PDA

View Full Version : Lajme Aktuale....


Pages : [1] 2 3 4 5 6 7 8

Lona
26-10-07, 14:23
OKB-ja pėr njė traktat ndėrkombėtar armėsh

Njė komitet i rėndėsishėm i OKBsė ka votuar me shumicė dėrrmuese votash pėr fillimin e punės pėr njė traktat pėr tregėtinė ndėrkombėtare tė armėve.
Pėrkrahėsit e kėtij traktati besojnė se ai do tė ēojė nė njė marrėveshje globale pėr tė ndaluar armėt qė futen nė zonat ekzistuese tė luftės, pavarėsisht nga embargot dhe kontrollet e eksportit. Njė marrėveshje po ashtu mund tė ndalojė edhe furnizimin e armėve nė vendet ku shpenzimet pėr armė pengojnė zhvillimin.
Njė diplomat britanik nė OKB tha se traktati nevojitej pėr armėt mė tė mėdha konvencionale qė nuk pėrfshihen ne marrėveshjet ekzistuese pėr armėt mė tė vogla e mė tė lehta.
Britania, Franca dhe Gjermania votuan pėr fillimin e hartimit tė traktatit. Por Amerika, qė ėshtė prodhues i madh i armėve ishte i vetmi vend qė votoi kundėr.
Kina dhe Rusia, ku armėt po ashtu janė biznes i madh, abstenuan, siē bėnė edhe 22 vende te tjera.

Bush firmos ligjin pėr "gardhin" me Meksikėn
Kryetari Bush ka firmosur njė ligj qė autorizon ndėrtimin e njė gardhi pėrgjatė qindra kilometrave tė kufirit me Meksikėn.
Bush tha se Shtetet e Bashkuara, nuk kanė qėnė nė kontroll tė kufirit pėr dekada.
Ai tha se barriera, qė mund tė jetė e gjatė 1100 km, ishte pjesė e pėrgjegjėsisė sė qeverisė pėr tė siguruar kufijtė.
Qeveria meksikane thotė se ndėrtimi i barrierės ėshtė njė masė e njėanėshme dhe nuk do tė zgjidhė problemin e emigracionit tė paligjshėm.
Meksiko bėri njė dekartė tė premten, e mbėshtetur kjo nga 27 vende tė Organizatės sė Shteteve Amerikane, - ku shprehej shqetėsimi lidhur me projektin.Vlerėsohet se rreth 12 milionė emigrantė tė paligjshėm jetojnė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, shumica e tė cilėve hyjnė nė SHBA pėrmes kufirit me Meksikėn.

Lona
26-10-07, 16:11
Njohja e pavarėsisė e mundshme
http://www.24-ore.com/brenda_s/0.gif Megjithėse zyrtarisht kursi i BE-sė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nuk ka konfirmim duket se BE po pėrgatitet pėr njohje tė pavarėsisė

Nė negociatat pėr tė ardhmen e Kosovės nuk duket asnjė afrim i palėve, shqiptarėve tė Kosovės dhe serbėve. Afati pėr njė marrėveshje pėrfundon mė 10 dhjetor. Bashkėsia ndėrkombėtare po pėrgatitet pėr shpalljen e mundshme tė pavarėsisė nga kosovarėt. Ndėrkohė qė nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė pavarėsia e Kosovės mbėshtetet nga SHBA po aq qartė sa refuzohet nga Rusia, Bashkimi Europian deri tani nuk ėshtė shprehur qartė. Megjithatė duket se po krijohet njė konsensus nė gjirin e BE-sė pėr njohjen e pavarėsisė nė rast shpalljeje tė njėanshme nga shqiptarėt.

Nė Slloveni dhe Kroaci nė vitin 1992 rrugėt, sheshet dhe kafenetė morėn emrin e ish-ministrit tė atėhershėm gjerman Hans-Dietrich Genscher. Nė vitin 1991 pak a shumė nė lėvizje unike Genscheri arriti qė 12 anėtarėt e atėhershėm tė BE-sė tė njihnin pavarėsinė shtetėrore tė republikave jugosllave. Lėvizje tė tilla tė njėanshme si ajo e Genscherit BE kėrkon t'i shmangė nė rastin e Kosovės. Nė takimin jo formal tė ministrave tė jashtėm tė 27 anėtarėve tė BE-sė nė fillim tė muajit shtator u ra dakort tė tregohet unitet nė ēėshtjes e Kosovės. Ministri i jashtėm francez Bernard Kouchner:

Uniteti pėr ēėshtjen e Kosovės - njė sfidė pėr BE-nė

"Ne preferojmė unitetin ndaj njė zgjidhjeje individuale tė ēėshtjes sė Kosovės. Eshtė absolutisht vendimtare qė tė mbetemi tė bashkuar. Kjo ėshtė pėr Europėn njė sfidė e vėrtetė."

Konsultimet e brendshme prapa siparit sigurisht kanė vazhduar dhe ndėrkohė sipas diplomatėve nė Bruksel ėshtė e qartė se shumica dėrrmuese e anėtarėve tė BE-sė do tė njohin Kosovėn shtet nėse kosovarėt pas dėshtimit pėrfundimtar tė negociatave me ndėrmjetėsinė ndėrkombėtare do tė shpallin pas 10 dhjetorit nė mėnyrė tė njėanshme pavarėsinė nga Serbia. Britania e Madhe, vendet nordike, Franca dhe ndėrkohė me sa duket edhe Gjermania janė gati pėr njohjen e Kosovės shtet. Spanja dhe Rumania fillimisht kanė kundėrshtuar por duket se ndėrkohė kanė ndryshuar qėndrim. Volfgang Ishinger, negociatori i Be-sė pėr Kosovėn tha pėr Deutsche Welle-n se nuk mendon qė BE do tė pėrēahet nė kėtė ēėshtje:


"Unė mendoj se premisat janė shumė tė mira qė BE tė ruajė unitetin e saj nė kėtė ēėshtje jo vetėm deri nė 10 dhjetor por edhe pas tij pavarėsisht se ēfarė ndodh. Bindja ime mbėshtetet nė rolin intensiv dhe reflektimin e pėrbashkėt tė 27 anėtarėve gjatė tre muajve tė fundit. Pavarėsisht nėse arrihet apo jo njė marrėveshje mes shqiptarėve dhe serbėve unė po e them qė tani se BE do tė ketė qėndrim unik."

Cilat shtete kundėrshtojnė njohjen e pavarėsisė?

Opozitė e fortė pėr njohjen e Kosovės shtet vazhdon tė vijė nga Sllovakia, Greqia dhe Qipro. Qipriotėt grekė nė jug tė ishullit tė ndarė druhen se republika e izoluar turke nė veri tė vendit mund tė njihej edhe nga shtete tė tjera veē Turqisė.

Zyrtarisht kursi i BE-sė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nuk ka konfirmim pasi nuk dėshėrohet tė ndėrhyhet nė pėrpjekjet e Trojkės, thuhet nė qarqet diplomatike. BE kėrkon nė kėmbim tė njohjes qė shqiptarėt nė Kosovė tė garantojnė mbrojtjen dhe barazinė e tė drejtave pėr pakicėn serbe nė Kosovė. Volfgang Ishinger, ndėrmjetėsi i BE-sė nė Trojkėn pėr Kosovėn, ankohet se tė dy palėt, serbėt dhe kosovarėt mendojnė shumė nacionalisht megjithėse tė dy kėrkojnė tė anėtarėsohen nė BE:


"Unė mendoj se ėshtė e mundur qė tė zgjidhet ēėshtja e Kosovės. Pyetja sė cilės unė nuk di t'i pėrgjigjem ėshtė nėse palėt disponojnė vullnetin e mjaftueshėm politik pėr tė arritur njė marrėveshje."

BE kėrkon tė shmangė me ēdo mėnyrė njė ndarje nė njė ēėshtje tė politikės sė jashtme si nė rastin e luftės sė Irakut e cila u mbėshtet nga Britania e Madhe por u kundėrshtua nga Gjermania. BE ėshtė e gatshme tė financojė dhe organizojė ngritjen e shtetit nė Kosovė. NAto do tė garantojė si deri tani sigurinė. Por pėr kėto dy misione duhet tė disponohet siguri juridike thuhet nga diplomatėt nė Bruksel. Njė siguri e tillė ėshtė e thjeshtė tė garantohet nga njė shtet i njohur se sa me njė krijesė e cila pranohet si shtet vetėm nga gjysma e anėtarėve tė BE-sė apo Nato-s.

Tė premten e ardhshme (26.10) BE do tė zhvillojė sėrisht konsultime me Rusinė pėr ēėshtjen e Kosovės. Rusia mbėshtet Serbinė edhe kundėrshton pavarėsinė e njėanshme tė Kosovės.

Diplomatėt e BE-sė druhen gjithashtu se njė Kosovė e pavarur mund tė ngjallė oreksin e shqiptarėve nė Maqedoni.

Mė 10 dhjetor nė pėrfundim tė afatit pėr negociatat me shqiptarėve dhe serbėve ministrat e jashtėm tė BE-sė do tė takohen nė Bruksel. Tre ditė mė vonė kryetarėt e shteteve dhe qeverive tė BE-sė do tė mblidhen nė samitin e tyre tė rradhės. Deri atėherė presidenca portugeze e BE-sė do tė punojė pėr pozicioninim nė njė linjė tė 27 vendeve tė BE-sė, pra pėr njohjen e Kosovės.

Lona
30-10-07, 13:24
Qėndrimi i SHBA rreth statusit i pandryshuar
e martė , 30 tetor 2007
Zyrtarėt amerikanė nė Washington nuk janė marrė dhe as kanė komentur shkrimet e mediave nė Kosovė pėr mundėsinė e shtyrjes apo siē u tha ngrirjes sė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės pėr 13 vjetėt e ardhshme, deri mė 2020.
Cdo pėrpjekje pėr tė marrė ndonjė deklaratė lidhur me shkrimin qė bėri lajm, ishte ose 'nuk dimė', 'nuk jemi tė informuar', ose i referoheshin deklaratės sė shefes sė Zyrės Amerikane n Prishtinė, Tina Kaidanow, se qėndrimi amerikan ėshtė artikuluar tashmė shumė herė nga
zyrtarėt mė tė lartė amerikanė. Njė burim, i cili foli me kushtin qė tė mos i pėrmendim emrin, tha se nuk pėrjashtonte mundėsinė e ideve tė tilla qė 'mund tė
qarkullojnė, qoftė edhe nė Departmentin e Shtetit', megjithatė shtoi se kjo mund tė ishte 'njė spekulim', dhe ritheksoi qėndrimin se 'mendimi mbizotėrues dhe vijė zyrtare e politikės amerikane ndaj Kosovės, e pandryshuar, mbetet qė pas pėrfundimit tė negociatave shtesė statusi i saj tė zgjidhej sa mė shpejtė'. Kėtė qėndrim e ka theksuar zėdhėnėsi politikės sė jashtme amerikane nga podiumi zyrtar tė paktėn tri herė gjatė muajit tetor, duke nėnvizuar se 'nėse deri nė fund tė periudhės sė vendosur pėr negociata nuk do tė ketė njė marrėveshje midis palėve, ajo qė presim tė ndodhė ėshtė vendimi pėr ecje pėrpara me pavarėsinė e mbikėqyrur qė do tė jetė nė pėrputhje me propozimin e planit tė Ahtisaarit'. Padyshim se zgjidhja mė e dėshirueshme, siē kanė thėnė shumė herė zyrtarėt amerikanė, ėshtė njė marrėveshje midis palėve e cila do tė ishte e pranueshme pėr tė gjithė, mirėpo nė mungesė progresit duhet tė pasojė njė vendim sepse, 'ka njė kufi sa mund t'i jepet kohė negociatave'.

Lona
30-10-07, 13:27
Protesta ndaj reformave institucionale
e martė , 30 tetor 2007
Mijėra serbė tė Bosnjės kanė protestuar reformat qė ata thonė do tė ēojnė nė dhėnien fund tė minishtetit tė tyre.Nė kryeqytetin e Republikės serbe tė Bosnjės, Banja Luka, mijėra protestues dolėn nė rrugė duke hedhur poshtė reformat e planifikuara.
Marrėveshja e paqes sė Dejtonit qė i dha fund luftės nė Bosnjė nė 1995, ndau vendin nė dy komunite- republikėn serbe tė bosnjės dhe federatėn myslimane kroate. Institucionet shtetėrore janė ndėrtuar gradualisht nė vite, por zhvillimi i tyre ėshtė penguar nga njė sistem i komplikuar i marrjes sė vendimeve qė u hartua pėr tė siguruar balancė etnike. I dėrguari ndėrkombėtar nė Bosnjė, Miroslav Lajcak, ka thėnė se tani ka rėndėsi tė lehtėsohet ky sistem kėshtu qė Bosnja tė mund tė vazhdojė nė rrugėn pėr t'ju bashkuar BE.
Por Serbėt e Bosnjės thonė se reformat e planifikuara ēojnė nė zhdukje tė etnicitetit tė tyre. Politikanėt e serbėve tė Bosnjės kanė kėrcėnuar tė tėrhiqen nga institucionet shtetėrore nėse vazhdohet me kėto reforma. Nėse ndodh kjo gjė, vendi do tė pėrballet me njė krizė serioze politike.


Maqedonasit nė Shqipėri kėrkuan mbrojtje ligjore tė tė drejtave
e martė , 30 tetor 2007
Regjistrim tė popullatės nė Shqipėri si dhe mbrojtje tė minoriteteve me ligj tė posaēėm kėrkuan pėrfaqėsuesit e shoqatave maqedonase nė kėtė shtet.
"Shoqatat maqedonase nė Shqipėri sėrish kėrkuan regjistrim meqė konsiderojnė se kjo ėshtė nė interes tė minoriteteve, por edhe tė shtetit shqiptar", deklaroi pėrfaqėsuesi i shoqatave maqedonase, Kimet Fetahu. Kėrkesa tė ngjashme kanė parashtruar edhe pėrfaqėsuesit e minoritetit grek, vllah dhe rom.Pėrballė kėtij takimi nė Tiranė qėndruan pėrfaqėsues tė lartė tė Komisionit Evropian tė cilėt kėrkuan informata pėr tė drejtat e minoriteteve nė Shqipėri. Sipas kryeministrit shqiptar Sali Berisha, ekziston pėrparim tė kėtyre tė drejtave. Ai, duke komentuar kėrkesat e minoriteteve pėr regjistrim tė popullatės qė pėr herė tė parė do t`i pėrfshinte elementin etnike dhe fetar, vlerėsoi se Shqipėria sė shpejti duhet tė bėjė regjistrim tė tillė meqė ėshtė nė interes tė shtetit.

Lona
30-10-07, 13:45
Sanksionet e Izraelit tė papranueshme
e martė , 30 tetor 2007
Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Mun, i vlerėsoi si tė papranueshme sanksionet e Izraelit kundėr Rripit tė Gazės dhe i bėri thirrje shtetit hebrej qė t`i rishqyrtojė tė njėjtat.
"Sekretari i pėrgjithshėm beson se sanksionet e Izraelit, tė cilat fuqimisht reflektohen mbi tėrė popullatėn e Rripit tė Gazės, janė tė papranueshme dhe bėri thirrje qė tė rishqyrtohen", deklaroi mbrėmė zėdhėnėsi, Mishel Monta. "Sekretari i pėrgjithshėm pėrsėriti thirrjen e tij pėr ndėrprerje tė raketimit tė territorit tė Izraelit dhe dėnoi ashpėr aktet e tilla", deklaroi Monta.

Irani duket se do tė dominojė bisedimet
e martė , 30 tetor 2007
Ministri i jashtėm saudit ka thėnė se veprimi ushtarak kundėr Iranit do tė japė rezultate tė kundėrta dhe mund tė provokojė reagime nga Teherani.
Duke folur pėr BBC-nė, ndėrsa Mbreti Abdullah filloi njė vizitė shtetėrore nė Londėr, Princi Saud al-Faisal tha se ēdo sulm mund tė destabilizojė rajonin dhe mund tė shkaktojė dėme tė mėdha ekonomike.Mbi Irakun, Princi i bėri thirrje komunitetit ndėrkombėtar dhe fqinjėve tė Irakut tė ndihmonin nė stabilizimin e vendit qė ai tha ėshtė shumė kritik pėr stabilitetin nė rajon.Vėrejtjet e mbretit Abdullah mbi terrorizmin dhe shqetėsimet rreth tė drejtave tė njeriut nė Arabinė Saudite janė parakushte pėr tė treguar se kjo vizitė do tė jetė mjaft e debatueshme.Autoritetet britanike po i vėnė theksin bashkėpunimit midis dy qeverive. Dhe siē tha edhe njė zyrtar britanik, marrėdhėnia e Britanisė me Arabinė Saudite nė shumė mėnyra ėshtė mė qėndrorja qė Britania ka, me ēdo vend tjetėr tė Lindjes sė Mesme.

SHBA tregojnė mirėkuptim pėr sulmet turke nė veri tė Irakut
e martė , 30 tetor 2007
Qeveria amerikane pėr herė tė parė ka treguar mirėkuptim ndaj sulmeve tė mundėshme tė kufizuara tė ushtrisė turke kundėr kurdėve nė veri tė Irakut.
Zėdhėnėsja e Shtėpisė sė Bardhė, Dana Perino, deklaroi se pas rrėmbimit tė tetė ushtarėve turkė prej forcave rebele kurde tė partisė puntore, PKK, forcat turke e kanė tė drejtėn qė ushtarėt t'i kėrkojnė edhe nė veri tė Irakut. Mirėpo Turqisė i bėri thirrje pėr maturi. Deri tani SHBA kanė kundėrshtuar hyrjen e ushtrisė turke nė territorin irakian. Ndėrsa Qeveria nė Ankara ka kritikuar SHBA pėr mosverpimin e duhur, kundėr forcave kurde, tė cilat veriun e Irakut e kanė shfrytėzuar pėr sulme ndaj Turqisė. Mediat turke njoftojnė se forcat e kėtij vendi kanė rrethuar afro 100 luftėtarė kurdė nė zonėn kufitare me Irakun. Ka pasur edhe tė shtėna prej helikopterri.


Baradei kėrkon masa mė tė rrepta kundėr programeve bėrthamore
e martė , 30 tetor 2007
Shefi i Organizatės pėr energji bėrthamore, Mohamed el Baradei kėrkon krijimin e njė sistemi ndėrkombėtar, pėr parandalimin e furnizimeve me lėndė nukleare.
Para asamblesė sė pėrgjithėshme tė OKB nė Nju Jork,Baradei shpejgoi se kjo masė ėshtė e domosdoshme me qėllim zvoglimin e rrezikut pėr prodhimin e armėve bėrthamore. Autoritetet e Organizatės pėr energji bėrthamore kanė kumtuar tė dielėn se sipas njohurive tė tyre, Irani ka vazhduar me pasurimin e uraniumit. Mirėpo nuk ka dėshmi konkrete se Irani po punon pėr prodhimin e armėve bėrthamore. SHBA kanė ritheksuar vendosmėrinė pėr shtimin e presionit ndaj Iranit.

Lona
31-10-07, 12:15
Uashington,
31-10-2007



Shtetet e Bashkuara kanė filluar tė pranojnė aplikimet pėr edicionin e ri tė llotarisė sė vizave, njė program i cili ka sjellė nė Amerikė qindra mijra emigrantė. Por e ardhmja e llotarisė sė vizave ėshtė e paqartė. Si Dhoma e Pėrfaqėsuesve ashtu edhe Senati kanė miratuar njė projektligj pėr tė eliminuar financimin e njė programi tė tillė.


Tė huajt qė kėrkojnė tė vijnė e tė jetojnė nė Shtetet e Bashkuara mund tė aplikojnė me internet pėr Llotarinė e Vizave – edicioni 2009. Afati i aplikimit mbaron mė 2 dhjetor.

Ēdo vit, pėrmes llotarisė, Departamenti amerikan i Shtetit jep 50 mijė viza pėr t’u bėrė banor i pėrhershėm, pra pėr tė marrė "kartėn jeshile” siē njihet ndryshe.

Llotaria filloi nė vitin 1990 dhe ka si synim tė sjellė nė Amerikė njerėz nga vende tė cilėt nuk kanė patur numėr tė madh emigrantėsh nė Shtetet e Bashkuara.

Megjithėse nė Shtetet e Bashkuara programi i llotarisė sė vizave ka qenė gjithmonė burim debatesh, ai ėshtė jashtėzonisht popullor nė vende tė ndryshme tė botės. Pėr llotarinė e vitit tė kaluar pati mė shumė se 6,4 milion aplikime, shumica nga Afrika dhe nga Azia.

Ja ē’thotė Tony Edson, zėvendės ndihmės sekretar i shtetit pėr Shėrbimet e Vizave: "Kongresi e krijoi programin e llotarisė sė vizave pėr tė rritur diversitetin e popullsisė imigrante nė Shtetet e Bashkuara. Synimi ėshtė tė lejohet imigracioni nga vendet qė nuk kanė shumė imigrantė nė Shtetet e Bashkuara."

Vizat shpėrndahen sipas rajoneve gjeografike. Marrin mė shumė ato rajone nga tė cilėt ka patur mė pak imigrantė.

Nuk kualifikohen pėr llotarinė e vizave shtetasit e vendeve tė cilėt kanė dėrguar nė Amerikė mė shumė se 50 mijė imigrantė gjatė 5 viteve tė kaluar. Nga llotaria e kėtij viti janė pėrjashtuar rreth 20 vende, ku pėrfshihen Meksika, India, Kina dhe Rusia.

Aplikantėt pėr llotarinė e vizave duhet tė kenė ose diplomėn e shkollės sė mesme ose tė paktėn 2 vjet punė nė njė fushė e cila kėrkon tė paktėn 2 vjet trajnim.

Por Bryan Griffith i Qendrės pėr Studimet mbi Imigracionin – njė institut i pavarur kėrkimor – thotė se kėto kėrkesa janė tė pamjaftueshme. "Nuk ka garanci se kėta njerėz mund tė japin kontributin e duhur pėr shoqėrinė. Duhet tė kesh mė tepėr se njė diplomė tė shkollės sė mesme pėr tė qenė nė gjendje tė konkurosh me sukses nė kėtė vend nė epokėn e tanishme."

Gjithashtu, kėrkesat minimale pėr aplikimin nė kėtė llotari e bėjnė atė tė ekspozuar ndaj manipulimeve tė ndryshme.

Muajin e kaluar, njė raport i zyrės qė kontrollon pėrgjegjshmėrinė e qeverisė, thotė se ka patur pėrdorime nė shkallė tė gjerė dokumentesh tė falsifikuar, si leje martese apo pasaporta. Nė raport thuhet gjithashtu se nė shumė raste, njerėz qė hiqen si ekspertė vizash i mashtrojnė aplikantėt duke u vėnė ēmime tė larta pėr t’u plotėsuar formularėt.

Kritikėt thonė se mundėsia pėr manipulime nė programin e llotarisė sė vizave pėrbėn njė rrezik edhe nė aspektin e sigurisė kombėtare sepse i hap dyert hyrjes sė terroristėve nė vend.

Nė vitin 2003, Inspektori i Pėrgjithshėm i Departamentit tė Shtetit ngriti shqetėsimin se njerėz nga vende tė cilėsuar si nxitės shtetėrorė tė terrorizmit mund tė aplikojnė pėr llotarinė e vizave. Nė fakt, deri tani, nė Shtetet e Bashkuara kanė hyrė pėrmes llotarisė rreth 9,800 vetė nga vende tė tilla.

Zoti Edson thotė se zyra e tij i ka parasysh kėto shqetėsime dhe pėrpiqet t’u japė pėrgjigje atyre."Natyrisht qė ne tregojmė kujdes tė veēantė kur shqyrtojmė aplikimet nga vendet e cilėsuar si nxitės shtetėrorė tė terrorizmit dhe mendojmė se ky kujdes nė shqyrtimin dhe intervistimin e njerėzve nga kėto vende ėshtė i mjaftueshėm pėr tė garantuar integritetin e procesit tė dhėnies sė vizės dhe sigurinė e kufijve tanė."

Avokati i imigracionit nė Uashington D.C., Glen Wasserstein ka punuar me njerėz qė kanė kaluar nėpėr programin e llotarisė sė vizave. Ai thotė se njerėzit qė vijnė nė Amerikė me llotari nuk janė kriminelė apo terroristė por njerėz tė thjeshtė qė kanė njė ėndėrr. "Shumė njerėz tė mirė qė kanė ardhur nė Amerikė me llotari nuk kanė patur mjete tė tjera pėr tė ardhur kėtu. Pra, unė besoj se llotaria u jep rastin tė jetojnė ėndrrėn amerikane miliona njerėzve qė nuk kanė mundėsi tjetėr."

Por ndoshta tė huajt nuk do ta kenė mė njė rast tė tillė. Nė muajin qershor, Dhoma e Pėrfaqėsuesve miratoi njė projektligj i cili eliminon financimin e llotarisė sė vizave. Senati miratoi njė projektligj tė ngjashėm nė muajin shtator. Tani dy variantet do t’i kalojnė njė komisioni tė Kongresit pėr tė rakorduar ndryshimet dhe pėr tė dalė me njė version tė vetėm. Nė vitin 2005, njė projektligj qė parashikonte eliminimin e llotarisė sė vizave u miratua nga Dhoma e Pėrfaqėsuesve por nuk arriti tė kalojė nė Senat.

Ata qė fitojnė llotarinė e vizave janė vetėm njė pjesė e vogėl e imigrantėve qė hyjnė nė vend. Sipas Departamentit tė Sigurimit Kombėtar, vizat e dhėna me anė tė llotarisė pėrbėnin vetėm 3,5 pėrqind tė mė shumė se 1,2 milion kartave jeshile tė lėshuara nė vitin 2006.

Shumica e imigrantėve vijnė nė Amerikė pėrmes programeve qė lejojnė hyrjen e njerėzve me lidhje familjare, me sponsorizim nga punėdhėnės tė ndryshėm apo me status refugjati

OSBE shpreh shqetėsim pėr trajtimin e trafikimit njerėzor nė Kosovė
30-10-2007
Misioni nė Kosovė i Organizatės pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė ka shprehur shqetėsimin me, siē ėshtė thėnė, pėrparimin e vogėl tė shėnuar nė luftėn kundėr trafikimit tė qenieve njerėzore nė Kosovė.

Nė njė raport tė kėsaj organizate thuhet se ēėshtja e trafikimit ėshtė shumė e ndjeshme dhe ajo godet tė drejtat themelore njerėzore. Shefi i kėtij misioni, Tim Guldiman tha se raporti, nė mėnyrė specifike, pėrqėndrohet nė problemet, tė cilat paraqiten sistematikisht nė sistemin gjyqėsor, pėrfshirė disa aspekte, si “moskuptimin e duhur tė elementeve qė pėrbėjnė njė vepėr trafikimi nga ana e gjykatėsve dhe prokurorėve, mungesėn e trajtimit tė pėrshtatshėm tė viktimave nga autoritetet pėrgjegjėse dhe dėshtimin pėr tė siguruar masa tė pėrshtatshme pėr mbrojtjen e dėshmitarėve”, tha ai.

Autoritetet vendase janė pajtuar me njė pjesė tė raportit, por kanė tėrhequr vėrejtjen, se njė pjesė e madhe e shqetėsimeve kanė tė bėjnė edhe me autoritete tė tjera, si policia, prokurorėt, madje edhe Parlamenti e Qeveria. Kryetari i Gjykatės sė Lartė tė Kosovės, Rexhep Haxhimusa tha se Kosova ka infrastrukturė ligjore, por duhet funksionimi i tė gjitha organeve qė merren me ndjekjen, zbulimin dhe trajtimin e dukurisė sė trafikimit.

“Drejtėsia nuk ėshtė vetėm reagimi i shoqėrisė ndaj kryesit tė veprės penale, ėshtė pjesė e reagimit tė shoqėrisė sė organizuar ndaj keqbėrėsve. Por drejtėsia e plotė ėshtė atėherė nėse kishim me e pru gjendjen e prishur, balancėn e prishur nė shoqėri nga veprimet e tilla tė kriminelėve, nė veēanti nė raport me palėn e dėmtuar”, tha ai.

Zoti Haxhimusa ėshtė pajtuar se ka pasur lėshime, shpeshherė tė kushtėzuara nga mungesa e institucioneve dhe mundėsive tė pėrshtatshme pėr trajtimin e viktimave tė trafikimit.

“Pėr mungesėn e institucioneve tė pėrshtatshme, vendosjen dhe trajtimin e tyre, shpeshherė, organet qė janė marrė me kėto ēėshtje e kanė gjetur zgjidhjen, nė thonjėza, mė fatlume, mė tė efektshme qė viktimėn ta dėbojnė, ta kthejnė nė vendin e vet dhe mė vonė procedurat zvarriten”, tha zoti Haxhimusa.

Ministri i Drejtėsisė, Jonuz Salihaj, tha ndėrkaq, se ēėshtja e trafikimit ėshtė njė ēėshtje e pastėr e sundimit tė ligjit, me tė tė cilėn pėrballen tė gjitha vendet nė tranzicion.

Ai tha nė vitin 2006 janė trajtuar 35 raste tė trafikimit, ndėrsa gjatė kėtij viti janė identifikuar 17 raste tė tilla. Ai pranoi se ka shumė vėshtirėsi pėr mbrojtjen e dėshmitarėve, njė nga ēėshtjet mė tė shpeshta tė pėrmendura si dobėsi e sistemit tė drejtėsisė nė Kosovė.

“Mbrojtja e dėshmitarėve ėshtė mjaft e komplikuar, sepse dėshmitarėt duket tė qiten jashtė Kosovės, duhet tė sigurohen, familjet e tyre e kėshtu me radhė”.

Ministri Salihaj tha se ėshtė duke u punuar pėr ndryshimin e ligjeve, pėr tė mundėsuar ashpėrsimin e masave ndaj trafikantėve, sidomos ndaj trafikantėve tė fėmijėve. Aktualisht, ligjet nė fuqi parashohin dėnime prej dy, deri nė njėzet vjet heqje lirie pėr trafikantėt. Por deri tash, jo shpesh, janė zbatuar kėto dėnime, me gjithė pohimet se dukuria e trafikimit ka shėnuar rritje tė vazhdueshme, qė nga pėrfundimi i luftės nė Kosovė.

Lona
31-10-07, 12:25
Jep dorėheqjen Kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi 30-10-2007

Kryetari i Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė, Mahmut Jusufi dha sot dorėheqjen nga posti, pas trysnive tė partive politike shqiptare, tė cilat e kritikuan, pėr shkak tė vendimit tė fundit tė Gjykatės pėr shfuqizmin e disa neneve tė ligjit mbi pėrdorimin e flamurit shqiptar.

Zoti Mahmuti ka dhėnė dorėheqje tė parevokueshme edhe nga funksioni i gjykatėsit tė kėsaj gjykate. Nė njė deklaratė me shkrim, ai e cilėsoi vendimin e Gjykatės politik, ndėrsa bėn tė ditur se nuk do ta nėnshkruajė vendimin pėr shfuqizimin e pjesėve tė ligjit, sepse nuk dėshiron qė emri dhe mbiemri i tij tė figurojnė nė njė dokument tė tillė.

Edhe gjykatėsi tjetėr shqiptar i kėsaj gjykate, Bajram Pollozhani ka dhėnė dorėheqje tė parevokueshme. Me anė tė dorėheqjes sė tij si akt moral, zoti Pollozhani thotė se dėshiron tė kontribuojė tek thellimi i vetėdijes sė kolegėve tė tjerė gjatė vendimmarrjes, si dhe legjitimitetit tė kėtyre vendimeve.

Putin nderon 20 mijė tė ekzekutuarit nė Butovo nė periferi tė Moskės
30-10-2007

Presidenti rus Vladimir Putin pėrkujtoi mė shumė se 20 mijė njerėz tė ekzekutuar nė njė vend pranė Moskės gjatė terrorit stalinist nė vitet 1937-38. Presidenti rus tha se ndėr tė pushkatuarit kishte njerėz tejet tė njohur dhe me ndikim.

Nė njė mot tė vrejtur, Presidenti Putin vuri njė kurorė me lule nė kryqin qe nderon mbi 20 mijė viktimat e pushkatuara nė Butovo, nė pjesėn jugore tė Moskės. Zoti Putin tha se rusėt duhet tė kujtojnė tragjedinė e viteve 1937-38.

"Udhėheqėsi rus thotė se jetėt e miliona njerėzve u shkatėrrun. Ata u pushkatuan, degdisėn nė kampe pune dhe torturuan. Ata ishin njerėz qė nuk kishin frikė tė shprehnin idetė e tyre, ...ishin njerėzit mė me ndikim....lulet e vendit...tha presidenti rus".

Vjaēeslav Nikonov, nipi i Vyacheslav Molotovit, zyrtarit tė lartė tė kohės sė Stalinit, i tha Zėrit tė Amerikės se kishte biseduar me gjyshin e tij rreth terrorit tė madh. Ndėrkohė qė zoti Nikonov e dėnon shtypjen komuniste, ai thotė se Molotovi dhe komunistėt e tjerė, ndiheshin tė justifikuar nė atė kohė.

"Terrori ishte i justifikuar bazuar nė logjikėn e atėhershme, bazuar nė radhė tė parė nė pėrvojėn, qė kishin pėrjetuar bolshevikėt, qė nėnkupton tmerret e Luftės Civile nė Rusi dhe gjithashtu bazuar nė besimin komunist, se lufta pėr egzistencė me Gjermaninė ishte e pashmangshme".

Ndėrkohė nė Moskė, nė pėrkujtimin e terrorit komunist, njė organizatė e tė drejtave tė njeriut, vazhdoi leximin e emrave tė terrorit komunist nė qendėr tė qytet, para ish zyrave tė Policisė Sekrete Ruse, pėrgjegjėse e terrorit tė madh.

Ndėr aktivistėt ėshtė edhe Lev Ponomarev, i cili thotė se nė Rusi edhe sot ka tė paktėn 100, por ndoshta deri nė 1 mijė tė burgosur politikė.

Zoti Ponomarev i tha Zėrit tė Amerikės se burgosja pėr arsye politike ėshtė vepėr e atyre njerėzve, qė vazhdojnė tė besojnė nė parimet e Ēekės, organizatės sė parė tė sigurimit famėkeq rus. Zoti Putin vazhdon tė flasė me respekt pėr Ēekėn dhe KGB-nė, ku edhe sherbente si agjent. Ēeka u transformua nė vitin 1922 nė NKVD, e cila ishte pėrgjegjėse pėr terrorin e madh. Ndėrsa mė pas KGB-ja mbajti burgje sekrete deri sa u shpėrbė Bashkimi Sovjetik.

"Zoti Ponomarev thotė se njerėzit qė flasin mirė pėr Ēekėn, janė ata qė besojnė nė shtypjen e tė tjerėve pėr arsye politike. Sipas aktivistit Ponomarev, zoti Putin dhe tė tjerėt qė kujtuan viktimat e shtypjes Sovjetike, e bėnė kėtė thjesht pėr tė pėrfituar nga Perėndimi dhe kryesisht si fushatė publike".

Ky vit shenon 70 vjetorin e terrorit tė madh. Njė anketė nga Qendra Ruse pėr Opinionin Publik tregon se 44 pėrqind e popullsisė nuk kanė njohuri pėr atė periudhė tė historisė. Por vetėm dy pėrqind janė dakord se shtypja ishte e justifikueshme.

Lona
01-11-07, 10:24
Jehonat e lėshimeve tė vazhdueshme qė politikanėt shqipfolės tė Grupit tė Hunjtetit po i bėjnė nė "negociatat" me Serbinė po rrinė ēdo ditė e me shumė tė tregojnė se ata nuk janė pėrfaqėsuese tė popullit shqiptar tė Kosovės, por ambasadorė shqipfolės te Serbisė nė Kosovė qė synimin e kanė tė mbahet kėtė trevė shqiptare nė mėnyrė tė pėrhershme nėn duart vrastare tė Serbisė koloniale:
-Qė nga fillimi i raundit te dytė tė "negociatave", kėta karrieriste patėn deklaruar se "pavarėsia nuk negociohet".
-Pastaj pohuan se janė te gatshėm te bėjnė kompromise tė reja.
-"Bomba" e tradhtisė se tyre doli kėto dite kur pajtuan qė kufijtė e Kosovės tė "mbrohen" edhe prej forcave serbe.
Qė tė kuptojmė drejt pozitėn e tyre te mjere: hoqėn dorė prej ribashkimit e Kosovės me Shqipėrinė, duke u mburrur se "pavarėsia nuk negociohet" . Pastaj, prej ky "statusi" i cunguar i realizimit te "shtetit" pa asnjė kompetence apo fuqi te vėrtetė shtetėrore, po janė ulur edhe me tutje nė njė pozitė qė nėse do tė realizohet ne praktike do te thotė njohjen de facto e de jure te pushtimit serb ne Kosove.
"Pėr tė ekzistuar si shtet, njėsitė territoriale duhet tė pėrmbushin disa kritere: duhet tė kenė njė baze fizike dhe territor, duhet tė kenė institucione tė njė lloji apo tjetri qė tė qeverisin bazėn fizike dhe duhet tė ekzistojė idenė e shtetin qė tė pėrcaktojnė legjitimitetin nė mendjen e popullit. Por vetėm kėto tri karakteristika nuk janė te mjaftueshme pėr shtetshmeri. Faktorėt shtesė qė bėjnė prej shtete njė grup i dallueshėm tė entiteteve janė madhėsia dhe sovraniteti. [...]. Sovraniteti, ofron elementi kyē qė dallon shtetet prej ēdo lloj unitetesh territoriale. Ajo ėshtė lidhja qė mban sė bashku paketa territor - politike - shoqėri [...]Sovraniteti, ne terma tė thjeshta, do te thotė vetėqeverisje. Ajo presupozon mohimi i ēdo autoriteti politik tė epėrm dhe reklamimi prej shtetit tė autoritetit legjislativ tė epėrm edhe ndaj territorit, edhe ndaj qytetarėve". (Barry Buzan, "Popujt, shtetet dhe tmerri", f. 86-87). Sipas Kenneth Waltzit, sovraniteti ėshtė atė gjendje nė tė cilen njė shtet vendos pėr veten si tė zgjidh problemet tė brendshme apo tė jashtme, duke pėrfshirė edhe nėse ata te kėrkojnė apo jo asistence"
Kėto pėrcaktime teorike janė tė domosdoshme pėr tė treguar se pėrbindėshi qė gjendet nė barkun e "procesit" tė "zgjidhjes sė statusit" tė Kosovės nuk mund tė kėtė fytyre shtetėrore dhe as nuk duhet tė kėtė njė surrat te tille. Asnjė fuqie koloniale nuk duhet tė "mbroje" kufijtė tė ish kolonisė sė saj. Nė qoftė se kjo ndodhet, do tė thotė se gjendja koloniale ėshtė mbajtur dhe ruajtur, gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me vullnetin e popullit. Pėrveē mendjes se sėmurė tė politikuajve tė Grupit tė Unitetit qė duan tė imponojnė si ideologji legjitimuese idenė e "shtetit te Kosovės", ajo nuk ka fare legjitimitet nė mendjen kolektive tė popullit. Tė zgjedhurit e UNMIK-ut nuk mund fare tė jenė edhe tė zgjedhurit tė popullit nga moment qė politika e tyre ėshtė e drejtuar kundėr interesave legjitime tė tij qė janė nė antagonizėm tė plotė me ēdo lidhje, sado e vogėl tė ishte ajo, me Serbinė gjenocidale. Titistet e Grupit tė Hunjitetit nėnshkruan njė "Traktat Miqėsie me Serbinė", ku shpikin "lidhjet e thella nė mes tė popujve tė Kosovės dhe Serbisė, pėrfshirė lidhjet e lashta historike, kulturore, etnike dhe ekonomike" dhe shprehin "keqardhje ndaj periudhave tė konfliktit dhe luftės qė na kanė ndarė, nė veēanti ngjarjet qė kanė tė bėjnė me kolapsin e dhunshėm tė Jugosllavisė nė vitet e nėntėdhjeta". Kur dihet se "lidhjet e thella" midis popullit shqiptar dhe Serbisė kanė qenė dhe janė vetėm nga gryka e pushkės, sepse Serbia pushtuese nė agresion kolonizoi trevat shqiptare tė Kosovės historike, kur kuptohet se vetėm kur ajo do tė heq dorė prej planeve tė saj tė zgjerimit territorial do tė jetė paqe dhe qėndrueshmėri ne rajon, del qarte se tė ashtuquajturat "institucione tė Kosovės" janė shenjen e obskurantizmit tė varėsisė autonomike tė entitetit me "pavarėsi te mbikėqyrur" dhe sipas modelit tė Republikės se Bosnjės qe nuk do tė dallonte aspak prej ditėve kur shteti serb diktonte nė Kosovė me anė tė veglave tė tij shqipfolėse, tė tėrbuar antishqiptare. Grupi i Unitetit kėrkon pavarėsi vetėm prej Shqipėrisė dhe jo prej Serbisė. Pėr te garantuar mbajtjen e sundimit dhe kolonizimit te Serbisė nė Kosovė.
Vetėm me ēlirimin dhe ribashkimin e tė gjitha trojeve shqiptare tė pushtuara mund tė krijohet njė shtet funksional qė nė sensin e drejtė tė fjalės tė jetė i lirė dhe sovran prej ēdo ndėrhyrjeje tė huaj antishqiptare.

Lona
02-11-07, 13:17
Kėshilli i Sigurimit: Situata e sigurisė nė Maqedoni ėshtė stabile dhe e qetė

Kėshilli pėr siguri e shqyrtoi situatėn politike-tė sigurisė nė Republikėn e Maqedonisė nė kontekst tė incidenteve tė paradokohshme, nė tė cilat ishin sulmuar pjesėtarė tė MPB-sė dhe mė pas e shfaqi keqardhjen e vet pėr jetėt e humbura dhe pėr pjesėtarėt e plagosur tė policisė. Sipas presidentit tė Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, ėshtė vlerėsuar se kohėve tė fundit grupe individuale, sipas informacioneve tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, para sė gjithash me karakter kriminal kanė motive kriminale qė tė veprojnė nė rajone tė caktuara, tė cilat nė vitin 2001 e quanim "rajone tė krizės"."Sipas informacioneve tė MPB-sė, nė kėtė moment nuk ekzistojnė indikacione dhe dėshmi se kėto grupe mund tė ndėrlidhen ose tė vihet nė pėrfundim se bėhet fjalė pėr ndonjė platformė tė pėrbashkėt politike", deklaroi Cėrvenkovski pas takimit."Kėshilli i Sigurimit konsideron se nė periudhėn e ardhshme edhe subjektet politike pėrmes pėrfaqėsuesve tė vet duhet tė jenė tė pranishėm nė terren nė kėto rajone, me qėllim qė me aktivitetin politik tė pengohen individė ose struktura tė cilėt do tė tentonin tė manipulojnė me disponimin e popullatės vendore", tha presidenti Branko Cėrvenkovski.Siē kumton shėrbimi qeveritar pėr shtyp, nė mbledhjen e Kėshillit pėr siguri ishte konkluduar se "situata e sigurisė ėshtė stabile dhe e qetė, me provokime tė caktuara nė kontekst tė ngjarjeve rajonale"."U konstatua se incidentet e deritanishme janė shkaktuar nga grupe kriminele apo individė, ndėrsa aktiviteti i organeve tė sigurisė mbetet nė drejtim tė shkatėrrimit tė kėtyre grupeve, pėr tė cilat tani pėr tani, sipas informatave tė shėrbimeve tė sigurimit nuk ekzistojnė dėshmi pėr instrumentalizimin e tyre politik", theksohet nė kumtesė.Kėshilli pėr siguri, shtohet nė kumtesė, konstatoi se duhet tė kohet kujdes nė kriminelėt individė apo grupet e vogla kriminele, qė tė mos bėhen nė tė ardhmen subjekt i instrumentalizimit politik dhe se forcat e sigurimit duhet tė vazhdojnė pėr ta ndjekur situatėn nė terren dhe tė ndėrmarrin aktivitete nė pajtim me Kushtetutėn dhe ligjet, aty ku ka nevojė.Kėshilli pėr siguri vlerėsoi se ėshtė mirė qė faktorėt politikė tė vazhdojnė me aktivitetet e tyre politike dhe komunikimin me qytetarėt nė vendet ku ndodhin incidente tė kėtilla, theksohet nė kumtesėn e shėrbimit qeveritar pėr shtyp.

I vrari i gjetur nė Odri ėshtė Xhavid Morina, i njohur si "komandantėt Drenica"
e premte , 02 nėntor 2007
Xhavid Morina, i njohur si "komandant Drenica", ėshtė i vrari kufoma e tė cilit u gjet dje nė mėngjes nė rrugėn Tetovė-Jazhincė tek udhėkryqi pėr nė fshatin Odri, konfirmoi MPB-ja.
Kufoma e Morinės me tre plagė nga armė zjarri nė stomak dhe me gjurmė tė dhunės nė kokė dhe tė prera nėpėr duar, u gjet sot nė orėn 06:30 pas paraqitjes telefonike tė njė qytetari nė stacion policor Tearcė. Sipas njohurive tė para, Morina ėshtė vrarė sot nė mėngjes nė orėn 03 e 30 minuta nga tė shtėnat me grupin e Agim Krasniqit. Nga kėmbimi i zjarrit ėshtė plagosur edhe Ali Krasniqi, vėllai i Agim Krasniqi dhe Zija Vejseli nga Kondova. Ali Krasniqi ka plagė nga armė zjarri nė stomak dhe ėshtė jashtė rrezikut pėr jetė, ndėrsa Vejseli ka plagė nga armė zjarri nė anėn e majtė tė kėmbės mbi gjunjė. Xhavit Morina, paraprakisht sė bashku me disa persona tė tjerė ėshtė arratisur nga burgu i Dubravės nė Kosovė, ku e vuante dėnimin heqje lirie pėr 12 vjet pėr vepėr penale - terrorizėm. Sipas urdhėr arrestit tė shpallur nga Interpoli, Morina nė mars tė kėtij viti ėshtė dėnuar nga Gjykata e qarkut nė Prishtinė, ndėrsa nė muajin gusht, sė bashku me gjashtė persona tė tjerė ėshtė arratisur nga burgu.

hasanmehmeti
04-11-07, 23:52
Vizita e Erdogan nė Amerikė
IRIB - Kryeministri i Turqisė z. Rexhep Taip Erdogan ka udhėtuar sot drejt Uashingtonit pėr tu takuar me presidentin amerikan Xhorxh Bush. Gjatė kėtij takimi Erdogan dhe Bush do tė diskutojnė marrėdhėniet e tensionuara midis Ankarasė dhe Uashingtonit si dhe krizėn e krijuar si pasojė e aktiviteteve tė grupit terrorist PKK. Kjo vizitė zhvillohet nė kushtet kur nė takimin kushtuar Irakut dhe nė deklaratat e shefes sė diplomacisė amerikane Kondoliza Rajs nė Turqi, ėshtė vėnė theksi pėr shtimin e bashkėpunimit midis dy vendeve pėr tu pėrballur me grupin PKK dhe nė kėtė mėnyrė janė shtuar shpresat e Turqisė nga Amerika qė Uashingtonit tė zbatojė premtimet e dhėna nė kėtė drejtim. Mirėpo, kjo vizitė e kryeministrit turk Erdogan nė Amerikė, tregon se Ankaraja akoma nuk beson nė realizimin e premtimeve tė Shtėpisė sė Bardhė nė lidhje me PKK. Kjo vizitė gjithashtu zhvillohet nė kohėn kur sipas z. Erdogan, marrėdhėniet Turqi-SHBA janė bėrė shumė tė ndjeshme dhe ka pėrfunduar durimi i Turqisė pėrballė sulmeve tė rebelėve kurdė dhe politikave qė ndjek Amerika pėrballė kėtij grupi terrorist. Duke u bazuar nė kėto deklarata, duket se pėr tu dhėnė fund kėtyre akteve terroriste tė rebelėve kurdė, realizimi i premtimeve tė Amerikės pėr tė luftuar terrorizmin nė Irak, zbatimi i premtimeve tė qeverisė sė Bagdadit dhe pėrpjekjet e qeverisė lokale tė Kurdistanit tė Irakut, janė tė patjetėrsueshme. Iraku ėshtė i pushtuar nga Amerika dhe lėvizjet e grupeve terroriste nė Irak kundėr vendeve fqinje tė kėtij vendi, janė pėrgjegjėsi e pushtuesve. Madje, edhe zbatimi i premtimeve dhe planeve tė qeverisė irakiane ėshtė i pamundur pa bashkėpunimin e forcave pushtuese amerikane. politikat e qeverisė amerikane nė Irak janė bėrė shkak i shqetėsimit te Turqisė dhe vendeve tė tjera tė rajonit, mes tyre edhe e popullit irakian pėr shkak tė rritjes sė terrorizmit. Amerika, megjithėse ka premtuar luftimin e terrorizmit, nė fakt ajo me politikat e saj ka zgjeruar edhe mė tepėr kėtė fenomen dhe grupet e ndryshme terroriste i shfrytėzon pėr arritjen e objektivave tė saj nė Irak dhe nė mbarė rajonin. Midis kėtyre grupeve, ėshtė grupi terrorist PKK tė cilin Amerika e shfrytėzon pėr tė ushtruar presion ndaj Turqisė. Si rrjedhim, nuk mund tė pritet qė kjo vizitė e Erdoganit nė Amerikė tė rezultojė me zbatimin e premtimeve tė Uashingtonit pėr ti dhėnė fund mbėshtetjeve ndaj grupit terrorist PKK. Analistėt politikė mendojnė se Erdogan, do tė hasė me njė listė tė kėrkesave tė Uashingtonit nga qeveria turke, por populli turk thekson se qeveria e Ankarasė nuk duhet tė lėshojė aspak pe pėr Uashingtonin.

Pjesėmarrėsit nė pretestat e 13 Abanit, dėnuan kėrcėnimet e Amerikės
IRIB - Pjesėmarreėsit nė marshin e ditės sė luftės kundėr ekspansionizmit botėror "13 Aban" nė Iran, i tėrhoqėn vėrejtjen qeverive perėndimore me nė krye qeverinė ekspansioniste dhe militariste tė Amerikės qė tė mos kėrcėnojnė popullin iranian me armėn e vjetėr, sanksionet. Nė komunikatėn pėrfundimtare tė kėtij marshi, pjesėmarrėsit theksuan se pėr shkak tė vazhdimit tė politikave armiqėsore tė Amerikės kundėr revolucionit islamik tė Iranit dhe ndėrhyrjeve tė saj nė vendet islamike, populli iranian, Amerikėn kultivuese tė terroristėve vazhdon ta cilėsojė si armikun e vet numėr nji dhe dėnon ashpėr politikat armiqėsore tė Amerikės kundėr Iranit.

Presione ndaj Bankės botėrore pėr tė ndjekur politikat anti-iraniane tė Amerikės
IRIB - Njė gazetė amerikane njofton se SHtėpia e Bardhė, pėr tė realizuar politikat e saj anti-iraniane po ushtron presion edhe ndaj Bankės Botėrore. Gazeta Herald Tribune, duke cituar funksionarė tė Bankės Botėrore, sot shkruante se Banka Botėrore ėshtė detyruar qė tė ndėpresė planet e saj pėr tė dėrguar ndihma nė kohėn e tėrmetit, nė sferėn e higjienės dhe shumė projekte tė tjera nė Iran. Funksionarėt e Bankės Botėrore, duke njoftuar se aktualisht, janė bllokuar 5.4 milionė dollarė ndihma tė kėsaj banke tė cilat janė ndarė pėr realizimin e projekteve tė ndryshme nė Iran, shpresuan qė sa mė shpejtė tė mundėsohet realizimi i kėtyre planeve. Ata theksuan se Banka Botėrore ėshtė duke kėrkuar rrugė tė tjera pėr realizimin e kėtyre projekteve.

ABU me mbi 3 miliardė shikues, ėshtė unioni mė i madh nė botė i kėtij lloji.
Kanali TV Deutche Ėelle kėrkoi bashkėpunim mediatik me Iranin - IRIB
Kreytari i kanalit Tv gjerman Deutche Ėelle, kėrkoi zgjerimin e bashkėpunimit mediatik dhe shkėmbimeve kulturore me RII. Erik Bertmen, gjatė takimit me kryetarin e RTV iranian dr. Izetullah Zerkami, deklaroi se medait e Iranit dhe Gjermanisė mund tė krijojnė kushtet pėr afrimin e dy popujve dhe zgjerimine atmosferės sė mirėbesimit midis funksionarėve tė kėtyre dy vendeve. Bertman shtoi se mungesa e imazheve tė qarta dhe realitetit, ėshtė bėrė shkak i shumė pikėpamjeve negative dhe armiqėsive nė botė. kreytari i Deutche Ėelle-s, duke vėnė theksin mbi fjalimin e presidentit iranian dr. Ahmedinezhad nė ceremoninė e hapjes sė takimit tė 44 tė Unionit tė Radio-Televizioneve tė Azisė dhe Oqeanisė ABU nė Teheran, deklaroi se vendosja e paqės dhe drejtėsisė nė botė si dhe respektimi i popujve, ėshtė njė temė e cila kėrkohet nga shumica e njerėzve tė botės. gjatė kėtij takimi, kryetari i RTV tė RII dr. Zerkami, deklaroi se rtv iranian do tė pėrgadisė njė seri emisionesh dokumentare pėr Tv Deutche Ėelle me qėllim qė populli gjerman tė njihet mė shumė me kulturėn dhe civilizimin iranian.

Pėrfundoi takimi i 44 i unionit tė RTV tė Azisė dhe Oqeanisė
IRIB - Sot pasditė nė Teheran, pėrfundoi punimet takimi i 44 i unionit tė radio-televizioneve tė Azisė dhe Oqeanisė ABU, ku Irani u zgjodh si zv. Kryetar dhe anėtar i kėshillit tė lartė tė kėtij unioni. Nė ditėn e fundit tė kėtij takimi, me shumicė absolute votash, z. Hasan Hoxheste, zv. Kryetari i RTV tė RII, u zgjodh zv.kryetar i unionit tė RTV tė Azisė dhe Oqeanisė. Pjesėmarrėsit e kėtij takimi, vazhduan mandatin e pėrfaqėsuesit tė RII dhe Koresė sė Jugut edhe pėr njė vit tjetėr nė kėshillin ekekutiv tė kėtij unioni.

Rajs para gjykatės, akuzohet pėr spiunim nė interes tė Izraelit
IRIB - Shefja e diplomacisė amerikane Kondoliza Rajs bashkė me 15 funksionarė tė tjerė tė lartė amerikanė, nėn akuzėn e spiunimit nė interes tė Izraelit, u thirrėn nė gjykatė. Kėtė e bėri tė ditur gazeta sioniste Ha'aretz. Pėr shkak tė deklaratave tė Stiven Rouzen dhe Kejt Vizman, anėtarė tė lartė tė lobit sionist nė Departamentin e Jashtėm Amerikan tė cilėt akuzohen se Izraelit i kanė dhėnė informacione sekrete tė Amerikės nė vitet 1999-2004, shefja e diploamcisė ameirkane Rajs, kėshilltari pėr siguri kombėtare i shtėpisė sė Bardhė Stiven Hadli, zv, kėshillatri pėr siguri kombėtare Eliot Abrams, si dhe shumė funksionarė tė tjerė tė lartė ameriukanė, janė ftuar nė gjykatėn federale tė Amerikės pėr tė dhėnė pėrgjigje nė kėtė drejtim. Gjykatėsit federalė tė Amerikės, kanė deklaruar se lobi sionist AIPEC akuzohet se informacionet sekrete tė marra nga njė funksionar i Pentagonit, ia dhėnė nė disponim Izraelit. sipas kėtij raporti, nė kėto informacione sekrete, pėrfshihen tė dhėna pėr Al Kaidėn, politikat e Amerikės mbi Iranin dhe shpėrthimin e nė kullėn Al Khobar nė Arabinė Saudite.

BE do tė grumbullojė informacionet e udhėtarėve amerikanė nė Evropė
IRIB - BE, informacionet private tė udhėtarėve amerikanė tė cilėt udhėtojnė nė Evropė, do t'ua jep tė gjitha vendeve anėtare tė kėtij unioni. Gazeta amerikane Uashington Post, shkruan se kryetari i komisionit pėr liri, siguri dhe drejtėsi tė Evropės Franko Fratini, ka njoftuar se nė bazė tė njė plani tė BE i cili do tė publikohet shumė shpejtė, kompanive ajrore do tu kėrkohet qė informacionet private tė pasagjerėve tė cilėt nga Amerika udhėtojnė drejt Evropės, tu jepen tė gjitha vendeve anėtare tė BE. Kėtu pėrfshihen emri dhe mbiemri, numri i telefonit, kredit-karta dhe qytetet nė tė cilat udhėtojnė ata nė Evropė

Bota dėnon aventuart e Amerikės kundėr Iranit
IRIB - Sipas statistikave tė fundit tė kryera nga Pres Tv, njoftohet se cfardo akti ekspansionit kundėr Iranit nga ana e Amerikės, nuk do tė ketė pėrkrahjen e BN. Sipas kėtyre statistikave rreth 70 % e popujve tė botės kanė pėrkrahur programin bėrthamorė tė Iranit dhe kanė shtuar se aventurat e Amerikės kundėr Iranit do tė pėrballen me kudnėrshtimin e BN. Vlen tė theksohet se gjysma e tė anketuarve, kanė qenė me origjin amerikane.

Amerika posedon numrin mė tė madh tė reaktorėve bėrthamor
IRIB - Amerika posedon numrin mė tė madh tė reaktorėve bėrthamorė nė mesin e vendeve tė cilėt posedojnė kėtė teknologji. Sipas njė gaztete spanjolle, njoftohet se gjithsejė 439 rekatorė bėrtahmorė janė aktive ne botė, ku vetėm 104 prej tyre janė nė kompetencat e Amerikės, pastaj rradhitet Franca nė vendin e dytė e cila poesdon 59 reaktorė dhe Japonia nė vendin e tretė me 55 reaktorė bėrthamorė. Vlen tė theksohet se enrgjia bėrthamore, konisderohet si burim i prodhimit tė rrymės ku vetėm nė Francė rreth 78 % e nevojave pėr rrymė pėrmbushen nga energjia bėrthamore. Nė kėtė raport tė publikuar, njoftohet gjithashtu bėhet e ditur se nė bazė tė traktait NPT ndalohet pėrdorimi i kėsaj lloj energji pėr qėllime luftarake, ku 187 vende tė botės kanė nėnshkruar traktatin nė fjalė.

Lona
05-11-07, 14:57
Tadiq: Pavarėsia e Kosovės do tė nxiste krizė nė Serbi e hėnė , 05 nėntor 2007
Serbia do tė mund tė futej nė njė periudhė krize, me mundėsi tė shpėrthimit tė dhunės, nė rast se shqiptarėt e Kosovės shpallin njėanshėm pavarėsinė, ka thėnė kryetari i Serbisė Boris Tadiq.
Njė vendim i tillė i shqiptarėve tė Kosovės “menjėherė do tė sillte deri tek jostabiliteti", ka thėnė Tadiq nė njė intervistė pėr agjencinė e lajmeve France Presse."Ēdo gjė ėshtė e mundur. Shmangem nga mendimi pėr skenarėt e mundshėm, por ēdo gjė ėshtė e mundur, e madje edhe dhuna", ka shtuar ai.
France Presse pėrkujton qė kosovarėt nė disa raste kanė paralajmėruar se do tė shpallin njėanshėm pavarėsinė, nėse dėshton procesi mbi tė ardhmen e Kosovės, i cili aktualisht udhėhiqet nga treshja ndėrmjetėsuese ndėrkombėtare.Shpallja e njėanshme e pavarėsisė "do tė destabilizonte demokracinė serbe dhe tė ardhmen e vendit", ka thėnė Tadiq duke aluduar nė krizėn eventuale qeveritare serbe tė cilėn do tė mund ta shfrytėzonin ultranacionalistėt tė cilėt nė Serbi ende kanė ndikim.Shpallja e njėanshme e pavarėsisė "do tė mund, siē pritet, qė menjėherė tė nxit jostabilitet nė ato vende qė kanė probleme tė ngjashme", ka thėnė Tadiq dhe ka shtuar qė “ka shumė (raste) Kosova nė botė". "Disa vlerėsojnė qė ėshtė mė i rėndėsishėm stabiliteti i dy milionė shqiptarėve nė Kosovė, sesa stabiliteti i dhjetė milion serbėve", ka thėnė presidenti serb duke tėrhequr vėmendjen qė shtetet tė cilat eventualisht njohin pavarėsinė e Kosovės do tė mund tė prisnin ndryshim radikal tė marrėdhėnieve me Serbinė.

Lona
05-11-07, 15:12
Sot nė Vjenė zhvillohet raundi i ri i bisedimeve mes Prishtinės dhe Beogradit e hėnė , 05 nėntor 2007
Raundi i ri i bisedimeve ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit pėr statusin e Kosovės me ndėrmjetėsimin e Treshes ndėrkombėtare, vazhdon sot nė Vjenė. Pėrfaqėsuesit e treshes pritet tė zhvillojnė takime tė ndara me udhėheqėsit mė tė lartė tė Kosovės dhe me ata tė Serbisė.

Nė seancėn e pasdites treshja do tė organizojė njė pėrballje tė re qėndrimesh mes Prishtinės dhe Beogradit.
Pas takmit Treshja ndėrkombėtare do tė mbajė njė konferencė pėr shtyp, dhe kjo siē thuhet do tė jetė risia e takimit tė sotėm nė Vjenė. Ndėrkohė mbeten edhe tri takime tė caktuara nė periduėnn nga 5 nėntori deri mė 10 dhjetor. Sot nė kryeqyetin astriak pritet qė tė diskutohet lidhur me planin e modifikuar tė treshes ndėrmjetėsuse ndėrkombėtare pėr Kosovėn, dokument ky qė nuk paragjykon statusin tė Kosovės, por ofron disa propozime pėr raportet e ardhshme tė Prishtinės dhe tė Beogradit, mbi bazėn e tė cilave mund tė arrihet deri te zgjidhja. Prishtina zyrtare do tė pėrfaqėsohet sėrish nė nivelin mė tė lartė nga Presdienti i Kosovės Fatmir Sejdiu. Ndėrkaq delegacionin serb do ta udhėheqė presidenti Boris Tadiq dhe kryeministri Vojisllav Koshtunica. Para nisjes pėr nė Vjenė, anėtarėt e Ekipit tė Unitetit kanė thėnė me vendosmėri se statusi i Kosovės do tė ketė vetėm njė emėr dhe ajo do tė jetė pavarėsia e shpallur nė koordinim me faktorin ndėrkombėtar. Ata kanė thėnė se ky delegacion do tė vazhdojė ta respektojė agjendėn ndėrkombėtare deri mė 10 dhjetor dhe se pas kėsaj date Prishtina do ta ketė agjendėn e vetė tė veprimit nė harmoni me Uashingtonin dhe Brukselin. Presidenti Fatmir Sejdiu ka thėnė se gjithėēka sa i pėrket raporteve fqinjėsore me Serbinė do tė diskutojė, por jo edhe pėr statusin e Kosovės. Kryeministri Agim Ēeku takimin e sotėm e ka quajtur si tė rėndėsishėm dhe ka shtuar se do tė diskutohet pėr dokumentin 14 pikėsh, tė cila i ka propozuar Treshja e Grupit tė Kontaktit. Por kėto pika tė Treshės, sipas tij janė pika tė raportit tė saj, qė do t'ia jep Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB sė. Ai ka shtuar se ky nuk ėshtė njė dokument qė kėrkohet tė nėnshkruhet apo tė pajtohemi tė miratohet. Nrkaq, Hashim Thjaēi, anėtar i Ekipit tė Unitetit tha se Prishtina zyrtare do tė vazhdojė ta resepektojė agjendėn ndėrkombėtare deri mė 10 dhjetor dhe pas kėsaj date Prishtina do ta ketė agjendėn e vet tė veprimit nė harmoni me Ushingtonin dhe Brukselin. Sipas Thaēit ēėshtja e pavarėsisė sė Kosovės pas 10 dhjetorit do tė jetė vetėm ēėshtje ditėsh. Lideri i ORA s Veton Surroi ka thėnė se raportet fqinjėsore me Serbinė pas pavarėsisė sė Kosovės do tė diskutohen nė kėtė takim. Ai ka shtuar se Kuvendi i Kosovės i konstituar pas zgjedhjeve tė 17 nėntorit duhet tė pėrcaktojė datėn e pavarėsisė, para kėrshėndellave.

Edita Tahiri merr pjesė nė konferencėn mbi dialogun shqiptaro-serb nė Vjenė
e hėnė , 05 nėntor 2007
Me ftesė tė Ministres sė Punėve tė Jashtme tė Austrisė, Ursula Plasnik, kryetarja e ADK-sė, Edita Tahiri, do tė marrė pjesė nė konferencėn ndėrkombėtare mbi dialogun shqiptaro-serb, ku do tė jenė tė pranishme gra politikane nga Kosova dhe Serbia.
Tema e kėtij simpoziumi ndėrkombėtar ėshtė “Formėsimi i ardhmėrisė sonė evropiane” dhe qėllimi kryesor i kėsaj konference ėshtė identifikimi i strategjisė pėr pėrmirėsimin e pjesėmarrjes sė grave nė ndėrtimin e pėrbashkėt tė ardhmėrisė evropiane. Konferenca do tė mbahet sot dhe nesėr nė Vjenė.

Lona
05-11-07, 15:20
Gati nisja e bisedimeve pėr heqjen e vizave pėr Ballkanin
e hėnė , 05 nėntor 2007
Komisionari i Bashkimit Evropian pėr Zgjerim, Olli Rehn, pritet tė prezantojė tė martėn Strategjinė pėr zgjerim tė BE-sė dhe sfidat kryesore pėr vitin 2008.
Komisioni Evropian paralajmėroi fillimin e bisedimeve pėr heqjen e plotė tė regjimit tė vizave me vendet e Ballkanit Perėndimor. Nė strategjinė pėr zgjerim nėnvizohet se “Komisioni Evropian gradualisht duhet tė ndėrmarrė masa pėr heqjen e vizave pėr vendet e Ballkanit Perėndimor nėpėrmjet hapave konkrete”. KE planifikon hapjen e bisedimeve me ēdo shtet, me ē`rast do tė hartohet njė kornizė ligjesh e cila duhet tė plotėsohet nga vendet qė synojnė anėtarėsimin nė BE. Kjo kornizė ligjore do t`i mundėsojė kėtyre vendeve tė fokusohen mė sė miri nė realizimin e reformave tė brendshme. BE gjithashtu planifikon rritjen e lėvizjes sė lirė tė njerėzve tė Ballkanit Perėndimor si dhe rritjen e kontakteve mes rajonit dhe BE-sė, duke pėrfshirė disa fusha tė komunikimit. Pėr vitin 2008 planifikohet qė 100 studentė tė rajonit tė pėrfitojnė studimet evropiane pasuniversitare nė kuadėr tė njė programi tė financuar nga BE-ja, ndėrsa pas vitit 2008 planifikohen te pėrfitojnė 500 kandidate nė vit.

hasanmehmeti
06-11-07, 20:17
Njė kongresmen amerikan kėrkon shkarkimin e nėnpresidentit amerikan Dik Cheney
IRIB - Kongresmeni demokrat amerikan Denis Kosinic, i cili ėshtė edhe kandidat demokrat pėr zgjedhjet presidenciale te vitit 2008, kėrkoi shkakrimin nga detyra tė nėnpresidentit Dik Cheney. Ai deklaroi se sė shpejti pėr kėtė qėllim do tė paraqesė njė projekt nė Kongresin amerikan. Kosinic deklaroi se ka ardhur koha pėr shkarkimin e Dik Cheney dhe kjo ėshtė njė kėrkesė e miliona qytetarėve amerikanė pėr Kongresin. Ky kongresmen shtoi se Cheney po kėmbėngul pėr vazhdimin e luftės nė Irak dhe po e con Amerikėn drejt njė konfrontimi me Iranin.

