me ndėrmjetėsimin e Bashkimit Evropian.
Diplomatėt e BE-sė pohojnė se kjo do tė ndodh tash, sepse Serbia ka nevojė pėr tė dėshmuar se ėshtė duke u sjellė nė mėnyrė konstruktive nė dialog, nė mėnyrė qė opinioni i Komisionit Evropian tė jetė tėrėsisht pozitiv mė 12 tetor dhe deri nė fund tė vitit Serbia tė marrė jo vetėm statusin e kandidatit, por menjėherė edhe datėn e nisjes sė negociatave.

“Kosova tashmė ka dhėnė pėlqimin pėr marrėveshje nė disa pika, ndėrsa Beogradi ka kėrkuar mė shumė kohė pėr konsultime. Por Beogradi po e kupton se duhet tė dėshmojė konstruktivitet po ashtu, prandaj mendojmė se ka gjasa tė mira qė, nėse jo nė mesin e qershorit, atėherė gjithsesi gjatė pushimeve tė verės tė kemi edhe rezultatet e para konkrete nė dialog”, ka thėnė njė diplomat i BE-sė pėr Kohėn Ditore.

Sipas burimeve diplomatike, Britania e Madhe tashmė i ka dėrguar njė letėr Komisionit Evropian, pėrmes kanaleve diplomatike ku shprehet se “sjellja konstruktive” e Beogradit nė dialog me Kosovėn do tė duhej tė ishte “me rėndėsi kyē” pėr pėrpilimin e mendimit tė Komisionit Evropian pėr kandidaturėn e Serbisė.

Njėlloj thuhet se mendojnė edhe Gjermania dhe Franca dhe se ky qėndrim tashmė i ėshtė i bėrė i ditur Beogradit.

“Serbia ka arrestuar gjeneralin Ratko Mladic me ēka ėshtė hequr njė pengesė e madhe pėr tė shpejtuar rrugėn e integrimit tė Serbisė nė BE. Tash ka mbetur qė tė dėshmohet konstruktivitet nė rastin e Kosovės. Serbia edhe deri mė tash ka qenė konstruktive dhe vetė shefja e delegacionit tė Kosovės, Edita Tahiri ka pasur fjalė tė mira pėr sjelljen e deritanishme tė Serbisė. Prandaj shpresojmė tė shohim shpejt edhe rezultatet e para konkrete nė dialog dhe qė Serbia tė mos e lėshojė kėtė rast qė ka pėr tė marrė statusin e kandidatit”, tha njė diplomat i lartė i njė vendi tė BE-sė.

Por pyetjes se ēfarė do tė mundė tė pėrfitojė Kosova nga sjellja konstruktive nė dialog, ai nuk iu pėrgjigj nė mėnyrė tė prerė, por tha “Kjo do tė ndihmojė edhe Kosovėn nė tė ardhmen dhe ēdo rezultat do tė jetė nė tė mirėn e qytetarėve tė Kosovės”. /Telegrafi/

Zero Cool
03-06-11, 09:43
Shtatė tė arrestuar pėr shpėrdorim tė detyrės zyrtare (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=14982)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0602160706941_m.jpg



Policia e Kosovės nė orėt e paradites ka arrestuar shtatė persona me dyshimin e bazuar se kanė kryer veprat penale “shpėrdorim i detyrės zyrtare nga neni 339 dhe pėrvetėsimi gjatė ushtrimit tė detyrės nga neni 340 i Kodit Penal tė Kosovės”.
Tė gjithė tė dyshuarit kanė qenė punonjės nė Qendrėn e Mjeksisė Familjare (QKF), nė Rahovec tė cilėt janė arrestuar nga ana e hetuesve policor.

Tė arrestuarit janė: Ejup Z 1960; Avdyl H 1962; Rexhep V 1954; Agim E 1975; Fatmir D 1972; Selajdin R 1962; Shani V 1959.

“Hetimet lidhur me kėtė rast kanė filluar muaj mė parė dhe njėsiti hetimor nė Prizren, gjatė hetimeve tė zhvilluara ka siguruar prova tė mjaftueshme se tė dyshuarit, dyshohet se kanė kryer veprat penale, kėshtu duke shpėrdoruar detyrėn zyrtare nė mėnyra tė ndryshme”, thuhet nė njoftim.

Keqpėrdorimet tė cilat i kanė bėrė kėta tė dyshuar janė: shpėrdorim me derivate (kanė marr derivate pėr nevoja private), shitje e pajisjeve medicinale nga automjeti i emergjencės (pajisje aparati EKG, defibrilator monitor dhe pajisjet pėrcjellėse), shitje e pajisjeve tė rėntgenit, ngritja e gradave tė punėtorėve pa kritere mė parė tė pėrcaktuara si dhe pagesat pėr punė jashtė orarit tė punės thuhet se janė dhėnė nė kundėrshtim me rregulloren.

Hetimet nė lidhje me kėtė rast janė duke vazhduar, ndėrkohė nė konsultim me prokurorin publik tė Qarkut nė Prizren tė gjithė tė dyshuarve ju ėshtė caktuar masa e ndalimit policor prej 48 orėsh. /Telegrafi/

Zero Cool
04-06-11, 12:00
Shiti veshkėn pėr ta blerė njė iPad2 (http://www.telegrafi.com/?id=10&a=4496)



http://www.telegrafi.com/fo/fun/f.0602193628179_m.jpg



Njė tinejxher kinez dėshironte qė me ēdo kush ta blinte njė iPad2 kėshtu qė shiti veshkėn e tij vetėm pėr 2.300 euro, shkruan Telegraph. Djaloshi 17 vjeēar, i njohur me mbiemrin Zheng, i tregoi nėnės sė tij se kishte shitur veshkėn pasi kishte parė reklamėn nė internet se tė gjithė ata qė dėshirojnė tė dhurojnė orfganet do tė shpėrblehen.
“Dėshira ime ishte ta blija njė iPad2, por nuk kisha para”, tha djaloshi pėr TV Shenzen dhe shtoi: “Nė internet e gjeta njė reklamė tė agjentėve tė cilėt blinin veshkat pėr 20.000 juan kinezė (rreth 2.100 euro)”. Pas bisedės me agjentėt, djaloshi udhėtoi nė qytetin Chenzhou, ku nė spitalin lokal ia hoqėn veshkėn, duke ia paguar rreth 22.000 juan (rreth 2.300 euro).

Tregtia e organeve nėpėrmjet internetit ėshtė njė praktikė e zakonshme nė Kinė, pėrkundėr pėrpjekjeve tė qeverisė qė ta ndalojė njė tregti tė tillė. Vitin e kaluar televizioni japonez raportoi pėr grupin e “turistėve transplatues” tė cilėt paguan rreth 56.000 euro pėr t’i marrė veshkat e reja nė Kinė. Sipas statistikave zyrtare, ēdo vit mė shumė se njė milion veta nė Kinė presin pėr transplatim organesh, por vetėm mė pak se 10.000 prej tyre arrijnė tė transplatojnė organet, duke nxitur kėshtu njė tregti tė organeve nė tregun e zi.

Djaloshi pas operacionit pėrjetoi komplikime shėndetėsore dhe nuk mundi ta fshehė tė vėrtetėn para nėnės sė tij. “Kur u kthye kishte me vete njė lap-top dhe njė Apple iPad tė ri”, tha nėna e tij, e njohur si zonja Liu, duke treguar shenjėn e madhe tė operacionit nė trupin e djalit tė saj. “E pyeta djalin se ku i kishte marrė paratė dhe mė nė fund ai pranoi se kishte shitur veshkėn”.

Nėna e dėrgoi djalin nė spital dhe lajmėroi policinė, por telefonat mobil tė agjentėve me tė cilėt kishte kontaktuar Zheng ishin tė mbyllur. Shumė ekspertė nė Kinė e shfrytėzuan kėtė rast pėr tė kritikuar amoralitetin e Kinės sė re “kapitaliste”. Prodhimet e Apple, siē janė iPhone dhe iPad, janė njė mall shumė i kėrkuar nė Kinė, sepse paraqesin simbolin statusor tė pasurisė dhe imazhit tek tė rinjtė. /Telegrafi/

Neferta
04-06-11, 23:05
A thua humbi njaj derri i zi?
Rama: Vendimi i Kolegjit kėmbanė alarmi, kriza u thellua



http://www.balkanweb.com/videoAlbum/Video/10787.jpg (http://www.tellalli.com/video/balkanweb/rama-vendimi-i-kolegjit-kembane-alarmi-kriza-u-thellua-video_d0a64cb6c.html) Rama: Vendimi i Kolegjit kė... (http://www.tellalli.com/video/balkanweb/rama-vendimi-i-kolegjit-kembane-alarmi-kriza-u-thellua-video_d0a64cb6c.html)

Zero Cool
05-06-11, 10:30
Ndėrkombėtarėt reagojnė pas vendimit tė Kolegjit (http://www.telegrafi.com/?id=78&a=3432)



http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0605105541513_m.jpg



Pas vendimit tė dhėnė nga Kolegji Zgjedhor, Ambasadorėt e OSBE-sė, SHBA-sė dhe BE-sė dhanė njė deklaratė tė pėrbashkėt tė dielėn ku kėrkuan qė tė gjitha palėt tė veprojnė me qetėsi duke vėnė pėrpara ēdo interesi, interesin kombėtar.
"U njohėm me vendimin e Kolegjit Zgjedhor shqiptar, si organi mė i lartė ligjor qė gjykon apelimet zgjedhore. Ėshtė thelbėsore qė tė gjitha palėt tė veprojnė, pas kėtij vendimi, nė mėnyrė tė qetė, tė pjekur e tė pėrmbajtur, duke vėnė interesin kombėtar pėrpara ēdo lloj interesi partizan vetjak”, thanė sot sė bashku Kryetari i Prezencės sė OSBE-sė nė Shqipėri, Ambasadori Eugen Wollfarth, Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Alexander Arvizu dhe Kreu i Delagacionit tė Bashkimit Evropian, Ambasadori Ettore Sequi.

Ata shtuan se e rėndėsishme ėshtė edhe qė “tė gjitha palėt, partitė politike dhe qytetarėt, tė presin derisa rezultatet pėrfundimtare tė kėtyre zgjedhjeve tė ēertifikohen nga Komisioni Qendror i Zgjedhjeve, siē kėrkohet nga legjislacioni shqiptar” dhe se zėri I qytetarėve duhet tė respektohet nga tė gjitha partitė politike.

Ambasadorėt theksuan se do tė vazhdojnė tė ndjekin me vėmendje proēesin deri nė mbylljen e plotė tė tij./Telegrafi/

Zero Cool
05-06-11, 10:33
KD: Bllokadė rekorde e mosnjohjes sė Kosovės (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15017)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0605094252585_m.jpg



Tė shtunėn janė bėrė fiks katėr muaj kur Kosova ka pranuar njohjen e fundit tė pavarėsisė nga njė shtet anėtar i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Nė fund tė listės sė vendeve qė kanė konfirmuar njohjen ndodhet Sulltanati i Omanit. Vendimin e kishte marrė mė 4 shkurt.
Kjo periudhė pėrbėn rekord tė zi. Prejse ėshtė shpallur pavarėsia e Kosovės nė shkurt tė 2008-s, bllokadė kaq tė gjatė njohjesh nuk ka pasur. Kėshtu shkruan e pėrditshmja Koha Ditore.

Autoritetet kosovare kanė arsyetuar mė herėt mungesėn e njohjeve me nisjen e dialogut Kosovė-Serbi, ndėrsa Behgjet Pacolli, zėvendėskryeministėr i ngarkuar veēanėrisht pėr njohje, ka thėnė se Kosova do ta ketė tė vėshtirė pėr t’i bindur shtetet qė tė marrin vendimin pėr njohje, pėr shkak tė hapjes sė bisedimeve.

Ndėrkaq, nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme nuk kanė pėrmendur ndonjė pengesė specifike. Zėdhėnėsi Artan Behrami ka thėnė se ka shumė faktorė, porse autoritetet kosovare mundohen tė shpjegojmė se pas vendimit tė GJND-sė, qė e ka bėrė legjitime shpalljen e pavarėsisė, nuk kanė arsye qė tė mos e pranojnė pavarėsinė.

Deri tash Kosovėn e kanė njohur 75 vende, prej tyre Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe 22 prej 27 vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian. Shtetet qė kanė ndihmuar Kosovėn pėr t’u ēliruar nga Serbia kanė ndikuar te shumė vende pėr tė marrė vendimin e njohjes.
Njė burim i gazetės brenda Qeverisė ka thėnė tė shtunėn se vendnumėrimi nė 75 i njohjeve ka tė bėjė gati kryekėput me ndikimin qė nuk mund tė kenė shtetet mike tė Kosovės te vendet e tjera. /Telegrafi/

Zero Cool
05-06-11, 12:45
3y6ic8vbUro&feature

Zero Cool
06-06-11, 15:41
Guardian sėrish: Thaēi – bos i drogės (http://www.indeksonline.net/?page=1,2,3093)



http://www.indeksonline.net/repository/images/lajme/05_06_11_92149_hash.jpg



05.06.2011/19:46 - E Diel



Nė faqet e gazetės autoritative Guardian vazhdon tė shkruhet vetėm keq pėr Kosovėn. Nė njė shkrim autorial Ian Birell sėrish pėrmend kryeministrin e Kosovės , pėr “lidhjet e tij me tregtinė e drogės”. Nė shkrim Birell e quan tė humbur luftėn e OKB-sė ndaj tregėtisė sė narkotikėve.

“Tregtia ėshtė kaq pėrfituese saqė nė shumė shtete bandat e drogės kanė arritur tė marrin pushtetin. Kosova ka njė kryeministėr tė lidhur me tregtinė e drogės, dhe tė tillė njerėz udhėheqin edhe nė Afganistan, Burma, Guiena, Nicaragua dhe Venezuela. Pastaj, ka raste si nė Afrikėn e Jugut kur shefi i policisė doli tė jetė shef i krimit”, thotė Birell nė shkrimin e tij.

Birell ka qenė zv/redaktor nė gazetėn Independent dhe ka shkruar fjalimet e kryeministrit aktual, David Cameron, nė fushatėn e vitit 2010. /indeksonline/

Zero Cool
07-06-11, 15:51
Afrika e Jugut nuk e njeh Kosovėn (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15052)


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0607130718202_m.jpg



“Afrika e Jugut nuk do ta njeh Kosovėn”. Kėshtu ka deklaruar pėr Radio Dukagjinin , zėdhėnėsi i Departamentit pėr Punė tė Jashtme i kėtij shteti, Clayson Monyela. Vėshtirėsitė lidhur me Afrikėn e Jugut i ka konfirmuar edhe zėvendėskryeministri Behgjet Pacolli. Ai thotė se diplomacia serbe nuk ėshtė duke qėndruar duarkryq.
Kanė kaluar mė shumė se katėr muaj qė Kosova nuk ka marr asnjė njohje. Kjo ėshtė periudha mė e gjatė pa njohje qė nga pas shpallja e pavarėsisė.

Megjithė paralajmėrimet pėr njohje, Afrika e Jugut, shtet me ndikim mjaft tė madh nė kontinentin afrikan nuk do ta njeh pavarėsinė e Kosovės. Kėshtu i ka deklaruar pėrmes njė mesazhi Radio Dukagjinit, Clayson Monyela , zėdhėnės i Departamentit pėr Punė tė Jashtme i Afrikės sė Jugut.

Ndėrkohė i kontaktuar me telefon, ai nuk ka dashur tė jap asnjė koment shtesė se pse ky shtet nuk do ta njeh Kosovėn. “Nuk kemi koment lidhur me kėtė ēėshtje”, ka theksuar Monyela.

Edhe zėvendėskryeministri, Behgjet Pacolli ka konfirmuar qė ėshtė nė dijeni pėr kėtė qėndrim tė shtetit tė Vuvuzelave. “Ėshtė shumė e vėrtetė se fqinji ynė nuk rri duarkryq. Poashtu ėshtė shumė e vėrtetė se Afrika e Jugut do tė jetė njėri nga partnerėt tonė tė vėshtirė nga i cili mund tė sigurojmė njohje” ka thėnė Pacolli

Megjithatė, zėvendėskryeministri Pacolli i ngarkuar ekskluzivisht me ēėshtjen e lobimit thotė se rreth 90 pėr qind e vendeve afrikane tė cilat ai i ka vizituar sė fundmi, janė tė gatshme ta njohin Kosovėn.

Madje ai paralajmėron se nė Samitin e vendeve afrikane qė pritet tė mbahet sė shpejti temė dite do tė jetė edhe njohja e Kosovės.

Nga ana tjetėr, eksperti i marrėdhėnieve ndėrkombėtare, Ilir Ibrahimi thotė se ndėr shkaqet kryesore pse Kosova nuk ėshtė duke lėvizur nga numri 75 i njohjeve janė edhe zhvillimet qė janė duke ndodhur brenda Kosovės.

“Kemi pasur pra njė krizė politike tė brendshme e cila pa dyshim reflekton edhe nė politikėn e jashtme”, pohon Ibrahimi. /Telegrafi/

Fshatari
07-06-11, 16:05
Guardian sėrish: Thaēi – bos i drogės (http://www.indeksonline.net/?page=1,2,3093)



http://www.indeksonline.net/repository/images/lajme/05_06_11_92149_hash.jpg



05.06.2011/19:46 - E Diel



Nė faqet e gazetės autoritative Guardian vazhdon tė shkruhet vetėm keq pėr Kosovėn. Nė njė shkrim autorial Ian Birell sėrish pėrmend kryeministrin e Kosovės , pėr “lidhjet e tij me tregtinė e drogės”. Nė shkrim Birell e quan tė humbur luftėn e OKB-sė ndaj tregėtisė sė narkotikėve.

“Tregtia ėshtė kaq pėrfituese saqė nė shumė shtete bandat e drogės kanė arritur tė marrin pushtetin. Kosova ka njė kryeministėr tė lidhur me tregtinė e drogės, dhe tė tillė njerėz udhėheqin edhe nė Afganistan, Burma, Guiena, Nicaragua dhe Venezuela. Pastaj, ka raste si nė Afrikėn e Jugut kur shefi i policisė doli tė jetė shef i krimit”, thotė Birell nė shkrimin e tij.

Birell ka qenė zv/redaktor nė gazetėn Independent dhe ka shkruar fjalimet e kryeministrit aktual, David Cameron, nė fushatėn e vitit 2010. /indeksonline/
Po habitem pse afrika e jugut nuk e njeh shtetin e Kosoves nderkohe qe ky gazetari "autoritativ" (merre me mend!)burreci(birell ang.) po na shkruen se kryeministri i Kosoves dhe Afrika e jugut jane trafikant te medhenje te droges! bireci e di shume mire kush jane tragetaret e droges(kinez, ruse, serbe, e disa tjere te amerikes latine) po nuk ja man me i citue, sepse asht burrec e kurgjo tjeter...

Zero Cool
07-06-11, 16:22
Jeremic inkurajon vendet e OShA tė mos e njohin Kosovėn (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15056)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0607142533634_m.jpg



Ministri i Jashtėm i Serbisė, Vuk Jeremic, qė po merr pjesė nė punimet e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Organizatės sė Shteteve Amerikane (OSHA), ka thėnė tė martėn se nė disa javėt e kaluara “po shtohet presioni nė vendet e Amerikės Latine, posaēėrisht tė Karaibeve, qė tė njohin Kosovėn”.
“Ėshtė me rėndėsi vendimtare qė tė mos tėrhiqemi nga aktivitetet diplomatike rreth mosnjohjes sė Kosovės”, ka thėnė Jeremic, duke shtuar se “kjo nuk ėshtė detyrė e lehtė”.

“Pėr kėtė arsye duhet tė jemi prezentė nė tė gjitha takimet ndėrkombėtare, sepse askush nuk do ta bėjė kėtė nė vend tonin”, ka thėnė ai.

“Nga suksesi i aksionit diplomatik qė Prishtinės t’ia mbyllim derėn nė organizatat ndėrkombėtare do tė varet drejtpėrdrejtė edhe gatishmėria e tyre qė tė pajtohen me koncesione nė procesin negociator”, ka thėnė Jeremic, i cili gjatė qėndrimit nė San Salvador pohohet se po takon ministrat e jashtėm tė shumė shteteve tė Amerikės Latine.

Sipas agjencisė sė lajmeve FoNet, Serbia ėshtė vendi i parė nė rajon qė ka statusin e vėzhguesit nė OSHA, ndėrsa kėrkesa qė Kosova ka dėrguar pėr tė marrė pjesė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė kėsaj organizate tė shteteve amerikane ėshtė refuzuar “me arsyetimin se nė takim mund tė marrin pjesė vetėm shtetet e njohura”. /Telegrafi/

Hajra
08-06-11, 09:09
http://www.botasot.info/img/08shperthim_.jpg


Hidhen nė erė dy vetura tė EULEX-it

Zėdhėnėsi i EULEKS-it, Nicholas Hawton, ka njoftuar se dy makina tė kėtij misioni janė ndezur sot nė mėngjes nė Prishtinė, afėr apartamentit tė njė pjesėtari tė misionit.
Ai theksoi se askush nuk ka pėsuar lėndime.
Zjarrin nė dy vetura tė EULEKS-it e ka konfirmuar edhe policia e Kosovės.
“Makinat janė dėmtuar por nuk ka viktima”, tha zėdhėnėsi i policisė, Baki Kelani, dhe shtoi se “policia po zhvillon hetime”.

Neferta
09-06-11, 07:50
Edhe Haxha po kėrkohet nga Eulexi

Marrėveshja pėr Operatorin e Rrjetit Mobil Virtual nė mes tė PTK-sė dhe Dardafon-it dhe transferimi i mėvonshėm i licencės pėr Dardafon.net nė vitin 2008 dhe 2009 ėshtė bėrė cak i hetimeve tė organeve tė vendosjes sė rendit dhe drejtėsisė nė vend. Zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi ka bėrė tė ditur pėr KP se Prokuroria Speciale e Kosovės ka ngritur aktakuzė ndaj kryeshefit ekzekutiv tė PTK-sė, Shyqri Haxha dhe katėr personave tė tjerė, tė cilėt akuzohen pėr lidhje tė kontratave tė dėmshme dhe keqpėrdorim tė detyrės zyrtare.

Neferta
09-06-11, 07:56
Qeverisė i avullohen edhe 100 milionė euro donacione tė KE

Pėrveē humbjes sė 156 milionė eurove, Qeveria e Kosovės ka humbur edhe mundėsinė pėr ti pėrfituar edhe 100 milionė euro tė tjera nga Komisioni Evropian.
Shefi i Operacioneve nė kėtė institucion, Kjartan Bjornson ka thėnė se nga 50 milionė eurot e parashikuara pėr Buxhetin e Kosovės, 20 milionė nuk kanė qenė nė gjendje tė shfrytėzohen.
"Ne sė shpejti shpresojmė tė nisim bisedat pėr mbėshtetjen mikrofinanciare me vlerė prej 100 milionė euro, por pėr shkak tė vonesave dhe vėshtirėsive nė hartimin e buxhetit dhe problemet me FMN-nė, ne ende nuk mund tė nisim bisedat pėr tė siguruar kėtė mbėshtetje. Kjo nuk do tė thotė se paratė janė humbur, por me siguri qė paratė do tė vonohen, megjithatė ėshtė vėshtirė tė parashikojmė se kur kėto mjete do tė jenė nė dispozicion", ka thėnė Bjornson.

Neferta
09-06-11, 08:04
Kryedoganieri nen llupet e madhe

Prishtinė, 8 qershor – Pas ngritjes sė aktakuzės kundėr drejtuesit tė PTK-sė, Shyqėri Haxha, duket se edhe njė drejtues tjetėr i njė institucioni kosovar, drejtori i Doganave tė Kosovės do tė pėrballet me drejtėsinė. Drejtori i doganierėve, Naim Huruglica sė shpejti do tė pėrballet me drejtėsinė pasi Misioni i Bashkimit Evropian pėr Sundimin e Ligjit (EULEX) pritet qė kėto ditė tė publikojė ngritjen e aktakuzės kundėr tij, shkruan KosovaOnline, duke theksuar se burime tė saj brenda EULEX-it bėjnė tė ditur se tashmė ėshtė pėrgatitur aktakuza nėn dyshimet pėr krim tė organizuar dhe shpėrdorim tė detyrės zyrtare.

Ndryshe, hetimet pėr korrupsion ndaj drejtuesve tė doganave EULEX-i i ka nisur kohė mė parė. Me 17 dhjetor 2010 policia e EULEX-it, nė kuadėr tė kėtyre hetimeve, ka bastisur zyrėn e drejtorit Huruglica dhe tė shefit tė zyrės sė kėtij institucioni, Lulėzim Rafuna.

Mėsohet se zyrtarėt nė fjalė dyshohen tė jenė pėrfshirė nė kontrabandimin e njė sasie tė madhe tė duhanit, e cila ėshtė futur nė vend duke iu shmangur akcizės gjatė vitit 2008.

Neferta
09-06-11, 08:22
Paralajmrohet njė grevė edhe me mija ish ushtarė tė UĒK-sė
Njė numėr i madh i grevistėve tė Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Luftėtarėve tė UĒK-sė edhe nė ditėn e pesėmbėdhjetė po vazhdojnė grevėn pėrpara objektit tė Qeverisė sė Kosovės, gjersa gjendja e tyre shėndetėsore ėshtė pėrkeqėsuar pėr shkak tė temperaturave tė larta. Por temperaturat nuk po i pengojnė qė tė rritet numri i grevistėve, nga njė shator qė ishte nė fillim, tani para Qeverisė janė shtatė shator me grevistė.

Hajra
09-06-11, 13:23
http://www.botasot.info/def.php?gjuha=0&category=0&id=122623

Zero Cool
09-06-11, 19:16
KE: Shqipėria nuk plotėson asnjė kriter (http://www.top-channel.tv/artikull.php?id=212714&ref=fb)



http://www.top-channel.tv/foto/lajme/Marta-Garcia-Fidalgo.jpg



Ndėrkohė qė procesi zgjedhor nė Shqipėri ende nuk ka pėrfunduar, Komisioni Europian hedh dritė mbi vlerėsimin qė do tė pėrmbajė raporti i radhės i progresit pėr Shqipėrinė, i cili publikohet mė 12 tetor.
Pėrvec lėvdatave pėr mosabuzimin me regjimin e lirė tė vizave, Komisioni, i cili nuk ka marrė ende planin e korrigjuar tė aksionit pėr zbatimin e 12 kritereve kyce nga Shqipėria, vlerėson se nuk ėshtė pėrmbushur “as njė i vetėm” prej tyre.

Raporti, i cili pritet tė jetė njė ndėr mė tė rreptėt nė historikun e marrėdhėnieve BE-Shqipėri, do t'i kushtojė njė hapėsirė mjaft tė vecantė edhe procesit zgjedhor, e sidomos paqartėsisė ligjore tė vendimit tė KQZ-sė pėr numėrimin e votave tė hedhura nė kutitė e gabuara.

“Ka njė shqetėsim tė qartė pėr mėnyrėn sesi vendimi ėshtė marrė nė kėtė moment tė fazės sė pas-numėrimit. Por ėshtė gjithashtu e rėndėsishme qė tani procesi i ankesave tė bėhet nė qetėsi, nė respekt tė rregullave institucionale dhe mendoj se cėshtja e saktėsisė ligjore pėr kėtė hap tė ndėrmarrė nevojitet qartazi qė tė zgjidhet, nė mėnyrė transparente, tė ndershme dhe ligjore, duke respektuar rendin ligjor shqiptar. Pra, unė do tė thoja jo vetėm fjalėt e legjislacionit nė letėr, por edhe frymėn e legjislacionit shqiptar”, ka deklaruar Marta Garcia Fidalgo, shefe e Njėsisė pėr Shqipėrinė nė Drejtorinė e Zgjerimit tė KE.

Pėrballė njė prezantimi rozė nga qeveria shqiptare, Komisioni Europian rreshtoi vlerėsime nė tė 12 kushtet qė duhen pėrmbushur nga Shqipėria, duke vlerėsuar mėnjanė procesin zgjedhor, tė cilin e ndau nė disa faza.

“Mendoj se situata, ashtu sic qėndron sot, ėshtė mė pak e ndritur se c'ishte dy vite mė parė. Prioriteti i parė kyc, ne nuk konsiderojmė kėtė parlament se funksionon sic duhet.

Prioriteti i dytė lidhet me miratimin e legjislacionit qė kėrkon shumicė tė cilėsuar. Njėsoj mbi emėrimin e Avokatit tė Popullit dhe anėtarėve tė Gjykatės sė Lartė e asaj Kushtetuese, qė kėrkojnė shumicėn parlamentare.

Prioriteti numėr 4 i Opinionit lidhet me rėndėsinė pėr tė modifikuar kuadrin ligjor nė pėrputhje me rekomandimet e OSBE-ODIHR. Realiteti faktik ėshtė pėrsėri se kėto modifikime nuk u bėnė.

Duke shkuar nė prioritetin e 5-tė kyc, atė pėr garantimin e zgjedhjeve nė pėrputhje me standartet europiane e ato ndėrkombėtare, mė lejoni tė kthehem nė fund pėr kėtė ndėrhyrje mbi sjelljen dhe organizimin e zgjedhjeve.

Prioriteti numėr 6, rekrutimi nė shėrbimin civil vijon tė bėhet me procedura jotransparente.

Prioriteti kyc numėr 7, korrupsioni nė gjyqėsor, mbetet shqetėsim. Vijmė tek prioriteti numėr 8, qė lidhet me korrupsionin. Hetimet pėr rastet e korrupsionit nuk po bėjnė progres sic pritej.

Kjo bėn qė nė pėrgjithėsi rastet e dėnimit pėr korrupsion tė mbetet i ulėt dhe korrupsioni mbetet shqetėsim nė Shqipėri.

Prioriteti kyc numėr 9. Mendoj se lufta kundėr trafikut tė drogės dhe trafikut tė qėnieve njerėzore mbeten fusha shqetėsuese.

Pėr prioritetin kyc numėr 10, mbi tė drejtat e pronės. Pėrsėri realizojmė se ka njė progres tė vogel nė kėtė fushė. Por puna dhe kjo ėshtė punė shumė e rėndėsishme pėr qytetarėt e thjeshtė dhe investimet, mbetet pėr t'u bėrė.

Prioriteti i 11-tė, ne shėnojmė incidentin qė ndodhi me romėt nė shkurt. Prioriteti i fundit kyc, ai numėr 12. Mendoj se nuk ka progres gjithashtu pėr trajtimin e tė burgosurve me probleme mendore.

Ne shėnojmė se ka patur disa shqetėsime pėr ushtrim tė tepruar dhune gjatė arrestimit dhe ndalimit tė bėrė nga policia pas ngjarjes sė 21 janarit.

Mė lejoni tė kthehem shkurt tek zgjedhjet. Mund tė diferencojmė faza tė ndryshme. Mendoj se periudha parazgjedhore kishte polarizim tė lartė, kishte mosbesim tė qartė mes partive politike, sjellje konfrontuese, por mendoj se ėshtė e drejtė qė tė njohim se pati zgjedhje konkurruese dhe transparente. Problemet nisėn pas procesit tė numėrimit, kur ata nisėn me tabulatet dhe pėrballjen me ankesat.

Tė gjitha kėto nivele do tė qartėsohen kur ne tė vijmė me raportin e progresit nė tetor. Mendoj se shqetėsimi pėr votat e hedhura nė kutitė e gabuara do tė jetė kyc nė fund”, ka nėnvizuar Fidalog.

Pjesa e dytė e kėtij takimi pėrgatitor tė delegacionit pėr Europen Juglindore tė Parlamentit Europian u zhvillua me dyer tė mbyllura. Europarlamentarėt do tė takohen me kolegėt e tyre shqiptarė mė 14 dhe 15 qershor nė Bruksel.

Tashmė e njohin njėri-tjetrin gjithmonė e mė mirė, pas dy takimeve tė mėparshme, tė cilat dėshtuan nė prodhimin e njė deklarate tė pėrbashkėt pėrfundimtare.

Zero Cool
11-06-11, 08:02
Ambiciet e Ēekut, acarim me NATO-nė (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15133)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0611085144907_m.jpg



Ambiciet “astronomike” tė ish-kryeministrit Agim Ēeku, mund t’i kushtojnė shumė Kosovės. E, mė sė shumti ushtrisė sė ardhshme tė Kosovės – Forcės sė Sigurisė sė Kosovės (FSK), sepse “komandanti” i saj. ministri Ēeku, ka ndėrmarrė njė iniciativė shumė tė “ēuditshme”.
Ai, sė bashku me kolegun e tij, Bajram Rexhepi, kanė hartuar njė memorandum mirėkuptimi, pėrmes tė cilit synojnė qė ta “policojnė ”, FSK-nė, shkruan Zėri.

Sipas gazetės duke u thirr nė burime ndėrkombėtare implementimi eventual i kėsaj marrėveshje, ka vėnė nė dilemė edhe tė ardhmen demokratike e evropiane tė Kosovės.


Implementimi eventual i kėtij memorandumi, i cili do ta obligonte FSK-nė qė tė ndihmojė Ministrinė e Punėve tė Brendshme (MPB) nė “aktivitetet pėr realizimin e misionit tė saj”, ka vėnė nė dilemė edhe tė ardhmen demokratike dhe evropiane tė Kosovės.

Sipas burimeve ndėrkombėtarė tė Zėrit janė identifikuar qartė edhe motivet e ministri Ēeku pėr tė ndėrmarrė njė hap tė tillė.

“Me kėtė veprim ministri Ēeku ka pretenduar qe te fitojė poena politikė dhe ta pėrforcojė pozicionin, nė synimin pėr tė ardhur nė krye tė shtetit”, ka thėnė njė burim pėr gazetėn.

Pėr mė keq, sipas kėtij burimi, kjo marrėveshje ėshtė kontrabanduar.

“Marrėveshja ėshtė bėrė nė mėnyrė tė fshehtė. Pėr tė nuk janė njoftuar as NATO, e as shtetet mike qė kanė kontribuar aq shumė nė ngritjen operacionale tė FSK-sė ,e as Kuvendi i Kosovės”, ka thėnė ky burim ndėrkombėtar. /Telegrafi/

Zero Cool
11-06-11, 08:43
Stefanovici bėhet pishman pėr pasaportat e Kosovės (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15135)



Vetėm disa orė pas njė deklarate dhėnė pėr Radio Dukagjinin, ku ėshtė cituar tė ketė thėnė se sė shpejti Serbia do tė lejojė qytetarėt e Kosovės qė tė udhėtojnė lirshėm nė Serbi me pasaporta kosovare, shefi i delegacionit serb nė dialogun me Kosovėn, Borislav Stefanovic, tė premten mbrėma demantoi kėtė.
Nė njė deklaratė tė re dhėnė gazetės Blic, Stefanovic ka thėnė se “nuk ka deklaruar qė qytetarėt e Kosovės munden tė kalojnė nė Serbi me pasaporta kosovare”.

Pos kėtij mohimi, Blic nuk sjellė asnjė prononcim tjetėr tė Stefanovicit lidhur me kėtė demant, raportoi Koha.

Ndryshe, gjatė tė sė premtes, ai deklaroi se qytetarėt e Kosovės do tė mund tė udhėtojnė nė Serbi me pasaporta kosovare.

Nė njė intervistė dhėnė Radio Dukagjinit, Stefanovic ka thėnė se nė marrėveshjet e ardhshme do tė ketė “shumė gjėra tė dobishme” pėr tė dy palėt, duke mos prejudikuar me kėtė rast statusin e Kosovės.

“Mund tė them se ka shumė gjėra tė mira nga tė cilat do tė kenė dobi tė gjithė qė jetojnė nė Kosovė dhe pėrfundimisht njerėzit do tė mund tė udhėtojnė lirisht dhe tė shfrytėzojnė tė drejtat dhe dokumentet e tyre, pa prejudikim tė statusit tė Kosovės. Besoj se kjo do tė ndikojė nė marrėdhėniet tona pėr tė ndėrtuar besim dhe fleksibilitet mė tė madh, pasi qė, siē e dini, jemi pėrballuar me shumė vėshtirėsi”, ka thėnė Stefanovic. /Telegrafi/

Fshatari
11-06-11, 08:43
Ambiciet e Ēekut, acarim me NATO-nė (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15133)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0611085144907_m.jpg



Ambiciet “astronomike” tė ish-kryeministrit Agim Ēeku, mund t’i kushtojnė shumė Kosovės. E, mė sė shumti ushtrisė sė ardhshme tė Kosovės – Forcės sė Sigurisė sė Kosovės (FSK), sepse “komandanti” i saj. ministri Ēeku, ka ndėrmarrė njė iniciativė shumė tė “ēuditshme”.
Ai, sė bashku me kolegun e tij, Bajram Rexhepi, kanė hartuar njė memorandum mirėkuptimi, pėrmes tė cilit synojnė qė ta “policojnė ”, FSK-nė, shkruan Zėri.

Sipas gazetės duke u thirr nė burime ndėrkombėtare implementimi eventual i kėsaj marrėveshje, ka vėnė nė dilemė edhe tė ardhmen demokratike e evropiane tė Kosovės.


Implementimi eventual i kėtij memorandumi, i cili do ta obligonte FSK-nė qė tė ndihmojė Ministrinė e Punėve tė Brendshme (MPB) nė “aktivitetet pėr realizimin e misionit tė saj”, ka vėnė nė dilemė edhe tė ardhmen demokratike dhe evropiane tė Kosovės.

Sipas burimeve ndėrkombėtarė tė Zėrit janė identifikuar qartė edhe motivet e ministri Ēeku pėr tė ndėrmarrė njė hap tė tillė.

“Me kėtė veprim ministri Ēeku ka pretenduar qe te fitojė poena politikė dhe ta pėrforcojė pozicionin, nė synimin pėr tė ardhur nė krye tė shtetit”, ka thėnė njė burim pėr gazetėn.

Pėr mė keq, sipas kėtij burimi, kjo marrėveshje ėshtė kontrabanduar.

“Marrėveshja ėshtė bėrė nė mėnyrė tė fshehtė. Pėr tė nuk janė njoftuar as NATO, e as shtetet mike qė kanė kontribuar aq shumė nė ngritjen operacionale tė FSK-sė ,e as Kuvendi i Kosovės”, ka thėnė ky burim ndėrkombėtar. /Telegrafi/

- Evropa "demokratike" ka perseritur ne vazhdimesi se "TMK-ja" do te shnderrohej ne Ushtri tė shtetit kosovar. Kjo nuk ndodhi.
- serbia dhe evropa "demokratike" i larguan qellimisht shqiptaret (Shqiperi e Kosove) nga e "ardhmja demokratike" evropiane.

Sipas kritereve te evropes, ēdo iniciativė e Qeverisė se shtetit kosovar eshte e "kontrabanduar"(s'di ēka ka dasht me thane ky jarani i telegrafit ne kete stilin e vete telegrafik!).

PS : njė kėshillė miqėsore pėr ēdo shqiptar kudo qė ndodhet:
-tregohu i vėmendshėm; pėr ēdo nismė, qoftė ajo edhe pėr nevoja elementare biologjike, psh. me shkue n'qenef me psh..., telefonoj eulexit ose ashtonit, ose dergoja nje telegram t'shkurt e tregoje se ēfare gjesti ke ndermend me ba; perndryshe, akuzohesh per "kontrabande", trafikim me "urine", me "mu.." , me organe njerzore (edhe ai seni per shurr... eshte organ)...!
Nisma e ministrit Ēeku jo vetem qe duhet inkurajuar por duhet te mbeshtet me force, perkushtim e vendosmeri : kjo i siguron shtetit kosovar dhe atij shqiptar ardhmeri te sigurte demokratike.

Zero Cool
11-06-11, 16:21
Rusia bllokon me veto vendimin e KB pėr Sirinė (http://www.telegrafi.com/?id=4&a=7516)



Rusia, fuqi me tė drejtė vote nė Kėshillin e Sigurimit refuzon tė aprovojė rezolutėn qė po diskutohet aktualisht kundėr udhėheqjes nė Siri.
Kjo mund ta ashpėrsojė edhe mė shumė gjendjen, tha Ministria e Jashtme nė Moskė.

Komuniteti ndėrkombėtar duhet t’i japė kohė kryetarit tė shtetit Bashar al-Assad qė tė realizojė reformat e premtuara.

Teksti i rezolutės, i sjellė nė KB nga Gjermania, Britania e Madhe, Franca dhe Portugalia kėrkon t`i jepet menjėherė fund dhunės kundėr opozitės siriane si dhe ndalimin e pushtimit tė qyteteve nga ushtria.

Pėrveē kėsaj kėrkohen reforma politike si dhe embargo armėsh. Ndėrkohė Turqia ėshtė duke u pėrgatitur pėr 1 milionė refugjatė nga vendi fqinjė, bėnė tė ditur mediat e atjeshme. Rreth 1800 vetė ia kanė dalė deri tani tė shpėtojnė duke kaluar kufirin. /Dw/Telegrafi/


Komenti im: Edhe njė hėrė vėrtetohet vėllazėria slavo-harape.

Zero Cool
12-06-11, 11:21
Kosova multietnike, pėrrallė qė duhet harruar
(http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15150)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0612095850890_m.jpg



Zėvendėskryeministri serb dhe ministri i Punėve tė Brendshme, Ivica Dacic, ka thėnė se “pėrrallėn pėr njė Kosovė multietnike duhet ta harrojmė”, ngase, sipas tij, “ajo ėshtė pjesė e projektit tė krijimit tė Shqipėrisė sė Madhe”.
Nė njė intervistė pėr javoren Press tė Beogradit, Dacic ka folur pėr disa nga propozimet dhe tezat qė ai i paraqiti kohėt e fundit mbi Kosovėn, qė ėshtė e pavarur, dhe se ajo duhet ndarė, e “tė jetė e kufizuar me Shqipėrinė”.

“Nė Kosovė nuk vendosin as serbėt e as shqiptarėt, por fuqitė e mėdha”, ka thėnė Dacic.

Sipas tij, ndoshta jo menjėherė, mirėpo Kosova nuk ėshtė as Monako e as San Marino, njė shtet i vogėl e parajsė turistike, qė do tė mund tė mbijetonte e vetme.

“Pėr kėtė arsye duhet biseduar me Shqipėrinė. Nė kėtė formė ne i ikim procesit tė njohjes sė Kosovės”, ka thėnė Dacic, i cili ėshtė kryetar i SPS-sė, partisė sė ish-diktatorit serb, Slobodan Milosevic. /Telegrafi/

Zero Cool
14-06-11, 13:13
Der Spiegel: Pėrpjekje pėr puē nė Prishtinė (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15195)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0614130519535_m.jpg



Tri vjet pas shpalljes sė pavarėsisė veteranėt e ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) e mbajnė fuqishėm pushtetin nė shtetin mė tė ri tė Evropės. Kjo trupė dikur kishte luftuar kundėr serbėve, shkruan revista gjermane Der Spiegel.
Nėse puna shkon sipas ministrit tė brendshėm Bajram Rexhepi, i cili edhe vetė ka qenė njėri nga eksponentėt e UĒK-sė, organizata pasardhėse–Forca e Sigurisė e Kosovės me 2500 pjesėtarė, do duhej tė merrte sė shpejti madje edhe funksione policore, transmeton Koha Ditore.

“Ky do tė ishte qartė njė puē”, thotė njė pėrfaqėsues i lartė i trupave paqeruajtėse tė KFOR-it. Nė fakt trupat e sigurisė do duhej tė vepronin si njė lloj organizate pėr ndihmė teknike.

Megjithatė, trupat e FSK-sė mund tė bartin armė tė lehta dhe me qejf sillen si “armatė” e Kosovės. Sė fundi nė shtypin kosovar u pėrvijua njė memorandum, tė cilin e kishin nėnshkruar Rexhepi dhe ministri pėrkatės Agim Ēeku. Nė nenin 3 thuhet se Forcat e Sigurisė sė Kosovės nė tė ardhmen mund tė ndėrhyjnė nė rast trazirash dhe madje tė kontrollojnė persona.

Nėse miratohen kėto rregulla, atėherė elita e vjetėr e UĒK-sė do tė krijonte njė instrument plotėsues tė pushtetit. Parlamenti nė Prishtinė i ka ftuar tė dy ministrat– dhe ata u ngutėn tė minimizojnė planet e tyre. Bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė gjithsesi e zemėruar.

Tek para disa ditėsh Fondi Monetar Ndėrkombėtar ngriu njė pagesė prej 87 milionė eurosh, sepse kryeministri dhe komandanti i dikurshėm i UĒK-sė, Hashim Thaēi, nuk po u pėrmbahet kushteve tė kursimit. Edhe mė tutje janė aktuale akuzat se ai nė vitet 90 ka qenė i pėrfshirė nė tregtinė me organe tė armiqve tė vrarė. Po ashtu bisedime mbi statusin e Kosovės veriore tė banuar kryesisht me serbė po zhvillohen ngadalė, mes tjerash pėr shkak se udhėheqja nė Prishtinė refuzon tė bėjė kompromise.

Zero Cool
15-06-11, 11:58
Bastiset Ministria pėr Komunitete dhe Kthim (http://www.telegrafi.com/?id=2&a=15219)



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0615123313842_m.jpg



Njė ekip i pėrbashkėt i Policisė sė Kosovės dhe i Policisė Ekzekutive tė EULEX-it kanė kryer bastisje nė Ministrinė pėr Komunitete dhe Kthim (MKK), nė njė kompani tė quajtur “Fimex” nė Prishtinė dhe nė dy adresa private.
Sipas njė komunikate tė EULEX-it, bastisjet u kryen nė kontekst tė njė hetimi pėr korrupsion lidhur me disa tenderė ndėrmjet vitit 2007 dhe 2009. Gjatė bastisjes janė konfiskuar materiale.

Akuzat nė kėtė rast kanė tė bėjnė me keqpėrdorim tė pozitės-pėrvetėsim, marrje dhe dhėnie tė mitės.

Bastisjet u autorizuan nga njė gjykatės i EULEX-it i procedurės paraprake i Gjykatės sė Qarkut tė Prishtinės.

Njė prokuror special i EULEX-it ishte i pranishėm nė vendngjarje nė MKK nė mėnyrė qė ta mbikėqyrė rastin, tė sigurojė mbledhje efektive tė materialit dėshmues dhe tė ofrojė sqarim tė plotė dhe tė duhur pėr personat e pranishėm nė vendngjarje.

Hetimi i pėrbashkėt i Policisė sė Kosovės dhe EULEX ėshtė nėn mbikėqyrjen e njė prokurori tė EULEX-it tė Prokurorisė Speciale (PSRK).

Zero Cool
15-06-11, 12:06
Dėshmitari “X” kishte menduar ta vriste Limajn



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0615095607953_m.jpg



Dėshmitari “X” pretendon se kishte planifikuar ta vriste Fatmir Limajn. Arsyeja pse dėshironte ta bėnte kėtė sipas kėtij dėshmitari ishin kėrcėnimet qė po merrte nga Limaj dhe grupi i tij.
Nė pjesėn e dytė tė dėshmisė qė i ka dhėnė prokurorit Maorizio Salustro, dėshmitari bashkėpunues i koduar me shkronjėn “X”, shkruan Koha Ditore ka folur pėr raportet e tij me Limajn, takimet mė tė, planet pėr ta fajėsuar Isak Musliun, veprimtarinė nė Shėrbimin Informativ tė Kosovės etj.

“Pas aksidentit me veturė, qė mė ka ndodhur nė Carralevė, isha aq i inatosur, sa pėr njė kohė tė caktuar madje kam menduar ta vras Fatmir Limajn. Tėrė kohėn kam qenė nėn kėrcėnime nga grupi i Fatmirit. Ai ma ka bėrė jetėn mizerie”, ka thėnė dėshmitari, sipas dosjes sė EULEX-it, njė kopje tė sė cilės gazeta e posedon, pėr tė shtuar se nė njė moment kishte vendosur qė tė shkonte nė KFOR, ta dorėzonte armėn dhe ta denonconte ish-ministrin Limaj.

Dėshmitari ka thėnė se pas pėrfundimit tė luftės nė vitin 2001 kishte marrė njė urdhėr nga Fatmir Limaj qė tė shkonte dhe t’i largonte trupat e varrosur nė Kleēkė. Pasi kishte shkuar nė shtėpinė e Skėnder Shalės nė Kleēkė, sipas urdhrit tė Limajt pėr ta “pastruar zonėn”, “X”-i kishte shkuar nė kėmbė deri te vendet ku ndodheshin trupat e varrosur sė bashku me Sabit Shalėn dhe Naser Shalėn.

Mirėpo aty nuk kishin ndėrmarrė asnjė veprim pasi qė, sipas dėshmitarit, Sabit Shala dhe Naser Shala kishin “thėnė tė mos prekim asgjė”.

“Mė vonė ne e takuam Fatmir Limajn nė shtėpinė e Skėnder Shalės nė Kleēkė. Fatmiri mė pyeti pse nuk e kisha bėrė atė punė. Unė i thashė: pyeti nipat e tu. Ata qeshėn dhe thanė e bėjmė dajė, e bėjmė. Kurrė nuk e kam kuptuar pse ata hezituan ta kryenin punėn, mendoj se e kishin nga pėrtesa”, ka thėnė dėshmitari.

Ai ka thėnė se me Fatmir Limajn ka pasur marrėdhėnie tė mira qė nga viti 1998, kur e kishte njohur, me gjithė lėkundjet qė kishin pėsuar kėto marrėdhėnie. Mirėpo sipas dėshmitarit pas pėrfundimit tė luftės, Fatmir Limaj kishte dėrguar Naser Krasniqin qė t’i rrinte pranė.

“Unė e ndieja se ai kishte dėrguar Naserin qė tė mė pėrcillte se ēfarė bėja. E di se Naseri operonte nėn ombrellėn e SHIK-ut. E di kėtė sepse unė vetė kam punuar pėr SHIK-un pėr tre muaj pas luftės. Mbase kam qėndruar edhe mė gjatė, por mė kujtohet se i kam marrė tri rroga. Rroga ime ishte 500 marka gjermane nė muaj me para nė dorė”, ka thėnė dėshmitari.

Pas Nazim Bllacės, dėshmitari “X” ėshtė njeriu i dytė qė tregon se ka punuar pėr Shėrbimin Informativ tė Kosovės, duke marrė pėrsipėr edhe vepra penale tė kryera nė llogari tė kėtij shėrbimi.

Zero Cool
15-06-11, 12:09
Pacolli e kėrkon Hysenin si “pėrforcim”



http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0615102522395_m.jpg



Zėvendėskryeministri i Kosovės, Behgjet Pacolli, i ka bėrė thirrje publike tė martėn ish-ministrit tė Jashtėm, Skender Hyseni, qė tė pėrfshihet nė procesin e lobimit pėr shtimin e njohjeve dhe nė kėtė formė t’i tregojė aftėsitė e tij nė fushėn e politikės sė jashtme.
Pacolli ka thėnė se diplomati i dikurshėm i Kosovės, Hyseni, ka pėrvoja tė mira nė fushėn e politikės sė jashtme, prandaj kontributi i tij do tė ishte i mirėseardhur nė diplomaci.

Deklarata e Pacollit pason njė intervistė tė ish-ministrit Hyseni dhėnė pėr “Zėri”, i cili ka kritikuar drejtuesit e Qeverisė sė Kosovės pėr strategji tė gabuar tė lobimit. Ky gabim, sipas Hysenit, ka bėrė qė njohjet pėr Kosovėn ta “harrojnė” rrugėn. Ish-shefi i diplomacisė Hyseni ka kundėrshtuar idenė qė tė lobohet nė Afrikė e nė Azi, duke preferuar qė lobimi tė pėrqendrohet kryesisht nė qendra tė mėdha si: Uashington, Londėr, Paris, Berlin, Romė.

Pacolli ndėrkaq ėshtė treguar i matur nė raport me Hysenin. “Unė e respektoj mendimin e zotit Hyseni dhe e ftoj atė qė nė vend se tė japė komente, tė veprojė. Nėse ai mendon se Washingtoni apo Londra janė vendet ku duhet tė lobohet, atėherė tė shkojė dhe tė lobojė. Unė e mbėshtes dhe asnjėherė nuk do ta refuzoj”, ka thėnė Pacolli.

Ish-presidenti, qė aktualisht mban pozitėn e zėvendėskryeministrit tė parė nė Qeverinė e Kosovės, thotė se vendi ka nevojė pėr Hysenin, ndėrsa nuk pajtohet qė lobimi duhet tė bėhet vetėm nė qendra tė mėdha tė botės. Sipas tij, njohjet ‘vilen’ pikėrisht nga zonat periferike tė botės.

I kontaktuar nga gazeta, ish-ministri Hyseni nuk ka dashur ta komentojė ftesėn e Pacollit.

Derisa qeveria dhe opozita kanė qasje tė ndryshme rreth lobimit, pėr pjesėtarėt e shoqėrisė civile ky veprim ėshtė interes i pėrgjithshėm kombėtar dhe nė tė cilin duhet tė pėrqendrohet njė pjesė e madhe e energjisė sė institucioneve tė Kosovės.

Zero Cool
15-06-11, 14:35
Leka i II vizitoi Strugėn – Stabiliteti nė Ballkan interes madhor




Princi i Shqipėrisė, Leka Zogu i II, qėndroi pėr njė vizitė private dy ditėshe nė Strugė. Me kėtė rast,ai zhvilloi takime edhe me autoritetet e komunės sė Strugės, kryesuar nga kryetari Ramiz Merko. Gjatė takimit dhe bisedės qė zhvilluan nė ambientet e hotelit “Drim”, kryetari i komunės, Ramiz Merko e njoftoi Princin Leka Zogu i II, pėr tė gjitha zhvillimet nė Strugė.

