PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : 1 2 3 4 5 6 [7] 8

Neferta
10-10-11, 16:46
Dr. vdekja dhe miqet e tijėhttp://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQgcFA9QbaRRjEHgOaRCnCmlIfUsgQ3N WBlaFO7B9uLQOvwDNBKF9GiAl8 (http://www.google.rs/imgres?imgurl=http://i1.peperonity.info/c/825626/861061/ssc3/home/048/frankenstajn/media1.gif_320_320_256_9223372036854775000_0_1_0.g if&imgrefurl=http://peperonity.com/go/sites/mview/frankenstajn&usg=__pL5nJkDhu2JsRiJtP6NSCgyiR9I=&h=128&w=128&sz=31&hl=en&start=21&zoom=1&tbnid=OI0FT1u9uAPffM:&tbnh=91&tbnw=91&ei=zhOTTs6tNMvCtAa3xt3oDw&prev=/search%3Fq%3DFRANKENSTAJN%26hl%3Den%26sa%3DG%26gbv %3D2%26tbm%3Disch&itbs=1)

kryen 11 operacione nė klinikėn “Medicus”

Gazeta londineze “TheTimes” botoi tė shtunėn, mė 8 tetor, njė shkrim tė gjatė me titull “‘Frankenshtajni turk’ i lidhur me gjyqin rrjetit tė mjekėve pėr trafikim organesh”, shkruar nga korrespondenti i kėsaj gazete nė Romė, James Bone (Xheimz Boun).
Gazetari Bone njoftoi se nė njė gjykatė tė veēantė tė Bashkimit Evropian, njė person nga Bellorusia, i njohur vetėm me inicialet A.K., si dėshmitar i mbrojtur, ka dėshmuar se atij i ėshtė marrė veshka nė Kosovė nga njė rrjet trafikantėsh tė organeve njerėzore. “Ky dėshmitar ėshtė i pari nė radhėn e shumė viktimave tė pandehura tė kėtij gjykimi, qė kanė vėnė hije mbi shtetin e ri nė Ballkan” – thotė gazetari, i cili nė vijim jep dėshminė e A.K.-sė, ku ai pohon se si ka shkuar nė Kosovė pėr ta shitur veshkėn nė klinikėn “Medicus” nė periferi tė Prishtinės, dhe se pas operimit nuk i ėshtė dhėnė krejt shuma e premtuar nė para.
Artikulli pėrkujton se ky gjykimi ka filluar nė kohėn kur BE-ja ka filluar njė hetim tjetėr tė veēantė rreth pandehmave ndaj komandantėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė udhėhequr nga Hashim Thaēi, tani kryeministėr i vendit, pėr trafikim tė organeve njerėzore gjatė kohės sė luftės nė Kosovė nė vitet 1998-99. Duke iu referuar raportit tė senatorit zviceran Dick Marty, i cili implikon “figura tė shquara nė mesin e shqiptarėve nga Kosova, por edhe ndėrkombėtarė”, gazetari Bone bėn tė ditur caktimin e prokurorit John Clint Williamson-it (Xhon Klint Uilliamsonit) pėr tė drejtuar grupin e hetimit rreth kėtyre akuzave.
Artikulli nė vijim tregon pėr rrjedhėn e rastit “Medicus”, qė pėr herė tė parė doli nė sipėrfaqe kur njė djalosh i ri turk u alivanos nė aeroportin e Prishtinės. Dėshmia e tij implikoi 6 mjekė kosovarė, duke pėrfshirė edhe Dr. Lutfi Dervishin, profesor i mjekėsisė nė Universitetin e Prishtinės, dhe Ilir Rrecajn, asokohe Sekretar Permanent nė Ministrinė e Shėndetėsisė. Ndėrsa i pari akuzohet pėr operim ilegal, i dyti pėr dhėnien e licencės klinikės ”Medicus”, edhepse transplatimi i organeve ėshtė joligjor nė Kosovė.
Avokati i Dr. Lutfi Dervishit, Linn Slattengren, ka deklaruar pėr gazetėn “The Times”: “Dr Dervishi akuzohet pėr kryerje tė operacioneve pa licencė. Dr. Rrecaj akuzohet pse ka lėshuar licencė. Ėshtė pak si kontradiktore kjo”.
Nė kėtė rast, pohon gazetari Bone, ėshtė i pėrfshirė edhe i ashtuquajturi “Frankenshtajni turk”, kirurgu Yusuf Sonmez, i cili ėshtė akuzuar paralelisht nga autoritetet turke pėr kryerje tė sė paku 11 operacioneve nė klinikėn “Medicus”, sė bashku me njė ndėrmjetėsues tjetėr izraelit, Moshe Harel, i cili gjykohet nė mungesė. Autoritetet thonė se kanė rėnė nė gjurmė tė pagesave nė shumė prej 652862 eurosh.
Prokuroria turke ka kėrkuar dėnim prej 171 vitesh pėr dr Sonmezin, Hareli-in dhe dy shtetas tė tjerė turq, njofton “The Times” i Londrės.
Njė dėshmitar i dytė, edhe ky i mbrojtur, do tė dėshmojė nė njė seancė tė mbyllur ditėn e martė, pėrkujton gazeta.

Zero Cool
11-10-11, 09:17
Ndėrpritet regjistrimi nė Maqedoni


http://www.telegrafi.com/fo/maqedoni/f.1011092048273_m.jpg


9:20 / 11.10.2011

Tė gjithė anėtarėt e Komisionit Shtetėror pėr Regjistrimin e Popullsisė, kanė dhėnė dorėheqje dhe me kėtė konstatohet se ėshtė ndėrprerė regjistrimi i popullsisė dhe amvisėrive familjare 2011 nė Maqedoni, raporton Alsat M.


Arsyet pėr dorėheqjen e anėtarėve dhe ndėrprerjen e kėtij procesi janė pėr shkak tė problemeve nė terren me interpretimin e ligjit nė forma tė ndryshme.

Burime tė Alsat M bėjnė tė ditur se Qeveria e Maqedonisė nė njė seancė tė jashtėzakonshme tė martėn do tė sjell njė vendim tė ri lidhur me situatėn e krijuar.

Nuk pėrjashtohet mundėsia qė nė Kuvend tė propozohen ndryshime tė ligjit pėr regjistrimin e popullsisė. /Telegrafi/

Neferta
11-10-11, 10:23
Gjermania insiston kushtėzimin e statusit tė kandidatit ndaj Serbisė

Bruksel, 11 tetor 2011 - Gjermania insiston qė Komisioni Evropian nė opinionin e vet pėr dhėnien e statusit tė kandidit Serbisė tė shtrojė kushte tė reja, tė rrepta lidhur me Kosovėn, kanė thėnė pėr gazetėn "Blic" burime diplomatike nga Brukseli dhe nga kreu i pushtetit nė Serbi.
Kėrkohet pėrmbushja e katėr kėrkesave: qė dialogu i Beogradit dhe Prishtinės tė vazhdojė pa kushte, qė tė arrihet marrėveshja pėr prezantimin rajonal tė Kosovės, telekomin dhe energjinė, qė Prishtina tė marrė nė duart e veta gjykatėn nė veri tė Kosovės dhe tė fillojė me pezullimin e institucioneve paralele.
Komisioni Evropian do tė publikojė nesėr nė mesditė analizėn e progresit tė Serbisė nė refrma dhe rekomandimin e vet pėr dhėnien e statusit tė kadidatit.
E pėrditshmja serbe "Blic", duke iu referuar burimeve tė besueshme gjithashtu shkruan se kėrkesat e kancelares gjermane Merkel qė ia ka paraqitur Presidentit Boris Tadiq gjatė viziėts nė Beograd nė muajin gusht, qė nga nesėr mund tė bėhen kushte zyrtare tė Komisionit Evropian, ndonėse paraprakisht nuk janė caktuar me marrėveshje, megjithėse disa anėterė tė BE-sė me to ose nuk pajtohen ose nuk janė konsultuar

Hajra
11-10-11, 19:25
Bosnja do tė ndryshojė Kushtetutėn


E marte 11 Tetor 2011 10:05
Sot parlamenti i Bosnjes filloi procedurat pėr tė ndryshuar Kushtetutėn e vendit qė Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut thotė se diskriminon ēifutėt dhe romėt, tė cilėt i ndalon tė kandidojnė pėr funksione tė larta.
Zyra e shtypit parlamentar bėri tė ditur se njė pėrfaqėsues i grupit prej 13 partive parlamentare ėshtė i ngarkuar qė tė propozojė nė parlament para datės 30 nėntor, amendamentet kushtetuese, si dhe amandamentet e nevojshme pėr tė ndryshuar ligjin zgjedhor
Reforma ėshtė njė nga kushtet kryesore pėr Bosnjėn, pėr tė marrė statusin e kandidatit pėr Bashkimin Evropian./rel/

Hajra
12-10-11, 14:57
Fule rekomandon qė Kosova ta marrė udhėrrėfysin pėr viza

Komisioneri pėr Zgjerim, Stefan Fule pritet tė rekomandojė sot pasdite qė Kosovės t’i jepet Udhėrrėfyesi pėr Viza.

E mėrkure 12 Tetor 2011 14:12
Kjo ėshtė konfirmuar edhe nga Ministrja e Integrimeve Europiane, Vlora Citaku.
“Brenda kėtij viti ne do ta marrim Udhėrrėfyesin”, ka thėnė Citaku, pėr Express.
Proceduralisht, rekomandimi i z. Fule pritet tė diskutohen nė mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave.
“Kėshilli i Ministrave do tė mblidhet me 1 Dhjetor tė kėtij viti. Aty do tė vendoset qė Kosova ta marrė Udhėrrėfyesin”, ka thėnė njė zyrtar i lartė i BE’sė nė kushte anonimiteti pėr Express.
“Nėse gjithēka shkon nė rregull, kosovarėt do tė lėvizin lirshėm nė Zonėn Shengen sot njė vit”, ka thėnė ai.

Hajra
12-10-11, 18:42
Zarif Farid shef i misionit tė OKB-sė nė Kosovė

Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki-moon ka njoftuar emėrimin e diplomatit Zarif Farid, nga Afganistani, si pėrfaqėsuesi i ri i posaēėm i OKB pėr Kosovėn dhe kreu i misionit tė Kombeve tė Bashkuara atje.
Zarif pason Lamberto Zannierin e Italisė, i cili drejtoi misionin e OKB deri nė qershor.
Njė deklaratė e OKB-sė tha se Zarif sjell "pėrvojė tė gjerė nė, ēėshtjet diplomatike ndėrkombėtare dhe OKB-sė," ka shėrbyer nė pozicione tė ndryshme brenda dhe jashtė Afganistanit, pėrfshirė kėtu si ambasador i Afganistanit nė OKB 1981-1987.
Zarif u bashkua me OKB-nė vitin 1993 dhe ka shėrbyer nė selinė e OKB-sė nė Nju Jork, si dhe nė operacionet e saj, politike, humanitare dhe paqeruajtėse nė Eritrea, Liberi, Afrikė tė Jugut, Irak dhe Sudan.

Hajra
13-10-11, 11:00
8 tė vrarė nga tė shtėnat me armė nė nė jug tė Kalifornisė

SEAL BEACH, Calif. —Tetė njerėz janė tė vdekur dhe njė tjetėr tė plagosur rėndė pasi njė i armatosur hapi zjarr nė njė pasdite e mėrkurė sallon flokėsh nė zonėn afėr plazhit nė Seal Beach - Los Angeles..
Njė i dyshuar, qė besohet tė jetė vrasėsi, ka qėnė i vetėm kur shtiu disa herė nė sallonin e flokėve. Dorazi u arrestua nga policia pas tė shtėnave vdekjeprurėse ", pa asnjė afėr rezitence," tha zėdhėnsi i policisė Sergetnti Steve Bowles i Departamentit tė Policisė nė qytetin Seal Beach .
Policia e ka identifikuar personin qė shtiu me armė zjarri - mbasi ai u paraqitė si ish burri-e njėrės prej viktimave, sipas gazetės njujorkeze New York Daily News. Njė dėshmitar okular tha se dorazi ka vrarė nė fillim ish-gruan e tij, tė quajtur Michelle, e cila ka punuar nė sallon megjithse kishte marrė njė "thirrje" pėr tė mos punuar nė atė sallon flokėsh.

"Ai e qėlloi herėn parė drejt e gruan e tij, atėherė ia vuri armėn njė punonjėsi tjetėr, qė quhet Randy , njė tjetėr stilist i kėtij salloni. Kur Randy iu kthye pėr t'i kapur armėn - njeriu e ka qėlluar Randy-n dhe pastaj dukej i "ēakėrdisur" nuk dinte se ēfarė po bėnte ... unė vetėm pashė njė armė qė nxirrte plumba njėri pas tjetritit, saqė ai nuk dinte me u ndal. .
Zėdhėnsi i policisė Sergetnti Steve Bowles tha: "Me tė mbėrritur kemi gjetur gjashtė njerėz tė vdekur, nė mes tė sallonit sė bashku me tre punonjės tė tjerė tė plagosur nė mėnyrė kritike, tė cilat janė transportuar menjėherė nė njė spital lokal." Dy tė plagosur vdiqėn mė vonė nga plagėt e tyre nė spital duke eēuar numėrin e tė vdekurve nė tetė vet" tha ai.
Ai tha se tė gjitha viktimat kan qenė "viktima tė gjithė brenda nė sallon," i cili ishte plot me njerėz nė atė kohė.
Tė shtėnat , sipas tij ndodhėn rreth orės 1:30 tė mesdrekes sipas orės lokale, nė Salon Meritage, njė sallon bukurie mjaft luksoz i vendosur pėrgjatė autostradės bregdetare Pacific Coast Highway, nė jug tė Los Angelos-it.
"Dorazi pėr momentin i kapur tė gjithė nė befasi deri sa njerėzit filluan duke dalė jashtė, mes tmerrit dhe bėrtitmave tė tmerrshme me atė se ēfarė po ndodhte", tha Zach Benson, i cili ishte duke punuar nė njė restorant aty pranė,duke shtuar se "Ishte njė skenė shumė e ēuditshme dhe e pėrgjakėshme."
Ai e ka pėrshkruar tė dyshuarin si " njė njeri tė "ēakėrdisur" i vendosur pėr tė bėrė vrasje, me njė mjekėr" dhe mund tė ketė qenė, sipas tij i veshur me rroba speciale kamufllazhi
Zėdhėnsi i policisė Sergetnti Steve Bowles i Departamentit tė Policisė nė qytetin Seal Beach u tha gazetarve se Vrarėsi u kap, teksa udhėtonte me njė kamion kamionēinė tė bardhė, pak se njė milje nga vendi i ngjarjes, gjatė njė stopi tė dritave tė trafikut(sinjalistikės). Policia e rrethoi kamionēinėn ndėrsa njė helikopter policie qėndronte nė ajėr , dhjetra skuadra tė policisė rrethuan atė dhe e urdhėruan njeriun tė dilte nga kamioni dhe tė shtrihej me duar mbrapa pėr tokė, ai nuk ka rezistuar fare gjatė arrestimit.
Policia tha se mbas kontrollit tė kamionēinės nė garazhin e saj dhe poshtė sediljeve u gjetė armė tė shumta.
Policia tha se Identitetin e njeriut qė dyshohet se vrau tetė veta dhe ka lėnė njė tjetėr nė gjendje tė rėndė, pėr momentin zyrtarisht nuk tregohet.
Zona bregdetare Pacific Coast Highway, nė jug tė Los Angelos-it, nė qytetin Seal Beach, ka njė komunitet ku jetojnė vetėm tė pasurit. Kjo zonė bėnė pjesė nė prefekturėn Orange County, dhe ėshtė zona qė e ka nivelin e krimit zero. Vtini e kaluar ajo pati vetėm njė vrasje dhe asnjė vrasje gjatė tre viteve tė fundit, sipas statistikave tė siguruara nga Departamenti i Policisė nė Seal Beach ./BEQIR SINA/

Hajra
16-10-11, 09:21
Formohet kėshilli islam-kristian nė Egjipt


E shtune 15 Tetor 2011 20:28 Sipas burimeve egjiptiane tė informacionit, qeveria ka formuar njė kėshill islam-kristian pėr tė qetėsuar revoltėn qė shpėrtheu mes koptėve tė krishterė dhe forcave tė armatosura.
Burimet zyrtare tė informacionit, kanė bėrė me dije se kryeministri egjiptian Isam Sheref, ka formuar kėshillin islam-kristian tė titulluar “Shtėpia e familjes” me nė krye vetė shejhun e Ez’herit dhe kreun e kishės kopte. Rezidenca e kėtij kėshilli do tė jetė nė Kajro, nė institucionin e Ez’herit.
Ky kėshill, ka pėr qėllim tė ruajė strukturėn shoqėrore tė Egjiptit, nė koordinim me tė gjitha organet dhe ministritė pėrkatėse.
Kėshilli nė fjalė pėrbėhet nga njė numėr dijetarėsh myslimanė, klerikė tė kishės ortodokse, pėrfaqėsues tė kishave tė tjera dhe njė numėr mendimtarėsh dhe ekspertesh./AO/

Neferta
17-10-11, 13:39
Per tu pershenetur
publikohen emrat e (http://www.sot.com.al/index.php?option=com_content&view=article&id=7505:izraeli-publikon-emrat-e-palestinezeve-qe-do-te-lirohen&catid=85:bota&Itemid=469)palestinezvete liruar


http://www.sot.com.al/cache/multithumb_thumbs/b_95_75_16777215_0___images_3BOTA_te-burgosur.gif (http://www.sot.com.al/images/3BOTA/te-burgosur.gif)Izraeli ka publikuar listėn e emrave tė 477 palestinezėve tė burgosur, qė do tė lirohen nė kėmbim tė ushtarit izraelit tė zėnė rob, Gilad Shalit. Zyra e presidencės ka bėrė tė ditur se presidenti i Izraelit, Shimon Peres, e ka filluar procesin e amnistisė sė tė burgosurve. Ata do tė lirohen nesėr, nė kuadėr tė fazės sė parė tė zbatimit tė marrėveshjes, ndėrkohė qė 550 tė burgosurit e tjerė do tė lirohen pasi ushtari Shalit tė arrijė nė shtėpi. Sipas marrėveshjes sė nėnshkruar tė martėn e kaluar, Izraeli do t’i liroj 1027 palestinezėt e burgosur, nė shkėmbim tė lirimit tė ushtarit 25 vjeēar izraelit, i cili mbahet nė Rripin e Gazės prej mė shumė se 5 vitesh.

Neferta
20-10-11, 13:31
Sipas Al Arabija pas plagve te mara ne luftimet e fundit ne Sirte, sot vdiq Muhamar Gadafi trupi i tij gjendet ne qytetin Misurata


http://i.huffpost.com/gen/381549/thumbs/s-GADDAFI-mini.jpg (http://www.huffingtonpost.com/news/libya)

Giovanni
20-10-11, 14:06
Qe nje foto per confirmim

http://i42.servimg.com/u/f42/13/32/77/36/03301210.jpg

pinto
20-10-11, 15:22
Ngordhe diktatori Khadafi !

Nje tem ne vete, ju lutem !

Allahu e bekoft, muxhahidin qe vrau Dexhallin Khadafi !


Lajm, qe gezon zemrat njerzore :)

Neferta
20-10-11, 16:44
http://http://www.bbc.co.uk/news/world-africa-15389428
Tregimi autentik per vrasjen e ish liderit prorus, sipas usharit qe vrau Gadfin as revolja e arte nuk i beri pune
Play Gaddafi 'captor' brandished golden pistolhttp://news.bbcimg.co.uk/media/images/56179000/jpg/_56179950_56179138.jpg

Zero Cool
20-10-11, 18:11
http://www.top-channel.tv/foto/lajme/gadafiii.jpg


Libi, konfirmohet zyrtarisht vdekja e Gaddafi-t


Ish-diktatori i Libisė, koloneli Muammar Gaddafi, ėshtė konfirmuar i vdekur nga burime zyrtare, disa orė pas pėrhapjes sė zėrave tė parė pėr kėtė ngjarje.

Njeriu qė drejtoi vendin e Afrikės Veriore pėr mė shumė se 40 vjet nėpėrmjet njė regjimi autoritar dhe ushtarak, mbeti i vrarė nė betejėn pėr marrjen e Sirtes, qyteti i fundit i cili kishte mbetur ende nė duart e besnikėve tė diktatorit.

Ministri i Informacionit i qeverisė sė pėrkohshme, Mahmoud Shammam, deklaroi se luftėtarėt e ushtrisė rebele kanė mundur tė identifikojnė trupin e pajetė tė kolonelit. Ndėrkohė, festimet kanė nisur tė zhurshme nė pjesė tė tjera tė vendit.

Fillimisht u raportua nga mediat ndėrkombėtare se koloneli ishte plagosur nė kėmbė, por mė tej u njoftua se Gaddafi ndėrroi jetė ndėrsa po transportohej me ambulancė.

Nė Spitalin e Misurata-s, ish-dikatori mbėrriti i vdekur. Koloneli u kap ndėrsa po tentonte qė tė largohej nga qyteti i tij i lindjes, Sirte. Por njė sulm i NATO-s i mbėshtetur edhe nga rebelėt, plagosi Geddafi-n.

“Ai u kap, u plagos nė kokė dhe nė tė dyja kėmbėt dhe ėshtė marrė nga njė ambulancė”, deklaroi fillimisht pėr agjencinė e lajmeve “Reuters” anėtari i KKT-sė, Abdel Majid.

Sipas kėtij burimi, pati njė shkėmbim tė ashpėr zjarri mes rebelėve dhe grupit mbrojtės tė kolonelit para se ky tė kapej, nė vendlindjen e tij, Sirte.

Ndėrsa njė ushtar qė thotė se e kapi personalisht liderin e rrėzuar ka deklaruar pėr BBC se nė momentin e arrestimit Gaddafi bėrtiti: “Mos qėlloni”.

Gaddafi, i cili ka qeverisur Libinė prej vitit 1969, u rrėzua nga pushteti pas protestave qė nisėn nė vend nė muajin shkurt.

Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės kėrkoi arrestimin e tij, nėn akuzėn pėr krime kundėr njerėzimit, tė kryer ndaj popullsisė libiane.

Ndonėse reporterėt e mediave ndėrkombėtare nuk kanė mbėrritur ende nė Sirte dhe lajmi nuk ėshtė konfirmuar prej tyre, deklarata e Shammam pėrbėn burimin e parė zyrtar qė konfirmon ngjarjen.




g07otrwI4j4&feature=player_embedded&skipcontrinter=1

Hajra
21-10-11, 04:48
Vazhdon gjykimi pėr vrasjen e vėllezėrve Bytyqi


20-10-2011 14:40 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F29%2F 29%2F36705%2Fvazhdon-gjykimi-per-vrasjen-e-vellezerve-bytyqi%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Kronika%20-%20Kronika%20e%20zez%C3%AB%20-%20Vazhdon%20gjykimi%20p%C3%ABr%20vrasjen%20e%20v% C3%ABllez%C3%ABrve%20Bytyqi&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4ea0e7f9900844c4/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fkategoria%2F29&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/29/29/36705/vazhdon-gjykimi-per-vrasjen-e-vellezerve-bytyqi/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/29/29/36705/vazhdon-gjykimi-per-vrasjen-e-vellezerve-bytyqi/#"]

Nė Kolegjin pėr krime tė luftės sė Gjykatės sė Lartė tė Beogradit sot vazhdon rigjykimi i Sreten Popoviqit dhe Milosh Stojanoviqit, tė akuzuar pėr krime lufte kundėr Yll, Agron dhe Mehmet Bytyqit, shtetas amerikan me prejardhje nga Kosova, nė korrik tė vitit 1999.
Gjykata e apelit nė Beograd nė nėntorin e vitit tė kaluar ka miratuar ankesėn e prokurorit dhe ka pezulluar aktgjykimin e gjykatės pėr krime tė luftės, me tė cilin Popoviq e Stojanoviq janė liruar nga akuza se kanė kryer krime tė luftės.
Pėr kėtė rast kanė qenė tė dyshuar edhe ish gjenerali i policisė serbe, Vllastimir Gjorgjeviq i akuzuar nga Gjykata e Hagės pėr krime nė Kosovė, por edhe ish komandanti i xhandarmėrisė serbe, Goran Radoslavljeviq – Guri, atė kohė komandant i qendrės nė fjalė, por tė dy e kanė mohuar tė kenė ditur diēka.
Nė hetimet e kėtij rasti kanė marrė pjesė edhe pjesėtarėt e FBI amerikane, kurse pėrfaqėsuesit e Ambasadės amerikane nė Beograd e kanė pėrcjellė gjykimin nga dita e parė. /rtk/

uck_aksh
21-10-11, 10:21
gadafi para vdekje video live
shikoje (http://www.liveleak.com/view?i=1ed_1319161563)

uck_aksh
21-10-11, 10:26
Mutassimi djali i gadafit i plagosur
SHIKO (http://www.liveleak.com/view?i=33c_1319163069)

Hajra
22-10-11, 07:06
Pavarėsia e Kosovės duhet tė respektohet


22-10-2011 00:13 CET
[/URL] (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/36784/pavaresia-e-kosoves-duhet-te-respektohet/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/36784/pavaresia-e-kosoves-duhet-te-respektohet/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/36784/pavaresia-e-kosoves-duhet-te-respektohet/#"]

Pavarėsia e Kosovės ėshtė realitet qė duhet tė merret parasysh dhe njėkohėsisht tė insistohet nė demokratizimin e mėtutjeshėm dhe respektimin e tė drejtave tė pakicave, ka thėnė tė premten kryetari i Partisė Demokratike tė Socialistėve dhe ish-kryeministri i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq, nė konferencėn dyditore “Ballkani i ri dhe zgjerimi i BE-sė”, tė cilėn nė Milloēer e ka organizuar Qendra Evropiane pėr Paqe dhe Zhvillim (ECPD).
Gjukanoviq, nė hapjen e konferencės ka thėnė se rajoni ka pėrparuar dukshėm, mirėpo - sipas tij - nevojitet tė zgjidhen edhe shumė probleme qė mund tė rrezikojnė zhvillimin e mėtejmė tė Ballkanit.
Si probleme tė mėdha, Gjukanoviq ka pėrmendur raportet nė mes tė Serbisė dhe Kosovės, stagnimin shumėvjeēar tė Maqedonisė nė rrugėn drejt Bashkimit Evropian dhe mosfunksionalitetin e Bosnjės e Hercegovinės, e cila qė njė kohė tė gjatė nuk ka qeveri tė nivelit qendror. “Bosnja unike dhe funksionale nuk ka alternativė”, ka thėnė Gjukanoviq. /Zėri/

Neferta
23-10-11, 13:44
TURQI: QYTETI VAN TRONDITET NGA NJĖ TĖRMET 6,6 BALLĖ


Nė qytetin Van tė Turqisė ka ndodhur njė tėrmet i shkallės 6,6 ballė.




http://www.haberdiyarbakir.com/images/news/34664.jpg (http://www.haberdiyarbakir.com/news_detail.php?id=47223)








mė 23.10.2011 12:30:30

Nė qytetin Van tė Turqisė ka ndodhur njė tėrmet i shkallės 6,6 ballė.
Ndėrkohė qė disa godina janė shembur si pasojė e tėrmetit, bėhet e ditur se ka tė plagosur.
Mendohet se ka edhe humbje jete.
Tėrmeti ka ndodhur nė orėn 13.41 nė fshatin Tabanli tė nėnprefekturės qendrore tė Vanit.
Ai ėshtė ndjerė edhe nė nėpėr rrethet pėrqark si Bitlis, Siirt, Batman, Erzurum, Bingėl, Agrė, Mush dhe Dijarbakir.
Si pasojė e tėrmetit qytetarėt janė derdhur nėpėr rrugė.
Nė veēanti nė Van dhe nė nėnprefekturat pėrreth janė shembur shumė godina.
Nė nėnprefekturėn Erxhis shumė njerėz janė plagosur.
Ndėrkohė lėkundjet pasuese vazhdojnė.
Edhe nė Van Gedikbullak kanė ndodhur lėkundje pasuese tė shkallės 5,5 ballė.
Me disa nėnprefektura dhe fshatra lidhjet janė ndėrprerė.
Sipas informatave tė para mendohet se ka edhe humbje jetėsh.
Nė rajon po pėrjetohen probleme nė komunikim.
Nėpėr shumė nėnprefektura janė ndėrprerė edhe dritat.
Kurse nga rrethet pėrreth, nė rajon janė dėrguar ekipet e mbrojtjes civile. Ekipet e Mbrojtjes Civile tė Dijarbakėrit janė nisur me helikopterė pėr tė shkuar nė rajonin e prekur nga tėrmeti.

murrizi
23-10-11, 20:44
Katastrof e madhe vertete.

Makresh
24-10-11, 07:59
Termetet ne turqi nuk jan te rralla.

6.6, nuk eshte edhe aq i fuqishem nese normat sismike do kishin me qen te aplikueshme.

Neferta
25-10-11, 08:59
MESIQ NE GJYKATE!

Dyshohet se ka lidhje me Qazim Osmanin te njohur me nofken Feliks http://www.necenzurirano.com/index.php?option=com_content&task=view&id=1077&Itemid=1
Iu dha titulli Honoris Causa nga njė universitet kosovar. U shpall edhe qytetarė nderi i Prishtinės. Ish presidenti kroat Stipe Mesiq, u nderua edhe me medaljen e pavarėsisė pėr ndihmėn qė i dha Kosovės. Por gjithė kėto ēmime pėr dikė nė shtetin e tij, po konsiderohen si lidhje e dyshimtė me shqiptarėt. Bile politikani tashmė po akuzohet se fushata e tij ėshtė mbėshtetur financiarisht nga grupet mafioze shqiptare. Pėr kėtė arsye ai edhe doli para gjykatės komunale tė Zagrebit, ku edhe mohoi njė akuzė tė tillė.

“Kurrfarė mafie shqiptare nuk mė ka financuar. Bile i keni edhe raportet e bėra nga auditorėt. Kėshtu qė nuk e di se pėr ēfarė bėhet fjalė’, ka thėnė Mesiq.


Nė pamjet ekskluzive qė transmetoi portali i gazetės kroate Dnevnik, Mesiq shihet duke u pėrgjigjur nė pyetjet e gjykatėsit. Sic raportojnė mediat, nė fillim tė seancės gjyqėsore, politologu Darko Petriqiq i cili edhe e akuzon Mesiqin pėr kėtė, e ka pėrshėndetur mirėdita nė gjuhėn shqipe. Fjalėt e Petriqiqit, Mesiq i konsideroj si jo normale dhe mohoj ato qė thotė ai.

Ish presidenti Mesiq ėshtė pyetur edhe nėse emri i babait tė tij ka qenė Idriz, gjė qė e ka nervozuar. Megjithatė, ai ėshtė pėrgjigjur duke thėnė se i ati i tij quhej Josip ndėrsa gjyshi Ivan./

Hajra
25-10-11, 19:57
Dėshmitarėt pėrshkruajnė tmerrin e tėrmetit

Tėrmeti i fuqishėm qė goditi Turqinė lindore u mori jetėn tė paktėn 260 vetėve, por nė Provincėn Van mund tė ketė shumė mė tepėr viktima tė pazbuluara nėn gėrmadha. Standartet pėr ndėrtimin e shtėpive janė tė ulėta.

E marte 25 Tetor 2011 10:14 Njerėzit kėrkonin gjithė natėn tė mbijetuarit nė qytetin e vogėl Ercis nė Provincėn Van. Tėrmeti i fuqishėm qė goditi Turqinė Lindore tė dielėn e ka shndėrruar nė gėrmadhė njė godinė mė shumė dyqane. Disa nga shpėtuesit kėrkojnė nė gėrmadha duke i lėvizur thjesht me duar gurėt.
Nuk ka mbetur kohė: deri 28 familje mendohet qė mund tė jenė ende nėn gėrmadhat e ndėrtesės. Ajo qe ndėrtuar vetėm pesė ose gjashtė vjet mė parė, thotė njė fqinj, ende nė gjendje shoku.
Edhe ata, shtėpitė e tė cilėve nuk janė shkatėrruar kanė frikė tė flenė nė to. "Ne e kaluam natėn nė veturė", thotė Rachard Bayram, pronar i njė hoteli nė qytetin e Vanit. Ai po hante drekė nė njė restorant, kur tėrmeti me njė magnitudė prej 7.3 ballė goditi pa paralajmėrim.
Ai u fsheh nėn njė tavolinė, i frikėsuar. Ai dhe familja e tij mbetėn tė paprekur, por ai ka frikė tė kthehet nė shtėpi. " Kanė pasuar dridhje tė tokės ēdo njėzet minuta", tregon ai.
Hayat Bilgisi gjithashtu nuk ishte e sigurtė nėse apartementi i saj, i cili nga jashtė dukej i padėmtuar, mund tė mos pėsonte kolaps nė ndonjė goditje tjetėr tėrmeit. "Unė qendrova nė universitet. Ishte shumė ftohtė tė dilje jashtė", thotė ajo.
Rreth 100 studentė dhe lektorė kaluan njė natė pa gjumė nė universitet. Ajo dėshiron tė largohet, por autobuzėt dhe fluturimet prej Vanit janė tė gjitha tė prenotuara. "Unė dua vetėm tė shkoj nė shtėpi", thotė ajo.
Tėrmete thuajse ēdo ditė
Rreth 98 pėrqind e Turqisė ėshtė zonė tėrmetesh, njė e treta e vendit ėshtė zonė tėrmeti e rrezikshmėrisė sė lartė, duke pėrfshirė zonat pėrreth qyteteve kryesore tė Stambollit dhe Izmirit nė rajonin e Anadollit Lindor.
Tre linja qendrore, ku takohen pllakat gjeologjike, kalojnė pėrmes Turqisė dhe tėrmetet e vogla janė tė pėrditshme. Dy prej kėtyre linjave kalojnė nėn provincat Van dhe Ercis, rreth 100 km nė veri tė kryeqytetit.
Nė vitin 1939 rreth 40.000 vetė vdiqėn nė njė tėrmet masiv nė Turqinė lindore, ndėrsa tėrmeti i fundit i madh ndodhi 12 vjet mė parė, kur njė tronditje prej 7.4 ballėsh u mori jetėn 20 mijė vetėve nė Turqinė veri-perėndimore.
Shtėpi tė ndėrtuara pa kontroll
Megjithė rrezikimin e dukshėm, Turqia vazhdon tė mbetet e papėrgatitur pėr njė katastrofė tė madhe. Edhe nė Stamboll, nė qytetin mė modern dhe mė tė zhvilluar tė vendit, vetėm 25 pėrqind e ndėrtesave janė ndėrtuar duke respektuar standartet pėr t'u mbrojtur nga tėrmetet, bėn tė ditur Ministria e Strehimit.
Shumė shtėpi janė ndėrtuar pa kontroll teknik dhe me materiale ndėrtimi tė njė cilėsie tė dobėt. Dhoma e Inxhinjerėve tė Ēertifikuar beson se vetėm njė pėrqind e spitaleve dhe as 10 pėrqind e shkollave nė metropole janė riparuar siē duhet qė prej tėrmetit tė fuqishėm qė goditi qytetin nė vitin 1999. Megjithėse epiqendra e tėrmetit ishte 100 km larg Stambollit, mijėra banorė tė qytetit humbėn jetėn.
Nė provicėn Van, nė kufi me Iranin dhe Irakun, situata ėshtė edhe mė e rėndė. Shumė njerėz qė jetojnė nė varfėri janė tė lumtur qė kanė njė ēati mbi kokė dhe standartet e sigurisė janė pėr ta vėrtet tė panjohura./dw/

Neferta
26-10-11, 12:44
Ofertė e qėlluar pėr sėrbėt e shpėrngulur
Sociologu dhe analisti politik serb, Milan Nikolic i sugjeroi presidentit Boris Tadic qė serbėt e Kosovės t’i zhvendos nė Serbinė lindore, ku ata mund tė merren me livadhet e lėna pas dore.

Ai ka thėnė se lidershipi serb duhet tė jenė i ndėrgjegjshėm dhe tė thotė se Kosova ėshtė e humbur dhe serbėt e Kosovės duhet tė vendosen nė zonat rurale.
“Tė gjithė ata qė jetojnė atje duhet tė vijnė nė Serbi. Ne kemi pjesė tė tėra tė zbrazėta tė Serbisė lindore, kemi sipėrfaqe tė mėdha bujqėsore qė mund tė punohen e tash janė tė lėna pas dore...”, ka thėnė Nikolic nė njė emision televiziv tė B92, duke theksuar se vetė e ka prejardhjen nga Kosova.

Neferta
26-10-11, 13:08
Clark: Kosova nuk ėshtė vendi i tyre (http://web.kosovalbaner.com/vm/2011/10/clark-kosova-nuk-eshte-vendi-i-tyre/)

http://web.kosovalbaner.com/vm/wp-content/themes/vm-new/scripts/timthumb.php?src=http://web.kosovalbaner.com/vm/wp-content/uploads/klark2.jpg&h=80&w=100&zc=1 (http://web.kosovalbaner.com/vm/2011/10/clark-kosova-nuk-eshte-vendi-i-tyre/) Tet 25, 2011 12:51

Neferta
27-10-11, 15:55
Kercenohet '' EUROPA E LIRE''
Lėvizja “SNP Nashi”, e cila nga njė pjesė e opinionit publik njihet si organizatė ekstremiste dhe ultranacionaliste, ka publikuar nė faqen e saj tė shkruar njė thirrje pėr qytetarėt, qė, siē thuhet, ta bindin Korrespodenturėn e Radios Evropa e Lirė nė Beograd, qė ta ndryshojė politikėn e saj redaktuese.

Nė deklaratėn qė kjo organizatė djathtiste e ka publikuar nė faqen e saj tė internetit, thuhet se Radio Evropa e Lirė nė ueb-faqen e saj mban hartėn e Serbisė pa Kosovėn.

“Kėrkojmė qė harta e pasaktė e Serbisė tė hiqet menjėherė. Po ashtu kėrkojmė qė organet shtetėrore tė reagojnė nė njė provokim tė tillė si dhe tė hetojnė rastin, meqė bėhet fjalė pėr njė medium qė vepron nė Serbi”, thuhet nė deklaratė.

Krahas kėsaj, pėrfaqėsuesit e kėsaj organizate u kanė bėrė thirrje qytetarėve qė duke thirrur nė telefonat e redaksisė, t’ua shpjegojnė atyre se si duket harta e Serbisė.

Ndaj kėtij publikimi ka reaguar Asociacioni i Pavarur i Gazetarėve tė Serbisė. Nėnkryetarja Jelka Jovanoviq ka thėnė se njė thirrje e tillė nuk ėshtė kundėr Radios Evropa e Lirė, por kundėr lirisė sė mediave.

Neferta
28-10-11, 11:20
Humbja e radhės pėr dominim

Qeveria e Serbisė ka humbur kontrollin e veriut, tė banuar me shumicė serbe, nė Kosovė. Rrugėt janė barrikaduar dhe vendėsit po voziten me paqeruajtėsit e NATO-s dhe Policinė e Bashkimit Evropian.

Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, i ka lutur kryetarėt serbė tė komunave veriore qė t’i hapin rrugėt. Nė Beograd, opozita e Serbisė nuhat gjak.

Serbėt e Kosovės kanė bllokuar rrugėt, sepse duan tė pengojnė Policinė e Kosovės dhe doganierėt nga stacionimi nė dy pikat kufitare me Serbinė.

Pėr ta, ky do tė ishte hapi i parė drejt pranimit tė pavarėsisė sė Kosovės, qė u shpall nė vitin 2008. Janė rreth 120 mijė serbė nė Kosovė, rreth njė e treta e tė cilėve jeton nė veri. Pjesa tjetėr e Kosovės ėshtė e dominuar nga shqiptarėt.

Pėr njė tė huaj, grumbujt e trungjeve nėpėr rrugė paraqesin vetėm njė barrikadė. Por, pėr ish-jugosllavėt ato evokojnė emocione komplekse.

Mė 1990, serbėt nė rajonin e Krajinės, nė Kroaci, filluan “revolucionin e tyre tė trungjeve”. Me bllokimin e rrugėve, ata nisėn tė ndėrtojnė shtetin e vogėl tė ndarė serb. Pas pesė vjetėsh dhe pas njė lufte tė mėvonshme, ata u dėbuan nga Krajina nga ana e armatės fitimtare kroate.

Nuk duket se ka tė ngjarė qė trungjet nė rrugėt e Kosovės tė ēojnė drejt njė katastrofe tė ngjashme. Por, disa analistė janė tė shqetėsuar se bllokadat mund tė kthehen nė diēka tė rrezikshme.

Forca paqeruajtėse e NATO-s, KFOR-i, dėshiron qė t’i heqė barrikadat. Dhjetėra protestues janė lėnduar nė pėrleshje, edhe pse KFOR-i deri mė tani ėshtė pėrmbajtur nga pėrdorimi i forcės.

Konflikti ka minuar bisedimet e ndėrmjetėsuara nga Bashkimi Evropian mes Serbisė dhe Kosovės, tė cilat dukeshin premtuese kur filluan nė Bruksel, nė muajin mars.

Mė 12 tetor, Komisioni Evropian rekomandoi se liderėt e BE-sė duhet t’ia japin Serbisė statusin e kandidatit, me kusht qė tė arrihet “pėrparim domethėnės” nė kėto bisedime. Por, tani trungjet po e bllokojnė rrugėn e Serbisė drejt Brukselit.

Patriarku i Kishės Serbe i ka mbėshtetur protestuesit. Pėr tė keqen e Tadiqit, shumica e liderėve tė serbėve tė veriut tė Kosovės vijnė nga partitė opozitare.

Tadiqi dėshironte tė fitonte kandidaturėn e BE-sė, e cila do t’i ndihmonte qė tė rifitonte nė zgjedhjet e pranverės.

Opozita shpreson saktėsisht tė kundėrtėn. Gjermania dhe Franca nuk po nguten pėr zgjerimin e mėtejmė tė BE-sė. A mund tė dalė Tadiqi nga ky kėnd i ngushtė? Ai ėshtė politikan i zoti, por hapėsira pėr manovrim i ėshtė kufizuar. Dhe, po qe se njė serb vritet nga buldozerėt e KFOR-it, tė gjitha bastet bien. (a.i

Neferta
28-10-11, 17:44
Sulmojne ambasaden Amerikane ne Sarajeve

Sarajevė, 28 tetor – Ėshtė vrarė njėri nga dy meshkujt qė rreth orės 15 e 45 minuta sot drejtoi tė shtėna me armė drejt ambasadės sė SHBA-sė nė Sarajevė, transmetojnė mediet boshnjake.

Mashkulli, i veshur me uniformė maskuese, shtiu me kallashnikov nga stacioni i tramvajit dhe pastaj iku, mirėpo mė pas shpejt u vra me snajper. Si deklaroi njė dėshmitar okular, mashkulli i vrarė dukej si pjesėtar i lėvizjes vehabiste.

Sulmuesi i dytė, i cili kishte tė mbėshtjellė rreth trupit eksploziv, u plagos nė ije dhe u dėrgua nė spital.

Sipas informatave tė para, gjatė tė shtėnave ka pasur edhe tė plagosur, por nė mesin e tyre nuk ka as punonjės e as diplomatė, por sipas tė gjitha gjasave pjesėtar tė sigurisė fizike tė ambasadės. Sipas informatave ende tėp pakonfirmuara qė i transmeton gazeta Veēernji list, nė mesin e tė plagosurve janė edhe dy policė.

Nė terren janė dėrguar disa patrulla policore, duke pėrfshirė edhe ato speciale. Lagjja Marindvor, ku gjendet edhe ambasada amerikane, ėshtė e bllokuar, kurse ndėr qytetarė tė shtėnat shkaktuan panik.

Hajra
28-10-11, 18:39
Vritet sulmuesi i ambasadės amerikane nė Bosnjė


28-10-2011 17:07 CET
[/URL] (http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37277/vritet-sulmuesi-i-ambasades-amerikane-ne-bosnje/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37277/vritet-sulmuesi-i-ambasades-amerikane-ne-bosnje/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37277/vritet-sulmuesi-i-ambasades-amerikane-ne-bosnje/#"]

Personi qė ka qėlluar me armė zjarri ndėrtesėn e Ambasadės Amerikane nė Sarajevė, ėshtė vrarė nė njė aksion policor, njoftoi korrespondenti i Radios Evropa e Lirė, i cili ndodhet nė vendin e ngjarjes.
Sipas informacioneve ende jozyrtare, sulmuesi ėshtė qėlluar me plumb snajperi nė kokė.
Ambasada konfirmoi pėr Radion Evropa e Lirė se ka ndodhur incidenti dhe se ambasada ėshtė mbyllur, ndėrsa me informacione tė tjera ka pohuar se do tė dalė mė vonė.
Komunikacioni dhe lėvizja e njerėzve nė pjesėn ku ndodhet ambasada, thuhet tė jetė bllokuar tėrėsisht. /rel/

Neferta
29-10-11, 07:12
Sulmuesi ne Sarajeve ishte i denuar me pare per veper teroriste

http://img.youtube.com/vi/l_Yj9WaZXmg/2.jpg (http://www.youtube.com/watch?v=l_Yj9WaZXmg)

Sipas informatave tė Televizionit Federal, sulmuesi ėshtė 23 vjeēari Mevlid Jashareviq nga Novi Pazari. Bėhet fjalė pėr njė pjesėtar tė lėvizjes vehabioste, i cili mė 30 nėntor tė vitit tė kaluar bashkė me Fatmira Muratoviq ėshtė arrestuar nė Novi Pazar, sepse ka qenė i dyshimtė pėr policinė serbe gjatė vizitės sė ambasadores amerikane Mary Worlick nė kėtė qytet tė Sanxhakut

Hajra
29-10-11, 13:33
Britania mbėshtet bisedimet edhe pėr “Ahtisaari +”


29-10-2011 10:06 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F1%2F1 %2F37330%2Fbritania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Ditari%20-%20Politik%C3%AB%20-%20Britania%20mb%C3%ABshtet%20bisedimet%20edhe%20p %C3%ABr%20%E2%80%9CAhtisaari%20%2B%E2%80%9D&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4eabf27b21001b53/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Findex.php&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37330/britania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari/#)

Ambasadori britanik nė Serbi, Michael Davenport, thotė se vendi i tij ėshtė i hapur pėr dialog pėr tė ashtuquajturin plan “Ahtisaari Plus” pėr Kosovėn, duke vėnė nė pah se ka shumė vend pėr mbrojtjen e pakicave dhe tė interesave tė Serbisė nė Kosovė.
“Jemi tė hapur pėr ēdo sugjerim nė lidhje me mėnyrėn se si mund tė zbatohet ky plan. Unė mendoj se zbatimi mund tė bėhet nė mėnyra tė ndryshme. Sigurisht qė ne jemi tė hapur pėr atė lloj bisede”, ka thėnė Davenport nė njė intervistė pėr Danas, raporton Telegrafi.
Davenport shtoi se mund tė bisedohet pėr gjithēka qė merr parasysh pavarėsinė e Kosovės, duke theksuar se ėshtė e rėndėsishme tė sigurohet respektimi absolut i tė drejtave tė pakicave nė Kosovė.
I pyetur nėse heqja e institucioneve nė veri tė Kosovės - tė cilat Prishtina nė Perėndim i ka quajtur paralele – ėshtė kusht qė Serbia tė marrė datėn fillimit tė negociatave pėr anėtarėsim nė BE, Davenport ka thėnė se Serbia duhet tė “dėshmojė gatishmėri tė qartė pėr tė dhėnė llogari pėr strukturat, ekzistenca e tė cilave ėshtė nė kundėrshtim me kornizat ligjore ndėrkombėtare nė Kosovė”.
Ai tha se Komisioni Evropian bėri tė qartė se ēfarė Beogradi duhet tė bėjė nė lidhje me Kosovėn nėse dėshiron statusin e kandidatit, duke rikujtuar se kjo do tė thotė “angazhim konstruktiv nė dialogun e Brukselit me Prishtinėn dhe zbatimin e marrėveshjeve tė arritura deri tani”.
(http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37330/britania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37330/britania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37330/britania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari/#"] (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37330/britania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari/#) 0 (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37330/britania-mbeshtet-bisedimet-edhe-per-ahtisaari/#)

Hajra
29-10-11, 13:53
Sarajevė: Demantohet lajmi pėr vrasjen e sulmuesit tė ambasadės (VIDEO)


E premte 28 Tetor 2011 19:12
Personi qė ka qėlluar me armė zjarri ndėrtesėn e Ambasadės Amerikane nė Sarajevė, ėshtė plagosur dhe jo vrarė nė aksionin e policisė.
Lajmin e ka konfirmuar pėr Radion Evropa e Lirė zėdhėnėsi i Ministrisė sė Brendshme pėr kantonin e Sarajevės, Irfan Nefiq.
Ai po ashtu bėri tė ditur se ėshtė plagosur edhe njė punonjės i ambasadės, ēfarė ėshtė konfirmuar edhe nga spitali “Dr Abdullah Nakash”, ku i lėnduari i ėshtė nėnshtruar operacionit.
Sipas informacioneve ende jozyrtare, tė cilat i transmeton televizioni federal, sulmuesi ėshtė Mevlid Jashareviq nga Novi Pazari, i lindur nė vitin 1988.


http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YfgX7N9WDQk

Hajra
29-10-11, 14:00
ALMEX 2011, nė Tiranė makineritė mė moderne ushtarake nė botė

Sheshi qendror i Tiranės qė mban emrin e njė prej luftėtarėve mė tė mėdhenj evropianė, tashmė ka pranė tij tė rreshtuar makinerinė ushtarake mė moderne nė botė. Makineritė prezantohen nė edicionin e dytė tė Panairit Ndėrkombėtar pėr Mbrojtjen dhe Sigurinė i organizuar nga Klik Ekspo Group.

E shtune 29 Tetor 2011 13:01 “Teknologjia jonė ushtarake nuk do tė thotė qė ne kėrcėnojmė apo duam tė sulmojmė ndonjė shtet tjetėr. Ne, thjesht demostrojmė forcėn tone” , deklaroi dje Mate Raboteg, Sekretari i Shtetit pėr Mbrojtjen i Kroacisė nė Panairin Ndėrkombėtar pėr Mbrojtjen dhe Sigurinė ALMEX 2011. Pavarėsisht se ky zyrtar i lartė kroat ishte duke shprehur qėndrimin e shtetit qė pėrfaqėson pas prezantimit spektakolar tė prodhimeve tė industrisė kroate, kjo deklaratė mishėron edhe interesat e kompanive gjigande tė vendeve anėtare tė NATO-s qė ofrohen nė panair.

Qė nė hyrje tė Muzeut Historik Kombėtar, ku dhe po zhvillohet panairi, shihen mjete tė blinduara tė teknologjisė sė fundit ushtarake. Kompania Duro Dakovic qė tashmė ėshtė nė bashkėpronėsi me njė firmė nga Finlanda, njė ndėr prodhuesit dhe furnizuesit kryesorė tė ushtrisė sė ish-Jugosllavisė i paraqet publikut njė makinė gjigande tė blinduar, pjesė e infrastrukturės tė forcave tokėsore, por edhe njė nga mjetet mė tė avancuara tė kohės. Kompania Duro Dakovic ėshtė njė kompani qė ka furnizuar me mjete shumė forca tė armatosura nė botė.

Por, stenda shumė tė veēanta ka edhe nė brendėsi tė ambienteve tė Muzeut, ku ndeshesh menjėherė me prodhimet e fundit tė kompanisė franceze Renault. Me gati 100 vjet eksperiencė, kompania RENAULT Trucks Defense paraqet mjetet e saj tė blinduara dhe taktike. Renault Trucks Defense ėshtė e specializuar nė ndėrtimin e mjeteve tė blinduara tė cilat janė tė pėrshtatshme pėr mbrojtje dhe lėvizje tė shpejtė. Mjetet qė mbajnė kėtė emėr janė tė pėrdorshme nga kėmbėsoria pėr transport tė trupave, paisjeve dhe montimin e armatimeve tė ndryshme nė to. Po kėshtu dhe nė sigurinė e brendshme ka njė sėrė mjetesh qė i pėrshtaten terreneve tė ngushta siē mund tė jenė ato nė qytete. RENAULT Trucks Defense ka ndėrtuar dhe mjete qė mund tė nevojiten nė situata luftimi pėr ndihmėn e shpejtė.

Nė pavionin francez gjendet dhe MAG FORCE INTERNATIONAL. Qė prej 1953-it, MagForce ka arritur me sukses qė tė diversifikojė dhe zgjerojė gamėn e produkteve, duke arritur qė tė ruajė origjinalitetin dhe dėshirat e klientėve. Kompania ofron produkte pėr mbrotje civile dhe ushtarake, duke pasur kėshtu kliente tė shumtė nė sektorin civil dhe ushtarak. Produktet janė nga mjetet pėr lundrim e deri tė veshjet pėr situata dhe terrene tė ndryshme, mjetet e ndihmės sė shpejtė, apo pajisje ndihmėse si fikėse zjarri apo ndriēues.
Kompania numėron qindra klientė qė janė qytetarė tė thjeshtė, polici tė ndryshme apo dhe qeveri.

Nė Tiranė, ALMEX 2011 ka sjellė dhe njė prej prodhuesve mė tė dėgjuar nė botė. Me njė histori dhjetra vjeēare qė nė nis nga shekulli i 17-tė, kompania Nexter shfaq vlerat mė tė mira nė prodhime krejt tė veēanta. Me 2 mijė e 700 tė punėsuar, me 1.1 miliard euro shitje dhe rreh 600 milionė euro porosi pėr tė kryer aktualisht, Nexter renditet ndėr gjigandėt europianė tė prodhimit. Kompania ka 9 vendprodhime nė Francė dhe ėshtė e pranishme nė mė shumė se 100 shtete. Sistemet e ndryshme, pajisjet elektrike, armėt e kalibrave tė ndryshėm, municionet, makineritė dhe mjetet e ndryshme janė sektorėt ku Nexter prodhon.

Njė pavion i rėndėsishėm ėshtė ai i Polonisė. Kėta prezantohen me AMZ - Kutno Sp. z o.o.. Kjo kompani ėshtė lider nė Poloni pėr shėndėrrimin sipas kėrkesave tė klientėve tė mjeteve tė ndryshme. Kompania ėshtė krijuar nė vitin 1999 dhe qė prej atėherė ka korrur sukses nė fushėn ku operon. Ambulancat, mjetet ushtarake, ato tė blinduara pėr transport parash, zjarrėfikėset dhe mjetet pėr qėllime tė tjera janė specialiteti qė AMZ – Kutno realizon. Kjo kompani merr mjete tė thjeshta dhe i transformon duke plotėsuar ēdo kėrkesė tė klientėve.
Kamionet e modifikuar pėr qėllime dhe detyra krejt tė veēanta janė specialiteti i kompanisė tjetėr polake POJAZDY SPECJALISTYCZNE. Specialistėt e saj marrin njė mjet tė thjeshtė dhe e modifikojnė duke e kthyer nė njė zjarrėfikse, mjet ushtrie apo ambulancė. Me sukses janė modifikuar mjete transporti tė thjeshta qė janė kthyer nė autobote modernė, mjetet tė ndihmės nė rrugė apo tė forcave policore. Gama e mjeteve tė modifikuara ėshtė e gjerė dhe klientėt janė forca ushtarake, policore, spitale, zjarrėfikėse apo kompani qė ofrojnė ndihmė tė shpejtė nė rrugė.

Njė tjetėr grup i madh kompanish prezantohen nėn logon Bumar sp. z o.o. Kky grup, ėshtė njė prej ndėrmjetėsve dhe furnizuesve kryesor nė sektorin ushtarak nė Poloni. Grupi Bumar pėrbėhet nga 23 kompani prodhuese dhe tregtuese tė municioneve, radarėve, raketave dhe koracave. Pėr rreth 40 vjet kompania ka udhėhequr tregun e brendshėm dhe atė ndėrkombėtar tė armatimit, paisjeve tė ndėrtimit, minierave dhe transportit. Bumar ka furnizuar, shitur dhe ofruar shėrbime pėr ushtrinė polake dhe pėr rreth 40 shtete nė Europė, Afrikė, Azia, Amerikėn e Jugut dhe Shtetet e Bashkuara.

Pėr tė apasionuarit pas traditės dhe armėve, nė njė stendė mahnitėse prezanton dhjetra armė kompania mė e dėgjuar italianė nė llojin e vet. Beretta ėshtė prodhuesi mė i vjetėr i armėve nė botė, duke datuar aktivitetin prodhues qė nga viti 1526. E drejtuar ende nga familja Beretta, kompania prodhon armė zjarri moderne dhe aksesorė vėzhgimi qė janė tė njohura botėrisht pėr cilėsinė dhe besueshmėrinė. Nė tregun e mbrojtjes, Beretta ofron zgjidhje tė pėrshtatshme duke plotėsuar kėrkesat mė strikte e tė veēanta qė kanė nė ditėt e sotshme forcat policore, me njė katalog produktesh qė nga auomjetet ujėhedhėse e deri tė shotganėt me pėrdorim taktik apo snajperat ekstremė.

Nė pavionin italian ka dhe kompani tė tjera interesante nė atė ēka ofrojnė. ALIMARTY SRL e mirėnjohur nė hetime private dhe siguri vjen nė panairin ALMEX 2011 nė Tiranė. Kjo kompani ofron siguri pėr klientėt e ndryshėm tė cilėt gjenden nė situata jo tė pėlqyeshme. Kėrkimi i tė humburve, hetime pėr probleme nė martesa, shėrbime fotografike apo viedo, parandalim i dhunės nė familje apo ndihmė nė raste kėrcėnimesh janė ajo ēka kompania ofron. Alimarty srl ėshtė e aftė tė ndihmojė dhe sipėrmarrjet e ndryshme nė raste kėrcėnimesh, vjedhjesh, konkurence tė pandershme apo shėrbime ligjore./bw/

emine
29-10-11, 15:50
Kujt nga ne nuk i ka ndodhur qė tė gjejė nė xhepat e rrobave ndonjė shumė tė vogėl parash tė harruar aty prej kohėsh? Gjithashtu tė gjithė e mbani mend atė ndjesinė e kėndshme kur gjen ato para, a thua se nuk janė tuajat.

Tani imagjioni se si duhet tė ndihet qeveria gjermane, e cila ka gjetur 55 miliardė euro tė harruara pėr shkak tė njė gabimi nė llogaritje tė bankės Hype Real Estate, e cila u shtetėzua nė 2009 pas problemeve financiare.

Kėshtu, Gjermania ėshtė zgjuar me 55 miliardė euro mė e pasur, pasi ka zbuluar gabimin nė llogaritjet e bėra nga banka HRE. Zbulimi nė fakt u bė nė fillimit tė tetorit, por u publikua vetėm tani. Mesa duket autoritetet gjermane donin te siguroheshin se nuk po ėndėrronin.

Banka HRE pati probleme tė theksuara likuiditi gjatė krizės sė gjigantit amerikan "Lehman Brothers" dhe qeveria gjermane e garantoi atė me 145 miliard euro para se ta shtetėzonte.
http://www.top-channel.tv/foto/lajme/euro-kembim.jpg

Neferta
02-11-11, 07:36
Ne moshen 92 vjeqiare vdiq;
Dorothy Howell Rodham, nėna e Sekretares amerikane tė Shtetit, Hillary Clinton.
Shefja e diplomacisė amerikane i anuloi vizitat nė Britaninė e Madhe dhe nė Turqi, pasi nėna e saj u sėmur. Nuk janė dhėnė detaje pėr sėmundjen e saj.
Dorothy i bėri disa paraqitje tė rralla nė publik me vajzėn e saj, gjatė fushatės sė vitit 2008. Ajo gjithashtu bėri disa udhėtime me Clintonėn si nė Indi dhe nė Kinė.


http://abcnews.go.com/blogs/politics/2011/11/hillary-clintons-mother-dorothy-rodham-dies-at-age-92/

Hajra
06-11-11, 09:17
Jovanoviq: Tadiq, pranoje “Ndryshimin”


05-11-2011 17:14 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F1%2F4 %2F37821%2Fjovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Ditari%20-%20Ballkan%26Bot%C3%AB%20-%20Jovanoviq%3A%20Tadiq%2C%20pranoje%20%E2%80%9CNd ryshimin%E2%80%9D&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4eb65036918339d0/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Findex.php&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37821/jovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin/#)

Kryetari i Partisė Liberal Demokratike tė Serbisė (LDP), Ēedomir Jovanoviq, ftoi presidentit serb Boris Tadiq tė nėnshkruaj manifestim “Ndryshimi”, qė nėnkupton ndryshimin e politikės ndaj Kosovės dhe vazhdimin e integrimit evropian.
Nė takimin nė Qendrėn Rinore tė Beogradit, ku ėshtė prezantuar pėrmbajtja e manifestit, Jovanoviq tha se deri mė 9 dhjetor, nė ditėn kur vendoset pėr kėrkesėn e Serbisė pėr anėtarėsim nė BE, kjo duhet tė nėnshkruhet edhe nga Patriarku, Kryetari i Akademisė Serbe tė Shkencave dhe Arteve, rektori i Universitetit tė Beogradit dhe tė tjerėt, transmeton Telegrafi.
Pos Jovanoviqit, nė takimin kanė folur edhe kryetari i Lėvizjes sė Pėrtėritjes Serbe (SPO), Vuk Drashkoviq, dhe kryetari i Unionit Socialdemokrat (SDU), Zharko Korac. Ndėrsa, mbėshtetje manifestit i kanė dhėnė edhe pėrfaqėsues tė organizatave tė ndryshme joqeveritare, artistė dhe intelektualė serbė.
Jovanoviq ka thėnė se ndonėse kėtė e kanė mbėshtetur njerėzit qė nuk janė gjithmonė tė mendimit tė njėjtė, ata i ka bashkuar ndėrgjegjja pėr tė ardhmen e vendit.
"Na bashkon dashuria ndaj vendit tonė dhe askush tė mos kėrkojė qė kėtė dashuri ta fshehim vetėm se ai nuk di gjė tjetėr pos tė urrej. Na bashkon dashuria ndaj serbėve tė Kosovės, por edhe ndaj jetės sė tyre tė pėrbashkėt me shqiptarėt”, ka thėnė Jovanoviq.
Drashkoviq ka thėnė se nė historinė moderne tė Serbisė nuk kanė pasur shtetarė mė tė papėrgjegjshėm se nė 20 vitet e fundit, politika e gabuara dhe verbėria politike e tė cilėve e kanė ndarė Serbinė nga Jugosllavia, nga Kosova dhe fqinjėt e saj.
(http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37821/jovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37821/jovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37821/jovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin/#"] (http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37821/jovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin/#) 3 (http://www.zeri.info/artikulli/1/4/37821/jovanoviq-tadiq-pranoje-ndryshimin/#)

Hajra
06-11-11, 09:40
Tahiri: Mund tė tėrhiqemi nga bisedimet


05-11-2011 17:18 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F1%2F1 %2F37823%2Ftahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Ditari%20-%20Politik%C3%AB%20-%20Tahiri%3A%20Mund%20t%C3%AB%20t%C3%ABrhiqemi%20n ga%20bisedimet&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4eb655a7705635c4/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Findex.php&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37823/tahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet/#)

Kosova mund tė tėrhiqet nga dialogu teknik, nėse pala serbe nuk zbaton marrėveshjet. Por, vendimi i Prishtinės pėr tė ndėrprerė dialogun me palėn serbe do tė varet krejtėsisht nga kėshillat qė do tė japin zyrtarėt e BE-sė dhe ata tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.
Kėtė paralajmėrim pėr mundėsinė e largimit tė Kosovės nga bisedimet me Beogradin e ka bėrė shefja e delegacionit tė Kosovės nė dialogun me Serbinė, Edita Tahiri.
Zėvendėskryeministrja ka thėnė pėr Express se Qeveria e Kosovės ėshtė e pėrgatitur pėr tė vepruar edhe nėse pala serbe vazhdon tė mos jetė konstruktive nė dialog.
“Ne si palė nė kėto biseda, flasim me faktorin ndėrkombėtar pėr tė analizuar sė bashku arsyeshmėrinė e vazhdimit apo mosvazhdimit tė dialogut... Nė koordinim me BE-nė dhe SHBA-tė do tė ndėrmarrim hapat e mėtejmė nė rast tė ballafaqimit me dekonstruktivitetin apo mosbashkėpunimin e Serbisė”, ka thėnė ajo.
Shefja e delegacionit tė Kosovės ėshtė kundėr ēdo diskutimi pėr ēėshtjen e veriut dhe pikave doganore. Ndėrsa, i ka quajtur demagogji deklaratat e Borko Steafnoqivit se Serbia po bisedon me ndėrkombėtarėt pėr dy pikat doganore tė Kosovės.
“Faktori ndėrkombėtar vazhdimisht e ka refuzuar kėrkesėn e Serbisė pėr tė imponuar ēėshtjen e pikave doganore nė dialog”, ka deklaruar Tahiri. “Kjo qė po e bėn pala serbe dhe z. Stefanoviq, pėr mendimin tim, ėshtė mė tepėr njė marketing politik pėr nevoja tė brendshme politike. E njėjta retorikė fjalėsh ka qenė edhe nė shtator, kur afrohej raundi i shtatė”.
(http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37823/tahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37823/tahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37823/tahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet/#"] (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37823/tahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet/#) 0 (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37823/tahiri-mund-te-terhiqemi-nga-bisedimet/#)

Hajra
06-11-11, 14:49
Veriu mund tė destabilizojė rajonin


06-11-2011 14:18 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F1%2F1 %2F37830%2Fveriu-mund-te-destabilizoje-rajonin%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Ditari%20-%20Politik%C3%AB%20-%20Veriu%20mund%20t%C3%AB%20destabilizoj%C3%AB%20r ajonin&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4eb69e5e48892e37/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Findex.php&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37830/veriu-mund-te-destabilizoje-rajonin/#)

Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki-moon, ka shprehur shqetėsimin se zhvillimet nė Veri tė Kosovės mund tė destabilizojnė tėrė Ballkanin.
Nė raportin e tij tremujor, tė cilin e ka siguruar portali KosovaTimes dhe qė u ėshtė dėrguar anėtarėve tė Kėshillit tė Sigurimit, pėrshkruhen nė mėnyrė kronologjike ngjarjet nė veri tė vendit tonė. Njė pjesė tė konsiderueshme tė raportit shefi i OKB-sė ia ka kushtuar edhe dialogut mes Kosovės dhe Serbisė.
Raporti pėrmban edhe njė aneks nė tė cilin pasqyrohet aktiviteti i EULEX-it gjatė muajve tė fundit.
“Zhvillimet nė Kosovėn veriore shėrbejnė si pėrkujtues i fuqishėm se ēėshtjet e pazgjidhura pėrbėjnė kėrcenim pėr paqen dhe stabilitetin e rajonit”, ka thėnė Sekretari Ban.
Raporti do tė debatohet nė seancėn pėr Kosovėn tė Kėshillit tė Sigurimit, qė ėshtė caktuar tė mbahet mė 29 nėntor. Kėtė muaj Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė e kryeson Portugalia.
“Jam i brengosur jo vetėm pėr pėrkeqėsimin e gjendjes sė sigurisė nė terren, si rezultat i zhvillimeve tė fundit, por gjithashtu edhe pėr pėrkeqėsimin e marrėdhėnieve ndėretnike anembanė Kosovės, polarizimin e qėndrimeve politike, si dhe zgjerimin e hendekut mes komuniteteve nė veri dhe nė jug tė lumit Ibėr”, ka shtuar ai.
Pėrderisa mbetet e pazgjidhur situata nė pikat kufitare nė Jarinjė dhe Bėrnjak, ndėrsa ēėshtjet lidhur me sundimin e ligjit tė mbesin tė ndėrlidhura me qėndrimet lidhur me statusin e Kosovės, Ban thotė se bashkėsia ndėrkombėtare dhe njerėzit nė terren do tė pėrballen me rrezikun e eskalimit tė tensioneve si dhe shpėrthimin e dhunės.
Ai shpreh keqardhje qė dialogu mes Kosovės dhe Serbisė ėshtė bllokuar, “kryesisht pėr shkak tė zhvillimeve nė veri”, pėr ēka i bėnė thirrje Prishtinės dhe Beogradit si dhe ndėrkombėtarėve nė Kosovė, “qė tė veprojnė me kujdes dhe durim dhe tė vazhdojnė tė tregojnė se kanė besim nė dialog”.
Ban shpreson se anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit do t’i dėrgojnė mesazh tė qartė Prishtinės dhe Beogradit qė tė marrin pėrgjegjėsi pėr zbutje tė tensioneve dhe parandalim tė pėrsėritjes sė dhunės nė veri tė Kosovės, ndėrsa shton se KFOR-i do tė mbajė pėrgjegjėsinė pėr tė siguruar lėvizje tė lirė nė tėrė Kosovėn.
Sipas Sekretarit tė Pėrgjithshėm, situata nė veri tė Kosovės i ka lėnė nė hije tė gjitha zhvillimet tjera politike nė Kosovė, ndėrsa pėr aksionin e forcave speciale tė Policisė sė Kosovės, mė 25 korrik, thotė se nuk ishte i koordinuar me ndėrkombėtarėt nė Kosovė.
Nė raport pėrshkruhet aksioni i Policisė dhe reagimi i serbėve. Ban thotė se ka pasur shkėmbim zjarri gjatė lėvizjes sė ROSU nė veri dhe se njė pjesėtar i Policisė speciale ėshtė vrarė afėr Zubin-Potokut. Ai pėrmend djegien e pikės doganore nė Jarinjė nga “disa individė”, barrikadat nė rrugė, dhe vendosjen e zonave tė kufizuara ushtarake tė KFOR-it. Ndėrsa pėr planin operativ tė 16 shtatorit, tė pėrgatitur nga Qeveria kosovare nė koordinim me KFOR-in e EULEX-in, thotė se ka “ēuar nė forcim tė barrikadave serbe”.
Nė raport flitet edhe pėr sulmin e demonstruesve serbė nė Jarinjė, ku janė lėnduar 9 ushtarė tė KFOR-it “dhe dhjetėra serbė”. Ban thotė se ka marrė njė letėr nga Beogradi qė tė hetohet “pėrdorimi forcės sė armatosur nga KFOR-i kundėr civilėve serbė, por shefi i NATO-s, Anders Fogh Rasmussen i ėshtė pėrgjigjur se KFOR-i ka vepruar nė pėrputhje me mandatin qė ka dhe nuk ka nevojė pėr kurrfarė hetimi”.
Kreu i Kombeve tė Bashkuara thotė se UNMIK-u ka lehtėsuar komunikimin mes Kosovės dhe Interpolit gjatė tre muajve tė fundit, me ē’rast janė pranuar kėrkesat pėr 7 fletarreste ndėrkombėtare, ndėrkaq 11 tjera mbesin pėr t’u proceduar.
Ndėrsa, nė raportin lidhur me aktivitetin e EULEX-it, tė cilin nė OKB e ka deponuar baronesha Catherine Ashton, flitet edhe pėr angazhimin e Misionit tė BE-sė nė veri, procedimin e rasteve pėr krime tė luftės, korrupsion dhe krim tė organizuar.
(http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37830/veriu-mund-te-destabilizoje-rajonin/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37830/veriu-mund-te-destabilizoje-rajonin/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37830/veriu-mund-te-destabilizoje-rajonin/#"] (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37830/veriu-mund-te-destabilizoje-rajonin/#) 0 (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/37830/veriu-mund-te-destabilizoje-rajonin/#)

Hajra
09-11-11, 20:03
Rreth 100 pasaporta biometrike shqiptare falso zbulohen nė Gjermani


E mėrkure 9 Nėntore 2011 15:53
Burime diplomatike nė Berlin bėjnė tė ditur se autoritetet kufitare gjermane deri mė tani kanė kapur rreth 100 pasaporta biometrike shqiptare fallco, njė shifėr e frikshme po tė kesh parasysh garancitė qė ka dhėnė sistemi i sigurisė sė prodhimit tė kėtyre pasaportave.
Njė burim anonim nga parlamenti gjerman i tha gazetės "TemA" se ėshtė informuar nga autoritetet kufitare pėr kėtė fenomen shqetėsues.
Autoritetet gjermane janė nė komunikim me autoritet shqiptare pėr kėtė fenomen, i cili duket se ka tė bėjė me kontigjente njerėzish tė pajisur para 8 Majit me pasaporta shqiptare. Ka dyshime se disa prej tyre mund tė jenė shtetas tė Kosovės ose qytetarė shqiptarė me probleme me identitetin e tyre real.
Kjo shifėr ėshtė alarmante dhe mund tė vėrė nė pozitė tė vėshtirė Ministrinė e Brendshme nė Tiranė lidhur me origjinėn e kėtyre pasaportave dhe pasojat qė mund tė kenė mbi procesin e liberalizimit tė vizave. (INA)

Hajra
11-11-11, 09:07
Egjipti pas revolucionit, ndalon festimet e masonerisė



E enjte 10 Nėntore 2011 22:53
Kryeministri egjiptian, dr. Isam Sheref i ka komunikuar ministrisė sė kulturės njė urdhėr, sipas tė cilit anulohen tė gjithė festimet masone tė cilat priteshin tė zhvilloheshin me 11 Nėntor tek kėmbėt e piramidės.
Pritej qė delegacionet tė mblidheshin sipas programit turistik tek pllaja e piramidave, nė formėn e yllit tė Davidit. Sipas planit, do tė vendosej njė piramidė e artė e pėrmasave tė vogla mbi kėmbėn e piramidės, e cila do tė rrezatonte kur tė ndizeshin dritat. Rrezet e dritave do tė ishin tė orientuara nga Kudsi (Jeruzalemi), gjė e cila u kujton masonėve orientimin dhe fronin e tyre nė Kuds, kryeqyteti i Palestinės.
Nga njė burim policor, ėshtė bėrė me dije se sektet hebraike dhe ithtarėt e tyre, tė cilėt i besojnė ideologjisė sė majtė sioniste, e shohin kėtė ditė si dita qė i paraprin vitit 2012, vit i fundit tė botės.
Nga ana e tij, Kėshilli i lartė i forcave tė armatosura, ia kishte besuar prokurorisė sė pėrgjithshme hetimet rreth festimeve masonike me datė 11 nėntor, tek kėmbėt e piramidės.
Vlen tė pėrmendet se cionistėt duan tė provojnė me ēdo formė se paraardhėsit e tyre, kanė rol dhe kontribut nė ndėrtimin e piramidave, tė cilat u pėrdorėn mė pas nga faraonėt. Por kėtė pretendim e hedh poshtė historia egjiptiane dhe dokumentet e zbuluara. /ardhmeriaonline/

Neferta
13-11-11, 12:14
Shtepija e spiunimit!?.
Nė kuadėr tė ambasadės sė SHBA-sė nė Beograd, qė po ndėrtohet nė vendin e dikurshėm tė Marshallatit nė lagjen prestigjioze Dedinje, do tė vendoset edhe qendra rajonale e intelligence agency (http://en.wikipedia.org/wiki/Intelligence_agency) s pėr Ballkanin, shkruajnė disa portale serbe, duke shtuar se kompleksi shtrihet nė mbi 40 000 metra katrorė, pėrbėhet nga shtatė objekte, do tė punėsojė madje 400 punėtorė, kurse projekti ėshtė i vlefshėm 117 milionė dollarė.
Ekspertėt e ēėshtjeve tė sigurisė nuk dyshojnė aspak se kėtu do tė vendoset edhe selia e agjencisė informative amerikane pėr kėtė pjesė tė Evropės.
“Amerikanėt kanė pėrzgjedhur Serbinė dhe Beogradin pėr arsye se bėhet fjalė pėr njė vend vėzhgues gjeostrategjik tė shkėlqyeshėm. Serbia ėshtė nė vend ideal edhe sa i pėrket Adriatikut e edhe Evropės lindore”, vlerėsoi ish-profesori pėr strategji, gjenerali Radovan Radinoviq, dhe shton se pėr arsye tė kėtij qėllimi aty do tė instalohen pajisjet mė moderne pėr spiunim.
Hapja solemne ėshtė nė plan tė bėhet vitin e ardhshėm, kurse autoritetet serbe nė Beograd krenohen me faktin se e tėrė procedura e dhėnies sė lejes ndėrtimore ka zgjatur vetėm dy muaj, qė konsiderohet rekord pėr Serbinė.

Neferta
13-11-11, 12:27
AK nisma e qeverise akte turpi.http://t1.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQ-UdWiQg2x5dCj-jT1NapNoCX49dWrONJ9uKy0kuCHj7YEfEFH0lJuzmhp (http://www.google.com/imgres?imgurl=http://www.forumishqiptar.com/attachment.php%3Fattachmentid%3D222%26stc%3D1%26d% 3D1019876942&imgrefurl=http://www.forumishqiptar.com/showthread.php%3Ft%3D454&usg=__zNqkh5gnRVc1mvicX7RVtswNOhw=&h=792&w=546&sz=53&hl=en&start=1&zoom=1&tbnid=I1FNzij2R_MAmM:&tbnh=143&tbnw=99&ei=NLi_TrHVHeWC4gSRreHBBA&prev=/search%3Fq%3Dmonumenti%2Bi%2Bpavarsise%2Bne%2Bvlor e%26um%3D1%26hl%3Den%26sa%3DN%26tbm%3Disch&um=1&itbs=1)

“Aleanca Kuq e Zi”, nė njė deklaratė pėr shtyp gjatė tė dielės, sulmoi ashpėr nismėn pėr ndėrtimin e njė monumenti tė ri kombėtar, me rastin e 100-vjetorit tė pavarėsisė.
Mė parė gjatė javės, nė njė mbledhje tė Kėshillit tė Ministrave, Kryeministri Berisha propozoi njė sėrė projektesh pėr kremtimet e mbushjes sė njė shekulli tė Shqipėrisė sė lirė dhe midis tyre, gjendej edhe propozimi pėr ngritjen e njė monumenti tė ri madhėshtor (http://top-channel.tv/artikull.php?id=222618).
“Njė nismė e tillė e qeverisė ėshtė me tė vėrtetė e turpshme”, deklaruan pėrfaqėsues tė “Aleancės Kuq e Zi”, nė njė konferencė pėr shtyp, rreth mesditės. “Nuk mund tė pranojmė qė historia tė tjerėsohet siē ėshtė bėrė rėndom nė Shqipėri, ku ajo njė herė bėhet, por 100 herė shkruhet. Shprehim keqardhje tė thellė edhe pėr qėndrimin e heshtur tė opozitės”.
Sipas “Aleancės Kuq e Zi”, ngritja e veprės sė re nė Tiranė apo kudo tjetėr, do tė pėrbėnte njė mungesė respekti ndaj monumentit tė vėrtetė dhe “tė vetėm”, atij qė ndodhet qė prej 40 vitesh nė Vlorė. “Monumenti i pavarėsisė ėshtė nė Vlorė. Ai do tė vazhdojė tė mbetet dhe tė qėndrojė atje, ndėrsa ne do ta mbrojmė me ēdo forcė qė tė ketė vetėm njė monument pavarėsie, qė fatmirėsisht e kemi”.

Neferta
13-11-11, 17:33
Pasi humbėm Kosovėn mos ta humbim Europėn
Kryetari i Unionit Socialdemokratik tė Serbisė (SDU), Zarko Korac ka deklaruar se ka mbetur pak kohė qė pushteti qė po e zvarrit me vite Serbinė nė izolim, nė mėnyrėn e viteve ’90, ta kthejė politikėn nxitėse nė katastrofė.
“Ne duam ndryshim nė politikėn shtetėrore, njė politikė realiste ndaj Kosovės dhe vazhdimin e procesit tė integrimit europian”, ka thėnė Korac pėr Dnevnik.
Korac ėshtė nėnshkrues i deklaratės “Ndryshimi”, tė mbėshtetur nga parti politike, OJQ dhe figura tė shquara publike serbe, tė udhėhequra nga LDP’ja.
Nė lidhje me vlerėsimin e shefit tė diplomacisė serbe, Vuk Jeremic, i cili ka thėnė se ftesa pėr Ndryshim ėshtė ftesė pėr kapitullim, Korac ka thėnė se ėshtė shqetėsuese se si ministri jep deklarata qė ngjajnė me ato tė fundit tė viteve ’90 tė shekullit tė kaluar, “se ēdo propozim alternativ politik definohet si njė kapitullim dhe tradhti”.
“Pėr fat tė keq, unė mendoj se Tadic ka bėrė ashtu si ka dashur, dhe hyri nė kėtė qorrsokak nė tė cilėn ne jemi. Tash jemi shumė afėr politikės ‘as Europa, e as Kosova’, por unė shpresoj se nė fund nuk do tė jetė kėshtu. Kosovėn veē e kemi humbur, e tash mund ta humbim Europėn, qė mė 9 dhjetor tė mos e marrim statusin formal tė kandidatit pėr anėtarėsim nė BE”, ka thėnė ai.

Hajra
14-11-11, 10:21
Rusia pėrkrah vrasjet nė Siri, i dėrgon armė Asadit



E diel 13 Nėntore 2011 22:45
Rusia respekton kontratat e veta pėr dėrgimin e armėve nė Siri, pasi qė asnjė vendim ndėrkombėtar nuk e ndalon kėtė, deklaroi sonte zyrtari i lartė rus i ngarkuar pėr bashkėpunim ushtarak-teknik, Vjēesllav Gjirkaln, raporton agjencia e lajmeve Interfaks.
Aleate e Sirisė qė nga koha e ish-Bashkimit Sovjetik, Rusia nė muajin gusht pati njoftuar se do tė vijojė me dėrgesa tė armėve nė Siri, megjithė apelet e Perėndimit, pėrkatėsisht tė sekretares amerikane tė Shtetit, Hillary Clinton qė Rusia tė “rreshtohet nė anėn e mirė tė historisė”.
Vendet perėndimore, por edhe ato arabe, kėrkojnė largimin nga pushteti tė presidentit sirian Bashar al Asad pėr arsye tė represionit, gjatė tė cilit sipas tė dhėnave tė Kombeve tė Bashkuara, nga 15 marsi i kėtij viti janė vrarė mbi 3 500 persona.
Nė fillim tė muajit tetor, presidenti rus Dimitrij Medvedev pėr herė tė parė ftoi Asadin qė tė pranojė reformat ose, nė tė kundėrtėn tė tėrhiqet nga pushteti.
Megjithėkėtė, Rusia kundėrshton ēfarėdo rezolute tė Kėshillit tė Sigurimit me tė cilėn do tė zbatoheshin sanksione kundėr Sirisė, duke insistuar nė domosdonė e dialogut tė mėtejshėm.

Hajra
14-11-11, 10:31
Turqia, ndėrmjetėse pėr Kosovėn



E diel 13 Nėntore 2011 14:12
Turqia duket gjithmonė e mė e vendosur pėr tė forcuar ndikimin e saj nė Ballkan dhe nė vendet e ish-Jugosllavisė, ndėrsa shefi i diplomacisė sė Ankarasė, Ahmet Davutogllu, ka mbėrritur pėr bisedime nė Beograd.
Ai ėshtė ftuar nė njė darkė pune nga homologu i tij serb, Vuk Jeremiq, takim nė tė cilin do tė diskutohen ēėshtje tė rėndėsishme dypalėshe dhe ku do tė hapet edhe problemi i veriut tė Kosovės.
Tė hėnėn, Davutogllu do tė pritet edhe nga presidenti Boris Tadiq. Ndėrkohė, Turqia ka pėrpunuar njė dokument pėr zgjidhjen e problemit tė marrėdhėnieve tė bashkėsive islame qė janė dyzuar dhe shpesh krijojnė problem.
Nė vitet e fundit, Turqia ka kryer investime tė rėndėsishme nė rajon dhe ėshtė shndėrruar nė njė partner strategjik i Beogradit, Sarajevės dhe Prishtinės njėkohėsisht. /tch/

Neferta
14-11-11, 12:51
http://t3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcS0U_PhfGHFUtmN4JYrEfSY8G-f6L4R8YzHjdR09qxSLBFCvQv3plaHCg (http://www.google.com/imgres?imgurl=http://yllmedia.com/fotografite/artikujt_hd/v_james_berisha_po_vazhdon_lobim.jpg&imgrefurl=http://yllmedia.com/37784/ura-me-e-frikshme-ne-bote.html&usg=__GGv9RJjWHg7QxMNEMLUUDBVKYWw=&h=44&w=93&sz=3&hl=en&start=332&zoom=1&tbnid=NWqzMBUrXp_M7M:&tbnh=38&tbnw=80&ei=mQ_BTraNAeak4gSZhu3BBA&prev=/search%3Fq%3Dxhejms%2Bberisha%26start%3D315%26hl%3 Den%26sa%3DN%26gbv%3D2%26tbm%3Disch&itbs=1)

Jems Berisha dyshohėt pėr mision sekret!?.



Derisa nuk dihet asgjė ende pėr fatin e pilotit shqiptaro-amerikan, James Berisha njė blog i madh nė Eritrera hedh dyshime pėr atė qė ai po bėnte nė shtetin e tyre.

TesfaNews raporton se James Berisha mund tė ketė lidhje me njė grup tė njerėzve tė organizatės pėr tė drejtat e njeriut, Amnesty International, qė u

arrestuan kohė mė parė. Qeveria nė Eritrea i akuzoi ata pėr mision sekret me
qėllim tė infiltrimit pėr tė nxitur popullatė lokale kundėr Qeverisė pėr t’u organizuar nė protesta si nė Egjipt, Libi, Tunizi e Siri.
Sipas TesfaNews qeveria e Eritreas asnjėherė nuk e pohoi e as mohoi arrestimin e Berishės, dhe nė njė raport me tė cilin do tė dalė shpejt do tė sqarohet nėse Berisha ishte nė Eritrea pėr tė lobuar pėr pavarsinė e Kosovės, apo ishte pjesė e ‘misionit sekret’ tė Amnesty International.

Hajra
16-11-11, 14:43
Skanerat e trupit jo mė tė detyruar

Sipas tė dhėnave tė BE nė Bruksel sė shpejti nė aeroportet evropiane ai qė nuk do qė ta kontrollojnė duke pėrdorur njė skaner tė plotė tė trupit, mund tė kėrkojė njė kontroll tjetėr.

E mėrkure 16 Nėntore 2011 11:22 Veē problemeve shėndetėsore nė Evropė ka shumė qė e refuzojnė kėtė teknologji kontrolli, me anė tė sė cilės mund tė dallohen mjaft saktėsisht konturet e trupit, sepse e ndjejnė veten tė shkelur nė privatėsinė e tyre.
Prej disa kohėsh nė disa aeroporte tė Evropės, p.sh. nė Holandė apo nė Britaninė e Madhe ėshtė futur nė pėrdorim njė teknikė, e cila sipas ekspertėve garanton njė siguri mė tė madhe nė aeroporte. Fjala ėshtė pėr tė ashtuquajturin skanimi i trupit. Kjo teknikė e re kontrolli, e cila pėrdoret edhe nė SHBA ėshtė shumė e diskutuar, sepse ka shumė pasagjerė qė mendojnė se pėrmes njė skanimi tė tillė u preken tė drejtat personale. Krahas ēėshtjes, nėse skanerat truporė depėrtojnė nė njė mėnyrė tė palejueshme nė sferėn private, kritikėt kanė edhe njė shqetėsim tjetėr: nėse rrezet qė marrin personat qė kontrollohen mund tė jenė tė dėmshme pėr shėndetin. Disa sindikata pilotėsh mendojnė se skanerat mund tė transmetojnė doza tė rrezikshme rrezatimi.
Sipas tė dhėnave tė Komisionit tė BE-sė tė bėra tė njohura tė hėnėn (14.11) nė Bruksel, sė shpejti nė aeroportet evropiane ai qė nuk do qė ta kontrollojnė pėr armė apo lėndė eksplozive duke pėrdorur njė skaner tė plotė tė trupit, mund tė kėrkojė njė lloj tjetėr kontrolli. Rregullorja e re pėrkatėse pėr tė ashtuquajturin skanimi i trupit do tė hyjnė pėr nė disa javė nė fuqi.
Nėse njė vend anėtar do ta pėrdorė apo jo skanerin e trupit, vazhdon tė jetė kompetencė e vendeve anėtare. Aktualisht kjo teknologji e bazuar nė skanimin e trupit pėrmes imazheve elektromagnetike e cila tė mundėson qė tė zbulosh objekte metalike dhe jometalike pėrdoret kryesisht nė Britaninė e Madhe dhe Holandė. Por kjo teknikė ėshtė e diskutueshme.
Nė tė ardhmen nė lidhje me pėrdorimin e skanerave pėr trupin do tė vendosen standarde tė qarta minimale: P.sh. nuk do tė lejohet qė fotografitė e bėra tė ruhen, tė kopjohen apo tė printohen. Po ashtu duhet tė garantohet se askush nuk ka qasje tė paautorizuar nė kėto pajisje. Pėrveē kėsaj nė tė ardhmen ata qė merren me vlerėsimin dhe analizimin e imazheve qė prodhojnė kėto lloj skanerash, duhet tė rrinė nė njė dhomė tė ndryshme nga ajo ku gjenden aparatet e skanimit dhe personat e skanuar.
Diskutimi nė lidhje me tė ashtuquajturit skaner truporė apo tė sigurisė filloi nė vitin 2009, pasi njė terrorist ishte pėrpjekur pėr tė hedhur nė erė njė avion qė ishte rrugės nga Amsterdami nė Detroit. Ai donte ta kryente kėtė me eksplozivė plastikė. Pas kėsaj ngjarjeje disa vende tė BE-sė filluan t'i pėrdornin nė formė testi skanerat e trupit dhe teknologjinė prėkatėse. Prej disa kohėsh Holanda dhe Britania i pėrdorin kėto pajisje rregullisht - dhe sipas Komisionit tė BE-sė me njė pėrvojė pozitive./dw/

Hajra
17-11-11, 10:00
Lidhja Arabe dhe Turqia kundėr ēdo ndėrhyrjeje tė huaj nė Siri



E mėrkure 16 Nėntore 2011 23:21
Turqia dhe Lidhja Arabe u shprehėn sot kundėr ēdo ndėrhyrjeje tė huaj nė Siri, nė njė komunikatė tė pėrbashkėt nė pėrfundim tė Forumit pėr Bashkėpunim turko-arab tė zhvilluar nė Rabat.
Ata kėrkuan gjithashtu miratimin e masave urgjente pėr mbrojtjen e civilėve nga shtypja e regjimit sirian tė Bachar al-Assad.
"Forumi konfirmoi se ishte i nevojshėm ndalimi i gjakderdhjes dhe mbrojtja e qytetarėve sirianė nga aktet e tjera tė dhunės dhe vrasjet, gjė qė kėrkon marrjen e menjėhershme tė masave pėr tė siguruar mbrojtjen e civilėve'', vijon komunikata.
"Ministrat kėmbėngulėn gjithashtu nė rėndėsinė e stabilitetit dhe bashkimit tė Sirisė dhe nevojėn e gjetjes sė njė zgjidhjeje tė krizės, pa asnjė ndėrhyrje tė huaj'', thekson komunikata./trt/

Hajra
17-11-11, 10:01
Liga Arabe i jep tre ditė kohė Sirisė



E enjte 17 Nėntore 2011 10:28
Liga Arabe i ka dhėnė tre ditė kohė Sirisė pėr "tė ndaluar shtypjen e pėrgjakshme" ndaj protestuesve dhe tė lejojė hyrjen e ekipeve tė vėzhguesve.
Liga Arabe gjithashtu kėrkoi tėrheqjen e pėrfaqėsuesit tė Sirisė nga kjo organizatė.
Pas njė takimi tė shteteve anėtare nė Marok, ministri i jashtėm i Katarit, Sheik Hamad bin Jasim Al-Thani, tha se Siria do tė pėrballet me sanksione nėse nuk bashkėpunon.
Jasim tha se "qeveria siriane duhet tė nėnshkruajė protokolin e dėrguar nga Liga Arabe dhe t`i japė fund tė gjithė dhunės kundėr demonstruesve".
Ndėrkohė qė bisedimet zhvilloheshin, turmat sulmuan ambasadat e Marokut dhe Emirateve tė Bashkuara Arabe nė Damask, ndėrsa Franca dhe Maroku njoftuan pėr tėrheqjen e ambasadorėve tė tyre.

Hajra
17-11-11, 10:02
Erdogani sulmon Esedin



E mėrkure 16 Nėntore 2011 23:16
Gjatė njė takimi me deputetėt e partisė pėr Drejtėsi dhe Zhvillim, kryeministri turk Rexhep Erdogan sulmoi ashpėr presidentin sirian Beshar Esed, duke iu drejtuar herė pas here me fjalėt “Ti o Beshar”.
Erdogani e akuzoi Esedin si tė pabesė, pėr shkak se nuk i ėshtė pėrmbajtur marrėveshjeve tė nėnshkruara me Ligėn Arabe pėr ti dhėnė fund akteve tė dhunės dhe vrasjes sė protestuesve civilė.
Ndėr tė tjera, ai tha:”Unė i kujtoj Esed-it se nuk korr asnjė lavdi duke shtypur popullin tėnd. Historia do i kujtojė kėta presidentė qė vrasin dhe derdhin gjakun e popullit, si presidentė gjakpirės. Ti o Beshar po hedh hapa nė kėtė drejtim. Sido qė tė rrjedhin ngjarjet, ne do tė qėndrojmė pėrkrah popullit sirian dhe nuk do e lėmė tė vetėm.”
Disa orė pasi kryeministri turk dėnoi aktin e dhunės ndaj pėrfaqėsisė diplomatike turke nė Siri, ministri i energjisė turke, u shpreh se Turqia mund ta rishikojė marrėveshjen pėr furnizimin me energji tė Sirisė.
Kurse pėrgjegjėsi pėr marrėdhėniet me jashtė nė partinė nė pushtet, Umer Ēalik ka thėnė se regjimi i Esed i ka humbur tė gjithė shanset. “Beshar Esed ėshtė si Geddafi dhe pret tė njėjtin fund si udhėheqėsit e tjerė tiranė” ka thėnė ai. /ardhmeriaonline/

Hajra
22-11-11, 07:03
Erdogan: Asadi i ka ditėt e numėruara

Kryeministri i Turqisė, Rexhep Tajip Erdogan, sot i ka tėrhequr vėrejtjen presidentit tė Sirisė, Bashar al-Asad, se ditėt e tij nė kėtė post po kalojnė.

E hėne 21 Nėntore 2011 23:03 Gjatė fjalimit tė tij nė Stamboll, z.Erdogan tha se Asadi mund tė mbėshtetet nė “tanke dhe topa uji deri nė njė pikė tė caktuar” dhe shtoi se “do tė vije dita” kur ai do tė largohet.
Tensionet ndėrmjet Turqisė dhe Sirisė janė tė larta, pasi Ankaraja ėshtė gjithnjė e mė e zėshme nė kritikat ndaj goditjes sė Asadit kundėr protestuesve anti-qeveri.
Sot mė herėt gjatė ditės, mediat turke kanė raportuar se dy shtetas tė Turqisė janė lėnduar, kur njė konvoj i autobusėve me pelegrinė u sulmua nė pjesėn veriore tė Sirisė.
Udhėtarėt u kanė thėnė mediave se sulmi ishte kryer nga ushtarėt sirianė, nė njė pikė kontrolli matanė kufirit./rel/

Hajra
22-11-11, 07:04
Djali i Gedafit, pritet dėnimi me vdekje nė Libi


E diel 20 Nėntore 2011 22:56 Udhėheqja e re nė Libi nuk do t`ja dorėzojė Gjykatės Ndėrkombėtare Penale djalin e arrestuar tė ish dikatorit Gaddafi, Saif al-Islam, por do ta bėjė vetė procesin gjyqėsor kundėr tij.
Kryeministri Abdulrahim Al-Kib tha se Saif do tė marrė njė gjykim tė drejtė. Gjykata e Lartė Penale nė Hagė gjatė kryengritjes kundėr regjimit tė Gaddafit kishte lėshuar njė urdhėr arresti ndaj Saifit dhe babait tė tij Muammara al -Gaddafi, pėr shkak tė krimeve kundėr njerėzimit.
Nė rast tė njė gjykimi nė Libi, Saif mund tė rrezikojė dhe dėnimin me vdekje.
Saif al-Islam, djali mė i njohur i Gaddafit u arrestua nė jug tė Libisė. Me sa duket ai donte tė largohej pėr nė Nigeri. Organizatat ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut kėrkuan nga Tripoli qė 39 vjeēarin ta dorėzonin nė Hagė.