Koreja e jugut do tė largojė trupat e saj nga Afganistani
IRIB - Ministria e mbrojtjes e Koresė sė jugut njoftoi sot se do tė tėrheqė 210 ushtarėt jugkoreanė nga Afganistani para zgjedhjeve presidenciale qė do tė zhvillohen mė 19 dhjetor tė kėtij viti nė Korenė e jugut. Gjatė krizės sė pengjeve jugkoreane nė Afganistan, qeveria e Koresė sė jugut u angazhua qė sa mė shpejtė tė largojė forcat e saj nga Afganistani.

Sanksionet kundėr Iranit, pretekst i Amerikės pėr tė izoluar Iranin nė shkallė ndėrkombėtare
IRIB - Ekspertėt francezė theksuan se sanksionet kundėr Iranit, janė pretekst i Amerikės pėr tė izoluar Iranin nė shkallė ndėrkombėtare. Serge Tion ekspert i qendrės studimore kombėtare tė Francės deklaroi se vendet perėndimore me nė krye SHBA, me anė tė sanksioneve kundėr Iranit me pretekstin e programit bėrthamor iranian synojnė tė izolojnė Iranin dhe tė ulin ndikimin e Teheranit nė zhvillimet rajonale dhe ndėrkombėtare. Ai theksoi se nuk mendon se Amerika do tė pėrsėrisė gabimin e sulmit nė Irak, ndaj Iranit dhe shtoi se janė izraelitėt qė kėmbėngulin pėr shtimin e presioneve ndaj Teheranit. Pierre Durtige prof i marrėdhėnieve ndėrkombėtare nė Universitetin Toulouse, duke trajtuar qėndrimet e qeverisė franceze ndaj dosjes bėrthamore tė Iranit, theksoi se qeveria franceze po ndjek politika konfuze dhe shtoi se qeveria franceze, interesat e Francės i sheh tek ndjekja e politikave amerikane dhe izraelite dhe ky ėshtė roli qė pėr shumė vjet e ka luajtur Anglia.

Ekspertėt amerikanė: Nuk ka asnjė fakt qė tė vėrtetojė se programi bėrthamor iranian ka qėllime ushtarake
IRIB - Gazeta amerikane Mc Klachi duke cituar ekspertė amerikanė, shkruan se megjithė pretendimet e funksionarėve tė qeverisė amerikane se Irani synon prodhimin e armėve atomike, nuk ekziston asnjė fakt apo dokument qė tė provojė se programi bėrthamor iranian ka qėllime ushtarake. Kėta ekspertė amerikanė janė tė mendimit se nėse Irani do tė synonte prodhimin e armėve atomike, deri tani me siguri do tė ishin gjetura fakte tė qarta pėr vėrtetimin e kėsaj cėshtje. Kjo gazetė vuri nė dukje mosmarrėveshjet mes funksionarėve amerikanė nė lidhje me qėndrimin ndaj Iranit dhe shkruan se nė njė kohė kur presidenti amerikan Bush dhe nėnpresidenti amerikan Dik Cheney mbajnė qėndrime tė ashpra ndaj Iranit, sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rice dhe zėvendėsi i saj Nikolas Burns janė tė pakėnaqur nga kėto politika tė ashpra kundėr Iranit dhe janė tė mendimit se tė tilla qėndrime nuk janė nė favor tė SHBA.

Arma kryesore e Gardės sė revolucionit ėshtė besimi
IRIB - Komandanti i Gardės sė Revolucionit islamik deklaroi se Garda e Revolucionit nė dallim nga ushtritė e tjera, ėshtė e pajisur mė armėn e besimit dhe vlerave revolucionare. Gjeneral kolonel Muhamed Ali Xhafari deklaroi se aktualisht Garda e Revolucionit ka njė potencė dhe gatishmėri aq tė lartė mbrojtėse, saqė mund tė konsiderohet si njė institucion madhėshtor mbrojtės dhe si ushtria mė e fortė nė botė. Ai theksoi se qėndresa e popullit dhe funksionarėve iranianė e mbėshtetur nga potenciali i madh i forcave tė armatosura kanė krijuar njė fuqi aq tė madhe, saqė asnjė fuqi e huaj nuk mund tė mendojė pėr agresion kundėr Iranit.

Lona
07-11-07, 10:21
Pėrleshje e armatosur nė Brodec tė Tetovės

Shtuar mė: 07/11/2007 - 09:23
• Nė fshatin Brodec tė Tetovės sot ka filluar pėrleshje e armatosur midis njė grupi tė armatosur dhe forcave shtetėrore tė sigurisė. Burime pranė kėtij rajoni thanė se pėrleshja e armatosur ka nisur nga ora 6 e mėngjesit, ndėrkaq grupi qė po konfrontohet me policinė thuhet se ėshtė pjesė e AKSH-sė, njė komandant i cilės u vra javėn e kaluar nė fshatin Odėr, disa kilometra afėr Brodecit nė Malėsinė e Tetovės. Burime policore nė Shkup konfirmojnė ngjarjen, duke deklaruar se bėhet fjalė pėr njė sulm ndaj siē theksohet grupeve kriminale. Deri tani nuk janė regjistruar viktima, edhe pse qarkullojnė informacione tė ndryshme pėr shtėpi tė djegura, makina tė djegura dhe dėme tė tjera.


Poashtu bėhet e ditur se nė kėtė rajon janė dislokuar forca tė mėdha tė sigurisė, mjete tė blinduara dhe helikopterė, tė cilėt shtiejnė nė drejtim ku janė tė locuar grupet e armatosura rreth fshatit. Nė fshat kanė ngelur tė patėrhequr banorėt lokal, duke pėrfshirė gra dhe fėmijė. Tė gjitha linjat telefonike janė fikur dhe ėshtė ndėrprerė komunikimi me kėtė fshat.

Parlamenti sot pritet tė mbajė mbledhje tė jashtėzakonshme pėr tė shqyrtuar gjendjen e sigurisė nė vend. Tensionimi i situatės nė kėtė rajon filloi pas vrasjes sė Xhavit Morinės, qė mė pas u deklarua se ka qenė komandant i Armatės Kombėtare Shqiptare. Morina strehohej nė Maqedoni pas arratisjes nga burgu i Dubravės. (INA)

Pėrleshje ndėrmjet grupeve tė armatosura dhe forcave tė sigurisė nė Malėsinė e Tetovės 07.11.2007 10:07:32

Qė nga ora 6 e mėngjesit tė sotėm nė Malėsinė e Tetovės, pikėrisht nė fshatin Brodec, janė duke u zhvilluat pėrleshje tė armatosura ndėrmjet grupeve tė armatosura dhe forcave tė sigurisė maqedonase.
Dėshmitarėt okularė thonė se nė tė dy radhėt ka tė vrarė dhe tė plagosur, mirėpo numri i saktė nuk dihet ngase tė shtėnat janė duke vazhduar. Siē njofton korrespondenti ynė, i cili ndodhet nė vendin e ngjarjes disa shtėpi janė pėrfshirė nga flakėt, ndėrsa tė gjitha hyrje daljet nė fshat janė bllokuar. Deri mė tani ministria e Brendshme e Maqedonisė nuk ka dhėnė kurrfarė informacionesh pėr incidentin.

Lona
07-11-07, 10:25
Botuar: 07 Nov 2007
Tetovė, pėrleshje mes Policisė e Grupeve tė armatosura

Pėrleshje mes grupeve tė armatosura dhe forcave maqedonase tė sigurisė nė disa fshatra tė Tetovės
Mėsohet se qė prej orės 06:00 tė mėngjesit tė sotėm ka patur shkėmbime zjarri mes tė dyja palėve. Qendėr e luftimeve ėshtė bėrė fshati Brodec, ku dėgjohen tė shtėna dhe disa shtėpi janė pėrfshirė nga flakėt, si pasojė e goditjeve me armė nga ajri tė forcave policore. Burime jozyrtare flasin edhe pėr disa tė vdekur nga pėrleshjet. Tė njėjtat burime bėjnė tė ditur se kėto grupe kanė rrėzuar edhe njė helikopter tė forcave maqedonase tė sigurisė. 07.11.2007 08:55

Policia dhe ushtria e maqedonise sot ne mengjes ka bllokuar rrugen SHipkovice, Brodec Veshalle dhe Bozifc edhe ne hyrje edhe ne dalje ka forcat e armatosura

forcat e armatosura shqiptare gjinden ne keta fshatra ,per momentin fshatrat jane te rethuar nga ana e policise dhe ushtrise sllavomaqedonase .

Lona
07-11-07, 10:27
Todorovski dhe Ahmeti shkėmbyen informata pėr lėvizjen dhe veprimin e grupeve tė armatosura nė vijėn kufitare


Zv/komisari i policisė SHPK sė, gjeneral Sheremet Ahmeti dhe drejtori i Sigurimit Publik tė Maqedonisė Lupēo Todorovski gjatė njė takimi qė patėn nė Shkup shkėmbyen informata pėr lėvizjen dhe veprimin e grupeve tė armatosura nė vijėn kufitare Maqedoni Kosovė.

Nė kėtė takim pozitivisht u vlerėsuar bashkėpunimi i deritanishėm, ndėrsa u dakorduan edhe modalitetet pėr thellimin e saj pėr luftė mė efektive dhe mė tė suksesshme kundėr grupeve kriminele, qė dėshirojnė t'i keqpėrdorin tensionet politike nė prag tė zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Tododorovski dhe Ahmeti shkėmbyen edhe tė dhėna pėr lėvizjen dhe veprimtarinė e kėtyre grupeve, duke konkluduar se veprimtaria e koordinuar ėshtė mėnyra mė e mirė pėr kundėrpėrgjigjen e strukturave kriminele, tė cilat duke shfrytėzuar konfiguracionin e terrenit tė vijės kufitare, shpesh dhe shpejt e ndryshojnė lokacionin e tyre.
Ahtisaari kėrkon durim rreth statusit tė Kosovės

Ish ndėrmjetėsuesi ndėrkombėtar i emėruar i Sekretarit tė Pėrgjithshėm nė bisedimet pėr statusin e Kosovės, MarttiAhtisaari, ka bėrė thirrje pėr durim tė mėtejmė duke theksuar se u duhej dhėnė kohė negociatave qė po udhėhiqen nga treshja ndėrkombėtare.

Nė njė ligjėratė qė ka mbajtur nė Universitetin Georgetown nė Washington, Ahtisaari ka theksuar se priste qė treshja ndėrkombėtare do t'i raportonte Sekretarit tė Pėrgjithshėm, Ban ki Moon mė 10dhjetor, njoftuan mediat amerikane. Ai ka paraparė mosshqyrtimin e menjėhershėm apo mosdėrgimin nga Sekretari i Pėrgjithshėm tek Kėshilli i Sigurimit, sepse paraprakisht raporti duhej tė pėrkthehej nė gjashtė gjuhėt zyrtare tė Kombeve tė Bashkuara."Tė shpresojmė se Kėshilli i Sigurimit, me urtėsinė e tij do tė marrė vendimin e domosdoshėm", tha Ahtisaari duke tėrhequr vėrejtjen pėr rrezikun qė do tė pėrbėnte marrja e ndonjė vendimi jashtė Kėshillit tė Sigurimit. Ai shtoi se ēdo kush qė mbėshtet rolin e Kombeve tė Bashkuara nė botė do qė ēėshtja tė zgjidhet aty, mirėpo do tė varet shumė se si do tė veprojė Kėshilli i Sigurimit. Ahtisaari hodhi poshtė spekulimet pėr gjoja veton apo mosmiratimin e planit tė tij nė Kėshillin e Sigurimit."Tė gjithė e dinė se nuk ėshtė votuar pėr planin qė e kam propozuar, megjithėse shumica e anėtarėve tė tashėm tė Kėshillit tė Sigurimit e kanė mbėshtetur. Dhe pėr kėtė nuk ka asnjė dilemė andaj duhet pasur durim. Unė pėr vete kam", tha ish ndėrmjetėsuesi Ahtisaari nė njė ligjėratė nė katedrėn e ashtuquajtur shkolla e shėrbimit tė jashtėm, nė Universitetin Georgtown, qė ėshtė mė i njohuri pėr pėrgatitjen e diplomatėve amerikanė.

Lona
07-11-07, 10:41
Nė fshatin Brodec tė Tetovės sot ( e merkure 7 NENTOR) ka filluar pėrleshje e armatosur midis njė grupi tė armatosur dhe forcave shtetėrore tė sigurisė. Burime brenda fshatit pėr agjencinė INA jozyrtarisht bėjnė tė ditur pėr tetė civilė tė vrarė, emrat e tė cilėve pritet tė zbardhen. Nė Spitalin Kirurgjik tė Shkupit dhe Spitalin Ushtarak janė ndėrmarrė masa tė larta sigurie dhe sipas reporterit tonė ndalohet hyrja brenda hapsirave tė kėtyre dy institucioneve shėndetėsore. Reporteri ynė bėn tė ditur pėr mbėrritjen e helikopterėve, tė cilėt siē thuhet bartin pjestarėt e plagosur tė policisė.
Burime pranė kėtij rajoni thanė se pėrleshja e armatosur ka nisur nga ora 6 e mėngjesit, ndėrkaq grupi qė po konfrontohet me policinė thuhet se ėshtė pjesė e AKSH-sė, njė komandant i cilės u vra javėn e kaluar nė fshatin Odėr, disa kilometra afėr Brodecit nė Malėsinė e Tetovės.
Burime policore nė Shkup konfirmojnė ngjarjen, duke deklaruar se bėhet fjalė pėr njė sulm ndaj siē theksohet grupeve kriminale kryesisht tė pėrbėrė nga tė arratisurit nga burgu i Dubravės Lirim Jakupi-Nacisti dhe Ramadan Shiiti. Deri tani nuk ka marrė pėrgjegjėsinė edhe AKSH, e cila mė herėt theksoi se ka formacione tė saj edhe nė Maqedoni, me vrasjen e Xhavit Morinės, pėr tė cilin u tha mė vonė se ka qenė pjestarė i kėtij formacioni.
Burime policore bėjnė tė ditur gjithashtu se grupi i armatosur nė radhėt e tė cilit ka edhe tė vrarė , ėshtė tėrhequr nga fshati Brodec, ndėrsa edhe mė tej vazhdojnė luftimet nė Malėsinė e thellė tė Sharrit.
Poashtu bėhet e ditur se nė kėtė rajon janė dislokuar forca tė mėdha tė sigurisė, mjete tė blinduara dhe helikopterė, tė cilėt shtiejnė nė drejtim ku janė tė locuar grupet e armatosura rreth fshatit. Nė fshat kanė ngelur tė patėrhequr banorėt lokal, duke pėrfshirė gra dhe fėmijė. Tė gjitha linjat telefonike janė fikur dhe ėshtė ndėrprerė komunikimi me kėtė fshat

Lona
07-11-07, 13:00
Top-News: Pėrleshje e armatosur nė Brodec, 12 tė vdekur

Vazhdon ende operacioni i forcave speciale maqedonase nė fshatin Brodec tė Tetovės, pėr tė arrestuar njė grup tė armatosur, tė kryesuar nga Lirim Jakupi dhe Ramadan Shiiti, tė cilėt kohė mė parė u arratisėn nga Burgu i Dubravės tė Kosovės.



Mediat maqedonase, sipas Reuters, thonė se janė shėnuar viktima nė njerėz, por policia nuk ka konfirmuar ende. Ajo qė ėshtė konfirmuar zyrtarisht deri tani ėshtė se operacioni ka nisur nė orėt e para tė mėngjesit dhe vazhdon ende. Ndėrkohė, burime pėr Top News bėjnė tė ditur se gjatė operacionit kanė mbetur tė vdekur 12 persona, 8 prej tė cilėve shqiptarė dhe 4 tė tjerė policė.

Po sipas kėtij burimi, banorėt e zonės ku po zhvillohet ngjarja kanė treguar se policia ka hapur zjarr edhe ndaj grave e fėmijėve, pėrderisa operacioni konsiderohet si hakmarrje pėr konfliktin e vitit 2001.

Dėshmitarėt, bėn tė ditur Top News, kanė parė tanke dhe helikopterė policie nė Brodec.

/07 Nov 2007/V.H.

Lona
08-11-07, 11:04
Ramadan Shiti, ndron Jet, duke bere vetvrasje qe mos te bjere ne duarte e policise maqedonase.

Ngushllime familjes se Tij Shiti,

http://media.a1.com.mk/media/vesti200/ramadan-siiti.jpg

Lona
08-11-07, 11:54
Jankullovska: Operacioni policor mbaroi, por shtetrrethimi do te vazhdoje

Ministria e Punėve tė Brendshme e Maqedonisė konfirmoi se ka mbaruar me sukses operacioni policor i quajtur Shtrėngata e malit, qė filloi sot herėt nė mėngjes nė Malėsinė e Sharrit tė Tetovės. Nė njė konferencė shtypi, ministrja e Punėve tė Brendshme, Gordana Jankullovska, tha se nuk ka tė vrarė civilė, se aksioni u krye me profesionalizėm" dhe u morėn tė gjitha masat e nevojshme pėr mbrojtjen e popullatės civile. Ajo pėrgėnjeshtroi informacionet se u rrėzua njė helikopter i policisė.
Gjatė orvatjes pėr tė arrestuar gjashtė persona, u hap zjarr nga disa pozicione mbi pjesėtarėt e policisė, dhe kėta pastaj iu pėrgjigjėn zjarrit. Atėhere pjesėtarėt e grupit tė armatosur filluan tė ikin, pėrshkroi Jankullovska rrjedhėn e ngjarjeve, duke shtuar se nga forcat e policisė qė u sulmuan nga grupi i armatosur, siē tha ajo, nuk ka asnjė tė vrarė.
Jankullovska pranoi se gjatė operacionit janė vrarė katėr njerėz dhe gjashtė tė tjerė janė plagosur, dhe kėta, tha Jankullovska, ishin pjesėtarė tė grupeve tė armatosura qė ishin vendosur nė fshatin Brodec tė Tetovės.
Fillimisht, zyrtari i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Ivo Kotevski, kishte konfirmuar pėr agjencinė maqedonase MIA se sė paku tetė pjesėtarė tė grupeve tė armatosura janė vrarė nė aksionin e sotėm tė policisė nė Malėsinė e Tetovės, nė fshatrat Brodec, Veshalė dhe Vejcė.
Pak kohė pas deklaratės sė Jankullovskės, policia njoftoi se nė fshatin Brodec, tė Malėsisė sė Sharrit, kishte gjetur trupat pa jetė tė dy pjestarėve tė tjerė tė grupeve tė armatosura, tė vrarė nė aksionin e sotėm policor.
Ndėrkaq, dėshmitarė dhe pėrfaqėsues tė mediave qė janė drejtuar pėr nė Tetovė, pohojnė se tė gjitha vendkalimet dhe rrugėt qė shpien nė fshatrat e Malėsisė sė Tetovės - Shipkovicė, Brodec dhe Veshallė, qėndrojnė ende tė bllokuara nga policia.
Sipas dėshmive tė banorėve, nė zonėn e Sharrit nuk janė lejuar tė kalojnė as autoambulancat, pėr t'u dhėnė ndihmėn e nevojshme mjekėsore tė plagosurve, numri i tė cilėve nuk mund tė dihet pėr shkak tė mungesės sė burimeve tė informacionit.
Pyetjes sė gazetarėve nė se nė aksionin e sotėm janė dėmtuar objekte civile, ministrja Jankullovska iu pėrgjegj se momentalisht po kryhet ekspertiza.

Lona
08-11-07, 11:59
NATO: Eshtė rrezuar njė helikopter maqedonas, Maqedonia pergenjeshtron
NATO, ka lajmėruar se njė helikopter i policisė maqedonase ėshtė rrėzuar gjatė konfliktit qė policia pati me njerėz tė armatosur tė popullsisė shumicė shqiptare nė perėndim tė vendit, por autoritetet e Shkupit e mohojnė kėtė lajm.

hasanmehmeti
08-11-07, 14:40
Ish-kėshilltarja e Shtėpisė sė Bardhė: Duhen dhjetė vite qė Amerika tė pėrmirėsojė prestigjin e saj nė botė
IRIB - Zonja Karen Hjuz, ish-kėshilltare e Shtėpisė sė Bardhė nė njė intervistė me gazetėn amerikane 'Financial Times' ka thėnė se SHBA tani duhen tė pėrpiqen dhjetė vite qė sadopak tė pėrmirėsojnė popullaritetin e humbur nė botė. zonja Hjuz e cila para njė kohė ishte njė ndėr kėshilltaret mė tė afėrta tė presidentit amerikan Xhorxh Bush, nė kėtė intervistė gjithashtu ka theksuar se Amerika tanimė nuk ka popullaritetin e mėparshėm nė botė dhe popujt e botės e sidomos myslimanėt e urrejnė plotėsisht vendin tonė. Gjithashtu vlen tė theksohet se njė Institut pėr studime strategjike nė Amerikė ka bėrė tė ditur pėr rėnien e popullaritet tė SHBA nė botė. Agjencia e lajmeve Frans Press bėnė tė ditur se Instituti pėr studime ndėrkombėtare dhe strategjike, i cili ėshtė njė institut i pavarur nė njė raport tė botuar nė mediat amerikane ka njoftuar se popullariteti dhe prestigji i SHBA nė botė tani gjendet nė shkallėn mė tė ulėt gjatė gjithė historisė dhe kjo ka mundėsi tė ulet edhe mė shumė. Nė raportin e kėtij instituti ėshtė theksuar se SHBA pas 11 shtatorit 2001 nė vend se tė zbatojė idealet e saj tradicionale, pra nė botė tė mbjellė shpresė dhe lumturi, ajo vetėm se ka shtruar frikė dhe dhunė. Nė fund tė kėtij raporti ėshtė theksuar se shpresojmė se qeveria qė do tė zgjidhet nė zgjedhjet e ardhshme tė ndjekė njė politikė mė tė menēur tė jashtme tė dhe botės t'iu ofrojė mė shumė siguri dhe paqe.

Pushtuesit e Irakut vjedhin monumentet historike tė kėtij vendi
IRIB - Profesori i historisė nė Universitetin e Basrės dhe ekspert i monumenteve historike ka thėnė se amerikanėt duke grabitur monumentet historike tė qytetin Aver, kanė shkatėrruar plotėsisht tė kaluarėn madhėshtore tė kėtij qyteti. Hashem Ar Rabi'i, profesori i historisė nė Universitetin e Basrės nė njė intervistė me Al Alemin ėshtė shprehur se ushtria amerikane mė anė tė themelimit tė njė kampi ushtarak nė qytetin Aver, shumė shpejtė do tė shkatėrrojnė kėtė qytet historik tė Irakut. Ai gjithashtu ėshtė shprehur se amerikanėt nuk kanė lejuar qė UNESKO kėtė qytet ta marrė nėn mbrojtjen e saj dhe pėr kėtė arsye at apo pėrpiqen qė aty tė kenė njė bazė strategjike pėr ushtrinė e vet.

Rebelim i ushtarakėve amerikane qė kundėrshtojnė sulmin ushtarak kundėr Iranit.
IRIB - Mediat angleze dhe amerikane kanė dhėnė informacione lidhur me kundėrshtimin e disa oficerėve tė forcave ajrore dhe shėrbimeve sekrete amerikane ndaj njė sulmi kundėr Iranit. Siē shkruan revista News Week dhe analisti politik Vajan Madson, nė radhėt e forcave ajrore dhe shėrbimet sekrete amerikane, po krijohet njė rrymė e fortė kundėrshtimi ndaj ēdo aventure tė neokonservatorė ve amerikanė kundėr Iranit. nė bazė tė kėtyre informacioneve krijohet pėrshtypja se kjo rrymė e fortė, nuk ka lejuar Bushin dhe nė veēanti nėn presidentin amerikan Dick Ēenej, tė fillojnė njė luftė bėrthamore nė Lindjen e Afėrt. Nė lidhje me kėto informacione, janė zhvilluar edhe disa ngjarje tė cilat nė mėnyrė indirekte, kanė lidhje me tensionet nė LM. Tė tilla janė bombardimi i ēuditshėm i njė objekti nė Siri, nga avionėt izraelit, fluturimi pėrgjatė gjithė hapėsirės ajrore amerikane i avionėve b-52 tė pajisur me rraketa bėrthamore, si dhe kėrcėnimet e ministrit tė jashtėm francez pėr njė sulm kundėr Iranit. Vajan Madson thekson se ajo ēka nė mediat amerikane konsiderohet si tėrheqje apo heshtje e komandės dhe e shtabit tė kontrollit tė armėve atomike, nuk ėshtė gjė tjetėr veēse, njė valė e gjėrė kundėrshtimi, e komandantėve tė lartė ushtarakė amerikanė, sidomos tė forcave ajrore, ndaj njė aventure ushtarake kundėr Iranit. Ai thekson se ishin agjentėt sekretė amerikane tė cilėt kundėrshtuan dhe publikuan planet e Dick Ēenej pėr ta nxitur Izraelin tė sulmojė me armė atomike Iranin. Madson thekson se sulmi ajror i Izraelit kundėr njė objekti nė Siri, kishte pėr qėllim befasimin e sistemeve anti-raketore tė Sirisė, tė cilat Damasku i kishte marrė nga Rusia dhe siē duket avionėt izraelit nuk mundėn ti ēaktivizonin kėto sisteme, sepse radarėt sirian hynė nė veprim duke i detyruar avionėt izraelit tė largohen me shpejtėsi. Analisti ushtarak amerikan z. Eric Margulis nė njė artikull nė gazetėn angleze Times, thekson se njė grup oficerėsh tė forcave ajrore amerikane kanė projektuar njė sulm ajror kundėr Iranit, por njė numėr oficerėsh tė panjohur tė forcave amerikane e kundėrshtuan me forcė kėtė projekt duke e publikuar atė nė media mė datėn 5 shtator. Me fjale tė tjera disa oficerė tė forcave ajrore amerikane dhe tė shėrbimit sekret amerikan, vepruan nė fshehtėsi duke shprehur kundėrshtimin e tyre ndaj njė sulmi kundėr Iranit. Megjithatė nė Uashington kundėrshtimi ndaj njė agresioni kundėr Iranit ėshtė mė i gjėrė sesa mund tė parashikohet. Si thuhet nė revistėn News Week, Irani nuk do tė jetė i aftė tė prodhojė armė atomike deri nė vitin 2015 dhe oficerėt e lartė tė Pentagonit, e konsiderojnė tė nxituar tė pamenduar dhe tepėr tė rrezikshėm njė veprim ushtarak kundėr Iranit.

Nė rast agresioni Irani do tė sulmojė interesat amerikane.
IRIB - Gjeneral Xhezairi shefi i propagandės nė shtabin e pėrgjithshėm tė forcave tė armatosura tė RII shprehu gadishmėrinė e plotė tė Iranit pėr t'ju pėrgjigjur ēdo agresioni tė huaj, kundėr RII. Ai deklaroi se pėrpjekjet e organit diplomatik tė SHBA ndaj RII, bazohet nė njė strategji afatgjatė pėr shkaktimin e pasigurive nė Iran, nė njė kohė qė pushtetarėt luftėnxitės amerikanė, po planifikojnė sulme kundėr Iranit, ndėrsa nė media pretendojnė tė kundėrtėn. Gjeneral Xhezairi deklaroi se RII pa u pėrpjekur tė tensionojė edhe mė tepėr situatėn nė rajon, e ka programuar gadishmėrinė e saj mbrojtėse, pėr tė detyruar armikun tė tėrhiqet nga rajoni. Ai theksoi se vendet e rajonit kanė interesa tė pėrbashkėta nė garantimin e sigurisė nė rajon dhe po bashkėpunojnė nė kėtė drejtim megjithėse shėrbimet agjenturore amerikane dhe europiane, po punojnė pėr tė sabotuar kėtė bashkėpunim. Gjeneral Xhezairi tha se megjithė pėrpjekjet pėrēarėse tė SHBA popujt e rajonit, vazhdojnė tė shprehin solidaritetin e gjithanshėm me RII dhe ky fakt duket qartė nė raportet e pėrditshme qė kryhen nga vetė amerikanėt dhe aleatėt e tyre. Ky ushtarak i lartė iranian, theksoi se Irani ėshtė njė vend i madh dhe i fuqishėm, qė nuk ka kryer agresion ndaj askujt, por nė rast tė agresionit tė huaj, do ti japė armikut njė goditje dėrmuese.

hasanmehmeti
08-11-07, 14:41
Ramadan Shiti, ndron Jet, duke bere vetvrasje qe mos te bjere ne duarte e policise maqedonase.

Ngushllime familjes se Tij Shiti,

http://media.a1.com.mk/media/vesti200/ramadan-siiti.jpg

Zoti e Meshirofte ndersa durimi qofte mbi familjaret.

Preshevar
08-11-07, 14:46
Zoti e Meshirofte ndersa durimi qofte mbi familjaret.

Amin !

Korigjim :

Ramadan Shyti i arratisur kohė mė parė nga Burgu i Dubravės dhe Amir Sopa janė nga Kosova, Fatos Aliu nga Shqipėria ndėrsa Fisnik Ahmeti e Hasan Durmishi janė nga Maqedonia.

Ramadan Shyti, Amir Sopa, Fatos Aliu, Fisnik Ahmeti e Hasan Durmishi janė pesė personat e indetifikuar tė vrarė gjatė sulmit tė djeshėm nė fshatrat e Malėsisė sė Tetovės, ndėrsa personi i gjatė i vrarė nuk ėshtė identifikuar ende.

Lona
08-11-07, 15:49
NATO e shqetėsuar pėr daljen e Moskės nga marrėveshja pėr armėt konvencionale
Bruksel, 8 nėntor - NATO ka shprehur shqetėsim pėr vendimin e Rusisė pėr ndėrprerjen e sė ashtuquajturės marrėveshje pėr armėt konvencionale. Nga Brukseli bėhet e ditur se shtetet anėtare tė aleancės nuk e shohin me mirėkuptim daljen e Moskės nga marrėveshja. Ajo ėshtė njė nga shtyllat kryesore tė arkitekturės sė sigurisė. Ajo pėrcakton kufirin maksimal pėr tanket, artilerinė dhe aviacionin. Vendimin nė fjalė duhet ta aprovojė edhe dhoma e dytė e parlamentit, kėshilli federativ dhe Putini.

Duma pezullon Traktatin e forcave konvencionale nė Evropė
e enjte , 08 nėntor 2007
Dhoma e ulėt e parlamentit rus, Duma, votoi pėr tė pezulluar njė pakt tė rėndėsishėm i cili kufizon numrin e trupave dhe armėt konvencionale nė Evropė. Duma votoi njėzėri pėr ta pezulluar Traktatin. Anėtarėt rus dhe ata tė NATO-s e ripėrtėrinė Traktatin e forcave konvencionale nė Evropė nė vitin 1999, pėr tė pasqyruar shpėrbėrjen e Bashkimit Sovjetik. Por, aleatėt e NATO-s kanė refuzuar ta miratojnė atė derisa Rusia tė tėrheqė forcat e saj nga Gjeorgjia dhe Moldavia.Kremlini thotė se nuk ka lidhje mes Traktatit dhe dislokimit tė trupave ruse nė ato vende. Presidenti rus, Vladimir Putin, ka thėnė se Traktati nuk pėrputhet mė me realitetet ekzistuese ushtarake dhe politike nė Evropė. Rusia ėshtė e zemėruar gjithashtu, pėr shkak tė planeve amerikane pėr ndėrtimin e njė sistemi mbrojtjeje nga raketat nė Evropėn lindore. Putin pritet ta nėnshkruajė ligjin, sapo tė miratohet nga dhoma e lartė e parlamentit.

Nė Jemen dėnohen 32 vetė me burg pėr planifikim tė sulmeve terroriste
Sana, Jemen, 8 nėntor – Gjykata nė Jemen u ka shqiptuar 32 vetėve dėnimet ndėrmjet 2 dhe 15 vjetėve burg pėr planifikim tė sulmeve tė stabilimenteve tė naftės dhe tė gazit, njofton BBCVorld. Gjashtė tė akuzuar janė dėnuar nė mungesė.

Bisedimet mes presidentėve Bush dhe Sarkozi hapin njė faqe tė re nė marrėdhėniet dypalėshe
e enjte , 08 nėntor 2007
Presidenti Bush dhe homologu i tij francez, Nikola Sarkozi u angazhuan tė bashkėpunojnė pėr njė numėr ēėshtjesh ndėrkombėtare, njė shenjė zbutjeje nė marrėdhėniet amerikano- franceze.
Dy udhėheqėsit u takuan dje pranė Uashingtonit, nė Mount Vernon, ku ėshtė shtėpia e presidentit tė parė amerikan George Uashington. Duke folur para gazetarėve pas bisedimeve, udhėheqėsit thanė se kishin rėnė dakord pėr ēėshtje tė tilla si masat pėr tė mos lejuar Iranin tė zhvillojė armė bėrthamore, mbrojtja e tė drejtave tė njeriut nė Birmani, Sudan dhe Kubė. Presidenti Bush e vlerėsoi rolin udhėheqės tė Francės lidhur me Afganistanin dhe Kosovėn. Presidenti Bush e quajti zotin Sarkozy partnerin e tij pėr paqen. Bush shprehu gjithashtu vlerėsimin pėr vullnetin e zotit Sarkozi pėr tė luftuar ata qė presidenti amerikan i cilėsoi ekstremistė dhe radikalė.
Po tė mėrkurėn Presidenti francez Nikola Sarkozi mbajti njė fjalim para Kongresit amerikan qė u prit me ovacione. Ai tha se vendi i tij do tė qėndrojė pėrkrah Uashingtonit nė luftėn kundėr terrorizmit nė Afganistan dhe pėr ēėshtjen bėrthamore tė Iranit. Tė dy udhėheqėsit thonė se Irani zuri njė pjesė tė mirė tė bisedimeve tė tyre nė Mount Vernon. Presidenti Bush e falenderoi homologun francez pėr vendosmėrinė e tij pėr zgjidhjen me rrugė paqėsore tė mosmarrėveshjes bėrthamore. “Ideja qė Irani mund tė ketė nė dorė njė armė bėrthamore ėshtė e rrezikshme. Kėshtuqė tani ka ardhur koha qė tė punojmė sė bashku pėr ta zgjidhur kėtė problem me mjete diplomatike”. Irani thotė se nuk po prodhon armė bėrthamore fshehtas. Qeveria e Teheranit thotė se po pasuron uranium vetėm pėr qėllime paqėsore civile pėr prodhimin e energjisė elektrike.
Ndėrsa Rusia dhe Kina ende nuk po binden pėr sanskione mė tė forta tė Kombeve tė Bashkuara, Franca sė bashku me Shtetet e Bashkuara dhe Britaninė po bėn thirrje pėr veprime mė tė ashpra tė Kėshillit tė Sigurimit kundėr Iranit. Presidenti Sarkozy thotė se masat mė tė ashpra duhet tė shoqėrohen me atė qė ai e quan dorėn e zgjatur tė dialogut, sepse siē thotė ai Irani nuk e meriton tė jetė i izoluar. “Ėshtė e papranueshme qė Irani tė ketė armė bėrthamore, por Irani ka tė drejtėn qė tė pėrfitojė nga energjia e sė ardhmes, ajo civile bėrthamore. Unė besoj nė efektivitetin e sanksioneve, madje edhe tek nevoja e sanksioneve mė tė ashpra”. Presidenti Sarkozy thotė se dialogu me Teheranin duhet tė qėndrojė i hapur pėr tė shmangur atė qė ai e quan skenarin mė tė keq. Presidenti Bush tha dje nė Mount Vernon se ende ka shpresa pėr njė zgjidhje paqėsore.
“Mendoj se ėshtė e rėndėsishme qė t’i dėrgojmė sinjale tė qarta qeverisė iraniane se bota e lirė i kupton rreziqet e sigurimit tė armėve bėrthamore nga ana e Iranit. Kėshtuqė do tė punojmė sė bashku qė tė pėrpiqemi tė gjejmė nėse ka njerėz tė arsyeshėm brenda qeverisė iraniane qė janė tė lodhur nga izolimi dhe qė besojnė se ka njė rrugė mė tė mirė pėrpara”. Presidenti iranian Mahmoud Ahmadinejad tha dje se vendi u tij ka arritur njė objektiv tė rėndėsishėm bėrthamor duke i bėrė funksionale 3 mijė ēentrifuga. Ekspertėt bėrthamorė thonė se 3 mijė ēentrifuga po tė punojnė nė kushte ideale mund tė pasurojnė njė sasi uraniumi tė mjaftueshme pėr tė prodhuar njė bombė atomike pėr rreth njė vit

Lona
08-11-07, 15:52
Bushi i kėrkon Musharafit heqjen uniformėn
Uashington, 8 nėntor - Presidenti Bush tha se kishte zhvilluar njė bisedė tė sinqertė me udhėheqėsin pakistanez, gjeneralin Musharaf. Ai tha se i kishte kėrkuar atij tė jepte dorėheqjen nga posti i komandantit tė ushtrisė dhe tė caktonte zgjedhje sa mė shpejt. "Gjenerali Musharaf duhet ta heqė uniformėn. Nuk mund tė jesh president dhe komandant i ushtrisė nė tė njėjtėn kohė", tha presidenti Bush. Nėnsekretari amerikan i shtetit, John Negroponte, deklaroi nė Kongres se gjenerali Musharaf ishte njė aleat shumė i rėndėsishėm.

Vietnam: Sė paku 82 persona vdesin nga vėrshimet
e enjte , 08 nėntor 2007
Sė paku 82 persona kanė vdekur nė vėrshimet tė cilat gjatė dhjetė ditėve tė fundit kanė goditur Vietnamin, derisa vazhdon tė rritet frika nga pasojat qė do tė shkaktojė vikendin e radhės tajfuni "Peipah", kanė thėnė zyrtarė tė pushtetit vendas nė kryeqytetin Hanoi.
Gjatė dy ditėve tė fundit janė shėnuar disa dhjetėra raste tė vdekjes pasi qė njerėzit kanė tentuar qė vetvetiu tė largohen nga rajonet e prekura nga vėrshimet, por qeveria qendrore i ka tėrhequr vėmendjen pushtetit lokal qė tė informojė popullatėn lokale me rreziqet qė bartin tentimet e tilla tė largimit. Hanoi, gjithashtu ka informuar pushtetin lokal tė pjesės bregdetare tė vendit qė tė ndalojė daljen e peshkatarėve nė det pasi qė Vietnamit po i afrohet tajfuni "Peipah" i cili nė Filipine veēmė ka marrė jetėn e pesė njerėzve, njofton Reuters. Ky do tė jetė tajfuni i gjashtė me radhė i cili vetėm kėtė vit godet Vietnamin.

Zbulohet njė planet i ri nė njė sistem tė largėt diellorLos Angjeles, 8 nėntor - Astronomėt nė Kaliforni kanė bėrė tė ditur se kanė konfirmuar ekzistencėn e njė planeti tė ri qė rrotullohet rreth njė ylli tė largėt tė ngjashėm me diellin, i cili quhet Kankri 55. Shkencėtarėt thanė se ky ėshtė rasti i parė i zbuluar, ku pesė planete rrotullohen rreth njė sistemi tjetėr diellor. Ata mendojnė se planeti i ri ėshtė rreth 45 herė mė i madh se Toka dhe orbita e tij zgjat 260 ditė. Sipas tyre, temperatura nė planet mund tė jetė e favorshme pėr kushte jete dhe ka mundėsi qė aty tė ketė ujė. Ekspertėt mendojnė se sistemi Kankri 55 ėshtė “i mbushur me planete”.

Duma pezullon Traktatin e forcave konvencionale nė Evropė
e enjte , 08 nėntor 2007
Dhoma e ulėt e parlamentit rus, Duma, votoi pėr tė pezulluar njė pakt tė rėndėsishėm i cili kufizon numrin e trupave dhe armėt konvencionale nė Evropė. Duma votoi njėzėri pėr ta pezulluar Traktatin. Anėtarėt rus dhe ata tė NATO-s e ripėrtėrinė Traktatin e forcave konvencionale nė Evropė nė vitin 1999, pėr tė pasqyruar shpėrbėrjen e Bashkimit Sovjetik. Por, aleatėt e NATO-s kanė refuzuar ta miratojnė atė derisa Rusia tė tėrheqė forcat e saj nga Gjeorgjia dhe Moldavia.Kremlini thotė se nuk ka lidhje mes Traktatit dhe dislokimit tė trupave ruse nė ato vende. Presidenti rus, Vladimir Putin, ka thėnė se Traktati nuk pėrputhet mė me realitetet ekzistuese ushtarake dhe politike nė Evropė. Rusia ėshtė e zemėruar gjithashtu, pėr shkak tė planeve amerikane pėr ndėrtimin e njė sistemi mbrojtjeje nga raketat nė Evropėn lindore. Putin pritet ta nėnshkruajė ligjin, sapo tė miratohet nga dhoma e lartė e parlamentit.

Lona
09-11-07, 10:13
Maqedonia po luan me Zjarrin!
Shkruan; Florim BAJRAMI

Ashtu siē e kemi theksuar me parė se “Marrėveshja e Ohrit” nuk ėshtė asgjė tjetėr pos njė mashtrim pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi dhe veēanėrisht pėr popullin shqiptar nė “Maqedoni” ashtu siē janė edhe “Marrėveshjet tjera” qė janė bėrė me sllavėt si ajo “Marrėveshja e Kumanovės”, Marrėveshja e Konēulit ajo e Rambujesė.

Ne, ushtarėt dhe udhėheqėsit tonė pėrparimtarė, e kemi parashikuar shumė mirė:

- kur nuk i besonim dhe kur themi se kurrė nuk duhet besuar kėtyre “Marrėveshjeve”!

Ne, nė fakt kurrė as nuk i kemi pranuar dhe as nuk do t“i njohim marrėveshjet tė tilla tradhtare, por na shqetėson fakti se populli ynė i pranon pėr liderė tė pabesėt siē janė politikanėt shqiptarė nė “Maqedoni”, si Ali Ahmeti, Arbėr Xhaferi, zėvendėskryeministri i tashėm Imer Selimi, Abdurrahman Haliti, dhe po ashtu kėta tė “drejtėsisė” sidomos kėta tė Gjykatės Kushtetuese tė Maqedonisė si kryetari i Gjykatės, Mahmut Jusufi bashkėpunėtor dhe mik i Ali Ahmetit. Ky “trim shqiptarė” mori vendimin qė tė hiqet simboli ynė kombėtar dhe kinse pas disa ditėsh dha “dorėheqje” qė t’i mbulojė marrėzirat e tij politike.

Por, tmerron fakti si z. Ali Ahmeti dhe tė gjithė “politikanėt “shqiptarė tė Maqedonisė dhe politikanėt e Shqipėrisė administrative po heshtin nga ky vendim reaksionar i cili e fyen rėndė dinjitetin tonė kombėtar dhe vendim i cili mund tė sjell trazira dhe luftėra tė paparashikueshme.

Por, mos tė flasim kėtu pėr “politikanėt” e Kosovės tė cilėt as njė fjalė tė vetme nuk e thanė lidhur me kėtė vendim famėkeq, sepse njė gjė te tillė po e bėjnė me dėshirėn e tyre dhe qė t’i kėnaqin interesat e serbėve dhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare, ata madje as vetit nuk po i thonė shqiptarė, por “kosovarė” se po e dinė fare mirė se asnjė pikė gjak shqiptari s’ju ka mbetur me nė trupin e tyre.

Thuhej dikur se: “Marrėveshja e Ohrit” ua “siguronte “shqiptarėve tė Maqedonisė shumė tė drejta siē ishte ajo e pėrdorimit gjuhės dhe simboleve kombėtare- ashtu betohej nė atė kohė nėnshkruesi i kėsaj “Marrėveshjeje” Ali Ahmeti, i cili e tradhtoi luftėn dhe bėri “Marrėveshje” me sllavo-maqedonasit.

Ali Ahmeti, i tradhtoi shokėt e tij tė idealit dhe tė luftės pėr pėrfitimet e veta personale dhe partiake dhe u bė bashkėpunėtor dhe servil pushtuesve shekullorė, duke mos menduar fare qė “ujku qimen e ndėrron, por zanatin se harron” - siē thotė njė fjalė e urtė popullore.

Nė njė interviste dhėnė “BBC-isė ” mė 13. 08 2007, Ali Ahmeti deklaronte: “Marrėveshja e Ohrit”, ishte paqėsore, ajo siguroi qė tė ndėrpritet lufta dhe t’i hapet rrugė paqes”. Tani, mė lejoni t“i them z.Ahmeti, ēfarė paqeje qenka kjo, kur shqiptarėve autoktonė nė trojet e tyre u mohohet e drejta e Flamurit Kuq e Zi, i cili valoi nė shekuj gjatė luftėrave tona pėr liri dhe pavarėsi kombėtare?!

Kjo, paqe mund tė quhet me tė drejtė, paqe turpi apo paqe e pėrgjakur!

Pra, z. Ali Ahmeti mashtrimi me rrobat e gėnjeshtrave nuk i shkoi shumė gjatė dhe kjo “Marrėveshje” e cila sipas tij ishte e garantuar me Kushtetutė pėr barazinė e saj qė e trumbetonte, u shkri si fluskė sapuni.

Tani do ta pyes z. Ahmeti me ēfarė Kushtetute ėshtė i garantuar ai, cilat ligje do ta mbrojnė z. Ahmeti nga dora e drejtėsisė popullore, sepse ėshtė ai i cili i tradhtoi aq keq, shokėt e tij tė luftės?!

Komandant "Xhili" ra pėr Shqipėri Etnike!
Shkrim pėrkujtimor, kushtuar dėshmorit tė kombit, Rexhail Haxhiu - “XHILI”)


Teuta GJIKA - Kristina RASI

Rexhail Haxhiu – “ XHILI” u lind nė vitin 1983, nė Shkupin e lashtė, fatkeqėsisht ende i pushtuar prej kolonizatorėve sllavė.

Rexhaili, ishte djalė trim me ndjenja tė larta atdhetare, me gjak tė pastėr shqiptari Ay, kishte njė dashuri te madhe pėr shqiptarinė.

Atij, nuk i trembej syri aspak nga tradhtarėt as nga okupatorėt sllavo-maqedonas. Pėr kėtė arsye Rexhaili hyri nė radhėt e Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar (FBKSH), ai gjithmonė kishte qenė njeri prej anėtarėve mė besnik dhe mė i devotshėm nė strukturat kombėtare shqiptare.
Mė datėn e 8 nėntor 2006 nė mbrėmje , njėsitet speciale sllavo-maqedonase TIGRAT tė cilėt kanė dalė nga kazerma ILINDEN, nė pritė dhe pa kurrfarė paralajmėrimi e vranė pjesėtarin e FBKSH-sė REXHAIL HAXHIU(KOMANTANT XHILI) i cili sapo ishte kthyer nga detyra, konkretisht nga Struga.

Pėr ta vrarė, nuk u duheshin bishave kriminale sllave pak forca, pasi ai luftoi trimėrisht dhe rezistoi gjatė para ujqėrve kolonizues.

Sllavo-maqedonasit dhe kolaboracionistėt u pėrpoqėn tė mbulojnė krimin e tyre me dezinformata, duke fshehur motivin real tė aktit tė tyre. Edhe TV „Al-Sat “ ra pre e shovinistėve sllavo maqedonas dhe bashkėpunėtorėve tė tyre dhe i publikoi kėto shpifje kundėr komandant „Xhilit“, por e vėrteta ishte, se atdhetarizmi i Rexhailit e tėrhoqi syrin e keq tė tyre.

Edhe njėherė ky "shtet" artificial dėshmoi qartė se ditėn predikojnė para botė paqe duke propaganduar "bashkėjetesė" "multietnike", kurse natėn bėjnė krime mbi shqiptarėt, tė cilėve pamėshirė u mohohen tė drejtat e tyre legjitime. I vret ata qė nuk pajtohen kurrė me marrėveshje mashtruese me okupatorėt. Pra, nė emėr tė "multietnicitetit", ata vrasin, masakrojnė, torturojnė shqiptarėt e vėrtetė.

Pra, ky „shtet“ „multietnik“ qė parimet e tij janė tė mbėshtetura nė anti-shqiptarizėm dhe nė shkelje tė tė drejtave mė elementare juridike dhe se sa kohė kopshti zoologjik kolonizues sllavo-maqedonas do tė vazhdojė tė sundojė trojet shqiptare dhe pleshtat kolaboracionistė shqipfolės do tė kėnaqen nė kolltukėt e tyre, edhe sa kohė duhet populli t“i pėrjetojė kėto tortura tė egra.

Rėnia e “Xhilit” qe njė moment tė dhimbshėm, pėr ne motrat dhe vėllezėrit e motrat e idealeve ēlirimtare! Njėkohėsisht, gjaku i tij na dha forcė pėr ta quar mė tej rrugėn e tij tė ndritur!

Dėshira e zjarrtė e tij pėr ēlirim dhe ribashkim kombėtar e ka frymėzuar deri nė ēastet e tij tė fundit, kur ra trimėrisht pėr Shqipėrinė Etnike, nė luftė me armiqtė sllavomaqedonas, qėndresa e tij do tė na frymėzojnė edhe ne mė tutje, do tė na jep forca tė reja qė ciklin e sė keqes ta ndalojmė duke u pėrpjekur kurdoherė deri nė Fitore!

Ne, e kuptojmė fort mirė se pushtuesit nuk do t“i lėshojnė trojet tona shqiptare, nėse nuk do tė jetė i detyruar nga qėndresa jonė!
Ne, duhet orė e ēast jetėn kolonizatorėve t“ua bėjmė ferr, derisa asnjė pėllėmbė toke shqiptare tė mos sundohet nga tė huajt, derisa Shqipėria do tė ēlirohet e ribashkohet nė njė shtet tė vetėm kombėtar - kėshtu nga mėson Sulejman Vokshi ynė i madh, qė nga koha e LSHP .
Kjo qe dėshira dhe amaneti i dėshmorėve tė kombit.

Ne, pasardhėsit e tyre duhet ta vazhdojmė qėndresėn e tyre, deri nė frymėmarrjen tonė tė fundit.

Lavdi jetės dhe veprės sė ndritur komandant “Xhilit”!
Kėtij atdhetari tė madh, i qoftė i lehtė dheu i Nėnės Shqipėri!

Fashistėt MASAKRUAN Brodecin legjendar! "Horoskopi. Libri thotė se ata qė kanė lindur nė janar janė tė sjellshėm. Ata tė shkurtit tė ndershėm. Tė marsit janė tė sinqertė. Tek ata qė kanė lindur nė prill mund tė besosh etj.etj. Gjėja qė unė s`kuptoj ėshtė kjo: nga dreqin dalin tėrė kėta bij kurvash?"- Lou Alexander


Shkruan: Aurel Dasareti
Amerikė, 2007/11-09

Sistemet sadisto/fashiste – siē ėshtė ai i ”Maqedonisė” - vetpėrcaktohen autoritare nė pėrputhje me rolin sundues qė ka autoriteti nė strukturėn e tyre shoqėrore dhe politike; nė rastin tonė konkret, ndaj shqiptarėve tė kolonizuar. Ndėrsa shėrbetorėt e tyre, ”politikanėt”, sado-mozohistėt shqipfolės karakterizohen gjithmonė nga sjellja e tyre ndaj autoritetit. Sado-mazohisti e admiron autoritetin – sadisto/fashistin – dhe priret t`i nėnshtrohet, por, nė tė njejtėn kohė, do dhe ai tė jetė njė autoritet dhe t`i nėnshtrojė tė tjerėt pėr vetveten; prandaj komplekset e vlerės sė ulėt i ”shėrrojnė” duke vrarė e masakruar kombin e vet nė fshatin Brodec tė malėsisė sė Tetovės.



Sado-mazohisti ”logjikon” kėsisoj: nė qoftė se personi qė mė sundon ėshtė kaq i mrekullueshėm dhe i pėrkryer, atėherė nuk duhet tė kem turp qė t`i bindem, sipas dėshirės sė tij i lejoj qė tė mi keqpėrdore edhe femrat e familjes. Nuk mund tė jem i barabartė me te sepse ėshtė shumė mė i fortė, i ditur, mė i mirė se unė.

/Botuar mė: 09 Nov 2007/F.F.

Lona
09-11-07, 10:14
Kur i bėn nder tė keqit, ndez qiri nė shtėpi tė dreqit TURP TURP TURP dhe vetėm turp asociacion fjala PDSH.

Kjo strukturė partiake e cila gjithmon ka qenė e pėrfshirė nė veprime kriminale flet edhe fakti se kjo parti qysh nė mandatin e parė kur ishte nė qeveri po me tė njejtėn VMRO, mori pjesė nė vrasjen e Fatmir Jakupit nė Kondovė, dhe plagosjen e disa tė tjerėve, vetėm e vetėm pse kishin fituar bindjen se zgjedhjet nė atė komunė i kishin tė humbura.

Per tu bere edhe me qesharake kjo parti politike mbasi i humbi zgjedhjet parlamentare dhe doli nga qeveria, filloi manipulime kurverie duke keqperdorur shum te ri per te vetmin qellim perpjekje per destabilizimin e Maqedonis per te ardhur ne pushtet, me preteks se jemi per Shqiperi Etnike dhe nuk eshte e mundeshme bashkejetes me Maqedonasit.Ne nentor te vitit 2004 kryesia e PDSH organizoi ne kondov nje grup te armatosur i cili udhehiqej nga Lirim jakupi dhe Agim Krasniqi, dhe mernin pjes dhe shum te rinje te tjer qe u manipuluan nga kjo parti gjithmon ne emer te ceshtjes kombetare.Kur te gjitha mediumet paraqitnin nje situate kaotike ne Kondov, dhe lajmeronin per pranin e grupeve kriminele ne Kondov, zoterinjet Menduh Thaqi, Arber Xhaferi dhe Refet Elmazi qendronin tere diten ne kondov duke ju dhene instrukcione lidereve te grupes se armatosur.
Me reagimin e nderkombetareve qe sa me shpejt te zgjidhet situate ne Kondov, duke I kercenuar drejt per se drejti kryesuesit e PDSH qe ti terheqin grupet e armatosura, kryesuesit e kesaj partie u ndien aq ngusht sa qe nuk kishin rrugedalje tjeter vetem se te terheqnin grupin dhe te iknin perseri ne selin e tyre ne tetov duke ngelur si dhija e ngordhur.
Lideri I grupit te armatosur qe ishte nga Kosova u tradhetua nga PDSH dhe xhandari I saj Agim Krasniqi, pasi qe I kishin premtuar se do te destabilizojn situaten ne Maqedoni ose ne te kunderten do te organizojn nje amnesty per te gjite pjestaret e grupit.Nga kjo tradheti Lirim Jakupi u plagos ne Tetov te shkupit dhe nje tjeter student nga kosova me emrin Liridon Dermaku u vra.
Kjo nuk mjaftoi qe PDSH te ndjehet e poshteruar per kete qe beri, por aio vazhdoi qe edhe me tutje te keqperdor emrin e keti ushtari me ndjenja ta larta kombetare, dhe vazhdoi qe te deklaroi se per vrasjen e Lirim Jakupit ishte fajtor BDI.
Pjesa e dyte e Krimit te organizuar te PDSH vazhdon ne vitin 2005, ku kryesia e partis deshti te luaj po te njejten loj dhe po me te njejtin xhandar Agim Krasniqin, duke u munduar qe me organizimin e grupit te armatosur ne Kondov nen preteksin se jemi per Shqiperi Etnike dhe se nuk mund te egzistoj bashkejetes me Maqedonasit, te destabilizon Maqedonin dhe keshtu te vij ne pushtet.
PDSH e gjetur ne nje situate pa perkrahje nga asnje faktor politik apo ushtarak e kishte veshtir te manipulonte te ri per ti armatosur, dergoi xhandarin e ti Agim Krasniqin me disa kriminel te tjere te perkrahur nga struktura ne Agencionin perZbulim dhe Kunderzbulim te Maqedonis, qe te nxjerin nga burgu I shutkes te burgosurin Ramadan Shitin, pasi qe ky kishte autoritet nder luftetaret e UCK dhe keshtu do te mundet te organizonte nje situate krize ne Kondov dhe ne Maqedoni, duke Sulmuar me pas stacionin policor ne Bit Pazar dhe ne Vratnic.Por faktoret e ndryshem nderkombetare dhe ato vendor I paraqiten PDSH nje Fantazem duke e akuzuar ate se ne kondov PDSH po organizon islamist Radikal, keshtu duke frigesuar PDSH aq shum sa qe ajo menjeher deklaroi se ne kondov ka shqiptare dhe jo Islamist duke debuar menjeher nga Kondova ushtaret te cilet kishin mjekrra dhe faleshin ne Xhami, e nje nder ato ishte edhe Ramadan Shiti.
Ramadan Shiti po ashtu sikur edhe Lirim Jakupi u tradhetuan nga PDSH_ja dhe perfunduan si te burgosur ne burgun e Dubraves.
Po ashtu gjate kesaj periudhe ne kondov gjindej nje qytetar nga Shqiperia me emrin Sokol Gega dhe nje tjeter ne Shkupi me Emrin Enver Xhaferri, te kerkuar nga policia me nje dosie te pasur kriminale.Menduh thaqi lajmeroi xhandarin e tij Agim Krasniqin dhe I tha se duhet te vish ne Tetov pasi qe sonte do te ket aksion policor ne Kondov, aksion ku mbeti I vrar Enver Xhaferri u plagos nje njeri nga shoket me te ngusht te Agim Krasniqit Fatmir Luri dhe u burgos shtetasi i Shqiperis Sokol Gega.
Ne vorrimin e Enver Xhaferrit moren pjes e gjith kryesia e PDSH, ndersa kryetari I saj Arber Xhaferi deklaroi “ Edhe kriminelet kane te drejt te jetojn”, por kjo vlen vetem kur kriminelet kan amblemen e PDSH_se, kurse cdo kush tjeter qe PDSH ndjen rezik nga ato pa mar parasysh a posedon dosie kriminale apo jo, nga kryesia e PDSH quhen kriminel dhe ato duhet te vriten dhe burgosen.Keto deklarata ju takojn qyqareve dhe njerezve qe politiken e kan te ndertuar mbi vorret dhe mbi gjakun e te rinjeve Shqiptar.
PDSH_ja pasi qe humbi zgjedhjet parlamentare ne shtator te vitit 2006 kerkoi nga VMRO_ja qe ta mar ne koalicionin qeveritar si shperblim per manipulimet e bera mbi gjakun e te rinjeve shqiptar per ta dobesuar LSDM.
VMRO duke shperblyer PDSH e pranoi ne kabinetin qeveritar duke mos mbajtur aspak llogari per voten e shqiptareve.
Tani PDSH_ja po istitucianizon kriminelet duke ju dhene atyre edhe mbeshtetje nga forcat policore per te shkaktuar edhe me shum vrasje mbi popullaten shqiptare, dhe duke vrar te gjith ato nga te cilet PDSH_ja ndjehet e kercenuar.Eshte shum normale te ndjehet e kercenuar pasi qe e kaluara e kesaj partie bart pas vete shum gjak dhe shum kufoma te te rinjeve Shqiptar.
Vazhdojn edhe dita dites te jen ne skenen politike Shqiptare pa fije turpi edhe pse ato para opinionit paraqiten te dehur dhe te pa skrupullt qe dita dites ndrishojn qendrimet e tyre ne baze te interesave personale.Emri qe shqetson shpirtrat shqiptar Menduh thaqi paraqitet para opinionit me deklarat se nuk guxon te ndryshohet emri Maqedoni pasi qe prishen temelet e keti shteti, po edhe ne qofte se cmimi eshte mos pranim ne NATO.
E vran komandantin heroi te UCK Xhavit Morinen duke derguar grupin e agim krasniqit, duke mos qene falemderus se mu Xhavit Morina ishte ai qe PDSH_ dhe grupa e Krasniqit e shfrytezuan per te bere krizen ne Kondov te Shkupit.
Qe tragjedia, te mos mbaron me aq kjo parti qe ne ball ka vulen e Krimit duke u ndjer e kercenuar per hakmarrje per tradhetin qe beri duke vrar Komandantin heroik te UCK Xhavit Morinen, perdori policin dhe njesitet speciale per te vrar Lirim Jakupin dhe Ramadan Shitin, po keta dy persona luftetar te denj te ceshtjes kombetare te cilet gjat vitit 2004 dhe 2005 I manipuloi dhe i keqeperdori ne emer te bashkimit kombetar, per te organizuar trazira ne Kondov te Shkupit.

Me pas kjo parti me rrenje deg dhe trung te kalbur pa fije turpi dergon komunikat tek mjetet e informimit se keta jan per bashkejetes dhe ne aksionin policor ka pasur edhe shqiptar, dhe ka qen I drejtuar kunder disa te aratisurve nga burgu I dubraves me dosie kriminele.
Gjaku i rinis shqiptare do te mbuloj ty PDSH dhe kriminelet rreth teje, nuk do te ndjehet rehat shpirti i juaj edhe po ti vrisni te gjith luftetaret e liris, nuk do te qetesohet ndergjegja juaj edhe po te vritni Lirim Jakupin dhe Ramadan Shitin, pasi qe gjaku i tyre shendrohet ne ngjyren e flamurit per shqiptaret, kurse zemrat e juaja kriminele, gjakpiresija e juaj do te shendrohet ne nje erresir qe do tju ngulfat juve dhe asnjher nuk do mundeni te merrni frym te lir ne trojet ku valon Flamuri i ngjyrosur me gjakun e deshmoreve te vrar nga dora juaj gjakatare me shpaten dhe armen serbo-sllave.


Me Respekt

Lona
09-11-07, 10:19
Steinmeier-Jeremiqit: Mos e harroni afatin
Ministri gjerman i Punėve tė Jashtme, Frank-Walter Steinmeier, ka vlerėsuar tė mėrkurėn se procesi negociator pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės ėshtė i rėndė, mirėpo ka shtuar se nuk duhet nėnvlerėsuar afatin e 10 dhjetorit, kur raporti duhet t’i dorėzohet sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki-Moon.



Siē kanė transmetuar mediet gjermane, Steinmeier nė kėtė mėnyrė i ėshtė pėrgjigjur shefit tė diplomacisė serbe, Vuk Jeremiq, i cili ndėr tė tjera ka thėnė se, “kompromisi ėshtė mė i rėndėsishėm se sa respektimi i afateve” dhe se pėr shtetin e tij – “mė i rėndėsishėm ėshtė kualiteti se shpejtėsia e bisedimeve”.

"Bisedimet nuk janė tė thjeshta, mirėpo mosgjetja e zgjidhjes deri nė atė afat (10 dhjetor) do tė mund tė rezultonte me destabilizim tė ri nė Ballkan”, ka thėnė Steinmeier.

Ai ka shtuar se, pas raundit tė bisedimeve nė Vjenė dhe pas takimit me Jeremiqin, ekziston njė “fije shprese” qė njė krizė e madhe nė Ballkan, do tė mund tė shmangej.

Jeremiqi nė Berlin ka pėrsėritur propozimin serb pėr modelin e Hong Kongut, si zgjidhje pėr Kosovėn – sipas parimin “dy sistemi nė njė shtet”.


Deklaratė publike Nr.4 e Zonės nr.3 tė FBKSH-sė
Deklaratė publike Nr.4 e Zonės nr.3 tė FBKSH-sė Kosova Jugore / Lugina e Vardarit (ILIRIDA)
Shkup




Drejtuar:

1. Popullatės shqiptare tė Zonės Nr.3 tė FBKSH-sė, Kosova Jugore / Lugina e Vardarit - ILIRIDA
2. Mediumeve dhe agjencive informative
3. Institucioneve, partive politike dhe kreut shtetėror


Sot me pikėllim morėm lajmin pėr sulmin qyqar qė ndėrrmorėn forcat policore-ushtarake tė IRJM-sė ndaj vėllezėrve tanė qė ishin tė strehuar nė malėsinė e tetovės ku sipas informacioneve tė para qė na kanė arritur kemi dhe dėshmorė si dhe viktima nė civilė dhe dėme tė mėdha materiale qė i janė shkaktuar popullatės tė malėsisė sė tetovės. Kryesia qėndrore e FBKSH-sė me qendėr tė Tiranė dhe kryesia e kėshillave tė FBKSH-sė nė Zonėn Nr.3 po zhvillojnė hetime dhe grumbullojnė tė gjithė informacionin rreth asaj qė sot ka ndodhur nė terren pas ēka do tė merret njė veprim i prerė pėr masat qė do merren pas kėsaj ngjarje tragjike.

Na lejoni qė nė rradhė tė parė tju njoftojmė se FBKSH dhe krahu ushtarak Armata Kombėtare Shqiptare nuk kishte planifikuar asnjė sulm apo tentativė pėr tė sulmuar forcat policore tė kėtij shteti artificial dhe kėtė ua kemi bėrė me dije tė gjithėvė dhe nė veēanti partive politike shqiptare dhe Institucioneve vendore tė cilėt qysh mė herėt me stilin e tyre tė njė dhelpre kėrkonin mėshirė dhe luteshin qė mos tė ndėrmarim sulme nė emėr tė procesit tė Pavarėsisė sė Kosovės dhe rregullimit tė statusit tė shqiptarėe nė IRJM.

Kush ishin vėllezėrit qė u strehuan nė fshatin Brodec?

Nė fshatin Brodec prej shumė mė herėt (para shumė muajsh) kanė qėndrruar vėllezėrit tanė shqiptarė tė cilėt janė ish ushtarė tė UĒK-sė dhe ndaj tė cilėve ishte vėnė nė ndjekje pushteti sllavo-maqedonas dhe qarqet antishqiptare duke u pregaditur atyre procese tė montuara politike dhe kurrthe pėr ti eliminuar dhe si pasojė e kėsaj ata krijuan njė ambient tė sigurtė nė fshatėrat e tyre duke gjetur kėshtu edhe mbrojtjen e bashkėfshatarėve tė tyre, me shpresė se do tė gjejnė rehatinė dhe shumė shpejt do tė tėrhiqen tė gjitha nismat dhe tentativat qė u ndėrmorėn kundėr tyre prej paa shumė kohėsh. Me arratisjen e vėllezėrve tanė nga burgu i Dubravės tė cilėt kanė merita tė pakontestueshme pėr formimin e celulave tė para e deri te Shtabi i Pėrgjithshėm i Armatės Kombėare Shqiptare konkretisht Xhavit Morina, Lirim Jakupi, Ramadan Shiti dhe tė tjerė, ish bashkėluftėtarėt e tyre tė UĒK-sė nga kėto fshatra u bėnė strehė dhe i ftuan pėr bashkėmbrojtje dhe strehim nė tokėn shqiptare tė Malėsisė sė Sharrit. Nė fshatin Brodec, e as nė fshatrat pėrreth nuk po pregaditej ndonjė sulm apo rrezik pėr organet e kėtij vendi por ata vetėm ishin strehuar nė shtėpitė e tyre, gjegjėsisht tė vėllezėrve tė tyre. Ėshtė mėse e vėrtetė qė burrat e AKSH-sė nėn udhėheqjen e Lirim Lakupit dhe Ramadan Shitit bashkė me vėllezėrit e tyre tė ish UĒK-sė posedonin armatim dhe njė poligon ushtarak ku trajnoheshin pėr tė qenė tė aftė pėr vetėmbrojtje nė raste si kjo qė ndodhi sot. Vėllezėrit tanė tė ish UĒK-sė tė cilėt gjatė gjithė kohės mbanin uniformat dhe e emblemat e UĒK-sė kėrkuan dhe shprehėn gadishmėrinė e tyre pėr tė na u bashkangjitur dhe bėrė pjesė tė AKSH-sė nė rast tė fillimit tė luftės pėr Bashkim Kombėtarė.
Pra, nė malėsinė e Tetovės ishin strehuar ish ushtarrė tė UĒK-sė tė cilėt kishin ftuar dhe u kishin bėrė streh edhe vėllezėrve tė tyre tė AKSH-sė tė arratisur kohė mė parė nga burgu i Dubravės dhe nuk po planifikohej ndonjė sulm apo rrezikim i qytetarėve dhe institucioneve tė IRJM-sė siē pretendojnė tė pėrdorim si arsyetim krerėt e kėtij shteti artificial.