Nė bisedėn e ngrohtė, Princi Leka i II, ėshtė shprehur mes tjerash se stabiliteti nė rajon ėshtė imperativ dhe domosdoshmėri, pėr paqe dhe qetėsi. Dihet mirėfilli se Leka Zogu i II ėshtė njohės i mirė i politikės ndėrkombėtare, aq me tepėr zhvillimeve aktuale nė rajon dhe mė gjerė, por megjithatė, ėshtė pėrmbajtur nga deklarimet pėr media. Pėrkundėr qėndrimit pėr tė mos u prononcuar me ndonjė deklaratė pėr media, ai megjithatė ka theksuar se pa stabilitet, nuk mund tė ketė as zhvillim tė mirėfilltė ekonomik, e as prosperitet nė rajon” ėshtė shprehur Princi i Shqipėrisė, Leka Zogu i II. Nga biseda e zhvilluar me Princin Leka Zogu i II, kreu i Strugės Merko tha se Struga ishte e nderuar qė ishte nikoqire e Princit Leka Zogu i II, me ēka ėshtė informuar hollėsisht pėr jetėn dhe funksionimin e komunės sė Strugės. “Ishte kjo vizitė pothuaj private, ndėrsa sė shpejti presim qė tė na vizitojė edhe zyrtarisht”, tha Merko.
Po ashtu gjatė ditės sė diel, Princi leka Zogu i II, vizitoi edhe Universitetin “Euro College”, ku u njoftua me stafin drejtues, kuadrin universitar, kushtet e punės dhe tė akomodimit, strukturėn etj.
“Ju pėrgėzoj pėr punėn dhe angazhimet nė hapjen e kėtij Universiteti. Oborri Mbretėror, do tė japė mbėshtetjen nė drejtim tė zhvillimit, pėrforcimit dhe tė bashkėpunimit edhe me Universitetet me tė cilat bashkėpunon Oborri Mbretėror, duke kėrkuar mundėsitė mė efektive tė bashkėpunimit. Nė kėtė kontekst, Oborri Mbretėror, ėshtė i gatshėm qė tė ndihmojė edhe materialisht, pėrmes bursave studentore dhe kredive qė Oborri Mbretėror, ndan nga fondi pėr arsim tė lartė”, tha leka Zogu i II gjatė qėndrimit nė “Euro College”.
Princi i Shqipėrisė, Leka Zogu i II, gjatė qėndrimit nė Strugė, i shoqėruar nga kryetari i komunės sė Strugės, Ramiz Merko me bashkėpunėtorėt e tij, bėri njė shėtitje rrugėve tė qytetit, ku u prit me ngrohtėsi tė madhe nga tė gjithė qytetarėt shqiptar tė Strugės.
Vlen tė pėrmendet se kjo nuk ėshtė vizita e parė e Princit Leka Zogu i II qė i bėn Strugės. Lartėmadhėria e Tij, nė Strugė ka qėndruar edhe para disa ditėsh, duke u kėthyer nga Kosova, por kjo vizitė ka mbetur pa shėnuar nga “paparacėt” kurreshtar.

Zero Cool
15-06-11, 15:57
Bruksel, takimi Shqipėri – BE



Situata e tensionuar politike ne Shqipėri, pas zgjedhjeve lokale te tete majit ka qene edhe ne kėtė dite te dyte ne fokus te debatit ne takimin e trete nderparlamentar Bashkim Evropian-Shqipėri, te mbajtur ne Bruksel.
14 ligjvėnėsit shqiptare, kane debatuar serish pėr situatėn paszgjedhore lidhur me ligjshmėrinė ose jo te vendimit nga ana e Komisionit Qendror Zgjedhor per te numėror fletėt e votimit te kontestuara te hedhura ne kutitė e gabuara. Ne fokus te debatit te nisur rreth orės 9:00 te mėngjesit ne Bruksel ka qene edhe situata aktuale ekonomike dhe liria mediatike. Te martėn pasdite ligjvėnėsit shqiptare kane debatuar pėr me shume se katėr ore ne njė takim ku i pranishėm ka qene edhe Komisioneri per Zgjerim Stefan Fyle. Gjate fjalės se tij Fyle tha se ne njė vlerėsim te pėrgjithshėm procesi i votimit ka qene i qete, pėrveē situatės se krijuar pėr mbledhjen e rezultateve ne KQZ pėr bashkine me te madhe ne vend atė te Tiranes. Fyle tha se ekzistojnė interpretime te ndryshme ne lidhje me te ashtuquajturat vota te hedhura ne kutitė e gabuara duke cituar kėtu raportin e OSBE-ODIHR ku thuhet se thuhet se kodi zgjedhor nuk pėrmend direkt vlefshmėrinė e votave te gjetura ne kutitė e tjera ēka e bėn vendimmarrjen e KQZ-sė te dyshimte.

Zero Cool
16-06-11, 09:29
Zhduket dėshmitari “X”?


Bashkėshortja e dėshmitarit tė koduar si “X” thotė se nuk di se ku ndodhet bashkėshorti i saj. Ajo thotė se mė 19 mars ėshtė marrė nga EULEX-i dhe nuk e ka kthyer mė nė shtėpi.

Gjykata ndėrkohė ua ka vazhduar paraburgimin, konkretisht arrestin shtėpiak tė pandehurve nė “rastin Lima”, shkruan Koha Ditore, transmeton Indeksonline.

Dėshmitė e dėshmitarit kjo gjykatė i konsideron tė besueshme.

Nga ana tjetėr, dy ish-pjesėtarė tė UĒK-sė, Ali Mejzinolli, ish-komandant i kompanisė IV tė batalionit “Ymer Alishani” dhe Naser Shala, ish-drejtor pėr marrėdhėnie publike dhe administrim civil kanė paralajmėruar padi kundėr dėshmitarit “X” nė njė reagim publik.

Ata kanė thėnė se dėshmitė e tij janė tė pavėrteta.



https://fbcdn-sphotos-a.akamaihd.net/hphotos-ak-snc6/248875_222341477790352_184009511623549_805166_3620 346_n.jpg

Zero Cool
18-06-11, 12:48
Nė zonat turistike nė Shqipėri patrullon edhe Policia e Kosovės



Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė sė Kosovės, Reshat Maliqi dhe drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė sė Shtetit tė Shqipėrisė kanė nėnshkruar Marrėveshje bashkėpunimi mes dy policive, qė ka tė bėjė me organizimin e shėrbimeve tė pėrbashkėta tė Policisė, nė akset kryesore rrugore tė Republikės sė Shqipėrisė gjatė sezonit veror.
Marrėveshja ka pėr qėllim vendosjen e bashkėpunimit konkret nė fushėn e parandalimit tė kundėrvajtjeve administrative pėr rritjen e efikasitetit tė luftės ndaj humbjes sė jetėve njerėzore nė aksidentet rrugore dhe zbatimin me rigorozitet tė legjislacionit rrugor, pėr krijimin e njė ambienti mė tė sigurt pėr tė gjithė qytetarėt dhe pėrdoruesit e rrugės, qė qarkullojnė nė akset rrugore qė lidhin dy vendet .

Zbatimi i Marrėveshjes pritet tė realizohet menjėherė duke filluar nga data 20.06.2011.

Zero Cool
18-06-11, 12:50
Policėt kauboj



Njė numėr i madh i pjesėtarėve tė Policisė sė Kosovės sillen si kauboj, duke bartur revolen nė brez edhe gjatė kohės kur janė jashtė detyrės zyrtare. Nuk ėshtė vetėm rruga ku ata bartin revolen, por edhe nėpėr institucionet publike parashkollore, shėndetėsore...
Ekspozimi i armės nga njė polic, edhe kur nuk ėshtė nė detyrė zyrtare, sikurse tė ishte duke “xhiruar filma gangsterėsh”, pėrbėn shkelje ligjore dhe ėshtė e sanksionuar me ligj.

Pjesėtari i Policisė sė Kosovės, N. N, i cili shėrben pranė forcave tė rendit pėr mė shumė se njė dekadė, tregon se armėn e tij e bart nė ēdo kohė, edhe kur ėshtė jashtė detyrės zyrtare. Ai madje rrėfen se revolja e tij zyrtare i ėshtė bėrė pjesė e pandashme e jetės, dhe e bart edhe derisa shkon t’i marrė fėmijėt nė ēerdhe.

Sipas Kodit tė Policisė, njė pjesėtar i forcave tė rendit edhe kur ėshtė jashtė detyrės zyrtare dhe me rroba civile ka tė drejtė ta bartė armėn zyrtare, por jo edhe tė ekspozojė atė, pasi qė prania e revoles krijon pasiguri tek masa ku ata mund tė qėndrojnė. Ndėrkaq, pėrdorimi i armės jashtė detyrės zyrtare mund tė bėhet vetėm nė rastet e vetėmbrojtjes apo kur cenohet siguria e ndonjė qytetari.

Edhe zėdhėnėsi i Policisė, Baki Kelani ka sqaruar se “njė pjesėtar i policisė mund ta bartė armėn edhe jashtė detyrės zyrtare, por gjithnjė duke e mbajtur atė nėn kėmishė apo xhaketė, nė mėnyrė qė mos tė shihet nga masa, nė tė kundėrtėn ekspozimi i armės ėshtė i ndaluar me ligj. Gjithashtu, njė pjesėtar i policisė ka tė drejtė ta pėrdorė armėn nė momentet kur rrezikohet jeta e tij, apo e dikujt tjetėr” , ka thėnė Kelani.

Zero Cool
20-06-11, 17:59
Pasaportat biometrike kushtojnė mbi 14 milionė euro


Ministria e Punėve tė Brendshme nėnshkroi kontratėn pėr prodhimin e pasaportave biometrike me kompaninė austriake, OESD. Pas nėnshkrimit tė kontratės, me vlerė 14.127.003.24 euro, brenda njė muaji do tė vendoset pėr dizajnin e pasaportave biometrike dhe masat e sigurisė, ndėrsa pas katėr muajve pritet tė arrijė kontingjenti i parė me pasaporta biometrike.
Nė njoftimin pėr media thuhet se nga tė gjithė ofertuesit ekonomikė qė kanė aplikuar pėr kėtė tender, nė pajtim me Ligjin e Prokurimit Publik dhe duke respektuar tė gjitha procedurat tjera administrative, fitues ėshtė shpallur kompania OESD, qė i ka plotėsuar tė gjitha kushtet dhe kriteret e pėrcaktuara nė tender.

“Ministria e Punėve tė Brendshme ka paraparė, qė brenda 3 viteve tė prodhohen mė tepėr se 1 milion e 300 mijė pasaporta biometrike, qė do tė jenė tė mjaftueshme dhe tė gjithė qytetarėt e Republikės sė Kosovės do tė pajisen me pasaporta biometrike”, thuhet nė njoftim.

Llapjani_HH
24-06-11, 17:05
Kosova “heq dorė” nga Republika pėr qarkullimin me Serbinė
Lėvizja e lirė, ēėshtja e tregtisė sė lirė, ēėshtja e telekomunikacionit, e energjisė, si dhe kthimi i dokumenteve kadastrale dhe civile janė gjashtė ēėshtjet pėr tė cilat Kosova dhe Serbia do tė arrijnė marrėveshje gjatė muajit korrik.

Nė intervistėn pėr “Koha Ditore” zėvendėskryeministrja Edita Tahiri, qė ėshtė edhe udhėheqėse e ekipit kosovar tė bisedimeve, ka folur nė detaje pėr secilėn marrėveshje.

Ajo i ka pranuar edhe lėshimet e Kosovės e edhe tė Serbisė. Ka thėnė se marrėveshjet janė evropiane dhe se ato e afrojnė Kosovėn me BE-nė.

Sipas Tahirit, Kosova nuk po bėn kompromise dhe tė dyja palėt po mundohen qė tė pėrfitojnė sa mė shumė.

Qytetarėt kosovarė do tė mund tė udhėtojnė nė Serbi, por vetėm me letėrnjoftim.

Ata nuk do tė kenė nevojė qė ta tregojnė pasaportėn e tyre nė shtetin fqinj.

Doganat e Kosovės do tė mbajnė vulat “Dogana e Kosovės”, dhe dokumentet pėrcjellėse nuk do ta kenė fjalėn Republikė.

Qytetarėve serbė tė Kosovės do t`u hiqen tabelat e Serbisė, por do t’u mundėsohet mbajtja e tabelave KS tė kohės sė UNMIK-ut.
Zėvendėskryeministrja Tahiri ka thėnė se ky do tė jetė njė transicion.

Duke folur rreth marrėveshjeve qė pritet tė nėnshkruhen Tahiri ka thėnė se Pėr gjashtė prej tyre kemi afrim tė pikėpamjeve dhe presim rezultate konkrete tė marrėveshjeve gjatė muajit korrik.

Kėto ēėshtje janė ēėshtja e lėvizjes sė lirė, ēėshtja e tregtisė sė lirė, ēėshtja e telekomunikacionit, e energjisė, si dhe kthimi i dokumenteve kadastrale dhe civile qė janė marrė gjatė luftės.

Nė dialog ėshtė hapur edhe ēėshtja e tė pagjeturve, ēėshtja e dėmeve tė luftės nė trashėgiminė kulturore, ēėshtja e njohjes sė diplomave universitare, si dhe ēėshtja e pjesėmarrjes nė mekanizmat rajonalė.

Pėr sa u takon kėtyre gjashtė projektmarrėveshjeve tė mundshme, me lejoni t’u them veē e veē se cilat janė parimet e tyre.
Sa i pėrket lėvizjes sė lirė ėshtė pėrdorur parimi i reciprocitetit.
Qytetarėt e Republikės sė Kosovės do tė kenė mundėsi qė tė udhėtojnė nė Serbi ashtu siē qytetarėt e Serbisė kanė udhėtuar lirshėm nė Kosovė.
Kosova me kohė ka zbatuar parimin e lėvizjes sė lirė si parim esencial evropian.
Serbia e ka shkelur dhe kjo marrėveshje do ta bėjė edhe atė, ta zbatojė kėtė parim.
Elementi kryesor pėr tė cilin kemi biseduar ėshtė qė tė mundėsohet udhėtimi me letėrnjoftim, praktikė qė Kosova e zbaton me Maqedoninė dhe Shqipėrinė dhe jemi duke punuar edhe pėr Malin e Zi.
Kalimi mund tė bėhet edhe nėpėrmjet dokumenteve tė tjera tė udhėtimit.
Kemi diskutuar pėr tabelat e automjeteve, librezave tė regjistrimit.
Ngjashėm siē veprohet nė rastin e Maqedonisė me Greqinė, ngjashėm do tė realizohet edhe kjo marrveshje
Koha ditore

Llapjani_HH
25-06-11, 16:51
Detyrojnė shqiptarin tė bėjė seks oral para tė burgosurve

Ngjarje tronditėse pėr mbarė opinionin publik ėshtė ajo qė ka ndodhur nė kryeqytetin grek Athinė, me viktimė njė tė ri shqiptar, i cili u detyrua tė bėjė skena perverse pėrballė dhjetėra tė burgosurish e forcash policore.

Korrespondenti i agjencisė NOA raporton se ngjarja ka ndodhur tė mėrkurėn nė mbrėmje, nė rajonin policor Menidi nė Greqi. Viktimė e skenave perverse ishte njė i ri shqiptar, i datėlindjes 1989, emri i tė cilit pėr arsye etike nuk publikohet.

I ndodhur si i ndaluar dhe nė pritje pėr t’u dėrguar pėr proces gjyqėsor, 22 vjeēari shqiptar ėshtė vendosur nė mjediset e paraburgimit tė rajonit policor nė Menidi (Athinė) prej pak javėsh.

Por, kurrė nuk ka menduar se do tė detyrohej tė bėnte skena perverse tė kėrkuara me dhunė nga policėt e rajonit.

Nė zonėn kryesore tė mjediseve tė paraburgimit, disa policė perversė kanė nxjerrė tė riun shqiptar pėrballė tyre dhe disa dhjetėra tė burgosurve tė tjerė, dhe e kanė detyruar tė kryejė seks oral virtual.

Ata i kanė futur nė gojė njė send tė qelqtė, tė veshur me njė prezervativ dhe e kanė detyruar djalin shqiptar qė tė bėjė lėvizje me gojė tė sendit, pikėrisht si njė seks oral.

Duke mos u ndalur nė fantazinė e tyre tė pistė, policėt e detyronin tė riun shqiptar tė lėpinte sendin e mbuluar me prezervativ dhe mė tej i kanė bllokuar gojėn me tė.

Skena, qė ka zgjatur disa minuta, ėshtė parė nga rreth 20 tė burgosur, kryesisht grekė, por edhe disa emigrantė e disa forca policie, tė cilėt edhe organizuan shfaqjen e ndyrė.

Pas kėtij akti, i riu ėshtė rrahur ashpėr nga policėt qė mė tej kanė pėrmbyllur “shfaqjen” duke e mbyllur nė njė qeli.

Ngjarja ėshtė arritur tė bėhet publike nė sajė tė njė tė burgosuri, i cili ka komunikuar mė pas me avokatin. Ngjarja u denoncua nė njė televizion tė vogėl lokal, i cili mbajti qėndrim kritik ndaj veprimeve tronditėse tė policėve.

Lidhur me kėtė veprim kanė reaguar autoritetet policore greke. Ata kanė marrė nė pyetje policėt e pėrfshirė nė ngjarje dhe kanė zbardhur se tė dyshuarit e kishin kryer aktin pervers nė shenjė shpagimi dhe shembulli ndaj tė tjerėve.

Sipas tyre, i paraburgosuri shqiptar kishte ndryshuar thėniet e tij lidhur me njė vepėr penale pėr tė cilėn akuzohej, vjedhje farmacie, duke deklaruar nė prokurori tė dhėna tė ndryshme me ato tė deponuara pranė rajonit tė tyre policor.
Koha.net

Zero Cool
26-06-11, 09:20
Kandidati pėr president tė Egjiptit: Do ta njohim menjėherė Kosovėn


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0625171842820_m.jpg


Njėri nga kandidatėt pėr president tė Egjiptit, Abdulmunim Ebul Futuh, ka deklaruar se do tė angazhohet qė vendi i tij ta njohė sa mė shpejtė pavarėsinė e Kosovės, ndėrsa nėse ai do tė fitonte zgjedhjet, Kosova do tė njihet menjėherė nga vendi i tij.
Kėto komente ai bėri gjatė njė takimi me Prof. Dr. Beqir Ismailin, pasi ky i fundit e njoftoi pėr rrjedhat e ngjarjeve mė tė reja nė Kosovė, pėr perspektivėn e Kosovės drejt anėtarėsimit nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara.

“Kosova ėshtė njohur prej 76 shteteve, tashmė ka ardhur radha qė qeveria e Revolucionit tė shqyrtojė sa mė shpejt ēėshtjen e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe populli martir i Kosovės e meriton lirinė e arritur me gjakun dhe sakrificat e bijve mė tė mirė tė saj”, ėshtė shprehur Ismaili.

Futuh ka thėnė se do tė japė kontributin e tij personal, si Sekretari i pėrgjithshėm i Unionit tė Mjekėve Arabė dhe si kandidat pėr zgjedhjet presidenciale 2011, nė kėtė ēėshtje. Ai premtoi qė nė takimin e radhės nė Ministri dhe Kryeministri do t’i parashtrojė kryetarit tė Kėshillit tė Forcave tė Armatosura propozimin e tij pėr njohjen sa mė tė shpejtė tė Kosovės nga Egjipti.

Ai deklaroi se nėse kėrkesa e tij nuk do tė merrej nė konsideratė deri nė zgjedhjet parlamentare, nga organet aktuale egjiptiane, nėse ai fiton postin e presidentit, do tė deklarojė menjėherė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Abdulmunim Ebul Futuh ėshtė kandidat pėr zgjedhjet presidenciale 2011, Sekretar i pėrgjithshėm i Unionit tė Mjekėve Arabė dhe ish-anėtar dhe udhėzues i Zyrės sė Vėllazėrisė Myslimane nė Egjipt.

Zero Cool
27-06-11, 14:53
PS dorėzon ankimimin e dytė


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/kqz-numerimi18.jpg


Pak minuta mė parė juristėt e Partisė Socialiste kanė depozituar ne KQZ ankesen hetimore ku kėrkohet kundėrshtimi i vendimit Nr. 1158 datė 25/06/2011 tė KQZ-sė, qė ėshtė edhe kėrkesa e parė ankimore.
Kėrkesa e dytė ka si qellim shpalljen si tė pavlefshme tė zgjedhjeve nė 284 qendra votimi, ku socialistėt kanė argumentuar se ka patur probleme.Shkeljet e pretenduara dhe pasojat janė pėrmbledhur nė kėtė kėrkesė ankimore pėr tė cilėn ėshtė autorizuar nga PS deputeti Fatmir Xhafaj.

Nė kėrkesėn ankimore thuhet se sipas vetė tabelave tė rezultateve tė hartuara nga Grupet e Numėrimit Vendor fillimisht dhe vetė KQZ nė procesin e realizuar prej saj, rezulton se ka mospėrputhje tė rėnda nė rezultatin e kėsaj zone zgjedhore, mospėrputhje tė cilat nuk janė pasojė e ndonjė gabimi njerėzor, pasi nė atė rast do tė ishte i korrigjueshėm, por qė janė produkt i vetė procesit tė votimit e numėrimit, mospėrputhje qė demonstrojnė qartėsisht shkeljen e ligjit.

Tė gjitha kėto fakte janė shkelje flagrante tė ligjit, pasi janė pasojė e veprimeve nė kundėrshtim me parashikimet e ligjit zgjedhor. Mosrakordimi i tabelave tė rezultateve pėrbėn njė shkelje tė Kodit Zgjedhor. Nė nenin 3, pika 4 tė Kodit, Partia Socialiste nė kėrkesėn ankimore gjithashtu thotė se sipėr rezulton se, nė rreth 35 % tė kutive u konstatuan dhe dokumentuan probleme serioze tė integritetit dhe sigurisė sė tyre, gjė qė vendos nė pikėpyetje tė drejtėpėrdrejtė integritetin e materialit zgjedhor qė ndodhet brenda tyre dhe pėr rrjedhojė bazueshmėrinė dhe ligjshmėrinė e vet vendimit tė KQZ-sė objekt tė kėtij ankimimi.

Zero Cool
29-06-11, 11:22
KQZ rrėzon ankesėn e PS-sė


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/kqz12.jpg



Shorti i hedhur paradite nė Komisionin Qendror tė zgjedheve pėrcaktoi ndoshta ironikisht, Arben Ristanin si relatues tė kėrkesės sė re ankimore tė Partisė Socialiste.
Njė kėrkesė me njė objekt tė dyfishtė, kundėrshtimin e vendimit tė fundit tė KQZ-sė, qė shpalli fitues nė Tiranė Lulzim Bashėn me 93 vota dhe shpalljen e pavlefshmėrisė nė 284 QV votimi.

Nė mbledhjen e pasdites zoti Ristani lexoi relacionin e vet, ku argumentoi se Komisioni qė ai kryeson nuk ėshtė kompetent pėr tė shqyrtuar kėtė kėrkesė tė re ankimore. Vendimi i fundit i KQZ-sė, sipas tij, erdhi si pasojė e njė urdhėrimi tė Kolegjit nė vijim tė njė ankimimi tė mėparshėm.

“Kėrkesa e parė nuk pranohet pėr shqyrtim pasi nuk plotėson kushtin pėr kompetencėn tė cilėn nuk e ka KQZ, por Kolegji Zgjedhor”, tha Ristani.

Sa i takon pavlefshmėrisė, zoti Ristani tha i ka kaluar afati qė mė 26 maj, tre ditė pasi KQZ shpalli pėr herė tė parė tabelėn pėrmbledhėse pėr Tiranėn.

“Kėrkesa e dytė nuk pėrmbush kushtin pėr afatin ligjor. Nėse kalon afati 3 ditorė, subjektet nuk mund tė kėrkojnė pavlefshmėri. Nuk mund tė kėrkohet pavlefshmėri e zgjedhjeve nėse ėshtė shpallur fituesi”, vijoi kreu KQZ-sė.

Pėrfaqėsuesit ligjorė tė Partisė Socialiste argumentuan se Partia Socialiste ėshtė brenda tė gjitha afateve, sepse vendimi i fundit i KQZ-sė ėshtė vendim i ri.

“Kėrkesa e ankimore e PS-sė ėshtė bazuar nė dispozitat e Kodit Zgjedhor. Ne ndodhemi pėrpara njė tabele tė re dhe rezultati tė ri. Pas miratimit tė njė tabele tė re, nisin afate tė reja ligjore. Ankimimi i PS-sė ėshtė nė afat dhe plotėson tė gjitha kriteret ligjore”, theksoi Gjonēaj, pėrfaqėsuesi ligjor i PS-sė praėn KQZ-sė.

Megjithė debatet e shumta qė zgjatėn pėr mė shumė se 1 orė e gjysmė, Komisioni Qendror i Zgjedhjeve vendosi nė fund me 4 vota pro mosmarrjen nė shqyrtim tė kėrkesės ankimore tė Partisė Socialiste, e cila pritet ta dorėzojė kėtė kėrkesė nė Kolegj.

Partia Socialiste ka 5 ditė afat pėr ta depozituar ankimimin nė Kolegj, kurse Kolegji vetė ka 10 ditė afat nga regjistrimi i kėrkesės, pėr tė dhėnė vendim.

Zero Cool
29-06-11, 11:23
Greqi, gjendje kaotike nė Athinė



http://www.top-channel.tv/foto/lajme/athine-manifestimi.jpg


Dhjetėra anarkistė janė perleshur me forcat policore,te cilat kane perdorur nje numer teper te madh te bombave me gaz lotsjelles. Pas konfrontimeve dhe vandalizmave 46 vetė u plagosėn, midis tyre 37 police, ndersa jane kryer 14 arrestime.
Kryeministri Papandreu u ka bere thirrje gjithe deputeteve se nga vota e tyre sot, varet e ardhmja e kombit grek. Edhe udheheqesit e BE-sė i kane bere te qarte Greqise qe ne se nuk aprovojne masat qe permban Plani Afatmesem vendi nuk mund t'i shmanget falimentimit te sigurte.Presidenti i BE-se, Herman Van Rompoi ka deklaruar se ndikimi i votes se deputeteve greke do te ndihet me pas ne mbare boten.

Socialisteve qe zoterojne 155 vende ne parlament, u duhen vetem 151 vota pro, por shume prej deputeteve te partise ne fuqi PASOK-ut kane shprehur pakenaqesi per masat shtrenguese te cilat sipas tyre cojne Greqine dekada pas dhe ulin ndjeshem nivelin e jeteses. Kryeministri Papndreu shpreson ne disa vota te deputeteve te pavarur, ndersa opozita konservatore ka deklaruar se nuk do te aporovoje Planin Afatmesem.

Shefja e sapoemeruar e FMN Kristin Lagarde u ka bere thirrje politikaneve greke qe te gjejne nje konsensus ne keto momente te veshtira per te shpetuar vendin nga falimentimi.

Nese parlamenti aprovon masat financiare Greqia do te marre te dielen kestin e saj te peste te ndihmes prej 12 miliard eurosh, ndersa zyrtaret europiane do te fillojen planifikimin e nje plani te dyte ndihme prej 120 miliard euro per te paguar borxhet e saj deri ne vitin 2014.

Sot ne diten e dyte te greves gjendja ne kryeqyetetin grek eshte kaotike perderisa mijera protestues vazhdojne te mblidhen para parlamentit, ndersa nuk perjashtohen konfrontime te reja.

Zero Cool
29-06-11, 11:26
Afganistan, 18 tė vdekur nė hotelin "Intercontinental"


Hoteli luksoz "Intercontinental", i cili ndodhet nė Kabul tė Afganistanit, ėshtė transormuar gjatė natės nė njė fushė beteje, mes forcave tė sigurisė dhe talebanėve tė armatosur gjer nė dhėmbė, tė cilėt kishin si objektiv shfarosjen e shtetasve tė huaj.
Beteja u zhvillua pėr mėse 5 orė me njė bilanc prej 18 tė vdekurish, 10 prej tyre civilė dhe 8 terroristė.

Tė paktėn njė prej terroristėve hodhi vetėn nė erė dhe helikoptėret e NATO-s eliminuan tė gjithė snajperat qė ndodheshin nė taracėn e hotelit.

Hoteli ėshtė njė prej vendeve mė tė frekuentuara prej pasanikėve afganė dhe prej shtetasve perėndimore vizitorė nė vend.

Neferta
30-06-11, 05:10
Terroristi nga Kosova

Shtetasi amerikan, qė banonte nė New York, kishte udhėtuar tejoqeanit pėr t’u bashkuar me grupet e lidhura me Al Qaedan dhe pėr tė vrarė trupa amerikane, me qėllim qė tė vdiste si martir pėr fenė e tij islamike, thanė sot prokurorėt federalė nė fillim tė procesit gjyqėsor kundėr Betim Kaziut, 23 vjeēar, me shtetėsi amerikane, e origjinė nga Kosova.Ai ishte arrestuar nė vitin 2009 dhe ishte akuzuar pėr komplot pėr t’u bashkuar me njė grup tė ndėrlidhur me Al Qadedan dhe pėr t’u furnizuar me armatim automatik, pėr t’i vrarė ushtarėt amerikanė, qė shėrbenin nė Afganistan, Irak dhe nė Ballkan.
“Al Qaeda dhe organizatat e tjera tė jashtme terroriste kanė bėrė thirrje pėr t’i marrė armėt” nė dorė”, tha ndihmės prokurori i SHBA-ve, Seth DuCharme, dhe shtoi se “Betim Kaziu iu pėrgjigj kėsaj thirrjeje”.
Por, Henry Steinglass, avokati i tė akuzuarit Kaziu, tha se “dėshmitė do tė tregojnė se ekzistojnė edhe interpretime tė tjera” tė videove dhe tė komunikimeve tė tjera, e kėto do tė jenė “interpretime pėr pafajėsi”.
Kaziu, ish rojtar, akuzohet pėr konspiracion pėr tė kryer vrasje tejoqeanit dhe konsipracion pėr mbėshtetje materiale pėr terroristėt. Nėse shpallet fajtor, ai mund tė dėnohet me burgim tė pėrjetshėm.
Duke i shfrytėzuar informatat nga njė shok i udhėtimit tė Kaziut, autoritetet federale dhe ato tė Nju Jorkut bashkėpunuan me agjentėt nė Kosovė, pėr ta arrestuar Betim Kaziun,

Neferta
30-06-11, 05:24
Terroristi nga Kosova






Shtetasi amerikan, qė banonte nė New York, kishte udhėtuar tejoqeanit pėr t’u bashkuar me grupet e lidhura me Al Qaedan dhe pėr tė vrarė trupa amerikane, me qėllim qė tė vdiste si martir pėr fenė e tij islamike, thanė sot prokurorėt federalė nė fillim tė procesit gjyqėsor kundėr Betim Kaziut, 23 vjeēar, me shtetėsi amerikane, e origjinė nga Kosova.Ai ishte arrestuar nė vitin 2009 dhe ishte akuzuar pėr komplot pėr t’u bashkuar me njė grup tė ndėrlidhur me Al Qadedan dhe pėr t’u furnizuar me armatim automatik, pėr t’i vrarė ushtarėt amerikanė, qė shėrbenin nė Afganistan, Irak dhe nė Ballkan.
“Al Qaeda dhe organizatat e tjera tė jashtme terroriste kanė bėrė thirrje pėr t’i marrė armėt” nė dorė”, tha ndihmės prokurori i SHBA-ve, Seth DuCharme, dhe shtoi se “Betim Kaziu iu pėrgjigj kėsaj thirrjeje”.
Por, Henry Steinglass, avokati i tė akuzuarit Kaziu, tha se “dėshmitė do tė tregojnė se ekzistojnė edhe interpretime tė tjera” tė videove dhe tė komunikimeve tė tjera, e kėto do tė jenė “interpretime pėr pafajėsi”.
Kaziu, ish rojtar, akuzohet pėr konspiracion pėr tė kryer vrasje tejoqeanit dhe konsipracion pėr mbėshtetje materiale pėr terroristėt. Nėse shpallet fajtor, ai mund tė dėnohet me burgim tė pėrjetshėm.
Duke i shfrytėzuar informatat nga njė shok i udhėtimit tė Kaziut, autoritetet federale dhe ato tė Nju Jorkut bashkėpunuan me agjentėt nė Kosovė, pėr ta arrestuar Betim Kaziun,

rastesishT
30-06-11, 07:36
Gjermania kthen markat?

Janė shtuar zėrat se Gjermania po kthehet te monedha e saj e vjetėr Marka. Sipas mediave tė huaja, Banka Qendrore Gjermane ka filluar tashmė printimin e bankonotave tė reja (vjetra).

Sipas spekullimeve tė shfaqura nė shtyp, zyrtarėt e Bundesbank, kanė urdhėruar printimin e markave si pjesė e planit B- daljen nga Eurozona- e cila do tė bėnte tė lumtur njė pjese tė mirė tė gjermaneve tė cilet janė gjithnjė e mė shumė skeptikė nė lidhje me tė ardhmen e monedhės sė pėrbashkėt, shkruan gazeta "The Economic Voice"

Njė sondazh i realizuar sė fundmi, 71 % e gjermanėt besojnė se monedha e pėrbashkėt nuk ka tė ardhme, pėrderisa vetėm 19% besojnė tek e ardhmja e sigurt e euros, shkruan gazeta "Frankfurten Allgemeine Zeitung".

Ndėrsa, 68% nuk besojnė nė planin e shpėtimit tė Greqisė

Zero Cool
30-06-11, 15:06
Policia e Shtetit: Kujdes me tė dhėnat personale nė internet



http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0630144124913_m.jpg




Policia e Shtetit tha tė enjten, pėrmes njė njoftimi pėr shtyp, se kohėt e fundit janė evidentuar disa raste mashtrimesh tė kryera nėpėrmjet postės elektronike pre e tė cilave kanė qenė qytetarė shqiptarė.


Autorėt e kėtyre mashtrimeve dėrgojnė mesazhe elektronike ( e-mail), ku paraqiten si pėrfaqėsues tė kompanive Yahoo, Gmail, Hotmail, nė tė cilat njoftojnė se posta elektronike ėshtė e vjetėr dhe kėrkohet rinovimi i fjalėkalimit pėrkatės. Po ashtu autorėt dėrgojnė pėr plotėsim njė formular, pėrmes tė cilit kėrkojnė tė dhėna pėr gjeneralitetet, numrin e dokumentit te identifikimit dhe fjalėkalimin aktual tė postės elektronike. Duke marrė tė plotėsuar kėtė formular kėta persona bėhen nė mėnyrė tė paligjshme posedues tė postės elektronike dhe e pėrdorin atė pėr qėllime mashtrimi.

Konkretisht ata dėrgojnė mesazhe mashtruese tek tė njohurit e viktimės sė kėtij mashtrimi, tė cilėt janė tė regjistruar si kontakte nė postėn elektronike, dhe u kėrkojnė para pėr arsye nga mė tė ndryshmet.

Nga hetimet e kryera ka rezultuar se autorėt e kėtij mashtrimi janė kryesisht nga vendet e kontinentit Afrikan, Nigeria, Bregu i Fildishtė etj.

Policia e Shtetit fton qytetarėt qė tė tregohen tė kujdesshėm dhe tė mos bien pre e mashtrimeve tė tilla, tė shmangin komunikimet nė Internet me pėrdorues tė panjohur prej tyre, tė ruajnė fjalėkalimet dhe tė dhėnat mbrojtėse tė postės elektronike apo tė ēdo lloj forme tjetėr komunikimi duke mos i hedhur ato nė ēdo lloj faqe Interneti, tė jenė tė kujdesshėm gjatė navigimit nė Internet, si dhe pėr ēdo rast tė informojnė policinė pėrmes numrit tė telefonit 0964102688, tė Sektorit Kundėr Krimeve Kompjuterike nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Policisė sė Shtetit.

Llapjani_HH
30-06-11, 18:07
Thaēi: Autostrada do tė vazhdojė, pavarėsisht kundėrshtimeve
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi tha tė enjten gjatė interpelancės tė kėrkuar nga Vetėvendosje, se projekti i autostradės nuk ėshtė projekt i tij personal. Ai tha se ēfarėdo qeverie e i cila vjen nė tė ardhmen duhet tė vazhdojė projektin e “autostradės sė integrimit” .

Kryeministri Hashim Thaēi tha se dinamika e punimeve nė autostradė tregon se nė segmente te caktuara tė autostradės punime do tė kryhen 12 muaj para afatit.“40 kilometrat e para tė autostradės Morinė- Suharekė do tė pėrfundojnė deri nė tetor apo nė fillim tė nėntorit. Punėt do tė vazhdojnė pėr ketė vit, Qeveria pėr autostradėn ka paraparė rreth 250 milionė euro”ka treguar Thaēi.

Sipas tij, kundėrshtimi i autostradės ėshtė “naivitet dhe padituri”, interpelanca pėr autostradėn ėshtė kėrkuar pėr tė krijuar zhurmė e urrejtje politike e njė grupi opozita.

Kryeministri ka thėnė se me publikim e draft kontratės nga ana e lėvizjes Vetėvendosje ėshtė dėmtuar imazhi i Kosovės karshi investitorėve potencial. “Draft kontrata e publikuar ėshtė manipulim me opinionin publik. Duke bėrė publike nė mėnyrė tė paligjshme tė kėsaj kontrate i kanė shkaktuar dėme tė mėdha. Veprim i pa matur dhe antiligjor do ta dėmtoj imazhin e Kosovės nė raport me investitorėve potenciale”, ėshtė shprehur shefi i Qeverisė.

Sipas kryeministri aktualisht nė autostradė janė duke punuar 3100 punėtorė prej tyre sipas tij, 68 pėr qind punėtor lokal. Kurse pėr krahasimin e kontratave ai tha se kantata e autostradės nuk ėshtė kontratė lokale. Procesi i ndėrtimit ka qenė procesi mė transparent. Ėshtė e pa logjikshme tė krahasohet me kantatat lokale kjo kontratė ėshtė ndėrkombėtare. Po ashtu ėshtė kantatat mė e favorshėm krahasuar me tė cilėn do kontrata nė rajon”, tha ai.

Kurse deputetėt e opozitės parlamentare kanė pėrkrahur pjesėrisht autostradėn me vėrejtje tė caktuar, sipas tyre autostrada nuk do tė nderohet deri nė Merdar por vetėm deri nė Prishtinė.

Blerim Shala nga AAK-ja tha se nuk ekziston autostrada Vėrmicė Merdar, sepse siē tha ai
“kontrata e nėnshkruar vlen pėr vijėn Vermicė- Prishtinė.
Projekti ekziston por nuk e specifikon deri Merdarė.
Ēmimi nė faqen 25 tė marrėveshjes sė FMN-sė ‘Stand By’ Autostrada Prishtinė Vermicė do tė kushtoj 1.4 miliardė euro”, theksoi Shala.

Ndėrkaq, Glauk Konjuvca nga Lėvizja Vetėvendosje tha se as njė shqiptar qė e do kombin e vetė nuk ėshtė kundėr autostradės. “Nuk jemi kundėr autostradės por kundėr kontratės. Kryeministri nuk ėshtė aq i trashė pėr tė dalluar autostradėn dhe kontratėn”, theksoi Konjuvca. Sipas tij Vetėvendosje dyshojnė se kontrata e lidhur me Bechtel & Enka e mbi ngarkon financiarisht shtetin e Kosovės dhe ėshtė e njė anshme.

Ismet Beqiri nga LDK-ja tha se pėr qytetarėt e Kosovės ėshtė nderi i veēantė qė mban emrin presidentit Rugova ai tha se LDK- konsideron s ky projekt madhor ėshtė me njė rendėsi tė veēantė. Beqiri tha se ka disa ēėshtje tė cilat kanė mbetur sekrete.

Rrėzohet mocioni i Vetėvendosjes

Ndryshe mocioni nga Vetėvendosje nuk i ka marr votat e mjaftueshme te deputetėve. Ai ėshtė rrėzuar me 35 vota kundėr, 19 pro dhe 1 abstenim.

Lėvizja Vetėvendosje nė mocionin e saj ka kėrkuar nga Qeveria ta publikojė menjėherė gjithė dokumentacionin pėr autostradėn, Kuvendi tė angazhojė grup ekspertėsh pėr rishikimin e kontratės me kompaninė Bechtel & Enka, tė bėhen ndryshime nė disa pjesė tė kontratės tė cilat janė tė pafavorshme pėr buxhetin e Kosovės dhe tė raportohet ēdo tre muaj para Kuvendit pėr shpenzimet dhe pagesat qė bėhen pėr autostradėn Morinė-Merdar.
Telegrafi

Nuk diskutohet embargoja
Pėrfaqėsuesit e vendeve anėtare tė CEFTA-s janė duke mbajtur takimin parė nė Prishtinė. Nė kėtė takim, sipas zyrtarėve tė Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė, do tė diskutohen ēėshtje tė hapura, si: liberalizimi i tregtisė mbi shėrbime, pastaj zbatimi i CEFTA-s dhe ēėshtje tė tjera nė kuadėr tė kėtij mekanizmi.

Dardana Halimi, kėshilltare nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė, tha se takimi ėshtė i ndarė nė dy pjesė - njėra nė kuadėr tė grupit tė ekspertėve tė CEFTA-s, ndėrsa pjesa e dytė do tė jetė njė prezantim nga zėvendėsministrat e vendeve anėtare tė CEFTA-s.

“Ēėshtjet qė do tė diskutohen nė kėtė takim kanė tė bėjnė me mbarėvajtjen e marrėveshjes sė CEFTA-s, portalin e CEFTA-s, memorandumin e mirėkuptimit, zbatimin e CEFTA-s. Po ashtu do tė diskutohen liberalizmi i tregtisė mbi shėrbime, prezantimi i gjetjeve kryesore nga studimi i barrierave tė fundit pėr tregtinė dhe shėrbimet, njė projekt i Bankės Botėrore dhe shumė ēėshtje tė tjera qė lidhen me mbarėvajtjen e CEFTA-s”, theksoi Halimi.

Por, bllokimi i produkteve kosovare tash e tre vjet nga Serbia dhe Bosnjė e Hercegovina nuk do tė diskutohet. Dardane Halimi dha mė shumė hollėsi rreth kėsaj:

“Nė takimin e parė tė CEFTA-s nė Prishtinė nuk ėshtė paraparė tė flitet pėr embargon, pasi ėshtė njė ēėshtje bilaterale nė mes tė shteteve, nė kėtė rast mes Kosovės dhe Serbisė e Bonjė e Hercegovinės. Ēėshtjet qė do tė fliten nė takim janė ēėshtje multilaterale qė pėrfshijnė tė gjithė anėtarėt e marrėveshjes sė CEFTA-s”.

Ekspertėt e ekonomisė thonė se ēėshtja e embargos ėshtė dashur tė jetė nė agjendė tė kėtij takimi. Musa Limani u shpreh:

“Sot mbahet mbledhja e CEFTA-s me anėtarėt e saj dhe nė kėtė takim nuk ėshtė shtruar bojkoti i mallrave tė Kosovės nga ana e Serbisė dhe Bosnjė e Hercegovinės. Kjo ėshtė e palogjikshme. Kosova, jo vetėm si kryesuese, por edhe si anėtare e barabartė, duhet ta shtrojė ketė problem dhe tė diskutohet, pasi paraqet njė pengesė shumė tė madhe”.

Pėr t’u zgjidhur problemet e prodhuesve kosovarė, sidomos embargoja e mallrave nga Serbia dhe Bosnja, ekspertėt mendojnė se takimi ėshtė dashur tė jetė nė kuadėr tė zyrtarėve mė tė lartė shtetėrorė tė tė gjitha vendeve anėtare.

Limani thekson se kjo ēėshtje duhet tė diskutohet dhe tė zgjidhet.

“Kosova duhet tė jetė nė agjendė - nėse jo sot, duhet ta organizojė njė mbledhje tjetėr, ku me anėtarėt e CEFTA-sė do tė diskutojė pėrse kėto vende sillen nė mėnyrė jo tė drejtė dhe tė merren masa konkrete. Unė jam pėr atė se duhet tė vlejė parimi i reciprocitetit dhėmbė pėr dhėmbė. Ky ėshtė mendimi im”, tha Limani.

Republika e Kosovės, kėtė vit, kryeson Marrėveshjen pėr Tregti tė Lirė me Evropėn Qendrore, mekanizėm ky qė nė 2010-ėn ėshtė udhėhequr nga Serbia.
Radio evropa e Lirė

Rrahje mes policėve nė veri tė Mitrovicės
Njė pėrleshje fizike ka ndodhur mes kolegėve tė Policisė sė Kosovės, nė stacionin nė veri tė Mitrovicės.

Burime tė Kosovapressit kanė bėrė tė ditur se D. Gusniq, toger i policisė sė Kosovės ka rrahur kolegun e tij M. Millunoviq, derisa ky i fundit ėshtė alivanosur.

Rrahja ka ndodhur tė mėrkurėn mbrėma nė stacionin e policisė nė veri tė Mitrovicės, derisa nė mesin e tyre kanė hyrė policė tė tjerė pėr t’i ndarė.

“Zėvendės-shefi i ndėrrimit Millunoviq, ėshtė dėrguar nė spitalin nė veri tė Mitrovicės pėr kurim dhe pas ndihmės sė parė ai ėshtė lėshuar nė shtėpi”, kanė thėnė burimet.

Sipas kėtyre burimeve, rrahja nė mes policėve ka ardhur pėr shkak tė mospajtimeve nė kryerjen e detyrave zyrtare tė policisė, por nuk kanė specifikuar mė tej shkaqet e kėsaj rrahje.

Zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, Nystret Mehmeti, ka thėnė pėr Kosovapress pėrmes telefonit se ka pasur njė incident mes policėve nė stacionin e policisė nė veri tė Mitrovicės.

“Njė rast i njė sulmi ndaj njė polici ėshtė hapur dhe pėr kėtė janė duke u zhvilluar hetimet e brendshme tė policisė nga Prishtina”, ka thėnė Mehmeti.
gazetaexpres

Zero Cool
30-06-11, 19:23
Ndalohen arabet qė vozitėn makinat nė Arabinė Saudite


http://www.zeri.info/fotot/31413/main_shofere_arabe.jpeg



Njė aktiviste e tė drejtave tė njeriut nė Arabinė Saudite, ka thėnė se pesė gra janė arrestuar pasi e kanė sfiduar ligjin qė ju lejon vetėm burrave tė vozisin nė mbretėrinė e Arabisė.

Arrestimi shėnon shtypjen e parė tė fushatės nga autoritetet saudite qė prej se ka nisur ajo, dy javė mė parė. Mbi 10 gra qė prej asaj kohe kanė vozitur nėpėr Rijad dhe qytete tė tjera.

Aktivistja e tė drejtave tė njeriut, Eman al Nafjan, i ka thėnė AP-sė, se nuk ka pasur informata rreth statusit tė pesė grave qė janė ndaluar tė marten derisa kanė vozitur nė Jiddah, qytetin bregdetar tė Detit tė Kuq.

Zero Cool
04-07-11, 09:30
Dhjetė mijė myslimanė nga bullgaria u lutėn pėr shi


http://www.telegrafi.com/fo/fun/f.0703203745291_m.jpg


Myslimanėt nga Bullgaria u lutėn tė dielėn sipas njė zakoni tradicional pėr shi, ndėrsa nė lutjen kolektive tė organizuar nė qytetin jugor Asenovgrad tė Bullgarisė morėn pjesė 10.000 besimtarė.

Ata pėrsėritėn lutjen nė Chinara nėntė herė, derisa hoxhallarėt lexonin Kuranin. Myslimanėt e Bullgarisė kėtė festė tradicionale e organizojnė ēdo tė diele tė parė nė muajin korrik dhe luten pėr shi pa marrė parasysh se a ėshtė stinė e thatė ose me shi.

Gjatė kėsaj ceremonie organizohet edhe njė drekė me kurbane, ku pėr pėrgatitjen e 50 kazanėve me ushqim u therėn dhjetė lopė dhe 15 dele, ndėrsa sponsorėt siguruan edhe 3.000 bukė.

Zero Cool
04-07-11, 14:39
Hiqet dogana pėr makinat


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/makinat-lac.jpg


Cmimet e automjeteve nė tregun e brendshėm pritet tė ulen ndjeshėm, pasi qeveria ka vendosur tė heqė doganėn dhe taksėn e shitjes brenda vendit.

Top Channel ka mėsuar formulėn e re tė pėrgatitur nga Ministria e Financave qė shumė shpejt do i dėrgohet si draft qeverisė dhe mė pas kuvendit pėr votim sė bashku me ndryshimet nė buxhet. Sipas draftit, qytetarėt qė importojnė njė automjet nga jashtė tani nuk do tė paguajnė mė doganė, por ajo do tė zėvendėsohet nga njė taksė tjetėr, e cila do tė paguhet cdo vit, kur bėhet kolaudimi i makinės.

Taksa e re bazohet pak a shumė tek e njėjta formulė si ajo e taksės sė importit, por duke qenė se do jetė e shtrirė nė vite, shuma qė do paguhet pėr cdo vit ėshtė dhjetėra herė mė e ulėt nga taksa ekzistuese, e cila nė disa raste ishte sa tre apo katėrfishi i cmimit tė vetė automjetit. Edhe taksa e re varet sėrish nga numri i viteve tė pėrdorimit tė automjetit dhe cilindratat e saj.

Por ajo qė ndryshon ėshtė se nėse tani qytetari qė importonte njė automjet e paguante menjėherė detyrimin nė doganė, taksa e re e shtire atė nė vite. Paralelisht me doganėn dhe taksėn e shitjes brenda vendit do tė hiqet edhe taksa e qarkullimit dhe ajo e regjistrimit, tė cilat nuk do tė paguhen mė cdo vit, sikurse ėshtė bėrė deri mė tani, por do tė mblidhen nė mėnyrė indirekte pėrmes rritjes sė taksave tė karburanit.

Burime i thanė Top Channel, se qeveria do tė rrisė me 2 lekė pėr litėr taksat e karburanit, cka sipas tyre bėn njė shpėrndarje mė tė drejtė tė taksės. Pasi aktualisht taksa e qarkullimit ėshtė e njėjtė si pėr ata qytetarė qė i pėrdorin shumė automjetet e tyre ashtu edhe pėr ata familjarė qė i pėrdorin mė pak. Me formulėn e re, taksa qė njė qytetar do paguajė pėr qarkullim dhe regjistrim do tė varet nga sa ai e pėrdor automjetin e tij sepse do jetė e inkorpurar nė karburant.

Zero Cool
04-07-11, 14:41
Hagė, Mlladic nxirret jashtė sallės sė gjyqit


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/mlladichage.jpg


Pėrkundėr asaj qe kishte deklaruar se do ta bojkotonte seancen e sotme nė Gjykatėn e Krimeve tė Luftės nė Hage, Ratko Mlladic eshte paraqitur ne salle.

Por ish-lideri ushtarak serbo-boshnjak eshte urdheruar te dale jashte pasi ka nderprere gjykatesin Alfons Orie ne menyre te perseritur. Ky i fundit refuzoi kerkesen e avokatit mbrojtes per shtyrjen e seances.

Mlladiē, i cili akuzohet pėr krime lufte nė konfliktin tre vjeēar tė Bosnjes qė pėrfundoi nė vitin 1995, ishte planifikuar tė dilte nė seancė pėr tė deklaruar nėse i pranon ose jo akuzat. Nėse nuk paraqitej, atėhere gjykata do ta konsideronte kėtė si njė pohim se ai nuk i pranon akuzat.

Ratko Mlladiē ėshtė akuzuar pėr orkestrimin e masakrės sė Srebrenicės nė vitin 1995, ku u vranė 8,000 burra dhe djem myslimanė – vrasja mė e rėndė masive nė Europė qė prej Luftės sė Dytė Botėrore – si tė rrethimit tė Sarajevės pėr njė periudhė 44-mujore, gjatė tė cilit vdiqėn 10 mijė njerėz. Nėse shpallet fajtor, Mlladiēi mund tė dėnohet me burgim tė pėrjetshėm. Ai u arrestua nė Serbi nė muajin maj, pas 16 vjetėsh nė arrati.

Zero Cool
06-07-11, 09:33
Miratohet kontrata e blerjes sė helikopterėve



http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0705194759171_m.jpg


Rreth 50 milionė euro do tė jetė shuma qė qeveria shqiptare do tė paguajė pėr blerjen e pesė helikopterėve shumėfunksionalė, tė cilėt do tė vihen nė shėrbim tė forcave ajrore.


Nė mbledhjen e komisionit tė sigurisė, u votua nė parim projektligji mbi miratimin e kontratės, ndėrsa helikopterėt e tipit Kugar do tė shėrbejnė nė rritjen e efikasitetit tė forcave ajrore, por edhe nė shėrbim tė emergjencave civile.

“Nė 2014-ėn Shqipėria do tė ketė njė flotė ajrore helikopterėsh pa krahė qė do tė pėrballonte njė emergjencė siē ishte emergjenca e 2010-ės e janarit apo e dhjetorit nė Shkodėr. Pra, krejtėsisht me kapacitetet tona do tė kishim mundėsi qė tė kishim kėrkim-shpėtimin tonin tė pajisur mirė me helikopterė. Do tė kishim helikopterė transporti, tė cilėt, siē e dini, gjatė dy emergjencave na u gjendėn nė ndihmė italianėt dhe grekėt. Do tė kishim sigurisht edhe helikopterė tė vegjėl tė cilėt edhe sot i kemi nė punė dhe kanė bėrė njė punė tė lavdėrueshme nė kėto dy emergjenca. Pra, me kėtė flotė qė po krijojmė besoj se do tė pėrballojmė emergjencat nė vend”, tha ministri i Mbrojtjes, Arben Imami, raportoi AS.

Njė tjetėr fond do tė pėrcaktohet pėr trajnimin e pilotėve. 5 helikopterėt do tė shėrbejnė dhe nė mbėshtetjen e misioneve tė mundshme tė NATO-s, pasi parashikohet edhe pajisja e tyre me municione luftarake.