Hajra
22-11-11, 07:38
Vizat, ligj per “penalizimin” e Ballkanit

21 November 2011

Azilkėrkuesit mund tė cenojnė procesin e lėvizjes sė lirė nė zonėn “Shengen”, duke rikthyer ēėshtjen e regjimit tė vizave. Sipas “Albanianscreen”, Komisioni Europian ka futur tashmė nė procedurė miratimi projektligjin qė parashikon pezullimin e pėrkohshėm tė lėvizjes sė lirė tė qytetarėve nė zonėn “Shengen”. Ky kufizim do tė zbatohet ndaj atyre vendeve, qytetarėt e tė cilave vijojnė tė kėrkojnė azil nė Europė, duke abuzuar me heqjen e regjimit tė vizave. Megjithėse shkak i ndryshimit ėshtė bėrė numri i lartė i azilkėrkuesve nga Shqipėria e vende tė tjera tė rajonit, mekanizmi qė parashikon rikthimin e regjimit tė vizave, pėrfshin tė gjitha vendet e Ballkanit qė kanė pėrfituar liberalizimin e vizave. Raportuesja e Parlamentit Europian pėr Shqipėrinė, Tanja Fajon, ka komentuar dhe nismėn qė do tė shqyrtohet nga Komisioni Europian, pėr hapat qė po ndiqen konkretisht pėr miratimin e kėtij ligji. “Situata ėshtė serioze. Ajo qė jemi duke u pėrballuar tani, sidomos disa vende tė Bashkimit Europian si Belgjika, Luksemburgu, Suedia dhe Gjermania ėshtė me tė vėrtetė shqetėsuese. Numri i azilkėrkuesve nga vendet e Ballkanit Perėndimor ka ardhur duke u shtuar. Unė mendoj se qeveritė e kėtyre e vendeve kanė marrė disa masa, por ato nuk janė tė mjaftueshme. Dhe tani ne kemi nė duar njė propozim tė Komisionit Europian pėr pezullimin e pėrkohshėm tė lėvizjes sė lirė. Pezullimi mund tė bėhet pėr disa muaj. Unė shpresoj qė nė tė ardhmen, asnjė shtet tė mos hyjė nė listėn e zezė tė Shengenit”, tha Fajon pėr “AS TV”. Sipas saj bėhet fjalė pėr tė vendosur disa kritere ligjore. “Tani po bisedojmė se cilat mund tė jenė kėto kritere, qė njė vend anėtar i BE-sė, qė ka probleme, mund t’i imponojė pėr tė rivendosur regjimin e vizave. Atmosfera nė kėto vende tė prekura nga fluksi i azilantėve ėshtė shqetėsuese, por siē e thashė, ne kėtu nė Parlament jemi duke bėrė maksimumin, aq sa mundemi, pėr tė mos e rrezikuar lėvizjen e lirė pėr vendet e Ballkanit Perėndimor. Por kjo nuk ėshtė vetėm nė dorėn tonė. Qeveritė e kėtyre vendeve duhet tė marrin masa qė tė mos ketė abuzime me sistemin e lėvizjes sė lirė”, deklaroi Fajon. Raportuesja nė PE pėr ēėshtjen e Shqipėrisė bėn tė ditur se projektligji ėshtė nė fazėn e diskutimeve, ndėrsa paraqitja e tij nė Parlament pritet tė bėhet nė fund tė nėntorit. “Komisioni Europian ka bėrė njė propozim qė nė muajin qershor tė kėtij viti. Ky tekst ėshtė duke u diskutuar me dy komisionet e Parlamentit Europian; me atė tė Drejtėsisė e tė Lirive Civile dhe tė Punėve tė Jashtme. Raportues dhe ekspertė po merren me tė dhe jemi nė kontakt tė vazhdueshėm pėr kėtė edhe me Presidencėn polake tė BE-sė, me Komisionin Europian dhe vendet anėtare. Pritet qė ky raport tė paraqitet nė Parlament nė fund tė muajit nėntor. Pėr ne ėshtė me shumė rėndėsi qė Parlamenti do tė jetė gjithashtu i pėrfshirė nė kėtė proces. Dhe ne nuk mund tė lejojmė qė disa vende tė BE-sė t’i pėrdorin kėto propozime, nė kėtė situatė, si mjet politik pėr tė ndaluar vendet me numėr tė lartė tė azilkėrkuesve. Ne do tė vendosim kritere strikte se kur vendet e BE-sė, pėr shkak tė numrit tė azilkėrkuesve, tė kenė tė drejtė ta rikthejnė regjimin e vizave”, theksoi eurodeputetja. Pak kohė mė parė sekretari i Shtetit pėr emigracionin belg, Melchior Wathelet, apeloi mbi rreziqet e azilkėrkuesve ndėrsa tha se po aplikohet njė procedurė 15-ditore pėr verifikimin e tyre. Sakaq pėr projektligjin e Komisionit Europian, pėr pezullimin e lėvizjes sė lirė, nuk ka ende njė konsensus nė gjirin e vendeve tė BE-sė. Pėr kėtė qėllim, po punohet pėr tė vendosur kritere shumė tė sakta se kur njė vendi i rikthehet pėrkohėsisht regjimi i vizave ose futet nė “listėn e zezė tė Shengenit”. Shqetėsimi i BE-sė vjen pėr vendet e Ballkanit, pėrfshi Shqipėrinė, ndėrsa rrezikohet njė kthim i mundshėm i regjimit tė vizave. Komisioni i Bashkimit Europian i ka dėrguar njė letėr nėpėrmjet komisioneres Mallstrom tė gjithė ministrave tė Brendshėm tė Shqipėrisė, Serbisė, Bosnjė-Hercegovinės, Malit tė Zi dhe Maqedonisė nė muajin shtator tė kėtij viti. “Nė rrezik janė rezultatet e regjimit pėr liberalizmin e vizave”, shkruan Mallstrom nė letrėn e saj pėr ministrin Bujar Nishani dhe tė tjerėt. Lajmin e konfirmuan mediat italiane dhe agjencia e specializuar pėr ēėshtjet e emigracionit, “Immigrazioneoggi”, por dhe “Stranieri”. Sipas njė verifikimi tė kryer nga Komisioni i BE-sė pėr ēėshtjen e vizave nė tė gjithė zonėn “Shengen”, rezulton se kėrkesat pėr azil tė emigrantėve janė nė rritje qė prej dy vitesh dhe nė veēanti prej dhjetorit 2010, kur pėrfitoi Shqipėria dhe Bosnjė-Hercegovina. Por problem pėrbėjnė edhe vende si Serbia, Maqedonia, Mali i Zi.

Burimi: Gazeta Shqip (http://www.gazeta-shqip.com/)

Hajra
22-11-11, 13:23
Turqia kėrkon anėtarėsimin nė BE

Gyl vizitė tre ditore nė Britaninė e Madhe

E marte 22 Nėntore 2011 11:24 Presidenti Turk, Abdullah Gyl, deklaroi se vendi i tij vazhdon tė dėshirojė anėtarėsimin nė Bashkimin Europian, pavarėsisht krizės sė Eurozonės.
Gyl, i cili mbėrriu tė dielėn nė njė vizitė 3-ditore nė Britaninė e Madhe, deklaroi pėrpara nisjes, se anėtarėsimi i vendit tė tij do tė ishte mbi tė gjitha i dobishėm pėr vetė Bashkimin Europian, pėr shkak tė “qėndrueshmėrisė dhe dinamizmit tė ekonomisė turke”.
Kreu i shtetit turk do tė takohet me kryeministrin David Cameron gjatė kėsaj jave Siria pritet tė jetė gjithashtu njė prej temave kryesore tė bisedimeve.
Turqia ėshtė parė si njė urė tė rėndėsishme midis vendeve perėndimore dhe myslimane nė Lindjen e Mesme dhe Azi, dhe gjithashtu ka njė ekonomi, e cila aktualisht ka njė normė tė rritjes 6,6%. Londra zyrtare e ka mbėshtetur kandidaturėn turke dhe ka qenė njė prej nismėtareve tė hapjes sė bisedimeve nė vitin 2005. Nėse do tė anėtarėsohet, Turqia do tė jetė vendi i parė i Unionit me shumicė muslimane.
Megjithatė, pėrpara se njė hap i tillė tė ndėrmerret, mbetet pėr t’u zgjidhur problemi shumė delikat i Qipros sė veriut, ku autoritetet turke kanė instaluar njė shtet tė njohur vetėm prej tyre, pas njė lufte tė shkurtėr nė vitin 1974. Nė kushtet aktuale, duket pothuajse e pamundur qė Qiproja, njė vend anėtar i BE-sė, tė japė aprovimin e tij pėr anėtarėsimin.
Nė bazė tė ligjeve tė BE-sė, ēdo vend anėtar duhet tė ratifikojė anėtarėsimin e njė shteti tė ri, nė mėnyrė qė tė ai tė pranohet nė bashkėsinė e pėrbashkėt./abc/

Hajra
23-11-11, 13:07
SHBA dhe BE tė thonė qartė, jo ndarjes sė veriut


23-11-2011 11:43 CET
[/URL] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=xa-4dde9811192a1f62&source=tbx-250&lng=de&s=formspring&url=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Fartikulli%2F1%2F1 %2F38917%2Fshba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut%2F&title=Z%C3%ABri%20%E2%80%A2%20INFO%20-%20Ditari%20-%20Politik%C3%AB%20-%20SHBA%20dhe%20BE%20t%C3%AB%20thon%C3%AB%20qart%C 3%AB%2C%20jo%20ndarjes%20s%C3%AB%20veriut&ate=AT-xa-4dde9811192a1f62/-/-/4eccefce3a11991c/1/4d8bd11172bed83a&frommenu=1&ips=1&uid=4d8bd11172bed83a&ufbl=1&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.zeri.info%2Findex.php&tt=0) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/38917/shba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut/#)

“Nevojitet njė qėndrim shumė i qartė dhe i fortė i Shteteve tė Bashkuara dhe Bashkimit Evropian me tė cilin theksohet se barrikadat dhe cilido element qė shpie de fakto drejt ndarjes sė veriut tė Kosovės - janė plotėsisht tė papranueshme dhe nuk do tė tolerohen”, ka thėnė pėr “Zėrin e Amerikės” nė gjuhėn serbe, Miroslav Lajēak, drejtor ekzekutiv pėr Evropė dhe Azi Qendrore nė Shėrbimin Evropian tė Punėve tė Jashtme.
Duke komentuar dialogun e Beogradit dhe Prishtinės Lajēak tha se ai duhet tė forcohet dhe tė pėrfshijė mė shumė ēėshtje politike. Por, sipas tij, vetė dialogu nuk ėshtė i mjaftueshėm pėr zgjidhjen e problemeve me pikėkalimet kufitare nė veri tė Kosovės.
“Nuk mund tė injoroni njė ēėshtje aq tė rėndėsishme dhe tė ndjeshme, por shihet qartė se vetė dialogu nuk ėshtė i mjaftueshėm qė tė zgjidhet ai problem”, ka thėnė diplomati sllovak Lajēak. /qik/
(http://www.zeri.info/artikulli/1/1/38917/shba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut/#) (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/38917/shba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut/#) [URL="http://www.zeri.info/artikulli/1/1/38917/shba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut/#"] (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/38917/shba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut/#) 0 (http://www.zeri.info/artikulli/1/1/38917/shba-dhe-be-te-thone-qarte-jo-ndarjes-se-veriut/#)

Hajra
23-11-11, 16:02
Luan Rama: Meta, jo betejė me drejtėsisė, betejė pėr drejtėsi

2011-11-23


Deklarata

Sekretari i pėrgjithshėm i LSI-sė: Dėshmitari i Prokurorisė Halilaj dėshmon me prova falsitetin e akuzės

Sekretari i pėrgjithshėm i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, Luan Rama, tha dje se Ilir Meta nuk ka betejė me drejtėsinė, por betejė pėr drejtėsi. Nė njė konferencė pėr shtyp, Rama u fokusua te seanca e zhvilluar nė Gjykatėn e Lartė, ku sipas tij shkresat dhe dokumentet zyrtare treguan falsitetin e tė gjithė procesit politik kundėr zotit Meta, por edhe pathemelėsinė, manipulimin e provave dhe falsifikimin e tyre pėr tė mashtruar opinionin publik. Sipas tij, dėshmitari i prokurorisė zoti Bekim Halilaj, ka provuar me njė mori shkresash dhe dokumentesh zyrtare qė akuzat e Priftit janė jo vetėm njė mashtrim, por edhe njė manipulim konkretizuar kjo edhe me atė qė dokumentohet edhe nė videopėrgjimin e tij. Sipas Ramės, duke iu referuar biznesmenit Halilaj, njė sasi nafte prej 30.000 tonėsh, ose e konvertuar nė vlerė rreth 10 milionė dollarė, i ėshtė dhėnė nė mėnyrė tė fshehtė qė mė 10 shkurt, tri javė mė pėrpara se sa ėshtė realizuar videopėrgjimi dhe gjithashtu tri javė mė pėrpara se sa ishte caktuar data e ankandit, kompanisė ‘TEA construction’. “Do tė thoni ju se ēfarė lidhje ka ‘TEA construction’ me ēėshtjen apo me njėrin dėshmitar tė prokurorisė apo dėshmitarin tjetėr prokurorisė. Ka njė lidhje qė vjen e provuar gjithashtu sipas dėshmitarit z. Halilaj dhe dokumenteve qė ai referon. Kjo do tė thotė qė pronari i kompanisė ‘TEA construction’, me njė marrėveshje qė nuk e ka ditur komisioni qė zhvillonte ankandin dhe qė mban datėn 10 shkurt, pėr tė pėrftuar sasinė e naftės qė ju referova, ėshtė gjithashtu ortak nė fabrikėn e tullave me bashkėshorten e dėshmitarit tjetėr tė prokurorisė z. Prifti. Mjafton ky fakt pėr tė kuptuar lidhjen, marrėdhėnien, konfliktin e interesit, pazaret korruptive apo aferat korruptive qė nga zhvillimet e djeshme e shndėrrojnė tashmė procesin gjyqėsor ndaj z. Meta nė proces tė mbyllur pėr tė ēelur njė proces gjyqėsor ndaj dėshmitarit kryesor tė prokurorisė”, tha Rama. “Si konkluzion dua tė nėnvizoj faktin qė Ilir Meta nuk ėshtė nė betejė ligjore dhe politike me drejtėsinė, por nė respekt tė autoritetit tė organeve tė drejtėsisė Ilir Meta ėshtė nė betejė pėr drejtėsinė. Natyrisht mbi bazėn e sė vėrtetės, mbi bazėn e dokumenteve qė dėshmohen dhe vihen ēdo ditė edhe pėrpara trupit gjykues nė seancėn e shqyrtimit gjyqėsor tė ēėshtjes”, pohon Luan Rama.


--------------------------------------------------------------------------------


.......kjo eshte paftyrsia me e madhe qe egziston, ne e dime edhe pa video qe te gjithe politikanet jane te zhytur deri ne fyte ne korrupcion, e ky tipi mundohet me mohu edhe videon ku shihet carte cdo gje.

Zero Cool
26-11-11, 22:39
Partia per Drejtesi dhe Zhvillim shpall fitoren ne Maroko


http://infoalbania.org/images/stories/Lajme/maroko-zgjedhje.JPG


MAROKO - Partia per Drejtesi dhe Zhvillim ka shpallur fitoren ne zgjedhjet e para parlamentare ne Maroko qe nga protestat pro-demokratike qe u mbajten me heret kete vit.

Pas Tunizise, PJD-ja (The Justice and Development Party) do te ishte partia e dyte ismamiste qe do te udhehiqte nje vend ne Afriken Veriore.

Pavaresisht thirrjeve per bojkot te disa aktivisteve, pjesemarrja e qytetareve ne zgjedhje thuhet se ishte 45 per qind.

Sikurse ne disa pjese te tjera te botes arabe, marokienet paten dale ne rruget e shtetit ne pjesen e pare te vitit 2011 me kerkesen per me shume demokraci.

Mbreti Mohamed VI iu pergjigj kesaj kerkese duke ndryshuar kushtetuten dhe duke mbeshtetur zgjedhjet e lira.

Mirepo, sipas disa aktivisteve, qe nga atehere jane zvogeluar thirrjet e qeverise per reforma.

Llapjani_HH
02-12-11, 16:42
Policė serbė pėr Tetovėn dhe Strugėn
Policė serb do tė patrullojnė nė disa qytete me shumicė shqiptare nė Maqedoni, sic janė Tetova dhe Struga.

Ministrja e Brendshme maqedonase, Gordana Jankullovska dhe kolegu i saj serb, Ivica Dacic, nė Beograd kanė nėnshkruar marrėveshje pėr bashkėpunim policor me tė cilėn parashihet qė policė serbė tė patrullojnė gjatė sezoneve turistike nė qytete tė Maqedonisė dhe anasjelltas.

Dy vendet po ashtu mund tė shkėmbejnė forca policie nė situata tė caktuara, sidomos ato tė rrezikut tė lartė. Me kėtė marrėveshje nuk pajtohen shumė qytetarėt dhe politikanė shqiptarė tė opozitės.

“Ne nuk kemi asgjė kundėr bashkėpunimit rajonal ,por ėshtė sinjifikative gatishmėria e Qeverisė sė Maqedonisė qė tė bashkėpunoj vetėm me qeverinė e Serbisė dhe nuk ėshtė njė punė qė i vjen erė e mirė.

Mendoj qė kėta shqiptarė qė janė nė qeveri pak mė thellė duhet tė jenė tė interesuar qė ky bashkėpunim mos tė jetė fryt i qėndrimit tė pėrbashkėt sepse tė dy qeveritė janė anti shqiptare”, tha Menduh Thaci, kryetar i PDSH-sė.

Policia e Maqedonisė muaj mė parė ka nėnshkruar me Serbinė edhe njė marrėveshje tjetėr tė rėndėsishme sic ėshtė ajo pėr lėvizjen e qytetarėve pa pasaporta.

Ndėrkohė qė mėsohet se njė marrėveshje e ngjajshme me Shqipėrinė nuk pritet tė arrihet para vitit 2013 edhe pse Shqipėria i plotėson tė gjitha kushtet e nevojshme.
Mesazhi.com

Zero Cool
06-12-11, 14:36
Vjen telefoni i zgjuar islamik


India ėshtė vendi me rritjen mė tė madhe sa i takon pėrdoruesve tė telefonisė mobile me 850 milion abonentė. Por nė shtet qė ka njė popullsi prej 1.2 miliard duket se komuniteti qė ka mbetur pas sa i takon zhvillimit teknologjik ėshtė ai i besimit islam. Sipas krijuesve tė “Telefonit Islamik”, myslimanėt kanė njė nivel tė ulėt sa i takon mesatares sė pėrdorimit tė telefonit. Me nxjerrjen nė treg tė kėtij telefoni ata besojnė se, myslimanėt do tė jenė mė tė pėrfaqėsuar nė botėn dixhitale. “India ka rreth 180 milion myslimane dhe penetrimi i telefonisė nė kėtė komunitet ėshtė i vogėl. Por kur ka njė produkt dhe shėrbim tė pėrshtatshėm atėherė numri do tė rritet”, ėshtė shprehur Anuj Kanish, i cili do tė nxjerrė nė tregun indian telefonin “Enmac”. Ai ka shtuar se kompania e tij ėshtė e fokusuar tek “teknologjia e religjionit” pėr tė ndihmuar njerėzit me njė tė pėrditshme tė zėnė qė tė qėndrojnė tė lodhur me Zotin. Ky telefon pėrkthen gjuhėn Korane nga Arabishtja nė 29 gjuhė.

premium
06-12-11, 16:29
Lidhja Arabe dhe Turqia kundėr ēdo ndėrhyrjeje tė huaj nė Siri



E mėrkure 16 Nėntore 2011 23:21
Turqia dhe Lidhja Arabe u shprehėn sot kundėr ēdo ndėrhyrjeje tė huaj nė Siri, nė njė komunikatė tė pėrbashkėt nė pėrfundim tė Forumit pėr Bashkėpunim turko-arab tė zhvilluar nė Rabat.
Ata kėrkuan gjithashtu miratimin e masave urgjente pėr mbrojtjen e civilėve nga shtypja e regjimit sirian tė Bachar al-Assad.
"Forumi konfirmoi se ishte i nevojshėm ndalimi i gjakderdhjes dhe mbrojtja e qytetarėve sirianė nga aktet e tjera tė dhunės dhe vrasjet, gjė qė kėrkon marrjen e menjėhershme tė masave pėr tė siguruar mbrojtjen e civilėve'', vijon komunikata.
"Ministrat kėmbėngulėn gjithashtu nė rėndėsinė e stabilitetit dhe bashkimit tė Sirisė dhe nevojėn e gjetjes sė njė zgjidhjeje tė krizės, pa asnjė ndėrhyrje tė huaj'', thekson komunikata./trt/
Shumė me vend programi

ėshtė njė fjalė

''majmuni ka hap sytė mė ''

intervenimi Amerikano-NAkTO ishte faqja e zezė pėr at shtet.

ēdo hyrja e tyre nė atė shtet , relativisht nuk kan pa hajr (dritė)

Hajra
06-12-11, 22:24
Ndėrpret ministrin gjerman, Davutoglu Ministėr, nuk ekziston "terrorizėm islamik"


E marte 6 Dhjetor 2011 20:58
Ministri i jashtėm turk Ahmed Davutoglu, i cili ndodhet nė Gjermani pėr njė vizitė pesė ditore, e ndėrpreu fjalėn e ministrit tė brendshėm gjerman, Hans Peter Friedrich, pėr shkak se pėrdori termin “terrorizėm islamik” gjatė njė takimi nė mbrėmje.
Davutoglu e ndėrpreu fjalimin e ministrit kur ai pėrmendi togfjalėshin “terrorizėm islamist”, duke thėnė: “Njė minutė, unė asnjėherė nuk kam pėrdorur termin “terrorist i krishterė” edhe pse vrasėsit neo-nazistė (qė akuzohen pėr vrasjen e tetė turqve dhe njė greku) janė tė krishterė. Ju nuk mund tė thoni “terroristė islamistė”. A mos kam pėrdorur unė togfjalėshin “racistė gjermanė” pas incidenteve(vrasjes sė emigranteve)” dhe shtoi se ai mund t’i pėrkufizonte vrasjet si akte raciste dhe akte tė njė organizate neo-naziste, por nuk i quan vrasėsit terroristė tė krishterė.
Kur ministri gjerman u shpreh se ata pėrdornin frazėn terrorizėm islamik pėr t’iu referuar grupeve si al-Kaeda, Davutoglu u pėrgjigj: “Po, ne mund t’i quajme al-Kaeden apo Baader Menihof organizata bandite terroriste, por nuk mund te pėrdorim termat terroristė islamistė apo tė krishterė.”
Para takimit me Friedrich, ministri turk u takuam e familjet e viktimave turq tė vrarė nga grupe kriminele neo-naziste.

premium
07-12-11, 12:09
Lajmet interesante po na sjell . te lumt !

-Me t'vėrtet neo-nazisten kanė tejkalum segmentet terroristike
me mėnyrat ma makabe kanė terrorizu , pėr sė gjalli kanė djegur fėmi, pleq .

Dautoglu ėshtė njė ministėr i qetė por me politikė i aftė .
mirė i paska bo se ja paska mbyll gojėn e atij fashistit , tė analizojne sė pari historinė e vet .

Hajra
07-12-11, 12:27
Lajmet interesante po na sjell . te lumt !

-Me t'vėrtet neo-nazisten kanė tejkalum segmentet terroristike
me mėnyrat ma makabe kanė terrorizu , pėr sė gjalli kanė djegur fėmi, pleq .

Dautoglu ėshtė njė ministėr i qetė por me politikė i aftė .
mirė i paska bo se ja paska mbyll gojėn e atij fashistit , tė analizojne sė pari historinė e vet .

.......e verteta nuk ka nevoj per advokat, vetem per zemert te paster dhe guxim.

http://www.dardania.de/vb/upload/images/icons/icon12.gif

premium
07-12-11, 12:37
Rezultatet po sillen qysh dojnė vet
Bota ka fillu me marrė orientimin e kundėrt

medemek i fortin nuk ka kush tė gjykon
''Zot ka e shyqyr Ai e sheh)

Neferta
09-12-11, 11:41
Vendimi NEGATIV pėr Serbinė?!

Raportet nga samiti i Bashkimit Evropian nė Bruksel tregojnė se udhėheqėsit e BE-sė pritet ta shtyjnė deri nė pranverėn e ardhshme vendimin se a duhet Serbia tė jetė kandidate pėr anėtarėsim nė bllok.

Fillimisht, njė vendim i tillė ėshtė pritur tė merret nė takimin e sotėm, por, sipas raporteve tė mediave, tė cilat citojnė njė draft-deklaratė nga samiti, thuhet se vendimi pėr statusin e vendit kandidat pėr Serbinė ėshtė shtyrė pėr tė paktėn nė mars tė vitit tė ardhshėm, pėrkatėsisht nė samitin e radhės sė BE-sė.

Raportet, duke u bazuar nė atė draft-deklaratė, thonė se BE-ja do tė shohė nėse Serbia do tė vazhdojė tė dėshmojė pėrkushtim tė besueshėm dhe tė arrijė progres tė mėtutjeshėm nė drejtim tė zbatimit tė marrėveshjeve me autoritetet qeveritare nė Kosovė.

Hajra
14-12-11, 11:57
http://www.mesazhi.com/modules/news/images/option6/(u59u)erdogan%20time%201.jpg


Time e zgjedh kryeministrin turk njeriun e vitit


E marte 13 Dhjetor 2011 22:39 Kryeministri i Turqisė, Recep Tayyip Erdogan ka marrė lajmin se ėshtė zgjedhur njeriu i vitit nga lexuesit e revistės prestigjioze amerikane, Time.
Siē informon agjencia e lajmeve NOA.al, rezultati final i sondazhit mes lexuesve tė revistės do tė zgjidhet dhe konfirmohet nga redaksia nė mėnyrė autonome.
Vitin e kaluar njeriu i vitit u shpall themeluesi i Wikileaks, Julian Assange dhe mė herėt krijuesi i Facebook, Mark Zuckerberg.

Neferta
18-12-11, 11:59
Ndahet nga jeta Vaclav Havel ish President i (http://en.wikipedia.org/wiki/President_of_the_Czech_Republic) Republikės Qeke
http://www.forum2000.cz/files/200003059-bad27bbccf/Havel_2010.jpg



Nderron jete ne moshen 75 vjeēare, ish presidenti Vaclav Havel, i pari kryetar shteti ne Ēeki pas renies se komunizmit.
Lajmi eshte raportuar nga mediat ēeke, e me pas edhe nga gjithe agjensite nderkombetare te lajmeve.
Sipas tyre, ish-presidenti ēek, Vaclav Havel, vite mė parė, qe operuar nga tumori nė mushkėri. Ai pati probleme me shėndetin edhe nė fillim tė kėtij viti.

Llapjani_HH
26-12-11, 17:09
Izraeli dhe mėsimet nga Kosova
Ngjashmėria e madhe mes botėkuptimit tė Netanyahut dhe botėkuptimit tė Milosevicit nė lidhje me gjithēka qė pėrfshin konfliktet pėr territore, na shtynė tė nxjerrim konkluzione nga lufta e Kosovės, shkruan Akiva Eldar, pėr Haaretz.

Vėrejtjet e dorėzuara javėn e kaluar nė Evropė, dhe sugjerimi i Ministrisė sė Jashtme se Gjermania, Franca, Britania dhe Portugalia nuk duhet tė fusin hundėt nė "punėt e brendshme" tė Izraelit, por ta lejojnė atė qė ta menaxhoj pushtimin si i teket, kanė tingėlluar tmerrėsisht tė njohura.

Zhvillimi i kėtyre "punėve tė brendshme" gjithashtu mbėrthen njė kujtim rrėqethės: gjatė viteve 1990, presidenti serb Slobodan Milosevic refuzoi kėrkesat evropiane pėr tė ndalur shtypjen e shumicės shqiptare nė Kosovė. Pas kėsaj, ai kundėrshtoi kėrkesėn e NATO-s pėr tė tėrhequr forcat e tij nga Kosova dhe pėr tė ndaluar dėbimin e dhjetėra-mijėra shqiptarėve, kryesisht myslimanė, nga shtėpitė e tyre.

Forcat e NATO-s u pėrgjigjėn me sulm ajror mbi objektivat ushtarake dhe civile nė Serbi. Serbia vazhdon tė rezistojė dhėnien e pavarėsisė pėr Kosovėn dhe madje kėrcėnonte me vendosjen e sanksioneve ndaj saj dhe ndaj shteteve qė e mbėshtetėn atė. Evropa nuk ishte e kėnaqur nga kjo.

Nė shkurt tė vitit 2008, Britania, Franca, Italia dhe Gjermania njohėn Kosovėn. Shtetet e Bashkuara u bashkuan pastaj me kombet kryesore evropiane, dhe 70 shtete tjera e ndjekin kėtė shembull. Vetėm vetoja ruse nė Kėshillin e Sigurimit qėndron nė mes tė Kosovės dhe anėtarėsimit tė plotė tė saj nė Kombet e Bashkuara (as Izraeli nuk e njeh Kosovėn), por Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė nė Hagė ka vėrtetuar se shpallja e pavarėsisė nuk bie ndesh me ligjin ndėrkombėtar. Misioni i BE-sė pėr sundimin e ligjit, po ndihmon nė ruajtjen rendit dhe tė ligjit nė Kosovė.

Nė Izrael, si nė Serbi, regjimi mundohet tė ndikojė te opinioni publik duke pėrdorur botėkuptime nacionaliste dhe njė mentalitet tė viktimės dhe tė getos. Njė studim i kryer nga njė studente nė Universitetin Hebraik tė Jerusalemit (mentori i sė cilės kėrkoi tė mbetet anonim, pėr shkak tė frikės se mund tė ndėshkohet), si pjesė e njė kursi pėr zgjidhjen e konflikteve, paraqiti disa paralele tė habitshme nė mes tė fjalės sė Kryeministrit Benjamin Netanyahu, tė dhėnė nė shtator nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė, me fjalimin e famshėm qė Milosevici e dha mė 1989 duke e shėnuar 600 vjetorin e Betejės sė Kosovės, nė mes tė mbretit serb Lazar dhe Perandorisė Otomane.

Edhe pse serbėt u mundėn nė betejė, ata e shohin atė si ngjarje bazike tė historisė sė tyre kombėtare. Tė dy liderėt kanė pėrdorur mite tė ngjashme pėr tė paraqitur njė vazhdimėsi historike midis "atdheut historik" dhe realiteteve gjeopolitike nė zonat e konfliktit. Tė dy theksuan vuajtjet e kaluara tė popujve tė tyre dhe mbollėn frikė duke kėrcėnuar tė ardhmen; tė dy bazonin qėndrimet nė tė "tė drejtat historike" tė popullit tė tyre dhe injoruan aspiratat nacionale dhe territoriale tė popujve fqinj.

Netanyahu u mor me fundamentalizmin ekstrem islam si armik tė hebrenjve, tė amerikanėve dhe Perėndimit; Milosevici pėrmendte vlerat e krishtera evropiane qė pėrballėn turqit otoman si sfond tė konfrontimit nė Kosovė mes serbėve dhe shqiptarėve, qė kryesisht janė myslimanė.

Jo, Netanyahu nuk ėshtė kriminel lufte. Por, ngjashmėria e madhe mes botėkuptimit tė tij dhe botėkuptimit tė Milosevicit nė lidhje me gjithēka qė pėrfshin konfliktet nė territore, na shtynė tė nxjerrim konkluzione nga konflikti i Kosovės.

Pėr ta bėrė kėtė, ju nuk duhet tė jeni njė izraelit disfatist.

Dymbėdhjetė vjet mė parė, kryetari i Kėshillit tė Sigurisė Kombėtare, Yaakov Amidror (atėherė komandant i Kolegjit tė Sigurisė Kombėtare), shkroi nė periodikun ushtarak, Maarakhot, se vendet e vogla si Izraeli duhet tė mbushen mend nga mėsimet e luftės.

"Kjo luftė shėnon njė rrugė tė qartė nė tė cilin qasjet e reja janė duke u krijuar, nė lidhje me marrėdhėniet midis 'botės' dhe atyre vendeve qė perceptohen si ofenduese tė moralit ndėrkombėtar", shkruante Amidror.

Gjenerali - anėtar i kampit nacional-fetar - shtoi: "Rėndėsia e ngjarjeve nė Kosovė ėshtė e qartė: kushdo qė shkel konsensusin ndėrkombėtar, madje edhe brenda territoreve tė veta sovrane, duhet tė marrė nė konsideratė ndėrhyrjen ndėrkombėtare, sidomos nėse shkel nė shputat e ndjeshme tė administratės amerikane”.

Dikush mund tė shtoj se sa mė e vėrtet ėshtė kjo jashtė territorit sovran tė dikujt.

Pra, edhe pse ai e paratha kėtė krahasim, “pėrkundėr tė gjitha dallimeve”, njeriu tė cilin Netanyahu e ka emėruar tė jetė nė krye tė stafit tė sigurisė nacionale ka sugjeruar qė Izraeli tė marrė nė konsideratė opinionin publik ndėrkombėtar.

"Edhe pse ajo qė Izraeli bėn ėshtė rėndėsishme, askush nuk mund tė injoroj atė qė popujt e botės e bėjnė dhe e thonė”, ka shkruar ai.

Para debatit pėr miratimin e sulmeve tė ardhshme verbale ndaj Evropės, do tė ishte mirė qė kėshilltari i lartė ta lė njė kopje tė artikullit tė tij nė tavolinėn e kabinetit.
Telegrafi

Llapjani_HH
26-12-11, 17:11
Shqiptaret ringjallin rajonet e vdekura serbe!?
Kur para gjashtė viteve erdhi nga rrethina e Tiranės, nė Guberevėn e largėt tė Golisė, shqiptares Lume Nishraj nuk i ka penguar qė i zgjedhuri i saj Radisav Milicevic ėshtė plak, e as se jeton larg qytetit, nė skėterrė, ku shitorja mė e afėrt ėshtė gjashtė kilometra larg. Asaj nuk i pengon as qė i bėn punėt mė tė rėnda, me baltėn deri nė gjunjė, duke luftuar me borėn dhe ujqit, dhe duke u kujdesur pėr vjehrrėn plakė Milicėn, shkruajnė mediat e Beogradit.

“Asgjė nuk e kisha tė vėshtirė. Radisavi ishte i mirė, shpirt njeri, Zoti na i dha dy djem, Martinin dhe Miljanin. Kemi punuar shumė, ishim tė lumtur dhe asgjė nuk na mungonte. Kemi planifikuar ta ndėrtojmė vet rrugėn deri nė Sharonj, apo shtėpinė afėr shkollės nė kėtė vend”, flet me lot nė sy Lumja, njėra prej 150 femrave shqiptare qė janė martuar me burra pleq tė Golisė, Peshterit dhe Rogozit, e qė kanė lindur afro 200 tė fėmijė, duke ringjallur shumė vatra nga shuarja, e shpesh edhe tėrė fshatin.

“Pėr fat tė keq, lumturia ime ishte jetėshkurtėr. Radisavi vdiq nė traktor, derisa priste drunj nė mal. Nė fshat kemi mbetur vetėm vjehrra Milica dhe unė. E punojmė pronėn e familjes, i rrisim fėmijėt, e ruajmė vatrėn dhe festėn e shenjtė tė Shėn Pantelejmonit. Asgjė nuk e kisha tė vėshtirė, jam luftėtare dhe punėtore, por problemi i madh nė Guberev ėshtė se nuk ka shtėpi dhe fqinj, kėshtu qė kam kujdes qė gjyshja e fėmijėt tė mos sėmuren, dhe gjithmonė kam frikė se si do t’i dėrgojė deri te asfalti apo te mjeku kur bie borė e madhe”, shton Lumja.

Shoqata Rashka e Vjetėr dhe ministri i Brendshėm serb, Ivica Dacic, e kanė ndihmuar atė qė ta fitoj nėnshtetėsinė serbe, pasaportėn, ndėrsa ajo e ka dhėnė edhe lejen e vozitjes.

“Tash, nė kuptimin e plotė tė fjalės, jam serbe, ndėrsa pėr kthim nė Shqipėri nuk mendoj. Miljani dhe Martini janė lindur nė Goli, e kėtu duhet edhe tė rrinė. Kam luftuar pėr ta marrė njė parcelė nė Dezhevė, pranė malit, pak mė ulėt se nė Guberevė dhe Sharonjė, ku ka shkollė tetėvjeēare, stacione shėndetėsore dhe tė shpengimit, e edhe disa shitore. Na ka ndihmuar edhe komuna e Novi Pazarit, e cila na i ka ndarė 15 ari tokė nė Dezhevė ku - nėse mbledhim para - do ta ndėrtojmė shtėpinė dhe plevicėn”, thotė Lumja, duke theksuar se kur Vesti ka shkruar vitin e kaluar pėr tė, “e kanė thirr nga e gjithė bota, duke i dhėnė mbėshtetje dhe duke i ofruar ndihmė”.

Seadetin Mujezinovic, anėtar i Kėshillit tė Novi Pazarit, thotė se “mahnitet me guximin e Lumės”.

“Edhe pse shtėpia nuk i ka duart e forta tė burrave, e deri vonė nuk kishte as shtetėsinė serbe, ajo vazhdon ta punojė tokėn dhe nė mėnyrėn mė tė mirė kujdeset pėr vjehrrėn e vjetėr dhe pėr fėmijėt. Pikėrisht kjo na ka shtyrė qė t’ia japim parcelėn nė Dezhev. Do tė mundohemi t’ia sigurojmė edhe njė pjesė tė materialit ndėrtimor pėr shtėpinė qė ajo synon ta ndėrtoj, qė fėmijėt dhe vjehrra tė jenė mė afėr asfaltit”, thotė ai.

Duke iu falėnderuar nuseve nga Shqipėria, ėshtė ringjallur tėrė rajoni i Peshterės. Nė Buxhevė afėr Sjenicės, 30 vite nuk ėshtė dėgjuar vaji i fėmijės, ndėrsa tash janė 12 fėmijė, e disa tjerė pritet tė lindin. Disa tė pamartuar bėhen gati pėr martesė me shqiptare, kryesisht ortodokse e katolike nga rrethina e Shkodrės. Kisha serbe e ka dhėnė bekimin pėr tė gjitha kėto martesa, ndėrsa ka pagėzuar edhe fėmijėt.
Telegrafi

Neferta
10-01-12, 12:51
Arrestohet per terorizem ne SHBA http://news.google.com/news/tbn/fmlYD0-PHkAJ (http://www.google.com/url?q=http://www.dailymail.co.uk/news/article-2084551/Sami-Osmakac-Terror-suspect-caught-camera-brawling-Christian-protesters.html%3Fito%3Dfeeds-newsxml&sa=X&ei=0zMMT-vrEo7iswbNo5zkBA&ved=0CB8QpwIwAA&usg=AFQjCNH8B_YFALpXaz0lYNTcFlKQkf5RhA)
(http://www.google.com/url?q=http://www.dailymail.co.uk/news/article-2084551/Sami-Osmakac-Terror-suspect-caught-camera-brawling-Christian-protesters.html%3Fito%3Dfeeds-newsxml&sa=X&ei=0zMMT-vrEo7iswbNo5zkBA&ved=0CB8QpwIwAA&usg=AFQjCNH8B_YFALpXaz0lYNTcFlKQkf5RhA)
Zyrtarėt amerikanė kanė arrestuar njė burrė mysliman 25 vjeēar pėr pėrpjekje pėr tė pėrdorur mjete shpėrthyese dhe armė zjarri pėr tė sulmuar bizneset dhe objekte tė tjera nė shtetin Florida.
Sami Osmakac me origjinė nga Kosova qė kishte marrė nėnshtetėsinė amerikane, u arrestua nė Tampa tė Floridės tė shtunėn, pas hetimeve njė mujore nga Byroja Federale e Hetimeve, FBI. Ndaj tij u ngrit akuza pėr pėrpjekje pėr tė pėrdorur armė tė shkatėrrimit nė masė.
Zyrtarėt pohojnė se 25 vjeēari u takua me njė agjent tė fshehtė tė FBI-sė nga i cili u mundua tė blejė armė tė ndryshme, pėrfshi njė AK-47 si dhe njė bombė qė vihet nė makinė dhe njė rrip me eksplozivė tė ndėrtuar pėr tė vrarė njė numėr tė madh njerėzish.
Autoritet thonė se ai i kishte thėnė agjentit se, “Ne tė gjithė do tė vdesim, ndaj pse tė mos vdesim sipas mėnyrės islamike ?” Prokurori amerikan Rober O’Neill tha se mjetet e dhėna Sami Osmakac-it ishin tė manipuluara mė parė nga agjentėt.
www.wtsp.com/news/article/231071/250/Terror-s... (http://www.wtsp.com/news/article/231071/250/Terror-suspect-You-cannot-escape-death)

sherri
12-01-12, 09:25
Ora e Apokalipsit afrohet me njė minutė, bota mė pranė kataklizmit




http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/01/apokalipsi-300x300.jpg (http://www.albobserver.com/archives/40264/apokalipsi)
Sipas shkencėtarėve ora e Apokalipsit ka lėvizur edhe njė minutė drejt mesnatės duke bėrė qė kataklizmi botėror tani tė jetė mė afėr. Ora tashmė ėshtė pesė minuta pėrpara mesnatės dhe shkak pėr afrimin me njė minutė ėshtė bėrė tensioni me Iranin, ardhja nė pushtet nė Korenė e Veriut tė njė djaloshi pa eksperiencė si dhe cunami shkatėrrimtar i Fukushimės.
Ora kishte lėvizur me njė minutė edhe nė janar tė vitit 2010 dhe njihet simbolikisht si tregues i mundėsisė qė bota tė pėrballet me katastrofa qė nga armėt nukleare, ndryshimi i klimės dhe teknologjitė e reja.
Mė pranė mesnatės ora ka qenė nė vitin 1953, vetėm me dy minita atėherė kur SHBA zhvilloi bombėn me hidrogjen. Ndėrsa mė larg ka qenė nė vitin 1991, 17 minuta pėrpara mesnatės nė kohėn kur SHBA dhe Rusia nėnshkruan marrėveshjen pėr reduktimin e armėve bėrthamore.

Makresh
12-01-12, 11:04
Ora e Apokalipsit afrohet me njė minutė, bota mė pranė kataklizmit




http://www.albobserver.com/wp-content/uploads/2012/01/apokalipsi-300x300.jpg (http://www.albobserver.com/archives/40264/apokalipsi)
Sipas shkencėtarėve ora e Apokalipsit ka lėvizur edhe njė minutė drejt mesnatės duke bėrė qė kataklizmi botėror tani tė jetė mė afėr. Ora tashmė ėshtė pesė minuta pėrpara mesnatės dhe shkak pėr afrimin me njė minutė ėshtė bėrė tensioni me Iranin, ardhja nė pushtet nė Korenė e Veriut tė njė djaloshi pa eksperiencė si dhe cunami shkatėrrimtar i Fukushimės.
Ora kishte lėvizur me njė minutė edhe nė janar tė vitit 2010 dhe njihet simbolikisht si tregues i mundėsisė qė bota tė pėrballet me katastrofa qė nga armėt nukleare, ndryshimi i klimės dhe teknologjitė e reja.
Mė pranė mesnatės ora ka qenė nė vitin 1953, vetėm me dy minita atėherė kur SHBA zhvilloi bombėn me hidrogjen. Ndėrsa mė larg ka qenė nė vitin 1991, 17 minuta pėrpara mesnatės nė kohėn kur SHBA dhe Rusia nėnshkruan marrėveshjen pėr reduktimin e armėve bėrthamore.

Sherr a nga Treshi more vesh qe apokalipsi qenka afrue a ? ahahahaa

Ngo Makreshin pakes,..... qysh ja paska nis ky apokalipsi krishtian,.. s'paska me ndodhe kurre, her ma heret 5 minta, e her ma von 17 minuta, qishtuqene, po e majka ekuilibrin, tamam si treshi :biggrin:

sherri
12-01-12, 11:24
Sherr a nga Treshi more vesh qe apokalipsi qenka afrue a ? ahahahaa

Ngo Makreshin pakes,..... qysh ja paska nis ky apokalipsi krishtian,.. s'paska me ndodhe kurre, her ma heret 5 minta, e her ma von 17 minuta, qishtuqene, po e majka ekuilibrin, tamam si treshi :biggrin:Pse bre Make po e shtin vehten me zort me dite,po ca po thi ti a e prishin boten njerzit a Allahu!? Allahu eshte meshirplote a , njerzia e afrojn edhe e largojn apokalipsin(kiametin) a ka thane-jo- po a keni than ju me fjal t'Allahut qeshtuqene? edhe aty mire po kallxon kure te qohen njerzia pesh kjameti afrohet,si ti mledhin met rrin urt largohet...krejt jeni dal prej rruges t'Allahut amanjarabi

Makresh
12-01-12, 12:46
Pse bre Make po e shtin vehten me zort me dite,po ca po thi ti a e prishin boten njerzit a Allahu!? Allahu eshte meshirplote a , njerzia e afrojn edhe e largojn apokalipsin(kiametin) a ka thane-jo- po a keni than ju me fjal t'Allahut qeshtuqene? edhe aty mire po kallxon kure te qohen njerzia pesh kjameti afrohet,si ti mledhin met rrin urt largohet...krejt jeni dal prej rruges t'Allahut amanjarabi

Boten e prish Allahu qe eshte 1, e qe s'ka kurfar aleati qe i eshte i barabart.
Njeresia s'kan kurfar ndikimi ne afrimin apo largimin e Apokalipsit, ama bash hic, kshtu qe at teorin se e kemi afruar 5 minuta me heret sot, dhe do ta largojm 17 minuta nesra.,.. fute jo n'berrllog, po n'shole t'nevojtores. :)
Kur te qohen njerzia pesh, s'bohet kiameti, po bohen gjakederdhje, luftra e padrejtesi. E kur o kiameti ?.... Diten e Kiametit vetem 1 Zot e din ! Edhe Jezus KRRISHTI ne bibel se ka dit, dhe kete dije, ia ka len Zotit te vertet. Tash po bien n'kundershtim keta 3 zotat e tua, qe sipas teje, e ngojn njoni shoqin :p
... a edhe nje sen, cdo dit qe kalon, cdo or, e cdo sekond,..... jemi me afer kiametit !

Zero Cool
17-01-12, 19:21
Raporti: Bota ka mbi 40 milionė prostituta


16.01.2012 20:03

Raporti botėror mbi abuzimet seksuale, i publikuara kėtė javė nga “Fondation Scelles” ka paraqitur njė panoramė tė plotė mbi prostitucionin nė botė.

Fondacioni ka realizuar njė farė bilanci mbi shfrytėzimin nė nivel global, duke denoncuar njė treg tė vėrtetė tė dominuar nga dhuna, nga kėrkimi i vulnerabilitetit dhe nga pėrfitimi pa limit.

Pėr tė evidentuar problemin jepen para sė gjithash shifrat e fenomenit: praktikisht duhet tė jenė rreth 40-42 milionė vetė nė botė qė prostituhohen dhe 75 pėr qind e tyre duhet tė jetė mes 13 dhe 25 vjeēėve. Ndėrsa 90 pėr qind e personave, qė shesin trupin e tyre, duhet tė gjenden nė varėsinė e njė shfrytėzuesi; 80 pėr qind duhet tė bėhet fjalė pėr gra, ose vajza, siē thonė ekspertėt. Nė Evropė, numri i prostitutave vėrtitet mes 1-2 milionė dhe tė pėrfshirė nė tregun e seksit duhet tė jenė mė shumė “emigrante, viktima tė trafikut tė qenieve njerėzore”.

Raporti ndėr tė tjera thekson sesi eventet e mėdha sportive janė tė afta tė tėrheqin rrjetet e prostitucionit. Nė vitin 2010, me rastin e Olimpiadės Dimėrore tė Vankuverit dhe Botėrorit tė futbollit, qė u zhvillua nė Afrikėn e Jugut, organizatat kriminale arritėn “tė pėrforconin e shtonin ofertėn e tyre”.

Ndėrsa nė 2006-n nė Gjermani kishte bėrė tė diskutohej hapja e shtėpive tė seksit nė afėrsi tė stadiumeve, ku ėshtė luajtur Botėrori. Nė Afrikė vlerėsohet se me rastin e Botėrorit, numri i prostitutave ishte rritur me 40 mijė vetė.

Gjithashtu, siē nėnvizon raporti, nuk qėndrojnė mė prapa edhe qytetet nė tė cilat zhvillohen garat e Formula 1.

Llapjani_HH
22-01-12, 17:01
Skandal diplomatik: Takimi Imami-Poposki pa flamur shqiptar
Takimi zyrtar mes ministrit tė Jashtėm tė
Maqedonisė, Nikola Poposki dhe ministrit tė Mbrojtjes sė Shqipėrisė, Arben Imami, i zhvilluar dy ditė mė parė nė Shkup, mund tė quhet njė skandal i vėrtetė diplomatik mes dy vendeve.

Ashtu siē tregojnė edhe pamjet e siguruara nga LajmeShqip, nė tryezėn e takimit dhe nė zyrėn e shefit tė diplomacisė maqedonase, mungon simboli kombėtar shqiptar, flamuri kuqezi, i cili si ēdo takim protokollar mes dy delegacionesh duhet tė jetė i pranishėm gjatė bisedimeve mes delegacioneve.

Zyra e ministrit Poposki ėshtė e pajisur miri me flamurin e madh tė Maqedonisė dhe atė tė Bashkimit Evropian, por asnjė gjurmė e simbolit shqiptar, i cili nuk ėshtė vėshtirė tė gjendet nė Maqedoni.

Veē kėsaj, edhe vetė takimi zyrtar ėshtė zhvilluar nė kushte thuajse poshtėruese pėr delegacionin shqiptar me nė krye ministrin e Mbrojtjes, Arben Imami, i cili pasi e ka pritur nė kėmbė shefin e diplomacisė maqedonase pėr disa minuta (ndėrsa duhet tė ishte e kundėrta) ėshtė rreshtuar nė tryezėn e bisedimeve njėsoj sikur tė ishte njė vartės i shefit tė diplomacisė maqedonase.

Ironia e gjithė kėtij skandali shtohet edhe mė tepėr kur mendon se ministri i Mbrojtjes, Arben Imami, ndodhej nė Shkup pėr tė garantuar mbėshtetjen e Tiranės zyrtare pėr anėtarėsimin e Maqedonisė nė NATO, proces i cili mbahet peng nga vendi fqinj, Greqia.
Telegrafi

Neferta
24-01-12, 14:02
Tracey Ann Jacobson zėvendėson Christopher Dellin


Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Barack Obama ka nominuar pėr ambasadore tė SHBA-ve nė Kosovė, diplomaten Tracey Ann Jacobson.
Nė kumtesėn e Shtėpisė sė Bardhė tė publikuar nė ueb faqe, bėhet e ditur lidhur me nominimet e reja qė Obama ka vendosur t’i bėjė nė pėrfaqėsitė diplomatike nė disa shtete, si dhe pėr disa poste nė administratėn qė ai udhėheq. Ambasadorja Jakobson ėshtė njė diplomate karriere, e cila momentalisht shėrben si zėvendės drejtoreshė e Institutit pėr Shėrbim tė Jashtėm. Mė parė ajo ka qenė ambasadore e SHBA-sė nė Taxhikistan dhe nė Turkmenistan. Nė kėtė post ajo do ta zėvendėsojė ambasadorin, Kristofer Dell.

Oqeani
24-01-12, 16:03
Tracey Ann Jacobson zėvendėson Christopher Dellin


Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Barack Obama ka nominuar pėr ambasadore tė SHBA-ve nė Kosovė, diplomaten Tracey Ann Jacobson.
Nė kumtesėn e Shtėpisė sė Bardhė tė publikuar nė ueb faqe, bėhet e ditur lidhur me nominimet e reja qė Obama ka vendosur t’i bėjė nė pėrfaqėsitė diplomatike nė disa shtete, si dhe pėr disa poste nė administratėn qė ai udhėheq. Ambasadorja Jakobson ėshtė njė diplomate karriere, e cila momentalisht shėrben si zėvendės drejtoreshė e Institutit pėr Shėrbim tė Jashtėm. Mė parė ajo ka qenė ambasadore e SHBA-sė nė Taxhikistan dhe nė Turkmenistan. Nė kėtė post ajo do ta zėvendėsojė ambasadorin, Kristofer Dell.



Po na vika nje ēifute ne Ks ... !

Neferta
24-01-12, 21:06
SHEWENINGEN
Kryekrimineli ultranacionalist serb Voisllav Sheshel kerkoj nga ministrija e shendetesis se Serbise qe ne mesin e shum specialisteve mjekesore ta vizitoj edhe gjinekologu Paja Momčilov. Bile i keshillon te gjith se nese ne mesin e tyre nuk eshte Momqillovi mos te vie asnje.
( edhe njefar martinoviqi ishte bere vete per gjinekolog ndersa tani aty ne biruce nuk ka shishe dhe mendohet mose eshte abuzuar seksualisht nga shoket e vet te luftes). mare nga beta pres
.

Zero Cool
03-02-12, 18:43
Kėngė fyese dhe anti-shqiptare nė Maqedoni


Njė kėngė me pėrmbajtje fyese dhe anti-shqiptare po qarkullon nėpėr forumet e ndryshme dhe po vazhdon tė dėgjohet nė Maqedoni.
Agjencia e lajmeve INA njofton se prania e saj ėshtė edhe nė faqen sociale youtube, e dėgjuar tejmase duke arritur shifra rekorde, ndėrsa shpeshherė ajo ėshtė edhe himni dhe kėnga mė e kėnduar nga tifozėt e klubit tė futbollit “Teteks” tė Tetovės.

Disa portale maqedonase kanė rikthyer kėtė kėngė duke e shndėrruar nė lajm sensacional se si po dėgjohet ajo.

Agjencia e lajmeve INA ka pėrkthyer edhe strofat e kėsaj kėnge, ku bėhet thirrje pėr shfarosjen e shqiptarėve.

Kaēakė, leckaxhinjė, bisha tė zeza dykokėshe
Po na nxijnė Maqedoninė
As nė tokė, as nė qiellė pėr shqiptarėt vend nuk ka
Dėnoj Zot
Rrufeja ti vras
Asnjė rrėnjė e tyre tė mos ngelet

MPB deri tani nuk ka ndėrmarrė asnjė masė pėr shlyerjen e plotė dhe ndėshkimin e autorėve tė kėsaj kėnge. Burime maqedonase bėjnė tė ditur se nga kėnga e kėnduar mund tė zbulohet edhe kėngėtarja qė ka kėnduar kėngėn, por edhe autori i saj.

MPB kohė mė parė ėshtė ballafaquar me kėngė tė kėsaj natyre, duke theksuar se po ndėrmerren masa pėr parandalimin e urrejtjes dhe thirrjeve raciste.

Kėnga origjinale nga youtube:


http://www.youtube.com/watch?v=TPOd1ELi36M&feature=player_embedded

Hajra
05-02-12, 18:14
Skandal nė maternitetin e Fierit, foshnjat hidhen nė plehra

Fier- Skandal nė maternitetin e Fierit. Foshnjat e vdekura apo fetuset nuk mblidhen dhe digjen nė krematorium, por hidhen nė kazanėt e plehrave, shkruan “Gazeta Shqiptare”.

E diel 5 Shkurt 2012 10:50
Rasti mė i fundit u shėnua dy ditė mė parė, kur poshtė urės sė lumit Gjanica u gjet nga fėmijėt romė njė foshnjė e pajetė e seksit mashkull. Si ka pėrfunduar nė lumė foshnja?!

Burime konfidenciale nga materniteti i Fierit pohojnė se foshnja ėshtė hedhur pas abortit nė njė kazan plehrash, ndėrsa nuk dinė gjė nėse fėmijėt apo qentė e kanė degdisur trupin e vockėl tė pajetė nė ujėrat e lumit. Ndėrkohė, burimet zyrtare nga policia janė kontradiktore me burimet zyrtare tė maternitetit, nė lidhje me kėtė ngjarje. Zėdhėnėsja e policisė sė Fierit, Valbona Meēo thotė se nuk bėhet fjalė pėr njė foshnje, por pėr njė fetus.

“Mė 2 shkurt, njė 25- vjeēare sė bashku me mamanė e saj ishin nisur nga Tirana dhe po udhėtonin me furgon drejt Vlorės. Gjatė rrugės, 25-vjeēaren, e cila ishte shtatzėnė 4-muajshe e kanė kapur dhimbjet. Ajo ka zbritur nė Fier dhe ka shkuar nė maternitet, ku dhe ka abortuar. Pas marrjes sė mjekimit nga mjekėt specialistė, 25- vjeēarja ėshtė larguar sė bashku me nėnėn e saj, ndėrkohė qė fetusi me peshė 600 gr ėshtė lėnė nė maternitet”, - shprehet Meēo.

E pyetur pėr faktin sesi ka pėrfunduar fetusi nė lumin Gjanica dhe pėr 25-vjeēaren qė abortoi, zėdhėnėsja e policisė sė Fierit pohon se “ēėshtja ėshtė nėn hetim”.

I kontaktuar me anė tė telefonit, shefi i maternitetit, Besnik Brahimi sqaron “se ka qenė njė abort i njė nėne tė re nė moshė. Ēėshtja ėshtė nėn hetim, nuk mund tė flas mė tepėr”.

Nga ana tjetėr, burime konfidenciale nga materniteti i Fierit pohojnė se “mė 2 shkurt, njė nėnė 25 vjeēe me inicialet E.H. ka abortuar. Nė kartelėn e saj mjekėsore shkruhet se ka qenė shtatzėnė 27-javėshe. "Foshnja ka lindur i vdekur dhe ėshtė lėnė nė maternitet”. Po kėto burime bėjnė me dije, se njėra nga pastrueset e maternitetit e ka marrė foshnjėn e vdekur dhe e ka hedhur nė koshin e plehrave. “Foshnjėn e pajetė mund ta kenė marrė fėmijėt ose qentė dhe ka pėrfunduar poshtė maternitetit, nė lumin Gjanicė, qė ndodhet vetėm 100 metra poshtė godinės sė maternitetit. Rrjedha e lumit e ka ēuar trupin tek ura,(rreth 500 metra poshtė maternitetit),- pohojnė punonjėse tė maternitetit, tė cilat nuk duan tė identifikohen, pasi kanė frikė se humbasin vendin e punės. Sipas mjekėve, materniteti ka vende tė posaēme qė hedh fetuset apo foshnjat e vdekura. Kėto tė fundit, sė bashku me mbeturinat e tjera tė dėmshme, mblidhen dhe digjen nė krematoriume./Start/

Alima
13-02-12, 17:34
...


http://a1.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/s320x320/426816_192694104164918_185549211546074_254034_2120 983698_n.jpg

LAJMI I FUNDIT


Beshar Esedi –udhėheqėsi i Sirisė- ka 72 orė kohė, jo mė tepėr

... Para pak ēastesh u pėrhap lajmi se mbreti i Arabisė Saudit Abdullah ibėn Abdulaziz i dha afat kohorė prej shtatėdhjetė e dy orėsh (tri ditė) pėr tė ndaluar vrasjen e popullit sirian pėrndryshe pas kėtij afati tė dhėnė do tė futen forcat saudite tokėsore nė territorin e Sirisė.

Kjo deklaratė vjen pasi ambasadori sirian, "Ahmed Jusuf, nė " Ligėn e Shteteve Arabe dhe i Egjipt, i cili tha se Katari dhe Arabia Saudite, janė duke jetuar nė njė gjendje histere pas dėshtimit tė mė hershėm qė paten ftuar Sigurimin e OKB-sė pėr tė ndėrhyrė nė punėt e brendshme Sirisė dhe imponimin e sanksioneve pėr regjimin sirian,

Po ashtu ky qėndrim vjen pas deklaratės sė Nebil Ivedit " Presidenti i Ligės Arabe I cili nė adresė tė ministrave tė jashtėm arabė drejtoi fjalėn e tij "ka ardhur koha pėr tė marrė veprim vendimtar pėr tė ndaluar gjakderdhjen e popullit tė Sirinė, dhe se duhet qėndruar pėrballė kėtij zullumi pėr tė ndalur vazhdimin e dhunės nė Siri.

Marrė nga

http://www.elfagr.org/


.

Hajra
13-02-12, 22:39
Erdoan: Asadi tė lėshojė pushtetin

E hėne 13 Shkurt 2012 22:23
Kėtė herė regjimit sirian mesazhin Kryeministri Erdoan ia dėrgoi pėrmes televizionit kombėtar tė Azerbajxhanit.
Nė mesazhin e tij Erdoan theksoi se Asadi ndodhet nė rrugė tė gabuar, ndėrsa tha: “Asadi nuk duhet tė mendojė qė qėndrimin tim nė pushtet e kėrkon Rusia apo Irani”.
Kryeministri Erdoan disa ditė mė parė dha njė reportazh pėr programin “Hesabat” qė transmetohet nė kanalin e televizionit kombėtar tė Azerbajxhanit. Nė kėtė reportazh Erdoan iu pėrgjigj pyetjeve tė gazetares Ganire Atashova.
Kryeministri turk u ndal nė pikėn qė ka arritur pushteti i Asadit nė Siri, ndėrsa tha: “Asadi tani duhet absolutisht ta lėshojė pushtetin. Nuk ka zgjidhje tjetėr pėr kėtė dhe tashmė as qė bėhet fjalė qė ky regjim tė vazhdojė tė qėndrojė akoma nė pushtet”.
“-Asadi nuk ėshtė i sinqert”, - u shpreh Erdoan dhe shtoi: “Qeveritė nuk mund tė qėndrojnė nė pushtet pėr sa kohė ato bien ndesh me popullin e tyre”.
Kryeministri Erdoan kritikoi edhe Rusinė me Iranin, vende qė heshtin ndaj brutalitetit qė ndodh sot nė Siri”.
Lidhur me qėndrimin e Presidentit tė Francės, Nikola Sarkozi, pėr ngjarjet e vitit 1915, Erdoan tha: “Kjo duket hapur qė ėshtė mbajtje ane”.
Kryeministri Erdoan tha se Sarkozi nuk ka qenė asnjėherė i sinqertė dhe i drejtė nė marrėdhėniet me armenėt, duke shtuar se Franca duhet tė dalė nga treshi i grupit tė Minsk-ut./trt/

Neferta
14-02-12, 14:48
Irani ndalon vrasjet me gurė





Republika Islamike e Iranit ka bėrė disa ndryshime tė mėdha nė Kodin e saj Penal pėr tė ndaluar vrasjet me gurė dhe ekzekutimet e tė miturve. Sipas raportimeve nė mediet lokale iraniane, reformat janė aprovuar nga Kėshilli Kujdestar, njė organizėm i ngarkuar me detyrė pėr tė siguruar se ligjet e vendit nuk bien ndesh me rregullat islamike.
Legjislacioni tani kėrkon vetėm nėnshkrimin e Presidentit tė vendit pėr tė hyrė nė fuqi. Irani aktualisht mban rekordin e zi pėr ekzekutimin e mė shumė tė miturve se cilido vend tjetėr nė botė. Njė raport i publikuar nga organizata pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut, “Human Rights Watch”, mė parė kėtė vit, pat zbuluar se mė shumė se njėqind fėmijė nė Iran janė nė listė pėr t’u ekzekutuar. Shumica e tyre nuk vriten para se tė mbushin 18 vjet.
Vrasja me gurė zakonisht ėshtė e rezervuar pėr meshkujt dhe femrat qė shpallen fajtorė pėr tradhti bashkėshortore. Tė paktėn 99 njerėz janė vrarė me gurė nė Iran nga viti 1980.
Drewery Dyke, ekspert pėr Iranin nė organizatėn “Amnesty International”, paralajmėron se pėr shkak tė zbrazėtive nė sistemin ligjor iranian, reformat s’janė aq tė qarta sa duken.
“Ekzekutimi ėshtė koncept specifik ligjor nė Iran. Ndėshkimi pėr vrasje nė Iran sipas tė drejtės islamike quhet ‘ndėshkim i shpirtit’”, shpjegon Dyke, duke shtuar se fėmijėt ende mund tė ekzekutohen nėse akuzohen pėr vrasje.
“Ata e kanė hequr edhe ndėshkimin me vrasje me gurė pėr tradhti, por ende nuk dimė se ē’ndėshkim do tė parashihet nė ligjin e ri. Ka ca gjėra qė s’vėrehen lehtė, reformat lejojnė aplikim tė fshehtė tė vrasjes me gurė”.
Dėnimet me ekzekutim atje zakonisht shqiptohen pėr krime si vrasja, homoseksualizmi, tradhtia bashkėshortore, kontrabanda e drogės, spiunazhi dhe komplotet kundėr shtetit.
“Amnesty International” ka paralajmėruar nė dhjetor pėr njė “seri vrasjesh tė pėrmasave tmerruese” qė po kryhen nė Iran, duke raportuar se mė shumė se 600 njerėz janė vrarė nga shteti nga fillimi i vitit 2011 deri nė fund tė muajit nėntor. Tė paktėn tre ishin fėmijė.
Nė shtator, Ban Ki-moon, sekretar i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, ka shprehur shqetėsimin e tij tė madh pėr shkeljen e tė drejtave tė njeriut nga Republika Islamike. Ai ishte shprehur “tejet i brengosur nga raportimet pėr rritje tė ekzekutimeve, amputimeve, arrestimeve dhe burgosjeve arbitrare, gjykimeve tė padrejta, torturės dhe keqtrajtimit”.
Lajmet se 45-vjeēarja Sakineh Mohammadi Ashtiani ishte dėnuar me vrasje me gurė pas shpalljes fajtore pėr vrasje dhe tradhti bashkėshortore patėn shkaktuar njė valė tė madhe tė polemikave nė mbarė botėn. Si rezultat i trysnisė ndėrkombėtare, ndėshkimi i saj ėshtė “pezulluar” nė janarin e vitit tė kaluar. Tani, Ashtianin e pret vdekja nga varja nė njė litar.
Irani edhe nė tė kaluarėn ėshtė munduar qė tė pėrmirėsojė qasjen ndaj tė drejtave tė njeriut. Dhjetė vjet mė parė, gjyqėsorit tė Iranit i ishte kėrkuar qė tė shmangte dėnimet me vrasje me gurė dhe tė shqiptonte dėnime me varje nė litar. (The Daily Telegraph)

Zero Cool
16-02-12, 13:32
Pragė, 15.02.2012 18:32


Kapiteni i njė avioni tė udhėtarėve qė fluturonte nga Varshava pėr nėPragė, ka ndėrruar jetė gjatė udhėtimit, pėr shkak tė problemeveshėndetėsore.

Kompania “Czech Airlines” tha se 46 pasagjerėve nėbord nuk u ėshtė kanosur asnjė rrezik, pasi piloti ndihmės ka marrėdrejtimin e avionit, i cili ka ateruar nė gjendje tė rregullt nėAeroportin e Pragės.

Mediat ēeke shkruajnė se piloti i vdekur ishte 55 vjeē.

Zero Cool
16-02-12, 13:33
Xhezair Shaqiri - Hoxha kėrkon azil politik nė BE


Shkup, 16.02.2012 11:52


http://knninfo.com/repository/images/16_02_12_65029_Shkup.jpg



Ish-komandanti i njohur i UĒK-sė dhe ish-deputet i Parlamentit tėMaqedonisė, Xhezair Shaqiri, i njohur si komandant Hoxha ka kėrkuar azilpolitik nė njė vend tė BE-sė.

Ish-deputeti dhe lideri i PartisėDemokratike Kombėtare, Xhezair Shaqiri ka theksuar pėr INA se para njėjave ka braktisur vendin dhe ėshtė paraqitur pėr tė drejtėn e azilitpolitik nė njė nga vendet anėtare tė BE-sė.

Ai ka theksuar senuk ėshtė mirė nė kėtė periudhė kur njė ish-deputet dhe njė ish-zyrtarė ilartė i UĒK-sė kėrkon azil politik nė vendet e BE-sė.

XhezairShaqiri - Hoxha vite me radhė ka qėndruar i strehuar nė fshatin Tanushėtė Karadakut tė Shkupit, duke i`u shmangur njė procesi gjyqėsor, i ciliishte vlerėsuar politikisht i motivuar kundėr tij. Hoxha nė disa rasteka qenė shėnjestėr e operacioneve policore pėr arrestimin e tij nėfshatin Tanushė, mirėpo ai i ishte kundėrpėrgjigjur kėtyre aksioneve,duke paralajmėruar se do tė ballafaqohej me to edhe pėrmes armės.

XhezairShaqiri - Hoxha nė zgjedhjet e fundit ishte nė listėn pėr deputet nėParlamentin e Maqedonisė nė kuadėr tė koalicionit me BDSH-nė e BardhylMahmutit, por ai nuk arriti tė sigurojė mandatin e deputetit, pasi qė iishte shmangur lėvizjeve nė terren.

Zero Cool
16-02-12, 13:55
Bashkėpunimi policor maqedono-serb, antishqiptar


Shkup, 15.02.2012 12:15

Parlamenti i Maqedonisė ratifikoi dje pasdite Marrėveshjen me Qeverinė eSerbisė pėr bashkėpunim policor. Miratimi i kėsaj marrėveshje ka nxiturreagime tė ashpra tė partive opozitare shqiptare, tė cilat marrėveshjene tillė e kanė quajtur tejet tė dėmshme.

Deputetėt e PDSH-sė kanė reaguar ashpėr kundėr kėsaj marrėveshje, duke equajtur aleancė serbo-maqedonase, e dėmshme kundėr shqiptarėt, sepsesipas tyre, bėhet fjalė pėr njė polici qė ka ushtruar dhunė dhe terrorndaj shqiptarėve.

"PDSH shprehė hapur shqetėsimin dhe kėtė vendim pėr bashkėpunim policorme Serbinė armike tė shqiptarėve, njė marrėveshje kundėr vullnetit tonėsi qytetarė tė kėtij vendi. Policia e tillė qė ka qenė terrorizuese dheekspansionuese pėr shqiptarėt, qė shkaktuan varreza masive dhe krimekundėr njerėzimit", citon INA deputetin e PDSH-sė, Orhan Ibrahimi.

Kundėr marrėveshjes reagoi edhe deputeti i RDK-sė, Izet Zeqiri, i cilikėtė marrėveshje e vlerėsoi si kundėr shqiptarėve dhe njė vendim me tėcilin shkelet edhe Kushtetuta e vendit.

Marrėveshja pėr bashkėpunim policor u nėnshkrua nė fund tė muajit nėntortė vitit tė kaluar nė Ohėr midis ministrave tė brendshėm Ivica Daēiqdhe Gordana Jankullovska.

Sipas marrėveshjes, policitė e dyja vendeve do tė asistojnė dhendihmojnė njėra tjetrėn nė situata tė rreziqeve tė larta dhe gjatėperiudhės sė sezonit turistik, dhe aktiteteve tjera.

Ministrja maqedonase e MPB-sė, Jankullovska pas nėnshkrimit deklaroi semarrėveshja ėshtė fryt i bashkėpunimit tė shkėlqyer deri tani midis dyministrive tė brendshme, mirėpo ajo rregullon tashmė shumė fusha tėbashkėpunimi ndėrinstitucional.

Ministri i brendshėm serb, Ivica Daēiq ka theksuar se kjo marrėveshje dotė jetė efikase dhe se sipas tij ajo mundėson qasje tė pėrbashkėt nėshumė informacione dhe tė dhėna mbi qytetarėt e dy vendeve. Ministriserb paralajmėroi se deri nė fund tė vitit do tė hyjė nė fuqimarrėveshje pėr udhėtim tė qytetarėve tė tė dyja vendeve vetėm meletėrnjoftime.

Zero Cool
17-02-12, 22:21
Princi Holandez Johan Friso ne rrezik jete.


Njė ortek bore nė Austri e zuri princin Holandez Johan Friso i cili tani po lufton pėr jetėn e tij.

Sipas informatave ai ka qėndruar 20 minuta nėn ortekun e borės me frumėmarrje tė limituar.

Hajra
29-02-12, 11:00
OKB: Situata nė Siri – e tmerrshme
Shefja e Kombeve tė Bashkuara pėr tė drejtat e njeriut, Navi Pillej, thotė se situata nė Siri ėshtė “e tmerrshme” dhe i ka bėrė thirrje qeverisė sė presidentit Bashar al-Asad, qė tė shpallė “armėpushim humanitar” tė menjėhershėm.

E marte 28 Shkurt 2012 22:48

Duke folur sot nė sesionin e jashtėzakonshėm tė Kėshillit tė OKB-sė pėr tė drejtat e njeriut nė Gjenevė, ajo ka kėrkuar qė regjimi nė Siri tė garantoj qasje pėr ekipet e vėzhguesve tė pavarur ndėrkombėtarė dhe pėr ekipet humanitare.
Gjatė diskutimit tė saj, delegacioni i Sirisė ėshtė larguar nga mbledhja duke vlerėsuar se ky ishte “diskutim steril”.
Raportohet se Kėshilli pėr tė drejtat e njeriut ėshtė i gatshėm ta mbėshtesė propozim rezolutėn, me tė cilėn dėnohet goditja e Sirisė pėr shkejle “tė gjėra dhe sistematike” tė tė drejtave tė njeriut.
Nga ana tjetėr, brenda nė Siri, forcat qeveritare e kanė vazhduar sulmin kundėr Homsit dhe qyteteve tė tjera, qė janė arenė e rezistencės kundėr qeverisė.
Sot sė paku njė gazetar perėndimor i plagosur ėshtė shpėtuar nga Siria./rfe/

Hajra
29-02-12, 11:00
Rusia ndihmon ushtarakisht Sirinė
Shtypja e dhunshme e protestave nė Siri ka ngritur shumė pikėpyetje, njė prej tė cilave ėshtė: Sa e fortė ėshtė ushtria siriane dhe a ka ajo mbėshtetje?

E mėrkure 29 Shkurt 2012 10:13
Rusėt nuk janė kursyer pėr tė mbrojtur regjimin e Hafez Al Asad dhe me kalimin e viteve, kėshilltarėt e “Ushtrisė sė Kuqe” janė shtuar nė numėr, aktualisht ndodhen rreth 2000 nė Siri. Rreth 150 persona ndodhen nė bazėn detare tė Tartus (KA HARTE) dhe tė tjerė nė repartet tė ndryshme, nė komandėn e kontrollit apo krah shėrbimeve sekrete.
Disa prej anėtarėve tė shėrbimeve sekrete ruse janė ngarkuar tė ndihmojnė partinė Baath, gjatė fazės sė ristrukturimit. Objektivi ėshtė tė mbahet sa mė kompakt regjimi dhe nė tė njėjtėn kohė tė ruajė simpatizantėt nė rastin e zgjidhjeve dramatike.
Nė Siri, ndodhen aktualisht veteranė tė luftės nė Ceceni, nga tė cilėt u siguruan foto satelitore tė zonave tė konfliktit.
Sic raportohet, Moska i ka kėrkuar Damaskut tė hapė njė qėndėr nė Kasioun, nė malet e Damaskut. Ka zėra qė flasin pėr njė bazė tė dytė nė kufi me Turqinė.
Izraelitėt vėzhgojnė Sirinė nga Golani, e cila kundėrpėrgjigjet me stacionin nė Xhabal Al Harrah.
Mė nė perėndim, nė malin Sanine nė Liban, flitet pėr njė prani iraniane dhe Hezbollah, pėr tė mbajtur nėn kontroll izraelin qė fsheh aparatura tė sofistikuara spiunazhi.
Nevoja pėr t’i bėrė mė tė ndjeshme tė ashtuquajturat “antena” ka bėrė qė Moska tė shtojė ndihmat ushtarake pėr Sirinė.
Nė vitin 2011 i ka shitur Sirisė 960 milionė dollarė, shifėr qė i shtohet furnizimit prej 4.7 miliardė dollarėsh nė periudhėn 2007-2010.
Nga Rusia kanė mbėrritur predha anti-tank dhe raketa kundra-anije dhe mė pas avionėt ushtarakė.
Sic shkruajnė analistėt ka vetėm njė problem. Damasku ėshtė nė vonesė me pagesat dhe borxhi po rritet cdo ditė. Kjo ėshtė njė arsye mė shumė pėr rusėt pėr tė mos braktisur Asadin. Se nėse kjo do tė ndodhte atėherė do tė vajtonin paratė dhe kontratat./tch/

Zero Cool
29-02-12, 14:27
I thanė “Qenke shqiptar” dhe e prenė nė fyt


Njė i ri ėshtė therrė me thikė nė fyt dhe ėshtė hospitalizuar kur dy huliganė serbė e prenė nė fyt nė njė autobus tė Beogradit. Arsyeja: menduan se ėshtė shqiptar. Xhemil Limani e preku me qese njėrin prej huliganėve nė autobus, dhe ata u bėnė nervoz. Ai u kėrkoi falje disa herė, por serbėt e panė qė nuk po e thekson mirė nė serbisht shkronjėn “q”. “E shoh se qenke ‘Shiptar’ “, i tha njėri huligan duke e nxjerrė thikėn dhe duke e prerė nė fyt viktimėn. Limani u tha se nuk ėshtė shqiptar, por goran.

Ndėrhynė tė tjerė udhėtar qė arritėn ta mbajnė njėrin huligan pėr ta kapur policia. Limani u dėrgua me urgjencė nė spital dhe pati ndėrhryje kirurgjike. Mjekėt thanė se therrja mund tė ishte fatale, por ai shpėtoi pėr pak.

indeksonline

Hajra
29-02-12, 18:50
WikiLeaks nis publikimin e 5 milion mesazheve sekrete, Carl Bild: Nuk mė pėlqejnė kroatėt dhe shqiptarėt


E marte 28 Shkurt 2012 12:39 WikiLeaks kėtė tė hėnė ka nisur publikimin e mė shumė se 5 milion mesazheve elektronike tė shkruara nga apo nė drejtimit tė njė kompania amerikane pėr sigurinė. Bėhet fjalė pėr maile tė shkruara nga muaji korrik i 2004 deri nė dhjetorin e vitit tė kaluar pėr kompanisė “Stratfor”.
Pjesė e mesazheve konfidenciale janė qindra tė tillė tė shkruar nga diplomatė dhe agjentė amerikanė. Nė dhjetor kompania amerikane “Stratfort” u sulmua nga grupi i hakerave tė njohur me emrin Anonymous kur dhe besohet se janė “vjedhur” informacionet.
Mes maileve sekrete, ėshtė edhe njė qė tregon pėr “pikėpamjet” e ministrit tė Jashtėm tė Suedisė, Carl Bild. Ai besohet tė jetė shprehur se Suedia mund tė bėhet njė super-fuqi botėrore dhe ka quajtur Kryeministrin e Rusisė Vladimir Putin “Ēetnik” (organizatė paramilitare nė Serbi). Gjithashtu, besohet qė Bild tė ketė thėnė se “nuk i pėlqejnė kroatėt dhe shqiptarėt” thuhet nė njė mesazh me emėr SĖ501 qė i referohet njė eurodeputeti suedez.
Zėdhėnėsja e ministrit suedez Anna Charlottar Johansson ka reaguar menjėherė duke i quajtur kėtė informacione si thashetheme. Ndėrsa vetė ministri ka reaguar pas publikimit tė mailit nga Wikileaks me anė tė profilit tė tij nė “Tuiter”. “WikiLeaks ka publikuar maile tė paqarta ku thuhet se jam “shumė i gjatė, memorie fotografike (tė mirė) dhe shumė i zgjuar”. A nuk duket kjo paksa qesharake?”, ka shkruar Bild nė “Tuiter”.
Tabloidi suedez “Expressen” disa ditė mė parė ka raportuar se WikiLeaks po planifikonte njė “fushatė njollosėse” kundėr Suedisė nė pėrpjekje pėr tė penguar kėtė vend qė tė mos pranojė ekstradimin e themeluesit tė saj Julian Assange pėr nė SHBA. /shekulli/

Hajra
03-03-12, 09:19
Paralajmėrohet publikimi i shqiptarėve me dokumente serbe
Deputetja Vesna Mikiq ka paralajmėruar se nė listėn e pėrfituesve ka edhe emra tė zyrtarėve tė lartė tė Kosovės, pėrfshirė disa deputetė.

E premte 2 Mars 2012 23:02

Deputetja serbe nė Kuvendin e Kosovės, Vesna Mikiq, ka vendosur ta befasojė opinionin kosovar duke i bėrė publikė emrat e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės qė janė pajisur me pasaporta dhe me letėrnjoftime biometrike nga Republika e Serbisė, shkruan sot ‘Koha Ditore’. Ajo ka paralajmėruar se nė listėn e pėrfituesve ka edhe emra tė zyrtarėve tė lartė tė Kosovės, pėrfshirė disa deputetė.
Pėr ta ndėrmarrė njė veprim tė tillė, Mikiq ėshtė nxitur nga arrestimi i paradoditshėm i gjashtė qytetarėve serbė, nėn akuzėn se e kanė shkelur rendin kushtetues tė Kosovės duke u futur nė territorin shtetėror si pjesėtarė tė MUP-it tė Serbisė. Ajo ka thėnė se tė arrestuarit pėr 11 vjet rresht ēdo ditė kanė udhėtuar deri nė Vranjė pėr ta siguruar ekzistencėn e familjeve tė tyre si punėtorė.
“Nėse kjo ėshtė e drejtuar kundėr rendit kushtetues, atėherė ju pyes se a ėshtė shkelje e rendit kushtetues fakti qė njė milion shqiptarė tė Kosovės kanė pasaporta biometrike dhe letėrnjoftime tė Republikės sė Serbisė. Bile edhe nė kėtė Kuvend, nė mesin tonė, ka zyrtarė tė lartė qė kanė shkelur rendin kushtetues tė Kosovės duke marrė pasaporta”, ka thėnė ajo tė enjten.
“Unė po pres qė nė ēdo moment tė mė vijnė emrat e tyre me postė elektronike, pra tė tė gjithė atyre qė kanė pasaporta, certifikata dhe letėrnjoftime tė nxjerra vitin e kaluar....Mė pas do tė mbaj njė konferencė shtypi, nė tė cilėn do t`i bėj publik ata emra dhe do tė kėrkoj nga pjesėtarėt e ROSU-s dhe tė MPB-sė qė ta aplikojnė tė njėjtėn torturė, siē e kanė bėrė me njerėzit e pafajshėm gjatė arrestimit”, ka paralajmėruar deputetja serbe.

Hajra
03-03-12, 09:20
Zhduken 200 mijė Euro nga kontoja e Ipeshkvisė

E premte 2 Mars 2012 11:32

Rreth 200 mijė euro, tė dhėna donacion vite mė parė pėr ndėrtimin e katedrales “Nėna Tereze” nė Prishtinė, dyshohet se janė “zhdukur” nga kontoja bankare e Kishės Katolike. Ndonėse nuk dihen ende emrat e personave si tė dyshuar tė mundshėm, Prokuroria Publike e Qarkut nė Prishtinė, ka intensifikuar hetimet nė gjetjen e tyre pas njė kallėzimi penal tė pranuar nga Ipeshkvia e Kosovės.
Prokurori publik i qarkut, Lulėzim Sylejmani, i cili ka nė duar dosjen e dorėzuar nga Ipeshkvia, ka konfirmuar nisjen e hetimeve pėr humbjen e rreth 200 mijė eurove.
“Ipeshkvia e Kosovės ka dorėzuar njė kallėzim penal nė janar tė kėtij viti, ku tregon pėr zhdukjen e rreth 200 mijė eurove, zhdukje kjo e tė hollave qė ka ngjarė nė vitin 2005 deri nė vitin 2006”, ka konfi rmuar prokurori Sylejmani.
Sipas tij, paratė e humbura kishin qenė donacion pėr ndėrtimin e katedrales “Nėna Tereze” nė Prishtinė dhe, si tė tilla, kishin qenė tė deponuara nė Bankėn Kreditore tė Prishtinės, filiali nė Prizren. /zeri/

Zero Cool
08-03-12, 18:53
Akuzohen gratė e bin Ladenit


Islamabad, 08.03.2012 18:10

Pakistani ka ngritur akuzė kundėr tri tė vejave tė Osama bin Ladenit, se kanė hyrė dhe jetuar ilegalisht nė vend, citon agjencia amerikane e lajmeve AP njė deklaratė tė Ministrisė sė Brendshme tė kėtij vendi, transmeton Koha.

Qė tė tri gratė kanė qenė nė paraburgim nė Pakistan, qė nga maji i vitit tė kaluar, kur komandot amerikanė sulmuan shtėpinė ku ato, bin Laden dhe fėmijėt e tyre po qėndronin.

Komandot qėlluan pėr vdekje Bin Ladenin dhe trupin e tij e varrosėn nė det.

Autoritetet thanė se fėmijėt e grave janė tė lirė ta lėshojnė Pakistanin, por mund tė rrinė me nėnat e tyre gjatė kohės sa zgjat procesi gjyqėsor.

Njėra nga gratė e Osama bin Ladenit thuhet se ėshtė nga Jemeni, tjetra nga Arabia Saudite, kurse nacionaliteti i sė tretės nuk dihet.

Hajra
10-03-12, 12:06
Deputetit Azem Syla i ndalohet pėrjetėsisht hyrja nė Zvicėr
Autoritetet e entit pėr migracion nė Sollothurn tė Zvicrės, konfirmojnė lajmin pėr agjencinė e lajmeve “COMEZE”
Me duar tė pėrlyera pėrmes likuidimeve tė ndryshme nė Policinė sekrete tė Kosovės, Azem Syla vazhdonte tė mbaj “Vizėn C” lėshuar nga entet Zvicerane. Kėsaj i ka ardhur fundi pasi EULEX-i ka kontaktuar Entin pėr Migracion tė Zvicrės.
Pasi EULEX ka zbuluar se Azem Syla ėshtė i lajmėruar nė Zvicėr nė mėnyrė oficiale, mirėpo ai ka atje vetėm njė adresė, kjo gjė ka shtyre entin pėr migracion tė Zvicrės qė tė kontrolloj dokumentacionin e tij tė lėshuar nga zyra e Migracionit nė Sollothurn.
Pėr kėtė, Azem Syla ėshtė lutur tė dorėzoj dokumentacionin e tij para Entit pėr Migracion deri mė datėn 20 Maj tė kėtij viti, pėrndryshe ai do tė kėrkohet nga Entet Zvicerane me fletėarrest ndėrkombėtar.
Gjykata nė Sollothurn ka sjellė vendimin pėr kėtė qė nga data 13 Shkurt dhe ka informuar Azem Sylėn mbi kėtė, mirėpo deri mė tani nuk ka ardhur ndonjė dokument nga ai, informon pėr agjencinė e lajmeve “COMEZE” njė punėtor i entit pėr migracion nė Sollothurn.
Sipas informatės sė mėsuar nga agjencia e lajmeve “COMEZE.NET”, nė vendimin e gjykatės nga Azem Syla kėrkohen rreth 426.000 (katėrqind e njėzetegjashtėmijė) Franga tė kthehen prapa ngase ato ai kishte marrė me mashtrime nga shteti Zviceran. Kjo shumė tė cilėn Azem Syla mori nga shteti zviceran daton vetėm nga viti 2002- 2011, ndėrsa pėr shumėn e marrė me tė padrejtė vite mė parė ėshtė duke u analizuar nga Enti pėr ndihmė sociale.
Azem Syla kishte kėrkuar azil nga Entet Zvicerane nė vitin 1994 ku edhe iu pranua, por ai nuk punonte , duke marrė kėshtu ndihmė sociale vite me radhė. Pėr shkak tė njė atesto nė tė cilin vėrtetohej se Azem Syla ėshtė i sėmurė psiqikisht, Ai ėshtė pensionuar para kohe si njė invalid 100% dhe pa shanse shėrimi.
Kjo nuk ishte e tėra ku Azem Syla mashtroj shtetin Zviceran. Nė prokurorinė e Sollothurn-it ka arritur njė akuzė ku Azem Syla pėrmes mashtrimeve ka marrė njė shumė tė madhe parash dhe tani kjo gjė u zbulua si njė mashtrim.
Nė anėn tjetėr, Enti pėr Migracion nė Zvicėr ėshtė duke bashkėpunuar me EULEX-in pėr tė nxjerrė kėtė shumė “Borxhesh” nga ai. Sipas Gjykatės ekziston njė mundėsi qė prona e patundshme e Azem Sylės tė cilėn ai posedon nė Kosovė tė shitet dhe me paratė e nxjerra tė paguhet ky borxh.
Gjykata nuk fajėson vetėm Azem Sylėn nė kėtė ēėshtje. Ajo ka fajėsuar po ashtu Entin pėr Migracion tė Sollothurn-it ngase Vazhdimi i vizės sė tij nė vitin 1999 nuk duhej tė bėhej sepse ai posedonte njė vend tė punės nė Kosovė si parlamentar.
Shoqata e Sigurimeve e cila ka dėrguar Azem Sylėn para Gjykatės pėr shkak tė mashtrimeve ka lutur Gjykatėn qė tė mos kthej atė pėr nė Kosovė pėrderisa nuk ka pėrfunduar gjykimi mbi ēėshtjen e Sigurimeve. Gjykata ka shpjeguar se vendimi i marrė pėr kthimin e tij pėr nė Kosovė ėshtė i paprekshėm, ndėrsa pėr mashtrimin e Sigurimeve do tė arrihet njė dėmshpėrblim pas shitjes sė pronės sė tij nė Kosovė (nėse arrihet deri tek kjo pikė). Gjykata ka shpjeguar Shoqatės sė Sigurimeve se nėse nuk mund tė nxjerrin paratė nga prona e patundshme e Adem Sylės nė Kosovė, atėherė Shoqata e sigurimeve mund tė nxjerrė paratė e saja nė brendėsi tė shtetit pranė Entit Kryesor pėr sigurime nė Zvicėr.
EULEX-i ka kėrkuar nga Enti pėr Migracion i Zvicrės qė tė nxjerrė njė regjistėr nga Gjykata zvicerane, ku pėrmes kėtij regjistri do nxirreshin fakte tė reja nė krimet e bėra nga Azem Syla gjatė kohės sė tij pranė Policisė Sekrete. (Agjencia e lajmeve “COMEZE”)

Hajra
18-03-12, 10:21
Nė Shkup mbahet "Marsh pėr paqe"
Manifestimi "Marsh pėr paqe" do tė mbahet sot para Guacės nė Parkun e qytetit nė Shkup.
Ngjarja ėshtė nė organizim tė Iniciativės qytetare "Sė bashku pėr paqe", e kryesuar nga Sasho Macanovski-Trendo, Aleksandar Rusjakov, Ana Jovkovska dhe Petrit Saraēini. Ata porositin se qėllimi ėshtė promovimi i bashkėjetesės ndėrsa nė marsh ėshtė paralajmėruar prania e shumė artistėve, muzikantėve, intelektualėve, pėrfaqėsuesve nga sektori joqeveritar dhe tė tjerė.
Marshi ėshtė iniciuar si rezultat i incidenteve tė fundit tė cilėt ndodhėn nė javėn e kaluar, ku janė lėnduar mbi 20 persona nga bashkėsi tė ndryshme etnike.
Manifestimi do tė fillojė me shfaqjen e muzikantėve shumė tė njohur nga Maqedonia, tė cilėt pėrmes shfaqjes masive drejtpėrdrejtė do tė ekzekutojnė himne tė njohura paqėsore botėrore. Manifestimi i paqes, do tė lexohet nė disa gjuhė, nga ana e Sabina Ajrulla, Visar Vishka, Gorazd Cvetkovski, Esma Rexhepova, Kristina Lelovac dhe Koēo Andonovski.
Pas kėsaj, qytetarėt e pranishėm do ta fillojnė Marshin pėr paqe, drejtimi i lėvizjes i tė cilit do tė zhvillohet prej Parkut tė qytetit, pėrmes bulevardit "Ilindenska", ura e Goce Dellēevit, pastaj lėvizje drejt Muzeut tė Holokaustit deri te Ura e gurit - simboli i bashkėsisė, qė pastaj pėrmes Kejit tė qytetit, pas ndėrtesės sė Qeverisė, tė pėrfundojė para Guacės nė Parkun e qytetit.

Hajra
18-03-12, 10:24
Thaēi: Maqedonia shtet fashist
17-03-2012 17:11 CET

Maqedonia ėshtė njė shtet artificial ndėrsa maqedonasit janė bėrė mė fashistė se para 20 viteve. Kėshtu tha mbrėmė nė njė intervistė pėr ‘Ora News’, lideri i opozitės shqiptare PDSH, Menduh Thaēi.

Duke komentuar incidentet e fundit, vrasjen e dy tė rinjve shqiptarė nė Gostivar, rrahjen e nxėnėsve shqiptarė, dėmtimin e dyqaneve tė shqiptarėve nė Shkup, Thaēi tha se incidentet nuk janė sporadike dhe se prapa tyre qėndrojnė institucionet e shtetit.

“Vazhdoj tė konstatoj se Maqedonia ėshtė njė shtet artificial, njė shtet eksperimental, kinse ‘multietnik’, kinse etnik e kėshtu me radhė. Kryeministri i tanishėm Gruevski jo pa dashje, jo mos dashje por ka njė urrejtje mbi 90 pėrqind pėr shqiptarėt. Maqedonasit 20 mijė herė janė mė fashist se para 20 vjetėve dhe 20 mijė herė janė bėrė mė tė fuqishėm ndaj shqiptarėve se para 20 vjetėve. Vazhdoj tė them se kėto nuk janė incidente sporadike dhe pas tyre incidenteve qėndrojnė institucionet e shtetit dhe ne nuk duhet tė bėhemi jo serioz dhe ti apelojmė atyre institucioneve qė ti zbardhin kėto raste, kėtu drejtėsia aplikohet me selektivitet” , tha Thaēi, kryetar i PDSH-sė.

Ai tha se gjithēka filloi me Enciklopedinė e Akademisė, fyerjet nė tekstet shkollore, brohoritjet kundėr shqiptarėve nė terrene sportive.

“Nė terrenet sportive kur reprezentacioni i Maqedonisė luante me Gjermaninė, fyheshin shqiptarėt aty merrnin pjesė funksionarė tė lartė shtetėrore dhe ajo nuk ndėrpriteshe, si u thash nė fillim tė emisionit, ashtu siē veproi Hitleri me nazistėt dhe fashistėt ashtu edhe kėtu u vepru. Forca politike qė ishte nė qeverisje tanė kohėn sillej me pėrgjumje dhe sigurisht se efekti i gjithė kėtij nacionalizmi, i gjithė kėsaj fryrje dhe gjithė kėtij trimėrimi tė maqedonasve do tė jetė dhuna mbi shqiptarėt”, tha Thaēi.

Thaēi tha se pafuqia, mposhtja dhe pėrkulja e plotė e BDI-sė para partnerit tė koalicionit reflekton me kėtė dhunė dhe me kėtė trembje tė shqiptarėve. Ai tha gjithashtu se shumė shpejt Maqedonia do tė ndeshet me probleme tjera dhe do tė jetė e detyruar qė ti futet ēėshtjes sė zgjedhjeve tė parakohshme ose Qeverisė sė pėrgjithshme qė ta nxjerrė vendin nga kriza.

Kreu i PDSH-sė doli nė mbėshtetje edhe tė deklaratės sė kryeministrit tė Kosovės Hashim Thaēit, i cili ditė mė parė tha se nėse preken kufijtė nė Ballkan atėherė shqiptarėt do tė jetojnė nė njė shtet.

“Ėshtė shumė e drejtė deklarata e Hashimit pėr shkak se ju e dini se dolėn disa fjalė tė kota muhabete tė kota, identiteti kosovar paska njė gjuhė tjetėr gegėrishtja, idiotizma tė pa tolerueshme, tash janė dy shtete por ne jemi tė gjithė shqiptarė dhe ardhmėria sido qė tė jetė do tė jetė e pėrbashkėt. Ėshtė ėndėrr historike dhe dėshirė qė vjen nga zemra”, tha Thaēi.

Thaēi tha se deklarata e kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, flet pėr njė mundėsi tė zhgėnjimit tė shqiptarėve prej rrugės sė integrimeve duke shtuar se deklarata e tij ka tė bėjė mė tepėr nė njė porosi shumė serioze ndaj bashkėsisė ndėrkombėtare. /Alsat-M/

Hajra
18-03-12, 14:55
http://www.mesazhi.com/modules/news/images/option6/(u59u)topi%20stamboll%202012.jpg

Stamboll-Presidenti i Shqipėrisė nderohet me titullin e lartė “Dr. Honoris Causa”
Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bamir Topi u vlerėsua nga Universiteti Ajdėn i Stambollit (İAÜ) me titullin "Doktor Nderi" nė fushėn e shkencave politike dhe marrėdhėnieve ndėrkombėtare.

E shtune 17 Mars 2012 22:08
Prof. Dr. Bamir Topi mori pjesė nė Konferencėn e Liderėve, organizuar nė Stamboll nga Unioni i Universiteteve Evroaziatike (EURAS) dhe Universiteti Ajdėn i Stambollit, ku mbajti njė ligjėratė me temė "Transformimi i Shqipėrisė dhe vendeve tė Ballkanit Perėndimor nė 20 vitet e fundit nė drejtim tė zhvillimeve ndėrkombėtare dhe bashkėpunimit nė fushat arsimore dhe kulturore me Shqipėrinė".

Krahas Kreut tė Shtetit tė Shqipėrisė, tė pranishėm nė kėtė konferencė ishin Ministri i Integrimit Evropian dhe Kryenegociatori i Turqisė, Egemen Baėsh, Presidenti i Bordit Administrues tė Universitetit Ajdėn tė Stambollit, Mustafa Ajdėn, Rektori i İAÜ-sė, Prof. Dr. Jadigar Izmirli, akademikė dhe studentė.