Kėrkojmė nga vėllezėrit shqiptarė qė tė jenė tė kujdesshėm sepse struktura partiake, shtetėrore dhe tė tjera antikombėtare janė vėnė nė kėrkim tė anėtarėve tė tjerė tė FBKSH-sė dhe luftėtarėve tė AKSH-sė, si dhe tė pėrkrahėsve tanė nė kėtė zonė, andaj mos lejoni ėt bini nė provokimet e tyre dhe kurrthet e pregaditura e qė mė pas mun ta pėsoni sherrin e tyre. Keni durrim dhe na lejoni qė tė bėjmė tė gjitha hetimet dhe pas mbledhjes sė Kryesisė Qėndrore do tė merret njė vendim dhe ky rast nuk do tė mbaron me kaq sepse edhe pse kjo nuk u inicua nga ne, e ndjejmė pėr obligim qė kėtė rast ta pastrojmė ashtu si na ka hije dhe tė gjithė do tė paguajnė pėr gabimin e madh qė bėnė sot me sulmine tyre ndaj komandantėve tė AKSH-sė tė strehuar nė Malėsine e Tetovės dhe vėllezėrve tanė nga ish UĒK.

Prej nesėr, pas hetimeve tė detajuara dhe mbledhjes sė K.Q. do tė prononcohet Kryetari i FBKSH-sė Prof.Dr.Bashkim Mitrovica dhe zėdhėnėsi politik i FBKSH-sė Mr.Gafurr Adili ku do tė sqarohet i tėrė rasti dhe do tė njoftoheni me vendimet e mara tė Kryesisė Qėndrore tė FBKSH-sė dhe Shtabit tė Pėrgjithshėm tė AKSH-sė.

Mr.Kastriot HASI,
Kordinator i kėshillave tė Zonės nr.3 tė FBKSH-sė, Kosova Jugore/Lugina e Vardarit (ILIRIDA)
SHARR

Lona
09-11-07, 10:43
Ruecker: Ban Ki-Moon ėshtė i njoftuar me aspiratat e kosovarėve pėr pavarėsi Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki-Moon ėshtė i njoftuar me aspiratat e udhėheqėsisė kosovare qė pas 10 dhjetorit tė shpallet pavarėsia e Kosovės, ka deklaruar shefi i UNMIK-ut, Joachim Ruecker.
Por, gjatė njė konference pėr shtyp nė Prishtinė, Ruecker nuk ka pranuar tė flasė se cili do tė ishte reagimi i tij dhe i administratės ndėrkombėtare nė rast tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.
Ruecker gjithashtu u bėri thirrje serbėve tė Kosovės qė tė dalin nė zgjedhje, ndėrsa i ka cilėsuar si jodemokratike thirrjet e Beogradit drejtuar kėtij komuniteti pėr bojkotimin e zgjedhjeve.

Benazir Buto nė arrest shtėpiak
Islamabad, 9 nėntor - Policia pakistaneze, e mbėshtetur nga makina tė blinduara, ka rrethuar shtėpinė e ish kryeministres sė vendit, Benazir Buto. Njoftohet se ajo ndodhet nė arrest shtėpiak. Ky veprim u ndėrmorr vetėm pak orė para se znj. Bhutto, si pritej, tė drejtonte njė protestė masive tė mijėra mbėshtetėsve tė saj nė qytetin Rawalpindi. Korrespondentja e BBC sė, Barbara Plett qė ndodhet nė qytet, thotė se ndaj znj. Bhutto, nuk ėshtė lėshuar fletėarrest zyrtar. Por zėdhėnėsi i saj thotė se faktikisht, ajo ndodhet nė arrest shtėpiak.

Sakashvili pranon zgjedhjet, arrestimet vazhdojnė Tbilisi, 9 nėntor - Opozita ka pėrshėndedur paralajmėrimet e presidentit tė Gjeorgjisė Mihail Sakashvili qė nė janar tė mbahen zgjedhjet e parakoshme presidenciale. Pas protestave disaditėshe, Sakashvili tha se zgjedhjet presidenciale dhe referendumi pėr zgjedhjet parlamentare do tė mbahen mė 5 janar. Ndėrkohė forcat policore kanė vazhduar arrestimin e udhėheqėsve opozitarė, me shpjegimin pėr gjoja lidhje tė afėrta me shėrbimin sekret rus. SHBA kanė kėrkuar heqjen e shpejtė tė gjendjes sė jashtėzakonshme nė Gjeorgji. Edhe mediat duhet tė punojnė tė lira, thuhet nė Uashington, pas mbylljes sė shumė radiove dhe televizioneve.

Ēavez ndėrmjetėson nė lirimin e pengjeve nė Kolumbi Karakas, 9 nėntor - Presidenti i Venecuelės Hugo Ēavez ka nisur negociatat me pėrfaqėsuesit e organizatės kryengritėse tė Kolumbisė, FARC, pėr lirimin e pengjeve. Ēavez i ka ofruar para disa muajve Qeverisė nė Bogota shėrbimet si ndėrmjetėsues. Ai do tė mundėsojė shkėmbimin e 50 pengjeve me 500 kryengritės tė arrestuar tė FARC ut. Ndėr pengjet ėshtė edhe ish kandidatja pėr president tė Kolumbisė, Ingrid Betancourt. Bisedimet e fundit tė drejtėpėrdrejta mes Qeverisė dhe pėrfaqėsuesve tė kryengritėsve janė zhvilluar nė vitin 2002.

Opozita nė Birmani ėshtė pėr bisedime me juntėn ushtarake
Rangun, 9 nėntor - Udhėheqėsja e opozitės nė Birmani, Aung San Suu Kyi e cila pėr 18 vjet me radhė ėshtė nė arrest shtėpiak, ka shprehur gatishmėri pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e juntės ushtarake. Bartėsja e ēmimit Nobel pėr paqė tha se me qeverinė do tė bashkėpunojė nė interesin e popullit. Suu Kyi ėshtė takuar mė parė me tė dėrguarin special tė OKB, Ibrahim Gambari, nė njė objekt qeveritar. Pėr sot ėshtė planifikuar takimi i saj me ministrin e punės, tė cilin hunta e ka shpallur si pėrson pėr lidhje me opozitėn. Su Kyi ėshtė lejuar qė pėr herė tė parė pas tre vjetėsh tė bisedojė edhe me pėrfaqėsuesit e partisė sė saj Liga kombėtare pėr demokraci.

Nė Brazil zbulohet hapsirė e madhe me naftė Brazilia, 9 nėntor - Buzė bregdetit tė Brazilit ėshtė zbuluar njė sipėrfaqe e madhe me naftė, me tė cilėn ky vend mund tė radhitet ndėr dhjetė prodhuesit mė tė mėdhenjė nė botė. Organizata shtetėrore pėr karburante, Petrobras kumti nė Rio de Janerio se fusha e zbuluar pėrmban deri nė tėtė miliardė barelė vaji tė lehtė. Pėr faktin se sasitė e zbuluara gjenden nė thellėsi tė mėdha, vlerėsohet se prodhimi nuk mund tė fillojė para katėr vitesh, kumtoi Petrobrasi

Lona
09-11-07, 13:32
Pas pėrplasjes sė njė anije-tanker nė Bej brixh nė San Francisko janė derdhur 220.000 tonė mazut Mbi 220.000 tonė mazut janė derdhur nė gjirin e San Franciskos pasi qė njė anije-tanker kineze ėshtė pėrplasur nė njė nga shtyllat e urės Bej brixh, e cila e ndėrlidh San Franciskon me Ouklendin.

Njolla ka arritur 40 milja nė veri tė qytetit dhe ėshtė kanosje pėr njė nga ekosistemet mė me kujdes tė ruajtura nga bregu i Kalifornisė. Janė mbyllur tetė plazhe. Rreth 30.000 tonė tė derivatit veēmė janė pastruar.

Nė aksion vazhdojnė tetė anije-pastruese.

"Sipas standardeve kjo ndotje ėshtė mesatarisht e rėndė, por pėr gjirin e San Franciskos kjo ėshtė katastrofė", konsideron shefi i portit nė qytet, Uilijam Uberti.

Ende nuk ėshtė e qartė pse anija ėshtė pėrplasur nė urė.
/Botuar mė: 09 Nov 2007/V.H.

EU thotė se ka marrė mbėshtetje nga qendrat evropiane pėr zgjidhjen e statusit

Ekipi i Unitetit mbrėmė vonė ėshtė kthyer nė Prishtinė nga turneu diplomatik nė disa qendra evropiane. Me tė mbėrritur nė aeroportin e Prishtinės, kryesuesi i Ekipit Presidenti Fatmir Sejdiu, tha se kanė marrė mbėshtetje nga Lisbona, Roma dhe Berlini pėr pėrfundimin sa mė tė shpejtė tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.



Ai theksoi se tė gjitha veprimet e institucioneve tė Kosovės pas 10 dhjetorit, kur pėrmbyllet procesi shtesė i negociatave pėr statusin, do tė merren nė koordinim me bashkėsinė ndėrkombėtare.

"Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė mbajmė kėtė hap dhe kėtė dinamikė tė punės qė kemi dhe sigurisht se do tė konsultohemi drejtpėrdrejt edhe me SHBA-tė, me Brukselin, me tė gjithė vendet qė janė nė Bashkimin Evropian qė kanė pozicione kyēe dhe tė rėndėsishme duke pasė respekt ndaj gjithė vendeve tjera tė BE sė dhe botės demokratike qė kanė qenė dhe janė me Kosovėn", u shpreh Presidenti Sejdiu.

Presidenti pėrsėri hodhi poshtė ēdo ide tjetėr pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės pos pavarėsisė sė saj, duke theksuar se Kosova ėshtė rast i veēantė. Sejdiu shpjegoi se deri nga fundi i procesit do tė mbahen edhe dy takime mė 20 nėntor nė Bruksel, dhe takimi i fundit mė 26 nėntor.
/Botuar mė: 09 Nov 2007/V.H.

Lona
09-11-07, 13:49
MPB do t'i prezantojė armėt e konfiskuara nė aksionin "Stuhia malore"
Ministria e Punėve tė Brendshme sot nė kazermėn Gjorqe Petrov do t'i prezantojė armėt e konfiskuara nga aksioni "Stuhia malore".



Ministrja e Punėve tė Brendshme Gordana Jankullovska gjatė prezantimit do tė takohet edhe me disa pjesėtarė tė Njėsitit pėr sistemim tė shpejt, tė cilėt marrin pjesė nė aksionin e rajonit tė Malėsisė sė Sharrit.

MPB kumtoi se nė prezantim janė ftuar atashe policorė nė pėrfaqėsitė e huaja diplomatike nė vend.
/09 Nov 2007/V.H.

Pas pėrpasjes sė njė anije-tanker nė Bej brixh nė San Francisko janė derdhur 220.000 tonė mazut
Mbi 220.000 tonė mazut janė derdhur nė gjirin e San Franciskos pasi qė njė anije-tanker kineze ėshtė pėrplasur nė njė nga shtyllat e urės Bej brixh, e cila e ndėrlidh San Franciskon me Ouklendin.


Njolla ka arritur 40 milja nė veri tė qytetit dhe ėshtė kanosje pėr njė nga ekosistemet mė me kujdes tė ruajtura nga bregu i Kalifornisė. Janė mbyllur tetė plazhe. Rreth 30.000 tonė tė derivatit veēmė janė pastruar.

Nė aksion vazhdojnė tetė anije-pastruese.

"Sipas standardeve kjo ndotje ėshtė mesatarisht e rėndė, por pėr gjirin e San Franciskos kjo ėshtė katastrofė", konsideron shefi i portit nė qytet, Uilijam Uberti.

Ende nuk ėshtė e qartė pse anija ėshtė pėrplasur nė urė.
/Botuar mė: 09 Nov 2007/V.H.

Bregu lindor i Anglisė kėrcėnohet nga vėrshime pėr shkak ardhjes sė njė batice tė fuqishme

Pjesė tė bregut lindor tė Anglisė nė Detin Verior janė tė ekspozuar nga kanosja nga vėrshime tė mėdha pėr shkak ardhjes sė njė batice tė fuqishme, e gjatė rreth tre metra.

Qeveria britanike pėr shkak kėsaj ka urdhėruar masa urgjente pėr mbrojtjen e njerėzve dhe evakuimin e popullatės qė jeton nė rajonet qė mund tė kaplohen nga ardhja e ujit.

Mbrėmė nė Londėr mbajtėn mbledhje komisioni qeveritar pėr gjendje tė jashtėzakonshme "Kobra" dhe Agjencia pėr mbrojtjen e tė mjedisit tė jetesės, tė cilat nė kumtesėn qė ėshtė lėshuar mė vonė, paralajmėrojnė nė "rrezikun e jashtėzakonshėm" me tė cilin mund tė ballafaqohen njerėzit dhe zona tė bregut lindor tė vendit.

Nė situatė mė tė keqe ndodhen rajonet e lindore angleze Norfolk dhe Safolk dhe rajoni i Greit Jormut, ku policia veē mė ka urdhėruar evakuim tė rreth 10 mijė njerėzve.

Nė vitin 1953, nė vrullin e baticės sė madhe, lartėsia e sė cilės ka arritur 3,2 metra, kanė humbur jetėn 307 njerėz nė zonat Norfolk, Safolk, Saseks dhe Kent.
/09 Nov 2007/V.H.

Myslimanėt kėrkojnė ndėrtimin e xhamisė nė Athinė

Unioni i myslimanėve nė Greqi ka protestuar ndaj vonesave lidhur me ndėrtimin e njė xhamie nė Athinė si dhe tė njė varreze myslimane nė kryeqytetin grek.

Udhėheqėsit e kėtij unioni, me njė notė proteste drejtuar ministrit grek tė Arsimit, Euripidhis Stilianidhis, kanė shprehur pakėnaqėsinė e tyre pėr vonesėn e qeverisė greke pėr njė ēėshtje e cila ėshtė miratuar me ligj nga kjo qeveri njė vit mė parė, por qė tashme duket se ka “ngrirė” dhe ka mbetur e harruar nė sirtarėt e ministrive. Qindra-mijėra myslimanė nė Athinė vazhdojnė tė kryejnė ritet e tyre fetare nėpėr palestra sportive dhe ambiente tė marra me qira, pavarėsisht nga fakti se si qeveria greke ashtu edhe kisha greke kanė miratuar ligjin pėr ngritjen e njė xhamie nė Athinė, e para pas rreth 150 vjetėsh, nė zonėn e Botanikut. Edhe pėr ēėshtjen e njė varreze myslimane, Sinodi i Shenjtė, duke i ofruar njė sipėrfaqe tė pronave tė saj nė zonėn Skistos, ka pranuar ndėrtimin e njė varreze myslimanėsh qysh prej dhjetorit tė vitit 2005, por asgjė nuk ėshtė bėrė qė prej asaj kohe.
/09 Nov 2007/V.H.

Fshatari
09-11-07, 21:36
Danaj: Nacionalizmi maqedonas nuk pranon bashkejetesen me shqiptaret

Drejtori i Institutit te Prognozave politike rajonale, Koēo danaj e ka cilesuar daten 7 nentor 2007 si daten kur naxcionalizmi maqedonas i drejtuar nga Gruevski dhe Cervenkovski shkelin perfundimisht mbi marreveshjen e Ohrit duke e shndrruar ate ne nje leter pa vlere. Deklarimi u be pas masakres se forcave speciale dhe atyre te motorizuara maqedonase kunder popullit shqiptar ne Malesine e Tetoves nen pretekstin e ndjekjes se krimineleve.
Danaj u shpreh edhe per qensdrimin e partive politike shqiptare ne maqedoni. Sipas tij: Per kryetarin e PDSH, Menduh Thacin, dita e masakres mbi shqiptaret eshte dita me e turpshme e karieres se se tij politike. Me deklaratat arrrogante te aprtise se tij ne mbrojtje te nacionalizmit dhe ultranacionalizmit maqedonas kjo parti u shkeput nga interesat kombetare te shqiptareve duke pare vetem interesat pushtetore. Kjo ka qene dita me e turpshme edhe per Ali Ahmetin, kryetarin e BDI. Deklaratat e tij dhe te partise se tij per masakren maqedone ishin deklarata prej frukacakesh. Ato tregojne se ata nuk jane me ne gjendje te mbroje interesat kombetare te shqiptareve, por vetem ato pushtetore.
Danaj eshte shprehur se perderisa maqedonet dhe politika e tyre nacionaliste dhe primitive nuk duan te jetojne me shqiptaret mbi bazen e barazise, edhe shqiptaret nuk kane pse te pranojne te jetojne me ata si qytetare te dores se dyte dhe bujkrober moderne. Shqiptaret nuk jane bekshinj te maqedonise, por qyxtetare te denje te Europes te cilet me mjete demokratike dhe vetem demokratike, do te dine te mbrojne te drejtat e tyre edhe ne Maqedoni. |||Lajme.Net|||

hasanmehmeti
11-11-07, 02:56
Myslimanėt nė veri tė Italisė, ditėve tė premte, kishėn do ta transferojnė nė xhami
IRIB - Kisha e njė qyteze nė veri tė Italisė, qė nga dita e premte do tė transferohet nė xhami pėr myslimanėt. Sipas gazetės italiane "Coriere Della Sera", papa Aldo Danieli, klerik i kishės Santa Maria Esonta nė rajonin Paderno nė afėrsi tė qytetit Treviso, ka vendosur qė kėtė kishė, ditėve tė premte ta transferojė nė xhami nė mėnyrė qė myslimanėt aty tė falin namazin e sė premtes. Nė reagim tė akuzave ndaj tij duke e quajtur atė pėrkrahės tė muslimanėve, papa Danieli, deklaroi se Papa i ndjerė Gjon Pali i dytė, muslimanėt i konsideronte vėllezėr. Ando Danieli deklaroi: Unė, e dua mė shumė njė musliman i cili fale namazin dhe i lutet Zotit, nga njė i krishterė i cili mohon Zotin. Nė Itali jetojnė rreth 1 milionė muslimanė.

Gjendje e rėndė pėr qytetarėt Palestinė
IRIB - Organizata e OKB, pėrgjegjėse pėr tė ndihmuar refugjatėt palestinezė "Anrova", me anė tė njė raporti njoftoi pėr gjendjen e rėndė tė qytetarėve palestinezė nė Rripin e Gazės si pasojė e rrethimit tė regjimit sionist. sipas kėtij raporti, qė nga muaji qershor e deri mė tani, nė Gaza janė mbyllur mbi 3000 dyqane dhe tė paktėn 8000 palestinezė kanė mbetur tė papunė duke iu shtuar 120 mijė tė papunėve palestinezė tė cilėt janė tė papunė qė para shtatė viteve. Karen Kaning Abu Zejd, komisari i lartė i organizatės Anrova, deklaroi se si pasojė e shtimit tė izolimit tė regjimit sionist, 90 % e barnave tė nevojshme nė Rripin e Gazės nuk ekzistojnė dhe populli i kėtij rajoni ėshtė duke u pėrballur me njė tragjedi tė vėrtetė humanitare. Ai shtoi se pėrpos kėtyre problemeve, edhe rritja e ēmimit tė gjėrave elementare pėr jetesė ka shtuar dukshėm presionin ndaj palestinezėve tė cilėt ndoshta nė njė tė ardhme tė afėrt nuk do tė mund tė blejnė edhe bukėn e gojės. Izolimi i Rripit tė Gazės nga ana e regjimit sionist i mbėshtetur nga perėndimi, filloi qė nga qershori i kaluar kur Hamasi mori nė dorė kontrollin e Rripit tė Gazės.

Irani dhe Kina do tė ndėrtojnė digėn mė tė lartė nė botė
IRIB - Irani dhe Kina bashkėrisht do tė ndėrtojnė digėn mė tė lartė nė botė nė Iran. Zv. Ministri i energjisė tė RII z. Resul Zargar, deklaroi se me disa kompani kineze janė duke u zhvilluar negociatat pėr ndėrtimin e digės dhe centralit "Bakhtiari" nė perėndim tė Iranit me vlerė prej 1.2 miliardė dollarė. Parashikohet qė ky hidrocentral pėr prodhimin e energjisė elektrike tė ketė fuqi prej 1500 megavat. Gjithashtu kjo digė me lartėsi prej 315 metrash, pritet tė jetė diga mė e lartė nė botė.

Aktivitetet e paligjshme bėrthamore tė regjimit sionist, kėrcėnim pėr LM
IRIB - Sekretari i pėrgjithshėm i Ligės Arabe z. Amru Musa, deklaroi se aktivitetet e paligjshme bėrthamore tė regjimit sionist, janė kėrcėnim pėr stabilitetin nė rajonin e Lindjes sė Mesme. z. Amru Musa, pasi kėrkoi ndėrprerjen e aktiviteteve bėrthamore tė regjimit sionist, deklaroi se kundėrshtimi i traktatit NPT nga ana e regjimit sionist, ėshtė rrezik serioz pėr stabilitetin e LM. Ai dėnoi edhe kritikat e regjimit sionist ndaj drejtorit tė pėrgjithshėm tė ANEA z. Muhammed Al Baradei dhe kėrkesėn pėr largimin e tij nga posti, dhe shtoi se Tel Avivi me kėto akte vė nė pikėpyetje organizmat ndėrkombėtarė tė cilėt luajnė njė rol shumė tė rėndėsishėm nė ruajtjen e traktatit pėr ndalimin e prodhimit dhe pėrhapjes sė armėve tė shkatėrrimit nė masė NPT.

Vendet e paangazhuara dhe tė grupit G-77 do tė lėshojnė njė deklaratė kundėr regjimit sionist
IRIB - Vendet e paangazhuara dhe vendet e grupit G-77 do tė lėshojnė njė deklaratė tė pėrbashkėt ku do tė dėnojnė sulmet e fundit tė funksionarėve tė regjimit sionist kundėr drejtorit tė pėrgjithshėm tė ANEA z Muhamed El Baradej. Zv/kryeministri i regjimit sionist Shaul Mofaz e akuzoi z El Baradej se ka mbyllur sytė pėrballė aktiviteteve bėrthamore tė Iranit dhe kėrkoi dorėheqjen e tij nga posti drejtues i ANEA.
Pėrfaqėsuesi i RII nė ANEA z Ali Asghar Soltanie njoftoi se nė takimin e ambasadorėve tė vendeve tė paangazhuara dhe tė grupit G-77 nė Vjenė u ra dakord qė gjatė takimit tė ardhshėm tė KG tė ANEA tė miratohet njė deklaratė e pėrbashkėt ku tė dėnohen akuzat e pabaza tė funksionarėve sionistė kundėr drejtorit tė pėrgjithshėm tė ANEA.

Diplomatėt e liruar iranianė: Sjelljet e amerikanėve ishin ēnjerėzore
IRIB - Njėri nga dy diplomatėt e liruar iranianė, tė cilėt muaj mė parė ishin arrestuar nė konsullatėn iraniane nė Erbil tė Irakut, ka thėnė se sjelljet e ushtarėve amerikanė ishin ēnjerėzore. Amerika pasi nuk arriti qė tė dėshmojė pretendimet e saj ndaj asnjėrit nga iranianėt e arrestuar, prej tė cilėve shtatė ishin vizitorė dhe dy diplomatė, dje ėshtė detyruar t'i lirojė nėntė iranianė. Diplomatėt e liruar nga burgu i amerikanėve nė Irak janė Musa Ēegini dhe Hamid Reza Askeri. Musa Ēegini nė prononcimin e tij pėr media ėshtė shprehur se ushtarėt amerikanė ndaj tyre kanė pėrdorur mjete tė ndryshme torturimi dhe se ata kanė shkelur tė drejtat themelore tė njeriut.

Lona
13-11-07, 11:05
Zgjedhjet" e 17 nėntorit janė paradoksale dhe kundėr historike!

Kristina Rasi

Kjo fushatė "zgjedhore" sa ėshtė paradoksale aq ėshtė kundėr kombėtare dhe kundėr historike pėr vetė faktin se kėto parti politike i premtojnė elektoratit mrekullira pas 17 nėntorit, mrekullira qė kėto as teorikisht nuk janė tė ndershme por, as praktikisht nuk janė dhe nuk munden me qenė tė arritshme.


Partitė politike pa kurrfarė turpi po dalin edhe ketė vit si nė fushatat e mė hershme parazgjedhore dhe i premtojnė popullit tė varfėr shumė "dhurata" tė ndryshme, si: "pavarėsia do vjen sė bashku me Krishtlindjet", "pavarėsia veēse nuk ka hyrė ende brenda, se ajo po na pret tek dera" e gjepura tė tjera; premtojnė rrymė pėr 24 orė, premtojnė ujė, sistem shėndetėsor, zhvillim ekonomik dhe shumė e shumė premtime tė tjera dhe duke "harruar" se kėto premtime i kishin bėrė edhe nė zgjedhjet e kaluara dhe asnjėrėn nga kėto premtime as nuk i kanė arritur por bile as nuk janė nė realizim e sipėr!
LDK-ja, me dekada i premtoi elektoratit tė saj se do e sjellė pavarėsinė nėse votojnė edhe kėsaj radhe pėr tė , por pas zgjedhjeve pacifistėt dinakė i "harrojnė" premtimet dhe vazhdojnė bashkėpunimin me tė huajt bashkėpunėtorė tė tyre qė punojnė nėndheshėm kundėr kombit shqiptarė nė pėrgjithėsi. Kjo parti me zė tė mekur vazhdon mė tej premtimet bajate se: "do tė kenė mirėqenie sociale nėse ata vinė prapė nė pushtet, do tė ketė rrymė 24 orė, do tė ketė zhvillim ekonomik si dhe shumė gjėra tė tjera qė populli ndoshta veē nė ėndėrr mund t’i shoh kėto premtime, sepse realisht as nuk janė bėrė deri sot, as nuk do tė bėhen nesėr.
Edhe AAK-ja, e cila pėr t“i shpėtuar rėnies nga pushteti pa shtet hyri nė koalicion me LDK- nė e "famshme" ky koalicion u tregua shumė i dėmshėm jo vetėm pėr kėtė parti e dalė nga lufta por nė veēanti u tregua katastrofale pėr Kosovėn. Them kėshtu, sepse realisht parlamenti "kukull" nė duar tė UNMIK-ut, i Kosovės mbeti pa opozitė tė mirėfilltė e cila do t“i mbronte interesat e popullit pėrballė pozitės.
Kujtoj kėtu faktin kur AAK-ja, i premtonte elektoratit se nė ditėt e para tė fillimit tė punės sė parlamentit do ta shpallim pavarėsinė dhe shumė premtime tė tjera tė cilat i ka marrė era...
Fatkeqėsia e popullit qe vėrtetė, kur ky subjekt politik e mori ministrinė e energjetikės dhe pastaj e caktoi njėrin nga ministrat e saj!
AKK-ja, me ministrin, Et“hem Ēekun, apo "Et“hem Terrin" siē e quan populli me tė drejtė, dihet fare mirė nė ēfarė gjendje e solli energjinė e Kosovės, populli e din fare mirė se ēfarė ka vuajtur kėtyre viteve tė fundit dhe ēfarė pasojash kishte nė ekonomi, nė shėndetėsi dhe nė tė gjitha fushat e jetės...
Kurse, tani pėr ēudi: kjo parti pa kurrfarė turpi sėrish del tani para elektoratit dhe premton energji 24 orė!!!
A nuk ėshtė kjo paradoksale, thellėsisht antinjerėzore dhe antikombėtare?!
Kurse, satelitja titiste "reformiste", partia ORA, nė zgjedhjet e fundit premtoi se do bėjnė ndryshme thelbėsore!!!
Bile, ajo doli me slloganin shterpė duke u ējerrė se kinse: "ka ardhur "Ora" pėr Kosovėn"!
Dhe, me tej " nėse votoni pėr partinė reformiste "Ora", kjo parti tė bėjė mrekullira" - mirėpo, gjatė kėtyre viteve sa ishte nė parlamentin "kukull" ajo bėri "mrekullira" pėr tė zi, duke i inkurajuar serbėt kolonialistė nė kishėn e Deēanit se : - do t“jua falim 800 h tokė nė shėrbim tė kishės suaj!
Pastaj, bėri "mrekullira" nė decentralizmin, gjegjėsisht nė ndarjen e Kosovės nė enklava etj...
Kurse, tani del me premtime marramendėse tejet paradoksale se do i hapi si 40 mijė vende tė reja pune!!! Premtimeve tė Veton Surroit dhe partisė sė tij, mund t“ju besojnė vetėm tė infiltruarit e ish-LKJ-sė dhe tė mashtruarit pacifistė...
Shihni, ēka premton mė tej sharlatani cinik pėr elektoratin e tij kur thotė edhe marrėzira tė tilla : "pėr vende tė punės ka hise pėr ēdo qytetarė nė "pasuritė shtetėrore"deri ne 5 mijė Euro, si psh. nė Kek , Postė, Aeroport, etj, kėto ide janė shumė tė dėmshme pėr faktin se kjo na e rikujton kohėn "famėshme" tė Titos.
Kjo dredhi e tij kurrsesi nuk mund dhe as nuk duhet tė arrihet, kėto janė veēse premtime boshe...
Kurse, simotra e saj, partia e Bexhet Pacollit "AKR"-ja , po pėrpiqet me ēdo kusht qė tė vjen nė pushtet, me makinacione tė "reja" politike.
B. Pacolli, nuk ka hyrė nė politikė pėr tė mirėn e Kosovės.
Ai, ėshtė njė biznesmen me elemente shumė tė dyshimta politike dhe pėr ta zhvilluar mė tej biznesin e tij ka hyrė nė politikė.
Ai, edhe nė afishet e partisė sė tij pa dorashka shkruan: "Bexhet Pacolli dhe firma "Mapetex", qė tė lė tė kuptosh se ky zotėri donė me ēdo kusht t“ju ikė taksave tatimore si nė Kosovė ashtu edhe nė vendet e tjera, kinse pėr faktin qė ai me firmėn e ti "Mabetex" ka shpenzuar pėr fushatėn zgjedhore.
Edhe disa deklarata tė tija publike janė shumė paradoksale, se ky zotėri donė tė "zgjedhė" problemet e Kosovės nė bashkėpunim me Serbinė dhe me Rusinė, kėshtu sipas tij: " Kosova s’ka nevojė pėr bashkėsinė ndėrkombėtare, pra, nėse ai vjen nė pushtet ėshtė me se e sigurt se Kosova do ta "gėzojė" njė antonimi , kjo do tė shpie pastaj drejt turbullirave tė mė tejshme politike.
Po, kėsaj valleje tė harlisur tani po vallėzon vėrdallė, Hashim Thaēi PDK-ja e tij e "qeverisjes nėn hije" tani po mundohen me ēdo kusht qė tė marrin pushtetin dhe tė dalin nga hija nė Kosovė!
Nė kėtė fushat "zgjedhore" ata premtojnė pavarėsi , por shi pėr kėtė udhėheqėsi i saj "vizionar" i pasluftės, nuk e di as ditėn , as datėn, as vitin se kur do tė arrihet kjo "pavarėsi" e dhunuar nga paketa e Ahtisarit!!!
Disa ditė pra se tė niset pėr turneun "diplomatik", Hashim Thaēi me "trimat" e "GU" , elektoratit tė tij i premtoi "pavarėsi", kurse nga Berlini ata puthadorė tė tė huajve deklaruan: "ne, nuk do e shpallim pavarėsinė, sepse, kėshtu duhet me qenė nė koordinim me bashkėsinė ndėrkombėtare". Kėshtu, faktet po tregojnė se kėta "politikanė" nuk janė nė gjendje as pėr disa ditė t“ia mbajnė premtimin elektoratit tė tyre.
Tani, Hashim Thaēi, premton rrugė tė gjėra, premton kompjuterė nė ēdo shkollė, kėto "zbulime" epokale tė tij mė mirė do tė ishte tė mos i bėnte fare!!! Mė mirė do tė ishte qė Thaēi tė ishte mė realist e tė thoshte: "ne, do bėjmė pėrpjekje qė nė shkollat tona tė sigurojmė ngrohjen pėr nxėnėsit, do tė sigurojmė dritėn, ujin etj..
Pse z. Thaēi nuk e bėri kėtė infrastrukturė kur qe "opozitė" me "qeverisjen e tij tė mirė"; po tė ishte i interesuar do tė "gjendeshin" mundėsitė qė po i "gjen" sot pasi do tė bėhej kryeministėr i Kosovės!!!
Shembull konkret e kemi z. Edi Ramėn, dihet se tani PS ėshtė nė opozitė, mirėpo, z. Edi Ramėn kjo nuk e pengon ta bėjė Tiranėn me njė infrastrukturė tė begatshme, me parqe e shkolla tė mrekullueshme.
I dashur populli im i Kosovės Kreshnike!
Kėsaj radhe tregohu vėrtetė ashtu si je; i zgjuar dhe vizionar!
BOJKOTOJE kėtė klasė politike se pėr kėta tė korruptuar e mashtrues nuk ia vlen tė votohet !
Pėr kėta "politikanė" qė mendojnė vetėm pėr fatin e tyre e jo pėr popullin qė u dha besimin, pėr kėta qė asnjė premtim tė dhėnė nuk e kanė realizuar, dhe hiq mė pak se kaq - pėr fajin e tyre, Kosova tani ėshtė me e varfėr se kurrė mė parė mė e pa dinjitet se kurrė mė parė , mė e pasigurt se kurrė mė parė!
Sepse, fatin e saj sot me UNMIK-un, e nesėr (siē po hidhet falli) me EUMIK-un, e kanė marrė e do ta marrin nė duar tė huajt.
Asgjė nuk mund tė realizojnė kėta mashtrues, derisa Kosova nuk udhėhiqet nga njė klasė e sinqertė politike, e cila nuk e plagosė rėndė popullin e saj me turpe politike dhe korrupsion!
Duke i parė tė gjitha kėto dėshtime tė tyre nė tė gjitha fushat e jetės konstatoj: populli i Kosovės kėsaj radhe duhet t“i BOJKOTOJĖ plotėsisht kėto zgjedhje!
Vetėm nė kėtė mėnyrė, ne paqėsisht do tė mund t’i ndalim nė rrugėn e tyre tė pakrye "politikanėt" apo mė saktė tregtarėt politikė tė Kosovės.
Zvicėr, 11.11.2007

/Botuar mė: 11 Nov 2007/F.F.

Lona
13-11-07, 16:17
Franca dhe Gjermania pėr sanksione tė reja kundėr Iranit

Berlin, 13 nėntor – Presidenti francez, Nikolas Sarkozi, thotė se si Franca, ashtu edhe Gjermania janė tė mendimit se mund tė nevojiten sanksione tė reja pėr tė detyruar Iranin tė heqė dorė nga programi i tij pėr pasurimin e uraniumit. Presidenti francez i bėri kėto komente nė Berlin, pas bisedimeve me kancelaren gjermane, Angela Merkel. Zoti Sarkozi tha se ai dhe kancelarja janė “nė tė njėjtat frekuenca”, siē u shpreh ai, se Irani nuk duhet tė ketė armė bėrthamore.” Zonja Merkel tha se tė dy udhėheqėsit janė tė tė njėjtit mendim pėr nevojėn qė tė nxiten Kina dhe Rusia, dy vende tė pėrhershme anėtare tė Kėshillit tė Sigurimit, qė tė mbėshtesin masa ndėshkimore.

NATO tė pezullojė dorėzimin e tė burgosurve nė Afganistan

Kabul, 13 nėntor – “Amnesty International” thotė se forcat e NATO-s nė Afganistan duhet tė pezullojnė transferimin e tė burgosurve tek autoritetet afgane, sepse disa prej tyre janė torturuar. Grupi pėr tė drejtat e njeriut thotė se ka raportime tė pėrsėritura se tė burgosurit janė rrahur, janė eskpozuar nė temperatura tė ulėta dhe janė lėnė pa ngrėnė. Organizata kėrkon qė NATO tė vazhdojė t'i mbajė tė burgosurit deri nė kohėn kur shėrbimet afgane tė zbulimit do tė marrin masa pėr t'u siguruar qė tė burgosurit nuk do tė keqtrajtohen.

Topi e Vujanoviq takohen sot nė Ulqin nė orėn 15.00

Tiranė/Podgoricė, 13 nėntor - Presidenti i Shqipėrisės, Bamir Topi, u nis sot pėr njė vizitė njėditore pune nė Ulqin (Mal i Zi). Kryetari i Shtetit shqiptar do tė takohet me Presidentin e Malit tė Zi, Filip Vujanoviq. Nė axhendėn e Presidentit tė Republikės pėrfshihen edhe takime me kryetarėt e partive parlamentare shqiptare nė Malin e Zi, thuhet nė njė njoftim tė Presidencės sė Shqipėrisė. Ndėrkaq, sipas njė njoftimi tė kabintetit tė Presidentit tė Malit tė Zi, Filip Vujanoviq, takimi informal i dy presidentėve do tė mbahet sot nė orėn 15.00 nė oborrin e Balshajve nė Ulqin. Pas takimit do tė lėshohet njė komunikatė pėr publikun.

Lona
14-11-07, 11:39
Regjisori serb Paskaleviq xhiron filmin e parė serbo-shqiptar

Romė. - Regjisori serb Goran Paskaleviq ka paralajmėruar dje nė Romė xhirimin e filmit tė ri me titull "Muaji i mjaltit", njė bashkėprodhim i parė serbo-shqiptar. Paskaleviq ka vlerėsuar se pėr shkak tė projektit tė tij tė ri "pėrsėri do tė quhet njė tradhtar i madh", transmeton agjencia Ansa. Ai ka shtuar se inspirim pėr tė gjitha 14 filmay e tij ka qenė Serbia. "Detyra ime ėshtė qė si artist, tė kritikoj dhe tė flas pėr atė qė ndodh me popullin tim", ka thėnė Paskaleviq.

Takimi i parė i kryeministrave tė dy Koreve

Seul, 14 nėntor - Kryeministri koreanoverior, Kim Jon Il, ka mbėrritur nė Korenė e Jugut, ku do tė zhvillojė bisedime nė kuadėr tė procesit tė ripajtimit. Kėto janė bisedimet e para nė nivel kryeministrash mes dy Koreve qė prej 15 vjetėsh. Kim Jong Il do tė qėndrojė tri ditė nė Seul ku do tė zhvillojė bisedime nė radhė tė parė me kryeministrin koreanojugor, Han Duk So.

Nė luftimet nė Irak, vriten 3 ushtarė amerikanė dhe 2 civilė

Bagdad, 14 nėntor – Tre ushtarė amerikanė janė vrarė nė dy incidente tė veēanta nė veri tė Irakut, ka bėrė tė ditur sot (e mėrkurė) ushtria amerikane, njofton Rojter. Kėto janė viktimat mė tė fundit tė luftės nė Irak, nė vitin qė ėshtė quajtur mė i pėrgjakshmi pėr forcat amerikane. Dy ushtarė amerikanė janė vrarė dhe katėr tė tjerė janė plagosur nga njė shpėrthim bombe nė provincėn Dijala. Ndėrkaq, ushtari i tretė amerikan ėshtė vrarė me armė zjarri afėr qytetit modul, 390 km nė veri tė Bagdadit.

Lona
15-11-07, 15:35
Gratė nė Basra, objekt sulmi pasi nuk vinin nė kokė shaminė

Basra, 15 nėntor - Shefi i policisė sė Basrės, Gjenerali Khalaf, ka paralajmėruar pėr njė fushatė dhune ndaj grave nga ekstremistė fetarė. Ai tha se numri i grave tė vrara midis korrikut dhe shtatorit kėtė vit ka qenė mė shumė se 40. Gjenerali Khalaf tha se gratė nė Basra po ishin objekt sulmi pasi nuk vinin nė kokė shaminė apo ngaqė vinin tualet, apo nė disa raste thjesht si rezultat i tashethemeve. Ai tha se njė grua ishte vrarė sė bashku me djalin e saj gjashtė vjeēar pasi ishte pretenduar se ai kishte lindur nga njė lidhje e saj jashtė martese. Gjenerali Khalaf qė u dėrgua nga kryeministri al Maliki pėr tė pėrmirėsuar sigurinė tha se policia shumė shpesh ishte e frikėsuar qė tė hetonte kėto krime ndėrsa tė afėrmit kishin frikė gjithashtu t'i raportonin ato

NATO pohon akuzat e Amnesty International

Bruksel, 15 nėntor - Gjenerali gjerman i NATO s Egon Ramms i ka pohuar akuzat e organizatės pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut Amnesty International, se nė Afganistan ka pasur tortura ndaj tė burgosurve qė trupa ndėrkombėtare ISAF ua ka dorėzuar organeve afgane tė sigurisė. Ramms tha nė televizionin Deutsche Welle, se ka raste tė veēuara tė njohura pėr NATO n. Sipas tij, aleanca pėrpiqet t'i zgjidhė problemet duke ua lėnė nė dorė drejtuesve ushtarakė nė vend nėse ua dorėzojnė apo jo tė burgosurit organeve afgane. Problemi duhet zgjidhur parimisht prej qeverisė afgane, kėrkoi gjenerali Ramms.

Demokratėt amerikanė miratojnė fondin e luftės

Uashington, 15 nėntor - Demokratėt nė Dhomėn Pėrfaqėsuese kanė miratuar fondin e ri tė luftės prej 50 miliarda dollarė, tė bashkangjitur me afatin pėr tėrheqjen e trupave nga Iraku. Propozimi kontraverz do tė dėrgohet nė Senat, ku Republikanėt janė zotuar se do ta kundėrshtojnė. Shtėpia e Bardhė gjithashtu ėshtė zotuar se do t'u vė veto masave.

Nga njė ciklon i madh Bangladesh, evakuohen mijėra njerėz

Daka, Bangladesh, 15 nėntor – Nga njė ciklon i madh, qė pritet aty nga mesdita tė pėrfshijė ujdhesėn e Shėn Martinit afėr bregdetit tė Bangladeshit, janė evakuar mijėra njerėz, kanė bėrė tė ditur sot (e enjte)) zyrtarėt, njofton Rojter."Rreth 6 mijė banorė dhe rreth 70 turistė janė evakuar nė vend tė sigurt" , kanė thėnė zyrtarėt.

Bundestagu miratoi zgjatjen e misionit tė trupave gjermane nė luftėn kundėr terrorit

Berlin, 15 nėntor - Parlamenti gjerman ka vendosur me shumicė votash tė zgjasė me njė vit misionin e ushtrisė gjermane nė luftėn kundėr terrorit tė drejtuar nga SHBA "Operacioni Enduring Freedom". Kundėr votuan 145 deputetė kryesisht nga grupet parlamentare tė tė gjelbėrve dhe tė majtėve.

Lona
15-11-07, 15:38
Sugjerimet pėr modele tė reja pėr Kosovėn janė "irelevante dhe tė pakuptimta", thotė Ēeku
Nju Jork, 15 nėntor - Procesi i statusit tė Kosovės po i afrohet fundi mė 10 dhjetor, andaj kjo do tė "krijojė njė atmosferė pėr shpallje pozitive dhe bashkėrenduese tė pavarėsisė" si dhe do tė nxisė njohjen nga bashkėsia ndėrkombėtare, shkruan kryeministri Agim Ēeku nė njė tekst autorial nė gazetėn "Uoll strit xhornal" (Wall Street Juornal). Sipas Ēekut, diskutimet pėr statusin kanė ngecur, kurse "Serbia nuk mund tė pranojė se pavarėsia ėshtė e pashmangshme", ndėrsa pala kosovare e di se "pavarėsia ėshtė e pashmangshme", dhe prandaj "nuk mund tė ketė kompromis apo shtyrje". Ēeku paralajmėron Beogradin se "ēdo pėrpjekje agresive e Serbisė pėr ta vonuar procesin", apo duke "vendosur sanksione ekonomike, do tė jetė e dėmshme jo vetėm pėr Kosovėn", por edhe pėr Serbinė dhe rajonin. Ndėrkaq sugjerimet pėr modele tė reja pėr statusin e Kosovės, Ēeku i quan "boshe, irelevante dhe tė pakuptimta". Ai shprehet se pas tė gjitha vuajtjeve gjatė viteve '90, Kosova kurrė nuk mund tė ketė asnjė lloj konfederate me Serbinė, por mund tė ketė bashkėpunim, nga i cili do tė pėrfitojnė tė dyja vendet.

Si pasojė e shembjes sė dheut, bllokohet magjistralja Kaēanik Hani i Elezit
Kaēanik, 15 nėntor - Sipas njė njoftimi tė SHPK-sė, sot nė orėn 10:00, nė magjistralen Kaēanik Hani i Elezit, pėrkatėsisht pas urės sė dytė nė drejtim tė Hanit tė Elezit tek vendi i quajtur "Urae Kashanit", ka ndodhur njė shembje dheu. Policėt e trafikut kanė dalė pėr tė rregulluar trafikun dhe pėr njė orė ka funksionuar njė korsi e kėsaj magjistrale. Gjatė rregullimit tė trafikut nga shembja e gurėve njė pjesėtar i SHPK sė ka pėsuar lėndime (thyerje tė kėmbės), dhe i njėjti ėshtė transportuar pėr nė QKUK, Prishtinė pėr trajtim mjekėsor. Pėr shkak tė shembjes sė vazhdueshme tė gurėve nė orėn 11:00 ėshtė bllokuar tėrėsishtė kjo magjistrale. Ėshtė njoftuar Ministria e Transportit dhe Telekomunikacionit pėr tė bėrė intervenimin nė mėnyrė qė kjo magjistarle tė lirohet sa mė shpejt qė tė jetė e mundur.

Pozicioni i SHBA-ve pėr Kosovėn nuk ka ndryshuar, tha Mekormak
Prishtinė, 15 nėntor - Pozicioni i SHBA-ve pėr Kosovėn nuk ka ndryshuar, tha zėdhėnėsi i Departamentit amerikan tė Shtetit, Shon Mekormak (Sean McCormack), duke komentuar idenė e tė dėrguarit tė Bashkimit Evropian, Volfgang Ichinger pėr zgjidhjen neutrale tė statusit tė Kosovės. "Mund tė them se pozicioni ynė ndaj Kosovės ėshtė i pandryshuar. Nėse kjo ide i konfirmon parametrat e qėndrimit tonė politik, jam i sigurtė se do ta dėgjojmė atė, por nė kėtė ēėshtje kemi qenė shumė tė qartė", tha Mekormak. Sipas Ishingerit, Treshja ndėrmjetėsuese pėrgatitet t'u paraqesė palėve propozimin e quajtur "status neutral" qė synon normalizimin e marrėdhėnieve tė Prishtinės dhe Beogradit, pavarėsisht se ēfarė mund tė vendoset sot ose nesėr pėr statusin e Kosovės. Dje ideja u hodh poshtė si nga presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu, ashtu edhe nga ministri pėr Kosovėn nė qeverinė e Serbisė, Sllobodan Samarxhiq.

Burns: Serbia tė mos i rezistojė me forcė pavarėsisė pėr Kosovėn
Uashington, 15 nėntor - Nėnsekretari amerikan i Shtetit ritheksoi dje mbėshtetjen amerikane pėr t'i dhėnė Kosovės pavarėsi tė mbikqyrur nėse negociatat pėr statusin e saj nuk ēojnė nė marrėveshje deri mė 10 dhjetor. Nėnsekretari i Shtetit qė merret me politikėn pėr Kosovėn tha se komunitetit ndėrkombėtar do t'i duhet tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsitė e tij pėr Kosovėn nėse nuk arrihet marrėveshje me bisedime. Ai i bėri Serbisė njė paralajmėrim qė tė mos pėrpiqet t'i rezistojė me forcė njė rezultati tė tillė. Bėrns kėto komentei bėri pėrpara njė Nėnkomisioni pėr Punėt e Jashtėme tė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve pas takimit qė pati mė parė me zotin Wolfgang Ischinger, i dėrguar i Bashkimit Europian nė bisedimet pėr Kosovėn dhe me zotin Frank Wisner, i dėrguar i posaēėm i Shteteve tė Bashkuara nė kėto bisedime. Bėrns ritheksoi mbėshtetjen amerikane pėr tė kaluar nė njė periudhė tė pavarėsisė sė mbikqyrur pėr Kosovėn e cila do tė ēonte pastaj nė pavarėsi tė plotė, siē ėshtė propozuar nga ndėrmjetėsi i OKB sė, Martti Ahtisaari nė fillim tė kėtij viti, transmeton "Zėri i Amerikės". Disa figura politike nė Beograd kanė lėnė tė kuptohet se Serbia mund t'i rezistojė me forcė zbatimit tė planit Ahtisaari ndėrkohė qė vende tė tjera ballkanike janė tė shqetėsuara se nė Kosovė mund tė ketė trazira politike pas skadimit tė afatit. Megjithatė, Bėrns tha se nuk shikon ndonjė arsye pėr trazira meqenėse nė Kosovė ėshtė prania e trupave tė NATO s e cila parashikohet tė vazhdojė pa ndonjė afat. Ai tha se shpreson shumė se Serbia nuk do tė pėrpiqet tė nxisė trazira, sidomos nė pjesėn veriore tė Kosovės qė banohet kryesisht nga pakica serbe: "Ne kemi 17,000 trupa tė NATO s nė Kosovė, duke pėrfshirė rreth 1,500 trupa amerikane. Kėto trupa ndodhen atje pėr tė ruajtur ligjin dhe rendin. Ato do tė shtypin ēdo pėrpjekje nga cilado palė pėr ta marrė ligjin nė duart e saj, pėr tė kėrkuar ndarje ose pėr tė kėrkuar paqendrueshmėri. Dhe mendoj se ne mund t'ia besojmė NATO s kėtė punė dhe nė tė njėjtėn kohė mund tė besojmė se diplomacia jonė do tė ketė sukses pėr tė bindur popullin e atjeshėm qė tė ecė pėrpara, duke patur parasysh faktin se 95 pėrqind e njerėzve qė jetojnė tani nė Kosovė janė myslimanė shqiptarė", tha Bėrns.

Lona
16-11-07, 13:20
SHBA rithekson qėndrimin ndaj Kosovės dhe paralajmėron Serbinė

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė ritheksuar edhe njėherė qėndrimin e tyre tė palėkundur nė mbėshtetje tė pavarėsisė sė mbikėqyrur tė Kosovės, ndėrkohė qė i kanė tėrhequr vėrejtjen Serbisė qė tė mos planifikojė apo nxisė ēfarėdo konfliktesh gjatė periudhės kalimtare tė statusit.


Nėnsekretari Amerikan i Shtetit pėr Ēėshtje Politike, Nicholas Burns ka theksuar dje nė njė fjalim tė tij nė Kongres se nėse nuk do tė ketė njė marrrėveshje deri mė 10 dhjetor, atėherė bashkėsia ndėrkombėtare duhet tė jetė e gatshme tė marrė pėrgjegjėsinė e saj ndaj Kosovės. Nė fjalėn e tij para nėnkomisionit pėr Ēėshtje tė Jashtme tė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve, nėnsekretari Burns ka paralajmėruar Serbinė rreth pėrpjekjeve tė saj pėr nxitje tė cfarėdo konflikti, nė veēanti nė pjesėn veriore tė Kosovės. Ai ka thėnė se NATO-ja ka 17 mijė ushtarė nė mesin e tė cilėve edhe 1500 ushtarė amerikanė tė cilėt kanė mandatin pėr ruajtje tė rendit dhe sigurisė. "NATO-ja do tė shtypė ēfarėdo pėrpjekje nga cilado palė pėr ta marrė ligjin nė duar tė veta me qėllim tė ndarjes apo destabilizimit", tha nėnsekretari Burns duke qenė zyrtari i parė amerikan qė nė kėtė fazė tė ndjeshme jepė garancionet pėr paprekshmėrinė e kufijėve tė Kosovės gjatė periudhės tranzitore tė statusit. Ai edhe njėherė ka ritheksuar se duhet t'i besohet NATO-sė nė kryerjen e detyrės por njėkohėsisht edhe diplomacisė nė mėnyrė qė tė bindet populli se duhet tė ecė pėrpara, duke pas parasysh faktin se 95 pėr qind e banorėve qė jetojnė nė Kosovė janė shqiptarė. Komentet e djeshme tė nėnsekretarit Burns para Kongresit kanė pasuar pas njė takimi nė Departmentin e Shtetit me dy nga tre ndėrmjetėsuesit qė po udhėheqin biseidmet shtesė, Wolfgang Ischinger dhe Frank Wisner.
Ischinger nė njė fjalė tė tij tė mbajtur nė Kėshillin Atlantik nė Washington pardje ka thėnė se treshja ndėrmjetėsuese po pėrgatitet t'u paraqesė palėve propozimin e ri tė quajtur 'status neutral'.
I pyetur lidhur me kėtė propozim zėdhėnėsi i Departmenti tė Shtetit, Sean McCormack tha se 'qėndrimi amerikan mbetet i pandryshuar'. "Unė nuk di se ēfarė ka thėnė ai, por po ju them se qėndrimi ynė pėr Kosovėn ėshtė i pandryshuar", tha McCormack,duke shtuar se nėse njė propozim i ri pėrputhet me parametrat e qėndrimit tonė, atėherė jam i sigurt se do ta dėgjojmė. Ne do tė dėgjojmė ēfarėdo qe tė jetė ai, mirėpo ne kemi qenė shumė tė qartė pėr kėtė ēėshtje", tha Mccormack. Ai njoftoi se dje kanė biseduar pėr Kosovėn edhe Sekretarja e Shtetit, Condoleezza Rice dhe ministri i Jashtėm i Suedisė, Karl Bildt nė njė takim nė Washington. "Sekretarja Rice ka dėgjuar mendimet e tij pėr Kosovėn dhe nė tė njėjtėn kohė ja ka pėrsėritur qėndrimin tonė rreth kėsaj ēėshtje," tha zėdhėnėsi Mccormack.
/Botuar mė: 15 Nov 2007/V.H.


Vrasja e 5 gazetarėve nė Timorin lindor mė 1975 konstatohet tė jetė krim lufte

Sidnei, 16 nėntor – Njė mjeke ligjor nė Sidnei ka konstatuar se pesė gazetarė australianė, tė njohur si tė “pestėt e Bilbaos, janė vrarė me paramendim nė Timorin lindor mė 1975, njofton BBCVorld. Mjekja nė fjalė ka thėnė se ka mjaftė tė dhėna pėr tė konstatuar kėtė si krim lufte. Ajo thotė se dy australianė, dy britanikė dhe njė shtetas nga Zelanda e Re janė vrarė nga forcat speciale tė Indonezisė pėr tė penguar lajmet pėr okupimin e Timorit Lindor

Vritet kreu i lotarisė shtetėrore turke, Ihja Balak

Ankara, 16 nėntor – Kreu i lotarisė shtetėrore turke, Ihja Balak, ėshtė vrarė sot (e premte) me armė zjarri nė zyrėn e tij nga njė ish-punonjės i lotarisė, bėjnė tė ditur stacionet televizive, njofton Roter. Sulmuesi, njė ish-inspektor i lotarisė shtetėrore, ka qėlluar atė katėr herė nė kokė dhe ėshtė arrestuar nga policia.

Nga cikloni 'Sidėr' vdesin tė paktėn 52 njerėz nė Bangladesh

Daka, Bangladesh, 16 nėntor – Nga stuhia tropikale 'Sidėr' kanė humbur jetėn tė paktėn 52 njerėz dhe u shkatėrruan mijėra shtėpi nė jugperėndim tė Bangladeshit. Edhe nga India fqinje njoftohet pėr dėme masive pasi qė cikloni arriti bregdetin me njė shpejtėsi prej 240 kilometra nė orė. Sipas tė dhėnave tė autoriteteve nė Daka shpresat pėr shpėtim tė disa peshkatarėve, tė cilėt ndodheshin me anijet e tyre nė detin e hapur janė tė pakta. Qindra mijėra njerėz mė parė ishin evakuar pėr nė vende mė tė sigurta.

Lona
16-11-07, 13:22
Qeveria maqedonase do tė sanojė dėmet e shkaktuara nė Malėsinė e Tetovės gjatė operacionit policor
Shkup, 16 nėntor Qeveria maqedonase mori vendim qė t'i sanojė dėmet materiale qė u janė shkaktuar banorėve tė Malėsisė sė Tetovės gjatė operacionit policor tė 7 nėntorit. Qeveria e Maqedonisė do t'i sanojė dėmet nė xhami dhe nė shtėpitė e fshatit Brodec. Pėr kėtė qėllim qeveria e ka obliguar Ministrinė e Kulturės nė bashkėpunim me Bashkėsinė Islame tė Maqedonisė tė bėjnė vlerėsimin e dėmeve nė xhaminė e fshatit Brodec dhe tė dorėzojnė nė qeveri propozim vendimin pėr rikonstruim. Nė njė komunikatė, Qeveria maqedonase vlerėson se ėshtė e nevojshme tė bėhet sanimi i dėmeve edhe nė shtėpitė dhe objektet tjera, tė cila kanė pėsuar dėme. Njėherit Qeveria do tė angazhohet pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės nė fshatin Brodec, si dhe nė fshatrat tjera pėrrreth malit Sharr.

Presidenti Sejdiu tha se pavarėsia e Kosovės do tė shpallet shumė shpejt pas 10 dhjetorit
Prishtinė/Uashington, 16 nėntor - Procesi pėr statusin e Kosovės dhe ai i zgjedhjeve tė 17 nėntorit, janė procese sfiduese, por edhe njė argument plus se Kosova ėshtė e gatshme pėr tė ecur "si shtet sovran dhe i pavarur", tha Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu nė njė intervistė pėr "Zėrin e Amerikės". "Duke qenė nė vazhdė tė procesit tė statusit, kemi menduar po kėshtu se edhe zgjedhjet mund tė jenė njė argument plus nė dėshminė e Kosovės pėr gatishmėrinė e saj pėr ecje si shtet sovran dhe i pavarur, veēanėrisht nė ndėrtimin e institucioneve demokratike nga vota e lirė e qytetarėve", theksoi Presidenti Sejdiu. Ai shprehu mendimin se gjithė periudha e gjertanishme e proceseve paraprake ka dėshmuar pjekurinė e jashtėzakonshme tė qytetarėve tė Kosovės, duke vlerėsuar se "partitė politike kanė bėrė njė garė tė ndershme". Gjithashtu ai vlerėson se me kėto zgjedhje "nė dinamikėn e statusit, Kosova pėrcaktohet pėr njė referendum tė ri" dhe se "ėshtė njė rezultat qė nxjerr vizionin e tė gjithėve... pėr Kosovėn e pavarur dhe sovrane". Presidenti Sejdiu tha se pavarėsia e Kosovės do tė shpallet shumė shpejt pas 10 dhjetorit, ndėrsa hedh poshtė ēdo ide tjetėr pėrfshirė edhe atė pėr njė status neutral pėr Kosovėn. Megjthėse nuk deshi tė spekulojė pėr ndonjė datė caktuar, megjithatė Presidenti Sejdiu tha se "do tė vijė ndoshta momenti jo i largėt" pėr ta caktuar kėtė datė. "Ne kemi pasur konsulta shumė tė thella kohėt e fundit me pėrfaqėsuesit e vendeve mė tė fuqishme, dhe natyrisht nuk dua tė jap dhe tė abuzoj nė kėto konsulta dhe nė kėto qėndrime qė janė mbėshtetėse pėrgjithėsisht pėr pakon e presidentit Ahtisaari", shpjegoi Presidenti Sejdiu, duke shtuar se do tė jetė e nevojshme qė tė bėhen "vetėm edhe disa konkretizime nė hapin e mėtejmė pėr tė mos e djegė procesin". Nė pyetjen se si i vlerėson "idetė e reja" qė dalin rreth procesit pėr zgjidhjen e statusit, Presidenti Sejdiu tha se mund tė japė "njė pėrgjigje shumė tė qartė se Kosova nuk ėshtė e gatshme tė pranojė asnjė variant dhe asnjė pozicion apo asnjė status neutral, qė thuhet, as mish, as peshk". Por, shtoi ai, Kosova ėshtė e pėrcaktuar vetėm pėr pavarėsinė e vet, duke garantuar ecjen e Kosovės nė standardet ndėrkombėtare, duke garantuar nė veēanti pozicionin e minoriteteve qė ka brenda saj.

SHBA tė pėrkrahin procesin demokratik zgjedhor nė Kosovė
Prishtinė, 16 nėntor - Qeveria amerikane mbėshtet fuqimisht zgjedhjet demokratike nė Kosovė, por nuk pėrkrah asnjė kandidat tė veēantė apo parti politike. "Zyra e SHBA ve nė Prishtinė dėshiron tė theksojė se Qeveria e SHBA ve fuqimisht pėrkrahė zgjedhjet demokratike nė Kosovė, por nuk pėrkrah ndonjė kandidat apo parti tė veēantė. Raportet mediale lidhur me praninė e ish-oficerit komandues tė KFOR it amerikan, Earhart, nė njė tubim partiak, tregojnė se ai ishte aty nė cilėsi tė personit privat, dhe assesi si pėrfaqėsues zyrtar i Qeverisė sė SHBA ve", thuhet nė njė komunikatė tė Zyrės amerikane nė Prishtinė

Jansha: BE do tė mbėshtesė planet qė shumica shqiptare e Kosovės tė sigurojė pavarėsi tė kushtėzuar
Londėr, 16 nėntor - Bashkimi Evropian po pėrgatitet qė gjatė muajit tė ardhshėm tė marrė rolin drejtues nė pėrcaktimin e tė ardhmes sė Kosovės, megjithė drojėn se negociatat rreth statusit tė Kosovės mund tė dėshtojnė, deklaroi kryeministri slloven pėr gazetėn britanike "Fajnenshėll tajsm" (Financial Times). Janez Jansha, vendi i tė cilit merr kryesinė e radhės sė Bashkimit Evropian nė janar, tha se Unioni do tė mbėshtesė planet qė shumica shqiptare e Kosovės tė sigurojė pavarėsi tė kushtėzuar nga Serbia. Megjithatė, Kryeministri i Sllovenisė thotė se plani i Bashkimit Evropian do parashohė kufizime mė tė ashpra ndaj pavarėsisė sė Kosovės se ato qė rekomandonte plani i Ahtisaarit, por ai nuk pranon tė japė detaje.

Njė serb i vrarė gjatė njė shkėmbimi zjarri nė kufirin e Kosovės me Serbinė
Prishtinė, 16 nėntor - Lajmet nga Serbia bėjnė tė ditur se ka pasur shkėmbim tė shtėnash mes grupeve kriminale rivale nė kufirin e Kosovės me Serbinė, ku ka mbetur njė serb i vrarė. Lajmet citojnė burime tė policisė tė kenė thėnės e dy makina tė goditura me armė ishin nė vendin e ngjarjes. Forca policore nėn komandėn e NATO-s nė Kosovė bllokoi zonėn nė tė dy anėt e kufirit. Policia serbe po ndihmon nė procesin e hetimeve, transmeton "Zėri i Amerikės".

Lona
19-11-07, 15:53
Oliver Ivanoviq paralajmėron pasoja katastrofale pėr shkak tė bojkotimit tė zgjedhjeve

Bartėsi i Listės serbe pėr Kosovėn, Oliver Ivanoviq ka deklaruar sot pėr "B92" tė Beogradit , se serbėt nė Kosovė do tė bartin pasoja katastrofale pėr shkak tė bojkotimit tė zgjedhjeve tė fundit, parlamentare e lokale.

Ivanoviq ka vlerėsuar se Qeveria e Serbisė me thirrjen pėr bojkotimin e zgjedhjeve ka treguar se aspak nuk kujdeset pėr pakicėn serbe nė Kosovė dhe nuk ėshtė e interesuar qė serbėt t’i kenė pėrfaqėsuesit e vet nė institucionet kosovare.
"Pėr ēka ata njerėz do tė shpresojnė? Ēka do tė ndodh nėse nuk do tė ketė ujė, nėse do tė ketė trazira, nėse iu ndėrpritet energjia elektrike. Kush do tė ndėrhyjė, pyet Ivanoviq ? Qendra bashkėrenduese ? Kjo nuk do tė ndodh", ka thėnė Ivanoviq.

Ai ka vu nė dukje se reagimet dhe qėndrimet e Beogradit rreth cilitdo problem tė serbėve nė Kosovė do tė shqiptohen nė konferenca pėr gazetarė, gjė qė nuk do t’i zgjidh problemet e atyre njerėzve".

Ivanoviq ka shtuar se rezultatet negative tė bojkotimit mė sė shumti do tė manifestohen tek serbėt qė kanė ndėrmend tė mbeten nė Kosovė edhe pas caktimit tė statusit.
/19 Nov 2007/V.H.

Lona
20-11-07, 13:44
Filluan zgjedhjet nė Jordani http://www.mia.com.mk/AlbumApp/30365140n.jpgAman, 20 nėntor (MIA) - Nė Jordani filloi votimi pėr pėrbėrje tė Dhomės sė Ulėt tė parlamentit, ku 2,5 milionė banorė duhet tė zgjedhin 110 deputetė nga gjithsej 885 kandidatė, prej tė cilėve 199 janė gra.
Nga trupi votues, 49,5 janė gra. Numri i vendvotimeve ėshtė 1.434, nga tė cilat 623 janė pėr burrat dhe 640 pėr gratė. Anėtarėt e Dhomės sė lartė i emėron mbreti Abdullahi i Dytė. Ai premtoi "zgjedhje tė lira dhe tė paanshme".
Pothuajse 40 mijė policė janė vendosur nėpėr Jordani pėr shkak tė mbajtjes sė zgjedhjeve. Tri brigada tė armatės janė dėrguar nė rajonin jugor Karak, pėr tė parandaluar konflikte tė mundshme.
Atmosfera tashmė ėshtė errėsuar pėr shkak tė akuzave pėr mashtrim dhe blerje tė votave, tė thėna nga islamistėt, lajmėruan mediumet lokale. Partia kryesore opozitare Gronto islamik pėr veprim, e akuzoi pushtetin pėr apati ndaj problemit me blerjen e votave. Partia bėri thirrje pėr vėzhgues, por kryeministri Maruf Bahit e hodhi poshtė atė ide.
Kėto janė zgjedhjet e dyta parlamentare pas marrjes sė fronit nga mbreti Abdullahu i Dytė nė vitin 1999.

Afaristėt izraelitė tė impresionuar nga mundėsitė pėr tė investuar nė Maqedoni
Shkup, 20 nėntor (MIA) - Kushtet pėr investime nė Maqedoni janė tė shkėlqyeshme, ndėrsa potenciali, posaēėrisht nė sektorin bujqėsor, nuk ėshtė shfrytėzuar nė mėnyrė tė mjaftueshme, mendojnė afaristėt izraelitė.
Ata sot nė Odėn ekonomike tė Maqedonisė i realizuan kontaktet e para tė drejtpėrdrejta me kolegėt e tyre tė Maqedonisė.
"Jemi tė impresionuar nga mundėsitė pėr investime nė Maqedoni, por duhet tė theksoj se investimi ėshtė faza e dytė. Etapa e parė ėshtė vendosja e bashkėpunimit, pėrkatėsisht gjetja e partnerėve pėr realizimin e investimeve qė praktikisht ėshtė edhe qėllimi i vizitės sonė", deklaroi Jekiel Asia, drejtor i Institutit kombėtar izraelit pėr avancimin e tregtisė dhe ekonomisė.
Sipas tij, kompanitė nga Izraeli janė posaēėrisht tė interesuara pėr sektorin bujqėsor-ushqimor, pėrkatėsisht pėr kultivimin, pėrpunimin, paketimin dhe plasmanin e prodhimeve tė freskėta bujqėsore, si dhe pėr sigurimin e ndihmės nė pjesėn pėr menaxhimin me resurset e ujit.
Konsulli i nderit i Maqedonisė nė Izrael, Shlomo Graciani vlerėsoi se ekzistojnė mundėsi tė shkėlqyeshme pėr bashkėpunim ndėrmjet ndėrmarrjeve tė Maqedonisė dhe atyre izraelite.
Kėmbimi tregtar ndėrmjet Maqedonisė dhe Izraelit ėshtė nė nivel shumė tė ulėt. Nė gjashtė vitet e fundit vėrehet deficit i vazhdueshėm tregtar i palės maqedonase. Sipas tė dhėnave nga Oda ekonimike, eksporti i prodhimeve maqedonase vjet arriti vlerėn modeste, 800 mijė dollarė, ndėrsa importi 10,7 milionė.
"Kėmbimi tregtar ndėrmjet Maqedonisė dhe Izraelit ėshtė minimal, paraqet vetėm 7,5 milionė dollarė. Shpresoj se kontaktet e sotme tė para afariste do tė rezultojnė me bashkėpunim tė mėtejshėm tė suksesshėm dhe rezultate mė tė mira nė planin ekonomik", tha Viktor Mizrahi, konsull i nderit i Izraelit nė Maqedoni.
Oda si arsye kryesore pėr nivelin e tanishėm tė kėmbimit tregtar i cek informimin e pamjaftueshėm tė investuesve potencial ekonomik pėr potencialet ekonomike tė Maqedonisė, pėr pozitėn e saj tė shkėlqyeshme gjeostrategjike, pėr tatimet e ulėta, pėr infrastrukturėn e mirė, si dhe pėr fuqinė e cilėsuar punėtore.
Delegacionin e lartė ekonomik nga Izraeli e pėrbėjnė pėrfaqėsues tė gjashtė kompanive udhėheqėse, biznesi i pėrgjithshėm i tė cilave tejkalon dy milardė dollarė. Nė mesin e tyre janė "Agreksko", njė nga eksportuesit mė tė mėdhenj tė prodhimeve bujqėsore-ushqimore nė botė, "Prigat" dhe grupacioni "Garnot".
Ata sot, pas takimit me afaristėt e Maqedonisė, do tė priten edhe nga kryeministri Nikolla Gruevski.
Dje afaristėt izraelitė biseduan me zėvendėskryeministrin Zhivko Jankullovskin dhe me ministren e Ekonomisė, Vera Rafajllovskėn.