Zero Cool
06-07-11, 13:25
Hungaria kėrkon statusin kandidat pėr Shqipėrinė


http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0706140103195_m.jpg


Kryeministri hungarez, Viktor Orban, iu kėrkoi vendeve anėtare tė BE-sė t’i japin Shqipėrisė statusin e vendit kandidat.


Zoti Orban, i cili iu dėrgoi njė memorandum udhėheqėsve tė BE-sė, kėrkoi qė ky status t’i jepet Shqipėrisė deri nė fund tė vitit. Ai theksoi gjithashtu nevojėn pėr njė riangazhim mė tė fuqishėm nė Ballkanin Perėndimor.

Kryeministri hungarez nėnvizoi se pavarėsisht nga ngėrci politik dhe domosdoshmėria pėr rinisjen e dialogut, debatet nė Shqipėri nuk e kanė rrezikuar funksionimin e demokracisė nė vend.

Duke folur pėr Kosovėn, zoti Orban bėn apel nė kėtė memorandum pėr nisjen e procesit tė integrimit dhe tė liberalizimit tė vizave. “Ne tė gjithė jemi tė vetėdijshėm se kjo ėshtė posaēėrisht e vėshtirė pėr arsyen se jo tė gjitha vendet anėtare tė BE-sė e kanė njohur Kosovėn. Por, ne mund tė bėjmė progres nė fushėn, siē ėshtė adoptimi i njė udhėrrėfyesi pėr liberalizimin e vizave”, theksoi ai.

Kryeministri hungarez thotė gjithashtu se dialogu ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit mund tė sjellė rezultate konkrete pėr qytetarėt nė njė afat tė shkurtėr, por edhe tė ndihmojė nė realizimin e qėllimit tė bashkėpunimit afatgjata.

Zero Cool
06-07-11, 13:27
Gjykata: Holanda ėshtė pėrgjegjėse pėr tri vrasje nė Srebrenicė


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0705150559197_m.jpg



Njė gjykatė e apelit nė Holandė sot ka publikuar vendimin sipas tė cilit Holanda ėshtė pėrgjegjėse pėr vrasjen e tre myslimanėve nė Bosnjė, gjatė masakrės nė Srebrenicė, nė vitin 1995.


Gjykata ka gjetur se qeveria e Holandės ėshtė pėrgjegjėse pėr vrasje, sepse siē ka shpjeguar zėdhėnėsja e gjykatės, paqeruajtėsit holandezė tė vendosur atje “nuk do tė duhej t’i dorėzonin ata” te forcat invaduese serbe tė Bosnjės, raportojnė mediat.

Gjykata ka urdhėruar qė familjeve tė viktimave t’u paguhet kompensim. Srebrencia ishte “bazė e sigurt” e deklaruar nga Kombet e Bashkuara, nėn mbrojtje tė paqeruajtėsve holandezė, kur serbėt e Bosnjės e kishin invaduar qytetin dhe nė mėnyrė sistematike i kishin vrarė afro 8 mijė djem e burra myslimanė.

Qeveria e Holandės thotė se ushtarėt e saj ishin braktisur nga OKB-ja gjatė incidentit.

Rasti nė gjykatėn e apelit ishte ngritur nga Hasan Nuhanovic, pėrkthyes, qė nė masakėr e kishte humbur vėllanė dhe babanė, dhe farefisi i viktimės sė Srebrenicės, Rizo Mustafic.

Vėzhguesit thonė se vendimi mund tė ndikojė qė edhe viktimat e tjera tė kėrkojnė kompensim nga Holanda.

Zero Cool
06-07-11, 15:40
Berisha pėruron bustin e ish-presidentit Bush



http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0706163721475_m.jpg



Kryeministri Sali Berisha, mori pjesė tė mėrkurėn nė pėrurimin e vendosjes sė bustit tė ish-Presidentit amerikan, George Bush, nė Fushė Krujė.


Kryeministri Berisha, gjatė fjalės sė tij tha se ngritja e kėtij busti tregon dashurinė e shqiptarėve pėr popullin amerikan.

"Qytetarėt e Fushė Krujės e pritėn presidentin amerikan, George W. Bush, me ndjenjat mė miqėsore, si presidentin e njė vendi me tė cilin shqiptarėt janė mė tė lidhur se me ēdo komb tjetėr. Mesazhi juaj i dashurisė pėr SHBA dhe popullin e madh amerikan, shpėrtheu mė fuqishėm se kurrė, ju pėrfaqėsuat dinjitetin tuaj mė tė madh pėr ēdo shqiptar, qė ndodhet nė Shqipėri dhe nė botė”, tha zoti Berisha, raportoi BW.

Monumenti i ish-presidentit tė SHBA, Xhorxh W. Bush, vepėr e skulptorėve Qazim Kėrtusha dhe Ibrahim Reēi, ėshtė vendosur nė qendėr tė qytetit tė Fushė Krujės dhe ėshtė njė shenjė respekti dhe nderimi pėr ish-presidentin amerikan, i cili mė 10 qershor tė vitit 2007 vizitoi qytezėn e vogėl, 20 km larg Tiranės.

Monumenti i derdhur nė bronx nga skulptorėt durrsakė Kėrtusha dhe Reēi ka njė lartėsi tė pėrgjithshme prej 5 metra. Nė bazamentin me pllaka shkruhet "Xhorxh W. Bush, mik i madh i shqiptarėve". Figura ėshtė e plotė dhe me qėndrim pėrshėndetės nė kėmbė. Realizimi i saj si dhe studimi i sheshit ku ėshtė vendosur monumenti, ėshtė financuar nga bashkia e qytetit tė Fushė Krujės.

Llapjani_HH
07-07-11, 16:58
Tėrhiqet vendimi pėr largimin e rrethojave
Negociatat gjysmėorėshe qė janė zhvilluar tė enjten nė oborrin e UNMIK-ut nė Mitrovicė mes ushtruesit tė detyrės sė pėrfaqėsuesit special tė sekretarit tė pėrgjithshėm tė KB-ve, Robert Sorenson, kryetarit tė Mitrovicės, Avni Kastrati, pėrfaqėsuesve tė KFOR-it dhe tė policisė sė Kosovės, kanė rezultuar me tėrheqjen e vendimit tė Komunės sė Mitrovicės pėr largimin e rrethojave tė UNMIK-ut nė qendėr tė Mitrovicės.

Mirėpo, njė burim i Kosovapress-it ka bėrė tė ditur se nė kėtė kompromis ndikim tė madh ka pasur komandanti i KFOR-it nė Kosovė, Erhard Buhler.

Sipas tė njėjtit burim, gjenerali Buhler pėrmes njė telefonate ka porositur njė emisar tė tij, i cili i ka thėnė njė zyrtari tė Komunės sė Mitrovicės, se rrethojat e UNMIK-ut kanė imunitet diplomatik dhe nuk guxojnė tė preken.

“Nėse rrethojat preken pa pėlqimin e UNMIK-ut, KFOR-i ėshtė i detyruar tė mbėshtesė UNMIK-un, sepse kjo ėshtė e pėrcaktuar me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė”, ka thėnė burimi.

Nė anėn tjetėr, burimi ka shtuar se edhe kryetari i Mitrovicės, Avni Kastrati, ka zhvilluar njė bisedė pėrmes telefonit me komandantin e KFOR-it lidhur me rrethojat e UNMIK-ut.

Lidhur me porosinė e gjeneralit Buhler pėrmes emisarit tė tij, si dhe telefonatėn e tij me kryetarin Kastrati, zyrtarėt komunalė pėr informim tė Mitrovicės, nuk e kanė mohuar, por as pohuar.
gazeta expres

Llapjani_HH
07-07-11, 17:00
Bllaca denoncon ata qė dėshmuan kundėr Ramush Haradinajt nė Hagė

Nazim Bllaca ėshtė rikthyer nė cilėsinė e dėshmitarit bashkėpunues nė rastin kundėr Fahredin Gashit e Hysri Ramės, pėr t'u pėrgjigjur nė disa pyetje shtesė.

Ai ka zbuluar detaje tė reja rreth veprimtarisė sė tij tė pasluftės.

Ashtu siē ka thėnė shkurt nė seancat e mėparshme, Bllaca ka lidhur Fahredin Gashin e Azem Sylėn me, siē ka thėnė ai, montimin e gjykimit tė Ramush Haradinajt nė Hagė.

Duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė prokurorit, Bllaca ka rrėfyer se si kishin shumėzuar njė CD , pėrmbajtjen e sė cilės e ka sqaruar para trupit gjykues. "

Ajo CD ka qenė njė dėshmi qė Fahredin Gashi i kishte dhėnė Tribunalit tė Hagės , ku tė gjitha krimet ia hedh Ramush Haradinajt si para ashtu edhe pas luftės", ka thėnė Bllaca, duke treguar se kėto CD ja pastaj i kishte marrė Shaban Syla dhe ia kishte dėrguar Azem Sylės.

"Kur u kthye, Shabani tha se e ka njė mesazh nga Azem Syla, tė cilin po e citoj: Farukun nuk bon me ma nguc, se mė duhet nė tė ardhmen pėr zhvatje", ishte sipas Bllacės mesazhi i Azem Sylės.

Krejt kėto sipas tij kanė ndodhur nė maj tė vitit 2009. Gjatė ditės dėshminė e tij e ka dhėnė edhe Adem Salihaj. Ai ka treguar se si bashkė me Gani Gecin nė shtėpinė e tij kishin xhiruar DVD nė e famshme tė Nazim Bllacės, tė bėrė publike pastaj prej dy ish deputetėve. "Kur ka zbritur nė oborr timin, Bllaca mė ėshtė drejtuar. Baca Adem, shumė paska ndėrruar shtėpia e oborri. Kam qenė shumė herė kėtu natėn, kur kemi provuar tė vrasim", ka rikujtuar Salihaj fjalėt e Bllacės.
QIK-u

Zero Cool
10-07-11, 11:52
Edhe njė padi pėr sulm seksual


http://imageserver.mobiletech.no/img/rO0ABXQASmZ7aHR0cDovL2dkYi5yZmVybC5vcmcvN0E3N0ZFND EtMTkwMy00NTJGLUJFNEYtNjI2RjE1OTNBMTZELmpwZ31mMzI0 NWYzMjB0.jpg


Njė shkrimtare franceze ka paraqitur ankesė juridike, me tė cilėn pretendon se politikani Dominik Shtraus Kan kishte tentuar ta dhunonte atė tre vjet mė parė.

Avokati i Tristan Banonit, Dejvid Koubi, tha se ia ka dorėzuar ankesėn e klientes sė tij 32-vjeēare prokurorėve nė Paris, tė cilėt tash do tė vendosin nėse ka bazė pėr tė nisur hetimet.

Banon pretendon se Shtraus Kan ishte pėrpjekur ta dhunonte atė derisa ajo po e intervistonte nė apartmentin e tij nė Paris, nė vitin 2003.

Nė muajin maj, Shtraus Kan, dha dorėheqje nga posti i shefit tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar pėr t’u marrė me akuzat pėr sulm seksual tė kryer ndaj njė shėrbyeseje, nė njė hotel tė Nju Jorkut.

Avokatėt e Shtraus Kanit hedhin poshtė pretendimet e Tristan Banonit, duke i quajtur ato si ”imagjinare”, ndėrkaq njoftojnė se ish-shefi i FMN-sė i ka udhėzuar ata qė tė ngrenė padi kundėr shkrimtares 32-vjeēare, Tristan Banon, pėr shpifje.

Avokati i Banonit, Dejvid Koubi, konfirmoi se incidenti pretendohet qė ka ndodhur kur ajo kishte shkuar ta intervistonte ish-ministrin e Financave nė apartamentin e tij nė Paris.

”Mund tė konfirmoj udhėzimet qė i kam marrė nga klientja ime Tristan Banon. Ato janė jashtėzakonisht tė qarta dhe kanė tė bėjnė me paraqitjen e ankesės penale pėr tentim-dhunim kundėr zotit Dominik Shtraus Kan. Faktet datojnė nga fillimi i 2003-s. Faktet kanė tė bėjnė me njė dhunė ekstreme. Ankesa do t’i dorėzohet prokurorit nė Tribunalin e Instancės sė Lartė nė Paris. Ajo qė mund tė them ėshtė se nėse ky rast nuk pėrfundon nė gjykatė, dhe nėse ky rast nuk dėgjohet nga njė juri popullore, siē ėshtė rregulli, atėherė do ta dimė se sistemi francez i drejtėsisė nuk ėshtė nė rregull”, tha Koubi.

Banon pretendon se i ėshtė dashur tė luftojė kundėr Shtraus Kanit, kur ai kishte filluar ta zhvishte nė apartamentin e tij nė Paris.

Tristane Banon
”Kur e kuptova se ai vėrtet dėshironte tė mė pėrdhunonte, nisa ta shqelmoj me ēizmet e mia”, i ka thėnė Banon, tė pėrjavshmes franceze ”L'Express”.

”Unė isha e tmerruar”, ka thėnė ajo.

Banon nuk e ka paraqitur rastin nė polici nė atė kohė, por ka thėnė se e kishte pėrmendur incidentin e pretenduar gjatė njė emisioni televiziv nė vitin 2007.

Nėna e Banonit, En Mansuret, tha se e kishte shkurajuar tė bijėn nga ngritja e padisė nė atė kohė. Tash, Mansuret thotė se i vjen keq pėr vendimin.

Akuzat pėr tentim-dhunim, sipas ligjit francez, mund tė ngrihen edhe 10 vjet pas kohės kur pretendohet se ka ndodhur krimi.

Shtraus-Kan ėshtė liruar nga arresti shtėpiak javėn e kaluar nė Nju Jork- ku nė njė rast tjetėr ėshtė pėrballur me akuzat pėr sulm seksual.

Prokurorėt nė Shtetet e Bashkuara, thanė tė premten, se ka pasur dyshime mbi kredibilitetin e shėrbyeses sė hotelit, e cila pretendon se zoti Shtraus-Kan e ka sulmuar seksualisht atė nė njėrėn nga dhomat e hotelit.

Dy ditė pas arrestit tė Strauss-Kahn, Banon deklaroi se Kan ishte pėrpjekur qė edhe atė ta sulmojė seksualisht gati njė dekadė mė parė.

Dobėsimi i rastit tė Shtraus Kanit, ka ēuar nė spekulime se ai mund t’i kthehet politikės nė Francė.

Para arrestimit nė Nju Jork, Shtraus Kan- anėtar i Partisė Socialiste tė Francės- ishte konsideruar si shansi mė i mirė pėr tė fituar zgjedhjet presidenciale tė vitit 2012.

Megjithatė, zėdhėnėsi i partisė, Benoit Hamon, tha se ideja qė Shtraus Kan tė garojė tash pėr presidencė, ėshtė skenari ”mė i dobėt” i mundshėm.

Po qe se Banon bėn ankesėn, do tė nisė njė hetim preliminar pėr tė pėrcaktuar nėse ka dėshmi tė mjaftueshme pėr tė mbėshtetur akuzat kundėr Shtraus -Kanit.

Mund tė marrė kohė tė gjatė, para se tė vendoset nėse rasti duhet tė shkojė para njė gjykatėsi.

I njėjti proces aplikohet edhe nė ankesėn pėr shpifje kundėr Banonit.

Zero Cool
11-07-11, 13:57
Hitleri i urryer nė vendlindje


http://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcSF8HyHiq1xEnFkq1UoyOETUMC5xHOEd yubftuSkeJOcs9snXIr


Kėshilli bashkiak i Braunaut nė Austri ka vendosur t’ia marrė ēmimin “Qytetar Nderi” diktatorit nazist, Adolf Hitler, pasi ky shpėrblim i ishte ndarė atij vite mė parė.

Hitleri tani edhe zyrtarisht ėshtė njė person non grata nė qytetin e tij tė lindjes. Kėshilli i bashkisė lokale me njė vendim unanim prej 78 votash ka vendosur t’ia marrė ēmimin rreth 78 vjet pasi i ishte ndarė ky nder.

Hitleri ishte lindur nė fshatin e vogėl tė Ranshofenit afėr Braunaut dhe ishte bėrė qytetar nderi nė vitin 1933. Ky fshat ishte bėrė mė vonė pjesė e zonės sė Branuanut dhe kėshtu ishte krijuar baza ligjore pėr pretendimin se Hitleri ishte i biri mė i famshėm i Braunaut. Historianė tė shumtė kanė vėnė nė dyshim kėtė vendim pas vdekjes sė liderit nazist, por kėshilltarėt komunalė kanė thėnė se duan ta kryejnė njė detyrim moral ndaj atyre qė kanė vuajtur nėn regjimin e dhunshėm tė Hitlerit.

Neferta
12-07-11, 10:36
BETLEHEM, AKTIVISTĖT NDĖRKOMBĖTARĖ PROTESTOJNĖ MURIN IZOLUES TĖ IZRAELIT

Pavarėsisht peripecive tė shumta dhe pėrpjekjeve intensive tė Tel-Avivit pėr t'i penguar, aktivistėt arritėn tė japin pėrkrahjen e tyre edhe nė territoret e pushtuara palestineze.






Vazhdojnė manifestimet e aktivistėve ndėrkombėtarė, ndėrsa Izraeli po bėn pėrpjekje tė mėdha qė tė pengojė mbėrritjen e tyre nė territoret e pushtuara palestineze.

Aktivistėt e tubuar nė qytetin Betlehem, protestuan kundėr murit tė ngritur nga Izraeli.

Kėta vullnetarė u mblodhėn pėr t'i dhėnė fund barbarisė izraelite ndaj popullit palestinez.

Aktivistėt kėrkonin tė thyenin bllokadėn ndaj Gazės nėpėrmjet Flotiljes sė Lirisė.

Por Greqia, pėr shkak tė presionit diplomatik tė Tel-Avivit, nuk lejoi qė anijet e flotiljes nė fjalė tė largohen nga portet e saj.

Megjithatė aktivistėt u munduan tė shkojnė nė Izrael me anė tė linjave ajrore pėr tė treguar se janė gjithnjė nė pėrkrahje tė popullit palestinez.

Autoritetet e aeroporteve evropiane shumicėn e tyre nuk e lejuan tė hipin nėpėr avionė.

Po ashtu bėhet e ditur se gati 120 aktivistė janė ndaluar nga forcat e sigurisė izraelite nė Aeroportin Ben Gurion.

Pritet qė Izraeli t'i deportojė aktivistėt ndėrkombėtarė.

Pas gjithė kėtyre peripecive disa prej aktivistėve ia dolėn tė mbėrrijnė nė territoret e pushtuara palestineze.

Njė grup prej tyre organizoi nė Betlehem protestė pėrpara murit, qė Izraeli ka ndėrtuar nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare.

Ata qėlluan me gurė nė drejtim tė portės sė pikės sė kontrollit tė Izraelit.

Aktivistėt ndėrkombėtarė e mbyllėn protestėn me mesazhe pėrkrahėse pėr popullin e Palestinės.

Zero Cool
12-07-11, 14:36
Vritet vėllai i Presidentit afgan Hamid Karzai


http://lajmifundit.com/wp/wp-content/uploads/2011/07/Ahmad-Wali-Karzai_1943931c-350x218.jpg



Ahmad Wali Karzai, vėllai i Presidentit afgan Hamid Karzai dhe njė ndėr njerėzit mė tė fuqishėm tė vendit ėshtė vrarė ditėn e sotme. “Konfirmoj se Ahmad Wali ėshtė vrarė brenda shtėpisė sė tij”, tha Zalmay Ayoubi, zėdhėnėsi i guvernatorit tė provincės Kandahar ku viktima jetonte dhe drejtonte kėshillin. Njė kushėri i viktimės qė nuk preferoi tė identifikohej tha pėr “Reuters” se Ahmad Wali Karzai ėshtė vrarė. Vrasja ndodhi nė njė kohė kur Presidenti afgan Hamid Karzai po bėhej gati tė priste nė njė takim homologun francez Nicolas Sarkozy i cili ndodhet nė kėtė vend nė njė vizitė suprizė.

Zero Cool
12-07-11, 15:33
As Maqedonia s’i njeh dokumentet serbe


Maqedonia nuk do t’i njohė dokumentet tė cilat Serbia i lėshon pėr serbėt e Kosovės, nėse ato nuk njihen ndėrkombėtarisht. Ministria e Punėve tė Brendshme tė Maqedonisė do t’i respektojė standardet evropiane dhe nuk do tė bėjė asnjė lėshim nė kėtė drejtim.


http://www.ekonomisti.net/fotot/18888/main_dokumetet-serbe.jpg


“Nėse ato dokumente janė tė njohura ndėrkombėtarisht, sigurisht qė do t’i njohim edhe ne, por nėse ato dokumente nuk i njeh askush nuk do ti njohim as ne”, tha pėr “Lajm”, zėdhėnėsi i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme (MPB), Ivo Kotevski.

Serbia ka kohė qė lėshon dokumente personale pėr serbėt e Kosovės. Me pasaporta serbe ka kohė qė janė pajisur shumica e serbėve qė jetojnė nė Kosovė, ndėrkaq qė kohėve tė fundit Qeveria e Serbisė ka nisur tė lėshojė edhe targa tė automjeteve dhe patentė shoferė pėr banorėt serbė tė Kosovės. Ditė mė parė policia e Kosovės gjatė njė kontrolli nė komunikacion, ka gjetur njė patentė-shofer tė ri tė lėshuar nga Qeveria e Serbisė, tė cilėn e ka konfiskuar me arsyetimin se ky dokument nuk vlen nė shtetin e Kosovės. Autoritetet kosovare kanė mohuar mundėsinė qė tė pranojnė ndonjė marrėveshje nė dialogun me Serbinė, me tė cilėn do tė legalizoheshin dokumentet e udhėtimit qė Beogradi lėshon pėr serbėt e Kosovės. Bajram Rexhepi, ministėr i Punėve tė Brendshme, ka thėnė se tė tilla dokumente nuk do tė konsiderohen si legale nga autoritetet e rendit. Sipas tij, do tė jetė i papranueshėm secili propozim qė ėshtė jashtė standardeve qė shtetet evropiane aplikojnė pėr lėvizjen e lirė.

Guri i madh
13-07-11, 23:14
i: SHBA-tė duhet tė ruhen si sytė e ballit

http://koha.net/repository/images/13shba-t_1307111506_1.jpgPublikuar: 13.07.2011 - 15:07Prishtinė, 13 korrik - Kryeministri Hashim Thaēi, sot nuk ka dashur tė pėrgjigjet nė pyetjet e gazetarėve lidhur me deklaratat e djeshme tė Ambasadorit Dell drejtuar kryeparlametarit Krasniqi, lidhur me kėrkesėn e EULEX-it pėr miratimin e njė rezolutė nė Kuvend pėr heqjen e imunitete pėr deputet tė cilėt janė nėn hetime. Megjithatė Thaēi u pėrkujdes t’i kujtoj Krasniqit se raportet me Amerikėn duhet tė ruhen, transmeton Indeksonline. “Raportet tona me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimin Evropian, kanė qenė janė dhe do tė mbeten tė shkėlqyeshme, duhet t’i ruajmė si sytė e ballit, ai ėshtė investimi ynė, ai ėshtė vullneti i gjithė qytetarėve tė Republikės sė Kosovės ky ėshtė fati e vizioni ynė”, ka thėnė Thaēi.



Ai sqaroi se nė Qeveri nuk ka ardhur asnjė letėr mė kėrkesė tė tillė, ndėrsa insiston se ekzekutivi nuk e ka ndėrmend tė ndėrhyjė nė punėt e Kuvendit, pasi sipas tij pushtet janė tė ndara.

Guri i madh
14-07-11, 09:24
Thaēi nuk shqetėsohet nga zbulimet e Wikileaksit

http://koha.net/repository/images/14thaci_1407110848_1.jpg





Publikuar: 14.07.2011 - 08:49Prishtinė, 14 korrik- Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, nuk ėshtė brengosur nga publikimi i raportit tė “Wikileaksit”, i cili para pak ditėsh e zbuloi faktin se ai u kishte thėnė diplomatėve amerikanė qė “i frikėsohet ndikimit tė Sali Berishės nė Kosovė”. Thotė se raportet me homologun nga Tirana si ato personale, ashtu edhe institucionale i ka tė shkėlqyera. Nė intervistėn dhėnė “Kohės Ditore”, shefi i Qeverisė nuk shqetėsohet se “Wikileaks” mund tė zbulojė kabllo tė tjera diplomatike, tė cilat e implikojnė atė nė lidhjet e kontratave pėr ndėrtimin e autostradės Vėrmicė-Merdar, apo nė dhėnien me koncesion tė Aeroportit tė Prishtinės. Thaēi thotė se kontrata e autostradės nuk ėshtė vendosur mbi kritere politike, por mbi kritere ekonomike dhe se shefi i ICO-s, Pieter Feith, do tė duhej pyetur pse nuk e ka parė asnjėherė kėtė kontratė. I pari i Ekzekutivit mohon qė mė 2 korrik tė jetė arritur ndonjė marrėveshje mes palės vendėse dhe asaj serbe. Krejt ēka ka dalė nga takimet katėrmujore tė palėve, sipas tij, janė konkluzionet e Robert Cooperit. Megjithatė, ai e pranon se palėt kanė marrė zotimet pėr t’i respektuar pikat e atyre konkluzioneve.

Ndryshe nga kryetari i Parlamentit, Jakup Krasniqi, i cili ka vlerėsuar se pala kosovare ka hequr dorė nga disa prej elementeve tė shtetėsisė, Thaēi shprehet i bindur se asnjėra nga konkluzionet e Cooperit nuk e prekin sovranitetin e Kosovės. Pavarėsisht dallimeve nė qėndrime, Thaēi thotė tė ketė raporte shumė tė mira me Krasniqin dhe se ka raste kur takohet me tė tri- katėr herė nė ditė.

Kryeministri ėshtė shprehur i gatshėm qė tė kėrkojė sqarimin e imunitetit tė deputetėve te Gjykata Kushtetuese nėse njė gjė tė tillė ia obligon Kuvendi i Kosovės. Nė tė kundėrtėn, thotė se nuk i pėrzihet Kuvendit nė vendimet e tij.

Thaēi e pranon se ėshtė telefonuar nga drejtori ekzekutiv i PTK-sė Shyqri Haxha para se ky i fundit ta nėnshkruante kontratėn pėr “Dardafonin”, pėr tė cilėn tash ėshtė ngritur njė aktakuzė nga EULEX-i, por mohon t’i ketė bėrė ndonjė presion atij.

KD: Zoti kryeministėr, para pak ditėsh “Wikileaks” na befasoi me zbulimin e njė kablloje diplomatike qė Ambasada amerikane nė Prishtinė ia kishte dėrguar State Departamentit, e nė tė cilėn ju e shfaqni shqetėsimin pėr ndėrhyrjen e kryeministrit tė Shqipėrisė, Sali Berisha, nė stabilitetin e brendshėm tė vendit? Pse gjithė ajo frikė nga Berisha?



Thaēi: Unė nuk i komentoj opinionet e tilla, ashtu siē nuk i komenton as Washingtoni, e as kryeqytet e tjera. Por dua tė theksoj se raportet edhe personale, edhe institucionale me kryeministrin Berisha janė tė shkėlqyera.

(Vazhdimin e parė tė intervistės, lexojeni sot nė gazetėn “Koha Ditore”)

Llapjani_HH
14-07-11, 17:15
Shqiptarėt ortodoks tė asimiluar dhe tė harruar nė Maqedoni
Shqiptarėt ortodoks nė Maqedoni janė njė komunitet qė nuk njihet zyrtarisht edhe pse ata janė realitet dhe realiteti rreth tyre ėshtė njė ēėshtje e heshtur.


Janė nė numėr tė vogėl apo simbolik ata qė deklarohen se janė shqiptarė, mirėpo me fe ortodokse. Branko Manolovski ėshtė shqiptari ortodoks, njė patriot dhe atdhetar qė pėr agjencinė e lajmeve INA rrėfen historinė dhe tė vėrtetėn e sotme pėr ortodoksėt, rrėnjėt dhe shuarja e tyre.

Fshatrat e Rekės sė Gostivarit janė zonat e populluara dikur me shumicė popullėsi shqiptare me fe ortodokse, por edhe vendbanime nė pjesėn juglindore tė Maqedonisė.

Manolovski bėn tė ditur se pas pushimit serb nga viti 1913 filloi edhe asimilimi dhe presioni ndaj shqiptarėve ortodoks tė kėtyre trevave pėr tė ndryshuar mbiemrat e tyre.

”Familjes sonė iu imponua mbiemri Tanasheviq, kurse familjes se katėr vėllezėrve tė Josif Bagerit, - Simonit, Todorit, Mihailit dhe Manailit, - qė jetonin po nė kėto hapėsira, iu imponua mbiemri Jovanoviq, meqė Babai i Josifit dhe i vėllezėrve tė tij quhej Jovan, i biri i Nikollės. Mbiemrin Tanasheviq u detyrua ta mbaj edhe djali i Dhimitrit, gjegjėsisht Babai im, Manojli, i cili lindi nė vitin 1903 dhe rrojti deri nė vitin 1983”, thekson pėr agjencinė INA, Manolovski.

Sipas tij, janė akademikė, personalitete tė mirėnjohura tė fushave tė ndryshme tė politikės, letėrsisė, artit dhe fushave tė tjera qė janė shqiptarė ortodoks, mirėpo ata deklarohen publikisht se janė maqedonas.

Ish Kryetari i Akademisė se Shkencave tė Maqedonisė, Mateja Matevski ėshtė shqiptarė.
Akademiku i shquari Matevski vazhdon tė heshtė se prindėrit e tij ishin shqiptarė.
Do tė bėnte gjynah nėse do tė thoshte se ata ishin tjetėr soj.

Kisha njė shok timin tė ngushtė nė shkollėn 8-vjeēare nė Gostivar. Me te flija nė tė njėjtėn dhomė nė konvikt. Emrin e ka Gligor Jovanovski, i cili tani ėshtė anėtar i Akademisė se Shkencave tė RM-sė. I njihja prindėrit e tij – qė tė dy shqiptarė. Dhe vetėm para 6 vitesh mėsova se ky shoku im ėshtė stėrnip i Josif Bagerit, pra, djali i Isaisė ishte djal i Manojlit, e ai ishte vėllai i Josifit”, nėnvizon Manolovski.

Historianėt dhe gjeografėt shqiptarė nė Maqedoni nuk meren akoma me studimin e detajuar tė origjinės dhe shpėrndarjes sė shqiptarėve ortodoks.

Rėnia e martesave midis familjeve ortodokse shqiptare, migrimi i brendshėm dhe zonat e izoluara kanė bėrė shumė familje tė shpėrngulen nė qendra tė mėdha dhe tė asimilohen brez pas brezi.

Njė pjesė e kėtyre familjeve kanė qenė tė detyruar qė tė ndryshojnė identitetin e tyre kombėtar nga presionet e regjimeve nė tė kaluarėn.

Njė nga emrat e dalluar gjatė historisė nga shqiptarėt ortodoks ėshtė Josif Bageri, i lindur nė Nistrovė tė Rekės, nė vitin 1870, nė njė familje e shquar pėr atdhedashurinė e saj, por i njohur si njė nga atdhetarėt dhe intelektualėt e dalluar shqiptarė tė periudhės sė Rilindjes Kombėtare. Pėr herė tė parė nė Shkup sė shpejti pritet tė ngritet busti i tij nė pjesėn qendrore tė kryeqendrės. (N.P/INA)
Mesazhi.com

Guri i madh
14-07-11, 17:24
Shqiptarėt ortodoks tė asimiluar dhe tė harruar nė Maqedoni

Shqiptarėt ortodoks nė Maqedoni janė njė komunitet qė nuk njihet zyrtarisht edhe pse ata janė realitet dhe realiteti rreth tyre ėshtė njė ēėshtje e heshtur.


Janė nė numėr tė vogėl apo simbolik ata qė deklarohen se janė shqiptarė, mirėpo me fe ortodokse. Branko Manolovski ėshtė shqiptari ortodoks, njė patriot dhe atdhetar qė pėr agjencinė e lajmeve INA rrėfen historinė dhe tė vėrtetėn e sotme pėr ortodoksėt, rrėnjėt dhe shuarja e tyre.

Fshatrat e Rekės sė Gostivarit janė zonat e populluara dikur me shumicė popullėsi shqiptare me fe ortodokse, por edhe vendbanime nė pjesėn juglindore tė Maqedonisė.

Manolovski bėn tė ditur se pas pushimit serb nga viti 1913 filloi edhe asimilimi dhe presioni ndaj shqiptarėve ortodoks tė kėtyre trevave pėr tė ndryshuar mbiemrat e tyre.

”Familjes sonė iu imponua mbiemri Tanasheviq, kurse familjes se katėr vėllezėrve tė Josif Bagerit, - Simonit, Todorit, Mihailit dhe Manailit, - qė jetonin po nė kėto hapėsira, iu imponua mbiemri Jovanoviq, meqė Babai i Josifit dhe i vėllezėrve tė tij quhej Jovan, i biri i Nikollės. Mbiemrin Tanasheviq u detyrua ta mbaj edhe djali i Dhimitrit, gjegjėsisht Babai im, Manojli, i cili lindi nė vitin 1903 dhe rrojti deri nė vitin 1983”, thekson pėr agjencinė INA, Manolovski.

Sipas tij, janė akademikė, personalitete tė mirėnjohura tė fushave tė ndryshme tė politikės, letėrsisė, artit dhe fushave tė tjera qė janė shqiptarė ortodoks, mirėpo ata deklarohen publikisht se janė maqedonas.

Ish Kryetari i Akademisė se Shkencave tė Maqedonisė, Mateja Matevski ėshtė shqiptarė.
Akademiku i shquari Matevski vazhdon tė heshtė se prindėrit e tij ishin shqiptarė.
Do tė bėnte gjynah nėse do tė thoshte se ata ishin tjetėr soj.

Kisha njė shok timin tė ngushtė nė shkollėn 8-vjeēare nė Gostivar. Me te flija nė tė njėjtėn dhomė nė konvikt. Emrin e ka Gligor Jovanovski, i cili tani ėshtė anėtar i Akademisė se Shkencave tė RM-sė. I njihja prindėrit e tij – qė tė dy shqiptarė. Dhe vetėm para 6 vitesh mėsova se ky shoku im ėshtė stėrnip i Josif Bagerit, pra, djali i Isaisė ishte djal i Manojlit, e ai ishte vėllai i Josifit”, nėnvizon Manolovski.

Historianėt dhe gjeografėt shqiptarė nė Maqedoni nuk meren akoma me studimin e detajuar tė origjinės dhe shpėrndarjes sė shqiptarėve ortodoks.

Rėnia e martesave midis familjeve ortodokse shqiptare, migrimi i brendshėm dhe zonat e izoluara kanė bėrė shumė familje tė shpėrngulen nė qendra tė mėdha dhe tė asimilohen brez pas brezi.

Njė pjesė e kėtyre familjeve kanė qenė tė detyruar qė tė ndryshojnė identitetin e tyre kombėtar nga presionet e regjimeve nė tė kaluarėn.

Njė nga emrat e dalluar gjatė historisė nga shqiptarėt ortodoks ėshtė Josif Bageri, i lindur nė Nistrovė tė Rekės, nė vitin 1870, nė njė familje e shquar pėr atdhedashurinė e saj, por i njohur si njė nga atdhetarėt dhe intelektualėt e dalluar shqiptarė tė periudhės sė Rilindjes Kombėtare. Pėr herė tė parė nė Shkup sė shpejti pritet tė ngritet busti i tij nė pjesėn qendrore tė kryeqendrės. (N.P/INA)
Mesazhi.com


OOO LLAPJAN te pershendes


edhe pse tek religjioni jemi te njejt po kemi mos kuptime jo pse ato ndarje fetare bahen me qellim po nuk kemi komunikim te mjaftushem qe per me u njoft ma mir


ktu qendron problemi i atyre qe merren me politik po edhe me fe


se ne ne maqedoni kemi ma shum shqiptar se sa jan te deklaruar


ne mal te zi kemi kemi ma shum shqiptar se shifrat zyrtare


po ata nuk kan guxim me e shpreh identitein e tyre kombtar


parmandoe ne mal te zi nese deklarohet me nacionalitet boshnjak do te jet ma i previligjuar se aj apo ajo qe deklarohet me nacionalitet shqiptar ose shqiptare

Zero Cool
15-07-11, 13:32
Izraeli duke spiunuar Facebook arrestoi aktivistė palestinez.


http://www.itshqip.com/wp-content/uploads/2011/07/izrael-facebook.jpg


Qeveria izraelite duke pėrdorur Facebook parandaloi njė numėr tė madhė tė aktivistėve palestinez tė vizitojnė njė ngjarje solidariteti tė titulluar si “Mirė se vini nė Palestinė” nė Bregun Perendimor pėr tė pėrkrahur luftėn palestineze pėr pavarėsi dhe tė protestojnė kundėr kufizimit izraelit tė fkuturimeve nga dhe nė kėto territore tė diskutueshme.

Izraeli kishte penguar aktivistėt tė kalojnė nga Europa nė Tel Aviv, duke i vėshtruar aktivitetet e tyre nė rrjetin social. Qeveritarėt pėrmes Facebook kishin zbuluar planet pėr udhėtimin, dhe kishin krijuar njė listė me emra, listė e cila ishte dėrguar deri tek shtetet tjera me kėrkesė qė mos tė lejojnė kėtė idividė tė udhėtojnė. Gjat zbritjes nė Tel Aviv ishin arreshtuar gjithsej 310 aktivistė, dhe ishin marrė nė pyetje, ku 69 prej tyre ju ishte pamundėsuar hyrje nė shtet, katėr persona menjėher i kishin kthyer mbrapa nė shtet e tyre, kurse tė tjerėt pasi qė ishin marrė nė pyetje ishin liruar, pėr tė hyrė.

Jigi Palmor, zėdhėnes i minisitrisė izraelite pėr punė tė jashtme tha pėr Associated Press se kjo listė e zezė ishte pėrbėrė nga persona tė cilėt nė rrjetet e tyre social kishin shkruajtur se do tė shkaktojnė trazira nė Bregun Perendimor. Organizatorėt nga ana tjetėr thonė se ky veprim nga autoritet izraelite ėshtė provokuese, frikėsuese dhe i paligjshėm.

Ky rast edhe njė herė tregon se Facebook jo vetėm qė ju shėrben kompanive si mjet pėr targetim reklamash, por i njejti ju shėrben edhe qeverive si mjet shum efikas pėr spiunim.

Neferta
15-07-11, 13:42
Narkomafija

SHBA: Goditet rrjeti ndėrkombėtar i drogės i drejtuar nga shqiptarė (http://www.voanews.com/albanian/news/SHBA-Akuza-ndaj-rrjetit-nderkombetar-te-droges-te-drejtuar-nga-shqiptare-125501893.html)

Sipas autoriteteve amerikane, shumica e tė pandehurve u arrestuan sot nė Nju Jork, Nju Xhersi, Kolorado dhe Florida

Zero Cool
16-07-11, 19:43
Varet nė publik vrasėsi i vėllait tė Hamid Karzait


http://lajmifundit.com/wp/wp-content/uploads/2011/07/varet_publik.jpg


Ky ėshtė ekzekutimi publik dhe brutal i personit qė qėlloi mbi vėllain e Presidentit tė Afganistanit Hamid Karzai.
Njė grup njerėzish e kapėn dhe e ngjitėn pėrbri njė muri nė Kandahar e pas 20 minutash realizuan varjen e personit qė qėlloi Ahmed Wali Karzai.
Ky i fundit u vra tė martėn nga njeriu qė u tha se ishte roja i tij dhe me tė cilin kishte punuar dhe udhėtuar pėr shtatė vite.
Shumė njerėz kanė qenė tė pranishėm pėr tė ndarė hidhėrimin me Karzain ndėrsa njė sulm vetvrasės ndodhi nė njė xhami nė Kandahar gjatė momenteve tė funeralit. Shpėrthimi la tė vdekur kreun e provincės dhe tre persona tė tjerė.

Zero Cool
19-07-11, 15:35
Japonezėt shpikėn veshjet me air condition


Pas fatkeqėsisė nė centralin bėrthamor nė Fukushima, Japonia mbeti pa shumicėn e reaktorėve dhe autoritetet nė rajonin e Tokios dhe Tohokuas urdhėruan firmat qė tė zvogėlojnė shpenzimin e energjisė elektrike deri nė 15 pėr qind pėr t’iu ikur reduktimeve.

Fikja e dritave, heqja e aparateve nga priza dhe nisja e punės mė herėt janė vetėm disa nga masat qė kanė marrė firmat pėr t’iu pėrshtatur kėtyre kufizimeve, ndėrsa disa kanė gjetur zgjidhje edhe me veshjen e punėtorėve me veshje origjinale tė cilat mund t’i zėvendėsojnė edhe aparatet mė tė mira tė klimės.

“Nuk duhet ftohur tėrė hapėsirėn, me rėndėsi ėshtė qė njerėzit tė ndjehen freskėt”, tha Hiroshi Ichigaya, zbulues i veshjeve dhe themelues i Kuchofukua, firmė e themeluar mė 2004 nė Toda.

Ish punėtori i kompanisė Sony, Ichigaya ia kishte vėnė vetes si detyrė shpikjen e njė sistemi ftohjeje i cili nuk shpenzon shumė energji. Nė xhaketė vendosi dy ventilatorė tė vegjėl tė cilėt rrotullohen me ajrin nga jashtė, e qarkullojnė brenda xhaketės e mė pas e hedhin jashtė – kėmisha e lagur nga djersa thahet shpejtė dhe trupi ftohet. Xhaketa me klimė funksionon me bateri.


IV4bOQsLIu0&feature=player_embedded

Zero Cool
19-07-11, 15:46
Berisha: Presim 3 milionė vizitorė


http://www.vizionplus.tv/images/stories/2011_07_19/sali%20berisha.jpg


Ne pikun e sezonit turistik, Kryeministri Berisha ėshtė shprehur me nota optimiste duke theksuar synimin pėr pritjen e tre milion vizitoreve kėtė vere si ne bregdet ashtu edhe ne zonat malore.

Duke iu referuar buxhetit prej 20 milion dollarėsh pėr turizmin, shefi i qeverise nga Durrėsi ka premtuar rritje te investimeve edhe pėr monumentet e kulturės dhe muzetė arkeologjike e etnografike. Berisha inauguroi ne Durrės fillimin e punimeve restauruese te muzeut arkeologjik, qe ndodhet ne njė godine te amortizuar. Ky muze ka njė koleksion te pasur me rreth 20 mijė objekte, duke pėrfshirė enė qelqi, qeramike, skulptura, gurė varresh, monedha etj.

Llapjani_HH
19-07-11, 18:30
“Deutschland Radio”: Thaēi, “persona non grata”, sekret i Evropės

Hashim Thaēi njihet si “persona non-grata”, sekret i Evropės.

Kėshtu ka vlerėsuar radioja publike gjermane, Deutschland Radio, sipas tė cilės, Kosova ėshtė njė vend i zhytur nė korrupsion, pa perspektivė pėr tė rinjtė, tė cilėt kryeministrin Thaēi e konsiderojnė si simbol tė mafisė, transmeton KTV.

Radio gjermane tregon se kėnga e Trojės, “Amaneti i Clownit”, ėshtė bėrė himni i pakėnaqėsisė kundėr gjendjes aktuale pėr tė rinjtė kosovarė.

Tė rinjtė kosovarė, sipas kėsaj radioje, e shohin kryeministrin Thaēi si burim tė tė kėqijave nė Kosovė.

“Por, Hashim Thaēi ėshtė nė pushtet, pėrkrahet nga Amerika dhe e sheh si garantuesin e stabilitetit politik.

Nė Evropė prakitikisht ėshtė izoluar.

Shumė pak zyrtarė tė lartė qeveritarė nga Gjermania, Franca apo edhe shtetet e tjera tė BE-sė e kanė vizituar Prishtinėn kohėve tė fundit.

Hashim Thaēi njihet si “person non-grata”, sekret i Evropės.

Kjo ėshtė pėrforcuar kur e bėri njė biznesmen tė dyshimtė president, e edhe kur u raportua nė Evropė se ėshtė peshku i madh i mafias kosovare, qė pas luftės trafikoi drogė dhe armė dhe ishte pėrfshirė edhe nė trafikim organesh njerėzore. Kryeministri e mbrojti veten, duke hedhur poshtė akuzat”, raporton mė tej radioja. Ngushėllimi i vetėm, sipas radios gjermane, mbetet kėnga e Trojės
Koha.net


Nė Podujevė ndėrtohet burg i sigurisė sė lartė

Zyra e Komisionit Evropian nė Kosovė ka njoftuar se do tė financojė ndėrtimin e njė burgu tė sigurisė sė lartė nė Kosovė.

Burgu do tė ndėrtohet nė Gėrdoc tė Podujevės dhe do tė pėrfundojė brenda 33 muajve.

Gurthemeli i burgut do tė vihet nesėr nga kryeministri Hashim Thaēi, ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi dhe Kjartan Björnsson, ushtrues detyre i shefit tė Zyrės sė Komisionit Evropian nė Prishtinė.

“Kompleksit tė burgut do tė jetė e standardeve evropiane nė aspektin e sigurisė dhe ndėrtimit tė teknologjisė”, ka njoftuar Zyra e Komisionit Evropian nė Prishtinė, pėrmes njė komunikate shtypi.

Pėr kėtė projekt tė vlerėsuar si shumė tė rėndėsishėm, Komisioni Evropian ka ndarė 8, 5 milionė euro.

Nė fillim tė javės, mediat raportuan se EULEX-i po kėrkon tė blejė nė Evropė tė ashtuquajturat “Prisioners Escort Vans”, vetura tė blinduara pėr transferimin e tė burgosurve.

Gjithashtu, EULEX-i ka shpjeguar se do tė hapė programin nė tė cilin do tė trajnohen trupat shoqėruese tė kėtyre veturave tė blinduara.
gazeta expres

Guri i madh
19-07-11, 19:00
“Deutschland Radio”: Thaēi, “persona non grata”, sekret i Evropės

Hashim Thaēi njihet si “persona non-grata”, sekret i Evropės.

Kėshtu ka vlerėsuar radioja publike gjermane, Deutschland Radio, sipas tė cilės, Kosova ėshtė njė vend i zhytur nė korrupsion, pa perspektivė pėr tė rinjtė, tė cilėt kryeministrin Thaēi e konsiderojnė si simbol tė mafisė, transmeton KTV.

Radio gjermane tregon se kėnga e Trojės, “Amaneti i Clownit”, ėshtė bėrė himni i pakėnaqėsisė kundėr gjendjes aktuale pėr tė rinjtė kosovarė.

Tė rinjtė kosovarė, sipas kėsaj radioje, e shohin kryeministrin Thaēi si burim tė tė kėqijave nė Kosovė.

“Por, Hashim Thaēi ėshtė nė pushtet, pėrkrahet nga Amerika dhe e sheh si garantuesin e stabilitetit politik.

Nė Evropė prakitikisht ėshtė izoluar.

Shumė pak zyrtarė tė lartė qeveritarė nga Gjermania, Franca apo edhe shtetet e tjera tė BE-sė e kanė vizituar Prishtinėn kohėve tė fundit.

Hashim Thaēi njihet si “person non-grata”, sekret i Evropės.

Kjo ėshtė pėrforcuar kur e bėri njė biznesmen tė dyshimtė president, e edhe kur u raportua nė Evropė se ėshtė peshku i madh i mafias kosovare, qė pas luftės trafikoi drogė dhe armė dhe ishte pėrfshirė edhe nė trafikim organesh njerėzore. Kryeministri e mbrojti veten, duke hedhur poshtė akuzat”, raporton mė tej radioja. Ngushėllimi i vetėm, sipas radios gjermane, mbetet kėnga e Trojės
Koha.net


Nė Podujevė ndėrtohet burg i sigurisė sė lartė

Zyra e Komisionit Evropian nė Kosovė ka njoftuar se do tė financojė ndėrtimin e njė burgu tė sigurisė sė lartė nė Kosovė.

Burgu do tė ndėrtohet nė Gėrdoc tė Podujevės dhe do tė pėrfundojė brenda 33 muajve.

Gurthemeli i burgut do tė vihet nesėr nga kryeministri Hashim Thaēi, ministri i Drejtėsisė, Hajredin Kuēi dhe Kjartan Björnsson, ushtrues detyre i shefit tė Zyrės sė Komisionit Evropian nė Prishtinė.

“Kompleksit tė burgut do tė jetė e standardeve evropiane nė aspektin e sigurisė dhe ndėrtimit tė teknologjisė”, ka njoftuar Zyra e Komisionit Evropian nė Prishtinė, pėrmes njė komunikate shtypi.

Pėr kėtė projekt tė vlerėsuar si shumė tė rėndėsishėm, Komisioni Evropian ka ndarė 8, 5 milionė euro.

Nė fillim tė javės, mediat raportuan se EULEX-i po kėrkon tė blejė nė Evropė tė ashtuquajturat “Prisioners Escort Vans”, vetura tė blinduara pėr transferimin e tė burgosurve.

Gjithashtu, EULEX-i ka shpjeguar se do tė hapė programin nė tė cilin do tė trajnohen trupat shoqėruese tė kėtyre veturave tė blinduara.
gazeta expres



edhe ashtu HASHIMI krejt kosoven e ka bae burg te siguris sr lart

ne vitin tjter askund kosovart nuk munden me leviz


per veti po i hec mir


si mbas te gjitha gjasave do te jet rivali nr 1 i isa mustafes per kryetar te LDKes


se thaqi ma shum po i perkeulet vepres se te ndjerit rugova,


gjithmon po thot miqsin me evropen edhe ne miqsi permanente me SHBAt

Zero Cool
20-07-11, 14:46
Rama i drejtohet me letėr zyrtarėve tė lartė evropianė


http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0720153415655_m.jpg


Kryetari i opozitės Edi Rama i ka dėrguar njė letėr zyrtare komisionerėve evropianė Catherine Ashton dhe Stefan Fule, nė tė cilėn ka kėrkuar qė pėrgjegjėsia tė adresohet drejtpėrdrejtė tek pėrgjegjėsit, raportoi TCH.


Zoti Rama thotė nė letėr se zgjedhjet e 8 majit “nuk kontribuan nė lehtėsimin e krizės politike tė lindur pas manipulimeve tė qershorit 2009, por ndikuan nė pėrkeqėsimin e saj”. Duke vlerėsuar rolin e ndėrkombėtarėve pėrsa i pėrket vėmendjes kushtuar zgjedhjeve tė 8 majit, zoti Rama flet pėr pritshmėritė e Partisė Socialiste dhe opozitės nė tėrėsi edhe pėr raportin e OSBE-ODHIR-it.

Zero Cool
21-07-11, 15:24
Serbia: Arrestimi i Goran Haxhiēit po aq i vėshtirė sa gjetja e bin Ladenit


http://lajmifundit.com/wp/wp-content/uploads/2011/07/goran-haxhic.jpg


Serbia thotė se arrestimi i suksesshėm i tė arratisurit tė fundit pėr krime lufte nė luftrat e Ballkanit u bė falė njė operacioni po aq tė vėshtirė sa ē’ishte ai pėr gjetjen e terroristit Osama bin Laden. Siē shpjegon korrespondenti i Zėrit tė Amerikės Stefan Bos, arrestimi i djeshėm i Goran Haxhiē nė Sebi i dha fund ndjekjes 7-vjeēare.Arrestimi i Goran Haxhiēit nė njė zonė pyllore nė mal nė veri tė Serbisė, rreth 65 kilometra larg Beogradit ishte shumė ndryshe nga trajtimi qė i ishte bėrė atij nga udhėheqėsit serbė gjatė luftrave tė Ballkanit.Dikur njė figurė e panjohur qė punonte si magazinier, Haxhiē u bė i njohur gjatė konfliktit etnik pėr kontrollin e Kroacisė nga viti 1991 deri nė vitin 1995.52-vjeēari Haxhiē, i lindur nė Kroaci, kishte lidhje tė ngushta me policinė sekrete tė ish presidentit serb Sllobodan Millosheviē dhe grupet famėkeqe paramilitare qė kundėrshtonin pavarėsinė e Kroacisė.Ai i pėrdori kėto dhe kontakte tė tjera politike pėr t’u zgjedhur president i shtetit tė vogėl tė vet-shpallur serb nė Kroaci nė vitin 1991 dhe udhėhoqi rebelėt serbė gjatė konflikteve tė viteve 1990 nė ish Jugosllavi.Nė vitin 2004 ai u arratis nga shtėpia e tij nė qytetin verior serb tė Novi Sadit pasi njė urdhėr arresti ndėrkombėtar u lėshua pėr tė.Gjykata Ndėrkombėtare Penale e OKB-sė pėr Krime Lufte nė Hagė ngriti aktakuzėn kundėr Haxhiēit nė vitin 2004 nėn akuzat pėr krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit. Aty pėrfshihen vrasjet dhe torturat e qindra njerėzve dhe dėbimi i mijėra kroatėve dhe etnive tė tjera jo-serbe nga territoret e kontrolluara prej tij.Nė Kroaci u ngritėn edhe akuza pėr gjenocid kundėr tij.Nė arrati, ai e ndryshoi shumė pamjen. Televizioni shtetėror e tregoi Haxhiēin duke ecur ngadalė, paksa i kėrrusur, me njė bluzė ngjyrė gri, flokė tė shkurta dhe mustaqe. Mjekra e tij e zezė nuk ishte mė.Presidenti serb Boris Tadiē pranoi se kishte marrė vite deri sa i arratisuri i fundit i luftrave tė Ballkanit u zbulua dhe u arrestua.Por presidenti Tadiē tha se Haxhiēi kishte po aq pėrvojė nė shmangien ndaj drejtėsisė sa ish kreu i rrjetit terrorist tė al-Kaidės, Osama bin Laden.“Dua t’ju kujtoj njė rast tė njohur ndėrkombėtar. Atė tė Osama bin Laden, gjuetia pėr tė cilin zgjati njė dekadė. E njėjta gjė ndodhi edhe kėtu. Ne kemi punuar shumė dhe mė nė fund ia dolėm.”Ashtu sikurse edhe bin Ladeni, Haxhiēi njihej pėr mizorinė e tij.Ndėrsa drejtonte shtetin e vet-shpallur serb brenda Kroacisė, Haxhiēi akuzohet se drejtoi shkatėrrimin e qytetit kroat tė Vukovarit nė vitin 1991. Vukovari besohet se ishte qyteti i parė europian i shkatėrruar tėrėsisht qė nga Lufta e Dytė Botėrore.Nė njė nga masakrat mė tė rėnda atje, forcat serbe kapėn tė paktėn 264 jo-serbė nga spitali i Vukovarit pas njė rrethimi tre-mujor tė qytetit, i dėrguan nė njė fermė derrash, i torturuan, i vranė dhe i varrosėn nė njė varrezė masive tė pashėnuar.Njė muaj mė parė, rreth 50 kroatė qė ishin mbajtur pėr punė tė detyruar thuhet se u detyruan tė ecnin pėrmes njė fushe me mina pėr ta bėrė atė tė sigurt pėr serbėt.Arrestimi i tij u bė mė pak se dya muaj pasi Serbia ekstradoi gjeneralin serb tė BosnjėsRatko Mlladiē nėn akuzat pėr krime lufte, si dhe pėrfshirjen e tij nė masakrėn e rreth tetė mijė burrave dhe djemve myslimanė nė qytetin boshnjak tė Srebrenicės nė vitin 1995.Presidenti Tadiē e bėri tė qartė dje se ėshtė i kėnaqur qė vite tė tėra hetimesh dolėn me sukses.“Ne nuk arritėm t’i kapnim Haxhiēin dhe Mlladiēin mė parė. Jemi pėrpjekur por ka qenė shumė e vėshtirė. Ata kanė shumė eksperiencė. Por kemi bėrė ē’ėshtė e mundur dhe jam krenar pėr njerėzit qė kanė punuar pėr kėtė ēėshtje.”Bashkimi Europian tha dje se arrestimi i Haxhiēit kishte hequr edhe njė pengesė tjetėr pėr anėtarėsimin e Serbisė nė BE.