Ministri i Integrimit Evropian dhe Kryenegociatori i Turqisė, Egemen Baėsh, gjatė fjalimit tė tij vuri theksin nė miqėsinė dhe vėllazėrinė historike mes popullit turk dhe atij shqiptar.

"Turqit dhe shqiptarėt janė vėllezėr prej shekujsh, janė dy popuj nė solidaritet prej qindra vjetėsh dhe jemi tė bindur qė kjo miqėsi, vėllazėri dhe mbėshtetje reciproke do tė vazhdojė edhe pėrgjatė shekujve tė ardhshėm. Unė, me porosinė e veēantė tė Kryeministrit Rexhep Tajip Erdoan, duke zhvilluar negociatat pėr anėtarėsimin e Turqisė me tė drejta tė plota nė Bashkimin Evropian, pėrpiqem me tė gjitha mundėsitė qė tė mbėshtes edhe procesin e integrimit dhe anėtarėsimit tė Shqipėrisė, Malit tė Zi, Bosnjė-Hercegovinės, Serbisė dhe Kroacisė, pasi Turqia i kushton rėndėsi aspiratės sė drejtė tė kėtyre vendeve po aq sa edhe anėtarėsimit tonė nė BE. Sepse ne Bashkimin Evropian e vlerėsojmė si njė projekt paqeje. Nėse sot, brenda hapėsirės gjeografike tė BE-sė, mund tė jetojnė nė paqe dhe qetėsi vende qė kanė luftuar pėr shekuj me njėri-tjetrin - si Anglia me Francėn dhe Gjermania me Italinė - atėherė ky projekt paqeje, mė tėrėsori i historisė sė njerėzimit, ėshtė vėrtetė me rėndėsi tė madhe qė tė pėrqafojė edhe tė gjitha vendet e Ballkanit; ne i kushtojmė shumė rėndėsi anėtarėsimit tė Ballkanit nė Bashkimin Evropian. Por jo vetėm kaq, sepse krahas vendeve ballkanike, me anėtarėsim edhe tė Turqisė nė Union, ky projekt kontinental paqeje do tė kthehet nė njė projekt global paqeje", tha z. Baėsh.

Ndėrsa Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi vuri nė dukje se marrėdhėniet ndėrmjet Turqisė dhe Shqipėrisė shkojnė pėrtej "miqėsisė". Ai pėrmendi kontributin e madh tė Ankarasė nė procesin e anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO dhe nėnvizoi se kjo mbėshtetje nuk do tė harrohet kurrė.

Duke dhėnė informacione rreth ish-regjimit 45-vjeēar komunist nė Shqipėri, z. Topi sqaroi se deri 20 vite mė parė Shqipėria ishte njė vend politikisht dhe ekonomikisht i izoluar nga e gjithė pjesa tjetėr e botės. Madje - theksoi ai - "nė ato vite ishte e ndaluar tė dilje jashtė kufijve tė Shqipėrisė dhe tė praktikoje besimet fetare."

Presidenti Topi, i cili tėrhoqi vėmendjes se njė nga ēėshtjet mė kryesore tė viteve tė fundit pėr Shqipėrinė dhe Turqinė ėshtė integrimi evropian, vijoi me kėto fjalė: "Vendet, qė duan ta arrijnė me sukses kėtė objektivė, pėrpiqen me tė gjitha forcat dhe pėrparojnė me hapa tė sigurt drejt zhvillimit ekonomik tė qėndrueshėm. Nėse duhet tė flas pėr vendin tim, gjatė 20 viteve tė fundit janė shėnuar zhvillime tė mėdha. Sot Shqipėria, ku nė vitin 1990 mbisundonte regjimi totalitar, ėshtė njė ndėr 28 vendet anėtare tė NATO-s."

Nė fund tė ligjėratės, Presidenti Topi, duke shprehur “interesin dhe gatishmėrinė e Shqipėrisė pėr tė qenė aktive nė nisma e projekte konkrete bashkėpunimi nė tė gjitha aspektet e bashkėpunimit kulturor e arsimor”, vlerėsoi “frymėn e veēantė tė miqėsisė historike dhe partneritetin strategjik me Turqinė, si njė vend mik, me lidhje tė forta historike dhe aktuale, njė vend dhe njė popull tek i cili kemi gjetur e gjejmė pėrherė njė mik tė madh e tė sinqertė tė popullit dhe tė kombit shqiptar”.

Ndėrkaq, gjatė ligjėratės sė tij z. Topi u ballafaqua me njė surprizė tė studentėve shqiptarė dhe atyre turq, tė cilėt hapėn flamujt kombėtar tė Turqisė dhe Shqipėrisė, duke bėrė kėshtu qė salla tė shpėrthente nė duartrokitje.

Nė pėrfundim tė “Konferencės sė Liderėve’’ Presidenti Topi iu pėrgjigj disa pyetjeve tė studentėve tė pranishėm lidhur me zhvillimet nė Shqipėri, qėndrueshmėrinė nė rajonin ballkanik dhe efektet e krizės ekonomike nė rajon.

Pas fjalimit tė Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė studentėt e Modės pranė Universitetit Ajdėn tė Stambollit organizuan njė sfilatė me temė "Dielli Lind nga Mali Nemrud". Nė fund Prof. Dr. Bamir Topi u vlerėsua me titullin "Doktor Nderi" nė fushėn e shkencave politike dhe marrėdhėnieve ndėrkombėtare./trt/

Hajra
28-03-12, 12:05
Erdogan viziton Iranin

E mėrkure 28 Mars 2012 11:17

Kryeministri truk, Rexhep Tajip Erdogan ka arritur nė Teheran nė njė vizitė dy-ditėshe gjatė sė cilės, lideri turk pritet tė diskutojė programin e zhvillimit bėrthamor dhe situatėn nė Siri.
Erdogan pritet tė takojė presidentin iranian, Mahmud Ahmedinexhad dhe kryetarin e parlamentit Ali Larixhani.
Erdogan iu tha mediave turke se nė fokus tė bisedimeve tė tij me zyrtarėt iranianė do tė jetė situata nė Siri, fqinji jugor i Turqisė.
Erdogan tha para kėtij udhėtimi se rreth 17 mijė refugjatė sirianė kanė kaluar nė Turqi, prandaj ai ka thėnė se “ne nuk mund tė jemi spektatorė”.

Hajra
31-03-12, 10:41
Erdoan: Turqia do tė bėjė atė qė i takon lidhur me Sirinė

E premte 30 Mars 2012 15:27
Nė kthim nga vizita nė Iran, Kryeministri Rexhep Tajip Erdoan, iu pėrgjigj pyetjeve tė gazetarėve.
Lidhur me vlerėsimet qė janė bėrė “pėr shtyrjen e takimit tė Kryeministrit Rexhep Tajip me Presidentin e Iranit Mahmud Ahmedinexhad si njė lėvizje politike tė Iranit” Erdoan tha: “Njė vlerėsim tė tillė unė e shikoj si qasje tė gabuar. Pasi njė njeri mund tė mos jetė i disponueshėm, mund tė jetė edhe i sėmurė”.
Pyetjes “A biseduat gjatė vizitės nė Teheran pėr ēėshtjen e Sirisė, tė dėrgimit tė ndihmave humanitare pėr sirianėt? Nėse ka qenė kjo pikė e agjendės sė takimeve, si ėshtė qasja e Teheranit zyrtar, a ėshtė ajo pozitive? Kryeministri Erdoan iu pėrgjigj: “Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė logjistikės, shikojmė qė pala siriane pėr momentin nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr kėtė. Sepse Gjysmėhėna e Kuqe nuk ka marrė ende pėrgjigjet qė pret nga autoritetet siriane, nuk mund tė hedhė dot hapat qė pret. Pasi kjo ėshtė njė ēėshtje ku haset edhe nė vėshtirėsi. Veēse lidhur me mbėshtetjen logjistike askush nuk e ka luksin qė tė thotė “Jo”. Edhe Irani nuk ka pasur, dhe nuk mund tė ketė njė qasje tė gabuar, nė veēanti nė ēėshtje tė kėsaj natyre”.
Kurse pyetjes “Asadi deklaroi se e ka pranuar Planin Anan. A mendoni se ėshtė i zbatueshėm ky plan?” Kryeministri Erdoan iu pėrgjigj me kėto fjalė:
''Shikoni, pėr sa i pėrket Planit Anan me 6 pika, nė fillim u tha “plani u pranua”, por qė nga momenti qė u deklarua kjo e deri tani vdekjet nė Siri nuk kanė ndaluar. Humbjet nė jetė njerėzish vazhdojnė ende. Kėtu nuk ėshtė e nevojshme qė tė ngrihesh e tė thuash qė unė kam shpresa, unė pres tė ndodhė diēka, kam pritshmėri nė kėtė apo atė drejtim. Sepse nė Siri vazhdon vrasja e njerėzve. Duke qenė se pėr momentin gjendemi pėrballė njė tabloje tė tillė, unė personalisht nuk ushqej ende ndonjė shpresė”.
Z.Kofi Anan thirri nė telefon pėr tė biseduar. Nė fakt do ta kishim realizuar dje kėtė bisedė telefonike, por u vendos pėr nesėr. Nesėr do tė bisedoj me Ananin. Tė shikojmė se si ėshtė situata pas vizitės nė Kinė dhe cilat janė vlerėsimet, komentet e tij pėr momentin? Ne e ftuam tė marrė pjesė nė mbledhjen Miqtė e Sirisė qė do tė zhvillohet nė 1 prill nė Stamboll dhe i komunikuam qė dėshirėn tonė pėr tė parė nė kėtė takim si Sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, ashtu edhe Kofi Anan. Numri i vendeve qė kanė konfirmuar pjesėmarrjen ėshtė 71. Ky numėr vazhdon tė rritet. Takimin do ta realizojmė ditėn e diel”.
I pyetur pėr takimin qė pati me liderin fetar tė Iranit, Ajetullah Ali Hamanej, Kryeministri Erdoan, tha se nė kėtė takim ai kishte vėnė nė dukje pritshmėritė e tij lidhur me hapat qė duhen hedhur ndėrmjet Turqisė dhe Iranit, ku kishte nėnvizuar se kėta hapa duhet tė jetė tė fuqishėm dhe tė pasur.
Hamanej kėrkoi qė ndaj Sirisė tė ndėrmerret njė hap nė solidaritet. Njė kėrkesė e ngjashme na ka ardhur edhe nga Presidenti i Rusisė, Dimitrij Medvedev, tha Erdoan.
Kryeministri Erdoan tha ndėr tė tjera se Medvedevi kėrkon qė Rusia-Turqia dhe Irani tė bėjnė diēka sė bashku nė lidhje me Sirinė.
"Ka hapa qė duhen hedhur nga ne si Turqi. Nuk ka dyshim qė ne do tė bėjmė atė qė na takon lidhur me kėtė ēėshtje. Pasi edhe takimi qė do tė mbahet ditėn e diel pėrbėn njėrėn prej dimensioneve tė kėtyre hapave”, sqaroi Erdoan./trt/

Neferta
24-04-12, 21:36
Energjia, serbėt e EFT-sė
fituan linjėn me Malin e Zi
PDF- Ja dokumenti (http://www.shqiptarja.com/oggetti/51526.pdf)
Linjat e energjisė sė lirė nga Italia (http://www.shqiptarja.com/skedat/2724/interkonjeksioni-energji-te-lire-nga-italia-77611.html)
Grupi energjitiko-financiar serb EFT, i pėrfolur javėt e fundit pėr linjėn e energjisė me Kosovėn, mė pak se njė vit mė parė ndėrtoi linjėn e interkonjeksionit mes Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, me vlerė prej 43 milionė eurosh, po financim i bankės gjermane KfW, sipas vetė dokumenteve tė grupit tė prezantuara nė Beograd. ( ne foto faksimile e shpalljes se rezultatit fitues, dhe Vuk Hamoviē, drejtues i EFT)
(http://www.shqiptarja.com/home/1/energjia-serbet-e-eft-se-fituan-linjen-me-malin-e-zi-77609.html)

Hajra
28-04-12, 09:07
http://www.botasot.info/reklama/2012_04_27_Erdogan_1.jpg

Krasniqi-Erdogan: Angazhim mė tė madh pėr tė investuar nė Kosovė
Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, i cili nė krye tė njė delegacioni parlamentar po qėndron pėr vizitė zyrtare nė Republikėn e Turqisė, u takua sot me kryeministrin e Turqisė, z. Recep Tayyip ERDOĞAN, i shoqėruar nga nėnkryetari i Kuvendit: Enis Kervan dhe nga deputetėt Nait Hasani dhe Alma Lama.
Kryetari Krasniqi nė fillim tė takimit i bėri njė vėshtrim tė gjerė zhvillimeve aktuale nė Kosovė, sidomos tė arriturave qė ka bėrė Kosova pas shpalljes sė pavarėsisė. Nė vijim kryekuvendari Krasniqi foli pėr punėn qė bėhet nė fushėn e legjislacionit sipas standardeve evropiane, si dhe pėr ndėrtimin e institucioneve demokratike nė Kosovė. Ai foli edhe pėr hapat qė po bėn Kosova nė aktivitetet ndėrkombėtare, si fryt i tė cilave ėshtė njohja e Kosovės nga ana e 90 shteteve nga bota.

Kreu i Kuvendit i bėri njė vėshtrim edhe ēėshtjes sė veriut, ku grupe kriminale serbe me veprimet e tyre, reflektojnė negativisht nė situatėn nė kėtė pjesė tė vendit.
Kryeministri i Turqisė, z. Recep Tayyip ERDOĞAN, nė fjalėn e tij theksoi se Turqia do tė vazhdojė tė pėrkrahė Kosovėn nė tė gjithė lėmenjtė. Nė kėtė takim njė rėndėsi e veēantė iu kushtua edhe bashkėpunimit ekonomik ndėrmjet Kosovės dhe Turqisė. Z. ERDOĞAN, nė kėtė aspekt theksoi se ėshtė i nevojshėm njė angazhim edhe mė i madh i afaristėve nga Turqia pėr tė investuar nė Kosovė, si njė parakusht thelbėsor pėr zhvillimin e mėtejmė tė Kosovės. Po kėshtu, kryeministri turk foli edhe pėr interesimin e Turqisė pėr tė investuar edhe nė lėmin e sistemit arsimor nė Kosovė.
Tė dy bashkėbiseduesit ishin unik nė konstatimin se Kosova stabile ėshtė nė interes tė rajonit. Turqia, theksoi kryeministri Recep Tayyip ERDOĞAN, do tė jetė lobuese e denjė nė aspektin e ndikimit te shtetet e ndryshme tė botės qė ta njohin pavarėsinė e Kosovės. Basshkėbiseduesit shprehėn gatishmėrinė pėr thellimin e mėtejmė tė marrėdhėnieve ndėrmjet dy vendeve mike.
Me kėtė takim delegacioni parlamentar i Kosovės, i kryesuar nga kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, pėrfundoi takimet zyrtare me krerėt mė tė lartė tė Turqisė.U bė e njohur nga faqja zytare e Kuvendit.BS

Arb
29-04-12, 16:03
Interesant keta kriminelet politikane, shpesh po ia msyjne te magjupet Turqe..

Athu s'po don kush me i pa ne Europe a?

Neferta
08-05-12, 07:24
Tė premten nė ora 13:30 organizohet protestė, kundėr keqtrajtimeve qė iu bėhen shqiptarėve nė Maqedoni. Protestat thuhet nė paralajmėrim, do tė mbahen nė ēdo shesh tė qyteteve shqiptare duke filluar nga Kumanova, Shkupi, Tetova, Gostivari, Kėrēova, Dibra dhe Struga. Organizatorė, thuhet nė moton e protestės, ėshtė vetė populli, pa prapavijė politike. Nė apel thuhet se janė tė lodhur nga gėnjeshtrat dhe manipulimet e partive politike, ndaj edhe kanė vendosur qė protestat t’i zhvillojnė pa pėrkrahjen e asnjėrės prej tyre.
http://www.youtube.com/watch?v=SmqmONfCZBA&feature=player_embedded

Zero Cool
16-05-12, 20:14
Greqi-Turqi ushtritė nė gatishmėri… frikė pėr incident tė rėndė ushtarak


Kreu i Shtabit tė Forcave Kombėtare tė Mbrojtjes Greke, Gjenerali Michael Kostarakis ka urdhėruar dje, ngritjen e menjėhershme pėr patrullim, nga tė gjitha aerodromet luftarake tė Greqisė, plotė 28 avionėve luftarak! Si dhe ka shpallur gatishmėri nr 1 pėr Forcat e Armatosura tė Greqisė.
Skuadrilja e avionėve luftarak pėrbehej nga Mirage 2000 dhe F-16. Ndėrkohė ėshtė njoftuar dhe patrullimi 24-orė i territorit tė Greqisė.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Mbrojtjes Greke, i pyetur rreth kėsaj “lėvizje”, u mjaftua vetėm duke thėnė se: “Ėshtė thjeshtė njė manovrim ushtarak nė kuadėr tė stėrvitjes ushtare qė po zhvillohet aktualisht nė Egje nga flota detare luftarake dhe aviacioni luftarak i Greqisė”.

Pėrkatėsisht nė Egje, flota detare luftarake Greke ka njoftuar se po kryen njė stėrvitje ushtarake me pjesėmarrje tė gjerė… ajėr-det!


Ndėrkohė duhet theksuar se pala tjetėr, Turqia, po kryen paralelisht tre stėrvitje ushtarake, dy nė brigjet e Azisė sė Vogėl dhe njė nė kufirin tokėsorė me Greqinė, nė Evro.
Por, ajo ēka ėshtė shqetėsues, ėshtė fakti se, si nė brigjet e Azisė sė Vogėl po ashtu dhe nė Evro, Turqia po grumbullon forca tė shumta ushtarake.
Nė kufirin tokėsor, nė Evro, forcat e armatosura tė Turqisė, po kryejnė njė super-stėrvitje ushtarake, duke tensionuar sė tepėrmi Athjinėn, e cila nga ana e saj po mundohet tė reagojė…

Pak kohė mė parė mistria turke e energjetikės dhe hidrokarbureve, licencojė njė kopani e cila do tė kryej kėrkime hidrokarburesh nė Egje. Por, sipas autoriteteve pėrkatėse greke, leja e lėshuar nga ministria turke e energjetikės dhe hidrokarbureve, ėshtė e paligjshme dhe bie nė ndesh me konventat ndėrkombėtare pėr territoret, pasi “piketimi” i lejes ėshtė shėnuar nė territorin ujor tė Greqisė, nė ishullin Kastelorizo.

Ndėrkohė sipas shumė analistėve ndėrkombėtarė, shpallja e stėrvitjeve luftarake tė dy vendeve nė kėtė periudhė kohė, nuk ėshtė aspak e rastėsishme, madje ajo pėrkon me nisjen e punimeve tė sondave tė shpimit tė gazit dhe naftės nė Qipro -sipas studimeve paraprake rezultoi se nė Egje janė zbuluar rezerva gazi dhe nafte, me vlerė disa qindra miliardė dollarė- nė bashkėpunim me kompani Izraelite dhe Amerikane, gjė kjo e cila ka irrituar sė tepėrmi Turqinė.

Gega 1
16-05-12, 21:05
Greqi-Turqi ushtritė nė gatishmėri… frikė pėr incident tė rėndė ushtarak


Kreu i Shtabit tė Forcave Kombėtare tė Mbrojtjes Greke, Gjenerali Michael Kostarakis ka urdhėruar dje, ngritjen e menjėhershme pėr patrullim, nga tė gjitha aerodromet luftarake tė Greqisė, plotė 28 avionėve luftarak! Si dhe ka shpallur gatishmėri nr 1 pėr Forcat e Armatosura tė Greqisė.
Skuadrilja e avionėve luftarak pėrbehej nga Mirage 2000 dhe F-16. Ndėrkohė ėshtė njoftuar dhe patrullimi 24-orė i territorit tė Greqisė.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Mbrojtjes Greke, i pyetur rreth kėsaj “lėvizje”, u mjaftua vetėm duke thėnė se: “Ėshtė thjeshtė njė manovrim ushtarak nė kuadėr tė stėrvitjes ushtare qė po zhvillohet aktualisht nė Egje nga flota detare luftarake dhe aviacioni luftarak i Greqisė”.

Pėrkatėsisht nė Egje, flota detare luftarake Greke ka njoftuar se po kryen njė stėrvitje ushtarake me pjesėmarrje tė gjerė… ajėr-det!


Ndėrkohė duhet theksuar se pala tjetėr, Turqia, po kryen paralelisht tre stėrvitje ushtarake, dy nė brigjet e Azisė sė Vogėl dhe njė nė kufirin tokėsorė me Greqinė, nė Evro.
Por, ajo ēka ėshtė shqetėsues, ėshtė fakti se, si nė brigjet e Azisė sė Vogėl po ashtu dhe nė Evro, Turqia po grumbullon forca tė shumta ushtarake.
Nė kufirin tokėsor, nė Evro, forcat e armatosura tė Turqisė, po kryejnė njė super-stėrvitje ushtarake, duke tensionuar sė tepėrmi Athjinėn, e cila nga ana e saj po mundohet tė reagojė…

Pak kohė mė parė mistria turke e energjetikės dhe hidrokarbureve, licencojė njė kopani e cila do tė kryej kėrkime hidrokarburesh nė Egje. Por, sipas autoriteteve pėrkatėse greke, leja e lėshuar nga ministria turke e energjetikės dhe hidrokarbureve, ėshtė e paligjshme dhe bie nė ndesh me konventat ndėrkombėtare pėr territoret, pasi “piketimi” i lejes ėshtė shėnuar nė territorin ujor tė Greqisė, nė ishullin Kastelorizo.

Ndėrkohė sipas shumė analistėve ndėrkombėtarė, shpallja e stėrvitjeve luftarake tė dy vendeve nė kėtė periudhė kohė, nuk ėshtė aspak e rastėsishme, madje ajo pėrkon me nisjen e punimeve tė sondave tė shpimit tė gazit dhe naftės nė Qipro -sipas studimeve paraprake rezultoi se nė Egje janė zbuluar rezerva gazi dhe nafte, me vlerė disa qindra miliardė dollarė- nė bashkėpunim me kompani Izraelite dhe Amerikane, gjė kjo e cila ka irrituar sė tepėrmi Turqinė.

Z.Cool,ku e more kete artikull,se s`po muj e gjej ne internet?!

Zero Cool
16-05-12, 21:56
Z.Cool,ku e more kete artikull,se s`po muj e gjej ne internet?!

Tybe Gege nuk ka mbete mi besu ma internetit edhe as lajmeve qe i shkruan gjithsecili per rritje te vizitave te faqes, keshtu qe edhe ky lajm besoj qe eshte i dikutueshem, por ja qe e solla kot.

Gega 1
16-05-12, 22:00
Tybe Gege nuk ka mbete mi besu ma internetit edhe as lajmeve qe i shkruan gjithsecili per rritje te vizitave te faqes, keshtu qe edhe ky lajm besoj qe eshte i dikutueshem, por ja qe e solla kot.

M`u duk artikull shume interesant.
Nejse,Z.Cool.flmn per pergjigje.

Na myten bre tuj rrejt:biggrin:

Zero Cool
23-05-12, 14:24
Dėnohet me 33 vjet burg mjeku qė zbuloi vendstrehimin e Bin Ladenit


http://www.knninfo.com/repository/images/23JE_bot.Denohet_me_33_vjet_burg_mjeku_qe_zbuloi_v endstrehimin_e_Bin_Ladenit.jpg


Abotabad, 23.05.2012

Autoritetet pakistaneze dėnuan tė mėrkurėn me 33 vjet burg njė mjek, qė akuzohej se i ka ndihmuar Shtetet e Bashkuara ta gjejnė liderin e Al Kaidės, Osama bin Ladenin. Mjeku, Shakil Afridi, ėshtė akuzuar se ka drejtuar njė fushate tė rreme vaksinimi nė Abotabad, qė ndihmoi nė identifikimin e vendit tė fshehjes sė Bin Ladenit nė qytetin verior tė Pakistanit.

Afridi, i cili u shkarkua si mjek i qeverisė dy muaj mė parė, u gjet fajtor nga njė gjykatė nė rrethin e Kyberit, qė ėshtė njė rajon gjysmėautonom fisnor. Forcat speciale amerikane bastisėn vendstrehimin e Bin Ladenit nė Abotabad dhe e vranė atė nė maj tė vitit tė kaluar.

Alima
19-06-12, 23:30
...

Cofi Mubaraku!

Penjemend!


.

Alima
20-06-12, 19:50
...

http://a1.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/197653_437016326331352_878152530_n.jpg



.

GURI SYLAJ
21-06-12, 05:55
More,per Mubarakun ,than rrene asht !!?

Nje eshte e sigurt .Reformat ne Boten Islame jan shume te veshtira dhe kerkojne shume kohe!
Nga nje Totalitarizem extrem ,jo vetem ne emer te ligjit por edhe ne emer te Zotit ,te kalohet ne sisteme shumepartiake dhe ne rrespektim te Konventave Nderkombtare ,eshte me shume nje enderr se sa nje mundesi per t'u bere realitet.
Boten Arabe e presin kthesa dhe sakrifica qe do te kene pasoja jo vetem per rajonin!!
Ishalla per te mire !

Alima
21-06-12, 09:44
More,per Mubarakun ,than rrene asht !!?

Nje eshte e sigurt .Reformat ne Boten Islame jan shume te veshtira dhe kerkojne shume kohe!
Nga nje Totalitarizem extrem ,jo vetem ne emer te ligjit por edhe ne emer te Zotit ,te kalohet ne sisteme shumepartiake dhe ne rrespektim te Konventave Nderkombtare ,eshte me shume nje enderr se sa nje mundesi per t'u bere realitet.
Boten Arabe e presin kthesa dhe sakrifica qe do te kene pasoja jo vetem per rajonin!!
Ishalla per te mire !

...

Amin Bal, amin...

Pus tyben mire e ki, pus ne tona ont ,qashtu si te na ...veē pak ma zi!


.

GURI SYLAJ
21-06-12, 11:12
...

Amin Bal, amin...

Pus tyben mire e ki, pus ne tona ont ,qashtu si te na ...veē pak ma zi!


.

Eeee , ku eshte ma pus e zi ,tyben nuk e di !!

Alima
21-06-12, 11:15
Eeee , ku eshte ma pus e zi ,tyben nuk e di !!

...

Kryesorja pus&zi !

Lema bre Bal najhere me t'temen,se m'plase!


.

GURI SYLAJ
21-06-12, 22:01
...

Kryesorja pus&zi !

Lema bre Bal najhere me t'temen,se m'plase!


.


E paqa lane !

LOJETARI
21-06-12, 22:34
...

http://a1.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/197653_437016326331352_878152530_n.jpg



.


e pse i ke rritė shkronjat , a interesant po tė duket a ?

lovely
21-06-12, 22:36
e pse i ke rritė shkronjat , a interesant po tė duket a ?


Qa i ke hyp qikes n qafe?:biggrin:

Vet syreti qashtu i ka qkrolat e mdha :)

LOJETARI
21-06-12, 22:40
Qa i ke hyp qikes n qafe?:biggrin:

Vet syreti qashtu i ka qkrolat e mdha :)


hahahhahaa....s 'kam qare , se ma ka lanė amanet Xemla he rahmet shpirti i pastė ........

Alima
21-06-12, 23:18
...

Veē se m' keni gjete gjunah!

pfff...

.

GURI SYLAJ
22-06-12, 07:13
...

Veē se m' keni gjete gjunah!

pfff...

.
Hiq gajle mos ki,kush nuk guxon as me te kqyre shtremt.
Kue le qat hanxharen !? Afroje ngat.

Alima
22-06-12, 10:42
Hiq gajle mos ki,kush nuk guxon as me te kqyre shtremt.
Kue le qat hanxharen !? Afroje ngat.

...

Shume lajm aktual Bal!....Internacional!!!

.

Alima
24-06-12, 18:35
...


President i ri i Egjiptit, Muhamed Morsi

http://foto.indeksonline.net/?foto=/lajmet/Mursi_24.jpg&pozita=foto_lajm


Muhamed Morsi, kandidat i Vėllazėrisė Myslimane, ka fituar zgjedhjet presidenciale nė Egjipt.
Rezultatet janė shpallur nga Komisioni Zgjedhor i kėtij vendi.
Dhjetėra mijėra njerėz janė mbledhur nė sheshin Tahrir tė Kajros para se tė shpalleshin rezultatet nė zgjedhjet, nė tė cilat pretendonin fitoren si Morsi, ashtu edhe ish kryeministri nė kohėn e Mubarakut, Ahmed Shafik.

/Indeksonline/


..

"Me te Vėrtet, pas vėshtirėsisė vjen lehtėsimi." [94:6]

Presidenti i pare i nje shteti bashkekohor hafiz i Kuranit.......lume shteti dhe populli qe e kane nderin ta kene nje njeri te tille president.

Allahu e ruajt dhe inshallah ashtu sikurse ne foto qe eshte i rethuar me dijetaret para se me u zgjedh president i egjiptit shpresojme edhe me tutje do ti kete afer dhe do te keshillohet me ta qe te shohim nje egjipt te forte ISLAMIK.





http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc6/270798_260825880690444_1060921599_n.jpg



..

NJE POPULL QE I BIE NE SEXHDE-PERULET ZOTIT,S'KA FUQI NE TOKE QE MUND TA MPOSHT !!
... Tere masa bie ne sexhde,pasi qe e marin lajmin zyrtar,se kanditati i mubarakut i ka humbur zgjedhjet,e muslimanet kane fitu.
Populli yne ,nese nuk i perulet Zotit,edhe per shume kohe,nuk do t'i nderrohen pushtetaret!
Allahu na udhezofte!



Sheshi Tahir pas deklarimit te fitores:

http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/401788_435603269795150_201310533_n.jpg



.

GURI SYLAJ
24-06-12, 19:49
U r i m e !

Makresh
29-06-12, 09:51
Urime, inshAllah sa me shpejt edhe ne Tiran, Shkup e Prishtinė do te vie lehtesimi per muslimanėt :)

Alima
09-07-12, 16:07
...

Birmani: Muslimanėt po vriten masivisht


http://medialajm.al/assets/Birmani-Muslimanėt-po-vriten-masivisht2-300x212.jpg



Edhe pse muslimanėt nė Birmani pėrbėjnė 5% nga 50 milionė banorė, nacionalistėt i vendosin muslimanėt para alternativės: ose tė integroheshin nė shoqėrinė budiste birmaneze ose tė shpėrngulen. Masakrat kanė filluar qė nė muajin qershor dhe vazhdojnė akoma edhe sot. Ndaj muslimanėve tė Birmanisė qeveria ka kryer dhunime tė organizuara nėpėrmjet ushtrisė dhe grupeve tė organizuara. Masakrat masive po ndodhin nė tė gjitha provincat e populluara me popullėsi muslimane. Ato quhen kafshė, terrorista, mish-ngrėnės e shumė epitete tė tjera fyese dhe ekzistenca e tyre ėshtė thuajse e papranueshme. Ne Azi mė shumė se 1 milionė muslimanė nė Rohingya janė konsideruar nga grupet e tė drejtave si njerzit mė tė pėrndjekur nė botė. Shumica e tyre gjenden nėpėr burgje, janė pa pasaporta, tė ndaluar tė levizin lirisht dhe shumė tė drejta themelore te njeriut i mohohen. Nė Birmani kanė filluar persekutimet dhe vrasjet nė masė tė muslimanėve. Debbie Stothard njė aktivist i Alternative ASEAN shprehet se njerzit e thojnė shumė lirshėm, ne do tė bashkėpunojmė por nė tė vertetė ndodh e kundėrta.


.

Alima
09-07-12, 17:35
http://a1.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/487149_430803283630693_43174653_n.jpg

jEtA_1
09-07-12, 18:47
http://a1.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash4/487149_430803283630693_43174653_n.jpg

O zoti madhe nuk po mund te besoj qe ket mund ta bej njeriu

Alima
10-07-12, 00:31
...


EGJIPT LAJMĖRON HAPJEN E PĖRHERSHME TĖ PORTĖS KUFITARE REFAH ME GAZĖN


Naim Hoxha


http://kohaislame.com/media/k2/items/cache/013139968323fd752b642a4d60c7a747_XL.jpg
Egjipti ka lajmėruar se do ta mbajė portėn kufitare Refah tė Gazės 24 orė hapur.
Njė autoritet i Gazės bėri tė ditur se sipas marrėveshjes midis qeverisė Palestineze dhe Egjiptit, nė periudhat e ardhshme Egjipti do ta mbajė portėn kufitare Refah vazhdimisht hapur.
Ndėrkohė qė bėhet e ditur se marrėveshja do tė hyjė sė shpejti nė fuqi lidhur me kėtė temė nuk u dhanė informacione tė detajuara.
Presidenti i Egjiptit Muhammed Mursi, nė njė deklaratė qė bėri nė Universitetin e Kajros ka thėnė se presidenti, qeveria dhe populli egjiptian si dhe tė gjitha institucionet e vendit tė tij do tė jenė gjithmonė pranė popullit palestinez dhe do tė pėrpiqen me tė gjithė energjinė qė kanė deri sa Palestina tė ketė fituar tė drejtat qė i takojnė.



/trt/kohaislame



.

Murgesha
10-07-12, 12:21
...

Birmani: Muslimanėt po vriten masivisht


http://medialajm.al/assets/Birmani-Muslimanėt-po-vriten-masivisht2-300x212.jpg



Edhe pse muslimanėt nė Birmani pėrbėjnė 5% nga 50 milionė banorė, nacionalistėt i vendosin muslimanėt para alternativės: ose tė integroheshin nė shoqėrinė budiste birmaneze ose tė shpėrngulen. Masakrat kanė filluar qė nė muajin qershor dhe vazhdojnė akoma edhe sot. Ndaj muslimanėve tė Birmanisė qeveria ka kryer dhunime tė organizuara nėpėrmjet ushtrisė dhe grupeve tė organizuara. Masakrat masive po ndodhin nė tė gjitha provincat e populluara me popullėsi muslimane. Ato quhen kafshė, terrorista, mish-ngrėnės e shumė epitete tė tjera fyese dhe ekzistenca e tyre ėshtė thuajse e papranueshme. Ne Azi mė shumė se 1 milionė muslimanė nė Rohingya janė konsideruar nga grupet e tė drejtave si njerzit mė tė pėrndjekur nė botė. Shumica e tyre gjenden nėpėr burgje, janė pa pasaporta, tė ndaluar tė levizin lirisht dhe shumė tė drejta themelore te njeriut i mohohen. Nė Birmani kanė filluar persekutimet dhe vrasjet nė masė tė muslimanėve. Debbie Stothard njė aktivist i Alternative ASEAN shprehet se njerzit e thojnė shumė lirshėm, ne do tė bashkėpunojmė por nė tė vertetė ndodh e kundėrta.


.

Eshte per keqardhje te shofesh skena te tilla, njeriu per njeriun si duket eshte bisha me vrastare.

Alime si duket e gjith kjo kishte filluar ne muajin qershor kur tre musliman dhunojn e vrasin nje grua budiste si dhe shkaktuesit e trazirave atje si duket jan ilegal te ardhur nga Bangladeshi. Nuk i arsyetoj me asnje aludim keto terrorre, por e dashur a duhet i zoti i shtepis te mbroj shtepin e vet kur dikush ja sulmon?

Alima
10-07-12, 12:45
Eshte per keqardhje te shofesh skena te tilla, njeriu per njeriun si duket eshte bisha me vrastare.

Alime si duket e gjith kjo kishte filluar ne muajin qershor kur tre musliman dhunojn e vrasin nje grua budiste si dhe shkaktuesit e trazirave atje si duket jan ilegal te ardhur nga Bangladeshi. Nuk i arsyetoj me asnje aludim keto terrorre, por e dashur a duhet i zoti i shtepis te mbroj shtepin e vet kur dikush ja sulmon?

...

Paj nuk thone kote "grate e kallin gjihanin" ... tani per nje grua ti arsyetuake kete masaker masive ???!!!


Po de poh, ai i forti edhe te rreh edhe nuk te len me qajte !


.

Murgesha
10-07-12, 12:52
...

Paj nuk thone kote "grate e kallin gjihanin" ... tani per nje grua ti arsyetuake kete masaker masive ???!!!


Po de poh, ai i forti edhe te rreh edhe nuk te len me qajte !


.

Oj loqke per nje kumbull te henger nga nje femi jan shuar familje te tera, kur niset konflikti nuk parashikohen pasojat po nejse...

Alima
10-07-12, 12:53
Oj loqke per nje kumbull te henger nga nje femi jan shuar familje te tera, kur niset konflikti nuk parashikohen pasojat po nejse...

...

Po de po , keshtu kur sundon forca e jo drejtesia!


Shnosh ebo !


.

Alima
12-07-12, 23:20
...

http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc6/602587_349023885177716_252147006_n.jpg





.

Alima
13-07-12, 11:35
...

http://tarpley.net/2012/03/14/moslem-brotherhood-opens-door-to-imf-austerity/



.

Alima
14-07-12, 12:43
...


IU1-PpxqeZc



The Great Modern Land Grab of Africa- 2010
In Ethiopia, farms backed by foreign investors are growing with abundance, while indigenous farmers subsist on food aid. How is it remotely possible that the world community can stand aside and allow this unlikely abundance for an elite few in a land notoriously known for famine?




http://a3.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/563546_476590309035372_1159115163_n.jpg


..






ps.po te flliqt ishin,toka i leshofte!







.

Alima
14-07-12, 12:48
http://a6.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc6/165802_476586322369104_846784130_n.jpg


http://a4.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/547984_476589502368786_264050275_n.jpg



.

Neferta
20-07-12, 13:40
Sulm ne kinema 14 te vdekur
DENVER, SHBA- 14 tė vdekur dhe mė shumė se 30 tė plagosur ėshtė bilanci i njė sulmi me armė nė jė kinema nė Shtetet e bashkuara tė Amerikės, nė Denver.
Raportohet se njė person i maskuar, me armė ka hapur zjarr gjatė premierės sė filmit Batman Dark Knight.
Njė radio lokale, citon dėshmitarėt tė kenė thėne se njė person me njė maskė kundragaz, ka hapur zjarr dhe mė pas ka lėshuar njė bombė tymuese me gaz lotsjellės.
http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/northamerica/usa/9414279/Batman-shooting-at-Denver-cinema-live.html

Lona
28-08-12, 11:04
Kabul, 28 gusht - NATO-ja thotė se njėri nga helikopterėt e saj ėshtė pėrplasur nė pjesėn juglindore tė Afganistanit, por askush nuk ka pėsuar lėndime nė kėtė incident.

Ejmi Hesajon, zėdhėnėse e Forcės Ndėrkombėtare Ndihmėse tė Sigurisė nė Afganistan, qė udhėhiqet nga NATO-ja, tha se helikopteri e bėri “njė aterim tė vėshtirė” nė provincėn lindore Logar, mbrėmė vonė. Ajo theksoi se nuk ka pasur raporte pėr aktivitet tė kryengritėsve nė afėrsi.

Por, militantėt talibanė nėpėrmjet njė kumtese kanė pretenduar se luftėtarėt e vet e kanė rrėzuar helikopterin dhe i kanė vrarė ata qė ishiun brenda nė tė.

Mė herėt kėtė muaj, talibanėt, poashtu, kishin pretenduar se e kanė rrėzuar njė tjetėr helikopter tė NATO-s. Nga kjo pėrplasje nė Kandahar u vranė shtatė ushtarė amerikanė dhe katėr afganė. Zyrtarėt amerikanė thonė se nuk dukej se helikopteri ishte qėlluar nga zjarri armiqėsor, por hetimi zyrtar ende nuk ėshtė kompletuar.

Florid, 27 gusht - Stuhia tropikale Isaac po lėviz nė Gjirin e Meksikės, duke sjellė erėra tė fuqishme dhe rreshje nė disa zona tė Floridės.

Qendra kombėtare e Uraganėve thotė se Isaac pritet tė fuqizohet nesėr nė shkallėn e njė uragani, para se tė depėrtojė nė brendėrsi tė kontinetit, nė shtetet Floridės dhe tė Luizianės. 4 shtete, Alabama, Florida, Luizinana dhe Missisipi, kanė deklaruar gjendjen e emergjencės. Nė kėto shtete pritet qė niveli i rreshjeve tė arrijė nė 46 centimetra.

Kompanitė e energjisė kanė mbyllur naftėnxjerrėsit dhe rafineritė nė brigjet detare. Kryetari i Bashkisė sė New Orlinsit, ka deklaruar gjendjen e jashtėzakonshme pėr qytetin e tij, dhe i ka bėrė thirrje banorėve tė largohen, nė se jepet urdhėri pėr evakuim.

Shumė banorė nuk u larguan 7 vjet mė parė, kur New Orleansi u godit nga uragani Katrina, gjatė tė cilit u vranė mbi 1 mijė e 800 njerėz dhe mijėra tė tjerė mbetėn pa strehė.
Tė mėrkurėn mbushen 7 vjet nga uragani Katrina.

Kosovė, ushtarėt u mėsojnė fėmijėve softball

Tre ekipe tė fėmijėve kanė udhėtuar nė njė autobus ushtarak nė kampin amerikan Bondsteel, ku ata janė stėrvitur nga ushtarėt amerikanė
Pėr shumicėn e fėmijėve tė Kosovės, futbolli ėshtė sporti kryesore, por disa prej tyre kanė filluar merren me njė sport tė ri, softbollin, qė mė parė ishte sport i panjohur pėr ta. Ushtarėt amerikanė tė KFOR-it po u mėsojnė fėmijėve tė Kosovės kėtė sport dhe kohėt e fundit nė bazėn ushtarake Bondsteel ata kanė organizuar njė kamp softbolli ku kanė marrė pjesė tre ekipe fėmijėsh.

William Parks, njė amerikan qė bėn punė vullnetare nė Kosovė duke ndihmuar fėmijėt, i ka kėrkuar ushtarėve amerikanė qė shėrbejnė nė Kosovė t’i mėsojnė fėmijėve lojėn e softbollit.

“Sė pari asnjėri prej tyre nuk kishte luajtur softboll mė parė kėshtu qė ne i mėsuam ata si tė gjuanin dhe si tė kapnin topin. Tani ata kapin topat nė ajėr edhe pse janė stėrvitur njė herė nė javė pėr disa muaj. Mendoj se ata kanė bėrė shumė pėrmirėsime. Jam krenar pėr hapat qė ata kanė bėrė”, tha Lejtnant Paul Nadalaski, njėri nga trajnerėt e fėmijėve.


Thirrje pėr lirimin e dy gazetarėve tė zhdukur

Bordi i Guvernatorėve i Agjencisė sė Transmetimeve tė Shteteve tė Bashkuara bėri sot thirrje pėr lirimin e njė korrespondenti dhe kameramani turk, qė u zhdukėn nė Sirinė veriore, ndėrsa ishin me shėrbim nga Kanali Televiziv Alhurra, i financuar nga Shtetet e Bashkuara.

Kameramani Cuneyt Unal u shfaq sot nė njė video tė transmetuar nga kanali i lajmeve pro-qeverisė siriane, al-Ikhabarya. Ai tha se bėnte pjesė nė njė forcė ushtarake, por Ministri i Jashtėm turk Ahmet Davutoglu tha se kameramani ishte detyruar tė fliste ashtu. Kameramani u zhduk njė javė mė parė, bashkė me korrespondentin e Alhurrės, Bashar Fahmi.

Lona
29-08-12, 09:35
BE apo Shqipėri e Madhe: Ēfarė tė ardhme ka Kosova?

Gazetari Francesco Guarascio ka botuar tė martėn njė shkrim nė sajtin Public Service Europe, i specializuar pėr analiza, debate dhe opinione pėr ēėshtjet evropiane. Shkrimi i tij titullohet, “BE-ja apo Shqipėria e Madhe: Ēfarė tė ardhme ka Kosova?, duke shtruar njė pyetje thelbėsore pėr tė, Perspektiva evropiane pėr tė dy vendet, a do tė mund tė bindė numrin e lartė tė mbėshtetėsve tė “Shqipėrisė sė Madhe” tė heqin dorė nga bashkimi?Shkrimin e plotė e lexoni mė poshtė:
Kosova mund tė ketė pak kohė qė ka fituar Pavarėsinė e saj, por ideja e bashkimit nė njė Shqipėri tė Madhe gjen mbėshtetje nga njė numėr nė rritje i njerėzve.
Ndėrsa ecėn nė qendėr tė kryeqytetit gumėzhues tė Kosovės, Prishtinė, kalimtarėt nuk mund tė mos venė re numrin e madh tė referencave qė vijnė nga Shqipėria. Flamuri me gjashtė yje i miratuar nga Bashkimi Evropian pėr Kosovėn nė vitin 2008 shihet shumė rrallė, ndėrsa shqiponja dykrenare nė flamurin shqiptar ėshtė e shfaqur me krenari nė ēdo qoshe. Dyqanet e dhuratave nė rrugėt kryesore turistike shesin me shumė T-shirt me Shqipėrinė sesa me Kosovėn. Tė pyesėsh njė shofer taksie pėr njė restorant, ata menjėherė tė ēojnė nė njė vend me specialitete shqiptare.
“Ne do tė bashkoheshim me Shqipėrinė menjėherė, nėse Amerika do tė ishte dakord,” thotė Edmond Zhita, njė menaxher hoteli nė Pejė, qyteti i dytė mė i madh. Ideja e tij ėshtė e pėrhapur nė Kosovė, ku shqiptarėt pėrfaqėsojnė pothuajse 90 pėr qind tė popullsisė. Njė sondazh i publikuar nga Gallup nė vitin 2010 tregoi se 81 pėr qind e shqiptarėve qė jetojnė nė Kosovė janė nė favor tė njė Shqipėrie tė Madhe, njė shtet ėndėrr qė pėrfshin territorin e Shqipėrisė, Kosovės dhe rajoneve fqinje nė Maqedoni, Greqi, Serbi dhe Mali i Zi qė janė tė banuara kryesisht nga shqiptarėt.
Pėrqindja e atyre nė favor tė njė Shqipėrie tė Madhe ėshtė rritur nė mėnyrė tė vazhdueshme qė kur Kosova shpalli pavarėsinė nė vitin 2008, kur vetėm 54 pėr qind e kampionit e mbėshtesnin idenė. Nė shtator, Kosova do tė fitojė tė drejta tė plota tė sovranitetit, ndėrsa do tė pėrfundojė pavarėsia e mbikėqyrur. Megjithatė EULEX-i dhe trupat paqeruajtėse tė NATO-s do tė mbeten nė vend pėr tė parandaluar pėrplasjet etnike mes shqiptarėve etnikė dhe pakicės serbe.
Koncepti i Shqipėrisė sė Madhe nuk ėshtė i ri, ka lindur nė qytetin e Prizrenit nė Kosovė nė shekullin e 19-tė. Kjo mund tė tingėllojė e ēuditshme, qė pas njė lufte tė gjatė pėr pavarėsi nga Serbia, shteti mė i ri i Evropės ėshtė i tunduar tashmė nga ideja e lėnies sė sovranitetit tė saj, pėr tė hyrė nė njė “bashkim” tė ri me Shqipėrinė fqinje. Gjendja e vėshtirė ekonomike e vendit tė rrethuar me tokė – i cili ėshtė i rrėnuar nga korrupsioni dhe pėrplasjet e shpeshta me pakicat etnike serbe – ka rritur gradualisht vullnetin pėr t’u bashkuar me fqinjin mė tė afėrt.
Por duhen dy pėr tė kėrcyer njė tango, dhe Shqipėria ėshtė duke treguar oreks tė pakėt nė mbėshtetje tė kėtij projekti, qė do tė shkaktonte shqetėsim jo vetėm nė rajon, por edhe nė Bruksel dhe Uashington. Shumica e shqiptarėve nga Shqipėria mbeten nė favor tė njė Shqipėrie tė Madhe, por numri i pėrkrahėsve ėshtė duke u pakėsuar. Pėrqindja ka rėnė nga 68 pėr qind nė vitin 2009 nė 63 pėr qind nė vitin 2010, sipas anketės sė Gallup.
“Dinamika kontradiktore e mbėshtetjes, nė Shqipėri dhe Kosovė, pėr idenė e Shqipėrisė sė Madhe ėshtė ilustrimi mė i mirė se sa e rėndėsishme ėshtė perspektiva evropiane pėr rajonin”, shpjegon Ivan Krastev, njė ekspert i politikės ballkanike.
“Shpjegimi pėr kėto trende kontradiktore ėshtė mjaft i qartė – nė kohėn e sondazhit, ndėrsa shqiptarėt ishin duke pritur heqjen e vizave pėr tė udhėtuar nė BE, vetėm 7 pėr qind e kosovarėv mendonin se regjimi pa viza mund tė miratohej sė shpejti pėr ta”- argumenton ai, raporton Panorama.
Evropa ėshtė e angazhuar fuqimisht t’i japė Kosovės njė perspektivė tė qartė drejt BE-sė. Puna ėshtė duke u zhvilluar pėr tė nisur njė marrėveshje stabilizimi- asociimi, njė hap i rėndėsishėm pėr njė vend qė dėshiron tė fitojė statusin e kandidatit zyrtar pėr anėtarėsim nė BE. Procesi i liberalizimit tė vizave ėshtė nė vazhdim.
“Unė konfirmoj angazhimin e vazhdueshėm tė BE-sė pėr perspektivėn evropiane tė Kosovės”, pėrsėriti President i Kėshillit Evropian, Herman Van Rompuy, pas njė takimi nė korrik me Presidenten e Kosovės, Atifete Jahjaga. Kosova ka miratuar tashmė euron si valutė zyrtare, pavarėsisht se janė jashtė eurozonės. Ligjet kombėtare janė nė dispozicion nė anglisht, duke ua bėrė mė tė lehtė investitorėve tė huaj mjedisin ligjor tė vendit.
Megjithatė, pavarėsisht nga tė gjitha pėrpjekjet, rruga pėr nė Bruksel mbetet me pengesa. Vetėm 22 nga 27 vendet anėtare tė BE-sė e kanė njohur deri tani shtetin e ri. Greqia dhe Qiproja ende e kundėrshtojnė kėtė lėvizje, kryesisht pėr shkak tė frikės sė njė Shqipėrie tė Madhe. Spanja, Sllovakia dhe Rumania janė gjithashtu kundėr njohjes, duke besuar se kjo mund tė shkaktojė kėrkesa tė ngjashme nė mesin e minoriteteve baske, hungareze dhe katalanase. Serbia po ashtu ka deklaruar se nuk do ta njohė kurrė Kosovėn.
Njė mėnyrė pėr tė shuar ambiciet potencialisht tė rrezikshme pėr njė Shqipėri tė Madhe ėshtė qė Brukseli tė mbajė gjallė perspektivėn evropiane tė Shqipėrisė, edhe pse vendi ėshtė ende larg pėrmbushjes sė kritereve themelore. Tiranės iu dha statusi kandidatit nė vitin 2003, por paraqiti aplikimin e saj pėr anėtarėsim vetėm nė vitin 2009. Qė atėherė, procesi ka lėvizur ngadalė nė mes tė betejave tė dhunshme tė pushtetit dhe korrupsionit tė pėrhapur nė vend. Pėrqafimi i ngrohtė i BE-sė ka penguar shpėrbėrjen e shumė vendeve evropiane pėr vite me radhė duke pėrfshirė – Belgjikėn dhe Spanjėn.
Pyetja ėshtė; Perspektiva evropiane, a do t’i bindė ata qė janė nė favor tė bashkimit, tė heqin dorė nga bashkimi?
VV “nxjerr” nė shitje shtėpinė e Thaēit

Lėvizja Vetėvendosje ka organizuar tė martėn njė aksion para shtėpisė nė ndėrtim tė kryeministrit tė Kosovės, Hashim Thaēi, nė Vetėrnik, me ē’rast kanė porositur kryeministrin se mund ta shesė pronėn e tij, por kur flitet pėr pasuritė e Kosovės duhet ta ketė parasysh qė nuk janė pronė e qeverisė.Nė aksionin simbolik “Shitet prona, 26.300 euro”, aktivistėt e Vetėvendosjes thanė se duke pasur nė vėmendje ngutinė e Kryeministrit pėr tė shitur pronat publike tė Kosovės me ēmime qesharake, veēanėrisht ato qė pėrbėjnė sektorėt strategjikė, i sugjerojnė qė le tė shesė pronat e tij private nėse ka zell pėr shitje.


Aktivistja Etleva Malushaj tha se kur flasim pėr pasuritė e Kosovės, duhet ta kemi parasysh qė kompanitė publike nuk janė pronė e qeverisė e as tė ministrave e kryeministrit.
“Duke qenė pronė e publikut, pronė e tė gjithė neve, atyre qė kanė qenė para nesh dhe atyre qe do tė vijnė pas nesh, vendimin pėr privatizim e kompanive publike do tė duhet ta merrnin vetėm qytetarėt e Kosovės. Pėr mė tepėr kjo qeveri nuk ka legjitimitet politik pėr t’i privatizuar kėto kompani nėse i kemi parasysh organizimet qytetare, qoftė reagimet e OJQ-ve, sindikatave, subjekteve politike e grupeve tė tjera qė e kanė kundėrshtuar privatizimin e Distribucionit dhe PTK-sė. Gjithė ky organizim shoqėror tregon se qytetarėt e Kosovės nuk janė duke u pajtuar me privatizimin e kėtyre kompanive publike”, tha Malushaj.
Sipas tyre, kompanitė publike do tė duhej tė ishin kompani tė paprivatizueshme. Ato duhet tė jenė interes kombėtar, strategjik e interes ekonomik dhe si tė tilla duhet tė mbesin publike.
“Mėnyra qė kjo qeveri po e pėrdor pėr privatizim e kompanive publike, duke i shitur ato sa mė shpejtė e sa mė lirė, po na bėn tė dyshojmė se kjo qeveri ka obligime e borxhe tė cilat po pėrpiqe t’i shpaguajė duke e shitur pronėn tonė. Por, ne i themi kryeministrit dhe ministrave qė obligimet e tyre t’i kryejnė duke e shitur pronėn e tyre private e mos ta privatizojė pronėn tonė tė pėrbashkėt e tė mirėn tonė tė pėrgjithshme, pėr shkak se e mira jonė e pėrgjithshme, hapėsira jonė publike dhe kompanitė tona publike nuk duhet tė jenė pre e njė qeverie e cila as legjitimitetin mė tė vogėl politik nuk e ka pėr tė qenė aty, e lėre mė kredibilitetin pėr tė ndėrmarrė aktivitete nė emėr tė qytetarėve tė Kosovės”, theksuan aktivistė tė Vetėvendosjes.

Ivanov: Kriza tė zgjidhet me dialog, ndėshkime pėr ushtarakėt

Presidenti i Maqedonisė, Gjorge Ivanov, ka kėrkuar qė tė gjitha problemet nė koalicionin qeverisės tė zgjidhen pėrmes dialogut. Sipas tij, nė kushte tė demokracisė, janė normale kundėrthėniet mes partnerėve tė koalicionit, por se dialogu duhet tė jetė mjeti i zgjidhjes sė tyre.
“Mbase do tė gjendet zgjidhje. Mbase partnerėt e koalicionit do tė marrin edhe mėsim nga e tėrė kjo, mėsim se si duhet tė sillen tė gjithė nė mėnyrė tė pėrgjegjshme, nė interes tė qytetarėve”, ka thėnė Ivanov.
Presidenti ka kėrkuar me kėtė rast pėrgjegjėsi edhe pėr ushtarakėt qė bėnė homazhe pranė varrezave tė tė rėnėve tė UĒK-sė, ndėrsa ka bėrė tė ditur se nga Shtatmadhoria ka marrė pėrgjigje se Armata nuk ka qenė pjesėmarrėse nė ngjarjen nė Slupēan, raporton Zhurnal.
“Janė ngritur tė gjitha aktivitetet procedurale dhe pritet tė ndėrmerren masa ndaj atyre personave, pėr shkak se ėshtė e paraparė saktėsisht se kush mund tė mbajė uniformė dhe kur ta mbajė atė, prandaj kjo ngjarje paraqet shkelje e tė gjitha dispozitave dhe Shtatmadhoria do tė kėrkojė nga Ministria e Mbrojtjes tė ndėshkojė kėta persona”, ka deklaruar Ivanov.
Kėto komente, presidenti i ka bėrė nė shėnimin e festės sė tė krishterėve “Shėn Maria”.
Akademiku Matevski pranon origjinėn shqiptare

Akademiku nga Shkupi, Mateja Matevski dhe njė nga shkrimtarėt dhe kritikėt letrar kryesisht nė letėrsinė maqedonase, pėr herė tė parė ka pranuar origjinėn e tij shqiptare.Matevski, i njohur edhe si ish-kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve Maqedonase (ASHAM) nė periudhėn 2001- 2004, faktin e origjinės sė tij e ka pranuar nė njė orė letrare kushtuar poetit tė ndjerė Ali Podrimja nė Strugė, nė kuadėr tė manifestimeve tė Mbrėmjeve tė Poezisė Strugane, informon agjencia e lajmeve INA.
“Fjala ime pėr mikun tim Ali Podrimen do tė jetė nė maqedonishte. Se unė jam shqiptar e detyra e shkrimtarėve ėshtė ta dinė mirė gjuhėn. Prandaj, tė mė falni qė do tė drejtohem nė gjuhėn maqedonase. Erdha kėtu me ndjenjėn e dyfishtė, pėr mikun tim tė madh Ali Podrimen. Kur mė tha miku im Luan Starova se nė kėtė takim pėr Ali Podrimen do tė flasė Ali Aliu, po ashtu mik i imi i madh dhe akademik u gėzova se Ali Podrimja ėshtė kėtu. Pėr fat tė keq, kėta dy tre muaj kam qenė i shkėputur dhe nuk kam pas informacione, ndaj erdha me gėzim se do ta takoja Ali Podrimen. Por kur Luan Starova mė sqaroi se nė tė vėrtetė ky ėshtė njė homazh pėr te, unė tani do t’i shprehė kėtė homazh. Ali Podrimen e njoh nga fillimet e tija.!”, ka theksuar Matevski, tashmė nė moshėn e thyer 83 vjeēare.
Akademiku Mateja Matevski u lind mė 13 mars 1929 nė Stamboll tė Turqisė nė njė familje emigrantėsh shqiptarė nga rajoni i Rekės sė Gostivarit. Ai njihet si njė kuadėr i shkolluar nė Gostivar, Tetovė, mė pas nė gjimnazin e Shkupit, ndėrsa studimet ka vijuar nė Beograd dhe Shkup, nė grupin e letėrsisė maqedonase dhe jugosllave.
Ai ėshtė i njohur me veprat e ndryshme nė poezi, kritikė letrare dhe zhanre tjera, ndėrsa ka kryer edhe detyra tė ndryshme, duke qenė drejtor i pėrgjithshėm i Radiotelevizionit tė Maqedonisė, kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve nė Maqedoni, kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve, anėtarė i presidencės sė Republikės sė Maqedonisė.
Matevski ėshtė i njohur me shumė ēmime tė fituara nė nivel vendor dhe ndėrkombėtar.
Branko Manojlovski, emigranti shqiptar nga rrethina e Gostivarit i sapokthyer nga SHBA ėshtė njė nga promotorėt e shqiptarėve ortodoks nė Maqedoni, duke i thirrur tė gjithė ata qė tė deklarojnė origjinėn e tyre tė pastėr shqiptare. Ai mė parė kishte paralajmėruar se Matevski ėshtė me origjinė tė pastėr shqiptare dhe deri tani kishte heshtur mbi tė kaluarėn e tij.
Manojlovski ka thirrur edhe personalitete tė tjera publike qė tė deklarojnė origjinėn e tyre etnike.

Egjipti kundėrshton intervenimin e huaj nė Siri

Presidenti egjiptian, Mohamed Morsi, ka deklaruar tė martėn se Egjipti kundėrshton ēfarėdo intervenimi tė huaj ushtarak nė Siri. Ai ka thėnė se ēfardo lloj intervenimi ushtarak ndaj Sirisė do tė mund tė sjellte destabilizim politik nė rajon.Morsi me kėtė deklaratė i ka treguar Perėndimit se Egjipti mbetet njė “lojtar” i rėndėsishėm nė Lindjen e Mesme. Po ashtu, ai ka habitur edhe njė pjesė tė botės myslimane, pasi partia nga vjen, Vllezėria Muslimane, ėshtė e afėrt me Kėshillin Kombėtar tė Sirisė, qė udhėhiqet nga opozita siriane, e cila po pėrpiqet tė largojė nga pushteti presidentin Bashar al-Assad.
“Tė gjithė duhet tė kuptojnė se me luftė nuk arrihet deri te stabiliteti, sepse paqja mund tė arrihet vetėm duke u bazuar nė themelet e sė drejtės pėr tė gjithė. Egjipti kurrė nuk do tė merr pjesė nė ndonjė sulm ndaj njė pale dhe asnjėherė nuk do tė pranojė kėrcėnimet qė do t’i bėhen sigurisė nė rajon”, ka thėnė morsi duke komentuar situatėn nė Siri, ku prej 18 muajsh revolucioni, janė vrarė mė shumė se 20 mijė sirianė.
Kjo deklaratė e presidentit egjiptian ėshtė komentuar si pėrpjekje pėr tė “larguar nga krahėt” Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Egjipti tė ofrohet mė shumė me Kinėn dhe Iranin, dhe kėtshtu tė “thyhet” dominimi i aleancės SHBA-Izrael-Arabi Saudite nė Lindjen e Mesme.Ekzekutohen 21 irakianė tė akuzuar pėr terrorizėm

Autoritetet irakiane ka ekzekutuar tė martėn 21 persona, tė cilėt ishin shpallur fajtorė lidhur me akuzat pėr terrorizėm. Njė zyrtar unanim i ministrisė sė drejtėsisė, ka thėnė se ekzekutimet janė zbatuar nė mėngjesin e sė hėnės, raporton Alsumaria News. Sipas kėtij portali, nė mesin e tė ekzekutuarve janė edhe tri femra.
Nė korrik, organizata pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut nė Londėr Amnesty International njoftoi se Iraku ka ekzekutuar tė paktėn 70 njerėz pėrgjatė kėtij viti.

Lona
29-08-12, 10:15
Ndarja e sirianėve me tė kaluarėn


Pas rrėzimit tė Asadit sirianėt duhet tė krijojnė njė perceptim tė ri pėr shtetin. Bazat pėr kėtė i vendosin pjesėmarrėsit e seminarit "The Day After". Por vėshtrimi pas ėshtė i dhimbshėm.
Akoma presidenti Baschar al-Assad mbahet nė pushtet, por lojėrat pėr planin e njė Sirie pa tė kanė filluar. "The Day After: Supporting a Democratic Transition in Syria“ quhet grupi i punės i opozitarėve, tė cilėt nė Berlin nėn ombrellėn e "Fondacionit shkenca dhe politika" kanė pėrpiluar propozimet pėr njė rend demokratik tė vendit pas rrėzimit tė presidentit. Ata janė marrė edhe me ēėshtjen, se si mund ta rivlerėsojė Siria historinė e fundit tė saj, njė e kaluar, faza mė e dhunshme e sė cilės bie nė vitin e fundit, por qė historikisht shkon mė tej.
"Njė shoqėri thellėsisht e plagosur"

http://www.dw.de/image/0,,16198715_402,00.jpg Opozitarė sirianė nė Berlin

Me pasojat e dekadave tė fundit, thotė antropologia dhe publicistja Afra Jalabi, sirianėt do tė merren edhe shumė vite, tepėr represiv ka qenė sundimi i Hafezit dhe i djalit tė tij Bashar al-Assad, saqė ta shlyejė thjesht koha. Rėndėsi qendrore ka qė bashkėvendasit e saj duhet tė pėrpunojnė nė mėnyrė adekuate politikat represive tė regjimit dhe tė kthehen nė kushte mundėsisht normale. Por kjo i sjell ato para sfidave tė mėdha. "Sepse Siria ėshtė njė shoqėri thellėsisht e plagosur."

http://www.dw.de/image/0,,16196910_402,00.jpg Anthropologja siriane Afra Jalabi

Kėto plagė kanė shkaqe tė shumėanshme, qė janė tė lidhura ngushtė me sundimin e babait dhe birit Assad. Se ēfarė ka qenė ky sundim, ėshtė e vėshtirė tė imagjinohet jashtė Sirisė, shpjegon Jalabi. "Zor se takon nė vend dikė, qė nuk ka tė afėrm, qė tė mos jenė vrarė, apo nuk kanė kaluar njė kohė nė burg. Pėr ironi nga kjo janė prekur edhe pjesėtarė tė regjimit." Ajo vetė ka njė tė njohur, qė ka kaluar 31 vjet nė burg dhe pa padi formale. Sipas thashethemeve regjimi vetė nuk ėshtė shprehur kurrė zyrtarisht, autoritetet kanė dyshuar se ai ka kontakte me opozitėn nė ilegalitet. Kėto fajėsime ai i ka kundėrshtuar gjithmonė. Megjithatė ai ka qenė pėr disa dekada nė burg. "Kur ai hyri nė burg, djali i tij ishte njė vjeē. Kur doli i biri ishte 32." Ka shumė sirianė tė pafajshėm me fate tė ngjashme, shpjegon Jalabi. Gjithashtu ka edhe shumė tė zhdukur. "Ndoshta nuk jetojnė mė. Por me siguri nuk e dimė"
Nuk ka sundim ligji nėn Asadin

http://www.dw.de/image/0,,16198281_402,00.jpg Luftime nė Aleppo

Sė pari duhet rivendosur besimi i njerėzve tek shteti, thotė aktivisti dhe mbrojtėsi i tė drejtave tė njeriut, Rami Nakhla, i cili bėn gjithashtu pjesė nė grupin e punės. Sirianėt nuk kanė vuajtur vetėm nėn dhunėn e regjimit, ata kanė perjetuar edhe se jo tė gjithė ishin tė barabartė para ligjit. Nė Sirinė e Assadit secili e dinte se nuk ka sundim tė ligjit. Atė qė kishte lidhje tė mira, atė qė kishte pushtet dhe para nuk e kapte ligji." Prandaj, thotė ai, opozitarėt e mbledhur nė Berlin, mundohen tė vendosin parim tė pėrgjithshėm sundimin e ligjit, qė nuk njeh pėrjashtime. "I varfėr, apo i pasur, i njohur apo i panjohur: Ligji duhet tė jetė i barabartė pėr tė gjithė qytetarėt e Sirisė."

Ballafaqimi me tė kaluarėn

http://www.dw.de/image/0,,16195799_402,00.jpg Refugjate siriane nė Turqi

Me qėllim qė sirianėt tė distancohen nga despotizmi dhe diktatura 40 vjeēare, grupi i punės rekomandon, qė tė mblidhet sa mė parė njė komision historianėsh. Ky nuk duhet tė merret me dhunėn gjatė kohės sė revolucionit, por edhe me vitet e dekadat e mėparshme. Natyrisht, thotė Afra Jalabi, sirianėt qė prej shpėrthimit tė revolucionit kanė pėrjetuar njė pėrmasė represioni dhe brutaliteti tė paparė deri tani. Megjtihatė ėshtė e nevojshme, qė tė mos merremi vetėm me kėtė kohė. Sepse historia e kohėve tė fundit njeh shumė ngjarje tė dhunės politike si masakrėn nė Hama nė vitin 1982, nė tė cilėn regjimi vrau mijėra vėllezėr muslimanė kryengritės. Po ashtu duhet tė flitet pėr mė shumė se 80.000 vetėt, qė u zhdukėn nė vitet 1980-tė, kur Asadi veproi me dhunė tė ashpėr kundėr kryengritėsve tė mbetur. "Nė atė kohė Asadi praktikonte dėnime kolektive kundėr popullsisė. Prej tyre kanė vuajtur edhe shumė tė pafajshėm."

Lona
29-08-12, 10:24
Teknologjia ime diplomatike, qė nesėr do tė studiohet nėpėr universitete...


http://www.telegrafi.com/fo/opinione/f.0828175347763_m.gif
Behgjet Pacolli
Ndėrsa jam duke fluturuar nė qiellin e Afrikės pėr tė lobuar pėr Kosovėn, akoma mė vjen keq nga jehona e kėnaqėsisė dashakeqe tė disa qarqeve mediatike dhe politike nė Prishtinė, nė lidhje me tė ashtuquajturėn ēėshtje tė Malit. Si njeri, si qytetar i Kosovės, si politikan, mė vjen keq se nė Kosovė, disa media reaguan me gezim mė tė madh sesa ndonjė media ne Serbi ne lidhje me te ashtuquajturin pėrgėnjeshtrim tė autoriteteve te Malit. Madje dikush pėrdori nė median e vet online titullin se "Mali pėrgėnjeshtron Pacollin"! A thua se nė lidhje me njohjet e shtetėsisė, unė pėrfaqėsoj ndonjė pozicion privat dhe jo qeverinė e Kosovės!
Meqėnėse nė lidhje me kėtė ēėshtje janė bėrė shumė artikuj, ėshtė shpenzuar shumė bojė, janė hapur shumė gojė, atėherė po bėj disa sqarime. Po mundohem tė sqaroj tė ashtuquajturin pėrgėnjeshtrim tė autoriteteve tė Malit; pra sesi ne morėm njė njohje formalisht korrekte nga institucioni pėrgjegjės pėr politikėn e jashtme, porse ushtria, faktor me rėndėsi nė njė vend nė konflikt, mund ta ketė prapėsuar vendimin. Do merrem pak me tezėn e vazhdueshme tė dikujt qė s’di gjė tjetėr pėr lobimin sesa tė flasė pėr njėfarė duplifikimi tė politikės sė jashtme nė Kosovė. Do sqaroj pikėpamjen time pėr nevojėn e koordinimit me miqtė tanė ndėrkombėtarė. Mė nė fund dua tė them diēka dhe nė lidhje me atė nėse Kosova ka apo jo sukses nė lidhje me njohjet qė ka arritur, pra a ėshtė numri mbi 90 i njohjeve, njė numėr i suksesshėm pėr njė vend si yni.

Ka patur njė njohje tė vėrtetė dhe nota verbale ishte korrekte. Procesi ėshtė prapėsuar nga ushtria.
Meqėnėse disa gjoja kritikė, dhe disa gjoja ekspertė duan tė bėjnė diferencime midis qendrimeve tė mia nė lidhje me Malin dhe atyre tė ministrisė sė jashtme, unė po i pėrgjigjem me tė kundėrtėn. Po bėj diēka tė pazakontė si zėvendėskryeministėr, po citoj zėvendėsministrin e jashtėm zotėri Petrit Selimin, i cili tha: ne na ka mbėrritur njė dokument zyrtar, njė notė verbale, e cila konfirmon njohjen. Derisa nuk na ka mbėrritur njė dokument tjetėr, i cili tė pėrgėnjeshtrojė tė parin, ne besojmė se e kemi njohjen e kėtij vendi.
Por jo, u ēorrėn gjoja ekspertėt dhe gjoja kritikėt : mediat thonė tė kundėrtėn. Kėta individė i kundėrvėnė njė dokumenti zyrtar njė deklarim mediatik!! Pse duhet tė jenė tė besueshme deklaratat nėpėrmjet e-mailit, qoftė dhe tė pėrcjella nga njė agjenci kineze lajmesh, dhe s’ishte i besueshėm njė dokument zyrtar qė pasi u shqyrtua nga Ministria jonė e jashtme, u konsiderua autentik? Ky ėshtė thelbi i diskutimit dhe unė i sfidoj tė gjithė tė mė japin pėrgjigjen. Unė, autoritetet e ministrisė sė jashtme kemi parė njė notė verbale, njė dokument zyrtar tė njė shteti. Kėta gjoja kritikėt, dhe gjoja ekspertėt vetėm kanė dėgjuar deklarime mediatike. Pse duhet tė kenė tė drejtė ata kur thonė se dokumenti ėshtė fals apo se e paskam shpikur unė? Qesharak nga urrejtja pėr mua bėhet njė farė analisti brenda grupit tė mėsipėrm. Sipas asaj deklarate pėrhapur nga media kineze qė ai i referohet, pėrgjegjėsia pėr dokumentin kėrkohet nė Mali, ndėrsa ky kėrkon tek unė pėrgjegjėsi penale. Dikush tjetėr si tip analisti gjithashtu thoshte se „kjo qė po ndodh cėnon marrėdhėniet e Kosovės me Malin!“. Ēfarė marrėdhėnie kemi ne me Malin ??? A janė seriozė kėta njerėz?
Ndėrkohė unė pa bėrė gazetarin, dua tė shtroj disa pyetje.
Si filloi zhurma mediatike? Pse nje media e Kosoves duhet tė botojė nė datėn 24 gusht njė pėrgenjeshtrim qe behej vetem ne nje gazete kineze ne anglisht? Une s'dua te bėj asnje supozim, por deri ateherė asnje media tjeter, pra as dhe njė media e Malit nuk e ofronte si lajm refuzimin e njohjes. Madje dhe mediat serbe dhe ruse reaguan duke u mbeshtetur mbi atė gazete kineze. Pse atėherė nje gazetė kosovare reagon me gezim per mundesine e refuzimit te njohjes? Dhe ē’ėshtė pėr habi, prej kesaj medieje kosovare, tė gjithe mediat e tjera te Kosoves, e dhane lajmin e refuzimit te njohjes.
Une nuk mund tė them gjithė ēka ndodhur, por mesa duket qė lajmi i njohjes sė Kosovės ka bėrė efekt aq tė madh sa duhet te jene vene ne levizje fuqi te medha, qe mund ta kene shtyrė institucione tė caktuara tė Malit ta rishikojė njohjen, e cila ka qenė autentike. Dua tė pyes dhe diēka tjetėr qė e konfirmon dyshimin tim. Pse misioni i Malit nė OKB nuk reagoi pasi kryeministri Thaēi nė datėn 21 gusht, i falėnderoi autoritetet e Malit pėr njohjen nė Kėshillin e Sigurimit po nė OKB? Pse u desh tė kalonin disa ditė pėrpara se mediat maleze tė citonin njė deklaratė tė Presidencės sė Malit qė e mohonte njohjen? Ēfarė ka ndodhur gjatė atyre ditėve?
Unė mund tė them me siguri se nota verbale ėshtė autentike. Tash qė jam nė Afrikė, nga informacionet qė kam, me siguri nėn ndikimin e fuqive tė caktuara nga jashtė, mė pas nė proces ka ndėrhyrė ushtria, njė faktor i rėndėsishėm me tė cilin ne s’kemi asnjė kontakt. Gjatė 5 vizitave tė mia nė Mali unė kam takuar dhe Presidentin e mėparshėm dhe Presidentin interim apo presidentin e tanishėm qė sot tenton tė udhėheqė kėtė vend, qė mė kanė premtuar njohjen.
Siē u bė e njohur botėrisht, Presidenti qė sot pėrpiqet ta drejtojė Malin mė dėrgoi notėn verbale. Ne kemi prezantuar para opinionit publik vendor dhe botėror njė njohje korrekte nga pikėpamja e sė drejtės ndėrkombėtare. Por ne s’mund tė mbajmė pėrgjegjėsi pėr zhvillimet interne nė Mali, dhe pėrfshirjen e ushtrisė. Ne s’kemi fuqi tė ndalojmė zhvillimet negative tė brendshme nė njė vend tjetėr, kur pėr mė shumė nė lojė ka hyrė ushtria, me tė cilėn ne s’kemi asnjė punė. Nė fund tė fundit kjo qė ndodh ėshtė diēka e imagjinueshme pėr njė vend me probleme. Por ne s’kemi dėshtuar dhe puna pėr njohjet nė Afrikė vazhdon mė fort se mė parė.

Njohja e Malit ka rėndėsi simbolike, jo individuale
Siē thashė aktore te fuqishem mund te kene nderhyre nėpėrmjet ushtrisė per ta bllokuar apo kthyer mbrapsht njohjen e Malit. Pse? Sepse Mali ėshtė njė vend shume i rėndėsishėm pėr Perėndimin e Afrikės, dhe kjo njohje mund te ndikonte dhe nė diplomacinė e vendeve tė tjera. Pėrveē kėtij fakti, njohja prej Malit vinte nė njė moment shume te veēantė nė marrėdhėniet e Kosovės me rajonin dhe botėn, duke e forcuar imazhin e Kosovės. Dhe pėr kundėrshtarėt e Kosovės, me Serbinė nė krye, nė asnjė mėnyrė nuk duhej tė prodhohej njė lajm i mirė pėr vendin tonė.
Ndaj unė i ftoj dashamirėsit, por dhe keqdashėsit e mi, qė nė kėtė rast janė keqdashėsit e Kosovės, te kuptojnė mė shumė nga situata e Malit. Ky vend ėshtė praktikisht i ndarė, dhe njė pjesė e tij ėshtė pėrfshirė nė njė konflikt real, nė njė lloj lufte civile; mungon uniteti ekzekutiv, uniteti i institucioneve. Disa institucione janė tė pėrkohshme. Pra ėshtė reale mundėsia qė njė institucion tė thotė dicka dhe njė tjetėr tė thotė tė kundėrtėn, apo aq mė shumė qė tė rishikohet pozicioni i tij.
Por ndėrkohė duhet te kuptohet se njohja e Malit, apo e nje vendi tjeter, nuk ka vlerė individuale, siē pretendonte dikush qė kishte hallin e marrėdhėnieve tė Kosovės me Malin. Ajo qė ka rėndėsi tė jashtezakonshme diplomatike ėshtė kapercimi i kufirit prej 100 njohjesh. Ky kufi prej 100 vendesh qė e njohin Kosovėn ėshtė kufi psikologjik. Njohja nga Mali ėshtė psikologjike gjithashtu. Kjo njohje mund tė vinte nė lėvizje njė reaksion zinxhir nė vende te tjera afrikane. Kalimi i kėtij kufiri do tė motivonte miqtė tane perėndimorė, qė ne tė ndermerrnim njė iniciativė diplomatike nė OKB pėr pranimin e Kosovės. Nė njė rast tė tillė, s'do kishte ēudi qė pro Kosovės nė Asamble te votonin me shume sesa 100 vende. Mund tė ndodhte madje qė dhe ndonje vend qe na ka njohur te mos votonte pro, ashtu si shume vende qe s'na kane njohur, do votonin pro. Kalimi i ketij kufiri prej 100 vendesh, pra gati mė shumė sesa gjysma e shteteve qė kanė ekzistencė normale, s’po flas pėr shtete shumė tė vegjėl, do tė na krijonte mundesi qe te anetarėsoheshim dhe nė organizata tė tjera ndėrkombėtare si ato sportive, financiare, etj.
Dhe diēka tjetėr pėr njohjet. Unė e di mirė se njohja nga pikėpamja formale mund tė quhet e pėrkryer kur kemi njė notė verbale. Por ne do tė punojmė dhe pėr njohjet informale, do tė punojmė pėr njohjet faktike, do punojmė qė Kosova tė njihet nė botė dhe kur tė vijė puna nė OKB tė kemi mė shumė vota sesa njohje formale. Unė dua tė sfidoj gjoja kompetentėt: pse anėtarėsimi i Kosovės nė organizatat financiare ndėrkombėtare mori 105 vota, pra mė shumė sesa janė njohje formale tė shtetėsisė sė Kosovės?

Unė nuk duplifikoj njeri, tė tjerėt ndoshta mė duplifikojnė mua
E kam vėnė re se vend e pa vend, me shkak dhe pa shkak, mediat dhe nė mėnyrė zinxhirore dhe disa qarqe politike merren me ēėshtjet e njohjeve dhe dikush flet pėr duplifikim. Tė nderuar zotėrinj, unė nuk duplifikoj askėnd. Sipas hierarkisė sė shtetit tė Kosovės, unė jam numri dy i qeverisė, pasi kam qenė pėr njė kohė tė shkurtėr kryetar i shtetit tė Kosovės. Unė vetė nuk pranova tė bėhesha ministėr i jashtėm, sepse doja tė fokusohesha vetėm tek njohjet. Unė e udhėheq politikėn e njohjeve, kjo ėshtė shkruar e zeza nė tė bardhė. Mė vjen keq qė dikush jashtė apo brenda shumicės nuk e kupton se s’mund tė arrihet kurrė nė fushėn e njohjeve ēka mund tė arrij unė. Nuk ėshtė mungesė modestie tė them se pėr shkak tė eksperiencės biznesore unė kam njė bagazh tė jashtėzakonshėm njohjesh nė nivel kryetarėsh shtetesh, mbretėr, presidentė, kryeministra, apo zyrtarė tė lartė. Nėse nuk do ta kisha atė eksperiencė, pra kėtė bagazh, unė do tė dėshtoja me lobimin me kostumin e zėvendėskryeministrit tė njė vendi qė nuk ėshtė ende anėtar i OKB-sė. Ėshtė kjo eksperiencė; ky bagazh; ėshtė teknologjia ime diplomatike, qė nesėr do tė studiohet nėpėr universitete; ėshtė rrjeti im i miqve ndėrkombėtarė; ėshtė angazhimi im i gjithanshėm qė mė ka siguruar suksesin. Mė vjen keq, por askush nė Kosovė nuk mund ta ketė kėtė eksperiencė, kėtė bagazh, kėtė teknologji. Janė madje improvizime qesharake, propozimet pėr angazhime nė lobim nga Komisioni i jashtėm, apo nga institucione tė tjera, ashtu siē janė qesharake dhe mburrjet prej ndokujt se ka marrė premtime pėr njohje, apo pozat prej eksperti nga dikush tjetėr. Nėse ka duplifikime, duplifikimet i bėjnė tė tjerėt, dhe jo unė. Unė jam nė rolin tim, unė bėj atė qė di dhe mund ta bėj mė mirė, jo pėr mėditje siē mund ta bėj dikush, jo pėr tė menaxhuar ndonjė fond, por pėr t’i shėrbyer Kosovės. Unė s’mund t’i bėj asgjė dikujt qė mė duplifikon, unė s’jam kryeministėr. Mė vjen keq, por ata qė mundohen tė mė dublojnė, si dhe ata qė mė kritikojnė nė kėtė kontekst s’janė seriozė. Kjo po kuptohet sot dhe do tė kuptohet mė mirė nesėr.

Miqtė tanė ndėrkombėtarė na kanė ndihmuar shumė, por ne duhet tė ndihmojmė veten
Siē e kam thėnė dhe herė tė tjera, roli i miqve tanė perėndimorė, i kancelarive ka qenė i jashtėzakonshėm dhe rezultativ veēanėrisht nė valėn e parė tė njohjeve. Sot, siē e pranoi me realizėm miku ynė, ambasadori Fitu, nuk kemi atė fluks njohjesh siē ėshtė pritur. Pse? Nuk ėshtė detyra ime pėr ta bėrė publike analizėn, por disa arsye mund tė pėrmblidhen shkurt. Ka njė koniunkturė ndėrkombėtare tė pafavorshme. Miqtė tanė ndėrkombėtarė kanė listė tė gjatė prioritetesh dhe Kosova s’ėshtė prioritet i parė siē ka qenė dikur. Shumė vende e ngrejnė pazarin pėr tė na dhėnė njohjen, nėse ajo i kėrkohet nga njė fuqi perėndimore. Madje kam dėgjuar se disa shtete afrikane kėrkuan faljen e borxheve shtetėrore nė kėmbim tė njohjes sė Kosovės. Kėto janė disa arsye pse nuk funksionon i ashtuquajturi lobim nė qendrat e mėdha tė vendosjes siē propozon dikush qė nuk ka sjellė njė njohje tė vetme. Ndėrsa teknologjia ime ėshtė diēka tjetėr, ajo funksionon pėrveēse nė prezantimin e Kosovės dhe tė arriturave tė saj dhe nėpėrmjet rrjetit tė njohjeve personale. Ajo mbėshtetet tek miqtė tanė perėndimorė, NGO tė fuqishme amerikane si CSIS; Akademi Diplomatike me famė si ajo britanikja, miq individualė, sportistė tė shquar, etj, etj. Unė jam koordinuar me anėtarė tė Kongresit, me Departamentin e shtetit, etj, etj.
Mė nė fund ne duhet tė punojmė shumė vetė, qė pastaj tė kėrkojmė mbėshtetjen e miqve. Po nuk bėmė diēka vetė, s’mund tė presim dhurata prej tė tjerėve. Mund tė ngjajė si shumė e personalizuar qasja ime e prezantimit tė njohjeve. Mbase, por unė jam politikan qė vij nga biznesi ku rezultati ka mė shumė rėndėsi sesa fjalėt. Dhe e dua suksesin.


Suksesi i njohjeve.
Krahas shumė artikujve nė shtypin e Kosovės, nė lidhje me ēėshtjen e Malit, lexova me vėmendje njė artikull nė shtypin e Shqipėrisė. I shkruar me njė qasje tradicionaliste nga njė ekspert i vėrtetė, ish ambasador i Shqipėrisė, ish gazetar pėr marrėdhėniet ndėrkombėtare, ish drejtor i Ballkanit nė MPJ e Shqipėrisė, ky artikull ishte kritik dhe ndaj meje. Shqetėsimit tė kėtij autoriteti, zotit Shaban Murati pėr publikimin e parakohshėm tė njohjeve nga ana ime nė ndonjė rast, unė i pėrgjigjem se nė raste specifike ajo ka tė bėjė me elementė tė caktuar tė situatės konkrete nė njė vend apo kontinent tė caktuar. Pra ėshtė pjesė e teknologjisė time, publikimi i parakohshėm i ndonjė njohjeje, duke ruajtur gjithmonė konfidencialitetin e bisedave. Ama unė nuk mund tė mbaj pėrgjegjėsi pėr premtimet e tė tjerėve se po kanė premtime pėr njohje qė s’po vijnė akoma. Ndėrkohė prej artikullit tė kėtij eksperti tė Shqipėrisė, si pėrgjigje ndaj kritikėve qė i ftoj tė jenė mė tė duruar, kam marrė kėto fjali:
„.. njohja e Kosovės nga 91 shtete, brenda kėtyre katėr vjetėve e gjysėm ėshtė njė sukses… mbaj distancė dhe nga grupi i atyre, qė flasin nė majė tė mullarit se po tė kishin qenė ata nė krye tė qeverisė sė Kosovės furtuna e njohjeve do tė kishte rrėmbyer 192 shtete tė OKB-sė. Nuk duhet harruar se shtetet e reja, qė dolėn nga ish-Jugosllavia, nė kohėn kur kishin moshėn e shtetit tė Kosovės, nuk kishin njohur ende nga pikėpamja diplomatike njėri-tjetrin dhe as njė e treta e shteteve, qė kanė njohur Kosovėn, nuk i kishin njohur ish-republikat jugosllave. Nuk duhet harruar se as Kinėn, qė ėshtė nga fuqitė mė tė mėdha tė botės, edhe sot e kėsaj dite nuk e njohin tė gjithė shtetet anėtare tė OKB-sė”. S’janė fjalėt e mia kėto….

Lona
30-08-12, 12:16
Nju Jork, shkollat kthehen nė “Far West”

Nju Jork, 29 gusht - Nju Jorku rrezikon tė kthehet nė njė “Far West”, tė paktėn nė institucionet shkollore, ku ėshtė regjistruar njė rekord shkeljesh e dhunimesh nga ana e studentėve.

Tė dhėnat e Departamentit pėr Arsimin lėnė fare pak hapėsirė pėr dyshime: nė vitin shkollor 2010-2011 janė regjistruar 68.318 raste tė shkeljes sė rregullave. Bėhet fjalė pėr 50 pėr qind mė shumė tė rasteve krahasuar me vitin 2005, kur nisi dhe mbledhja e statistikave, raportojnė mediat amerikane nė edicionet online.

Gjithashtu, veē shkeljes sė rregullave janė konstatuar edhe 491 raste tė agresioneve me armė zjarri, 7.612 raste agresionesh fizike dhe 2.028 raste agresionesh seksuale.

Arsimi nė qytetin e Nju Jorkut mundėsohet pėrmes njė numri tė madh institutesh shkollore publike dhe private. Sistemi shkollor i tij ėshtė mė i madhi nė botė dhe vetė Nju Jorku ėshtė shtėpia e librarive dhe qendrave mė tė mėdha tė kėrkimit nė botė.

Sistemi nė fjalė ka mbi 1700 shkolla publike ku mėsojnė rreth 1.1 milionė studentė, me njė buxhet prej 21 miliardė dollarė nė vit.

Gjithashtu, nė metropolin gjigand janė tė pranishme edhe rreth 900 shkolla private dhe tė tipit fetar, disa prej tė cilave funksionojnė edhe nė mėnyrė tė pavarur.




Mbi 140 refugjat zhduken nga anija qė u fundos afėr brigjeve tė Indonezisė http://zhurnal.mk/data/news/An-asylum-seeker-boat-pho-008.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=An-asylum-seeker-boat-pho-008.jpg)
Kanberrė, 30 gusht - Gjashtė persona kanė shpėtuar, ndėrsa mbi 140 janė zhdukur pasi qė anija me refugjatė u zhduk rrugės nga Indonezia pėr nė Australi, transmetuan agjencitė, duke iu referuar ministrit tė Punėve tė Brendshme, Xhejson Kler.

Autoritetet indoneziane e koordinojnė kėrkimin e anijes, qė para fundosjes ka lėshuar sinjal pėr fatkeqėsi.

Disa anije tregtare dhe helikopterė pėr shpėtim marrin pjesė nė pėrpjekjet shpėtimtare nė vendin e funsosjes, disa milje larg ishullit Java.

Sot atyre do t'iu bashkangjiten edhe dy anije indoneziane, njė barkė patrulluese australiane dhe dy aeroplanė australianė.

Gjashtė tė shpėtuarit janė afganė dhe ata janė nė gjendje tė mirė. Nė anije ka pasur edhe gra dhe fėmijė.

Ballkan: Mijėra persona ende tė zhdukur

http://zhurnal.mk/data/news/amnesty_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=amnesty_2.jpg)
Qė nga viti 1991, nė Komitetin Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq janė raportuar 34,700 persona tė zhdukur nga territori i ish-Jugosllavisė. Rreth 14,000 mbeten tė pagjetur edhe sot nė Ditėn Ndėrkombėtare tė tė Zhdukurve. Nga ta, mbi 10,500 lidhen me konfliktin nė Bosnjė, 2,400 me konfliktin nė Kroaci dhe rreth 1,800 me konfliktin nė Kosovė.

Sipas llogaritjeve tė Kryqit tė Kuq, zhdukja ka prekur jetėt e rreth 200,000 personave, tė cilėt vazhdojnė tė kėrkojnė familjarėt e tyre.

Zhdukjet dhe rrėmbimet me forcė, sipas ligjit ndėrkombėtar, pėrbėjnė krim, dhe nė rrethana tė caktuara mund tė pėrbėjnė krim kundėr njerėzimit ose krim lufte.

Qeveritė e Kroacisė, Bosnjės, Maqedonisė, Malit tė Zi, Serbisė dhe Kosovės kanė dėshtuar t’iu pėrmbahen detyrimeve tė tyre nėn ligjin ndėrkombėtar, pėr tė hetuar dhe ndjekur penalisht zhdukjet dhe rrėmbimet, vlerėson organizata pėr tė drejtat e njeriut Amnesty International.

Sipas dokumentit me titull "E drejta pėr tė ditur", mungesa e hetimeve dhe ndjekjeve penale tė krimeve tė luftės qė lidhen me zhdukjet dhe rrėmbimet, mbetet shqetėsim serioz nė gjithė Ballkanin.

“Ka pengesa tė vazhdueshme pėr hetimin dhe ndjekjen e krimeve tė luftės, krimeve kundėr njerėzimit dhe tė gjenocidit. Kjo ndodh sidomos kur anėtarėt e qeverisė, partive nė pushtet dhe tė ushtrisė e policsiė janė tė dyshuar”, vlerėson Amnesty International.

Sipas vlerėsimeve tė organizatės, edhe pse disa autorė janė sjellė para drejtėsisė, shumė tė tjerė mbeten tė lirė.

Qeveritė, vijon dokumenti, duhet tė sigurojnė se tė gjitha viktimat dhe familjet e tyre kanė qasje nė drejtėsi dhe, pa vonesa tė tjera, marrin dėmshpėrblimin adekuat pėr dėmin qė kanė vuajtur.

“Viktimat e zhdukjes me forcė vijnė nga grupe tė ndryshme etnike dhe nga tė gjitha sferat e jetės: disa kanė qenė ushtarė, disa civilė. Ato pėrfshijnė burra, gra dhe fėmijė. Tė afėrmit e tyre janė vetė viktima tė abuzimeve me tė drejtat e njeriut”, thotė Amnesty International, duke vėnė nė pah se trauma e familjarėve pėr tė zhdukurit nuk ėshtė shuar.

Organizata po ashtu thekson se ēdo viktimė ka tė drejtė tė dijė tė vėrtetėn nė lidhje me rrethanat e zhdukjes sė detyruar, pėrparimin dhe rezultatin e hetimit, dhe fatin e personit tė zhdukur.

Ajo kėrkon nga qeveritė qė tė marrin tė gjitha masat e duhura pėr tė lokalizuar dhe kthyer mbetjet e tė zhdukurve.

Pėr familjet e viktimave, kthimi i trupave tė tė dashurve tė tyre pėr varrim ėshtė hapi i parė drejt arritjes sė drejtėsisė; nga kėndvėshtrimi i disa familjeve, ky mund tė jetė hapi mė i rėndėsishėm, thekson Amnesty International.

Nė pjesėn pėr Kosovėn, organizata kujton se Komiteti i Kryqit tė Kuq Ndėrkombėtar ka listuar 3,600 persona tė zhdukur gjatė konfliktit tė vitit 1998-99 dhe nė njė periudhė tė shkurtėr pas tij.

“Viktimat kanė pėrfshirė mė shumė se 3,000 shqiptarė, tė zhdukur me forcė nga ushtria serbe, policia dhe forcat paramilitare. Ato po ashtu kanė pėrfshirė serbė, romė dhe pjesėtarė tė komuniteteve pakicė, tė cilėt besohet se janė zhdukur nga shqiptarėt e Kosovės”, thuhet nė dokumentin e organizatės Amnesty International.

Po sipas tij, qė nga viti 1999, trupat e rreth 1,800 personave tė regjistruar si tė zhdukur, janė gjetur, identifikuar dhe u janė kthyer familjeve pėr varrim, ndėrsa 1,797 tė tjerė mbeten tė zhdukur.

Amnesty International kujton se nė prill dhe nė maj tė vitit 1999, trupa tė shqiptarėve tė vrarė dhe tė varrosur nė Kosovė nga forcat serbe, janė zhvarrosur nga Minsitria e Brendshme e Serbisė dhe janė transportuar nė Serbi, ku janė rivarrosur.

Edhe pse disa nga kėta trupa janė gjetur dhe u janė kthyer familjeve, pak nga autorėt e zhdukjeve dhe rrėmbimeve janė sjellė para drejtėsisė, vlerėson organizata me seli nė Londėr.

Pas dėnimit tė ish-gjeneralit tė policisė serbe, Vllastimir Gjorgjeviq, nė shkurt tė vitit 2011, nga Tribunali i Hagės, Amnesty International beson se Prokurori pėr Krime Lufte nė Serbi, pa ndonjė vonesė, duhet tė hapė hetime pėr punonjėsit policorė tė Ministrisė sė Brendshme, qė kanė qenė nėn kontrollin e gjeneralit.

Rekomandimet:

Amnesty International u bėn thirrje qeverive nė Kroaci, Bosnjė, Maqedoni, Mal tė Zi, Serbi dhe Kosovė tė:

~ demonstrojnė angazhim tė qartė pėr zbatimin e tė gjitha masave tė nevojshme, qė do t’i jepnin fund mosndėshkimit pėr zhdukje dhe rrėmbime me forcė.

~ tė kryejnė hetime tė shpejta, tė pavarura, efektive dhe tė paanshme, sipas ligjit ndėrkombėtar.

~ tė sigurojnė procedura tė shpejta, tė pavarura, tė paanshme dhe efektive pėr familjet, qė tė marrin dėmshpėrblim nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare.

Amnesty International i bėn thirrje Bashkimit Evropian tė:

~ tė ofrojė mbėshtetje pėr qeveritė e Kroacisė, Bosnjės, Maqedonisė, Malit tė Zi, Serbisė dhe Kosovės pėr pėrmirėsimin e funksionimit tė sistemeve tė tyre tė drejtėsisė, nė mėnyrė qė secili tė sjellė autorėt e zhdukjeve dhe rrėmbimeve me forcė para drejtėsisė.

Amnesty International i bėn thirrje Komisionit Evropian qė, pėrmes procesit tė anėtarėsimit, tė:
~ sigurojė se ėshtė bėrė pėrparim nė drejtim tė ndėshkimit tė autorėve tė zhdukjeve dhe rrėmbimeve me forcė. Kjo pėrfshin sigurimin e sė drejtės pėr drejtėsi dhe dėmshėrblim adekuat dhe efektiv pėr viktimat e zhdukjeve dhe rrėmbimeve me forcė.


Kompani shqiptare ndėrton hotel nė Aeroportin e Shkupit http://zhurnal.mk/data/news/aerodrom-aleksandar-veliki.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=aerodrom-aleksandar-veliki.jpg)
Shkup, 30 gusht - Mediat kishin njoftuar mė parė se nė afėrsi tė aeroportit tė Shkupi “Aleksandri i Madh” janė ndarė dy parcela toke pėr ndėrtimin e dy hoteleve luksozė.