Nė Bruksel sot fillon raundi i ri i negociatave pėr stausin e ardhshėm tė Kosovės
http://www.mia.com.mk/AlbumApp/12821746n.jpgBruksel, 20 nėntor (MIA) - Nė Bruksel sot fillon raundi i pestė i negociatave ndėrmjet Beogradit dhe Prishtinės, me ndėrmjetėsim tė treshes sė Grupit tė Kontaktit pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, transmeton MIA.
Pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana, dje deklaroi se shpreson pėr pėrparim gjatė raundit tė ri tė negociatave.
Solana theksoi se zgjedhjet parlamentare nė Kosovė tė shtunėn nuk e ndryshuan situatėn, edhe krahas asaj qė lideri i Partisė Demokratike tė Kosovės, Hashim Thaēi deklaroi se sė shpejti do tė shpallė pavarėsi tė Kosovės pas 10 dhjetorit - afati pėrfundimtar pėr pėrfundimin e negociatave pėr statusin e Kosovės.
Presidenti Boris Tadiq, i cili, i cili sė bashku me kryeministrin Vojisllav Koshtunica ėshtė nė krye tė ekipit shtetėror negociator tė Serbisė, mbrėmė deklaroi senuk pret qė negociatorėt e Prishtinės, nė fazėn pėrfundimtare tė negociatave pėr Kosovėsn tė heqin dorė nga insistimi qė tė negociohet pėr ēėshtje pas-stausit, e jo pėr statusin e saj dhe theksoi se Serbia nuk mund tė dakordohet me njė kėrkesė tė tillė tė palės shqiptare.
"Detyra jonė parėsore ėshtė ta ruajmė paqen, askush tė mos pėsojė, t'i ruajmė kapacitetet e negociatave dhe tė gjurmojmė pėr marrėdhėnie tė reja tė serbėve dhe shqiptarėve, por nė tė njėjtėn kohė, detyrė e jona ėshtė ta ruajmė integritetin e vendit dhe tė mos lejojmė destabilizim, jo vetėm tė Serbisė, por edhe tė tėrė Ballkanit", tha Tadiq.
Zėvendėskryeministri serb, Bozhidar Gjeliq, i cili arriti dhe nė Bruksel, pėr bisedime me pėrfaqėsuesit e BE-sė, e mbron pozicionin e Qeverisė sė vet nė negociatat pėr statusin e Kosovės. "Ne jemi vendi i cili ėshtė fleksibil, konstruktiv dhe tani presim nga BE dhe treshja (ndėrmjetėsuesit) tė kėrkojnė diēka nga shqiptarėt e Kosovės", tha Gjeliq.
Sipas paralajmėrimeve tė Kėshillit tė BE-sė, raundi i pestė i negociatave do tė udhėhiqet nė bazė tė 14 pikave tė "treshes" ndėrmjetėsuese tė Grupit tė Kontaktit dhe propozime tė tjera tė tė dy palėve.
Kėshilli i ministrave i BE-sė dje u bėri thirrje Beogradit dhe Prishtinės tė tregojnė "fleksibilitet mė tė madh", "nė mėnyrė pozitive dhe konstruktive" tė pėrgjigjen ndaj iniciativave tė "treshes" dhe tė bėjnė gjithēka munden pėr t'u arritur zgjidhja pėr statusin e Kosovės.
Nė negociatat pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės deri tani nuk ishte arritur pėrparim i dukshėm. ab/hr/8:31

Njė kuzhinier kinez nė vend tė miellit ka pėrdorur helm pėr minj ku si pasojė janė helmuar gjashtė veta
Pekin, 19 nėntor (MIA) - Kuzhineri kinez Ēen Rajan ndėrsa pėrgatiste topa orizi pėr supė, nė vend tė milellit gabimisht ka pėrdorur helm pėr minj dhe nė kėtė mėnyrė u helmua vetė dhe edhe pesė persona tė tjerė, shkruan gazeta kineze "Shangaj Dejli".
Tė gjashtė vdiqėn pasi e hėngrėn supėn me topa orizi helmues, arsye e cila e nxiti policinė tė ngrejė hetim qė tė konfirmohet nėse bėhet fjalė pėr krim.
Nė Kinė filloi fushatė pėr siguri mė tė madhe nė ushqim pasi incidentet tė shumta e kanė prishur reputacionin e kėtij vendi si eksportues i madh i ushqimit. mp/ish/16:49

Lona
20-11-07, 13:55
Ballafaqohet me burg pėr shkak tė shtėpisė roze Romė, 20 nėntor (MIA) - Njė pensionist italian mund tė dėnohet me 5-vjet burg, pėr shkak se ka ngjyrosur shtėpinė e tij me ngjyrė rozė.

Giuliani Contadino, 75-vjeēar, ka shkelur ligjin ngase shtėpia e tij gjendet nė parkun kombėtar Cinque Terre – qė ėshtė i mbrojtur nga UNESCO.

"Erdhėn disa policė dhe mė thanė se nuk kam vepruar drejt. Unė u thash atyre se mund tė mė ndihmojnė ta ringjyrosim shtėpinė dhe ta kthejmė atė nė gjendjen e mėparshme”, ka thėnė Contadino. ff/hr/12:09


Nė Londėr shitet parfum pėr qen Londėr, 19 nėntor (MIA) - Britania e Madhe klasifikohet nė vendet ku kafshėve i kushtohet vėmendje tė madhe, ndėrsa konfirmim pėr kėtė ėshtė edhe artikulli mė i ri, parfumi i disejnuar posaēėrisht pėr "mikun mė tė mirė tė njeriut" i cili qė sot shitet nė kryeqendrėn britanike.
Faktikisht, dyqani pėr kanakarė "Mungo&Mungo" pronarėve tė qenve i ofron parfumin "Petite Amande" i cili e "freskon shtėpinė dhe ėshtė i kėndshėm edhe pėr hundėn e njeriut".
Pėr pėrpunimin e parfumit u angazhua Lin Haris, ekspert pėr parfume i cili e krijoi kėtė "parfum tė kėndshėm tė inspiruar nga natyra me nota tė rrushit frėng, lules tė portokallit, mimoza dhe gjethe manushaqeje". Tė gjithė ata qė dėshirojnė t'i kėnaqin kanakarėt e tyre mund ta blejnė parfumin me njė ēmim prej 38 funtash (53 euro) pėr njė shishe prej 50 mililitrash. mp/ish/16:47




Nė modė ėshtė euro Los Angjelos, 19 nėntor (MIA) - Raperi Jay-Z nuk e pėlqen dollarin. Atij duket se nė qejf i ka hyrė euroja. Madje, jo vetėm atij.
Bankėnotat e shumta tė dollarėve, zakonisht janė detaj i zakonshėm i klipeve tė raperėve amerikanė, po aq sa edhe veturat e shpejta, stolitė e praruara nė diamante dhe modelet fare pak tė veshura. Megjithatė, dhe mbase pėr shkak tė rėnies sė dukshme tė vlerės sė dollarit, nė video-klipin e ri tė raperit Jay-Z, "Blue Magic", shfaqet njė bankėnotė tjetėr.
Nė video-klip shihen limuzinat Bentley dhe Rolls Royce rrugėve tė New York (tė cilat, meqė ra fjala, tashmė posedohen nga Volkswagen dhe BMW, qė tė dy kompani gjermane), ndėrkohė qė ēanta, e cila gjithashtu shfaqet nė klip ėshtė pėrplot bankėnota prej 500 eurosh.
Klipi vjen pak kohė pasi qė u bė e ditur se edhe super-modeles, Gisele Bündchen, gjithashtu i pėlqejnė mė shumė eurot. Motra binjake, por edhe menaxherja e saj, Patricia, nė muajin shtator i tha magazinės "Bloomberg" se: "Kontratat qė fillojnė prej tani janė mė atraktive nė euro, sepse ne s’e dimė se ēfarė mund tė ndodh tutje me dollarin".
Bankėnota amerikane gjatė muajve tė kaluar ka prekur nivelin mė tė ulėt nė histori, e cila gjė, bashkė me rėnien e kamatave nė SHBA, i ka bėrė bankėnotat tjera shumė mė atraktive. Kohėve tė fundit, dollari me funtėn ndėrrohej me paritetin 2.10 me 1, duke u barazuar kėshtu me paritetin e dollarit kanadez kundruall funtės, ndėrkohė qė ka thyer edhe rekordin mė tė ulėt tė tė gjitha kohėrave krahasuar me euron (1euro= 1.4752 dollarė). As disa pėrcjellės tjerė, dhe paksa mė tė kujdesshėm, tė tregut nuk parashohin ditė mė tė mira tė dollarit, pėrfshirė kėtu edhe investitorin dhe miliarderin, Warren Buffett. Ndėrkohė, asgjė momentalisht nuk sugjeron qė edhe miku i Jay-Z, raperi 50 Cent, po e shqyrton mundėsinė e lėvizjes drejt ndonjė bankėnote tjetėr. ab/hr/10:38

Lona
21-11-07, 14:10
Mbyllet vendkalimi kufitar nė kufirin bullgaro-turk shkaku i motit tė ligė

Vendkalimi kufitar "Kapitan Andreevo" nė kufirin bullgaro-turk sot nė mėngjes tėrėsisht ėshtė mbyllur pėr komunikacion, pėr shkak tė vėrshimit nė njė pjesė tė aksit rrugor.


Siē lajmėroi agjencia Bgnes, 150-200 metra tė aksit rrugor nė anėn bullgare janė tėrėsisht nėn ujė, pėr shkak tė cilės arsye gjithė komunikacioni ėshtė orientuar drejt vendkalimit kufitar "Lesovo".

Vėrshimi i njė pjese tė aksit rrugor drejt kėtij vendkalimi rrugor ka ndodhur pėr shkak tė daljes nga shtrati tė lumit Maricė. Gjysma e banorėve tė qytetit Haskovė, pėr shkak tė vėrshimit mbetėn pa ujė tė pijshėm, pėrderisa dhjetėra vendbanime nė rrethinė mbetėn pa rrymė.

Udhėtarėt, tė cilėt nga Maqedonia tranzitojnė pėrmes Bullgarisė nė rrugė drejt Turqisė, mė sė shpeshti e shfrytėzojnė vendkalimin kufitar "Kapitan Andreevo".
/20 Nov 2007/V.H.

Putin njofton pėr kundėrmasat ndaj zgjerimit tė NATO-s

Presidenti rus, Vladimir Putin, ka deklaruar sot se, Moska nuk do ta shikojė duarkryq sesi NATO-ja po i rrit potencialet e saja ushtarake nė kufijtė e federatės ruse.



“Duke i shkelur marrėveshjet e arritura mė parė, pėrgjatė kufirit tonė po rriten resurset ushtarake tė shteteve tė caktuara dhe vendeve anėtare tė NATO-sė, kurse propozimet ruse pėr, siē ėshtė rasti me krijimin e sistemit unik tė mbrojtjes kundėr-raketore me njė qasje tė barabartė nė drejtimin e tyre tė tė gjithė pjesėmarrėsve, tani pėr tani- pėr fat tė keq- mbesin pa pėrgjigje”, ka thėnė Putin, gjatė njė takimi me kreun ushtarak rus.

Si njė nga kundėrmasat ruse ndaj NATO-sė, Putin ka vėnė moratoriumin pėr pjesėmarrjen e Rusisė nė Marrėveshjen pėr Armatimin Konvencional nė Evropė, suspendimi i sė cilės nis, mė 12 dhjetor, tė kėtij viti.

Putin ka thėnė se Rusia do ta rris gjendjen e gatishmėrisė luftarake tė forcave tė saj nukleare, “me qėllim qė t’i jap pėrgjigje adekuate secilit agresor”.

Mbi 33 milionė persona HIV pozitivė

Mė shumė se 33 milionė persona nė botė janė tė infektuar me virusin HIV, prej tė cilėve 2.5 milionė janė fėmijė nėn moshėn 15-vjeēare, bėhet e ditur nė raportin e fundit tė Kombeve tė Bashkuara.

Sipas raportit, vetėm nė vitin 2007 me HIV janė infektuar 2.5 milionė persona, prej tė cilėve 420.000 janė fėmijė.

Sida ėshtė arsyeja pėr vdekjen e 2.1 milionė personave tė moshuar dhe 330.000 fėmijėve nė vitin 2007, ndėrsa sipas tė dhėnave statistikore, brenda ditės nga kjo sėmundje infektohen rreth 6.800 persona, ndėrsa 5.700 vdesin prej saj.

Shumica e tė infektuarve me sidė madje 22.5 milionė jetojnė nė Afrikė, qė ėshtė 68 pėr qind e popullatės sė infektuar nė botė, pėrderisa nė Azi jetojnė 4.9 milionė tė sėmurė. Ende nuk ėshtė gjetur ilaē kundėr sidės.
/20 Nov 2007/V.H.

Rritet numri i vetėvrasjeve nė Kosovė

Qė nga pėrfundimi i luftės, numri i vetėvrasjeve, sidomos te tė rinjtė ėshtė nė rritje, andaj ekspertėt kujtojnė se ėshtė koha qė tė ndėrmerren masa pėr ta frenuar kėtė dukuri.



Kėto vlerėsime u bėnė nė njė konferencė ndėrkombėtare pėr luftimin e vetėvrasjeve te tė rinjtė nė Kosovė.
Konferenca ėshtė organizuar nga fondacioni “Tugedher”, Qendra rajonale pėr mirėqenien psiko-sociale tė fėmijėve nga Lubjana, me mbėshtetjen e Ministrisė tė Punėve tė Jashtme tė Sllovenisė, Ambasadės Amerikane ne Lubjanė dhe Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, Zyra nė Prishtinė.


/20 Nov 2007/V.H.

Varroset Imer Gavazi

Dje, nė fshatin e tij tė lindjes, Mirash tė Ferizajt u bė varrimi i Imer Gavazit, qė u vra gjatė luftimeve nė Malėsinė e Tetovės. I lindur nė ditėlindjen e flamurit, pra 28 nėntor 1965, Imer Gavazi, ėshtė njė nga pjesemarrėsit e tri luftėrave ēlirimtare kombėtare.




Bashkėfshatarėt e tij dhe bashkėluftėtarėt e tij tė ardhur nga tė gjitha anėt e trojeve shqiptare, e njihnin Imerin si njė njeri tė urtė, tė ndershėm, tė sjellshėm dhe punėtorė i ēėshtjes kombėtare sa here qė ajo kėrkoj bijtė e bijat mė tė devotshėm tė kombit shqiptar.

Pėr t’u pėrshėndetur pėr herė tė fundit me tė, kishin ardhur bashkėluftėtarėt nga Lugina e Preshevės tė kryesuar nga Jonuz Musliu. Gjithashtu, nė kėtė varrim ishin tė pranishėm edhe njė delegacion 6 anėtarėsh i Organizatės sė Veteranėve tė Luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, si edhe shumė bashkėluftėtarė nga qytete tė ndryshme shqiptare. Me kurrora lulesh, Imeri u pėrcoll pėr nė pėrjetėsi.
Familjes Gavazi, iu dorėzuan telegrame ngushėllimi me rastin e rėnies sė birit tė tyre dhe tė kombit, ushtari triemblematik, Imer Gavazi.
/20 Nov 2007/V.H.

Lona
21-11-07, 14:23
Nga rrėzimi i njė helikopteri, vdesin 2 pjesėtarė tė personelit ushtarak britanik

Londėr, 21 nėntor – Dy pjesėtarė tė personelit ushtarak britanik kanė vdekur kur helikopteri i tyre Puma ėshtė rrėzuar sot (e mėrkurė) afėr Bagdadit, ka bėrė tė ditur Ministria e Mbrojtjes, njofton Rojter. Ndėrkaq, dy pjesėtarė tė tjerė tė kėtij personeli janė plagosur dhe po mjekohen nė spital. Ende ėshtė herėt tė spekulohet pėr shkakun e pėrplasjes sė helikopterit. Familjet e viktimave tashmė janė informuar, thuhet nė kumtesėn ushtarake.

Nderohen me Medaljen e Lirisė njė gazetar rus dhe njė pakistanez

Nju Jork, 21 nėntor – Gazetari rus, Dimitri Muratov dhe ai pakistanez, Mazhar Abas, u nderuan me Medaljen e Lirisė sė Shtypit nga Komiteti pėr Mbrojtjen e Gazetarėve. Muratov ėshtė themeluesi i "Novaja Gazeta", gazetė e cila ka humbur tre gazetarė nė betejėn pėr lirinė e shtypit, nė mes tė tė cilėve ėshtė dhe Ana Politkovskaja.

Ēmimi i naftės nė tregun aziatik shkon nė 99 dollarė pėr fuēi

Singapor, 21 nėntor – Ēmimi i naftės nė tregun aziatik ka shkuar nė 99 dollarė pėr fuēi. Janarin e shkuar ēmimi i naftės sė papėrpunuar shkoi nė 99.20 dollarė pėr fuēi, pėr tė rėnė mė pas nė nivelin e 98 dollarėve. Nėse ēmimi i naftės arrin nė 100 dollarė pėr fuēi, atėherė sipas analistėve thyhet njė rekord psikologjik nė tregun botėror.

Harēenko akuzon SHBA-tė se jetojnė nė njė "pseudorealitet" kur thonė se Kosova ėshtė de fakto e pavarur

Moskė, 21 nėntor - I dėrguari rus nė Treshen ndėrmjetėsuese pėr statusin e Kosovės, ka akuzuar Shtetet e Bashkuara se jetojnė nė njė "pseudorealitet" duke menduar se Kosova ėshtė de fakto e pavarur. "Amerikanėt besojnė se shkėputja e Kosovės nga Serbia tashmė ka ndodhur. Ne e shohim situatėn nga kėndvėshtrimi i ligjit ndėrkombėtar dhe jo nga pseudorealiteti", tha Aleksandėr Bocan Harēenko pėr mediat ruse. "E thėnė butė kjo nuk e ndihmon dialogun serbo shqiptar", tha pėrfaqėsuesi rus nė bisedimet pėr statusin. Harēenko pėrsėriti se pavarėsia e Kosovės do krijonte paqėndrueshmėri nė Ballkan dhe do shėrbente si precendet pėr rajone tė tjera tė ngjashme.

SHPK arreston edhe dy gardianė tė burgut tė Dubravės

Prishtinė, 21 nėntor - Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) ka arrestuar sot edhe dy pjesėtarė tė personelit korrektues - gardianė, nė burgun e Dubravės, tė cilėt janė tė dyshuar si fajtorė pėr arratisjen e shtatė personave nga ky burg. Zėdhėnėsi i SHPK sė, Veton Elshani, nė konferencėn e rregullt pėr media tha se gjatė zhvillimit tė hetimeve nė lidhje me arratisjen e shtatė tė burgosurve nga burgu u Dubravės, sot nė orėn 10.45 janė arrestuar edhe dy tė dyshuar tė tjerė tė cilėt janė personel korrektues nė burgun e Dubravės. Ai tha se deri mė tash nė lidhje me rastin e arratisjes nga burgu i Dubravės tė shtatė tė burgosurve janė arrestuar shtatė zyrtarė tė burgut qė janė personel korrektues, tre persona tė tjerė tė cilėt kanė marrė pjesė nė sulmin nga jashtė qė ka rezultuar nė arratisjen e tyre, shtatė persona tė tjerė qė u kanė ndihmuar tė burgosurve pas arratisjes si dhe dy tė arratisurit, Faton Hajrizi dhe Burim Basha. Ai njoftoi se deri mė tash, sė bashku me dy tė arratisurit, numri tė arrestuarve arrin nė 19 persona.

Sot nė Podgoricė fillon gjykimi ndaj 18 shqiptarėve, tė akuzuar pėr "terrorizėm"

Podgoricė, 21 nėntor - Sot nė Podgoricė fillon gjykimi ndaj 18 shqiptarėve, shtetas tė Malit tė Zi dhe tė tjerėt shtetas amerikan, ose me banim nė Shtetet e Bashkuara. Ata janė akuzuar pėr "krim tė organizuar dhe terrorizėm", por kėmbėngulin se janė tė pafajshėm dhe janė viktima tė diskriminimit etnik. Familjarėt e tė burgosurve me shtetėsi amerikane, ose banim nė Shtetet e Bashkuara u mblodhėn nė Uashington me kėrkesėn qė bashkėrsia ndėrkombėtare tė ndėrhyjė pėr tė ndihmuar nė zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje.

Dilaver
22-11-07, 23:27
Njeriu prej druri

Njė burr Indonesian vuan nga njė sėmundje mistike e lekures!
Shpresa pėr ”sherim” nė ndihmėn e njė mjeku amerikan ?


Njeriu prej druri (http://www.reuters.com/news/video?videoId=71326&videoChannel=1)

Lona
23-11-07, 15:43
Nė njė sulm tė Al Kaidės nė Bagdad, vriten tė paktėn 18 njerėz

Bagdad, 23 nėntor - Luftėtarė tė grupit terrorist tė Al Kaidės kanė rrėmbyer nė jug tė Bagdadit dy automjete tė blinduara tė forcave irakiane tė sigurimit dhe me to pastaj kanė sulmuar njė bazė tė milicėve sunitė, tė cilėt bashkėpunojnė me ushtrinė amerikane. Sipas tė dhėnave tė policisė, nė kėtė sulm janė vrarė tė paktėn 18 njerėz. Nė luftime janė pėrfshirė edhe avionė dhe helikopterė amerikanė. Nė mbrėmje, disa granata kanė rėnė nė zonėn e sigurisė nė Bagdad, ku ndodhen edhe ambasada amerikane dhe selia e kabinetit qeveritar irakian. Nga grantat janė plagosur disa persona.

Nė Shkup u pėrurua Instituti pėr Trashėgimi Kulturore dhe Shpirtėrore tė Shqiptarėve

Shkup, 23 nėntor - Me rastin e 99-vjetorit tė Kongresit tė Alfabetit Shqip, dje nė Shkup nė prani tė pėrfaqėsuesve tė jetės politike, kulturore dhe diplomatike, dhe personaliteteve akademike nga mbarė hapėsira shqiptare, solemnisht u pėrurua Instituti pėr Trashėgimi Kulturore dhe Shpirtėrore tė Shqiptarėve "Pjetėr Bogdani". Instituti, selia e tė cilit ndodhet nė Ēarshinė e Vjetėr tė Shkupit, do tė pėrbėhet nga sektori pėr Histori Shqiptare, Demografi, Etnologji, Histori e Artit dhe Histori pėr lidhje Kulturore dhe Gjuhėsore. Instituti do tė financohet nga buxheti shtetėror, ndėrsa mbėshtetje profesionale ėshtė paraparė tė ketė edhe nga Instituti i Kosovės dhe ai Shqipėrisė. Me hapjen e institutit dhe organizimin e njė tribune shkencore kushtuar Kongresit tė Manastirit , nė Maqedoni filluan "Ditėt e Kulturės Shqiptare" tė cilat deri mė 28 nėntor nė Ditėn e Flamurit, do tė shoqėrohen me njė varg aktivitetesh kulturore dhe shkencore. Me vendim tė Qeverisė, dita e sotme qė shėnon 99 vjetorin e Kongresit tė Alfabetit Shqip ėshtė shpallur festė shtetėrore.


Pas 10 dhjetorit, patjetėr do tė shpallet pavarėsia, thotė Ekipi i Unitetit

http://www.kosova.com/media/DSC02373_gu_d.jpgPrishtinė, 23 nėntor - Ekipi i Unitetit tha se nuk mund tė ketė zvarritje tė tjera pėr statusin e Kosovės, sepse pas 10 dhjetorit, hapi i parė i palės kosovare patjetėr do tė jetė shpallja e pavarėsisė dhe kėrkesa zyrtare pėr njohjen e shtetit tė Kosovės. Ekipi i Unitetit po ashtu ka konfirmuar se ēfarėdo marrėveshje qė nėnkupton mė pak se pavarėsi dhe lidhje strukturore mė Serbinė do tė jetė tė papranueshme. Zėdhėnėsi Skėnder Hyseni tha se Ekipi i Unitetit tė dielėn do tė udhėtojė pėr nė takimin e fundit negociator i cili zhvillohet nė Baden tė Austrisė. Gjatė dy ditėve do tė zhvillohen njė seri takimesh bilaterale nė mes treshes dhe delegacioneve pėrkatėse tė Prishtinės dhe Beogradit si dhe do tė ketė dy takime trepaleshe nė mes treshes dhe delegacioneve pėrkatėse tė Prishtinės dhe Beogradit. Hyseni shprehu qėndrimin e EU sė se ēfarėdo marrėveshje qė nėnkupton mė pak se pavarėsi dhe lidhje strukturore mė Serbinė ēfarėdo qoftė ajo, pėr palėn kosovare do tė jetė e papranueshme. Sipas tij, pas 10 dhjetorit do tė ketė njė vendim pėr Kosovėn, i cili do tė jetė i koordinuar ngushtė mė faktorėt kyē ndėrkombėtarė dhe ata qė pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės "10 dhjetori do tė vijė dhe pas kėsaj date do tė ketė vendime tė duhura pėr hapin e parė qė duhet bėrė, siē ėshtė shpallja e pavarėsisė sė Kosovės dhe kėrkesa zyrtare pėr njohjen e saj", shpjegoi Hyseni. Ai tha se Kosova ėshtė e pėrkushtuar qė ēdo veprim tė saj ta koordinojė ngushtė mė faktorėt kyē ndėrkombėtarė dhe faktorėt kyē pėrkrahės tė pavarėsisė sė Kosovės pas rekomandimeve tė Ahtisarit. "Nuk mund tė ketė zvarritje mas 10 dhjetorit. Ekipi i Unitetit e ka bėrė tė qartė se deri mė 10 dhjetor do tė bashkėpunojė dhe do tė jetė shumė konstruktiv, ku pas kėsaj date institucionet e vendit do tė marrin vendimet e duhura", bėri tė ditur Hyseni. Ai shtoi ndėr tjera se pala kosovare ėshtė e interesuar tė ketė njė rezolutė nė OKB, duke qenė kėmbėngulėse qė ēėshtja e pavarėsisė tė mos mbetet peng e dėshirės apo mungesės sė njė pale pėr tė kaluar njė rezolutė nė pėrkrahje tė pavarėsisė sė Kosovės. Ky do tė jetė takimi i fundit nė kuadėr tė bisedimeve shtesė pėr statusin dhe ėshtė planifikuar tė zgjasė 3 ditė.

Nėse s'ka zgjidhje deri mė 10 dhjetor, duhet rikthyer planit tė Ahtisarit, tha Reinar

http://www.kosova.com/media/DSC02396_sejdiu_rejnhard.jpgPrishtinė, 23 nėntor Shefi i deritashėm i Zyrės franceze nė Prishtinė, ambasadori Thieri Reinar, tha sot se nė rast se nuk gjendet njė zgjidhje pėr statusin e Kosovės, atėherė bashkėsia ndėrkombėtare do t'i rikthehet planit tė ndėrmjetėsit Marti Ahtisari, i cili rekomandon pavarėsi me mbikėqyrje ndėrkombėtare. Pas takimit lamtumirės me Presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, Reinar vlerėsoi pozitivisht arritjet gjatė kėtyre tri viteve nė vendin tonė. Diplomati francez lavdėroi punėn e Ekipit tė Unitetit nė procesin negociator pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės dhe ka rikujtuar se ishte ideja e Presidentit Sarkozi nė muajin korrik, kur kishte dėshtuar arritja e marrėveshjes pėr Kosovėn nė KB tė, qė tė shkohet me negociata shtesė 120 ditore pėr t'i dhėnė palėve negociuese edhe njė rast qė tė arrijnė marrėveshje. "Ne shpresojmė ende se ka gjasa qė tė arrihet njė marrėveshje pėr statusin e Kosovės dhe do tė shohim se ēfarė do tė ndodhė pas 10 dhjetorit. Por, nėse nuk do tė ketė zgjidhje deri mė 10 dhjetor, duhet t'i kthehemi planit tė Ahtisarit, i cili ėshtė kompromisi mė i mirė nė tavolinė", u shpreh Reinar. Ai ka shtuar se Franca ėshtė duke u munduar qė tė marrė ndryshime pozitive nga Rusia dhe Serbia dhe tė pranojnė dokumentin e fundit tė Treshes ndėrkombėtare. Reinar tha se propozimi i Ishingerit ka pasur njė bazė mjaft tė mirė dhe shpreson se do tė arrihet njė zgjidhje deri nė fund tė kėtij procesi, takimi i fundit i tė cilit do tė mbahet nga 26 28 nėntor nė Baden tė Austrisė. "Qėndrimi i Francės ėshtė qė BE duhet tė dėrgojė misionin diplomatik qė tė pėrgatisė monitorimin nga ana e misionit tė BE sė nė sektorin e gjyqėsorit dhe policisė. Gjatė kėsaj kohe lidershipi kosovar duhet tė qėndrojė i bashkuar dhe tė punojė nė koordinim me bashkėsinė ndėrkombėtare pėr gjetjen e zgjidhjes pėr statusin e Kosovės", porositi diplomati francez. Nė anėn tjetėr, Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, vlerėsoi se Tieri Reinar ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė mik i Kosovės, popullit dhe i vizionit tė saj pėr pavarėsi. Sejdiu tha se nė kėtė kohė tė definimit tė statusit tė Kosovės, Franca gjatė gjithė kohės ka dhėnė njė mbėshtetje tė fuqishme dhe kėtė do tė vazhdojė ta japė. "Pėr tri vjet sa ka qenė nė kėtė detyrė, me ambasadorin Reinar, kemi pasur kontakte tė mira, e sidomos nė dy vitet e fundit tė bisedimeve", tha Sejdiu, duke shtuar se Reinar ka qenė jashtėzakonisht i angazhuar qė tė pėrcjellė mesazhet e qarta tė Francės nė pėrkrahje tė procesit tė Ahtisarit dhe tė gjithė proceseve qė kanė tė bėjnė me pėrfundimin sa mė tė shpejt tė statusit tė Kosovės. Ndėrkaq, nė interesimin e gazetarėve lidhur me pozicionin e Presidentit tė Kosovės pas zgjedhjeve tė nėntorit, Sejdiu tha se po pret certifikimin e rezultatateve finale. "Ėshtė me rėndėsi qė tė respektohet ēdo gjė qė duhet tė respektohet nė kuptimin e dispozitave ligjore dhe kushtetuese. Ėshtė me rėndėsi qė institucionet e Kosovės tė bėhen dhe ndėrtohen sa mė shpejt. Unė insistoj qė tė jem nė mandat dhe tė kryej detyrėn time derisa tė mos ketė njė vendim tjetėr", shpjegoi Presidenti Sejdiu dhe shtoi: "Ėshtė dėshirė imja qė tė jem nė funksion tė sė ardhmes sė mirė tė Kosovės nė kėtė kohė dhe tė punoj nė mandatin qė kam".

Krokodilli
27-11-07, 08:15
SHBA-Rusi, bisedime pėr planin amerikan tė raketave
SHBA thot se Rusia dhe Irani jan kerrcenim dhe armik numer nje i SHBA-ve

Zyrtarė amerikanė dhe rusė janė takuar nė Uashigton pėr bisedime mbi planin amerikan pėr vendosjen e njė sistemi mbrojtės nga raketat nė Evropė.
Njė zėdhėnės i Pentagonit tha se zėvendės-ministri i Jashtėm i Rusisė, Sergei Kiseliak, dhe pala amerikane e pėrfaqėsuar nga Nėnsekretari i Shtetit, Xhon Rud dhe Nėnsekretari i Mbrojtjes, Erik Edelman, po pėrqendrohen nė propozimet e reja amerikane qė iu paraqitėn Moskės javėn e kaluar.
Ato pėrfshijnė vizita nga inspektorė rusė nė vendet ku do tė vendosen raketat nė Evropė. Shtetet e Bashkuara kanė nė plan tė vendosin 10 interceptorė raketash nė Poloni dhe njė radar nė Republikėn Ēeke.
Sot nė Moskė, zėvendės-kryeministri i Rusisė, Sergei Ivanov, tha se Rusia ėshtė e gatshme pėr zhvillimin e bisedime tė mėtejshme pėr planin amerikan. Agjencia e lajmeve Rojters citon zotin Ivanov tė ketė thėnė, se Moska mund tė tėrhiqet nga bisedimet e reja, nė qoftė se vendi i vendosjes sė raketave amerikane ėshtė mė pak se 200 kilometra nga kufijtė e Rusisė nė rajonin e Kaliningradit

gjurma
27-11-07, 11:15
Vazhdonj Protestat Ne Metrot E Parisi

Ne Nje Shperthim Vetvrases Ne Afganistan Vdesin 2 Persona

Putin Kritikon Ameriken Per Nderhyrje Ne Ballotazhin Rus

Lona
28-11-07, 13:36
Armata e Ēadit thotė se ka vrarė disa qindra kryengritės nė luftimet e ashpra afėr kufirit lindor

Nxhamena, 27 nėntor – Armata e Ēadit ka bėrė tė ditur sot (e martė) se ka vrarė disa qindra kryengritės nė luftimet e ashpra afėr kufirit lindor, qė po prishin armėpushimin e arritur tash njė muaj, njofton BBCVorld. Ndėrkaq, lideri i kryengritėsve ka thėnė se janė vrarė vetėm 17 kryengritės tė tij dhe 100 ushtarė qeveritarė. Konfirmim tė pavarur nuk ka pasur ende.

Gjatė natės sė dytė tė trazirave rinore nė tė Paris, plagosen rreth 80 policė

Paris, 27 nėntor – Bėhet e ditur se rreth 80 oficerė policie janė plagosur, gjashtė syresh rėndė, gjatė natės sė dytė tė trazirave rinore nė lagjen periferike Villiers-le-Bel tė Parisit, ka bėrė tė ditur sot (e martė) policia, njofton Rojter. Disa oficer policie kanė marrė plagė nga plumbat, disa tė tjerė nga gurėt, zjarri dhe koktejet e molotovit, thotė policia.

Forcat izraelite kanė vrarė 3 persona nė 2 sulme nė Rripin e Gazės

Gaza, 27 nėntor – Forcat izraelite kanė vrarė sot (e martė) tre persona nė dy sulme tė veēanta nė Rripin e Gazės, njofton BBCVorld. Grupi militant i Hamasit thotė se dy anėtarė tė tij janė vrarė nė njė sulm ajror izraelit afėr kampit tė refugjatėve Xhabalija nė veri tė Gazės. Ndėrkaq, zyrtarėt izraelitė thonė se persona tė armatosur iu kanė afruar murit ndėrmjet Izraelit he Gazės. Njė zyrtar mjekėsor thotė se njė civil ėshtė vrarė nga trupat izraelite afėr vendkalimit nė Sufa.

Lona
28-11-07, 13:39
Deputeti shqiptar nė Kuvendin e Serbisė i shqetėsuar pėr militarizimin e Luginės sė Preshevės

Preshevė, 27 nėntor Deputeti i vetėm shqiptar nė Parlamentin e Serbisė, Riza Halimi ka shprehur shqetėsim pėr vazhdimin e militarizimit tė Luginės sė Preshevės. Reagimi vjenė pas deklaratės sė ministrit serb tė Mbrojtjes, Dragan Shutanovac pėr dėrgimin edhe tė mė shumė trupave ushtarake nė Preshevė dhe Bujanoc. "Janė shqetėsuese deklaratat e fundit se pėr shkak tė pakėnaqėsisė me zgjidhjen e statusit tė Kosovės do tė bllokohet komunikimi. Kjo do tė thoshte getoizim i plotė i shqiptarėve nė kėtė rajon dhe nuk do tė sillte asgjė tė mirė", ka thėnė Halimi pėr mediat serbe.

Presidenti Sejdiu, me rastin Ditės sė Flamurit, u drejtoi njė mesazh qytetarėve tė Kosovės

Prishtinė, 27 nėntor - Presidenti i Kosovės Dr.Fatmir Sejdiu, me rastin e 28 Nėntorit - Ditės sė Flamurit, i ka drejtuar qytetarėve tė Kosovės njė mesazh urimi pėr kėtė ditė tė shėnuar, duke theksuar se sė shpejti Pavarėsia e Kosovės do tė shėnojė realizimin e ėndrrės sė parealizuar plotėsisht tė shqiptarėve pėr mėvetėsi. Nė kėtė mesazh tė Presidentit Sejdiu thuhet: - 28 Nėntori, Dita e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, qė festohet kudo nė zemrat shqiptare si Ditė e Flamurit, ėshtė datė e shėnuar pėr kombin. Gjysma e kombit shqiptar doli shtet mė vete pas shpalljes sė pavarėsisė shqiptare mė 28 nėntor 1912 nė Vlorė, para nėntėdhjetė e pesė vjetėsh. Pavarėsia e Kosovės, qė ėshtė nė prag, do tė shėnojė realizimin e ėndrrės sė parealizuar plotėsisht tė shqiptarėve pėr mėvetėsi, e cila ėshtė mbajtur gjallė edhe nga ditė tė tilla tė shenjta si Dita e Flamurit, qė ka shpalosur identitetin autokton tė popullit tonė. Tani, pavarėsia jonė do t?u shėrbejė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pa dallim etnie. Si shtet i pavarur e sovran, Kosova do tė ketė atributet e veta tė shtetėsisė, duke lėnė nė zemrat e tė gjithė neve dashurinė e madhe pėr Flamurin e Skėnderbeut, qė u rishfaq nė Vlorė me binomin Ismail Qemali e Isa Boletini. Qyetarė tė nderuar, gėzuar festa e 28 Nėntorit! Gėzuar pavarėsia shqiptare! E gėzofshim sė shpejti pavarėsinė e Kosovės!, - thuhet nė fund tė mesazhit tė Presidentit tė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu.

Presidenti Sejdiu pėrgėzon Presidentin Topi me rastin e Ditės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

Prishtinė, 27 nėntor - Presidenti i Kosovės Dr.Fatmir Sejdiu, me rastin e 28 Nėntorit - Ditės sė Pavarėsisė, i ka dėrguar Presidentit tė Shqipėrisė, Bamir Topi, njė mesazh urimi me kėtė pėrmbajtje: "Nė emėr tė popullit dhe tė institucioneve tė Kosovės, ju pėrgėzoj nga zemra nė 95 vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė. 28 Nėntori, Dita e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, festohet kudo nė zemrat shqiptare si Ditė e Flamurit, njė datė e shėnuar pėr kombin tonė tė moēėm. Lufta e Gjergj Kastriotit, Heroit Kombėtar Shqiptar, luftėrat e patriotėve tanw nėpėr shekuj, lėvizja gjithėpėrfshirėse indipendiste e Lidhjes sė Prizrenit, u kurorėzuan me pavarėsinė shqiptare tė shpallur nė Vlorė mė 28 nėntor 1912. Pavarėsia e Kosovės, qė ėshtė nė prag, do tė shėnojė realizimin e ėndrrės sė shqiptarėve tė Kosovės pėr mėvetėsi, e cila ėshtė ushqyer e mbajtur gjallė edhe nga ditė tė tilla tė shenjta si Dita e Flamurit, qė ka shpalosur identitetin autokton tė popullit tonė. Tani, pavarėsia jonė do t?u shėrbejė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pa dallim etnie. Si shtet i pavarur e sovran, Kosova do tė ketė atributet e veta tė shtetėsisė, duke ruajtur nė tė njėjtėn kohė, nė gjithė zemrat tona, dashurinė e madhe pėr Flamurin e Skėnderbeut, qė u rishfaq nė Vlorė me binomin Ismail Qemali e Isa Boletini. I dashur President Topi, Gėzuar 28 Nėntori, Dita e Pavarėsisė sė Shqipėrisė! E kremtofshim njėqindvjetorin e pavarėsisė shqiptare me Shqipėrinė e Kosovėn tė integruar nė strukturat evropiane e atlantike, nė familjen e vlerave perėndimore!", thuhet nė fund tė mesazhit tė pėrgėzimit tė Presidentit tė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu.

Lona
28-11-07, 13:40
Sejdiu: Pavarėsia e Kosovės ėshtė ēėshtje fundamentale pėr ekzistencėn e popullit tė saj

http://www.kosova.com/media/123456789.jpgBaden, 27 nėntor - Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, duke folur sot nė sesionin e paradites nė Baden afėr Vjenės, nė raundin e fundit pėr statusin e Kosovės me ndėrmjetėsimin e Treshes ndėrkombėtare, ka shprehur edhe njė herė qėndrimin e Ekipit tė Unitetit "pa alternativė se pavarėsia e Kosovės ėshtė ēėshtje fundamentale pėr ekzistencėn e popullit tė saj shumicė dhe respektin e thellė ndaj pakicave".
Presidenti Sejdiu ka theksuar se "pavarėsia e Kosovės ėshtė alfa dhe omega e pėrcaktimit tonė dhe kusht sine qua non pėr hapjen e perspektivės sė pėrgjithshme tė zhvillimit tė Kosovės, dhe prosperitetit tė pėrgjithshėm tė qytetarėve tė saj".
Nė vazhdim po e japim tė plotė fjalimin e Presidentit Fatmir Sejdiu tė mbajtur nė takimin e sotėm nė Baden afėr Vjenės.


- Ju pėrshėndes nė emėr tė Ekipit tė Unitetit, tė institucioneve dhe tė popullit tė Kosovės, duke shprehur respektin pėr angazhimin tuaj tė mundimshėm gjatė kėsaj periudhe shtesė tė 120 ditėve.
Ekipi i Unitetit, sikur edhe gjatė procesit Ahtisaari, edhe tani, ka qenė i angazhuar maksimalisht dhe ka demonstruar shkallė tė lartė tė seriozitetit, tė konstruktivitetit dhe tė bashkėpunimit me ju me qėllim tė pėrfundimit tė suksesshėm tė kėtij procesi.
Siē e dini, krahas zotimit tonė pėr zbatimin e projektit Ahtisari, zotim ky qė ka dalė edhe nga Kuvendi i Kosovės (5 mars), kemi ofruar vizion tė qartė pėr marrėdhėniet e ardhshme me Serbinė pėrmes propozimit tonė tė projekt traktatit pėr fqinjėsi dhe miqėsi tė mirė nė mes tė Kosovės dhe Serbisė.
Me kėtė projekt kemi shprehur gatishmėrinė tonė qė t'u qasemi nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme dhe kreative marrėdhėnieve tė ardhshme midis dy vendeve tona sovrane, duke pasur pėr objektiv respektimin e specifikave nė kuadėr tė kėtyre marrėdhėnieve dhe qė kanė tė bėjnė nė radhė tė parė me njė varg temash mjaft tė ndjeshme, siē ėshtė fati i personave tė pagjetur, procesi i kthimit, liria e lėvizjes sė qytetarėve, luftimi i krimit tė organizuar tejkufitar, bashkėpuni nė ekonomi, transport, energjetikė dhe tė ngjashme, qė do tė zhvilloheshin si pjesė e gatishmėrisė reciproke tė njėrit vend dhe vendit tjetėr dhe qė do tė kontribuonin nė stabilitetin e pėrgjithshėm rajonal dhe nxitjen e proceseve pėr integrime euro atlantike.
Duke shprehur edhe njė herė qėndrimin tonė pa alternativė se pavarėsia e Kosovės ėshtė ēėshtje fundamentale pėr ekzistencėn e popullit tė saj shumicė dhe respektin e thellė ndaj pakicave, ne kemi njohur dhe njohim interesimin e natyrshėm tė Serbisė pėr pėrkujdesje ndaj pakicės serbe nė Kosovė, duke pasur pėr bazė respektimin dhe aplikimin e standardeve mė tė larta ndėrkombėtare. Ky ėshtė obligim dhe pėrgjegjėsi e drejtpėrdrejtė e institucioneve tė Kosovės, qė garantojnė realizimin e tė gjitha tė drejtave tė komunitetit pakicė serb mbi bazė tė zotimeve qė kemi marrė me projektin Ahtisari.
Pavarėsia e Kosovės ėshtė alfa dhe omega e pėrcaktimit tonė dhe kusht sine qua non pėr hapjen e perspektivės sė pėrgjithshme tė zhvillimit tė Kosovės, dhe prosperitetit tė pėrgjithshėm tė qytetarėve tė saj.
Asnjė gjendje e cila nuk ėshtė e definuar qartė dhe qė nuk nėnkupton kėtė vullnet tė shumicės sė qytetarėve tė Kosovės nuk mund tė pėrmbushė kėto kritere normale qė lidhen me ekzistencėn e popullit tė Kosovės dhe ambicien e tij pėr tė ecur nė zhvillime tė shpejta drejt integrimit nė gjirin e familjes sė vendeve tė lira, nė radhė tė parė nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO.
Mosdefinimi i statusit dhe paqartėsia e tij e deritanishme, si gjendje status quo je, realisht nuk ka prodhuar asnjė efekt pozitiv dhe pokėshtu ka mbajtur nėn tension tė lartė Kosovėn dhe qytetarėt e saj, tė cilėt janė nė njė pritje tė gjatė dhe me shqetėsime tė vazhdueshme. Aq mė tepėr, kėto tensione janė duke u shtuar dhe veēanėrisht me kėrcėnimet e vazhdueshme tė llojit tė vet qė vijnė nga Serbia nė drejtim tė Kosovės. Kjo u pa edhe me adresimet luftėnxitėse, por pokėshtu edhe me presionin e madh edhe ndaj vetė qytetarėve serbė tė Kosovės pėr t'i penguar ata qė tė mos marrin pjesė nė procesin zgjedhor demokratik, qė e kaloi Kosova para pak ditėsh.

Tė nderuar ambasadorė, dhe anėtarė tė ekipeve tuaja

Ne me vėmendje kemi pėrcjellė idetė e ndryshme tė prezantuara nga delegacioni i Serbisė, tė shprehura pėrmes modeleve tė ndryshme qė ata i kanė theksuar. Tė gjitha kėto modele dhe formula janė absolutisht tė papranueshme pėr Kosovėn, siē e kemi theksuar edhe nė vetė takimet, ngase asnjėra prej tyre nuk ėshtė e pėrputhshme me vullnetin e shumicės sė qytetarėve tė Kosovės, vullnet ky qė nėnkupton pavarėsinė e plotė tė Kosovės me integritetin e plotė territorial dhe funksional tė saj.
Kemi theksuar me kohė, ashtu siē ka nėnvizuar edhe Presidenti Ahtisaari, se Kosova paraqet rast sui generis nė gjithė cilėsinė dhe tiparet e saj edhe nė aspektin e zhvillimeve juridike e politike, edhe pėr shkak tė tragjedisė dhe tė luftės qė ka pėrjetuar, qė i ka shkaktuar viktima tė mėdha njerėzore e shkatėrrim tė ekonomisė, edhe nė aspektin e projektit dhe tė administrimit ndėrkombėtar tė saj, por edhe nė aspektin e ngritjes, tė zhvillimit dhe tė funksionimit tė institucioneve demokratike tė saj.

Tė nderuar ambasadorė,

Kemi pranuar kėtė kohė tė angazhimeve shtesė me qėllimet mė tė mira pėr tė qenė pjesė dhe kontribuues nė njė proces tė tillėme qėllim shumė serioz dhe tė hapur tė ri shprehim edhe njė herė argumentet tona pse Kosova duhet tė jetė e pavarur, duke shtresuar pokėshtu se do tė merret dhe pranohet qasja jonė pėr marrėdhėniet e ardhshme tė mira midis dy vendeve tona. Fatkeqėsisht, edhe kjo kohė nuk rezulton me njė vlerėsim objektiv nga ana e delegacionit tė Serbisė pėr realitetin e krijuar nė Kosovė. Prandaj, duke ēmuar lart edhe njė herė angazhimin tuaj, ne presim, ashtu siē jeni deklaruar, qė tė pėrfundoni kėtė mandat me raportimin tek Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB sė lidhur me tė gjitha zhvillimet e kėtij procesi dhe vlerėsimet tuaja objektive pėr kėtė.
E dimė se delegacioni i Serbisė ėshtė duke bėrė pėrpjekje tė vazhdueshme tė gjejė mėnyra pėr shtyrjen e mėtejshme tė kėtij procesi apo fillime tė proceseve tė tjera, qė nė fakt kanė pėr objektiv pafundėsinė e tij dhe komprometimin e tij.
Ne emėr tė Ekipit tė Unitetit, nė emer tė institucioneve dhe tė popullit tė Kosovės, shpreh qėndrimin tonė tė pėrbashkėt se ne nuk jemi tė gatshėm tė pranojmė procese tė tjera tė negociatave, pėrkatėsisht tė bisedimeve. Arsyet janė tė qarta. Ēdo vazhdim i mėtejshėm nuk sjell asnjė rezultat dhe nė tė njėjtėn kohė paraqet rrezik potencial pėr tė ardhmen dhe perspektivėn e Kosovės dhe tė qytetarėve tė saj.

hasanmehmeti
29-11-07, 13:41
Plani i Bushit ka pėr qėllim eliminimin e palestinezėve qė banojnė nė territoret e pushtuara.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:29
IRIB -Ministri i jashtėm i RII z. Manuēehr Motaki nė njė konferencė shtypi me gazetarė nė Teheran theksoi se plani amerikan pėr krijimin e njė shteti ēifut nė Palestine, synon injorimin dhe eliminimin e palestinezėve banorė tė territoreve tė pushtuara nė vitin 1948. z. Motaki theksoi se ky plan ėshtė nė kundėrshtim me pėrbėrjen demografike tė kėtyre territoreve dhe liderėt palestinezė dhe vendet islamike duhet ti kushtojnė rėndėsi kėsaj ēėshtjeje. Ministri i jashtėm iranian theksoi se qėllimi i organizimit tė konferencės nė Anapolis ishte riparimi i imazhit tė shkatėrruar tė regjimit sionist dhe kjo konferencė ishte mė shterpė sesa konferencat e zhvilluara mė parė nė lidhje me krizėn palestineze.


Burimet izraelite: Rajs ka kėrcėnuar Mahmud Abbasin




Shkruar nga Abed
2007-11-29 09:43
IRIB - Burimet e informacionit tė Regjimit Sionist kanė bėrė tė ditur se shefja e departamentit tė shtetit, Kondoliza Rajs ka kėrcėnuar kryetarin e autoritetit autonom, Mahmud Abbas. Gazeta Hareetz nė sajtin e saj ka shkruar se Rajs gjysmė ore para fjalimit tė Mahmud Abbasit nė Annapolis, ėshtė takuar me te dhe duke ushtruar presione mbi tė ka pėrdorur fjalė kėrcėnuese. Sipas Hareetz bėhet e ditur se palės palestineze iu bėrė trysni e madhe para nėnshkrimit tė deklaratės sė pėrbashkėt dhe nė takimin tre palėsh, Bush, Abbas dhe Olmert, pėr njė moment Kondoliza Rajs e ka ftuar jashtė nga salla Mahmud Abbasin dhe nga ai ka kėrkuar qė t'i braktisė mė kėto qėndrime dhe tė mos e kundėrshtojė deklaratėn e pėrbashkėt.

Mahmud Abas injoroi tė drejtėn e refugjatėve palestinez pėr tu rikthyer.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:11
IRIB -Kanali Tv Al Alam nė njė raport tė tij, theksoi se kryetari i autoritetit autonom palestinez Mahmud Abas, gjatė konferencės sė zhvilluar nė Anapolis, theksoi vetėm ēėshtjen e tė burgosurve palestinezė, por injoroi ēėshtjen e tė drejtės sė refugjatėve palestinez pėr tu rikthyer nė atdheun e tyre. Ish nėnsekretari amerikan i shtetit Martin Indik nė njė intervistė me Tv Al Alam theksoi se qeveria izraelite nuk e pranon tė drejtėn e refugjatėve palestinez pėr tu rikthyer nė tokėn e tyre dhe shtoi BN duhet tė ndėrhyjė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje. Gazetari amerikan Tomas Fredman theksoi se konferenca nė Anapolis ishte vetėm njė ceremoni pėr tė tė bėrė foto pėr kujtime.

Konferenca nė Anapolis synoi legalizimin e regjimit sionist.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:08
IRIB -Kryetari i parlamentit islamik tė Iranit deklaroi se konferenca e dėshtuar e Anapolisit kishte pėr qėllim legalizimin e regjimit sionist dhe forcimin e moralit tė dobėsuar tė kėtij regjimit. Z. Hadad Adel nė njė konferencė pėr shtyp theksoi se populli palestinez kėrkon drejtėsi dhe shtoi se kyēi i krizės nė Palestinė ndodhet nė duart e popullit palestinez. Kryetari i parlamentit iranian duke folur pėr zhvillimet pozitive nė dosjen bėrthamore tė Iranit theksoi se raporti pozitiv i ANEA ishte pasojė e bashkėpunimit konstruktiv dhe transparent tė Iranit me kėtė agjensi. Z. Hadad Adel theksoi se amerikanėt synojnė tė ushtrojnė presion ndaj Iranit dhe nuk u kushtojnė rėndėsi raporteve tė ANEA.

Publikohen marrėdhėniet e fshehta mes Uashingtonit dhe PKK.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:03
IRIB -Njė anėtar i PKK deklaroi se forcat amerikane kanė bashkėpunim tė gjėrė me anėtarėt e PKK nė veri tė Irakut. Njė shofer kamioni i cili ju dorėzua forcave turke tė sigurimit, gjatė procesit tė tij gjygjėsor, theksoi se komandantėt ushtarak amerikanė disa herė kanė vizituar bazat e PKK dhe kanė zhvilluar bisedime liderėt e kėtij grupi terrorist. SHBA bashkėpunojnė me rebelėt e PKK nė njė kohė qė Amerika dhe BE e kanė radhitur kėtė grup nė listėn e grupeve terroriste. Sipas mediave forcat e PKK janė pajisur me armė nga forcat amerikane dhe njė numėr i madh i kėtyre armėve janė konfiskuar gjatė operacioneve tė kryer nga forcat turke nė veri tė Irakut.

Partia 'Uniteti i madh i Turqisė' akuzon ambasadorin amerikan pėr ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė




Shkruar nga Abed
2007-11-29 09:45
IRIB - Nėn kryetari i partisė 'Uniteti i madh i Turqisė', Remzi Ēajer, duke folur rreth takimit tė ambasadorit amerikan me deputetėt e partisė kurde, ka deklaruar se Ras Vilson nė mėnyrė tė hapur ndėrhyn nė punėt e brendshme tė Turqisė. Remzi Ēajer ka thėnė gjithashtu se nė qoftė se ne ēėshtjen kurse e lėmė ta zgjidhin tė huajt, atėherė duhet tė presim njė tė ardhme me trazira pėr shtetin tonė. Ai gjithashtu ka akuzuar Amerikėn se ēėshtjen e PKK dėshiron ta shndėrrojė nė njė ēėshtje kurde, dhe ka shtuar se SHBA patjetėr duhet t'i heqė duart e saj tė ndyta nga Turqia dhe populli turk. Ambasadori amerikan nė Ankara dje nė ambasadėn amerikane ėshtė takuar me deputetėt e partisė kurde tė Turqisė dhe kanė folur nė lidhje me PKK.

Soltanije thekson pėr miratimin e njė konvente pėr ēarmatimin e armėve




Shkruar nga Abed
2007-11-29 09:44
IRIB - Pėrfaqėsuesi i Iranit nė ANEA, Ali Asgar Soltanije dje nė takimin e Komisionit pėr marrėdhėnie me jashtė tė Belgjikės ka deklaruar se ēarmatimi i botės nga armėt duhet tė jetė prioritet i tė gjitha vendeve tė botės dhe njė gjė e tillė sa mė shpejtė duhet tė globalizohet. Z. Soltanije duke folur nė lidhje me raportin e fundit tė Muhammed Al Baradeit, ka thėnė se Amerika me vite tė tėra po pėrpiqet qė tė akuzojė Iranin pėr gjėra tė kota dhe deri mė tani nuk ka arritur t'i argumentojė kėto akuza. De La Crova, zėvendės kryetari i Parlamentit tė Belgjikės nė njė intervistė me IRIB ėshtė shprehur se ne jemi tė kėnaqur pėr pjesėmarrjen e Iranit nė Bruksel, po ashtu iranianėt janė popull i dialogut dhe kanė njė civilizim tė pasur dhe shumė tė vjetėr.

Lona
29-11-07, 15:55
Nė sulmet ajrore izraelite brenda 24 orėve, vriten gjithsej 6 militantė palestinezė

Gaza, 29 nėntor – Katėr pjesėtarė tė lėvizjes palestineze militante, Hamas, janė vrarė sot (e enjte) nė sulmet ajrore izraelite afėr Kan Junisit nė jug tė Rripit tė Gazės, njofton BBCVorld. Armata izraelite ka thėnė se militantėt janė vėrejtur duke vėnė mjete shpėrthyese afėr kufirit izraelit. Nė sulmet ajrore izraelite brenda 24 orėve, janė vrarė gjithsej gjashtė militantė palestinezė.

Dorėzohen kryengritėsit e barrikaduar nė njė hotel luksoz nė Manila

Manila, 29 nėntor - Ushtarėt renegatė, qė janė barrikaduar nė njė hotel luksoz nė Manila, janė dorėzuar pas njė sulmi tė trupave qeveritare filipinase, njofton BBCVorld. Kryengritėsit, disa me duar lidhur, tė ngritura lart, janė transferuar nga hoteli nė njė autobus policie. Lideri i kryengritėsve, Sen Antonio Trillanes, ka thėnė se kanė pėrfunduar aksionin e tyre pėr tė shpėtuar jetėn e civilėve dhe tė gazetarėve brenda nė hotel.

Nė granatimet nė Pakistan vriten tė paktėn 11 civilė

Mingora, Pakistan, 29 nėntor – Tė paktėn 11 civilė pakistanezė janė vrarė gjatė njė granatimi tė forcave ushtarake qeveritare kundėr pozicioneve tė militantėve tė dyshimtė nė veriperėndim tė Luginės Suat, nė fshatrat afėr qytetit Mingora, kanė bėrė tė ditur zyrtarė vendorė, njofton BBCVorld. Ushtria thotė se nuk ka dijeni pėr viktima civile, por ka pranuar se janė pėrdorur granatimet.

Lona
29-11-07, 15:56
Shtypi huaj pėr dėshtimin e negociatave pėr Kosovėn

Londėr/Uashington, 29 nėntor - Gazeta britanike "Gardian" konstaton nė numrin e sotėm se dy vjet negociatash pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės pėrfunduan me dėshtim, ndėrkohė qė bashkėsia ndėrkombėtare ka bėrė thirrje pėr ruajtjen e paqes nė kėtė rajon tė brishtė, kurse Uashington ka nėnvizuar se shtetėsia e Kosovės do tė vendoset sė shpejti, pavarėsisht nga kundėrshtimi i ashpėr i Serbisė dhe Rusisė. Gazeta rikujton se dėshtimi nuk ka qenė i befasishėm. Por, fundi i kėtyre bisedimeve ka hapur njė rrugė tė rrezikut tė lartė, tė dominuar nga konfrontimi serbo shqiptar, qė mund tė pėrshkallėzojė nė dhunė dhe tė sforcojė hendekun midis Rusisė dhe Perėndimit. Ndėrsa Kosova pėrgatitet tė shpallė pavarėsinė e koordinuar me Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Evropian, Serbia po pėrgatit "planin aksional" pėr ta penguar kėtė pavarėsi, me bllokada tė ndryshme, mbyllje kufijsh, hakmarrje kundėr vendeve qė e njohin shtetėsinė e Kosovės dhe me pamje nė ekranet televizive me serbė tė Kosovės tė shndėrruar nė refugjatė, shkruan "Gardian". E pėrditshmja tjetėr "Independent" shkruan se tė gjitha palėt e pėrfshira nė bisedimet e Badenit janė ngutur tė thonė se pėrjashtohet mundėsia e ēdo lėvizjeje qė mund tė ēojė nė dhunė, por megjithtė ka shqetėsime se Ballkani sėrish ėshtė i kėrcėnuar. Edhe kjo gazetė shkruan se dėshtimi i bisedimeve nuk ka qenė fare i befasishėm dhe pėrkundėr zotimeve pėr tė shmangur dhunėn, udhėheqėsit serbė nuk e kanė fshehur zemėrimin e tyre, duke premtuar se do tė shfrytėzojnė masat ligjore pėr tė shmangur shpalljen e pavarėsisė. Njė nga hapat e mundshėm tė autoriteteve serbe nė kėtė drejtim ėshtė ndalimi i eksportit tė energjisė nė Kosovė, por, nuk ka ndonjė mėnyrė qė kėto veprime tė mos e prekin pakicėn serbe e cila jeton nė Kosovė, pohon "Independent". Ndėrkaq gazeta amerikane "Uashington tajms" shkruan pėr 500 trupat shtesė qė Gjermania do t'i dėrgojė nė Kosovė nė kuadėr tė forcave paqeruajtėse tė KFOR it, pėr tė siguruar stabilitet pas dėshtimit tė bisedimeve nė Baden tė Austrisė. Gazeta shkruan se Kosova pritet ta shpallė pavarėsinė nė tre muajt e ardhshėm. "Shtetet e Bashkuara e mbėshtesin fuqishėm planin e Martti Ahtisaarit dhe e konsiderojnė pavarėsinė e plotė me mbikqyrje ndėrkombėtare si tė vetmin opsion", citon "Uashington tajms" zėdhėnėsen e Departamentit Amerikan tė Shtetit, Nikol Thompson. Ajo gjithashtu ka thėnė se Shtetet e Bashkuara, megjithatė ftojnė tė dyja palėt qė tė pėrmbahen nga deklaratat qė mund tė dėmtojnė stabilitetin nė rajon. "Nėse Kosova shpallė pavarėsinė nė muajt e ardhshėm, pjesa mė e madhe e vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian sė bashku me Shtetet e Bashkuara do ta njohin atė nė gjashtė muajt e pare", thotė Xhems Lajėn, nga Grupi Ndėrkombėtar i Krizave. Edhe pse nuk mund tė pėrjashtohet si opsion, Lajėn megjithatė nuk mendon se Serbia do tė bėjė ndėrhyrje ushtarake.

SoKoLi-i-Maleve
29-11-07, 17:38
Plani i Bushit ka pėr qėllim eliminimin e palestinezėve qė banojnė nė territoret e pushtuara.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:29
IRIB -Ministri i jashtėm i RII z. Manuēehr Motaki nė njė konferencė shtypi me gazetarė nė Teheran theksoi se plani amerikan pėr krijimin e njė shteti ēifut nė Palestine, synon injorimin dhe eliminimin e palestinezėve banorė tė territoreve tė pushtuara nė vitin 1948. z. Motaki theksoi se ky plan ėshtė nė kundėrshtim me pėrbėrjen demografike tė kėtyre territoreve dhe liderėt palestinezė dhe vendet islamike duhet ti kushtojnė rėndėsi kėsaj ēėshtjeje. Ministri i jashtėm iranian theksoi se qėllimi i organizimit tė konferencės nė Anapolis ishte riparimi i imazhit tė shkatėrruar tė regjimit sionist dhe kjo konferencė ishte mė shterpė sesa konferencat e zhvilluara mė parė nė lidhje me krizėn palestineze.


Burimet izraelite: Rajs ka kėrcėnuar Mahmud Abbasin




Shkruar nga Abed
2007-11-29 09:43
IRIB - Burimet e informacionit tė Regjimit Sionist kanė bėrė tė ditur se shefja e departamentit tė shtetit, Kondoliza Rajs ka kėrcėnuar kryetarin e autoritetit autonom, Mahmud Abbas. Gazeta Hareetz nė sajtin e saj ka shkruar se Rajs gjysmė ore para fjalimit tė Mahmud Abbasit nė Annapolis, ėshtė takuar me te dhe duke ushtruar presione mbi tė ka pėrdorur fjalė kėrcėnuese. Sipas Hareetz bėhet e ditur se palės palestineze iu bėrė trysni e madhe para nėnshkrimit tė deklaratės sė pėrbashkėt dhe nė takimin tre palėsh, Bush, Abbas dhe Olmert, pėr njė moment Kondoliza Rajs e ka ftuar jashtė nga salla Mahmud Abbasin dhe nga ai ka kėrkuar qė t'i braktisė mė kėto qėndrime dhe tė mos e kundėrshtojė deklaratėn e pėrbashkėt.

Mahmud Abas injoroi tė drejtėn e refugjatėve palestinez pėr tu rikthyer.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:11
IRIB -Kanali Tv Al Alam nė njė raport tė tij, theksoi se kryetari i autoritetit autonom palestinez Mahmud Abas, gjatė konferencės sė zhvilluar nė Anapolis, theksoi vetėm ēėshtjen e tė burgosurve palestinezė, por injoroi ēėshtjen e tė drejtės sė refugjatėve palestinez pėr tu rikthyer nė atdheun e tyre. Ish nėnsekretari amerikan i shtetit Martin Indik nė njė intervistė me Tv Al Alam theksoi se qeveria izraelite nuk e pranon tė drejtėn e refugjatėve palestinez pėr tu rikthyer nė tokėn e tyre dhe shtoi BN duhet tė ndėrhyjė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtje. Gazetari amerikan Tomas Fredman theksoi se konferenca nė Anapolis ishte vetėm njė ceremoni pėr tė tė bėrė foto pėr kujtime.

Konferenca nė Anapolis synoi legalizimin e regjimit sionist.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:08
IRIB -Kryetari i parlamentit islamik tė Iranit deklaroi se konferenca e dėshtuar e Anapolisit kishte pėr qėllim legalizimin e regjimit sionist dhe forcimin e moralit tė dobėsuar tė kėtij regjimit. Z. Hadad Adel nė njė konferencė pėr shtyp theksoi se populli palestinez kėrkon drejtėsi dhe shtoi se kyēi i krizės nė Palestinė ndodhet nė duart e popullit palestinez. Kryetari i parlamentit iranian duke folur pėr zhvillimet pozitive nė dosjen bėrthamore tė Iranit theksoi se raporti pozitiv i ANEA ishte pasojė e bashkėpunimit konstruktiv dhe transparent tė Iranit me kėtė agjensi. Z. Hadad Adel theksoi se amerikanėt synojnė tė ushtrojnė presion ndaj Iranit dhe nuk u kushtojnė rėndėsi raporteve tė ANEA.

Publikohen marrėdhėniet e fshehta mes Uashingtonit dhe PKK.