Zero Cool
22-07-11, 10:43
Gazi nga Azerbajxhani kalon nė Shqipėri, firmoset marrėveshja


http://lajmifundit.com/wp/wp-content/uploads/2011/07/gazsjellesi.jpg


Ministria e Ekonomisė dhe Gazsjellėsi Trans Adriatik, firmosėn sot njė Memorandum mirėkuptimi dhe bashkėpunimi, duke u pėrqendruar nė gjetjen e mundėsive pėr lidhjen e Gazsjellėsit Adriatik-Jon (IAP), njė projekt madhor rajonal i gazit natyror, me sistemin e Gazsjellėsit Trans Adriatik, nė njė pikė lidhėse nė afėrsi tė Fierit.
Ky projekt ka pėr qėllim rritjen e sigurise sė furnizimit si dhe diversifikimin e furnizimeve me gaz per tregjet Evropiane. Ministri i Ekonomisė Nasip Naēo u shpreh se zbatimi i ketij projekti do ta shndėrrojė Shqipėrinė nė njė vend tė rendesishėm dhe strategjik energjetik. Gazsjellėsi Trans Adriatik ėshtė njė projekt tubacioni gazi natyror.
Tubacioni do tė transportoj gaz nga rajoni i Kaspikut duke kaluar nepėrmjet Greqisė dhe Shqipėrisė nė detin Adriatik dhe duke dalė nė jug tė Italisė dhe me tej nė Evropėn Perėndimore. Potenciali qė krijohet nga lidhja e gazsjellėsit TAP dhe gazsjellesit IAP, krijon njė energji pozitive duke vendosur Shqipqrinė nė njė nyje tė rėndėsishme pėr rrjetet e gazit nė Evropėn Juglindore.

Zero Cool
22-07-11, 14:41
Policėt e rrejshėm po grabisin turistėt e huaj


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.0722090211445_m.jpg


Mashtrime, plaēkitje, kėrcėnime, shantazh ... Kėto janė vetėm njė pjesė e vogėl nga lista e krimeve nė dosjet e policėve tė rreme tė cilėt kohėt e fundit rregullisht mbushin me lajme buletinin e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme.


Policia pėr mė pak se njė muaj ka zbuluar tre kolegė tė rrejshėm. Para dhjetė ditėve nė qytetin e Katllanovės, njė kriminel nga Kumanova duke u shtirur si polic, ka rrahur dhe mė pas ka grabitur njė turist holandez dhe shoqen e tij, njofton Ina.

Pėr mė pak se njė muaj ky ėshtė rasti i tretė kur kriminelėt tė fshehur pas kartave tė rrejshme identifikuese tė policisė, grabisin, mashtrojnė ose i kėrcėnojnė qytetarėt.

Kohė mė parė, policia kriminalistike e Ministrisė sė Punėve tė brendshme tė Maqedonisė ka arrestuar tre persona, tė dyshuar se kanė "punuar" si policė trafiku dhe kanė gjobitur vozitėsit qė i kanė ndalė nė autostradėn Tetovė – Gostivar.

Nga Ministria e Punėve tė Brendshme thonė se po punojnė intensivisht pėr kapjen e policėve tė rrejshėm tė cilėt po grabisin turistėt e huaj por edhe qytetarėt e vendit.

Guri i madh
23-07-11, 13:10
Behgjet Pacolli “spiunohet” te ambasadatPublikuar: 23.07.2011 - 12:20Prishtinė 23 korrik- Tronditet koalicioni qeverisės nė Kosovė. Njė burim ndėrkombėtar thotė se ka pasur edhe grushtim tavolinash kur janė kėrkuar sqarime pse ka shkuar ministri Besim Beqaj nėpėr ambasada me akuza personale pėr zėvendėskryeministrin , Behgjet Pacolli.



Pushtetarėt kosovarė vazhdojnė qė problemet apo dhe inatet personale me njėri-tjetrin t’i zgjidhin duke u ankuar nėpėr ambasada. I fundit nė kėtė listė ėshtė ministri i Zhvillimit, Beqaj, i cili e ka akuzuar Pacollin se po punon vetėm pėr interesa personale.

Duke folur nė kushte anonimiteti, burime ndėrkombėtare i kanė thėnė “Zėrit” se ministri Beqaj ka qenė shumė i qartė nė akuzat e tij, duke thėnė se “ēdo udhėtim qė Behgjet Pacolli po e bėn jashtė shtetit, ēfarėdo aktiviteti qė po ndėrmerr ai, po e bėn vetėm pėr pėrfitime personale”.

Gazeta ka provuar dy ditėt e fundit tė marrė njė prononcim prej ministrit Beqaj, por kjo ka qenė e pamundur.

Jo zyrtarisht mėsohet se akuzat e Beqajt, i cili ėshtė dhe anėtar i Kryesisė sė Partisė Demokratike tė Kosovės, e kanė nxitur Pacollin qė t’ia nisė njė letėr shefit tė qeverisė, ku ėshtė kėrcėnuar me largimin e AKR-sė nga koalicioni qeverisės.

Tė njėjtat burime thonė se edhe takimet e mėvonshme, ku i pranishėm ka qenė edhe kryeministri Thaēi, janė zhvilluar me tone tė larta dhe jo pak tė ashpra. “Ka pasur bile edhe grushtim tavolinash, jo rrallė herė dukej se situata do eskalojė nė tėrėsi”, tha ky burim i “Zėrit”.

Zero Cool
25-07-11, 22:40
Gjermani, turisti ia vodhi kambanėn lopės



http://www.telegrafi.com/fo/fun/f.0725215048173_m.jpg


Policia gjermane njoftoi se njė turist holandez u pėrpoq t’ia vidhte kambanėn lopės nė Bavari.


Policia nė Bavarinė jugore njoftoi tė hėnėn se turisti 30-vjeēar vodhi kambanėn dhe shiritin – me vlerė rreth 200 euro – nga qafa e lopės derisa ajo po kulloste nė njė livadh nė jugperėndim tė Muenchenit, njoftojnė mediat gjermane.

Kalimtarėt e rastit ishin dėshmitarė tė hajnisė, e cila ndodhi tė premten duke mos e lejuar turistin tė largohej derisa nuk arriti policia nė vendin e krimit.

Policia njoftoi se turisti, emri i tė cilit nuk u bė publik, deklaroi se vetėm po kėrkonte njė suvenir nga Gjermania. Ai u lirua vetėm pasi pagoi 500 euro.

Zero Cool
27-07-11, 09:36
Panik nė Oslo, nė kėrkim njė 42-vjecar


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/_54219661_54217636.jpg


Pas atentatit tė dyfishtė tė sė premtes,vepėr e 32-vjecarit, tashmė mė tė famshėm nė botė, Anders Behring Breivik, kryeqyteti norvegjez Oslo sėrish ėshtė pėrfshirė nga paniku.
Sipas informacioneve tė fundit policia ka evakuuar njė pjesė tė stacionit qendror, pas gjetjes sė njė valixheje tė dyshimtė.

"Njė valixhe pa pronar u gjet pranė binarit numėr 19. Zona pėrreth ėshtė evakuuar dhe pėr momentin ėshtė ndaluar qarkullimi i trenave dhe autobusėve", thotė zėdhėnėsi i transportit hekurudhor nė Oslo.
Ne kerkim 42-vjecari me probleme

Policia po kėrkon njė person, psikologjikisht tė paqėndrueshėm, i cili ka mundėsi qė tė imitojė aktin e Breivik, i cili tė premten shkaktoi vdekjen e 76 personave.

Por mėsohet se ky person rreth 42 vjec nuk ka lidhje me 32-vjecarin. Ky person ka dalė nga burgu vetėm dy ditė mė parė. Ndodhej pas hekurave sepse kishte sulmuar policinė dhe kishte kėrcėnuar agjentėt.

Tjeter akuze per Breivik

Policia norvegjeze mendon tė ngrejė njė tjetėr akuzė kundėr Anders Behring Breivik, autorin e ngjarjeve nė Oslo dhe Utoja, ku humbėn jetėn 76 persona.

Sipas prokurorit Kristian Hatlo, i cituar nga gazeta“AftenPosten”, kjo do tė mbėshtetet nė njė normė tė re tė kodit penal, e cila parashikon dėnimin me 30 vjet burg, ndėrsa akuza e mėparshme pėr terrorizėm ishte 21 vjet heqje lirie.

Hatlo i tha tė pėrditshmes norvegjeze se akuzat e reja qė do tė ngrihen mbi ligjin e 2008, mbetet e vetmja mundėsi. Ndėrsa avokati i tij, nė njė konferencė pėr shtyp, tha se e gjithė ēėshtja tregon se klienti i tij ėshtė i papėrgjegjshėm, por ėshtė ende herėt pėr tė kėrkuar shpalljen e saj.

Guri i madh
30-07-11, 15:00
http://www.kosova-sot.info/uploads/images/option2/46v6832.JPG Qeveria turke, plane pėr tė mbrojtur gratė

Publikuar: E premte 29 Korrik 2011, 14:47 0 Komente 0 Rekomandime
Gjatė pesė muajve tė parė tė kėtij viti, mė shumė se 100 gra turke vdiqėn si rezultat i abuzimit. Nė pėrgjigje tė kėsaj statistike, autoritetet e larta shtetėrore njoftuan plane pėr tė penguar dhunėn ndaj grave. Javėn e shkuar, presidenti Abdullah Gul ju drejtua Bordit tė Kontrollit Shtetėror (DDK) pėr tė kryer njė hetim nė thellėsi tė rasteve tė dhunės familjare dhe efektshmėrisė sė shėrbimeve ligjore e administrative lidhur me to. Nė tė njėjtėn kohė, kreu i ministrisė sė sapoformuar tė familjes dhe politikave sociale, Fatma Shahin, njoftoi plane pėr mbikėqyrjen elektronike tė keqbėrėsve. Plani kėrkon qė keqbėrėsit tė vendosen nėn njė urdhėr kufizues dhe tė mbikėqyren rregullisht nėpėrmjet prangave elektronike.

Si tė ndalet dhuna
brenda familjes
Lufta kundėr dhunės nė familje ėshtė njė nga pėrparėsitė e Fatma Shahin. Si ish-kryetare e Komitetit tė Kėrkimit pėr Vrasjet e Nderit tė Parlamentit, ajo do tė eksplorojė pse shteti ka dėshtuar tė pengojė kėto vdekje nė tė kaluarėn. Organizatat e grave i janė pėrgjigjur pozitivisht planit tė ri, ndėrsa luftojnė pėr tė penguar normalizimin dhe “ndėrkombėtarizimin” e dhunės nė familje nė Turqi. Nė tė njėjtėn kohė, megjithatė, ato e shohin planin si paraprak, jo parandalues. Presidentja e Federatės sė Shoqatave tė Grave tė Turqisė, Kanan Gullu, mbėshtet mekanizmin e ri tė ndjekjes elektronike. Megjithatė, ajo paralajmėron se ēėshtja e dhunės nuk duhet tė mbithjeshtohet. Prangat elektronike mund tė ndėshkojnė keqbėrėsit, por ato nuk pengojnė dhunėn fillestare, i thotė ajo ‘SETimes’. Nazan Moroglu, njė eksperte nė ligjin e tė drejtave tė grave nga Shoqata e Juristėve e Stambolli, ėshtė dakord se dhuna kundėr grave nuk mund tė reduktohet nė gjetjen e zgjidhjeve pėr incidente individuale. “Ky ėshtė njė problem gjinor qė pėrfshin aspekte si tė hierarkisė dhe pushtetit,” thotė ajo. Pėrtej normave tė mishėruara gjinore nė shoqėri, njė nga problemet e mėdha qė ndesh Turqia janė mospėrputhjet midis pėrmirėsimeve ligjore dhe praktikės aktuale.

Nevojiten
pėrmirėsime ligjore
Do tė duhet kohė tė modelosh kėtė infrastrukturė dhe tė trajnosh personelin e duhur, thotė ajo. Vullnetarja e Fondacionit tė Strehės sė Grave (Mor Cati) Zelal Jalēin mendon se qė nga 2002 janė bėrė pėrmirėsime tė ndjeshme ligjore nė kodet civile e penale. Megjithatė, ajo vė nė dukje se “pėrmirėsimet ligjore mbeten nė letėr; ato jo gjithmonė zbatohen nė praktikė.” Ajo beson se vullneti politik dhe njė buxhet racional do tė jepnin njė zgjidhje tė kollajshme. Vildan Jirmibesoglu, njė avokat dhe drejtor i Bordit tė Guvernatoriatit tė tė Drejtave tė Njeriut i Stambollit, i thotė ‘SETimes’ se “deri kohėt e fundit autoritetet politike mendonin se dhuna kundėr grave qe e ekzagjeruar dhe pėrfshinte vetėm raste individuale,” duke shtuar se nismat e kohėve tė fundit tregojnė ndryshim pozitiv. Pas pushimeve tė verės, parlamenti ka gjasa tė kalojė amendamentet e propozuara nė ligjin mbi mbrojtjen e familjes. Gullu thekson rėndėsinė e kėtyre amendamenteve. “Me kėtė ligj, gratė qė raportojnė dhunė nė stacionet e policisė do tė vihen menjėherė nėn mbrojtjen e shtetit,” thotė ajo. Propozimi pėrfshin gjithashtu mbrojtjet pėr gratė e pamartuara nė marrėdhėniet dhe mbėshtetjen financiare pėr viktimat. Organizatat e grave kėmbėngulin se hapėsira e programit tė mbrojtjes sė dėshmitarėve duhet tė zgjerohet pėr tė lejuar mė shumė viktima tė ndryshojnė identitetin e tyre dhe tė garantojnė fshehtėsinė. “Ky program duhet gjithashtu tė mbulojė kėrcėnimet pėr vrasje”, thotė Jirmibesoglu.

Hajra
05-08-11, 14:01
Kosova rrezikon tė ndahet!

Ministri Enver Hoxhaj ka bėrė njė paralajmėrim pėr rrezikun qė po e kanos vendin tendenca e ndarjes sė shtetit tė Kosovės. Nė njė intervistė pėr agjencinė britanike tė lajmeve, Reuters, Hoxhaj ka thėnė se nėse nuk ka reagim dhe presion ndėrkombėtar ndaj Serbisė, ndarja edhe mund tė ndodhė.
“Rreziku ėshtė shumė real dhe kjo mund tė ndodhė. Kjo varet nga reagimi i fuqive tė mėdha pėr situatėn nė veri. Varet nga ajo sesi NATO-ja do tė mbėshtesė prezencėn e KFOR-it nė pjesėn veriore”, ka thėnė ministri Enver Hoxhaj.
Ai ka shtuar se kjo varet gjithashtu nga ajo se sa do tė ketė presion dimplomatik ndėrkombėtar mbi Beogradin. “Nėse nuk ka presion, realiteti ėshtė se ndarja e Kosovės do tė ndodhė”.
Por megjithatė, Hoxhaj ka shtuar se ndarja eventuale e Kosovės do tė hapte Kutinė e Pandorės me mundėsinė e pėrhapjes sė dhunės nė shkallė tė paimagjinueshme nė krejt rajonin.

Hajra
05-08-11, 16:15
Arrihet marrėveshja me KFOR-in

(I plotėduar) - Kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi ka bėrė tė ditur nė mbledhjen urgjente tė Qeverisė sė Kosovės se ėshtė arritur marrėveshja pėr veriun, pas disa takimeve me komandantin e KFOR-it, gjeneralin Erhard Buhler. Ai ka thėnė se Qeveria ka arritur pajtimin me KFOR-in pėr ruajtjen e gjendjes sė re tė krijuar nė pikat 1 dhe 31 qė ėshtė rezultat i vendimeve tė Qeverisė sė Kosovės.
Pala serbe ka pranuar marrėveshjen 10- pikėshe me tė cilėn i jepet njė zgjidhje pėrkohshme e krizės nė veri. Paraprakisht kushtet nė fjalė janė harmonizuar mes Qeverisė sė Kosovės, SHBA-sė dhe BE-nė dhe mė pas ato i janė pėrcjellė palės serbe.
Ujdia erdhi pasi komandanti i KFOR-it, Erhard Buhler zhvilloi sot njė varg takimesh me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi, ku tė pranishėm ishin edhe Chritopher Dell e Fernando Gentilini. Marrėveshja pritet tė publikohet nė mbledhjen e sotme tė ekzekutivit qė mbahet nė ora 16:00.
Oferta e Prishtinės u ėshtė prezantuar palės serbe, e cila ka pranuar megjithėse kishte kundėrshtuar atė mė parė.
Marrėveshja do tė ketė garancinė e plotė ndėrkombėtare, ndėrsa do tė jetė valide sė paku deri mė 15 shtator tė kėtij viti, ndėrsa palėt marrin obligim pėr zbatimin e saj dhe angazhimin pėr tė zgjidhur ēdo marrėveshje me mirėbesim pėrmes mekanizmave tė pėrshtatshme.
Lista e hartuar nga qeveria e Kosovės pėrmban 10 pika:
1. Heqja e bllokadave tė rrugėve
2. Nė parim mbajtja e gjendjes aktuale nė portat kufitare
3. KFOR-i tė jetė pėrgjegjės pėr portat
4. Nė parim portat tė jenė tė mbyllura pėr arsye sigurie dhe tė jenė zona tė kufizuara ushtarake
5. Ndihma humanitare do tė lejohet qė tė hyjė nė Kosovė nė makina deri nė 3.5 tonė, nė pika tė caktuara kufitare, pas njė vlerėsimi nga njė organ i caktuar dhe i pavarur ndėrkombėtar se ekziston nevoja pėr ndihma humanitare
6. Mallrat pėr kishėn ortodokse serbe do lejohen tė kalojnė
7. Ēdo person dhe makinė tė kontrollohet pėr armatim
8. Ēdo person tė kontrollohet pėr ID
9. Treni Beograd-Prishtinė tė kontrollohet nga EULEX dhe Policia e Kosovės, si dhe tė ndihmohet nga KFOR-i
10. Pikat e paautorizuara kufitare tė mbyllen.

Hajra
06-08-11, 15:23
Thaēi: Tash, ndarja as ėndėrr e Beogradit

“Me pajtueshmėrinė e arritur dje, kemi arritur tri objektiva: respektimin e plotė tė reciprocitetit, ndaljen e plotė tė kontrabandės dhe vėnien nėn kontroll tė plotė tė territorit tė Republikės sė Kosovės”, thotė kryeministri Hashim Thaēi, pėr tė shtuar se ajo qė do tė duhej tė ndodhte nė qershor tė vitit 1999, ndodhi nė korrik tė vitit 2011. Nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė, kryeministri Thaēi ėshtė zotuar se nė veri do tė sundojė rendi dhe ligji dhe se pėr kėtė ka mbėshtetjen ndėrkombėtare. Ai tha se pas 25 korrikut, ėndrra e Serbisė pėr ndarjen e Kosovės ėshtė shuar.
RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti kryeministėr, njė ditė mė parė bėtė publik pajtimin pėr situatėn nė veri, duke thėnė se do tė ruhet gjendja e krijuar pas 25 korrikut. Por, parakushti pėr heqjen e barrikadave nė veri nuk ėshtė pėrmbushur ende. Sa do tė gjejė zbatim nė praktikė?

HASHIM THAĒI
Qeveria e Republikės sė Kosovės ka prezantuar qėndrimet e veta nė mirėkuptimin e pėrbashkėt me NATO-n, pėr ēka jemi pajtuar nė angazhimet tona qė do tė nėnkuptojnė zhbllokimin e rrugėve pėr nė pikat kufitare 1 dhe 31 – pra, largimi i tė gjitha barrikadave, e pastaj mbajtja e gjendjes sė tanishme nė pikat 1 dhe 31.
Nė pikėn 1 ėshtė instaluar KFOR-i amerikan, ndėrsa nė pikėn 31 janė trupat e KFOR-it, Policia e Kosovės, doganierėt e Kosovės. Kėto dy pika do tė vazhdojnė tė mbesin tė mbyllura, pasi qė janė zona tė kufizuara ushtarake – kjo, pėr shkaqe sigurie.
Sa u pėrket ndihmave humanitare, tani do tė lejohen tė futen nė pikat e lartpėrmendura, vetėm pasi tė konstatohet nga njė organizatė e pavarur ndėrkombėtare se ka nevojė pėr diēka tė tillė. E, tani pėr tani, nuk ka ndonjė krizė dhe nuk ėshtė politika dhe politikanėt ata qė konstatojnė diēka tė tillė. Ishte njė pretendim i Beogradit pėr njė rrethanė tė tillė, por tashmė ėshtė tejkaluar.
Mallrat, sa i pėrket Kishės Ortodokse Serbe, do tė lejohen pėr nevojat e tyre ekzistenciale. Ēka ėshtė shumė me rėndėsi, ėshtė se ēdo person qė do tė mund tė kalojė kufirin, do tė kontrollohet pėr armė dhe ēdo person tani e tutje do tė kalojė kufirin me kartė tė identitetit.
Pėr herė tė parė pas 12 vjetėsh, treni qė qarkullon nė relacionin Mitrovicė-Beograd dhe anasjelltas do tė kontrollohet nga Policia e Kosovės, ajo e EULEX-it, e pėrforcuar nga NATO-ja.
Gjithashtu theksoj se pėr herė tė parė do tė bllokohen dhe nė rrethana tė caktuara do tė kontrollohen edhe rrugėt dytėsore nga KFOR-i, pėr tė evituar ēdo lloj kontrabande apo trafiku.
Dua tė theksoj se me vendimet e Republikės sė Kosovės pėr reciprocitet me Serbinė kemi arritur tri objektiva: respektimin e plotė tė reciprocitetit, ndaljen e plotė tė kontrabandės dhe vėnien nėn kontroll tė plotė tė territorit tė Republikės sė Kosovės. Pra, ajo qė do tė duhej tė ndodhte nė qershor tė vitit 1999, ndodhi nė korrik tė vitit 2011.
RADIO EVROPA E LIRĖ
Kjo pajtueshmėri ėshtė thėnė se vlen deri mė 15 shtator. Ēka do tė ndodhė pas kėsaj date?
HASHIM THAĒI
Ne jemi duke pėrcjellė situatėn nga afėr. E para ėshtė, do tė thotė, krijimi i rrethanave tė favorshme tė ambientit tė sigurisė pėr tė gjithė qytetarėt.
Vendimet tona nuk kanė qenė tė drejtuara kundėr askujt, kanė qenė vendime nė interesin e tė gjithė qytetarėve, qytetarėve serbė qė jetojnė nė atė pjesė - nuk janė kundėr rendit dhe ligjit.
Kėta qytetarė janė mbajtur pėr 12 vjet peng tė strukturave kriminale. Kėto struktura tani do tė ballafaqohen me drejtėsinė, do tė ballafaqohen me rendin dhe ligjin. Prandaj, ne do tė bashkėpunojmė ngushtė me NATO-n.
RADIO EVROPA E LIRĖ
Plani i paraqitur dje ka pėr synim futjen nėn kontroll tė kufirit. Por, keni ndonjė plan konkret se si do t’i zhbėni strukturat paralele, tė cilat vazhdojnė tė kenė ndikim mbi popullatėn atje?
HASHIM THAĒI
Unė nuk do tė thosha struktura paralele. Do t’i vlerėsoja dhe, tani kemi fakte tė plota, se ato janė struktura kriminale qė duhet tė ballafaqohen me rendin dhe ligjin.
Nuk do ta kenė komoditetin qė e kanė pasur mė herėt, pėr ēka ne mbajmė pėrgjegjės direkt Beogradin, pėr mbėshtetje dhe inspirim tė kėtyre strukturave kriminale. Ne mbajmė pėrgjegjės Beogradin edhe pėr djegien e pikės doganore, por edhe pėr vrasjen e policit tė Kosovės dhe veprime tė tjera tė dhunshme.
Pra, angazhimet tona do tė jenė tė harmonizuara me komunitetin ndėrkombėtar. Ėshtė shumė me rėndėsi qė pėr vėnien e ligjshmėrisė dhe kushtetutshmėrisė nė tė gjithė territorin e Republikės sė Kosovės, tani i gjithė faktori ndėrkombėtar ėshtė unik, edhe SHBA-ja, edhe BE-ja, por edhe NATO-ja.
RADIO EVROPA E LIRĖ
A do ta keni ndihmėn e EULEX-it? Dihet se keni qenė mjaft kritik ndaj kėtij misioni pasi ndėrmorėt aksionin nė veri...
HASHIM THAĒI
Ne duam njė EULEX qė do tė ketė sukses dhe ky sukses do tė varet nga bashkėpunimi me institucionet e Republikės sė Kosovės.
Dua t’i besoj zotimit tė shefit tė EULEX-it, zotit Marnak, i cili ditė mė parė deklaroi se EULEX-i do ta respektojė Kushtetutėn dhe ligjet e Kosovės. Ky angazhim i pėrbashkėt do tė mund tė forcohet nė tė ardhmen.
RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti kryeministėr, vazhdimi i bisedimeve ėshtė paralajmėruar nė muajin shtator. A do t’i vazhdojė Qeveria e Kosovės bisedimet pas gjendjes sė krijuar, kur ju vetė thoni se politika e Beogradit qėndron pas dhunės nė veri?
HASHIM THAĒI
Duhet bėrė dallimin mes shtetit tė Kosovės dhe Serbisė nė Bruksel dhe agjendės sė pėrcaktuar nga Bashkimi Evropian, e mbėshtetur nga SHBA-ja, dhe zhvillimeve nė veri.
Tani kemi njė rrethanė tė re, njė situatė tė re, njė kapitull tė ri, i cili nuk do tė ketė nė asnjė rrethanė kthim mbrapa. Pėr Kosovėn nuk do tė ketė rikthim nė gjendjen e para 25 korrikut, do tė ketė vetėm ecje pėrpara.
Angazhimet tona do tė jenė tė koordinuara me komunitetin ndėrkombėtar dhe pėr rregullimin tonė tė brendshėm do ta respektojmė vetėm Kushtetutėn dhe ligjet e Kosovės dhe nuk do tė dialogojmė apo negociojmė me askėnd.
RADIO EVROPA E LRIĖ
Pavarėsisht zhvillimeve tė fundit nė veri, edhe mė tej qarkullojnė deklarata nė opinion pėr rrezikun nga ndarja eventuale e veriut. Madje, edhe njė ministėr i qeverisė suaj e ka ngritur kėtė shqetėsim. A ka arsye pėr shqetėsime?
HASHIM THAĒI
Kosova nuk do tė ndahet, nė asnjė rrethanė, me asnjė ēmim, as de facto, as de jure. Kosova do ta ushtrojė autoritetin e vet kushtetues dhe ligjor nė tėrė territorin e Republikės.
Ne kemi theksuar mė herėt se ka pasur qėllime dhe pretendime tė Beogradit pėr ndarje, por tani kjo gjė, pas krijimit tė rrethanave tė reja, nuk do tė mund tė jetė as ėndėrr e Beogradit.
Prandaj, Kosova nuk mund tė ndahet. Ne jemi pėr hapje tė kufijve, pėr mosndryshim tė tyre, pėr kufij evropianė, por pretendimet e mėhershme qė kanė qenė, natyrisht edhe shpirti pėr ndarje, shpirti pretendues politik i Beogradit pėr ndarje, kanė dėshtuar.
Askush nuk pajtohet me atė ėndėrr tė Beogradit dhe Kosova nuk ka rrezik pėr ndarje. Ēdo pretendim pėr ndryshim tė kufijve tė Mitrovicės, nėnkupton ndryshim tė kufijve pėr gjithė rajonin.
RADIO EVROPA E LIRĖ
Keni thėnė dje se me planin ėshtė qartėsuar perspektiva evropiane e Kosovės. Keni vėrejtur ndonjė ndryshim tė qasjes sė BE-sė, meqė edhe ju vetė keni qenė kritik pėr qasjen qė ka pasur Unioni karshi Prishtinės zyrtare...
HASHIM THAĒI
Natyrisht se vendimet e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės kanė qenė vendime tė modelit evropian pėr vėnien e ligjit nė tė gjithė territorin e Republikės sė Kosovės dhe jo dorėzimin para strukturave kriminale.
Bashkimi Evropian pėrkrah vėnien e kushtetushmėrisė dhe ligjshmėrisė nė gjithė territorin e Republikės sė Kosovės dhe ne mund tė afrohemi nė BE vetėm duke penguar dhe luftuar strukturat kriminale, duke penguar dhe luftuar kontrabandėn, por edhe duke vėnė rend dhe ligj.
Ne po implementojmė dokumente dhe kritere demokratike, tė domosdoshme pėr integrim. Pra, kritere legjislative, ekonomike dhe politike. Edhe kėto vendime pėr ligjshmėri nė gjithė territorin e Republikės sė Kosovės nga Qeveria e Kosovės do tė ndihmojnė nė pėrshpejtimin dhe qartėsimin e agjendės evropiane pėr Republikėn e Kosovės, pėr udhėrrėfyesin pėr liberalizimin e vizave, marrėdhėniet kontraktuale dhe marrėdhėniet tregtare.

Hajra
06-08-11, 15:24
Marrėveshja pėr veriun, zbatim i 6 pikėshit tė Ban Ki-Munit

Lėvizja Vetėvendosje ka shprehur shqetėsim pėr arritjen e marrėveshjes 10 pikėshe mes Qeverisė sė Kosovės dhe KFOR-it, duke thėnė se kjo marrėveshje ėshtė zbatim i gjashtė pikėshit tė Ban Ki-Munit, i cili nuk e ndan Kosovėn, por e rrit fuqinė e Serbisė brenda Kosovės. Ky subjekt politik vlerėson se pėr tė gjitha kėto pėrgjegjės ėshtė kryeministri i Kosovės Hashim Thaēi, i cili sipas kėsaj Lėvizjeje ka pėrgjegjėsi politike dhe historike pėr kėtė zmbrapsje.
Nė njė konferencė pėr media tė shtunėn, lideri i kėsaj lėvizjeje, Albin Kurti dhe nėnkryetari Shpend Ahmeti kanė vlerėsuar se marrėveshja e arritur me KFOR-in lidhur me veriun ėshtė njė humbje pėr Kosovėn dhe jo fitore siē paraqitet nga kryeministri Thaēi.
“Konsiderojmė qė kryeministri Thaēi bart pėrgjegjėsi politike dhe historike pėr kėtė zmbrapsje dhe shans tė humbur. Policia e Kosovės ka treguar dhe ka dėshmuar aftėsi dhe gatishmėri. Ėshtė Qeveria e Kosovės mė nė krye kryeministri Thaēi ajo e cila ka treguar dhe dėshmuar se nuk ėshtė as e gatshme dhe as e aftė pėr gatishmėrinė dhe aftėsinė e Policisė sė Kosovės. Prandaj ne kėrkojmė pėrgjegjėsi nga kryeministri Hashim Thaēi dhe kėtė sigurisht qė do tė bėjmė edhe brenda institucioneve tė Kosovės nė tė ardhmen”, ka thėnė Kurti.
Ai ka thėnė se me 10 urdhrat e dorėzimit, Qeveria e Kosovės ia dorėzoi pushtetin KFOR-it i cili me fajin e Qeverisė sė Kosovės po bėhet Qeveria e vėrtetė e Kosovės, ndėrkohė qė dihet se KFOR-i nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės.
Sipas Kurtit, Qeveria e Kosovės nuk po e tregon tė vėrtetėn pse nuk bėri marrėveshje me shkrim me KFOR-in. Pėr mė tepėr ai ka thėnė se marrėveshja nuk ėshtė nėnshkruar pasi qė KFOR-i nuk e njeh shtetin e Kosovės, pėrderisa 10 pikat e marrėveshjes sipas tij nuk janė 10 kushtet e Qeverisė sė Kosovės pėr KFOR-in, por 10 urdhrat e KFOR-it pėr Qeverinė e Kosovės, ku sė pari KFOR-i u mor vesh me Serbinė e mandej mbi atė bazė u pajtua edhe Qeveria e Kosovės.
“Kėto tė ashtuquajtur 10 kushte tė qeverisė pėr KFOR-in ne thamė se janė 10 urdhrat e KFOR-it pėr Qeverinė e Kosovės dhe njėkohėsisht paraqesin 10 urdhrat e dorėzimit. Mendojmė qė 10 pikat e pajtueshmėrisė midis qeverisė sė Kosovės dhe KFOR-it janė tėrėsisht nė kuadėr dhe si zbatim i 6 pikėshit tė Ban Ki-Munit, i cili nuk e ndan Kosovėn, por e rrit fuqinė e elementeve tė Serbisė brenda Kosovės”, ka deklaruar ai.
Kurti duke i bėrė njė analizė kėsaj marrėveshjeje ka thėnė se nė portat 1 dhe 31 nė veri autoritet suprem do tė jetė KFOR-i dhe jo Policia dhe Doganat e Kosovės.
Sipas tij pasi qė strukturat ilegale serbe vranė Enver Zymberin dhe i plagosėn dhjetėra policė tė tjerė, njėsitė speciale tė Policisė sė Kosovės nuk do tė dėrgohen mė nė veri, kurse aksioni i 25 korrikut ishte i pari dhe i fundit i Qeverisė Thaēi nė veri.
Vetėvendosja konsideron se Qeveria e Kosovės ia ka lidhur duart vetes dhe ēfarėdo aksioni i saj drejt realizimit tė vendimit tė 25 korrikut do tė pėrbėnte shkelje tė pajtueshmėrie me KFOR-in.
Nga ana tjetėr Shpend Ahmeti nga kjo Lėvizje ka thėnė se Qeveria e Kosovės me kėto veprime tė saj, mė pak ēdo ditė Kosovėn po e bėn shtet, gjithmonė duke u fokusuar nė formalitete dhe po e humb rėndėsinė e tė qenit shtet.

Hajra
06-08-11, 15:25
Stefanoviq fton serbėt tė tėrhiqen nga barrikadat

Kryenegociatori serb i ka ftuar serbėt nė fshatin Rudare qė tė tėrhiqen nga barrikadat, pas arritjes sė marrėveshjes me KFOR-in. Ai ka pohuar se marrėveshja nuk ėshtė ideale, por ėshtė e pėrkohshme dhe do tė vlejė deri mė 15 shtator. Borko Stefanoviq ka thėnė se nuk do tė ketė dogana, dhe asnjė simbol tė shtetit tė Kosovės. “Marrėveshja nuk ėshtė ideale, kemi biseduar nė kushte shumė tė rėnda, por reagimi ynė e ka ndaluar kryeministrin Hashim Thaēi qė tė bėjė atė qė dėshironte”, u ka thėnė tė pranishmėve Stefanoviq. Ndėrkohė, raportet e fundit nga Rudare tregojnė se serbėt lokalė kanė refuzuar tė largohen nga barrikadat pas ftesės sė Borko Stefanoviqit. Ata kanė thėnė se do tė qėndrojnė aty sė paku deri nesėr kur pritet tė mbahet njė mbledhje e tė tė ashtuquajturit Kėshilli i Komunave Serbe tė Veriut.

Hajra
08-08-11, 08:50
Britani, Gjermani: Tė gjendet zgjidhje qė i njeh kufijtė e Kosovės

Britania dhe Gjermania i kanė tėrhequr vėrejtjen Serbisė dhe Kosovės, se i dėmtojnė gjasėt e tyre pėr integrim nė Bashkimnin Evropian, nėse lejojnė vazhdimin e tensioneve etnike pėrgjatė kufirit tė tyre.
Ministrat e punėve tė Jashtme tė Britanisė sė Madhe dhe tė Gjermanisė, William Hague dhe Guido Westerwelle kanė paralajmėruar Beogradin dhe Prishtinėn, se rrezikojnė shanset e tyre pėr t`u afruar pranė BE-sė dhe do tė humbasin “rastin historik” nė qoftė se nuk i eliminojnė tensionet ndėretnike pėrgjatė kufirit. Agjencia e lajmeve AFP, transmetoi deklaratėn e dy ministrave pėr situatėn nė veri tė Kosovės.
“Serbia dhe Kosova duhet tė gjejnė zgjidhje diplomatike qė i njeh kufijtė e Kosovės, e pėrmirėson jetėn e secilit dhe tė dy shtetet i vė nė rrugė tė anėtarėsimit nė BE”, thanė tė dy ministrat, pėr tė shtuar se nėse ata nuk e bėjnė kėtė, do tė humbin rastin historik.

Guri i madh
08-08-11, 11:44
Mbi 1200 shqiptarė shkollohen nė maqedonishte

Mė shumė se 1 250 ėshtė shifra e nxėnėsve shqiptarė qė evidentohen nga Enti Republikan i Statistikave (ERS) nė kategorinė e nxėnėsve shqiptarė, por qė arsimin fillor nuk e ndjekin nė gjuhėn shqipe. Konkretisht, sikurse qėndron nė raportin e ERS-sė, nga klasa e parė deri nė tė tetėn numėrohen gjithsej 133 mijė e 468 nxėnės nė paralelet maqedonase.
Prej tyre, 112 272 janė tė pėrkatėsisė maqedonase, 1 230 tė pėrkatėsisė shqiptare, 3 115 turke, 9 710 rome, 400 vllahe, 1 718 serbe, 2 002 boshnjake, 2 989 tė pėrkatėsive tė tjera, 15 tė papėrcaktuar dhe 17 nxėnės evidentohen me etnitet tė panjohur.
Nė vitin shkollor 2009/2010, periudhė kjo nė tė cilėn ėshtė bėrė evidentimi i numrave tė referuar, janė shėnuar edhe 24 nxėnės shqiptarė, por qė mėsimin e ndjekin nė gjuhėn turke. Nė paralelet shqiptare, ndėrkaq, figurojnė 69 922 nxėnės, raportojnė mediet.
E analizuar pėr nga numri i pėrgjithshėm i nxėnėsve shqiptarė, sipas pėrkatėsisė etnike, e qė nė total ėshtė 1 254 nxėnės, pjesėmarrja e shqiptarėve nė arsimin fillor ėshtė mbi 33.5 pėr qind. Konkretisht, duke llogaritur edhe ata qė ERS i ka regjistruar si shqiptarė, por qė mėsojnė maqedonisht apo turqisht, numri i nxėnėsve shqiptarė deri nė vitin e kaluar ishte 70 069 nga klasa e parė deri nė tė tetėn.
E pėrpjesėtuar me 208 980, sa ėshtė numri nė total i tė gjithė nxėnėsve tė shkollave fillore, numri i nxėnėsve shqiptarė ėshtė 33.5 pėr qind.

Guri i madh
09-08-11, 13:53
Erhard Buhler, dhėndėr i Kosovės

http://koha.net/repository/images/09buhl_0908111351_1.jpg





Publikuar: 09.08.2011 - 13:53Prishtinė, 9 gusht - Komandanti i KFOR-it, Erhard Buhler do tė largohet kėtyre ditėve nga Kosova pasi pėrfundon misionin, transmeton Telegrafi.

Edhe pse ai kėrkoi edhe njė vit angazhim nė vend pėr ta pėrfunduar punėn e nisur tė ndėrmjetėsimit pėr situatėn nė veri, shefat e tij nė NATO nuk ia vazhduan kontratėn.

Megjithatė gjermani ėshtė i lidhur emocionalisht me shqiptarėt. Klan Kosova raportoi se ai nuk do tė largohet i vetėm nga Kosova por me njė nuse shqiptare, me tė cilėn u njoftua nė Prizren gjatė vitit 2004 kur shėrbente nė trupat gjermane

Hajra
09-08-11, 18:37
Urdhėrarrest pėr ish-drejtoreshėn e PTK-sė

Policia e Kosovės ėshtė vėnė nė kėrkim tė ish drejtoreshės sė Postė-Telekomit tė Kosovės, Leme Xhema.

E marte 9 Gusht 2011 15:11
Klan Kosova mėson se Gjykata Supreme ka lėshuar njė urdhėr-arrest, ku kėrkon nga policia arrestimin e saj.
Mėsohet se ajo ėshtė thirrur nė gjykatė disa herė, por ka refuzuar tė paraqitet nė vendin ku ndahet drejtėsia, dhe nė mungesė tė saj, Gjykata Supreme e ka dėnuar mė tri vjet heqje lirie, pėr veprėn penale shpėrdorim i detyrės zyrtare dhe lidhje e kontratės sė dėmshme.
Sipas policisė, fletarrestim pėr Leme Xhemėn atyre u ka shkuar mė 5 gusht, ndėrsa policia ka marrė masat dhe nė momentin kur tė gjendet do tė arrestohet.
Ndėrkohė, avokati i saj, Tomė Gashi tha se nuk ka asnjė informatė se klientja e saj ėshtė dėnuar dhe se pėr tė ėshtė lėshuar flet-arrest. Ai tha se lėnda ka qenė nė Gjykatėn Supreme, dhe se pėr njė hap tė tillė Gjykata ėshtė dashur ta njoftojė at

Hajra
11-08-11, 16:25
A po shkojnė Turqia dhe Siria drejt njė konflikti?

Takimi mes ministrit Davutoglu dhe Assadit qė zgjati mbi gjashtė orė dha rezultate tė pėrziera. Duket se tensioni i vazhdueshėm mes Turqisė dhe Sirisė do tė zhvillohet drejt njė konflikti me dimensione tė ndryshme.

E enjte 11 Gusht 2011 11:13 Ministri i Jashtėm turk Ahmet Davutoglu tė martėn u takua dhe bisedoi pėr mė shumė se gjashtė orė me presidentin sirian Bashar al-Asad dhe zyrtarė tė lartė tė qeverisė sė tij. Pėr shkak tė dhunės sė vazhdueshme kundėr popullit tė vet udhėheqja siriane aktualisht e ka ndėrperė pothuajse plotėsisht dialogun me botėn perėndimore. Prandaj takimi ishte i rėndėsishėm pėr tė gjetur njė zgjidhje paqėsore tė krizės aktuale.
Rezultatet e para tė takimit paraqisnin njė tablo tė pėrzierė. Nė ditėn e takimit, trupat siriane sulmuan njė qytet pranė kufirit turk. Menjėherė pas takimit, presidenti al-Assad u zotua se do tė zhvillojė njė luftė tė pamėshirshme kundėr "grupeve terroriste", duke sfiduar nė kėtė mėnyrė iniciativėn e Turqisė. Tė mėrkurėn, tanket siriane vazhduan sulmet e tyre nė disa qytete, por filluna tė tėrhiqen nga kryeqendra e protestave, qyteti Hama.
Tensionet nė rritje
Bazuar nė paralajmėrimet e think tank-ut tė Qendrės pėr Studime Strategjike tė Lindjes sė Mesme "ORSAM" tensionet nė rritje midis Ankarasė dhe Damaskut mund tė ēojnė Turqinė dhe Sirinė drejt njė kursi tė ri tė konfliktit. "Turqia pėr herė tė parė ia ka bėrė tė qartė al-Assadit se duhet tė heqė dorė nga pushteti pėrmes njė procesi demokratik dhe paqėsor. Baschar al-Assad nė anėn tjetėr refuzon tė japė dorėheqjen dhe ka vendosur qė tė sfidojė iniciativėn e Turqisė", shkruan profesori Vejsel Ajhan nga Qendra pėr Studime Strategjike tė Lindjes sė Mesme "ORSAM". "Ne parashikojmė qė pas takimit tė Al-Assad-it me ministrin Davutoglu, tensioni i vazhdueshėm mes Turqisė dhe Sirisė do tė zhvillohet drejt njė konflikti. Ky konflikt mund tė ketė dimensione tė ndryshme. Nga sanksionet ekonomike deri te njė ndėrhyrje ushtarake", vlerėson ai.
Turqia ngadal humb durimin
Turqia ka qenė njė nga miqtė mė tė ēmuar tė Sirisė nė rajon. Nė vitet e fundit Ankaraja kishte investuar shumė nė marrėdhėniet politike, ekonomike dhe tė sigurisė me fqiun e saj dhe tė dy vendet ishin duke biseduar me njėra tjetrėn pėr krijimin e njė modeli tė integrimit ekonomik pėr rajonin. Megjithatė, goditja e pėrgjakshme e protestave anti-qeveritare ka tendosur edhe marrėdhėniet dypalėshe mes Turqisė dhe Sirisė.
Kryeministri turk Erdogan paralajmėroi javėn e kaluar se Ankaraja "ngadal po e humbet durimin" me zhvillimet nė Siri. "Durimit tonė po i vie fundi. Prandaj unė po nisė nė Siri ministrin e Jashtėm pėr tė dėrguar atje njė mesazh tė qartė", ka deklaruar kryeministri Erdogan. Ai gjithashtu tha se tė drejtat civile nė Siri nga Turqia nuk shihen si njė subjekt i politikės sė jashtme por do tė trajtohen si njė ēėshtje e brendshme.
Ndėrkaq kėshilltarja e Assadit, Bouthaina Shaaban u kundėrpėrgjigj me kritika edhe mė tė forta nė adresė tė Ankarasė. "Nėse Davutoglu po vjen nė Siri pėr tė dhėnė njė mesazh tė prerė atėherė ai do tė dėgjojė fjalė edhe mė tė prera lidhur me qėndrimin e Turqisė... Ajo ēfarė duhet tė bėjnė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe vendet e tjera ėshtė tė ndihmojnė Sirinė nė rrugėn e saj demokratike nė vend se tė kritikojnė."
Diplomatėt turq janė tė kujdesshėm
Pavarėsisht nga kjo luftė e fjalėve nė shtyp, diplomatėt turq janė mė tė matur nė prononcimet e tyre. Deklaratat siriane shihen si lėvizje tė regjimit pėr "tė ruajtur fytyrėn".
Sipas njė ambasadori turk, takimi nė mes tė al-Assadit dhe Davutoglus ėshtė zhvilluar nė njė atmosferė pozitive dhe ajo ēfarė ėshtė shumė e rėndėsishme: "Al-Assadi ka pėr tė ofruar diēka konkrete, dhe atė pa vonesė." /DW/

Hajra
12-08-11, 20:32
Serbi i varroste tė gjallė njerėzit


Policia hungareze ka arrestuar njė shtetas tė Serbisė i cili sė bashku me dy persona te tjerė dyshohet se ka kryer krim tė tmerrshėm duke i varrosur njerėzit tė gjallė nė njė mal jo larg kryeqytetit. Budapest, ka bėrė tė ditur Televizioni Publik nė Hungari. Autoritetet hetuese nė Hungari nė vendin e ngjarjes gjetėn tre kufoma, dhe tre kafka njerėzish qė ishin varrosur muaj mė pare, raporton Indeksonline. Sipas raportimeve atje, krimin monstruoz e ka zbuluar njė i ri i cili ishte po ashtu viktimė e kėsaj vepre. Ky djalosh nga Rumania qe nuk i pėrmendet identiteti pasi ishte groposur i gjallė, kishte arritur qe tė largoje dheun nga vetja, ndėrsa pas disa orėsh ka gjetur rrugėdalje pėr tė lajmėruar policinė e cila ka reaguar menjėherė.
Gjithnjė sipas mediave hungareze Serbi i arrestuar e njihte viktimėn. Ai kishte thirr atė pėr tė pir birra nė njė nga malet e afėrta nė Budapest. Serbi nė ato momente ishte i shoqėruar edhe nga dy persona tė tjerė. Pasi pinė disa shishe birra, qė tė tre nisėn ta malltretojnė tė riun dhe mė pas e hodhėn nė njė gropė qe e kishin hapur aty afėr.
Njėkohėsisht viktima ka rrėfyer se para se ta hidhnin nė gropė i’ a morėn kredit kartelėn duke i’ a kėrkuar edhe pinin, por ai beson se kjo nuk ka qenė arsyeja pse ėshtė kryer krimi. Hungaria ėshtė alarmuar nga ky rast, derisa autoritet shtetėrore kanė sugjeruar hetime intensive nėse kėta persona do tė mund tė kishin lidhje edhe me grupe tjera kriminale.

Hajra
15-08-11, 15:37
Rigjykimi ndaj Haradinajt kėtė javė

O’Railly: Haradinaj do tė shpallet i pafajshėm
Rigjykimi ndaj kryetarit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) dhe njėherėsh ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinajt fillon kėtė javė, pas njė zvarritjeje tė gjatė. Nė njė prononcim pėr mediet, avokati Michael O’Railly ėshtė i bindur se Haradinaj do tė shpallet i pafajshėm. Ai shpreson se beteja e dytė e liderit tė AAK-sė me Hagėn do tė pėrfundojė nė nėntor ose dhjetor.
“Ramush Haradinaj do tė shpallet i pafajshėm”, citohet tė ketė thėnė O'Railly, tė dielėn nė njė prononcim pėrmes telefonit. Avokati O’Railly thotė se nuk ka asnjė fakt qė implikon Ramush Haradinaj nė akuzat pėr tė cilat pretendon Prokuroria e Tribunalit.
“Nuk besoj se ka ndonjė fakt kundėr tij, pėr shkak se tė gjitha faktet nė gjykimin e parė kanė treguar se nuk ka fakte kundėr tij dhe se sjellja e tij gjatė gjithė kohės ka qenė shembullore, jashtėzakonisht e mirė. Nuk ka asnjė fakt tė vetėm qė ai ėshtė sjellė keq lidhur me ndonjė nga incidentet qė pėrmenden nė aktakuzė”, ka thėnė ai.
Ish-komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) pėr Zonėn Operative tė Dukagjinit do tė rigjykohet sėrish nė Tribunalin e Hagės. Seanca e parė e procesit gjyqėsor mbahet kėtė tė enjte. Njė ditė mė herėt, tė mėrkurėn, mbahet e ashtuquajtura konferencė paragjyqėsore, nė tė cilėn mund tė jepen hollėsi pėr numrin e dėshmitarėve qė mund t’i sjellė Prokuroria.
Haradinaj dhe dy bashkėluftėtarėt e tij, Lahi Brahimaj dhe Idriz Balaj do tė gjykohen nė Hagė pėr herė tė dytė, gjė qė nuk ka ndodhur me asnjė rast tjetėr nė Tribunalin e themeluar nga Kombet e Bashkuara.
Rreth dy vjet e gjysmė pasi ishte shpallur i pafajshėm nga gjitha akuzat pėr krime lufte, Haradinaj sėrish ka udhėtuar vullnetarisht nė Hagė, pėr rigjykim. Ai ndodhet nė qendrėn e paraburgimit qė nga 21 korriku 2010.