Pronar i njėrės prej parcelave ėshtė kompania shqiptare “Amadeus Group”, kurse pronar i parcelės sė dytė ėshtė njė emigrant maqedonas qė jeton nė Australi me firmėn “Lid”.

Ēmimi shitės i parcelės sė parė ka qenė 299 denarė, kurse parcela e dytė ėshtė shitur pėr 133 denarė pėr metėr katrorė.

Hoteli i kompanisė shqiptare “Amadeus Group” do tė ndėrtohet nė 6 kate me hapėsirė prej 7569 metra katrorė, kurse hoteli i kompanisė “Lid” do tė pėrfshijė hapėsirė prej 16246 metra katrorė dhe do tė ndėrtohet nė 6 kate.

Paqartėsi pėr dialogun Kosovė-Serbi

http://zhurnal.mk/data/news/kosovo_serbia.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kosovo_serbia.jpg)
Prishtinė, 30 gusht - Shumė paqartėsi kanė mbetur rreth dialogut mes Kosovės dhe Serbisė dhe pėrgatitjet nuk kanė avancuar aq shumė saqė tė pritet njė nisje e shpejtė e dialogut politik pėr tė cilin po flitet aq shumė muajve tė fundit.

Disa diplomatė tė BE-sė nė Bruksel pohojnė se do tė dihet mė shumė pas javės qė vjen kur nė Bruksel nė vizitėn e tij tė parė nė cilėsinė e kryeministrit tė Serbisė do tė qėndrojė Ivica Dacic, shkruan “Koha Ditore”.

Nga ai do tė kėrkohet qė tė ndikojė qė Serbia tė pėrmbushė marrėveshjet e arritura deri mė tash nė dialogun e ndėrmjetėsuar nga Robert Cooper, por, sipas burimeve diplomatike evropiane, do tė ketė mė shumė fokus nė pėrgatitjen e terrenit pėr nisjen e dialogut nė nivel tė lartė politik nė mes tė Kosovės dhe Serbisė.

Siē kishte shkruar “Koha Ditore”mė parė,njė dialog tė tillė do ta ndėrmjetėsonte personalisht pėrfaqėsuesja e lartė e BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Catherine Ashton, ndėrsa Kosova dhe Serbia do tė pėrfaqėsoheshin nga krerėt e qeverive.

Nė BE pohojnė se kanė dėgjuar pėr njė plan, i cili po pėrgatitet, por ai, sipas disa burimeve “ende nuk ėshtė nė formėn e shkruar”. Disa burime tė tjera thonė se ekzistojnė disa “ide nė letėr” nga disa shtete, por nuk ekziston ende njė plan konkret.

Arrestohet ish-zėvendėsministri, Kastrati http://zhurnal.mk/data/news/Januz_Kastrati.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Januz_Kastrati.jpg)
Prishtinė, 30 gusht - Januz Kastrati, ish- zėvendėsministėr i Tregtisė dhe Industrisė dhe njėherėsh anėtar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) ėshtė arrestuar tė mėrkurėn nga Policia e Kosovės.

Kėshtu kanė bėrė tė ditur burime tė portalit ORAinfo, mirėpo shkaqet e arrestimet ende nuk dihen.

Baki Kelani, zėdhėnės nė Policinė e Kosovės, nuk e ka pohuar dhe as mohuar arrestimin e Kastratit. “Nuk kam njė informacion tė tillė ende, mė kontaktoni pasdite dhe do t’u japim informacione nė lidhje mė kėtė ēėshtje”, ėshtė shprehur Kelani.

Ndryshe, Januz Kastrati nė mandatin e kaluar tė Qeverisė ishte zėvendėsministėr i Tregtisė dhe Industrisė.

Lona
31-08-12, 11:00
Euro, kėrcėnimi mė i madh pas ekonomisė globale

http://zhurnal.mk/data/news/euroororor.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=euroororor.jpg)
Bruksel, 30 gusht - Kriza debitore nė eurozonė ėshtė e para nė listėn e rreziqeve pas ekonomisė globale, ndėrsa nė vendin e dytė ėshtė rreziku nga "ulja e ashpėr" e ekonomisė me rritje tė shpejtė, njoftoi agjencia bonitete "Mudis".

Nė raportin mė tė ri pėr rreziqet makroekoomike "Mudis" thekson se rrezik kryesor pėr makroekonominė globale paraqet recesioni nė eurozonė, i cili do tė mund tė jetė mė i thellė se sa qė pritej.
Agjencia posaēėrisht e theksoi "rrezikun nga ulja e ashpėr" e ekonomive tė mėdha nė zhvillim, duke pėrfshirė Kinėn, Indinė dhe Brazilin, si dhe "rrezikun nga rritja e ēmimit tė naftės pėr shkak tė ērregullimit nė furnizim, si dhe pasojat nga intensifikimi i sėrishėm i rreziqeve gjeopolitike".

"Mudis" nė listėn e kėrcėnimeve mė tė rėndėsishme pėr ekonominė e thekson edhe ashpėrsimit tė politikės monetare tė SHBA-sė vitin e ardhshėm. Agjencia parashikon se kėtė vit G-20 vendet mė tė zhvilluara industriale dhe ato me zhvillim tė shpejtė do tė realizojnė rritje ekonomike prej 2,8 pėr qind, ndėrsa shkalla e rritjes nė vitin 2013 do tė mund tė jetė 3,4 pėr qind.



http://zhurnal.mk/data/news/kosova_11.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kosova_11.jpg)
Beogradi e do Kosovėn kudo me fusnotė!

Prishtinė, 31 gusht - Nė platformėn qė autoritetet e Beogradit po e pėrgatisin pėr Kosovėn do tė ofrohet njė “zgjidhje kompromisi” pėr pėrfaqėsimin rajonal. Beogradi insiston qė nė tė gjitha dokumentet Kosova tė pėrmendet me tėrė fusnotėn.

Siē mėson gazeta “Novosti”, Serbia ėshtė e gatshme qė tė mos braktisė takimet nėse nė tabelėn para pėrfaqėsuesit tė Kosovės nuk shkruhet edhe tėrė teksti i fusnotės – “pa prejudikimin e vendimit pėr statusit, nė bazė tė rezolutės 1244 dhe opinionit tė GJND”, transmeton QIK-u.

Por, sipas gazetės, Beogradi edhe mė tutje do tė insistojė qė pėrfaqėsuesit serbė nė hapje tė takimeve tė lexojnė tėrė tekstin e fusnotės, si dhe qė nė tė gjitha dikumentet Kosova tė pėrmendet me asteriksin (yllin) e detyruar.

Sė shpejti pritet qė nė parlamentin e Serbisė tė shqyrtohet platforma pėr vazhdimin e negociatave pėr Kosovėn, pohon gazeta.


Pentagoni shqyrton masa kundėr librit pėr Bin Ladenin

http://zhurnal.mk/data/news/noeoeoeo.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=noeoeoeo.jpg)
Uashington, 31 gusht - Pentagoni konsideron tė ndėrmarrė veprime ligjore kundėr njė ish-marinsi amerikan, i cili ka botuar detajet e sulmit pėr vrasjen e Osama bin Ladenit. Pėrfaqėsuesi ligjor i Pentagonit ka thėnė se autori i librit “Ditė jo e lehtė” ka shkelur marrėveshjet pėr mosnxjerrjen nė pah tė sekreteve ushtarake.

Libri nuk ėshtė verifikuar nga agjencitė qeveritare pėr tė siguruar se nuk ka sekrete. Ai pritet tė dalė nė shitje javėn e ardhshme, edhe pse kopje tė tij tashmė janė zbuluar.

I shkruar nėn pseudonimin e Mark Ouen, libri thuhet se ndryshon nga shpjegimet qė ka dhėnė administrata e Obamės. Kryeterroristi i Al Kaidės, Osama bin Laden, ėshtė vrarė nga forcat amerikane nė maj tė vitit 2011, nė Abotabad tė Pakistanit.


Gruevski kundėr Obamės, merr pjesė nė konventėn e republikanėve
http://zhurnal.mk/data/news/gruevski-obama.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=gruevski-obama.jpg)
Tampa, 31 gusht - Ekipi qeveritar i Maqedonisė, i kryesuar nga kryeministri Nikolla Gruevski, me prezantim tė mundėsive pėr investim nė Maqedoni para biznismenėve amerikanė nė Tampa, e filloi vizitėn nė SHBA.

Gruevski dhe delegacioni qeveritar nė Tampa morėn pjesė edhe nė konventėn e Partisė Republikane ku patėn kontakte tė shumta me politikanė dhe biznismenė.

"Jemi tė kėnaqur qė interesi pėr Republikėn e Maqedonisė ėshtė i madh, duke pasur parasysh atė qė e dėgjojnė investuesit pėr shtetin tonė, si dhe tatimet e ulta, pakon mė atraktive tatimore nė Evropė, politikėn e qėndrueshme makroekonomike...Atė qė e ofrojmė veēanėrisht nė zonat ekonomike has nė interes tė madh tek ata, pėr shkak se shpenzimet e pėrgjithshme qė i ofron Maqedonia pėr udhėheqėjen e biznesit dhe ambientin e pėrgjithshėm pėr udhėheqjen e biznesit ėshtė mė atraktiv nga vendet e tjera nė rajon", deklaroi zėvendėskryeministri Zoran Stavreski, i cili ėshtė pjesė e delegacionit qeveritar.

Stavreski ėshtė i bindur se aktivitetet e ekipit qeveritar do ta pėrforcojnė partneritetin strategjik ndėrmjet SHBA-sė dhe Maqedonisė dhe marrėdhėniet e shkėlqyera nė planin ekonomik dhe politik. Siē ėshtė paralajmėruar, ekipi qevritar i Maqedonisė do tė vizitojė edhe disa qytete nė SHBA qė t'i prezantojė volitshmėritė pėr investim nė Maqedoni, ndėrsa duhet tė marrė pjesė edhe nė konventėn e Partisė Demokratike.

Ekipi qeveritar, para HBA-sė, mundėsitė pėr investim nė Maqedoni i prezantoi edhe para biznismenėve kanadez nė Montreal dhe nė Toronto, ku pati takime edhe me mėrgimtarėt nga Maqedonia.


Lufthansa nė grevė http://zhurnal.mk/data/news/016197778_40100.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=016197778_40100.jpg)
Frankfurt, 31 gusht - Ekuipazhi i kabinės nė kompaninė ajrore tė Gjermanisė “Lufthansa” do tė ndėrpresė sot punėn nė aeroportin e Frankfurtit.

Punėtorėt kanė qenė nė bisedime me udhėheqjen pėr 13 muaj tė tėrė. Ata kėrkojnė rritje tė pagesės pėr 5 pėr qind, si dhe fundin e punėsimeve tė pėrkohshme.

Njė zėdhėnės i Lufthansa-s ka thėnė se greva ka tė ngjarė tė ndikojė nė fluturimet e brendshme dhe evropiane.

natyra
04-09-12, 05:37
Metropol/4 Shtator/2012.
Ndahet nga jeta aktori Michael Clarke Duncan

http://www.balkanweb.com/foto/57897.jpg

Duncan pėsoi njė atak nė zemėr nė korrik dhe vdiq nė moshėn 54 vjeēare nė njė spital nė Los Angeles! pasi nuk arriti tė shėrohet.

Duncan ka luajtur role tė vogla pėrpara se tė bėjnė njė zbulim i madh nė Green Mile. Ai do tė mbahet mend nė kėtė rol sė bashku me Tom Hanks.

Duncan njė ish-truprojė me gjatėsi 1.93 cm ishte njė figurė e vendosur qė luajti njė shumėllojshmėri tė gjerė tė roleve nė ekran.

Ai u propozua pėr ēmimin Oskar nė vitin 1999 pėr The Green Mile.

(a.k/BalkanWeb)

natyra
04-09-12, 05:48
10 anėtarė tė sigurisė turke janė vrarė nė Sirnak

Dhjetė anėtarė tė forcave tė sigurisė sė Turqisė janė vrarė nė njė sulm nga rebelėt kurdė afėr kufirit me Irakun dhe Sirinė, thonė zyrtarėt.

Janė rreth 20 militantė tė vdekur nė provincėn jug-lindore tė Sirnak, tha guvernatori Vahdettin Ozkan.

Luftimet shpėrthyen tė dielėn, nė mbrėmje vonė tha ai.

Pėrleshjet midis ushtrisė dhe rebelėve tė PKK - e cila kėrkon autonomi pėr kurdėt - janė intensifikuar nė rajon qė vitin e kaluar.

PKK sulmoi policinė dhe objektivat ushtarake nė qytetin e Beytussebap tė dielėn me armė dhe raketa-hedhės, raportoi media turke.

Nėntė pjesėtarė tė forcave tė sigurisė u vranė dhe i dhjeti vdiq mė vonė nė spital, thanė zyrtarėt lokalė.

Sipas guvernatorit, rebelėt duket se kanė kryer njė seri sulmesh tė njėkohshme nė pikat e kontrollit, tha agjencia e lajmeve Anatolia, ndėrs ushtria ishte pėrgjigjur me njė ofensivė tė gjerė ushtarake, ka thėnė Z. Ozkan.

Si SHBA-ja dhe BE-ja klasifikojnė PKK (Partia e Punėtorėve tė Kurdistanit), si njė organizatė terroriste. Ajo filloi njė fushatė guerile pėr njė atdhe etnik nė zemėr tė Turqisė jug-lindore nė vitin 1984.

Luftimet janė rritur nė muajt e fundit, dhe kanė fajėsuar pjesėrisht trazirat nė Sirinė fqinje.

Ankaraja akuzon Sirinė se lejon PKK tė veprojė nė territorin e saj, edhe pse forcat qeveritare kanė ceduar kontrollin e disa zonave kurdė nė veri tė Sirisė pėr opozitėn.

Njė muaj mė parė, rebelėt gjuajtėn me raketa-hedhėsse nė njė postė kufitare tė ushtrisė turke nė mes tė njė ofensivė nė shkallė tė gjerė ushtarake nė provincėn Hakari.

Mė sė fundi, PKK u fajėsua pėr njė shpėrthim bombe nė qytetin jug-lindor tė Gaziantep ku mbetėn nėntė tė vdekur, duke pėrfshirė katėr fėmijė. PKK mohoi ēdo pėrfshirje.

Lona
04-09-12, 09:48
Presidenti i Turqisė i helmuar? http://zhurnal.mk/data/news/presidenti-turqis.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=presidenti-turqis.jpg)
Lėngata e zgjatur e Presidentit Abdullah Gyl i ka dhėnė jetė spekulimeve se kreu i shtetit turk mund tė jetė helmuar, edhe pse zyrtartisht, nė fund tė gushti ai pėrfundoi nė spital pėr shkak tė njė infeksioni nė vesh, sėmundje nga e cila vuan vazhdimisht.

Turqia ėshtė bėrė skenė e katėr grushteve tė shtetit nė mė pak se 40 vjet. Pėr kėtė arsye, nė vendin ku komplotet janė tė zakonshme, lajmi i njė tentative pėr helmimin e Presidentit tė Republikės nuk deshi shumė qė tė pėrhapej.

Deri edhe e pėrditshmja popullore “Yurt Gazatesi” e ka kthyer nė subjekt tė njė artikulli tė saj, duke sqaruar madje se Gyl mund tė jetė bėrė viktimė e njė intrige qė synon t`i ndalojė kandidimin pėr njė mandat tė dytė nė presidencialet e 2014-tės.

Presidenca turke e pėrgėnjeshtroi publikisht pretendimin e helmimit e shpėrndau edhe foto tė presidentit nė shtratin e tij tė spitalit, nga ku duket i qetė teksa lexon gazetėn.

“Spekulimet mbi shėndetin e presidentit janė krejtėsisht tė pabazuara”, thuhet nė deklaraten pėr shtyp.

Refuzohet kėrkesa e Karaxhiqit pėr proces tė ri http://zhurnal.mk/data/news/karaxhiq_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=karaxhiq_1.jpg)
Hagė, 03 shtator - Tribunali i OKB-sė pėr krime lufte ka refuzuar njė kėrkesė tė liderit tė serbėve tė Bosnjes gjatė kohės sė luftės, Radovan Karaxhiq pėr njė proces tė ri gjykimi. Karaxhiq po gjykohet qė nga tetori i vitit 2009 nėn akuzat pėr krime lufte, pėrfshirė edhe ato pėr gjenocid gjatė luftės sė Bosnjes sė viteve 1992-1995.Ai ka deklaruar se nuk ėshtė fajtor pėr akuzat qė e rėndojnė.

Nė muajin e kaluar ai kėrkoi nga Tribunali njė proces tė ri, duke akuzuar prokurorėt se janė vonuar nė paraqitjen e dėshmive qė do tė ishin nė favor tė ekipit mbrojtės tė tij.

Vendimi i sė hėnės i Gjykatės tha se vonesat nė zbulimin e dėshmive nuk e kanė cenuar tė drejtėn e Karaxhiqit pėr njė proces korrekt gjyėsor.


Egjipt: Prezantueset e lajmeve mundė tė jenė tė mbuluara http://zhurnal.mk/data/news/sp_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=sp_1.jpg)
Kairo, 03 shtator - Televizioni shtetėror i Egjiptit ka shfuqizuar masėn, e cila ka ndaluar prezantueset e lajmeve tė paraqiten me koka tė mbuluara.

Me njė shami ngjyrė kremi dhe me njė kostum tė errėt, Fatma Nabil ėshtė bėrė prezantuesja e parė e Egjiptit qė shfaqet me kokė tė mbuluar, derisa lexon lajmet.

Televizioni shtetėror i Egjiptit ka ruajtur politikėn kundėr shamisė gjatė presidencės sė Hosni Mubarakut. Ish-sunduesi veteran ėshtė pėrmbysur vitin e kaluar, nga revolta popullore.


TRAGJEDI - Si u vra ēifti bashkėshortor nga fshati Sėrbicė! http://zhurnal.mk/data/news/images_189.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=images_189.jpg)
Kėrēovė, 3 shtator - Gjatė orėve tė mesditės sė djeshme, u gjetėn tė vdekur nė shtėpinė e tyre ēifti bashkėshortor Isa dhe Selime Imeri, nga fshati Sėrbicė i Kėrēovės. Dy trupat e pa jetė, janė zbuluar nga fqinjėt e tyre tė cilėt pasi janė futur nė ambientet e shtėpisė kanė vėrejtur vdekjen e komshinjve tė tyre, qė tė dy tė moshės 69 vjeēare.

Sipas dėshmitarėve, tek viktimat janė vėrejtur shenja tė mėdha tė dhunės dhe njė plumb tė vetėm nė kokėn e fqinjit tė tyre Isa Imeri. Mė pas nė vendin e ngjarjes vijnė edhe organet kompetente ndėrsa viktimat dėrgohen pėr obduksion nė Institutin e Mjeksisė Ligjore nė Shkup. Organet policore po punojnė nė zbardhjen e kėtij rasti qė tronditi popullatėn e kėsaj ane.

Tė afėrmit e viktimave bėjnė tė ditur se aty rreth orės tre tė mėngjesit tė ditės sė diel, njė grup i tė rinjve, pasi kanė dalė nga njė lokal i fshatit, kanė vėrejtur disa persona tė maskuar nga tė cilėt ata kanė kėrkuar qė tė ndalen dhe tė tregojnė identitetin e tyre.

Mirėpo, kėrkesės sė tyre ata i janė pėrgjigjur me tė shtėna pistolete por nga komunikimi me ta, grupi i tė rinjve pohon se tė maskuarit kanė pėrdorur dialektin e Shqipėrisė.

Tė rinjtė njoftojnė policinė pėr rastin nė fjalė por e gjithė kjo sipas tyre nuk ėshtė marrė seriozisht pasiqė tė nesėrmen asnjėri nga banorėt vendor nuk paraqiti ankesė pėr ndonjė sulm apo vjedhje nė shtėpitė e tyre. Fqinjėt e viktimave, mendojnė se motivet e vrasjes mund tė jenė ose pėr vjedhje ose pėr hakmarrje tė dyshuar pėr ngatėrresat e lidhjes sė dėshtuar bashkėshortore tė njėrit prej djemve tė viktimave. (SH.D)

Kolumbi, vritet mbretėresha e kokainės http://zhurnal.mk/data/news/kok.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kok.jpg)
Medelin, 04 shtator - Njė trafikante kolumbiane e drogės, e njohur si “mbretėresha e kokainės”, ėshtė vrarė nė qytetin e Medelinit.

Griselda Blanco, 69 vjeē, ėshtė qėlluar pėr vdekje nga persona tė armatosur teksa dilte nga njė dyqan mishi.

Blanco ishte njė nga kolumbianėt e parė qė trafikuan kokainė nė sasi tė mėdha nga Kolumbia nė Shtetet e Bashkuara nė vitet 1970-1980.

Ajo vendosi shumė rrugė trafiku, tė cilat u morėn nėn kontroll nga karteli i Medelinit pasi gruaja u dėnua me 20 vjet burg pėr trafik droge.

E konsideruar si e pamėshirshme, Blanco dyshohet se ka urdhėruar vrasjen e shumė rivalėve tė saj pėr tė arritur nė majat e biznesit tė narkotrafikut.

E dėnuar nga njė gjykatė amerikane nė vitin 1985, ajo kaloi pothuajse 20 vjet nė njė burg tė Shteteve tė Bashkuara, pėrpara se tė dėbohej nė Kolumbi nė vitin 2004.

Familja e saj deklaroi se kur ishte kthyer nė vendlindje, Blanco i kishte shkėputur lidhjet me krimin e organizuar. Ndėrkohė, policia nė qytetin e Medelinit thotė se po heton pėr tė zbuluar motivet e vrasjes.

Xhaferi: Ndėrtimi i shkollave, amanet i tė parėve tanė http://zhurnal.mk/data/news/musa-xhaferi-xhepcisht.png (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=musa-xhaferi-xhepcisht.png)
Tetovė, 3 shtator- Ēdo nismė (iniciativė) e mbarė e cila ka njė pėrfundim tė suksesshėm sjell njė kėnaqėsi tek ato qė kanė realizuar atė projekt, por kėnaqėsia ėshtė edhe mė e madhe kur gėzimin e ndajmė me ato qė do tė kenė benificionet e drejtpėrdrejta nga kėto projekte.

Kėsisoj filloi fjalimin e tij zv/kryeministri Musa Xhaferi sot gjatė pėrurimit tė shkollės fillore ”Gjergj Kastriot Skėnderbeu” nė fshatin Xhepēisht. “Ēdo akt i ndėrtimit dhe rindėrtimit tė objekteve shkollore, kėtyre tempujve tė diturisė, paraqet njė ditė tė rėndėsishme pėr tė gjithė ne, njė festė me tė cilėn shėnojmė suksesin nė jetė, sukses tė cilin e kemi arritur duke iu falėnderuar edukimit dhe diturisėtė fituar pikėrisht kėtu, nė bankat shkollore.

Mu pėr kėtė shkak, nuk mund tė mos shprehim kėnaqėsinė qė marrim pjesė nė aktin e pėrurimit tė objektit tė ri tė shkollės fillore ‘Gjergj Kastrioti Skėnderbeu’ kėtu nė Xhepcishtė. Ndėrtimi i objekteve shkollore ėshtė kėnaqėsi por dhe obligim pėr trashėgimin tė cilin na e kanė lėnė ta parėt tanė.

Objektet e vjetra duhet tė ruhen por dhe tė ndėrtohen tė reja”, tha Xhaferi. Sipas tij, nė ditėt e ardhshme nė kėtė objekt do tė dėgjohen zėrat e fėmijėve, tė cilėt do tė vijojnė mėsimin e tyre nė kushte shumė mė tė mira se mė parė.

“Procesi arsimor dhe edukimi janė mė se tė domosdoshėm, pėr shkak se ato janė themeli i ēdo individi, ato hapin zemrėn dhe botėkuptimin e njerėzve, gjeneratave tė reja ju jep mundėsi tė veprojnė nė mėnyrė tė drejtė dhe fuqi tė ndryshojnė gjėrat kah mė e mira.

Me procesin arsimor ēdo individ bėn njė ndėrtim tė plotė tė personalitetit, nėpėrmjet tė kėtij procesi i zbulojmė vlerat e vėrteta njerėzore, pėr shkak se fitimi i diturisė nuk do tė thotė vetėm pėrvetėsim i njohurive tė reja por edhe aftėsim pėr jetė nė njė shoqėri, pa marrė parasysh tė dallimeve qė ekzistojnė mes njerėzve nė tė”, ka vijuar Xhaferi, duke shtuar se kjo, madje ishte arsyeja kryesore e vendimit tė qeverisė sė RM pėr investim nė krijimin e kushteve mė tė mira pėr nxėnėsit, pėr gjeneratat e reja.

Lona
04-09-12, 13:07
Portieri i klubit shqiptar shėnon golin mė tė bukur nė botė! http://zhurnal.mk/data/news/Dominique-Niederhauser-e1346665999131.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Dominique-Niederhauser-e1346665999131.jpg)
Shkup, 4 shtator - A keni dėgjuar pėr klubin Dardania tė Lozanės sė zvicrės? Sigurisht shumė pak. Veēantinė pse tė gjithė mediat botėrore kanė mėsuar pėr klubin Dardania qė ėshtė themeluar nga komuniteti shqiptar qė jeton dhe vepron nė Zvicėr, e ka bėrė portieri i kėsaj skuadre Dominique Niederhauser.

Portieri amator ka shėnuar njė gol nė largėsi prej mė shumė se 70 metra, duke krijuar kėshtu golin mė tė bukur tė shėnuar ndonjėherė nga ndonjė portier.

Dardania ka fituar kėtė ndeshje kundėr Genolier Begnins kėtė tė diel 6:1.

Mediat botėrore e kanė lidhur klubin edhe me Lorik Canėn, duke treguar se Dardania ėshtė njė klub i suksesshėm, ndėrsa futbollist mė i mirė shqiptar ėshtė Cana i cili aktualisht ėshtė te Lazio kurse ka luajtur te Paris Sain-German, Marseille dhe Sunderlan.

Shikoni nė kėtė link ēfarė goli ka shėnuar portieri i klubit shqiptar:
http://www.youtube.com/watch?v=0PZLGqY0BGs&feature=player_embedded (http://www.youtube.com/watch?v=0PZLGqY0BGs&feature=player_embedded)



UNICEF: Nė Siri javėn e kaluar janė vrarė 1.600 persona http://zhurnal.mk/data/news/290435-syria-civil-war.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=290435-syria-civil-war.jpg)
Bejrut, Tė paktėn 1.600 persona janė vrarė javėn e kaluar nė Siri nė javėn mė vdekjeprurėse nga fillimi i kryengritjes kundėr presidentit Bashar Asad nė mars tė vitit tė kaluar, kumtoi UNICEF.

Vlerėsimi i i UNICEF-it ėshtė edhe konfirmim i dy kumtesave tė tė dy grupeve sipas tė cilave gushti me rreth 5.000 viktima ėshtė muaji mė vjekjeprurės nga fillimi i konfliktit.

Qendra sirane pėr tė drejtat e njeriut me seli nė Londėr, dje kumtoi pėr 5.440 viktima nga tė cilėt 4.114 civilė nė muajin e kaluar.

Sipas komiteteve koordinuese lokale, numri i viktima civilė nė gusht ėshtė 4.933. Nė gusht forcat e Asadit pėr herė tė parė pėrdorėn aviacion ushtarak qė ta shtypin kryengritjen.

Lona
05-09-12, 10:02
Zėdhėnėsi i BDI-sė Bujar Osmani i dha fund beqarisė http://zhurnal.mk/image.aspx?img=4_154.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=4_154.jpg) (http://zhurnal.mk/data/news/4_155.jpg)
http://zhurnal.mk/data/news/5_110.jpg (http://zhurnal.mk/data/news/5_110.jpg)
(http://zhurnal.mk/data/news/7_83.jpg)
(http://zhurnal.mk/data/news/8_84.jpg)
http://zhurnal.mk/data/news/1_444.jpg (http://zhurnal.mk/data/news/1_444.jpg)
(http://zhurnal.mk/data/news/6_99.jpg)

Zėdhėnėsi i BDI-sė Bujar Osmani i dha fund beqarisė. Ai ėshtė martuar me Valbona Hoxhėn, njė dashuri e nisur mes tyre disa muaj mė parė.

Nė njė ambient tė ngrohtė dhe me plot mysafirė ēifti i ri kėshtu kanė vėnė kurorėn e bashkėjetesės, duke i dhėnė njėri-tjetrit PO-nė e martesės, pėrjetėsisht.

Mysafirė special nė kėtė dasmė kanė qenė i gjithė kreu i BDI-sė duke u nisur nga lideri Ali Ahmeti, zv/kryeministri Musa Xhaferi, ministrat Nevzat Bejta, Valon Saraēini, Abdulaqim Ademi, Blerim Bexheti, deputetė, drejtorė dhe funksionarė tjerė tė kėsaj partie si dhe biznesmenė e pėrfaqėsues tė mediave.

Dasma ėshtė bėrė nė Restorantin“New Star” nė Shkup me repertor tė kėngėtarit Ramadan Krasniqi- Dani. Kėtė herė gjithė pėrfaqėsuesit e kėsaj partie, nisur nga Ahmeti pėr njė kohė kanė “harruar” detyrat politike duke shfrytėzuar rastin pėr tė bėrė njė valle bashkė me dhėndrin e ri.



Ahmeti: Mediat, pėrgjegjėsi aq sa partitė http://zhurnal.mk/data/news/ali_ahmeti-per__1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ali_ahmeti-per__1.jpg)
Shkup, 5 shtator - Kryetari i BDI-sė, Ali Ahmeti me rastin e njė vjetorit tė gazetės "Zhurnal Plus" ka uruar stafin drejtues duke theksuar gjithashtu edhe rėndėsinė e ekzistimit tė njė gazete nė sistemin demoratitk tė njė shteti.

"Kam nderin qė t’ju uroj me rastin e njė vjetorit tė themelimit tė gazetės suaj qė lindi si vazhdimėsi e punės sė portalit “Zhurnal” i cili vendosi standarde tė larta nė punėn e mediave tė reja, jo vetėm tek shqiptarėt nė Maqedoni, por edhe nė Kosovė dhe Shqipėri, pa pėrjashtuar edhe diasporėn shqiptare", shkruan nė urimin drejtuar gazetės “Zhurnal plus”, lideri i BDI-sė Ali Ahmeti.

“Ne si parti jemi tė pėrkushtuar qė tė ndėrtojmė raporte korrekte me mediat nė gjuhėn shqipe duke bashkėpunuar nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės sė qytetarėve tanė. Mediat kanė po aq pėrgjegjėsi edhe sa partitė politike dhe pėr atė arsye duhet qė tė angazhohemi bashkarisht drejt avancimit tė mėtejmė tė tė drejtave kolektive tė shqiptarėve. Gazeta ‘Zhurnal plus’ pasuroi akoma shtypin shqiptar nė Maqedoni duke kontribuar nė ngritjen e konkurrencės, rrjedhimisht dhe cilėsisė qė me doemos ndikon edhe nė informimin e drejtė tė qytetarėve”, shkruan Ahmeti.

Davutoglu: 28 kryeministra kanė qenė me origjinė shqiptare! http://zhurnal.mk/data/news/Ahmet-Davutoglu-5.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Ahmet-Davutoglu-5.jpg)
Tiranė, 4 shtator - Ministri i Jashtėm i Turqisė, Ahmet Davutoglu ka deklaruar se Perandoria Osmane ka patur 28 kryeministra me origjinė shqiptare dhe dhjetėra tė tjerė ministra.

Davutoglu gjithashtu pranon se autori i himnit turk, Mehmet Akifi dhe autori i fjalorit tė parė turk, Sami Frashėri, janė me origjinė shqiptare. Kėtė gjė ai e ka shprehur nė njė intervistė pėr revistėn “Shenja”, ku ministri Davutgolui i cilėson marrėdhėniet mes Turqisė dhe Shqipėrinė, “si mburrje”.

“Populli shqiptar ka dhėnė kontribute shumė tė rėndėsishme nė jetėn administrative, kulturore dhe sociale turko-osmane. Nė historinė tonė tė pėrbashkėt kanė lėnė gjurmė qeveritarė, ushtarakė, njerėz tė letrave, intelektualė dhe artistė shumė tė vyer me origjinė shqiptare. Nė Perandorinė Osmane ka pasur 28 sadrezamė (kryeministra) dhe 36 vezirė (ministra) me origjinė shqiptare.

Mehmet Akifi, autori i himnit tonė kombėtar, si dhe Sami Frashėri, autori i fjalorit tė parė turk, qė nė tė njėjtėn kohė konsiderohet njė nga njerėzit mė tė shquar tė letrave nė Shqipėri, janė tė dy me origjinė shqiptare”, thotė Davutoglu, raporton Shekulli.

Bashkohen pėr bisedime me Serbinė http://zhurnal.mk/data/news/thaci_pacolli_557482.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=thaci_pacolli_557482.jpg)
Prishtinė, 5 shtator - Javėn e ardhshme, kryeministri Hashim Thaēi dhe partnerėt ndėrkombėtarė do tė nisin pėrpjekjet pėr unifikimin e skenės politike pėr dialogun me Serbinė.AAK-ja i ka thėnė “Po” kėtij procesi, derisa ditėve tė fundit ka lėvizje edhe nė LDK.

Burime ndėrkombėtare thanė pėr “Express” se Isa Mustafa ėshtė i gatshėm tė bėhet pjesė e bisedimeve, nėse “kjo ėshtė njė ēėshtje amerikane”. Posa tė pėrfundojnė festimet pėr pėrmbylljen e procesit tė mbikėqyrjes sė pavarėsisė, nė agjendėn e Kryeministrit Hashim Thaēi do tė jetė vetėm njė ēėshtje - unifikimi i faktorit politik kosovar pėr bisedimet me Serbinė.

Pavarėsisht se kjo duket tė jetė njė barrė e rėndė pėr Kryeministrin, nė realitet nuk do tė jetė kėshtu. Njė zyrtar i lartė ndėrkombėtar, qė foli nė kushte anonimiteti pėr gazetėn “Express”, tha se dy partitė opozitare, Lidhja Demokratike dhe Aleanca pėr Ardhmėrinė Kosovės, janė tė gatshme tė bėhen pjesė e kėtij dialogu nėse garant i kėsaj ujdie do tė jenė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

“Dhe, s’ka dyshim qė SHBA-ja do tė jetė e involvuar fuqishėm nė kėtė proces”, tha diplomati perėndimor.

Ndryshe prej LDK-sė, AAK-ja e Ramush Haradinajt qartazi ėshtė shprehur e gatshme pėr tė qenė hisetare nė bisedimet politike me Serbinė, e qė nė radhė tė parė nėnkuptojnė zgjidhjen e problemit tė Veriut.

Nėnkryetari i Parė i kėsaj partie, Blerim Shala, i cili konsiderohet zėri kryesor i Ramush Haradinajt nė kėtė parti, ka shpalosur disa herė kėtė qėndrim. Sipas tij, Aleanca nuk duhet tė refuzojė tė marrė pjesė nė bisedime qė pėr qėllim kanė zgjidhjen e njė problemi tė madh, pavarėsisht nėse ndodhet nė pozitė apo opozitė.

“Do tė ekzistojė njė presion i jashtėzakonshėm mbi Serbinė, dhe ne s’kemi ēfarė tė hamendemi qė tė jemi kategorikė kur tė nisin kėto bisedime, qė kusht pėr gjithēka, pėr normalizimin e marrėdhėnieve Kosovė-Serbi, ėshtė qė Serbia tė largohet nga Veriu dhe qė edhe atje tė aplikohet propozimi i Presidenti Ahtisaari, apo Kushtetuta e Republikės sė Kosovės”, ka deklaruar Shala, tė martėn, nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė.

Qeveria japoneze do t'i blejė ishujt nė Detin e Kinės Lindore http://zhurnal.mk/data/news/reteeee.JPG (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=reteeee.JPG)
Tokio, 5 shtator - Raportet nga Japonia thonė se qeveria ka arritur njė marrėveshje pėr tė blerė ishujt e kontestuar nė Detin e Kinės Lindore. Nuk ka asnjė konfirmim zyrtar, por raportet janė publikuar nga mediat kryesore japoneze.

Tensionet mbi ishujt e njohur si Senkaku nė Japoni dhe Daiu nė Kinė u rritėn nė muajin prill, kur guvernatori i Tokios shpalli planet pėr t’i blerė ato. Japonia i kontrollon ishujt, por edhe Kina edhe Tajvani kanė pretendime territoriale mbi ta.

Agjencia e lajmeve Kiodo, duke cituar burime tė paidentifikuara qeveritare, raportoi se qeveria japoneze do tė paguajė 26 milionė dollarė pėr tė blerė tre nga pesė ishujt kryesorė, duke thėnė se njė marrėveshje ėshtė arritur me pronarin japonez tė hėnėn mė 3 shtator.

Gazetat "Asahi" dhe "Yomiuri", raportuan se kabineti do tė miratojė marrėveshjen nė mes tė shtatorit.



Zonja e Parė: Obama, njeriu qė mund t'i besojmė http://zhurnal.mk/data/news/miii.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=miii.jpg)
Sharlot, 5 shtator - Zonja e Parė amerikane, Mishell Obama ka mbajtur njė fjalim emocional duke mbėshtetur bashkėshortin e saj pėr njė mandat tjetėr katėr-vjeēar nė Shtėpinė e Bardhė.

Duke mbyllur natėn e parė tė konventės sė Partisė Demokratike nė Sharllotė tė Karolinės Veriore, ajo e vlerėsoi presidentin Barak Obama si njė “njeri tė cilit mund t’i besojmė” pėr ringjalljen e ekonomisė sė dobėt tė vendit.

Obama ėshtė duke u sfiduar nė zgjedhjet e 6 nėntorit nga Mit Romney, ish-guvernatori i Masaēusetsit, i cili pranoi nominimin e Partisė Republikane javėn e kaluar. Sondazhet e fundit tė opinionit tregojnė se Obama mban njė epėrsi tė lehtė ndaj Romnit.

Nė Konventėn Demokratike treditore Barak Obama dhe Xho Bajden formalisht do tė ri-nominohen pėr kandidat pėr president dhe nėnpresident tė partisė. Obama dhe Bajden do t'i drejtohen Konventės tė enjten.

Lona
06-09-12, 11:40
Vrasje e rrallė gjatė tubimit politik nė Kanada http://zhurnal.mk/data/news/monr.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=monr.jpg)
Monreal, 05 shtator - Nė Kanada, policia tha se njė person ėshtė vrarė dhe njė tjetėr ėshtė plagosur, pasi qė njė person ka hapur zjarr brenda njė salle ku kryeministrja e zgjedhur e provincės sė Kuebekut po mbante fjalimin e fitores pas zgjedhjeve nė vend.

Kryeministrja e ardhshme, Paulinė Marua, ėshtė larguar nga skena nga ana e truprojave tė saj, dhe nuk ėshtė lėnduar nė incidentin qė ndodhi rreth mesnatės tė martėn nė Monreal.

Marua, lidere e partisė separatiste tė Kuebekut(PQ) e cila kėrkon pavarėsi pėr provicnėn kryesisht frengjishtfolėses, mė vonė ėshtė kthyer ne skenė pėr ta mbaruar fjalimin.

Policia tha se e ka arrestuar njė 50 vjeēar nė lidhje me tė shtėnat.

Autoritetet thanė se i dyshuari ka ndezur njė zjarr tė vogėl prapa ndėrtesės para se tė arrestohej.

Motivi i dhunės nuk u qartėsua menjėherė.

Raportohet se i dyshuari ka brohoritur “ Anglezet po zgjohen!” nė kohėn e arrestimit.

Dhuna e motivuar politikisht ėshtė tepėr e rrallė nė Kanada, derisa njė incident i tillė ka ndodhur nė vitin 1970.


Klinton nominon Obamėn http://zhurnal.mk/data/news/Barack-Obama-Bill-Clinton-008.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Barack-Obama-Bill-Clinton-008.jpg)
Uashington, 6 shtator - Nė njė fjalim mbajtur nė konventėn kombėtare tė Partisė Demokratike, ish-presidenti Bill Klinton ka nominuar zyrtarisht Barak Obamėn, duke iu apeluar miliona amerikanėve nėn presion, qė ta mbėshtesin presidentin pėr njė mandat tė dytė nė Shtėpinė e Bardhė.

Nė fjalimin e tij nė natėn e dytė tė konventės nė Sharllotė tė Karolinės Veriore, Klinton mbrojti politikat e presidentit, duke thėnė se "qasja e presidentit Obama mishėron vlerat, idealet dhe drejtimin qė Amerika duhet ta marrė pėr tė ndėrtuar versionin e shekullit tė 21-tė tė ėndrrės amerikane".

Obama, i cili do t'i drejtohet konventės tė enjten, ėshtė duke u sfiduar nga Mit Romni, ish-guvernator i Masaēusetisti, nė zgjedhjet presidenciale tė 6 nėntorit. Sondazhet e opinionit tregojnė se Obama mban njė epėrsi tė lehtė ndaj Romnit.


Vriten pesė persona nė Francė http://zhurnal.mk/data/news/02370522.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=02370522.jpg)
Grenobėl, 5 shtator - Pesė persona janė vrarė nė njė sulm tė atmatosur nė pjesėn lindore tė Francės, njoftoi xhandarmėria. Tre persona janė gjetur tė vdekur me plagė nga armė zjarri nė njė automobil, me targa angleze, rreth liqenit Anesi.

I vrari i katėrt ka qenė ēiklist i cili ka qenė i shtrirė nė afėrsi tė automjetit. Nė vendin e incidentit tė pėrgjakur ėshtė gjetur edhe njė vajzė e lėnduar, e cila pasi qė ėshtė dėrguar nė spital iu nėnshtrua lėndimeve.

Tani pėr tani nuk ka informata se kush e ka kryer vrasjen dhe cilat janė arsyet pėr tė njejtėn.


BQE diskuton masat e reja kundėr krizės http://zhurnal.mk/data/news/ka_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ka_1.jpg)
Bruksel, 06 shtatot - Banka Qendrore Evropiane pritet tė njoftojė masat tė reja pėr tė tejkaluar thellimin e krizės sė borxhit nė eurozonė.

Presidenti i Bankės, Mario Dragi ka thėnė se ėshtė i gatshėm tė bėjė ēfarėdo pėr ta ruajtur euron.

Nė mbledhjen e rregullt mujore politike tė bankės, Dragi pritet tė njoftojė planet pėr tė blerė bono qeveritare tė ekonomive nė vėshtirėsi tė eurozonės, sic ėshtė Spanja dhe Italia, me qėllim tė uljes sė kostove tė tyre tė huamarrjes.

Me normat aktuale, tė dy vendet do ta kenė vėshtirė qė tė marrin hua nė tregjet financiare dhe do tė detyrohen qė tė kėrkojnė pako shpėtimi nga partnerėt e tyre tė BE-sė.

Por, programi pėr blerjen e bonove ka kundėrshtarė tė fuqishėm, pėrfshirė shumė politikanė nė Gjermani.

Liga Arabe, Siria urgjentisht tė ndėrpresė me dhunėn http://zhurnal.mk/data/news/images_193.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=images_193.jpg)
Kajro, 6 shtator - Ministrat e punėve tė jashtme tė vendeve nga Liga arabe i bėnė thirrje regjimit sirian urgjentisht ta ndėrpresė dhunėn dhe i dėnuan vrasjet e civilėve, tė kryera si nga forcat qeveritare, ashtu edhe nga opozita.

"Ne e dėnojmė dhunėn dhe vrasjen e civilėve nga tė gjitha palėt e konfliktit", theksojnė ministrat nė deklaratėn pėrfundimtare nė takimin nė Kajro.

Nė dokument i bėhet thirrje Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara qė t'i ndėrmarrė tė gjitha masat e domosdoshme pėr nxjerrjen para Gjykatės ndėrkombėtare tė tė gjithė atyre qė kanė kryer krime kundėr njerėzimit.

Ministrat shprehėn shqetėsim tė thellė edhe nga keqėsimi i gjendjes humanitare nė Siri. Kryeministri i Katarit, Hamid bin Jasem, i cili e kryeson komisionin ministror pėr krizėn siriane do tė bisedojė me pėrfaėqsuesin e ri ndėrkombėtar pėr Sirinė, Lahdar Brahimi rreth mėnyrave tė reja pėr ndėrprerje tė vuajtjeve tė popullit sirian.

Zgjidhja ushtarake e konfliktit nė Siri ėshtė e dėnuar me mossukses, deklaroi sekretari i pėrgjithshėm i Ligės arabe, Nabil al Arabi nė fund tė takimit.

"Skenari ushtarak nuk do ta zgjidhė krizėn siriane. Ėshtė e domosdoshme tė kėrkojmė zgjidhje politike, tė cilėn do ta pėrgatisin tė gjitha palėt", theksoi Arabi.


Klinton: Prania nė Rajonin aziatik-paqėsor nuk ėshtė kundėr askujt http://zhurnal.mk/data/news/5_112.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=5_112.jpg)
Dili, 6 shtator - Prania e SHBA-sė nė Rajonin aziatik-paqėsor nuk ėshtė e kahėzuar "kundėr cilit do shtet tjetėr", deklaroi sot sekretarja amerikane e shtetit, Hilari Klinton. Ajo dha deklaratė gjatė vizitės nė atė pjesėm tė botės.

Udhėtimi dhjetėditor nėpėr gjashtė shtete tė rajonit dėrgon "porosi tė qartė dhe tė hapur se SHBA ishte dhe do tė jetė fuqi paqėsore", deklaroi Klinton nė Timorin Lindor.

"Nuk jemi kėtu kundėr asnjė shteti. Konsiderojmė se Azia dhe Rajoni paqėsor janė mjaft tė mėdhenj pėr tė lejuar shumė shtete tė marrin pjesė nė aksione tė asaj pjese tė botės", shtoi ajo. Lidhur me marrėdhėniet me Kinėn pėr Sirinė, Klinton shfaqi bindje se tė dy fuqitė po pėrpiqen tė "gjejnė fushė mė tė gjerė pėr mirėkuptim", por pa evituar "dialogun e hapur".

Ajo theksoi se dėshiron tė "sjellė ndihmė mė tė madhe" nė Timorin Lindor, shtet i cili ėshtė i pavarur qė prej vitit 2002. Si edhe e tėrė vizita e Klintonit, vizita nė Timor konsiderohet si hap me tė cilin Uashingtoni dėshiron ta zbusė fuqinė e rritur tė Kinės, njėherit Pekini ėshtė ndėr investuesit dhe donatorėt kryesorė pėr shtetin e vogėl.

SHBA-ja tashmė po e pėrforcon praninė ushtarake nė Darvin, port nė Australinė veriore, saktė pėrballė Timorrit ku pėr momentin ka 2.500 marinca. Nga Dili ajo niset pėr nė Brunei, e mė pas do tė marrė pjesė nė Vlladivostok mė 8 dhe 9 shtatir nė takim tė kreut tė Bashkėpunimit ekonomik aziatik-paqėsor.


Debat i gjatė dhe i nxehtė pėr propozim-ligjin e ish forcave tė sigurisė maqedonase http://zhurnal.mk/data/news/bddeeee.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=bddeeee.jpg)
Shkup, 6 shtator - Duke i lexuar dhe komentuar nen pėr neni ligjet e Kushtetutės sė Maqedonisė, deputeti i BDI-sė, Talat Xhaferri e ka vazhduar debatin pėr propozim-ligjin pėr tė drejtat e veēanta tė forcave tė sigurisė qė kanė marrė pjesė nė konflitkin e vitit 2001.

Nė ditėn e dytė tė diksutimit nė kuadėr tė komisionit tė kuvendit pėr punė dhe politikė sociale, Talat Xhaferri tha se partia e tij do t’i shfrytėzojė tė gjitha format dhe mekanizmat pėr tė mos e lejuar qė ky ligj tė miratohet nė kėtė mėnyrė siē ėshtė propozuar.

Ai ka kėrkuar qė nė kėtė ligj tė inkoroporohen tė gjithė tė dėmtuarit e konfliktit tė armatosur, ose ai tė largohet nga procedura parlamentare. Ai ka porositur qė nuk mund tė votojnė njė ligj qė ėshtė nė interes tė kundėrt tė atyre qė ne i pėrfaqėsojmė.

“Kėtu nuk ka ndikim subjekti politik tė cilin kėtu e pėrfaqėsojmė, por vendimtare ėshtė besimi jonė se ligji ėshtė nė kundėrshtim me interesin e atyre qė na kanė votuar”, tha Xhaferri. Nė fjalimin e tij Xhaferri tha se do ta pėrsėritė qėndrimin e deklaruar mė parė nga BDI dhe PDSH, se ligji ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn, me Marrėveshjen e Ohrit dhe me shumė ligje tė tjera.

Lona
06-09-12, 11:45
Reeker, takime me krerėt e shtetit nė Shqipėri http://zhurnal.mk/data/news/das-philip-reeker-politika-interview.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=das-philip-reeker-politika-interview.jpg)
Tiranė, 6 shtator - Ndodhet pėr njė vizitė nė Tiranė, Zėvendės Ndihmės Sekretari amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje tė Europės dhe Euroazisė,Philip Reeker.

Ambasadori Reeker pritet tė zhvillojė takime me zyrtarėt mė tė lartė tė shtetit, pėrkatėsisht me Presidentin Bujar Nishani, Kryeministrin Sali Berisha, si dhe ministrin e jashtėm Edmond Panariti.

Pritet qė zhvillimet mė tė fundit nė vend, si dhe ato tė pritshme gjatė vjeshtės, do tė jenė nė fokus tė diskutimeve tė zyrtarit tė lartė amerikan, i cili pritet tė japė njė mesazh tė rėndėsishėm pėr politikėn shqiptare.

Gjithashtu zoti Reeker do tė marr pjesė sot edhe nė konferencėn me temė: "Roli i ardhshėm i NATO-s dhe BE-sė nė Europėn Juglindore, (zgjerimi i BE dhe sfidat transatlantike)".

Zoti Reeker do tė bėjė vizitėn e parė nė Tiranė qė prej njė viti kur ėshtė emėruar nė detyrėn e tij nė DASH, post ku zėvendėsoi Thomas Cauntryman.


Berisha: Shqipėria dixhitale, pėrparėsi pėr qeverinė http://zhurnal.mk/data/news/57965_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=57965_1.jpg)
Tiranė, 6 shtator - Gjatė punimeve tė Forumit rajonal "Broadband-i njė shtyllė e zhvillimit ekonomik dhe social", qė nisi punimet nė Tiranė, kryeministri Berisha deklaroi se "Shqipėria dixhitale ėshtė objektivi parėsor i qeverisė”.

Sipas kryeministrit, Shqipėria dixhitale po bėhet gjithnjė e mė e dukshme, ndėrsa po punohet intensivisht qė interneti tė jetė nė ēdo cep tė vendit. “Nuk ka asgjė mė tė shtrenjtė se koha dhe informacioni. Internet falas nė 1200 zyra nė tė gjithė Shqipėrinė.”- u shpreh shefi i qeverisė.

Ndėr tė tjera, kryeministri pėrmendi projektet pėr dixhitalizimin e shumė shėrbimeve, si ai shėndetėsor apo bujqėsor.

“Do dixhitalizojmė totalisht shumė shėrbime. Kemi krijuar regjistrimin elektronik tė bizneseve. Po punojmė pėr tė pasur standarde mė tė mira elektronike. Po pėrpiqemi tė dixhitalizojmė shėrbimin shėndetėsor. Dixhitalizimin duam ta zgjerojmė edhe nė bujqėsi.”- vijoi kryeministri.


Furtuna e LDK-sė godet Thaēin http://zhurnal.mk/data/news/isa_mustafa_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=isa_mustafa_3.jpg)
Prishtinė, 6 shtator - LDK-ja e ka ndarė mendjen. Atifetja duhet tė dorėhiqet. Vendi tė shkoj nė zgjedhje presidenciale. Ėshtė e pritshme, qė epilogu i ngėrēit dhe krizės qė po futet vendi, do tė jetė dorėheqja e Jahjagės.

Rrugė tjetėr s’do tė ketė. Kėto ditė LDK-ja u tėrhoq nga Komisioni Parlamentar pėr Reformėn Zgjedhore. Kėto reforma janė alfa dhe omega qė vendi tė ec pėrpara.

Nga 29 gushti vendi ka hyrė nė ngėrēin politik qė sa vjen e rritet, si rezultat i mos respektimit nga PDK-ja, tė marrėveshjes pėr presidentin e arritur nė prill 2012 e kurorėzuar me rezolutėn nė Parlament.

Ngėrēi do tė zhbllokohet vetėm atėherė kur PDK-ja do ta respektoj marrėveshjen e nėnshkruar.

Mėnyra e komunikimit publik politik dhe qėndrimit qė po shprehet nga LDK-ja janė me njė gjuhė politike qė sa vjen e ashpėrsohet, sa e vjen e ngritėn tonet duke e quajtur Thaēin si “burimin kryesor tė sė keqes nė vend”.

I cili po shpreh gatishmėri qė Kosova tė nis sėrish bisedimet me Serbinė, pėr ēėshtje tė brendshme tė Kosovės.


Kacin: Njohja e Kosovės nga Serbia - ēėshtje afatgjate http://zhurnal.mk/data/news/jelko_kacin_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=jelko_kacin_3.jpg)
Bruksel, 6 shtator - Raportuesi i Parlamentit Evropian pėr Serbinė, Jelko Kacin, mendon se ēėshtja nėse Serbisė do t’i shtrohet kushti pėrfundimtar i njohjes sė Kosovės, ėshtė tepėr afatgjatė.Kacin nuk dėshiron tė pėrgjigjet direkt nė pyetjen nėse pėr Serbinė do tė jetė kusht pėrfundimtar njohja e ndėrsjellė me Kosovėn, siē ka sugjeruar kryetari i Parlamentit Evropian Martin Schulz, pas takimit tė sė martės me kryeministrin serb Ivica Daēiq.

“Schulz flet nė emėr tė vet, ai ėshtė njė nga ne, deputetėt evropianė, i cili ėshtė i pari nė mesin e tė barabartėve, ushtron atė funksion dhe pėr arsye protokollare ka pritur kryeministrin e Serbisė dhe kanė pasur pastaj ēfarė tė deklarojnė. Unė nuk mund tė flas nė emėr tė tėrė BE-sė, posaēėrisht jo kur flasim pėr Kosovėn, sepse pesė shtete tė BE-sė nuk e kanė njohur Kosovėn dhe kanė tė drejtėn pėr qėndrim ndryshe”, tha Kacin, raporton “Zėri i Amerikės” nė serbisht, transmeton QIK-u.

Nė konstatimin se nė njė moment, kur Serbia tė gjendet para dyerve evropiane, a do tė ketė rėndėsi fakti se a e ka njohur ose jo Kosovėn, Kacin ėshtė pėrgjigjur:

“Nėse e pyetni studentin qė sapo ka regjistruar studimet, se cilėn temė do ta zgjedhė pėr punė diplome, askush nuk mund tė pėrgjigjet nė atė pyetje, andaj as unė dhe nuk guxoj tė pėrgjigjem nė emėr tė Serbisė e cila sapo po kėrkon datėn qė tė nisė negociatat pėr tė hyrė nė BE”.


Reichel: Veriu ėshtė ēėshtje e brendshme e Kosovės http://zhurnal.mk/data/news/f.0906105621294_m.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f.0906105621294_m.jpg)
Prishtinė, 6 shtator - Gjermania mbetet e vendosur nė qėndrimin qė Serbia tė shpėrbėjė strukturat e saj paralele nė veri, ka thėnė ambasadori nė largim i Gjermanisė nė Kosovė, Ernst Reichel, nė darkėn lamtumirėse qė pėr nder tė tij shtroi mbrėmė kryeministri Hashim Thaēi.

“Kancelarja federale Angela Merkel para pothuajse njė viti nė Beograd, nė mėnyrė tė hapur e ka ngritur ēėshtjen e shpėrbėrjes sė strukturave paralele tė Serbisė nė Kosovė. Politika gjermane, qė nga ajo kohė, nė vazhdimėsi e ka bėrė kėrkesė kryesore tė veten normalizimin e raporteve tė Serbisė me Kosovėn. Tani ka ardhur shansi pėr tė normalizuar situatėn nė Kosovė”, tha Reichel.

“Kosova ka shumė pėr tė fituar nga njė normalizim nė Ballkanin Perėndimor, shumė mė shumė se Serbia. Nėse Serbia edhe mė tutje dėshiron t’i afrohet BE-sė, duhet tė jetė e gatshme pėr marrėdhėnie tė mira fqinjėsore me Kosovėn”, theksoi ai.

Reichel tha se tė mos e shfrytėzosh mundėsinė pėr tė arritur njė normalizim tė situatės, do tė ishte njė marrėzi politike. Sipas tij, as bashkėbiseduesit, as SHBA-ja e as Gjermania nuk do tė pranonin njė rezultat tė bisedimeve, i cili nuk do tė pėrmirėsonte situatėn e Kosovės sė pavarur.

“Pėr veriun nuk mund tė flitet me Serbinė, sepse veriu ėshtė njė ēėshtje e brendshme e Kosovės. Sikur mos te ishte kėshtu, atėherė Kancelarja federale Merkel nuk do tė kėrkonte nga Serbia tėrheqjen e institucioneve paralele ilegale nga veriu i Kosovės”, u shpreh Reichel, transmeton RTK.

Gjermania, shtoi Reichel, ėshtė pėrcaktuar pėr dialogun e vizave nė mes tė Kosovės dhe BE-sė.

“Nėse Qeveria dhe Parlamenti do tė punojnė edhe mė tutje me kaq pėrkushtim, ky dialog do tė ēojė shpejt nė heqjen e regjimit tė vizave, gjė qė ėshtė pritur shumė gjatė. Veē kėsaj, Gjermania i ka hapur dyert pėr punėtorėt e kualifikuar nga Kosova, tė cilėt dėshirojnė tė punojnė nė Gjermani. Me kėtė ėshtė bėrė njė hap tė madh pėrpara”, deklaroi ai.

Ambasadori gjerman ka falėnderuar popullin e Kosovė pėr mikpritjen e pėrzemėrt te treguar ndaj tij dhe ka uruar forcimin edhe mė tė madh tė raporteve midis popullit gjerman dhe popullit tė Kosovės.

Lona
07-09-12, 09:06
Xhaferi: Nėse miratohet ligji pėr "Branitellat", shiptarėt do tė kėrkojnė Kushtetutė tė re http://zhurnal.mk/data/news/xhaferi-rrugadrejte.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=xhaferi-rrugadrejte.jpg)
Shkup, 6 shtator - Nė emisionin “Rruga drejt” nė Alsat-m, zv/kreyministri Musa Xhaferri, bashkė me tė ftuarit tjerė analistėt Suad Misini dhe Albert Musliu ku u debatua rreth zhvillimeve tė fundit politike nė vend, tha se, nėse miratohet ligji pėr "Branitellat", shiptarėt do tė kėrkojnė Kushtetutė tė re.

“Po qe se vjen deri te votimi i Ligjit, do tė vijė nė mėnyrė taksaktive vetėm me vota majorizuese etnike, dhe faktikisht aty do tė kemi njė ndarje etnike, dhe aty ai do tė jetė testi mė i keq, sfida mė e madhe qė do ti bėhet Marrėveshjes sė Ohrit dhe do tė hapen tema tė tjera tė cilat do tė jenė akoma mė tė vėshtira. Si pėr shembull, atėherė do tė jetė nė pikėpyetje kushtetuta aktuale, do tė mendohet se kjo nuk i ballanson raportet dhe duhet tė kėrkohet zgjidhje, kjo ėshtė demokratike.

Dhe unė besoj nė pėrvojėn e partive politike, jo vetėm VMRO_DPMNE-sė, por edhe tė tjerave, tė institucioneve tjera joqeveritare se do tė din tė reflektojnė qė tė mos ta ēojnė procesin deri nė atė pikė sa qė tė hapen tema tė cilat do tė jenė mė tė vėshtira se sa kjo”, deklaroi zv/kryeministri Musa Xhaferri.

Reeker: Javėt e ardhshme kritike pėr Shqipėrinė http://zhurnal.mk/data/news/Riker%20Berisha.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Riker%20Berisha.jpg)
Tiranė, 6 shtator - SHBA-tė i shohin javėt e ardhshme kritike, por edhe vendimtare pėr Shqipėrinė. Mesazhi i shkurtėr por shumė i qartė Zėvendės Ndihmės Sekretarit amerikan tė Shtetit pėr Ēėshtje tė Europės dhe Euroazisė, fton palėt tė tejkalojnė interest e ngushta politike dhe tė mendojnė pėr interesin e vendit.

Nė konferencėn pėr shtyp me kryeministrin Berisha, zyrtari i lartė amerikan tha se SHBA-ja do mbajė nėn vėzhgim Shqipėrinė, shkruan "Oranews".

"Uashingtoni do ta ndjekė Shqipėrinė vitin e ardhshėm nga shumė afėr. Shpresojmė tė shohim pėrparim nė reforma dhe respektim tė pavarėsisė sė institucioneve demokratike. Javėt e ardhshme janė veēanėrisht kritike. Janė kritike nė tė demostruarit e reformave dhe seriozitetin e qėllimeve qė shkojnė pėrtej politikės e qė pasqyrtojnė interesin mė tė mirė dhe dėshirat e popullit shqiptar” tha ai.

Duke shprehur angazhimin pėr realizimin e reformave dhe falenderimin pėr kontributin amerikan ndaj shqiptarėve kryeministri Sali Berisha ftoi Washingtonin qė nė zgjedhjet e ardhshme tė jetė fuqimisht prezent si monitorues i procesit.

“Unė e njoha zotin Reeker me tė gjitha reformat e ndėrmarra, me problematikėn qė ne pėrballemi dhe qė ekziston, me vendosmėrinė e qeverisė pėr tė merituar statusin e vendit kandidat dhe me vendosmėrinė e qeverisė pėr tė bėrė ēdo gjė pėr zgjedhje tė lira e tė ndershme, si dhe ftesėn time ndaj qeverisė dhe institucioneve tė Shteteve te Bashkuara, pėr njė prani sa mė tė gjerė tė tyre nė zgjedhjet e ardhshme ” shtoi kryeministri.

Nė vizitėn e parė nė Tiranė qė prej njė viti kur ėshtė emėruar nė detyrėn e tij nė DASH, ambasadori Riker ka pasur njė axhendė tė ngjeshur e cila ka nisur me njė konferencė pėr Rolin e ardhshėm tė NATO-s dhe BE-sė nė Evropėn Juglindore qė u mbajt nė Durrės.

Zyrtari i DASH pati njė takim edhe mė ministrin e Jashtėm Edmond Panariti ndėrsa gjatė pasdites do tė qėndrojė nė zyrėn e kreut tė shtetit Bujar Nishani.

Withers: Shqipėria ndodhet buzė greminės http://zhurnal.mk/data/news/Imagesaaaa_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Imagesaaaa_4.jpg)
Tiranė, 7 shtator - Ish-ambasadori i SHBA-sė, John Withers deklaroi dje nė emisionin “Top Story” se “Shqipėria ndodhet nė buzė tė greminės” referuar zhvillimeve politike nė vendin tonė.

Kur u larguat nga Shqipėria ishit i shqetėsuar pėr nivelin e demokracisė nė vend, balancimin e pushteteve, korrupsionin nė sistemin e drejtėsisė dhe nė fakt raportet ndėrkombėtare kanė treguar atė qė ne jemi duke shkuar keq nė ēėshtje qė lidhen me korrupsionin, pavarėsinė e gjyqėsorit, lirinė e tė shprehurit gjithashtu nė nivelin e demokracisė. Kjo ju jep tė drejtė juve, por a jeni i kėnaqur me kėtė?

Jo, nuk besoj qė asnjėri i cili e njeh Shqipėrinė dhe kujdeset pėr tė do tė gėzohej nga zhvillimet mė tė fundit.

Duke parė atė qė ėshtė duke ndodhur tani, situata ėshtė pėrkeqėsuar. Unė mendoj se frika (dhe do ta pėrdor kėtė fjalė frikė), qė unė kisha pėr atė qė do tė ndodhte me institucionet e pavarura demokratike, ndodhi.

Presioni mbi to ishte i dukshėm. Tani me zhvillimet e fundit pėrfshi kėtu edhe zgjedhjen e presidentit nga vota njėpartiake duke zgjedhur njė person tė cilin unė e respektoj shumė si individ pasi e njoh nga koha kur ishte ministėr i Brendshėm.

Por nuk po merrem kėtu me individin Bujar Nishani si njeri, por me rolin e zotit Nishani. Ai ėshtė edhe siē premtoi kryeministri njė besnik i PD-sė.

Nuk ėshtė aspak gabim tė jesh besnik i PD-sė, por nė klimėn dhe rrethanat qė kalon Shqipėria sot, a do tė demonstrojė z. Nishani se ėshtė njė njeri i pavarur nė ato raste kur do t’i duhet tė ngrihet kundra vullnetit tė kryeministrit?

Jam shumė skeptik se ai do ta bėjė njė gjė tė tillė. Jam skeptik pasi nėse shikoni shumė politikanė shqiptarė besnikėria ėshtė, diēka pėr tė cilėn kur kryeministri flet pėr diēka ata veēse e ndjekin nga pas. Ndjesia ime ėshtė se nė njė demokraci merr parėsi ndėshkimi: Ai politik dhe moral. Nėse ju nuk keni pikėpamjet personale dhe vullnetin pėr t’i mbrojtur kėto pikėpamje, thjeshtėsisht ktheheni nė atė qė ne e quajmė “YES Man”, njeriu lepe-peqe pėr gjithēka.

Nė ēfarė drejtimi na ēon njė zhvillim i tillė? Drejt ēfarė rreziku?

Pėr momentin kemi situata interesante po aq edhe ironike nė rrethana tė caktuara. Partitė po tentojnė tė heqin imunitetet e zyrtarėve tė lartė nė Shqipėri. Unė jam njė mbėshtetės i fuqishėm i kėsaj gjėje, pėr tė cilėn u pėrpoqa kur isha ambasador. Arsyeja pėr kėtė ėshtė se me pasjen e imunitetit mund tė ndodhin shumė gjėra pasi njė person mund tė kryej diēka, ta fshehė dhe mos tė jetė pėrgjegjės.

Prandaj imunitetet duhet tė hiqen dhe nuk ka asnjė pikėpyetje pėr kėtė. Pavarėsisht kėsaj, vjen ajo qė do ta pėrshkruaj si njė rrezik. Nė mėnyrė qė heqja e imuniteteve tė jetė nė pėrputhje me shtetin ligjor, duhet tė keni gjykata tė cilat janė tė pavarura nga ndėrhyrjet politike. Ju patjetėr duhet tė keni gjykata qė flasin vetėm nė emėr tė ligjit dhe jo pėr cilindo qė ėshtė njė aktor i fortė politik.

Nė tė kundėrtėn, gjykatat kthehen nė njė armė nė duart e njė partie politike duke realizuar dėshirat e asaj force politike. Kam lexuar njė citim tė bėrė disa ditė mė parė nga kryeministri Berisha. Ai sulmonte PS-nė pėr mos votimin mė datė 6 Gusht. Dhe ēfarė ai deklaronte. Thoshte qė tė gjithė deputetėt e opozitės janė milionerė.

Mos vallė ėshtė kjo pėrse kryeministri kėrkon heqjen e imuniteteve duke sulmuar deputetėt e PS-sė?

Pyetja ime pėr kryeministrin mund tė jetė kjo. Tashmė pėr shtatė vjet ju jeni kryeministėr pėrse ne nuk kemi patur njė luftė madhore ndaj korrupsionit gjatė kėtyre viteve. Pėr njė moment mund tė themi se kjo s’ka ndodhur pasi njerėzit janė me imunitet.

Por po ata tė cilėt janė dyshuar pėr korrupsion dhe nuk kanė imunitet? Pėrse ju nuk u morėt me ta?

Dhe nėse ēėshtjen e imuniteteve e keni sinqerisht a do tė jeni ju i gatshėm tė merreni edhe me tė korruptuarit brenda partisė tuaj tė dyshuar pėr korrupsion? Apo vetėm pėr deputetėt e PS-sė?


Nėse nė kėtė deklarim kryeministri ėshtė cituar nė mėnyrė korrekte kjo pėr mua ėshtė shqetėsuese.

Ėshtė ky motivi i vėrtetė?

Dhe nėse ky ėshtė motivi i vėrtetė, e gjithė ēėshtja ngre pikėpyetje nė lidhje me nevojėn imediate qė Shqipėria ka pėr t’u pastruar sa mė parė nga korrupsioni. Nėse tentohet njė manipulim i korrupsionit, kjo nuk sjell asgjė tjetėr pėrveē zmadhimit tė korrupsionit, duke gllabėruar ēdo institucion tė formuar pėr tė mbrojtur jo tė pasurit e korruptuar, por qytetarėt e thjeshtė.


Ashiru pėrgėnjeshtron Pacollin: Nigeria s’e ka njohur Kosovėn http://zhurnal.mk/data/news/f.0907085829517_m.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f.0907085829517_m.jpg)
Prishtinė, 7 shtator - Disa ditė pas konfirmimit se njohja e 92-tė nga Mali asnjėherė nuk ka ardhur, tė enjten ėshtė bėrė e ditur pėrfundimisht se nuk ekziston as njohja nga Republika Federale e Nigerisė.


Kjo ėshtė konfirmuar tė enjten nga Ministri i Punėve tė Jashtme tė Nigerisė, Olugbenga Ashiru, nė njė prononcim pėr “Express”.

“Ne nuk kemi marrė asnjė vendim pėr kėtė”, ka thėnė Ashiru.

Nga pėrgjigja e tij del se Kosovėn me letra e kanė njohur vetėm 90 shtete, ndėrkohė mbetet po ashtu e pasqaruar edhe njohja nga Uganda, e cila nuk ka dėrguar notė verbale nė Prishtinė.

Njohja nga Nigeria ishte bėrė publike nė shtatorin e vitit tė kaluar nga Zėvendėskryeministri Behgjet Pacolli, i cili kishte vizituar disa herė kėtė shtet afrikan.

Nė atė kohė lideri i AKR-sė pati deklaruar se njohja nga Nigeria ėshtė e rėndėsisė sė veēantė pėr faktin se ky vend ka njė ndikim tė jashtėzakonshėm nė kėtė pjesė tė botės.


Greqia s`ndryshon qėndrim pėr Kosovėn http://zhurnal.mk/data/news/DimostenisSotidis.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=DimostenisSotidis.jpg)
Beograd, 6 shtator – Greqia ėshtė njė nga pesė vendete e BE-sė qė ende nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės dhe ky qėndrim nuk do tė ndryshohet edhe pse kriza ekonomike nė tė cilėn ndodhet ėshtė shfrytėzuar pėr tė bėrė presion nė Athinėn zyrtare qė tė njohė pavarėsinė e Kosovės, deklaroi ambasadori i Greqisė nė Beograd Dimostenis Sotidis, njofton Fonet.

Ai nė bisedė me kryeparlamentarin e Serbisė, Nebojsha Stefanoviq, tha se Greqia e inkurajon Beogradin qė tė vazhdojė dialogun me Prishtinėn, ndonėse, sipas tij, edhe nė Unionin Evropian normalizmi i marrėdhėnieve po interpretohet nė mėnyra tė ndryshme.


Rasmusen: Gjeorgjia do tė bėhet anėtare e NATO-s http://zhurnal.mk/data/news/Reuters_NATO_Ramussen_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Reuters_NATO_Ramussen_1.jpg)
Gjeorgjia do tė bėhet anėtare e NATO-s dhe asnjė vend nuk ka tė drejtė tė pėrzihet nė vendimet e Aleancės, sot qartė porositi sekretari i pėrgjithshėm i organizatės Anders Fog Rasmusen, i cituar nga mediat ruse.

"Nėse qėllimi i konfliktit tė vitit 2008 ishte pėrzierje nė vendimin e NATO-s pėr politikėn 'e dyerve tė hapura', pėrzierja nė politikėn e zgjerimit, dėshiroj T'ju bind, nuk e arriti qėllimin. Asnjė vend i tretė nuk ka tė drejtė tė pėrzihet nė vendimet e Aleancės", paralajmėroi Rasmusen nė konferencėn e pėrbashkėt pėr shtyp nė Tbilisi me presidentin gjeorgjian Mihail Saakashvili.

Ai nėnvizoi se shtetet e pavarura kanė tė drejtė vetė tė vendosin pėr ēėshtjen pėr bashkėpunimin e tyre me NATO-n.

"Shpresojmė se Rusia do ta respektojė kėtė vendim", deklaroi ai.

Presidenti gjeorgjian, i cili ėshtė aleat i fuqishėm i Perėndimit, njoftoi se vendi i tij do tė vazhdojė sipas kursit tė inkuadrimit drejt NATO-s.

Rusia shumė herė e paralajmėroi Aleancėn qė tė mos e pranojė Gjeorgjinė nė radhėt e saj.

Tė dy vendet zhvilluan luftė tė shkurtėr pesėditėshe nė gusht tė vitit 2008.


Pakistani dėbon stafin e huaj tė "Save The Children" http://zhurnal.mk/data/news/fff_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=fff_3.jpg)
Autoritetet e Pakistanit e kanė dėbuar stafin e huaj tė grupit humanitar Save The Children. Njė zyrtar i agjencisė tha se vendimi duket se ėshtė i lidhur me dyshimet e qeverisė se organizata i ka ndihmuar spiunėt amerikanė qė po gjurmonin pėr kreun e Al Kaidės, Osama bin Ladenin, para se tė vritej nga forcat amerikane.

Autoritetet pakistaneze kanė thėnė se grupi prej 6 tė huajsh duhet ta braktisė Paktisntin nė njė produhe prej dy javėve. Nuk janė dhėnė arsye pėr kėtė vendim.

Taportet e mdieave spekulojnė se Save The Children ka lheėtsura takimet ne mes tė agjentėve amerikane dhe mjekut paksitanez. I cili e ka ndimuar CIA-n qė ta gjejė Bin Aldenin.

Organizata Save The Children ėshtė aktive nė Pakistan pėr 30 vjet dhe ka njė staf prej 3 mijė personash.

Lona
07-09-12, 10:21
Putin dhe lejlekėt gjatė shtegtimit


Putin dhe lejlekėt gjatė shtegtimit Agjencia RIA-Novosti njofton se nisma nuk pati suksesin e dėshiruar. Nė fluturimin e tij, ai u ndoq nga mė pak se pesė zogj.

http://gdb.voanews.eu/A89A8CAB-4A09-4D16-A059-59F6DA43221D_w268_r1.jpg

06.09.2012 Presidenti rus Vladimir Putin, i njohur pėr kryerjen e aventurave tė rrezikshme, ėshtė pėrpjekur tė drejtojė njė tufė lejlekėsh tė bardhė siberian nė fluturim.

Nė ngjarjen e mbuluar gjerėsisht nga televizioni rus, zoti Putin i veshur me njė kostum tė bardhė, pėr tė imituar lejlekėt, piloton njė mjet tė vogėl fluturues, pėr t’u mėsuar zogjve tė rrezikuar, tė rritur nė kopsht zoologjik, si tė ndjekin rrugėn e tyre tė migrimit.

Agjencia e lajmeve RIA-Novosti njoftoi se nisma nuk pati suksesin e dėshiruar. Nė fluturimin e tij, ai u ndoq nga mė pak se pesė zogj.

Aventura e fundit e zotit Putin, u bė gjatė rrugės pėr nė takimin e nivelit tė lartė tė vendeve tė Azi-Paqėsorit nė Vladivostok.

Presidenti Putin ėshtė bėrė i njohur edhe pėr disa aventura tė tjera tė kėsaj natyre nė tė kalurėn, si nė rastin kur doli nė fotografi me njė kėlysh tigri, apo kur galoponte me kalė, lakuriq nga mesi e lartė.

Neferta
12-09-12, 13:03
http://news.google.com/news/tbn/4NpR4zjeXCsJ/5.jpg
(http://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=+Chris+Stevens+ambasy&source=web&cd=&cad=rja&ved=0CCYQpwI&url=http%3A%2F%2Fwww.google.com%2Fhostednews%2Fafp %2Farticle%2FALeqM5gBkpStdhUSARgxUa1UvGar7CN0LA%3F docId%3DCNG.497e614aeca24eef8dd48ac8abcecab0.641&ei=E3dQUOv8IaTg4QTsuYC4AQ&usg=AFQjCNGWhQ2jXj2k9NZEO5F-mcpP1O_Iuw)







Vritet ambasadori i SHBA-se ne Libi
Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Libi Chris Stevens, vdiq nga tymi i shkaktuar nė konsullatėn amerikane nė Bengazi tė Libisė, pas sulmit tė rėndė qė ndodhi gjatė mėngjesit tė sotėm.

Lajmin e bėn tė ditur rrjeti mediatik panarabik Jazeera. Vec Stevens, 52 vjec, vdiqėn edhe tre persona tė tjerė, dy prej te cilėve punonjės tė sigurisė sė konsullatės, edhe ata shtetas amerikanė. Ndėrkohė njė tjetėr punonjės i konsullatės, kombėsia e tė cilit ende nuk dihet, ka mbetur i vdekur nga ky sulm. Ndėrkohė janė raportuar edhe dy tė plagosur.

Lona
18-09-12, 10:34
Sulm vdekjeprurės pranė aeroportit tė Kabulit http://zhurnal.mk/data/news/su.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=su.jpg)
Kabul, 18 shtator - Njė makinė bombė ka shpėrthyer nė afėrsi tė aeroportit ndėrkombėtar tė Kabulit.

Policia afgane ka thėnė se sulmuesi ka shpėrthyer eksplozivin pranė njė furgoni, qė bartte punonjės tė huaj tė aviacionit.

Raportet e fundit flasin pėr tetė shtetas tė huaj tė vrarė dhe njė afgan. Grupi afgan, Hezb-e-Islami, ka pranuar pėrgjegjėsinė pėr sulmin.

Ai ka thėnė se sulmi ka qenė pėrgjigje ndaj filmit qė fyen Islamin.

“Pafajėsia e Myslimanėve”, film i prodhuar nė SHBA, ka nxitur protesta nė gjithė botėn myslimane.

Ai paraqet Profetin Muhamed si “gjysmė budalla dhe tė dhėnė pas grave”


Arabia Saudite bojkoton bisedimet pėr Sirinė http://zhurnal.mk/data/news/sa_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=sa_4.jpg)
Fuqitė rajonale janė takuar pėr tė diskutuar krizėn nė Siri. I ashtuquajturi “grup i kontaktit” sjell sė bashku Turqinė, Arabinė Saudite, Egjiptin dhe Iranin.

Pėr arsye tė panjohura, ministri i Jashtėm saudit, princi Saud al-Faisal, nuk ka ndjekur bisedimet nė Kajro dhe nuk ėshtė dėrguar askush pėr ta zėvendėsuar.

Ministri i Jashtėm i Egjiptit, Muhamed Kamel Amer, ka thėnė se grupi i kontaktit ka vendosur tė takohet sėrish nė Nju Jork, nė margjinat e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara.

Ministri i Jashtėm i Iranit, Ali Akbar Salehi, ka thėnė se katėr shtetet kanė njė “rol tė madh” pėr tė luajtur nė Siri.

Pėrfaqėsuesi i Turqisė, ministri i Jashtėm, Ahmet Davutogllu, ka folur pėr nevojėn e “pronėsisė rajonale tė ēėshtjeve tė rajonit”.

Turqia, Arabia Saudite dhe Egjipti kėrkojnė largimin nga pushteti tė presidentit sirian, Bashar al-Asad, por Irani e mbėshtet atė.

Fuqitė botėrore nuk kanė ardhur ende te njė pajtim pėr largimin e Asadit – regjimi i tė cilit pėrballet me revoltėn popullore qysh nė mars tė vitit tė kaluar.


Siria i bashkon shtetet mė tė fuqishme islame http://zhurnal.mk/data/news/2609362120.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=2609362120.jpg)
Kajro, 18 shtator - Forcat e Lindjes sė Afėrt, pas takimit tė parė tė nivelit tė lartė nė Kajro, nė suaza tė katėrshes rajonale tė sapoformuar pėr ndėrprerje tė luftės qytetare nė Siri, paralajmėruan se zgjidhja nuk do tė vijė me lehtėsi.

Nė takimin e mbrėmshėm morėn pjesė ministrat e Punėve tė Jashtme nga e ashtuquajtura Lagjja islamike pėr dialog - Turqia, Arabia Saudite, Egjipti dhe Irani. Lagjja ėshtė formuar nė inciativė tė presidentin egjiptian Mohamed Morsi.

"Askush nuk mund tė presė nga njė takim tė dalė plan pėr aksion", deklaroi shefi i diplomacisė turke Ahmet Davutogllu, duke shtuar se ėshtė e rėndėsishme pėrpjekja rajonale pėr gjetje tė zgjidhjes sė krizės.

Ministri egjiptian i Punėve tė Jashtme Kamel Amr tha se takimi nuk ka sjellė plan konkret, por se diskutimi vazhdon.

Lona
19-09-12, 08:40
Truproja e Obamės urinon gjatė fjalimit tė presidentit! http://zhurnal.mk/data/news/f.0918190139426_m.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f.0918190139426_m.jpg)
Uashington, 18 shtator - Kur natyra tė thėrret, as fjala e presidentit nuk mund tė tė bėjė tė kthehesh pas.

Kjo i ka ndodhur njė personi gjatė njė fjalimi tė presidentit amerikan Barack Obama nė Sinsinati, i cili u fotografua duke urinuar derisa presidenti po i drejtohej njė turme prej dhjetėra mijėra mbėshtetėsish mbi ēėshtje delikate, si ekonomia apo shėndetėsia.

Mė vonė u zbulua se personi i kapur nė fotografi ishte pjesėtar i Shėrbimit Sekret, pjesė e stafit tė truprojave tė presidentit – transmeton Top-Channel.

Fotografia e publikuar nė revistėn Politico shkaktoi njė reagim tė madh nė opinionin publik. Shėrbimi Sekret konfirmoi se personi nė fotografi ishte punonjės i saj, por theksoi se fotografia ėshtė gjykuar keq dhe se ai nė fakt nuk ishte duke urinuar.

Lulja e shkretėtirės
http://zhurnal.mk/data/news/f1_lulja1347957729.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f1_lulja1347957729.jpg)
Socotra, Jemen - Lulja e shkretėtirės lėshon rrėnjėt nė shkėmbin e Maalahės.

Siē shkruan ‘National Geographic’, Socotra e izoluar 220 milje nga toka e Jemenit, ėshtė truall i pėrshtatshėm pėr njė varg bimėsh dhe kafshėsh, qė janė pėrshtatur nė mėnyrė unike me nxehtėsinė dhe vrazhdėsinė e shkėmbinjve tė rrėpirė nga era nė kėtė ishull.

Shkon nė tualet, tė sheh tėrė rruga http://zhurnal.mk/data/news/f1_16-tualeti-11347826554.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f1_16-tualeti-11347826554.jpg) http://zhurnal.mk/data/news/f1_16-tualeti-21347826642.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f1_16-tualeti-21347826642.jpg)
http://zhurnal.mk/data/news/f1_16-tualeti-31347826675.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f1_16-tualeti-31347826675.jpg)


Tė sikletshme por edhe gazmore nė tė njėjtėn kohė, janė kėto imazhe qė shfaqen nga tualeti i njė hoteli nė New York.

Vizitorėt, tė cilėt ndodhen nė katin e 18-tė tė kėtij hoteli, mund tė kenė pamje fantastike brenda ambienteve ku ndodhen, por tjetėr imazh paraqitet pėr kalimtarėt e rastit, tė cilėt tė hutuar shikojnė ēdo veprim tė tyre, kur ata kryejnė nevojat personale nė kėto tualete, transmeton noa.

Kėto tualete janė lehtėsisht tė dukshme nga njerėzit nė rrugė, pasi muret e hotelit nė kėtė ambient janė tėrėsisht prej xhami.

Njėri prej vizitorėve tė kėtij hoteli shfaqet nė kėto foto duke mbajtur nė njėrėn dorė telefonin dhe nė dorėn tjetėr letrėn e tualetit.

Tė gjithė kėta persona nuk janė nė dijeni tė transparencės sė xhameve tė tualetit, ndėrsa kalimtarėt e rrugės tė ēuditur ngrenė kokėn dhe shikojnė me habi kėto pamje.

Mediumet e huaja nėnvizojnė se ky ėshtė njė ndėr hotelet e preferuara edhe nga personazhet e famshėm, pėrfshi kėtu Leonardo DiCaprio dhe Cameron Diaz.

Tė flesh me peshqit http://zhurnal.mk/data/news/f1_17hot1347900430.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=f1_17hot1347900430.jpg)
Pėr ata turistė qė i kanė parė tė gjitha peizazhet e mundshme dhe nuk kanė asnjė ide tė re, rekomandohet tė prenotojnė njė hotel shumė tė ēuditshėm qė tė ofron mundėsinė e tė fjeturit nėn ujė.

Nė Suedi gjendet hoteli Utter In qė ofron dhoma nėn ujė ku mund tė shohėsh fare qartė krijesat e liqenit. Ky hotel ėshtė ideja e artistit Mikael Genburg, i cili njihet edhe pėr hotele tė tjera tė ēuditshme si njė tjetėr nė majė tė njė peme.

“Nuk isha i sigurt pėr suksesin e hotelit nė fillim, por mendoj se tė gjithė janė kuriozė pėr ta provuar tė paktėn njė herė nė jetė eksperiencėn e tė fjeturit me peshqit”, shprehet ideatori siē publikon ‘Daily Mail’.

“Ėshtė si njė akuarium revers: janė peshqit ata qė afrohen pėr tė parė “akuariumin” ku ndodhen njerėzit”, shton artisti suedez.



Mbreti spanjoll kritikon aspiratėn katalonase http://zhurnal.mk/data/news/kat.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kat.jpg)
Kataloni, 18 shtator - Mbreti spanjoll Huan Karlos iu ka kėrkuar spanjollėve qė “tė punojnė sė bashku” pėr tė zgjidhur krizėn ekonomike, nė vend se tė “ndjekin iluzionet”, nė atė qė ėshtė interpetuar si referencė pėr lėvizjen separatiste tė rajonit veri-lindor tė Katalonisė.

“Ky ėshtė njė moment vendimtar, nė tė cilin ne mund tė sigurojmė ose rrėnojmė mirėqenien tonė”, ka thėnė mbreti nė mesazhin e tij tė parė politik tė postuar nė uebfaqen e re tė familjes mbretėrore, raporton DPA.

“Mė e keqja qė mund tė ndodhė, ėshtė qė tė ndajmė forcat, tė inkurajojmė mosmarrėveshjet, tė ndjekim iluzionet, tė thellojmė plagėt”, ka thėnė Huan Karlos.

Nė javėn e kaluar rreth 1.5 milionė katalonas kanė protestuar nė Barcelonė pėr ndarjen e rajonit nga Spanja.

"Times": Asadi planifikon tė pėrdorė armė kimike http://zhurnal.mk/data/news/2349077637.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=2349077637.jpg)
Londėr, 19 shtator - Regjimi sirian planifikon si "mjet tė fundit" tė pėrdorė armė kimike kundėr popullatės sė vetė, pohon pėr gazetėn britanike "Times" njė gjeneral i dezertuar sirian, tė cilin gazeta e prezanton si shef aktual tė arsenalit kimik nė Siri.

Gjenerali Adnan Silu pohon se ka ikur para tre muajve, pasi qė ka marrė pjesė nė seancėn e funksionarėve tė lartė tė regjimit, i cili e ka shqyrtuar mundėsinė qė tė pėrdorin armė kimike kundėr kryengritėsve dhe popullatės.

"U mbajt diskutim serioz pėr shfrytėzimin eventual tė armės kimike, duke pėrfshirė edhe nė cilin rajon konkretisht", shtoi oficeri sirian pėr "Times".

Ai pohoi se pjesėmarrėsit nė seancė kanė vendosur qė ta shfrytėzojnė kėtė mundėsie gjatė humbjes sė zonave tė rėndėsishme strategjike si pėr shembull Alepo.

Lona
19-09-12, 08:59
Arrestohen gazetarė bjellorusė e ndėrkombėtarė http://zhurnal.mk/data/news/ae.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ae.jpg)
Minsk, 18 shtator - Njė grup i gazetarėve bjellorusė dhe ndėrkombėtarė janė arrestuar dhe mbajtur pėr disa orė sot nė Minsk.

Zyrtarėt nė rroba civile kanė ndaluar gazetarėt e agjencive Reuters, Associated Press, televizionit gjerman ZDF, tė kanalit opozitar bjellorus Belsat TV dhe tė agjencisė lokale tė lajmeve BelaPAN, derisa po mbulonin njė aksion publik tė lėvizjes opozitare “Tregoje tė Vėrtetėn!”, qė bėn thirrje pėr bojkotim tė zgjedhjeve parlamentare tė 23 shtatorit.

Tė gjithė gazetarėt janė liruar mė vonė. Shumė nga ta thanė se janė rrahur.

Komisioni Qendror Zgjedhor njoftoi se qytetarėt bjellorusė mund tė fillojnė votimin e hershėm tė martėn, edhe pse mbetet e paqartė se kush mund tė marrė pjesė nė njė votim tė tillė.

Nuk pritet qė as nė kėto zgjedhje tė ndryshojė pėrbėrja e parlamentit nė shtetin, qė udhėhiqet nga lideri autoritar, Aleksandėr Lukashenko.


Vriten 6 persona vriten nė Karaēi http://zhurnal.mk/data/news/karachi-police-filephot-670.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=karachi-police-filephot-670.jpg)
Karaēi, 18 shtator - Tė paktėn gjashtė persona janė vrarė dhe mė shumė se 15 janė lėnduar nė atentatin e dyfishtė nė njė treg tė frekuentuar nė Karaēi, transmetuan mediat farnceze.

Dy bomba kanė shpėrthyer nė njė interval prej vetėm disa minutave nė tregun nė qytetin mė tė madh nė Pakistan, qė njėheri ėshtė edhe kryeqendra ekonomike e vendit.

Njėra bombė ka qenė e vendosur nė njė kontenier, ndėrsa tjetra nė parking, duke shkaktuar dėme nė dhjetėra automobilė.

Tė gjitha viktimat, mes tė cilėve edhe njė vazjė nėntėvjeēare, e kanė hubmur jetėn nga shpėrthimi i dytė. Deri nė kėtė moment askush nuk e ka ndėrmarė pėrgjegjėsinė pėr sulmet.


Vriten shtatė ushtarė turq http://zhurnal.mk/data/news/ushtar-turq.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ushtar-turq.jpg)
Istanbull, 18 shtator - Zyrtarėt e sigurisė thonė se tė paktėn shtatė ushtarė turq u vranė dhe rreth 60 u plagosėn nga njė sulm me raketė mbi njė kolonė ushtarake nė juglindje tė Turqisė.

Zyrtarėt fajėsuan kryengritėsit e Partisė sė Punėtorėve tė Kurdistanit, ose PKK, pėr sulmin.

Konvoji ushtarak po udhėtonte mes krahinave Bingol dhe Mus, nė kohėn kur ėshtė goditur.

Ushtria menjėherė nisi njė operacion tė mbėshtetur nga forcat ajrore kundėr kryengritėsve.

Sulmi erdhi njė ditė pasi kryeministri Rexhep Tajip Erdogan tha tė hėnėn se forcat turke kishin vrarė apo kapur rreth 500 kryengritės tė PKK-sė nė muajin e fundit.

Rreth 45 mijė njerėz janė vrarė qė kur PKK filloi luftėn e saj tė armatosur pėr vetqeverisje nė juglindjen e Turqisė nė vitin 1984.

Turqia, Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian e konsiderojnė PKK-nė- grup terrorist.

Lona
19-09-12, 14:51
Kisha shqiptare nuk do t'i varros personat qė vrasin pėr gjakmarrje

http://zhurnal.mk/data/news/timthumb_9.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=timthumb_9.jpg)
Shkodėr, 19 shtator - Arqipeshkėvia e Shkodrės, Sapės dhe Lezhės shpalli dje dekretin qė shkishėron tė gjithė katolikėt shqiptarė tė cilėt kryejnė vrasje pėr gjakmarrje.

Reagimi “ekstrem” i Kishės Katolike u ndėrmor duke parė numrin e lartė tė vrasjeve pėr gjakmarrje qė janė shėnuar nė muajt e fundit sidomos nė zonėn veriore tė vendit.

Arqipeshkvi i Arqipeshkėvisė sė Shkodėr- Pultit, Imzot Angelo Massafra, tha se, ky akti i Kishės Katolike vjen pas vrasjeve tė shumta qė vazhdojnė tė ndodhin nė territorin tonė, ku shumė prej tė cilave janė pėr gjakmarrje.

“Disa vrasin nganjėherė pa asnjė ngurrim ose hakmerren nė mėnyrė tė pėrgjakshme e barbare. Ata shpesh ar-syetojnė veprimet e tyre, duke u mbėshtetur nė njė traditė shekullore, duke thėnė se, zbatojnė Kanunin. Ata i japin mė shumė rėndėsi traditės sė njerėzve se sa ligjit tė Hyjit. Tė gjithė ata qė vrasin, me sjelljen e tyre, janė duke i vėnė shkelmin Ungjillit tė Jetės dhe Kryqit tė Zotit tonė Jezu Krishtit. Sjellja e tyre pra ėshtė njė fyerje ndaj Krishtit”,- tha Imzot Massafra.

Ai shpalli dekretin, sipas tė cilit kushdo qė bėn njė vrasje ose bashkėpunon me vrasėsin, nė bazė tė nenit 1331 tė Kodit tė sė Drejtės Kanonike, do ndėshkohet me shkishėrim.

Sipas Arqipeshkvit tė Shkodrės, kjo nismė ekstreme e Kishės Katolike merret me qėllim qė tė arrihet pendimi i vrasėsve. Lidhur me mundėsinė e shtrirjes sė kėtij dekreti dhe nė dioqezat e tjera, Imzot Angelo Masafra, deklaroi pėr “Shekulli”-n se:

“Kjo mund tė ndodhė, por ne e kemi pėrshpejtuar, pasi situata nė zonėn tonė ėshtė mė e rėndė dhe ka dy muaj qė punojmė pėr tė. Pas vrasjes sė vajzės 17-vjeēare nė Dukagjin, u binda se duhet shpejtuar. Ne jemi dy Arqipeshkvi, e Shkodrės dhe e Tiranės, por ky ėshtė vendim i Arqipeshkėvisė sė Shkodrės”.


Avramopulos: Shkupi po i mashtron instucionet ndėrkombėtare http://zhurnal.mk/data/news/avramopulos_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=avramopulos_3.jpg)
Shkup, 19 shtator - Shkupi po i mashtron organizatat ndėrkombėtare, por kėtė e di tani e tėrė Evropa dhe bota. Maqedonia nuk ka treguar deri tani nė praktikė shembuj pėr pėrkushtim dhe vullnet pėr zgjidhjen e emrit.
Kėshtu ka akuzuar ministri pėr Punė tė Jashtme tė Greqisė, Dimitris Avramopulos, i cili ndodhet nė Nju Jork pėr tė marrė pjesė nė Asamblenė Parlamentare tė OKB-sė.
Sipas tij, Athina do tė kėrkojė angazhimin e Kombeve tė Bashkuara pėr zgjidhjen e kontestit tė emrit, me arsyetimin se Maqedonia nuk do marrėveshje pėr kėtė ēėshtje.
“Duhet tė dihet prej tani se nė ē’korniza do tė ecin bisedat tona. Greqia ka bėrė shumė. Ka zhvillime nė 20 vitet e fundit, ndryshe filluam, kurse ndryshe u zhvillua ky rast”, ka theksuar kryediplomati grek.
Ai do tė takohet gjatė seancave tė punės sė Asamblesė edhe me homologun nga Maqedonia, Nikola Poposki, por dhe me negociatorin Metju Nimic dhe Sekretarin e OKB-sė, Ban Ki Moon.
“Do tė sqarojmė disa koncepte dhe do tė kėrkoj nga faktori ndėrkombėtar, kryesisht nga OKB qė tė intervenojė mė shumė dhe jo vetėm tė ndjekė zhvillimin e procesit, i cili zgjatė shumė dhe po bėn dėm, para sė gjithashtu nė aspektin e sigurisė, stabilitetit dhe bashkėpunimit nė rajon”, ka deklaruar Avramopulos.


Ibrahimi – Georgievski, zėnkė verbale nė koridor http://zhurnal.mk/data/news/orhan-vele2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=orhan-vele2.jpg)
Shkup, 19 shtator - Nė koridorin e Parlamentit sot ndodhi njė zėnkė verbale mes deputetit tė PDSH-sė Orhan Ibrahimi dhe deputetit tė VMRO-DPMNE-sė Vele Georgievskit njėherėsh mbrojtės i ligjit pėr “branitellat”.

Gazetari i “Zhurnal”-it sjellė nė hollėsi zėnkėn verbale qė ėshtė zhvilluar mes deputetit Ibrahimi dhe Georgievski.