Shkruar nga B.N
2007-11-29 00:03
IRIB -Njė anėtar i PKK deklaroi se forcat amerikane kanė bashkėpunim tė gjėrė me anėtarėt e PKK nė veri tė Irakut. Njė shofer kamioni i cili ju dorėzua forcave turke tė sigurimit, gjatė procesit tė tij gjygjėsor, theksoi se komandantėt ushtarak amerikanė disa herė kanė vizituar bazat e PKK dhe kanė zhvilluar bisedime liderėt e kėtij grupi terrorist. SHBA bashkėpunojnė me rebelėt e PKK nė njė kohė qė Amerika dhe BE e kanė radhitur kėtė grup nė listėn e grupeve terroriste. Sipas mediave forcat e PKK janė pajisur me armė nga forcat amerikane dhe njė numėr i madh i kėtyre armėve janė konfiskuar gjatė operacioneve tė kryer nga forcat turke nė veri tė Irakut.

Partia 'Uniteti i madh i Turqisė' akuzon ambasadorin amerikan pėr ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė




Shkruar nga Abed
2007-11-29 09:45
IRIB - Nėn kryetari i partisė 'Uniteti i madh i Turqisė', Remzi Ēajer, duke folur rreth takimit tė ambasadorit amerikan me deputetėt e partisė kurde, ka deklaruar se Ras Vilson nė mėnyrė tė hapur ndėrhyn nė punėt e brendshme tė Turqisė. Remzi Ēajer ka thėnė gjithashtu se nė qoftė se ne ēėshtjen kurse e lėmė ta zgjidhin tė huajt, atėherė duhet tė presim njė tė ardhme me trazira pėr shtetin tonė. Ai gjithashtu ka akuzuar Amerikėn se ēėshtjen e PKK dėshiron ta shndėrrojė nė njė ēėshtje kurde, dhe ka shtuar se SHBA patjetėr duhet t'i heqė duart e saj tė ndyta nga Turqia dhe populli turk. Ambasadori amerikan nė Ankara dje nė ambasadėn amerikane ėshtė takuar me deputetėt e partisė kurde tė Turqisė dhe kanė folur nė lidhje me PKK.

Soltanije thekson pėr miratimin e njė konvente pėr ēarmatimin e armėve




Shkruar nga Abed
2007-11-29 09:44
IRIB - Pėrfaqėsuesi i Iranit nė ANEA, Ali Asgar Soltanije dje nė takimin e Komisionit pėr marrėdhėnie me jashtė tė Belgjikės ka deklaruar se ēarmatimi i botės nga armėt duhet tė jetė prioritet i tė gjitha vendeve tė botės dhe njė gjė e tillė sa mė shpejtė duhet tė globalizohet. Z. Soltanije duke folur nė lidhje me raportin e fundit tė Muhammed Al Baradeit, ka thėnė se Amerika me vite tė tėra po pėrpiqet qė tė akuzojė Iranin pėr gjėra tė kota dhe deri mė tani nuk ka arritur t'i argumentojė kėto akuza. De La Crova, zėvendės kryetari i Parlamentit tė Belgjikės nė njė intervistė me IRIB ėshtė shprehur se ne jemi tė kėnaqur pėr pjesėmarrjen e Iranit nė Bruksel, po ashtu iranianėt janė popull i dialogut dhe kanė njė civilizim tė pasur dhe shumė tė vjetėr.
Mendova mos ke sjell ndoj lajm te ri per Kosoven apo per shqiptaret ne maqedoni?

Lona
30-11-07, 12:12
Mendova mos ke sjell ndoj lajm te ri per Kosoven apo per shqiptaret ne maqedoni?

I nderuar nese te pelqen lexo, nese s'te pelqen mos ofendo,,, Ketu jemi ne Arenen Nderkombetare..

Lona
30-11-07, 15:58
Kombet e Bashkuara kanė bėrė thirrje pėr vazhdimin e negociatave pėr Kosovėn

Nju Jork, 30 nėntor - Kombet e Bashkuara kanė bėrė thirrje pėr vazhdimin e negociatave pėr Kosovėn, megjithė mosuksesin e dialogut direkt pėr statusin. Bisedimet ndodhen nė njė fazė tė vėshtirė, por edhe mė tutje jam i bindur qė kompromisi ėshtė i mundur, - ka porositur Sekretari i Pėrgjithshėm i KB, Ban Ki Mun mbrėmė nė Nju Jork. Kreu i KB-sė i ka ofruar mbėshtetjen Treshes ndėmjetėsuese ndėrkombėtare qė tė provojė tė gjejė njė zgjidhje deri mė 10 dhjetor, kur ndėrmjetėsit duhet t'i dorėzojnė raportin.

Kacin: BE nuk do tė pėrcaktojė statusin e Kosovės, por populli i saj

Bruksel, 30 nėntor - Eurodeputeti slloven dhe i dėrguar pėr Evropėn Juglindore Jelko Kacin ka deklaruar se Ballkani Perėndimor, duke pėrfshirė edhe ēėshtjen e Kosovės, do tė jetė ēėshtje kyē, ndėrsa Sllovenia tė jetė kryesuese e Bashkimit Evropian nė gjashtė muajt e parė tė vitit tė ardhshėm. "Pėrcaktimi i statusit pėrfundimtar tė Kosovės padyshim do tė reflektohet pozitivisht nė kushtet e rajonit, sidomos pėr Maqedoninė", ka theksuar Kacin pėr agjencinė sllovene tė lajmeve. Kacin ka shtuar se BE nuk do tė pėrcaktojė statusin e Kosovės, por populli i saj. Zgjidhja e statusit tė Kosovės do tė ndikojė tepėr pozitivisht nė Maqedoninė, ka vėnė nė dukje Kacin, sepse sipas tij, kjo do tė jetė njė nxitje pėr fillimin e negociatave pėr pranimin e kėtij vendi nė BE e cila nė prill tė 2008 duhet tė marrė edhe ftesėn pėr tė hyrė nė NATO.

Ryker pohon se statusi i Kosovės sė shpejti do tė zgjidhet

Londėr, 30 nėntor - Shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker ėshtė shprehur se statusi i Kosovės sė shpejti do tė zgjidhet dhe se do tė duhej tė zgjidhet sa mė parė. Nė njė bisedė me BBC-nė Ryker, ndėrkaq nuk ėshtė pėrgjegjur direkt nė pyetjen nėse me zgjidhjen e shpejtė tė statusit tė Kosovės nėnkupton shpalljen e njėanshme tė pavarėsisė. "Sė pari, ende ėshtė aktuale procedura siē ėshtė raporti i Treshes ndėrmjetėsuee tė Grupit tė Kontaktit, cili do t'i paraqitet Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB-sė, mė 10 dhjetor. Pastaj sipas tė gjitha gjasave Kėhsilli i Sigurimit do tė studiojė atė raport dhe do tė miratojė disa konkluzione", tha Skefer, duke mos dashur tė spekulojė se ēfarė mund tė ndodhė pastaj. Por Ryker mendon se njė zgjidhje duhet tė arrihet shpejt dhe se tė "githėve qė u pėrket situata ekzistuese, pajtohen me kėtė". Kreu i UNMIK-ut vuri nė dukje posaēėrisht rėndėsinė qė pavarėsisht rrjedhės sė mėtejshme tė procesit tė Kosovės, tė mbahet stabiliteti nė rajon. "Mendoj se tė gjitha palėt janė pajtuar, dhe se edhe njė herė e kanė konfirmuar pas raundit tė fundit tė negociatave nė Vjenė, se dėshirojnė tė ruajnė paqen dhe stabilitetin nė rajon. Unė besoj qė tė dyja palėt janė tė vendosura tė ruajnė paqen dhe se do tė pėrmbahen nga ēfarėdo veprimesh tė dhunshme", ka thėnė Ryker pėr BBC-nė.

Skefer porosit liderėt kosovarė tė mos bėjnė veprime tė pamatura

Prishtinė, 30 nėntor Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO sė Jap de Hop Skefer tha sot nė Prishtinė se trupat e KFOR i do tė vazhdojnė tė veprojnė nė Kosovė pėr ta mbrojtur secilin qytetar dhe pėr ta realizuar misionin. Gjatė njė vizite qė po i bėn Prishtinės, Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO sė u ka pėrcjellė liderėve kosovarė edhe njė mesazh tė qartė se duhet tė tregohen politikanė tė "matur dhe tė pėrgjegjshėm". Kėto komente, sekretari i pėrgjithshėm i NATO sė i bėri pas takimeve qė i ka pasur me Ekipin e Unitetit, pėrfaqėsuesit e serbėve tė Kosovės dhe me komandantin e KFOR it nė Kosovė, gjeneralin Ksavier dė Mornak. Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO sė tha se ka ardhur nė Prishtinė pėr tė sjellė njė sinjal se KFOR i ėshtė kėtu dhe do tė qėndrojė kėtu pėr tė mbrojtur secilin qytetar tė Kosovės. "Nė kėtė situatė tė tensionuar, duke pasur parasysh qė edhe procesi politik po ofrohet dhe ne do ta lejojmė qė ky proces tė vazhdojė sepse treshja ende nuk e ka pėrmbyllur misionin. Nė kėtė periudhė tė rėndėsishme pėr kosovarėt dhe Kosovėn duhet tė nėnvizohet se KFOR i ėshtė dhe do tė jetė kėtu. Gjenerali Mornak i ka forcat kėtu dhe nėse i nevojiten mė shumė forca, do tė kėtė mė shumė forca", tha Shefer. Ai theksoi se ka tė gjitha arsyet pėr tė pasur besim nė KFOR in sepse KFOR i mund ta pėrmbushė misionin siē ka bėrė deri mė tash dhe do ta bėjė edhe nė tė ardhmen. Skefer tha se dhuna kurrė nuk ėshtė opsion dhe se ajo asnjėherė nuk sjell ndonjė zgjidhje politike. "KFOR i do tė punojė sė bashku me UNMIK un dhe SHPK nė sepse dhuna kurrė nuk ėshtė zgjidhje dhe kushdo qė mund tė mendojė se dhuna ėshtė zgjidhje e ka gabim", u shpreh Skefer. Kreu i Aleancės theksoi se NATO ja dhe aleatėt e saj kanė besim tė plotė tė treshen dhe janė duke e mbėshtetur punėn e tyre deri nė fund. Skefer ka biseduar edhe me Ekipin e Unitetit tė cilėve u ka pėrcjellė njė mesazh tė qartė se duhet tė koordinojnė ēfarėdo vendimi pėr statusin e Kosovės me bashkėsinė ndėrkombėtare. "Kam biseduar me udhėheqėsit politikė tė Kosovės dhe mesazhi im pėr ta ka qenė se nė kuadėr tė ēfarėdo skenari ėshtė me rėndėsi qė tė gjithė udhėheqėsit e Kosovės si ata tė shumicės po ashtu edhe ata tė pakicės duhet tė tregohen si politikanė tė matur dhe tė pėrgjegjshėm nė kuptim tė asaj qė ata nuk do tė bėjnė ēfarėdo qė do tė mund tė ishte arsye pėr mendime tė gabuara tė disa njerėzve. Pra mesazhi im ka qenė: ju lutem veproni nė mėnyrė tė arsyeshme dhe besoj se tė gjithė e dini se ē'do tė thotė kjo", nėnvizoi Skefer. Ndėrkohė komandanti i KFOR it gjenerali Ksavier dė Mornak tha se ėshtė plotėsisht i gatshėm pėr garantimin e sigurisė nė gjithė territorin e Kosovės dhe tė pėrballet me ēfarėdo rreziku eventual nga brenda apo jashtė Kosovės. Ai tha se KFOR i do tė bėjė ēka do qė ėshtė e nevojshme e domosdoshme pėr ta pėrmbushur misionin e tij, pėr tė parė dhe garantuar njė mjedis tė qetė pėr secilin qytetar tė Kosovės. Dė Marnak mohoi qė tė ketė pėrforcim tė forcave ushtarake nė Veriun e Kosovės, por sipas tij, ka qenė vetėm rotacion siē e bėn pėr ēdo muaj KFOR i nga forcat qė janė tė sistemuara atje.

hasanmehmeti
05-12-07, 03:33
Regjimi Sionist: Nė Annapolis deshėm tė pėrfitonim nga palestinezėt

Ministrja e jashtme e Regjimit Sionist, Tzipi Livni ka deklaruar se nė konferencėn e Annapolisit nė Meriland deshėm tė pėrfitonim nga palestinezėt. Livni nė fjalimin e saj nė parlamentin sionist ka thėnė: Kėmbėngulja jonė pėr pjesėmarrjen e shteteve arabe nė kėtė konferencė ishe me qėllim qė tė pėrfitojmė pėrkrahjen e kėtyre vendeve ndaj Mahmud Abbasit, kurse nga kjo, mė sė shumti do tė pėrfitonte Izraeli.
Ministrja e jashtme e Izraelit gjithashtu ka pohuar se asnjė lider palestinez nuk mund tė mbėshtesė Izraelin pa patur pėrkrahjen e vendeve arabe. 'Nė konferencėn e Annapolisit ne nuk kemi pranuar tė lėshojmė pėr asgjė dhe nuk pranuam tė caktojmė njė afat tė kufizuar pėr vazhdimin e negociatave me palestinezėt. Kurse pas fjalimit tė Tzipi Livnit nė parlamentin sionist, fjalėn e ka marrė deputeti arab, Xhemal Zehalke, kryetar i fraksionit tė Unitetit demokratik kombėtar, i cili ka pohuar se fjalimi i Livnit dėshmoi qartė se konferenca e Annapolisit nuk ėshtė organizuar pėr zgjidhjen e ēėshtjes palestineze, por pėr tė pėrforcuar Izraelin pėrballė botės arabe dhe palestinezėve.


Mediat amerikane publikojnė fakte mbi homoseksualitetin e funksionarėve amerikanė

Mediat amerikane kanė shkruar nė lidhje me prirjet homoseksuale tė sekretares amerikane tė Shtetit Kondoliza Rice dhe imoralitetin e disa funksionarėve tė tjerė tė lartė si Hillary Clinton.
Revista amerikane National Inquire shkruan se homoseksualiteti i Rice ėshtė i njohur nė mesin e funksionarėve amerikanė dhe shumė persona e dinė qė ajo ka qėnė homoseksuale qėkur punonte nė Universitetin Standford nė Kaliforni kur bashkėjetonte me aktoren Rendi Been. Tė tilla akuza janė ngritur edhe ndaj ish-kryebashkiakut tė Nju Jorkut, Rudi Giuliani, ndarsa disa media amerikane shkruajnė se senatorja demokrate Hillary Clinton ka kryer marrėdhėnie tė paligjshme me njė nga kėshilltarėt e saj i quajtur Hioma Abdin. Edhe senatori demokrat John Edwards akuzohet pėr marrėdhėnie tė paligjshme me njė nga anėtaret e ekipit tė tij elektoral.


Shėrbimet sekrete tė SHBA: Irani nuk dėshiron tė prodhojė bombėn atomike

Kėshilli i informacionit kombėtar tė Amerikės, i pėrbėrė nga 16 organe tė shėrbimeve sekrete ka deklaruar se Irani nuk ka ndėrmend tė prodhojė bombė atomike. Agjencia gjermane e lajmeve ka publikuar njė raport tė Kėshillit tė informacionit kombėtar tė Amerikės dhe ka dėshmuar se Irani asnjėherė deri mė tani nuk ka insistuar tė prodhojė armė bėrthamore.
Ndėrsa televizioni CNN ka thėnė se ky raport i kėtij kėshilli amerikan mbėshtet raportin e drejtorit tė ANEA, Muhammed Al Baradei nė lidhje me dosjen bėrthamore tė Iranit. Ky televizion gjithashtu ka theksuar se Amerika duhet tė kėrkojė falje nga iranianėt pėr shkak tė mohimit tė tė drejtės sė tyre pėr shfrytėzimin e energjisė bėrthamore pėr qėllime paqėsore dhe ka shtuar se dosja bėrthamore e Iranit sa mė shpejtė duhet tė kthehet nė ANEA.


Propozimi i presidentit iranian pėr forcimin e marrėdhėnieve tė shteteve tė Gjirit Persik

Presidenti i RII dr. Mahmud Ahmedinezhad, vuri theksin mbi nevojėn e krijimit tė Organizatės pėr Bashkėpunim tė rajonit tė Gjirit Persik. Gjatė fjalimit qė mbajti nė takimin e 28 tė Kėshillit pėr Bashkėpunim tė Gjirit Persik nė Doha tė Katarit, propozoi qė pėr tė shtuar bashkėpunimin midis vendeve tė rajonit, duhet tė krijohet OPGJP.
Ai kėrkoi edhe heqjen e regjimit tė vizave midis Iranit dhe gjashtė vendeve tė Gjirit Persik me qėllim lehtėsimin e lėvizjeve tė qytetarėve tė kėtyre vendeve. Ahmedinezhad, shtoi se RII kėrkon vendosjen e marrėdhėnieve miqėsore me tė gjitha vendet fqinje dhe pėrparimin e vendeve tė rajonit e cilėson si pėrparim tė vet Iranit. presidenti iranian theksoi se investimet dy palėshe apo shumė palėshe pėr bashkėpunim nė fushėn e naftės dhe gazit, janė njė rast shumė i mirė pėr zgjerimin e marrėdhėnieve midis vendeve tė rajonit tė Gjirit Persik. Dr. Ahmedinezhad vuri theksin edhe mbi nevojėn e fillimit tė tregtisė sė lirė midis vendeve, sigurimin e ujit dhe gazit tė nevojshėm pėr njėri-tjetrin, aktivizimin e korridorit veri-jug, zgjerimin e turizmit, si dhe rritjen e shkėmbimeve shkencore dhe teknologjike etj. Ai duke pasur parasysh kapacitetet e kėtyre shteteve ka pohuar se pėr tė shtuar mė tepėr bashkėpunimin e vendeve gjėja e parė qė duhet bėrė duhet hequr regjimi i vizave pėr shtetasit e kėtyre vendeve. Krijimi i Organizatės pėr Bashkėpunim tė rajonit tė Gjirit Persik gjithashtu do tė ndihmonte edhe nė sigurinė e rajonit dhe nė eliminimin e ēdo kėrcėnimi tė huajė, qė i rrezikon shtetet e Gjirit Persik. Sipas RII, tė gjitha krizat e Gjirit Persik dhe Lindjes sė Mesme, burojnė nga politikat luftėnxitėse tė SHBA. Ky vend me pushtimin e Afganistanit dhe Irakut, rajonin e ka shndėrruar nė njė vend pėr strehimin e terroristėve dhe kjo mė shumė se ēdo kėnd tjetėr rrezikon shtetet e Gjirit Persik. Pėr atė dhe qėllimi i Ahmedinezhad me kėtė propozim ka qenė ngrirja e tė gjitha pėrpjekjeve tė vendeve shtypėse tė botės, tė cilat me politikat e tyre pėrēarėse po grabisin pasuritė e kėtyre shteteve, kurse popujt po jetojnė nė njė varfėri tė skajshme. Kėshtu qė njė bashkėpunim i ngushtė mes vendeve tė Gjirit Persik do tė bėhej shkak edhe pėr pėrforcimin ekonomik, por gjithashtu edhe pėr sigurinė dhe stabilitetin e kėtyre shteteve.

hasanmehmeti
05-12-07, 03:40
Presidenti Ahmedinezhad: E dėshmuam se edhe pa Amerikėn mund tė zhvillohemi

Presidenti i R I tė Iranit, Mahmud Ahmedinezhad ka thėnė se populli iranian e dėshmoi se edhe pa mbėshtetjen nė Amerikėn dhe nė superfuqitė botėrore mund tė zhvillohet. Presidenti iranian nė intervistėn e tij me gazetėn japoneze 'Jumjuri' dhe televizionin 'Asahi' ėshtė shprehur:
Amerika qė nga fillimet e Revolucionit Islamik tė Iranit mendonte se populli iranian do t'i pėrkulej asaj, por pasi qė populli iranian ėshtė njė popull me civilizim tė lashtė, me kulturė tė madhe dhe me rrėnjė tė thella, e ka dėshmuar se i pavarur mund tė pėrparojė nė ēdo fushė, pa u mbėshtetur te askush. Presidenti iranian, dosjen bėrthamore tė Iranit e ka quajtur tė pėrfunduar dhe ka shtuar se raportet e Muhammed Al Baradeit e kanė dėshmuar qartė se qėllimi i Iranit ne energjinė bėrthamore ėshtė paqėsor dhe i kanė mohuar tė gjitha Akuzat e kota tė disa shteteve perėndimore. Ahmedinezhadit, nė lidhje me shkakun e mospjesėmarrjes sė Iranit nė konferencėn e Annapolisit ka thėnė se deri mė tani janė mbajtur me dhjetėra konferenca tė kėtilla, por pėr shkak tė jo seriozitetit tė organizatorėve tė kėtyre konferencave asnjėherė nuk ėshtė arritur ndonjė rezultat, qė do t'i plotėsonte kėrkesat e popullit palestinez. Ai ka thėnė se konferenca e Annapolsiit kishte dėshtuar akoma pa filluar punimet e saj dhe ka shtuar se superfuqitė si Amerika me miliarda dollarė furnizojnė me armė pushtuesin e Palestinės, pėr kėtė arsye asnjėherė nuk do tė jenė tė aftė tė organizojnė qė konferencė tė suksesshme pėr Lindjen e Mesme. Nė fund tė intervistės sė tij, Ahmedinezhad ka thėnė se Irani ėshtė i gatshėm tė krijojė marrėdhėnie tė mira me tė gjitha shtetet e botės, pėrveē se me Regjimin Sionist.



Zhvillimet rajonale, shkaku i pjesėmarrjes sė Iranit nė takimin e Kėshillit tė bashkėpunimit tė Gjirin Persik

Presidenti i RII pas kthimit nga takimi i liderėve tė Kėshillit tė bashkėpunimit tė Gjirit Persik qė u zhvillua nė Doha tė Katarit, u deklaroi gazetarėve se zhvillimet e fundit nė rajon dhe nevoja e bashkėpunimit mes vendeve tė rajonit u bė shkak qė 26 vjet pas krijimit tė Kėshillit tė bashkėpunimit tė Gjirit Persik, Irani tė ftohet pėr tė marrė pjesė nė takimin e kėtij kėshilli.
Nė lidhje me cėshtjet e diskutuara nė kėtė takim, dr Mahmud Ahmedinezhad theksoi se RII parashtroi disa propozime konkrete dhe interesante tė cilat u mirėpritėn nga vendet arabe tė rajonit. Ai tha se gjatė takimit me sekretarin e pėrgjithshėm tė Ligės arabe z Amru Musa u diskutua mbi zhvillimet e rėndėsishme nė rajon si dhe pėr nevojėn e bashkėpunimit mes Ligės arabe dhe Iranit sidomos nė zgjidhjen e krizės nė Palestinė dhe Irak. Presidenti iranian deklaroi se nė rajon ėshtė krijuar njė klimė e re bashkėpunimi dhe integrimi e cila duhet tė zhfrytėzohet pėr zgjerimin e bashkėpunimit dhe progresit tė vendeve tė rajonit. Z Ahmedinezhad tha se RII synon vendosjen e paqes, stabilitetit, miqėsisė dhe vėllazėrisė nė rajonin e Gjirit Persik dhe shtoi se nuk ekziston asnjė pengesė pėr zgjerimin e marrėdhėnieve mes Iranit dhe vendeve tė rajonit.

Kisinxher: Izraeli gjithmonė e ka mashtruar Amerikėn

Ish-kėshilltari i ish-presidentit amerikan Richard Nikson deklaroi se Izraeli gjithmonė e ka mashtruar Amerikėn dhe e ka pėrballur atė me probleme serioze nė botė. Z Henry Kisinxher, politikan i vjetėr amerikan theksoi se Izraeli me mashtrime dhe grabitje arriti tė prodhojė armė atomike dhe ka arritur tė grabisė nga Amerika lėndė tė nevojshme pėr prodhimin e kėtyre armėve.
Ish-presidenti amerikan Richard Nikson kishte rėnė dakord pėr pajisjen e Izraelit mė avinė F-4 dhe me armė atomike, por Kisinxher dhe Richard Holmes kundėrshtuan vendimin e Niksonit duke e njohur atė me pasojat e rrezikshme tė kėtij vendimi. Kisinxher theksoi se ishte e kotė pėrpjekja pėr tė kontrolluar objektet bėrthamore tė Izraelit, sepse izraelitėt asnjėherė nuk i kanė lejuar amerikanėt tė inspektojnė qendrat e tyre bėrthamore duke i mashtruar amerikanėt nė lidhje me qėllimet e programit bėrthamor izraelit.

Shefi i OKI riafirmon mbėshtetjen e luftės palestineze

Sekretari i pėrgjithshėm i Organizatės sė Konferencave Islamike (OKI) prof. Eklemedin Ihsanoglu riafirmon solidaritetin dhe mbėshtetjen nga organizata e tij pėr popullin palestinez nė luftėn e tyre pėr ti realizuar tė drejtat e tyre kombėtare, tė drejta tė cilat mbėshteten nė parimin e vetėvendosjes, pėr themelimin e njė shteti tė pavarur palestinez me kryeqytet Jerusalemin, dhe tė drejtėn qė nė pajtim me rezolutat ndėrkombėtare ti kthehen legjitimitetit.
Nė njė mesazh, tė lexuar nė takimin e organizuar nga Kombet e Bashkuara nė Njujork dhe Gjeneva nė mbledhjen pėr hir tė ditės ndėrkombėtare tė Solidaritetit me popullin palestinez, prof. Ihsanoglu gjithashtu dėnoi popullin palestinez pėr dhunė kundėr xhamisė Al Aksa dhe qytetit tė Jerusalemit tė cilėt kėrkojnė tė jahudizojnė qytetin e shenjtė dhe tė ndėrrojnė identitetin e tyre arab dhe islam.

hasanmehmeti
07-12-07, 01:29
Uashington Post: Raporti informativ amerikan, goditje e rėndė pėr Bushin
Gazeta Uashington Post shkruan se raporti i ri informativ amerikan i cili ka pranuar karakterin paqėsor tė programit bėrthamor tė Iranit, ishte njė goditje e rėndė pėr politikat e Xhorxh Bushit pėrballė Teheranit. Kjo gazetė, shkruan se ky raport, jo vetėm qė u dha fund pretendimeve tė kota tė Amerikės kundėr Iranit, por bėri qė tė dėshtojnė edhe pėrpjekjet e Shtėpisė sė Bardhė pėr tė vendosur sanksione ndėrkombėtare kundėr Teheranit.
Duke cituar ish funksionarin e lartė tė CIA-s dhe Pentagonit Brus Ridle, i cili aktualisht punėn nė institutin Brookings, Uashington Post shton: Tashmė ndoshta edhe kanė dėshtuar pėrpjekjet pėr miratimin e rezolutės sė tretė anti-iraniane. Sipas kėtij burimi, edhe kongresmenin demokrat Bred Shermen, ka deklaruar se mėsimi mė i mirė qė mund tė marrim nga raporti i kėshillit informative amerikan, ėshtė se politika e jashtme e SHBA duhet rishqyrtuar dhe nė tė ardhmen mė tepėr tė shfrytėzojmė mjetet diplomatike dhe ekonomike. Nė raportin e pėrbashkėt tė publikuar nga 16 organe informative amerikane, ėshtė potencuar se pretendimet e Uashingtonit mbi atė se Irani dėshiron tė prodhojė armė atomike, nuk janė aspak tė vėrteta.



Bush: Shėrbimet sekrete, nuk kanė folur pėr programin paqėsor bėrthamor tė Iranit
Presidenti amerikan Xhorxh Bush, deklaratat e tij tė gabuara nė lidhje me rrezikun qė pėrbėn programi bėrthamor i Iranit, i justifikoi me mospublikimin e informacioneve nga ana e shėrbimeve sekrete amerikane nė lidhje me karakterin paqėsor tė programit bėrthamor tė Iranit.
Duke folur pėrpara gazetarėve, Bush pretendoi se nė kohėn kur ka folur pėr rrezikun e programit bėrthamor tė Iranit dhe mundėsinė e fillimit tė luftės sė tretė botėrore, ai nuk ka qenė nė dijeni tė informacioneve qė kanė poseduar shėrbimet informative amerikane. Bush ka shtuar se nė muajin gusht, shefi i organeve informative tė Amerikės McKanel, i ka thėnė se ka informacione tė reja pėr Iranin por nuk ka sqaruar se ēfarė informacionesh ka, derisa javėn e kaluar i ka raportuar kėto informacione. Presidenti amerikan sėrish pretendoi se megjithė raportin e shėrbimeve informative amerikane, Teherani sėrish ėshtė i rrezikshėm dhe BN duhet tė vazhdojė me presionet kundėr Iranit. Kryetarja e kongresit amerikan Nancy Pelosi, deklaroi se raporti i shėrbimeve informative amerikane mbi aktivitetet paqėsore bėrthamore tė Iranit, tregon se ka ardhur koha pėr ndryshimin e politikės sė jashtme tė SHBA dhe fillimin e diplomacisė nė marrėdhėniet me Iranin. Njė gjė tė kėtillė e deklaroi edhe lideri i shumicės demokrate nė Senat, Heri Rid.



Ahmedinezhad: Marrėdhėniet ndėrkombėtare, tė ndikuara nga dhuna e disa forcave, larg drejtėsisė
Mahmud Ahmedinezhad presidenti i RI tė Iranit ka deklaruar se, shumica e marrėdhėnieve ndėrkombėtare tė ndikuara nga shtypja e disa forcave janė larguar nga drejtėsia. Mahmud Ahmedinezhad presidenti i RI tė Iranit, gjatė hapjes sė takimit tre ditorė tė kryetarėve tė pushtetit juridik tė 56 vendeve islame nė Teheran, ka deklaruar se vendet dhunuese nuk respektojnė dhe realizojnė drejtėsinė nė botė.
Ai gjithashtu ka shtuar se disa organizata ndėrkombėtare si, KS tė OKB-sė nuk ėshtė themeluar nė baza tė drejtėsisė dhe se disa vende anėtare tė saj janė duke u munduar qė tė keqpėrdorin kėtė organ pėr realizimin e interesave dhe qėllimeve tė tyre. Presidenti Iranin gjithashtu ka potencuar se rezultatet e padrejtėsive tė organizatave ndėrkombėtare janė mė se evidente nė Irak, Afganistan dhe Palestinė nė tė cilėt vende jemi dėshmitarė tė vrasjeve, plagosjeve dhe emigrimeve tė mijėra personave nė tokat e pushtuara. Presidenti i RI tė Iranit gjatė kėtij takimi propozoi edhe formimin e gjykatave tė drejta midis vendeve islame, formimin e platformave midis intelektualėve, dhe gjykatėsve tė njohur islam, si dhe shqyrtimin e ēėshtjeve tė shumta tė botės islame nė lidhje me pėrforcimin e bashkėpunimit nė sektorin e pushtetit juridik midis vendeve islame.


Fėmijėt afrikanė, viktimė e skllavėrisė moderne
Nė kohėn kur zbulimi i trafikimit tė fėmijėve afrikanė nga ana e francezėve nė muajin Tetor pati reagime tė shumta, arrestimi i personit tė akuzuar pėr rrėmbimin e 52 fėmijėve nga Guinea Bisau kah mesi i muajt Nėntor, pėrsėri riktheu fenomenin e trafikimit tė fėmijėve nė qendėr tė masmediave botėrore.
Tani parashtrohet pyetja se vallė trafikimi i fėmijėve, ėshtė njė metodė e re dhe moderne e skllavėrisė? Nė bazė tė statistikave tė organizatės sė UNICEF-it, ēdo vit mė se 1 milion e 200 mijė fėmijė nė mbarė botėn trafikohen pėr qėllime tė ndryshme. Ky lloj trafiku, e zė vendin e tretė pas trafikimit joligjor tė armėve dhe substancave narkotike. Paaftėsia e qeverive tė vendeve perėndimore dhe qėndrore afrikane si dhe vendeve jugore aziatike dhe Amerikės Latine, ėshtė shndėrruar nė tregun kryesorė tė trafikimit tė fėmijėve nė botė. Si zakonisht trafikimi i fėmijėve realizohet nėpėr vendet tė cilat janė tė preokupuara me tensione dhe pėrleshje etniko-fetare. Nė rrethana krize qeveria qėndrore nuk ėshtė nė gjendje tė kontrollojė situatėn dhe nė kushte tė kėtilla personat profitabil shfrytėzojnė rastin dhe fillojnė tė trafikojnė fėmijė pėr qėllime tė ndryshme personale, seksuale, si punėtorė, ushtarė dhe pėr qėllime tė tjera joligjore. Faktorėt si luftrat civile, thatėsirat dhe fatkeqėsitė natyrore tė cilat janė ndėr shkaqet kryesore tė pėrhapjes sė varfėrisė dhe urisė nė pėrgjithėsi, ka krijuar hapėsira tė mundshme pėr trafikimin e fėmijėve afrikan. Nė disa raste trafikimi i fėmijėve bėhet edhe me pėlqimin dhe dijeninė e prindėrve, kėshtu qė prindėrit pėr shkaqe tė ndryshme si varfėria, janė nė gjendje ty shesin fėmijėt e tyre. Rajoni i Afrikės perėndimore, pėr shkak anarkisė dhe tė luftėrave civile nė Sieraleon, dhe Liberi gjatė dy dekadave tė fundit, ėshtė shndėrruar nė qendėr kryesore tė trafikimit tė fėmijėve. Nė kėtė rajon, pėr fat tė keq fenomeni i trafikimit tė fėmijėve nė mesin e popullatės realizohet me pretekst tė emigrimit tė tyre pėr pune dhe jetė me tė mire nėpėr vendet perėndimore europiane. Mousa Sisoko njėri nga mbrojtėsit e tė drejtave tė fėmijėve thotė: disa vende afrikane pėr tė shkatėrruar dhe eliminuar fenomenin e urrejtur tė trafikimit tė fėmijėve kanė nėnshkruar traktate bashkėpunimi me vendet e ndryshme tė afrikane. Kėto traktate janė nėnshkruar midis vendeve si, Togo, Benin, Nigeri, Senegali, Guinea Bisau, Gambia, Sieraleone, Mali dhe Burkinafaso. Mos ekzistimi i njė ligji tė posaēėm kundėr trafikimit tė fėmijėve ka bėrė qė trafikantėt dhe bandat e ndryshme tė mos ndėshkohen me ligj.
Autoritetet e UNICEF-it, kanė bėrė tė ditur se si pasojė e sėmundjeve vdekjeprurėse si Sida, kanė humbur jetėn mė se 8 milion fėmijė nėpėr pjesė tė ndryshme tė Afrikės jugore dhe lindore, dhe kanė apeluar qė kėto rajone janė shndėrruar nė tregjet kryesore tė trafikimit tė fėmijėve. Hyrja e turistėve tė huajė nėpėr vendet afrikane si Afrikėn Jugore, ka krijuar fenomenin e dhimbshėm tė trafikimit tė fėmijėve. Shumica e vendeve tė rajonit akoma nuk kanė ndėrmarrė hapa konkretė pėr ndalimin e fenomenin tė ligėt tė trafikimit tė fėmijėve. Trafikimi i fėmijėve tė Mozambikut nėpėr tė gjitha vendet fqinje tė Afrikės Jugore, e posaēėrisht nė Afrikėn Jugore gjatė dy viteve tė fundi ka patur njė rritje drastike prej 100 deri mė 1000 fėmijė tė trafikuar. Hulumtimet e fundit tė OKB tregojnė qė mijėra fėmijė nga Mozambiku prej moshės 14 deri mė 24, trafikohen nėpėr rrjete tė ndryshme pėr qėllime seksuale nė Afrikėn Jugore. Trafikimi i fėmijėve realizohet nėpėrmjet rrjeteve tė fuqishme dhe tė organizuara mirė. Kėshtu qė grumbullimi i informacioneve nė lidhje me kapjen dhe dėnimin e organizatorėve tė kėtyre rrjeteve pėr forcat policore ėshtė njė detyrė tepėr e rėndė dhe e ndėrlikuar. Transferimi fėmijėve nga Afrika nėpėr vendet e ndryshme tė botės, ka vėshtirėsuar edhe mė shumė ndjekjen e trafikantėve tė fėmijėve. Nė bazė tė statistikave, mė se 30 mijė fėmijė tė kidnapuar nga pjesėt e ndryshme tė Afrikės Jugore janė transferuar nėpėr vendet e ndryshme tė botės pėr qėllime seksuale. Gjithashtu njė pjesė tjetėr e fėmijėve tė trafikuar janė tė detyruar tė punojnė punė tė rėnda fizike. Shqetėsimi mė i madh ėshtė se grupet mafioze dhe rrjetet e ndryshme tė trafikimit tė fėmijėve nė korniza tė tė drejtave pėr fėmijėt, janė duke realizuar trafikimin e fėmijėve nė kėto rajone. Shoqata humanitare franceze e cila si duket punonte pėr tė ndihmuar fėmijėt refugjatė tė rajoneve tė prekur nga lufta si nė Darfur dhe nė jug tė Ēadit, ka rrėmbyer dhe trafikuar mė se 103 fėmijė afrikan. Nė kohėn kur popullata e Ēadit dhe Sudanit kuptuan se kjo shoqatė ka lidhje mė rrjetin e trafikimit tė fėmijėve, qytetarėt e kėtyre vendeve organizuan protesta anti-franceze. Ligjet e miratuara kundėr krimeve si rrėmbim, pėrdhunim ose abuzim seksual, nuk janė garancė kundėr luftės sė fenomenit tė trafikimit tė fėmijėve. Prandaj ėshtė e domosdoshme qė vendet afrikane tė ndėrmarrin hapa konkret kundėr kėtij fenomeni kaq tė ligė dhe anti-njerėzorė .

Bjeshka1
07-12-07, 12:12
Nje femer kamikaze vret me se paku 15 persona dhe plagose 28 tjere. Ngjarja ka ndodhur ne Muqdadiya qe gjindet 90 km ne verilindje te Bagdadit. Kjo kishte per qellim te vriste sa me shume njerez nga nje grup sunitesh qe kishin lene al-Qaida dhe ishin bashkangjitur forcave policore te Irakut. Si gjithe ne keso rastesh, kjo e beri kete ne emer te "Allahut".

Lona
10-12-07, 13:35
Tė paktėn 20 imigrantė ilegalė mbyten nė Detin Egje afėr bregdetit tė Turqisė

Ankara, 10 dhjetor – Tė paktėn 20 imigrantė ilegalė janė mbytur nė Detin Egje afėr bregdetit perėndimor tė Turqisė, kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) zyrtarėt, njofton BBCVorld. Trupat e pajetė janė nxjerrė nė bregdet afėr qytetit Izmir. Nė kėtė rast janė shpėtuar gjashtė migrantė. Nė barkė gjendeshin mbi 60 njerėz, andaj bilanci i tė vdekurve pritet tė jetė mė i lartė.

Njė numėr mortajash godasin burgun nė Bagdad, vriten tė paktėn 7 tė burgosur

Bagdad, 10 dhjetor - Njė numėr mortajash kanė goditur sot (e hėnė) burgun nė Bagdad dhe kėshtu janė vrarė tė paktėn shtatė tė burgosur, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt, njofton BBCVorld. Nė kėtė incident, janė plagosur edhe 20 vetė tė tjerė, ndėr tė cilėt edhe disa policė. Burgu gjendet afėr ndėrtesės sė ministrisė sė brendshme, andaj nuk ėshtė i qartė caku i sulmit.

Rreth 93 milionė fėmijė nė botė nuk arsimohen

Nju Jork, 10 dhjetor - Fondi i Kombeve tė Bashkuara pėr Fėmijė, UNICEF, tha se rreth 93 milionė fėmijė nė botė nuk arsimohen. Nė Rapor thuhet se numri i fėmijėve qė nuk ndjekin shkollimin ka rėnė pėr 20 pėr qind, por ende mbetet larg Synimeve tė Mijėvjeēarit, qė tė gjithė fėmijėt nė botė tė shkollohen.

Patneritet strategjik mes BE-sė dhe Afrikės

Lisbon, 10 dhjetor - Pavarėsisht diferencimeve nė ēėshtjet tregėtare dhe nė ato tė tė drejtave tė njeriut, shtetet e BE-sė dhe Afrikės dėshirojnė tė hapin njė kapitull tė ri nė marrdhėnjet e tyre. Nė pėrfundim tė Samitit BE-Afrika nė Lisbon, tė dy palėt ranė dakord pėr njė "patneritet strategjik". Njė plan veprimi, ndėr tė tjera, rvijėzon njė bashkėpunim tė ngushtė nė luftėn kundėr varfėrisė dhe ndryshimit tė klimės. Ndėrkaq, nė diskutimin rreth njė marrėveshje tė re tregėtare dolėn nė pah mosmarėveshjet mes shefave tė shteteve dhe qeverive. "Afrika nuk dėshiron tė jetė mė vetėm furnizuese e lėndės sė parė ose vetėm njė treg mallrash", theksoi nė fjalėn e tij presidenti i komisionit tė Unionit Afrikan, Alfa Omar Konare.

Kėrkohet pėrgjegjėsi nga vendet e pasura pėr mbrojtjen e klimės

Bali, 10 dhjetor - Ministrja gjermane pėr zhvillim, Heidemari Viecorek-Zeul, ka kėrkuar nga shtetet industriale qė tė mbėshtesin vendet e varfėra nė mbrojtje tė klimės. Nė rast se kombet e industrializuara nuk e marrin pėrgjegjėsinė e tyre, atėherė ėshtė rrezik qė vendet nė zhvillim tė bllokojnė marrėveshjen e re pėr klimėn, tha ajo para udhėtimit tė saj pėr nė Bali, ku sot fillon java e dytė vendimtare e punimeve tė konferencės sė Kombeve tė Bashkuara. Delegacionet nga mbi 180 vende do tė konsultohen deri tė premten pėr njė marrėveshje tė re mbarė botėrore pėr mbrojtjen e klimės. Marrėveshja aktuale e Kjtos-s pėrfundon nė 2012.

Fosilet e dinosaurit tregojnė sekretet e fshehura nga natyra

Uashington, 10 dhjetor - Njė nga mumiet mė tė plota tė dinozaurėve, tė zbuluara deri tani, po u tregon shkencėtarėve sekrete, qė natyra i ka fshehur pėr miliona vjet. Mumia ėshtė aq e plotė saqė pėr studiuesit ėshtė gati njėlloj sikur tė preknin njė dinosaur tė gjallė. Fjala ėshtė pėr njė hidrosaur gjigand tė fosilizuar dhe shkencėtarėt kanė qenė nė gjendje tė pėrcaktojnė trashėsinė e muskulit tė tij, qė del se ishte mė i fuqishėm se sa mendohej. Dinosaurėt janė tė fosilizuar, por toka nuk i ka ruajtur nė atė gjendje qė janė ruajtur mumiet e Egjiptit. Fosili u gjet nė vitin 1999 nė Dakotėn e Veriut, pra nė Shtetet e Bashkuara dhe analiza e tij ėshtė bėrė duke pėrdorur aparatin mė tė madh tė skanimit nė botė, qė pėrdor kompania e avionėve Boiing zakonisht pėr tė analizuar motorėt e anijeve tė hapėsirės dhe objekte tė tjerė tė mėdhenj.

Lona
10-12-07, 13:39
Vidhen 2 milionė dollarė nė aeroportin e Sarajevės

Sarajevė, 7 dhjetor - Autoritetet nė Bosnje-Hercegovinė thanė se 4 burra tė veshur si policė vodhėn gati 2 milionė dollarė nga aeroporti i Sarajevės. Autoritetet thanė se personat nė fjalė hynė nė departamentin e ngarkesave tė aeroportit dhe e ngarkuan sasinė e tė hollave nė njė makinė me tė cilėn ikėn. Makina dhe njė sasi armėsh automatike u gjetėn mė vonė nė mes tė flakėve nė njė bazė ushtarake tė braktisur afėr kryeqytetit. Zjarrfikėsit thanė se e patėn tė vėshtirė tė shuanin zjarrin, pėr shkak tė municioneve qė shpėrthenin nė makinėn qė digjej.
Del Ponte kėrkon nga Serbia tė dorėzojė ish-gjeneralin Mlladiq

Hagė, 7 dhjetor - Kryeprokurorja e Tribunalit tė Hagės pėr krime lufte nė ish-Jugosllavi, Karla del Ponte kėrkoi nė mėnyrė ultimative nga Serbia qė tė dorėzojė ish-gjeneralin Ratko Mlladiq. Nė rast se ai nuk dorėzohet deri mė datėn 10 dhjetor, atėherė ajo do tė shprehet kundėr afrimit tė Serbisė me Bashkimin Evropian, tha del Ponte. Ajo kėrkoi edhe nga Bashkimi Evropian qė tė ushtrojė presion ndaj qeverisė nė Beograd. Bashkimi Evropian i ka hapur rrugė muajin e kaluar nėnshkrimit tė marrėveshjes sė asocim-stabilizimi me Serbinė. Kjo marrėveshje konsiderohet si hapi i parė drejt anėtarėsimit nė BE.

Shqiptarėt kėrkuan nė Londėr qė Britania tė njohė pavarėsinė e Kosovės

Londėr, 10 dhjetor Shqiptarėt qė jetojnė nė Britani tė Madhe i kanė shprehur dje mirėnjohje qeverisė sė kėtij vendi pėr qėndrimin e saj pėr Kosovėn. Nė njė tubim para selisė sė Qeverisė nė Londėr, ata kėrkuan njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Qytetarėt shqiptarė tė tubuar nė disa shoqata qė jetojnė nė Britani mbanin flamujė shqiptarė e britanik e parulla pėr zgjidhje e shpejtė tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Manifestuesit shqiptarė, tė grupuar nė disa shoqata qė veprojnė nė Britani, mbanin flamuj shqiptarė e britanikė dhe hidhnin parrulla pėr zgjidhjen e shpejtė tė statusit tė Kosovės. Organizatorėt thanė se kishin arritur tė zhvillojnė manifestimin mė tė madh tė shqiptarėve nė Britani, qė prej kohės sė luftės sė Kosovės. Gjatė manifestimit paqėsor, pjesėmarrėsit pėrshėndetėn Britaninė e Madhe dhe Shtetet e Bashkuara pėr pėrpjekjet e tyre pėr finalizimin e statusit. Komunitetet shqiptare nė diasporė kanė njoftuar pėr tubime tė tilla edhe nė vende tė tjera, ditėn e paraqitjes se raportit tė Treshes ndėrmjetėsuese nė bisedimet Prishtinė Beograd

Shqiptaro amerikanėt sot protestojnė para selisė sė OKB sė, kurse studentėt nė Prishtinė

Nju Jork, 10 dhjetor - Komuniteti shqiptaro amerikan organizon sot njė tubim me moton "Mbahu nėnė mos ki frikė i ke djemtė nė Amerikė", para selisė sė OKB sė, nė mbėshtetje tė pavarėsisė sė Kosovės. Ndėrkaq po sot nė Prishtinė studentėt e Universitetit tė Prishtinės kanė paralajmėruar pėr sot njė marsh paqėsor, nė kėrkim tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Situata nė Kosovė ėshtė e rrezikshme, tha gjenerali Xhekson

Londėr 10 dhjetor - Situata nė Kosovė ėshtė e rrezikshme dhe kėrcėnon tė shpėrthejė, ka deklaruar gjenerali britanik Majk Xhekson, qė kishte kryesuar forcat e KFOR it nė vitin 1999. "Ėshtė e qartė se shqiptarėt e Kosovės presin pavarėsinė, gjė tė cilėn Beogradin e refuzon dhe rrjedhimisht nuk duhet nėnēmuar rrezikshmėrinė e situatės", ka deklaruar Majkėl Xhekson. "Nuk besoj se serbėt janė aq tė krisur pėr tė bėrė invazion nė Kosovė, ku do tė ballafaqoheshin me KFOR in, por druaj nga dhuna ndėretnike dhe rrjedhimisht duhet dėrguar pėrforcime pėr KFOR in", ka thėnė pėr gazetėn "Dejli Telegraf", gjenerali Majkėll Xhekson.

Nė rastin e Kosovės afatet nuk janė tė detyrueshme thotė Lavrov

Nikozi, 10 dhjetor - Afatet kohore tė vendosura pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosovės nuk janė tė detyrueshme dhe mund tė pengojnė pėrpjekjet pėr gjetjen e zgjidhjes. "Afatet artificiale tė imponuara nga faktorė tė jashtėm nuk funksionojnė. Ne besojmė se nė rastin e Kosovės kėto afate nuk janė tė detyrueshme", tha ministri i jashtėm rus Sergej Lavrov gjatė vizitės sė tij nė Qipro. "Ne jemi tė bindur se veprimet e njėanshme tė cilat nuk janė nė pėrputhje me ligjin ndėrkombėtar, pėrkundrazi e shkelin atė mbartin shumė rreziqe. Duhet tu ipet me shumė kohė palėve pėr njė marrėveshje tė pranuar nga tė gjithė", tha Lavrov. Nderkaq ministri i jashtėm i Qipros Marko Ulis tha se pavarėsia e njėanshme "krijon precedent qė shkel sistemin lirgjor ekzistues nė Kombet e Bashkuara, OSBE dhe me gjerė". Qiproja ėshtė vendi i vetėm anėtar i BE-sė qė kundėrshton hapur pavarėsinė e Kosovės.

Lona
10-12-07, 13:42
Udhėheqėsit e vendeve tė Evropės Qendrore diskutojnė nė njė takim dyditor pėr Kosovėn

Pragė, 10 dhjetor - Udhėheqėsit e vendeve tė Evropės Qendrore kanė filluar njė takim dyditor ku Kosova ėshtė tema kryesore. Kryeministrat e Ēekisė, Hungarisė, Polonisė dhe Sllovakisė do tė zhvillojnė njė seri diskutimesh nė kuadėr tė asaj qė njihet si Vishegrad katėr. Sllovenia e cila merr kryesinė e radhės sė BE se mė 1 janar ėshtė e ftuar speciale. Pritet qė vendet pjesėmarrėse tė kenė dallime rreth sė ardhmės sė Kosovės. Sllovakia ėshtė njė prej vendeve qė nuk e ka mbėshtetur pavarėsinė e Kosovės.
Solana qetėson njerėzit nė lidhje me frikėn pėr trazira nė Kosovė

Bruksel, 10 dhjetor - Shefi i Politikės sė Jashtme tė Bashkimit Europian, Havier Solana, ka folur pėr tė qetėsuar njerėzit nė lidhje me frikėn pėr trazira nė Kosovė pas pėrfundimit nesėr tė afatit tė bisedimeve pėr tė ardhmen e Kosovės. Solana tha se nuk priste qė serbėt apo shqiptarėt e Kosovės tė rrezikonin destabilizimin e gjendjes, duke u kthyer tek dhuna. "E ardhmja e Kosovės dhe Serbisė ėshtė nė Bashkimin Evropian dhe pėr kėtė tė dy palėt pajtohen", ka thėnė Havier Solana.
Ban Ki Mun ia dėrgon KS raportin e Treshes pėr Kosovėn

Nju Jork, 10 dhjetor Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara mbrėmė ia ka dėrguar raportin e Treshes pėr Kosovėn Kėshillit tė Sigurimit, i cili nė mbledhjen e 19 nėntorit do tė diskutojė pėr kėtė dokument. Shefi i OKB sė Ban Ki Mun ka shprehur shqetėsim pėr mungesėn e pėrparimit nė procesin pėr statusin e Kosovės. Raporti i Treshes pėr Kosovėn nuk jep rekomandime pėr rrugėn qė duhet ndjekur pėr tė lėvizuar pėrpara. Nė raport thuhet se pas 120 ditėsh tė negociatave intenzive palėt nuk ishin nė gjendje tė arrijnė marrėveshje pėr statusin e Kosovės. Pastaj anėtarėt e Treshes shkruajnė se kjo ėshtė pėr keqardhje pasi zgjidhja me negociata ėshtė nė interesin mė tė mirė tė tė dy palėve. Nė kėtė aspekt nė raport pos tjerash theksohet se asnjera palė nuk ishte e gatshme tė bėjė lėshime nė ēėshtjen themelore tė sovranitetit
Ishinger sot i raporton ministrave tė jashtėm tė BE-sė

Bruksel, 10 dhjetor - E ardhmja e Kosovės pas 10 dhjetorit do tė jetė nė qendėr tė debatit tė nesėrm tė ministrave tė jashtėm tė Bashkimit Evropian. Nė takimin me dyer tė mbyllura diplomati gjerman Volfgang Ishinger do t'i raportojė 27 ministrave tė vendeve anėtare. Parandalimi i dhunės nė rast se Prishtina shpall pavarėsinė do tė jetė njė nga pikat kryesore tė debatit. Bashkimi Evropian ende nuk ka njė qėndrim tė pėrbashket tė tė gjitha vendeve anėtare lidhur me statusin e Kosovės. Shumica dėrmuese e vendeve anėtare tė BE sė mbėshtesin pavarėsinė e Kosovės. Treshja ndėrmjetėsuese nėser do t'i raportojė sekretarit tė pėrgjithshėm tė KB Ban Ki Mun pėr ecurinė e bisedimeve 120 ditėshe. Raporti i Treshes Ishinger, Uizner, Bocan Harēenko ka theksuar faktin se palėt dėshtuan arritjen e ndonjė zgjidhjeje kompromisi. Kėshilli i Sigurimit do ta diskutojė raportin nė fjalė me 19 dhjetor.
"Tajms": Miliband do tė kėrkojė unitet tė BE-sė rreth pavarėsisė sė Kosovės

Londėr, 10 dhjetor - Shtypi sotėm britanik tėrheq vemendjen se vendet e Bashkimi Evropian duhet ta kenė fjalėn kryesore nė lidhje me zgjidhjen e statusit tė Kosovės, nėse nuk duan qė nė vend tė qeverive tė fuqive tė mėdha iniciativėn ta marrin ekstremistėt nė terren. E pėrditshmja londineze "Tajms" shkruan se shefi i diplomacisė britanike, Dejvid Miliband, qė sot nė Bruksel do tė kėrkojė nga homologėt e tij qė tė jenė unikė nė qėndrimin kur Kosova tė shpallė pavarėsinė nė javėt ose muajt e ardhshėm. Janė tė paktėn katėr vende tė BE sė qė e shohin me shqetėsim shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, kujton "Tajms". Qiproja, Greqia, Sllovakia dhe Spanja frikėsohen nga nga lėvizjet e separatiste nė vendet e tyre. Ndėrkaq e pėrditshmja tjetėr britanike "Fajnenshėll tajms" shkruan se "shqiptarėt e Kosovės janė tė gatshėm tė presin pėr zgjidhjen", duke shtuar se deklarata e pavarėsisė do tė shpallet nė koordinim me Bashkimin Europian dhe pėr shtyrjen e saj ėshtė rėnė dakord, pavarėsisht dėshtimit tė bisedimeve tė ndėrmjetėsuara. Gazeta pėrcjell edhe mendimet e diplomatėve perėndimorė, sipas tė cilėve koordinimi ėshtė me rėndėsi jetike pėr shmangien e njė ēarjeje me pasoja nė radhėt e vetė Bashkimit Europian. Duke shkruar nė lidhje me Kosovėn, gazeta tjetėr "Gardian" pohon se ka rėndėsi nė periudhėn pas ditės sė sotme (10 dhjetor) se ēfarė qėndrimi do tė marrė kryeministri serb Vojisllav Koshtunica. Ai, shruan gazeta, mund tė vendosė qė tė luftojė pėr Kosovėn, ose tė japė dorėheqjen, por me siguri do tė vendosė qė nė afat tė gjatė bėjė obstruksione ndaj progresit tė Kosoėvs si shtet sovran dhe gjithashtu ta shndėrrojė nė njė nga konfliktet e ngrira nė botė.
Franca ka thėnė qartė se mbėshtet planin e Ahtisarit, tha ambasadori francez nė Beograd

Beograd, 10 dhjetor - Nė politikėn e Francės ndaj Kosovės ekziston njė kontinuitet, e cila ka thėnė qartė se mbėshtet planin e Ahtisarit, tha ambasadori francez nė Beograd Zhan-Fransoa Teral. "Kemi thėnė qartė se mbėshtesim planin e Ahtisarit. Kemi thėnė gjithashtu se dėshirojmė qė negociatat tė vazhdojnė gjatė tre muajve, por do t'i kthehemi planit tė Ahtisarit nėse negociatat dėshtojnė", tha ambasadori Teral pėr gazetėn "Blic" tė Boegradit. Ai bėri tė ditur se Parisi ka kohė qė po i drejtohet nė mėnyrė tė qartė autoriteteve serbve, dhe nė thelb nuk ka ndryshime, tha Teral. Duke komentuar deklaratėn e Presidentit francez Sarkozi se Franca do tė mbnėsht esė pavaėrsinė e Kosovės nė "njė moment tė caktuar", ambasadori Teral tha se "momenti i vėrtetė domethėnė vetėm se ne nuk jemi robėr tė afateve dhe kalendarit tė rigoroz. Ne nuk e duam pėrkushtimin religjioz tė datave", porse "duhet pėrshtatur rrethanave", tha ai. Diplomati francez paralajmėron Beogradin se "ėshtė vėshtirė tė imagjinohet vendi i cili ka njė problem tė madh (Kosovėn) qė tė hyjė nė BE-sė pa e zgjidhur atė". I pyetur se kur mund tė ndodhė njohja e pavarėsisė sė Kosovės, ambasadori francez tha se "asnjė diplomat kėtė nuk mund ta thotė, por sigurisht jo para janarit", tha ai.
Ushtria serbe ende nuk ka marrė urdhėr si tė reagojė nė rast se Kosova shpall pavarėsinė

Beograd, 10 dhjetor - Ushtria serbe po vemendje po ndjek situatėn nė Kosovė dhe nė jug tė Serbisė dhe ka "plane tė caktuara" pėr "skenarė tė ndryshėm", ka deklaruar shefi i shtatmadhorisė sė ushtrisė sė Serbisė, gjenerali Zdravko Ponosh. Ai tha pėr mediat serbe se nė vendet demokratike ushtritė bėjnė atė qė u urdhėrohet nga ata qė kanė mandatin politik. Ndėrkaq nė lidhje me shpalljen e mundshme tė pavarėsisė sė Kosovės, Ponosh thotė se ushtria serbe ende nuk ka marrė urdhėr pėr njė rast tė tillė qė do tė nėnkuptonte njė angazhim luftarak. "Ushtria ende nuk ka marrė ndonjė detyrė qė ta zbatojė e as ta planifikojė, e tė cilėn nuk do tė mund ta zbatojė", ka thėnė Ponosh. Duke folur pėr situatėn nė Kosovė, Ponosh vlerėson se ajo ėshtė relativisht e qetė dhe stabile, por sipas tij ekziston rreziku i pėrshkallėzimit "shumė shpejt", duke shtuar se ekzistojnė zotimet e KFOR it se do tė marrė tė gjitha masat parandaluese. Nė lidhje me deklaratat e disa politikanėve serbė qė kėrcėnohen me luftė nė rast tė pavarėsisė sė Kosovės, ai tha se ato nuk ndikojnė nė ushtrinė, e cila ka sistemin e vartėsisė dhe tė komandimit. "Ushtria nuk reagon nė deklaratat e pėrditshme nė shtyp", ka thėnė Ponosh.
Bilt: Tė gjitha vendet e BE-sė, pėrveē njėrės, tė gatshme ta pranojnė pavarėsinė e Kosovės

Bruksel, 10 dhjetor - Tė gjitha vendet, pėrveē njė anėtari tė Bashkimit Evropian, janė tė gatshme ta pranojnė pavarėsinė e Kosovės pa njė rezolutė tė Kombeve tė Bashkuara, ka deklaruar sot shefi i diplomacisė suedeze Karl Bilt. "Pothuajse kemi unitetin pėr ēėshtjen e Kosovės", u ka thėnė Bilt gazetarėve sot nė Bruksel para fillimit tė samitit tė ministrave tė jashtėm tė BE-sė, nė tė cilin duhet tė diskutohet nėse mund tė paraqiten tė bashkuar nė procesin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Bilt nuk bėri tė ditur se cili vend ende dėshiron miratimin e njė rezolute tė Kėshillit tė Sigurimit tė KB para se tė pranonte shpalljen e pavarėsisė e cila pritet tė bėhet nga udhėheqja e shqiptarėve tė Kosovės nė javėt e ardhshme, thekson Rojters. Por ministri i Luksemburgut Zhak Aselborn tha se vetėm Qiproja ka "njė problem tė madh" nė mbėshtetjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Lona
10-12-07, 13:44
Katėrshja evropiane kėrkon nga BE tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsinė pėr ēėshtjen e statusit tė Kosovės

Bruksel, 10 dhjetor - Ministri gjerman i Punėve tė Jashtme, Frank Valter Shtajnmajer, dhe tre homologė tė tij evropianė, nė prag tė takimit tė shefave tė diplomacive, kėrkuan nga Bashkimi Evropian, qė tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsinė nė lidhje me zgjidhjen e ēėshtjes sė statusit tė Kosovės. Nė letrėn e pėrbashkėt dėrguar partnerėve nga BE-ja, Shtajnmajer dhe homologėt e tij nga Parisi, Londra dhe Roma theksojnė se hapėsira pėr negociata ėshtė shteruar dhe se vazhdimi i negociotave do tė ēonte vetėm deri edhe nė pozicionimin mė tė ashpėr tė qėndrimeve tė kundėrshtuara tė palės serbe dhe shqiptare. BE duhet tė jetė nė gjendje qė nė Kosovė tė dėrgojė ndihmėn e domosdoshme dhe gjithėpėrfshirėse policore dhe administrative, kėrkojnė nė letrėn e tyr e ministrat, duke pasur parasysh bllokadėn eventuale tė shteteve tė pavendosura. Kur Kosova tė shpallė pavarėsinė, BE synon qė atje tė dėrgojė misionin prej 1800 policėsh dhe ekspertėsh juridikkė, transmetojnė agjencitė e lajmeve. Nė kėtė mėnyrė evropianėt marrin pėrsipėr qeverisjen e Kosovės nga misioni i Kombeve tė Bashkuara e cila atje ndodhet qė nga viti 1999.

Ēeku kėrkon qė BE shpejt ta mbyllė procesin e statusit tė Kosovės

Prishtinė, 10 dhjetor - Kryeministri i Kosovės Agim Ēeku ka kėrkuar nga Bashkimi Evropian qė shpejt tė marrė vendimin pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės. BE ja duhet "ta pranojė nevojėn e mbylljes sė shpejtė dhe tė qėndrueshme tė kėtij procesi", ka thėnė Ēeku pėr AP. "Serbia ka zgjedhje: tė shkojė bashkė me ne drejt ardhmėrisė apo tė kthehet nė tė kaluarėn. Shpresoj se do ta bėjė zgjedhjen e duhur", ka thėnė Ēeku.

Po tė kishin evropianėt qėndrim tė pėrbashkėt pėr Kosovėn, do tė shmangej pėrzierja e Rusisė, tha Busek

Berlin, 10 dhjetor - Mosmarrėveshjet rreth Kosovės brenda Bashkimin Evropian kanė shkaktuar pėrzierjen e Rusisė dhe Kinės, tha koordinatori i Paktit tė Stabilitetit per Evropen Juglindore, Erhard Busek. "Evropianėt duhet tė kujtohen se po tė kishim qėndrim tė pėrbashkėt, shumė gjėra kemi mundur t'i shmangim, si p.sh pėrzierjen e Rusisė. Eshtė e qartė se Kosova ėshtė problem evropian. Pozicionet e ndryshme tė vendeve tė BE sė rreth statusit tė saj e kanė ftuar Rusinė dhe Kinėn qė tė ndėrhyjnė", ka thėnė Busek. Paralajmėrimet e autoriteteve serbe pėr embargo ekonomike nė rast se Kosova shpall pavarėsinė, Busek e sheh si problem, por edhe si "nxitje tė palės shqiptare qė t'i shtojė pėrpjekjet pėr tė qėndruar nė kėmbėt e veta".
Shefi i diplomacisė dhe kreu i kishės ruse janė kundėr zgjidhjes sė njėanshme pėr Kosovėn

Nikozi/Moskė 10 dhjetor - Rusia paralajmėron Perėndimin qė njohja e shpalljes sė njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės mund tė shkaktonte "reagim vargor" tė problemeve nė Ballkan dhe pėrtej, tha Lavrov. Ndėrkaq patriarku i Moskės dhe i tėrė Rusisė Aleksej II u bėri thirrje tė krishterėve tė Perėndinit qė tė "rishqyrtojnė ndėrgjegjen" kur bėhet fjalė pėr Kosovėn. "Dua tė theksoj se shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės dhe njohja e njė pavarėsie tė tillė nuk do tė mbetet pa pasoja", tha ministri i Jashtėm i Rusisė Sergei Lavrov, pas takimit me presidentin e Qipros, Tasos Papadopulos. Nga ana e tij, patriarku rus ka thėnė pėr shtypin e Beogradit se "problemi i Kosovės nuk mund tė zgjidhet nė mėnyrė tė njėanshme, pa njė dialog konstruktiv qė do tė merrte parasysh interesat e tė dyja palėve. Aleksej ka vlerėsuar se njė gatishmėri e Vatikanit qė tė thellojė dialogun me kishėn ortodokse mund tė gjejė shprehje tė plotė nė mbrojtjen e serbėve dhe tė vendeve tė kultit, duke thėnė se Kosova ėshtė "djepi i tyre shpirtror".

Lona
12-12-07, 13:35
Rusia shfuqizon Marrėveshjen pėr armėt konvencionale

Moskė, 12 dhjetor - Rusia ka vendosur qė dekreti pėr Marrėveshjen pėr armėt konvencionale nė Evropė, i vendosur nga presidenti Putin tė shfuqizohet zyrtarisht gjatė natės duke gdhirė dita e sotme. Nė konfliktin pėr instalimin e sistemit mbrojtės nga raketat nė Evropėn qendrore, Putin kishte njoftuar nė verė pėr njė ndėrprerje tė Marrėveshjes. Kjo Marrėveshje, e cila kishte hyrė nė fuqi nė 1992, mbahej si njė shtyllė bazė pėr ēarmatosjen pas luftės sė ftohtė. Marrėveshja ishte arritur mė 1990 mes NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės.

Njė fillim i ri nė marrėdhėniet gjermano-polake

Berlin, 12 dhjetor - Gjermania dhe Polonia, pas krizės sė krijuar vitin e kaluar, kanė nisur njė fillim tė ri nė marrėdhėniet mes tyre. Gjatė njė takimi nė Berlin tė kryeministrit tė ri tė Polonisė, Donald Tusks me kancelaren Angela Merkel, tė dy politikanėt deklaruan gatishmėrinė e tyre pėr bisedime themelore pėr tė gjitha temat. Merekl bėri tė ditur se sė shpejti do tė ketė konsultime qeveritare gjermano-polake. Merkel po ashtu e vlerėsoi interesant propozimin e kryeministrit Tusk pėr hapjen e njė muzeu evropian tė luftės mbarė botėrore, por jo qė tė jetė njė alternativė pėr projektet gjermane.

Dėnohet me 6 vjet burgim ish-presidenti peruan

Lima, 12 dhjetor - Ish presidenti peruan, Alberto Fuxhimori, pėr shkak tė abuzimeve gjatė ushtrimit tė mandatit tė tij u dėnua me gjashtė vjet heqje lirie. Njė gjykatė nė Lima e akuzoi 69 vjeēarin fajtor pėr shpėrdorim tė detyrės. Nga e hėna e ardhshme Fuxhimori do tė jetė pėrsėri nė njė proces tė ri pėr disa krime tė kryera ndaj njerėzve, pėr shkelje tė tė drejtave tė njeriut si dhe pėr pėrfshirje nė korrupsion.

Bani Ki Mn dėnon sulmet me bomba nė Algjer

Nju Jork, 12 dhjetor - Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-s, Ban KI-Mun, ka dėnuar ashpėr sulmet me bomba nė kryeqytetin algjerian, Algjer. "Sulmi terrorist ndaj Misionit tė Kombeve tė bashkuara nė kryeqytetin e Algjerisė ėshtė veprim i pahijshėm dhe i dėnueshėm", tha Mun. Po ashtu, Kėshilli i Sigurimit i dėnoi shumė ashpėr tė dy atentatet. Njė zėdhėnės i OKB-s tha nė Nju Jork se tė paktėn 11 punonjės tė Kombeve tė Bashkuara kanė humbur jetėn dhe tė tjerė ende konsiderohen tė humbur. Ministria e punėve tė brendshme tė Algjerisė ka fajėsuar degėn lokale tė Al-Kaidės pėr dy sulmet me bomba vdekjeprurėse nė kryeqytetin algjerian, ku humbėn jetėn mbi 26 njerėz dhe 177 tė tjerė u plagosėn. Sipas tė dhėnave nga spitalet, bėhet fjalė pėr rreth 60 tė vdekur.