Guri i madh
15-08-11, 16:56
Rigjykimi ndaj Haradinajt kėtė javė

O’Railly: Haradinaj do tė shpallet i pafajshėm
Rigjykimi ndaj kryetarit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK) dhe njėherėsh ish-kryeministrit tė Kosovės, Ramush Haradinajt fillon kėtė javė, pas njė zvarritjeje tė gjatė. Nė njė prononcim pėr mediet, avokati Michael O’Railly ėshtė i bindur se Haradinaj do tė shpallet i pafajshėm. Ai shpreson se beteja e dytė e liderit tė AAK-sė me Hagėn do tė pėrfundojė nė nėntor ose dhjetor.
“Ramush Haradinaj do tė shpallet i pafajshėm”, citohet tė ketė thėnė O'Railly, tė dielėn nė njė prononcim pėrmes telefonit. Avokati O’Railly thotė se nuk ka asnjė fakt qė implikon Ramush Haradinaj nė akuzat pėr tė cilat pretendon Prokuroria e Tribunalit.
“Nuk besoj se ka ndonjė fakt kundėr tij, pėr shkak se tė gjitha faktet nė gjykimin e parė kanė treguar se nuk ka fakte kundėr tij dhe se sjellja e tij gjatė gjithė kohės ka qenė shembullore, jashtėzakonisht e mirė. Nuk ka asnjė fakt tė vetėm qė ai ėshtė sjellė keq lidhur me ndonjė nga incidentet qė pėrmenden nė aktakuzė”, ka thėnė ai.
Ish-komandanti i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) pėr Zonėn Operative tė Dukagjinit do tė rigjykohet sėrish nė Tribunalin e Hagės. Seanca e parė e procesit gjyqėsor mbahet kėtė tė enjte. Njė ditė mė herėt, tė mėrkurėn, mbahet e ashtuquajtura konferencė paragjyqėsore, nė tė cilėn mund tė jepen hollėsi pėr numrin e dėshmitarėve qė mund t’i sjellė Prokuroria.
Haradinaj dhe dy bashkėluftėtarėt e tij, Lahi Brahimaj dhe Idriz Balaj do tė gjykohen nė Hagė pėr herė tė dytė, gjė qė nuk ka ndodhur me asnjė rast tjetėr nė Tribunalin e themeluar nga Kombet e Bashkuara.
Rreth dy vjet e gjysmė pasi ishte shpallur i pafajshėm nga gjitha akuzat pėr krime lufte, Haradinaj sėrish ka udhėtuar vullnetarisht nė Hagė, pėr rigjykim. Ai ndodhet nė qendrėn e paraburgimit qė nga 21 korriku 2010.


dhasht zoti e u lshoft nga burgu ,e mos te merret me politik

a ndegjove nuk ndegjova po a pe nuk pash asgjė , qito kshilla i ka ramushi prej meje

se prap e qon hashimi atje

Hajra
15-08-11, 21:13
dhasht zoti e u lshoft nga burgu ,e mos te merret me politik

a ndegjove nuk ndegjova po a pe nuk pash asgjė , qito kshilla i ka ramushi prej meje

se prap e qon hashimi atje


...hahahahahahahah.......valla edhe ti Guri si qaj plaki ke me u ba kur te plakesh hahahahahah....

Guri i madh
17-08-11, 22:53
Imami i Torontos akuzohet pė sulme seksuale

Policia kanadeze bėri tė ditur se njė imam i Torontos akuzohet pėr "sulme seksuale ndaj nxėnėsve meshkuj dhe femra".
Muhamed Masrur, 48 vjeē, ėshtė arrestuar javėn e kaluar nėn akuzat se ka sulmuar pesė viktima.
Masrur ka dhėnė mėsime fetare nė shtėpinė e tij nė Toronto, si dhe nė Florida dhe Miēigen.

Hajra
19-08-11, 13:39
Muslimanėt e Kinės privohen nga agjėrimi i Ramazanit

Mes arrestimesh tė reja dhe ndalesave tė agjėrimit dhe faljes nėpėr xhami, muslimanėt ujgurė po e vuajnė episodin mė tė fundit tė dhunės nga Qeveria kineze mbi kėtė komunitet minoritar nė regjionin veriperėndimor Shingjang tė Kinės.

E premte 19 Gusht 2011 10:32 Dilshat Rashit, zėdhėnės i Kongresit Botėror tė Ujgurėve me bazė nė Mynih, tė premten mė 5 gusht, i deklaroi agjensionit ‘Eurasia Review’ si nė vijim: “Nėse ndonjė figurė fetare (imam) flet pėr Ramazanin gjatė aktiviteteve fetare, ose i nxit njerėzit qė tė marrin pjesė (nė agjėrim), e humb menjėherė licencėn pėr praktikim (tė pozitės sė imamit). Rastet mė serioze pėrfundojnė me arrestim pėr nxitje tė pėrfshirjes nė aktivitete fetare jolegale.”
Njė ditė para fillimit tė muajit tė agjėrimit pėr muslimanėt e Kinės, sė paku 11 njerėz u vranė nė njė seri sulmesh nė rajonin veriperėndimor tė Shingjangut.
Autoritete kineze fajėsojnė minoritetin etnik (musliman) pėr kėto sulme, pas sė cilave policia kineze vrau dy muslimanė tė dielėn e shkuar.
Sulmet erdhėn mė pak se dy javė pasi 18 persona ishin vrarė nė rajonin e panėnshtruar tė Shingjangut. Pas trazirės, mbi 100 ujgurė u paraburgosėn nga autoritet kineze. Shumica e tė paraburgosurve ishin muslimanė tė devotshėm tė cilėt frekuentoni xhamitė, dhe gratė e tė cilėve bartnin mbulesė islame, tregojnė banorėt.
Kryeqyteti i Shingjangut, Urumqi, u bė arenė dhune tė pėrgjakshme nė korrik tė vitit 2009 pasi qė muslimanėt ujgurė ishin ngritur pėr tė shprehur pakėnaqėsinė e tyre ndaj ndalimeve dhe kufizimeve tė shumta tė vendosura nga qeveria kineze nė atė rajon. Nė ditėt pas tyre, grupe tė mėdha tė etnisė Han (etnia shumicė nė Kinė) morėn rrugėt nė kėrkim tė hakmarrjes ndaj muslimanėve, duke shkaktuar kėshtu njė prej pėrplasjeve ndėr-etnike mė tė dhimbshme nė dekadat e fundit nė Kinė.
Trazirat lanė afėr 200 tė vrarė dhe 1700 tė plagosur, sipas statistikave tė qeverisė. Ndėrsa ujgurėt thonė se tė vrarėt dhe tė plagosurit janė edhe mė shumė nė numėr, dhe kryesisht pjesėtarė tė komunitetit tė tyre.
Lidhur me kėto trazira, autoritetet kineze kanė dėnuar mbi 200 njerėz (shumica ujgurė), 26 prej tė cilėve me vdekje.
S’ka agjėrim
Me fillimin e muajit Ramazan, Pekini vendosi ndalesa dhe kufizime tė rrepta mbi muslimanėt kinezė. Punonjėsit muslimanė tė qeverisė nė Shingjang u detyruan nga qeveria tė nėnshkruanin nga njė “letėr pėrgjegjėsie” ku premtonin se do tė evitonin agjėrimin, faljet e mbrėmjes (namazin e teravisė) dhe aktivitete tjera fetare.
“Agjėrimi i Ramazanit ėshtė traditė etnike e tyre, dhe ata janė tė lirė ta praktikojnė atė”, shprehet njė punonjės i zyrės sė komitetit tė lagjes tė qeverisė lokale, i cili konfirmoi ndalesat dhe kufizimet.
“Por nuk u lejohet tė mbajnė ndonjė aktivitet fetar gjatė Ramazanit,” shtoi ai.
“Anėtarėt e Partisė (Komuniste) e kanė tė ndaluar agjėrimin, siē e kanė edhe shėrbyesit civilė.”
Sa u pėrket kompanive private, punonjėsve tė tyre u ofrohej drekė gjatė kohės sė agjėrimit.
Kushdo qė refuzon tė hajė, rrezikon ti humbasė bonuset vjetore, e edhe vet vendin e punės, shton Rashit.
Zyrtarėt nuk kanė kursyer as fėmijėt muslimanė nėpėr shkolla, tė cilėve u janė me dreka falas gjatė periudhės sė agjėrimit.
Njė banor ujgur i Pekinit tha se studentėve nėn 18 vjeē u ndalohet agjėrimi i Ramazanit. Pėr mė tepėr, qeveria ndėrmerr fushata qė t’i detyrojė restorantet nė zonat me shumicė muslimane tė qėndrojnė hapur gjatė tėrė ditės.
Kufizimet mbi ata qė dėshirojnė tė frekuentojnė xhamitė janė shtuar edhe mė tepėr.
Ēdonjėri qė dėshiron tė marrė pjesė nė faljen e namazit nė xhami, duhet tė regjistrohet me kartėn e tij tė identitetit. “Janė tė obliguar tė regjistrohen,” shton ai. “Nuk u lejohet tė mblidhen e tė flasin (pas namazit).”/fri/

Alima
20-08-11, 15:08
...



Erdogan ka arritur nė Somali


Kryeministri Turk Rexhep Tajip Erdogan ka arritur nė Mogadishu pėr tė parė nga afėr dėmet qė po i shkakton thatėsira e cila ka bėrė qė 12 milion njerėz tė pėrballen me urinė.
Kjo vizitė nga Erdogan ėshtė prej tė parave nga liderėt jo afrikan.
Erdogan i shoqėruar me familjen dhe katėr ministra nga kabineti i tij qeveritar, ėshtė duke i vizituar refugjatėt si dhe spitalin e kryeqytetit Somalez, ku mė se 100.000 njerėz kanė ikur duke kėrkuar shpėtim nga thatėsira.
Kjo vizitė pason takimin e Organizatės pėr Bashkėpunim Islamik qė u mbajt nė Stamboll tė mėrkuren ku u kėrkua pėr njė donacion prej 350 milion dollarėve pėr tė ndihmuar Somalinė.
Kjo qka po ndodh nė Somali ėshtė njė sprovė pėr tė gjithė njerėzimin, tha Erdogan.
“Jemi kėtu pėr tė ndihmuar njė shtet Musliman,” shtoi Erdogan.
“Pėrendimi nuk e ka ndihmuar Somalinė andaj ėshtė obligim i vendeve Muslimane ta bėjnė kėtė.


.

Hajra
21-08-11, 17:13
http://www.mesazhi.com/modules/news/images/option6/%28u40u%29Enver%20Sekiraca%20210811.jpg
Refuzohet ekstradimi i Enver Sekiraēės nė Kosovė


E diel 21 Gusht 2011 15:43
Personi mė i kėrkuar nė Kosovė, Enver Sekiraēa, vazhdon tė jetė i lirė. Muaj mė parė ai ishte arratisur nga Irlanda, por tash ėshtė kthyer sėrish atje. Dublini ka refuzuar kėrkesėn e Prishtinės pėr ta ekstraduar Sekiraēėn nė Kosovė. I shumėkėrkuari ėshtė nė vėzhgim tė policisė irlandeze, por nuk ėshtė i arrestuar. Kėtė e konfirmojnė edhe burime tė gazetės “Express”, nga Ministria e Drejtėsisė.
Institucionet e Kosovės nuk bėjnė publike asgjė nė lidhje me vendndodhjen e Enver Sekiraēės, apo ndonjė detaj tjetėr. Zyrtarė tė Ministrisė sė Drejtėsisė nuk duan tė deklarojnė asgjė as nė lidhje me njė shkresė qė shteti irlandez ia ka dėrguar Ministrisė sė Drejtėsisė nė lidhje me kėrkesėn qė ai tė ekstradohet nė Kosovė. “Meqenėse ky rast ėshtė nė procedurė e sipėr, nuk jemi nė gjendje t’iu ofrojmė informata shtesė”, ka thėnė zėdhėnėsi i kėsaj ministrie, Astrit Kolaj.
Pėr tė marrė mė shumė informata nė lidhje me rastin, gazeta ka kontaktuar edhe ministrin e Drejtėsisė, Hajredin Kuēin, por ai ka thėnė se kjo ėshtė punė e zyrės pėr bashkėpunim ndėrkombėtar dhe se ai si ministėr nuk ka asnjė informatė nė lidhje me kėtė person.
Por, Zyra pėr bashkėpunim juridik ndėrkombėtar e Ministrisė sė Drejtėsisė nuk ka dhėnė informata as pėr Drejtorinė pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare nė Policinė e Kosovės. Zėvendėsdrejtori Fatmir Ahmeti tha pėr “Express” se ka shumė kohė qė nuk kanė asnjė informatė nga Ministria nė lidhje me tė rejat pėr tė dyshuarin Enver Sekiraēa.
“Jo, te ne nuk ka ardhur asgjė zyrtare deri mė tani”, ka htėnė Ahmeti.
Ai drejton gishtin nga Ministria e Drejtėsisė, si vendi mė kompetent pėr tė marrė pėrgjigje. Pasi qė informatat nga kjo ministri janė tė pakta, burime anonime shpjegojnė se Sekiraēa tashmė ndodhet nė Irlandė.
“Nė shkresėn e fundit qė ka ardhur nga autoritetet irlandeze, pėrgjigjja ėshtė se Irlanda nuk do ta ekstradojė Enver Sekiraēėn. Madje ata kanė deklaruar se as qė do ta arrestojnė atė”, thotė burimi i “Express”. Sipas kėtij burimi, adresa e Sekiraēės nė Irlandė dihet dhe ai as nuk ėshtė i arrestuar, por vetėm mbetet nė vėzhgim nga policia e Irlandės.
Irlanda, edhe pse pjesė e Interpolit, nuk ka marrėdhėnie bilaterale pėr ekstradim me shumė shtete. Tė gjitha kontaktet pėr rastin e Sekiraēės, Ministria e Drejtėsisė sė Kosovės i ka bėrė nėpėrmjet Ambasadės sė Irlandės nė Hungari.

Guri i madh
22-08-11, 10:15
Paratė ia nxjerrin truprojat partiake


Arbana Xharra | 22-08-2011 09:47 CET


VIP apo persona shumė tė rėndėsishėm, epitet tė cilin e mbajnė njė grup i






personave nė Kosovė, politikanė, drejtorė, kėngėtarė, shumica prej tė cilėve jetojnė nė lagjen mė tė shtrenjtė nė “Fshatin Amerikan” dhe i kanė tė hapura dyert kudo qė shkojnė, pak ditė mė parė kanė pėrjetuar tė qenėt i barabartė, ku nuk pyet kush se kush je.
Ata janė nxjerrė jashtė dhomave tė hotelit nė Turqi, disa prej tyre me ēanta nėpėr duar janė sjellė nėpėr plazhe, dikujt i ėshtė ndalur edhe pasaporta nė recepsion tė hotelit. Kėtė nėnēmim e kanė pėrjetuar ky grup i VIP-ve, tė cilėt janė mashtruar nga agjencia turistike “Bardha Travel”, e cila ua ka marrė paratė dhe nuk i ka kryer pagesat nė hotelet ku ata kanė shkuar pėr t’i kaluar pushimet.
Tė joshur pas ēmimeve shumė tė ulėta tė agjencisė “Bardha Travel”, kjo shtresė e njerėzve qė paraqitet me goxha standard kanė zgjedhur hotelet mė tė mira dhe janė nisur pėr tė Turqi.
Burime tė gazetės nga hotelet ku ata kanė qėndruar kanė bėrė me dije pėr mėnyrėn se si janė larguar pėr shkak se nuk i kishin kryer pagesat. “Njė grup i pushuesve qė kanė ardhur nė hotelin tonė janė larguar pėr shkak se pagesat pėr qėndrimin e tyre nuk kanė qenė tė pėrfunduara, kėshtu qė kemi qenė tė detyruar t’i largojmė nga hoteli”, ka bėrė tė ditur njėri nga menaxherėt e hotelit, i cili ka dashur tė mbetet anonim.
Ukė Rugovės i ndalet pasaporta
Ndėrkohė, ėshtė mėsuar se mė sė keqi kanė pėsuar deputeti Ukė Rugova dhe Astrit Haraēia, tė dy nga lista “Ibrahim Rugova”, gruaja e drejtorit tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit Adelina Reēica dhe disa kėngėtarė tė tjerė. Ata kanė paguar me mijėra euro pėr kėtė pushim para se tė niseshin nė agjenci.
Mirėpo, tė gjithė kėta janė detyruar qė tė paguajnė sėrish me mijėra euro tė tjera pėr tė vazhduar pushimet. Burime tė gazetės kanė bėrė me dije se Ukė Rugovės i ėshtė ndalur pasaporta pėr shkak se i ėshtė dashur tė paguajė edhe 6 mijė euro nė hotelin ku ėshtė dashur tė kalojė pushimet.
Atij nuk i ėshtė dhėnė pasaporta derisa e ka paguar kėtė shumė tė hollash. Ėshtė mėsuar se Uka ka bėrė thirrje nė Prishtinė qė tė transferohet kjo shumė parash pėr ta marrė pasaportėn e tij.
Disa tė tjerė tė larguar nga hoteli janė vendosur nė hotele tė tjera tė mashtruar sėrisht nga pronarja e “Bardha Travel”, e cila u ka thėnė se po i dėrgon nė hotele edhe mė tė mira.
“Na dėrguan nė hotel tjetėr, edhe atje kur shkuam tė nesėrmen erdhėn pastrueset e hotelit edhe na thanė ta lirojmė dhomėn, ne menduam se ato vetėm po e pastrojnė, kur erdhi menaxheri edhe na tha se pagesa ėshtė bėrė vetėm pėr njė natė, kėshtu qė u detyruam tė largoheshim edhe nga aty”, tregon njėri nga ky grup, i cili nuk deshi t’i pėrmendej emri.
Mirėpo, duke qenė se tė gjithė kėta qėndrojnė mirė financiarisht, ata kanė paguar me mijėra euro tė tjera pėr tė vazhduar pushimet. Astrit Haraēia dhe Ukė Rugova kanė qenė tė pakontaktueshėm. Por jo tė gjithė nga ata kanė arritur t’i nxjerrin paratė qė kishin dhėnė tek “Bardha Travel” para se tė niseshin pėr nė Turqi. Mė e zonja ka dalė gruaja e drejtorit tė AKP-sė, Dino Asanajt, Adelina Reēica, e cila paratė i ka nxjerrė vetėm me njė thirrje telefoni.
Nxjerr paratė me “komandantė”
Kur e ka parė se ėshtė mashtruar keq me 10 mijė euro, qė i kishte dhėnė nė agjenci, Adelina Reēica, nga Turqia i dėrgon disa ish-komandantė dhe truproja, tė cilėt e kėrcėnojnė burrin e pronares sė agjencisė “Bardha Travell”, qė brenda katėr orėve t’i kthejė 10 mijė euro, ose pas kėtij afati ai do tė jetė i detyruar qė tė kthejė 20 mijė euro.
“Burri i pronares Tringa Lama, ėshtė detyruar tė shkojė nė njė nga bankat vendore tė gjejė intervenim brenda ditės dhe tė marrė kredinė prej 10 mijė euro qė t’ia kthejė paratė gruas sė Dino Asanajt.
Pėr tė marrė kėtė kredi ai ka futur pagėn e nėnės sė tij si garanci”, ka bėrė tė ditur burimi i gazetės. Pėr kėtė kėrcėnim ėshtė mėsuar edhe nga burimet brenda policisė. Me burrin e pronares sė agjencisė ka qenė i pamundur kontakti, pasi qė telefoni i tij ėshtė duke u mbajtur ende nė polici pėr shkak tė hetimeve.
Ndėrkohė qė Adelina Reēica ka mohuar me njė reagim tė ketė udhėtuar me “Bardha Travell”, ndonėse njerėz tė afėrt me tė e kanė konfirmuar se ajo ka arritur qė nė kėtė mėnyrė t’i nxjerrė paratė e saj.
Kaosi me agjenci turistike
Minsitria e Tregtisė dhe Industrisė ka vetėm dy inspektorė me tė cilėt synon qė tė rregullojė kėtė treg tė agjencive turistike nė vend. Terreni i pakontrollueshėm i ka dhėnė hapėsirė qė ēdokush tė merret me kėtė biznes dhe si rezultat tė mashtrohen qytetarėt dhe tė mos japė llogari askush pėr ta.

Mėsohet se rreth 200 agjenci turistike veprojnė nė Kosovė, ndėrkohė qė vit pėr vit, sidomos nėpėr sezonet kur ka mė sė shumti udhėtime gjatė verės dhe bėhen festat e fundvitit, pasagjerėt bien pre e mashtrimeve tė tyre.
Policia e Kosovės javėn e kaluar arrestoi pronaren e agjencisė “Bardha Travel” nė Prishtinė, Tringa Lama - Sadriu, e cila u kishte marrė 30 familjeve rreth 80 mijė euro pėr t’i dėrguar nė bregdetin turk dhe nuk e bėri njė gjė tė tillė, me ē’rast shumica e familjeve tė dėmtuara u detyruan tė paguajnė pėr pushime verore pėr herė tė dytė nė agjencitė mė serioze.
Pavarėsisht kėtyre mashtrimeve, pėr zyrtarėt e Ministrisė sė Tregtisė gjithēka ka qenė nė rregull edhe me agjencinė “Bardha Travel”. Ajo madje ka ende licencė, dhe ky fakt mjafton pėr tė bėrė me dije se sa i leverdishėm ėshtė terreni nė Kosovė pėr kėdo qė ia mėsyn tė mashtrojė dhe tė pėrfitojė pa u penguar nga askush.

Fshatari
22-08-11, 16:14
Paratė ia nxjerrin truprojat partiake


Arbana Xharra | 22-08-2011 09:47 CET


VIP apo persona shumė tė rėndėsishėm, epitet tė cilin e mbajnė njė grup i






personave nė Kosovė, politikanė, drejtorė, kėngėtarė, shumica prej tė cilėve jetojnė nė lagjen mė tė shtrenjtė nė “Fshatin Amerikan” dhe i kanė tė hapura dyert kudo qė shkojnė, pak ditė mė parė kanė pėrjetuar tė qenėt i barabartė, ku nuk pyet kush se kush je.
Ata janė nxjerrė jashtė dhomave tė hotelit nė Turqi, disa prej tyre me ēanta nėpėr duar janė sjellė nėpėr plazhe, dikujt i ėshtė ndalur edhe pasaporta nė recepsion tė hotelit. Kėtė nėnēmim e kanė pėrjetuar ky grup i VIP-ve, tė cilėt janė mashtruar nga agjencia turistike “Bardha Travel”, e cila ua ka marrė paratė dhe nuk i ka kryer pagesat nė hotelet ku ata kanė shkuar pėr t’i kaluar pushimet.
Tė joshur pas ēmimeve shumė tė ulėta tė agjencisė “Bardha Travel”, kjo shtresė e njerėzve qė paraqitet me goxha standard kanė zgjedhur hotelet mė tė mira dhe janė nisur pėr tė Turqi.
Burime tė gazetės nga hotelet ku ata kanė qėndruar kanė bėrė me dije pėr mėnyrėn se si janė larguar pėr shkak se nuk i kishin kryer pagesat. “Njė grup i pushuesve qė kanė ardhur nė hotelin tonė janė larguar pėr shkak se pagesat pėr qėndrimin e tyre nuk kanė qenė tė pėrfunduara, kėshtu qė kemi qenė tė detyruar t’i largojmė nga hoteli”, ka bėrė tė ditur njėri nga menaxherėt e hotelit, i cili ka dashur tė mbetet anonim.
Ukė Rugovės i ndalet pasaporta
Ndėrkohė, ėshtė mėsuar se mė sė keqi kanė pėsuar deputeti Ukė Rugova dhe Astrit Haraēia, tė dy nga lista “Ibrahim Rugova”, gruaja e drejtorit tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit Adelina Reēica dhe disa kėngėtarė tė tjerė. Ata kanė paguar me mijėra euro pėr kėtė pushim para se tė niseshin nė agjenci.
Mirėpo, tė gjithė kėta janė detyruar qė tė paguajnė sėrish me mijėra euro tė tjera pėr tė vazhduar pushimet. Burime tė gazetės kanė bėrė me dije se Ukė Rugovės i ėshtė ndalur pasaporta pėr shkak se i ėshtė dashur tė paguajė edhe 6 mijė euro nė hotelin ku ėshtė dashur tė kalojė pushimet.
Atij nuk i ėshtė dhėnė pasaporta derisa e ka paguar kėtė shumė tė hollash. Ėshtė mėsuar se Uka ka bėrė thirrje nė Prishtinė qė tė transferohet kjo shumė parash pėr ta marrė pasaportėn e tij.
Disa tė tjerė tė larguar nga hoteli janė vendosur nė hotele tė tjera tė mashtruar sėrisht nga pronarja e “Bardha Travel”, e cila u ka thėnė se po i dėrgon nė hotele edhe mė tė mira.
“Na dėrguan nė hotel tjetėr, edhe atje kur shkuam tė nesėrmen erdhėn pastrueset e hotelit edhe na thanė ta lirojmė dhomėn, ne menduam se ato vetėm po e pastrojnė, kur erdhi menaxheri edhe na tha se pagesa ėshtė bėrė vetėm pėr njė natė, kėshtu qė u detyruam tė largoheshim edhe nga aty”, tregon njėri nga ky grup, i cili nuk deshi t’i pėrmendej emri.
Mirėpo, duke qenė se tė gjithė kėta qėndrojnė mirė financiarisht, ata kanė paguar me mijėra euro tė tjera pėr tė vazhduar pushimet. Astrit Haraēia dhe Ukė Rugova kanė qenė tė pakontaktueshėm. Por jo tė gjithė nga ata kanė arritur t’i nxjerrin paratė qė kishin dhėnė tek “Bardha Travel” para se tė niseshin pėr nė Turqi. Mė e zonja ka dalė gruaja e drejtorit tė AKP-sė, Dino Asanajt, Adelina Reēica, e cila paratė i ka nxjerrė vetėm me njė thirrje telefoni.
Nxjerr paratė me “komandantė”
Kur e ka parė se ėshtė mashtruar keq me 10 mijė euro, qė i kishte dhėnė nė agjenci, Adelina Reēica, nga Turqia i dėrgon disa ish-komandantė dhe truproja, tė cilėt e kėrcėnojnė burrin e pronares sė agjencisė “Bardha Travell”, qė brenda katėr orėve t’i kthejė 10 mijė euro, ose pas kėtij afati ai do tė jetė i detyruar qė tė kthejė 20 mijė euro.
“Burri i pronares Tringa Lama, ėshtė detyruar tė shkojė nė njė nga bankat vendore tė gjejė intervenim brenda ditės dhe tė marrė kredinė prej 10 mijė euro qė t’ia kthejė paratė gruas sė Dino Asanajt.
Pėr tė marrė kėtė kredi ai ka futur pagėn e nėnės sė tij si garanci”, ka bėrė tė ditur burimi i gazetės. Pėr kėtė kėrcėnim ėshtė mėsuar edhe nga burimet brenda policisė. Me burrin e pronares sė agjencisė ka qenė i pamundur kontakti, pasi qė telefoni i tij ėshtė duke u mbajtur ende nė polici pėr shkak tė hetimeve.
Ndėrkohė qė Adelina Reēica ka mohuar me njė reagim tė ketė udhėtuar me “Bardha Travell”, ndonėse njerėz tė afėrt me tė e kanė konfirmuar se ajo ka arritur qė nė kėtė mėnyrė t’i nxjerrė paratė e saj.
Kaosi me agjenci turistike
Minsitria e Tregtisė dhe Industrisė ka vetėm dy inspektorė me tė cilėt synon qė tė rregullojė kėtė treg tė agjencive turistike nė vend. Terreni i pakontrollueshėm i ka dhėnė hapėsirė qė ēdokush tė merret me kėtė biznes dhe si rezultat tė mashtrohen qytetarėt dhe tė mos japė llogari askush pėr ta.

Mėsohet se rreth 200 agjenci turistike veprojnė nė Kosovė, ndėrkohė qė vit pėr vit, sidomos nėpėr sezonet kur ka mė sė shumti udhėtime gjatė verės dhe bėhen festat e fundvitit, pasagjerėt bien pre e mashtrimeve tė tyre.
Policia e Kosovės javėn e kaluar arrestoi pronaren e agjencisė “Bardha Travel” nė Prishtinė, Tringa Lama - Sadriu, e cila u kishte marrė 30 familjeve rreth 80 mijė euro pėr t’i dėrguar nė bregdetin turk dhe nuk e bėri njė gjė tė tillė, me ē’rast shumica e familjeve tė dėmtuara u detyruan tė paguajnė pėr pushime verore pėr herė tė dytė nė agjencitė mė serioze.
Pavarėsisht kėtyre mashtrimeve, pėr zyrtarėt e Ministrisė sė Tregtisė gjithēka ka qenė nė rregull edhe me agjencinė “Bardha Travel”. Ajo madje ka ende licencė, dhe ky fakt mjafton pėr tė bėrė me dije se sa i leverdishėm ėshtė terreni nė Kosovė pėr kėdo qė ia mėsyn tė mashtrojė dhe tė pėrfitojė pa u penguar nga askush.

Ēka me than. Rasti i nji individi ne zvicer ne me ben te turperohem sepse ai perfaqeson vetem vetveten, si individ.
Kurse keta 2 deputetet na perfaqesojne ne te gjitheve, flasin dhe vendosin per ne. Kjo na turperon te gjitheve.
Qelbesira bre! Zoti hajr e bofte !

Zero Cool
31-08-11, 23:47
Lirohet propaganduesi i “xhihadit”


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Xhihadi_903033_thumb_large.jpg


Festa e Bajramit gjent lirė tė akuzuarin pėr terrorizėm, hoxhėn Artan Kristo. I dėnuari me 5 vite burg, ka fituar lirinė nga Gjykata e Apelit e Durrėsit, pasi kjo e fundit mėsohet se ka rrėzuar si tė papranueshme akuzat e ngritura nga prokuroria pėr njeriun e "Xhihadit".

Hoxha Artan Kristo ėshtė 31-vjeēari shkodran, qė u arrestua nė tetor tė vitit 2009, nėn akuza tė forta qė lidheshin me thirrje pėr akte terroriste tė zbuluara nga SHISH, mė pas tė verifikuara pėr muaj me radhė nga prokuroria e Tiranės.

Hoxha Artan Kristo, emri i tė cilit shėnohet herėt nė dosjet e policisė dhe tė Prokurorisė qė me vrasjen e Sali Tivarit, nė janarin e 8 viteve mė parė, doli para gjykatės sė Durrėsit pėr t'u njohur me masėn pėrfundimtare tė gjykimit, mė 10 dhjetor tė vitit 2010.

Prokurori i ēėshtjes, Edmond Kaloshi, i kėrkoi trupit gjykues tė dėnojė "terroristin" shqiptar me 5.6 vite burg, por mė pas ky trup gjykues vendosi tė linte masėn e dėnimit me 5 vite burg pėr Kriston.

Ky i fundit, asnjėherė nuk pranoi akuzėn e ngritur nga hetimi, duke bėrė publike disa herė faktin se thirrjet e tij tė zbuluara nė tri adresa interneti ishin keqkuptuar.

Akuza qė ngriti prokuroria pėr tė ashtuquajturin ekstremist, ishte ajo e "thirrjes publike dhe propagandės pėr kryerjen e veprave penale pėr qėllime terroriste".

Zero Cool
01-09-11, 14:39
Nėna braktis tre fėmijėt e mitur


http://www.top-channel.tv/foto/lajme/FEMIJET-E-HUMBUT-01_tn_17.jpg


Tre fėmijė tė moshave gjashtė, katėr dhe dy vjec, tė cilėt u gjenden mesditėn e sė mėrkurės nė kryeqytet janė sistemuar nė Qendrėn Kombėtare tė Viktimave tė Trafikuara nė Linzė.

Policia tha se u ka gjetur nje banese te perkohshme ne kete qender shteterore deri ne momentin e sqarimit te rrethanave te braktisjes se tyre nga nena. Pasi i ka mbajtur ne ambientet e komisariatit numer kater ne Tirane, policia i ka zhvendosur ata ne Linze, ndersa nga verifikimet rezulton se e ema eshte larguar drejt Kosoves.

Dergimi tyre ne nje institucion te specializuar per femije i pengon firma e prinderve ne rastin se ata duan t'i braktisin. Policia dyshon ne faktin se qellimi i se emes gjate udhetimit per ne Kosove, eshte perfshirja ne nje rrjet prostitucioni. Violeta Kala, e ema e tre femijeve ka kryer nje denim me pare per ushtrim te prostitucionit dhe pas burgut eshte transferuar ne zonen e Farmacise 10, ne Tirane ne nje banese me qira. Sipas deshmise se vajzes me te madhe, gjashte vjec, me ta per nje kohe te gjate ka banuar edhe i ati, i cili sipas dokumentacionit zyrtar ka marre persiper atesine e femijes se trete, djalit dy vjecar.

Policia ka shpresen e gjetjes se shtetases Violeta Kala, pas nje bashkepunimi me policine kosovare, e cila po kryen kerkimet ne disa hotele ne Prizren e Prishtine. Ndersa i ati i supozuar i femijeve nuk gjendet ende per te marre femijet edhe pse nuk rezulton ta kete kaluar kufirin shqiptar.

Femijet ishin lene perkohesisht 10 dite me pare tek nje shoqe e se emes, e cila me pas i kishte lene te tre femijet se bashku me rrobat e tyre ne afersi te komisariatit numer kater. Policia tha se kreu kontrolle edhe ne shtepine e marre me qira prej se emes se tre femijeve, por nuk gjeti aty asnje shenje qe mund te ishte banuar ne ditet e fundit.

Hajra
01-09-11, 21:19
Shkelje nė tenderim, BB anuloi financimin e njė projekti

Banka Botėrore (BB) nė Shqipėri vendosi anulimin e njė financimi prej 1.1 milion dollarėsh nė kuadėr tė njė projekti nė mbėshtetje tė sistemit shėndetėsor shqiptar pasi sipas saj ishin vėnė re shkelje nė procedurat e tenderit.
Vendimi u ėshtė bėrė i ditur autoriteteve shqiptare me anė tė njė letre dėrguar nga drejtoresha e Bankės Botėrore (BB) dhe koordinatorja pėr Evropėn Juglindore, teksti i sė cilės u publikua sot.
Ministri i Shėndetėsisė sė Shqipėrisė, Petrit Vasili reagoi duke dhėnė shpjegime qė rrėzonin pretendimet e ngritura nga Banka Botėrore (BB).


PmU85u8Dr-c&feature=player_embedded

Zero Cool
03-09-11, 10:07
Wikileaks, Withers: Lidhjet e deputetėve shqiptarė me krimin e organizuar


http://www.lajmifundit.com/lajme/wp-content/uploads/2011/09/wikileaks2.jpg



TIRANE – Njė kabllogram i Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Tiranė i krijuar mė 13 gusht 2009 flet konkretisht pėr dyshimet pėr lidhjen e politikės me krimin. Mė poshtė kabllogrami dhe pėrmbajtja e plotė e tij.
Pavarėsisht se dita e votimit ishte e qetė, ka qenė nė qendėr tė vėmendjes sonė fakti se shumė persona tė lidhur me krimin e organizuar janė pėrfshirė nė manipulimin e mundshėm tė zgjedhjeve tė 28 qershorit. Tre partitė kryesore, Partia Demokratike, Partia Socialiste dhe Lėvizja Socialiste pėr Integrim kanė deputetė me lidhje me krimin e organizuar. Ndėrsa legalisht kėto lidhje nuk mund ti konfirmojmė duket qartazi se parlamenti i ri ka brenda vetes trafikantė droge dhe pastrues parash. Gjatė fushatės zgjedhore, njė politikan, Aleks Keka, kreu lokal i demokristianėve nė Shkodėr u vra me bombė nė makinė. Keka dyshohet se ishte pėrfshirė nė trafikun e drogės dhe armėve.
Disa nga deputetėt e rinj me lidhje me krimin e organizuar janė:
Tom Doshi. Deputet i Partisė Socialiste nga Shkodra. Ai figuron nė raportin e tė drejtave tė njeriut pėr dhunimin qė i bėri njė gazetari nė hotel Sheraton ndėrsa ishte njė figurė kyēe e financimit tė fushatės sė PS. Ai ėshtė i njohur si deputeti mė i pasur qė deklaron pasuri mė shumė se 15 milion dollarė ndėrsa dyshohet pėr trafikim narkotikėsh. Doshi ishte deputet i Partisė Demokratike derisa pak para zgjedhjeve ndėrroi krahun.

Lefter Koka. Prezanton Lėvizjen Socialiste pėr Integrim dhe ėshtė zgjedhur deputet nė Durrės. Koka ėshtė pjesė e familjes ndoshta mė tė pėrfolur nė Shqipėri pėr lidhje me trafikun e drogės, narkotikėve dhe aktivitete tė tjera ilegale.

Sokol Olldashi. Olldashi, ministri aktual i transporteve ėshtė deputet i Partisė Demokratike nė Fier dhe dyshohet pėr lidhje me trafikun e narkotikėve. Tė dhėna e lidhin Olldashin me Fatmir Kajollin nė Fier dhe ministrin e Drejtėsisė Enkelejd Alibeaj nė njė skemė pėr lirimin e tė burgosurve qė tė vepronin pėr interesa elektorale.

Lulzim Basha. Sipas njė burimi nga Partia Socialiste, ministri Basha qė aktualisht ėshtė deputet i Partisė Demokratike pėr Elbasanin ėshtė i pėrfshirė nė lirimin e disa tė burgosurve nė Elbasan dhe pėrdorjen e tyre pėr fushatė. Familjarėt e tė burgosurit tė liruar u angazhuan pėr tė mbėshtetur Bashėn ndėrsa lirimi u bė mė 29 qershor, njė ditė pas zgjedhjeve.

Paulin Sterkaj. 48 vjeēari ėshtė deputet i Partisė Demokratike nė Shkodėr dhe nuk ka ndonjė arsim tė mjaftueshėm. Ai ka qenė i akuzuar nga njė ish mik se ka vrarė njė politikan nė Shkodėr disa vite mė parė. Sterkaj thotė se ka biznes nafte, restorante dhe ndėrtim por shumė pak dihet rreth aktiviteteve tė tija.

Gramoz Ruēi. Deputet i Partisė Socialiste dhe sekretar i pėrgjithshėm. Dyshohet se ka lidhje tė gjata e tė qėndrueshme me trafikantėt e narkotikėve dhe krimin e organizuar. Ruēi ėshtė ndaluar tė hyjė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės qė prej vitit 2005 pas njė refuzimi nė dhėnie vize.

Komenti: Ėshtė gjėrėsisht e pranuar se deputetėt biznesmenė janė tė dyshuar pėr lidhje me krimin e organizuar. Kėta individė janė deputetė, kanė imunitet ligjor dhe janė pėrgjegjės pėr bėrjen e ligjeve qė do ta afrojnė Shqipėrinė me integrimin euro-atlantik.

Hajra
03-09-11, 13:34
Serbia nėn presion; Kosova, kusht pėr BE!?


03-09-2011 11:11 CET
[/URL] (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/33319/serbia-nen-presion-kosova-kusht-per-be/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/33319/serbia-nen-presion-kosova-kusht-per-be/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/33319/serbia-nen-presion-kosova-kusht-per-be/#"]

Shpėrthimi i dhunės nė veri tė Kosovės nė fund tė korrikut ishte mė i rėndi nė disa vjet. Ai la njė polic tė vrarė dhe shumė civilė tė plagosur. Kancelarja gjermane, Angela Merkel, u pėrgjigj ndaj pėrleshjeve duke thėnė se Bashkimi Evropian besonte se ngjarje tė tilla i pėrkisnin tė kaluarės.
Disa javė mė vonė, Merkel e shtoi edhe mė shumė presionin, duke i bėrė thirrje Beogradit tė suprimojė institucionet e tij nė veriun e Kosovės dhe tė lejonte EULEX-in tė vepronte lirisht atje. Ajo ia vuri kėto si kushte Serbisė pėr anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian.
Kjo ishte hera e parė qė shumica e serbėve i dėgjonin kėto kushte. Kjo deklaratė e Kancelares Merkel pas dhėnės sė kohėve tė fundit dhe pasi Seribia transferoi nė Hagė dy tė dyshuar pėr krime lufte, mundėsia e mosmiratimit tė kandidaturės sė Serbisė pėr nė Bashkimin Evropian i kapi njerėzit nė befazi.
Serbia ka punuar prej shumė vitesh qė tė hyjė nė Bashkimin Evropian dhe Komisioni Evropian do tė paraqesė rekomandimet e tij nė muajin tetor. Maja Bobiq ėshtė kryetare e Lėvizjes Evropiane nė Serbi, e cila promovon vlerat demokratike dhe integrimin nė BE.
"Ndoshta ishte vetėm ēėshtje kohe, pasi ne kishim dėgjuar nė shumė raste gjatė gjithė vitit se pas plotėsimit tė kushteve mė tė rėndėsishme, si bashkėpunimi me Gjykatėn e Hagės dhe natyrisht vazhdimi i reformave tė brendshme, statusi i kandidatit ishte diēka pothuajse e garantuar. Kjo ishte diēka qė ne e kishim dėgjuar edhe nga zyrtarėt evropianė. Ishte marrė si i mirėqenė statusi i kandidatit, si diēka qė Serbia do ta kishte kėtė vit”, ka thėnė ajo pėr VOA.
Presidenti Boris Tadiq tha se Beogradi nuk do t’i suprimojė institucionet e tij nė veriun e Kosovės. Ai tha se Serbia ėshtė e hapur ndaj misionit tė Bashkimit Evropian nė gjithė territorin dhe se ka mjaft vend pėr kompromis. Por ai pranoi gjithashtu pėr herė tė parė se ekziston mundėsia qė Serbia tė mos e fitojė statusin e kandidatit nė Bashkimin Evropian kėtė vit.
Udhėheqės tė tjerė serbė bėnė deklarata tė ngjashme.
Ministri pėr Kosovėn, Goran Bogdanoviq, i ka thėnė medieve serbe se Serbia do t’i mbajė institucionet e saj nė veriun e Kosovės, edhe nė qoftė se kjo bėhet shkak pėr “bllokimin e rrugės sė saj pėr nė Bashkimin Evropian”.
Nė Kombet e Bashkuara, ministri i Jashtėm i Serbisė, Vuk Jeremiq, i bėri thirrje komunitetit ndėrkombėtar tė dėnonte Kosovėn pėr shkallėzimin e dhunės. Ai iu pėrmbajt pretendimit nacionalist serb pėr Kosovėn.
"Dua tė theksoj edhe njė herė qėndrimin e qeverisė time ndaj pėrpjekjes sė Prishtinės pėr shkėputjen e njėanshme nga Serbia. Ne nuk e njohim dhe nuk do ta njohim atė as hapur dhe as tėrthorazi. Ky ėshtė mandati i vullnetit demokratik tė popullit tonė, i mishėruar nė kushtetutėn tonė”, kishte theksuar Jeremiq.
Udhėheqėsit serbė e kanė tė qartė se Beogradit nuk i kėrkohet tė njohė zyrtarisht pavarėsinė e Kosovės, por tė normalizojė marrėdhėniet me tė. Por shumė i shikojnė kėto kėrkesa si njohje de-facto, diēka qė politikanėt serbė besojnė se zgjedhurit e tyre nuk do ta pranonin kurrė.
Boshko Jakshiq, analist i gazetės serbe “Politika”, thotė se Serbia e ka humbur tashmė Kosovėn. Ai thotė se politikanėt serbė kanė frikė se po tė tradhtojnė bazėn e tyre nacionaliste do t’u kushtojė nė zgjedhjet e ardhshme.
“Shumica e serbėve po e kuptojnė se Kosova nuk ėshtė mė Serbi dhe pėr mendimin tim politikanėt nuk janė budallenj qė tė mos e kuptojnė kėtė. Unė do t’u thosha atyre t’i drejtohen vendit, duke i thėnė se ne kemi mbėshtetjen tuaj qė Serbia tė hyjė nė Bashkimin Evropian dhe ne do ta bėjmė kėtė. Ēmimi pėr kėtė ėshtė normalizimi i marrėdhėnieve me Kosovėn”, ka thėnė Jakshiq, raporton VOA.
Kancelarja Merkel ishte tė martėn nė Slloveni, ku gazetarėt thanė se ajo e kishte zbutur qėndrimin e saj, duke thėnė se nė Kosovė mund tė ndiqet njė praktikė graduale.
Por anėtarja e Parlamentit Evropian, Doris Pack, i tha Zėrit tė Amerikės kėtė javė se Bashkimi Evropian nuk mund tė pranojė njė vend nė konflikt me fqinjin e tij.
Beogradi duhet patjetėr tė demonstrojė se ėshtė serioz rreth avancimit nė negociatat me Kosovėn. “Ne duam prova qė ata janė tė predispozuar”, tha ajo. /voa/

Zero Cool
06-09-11, 07:13
Tensione nė shkollėn “Vėllazėrimi”


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.0905142038225_m.jpg


Nė shkollėn fillore “Vėllazėrimi”, nė komunėn Karposh tė Shkupit, po vazhdojnė mosmarrėveshjet midis prindėrve shqiptarė dhe drejtorisė sė shkollės e cila ėshtė e vendosur tė mos hap paralele shtesė pėr nxėnėsit shqiptarė.


Problemit i janė shtuar edhe prindėrit maqedonas tė cilėt dje kanė protestuar para shkollės me kėrkesat qė tė mos hapen paralelet e tilla, me arsyetim tė “mungesės sė kushteve pėr mė shumė fėmijė”.

Komuna e Karposhit, qė drejtohet nga Stevce Jakimovski i partisė opozitare LSDM, ėshtė kundėr hapjes sė paraleles, meqė “nxėnėsit shqiptarė vijnė nga komunat tjera”.

Pavarėsisht kėtij vendimi, prindėrit shqiptarė theksojnė se do tė realizojnė tė drejtėn e tyre. Ata kanė nisur protestat para shkollės, tė pėrkrahur edhe nga prindėrit dhe nxėnėsit shqiptarė qė i takojnė komunės Karposh.

Ministri i Arsimit, Pance Kralev dhe zėvendėsministri Safet Neziri, janė pėrfshirė nė gjetjen e zgjidhjes duke kėrkuar rekomandimet e Inspektoratit Shtetėror tė Arsimit, transmeton “Ina”.

Neziri ka biseduar me kreun e komunės dhe drejtoren e shkollės, duke kėrkuar qė tė zgjidhin problemin pa krijuar tensione tė panevojshme.

Hajra
06-09-11, 14:16
Vatikani: Nuk e njohim Kosovėn

Pėrgėnjėshtrohen mediat kosovare; Vatikani nuk ka ndėrmend ta njohė pavarėsinė e Kosovės.

E marte 6 Shtator 2011 10:13

Drejtori i Qendrės pėr Informim tė Vatikanit, Ati Frederiko Lombardi, nė njė bisedė telefonike me agjencinė serbe tė lajmeve Tanjug, ka theksuar shprehimisht se Vatikani nuk ka ndryshuar qėndrim rreth pavarėsisė sė Kosovės.
“Nuk ka asnjė ndryshim nė qėndrimin e Selisė sė Shenjtė pėr Kosovėn”, ka deklaruar Lombardi, duke pėrgėnjeshtruar njė pjesė tė mediave kosovare qė transmetuan deklaratėn e apostullit pėr Kosovėn dhe Slloveninė nė Selinė e Shenjtė, Julius Janis.
Ky i fundit gjatė disa meshave nė Kosovė, paralajmėroi se Vatikani sė shpejti do ta njohė pavarėsinė e Kosovės dhe se lajmet e mira do tė vijnė nga Vatikani. /Start/

Kercovari
06-09-11, 17:39
Flamuri Kombetare te ngrehet ne maje te shtizes mbase kjo ishte nje loje e Telegatit te papas..Nuk prishet Vatikani per 50 mij te krishter katolike me "djepin e serbizmit"hahahaahahah!

Zero Cool
06-09-11, 17:42
Marrėveshjet e arritura konfirmojnė perspektivėn evropiane


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0906180428432_m.jpg


Marrėveshjet e arritura nė Bruksel, tė premten nė mbrėmje, ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, do t’u mundėsojnė dy shteteve tė vazhdojnė rrugėn kah integrimet evropiane, ka deklaruar shefja e delegacionit kosovar nė bisedimet teknike nė mes tė Prishtinės dhe Beogradit, Edita Tahiri.


“Marrėveshja me anė tė cilės Serbia njeh vulat doganore tė Kosovės, do tė kontribuojnė pėr fqinjėsi tė mirė nė mes tė dy shteteve dhe pėr stabilitetin rajonal; dy prej shumė kushteve tė parashtruara nga Bashkimi Evropian, pėr njė anėtarėsim tė ardhshėm”, tha zėvendėskryeministrja Tahiri pėr agjencinė e lajmeve belge, Belga Press.

“Kjo marrėveshje e negociuar me ndėrmjetėsimin e Bashkimit Evropian, gjithashtu i ka dhėnė fund tri viteve tė embargos sė Serbisė, ndaj prodhimeve kosovare, si dhe dy muajve tė embargos sė Kosovės, ndaj prodhimeve tė Serbisė. Po ashtu, kjo marrėveshje hap perspektivėn pėr zhvillimin e tregtisė nė mes tė Prishtinės dhe Beogradit, perspektivė kjo qė do tė ketė efekte pozitive pėr ekonominė e dy shteteve, si dhe pėr bashkėpunimin rajonal nė tėrėsi”, ka theksuar ajo.

Zero Cool
06-09-11, 18:01
Suedi, aktakuzė kundėr njė serbi pėr krime nė Kosovė


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0906185316652_m.jpg



Prokurorėt e Suedisė e kanė ngritur aktakuzėn kundėr serbit 34 vjeēar, Milic Martinovic, pėr krime lufte lidhur me rolin e tij nė masakrėn nė fshatin Qyshk nė Kosovė, nė vitin 1999, me ē’rast u vranė 40 civilė.
I pandehuri, qė ishte arrestuar nė Stokholm, nė prill tė vitit 2010, sipas prokurorisė akuzohet pėr “krime tė rėnda kundėr njerėzimit, vrasje, pėrpjekje pėr vrasje, vjedhje tė rėndė dhe zjarrvėnie tė rėndė”, lidhur me masakrėn nė Qyshk.

“Jam i sigurt se ai do tė dėnohet lidhur me kėtė rast”, tha prokurori Lars Hedvall nė Radion Publike tė Suedisė. Procesi gjyqėsor kundėr tij do tė filloj tė hėnėn e ardhshme.

Milic Martinovic ishte anėtar i forcave speciale policore tė Serbisė, qė kishin hyrė nė Qyshk mė 14 maj tė vitit 1999. I armatosur dhe me uniformė, ai ishte nė mesin e ushtarėve, qė e kishin zėnė njė numėr tė madh tė njerėzve, i kishin vrarė 31 prej 40 civilėve shqiptarė, tė vrarė atė ditė atje, ishte pėrpjekur pėr t’i vrarė tre tė tjerė, kishte djegur shtėpi, vjedhur dhe keqtrajtuar civilėt.

Hajra
07-09-11, 06:44
Sigurimi serb, ruan edhe ministrat shqiptarė


06-09-2011 23:57 CET
[/URL] (http://www.zeri.info/artikulli/6/14/33541/sigurimi-serb-ruan-edhe-ministrat-shqiptare/#) (http://www.zeri.info/artikulli/6/14/33541/sigurimi-serb-ruan-edhe-ministrat-shqiptare/#)[URL="http://www.zeri.info/artikulli/6/14/33541/sigurimi-serb-ruan-edhe-ministrat-shqiptare/#"]


Aleksandar Avramov (36), i quajtur Avram, nga Beogradi ėshtė kryesues i grupit “Kobra” nga Serbia qė dyshohet se ruajnė edhe sigurinė e dy ministrave tė Qeverisė Shqiptare.
Ky grup i sigurimeve private thuhet se kanė edhe shumė sigurime nė vende tė ndryshme tė rajonit dhe nėpėr botė tė cilėt punojnė nėn kontrollin e “Kobrave”. Gazetat serbe nuk kanė mundur tė zbulojnė emrin e ministrave shqiptar, por sipas tyre, ekzistojnė disa grupe tė sigurimeve private qė bashkėpunojnė dhe punojnė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt pėr kompaninė “Kobra”.
Avramov ka qenė i njohur si njė nga truprojat e Lubisha Buha i njohur me emrin Cume, njė dėshmitar i mbrojtur i rastit tė vrasjes sė kryeministrit serb Zoran Gjingjic, i cili kishte dėshmuar rreth vrasjes sė tij.
Gazeta beogradase “Alo”, ka shkruar nė disa vazhdime lidhur me kėtė grup duke thėnė se grupi ėshtė themeluar gjatė njė takimi tė mbajtur nė njė hotel tė Shkupit ku kanė marrė pjesė rreth 40 shefa tė ndryshėm tė sigurimeve private tė rajonit nga Serbia, Maqedonia, Mali i Zi, Greqia, Italia, Bullgaria, Hungaria, Kroacia, Bosnja, Sllovenia dhe Shqipėria. Avramov ėshtė zgjedhur si udhėheqėsi i tyre.
Qėllimi i tyre ėshtė tė monopolizojnė tregun dhe nė tė gjitha vendet tė mundėsojnė lėvizjen dhe sigurimin e personaliteteve tė ndryshme duke u lidhur me sigurimet tjera nėn to. Ndėrkaq ideja ka ardhur nga njė biznesmen nga Sicilia.
Avramov njihet edhe si njeriu qė jep sugjerime dhe leje pėr ruajtjen e lokaleve me rėndėsi tė natės dhe diskotekave tė ndryshme nėpėr Beograd dhe njihet si person qė merret edhe me kontrollimin e tregut tė informatave dhe kur ai jep leje pėr sigurimin e njė objekti tė rrallė janė ata qė mund tė krijojnė problem.
Cume i njohur si njė nga njerėzit e fortė tė viteve ’90 ka pasur shumė truproja, disa nga tė cilėt janė vrarė mė pas, ndėrkaq njė prej tyre ka qenė po ashtu dėshmitar i mbrojtur nė procesin gjyqėsor tė vrasjes sė Gjingjiq.
Kobrat tashmė janė tė regjistruara si rrjet evropian i sigurimit. Ndėrkaq, sipas gazetės “Alo”, ata tashmė ruajnė mjaft personalitete edhe nėpėr botė dhe nė lėvizje nė vende tė ndryshme te Evropės.
Pjesėtarėt e kėsaj kompanie thuhet se ruajnė edhe Daniel Radklif, aktorin kryesor tė filmit “Harry Poter”, dhe regjisorin e “Titanikut” dhe “Avatarit”, James Cameron, por edhe njė nga udhėheqėsit e Dubait, sheikun Mohamed bin Rashid, qė ėshtė njė nga njerėzit mė tė pasur tė botės.
Ky grup ruan edhe klubin futbollistik Manchester City, kurse njė nga klientėt e tyre ėshtė edhe i biri i princit tė Kuvajtit qė kontrollon naftėn. /bw/

Zero Cool
07-09-11, 16:48
PE pėrshėndet kthimin e opozitės shqiptare nė parlament



http://www.telegrafi.com/fo/shqiperi/f.0907173904370_m.jpg



Vendimi i opozitės shqiptare pėr t’u rikthyer dhe marrė pjesė tėrėsisht nė punimet e Kuvendit pėr tė votuar ligjet mė tė rėndėsishme qė kėrkojnė 3/5 e votave ėshtė pėrshėndetur nga tė gjitha grupimet politike nė Parlamentin Europian, madje kjo gjė do tė diskutohet edhe midis komisionerit Füle dhe eurodeputetėve javėn e ardhshme nė Strasburg.