Ja pjesė nga zėnka mes tyre:

Orhani: Kjo ėshtė bindja ime se kryeministri ėshtė fashist.

Georgievski: Dje tė njejtėn e thatė. Sot pėrsėri e pėrsėrite.

Ibrahimi: Nė seancė plenare pėrsėri do ta them se kryeministri ėshtė fashist dhe do ta them pėrsėri kėtė.

Georgievski: Ėshtė mė njerėzore dhe mė shoqėrore, nga ana ime them se kjo ēon nė diēka tjetėr.

Ibrahimi: Nė cilėn rrugė? Kush ėshtė propozuesi i ligjit, ju apo ne?

Georgievski: Para dy ditėsh akuzuat njėjtė.

Ibrahimi: Do ta pėrsėris tė njėjtėn.

Georgievski: Tregoni edhe njė herė ju lutem ēka thatė?

Ibrahimi: Pėrsėris, ky ligj nuk kalon.

Georgievski: Unė ju them se ky ligj do tė kalojė.

Ibrahimi: Unė them se ky ligj nuk kalon. Nuk ėshtė mirė qė tė kalojė ky ligj racist.

Georgievski: Nuk ėshtė e vėrtetė se ėshtė ligj racist.

Pėrndryshe, projekt-ligji pėr “branitellat” ka shkaktuar tensione mes deputetėve shqiptarė dhe atyre maqedonas nė Parlament. Partia maqedonase nė qeveri VMRO-DPMNE insiston qė tė votohet ky ligj ndėrsa partitė shqiptare pėrfshirė edhe BDI-nė janė kundėr kėtij propozim ligji. Partitė shqiptare kėrkojnė qė bashkė me kėtė ligj tė votohet edhe ligji i cili do tė rregullojė statusin e ish pjesėtarėve tė UCK-sė.

Lona
21-09-12, 13:50
Borė nė Malin Sharr http://zhurnal.mk/data/news/bora_15.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=bora_15.jpg)
Tetovė, 21 shtator - Nė Malin Sharr ka rėnė bora e parė pėr kėtė vit.
Disa centimetra borė nė majėn e Sharrit kanė ngjallur sot interesin e qytetarėve tė Tetovės.
Meteorologėt paralajmėrojnė pėr ditėt nė vijim mot me diell, por me temperatura mė tė ulėta.
Edhe sot moti do tė jetė me diell dhe me vranėsira tė kohėpaskohshme, ndėrsa temperatura do tė sillet rreth 21 gradė Celsius.


38 tonė ushqim nga Rusia dėrgohen nė Siri http://zhurnal.mk/data/news/0822_World_RussiaSyria_full_600.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=0822_World_RussiaSyria_full_600.jpg )
Moskė, 21 shtator - Edhe njė dėrgesė me ndihmė humanitare ruse ėshtė dėrguar nė Siri. Ndihma ėshtė dėrguar me aeroplan tė Ministrisė ruse pėr Situata tė Jashtėzakonshme.

Aeroplani Il-76 nė mėngjes ateroi nė aeroportin nė Damask me 38 tonė sheqer, konserva me peshq dhe me mish, si dhe me ushqim tė fėmijėve.

Nė Damask dje arriti ndihma e parė humanitare prej 38 tonė ushqim nga Rusia.

Protesta nė Malejzi kundėr filmit anti-islamik http://zhurnal.mk/data/news/malaysia-flag.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=malaysia-flag.jpg)
Kuala Lumpur, 21 shtator - Disa mijėra persona protestuan sot nė kryeqytetin e Malejzisė, Kuala Lumpur, kundėr filmit amerikan nė tė cilin fyhet profeti Muhamed.

Kryeministri Haxhib Razak citoi se filmi ėshtė "mjaft ofendues" pėr islamin, por i bėri thirrje myslimanėve qė tė mbeten tė qetė dhe tė mos paraqesin dhunė qė tė tregojnė mospajtime me filmin "Pafajėsia e myslimanėve.

Tani, mė shumė se kurdoherė, secili prej nesh mban pėrgjegjėsi qė tė punojė pėr respektim tė pėrbashkėt, tolerancė dhe mirėkuptim qė tė mund tė jetojė nė harmoni", thuhet nė njoftimin nga Kabineti.

Mė shumė se pesė mijė persona kaluan afėr Ambasadės amerikane qė tė tregojnė mospajtim me filmin. Ambasada njoftoi se sot nuk do tė punojė pėr shkak tė protestave.


Helikopteri sirian godet aeroplanin e pasagjerėve http://zhurnal.mk/data/news/helik.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=helik.jpg)
Damask, 20 shtator - Ministria pėr Informim e Sirisė ka thėnė se njė helikopter ushtarak, i cili ėshtė rrėzuar pranė Damaskut, ka goditur bishtin e njė aeroplani pasagjerėsh me 200 njerėz nė bord.

Nė deklaratėn e ministrisė, tė cilėn e kanė siguruar mediat shtetėrore, thuhet se aeroplani ka ateruar nė Damask dhe asnjėri nga pasagjerėt nuk ėshtė lėnduar.

Televizioni shtetėror i Sirisė mė herėt ka raportuar pėr rrėzimin e njė helikopteri nė qytetin Douma, por nuk ka dhėnė detaje pėr shkaqet.

Sė fundmi, nė kėtė qytet ka pasur pėrleshje tė rėnda ndėrmjet forcave qeveritare dhe kryengritėsve qė luftojnė regjimin e presidentit sirian, Bashar al-Asad.

Aktivistėt kanė thėnė se helikopteri ushtarak ėshtė rrėzuar nga rebelėt.

Rreth 23,000 persona kanė humbur jetėn qė nga shpėrthimi i revoltės anti-Asad, 19 muaj mė parė.

Lona
21-09-12, 13:55
Sot zyrtarizohet se jemi 1.733.872!? http://zhurnal.mk/data/news/perfundoi_regjistrimi_i_popull_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=perfundoi_regjistrimi_i_popull_1.jp g)
Prishtinė, 21 shtator - Enti i Statistikės sė Kosovės, sot do tė publikojė Rezultatet pėrfundimtare tė regjistrimit tė popullsisė dhe ekonomive familjare 2011 nė Kosovė pas 31 viteve.

Mė kėtė rast, ėshtė organizuar njė konferencė ndėrkombėtare “Regjistrimi i Popullsisė dhe Banesave nė Kosovė”, ku sipas drejtorit tė Zyrės se Regjistrimit te Popullsisė, Sabri Zabėrgja, do tė marrin pjesė rreth 300 pjesėmarrės.

Konferenca organizohet nga Agjencia pėr Statistika e Kosovės dhe Zyra e Bashkimit Evropian nė Kosovė. ”Ēdo gjė ka shkuar sipas planit, ka qenė njė punė e lodhshme, e mundimshme ku kemi punuar edhe gjatė vikendeve, pra tė shtunave dhe tė dielave.

Gjithashtu kemi punuar edhe pas orarit pėr ta finalizuar kėtė. Janė publikime shumė tė mira dhe kualitative e tė dhėnave”, ka theksuar ai pėr “Tribuna Shqiptare”.

Sipas Zabergjės, nuk pritet qė te ketė ndonjė ndryshim shumė tė madh nga rezultatet paraprake qė janė prezantuar mė herėt. “Sigurisht, nesėr do tė shihen ato rezultate. Mirėpo, nuk mund tė dalloj numri shumė i madh i rezultateve pėr shkak se kėto rezultate janė publikuar edhe nga secila komunė mė herėt. Kjo ėshtė njė ngjarje shumė e rėndėsishme pėr Kosovėn”, ka theksuar ai.

Nga ana tjetėr, sipas rezultateve qė janė publikuar mė herėt, dihet se numri total i popullsisė nė Kosovė ėshtė 1.733.872. Ndarja gjinore tregon njė dominim tė lehtė tė meshkujve, tė cilėt pėrfaqėsojnė 50,4 pėr qind tė popullsisė sė pėrgjithshme dhe nuk ka ndonjė dallim domethėnės nė nivel komunal.


Jahjaga duhet tė dorėhiqet! http://zhurnal.mk/data/news/fatmir-limaj1_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=fatmir-limaj1_1.jpg)
Prishtinė, 21 shtator - Deputeti i Kuvendit tė Kosovės dhe njėherėsh nėnkryetar i Partisė Demokratike, Fatmir Limaj, ka thėnė qė marrėveshja pėr Presidenten, e lidhur ndėrmjet kryeministrit Hashim Thaēi, kryetarit tė LDK-sė, Isa Mustafės dhe liderit tė AKR-sė, Behgjet Pacolli, duhet tė respektohet.

Limaj, nė njė intervistė pėr Klan Kosovėn, duke kėrkuar zbatimin e marrėveshjes, i bie qė ka kėrkuar dorėheqjen e presidentes sė tanishme Atifete Jahjaga, kėrkesė kjo qė ėshtė bėrė prej kohėsh nga Lidhja Demokratike e Kosovės.

Deputeti Limaj, ka thėnė gjithashtu se pėr marrėveshjen nuk ishte pyetur askush nga Partia Demokratike e Kosovės. Ai tha se kryeministri Hashim Thaēi, i cili ėshtė edhe kryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės, kishte vendosur vetė, pa e pyetur askėnd.

“Thaēi e ka bėrė marrėveshjen pa u konsultuar me asnjė anėtarė partie. Unė vetė pėr kėtė gjė e kam kuptuar nga mediet”, ka thėnė Limaj, transmeton Indeksonline.

Limaj po ashtu ka pėrmendur ēėshtjen e hetimeve duke thėnė qė nė seancėn gjyqėsore tė radhės do tė pėrmendėn emra tė mėdhenj.

Policia: Naser Kelmendi nuk ėshtė arrestuar

http://zhurnal.mk/data/news/naser_kelmendi.PNG (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=naser_kelmendi.PNG)
Prishtinė, 21 shtator - Policia e Kosovės nuk ka arrestuar Naser Kelmendin.
Burime nga Policia e Kosovės i kanė thėnė “Kohės Ditore” se Kelmendi ėshtė arrestuar nė Pejė dhe ėshtė shoqėruar nė Prishtinė ku ėshtė marrė nė pyetje disa orė.
Por, Policia e Kosovės zyrtarisht ka mohuar se biznesmeni kosovar ėshtė arrestuar.
"Jo, nuk ėshtė arrestuar", tha pėr Express, zėdhėnėsi i Policisė, Baki Kelani.
Gazeta Express ditė mė parė ka raportuar se Naser Kelmendi vazhdon tė qėndrojė nė Pejė, nė shtėpinė e tij. Tė martėn, Gazeta Express ka arritur t’i fotografojė pronat e Kelmendit dhe vėllezėrve tė tij, qė ndodhen nė lagjen periferike tė Pejės, Fidanishte. Aty dyshohet se Kelmendi po i kalon ditėt e tij prej se ėshtė larguar nga shteti i Bosnjės, i cili sipas burimeve tė policisė sė atjeshme, pritet qė shumė shpejt tė lėshojė njė fletarrestim ndėrkombėtar pėr tė.
Naser Kelmendi ėshtė bėrė pjesė e listės sė zezė tė SHBA’sė pėr trafikim droge. Shtėpia e Bardhė e ka sanksionuar shqiptarin nga Kosova pėr trafikim droge. Presidenti i SHBA’sė, Barack Obama, e ka njoftuar Kongresin se ėshtė sanksionuar Kelmendi nėn aktin e Kingpinit, i zbatuar nga Departamenti amerikan i Zyrės sė Thesarit tė Kontrollit tė Pasurive tė Jashtme (OFAC).


Nė Holandė takohen "Miqtė e Sirisė" http://zhurnal.mk/data/news/hola.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=hola.jpg)
Damask, 20 shtator - Diplomatė nga mė shumė se 60 vende tė botės takohen sot nė Holandė, nė njė qytet pranė Hagės, pėr tė diskutuar sanksionet ekonomike kundėr regjimit tė Sirisė.

Grupi “Miqtė e Sirisė” ėshtė njė koalicion i formuar pėr tė diskutuar situatėn nė Siri, pasi Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara nuk ka qenė nė gjende tė pajtohet pėr rezolutėn, qė do tė dėnonte regjimin e presidentit Bashar al-Asad.

Ky i fundit pėrballet me revoltėn popullore qysh nė mars tė vitit tė kaluar. Mbi 20,000 njerėz kanė humbur jetėn nė trazira.


Afganistan, tėrhiqen 33 mijė ushtarė amerikanė http://zhurnal.mk/data/news/afganistannn_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=afganistannn_2.jpg)
Afganistan, 20 shtator - Ka pėrfunduar faza e parė e tėrheqjes sė trupave amerikane nga misioni i tyre nė Afganistan.

33 mijė ushtarė amerikanė, marinsa e forcat speciale janė rikthyer nė vendlindje duke pėrmbushur planin dhe premtimin e presidentit amerikan, Barack Obama dhėnė dy vjet mė parė kur publikohej plani i daljes sė Shteteve tė Bashkuara nga Afganistani.

Aktualisht prezanca e trupave amerikane reduktohet nė 68 mijė ushtarė, pjesa mė e madhe e tyre e vendosur nė veri dhe lindje tė vendit, nė provincat dhe zonat tirbale ku ėshtė i pėrqendruar aktiviteti i talebanėve dhe Al Kaedas.

Tėrheqja e 33 mijė trupave realizohet brenda afatit dhe ėshtė nė pėrputhje tė planit tė administratės amerikane pėr dorėzimin e sigurisė tek forcat afgane tė sigurisė brenda vitit 2014.

Lona
24-09-12, 09:49
Vrasja e Tahirajt, dy policėt sot para togave tė zeza http://zhurnal.mk/data/news/timthumb_10.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=timthumb_10.jpg)
Tiranė, 24 shtator - Dy efektivet qė u arrestuan nėn akuzėn e mosveprimit pėr tė parandaluar vrasjen e kryekomisar Adem Tahiraj pritet tė dalin sot para togave tė zeza nė Gjykatėn e Krimeve tė Rėnda nė Tiranė.

Fatmir Hoxha dhe Kastriot Gosturani shoqėronin kryekomisarin e Shijakut ditėn e vrasjes, por ata janė vėnė nėn akuzė pėr shpėrdorim detyre, pasi nuk kanė ndėrhyrė nė momentin qė autori i vrasjes Ilir Xhakja ka mbėrritur nė vendngjarje me armėn, me tė cilėn qėlloi mė pas Tahirajn.

Nė pėrfundim tė hetimeve shėrbimi i kontrollit tė brendshėm arriti nė konkluzionin se dy efektivėt Hoxha dhe Gosturani mund tė parandalonin krimin.


Kadare, Nexhmijes: Jam komunist nė bindje http://zhurnal.mk/data/news/03sl1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=03sl1.jpg)
Tiranė, 24 shtator - Sa herė qė shkrimtari Ismail Kadare vi hej nė epiqendėr tė kritikave, dera e lutjeve pėr tė dukej se ka qenė Nexhmije Hoxha.

Pėr herė tė parė Gazeta Shqiptare ka siguruar letrėn e Ismail Kadaresė, pas plenumit tė PPSHS nė qershor tė vitit 1982, kur ai u kritikua pėr veprėn "Nėpunėsi i pallatit tė Ėndėrrave", drejtuar Nexhmije Hoxhės, ku i kėrkon kėsaj tė fundit tė flasė me Enver Hoxhėn e ti shpjegojė situatėn nė tė cilėn ai ndodhet.

Po kėshtu ndodhi edhe nė prillin e vitit 1973 ku pėrmes njė letre drejtuar Nexhmije Hoxhės, i kėrkon ndihmė pėr akuzat qė po i bėheshin atij dhe romanit tė tij, "Dimri i vetmisė sė madhe". Po ju shpjegojmė pak situatėn politike tė asaj kohe kur u shkrua letra. Nė 17 dhjetor tė vitit 1981, Mehmet Shehu vret veten.

Qėndrimi qė mbajti partia dhe mė pas dėnimet qė u dhanė pėr bashkėpunėtorėt e tij, krijuan njė situatė frike.

Llambi Ziēishti, ish ministėr i Shėndetėsisė u arrestua nė vitin 1982 dhe nė deponimin e tij nė hetuesi pėrmendi dhe emrin e Ismail Kadaresė duke e pėrfshirė shkrimtarin nė grupin e Mehmet Shehut ndėrkaq qė Kadareja ishte mik i ngushtė me Bashkim Shehun, djalin e ishkryeministrit tė vetėvrarė.

Nė letrėn e shkrimtarit dėrguar Nexhmije Hoxhės, ndjehet fort frika qė e kishte kaptuar atė sidomos pas plenumit tė Komitetit Qendror tė Partisė ku vepra e tij "Nėpunėsi i pallatit tė Ėndėrrave" u kritikua fort.

Nė kėtė letėr (10 faqe tė daktilografuara) shkrimtari pohon se ėshtė komunist nė bindje dhe ia di pėr nder shumė udhėheqėsit dhe partisė qė e nxorėn nga situata pas kritikave mė 1973, duke shpresuar sėrish nė ndihmėn e tyre.


Bruksel, monumenti i Skėnderbeut http://zhurnal.mk/data/news/Komuna-Schaerbeek.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Komuna-Schaerbeek.jpg)
Bruksel, 23 shtator - Me rastin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, komuna Skarbek organizoi disa aktivitete pėr komunitetin shqiptar nė Bruksel.

Fillimisht u vendosėn kurora me lule pranė monumentit tė Skėnderbeut. Pas 44 vjetėsh, komuna do tė restaurojė bazėn dhe statujėn e Heroit Kombėtar shqiptar. Monumenti i Skėnderbeut u ndėrtua nė vitin 1968 me paratė e mbledhura nga mėrgata shqiptare nė Belgjikė dhe Amerikė.

Mė pas, nė mjediset e Komunės u zhvillua njė ceremoni festive me pjesėmarrjen e disa personaliteteve nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia, por dhe nga familja mbretėrore belge.

“Komuna e Skarbekut ėshtė shumė e lumtur t’ju mirėpresė dhe tė festojė me ju kėtė 100 vjetor tė pavarėsisė sė Shqipėrisė”, deklaroi Bernard Clerfayt, Kryetar i Komunės Schaerbeek, Bruksel.


“Nė kėtė vit jubilar duhet t’i tregojmė tė gjithėve se populli ynė ėshtė njė popull i qytetėruar qė di tė jetojė i lirė dhe i pavarur dhe qė di tė marrė nė duar fatin e tij”, tha Sulejman Gjanaj, nėnkryetar i PLL, Belgjikė.

Njė tjetėr aktivitet i organizuar nga kjo komunė ishte dhe inagurimi simbolik i mjediseve tė klubit tė futbollit “Kosova”, ku stėrviten 18 ekipe tė grupmoshave tė ndryshme, transmeton TCH.


Emiratet e Bashkuara Arabe ndihmojnė procesin e njohjeve http://zhurnal.mk/data/news/hoxhaj_12.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=hoxhaj_12.jpg)
Nju Jork, 23 shtator - Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Kosovės, Enver Hoxhaj, nė margjina tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara ka zhvilluar njė takim me Ministrin e Punėve tė Jashtme tė Emirateve tė Bashkuara Arabe, Sheikh Abdullah bin Zayed Al Nahyan, ka njoftuar kabineti i Hoxhajt.

Nė kėtė takim, Ministri Hoxhaj ka falėnderuar Ministrin e Emirateve pėr mbėshtetjen qė ky shtet i ka dhėnė popullit tė Kosovės para dhe pas shpalljes sė pavarėsisė.

Nga ana tjetėr, Ministri i Punėve tė Jashtme i Emirateve tė Bashkuara Arabe, Sheikh Abdullah bin Zayed Al Nahyan ka siguruar Ministrin Hoxhaj se Emiratet e Bashkuara Arabe do tė shtrijnė ndikimin e tyre tė fuqishėm nė shumė vende arabe pėr tė pranuar pavarėsinė e Kosovės.

Nė kėtė takim dy ministrat kanė diskutuar edhe pėr mundėsinė e thellimit tė bashkėpunimit bilateral, sidomos nė fushėn e bashkėpunimit ekonomik.

Sipas njoftimit pėr media tė MPJ-sė, ministri Enver Hoxhaj gjatė qėndrimit nė Nju Jork do tė zhvillojė shumė takime me pėrfaqėsues tė shteteve qė ende nuk e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, nė pėrpjekje pėr tė siguruar njohje pėr Kosovėn.


Lukovac: Nėse Serbia e do BE-nė, duhet ta pranojė Kosovėn http://zhurnal.mk/data/news/lukovac.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=lukovac.jpg)
Beograd, 23 shtator - Ish-ministri i Punėve tė Jashtme tė Malit tė Zi, Branko Lukovac, ka thėnė se Serbia do tė duhet ta njohė Kosovėn, nėse e dėshiron anėtarėsimin nė Bashkimin Evropian.

“Kosova e pavarur ėshtė njė realitet me tė cilin Serbia jeton qe sa vite. Ēėshtja ėshtė nėse pushteti nė Serbi ka pėr ta gjetur forcėn – nėse janė tė pėrkushtuara sinqerisht pėr rrugėn evropiane, qė qytetarėve t’ua thonė tė vėrtetėn”, ka thėnė Lukovac pėr “Dnevnik”.

Ai ka shtuar se mesazhet qė kanė ardhur kohėt e fundit nga Berlini nė Beograd nuk paraqesin asgjė tė re.

“Pėr to kanė ditur politikanė seriozė edhe mė herėt, e tani vetėm se janė komunikuar publikisht pasi ėshtė pėruruar qeveria e re. Nėse e do BE-nė, Serbia duhet ta pranojė Kosovėn”, thekson Lukovac, sipas tė cilit kjo mund tė ndodhė kur u vjen fundi i bisedimeve me BE-nė pėr ēėshtjen e anėtarėsimit, raporton RTV21.


Samaras refuzon takimin me Gruevskin http://zhurnal.mk/data/news/samaras-andonis.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=samaras-andonis.jpg)
Athinė, 23 shtator - Kryeministri grek, Andonis Samaras, ka refuzuar kėrkesėn pėr takim tė bėrė nga kryeministri i vendit tonė, Nikola Gruevski.
Lajmin e bėn tė ditur gazeta athinase “Demokratia”, sipas sė cilės, Samaras pėrveēse i ėshtė pėrgjigjur negativisht letrės sė kryeministrit Gruevski, ka theksuar se Greqia nuk po e bllokon tė ardhmen evropiane tė vendit dhe se e drejtė dhe obligim i saj ėshtė tė mbikėqyrė pėrparimin e e secilit vend-kandidat pėr anėtarėsim nė BE.
Ndryshe, nė letrėn e kryeministrit Gruevski drejtuar homologut grek, thuhet se takimet e drejpėrdrejta nė nivel tė lartė janė nė funksion tė pėrmirėsimit tė dialogut lidhur me ēėshtjet qė e rėndojnė raportin mes Greqisė dhe Maqedonisė, e qė paraqesin njėkohėsisht pengesė pėr integrimin euroatlantik tė Maqedonisė.



Avramopulos: Maqedonia fajtore pse nuk zgjidhet ēėshtja e emrit http://zhurnal.mk/data/news/527066aaaa_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=527066aaaa_1.jpg)
Athinė, 24 shtator - Ēėshtja qipriote dhe e emrit tė Maqedonisė ishin temat kryesore tė takimit tė mbrėmshėm midis ministrit grek tė Punėve tė Jashtme, Dhimitris Avramopulos dhe sekretarit tė pėrgjithshėm tė KB-sė, Ban Ki-Mun, kumtoi MPJ-ja greke.

Sipas deklaratės sė shkruar tė publikuar nė faqen e MPJ-sė, Avramopulos i ka shpjeguar Ban Ki-Munit "si qėndrojnė punėt sot dhe pse nuk vazhdohet nė drejtimin tė cilin e duan tė gjithė, nė kuadėr tė procesit i cili zhvillohet nėn patronazhin e KB-sė".

"Ėshtė e qartė se kjo nuk ėshtė pėr shkak tė Greqisė. Ne e theksuam nevojėn qė sa mė shpejt qė ėshtė e mundur tė pėrgjigjet nė nismat e ndėrmarra me respektimin e plotė tė historisė sė vendit tonė. Nga ana tjetėr gjetja e zgjidhjes do tė jetė nė interes tė stabilitetit, paqes dhe bashkėpunimit nė kėtė pjesė tė ndjeshme tė Evropės", theksohet nė deklaratėn e Avramopulosit.



Vazhdojnė tensionet Japoni-Kinė http://zhurnal.mk/data/news/pekin_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=pekin_4.jpg)
Pekin, 23 Shtator - Kina ka anuluar tė gjitha ngjarjet e planifikuara pėr tė shėnuar 40 vjetorin e vendosjeve tė marrėdhėnieve diplomatike me Japoninė.

Agjencia kineze e lajmeve, Xinhua ka cituar Asociacionin pėr Miqėsinė mes Kinės e Japonisė tė ketė thėnė se ngjarjet do tė zhvillohen “nė njė kohė tė pėrshtatshme” nė vend se mė 27 shtator, kur ishin planifikuar.

Tensionet mes dy shteteve janė rritur pėr shkak tė pretendimeve mbi ishujt e kontestuar nė Detin e Kinės Lindore.

Japonia ka kontrollin mbi grupin e ishujve qė i quan Senkaku.

Por, pretendime terrirotial ka edhe Kina, e cila i njeh ishujt me emrin Diaoyu.

Anulimet e ngjarjeve nuk janė konfirmuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme. Nė tė dy shtetet nė ditėt e fundit janė mbajtur protesta masive, derisa liderėt kanė fajėsuar njėri-tjetrin pėr rritjen e tensioneve.


Dha dorėheqje kryeministri i Kazakistanit http://zhurnal.mk/data/news/karim_masimov.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=karim_masimov.jpg)
Almati, 24 shtator - Kryeministri i Kazakistanit Karim Masimov, ka dhėnė dorėheqje. Njoftimi u bė sot nė mėngjes nga shėrbimi presidencial pėr shtyp i vendit.

Presidenti kazak Nursultan Nazarbajev e ka pranuar dorėheqjen e Masimovit. Masimov ka qenė kryeministėr i ekonomisė mė tė madhe tė Azisė Qendrore qė nga janari i vitit 2007.


Lufta Izrael - Iran ėshtė lufta e tretė botėrore! http://zhurnal.mk/data/news/Israel-Iran-nuclear.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Israel-Iran-nuclear.jpg)
Teheran, 24 shtator - Konflikti midis Iranit dhe Izraelit mund tė ēojė deri te lufta e tretė botėrore, deklaroi dje komandanti i forcave tė aviacionit civil i Korpusit tė Gardės revolucionare, Amir Ali Haxhizadeh.

"Nuk mund ta paramendoj se Izraeli do tė fillojė luftė kundėr Iranit pa mbėshtetjen e SHBA-sė, ndėrsa mė pas lufta eventuale do tė jetė midis dy vendeve. Nė rast tė tillė gjithēka do tė dalė jashtė kontrollit, pasi qė vende tė tjera do tė kyēen ose nė anėn e Iranit ose kundėr tij dhe kjo mund tė ēojė deri te lufta e tretė botėrore", tha Haxhizadeh.

Ai paralajmėroi se gjatė konfrontimit eventual me Izraelin, Irani do tė vlerėsojė tė gjitha bazat ushtarake amerikane nė rajon si territor amerikan dhe ata do tė bėhen cak i tij.

Haxhizadeh pėr televizionin shtetėror iranian "Al Alam" theksoi se Irani mund ta godasė Izralein, nėse ėshtė i sigurt se shteti hebraik po pėrgatitet pėr sulm.

Ai theksoi se Izraeli nuk e ka fuqinė e duhur ushtarake qė t'i kundėrvihet Iranit.

Lona
25-09-12, 08:48
Lirohen “komplotistėt” e karikaturistit tė Muhamedit http://zhurnal.mk/data/news/km.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=km.jpg)
Goteborg, 24 shtator - Njė gjykatė suedeze ka liruar tė hėnėn tre persona, qė dyshohej se kanė planifikuar tė vrasin njė artist suedez – karikaturist i Profetit Muhamed.

Gjykata e Apelit nė Goteborg tha se nuk ka prova tė mjaftueshme pėr tė dėnuar tre personat – dy shtetas suedez me origjinė irakiane dhe njė somalez.

Ata janė arrestuar nė njė galeri artesh nė Goteborg, mė 11 shtator, 2011, nė njė ekspozitė qė ndiqej nga artisti Lars Vilks.

Vilks ka jetuar nėn mbrojtjen e policisė nga viti 2007, kur vizatimet e tij kanė nisur t’i shkaktojnė kėrcėnime me vdekje.


OBSH: Alarm global pėr virusin e ri http://zhurnal.mk/data/news/kod.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kod.jpg)
Londėr, 24 shtator - Organizata Botėrore e Shėndetėsisė ka bėrė tė ditur se njė shtetas i Katarit, i goditur nga njė virus i panjohur mė parė, por qė ka lidhje me virusin SARS, ndodhet nė gjendje tė rėndė shėndetėsore

Mekanizimi pėr Shėndetėsi i Kombeve tė Bashkuara ka lėshuar alarm global pėr rastin e 49-vjeēarit.

Pacienti ėshtė shtruar pėr trajtim nė Britani, pas kthimit nga Arabia Saudite.

Nė vitin 2003, virusi SAARS ka shkaktuar vdekjen e rreth 800 personave – shumica e tyre nė Azi.


Clinton takohet me presidentin e Egjiptit http://zhurnal.mk/data/news/6_wa.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=6_wa.jpg)
Nju-Jork, 25 shtator - Sekretarja amerikane e shtetit Hillari Klinton u takua me presidentin egjiptian Mohamed Morsi, qė ėshtė kontakti amerikano-egjiptian i nivelit mė tė lartė, pasi protestuesit egjiptianė paraprakisht gjatė kėtij muaji e sulmuan Ambasadėn e SHBA-sė nė Kajro.

Nė takimin nė Nju-Jork ata kanė biseduar pėr garantimin e sigurisė sė misioneve diplomatike amerikane.

Morsi ka deklaruar se siguria e Ambasadės sė SHBA-sė ėshtė obligim i shtetit egjiptian, deklaroi njė nėpunės i Departamentit Shtetėror. Protestat nė Kajro mė 11 shtator ishin pėrgjigje e trejlerit tė publikuar pėr filmin "Pafajėsia e myslimanėve", me tė cilin pėrqeshet profeti Muhamed.

Disa orė mė vonė ambasadori i SHBA-sė nė Libi si dhe tre diplomatė amerikanė janė vrarė nė njė sulm mbi Konsullatėn amerikane nė Bengazi.

Hillari dhe Morsi nė takim kanė biseduar edhe pėr sigurinė nė Gadishullin e Sinait dhe pėr mundėsitė pėr zhvillimin e ekonomisė egjiptiane.

Ata po qėndrojnė nė Nju-Jork, ku marrin pjesė nė sesionin e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara.


Situata nė Siri po pėrkeqėsohet http://zhurnal.mk/data/news/hehrrhrrrrrrrrrraaa.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=hehrrhrrrrrrrrrraaa.jpg)
Nju-Jork, 24 shtator - I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara dhe Ligės Arabe pėr Sirinė, Lakhdar Brahimi, sot duke raportuar pėr vizitėn e tij nė Damask, ku ka takuar presidentin sirian, Bashar al-Asad, dhe ministrin e Jashtėm, Valid al-Moallem, tha se situata nė Siri po pėrkeqėsohet.

Brahimi e njoftoi Kėshillin e Sigurimit se regjimi sirian beson se ka rreth 5.000 luftėtarė tė huaj nė vend dhe se "qeveria, gjithnjė e mė shumė, portretizon konfliktin si konspiracion tė huaj".

"Mendoj se nuk ka mospajtime, situata nė Siri ėshtė jashtėzakonisht e keqe dhe po pėrkeqėsohet. Ajo ėshtė njė kėrcėnim pėr rajonin dhe njė kėrcėnim pėr paqen dhe sigurinė nė botė", ka deklaruar Brahimi.

Emisari ndėrkombėtar po ashtu tha se populli sirian pėrballet me mungesa nė rritje tė ushqimeve. Shefja e Programit pėr Ushqim tė Kombeve tė Bashkuara, Ertaren Kuzan, tha se numri i sirianėve nė nevojė ėshtė rritur nė 1,5 milion, nga 250,000 sa ka qenė nė muajin prill.

Revolta kundėr regjimit tė Asadit ka nisur nė mars tė vitit tė kaluar dhe mbi 23,000 persona besohet se janė vrarė nė kėto trazira.


Bruekseli i jepė dritė jeshile Shqipėriės pėr nė BE http://zhurnal.mk/data/news/Bashkimi-europian_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Bashkimi-europian_1.jpg)
Tiranė, 25 shtator - Shqipėria ėshtė shumė pranė listės pėr tu bėrė njė tjetėr shtet nga Ballkani Perėndimor pjesė e familjes sė madhe europiane. Njė fakt i tillė bėhet i ditur nga njė dokument i publikuar nga Komisioni Europian nė funksion tė botimit tė 10 tetorit, kur publikohet raporti i plote mbi zgjerimin.

Sipas Komisionit Evropian dialogu mes qeverisė dhe opozitės nė Shqipėri ka ēuar nė bllokimin politik nė vend qė tė zėvendėsohet`` me miratimin e reformave zgjedhore dhe parlamentare.``

Tirana, thotė raporti, ka bėrė njė punė tė konsiderueshme” nė lidhje me prioritet kyēe "tė pėrcaktuar nga vetė Komisioni Europian pėr tė marrė statusin e vendit kandidat dhe hapjen e negociatave pėr anėtarėsim.

Pas tre vitevesh dėshtimi tė kėrkesės qė zyrtarisht tė bėhet njė vend kandidat nė prill tė vitit 2009, Shqipėria mė nė fund ėshtė gati pėr tė kaluar provimin nė Bruksel, duke fituar mė 10 tetor njė mendim pozitiv nga Komisioni Evropian.

Njė rekomandim qė do tė shkojė "drejt nė tryezėn e Kėshillit tė BE-sė nė dhjetor, ku do tė jenė Shtetet Anėtare tė cilat do tė marrin njė vendim konkret.

Nė rast se do tė ndizet drita jeshile, atėherė Shqipėria do tė bėhet "vendi i pestė nė Ballkanin Perėndimor me statusin kandidat pėr nė BE, pas Kroacisė ( e cila do tė bėhet anėtare me tė drejta tė plota nė korrik 2013), Maqedonisė, Mali i Zi dhe Serbia.

Kėsaj liste i bashkangjiten edhe vende tė tjera kandidate, Turqia dhe Islanda, ndėrsa Bosnja e Hercegovina dhe Kosova do tė mbeten nė dhomėn e pritjes.


Nishani i jep "shuplakė" Serbisė pėr Kosovėn http://zhurnal.mk/data/news/bujar-Nishani-.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=bujar-Nishani-.jpg)
Nju Jork, 24 shtator - Presidenti i Republikės Bujar Nishani ka folur sot nė Takimin e Nivelit tė Lartė tė Asamblesė sė OKB, pėr shtetin ligjor. Ai ėshtė shprehur fillimisht se Shteti i sė Drejtės ka njė rėndėsi parėsore nė mirėqėnien e shoqėrive, ndėrsa renditi Shqipėrinė ndėr vendet qė respekton shtetin e sė drejtės.

“Kėshtu qė nuk ėshtė aspak pėr t’u habitur qė konsolidimi i sundimit tė ligjit nė Shqipėri nė nivel kombėtar ėshtė shėndėrruar nė parimin udhėheqės pėr njė demokraci tė re e tė fuqizuar si dhe nė gurin themeltar tė njė shoqėrie tė konsoliduar e nė harmoni, tė njė ekonomie tregu tė hapur e solide, tė njė qėndrueshmėrie rajonal dhe paqeje dhe sigurie afatgjatė. Ėshtė pikėrisht parimi i Shtetit tė sė Drejtės ai me tė cilin ne kemi pėrafruar dhe pėrputhur tė gjitha deklaratat tona kombėtare dhe ligjin ndėrkombėtar, konventat dhe rregulloret tona si dhe vetė funksionimin e kėtij organizmi madhėshtor. Sot Shqipėria gjendet nė pararojė tė mbėshtetjes dhe mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut dhe ne pėrkrahim luftėn e tė gjithė popujve pėr liri anembanė botės qė nga Siria deri nė Mianmar. Ēdo regjim qė dhunon ligjin e lirisė duhet tė japė llogari nė nivel kombėtar dhe ndėrkombėtar”, tha presidenti.

Duke deklaruar se vendi i tij, Shqipėria mbėshtet Gjykatat Ndėrkombėtare, Presidenti Nishani i dha njė shuplakė Serbisė, pasi i kujtoi se ėshtė pėr tė ardhur keq qė ky shtet nuk i ka marrė parasysh vendimet e ndėrkombėtarėve pėr Kosovėn.

"Ėshtė pėr tė ardhur keq qė nganjėhere vendimet dhe mendimet e Gjykatave Ndėrkombėtare nuk merren parasysh nga shtetet, tė cilat i kanė ngritur dhe paraqitur fillimisht si ēėshtje gjyqėsore. Kėshtu ishte edhe rasti me mendimin kėshillues tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė mbi pavarėsinė e Republikės sė Kosovės", tha Nishani.

Presidenti vuri nė dukje gjatė fjalimit tė tij, se Shqipėria mbetet njė partner vėrtet i pėrkushtuar ndaj promovimit tė drejtėsisė, mbajtjes sė pėrgjegjėsisė dhe tepėr e vendosur pėr ndėshkueshmėrinė e ēdo krimi tė kryer.

"Shqipėria mbėshtet me gjithė zemėr parimin e juridiksionit mbarėbotėror, sepse ne besojmė qė ai ėshtė njė mekanizėm i rėndėsishėm pėr t’i dhėnė fund pandėshkueshmėrisė dhe pėr promovimin e pėrgjegjshmėrisė. Shqipėria ka mbėshtetur dhe gjithmonė do tė vazhdojė tė mbėshtesė mandatet e Gjykatave Ndėrkombėtare pėr rolin e tyre tė pazėvendėsueshėm nė luftėn ndaj pandėshkueshmėrisė si dhe nė vendosjen e standardeve tė njė drejtėsie botėrore nė interes tė paqes dhe sigurisė", shtoi ai.

Ndėrsa duke iu referuar luftrave nė Ballkan, kreu i shtetit tha se disa shtete kanė keqpėrdorur nacionalizmin.

"Nė rajonin tim, atė tė Ballkanit, popujt e etnive tė ndryshme: shqiptarė, boshnjakė dhe kroatė kanė pėrjetuar disa nga luftėrat mė tė tmerrshme nė emėr tė nacionalizmit tė keqpėrdorur. Mendjet shoviniste pėrligjėn ideologjinė e superioriteti tė tyre mbi popujt e tjerė duke legjitimuar gjenocidet dhe masakrat qė pasuan. Dy dekadat e fundit kanė treguar se nuk ėshtė njė detyrė e lehtė qė ta kthesh kėtė faqe nė librin e historisė sė Ballkanit. Shkaktarėt e kėtyre tragjedive dhe gjenocidive natyrisht qė nuk mund tė jenė nė gjendje ta bėjnė kėtė gjė vetėm. Ajo qė nevojitet ėshtė miratimi i tė gjithė popujve, por para sė gjithash dhe mbi tė gjitha, nevojitet miratimi i viktimave qė kėrkojnė drejtėsi. Vėrehet me shqetėsim se nė Ballkan, nė vend tė kėrkesave faljesh tė sinqerta pėr masakrat dhe gjenocidin e shkaktuar, ne na serviren deklarata mohuese dhe mbi tė gjitha, deklarata tė bėra nga nivelet mė tė larta", theksoi presidenti i Shqipėrisė.Ndėrkohė qė takimi i lartė drejtohej nga Presidenti i Asmablesė, ish-ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremic, i cili mėsohet se ka lėnė sallėn para se tė merrte fjalėn, Presidenti i Shqipėrisė Bujar Nishani.


Obama i pėrkrahė integrimet e Maqedonisė http://zhurnal.mk/data/news/IVANOV_OBAMA.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=IVANOV_OBAMA.jpg)
Nju-Jork, 25 shtator - Presidenti i Maqedonisė Gjorge Ivanov dje nė Nju-Jork pati takim me presidentin amerikan Barak Obama.

Nė takim, gjatė pritjes pėr shefat e delegacioneve qė marrin pjesė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, presidenti i Maqedonisė Ivanov kėrkoi qė tė vazhdohet pėrkrahja qė SHBA-ja ia jep Maqedonisė pėr marrjen e ftesės pėr anėtarėsim nė NATO.

Obama theksoi se SHBA-ja jep pėrkrahje tė fortė pėr integrimin e Maqedonisė nė NATO. Presidenti amerikan njėkohėsisht shprehu falenderime pėr kontributin qė Maqedonia e jep nė misionet ushtarake siē ėshtė misioni nė Afganistan.

Presdenti amerikan nė takim me shefin e shtetit tė Maqedonisė e inkurajoi dialogun e Maqedonisė me Greqinė pėr tejkalimin e kontestit pėr emrin, me shpresė se do tė gjendet zgjidhje.

Obama tha se ėshtė e nevojshme qė tė punohet pėr realizimin e hyrjes sė Maqedonisė nė NATO.

Lona
16-10-12, 14:45
Ibrahimi dhe Hasani sulmojnė Serbinė? http://zhurnal.mk/data/news/1-kryesrja.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=1-kryesrja.jpg)
Seleksionuesi i Maqedonisė nė futboll, Ēede Janevski. ka mbrojtur futbollistėt e tij nė prag tė ndeshjes kualifikuese pėr KB me Serbinė qė do tė zhvillohet tė martėn (sot) nė stadiumin “Filipi i dytė” nė Shkup.

Ai edhe njėherė potencoi se lojtarėt e tij nė ndeshjen e fundit kanė luajtur mbi mundėsit e tyre, por ka pasur edhe disa gabime qė i kushtuan shumė. “Ato janė momente qė patjetėr duhet tė futemi me njė agresivitet mė tė shfaqur, por kjo nuk do tė thotė se duhet tė marr pushkėn qė ti gjuaj futbollistėt. Unė jam i pari qė duhet mbrojtur Bogatinov por edhe lojtarėt tjerė, kurse kush do tė luaj do tė vendosi para ndeshjes. Kjo varet edhe nga pėrgatitja psikike e tyre. Kam biseduar me futbollistėt individualisht por edhe nė grupe, kurse tema ka qenė gabimet e ndodhura nė takimin me Kroacinė”, tha Janevski. Seleksionuesi mė pas shtoi se do tė ketė ndryshime nė formacion me ēka Maqedonia duhet tė fitoj nė freski. “Do tė ketė disa ndryshime nė formacionin bazė, pasi kemi edhe dy ndryshime tė detyruara pasi Pandev dhe Shikov janė jashtė kėtij takimi, por do ketė edhe disa freski nė ekip.

Serbia humbi nga Belgjika me rezultat 0:3, por kjo nuk do tė thotė se kundėrshtari ynė ėshtė me vlera mė tė vogla. Ata kanė futbollist qė luajnė nėpėr ekipe tė forta evropiane qė me siguri se edhe ata kėrkojnė qė tė nxjerrėn pas humbjes sė fundit. Dallimi mes Kroacisė dhe Serbisė ėshtė qė rivali ynė i ardhshėm ka lojtar mė konkret qė janė shumė tė shpejtė dhe me kualitete individuale. Ata janė tė rrezikshėm nė ndėrprerjet e lojės, qė nė e kemi pikėn mė tė dobėt”, deklaroi seleksionuesi maqedonas. Nė konferencėn pėr shtyp qė u zhvillua nė Shkup mori pjesė edhe futbollisti Nikollēe Noveski i cili u shpreh optimist se ndaj Serbisė do tė tregojnė lojė fenomenale por edhe triumf. “Mendoj se jemi tė rehabilituar pas humbjes ndaj Kroacisė. Tani mė jemi tė pėrgatitur psiqikisht pėr ndeshje te re dhe mendoj se do tė arrijmė sukses. Para nesh ėshtė njė duel i vėshtirė. Serbia ėshtė njė rival kualitativ, por ne do tė japim maksimumin qė tė luajmė mirė pėr rezultat pozitiv”, tha lojtari mbrojtjes i Maqedonisė.


Erdhėn pėr tė rrahur shqiptarėt, por hėngrėn vet dajakun http://zhurnal.mk/data/news/SERBT.bmp (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=SERBT.bmp)
Njė grup serbėsh qė kishin ardhur pėr tė pėrcjell ndeshjen ndėrmjet Maqedonisė dhe Serbisė janė rrahuar tė martėn nė afėrsi tė Ēarshisė sė Vjetėr tė Shkupit, nga disa shqiptarė.

Sipas informatave qė qarkullojnė, serbet kanė provokuar kalimtarėt e rastit duke bėrtitur disa herė me fyerje antishqiptare. Kjo ka bėrė qė disa tė rinj tė godasin serbėt, me ēka kėta tė fundit kanė ikur me vrap nė drejtim tė sheshit tė Shkupit. Kjo ka bėrė qė policia tė pėrforcoj qarkullimin e saj nė pjesėt tė banuara me shqiptarėt.

Lona
16-10-12, 14:50
Komiteti i Helsinkit: Maqedonia drejt shtetit policor http://zhurnal.mk/data/news/policia-speciale.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=policia-speciale.jpg)
Shkup, 16 tetor - Komiteti i Helsinkit pėr tė Drejtat e Njeriut ka vlerėsuar nė raportin e tij kuartal se Maqedonia po shndėrrohet heshturazi por nė mėnyrė legale nė shtet policor, proces qė sipas kėsaj organizate, ka filluar nė vitin 2006 pėrmes Ligjit tė Policisė.
Sipas KH-sė, zgjidhja ligjore e para gjashtė viteve ka mundėsuar qė Policia tė mund tė incizojė dhe tė fotografojė qytetarėt nė vende publike dhe materialin e mbledhur ta shfrytėzojė pėr qėllime tė veta.
“Janė tė parapara 50 lloje tė evidencės, tė cilat do tė ruhen dy vite e tej. Kėshtu, pėrshembull, po qe se njė qytetar ka kaluar rrugėn nė kundėrshtim me rregullat, ai do tė ftohet nė gjykatė, kurse Policia do tė ruajė pesė vite emrin dhe tė dhėnat e tij. Po aq kohė ai do tė jetė nė listėn e Policisė, nėse do tė ngrinte ankesė ndaj njė pjesėtari policor. Pėr pjesėmarrje nė njė aksident trafiku, tė dhėnat e qytetarėve do tė ruhen dhjetė vite. Nė rastin mė tė keq, pėr qytetarėt – kryerės tė veprave penale, pavarėsisht lartėsisė sė dėnimit, Policia do tė dijė gjithēka derisa tė jenė gjallė”, thuhet mes tė tjerash nė raportin e KH-sė.
Kėto dhe shumė vėrejtje tė tjera, KH ia ka dorėzuar Kuvendit tė Maqedonisė dhe shpreson tė merr parasysh gjatė shqyrtimit nė fazėn e dytė tė ndryshimeve dhe plotėsimeve tė Ligjit tė Policisė.

Lona
16-10-12, 14:50
Model slloven pėr bursėn energjetike http://zhurnal.mk/data/news/1...modeli.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=1...modeli.jpg)
Kėmbimi i pėrvojave nga mėnyra e funksionimit tė Operatorit slloven nė tregun e energjisė elektrike BORZEN dhe Bursės sė Tregtisė me Energji Elektrike South Pool (BSP) ėshtė qėllimi kryesor i vizitės sė ekipit tė ekspertėve tė Sistemit elektro-transmetues tė Maqedonisė MEPSO nė kėto institucione sllovene.

Gjatė prezantimit nė BORZEN ekspertėt e MEPSO-s mund tė njoftohen me mėnyrėn e planifikimit tė tregut tė energjisė elektrike nga ana e market operatorit slloven, si dhe me mėnyrėn e dėrgesės sė energjisė elektrike dhe balancimit.

Siē theksoi Andrazh Shavli, udhėheqės i Sektorit pėr organizimin e tregtisė nė BORZEN, Sllovenia filloi me organizimin e bursės sė energjisė elektrike nė vitin 2001 nė kohėn e parė me tregtimin e vazhdueshėm, ndėrsa nga viti 2008 edhe me tregtimin me ankand sipas parimit njė ditė pėrpara.
"Prej nesėr fillojmė me tregtimin sipas parimit 'gjatė ditės' qė do tė jetė pėrvojė e re pėr ne", tha Shvali.

Theksoi se fillimisht bursa sllovene ka punuar dobėt, ndėrsa nga viti 2008 kur e ka ndryshuar pronėsinė dhe kur 50 pėr qind e pronėsisė i ka takuar Bursės sė Italisė pėr shitjen e energjisė elektrike shėnon rritje tė vazhduar. Rekomandim edhe i drejtorit tė pėrgjithshėm tė Bursės sė Sllovenisė BSP, Gorazd Azhman ėshtė qė tė gjendet partner i huaj i cili ka bursė tė zhvilluar tė energjisė elektrke qė tė barten pėrvojat. "Maqedonia ėshtė nė fillim tė zhvillimit tė bursės pėr shitjen e energjisė elektrike dhe do tė ishte mirė tė gjejė partner i cili mund t'ia bart pėrvojat. Ana e keqe ėshtė se nė rrethimin tuaj praktikisht nuk ka bursė tė zhvilluar me pėrjashtim tė Greqisė nė tė cilėn ka ndonjė mėnyrė tė funksionimit tė shitjes sė energjisė si bursė", tha Azhman.

Lona
16-10-12, 14:53
Lindsay: Beogradi tė zgjedhė – Evropa apo Kosova http://zhurnal.mk/data/news/lind_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=lind_2.jpg)
Beograd, 15 tetor - Serbia nė periudhėn e ardhshme duhet tė zgjedhė midis Bashkimit Evropian dhe Kosovės, thotė pėr gazetėn “Danas” tė Beogradit, James Ker Linsday, hulumtues i politikės nė Evropėn Juglindore tė Shkollės Londineze tė Ekonomisė.

Lindsay thekson se kryeministri i Serbisė, Ivica Dacic sidomos ėshtė i shqetėsuar me dispozitėn nė raportin e Komisionit Evropian pėr progresin e Serbisė pėr integritetin territorial tė Kosovės, sepse kohė mė parė ka deklaruar se ndarja e Kosovės ėshtė zgjidhja mė e mirė, transmeton Qik.

Sipas fjalėve tė tij, qėndrimi pėr integritetin territorial tė Kosovės i bashkon tė gjitha shtetet anėtare tė BE-sė.

Lindsay konsideron se ndarja e Kosovės ėshtė rezultat i cili gjithnjė e mė vėshtirė mund tė parashihet.

Ai thotė se Kosova ėshtė prioritet kyē, i cili do tė formėsojė raportet e Serbisė me BE-nė, duke shtuar se “nuk ekziston shansi qė Serbia tani mund tė shmangė kėtė fakt tė pakėndshėm”.


Dialogu Kosovė –Serbi nė dhjetor? http://zhurnal.mk/data/news/kos_5.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kos_5.jpg)
Bruksel, 16 tetor - Serbia nuk do tė heq dorė nga vazhdimi i dialogut me Prishtinėn dhe nga procesi i mėtejmė i integrimeve evropiane, pavarėsisht mesazheve tė qarta nga Brukseli se formulimi ‘kontestues” pėr “respektimin integritetit tokėsor tė Kosovės” mbetet nė Strategjinė e shtrirjes, shkruan gazeta “Vecernje Novosti” duke i’u referuar burimeve nė Qeveri.

Sipas gazetės, edhe pse kanė ndodhur zhurmimet nė lidhjet midis dy partnerėve tė koalicionit nė Qeveri – pėrparimtarėve tė Vucicit dhe socialistėve tė Dacicit–rreth raportit tė mėtejmė tė shtetit ndaj BE, po i afrohet fundit hartimi i Platformės pėr Kosovėn dhe po formohet ekipi i ardhshėm negociues tė cilin, sipas tė gjitha gjasave do ta drejtojė kryeministri Ivica Dacic.

Por, siē merr vesh RTK, nė negociata do tė marrė pjesė aktive edhe nėnkryeministri i parė, Aleksandar Vucic dhe disa ministra tjerė. Mirėpo, nuk pėrjashtohet mundėsia qė ekipin serb ta udhėheqė presidenti Nikolic, i cili thotė se nėse kėtė do ta kėrkojė Qeveria nga ai do ta pranojė pa telashe.

Paralel me kėtė, thonė qeveritarėt serb, shteti do ta vazhdojė betejėn qė “integriteti i Kosovės” tė hiqet nga Strategjia e BE ose tė paktėn tė mos paraqitet nė dokumentet e ardhshme tė Brukselit mbi Serbinė.

Prandaj, zyrtarėt serb e kanė nisur fushatėn e madhe tė lobimit qė tė hiqet ky formulim, dhe kushti pėr normalizimin e raporteve me Prishtinėn tė definohet sa mė butė. Sikurse merr vesh gazeta “Vecernje Novosti”, Beogradi dhe Prishtina do tė mund ta ripėrtėrinin dialogun brenda njė muaji. Respektivisht ideja ėshtė qė bisedimet tė nisin mė sė voni nė fillim tė dhjetorit para takimit tė shefave tė shteteve dhe qeverive tė BE nė Kėshillin e Evropės, mė 13 dhjetor.

Javėt e ardhshme, si paralajmėron edhe presidenti Nikolic, do tė definohet Platforma pėr Kosovėn, e cila, sipas fjalėve tė shefit tė zyrės sė Qeverisė pėr Integrime Evropiane, Milan Pajevic, do t’i marrė parasysh edhe dokumentet e sapo publikuara tė Brukselit dhe kėrkesat qė shtrohen para Serbisė.

Tė hėnėn janė “zbutur” edhe mosmarrėveshjet qė u shkaktuan nė relacionin Partia Pėrparimtare dhe ajo Socialiste pas deklaratės sė Ivica Dacicit se “Serbinė nuk po e lėshojnė nė BE pikėrisht ata qė kanė bėrė krime mbi serbėt”, duke aluduar nė Gjermaninė si humbėse e dy luftėrave botėrore.

Zėvendėskryeministri Vucic (vlerėsohet si shumė i afėrt me Qeverinė gjermane) ka rekomanduar se ka biseduar me Dacic, se i kanė sqaruar tė gjitha mospajtimet dhe se kryeministri i ka thėnė se qėllimi i tij “rreth fjalėve qė i janė transmetuar apo folur” kanė qenė tjera.

Kurse vet Dacic gjithė transkriptin e fjalimit tė tij tė sė dielės nga komemoracioni ku ėshtė shėnuar njė masakėr e kryer nga forcat hitleriane nė Luftėn e Dytė Botėrore, ia ka dorėzuar mbrėmė personalisht ambasadorit gjerman.

Lona
16-10-12, 14:58
Hagė: I akuzuari Karaxhiq e fillon mbrojtjen e tij http://zhurnal.mk/data/news/karaxh.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=karaxh.jpg)
Hagė, 16 tetor - Ish lideri politik i serbėve tė Bosnjės gjatė luftės, Radovan Karaxhiq, parashihet qė sot do ta filloj mbrojtjen e tij ndaj akuzave pėr gjenocid dhe mizori tė tjera nė Gjykatėn pėr Krime tė Luftės nė Hagė.

Radovan Karaxhiq, i akuzuar pėr gjenocid lidhur me masakrėn e afro 8 mijė burrave dhe djemve myslimanė nė Srebrenicė, nė korrik tė vitit 1995, thotė se nuk ėshtė fajtor lidhur me akuzat.

Procesi gjyqėsor kundėr tij nė Gjykatėn e Hagės ka filluar nė vitin 2009.

Tashmė gjykata e ka hedhur poshtė njė kėrkesė tė tij pėr proces tė ri.

Karaxhiqi ishte arrestuar nė vitin 2008, 13 vite prej se sė pari ishte akuzuar pėr orkestrimin e mizorive serbe gjatė luftės nė periudhėn 1992-95 nė Bosnjė Hercegovinė.


SHBA: Clinton thotė se ajo ishte pėrgjegjėse pėr Bengazi http://zhurnal.mk/data/news/ale_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ale_2.jpg)
Sekretarja amerikane e shtetit, Hillary Clinton, e ka pranuar fajėsinė pėr dėshtimin e sigurisė, qė ka ēuar nė sulmin kundėr misionit diplomatik tė Shteteve tė Bashkuara nė Bengazi tė Libisė dhe vrasjen e katėr amerikanėve, pėrfshirė edhe ambasadorin amerikan nė Libi.

Nė njė intervistė pėr rrjetin televiziv CNN, ajo tha se siguria pėr diplomatėt amerikanė tejoqeanit ėshtė pėrgjegjėsi e saj.

Zonja Clinton theksoi se presidenti Barack Obama dhe zėvendėspresidenti Joe Biden, nuk kanė qenė tė involvuar nė vendimet pėr ēėshtje tė sigurisė tė ndėrlidhura me konsullatėn nė Bengazi.


Angli, shpresė pėr 14-vjeēaren pakistaneze http://zhurnal.mk/data/news/bi.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=bi.jpg)
Birmingham, 16 tetor - Mjekėt nė spitalin britanik ku po kurohet 14-vjeēarja Malala Yousafzai, e cila u qėllua me armė nga talebanėt, thonė se kanė shpresė se ajo mund tė pėrmirėsohet.

Vajzės pakistaneze, qė mbėrriti nė Birmingam ditėn e hėnė, iu hoq njė plumb nga kafka javėn e kaluar.

Drejtori i spitalit, doktor David Rosser deklaroi se disa kolegė britanikė qė kanė qenė nė Pakistan besojnė se ajo ka shanse serioze pėr njė rekuperim tė mirė.

Malala Yousafzai u dėrgua nga Pakistani pėrmes Emirateve tė Bashkuara Arabe me njė aeroambulancė rreth njė javė pasi ajo dhe dy moshatare u sulmuan teksa ktheheshin nė shtėpi nga shkolla nė provincėn e Mingorės, nė Luginėn e Suotit.

Talebanėt deklaruan se e kishin qėlluar atė sepse “kishte promovuar kundėrlaicizmin”.


Teherani nuk do negociata, pavarėsisht sanksioneve tė reja http://zhurnal.mk/data/news/teher_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=teher_3.jpg)
Teheran, 16 tetor - Ministria e Jashtme e Iranit bėri tė ditur sot se sanksionet e reja tė Bashkimit Evropian ndaj Iranit nuk do ta detyrojnė Teheranin qė tu rikthehet negociatave me fuqitė botėrore, rreth programit tė tij bėrthamor.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme, Ramin Mehmanparast tha sot se masat e reja nuk do ta ndalojnė Iranin nga krijimi i karburantit bėrthamor.

Ai i quajti sanksionet “tė jashtėligjshme, tė pamatura dhe jo njerėzore”.

Tė hėnėn Bashkimi Evropian ndaloi importin e gazit natyror nga Irani dhe vendosi sanskione tė reja nė marrėveshjet financiare dhe tregtare.



Lukashenka i ofron Rusisė rafineritė e naftės, nė kėmbim tė gazit http://zhurnal.mk/data/news/lukash.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=lukash.jpg)
Moskė, 16 tetor - Presidenti i Bjellorusisė, Alyaksandr Lukashenka tha sot se vendi i tij ėshtė i gatshėm qė t’ia shesė rafineritė e naftės Rusisė, me kusht qė ta fitojė tė drejtėn qė tu bashkohet projekteve tė nxjerrjes sė gazit natyror nė Rusi.

Bjellorusia i ka dy rafineri tė naftės dhe kompanitė ruse kanė treguar interes nė blerjen e tyre, veēanėrisht rafinerinė e Mozyrit, e cila ka kapacitet qė tė pėrpunojė rreth 95 mijė fuēi nė ditė.

Lukashenka tha se marrėveshja mund tė arrihet, por Bjellorusia dėshiron tė drejta, qė tė ndihmojė nė zhvillimin e fushave tė gazit nė Rusi.

Lona
16-10-12, 15:04
Turqia ndalon dhe liron avionin armen http://zhurnal.mk/data/news/anka.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=anka.jpg)
Ankara, 15 tetor - Autoritetet turke i kanė lejuar njė avioni armen tė vazhdojė udhėtimin pėr nė Siri, pasi e kanė urdhėruar tė aterojė nė lindje tė Turqisė.

Aeroplani udhėtonte drejt qytetit Alepo, ku ndodhet komuniteti mė i madh armen nė Siri.

Ankaraja, me pajtimin e autoriteteve armene, ka kontrolluar ndihmat humanitare qė bartte aeroplani.

Turqia ka shtuar pėrpjekjet pėr tė ndaluar shfrytėzimin e hapėsirės sė saj ajrore pėr tė furnizuar regjimin sirian me armė.

Javėn e kaluar, ajo ka ndaluar njė avion nga Moska, pėr tė cilin ka thėnė se ka bartur municion pėr ushtrinė e presidentit sirian, Bashar al-Assad.


Zjarr nė aeroplan nė aeroportin e Antalyas http://zhurnal.mk/data/news/zjarr-ne-aeroplan-turqi.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=zjarr-ne-aeroplan-turqi.jpg)
Antalya, Nė kokėn e aeroplanit tė kompanisė Corendon Airlines, nė aeroportin e Antalyas, derisa priste pėr tu ngjitur nė ajėr, shpėrtheu njė zjarr dhe me kėtė rast u plagosėn 28 persona, por nuk pati viktima me fatalitet. Gjatė evakuimit u plagosėn mė rėndė tre persona kurse edhe 25 tė tjerė pėrfunduan nė spital pėr shkak tė helmimit me tym, por shumica e tyre u lėshuan pėr trajtim shtėpiak, njoftoi agjencia turke e lajmeve Anadollya.

Ky aeroplan i udhėtarėve ėshtė dashur tė fluturojė pėr nė Norvegji, dhe si u paralajmėrua, udhėtarė tė cilėt nuk do tė mbahen pėr trajtim nė spital nesėr do tė fluturojnė pėr nė Norvegji.


Ndėrron jetė ish-mbreti i Kamboxhias http://zhurnal.mk/data/news/ish.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ish.jpg)
Ish-mbreti i Kamboxhias, Norodom Sihanouk ka ndėrruar sot jetė nė moshėn 89 vjeēare.

Sihanouk u lind gjatė kohės sė sundimit tė kolonializmit francez dhe kishte bėrė fushatė nė vitin 1953 pėr pavarėsimin e Kamboxhias.

Princi Sisowath Thomico, njė anėtar i familjes mbretėrore, i cili ishte njėkohėsisht asistent i Sihanoukut, tha se mbreti kishte pėsuar njė sulm nė zemėr nė njė spital tė Pekinit, ku kishte shkuar pėr trajtim mjekėsor.

Sihanouk ishte njė figurė e rėndėsishme e politikės sė vendit tė tij pėr mė shumė se 60 vjet.

Ai ishte mbret i Kamboxhias nga viti 1941 deri nė vitin 1955 dhe pastaj mė vonė edhe nga viti 1993 deri nė vitin 2004, kur edhe hoqi dorė pėr shkak tė shėndetit tė dobėt.

Ai ishte figurė e rėndėsishme gjatė rezistencės sė viteve 1975-79, kundėr Khmer Rouge, kur u vranė mė shumė se 2 milion njerėz.


Shtyhet sėrish gjykimi kundėr Timoshenkos http://zhurnal.mk/data/news/s_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=s_4.jpg)
Kiev, 15 tetor - Njė gjykatė nė Kharkiv, nė perėndim tė Ukrainės, njoftoi sot se ėshtė shtyrė sėrish gjykimi pėr shmangie nga tatimi i Julia Timoshenkos, ish-kryeministres sė burgosur tė Ukrainės.

Timoshenko tashmė ėshtė duke e vuajtur njė dėnim shtatė vjeēar pėr abuzim tė detyrės, pėr tė cilin fuqitė perėndimore thonė se ėshtė i motivuar politikisht nga kundėrshtarėt e saj.

Avokati i saj, Serhiy Vlasenko tha sot se Timoshenko nuk mund tė paraqitet nė seancėn dėgjimore pėr shkak tė gjendjes shėndetėsore dhe se ajo nuk mund tė ecė vetėm.

Gjykatėsi Konstyantyn Sadovskyy e shtyu seancėn pėr 13 nėntor.

Lona
17-10-12, 08:18
hqiptari e ndihmon Maqedoninė nė fitoren kundėr Serbisė http://zhurnal.mk/data/news/628x471_6.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=628x471_6.jpg)
Reprezentacioni i Maqedonisė fitoi ndaj Sėrbisė me rezultat 1 – 0, golashėnues kush tjetėr pėrpos Agim Ibrahimit, i cili pėr momentin ėshtė nė formėn mė tė mirė tė tijė. Edhe njėherė ai ishte lojtari mė i mirė nė fushė ashtu siē ishte edhe kundėr Kroacisė.
Mirėpo kėsaj rradhe atė e ndihmoi edhe njė futbollistė tjetėr Shqiptarė, Ferhan Hasani i cili tregoi lojė tė shkėlqyeshme nė kėtė ndeshje ku bashkė me Ibrahimin ishin mė meritorėt pėr fitoren e Maqedonisė.
Nė njė aksion tė bukur Agim Ibrahimi asiston Bubėn i cili pengohet nga njė lojtar sėrb dhe gjyqtari akordon penalti. Nga pika e bardhė i sakt ishte Agim Ibrahimi. Njė lojė e mirė nė kėtė ndeshje ka treguar edhe Muhamed Demiri.

Lona
17-10-12, 14:05
Fajon: Rikthimi i vizave, goditje vizionit evropian tė Ballkanit http://zhurnal.mk/data/news/fajon_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=fajon_4.jpg)
Bruksel, 17 tetor - Eurodeputetja sllovene, Tanja Fajon, ka kėrkuar pėrmes njė letre qė tė mos kthehet regjimi i vizave pėr shtetet e Ballkanit Perėndimor.
Ajo konsideron se veprimi i tillė do tė pėrbėnte hap tė madh nė prapakthim nė reintegrimin e shteteve-aspirantė, si dhe sulm tė madh ndaj vizionit evropian tė qytetarėve nė kėtė rajon.
“Numri i azilkėrkuesve ėshtė i lartė, por situata nuk ėshtė dhe aq brengosėse sa e paraqesin disa dhe nuk ėshtė e pamundur tė mos kontrollohet. Duhet tė bėjmė gjithēka ėshtė nė fuqinė tonė qė liberalizimi i vizave tė mos ndėrpritet”, ka shkruar Fajon.



"Branitellat" nė seancė plenare mė 29 tetor http://zhurnal.mk/data/news/kuvendi1111.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kuvendi1111.jpg)
Shkup, 17 tetor - Projektligji i “branitellave”, i propozuar tani nė procedurė tė shkurtuar, do tė shqyrtohet nė seancė plenare mė 29 tetor, e hėnė, ku nė rend dite ėshtė edhe Progres-Raporti i KE-sė dhe interpelanca pėr kryetarin e Komisionit Rregullator tė Energjetikės.
Deputetėt duhet tė japin dritėn e gjelbėr pėr kėtė projektligj dhe tė kalojė menjėherė nė fazėn e dytė, nė atė tė shqyrtimit tė amendamenteve nė Komisionin e Punės dhe Politikės Sociale.
Grupi Parlamentar i Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI) ka paralajmėruar se do tė propozojė njė mal amendamentesh, pėr tė bllokuar sėrish kėtė nismė ligjore tė papranueshme pėr politikėn shqiptare.
VMRO-DPMNE ka apeluar ndėrkaq qė partitė shqiptare tė lėnė mėnjanė emocionet dhe tė votojnė ligjin, sepse sipas saj, ai nuk ėshtė i drejtuar kundėr askujt.
Funksionarė tė lartė tė VMRO-DPMNE-sė kanė deklaruar ditė mė parė pėr Agjencinė e Lajmeve “Zhurnal” se rekomandimet e Komisionit Evropian tė mbėrthyera nė Progres-Raportin, pėr zgjidhje tė pėrbashkėt tė ēėshtjes sė viktimave tė vitit 2001, nuk kanė tė bėjnė me palėn nė konflikt por me kategori tjetėr qytetarėsh, duke aluduar nė viktimat civilė.

Lona
17-10-12, 14:08
Liderė tė opozitės ruse ndiqen penalisht http://zhurnal.mk/data/news/mos.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mos.jpg)
Moskė, 17 tetor - Komiteti Hetues i Rusisė ka hapur njė rast penal kundėr liderit tė Frontit Majtist, Sergei Udaltsov, dhe disa liderėve tė tjerė tė opozitės.

Zėdhėnėsi i Komitetit Hetues, Vladimir Markin, ka thėnė se rasti ka tė bėjė me filmin e quajtur “Anatomia e njė proteste – 2” dhe akuzat pėr pėrgatitjen e trazirave masive.

Disa nga opozitarėt tjerė tė akuzuar janė Leonid Razvozzhaev dhe Konstantin Lebedev.

Javėn e kaluar, televizioni rus NTV ka transmetuar filmin, duke pretenduar se Udaltsov ėshtė takuar me zyrtarė nga Gjeorgjia pėr tė planifikuar trazira nė Moskė.

Udaltsov i hedh poshtė kėto akuza.


Qeveria apelon vendimin gjyqėsor ndaj Olmertit http://zhurnal.mk/data/news/qe.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=qe.jpg)
Ministria e Drejtėsisė e Izraelit ka njoftuar se prokurori shtetėror do ta apelojė vendimin gjyqėsor ndaj ish-kryeministrit Ehud Olmert, i cili akuzohej pėr korrupsion.

Ky veprim mund tė rrėnojė planet e Olmertit pėr rikthimin nė politikė. Akuzat pėr korrupsion e kamė detyurar atė tė largohet nga zyra, duke i hapur rrugėn pėr zgjedhjen e Benjamin Netanyahut nė shkurt tė vitit 2009.

Nė korrik, Olmert u lirua nga akuzat e rėnda kundėr tij, por u dėnua se ka ndihmuar ēuarjen e kontratave qeveritare te bashkėpunėtorėt e njė shoku.

Nėn kėtė akuzė ai ėshtė dėnuar ne kusht dhe njė gjobė. Asnjėri dėnim nuk do tė mund ta ndalonte atė nga kandidimi i sėrishėm.

Mbėshtetėsit e Olmertit janė duke i bėrė presion atij qė tė kandidojė nė zgjedhjet e 22 janarit kundėr kryeministrit Benjamin Netanyahu, nga blloku i krahut tė djathtė, Likud.

Lona
17-10-12, 14:16
Karaxhiq: Meritoj shpėrblim, jo gjykim http://zhurnal.mk/data/news/karaxh_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=karaxh_1.jpg)
Srebrenicė, 17 tetor - Ish-lideri politik i serbėve tė Bosnjės, Radovan Karaxhiq, ka nisur mbrojtjen para gjykatės ndėrkombėtare pėr krime lufte, duke mohuar tė gjitha akuzat pėr krime kundėr tij.

Karaxhiqi pėrballet me dhjetė akuza pėr gjenocid, krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit gjatė luftės nė Bosnjė mė 1992-1995.

Njėra nga akuzat ka tė bėjė me masakrėn e vitit 1995 nė Srebrenicė, nė tė cilėn forcat serbe tė Bosnjės kanė vrarė rreth 8,000 burra dhe djem myslimanė.

“Kurrė nuk kam lejuar as mundėsinė qė tė ndodhė mizoria mė e vogėl, e lėre mė ndonjė mizori nė shkallė masive. Unė nuk e kam bėrė dhe as dikush qė njoh unė”, ka thėnė Karaxhiq para gjykatės.

Prokurorėt nė Tribunalin Ndėrkombėtar pėr ish-Jugosllavinė kanė akuzuar Karaxhiqin edhe pėr bombardimin e Sarajevės, nė kohėn kur kryeqyteti boshnjak ishte nėn rrethimin e forcave serbe.

Por, Karaxhiqi i ka thėnė gjykatės se ai duhet vlerėsuar pėr pėrpjekjet e tij pėr tė promovuar paqen.

“Nė vend se tė akuzohem pėr atė qė ka ndodhur gjatė luftės civile, unė duhet tė shpėrblehem dhe ja pse: kam bėrė gjithēka tė mundur, gjithēka qė ėshtė nė fuqinė e njeriut pėr tė shmangur luftėn”, ka thėnė Karaxhiq.

Procesi gjyqėsor kundėr tij ka nisur nė vitin 2009.

Ai mbrohet vetė, ndėrsa gjykatės i ka thėnė se ka qenė “njeri i butė, tolerant dhe me kapacitet tė madh pėr tė kuptuar tė tjerėt”.

Karaxhiqi ėshtė arrestuar nė vitin 2008, 13 vjet pas ngritjes sė akuzave tė para kundėr tij pėr orkestrimin e mizorive nė Bosnjė.

Nė muajin shtator, gjykata ka refuzuar kėrkesėn e tij pėr njė proces tė ri gjykimi.

Karaxhiqi ka kėrkuar atė, duke akuzuar prokurorėt se janė vonuar nė paraqitjen e dėshmive qė do tė ishin nė favor tė mbrojtjes sė tij.


Gjatė pėrleshjeve, vriten tre ushtarė turq dhe tre kurdė http://zhurnal.mk/data/news/gjat.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=gjat.jpg)
Hakkari, 17 tetor - Militantėt kurdė kanė sulmuar gjatė natės postet ushtarake nė juglindje tė Turqisė, duke vrarė tre ushtarė turq.

Agjencia turke e lajmeve Anatolia njofton se gjatė pėrleshjeve kanė mbetur tė vrarė edhe tre rebelė kurdė.

Tė armatosur me mortaja dhe pushkė, pjesėtarėt e Partisė sė Punės sė Kurdistanit filluan bastisjet nė Cukurca, nė provincėn Hakkari, njė zonė malore nė mes tė kufirit iraniano-irakian, njoftojnė burimet e agjencisė sė lajmeve, Reuters.

Ata thonė se ushtria turke ishte duke kėrkuar pėr militantė nė rajonin e kufirit turko-irakian.

Ky grupacion konsiderohet si grup terrorist nga Turqia, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Bashkimi Evropian.

Lona
19-10-12, 13:09
Turqia kėrkon nga Siria armėpushim gjatė festės http://zhurnal.mk/data/news/davotogllu.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=davotogllu.jpg)
Ankara, 19 Tetor - Ministri i Jashtėm i Turqisė, Ahmet Davutoglu ka bėrė thirrje pėr njė armėpushim gjatė festės myslimane.

Ai u ka bėrė thirrje sot forcave siriane, ashtu edhe atyre rebele, qė t`i japin fund armiqėsive “tė paktėn” gjatė festės katėr ditore tė Eid al-Adha, e cila fillon mė 26 tetor.

Davutoglu tha se palėt duhet tė shikojnė mundėsinė e njė zgjidhje tė pėrhershme pėr paqe, qė do tė zgjaste edhe pas festės.

Edhe i dėrguari ndėrkombėtar i Kombeve tė Bashkuara pėr Sirinė, Lakhdar Brahimi tha se ai do tė udhėtojė shumė shpejt pėr nė Damask, pėr tė diskutuar rreth zbatimit tė njė armėpushimi ndėrmjet qeverisė sė Bashar Assadit dhe rebelėve.

Brahimi tha se armėpushimi ka gjasė tė fillojė mė 26 tetor, kur nisė festa myslimane.


Mafia serbe e teta, ajo shqiptare e nėnta http://zhurnal.mk/data/news/Mafiaa_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Mafiaa_1.jpg)
Mafia serbe radhitet si grupi i tetė mė i fuqishėm mafioz nė botė. Kėshtu pohon Interpoli, lista jopopullore e tė cilit pėrpilohet sipas kritereve qė ndėrlidhen me ndikimin qė kanė grupet e caktuara mafioze nė krimin e organizuar, vrasje, tregti me narkotikė e armė, plaēkitje, etj. shkruan portali i gazetė kroate ‘Vecernji List’.

Mafia serbe, e cila udhėhiqet nga Klani tashmė i njohur botėrisht i Zemunit, ka depėrtuar nė mesin e dhjetė grupeve mė tė fuqishme kriminale botėrore pėr shkak se operon nė dhjetėra shtete, dhe pėr shkak se nė listat e Interpolit gjenden 350 pjesėtarė tė saj.

Por, pėrkundėr njė numri mjaft tė madh tė pjesėtarėve tė mafisė nė shtetet ballkanike, kėto shifra duken si lojė fėmijėsh krahasuar me numrin e pjesėtarėve tė mafisė bindshėm mė tė fuqishme nė botė, qė ėshtė ajo ruse. Mafia ruse numėron mbi gjysmė milion pjesėtarė, dhe kontrollon afro 70 pėrqind tė ekonomisė ruse.

E dyta radhitet mafia italiane, me njė “fitim” vjetor prej 100 miliardė eurosh, ndėrkohė qė nė vendin e tretė tė listės sė Interpolit radhitet narko-karteli kolumbian. Krahas tregtimit me imigrantė ilegalė, edhe tregtia me kokainė del tė jetė njė ‘biznes’ fitimprurės pėr mafinė kineze - e cila supozohet se mban njė tė tretėn e tregut tė kokainės nė botė - duke u radhitur kėshtu e katėrta nė listė.

Paralelisht, falė kontrollit tė prostitucionit, pornografisė dhe lojėrave tė fatit, jakuzat japoneze, me afro 110,000 pjesėtarė, duket se me “meritė” e mbajnė vendin e pestė nė listėn e Interpolit. Vendi i gjashtė nė listė ėshtė i rezervuar pėr mafinė meksikane, e cila pasohet nga mafia izraelite, qė radhitet e shtata.

Nė vendin e nėntė ndėrkaq radhitet mafia shqiptare, specialitete tė sė cilės janė tregtia me narkotikė, armatim dhe me njerėz, pohon gazeta. Nėnvizohet se pjesėtarėt e saj e respektojnė kodeksin e tyre, tė vjetėr gjashtė shekujt.

Top-dhjetėshin e grupeve famėkeqe kriminale e pėrmbyll mafia e Xhamajkės, e cila kėtė pozitė e siguroi falė vrasjeve tejet brutale dhe tregtisė me drogė.

Lona
24-10-12, 13:32
Ahmadinejxhadit i refuzohet kėrkesa pėr vizitė nė burgun Evin http://zhurnal.mk/data/news/ahmadi_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ahmadi_2.jpg)
Teheran, 22 tetor - Presidentit tė Iranit, Mahmud Ahmadinejxhadit, nė vazhdimėsi i ėshtė refuzuar leja pėr tė vizituar burgun famėkeq tė Teheranit, Evin.

Agjencia iraniane e lajmeve njoftoi se presidenti iranian kishte bėrė kėrkesė qė ta vizitonte ndihmėsin e tij, Ali Akbar Javanfekr, i cili ėshtė duke e mbajtur dėnimin e tij prej gjashtė muajsh burgim, pėr publikimin e njė artikulli qė e fyente liderin suprem tė vendit, Ayatollah Ali Khamenei.

Gjyqėsori iranian e ka refuzuar kėrkesėn e Ahmadinejxhadit, duke dhėnė shpjegimin se presidenti duhet tė pėrballet me ēėshtje mė tė mėdha, sikurse kriza ekonomike, sesa tė bėjė vizita nė burgje.


Riker: Ballkani Perėndimor nė krye tė prioriteteve tė Obamės http://zhurnal.mk/data/news/rik_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=rik_1.jpg)
Ballkani Perėndimor ėshtė nė krye tė listės sė presidentit amerikan Barak Obama, deklaroi ndihmėssekretari shtetėror amerikan, Filip Riker.

Ai pėr gazetėn e Sarajevės "Dnevni avaz" theksoi se vendi i tij pėr tė gjitha ēėshtjet pėr kėtė rajon ka bashkėpunim tė afėrt me miqtė evropianė.

"SHBA beson se e ardhmja e rajonit ėshtė nė integrimet evropiane dhe euroatlantike, me ē'rast njė vend, i cili do ta zgjedh rrugėn e integrimit nuk guxon tė lihet anash", theksoi ndihmėsi i Hillari Klinton. Ballkani Perėndimor pėr kėtė gjė, shtoi Riker, ka tė ardhme tė ndritur.

Duke folur pėr zgjedhjet lokale nė BeH ai theksoi se nė qendėr tė vėmendjes nė SHBA ka qenė procesi zgjedhor nė Srebrenicė.

"Njeriu i parė i Srebrenicės duhet tė punojė pėr tė gjithė bashkėsinė qė ta promovojė pajtimin, qė ėshtė temė mjaft e rėndėsishme pėr rajonin e Ballkanit", vlerėson Riker.

"Presim se do ta inkurajojė kthimin e refugjatėve, do tė mundėsojė siguri pėr tė gjithė qytetarėt dhe do tė fokusohet nė sfidat ekonomike nė Srebrenicė", shtoi Riker.


SHBA e hapur pėr negociata me Iranin http://zhurnal.mk/data/news/shba_21.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=shba_21.jpg)
Washington, 24 tetor - Shtėpia e Bardhė tha se presidenti Barack Obama ėshtė i hapur pėr tė zhvilluar bisedime dypalėshe me Iranin nė lidhje me programin bėrthamor tė Republikės Islamike, por se negociata tė tilla nuk janė planifikuar aktualisht.

Zėdhėnėsi Jay Carney tha tė martėn se administrata Obama ėshtė “e hapur pėr negociatat nėse edhe iranianėt janė serioze nė lidhje me zhvillimin e negociatave.”

Edhe SHBA-ja, edhe Irani kanė mohuar mė herėt njė raport tė “New York Times”, i cili thoshte se Shtetet e Bashkuara dhe Irani kanė rėnė dakord nė parim pėr negociatat.

Gjatė debatit tė fundit presidencial Obama tha se ai pėr njė kohė tė gjatė ia ka ofruar Iranit mundėsinė e diskutimeve dypalėshe.

Obama tha gjithashtu se SHBA-tė mbėshtesin sanksionet ndėrkombėtare, qė tashmė kanė nisur tė japin efektin e tyre, duke goditur ekonominė iraniane.

Lona
24-10-12, 13:37
Pak: BE s'ka instrumente pėr kthimin e vizave http://zhurnal.mk/data/news/dorispak_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=dorispak_1.jpg)
Bruksel, 23 tetor - Raportuesja nė Parlamentin Evropian (PE) pėr Bosnjė e Hercegovinėn, Doris Pak deklaroi se Bashkimi Evropian (BE) nuk ka instrumente nė bazė tė sė cilės do tė mund tė kthente regjimin e vizave pėr vende si Bosnja apo Serbia.

“Sigurisht ėshtė se kėrkesat e tilla tė disa vendeve nga BE-ja do tė mund tė kenė lidhje me situatėn politike nė disa shtete tė Ballkanit”, thekson Pak.

Eurodeputeti dhe politikani austriak me pėrvojė Hanes Svoboda paraprakisht vlerėsoi se vendosja eventuale e regjimit tė vizave pėr Ballkanin perėndimor do tė ishte hap mbrapa pėr Unionin, i cili duhet tė shkojė drejt zgjerimit tė saj.

Mikele Ēerkone zėdhėnės i Eurokomesares pėr Punė tė Brendshme thotė se duke patur parasysh informacionet se nė kėtė takim do tė duhej tė merrej vendim negative pėr vendet siē janė Bosnja, Serbia, Mali i Zi, Kosova dhe Maqedonia, sqaron se nuk bėhet fjalė pėr kurrfarė kėrkesė pėr vendosjen e vizave por se ky problem do tė jetė lėndė e diskutimit tė ministrave tė Evropės.

Ministrat e Punėve tė Brendshme tė vendeve anėtare tė BE-sė tė enjten do tė diskutojnė pėr keqpėrdorimin e liberalizimit tė vizave pėr vendet e Ballkanit perėndimor dhe pezullimin e tyre tė mundshėm.



"Monstra", dėshmitari i mbrojtur nuk ka parė vrasjen http://zhurnal.mk/data/news/smilkovci.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=smilkovci.jpg)
Shkup, 23 tetor - Dėshmitari i mbrojtur nė rastin “Monstra” nuk ka parė sesi ka ndodhur vrasja e pesėfishtė pranė Liqenit tė Hekuranės nė fshatin Smillkovcė, shkruan e pėrditshmja maqedonase “Fokus”.
Burime tė saj tė sigurta, kanė pohuar se dėshmitari i mbrojtur nėn kodin “E1”, i ka thėnė gjykatėsit hetues se kishte qenė nė vendin e ngjarjes disa orė para se tė ndodhte vrasja, porse nuk ka qenė aty nė momentin kritik.
Sipas Fokus-it, tė premten dėshmitari E1 ėshtė marrė nė pyetje pėr tre orė tė tėra nga prokuroria dhe mbrojtja e tė akuzuarve, porse asgjė nga rrėfimi i tij nuk pėrbėn provė e fortė pėr tė ngritur aktakuzėn ndaj tė dyshuarve qė janė tashmė shumė afėr skadimit tė afatit tė paraburgimit prej 180 ditėsh.
Pikėrisht kjo e fundit, e ka vėnė pėrpara sprovės kohore prokurorinė, e cila nėse nuk dorėzon aktakuzėn deri nė fund tė kėtij muaji, do tė plotėsojė kushtin ligjor qė tė paraburgosurit tė lirohen.



Fėmijėt e ekipit NBA ĒAIR, cak i sharjeve nė Kavadar http://zhurnal.mk/data/news/69184_494044307286050_1586551708_n.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=69184_494044307286050_1586551708_n. jpg)
Tė martėn nė mbrėmje sėrish ka pasur fyerje nė baza nacionale ndaj njė ekipi shqiptar. Kėsaj radhe nė tapet kanė qenė fėmijėt shqiptar tė NBA ĒAIR (gjenerata 1997/98), tė cilėt janė fyer nga fansat e ekipit Feni Industri nė ndeshjen kampionale qė u zhvillua nė Kavadar.

Njė grup maqedonas gjatė gjithė kohės kanė brohoritur fjalorin e saj tė njohur nacionalist, ndėr to edhe “le ta dinė shqiptarėt e mallkuar se emri maqedonas asnjėherė nuk do tė humbet”. Kjo ka ndikuar qė tė mbyllet takimi para kohe, pasi s’ka pasur kushte pėr lojė, ndėrkohė qė disa portale maqedonase qė njihen me shkrimet e tyre nacionaliste kanė akuzuar ndihmės trajnerin, Muhamed Thaēi se ai ka provokuar i pari duke vizatuar shqiponjėn me ndihmėn e duarve.

Trajneri i klubit Enver Myftari i cili ka kohė qė nuk mund ti drejtoj djelmoshat e tyre pėr shkak se ėshtė i dėnuar nga Federata, ka mbajtur mbledhje me drejtuesit e klubit ku ėshtė vendos se nėse FBM-ja shqipton dėnim nė dėm tė tyre atėherė ata janė tė gatshėm tė luajnė nė Kosovė, Shqipėri, Greqi apo Bulgari.


Nė Srebrenicė, rizgjedhet kryetari mysliman http://zhurnal.mk/data/news/sre.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=sre.jpg)
Srebrenicė, 23 tetor - Njė mysliman ka arritur ta mbajė drejtimin e zyrės sė kryetarit nė Srebrenicės, njė qytezė boshnjake ku 8000 burra myslimanė u masakruan nga forcat serbe nė vitin 1995.

Rezultatet e lėshuara tė hėnėn, nga zgjedhjet e 7 tetorit, tregojnė se Camil Durakovic ėshtė rizgjedhur kryetar i komunės me mė shumė se 46 pėrqind tė votave, njofton agjencia e lajmeve, AFP.

Kandidatja serbe, Vesna Kocevic raportohet tė ketė marrė 39 pėrqind tė votave.

Pas luftės nė Bosnjė, qyteza ėshtė ndarė nė mes tė myslimanėve boshnjakė dhe serbėve, me njė dominim tė vogėl serb.

Rregullat e reja zgjedhore i kanė penguar myslimanėt e larguar nga Srebrenica qė tė votojnė nė zgjedhjet e kėtij viti, duke i nxitur kėshtu myslimanėt qė ta nisin njė fushatė tė regjistrimit tė votuesve nė mungesė.

Serbėt janė ankuar se zgjedhjet janė vendosur nga njerėzit qė nuk jetojnė nė Srebrenicė.

Lona
29-10-12, 10:33
Bombardime nė Damask http://zhurnal.mk/data/news/bom.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=bom.jpg)
Damask, 29 tetorė - Aktivistėt sirianė kanė bėrė tė ditur se aeroplanėt luftarakė kanė bombarduar sot Damaskun, nė ditėn e fundit tė armėpushimit.

Armėpushimi, nė fakt, ėshtė dashur tė zgjasė gjatė katėr ditėve tė Festės sė Kurban Bajramit, por palėt nuk e kanė respektuar dhe kanė vazhduar luftimet.

Armėpushimi ishte propozuar nga i dėrguari i Kombeve tė Bashkuara dhe Ligės Arabe pėr Sirinė, Lakhdar Brahimi.

Nuk ka pasur raporte tė menjėhershme pėr viktima eventuale nga trazirat e sotme.

Sot, Brahimi do tė takohet nė Moskė me ministrin e Jashtėm rus, Sergei Lavrov.

Ministria e Jashtme ruse ka thėnė se do tė diskutohen perspektivat diplomatike pėr zgjidhjen e konfliktit nė Siri.


SHBA: Cunami e goditi Havain http://zhurnal.mk/data/news/ter.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ter.jpg)
Havai, 28 tetor - Njė cunami me valė tė ujit afro njė metėr e ka goditur sot shtetin amerikan Havai, pas njė tėrmeti, qė mbrėmė vonė, e kishte tronditur bregun perėndimor tė Kanadasė.

Afro 100 mijė njerėz kanė lėvizur brenda Havait, nė pritje tė cunamit, i cili ishte mė i vogėl se sa parashikohej.

Megjithatė, janė tė mundshme valė tė tjera, por alarmi pėr cunami nė kėtė shtet ėshtė tėrhequr, duke u shndėrruar nė kėshillė.

Tėrmeti me intensitet 7.7 shkallė, qė i goditi ishujt British Columbia nė Kanada, ėshtė pasuar edhe nga disa dridhje tė tjera.

Kėshillė pėr cunami ėshtė dhėnė edhe pėr pjesėn veriore tė Kalifornisė dhe pėr Oregon, nė Shtetet e Bashkuara.


Republika e Burundit njeh pavarėsinė e Kosovės http://zhurnal.mk/data/news/repub.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=repub.jpg)
Bujumbura, 28 tetor - Republika e Burundit ėshtė shteti i radhės i OKB-sė qė e njeh Republikėn e Kosovės, si shtet tė pavarur dhe sovran.

Nota verbale e njohjes i ėshtė dorėzuar zėvendėskryeministrit tė Kosovės, Behgjet Pacolli nga ministri i punėve tė Jashtme tė Burundit z. Laurent Kavakure, nė kryeqytetin kėtij shteti, Bujumbura.

Republika e Burundit ėshtė shteti i parė i vendeve anėtare tė SADC dhe Afrikės lindore qė njeh pavarėsinė e Republikės sė Kosovės.

\Njohja nga ky shtet ėshtė e rėndėsishme edhe pėr faktin se thyhet akulli tek kėto vende tė cilat kultivojnė marrėdhėnie tė mira me vendet si Rusia, Kina dhe India qė kundėrshtojnė pavarėsinė e Kosovės.

Gjithashtu, nė kėtė pjesė tė Afrikės, edhe lobimi serb ėshtė shumė i angazhuar veēanėrisht nė sferėn ekonomike. Nė kontekst tė kėsaj edhe angazhimi i fundit i zėvendėskryeministrit Pacolli nė kėtė pjesė ka qenė shumė intensiv.

Gjatė turneut dy javorėsh, Zv. kryeministri kosovar Pacolli ka vizituar disa herė Zambinė, Burundin, Rwandėn, Tanzaninė, Kenyan dhe Sudanin e Jugut.


Kurti: Thaēi nuk mundet pa Serbinė http://zhurnal.mk/data/news/kurti_17.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kurti_17.jpg)
Prishtinė, 29 tetor - Kryetari i lėvizjes “Vetėvendosje”, Albin Kurti, thotė se Hashim Thaēi ende pa nisur mirė dialogu politik me Serbinė po heq dorė nga zotimet e tij. Ai ka thėnė se kryeministri i Kosovės, pas takimit me ministrin e Jashtėm britanik, William Hague, pėr dallim nga deklarimet e mėhershme, kur thoshte se pėrfundimi i bisedimeve do tė jetė me njohje nga Serbia, tash pret njohje nga pesė shtetet e BE-sė, qė nuk e kanė njohur Kosovėn ende.

Sipas Albin Kurtit, kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, e ka njė shtysė tė fortė qė tė dialogojė me Serbinė. “Pėr mua ėshtė e qartė qė kryeministri Thaēi ia ka nevojėn Serbisė. Ai nuk mundet pa Serbinė, sepse vetėm asisoj mund tė mbetet nė pushtet dhe tė jetė interesant pėr ndėrkombėtarėt”, ka thėnė gjatė njė intervistė pėr “Kohėn Ditore”.

Kryetari i “Vetėvendosjes” po sheh se si Thaēi ende pa nisur mirė dialogu politik me Serbinė po heq dorė nga zotimet e tij. Ai ka thėnė se kryeministri i Kosovės, pas takimit me ministrin e Jashtėm britanik, William Hague, pėr dallim nga deklarimet e mėhershme, kur thoshte se pėrfundimi bisedimeve do tė jetė me njohje nga Serbia, tash pret njohje nga pesė shtetet e BE-sė qė nuk e kanė njohur Kosovėn ende. “Kjo paraqet sprapsje tė Thaēit ende pa nisur dialogu dhe heqje dorė e tij nga premtimi e zotimi paraprak pėr njohje tė ndėrsjellė tė Kosovės me Serbinė nė fund tė procesit. Ne gjithmonė kemi kritikuar politikanėt e huaj qė shprehnin mirėkuptim pėr mosnjohjen e Serbisė. Atyre tani iu bashkua edhe Thaēi. Me kėto koncesione, ende pa filluar mirė dialogu, mund tė merrni me mend se ēka na pret pėrgjatė tij e nė pėrfundim tė tij”, ka thėnė Kurti, duke zėnė ngoje krijimin e njė Republika Srpska brenda Kosovės.

Lideri i forcės sė dytė mė tė madhe opozitare i ėshtė referuar si kriminal takimit tė Thaēit me kryeministrin e Serbisė, Ivica Daēiq, ndėrsa ka thėnė se Kosova ėshtė dashur ta kushtėzojė Serbinė te Bashkimi Evropian pėr normalizimin e raporteve.

Ai ka theksuar se subjekti i tij nuk do tė ndalė aktivitetet, siē i ka quajtur, kundėr pazareve me Serbinė dhe shitjes sė pasurisė sė Kosovės. Ai e ka pėrshkruar tė egėr sjelljen e Policisė sė Kosovės kundėr anėtarėve tė subjektit tė tij. Pėr kėtė ka akuzuar kryeministrin Thaēi, ministrin e Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi si dhe komandantin e Njėsisė Speciale tė Policisė sė Kosovės, Amir Gėrguri.

Kurti ka folur edhe pėr zgjedhjet e brendshme tė Partisė Demokratike tė Kosovės. Ka thėnė se aty do tė ndodhė njė puē nga Shėrbimi Informativ i Kosovės. I pari i “Vetėvendosjes” ka thėnė se i ka “lypur mejdan” Thaēit nė cilindo televizion qė ai do, porse kėtij tė fundit, siē ka thėnė ai, “nuk po ia mbanė”.


Mediat greke: Festa nė Shqipėri, incident i rėndė http://zhurnal.mk/data/news/AKkufigreqi.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=AKkufigreqi.jpg)
Tiranė, 29 tetor - Mediat greke e kanė komentuar si incident serioz protestėn e mbėshtetėsve tė Aleancės Kuq e Zi kundėr ceremonisė pėrkujtimore pėr ushtarėt grekė tė vrarė nė vitet 1940-1941 nė truallin shqiptar. Nė njė artikull tė djeshėm, e pėrditshmja fqinje “Ekathimerini” pėrshkruante situatėn e tensionuar nė tė cilėn u zhvillua festa kombėtare greke, e cila kujton hyrjen e Greqisė nė Luftėn e Dytė Botėrore.

Sipas artikullit, tensionet nė Greqi, ku ceremonitė pėrkujtimore u zhvilluan nėn praninė e fortė tė forcave tė policisė, nuk ishin asgjė me ato tė shfaqura nė Shqipėri, ku mbėshtetės tė disa partive nacionaliste, sulmuan mjetet qė transportonin ministrat grekė dhe familjarė tė ushtarėve tė vrarė, transmeton “Balkanweb”.