Nisi punimet Konferenca pėr klimėn nė Bali

Bali, 12 dhjetor - Nė ishullin indonezian Bali ka nisur faza vendimtare e Konferencės botėrore pėr klimėn. Deri tė premten, ministrat do tė pėrpiqen qė tė bien dakord pėr njė mandat dhe njė plan tė ri pėr bisedime rreth njė marrėveshjeje tė re pėr mbrojtjen e klimės. Marrėveshja e protokollit tė Kjoto-s pėrfundon nė 2012. Ministri i Indonezisė, Raēmat Vitoelar, si mikpritės i kėsaj konference, bėri hapjen nė praninė edhe tė Sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-s, Ban Ki Mun, nė Nusa Dua.
Bisedime tė reja paqėsore izraelito-palestineze nė Jerusalem

Jerusalem, 12 dhjetor - Izraeli dhe palestinezėt dėshirojnė pėrsėri sot tė zhvillojnė bisedime paqėsore nė Jerusalem, tė cilat para rreth shtatė vjetėsh u ndėrprenė. Qėllimi ėshtė qė deri nė fund tė vitit t’u jepet zgjidhje disa problemeve nė konfliktin e krijuar nė Lindjen e Mesme. Tė dy palėt ranė dakord pėr kėtė nė Konferencėn pėr Lindjen e Mesme tė zhvilluar nė Anapolis tė SHBA-ve nė fund tė nėntorit. E diskutueshme mbetet para sė gjithash vendosja e kufijve pėr formimin e njė shteti tė ri nė tė ardhmen pėr palestinezėt, fati i mė shumė se katėr milionė refugjatėve si dhe kontrolli mbi Jerusalemin.

Lona
12-12-07, 13:36
Nga shpėrthime bombash nė Irak, vriten ose plagosen mbi 60 njerėz

Basra, Irak, 12 dhjetor – Nga shpėrthime bombash nė kryeqytetin shiitė Basra, tė provincės Majsan, nė jug tė Irakut janė vrarė ose janė plagosur sot (e mėrkurė) mbi 60 njerėz, kanė bėrė tė ditur burime spitalore, njofton Rojter. Bombat shpėrthyen nė njė parking automjetesh dhe nė njė treg nė qytetin Amara. Njė televizion irakian ka thėnė se kanė qenė tri shpėrthime. Ndėrkaq, BBCVorld bėn tė ditur se sipas policisė irakiane nė tri shpėrthime me makina bombė nė qytetin irakian Amara, 350 km nė jug tė Bagdadit, janė vrarė rreth 30 njerėz dhe janė plagosur 47 tė tjerė.

Tribunali i Hagės dėnon ish-gjeneralin serb me 33 vjet burg pėr granatimin e Sarajevės

Hagė, 12 dhjetor – Tribunali i Kombeve tė Bashkuara ka dėnuar sot (e mėrkurė) ish-gjeneralin serb tė Bosnjės me 33 vjet burg pėr urdhėrimin e granatimit tė pėrgjakshėm tė Sarajevės dhe terrorizimin e civilėve gjatė luftės nė Bosnjė nė vitet 1992-1995, njofton Rojter. Gjykatėsit e shpallėn fajtor Dragomir Milosheviqin pėr krime qė pėrfshijnė pėrgjegjėsinė pėr terror, vrasje dhe sulme kundėr civilėve.

Nga njė zjarr nė njė ndėrtesė 28-katėshe nė Kinė, vdesin tė paktėn 19 njerėz

Pekin, 12 dhjetor – Nga njė zjarr qė ka shpėrthyer nė njė shitore nė katin pėrdhesė dhe pastaj flaka ėshtė ngjitur nė bllokun e apartamenteve tė epėrme, kanė vdekur sot (e mėrkurė) tė paktėn 19 njerėz, kanė bėrė tė ditur mediet, njofton Rojter. Nga shpėrthimi kanė mbetur tė ngujuar shumė njerėz nė njė ndėrtesė 28-katėshe nė qytetin Venzhou nė provincėn bregdetare Zhejiang. Mbi 100 njerėz janė shpėtuar deri tash, kurse puna pėr shpėtimin e tė tjerėve po vazhdon.

Nga njė shpėrthim i njė makine bombė afėr Bejrutit, vritet njė gjeneral i armatės libaneze

Bejrut, 12 dhjetor – Nga njė shpėrthim i njė makine bombė nė periferinė e pasur tė krishterė afėr Bejrutit ėshtė vrarė sot (e mėrkurė) njė gjeneral i armatės libaneze, i cili pritej tė merrte postin e shefit tė armatės nga gjenerali Mishel Suleiman, i cili ėshtė bėrė president, njofton Rojter. Nė kėtė sulm ėshtė vrarė gjeneral brigade, Francois al-Haxh, udhėheqės operativ i armatės dhe disa truproje. Shpėrthimi, qė ndodhi nė Bakuba, goditi makinėn e tij, thuhet nė kumtesėn ushtarake.

Lona
12-12-07, 13:41
SHBA-tė mbėshtesin iniciativėn e Italisė pėr Kosovėn

Uashington, 12 dhjetor - Ministri italian i Punėve tė Jashtme Masimo d'Alema deklaroi mbrėmė nė Uashington pas takimit me sekretaren amerikane tė Shtetit, Kondoliza Rajs, se SHBA-tė mbėshtesin iniciativėn e Italisė pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. "I kam shprehur zonjės Rajs qėndrimin e Italisė se ėshtė i domosdoshėm procesi i mbikėqyrjes dhe iniciativa evropiane qė sa mė parė tė vendoset misioni evropian nė Kosovė, dhe njėkohėsisht edhe ekzistimi i masave nė dobi tė Serbisė", tha D'Alema para gazetarėve pas pėrfundimit tė bisedės nė Departamentin e Shetit, njofotn Ansa. Shefi i diplomacisė italiane tha se Rajs ka mbėshtetur njė qėndrim tė tillė, sikurse dhe iniciativėn e Italisė dhe debatin nė Kėshillin e Evropės pėr Kosovėn.

Uniteti i Evropės, parakusht pėr stabilitetin nė fazėn vendimtare tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės

Romė, 12 dhjetor - Uniteti i Evropės ėshtė parakusht pėr ruajtjen e stabilitetit nė Ballkan nė kėtė fazė vendimtare tė pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės, tha zėvėndės ministri i Jashtėm italian, Famiano Kruēaneli. "Evropa duhet t'i qaset kėtij procesi duke ruajtur unitetin e saj. Nė tė kundėrtėn, situata do tė dilte nga kontrolli", vlerėsoi Kruēaneli nė fjalimin e tij pėr Kosovėn nė Komisionin pėr Marrėdhėnie tė Jashtme nė Senat italian. "Nisur nga fakti se Serbia realisht rreth 10 vjet nuk ka sovranitet mbi Kosovėn", tranzicioni i Kosovės duhet tė vazhdojė nėn patronazhin e bashkėsisė ndėrkombėtare, ka thėnė zyrtari italian

Bokajoni: BE nė Kosovė duhet tė ketė jo vetėm prani ushtarake por edhe diplomatike dhe politike

Beograd, 12 dhjetor - "Greqia konsideron qė Bashkimi Evropian duhet tė jetė i pranishėmn nė Kosovė, jo vetėm nėpėrmjet KF0R-it, por dhe nė mėnyrė diplomatike dhe politike", ka deklaruar shefja e diplomacisė greke, Dora Baojani. Nė njė intervistė pėr gazetėn e Beogradit "Veēernje novosti", ajo tha se "pėr dėrgimin e misionit tė BE-sė nė Kosovė, rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit tė KB ėshtė bazė e mjaftueshme. "Konsiderojmė qė ėshtė shumė me rėndėsi qė BE-ja tė jetė e pranishme nė Kosovė dhe tė marrė pėrgjegjėsinė, sepse ēėshtja e Kosovės ėshtė ēėshtje evropianė", theksoi Bakojani. E pyetur nėse BE-ja dhe Greqia do ta njohin e pavarėrinė e njėanshme tė Kosovės, ministrja greke tha se "ėshtė ende herėt tė flitet pėr pavarėsinė e Kosovės, si pėr pėr njohjen eventuale tė asaj pavarėsie", duke thėnė se "duhet dhėnė kohė kohės".
"Tajms": Kritikėt e pavarėsisė sė Kosovės nė Perėndim janė bartės tė "revizionizmit tė neveritshėm"

Londėr, 12 dhjetor - Gazeta "Tajms" boton njė tekst autorial tė kolumnistit Entoni Llojd lidhur me ēėshtjen e pavarėsisė sė Kosovės. Gazetar Llojd, i cili ka mbuluar konfliktin e Kosovės, nė kėtė artikull pohon qė Kosova e meriton tė jetė e lirė dhe se nuk duhet dėgjuar se ēfarė thonė pesimistėt. Ai shkruan se kritikėt e pavarėsisė sė Kosovės nė Perėndim janė bartės tė "revizionizmit tė neveritshėm". Ky revizonizėm bazohet nė mohimin e dy fakteve: i pari qė Serbia ėshtė pėrgjegjėse pėr masakėr tė shqiptarėve tė Kosovės midis 1998 dhe 1999, dhe fakti i dytė, qė 800 mijė shqiptarė braktisėn Kosovėn duke ikur nga njėsitė ushtarake tė Serbisė, e jo nga bombat e NAT0-s. Gazetari i "Tajmsit" qėndrimin e tij e ilustron me njė ngjarje nė Isniq, nė jugperėndim tė Kosovės, ku ka qenė i pranishėm. Atėherė, nė verė tė vitit 1998, 40 mijė shqiptarė tė rrethuar nga policėt e Serbisė shikonin sesi u digjej fshati, tė cilin policėt sapo ia kishin vėnė flakėn. Serbėt praktikisht e kanė humbur pa kthim Kosovėn mė 1999. Shumica e kosovarėve dėshiron pavarėsi dhe mbi tė gjitha, ata e kanė merituar pavarėsinė - thekson Llojd. Autori thotė se megjithė zhurmėn e Koshtunicės, shumica e serbėve janė tė preokupuar me problemet e veta ekonomike se sa me statusin e Kosovės dhe nuk duket tė jenė tė gatshėm qė tė sakrifikojnė lidhjet me BE pėr hirė tė marrėdhėnieve me Rusinė. Pasi i kanė humbur katėr luftėra gjatė 16 viteve tė fundit ata nuk janė duke u ngutur pėr tė filluar edhe ndonjė tjetėr, thotė autori Entoni Llojd, dhe megjithė zhurmėn e politikanėve, nuk ka patur asnjė shenjė se a janė mobilizuar forcat serbe.

Uashingtoni dhe Roma me qėndrime tė pėrafėrta pėr Kosovėn

Uashington, 12 dhjetor - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka biseduar pėr situatėn nė Kosovė me presidentin italian Xhorxho Napolitano nė Uashington. Pas takimit nė Zyrėn ovale, kreu i shtetit italian Napolitano u tha gazetarėve se "posaēėrisht kanė biseduar pėr Kosovėn, kanė konfirmuar afrinė e qėndrimeve nė lidhje nė mėnyrėn me tė cilėn duhet pėrballur me statusin e Kosovės, duke pasur parasysh situatėn e pėrgjithshme komplekse nė rajon".

Parisi zyrtar kundėr negociatave tė reja ndėrmjet Beogradit e Prishtinės

Paris, 12 dhjetor - Ministria franceze e Punėve tė Jashtme ka vlerėsuar se nuk ka nevojė qė tė zhvillohen negociata tė reja ndėrmjet Beogradit e Prishtinės dhe se duhet zgjidhur statusin pėr Kosovėn. "Na vjen keq qė Beogradi e Prishtina dėshtuan pėr tė gjetur marrėveshjen. Treshja ndėrmjetėsuese ka shteruar tė gjitha mundėsitė qė tė arrihet njė zgjidhje me marrėveshje, por asnjėra nga ato nuk ka mundėsuar qė qėndrimet tė afrohen. Edhe ne mendojmė sikur negociatori evropian Volfgang Ishinger se negociatat e reja ndėrmjet Beogradit e Prishtinės nuk ka kurrfarė gjasash tė kenė sukses", thuhet nė njė komunikatė. "Koha ėshtė qė Kosovės t'i caktohet statusi qė i pėrgjigjet synimeve tė popullatės sė saj, ndėrsa bashkėsisė serbe nė Kosovė t'i ofrohen tė gjitha garancitė. Dėshirojmė qė bashkėsia ndėrkombėtare dhe Bashkimi Europian tė angazhohen me praninė e vet nė Kosovė pėr tė mbikėqyrur zbatimin nė vepėr tė kėtij statusi", theksohet nė nė kėtė komunikatė tė Ministrisė franceze tė Punėve tė Jashtme.

Nuk duhet ngutur me pavarėsimin e Kosovės, thotė Rupel

Bruksel, 12 dhjetor - Bashkimi Evropian duhet ta trajtojė me kujdes krijimin e zgjidhjes pėr statusin e Kosovės dhe t'i ofrojė Serbisė perspektivėn e kandidatit pėr pranim nė Bashkimin Evropian, ka thėnė Ministri i Jashtėm i Sllovenisė, Dimitrij Rupel. "Nuk do tė shkojė aq shpejt siē do ėt dėshironim ne", thja Rupel. Mė tutje nė njė intervistė pėr agjencinė Rojters, Rupel, vendi i tė cilit merr prej 1 janarit Presidencėn e radhės sė Bashkimit Evropian, tha se procesi i Kosovės drejt pavarėsisė nuk duhet tė jetė i shpejtė, pasi BE sė i duhet njė rrugė graduale pėr tė mbetur unike. "Mendimi i ministrave tė BE sė ėshtė se ne duhet tė lėvizim ngadalė dhe racionalisht", tha Rupel dhe shtoi se ishte i inkurajuar me faktin se liderėt e Kosovės kanė premtuar se do tė konsultohen me BE nė. "Ne do tė dėshironim tė pajtoheshim me ta pėr atė se si do tė shkohet pėrpara dhe tė jemi tė sigurtė se nuk do tė ketė krizė", ka thėnė shefi i diplomacisė sllovene Dimitrij Rupel.

Lona
12-12-07, 13:46
Merkel e Putin janė dakord qė tė shmanget acarimi i situatės rreth Kosovės

Berlin, 12 dhjetor - Kancelarja gjermane Angela Merkel dhe Presidenti rus, Vladimir Putin, kanė rėnė dakord se hapat e mėtejshme nė Kosovė do tė bėhen mbas konsultave me palėn ruse. Zėdhėnėsi i qeverisė gjermane, Ulrih Vilhelm (Ulrich Wilhelm) tha se Angela Merkel kishte telefonuar me presidentin Putin. "Pozicionet mes Rusisė dhe Bashkimit Evropian pėr ēėshtjen e Kosovės vazhdojnė tė jenė tė ndryshme, por u ra dakord qė duhet tė shmanget me ēdo kusht acarimi i situatės dhe se "duhet tė merremi vesh pėr hapat e mėtejshėm", tha Vilhelm. Gjermania edhe mė parė ėshtė shprehur pėr mosanashkalimin e Rusisė nė ēėshtjen e Kosovės.
Gjermania reagon me rezerva ndaj paralajmėrimit tė Tadiqit

Berlin, 12 dhjetor - Gjermania zyrtare ka reaguar me rezerva ndaj paralajmėrimit Presidentit serb, Boris Tadiq, pėr t'u ankuar nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės, nė rast se Kosova do tė shpallė pavarėsinė. Nuk ėshtė shumė e qartė se a i pėrmbush Serbia tė gjitha rregullat qė i kėrkon njė procedurė e tillė, tha zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme gjermane, Martin Jeger (Jaeger), tė martėn nė Berlin. "Serbia ka njė histori tė vetėn me Gjykatėn Penale Ndėrkombėtare dhe lind pyetja se a mund tė shtrihet statuti i kėsaj Gjykate deri nė Serbi dhe se a mund tė pėrdoret ai edhe pėr ēėshtje territoriale", u shpreh Jeger. Jeger tha mė tej se tani vendet e Bashkimit Evropian janė shumė afėr njė qendrimi unik pėr tė ardhmen e Kosovės.
(Me vjen te qesh shume me presidentin e Serbise vertet duket si femije hahahaha)
BE duhet fuqishėm tė deklarojė se shembulli i Kosovės ėshtė unik, thotė Bullgaria

Sofje, 12 dhejtor - Bashkimi Evropian duhet fuqishėm tė deklarojė se shembulli i Kosovės ėshtė unik dhe nė asnjė mėnyrė nuk do tė krijojė precedent, - u ka thėnė Ministri i Jashtėm i Bullgarisė Ivajlo Kalfin kolegėve tė tij evropian nė Bruksel. Kėtė prononcim e ka bėrė tė ditur Ministria e Jashtme e Bullgarisė. Mėtutje, Kalfin ka thėnė se propozimi i tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara Marti Ahtisari pėr pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn mbetet e vetmja mundėsi qė garanton procesin politik nė Kosovė. Ai theksoi edhe domosdoshmėrinė qė "institucionet e Kosovės tė garantojnė njė shoqėri multietnike, multikulturore dhe demokratike".

Asambleja e KE ka miratuar njė draft rezolutė pėr Kosovėn

Bruksel, 12 dhjetor Asambleja e Kėshillit tė Evropės pėr tė drejtat e njeriut, ka miratuar njė draft rezolutė pėr Kosovėn nėpėrmjet sė cilės i bėhet thirrje Kėshillit tė Sigurimit tė OKB s.ė qė tė tejkalojė dallimet ekzistuese dhe tė imponojė njė zgjidhje pėr statusin e Kosovės. Kjo projektrezoltė ėshėt hartuar nga Lordi Rasel Xhonston.

Presidenti Sejdiu priti drejtorin e CARITAS it pėr Kosovė

Prishtinė, 12 dhjetor - Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu priti dje pasdite Don Viktor Sopin, drejtor i CARITAS it pėr Kosovė, me tė cilin bisedoi pėr pėrshpejtimin e procesit tė transformimit tė pėrfaqėsisė sė CARITAS it nė Kosovė nė CARITAS nacional tė shtetit tė pavarur tė Kosovės. Sipas njė kumtese, Presidenti i Kosovės shprehu falėnderimet pėr kontributet e ēmuara qė ka dhėnė CARITAS i i Kosovės dhe mbėshtetjen e tij pėr kėtė organizatė tė rėndėsishme humanitare. Ai pohoi se procesi i transformimit do tė pėrfundojė sė shpejti dhe Kosova do tė mund tė ketė CARITAS in e saj si tė gjitha shtetet e tjera sovrane.

Kreu i AKB sė dhe shefi i Zyrės bullgare nėnshkruan njė memorandum mirėkuptimi

Prishtinė, 12 dhjetor - Kryetari i Agjencisė Kosovare tė Biznesit Agim Shahini dhe shefi i Zyrės bullgare nė Prishtinė, Nikollaj Kolev kanė nėnshkruar dje njė memorandum tė mirėkuptimit dhe bashkėpunimit pėrmes sė cilit synojnė krijimin e njė mjedisi mė tė volitshėm ekonomik me tė dy vendet. Me kėtė memorandum ndėr tė tjera parashihet tė mbahen takime ndėrmjet bizneseve, vizita studimore tė karakterit tė prėgjithshėm, trajnime profesionale, si dhe lehtėsim tė marrjes sė vizave pėr biznesmenėt kosovarė. "Nė Kosovė aktualisht veprojnė shumė biznese nga Bullgaria, por ky numėr do tė rritet edhe mė shumė nė tė ardhmen", tha shefi i Zyrės bullgare nė Prishtinė, Nikollaj Kolev.

Ministria e Shėndetėsisė u jep pesė ditė afat qendrave spitalore private qė tė licencohen

Prishtinė, 12 dhjetor Me qėllim tė zbatimit tė standardeve mjekėsore, Ministria e Shėndetėsisė ka nxjerrė njė udhėzim administrativ, duk u dhėnė pesė ditė afat qendrave spitalore private nė Kosovė qė tė licencohen. Afati i aplikimit pėr licencė ka filluar tė martėn, ndėrkaq pėrfundon tė premtėn. Nga ana tjetėr, pėrfaqėsues tė institucioneve private shėndetėsore pohojnė se pikėrisht procedurat e tilla administrative, po e rėndojnė edhe mė shumė shėndetėsinė kosovare.

Lona
13-12-07, 14:31
Nga stuhia tropikale Olga nė Karaibe, vdesin tė paktėn 14 njerėz

Porto Riko, 13 dhjetor – Stuhia tropikale Olga, ciklon i rrallė nė dhjetor, ka shkaktuar vėrshime dhe rrėshqitje tė mėdha tė dheut nė Karaibe, ku kanė humbur edhe tė paktėn 14 njerėz, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt, njofton BBCVorld. Mė sė rėndi ėshtė goditur Republika Diomenikane, ku kanė vdekur 11 vetė dhe mijėra tė tjerė kanė lėnė shtėpitė. Dy vetė njoftohet tė kenė vdekur nė Haiti

Nga bombat e mortajave vriten tė paktėn 9 vetė nė Mogadishu

Mogadishu, Somali, 13 dhjetor – Nga bombat e mortajave janė vrarė sot (e enjte) tė paktėn nėntė vetėn nė tregun Bakara, shumė tė frekuentuar, tė kryeqytetit somalez Mogadishu, njofton Rojter. Ky ėshtė sulmi mė i ri, pėr tė cilin fajėsohen rebelėt islamistė, kanė thėnė dėshmitarėt. Nė kėtė sulm janė vrarė dy gra dhe shtatė burra, kurse janė plagosur disa tė tjerė.

Nė luftimet nė Afganistan, vriten dhe arrestohen qindra kryengritės

Kabul, 13 dhjetor – Trupat afgane dhe tė koalicionit tė NATO-s kanė vrarė, kanė plagosur dhe kanė arrestuar qindra kryengritės gjatė luftimeve nė Musa Qala, nė provincėn Helmand, qė ėshtė bastion i kryengritėsve talibanė, ka bėrė tė ditur sot (e enjte) Ministria e Mbrojtjes, njofton Rojter. Mijėra trupa afgane dhe tė Forcave ISAF tė NATO-s kanė marrė qytetin Musa Qala nė njė nga operacionet mė tė mėdha, tė kryer nga armata afgane.

Janė shėnuar pėrparime tė dukshme nė procesin e kthimit nė Kosovė

Prishtinė, 13 dhjetor Grupi Punues pėr standardin III dhe IV, qė kryesohet nga Ministria e Administrimit tė Pushtetit Lokal, vlerėsoi sot se janė shėnuar pėrparime tė dukshme nė procesin e kthimit nė Kosovė. Grupet punuese gjatė takimit tė rregullt kanė raportuar pėr zhvillimet e fundit nė implementimin e standardit tre dhe katėr. Ata vlerėsuan se gjatė kėsaj kohe janė bėrė mjaft tė arritura nė "Lirinė e lėvizjes", dhe nė "Kthimin e qėndrueshėm" Besnik Osmani, sekretar i pėrhershėm i MAPL tha se nė Fushė Kosovė janė kthyer 30 familje dhe ky sipas tij, ėshtė njė rezultat konkret i kėtij tre javorit tė fundit. Ai bėri tė ditur se MAPL e ka finalizuar udhėzimin e ri administrativ qė do tė rregullojė transportin humanitar nė Kosovė. "Ėshtė njė trekėndėsh i bashkėpunimit midis Ministrisė sė Kthimit, asaj tė Pushtetit Lokal dhe MTPT sė dhe kėtė besoj se do tė jenė nė fuqi ta nėnshkruajnė javėn e ardhshme", tha Osmani. Ai tha se hapja e zyrės sė qeverisė sė serbisė nė veri tė Mitrovicės e ka dėmtuar imazhin e mirė tė kėtij procesi.

Merkel falenderon Ishingerin, pėr "fantazinė dhe forcėn qė pėrdori" nė procesin pėr Kosovėn

Berlin, 13 dhjetor - Kancelarja gjermane Angela Merkel, nė njė njė fjalim qė mbajti nė parlamentin gjerman pėr reformimin e Bashkimit Europian, theksoi se "roli qė luan Evropa nė globalizim bėn pjesė edhe politika e jashtme dhe e sigurisė". Pėr tė pėrfaqėsuar nė mėnyrė efektive interesat nė fushėn e sigurisė, tha ajo, duhet vullneti politik, duke marrė se shembull ēėshtjen e statusit tė Kosovės. "Me tė (Kosovėn) do tė merret Kėshilli i Evropės pasnesėr, pasi u morėn njė herė ministrat e jashtėm. Pėr fat tė keq bisedimet midis shqiptarėve dhe serbėve pėrfunduan pa sukses, por ishte e rėndėsishme qė tė zhvillohej edhe ky proces bisedimesh, pėr tė thėnė se vėrtet i provuam tė gjitha, dhe pėr tė shtuar kontaktet", tha Merkel para depetutėve dhe falenderoi Ishingerin, pėr siē tha "fantazinė dhe forcėn qė pėrdori" nė procesin pėr Kosovėn. Merkel porositi Bashkimin Europian "qė tė luftojė pėr stabilizimin e rajonit", si dhe tė "marrė pėrgjegjėsinė".

Qėndrimi i Uashingtonit nuk ėshtė nėse Kosova do tė bėhet e pavarur, por si tė realizohet ajo, thotė Gvozdev

Uashington, 13 dhjetor - "Treshja e madhe" evropiane - Britania, Franca dhe Gjermania, si dhe disa vende skandinave dhe tė Evropės Qendrore po shyrtojnė mundėsinė qė Kosova tė bėhet ēėshtje evropiane, tė cilėn Evropa do ta zgjidhte pa njė rezolutė tė re, e qė pastaj t'u bashkohet SHBA-ja me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, me siguri nė muajt e parė tė tė vitit tė ardhshėm, - vlerėson analisti amerikan, Nikola Gvozdev, redaktor i revistės "National Interest". Gvozdev tha pėr "Zėrin e Amerikės" qė nėse zgjidhja pėr Kosovėn nuk gjendet nė Kėshillin e Sigurimit pėr shkak tė kundėrshtimit tė Rusisė, atėherė "SHBA-tė me njė numėr bashkėmendimatėrsh do tė niset nė drejtim tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės". "Lirisht mund tė them qė Uashingtoni angazhohet pėr njė opsion tė tillė, nė vend tė vazhdimit tė negociatave. E vetmja gjė qė mund tė ndikojė nė ndryshimin e qėndrimit amerikan do tė ishte qėndrimi i BE -sė qė negociatat duhet vazhduar... Mirėpo, pėr momentin, qėndrimi i Uashingtonit nuk ėshtė ai nėse Kosova duhet tė bėhet e pavarur, por si tė realizohet ky qėllim", thotė Gvozdev. Sipas kėtij analisti, ēėshtja e Kosovės nuk ka shumė lidhje me atė qė po ndodh nė Evropėn Juglindore, por me zgjedhjet presidenciale nė SHBA. Demokratėt mund tė thonė se e pėrfunduan atė qė Bill Klinton e nisi me intervenimin e NAT0-s mė 1999. Nga ana tjetėr, disa republikanė thonė se pavarėsia e Kosovės mund tė jetė njė "storje e suksesshme" e republikanėve. "Pra mendoj qė politika e brendshme amerikane nė njė masė tė dukshme motivon qėndrimin amerikan ndaj Kosovės", tha Govzdev, i pyetur se pėrse Uashingtoni mbėshtet aq fuqishėm pavarėsinė e Kosovės.

Lona
14-12-07, 14:26
Luftime me tė vrarė nė Mogadishu

Mogadishu, 14 dhjetor – Nė luftimet nė kryeqytetin somalez, Mogadishu, janė vrarė tė paktėn 17 vetė dhe janė plagosur rreth 50 tė tjerė. Gjatė pėrleshjeve mė tė rėnda qė prej fundit tė tetorit, u qėllua me predha edhe tregu mė i madh i Mogadishut. Gjatė javėve tė kaluara, nga Mogadishu janė zhvendosur rreth 600 mijė banorė

Konferenca pėr klimėn nė Bali pa marrėveshjeje tė re

Bali, 14 dhjetor – Nė konferencėn e OKB-sė pėr klimėn nė Bali po vazhdojnė mosmarrėveshjet nė lidhje me reduktimin e emisioneve tė gazit CO2. Grupi prej 40 ministrash tė ambientit, ndėr ta edhe ai gjerman Sigmar Gabriel, nuk ka arritur ende nė njė pėrfundim tė pėrbashkėt pėr miratimin e njė marrėveshjeje tė re pėr klimėn. Tė 190 shtetet pjesėmarrėse nuk kanė arritur tė bien dakord, nėse nė kėtė marrėveshje duhen tė pėrfshihen qėllime konkrete nė lidhje me reduktimin e emisioneve tė CO2. BE-ja synon qė vendet e industrializuara t'i pakėsojnė kėto emisione deri nė vitin 2020 nė masėn 40 pėr qind. SHBA dėshiron qė pėr tė tilla tema tė bisedohet pas dy vjetėsh. Qėndrimin e SHBA-ve e pėrkrahin Kanadaja, Japonia dhe Arabia Saudite dhe, me sa duket, tani edhe India dhe Rusia.

Nga persona tė armatosur rrėmbehet njė kėshilltar i lartė i kryeministrit palestinez

Gaza, 14 dhjetor – Njė kėshilltar i lartė nė qeverinė palestineze ėshtė rrėmbyer sot (e premte) nga persona tė armatosur dhe tė panjohur nė Rripin e Gazės, tė kontrolluar nga Hamasi, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė Al Fatahut, tė presidentit Mahmud Abas, njofton Rojter. Zyrtarėt kanė thėnė se Omar al-Goul, qė ishte kėshilltar i kryeministrit, Salam Fajad, dhe ėshtė marrė nga shtėpia e tij nė Gaza nė orėt e hershme tė mėngjesit. Deri tash askush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr rrėmbimin e tij.


"Gardian" shkruan se misioni i BE sė mund tė dėrgohet nė Kosovė "qė nesėr", nėse hapet drita jeshile

Londėr, 14 dhjetor - Nė numrin e sotėm gazeta "Gardian" boton njė korrespondencė nga Brukseli, ku ēėshtja e statusit tė Kosovės pritet tė pritet tė diskutohet "pėr tė paktėn dy orė" gjatė samitit tė ministrave tė Jashtėm tė BE sė. Duke cituar zyrtarė tė BE sė, "Gardian" shkruan se misioni i BE sė mund tė dėrgohet nė Kosovė "qė nesėr", nėse pėr tė do tė hapet drita jeshile politikisht. Por gazeta thekson se komuniteti ende nuk e ka arritur konsensusin e plotė pėr kėtė ēėshtje. Nė samitin e fundit, rreth 16 vende nga 27 ishin pro pavarėsisė pėr Kosovėn. Qipro, Greqia, Sllovakia dhe Greqia mbeten ende kundėr pa njė marrėveshje me Serbinė. "Gardian" shkruan se katėr ministrat e jashtėm tė vendeve kryesore evropiane nė njė letėr tė pėrbashkėt kanė ngritur shqetėsimin pėr "shanset e pakta" qė ka sigurimi i konsensusit pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB sė. Ēėshtja e Kosovės pritet tė diskutohet javėn e ardhshme nė Kėshill dhe Serbia e Rusia pritet tė kėrkojnė vazhdimin e negociatave me shqiptarėt. Ambasadori britanik nė OKB, duke nėnkuptuar planin e BE sė qė do tė debatohet tė premten i ka deklaruar gazetės se nuk shpresonte qė tė arrihej konsensus nė KS dhe pėr kėtė arsye, sipas tij, pėrgjegjėsinė duhet ta merrnin 'organizma tė tjerė'.

Dobins: Prishtina do tė shpallė "jo deklaratėn e njėanshme, por multilaterale pėr pavarėsinė"

Uashington, 14 dhjetor - Ish-emisari i presidentit amerikan Bill Klinton pėr Ballkanin, Xhems Dobins, thotė se ēėshtja e pavarėsisė sė Kosovės ende ėshtė "kontraverse nė disa vende evropiane", ndonėse sipas tij shumica e tyre janė tė gatshme ta njohin pavarėsinė e Kosovės, pa marrė parasysh nėse Kėshilli i Sigurimit tė KB e pranon ose jo zgjidhjen e tillė. Nė njė intervistė pėr "Zėrin e Amerikės", Dobins vlerėsoi se pas takimit tė Kėshillit tė Sigurimit mė 19 dhjetor, "qeveria e Kosovės do tė shpallė jo deklaratėn e njėanshme, por multilaterale pėr pavarėsinė", por me pajtimin e vendeve qė janė tė gatshme ta njohin pavarėsinė e Kosovės. Kjo, sipas Dobinsit, do tė ndodhė gjatė disa muajve tė ardhshėm. Sa i pėrket statusit tė ardhshėm tė Kosovės, Dobins nuk pret qė do tė ketė ndonjė ndryshim nė qėndrimin amerikan. Ai vlerėsoi se qėndrimi amerikan do tė mbetet i njėjtė, qė statusi i ardhshėm i Kosovės "duhet tė jetė i pranueshėm pėr shumicėn e popullsisė Kosovės". Dobins nuk beson se cilido analist objektiv mund tė pėrfundojė se "ndonjė opsion tjetėr do tė ishte i pranueshėm pėr administrtėn amerikane". Duke folur pėr kundėrshtimin e Serbisė ndaj njė rezutati tė tillė, Dobins tha se "qėndrimi i tanishėm i Serbisė paraqet refuzimin qė tė pėrballet me realitetin". Ai gjithashtu nuk beson qė kryeministri serb apo cilido politikan i pėrgjegjshėm serb do tė dėshironte tė qeveriste me tė vėrtetė me Kosovėn.

hasanmehmeti
16-12-07, 15:34
Paralajmėrim pėr njė konflikt tė mundshėm mes Amerikės dhe Rusisė




Shkruar nga Amir
2007-12-16 10:46
IRIB-Shefi i shtabit tė pėrgjithshėm tė ushtrisė ruse gjen. Juri Balojevski nė njė emission televiziv deklaroi se Rusia ėshtė e gatshme tė pėrdorė raketat balistike bėrthamore, nė rast tė ndonjė kėrcėnimi ushtarak nga ana e SHBA. Gjen Balojevski theksoi se plani amerikan pėr dislokimin e sistemeve anti-raketore nė Poloni dhe nė Republikėn ceke ėshtė njė kėrcėnim ushtarak pėr sigurinė kombėtare tė Rusisė dhe shtoi se justifikimet e paraqitura nga pala amerikane nė lidhje me kėtė projekt janė qeshtarake dhe mashtrim i madh. Funksionarėt amerikanė kanė deklaruar se sistemet anti-raketore nė Evropėn lindore kanė pėr qėllim pėrballjen me kėrcėnimet raketore tė vendeve tė tjera dhe nuk drejtohen kundėr Rusisė.

Skandal i ri i forcave amerikane nė Irak




Shkruar nga Amir
2007-12-16 10:45
IRIB- Gazetat irakiane kanė publikuar njė skandal tjetėr tė forcave pushtuese amerikane nė Irak qė ka shkaktuar irritimin e popullit irakian. Gazeta Shargh shkruante se dhjetė agjentė tė sigurimit tė kompanisė amerikane Halliburton kanė pėrdhunuar njė punonjėse irakiane tė kėsaj kompanie. Kjo gazetė shkruan se megjithėse pėrdhumi i grave irakiane qė bashkėpunojnė me kompanitė amerikane nuk ėshtė dicka e re, akti i fundit vėrtetoi edhe njėherė pėr popullin irakian egėrsinė e forcave pushtuese amerikane. Gazeta Shargh shkruan se kjo femėr irakiane tashmė ndodhet nė njė krizė tė rėndė psiqike.

Irani ndėr 30 vendet mė tė zhvilluara nga aspekti shkencor




Shkruar nga Amir
2007-12-16 10:47
IRIB-RII radhitet ndėr 30 vendet mė tė pėrparuara tė botės pėrsa i pėrket prodhimit tė shkencės. Ministri i shkencės dhe i teknologjisė i RII z Muhamed Mehdi Zahedi deklaroi se nė renditjen botėrore pėrsa i pėrket prodhimit tė shkencės, Irani renditet ne grupin e parė tė pėrbėrė nga 30 vende tė botės. Z Zahedi theksoi se nė degėn e matematikės Irani renditet nė vendit e 11 nė botė, nė degėn e mekanikės i 13-ti nė botė, i 11-ti nė degėn e Kimisė, i 22-ti nė degėn e inxhinierisė kimike dhe i 15-ti nė degėn e Polimerit duke zėnė njė vend tė lakmueshėm mes vendeve prodhuese tė shkencės.

Protesta anti-amerikane nė Itali




Shkruar nga Abed
2007-12-16 10:38
IRIB - Rreth 20 000 italianė dje kanė protestuar kundėr bazės ushtarake amerikane nė Viēenza. Rojter bėnė tė ditur se qeveria e Romano Prodit ėshtė kundėr zgjerimit tė kėsaj baze amerikane nė qytetin Viēenza. Por duhet theksuar se kryeministri italian Prodi nė fillim tė vitit 2007 miratoi kėrkesėn e SHBA pėr tė vendosur njė bazė ushtarake nė kėtė qytet. Protestuesit italianė dje kanė hedhur parulla kundėr SHBA dhe nga qeveria italiane kanė kėrkuar qė tė pengojė zgjerimin e bazės ushtarake amerikane.

Polonia nė tetor tė vitit 2008 tėrhiqet nga Iraku




Shkruar nga Abed
2007-12-16 10:35
IRIB - Kryeministri polak nė njė konferencė pėr media ka bėrė tė ditur se ky vend forcat ushtarake nga Iraku do t'i tėrheq nė tetor tė vitit 2008. Agjencia franceze e lajmeve njofton se Donald Tosek, kryeministri polak tė ketė thėnė se nga forcat amerikane kemi kėrkuar qė tė miratojnė largimin e ushtarėve tonė nga Iraku. Kryeministri polak, parti e tė cilit gjatė fushatės zgjedhore kishte premtuar popullin e kėtij vendi se do t'i tėrheq ushtarėt polak nga Iraku, ėshtė shprehur se tėrheqja e forcave nga Iraku ėshtė njė nga prioritetet e qeverisė.

Xhorxh Bush gjithnjė e mė i vetmuar




Shkruar nga Abed
2007-12-16 10:37
IRIB - Kanė dhėnė dorėheqje edhe dy kėshilltarė tjerė tė lartė tė presidentit amerikan Xhorxh Bush. Gazetat amerikane shkruajnė se presidenti amerikan dita-ditės po i zvogėlohet rrethi dhe po mbetet i vetėm. Herėn e fundit nga Shtėpia e Bardhė janė larguar Viliam Mc Goren, pėrgjegjėsi i pėrgatitjes sė fjalimeve tė Bushit dhe Kandida Volf, drejtoresh e ēėshtjeve ligjore tė Shtėpisė sė Bardhė. Gjithashtu vlen tė theksohet se dorėheqjet e fundit janė bėrė shumė pak kohė pas dorėheqjes sė kėshilltarit tė lart pėr ekonomie nė Shtėpinė e Bardhė. Kjo dėshmon qartė se Xhorxh Bush nuk ėshtė njeri qė tė tjerėt mund tė bashkėpunojnė me tė.

Lona
17-12-07, 16:03
Rusia i dėrgon Iranit karburante pėr centralin bėrthamor

Moskė, 17 dhjetor - Rusia njoftoi se ka bėrė dėrgesėn e parė tė karburanteve bėrthamore pėr centralin bėrthamor nė Iran. Ministria e jashtme nė Moskės tha se ka marrė garanca me shkrim se karburantet bėrthamore, qė janė dėrguar nė Bushehėr, nuk do tė pėrdoren pėr qėllime tė tjera.

Nga stuhitė e borės vdesin vdekur tė paktėn 2 persona nė Kanada dhe nė SHBA

Otava, 17 dhjetor - Stuhi tė mėdha tė borės kanė pėrfshirė Kanadėn lindore dhe zonat verilindore tė Shteteve tė Bashkuara, nga tė cilat kanė vdekur tė paktėn dy persona dhe kanė shkaktuar ērregullime nė trafikun ajror, njofton Rojter. Rreth qyteteve Toronto, Otava dhe Montreal, kanė rėnė rreth 40 cm borė. Reshje tė ftohta, stuhi tė borės dhe erėra tė fuqishme ka edhe nė disa shtete tė Nju Inglandit dhe tė rajonit tė Liqenėve tė mėdhenj. Aeroportet nė Kanada dhe nė SHBA janė detyruar tė anulojnė qindra fluturime.

Nė pėrleshjet nė Pnom Pen plagosen 3 priftėrinj budistė dhe 6 policė

Pnom Pen, 17 dhjetor - Tre priftėrinj budistė dhe gjashtė policė janė plagosur sot (e hėnė) nė pėrleshjet, qė shpėrthyen kur priftėrinjtė u pėrpoqėn tė dorėzojnė njė letėr protestuese nė ambasadėn vietnameze nė Pnom Pen, kanė bėrė tė ditur dėshmitarėt dhe zyrtarėt, njofton Rojter. Me kėtė rast, rreth 40 priftėrinj budistė u pėrpoqėn tė kėrkojnė nga ambasada vietnameze tė ndalohet persekutimi i budistėve. Kur u bllokua rruga e tyre, ata filluan tė hedhin shishe dhe tė godasin policinė, e cila ishte e paarmatosur.


Shtajnmajer: Evropa t'u thotė kosovarėve qė tani ėshtė e dėmshme tė vetėshpallen tė pavarur

Berlin, 17 dhjetor - Pas pėrsėritjes sė vazhdueshme tė Grupit tė Kontaktit qė tė dyja palėt duhet t'i pėrmbahen premtimeve tė tyre pėr heqjen dorė nga dhuna nė Kosovė, shefi i diplomacisė gjermane Frank-Valter Shtajnmajer deklaroi se Evropa duhet "t'u thotė kosovarėve se tani mė e dėmshme do tė ishte qė tė vetėshpallen tė pavarur, pa marrėveshje me bashkėsinė ndėrkombėtare". Shtajmajer nė njė intervistė pėr gazetėn "Frankfurter algemajne cajtung", u angazhua qė "nė rajonin e krizės tė mbetet prania ndėrkombėtare, qė tė formohet Misioni civil i politikės mbrojtėse dhe tė sigurisė, i cili do tė marrė pėrsipėr punėn nga UNMIK-u". Pyetjes se a do tė reagojė nė mėnyrė unike BE-ja nėse Kosova vetėshpallet e pavarur, Shtajnmajer tha: "Nuk besoj qė evropianėt do tė lejojnė qė pozicionet rreth kėsaj tė largohen mes tyre". Ministri i Jashtėm gjerman kujtoi se Kosova nuk ėshtė temė e re, por pjesė e njė storjeje tė njėjtė e cila tashmė ėshtė mbyllur me Slloveninė, Kroacinė dhe Bosnjėn e Hercegovinėn.


UP nis projektin e "Universitetit Dimėror tė Prishtinės"

Prishtinė, 17 dhjetor Universiteti i Prishtinės me pėrkrahje tė kompanisė "Business & Strategies in Europe" pėr herė tė parė 50 studentėve do t'u mundėsojė qė gjatė muajit mars tė vitit tė ardhshėm, tė vijojnė Universitetin Dimėror, i cili do tė jetė i pėrqendruar nė temėn "E drejta evropiane". Sipas organizatorėve tė Universitetit Dimėror, ky projekt do tė organizohet pėr studentėt e tė dy niveleve - Bachelor dhe Master dhe do tė jetė i kredituar sipas standardit ECTS, qė do tė mund tė zėvendėsojė njė kurs tė zgjedhur nga planprogrami i rregullt akademik dhe do tė realizohet nė gjuhėn angleze. Programi ka pėr qėllim qė t'i kontribuojė hartimit tė kurikulės sė programit tė ri Master nė "Studime evropiane". Rektori i UP sė, Enver Hasani, shprehu besimin se viteve tė tjera tė ketė mė shumė donacione pėr ta bėrė kėtė projekt tradicional. Hasani bėri tė ditur se tė drejtė aplikimi nė kėtė projekt kanė tė gjithė studentėt, pavarėsisht profileve, por qė duhet tė dinė gjuhėn angleze, pasi ligjėruesit kryesisht do tė jenė tė jashtėm. Sipas tij, mėsimdhėnia do tė jetė njė bashkėligjėrim nė mes tė profesorėve e specialistėve tė sė Drejtės Evropiane nga Kolegji i Evropės nė Belgjikė si dhe ligjėrues nga UP, konkretisht nga Fakulteti Juridik. Ndėrkaq, udhėheqėsi i "B & S Europe", Aleksander Dardeli tha se ndjehet i lumtur qė UP po pėrfshihet nė proceset e integrimit evropian. "Shpresoj qė pėrmes financimit dhe realizimit tė kėtij projekti - 'Universitetit dimėror', nė UP tė shėrbejnė si analizė pėr njė program tė qėndrueshėm afatgjatė dimėror dhe tė fokusuar si nė proceset e integrimit evropian ashtu edhe nė legjislacionin e Bashkimit Evropian", tha ai. Ky projekt financohet nga Bashkimi Evropianė. "Universiteti Dimėror i Prishtinės", ndėrkaq do tė fillojė mė 1 mars tė vitit tė ardhshėm dhe do zgjasė deri mė 21 mars 2008.

Kryeministri grek: Kosova ėshtė njė rast i veēantė edhe unikal

Athinė, 17 dhjetor - Diplomacia greke e konsideron "gabim dhe jo produktiv ēdo lidhje tė perspektivės evropiane tė Serbisė me Kosovėn". Me anė tė njė deklarate, shefja e diplomacisė greke, Dora Bakojani, shprehet pėr respektimin e procedurės deri nė pėrftimin nga ana e saj tė statusit tė vendit kandidat pėr integrim. Ndėrkohė pozicionimi i Greqisė ndaj shpalljes sė pritshme tė pavarėsisė sė Kosovės u bė mė se i qartė nga vetė kryeministri Karamanlis se kurrsesi nuk do tė jetė ai i diferencimit nga partnerėt e tjerė evropianė dhe aq mė shumė i vetos siē do tė deshironin nė radhė tė parė Rusia por edhe Qiproja. "Greqia siē ka bėrė deri mė sot do tė jetė veēanėrisht e kujdeshshme. Kriteri ynė ėshtė siguria dhe stabiliteti i rajonit mė tė gjerė, interesat e vendit dhe ruajtja e unitetit nė Bashkimin Evropian, bile pėr njė ēėshtje absolutisht evropiane", tha Karamanlis, i cili nuk e fshehu as parapėlqimin e Athinės pėr njė "zgjidhje konsesusi" qoftė edhe momentin e fundit as vendimin e saj pėr tė mos u bashkerenduar me qendrimin e Qipros qė gjithsesi kėrcėnon me veto. "Me ndėrhyrjen tonė nė konkluzionet e samitit u pėrfshi njė nen qė pėrcakton nė mėnyrė absolutisht tė qartė se Kosova ėshtė njė rast i veēantė edhe unikal", tha Kryeministri grek, duke pėrcaktuar caqet e solidaritetit ndaj shtetit simotėr por duke ezauruar njėkohėsisht dhe njė rezervė tė vendit tė tij, atė tė frikės sė njė "reaksioni zinxhir", qė e radhit Greqinė ndėr vendet skeptike pėrsa i pėrket pavarėsisė sė njėanshme tė Kosovės. Karamanlis do tė vizitojė tė martėn Moskėn, ku do tė synojė tė sigurojė mirėkuptimin rus pėr bashkėrendimin e Athinės me kancelaritė perėndimore pėr pavarėsinė e Kosovės.

Zero Cool
25-12-07, 19:47
Mbi 20 tė vdekur e 80 tė plagosur sot nė Beixhi tė Irakut

Nga shpėrthimi i njė autobombe nė qytetin Beixhi tė Irakut njoftohet se 20 persona kanė vdekur, ndėrsa mė shumė se 80 tė tjerė janė plagosur, shumė prej tyre nė gjendje tė rėndė. Shpėrthimi ka ndodhur mėngjesin e sotėm, nė njė pikė kontrolli tė policisė irakiane.
Lajmi ėshtė publikuar nga zyrtarė tė lartė tė policisė irakiane.

Huazuar nga RTK 25 dhjetor 2007 - 11:43:44

pirro
26-12-07, 17:06
Ne vitin 2007 jane vrar rreth 900 ushtar amerikan dhe 19.000 civil irakian.

Bjeshka1
27-12-07, 12:56
E kush po i vret keta irakenet?

Fokus
27-12-07, 17:36
Vritet Benazir Bhuto
Disa sulmues me armė zjarri dhe njė sulmues vetėvrasės kanė shkaktuar vdekjen e ish kryeministres Benazir Bhuto.


http://www.mesazhi.com/images/news/2682.jpg





Ish kryeministrija e Pakistanit, Benazir Bhuto, ėshtė vrarė nė qytetin Rawalpindi gjatė njė tubimi elektoral. Sulmin e kanė kryer njė sulmues vetėvrasės dhe disa sulmues tė tjerė me armė zjarri me ē'rast janė vrarė edhe rreth 20 persona tė tjerė. Numri i tė vrarėve dhe tė plagosurve nuk dihet ende saktėsisht. Po tė njėjtėn ditė ėshtė sulmuar edhe njė ish kryeministėr tjetėr i Pakistanit, Nawaz Sharif. Me kėtė rast janė vrarė katėr persona dhe tre tė tjerė janė plagosur. Nawaz Sharif ka akuzuar pėrkrahėsit e kryetarit tė Pakistanit, Perverz Musharaf, pėr aktet e dhunshme.
Kėto ishin sulmet mė tė pėrgjakshme qė kanė ndodhur gjatė kampanjės elektorale pėr zgjedhjet qė do tė mbahen mė 8 Janar 2008.


Al Jazeera &(Mesazhi.com)

device on line
27-12-07, 19:23
E kush po i vret keta irakenet?

jashte tokesoret kshu se paku mendoj une ,kurse per y nuk e di

pirro
27-12-07, 20:08
Civilet irakian po vriten nga shiitet dhe sunitet te cilet jane barazim me IRAKAIN .

Bjeshka1
27-12-07, 22:06
Po ket Bhuton kush e vrau?
Sa u gezuan talibanet kur u kthye kjo ne Pakistan. Thonion qe po fiton demokracia dhe behemi te lire. Nuk do te kete me diktature. Donin ta shihnin nje grue ne krye te nje shteti musliman, aq sa cdo gje kishte kaluar ne eufori..Mjere bota me ta.

pirro
27-12-07, 23:22
Bhuton e vrane fundrrinat e Botes, e vrane ata te cilet bota po vuan nga ta dhe qe dikush mund ti quan se po veprojne drejte. E vrane terroristet radikal- islamik.

uck_aksh
29-12-07, 00:17
Po ket Bhuton kush e vrau?
Sa u gezuan talibanet kur u kthye kjo ne Pakistan. Thonion qe po fiton demokracia dhe behemi te lire. Nuk do te kete me diktature. Donin ta shihnin nje grue ne krye te nje shteti musliman, aq sa cdo gje kishte kaluar ne eufori..Mjere bota me ta.

e vrau ai qe mendoi se to tja zer vendin e tij...........

Lona
08-01-08, 16:09
Dėnohet "kėrcėnimi i vrazhdė dhe nė rritje" pėr lirinė e medieve nė mbarė botėn

Amsterdam, 8 janar - Udhėheqėsit e pesė qendrave tė njohura ndėrkombėtare tė informimit kanė dėnuar atė qė ata e cilėsuan si "kėrcėnim i vrazhdė dhe nė rritje" pėr lirinė e medieve nė mbarė botėn. Nė takimin nė Hilversum tė Holandės, drejtorėt e Zėrit tė Amerikės, tė BBC-sė, Deutche Velle, Radio France International dhe Radio Holanda thanė se ekziston njė trend ndaj kufizimeve tė medieve dhe sulmeve kundėr gazetarėve nė shumė vende, nė tė cilat ato transmetojnė program. U kėrkua qė qeveritė t'i respektojnė pėrkushtimet sipas Deklaratės pėr tė Drejtat e Njeriut tė OKB-sė dhe tė lejojnė transmetimin e lirė tė informacioneve.

Nė Moskė ėshtė rrahur njė aktiviste e koalicionit opozitar

Moskė, 8 janar - Koalicioni opozitare "Rusia Tjetėr" thotė se njė aktiviste e tyre ėshtė rrahur nė Moskė. Njė anėtar i kėtij koalicioni, u tha gazetarėve se dy persona tė paidentifikuar e sulmuan 17-vjeēaren, Maria Koleda, afėr shtėpisė sė saj. Ajo kishte marrė pjesė nė njė demonstratė kundėr zgjedhjeve parlamentare tė dhjetorit, qė partisė sė presidentit Putin i sollėn fitore bindėse.

Geits: Incidenti nė Hormuz ėshtė "ēėshtje pėr shqetėsim real"

Uashington, 8 janar - Sekretari amerikan i mbrojtjes, Robert Geits tha mbrėmė se incidenti ndėrmjet anijeve iraniane dhe anijeve luftarake amerikane nė Hormuz ėshtė "ēėshtje pėr shqetėsim real". Ai u tha reporterėve se "do tė ishte mirė qė tė shohim se qeveria iraniane nuk ka ditur" pėr incident dhe tė thotė se "nuk do tė ndodhė prapė". Zyrtarė tė Shteteve tė Bashkuara thanė se tri anijeve luftarake amerikane, qė ishin nisur pėr Gjirin Persik, nė ujėrat ndėrkombėtare u ishin afruar 5 anije tė vogla, qė besohet se i takonin marinės sė Gardės revolucionare iraniane.

Lona
08-01-08, 16:10
Rupel: Misioni civil evropian duhet tė shkojė sa mė parė nė Kosovė

Lubjanė, 8 janar - Shefi i diplomacisė sllovene Dimitrij Rupel, nė lidhje me statusin e Kosovės ka deklaruar sot nė Lubjanė nė Kosovė nuk do tė ndodhė shpallja e njėanshme e pavarėsisė, por do tė arrihet njė marrėveshje se si tė zgjidhet kjo ēėshtje, qė siē ka thėnė ai, nuk do tė thotė se duhet vazhduar bisedimet e Beogradit dhe Prishtinės, sepse sipas vlerėsimeve tė Kėshillit tė Evropės, negociatat e tilla nuk do tė sillnin pėrparime. Rupel ka thėnė para gazetarėve se nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės nuk duhet nxituar, duke shtuar se kjo nuk duhet tė jetė e ngadalshme dhe me shtyrje tė reja. "Ēėshtja e Kosovės ėshtė tepėr serioze pėr ta kuptuar aq lehtė", ka thėnė Rupel dhe ka shtuar se Sllovenia dhe Presidenca e saj me BE-nė do tė pėrcjellė vendimet e Kėshilit tė Evropės, i cili nė dhjetor ka vendosr qė nė Kosovė tė dėrgohet misioni civil. Rupel ėshtė shprehur se misioni civil evropian duhet tė shkojė sa mė parė nė Kosovė.

Nė moshėn 37 vjeēare vdiq gazetari Xhevdet Krasniqi

Prizren, 8 janar - Pas njė sėmundjeje tė shkurtėr, nė spitalin e Shkupit nė moshėn 37 vjeēare vdiq gazetari Xhevdet Krasniqi. I ndjeri pėr shumė vite ushtroi profesionin e gazetarit dhe ishte korrespondent i Radio Televizionit 21 nga Prizreni qė nga vitet e para tė pasluftės nė Kosovė. Ceremonia e varrimit tė Xhevdet Krasniqit bėhet sot nė fshatin Nagavc tė Rahovecit.

Hollbruk: Kosova do tė shpallė pavarėsinė nė muajin shkurt

Budapest, 8 janar - Ish-diplomati amerikan Riēard Hollbruk ka deklaruar se Kosova do tė shpallė pavarėsinė nė muajin shkurt. "Kosova qė nė muajin e ardhshėm do tė shpallė pavarėsinė dhe mė e rendėsishme ėshtė qė kjo tė realizohet nė mėnyrė paqėsore", ka thėnė kreatori i politikės amerikane nė Ballkan nė njė emision tė TV hungarez. Sipas mendimit tė tij, ėshtė e sigurt qė Serbia dhe Rusia do tė hedhin poshtė shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, por atė do ta njohin SHBA-tė, Britania, Franca, Italia dhe shumica e vendeve tė tjera tė BE-sė. "Edhe Hungaria publikisht ka paralajmėruar se dėshiron tė ecė kėsaj rruge, domethėnė do ta njohė pavarėsinė e Kosovės, gjė qė ėshtė shumė e rėndėsishme, sepse bėhet fjalė pėr shtetin i cili gjeografikisht ndodhet mė afėr kėtij rajoni", ka thėnė Hollbruk dhe ka theksuar se nė "Serbi jetojnė mė shumė hungarezė sesa serbė nė Kosovė". Hollbruk ka porositur qė pėr procesin e Kosovės duhet tė bėhen pėrpjekje qė tė mbyllet nė mėnyrė paqėsore, ndonėse siē thotė nuk ka garancione. "Shtetet evropiane, pėrfshi edhe Rusinė, duhet tė sigurojnė qė serbėt tė mos shkaktojnė edhe njė krizė tė armatosur, por pėrgjegjėsi e madhe bie edhe mbi shqiptarėt, tė cilėt duhet tė garantojnė tė gjitha tė drejtat e njeriut dhe tė pronės pėr pakicėn e atjeshme serbe", ka pėrfunduar Hollbruk.

Preshevar
10-01-08, 10:48
Civilet irakian po vriten nga shiitet dhe sunitet te cilet jane barazim me IRAKAIN .

Aha... per ty qenkan Shi'itet, Sunitet & Irakianėt ?!

Mir nifsha per ty.

Preshevar
10-01-08, 11:52
Nė moshėn 37 vjeēare vdiq gazetari Xhevdet Krasniqi

Prizren, 8 janar - Pas njė sėmundjeje tė shkurtėr, nė spitalin e Shkupit nė moshėn 37 vjeēare vdiq gazetari Xhevdet Krasniqi. I ndjeri pėr shumė vite ushtroi profesionin e gazetarit dhe ishte korrespondent i Radio Televizionit 21 nga Prizreni qė nga vitet e para tė pasluftės nė Kosovė. Ceremonia e varrimit tė Xhevdet Krasniqit bėhet sot nė fshatin Nagavc tė Rahovecit.

.........Zoti e mėshiroftė !

Lona
15-01-08, 14:14
Politikani austriak Frėhliē dėnohet pėr mohim tė holokaustit

Vjenė, 15 janar - Ish-politikani austriak, Volfgang Frėhliē, 56-vjeēar, i shpallur dy herė fajtor pėr mohimin e holokaustit, ėshtė dėnuar me katėr vjet burg pa kusht. Ai e ka quajtur pėrndjekjen e ebrejve gjatė kohės sė nazismit ndėr tė tjera nė njė letėr drejtuar konferencės sė peshkopėve dhe papės Benedikti i XVI si “gėnjeshtra satanike e gjenocidit”. Gjykata nė Vjenė pėrveē kėsaj ka tėrhequr edhe njė dėnim tė mėparshėm me kusht. Kėshtu qė dėnimi i Frėhliēit mund tė arrijė nė gjashtė vjet e gjysmė burg.

Rajs nė vizitė tė paparalajmėruar nė Bagdad

Badgad, 15 janar - Sekretarja amerikane e shtetit, Kondoliza Rajs, po e bėn njė udhėtim tė paparalajmėruar nė Bagdad, pėr tė biseduar me liderėt irakianė. Zonja Rajs, aktualisht gjendej, sė bashku me presidentin Bush, nė Arabinė Saudite, nė kuadėr tė turneut nė Lindjen e Mesme. Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhėu tha reporterėve nė Riad se Rajs do tė kėrkojė nga liderėt irakianė mė tepėr progres nė pajtimin politik. Ajo do te takohet me kryeministrin irakian, Nuri al Maliki, ministrin e jashtėm Hoshjar Sebari dhe pėrfaqėsues tė tjerė tė qeverisė, me tė cilėt do tė bisedojė pėr pajtimin politik midis shiitėve dhe sunitėve, njoftoi ambasada amerikane nė Bagdad.

Bush: Ēmimet e larta tė naftės dėmtojnė ekonominė

Riad, 15 janar - Presidenti amerikan Xhorxh Bush, qė gjendet nė vizitė mė Arabinė Saudite, tha sot se shpreson se prodhuesit e naftės do ta kenė parasysh ndikimin negativ tė ēmimeve tė tashme tė larta tė naftės nė ekonominė e Shteteve tė Bashkuara. Ai tha se kėtė ēėshtje do ta shtrojė nė takimet e tij me mbretin saudit, Abdullah. Unė pėrsėri do tė bisedoj sonte lidhur me faktin se ēmimet e naftės janė shumė tė larta, qė paraqet vėshtirėsi pėr ekonominė tonė dhe shpresoj se OPEKU do t'i shqyrtojė nivelet e ndryshme tė prodhimit, pasi nėse dėmtohet ekonomia e njėrit prej shpenzuesve mė tė mėdhenj, atėherė kjo nėnkupton mė pak naftė dhe gaz tė shitur, tha presidenti Bush nė njė konferencė pėr shtyp nė Riad tė Arabisė Saudite.

Lona
15-01-08, 14:16
Nė njė shpėrthim nė Elbasan, njė i vdekur dhe gjashtė plagosur

Elbasana, 15 janar - Njė shpėrthim i fuqishėm ka ndodhur tė hėnėn nė mbrėmje rreth orės 19 e 30 minuta nė njė nga furrat e Ēelikut tė kompanisė turke "Kurum" nė Metalurgjikun e Elbasanit. Njė metalurg i turnit tė mbrėmjes ka humbur jetėn ndėrsa gjashtė tė tjerė janė plagosur. Tre tė tjerė konsiderohen deri tani tė humbur. Njėri nga tė plagosurit, sipas mjekėve, ėshtė nė gjendje kritike pėr jetėn. Policia shoqėroi nė komisariat 23 drejtues tė kompanisė prej tė cilėve 22 janė shtetas shqiptarė dhe njė turk. Dyshohet qė shpėrthimi tė jetė shkaktuar nga njė predhė e pa ēmontuar e futur pėr t'u shkrirė ose nga rrjedha e ujit nė furrė qė, sipas specialistėve, shkakton shpėrthim tė ngjashėm me bombėn.

Roli i KS nė zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės ėshtė dominant, por jo ekskluziv

Moskė, 15 janar - Sllovenia konsideron se Kėshilli i Sigurimit tė KB sė ka rol dominant, por jo edhe ekskluziv nė zgjidhjen e ēėshtjes sė statusit tė Kosovės, ka deklaruar ambasadori slloven nė Rusi, Andrej Benejdeēiē, gjatė prezantimit tė programit presidencės sllovene me BE nė nė Moskė. "Ky ėshtė para sė gjithash problem evropian", tha diplomati slloven, duke theksuar se Lubjana gjithashtu konsideron se janė shteruar tė gjitha mundėsitė pėr arritjen e marrėveshjes pėr statusin e Kosovės nė negocitatat e Beogradit dhe Prishtinės. I pyetur nėse shkėputja e Kosovės nga Serbia mund tė prodhonte efekt tė dominosė, Bendejēiē ka thėnė se secila situatė ėshtė rast nė vete, andaj "ėshtė mė mirė tė shmangen pėrgjithėsimet dhe krahasimet". Diplomati slloven pohon se nė mes tė Ballkanit dhe rajonit tė Kaukazit ekzistojnė dallime shumė tė mėdha. "Duhet pasur parasysh historinė e rajonit dhe kulturėn e tij", porositi ambasadori slloven dhe rikujtoi se nė kohėn e RSFJ sė Kosova ka pasur "status tė posaēėm" dhe se gjendja atje ėshtė "jostabile".

Paqartėsia pėr statusin e Kosovės shqetėsim pėr tė gjithė, tha Vollebeak

Prishtinė, 15 janar - Komisionari i lartė i OSBE sė pėr pakica kombėtare, Knut Vollebaek kėrkoi nga tė gjitha komunitetet nė Kosovė qė tė punojnė drejt pajtimit dhe ka ftuar qeverinė e re tė Kosovės tė sigurojė mbrojtjen e fuqishme tė tė drejtave tė minoriteteve. "Paqartėsia pėr statusin e Kosovės ka shkaktuar shqetėsim pėr ēdokėnd nė Kosovė" tha Vollebeak dhe shtoi se, megjithatė, ky shqetėsim veēanėrisht "ka ndikuar nė serbėt e Kosovės dhe nė minoritet e tjera tė vogla". Nė njoftimin nga OSBE ja poashtu thuhet se gjatė qėndrimit tė tij pesėditėsh nė Kosovė, Knut Vollebeak u takua me zyrtarėt mė tė lartė kosovarė e ndėrkombėtarė dhe me pėrfaqėsues tė pakicave.

Kuvajti vendi i parė i Gjirit Persik qė do tė njohė pavarėsinė e Kosovės, tha Emiri i kėtij vendi

http://www.kosova.com/media/kuwait_pavarsia.jpgQyteti i Kuvajtit, 15 janar - Kuvajti do tė jetė i pari vend nga rajoni i Gjirit Persik qė do tė njohė pavarėsinė e Kosovės, ka premtuar Emiri i Kuvajtit Sabah al Ahmad al Jabir al Sabah nė takimin me Kryetaren e Kuvendit tė Shqipėrisė Jozefina Topalli, e cila ndodhet pėr njė vizitė zyrtare nė kėtė vend. Vizita e delegacionit parlamentar shqiptar nė Kuvajt, tha zonja Topalli nė takimin me Emirin Sabah al Ahmad al Jabir al Sabah, ėshtė dėshmi e vullnetit tė mirė pėr njė miqėsi tė mirė mes dy vendeve dhe popujve tanė. Duke u ndalur nė ēėshtjen e Kosovės, e cila pėrbėn njė nga qėllimet kryesore tė vizitės sė kryeparlamentares shqiptare nė disa vende tė Gjirit Persik, zonja Topalli nėnvizoi se zbatimi i paketės Ahtisari pėr pavarėsinė e Kosovės ėshtė e vetmja rrugė qė garanton paqen e stabilititetin e rajonit. Gjithashtu kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė shprehu mirėnjohjen pėr mbėshtetjen qė Kuvajti ka dhėnė gjatė krizės sė Kosovės nė vitin 1999, duke theksuar se "Kombi shqiptar nuk mund ta harrojė kėtė pėrkrahje nė atė moment tė rėndėsishėm tė historisė sė tij". "Pėr ne, - tha Emiri i Kuvajtit, - mbėshtetja e popullit tė Kosovės nė atė periudhė ishte njė detyrė". Ai e siguroi zonjėn Topalli se mbėshtetja e Kuvajtit pėr Kosovėn do tė jetė e pėrhershme. "Kosova pritet tė deklarojė pavarėsinė nė koordinim me Kombet e Bashkuara, SHBA nė dhe Bashkimin Europian. Do tė ishte shumė e rėndėsishme qė pavarėsia e Kosovės tė njihet nga vendi juaj", nėnvizoi Kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė. Zonja Topalli i kėrkoi Emirit tė Kuvajtit tė ushtrojė ndikimin e tij edhe nė vendet e tjera me tė cilat Kuvajti ka marrėdhėnie tė ngushta politike dhe ekonomike. "Ju premtoj se Kuvajti do tė jetė i pari nga vendet e rajonit tonė qė do tė njohė pavarėsinė e Kosovės dhe besoj se edhe vendet e tjera do tė marrin tė njėjtin vendim si ne. Pavarėsia e Kosovės, do t'i shėrbejė paqes dhe stabilitetit nė Ballkan", theksoi Emiri i Kuvajtit. Mė tej, biseda u pėrqendrua nė mundėsitė e thellimit tė bashkėpunimit ekonomik mes dy vendeve. "Politika e investimeve tė Kuvajtit, ėshtė njė nga mė tė spikaturat nė vendin tonė dhe ne mirėpresim avancimin e tyre nė Shqipėri, ku stabiliteti ekonomik ėshtė gjithmonė e mė i favorshėm pėr biznesin dhe shkėmbimin e kapitalit,? theksoi zonja Topalli. Emiri Sabah al Ahmad al Jabir al Sabah i shprehu zonjės Topalli gatishmėrinė e shtetit tė Kuvajtit pėr tė investuar nė Shqipėri, duke inkurajuar paraqitjen e projekteve konkrete qė mund tė financohen nga shtetit i Kuvajtit. Zonja Topalli ftoi Emirin e Kuvajtit tė vizitojė Shqipėrinė nė njė kohė sa mė tė afėrt, ftesė tė cilėn ai priti me shumė kėnaqėsi.