Eurodeputetja Doris Pack tha se opozita socialiste ka qenė nė parlament, por tani ka premtuar qė do tė punojė pėr integrimin europian tė vendit. "Ky ėshtė njė lajm i mirė dhe shpresoj se ata do tė mbajnė premtimin e dhėnė. Integrimi i shėrben interesit tė qytetarėve shqiptarė, ndaj ne kemi thėnė dhe vitin e shkuar qė qeveria dhe opozita tė punojnė seriozisht pėr kėtė", tha ajo.

Zonja Pack shtoi se nėse opozita fillon tė bashkėpunojė tani, kjo tregon reflektim dhe ėshtė gjė e mirė. "Nėse ata nuk do tė fillonin tani, atėherė do tė ishte njė marrėzi, por ata nuk janė tė marrė. Ata e kanė kuptuar qė nėse duan tė mbėshteten nga Bashkimi Europian dhe Komuniteti Ndėrkombėtar, ata duhet tė kryejnė detyrėn pėr tė cilėn janė zgjedhur nga votuesit shqiptarė. Pėr mua ėshtė njė fillim i ri, ndoshta njė epokė e re dhe tė dyja palėt duhet tė fillojnė tani tė zbatojnė agjendėn europiane", theksoi ajo.

Ndėrsa eurodeputetja Tanja Fajon tha sefakti qė opozita shqiptare ėshtė nė parlament ėshtė njė nga lajmet mė tė mira qė kai marrė nga Shqipėria gjatė muajve tė fundit. "Ėshtė njė hap shumė pozitiv pėr rivendosjen e dialogut nė Parlamentin shqiptar.Tė gjitha palėt duhet tė angazhohen pėr njė dialog konstruktiv pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Ėshtė shumė e nevojshme qė Shqipėria tė vazhdojė pėrafrimin nė Bashkimin Europian pėrmes njė dialogu tė shėndoshė dhe tė vazhdueshėm. Ky ėshtė njė hap shumė pozitiv. E mirėpres dhe ėshtė i rėndėsishėm pėr tė gjithė qytetarėt shqiptarė", theksoi Fajon, cituar nga Klan.

Zero Cool
08-09-11, 10:05
Maqedonia 20 vjet shtet: Partitė shqiptare bojkotojnė festėn?


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.0908101700958_m.jpg


Mė 8 shtator 1991, maqedonasit votuan me referendum pėr pavarėsinė, por njohja nga shtetet perėndimore zgjati me vite. Rruga e shtetit tė ri drejt integrimit evropian nuk ėshtė e lehtė. Ndėrsa, konflikti me Greqinė pėr emrin e pengon ende kėtė shtet.
Nė vitin 1993, Maqedonia u bė anėtare me tė drejta tė plota nė Kombet e Bashkuara, por nėn emrin FYROM (IRJM - ish-Republika Jugosllave e Maqedonisė) pėr shkak tė pretendimit tė Greqisė ndaj emrit zyrtar tė Republikės sė Maqedonisė.
Maqedonia vuajti pasojat ekonomike tė luftės nė pjesė tė tėra tė ish-Jugosllavisė, embargon kundėr Serbisė, por edhe atė qė vendosi Greqia kundėr saj.

Gjatė luftės sė Kosovės nė vitin 1999, viset shqiptare tė vendit u bėnė strehė pėr gati 300.000 tė deportuar nga Kosova. Ndėrsa, nė vitin 2001, vetė Maqedonia ishte nė pragun e njė lufte civile.

Pas zgjidhjes sė konfliktit, u shėnuan hapa nė drejtim tė integrimit. Nė vitin 2005, Maqedonia mori statusin e vendit kandidat pėr nė Bashkimin Evropian, por ende nuk ėshtė pėrcaktuar data pėr fillimin e negociatave tė anėtarėsimit. Nga viti 2008 Maqedonia konsiderohet e aftė pėr t'u anėtarėsuar nė NATO, megjithatė kjo aspiratė ende nuk ėshtė bėrė realitet, raporton “DW”.

Dy probleme themelore ka pėrballur Maqedonia nė kėto vite: konflikti i emrit me Greqinė dhe marrėdhėniet ndėretnike nė njė shtet multietnik. Pas konfliktit tė armatosur nė vitin 2001, Marrėveshja e Ohrit krijoi njė bazė pėr bashkėjetesė tė pranueshme jo vetėm me shqiptarėt. Ndėrsa, konflikti me Greqinė pėrbėn ende njė problem tė pazgjidhur. Greqia trembet se me emrin Republika e Maqedonisė, mund tė ngrihen pretendime territoriale pėr provincėn me tė njėjtin emėr nė Veriun grek.

Maqedonia sot feston 20 vjetorin e pavarėsisė. Por, manifestimet kanė humbur karakterin multietnik tė vendit. Manifestimi qendror fillon nė Parlamentin e Maqedonisė me njė mbledhje solemne dhe mė pas pason transferimi i Deklaratės sė Pavarėsisė nė Muzeun e ri - i ashtuquajtur “Muzeu i luftės maqedonase pėr shtetėsi dhe pavarėsi” - i ndėrtuar nė pjesėn qendrore nė kuadėr tė projektit “Shkupi 2014”, ku do tė bėhet edhe promovimi i pėrmendores sė “Aleksandrit tė Madh”.
Shqiptarėt, si populli i dytė pėr nga numri nė Maqedoni, kanė bojkotuar referendumin e 8 shtatorit. Ndėrsa, 20 vite pas, partitė shqiptare do ta bojkotojnė prapė festėn e pavarėsisė.

Deputeti i Partisė Demokratike Shqiptare, Bekim Fazliu, thotė se pas 20 viteve tė pavarėsisė, shqiptarėt - si element kryesor shtet-formues nė Maqedoni - ngelin tė pėrjashtuar nga hisja qė u takon.

“Nuk shohim element shqiptar nė kėtė manifestim dhe pėr kėtė arsye RDK do ta bojkotojė atė”, ka thėnė pėr “Ina” zėdhėnėsi i Rilindjes Demokratike Kombėtare, Armir Ramadani.

Paralajmėrime tė sigurta pėr bojkot vijnė edhe nga Bashkimi Demokratik Kombėtar.

“Nuk do tė marr pjesė nė kėto manifestime”, deklaroi kreu i BDK-sė, Hysni Shaqiri. “Qė tė ketė kuptim festimi i pėrbashkėt, pala maqedonase do tė duhet tė heq dorė nga diskriminimi i shqiptarėve”.

Edhe partitė tjera joparlamentare, si BDSH, PDK dhe PPD, kanė paralajmėruar bojkotin. Ndėrkohė, pėrfaqėsuesit shqiptarė nė Qeveri kanė shfaqur dilema lidhur me pjesėmarrjen nė ceremoninė pėr shėnimin e 20 vjetorit tė pavarėsisė sė Maqedonisė.

Zėvendėskryeministri pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit, Musa Xhaferi, ka deklaruar se shqiptarėt do tė shėnojnė 20 vjetorin e pavarėsisė sė Maqedonisė, aq sa maqedonasit festojnė dhe ndjejnė Marrėveshjen e Ohrit.

Zero Cool
08-09-11, 15:26
WikiLeaks: Berisha, lider i shqiptarėve nė rajon


Komentet publike tė kryeministrit Sali Berisha pėr bashkimin e Shqipėrisė me Kosovėn kanė shkaktuar shqetėsim nė rajon, ndėrsa ambasada amerikane ka kėrkuar qė kėto qėndrime tė sqarohen nė mėnyrė tė kujdesshme gjatė vizitės sė kryeministrit nė Prishtinė. Kėshtu theksohet nė njė kabllogram tė dėrguar mė 15 tetor 2009 nė Departamentin e Shtetit nga ambasadori amerikan nė Tiranė, John Withers.


http://www.ekonomisti.net/fotot/25340/main_sali-berisha.jpg



08 shtator 2011
“Qeveria shqiptare e ka siguruar ambasadėn amerikane se nuk ka asnjė qėllim tė kėrkojė bashkimin territorial tė Shqipėrisė dhe Kosovės. Sidoqoftė, njė editorial i botuar nė tetor nga njė komentator pranė Berishės e qė bėn thirrje pikėrisht pėr kėtė, i ka shtuar benzinė zjarrit”, thekson kabllogrami.

Kėshillat

Nė njė takim privat me kryeministrin Berisha, ambasadori paralajmėroi se rreziqet e deklaratave tė tilla dhe kėrkoi qė kryeministri ta pėrdorė udhėtimin e tij nė Prishtinė mė 6 dhe 7 tetor pėr tė sqaruar pozitėn e Shqipėrisė.

Pas kėsaj, nė deklaratat e tij gjatė udhėtimit nė Prishtinė, theksoi se Shqipėria e respekton sovranitetin territorial tė Kosovė dhe se Shqipėria dhe Kosova janė njė komb por dy shtete.

Ndėrsa disa kritikė shohin plane tė tjera pas komenteve tė Berishės, mė shumė besojnė se kėto reflektojnė dėshirėn e tij pėr tė qenė njė burrė shteti i komunitetit shqiptar nė rajon.

Sidoqoftė, takimet nė Kosovė ne liderėt e LDK-sė dhe AAK-sė, nxitėn disa reagime nga analistėt, qė e kritikuan kryeministrin duke thėnė se po tregonte preferenca politike para zgjedhjeve nė Kosovė.

Tė dy partitė me liderėt e tė cilėve Berisha u takua janė rivale tė forta tė Partisė Demokratike tė Hashim Thaēit. Ndėrkohė, kėshilltarėt e kryeministrit thanė se Berisha e konsideron veten si njė “udhėheqės shpirtėror” pėr politikanėt shqiptarė nė rajon, Kosovė dhe Maqedoni.

Kėshilltari i kryeministrit Glori Husi vuri nė dukje dėshirėn e madhe tė Berishės pėr tė pėrdorur lidhjet e tij me shqiptarėt etnike si njė katalizator pėr integrimin rajonal me Kosovėn, Maqedoninė dhe Malin e Zi.

Garancitė

Ministria e Jashtme shqiptare siguroi se nuk ka ndryshuar qėndrimin e Tiranės lidhur me ēėshtjen nė fjalė. Por, para vizitės sė Berishės nė Kosovė, Blendi Fevziu, njė komentator i njohur proqeveritar, qė thuhet se ėshtė shumė i afėrt me Berishėn, publikoi njė editorial qė kritikonte tabunė e krijuar lidhur me ‘Shqipėrinė e Madhe’ dhe theksonte se bashkimi ishte i paevitueshėm dhe se shqiptarė nuk duhet tė kishin frikė prej tij.

Njė editorial i tillė para vizitės shkaktoi shqetėsim dhe ambasadori i paraqiti ato nė njė takim me kryeministrin. Berisha tha se komentet e tij ishin keqkuptuar dhe se ai kurrė nuk kishte bėrė thirrje pėr bashkim.

Nė njė intervistė me njė gazetė gjermane, ai tha se ideja e ‘Shqipėrisė sė Madhe’ ishte e vjetėr dhe arkaike.

Disa mendojnė se deklaratat e tij ishin pėr tė testuar ndėrkombėtarėt, ndėrsa tė tjerė si deputeti socialist Kastriot Islami, pėr shembull, thonė se Berisha po konkurron me Skėnderbeun pėr titullin e heroit kombėtar.

Zero Cool
08-09-11, 15:33
Kosovarja keqtrajton rėndė foshnjėn sepse ajo "qante shumė"

Para gjyqit kishte thėnė se foshnja "qante gjatė gjithė kohės" dhe kjo ishte "arsyeja" pėr keqtrajtimin e saj


http://www.ekonomisti.net/fotot/25299/main_bebe-pleure.jpg



08 shtator 2011
Njė nėnė e re kosovare, me qėndrim nė Austri qe dėnuar nė muajin shkurt tė kėtij viti pėr keqtrajtimin e rėndė tė foshnjės sė saj, njėrės nga dy binaket disamuajshe. Dėnimi qė i kishte shqiptuar atė kohė ghjykata e landit e Salzburgut tė Austrisė ishte 5 muaj me kusht. Por, kėtė tė hėnė asaj iu reduktua ky dėnim, nė tre muaj me kusht.
Pėrmes hedhjes, shtrėngimit dhe tundjeve tė shumta nga e ėma, Lea e vogėl kishte pėsuar trandje tė shumėfishtė tė trurit, thyerje tė krahėve dhe tė kėmbėve si dhe njė frakturė tė brinjve.
Me gjithė lėndimet serioze tė shkaktuara tė bijės, gjykata ia ka zbutur dėnimin nėnės sė re, shkruan "Salzburger Nachrichten". Si arsye pėr zbutjen ajo ka paraqitur faktin se duke qenė nė moshėn e re, 24 vjeēare qė rriste dy binjake tė vogla ka pasur mbingarkesė tė cilės nuk ka pasur mundėsi t`i pėrballonte.
Kosovarja nė gjykimin e parė kishte pranuar se sidomos Lea atėbotė "qante e klithte gjatė gjithė kohės" dhe kėtė e kishte paraqitur si "arsye". Ndėrkohė, nėna e re, e cila ka edhe njė djalė mė tė madh, i ishte nėnshtruar njė psikoterapie ndėrsa binjaket prej kohėsh jetojnė nė njė familje tjetėr.
Gjatė procesit tė parė tė gjykimit, lidhur me arsyet e keqtrajtimit tė foshnjės ishin marrė nė pyetje edhe prindėrit e nėnės dhe babai i fėmijėve. Ata kishin mohuar tė kishi keqtrajtuar Lean dhe, nė mungesė faktesh qenė shpallur tė pafajshėm.

Zero Cool
09-09-11, 11:41
Vlore, vdes gjyqtari pas shperthimit ne makine


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=eksploziv_ne_makine_470644909.j pg&size=article_medium


Ne oret e mengjesit ne qytetin e Vlores nje automjet ka shperthyer me force duke shkaktuar vdekjen e nje gjyqtari te Gjykates se Vlores.

Ngjarja ka ndodhur rreth ores 09:20 minuta ne qender te Vlores pergjate rruges Vlore-Skele, ne nje zone shume te populluar, ndersa viktime ka mbetur shtetasi Skerdilajd Konomi, gjyqtar.

Policia dyshon se vdekja dhe shkaterrimi i makines nje benz 250 me targa VL 6383 B ka ndodhur nga nje sasi eksplozivi qe mund te kete qene i komanduar, pasi makina para se te shperthente ka qene ne levizje ne drejtimin Vlore-Skele.

Hetimet do te zbardhin nese eksplozivi ishte vendosur ne automjet apo ne celularin e gjyqtarit.

Celulari eshte gjetur jashte automjetit dhe po hetohet nese shperthimi ishte komanduar nepermjet tij. Policia ka nisur dhe lidhur me dosjet me te fundti qe gjyqtari kishte ne duar.

Ngjarja e rende shokoi shume kalimtare dhe drejtues automjetesh qe ndodheshin ne vendgjarje. Skerdilajd Konomi punonte ne Vlore si gjyqtar prej vitit 2006.

Zero Cool
09-09-11, 14:17
Krimi nė Vlorė, Topi mbledh krerėt e sigurisė


Vetėm pak orė pas ngjarjes tragjike nė Vlorė, Presidenti i Republikės, Bamir Topi, njėkohosisht kryetar i Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė, priti sot nė mesditė Prokuroren e Pėrgjithshme Ina Rama, Drejtorin e Shėrbimit Informativ Shtetėror Bahri Shaqiri dhe Drejtorin e Pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit, Hysni Burgaj.



http://top-channel.tv/foto/lajme/topikreret.jpg



Sic njofton presidenca, nė kėtė takim Presidenti kėrkoi njė informacion tė detajuar mbi zhvillimet e deritanishme, qė i pėrkasin ngjarjes tragjike tė vrasjes nė Vlorė, ku mbeti viktimė e njė atentati me bombė gjyqtari Skerdilajd Konomi. Pasi dėgjoi me vėmendje Prokuroren e Pėrgjithshme, Drejtorin e SHISH dhe Drejtorin e Pėrgjithshėm tė Policisė sė Shtetit, Presidenti i Republikės kėrkoi angazhimin maksimal tė kėtyre institucioneve dhe strukturave tė tjera vartėse pėr zbardhjen e ngjarjes, identifikimin dhe arrestimin e autorėve si dhe vėnien e tyre sa mė parė pėrpara drejtėsisė.

Edhe njė herė nė kėtė takim, Kryetari i Shtetit vuri nė dukje se njė ngjarje e tillė, qė ka tronditur sot gjithė opinionin publik, ėshtė njė goditje tepėr e rėndė ndaj figurės dhe profesionit tė gjyqtarit si garant i vendosjes sė drejtėsisė nė vend, ndaj dhe pėr kėtė duhet njė bashkėpunim shumė profesional dhe i efektshėm mes institucioneve pėrkatėse pėr tė zbuluar shkaqet dhe gjetur autorėt e kėtij akti makabėr. Presidenti i Republikės inkurajon tė gjithė punonjėsit e zbatimit tė ligjit, thuhet nė njoftimin e Presidencės, qė tė kryejnė me guxim e profesionalizėm detyrėn e tyre fisnike nė mbrojtje tė jetės dhe sigurisė sė qytetarėve.

Skerdilajd Konomi, 33 vjec, gjyqtar i Vlores u vra sot ne qytetin e bregdetar, pas nje shperthimi ne makinen e tij. Gjyqtari ishte duke shkuar ne pune me mjetin e tij kur eksplozivi, i cili dyshohet se u shperthye me telekomandim, u aktivizua poshte sejdiljes se tij. Te paret qe munden ta nxjerin trupin e demtuar rende nga eksplozivi ishin kalimtaret e rastit. Ne vendin e ngjarjes nuk mberriti asnje ndihme mjeksore urgjente dhe gjykatesi nderroi jete ndersa transportohej per ne spital ne bagazhin e nje furgoni policie.

Zero Cool
09-09-11, 15:21
Kabllogramet e SHBA paralajmėrojnė Berishėn pėr largim nga pushteti


http://www.albnow.com/images/stories/politike/sali-berisha.jpg


Kabllogramet skandaloze kanė nxjerrė aferat qeveritare, por duket se publikimi i tyre e ka pasur njė qėllim. Agjensia e lajmeve AMA ka zbuluar se nė Tiranė janė kryer disa vizita tė fshehta, jozyrtare, tė pėrfaqėsuesve tė lartė tė BE-sė dhe SHBA-ve. Pėrmenden vizitat nė muajin korrik tė njė grupi “qytetarėsh” gjermanė pėrgjatė Ballkanit dhe veēanėrisht nė Shqipėri.

Sipas agjencisė,nė tė vėrtetė nuk ishin “qytetarė”, por zyrtarė tepėr tė lartė nė Gjermani, qė vendosin pėr mendimin final tė vendit tė tyre dhe pėr raportet qė kancelaria Merkel do tė mbajė me vendin tonė. Dhe gjėma nuk vonoi, Merkel nuk e shkeli Shqipėrinė, siē ishte premtuar nga Berisha. “Qytetarėt” erdhėn tė kamufluar me furgona e makina rasti, shėtitėn vendin, takuan dhe Berishėn, morėn esencėn e situatės dhe u larguan.

Po nė muajin korrik dhe nė vazhdim, bėn nė Tiranė njė vizitė sekrete, tė paktėn dy herė, njė prej drejtuesve tė lartė tė Shėrbimit Inteligjent Amerikan. Nuk jepet asnjė informacion, edhe pse kryeministri e takon personalisht. Diskutime nė ambasadė, direktiva, analizė e situatės dhe informacioneve dhe mė tej kthim nė atdhe.

Pėrshtypja ishte shumė negative. Pėr mė tepėr qė gjatė vizitės sė fundit, kreu i CIA-s ka mėsuar qė qeveria dhe vetė Berisha po finalizonte transaksionet e dyshimta dhe kalimin e aksioneve nga Telekom tek kompania e rrezikshme kineze, e pėrfshirė me rreth tė kuq nga CIA. AMA mėson nga burime tė sigurta se kryeministri nuk ka ndėr mend tė largohet pa njė garanci tė paktėn familjare.

Lėvizjet e fundit qė po kryhen nė institucione tė varura dhe tė pavarura, por edhe nė udhėtimet e personave tė dyshimtė jashtė shtetit, tregojnė qartė se “kriza” qeveritare, por edhe familjare ėshtė mė shumė prezente.

Zero Cool
10-09-11, 09:31
Diskriminohen nxėnėsit shqiptarė nė Manastir


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.0910102031931_m.jpg



Me urdhėr tė autoriteteve komunale nė Manastir, drejtoria e shkollės fillore “Goce Delcev” nuk lejon qė tė rritet numri i klasave me mėsim nė gjuhėn shqipe.
Nė kėtė shkollė nuk lejohet qė klasa e gjashtė qė numėron mbi 38 nxėnės tė ndahet nė dy klasė. Drejtori i kėsaj shkolle ka urdhėruar qė tė mos zgjerohet numri i klasave me mėsim nė gjuhėn shqipe, me arsyetimin se nuk ka kushte nė shkollė dhe se nuk mund tė paguaj orėt shtesė tė mėsimdhėnėsve shqiptarė.

“A e meritojmė barabarėsinė dhe trajtimin e njėjtė si gjithė qytetarėt”, thotė njė prind i revoltuar pėr agjencinė INA.

Pas pajtimit tė prindėrve dhe mėsimdhėnėsve qė tė formohen dy klasė e tė mos paguhet fondi shtesė i orėve tė mėsimdhėnėsve shqiptarė, ka dal prapė kundėr sektori pėr arsim i komunės. Ndėrsa, problem tjetėr janė edhe lėndėt qė zhvillohen akoma nga mėsimdhėnės maqedonas, pėr tė mos hapur konkurse pėr mėsimdhėnės shqiptarė.

Historia e arsimit fillor nė Manastir ėshtė njė problematikė e trashėguar. Deri nė vitin 1980 nė kėtė qytet ka funksionuar shkolla fillore “Nikola Tesla” me mėsim nė gjuhėn shqipe dhe turke, por edhe me drejtori shqiptare. Me urdhėr tė aparatit shtetėror tė asaj periudhe, kjo shkollė i`u bashkėngjit shkollės aktuale “Goce Delcēev”, e cila dominon me nxėnės maqedonas.

Shoqatat qytetare tė shqiptarėve dhe iniciativat e prindėrve kėrkojnė qė shkollat me mėsim nė gjuhėn shqipe tė fitojė autonominė dhe pavarėsinė qė kishin deri nė 1980.

Zero Cool
10-09-11, 14:28
Gjendje e jashtėzakonshme nė Egjipt


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0910105236169_m.jpg


Zėdhėnėsi i kryeministrit tė Egjiptit, Mohamed Hegazi, ka thėnė se ėshtė shpallur gjendja e jashtėzakonshme nė vend dhe se janė ndėrprerė pushimet pas pėrleshjeve rreth ambasadės sė Izraelit nė Kajro.


Rrugėt e Kajros duken si zonė lufte, sepse nuk kanė tė ndalur pėrplasjet - tė cilat janė shtuar nė mėngjes - mes demonstruesve dhe policisė, transmeton CNN.

Dhuna ka shpėrthyer mbrėmė pas sulmit nė ambasadėn e Izraelit, ndėrsa sot pritet njė seancė urgjente e qeverisė egjiptiane.

Pas 12 orėve tė fillimit tė pėrleshjeve, tė shtėnat dėgjohen akoma pranė ambasadės izraelite, ndėrsa tymi akoma nuk ėshtė larguar nga automobilat e djegur.

Policia ka hedhur gaz lotsjellės te demonstruesit, ndėrsa sė paku 520 vetė janė lėnduar.

Sipas CNN-it, para ambasadės sė Izraelit mbrėmė ishin sė paku tremijė vetė.

AFP ka lajmėruar nė mėngjes se disa qindra ushtarė dhe dhjetėra automjete tė blinduara gjenden para ambasadės nė Kajro.

Ambasadori izraelit, Yitzhak Levanon dhe familja e tij, e kanė lėnė herėt nė mėngjes kryeqytetin.

Televizioni egjiptian ka lajmėruar mbrėmė se demonstruesit kanė hyrė nė ambasadėn e Izraelit pėrmes dritareve, duke nxjerrė jashtė dokumente sekrete.

Policia ka hedhur gaz lotsjellės pėr tė larguar demonstruesit, tė cilėt mė herėt ishin mbledhur nė sheshin kryesor tė Kajros, duke kėrkuar demokraci mė tė madhe nga pushteti - shtatė muaj pas largimit tė Hosni Mubarakut.

Ambasada e Izraelit ėshtė vend simbolik i paqes mes Egjiptit dhe Izraelit, meqė Egjipti mė 1979 ishte shteti i parė arab qė ka pranuar shtetin izraelit.

Hajra
10-09-11, 15:50
Sulmohen bastionet e fundit tė Gadafit


E shtune 10 Shtator 2011 11:37
Forcat e qeverisė sė pėrkohshme tė Libisė kanė nisur sulmet ndaj dy bastioneve tė fundit besnike tė presidentit tė dėbuar, Muamer Gadafi.
Forcat e Kėshillit Kombėtar Tranzicional thuhet se kanė sulmuar tė premten mbrėma Bani Validin- para afatit tė fundit pėr dorėzim tė cilėn kjo forcė ua kishte caktuar ithtarėve tė Gadafit.
Forcat e qeverisė sė pėrkohshme thanė se kishin vendosur ta sulmojnė bastionin nė fjalė pas sulmeve qė luftėtarėt e Gadafit u bėnė lokacioneve tė tyre pėrreth Bani Validit.
Raportohet tė ketė pasur luftime edhe nė afėrsi tė qytetit Sirte.
Nė ndėrkohė, nuk ka mundur ende tė zbulohet vendndodhja e Gadafit, i cili besohet tė jetė nė Libi./rel/

Zero Cool
10-09-11, 18:41
Diskriminohen nxėnėsit shqiptarė nė Manastir


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.0910102031931_m.jpg



Me urdhėr tė autoriteteve komunale nė Manastir, drejtoria e shkollės fillore “Goce Delcev” nuk lejon qė tė rritet numri i klasave me mėsim nė gjuhėn shqipe.
Nė kėtė shkollė nuk lejohet qė klasa e gjashtė qė numėron mbi 38 nxėnės tė ndahet nė dy klasė. Drejtori i kėsaj shkolle ka urdhėruar qė tė mos zgjerohet numri i klasave me mėsim nė gjuhėn shqipe, me arsyetimin se nuk ka kushte nė shkollė dhe se nuk mund tė paguaj orėt shtesė tė mėsimdhėnėsve shqiptarė.

“A e meritojmė barabarėsinė dhe trajtimin e njėjtė si gjithė qytetarėt”, thotė njė prind i revoltuar pėr agjencinė INA.

Pas pajtimit tė prindėrve dhe mėsimdhėnėsve qė tė formohen dy klasė e tė mos paguhet fondi shtesė i orėve tė mėsimdhėnėsve shqiptarė, ka dal prapė kundėr sektori pėr arsim i komunės. Ndėrsa, problem tjetėr janė edhe lėndėt qė zhvillohen akoma nga mėsimdhėnės maqedonas, pėr tė mos hapur konkurse pėr mėsimdhėnės shqiptarė.

Historia e arsimit fillor nė Manastir ėshtė njė problematikė e trashėguar. Deri nė vitin 1980 nė kėtė qytet ka funksionuar shkolla fillore “Nikola Tesla” me mėsim nė gjuhėn shqipe dhe turke, por edhe me drejtori shqiptare. Me urdhėr tė aparatit shtetėror tė asaj periudhe, kjo shkollė i`u bashkėngjit shkollės aktuale “Goce Delcēev”, e cila dominon me nxėnės maqedonas.

Shoqatat qytetare tė shqiptarėve dhe iniciativat e prindėrve kėrkojnė qė shkollat me mėsim nė gjuhėn shqipe tė fitojė autonominė dhe pavarėsinė qė kishin deri nė 1980.

I shpallin “luftė” arsimtares dhe pastruesit shqiptar

Rreth 50 nxėnės maqedonas tė shkollės fillore “Gjorēe Petrov”, nė fshatin Ropotov tė Prilepit, bojkotojnė procesin edukativ-arsimor pėr shkak tė punėsimit tė njė arsimtare shqiptare, e cila duhej tė ligjėrojė gjuhėn maqedonishte, dhe njė pastruesi shqiptar. Sipas prindėrve tė nxėnėsve maqedonas, kryetari i komunės sė “Dollnenit” ka larguar arsimtaren maqedonase tė gjuhės maqedonase dhe ka punėsuar njė shqiptare qė nuk e zotėron mirė gjuhėn e njėjtė.

http://www.ekonomisti.net/fotot/25487/main_luft.jpg


09 shtator 2011
Prindėrit e fėmijėve maqedonas kanė paralajmėruar se nuk do tė ndėrpresin bojkotin e procesit edukativo arsimor deri nė gjetjen e zgjidhjes sė kėtij problemi, gjegjėsisht kthimit tė arsimtares sė mėparshme maqedonase. Ata janė shprehur madje me njė ton shumė kritik.

Ndryshe nga ata mendojnė nė Komunėn e Dollnenit, ku thonė se disa koka “nacionaliste” dėshirojnė tė mbjellin dhe nxisin tensione ndėrfetare dhe ndėretnike. “Kėrkesat e tyre janė joracionale, nacionaliste dhe tė pabaza”, kanė thėnė nė KK tė Dollnenit. Ata bėjnė tė ditur se kėrkesat “nacionaliste” tė njė pale reflektojnė kėrkesa te pala tjetėr. Kėshtu qė ėshtė ngritur iniciativė edhe nga prindėrit e nxėnėsve shqiptarė tė Komunės sė Dollnenit pėr hapjen e paraleles nė gjuhėn shqipe, raporton Lajmeshqip.

“Ne nuk heqim dorė nga vendimet tona. Nė tė gjitha shkollat e komunės sonė tė punėsuarit janė nga nacionalitete tė ndryshme”, u shprehėn drejtuesit e kėsaj Komune. Nė komunėn e Dollnenit, sipas statistikave, 65 pėr qind e popullatės i takon etnive jo maqedonase, ndėrsa 35 pėr qind janė maqedonas.

Zero Cool
10-09-11, 19:45
Gjermani, shmanget sulmi terrorist


Policia nė Berlin ka arrestuar dy persona tė dyshuar se po planifikonin njė sulm me bombė. Njė nga tė arrestuarit ėshtė njė 24-vjeēar gjerman me prejardhje libaneze, ndėrsa tjetri nga Gaza, 28 vjeē.


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0908210633558_m.jpg



21:06 / 8.09.2011
Njė zėdhėnės i policisė ka deklaruar se ata kishin siguruar substanca kimike qė mund tė pėrdoren pėr tė prodhuar eksploziv. Policia po kontrollon njė qendėr kulturore islamike nė njė zonė tė kryeqytetit, si dhe banesat e dy tė rinjve tė arrestuar, raporton TCH.

Pak ditė mė parė, ministri i Brendshėm federal, Hans-Peter Friedrich ka paralajmėruar nga rreziku i terroristėve islamikė nė Gjermani. Nė gazetėn “Bild”, Friedrich ka thėnė se ka rreth 1.000 persona, qė mund tė quhen terroristė tė mundshėm islamikė. “Prej kėtyre rreth 130 konsiderohen si veēanėrisht tė rrezikshėm. Pėr kėtė arsye ata mbahen nėn vėzhgim tė vazhdueshėm nga ana e autoriteteve”, ka thėnė ministri gjerman

Zero Cool
11-09-11, 12:03
WikiLeaks: Serbėt, ky popull dembel


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0911112635291_m.gif


WikiLeaks ka publikuar kabllogramet e ambasadės amerikane nė Beograd, tė datės 12 janar 2006, nė tė cilėn thuhet se serbėt punėn e shohin si tė keqe tė pashmangshme pėr tė mbijetuar.

Pas tranzicionit, gjenerata e vjetėr akoma mendon se shteti duhet tė mbajė punėtorėt. Shumė prindėr u thonė fėmijėve tė mos pranojnė punėn “nėn nderin e tyre” e ku duhet tė punojnė. Mu pėr kėtė, shumė fėmijė deri nė moshė tė pjekur jetojnė me prindėrit.
Ata qė punojnė, investojnė mė shumė nė status se sa nė sfida apo ndjenjėn e punės. As nuk ju shkon nė mendje tė zhvillohen profesionalisht, nėse kjo nuk ju sjellė mė shumė para.

Amerikanėt thonė se nė Serbi ka edhe diskriminime pėr moshė, sepse shumica e firmave kėrkon punėtorė tė rinj, ndėrsa ata qė kėrkojnė punė ankohen se lidhjet personale janė tė domosdoshme.

Nė viset rurale dhe qytetet e vogla shanset pėr punėsim janė pothuaj tė pamundura. Ndėrsa, ata qė jetojnė nė Beograd, e shohin se ēmimi i jetės atje ėshtė shumė mė i lartė, sidomos pėr qira tė banesės.

Por, “proletariati serb” nuk e ngre zėrin.

“Mjafton njė shikim nė rrugėn kryesore tė Beogradit pėr kėmbėsorė dhe do tė shohėsh njė grumbull tė rinjsh tė papunėsuar, tė veshur me modėn e fundit, tė cilėt pinė cigare e kapuēino, ndėrsa nė dorė kanė telefona tė shtrenjtė... Ku i marrin tė paratė? Janė shumė burime: ndihma e prindėrve, e kushėrinjve jashtė, punėt e paregjistruara dhe tė ngjashme”, thuhet nė kabllogram.

Zero Cool
12-09-11, 15:42
Eksplodim nė njė central atomik


http://www.kosovapress.com/ks/repository/images/central_thmb1.jpg


Agjencia franceze pėr siguri bėrthamore bėri t ditur se nga njė eksplodim nė centralin atomik nė pjesėn jugore tė Francės, ėshtė vrarė sė paku njė person dhe janė plagosur katėr tė tjerė. Njėri nga tė plagosurit ėshtė nė gjendje serioze shėndetėsore.

Agjencia tha se nuk ka rrjedhje tė rrezatimit, pas shpėrthimit nė centralin Markule, afėr qytetit Nim. Ėshtė thėnė se eksplodimi ėshtė shkaktuar nga zjarri nė furrėn nė njė hapėsirė tė mbeturinave radioaktive.

Hajra
12-09-11, 21:31
Enver Hoxha, i treti nė listėn e “10 diktatorėve mė tė ēmendur”

Ndėrtoi 750 000 bunkerė prej ēimentoje nė njė kohė kur vendi kishte njė popullsi prej vetmė 3 milion - pėr tu mbrojtur nga ndonjė sulm i jashtėm. Kjo ėshtė arsye pse diktatori i Shqipėrisė, Enver Hoxha renditet i treti nė listėn e “10 diktatorėve mė tė ēmendur”.
Ndoshta nėse do tė kishin edhe mė shumė informacion mbi bėmat e Enverit, ai do tė merrte vendin e parė. Diktatorit Enver Hoxha ia kalon vetėm Mobutu Sese Seko, ish-diktator i Republikės Demokratike tė Kongos. Ai ndėshkonte kėdo qė i pėrmendej emri nė TV.

Zero Cool
13-09-11, 11:17
Sot protesta shqiptare nė Bujanoc


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0913095302483_m.jpg


Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės do tė protestojnė sot nė Bujanoc pėr tė shprehur pakėnaqėsitė pėr gjendjen e tyre dhe pėr problemet me tė cilat ballafaqohen.
“Shqiptarėt janė tė pakėnaqur me sistemin shtetėror”, ka thėnė pėr Beta lideri i Partisė pėr Veprim Demokratik dhe i vetmi deputet shqiptar nė parlamentin serb, Riza Halimi.

“Nė takim do tė lexohet deklarata politike tė cilėn mė 3 shtator nė Preshevė e ka miratuar kuvendi i tė gjithė deputetėve nė komunat e Bujanocit, Preshevės dhe Medvegjės. Do tė lexohet edhe njė referat me listėn e tė gjitha problemeve qė kanė shqiptarėt nė shkollim, por pa pjesėmarrje tė partive politike”, ka thėnė Halimi. /Telegrafi/

Hajra
13-09-11, 14:36
Zotimet pėr njė pushtet tė moderuar islamik


E marte 13 Shtator 2011 15:25
Mustafa Abdel Xhalil, udhėheqės i Kėshillit Tranzitor Kombėtar, nė paraqitjen e tij tė parė publike nė Tripoli, ėshtė zotuar se vendi do tė udhėhiqet nga njė pushtet i moderuar islamik.
Duke folur para mijėra mbėshtetėsve nė Sheshin e Martirėve, Xhalil ka thėnė se qeveria e re libiane nuk do tė pranojė asnjė ideologji ekstremiste.
"Ne jemi popull mysliman, me njė islamizėm tė moderuar, dhe do ta ruajmė kėtė virtyt. Ju jeni arma jonė kundėr kujtdo qė tenton ta rrėmbejė kėtė revolucion, nga e djathta nė tė majtė”, ka thėnė Xhalil.
Ai ka thėnė gjithashtu se islami i moderuar do tė mbetet burim i legjislacionit nė Libi, pas rrėnimit tė pushtetit tė Muamer Gadafit.
"Ėshtė nder i madh pėr kėdo qė qėndron para kėsaj turme, nė kėtė situatė dhe nė kėtė rast, nė kohėn kur Libia dhe tė gjithė qytetarėt e saj, po ēlirohen nga tiranėt. Nga e gjithė kjo, populli libian po shpėrfaqet mė dinjitoz dhe mė i nderuar, me veprimet dhe trimėrinė qė ka dėshmuar”, ka thėnė Xhalil.
Ndėrkohė, Gadafi i mposhtur tashmė ėshtė zotuar nga njė vend i fshehtė se do tė luftojė deri nė fitore, ndėrkohė qė forcat e tij kryen kundėrsulme befasuese nė tri fronte.
Ndonėse, kundėrshtarėt e tij tash kontrollojnė pjesėn dėrmuese tė Libisė, forcat mbėshtetėse tė Gadafit janė pozicionuar nė Sirte, Bani Valid dhe nė Saba.
Qeveria e Nigerit ka konfirmuar se tė paktėn 32 pjesėtarė tė qarkut tė brendshėm tė Gadafit kanė kėrkuar strehim nė kėtė vend, pėrfshirė kėtu edhe njėrin nga djemtė e tij dhe disa gjeneralė tė lartė ushtarakė.
Kėshilli Kombėtar Tranzitor ka pohuar se njė sasi e madhe ari dhe parash ėshtė kontrabanduar nga rezervat e Bankės Qendrore tė Libisė drejt Nigerit, duke i dhėnė kėshtu mundėsinė Gadafit qė tė vazhdojė tė paguajė ata qė luftojnė pėr tė.
Xhalil ka ftuar tė gjithė ata qė luftojnė forcat e Gadafit tė mos hakmerren ndaj tyre apo mercenarėve.
"Kemi nevojė pėr unitet, pėr tė kundėrshtuar frikėn dhe lakminė dhe jo pėr hakmarrje apo padrejtėsi”, ka thėnė lideri i Kėshillit Tranzitor nė fjalimin e mbajtur nė Tripoli.
Nė Londėr ndėrkaq, Amnesty International ka dalė me njė raport, duke akuzuar regjimin e Gadafit pėr krime kundėr njerėzimit nė pėrmasa masive.
Por, raporti nuk i kursen as ata qė rrokėn armėt pėr tė luftuar pushtetin e liderit tė deridjeshėm libian.
Amnesty International ka tėrhequr vėrejtjen se edhe forcat anti-Gadafi gjithashtu kanė kryer krime lufte dhe se qeveria e pėrkohshme libiane nuk ka treguar gatishmėri pėr t’i emėruar pėrgjegjėsit e kėtyre akteve./rel/

Zero Cool
14-09-11, 10:45
Maqedonia zė grupin qė shpėrlau miliona euro


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.0914093206488_m.jpg


Autoritetet maqedonase thanė se kanė zėnė njė grup kriminal qė, pėrmes kompanive tė falsifikuara, ka shpėrlarė 21.8 milionė euro.
Ministri i Brendshėm i Maqedonisė tha se 11 maqedonas, nėntė bullgarė dhe njė serb kanė ngritur disa firma tregtare nė emėr tė qytetarėve bullgarė tė cilėt do tė t’i lėshonin njėri-tjetrit fatura false pėr t’iu shmangur tatimeve brenda viteve 2007-2011.

Autoritetet vlerėsojnė qė Maqedonia tė ketė humbur rreth dy milionė euro nga tė ardhurat e taksave pėr shkak tė aktiviteteve ilegale. Dhjetė nga 21 tė dyshuarit janė arrestuar tashmė me akuzat pėr evazion fiskal dhe pastrim parash.

Zero Cool
14-09-11, 13:05
Tiranė, zjarr nė ish-ambasadėn jugosllave


http://www.telegrafi.com/fo/kronikaezeze/f.0913231041750_m.jpg


23:10 / 13.09.2011
Ndėrtesa e ish-ambasadės jugosllave nė Tiranė u pėrfshi mbrėmjen e tė martės nga njė zjarr i madh.
Mėsohet se zjarrfikėset dhe forcat e policisė kanė shkuar nė vendin e ngjarjes, por ende mbetet i paqartė shkaku i zjarrit dhe po hetohet pėr dokumentimin e plotė tė ngjarjes, raportoi Ora News.

Aktualisht, grupi hetimor po punon pėr zbardhjen e ngjarjes nė dy pista, atė tė zjarrvėnies sė qėllimshme dhe atė tė ngjarjes aksidentale, ndonėse kreu i zjarrfikėsve, Dilaver Laēi tha se kjo nuk ėshtė hera e parė qė bie zjarri nė kėtė ndėrtesė.

Zero Cool
14-09-11, 22:06
Medalje heroit modest shqiptar Blerim Shkrepi


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=arkiva/Bota/Tatuazhi/blerim9_170804537.jpg&size=article_medium


Vleresim i larte per vlera qytetare te riut shqiptar qe ne dhjetor te vitit 2008 shpetoi nje femije nga flaket. “Do ta kish bere kushdo”

“Me ndjenje te larte altruizmi dhe i vetedijshem per rrezikun, nuk hezitoi te futej ne dhomat e mbytura nga tymi te nje shtepie ku kish rene zjarri, duke shpetuar nje femije te ngerthyer mes flakeve. Shembull i paster solidariteti dhe virtytesh te shquara qytetare”.


Eshte ky motivimi i deshmise qe shoqeron medaljen e argjendte per vlera qytetare te dhene te marten, me 6 shtator, Blerim Shkrepit, qe tre vjet me pare ne Arona te provinces se Novares shpetoi nje femije nga flaket. Ne ceremoni kane marre pjese kryebashkiaku i qytetit te vogel, prefekti i Novares dhe shume miq e te aferm. Shkrepi, i emocionuar per vleresimin e larte, thote per shqiptariiitalise.com se nuk e priste aspak kete medalje pasi sipas tij “kushdo do te kish bere te njejten gje”.


Ate nate te fundit te dhjetorit 2008, ishte ne nje dyqan duke punuar kur degjoi njerez te shqetesuar qe kerkonin ndihme. Doli jashte e pa qe ne nje vile perballe kish rene zjarri. Nje grua thoshte se brenda i kish mbetur i biri 6 vjec dhe i shoqi kish hyre per ta kerkuar. “Nuk e zgjata fare, dhe hyra ne vile. Ishte erresire dhe duke ecur ngadale me duart perpara papritur preka djalin, Niccolņ. E mora ne krahe e dola jashte”. “Ishte rastesi qe e gjeta une dhe jo i ati” shton duke i ulur vleren gjestit te tij.


Pasi u sigurua qe femija ishte mire, dhe duke mos menduar se kish bere nje gjest te vecante mori furgonin e tij dhe iku ne shtepi. “Vetem me pas mora vesh qe gazetat e televizionet po flisnin per mua. Isha bere heroi i dites, gazetaret me kerkonin per intervista, njerezit ne rruge me pergezonin”.


Blerimi sot eshte 27 vjec. Jeton ne Galliate nga viti 2002, kur ne moshen 18 vjecare u largua nga Shqiperia e erdhi te jetoje ne Itali ku kishte vellezer e motra. Ne fillim u mbeshtet tek ta, deri filloi te punoje e te jetoje me vete. Sot punon privatisht, bashkepunon me nje ndermarrje mobiljesh. “Kam nje furgon dhe dorezoj e montoj mobilie ne shtepi”.


Ke hasur veshtiresi si i huaj? “Jo, jo – thote – Nuk them se s-kam ndier asnjehere racizmin, por kur nuk ia ve veshin e shkon ne rrugen tende e ke me te lehte. Une kam bere gjithnje keshtu”.


Po sot ndihesh hero? “Kush une? E c’kam bere? Askush nuk do te qendronte indiferent perpara nje shtepie ne flake! Ndoqa instinktin: hyra brenda, gjeta Niccolņ dhe e nxora jashte. Vetem kaq!”.


Nga ceremonia e dhenies se medaljes ka vetem nje pishman: “Do te me kishte pelqyer te ishin te pranishem edhe djali qe shpetova e prinderit e tij. Por ndoshta kane harruar t’i ftojne”.

Zero Cool
14-09-11, 23:58
Al Jazeera nė Ballkan


http://infoglobi.com/images/sized/images/uploads/files/al_jazeera_(1)-550x360.jpg



Sarajevė – Deri nė fund tė vitit , pritet tė filloj transmetimi i programit rajonal ALJAZEERA BALKANS , ndėrsa nė Sarajevė po pėrfundojnė punėt nė pajisjen e studios.
Kjo shtėpi televizive , selinė rajonale do ta ketė nė Sarajevė dhe do tė transmetojė program 24 orėsh, me ē’rast , ēdo ditė do tė ketė gjashtė orė program vendor.
Drejtori i lajmeve tė Al Jazeera Balkans ėshtė Goran Milliq. Bazėn e programit e pėrmbajnė lajmet , ndėrsa pjesa tjetėr pėrfshin riemitimin e programeve tjera tė kėtij rrjeti televiziv.
Programi do tė jetė nė pėrputhje me kodin etik tė rrjetit tė Al Jazeera, qė ėshtė shkruar nė tė gjitha tavolinat e redaksisė nė Sarajevė dhe do tė veproj me sloganin “Nga ēdo kėnd dhe ēdo anė”.
Programi do tė sajohet nga tė punėsuarit tė cilėt janė duke vijuar trajnimet e veēanta programore nė qendrėn e Al Jazeera nė Doha, por edhe nė terren, raporton Beta.
Sipas kėsaj agjencie , programi mund tė pėrcillet nė Serbi, Bosnjė e Hercegovinė, Kroaci dhe Mal tė Zi , pėrmes operatorėve kryesor kabllovik dhe siē thuhet , nė kėtė televizion “ēdo kush do tė flas nė gjuhėn e vet”.

Zero Cool
15-09-11, 13:53
Hidhėrohen shqiptarėt

Me aprovimin e ligjit tė ri zgjedhor, shqiptarėt nė Mal tė Zi janė tejet tė pakėnaqur. Ata kanė humbur tė vetmen njėsi tė tyre zgjedhore, nė tė cilėn zgjidheshin pesė nga 81 deputetėt e Kuvendit tė Malit tė Zi.


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/TEKST,%2014%20shtator%2011_981518_thumb_large.jpg


Nga Express mė 15 shtator 2011 nė ora 09:41
Tė gjithė pėrfaqėsuesit e partive politike shqiptare kanė braktisur kuvendin malazez kur po votohej pėr ligjin zgjedhor, duke deklaruar se ishin “mashtruar dhe nėnēmuar”, dhe se prej tash e tutje “do tė flasin ndryshe me qeverinė nė Podgoricė”.
Ndėrkohė ka reaguar edhe Kėshilli Kombėtar i Shqiptarėve nė Mal tė Zi, i cili ligjin e ri zgjedhor e ka karakterizuar si “diskriminues dhe antishqiptar”.
Ky zhvillim mund tė ndryshojė peizazhin politik nė Mal tė Zi, sepse partitė shqiptare ka vjet qė janė pjesė e qeverive malazeze dhe vazhdimisht ishin njė mbėshtetje e fortė pėr koalicionin qeveritar.

Tė bashkuar vetėm kundėr shqiptarėve

Shefi i klubit tė deputetėve shqiptarė nė Kuvendin e Malit tė Zi, Vesel Sinishtaj, i tha Radios Deutsche Welle se pas dy dekadash tė parlamentarizmit shqiptarėt e Malit tė Zi erdhėn nė njė situatė kur sėrish duhet tė luftojnė pėr tė drejtat e tyre elementare. Sipas tij, tė drejtat e shqiptarėve madje ishin mė tė mirė tė mbrojtura nė bashkėsinė e shteteve mes Serbisė dhe Malit tė Zi sesa nė Malin e Zi tė pavarur, tė cilin nė referendum e mbėshtetėn pothuajse tė gjithė shqiptarėt.
“Seanca e fundit e Kuvendit tė Mali tė Zi ėshtė dėshmia mė e mirė se opozitėn dhe pushtetin nuk mund t’i bashkojė asgjė mė mirė sesa heqja e tė drejtave tė shqiptarėve. Kjo ishte njė tregti politike, me qėllim qė neve tė na shkaktohej njė dėm i drejtpėrdrejtė. Kėsaj tregtie ende nuk i dihet ēmimi, por kam frikė se nė kėtė rast ėshtė thyer koncepti i shtetit qytetar i Malit tė Zi”, tha Sinishtaj.
Nė Kushtetutėn e Malit tė Zi thuhet se nė organet dhe institucionet shtetėrore pakicave duhet t’iu sigurohet njė pėrfaqėsim proporcional. Qė nga viti 1996 shqiptarėt nė Mal tė Zi praktikisht kishin njė njėsit tė tyre zgjedhore, nė tė cilėn zgjidheshin pesė deputetė. Dy prej tyre vinin nga radhėt e partisė Demokratike tė Socialistėve (DPS), tė Milo Djukanovic.

Ndihmė nga Tirana dhe Prishtina

Mbrojtja e tė drejtave tė fituara i ka bashkuar tė gjitha partitė e shqiptarėve nė vend, kėshtu qė Sinishtaj konsideron se kjo gjithsesi se do tė shkaktojė ndryshimin e raporteve, deri para pak kohėsh tė mira, mes shqiptarėve dhe pushtetit malazez.
“Njė diskonim i tillė na imponon nevojėn pėr t’iu drejtuar pėr ndihmė Shqipėrisė, por edhe Qeverisė sė Kosovės, dhe qė, tė paktėn nė aspektin e reciprocitetit, tė respektohen tė drejtat e shqiptarėve, si njė popull autokton nė Mal tė Zi”, thekson Sinishtaj.
Vendimet e mėtutjeshme lidhur me lėvizjet konkrete, pėrfaqėsuesit e shqiptarėve do tė sjellin nė mbledhjen e Kėshillit Kombėtar, e cila do tė mbahet javėn e ardhshme. Njė prej opsioneve qė do tė shqyrtohet do tė jetė edhe bojkotimi i institucioneve shtetėrore.
Analisti politik, Dritan Abazovic, i tha DW’sė se kjo situatė ėshtė tejet e pafavorshme pėr qeverinė malazeze, por edhe pėr vetė shqiptarėt nė Mal tė Zi. Mirėpo, ai ėshtė i bindur se kjo nuk do tė nxis radikalizmin e shqiptarėve atje.
“Sa i pėrket Malit tė Zi, njė rrėfim i tillė mund t’i mbushė gazetat, por jo edhe tė ketė ndonjė ndikim konkret nė shoqėri. Fuqia e tyre reale tash pėr tash nuk ka relevancė politike. Madje, mendoj se ajo nuk ėshtė relevante as statistikisht”, pohoi Abazovic.
Sipas rezultateve tė regjistrimit tė fundit tė popullsisė, tė kryer nė prill tė kėtij viti, shqiptarėt pėrbėjnė pesė pėrqind tė popullatės sė Malit tė Zi.

Zero Cool
15-09-11, 20:22
Greqia: Shqiptarėt po na i marrin heronjtė


Grekėt janė tė shqetėsuar me mėnyrėn sesi shqiptarėt e shkruajnė historinė. Nė vigjilje tė vitit tė ri shkollor, mediat greke i rikthehen kritikave tė teksteve shkollore qė pėrdoren nė Shqipėri. Ata iu referohen tė dhėnave nė Fjalorin Enciklopedik Shqiptar, tė botuar nga Akademia e Shkencave e Shqipėrisė.


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/TEKST,%2015%20shtator%2011_208330_thumb_large.jpg


Nga Express mė 15 shtator 2011 nė ora 19:11
Web-faqe tė ndryshme, ndėr tė cilėt edhe ai i gazetės ‘Proto Thema’, shkruajnė me shqetėsim pėr faktin se, sipas tyre, “pas Maqedonisė, tani edhe Shqipėria po kėrkon ta bėjė hero tė vetin Aleksandrin e madh”.

Lidhur me kėtė pohim madje citohen teksti i Fjalorit tė ri Enciklopedik dhe teksti shkollor i lėndės sė Gjeografisė, nė tė cilat thuhet se “ADN i Aleksandrit tė Madh ėshtė shqiptar, pėr shkak tė prejardhjes sė nėnės sė tij, e cila vinte nga Thesprotia”.

Nė tekstet e Shqipėrisė thuhet se prejardhja e Olimpiadės, nėnės sė Aleksandrit tė Madh, ėshtė nga njė fis ilir, megjithėse, sipas mediave greke, “kjo ėshtė njė pasaktėsi e madhe, meqenėse ėshtė e pranuar me kohė se fiset qė kanė jetuar nė Thesproti dhe Molosi janė fise greke”.