“Nė Shqipėri ndodhėn disa incidente serioze gjatė ceremonisė pėrkujtimore tė zhvilluar pėr nder tė ushtarakėve grekė, tė cilėt u vranė nė vitet 1940-‘41 nė qytetin e Pėrmetit”, - shkruante e pėrditshmja greke nė komentin pėr zhvillimet e ceremonisė pėrkujtimore nė truallin shqiptar. “‘Skai’ raportoi se anėtarė tė partive politike shqiptare, siē ėshtė Aleanca Kuq e Zi, goditėn me gurė mjetet qė transportonin deputetė tė parlamentit grek dhe tė afėrm tė ushtarėve. Policia shqiptare ndėrhyri, por nacionalistėt nuk u larguan nga vendi ku u zhvillua ceremonia, duke hedhur gjatė gjithė kohės slogane antigreke”, - shkruante mė tej “Ekathimerini”, duke iu referuar televizionit “Skai”, njė prej rrjeteve mė nė zė nė Greqi.

“Ekathimerini” e pėrshkruante festėn kombėtare tė zhvilluar nė njė atmosferė tė zymtė tė karakterizuar nga prania e fortė e forcave tė rendit, tė njėjtė me klimėn nė tė cilėn u zhvillua edhe festa e mėparshme kombėtare. “Prania e fortė e forcave tė rendit me masa sigurie qė tė kujtonin ato tė festės sė mėparshme kombėtare, mė 25 mars, bėnė qė parada ushtarake e zhvilluar tė dielėn nė Selanik tė zhvillohej pa shumė zhurmė, edhe pse me praninė e Presidentit Karolos Papoulias”.
Sipas tė pėrditshmes greke, parada e mirėorganizuar qė pėrkujton pėrvjetorin e pėrfshirjes sė Greqisė nė Luftėn e Dytė Botėrore, mjaft e ndryshme nga ajo e vitit tė shkuar, e cila u ndėrpre nė mes pėr shkak tė protestuesve, u zhvillua nėn shi dhe pėrkoi me 100-vjetorin e ēlirimit tė Selanikut nga pushtimi otoman nė vitin 1912. Pas njė mungese prej disa vitesh, njė avion luftarak zbukuroi qiellin mbi paradė me disa manovra mbresėlėnėse, komentohej nė artikull. “Duhet tė dalim me shpejtėsi nga kriza, pasi nuk mund t’i kėrkosh mė shumė njė kombi qė tashmė ka dhėnė gjithēka”, - citonte “Ekathimerini” fjalėt e Presidentit Papoulias.

Lona
29-10-12, 10:33
Rusi, arrestohet kryeaktivisti anti-Putin http://zhurnal.mk/data/news/udaltsev.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=udaltsev.jpg)
Moskė, 26 tetor - Njė prej aktivistėve mė tė rėndėsishėm tė opozitės ruse, Sergei Udaltsov, u arrestua tė premten me akuzėn pėr organizimin e trazirave publike dhe pėrballet me mundėsinė e dėnimit deri nė dhjetė vjet heqje lirie.

Duke folur pėrpara Komitetit Hetimor, ekuivalentes sė FBI-sė nė Rusi, Udaltsov theksoi edhe njė herė mė shumė pafajėsinė e tij.

”Nuk jam unė, por regjimi i Putinit qė del nė gjykatė. Mė mbėshtesni mua dhe tė gjithė tė burgosurit e tjerė politikė nė Rusi”, shkroi aktivisti nė rrjetin shoqėror “Tėitter”.

Dy aktivistė tė tjerė janė vendosur gjithashtu nėn arrest nė lidhje me tė njėjtat akuza.

Udaltsevit i ishte ndaluar mė parė tė largohej nga vendi, ndėrsa njė dokumentar i transmetuar mė parė gjatė muajit, e pėrfshiu atė nė njė komplot tė supozuar pėr tė rrėzuar qeverinė nėpėrmjet njė revolucioni tė financuar nga shteti i vogėl fqinj i Gjeorgjisė.

Pėrpara arrestimit tė aktivistit, njė tjetėr zė anti-Putin, Leonid Razvozzhayev, u rrėmbye nga Shėrbimet Sekrete Ruse nė Kiev dhe u transferua nė Rusi, ku pranoi “me vetėdije” pėrpara policisė planifikimin e grushtit tė shtetit.

Ditėn e enjte, ambasada e Shteteve tė Bashkuara nė Moskė shprehu qartėsisht shqetėsimin e saj tė thellė, mbi mėnyrėn se si po trajtohet aktivisti Razvozzhayev.


Uragani Sandy - gjendje e jashtėzakonshme nė disa shtete http://zhurnal.mk/data/news/san.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=san.jpg)
Nju Jork, 28 tetor - Njerėzit pėrgjatė Bregdetit Lindor tė Shteteve tė Bashkuara janė duke u pėrgatitur pėr ardhjen e uraganit Sandy, i cili ka lėnė mbi 40 njerėz tė vrarė nė rajonin e Karaibeve.

Gjendje e jashtėzakonshme ėshtė shpallur nė Merilend, Nju Jork, Pensilvani, Virxhinia, Uashington dhe nė njė qark bregdetar tė Karolinės sė Veriut.

Sandy tė shtunėn ėshtė dobėsuar nė stuhi tropikale, por shpejt ka rifituar fuqinė duke arritur nė 120 kilometra nė orė.

Parashikuesit e motit thonė se aktualisht ėshtė uragan i kategorisė sė parė dhe se pritet tė godasė Shtetet e Bashkuara tė hėnėn vonė.

Qendra Amerikane e Uraganeve ka paralajmėruar se Sandy mund tė forcohet gjatė sė dielės pėrpara se tė arrijė pranė Virxhinias.

“Jemi nė pritje tė njė stuhie tė madhe”, ka thėnė Louis Uccellini, drejtor i Qendrės Kombėtare tė Oqeanisė dhe Atmosferės.

Kryebashkikau i Nju Jorkut, Michael Bloomberg, u ka bėrė thirrje banorėve tė qytetit qė tė pėrgatiten.

“Nėse bėjmė gabime, mė mirė t’i bėjmė ato duke qenė tė kujdesshėm”, ka thėnė Bloomberg, raporton BBC.

Ai ka kėrkuar nga qytetarėt qė tė mbeten tė qetė, duke thėnė se nuk ėshtė ende e nevojshme pėr tė marrė ndonjė vendim pėr evakuim.

Ka shqetėsime se moti i keq mund tė ndikojė nė zgjedhjet presidenciale tė 6 nėntorit, duke shkaktuar ndėrprerje tė energjisė elektrike apo pengesa tė tjera pėr qytetarėt qė tė marrin pjesė nė votime.

Kandidati republikan, Mitt Romney, ka anuluar njė ngjarje tė planifikuar pėr tė dielėn nė Virxhinia, njė shtet i rėndėsishėm zgjedhor, pėr shkak tė motit, ka bėrė tė ditur njėri nga ndihmėsit e tij.

Tė premten, Shtėpia e Bardhė ka refuzuar tė spekulojė nėse do tė preken planet e presidentit Barack Obama, duke thėnė se rruga e stuhisė ėshtė ende e paqartė.


Kriza siriane, Brahimi udhėton nė Moskė http://zhurnal.mk/data/news/sirian.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=sirian.jpg)
Moskė, 29 tetor - I dėrguari ndėrkombėtar nė Siri, Lakhdar Brahimi zhvillon tė hėnėn bisedime me ministrin e Jashtėm rus Sergei Lavrov nė Moskė.

Bisedimet vijnė nė ditėn e fundit tė njė armėpushimi katėr-ditor nė Siri, i cili ėshtė pėrcjellė me shkelje tė shumta, edhe nga forcat e qeverisė edhe nga kryengritėsit.

Brahimi ndėrmjetėsoi armėpushimin me shpresėn e ndėrtimit tė besimit mes dy palėve pėr t'i dhėnė fund krizės 19-muajshe, e cila ka marrė dhjetėra mijėra jetė njerėzish.

Megjithatė, dhuna ka vazhduar.

Aktivistėt thanė se tė paktėn 110 vetė janė vrarė tė dielėn, njė shifėr e ngjashme me viktimat e njė dite mė parė.

Nė kuadėr tė kėsaj shifre hyjnė edhe 16 persona qė vdiqėn nga sulmet ajrore nė fshatin al-Barra, nė rajonin malor verior tė Sirisė.

Avionėt luftarakė sirianė gjithashtu goditėn tri rajone perfierike tė Damaskut, nė pėrpjekje pėr tė dėbuar forcat kryengritėse.

Lona
01-11-12, 10:16
Vdes njėri nga tė plagosurit mbrėmė nė Tetovė

“Halloween Party”, tre persona tė therur me thikė nė njė kafeteri tė Tetovės

Portali Shqipmedia mėson se njėri nga tė plagosurit mbrėmė nė Tetovė ka ndėruar jetė nė Klinikėn e Shkupit. Bėhet fjalė pėr pėrsonin Ramadan Ademi i cili ishte therur mbrėmė nė kafeterinė Ali Baba ku ka patur organizim pėr “Halloween”. Ramadani nuk u ka mbijetuar plagėve tė marra mbrėmė ndėrsa dy tė lėnduarit tjerė janė jashta rrezikut pėr jetė. Motivet e sulmit jozyrtarisht mėsohen tė jenė pengesa pėr tė hyrė nė lokal tė sulmuesve ndėrsa Ramadani dhe dy tė plagosurit tjerė kanė qenė sigurim nė lokalin Ali Baba.
Policia ka marrė masa tė ndriēoj rastin dhe tė kap sulmuesit e panjohur.

E mėrkurė, Lajm i ores 23:30:
Lajm i fundit – Tre persona janė therur me thikė sonte nė kafeterine Ali Baba afėr objektit tė vjetėr tė USHT-sė nė Tetovė mėson portali Shqipmedia lajmin. Nuk dihen autorėt e ngjarjes ndėrsa jozyrtarisht mėsohet se dy nga tė plagosurit janė dėrguar urgjentisht nė Klinikėn e Shkupit ndėrsa njėri ėshtė ndaluar nė spitalin e Tetovės.
Jozyrtarisht Shqipmedia.com mėson se tė plagosurit janė: Bashkim Ceka dhe Ramadan dhe Nusret mbiemrat e tė cilėve nuk arritėm ti mėsojmė.
Sontė nė Tetovė nė shumė kafeteri festohet “Halloween” ndėrsa edhe nė kafeterine ku ka ndodhur incidenti ka pas organizim pėr “Halloween” kurse te plagosurit kanė qenė sigurim nė kafeteri ndėrsa janė sulmuar me thikė nga persona me maska.
Policia ka dalė nė teren dhe heton ngjarjen. Mė shumė informacion dhe zyrtarisht do tė mėsoni gjatė ditės sė Enjte .



Aleanca Kuq e Zi do tė aktivizohet nė Maqedoni pėr tė ndryshuar Kushtetutėn

Nga partia nacionaliste Aleanca Kuq e Zi tė Kreshnik Spahiut planifikojnė qė ditėn e 100 vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė ta festojnė nė Manastir nga ku edhe duhet tė filloj zbatimi i projektit pėr ndryshimin e Kushtetutės sė Maqedonisė nė drejtim pėr tė krijuar konfederatė respektivisht Iliridėn, shkruan gazeta maqedonase Dnevnik nė numrin e sotėm.
Mė 28 nėntor kėtė vit partia nacionaliste shqiptare Aleanca Kuq e Zi ditėn e pavarėsisė sė Shqipėrisė do ta festojė nė Manastir pėr tė treguar rėndėsinė e kėtij qyteti dhe lidhjen e tij me krijimin e alfabetit shqip. Sipas “Dnevnik”, Aleanca pėr njė kohė tė gjatė e ndjek qytetin e Manastirit pėr promovimet e veta, madje edhe Shqipėria gjithashtu pritet tė hap njė konsullatė nė kėtė qytet. Pėrfaqėsues kanė nė Maqedoni, Kosovė, Serbinė Jugore (Preshevė), ndėrsa sipas disa burimeve vepron edhe nė Greqi (Ēameri), pasi nė fokusin e tyre ėshtė ēėshtje Ēame. Thuhet se nė rajon gjitha aktivitetet e Aleancės udhėhiqen nga Kreshnik Spahiu, Albin Kurti, Jakup Krasniqi dhe Rufi Osmani.

A po pėrgaditet koalicion PDSH-BDI ?

Bashkimi Demokratik pėr Integrim dhe Partia Demokratike Shqiptare po bisedojnė pėr njė koalicion tė mundshėm pėr zgjedhjet lokale qė do tė mbahen nė mars tė vitit tė ardhshėm shkruan sot gazeta Lajm. Struga dhe Kėrcova janė shkak i koalicionimit tė dy partive tė mėdha shqiptare kundėr kundėrshtarėve tė tyre maqedonas tė cilėt jo rrallė herė bashkohen pėr tė fituar kundėr shqiptarėve, transmeton Shqipmedia.
Sipas gazetės Lajm, dy janė variantet e mundshme tė bashkėpunimit. Varianti i parė ėshtė qė kėto dy parti tė mbėshtesin kandidatėt e tyrė nė Strugė dhe Kercova dhe nė komunat tjera ku janė mė pak se 50% si nė qytetin e Shkupit, Kumanovės, Dollnen etj. Ndėrsa variant i dytė ėshtė qė tė koalicinohet nė tė gjitha komunat.
Gjithnjė sipas gazetės nė fjalė, kėtė koalicion do tė kėrkojnė edhe kryeministri shqiptar dhe ai kosovar Sali Berisha dhe Hashim Thaēi tė cilėt gjatė kėtij muaji do tė qėndrojnė nė Shkup pėr aktivitetet rreth festimit tė 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė.
Portali Shqipmedia rikujton njė citat tė kryetarit tė PDSH-sė Menduh Thaēi nė kolumnėn e tij para disa muajve nė gazetėn Fokus dhe portalin Shqipmedia ku mes tjerash shkruante se nė rast tė rrezikut tė interesave nacionale shqiptare nga ana e partive maqedonase do tė zgjat dorėn e bashkėpunimit Ali Ahmetit

Gjykata Kushtetuese vendosi se Intepretimi i ligjit pėr amnisti ėshtė i ligjshėm


Shkup – Gjykata Kushtetuese ka hedhur poshtė sot iniciativėn pėr kushtetutshmėrinė e interpretimit autentik tė Ligjit tė Amnistisė, me tė cilėn u bė mbyllja e rasteve tė Hagės. Gjykata Kushtetuese poashtu ka hedhur poshtė edhe interpetimin e kushtetueshmėrisė se Ligjit pėr amnisti sjellur nė vitin 2002.
Gjykatėsit kanė vendosur se Ligji pėr Amnisti, konkretisht katėr raste tė kthyera nga Tribunali i Hagės qė ngarkonin ish-kreun e UĒK-sė dhe pjesėtarė tė saj pėr krime lufte gjatė konfliktit tė vitit 2001, Rasti i Mavrovės, Rasti i Neproshtenit dhe Penda e Likovės janė tė ligjshme

Policia kontrolle tė ēuditshme nxėnėsve nė Tetovė dhe Gostivar


Sektori pėr Punė tė Brendshme nė Tetovė dje nė mėngjes ka zbatuar aktivitete kontrolluese nė autobuse dhe furgona me tė cilėt transportohen nxėnėsit nė dy qytetet e Pollogut, informoi zėdhėnėsi i SPB – Marjan Josifovski. Nė tri pikė tė ndryshme nė Tetovė janė kontrolluar 20 autobusė, minibus dhe furgona me mbi 800 nxėnės derisa nuk u gjet asnjė parregullsi serioze, nuk u gjetėn as shkopinjė metalik e as mjete tė tjera nėpėr ēantat e nxėnėsve. Aktiviteti i njėjtė nė Gostivar gjithsej kontrolloi 5 autobusė dhe 28 furgona me afėrsisht 530 nxėnės. Nė njėrin nga autobusėt u gjet njė shkop metalik qė gjendej ndėr karrike. Pėrveē kėsaj janė regjistruar edhe 10 parregullsi tė tjera, mungesa tė licencės sė shoferėve, defekte teknike dhe tė tjera, deklaroi Josifovski. Ai deklaroi se aktivitete tė tilla nga ana e policisė do tė ketė edhe nė muajt e ardhshėm, nė mėnyrė pėr tė parandaluar tė gjithė faktorėt e mundshėm qė ndikojnė nė shfaqjen e dhunės nėpėr shkollat e ndryshme nė vend.
Ajo qė vlen tė pėrmendet pėr Tetovėn dhe Gostivarin ėshtė se gjysma e nxėnėsve nėpėr shkolla nuk shfrytėzojne transport publik pėr tė shkuar nė shkollė pasi nuk kanė nevojė pėr kėtė ndėrsa shtrohet pyetja nė kėtė rast se pse policia bėn kontrolle tė palogjikshme nė Tetovė dhe Gostivar kur ėshtė publike e ditur se dhuna mes nxėnėsve ėshtė paraqitur vetėm nė Shkup vitin e fundit.

Lona
01-11-12, 10:23
Clinton – Ashton: E ardhmja e Kosovės nė BE dhe NATO me kufijtė e tashėm


“Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė tė prera plotėsisht pėr integritetin territorial dhe sovranitetin e Kosovės”. Kėshtu ka deklaruar nė Prishtinė Sekretarja amerikane e shtetit, Hillary Clinton e cila sė bashku me pėrfaqėsuesen e lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri tė BE-sė, Catherine Ashton takuan liderėt e shtetit tė Kosovės, presidenten Jahjaga dhe kryeministrin Thaēi. Nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr media, diplomatja amerikane, ndėr tė tjera veēoi edhe dialogun me Serbinė, pėr tė cilin tha se duhet tė vazhdojė pa prekur integritetin territorial tė Kosovės.
“SHBA-tė janė tė prera plotėsisht pėr integritetin territorial dhe sovranitetin e Kosovės pėr tė parė sundimin e ligjit nė gjithė territorin e Kosovės. Ne kundėrshtojmė ēdo lloj bisedimesh pėr ndryshime tė tėrėsisė territoriale apo pėr statusin. Kufijtė e Kosovės sė pavarur janė tė qartė dhe tė caktuar pėrgjithmonė. Unė i jap mirėnjohje kryeministrit qė thotė se ėshtė kryeministėr i tė gjithėve nė Kosovė, i veriut dhe i jugut”, tha Clinton.
Clinton gjithashtu ka inkurajuar kryeministrin Thaēi qė ka ndėrmarrė, siē e quan ajo, njė rrezik politik, pėr takimin qė ka pasur me kryeministrin serb, por kėtė e ka quajtur vendim tė drejtė, kurajoz dhe tė menēur. Edhe pėrfaqėsuesja e lartė pėr politikė tė jashtme dhe siguri e BE-sė, Catherine Ashton e ka vlerėsuar jo tė lehtė dialogun, por tė domosdoshėm pėr integrimin e dy vendeve nė BE.
“Dialogu qė e kemi filluar nuk ėshtė i lehtė, as pėr kryeministrin e Kosovės as pėr atė tė Serbisė. Unė e di se pėr popullin e Kosovės me historinė dhe frikėn qė keni as pėr ju nuk ėshtė e lehtė, por u bėjmė thirrje qė ky dialog ėshtė pėr normalizimin e jetės, ashtu qė qytetarėt qė jetojnė nė veri tė mund ta jetojnė jetėn e tyre, duke ndjerė se janė pjesė e asaj shoqėrie. Kjo arrihet duke u ulur dhe biseduar, hapur dhe qartė”,tha Ashton.
Ndėrkaq, Kryeministri Thaēi shprehu gatishmėrinė e Kosovės pėr tė ecur pėrpara nė normalizimin e marrėdhėnieve me Serbinė.
“U pajtuam qė procesi i normalizimit me Serbinė ėshtė vendimtar pėr evropianizimin e rajonit. Kosova ėshtė e vendosur pėr kėtė proces. Por tė jemi tė qartė, ora e historisė nuk do tė kthehet prapa. Shteti i Kosovės po forcohet ēdo ditė dhe po konsolidohet. Pavarėsia dhe integriteti janė fakte tė njohura ndėrkombėtarisht. Por ka shumė ēėshtje qė janė nė interes tė tė dy shteteve. Dialogu ėshtė rruga e vetme dhe BE-ja ėshtė katalizatori pėr suksesin e kėtij procesi”, tha Thaēi.
Edhe presidentja Jahjaga gjatė takimit me sekretaren Clinton dhe krydiplomaten evropiane Ashton, ka theksuar vullnetin e Kosovės pėr t’u angazhuar nė njė dialog tė mirėfilltė, ndėrsa ka kėrkuar nga BE-ja qė tė vazhdojė tė angazhohet mė fuqishėm nė garantimin e zbatimit tė tė gjitha marrėveshjeve tė arritura, thuhet nė njė komunikatė tė zyrės sė saj. Duke theksuar pėrkushtimin e udhėheqjes kosovare pėr thellimin e reformave dhe nė vendosjen e sundimit tė rendit dhe tė ligjit, ajo tha se ėshtė shumė i rėndėsishėm krijimi i Kėshillit Kombėtar Kundėr Korrupsionit, nėn drejtimin e Presidentes Jahjaga, dhe ofroi mbėshtetjen e SHBA-sė pėr institucionet e Kosovės nė luftėn kundėr korrupsionit dhe nė pėrgjithėsi nė fushėn e sundimit tė rendit dhe tė ligjit. Sekretarja amerikane e shtetit theksoi rėndėsinė e bashkėpunimit tė institucioneve tė Kosovės me misionin e BE-sė pėr sundimin e ligjit – EULEX.

Lona
02-11-12, 10:49
Shpėrthen nė BDI, rrahje me grushta mes Abdylaqim Ademit dhe Hazbi Likės :biggrin:

http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/themes/goodnews/framework/scripts/timthumb.php?src=http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2012/11/untitled.jpg&h=275&w=599&zc=1

Siē mėson portali Shqipmedia nga burime anonime pranė selisė sė BDI-sė nė Reēice tė Vogel dy ditė mė parė ka ndodhur pėrleshje fizike mes dy sekretarėve tė partisė respektivisht sekretarit administrativ Hazbi Likės dhe sekretarit organizativ gjegjėsisht ministrit tė Ekologjisė Abdylaqim Ademi.
Rrahja mes dy funksionarėve tė partisė vjen si rezultat i raporteve tė acaruara gjatė kohė mes kėtyre dy funksionarėve tė cilėt kanė rezultuar para dy ditėsh nė selinė e BDI-sė me konfrotim fizik ku ėshtė dashtur intervenimi i personave tjerė nė seli pėr tė qetėsuar situatėn.
Portali Shqipmedia mėson sė mes dy sekretarėve tė BDI-sė qė moti nuk ekzistojnė raporte tė mira bile shpesh tė tensionuara qė nė kohėn kur si zv/kryeministėr ishte Abdylaqim Ademi ndėrsa Hazbi Lika kryetar i komunės sė Tetovės. Shpesh kryetari Ali Ahmeti ka intervenuar qė kėto dy funksionar mos eskalojnė situatėn mirėpo kėtė herė edhe Ahmeti nuk ka mundur tė bėjė asgjė.
A ėshtė kjo njė shenjė se nė BDI situata ka dalė prej kontrolli nga mosdurimi mes grupeve tė interesit pritet tė shihet ditėt nė vazhdim, ku pritet emėrimi i rektorit tė ri tė USHT-sė nė vend tė ushtruesit tė detyrės rektor Vullnet Ameti tė cilin e pėrkrah klani i Hazbi Likės ndėrsa e kundėrshton klani i Abdilaqim Ademit

Izet Mexhiti i dhuron objekt Ansamblit Kulturor “Ibe Palikuqi”


Sot nė komunėn e Ēairit u bė hapja solemne e objektit tė ri tė Ansamblit Kulturorė “Ibe Palikuqi” .
I cili ėshtė ndėrtuar me mbėshtetje financiare nga komuna Ēair .
Nė kėtė eveniment ishin tė pranishėm kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim z.Ali Ahmeti,kryetari i komunės sė Ēairit z.Mexhiti, pėrfaqėsues tė institucioneve tė ndryshme si dhe shumė zyrtar tjerė tė pushtetit ekzekutiv dhe qendror tė vendit .
z. Mexhiti theksoi se Ibe Palikuqi si Ansambėl Kulturorė ka luajtur rol tė rėndėsishėm dhe ka njė vlerė tė madhe kombėtare , sepse edhe atėher kur ishte mė vėshtirė , gjatė sistemit komunsit kėtu janė kultivuar pandėrprerė vlera kombėtare shqiptare.
” Ne nuk ndalemi kėtu ne pėrveē se investojmė nė kulturė , folklor . Ne pak mė vonė nė muajin nėntorė do tė bėjmė edhe hapjen e sallės tė klubit tė mundjes ”Liria” njė institucion tjetėr qė nga radhėt e veta nxori kampion botėrorė e olimpik , e qė padyshim na nderojnė dhe na bėjnė krenarė neve si shqiptarė.’’
theksoi mes tjerash z. Mexhiti.
Ndėrkohė qė kryetari i Bashkimti Demokratik pėr Integrim z.Ali Ahmeti tha :
“Pse detyrė e pėrhershme mbetet pėrkrahja e ansambleve folklorike, e ansambleve kombėtare. Mbetet sepse ansamblet kombėtare janė pikėrisht ai burimi i freskėt i kthjellėt ku tė gjitha gjėndrat e muzikės pa vajtur tek ai pus, pa vajtur tek ai burim nuk mund tė krijojnė asgjė.
Qasja e autoriteteve qė kanė marrė pėrgjegjėsi nga populli ka qenė dhe mbetet pėrkrahja e folklorit, pėrkrahja e sporteve dhe pėrkrahja e gjitha aktiviteteve tė rinisė.. Mbetet sepse ansamblet kombėtare janė mu ai burimi i freskėt i kthjellėt ku tė gjitha gjėndrat e muzikės pa vajtur tek ai pus, pa vajtur tek ai burim nuk mund tė krijojnė asgjė “
Ansambli “Ibe Palikuqi” ėshtė themeluar nė vitin 1979, ky ansambėl numėron rreth 120 anėtarė qė gjatė kėtyre viteve kanė marr pjesė nė qindra festivale tė vendit dhe ndėrkombėtare ku janė shpėrblyer me shumė ēmime tė para

Lona
02-11-12, 13:07
Rexhepi konfirmoi pėrgjimin e “Vetėvendosjes” http://zhurnal.mk/data/news/re.gif (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=re.gif)
Prishtinė, 02nėntor - Nė mėnyrė indirekte, ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Bajram Rexhepi konfirmoi nė Kuvendin e Kosovės se janė pėrgjuar telefonat e lėvizjes Vetėvendosje nė ditėn e protestės kundėr bisedimeve politike me Serbinė.

I pyetur nga deputetja e kėsaj lėvizje, Albulena Haxhiu, pėr nenin 31 tė Ligjit pėr policinė, i cili ndalon kėtė tė fundit tė mbledhė e tė ruajė informata pėr personat qė kanė tė bėjnė me bindjen politike, fetare e filozofike, ministri Rexhepi tha se njėsitet e inteligjencės marrin informata vetėm pėr ato ēėshtje qė ndikojnė nė prishjen e rendit publik.

Debati mes deputetes Haxhiu dhe ministrit Rexhepi vazhdoi edhe pėr faktin se policia e Kosovės nė strukturėn e saj ka edhe departamentin e inteligjencės.

Pyetja e deputetes sė Vetėvendosjes ishte nėse pėr kėtė ėshtė e informuar Agjencia Kosovare e Inteligjencės, Presidenca dhe komisioni parlamentar pėr siguri.

Ministri Rexhepi konfirmoi se ky njėsit ekziston brenda departamentit tė hetimeve dhe se oficerė tė tij nuk duhet tė ngatėrrohen me Agjencinė Kosovare tė Inteligjencės. Sipas tij, qasja mė e re e policisė ishte ajo e udhėhequr nga inteligjenca, raporton TCH.

Ministri shtoi se derisa nė tė kaluarėn policia ka qenė vetėm vepruese, tani ėshtė vetė pranuese e informatave dhe nė kėtė mėnyrė parandalon situata tė padėshirueshme.


Rastit “Jovic” si shkelje e integritetit http://zhurnal.mk/data/news/jovi.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=jovi.jpg)
Mitrovicė, 02 nėntor - Hetimet qė po bėhen pėr rrėmbimin e Slavoljub Jovicit nė veri tė Mitrovicės, po e vėrtetojnė involvimin e strukturave shtetėrore tė Serbisė nė kėtė akt.

Qeveria e Kosovės po pret version zyrtar qė ta denoncojė aktin si shkelje tė integritetit tė vendit, shkruan “Koha Ditore”.

Kidnapimi i Slavoljub Joviqit nė veri tė Mitrovicės, tė mėrkurėn nė mėngjes, dhe paraqitja e tij disa orė pas kėtij akti para njė Gjykate Ushtarake nė Kralevė tė Serbisė, ka lėnė shumė paqartėsi. Dyshimet se ai ėshtė kapur nė Mitrovicė nga xhandarmėria serbe, apo mekanizma tė tjerė tė Serbisė, qė operojnė nė veri tė Kosovės, po vėrtetohen nė bazė tė hetimeve tė nisura nga Policia e Kosovės dhe nga EULEX-i.

Megjithatė, Qeveria e Kosovės nuk e ka parė tė udhės qė ta denoncojė rastin si shkelje e rėndė e integritetit territorial tė Kosovės, apo edhe vetė Rezolutės 1244 tė OKB-sė.


Deputetėt mungojnė nė seancė http://zhurnal.mk/data/news/de_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=de_1.jpg)
Prishtinė, 02 nėntor - Nė mungesė tė kuorumit seanca e Kuvendit tė Kosovės ėshtė shtyrė pėr ditėn e hėnė. Udhėheqėsi i seancės, Xhavit Haliti, ka thėnė se 20 minuta janė pritur deputetėt qė vijnė nė seancė dhe nuk kanė ardhur dhe pėr kėtė arsye shtyhet seanca.

“Pritėm 10 minuta akademikė, nuk erdhėn deputetėt, tash u bėnė 20 minuta dhe prapė nuk janė. Nė mungesė tė kuorumit shtyhet seanca pėr ditėn e hėnė ora 11”, ka thėnė Haliti.

Pas njė seance tė gjatė ditėn e djeshme, ku ka qenė si rend i ditės informimi i kryeministrit Hashim Thaēi lidhur me takimin e tij me homologun serb Ivica Daēiq, sot deputetėt e Kuvendit tė Kosovės nė shumicė kanė munguar nė seancė.

Ndryshe, nė rend tė ditės kanė qenė kėto pika tė rendit, si: shqyrtimi i parė i Projektligjit pėr kontrollin e duhanit, shqyrtimi i parė i Projektligjit pėr ekzekutimin e sanksioneve penale, shqyrtimi i parė i Projektligjit pėr sistemin e pagesave, shqyrtimi i parė i Projektligjit pėr zonat ekonomike dhe shqyrtimi i dytė i Projektligjit pėr regjistrimin e pengut nė regjistėr pėr sendet e luajtshme, shkruan “Kosovapress”.

Ndėrkohė, nė rend tė ditės ka qenė edhe shqyrtimi i Raportit tė Komisionit pėr Shėndetėsi, Punė dhe Mirėqenie Sociale pėr mbikėqyrjen e zbatimit tė Ligjit tė Punės, shqyrtimi i Rekomandimit tė Komisionit ad hoc pėr pėrzgjedhjen e tre anėtarėve nė Bordin pėr Ankesa tė Mediave dhe formimi i Komisionit Ad-hoc pėr pėrzgjedhjen e anėtarėve tė Bordit tė Radio-Televizionit tė Kosovės.

Lona
02-11-12, 13:29
Vrasja e nėnės sė Elsa Lilės, rigjykim Agos http://zhurnal.mk/data/news/EvaVishaj.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=EvaVishaj.jpg)
Tiranė, 2 nėntor - Gjykata Kushtetuese kthen pėr rigjykim, Albenc Agon, tė akuzuar pėr vrasjen e Eva Vishajt, nėnės sė kėngėtares Elsa Lila, mė maj tė vitti 1997.

Sipas Kushtetueses, gjatė gjykimit nė shkallėt me tė ulėta tė Gjyqėsorit, Agos i ėshtė shkelur e drejta pėr njė proces tė rregullt ligjor. Nė zbatim tė vendimit tė shpallur dje nga Kushtetuesja, Ago do tė rigjykohet nė Gjykatėn e Apelit, Tiranė. Sipas Gjykatės Kushtetuese, vendimi i Apelit, Tiranė qė i dha Agos, 20 vjet burg dhe vendimi i Gjykatės sė Lartė qė e nuk pranoi rekursin e kėtij vendimi ishin antikushtetues, shkruan "Balkanweb".

“Gjykata vlerėson se procesi i zhvilluar nė Gjykatėn e Apelit Tiranė ka cenuar tė drejtėn e kėrkuesit pėr njė proces tė rregullt ligjor dhe si i tillė, ky vendim duhet tė shfuqizohet”, thuhej nė vendimin e Kushtetueses". Nė tė njėjtėn formė, Gjykata shprehej edhe pėr vendimin e Gjykatės sė Lartė.

Nė 23 maj, 1997, Eva Vishaj, e ėma e kėngėtares Elsa Lila u gjet e pajetė e qėlluar me njė plumb nė kokė, nė aksin rrugor, Tiranė-Elbasan, pranė kilometrit tė 29. Pas rihapjes sė hetimeve nė vitin 2004, Prokuroria akuzoi Albenc Agon pėr ngjarjen. Mė 1 Dhjetor tė vitit 2005, Gjykata e Tiranės e shpalli atė fajtor nė mungesė dhe e dėnoi me 20 vjet burg. Tre vjet mė vonė, Ago u ekstradua nga Italia nė vendin tonė. Nė maj tė vitit 2008, Gjykata e Tiranės pranoi rivendosjen nė afat. Ndonėse u bė rishqyrtimi i pjesshėm i dosjes, mė 17 Dhjetor, 2008, Gjykata e Apelit la nė fuqi vendimin me 20 vjet burg ndaj tij. Ago i bėri rekurs kėtij vendimi nė Gjykatėn e Lartė, por Kolegji Penal vendosi mospranimin e rekursit. Pas kėtij momenti, Ago iu drejtua Gjykatės Kushtetuese me kėrkesė pėr shfuqizimin e vendimeve gjyqėsore tė tri shkallėve tė gjykimit duke pretenduar se ato janė rrjedhojė e njė procesi jo tė rregullt gjyqėsor.


DASH publikon ē'u tha nė takimin Clinton-Berisha http://zhurnal.mk/data/news/Berisha-Klinton.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Berisha-Klinton.jpg)
Uashington, 2 nėntor - Departamenti Amerikan i Shtetit ka zbardhur menjėherė takimin e Sekretares amerikane tė Shtetit Hillary Clinton me Kryeministrin shqiptar, Sali Berisha.

Nė faqen zyrtare tė DASH, Kryeministri Berisha shkruhet tė jetė shprehur gjatė takimit me zonjėn Clinton se “vizita juaj ėshtė vizita me historike, sepse pėrkon me pėrvjetorin e madh tė Pavarėsisė sė vendit tim, tė kombit tim. Nė kėtė kontekst unė ju siguroj se prania juaj sot ėshtė njė xhevahir i vėrtetė nė kurorėn e kėtij pėrvjetori tė madh”. Krahas tė tjerave Berisha citohet tė ketė thėnė “shqiptarėt janė shumė mirėnjohės ndaj SHBA-ve, mirėnjohės ndaj jush dhe qeverisė suaj. Kjo ėshtė njė ditė madhėshtore pėr shqiptarėt”, shkruan "Shekulli".

Nga ana tjetėr, Sekretarja Clinton mėsohet tė jetė shprehur gjatė takimit se “ėshtė njė nder i madh qė unė jam sot kėtu nė kėtė ditė tė parė tė nėntorit, nė fillim tė festimeve pėr 100-Vjetorin e Pavarėsisė. SHBA janė krenare pėr partneritetin dhe miqėsinė qė kanė me Shqipėrinė teksa ju keni vazhduar qė tė bėni progres pėr konsolodimin e demokracisė, pėr tė hapur ekonominė dhe pėr tė ofruar shanse pėr tė gjithė njerėzit nė vendin tuaj. Clinton mė tej uroi Kryeministrin Berisha pėr 100-Vjetorin e Pavarėsisė dhe dėshirojnė qė tė vazhdojnė bashkėpunimin pėr 100 vitet e ardhshme”.


Topi: Mesazhet e Klintonit, sinjal i qartė pėr politikėn http://zhurnal.mk/data/news/BamirTopiFRD_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=BamirTopiFRD_2.jpg)
Titranė, 2 nėntor - Krue i FRD-sė Bamir Topi deklaroi sot se mesazhet e sekretares amerikane tė shtetit Hilari Klinton ishin njė sinjal pėr politikėn shqiptare qė ajo tė bashkėpunojė pėr qėllimet kombėtare.

Ndėrsa ka prezantuar strukturat e partisė, Topi theksoi se programi politik i FRD-sė do tė bėjė qė kjo forcė politike tė arritje rezultate nė zgjedhjet e 2013-ės.

“Unė shfytėzoj kėtė rast tė shpreh vlerėsimin tim mė tė lartė tė vizitės sė sekretares amerikane tė shtetit Hilari Klinton e cila jo vetėm me vizitėn e saj por sidomos me mesazhet mjaft domethėnėse i dha njė sinjal tė qartė poltikės shqiptare qė e ardhmja realizohet vetėm me njė mirėkuptim dhe bashkėpunim pėr qėllimet e madhe, aspak pėr qėllime meskine qė jo pak herė i kemi parė tė demonstruara nga politika konfliktuale” tha Topi.


Berisha: Rama tė bashkėpunojė. Qėllimi i pėrbashkėt, integrimi http://zhurnal.mk/data/news/berisha-qeveri-flett_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=berisha-qeveri-flett_1.jpg)
Tiranė, 02 Nėntor - Kryeministri Sali Berisha, njė ditė pas vizitės sė Sekretares amerikane tė Shtetit Hillary Clinton nė Tiranė, e vlerėsoi kėtė ngjarje si tepėr tė rėndėsishme, duke theksuar se kryediplomatja amerikane dha mesazhin e fuqishėm tė miqėsisė mes dy vendeve, njofton "Top Channell".

Duke theksuar se vizita e Clinton hapi edhe siparin e festimeve pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė, Berisha kujtoi kontributin e kahershėm tė SHBA-ve pėr Shqipėrinė. Po ashtu Berisha kujtoi ndihmėn e jashtėzakonshme qė SHBA-tė kanė dhėnė pėr Shqipėrinė pas ndryshimit tė sistemit, ashtu sikurse edhe mbėshtetjen dhėnė shqiptarėve tė Kosovės pėr tė ndėrtuar vendin e tyre tė lirė dhe tė pavarur.

"Ky 100-vjeēar ka pėr arritje mė madhore tė kombit shqiptar, lirinė. Po ashtu arritje eshte edhe aleanca jonė me SHBA-tė. Mesazhi i Clinton pėr kombin shqiptar ishte pėr mbėshtetje te fuqishme edhe vitet qė vijnė. Kjo bėn krenar cdo shqiptar dhe theksoj se nė kėto 100 vite, kjo miqėsi ėshtė njė nga arritjet mė tė mėdha dhe mė kryesore nė historinė e lirisė sė shqiptarėve", tha Berisha.

Duke kujtuar fjalimin e Clintonit nė Kuvend, Berisha e konsideroi atė si miqėsor dhe tė veēantė, si edhe mė tė bukurin qė shqiptarėt kanė dėgjuar ndonjėherė nė kėto 100 vjet.

"Mesazhi i Clinton pėr shqiptarėt nė 100-vjetorin e pavarėsisė ishte njė thirrje frymėzuese qė tė bashkohen pėr interesat kombėtare tė tyre. Sekretarja e Shtetit theksoi rėndėsinė qė kanė zgjedhjet e ardhshme. Unė e garantova se zgjedhjet e ardhshme do tė jenė tė lira, tė ndershme dhe brenda standardeve mė tė mira dhe shpreha bindjen se opozita ėshtė e interesuar pėr zgjedhje tė lira dhe tė ndershme. Po ashtu kėrkova tė kemi sa mė shumė vėzhgues nga SHBA-tė nė zgjedhjet e ardhshme", tha Berisha.

Sipas tij, Clinton solli mesazhin e njė pune tė pėrbashkėt pėr projektin e integrimit nė BE, duke premtuar se Qeveria do tė bėjė gjithcka duhet pėr ta ēuar pėrpara kėtė proces qė i bėn qytetarėt shqiptarė mė tė lirė dhe mė tė sigurtė.

"Theksoj se janė tre ligje qė presin nė Parlament. Vetė fakti qė nuk po votohen kėto ligje qė po kėrkohen nga KE ėshtė i mjaftueshėm pėr tė vėnė nė dyshim seriozitetin e shqiptarėve nė procesin e integrimit. Ne kėrkojmė tė votohen kėto tre ligje demokratike. Unė e ftoj Ramėn, te veproje nė frymėn e mesazhit pėr bashkėpunim nė gjėrat qė na bashkojnė, siē ėshtė integrimi. Qershori ėshtė muaji nė tė cilin do tė votohen dallimet. Me tė pėrbashkėtat fitojnė tė gjithė, fitojnė qytetarėt", tha Berisha.

Lona
02-11-12, 13:32
Ēejku: Koalicion mbarėshqiptar pėr festimet e 100-vjetorit http://zhurnal.mk/data/news/Flamuri_12.JPG (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Flamuri_12.JPG)
Shkup, 2 nėntor - Ambasada e Republikės sė Shqipėrisė nė Shkup ka vendosur me tė hyrė nė muajin nėntor njė flamur shqiptar nė pjesėn frontale tė objektit tė saj.
Ambasadori shqiptar, Arben Ēejku, ka shpallur me kėtė rast fillimin e kapitullit tė ri tė festimeve pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė dhe tė Flamurit Shqiptar.
Ngjitja e flamurit nė pjesėn e pėrparme tė fasadės sė objektit tė Ambasadės shqiptare, siē ka njoftuar ambasadori Ēejku, ėshtė vetėm njė nga aktivitetet qė do tė vijnė e shpeshtohen nė kėtė muaj tė festimeve, nė koordinim me Kėshillin Organizativ dhe me institucionet e tjera tė pushtetit lokal dhe tė sektorit civil.
Diplomati shqiptar, i pyetur lidhur me zėrat pėr njė koalicion ndėr-shqiptar nė zgjedhjet e ardhshme lokale, ka theksuar se Tirana zyrtare mbėshtet dialogun mes partive politike shqiptare, porse tani vijon njė koalicioni panshqiptar i festimeve tė 100-vjetorit.
“Kemi njė koalicion mbarėshqiptarė nė nderim tė Flamurit dhe nderim tė datės sė Pavarėsisė. Kjo ka krijuar sigurisht njė dimension tjetėr edhe pėr njė dialog ndėr-politik dhe ne mbėshtesim vazhdimėsi tė gjitha pėrpjekjet qė bėhen pėr promovimin e vlerave tė demokracisė, si dhe pėr mbrojtjen e statusit tė shqiptarėve nė Republikėn e Maqedonisė pėr avancimin e tė drejtave tė tyre nė rrugė institucionale dhe kjo nuk pėrjashton asnjėlloj koordinimi dhe bashkėpunimi. Pėrkundrazi, ne mbėshtesim ēdolloj bashkėpunimi qė ėshtė i mundshėm ndėrmjet partive politike”, ka deklaruar Ēejku.

Lona
02-11-12, 13:35
Dėnohet me 17 vjet burg amerikani qė planifikonte akte terroriste http://zhurnal.mk/data/news/uash_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=uash_1.jpg)
Uashington, 02 nėntor - Njė djalė amerikan ėshtė dėnuar me 17 vjet burgim, pasi u deklarua fajtor pėr njė plan terrorist pėr tė fluturuar aeroplanė tė kontrolluar, tė pajisur me eksplozivė, nė Departamentin Amerikan tė Shtetit nė Washington.

Dėnimi kundėr Rezwan Ferdaus, 27 vjeēar, u dha dje nė qytetin e Bostonit.

Ferdaus u patė deklaruar se ėshtė fajtor nė muajin korrik, pasi kishte provuar qė tė siguronte material pėrkrahės pėr terroristėt dhe pasi kishte provuar qė t’i dėmtonte dhe shkatėrronte ndėrtesat federale me njė eksploziv.

Ferdaus ishte arrestuar vitin e kaluar nga agjentė tė FBI-sė.


Rusia njofton se ka pranuar 5000 ankesa pėr pornografi tė fėmijėve http://zhurnal.mk/data/news/ja.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ja.jpg)
Moskė, 02 nėntor - Rusia thotė se ka pranuar 5000 raporte pėr pornografi tė fėmijėve nė internet gjatė 24 orėve tė para tė hyrjes nė fuqi tė ligjit tė ri qė bllokon faqet e internetit qė kanė pėrmbajtje jo tė pėrshtatshme.

Zyrtarėt nė shėrbimin mbikqyrės pėr komunikim dhe mas media thanė sot se ata janė habitur nga numri i madh i ankesave.

Njė zėdhėnės tha se prej 10 ofruesve tė shėrbimeve tė internetit ėshtė kėrkuar qė t’i kontaktojnė pronarėt e faqeve respektive tė interentit, si dhe t’i largojnė pėrmbajtjet brenda 48 orėve.

Qeveria ruse thotė se ligji ka pėr qėllim tė mbrojė fėmijėt nga pornografia dhe ueb-faqet qė promovojnė keqpėrdorimin e drogave apo vetėvrasje.


Agjenti qė ka siguruar Obamėn raportohet se ka bėrė vetėvrasje http://zhurnal.mk/data/news/agj_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=agj_1.jpg)
Uashington, 02 nėntor - Nga Washingtoni raportohet se njė agjent i shėrbimit sekret, i cili e ka mbrojtur presidentin e SHBA-ve, Barack Obama, ka ndėrruar jetė pas asaj qė duket si vetėvrasje.

Agjencitė e lajmeve Reuters dhe Associated Press citojnė burimet e tyre tė kenė thėnė se agjenti Rafael Prieto ishte nėn hetime se nuk e kishte lajmėruar lidhjen e tij me njė qytetare tė huaj.

Rregullat e Shėrbimit Sekret kėrkojnė nga tė punėsuarit qė ta lajmėrojnė agjencinė pėr ēfarėdo lidhje me qytetarė tė huaj, pėr tu siguruar se nuk ka asnjė rrezik pėr sigurinė kombėtare.

Shėrbimi Sekret pėrmes njė deklarate tha se “Pietro ka pasur njė karrierė tė shquar pėr 20 vjet me Shėrbimin Sekret, qė ėshtė shėnuar me dedikim, arritje dhe shoqėri”, dhe se agjenisė i vjen shumė keq pėr kėtė humbje.

Shėrbimi Sekret mbronė jetėn e presidentit dhe tė familjes sė tij dhe gjithashtu heton falsifikimin e monedhave dhe krimeve tė tjera financiare.



Abbas thotė se nuk ka tė drejtė tė kthehet nė vendlindje http://zhurnal.mk/data/news/abb.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=abb.jpg)
Safed, 02 nėntor - Presidenti i Autoritetit Palestinez, Mahmud Abbas tha se ai nuk ka tė drejtė qė tė kthehet e tė jetojnė nė vendlindjen e tij tė fėmijėrisė, qė tani ėshtė nė Izrael.

Duke folur gjatė njė interviste pėr televizionin izraelit, Abbas tha se ai ka tė drejtė ta “shohė” qytetin Safed, por jo tė jetojė atje.

Ai i kaloi ditėt e rinisė sė hershme nė Safed, nė pjesėn qė tani ėshtė nė veri tė Izraelit, por ai dhe familja e tij e lėshuan vendin gjatė luftės sė vitit 1984, pėr tė mos u kthyer mė kurrė atje.

Kėrkesa e miliona palestinezėve pėr tu kthyer nė tokat qė tani janė pjesė e Izraelit ka qenė njė bllokadė dhe pengesė e vazhdueshme nė bisedimet paqėsore nė Lindjen e Mesme.

Izraeli e pėrjashton ēdo mundėsi tė kthimit tė tyre.

Lona
06-11-12, 08:47
Lustrohet ish-kryetari i komunės sė Strugės http://zhurnal.mk/data/news/lustrohet.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=lustrohet.jpg)
Shkup, 5 nėntor - Komisioni pėr verifikimin e fakteve nė seancėn e sotme lustroi ish-kryetarin e komunės sė Strugės, i cili, sipas tyre, nė periudhėn prej vitit 1977 deri nė vitin 1987 ka qenė bashkėpunėtor i shėrbimeve sekrete.

Bashkėpunimi i lustruar ka pasur pseudonimin "Vihor" dhe sipas dokumenteve tė kapshme ai ka bashkėpunuar me shėrbimet sekrete nga shkaqet ideologjike-politike dhe ka dhėnė informacione pėr elemente liberale dhe antivetėqeverisėse.

Bėhet fjalė pėr inxhinier tė diplomuar nė Ohėr, i cili ka punuar nė hidrocentrale nė pjesėn perėndimore tė Maqedonisė, e pastaj ėshtė bėrė edhe kryetar i Kuvendit tė komunės sė Strugės, funksion i cili ėshtė i barabartė me aktualin, kryetar i komunės. "Vihor" ėshtė lustruar si ish-funksionar.

Ahmeti takoi mėrgimtarėt nė Bazel tė Zvicrės http://zhurnal.mk/data/news/ahmeti-bazel.jpg Kryetari i BDI-sė z.Ali Ahmeti (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ahmeti-bazel.jpg)
Shkup, 5 nėntor - Unifikimi i votės shqiptare pėr zgjedhjet e ardhshme lokale ėshtė mė i domosdoshėm se kur mė parė, sidomos nė komunat ku shqiptarėt nuk kalojėn 60 pėr qindėshin, siē ėshtė Struga dhe Kėrēova. Kjo ishte edhe njėra nga arsyet qė njė delegacion i lartė i BDI-sė aktivitetet parazgjedhore kėtyre ditėve po i zhvillon me mėrgimtarėt nė diasporė pėr t'i mobilizuar pėr tė votuar nė zgjedhjet lokale tė marsit.

Me kėtė rast lideri i BDI-sė, Ali Ahmeti, u shpreh se zgjedhjet duhet shndėrruar nė festė, dhe le tė fitojė ai pėr tė cili populli vlerėson se ėshtė mė i miri.

"Nė Shkup mė 25 nėntor ėshtė tubimi qendror pėr 28 nėntorin, aty do tė jenė tė gjithė tė pranishėm, liderėt shqiptarė. Tash nuk di a do i japin dorėn Edi Rama-Sali Berishės, nuk e di, por unė Menduh Thaēit i shtrij dorėn mė 28 nėntor, Rufi Osmanit e gjithve. Unė i fal tė gjitha vetėm tė ecim pėrpara dhe tė vendosim standarde, le tė fitojė mė i miri, populli nuk gabon", tha Ahmeti.

Ndėrkaq, sekretari i pėrgjithshėm i BDI-sė, Abdilaqim Ademi apelon qė nė komunat ku shqiptarėt nuk arrijnė tė kalojnė 60 pėr qindėshin duhet tė unifikohemi si subjekte politike nė radhė tė parė dhe tė unifikojmė votėn si shqiptarė nė pėrgjithėsi, sepse komunat ku nuk e kalojmė 60 pėr qindėshin si votues dhe si komunitet shqiptarė, rrezikohemi qė atė komunė tė mos e menaxhojnė shqiptarėt nė tė ardhmen.

Nėnkryetari i BDI-sė Izet Mexhiti porositi qė edhe njėherė tė unifikohemi, edhe njėherė t'i bashkojmė forcat qė mė 2013 tė konkretizojmė fitoren e radhės tė shqiptarėve nė Maqedoni, fitoren e Kėrēovės, ku pėr herė tė parė me tė drejtė do tė respektohet realiteti i Kėrēovės dhe aty do tė ketė njė kryetar shqiptar.

Pėrfaqėsuesit e BDI-sė nė takimet me mėrgimtarėt kanė diskutuar edhe ēėshtjen e ish pjesėtarėve tė forcave tė sigurisė, duke i siguruar ata se miratimi i ligjit do tė pamundėsohet me 15 mijė amendamentet e paraqitura. Me takimin me mėrgimtarėt nė qytetin e Bazellit, BDI-ja pėrmbylli aktivitetet e saja nė Zvicėr, pėr tė vazhduar me tej nė Gjermani, Austri dhe Itali. (MIA)

Avokati Ignat Panēevski "Boris Trajkovski u likuidua" http://zhurnal.mk/data/news/kingeri-Boris.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kingeri-Boris.jpg)
Shkup, 5 nėntor - Avokati dhe pėrfaqėsuesi maqedonas i familjes sė ish presidentit, Boris Trajkovski, Ignat Panēevski ka paraqitur pohimin shokues se aeroplani nė tė cilin vdiq nė vitin 2004 presidenti i atėhershėm maqedonas, ėshtė rrezuar me projektil nga aeroplani tjetėr.

Panēveski thekson se posedon video xhirim satelitor nė tė cilin shihet se si njė avion ushtarak sulmon me raketė avionin e presidentit Trajkovski dhe se si mė pas rrėzohet avioni.

"Nė Maqedoni janė dorėzuar video materiale se si njė avion ushtarak me shenja tė njė shteti tė njohur, me raketė qėllon Kingerin, si ėshtė qėlluar krahu i Kingerit, njėkohėsisht, si Kingeri bie nė tokė, si shpėrndahen pjesėt gjatė rėnies, si kanė ardhur disa makina ushtarake.Nė Maqedoni gjenden tė gjithė dėshmitė, por nuk ekziston gatishmėri nga organet kompetente qė tė arrihet pėrfundimi”, tha Ignat Panēevski.


MPJ-ja greke, sot e mori pėrgjigjen nga Maqedonia http://zhurnal.mk/data/news/Qeveria-Greke.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Qeveria-Greke.jpg)
Athinė, 5 nėntor - Ministria greke e Punėve tė Jashtme sot e mori pėrgjigjen nga Maqedonia pėr propozim rreth nėnshkrimit tė Memorandumit pėr mirėkuptim mes dy vendeve, i cili ėshtė dėrguar mė 3 tetor, kumtoi MPJ-ja greke.

Qeveria greke do ta studiojė pėrgjigjen e pastaj do tė pasojė kumtesė pėrkatėse, thuhet nė publikimin e MPJ-sė greke.

Ambasadori Sashko Stefkov, sot nė takimin me zėvendėsministrin e Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Greqisė, Dimitris Kurkulas e dorėzoi letrėn nga ministri i Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Maqedonisė, Nikolla Poposki, dėrguar ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Greqisė, Dimiitris Avramopulos.

Lona
06-11-12, 08:50
Zgjedhjet nė pranverėn e vitit 2014 http://zhurnal.mk/data/news/ame.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ame.jpg)
Prishtinė, 06 nėntor - Zgjedhjet e ardhshme parlamentare dhe lokale nė Kosovė do tė mbahen nė pranverėn e vitit 2014, kėshtu janė marrė vesh PDK, LDK dhe AAK.

Sipas Klan Kosovės pėr kėtė janė pajtuar kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi, kryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Isa Mustafa dhe nėnkryetari i parė i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Blerim Shala.

Sipas tė njėjtave burime, zgjedhjet lokale tė parapara pėr fundvitin e ardhshėm janė shtyrė pėr 6 muaj 2014.

Tė tre liderėt janė pajtuar qė presidentja Atifete Jahjaga tė qėndrojė nė pushtet deri nė vitin 2014. Gjithashtu mėsohet qė ėshtė bėrė marrėveshja qė pasardhėsi i Jahjagės tė zgjidhet nė Kuvend dhe jo me vota tė drejtpėrdrejta.


Thaēi-Daēiē, tė mėrkurėn takimi i dytė http://zhurnal.mk/data/news/Thai-Dai.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Thai-Dai.jpg)
Prishtinė, 5 nėntor - Pas dy ditėsh kryeministrat e Kosovės dhe tė Serbisė pritet tė takohen sėrish nė Bruksel. Sipas njė komunikate pėr shtyp tė lėshuar nga zyra e Pėrfaqėsueses sė Lartė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri tė Bashkimit Europian, Catherine Ashton, qėllimi i kėtij takimi ėshtė vijimi i dialogut pėr atė qė Brukseli e quan “normalizim” i marrėdhėnieve mes dy palėve.

“Pėrfaqėsuesja e Lartė Catherine Ashton ka ftuar Kryeministrin Daēiē dhe Kryeministrin Thaēi nė njė takim nė Bruksel, tė mėrkurėn, mė 7 nėntor”, thuhet ndėr tė tjera nė kėtė komunikatė.

I ndėrmjetėsuar nga Brukseli, dialogu i nivelit mė tė lartė politik nisi me takimin e parė Daēiē-Thaēi, mė 19 tetor nė Bruksel. Ky takim u cilėsua si mjaft konstruktiv nga baronesha Ashton, ndėrsa u pėrshėndet nga presidentja e Kosovės, Jahjaga, Ministria e Jashtme e Shqipėrisė dhe faktori ndėrkombėtar.


Institucionet nuk dinė shqip http://zhurnal.mk/data/news/insti.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=insti.jpg)
Prishtinė, 05 nėntor - Shumė mbishkrime qė vihen nėpėr institucione shtetėrore, objekte tė ndryshme apo emėrtime tė rrugėve janė tė shkruara me gabime tė mėdha gjuhėsore, nganjėherė janė tė pasakta nga pėrmbajtja, nuk janė tė futura nė thonjėza, madje disa janė tė pėrziera gjysma nė anglisht e gjysma nė gjuhėn shqipe. Kjo po i ndodh edhe Ministrisė sė Kulturės, e cila mė se shumti ėshtė e thirrur nė ketė.

Duke folur pėr kėto probleme, profesori i gjuhėsisė, Isa Bajēinca, ka thėnė pėr KosovaPress se disa mbishkrime varen nganjėherė edhe nga vet emėrtimi se si janė pagėzuar nė ligj nga Kuvendi i Kosovės. Mirėpo pėr ato mbishkrime tė cilat shkruhen nga punonjėsit e institucioneve, ai ka thėnė se ėshtė njė imazh shumė i keq pėr ta, sepse tregon shkallėn e kulturės sė tyre.

“Ėshtė e vėrtetė qė shumė nga emėrtimet nė Kosovė nuk janė as gjuhėsisht, e nganjėherė as nga pėrmbajtja nuk janė tė sakta. Kjo sidomos kur kemi tė bėjmė me pėrdorimin e nyjave”, ka thėnė Bajēinca.

Duke folur pėr mbishkrimin, i cili ėshtė i vendosur para objektit tė Muzeut tė Kosovės, ai ka thėnė se ėshtė i shkruar gabim dhe se nuk ka nevojė tė shkruhet aq gjatė, sepse kėtė mėnyrė tė mbishkrimeve e gjejmė nė gjuhėn angleze, pasi qė ata kanė probleme me kėto ēėshtje dhe pėr kėtė arsye i kanė emėrtimet shumė tė gjata. Ai ka bėrė tė ditur se nė gjuhėn shqipe pėr njė gjė qė mbrohet nga dikush duhet tė thuhet mbrohet e jo ėshtė nėn mbrojtje ose ėshtė i mbrojtur.

Ai ka theksuar se Institucioni Forcat e Sigurisė sė Kosovės ėshtė emėrtuar gabim me ligj, sepse nė gjuhėn shqipe do tė duhej tė quhej Forca e Sigurisė e Kosovės.

Bajēinca ka shtuar se kuvendi duhet tė formojė njė komision, i cili do tė merret me problemet e emėrtimeve dhe me formimin e shkrimeve, nė mėnyrė qė njerėzit kur tė lexojnė diēka qė ėshtė e shpallur publikisht ta lexojnė pa gabime. Sipas tij, njė tjetėr e metė e emėrtimeve tė institucioneve shkollore dhe tė emėrtimeve tė rrugėve nė Kosovė ėshtė se ato nuk futen nė thonjėza. Ai thotė se mbishkrimet me gabime gjuhėsore u japin njė imazh tė keq nė radhė tė parė punonjėsve tė kėtyre institucioneve, tė cilėt merren me kėtė punė sepse tregojnė shkallėn e kulturės sė tyre.

Kurse, Shkėlzen Dragaj, kėshilltar nė Ministrinė e Kulturės, ka thėnė se pėr shkuarjen e pllakatave nėpėr institucionet kulturore, pėrgjegjės janė institucionet pėrkatėse, nė kėtė rast institucionet rajonale tė trashėgimisė kulturore. Megjithatė, ai nuk sqaron se kush ėshtė pėrgjegjės nėse kėto institucione, qė janė tė varura edhe nga Ministria e Kulturės shkruajnė gabimisht.


Pavarėsia e Kosovės e ka pėrlotur Dacicin http://zhurnal.mk/data/news/pav.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=pav.jpg)
Prishtin5, 05 nėntor - Mė 17 shkurt 2008 kur Kosova e shpalli Pavarėsinė, ka qenė njė ditė e rėndė pėr kryeministrin aktual tė Serbisė, Ivica Dacic, i cili ka thėnė se ka qarė atė ditė.

“Hymė nė kolonė, ata shkonin pėr Prishtinė, e unė pėr Graēanicė. Bori tė makinave, flamuj qė valėviteshin, e ndėrsa ne ngisnim makinėn, shoferi nxori dorėn nga makina dhe u tregoi tre gishtėrinj”.

“Ka qenė njė atmosferė jo-elektrizuese, kishte emocione si nga ana ynė, ashtu edhe nga ana e tyre. Kam qarė. Ishte atmosferė shumė e rėndė”, ka treguar Dacic, ndėrsa transmeton Zėri.

Lona
06-11-12, 08:53
Malmstrom: Ndalni azilkėrkuesit http://zhurnal.mk/data/news/CeciliaMalmstrom.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=CeciliaMalmstrom.jpg)
Tiranė, 5 nėntor - Komisionerja pėr Sigurinė nė Bashkimin Europian, Cecilia Malmstrom ka vėnė nė dijeni qeveritė e vendeve tė Ballkanit perėndimor, se korrupsioni ėshtė nė rritje, duke lejuar grupet kriminale tė infiltrohen nė sektorin publik. Malmstrom kėrkoi tė sekuestrohen mė shumė asete kriminale.

Gjatė fjalės hapėse nė sesionin e parė tė ministeralit tė ministrave tė Brendshėm dhe tė Drejtėsisė qė zhvillohet nė Tiranė, Malmstrom bėri thirrje qė tė ndalet shkelja e rregullave tė liberalizimit tė vizave pasi numri i azilkėrkuesve ėshtė i lartė.

“Agjencitė e zbatimit tė ligjit duhen forcuar. Kapacitet e tyre duhen forcuar pėr njė luftė mė efikase kundėr krimit tė organizuar, korrupsionit dhe krimit transanacional, duke pėrfshirė kėtu edhe hetimet financiare. Pėrpjekje duhen bėrė pėr konfiskimin e aseteve kriminale.

Korrupsioni ėshtė mjaft i pėrhapur dhe mbetet shqetėsues. Ai pengon hetimin dhe luftėn ndaj krimit tė organizuar dhe lejon infiltrimin e grupeve kriminale nė sektorin publik dhe privat. Tė ketė dėnime mė tė ashpra kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit”, deklaroi Malmstrom, transmeton Top Channel.

Ndėrkohė qė kreu i qeverisė shqiptare, Sali Berisha ka premtuar nė kėtė ministerial se Shqipėria do tė bėjė njė luftė mė tė ashpėr pėr tė penalizuar azilkėrkuesit, pavarėsisht se Shqipėria ka njė numėr mė tė vogėl tė tyre se Maqedonia apo Serbia.

“Shfrytėzoj rastin t’i pėrcjell Komisionit Evropian vendosmėrinė tonė pėr tė ndėrmarrė ēdo hap dhe pėr t’i dhėnė pėrgjigjen mė tė vendosur kėtij fenomeni. Ne jemi tė gatshėm tė firmosim ēdo marrėveshje pėr rikthimin nė vend tė personave qė abuzojnė me kėtė vendim shumė tė rėndėsishėm dhe fisnik. Mbi bazėn e kėtij qėndrimi, ne kemi rikthyer nga Mbretėria e Belgjikės, dy herė, grupe shqiptarėsh qė kishin aplikuar nė mėnyrė tė pamerituar pėr azil politik. Po pėrgatitemi ta bėjmė kėtė gjė me Dukatin e Luksenburgut dhe jemi tė gatshėm ta bėjmė kėtė me secilin vend anėtar tė zonės Shengen”, deklaroi Berisha.

Nė ministerial marrin pjesė shtetet e Serbisė, Maqedonisė, Malit tė Zi, Bosnjes dhe Shqipėrisė, ku diskutohet nė lidhje me reagimin e BE-sė pėr tė ndaluar pėr njė afat tė pacaktuar ballkanasit perėndimorė pėr tė hyrė pa viza nė zonėn Schengen.


“Do jemi nė Vlorė mė 28 Nėntor, por jo pėr konkurrencė qeverisė” http://zhurnal.mk/data/news/Pandeli-Majko_7.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Pandeli-Majko_7.jpg)
Tiranė, 5 nėntor - Deputeti i Partisė Socialiste, Pandeli Majko, shprehet se qytetarėt duhet tė jenė nė Vlorė nė 28 Nėntor, jo pėr t’i bėrė konkurrencė qeverisė, por pėr vetė faktet historike tė kohės. Nė njė intervistė pėr “Top Channel”, ai reagon lidhur me kalendarin zyrtar tė festimeve qė ka publikuar Ministria e Kulturės lidhur me datat 27 dhe 28 Nėntor.

“Nė datėn 28 ne do tė jemi aty ku kanė qenė gjithmonė paraardhėsit tanė. Nuk bėhet fjalė pėr njė kėrkesė tė strukturave tė Partisė Socialiste, pėr konkurrencė me protokollin e qeverisė. Tė gjithė e dinė kush ėshtė qyteti i Flamurit”, shprehet Majko. Sipas tij, debati ėshtė absurd, por aspak i lehtė pėr kėdo. Ish-kryeministri thekson se nė kėtė pėrvjetor duket qartė se jo vetėm ėshtė shmangur Vlora, por po tregohet edhe njė mangėsi e madhe, mosrespektimi i protokollit tė shtetit, shkruan "Panorama".

Ai thekson gjithashtu se me rastin e 100-vjetorit, Kryeministri Sali Berisha kėrkon sėrish tė krijojė dy palė pėrballė njėra-tjetrės dhe mė pas tė bėhet zot i njėrės palė. “Kjo shkelje bėhet edhe mė e rėndė nė kuadėr tė kėtij pėrvjetori tė madh tė 100-vjetorit shqiptar. Do ishte naivitet tė mendoje se Sali Berisha ėshtė zogist apo qė ėshtė mė pro Tiranės sesa Vlorės.

Ai ėshtė njė politikan qė pėrpiqet tė krijojė dy palė dhe mė pas bėhet zot i njėrės palė. Deri mė sot kėtė gjė e ka bėrė me shumė sukses”, tha mė tej deputeti i Partisė Socialiste. Ai theksoi gjithashtu se shkelja e protokollit nga Partia Demokratike nė qeverisje nė kėtė 100-vjetor tė Pavarėsisė ėshtė vetėm ripėrsėritje e tė njėjtės histori nė kėto 7 vite me festėn e Ēlirimit.

“Nuk mund tė ekzistojnė konkurrenca tė tilla kaq idiote mes shqiptarėsh qė nxiten nga politikanė qė mendojnė vetėm pėr zgjedhjet e ardhshme. Mendoj se ky komb meriton ta dojė vendin e tij mė shumė sesa politikanėt”, thekson Majko.


Berisha fton Ramėn pėr ligjet http://zhurnal.mk/data/news/berish.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=berish.jpg)
Tiranė, 06 nėntor - Kryeministri Sali Berisha, duke i bėrė thirrje liderit tė opozitės Edi Rama qė tė votojė tre ligjet e mbetura nė Parlament, theksoi se PD ėshtė gati tė pranojė amendimet dhe sugjerimet pėr to nė pėrputhje me Kushtetutėn.

Nė fjalėn e tij para deputetėve demokratė, Berisha kujtoi se ēdo orė qė kalon me mosvotimin e kėtyre ligjeve, ēon sinjale negative te ēdo shqiptar.

"Me votimin e tyre fitojnė tė gjitha forcat politike qė bėjnė tė mundur miratimin e kėtyre ligjeve, por mbi tė gjitha fitojnė qytetarėt", tha Berisha.

Kryeministri theksoi se shqiptarėt nuk do tė shpėrblejnė kurrė bllokimin, ndaj kėrkoi kalimin e tre ligjeve qė kėrkojnė shumicė tė cilėsuar nė Kuvend.

Nė fillim tė fjalės sė tij, Berisha u shpreh se nė buxhetin e vitit tė ardhshėm, pėrparėsi do tė kenė rrogat e ulėta, ndėrsa theksoi se rritja e rrogave dhe pensioneve do tė vijojė.

Ekonomia shqiptare, sipas Berishės, edhe pse e vogėl, ishte dinamike dhe i mbijetoi krizės.

"Ka patur angazhim mė tė madh te femrave nė drejtim tė bizneseve", tha Berisha.


Rikthehet nė Shqipėri kontigjenti OMLT 2 "Striking Eagles” http://zhurnal.mk/data/news/KontingjentiOML-2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=KontingjentiOML-2.jpg)
Tiranė, 5 nėntor - Kontigjenti OMLT-2 "Striking Eagles", i cili pėrfundoi misionin e tij nė kuadrin e operacionit ISAF tė NATO-s nė Afganistan, u rikthye nė Shqipėri.

Gjatė njė ceremonie tė organizuar tė hėnėn nė Ministrinė e Mbrojtjes, ministri Arben Imami theksoi se "ju kryet njė mision aq fisnik nė Kabul, monitorimin dhe trajnimin e batalionit afgan nė Kabul, duke treguar ato cilėsi qė forcat tona tė armatosura po pėrpiqen, po arrijnė dhe realizojnė me sukses", shkraun "Panorama".

"Ju ishit ekipi i dytė i kėtij lloji, qė pėrfaqėsuat seriozisht FA nė misionin e vėshtirė, duke arritur objektivat dhe detyrat e shumta qė ishin pėrcaktuar, por edhe qė ju caktoheshin rast pas rasti nga komanda rajonale qendrore e operacionit ISAF, qė dhanė rezultate tė efektshme nė funksionimin e pėrditshėm nė marrėdhėniet me kolegėt, eprorėt dhe partnerėt e batalionit afgan nė kryerjen e detyrave luftarake", tha Imami.

Duke shprehur konsideratėn e veēantė pėr kryerjen e pėrfundimit me sukses tė misionit, ministri Imami falėnderoi Gardėn Kombėtare tė Nju Xhersit dhe zyrėn e bashkėpunimit ushtrarak me SHBA, nė Ministrinė e Mbrojtjes, pėr ndihmėn e tyre tė veēantė pėr pėrgatitjen e kėtij ekipi dhe kryerjen me sukses tė misionit.

"Ky mision ka shėrbyer si njė eksperiencė e mirė pėr vazhdimin e ekipit tė tretė qė ėshtė nisur. Pėrvojat e fituara dhe mėsimet e nxjerra nga ekipi juaj do tė shėrbejnė pėr pėrgatitjen e mėtejshme dhe konsolidimin e punės sė FA nė pėrgatitjen e kontigjenteve dhe ekipeve tė radhės", theksoi Imami.
Ministri Imami, duke u uruar suksese nė detyrat dhe karrierat e tyre, i garantoi ushtarakėt pėr mbėshtetjen e qeverisė dhe Ministrisė sė Mbrojtjes.

Lona
06-11-12, 08:58
6 nėntor - Amerika voton http://zhurnal.mk/data/news/vot.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=vot.jpg)
Uashington, 6 nėntori ėshtė dita e zgjedhjeve nė Shtetet e Bashkuara - kulmi i njė fushatė qė ka zgjatur mė shumė se njė vit, dhe populli amerikan sot vendos se kush do tė shėrbejė si president dhe nėnpresident i ardhshėm i vendit.

Votimi ėshtė njė nga tė drejtat dhe detyrat mė tė rėndėsishme tė qytetarit. Kushtetuta amerikane u rezervon 50 qeverive shtetėrore autoritetin pėr tė pėrcaktuar kualifikimet e votuesve dhe mėnyrat e votimit nė shtetin e tyre. Kur u miratua Kushtetuta dy shekuj mė parė, votimi ishte i kufizuar mes burrave tė bardhė dhe nė shumė shtete njerėzve u kėrkohej tė kishin njė pronė me vlerė tė caktuar pėr tė patur tė drejtė pėr tė votuar.

Por ndėrsa amerikanėt gjithnjė e mė shumė filluan tė kėrkonin tė drejtėn e votės, qeveritė shtetėrore i ndryshuan kėto dispozita. Kushtetuta u pėrditėsua nė vitin 1870 pėr tė mbrojtur tė drejtat e skllevėrve tė sapo ēliruara, duke pėrfshirė edhe tė drejtėn e tyre pėr tė votuar. Shtojca e 15 e Kushtetutės thekson se e drejta pėr tė votuar nuk duhet tė mohohet pėr shkak tė racės apo ngjyrės sė lėkurės.

Nė vitin 1920, qeveritė shtetėrore ratifikuan Amendamentin apo shtojcėn e 19-tė pėr garantimin e votės pėr gratė. Sepse disa shtete pėrdornin padrejtėsisht listat e taksave, provimet e alfabetizmit dhe kufizime tė tjera pėr tė pėrjashtuar nga votimet pakicat. Kongresi amerikan miratoi Aktin e tė drejtės sė votės nė vitin 1965. Ky akt fuqizoi zyrtarėt federalė pėr tė marrė pėrsipėr regjistrimin e votuesve nė disa juridiksione ku zyrtarėt vendorė kishin diskriminuar votuesit e pakicave.

E drejta e votės u zgjerua mė tej nė vitet 1970. Mosha ligjore pėr tė votuar nė shumicėn e shteteve ka qenė 21 vjeē. Amendamenti i 26-tė vendosi qė mosha ligjore pėr tė votuar nė tė gjithė vendin tė jetė 18 vjeē.

Sot shumica e amerikanėve tė cilėt mund tė votojnė, e tė bėjnė kėtė. Pėr shumė njerėz, votimi ėshtė njė akt i rėndėsishėm e gjithashtu i thjeshtė i detyrės qytetare, qė merret si e dhėnė, por kryhet me krenari dhe seriozitetin e qėllimit. Edhe pse tani tė njohura pėr amerikanėt, zgjedhjet demokratike sot ende mungojnė nė shumė pjesė tė botės.

Demokracitė si kjo e Amerikės, janė themeluar nė besimin se njerėzit kanė tė drejtė dhe urtėsi tė vendosin se kush do t'i qeverisė ata. Siē e kanė treguar zgjedhjet e kaluara, pasi vendimi ėshtė marrė, amerikanėt e respektojnė atė. Zgjedhjeve e vitit 2012 pritet tė jenė me rezultat nga mė tė ngushtėt deri mė sot, dhe me sfida e probleme tė mundshme si ato nė votimet e vitit 2000, mund tė duhen ditė para se tė dalė se kush ka fituar. Por siē ka thėnė presidenti Abraham Linkoln, nuk mund tė ketė ankesa tė suksesshme ndaj njė zgjedhjeje tė drejtė, pėrveēse nė zgjedhjet e ardhshme.


Kriza dhe pėrpjekjet pėr pavarėsi nė Katalonia http://zhurnal.mk/data/news/Katalonia.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Katalonia.jpg)
Kriza mė e rėndė ekonomike qė prej njė brezi nė Spanjė ka ringjallur interesin tek pavarėsia mes banorėve tė zonės sė pasur verilindore tė Katalonias. Zgjedhjet lokale tė 25 nėntorit pritet tė pėrforcojnė pozicionin pro-pavarėsi tė partisė nė pushtet dhe mund tė ēojnė nė njė referendum pėr kėtė ēėshtje. Korrespondenti i Zėrit tė Amerikės Al Pessin njofton nga kryeqyteti rajonal, Barcelona:

Buzė brigjeve tė Mesdheut, Barcelona ėshtė njė qytet i bukur dhe i begatė. Por anketat tregojnė se banorėt e saj janė gjithnjė e mė tė pakėnaqur qė taksat qė ata tė paguajnė tė shėrbejnė pėr tė mbėshtetur pjesė mė tė varfra tė Spanjės dhe mjaft tė pyesėsh disa njerėz nė rrugė dhe kėto pėrfundime vėrtetohen.

“Unė e mbėshtes pavarėsinė sepse mendoj se Katalonia do tė kishte mė shumė para nėse nuk do t’i duhej tė dėrgonte aq shumė nė Spanjė”.

“Po e mbėshtes pavarėsinė e Katalonias pėr shumė arsye. Arsyeja kryesore ėshtė mungesa e njohjes sė realitetit katalan pėr shumė vite”.

“Katalonia i paguan njė sasi tė madhe taksash kur nė tė vėrtetė kėto para duhet tė mbeten kėtu dhe mund tė pėrdoret pėr tė pėrmirėsuar jetėn e Katalonias”.

Kjo ndjesi ėshtė e dukshme edhe nė shumė ballkone tė Barcelonės. Flamuri rajonal ėshtė i kuq me vija tė verdha, por po tė shtosh njė trekėndėsh dhe njė yll bėhet njė parullė pėr pavarėsinė. Gjithnjė e mė shumė flamurė tė tillė po shfaqen nė gjithė qytetin, disa herė pranė atij rajonal.

Megjithatė ka shqetėsime se shkėputja nga Spanja do tė shkaktonte njė konflikt tė gjatė dhe tė hidhur dhe Spanja do tė bllokonte dėshirėn e Katalonias pėr tė hyrė nė Bashkimin Evropian.

Kjo lėvizje vjen nė njė kohė kur rajone tė tjera tė Evropės po kėrkojnė gjithashtu pavarėsinė. Krenaria rajonale dhe kultura janė njė faktor i rėndėsishėm i lėvizjeve tė pavarėsisė.

Por profesori i ekonomisė Juan Carlos Conesa nė Universitetin Autonom tė Barcelonės thotė se ana praktike duhet tė luajė njė rol mė tė madh nė debat.

“Pikėpamja ime ėshtė se do tė jetė njė situatė humbėse pėr tė dyja palėt. Njė proces i tillė mbart pasiguri tė madhe. Dhe nė mes tė njė krize ekonomike, mė shumė pasiguri nuk ėshtė njė rrugė e mirė pėr tė dalė nga kriza”.

Por pranė zyrės sė tij, disa nga studentėt e tij nuk janė tė njė mendjeje.

“Nė tė ardhmen e afėrt mund tė shkaktojė disa probleme. Por ndoshta shkėputja do tė ndihmonte edhe katalanasit, edhe spanjollėt”.

“Elita politike nė Madrid por pėrpiqet tė konsolidojė njė shtet qendror dhe nė thelb ata pėrdorin paratė nga rajonet e pasura si Katalonia”.

“Nė njė shoqėri mė pluraliste nė Spanjė ne mund ta gjenim vendin tonė pa probleme. Por jo ashtu siē ėshtė situata tani”.

Profesor Conesa u thotė atyre se askush nuk e di se cilat do tė ishin pasojat e njė lėvizjeje serioze ndaj pavarėsisė katalanase. Ai beson se e vetmja gjė e sigurt ėshtė pasiguria ndoshta dėmtuese qė do tė shkaktonte njė lėvizje e tillė. (VOA)


Nju Jorku nė krizė tė strehimit tė banorėve http://zhurnal.mk/data/news/nju_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=nju_4.jpg)
Nju Jork, 05 nėntor - Guvernatori i shtetit tė Nju Jorkut, Andrew Cuomo, ka thėnė se mijėra njerėz qė nuk kanė energji elektrike, si pasojė e uraganit Sandy, duhet tė strehohen pėrkohėsisht nė vendbanime tė tjera, pėr shkak tė temperaturave tė ulėta.

Majori i Nju Jorkut, Michael Bloomberg, ka thėnė se rreth 40,000 njerėz vetėm tė kėtij qyteti do tė duhet tė strehohen pėrkohėsisht.

Bloomberg ka thėnė se i ftohti ėshtė “sfida mė e ngutshme” si pasojė e stuhisė.

Tė paktėn 111 njerėz kanė humbur jetėn nga Sandy nė Shtetet e Bashkuara, pėrfshirė 41 nė qytetin e Nju Jorkut.

Dhjetėra mijėra njerėz mbeten pa shtėpi ose vazhdojnė tė jetojnė pa energji elektrike.

Sandy ka goditur bregun lindor tė Shteteve tė Bashkuara javėn e kaluar.


Afganistani kritikon ICG-nė pėr raportin e fundit http://zhurnal.mk/data/news/afg_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=afg_3.jpg)
Kabul, 05 nėntor - Qeveria e Afganistanit ėshtė duke konsideruar ndėrmarrjen e veprimeve kundėr Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave (ICG), me bazė nė Evropė.

Aimal Faizi, njė zėdhėnės i presidentit, Hamid Karzaim tha sot veprimet e ICG-sė nė Afganistan kanė qenė tė motivuara politikisht dhe se vlerėsimet e tyre pėr situatėn nė vend nuk janė tė besueshme.

Grupi Ndėrkombėtar i Krizave muajin e kaluar lėshoi njė raport kritik ndaj Karzait, duke thėnė se kryeministri afgan ėshtė mė i interesuar nė mbajtjen e fuqive tė tij personale sesa nė krijimin e njė stabiliteti afatgjatė nė vend. Raporti gjithashtu thotė se shteti afgan mund tė bie nė kolaps dhe se njė luftė civile mund tė pasojė pas tėrheqjes sė trupave tė NATO-s nė vitin 2014.

Andrew Stroehlein nga ICG i tha Radios Evropa e Lirė se grupi nuk ka marrė asnjė fjalė direkte lidhur me kėtė ēėshtje nga autoritetet afgane.


Siri, sulm kamikaz, 50 tė vdekur http://zhurnal.mk/data/news/damask_10.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=damask_10.jpg)
Damask, 5 nėntor - Njė grup i aktivistėve sirianė thotė se njė veturė vetėvrasėse me bombė ka lėnė sot tė vrarė tė paktėn 50 ushtarė tė qeverisė siriane dhe luftėtarė besnikė tė presidentit Bashar al-Assad, nė provincėn qendrore tė Hamas.

Rami Abdul Rahman, udhėheqės i Observatorit Sirian pėr tė Drejta tė Njeriut, tha se njė luftėtar i njė grupi tė frymėzuar nga Al-Qaeda e hodhi veten nė ajėr nė afėrsi tė njė postblloku tė ushtrisė.

Grupi gjithashtu njoftoi sot pėr luftime tė ashpra nė Damask, tė cilat, sipas tyre, filluan pasditen e sė dielės dhe ishin tė pėrqendruara nė lagjen jugore tė Tadamonit dhe kampet e refugjatėve tė Yarmoukut. Observatori njofton gjithashtu pėr njė sulm ajror, qė ka lėnė tė vrarė sot tė paktėn 20 luftėtarė nė provincėn veriperėndimore tė Idlibit.


Arrestohet njė person qė gjuajti nė drejtim tė zyrės sė Erdoganit http://zhurnal.mk/data/news/arr_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=arr_2.jpg)
Ankara, 05 nėntor - Agjencitė e lajmeve turke njoftojne se policia ka arrestuar njė person qė ka gjuajtur nė drejtim tė zyrės sė kryeministrit turk, Rexhep Taip Erdogan, nė Ankara.

Televizioni privat turk NTV thotė se tri gjuajtje janė dėgjuar sot nė afėrsi tė njėrės prej hyrjeve tė zyrės.

Incidenti ndodhi pasi ministrat u mblodhėn pėr njė takim kabineti me Erdoganin. Ende nuk ėshtė e qartė nėse dikush ėshtė lėnduar nga ky incident.

Lona
07-11-12, 09:44
Obama rizgjidhet president i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės http://zhurnal.mk/data/news/rizgjidhet-president.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=rizgjidhet-president.jpg)
Uashington, 07 nėntor - Barack Obama rizgjidhet president i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nė zgjedhjet qė janė konsideruar tė jenė mė tė ngushtat nė historinė amerikane.

Rezultatet paraprake tregojnė se Presidenti Barak Obama ka mundur rivalin e tij republikan Mit Romney duke siguruar 303 vota kundrejt rivalit tė tij Mitt Romney i cili ka marrė 203 vota.

Mėsohet se Obama ka siguruar fitore nė mbi 20 shtete si dhe nė kryeqytetin e vendit Uashington. Ai fitoi nė shtete tė rėndėsishme si Ajova dhe Pensilvani ndėrsa Romney siguroi fitore nė shtetin e lėkundur tė Karolinės sė Veriut dhe nė Indiana.

Obama: Mė e mira pėr Amerikėn do tė vijė

Presidenti i SHBA-sė Barack Obama ka mbajtur fjalimin para mbėshtetėsve tė tij ndėrsa ka falenderuar tė gjithė amerikanėt pėr mbėshtetjen.

“Ne kemi arritur deri kėtu falė jush. Kemi mbijetuar ndaj luftrave dhe i kemi dhėnė kėtij vendi njė vrull tė madh shprese duke besuar tek ėndrra jonė e pėrbashkėt. Udhėtimi ynė ka qėnė i gjatė por ne arritėm njė fitore dhe ne e dimė qė mė e mira pėr Amerikėn do tė vijė. Dua tė falenderoj ēdo amerikan qė ka marrė pjesė nė zgjedhje. Zėri juaj u dėgjua dhe ju bėtė diferencėn kur zgjodhėt mes Obamės dhe Romneyt. Unė bisedova me Romney dhe e falenderova pėr fushatėn qė kreu” tha Obama.

“Ne e duam shumė kėtė vend. Unė dua tė falenderoj miqtė dhe partnerėt, zėvendėspresidentin Joe Biden. Unė s`do tė isha njeriu qė jam sot pa ju qė mė zgjodhėt 4 vjet mė parė. Nuk ju kam qėnė kurrė kaq krenar . Ju dua kaq shumė ashtu siē dua edhe Zonjėn e parė, dhe vajzat e mia. Pėrpara syve tanė ju do tė rriteni dhe unė jam krenar pėr ju tė gjithė pėr fushatėn mė tė mirė nė histori. Disa prej jush janė sė fundi pranė meje por pavarėsisht asaj qė bėni ne duhet tė punojmė bashkarisht”.

“Ne duam qė gjithėsecili tė jetojė i sigurtė, por edhe njė vend qė pavarėsisht situatėn konfliktuale tė ndajė paqen. Ne besojmė nė parimet e Amerikės, nė fuqinė e Amerikės, nė ėndrrėn amerikane”.

“Pavarėsisht progresit tė arritur ka ende punė pėr tė bėrė, ndonjėherė lėvizet me hapa tė ngadaltė. Duhet tė zgjidhim tė gjitha problemet tona por duke pasur kompromis pėr tė ecur pėrpara. Ekonomia po rimėkėmbet. Njė fushatė e gjatė tashmė ka pėrfunduar, beteja ka pėrfunduar”.

“Unė e kam dėgjuar zėrin tuaj dhe unė kam besuar tek ju dhe ju mė keni bėrė njė president mė tė mirė. Unė do tė kthehem nė Shtėpinė e Bardhė pėr njė tė ardhme mė tė mirė. Sot ju votuat dhe mė bėtė qė unė tė fokusohem tek puna juaj dhe jo tek e imja”.

“Do tė pėrmirėsojmė sistemin e emigrimit, ēėshtjen e taksave. Ne kemi punė pėr tė bėrė. Kjo nuk do tė thotė qė puna juaj ka pėrfunduar kėtu. Nė Amerikė ajo qė ka rėndėsi ėshtė ajo ēfarė duhet bėrė nga ne”.

Mitt Romney pranon humbjen

Ndėrkohė kandidati republikan, Mitt Romney, nė daljen e tij para mbėshtetėsve, ka pranuar humbjen nė zgjedhjet presidenciale.

“Ju falenderoj tė gjithėve pėr mbėshtetjen. I kam telefonuar Presidentit Obama pėr ta uruar, familjen dhe zgjedhėsit e tij. Kjo ėshtė njė kohė sfidash pėr Amerikėn dhe unė lutem qė Presidenti tė ketė sukses nė rrugėn e tij nė drejtim tė vendit tonė”, tha Romney.

Ai ka theksuar se shpreson qė tė mos i kishte zhgėnjyer mbėshtetėsit e tij. “Kombi ynė, jeton njė moment kritike dhe ne nuk mund tė rrezikojmė duke mbajtur qėndrimin e gabuar. Unė besoj tek Amerika dhe tek populli amerikan”, tha Romney.

Senati fitohet nga demokratėt ndėrsa Dhoma e Pėrfaqėsuesve nga republikanėt

Ndėrkohė, Presidenti i ardhshėm i Shteteve tė Bashkuara do tė duhet tė punojnė me njė Dhomė tė Pėrfaqėsuesve tė kontrolluar nga republikanėt.

Kjo do tė thotė qė ligjvėnėsi republikan John Boehner nga shteti i Ohajos ka tė ngjarė tė mbajė postin e tij si kryetar i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve, ndėrsa ligjvėnėsi Eric Cantor nga shteti i Virxhinias pritet tė mbetet udhėheqėsi i shumicės.

Nga 435 vendet e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve demokratėve do t’u duhej tė fitonin 25 vende pėr tė marrė kontrollin.

Disa gara kyēe pėr nė Senatin e SHBA ende janė pa rezultat, edhe pse demokratėt korrėn disa fitore kyēe nė Massachusetts, Ohajo dhe Indiana.

Zgjedhėsit votuan pėr 33 vende nė Senatin prej 100 vendesh tė kontrolluar aktualisht nga Partia Demokratike. Republikanėve do t’u duhej tė fitonin 4 vende pėr tė marrė kontrollin e Senatit.

Lona
07-11-12, 09:45
Liderėt botėrorė urojnė Obamėn http://zhurnal.mk/data/news/arr_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=arr_3.jpg)
Evropė, 07 nėntor - Kryeministri britanik David Cameron ka qenė ndėr udhėheqėsit e parė ndėrkombėtarė qė ka mirėpritur rizgjedhjen e presidentit amerikan Barack Obama pėr njė mandat tė dytė katėrvjeēar.

Duke shkruar nė Twitter, Cameron e pėrshkroi Obamėn si njė “mik” dhe tha se ai mezi pret qė tė “vazhdojnė tė punojnė sė bashku.”

Nė Bruksel, presidenti i Bashkimit Evropian Herman Van Rompuy tha nėpėrmjet Twitter se ai ėshtė “shumė i lumtur” pėr rizgjedhjen e Obamės.

Anders Fogh Rasmussen, sekretar i pėrgjithshėm i aleancės ushtarake tė NATO, ka shprehur “urime tė ngrohta”, duke lavdėruar atė qė ai e quajti “udhėheqje tė shquar” tė Obamės nė ruajtjen e marrėdhėnieve euro-atlantike.

Nė Moskė, ligjvėnėsit nė Dumėn Shtetėrore tė Rusisė gjithashtu pėrshėndetėn fitoren e Obamės ndaj sfiduesit republikanė Mitt Romney, duke e quajtur rezultatin si “alternativė mė tė mirė” pėr Rusinė.

Ligjvėnėsit shprehėn shpresėn se udhėheqėsi amerikan do tė vazhdojė “rivendosjen” e marrėdhėnieve mes Moskės dhe Uashingtonit.

Lona
07-11-12, 09:47
Exclusive: Tė jesh MVP e mos tė jesh nė reprezentacion
http://zhurnal.mk/data/news/1-alaudinPREJE.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=1-alaudinPREJE.jpg)
Shkup, 7 nėntor - Tė jesh MVP i kampionatit (2011/12) dhe mos tė ftohesh nė reprezentacionin e Maqedonisė (U18) kjo ėshtė pėr tu ēuditur. Njė gjė e tillė i ka ndodh basketbollistit tė talentuar shqiptar i cili i mbron ngjyrat e NBA ĒAIR, Alaudin Mustafa. Ai ka vazhduar me lojėrat e mira edhe nė sezonin e ri, ku deri tani janė zhvilluar shtatė xhiro kurse nė ndeshjen e fundit ndaj MZT-sė shėnoi hiq ma pak se 50 pikė. Sipas talentit shkupjan e gjithė kjo padrejtėsi qė po i bėhet atij ka gisht edhe politika.

“Arsyeja pėr mos ftesėn time nė reprezentacion ėshtė se jam shqiptar, prandaj edhe dikush po mundohet ti fsheh kualitetet e mija. Ndoshta po tė njėjtit edhe ēmimin MVP nuk do tė ma jepnin po tė kishin mundėsi, por fatkeqėsisht deri te kjo nuk ka mundur tė vij pasi flasin statistikat e mija”, zbuloi Mustafa pėr gazetėn “Zhurnal Plus”. Ndryshe, nė bisedėn qė zhvilluam me kėtė talent tė radhė, ai u shpreh i dėshpėruar pasi assesi nuk po mundet ti tregoj vlerat e tij jashtė vendit. “Pėr tė depėrtuar jashtė vendin duhet patjetėr qė dikush te tė ri pas, por edhe paraqitja nė fanellėn e reprezentacionit do tė ishte i mirėseardhur pasi ndeshjet tona do ti shikonin nga menaxher tė ndryshėm. Jam i dėshpėruar pse nuk jam pjesė e seleksionit mė tė mirė dhe shumė jam duke menduar qė nė tė ardhmen nėse nuk mė fton Maqedonia atėherė tė luaj pėr ndonjė reprezentacion tjetėr”, tha Alaudin Mustafa.

Nga ana tjetėr, u munduam tė kėrkojmė pėrgjigje nga seleksionuesi i Maqedonisė pėr grupmoshat U-18, mirėpo pėr momentin ky post ka mbetur bosh dhe emėrtimi i trajnerit tė ri pritet tė zgjidhet nė ditėt nė vijim. Njėri prej atyre qė mund tė merr kėtė detyrė ėshtė edhe trajneri i MZT-sė, Nebojsha Gjukoviē i cili pėr gazetėn “Zhurnal Plus” tha se nėse ai do tė zgjidhet, Alaudin Mustafa e ka vendin e sigurt. “Nė fund tė muajit pritet tė bėhet grumbullimi i ardhshėm i lojtarėve por deri atėherė do tė zgjidhet edhe selekstori i ri. Kandidat jam edhe unė, kėshtu qė premtoj se nėse zgjidhem atėherė Mustafa do ketė ftesėn time. Ai ėshtė njė lojtar i shkėlqyer qė mendoj se ka njė tė ardhme tė shndritshme”, tha Gjukoviē. Ndryshe, Alaudin Mustafa me sportin e basketbollit merret qė katėr vite, ai luan nė pozitėn 2 dhe 3, ndėrkohė qė ana e tij e fortė ėshtė loja atraktive qė zhvillon nė parket.

Alaudin Mustafa ka mbet edhe pa bursė

Pėr tė qenė gjithēka tragjike ėshtė pėrkujdes edhe Federata e basketbollit tė Maqedonisė qė nuk i ka dhėnė atij dritė jeshile pėr tė pranuar bursė nga Agjencia pėr Rini dhe Sport. Sipas kėtij institucionit ai nuk ka pėrmbush kriteret pėr tė fituar kėto tė holla. A thua sa pik duhet qė ky lojtar tė shėnoj? A thua sa kampionate ai duhet ti fitoj apo ndoshta edhe MVP i sezonit ėshtė pak?!

Lona
07-11-12, 09:50
Mblidhet parlamenti i Malit tė Zi http://zhurnal.mk/data/news/iiii_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=iiii_1.jpg)
Podgoricė, 06 nėntor - Parlamenti i ri i Malit tė Zi ėshtė mbledhur sot pėr herė tė parė qė nga mbajtja e zgjedhjeve mė 14 tetor, derisa nominimi i kryeministrit pritet tė bėhet nė ditėt e ardhshme.

Partia Demokratike e Socialistėve e liderit shumėvjeēar malazias Milo Gjukanoviq, qė ka qeverisur shtetin pa ndėrprerje pėr mė shumė se dy dekada, do ta formojė sėrish qeverinė.

Kjo parti dhe partnerja e saj tradicionale, Partia Social-Demokratike kanė nėnshkruar njė marrvėshje me pėrfaqėsuesit shqiptarė, boshnjakė dhe kroatė, duke i dhėnė koalicionit kontrollin e 45 ulėsve nga 81 sa janė tėrėsisht nė Kuvend.

Nuk ėshtė e qartė, nėse Gjukanoviq, qė ka dhėnė dorėheqje nga posti i kryeminstrit dy vjet mė parė pėr tė udhėhqur biznesin privat, por mbetet krytar i partisė, do t’’i kthehet postit nė ekzekutiv.


Njė aeroplan humbė rrotėn gjatė lėshimit nė Vjenė http://zhurnal.mk/data/news/aer.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=aer.jpg)
Vjenė, 06 nėntor - Njė aeroplan pasagjerėsh me 80 njerėz nė bord u ul nė mėnyrė tė sigurt nė kryeqytetin austriak, Vjenė, pavarėsisht se e kishte humbur njė rrotė gjatė lėshimit.

Austrian Airlines tha se asnjė pasagjer nuk ėshtė lėnduar apo rrezikuar gjatė lėshimit tė aeroplanit, qė u realizua pasditen e djeshme.

Kompania tha se aeoplani e kishte humbur njėrėn nga dy rrotat e anės sė djathtė gjatė kėtij incidenti.