Preshevar
15-01-08, 14:25
Politikani austriak Frėhliē dėnohet pėr mohim tė holokaustit

Vjenė, 15 janar - Ish-politikani austriak, Volfgang Frėhliē, 56-vjeēar, i shpallur dy herė fajtor pėr mohimin e holokaustit, ėshtė dėnuar me katėr vjet burg pa kusht. Ai e ka quajtur pėrndjekjen e ebrejve gjatė kohės sė nazismit ndėr tė tjera nė njė letėr drejtuar konferencės sė peshkopėve dhe papės Benedikti i XVI si “gėnjeshtra satanike e gjenocidit”. Gjykata nė Vjenė pėrveē kėsaj ka tėrhequr edhe njė dėnim tė mėparshėm me kusht. Kėshtu qė dėnimi i Frėhliēit mund tė arrijė nė gjashtė vjet e gjysmė burg.


Qfar demokracie eshte kjo ?!.... :confused:

Lona
18-01-08, 14:05
Nga njė sulm vetėvrasės nė njė xhami shiite nė Peshevar vriten 10 vetė

Preshevar, Indi, 18 janar – Nga njė sulm vetėvrasės me bobė nė njė xhamie shiite nė qytetin indian Peshevar janė vrarė 10 vetė dhe janė plagosur tė patėn 20 tė tjerė, njofton BBCVorld. Shpėrthimi ndodhi nė prag tė festes sė Hashureve gjatė fundjavės.

Forcat izraelite vrasin 2 militantė palestinezė

Jerusalem, 18 janar – Nga njė bombardim izraelit i sotėm (e premte) ėshtė vrarė tė paktėn njė militant nė veri tė Rripit tė Gazės, njofton Rojter. Ndėrkaq, nė qytetin Nablus tė Bregut perėndimor, trupat izraelite kanė vrarė njė militant tė lėvizjes Fatah tė presidentit Mahmud Abas. Po sot, Izraeli ka shtrėnguar rrethimin e Rripit tė Gazės, tė kontrolluar nga Hamasi si pėrgjigje sulmet raketore nga vendkalimet kufitare.

Nė Sri Lankė, vriten tė paktėn 10 vetė

Kolombo, Sri Lankė, 18 janar – Kryengritėsit e Tigrave tė Tamilit kanė vrarė tė paktėn 10 vetė nė jug tė Sri Lankės, ka bėrė tė ditur sot (e premte) ushtria, dy ditė pasi ishin vrarė nė njė pritė 27 njerėz, njofton Rojter. Armėpushimi gjashtėvjeēar ndėrmjet qeverisė dhe kryengritėsve ka pushuar tė mėrkurėn e kaluar, duke pėrshkallėzuar kėshtu dhunėn e pėrgjakshme tė luftės civile 25-vjeēare nė Sri Lankė. Rreth 70 mijė njerėz janė vrarė qė nga shpėrthimi i luftės civile mė 1983.

Lona
18-01-08, 14:08
Regjimi i ri i vizave tė Shkupit pėr shtetasit e Shqipėrisė nuk ėshtė rekomandim i BE sė

Shkup, 18 janar - Bashkimi Evropian vlerėson se regjimi i ri i vizave pėr shtetasit e Shqipėrisė nga ana e Maqedonisė nuk ėshtė pjesė e rekomandimit tė BE sė. Kėshtu ka deklaruar ambasadori i Bashkimit Evropian nė Maqedoni, Ervan Fuere sipas tė cilit Maqedonia duhet tė lehtėsojė dhe jo tė pengojė, ose tė vėshtirėsojė lėvizjen e lirė tė qyetarėve tė dy vendeve fqinje. Fuere tha se vendimi i Ministrisė sė Jashtme tė Maqedonisė aspak nuk ka tė bėjė me procesin e integrimit tė vendit nė Bashkimin Evropian. "Maqedonia nuk ka qenė e obliguar ta bėjė kėtė pasi ende nuk e ka arritur kėtė fazė. E di qė Maqedonia ėshtė shumė e interesuar qė tė arrijė nė nivel tė njejtė me legjislaturėn e BE sė, por kjo nuk duhet tė bėhet me ēmim tė krijimit tė pengesave me shtetet fqinje. Kėshtu qė ėshtė njė keqkuptim i pastėrt, i cili jam i sigurt se do tė zgjidhet pėrmes njė marrėveshje mes dy palėve", tha Fuere.


Greqia e vlerėson legjitim misionin e BE-sė nė Kosovė, pa njė vendim tė ri tė KS

Athinėn, 18 janar - Greqia e vlerėson legjitim misionin civil evropian nė Kosovė, pa njė vendim tė ri tė Kėshillit tė Sigurimit. Nė kėtė mėnyrė Greqia i bashkohet aleatėve tė saj evropianė pėr legjitimitetin e dėrgimit tė misionit civil evropian nė Kosovė, qė do tė zėvendėsojė UNMIK un, nė konjukturėn mė tė vėshtirė tė vendosjes sė statusit dhe do tė mishėrojė nė praktikė atė qė thuhet se "Kosova ėshtė nė radhė tė parė ēėshtje evropiane". "Nė qarqet juridike dhe politike evropiane, ku aktualisht bėhen shumė diskutime pėr menaxhimin e situatės nė Kosovė, gjykohet se Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit ėshtė e mjaftueshme pėr ndėrmarrjen e njė misioni tė tillė", citohet tė ketė thėnė njė burim i lartė i Ministrisė sė Jashtme greke, duke e konsideruar tė vetėkuptueshme gatishmerinė e Greqisė pėr t'u pėrfshirė nė tė. Sekretari i pėrgjithshėm i Ministrisė sė jashtme greke Dhimitris Kacudhas, pas takimit me dy ndihmėssekretarėt amerikanė tė Shtetit pėr Evropėn dhe Ballkanin, Daniel Frid dhe Rozmari Di Karlo, e radhiti Greqinė, sė bashku me Spanjen, Sllovakinė dhe Rumaninė ndėr vendet qė kanė rezerva ndaj pavarėsisė sė Kosovės, kur, sipas tij, shumica e vendeve evropiane janė tė gatshme pėr ta njohur, transmeton DV. "E them nė mėnyrė tė pėrsėritur se nuk ka zgjidhje tė lehtė pėr ēėshtjen e Kosovės", ka theksuar ndėrkaq shefja e diplomacisė greke Dora Bakojani, e cila ėshtė kujdesur qė t'i pėrmbahet kursit unik evropian, dhe nga ana tjetėr tė kryesojė "njė rezervim" rajonal me Sofjen dhe Bukureshtin, pa pasur vetė as iluzionin mė tė vogėl pėr efektin e tij. "Nuk jemi ne ata qė do tė zgjidhim ēėshtjen e Kosoves, nuk jemi ne ata qė do tė marrim vendimin definitiv", theksoi Bakojani duke mbrojtur njėkohėsisht tė drejtėn e rolit aktiv nė rajon tė Greqisė.

Presidenti i Shqipėrisė Bamir Topi shpallet "Qytetar Nderi" i kryeqytetit tė Kosovės

Prishtinė, 18 janar Kuvendi Komunal i Prishtinės nė mbledhjen e tij tė rregullt, tė kryesuar nga kryetari Isa Mustafa, sot njėzėri ka marrė vendimin qė Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, Bamir Topi tė shpallet "Qytetar Nderi" i kryeqytetit tė Kosovės dhe njėkohėsisht e dekoroi atė me Medaljen e Artė - Hyjnesha nė Fron. Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi do ta vizitojė Kosovėn nga data 25 27 janar tė kėtij viti, dhe me atė rast do tė ketė njė takim edhe me kryetarin e Prishtinės, Dr. Isa Mustafėn. Po ashtu asamblistėt e Kuvendit Komunal tė Prishtinės, nė mbledhjen e dytė kanė miratuar edhe propozim vendimin e kryetarit Mustafa pėr shpalljen e konkursit pėr pozitėn e shefit tė Departamentit tė Administratės dhe tė Personelit, si dhe propozim vendimin pėr caktimin e komisionit intervistues pėr pozitėn e shefit tė Departamentit tė Administratės dhe tė Personelit. Kėshilltarėt e pajtuan edhe me formimin e Komisionit intervistues pėr pozitėn e shefit tė kėtij departamenti, nė pėrbėrje tė tė cilit janė: Sami Hamiti nga LDK ja, Fisnik Dobra nga AKR ja dhe Hamide Latifi nga shoqėria civile. Ndėrkaq, kryetari Mustafa i informoi kėshilltarėt komunalė me emrat e ushtruesve tė detyrės se drejtorėve tė drejtorive komunale, tė paraparė sipas nenin 29, pika 29.1 e Rregullores nr. 2007/30. Ushtrues detyre i drejtorit tė Drejtoratit tė Shėndetėsisė dhe tė Mirėqenies Sociale, kryetari Mustafa ka emėruar Ndue Kalajn, u.d. tė drejtorit tė Drejtoratit tė Arsimit dhe tė Kulturės ėshtė emėruar Rrustem Buzhala, pėr u.d. tė Drejtorit tė Drejtoratit tė Financave, Ekonomisė dhe Zhvillimit ėshtė emėruar Agim Dibrani, pėr u.d. tė drejtorit tė Drejtoratit tė Planifikimit Urban, Kadastrit dhe Mbrojtjes se Mjedisit, kryetari Mustafa ka emėruar Behxhet Musliun, pėr u.d. tė drejtorit tė Drejtoratit pėr Mbrojtje Civile dhe Emergjencė ėshtė emėruar Avdi Paēarada, pėr u.d. tė drejtorit tė Drejtoratit pėr Shėrbime Publike dhe Transport ėshtė emėruar Ridvan Shahini, ndėrsa u.d . i drejtorit tė Drejtoratit tė Inspeksionit ėshtė emėruar Ahmet Frangu. Gjithashtu Asambleja Komunale e Prishtinės nė takimin e sotėm ka caktuar edhe grupin punues pėr ndryshimin e Statutit tė Komunės, tė dt. 16.3.2001. Kryetari Mustafa para kėshilltarėve tė Asamblesė Komunale ka prezantuar edhe pėrbėrjen e kabinetit tė tij. Anėtarėt e kabinetit tė kryetarit Mustafa janė: Arben Gashi, magjistėr i zhvillimit lokal; Abdullah Hoti, ekonomist; Florina Jerliu, arkitekte, si dhe Asdren Osaj, ekonomist dhe gazetar.


Presidenti Sejdiu shprehu besimin se Kroacia do ta njohė ndėr tė parat pavarėsinė e Kosovės

Prishtinė, 18 janar - Kosova dhe Kroacia kanė pasur fate tė njėjta, ndaj edhe kuptohen mirė njėra me tjetrėn, - tha Presidenti i Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu, gjatė takimit me shefin e Zyrės sė Kroacisė nė Prishtinė, Davor Vidish. "Ėshtė fat i mirė qė Kroacia ka ecur pėrpara dhe tani ne mund tė pėrfitojmė nga pėrvojat e saj", vijoi Presidenti Sejdiu dhe shfaqi besimin se Kroacia do ta pėrkrahė Kosovėn nė tė gjitha institucionet ndėrkombėtare nė tė cilat pėrfaqėsohet, si dhe do ta njohė ndėr tė parat pavarėsinė e vendit tonė. Duke e falėnderuar shtetin kroat dhe veēanėrisht Presidentin Stipe Mesiq pėr angazhimin e tij tė pėrhershėm pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės, Presidenti Sejdiu ripohoi gatishmėrinė e plotė tė Kosovės pėr thellimin e mėtejmė tė bashkėpunimit ndėrmjet dy vendeve, thuhet nė njė kumtesė nga ky takim. Shefi i Zyrės kroate, nė Prishtinė Davor Vidish, tha se ėshtė i bindur qė marrėdhėniet mes Kroacisė dhe Kosovės do tė intensifikohen nė tė mirė tė dy vendeve. "Kroacia do tė vazhdojė tė japė kontributin e saj tė gjithanshėm pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės dhe integrimin e pėrbashkėt nė Evropė", theksoi Vidish.

Lona
21-01-08, 16:02
Braun: India tė ketė njė vend nė KS tė OKB-sė

Nju Delhi, 21 janar – Kryeministri britanik, Gordon Braun, kėmbėngul pėr njė vend tė pėrhershėm tė Indisė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Nė bisedimet e zhvilluara me pėrfaqėsues tė qeverisė indiane nė Nju Delhi, Braun iu referua zhvillimit tė vrullshėm tė ekonomisė sė vendit, me shpejtėsi dhe kualitet. "Pėr kėtė arsye, Nju Delhi duhet tė ndėrmarrė po ashtu detyra tė mėdha nė politikėn e ndėrkombėtare". Banka botėrore parashikon pėr kėtė vit njė rritje ekonomike tė Indisė deri nė 8,4 pėr qind. Kryeministri britanik gjatė qėndrimit tė tij ka vendosur njė sėrė marrėveshjesh ekonomike bilaterale dhe foli edhe pėr njė bashkėpunim tė fuqishėm nė luftėn kundėr terrorizmit. Sot Braun nė Nju Delhi do tė zhvillojė bisedime me kolegun e tij Manmohan Sing.

Nė Indi dėnohen me burg tė pėrjetshėm 11 persona pėr vrasjet nė trazirat mė 2002

Nju Delhi, 21 janar – Gjykata speciale nė Indi u ka shqiptuar dėnime me burg tė pėrjetshėm 11 personave nė lidhje me vrasjet dhe pėrdhunimet banditeske tė myslimanėve gjatė trazirave nė Guajart mė 2002, njofton BBCVorld. Mbi 1,000 njerėz, kryesisht myslimanė, kishin vdekur gjatė kėtyre trazirave. Avokati mbrojtės ka paralajmėruar apelim kundėr kėtij verdikti. Ndėr tė dėnuar ishte edhe njė polic, i cili ėshtė dėnuar vetėm me 3 vjet burg, ndėrsa deri tash ka mbajtur katėr vjet burg, andaj ėshtė liruar sot.

Nė luftimet nė Irak vriten 2 ushtarė amerikanė

Bagdad, 21 janar – Ushtria e Shteteve tė Bashkuara ka bėrė tė ditur se dy ushtarė amerikanė janė vrarė nė incidente tė ndara gjatė operacioneve luftarake nė Irak. Njė marins u vra nė provincėn perėndimore Al-Anbar, ndėrsa ushtari tjetėr vdiq nga njė sulm me bombė nė jug tė Bagdadit.

Zyrtarė tė shumtė tė PDSH sė nė pushtet kanė paraqitur dorėheqjen

Shkup, 21 janar - Zyrtarė tė shumtė tė Partisė Demokratike Shqiptare nė pushtet kanė paraqitur dorėheqjen e tyre para organeve tė partisė pėr shkak tė njė sonadazhi, tė tė realizuar nga Instituti Republikan Amerikan pėr Ēėshtje Ndėrkombėtare, ku PDSH ja ka shėnuar rėnie tė ndjeshme. Pėrveē ministrave, dorėheqjet i kanė paraqitur mė shumė se 100 zyrtarė tė tjerė, kryesisht drejtorė e zėvendėsdrejtorė tė institucioneve tė ndryshme shtetėrore, si dhe anėtarė tė kėshillave drejtuese. Ky sondazh thekson se PDSH gėzon vetėm pesė pėr qind tė mbėshtetjes sė zgjedhėsve, kundėr 11 pėr qind qė ka partia rivale e opozitės - Bashkimi Demokratik pėr Integrim. Vetė Menduh Thaēi pritet tė vendosė cilat dorėheqje do t'i pranojė, e cilat jo. Ndryshe, Qeveria e Maqedonisė nuk ka bėrė komente pėr kėtė vendim tė Partisė Demokratike Shqiptare.

Ultranacionalisti Nikoliq fiton raundin e parė tė zgedhjeve presidenciale nė Serbi

Beograd, 21 janar - Zyrtarė tė zgjedhjeve dhe vėzhgues tė pavarur nė Serbi thonė se lideri ultranacionalist, Tomislav Nikoliq ka fituar raundin e parė tė zgedhjeve presidenciale. Nikoliq fitoi 39 pėrqind katėr pėrqind mė shumė se Boris Tadiq dhe tani ata do pėrballen mes veti nė raundin e dytė pas dy jave, sikurse ndodhi nė vitin 2004 kur fitoi Tadiq. Nikoliq beson se Serbia do tė duhej t'i ofrohej Rusisė dhe ka folur pėr rėndėsinė e madhe qė tė bėjnė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr ta mbajtur Kosovėn brenda kufinjve tė Sėrbisė. Tadiq nga ana e tij e ka theksuar rėndėsinė e procesit tė reformave dhe afrimin e Serbisė me Bashkimin Evropian sa mė shpejt tė jetė e mundur.

Lona
21-01-08, 16:06
Homazhe te Memoriali i Presidentit Rugova

http://www.kosova.com/media/DSC04532_agim_krasniqi.jpgPrishtinė, 21 janar - Udhėheqja e Komunės sė Prishtinės, nė krye me kryetarin Isa Mustafa, me rastin e dyvjetorit tė vdekjes sė Presidentit historik tė Kosovės dhe themeluesit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK sė), Dr.Ibrahim Rugova, nė shenjė pėrkujtimi dhe respekti pėr jetėn dhe veprėn e tij, bėri homazhe dhe vendosi kurora lulesh pranė Memorialit tė tij nė Velani. Homazhe kanė bėrė edhe pėrfaqėsuesit e degės sė parė dhe tė tretė tė LDK-sė dhe pėrfaqėsues tė FR sė LDK-sė dhe Forumit tė Gruas, si dhe indidvidė tė shumtė nga Prishtina dhe Kosova.




Myftiu i Kosovės po qėndron pėr vizitė nė Arabinė Saudite

Prishtinė, 21 janar - Me ftesė tė djalit tė mbretit princit Fejsal po qėndron pėr vizitė zyrtare nė Arabinė Saudite Myftiu i Kosovės, Mr. Naim Tėrnava. Myftiu pritet qė tė takojė edhe mbretin e Arabisė Saudite Abdullah bin Abdul Aziz Al Saud, si dhe ministrinė pėr Ēėshtje Fetare tė Saudisė. Nė takim me zyrtarėt e lartė tė Mbretėrisė sė Saudisė pritet qė myftiu tė kėrkojė pėrkrahjen e kėtij shteti me ndikim nė botėn islame pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės pasi institucionet tona ta shpallin atė. Gjithashtu myftiu Tėrnava do tė kėrkojė qė Arabia Saudite tė pėrdorė ndikimin e saj edhe nė kuadėr tė Konferencės Islamike si dhe tė Ligės Arabe pėr pėrkrahjen nė bllok tė kėtyre shteteve pėr pavarėsinė e Kosovės. Ndėrsa nė takim me ministrin e ēėshtjeve fetare pritet qė tė diskutohet pėr shtimin e bashkėpunimit nė mes institucioneve fetare tė dy vendeve, respektivisht Bashkėsisė Islame tė Kosovės dhe Ministrisė pėr Ēėshtje Fetare tė Arabisė Saudite.

Sejdiu dhe Thaēi bėnė homazhe te Momoriali i Presidentit Rugova

http://www.kosova.com/media/DSC05220_sejdiu_thaqi_rugova.jpgPrishtinė, 21 janar - Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, kryeministri Hashim Thaēi, (i shoqėruar nga dy zv/kryeministrat), anėtarėt e Kryesisė sė LDK sė dhe shumė personalitete tė tjera kanė bėrė sot homazhe me rastin e dyvjetorit tė vdekjes sė Presidentit historik tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, duke e cilėsuar atė si themeltar tė shtetit tė pavarur tė Kosovės. Presidenti Sejdiu pasi bėri homazhe, e cilėsoi Presidentin Rugova si njė ndėr figurat mė tė ndritshme tė vendit tonė. "Kemi ardhur kėtu pėr tė bėrė nderimin e merituar pėr Presidentin historik tė Kosovės, Ibrahim Rugovėn, pėr personalitetin qė dha vulė kohės qė jetoj dhe qė llogaritet themeltar i shtetit tė pavarur tė Kosovės, qė ishte nga personalitetet e fuqishme tė historisė sonė dhe tė tashmes dhe pėr tė ardhmen tonė", theksoi Presidenti Sejdiu. Sejdiu tha se ėshtė pėrkushtimi i institucioneve tė Kosovės pėr pėrmbylljen e procesit tė statusit tė Kosovės siē ishte edhe vizion i Presidentit Rugova dhe gjithė atyre qė dhanė jetėn dhe u shkrinė pėr lirinė e Kosovės. Ndėrkaq, Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, pasi vuri lule pranė varrit tė Presidentit Rugova, theksoi se Kosova po ndėrton traditėn e respektimit tė bartėsve tė institucioneve tė vendit. "Ėshtė vlerėsim pėr punėn nė vazhdimėsi tė Presidentit Rugova pėr realitetet qė ka kaluar Kosova andaj ne do tė vazhdojmė pėrkushtimet tona pėr tė pėrmbyllur procesin pėr shtet tė pavarur dhe demokratik tė bashkuar si politikė, institucione dhe si popull", theksoi Thaēi.

rilinda
25-01-08, 13:08
E plagosin duke e shpėtuar nga nofullat e krokodilit


http://telegrafi.com/fo/fun/f.0123155616359_m.jpg

Njė njeri ka pėrfunduar nė spital, pasi ėshtė plagosur aksidentalisht nga njė shpėtimtar, i cili po tentonte ta lironte atė nga nofullat e njė krokodili.
Viktima, afėr tė tridhjetave, ėshtė sulmuar nga zvarraniku afėr njė vendi tė popullarizuar tė turistėve nė Mary River, afėr qytetit Darwin tė Australisė Veriore.

Sulmet e krokodilėve dhe tė shtėnat janė tė rralla nė Australi. Qė tė vuash nga tė dyja pėrnjėherė, duhet tė jesh mė tepėr se fatzi, thotė BBC.

Fatziu Jason Grant ėshtė dėrguar urgjentisht nė spital me helikopter, pėr t’u operuar nga plagėt e kafshimit dhe tė plumbit. Thuhet se ai tashmė ėshtė nė gjendje stabile.

Ai ishte duke mbledhur vezė tė krokodilėve nė njė fermė tė zvarranikėve, kur e kishte parė veten tė bllokuar brenda njė nofulle tė madhe.

Pėr disa momente tė shkurtra por tmerruese, kafsha nė mėnyrė tė egėr ka endur viktimėn e saj, para se tė intervenonte njė koleg.

Ai shtiu dy herė nė krokodilin e ujėrave tė njelmėta. Njė herė e gjeti shėnjėn, derisa plumbi i dytė goditi krahun e kolegut tė tij.

rilinda
25-01-08, 13:10
Ngrihet nga arkivoli gjatė varrimit


http://telegrafi.com/fo/fun/f.0121065729539_m.jpg

Nė njė fshat kilian ėshtė mbajtur njė ceremoni e pazakontė varrimi – njė 81-vjeēar ėshtė ngritur nga arkivoli i tij, duke i tmerruar tė afėrmit e tij, tė cilėt deri nė atė moment e kishin vajtuar.
Anėtarėt e familjes sė Feliberto Carrascos, pensionist 81-vjeēar nga Angol, kishin qenė tė sigurt se ai kishte ndėrruar jetė nė momentin qė e kishin gjetur trupin e tij tė palėvizshėm dhe tė ftohur. Duke vlerėsuar se nuk ka nevojė qė ta konstatojnė vdekjen, ata kishin thirrur njerėzit nė varrim dhe e kishin veshur atė nė rrobat mė tė mira.

"Nuk kam mundur tė besoj. Mė ėshtė dukur se po mė bėjnė sytė, andaj edhe i kam mbyllur ata", ka thėnė pėr gazetėn "Ultimas Noticias" djali i vėllait tė tij Pedro.

"Kur i hapa sytė sėrish, e pashė qė axha po mė shikonte. Kam filluar tė qajė dhe vrapova tė gjeja diē sa mė shpejtė qė ta nxirrnim atė nga arkivoli", ka shtuar ai.

Njeriu i cili “u zgjua nga tė vdekurit” ka thėnė se nuk kishte asnjė dhimbje, dhe vetėm kishte kėrkuar njė gotė ujė.

Bjeshka1
30-01-08, 20:31
Pamuk kėrcėnohet me atentat

Trembėdhjetė ultra-nacionalistė, tė cilėt kishin planifikuar vrasjen e shkrimtarit nobelist Orhan Pamuk janė burgosur nga policia turke. Sipas mediumeve botėrore autori i “Emri im Kuq”, ėshtė cak i komplotit qė ka pėr synim krijimin e kaosit nė Turqi. Tė dyshuarit janė nė paraburgim, ndėr ta janė edhe disa oficerė nė pension dhe avokati Kemal Kerincis. Gazetat turke pohojnė se hetuesit disponojnė me dėshmi qė ky grup ėshtė hartues i njė liste pėr likuidime, ku pos Pamukut janė edhe emrat e shkrimtarėve Elif

Shafak dhe Perihan Magden, si dhe i gazetarit kurd Hrant Dink, ku ky i fundit tashmė ėshtė vrarė vitin e kaluar. Ka indice se ky grup qėndron pas krimeve qė deri mė sot ėshtė menduar se i kanė bėrė grupet islamiste ekstreme. Disa spekulime shkojnė mė larg dhe pohojnė ky grup bėn pjesė nė aktivitetet ilegale tė ushtrisė dhe drejtėsisė turke.

Lona
19-02-08, 11:37
Rajs kėrkon ndarje tė pushtetit nė Keni

Najrobi, 19 shkurt – Ministrja e jashtėme amerikane, Kondoliza Rajs, i ka bėrė thirrje partive nė konflikt qė tė zgjidhin luftėn pėr pushtet nė mėnyrė paqėsore. Pas bisedimeve me presidentin Mvai Kibaki dhe udhėheqėsin opozitar Raila Odinga nė Nairobi, Rajs apeloi tek tė dyja palėt pėr formimin e njė koalicioni dhe ndarjen e pushtetit. Prej zgjedhjeve presidenciale nė dhjetor, nė Kenia nė trazirat kanė humbur jetėn mė shumė se 1 mijė njerėz.

Policia italiane arreston liderin e njė grupi mė tė fuqishėm tė mafisė

Romė, 19 shkurt – Policia italiane ka arrestuar liderin e njė grupi mė tė fuqishėm tė mafisė nė vend, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt, njofton BBCVorld. I arrestuari ėshtė Paskuale Kondelo, 57-vjeēar. Ai ėshtė arrestuar nė shtėpinė e tij nė Kalabri. Persona tė armatosur kanė vrarė 12 vetė nė Guajanė Xhorxhtaun, Guajanė, 19 shkurt – Persona tė armatosur kanė vrarė 12 vetė, ndėr tė cilėt tre oficerė policie, nė njė sulm nė njė qytet tė vogėl nė Guajanė, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt, njofton BBCVorld. Sulumuesit ishin me uniformė ushtarake dhe morėn armė nė stacionin policor tė qytetit Bartika.

NATO llogarit shtim tė sulmeve kundėr trupave tė huaja nė Afganistan

Kabul, 19 shkurt – NATO ka arritur nė pėrfundimin se numri i sulmeve mbi trupat e huaja nė Afgansitan edhe mė tej do tė shtohet, ka thėnė gjenerali i NATO-s , Xhon Kradok. Nė provincėn Kandahar, nė jug tė Afganistanit, dje ėshtė kryer njė sulm tjetėr. Nga njė atentat vetėvrasės kundėr njė autokolone kanadeze, u vranė 37 civilė. Incidenti ndodhi pranė kufirit me Pakistanin. Ky ėshtė sulmi i dytė nė keshtjellėn e dikurshme tė talibanėve brenda dy ditėve. Numri i viktimave qė nga e diela ėshtė 100 tė vrarė.

Ushtria izraelite arrestoi rreth 80 palestinezė

Gazė, 19 shkurt – Ushtria izraelite ka arrestuar dje rreth 80 palestinezė, tė cilėt i kanė transferuar nė Izrael pėr t’i marrė2 nė pyetje, njofton BBCVorld. Arrestimet janė bėrė pasi kryeministri izraelit Ehud Olmert kishte thėnė se Izraeli i ka “duart e lira” tė vėrė nė shėnjestėr militantėt.

Kastro po tėrhiqet nga udhėheqja e vendit

Havanė, 19 shkurt - Fidel Kastro po lė postin e presidentit dhe tė komandantit tė forcave tė armatosura tė Kubės pas pothuajse 50 vjetėve nė pushtet. Ai e ka bėrė kėtė njoftim nė njė mesazh, i cili ėshtė botuar nė versionin nė internet tė gazetės zyrtare, Granma. Kastro thotė se nuk do tė pranojė njė mandat tė ri si president pėr shkak tė problemeve me shėndetin. Fidel Kastro, 81 vjeēar, ia ka dorėzuar pushtetin vėllait tė tij, Raul Kastro pas njė operacioni nė korrik tė vitit 2006. Largimi i tij nga pushteti shėnon fundin e njė epoke. Kastro mori pushtetin nė vitin 1959 pas triumfit tė Revolucionit komunist Kubanez.

Lona
19-02-08, 11:40
Sot pasdite mblidhet Kuvendi i Kosovės

Prishtinė, 19 shkurt - Sot nė orėt e pasdites nė njė seancė mblidhet Kuvendi i Kosovės pėr tė shqyrtuar projektligjet nga Propozimi Gjithėpėrfshirės pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Do tė bėhet shqyrtimi i parė i Projektligjit pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme, atij pėr privilegje dhe imunitete diplomatike, pėr shtetėsinė, pėr policinė, pėr Inspektoratin policor, pėr dokumentet e udhėtimit, pėr pėrdorimin e simboleve shtetėrore, pėr zonat e veēanta tė mbrojtura, pėr vetėqeverisjen lokale si dhe i atij pėr kufijtė administrativė komunalė.

Bush: "Tash, tė gjithė duhet ta ndihmojmė Kosovėn"

Arusha, Tanzani, 19 shkurt - "Tash, tė gjithė duhet ta ndihmojmė Kosovėn qė ta jetėsojė paqen", ka thėnė Presidenti amerikan dhe ka ftuar autoritetet nė Prishtinė qė t'i respektojnė tė drejtat e jo shqiptarėve nė Kosovė. Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, ka deklaruar sot se lidhur me pavarėsinė e Kosovės ka mospajtime, por "ne besojmė, sikur edhe shumė vende tė tjera, se ajo do tė sjellė paqe nė Ballkan". "Ne kemi punuar pėr sė afėrmi me rusėt, siē kemi punuar edhe me evropianėt dhe vendet e tjera, pėr pavarėsinė e Kosovės, sepse besojmė se kjo ėshtė njė gjė e drejtė. Ka mospajtime, por ne dhe shumė vende tė tjera besojmė se ky veprim ėshtė i drejtė dhe sjell paqe nė Ballkan", u tha gazetarėve presidenti Bush, nė Dar Es Salam tė Tanzanisė, ku ndodhet pėr vizitė, nė kudaėr tė turneut tė tij nė Afrikė. "Tash, tė gjithė duhet ta ndihmojmė Kosovėn qė ta jetėsojė paqen", ka thėnė presidenti amerikan dhe ka ftuar autoritetet nė Prishtinė qė t'i respektojnė tė drejtat e jo shqiptarėve nė Kosovė. Duke folur pėr kundėrshtimin e Rusisė pėr tė njohur pavarėsinė e Kosovės, presidenti Bush ka thėnė se Moska nė kėtė ēėshtje nuk pajtohet me Uashingtonin, por "historia do tė dėshmojė se ky ishte njė verpim i drejtė pėr tė vendosur paqe nė Ballkan". "Qėndrimi ynė ka qenė shumė i qartė... Kemi qenė nė konsultime tė ngushta me rusėt... Dhe, vendimi nuk ka paraqitur risi pėr Rusinė", ka thėnė presidenti Bush.

Australia njeh pavarėsinė e Kosovės

Kanbera, 19 shkurt - Australia edhe formalisht ka njohur pavarėsinė e Kosovės. "Australia i dėshiron tė gjitha tė mirat qeverisė sė Kosoėvs nė detyrat qė e presin", thuhet nė njė komunikatėn e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Australisė dhe thekson se ky vend "inkurajon fuqishėm Kosovėn dhe Serbinė qė me vendosmėri dhe me rrugė paqėsore tė zgjidhin mospajtimet". Ministri i Jashtėm i kėtij vendi, Stiven Smith, ka deklaruar se Australia shumė shpejt do tė vendosė edhe marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn e pavarur.

Indonezia ende nė dilemė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės

Xhakartė, 19 shkurt – Indonezia e ka shtyrė vendimin nėse do ta njohė apo do ta refuzojė pavarėsinė e Republikės sė Kosovės, derisa tė zgjidhė dallimet nė vend dhe tė jetė e sigurt pėr zėrat dhe orientimet ndėrkombėtare, ka thėnė Presidenti indonezian, Susilo Bambang Judhojono. Ndėrkaq, ligjvėnėsi i vjetėr Theo Sanmbuaga i ka bėrė thirrje qeverisė tė njohė dhe tė mbėshtesė shpejtė pavarėsinė e Kosovės, duke nėnvizuar faktin se Indonezia ėshtė komb propavarėsisė dhe gjithė populli i Kosovės e mbėshtetė deklaratėn e pavarėsisė. Ai gjithashtu ka shtruar pyetjen se nėse ish-territoret e tjera tė Jugosllavisė mund tė ndahen, pse nuk mundet Kosova, i ka thėnė ai gazetės "Xhakarta Post".

Bėrns: Kosovės 335 milion dollarė ndihmė amerikane pėr vitin 2008

Uashington, 19 shkurt - Nė njė konferencė telefonike me gazetarėt, nėnsekretari amerikan i Shtetit pėr ēėshtjet politike, Nikolas Bėrns theksoi se forca e NATO s prej 17,000 vetėsh nė Kosovė, e cila pėrfshin 1,600 trupa amerikane, do tė mbetet atje pėr njė kohė tė pacaktuar sė bashku me policinė e Bashkimit Europian pėr tė garantuar sigurinė dhe pėr tė mbrojtur interesat e serbėve etnikė. Ai tha se Shtetet e Bashkuara dhe partnerėt europianė po planifikojnė njė konferencė donatorėsh pėr Kosovėn nė muajt e ardhshėm nė mėnyrė qė tė mbėshtesin qeverinė e re tė pavarur. Kosova, tha ai, mund tė marrė 335 milion dollarė ndihmė amerikane pėr vitin 2008, njė rritje prej katėr herėsh nė krahasim me vitin e kaluar. Bėrns gjithashtu theksoi interesin e Shteteve tė Bashkuara pėr tė patur marrėdhėnie tė mira me Serbinė dhe pėr tė ndihmuar Beogradin "i cili ka mbetur i izoluar nga pikėpamja diplomatike qė nga konfliktet ballkanike tė viteve 90" qė ta gjejė tė ardhmen e tij nė Europė. "Jugoslavia do tė shpėrbėhej pa tjetėr e ashtu ndodhi. Kjo ėshtė pjesa e fundit e mbetur nga ish Jugosllavia - fakti qė Kosova ėshtė bėrė tani e lirė dhe e pavarur. Ne shpresojmė se populli serb, kosovarėt, boshnjakėt, malazezėt, kroatėt, shqiptarėt, maqedonasit, tė gjithė pra tė mund tė shikojnė pėrpara drejt njė tė ardhmeje nė Europė, me Bashkimin Europian dhe me NATO n". Nėnsekretari Bėrns tha se administrata e Presidentit Bush i hapi rrugė Rusisė duke e vonuar njohjen e Kosovės pėr tė lejuar bisedime tė mėtejshme mes Serbisė dhe kosovarėve. Ai tha se kur bisedimet dėshtuan nga fundi i vitit tė kaluar, erdhi koha pėr tė ecur pėrpara me njohjen. Megjithatė Bėrns tha se nuk pret ndonjė pėrplasje thelbėsore me Moskėn qė do tė dėmtonte fushat e tjera tė bashkėpunimit amerikano rus. "Pra, unė nuk pres ndonjė farė krize me Rusinė pėr kėtė ēėshtje. Ne presim qė rusėt tė mbėshtesin qendrueshmėrinė nė rajon. Dhe mendoj se tė gjithė ne do tė kėrkojmė qė njerėzit tė ruajnė qetėsinė dhe qė autoritetet kosovare tė lejohen tė vendosin qeverisjen e tyre e tė ecin pėrpara".

Berman: Mbėshtes njohjen e Kosovės nga qeveria amerikane

Uashington, 19 shkurt - Nė pėrgjigje tė njohjes zyrtare tė pavarėsisė sė Kosovės nga qeveria amerikane, kryetari nė detyrė i Komisionit tė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve pėr Marrėdhėniet me Jashtė nė Kongresin amerikan, Hauard Berman tha se "ėshtė krenar qė e mirėpret Kosovėn, kėtė anėtare tė re nė komunitetin e vendeve sovrane". Nė njė deklaratė Berman thotė se "tani fillon edhe puna mė e vėshtirė dhe mbetet shumė pėr tė bėrė pėr tė garantuar se tranzicioni i Kosovės do tė kryhet me sukses. Sfidat pėr Kosovėn, shton ai, pėrfshijnė luftėn kundėr papunėsisė sė lartė, punėn pėr tė gjallėruar ekonominė e dobėt tė vendit, forcimin e institucioneve politike dhe tė shtetit juridik si dhe ruajtjen e sigurisė kudo nė rajon. Udhėheqėsit kosovarė, thotė Berman, duhet tė tregohen tė palodhur pėr tė garantuar se vendi i tyre do tė jetė i sigurt dhe mikpritės pėr tė gjithė qytetarėt, duke pėrfshirė pakicėn serbe. "E kuptoj se kjo ditė ėshtė e dhimbshme pėr shumė njerėz nė Serbi", tha ai. Nė deklaratėn e tij, kryetari nė detyrė i Komisionit tė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve pėr Marrėdhėniet me Jashtė, Howard Berman, i bėn thirrje qeverisė sė Beogradit qė tė reagojė nė atė mėnyrė siē do tė vepronte njė vend sovran dhe i respektuar ndaj zgjidhjes sė statusit tė Kosovės.

Lona
19-02-08, 11:51
Presidenti Bush i drejtoi njė letėr Presidentit Sejdiu

Uashington, 19 shkurt - Shtetet e Bashkuara njohėn zyrtarisht Kosovėn si shtet sovran dhe tė pavarur megjithė kundėrshtimet e forta tė Serbisė. Presidenti Bush e uroi popullin e Kosovės nė njė letėr drejtuar tė hėnėn Presidentit tė Republikės sė Kosovės Fatmir Sejdiu. Ja letra e plotė: "Nė emėr tė popullit amerikan, unė njoh Kosovėn si shtet tė pavarur dhe sovran. Ju pėrgėzoj Ju dhe qytetarėt e Kosovės qė keni marrė kėtė hap tė rėndėsishėm nė zhvillimin tuaj demokratik dhe kombėtar. Nė kėtė rast historik, unė pėrkujtoj lidhjet e thella dhe tė sinqerta tė miqėsisė qė bashkojnė njerėzit tanė. Kjo miqėsi, e farkuar gjatė orėve mė tė errėta tė tragjedisė sė Kosovės, ėshtė bėrė edhe mė e fortė nė nėntė vitet qėkur ka mbaruar lufta nė Kosovė. Prej asaj kohe, Kosova ka punuar pėr ta rindėrtuar shoqėrinė e shkatėrruar nga lufta, pėr tė ngritur institucionet demokratike, pėr tė mbajtur zgjedhje tė sukseshme pėr njė qeveri tė re, dhe pėr tė avansuar prosperitetin. Si shtet i pavarur Kosova tash merr pėrgjegjėsi pėr fatin e vet. Si edhe nė tė kaluarėn, Shtetet e Bashkuara do tė jenė partneri juaj dhe miku juaj. Nė kėrkesėn tuaj pėr tė vendosur marrėdhėnie diplomatike me Shtetet e Bashkuara, ju keni shprehur dėshirėn e Kosovės pėr tė arritur standardet mė tė larta tė demokracisė dhe tė lirisė. Unė e mirėpres kėtė ndjesi. Nė veēanti unė mbėshtes pėrqafimin nga ana juaj tė multienticitetit si parim tė qeverisjes sė mirė dhe pėrkushtimin tuaj pėr tė zhvilluar institucione tė pėrgjegjshme, nė tė cilat tė gjithė qytetarėt janė tė barabartė para ligjit. Po ashtu unė veneroj se nė deklaratėn e vet tė pavarėsisė Kosova me vullnet tė vetin ka marrė pėrgjegjėsitė qė i pėrshkruhen nė bazė tė Planit tė Ahtisarit. Shtetet e Bashkuara mirėpresin kėtė angazhim tė pakusht pėr t?i pėrmbushur kėto pėrgjegjėsi si dhe gatishmėrinė e Kosovės pėr tė bashkėpunuar plotėsisht me bashkėsinė ndėrkombėtare gjatė periudhės sė mbikėqyrjes ndėrkombėtare, pėr tė cilėn keni rėnė dakord. Shtetet e Bashkuara mbėshteten nė garancat e Kosovės se ajo e konsideron veten juridikisht e obliguar t?u pėrmbahet dispozitave qė pėrmban Deklarata e Pavarėsisė sė Kosovės. Jam i bindur se miratimi i plotė dhe me kohė i masave tė propozuara nga Emisari Special pėr Kosovė, Ahtisari, do ta sjellin Kosovėn mė afėr pėrmbushjes sė aspiratave tė saj evro atlantike. Nė bazė tė kėtyre garancave nga Qeveria e Kosovės, me kėnaqėsi e pranoj kėrkesėn tuaj qė dy vendet tona tė vendosin marrėdhėnie diplomatike. Shtetet e Bashkuara do tė mirėpresnin vendosjen e pėrfaqėsisė diplomatike tė Kosovės nė SHBA dhe planifikon vetė qė ta bėjė tė njėjtėn nė Kosovė. Teksa Kosova po hap njė kapitull tė ri nė historinė e vet si shtet i pavarur, pres me gėzim thellimin dhe forcimin e miqėsisė sonė tė veēantė", pėrfundon letra e Presidentit tė SHBA-ve Xhorxh Bush.

Deklaratė e sekretares sė Shtetit lidhur me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės

Uashington, 19 shkurt - Sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs ka dhėnė dje kėtė deklaratė pėr Kosovėn. - Shtetet e Bashkuara njohin sot zyrtarisht Kosovėn si shtet sovran dhe tė pavarur. Ne pėrshėndesim popullin e Kosovėn nė kėtė momet historik. Presidenti Bush iu pėrgjegj pozitivisht kėrkesės sė Kosovės pėr tė vendosur marrėdhėnie diplomarike mes dy vendeve. Vendosja e kėtyre marrėdhėnieve do tė kosolidojė lidhjet e veēanta tė miqėsisė mes popujve tė Shteteve tė Bashkuara dhe tė Kosovės. Nėntė vjet mė parė, komuniteti ndėrkombėtar, i udhėhequr nga NATO ja ndėrhynė pėr t'i dhėnė fund sulmeve brutale ndaj popullatės shqiptare tė Kosovės. Kjo ndėrhyrje nė kohėn e duhur i dha fund dhunės, duke ēuar nė vendimin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kobeve tė Bashkuara pėr t'i pezulluar Beogradit tė drejtėn pėr tė qeverisur Kosovėn dhe pėr ta vėnė atė nėn administrin e pėrkohėshėm tė Kombeve tė Bashkuara. Qė prej atėhere Kosova ka ngritur institucionet e saj demokratike janė kontrollit tė Beogradit. Vitin e kaluar i dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari, hartoi njė paln pėr ndėrtimin e njė Kosove demokratike dhe shumetnike dhe rekomandoi qė Kosova tė jetė e pavarur, njė pavarėsi e mbikqyrur pėr njė farė periudhe nga komuniteti ndėrkombėtar. Nė kudrin e konflikteve tė viteve 90 tė, pavarėsia ėshtė i vetmi opcion i mundshėm pėr tė nxitur stabilitetin nė rajon. Shtetet e Bashkuara mbėshtesin Planin Ahtisaari dhe do tė punojnė me partnerėt e tyre ndėrkombėtarė pėr ta vėnė atė nė zbatim. Ne mirėpresim angazhimet qė Kosova bėri nė shpalljen e pavarėsisė pėr tė zbatuar Planin Ahtisari pėr tė pėrqafuar aspektin shumė etnik si njė parim themeltar i qeverisjes sė mirė dhe pėr tė mirėpritur periudhėn e mbikqyrjes ndėrkombėtare. Kombinimi i pazakontė i faktorėve nė realitetin e Kosovės, pėrfshirė edhe shpėrbėrjen e ish Jugosllavisė, historinė e spastrimeve etnike dhe krimeve kundėr civilėve nė Kosovė, si dhe periudha e zgjatur e administrimit tė OKB sė, nuk gjenden tjetėrkund dhe prandaj e bėjnė Kosovėn njė rast unik. Kosova nuk mund tė shihet si njė rast pararendės pėr asnjė situatė tjetėr nė botė sot. Shtetet e Bashkuara e shfrytėzojnė kėtė mundėsi pėr tė ritheksuar miqėsinė tonė me Serbinė, si njė aleate gjatė tė dyja luftrave botėrore. Ne i ftojmė udhėheqėsit serbė tė punojnė sė bashku me Shtetet e Bashkuara dhe partnerėt tanė pėr tė pėrmbushur synimet tona si mbrojtjen e tė drejtave, sigurisė dhe jetesės sė komunitetit serb nė Kosovė. Ndėrkohė qė Kosova fillon sot jetėn e saj si njė shtet i pavarur, Shtetet e Bashkuara zotohen tė vazhdojnė tė jenė miku dhe partneri i saj i ngushtė.

Deklaratė e Kryeministrit tė Shqipėrisė pėr njohjen e pavarėsinė sė Kosovės

Tiranė, 19 shkurt - Shqipėria njeh pavarėsinė e Kosovės dhe vendos tė ngrejė nė nivel ambasadorėsh marrėdhėniet mes dy shteteve. Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha nė deklaratėn e njohjes tė pavarėsisė sė Kosvės tha se vendimi pėr ngritjen nė nivel ambasadorėsh tė marrėdhėnieve mes dy vendeve bazohej nė njė deklaratė tė Kuvendit tė Shqipėrisė qė nė 21 tetor tė 1991 dhe nė mbėshtetje tė vendimit tė Kuvendit tė Kosovės pėr pavarėsinė e saj mė 17 shkurt 2008. Nė vazhdim po e japim tė plotė deklaratėn e Kryeministrit tė Shqipėrisė pėr njohjen e Republikės sė Kosovės. - Duke u bazuar nė Deklaratėn e Kuvendit tė Shqipėrisė, datė 21 tetor 1991, nė mbėshtetje tė vendimit tė Kuvendit tė Kosovės tė datės 17 shkurt 2008 pėr shpalljen e Pavarėsisė, bazuar nė tė drejtėn e popujve pėr vetėvendosje, nisur nga parimi i marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė, nesėr do tė thėrras mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave pėr tė vendosur ngritjen e marrėdhėnieve diplomatike midis Republikės sė Shqipėrsisė dhe Republikės sė Kosovės nė rang ambasadorėsh. Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė e konsideron krijimin e Shtetit tė Kosovės njė ngjarje historike, qė sanksionon tė drejtėn e qytetarėve tė Kosovės pėr tė vetvendosur dhe qė e bėn Ballkanin mė tė lirė, mė tė drejtė se kurrė nė tėrė historinė e tij shekullore. Pavarėsia e Kosovės i jep fund procesit tė shpėrbėrjes sė ish Jugosllavisė, krijon kushtet e nevojshme pėr zhvillimin e qėndrueshėm e tė gjithanshėm tė tė gjithė shoqėrisė kosovare, pėrfshirė perspektivėn konkrete pėr integrimin sa mė tė shpejtė tė saj nė institucionet europiane dhe euro atlantike. Me shpalljen e pavarėsisė, Republika e Kosovės bėhet njė aktor i denjė nė arenėn ndėrkombėtare, faktor madhor paqeje dhe stabiliteti nė rajon, me orientim tė qartė euro atlantik, faktor i rėndėsishėm pėr paqen, stabilitetin, sigurinė, zhvillimin dhe integrimin e harmonizuar tė rajonit tė Evropės Juglindore. Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė pėrshėndet angazhimin e Kuvendit tė Kosovės nė Deklaratėn pėr Pavarėsinė pėr zbatimin e paketės Ahtisari si dhe ftesėn pėr tė mirėpritur praninė ndėrkombėtare civile dhe ushtarake tė Bashkimit Europian dhe tė NATO s nė Kosovė. Qeveria shqiptare pėrshėndet angazhimin e qartė tė autoriteteve zyrtare nė Deklaratėn Pavarėsisė sė Kosovės, pėr ndėrtimin nė Kosovė tė njė shoqėrie demokratike, laike dhe shumetnike, ku, pavarėsisht nga pėrkatėsia etnike, ēdo banues i saj ta ndjejė veten qytetar tė lirė nė shtėpinė dhe pronėn e tij tė barabartė pėrpara ligjit, duke garantuar kėshtu mbrojtjen dhe nxitjen e tė drejtave dhe lirive tė individit dhe tė pakicave kombėtare. Duke konfirmuar angazhimin e plotė pėr respektimin e kufijve ndėrkombėtarė, Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė ėshtė e vendosur qė marrėdhėniet e fqinjėsisė sė mirė, tė mirėkuptimit dhe bashkėpunimit me Republikėn e Kosovės, tė ndėrtuara historikisht dhe tė forcuara nė vijimėsi, t?i zgjerojė dhe t?i thellojė mė tej, duke e shtrirė dhe institucionalizuar bashkėpunimin dypalėsh nė tė gjitha nivelet, nė tė gjitha fushat me interes tė ndėrsjellė, nėpėrmjet vendosjes sė njė partneriteti tė ngushtė. Nė kėtė kuadėr, Kėshilli i Ministrave vendos nesėr pėr ngritjen e pėrfaqėsisė diplomatike tė Republikės sė Shqipėrisė nė Prishtinė, nė nivel Ambasadori. Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė shpreh bindjen se shtetet anėtare tė OKB sė do ta njohin Republikėn e Kosovės si njė kontribut real shtesė tjetėr i tyre nė paqen dhe sigurinė nė Ballkan, duke respektuar kėshtu edhe vullnetin e ligjshėm tė popullit tė saj. Nė tė njėjtėn kohė, Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė konfirmon vullnetin e saj tė plotė pėr marrėdhėnie tė mira e miqėsore me tė gjitha vendet e tjera tė rajonit, pėrfshirė dhe Republikėn e Serbisė nė perspektivėn evropiane tė vendeve tona.

Shtetet mė tė fuqishme perėndimore kanė njohur pavarėsinė e Kosovės

Prishtinė, 19 shkurt - Pavarėsinė e Republikės sė Kosovės deri mė tash zyrtarisht e kanė njohur Shtetet e Bashkuara, Franca, Britania e Madhe, Italia, Belgjika, Shqipėria, Turqia dhe Afganistani. Ndėrkaq Austria dhe Gjermania kanė konfirmuar se njohjen e shtetit tė Kosovės do ta bėjnė tė mėrkurėn nė mbledhjet e rregullta tė qeverive dhe tė kuvendeve tė tyre. Kėtė e kanė bėrė tė ditur shefat e diplomacive tė Austrisė dhe Gjermanisė. Ndėrkaq Finlanda dhe Kroacia kanė paralajmėruar se shumė shpejtė do tė njohin pavarėsin e vendit tonė. Qeveria e Kosovės ka falendėruar Parisin zyrtar pėr njohjen e pavarėsisė. Deri mė tani edhe Ēekia dhe Holanda janė nė dijeni pėr pavarėsinė e Kosovės, mirėpo nuk do tė jenė ndėr vendet e para qė do ta njohin shtetin e Kosovės. Australia dhe Japonia kanė deklaruar po ashtu se janė tė gatshme qė shumė shpejtė tė vendosin marrėdhėnie diplomatike me Republikėn e Kosovės. Ndėrkohė ka pasur edhe gatishmėri tė madhe tė shumė shteteve qė ta njohin paavarėsinė e Kosovės. Agjencia Rojters njoftoi se edhe shumica nga 27 vendet anėtare tė Bashkimit Evropian janė tė gatshme pėr ta pranuar Kosovėn, ndėrkaq Spanja ka deklaruar se ka ndėrruar mendjen pėr ta bėrė kėtė. Po ashtu ka arritur lajmi se tre vendet baltike: Letonia, Lituania dhe Estonia kanė vendosur dhe janė tė gatshme qė ta njohin pavarėsinė e Kosovės. Letonia ka thėnė se do ta njoh pavarėsinė e Kosovės nė ditėt qė vijnė. Nga ana tjetėr Presidenti i Lituanisė ka uruar popullin e Kosovės pėr vendimin pėr pavarėsi dhe ka thėnė se ky vendim ėshtė rruga e vetme qė do tė sigurojė stabilitetin afatgjatė nė vend dhe nė rajon. Nga ana tjetėr nga Brukseli vijnė deklaratat e Ministrit tė Jashtėm tė Malit tė Zi,i cili ka thėnė se Mali i Zi do ta shikojė me kujdes sė pari implikimet nė ēėshtjet e sigurisė pas pavarėsisė sė Kosovės dhe mė pas do tė marrė vendimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Pėr momentin nuk ka njė vendim nga Podgorica. Ndėrkohė vijnė edhe lajmet e para nga pėrtej Oqeanit se Ministrat e Jashtėm tė Brazilit dhe Indisė nė njė konferencė shtypi nė Brazil kanė thėnė se kanė parė zhvillimet nė Kosovė, e kanė parė Deklaratėn e Pavarėsisė sė Kosovės dhe ndėrkohė po shqyrtojnė ēėshtjet ligjore lidhur me pavarėsinė e Kosovės dhe mė pas siē u shprehen do tė shohin si do tė procedojnė.

Sejdiu dhe Thaēi kanė pritur mbrėmė shefat e zyrave tė SHBA ve, Britanisė sė Madhe, Francės dhe Turqisė

Prishtinė, 19 shkurt - Presidenti Fatmir Sejdiu dhe Kryeministri Hashim Thaēi kanė pritur mbrėmė shefat e zyreve tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Britanisė sė Madhe, Francės, Turqisė dhe Shqipėrisė, tė cilėt iu kanė konfirmuar fillimisht udhėheqėsve kosovarė vendimet e qeverive tė tyre qė tė njohin pavarėsinė e Kosovės. Tė gjithė diplomatėt ndėrkombėtarė qė u priten nė Presidencėn e Kosovės thanė se sė shpejti do tė hapin ambasadat e vendeve tė tyre nė Prishtinė. Pra nga zyrat ndėrlidhėse, Uashingtoni, Parisi dhe Ankaraja mbrėmė premtuan ngritjen e nivelit diplomatik, pėrkatėsisht tė hapin ambasadat e tyre nė Kosovė. Diplomatja amerikane Tina Kaidanou tha se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės duan tė vendosin marrėdhėnie diplomatike, por edhe marrėdhėnie miqėsore me Kosovėn. Britaniku Dejvid Bland drejtoi mesazhe edhe nė gjuhėn shqipe si dhe nė gjuhėn serbe pėr komunitetet, sidomos pėr komunitetin serb, duke kėrkuar qė ata tė njohin dhe tė pranojnė realitetin e ri nė Kosovė. Pėrderisa diplomatja franceze Delfi Borion tha se Parisi beson se pavarėsia e Kosovės do tė jetė nė tė mirėn e stabilitetit tė rajonit. Nga ana tjetėr, Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu tha se e mirėpret njohjen ndėrkombėtare tė Kosovės si shtet i pavarur dhe u angazhua qė edhe Kosova tė hapė shumė shpejt ambasadat e saj nė ato vende qė do ta njohin atė si shtet.
Pėr autoritetet e Shkupit ēėshtje prioritare ėshtė edhe demarkacioni i kufirit

Shkup, 19 shkurt Ministri maqedonas i Punėve tė Jashtme Antonio Milloshevski tha nė Shkup se si ēėshtje prioritare prej tė cilės do tė udhėhiqen autoritetet e Maqedonisė ėshtė edhe ēėshtja e demarkacionit tė kufirit. Ai bėri tė ditur se Qeveria e Shkupit me vėmendje i pėrcjell ngjarjet pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Bashkimi Evropian ka miratuar njė qėndrim tė pėrbashkėt pėr Kosovėn

Bruksel, 19 shkurt - Bashkimi Evropian ka miratuar njė qėndrim tė pėrbashkėt pėr Kosovėn, me tė cilin marrin nė dijeni veprimin e Kuvendit tė Kosovės pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės dhe po ashtu marrin nė dijeni edhe principet e demokracisė, mbrojtjen e serbėve dhe komuniteteve tjera nė Kosovė, sikur edhe tė objekteve kulturore dhe fetare. Mirėpo i pyetur pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, Dimitrij Rupel tha se ėshtė ēėshtje e procedurave kombėtare. Ai tha se pret qė disa shtete do ta bėjnė njohjen e pavarėsisė sė Kosovės sot, disa nesėr, disa mė vonė pas disa ditėsh e disa pas disa javėsh. Kėshtu qė ai shprehu bindjen se Bashkimi Evropian do tė jetė mjaft unik nė kėtė vepriim. Rupel ka thėnė se Bashkimi Evropian edhe njėherė ka kaluar kėtė test tė unitetit Ai i bėri kėto komente pas takimit tė shefave tė politikės sė jashtme tė BE sė. Ndėrkaq, shefi i diplomacisė evropian Havier Solana tha se Bashkimi Evropian duhet ta kuptojė realitetin e ri nė Kosovė.

Lona
19-02-08, 11:54
BE do tė dėrgojė nė Kosovė deri nė 2010 tėn mbi njė miliard euro, ka thėnė Oli Ren

Bruksel, 19 shkurt - Bashkimi Evropian ka bėrė tė ditur se do tė dėrgojė nė Kosovė deri nė 2010 tėn mbi njė miliard euro. Kjo u bė e ditur nga Komesioneri pėr Zgjerimin Oli Ren nė takimin e ministrave tė jashtėm tė BE sė. Ai ka paralajmėruar se Komisioni Evropian sė bashku me Bankėn Botėrore do tė organizojė nė qershor tė kėtij viti edhe njė konferencė donatorėsh pėr Kosovėn, nė tė cilėn do tė konfirmohet gadishmėria edhe pėr ndihmė financiare. Oli Ren tha se mbi njė miliard euro do tė ndahen pėr periudhėn prej tash e deri nė vitin 2010 qoftė pėr misionet e BE sė nė Kosovė, qoftė pėr ndihmė ekonomisė sė Kosovės. Pra kemi nisjen e procedurės dhe nisjen e procesit tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės qė nga dita e djeshme siē ishte paralajmėruar.

Princi Leka vizitoi familjen Rugova dhe bėri homazhe pranė Memorialit tė Presidentit Rugova

Prishtinė, 19 shkurt Nė ditėn e parė tė shpalljes sė Kosovės shtet tė pavarur sovran dhe demokratik, Princi Leka Zogu i bėri njė vizitė familjes sė Presidentit dr. Ibrahim Rugova ku u prit nga zonja Fana, djali Mendimi dhe vajza Teuta. Princi Leka Zogu vuri kurorė lulesh nė emėr tė familjes mbretėrore duke cekur se dr. Rugova dhe veprat e tij do tė mbetėn tė pashlyeshme nė historinė e re tė Kosovės. Me kėra rast u kėmbyen urimet tė pėrzemėrta pėr pavarėsinė e Kosovės, ndėrsa Princi Leka theksoi rolin e pamohueshėm tė Presidentit Rugova nė rrugėtimin e gjatė, por mė nė fund tė realizueshėm pėr formimin e Kosovės shtet i pavarur dhe sovran. Gjatė ditės, pranė Memorialit tė Presidentit Rugova kanė bėrė homazhe, Kryetari i Prishtinės, Isa Mustafa, tė gjitha degėt e kryeqytetit tė LDK sė si dhe Forumi i Rinisė i LDK sė.

UNMIK u nuk do tė nxjerrė kurrėfarė deklararate nė lidhje me shpalljen e pavarėsisė

Prishtinė, 19 shkurt Misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Prishtinė nuk do tė nxjerrė kurrėfarė deklararate nė lidhje me shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės nga Kuvendi i Kosovės. Kėshtu ėshtė shprehur zėdhėnėsi i UNMIK ut Aleksandėr Ivanko. Sipas tij i vetmi reagim do tė bėhet nė Nju Jork nga Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB sė Ban Ki Mun.

Disa mijėra serbė kanė protestuar nė veri tė Kosovės dhe nė Graēanicė kundėr pavarėsisė sė Kosovės

Mitrovicė/Graēanicė, 19 shkurt - Rreth 10 mijė serbė tė tubuar nė veri tė Mitrovicės kanė protestuar kundėr shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Ata kanė kėrkuar nga shteti serb qė me tė gjitha mjetet, madje edhe me forcė ushtarake tė ndėrhyjnė nė mėnyrė qė tė ruajnė komunitetin serb qė jeton nė Kosovė. Protestuesit kanė djegur flamurin shqiptar dhe atė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Janė dėgjuar parullat: "Jetėn e japim Kosovėn nuk e japim". Ata kanė thėnė se me kėtė protestė ėshtė dėrguar porosi e qartė se serbėt e Kosovės janė pjesė e shtetit serb. Shėrbimi policor i Kosovės ka bėrė tė ditur se kjo protestė ka kaluar e qetė dhe pa probleme. Njė protestė e ngjashme e pjesėtarėve tė komunitetit serb ėshtė mbajtur dje pas dite edhe Manastirin e Graēanicės, nė tė cilėn ata kanė kundėrshtuar pavarėsinė e Kosovės. Peshkopi Artemije kėrkoi nga tė gjithė serbėt qė tė vazhdojnė tė jetojnė nė Kosovė, ngase sipas tij nė kėtė mėnyrė arrihet qė Kosova tė mbetet pjesė e Serbisė.

Tre deputetė serbė kanė bėrė tė ditur se do ta braktisin Kuvendin e Kosovės

Prishtinė, 19 shkurt Tre deputetė serbė - Sllavisha Petroviq dhe Vlladimir Todoroviq nga Partia Demokratike Serbe si dhe Mihailo Shqepanoviq nga Partia Popullore Serbe - kanė bėrė tė ditur se do ta braktisin Kuvendin e Kosovės pėr njė kohė tė gjatė pėr shkak se siē kanė thėnė, nuk u ėshtė lejuar qė tė flasin nė seancėn e pardjeshme tė Kuvendit. Dhjetėsha serbe nė Kuvend ėshtė e ndarė, pasi qė deputetėt kanė thėnė se nuk do tė marrin pjesė nė seancėn e shpalljes sė pavarėsisė, por nė institucione po.
Mbrėmė nė veri tė Mitrovicės ka ndodhur njė shpėrthim i fuqishėm, nuk ka tė lėnduar

Mitrovicė, 19 shkurt Mbrėmė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, afėr ndėrtesės ku gjendet policia e Kombeve tė Bashkuara dhe zyrat e OSBE sė ka ndodhur njė shpėrthim. Bėhet e ditur se policia ka dalė nė vendin e ngjarjes dhe ka bė tė ditur se nuk ka tė plagosur. Dėmet e vetme janė dėmtimet e disa makinave pėrreth e disa dėmtime tė tjera. Ky ėshtė shpėrthimi i dytė qė ka ndodhur nė veri tė Mitrovicės qė pas shpalljes sė pavarėsisė nga Kuvendi i Kosovės.

Preshevar
03-03-08, 10:57
Bashkimi Evropian i ka dėnuar ashpėr krimet ushtrisė izraelite nė Rripin e Gazės.

Asoshiated Press bėnė tė ditur se BE dje nė njė komuanikatė pėr media nga Izraeli ka kėrkuar qė tė ndalė sulmet kundėr popullit tė pambrojtur palestinez dhe tė ndalojė ēdo aktivitet qė kėrcėnon jetėn e popullit tė Rripit tė Gazės.
Nė komunikatėn e BE, kryesuese e sė cilės ėshtė Sllovenia, ėshte theksuar gjithashtu se Izraeli duhet tė respektojė tė gjitha konventat ndėrkombėtare./irib/

Preshevar
03-03-08, 11:02
Protesta anti-izraelite nė Paris

http://mesazhi.com/images/news/3787.jpg

Mijėra persona dje nė Paris kanė protestuar kundėr krimeve tė Regjimit izraelit nė Rripin e Gazės.


Agjencia Frans Press bėnė tė ditur se manifestuesit kanė dėnuar aktet ēnjerėzore tė izraelitėve kundėr palestinezėve dhe kanė dėnuar heshtjen ndėrkombėtare pėrballė kėtyre krimeve tė izraelitėve. Protestuesit kanė hedhur parulla kundėr SHBA, e cila pėrkrahė krimet e izraelitėve nė Rripin e Gazės.

Preshevar
03-03-08, 11:10
Izraeli ka tėrhequr forcat toksore nga Gaza, por sulmet ajrore vazhduan gjatė natės duke e gdhirė e hėnė.

http://mesazhi.com/images/news/3786.jpg



Njė korrespondent i BBC-sė nė Rripin e Gazės thotė se trupat dhe tanket janė tėrhequr mbrapsht nė Izrael.

Zyrtarėt palestinezė thanė se pesė luftėtarė tė Hamasit u vranė gjatė sulmeve ajrore.

Mė shumė se 100 palestinezė kanė humbur jetėn qė prej ditės sė mėrkurė.

SHBA-ja dhe Bashkimi Evropian i kanė dėnuar sulmet nga tė dyja palėt dhe kanė kėrkuar ndaljen e dhunės dhe rifillimin e bisedimeve./bbc/


::::::::::::::::

ps.: S'di kush po i cenzuron postimet ketu, por ju perkujtoj qe nuk jeni avokat te Ariel Sharonit, e as te Bushit !... kshtu qe nganjehere fotot flasin me shumė e me kjart se KOMENTET !

Lona
03-03-08, 16:17
Njeherit pershendetje dhe falenderit qe me zevendeson thjesht me perkrah ne temen, cdo te mire i nderuar .