Duke vazhduar me analizėn qė i bėhet tekstit tė Fjalorit Enciklopedik, veēohet edhe fakti tjerė, se nė kėtė libėr - e si rrjedhojė, edhe nė tekstin e Gjeografisė - “rajoni i Epirit tė Veriut konsiderohet si territor shqiptar”, ose edhe ajo se aty pėrdoret termi “gjenocid” pėr atė qė iu ndodhi ēamėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Mediat greke e nėnvizojnė si tė gabuar faktin qė nė tekstet shqiptare thuhet se: "Territore shqiptare janė Janina, Igumenica, Arta, Thesprotia, Follorina dhe Preveza, zona kėto qė iu aneksuan Shqipėrisė nė vitin 1913, nga Kėshilli i Ambasadorėve ...”. Gjithashtu, sipas grekėve ėshtė gabim qė emrat suliot, si Marko Boēari, “njė figurė kjo udhėheqėse e revolucionit grek tė vitit 1821”, dhe Pirro Dhima, “fitues i medaljeve tė arta olimpike”, tė cilėsohen si shqiptarė.

Fjalori Enciklopedik Shqiptar kritikohet pasi qė, sipas mediave greke, “grekėt e Epirit tė Veriut, nė pjesėn jugore tė vendit, cilėsohen si ‘kolonė’ nga vitet e pushtimit turk, tė cilėt u gjendėn atje pėr tė punuar pasuritė e bejlerėve”.
"Nuk ka asnjė referencė pėr karakteristikat kulturore, demografike dhe gjeografike tė minoritetit kombėtar grek, dhe pėr kontributin e tij nė shoqėrinė shqiptare”, vėrejnė analizat e mediave greke.

Andaj, shtypi grek shkruan se, kėto dhe shumė detaje tė tjera janė "shaka” tė Fjalorit Enciklopedik Shqiptar, i cili ėshtė botuar me fonde publike nga Akademia e Shkencave e Tiranėės, qė ėshtė institucioni mė i rėndėsishėm shkencor nė Shqipėri. Rrjedhimisht, sipas shtypit grek, kjo akademi i ka ndėrmarrė kėto veprime me qėllimin tė promovimit tė zgjidhjes sė "ēėshtjes kombėtare shqiptare", dhe pėr bashkimin e gjithė shqiptarėve nė Ballkan.

Zero Cool
15-09-11, 20:24
Ofendim skandaloz i kancelares Merkel


Pas dėgjimit tė njė bisede tė incizuar telefonike mes kryeministrit italian, Silvio Berlusconi, dhe redaktorit tė njė gazete italiane, qė ndėrlidhet me hetimet e skandaleve seksuale tė Berlusconit, nė publik ėshtė shfaqur njė deklaratė vulgare e tij ndaj kancelares gjermane, Angela Merkel.


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/BOX1,%2015%20shtator%2011_334795_thumb_large.jpg


Nga Express mė 15 shtator 2011 nė ora 19:09
Meqenėse bėhet fjalė pėr njė zonjė, e cila veē kėsaj ėshtė edhe kancelare, gazeta mė e shitur gjermane ‘Bild’, e cila ka shkruar gjatė pėr kėtė rast, vetėm konstatoi se Berlusconi “ėshtė shprehur nė mėnyrė tejet vulgare dhe tė pashembulltė ndaj kancelares Merkel, veēanėrisht pėr figurėn e saj”.

Ndėrkohė, gazeta britanike “Daily Mail’ kėtė deklaratė tė Berlusconit e ka cituar paska mė konkretisht, megjithėse tė kamufluar me yje tė shumtė. Sipas gazetės, Berlusconi pėr kancelarin gjerman ka thėnė se ėshtė “njė .... e trashė, tė cilėn s’do ta .... askush”.

Por, kjo nuk ėshtė gafa e parė ofenduese e kryeministri italian pėr kancelaren gjermane.

Nė fakt, gjatė njė samiti tė para dy viteve, Berlusconi e kishte lėnė homologen e tij gjermane duke pritur derisa ai bisedonte me celularė. E njė vit mė herėt, me rastin e vizitės sė saj zyrtare nė Itali, ai e kishte pritur atė i fshehur prapa njė statuje. E pastaj, kishte kėrcyer pėrnjėherė para saj, duke brohoritur: Ku-ku!.

Zero Cool
15-09-11, 20:26
Libi: Vritet ish-atasheu ushtarak serb


Sipas gazetės ‘Blic’, tė shtunėn nė Tripoli ėshtė vrarė ish-atasheu ushtar i Serbisė nė Libi, Zarko Radunkovic. Sipas gazetės, kufoma e tij aktualisht po mbahet nė ambasadėn serbe nė Tripoli.


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Box%204,%2015%20shtator%2011_492482_thumb_large.jp g


Nga Express mė 15 shtator 2011 nė ora 19:05
Edhe pse nga qarqet diplomatike gazetės ‘Blic’ i ishte thėnė se Radunkovic kishte vdekur si pasojė e njė sulmi nė zemėr, tė dhėnat e mbledhura nga ajo tregojnė se ka shumė gjasa qė ai tė jetė vrarė.

Radunkovic ishte kolonel nė pension i ushtrisė sė Serbisė dhe Malit tė Zi, dhe ai kishte punuar si i deleguar ushtarak nė Libi nga viti 2000 deri nė vitin 2005. Sipas ‘Blic’, qeveria e Serbisė nuk ishte e kėnaqur me mėnyrėn sesi Radunkovic e kryente detyrėn e atasheut ushtarak, prandaj edhe e mbylli pėrfaqėsinė e saj ushtarake nė Libi nė vitin 2005, pėr ta hapur sėrish vitin e kaluar.

Radunkovic ndėrkohė ishte pensionuar, megjithėse vazhdonte tė udhėtonte shpesh drejt Libisė, si pėrfaqėsues i kompanisė private nga Beogradi Kofis, e cila me Libinė tregonte me armatim.

Zero Cool
15-09-11, 20:27
Zukorlic: Kushti pėr autonomi tė Sanxhakut


Ripėrtėritja e Kėshillit Popullor tė Sanxhakut, si organ mė i lartė pėrfaqėsues i boshnjakėve nė Serbi, paraqet njė akt historik drejt themelimit tė autonomisė, para sė gjithash nė vetėdijen e qytetarėve, deklaroi myftiu i Bashkėsisė Islame tė Serbisė, Muamer Zukorlic.


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Box5,%2015%20shtator%2011_694319_thumb_large.jpg


Nga Express mė 15 shtator 2011 nė ora 19:03
Duke mos e pėrjashtuar kėtu mundėsinė e njė reagi8mi represiv nga ana e Beogradit, gjatė njė interviste dhėnė pėr gazetėn sarajevase ‘Dnevni Avaz’, Zukorlic sėrish i ka bėrė thirrje bashkėsisė ndėrkombėtare pėr dėfrimin e monitoruesve nė Sanxhak.

Myftiu ka nėnvizuar se autonomia nuk do tė shpallet vetėm formalisht, por ajo do tė veprojė edhe realisht, megjithėse mund tė thuhet se ajo vepron qė tani.

Duke u thirrur nė vendimet e Takimit tė Dytė Gjithėboshnjakė, i cili u mbajt tė dielėn e kaluar nė Novi Pazar, dhe nė dy deklaratat qė miratuan me atė rast – pėr diskriminimin e popullatės boshnjake dhe pėr riemėrimin e Kėshillit nė Kėshill Popullor – Zukorlic paralajmėroi njė ndryshim tė plotė tė konceptit tė politikės kombėtare nė Sanxhak, meqenėse, siē tha, pėr herė tė parė nuk po i dėrgohen mė porosi Beogradit, por boshnjakėve dhe bashkėsisė ndėrkombėtare.

Zero Cool
16-09-11, 14:20
SHBA-tė vrasin liderin e Al-Qaedas nė Pakistan


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0915215758874_m.jpg


21:57 / 15.09.2011

hteteve tė Bashkuara njoftojnė se shefi i operacioneve tė Al-Qaedas nė Pakistan, Abu Hafs al-Shahri, ėshtė vrarė nga njė sulm i njė aeroplani pa ekuipazh, nė njė territor fisnor pakistanez.
Njėri nga zyrtarėt, qė ka folur nė kushte tė anonimitetit, ka thwnw se “vdekja e Abu Hafsit e largon kėrcėnimin kryesor brenda Pakistanit, ku ai kishte bashkėpunuar pėr sė afėrti me grupin kryesor tė talibanėve nė Pakistan, Tehrik-e Taliban, pėr tė kryer sulme tė koordinuara”.

Nuk janė dhėnė njoftime pėr datėn dhe vendin e sulmit nga i cili u vra Abu Hafs, qė thuhet se kishte kombėsi saudite. Raportet pėr vrasjen e Abu Hafsit vijnė pas vrasjes sė numrit dy tė al-Qaedas, Atijah abd al-Rahman, i cili ishte vrarė nė muajin gusht.

Zero Cool
16-09-11, 14:21
Ndryshim pushteti pas zgjedhjeve parlamentare nė Danimarkė


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0916093828898_m.jpg


9:38 / 16.09.2011

Zgjedhjet parlamentare nė Danimarkė kanė ēuar nė njė ndryshim pushteti.
Sipas prognozave, koalicioni i majtė me qendrėn me kandidaten socialdemokrate, Thorning-Schmidt ka siguruar shumicėn nė parlamentin e ri.

Koalicioni i sė djathtės nėn kryeministrin Rasmussen ka pėsuar humbje.

Katėr milionė qytetarė danezė votuan tė enjten pėr parlamentin e ri. Kriza ekonomike ishte temė qendrore nė fushatėn zgjedhore.

Zero Cool
17-09-11, 09:21
Holanda ndalon mbulimin e fytyrės nė publik


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0916232526762_m.jpg

23:25 / 16.09.2011

Qeveria holandeze ka bėrė tė ditur se do tė ndalojė mbajtjen e vellos qė mbulon fytyrėn nė publik.
“Veshja e rrobave qė mbulojnė fytyrėn ėshtė nė kundėrshtim me jetėn publike, ku njerėzit njihen nga fytyrat e tyre. Mbulimi i fytyrės ėshtė nė kundėrshtim me principet e barazisė midis burrave dhe grave, e veēanėrisht grave”, thuhet nė deklaratėn e qeverisė.

Kryeministri holandez, Mark Rutte, po ashtu ka njoftuar pėr rregulla mė tė ashpra pėr emigrantėt dhe azil-kėrkuesit qė duan shtetėsi holandeze. Ata, nė tė ardhmen, duhet tė dėshmojnė se kanė fituar tė ardhura dhe se nuk kanė marrė asistencė financiare ose pėrfitime pėr tė paktėn tre vjet.

ps: Koincidence, ky eshte shkrimi im i pare ne "rolin" e moderatorit.

Zero Cool
17-09-11, 11:45
Flamuj dhe thirrje antishqiptare, rrihen provokuesit maqedonas


Njė grup tė rinjsh shqiptarė janė pėrleshur dhe kanė rrahur njė grup tė rinjsh maqedonas tė cilėt i kanė provokuar. Incidenti ka ndodhur nė Kumanovė.


http://www.ekonomisti.net/fotot/26421/main_kumanove.jpg


17 shtator 2011
Sipas dėshmitarėve tė ngjarjes, njė grup tė rinj maqedonas me motoēikleta dhe flamuj maqedonas kishin parakaluar pranė shkollės sė mesme "Sami Frashėri" nė Kumanovė, duke provokuar dhe ofenduar nxėnėsit shqiptarė tė kėsaj shkolle, tė cilėt kishin dalė nė pushimin mes orėve.
Ngacmimi i tė rinjve maqedonas qė dyshohet se janė huliganė ishte pjesė e atmosferės festive tė ndeshjes sė basketbollit Maqedoni – Spanjė nė kuadėr tė evropianit 2011, kur po festohej dje, para humbjes sė kėsaj ndeshje.
Ashtu qė papritmas ka ndodhur edhe incidenti i cili ka pėrfunduar me grushte dhe shqelma pėr provokuesit, ndėrsa pėr tė qetėsuar situatėn kanė vepruar njėsiti policor "Alfa" pranė SPB nė Kumanovė.(noa)

Zero Cool
17-09-11, 18:42
Assadi vazhdon dhunėn kundėr protestuesve


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Siri_612160_thumb_large.jpg



Nga Express mė 17 shtator 2011 nė ora 18:30
Nė Siri, pushtetmbajtėsi Baschar al-Assad, sipas tė dhėnave tė opozitės, ka lejuar forcat e tij tė sigurisė qė edhe mė tej tė pėrdorin tė gjitha mjetet ndaj kundėrshtarėve tė qeverisė.

Sė fundi, gjatė demonstratave nė gjithė vendin kanė vdekur tė paktėn 47 njerėz, bėri tė ditur njė anėtar i opozitės.

Njė burim i pavarur pėr tė dhėnat ėshtė i pamundur, pasi qeveria siriane nuk lejon asnjė gazetar tė huaj nė vend.

Vetėm nė provincėn Idlib, nė afėrsi tė kufirit turk, kanė humbur jetėn 21 kundėrshtarė tė qeverisė.

Zero Cool
17-09-11, 18:43
Sikorski: Gjermania, Kali rus i Trojės brenda NATO-s


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Sikorski_794246_thumb_large.jpg


Nga Express mė 17 shtator 2011 nė ora 19:30
Njė dokument i publikuar sė fundmi nga Wikileaks, zbulon se Ministri i Jashtėm polak, Radek Sikorski, nė njė bisedė private me diplomatėt amerikanė, ėshtė shprehur se Gjermania ėshtė Kali i Trojės i Rusisė nė NATO.

Ai u ka thėnė diplomatėve amerikanė se Gjermania ka njė marrėveshje me Rusinė. “Ata luajnė nė emėr tė Rusisė dhe nė kėmbim tė kėsaj, kompanitė gjermane marrin qindra miliard euro investime atje, njė marrėveshje shumė e mirė,” ka thėnė ministri i Jashtėm.

Komentet e Sikorskit erdhėn pasi Gjermania kundėrshtoi qė Gjeorgjisė dhe Ukrainės tu jepej Plani i Veprimeve pėr Anėtarėsim nga NATO nė Samitin e Bukureshtit.

Pak pas rrėzimit tė kėtij vendimi, Rusia sulmoi Gjeorgjinė. Shumė analistėt thonė se nėse Gjeorgjia do merrte Planin, nuk do kishte ndodhur lufta.

Tė gjithė kujtojnė se si sė fundmi Gjermania abstenoi nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB bashkė me Rusinė, pėr sulmet ajrore tė NATO-s mbi Libi.

Nga kabllot mėsohet se disa herė Sikorski ka deklaruar se ka frikė nga fakti qė ėshtė pranė Rusisė. Sipas tij, vetėm fakti se aty ka ushtarė amerikanė, e tremb Rusinė.

Hajra
18-09-11, 14:29
http://www.zeri.info/images/menu-shigjeta.gifDitari (http://www.zeri.info/kategoria/1)
[/URL]

[URL="http://www.zeri.info/nenkategoria/1/1"]Politikė (http://www.zeri.info/kategoria/2)Shoqėri (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/2)Ballkan&Botė (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/4)INTERVISTA (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/30)Zėri i BE (http://www.zeri.info/nenkategoria/1/34)

Serbia do bllokojė kufijtė me Luginėn...


18-09-2011 10:23 CET


(E plotėsuar) - Strukturat paralele u toleruan skajshmėrisht shumė
ORA 15:13 - Mediet gjermane edhe sot, tė dielėn, i kanė kushtuar vėmendje gjendjes nė Kosovės, gjegjėsisht nė veri tė vendit, ku qeveria, sė bashku me faktorėt ndėrkombėtar nė vend, janė nė zbatim tė planit tė marrjes nėn kontroll tė pikave kufitare atje.
E pėrditshmja gjermane, “Die Tageszeitung”, nė njė shkrim tė sajin botuar nė numrin e sotėm, shkruan se as OKB e as EULEX-i nuk ia dolėn qė nė veri tė Kosovės tė vendosin “sundimin e ligjit”, i cili ka kohė qė mungon atje.
“Strukturat paralele serbe janė toleruar skajshmėrisht shumė nė veri tė Kosovės. Mafia dhe ekstremistėt nacionalistė shumė gjatė janė trajtuar me vėmendje tė veēantė. Gjatė njėmbėdhjetė vjetėve tė fundit, nė atė pjesė tė vendit “qeverisė” njė pėrzierje e ekstremistėve politik, shėrbimeve sekrete, mafisė, politikanėve dhe policisė”, shkruan TAZ, duke shtuar se “kushdo qė nuk ka vallėzuar sipas ritmit tė tyre, ka qenė humbės”.
Gjithashtu, sipas TAZ, edhe ata qė janė pėrzier nė kontrabandėn e drogės dhe benzinė, e ka gjetur i njėjti fat. “Ato struktura tė ashtuquajtura paralele i pėrkrahte edhe presidenti i Serbisė, (Vojislav) Koshtunica, por sot nuk munden mė tė mbėshteten tėrėsisht nė ndihmėn e Beogradit”.
“Ai qė dėshiron tė integrohet nė BE, duhet ta zgjidhė problemin e dukshėm nė Mitrovicė. Kjo edhe ka qenė porosia e qartė e Angele Merkel gjatė vizitės qė ajo i bėri Beogradit. Serbia, herėt a vonė, do tė duhet tė distancohet nga mafia nė veri tė Kosovės”, shkruan mė tej “Die Tageszeitung”. /zėri/
***
ORA 14:20 - Ministri i Brendshėm serb, Ivica Daqiē ka paralajmėruar se Serbia do tė marrė si masė reciproke bllokimin e kalimeve kufitare ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė, sidomos ato qė shfrytėzojnė mė sė shumti shqiptarėt.
Kjo masė ėshtė paralajmėruar dhe pritet tė aplikohet nga ana e autoriteteve serbe, mirėpo ajo akoma nuk ka marrė bekimin e presidentit Boris Tadiq dhe tė Qeverisė, sidomos pjesės sė Partisė Demokrate.
Menjėherė pas kėtij deklarimi kanė reaguar pėrfaqėsuesit politik tė Luginės sė Preshevės.
Partia Demokratike Shqiptare nė Luginė, e cila drejton edhe komunėn e Preshevės ka reaguar ndaj deklaratės sė Daqiēit, qė nxit dhunė, diskriminim dhe urrejtje ndėrnacionale dhe qė synon pėrkeqėsimin e situatės sė sigurisė, edhe ashtu tė rėndė nė Luginėn e Preshevės.
Me kėtė rast PDSH apelon te shqiptarėt e Luginės sė Preshevės qė tė mos bien pre e provokimeve eventuale tė policisė dhe xhandarmėrisė serbe dhe tė jenė vigjilent gjatė kalimit tė kufijve nė drejtim tė Republikės sė Kosovės.
PDSH shpreh shqetėsimin e vet me shtimin e numrit tė forcave tė ushtrisė dhe xhandarmėrisė serbe ditėve tė fundit, qė frekuentojnė nėpėr vendbanimet shqiptare tė Luginės sė Preshevės.
PDSH kėrkon nga faktori ndėrkombėtarė i vendosur nė Serbi dhe nga institucionet e Bashkimit Evropian dhe NATO-s tė vendosura nė Bruksel qė tė mos lejojnė pėrsėritjen e skenarėve tė sė kaluarės ndaj shqiptarėve tė pafajshėm tė Luginės sė Preshevės.
”Kėrkojmė nga NATO-ja qė ta rikthejė zonėn e lirė tokėsore tė sigurisė nga marrėveshja e Kumanovės me tė cilėn do tė pamundėsonte realizimin e kėtyre veprimeve tė errėta tė qeveritarėve serb”, thuhet nė kėrkesėn e kėsaj partie.
PDSH, gjithashtu reagon ndaj ministrit serb tė arsimit Zharko Obradoviq pėr ndėrhyrjen e tij joprofesionale nė ndryshimin e Abetares Shqiptare e cila pėr ne ėshtė denigruese dhe e papranueshme. /ina/
***
Haliti: Do tė mbledhim tatimin edhe nė veri
ORA 12:55 - Administrata Tatimore e Kosovės ka bėrė tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme pėr mbledhjen e tatimeve edhe nė komunat veriore tė Kosovės. Drejtori i kėtij institucioni, Behxhet Haliti thotė se kanė hartuar njė plan konkret pėr t’iu qasur tatimpaguesve tė komunitetit serb. Kurse njohėsit e ēėshtjeve ekonomike thonė se kjo do tė jetė mjaft sfiduese.
Ndonėse pėr mė shumė se njė dekadė ATK-ja nuk ka mbledhur tatimet nė veri tė vendit, tani ėshtė e gatshme pėr njė gjė tė tillė.
“Ne kemi bėrė njė plan sesi t’iu qasemi edhe tatimpaguesve tė komunitetit serb. Nė brendi tė Kosovės, veēse kemi bėrė hapa nė atė drejtim duke rekrutuar staf nė zyrėn e Graēanicės, Shtėrpcės apo nė rajon tė Gjilanit. Ndėrsa, pėr rajonin e Mitrovicės kemi zhvilluar tė gjitha procedurat, kemi rekrutuar njė staf prej tetė inspektorėve, jemi tė pėrgatitur pėr t’iu mbajtur trajnime nė gjuhėn serbe, kemi pėrgatitur tė gjitha materialet dhe nė momentin e parė qė tė krijohen kushtet, ne do tė kemi njė qasje mė tė madhe”, thotė drejtori i kėsaj administrate, Behxhet Haliti.
Haliti thotė se aktualisht kanė kontakte me tatimpagues edhe nė pjesėn veriore dhe se disa sish kanė marrė numrat fiskalė dhe kanė filluar tė instalojnė pajisjet elektronike fiskale.
Ndryshe, qė nga viti 1999, veriu i Kosovės qė banohet me shumicė serbe nuk ka paguar tatimet, dhe ATK-ja pėr 12 vjet nuk ka arritur tė shtrijė autoritetin e saj atje. Borxhet e pėrgjithshme tė tatimpaguesve ndaj ATK-sė janė rreth 260 milionė euro, dhe vlerėsohet se njė pjesė e madhe janė tė tatimpaguesve nė veri.
***

Hajra
18-09-11, 14:29
Tahiri: Asnjėherė nuk do tė bisedojmė pėr pikat doganore
ORA 12:30 - Zėvendėskryeministrja Edita Tahiri, ka porositur homologun e saj serb nė procesin e dialogut, Borisllav Stefanoviq, se Kosova asnjėherė tjetėr nuk do tė bisedojė pėr ēėshtjen e pikave doganore nė veri.
Doganat janė kapitull i mbyllur ka thėnė Tahiri, nė pėrgjigje ndaj kėrkesės sė Serbisė qė i ka bėrė Brukselit qė nė raundin e ri tė bisedohet pėr pikat doganore 1 dhe 31.
***
ORA 10:55 - Ivanoviq habitet me pasivitetin e serbėve tė jugut
I ashtuquajturi sekretar pėr Kosovėn, Oliver Ivanoviq, ka thėnė se “Beogradi nuk guxon dhe nuk mund tė jetė pėr politikėn deri nė Ibėr dhe prej Ibrit, por tė jetė konsistent nė tėrė territorin e Kosovės”.
“Gabimi ėshtė te ne dhe te pushteti, por edhe te partitė opozitare qė nė Beograd flitet pak pėr serbėt nė jug tė Ibrit”, ka thėnė Ivanoviq pėr ditoren e “Dnevnik”, raporton Telegrafi.
Ai madje ēuditet pse “janė pasivė serbėt qė jetojnė nė jug tė Ibrit”.
“Nė kėtė situatė ėshtė e pashpjegueshme pse janė pasivė. Ndėrsa ėshtė shumė me rėndėsi qė ata qartė dhe zėshėm tė deklarohen, tė tregojnė ēka mendojnė, se ėshtė me rėndėsi tė kuptojnė se nėse bie veriu, edhe mbijetesa e tyre do tė jetė e paqartė”, ka deklaruar Ivanoviq.
Sipas tij, Kosova bėhet temė vetėm gjatė zgjedhjeve nė Serbi dhe kur atje diēka “e keqe ndodhė”.
“Ėshtė njė praktikė e keqe qė ekziston me vite dhe pėr tė cilėn te njė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare ekziston perceptimi se Beogradit nuk ia ndien shumė pėr Kosovėn. Prandaj, ėshtė e domosdoshme njė pėrgjigje strategjike e pushtetit dhe opozitės pėr Kosovėn”, ka theksuar Ivanoviq.
***
Rexhepi: Zhbllokimi i rrugėve, nuk ėshtė pėrgjegjėsi e PK
Zhbllokimi i rrugėve qė tė ēojnė nė pikat kufitare 1 dhe 31 nuk ėshtė pėrgjegjėsi e autoriteteve kosovare tė policisė.
Ministri i Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi, nė njė intervistė pėr Top Channel tha se kjo ėshtė pėrgjegjėsi e KFOR-it dhe EULEX-it dhe pėr kėtė aktualisht nuk ka ndonjė plan.
“Pėrsa i pėrket barrikadave, pėrsėris se kjo mbetet pėrgjegjėsi e KFOR-it dhe EULEX-it, por nėse kėrkohet edhe pėrfshirja e policisė sonė nuk ka problem. Ata kanė rrugė alternative pėr furnizim, por nėse bėhen pengesė pėr KFOR-in barrikadat do tė hiqen”, shprehet Rexhepi.
Nė kėtė situatė, pa ndonjė plan pėr mundėsimin e lėvizjes sė lirė, ministri ftoi qytetarėt serbė qė nė vend qė tė qėndrojnė nė barrikada tė fillojnė pėrgatitjet pėr sezonin e vjeshtės dhe dimrit.
“Ėshtė mė mirė qė ata serbė qė rrinė nė barrikada tė pėrgatiten pėr vjeshtėn e dimrin se sa tė qėndrojnė aty, por kjo ėshtė ēėshtja e tyre”, shtoi ministri.
Ministri mohoi informacionet se doganierėt serbė kanė refuzuar tė shkojnė nė pikėn 1 dhe 31, por nėse kjo ndodh ai ka njė porosi pėr ta: “Nėse ata pengohen nga barrikadat duhet tė lajmėrojnė, por nėse refuzojnė tė kthehen nė punė do tė shkarkohen nga detyra”.
Ministri Rexhepi pėrjashtoi mundėsinė qė njė gjė e tillė mund ta bėjė veriun pjesė tė bisedimeve me Serbinė: “Kjo ėshtė ēėshtje e brendshme e Kosovės dhe nuk do tė ketė bisedime me Serbinė”.
Ndėrsa se ēfarė detyre po kryejnė aktualisht doganierėt kosovarė nė dy pikat qė janė jashtė funksioni, kėtė e sqaroi drejtuesi i tyre pėr rajonin e Mitrovicės, Ekrem Grabanica.
“Ndėrrimi i doganierėve bėhet ēdo 24 orė pėr momentin. Tė shohim nė vazhdim si do tė procedohet. Nėse paraqiten mallra pėr zhdoganim, doganierėt tanė janė tė gatshėm tė kryejnė punėn e tyre”, deklaron Grabanica.
Situata e sigurisė mbetet e tensionuar nė veri tė Kosovės, ku herė pas here gjatė mbrėmjes sė tė shtunės dėgjoheshin tė shtėna armėsh, tė cilat policia nuk mund t’i lokalizonte.
Mbi urėn kryesore tė lumit Ibėr herė pas here shtohen masat e sigurisė. /tch/
* lajmi do tė pėrditėsohet gjatė ditės me informatat mė tė reja nga Veriu

Guri i madh
18-09-11, 17:06
Serbia lėviz dhjetėra tanke afėr kufirit me Kosovėn

Publikuar: E shtune 17 Shtator 2011, 11:52 0 Komente 5 Rekomandime
Njė ditė pas fillimit tė zbatimit tė planit operacional pėr futjen nėn kontroll tė vendkalimeve kufitare me Serbinė, situata nė pjesėn veriore tė Kosovės vlerėsohet relativisht e qetė. Njė burim ndėrkombėtar njoftoi pėr “Kosova Sot” se tė premten mbrėma, derisa ishte duke udhėtuar nėpėr Serbi, 8 kilometra pėrtej Merdarit, brenda kufirit serb ka vėrejtur se dhjetėra kamionė serbė tė kenė shkarkuar dhjetėra tanke ushtarake.
Burimi i njohur pėr redaksinė ka vėrejtur tanket duke lėvizur buzė rrugės, tė cilat ishin sjellė me kamionė. Gjatė ditėve tė fundit, zyrtarėt e lartė serbė kanė lėshuar deklarata qė shkojnė nė funksion tė destabilizimit tė gjendjes nė veriun e Kosovės.
Rreth orės 22:00 tė sė premtes mbrėma janė dėgjuar tė shtėna, e tė tilla janė dėgjuar edhe tė shtunėn kah mesdita. Forcat e sigurisė menjėherė kanė shtuar prezencėn e tyre mbi urėn kryesore mbi lumin Ibėr, ndėrkohė qė nuk dihet vendi ku kanė ndodhur tė shtėnat e armėve. Pas kėtyre tė shtėnave, disa automjete KFOR-it kanė kaluar nė pjesėn veriore nga ana e Suhadollit. Tė shtėnat janė dėgjuar nga ndėrtesat nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Barrikadat gjatė natės janė pėrforcuar nga ana e serbėve duke shkarkuar sėrish zhavorr nėpėr rrugė. Shumė serbė kanė qėndruar gjatė natės nėpėr barrikada nė afėrsi tė pikave kufitare nė Jarinje dhe Bėrnjak, pėrkatėsisht nė Rudar dhe Zupē, ndėrsa kanė vėzhguar edhe urat mbi lumin Ibėr dhe tė gjitha rrugėt e tjera, tė cilat ēojnė nė drejtim tė veriut.

KFOR-i:
Nuk kemi nevojė tė ndėrhyjmė tani pėr tani
Zyrtarėt e KFOR-it thonė se shumė nga rrugėt qė ēojnė nė drejtim tė vendkalimeve kufitare me Serbinė mbesin tė bllokuara. Zėdhėnėsi i KFOR-it, Ralf Adamek, shpjegon: “Pėr momentin, situata nė veri ėshtė relativisht e qetė. Tė gjithė demonstruesit nė bllokada rrugore janė tė qetė. Pikat kufitare 1 dhe 31 janė tė mbyllura, sepse nuk ka mundėsi tė kalohen pėr shkak tė bllokadave rrugore. Ne na vjen mirė tė shohim se ēfarė po ndodh me Policinė e Kosovės, veēanėrisht nė veri. Ajo po bėn njė punė tė madhe, nė mėnyrė qė ne tė mund tė monitorojmė tėrė skenėn. Andaj, nuk kemi nevojė tė ndėrhyjmė pėr momentin”, thotė ai. Edhe Policia e Kosovės situatėn nė veri e vlerėson tė qetė. Zėdhėnėsi Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, thotė se njė gjendje e tillė mbizotėron edhe nė vendkalimet kufitare 1 dhe 31.“I referohem sė pari situatės sė sigurisė, e cila mbetet e qetė, pa incidente qė nga orėt e mesnatės. I kemi pėrcjellė sė bashku zhvillimet e fundit gjatė natės sė mbrėmshme, kur, nė afėrsi tė urės, kishim pėrforcimin e barrikadės me zhavorr, por kjo situatė nuk ka zgjatur shumė. Situata ėshtė qetėsuar pas intervenimit tė policisė, bashkėrisht me forcat e EULEX-it dhe tė KFOR-it”, deklaron Hoti.

Hapėsirat pėr negociata
Hoti thekson se prioritet mbetet ruajtja e rendit dhe e qetėsisė. “Plani i zhbllokimit tė rrugėve nuk do tė jetė njė plan vetjak i Policisė sė Kosovės. Nė kėtė situatė jemi duke vepruar bashkėrisht me EULEX-in dhe KFOR-in, por aktualisht prioritet ėshtė qetėsia”, thotė Hoti, pėr tė shtuar se nuk ka rrugė tė tjera tė bllokuara, pėrveē atyre qė kanė qenė deri mė tash. Nė zhbllokimin e tyre nuk do tė intervenohet tani pėr tani, thotė zėdhėnėsi i KFOR-it, Adamek, ndonėse njė gjė e tillė i lejohet misionit paqeruajtės. “Meqė demonstruesit janė shumė tė qetė, natyrisht se e kemi tė drejtėn nė kuadėr tė mandatit tonė pėr t’i hapur rrugėt - nuk do tė jemi tepėr agresivė tani. Demonstruesit janė mė tė vėrtetė paqėsorė dhe ne po pėrpiqemi tė krijojmė hapėsirė pėr negociata. Kjo natyrisht se duhet tė zhvillohet nga pala politike. Pra, meqė demonstratat janė aq paqėsorė, nuk mendoj se do t’i largojmė bllokadat rrugore”, thotė ai. Shqiptarėt qė jetojnė nė pjesėn veriore tė qytetit tė Mitrovicės dhe tri fshatrave shqiptare tė Leposaviqit, tė Bistricės, Cerajės dhe Koshtovės, thonė se kanė mbetur tė izoluar pėr shkak tė bllokimit tė rrugėve.

Zero Cool
19-09-11, 09:51
Bullgaria pranohet pjesėrisht nė Shengen?


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Shengen_867055_thumb_large.jpg



Nga Express mė 18 shtator 2011 nė ora 18:00
Ėshtė i mundshėm pranimi i pjesėrishėm i Bullgarisė nė zonėn Shengen dhe atė nė pjesėn e hapėsirės ajrore dhe detare, ka deklaruar kryetarja e parlamentit tė Bullgarisė, Cecka Caceva.

Sipas fjalėve tė saj, shtetet anėtare tė BE-sė po pėrballen me ngjarjet nė Afrikėn e Veriut dhe Lindjen e Mesme dhe pėr kėtė arsye po parashtrojnė kushte tjera, tė cilat nuk ekzistojnė nė kėrkesat pėr Shengen.

Ministrat e Punėve tė Brendshme dhe tė Drejtėsisė sė BE-sė mė 22 shtator do tė shqyrtojnė mundėsinė e anėtarėsimit tė Bullgarisė dhe tė Rumanisė nė zonėn Shengen, por Holanda tashmė ka paralajmėruar se do tė bllokojė me veto pranimin e kėtyre dy shteteve nė zonė.

Zero Cool
19-09-11, 09:52
Silajxhic: Situata nė Bosnje e rėndė



http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Bosnja_841334_thumb_large.jpg


Nga Express mė 18 shtator 2011 nė ora 17:00
Haris Silajxhic, i cili sėrish ėshtė zgjedhur kryetar i Partisė pėr Bosnjėn, tėrhoqi vėrejtjen se Bosnja po kėrcėnohet nga shpėrbėrja dhe i bėri thirrje anėtarėve tė partisė dhe qytetarėve qė tė kundėrshtojnė shkatėrrimin dhe gjymtimin e heshtur tė vendit, me qėllimin pėrfundimtar tė ndarjes sė Bosnjės.

Silajxhic, i cili vlerėsoi se situata nė Bosnje nuk ka qenė asnjėherė mė e rėndė, theksoi se orientimi i tij politik nė tė ardhmėn do tė mbėshtetet nė marrėdhėniet me Turqinė.

Zero Cool
19-09-11, 09:53
Gjermania kėrkon qartėsi nga Greqia


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Gjermania_194949_thumb_large.jpg



Nga Express mė 18 shtator 2011 nė ora 16:00
Ministri gjerman i Financave, Wolgang Scheuble, i ka kėrkuar Greqisė sė mbytur nė borxhe qė tė mendohet mirė pėr qėndrimin e mėtejshėm nė zonėn e euros.

Anėtarėsia nė bashkimin monetar ėshtė njė mundėsi, por edhe njė ngarkesė ė rėndė, tha politikani i CDU-sė pėr gazetėn "Bild am Sonntag".

Scheuble theksoi se vetėm nėse treshja e ekspertėve tė Komisionit tė BE-sė, tė Bankės Qendrore Evropiane dhe tė Fondit Monetar Ndėrkombėtar vėrejnė se Greqia ėshtė duke respektuar kushtet e kursimeve, do tė paguhet kėsti i parė i kredive ndihmė prej tetė miliardė eurosh.

Pa para tė tjera, Greqia do tė falimentojė muajin e ardhshėm, thonė ekspertėt.

Zero Cool
19-09-11, 09:55
Greqia gėnjeshtare


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Rrena_291131_thumb_large.jpg



Nga Express mė 17 shtator 2011 nė ora 14:30
Nė njė lajm, qė tashmė nuk habit mė askėnd, tė gazetės greke Eleftherotypia, raportohet se sipas njė pjesėtari tė autoriteteve greke tė statistikave, Greqia artificialisht ka ndryshuar shifrat mbi deficitin e saj nė 15.4 pėr qind nė vitin 2009, pėr tė marrė ndihmė nga Bashkimi Evropian dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar.

Pėr profesor Zoe Georgantas, “deficiti u inflacionua artificialisht nė vitin 2009, pėr tė treguar se vendi kishte deficitin mė tė madh nė Evropė, duke pėrfshirė kėtu edhe atė tė Irlandės qė ishte 14 pėr qind, pėr tė justifikuar gjithė shkurtimet e ndėrmarra nė vend”.

Me sa ėshtė kuptuar nuk do tė ishte njė befasi nėse zbulohet se edhe deficiti i Italisė, si ai i Greqisė, tė jetė i manipuluar.

Zero Cool
19-09-11, 11:01
Masakėr ndaj protestuesve nė Jemen


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/jemen_511982_thumb_large.jpg



Nga Express mė 19 shtator 2011 nė ora 11:27
Raportohet se sė paku 26 vetė janė vrarė dhe shumė tė tjerė janė plagosur nė kryeqytetin e Jemenit, Sana, kur forcat e sigurisė kanė hapur zjarr ndaj protestuesve, tė cilėt kėrkonin largimin presidentit Ali Abdullah Saleh.

Presidenti Saleh, i cili po shėrohet nė Arabinė Saudite, nga pėrpjekja pėr ta vrarė nė muajin qershor, e ka udhėhequr Jemenin pėr mė se 30 vjet.

Ai po e mban pushtetin, pėrkundėr presionit ndėrkombėtar pėr tėrheqje dhe protestave tetėmuajshe, tė cilat praktikisht e kanė paralizuar kėtė shtet tė varfėr.

Nė protestat qė shpėrthyen muaj mė parė nė Jemen, forcat e sigurisė deri mė tani kanė vrarė mijėra protestues.

Hajra
19-09-11, 19:13
Serbia po pėrgatitet pėr luftė nė tetor

Kėshilli i Helsinkit pėr tė drejtat e njeriut nė Beograd jep alarmin. Serbia po pėrgatit rezervistėt e saj pėr luftė me Kosovėn nė tetor.

E hėne 19 Shtator 2011 14:31
Kjo organizatė ka marrė letrėn e njė mashkulli qė para disa ditėsh e ka marrė njė ftesė nga Ministria e Mbrojtjes sė Serbisė qė tė jetė nė gatishmėri pėr gjendje luftė mė 5 tetor 2011.
“Ky person nėpėrmjet hetimeve nė interent, por edhe nėpėrmjet kontakteve tė tij, ka ardhė deri tek njohuria se po bėhet fjalė pėr formimin ose ribėrjen e njėsive ushtarake rezervistė ne Pozharevc, nė rast lufte”, ka thėnė Sonja Biserko, drejtoreshė e Kėshillit tė Helsinkit.
Ky person, emri i tė cilit ėshtė i njohur pėr OJQ-nė ka refuzuar tė luftojė dhe tani ka frikė se mund tė dėnohet me burg pėr mosgatishmėrinė e tij pėr tė luftuar. Ai ka thėnė se do tė ankohet edhe nė organe tė tjera.
Ministria e Mborjtjes e Serbisė nuk ėshtė pėrgjigjur nė interesimin e gazetarėve pėr tė treguar nėse po bėhet gati pėr luftė. /indeksonline/

Zero Cool
19-09-11, 19:36
Vetevritet 12 vjecarja per t’i dhuruar organet familjes


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=Indian_children_420595010.jpg&size=article_medium



INDI - Nje 12 vjecare i dha fund jetes ne tentativen per t’i dhuruar organet babait dhe vellait te saj. Por fatkeqesisht trupi i saj u dogj para se te zbulohej letra e vetevrasjes me deshirat e saj te fundit.

Vajza e vogel kishte arritur ne konkluzion se vetevrasja ishte e vetmja menyre per te ndihmuar familjen e saj te varfer. Familja nuk mundej te perballonte shpenzimet e nje syri per babane per ti shpetuar shikimin dhe nje veshke per vellane qe ti shpetonte jeten.

Mumpy Sarkar vrau veten ne date 27 qershor, por akti i saj nuk mundi ta ndihmonte familjen duke qene se letra u zbulua teper vone.

Sipas letres vajza i kishte kerkuar edhe motres te bashkohej me te ne planin e vetevrasjes, por ajo i kishte qeshur ne fytyre dhe ishte nisur per ne shkolle. Me pas ajo piu nje pesticid dhe i dha fund jetes, me shpresen se vdekja e saj do te sherbente per te ndihmuar familjen fatkeqe.

Zero Cool
19-09-11, 21:23
Harrohet historia shqiptare


http://www.albeu.com/dokumenta/foto/maqedoni-sheshi.jpg


Edhe kėtė vit disa nga datat dhe ngjarjet mė emblematike tė historisė shqiptare, janė harruar. Pa njė kalendar historik dhe me neglizhenca si nė formėn e organizimit, ashtu edhe tė shėnimit.

Ēfarė duhet qė tė festohet vitin e ardhshėm? Janė data tė tilla, si 100 vjetori i ēlirimit tė Shkupit, 100 vjetori i bandės "Zana e maleve", themeluar nga Kol Bojaxhiu, 14 tetori - "Kuvendi i Shkupit", e tė tjera. Nuk dihet se cila prej tyre do tė vendoset nė listėn e Komisionit tė Kulturės, shkruan Koha.

Kujtesa historike e shqiptarėve qė kulmon nė ngjarje, momente dhe emra personalitetesh emblematik, nuk ėshtė sistemuar ende s′i duhet.

Kėsaj i shtohet apatia institucionale dhe shpėrfillja financiare nga shteti, pėrkatėsisht propozimet qė duhet tė dėrgohen nga komunat apo katedrat e universiteteve shqiptare janė ta rralla, ndėrsa edhe ato qė miratohen nga Komisioni parlamentar i Kulturės, nuk pėrfitojnė ndonjė buxhet me tė cilin mund tė shėnohen nė njė formė dinjitoze.

Historianėt ankohen, shumė-shumė ēka arrijnė tė organizojnė nuk del jashtė suazave tė shėnimeve periferike e lokale, ndėrsa pėr ato aktivitete qė realizohen nėn kujdesin e shtetit, kanė rezerva.

Jo vetėm sa i pėrket formės sė realizmit, por edhe projekteve qė u pėrpiluan nė funksion tė tyre. Po ashtu, edhe shumė data tė tjera, si "Alfabeti", "Flamuri" e tė tjera mė shumė i kanė ngjarė aktiviteteve lokale, sesa nacionale. Njė tjetėr karakteristikė ėshtė se si pėrzgjedhja e kėtyre datave, po ashtu si edhe skenari i organizimit tė tyre, kalojnė nėn llupė, duke reduktuar elementet e tyre pak si shumė shqiptare apo duke amortizuar karakterin nacionalist.

Nė Shoqatėn e Historianėve Shqiptarė thonė se shėnimi i datave asnjėherė nuk ka qenė i organizuar ashtu si duhet. Me buxhetin e shtetit, nga i cili rėndom nuk kursehen tė hollat pėr aktivitete tė kėsaj natyre, shqiptarėt pėrfitojnė shuma mė simbolike e pėr rrjedhojė, edhe aktivitete sa pėr tė thėnė. Por mungesėn e kėtij kalendari shėnimesh mė shumė sesa te shteti, qėndron edhe te vetė shqiptarėt.

Kreu i SHHSHM-sė, Skėnder Hasani, pohon se neglizhencat fillojnė te vetė institucionet qė drejtohen nga shqiptarėt, tė cilėt nuk janė tė interesuar qė tė ēojnė lista me data pėr tu miratuar.

"E s′i mund tė pretendojmė pėr tu miratuar datat kur institucionet, ato qė duhen tė merren me kėtė punė, nuk e bėjnė, pėr shembull, as komunat dhe as universitetet nuk e bėjnė njė gjė tė tillė, disa i dėrgojnė nė momentet e fundit. Problemi ėshtė se edhe kur Komisioni miraton shėnime tė tilla, buxheti qė ndahet pėr datat shqiptare ėshtė i vogėl, kėshtu qė edhe ato janė tė destinuar tė dėshtojnė ose tė mos organizohen siē duhet", thotė Hasani.

Nė Komisionin e Kulturės janė nė fazėn e mbledhjes sė propozimeve. Anėtari Behixhudin Shehapi apelon qė shqiptarėt tė pėrfitojnė nga kjo periudhė.
"I bėj thirrje institucioneve tė ndryshme, si komuna, universiteteve dhe Institutit qė tė merren me kėtė problematikė, tė aplikojnė me projekte pėr shėnimin e datave, kėtė vit kemi shumė tė tilla pėr tė shėnuar", thotė Shehapi.

Nuk dihet se cili do tė jetė qėndrimi qė do tė mbajė Komisioni parlamentar i Kulturės kėtė vit. Pėrzgjedhjet e datave dhe buxheti i ndarė pėr to gjithnjė ka qenė objekt polemikash mes anėtarėve tė kėtij Komisioni, tė cilėt kanė akuzuar se shqiptarėt marrin shumė mė pak nga ajo qė i takon tė marrin nga arka e shtetit pėr tė shėnuar datat e tyre historike.

Zero Cool
20-09-11, 10:42
Ish-xhihadistėt ndėrrojnė anėt


Abdel Hakim Belhaj, komandanti i ri ushtarak i Tripolit, tani e konsideron veten si njė aleat tė NATO-s dhe tė perėndimorėve dhe nuk i ndal lėvdatat pėr Francėn. Mirėpo, lidhjet e tij tė sė kaluarės me xhihadin ndėrkombėtar dhe ato reale apo tė supozuara me Al-Qaedan, tashmė janė fundosur, qėkur islamikėt u vunė nė krye tė revolucionit libian.


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Tema2_576779_thumb_large.jpg



Nga Express mė 20 shtator 2011 nė ora 08:46
Revolucionet, nganjėherė, prodhojnė afrime tė ēuditshme. Ish-xhihadist nė Afganistan, militant islamik i ndjekur nga policia libiane, i kėrkuar, i arrestuar dhe pa dyshim i torturuar nga CIA para se t’i dorėzohej Gaddafit, Abdel Hakim Belhaj, komandanti i ri ushtarak i Tripolit, tani e konsideron veten si njė aleat tė NATO-s dhe tė perėndimorėve dhe nuk i ndal lėvdatat pėr Francėn.

Mirėpo, lidhjet e tij tė sė kaluarės me xhihadin ndėrkombėtar dhe ato reale apo tė supozuara me Al-Qaedan, tashmė janė fundosur, qėkur islamikėt u vunė nė krye tė revolucionit libian.

Shtabi i pėrgjithshėm i tij ėshtė vendosur nė aeroportin e Mitigas, nė lindje tė Tripolit, ish-baza ajrore amerikane deri nė vitin 1970, me kishat e saj tė parafabrikuara dhe kasollet e rrethuara nga barishte tė larta.

Me mjekėr tė shkurtė, i veshur me uniformė, me zė tė ulėt, por qė flet shpejt, 45-vjeēari Belhaj e nis bisedėn me deklaratėn e myslimanit: “Nė emėr tė Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit”.

Por, edhe pse nuk e mohon karrierėn e tij si militant xhihadi, ai mbrohet duke thėnė se kurrė nuk ka qenė anėtar i Al-Qaedas. “Kam marrė pjesė nė xhihad kundėr sovjetikėve nė Afganistan, ndėrmjet viteve 1988 dhe 1992, prandaj edhe jam gjetur nė tė njėjtin vend dhe nė tė njėjtėn kohė me Al-Qaedan. Por, kurrė nuk kam qenė anėtar i Al-Qaedas, as nuk kam pasur lidhje me kėtė organizatė. Njerėzit i kanė pėrzier gjėrat”, thotė ai.

Nė kohėn kur vullnetarė nga mbarė bota arabe dyndeshin drejt Afganistanit, Belhaj kishte themeluar njė grup xhihadistėsh libianė tė quajtur “Grupi luftarak islamik”. “Ne ishim nė Afganistan pėr tė luftuar pėrkrah popullit afgan kundėr sovjetikėve, sikur bėnin nė atė kohė shumė vende tė tjera, nė mesin e tyre Franca dhe Shtetet e Bashkuara. Ne ishim nė anėn perėndimore”, shpjegon ai.

Pas kthimit nė Libi, Belhaj dhe xhihadistėt e tij kthejnė armėt kundėr regjimit tė Gaddafit. Ata do tė ndiqen pamėshirshėm nga gjenerali Abdel Fattah Younes, i cili nė pranverėn e vitit 2011 iu bashkua revolucionit libian, ku do tė jetė udhėheqės ushtarak pak efikas, para se tė vritet mė 28 korrik nė Bengazi, nė rrethana shumė tė turbullta. Kjo vrasje flitet tė jetė njė hakmarrje e islamikėve.

“Ne nuk ishim tė lidhur me xhihadin islamik, ne vetėm luftonim nė Libi kundėr diktaturės sė Gaddafit”, thotė ai. Mirėpo, CIA nuk lėshohet nė hollėsi. Pėrfundimisht, Belhaj arrestohet nė vitin 2004 nė aeroportin e Kuala Lumpurit, pastaj nga autoritetet malajziane i dorėzohet amerikanėve. Nėpėrmjet njėrit prej fluturimeve klandestine tė CIA-s ai transferohet drejt Tajlandės, ku thotė se ėshtė torturuar nga dy agjentė amerikanė.

Nė kėtė kohė, regjimi i Gaddafit punonte ngushtė me perėndimorėt nė luftėn antiterroriste dhe Belhaj mė pas u dorėzohet autoriteteve libiane. I dėrguar nė burgun famėkeq tė Abu Salemit, nė periferi tė Tripolit, ai mbahet aty pėr gjashtė vjet, shumicėn e kohės nė izolim tė plotė.

Megjithatė, nga aty ai del mė 2010, nė saje tė politikės sė shpirtmadhėsisė tė inspiruar nga Seif al-Islam, i biri i Gaddafit. Islamikė tė burgosur janė amnistuar nė shkėmbim tė heqjes dorė nga aktivitetet e tyre tė xhihadit kundėr regjimit. Njėri prej negociatorėve tė kėsaj marrėveshjeje ėshtė Mustafa Abdelxhalil, nė atė kohė ministėr i Drejtėsisė i Gaddafit, e i cili qė prej atėherė ėshtė bėrė kryetar i Kėshillit Kombėtar tė Tranzicionit.
Mirėpo, Belhaj e prish premtimin porsa shpėrthen kryengritja popullore libiane nė shkurt tė vitit 2011 dhe ai i bashkohet radhėve tė kryengritjes. Nė kuadėr tė njė revolucioni, i cili shumė shpejtė shndėrrohet nė luftė tė armatosur, islamikėt, nė mesin e tyre edhe Belhaj, janė tė fuqishėm pėr shkak tė pėrvojės ushtarake, tė cilėn pėrgjithėsisht nuk e kishin revolucionarėt libianė.

Kėsaj here nė kampin e mbėshtetur nga Perėndimi, Belhaj dhe njerėzit e tij i bashkohen ēetės sė Jebel Nefuzit dhe marrin pjesė nė vijėn e parė tė operacionit, i cili rezultoi me marrjen e Tripolit nė fund tė muajit gusht. Ish-xhihadisti u bė njė aleat i deklaruar i perėndimorėve.

“Nė Doha kam takuar shumė zyrtarė tė NATO-s”, tregon Abdel Hakim Belhaj, nė mesin e tyre edhe njė gjeneral francez tė rangut tė lartė. “Biseda ka qenė shumė e pėrzemėrt. E kam falėnderuar pėr ndihmėn e ofruar nga Franca. Presidenti Sarkozy ka marrė njė vendim shumė tė guximshėm duke mbėshtetur popullin libian dhe duke mbrojtur popullatėn civile. Ėshtė Franca ajo qė ka penguar masakrėn nė Bengazi. Ne kemi diskutuar edhe pėr bashkėpunimin e ardhshėm ndėrmjet Libisė dhe Evropės pėr ta ruajtur sigurinė dhe paqen nė Afrikėn Veriore”, thotė Belhaj.

A ka ndryshuar me tė vėrtetė ish-xhihadisti? Asgjė nuk ėshtė e pamundur, duke qenė se as bota islamike nuk ėshtė mė e pandryshueshme se tė tjerėt, por ndryshimi i tij mund tė jetė pėr arsye taktike.

Pėr mė tepėr, e drejtuar nga njė aleancė islamistėsh dhe liberalėsh, ish-zyrtarėsh tė regjimit tė Gaddafit dhe kundėrshtarėsh historikė, revolucioni libian ishte i suksesshėm falė kėtyre rrymave tė ndryshme, me gjithė pėrpjekjet e Gaddafit pėr tė futur pėrēarje dhe qė pėrmes propagandės t’i bėjė “bashkė” rebelėt me Al-Qaedan.

Edhe pse ka rivalitete ndėrmjet pėrbėrėsve tė ndryshėm tė rebelimit, bashkimi i tyre deri mė tani ėshtė pa asnjė tė metė. Belhaj pohon se personalisht ende nuk ka menduar pėr ndonjė karrierė politike. “Ka ende shumė punė pėr t’u bėrė nė planin ushtarak”, thekson ai. “Prandaj ėshtė ende herėt tė mendoj pėr tė ardhmen”.