Fluturimi realizohej nga Florenca e Italisė, pėr nė Vjenė tė Austrisė.

Aeroplani po inspektohet pėr shkaqet qė kanė mundur tė ēojnė deri nė humbjen e rrotės.


Izraeli, gati tė sulmojė Iranin http://zhurnal.mk/data/news/telaavivi.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=telaavivi.jpg)
Tel Aviv, 06 Nėntor - Kryeministri i Izraelit, Benjamin Netanyahu, deklaroi se ėshtė i gatshėm qė tė urdhėrojė njė goditje ndaj Iranit, nėse sanksionet ndėrkombėtare nuk do tė arrijnė tė ndalojnė programin bėrthamor.

”Pa dyshim, jam i gatshėm qė tė shtyp butonin e luftės, nėse kjo do tė jetė e nevojshme”, deklaroi Netanyahu nė njė televizion vendas, duke shtuar se Izraeli kishte kapacitetet e mjaftueshme dhe se ėshtė i gatshėm tė sulmojė edhe i vetėm.

Qeveria e Tel Avivit, nuk ka arritur tė marrė aprovimin e deritanishėm tė Uashingtonit, pėr tė realizuar njė goditje ndaj reaktorėve bėrthamorė tė Iranit.

Megjithatė, sipas ekspertėve, Netanyahu vendosi tė priste fillimisht rezultatin e zgjedhjeve nė SHBA, me Romneyn qė ėshtė i preferuari i Izraelit, pėr retorikėn e ashpėr anti-iraniane qė ka pėrdorur gjatė fushatės.

Njėkohėsisht, parashikohet se Obama mund tė jetė mė i lirshėm gjatė mandatit tė tij tė dytė, duke mbėshtetur kėrkesat e Izraelit.

Sipas raportimit tė televizionit “Channel Two”, qė prej vitit 2010, ushtrisė izraelite i ėshtė dhėnė urdhėr qė tė pėrgatisė njė plan tė detajuar sulmi mbi Iranin dhe ushtria mund tė vihet nė lėvizje brenda disa orėve pas dhėnies sė urdhėrit.

Nė pėrshkrimin e tij, kanali e cilėsoi kėtė plan sulmi si “mė tė detajuarin dhe mė tė afėrtin me njė sulm mbi Iranin ndonjėherė”.

Lona
08-11-12, 09:21
Puerto Riko drejt bashkimit tė plotė me SHBA-nė? http://zhurnal.mk/data/news/portoriko.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=portoriko.jpg)
San Juan, 07 Nėntor - Puerto Riko mund tė shndėrrohet nė shtetin e ri amerikan, pasi shumica e banorėve tė ishullit tė Karaibeve shprehen pro heqjes dorė tė protektoratit, duke u shndėrruar “de facto” nė shtetin e 52-tė.

Rezultatet e deritanishme janė pjesė e njė referendumi, rezultati i te cilit do te jete jourdhėrues dhe mbėshtetja duket solide, pas numėrimit tė mė shumė se njė tė tretave tė votave.

Kjo ėshtė hera e katėrt qė Puerto Riko voton pėr statusin e tij shtetėror nė 45 vitet e fundit.

Referendumi ėshtė kundėrshtuar nga guvernatori Alehandro Garsia Padija, i cili shpreson nė ruajtjen e “status-quo”-sė aktuale.

Aktualisht, Puerto Riko ėshtė njė territor amerikan, i cili pėrdor dollarin dhe pasaportat amerikane. Shteti i ka deleguar Uashingtonit politikėn e tij tė jashtme dhe mbrojtjen, por vetqeveriset, nuk dėrgon senatorė apo kongresmenė dhe pėrfaqėsohet nė Uashington nga njė delegat pa tė drejtė vote.

Referendumi i mbajtur nė ishull i kėrkoi banorėve tė zgjidhnin midis dy pyetjeve, nėse duan tė forcojnė mė shumė marrėdhėnien me SHBA-nė apo tė kundėrtėn, forcimin e autonomisė.

53% e popullsisė, janė shprehur deri tani pro forcimit tė marrėdhėnies me Uashingtonin, duke u shndėrruar nė njė shtet amerikan me tė drejta tė plota.


Sulmohet ambasada e Lituanisė nė Minsk http://zhurnal.mk/data/news/litua.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=litua.jpg)
Minsk, 07 nėntor - Lituania njoftoi sot se do tė paraqesė njė protestė formale, pasi individė tė paidentifikuar gjuajtėn me koktej molotovi nė ambasadėn e kėtij shtetit nė Minsk, kryeqytetin e Bjellorusisė, gjatė njė sulmi tė vonshėm natėn e mbrėmshme.

Ministria e Jashtme e Lituanisė tha se do ta thėrrasė tė dėrguarin e Bjellorusisė nė Vilnius dhe do t’ia paraqesė notėn e protestės, lidhur me kėtė incident.

Ambasadori i Lituanisė nė Bjellorusi, Linas Linkevicius tha sot se “ishte fat i madh qė iu shmangėn dėmtimit, sepse pasojat do tė mund tė ishin shumė mė tė kėqija”.

Tė dyja vendet kanė marrėdhėnie tė lėkundura diplomatike, pavarėsisht lidhjeve tė tyre tregtare.


Trupat turke bastisin rebelėt kurdė nė Irak http://zhurnal.mk/data/news/turki.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=turki.jpg)
Ankara, 07 Nėntor - Televizioni privat turk, NTV, raportoi sot se komandot turke kryen njė bastisje nė Irak pėr t’i sulmuar rebelėt kurdė.

NTV tha se bastisja ishte njė operacion dy-ditor, qė pėrfshinte dy batalione tė pėrkrahura nga aeroplanė luftarakė.

Trupat kishin shėnjestruar bazat e Partisė Kurde tė Punės, tė vendosura rreth pesė kilometra larg kufirit me Turqinė.

Duke cituar burime anonime, NTV tha se bastisja pėrfshinte njė shkallė tė ngushtė, por ishte efektive.


Merkel kėrkon nga Britania qė ta nxisė integrimin e BE-sė http://zhurnal.mk/data/news/integ.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=integ.jpg)
Bruksel, 08 nėntor - Kancelarja gjermane, Angela Merkel ka bėrė thirrje pėr njė bashkėpunim mė tė ngushtė brenda Bashkimit Evropian dhe ka kėrkuar qė Britania ngurruese tė vazhdojė tė jetė zemra e BE-sė.

Gjatė seancės sė sotme nė Parlamentin Evropian, Merkel insistoi se BE-ja duhet tė lėvizė pėrpara, pavarėsisht krizės ekonomike. Ajo gjithashtu shtyu pėrpara propozimet e saj pėr t’i dhėnė mė shumė fuqi selive tė BE-sė.

Merkel dėshiron qė samiti i dhjetorit i BE-sė tė sjellė njė afat kohor dy apo tre vjeēar, pėr t’i siguruar bllokut mė shumė fuqi pėr tė intervenuar nė buxhetet kombėtare.

Ajo tha se do tė bėjė gjithēka qė ėshtė e mundur qė ta mbajė Britaninė e Madhe nė Bashkimin Evropian si njė partner tė mirė.


NATO do tė vendosė raketa nė Turqi http://zhurnal.mk/data/news/AhmetDavutoglu.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=AhmetDavutoglu.jpg)
Bruksel, 7 nėntor - Ministri i Punėve tė Jashtme i Turqisė, Ahmet Davutoglu tha sot se NATO ėshtė duke u pėrgatitur qė tė vendosė raketa nė tokėn e kėtij vendi. Kėto deklarata Davutoglu i dha pėr gazetarėt turq nė Bruksel, transmeton Rel.

Mė herėt gjatė ditės, njė zyrtar i lartė i Ministrisė sė Jashtme turke tha se Turqia ėshtė duke planifikuar qė t’ia bėjė njė kėrkesė tė “shpejtė” NATO-s, qė raketat tė vendosen pėrgjatė kufirit turko-sirian.


Legjitimojnė Mbrojtjen Civile serbe nė veri http://zhurnal.mk/data/news/legji.gif (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=legji.gif)
Mitrovicė, 08 nėntor - Djemtė e tė ashtuquajturės Mbrojtja Civile e bėjnė ligjin nė veri tė Kosovės, por kjo shihet si njė ‘e keqe e domosdoshme’, nga autoritetet vendase dhe ndėrkombėtare tė sigurisė.

Zėdhėnėsi i EULEX-it, Blerim Krasniqi ka deklaruar pėr “Tribuna Shqiptare”, se janė nė dijeni se strukturat serbe tė sigurisė kanė qenė tė pranishme, por jo persona tė uniformuar.

Ndėrsa, ministri Bajram Rexhepi, ka thėnė se ata qė flasin pėr prani tė kėtyre personave, nuk e kanė zbuluar Amerikėn, pasi qė ai vazhdimisht ka thėnė se ka struktura paralele tė sigurisė, tė njohura si MUP e BIA.

Fshatari
08-11-12, 18:01
Gati gjysma e britanikėve do tė donin tė dilnin nga BE-ja
Pothuajse gjysma e britanikėve do tė votonin nė referendum pėr daljen e Britanisė nga Bashkimi Evropian, ndėrsa ēereku i tyre pėr tė qėndruar brenda bllokut.
Kėrkimet e agjencisė YouGov po ashtu kanė treguar se 17 pėr qind e tė anketuarve janė tė pavendosur.
Kryeministri britanik, David Cameron, ėshtė nėn presion tė fuqishėm nga anėtarėt radikalė tė Partisė sė tij Konservatore pėr tė marrė njė qėndrim mė tė fuqishėm ndaj Brukselit gjatė Samitit tė Bashkimit Evropian pėr buxhetin.
Cameron ka deklaruar mė herėt se mund tė pėrdorė veton ndaj buxhetit pėr vitet 2014-2020, i cili ėshtė propozuar tė jetė 1 trilion euro, sepse, sipas tij, buxheti bėn thirrje pėr rritje nė shpenzime.
Ai ka thėnė se dėshiron shkurtime tė buxhetit, apo tė paktėn nė nivelet aktuale.
Tė mėrkurėn, nė Londėr ka qėndruar kancelarja gjermane, Angela Merkel, e cila i ka bėrė thirrje Cameronit qė tė mos i kthejė shpinėn BE-sė.
_________________________________________
http://www.evropaelire.org/content/news/24765382.html
______________________________________________
Popull i menēur shumė eshte populli britanik.
Nuk i kuptoj disa debil qe insistojnė te integrohen(shkrihen) ne kete union ne vend qe te ndjekin shembullin e Britanise e te largohen para se te shkrihen(zhduken) ne te.

Guri i madh
10-11-12, 00:59
Shpėrthen nė BDI, rrahje me grushta mes Abdylaqim Ademit dhe Hazbi Likės :biggrin:

http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/themes/goodnews/framework/scripts/timthumb.php?src=http://www.shqipmedia.com/portal/wp-content/uploads/2012/11/untitled.jpg&h=275&w=599&zc=1

Siē mėson portali Shqipmedia nga burime anonime pranė selisė sė BDI-sė nė Reēice tė Vogel dy ditė mė parė ka ndodhur pėrleshje fizike mes dy sekretarėve tė partisė respektivisht sekretarit administrativ Hazbi Likės dhe sekretarit organizativ gjegjėsisht ministrit tė Ekologjisė Abdylaqim Ademi.
Rrahja mes dy funksionarėve tė partisė vjen si rezultat i raporteve tė acaruara gjatė kohė mes kėtyre dy funksionarėve tė cilėt kanė rezultuar para dy ditėsh nė selinė e BDI-sė me konfrotim fizik ku ėshtė dashtur intervenimi i personave tjerė nė seli pėr tė qetėsuar situatėn.
Portali Shqipmedia mėson sė mes dy sekretarėve tė BDI-sė qė moti nuk ekzistojnė raporte tė mira bile shpesh tė tensionuara qė nė kohėn kur si zv/kryeministėr ishte Abdylaqim Ademi ndėrsa Hazbi Lika kryetar i komunės sė Tetovės. Shpesh kryetari Ali Ahmeti ka intervenuar qė kėto dy funksionar mos eskalojnė situatėn mirėpo kėtė herė edhe Ahmeti nuk ka mundur tė bėjė asgjė.
A ėshtė kjo njė shenjė se nė BDI situata ka dalė prej kontrolli nga mosdurimi mes grupeve tė interesit pritet tė shihet ditėt nė vazhdim, ku pritet emėrimi i rektorit tė ri tė USHT-sė nė vend tė ushtruesit tė detyrės rektor Vullnet Ameti tė cilin e pėrkrah klani i Hazbi Likės ndėrsa e kundėrshton klani i Abdilaqim Ademit

Izet Mexhiti i dhuron objekt Ansamblit Kulturor “Ibe Palikuqi”


Sot nė komunėn e Ēairit u bė hapja solemne e objektit tė ri tė Ansamblit Kulturorė “Ibe Palikuqi” .
I cili ėshtė ndėrtuar me mbėshtetje financiare nga komuna Ēair .
Nė kėtė eveniment ishin tė pranishėm kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim z.Ali Ahmeti,kryetari i komunės sė Ēairit z.Mexhiti, pėrfaqėsues tė institucioneve tė ndryshme si dhe shumė zyrtar tjerė tė pushtetit ekzekutiv dhe qendror tė vendit .
z. Mexhiti theksoi se Ibe Palikuqi si Ansambėl Kulturorė ka luajtur rol tė rėndėsishėm dhe ka njė vlerė tė madhe kombėtare , sepse edhe atėher kur ishte mė vėshtirė , gjatė sistemit komunsit kėtu janė kultivuar pandėrprerė vlera kombėtare shqiptare.
” Ne nuk ndalemi kėtu ne pėrveē se investojmė nė kulturė , folklor . Ne pak mė vonė nė muajin nėntorė do tė bėjmė edhe hapjen e sallės tė klubit tė mundjes ”Liria” njė institucion tjetėr qė nga radhėt e veta nxori kampion botėrorė e olimpik , e qė padyshim na nderojnė dhe na bėjnė krenarė neve si shqiptarė.’’
theksoi mes tjerash z. Mexhiti.
Ndėrkohė qė kryetari i Bashkimti Demokratik pėr Integrim z.Ali Ahmeti tha :
“Pse detyrė e pėrhershme mbetet pėrkrahja e ansambleve folklorike, e ansambleve kombėtare. Mbetet sepse ansamblet kombėtare janė pikėrisht ai burimi i freskėt i kthjellėt ku tė gjitha gjėndrat e muzikės pa vajtur tek ai pus, pa vajtur tek ai burim nuk mund tė krijojnė asgjė.
Qasja e autoriteteve qė kanė marrė pėrgjegjėsi nga populli ka qenė dhe mbetet pėrkrahja e folklorit, pėrkrahja e sporteve dhe pėrkrahja e gjitha aktiviteteve tė rinisė.. Mbetet sepse ansamblet kombėtare janė mu ai burimi i freskėt i kthjellėt ku tė gjitha gjėndrat e muzikės pa vajtur tek ai pus, pa vajtur tek ai burim nuk mund tė krijojnė asgjė “
Ansambli “Ibe Palikuqi” ėshtė themeluar nė vitin 1979, ky ansambėl numėron rreth 120 anėtarė qė gjatė kėtyre viteve kanė marr pjesė nė qindra festivale tė vendit dhe ndėrkombėtare ku janė shpėrblyer me shumė ēmime tė para


qyky zabuni me tre era ABDIL AQIM ADEMI i merton do shuplaka po jo grushta apo boksa ,ani po thojn se LUAN krasniqi NE SPITALIN e ROTWEJNIT e ka rreh vllaun e vet agimin edhe nipin e vet qe nuk ja die emrin ,e isha duke u mendue nese zhvillohet nji meq ne mes LUAN KRASNIQIT edhe kti me tre emra ABDIL AQIM ADEMIT

Fshatari
11-11-12, 17:49
Grevė urie e prefektit francez, kėrkon fonde pėr qytetin
Nje prefekt francez ka nisur njė grevė urie jashtė asamblesė kombėtare me kėrkesėn pėr ndihma emergjente pėr qytetin e tij tė vrafėr dhe pėr tė theksuar varfėrinė urbane.
Politikani i Partisė sė Gjelbėr Stephane Gatignon i Sevranit, pranė Parisit, ngriti njė tendė jashtė legjislaturės tė premten, duke kėrkuar pesė milionė euro fonde shtesė, raporton DPA.
“Unė jam i vendosur tė shkojė pėrpara - tė paktėn deri tė martėn”, kur parlamentarėt francezė pritet tė diskutojnė fondet pėr qytetet e varfra, iu tha 43-vjeēari gazetarėve.
Gatignon tha se derisa Sevrani nuk merr mė shumė para, qeveria lokale nuk do tė jetė nė gjendje tė paguajė faturat pėr qytetin prej 51 mijė banorėsh, qė gjendet nė verilindje tė kryeqytetit.
Sevran ėshtė njė nga qytetet mė tė varfėra tė vendit dhe me normėn mė tė lartė tė papunėsisė, por edhe tė krimit.
Protesta e Gatignon-it shkaktoi reagime tė pėrziera.
Ndėrsa Ministri i Brendshėm Manuel Valls shprehu solidaritetin, ministri pėr ēėshtje tė vogla urbane Francois Lami, kėrkoi nga ai qė tė ulet nė tryezėn e negociimit.
_________________________________
http://www.evropaelire.org/content/news/24767881.html
______________________________________________
Bash due me i sugjerue ketij kryetarit te komunes nje mundesi me i gjet ato pare
qe i mungojne per me mujt me i pague faturat :
- Shko ti baco te gjenerali yt, marnhac, shefi i euleshit, e thuej t'i kethejne atje ne france do milice te vet, e pastaj t'shkojne ata milice ne banken qendrore franceze
e t'i plaēkisin me arme 5 milion euro. Kjo asht zgjidhja ma e mire...qeshtu ia kane
pas ba kur u futen keta bandita ne shtetin e Kosoves...
Edhe ne francen e kuchnerit greve urie a ?!
Kane met njerezit pa buke, mu si keta greket e piste.

Lona
12-11-12, 10:20
Ligj tė veēantė kundėr mobingut nė punė http://zhurnal.mk/data/news/mobing.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mobing.jpg)
Shkup , 11 nėntor - Qeveria do tė sjellė brenda tre muajsh ligj tė veēantė pėr mbrojtjen nga shqetėsimi psikik nė vendin e punės, dukuri e njohur si mobing.
Vendimin pėr kėtė nismė ligjore, e cila do tė vlejė si nė sektorin publik, ashtu dhe nė atė privat, e ka sjellė Qeveria nė seancėn e fundit tė saj me kėrkesė tė Lidhjes sė Sindikatave tė Maqedonisė.
Projektligji do tė ngėrthejė kėrkesat dhe propozimet e sindikatave, ndėrsa do tė pėrfshihen nė tė edhe standardet dhe praktikat mė tė mira tė Bashkimit Evropian.
“Hartimi i njė ligji tė veēantė ka pėr qėllim rregullimin e kėsaj materie, nė ēdo pikėpamje dhe aspekt, si dhe t’i japė rėndėsi politike vėmendjes qė ka Qeveria ndaj kėsaj materie”, ka deklaruar zėdhėnėsi i Qeverisė, Aleksandar Gjorgjev.
Sipas paralajmėrimeve, ligji do tė parashohė kualifikimin e veprės “shqetėsim psikik nė vendin e punės”, si dhe tė gjitha situatat kur do tė vlerėsohet se ėshtė kryer kjo vepėr. Ligji do tė parashohė sanksione pėr punėdhėnėsit qė kryejnė mobing.



Gati shtatorja e Adem Jasharit http://zhurnal.mk/data/news/adem_jashari.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=adem_jashari.jpg)
Shkup, 11 nėntor - Shtatorja e komandantit legjendar, Adem Jashari, ėshtė gati dhe do tė vendoset kėtė fundjavė nė hyrje tė fshatit Radushė.
Punimet rreth kėtij monumenti janė nė fazėn finale, ndėrsa siē bėn tė ditur Kėshilli Organizativ i fshatit Radushė, nė shpalosjen e tij do tė marrė pjesė kreu mė i lartė i BDI-sė i prirė nga Ali Ahmeti.
Nė solemnitetin e paralajmėruar do tė marrin pjesė edhe mysafirė nga Kosova, Shqipėria, Bujanoci e Presheva.
Nė kėtė ngjarje pritet tė marrė pjesė edhe aktori Reshat Arbana, si dhe shoqėri tė ndryshme kulturore-artistike nga vendi.
Ndėrkaq, bėhet e ditur se kėngėtarja shqiptare nga Kosova, Shkurte Fejza, i ka dedikuar njė kėngė aktit tė vendosjes sė bustit tė heroit kombėtar, Adem Jashari.



Meshari i Gjon Buzukut mbėrrin nė Shqipėri http://zhurnal.mk/data/news/MesharriiGjonBuzukut.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=MesharriiGjonBuzukut.jpg)
Tiranė, 11 nėntor - Ka mbėrritur nga Selia e Vatikanit nė Tiranė kopja origjinale e librit tė parė shqip, Meshari i Gjon Buzukut.

Kopja origjinale e Mesharit e cila daton qė nga viti 1555 vjen nė Tiranė me rastin e 100 vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė, ndėrsa ajo do tė qėndrojė e ekspozuar nė Bibliotekėn Kombėtare gjatė muajit nėntor, njofton "Oranews".

Meshari i Gjon Buzukut do tė ekspozohet nesėr nė orėn 18:00 nė Bibliotekėn Kombėtare ndėrsa do tė qėndrojė atje deri mė datėn 28 Nėntor.

Biblioteka Apostolike e Vatikanit pranoi kėrkesėn e Shqipėrisė pėr tė ekspozuar veprėn mė tė lashtė nė gjuhėn shqipe, “Mesharin”, nė Tiranė.

Qė nga botimi e deri me 1740, gati dy shekuj, “Meshari” ishte njė vepėr e humbur, njė vepėr e panjohur. Mė 1740 nė Bibliotekėn e Propaganda Fides, afėr Romės, Mesharin e don Gjon Buzukut (1555) e zbuloi ipeshkvi i Shkupit Imzot Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova.

Libri mendohet tė jetė shtypur nė Venedik me alfabetin latin, duke shtuar disa shenja cirilike pėr tingujt nė shqip. Ky zbulim bėri bujė tė madhe, sepse ėshtė libri i parė nė gjuhėn shqipe.

Ky zbulim mbeti nė heshtje pėr mė tepėr se njė shekull, deri mė 1909, kur e rizbuloi arbėreshi Pal Skiroi, nė Bibliotekėn e Vatikanit, ku gjendet edhe sot me shėnimin Katalogu: R.G. Liturgia III, 194.


Fillon ndėrtimi i kishės mbi vakėfin e BFI-sė http://zhurnal.mk/data/news/kisha_7.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kisha_7.jpg)
Shkup, 11 nėntor – Janė hedhur sot themelet e kishės “Shėn Konstantini dhe Elena” nė afėrsi tė Shtėpisė Memoriale tė Nėnės Terezė nė Shkup, mbi truallin qė ėshtė vakėf i Bashkėsisė Fetare Islame tė Maqedonisė.
Me njė solemnitet nė tė cilin ka marrė pjesė dhe kreu i Qeverisė, Nikola Gruevski, kanė nisur punimet ndėrtimore pėr objektin kishtar, i cili u dislokua me marrėveshje politike nga vendi fillimisht i paraparė nė sheshin kryesor tė Shkupit.
Investitor i kishės do tė jetė Kisha Ortodokse Maqedonase, ndėrsa trualli, i cili llogaritet si vakėf i BFI-sė, i nacionalizuar nė kohėn e komunizmit, iu bė dhuratė nga Qeveria kėtij institucioni fetar ortodoks.
Kisha duhej tė ndėrtohej nė sheshin kryesor tė Shkupit, aty ku, siē thonė nga KOM-i, ajo e ka vendin e saj autentik, por u zhvendos me anė tė marrėveshjes pėr bashkėqeverisje mes VMRO-DPMNE-sė dhe BDI-sė.



Rasmussen: Trendi i zgjerimit tė NATO-s do tė vijojė http://zhurnal.mk/data/news/gruevski_rasmussen.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=gruevski_rasmussen.jpg)

Shkup, 12 nėntor- Dyert e NATO-s janė tė hapura dhe trendi i Samitit tė NATO-s nė Pragė prej para dhjetė vitesh, pėr anėtarėsimin e vendeve tė reja, do tė vijojė tutje.
Kėshtu ka deklaruar Sekretari Gjeneral i NATO-s, Anders Fog Rasmusen, nė seancėn plenare tė Takimit tė 58-tė Vjetor tė Asamblesė Parlamentare tė NATO-s, qė ka filluar mė 9 nėntor dhe do tė pėrfundojė ditėn e sotme.
Edhe kryeministri Nikola Gruevski do tė mbajė sot fjalim nė kėtė takim tė AP-sė tė NATO, ndėrsa krahas tij me fjalime do t'u drejtohen tė pranishmėve edhe krerėt e vendeve tė tjera kandidate pėr anėtarėsim nė NATO, si Bosnja e Hercegovina, Mali i Zi dhe Gjeorgjia.
Nė tri ditėt e kaluara, rreth 350 deputetė nga gjithsej 28 vende-anėtare tė NATO-s nga Amerika Veriore dhe Evropa, si dhe delegatė tė vendeve-partnerė, vėzhgues dhe ekspertė, diskutuan mbi situatėn nė Ukrainė, pėr krizėn nė Siri dhe pėr anėtarėsimin e shteteve tė reja nė Aleancė.

Lona
12-11-12, 10:24
Pėrleshje mes kurdėve dhe forcave turke http://zhurnal.mk/data/news/plat.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=plat.jpg)
Cizre, 11 nėntor - Pėrleshje nė mes tė aktivistėve kurdė dhe forcave tė sigurisė janė raportuar tė shtunėn nė Turqinė jugore.

Mijėra kurdė kanė dalė nė rrugė nė provincėn Cizre pėr tė treguar solidaritet me njė grevė tė gjerė urie.

Tensionet janė rritur nė Turqinė juglindore, tė banuar kryesisht me kurdė, pėr disa javė, derisa 700 persona, tė mbajtur nė pothuaj 50 burgje, kanė refuzuar ushqimin tash 60 ditė.

Gjashtė nga politikanėt kryesore kurdė tė Turqisė iu kanė bashkuar militantėve dhe aktivistėve nė grevėn, e cila kėrkon nga qeveria e Taip Erdoganit qė t’i lejojė liderit tė partisė sė ndaluar tė Punėtorėve tė Kurdistanit(PKK), Abdullah Ocalan – i burgosur nė njė ishull nė jug tė Stambollit- qė tė ketė qasje te avokatėt pas 15 muajsh tė humbjes sė kontakteve me ta.


Izraeli paralajmėron pėshkallėzim situate http://zhurnal.mk/data/news/op_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=op_1.jpg)
Gazė, 11 nėntor - Paralajmėrime pėr autonominė e veriut Ministri izraelit i Mbrojtjes Ehud Barak ka tėrhequr vėrejtjen kundėr njė pėrshkallėzimi tė dhunės pas pėrleshjeve nė mes tė militantėve palestinezė dhe forcave izraelite, qė lanė tė vrarė 5 persona dh plagosėn 30 tė tjerė.

Ushtria izraelite tha se katėr nga ushtarėt e saj janė lėnduar kur njė patrullė e tyre ėshtė goditur me njė sulm rakete nga militantėt palestinezė.

Izraeli ėshtė kundėrpėrgjigjur duke gjuajtur me tanke nė zonėn lindore tė qytetit tė Gazės.

Mjekėt palestinezė thanė se pesė civilė janė vrarė dhe 26 janė lėnduar nga granatimet izraelite.

Raportet e pakonfirmuara tė mediave thonė se pesė raketa janė gjuajtur nė njė zonė tė pabanuar tė Izraelit, pas tė cilit veprim, Izraeli ėshtė kundėrpėrgjigjue me sulme ajrore nė Gazė.

Kufiri i siguruar rėndė ka qenė dėshmitar i sulmeve nė rritje tė militantėve palestinezė, qė kanė nxitur sulmet hakmarrėse tė izraelitėve.


Greqi, mes protestash miratohet buxheti pėr vitin 2013 http://zhurnal.mk/data/news/athinw_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=athinw_1.jpg)
Athinė, 12 Nėntor - Parlamenti grek, miratoi mbrėmė nė orėt e vona buxhetin e ri pėr vitin 2013. Buxheti u miratua me 167 vota pro dhe me 128 kundėr.

Buxheti i propozuar nga Qeveria parashikon masa tė reja shtrėnguese pėr vitin 2013, si kusht pėr tė marrė kėstin e ndihmės me vlerė 31.5 miliardė euro, prej kreditorėve tė huaj.
Buxheti parashikon njė defiēit buxhetor mė tė lartė se sa pritej dhe recesion mė tė thellė, pasi masat shtrėnguese tė pėrsėritura po i lėnė gjurmėt e tyre nė ekonomi. Deficiti i pėrgjithshėm buxhetor nė vitin 2013 pritet tė jetė 5.2% tė PBB, ekonomia do tė tkurret me 4.5% nė vitin 2013 dhe borxhi publik parashikohet nė 189,1% tė PBB-sė. Njė tjetėr paketė shtrėnguese pėr rritjen e taksave dhe shkurtimet e pensioneve u miratua javėn e kaluar.

Kryeministri Antonis Samaras mė herėt kishte paralajmėruar se pa kredi tė re, Greqia do tė dalė nga Eurozona tė premten.

Pėrpara votimit, mė shumė se 10 mijė protestues u mblodhėn jashtė Parlamentit duke protestuar kundra miratimit tė buxhetit.

Me 2 projektligje tė rėndėsishme tė miratuara nga Parlamenti, ministri grek i Financave Janis Stournaras shkon nė mbledhjen e Eurogrupit, e cila sot duhet tė merrte vendim pėr lirimin e kėstit tė ndihmės. Por deklaratat e ditėve tė fundit tė zyrtarėve evropianė, e vėnė nė dyshim diēka tė tillė.


Siri, njė klerik zgjidhet kreu i opozitės http://zhurnal.mk/data/news/Khatib.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Khatib.jpg)
Njė klerik i cili ėshtė arratisur nga Siria ėshtė pėrzgjedhur si kreu i opozitės nė njė mbledhje nė Katar qė kishte pėr qėllim krijimin e njė koalicioni opozitar ndaj presidentit Bashar al-Assad.

Moaz al-Khatib, njė ish-imam sunit nė xhaminė e Damaskut, ėshtė pėrzgjedhur nė njė pėrpjekje tė grupeve opozitare pėr tu bashkuar ndaj regjimit nė Siri.

Opozita siriane ka qenė nėn presion nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr tė arritur mė nė fund njė marrėveshje. Moaz al-Khatib, 52 vjeē, ėshtė larguar nga Damasku pėr nė Kajro nė korrik, pas disa arrestimeve nga policia siriane.

Nė njė intervistė me Reuters nė muajin korrik, al-Khatib shprehej: “Dua qė populli sirian tė qėndrojė i bashkuar.”

Mė shumė se 36 mijė persona janė vrarė nė konfliktin e gjatė nė Siri dhe mijėra tė tjerė janė arratisur nga vendi.

e-uritura
13-11-12, 12:30
SHKUP – Mediat maqedonase tė dielėn nė mbrėmje paralajmėruan njė sėrė skandalesh nė Kishėn Ortodokse Maqedonase. Sipas portalit OhridSky, bėhet fjalė pėr njė prift, i cili ka disa tė dashura, qė nė ligjet e kishės ėshtė e ndaluar. http://globisot.net/wp-content/plugins/wp-o-matic/GLOBISOT-Foto/fdc0582135_maqedoni.jpg (http://www.globisot.net/?attachment_id=214959)Por ajo qė vlen tė pėrmendet nė kėtė rast ėshtė njė aferė homoseksuale mes njė prifti maqedonas dhe njė hoxhė shqiptar, detaje tė tjera rreth kėsaj afere nuk ka.

Sa i pėrket dashurisė me femra, njė pėrfaqėsues i lartė i Kishės Ortodokse Maqedonase, sipas tė gjitha gjasave duhet tė jetė nė rangun e Peshkopit, supozohet se ka ruajtur marrėdhėnie me tė dashurėn e tij tė vjetėr, e cila tani ėshtė e ve.


(globisot.net)

Lona
13-11-12, 14:33
Vetėm kėshtu mund tė ndalet Messi (Video) http://zhurnal.mk/data/news/2-mesi.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=2-mesi.jpg)
Ylli argjentinas i futbollit, Leo Messi ka kaluar njė aventurė tė hidhur teksa ndodhej nė Arabinė Saudite, ku kombėtarja argjentinase do tė luajė njė miqėsore tė mėrkurėn.

Me tė zbarkuar nė aeroportin ‘Mbreti Fahd’ tė Riadit, lojtari ėshtė rrethuar menjėherė nga fansa dhe agjentėt e sigurisė e kanė mbrojtur duke mbajtur armė nė duar. Por njė prej kėtyre armėve ėshtė drejtuar nė mėnyrė tė pavullnetshme nė fytyrėn e kampionit amerikano-jugor, qė ka pėrjetuar momente tensioni. Gjithsesi, frika ka zgjatur pak dhe sulmuesi i Barcelonės ėshtė hipur nga agjentėt nė makinė pėr tė arritur qendrėn e qytetit.


Debati pėr “branitellat”, Xhaferi vė ēakmakun mbi tavolinė http://zhurnal.mk/data/news/seanca_6.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=seanca_6.jpg)
Shkup, 13 nėntor - Koordinatori i Grupit Parlamentar tė BDI-sė, Talat Xhaferi, ka vėnė sot ēakmakun pėrpara vetes, mbase jo pėr tė ndezur duhan, por pėr tė dhėnė mesazhin e njėjtė figurativ me atė tė njė dite mė parė tė deputetit tė PDSH-sė, Ziadin Sela.
Simbolikėn e ēakmakut duket se e ka kuptuar drejtė kryesuesja e Komisionit pėr Punė dhe Politikė Sociale, deputetja e LSDM-sė, Cvetanka Ivanova, e cila ka reaguar ndaj kėtij gjesti dhe i ka kėrkuar deputetit mėnjanimin e mjetit ndezės.
Javėn e kaluar, deputeti i PDSH-sė, Ziadin Sela, kėrcėnoi me ēakmakun nė dorė se po qe se kalon Ligji i “branitellave”, do tė djegė Parlamentin, gjest qė Sela e arsyetoi mė pas nė njė prononcim pėr “Nova Makedonija”.
“Atė qė e thashė, e thashė figurativisht. Mė habit fakti se mediat i japin mė shumė rėndėsi fjalėve tė thėna simbolikisht, sesa faktit se po vritet demokracia nė Parlament. Fjalėt e mia ishin nxjerrė nga konteksti. Ajo qe thėnė simbolikisht, nuk ishte pėr t’u djegur por pėr t’u ndėrtuar njė Parlament i vėrtetė. Dhe ky i fundit, pėr ne ėshtė Parlamenti Dydhomėsh”, ka deklaruar Sela.
Ndėrkohė, sot ka filluar shqyrtimi i amendamentit tė dytė tė propozuar nga deputeti i RDK-sė, Izet Zeqiri, me tė cilin kėrkohet ndryshimi i emėrtimit tė ligjit, gjegjėsisht pėrfshirja e tė dyja palėve konfliktuoze nė titullin e tij.



Komunat gjermane kėrkojnė kthimin e vizave pėr Maqedoninė http://zhurnal.mk/data/news/borders-schengen-europa111.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=borders-schengen-europa111.jpg)
Berlin, 13 nėntor – Komunat gjermane kėrkuan nga qeveria federale qė tė angazhohet pėr kthimin e vizave pėr qytetarėt e Maqedonisė dhe Serbisė, ndėrsa kėtė e shpjegojnė me rritjen e numrit tė azilkėrkuesve dhe potencojnė se veē mė kanė vėshtirėsi tė sigurojnė vendosjen e azilantėve nė vendet e strehimit.

Sipas Gerd Landsberg, drejtor i pėrgjithshėm federal nė komuna dhe bashkėsi vendore, procedura pėr shqyrtimin e kėrkesės sė azilit do tė duhej tė pėrfundojė nė afat prej tre javėsh.

Vetėm nė tetor tė kėtij viti 2.700 persona nga Serbia dhe 1.300 nga Maqedonia kėrkuan azil nė Gjermani. Janė parashtruar 9.950 kėrkesa pėr azil qė ėshtė pothuaj se 50 pėr qind mė shumė se san ė shtator dhe rreth 140 pėr qind mė shumė se nė tetor tė vitit 2011.


MASH-i injoron kėrkesat e shkollave tė Tetovės http://zhurnal.mk/data/news/Halimi_1.JPG (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Halimi_1.JPG)
Tetovė, 13 nėntor- Udhėheqėsi i Sektorit pėr Veprimtari Publike pranė Komunės sė Tetovės, Iljaz Halimi ka bėrė tė ditur tė gjitha problemet me tė cilat ballafaqohet ky sektor nė sferėn e arsimit, kulturės dhe sportit.

Ai ka theksuar se me kohė gjatė fillimit tė procesit mėsimor ėshtė njoftuar Ministria e Arsimit, por pavarėsisht nga kjo tė gjitha kėrkesat qė kanė bėrė shkollat mbeten tė paralizuara.

Sipas Halimit, ende ka nxėnės qė nuk i posedojnė tė gjitha librat e nevojshėm, dhe pėr kėtė shkak nxėnėsit dhe prindėrit vazhdimisht ankohen.Ai ka bėrė tė ditur se disa tekste shkollore siē janė “Natyra” pėr klasėn e katėrt, “Historia” pėr klasėn e gjashtė dhe tė tetė , “Gjeografia” pėr klasėn e gjashtė, “Arsimi muzikor” pėr klasėn e pestė etj vazhdojnė tė jenė nga autor maqedonas dhe me pėrmbajtje fyese pėr shqiptarėt.“Edhe kėtė vit shkollor nė shumė shkolla mungon kuadri i nevojshėm teknik dhe ai profesional.

Nė kėrkesat e 11 shkollave fillore pėr punėsimin edhe tė 31 kuadrove pėr punė teknike dhe profesionale,pėrgjigja nga MASH ėshtė negative,qė do tė thotė se asnjė punėsim i ri nuk ėshtė lejuar”, tha Halimi.

Sipas tij, Qeveria dhe MASH nė mėnyrė selektive ndan mjete pėr kulturėn dhe nevojat tjera qė kan shkollat dhe kjo shihet mė sė miri nė buxhetin e projektuar pėr vitin 2013, ku me bllok dotacione nuk parashihet as edhe njė denar pėr zhvillimin e kulturės nė Komunėn e Tetovės.Ministria e Arsimit edhe pėr vitin shkollor 2012/13 nuk ka siguruar mjete pėr meremetimin e shkollave.

Lona
13-11-12, 14:37
Arrestohet Natali Velija, pėrvetėsoi 1,4 milion euro tė pasaportave http://zhurnal.mk/data/news/pasaport.gif (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=pasaport.gif)
Prishtinė, 13 Nėntor - Policia e EULEX-it ka arrestuar pronaren e firmės “Consulting EU Sh.p.”, shtetasen gjermane Natali Velija, e cila dyshohet se ka pėrvetėsuar rreth 1, 4 milion euro, njofton KTV. Mjetet e pėrvetėsuara, ajo ishte dashur t’ia transferonte ndėrmarrjes austriake “Österreichische Staatsdruckerei” (OeSD), e cila ka prodhuar pasaportat e Kosovės.

Asaj i ėshtė caktuar masa e ndalimit, por pėr shkak tė gjendjes sė rėndė shėndetėsore ajo po merr ndihmė mjekėsore nė prani tė policisė. Njoftohet se gjendja e saj shėndetėsore ėshtė e rėndė.

Ministria e Punėve tė Brendshme kishte derdhur mjetet nė konton e “Consulting EU Sh.p.”, pėr tė paguar paratė pėr pasaportat e prodhuara nga ndėrmarrja austriake “Österreichische Staatsdruckerei” (OeSD). Por, pronarja e firmės “Consulting EU Sh.p.”, Natali Velija, pėrfaqėsuese e OeSD-sė nė Kosovė, nuk i ka transferuar paratė nė konton e kompanisė austriake.

Siē njofton KTV, krahas arrestimit tė Natali Velija, policia ėshtė duke bastisur disa lokacione nė Prishtinė.


Kosova, “kryekushti” i BE-sė pėr Serbinė http://zhurnal.mk/data/news/koso.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=koso.jpg)
Prishtinė, 13 nėntor - Bashkimi Evropian ka pėrcaktuar tri kushte pėr Serbinė, nė rrugėn e saj drejt marrjes sė datės pėr nisjen e negociatave pėr anėtarėsim nė BE.

E para ka tė bėjė me bisedimet me Prishtinėn, ndėrkaq dy tė tjerat kanė tė bėjnė me ēėshtjet e brendshme tė Serbisė, ai ajo pėr buxhetin dhe lirinė e mediave dhe tė institucioneve tė pavarura. Kėto bėhen tė ditura nė njė shkrim tė gazetės serbe, “Danas”.

Gazeta duke cituar burimet e veta, thotė se ēėshtja e Kosovės ėshtė prioritet pėr BE-nė.

Nė kėtė kuadėr thuhet se thuhet se takimi i parė i kryeministrit serb, Ivica Daēiq me kryeministrin e Kosovės, Hashim Thaēi ka qenė “shumė i qėlluar” dhe tash priten rezultatet e para, transmeton REL.

Nė rezultate, siē shkruan gazeta, nėnkuptohet, zbatimi i marrėveshjes pėr Integrimin e Menaxhuar tė Kufirit(IBM) dhe shpėrbėrja e strukturave paralele serbe nė veriun e Kosovės, nė fushėn e drejtėsisė dhe tė sigurisė.

Nė muajin dhjetor ėshtė paraparė njė takim tjetėr nė mes tė dy kryeministrave nėn ndėrmjetėsimin e shefes sė diplomacisė evropiane, Catherine Ashton.

Deri mė tash, Thaēi dhe Daēiq janė takuar dy herė. Takimi i javės sė kaluar ėshtė vlerėsuar tė ketė qenė konstruktiv.


Dacic: Thaēi le tė matet mirė ēfarė flet http://zhurnal.mk/data/news/Ivica-Dacic_10.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Ivica-Dacic_10.jpg)
Beograd, 13 nėntor - Hashim Thaēi duhet ke jetė i kujdesshėm se ēka flet, ka thėnė kryeministri i Serbisė, Ivica Dacic, duke komentuar deklaratėn e kryeministrit tė Kosovės se “Serbia duke insistuar nė ndarje po luan me zjarrin pėr ēka mund tė pėrfundojė si Pashallėk i Beogradit”

“Retorika e tillė Thaēit ėshtė e menduar pėr konsum tė brendshėm nė Kosovė. Se, nuk do tė vendosė Prishtina dhe ėshtė larg asaj pėr tė vendosur se ēfarė do tė jetė Serbia”, ka thėnė Dacic pėr “Blic”.

“Nė vend tė deklaratave tė tilla, mė mirė ėshtė tė merret me dialogun qė na pret, marrėveshjet nė lidhje me pėrmirėsimin e jetės sė bashkėsisė serbe, trashėgimisė kulturore, energjisė dhe shumė gjėra tė tjera me rėndėsi jetike qė duhet pėrmirėsuar dhe zgjidhur”.


Dacic sėrish provokon: Nuk jep Hashim? Jep, jep... http://zhurnal.mk/data/news/dac_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=dac_4.jpg)
Beograd, 13 nėntor - Kryeministri serb, Ivica Dacic, thotė se tha Hashim Thaēi tashti ėshtė nė pozitė nė tė cilėn ishte Slobodan Milosevici (krimineli dhe ish presidenti i tė ashtuquajturės Jugosllavi) gjatė bisedimeve pėr Kosovėn nė Rambouillet.

"Nuk jep kurrgjė? E valla ke me dhanė. Atė qė e ke kėrkuar nė Rambouillet, tash serbėt e Kosovės e kėrkojnė nga ti”, ka thėnė Dacici.

Nė pyetjen nėse deri nė dhjetor - kur ėshtė planifikuar takimi tjetėr me Thaēin - do tė ketė rezultate konkrete nė terren, Dacic tha se nuk po shkon nė bisedimet “pėr t’ia dorėzuar Thaēit Kosovėn, por qė ta zgjidhin problemin”.

Ai shton se janė marrė vesh qė disa gjėra tė pėrshpejtohen, “qė tė pėrshpejtohen negociatat”, por ai nuk e di se kur do tė ndodhė kjo.

“Mendoj se nė kėtė moment kėtė nuk e di as Catherine Ashton”, shton Dacici.

“Ne e kthyem Serbinė nė lojė, ku ėshtė lojtar, e jo spektator. Hajt tė vendosim pėr Kosovėn. Gjithmonė kemi humbur dhe kjo nuk ėshtė e lehtė, prandaj kemi nevojė pėr njė politikė tė menēur", tha kryeministri serb pėr RTS.

Sipas tij, Serbia ka bėrė politikėn qė e ka larguar vendin nga ruajtja e interesit nacional nė Kosovė.

“Dhe tash, shihe Kushtetutėn?! Shkruan qė Kosova ėshtė Serbi, po ku ėshtė kjo nė jetėn reale. Jeta ėshtė ndryshe. Unė i thash Thaēit se nuk do ta lejoja kėtė po tė isha unė president atėherė kur ishte Milosevici. Ne gjithmonė ėndėrrojmė pėr aleatė tė fortė. E s’ka gjė nga kjo. Realiteti ėshtė se serbė nė Kosovė ka ēdo herė e mė pak”.

Ai thotė se rrėfimi i statusit Kosovės ėshtė i tillė qė Serbia duhet ta imponojė, sepse nė Evropė kėtė e ēėshtje e marrin tė pėrfunduar.

“Pasojė e politikės qė bazohej nė mungesė bisedimesh ishte shpallja e njėanshme e Pavarėsisė sė Kosovės. Nėse dikush Thaēit do t’ia propozonte ndarjen e Kosovės, do ta pranonte duke kėnduar. Tash ėshtė ndryshe. Ne kurrė nuk kishim aleatė. Kurrė nuk kanė mbėshtetur deri nė fund”.

Dacici tha se kjo ėshtė kohė historike qė tė zgjidhet “ēėshtja e Kosovės” sipas interesit serb dhe se pėr tė kryesori ėshtė statusi i serbėve nė Kosovė.

“Nėse ne nuk jemi tė vetėdijshėm pėr kėtė, serbė nė Kosovė nuk do tė ketė mė”.

Ai pėrsėriti se Serbia nuk do ta pranojė Kosovėn. Sipas tij, “Kosova po rrėshqet drejtė pavarėsisė, prandaj Serbia duhet ta zgjidhė kėtė status sa mė shpejtė”. Ndėrsa, akuzon Kostunicėn dhe Tadicin se nė kohėn e tyre ėshtė shpallur pavarėsia e Kosovės.

“E ēfarė kanė bėrė, mos kanė nisur luftė. Nėse ne nuk duam tė luftojmė, nuk duhet tė kėrcėnojmė, por tė bėjmė politikė reale qė nuk do t’ju mbetet fėmijėve e nipėrve tanė ta zgjidhin. Megjithatė, Serbia kėtė shans nuk do ta lėshojė”, deklaron ai, duke theksuar se atė e presidentin serb Tomislav Nikolic askush nuk do mund ta akuzojė nė tė ardhmen.

"Kam luftuar nė Kosovė", thotė Dacic. “Tash na duhet politika reale. Liderėt e serbėve nga Kosova kanė banesa nė Beograd, ndėrsa marrin paga nga pushteti i Kosovės. Diēka ne duhet tė pėrtypim qė tė arrihen rezultatet”, ka thėnė Dacic.


"Serbėt e dinė se Kosova ėshtė e humbur" http://zhurnal.mk/data/news/ser.gif (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ser.gif)
Prishtinė, 13 nėntor - Analisti gjerman dhe eksperti pėr politikėn gjermane nė Ballkan, Bodo Weber, i tha agjencisė “Anadolu” se ēėshtja e Kosovės ka mbaruar me pavarėsinė e kėtij shteti dhe se kryesorja ėshtė qė kėtė Perėndimi t’ia thotė qartė Beogradit, njėjtė si ka vepruar kancelarja gjermane Angela Merkel.

"A do tė shkohet nė variantin e pėrmirėsimit gradual tė marrėdhėnieve mes Serbisė dhe Kosovės me mosnjohje tė ndėrsjellė, a do tė jetė kjo njohje formale apo de facto para hyrjes sė Serbisė nė BE apo se, nė fund, do tė ndodhė njė variant tjetėr, kjo nuk ėshtė vendimtare nė kėtė moment. Unė personalisht jam pėr variantin e sinqeritetit”, thotė Weber.

"Qė nga viti 2008, e gjithė elita politike nė Serbi e di se Kosova ėshtė e humbur, dhe po ashtu e dinė se ata janė pėrgjegjės kryesor pėr kėtė humbje. Sepse, asnjė plan i ofruar nga elita politike serbe, qė ka synuar ta mbajė Kosovėn si pjesė tė territorit tė Serbisė, nuk ka pėrmbajtur interesin e sinqertė qė nė shtet tė mbajnė popullatėn shqiptare”.

Weber ka komentuar edhe lėvizjet e fundit nė skenėn politike serbe.

"Duket se qeveria e re nė Serbi ėshtė duke u pėrpjekur qė tė vazhdojė edhe mė shumė nė rrugėn sipėrfaqėsore tė pushtetit tė mėparshėm. Pra, politika edhe BE edhe Kosovė, edhe BeH edhe Milorad Dodik. Por, Perėndimi vitin e kaluar ka filluar ta mbyllė atė rrugė, mbi tė gjitha me intervenimin e kancelares gjermane Merkel, pas shpėrthimit tė dhunės nė veri tė Kosovės. Kjo valle nuk mund tė zgjas shumė”.

Weber shpreson se Perėndimi do tė ketė njė qasje mė diferencuese nga ajo qė kishte pėr tė preferuarin e mėparshėm Bors Tadic, dhe se do tė dėgjojė zėrat e opozitės dhe shoqėrisė civile nė Serbi.

Lona
13-11-12, 14:40
“21 janari”, amnistohen deputetėt e PS http://zhurnal.mk/data/news/21Janariamnestia.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=21Janariamnestia.jpg)
Tiranė, 13 nėntor - Amnistia parlamentare, e cila hyn nė fuqi mė 28 Nėntor 2012, me rastin e 100-vjetorit tė pavarėsisė, fal tre deputetėt e Partisė Socialiste, Tom Doshin, Taulant Ballėn e Besnik Barajn, tė akuzuar pėr “21 janarin”.

Tre tė zgjedhurit socialistė po hetohen nga Prokuroria e Pėrgjithshme qė prej datės 23 janar 2012 pėr veprėn penale tė “organizimit dhe pjesėmarrjes nė grumbullime e manifestime tė paligjshme”, parashikuar nga neni 262 i Kodit Penal tė Republikės sė Shqipėrisė, shkruan "Panorama".

Numri i ēėshtjeve qė ndodhen ende nė Prokurori, tė cilat preken nga amnistia, ėshtė i madh, por ēėshtja e 21 janarit ėshtė njė prej tyre.

Gazeta “Panorama” disponon kopjen e ligjit pėr amnistinė me gjithė ndryshimet e pėsuara nė Kuvend, dokument i hartuar pas votimit nė seancė. Ky dokument i ėshtė dėrguar Policisė, gjykatave e Prokurorisė pėr zbatim pas hyrjes nė fuqi mė 28 Nėntor.

Mė datė 23 janar 2012, prokurorja e Pėrgjithshme, Ina Rama, deklaroi nė konferencė shtypi se atė ditė i ka kėrkuar Parlamentit autorizim pėr hetimin e tre deputetėve tė PS (kėrkesa pėr heqjen e imunitetit). Kryeprokurorja pėrmendi qartė dhe publikisht se ishte e nevojshme qė deputetėt tė hetohen nė lidhje me veprėn penale tė “organizimit dhe pjesėmarrjes nė grumbullime e manifestime tė paligjshme”, e parashikuar si krim nė nenin 262 tė Kodit Penal.

Pikėrisht ky nen i Kodit Penal, mes shumė tė tjerave, ėshtė pėrjashtuar nga kriteri ndalues i ligjit pėr amnistinė, i votuar pak ditė mė parė nė Parlamentin e Shqipėrisė.


Berisha: Shqipėria ėshtė Norvegjia e Ballkanit, superfuqi energjitike http://zhurnal.mk/data/news/saliberisha1072_15.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=saliberisha1072_15.jpg)
Tiranė, 13 nėntor - Sot u zhvillua konferenca pėr Zhvillimin e Tregut tė Gazit nė Shqipėri. I pranishėm nė kėtė konferencė ishte edhe ambasadori i BE-sė nė Shqipėri, Ettore Sequi, i cili i bėri apel pėrfaqėsuesve tė TAP, pjesėmarrės nė konferencė qė tė shfrytėzojnė tregun shqiptar qė ka nevojė pėr gaz, por njėkohėsisht tė investojnė, shkruan "Shekulli".

“Me gazsjellėsin e Kaukazit verior qė do sjellė gaz nė Shqipėri ne presim qė tregtarėt komercialė tė sjellin atė qė kanė premtuar. Gjithė korridori tė jetė fleksibėl dhe tė rrisė tregun nė gjithė vendin ku kalon. Korridori nuk duhet tė ndalojė pėr duhet tė vijojė me rritjen e kėrkesės. Ėshtė kredit pėr Shqipėrinė qė ky investim tė vijė nė kėtė vend. Shqipėria duhet tė jetė mė shumė se njė vend pritės, pjesėmarrės nė zhvillimin e Europės. TAP duhet tė integrohet dhe tė bėjė investime nė Shqipėri. Ka mundėsi tė ketė pėrfitime tė pritshme nė Shqipėri, ku dhe Shqipėria duhet tė pėrfitojė sa mė shumė nga ky investim”, theksoi Sequi.

Ndėrsa kryeministri Berisha nė fjalėn e tij tha se pėr Shqipėrinė, TAP pėrbėn projektin e njė procesi industrializimi, sipas tij Shqipėria po kthehet nė njė superfuqi energjetike tė lakmueshme.

“Shqipėria pėrfaqėson njė Norvegji tė vogėl nė rajonin e Ballkanit. Shqipėria ėshtė nė rrugėn e transformimit tė njė superfuqie energjetike, sipas tė dhėnave vendi ka depozita enorme hidrokarbure. Kompanitė mė serioze janė duke eksploruar nė zona tė ndryshme tė vendit dhe suksesi ėshtė i pashmangshėm. Shqipėria ėshtė e vendosur tė bashkėpunojė pėr zgjerimin e hapėsirave tė tregut pėr kėtė projekt nė veri tė Ballkanit dhe mė gjerė. Ajo ėshtė e vendosur tė vėrė nė dispozicion depot e saj natyrore tė saj. Shqipėria po punon me intensitet pėr tė pėrmirėsuar klimėn e biznesit. Qeveria ka marrė masa qė Shqipėria tė renditet nė njė vend tė lakmueshėm nga kompanitė”, u shpreh Berisha.

Ai premtoi se qeveria do tė bėjė gjithēka pėr liberalizimin e tregut tė gazit.

“Ne po bėjmė gjithēka pėr tė pėrmbushur ēdo detyrim qė rrjedh nga konsorciumi dhe palėt e tjera pėr njė partneritet serioz nė kėtė projekt tė madh. Shqipėria u ėshtė mirėnjohėse partnerėve nė tė kėtė projekt pėr gatishmėrinė qė ka shprehur pėr tė bashkėpunuar pėr masterplanin e gazifikimit. Masterplani ėshtė i rėndėsishėm nė mėnyrė qė qytetarėt tė pėrfitojnė nė maksimum nga pėrdorimi i gazit”, tha Berisha.

Sot u zhvillua konferenca pėr Zhvillimin e Tregut tė Gazit nė Shqipėri.

I pranishėm nė kėtė konferencė ishte edhe ambasadori i BE-sė nė Shqipėri, Ettore Sequi, i cili i bėri apel pėrfaqėsuesve tė TAP, pjesėmarrės nė konferencė qė tė shfrytėzojnė tregun shqiptar qė ka nevojė pėr gaz, por njėkohėsisht tė investojnė.

“Me gazsjellėsin e Kaukazit verior qė do sjellė gaz nė Shqipėri ne presim qė tregtarėt komercialė tė sjellin atė qė kanė premtuar. Gjithė korridori tė jetė fleksibėl dhe tė rrisė tregun nė gjithė vendin ku kalon. Korridori nuk duhet tė ndalojė pėr duhet tė vijojė me rritjen e kėrkesės. Ėshtė kredit pėr Shqipėrinė qė ky investim tė vijė nė kėtė vend. Shqipėria duhet tė jetė mė shumė se njė vend pritės, pjesėmarrės nė zhvillimin e Europės. TAP duhet tė integrohet dhe tė bėjė investime nė Shqipėri. Ka mundėsi tė ketė pėrfitime tė pritshme nė Shqipėri, ku dhe Shqipėria duhet tė pėrfitojė sa mė shumė nga ky investim”, theksoi Sequi.

Ndėrsa kryeministri Berisha nė fjalėn e tij tha se pėr Shqipėrinė, TAP pėrbėn projektin e njė procesi industrializimi, sipas tij Shqipėria po kthehet nė njė superfuqi energjetike tė lakmueshme.

“Shqipėria pėrfaqėson njė Norvegji tė vogėl nė rajonin e Ballkanit. Shqipėria ėshtė nė rrugėn e transformimit tė njė superfuqie energjetike, sipas tė dhėnave vendi ka depozita enorme hidrokarbure. Kompanitė mė serioze janė duke eksploruar nė zona tė ndryshme tė vendit dhe suksesi ėshtė i pashmangshėm. Shqipėria ėshtė e vendosur tė bashkėpunojė pėr zgjerimin e hapėsirave tė tregut pėr kėtė projekt nė veri tė Ballkanit dhe mė gjerė. Ajo ėshtė e vendosur tė vėrė nė dispozicion depot e saj natyrore tė saj. Shqipėria po punon me intensitet pėr tė pėrmirėsuar klimėn e biznesit. Qeveria ka marrė masa qė Shqipėria tė renditet nė njė vend tė lakmueshėm nga kompanitė”, u shpreh Berisha.

Ai premtoi se qeveria do tė bėjė gjithēka pėr liberalizimin e tregut tė gazit.

“Ne po bėjmė gjithēka pėr tė pėrmbushur ēdo detyrim qė rrjedh nga konsorciumi dhe palėt e tjera pėr njė partneritet serioz nė kėtė projekt tė madh. Shqipėria u ėshtė mirėnjohėse partnerėve nė tė kėtė projekt pėr gatishmėrinė qė ka shprehur pėr tė bashkėpunuar pėr masterplanin e gazifikimit. Masterplani ėshtė i rėndėsishėm nė mėnyrė qė qytetarėt tė pėrfitojnė nė maksimum nga pėrdorimi i gazit”, tha Berisha.


Lėkundje tėrmeti nė Shqipėri, s`ka njoftime pėr dėme http://zhurnal.mk/data/news/termet_26.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=termet_26.jpg)
Tiranė, 13 nėntor - Regjistrohet njė lėkundje e fortė tėrmeti nė territorin e Shqipėrisė, shkruan "Oranews".

Tėrmeti ka qėnė me magnitudė 3.4 ballė dhe 2 km nėn tokė ndėrsa epiqendra e tij ka qėnė nė afėrsi tė Urės Vajgurore.

Mėsohet se lėkundjet e forta tė tėrmetit janė ndiher edhe nė Mallakastėr dhe nė zonat pėrreth.

Nuk raportohet pėr dėme materiale apo tė lėnduar nė njerėz.

Lona
13-11-12, 14:45
Vendet e Gjirit njohin opozitėn siriane http://zhurnal.mk/data/news/doha.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=doha.jpg)
Doha, 13 Nėntor - Gjashtė shtete tė Gjirit Persik kanė njohur njė koalicion tė ri opozitar nė Siri si “pėrfaqėsuesit legjitimė tė vendit”.

Koalicioni Kombėtar pėr Revolucionin Sirian dhe Forcat e Opozitės u shpall tė dielėn nė Doha tė Katarit, me qėllim unifikimin e fraksioneve qė kėrkojnė tė rrėzojnė presidentin Bashar al Assad.

Kryetari i koalicionit do tė jetė Moaz al Khatib, njė ish imam i xhamisė Umajad nė Damask, qė u largua nga Siria mė herėt gjatė vitit. Vendet perėndimore dhe Turqia mė herėt gjatė ditės mirėpritėn krijimin e koalicionit.

Ndėrkohė, ushtria izraelite njoftoi se tanket e saj kanė kryer “tė shtėna direkte” ndaj artilierisė siriane pasi goditje mortaje siriane u qėlluan dhe ranė pranė njė pike ushtarake izraelite nė Lartėsitė e Golanit pėr tė dytėn ditė rresht.

Njė ankesė ėshtė bėrė pranė komandės sė forcave tė OKB-sė qė veprojnė nė zonė, pas asaj qė korrespondentėt e cilėsuan si incidentin mė tė rėndė mes dy vendeve qė prej luftės arabo-izraelite nė vitin 1973.

Ndėrkohė, nė zona tė tjera, aviacioni i qeverisė siriane bombardoi qytetin e kontrolluar nga rebelėt, Ras al Ain, nė afėrsi tė kufirit me Turqinė. Dy avionė dhe disa helikopterė shėnjestruan qytetin, duke spostuar civilėt nė arrati drejt kampit turk Sejlanpinar.

Pėr fat tė mirė, nuk janė raportuar viktima. NATO ka deklaruar se do tė bėjė gjithēka pėr tė mbrojtur Turqinė, njė nga vendet anėtare tė saj.

Gjatė javės sė kaluar, ka pasur zėra se Aleanca mund ta furnizojė Turqinė me raketa tokė-ajėr tė tipit “Patriot”, nė mėnyrė qė tė mbrojė kufirin e saj.


Meksika blen 40 aeroplanė tė rinj A320 http://zhurnal.mk/data/news/0a12_98.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=0a12_98.jpg)
Keretaro, 13 nėntor - Aviokompania meksikane Interxhet bėri tė ditur se do tė blejė nga Erbasi, 40 aeoplanė udhėtarėsh A320.

Biznesi ėshtė me vlerė prej 32 miliardė dollarėve.

"Kontrata ka tė bėjė pėr model tė ri tė aeroplanit tė Erbasit, tė cilėt kanė shpenzim tė zvogėluar tė karburantit", theksoi shefi i kompanisė, Migel Aleman Velasko nė forumin e biznesit nė qytetin Keretaro, nė shtetin me emėr tė njėjtė nė pjesėn qendrore tė Meksikės.


A janė shkundur marrėdhėniet speciale tė Rusisė me Gjermaninė? http://zhurnal.mk/data/news/ajane.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ajane.jpg)
Ligjvėnėsit gjermanė, javėn e kaluar, kanė miratuar njė rezolutė jodetyruese, e cila i bėn thirrje kancerlares Angela Merkel qė tė ngrejė ēėshtjen e tė drejtave tė njeriut nė Rusi, kur kėtė javė tė takohet me presidentin Vladimir Putin nė Moskė.

Bundestagu ka miratuar raportin e komisionarit pėr marrėdhėniet gjermano-ruse, Andreas Schockenhoff, i cili ka konstatuar hapa prapa nė zhvillimin demokratik tė Rusisė, me kthimin e Putinit pėr mandatin e tretė presidencial.

Berlini ka qenė njė nga miqtė mė tė mirė tė Rusisė nė Evropė gjatė viteve tė kancelarit gjerman, Gerhard Schroeder, por marrėdhėniet e tyre kanė ndryshuar nėn Merkelin.

Constanze Stelzenmueller ėshtė ndjekėse e ēėshtjeve transatlantike nė Fondin Marshall tė Gjermaninė.

“Mendoj se ėshtė njė marrėdhėnie, tė cilėn diplomatėt gjermanė pėlqejnė ta quajnė ‘strategjike’ – marrėdhėnie nė tė cilėn nuk ndajmė shumė vlera, porse kemi nevojė pėr gjėra tė caktuara. Aleatėt, miqtė janė njerėzit me tė cilėt vėrtet ndani vlera. Rusėt nuk kualifikohen si aleatė apo miq”, thotė Stelezenmueller.

Importet ruse llogaritet se pėrfshijnė afėrsisht njė tė tretėn e konsumit tė gazit natyror tė Gjermanisė.

Marrė parasysh kėtė, Merkel ka larguar Gjermaninė nga varėsia me energjinė ruse, duke ndėrtuar centrale qymyri. Ajo po ashtu ka qenė njėra nga kritiket mė tė zėshme evropiane tė presidentit tė Bjellorusisė, Alyaksandr Lukashenka – njė aleat i afėrt i Moskės.

Merkel ka nėnshkruar Programin pėr Partneritet Lindor tė Bashkimit Evropian, me gjithė kundėrshtimet e Moskės. Stelzenmueller thotė se njė gjė e tillė ka forcuar pozicionet e anėtareve tė BE-sė, si Polonia dhe Suedia, tė cilat kanė favorizuar zhvillimin e lidhjeve mė tė ngushta me ish-fqinjėt sovjetikė tė Rusisė.

“Diplomacia gjermane ka qenė mjaft e lumtur pėr tė lėvizur nė sinkronizim me Stokholmin dhe Varshavėn nė njė politikė mė pro-aktive nė periferinė lindore. Shembull i kėsaj ėshtė politika gjermano-polake ndaj Bjellorusisė”, thotė Stelzenmueller.

Kur ėshtė shfaqur raporti i Schockenhoffit muajin e kaluar, Ministria e Jashtme ruse ka reaguar me zemėrim. Ajo ka akuzuar Schockenhoffin pėr diskreditim tė Putinit dhe ka marrė hapa radikalė, duke thėnė se nuk e njeh Schockenhoffin si pėrfaqėsues tė Qeverisė gjermane.

Zėdhėnėsi i Merkelit, Steffen Seibert, ka thėnė se reagimi i Rusisė ėshtė “i ēuditshėm” dhe i ka rikujtuar Kremlinit se “Berlini vendos vetė se kush pėrfaqėson Qeverinė gjermane”. Ai ka konfirmuar se Schockenhoff do tė udhėtojė me Merkelin nė Moskė pėr tė marrė pjesė nė seancėn e Dialogut tė Petersburgut.

Edwuard Lucas, njohės i Rusisė, thotė se vullneti pėr t’u konfrontuar publikisht me Moskėn, ėshtė zhvillim i ri pėr pushtetin e Merkelit.

“Nė zemėr tė partisė sė Merkelit shohim pakėnaqėsi publike me Rusinė dhe gatishmėri, nė emėr tė Gjermanisė, pėr t’u zėnė publikisht me tė”, thotė Lucas.

Njė shenjė tjetėr e kėtij vullneti tė ri, shton Lucas, ėshtė vendimi i Gjermanisė pėr tė gjykuar njė ēift spiunėsh, tė cilėt janė arrestuar nė vitin 2011 dhe besohet se kanė spiunuar pėr Moskėn qysh nė fund tė viteve 1980.

Tė gjitha kėto zhvillime e bėjnė ogurzi udhėtimin e Merkelit nė Moskė, thotė Lucas.


Zgjerohet skandali me gjeneralin Petereus, pėrfshihet edhe komandanti Alen http://zhurnal.mk/data/news/jerrrrrr.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=jerrrrrr.jpg)
Sharlot, 13 nėntor - Komandanti i armatės amerikane nė Afganistan, Xhon Alen ėshtė i pėrfshirė nė skandalin e ish shefit tė CIA-s gjenerali Petereus.

Agjent tė FBI-sė mbrėmė ka hyrė nė shtėpinė e gruas, lidhja e dashurisė e sė cilės me Dejvid Petereus solli deri te dorėheqja e tij si drejtor i CIA-s.

Zėdhėnėsja e FBI-sė Sheli Linē deklaroi se agjentėt kanė hyrė nė shtėpinė e Pola Broduel nė Sharlot, Karolinėn Veriore. Ajo refuzoi tė japė mė shumė hollėsi pėr shkaqet e ndėrhyrjes.


Koreja e Veriut teston raketa http://zhurnal.mk/data/news/kore-kufiri.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=kore-kufiri.jpg)
Pamje tė fundit satelitore tė regjistruara nga njė organizatė akademike amerikane tregojnė se Koreja e Veriut ka kryer sė fundmi disa teste nė njė impiant raketash.

Instituti SHBA-Kore nė Universitetin John Hopkins ka deklaruar se analizat e imazheve tregojnė se Koreja e Veriut vazhdon tė zhvillojė raketa me rreze tė gjatė veprimi.

Sipas burimit, ėshtė provuar se janė kryer tė paktėn dy teste tė motorėve tė raketave qė pas dėshtimit nė prill tė lėshimit tė njė prej raketave, njoftoi instituti.

Peniani deklaroi se lėshimi i raketės nė prill kishte si qėllim vendosjen e njė sateliti nė orbitė, operacion ky qė u kritikua nga SHBA, Koreja e Jugut dhe Japonia.

“Qė nga testi i dėshtuar, Veriu ka kryer tė paktėn 2, ndoshta edhe mė shumė, eksperimente tė motorėve tė raketave nė bazėn Sohae Satellite Launching Station, mė i fundit prej tė cilėve daton nė shtator 2012”, thotė njė raport i institutit.

Prova duket se ka pėrfshirė “motorat me karburant tė lėngshėm tė fazės sė parė”, si pėr mjetin e lėshimit tė satelitit ashtu edhe pėr njė raketė me rreze tė gjatė, tė parė pėr herė tė parė nė paradėn ushtarake tė kėtij viti.

Gjithashtu, ka pasur tė dhėna pėr ndėrtimin e njė impianti raketash pėr lėshimin e tyre nė tė ardhmen. Raporti sugjeron mė tej se Koreja e Veriut mund tė kryejė teste tė tjera tani qė zgjedhjet presidenciale nė Shtetet e Bashkuara kanė pėrfunduar, ndėrsa nė Jug do tė zhvillohen nė dhjetor.

“Nėse testimi i motorėve tė raketave ose ndėrtimi i platformave tė lėshimit janė nė pėrgatitje pėr kėto aktivitete mbetet e paqartė”, ka shtuar institucioni.


Rusia dhe Sllovenia nėnshkruajnė marrėveshje pėr tubacionin http://zhurnal.mk/data/news/13_61.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=13_61.jpg)
Moskė, 13 nėntor - Gjiganti rus i gazit, Gazprom dhe kompania sllovene, Plinovodi, kanė nėnshruar njė marrėveshje pėr investime nė seksionin slloven tė ndėrtimit tė tubacionit tė gazit tė Jugut.

Shefi i Gazpromit, Aleksei Miller dhe zyrtarė tė Plinovodi u pajtuan sot rreth kėsaj marrėveshje nė Moskė.

Kryeministri rus, Dmitry Medvedev dhe homologu i tij slloven, Janez Jansa morėn pjesė nė ceremoninė e nėnshkrimit.

Miller tha se marrėveshja pėrfundimtare e investimeve do tė zbulohet nesėr.

Marrėveshjet pėrfundimtare tė investimeve duhet tė kryhen me ēdo shtet, pėrgjatė rrugės ku kalon tubacioni.

Tubacioni Jugor do tė kalojė nė gjithė pjesėn e poshtme tė Detit tė Zi, nga porti rus i Dzhubgas e deri te Varna nė Bullgari. Njė degė do tė kalojė pėrmes Serbisė, Hungarisė, Sllovenisė dhe Austrisė, ndėrsa dega tjetėr pėrmes Kroacisė dhe Greqisė.

Tubacioni pritet qė t’i nisė operimet nė vitin 2015.

Guri i madh
14-11-12, 22:19
Momenti kur Izraeli vret shefin e Hamas-it nga ajri / VIDEO



http://images.botasot.info/uploads/largea_jabar1352928395.jpg
Ky ėshtė momenti kur njė goditje ajrore izraelite vret njė nga drejtuesit mė tė lartė tė Hamas-it, Ahmed al- Jabari.
Video e sulmit mbi makinėn e Jabari-t ėshtė postuar online nga vetė Forca Mbrojtėse Izraelite, qė ofron informacione tė pėrditėsuara pėr operacionin e Izraelit mbi bazat e militantėve izraelitė.
Jabari akuzohet nga Izraeli si autor i njė serie krimesh tė pėrgjakshme, pėrfshi rrėmbimin e ushtarit izraelit Gilad Shalit.
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=P6U2ZQ0EhN4

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=P6U2ZQ0EhN4

Lona
15-11-12, 13:13
Vriten tre izraelitė nė sulmin nga Rripi i Gazės http://zhurnal.mk/data/news/301188_1_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=301188_1_1.jpg)
Jerusalem, 15 nėntor - Njė predhė e gjuajtur nga Rripi i Gazės, mbi Izraelin jugor goditi njė ndėrtesė banimi me ē'rast humbėn jetėn tre persona, njoftoi televizioni izraelit.

Kjo ėshtė kumtesa e parė pėr viktimat izraelite pasi qė armata izraelite dje filloi ofensivė ajrore mbi Rripin e Gazės
http://zhurnal.mk/data/news/wounded-baby-1-522x293.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=wounded-baby-1-522x293.jpg)
Tel-Aviv, 15 nėntor - Qeveria izraelite mbrėmė miratoi rekrutim tė rezervistėve qė tė zgjerohet operacioni nė Rripin e Gazės, pas vrasjes sė komandantit tė krahut ushtarak tė Hamasit, Ahmed al Xhabari nė sulmin izraelit tė kryer nga ajri.

Nė serinė e sulmeve ajrore izraelite janė vrarė tė paktėn nėntė palestinezė, midis tė cilėve edhe Xhabari, ndėrsa mbi Izraelin dje kanė rėnė 85 predha tė gjuajtura nga Rripi i Gazės.

Sekretari i pėrgjithshėm i KB-sė, Ban Ki-mun bėri thirrje pėr ndėrprerje urgjente tė dhunės. SHBA-ja theksoi se Izraeli ka tė drejtė qė tė mbrohet dhe i dėnoi sulmet raketore nė jug tė shtetit.

Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Mark Toner nė njė kumtesė theksoi se "inkurajohet qė Izraeli tė vazhdojė tė bėjė pėrpjekje pėr shmangie tė viktimave civile".

Forin ofisi britanik kumtoi se Britania e Madhe "do tė vazhdojė qė t'u bėjė thirrje palėve qė tė japin mbėshtetje dhe tė pengojnė eskalim tė rrezikshėm, i cili nuk do tė jetė nė interes tė askujt".

Shefat e diplomacive tė shteteve nga Liga Arabe bėnė thirrje nė takim urgjent ditėn e premte nė lidhje me eskalimin e dhunės.

Egjipti i dėnoi sulmet izraelite dhe e revokoi ambasadorin e tij nė Kajro. Ata kėrkuan edhe takim urgjent tė KS-sė sė KB-sė dhe Ligės Arabe.

Presidenti palestinez Mahmud Abas organizata, e sė cilės Fatah dominon nė territor tjetėr palestinez - Bregu Perėndimor, e dėnoi operacionin izraelit.

Krahu ushtarak i Hamasit nė Tuiter porositi: "Duart tona tė bekuara do tė vijnė deri te liderėt dhe ushtarėt tuaj kudo qė tė jenė (Ju e hapėt portėn e ferrit pėr vete)".

Luftė e ashpėr, viktima tė reja nga izraelitėt http://zhurnal.mk/data/news/301188_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=301188_1.jpg)
Gazė, 15 nėntor - Tre palestinezė janė vrarė sot nė njė goditje ajrore izraelite nė Rripin e Gazės. Janė vrarė anėtarė tė brigadave Izedin al Kasam, krah i armatosur i Hamasit.

Me to, numri i viktimave tė palės palestineze nga operacioni i forcave izraelite cili filloi dje ėshtė 11. Tė plagosur janė mbi 100 njerėz. Midis tė vrarėve janė edhe disa fėmijė dhe njė grua shtatzėnė, lajmėruan mediat palestineze.

Zėdhėnėsi i armatės izraelite deklaroi se 32 predha janė gjuajtur nga Rripi i Gazės mbi Izraelin nga mesnata sipas kohės lokale (22:00 sipas Griniēit).

Nuk ka informacione pėr viktima. Nė operacionet e armatės izraelite janė pėrfshirė aeroplanė F-16, helikopterė Apaēi dhe anije ushtarake, tė cilat granatojnė caqe nėpėr brigjet e Rripit tė Gazės.


Tirana fton Akademinė Serbe, Kosova bojkoton konferencėn http://zhurnal.mk/data/news/60416_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=60416_1.jpg)
Tiranė, 15 nėntor - Shqiperine dhe Kosovėn, pėr tė disatėn i ndan Serbia. Sivjet, ato janė 'pėrēarė' nė disa ngjarje, ndryshe nga ē'duhej tė ndodhte nė 100-vjetorin e Pavarėsisė, kur dy shtetet me etni tė njėjta do tė duhej tė ishin mė tė bashkuara se kurrė.

Shkak i dasisė mes dy vendeve janė bėrė institucionet shkencore, e pėrkatėsisht akademitė e shkencave. Tė hėnėn, Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė ka organizuar njė konferencė shkencore me rastin e 40-vjetorit tė themelimit tė saj.

Me kėtė rast, ka ftuar pėr tė marrė pjesė akademitė e shumė shteteve tė Ballkanit e mė gjerė, ndėr tė cilat edhe Akademinė e Serbisė. Kjo ftesė i ka kushtuar Tiranės, mungesėn e Akademisė sė Kosovės, e cila, me tė mėsuar pėr tė, ka anuluar ardhjen nė konferencė.

Kjo, pėr arsye se sipas tyre, Akademia Serbe nė vitin 1986 ka hartuar projektin famėkeq, me emrin "Memorandum SANU", si platformė kryesore nė tė cilėn u mbėshtet Millosheviēi nė ndėrmarrjen e masave represive dhe zhvillimin e luftėrave tė pėrgjakshme nė ish-Jugosllavi, veēanėrisht ndaj shqiptarėve qė nga viti 1987.

Lajmin e kanė konfirmuar burimet e "Gazetės Shqiptare" nė Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė. Ndonėse tė rezervuara dhe duke refuzuar tė sqarojnė publikisht, ata na thanė dje, se kjo ēėshtje qėndron pikėrisht kėshtu, por janė ftuar tė gjitha akademitė, kėsisoj nuk mund tė lihej pa ftuar ajo serbe.

"Ē'tė bėjė akademia, kur politikanėt shqiptarė e serbė, kosovarė e serbė, takohen nė rangjet mė tė larta? Nė rang ministrash e kryeministrash?", shtuan burimet tona, pranė anėtarėve tė kryesisė sė Akademisė sė Shkencave.

Ata thonė se, kur kryeministri Berisha e ai Thaēi, takohen me ministra e kryeministra serbė, nuk i takon akademisė tė bėjė politikė, as tė refuzojė praninė e akademikėve serbe.

LETRA E AKADEMISĖ SĖ KOSOVĖS

Gazeta "Koha ditore" nė Prishtinė, shkruante dje se "ftesa qė i ėshtė bėrė Akademisė Serbe tė Shkencave dhe tė Arteve pėr tė marrė pjesė nė kremtimin e 40-vjetorit tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, ka bėrė qė Akademia e Shkencave dhe e Arteve tė Kosovės tė mos marrė pjesė nė kėtė kremtim".

Sipas saj, nė kėtė festim, tė hėnėn ishte i pranishėm nėnkryetari i Akademisė Serbe, Lubisha Rakiq. Por, Akademia e Kosovės e kishte paralajmėruar mungesėn e saj, pėrmes njė letre qė i ka dėrguar Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė nė datėn 29 tetor tė kėtij viti.

Nė letėr shkruhet se "kėto ditė mėsuam se nė kremtimin e 40-vjetorit tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė ishte ftuArteve. Ėshtė punė e juaja se kė ftoni, por duke marrė parasysh rolin e Akademisė Serbe nė pėrpilimin e suazave 'shkencore' dhe ideologjike nė nxitjen e dhunės dhe tė gjakderdhjes masive deri te gjenocidi i hapur ndaj shqiptarėve, kroatėve, boshnjakėve etj., Akademia jonė nuk e ka pritur mirė kėtė ftesė".

Citojmė, prej sė njėjtės letėr se, "Akademia Serbe nė vitin 1986 ka hartuar projektin famėkeq, me emrin 'Memorandum SANU', si platformė kryesore nė tė cilėn u mbėshtet Millosheviēi nė ndėrmarrjen e masave represive dhe zhvillimin e luftėrave tė pėrgjakshme nė ish-Jugosllavi, veēanėrisht ndaj shqiptarėve qė nga viti 1987".

E pėr tė theksuar edhe njė herė idenė e tyre, akademikėt e Prishtinės vėrejnė se, anėtar i ekipit tė kėtij "Memorandumi" ishte edhe nėnkryetari i sotėm i Akademisė Serbe, akademik Lubisha Rakiq. Ky i fundit, siē ASHAK paralajmėronte, nė fakt ishte i pranishėm nė Tiranė, nė konferencėn shkencore tė sė hėnės nė Akademinė e Shkencave tė Shqipėrisė.

E duke e pasur tė sigurt ardhjen e tij, akademikėt e Kosovės, nė letrėn e tyre shkruajnė: "Siē morėm vesh, ai e ka paralajmėruar ardhjen nė pėrvjetorin e Akademisė suaj. Pėr shkak tė kėtij projekti, nga i cili kjo Akademi ende nuk ėshtė distancuar, ajo mbeti e izoluar deri vonė nga asociacionet e akademive evropiane, por dhe nga disa akademi tė ish-Jugosllavisė, tė cilat edhe sot nuk e ftojnė nė asnjė takim".

Por, pėr kėrkesėn dhe ankesėn e parashtruar, ata citojnė edhe njė precedent. "Vitin e kaluar, Akademia Kroate e Shkencave dhe e Arteve,pėr shkak tė kėtij 'Memorandumi' nuk e ftoi Akademinė Serbe, madje as atė Malazeze, nė 150-vjetorin e themelimit tė saj. Dhe kėtė fakt e keni ditur edhe ju z. Kryetar". Tė pakėnaqur me kėtė hap, udhėheqja e Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės vendosi tė mos marrė pjesė nė kėtė pėrvjetor tė Akademisė suaj", - thuhet mes tė tjerash, nė letrėn e nėnshkruar nga kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, akademik Hivzi Islami.

AKADEMIKĖT SERBĖ
Shqiptarėt, si komb, kanė qenė herėt objekt i studimeve tė akademikėve serbė, aq herėt, sa asokohe nuk kishte Shqipėri e Kosovė, si ne i dimė e i njohim sot, pra tė ndara.

Projektet antishqiptare (pra jo vetėm pėr kosovarėt siē rėndom thuhet, por edhe pėr shqiptarėt kėtej kufirit), njihen pėrmes dy emrave: Ilia Garashanini dhe Vasa Ēubrilloviē.

Sigurisht qė nuk ka vetėm kaq, por ne po pėrmendim vetėm kėta. "Naēertanje" ėshtė platforma e Ilija Garashaninit krijuar nė bazė tė Doktrinės sė shenjtė serbe. "Naēertanje" konkretisht bazohej nė programin e shfarosjes dhe dėbimit tė shqiptarėve me dhunė nė pėrputhje me reagimet e opinionit tė jashtėm ndėrkombėtar.

Plani i Garashaninit, shkruar diku rreth 1840-ės, synonte shfarosjen e shqiptarėve dhe aneksimin e shumė territoreve tė Ballkanit, si Bosnja, Hercegovina, Mali i Zi, Shqipėria veriore (qė pėrfshinte Kosovėn), etj. Garashanini shkruante se kjo e drejtė "e shenjtė e historisė" u takonte serbėve dhe bazohej nė perandorinė e Dushanit tė shekullit 14.

I dyti, por jo pėr nga rėndėsia, ėshtė Vasa Ēubrilloviē, qė njihet pėr projektin "Dėbimi i shqiptarėve".

Ky i fundit njihet si: akademiku serb i memorandumit famėzi tė vitit 1937. Ēubrilloviē kėrkonte pak a shumė qė tė realizohej spastrimi etnik i territoreve iliro-shqiptare, tė pikės shqiptare qė ndan tokat e vjetra tė Rashkės nga Maqedonia dhe Lugina e Vardarit, siē e pėrcakton ai pjesėn lindore tė territoreve shqiptare.

Dhe ndėrkohė, pėr tė pėrmbyllur skemėn, Ēubrilloviē parashihte edhe mjetet e mekanizmat e kolonizimit tė atyre trevave me sllave.


Dunlap: Kushtet nė burgjet e Maqedonisė ishin mizore http://zhurnal.mk/data/news/dunlap.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=dunlap.jpg)
Uashington, 15 nėntor – Shtetasja amerikane, Kendi Dunlap e cila muajin e kaluar nė Maqedoni u arrestua pėr bartje ilegale tė monetave jashtė vendit, pėr televizionin amerikan “News center”, rrėfen “pėrjetimet e paharruara” nga burgu i Shutkės nė Maqedoni.

Ajo thotė se nė burg kushtet kanė qenė mizore, ndėrsa tentimet qė tė komunikojė me pėrfaqėsuesit zyrtarė kanė qenė tė kota. Dunlap thotė se e ka ndarė qelinė edhe me shtatė gra, prej tė cilave dy kanė qenė tė dėnuara pėr vrasje.

“Ushqimin e shėrbenin me njė karrocė tė galvanizuar pune, tejet johumane. Nuk kishte as lugė, as pirun, asgjė”, rrėfen Dunpal nė intervistėn pėr televizionin amerikan.

Shtetasja amerikane Dunlap gjatė kohės sė qėndrimit nė burg ka patur vazhdimisht marramendje, madje e ka humbur shikimin nė syrin e djathtė. Si infermiere, ajo i ka kuptuar kėto simptome si sulm nė tru.

Kur rojtarėt nė burg kanė refuzuar ti ndihmojnė, njėra nga tė burgosurat i ka dhėnė nga ilaēet e saj pėr tension tė gjakut tė cilat ka arritur ti fsheh nga rojtarėt kur njė anėtar i familjes i ka sjellė ilaēin.

“Zoti mė vendosi nė vendin e vėrtetė. Ata gra ishin shumė tė mira. Ata nuk ishin disa me tė cilat do tė mendonit se njė ditė do tė afroheshit, por unė asnjėherė nuk do ti harroj”, thotė Dunlap.

Bashkėshorti i saj shpjegon pėr labirintet juridike nė Maqedoni, pėr atė se avokati i parė ka tentuar ti mashtrojė dhe pėr t’u marrė sa mė shumė para.

“Edhe pse ai ishte proces shumė i ngadalshėm pėr ne, pėr sistemin gjyqėsor tė Maqedonisė, ishte ēuditėrisht i shpejtė. Ne u falėnderojmė edhe avokatėve tanė, por mė shumė i falėnderohemi Zotit”, thotė Mark.

Kendi thotė se ėshtė falėnderuese pėr ndihmėn e madhe tė Ambasadės sė SHBA-ve nė Shkup. Kendi ishte nė burg prej 28 shtator deri mė 24 tetor.

Guri i madh
15-11-12, 22:58
Presidenti mė i varfėr nė botė




http://images.botasot.info/uploads/largea_presidenti151353016576.jpg
Zakonisht stili i jetesės sė politikanėve ėshtė shumė larg nga ai i elektoratit tė tyre. Por nuk ndodh kėshtu nė Uruguai. Njihuni me presidentin qė jeton nė njė fermė tė rrėnuar dhe dhuron shumicėn e pagės sė tij
Rrobat lahen diku jashtė shtėpisė. Uji vjen nga njė pus nė oborr, i veshur me bimė. Vetėm dy oficerė policie dhe Manuela, njė qen me tre kėmbė, bėjnė roje.
Kjo ėshtė rezidenca e presidentit tė Uruguait, Jose Mujica, stili i jetesės tė tė cilit ndryshon shumė nga shumica e liderėve nė botė.
Mujica ka hequr dorė nga shtėpia luksoze qė ofron shteti uruguaian pėr liderėt dhe ka vendosur qė tė qėndrojė nė fermėn e gruas, nė njė rrugė tė paasfaltuar jashtė kryeqytetit Montevideo.
Presidenti dhe e shoqja punojnė vetė tokėn e rrisin lule.
Ky stil jetese i kufizuar vjen pėr shkak se Mujica e dhuron rreth 90 pėrqind tė pagės sė tij mujore prej 12 mijė dollarė. Pėr kėtė arsye ai ėshtė cilėsuar si presidenti mė i varfėr nė botė.
“Kam jetuar kėshtu shumicėn e jetės sime,” thotė ai, i ulur nė njė karrige tė vjetėr nė kopsht.
“Mund tė jetoj mirė me kėtė qė kam”.
Nga paga e dhuruar e tij pėrfitojnė njerėzit e varfėr dhe sipėrmarrjet e vogla. Nga ajo qė mbetet mund tė thuhet se ai merr sa njė uruguaian mesatar, pra rreth 775 dollarė nė muaj.
Nė vitin 2010, pasuria e tij e deklaruar me detyrim ishte 1800 dollarė, vlera e njė Volkswagen Beetle e vitit 1987.
I zgjedhur nė vitin 2009, Mujica kaloi vitet ’60 dhe ’70 si pjesė e guerileve Tupamaros, njė grup i armatosur i majtė, i frymėzuar nga revolucioni kuban.
Ai ėshtė qėlluar gjashtė herė dhe ka kaluar 14 vite nė burg. Shumicėn e dėnimit e ka kaluar nė kushte tė ashpra dhe nė izolim deri nė vitin 1985 kur Uruguai u kthye nė demokraci.
Vitet nė burg e kanė ndihmuar qė tė ketė njė vizion tė ri pėr jetėn.
“Mė thonė presidenti mė i varfėr, por nuk ndjehem i varfėr. Njerėzit e varfėr janė ata qė punojnė vetėm pėr tė pasur njė stil tė shtrenjtė jetesės dhe duan gjithmonė e mė shumė,” thotė ai.
“Kjo ėshtė ēėshtje lirie. Nėse ti nuk ke shumė gjėra nė pronėsi, nuk tė duhet tė punosh gjithė jetėn si skllav pėr t’i mbajtur ato, ndaj ke mė shumė kohė pėr veten.
Mund tė dukem si njė plakush ekscentrik, por kjo ėshtė njė zgjidhje e lirė,” thotė ai.
Por edhe pse e simpatizojnė pėr stilin e jetesės, kjo nuk do tė thotė se ai nuk ėshtė i kritikuar pėr atė qė bėn qeveria.
Opozita uruguaiane thotė se rritja ekonomike e vendit nuk ka sjellė shėrbime mė tė mira publike nė arsim e shėndetėsi.
Pėr herė tė parė qė prej vitit 2009 kur ai u zgjodh, popullariteti i ka rėnė nėn 50 pėrqind.
Megjithatė ai nuk ka pse shqetėsohet shumė pėr popullaritetin. Ligjet e Uruguajit nuk i lejojnė atij tė rizgjidhet. Kėshtu, nė moshėn 77 vjeēare, ai do tė tėrhiqet nga politika.
Kur ta bėjė kėtė gjė, do tė marrė njė pension dhe ndryshe nga sa ndodh me shumė ish- presidentė, ai nuk do e ketė tė vėshtirė tė mėsohet me pagesėn qė do marrė.

Lona
19-11-12, 09:30
Moskės s’i lejohet prezencė mė e madhe nė Transdniester http://zhurnal.mk/data/news/mo_4.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mo_4.jpg)
Transdniester, 18 nėntor - Presidenti i Moldavisė ka refuzuar propozimin e Rusisė pėr tė hapur konsullatėn e saj nė territorin separatist tė Transdniesterit.

Nicolae Timofti ka hedhur poshtė planin e Moskės, pasi zyrtarėt e Kremlinit kanė kritikuar vendimin e Moldavisė pėr t’iu bashkuar njė pakti evropian tė energjisė, i cili synon tė zvogėlojė dominimin e gazit rus nė BE dhe nė shtetet e saj lindore fqinje.

Timofti po ashtu ka thėnė se ai nuk do tė miratojė hapjen e konsullatės ruse derisa Rusia tė mos tėrheqė trupat e saj nga Transdniesteri.

Moska ka mbajtur njė forcė prej 1,200 trupash nė rajonin rusishtfolės, prejse ai ėshtė ndarė nga qeveria qendrore moladave mė 1992.


Obama arrin nė Bangkok http://zhurnal.mk/data/news/obam.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=obam.jpg)
Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Barack Obama, ka arritur nė Bangkok.

Kjo ėshtė ndalesa e parė e tij nė turneun aziatik, qė pėrfshin edhe Birmaninė e Kamboxhian.

Obama pritet tė theksojė rėndėsinė e Tajlandės si aleat i Shteteve tė Bashkuara, ndėrsa do tė takojė mbretin Bhumibol Adulyadej.

Ky ėshtė turneu i parė i Obamės jashtė vendit prejse ėshtė rizgjedhur pėr mandatin e dytė presidencial, mė 6 nėntor.


Izraeli dhe Hamasi vazhdojnė luftimet http://zhurnal.mk/data/news/sulmet-gaze.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=sulmet-gaze.jpg)
Kryeministri Benjamin Netanyahu ka thėnė se Izraeli ėshtė i gatshėm qė tė zgjerojė nė mėnyrė tė konsiderueshme operacionin kundėr militantėve nė Rripin e Gazės.

Ai i ka bėrė kėto komente tė dielėn, derisa Izraeli ka vazhduar tė sulmojė Gazėn nga ajri dhe deti pėr tė pestėn ditėn me radhė. Dy ndėrtesa mediatike janė shkatėrruar, ashtu si edhe njė zyrė e Hamasit.

Ushtria izraelite ka thėnė se do tė godasė qindra objektiva nė Gaza, derisa ajo tė ndalojė hedhjen e raketave nė territorin izraelit.

Raketat e Gazės raportohet tė kenė goditur edhe Jerusalemin e Tel Avivin.

Shoqata e Huaj Mediatike nė Lindjen e Mesme i ka kėrkuar llogari Izraelit pėr bombardimin e dy ndėrtesave, nė tė cilat janė plagosur disa gazetarė.

Ushtria e Izraelit ka thėnė se ka qėlluar antenat e tyre, tė cilat Hamasi i pėrdor pėr tė komunikuar me forcat e tij nė terren.

Organizata Botėrore e Shėndetėsisė ka thėnė se spitalet nė Gaza janė tė mbipopulluara me tė plagosur dhe se furnizimet me barna kanė nisur tė zvogėlohen.

​​
Izraeli ka vėnė nė gatishmėri 75,000 forca rezervė. Njė ministėr i qeverisė ka thėnė se ofensiva tokėsore nė Gaza mund tė nisė tė dielėn, nėse nuk ndalen raketat.

Dhuna nė territorin palestinez ėshtė intensifikuar qysh tė mėrkurėn, kur njė raketė e Izraelit ka vrarė shefin e krahut ushtarak tė Hamasit nė Rripin e Gazės.

Lėvizja Islamike ka thėnė se ushtria izraelite, me kėtė vrasje, “i ka hapur dyert e ferrit”.

Pavarėsisht sulmeve tė vazhdueshme, diplomatėt, nė anėn tjetėr, kanė vazhduar pėrpjekjet pėr ndėrmjetėsimin e armėpushimit.

Presidenti i Egjiptit, Muhammad Morsi, ka thėnė se ėshtė nė kontakt me Hamasin dhe zyrtarėt izraelitė.

Ministrat arabė janė takuar nė Kajro dhe kanė rėndė dakord pėr tė dėrguar njė delegacion nė Gaza brenda 48 orėve. Delegacioni do tė udhėhiqet nga shefi i Ligės Arabe, Nabil El-Araby.

Ministrat arabė kanė shprehur mbėshtetje tė fuqishme pėr palestinezėt nė Gaza dhe kanė dėnuar sulmet izraelite kundėr Hamasit, i cili sundon kėtė rajon qysh nė vitin 2007.

Ministri i Jashtėm i Libanit, Adnan Mansour, ka thėnė se vendet arabe duhet tė tregojnė vendosmėri tė fuqishme diplomatike dhe tė mbėshtesin palestinezėt nė Gaza.

“Ne u bėjmė thirrje tė gjitha vendeve arabe qė kanė marrėdhėnie diplomatike me Izraelin, qė tė ndėrmarrin hapa nė nivel diplomatik, duke tėrhequr ambasadorėt e tyre, duke ndėrprerė tė gjitha lidhjet diplomatike dhe duke anuluar ēdo marrėveshje”, ka thėnė Mansour.

Mbi 50 persona, palestinezė dhe izraelitė, thuhet tė kenė humbur jetėn nė pesė ditė luftime. Kjo vlerėsohet tė jetė dhuna mė e keqe ndėrmjet Izraelit dhe Gazės nė disa vjet.


Mijėra indianė nė funeralin e politikanit anti-mysliman http://zhurnal.mk/data/news/mij.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mij.jpg)
Mumbai, 18 nėntor - Dhjetėra mijėra njerėz kanė mbushur rrugėt e Mumbait pėr tė ndjekur funeralin e politikanit nacionalist hindus, Bal Thackeray.

Raportet thonė se rreth 20,000 policė janė vendosur nė kryeqytetin indian pėr tė garantuar sigurinė.

Thackeray, i cili ka vdekur tė shtunėn nė moshėn 86-vjeēare, ka themeluar partinė e krahut tė djathtė Shiv Sen, mė 1996, me synimin pėr tė mbajtuar emigrantėt e Indisė Jugore jashtė shtetit Maharashtra dhe pėr tė ndaluar pėrhapjen e Islamit.

Njė hetim i qeverisė ka fajėsuar Thackerayn pėr nxitje tė dhunės kundėr myslimanėve, gjatė trazirave nė vitet 1990, nė tė cilat kanė humbur jetėn mbi 1,000 njerėz.

Megjithatė, Thackaray nuk ėshtė gjykuar kurrė. Ai u ka bėrė thirrje hindusve qė tė formojnė skuadra tė sulmuesve vetėvrasės pėr tė qėlluar myslimanėt.


Obama viziton Mianmarin http://zhurnal.mk/data/news/344-19Ntx3.AuSt.55.jpeg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=344-19Ntx3.AuSt.55.jpeg)
Jangon, 19 nėntor - Presidenti amerikan Barak Obama u bė presidenti i parė nė detyrė i SHBA-sė, qė viziton Birmaninė (e njohur edhe si Mianmar). Obama pritet ta mbajė njė fjalim nė Rangun (i njohur edhe si Jangon).

Shtėpia e Bardhė lėshoi fragmente nga fjalimi nė tė cilin Obama do tė thotė, se “kam ardhur pėr tė mbajtur premtimin tim, dhe tė zgjasė dorėn e miqėsisė", por do tė theksojė se “ky udhėtim sapo ka filluar, dhe ka shumė rrugė pėr tė bėrė”. Udhėheqėsit e Birmanisė kanė prezantuar reformat qė synojnė pėrmirėsimin e tė drejtave tė njeriut, tė cilat janė shkelur gjatė dekadave tė rejgimit ushtarak.

Zyrtarėt amerikanė theksojnė se vizita e Obamės ėshtė njė shenjė e mbėshtetjes pėr kėto reforma. Obama takon presidentin Thein Sein dhe drejtuesen e opozitės Aung Sun Su Ki


Jordan, protesta kundėr heqjes sė subvencioneve pėr derivate http://zhurnal.mk/data/news/906288_50906287.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=906288_50906287.jpg)
Aman, 19 nėntor - Mijėra njerėz mbrėmė iu bashkangjitėn protestave nėpėr tėrė Jordaninė kundėr vendimit tė qeverisė qė t'i heqė subvencionet pėr derivate, transmeton BTA.

Dje ishte dita e parė e demonstratave kundėr vendimit qeveritar, nė tė cilat morėn pjesė ithtarė tė majtistes, islamistė dhe qytetarė tė rėndomtė.

Protestat shpeshherė janė pėrcjellė me dhunė, ndėrsa epilogu deri nė kėtė moment ėshtė njė i vdekur, 70 tė plagosur dhe 200 tė burgosur.

Kryeqyteti Aman, i cili ėshtė "epiqendra" e demonstratave, mbrėmė ishte skenė e tre mitingjeve tė ndara me thirrje qė qeveria tė japė dorėheqje pėr shkak tė heqjes sė subvencioneve pėr derivate.

Rreth 300 pjesėmarrės nė njėrėn nga protestat madje i bėri thirrje mbretit Abdullai i Dytė tė abdikojė. Thirrjet pėr ndėrrimin e regjimit shėnojnė eskalim tė lėvizjes protestuese, e cila deri para kėsaj krize i ka kufizuar kėrkesat e tyre deri nė "reformim tė regjimit", vėrejnė agjencitė.

Nė pajtim me ligjdhėnien jordaneze dėrgimi i mesazheve deri te mbreti dhe kėrcėnimet kundėr qeverisė janė vepra penale qė kėrcėnohen me dėnime me burg prej 10 vjet. Sipas autoriteteve, protestat mbrėmė kanė kaluar pa incidente.


Opozita siriane "pushton" njė bazė ushtarake http://zhurnal.mk/data/news/dam_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=dam_2.jpg)
Damask, 19 nėntor - Kryengritėsit sirianė deklaruan se e kanė zėnė njė bazė ushtarake tė qeverisė nė afėrsi tė kufirit turk, derisa ka pasur raporte tė sulmeve nė Damask, nė rrethin ku besohet se jetojnė besnikėt e qeverisė.

Njė deklaratė nga Qendra Mediale Aleppo e opozitės, thotė se rreth 15 tanke dhe tė paktėn 18 ushtarė janė zėnė kur kryengritėsit morėn kontrollin e bazės sė forcave speciale nė Orum al-Sughra, tė vendosur nė mes tė Alepos dhe kufirit turk.

Nė videon e postuar nga kryengritėsit qė pretendon se tregon bazėn, shihen tanke dhe artileri tė sekuestruara.

Nuk ka verifikim tė pavarur tė rėnies sė bazės.

Televizioni shtetėror sirian pranoi se “terroristėt” me mortaja qėlluan nė rrethin Mezze 86 tė Damaskut, duke plagosur civilė dhe dėmtuar ndėrtesa.

Rrethi ėshtė i banuar kryesisht me anėtarė tė sektit (islamik)alavitė, sekt tė cilit i takon edhe presidenti sirian Bashar al-Asad.

Lona
24-11-12, 10:36
Protestuesit djegin zyrat e Vėllazėrisė Myslimane http://zhurnal.mk/data/news/pu_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=pu_1.jpg)
Suez, 23 nėntor - Protestuesit nė Egjipt u kanė vėnė zjarrin zyrave tė Vėllazėrisė Myslimane nė tre qytete tė vendit - Suez, Ismailia and Port Said.

Ata janė duke protestuar kundėr ndryshimeve kushtetuese qė ka bėrė presidenti Muhammad Morsi.

Morsi, i cili vjen nga Vėllazėria Myslimane, ka nxjerrė tė enjten njė dekret tė ri, duke i dhėnė mė shumė pushtet vetes.

Sipas dekretit, “vendimet dhe ligjet e nxjerra nga presidenti, janė pėrfundimtare dhe nuk mund t’iu nėnshtrohen ankesave”.

Raportet thonė se kundėrshtarėt dhe mbėshtetėsit e presidentit janė pėrleshur nė Aleksandri.

Aktivistėt qė mbėshtesin reformat, akuzojnė Morsin pėr “zgjerim tė pushtetit diktatorial, duke sulmuar idealet e revoltės sė vitit tė kaluar”.


Morsi thotė se punon pėr stabilitet http://zhurnal.mk/data/news/mor_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mor_2.jpg)
Kajro, 23 nėntor - Presidenti i Egjiptit, Muhammad Morsi, u ka thėnė mbėshtetėsve tė tij se vendi ėshtė nė rrugė drejt “lirisė dhe demokracisė”.

Ai i ka bėrė kėto komente njė ditė pasi me njė dekret tė ri kushtetues, i ka shtuar vetes kompetencat.

Morsi, duke iu adresuar mijėra mbėshtetėsve jashtė pallatit presidencial nė Kajro, ka thėnė se ėshtė duke punuar pėr “stabilitetin politik, social dhe ekonomik”.

Ai po ashtu ka thėnė se nuk ėshtė kundėr njė “opozite tė vėrtetė dhe tė fortė” tė Egjiptit.

Dekreti i Morsit, sipas tė cilit “vendimet dhe ligjet e nxjerra nga presidenti, janė pėrfundimtare dhe nuk mund t’iu nėnshtrohen ankesave”, ėshtė cilėsuar si autokratik.

Mijėra protestues janė tubuar sot nė Kajro pėr ta kundėrshtuar atė, ndėrsa policia ka pėrdorur gazin lotsjellės kundėr tyre.

Po ashtu ka pasur raporte pėr pėrleshje ndėrmjet mbėshtetėsve tė Morsit dhe kundėrshtarėve tė tij nė Aleksandri.

Mė herėt, televizioni shtetėror ka raportuar se protestuesit, nė disa qytete, u kanė vėnė zjarrin zyrave tė Vėllazėrisė Myslimane – lėvizjes sė cilės i pėrket edhe vetė Morsi.


Siria: Turqia po bėn “hapa provokues” http://zhurnal.mk/data/news/s_5.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=s_5.jpg)
Damask, 23 nėntor - Siria ka dėnuar kėrkesėn qė i ka bėrė Turqia NATO-s pėr tė vendosur raketa "Patriot" pranė kufirit tė saj.

Ministria e Jashtme siriane ka thėnė se ky ėshtė njė “hap provokues”.

Sistemi "Patriot" ėshtė i projektuar pėr tė ndėrprerė aeroplanėt ose raketat e armiqve.

Turqia, e cila mbėshtet opozitėn siriane, ka njė kufi prej 900 kilometrash me Sirinė.

Rusia po ashtu ka kritikuar kėrkesėn e Turqisė. Ministri i Jashtėm rus, Sergei Lavrov, ka thėnė se kėrkesa e saj rrezikon qė tė pėrfshijė NATO-n nė konfliktin e Sirisė.

Kjo e fundit po pėrballet me protesta antiqeveritare qysh nė mars tė vitit tė kaluar. Regjimi i presidentit Bashar al-Assad ka shtypur me dhunė protestuesit.

Aktivistėt thonė se mbi 40,000 persona kanė humbur jetėn nė trazira.


PE miraton rezolutė pėr zgjerimin e BE-sė http://zhurnal.mk/data/news/timthumb_19.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=timthumb_19.jpg)
Bruksel, 23 nėntor - Parlamenti Evropian votoi me shumicė tė madhe njė rezolutė jodetyruese pėr zgjerimin e Bashkimit Evropian. Deputetėt theksuan se do tė vazhdojnė angazhimet pėr zgjerimin pavarėsisht krizės sė euros.

Nė Strasburg ku sė fundi kryesisht flitet pėr krizėn financiare, shumė europarlamentarė thonė se "ata nuk do tė ishin fare atje, po tė mos ekzistonte zgjerimi i Bashkimit Evropian". Raportuesja e Parlamentit Evropian Marilena Koppį, paralajmėron nga "dėshpėrimi" qė po vėrehet kohėt e fundit, si pasojė e lodhjes me zgjerimin e BE-sė. Eurodeputetja greke thotė se njė prej sukseseve mė tė mėdha nė politikėn e jashtme ishte pikėrisht zgjerimi i BE-sė.

“Kjo fuqi e Evropės ėshtė theksuar edhe me rastin e ndarjes sė Ēmimit Nobel pėr Paqe?, pohon ajo. Dėshpėrimi qė vėrehet gjithandej ėshtė megjithatė i arsyeshėm. BE-ja po vė objektiva gjithnjė e mė tė larta, ndėrkohė qė disa politikanė vėnė nė pikėpyetje tė gjitha, nė veēanti anėtarėsimin e njė vendi tė caktuar, Turqisė.

Mendime tė ndryshme pėr Turqinė

Nė debatin e fundit nuk u fol gati aspak lidhur me disa kėrkesa pėr rivendosjen e vizave pėr disa vende tė Ballkanit. Komisioneri pėr Zgjerimin Stefan Fülle pohon se "Kriteriet e Kopenhagės", tė miratuara para 20 vitesh, mbeten edhe mė tej baza e negociatave pėr anėtarėsimin e vendeve tė tjera. Marilena Koppį lidhur me kėtė thotė: "Bėhet fjalė pėr besueshmėrinė ndaj nesh. Nėse njė vend i pėrmbush kushtet pėr anėtarėsim, atėherė nuk guxon tė ketė asnjė dyshim se ky vend i takon familjes evropiane."

Rezistencė lidhur me kėto ide ka nga konservatorėt e djathtė tė Austrisė, nga partia FPÖ. Franz Obermayr nga kjo parti pohon: „Raportuesja duket se shumė gjėra po i sheh me syze rozė, nė veēanti ato qė kanė tė bėjnė me Kriteret e Kopenhagės. Nė Turqi unė nuk shoh asnjė zhvillim pozitiv nė ēėshtjen e lirisė sė mendimit, lirisė sė medieve, lirisė sė fesė dhe tė drejtave tė grave. Tė gjitha kėto janė ēėshtje tė hapura ku nuk po shoh ndonjė zgjidhje tė shpejtė."

Kriteret e Kopenhagės tė miratuara nė vitin 1993 parashikojnė vendosjen e stabilitetin politik, ekonominė e tregut dhe kėrkojnė pėrmbushjen e kushteve pėr anėtarėsim. Secili vend duhet tė plotėsojė pėr shembull kushtin e reformave juridike, para anėtarėsimit. Gabimet tė mos pėrsėriten Me rastin e anėtarėsimit tė Bullgarisė dhe Rumanisė ka pasur vėrejtje se kėto vende nuk janė financuar sa duhet. Tani ka vėrejtje edhe lidhur me Kroacinė, e cila do tė anėtarėsohet nė verėn e vitit tė ardhshėm.

Eurodeputeti spanjoll José Millįn Mon kritikon kėrkesat e britanikėve pėr shkurtime nė buxhet. “A ėshtė kjo BE-ja e ardhmėrisė? A ėshtė kjo ardhmėria e gjeneratave tė reja? Shkurtimet mė sė shumti dėmtojnė vendet e reja anėtare tė BE-sė", thotė ai. Rezoluta e miratuar tė enjten parashikon financimin e duhur tė zgjerimeve tė reja. Komisioni i BE-sė kėrkon qė liderėt e shteteve anėtare tė kundėrshtojnė frikėn nga zgjerimi i BE-sė. Kriza nuk duhet tė ndikojė nė procesin e zgjerimit”, pohon socialdemokrati gjerman Knut Fleckenstein. (DW)


Egjipt, policia shpėrndan natėn protestėn http://zhurnal.mk/data/news/egjipt1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=egjipt1.jpg)
Kajro, 24 nėntor - Protestuesit opozitarė qė u vendosėn nė tendat e ngritura nė sheshin Tahrir nė Kajro, u shpėrndanė gjatė natės nga forcat e policisė.

Protestat janė thėrritur nga tė gjitha fraksionet qeveritare pas dekretit tė presidentit Mohamed Morsi qė ndalon tė gjitha institucionet e tjera tė vendit, pėrfshirė kėtu ato tė drejtėsisė, qė t’i anulojnė vendimet e marra.

Protestuesit e vendosur nė tenda tė premten pasdite, deklaruan se do tė qendrojnė nė sheshin simbol tė lirisė pėr njė javė rresht. Por gjatė orėve tė natės ndėrhyrja e forcave tė policisė me gaz lotsjellės ka shpėrndarė turmėn.

Udhėheqėsit e opozitės kėrkuan sėrish revolucion pėr tė ndalur atė qė ata e quajnė kalimin e vendit nė njė dikaturė.

Shoqatat tė tė drejtave tė njeriut dhe juristė vendas thanė se lėvizja e presidentit ėshtė njė goditje pėr revolucionin dhe demokracinė dhe se me anė tė saj ai ėshtė nė gjurmėt e Hosni Mubarak i rrėzuar me protesta popullore shkurtin e 2011-ės.

Opozita deklaron se nuk do tė tėrhiqet nga qendrimi i saj pėr tė mbrojtur demokracinė dhe revolucionin.

Presidenti Morsi reagoi duke deklaruar se pikėrisht pėr tė mbrojtur demokracinė dhe revolucionin nxorri dekretin e tij. Ai shkarkoi kryeprokurorin e pėrgjithshėm tė vendit si dhe kėrkoi rigjykim pėr tė gjithė tė akuzuarti pėr vrasje dhe dhunė ndaj demostruesve gjatė protestave anti-Mubarak.

Lona
24-11-12, 10:42
Rusia kundėr raketave Patriot nė kufirin Turqi-Siri http://zhurnal.mk/data/news/RUSI_9.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=RUSI_9.jpg)
Rusia ka paralajmėruar kundėr njė dislokimi tė mundshėm tė raketave patriot tė NATO-s pranė kufirit tė Turqisė me Sirinė.

Zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme Alexander Lukashevich tha sot se kėrkesa e Turqisė pėr dislokimin nuk do tė ruante stabilitetin nė rajon.

Ambasadorėt e Natos u takuan dje pėr tė shqyrtuar kėrkesėn e Turqisė, qė pason disa javė bisedime mes Ankarasė dhe aleatėve tė Natos pėr mėnyrat pėr tė shtuar sigurinė nė kufirin e saj prej 900 kilometrash pėr tė mėnjanuar efektet e luftės civile siriane.

Sekretari i pėrgjithshėm i aleancės, Anders Fogh Rasmussen, tha se dislokimi do tė shtojė aftėsitė mbrojtėse ajrore tė Turqisė dhe do tė kontribuojė nė mėnjanimin e pėrshkallėzimit tė krizės pėrgjatė kurifit juglindor.


Mohamed Morsi “vetėshpallet faraon” http://zhurnal.mk/data/news/Mohammed-Morsi_2273152b.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=Mohammed-Morsi_2273152b.jpg)
Kajro, 23 nėntor - Opozita egjiptiane bėrri thirrje pėr protesta masive ditėn e premte kundėr dekretit tė presidentit Mohamed Morsi qė i jep kėtij tė fundit kompetenca tė zgjeruara e tė pakundėrshtueshme. Sipas opozitės, me kėtė dekret, Morsi u vetėshpall “faraon” dhe goditi rėndė ligjet dhe kushtetutėn e vendit.

“Ky vendim ėshtė njė goditje pėr demokracinė. Ne u bėjmė thirrje tė gjithė egjiptianėve tė dalin nė tė gjitha sheshet dhe rrugėt e vendit pėr tė protestuar kundėr kėtij dekreti”, deklaroi kreu i sindikatės sė juristėve, Sameh Ashour pėrkrah tė cilit qendronin dy udhėheqėsit e opozitės, Mohamed ElBaradei dhe Amr Moussa.

Dekreti i lėshuar sė fundmi citon se vendimet e presidentit nuk mund tė rrėzohen nga asnjė autoritet tjetėr, pėrfshirė kėtu edhe Gjykatėn Supreme apo tė tjera organe tė lartė tė drejtėsisė qė mbrojnė Kushtetutėn e vendit.

Mbėshtetėsit e presidentit, qė u mblodhėn ditėn e enjte para Gjykatės Supreme nė Kajro pėr tė festuar dekretin, thonė se lėvizja ėshtė mėse e nevojshme pėr tė mbrojtur revolucionin egjiptian.

Pak muaj mė parė, njė vendim i dekretit tė presidentit Morsi qė shkarkonte Prokurorin e Pėrgjithshėm tė vendit u cilėsua si njė lėvizje anti-kushtetuese nga Gjykata Supreme nė Egjipt, por me dekretin e ri, jo vetėm qė asnjė institucion tjetėr nuk do tė mund tė hedhė poshtė vendimet e presidentit, por ato bėhen edhe tė padiskutueshme.


Presidenti meksikan kėrkon t'ia ndryshoj emrin shtetit tė tij http://zhurnal.mk/data/news/4327335_115120055.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=4327335_115120055.jpg)
Meksiko Siti, 23 nėntor - Presidenti meksikan Felipe Kalderon, dėshiron qė t'i shfrytėzojė ditėt e fundit nė krye tė shtetit pėr ta ndėrruar emrin e tij.

Ai dje dėrgoi deri te Kongresi kombėtar projekt-ndryshime tė Kushtetutės, me tė cilat emri do tė ndryshohet nga Shtetet e Bashkuara tė Meksikės, siē zyrtarisht tani quhet vendi nė Meksikė, siē ėshtė e njohur nė mbarė botėn.

Ky shtet emrin Shtetet e Bashkuara tė Meksikės e mori nė shekullin e 19-tė nga themeluesit e saj, tė cilėt ishin tė inspiruar nga SHBA-ja si shembull pėr demokraci dhe liri.

"Emri i vendit tonė mė nuk ka nevojė ta kopjojė emrin e shteteve tjera. Mė falni pėr shprehjen, por emri i Meksikės ėshtė Meksikė", tha Kalderon.

Kalderon mė 1 dhjetor do t'ia dorėzojė detyrėn presidenciale Enrike Pena Nietos nga Partia institucionale-revolucionare.


Tre tė vrarė dhe mbi 90 tė plagosur nė Afganistan http://zhurnal.mk/data/news/tre_2.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=tre_2.jpg)
Vardak, 23 nėntor - Tė paktėn tre persona janė vrarė dhe mbi 90 tė tjerė janė plagosur nga njė sulm vetėvrasės nė provincėn Vardak tė Afganistanit.

Lajmin e ka konfirmuar pėr Radion Evropa e Lirė Ghullam Farooq Mukhles, kreu i Departamentit tė Shėndetėsisė nė Vardak.

Pėrgjegjėsinė pėr shpėrthimin e kanė marrė talibanėt.

Njė zėdhėnės i tyre ka thėnė sulmi ėshtė kryer pėr t’iu hakmarrė Qeverisė afgane, e cila tė mėrkurėn ka ekzekutuar katėr talibanė tė burgosur.

Burimet zyrtare thonė se shpėrthimi i sotėm ka ndodhur nė afėrsi tė njė objekti, i cili shėrben pėr trajnime tė policisė dhe ushtarėve afganė.


Gaza thotė se ushtria izraelite ka vrarė njė palestinez http://zhurnal.mk/data/news/gaz_1.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=gaz_1.jpg)
Gazė, 23 nėntor - Autoritetet spitalore thonė se njė palestinez ėshtė qėlluar pėr vdekje nga trupat izraelite pranė kufirit tė Gazės.

Njė zėdhėnės i ushtrisė sė Izraelit nuk ka mundur tė konfirmojė incidentin, duke thėnė se “trazirat” kanė shpėrthyer nė anėn palestineze tė kufirit dhe kanė bėrė qė ushtarėt izraelitė tė tėrheqin vėrejtjen me tė shtėna paralajmėruese.

Nėse konfirmohet, ajo do tė ishte viktima e parė prejse Izraeli dhe lėvizja islamike e Hamasit kanė hyrė nė armėpushim, tė mėrkurėn vonė.

Marrėveshja pėr armėpushim ka pasuar mė shumė se njė javė luftime ndėrmjet dy palėve.

Zėdhėnėsi i Hamasit, Sami Abu Zuhri, ka akuzuar Izraelin pėr shkelje tė armėpushimit, qė ka ndėrmjetėsuar Egjipti.

Guri i madh
02-12-12, 01:52
Zbulon se e ėma mban rekordin pėr mjekrėn mė tė gjatė



http://images.botasot.info/uploads/largea_mjekra1354399933.jpg
Njė amerikan, qė u rrit nė jetimore, u shokua kur zbuloi se mamaja e tij ishte gruaja qė mbante rekordin pėr mjekrėn mė tė gjatė nė botė.
Richard Lorenco, 35 vjeē, nga Kansasi, u braktis nga babai i tij nė njė dhomė moteli nė moshėn 4 vjeēare.
Vitet nė vazhdim ai ndėrroi disa jetimore dhe ngushėllonte veten duke pretenduar se mamaja e tij ishte njė yll i muzikės rock.
Por ai u shokua kur zbuloi se mamaja e tij 64 vjeēare, Vivian Wheeler, ishte njė performuese cirku, qė dikur kishte mbajtur rekordin Gines pėr mjekrėn 27 centimetėr tė gjatė.
Lorenco tha se pavarėsisht natyrės sė pazakontė tė profesionit tė saj, ai mendon se mamaja e tij ėshtė normale.
Mamaja i tregoi atij se si u arratis nga bashkėshorti qė abuzonte me tė, por ai e gjurmoi dhe i rrėmbeu fėmijėn.
Lorenco kaloi njė fėmijėri e rini tė vėshtirė, por tani ai ka ndėrtuar njė jetė tė re me gruan dhe dy vajzat.
Por kur u plagos nė shpinė dhe mjekėt e pyetėn pėr tė kaluarėn shėndetėsore tė familjes sė tij, ai vendosi qė tė gjurmojė se kush ėshtė mamaja e tij.
Pas gjashtė javėsh, pasi ai kishte bėrė njė kėrkesė nė Departamentin e Shėrbimeve Sociale, ai gjeti mamanė e tij.

Zero Cool
06-12-12, 18:39
Sarajevė: 18 vjet burg pėr sulm kundėr ambasadės sė SHBA-sė


Njė gjykatė nė Sarajevė ka dėnuar me 18 vjet heqje lirie, Mevlid Jashareviqin. Ai akuzohet pėr kryerje tė njė sulmi terrorist ndaj ambasadės amerikane nė BeH.



http://www.rtklive.com/new/photos/large/rtklive021406122012_jasarevic.jpg


Njė gjykatė nė Sarajevė ka dėnuar me 18 vjet heqje lirie, Mevlid Jashareviqin. Ai akuzohet pėr kryerje tė njė sulmi terrorist ndaj ambasadės amerikane nė BeH.

Dy tė akuzuarit e tjerė, Emrah Fojnica dhe Munib Ahmetspahiq janė liruar nga akuzat pėr organizimin e njė grupi terrorist.

Pjesėtari i lėvizjes vehabiste, Mevlid Jashareviq, mė 28 tetor tė vitit tė kaluar ka sulmuar ambasadėn amerikane nė Sarajevė. Me kėtė rast ai ka plagosur njė polic boshnjak qė punonte nė sigurimin e ambasadės.

Si rezultat i sulmit, qendra e Sarajevės ishte bllokuar pėr 45 minuta, derisa sulmuesi nuk ėshtė qėlluar nė kėmbė nga njė snajperist i policisė sė kantonit tė Sarajevės.

Lona
07-12-12, 13:38
Jo xhami pėr 10 mijė myslimanė nė Londėr http://zhurnal.mk/data/news/mangera_yvars_abbey_mills_62.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=mangera_yvars_abbey_mills_62.jpg)
Londėr, 6 dhjetor - Njė nga qendrat mė tė mėdha islamike nė Evropėn Perėndimore, nuk do tė ndėrtohet. Xhamia nė Londrėn Lindore, me emrin "Abej Mills", nuk ka marrė leje nga Kėshilli i Komunės Njuham.

Ėshtė mėtuar qė ajo tė ndėrtohet nė afėrsi tė vendit ku janė mbajtur Lojėrat Olimpike Londra 2012, ndėrsa planifikohej tė pranonte brenda 9.500 besimtarė, ndėrsa tėrė kompleksi deri nė 40.000 besimtarė. Projekti futurist "Kuarti Islamik", tė cilin para 10 vitesh e ka propozuar misionarja myslimane Tablighi Jamat, nėnkuptonte njė xhami multi-funksionale nė 7,3 hektarė tokė, pa minare, me njė ēati tė tejdukshme.

Ndėrsa, brenda kompleksit ėshtė dashur tė ndėrtohen zyrat, shkolla, pavijoni sportiv, restoranti dhe apartamentet. Ajo ėshtė synuar tė ndėrtohet nė hapėsirėn e pėrdorur mė parė pėr qėllime industriale.

Megjithatė, pėrfaqėsuesit e Komunės Njuham, kanė vlerėsuar se kompleksi ėshtė tepėr i madh, gjė qė do tė ndikonte nė ndryshimin e pamjes sė kėsaj pjese tė qytetit, ku gjenden ndėrtesa tė rėndėsishme historike. Pra, sipas tyre nuk do tė pėrputhej me nevojat e bashkėsisė.

Pos kėsaj, kompleksi do tė kishte vetėm 300 vende nė parking, qė ėshtė pak, ndėrsa nuk do tė siguronte hapėsirė pėr akomodim apo punėsim tė qytetarėve. Mijėra protestues, kryesisht nga Birminghami dhe Bradfordi, u mblodhėn natėn e kaluar nė rrugė, para Komunės, nė shenjė proteste pėr vendimin e Kėshillit.


Lavrov: Rusia nuk do tė lejoj hyrje tė amerikanėve http://zhurnal.mk/data/news/rusi_10.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=rusi_10.jpg)
Ministri i jashtėm rus, Sergei Lavrov, ka shpallur se Rusia nuk do tu japė viza hyrėse zyrtarėve tė Shteteve tė Bashkuara, tė cilėt, siē tha ai, i shkelin tė drejtat e njeriut.

Deklarata e zotit Lavrov, u bė menjėherė pasi Senati i Shteteve tė Bashkuara ka votuar pėr sanksione kundėr zyrtarėve rusė tė implikuar nė vdekjen e avokatit rus kundėr korrupsionit, Sergei Magnitsky, dhe shkelėsve tė tjerė tė tė drejtave tė njeriut nė Rusi.

Kjo masė ishte pjesė e njė legjislacioni mė tė gjėrė, pėr tėrheqjen e kufizimeve tregtare ndaj Rusisė, nga periudha e Luftės sė Ftohtė, dhe pėr tė lejuar Marrėdhėnie tė Pėrhershme Normale Tregtare me Rusinė.

Moska i ka kundėrshtuar masat pėr tė drejtat e njeriut, duke u kėrcėnuar me veprime hakmarrėse.

Siē kanė raportuar mediat ruse, zoti Lavror tha se pėr kėto ēėshtje e ka informuar sekretaren amerikane tė shtetit, Hillary Clinton, gjatė takimit tė djeshėm nė Dablin tė Irlandės.

Votimin nė Senatin amerikan, ministria e jashtme e Rusisė e ka vlerėsuar si “shfaqje nė teatrin absurd”.


Rompuj me parashikim pėr ardhmėrinė e eurozonės http://zhurnal.mk/data/news/VanRompuy_1527085c.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=VanRompuy_1527085c.jpg)
Bruksel, 6 dhjetor - Pėr ardhmėri mė tė ndritshme tė eurozonės nevojitet centralizim mė tė madh ekonomik dhe juridik, qė tė evitohet pėrsėritja e gabimeve paraprake tė cilat pėr pak sa nuk e vėrshoi gjithė projektin, deklaroi sot kryetari i Kėshillit tė Evropės Herman Van Rompuj.

Nė tekstin me titull "Drejt unionit tė drejtė ekonomik dhe monetar", i pėrgatitur pėr samitin e liderėve tė BE-sė, qė do tė mbahet javėn e ardhshme, Rompuj theksoi radhitje tė qartė pėr miratim tė masave me tė cilat jashtėzakonisht do tė forcoheshin themelet e euros.

Disa masa janė teknike, si organizimi i mbikėqyrjes sė tė gjitha bankave evropiane, ndėrsa tė tjerat janė politike, si pėr rolin e parlamenteve kombėtare nė kontrollimin e buxheteve.

Kjo para se gjithash i dedikohet Britanisė sė Madhe e cila nuk dėshiron t'i transferojė mė shumė sovranitet Brukselit pėr zgjidhje tė krizės debitore.

"Vendimet pėr buxhetet kombėtare janė nė zemrėn e demokracive parlamentare tė vendeve-anėtare tė BE-sė. Nė tė njejtėn kohė nevojitet qė tė merret parasysh interesi i pėrbashkėt i Unionit, ndėrsa parlamentet kombėtare nuk janė nė pozitėn mė tė mirė qė kėtė ta bėjnė", theksoi Rompuj.


SHBA-ja kryen testim bėrthamor nė Nevada http://zhurnal.mk/data/news/aeclogo.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=aeclogo.jpg)
Uashington, 7 dhjetor - SHBA-ja kryen test subkritik bėrthamore nė Nevadė, nė tė cilin e hulumtuan sjelljen e materialeve bėrthamore pa ndarje tė bėrthamės, transmetojnė mediat franceze.

Testi bėrthamor, i quajtur "Poluks", ėshtė kryer tė mėrkurėn nė njė poligon nėntokėsor nė Nevadė. Qėllimi i testit ėshtė tė mblidhen tė dhėna shkencore qė do tė japin informacion tė rėndėsishėm pėr mbėshtetjen e sigurisė dhe efikasitetit tė armėve bėrthamore, kumtoi Drejtoria kombėtare pėr siguri bėrthamore e Ministrisė sė Energjetikės.

Testi "Poluks" ėshtė i 27-ti nė kategorinė e testeve subkritike bėrthamore nė SHBA. Nė kėto teste nuk ka reagim zinxhiror, qė tė ēon drejt shpėrthimt bėrthamor. Nė tė ndiqet sjellja e plutoniumit, nėnshtruar veprimeve tė shpėrthimeve tė fuqishme kimike. Paraprakisht test i tillė ėshtė realizuar nė vitin 2011.


Japoni, frikė pas tėrmetit http://zhurnal.mk/data/news/japoni_1.jpeg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=japoni_1.jpeg)
Tokio, 07 Dhjetor - Ėshtė tėrhequr pas dy orėsh alarmi i tsunamit nė verilindje tė Japonisė, pasojė e njė tėrmeti tė dhunshėm 7,3 ballė tė shkalles Rihter nė paqėsor. Epiqendra e tėrmetit ishte nė det, rreth 460 kilometra larg Tokios nė njė thellėsi prej 36 kilometra.

Por pavarėsisht kėsaj, ndėrtesat ne kryeqytet u lėkunden me force ndėrsa ne prefekturėn e Miagit, u raportuan dallge deri ne 2 metra te larta.

Pėr vendin qe ende i ka te hapura plagėt e tėrmetit shkatėrrues dhe tsunamit te 2011-tes, episodi ishte tronditės, ndonėse nuk ka te dhėna pėr viktima apo dėme te konsiderueshme materiale.

Mijėra vete humben jetėn marsin e vitit te kaluar, ndėrsa Japonia u pėrball me krizėn me te rende bėrthamore prej njė ēerek shekulli. Tani, me sistemin e paralajmėrimit te shpejte, autoritetet vendase, sipas BBC-se, arritėn te lėshonin njė paralajmėrim pėr termet pak pėrpara se ai te ndodhte vėrtetė. 'Kujtoni tėrmetin e vjetshėm', thėrrisnin fqinjėt e largohuni drejt zonave me te larta, tha pėr teleshikuesit njė prezantues i televizionit shtetėror NHK.

Urdhra evakuimi u shpėrndanė pėr rajonet me te rrezikuara nėpėrmjet rrjetit social Twitter. Sirenat e alarmit rėne edhe ne njėrin prej qyteteve me te goditura nga lėkundjet e vjetshme sizmike, Ishinomaki. Por pavarėsisht frikės qe mbolli sidomos ne Fukushima tėrmeti i ri, kompania qe menaxhon centralet bėrthamore te vendit, Tepco njoftoi se ne kompleksin e Daicit, nuk ka pasur asnjė anomali

Lona
17-12-12, 11:24
15 tė lėnduar nė zjarrin qė ndodhi nė Paris http://zhurnal.mk/data/news/paris-fire_1854209c.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=paris-fire_1854209c.jpg)
Paris, 17 dhjetor - Pesėmbėdhjetė persona janė lėnduar prej tė cilėve tre janė evakuuar nė mėnyrė tė shpejtė, gjatė zjarrit i cili gjatė natės ka shpėrthyer nė arondismanin e pestė tė Parisit.

Sipas zėdhėnėsit tė njėsive tė zjarrfikėsve tė Parisit, nėnkoloneli Samuel Bernes, njėri prej tre personave i cili ėshtė nė rrezik jete vuan nga plagėt e djegies, pėrderisa dy tė tjerė nga helmimi me tym, dymbėdhjetė tė lėnduarit e tjerė janė evakuuar drejt spitaleve me urgjencė relative.

Zjarri ka filluar nė orėn 2:30 nė katin e dytė nė njė ndėrtesė shtatė katėshe nė kėndin e lagjes "Pjer-Nikoll" dhe "Fustel-de-Kulanzh", nė afėrsi tė spitaleve Koshan dhe Vall de Gras.

Flakėt e zjarrit ėshtė zgjeruar nė dy katet e sipėrme pėrmes shkallėve. Zjarri ėshtė shuar rreth orės 3:50 dhe nė shuarjen e tij janė pėrfshirė 130 zjarrfikės me 41 automjete nga 19 kazerma tė Parisit. Pėr momentin specialistėt janė nė terren pėr t'i bėrė tė ditura arsyet pėr kėtė zjarr tė rėndė.


Obama: Duhet tė mbrojmė fėmijėt
http://zhurnal.mk/data/news/uash_3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=uash_3.jpg)
Uashington, 17 dhjetor - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Barack Obama, ėshtė shprehur se duhet bėrė mė shumė pėr tė mbrojtur fėmijėt pas tragjedisė nė Konektikat, ku njė i ri hyri nė njė shkollė fillore duke vrarė 26 persona, mes tė cilėve 20 fėmijė.

Obama tha qė do tė pėrdorte tė gjitha mjetet nė dispozicionin e tij pėr tė parandaluar njė tragjedi tjetėr tė ngjashme.
Duke folur nė Njutaun, presidenti amerikan deklaroi: “Kam ardhur kėtu pėr t’ju ofruar dashurinė dhe lutjet e njė kombi. Nuk jeni tė vetėm nė hidhėrimin tuaj.”

Obama pėrsėriti thirrjen pėr veprime kundėr krimeve me armė duke thėnė se nė javėt e ardhshme ai do tė pėrdorė ēdo fuqi qė ka nė pėrpjekje pėr tė parandaluar mė shumė tragjedi tė tilla.

“Nuk mund ta toleroj mė kėtė gjė. Duhet njė ndryshim nė mėnyrė qė kėto tragjedi tė mos pėrsėriten”, deklaroi Obama, i cili takoi familjarėt e viktimave dhe punėtorėt e shėrbimeve tė emergjencės gjatė vizitės sė tij nė zonė.

Tė gjithė fėmijėt e vrarė gjatė ēmendurisė sė 20-vjeēarit Adam Lanza (8 djem dhe 12 vajza) ishin tė moshės 6 dhe 7 vjeē, sipas listės zyrtare tė viktimave qė u publikua tė dielėn.

Lona
17-12-12, 11:27
Pakistan: U vranė zyrtari lokal dhe dy policė http://zhurnal.mk/data/news/pak_6.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=pak_6.jpg)
Kueta, 17 dhjetor - Policia thotė se persona tė armatosur nė qytetin juglindor Kueta nė Pakistan, e kanė vrarė zėdhėnėsin e qeverisė provinciale dhe dy policė.

Sulmuesit dje e kishin qėlluar pėr vdekje zėdhėnėsin Khadim Hussain Noori, mysliman shiit, 56 vjeēar, derisa e parkonte makinėn e tij.

Sipas autoriteteve, sulmuesit i kanė vrarė dy policė dhe njė e kanė plagosur, derisa u larguan me shpejtėsi nė motoēikletė.

Deri tash askush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr kėtė sulm.

Nė kėtė hapėsirė ka pasur rritje tė vrasjeve sektare, gjatė vitit tė kaluar, pasi radikalėt myslimanė sunitė i sulmojnė myslimanėt shiitė.


Nė SHBA zhvillohet vaksina kundėr kancerit http://zhurnal.mk/data/news/saa.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=saa.jpg)
Uashington, 16 dhjetor - Shkencėtarėt nė Institutin Roswell Park nė Shtetet e Bashkuara kanė zhvilluar njė vaksinė, pėr tė cilėn thonė se shkatėrron qelizat e kancerit dhe parandalon rikthimin e sėmundjes.

Agjencia amerikane pėr Kontrollin e Ushqimit dhe tė Barnjave FDA ka dhėnė lejen pėr prodhimin e terapisė eksperimentale, e cila do tė testohet nė njerėz.

Instituti ka zhvilluar procesin nė atė mėnyrė qė nga pacienti merren qelizat kancerogjene, tė cilat modifikohen dhe “mėsohen” tė vrasin qelizat e kancerit, e mė pastaj i kthehen pacientit.

“’Tė armatosura’ me proteina speciale, qelizat i kthehen pacientit nė formėn e vaksinės, e cila krijon njė mori qelizash qė mė pastaj kėrkojnė dhe shkatėrrojnė kancerin”, thuhet nė deklaratėn e Institutit Roswell Park.

Vaksina do tė prodhohet nė hapėsirat e institutit nė fjalė.


OKB: Ban Ki-moon i alarmuar me dhunėn nė Siri http://zhurnal.mk/data/news/ok.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=ok.jpg)
Damask, 17 dhjetor - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-moon, ėshtė shprehur i alarmuar lidhur me atė qė ai e ka pėrshkruar si “pėrshkallėzim dramatik i dhunės” nė Siri, gjatė ditėve tė fundit.

Nė njė deklaratė me shkrim, Ban Ki-moon, thotė se ka pasur raporte pėr vrasje masive tė civilėve nė fshatin Aqrab afėr qytetit Hama dhe dyshime pėr shkrepje tė raketave me rreze tė gjatė veprimi nė disa hapėsira.

Sipas deklaratės sė sekretarit Ban Ki-moon, raportet e djeshme pėr sulme me bomba, qė shkaktuan shumė viktima nė kampin e refugjatėve palestinezė nė kryeqytetin e Sirisė, Damask, paraqesin shqetėsim “serioz”.

Mėtutje, ai i ka pėrkujtuar forcat qeveritare dhe luftėtarėt kryengritės se marrja nė shėnjestėr e civilėve paraqet krim lufte.

Mė herėt, zėvendėspresidenti i Sirisė, Faruq al-Sharaa, ėshtė cituar nga njė gazetė libaneze duke thėnė se as forcat e presidentit Bashar al-Assad, e as luftėtarėt kryengritės, nuk duket se mund ta fitojnė luftėn civile nė Siri.


Forcohen marrėdhėniet Bullgari - Greqi http://zhurnal.mk/data/news/photo_verybig_114314.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=photo_verybig_114314.jpg)
Athinė, 17 dhjetor - Kryeministri bullgar Bojko Borisov dhe 11 ministra tė Qeverisė nė Sofje sot nė Athinė do tė marrin pjesė nė seancėn e dytė tė Kėshillit pėr bashkėpunim nė nivel tė lartė midis qeverive tė Greqisė dhe Bullgarisė.

Nė Athinė Borisov do tė takohet me presidentin e Greqisė Karolos Papuljas dhe me kryeministrin Andonis Samaras, ndėrsa ministria bullgare do tė ketė takime me kolegėt e tyre resorė grekė.

Nėntė delegacione tė larta do tė nėshkruajnė gjashtė dokumente, midis tė cilėve edhe Deklarata e pėrbashkėt e qeverive.

Lona
21-12-12, 13:29
E bija e Erdoganit sulmon Ivica Dacicin http://zhurnal.mk/data/news/summey.gif (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=summey.gif)
Ankara, 21 dhjetor - E bija e kryeministrit tė Turqisė, Recep Tayyip Erdogan, nė rrjetin social Twitter ka debatuar pėr Kosovėn dhe pėr Bosnjėn.

“Mendoj se Serbia ka bėrė mjaftė kundėr myslimanėve tė Srebernicės. Ka ardhur koha qė tė ndalet urrejtja kundėr myslimanėve tė Ballkanit”, ka thėnė nė njė postim Sumeyye Erdogan.

Ndėrkaq, nė njė postim tjetėr ajo i drejtohet kryeministrit tė Serbisė, Ivica Dacic, me kėto fjalė: “Z. Ivica Dacic, unė, vajza e Recep Tayyip Erdoganit, do tė doja ta di mendimin tuaj se pse ju i urreni myslimanėt e Kosovės?”.

Lona
21-12-12, 13:32
Gjendja shėndetėsore, Clintoni jo mė udhėtime me aeroplan http://zhurnal.mk/data/news/TheWorldofHillaryClintonAirplane.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=TheWorldofHillaryClintonAirplane.jp g)
Washington, 20 dhjetor - Sekretarja amerikane e Shtetit, Hillary Clinton, e sėmurė qė prej 10 ditėsh, nuk mund tė kryejė para mesit tė muajit janar rrugė tė gjata me avion nė katėr anėt e planetit, njoftoi dje zėdhėnėsi i tij.

"Duke marrė parasysh gjendjen shėndetėsore tė sekretares sė shtetit, mjekėt e kanė kėshilluar tė mos udhėtojė me avion nė javėt e ardhshme. Ne nuk kemi parashikuar asnjė udhėtim deri nė mes tė muajit janar'', shkruan kėshilltari i saj, Philippe Reines, nė njė letėr dėrguar gazetarėve.

Ajo udhėton tė paktėn dy herė nė muaj pėr udhėtime nė katėr anėt e planetit. Me mė shumė se 1,5 milionė kilometra rrugė dhe 112 vende tė vizituara, ajo mban rekordin absolut tė tė gjitha sekretareve amerikane tė Shtetit.


Putin: Unė e di se kur do tė vijė fundi i botės :biggrin: http://zhurnal.mk/data/news/putin_18.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=putin_18.jpg)
Moskė, 20 dhjetor - Presidenti rus, Vladimir Putin, gjatė njė konference pėr shtyp dha profetėsinė e tij pėr fundin e botės. “Pikė sė pari unė e di se kur do tė vijė fundi i botės”, tha ai duke dhėnė njė shpjegim shkencor.

“Pas 4.5 miliardė vitesh kur funksioni dhe cikli i Diellit tonė tė pėrfundojė”. I pyetur nėse kishte frikė nga njė gjė e tillė, Putin u pėrgjigje: Pėr ēfarė tė kem frikė? Ėshtė e pashmangshme.”

Njė sondazh i televizionit shtetėror rus tregon se vetėm 9% e tė atyre qė janė pėrgjigjur besojnė se fund i botės do tė vijė kėtė tė premte.


Wikileaks vitin e ardhshėm publikon edhe 1 milion dokumente http://zhurnal.mk/data/news/wikileaks-3.jpg (http://zhurnal.mk/image.aspx?img=wikileaks-3.jpg)
Londėr, 21 dhjetor - Themeluesi i Wikileaks, Xhulijan Asanzh mbrėmė deklaroi se ai nuk do tė pėrkulet dhe premtoi se faqja e tij do tė publikojė njė milion dokumente tė tjera.

Sipas Asanzh, dokumentet qė do publikohen nė vitin 2013, do prekin ēdo vend nė botė. Tanimė janė bėrė gjashtė muaj qė kur ai ka nisur tė kėrkojė azil pėr tė shpėtuar nga ekstradimi nė Suedi ku akuzohet pėr sulme seksuale.

Asanzh druhet se do e dėrgojnė nė SHBA, ku mund tė ndėshkohet pėr publikimin e kabllogrameve. Njė turmė prej 80 pėrkrahės u mblodh jashtė ndėrtesės sė ambasadės ekuadoriane nė Londėr, pėr tė dėgjuar fjalimin e 41- vjeēarit nga ballkoni i ambasadės. Siē tha ai Pentagoni akoma e quan Wikileaks njė krim qė vazhdon.

Guri i madh
07-01-13, 20:54
http://images.botasot.info/uploads/largea_dogji071357582904.jpg
Burgim tė pėrjetshėm dhe me njė detyrim pune prej 17 vitesh ėshtė dėnimi i marrė nga njė nėnė nė Britaninė e Madhe, e cila ēoi djalin e saj drejt vdekjes, pasi ky i fundit nuk mundi tė mėsonte pėrmendėsh pjesė tė librit tė shenjtė, Kurani.
Sara Ege, 33 vjeē, ėshtė dėnuar pėr vrasje, pasi u zbulua se ajo kishte djegur trupin e djalit tė saj 7- vjeēar, ndėrsa mė parė vetė ajo kishte pretenduar se trupi i tij ishte djegur nga njė zjarr qė kishte pėrfshirė shtėpinė.
Por nga hetimet rezultoi se ajo e kishte keqtrajtuar djalin saj, Yaseen, pasi ai nuk kishte mundur tė mėsonte pėrmendėsh pjesė nga Kurani nė njė kohė tė shkurtėr.
Vendim u dha nga njė Gjykatė nė Cardiff, e cila njė muaj mė parė kishte gjetur fajtore 33- vjeēaren.

Guri i madh
07-01-13, 21:54
Gruaja 15- vjeēare lė burrin 90- vjeēar jashtė dhomės sė gjumit



http://images.botasot.info/uploads/largea_gruaja-071357592918.jpg
Njė burrė 90- vjeēar nga Arabia Saudite ka vendosur tė padisė familjen e gruas sė tij 15- vjeēare, pasi ajo mbylli veten nė dhomėn e gjumit natėn e parė tė martesės.
Adoleshentja e terrorizuar e mbylli derėn nga brenda, nė mėnyrė qė i shoqi i saj tė mos hynte dot. Dy ditė mė vonė ajo u arratis pėr nė familjen e saj.
Tani burri i saj i moshuar kėrkon paratė qė kishte dhėnė pėr tė marrė nusen. Ai thotė se ka paguar 17.500 dollarė pėr kėtė martesė.
Burri saudit thotė se martesa ėshtė e ligjshme dhe korrekte.
Por kjo ngjarje ka shkaktuar zemėrim tek aktivistėt, qė thonė se ky ėshtė prostitucion dhe trafik fėmijėsh.

Oqeani
12-01-13, 21:50
Franca nė Luftė !

Siē behet e ditur sot, Franca sulmoi trupat "rrebele" iskamke ne pjesen qendrore te Malit, ku ne operacion humbi jeten piloti 42 vjeēar francez, gje qe tronditi Francen.
Ky sul erdhi pas kerkesess se qeverise Maliane.

Franca sot pat dhe nje deshtim ne tentim lirimi te te zenurit peng ne Somali !

Nje pjestar i komandoseve u vra, nje tjeter u shpall i zhdukur, kurse misionari i zen peng ( 3,5 vite) thuhet se eshte vrare nga rrebelet.
Franca ket tentim shpetimi e pranoi si deshtim !

Guri i madh
16-01-13, 22:10
1 mijė mace shpėtohen nga tryezat e kinezėve



Njė mijė mace u shpėtuan nga tryezat e kinezėve, pasi aktivistėt e njė grupi pėr mbrojtjen e kafshėve ndėrhynė nė skenėn e njė aksidenti rrugor, ku njė kamion qė po transportonte macet pėr nė disa restorante tė krahinės sė Guangdongut u dėmtua nė njė rrugė kombėtare.

Macet, tė futura nė arka druri u shpėtuan midis tė ēarave qė u krijuan nė karrocerinė e mjetit transportues pas aksidentit.
Kafshėt u trajtuan me ushqim, ujė dhe qumėsht, pėrpara se tė dėrgoheshin prej aktivistėve nė qendrėn e njė shoqate tė mbrojtjes sė kafshėve pėr trajtim dhe mbrojtje.Tė mbajtura nė kushte ēnjerėzore dhe pa u ushqyer pėr mbi 24 orė, macet ishin tė destinuara tė shpėrndaheshin nė disa rrjete restorantesh, ku do tė shėrbeheshin si ushqim pėr klientėt.Nė kulturėn kineze, jo vetėm macet, por edhe kafshė tė tjera shtėpiake si qentė konsiderohen tė ngrėnshme. Pėrballė kėrkesės sė madhe tė tregut vendas pėr ushqim, shumė fermerė nė zonat rurale tė Kinės sigurojnė jetesėn e tyre nėpėrmjet mbarėshtimit dhe rritjes sė kėtyre kafshėve, qė mė pas i shiten therrtoreve, supermarketeve dhe rrjeteve tė ndryshme tė restoranteve nė vend.

Guri i madh
19-01-13, 18:19
Tenton ta vrasė liderin e turqve bullgarė nė konferenc

http://images.botasot.info/uploads/largea_bulgaria_01_1657805a1358615302.jpg
Njė burrė i panjohur ia ka drejtuar sot revolen liderėt tė turqve tė Bullgarisė, Agmet Dogan derisa ai iu drejtohej pjesėmarrėsve nė njė konferencė partiake nė Sofje.
Sulmuesi u ngrit nga publiku dhe u drejtua kah Dogani me armė nė dorė nė momentin kur lideri i Lėvizjes pėr tė drejta dhe liri kritikonte politike e BE-sė dhe qeverisė bullgare.
Burri nuk arriti tė shtinte nga revolja, sepse Dogani arriti t’ia largoj revolen nga dora, kurse mė pas nė podium arritėn delegatėt e konferencės dhe e rrėzuan sulmuesin nė dysheme, raportojnė mediat bullgare.


Mė pas delegatėt e kanė rrahur sulmuesin.
Ėshtė konfirmuar se sulmuesi kishte ftesė pėr kėtė konferencė, por ende nuk ėshtė e qartė se a ishte delegat dhe si arriti ta fuste revolen nė sall


http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=drKifHr5UsU


http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=drKifHr5UsU


kjy-c38qoTQ

Guri i madh
24-01-13, 21:49
Monstrumi rus: Vrau dhe e poqi nė furrė mbesėn



http://images.botasot.info/uploads/largea_monstrumi241359061024.jpg
Policia ruse ka njoftuar se njė mashkull, pasi ka pirė me nėnėn e saj dhe njėkohėsisht motrėn e tij, e ka vrarė vajzėn 2-vjeēare tė motrės dhe pasi e ka prerė nė copė e ka futur nė furrė.
Raportohet se mashkulli 34 vjeēar, pasi piu bashkė me tė motrėn, e shfrytėzoi rastin e daljes sė shkurtėr tė nėnės te fqinjėt, dhe e vrau mbesėn.
Pas kthimit nė shtėpi, nėna nuk arrinte ta gjente vajzėn e saj, e cila mė vonė u gjet e vdekur nė furrė tė shporetit. Pjesė tė trupit tė saj u gjetėn edhe nė kuzhinė.
I dyshuari i arrestuar i deklaroi policisė se vajza ka vdekur nga goditja nė kokė pasi ai e kishte shtyrė, kurse pastaj e kishte futur nė furrė pėr tė fshehur krimin.

Zero Cool
06-02-13, 14:37
Siri, snajperja qė merr hak pasi i vranė fėmijėt


http://www.knninfo.com/repository/images/hakmarrsja.jpg


Damask, 06.02.2013

Atė e quajnė “Guevara” dhe dikur jepte mėsim anglisht nė njė shkollė nė Siri. Por qė kur asaj i vranė fėmijėt nė njė sulm ajror vitin e shkuar, ajo ka vendosur tė hakmerret.

Me njė armė nė krah, ajo ėshtė snajperja e rebelėve nė qytetin Alepo nė Siri.

Nė godinat e shkatėrruara, ajo gjurmon pėr armiqtė e saj, trupat qeveritare.

36- vjeēarja humbi fėmijėt e saj, njė vajzė 10 vjeē dhe djalin 7 vjeē.

“Mė pėlqen qė tė luftoj. Kam vendosur tė marr hak,” thotė ajo.

Vetė ka njė grup luftėtarėsh, prej 30 personash, qė e ndjekin nga pas.

Ajo thotė se pėr ēdo rebel qė vritet, ajo vret njė ushtar tė qeverisė.

Thotė se pret me orė e ulur, ndėrsa civilėt largohen dhe ajo ka pamje tė qartė tė ushtarėve.

Ajo thotė se ka vrarė tė paktėn pesė ushtarė.

“Mė bėn tė ndjehem mirė. Sa herė qėlloj ndonjė prej tyre, bėrtas: Po”

Zero Cool
11-02-13, 16:58
Papa Benedikti XVI jep dorėheqje


http://www.knninfo.com/repository/images/11_02_13_98644_Papa.jpg


Vatikan, 11.02.2013

Papa Benedikti ka njoftuar sot se ai do tė heqė dorė nga post i tij mė 28 shkurt pasi qė nuk po mund t`i kryejė detyrat e zyrės sė tij, duke u bėrė kėshtu Papa i parė qė nga mesjeta qė merr kėtė vendim.
86 vjeēi ka thėnė se ai e ka vėrejtur se ka humbur fuqinė muajve tė fundit.

“Po e njoftojė masėn se e kam vėrejtur paaftėsinė time pėr t`i pėrmbushur detyrat tė cilat mė janė caktuar mua”, ka thėnė ai nė njė komunikatė.

“Pėr kėtė arsye, dhe i njoftuar mirė pėr kėtė akt serioz, me liri tė plotė unė deklarohem se po largohem nga posti i kreut tė Kishės Katolike ” ka thėnė Papa Benedikti XVI.

Papa ka paralajmėruar se do ta braktisė kėtė post mė 28 shkurt, nė orėn 20. Nė atė moment edhe fillon periudha e “karriges sė zbrazėt” (sede vacante) , ka thėnė zėdhėnėsi i Selisė sė Shenjtė Federico Lombardi.

Periudha e “karriges ės zbrazėt” fillon nė rast tė vdekjes sė papės ose nėse ai heq dorė nga posti.
Papa Benedikti XVI erdhi nė krye tė Kishės katolike nė prillin e vitit 2005, pas vdekjes sė Papa Gjon Pali II.

Largimin e parė nga posti i kreut tė Selisė sė Shenjtė e ka bėrė Papa Celeste nė vitin 1294.
Zėdhėnėsi i Qeverisė gjermane ka thėnė se ėshtė i prekur nga tėrheqja e Papės.

Guri i madh
14-02-13, 16:45
http://images.botasot.info/uploads/largea_grate-valentin1360844494.jpg
Dhjetėra afganė kanė shėnuar Ditėn e Valentinit duke marshuar nė Kabul pėr tė denoncuar kėshtu dhunėn kundėr femrave.
Protestuesit, qė mbanin nė duar posterė dhe brohoritnin sllogane pėr respektimin e tė drejtave tė grave, ecėn nga pallati Darul Aman Palace jashtė Kabulit e deri nė afėrsi tė parlamentit nė qytet.
Njė nga pjesėmarrėset, aktivistja e tė drejtave tė grave, Anahita Mahbob, tha se “gratė afgane po shiten, po dhunohen dhe pėrballen me lloje tjera tė dhunės.”
Ajo ka thėnė se dėshirojnė “liri pėr gratė nė tė gjitha fazat e
jetės”.
Tubimi ėshtė pjesė e vetėdijėsimit global kundėr dhunės nė familje.

Zero Cool
28-02-13, 17:02
Talibanėt vranė 17 njerėz nė stacionin e policisė


Kabul, 27.02.2013

Ekstremistėt talibanė kanė helmuar dhe pastaj i kanė vrarė 17 persona, tė cilėt ishin duke fjetur nė njė stacion policie nė lindje tė Afganistanit, tha njė zyrtar lokal nė Gazna.

Gjatė sulmit janė vrarė 10 pjesėtarė tė policisė lokale afgane, si dhe shtatė civilė, tha pėr agjencinė AP guvernatori i provincės Andar, Musa Han Akbarzada.

Ky ėshtė sulmi i dytė i tillė gjatė kohėve tė fundit nė tė cilin shėnjestėr e sulmit ishin forcat afgane tė sigurisė. Mbetet e paqartė se si ekstremistėt kanė arritur t’i vėnė nė gjumė njerėzit nė stacionin e policisė, para se t’i vrisnin ata me armė zjarri..

Zėdhėnėsi taliban, Zabiullah Muxhahid mori pėrgjegjėsinė pėr sulmin . ai i tha agjencisė AP me telefon se sulmuesit kanė vrarė 17 njerėz derisa ishin nė gjumė, por ka demantuar se ata mė parė janė helmuar.

Oqeani
02-03-13, 15:54
Sot ne Shkup !!!!


https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=9a0Z3CiJcVg

Guri i madh
05-03-13, 22:11
Ugo Qavezi ka vdekur serrbia po mban zi per mikun e vet

murrizi
07-03-13, 14:13
Publikuar: 07.03.2013 - Koha.net
Beograd, 7 mars - Kryeministri i Serbisė, Ivica Daciq ka deklaruar se pėr 10 vjet, Serbia ėshtė mashtruar duke thėnė qė Kosova ėshtė Serbi edhe pse ashtu ėshtė e shkruar edhe nė Kushtetutėn serbe, njofton KTV .

"Sot kjo preambulė nė kushtetutė nuk na ndihmon aspak, presidenti i Serbisė nuk mund tė shkojė nė Kosovė, as kryeministri, as policia e as ushtria", ka deklaruar Daēiq.

Nė njė artikull nė lidhje me dhjetėvjetorin e vrasjes sė Zoran Gjingjiqit, Daēiē tha se Kosova, gati dhjetė vjet ka qenė njė tabu, dhe askush zyrtarisht nuk guxoi ta thoshte tė vėrtetėn. Kryeministri tha se Serbia ėshtė duke pritur pėr punėn e pambaruar tė pėrcaktimit tė hapėsirės sė vet si dhe pėrpjekjeve nė Kosovė, kryesisht pėr serbėt qė jetojnė atje, pėr tė shpėtuar siē ka thėnė ai, atė qė mund tė shpėtohet, dhe t’iu sigurojė atyre njė jetė normale, tė sigurt dhe njė tė ardhme.

"Nė kėtė mėnyrė, dhe vetėm nė kėtė mėnyrė, edhe Serbia do tė ketė njė tė ardhme", ka thėnė Daēiq.

Kėto deklarata tė Daēiqit vlerėsohen si shenja qė Beogradi ka bėrė njė ndryshim historik nė njė nxitim pėr tė siguruar negociatat pėr anėtarėsimin e Serbisė nė Bashkimin Evropian.

Guri i madh
11-03-13, 17:01
E dini pse Arabia do ndalojė ekzekutimet me shpatė nė publik?

Bota Sot | 11.03.2013 12:18

(http://www.botasot.info/lifestyle/214827/e-dini-pse-arabia-do-ndaloje-ekzekutimet-me-shpate-ne-publik/#)[/URL] (http://www.botasot.info/lifestyle/214827/e-dini-pse-arabia-do-ndaloje-ekzekutimet-me-shpate-ne-publik/#)[URL="http://www.botasot.info/lifestyle/214827/e-dini-pse-arabia-do-ndaloje-ekzekutimet-me-shpate-ne-publik/#"] (http://www.addthis.com/bookmark.php?v=250&winname=addthis&pub=ra-503e2ca26fc35ccb&source=tbx-250&lng=de&s=jappy&url=http%3A%2F%2Fwww.botasot.info%2Flifestyle%2F21 4827%2Fe-dini-pse-arabia-do-ndaloje-ekzekutimet-me-shpate-ne-publik%2F&title=E%20dini%20pse%20Arabia%20do%20ndaloj%C3%AB% 20ekzekutimet%20me%20shpat%C3%AB%20n%C3%AB%20publi k%3F%20-%20Lifestyle%20-%20Bota%20Sot&ate=AT-ra-503e2ca26fc35ccb/-/-/513e0d2dbf843ac4/2/513e0b0f525f9953&frommenu=1&uid=513e0b0f525f9953&ct=1&pre=http%3A%2F%2Fwww.botasot.info%2F&tt=0&captcha_provider=nucaptcha)

http://images.botasot.info/uploads/largea_shpata1363000735.jpg
Arabia Saudite po merr nė konsideratė ndalimin e prerjeve tė kokės nė publik.
Arsyeja nuk ėshtė se kjo metodė ėshtė barbare, por pėr faktin e thjeshtė se nė mbretėrinė e pasur me naftė nuk ka mė shpatarė qė tė bėjnė ekzekutimet.
Njė ekip i pėrbashkėt nga tre ministri, ajo e rendit, e drejtėsisė dhe ajo e shėndetit, ka propozuar qė nė vend tė shpatarėve, tė pėrdoren skuadrat e pushkatimit.
Komiteti ka argumentuar se njė masė e tillė nuk dhunon ligjin islamik.
Arabia Saudite ka ekzekutuar me prerje koke 76 njerėz nė vitin 2012.
Pėrdhunimet, vrasjet, grabitjet e armatosura, trafiku i drogės, etj, dėnohen me vdekje nė kėtė vend.
Sivjet janė ekzekutuar tre njerėz.
Ekzekutimet me prerje koke kanė qenė gjithmonė burim tensioni mes Arabisė Saudite dhe komunitetit ndėrkombėtar.
Kėta tė fundit kėrkojnė qė tė ndalohet njė masė e tillė, si dhe shtojnė se duhen garantuar procese tė rregullta gjyqėsore.

Zero Cool
18-03-13, 17:08
Tėrbohet Putin, Qipro e nxjerr jashtė me “shkelma”


Ka befasuar mbarė botėn refuzimi i Presidentit tė Qipros, N. Anastasiadis tė ofertės sė Gazprom pėr tė shpėtuar konfiskimin bankar!
Lajmi u transmetua nga kanali televiziv i Qipros “STIGMA”, ku nė transmetimin e reportazhit bėhej e ditur se sipas rrjedhjeve nga presidenca: “Presidenti nuk do ta diskutoj kėtė version, pasi do qė zgjidhja tė vij nga Europa!”.

Menjėherė pas lajmit tė refuzimit tė ofertės sė Gazprom, doli nė njė konference urgjente pėr shtyp kreu i Unionit tė Bankave Rajonale tė Rusisė, Anatoly Anksakov, anėtar i kėshillit tė lartė tė Bankės sė Rusisė dhe anėtar i Unionit tė Sipėrmarrėsve dhe tė Industrisė sė Rėndė, i cili duke folur pėr Interfax pas mbarimit tė mbledhjes sė jashtėzakonshme tė qeverisė Anastasiadi dhe pas Eurogrup pėr konfiskimin e njė pėrqindje tė depozitave bankare, e quajti sistemin bankar tė Qipros: “Tė pabesueshėm”, madje iu drejtua qytetarėve rusė: “I kėshilloj qytetarėt rusė tė tėrheqin tė gjithė kapitalet e tyre qė ata kanė nė bankat e Qipros menjėherė”.
Ndėrkohė i menjėhershėm ishte dhe reagimi i Vladimir Putin i cili i telefonoi presidentit qipriot Niko Anastasiadi duke i thėnė: “Nėse miraton kėtė projekt ligj, mė mirė vendos njė flamur gjermanė nė Presidencė.

Nuk ke kuptuar se me kėtė vendim shkatėrron vendin tėnd!”.

Guri i madh
26-05-13, 21:49
Kuriozitete

http://www.koha.net/repository/image.php?source=images/f6_26shami1369566395.jpg (http://www.koha.net/index.php?page=1,8,146954) Gazetarja heq shaminė nga koka para imamit (Video) (http://www.koha.net/index.php?page=1,8,146954)

Zero Cool
27-05-13, 15:48
Trazira nė Paris, protesta kundėr martesave gay


http://www.knninfo.com/repository/images/27_05_13_96449_paris.jpg


Paris, 27.05.2013

Franca mbetet e ndarė pas miratimit tė ligjit qė mbėshtet martesat e tė njėjtit seks. Ndėrsa njė tubim masiv kundėr martesės sė homoseksualėve e sidomos kundėr tė drejtės pėr tė adoptuar, ka pushtuar rrugėt e Parisit, gati 900 km mė nė jug, nė Kanė, "La vie d' Adele " apo "Blue is the ėarmest color", njė histori dashurie mes dy vajzave adoleshente, ka fituar Palmėn e Artė" duke pasqyruar dy fytyrat e Francės sot.

Francė konservatore, katolike dhe e qendrės sė djathtė zbriti sėrish nė shesh pėr tė kundėrshtuar nenet e ligjit tė njohur dhe si "pėr tė gjithė": 150 mijė njerėz sipas forcave tė rendit e 1 milion sipas organizatorėve nisėn marshimin nga tri pika tė ndryshme pėr tu mbledhur sė bashku nėn udhėheqjen e familjeve me fėmijė, tė rinjve e madje dhe njė gomari qė mbante mbi kurriz mbishkrimin "Unė votova Hollande." Mes politikanėve tė pranishėm nė marshim ishte dhe kreu i UMP Jean-Francois Cope, "Ligji u miratua, por kjo nuk do tė na pengojė qė tė pregatitetmi pėr tė ardhmen," tha udhėheqėsi i partisė UMP.

Momenti i parė i tensionit u verifikua kur njė grup militantėsh tė sė djathtės sulmuan selinė e Partisė Socialiste dhe vendosėn nė ballkonin e saj njė flamur me mbishkrimin "Hollande tė japė dorėheqjen." Pak mė vonė qindra njerėz, kryesisht tė rinj dhe militantė tė krahut tė djathtė, por edhe 40 vjeēarė dhe 50 vjeēarė me helmeta dorashka dhe shalle, sulmuan policinė me gurė dhe shishe nė shenjė proteste kundėr asaj qė e quajtėn "diktaturės socialiste" dhe duke akuzuar edhe gazetarėt si "bashkėpunėtorė". Policia ndėrhyri me gaz lotjsellės pėr tė shpėrndarė turmat, ndaloi 96 persona e 39 prej tyre u transferuan nė burg, siē ėshtė raportuar nga ana e Ministrit tė Brendshėm, Manuel Valls.

Demonstratat dhe protestat pritet tė vazhdojnė, nė Francė por e drejta e dy njerėzve tė tė njėjtit seks tė martohen tani ėshtė ligj, i nėshkruar nga Presidenti i Republikės. Nė Monpelje tė mėrkurėn do tė jetė dita e Bruno dhe Vincent, ēiftit tė parė homoseksual qė lidhen nė martesė.

Guri i madh
27-05-13, 18:17
Gratė afgane duan ligj pėr tė drejtat e tyre Bota Sot | 27.05.2013 15:57 Gratė afgane duan ligj pėr tė drejtat e tyre Dhjetėra aktiviste pėr tė drejtat e grave nė Afganistan kanė protestuar tė hėnėn para ndėrtesės sė parlamentit nė Kabul, duke kėrkuar miratimin e ligjit qė mbron tė drejtat e grave. Protestueset kanė brohoritur parulla si “Drejtėsia ėshtė e drejta jonė” dhe “Gratė nuk duhet tė bėhen viktima”. Ato po ashtu u kanė kėrkuar ligjvėnėsve qė tė mos ndryshojnė legjislaturėn kundėr dhunės ndaj grave. Masa, e cila ndalon dhunėn ndaj grave dhe martesat e detyruara, ka kaluar me dekretin e presidentit Hamid Karzai nė vitin 2009, por ajo nuk ėshtė miratuar nga parlamenti. Disa nga politikanėt konservatorė dhe udhėheqėsit fetarė kanė kėrkuar braktisjen e ligjit, duke thėnė se ai nuk u pėrmbahet rregullave tė Islamit. Shkeljet e tė drejtave tė grave janė tė zakonshme nė Afganistan, veēanėrisht nė zonat rurale.

Zero Cool
28-05-13, 16:05
Belgjikė, Gent lejon bartjen e shamive nė administratėn shtetėrore



http://www.telegrafi.com/fo/bote/f.0528165818646_m.jpg



Qyteti belg Gent ka shpallur tė pavlefshėm ndalimin e bartjes sė shamive nga ana e shėrbyeseve shtetėrore.


Shumica nė kuvendin e qytetit, qė pėrbėhet nga Partia Socialiste dhe Partia e Gjelbėr, ka pezulluar vendimin e marrė nė vitin 2007, i cili asokohe ishte sjellė nga partitė nė pushtet, tė cilat i pėrkisnin qendėr sė djathtė.

Nė disa qytete belge ekzistojnė ndalesa tė tilla. para dy viteve, Belgjika ndaloi bartjen publike tė vellove qė mbulojnė fytyrėn e femrave.

Franca fqinje ndėrkaq, qė njihet si vendi me popullatėn mė tė madhe myslimane nė Europė, e sanksionon bartjen e shamive, duke nėnvizuar se simbolet fetare nuk kanė vend nėpėr shkollat franceze.

Zero Cool
12-06-13, 17:30
Rusia me ligj qė dėnon fyerjen e ndenjave fetare


Moskė, 11.06.2013

Duma Shtetėrore e Rusisė ka miratuar ligjin, i cili parasheh burgim deri nė tre vjet pėr ata qė fyejnė ndjenjat e besimtarėve fetarė.Ligji ka kaluar nė leximin final, tė martėn, transmeton REL .
Ai ėshtė hartuar pasi grupi feminist “Pussy Riot”, vitin e kaluar, ka organizuar njė demonstratė kundėr Kremlinit, nė katedralen mė tė madhe tė Moskės.
Dy anėtare tė grupit janė duke vuajtur dėnimin prej dy vjetėsh burgim, pasi janė dėnuar pėr huliganizėm.
Kritikėt e “Pussy Riot”-it thonė se vajzat kanė fyer ndjenjat fetare.
Por, dėnimi i tyre ėshtė kritikuar nga Shtetet e Bashkuara, Bashkimi Evropian, grupe tė tė drejtave tė njeriut dhe muzikantė tė famshėm botėrorė.



Papa pranon “lobin homoseksual” dhe korrupsionin


Vatikan, 12.06.2013

Papa Franēesku ka pranuar ekzistencėn e njė “lobi homoseksual” dhe tė korrupsionit nė Vatikan.

Papa thuhet t’i ketė bėrė komentet javėn e kaluar, nė njė takim privat me pėrfaqėsuesit e priftėrinjve dhe tė murgeshave, nė Amerikėn Latine dhe nė Karaibe.

Njė ueb-faqe e tė krishterėve nė Kili ka publikuar njė pėrmbledhje tė bisedės.

Zėdhėnėsi i Vatikanit, ati Frederico Lombardi, ka thėnė se ai ka qenė njė takim privat dhe se nuk ka komente.

Nė muajin shkurt, pak para se Papa Benedicti tė jepte dorėheqje, mediat italiane kanė raportuar pėr korrupsion brenda Kishės Katolike dhe shantazhe kundėr klerikėve homoseksualė.

Zero Cool
04-07-13, 18:24
Amerika feston 237 vjetorin e Pavarėsisė



http://www.knninfo.com/repository/images/amerika.jpeg



Uashington, 04.07.2013

Nė mbarė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, si ēdo 4 korrik tash 237 vjet po festohet Dita e Pavarėsisė, datė kjo kur mė 1776, 13 kolonitė e para amerikaFesta e Pavarėsisė tradicionalisht festohet me ndezje fishekziaresh, me parada nė kryeqytet dhe qytete tė tjera tė mėdha, si dhe me koncerte festive dhe tubime e kėngė patriotike e pikniqe. Por, shumica e amerikanėve e feston ditėn e pavarėsisė me darka familjare.

Qyteti mė i shėnuar dhe mė i vizituar tė paktėn nė aspektin historik, mbetet Philadelphia nė shtetin Pennsylvania, qė njihet si vendlindja e SHBA, ku baballarėt e kombit u takuan pėr tė hartuar Deklaratėn e Pavarėsisė.Parada kryesore mbahet nė Washington, ku tradicionalisht parakalojnė veteranėt dhe bandat muzikore prej 50 shteteve nga mbarė vendi.

Nė pėrvjetorin e pavarėsisė pėrkujtohet guximi i themeluesve tė vendit dhe falėnderohen forcat amerikane nė shėrbim nė vende tė ndryshme tė botės, pėrfshirė edhe kontigjentin e forcave paqruajtėse amerikane nė Kosovė qė me pėrkushtimin e sakrificėn e tyre tash 14 vjet i shėrbejnė paqes. Amerika, njė shtet i ndėrtuar mbi idealet, barazinė dhe lirinė do tė bėhej pėr mė tepėr se dy shekuj njė nga vendet mė tė preferuara pėr tė emigruar, pikėrisht nė kėrkim tė kėtyre idealeve.

Guri i madh
04-07-13, 21:58
Kirurgu rreh pacientin pas operacionit (VIDEO)



http://images.botasot.info/uploads/largea_doctor-main_1757625a1372962336.jpg
Njė mjek nė Rusi u kap nė kamerat e spitalit duke rrahur nė mėnyrė brutale njė pacient, i cili sapo kishte dalė nga njė operacion delikat nė zemėr.
Imazhet e tmerrshme, tė transmetuara nė mediat ndėrkombėtare gjatė sė enjtes, u regjistruan nė repartin e reanimacionit kirurgjikal, nė qytetin rus me njė milionė banorė tė Permit, nė Urale.
Pacienti ndėrroi jetė disa orė mė pas, pasi pėsoi disa ndėrlikime post-operatore, qė nuk dihet nėse kanė lidhje me sulmin barbar tė kirurgut.
Aktualisht, autoritetet ruse kanė nisur njė hetim ndaj mjekut Andrey Votyakov, qė ėshtė pezulluar deri nė pėrfundimin e hetimeve edhe nga ana e spitalit.
Nė justifikimin e tij, Votyakov fajėsoi lodhjen e njė turni 24-orėsh nė punė, pėr atė dalje jashtė kontrollit.
Megjithatė, njė argument i tillė vėshtirė se do ta shpėtojė nga disa vite burg pėr rrahjen e pacientit tė pambrojtur nė sallėn e reanimacionit ose akoma mė keq, mund ta dėrgojė pas hekurave deri nė fund tė jetės, nėse provohet se rrahja luajti rol nė vdekjen e fatkeqit.
Pėr tė shikuar klikoni nė videon mė poshtė:




http://www.tring.tv/video-tronditese-mjeku-rreh-pacientin-ne-sallen-e-operacionit-ne-rusi/

Video tronditėse, mjeku rreh pacientin nė sallėn e operacionit (http://grid.al/read/news/156409131/3717454/video-tronditese-mjeku-rreh-pacientin-ne-sallen-e-operacionit)

Zero Cool
12-07-13, 17:06
Arrin grupi i katėrt i muxhahedinėve nė Tiranė



http://www.toplajmi.com/wp-content/uploads/2013/07/2201.jpg



Ka mbėrritur nė Tiranė, grupi i katėrt i muxhahedinėve, pjesė e marrėveshjes sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, me qeverinė shqiptare.

Mesnatėn e sė enjtes, kanė mbėrritur 17 muxhahedinė nga kampet e Irakut, tė cilėt janė dėrguar nė Qendrėn e Pritjes sė Azilkėrkuesve nė Babrru, Tiranė.

Grupi i sė enjtes ėshtė i katėrti, duke e ēuar numrin e tė mbėrriturve deri mė tani nė 88, nga 210 qė pritet tė strehohen nė vendin tonė, si pjesė e marrėveshjes.

Shqipėria u tregua e gatshme t’u afronte azil, ndėrkohė qė kostot e jetesės sė tyre, si qira pėr banesat ku do tė strehohen dhe ushqimi, do tė pėrballohen nga UNHR-ja, ndėrsa pala shqiptare do tė kujdeset pėr strehimin e tyre.

Zero Cool
16-08-13, 16:34
Tronditėse, mbytja e njė femre nė Egjipt nga ushtria



Pėrderisa numri i tė vdekurve nga ndėrhyrja e ushtrisė Egjiptiane nė kampet e Vllazėrisė Muslimane po rritet frikshėm kan filluar tė qarkullojnė edhe disa video ku shfaqin pamje tronditėse se si ushtria nuk ka kursyer as gratė nė aksionin e tyre. Nė njė video shihen pamje tronditėse se si njė grumbull ushtarėsh pa pikė mėshire rrahin deri nė vdekje njė grua me mjete tė forta madje edhe shqelma. Pamjet janė tepėr tė ndjeshme.



http://www.youtube.com/watch?v=KgZCxoellzw

Zero Cool
20-08-13, 16:52
Vdesin 36 tė burgosur islamikė


Kajro, 19.08.2013

36 tė burgosur islamikė kanė vdekur nė Egjipt, gjatė njė pėrpjekje pėr tė ikur nė kohėn kur ata po transferoheshin jashtė kryeqytetit Kajro. Ministria e Brendshme ka dhėnė informata kontradiktore pėr shkaqet e vdekjes.

Fillimisht ėshtė thėnė se ata u vranė nga tė shtėnat me armė zjarri gjatė njė sulmi nga persona tė paidentifikuar, tė cilėt po pėrpiqeshin tė lironin tė burgosurit. Por, mė vonė Ministria njoftoi se ata vdiqėn nga asfiksimi, pasi policia ka pėrdorur gaz lotsjellės me qėllim qė tė lirojė njė oficer policor, i cili ishte marrė peng nga tė burgosurit.

Organizata islamike Vėllazėria Myslimane e ka pėrshkruar incidentin si “vrasje me gjakftohtėsi”.

Ndėrkohė kreu i forcave tė armatosua ka thėnė se nė Egjipt ka vend pėr tė gjithė, duke pėrfshirė edhe mbėshtetėsit e presidentit tė rrėzuar Mohammed Morsi, por ai ka shtuar se do tė ketė zero tolerancė ndaj trazirave.




Nė Egjipt arrestohet lideri i Vėllazėrisė Myslimane


Kajro, 20.08.2013

Lideri i lartė i Vėllazėrisė Myslimane, Muhammad Badie, ėshtė arrestuar sot herėt nė mėngjes, nga forcat e sigurisė sė Egjiptit nė kryeqytetin Kajro, raportojnė mediat shtetėrore.

70 vjeēari Badie nė muajin korrik ishte akuzuar pėr nxitje tė dhunės, sė bashku me udhėheqės tė tjerė tė Vėllazėrisė Myslimane.

Arrestimi i tij ėshtė i fundit nė valėn e goditjes sė pėrgjithshme kundėr lėvizjes Vėllazėria Myslimane, e presidentit tė pėrmbysur, Muhammad Morsi, transmeton Rel.

Ushtria e ka pėrmbysur Morsin mė 3 korrik, pas protestave masive kundėr presidencės sė tij.

Prokurori publik i Egjiptit dje ka paraqitur akuza tė reja kundėr Morsit pėr nxitje tė dhunės.

Dje, sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Ban Ki-moon, ka kėrkuar lirimin e Morsit, ndėrsa Shtetet e Bashkuara kanė kėrkuar qė tė mos ndalohet aktiviteti i Vėllazėrisė Myslimane.

power8
23-08-13, 07:47
Naseri e Sadati u vrane; Mubaraku e Morsi u burgosen; nji fat i ngjashem e pret edhe kete gjeneralin e zero tolerances!
Presj se u ndoē me force mbreti i fundit shqiptar ne Egjipt, Faruk Bushati, ky vend nuk u rehatue asnjehere.

Zero Cool
30-08-13, 18:18
Naseri e Sadati u vrane; Mubaraku e Morsi u burgosen; nji fat i ngjashem e pret edhe kete gjeneralin e zero tolerances!
Presj se u ndoē me force mbreti i fundit shqiptar ne Egjipt, Faruk Bushati, ky vend nuk u rehatue asnjehere.

Ja PO, ku po sundojne (qeverisin) shqiptaret "fet" pe bojn, asi bahqe me lula pe bojn deshta me thonen.

Guri i madh
20-09-13, 21:15
Perversiteti ekstrem i Gaddafit, pėrdhunonte dhe ministrat



http://images.botasot.info/uploads/largea_1408172-3x2-700x4671379701471.jpg
Gazetari francez, Annick Cojean, i cili nė vitin 2011 ishte nė Libi pėr tė raportuar rėnien e Muammar Gaddafi-t, mėsoi edhe pėr haremet qė organizonte diktatori.
Nė njė intervistė pėr gazetėn “The Daily Beas”, Cojean flet pėr librin e tij “Haremi i Gaddafi-t” – “Historia e njė tė reje dhe abuzimi me pushtetin nė Libi”.
Ai tregon se lideri i Libisė ishte pervers, pasi mbante femra tė reja si skllave seksi. Gaddafi i detyronte ato tė merrnin drogė dhe tė shikonin filma porno. Por, ai kishte shkuar edhe mė larg kėtyre ekstremeve duke pėrdhuruar truprojat meshkuj, ushtarėt dhe ministrat.

Kercovari
22-09-13, 07:02
E urrej Putinin pershkak te qendrimit te tij ndaj shqiptarve dhe Kosoves,por u dha nje lekcion ju te brengosurve qe politikanet dashkan gra te reja duke, mbrojtur Bersluskonin tha."Po te ishte homseksual nuk do te gjykonit per asgje..bile do ta mbronit fort",mendoj se e ke pergjigjen ketu se deri ne cfar shkalle turpi keni arrite,dhe te besojsh se Gadafi paska dhunuar edhe meshkuj prane atyre grave te reja eshte cmenduri..apropo..a shpetove ti pa te dhunaur mos e ki dertin e askujt.......;)

Zero Cool
04-10-13, 14:05
Shqipėria u pėrgjigjet flakė pėr flakė akuzave tė presidentit serb nė OKB


http://www.knninfo.com/repository/images/Tirane.jpg



Tiranė, 03.10.2013

Akuzat e rėnda tė presidentit tė Serbisė kundėr udhėheqėsve tė Kosovės nuk mbetėn pa pėrgjigje nė OKB. Kosova nuk ėshtė anėtare e OKB-sė, por Shqipėria ėshtė dhe pėrgjigjja e saj nuk vonoi.
Ditėn e mėrkurė, ambasadori i Shqipėrisė nė OKB, Ferit Hoxha i dorėzoi presidentit tė ri tė Asamblesė sė Pėrgjithshme, John Ashe, pėrgjigjen zyrtare qė hedhė poshtė akuzat e pathemelta tė presidentit Tomisllav Nikoliq.

Siē u shpreh pėr gazetėn “Illyria” ambasadori Hoxha, rregullat nė Asamblenė e Pėrgjithshme janė tė tilla qė nuk lejojnė t’u kundėrpėrgjigjesh gojarisht kryetarėve tė shteteve, pas fjalimeve tė tyre. Por nėse ka kundėrshtime ato mund t’i paraqiten me shkrim presidentit tė Asamblesė sė Pėrgjithshme dhe mė pas botohen si dokumente zyrtare tė kėsaj asambleje.

Kėtė rrugė ndoqi edhe Shqipėria, kur ambasadori Hoxha i dorėzoi pėrgjigjen me shkrim presidentit Ashe, i cili ka zėvendėsuar nė krye tė AP-sė serbin Vuk Jeremiq.

Mė poshtė vijon deklarata e plotė e delegacionit tė Republikės sė Shqipėrisė nė ushtrim tė sė drejtės sė replikės ndaj deklaratės sė Presidentit tė Republikė sė Serbisė gjatė Debatit tė Pėrgjithshėm tė sesionit tė 68-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme, me 25 shtator 2013.

“Mė 25 shtator 2013, Presidenti i Republikės sė Serbisė, Tomisllav Nikoliq foli nė Debatin e Pėrgjithshėm tė Asamblesė sė Pėrgjithshme. Nė fjalėn e tij ai tha, ndėr tė tjera, se ‘Raportuesi Special i Kėshillit tė Europės, z. Dick Marty, njė senator nga Zvicra, provoi dhe Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Europės (PACE) konfirmoi se disa prej udhėheqėsve shqiptarė aktualė tė Kosovės dhe Metohisė organizuan pengmarrjen dhe vrasjen e serbėve, organet e tė cilėve u trafikuan dhe u shitėn fshehurazi”.

Fatkeqėsisht, kjo deklaratė ėshtė totalisht e pavėrtetė, e anshme dhe nuk pasqyron kurrfarė realiteti.
Ėshtė gjerėsisht e njohur pėr tė gjithė, nė Europė e mė gjerė, siē duhet tė jetė e njohur edhe pėr presidentin serb, se raporti i ish-senatorit zviceran pėrmbante hamendėsime dhe jo prova, se raporti i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Europės (PACE) nuk vėrtetoi, sepse nuk mund tė vėrtetonte kurrgjė, ndaj dhe bėnte thirrje pėr hetime.

Kur presidenti serb flet pėr prova dhe kėto nuk ekzistojnė, kur ai shtrembėron realitetin pėr interes tė tij, do tė ishte e vėshtirė tė merrej e mirėqenė fjala e tij, siē thotė nė ndėrhyrjen e tij, se “ duhet t’i besohet Serbisė tė sė sotmes dhe tė sė nesėrmes”. Kur ai akuzon liderėt e njė vendi tjetėr pėr krime qė kurrė nuk janė provuar, ėshtė edhe mė e vėshtirė t’u besohet fjalėve dhe angazhimeve pėr ”ripajtim” dhe se vendi i tij “ėshtė i angazhuar pėr paqe dhe bashkėpunim me fqinjėt e tij”, pėr dialogun, siē bėhet thirrje nė fjalėn e tij.

Pėr hir tė sė vėrtetės, ėshtė fakt se, deri tani, asnjė provė nuk ėshtė paraqitur tek askush nga askush, nė mbėshtetje tė pretendimeve tė ngritura nė raportin e ish-senatorit zviceran. Rikujtojmė se tė njėjtat hamendėsime janė hetuar nė vitin 2004 nga Gjykata Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė, e cila arriti nė pėrfundimin se nuk kishte prova qė tė provonin kėto pandehma.

Por, meqenėse e njėjta ēėshtja u ringrit nga ish senatori zviceran nė vitin 2010, hetimi iu besua njė grupi pune special hetimor tė Misionit pėr Shtetin Ligjor tė Bashkimit Europian nė Kosovė (EULEX). Ky hetim ėshtė nė zhvillim e sipėr.

Republika e Shqipėrisė, ndėrkohė qė hedh poshtė pretendimet e ngritura nga z. Marty, ka shprehur vazhdimisht gatishmėrinė pėr tė bashkėpunuar plotėsisht me Grupin e Posaēėm hetimor tė EULEX-it nė mėnyrė qė kjo ēėshtje tė sqarohet njė herė e pėrgjithmonė.

Nė letrėn e tij tė 6 shkurtit 2012 (S/2012), ministri shqiptar i Punėve tė Jashtme i shkroi Presidentit tė Kėshillit tė Sigurimit se “duke respektuar nevojėn pėr njė hetim tėrėsor si qasja mė e mirė pėr tė ndarė realitetin nga fantazia dhe duke besuar plotėsisht nė legjitimitetin, kapacitetin teknik, profesionalizmin dhe paanshmėrinė e EULEX-it pėr tė trajtuar njė ēėshtje kaq delikate, Shqipėria ka ftuar zyrtarisht EULEX-in pėr tė ndėrmarrė ēdo veprim hetimor, sipas nevojės, nė territorin e Shqipėrisė”. Nė lidhje me kėtė, “ka pranuar tė marrė masat e nevojshme ligjore, pėrfshirė nėpėrmjet miratimit tė ligjit, sipas nevojės, me qėllim institucionalizimin e bashkėpunimit mes Qeverisė dhe EULEX-it dhe pėr tė krijuar njė kuadėr tė qartė ligjor qė do tė ndihmojė EULEX-in tė pėrmbushė mandatin e tij.” Dhe vėrtet, Kuvendi i Shqipėrisė miratoi me 11 maj 2012, njė ligj tė veēantė qė i jep EULEX-it njė qasje tė paprecedent pėr tė kryer hetime nė gjithė territorin e Republikės sė Shqipėrisė dhe qė nga ajo kohė drejtuesi i Grupit hetimor ka vizituar dy herė Shqipėrinė.

Republika e Shqipėrisė i ka kushtuar gjithnjė rėndėsi tė madhe marrėdhėnieve me fqinjėt si investimi mė i mirė pėr njė tė ardhme tė pėrbashkėt tė bazuar mbi bashkėpunimin dhe miqėsinė.
Kryeministri Edi Rama, nė deklaratėn e tij nė debatin e pėrgjithshėm tė sesionit tė 68-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme me 28 shtator 2013, shprehu “synimin e tij tė palėkundur pėr tė eksploruar ēdo mundėsi pėr tė nisur njė debat konstruktiv, pėr tė zhvilluar njė dialog real, si dhe pėr tė nxitur njė bashkėpunim tė ngushtė nė ēdo aspekt me secilin prej vendeve tė rajonit, pėrfshi Serbinė”.

Republika e Shqipėrisė ėshtė e vendosur tė punojė ngushtėsisht me tė gjithė fqinjėt e saj drejt arritjes sė synimeve tė pėrbashkėta, edhe nėpėrmjet procesit tė integrimit europian, pėr zbatimin e parimeve tė demokracisė dhe shtetit ligjor, me synim pėrmirėsimin e jetės sė popujve dhe forcimin e paqes dhe stabilitetit nė rajon.

Guri i madh
28-10-13, 17:17
Njė histori e dhimbshme nga haremi i Muamar Gadafit



http://images.botasot.info/uploads/largea_timthumb-6-php1382979017.jpeg
Tmerri filloi me lehtėsinė e prekjeve. Teksa nxėnėsja 15-vjeēare i zgjaste buqetėn me lule, 62-vjeēari i mori dorėn e lirė dhe ia puth me butėsi. Burri ishte Muamar Gadafi (Muammar Gaddafi), diktatori i Libisė, qė e kishte marrė pushtetin 35 vite mė parė.
Njerėzit e tij ishin tė detyruar ta quanin atė Udhėheqėsi, por pjesa tjetėr e botės e njeh atė thjesht si Kolonel Gadafi. Mėngjesin e prillit tė vitit 2004, Gadafi po vizitonte njė shkollė nė qytetin e tij tė lindjes nė Sirte, qė gjendet nė bregdetin Mesdhe, 350 milje nė lindje tė Tripolit.
Vajza qė ai i puthi dorėn ishte pėrzgjedhur pėr t’i prezantuar Udhėheqėsit dhuratat dhe lulet, gjest ky qė konsiderohej njė privilegj. Pėrpara se Gadafi tė mbėrrinte, ajo ishte tepėr e nervozuar, po ashtu ishte edhe kur ai po e hetonte nga koka te kėmbėt.
Ai i preku fillimisht pėllėmbėn dhe pastaj shpatullat, pėrpara se t’i pėrkėdhelte kokėn. Nė atė kohė ajo ishte utopike. Ishte prekur nga Udhėheqėsi! Gjė qė ishte njė nder i vėrtetė. Ajo nuk e kishte as idenė mė tė vogėl se pėrkėdhelja qė iu bė, nė dukje prindėrore, ishte nė fakt diēka shumė mė ogurzezė.

Guri i madh
28-10-13, 17:18
Makina arriti pasditen tjetėr. Vajza po punonte nė sallonin e bukurisė tė nėnės sė saj, kur hynė brenda tri gra, njėra prej tė cilave e veshur me uniformė ushtarake.
Gratė i thanė nėnės se vajza ishte pėrzgjedhur pėr t’i ēuar njė tjetėr buqetė “Papa Muamarit”, sepse ajo e kishte paraqitur veten kaq bukur ditėn e djeshme. Kėshtu, pavarėsisht protestave tė sė ėmės, vajza u mor me dhunė dhe u dėrgua me shpejtėsi nė njė kamp nė shkretėtirė.
Atje edhe njė herė tjetėr iu paraqit Gadafit, i cili ishte ulur nė njė karrige tė kuqe, duke mbajtur nė dorė telekomandėn e televizorit. Ai e pa nga kėmbėt te koka dhe i tha njė prej grave: “Bėje gati!”
Tani e tmerruar, vajza u mor dhe u zhvesh. Pėrmasat dhe njė kampion gjaku iu morėn, teksa i depilonin tė gjithė trupin pėrveē qimeve pubike. Asaj iu veshėn tė mbathura seksi, njė fustan i shkurtėr dhe iu vu makijazh nė fytyrė. Mė vonė atė e dėrguan te dhoma e Gadafit.
E shokuar dhe e neveritur, ajo pa se diktatori ishte shtrirė i zhveshur nė krevat. Menjėherė vajza u pėrpoq t’ia mbathte, por njė nga ndihmėset e Udhėheqėsit e mbėrtheu dhe i kėrkoi tė bėnte atė qė duhej.
Vajza u ul pranė Gadafit, ndėrsa ky filloi ta puthte. Ajo mbeti e ngrirė nga frika deri nė pikėn kur nuk mund tė duronte mė dhe e shtyu. Njė luftė pasoi derisa njė ndihmėse u shfaq. “Shikoje kėtė lavire! – bėrtiti Gadafi. Edukojeni! Pastaj silleni pėrsėri tek unė!”

Guri i madh
28-10-13, 17:20
Nė natėn tjetėr, Gadafi e rrahu vajzėn dhe mori atė qė donte. “Nuk do ta harroj kurrė atė moment, kujton vajza mė vonė. Ai dhunoi trupin tim, por ma shpoi akoma mė shumė shpirtin me njė kamė. Tehu i sė cilės nuk doli kurrė jashtė”.
Njė tregim i tillė mund tė duket se vjen nga imagjinata e njė pornografi sadist, por ėshtė pėr fat tė keq e vėrtetė.
Edhe pse nuk ėshtė bėrė publik, emri i vėrtetė i vajzės nė njė libėr tė ri tė fuqishėm tė titulluar Gaddafi`s Harem (Haremi i Gadafit), tė gazetares franceze, Annick Cojean, ajo quhet thjesht Soraia (Soraya).
Gazetarja e takoi vajzėn nė Tripoli nė tetor tė vitit 2011 dhe u shtang menjėherė nga bukuria e madhe e saj: Soraia ngjante tamam si aktorja Anzholina Zholi.
Kur Soraia tregoi historinė e saj, Cojean nuk e vuri nė dyshim vėrtetėsinė, sepse ajo kishte dėgjuar shumė histori tė ngjashme pėr krimet e Gadafit edhe mė parė, por ky ishte rast i veēantė, sepse e tregonte viktima vetė.
Gazetarja franceze shpenzoi muaj duke verifikuar historinė e Sorajės. Ajo takoi njerėz qė e kishin njohur vajzėn nė ato vite tė errėta, po ashtu edhe gra tė tjera qė kishin vuajtur eksperienca tė ngjashme brutale nė duart e Udhėheqėsit.
Nuk mund tė ketė asnjė dyshim, se ato qė vajza thotė janė e vėrteta e hidhur. Pėr pothuajse shtatė vjet, Soraia u pėrdhunua, u rrah, u abuzua dhe madje u urinua nga njė burrė qė pretendonte tė ishte emancipuesi i madh i femrave nė botėn arabe.
Shumė nga episodet nė libėr janė tepėr tė dhimbshme pėr t’u treguar, por ėshtė mjaft tė thuhet se tė trazojnė stomakun nga mizoria qė pėrmbajnė.