Zero Cool
21-09-11, 12:42
Protesta nė Preshevė kundėr diskriminimit


http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0921131826209_m.jpg



Nė qytetin e Preshevės tė mėrkurėn u organizua marshi gjithė popullor me moton “Stop diskriminimit” ndaj shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės.
Organizatorė tė protestės ishte i gjithė spektri politik shqiptar nė bashkėpunim mė Organizatėn e veteranėve te luftės dhe Kėshillin pėr tė Drejtat e Njeriut nė Preshevė.

“Duam punė”, “Duam hapjen e kufirit”, “Stop xhandarmerisė serbe, “Zhvillim jo diskriminim” ishin sloganet qė pėrcollėn kėtė protestė, deri sa ato qė kishin pėrgatitur nga aktivistėt e Kėshillit pėr tė drejtat e njeriut dhe Nismės sė tė rinjve pėr tė drejtat e njeriut-e quanin ministrin e Pushtetit lokal serb, Milan Markovic si njeri tė rrezikshėm “.Warning Markovic is Here”.

Pankartat u vendosėn nė Zyrat e Trupit Koordinues nė Preshevė.

Zero Cool
22-09-11, 14:10
Shqipėria me njė plazh vetėm pėr ato femra me perēe



http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/perce-dhe-bikini_526059_thumb_large.jpg



Nga Express mė 22 shtator 2011 nė ora 11:15
Siē raporton televizioni Al Arabiya, duke iu referuar njė reportazhi tė AFP, nė Spille tė Kavajės, ka njė plazh tė quajtur ‘plazhi i burkės”, ku lahen femrat myslimane. Ai ėshtė i vetmi nė gjithė bregdetin shqiptar. Sipas AFP, tani pas mbarimit tė Ramazanit, plazhi ėshtė populluar pėr shkak se temperaturat janė ende tė larta. Plazhi ėshtė pak larg dhe duhet tė ecėsh nė kėmbė pėr tė mbėrritur aty.

Ermir Gjinushi thotė pėr AFP se duhet tė ketė mė shumė plazhe vetėm pėr femra pėr gratė e devotshme myslimane, tė ndarė nga meshkujt. Njė nga gratė qė lahen aty thotė se Islami nuk e ndalon qė femrat tė lahen, por duhen mbuluar nė mėnyrė qė tė mbrohen nga shikimet e tė tjerėve.

Zero Cool
22-09-11, 15:00
Itali, shqiptarėt vodhėn njė fshat tė tėrė


http://www.albeu.com/dokumenta/foto/Karabinieri.jpg



Policia italiane ka arrestuar dy shqiptarė tė cilėt vidhnin vilat dhe shtėpitė nė Itali. Personat nė fjalė kanė vjedhur dy makina muajin e kaluar, pėr tė kaluar nė vjedhjen e ēdo pajisjeve deri nė qindarkat mė tė vogla, ndėrsa mbrėmė kanė vjedhur pothuajse njė fshat tė tėrė.

Nė grabitjen e djeshme ata kanė arritur tė vjedhin edhe atė qė ishte gatuar nė kuzhinat e shtėpive duke marrė peshk tė gatuar dhe djathė, e mė pas bizhuteri, sende me vlerė dhe objekte tė ndryshme qė kanė gjetur nė shtėpi, madje edhe dy xhaketa.

Njė fshat i tėrė i quajtur Roviasca, i cili karakterizohej nga qetėsia dhe gjelbėrimi, u vu mbrėmė nėn shėnjestrėn e sulmit tė 26 vjeēarit Endrit Demushi dhe 28 vjeēarit Shkėlqim Brasha, punėtorė nė tė zezė nė ndėrtim, por qė aktualisht ishin tė papunė.

Banorėt e zonės kanė pikasur hajdutėt dhe kanė njoftuar karabinierėt, kur kėta tė fundit janė arrestuar nė flagrancė teksa po zbrisnin me motor nga Roviasca.

Nė mes tė natės shumė nga banorėt janė zgjuar nga thyerja e bravave tė dyerve prej tyre. /albeu.com/

Guri i madh
24-09-11, 11:15
Deputeti Kelmendi shfrytėzon “rastin”




Kompania “Elkos”, pronė e deputetit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), Ramiz Kelmendi, ka filluar menjėherė importin e produkteve ushqimore nga Serbia nė ditėn e parė tė heqjes sė masave tė reciprocitetit.
Derisa kjo masė u hoq mė 16 shtator, vetėm tri ditė mė pas kompania “Elkos” e deputetit Kelmendi importoi 4 ngarkesa me detergjent e konditorė, ku pėrfshihen prodhimet e korporatės serbe “Bambi” nė vlerė mbi 82 mijė euro.
Sipas tė dhėnave tė importit tė Doganave tė Kosovės qė nga data e heqjes sė masave tė reciprocitetit, dokument tė cilin e ka siguruar “Zėri”, kompania e deputetit Kelmendi ka importuar nė Kosovė nga Republika e Serbisė afro 370 mijė euro.
Kelmendi nuk mohon kėtė fakt edhe pse qėkur pati filluar reciprociteti me Serbinė e Bosnjėn pati deklaruar se ka bėrė zgjidhje pėr zėvendėsimin e importeve. Ai arsyetohet se nėpėrmjet Serbisė ka tė kontraktuara edhe importe tė kompanive ndėrkombėtare, tė cilat, sipas tij, i kanė pėrcjellė zhvillimet nė Kosovė dhe menjėherė pas heqjes sė masave tė reciprocitetit kanė kėrkuar qė tė pėrmbushen kontratat qė ishin lidhur mė herėt me to.
Megjithėse ėshtė pronar i kompanisė “Elkos”, tash thotė se nuk mund tė flasė nė detaje pėr kėtė kompani. “Pas marrjes sė detyrės sė deputetit mė nuk menaxhoj drejtpėrsėdrejti kėtė kompani dhe nuk di detaje nga punėt e pėrditshme tė saj. Nuk e di edhe sa ėshtė vlera e mallrave tė “Elkos-it” tė kontraktuara nė Serbinė“, ka thėnė deputeti Kelmendi pėr “Zėrin”.
Pėr mosarritjen e zėvendėsimit komplet tė produkteve serbe me ato evropiane biznesmeni dhe deputeti i AAK-sė fajėson Qeverinė.
“Masat e reciprocitetit ėshtė dashur tė zgjasin mė shumė. Kjo do tė ndihmonte edhe bizneset importues qė tė krijojnė lidhje pėr importe nga vendet evropiane, bizneset prodhuese vendore qė tė forcohen, dhe mbi tė gjitha, do tė mėsonte konsumatorėt qė tė mos pėrdorin produktet serbe. Megjithėse ishte kohė e shkurtėr, mund tė them qė Serbia tashmė ka humbur njė pjesė tė konsiderueshme tė tregut nė Kosovė”, thotė Kelmendi.
Ai ka thėnė qė pėrkrah idenė qė masat e reciprocitetit me Serbinė tė hyjnė pėrsėri nė fuqi, me arsyetimin qė ky shtet nuk po i lejon mallrat kosovare tė shiten atje.
Ndryshe, nė dokumentin qė ka siguruar ‘Zėri” pėr mallrat dhe importuesit e tyre, qė hyjnė menjėherė pas heqjes sė masave tė reciprocitetit me Serbinė, pėr mė pak se njė javė vlera e importeve ėshtė miliona euro.
Nga Serbia, vetėm nga data 16 shtator e deri mė 2 shtator janė bėrė mbi 460 importe dhe nga shteti serb kompanitė kosovare tė importit sollėn qė nga produktet e konsumit bazė, e deri tė produktet e luksit.
Kompanitė qė e shfrytėzuan “rastin”
Pos kompanisė “Elkos” tė deputetit tė opozitės, Raiz Kelmendi, nė dokumentin doganor tė regjistrimit tė importeve, menjėherė pas heqjes sė masave tė reciprocitetit, “rastin” e kanė shfrytėzuar edhe njė sėrė kompanish kosovare.
Nė kėtė dokument mė sė shpesht i gjenden emrat kompanive: “Amidoni Group”, “Apollonia –Podujevė”, “Progres-Vushtrri”, “Shkelqimi-Lluzhan”, “Hoxha-Podujevė”, “Coca Cola-hbc-Lipjan”, “Euro commerce-Viti”, “ENIX-Mitrovicė”, “PAPENBURG&ADRIJANI” etj.
Nė kėtė listė tė importueseve, pjesa mė e madh e kompanive janė nga qyteti i Podujevės.

Zero Cool
24-09-11, 17:28
Aisha Gaddafi flet nė emėr tė atit


http://www.gazetaexpress.com/repository/images/large/Libi_313188_thumb_large.jpg


Nga Express mė 24 shtator 2011 nė ora 17:30
E bija e Muammar Gaddafit tha se babai i saj ėshtė mirė dhe se mbėshtet luftimet e mbėshtetėsve tė tij.

Aisha Gaddafi, gjatė njė bisede me njė radio stacion sirian, u bėri thirrje njerėzve nė Tripoli dhe nė vende tė tjera tė ngritėn dhe tė luftojnė kundėr liderėve tė rinj tė shtetit.

Vendqėndrimi i Gaddafit nuk dihet, qė kur forcat opozitare morėn kontrollin mbi kryeqytetin libian nė fund tė muajit gusht.

Nė ndėrkohė, ushtruesi i detyrės sė kryeministrit nė Libi, Mahmud Jibril, ka premtuar zhvillimin e njė hetimi pėr keqtrajtimin e qytetarėve jo-libian nė duart e kryengritėsve.

Organizata ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut, Human Rights Watch, vlerėsoi se ka pasur arrestime tė shumta dhe abuzim tė punėtorėve emigrantė, tė cilėt thuhet se akuzohen tė jenė mbėshtetės tė Gaddafit.

Zero Cool
24-09-11, 17:37
SVP propagandė antishqiptare nė Zvicėr


Partia Popullore Zvicerane (SVP) ka rikthyer propagandėn antishqiptare pėrmes njė fushate tė posaēme.
Propaganda me reklama dhe bilborde qė ka tė bėjė me njė fushatė kundėr emigrantėve tė huaj dedikohet posaēėrisht pėr shqiptarėt nga Kosova.

Kryeideatori i kėsaj fushate ėshtė njė nga liderėt e kėsaj partie, Christoph Blocher, i cili ka shfaqur mendimet dhe urrejtjen e tij kundėr shqiptarėve, si nė debatet e brendshme partiake ashtu edhe pėrmes deklarimeve tė tij pėr opinion me tezat kundėr “Kosovo Albaner”.
Fushata ėshtė nxitur sėrish pas rastit tė prerjes nė fyt tė njė zvicerani nga ana e dy tė rinjve kosovar pas njė zėnke midis tyre njė muaj mė parė. Personi qė u rre ishte pikėrisht i partisė SVP dhe se ai kishte provokuar dy shqiptarėt e rinj nga Kosova.
SVP po merret seriozisht me ēėshtjen e emigrantėve shqiptarė nga Kosova, tė cilėt supozohet sipas kėsaj partie se janė mbi 170 mijė dhe posedojnė shtetėsinė zvicerane.
Kundėr fushatės ėshtė shprehur Kisha Katolike e Zvicrės e cila ka akuzuar SVP pėr njė fushatė tė tillė brutale.
“Nuk mund tė vendosėsh tė tėrė popullin apo njė komb dhe njė kulturė vetėm pėr njė apo dy raste. Kjo temė tė cilėn pėrpiqet tė zgjeroj SVP, jo qė ndihmon diē shtetitn apo kulturėn zvicerane, nė tė kundėrtėn, kjo temė vetėm sa sjell urrejtje dhe pėrēarje mes kulturave dhe multi-besimeve nė Zvicėrr“, thekson kisha zvicerane.
Reagime ndaj kėsaj partie pritet tė pasojnė edhe nga subjektet e tjera politike zvicerane dhe nga shoqatat shqiptare nė Zvicėr. (INA)

Guri i madh
25-09-11, 00:41
Buja bėn biznes me kontraktorin e komunės


Kryetari i komunės sė Lypjanit, Shukri Buja, vazhdon tė bėjė biznes me kontraktorin e kėsaj komune. Derisa komuna qė ai drejton e shpėrblen me tenderė publikė kompaninė “Stublla”, kjo e fundit llogaritet t’i ketė borxh Bujės mbi 13 mijė euro, pasi qė ai ka tė deponuar grurin nė mullirin e “Stubllės.
Buja kėtė e ka deklaruar nė deklarimin e pasurisė nė Agjencionin Kundėr Korrupsion (AKK) pėr vitin 2011. Buja, i kontaktuar nga gazeta, nuk ka dashur tė komentojė rreth kėtij rasti, e po ashtu as zyra pėr informim e kėsaj komune nuk ka pranuar tė flasė pėr “Zėrin”, nėse kjo paraqet konflikt interesi.
Ai kishte zgjedhur mullirin e kompanisė “Stublla”, nė mesin e shumė tė tjerėve qė merren me kėtė lloj biznesi pėr tė deponuar grurin. Kurse Ali Stublla, pronar i kompanisė “Stublla”, mohon tė ketė ndonjė ndikim nga kryetari i kėsaj komune, i cili ka tė deponuar grurin nė mullirin e tij.
“Jo nuk ka asnjė ndikim. Kryetari e ka mė afėr mullirin tonė edhe pėr kėtė arsye edhe e ka deponuar kėtu grurin”, ka thėnė ai pėr “Zėrin”.
Kompania private “Stublla”, qė merret edhe me kryerjen e punėve ndėrtimore kishte fituar tė drejtėn nga Komuna e Lypjanit pėr tė ndėrtuar me koncesion objektin pėr familjet e dėshmorėve, veteranėt e luftės, familjet e martirėve dhe fėmijėt bonjakė.
Kjo kompani ishte shpallur fituese mė 16 prill tė vitit 2008 ndėrsa Komunės i kishte ofruar 39.64 pėr qind tė objektit. Nė njė tender tjetėr mė 29 tetor 2010 kjo kompani ishte shpallur fituese pėr ndėrtimin e objektit shkollor nė fshatin Banullė tė Lipjanit. Oferta e kėsaj kompanie ishte 483 mijė e 684 euro.
E njėjta kompani kishte fituar nė tenderin e datės 14 tetor tė vitit 2009 nė tenderin “Projektimi dhe zbatimi i rrjetit tė kanalizimit –Livaxhe”. Nė kėtė tender ishte vetėm njė ofertues ndėrsa vlera e kontratės nuk ishte bėrė publike nė njoftimin pėr dhėnie kontrate tė publikuar nė uebfaqen e Komisionit Rregullativ tė Prokurimit Publik.
Po ashtu kjo kompani ėshtė pėrfituese e tenderit edhe pėr “Suvatimin e mureve” nė vlerė prej mbi 437 mijė euro. Edhe pėr ndėrtimin e njė shkolle tė mesme nė Lypjan “Stubllės” i ishte dhėnė tenderi mė datėn 15.01.2010, ku vlera e pėrgjithshme e kontratės ishte 1,682,533 euro, ku kėtė tender e kishte marrė nga Ministria e Arsimit.
Ndėrkaq sipas deklarimit tė pasurisė sė Bujės nė Agjencinė Kundėr Korrupsion del se 15 hektarė tokė bujqėsore nė Bujanė e Graskė tė komunės sė Lypjanit janė blerė pėrmes procesit tė privatizimit. Sipas Bujės, shuma prej 48 mijė eurosh pėr tė blerė kėtė tokė ishte siguruar nga tė ardhurat e tij pėrmes tregtisė me material ndėrtimor si dhe marrja e njė kredie nė NLB.
Kjo pronė ishte pėrfituar, sipas Bujės, gjatė viteve 2006-2008. Ndėrkaq gjatė viteve 2005-2007 Buja kishte blerė tokė bujqėsore me sipėrfaqe prej 95 ari nė Suhodoll tė Lypjanit. Vlera e kėsaj prone ishte 67 mijė euro ndėrsa mjetet ishin siguruar nga tregtia me material ndėrtimor dhe pėrfitimi nga kafiteria nė Ferizaj.
Prej pėrfitimeve nga tregtia dhe kafiteria, sipas Bujės, ishin siguruar mjetet pėr tė blerė edhe njė lokal afarist prej 34 metrash katrorė nė vlerė prej 60 mijė eurosh. Po ashtu edhe pėr blerjen e banesės prej 134 metrash katrorė nė Prishtinė tek Kroi i Bardhė nė Lagjen Dardania qė kishte kushtuar 104 mijė euro njė pjesė e mjeteve ishin siguruar nga pėrfitimet nga tregtia me material ndėrtimor.
Preteni do tė merret me rastin
Hasan Preteni, kryetar i Agjencisė Kundėr Korrupsion, ka thėnė pėr “Zėrin” se rastin nė fjalė do ta trajtojnė. “Ju siguroj qė kėtė informacion do ta trajtomė. Ne do tė punojmė nė kėtė drejtim konform legjislacionit nė fuqi”, ka thėnė Preteni.
Sipas tij, secili rast i ka specifikat e veta dhe ėshtė e padrejtė dhe joprofesionale qė tė nxirret ndonjė konkluzion i shpejtė.

Neferta
27-09-11, 07:41
Pranvera Arabe
Arabia Saudite shėnoi reforma historike.

Mbreti Abdullah deklaroi se kėtej e tutje gratė mund tė bėhen anėtare tė Kėshillit Konsultativ tė Arabisė Saudite dhe mund tė konkurrojnė nė zgjedhjet vendore.

Ndėrkaq, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės bėnė tė ditur se kėtė deklaratė e kanė pritur me kėnaqėsi.

Gratė saudite janė shumė herė mė tė privuara se ato nė pjesėn mė tė madhe tė vendeve tė tjera arabe.

Ato e kanė tė ndaluar tė drejtojnė njė automjet, apo tė udhėtojnė tė pashoqėruara.

Gratė arabo-saudite nuk gėzojnė as tė drejtėn pėr t'u zgjedhur.

Pėr mė tepėr, njė grua saudite nuk mund as tė operohet pėr shėndetin e saj pa marrė leje nga babai, bashkėshorti, apo vėllai.

Mirėpo deklarata e fundit e Mbretit Abdullah ndez dritėn jeshile pėr njė revolucion.

Gratė saudite kėtej e tutje do tė jenė pjesė e udhėheqjes.

Nė legjislaturėn e radhės do mund tė zgjidhen nė Kėshillin Konsultativ me 150 anėtarė, tė cilėt luajnė rolin e kėshilltarit tė mbretit dhe hartojnė projektligje.

Anėtarėt e Kėshillit Konsultativ emėrohen drejtpėrdrejtė nga mbreti, emrat nė listėn e tė cilit janė ende tė panjohur.

Risitė nė Arabinė Saudite nuk mbeten vetėm me kaq.

Gratė jo vetėm qė do tė kenė tė drejtėn e votės, por edhe do mund tė hedhin kandidaturėn pėr zgjedhjet vendore.

Ndėrkaq, zgjedhjet e para pas kėsaj deklarate tė Mbretit tė Arabisė Saudite do tė zhvillohen nė vitin 2015.

Neferta
27-09-11, 14:12
Gazetares nė Meksikė i hiqet koka


Amnesty International ka alarmuar pėr njė masakėr tė vėrtetė nė Meksikė. Njė kartel droge ka prerė kokėn dhe pjesėt e trupit tė redaktores sė Primera Hora Maria Elizabeth Macias, nė Nuevo Laredo.
Gazetarja kishte pėrdorur median sociale pėr tė raportuar pėr dhunėn e kartelit lokal tė drogės Los Zetas. Trupi i saj i ndarė nė disa pjesė u gjet pranė njė lumi. Ajo pėrdorte nofkėn “La nena de Laredo” (Vajza nga Laredo), pėr tė raportuar pėr aktivitetin dhe vendndodhjen e antarėve tė bandės sė drogės.
Dy persona tė rinj, njė djalė e njė vajzė u mbytėn dhe u varėn nė njė urė javėn e kaluar pasi qė raportuan nė mediat sociale pėr grupin e njėjtė.
Kėmbėt e gazetares u gjuajtėn nė bari, kurse koka e saj u vendos nė njė makinė kositėse bashkė me njė monitor, mausin dhe dėgjueset e kompjuterit. Pranė pjesė tė trupit u la njė mesazh nė emėr tė organizatės qė tė mos pėrdoret interneti pėr t’i denoncuar sepse do tė pėrfundonin ngjashėm.
Qė nga vitit 2000, 70 gazetarė janė vrarė nė Meksikė dhe 13 tė tjerė konsiderohen tė zhdukur.

Guri i madh
28-09-11, 17:13
Fotolajm: Ja si keqpėrdoren veturat e Policisė sė Kosovės

http://www.botasot.info/reklama/fotolajm-policia.jpg (http://www.botasot.info/reklama/fotolajm-policia.jpg)
Besoni ose jo, por ja qė ėshtė e vėrtetė, kjo foto qė po e shihni ėshtė duke qarkulluar nė internet dhe jo rrallė herė veturave zyrtare tė Policisė sė Kosovės u ndėrrohet destinimi. Kjo veturė e Policisė sė Kosovės nė vend se tė ishte nė shėrbim tė rendit dhe ligjit, ajo shfrytėzohet si mjet transportues privat.

Zero Cool
28-09-11, 19:57
SHBA, arrestohen 2901 emigrantė kriminelė, mes tyre edhe shqiptarė


20:31 / 28.09.2011

Zyra e Emigracionit dhe e Doganave tė SHBA njoftoi zyrtarisht tė mėrkurėn arrestimin e 2.901 emigrantėve kriminelė nė kuadėr tė operacionit “Cross Check”, mes tė cilėve edhe shtetas shqiptarė, numri i tė cilėve nuk dihet ende.


Mė shumė se 1.600 e tė arrestuarve kishin tė gjithė precedentė tė mėparshėm penalė si vrasje, tentativė pėr vrasje, rrėmbim personi, grabitje armėsh, trafik droge, abuzim me fėmijėt, abuzime seksuale ndaj tė miturve dhe krime tė tjera. 40 prej tyre ishin anėtarė tė njė bande.

Shumica e tė ndaluarve, rreth 2642 janė meshkuj. Tė arrestuarit vinin nga 115 vende, ku rreth 386 prej tyre ishin emigrantė tė paligjshėm.

Zyra e Emigracionit dhe e Doganave ka nisur operacionin “Cross Check” qė nė vitin 2009, me qėllim kapjen dhe largimin e emigrantėve tė paligjshėm dhe kriminelė nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Qė prej atėherė janė arrestuar mbi 7400 persona.

Tė arrestuarit vinin nga shtete si; Meksika, Guatemala, Kuba, Kanadaja, Iraku, Shqipėria,Serbia, Xhamajka, India, Polonia, Republika Domenikane dhe Jordania./Telegrafi/

Artisti
28-09-11, 20:54
Simpatizantė dhe anėtar tė partisė Kurde PKK, kanė okupuar studion e RTL, pikėrisht studion nga ku transmetohet "EXCLUSIV".






.

Guri i madh
29-09-11, 17:58
http://www.botasot.info/mesme/gomari29.jpg

Bullgari: Gomari, kandidat pėr prefekt tė Varnės

Partia politike bullgare Shoqėria pėr Bullgarinė e re ka vendosur qė pėr kandidat tė saj pėr prefekt nė Varna tė prezantojė gomarin Marko.
Dojēin Dimitrov, anėtar i partisė, thotė se gomari Marko pėr dallim nga kandidatėt e tjerė ka karakter tė fortė, nuk vjedh dhe gjithmonė e kryen gjithė punėn e vet, transmetojnė mediat e huaja.
“Jeta e Markos ėshtė e vėshtirė, sepse nė Bullgari ka gjithnjė e mė pak sipėrfaqe tė gjelbėruar”, ka thėnė Dimitrov, duke shtuar se partia ka “shpresa” tė mėdha tek ai.
“Qytetarėt e Varnės vendosin se kush ka mė tepėr kualitet – gomari, apo prefekti aktual”, ka theksuar Dimitrov.
Kjo ėshtė hera e parė qė njė kafshė kandidohet nė zgjedhjet nė Bullgari, edhe pse kjo nė Meksikė tashmė ėshtė praktikė standarde.

Zero Cool
01-10-11, 18:12
Afganistan, kapet udhėheqėsi i rrjetit Hakani


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.1001182749916_m.jpg


18:27 / 1.10.2011

NATO-ja thotė se ėshtė kapur nė Afganistan udhėheqėsi i rrjetit Hakani, i cili ėshtė i lidhur me talebanėt. Aleanca njoftoi se forcat afgane dhe ato tė koalicionit e kapėn Haxhi Mali Khanin tė martėn nė provincėn Paktika tė Afganistanit pranė kufirit me Pakistanin.


Nė njė njoftim tė NATO-s thuhet se Khan menaxhonte bazat e rrjetit Hakani dhe vėzhgonte veprimet nė Afganistan dhe Paksitan si dhe zhvendoste forcat kryengritėse nga Pakistani nė Afganistan pėr tė drejtuar aktivitetin terrorist.

Aleanca e quajti kapjen e tij si “njė arritje domethėnėse” pėr shkatėrrimin e rrjetit Hakani. NATO-ja thotė se Khan ishte i armatosur rėndė gjatė operacionit i cili ēoi nė kapjen e tij, por ai u dorėzua “pa rezistencė“. Zėvendėsi i tij dhe truprojat e tij janė mes personave qė u kapėn gjatė kėtij operacioni. /VoA/Telegrafi/

Zero Cool
01-10-11, 18:19
Vrasja e Anvar al Avlakit, goditje pėr Al Qaedan


http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0930192701833_m.jpg


19:27 / 30.09.2011

Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Barack Obama, tha se vrasja e Anvar al-Avlakit, militantit qė konsiderohej si kėrcėnimi mė i madh pėr sigurinė amerikane, ėshtė njė moment i rėndėsishėm nė pėrpjekjet pėr tė mposhtur rrjetin terrorist tė Al Qaedas dhe aleatėt e tij.


Obama i ka bėrė kėto komente nė ceremoninė qė shėnonte largimin e shefit tė shtabit tė ushtrisė amerikane, admiralit Mike Mullen.

“Vdekja e Avlakit shėnon njė tjetėr arritje tė rėndėsishme nė pėrpjekjet pėr tė mposhtur Al Qaedan dhe bashkėpunėtorėt e saj. Pėr mė tepėr, ky sukses i kontribuohet komunitetit tonė tė inteligjencės dhe pėrpjekjeve tė Jemenit dhe forcave tė tij tė sigurisė, qė kanė punuar ngushtė me Shtetet e Bashkuara”, ka thėnė presidenti Obama.

Ministria jemenase e Mbrojtjes ka njoftuar mė herėt se al-Avlaki, njė predikues radikal mysliman i lidhur me krahun e Al Qaedas nė Jemen, ėshtė vrarė sė bashku me disa bashkėpunėtorė tė tij. Zyrtarėt e Shteteve tė Bashkuara thonė se ai ėshtė vrarė nė njė sulm i CIA-s. /Telegrafi/

Fshatari
01-10-11, 19:38
Fotolajm: Ja si keqpėrdoren veturat e Policisė sė Kosovės

http://www.botasot.info/reklama/fotolajm-policia.jpg (http://www.botasot.info/reklama/fotolajm-policia.jpg)
Besoni ose jo, por ja qė ėshtė e vėrtetė, kjo foto qė po e shihni ėshtė duke qarkulluar nė internet dhe jo rrallė herė veturave zyrtare tė Policisė sė Kosovės u ndėrrohet destinimi. Kjo veturė e Policisė sė Kosovės nė vend se tė ishte nė shėrbim tė rendit dhe ligjit, ajo shfrytėzohet si mjet transportues privat.

Merita e Policise se shtetit tone eshte se edhe qepeve u sigurohet jeta 24 ore ne dite kurse kjo milicia e eulexit nuk arriti t'ia siguroje jeten as deshmitarit te paguem x!

Hajra
02-10-11, 09:59
Drashkoviq: Popullit t’i thuhet e vėrteta


02-10-2011 00:06 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F1%2F1 %2F35402%2Fdrashkoviq-popullit-t-i-thuhet-e-verteta%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Ditari%20-%20Politik%C3%AB%20-%20Drashkoviq%3A%20Popullit%20t%E2%80%99i%20thuhet %20e%20v%C3%ABrteta&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4e88277f982ac3cd/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Findex.php&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/35402/drashkoviq-popullit-t-i-thuhet-e-verteta/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/35402/drashkoviq-popullit-t-i-thuhet-e-verteta/#"]

Lideri i Partisė Serbe tė Ripėrtėritjes (SPO), Vuk Drashkoviq ka deklaruar tė shtunėn se informatat pėr ngjarjet nė Jarinje janė tė ndryshme nga ato qė i janė plasuar opinionit serb. Ai ka thėnė se popullit serb duhet t’i thuhet e vėrteta.
Drashkoviq ka kritikuar njė takim tė Kėshillit pėr Siguri tė Kuvendit tė Serbisė qė ėshtė mbajtur tė premten duke thėnė se pėrfaqėsuesit e shėrbimeve serbe tė sigurisė nuk kanė thėnė tė vėrtetėn.
“Njerėzit nė krye tė ushtrisė dhe tė policisė e kanė thėnė tė vėrtetėn nė Kėshill, e ajo ėshtė e tillė dhe aspak nuk ka tė bėjė me atė qė po i servohet popullit tė Serbisė”, ka thėnė Drashkoviq nė njė debat nė Krushevc tė Serbisė.
Ai ka thėnė se aktualisht Serbia ėshtė nė njė udhėkryq dramatik tė fatit dhe nė dhjetė ditėt e ardhshme, sipas tij, shteti serb me vullnetin e vet mund tė kthehet nė drejtim tė viteve ‘90. /ge/

Hajra
02-10-11, 10:10
Erdogan nė Tetovė: Ju jeni nipėrit dhe vėllezėrit tanė


E premte 30 Shtator 2011 18:26
Kryeministri turk, Rexhep Taip Erdogan theksoi nė Tetovė para njė mase tė tubuar se ndjehet shumė i lumtur pėr pritjen madhėshtore nė Tetovė, pėr herė tė dytė pas 11 viteve.
"Ne nuk mund tė ju harrojmė juve dhe se ju jeni nipėrit dhe vėllezėrit tanė. Gėzimi juaj ėshtė gėzimi jonė, dhe shqetėsimi juaj ėshtė shqetėsimi ynė. Kam njė lutje deri tek ju, qė tė jeni tė bashkuar dhe nuk ėshtė mirė tė keni ndasi. Nė xhami nuk ka ndarje, ajo ėshtė e tė gjithve. Unė nuk e dua turkun se ėshtė turk, maqedonasin se ėshtė maqedonas apo shqiptarin se ėshtė shqiptar, por i dua tė gjithė njerėzit qė janė krijuar nga njė Zot", theksoi Erdogan, pas faljes sė xhumasė nė Xhaminė e Larme nė Tetovė.
Ai ka shpjeguar se 11 vite mė parė ka qenė nė Tetovė, qė pas daljes sė tij nga burgu dhe se nga ajo periudhė ai ka pasur pėrparime nė karrierėn e tij politike me formimin e partisė sė tij.
Pas kėsaj vizite nė Tetovė, Erdogan ka qėndruar nė komunėn e Vrapēishtit tė dominuar nga turqit si dhe nė komunėn e Gostivarit, ku para Shtėpisė sė Kulturės ka pasur njė fjalim para qytetarėve tė tubuar.
"Nė vitin 2002 e fituam pushtetin dhe ju porosis se nė vitin 2023 kur do tė shėnohen 100 vjet nga formimi i Republikės sė Turqisė ne do tė jemi nė dhjetėshin e parė tė vendeve mė tė zhvilluara ekonomike nė botė. Ne juve asnjėherė nuk mund t'ju harrojmė pėr shkak se mes juve ka nipėr tė Osmanlinjve. Ne kemi vėllezėr tanė edhe nė Bosnjė, edhe nė Prishtinė dhe Prizren edhe nė Shkup, Manastir, Ohėr, Dibėr, Tetovė", tha kryeministri turk.
Ai theksoi se bisedimet e djeshme me kreun shtetėror tė Maqedoniė, me kryeministrin Nikolla Gruevskin, me presidentin Gjorge Ivanov dhe tė tjerėt kanė kaluar nė njė atmosferė dhe dialog miqėsor.
Ai bashkė me njė numėr tė madh tė ministrave, deputetėve dhe kryetarėve tė komunave, si dhe ish kampionin e reprezentacionit futbollistik turk Hakan Shukur dhe kreyebashkiakun e Stambollit Kadir Topbash, nė mėnyrė solemne e lėshuan nė pėrdorim ndėrtesėn pranuese tė Myftinisė sė Tetovės tė BFI-sė.
Kryeministri Erdogan qėndrimin dyditor nė Maqedoni do ta rrumbullaksojė me vizitėn nė Ohėr.

Erdogan - Rexhepi: Ne jemi njė
Reis ul Ulema i Bashkėsisė Fetare Islame, H. Sulejman ef. Rexhepi zhvilloi takim me kreun e Qeverisė turke, Rexhep Taip Erdogan nė hotelin Aleksandar Palas nė Shkup.
Gjatė kėtij takimi Reis Ulema i prezentoi njė letėrnjoftim tė BFI-sė dhe institucioneve tė saj edukativo- shkencore, mbi zhvillimin dhe organizimin e jetės fetare islame nė vend dhe diasporė, si dhe pėr problemet me tė cilat ballafaqohet BFI dhe me gjitha ato probleme qė e kanė tanguar pėr disa vite kėtė institucion tė lartė fetar islam nė Maqedoni.
http://www.mesazhi.com/modules/news/images/normal/%28u39u%29tajjip%20erdogan%20sylejman%20rexhepi%20 346357.jpg

Ai gjithashtu e njoftoi pėr punėn e pronės sė BFI-sė, ngecjet nė procesin e denacionalizimit, pėr xhaminė Burmali dhe gjitha xhamitė tjera pėr tė cilat BFI ėshtė gjallė e interesuar qė t’i rindėrton. Ai gjithashtu shprehi shqetėsime pėr diskriminimin qė po pėrjeton nga Qeveria e R.M, dhe se kėrkesė e BFI ėshtė qė tė jemi tė barabartė me gjitha bashkėsitė tjera fetare, e jo tė priviligjohet vetėm njė. Reis ul Ulema falėnderoi disa asociacione dhe organizata turke nė veēanti TIKA, pėr punėn e tyre qė bėjnė pėr trashigiminė kulturore islame.
Nė anėn tjetėr kryeministri turk, Rexhep Taip Erdogan shprehi falėnderime pėr pritjen madhėshtore tė muslimanėve tė Maqedonisė dhe mirėnjohje pėr gjithė atė qė po bėnė BFI-ja. Ai shprehi shqetėsimet pėr kėtė qė po ndodhė me BFI-nė dhe myslimanėt e Maqedonisė, me tė cilat probleme ishte i njohur si dhe me padrejtėsitė qė po i bėhen BFI dhe pjestarėve tė saj, andaj theksoi se Turqia gjithmonė ėshtė e gatshme tė ndihmonė BFI.
Kėrkesa e tij ishte deri tek kreu i BFI qė tė vazhdojė edhe mė tej me aktivitete, ashtu siē janė bėrė deri mė tani, tė cilat janė shumė tė ēmuara dhe me vlerė. Reis ul Ulema dhe kryeministri Erdogan kėmbyen dhurata ku kėtij tė fundit iu dhanė dy korniza njėra me xhaminė Mustafa Pasha, ndėrsa tjetra, korniz me Urėn e Gurit tė Shkupit, ndėrsa, z. Erdogan i dhuroi njė Kuran tė madhė Reis Ulemasė nė shenjė nderi, respekti, vėllazėrisė dhe miqėsisė qė ka BFI me Institucionet e shtetit Turk.
Erdogan vijon vizitėn nė Tetovė, Gostivar dhe nė disa qytete tė tjera, namazin e xhumasė do tė fal bashkėrisht me Reis ul Ulemanė nė xhaminė e Larme tė Tetovės, do tė hapė mektebin e hafizėve tė Kuranit nė Tetovė dhe njėkohėsisht do tė vizitojė edhe Teqen Arabati Baba.
Gjithashtu sot nė orėt e paraditės Reis ul Ulema i Bashkėsisė Fetare Islame, H. Sulejman ef. Rexhepi morri pjesė nė akademin e diplomimit tė gjeneratės sė parė tė Univeristetit Ndėerkombėtar Ballkanik nė Shkup, nė tė cilin solemnitet ishte pjesėmarrės kryeministri turk Rexhep Taip Erdogan. Nė kėtė akademi fjalė rasti kishte z. Erdogan i cili mes tjerash foli mbi vlerat qė sjellė arsimi dhe kultura nė ambientet multietnike dhe multikulturore.
Erdogan studentėve tė kėtij universiteti ua shpėrndau diplomat e para studentėve tė gjeneratės sė parė tė diplomuar nė kėtė Universitet. Gjatė kėtij akti solem inshin prezent personalitete tė shquara politike dhe fetare. (INA)

Alima
02-10-11, 10:25
[QUOTE=Guri i madh;2128227]
http://www.botasot.info/reklama/fotolajm-policia.jpg (http://www.botasot.info/reklama/fotolajm-policia.jpg)

...


FOTO E SHEKULLIT


Ma asocioi ne aeroporte ne muajt gusht-shtatore ....plot traka thas me speca , aty -ketu ndoi spec vetem , dy a tre tube http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon10.gif....



dhe ? ky quhet shtet ?



.

Fshatari
02-10-11, 13:24
Erdogan nė Tetovė: Ju jeni nipėrit dhe vėllezėrit tanė


E premte 30 Shtator 2011 18:26
Kryeministri turk, Rexhep Taip Erdogan theksoi nė Tetovė para njė mase tė tubuar se ndjehet shumė i lumtur pėr pritjen madhėshtore nė Tetovė, pėr herė tė dytė pas 11 viteve.
"Ne nuk mund tė ju harrojmė juve dhe se ju jeni nipėrit dhe vėllezėrit tanė. Gėzimi juaj ėshtė gėzimi jonė, dhe shqetėsimi juaj ėshtė shqetėsimi ynė. Kam njė lutje deri tek ju, qė tė jeni tė bashkuar dhe nuk ėshtė mirė tė keni ndasi. Nė xhami nuk ka ndarje, ajo ėshtė e tė gjithve. Unė nuk e dua turkun se ėshtė turk, maqedonasin se ėshtė maqedonas apo shqiptarin se ėshtė shqiptar, por i dua tė gjithė njerėzit qė janė krijuar nga njė Zot", theksoi Erdogan, pas faljes sė xhumasė nė Xhaminė e Larme nė Tetovė.
Ai ka shpjeguar se 11 vite mė parė ka qenė nė Tetovė, qė pas daljes sė tij nga burgu dhe se nga ajo periudhė ai ka pasur pėrparime nė karrierėn e tij politike me formimin e partisė sė tij.
Pas kėsaj vizite nė Tetovė, Erdogan ka qėndruar nė komunėn e Vrapēishtit tė dominuar nga turqit si dhe nė komunėn e Gostivarit, ku para Shtėpisė sė Kulturės ka pasur njė fjalim para qytetarėve tė tubuar.
"Nė vitin 2002 e fituam pushtetin dhe ju porosis se nė vitin 2023 kur do tė shėnohen 100 vjet nga formimi i Republikės sė Turqisė ne do tė jemi nė dhjetėshin e parė tė vendeve mė tė zhvilluara ekonomike nė botė. Ne juve asnjėherė nuk mund t'ju harrojmė pėr shkak se mes juve ka nipėr tė Osmanlinjve. Ne kemi vėllezėr tanė edhe nė Bosnjė, edhe nė Prishtinė dhe Prizren edhe nė Shkup, Manastir, Ohėr, Dibėr, Tetovė", tha kryeministri turk.
Ai theksoi se bisedimet e djeshme me kreun shtetėror tė Maqedoniė, me kryeministrin Nikolla Gruevskin, me presidentin Gjorge Ivanov dhe tė tjerėt kanė kaluar nė njė atmosferė dhe dialog miqėsor.
Ai bashkė me njė numėr tė madh tė ministrave, deputetėve dhe kryetarėve tė komunave, si dhe ish kampionin e reprezentacionit futbollistik turk Hakan Shukur dhe kreyebashkiakun e Stambollit Kadir Topbash, nė mėnyrė solemne e lėshuan nė pėrdorim ndėrtesėn pranuese tė Myftinisė sė Tetovės tė BFI-sė.
Kryeministri Erdogan qėndrimin dyditor nė Maqedoni do ta rrumbullaksojė me vizitėn nė Ohėr.

Erdogan - Rexhepi: Ne jemi njė
Reis ul Ulema i Bashkėsisė Fetare Islame, H. Sulejman ef. Rexhepi zhvilloi takim me kreun e Qeverisė turke, Rexhep Taip Erdogan nė hotelin Aleksandar Palas nė Shkup.
Gjatė kėtij takimi Reis Ulema i prezentoi njė letėrnjoftim tė BFI-sė dhe institucioneve tė saj edukativo- shkencore, mbi zhvillimin dhe organizimin e jetės fetare islame nė vend dhe diasporė, si dhe pėr problemet me tė cilat ballafaqohet BFI dhe me gjitha ato probleme qė e kanė tanguar pėr disa vite kėtė institucion tė lartė fetar islam nė Maqedoni.
http://www.mesazhi.com/modules/news/images/normal/%28u39u%29tajjip%20erdogan%20sylejman%20rexhepi%20 346357.jpg

Ai gjithashtu e njoftoi pėr punėn e pronės sė BFI-sė, ngecjet nė procesin e denacionalizimit, pėr xhaminė Burmali dhe gjitha xhamitė tjera pėr tė cilat BFI ėshtė gjallė e interesuar qė t’i rindėrton. Ai gjithashtu shprehi shqetėsime pėr diskriminimin qė po pėrjeton nga Qeveria e R.M, dhe se kėrkesė e BFI ėshtė qė tė jemi tė barabartė me gjitha bashkėsitė tjera fetare, e jo tė priviligjohet vetėm njė. Reis ul Ulema falėnderoi disa asociacione dhe organizata turke nė veēanti TIKA, pėr punėn e tyre qė bėjnė pėr trashigiminė kulturore islame.
Nė anėn tjetėr kryeministri turk, Rexhep Taip Erdogan shprehi falėnderime pėr pritjen madhėshtore tė muslimanėve tė Maqedonisė dhe mirėnjohje pėr gjithė atė qė po bėnė BFI-ja. Ai shprehi shqetėsimet pėr kėtė qė po ndodhė me BFI-nė dhe myslimanėt e Maqedonisė, me tė cilat probleme ishte i njohur si dhe me padrejtėsitė qė po i bėhen BFI dhe pjestarėve tė saj, andaj theksoi se Turqia gjithmonė ėshtė e gatshme tė ndihmonė BFI.
Kėrkesa e tij ishte deri tek kreu i BFI qė tė vazhdojė edhe mė tej me aktivitete, ashtu siē janė bėrė deri mė tani, tė cilat janė shumė tė ēmuara dhe me vlerė. Reis ul Ulema dhe kryeministri Erdogan kėmbyen dhurata ku kėtij tė fundit iu dhanė dy korniza njėra me xhaminė Mustafa Pasha, ndėrsa tjetra, korniz me Urėn e Gurit tė Shkupit, ndėrsa, z. Erdogan i dhuroi njė Kuran tė madhė Reis Ulemasė nė shenjė nderi, respekti, vėllazėrisė dhe miqėsisė qė ka BFI me Institucionet e shtetit Turk.
Erdogan vijon vizitėn nė Tetovė, Gostivar dhe nė disa qytete tė tjera, namazin e xhumasė do tė fal bashkėrisht me Reis ul Ulemanė nė xhaminė e Larme tė Tetovės, do tė hapė mektebin e hafizėve tė Kuranit nė Tetovė dhe njėkohėsisht do tė vizitojė edhe Teqen Arabati Baba.
Gjithashtu sot nė orėt e paraditės Reis ul Ulema i Bashkėsisė Fetare Islame, H. Sulejman ef. Rexhepi morri pjesė nė akademin e diplomimit tė gjeneratės sė parė tė Univeristetit Ndėerkombėtar Ballkanik nė Shkup, nė tė cilin solemnitet ishte pjesėmarrės kryeministri turk Rexhep Taip Erdogan. Nė kėtė akademi fjalė rasti kishte z. Erdogan i cili mes tjerash foli mbi vlerat qė sjellė arsimi dhe kultura nė ambientet multietnike dhe multikulturore.
Erdogan studentėve tė kėtij universiteti ua shpėrndau diplomat e para studentėve tė gjeneratės sė parė tė diplomuar nė kėtė Universitet. Gjatė kėtij akti solem inshin prezent personalitete tė shquara politike dhe fetare. (INA)

Ky takim i kryeministrit turk, Erdogan, me duket krejt spontan dhe nuk besoj se do te kete ndikim ne rezultatet e regjistrimit te popullesise ne Republiken e Ilirides. Struktura etnike do te jete e njejte me regjistrimin e para disa vieteve :

- 45% shqiptarė;
- 35 % turq e muslimane;
- 12 % arumunė;
- 4 % magjupė;

te tjere...

Zero Cool
02-10-11, 16:00
Kryeministri turk mbėshtet Maqedoninė dhe del kundėr Greqisė


http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2011/10/rexhep-erdogan.jpg


Maqedonia ka tė drejtė natyrore qė ta pėrdorė emrin e saj kushtetues permes te cilit u bė shtet i pavarur. Kėshtu ėshtė shprehur kryeministri turk Rexhep Taip Erdogan, gjatė njė vizite nė Maqedoni.
“Qėndrimi grek pėr ne ėshtė i pakuptimtė dhe jo i drejtė. Ne nuk kemi mirėkuptim pėr asnjė shtesė si e epėrme, e poshtme veriore apo ēdo gjė tjetėr. Jetojmė nė njė botė globale nė tė cilėn duhet tė sundojė paqja dhe mirėkuptimi,” theksoi kreu i qeverisė turke nė njė konference tė pėrbashkėt shtypi me kryeministrin Gruevski. Tė dy kryeministrat theksuan se Maqedonia dhe Turqia nuk kanė ēėshtje tė hapura politike, do ta pėrforcojnė veē mė shume bashkėpunimin e ngushtė bilateral dhe do te shtojne shkembimet tregtare. Gjatė qėndrimit nė Maqedoni, Erdogan ėshtė takuar edhe me krerėt e dy partive shqiptare, BDI dhe PDSH, Ali Ahmeti dhe Menduh Thaēi.

Zero Cool
02-10-11, 16:05
Erdogan nė Tetovė: Ju jeni nipėrit dhe vėllezėrit tanė


Kurren e kurres nuk kemi qene e as sdo te jemi vllezer e niper te atyre qe na shkelen mbi 5 shekuj, dhe ne fund trojet tona ia dorezuan sllaveve.

Erdogan - Rexhepi: Ne jemi njė


Ndoshta edhe ndokush identifikohet si nje me turkun, ne trupin tim rrjedh gjak i paster arianiti !

Llapjani_HH
05-10-11, 14:28
Ivanovic vs Draskovic
I ashtuquajturi sekretar pėr Kosovėn, Oliver Ivanovic, ka thėnė se “nuk i ka informatat pėr shkakun e pėrleshjeve mes serbėve dhe KFOR-it nė Jarinjė mė 27 shtator”, tė cilat i kishte shprehur kryetari i Lėvizjes sė Pėrtėritjes Serbe (SPO), Vuk Draskovic.

Ivanovic thotė se ka folur me dėshmitarė tė rastit dhe me serbėt e plagosur. Sipas versionit tė tij, njė kamion tė cilin e ka vozitur njė serb ka tentuar ta mbuloj me dhe telin gjembor tė cilin KFOR-i e ka vėnė nė rrugėn alternative afėr Jarinjės.

“Ushtarėt e KFOR-it kanė tentuar ta largojnė nga kamioni, pėr ēka kanė reaguar grupet serbe qė nisen drejtė ushtarėve”, thotė Ivanovic, sipas tė cilit “ushtarėt e KFOR-it kanė reaguar duke shtėnė nė njerėzit qė u janė afruar”.

“Njė kontingjent i KFOR-it ka shtėnė me plumba gome, tė tjerėt me armatim lufte. Njėri mė ka thėnė se ėshtė plagosur derisa e ka dėrguar tjetrin nė spital”, ka thėnė Ivanovic pėr “Beta”.

Kryetari i SPO-sė, Draskovic, mbrėmė ka akuzuar pushtetin se qytetarėve ua fsheh tė vėrtetėn pėr ngjarjet nė veriun e Kosovės. Ai ka deklaruar atė qė shėrbimet e sigurisė e kanė dorėzuar te anėtarėt e Kėshillit pėr siguri tė Kuvendit tė Serbisė.

“Ėshtė gėrmuar afėr pikėkalimit kufitar rruga alternative, pėr ta izoluar vendin dhe pėr ta varrosur bazėn e KFOR-it. Nuk kishte reagime. Kanė dalė, e kanė tėrhequr telin gjembor dhe e kanė mbyllur atė kalim. Sipas informatave tė shėrbimeve tona, tė cilat i citoj, shpejtė ėshtė paraqitur grupi i njerėzve tė organizuar - jo edhe populli qė do tė vinte me ta, sepse i kanė ngatėrruar – qė me kamion godasin telin gjembor, i marrin gėrshėrėt qė ta presin dhe sulmojnė ushtarėt e KFOR-it”, ka thėnė Draskovic pėr “B92”.

Atėherė ka ndodhur kontakti fizik, shtyrjet kur ushtarit amerikan tė KFOR-it i merret arma e cila nuk ėshtė gjetur deri te takimi i Kėshillit pėr Siguri.

“Tek atėherė hedhin gaz lotsjellės nėn kamion. Nė ndėrkohė vjen populli, ku lėndohen pesė ushtarė tė KFOR-it dhe nisin tė shtėnat. Tė dy palėt shkėmbejnė zjarr dhe pėrdoret edhe armatimi luftarak nga tė dyja palėt. Kjo ka ndodhur atė ditė dhe kjo ėshtė thėnė nė Kėshillin pėr Siguri, por ėshtė vendosur qė gjithė kjo tė fshihet nga populli”.
Telegrafi

A thue qysh kish reague KFOR-i me pas veprue qyshtu Shqiptart?

Hajra
08-10-11, 07:01
Qeveria serbe financon hapjen e rrugėve alternative nė veri

Qeveria e Beogradit nuk po rri duarkryq.

E premte 7 Tetor 2011 22:12 Derisa grupet kriminale serbe vendosin barrikada rrugėt ekzistuese nė veri dhe KFOR-i i ka mbyllur dy pikat kufitare pėr qarkullimin e krimit tė organizuar dhe tė kontrabandės, qeveria e Beogradit, po ndan fonde pėr hapjen e rrugėve ilegale alternative nė veri tė Kosovės, ka transmetuar portali Tema Online.
Burime tė informuara mirė tė kėtij mediumi nė Beograd dhe nė veri tė Kosovės njoftojnė se kanė informacione tė besueshme se qeveria e Serbisė, pėrkatėsisht e ashtuquajtura Ministri Serbe pėr Kosovėn ėshtė duke e financuar hapjen, ndėrtimin dhe asfaltimin e rrugėve ilegale nė veri.
Vendimi pėr financimin dhe ndėrtimin e kėtyre rrugėve ėshtė marrė nė njė takim nė Beograd, javė mė parė, dhe pėr kėtė drejtpėrdrejt ka qenė i njoftuar edhe presidenti serb Tadiq.
Por, burimi nuk ka mundur tė saktėsojė koston e kėtij financimi. “Absolutisht, ėshtė e domosdoshme qė qeveria e Beogradit t’i financojė strukturat paralele, veēanėrisht tani kur zgjedhjet nė Serbi janė nė prag”, ka transmetuar burimi t’i ketė thėnė njėri ndėr njerėzit e afėrt me kėtė takim, dhe i njohur mirė me vendimin nė fjalė.
Sipas kėtij burimi, ndėrtimi i rrugėve alternative nė veri tė Kosovės bėhet me qėllimin final qė pjesa e veriut tė Kosovės tė ketė mundėsi tė komunikimit nė cilindo variant me Serbinė dhe qė, nė fund, ajo tė ndahet dhe tė bashkėngjitet me Serbinė. Ndėrtimin e rrugės alternative nė Jarinje, jo shumė larg bazės sė KFOR-it, po e bėnė kompania ‘MAB’ e Borko Milkoviqit nga Zveēani, e cila ka afat qė atė ta lėshojė pėr qarkullim brenda njė muaji. Rruga e re, qė ėshtė duke u ndėrtuar nė G1 nė Jarinje, niset rreth njė kilometėr larg pikės kufitare dhe lidhet me magjistralen e Ibrit, nė territorin e Serbisė, diku rreth 500 metra mbi Rudnicėn, ka saktėsuar burimi i “Tema Online”.
Nė anėn tjetėr, edhe rruga alternative nė G 31, nė Bėrnjakė, tashmė ėshtė lėshuar pėr qarkullim, kurse tė mėrkurėn, nė orėt e vona, ka pėrfunduar asfaltimi i saj.
Pos kėtyre dy rrugėve, tani ėshtė nė qarkullim edhe rruga tjetėr nga fshati Leshak, qė kalon nė krahun e majtė nėpėr Podstenje, Rvatska, Kalin, nė fshatin kufitar Tresava e qė depėrton nė territorin e Serbisė, pikėrisht nė rrugėn Rashkė-Novi Pazar.
Kjo rrugė ėshtė duke u shfrytėzuar nga grupet kriminale serbe dhe ėshtė duke u ruajtur nga persona tė armatosur 24 orė nė ditė.
Thuhet se nėpėr kėtė rrugė ėshtė duke u bėrė e tėrė kontrabanda, qė nga derivatet e naftės, armėt, eksplozive e deri te droga qė ėshtė duke qarkulluar me tė madhe nė kėtė pjesė tė Kosovės.