Lona
03-03-08, 16:19
Nė Egjipt arrestohen tė paktėn 36 pjesėtarė tė "Vėllazėrisė myslimane"

Kairo, 3 mars – Forcat e sigurimit egjiptian kanė arrestuar sot (e hėnė) tė paktėn 36 pjesėtarė tė "Vėllazėrisė myslimane", grupi mė fuqishėm egjiptian opozitar, ndėr tė cilėt edhe disa kandidatė, qė pritej tė merrnin pjesė nė zgjedhjet lokale tė muajit tė ardhshėm, njofton Rojter. Ata janė arrestuar nė gjashtė provinca tė ndryshme. Deri tash janė arrestuar 41 anėtarė tė kėtij grupi.
Nė pėrleshjet nė Sudan vriten rreth 70 nomadė ta armatosur arabė

Kartum, 3 mars – Autoritetet nė Sudanin jugor thonė se rreth 70 nomadė ta armatosur arabė janė vrarė nė pėrleshjet nė kufi ndėrmjet veriut dhe jugut tė vendit, njofton BBCVorld. Pėrleshjet u zhvilluan ndėrmjet pjesėtarėve tė njė fisi dhe luftėtarėve tė Lėvizjes

Nga shembja e njė miniere nė Kinė, vdesin 7 fshatarė

Shangai, 3 mars – Nga shembja e njė miniere tė vogėl ilegale nė provincėn Junan nė Kinės jugperėndimore, kanė vdekur shtatė fshatarė, kanė bėrė tė ditur sot (e hėnė) mediet shtetėrore, duke cituar zyrtarėt qeveritarė, njofton Rojter. Nga ky aksident ka shpėtuar njė fshatar.
Vdesin nga uria 20 migrantė nga Bangladeshi e Birmania

Kolombo, 3 mars – Nė Gjirin e Bengalit janė gjetur 20 migrantė nga Bangladeshi dhe Birmania, tė cilėt kishin vdekur nga uria dhe dehidrimi nė njė barkė druri, njofton BBCVorld. Maina e Sri Lankės, e cila kishte gjetur viktimat, thotė se 71 migrantė tė tjerė kanė mbijetuar. Ata u kanė thėnė marinarėve se kishin dashur tė shkojnė nė Tailandė ose nė Maleizi.
Rusia kėrcėnon Ukrainėn pėr mosfurnizim me gaz

Moskė, 3 mars - Ukraina kėrcėnohet me kufizim tė furnizimit me gaz nga Rusia. Sipas tė dhėnave tė koncernit rus Gazprom, eksportimi i gazit nga dita e sotme do tė ulet deri nė njė tė katėrtėn. Gazprom kėrkon nga sipėrmarrja energjetike e Ukrainės, Naftogaz, shlyerjen e borxhit prej 400 milionė eurosh. Para gati dy vjetėsh Rusia i kishte mbyllur rubinetin e gazit Ukrainės. Kjo kishte sjellė pasoja edhe nė kufizimin e furnizimit tė Gjermanisė me gaz.

Lona
03-03-08, 16:23
Ambasadori amerikan akuzoi qeverinė e Serbisė

Beograd, 3 mars - Ambasadori amerikan nė Serbi, Kameron Manter ka akuzuar qeverinė e Serbisė se nuk ka urdhėruar policinė qė ta ruajė ndėrtesėn e Ambasadės amerikane nė Beograd, gjatė trazirave pas tubimit tė protestės kundėr pavarėsisė sė Kosovės, qė ėshtė mbajtur mė 21 shkurt. "Jemi tė inkurajuar me premtimet e qeverisė se kjo nuk do tė pėrsėritet, por edhe pėr shkak tė herės sė kaluar dhe qėndrimit tė qeverisė, ėshtė e kuptueshme se pėr ēfarė arsye jam ngapak skeptik", i tha amabasadori Manter njė televizioni lokal. Ai mė tutje ka theksuar se prej se Shtetet e Bashkuara e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, nuk i ėshtė lejuar kontakti me ministrat dhe sekretarėt shtetėror nė qeverinė e Serbisė. Ambasadori Mnter ka ftuar qeverinė e Serbisė qė tė distancohet nga deklaratat e ministrave Velimir Iliq dhe Sllobodan Samarxhiq, duke vlerėsuar se nė Serbi ekziston atmosfera qė e krijojnė politikanėt e papėrgjegjshėm, nė tė cilėn, disa ministra thonė gjėra qė inkurajojnė dhunėn.

Kuvendi pėrmbyll sesionin plenar me miratimin edhe tė tri projektligjeve

Prishtinė, 3 mars Kuvendi i Republikės sė Kosovės pėrfundoi sot sesionin njėjavor me shqyrtimin dhe miratimin nė parim edhe tė tri projektligjeve, atė pėr taksėn e vendosjes, Projektligjin pėr tokėn ndėrtimore, privatizimin dhe dhėnien me qira si dhe Projektligjin pėr Inspektoratin e bujqėsisė. Gjatė pesė ditėve tė punimeve, deputetėt miratuan 30 projektligje sa i kishin nė rend tė ditės. Debati mė i madh gjatė seancės sė paradites ėshtė zhvilluar rreth Projektligjin pėr tokėn ndėrtimore, privatizimin dhe dhėnien me qira, tė cilin e paraqiti zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi. "Miratimi i kėtij ligji ėshtė i domosdoshėm nė kėtė fazė tė zhvillimit tė vendit", theksoi Kuēi. Pas paraqitjes sė ekspozesė, me disa vėrejtje tė vogla, tė gjitha grupet kuvendore e kanė mbėshtetur nė parim miratimin e kėtij projektligji. Sanije Aliu nga LDK ja tha se dhėnia e qirasė pėr 99 vjet ėshtė gabim, veēanėrisht pasi nuk janė zgjidhur ēėshtjet pronėsore, si pasojė e konfiskimit etj. Deputeti Ardian Gjini tha se projektligji ka elemente tė cilat do tė ofrojnė ndihmesė pėr zhvillimin ekonomik tė vendit. Ai tha se duhet tė ekzistojė strategji e qartė e cila do ta pėrcjellė miratimin e secilit ligj. Me shumicė votash, deputetėt miratuan nė parim Projektligjin pėr taksėn e vendosjes si dhe atė pėr Inspektoratin e bujqėsisė.

Beogradi uzurpon kompetencat e UNMIK-ut tė trafikut hekurudhor nė veri tė Kosovės

Zveēan, 3 mars - Ndėrmarrja publike e Hekurudhave tė Serbisė nga Beogradi sot ka uzurpuar kompetencat e UNMIK-ut tė trafikut hekurudhor nė veri tė Kosovės, nga Leshaku deri nė Zveēan. Sipas drejtorit tė hekurudhave tė Serbisė Banisllav Ristivojeviq, hekurudhat nė drejtimin e UNMIK-ut nuk ishin nė gjendje t'i "kryejnė punėt" nė veri tė Kosovės siē kėrkojnė "standardet" e Serbisė. Mė herėt sot nė mėngjes serbėt e punėsuar nė hekurudhė kishin ndaluar trenin i cili qarkullon nė relacionin Fushė Kosovė Leshak, nė stacionin e Zveēanit, duke protestuar kundėr shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Ata thanė se nuk dėshirojnė tė punojnė nė atė institucion tė Kosovės, sepse, ata nuk e pranojnė "shtetin e vetėshpallur tė Kosovės". Ristojeviq ka thėnė se deri mė tash nuk ka pasur kontakte me pėrfaqėsuesit e hekurudhave tė UNMIK-ut.

Artemie urdhėron klerin dhe besimtarėt tė ndėrpresin kontaktet me institicionet e Kosovės dhe tė BE-sė

Beograd, 3 mars - Peshkopi serb Rashkė-Prizren Artemie dhe i Kosovės u ka urdhėruar klerit dhe besimtarėve qė tė ndėrpresin ēdo kontakt me institicionet e Kosovės, me pėrfaqėsuesit e misionit tė BE-sė dhe tė shteteve tė cilat e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Njėherėsh Artemie urdhėron qė tė mos pranohen nė vizitė dhe tė mos pėrgjigjen nė ftesat e institucioneve tė Kosovės. "Mosrespektimi dhe gabimet ndaj kėtij vendimi nė cilėndo formė do tė sanksionohet rreptėsisht", kėrcėnon peshkopi serb Artemie klerin ortodoks serb dhe besimtarėt.

Kushner: Pėrveē pavarėsisė nuk ka pasur zgjidhje tjetėr pėr Kosovėn

Paris, 3 mars - Shefi i diplomacisė franceze Bernar Kushner ka deklaruar sot se pėrveē pavarėsisė nuk ka pasur zgjidhje tjetėr pėr Kosovėn. "Nuk ka pasur zgjidhje tjetėr, pėrveē se t'i jipet pavarėsia asaj pjese tė Ballkanit, asaj pjese tė ish-federatės jugosllave", ka deklaruar Kushner pėr radion franceze. Pėr shefin e diplomacisė franceze ėshtė "njė parabolė shumė e bukur qė Sllovenia, vendi i parė qė braktisi federatėn jugosllave dhe e cila sot duke kryesuar me BE-nė mundėson, pėrkatėsisht organizon pavarėsinė e pjesės sė fundit (tė federatės), pėrkatėsisht tė Kosovės". Pasi shprehu keqardhje pėr shkak se negociatat midis serbėve dhe shqiptarėve qė zgjatėn 18 muaj nuk dhanė rezultate, Kushner konsideron se zgjidhja ėshtė qė Serbia dhe Kosova tė jenė pjesė e BE-sė. "Pėr Serbinė, duket qartė qė ne qėmoti i kemi propozuar (BE-sė), ndėrsa pėr Kosovėn ende nuk ėshtė koha", ka thėnė shefi i diplomacisė franceze

Kroacia do ta njohė Kosovėn

Zagreb, 3 mars - Zėvendėskryeministrja e Kroacisė, Gjurgja Adleshiq, ka deklaruar se Zagrebi do tė ndjekė rrugėn e shteteve tė tjera evropiane sa i pėrket Kosovės. "Ėshtė e sigurt qė Kroacia do ta njohė Kosovėn, por duhet zgjedhur me kujdes kohėn", ka thėnė Adleshiq nė njė konferencė shtypi. Mediat kroate raportojnė se 15 marsi mund tė jetė data kur Zagrebi do ta njohė Republikėn e Kosovės.

Thaēi u tha serbėve tė fshatit Banjė se Kosova ėshtė atdhe i tė gjithė shtetasve tė saj

Skėnderaj, 3 mars - Kryeministri Hashim Thaēi gjatė vizitės qė u ka bėrė banorėve serbė tė fshatit Banjė tė komunės sė Skėnderajt ka thėnė se Kosova ėshtė atdhe i tė gjithė shtetasve tė saj dhe i perspektivės sė re pėr ta. Ai pas i u dhuroi banorėve serbė tė kėtij lokaliteti flamurin e Republikės sė Kosovės, tha: "Kosova ėshtė vend i tė gjithėve, atdhe i tė gjithėve dhe i mundėsive tė reja dhe ne duhet ti shfrytėzojmė kėto mundėsi maksimalisht. Ka siguri pėr tė gjithė dhe institucionet do tė punojnė pėr tė gjithė". Thaēi u premtoi serbėve lokalė angazhimin e plotė tė institucioneve shtetėrore nė mbėshtetje tė interesave tė komuniteteve dhe hapjes sė mundėsive pėr tė gjithė ata qė jetojnė nė Kosovė. Njėherėsh ai ritheksoi se Kosova ėshtė njė dhe integriteti territorial i saj ėshtė i pacenueshėm: "Kosova ėshtė vend i tė gjithėve dhe nuk duhet ndarė assesi nė shumicė dhe pakicė pasi ajo ėshtė i tė gjithė qytetarėve tė Kosovės me integritet territorial tė paprekshėm .ju kini fat qė jetoni nė kėtė vend shumė tė bukur, nė kėtė vend tė mundėsive dhe ne do tė jemi pranė jush dhe nė mbėshtetje tuajėn". Banorėt serb tė kėtij fshati nė komunėn e Skėnderajt theksojnė se atyre nuk u interesojnė ēėshtjet politike dhe problemet politike qė ekzistojnė por ata shprehin vullnetin qė tė vazhdojnė tė bashkėjetojnė normalisht shqiptarėt dhe tė zhvillojnė njė jetė tė re nė shtetin mė tė ri nė botė. Serbėt e kėtij fshati theksojnė se protestat e bashkėkombėsve tė tyre dhe bojkoti qė ata po iu bėjnė institucioneve tė Republikės sė Kosovės janė ēėshtje individuale tė secilit serb. Ata kanė besim se nė Kosovė i pret njė ardhme mė e mirė.

Tomori
03-03-08, 20:46
Botuar: 03 Mar 2008
Serbia e merr pėrsipėr hekurudhėn nga KB-ja
BEOGRAD (ANP/DPA) – Qeveria Serbe e ka marrė njė linjė hekurudhore nė veri tė Kosovės, hekurudhė kjo e cila deri mė tani ėshtė qeverisur nga Kombet e Bashkuara. Kėtė e tha tė hėnėn zėdhėnėsi i Vojsllav Koshtunicės.

Shumica etnike e Shqiptarėve "nė provincėn Serbe" gjatė muajit tė kaluar bėnė "shpalljen e njėanshme tė pavarėsisė". Pakica Serbe e cila gjendet nė veri tė Kosovės, me tė vėrtetė duan tė rrinė me Serbinė.

Pesėdhjetė Serbė, punėtorė tė hekurudhės nė pjesėn veriore tė Kosovės, tė cilėt deri mė tani janė paguar nga Prishtina, tani kanė hyrė nė marrėdhėnie pune nėn firmėn shtetėrore tė Serbisė.

* Vė re linkun: Ky ėshtė njė pėrkthim i drejtpėrdrejtė nga msn-i ditor holandez.

hasanmehmeti
04-03-08, 01:19
Krimet e Regjimit Sionist nė Gaza
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3207)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3207&pop=1&page=0&Itemid=28)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3207&itemid=28)


Shkruar nga Abed
2008-03-01 10:39
IRIB - Vrasja e fėmijėve nė sulmet e fundit tė Regjimit Sionist nė Rripin e Gazės, edhe njėherė tjetėr dėshmon se ky regjim mund tė ekzistoj vetėm me vrasje dhe masakra. Banki Moon, sekretari i pėrgjithshėm i OKB ka dėnuar krimet e ushtrisė sioniste nė Gaza dhe ka kėrkuar ndėrprerjen e menjėhershme tė kėtyre krimeve. Kurse nė anėn tjetėr, Ismail Hanije, kryeministri legjitim i Palestinės duke dėnuar krimet e fundit tė sionistėve ka pohuar se vrasja e fėmijėve palestinezė dėshmon sėmundjen psiqike tė autoriteteve tė Regjimit Sionist. e gjithė kjo ndodhė nė kohėn kur Kondoliza Rajs, shefja e departamentit amerikan tė mbrojtjes nė takimin e saj me kryeministrin sionist nė Tokio, ka kėrkuar reagimin e autoriteteve izraelite pėrballė raketave tė Hamasit. Kufizimi dhe sanksionimi i gjithanshėm i Rripit tė Gazės nga ana e Regjimit Sionist, dėshmon qartė se ky regjim nuk i marrė fare parasysh tė drejtat e njeriut dhe paqen nė rajon, pėr ēfarė ēdo ditė funksionarėt e lartė sionist flasin se ata dėshirojnė stabilizimin e LM. Sulmet shkatėrruese tė Regjimit Sionist u ndėrmorėn menjėherė pas takimit tė Annapolist nė Meryland tė SHBA. Vazhdimi i sulmeve dhe masakrave ndaj popullit tė pambrojtur tė Gazės bėhet gjoja me qėllim pėr ta shkatėrruar lėvizjen rezistuese Hamas, por nė realitet kjo ofensivė e egėr e sionistėve kryhet me qėllim asgjėsimin e popullit palestinezė tė cilėt pėrkrahin Hamasin. Mediat shkruajnė se Izraeli po e dėnon popullin e Gazės pėr shkak tė pėrkrahjes sė tyre ndaj lėvizjes sė Hamasit. Zgjerimi i ofensivės gjakatare tė ushtrisė sioniste ėshtė njė shqetėsim tepėr i madh pėr arabėt dhe myslimanėt nė pėrgjithėsi dhe kjo mund tė ketė pasoja tė paparashikuara. Reagimi i organizmave ndėrkombėtar dhe i shteteve tė rajonit vetėm nė fjalė dhe tė kufizuara vetėm nė deklarata, funksionarėve sionistė edhe mė tepėr i japin kurajė pėr tė kryer gjenocid nė Rripin e Gazės. Vrasja e fėmijėve dhe grave nė Rripin e Gazės nuk mund tė arsyetohet nė asnjė mėnyrė. Shumė analistė politik janė tė mendimit se ekzistenca e Regjimit Sionist mund tė vazhdojė vetėm me anė tė luftėrave dhe masakrave ndaj popujve tjerė, si ndaj palestinezėve ashtu edhe ndaj libanezėve.


Olmert dhe Barak kanė vėnė theksin mbi vazhdimin e sulmeve nė Gaza
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3240)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3240&pop=1&page=0&Itemid=27)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3240&itemid=27)


Shkruar nga Habibe
2008-03-02 21:27
IRIB-Kryeministri i regjimit sionist ka bėrė tė ditur se ushtria e kėtij regjimi nuk do tė ndėrpresė sulmet ushtarake ndaj Rripit tė Gazės. Sipas burimeve informative Ehut Olmerd sot nė fillim tė takimit javor tė kabinetit qeveritarė ka deklaruar se Izraeli do tė vazhdojė tė sulmoj Rripin e Gazės deri nė shkatėrrimin e plotė tė grupeve rezistuese palestineze. Ai gjithashtu ka bėrė tė ditur se vrasjet masive tė dhjetėra civilėve palestinezė gjatė sulmeve 5 ditore kanė qenė si rezultat i mbrojtjes sė Izraelit. Olmert ka theksuar se askush nuk ka tė drejtė tė kundėrshtoj Izraelin pėr shkak tė sulmeve ndaj Rripit tė Gazės. Ehud Barak, ministri i luftės sė regjimit sionist nė mesin e grupit tė ushtarėve tė kėtij regjimi ka theksuar se Izraeli nuk do tė ndalė sulmet ndaj kėtij rajoni. Vlen tė theksohet se si pasojė e sulmeve gjatė 5 ditėve tė kaluara tė paktėn 100 palestinezė kanė humbur jetėn nė mesin e tė cilėve 20 gra dhe fėmijė, si dhe mbi 100 tė tjerė janė plagosur.


Maroku kėrkon ndėrprerjen e krimeve tė regjimit sionist nė Gaza
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3237)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3237&pop=1&page=0&Itemid=27)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3237&itemid=27)


Shkruar nga Khan
2008-03-02 10:30
IRIB-Ministria e jashtme e Marokut me anė tė njė komunikate dėnoi ashpėr sulmet e egra tė regjimit sionist kundėr civilėve dhe veēanėrisht kundėr fėmijėve dhe grave palestineze nė Gaza dhe i kėrkoi BN tė marrė masa urgjente pėr ndalimin e krimeve sioniste kundėr popullit tė pafajshėm palestinez. Nė kėtė komunikatė theksohej se regjimi sionist pas bllokadės totale ndaj rripit tė Gazės tashmė ka shkelur tė gjitha normat ndėrkombėtare, morale dhe njerėzore duke kryer gjenocid kundėr popullit tė pambrojtur palestinez. Gjatė 24 orėve tė fundit, forcat sioniste gjatė sulmeve ēnjerėzore nė Gaza kanė martirizuar 61 palestinezė dhe kanė plagosur mbi 150 tė tjerė shumica gra dhe fėmijė.


Mbyllen shkollat nė Gaza si pasojė e sulmeve sioniste
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3236)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3236&pop=1&page=0&Itemid=27)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3236&itemid=27)


Shkruar nga Khan
2008-03-02 10:30
IRIB-Si pasojė e shtimit tė sulmeve tė forcave sioniste nė rripin e Gazės, qeveria e zgjedhur palestineze ka mbyllur shkollat nė kėtė rajon. Kryeministri palestinez Ismail Hanije nė njė dekret theksoi se pėr shkak tė sulmeve tė avionėve tė regjimit sionist nė rajonet civile, shkollat nė Gaza do tė jenė tė mbyllura pėr njė kohė tė pacaktuar. Nga ana tjetėr, burime spitalore palestineze bėnė tė ditur se qindra palestinezė tė plagosur nga sulmet ajrore dhe tokėsore tė forcave sioniste po pėrballen me mungesėn e medikamenteve dhe pajisjeve mjekėsore. Nė sulmet e djeshme tė forcave sioniste nė Gaza, tė paktėn 61 palestinezė u martirizuan, 20 prej tė cilėve gra dhe fėmijė.

hasanmehmeti
04-03-08, 01:22
Hizbullahu i Libanit, sulmet e Regjimit Sionist nė Gaza i cilėson si komplot amerikan





Shkruar nga Abed
2008-03-02 09:53
IRIB - Hizbullahu i Libanit, sulmet gjakatare tė Regjimit Sionist nė Rripin e Gazės i ka cilėsuar si komplote ndėrkombėtare tė udhėhequra nga SHBA. Shejh Naim Kasem, zėvendės sekretari i pėrgjithshėm i Hizbullahut ka pohuar se agresioni i egėr sionist nė Gaza ėshtė mė i madh se Holokausti dhe kėto sulme tė pamėshirshme janė njė komplot amerikan kundėr palestinezėve. Shejh Naim Kasem, duke iu drejtuar udhėheqėsve arabė ka thėnė: Athua tani nuk ka arritur koha qė liderėt e shteteve arabe tė kuptojnė se konferencat mashtruese qė ata po marrin pjesė andej-kėndej janė vetėm komplote tė SHAB kundėr botės islame dhe arabėve? Zėvendės sekretari i pėrgjithshėm i Hizbullahut gjithashtu ėshtė shprehur se Regjimi Sionist me masakrimin e palestinezėve nuk mund qė zhvillimet e rajonit t'i shndėrrojė nė interes tė vetin dhe shkatėrrimi i kėtij regjimi tani mė ka marrė udhėn dhe askush nuk mund ta ndalojė atė.


Forcat sioniste bombardojnė zyrėn e Hanijes





Shkruar nga Abed
2008-03-02 09:53
IRIB - Ushtria sioniste ka bombarduar lokalet e kryeministrit legjitim tė Palestinės, ku si pasoj janė plagosur disa qytetarė tė Gazės. Al Alem bėnė tė ditur se sot nė mėngjes tre helikopterė Apachi tė ushtrisė okupatore sioniste kanė hedhur disa raketa nė lagjen ku ndodhet zyra e Ismail Hanijes, dhe kanė plagosur pesė palestinezė. Gjatė ditės sė djeshme rreth 33 palestinezė janė martirizuar nė veri dhe lindje tė Rripit tė Gazės. Burime informative nga Palestina, njoftojnė se gjatė sulmeve raketore dhe tokėsore tė forcave izraelite nė veri dhe lindje tė Rripit tė Gazės, sė paku 47 palestinezė janė martirizuar nė mesin e tė cilėve edhe katėr fėmijė si dhe mbi 105 tė tjerė janė plagosur. Vlen tė theksohet se si pasojė e sulmeve tė shtuara tė regjimit sionist nė rajoni tė ndryshme tė Gazės, vetėm gjatė 4 ditėve tė fundit rreth 87 palestinezė janė martirizuar nė mesin e tė cilėve gra dhe fėmijė. Ndėrsa qė nga mbajtja e konferencės sė Annapolisit janė shtuar dukshėm sulmet e izraelitėve ku vetėm gjatė kėtyre tre muajve janė martirizuar mbi 250 palestinezė.

Gaza nė zjarr dhe gjak





Shkruar nga Khan
2008-03-02 10:29
IRIB-Ushtria e regjimi sionist duke pėrdorur avionėt e dhuruar nga SHBA, sulmoi mbi 30 herė me raketa ajėr-tokė qytetin e Gazės duke e zhytur kėtė qytet nė zjarr dhe gjak. Deri tani 61 palestinezė janė martirizuar dhe mbi 150 janė plagosur shumė prej tė cilėve gra dhe fėmijė. Ministri i luftės i regjimit sionist Ehud Barak foli pėr njė sulm tė gjerė nė rripin e Gazės, ndėrsa zv/ministri sionist i luftės kėrcėnoi pėr njė "Holokaust" tė ri nė Gaza. Regjimi sionist prej shumė vitesh ėshtė fshehur nėn petkun e Holokaustit, por tashmė funksionarėt e kėtij regjimi, duke sfiduar hapur Bashkėsinė Ndėrkombėtare flasin pėr gjenocid dhe Holokaust kundėr popullit tė pambrojtur palestinez. Ata flasin pėr njė Holokaust tė ri nė njė kohė kur gjatė dekadave tė fundit studimi dhe hulumtimi rreth Holokaustit konsiderohet krim i dėnueshėm nė SHBA dhe Evropė dhe shumė studiues tė Holokaustit nė kėto vende janė dėnuar me burgime tė gjata. Prej shumė vitesh Perėndimi i ka mbyllur sytė pėrballė krimeve tė luftės tė regjimit sionist nė LM dhe ata qė pretendojnė se janė flamurtarė tė mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut, vetėm sa vėshtrojnė nė heshtje tragjedinė humane nė rajon. Populli palestinez prej 60 vitesh po pėrballet me krimet dhe masakrat e sionistėve duke paguar ēmimin e pėrkrahjes sė Perėndimit pėr regjimi sionist. Tashmė kėrcėnimet e regjimit sionist ndaj popullit palestinez janė njė luftė psikologjike ndaj kėtij populli tė plagosur nga padrejtėsitė, krimet dhe masakrat. Nuk ka dyshim se qėndresa e popullit palestinez dhe e liderėve tė grupeve tė rezistencės janė shkaku kryesor i agresioneve tė reja tė sionistėve kundėr Gazės. Qėllimi i kėsaj lufte ėshtė distancimi i popullit palestinez nga rezistenca nė mėnyrė qė palestinezėt ti japin fund pėrkrahjes pėr lėvizjen Hamas. Populli palestinez nė janar 2006 nė zgjedhje tė lira e demokratike, votoi pėr lėvizjen Hamas dhe qė prej asaj kohė ėshtė bėrė viktimė e bllokadės dhe sanksioneve nė shenjė tė njė dėnimi kolektiv. Regjimi sionist e pushtoi Gazėn qė nė vitin 1967 dhe ėshtė i shqetėsuar nga mundėsia e formimit tė njė shteti tė pavarur palestinez nė territoret e pushtuara nė vitin 1967. Tashmė Bota po hesht pėrballė krimeve ēnjerėzore tė regjimit sionist nė Gaza. Perėndimi gjithmonė ka qėnė pėrkrahės i regjimit sionist dhe arabėt po vėshtrojnė masakrimin e palestinezėve dhe nė disa raste bashkėpunojnė me Amerikėn dhe regjimin sionist. Por populli palestinez nė Gaza duke rezistuar do ti japė regjimit sionist njė mėsim tė paparė qė prej pushtimit tė Palestinės dhe ėshtė bėrė shkak pėr disfatėn e makinės sė luftės sė regjimit sionist.



Ahmedinezhad takohet me funksionarėt e lartė irakianė





Shkruar nga Khan
2008-03-02 21:33

IRIB- Presidenti i RII dr. Mahmud Ahmedinezhad, gjatė qėndrimit tė tij nė Irak u takua me kryeministrin irakian Nuri Maleki. Presidenti iranian dhe kryeministri irakian shqyrtuan rrugėt pėr zgjerimin e gjithanshėm tė marrėdhėnieve midis Teheranit dhe Bagdadit. dr. Mahmud Ahmedinezhad para dite sot u takua edhe me homologun e tij irakian Xhelal Talebani ku u theksua gjithashtu mbi nevojėn e zgjerimit tė marrėdhėnieve dhe bashkėpunimit dypalėsh Iran-Irak. vlen tė theksohet se presidenti iranian Mahmud Ahmedinezhad nė krye tė njė delegacioni tė lartė politiko-ekonomik ėshtė duke zhvilluar njė vizitė zyrtare nė Irak.

hasanmehmeti
04-03-08, 01:23
Letėr e ministrit tė jashtėm iranian pėr sekretarin e pėrgjithshėm tė OKB
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3200)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3200&pop=1&page=0&Itemid=28)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3200&itemid=28)

Shkruar nga Amir
2008-03-01 02:32
IRIB-Nė njė kohė qė fuqitė arrogante nė KS vazhdojnė pėrpjekjet pėr tė miratuar njė tjetėr rezolutė kundėr programit paqėsor bėrthamor tė Iranit, ministri i jashtėm iranian z. Manuēehr Motaki, nė njė letėr drejtuar sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB z. Ban Ki Moon bėri njė pasqyrim tė gjendjes aktuale tė dosjes bėrthamore tė Iranit. Nė kėtė letėr shtjellohej procesi i bashkėpunimit mes Teheranit dhe ANEA dhe theksohet se abuzimi i vendeve perėndimore me organizmat ndėrkombėtarė, nuk do tė mund ta privojė popullin iranian nga e drejta e tij legjitime. Ministri i jashtėm iranian duke u bazuar nė raportin e z. Muhamed El Baradei, thekson se janė zhdukur tė gjitha pretekstet dhe justifikimet pėr ta detyruar KS tė OKB, tė miratojė njė rezolutė tjetėr kundėr Iranit, ndėrkohė qė u bė e qartė se edhe rezolutat e mėparshme kanė qėnė tė pabazuara nė aspektin ligjor dhe juridik dhe pasojė e motiveve armiqėsore dhe politike tė disa vendeve tė veēanta. Si rrjedhim, vazhdimi i kėtij procesi nė KS, do tė dėmtojė kredibilitetin e kėtij kėshilli dhe pozitėn e ANEA ēka do tė thotė, njė tjetėr hap nė drejtim tė gabuar. Bashkėpunimi konstruktiv i Iranit me ANEA dėshmon pėr qėndrimin e pėrgjegjshėm dhe ligjor tė Iranit. E vėrteta ėshtė se pas bashkėpunimit pozitiv dhe konstruktiv tė Iranit me ANEA u sqaruan pėrfundimisht tė gjitha paqartėsitė dhe dyshimet mbi programin paqėsor bėrthamor tė Iranit. Gjithashtu ėshtė bėrė e qartė se pėrpjekjet e SHBA dhe disa vendeve tė tjera nė KS pėr tė miratuar njė tjetėr rezolutė kundėr Iranit, ka vetėm qėllime tendencioze dhe politike. Nė kėtė kuadėr ėshtė tepėr shqetėsues fakti i abuzimit tė fuqive tė mėdha me KS tė OKB, tė cilat e pėrdorin kėtė kėshill pėr arritjen e qėllimeve tė paligjshme tė tyre politike. Padyshim kjo praktikė do tė shkaktojė dėme tė pariparueshme pėr KS dhe pėr tė gjitha organizmat ndėrkombėtare. Nga ana tjetėr kėmbėngulja e Iranit pėr vazhdimin e aktiviteteve paqėsore bėrthamore dhe pėrkrahja e popullit iranian pėr tė drejtėn e tij tė pamohueshme bėrthamore, ėshtė njė rrugė e pakthyeshme qė do tė vazhdohet megjithė rezolutat e paligjshme dhe tė pabaza tė KS tė OKB.

Paralajmėrimi i sekretarit tė pėrgjithshėm tė Ligės Arabe mbi gjendjen nė Liban.
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3170)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3170&pop=1&page=0&Itemid=28)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3170&itemid=28)

Shkruar nga B.N
2008-02-29 10:33
IRIB-Amr Musa sekretari i pėrgjithshėm i Ligės Arabe ka paralajmėruar mbi gjendjen nė Liban dhe ka theksuar se kriza nė Liban ėshtė futur nė njė perjudhė tė rrezikshme. Sekretari i pėrgjithshėm i Ligės Arabe gjatė njė interviste me gazetėn Al Safir, ka njoftuar se vazhdimi i krizės nė Liban nuk ėshtė i rrezikshėm vetėm pėr kėtė vend, por pėr tė gjithė rajonin. Ai ndėrhyrjet e huaja i ka konsideruar si faktor kryesor tė vazhdimit tė krizės nė kėtė vend. Amr Musa ka javė qė zhvillon vizita nė Liban pėr tė zgjidhur krizėn aktuale nė kėtė vend. Liga Arabe nė njė plan tė saj i ka ftuar pozitėn dhe opozitėn nė Liban qė tė bashkėbisedojnė pėr zgjidhjen e krizės nė vend. Plani i ligės arabe pėr zgjidhjen e krizės aktuale ėshtė zgjidhja e dakorduar e presidentit z. Mishel Sulejman dhe krijimi i qeverisė sė unitetit kombėtar, por veprimtaria e partisė 14 marsi nė pushtet, ka rezultuar me dėshtimin e pėrpjekjeve pėr zbatimin e kėtij plani. Kjo parti ka kėrkuar krijimin e qeverisė sė unitetit kombėtar, ku tė ketė nėn kontroll tė saj pjesėn mė tė madhe tė ministrive. Kjo nė njė kohė kur opozita e drejtuar nga partia 8 marsi kėrkon njė ndarje tė barabartė dhe tė drejtė tė posteve ministrore nė qeverinė libaneze. Nėse ndarja e kėtyre posteve bėhet nė mėnyrė tė drejtė, ku 10 ministri i takojnė partisė 14 marsi, 10 partisė 8 marsi dhe 10 tė tjera do tė pėrcaktohen nga vetė presidenti nė kohėn e zgjidhjes sė mosmarrėveshjeve. Nė kėtė mėnyrė kundėrshtimi i partisė 14 marsi, ka dėshtuar pėrpjekjet e sekretarit tė pėrgjithshėm tė Ligės Arabe z. Amr Musa pėr zgjidhjen e krizės nė kėtė vend. Amr Musa ėshtė i mendimit se nė Liban ekzistojnė probleme tė shumta dhe tė ndėrlikuara, por ekziston palėt e brendshme kėrkojnė zgjidhjen e tyre. Nga ana tjetėr faktori i huaj vazhdon ndėrhyrjen e jashtėzakonshme tė tij nė ēėshtjet e Libanit duke mos lejuar zgjidhjen e krizės nė kėtė vend. Amerika dhe regjimi sionist pėr tė rifituar kredibilitetin e humbur tė ushtrisė sioniste gjatė luftės 33 ditore pėrpiqen tė krijojnė trazira dhe luftė tė brendshme nė Liban. Gjendja nė Liban ėshtė futur nė njė perjudhė tė rrezikshme, mbi tė cilėn ka vėnė theksin dhe sekretari i pėrgjithshėm i Ligės Arabe.

Amerikanėt dhe sionistėt tė shqetėsuar nga vizita e presidentit iranian nė Irak
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3234)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3234&pop=1&page=0&Itemid=27)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3234&itemid=27)

Shkruar nga Abed
2008-03-02 09:53
IRIB - Raportet dhe analizat e mediave perėndimore dėshmojnė se Shtėpia e Bardhė dhe aleatėt e saj sionistė janė tepėr tė shqetėsuar nga udhėtimi i Mahmud Ahmedinezhadit nė Irak. Sipas raporteve tė CNN, Fox News dhe BBC dhe mediave tjera pėrkrahėse tė sionizmit, kuptohet se perėndimi ėshtė mjaft i shqetėsuar pėr vizitėn e presidentit iranian nė Irak. Kėto media kanė theksuar se kjo vizitė do tė pėrforcojė edhe mė shumė marrėdhėniet mes Irakut dhe Iranit. Kėto media gjithashtu kanė deklaruar se vizita e zyrtare e Ahmedinezhadit nė Irak nė krahasim me vizitat e fshehta tė Xhorxh Bushit nė kėtė vend, dėshmon qartė ndikimin e Iranit nė Irak dhe dobėsimin e pozitės sė SHBA nė kėtė vend. Kurse mediat irakiane dhe ka mirėpritur presidentin iranian.

Vizita e Ahmedinezhad nė qendėr tė vėmendjes sė masmediave botėrore
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&do_pdf=1&id=3245)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=view&id=3245&pop=1&page=0)
(http://albanian.irib.ir/index2.php?option=com_content&task=emailform&id=3245&itemid=99999999)

Shkruar nga Habibe
2008-03-02 21:30
IRIB-Vizita e AhmadiNezhadit, presidentit tė RII, nė mėnyrė masive ėshtė reflektuar nė masmediat botėrore. Raportet dhe rrjetet Tv tė shumė vendeve nė mėnyrė tė veēantė kanė reflektuar vizitėn e AhmadiNezhadit ėn Irak. Sipas burimeve informative edhe pėrkundrejt tensioneve kronike nė Irak, ky vend arriti tė krijojė njė qetėsi gjatė vizitės sė presidentit Iranian nė kėtė vend. Raportet dhe rrjetet TV amerikane gjithashtu kanė reflektuar vizitėn dhe takimi e presidentit iranian me autoritet irakiane. Gjithashtu kėto media kanė bėrė edhe censurime nga fjalimet e tij. Mediat e vendeve fqinjė vizitėn e presidentit iranian nė Irak e kanė cilėsuar si njė vizitė historike. Vizita e Mahmud AhmadiNezhadit ėshtė vizita e parė e njė presidenti iranian pas rrėzimit tė regjimit tė Sadam Husejnit. Ahmedinezhad, sot nė mėngjes nė krye tė njė delegacioni tė lartė politiko-ekonomik shkoi pėr vizitė zyrtare nė Irak.

Lona
05-03-08, 14:32
Policia italiane konfiskon mbi 220 milionė mallra dhe pasuri tė mafisė

Romė, 5 mars – Policia italiane ka konfiskuar mbi 220 milionė mallra dhe pasuri tė mafisė kalabreze, njofton BBCVorld. Nė operacionin policor tė para agimit tė sotėm, forcat speciale, tė armatosur rėndė, kanė pushtuar njė numėr shtėpish, automjetesh dhe biznesesh nė Kalabri dhe nė rajonin verior industrial tė Lombardisė. Kėto zona janė vatra tė klaneve mafioze dhe gjendeshin nėn hetime pėr gjashtė tė vrarėt nė Gjermani nė gushtin e kaluar.

Prodhimi i opiumit nė Afganistan arrin nivel alarmues

Nju Jork, 5 mars - Prodhimi i opiumit nė Afganistan arriti nivele shumė tė larta gjatė vitit 2007 dhe po vazhdon nė mėnyrė alarmante, me gjithė pėrpjekjet ndėrkombėtare pėr ta penguar. Kjo bėhet e ditur nė raportin e fundit tė Kombeve tė Bashkuara pėr prodhimin e narkotikėve nė botė. Afganistani ėshtė burimi i opiumit nė shkallėn 93 pėr qind nė gjithė tregun botėror.

Njė aktivist i krahut tė djathtė vetėvritet me armė zjarri para parlamentit japonez

Tokio, 5 mars – Njė burrė pėr tė cilin mendohet tė ketė qenė aktivist i krahut tė djathtė ka vrarė veten me armė zjarri para parlamentit japonez, njofton BBCVorld. Policia thotė se ai kishte lėnė njė letėr qė i drejtohej kryeministrit japonez Jasuo Fukuda, ku pėrmendej memoriali i njė luftėtari tė nderuar tė vendit. Vrasjet me armė zjarri janė tejet tė rralla nė Japoni, qė ėshtė vend ku vėshtirė tė gjendet dikush tė mbajė njė revole.

Kina frenon rritjen ekonomike nė vend

Pekin, 5 mars – Kryeministri kinez, Ven Zhibao, dėshiron tė frenojė rritjen e vrullshme tė pėrshpejtuar tė ekonomisė sė Republikės Popullore. Nė hapje tė punimeve tė Kongresit popullor nė Pekin, ai bėri thirrje pėr njė politikė financiare tė matur dhe njė politikė kundėr inflacionit. "Qeveria synon njė rritje ekonomike deri nė 8 pėr qind", tha Ven nė raportin e tij para 3 mijė delegatėve.

Senatorja Klinton fiton nė Ohajo e Teksas

Uashington, 5 mars - Fushata e senatores Hilari Klinton pėr Shtėpinė e Bardhė ka marrė njė kthesė pėr mbarė, pas fitoreve tė saj nė procesin pėrzgjedhės tė demokratėve nė Ohajo, Teksas dhe Roud Island. Ajo tha se rezultati i pėrkiste gjithė atyre qė mendohej se kishin dalė jashtė gare, por qė nuk kishin pranuar tė dorėzoheshin. Kandidatja demokrate Klinton tha se zgjedhjet nė Ohajo kishin hapur njė kapitull tė ri nė garėn e saj pėr Shtėpinė e Bardhė. Kandidati tjetėr demokrat, Barack Obama, ka fituar vetėm nė Vermont. Pavarėsisht kėtyre rezultateve, ai tha se gėzonte pėrkrahjen e mė shumė delagatėve nga e gjithė Amerika.

Rajs takohet me Presidentin palestinez Abas

Ramallah, 5 mars - Sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs u takua nė Ramallah me presidentin palestinez, Mahmud Abaz, pėr t’i kėrkuar qė tė kthehet menjėherė nė bisedimet e paqes me Izraelin. Ajo tha se shpėrthimi i fundit i dhunės nga tė dy palėt nuk duhet tė ndėrpresė pėrpjekjet e paqes. Abaz tha se vetėm njė armėpushim afatgjatė nė Bregun Perėndimor dhe nė Gaza do tė ndihmojė nė arritjen e paqes kėtė vit. Zoti Abas i pezulloi bisedimet, si protestė ndaj ofensivės 5-ditėshe tė Izraelit nė Gazė, qė shkaktoi vrasjen e mė tepėr se 100 militantėve dhe civilėve palestinezė.

Lona
05-03-08, 14:33
Tiranė: Asnjė helikopter i rrėzuar

Tiranė, 5 mars - Nuk ka rezultuar asnjė helikopter i rrėzuar pas disa orė kėrkimesh nga ekipet e shpėtimit nė Alpet Shqiptare. Sipas drejtuesve tė mbrojtjes dhe emergjencave civile mendohet tė ketė qenė njė sinjalizim i rremė, rrėzimi i tij. Bazat e KFOR it nė Kosovė, si dhe Qendra e NATO s nė Bruksel bėnė tė ditur pėr autoritetet shqiptare se nuk rezulton ndonjė helikopter i tyre i humbur.

Helikopteri i rrėzuar nė veri tė Shqipėrisė nuk i pėrket KFOR it

Tropojė, 5 mars - Helikopteri i rrėzuar nė veri tė Shqipėrisė nuk i pėrket KFOR it ka deklaruar zėdhėnėsi i KFOR it, majori Herve Kozet. Ai ka theksuar se nuk ėshtė raportuar pėr humbjen e ndonjė helikopteri tė tyre deri nė kėto momente. Banorėt e zonės sė Tropojės kanė deklaruar se e kanė parė tė jetė rrėzuar njė helikopter nė kėtė zonė. Ushtria shqiptare ka njoftuar se ka nisur helikopterėt e saj pėr tė kėrkuar mjetin fluturues qė ka humbur nė zonat e thella malore nė pjesėn veriore tė vendit. Ndihmė pėr tė gjetur helikopterin ėshtė kėrkuar edhe nga KFOR i.

KE sot publikon paketėn e ndihmės mė tė madhe vendeve tė Ballkanit

Bruksel, 5 mars - Komisioni Evropian sot pritet tė publikojė paketėn deri mė tash mė tė plotė tė ndihmės vendeve tė rajonit tė Ballkanit deri nė vitin 2011 nė njė vlerė prej rreth 4 miliardė eurosh. Sipas ekspertėve kjo paketė financiare do tė jetė mbėshtetja mė e madhe njė rajoni tė botės. Nė revistėn e ekspertėvee "EU observer" thuhet se kjo ndihmė e madhe ka tė bėjė me frikėn nga krizat e reja dhe destabiliteti, sidomos pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės tė cilėn disa vende tė BE-sė edhe mė tej refuzojnė qė tė pranojnė vendimin e tillė. Qėllimi i paketės mė tė re tė mbėshtetjes sė Komisionit Evropian siē mund tė kuptohet nga projektpropozimi ėshtė pėrfitimi i qyteatarėve tė vendve ballkanike pėr idenė evropiane si dhe pėrshpejtimi i procesit tė pėrqafimit tė standardeve evropiane dhe tė vlerave tė pėrbashkėta.

Lona
05-03-08, 14:38
Mė njė para ushtarake nisi manifestimi tradicional "Epopeja e UĒK sė"

Prishtinė, 5 mars Nė dhjetėvjetorin rėnies sė komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jasharit dhe dėshmorėve tė kombit, me moton "Bac u kry", sot nė qendėr tė Prishtinės nisi manifestimi tradicional "Epopeja e UĒK sė". Ky manifestim qė u organizua nėn pėrkujdesjen e kryeministrit Hashim Thaēi dhe Trupave Mbrojtėse tė Kosovės, ndryshe nga nėntė vitet e kaluara, kėtė vit po mbahet nė Kosovėn shtet i pavarur dhe sovran pėr tė cilėn luftuan dhe u sakrifikuan shumė dėshmorė. E pėrcjellė nga Banda muzikore e TMK sė, gjatė parakalimit kuadratet e njėsiteve tė TMK sė nga tė gjitha Zonat Mbrojtėse dhe njėsiteve pėrcjellėse nė kuadėr tė TMK sė, kanė pėrshėndetur nė mėnyrė ushtarake udhėheqėsit shtetėror dhe ushtarak tė vendit. Parakalimi i TMK sė, ėshtė pėrmbyllur me parakalimin e njė grupit tė tė rinjve tė veshur me bluza, me logon "Bac, u kry"! Manifestimi nė ditėn e parė filloi me paradėn ushtarake, ku nė tribuna ishin Presidenti Fatmir Sejdiu, Kryeministri Hashim Thaēi, Kryetari i Kuvendit Jakup Krasniqi dhe komandanti i TMK sė, gjenerallejtėnant Sylejman Selimi. Nėnkolonel Shemsi Syla, tha se parakalimi i TMK sė, pranė institucioneve shtetėrore tė Kosovės dhe shtatores sė Skėnderbeut ėshtė evenimenti mė i rėndėsishėm qė i jep njė karakter shtetėror manifestimit "Epopeja e UĒK sė". "Marshimi i TMK sė pėrgjatė rrugėve tė qytetit i jep ngjyrėn e karakterit tė asaj qė ne pretendojmė ne qė nesėr tė jemi ushtri e Kosovės", theksoi Syla. Pas pėrfundimit tė paradės ushtarake, para monumentit tė Skėnderbeut u mbajt njė koncert artistik, me pika tė zgjedhura artistike nga ansambli "Shota". Ndėrkaq, nesėr me 6 mars Manifestimi do tė fillojė me vizitat nėpėr varrezat e dėshmorėve nga tė gjithė pėrfaqėsuesit e institucioneve lokale duke vu kurora lulesh nga ora 10.00 pėr tė vazhduar pastaj vizitat neper familjet e dėshmorėve. Pastaj do tė kėtė vizitė protokollare shtetėrore nė varrezat e dėshmorėve tė familjes Jashari nė Prekaz nga Presidentit Sejdiu, Kryeministri Thaēi dhe Kryeparlamentari Krasniqi. Ndėrkaq nė mbrėmje nė sallėn "1 tetori" nė orėt e mbrėmjes mbahet akademi solemne nga Filarmonia dhe Kori i Operės sė Kosovės. Ndėrkaq nė ditėn e tretė, mė 7 mars duke filluar nga ora 18.00 deri nė orėn 22.00 fillon Nata e Zjarreve qė shėnon pėrfundimin e kėtij manifestimi tradicional.

SHPK ja thėrret policėt e suspenduar serbė qė tė kthehen nė punė

Prishtinė, 5 mars Shėrbimi Policor i Kosovės u bėri thirrje sot edhe njė herė kolegėve tė tyre serbė tė cilėt janė suspenduar ditė mė parė, qė t'i kthehen misionit tė tyre qė t'u shėrbejnė dhe t'i mbrojnė qytetarėt e vendit. Nė konferencėn e rregullt pėr media, zėdhėnėsi i SHPK sė, kapiten Veton Elshani, theksoi se deri tash 296 policė serbė janė suspenduar me pagesė nga ana e komandės kryesore nė Prishtinė, ku pėrfshihen edhe pjesėtarėt e stafit civil, polici kufitare dhe punonjės tė divizionit tė sigurimit. Elshani tha se ky suspendim ka ardhur pasi qė pjesėtarėt serbė nuk kanė pranuar tė punojnė nėn urdhrat e Komandės Rajonale. "Kolegėt tanė tė suspenduar janė pjesėtarė tė SHPK sė dhe ne si organizatė kemi nevojė pėr ta, komuniteti dhe populli i Kosovės ka nevojė pėr ta. Ne gjithnjė i lusim qė tė kthehen dhe tė kryejnė detyrėn e tyre tė shenjtė e qė ėshtė tė shėrbejnė dhe tė mbrojnė", theksoi Elshani. Zėdhėnėsi Elshani me gjithė mungesėn e kėtyre policėve, tha se nuk kanė problem nė parandalimin e krimit dhe se nuk kanė problem nė menaxhimin e situatės nė mbarė territorin e Kosovės. Tė gjithė pjesėtarėt e suspenduar nuk do tė marrin pagė 3 muaj derisa Inspektorati Policorė i Kosovės, t'i pėrfundojė hetimet pėr secilin rast veē e veē e mė pas tė marrė vendim. Ndryshe, 710 policė serbė kanė shėrbyer deri tash nė vendin tonė.
Berisha porosit Koshtunicėn qė t'i lėrė "mėnjanė mitet" rreth Kosovės

Londėr, 5 mars - Kryeministri shqiptar Sali Berisha ka porositur homologun e tij serb Vojisllav Koshtunica qė t'i lėrė "mėnjanė mitet", sepse siē tha "mitet dhe politika nuk mund tė qėndrojnė sė bashku". "Mitet duhen lėnė mėnjanė. Kjo puna e djepit mė duket shumė jo realiste", ka thėnė Berisha nė njė intervistė pėr BBC-nė. "Nuk jam i sigurt nėse ata sollėn djepin e tyre apo morėn djepin tonė nė Kosovė. Megjithatė, nė njė djep mund tė rriten disa foshnja", tha Berisha, duke shtuar se ėshtė jorealiste tė kėrkosh djepin nė shtėpinė e fqinjit. "Nuk ėshtė aspak realiste ajo ēka thonė serbėt. Si mund t'i thuash njė kombi se djepi i tij ėshtė njė vend tjetėr? Djepi i tyre ėshtė Beogradi". Kryeministri shqiptar hodhi poshtė pretendimet serbe se Kosova na qenka "zemėr" e Serbisė, duke thėnė se "Kosova nuk mund tė jetė kurrė zemra e njė kombi tjetėr". "Atje ka disa manastire, por ato kanė qenė katolike romane pėrpara se serbėt tė mbėrrinin dhe kjo ėshtė provuar". "Manastiri i Pejės ėshtė ndėrtuar nė pronat e njė familjeje shqiptare me mbiemrin Zajmi. Ata kanė qenė mbrojtės tė manastirit pėr shekuj me radhė. Mendoj se kryeministri Koshtunica duhet tė jetė mė realist", tha Berisha pėr BBC-nė.

Di Karlo: SHBA-tė do ta ndihmojnė Kosovėn nė tė gjitha fushat

Pragė, 5 mars - "Paqja ėshtė shumė e rėndėsishme, jo vetėm pėr ata qė jetojnė nė Kosovė, por edhe pėr ne qė jemi tė pėrfshirė. SHBA tė kėrkojnė nga tė gjithė qė ta ruajnė qetėsinė nė muajt qė vijnė", thotė Rozmari DiKarlo, zėvendės ndihmėse e sekretarit amerikan tė Shtetit. Por ajo theksoi se Kosova tani ka nevojė pėr ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, ndėrsa Shtetet e Bashkuara i kanė bėrė tė qarta angazhimet pėr ta ndihmuar zhvillimin e Kosovės, ashtu siē mbėshtesim dhe vendet e tjera nė rajon. "Nė rastin e Kosovės po ndihmojmė zbatimin e nismave qė janė hartuar posaēėrisht pėr Kosovėn", tha Di Karlo pėr Radion Evropa e Lirė, duke nėnvizuar se ėshtė shumė e rėndėsishme qė Kosova tė anėtarėsohet nė institucionet financiare ndėrkombėtare. Ajo theksoi se Shtetet e Bashkuara e ndjejnė nevojėn qė ta ndihmojnė Kosovėn nė tė gjitha kėto fusha. Zyrtarja e lartė amerikane bėri tė qartė se SHBA-tė e kanė njohur Kosovėn nė kufijtė ekzistues, janė kundėr ndarjes dhe janė tė vendosura tė shohim njė Kosovė shumetnike. "Ne nuk duam tė shohim ndarje, siē mund tė jetė ajo nė veri tė Kosovės, qė ėshtė ndarje thjesht nė baza etnike", theksoi Di Karlo

Frid: SHBA-tė nuk duhet tė largojnė vėmendjen e tyre nga zhvillimet nė Kosovė

Uashington, 5 mars - Zyrtari i lartė i Departamentit amerikan tė Shtetit, Daniel Frid tha se Kosova ka nisur njė fillim tė mbarė qė nga shpallja e pavarėsisė nga Serbia, mirėpo ka shtuar se vendit i duhet edhe mė tutje ndihmė e madhe pėr t'u bėrė njė shtet i aftė. Ai i bėri kėto komente para Komitetit pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Senatit amerikan. Frid tha se Shtetet e Bashkuara nuk duhet tė largojnė vėmendjen e tyre nga zhvillimet nė Kosovė. "Qė nga dita e shpalljes sė pavarėsisė, kosovarėt kanė vepruar me shpejtėsi pėr tė vėnė nė zbatim detyrimet qė rrjedhin nga plani Ahtisaari. Parlamenti i Kosovės miratoi nė njė nga sesionet e tij tė para, nėntė nga ligje qė pėrmban ky plan pėr ēėshtje qė pėrfshijnė mbrojtjen e pakicave, imunitetin diplomatik, policinė dhe vetqeverisjen lokale. Ligje tė tjera janė nė faza tė ndryshme tė procesit tė hartimit. Kosova ka pėrgatitur projekt kushtetutėn, pėr tė cilėn Shtetet e Bashkuara mendojnė se ėshtė nė pėrputhje tė plotė me Planin Ahtisaari dhe mund tė miratohet brenda disa javėsh". Frid shtoi se Kosovės i duhen rreth 2 miliardė dollarė ndihma nga jashtė deri nė fund tė vitit. Ai tha se Shtetet e Bashkuara do tė kontribojnė me 25 pėrqind tė shumės ndėrkaq pret qė Bashkimi Evropian tė mbulojė pjesėn tjetėr. Duke pėrsėritur kritikat e ashpra tė SHBA ve ndaj Serbisė pėr nxitjen e dhunės ndaj Kosovės, Frid tha se Shtetet e Bashkuara shpresojnė se Serbia do ta ndryshojnė kursin nė mėnyrė vendimtare drejt integrimeve me Evropėn Perendimore.

Bajden: Ēdo pėrpjekje pėr kaos nė veri tė Kosovės duhet tė marrė njė pėrgjigje tė shpejtė

Uashington, 5 mars - Kryesuesi i Komitetit pėr Marrėdhėnie me Jashtė, senatori Xhozef Bajden tha se megjithėse zgjidhja e statusit tė Kosovės me shpalljen e njėanshme tė pavarėsisė nuk ėshtė ideale, ai ishte njė hap i domosdoshėm. "Jam krenar", tha Bajden, "qė Shtetet e Bashkuara ishin ndėr vendet e para nė botė qė njohėn shtetin e ri tė pavarur tė Kosovės". Qeveria e re e Kosovės, tha ai, duhet tė mbrojė trashėgiminė e mrekullueshme tė Serbisė, por dhe Shtetet e Bashkuara duhet tė ndihmojnė nė mbrojtjen e tė ardhmes sė Kosovės. "As edhe njė herė gjatė dy vjetėve qė vazhduan negociatat pėr tė ardhmen e Kosovės, Serbia nuk argumentoi se si ruajtja e sovranitet tė saj mbi Kosovėn do tė pėrmirėsonte standardin e jetesės tė shqiptarėve qė pėrbėjnė 90% tė popullatės sė Kosovės". Senatori Bajden dhe zyrtarėt e tjerė amerikanė qė folėn pas tij u shprehėn me njė gjuhė tė rreptė pėr udhėheqjen e Serbisė, e cila ka pėrdorur njė retorikė qė nxit ethet nacionaliste dhe dhunėn. Senatori Bajden i bėri njė paralajmėrin serioz Serbisė. "Ēdo pėrpjekje pėr tė ngjallur kaos nė veri tė Kosovės ose nė Republikėn Serbe tė Bosnjes duhet tė marrė njė pėrgjigje tė shpejtė dhe tė vendosur nga Bashkimi Evropian dhe NATO ja. Veprimet e Serbisė duhet tė merrn gjithashtu parasysh nė vendimet e investitorėve tė huaj, qė shqyrtojnė mundėsinė e investimeve nė atė vend", tha Bajden.

Lona
05-03-08, 14:48
Kosova de fakto ėshtė e ndarė, thotė Ēurkin

Nju Jork, 5 mars - Shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės mund tė ēojė drejt njė ndarje faktike tė Kosovės dhe "kjo ėshtė ajo qė po ndodh atje", tha ambasadori rus nė Kombet e Bashkuara, Vitali Ēurkin. "Nė Kosovė po ndodh pikėrisht ajo qė kemi paralajmėruar. Kemi thėnė hapur nė KS dhe jashtė tij se shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės mund tė ēojė deri nė ndarjen territoriale de fakto tė tė Kosovės". Duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė gazetarėve nėse serbėt po pėrpiqeshin tė ndanin Kosovėn, Ēurkin tha se "ėshtė e qartė se serbėt nė Kosovė nuk e pranojnė shpalljen e njėanashme tė pavarėsisė", tha amabasadori rus nė Kombet e Bashkuara. Rusia nga 1 marsi ka kryesinė e radhės sė Kėshillit tė Sigurimit.
Hungaria do ta njoh pavarėsinė e Kosovės, tha Kryeministri hungarez Gjurēani

Budapest, 5 shkurt - Hungaria po pėrgatitet ta njoh shumė shpejt pavarėsinė e Kosovės ka deklaruar Kryeministri hungarez Ferenc Gjurēani. Ai nuk ka saktėsuar ditėn pasi ka marrė nė konsideratė reagimet e disa zyrtarėve pėr pasojat nė marrėdhėniet me Serbinė. "Hungaria ka nisur rrugėn e njohjes sė Kosovės dhe do tė arrijė nė fundin e saj nė njė tė ardhme tė afėrt", ka deklaruar Kryeministri Ferenc Gjurēanj.

Nė Kosovė nuk do tė lejohet funksionimi i strukturave paralele, thanė Thaēi, Ryker dhe Marnak

Prishtinė, 5 mars - Zhvillimet nė veri tė Kosovės, udhėheqėsit e lartė vendorė e ndėrkombėtarė i cilėsuan si sfida me tė cilat Kosova u ballafaqua nė ditėt e para tė shtetėsisė sė saj. Zyrtarėt e lartė vendės e ndėrkombėtarė thanė se nė Kosovė nuk do tė lejohet funksionimi i strukturave paralele, qė dirigjohen nga Serbia. U tha se mandati i institucioneve vendėse dhe i pranisė ndėrkombėtare do tė shtrihet nė gjithė territorin e Kosovės, pėrfshirė edhe pjesėn veriore. Por, sipas Kryeministrit Thaēi kėto sfida tashmė janė tejkaluar dhe do tė tejkalohen edhe nė tė ardhmen. Ai ka shtuar se veriu u Kosovės i ka veēoritė e veta, krahasuar me me pjesėt tjera, por sipas tij, as atje dhe nė asnjė pjesė tė Kosovės nuk do tė tolerohet shkelja e Kushtetutės dhe ligjit. Ndėrkaq, shefi i UNMIK ut Joakim Ryker ka thėnė se e ka mbėshtetjen e plotė tė Nju Jorkut qė tė zbatojė mandatin ekzekutiv nė Kosovė, pra edhe nė veri pa prijashtim. Si rezultat konkret tė kėtij angazhimi Ryker pėrmendi kthimin nėn kontroll tė Hekurudhave tė Kosovės. pasi njė ditė mė parė autoritetet serbe nga Beogradi kishin vėnė nėn kontroll ato. Ryker tha se veprime tė ngjashme tė UNMIK ut dhe Qeverisė sė Kosovės do tė ndėremerren edhe nė tė gjitha ēėshtjet tjera ku ka funksionim tė strukturave jolegale. "UNMIK u me ndihmėn e KFOR it sa herė qė tė ketė nevojė pėr tė do tė mbrojė dhe zbatojė mandatin e vetė ekzekutiv sikur ėshtė nė pyetje policia, doganat, sistemi gjyqėror dhe po ashtu nuk do tė lejojė mė ndėrhyrje nė ēėshtjen e Hekurudhave tė UNMIK ut . pėrkatėsish tė Kosovės", ka thėnė Ryker. Ai i bėri kėto komentei pas takimit me Kryeministrin e Kosovės Hashim Thaēi dhe me Komandantin e KFOR it Ksavier De Marnak. Ky mandat sipas tij do tė shtrihet pa dallim nė gjithė territorin e Kosovės. Nė anėn tjetėr, Komandanti i KFOR it, gjenerali francez Ksavier De Marnak tha se forca ushtarake e KFOR it e ka tė pėrcaktuar qartė misionin e vetė nė Kosovė dhe kėtė do ta bėjė si deri mė tash. ?Sa i pėrket KFOR it ėshtė shumė e qartė se me Rezolutėn 1244 k a pėrgjegjėsi tė qartė qė tė sigurojė njė ambient tė qetė e paqėsor dhe kėtė do tė vazhdojė ta bėjė si edhe deri mė tash?, ka thėnė Marnak.

UNMIK u riktheu kontrollin nė Hekurudhat e Kosovės nė pjesėn veriore tė Kosovės

Prishtinė, 5 mars - Administrata e UNMIK ut ka rikthyer kontrollin nė Hekurudhat e Kosovės nė pjesėn veriore tė Kosovės. Nėpėrmjet njė komunikatė njoftohet se intervenimi i policisė sė UNMIK ut pėr tė rikthyer autoritetin e vetė nė veri ka qenė i suksesshėm. Policia kufitare u ka bėrė me dije pėrfaqėsuesve tė hekurudhave tė Serbisė se nuk do tė lejohet qarkullimi i trenit qė vjenė nga Serbia pėr nė jug. Zyrtarėt serbė tė hekurudhave janė pajtuar me kėtė vendim, thuhet nė njoftimin e UNMIK ut.

Rusia nuk ka arsye tė kthehet ushtarakisht nė Ballkan

Bruksel, 5 mars Pėrfaqėsuesi rus nė NATO, Dimitri Rogozin ka deklaruar se nuk ka arsye qė Rusia tė kthehet ushtarakisht nė Ballkan. "Mendoj se kthimi i ushtrisė ruse nė Kosovė do t'i pamundėsonte Serbisė qė tė mbrohet dhe mendoj qė Serbia ka kapacitete qė tė mbrojė veten", ka thėnė Rogozin. Ai ka shtuar se Serbia ka tė drejtė tė kėrkojė kompensim tė territorit, pasi qė Kosova i ėshtė marrė nė emėr tė asaj se kinse ėshtė ėshtė unik nė botė. Rogozini e ka nxitur Serbinė qė tė kėrkojė kompensim pėr kėtė humbje, duke e pėrfshirė kėtu edhe Republikėn serbe.

Ban Ki Mun nė fund tė muajit do tė paraqesė njė raport pėr misionin e OKB sė nė Kosovė

Nju Jork, 5 mars Ambasadori i Rusisė nė Kombet e Bashkuara Vitalij Ēurkin ka bėrė tė ditur se Sekretari i Pėrgjithshėm Ban Ki Mun nė fund tė muajit nė Kėshillin e Sigurimit do tė paraqet njė raport pėr misionin e OKB sė nė Kosovė. Ēurkin ka deklaruar po ashtu se Kėshilli i Sigurimit me vemendje po e pėrcjell gjendjen nė Kosovė. Duke folur rreth mundėsisė sė ndarjes sė Kosovės, ambasadori rus tha se ajo qė po ndodhė tash nė Kosovė ėshtė pikėrisht ajo pėr tė cilėn ka paralajmėruar Rusia.

Misioni i BE sė nė Kosovė do tė jetė vetėm mbikėqyrės

Prishtinė, 5 shkurt Kosova do tė jetė shtet konkurrues nė rajon dhe nė Bashkimin Evropian, sepse ajo do tė anėtarėsohet nė BE si rezultat i pėrgatitjeve tė plota dhe jo nė bazė tė mėshirės. Kėshtu ka vlerėsuar Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi nė njė debat rreth angazhimit tė Bashkimit Evropian qė u mbajt nė Prishtinė. Ai me kėtė rast ftoi 27 vendet anėtare tė BE sė qė ta njohin Kosovėn sa mė shpejt me qėllim tė pėrshpejtimit tė proceseve integruese. Ndėrsa zyrtarė tė Misionit tė BE sė nė Kosovė thanė se Misioni evropian do tė jetė vetėm mbikėqyrės, ndėrsa institucionet e Kosovės kanė barrėn kryesore tė qeverisjes sė vendit. Komisioni Evropian pėr fazėn e parė tė anėtarėsimit i ka ndarė Kosovės njė ndihmė financiare rreth 125 milionė euro, ndėrsa Qeveria e Kosovės ka participuar rreth 15 milionė euro. Pengesė kryesore nė kėtė rrugėtim pa dyshim tė jetė integrimi i minoritetit serb nė jetėn politike dhe shoqėrore tė Kosovės.

Mė se 200 serbė kanė protestuar nė qendėr tė Graēanicės

Prishtinė, 5 mars - Mėse 200 serbė i janė pėrgjigjur kėrkesės sė shtabit tė krizės i krijuar nga policėt serbė pėr tė protestuar dje nė qendėr tė Graēanicės. Sipas organizatorėve protesta ėshtė organizuar me qėllim tė realizimit tė kėrkesave pėr kthimin e pjesėtarėve serbė tė SHPK sė nė vendet e tyre tė punės. Ata gjithashtu kanė mbėshtetur propozimin e kėtyre tė fundit pėr tė mos pėrfillur urdhėrat komanduese tė policisė sė Kosovės. Kėto kėrkesa "shtabi i krizės" ia ka paraqitur edhe UNMIK ut dhe Komandantit tė KFOR it mirėpo deri tash ende nuk kanė marrė ndonjė pėrgjigje. Protesta tė tilla do tė vazhdojnė edhe nė ditėt nė vijim, siē thuhet deri nė realizimin e kėrkesave tė tyre. Ndėrkohė, protesta tė ngjashme janė mbajtur edhe nė vendbanime tė tjera ku jetojnė serbėt.

Lona
10-03-08, 10:06
Zhduket njė avokat kinez i tė drejtave tė njeriut

Pekin, 7 mars – Njė avokat kinez i tė drejtave tė njeriut, i cili i ka mbrojtur disidentėt dhe ka bėrė thirrje pėr tė drejta mė tė mėdha tė qytetarėve para Lojėrave Olimpike 2008, ėshtė zhdukur, kanė bėrė tė ditur sot (e premte) familja dhe kolegėt e tij, njofton Rojter. Lidhur me zhdukjen e tij dyshohet tė jetė arrestuar fshehtas nga policia. Teng Biao, 34-vjeēar, i pėrkiste rrjetit shumė ta gjallė tė aktivistėve tė rinj kinezė, qė kanė zhvilluar fushatė tė madhe pėr fuqizimin e tė drejtave tė njeriut dhe kundėr qeverisjes sė Partisė Komuniste nė Kinė.
Gjeorgjia kundėrshton Rusinė pėr Abkhazinė

Tbilisi, 7 mars - Gjeorgjia e ka dėnuar ashpėr Rusinė duke e quajtur "ekstremisht tė rrezikshėm" vendimin e Moskės pėr tė hequr kufizimet tregtare dhe financiare ndaj rajonit tė Abkhazisė, i cili kėrkon shkėputje nga Gjeorgjia. Ministria e Jashtme e Gjeorgjisė tha se "ky ėshtė njė provokim ekstremisht i rrezikshėm, qė inkurajon separatizmin dhe i thellon tensionet nė zonėn e konfliktit". Abkhazia dėshiron qė bashkėsia ndėrkombėtare ta njohė pavarėsinė e saj, ashtu si njohu pavarėsinė e Kosovės. Ky rajon sot pritet tė ndjekė kėrkesėn e Osetisė Jugore, e cila gjithashtu kėrkon shkėputje nga Gjeorgjia.

Kenia nė prag tė zgjidhjes paqėsore tė krizės

Nairobi, 7 mars - Presidenti i Kenisė, Mvai Kibaki, i ka bėrė thirrje parlamentit pėr miratimin e marrėveshjes sė arritur me liderin e opozitės, Raila Odinga. Kibaki ka premtuar kthimin e Kenisė nė rrugėn e stabilitetit politik dhe zhvillimit ekonomik. Pritet qė nė fillim tė javės qė vjen, parlamenti ta miratojė marrėveshjen pėr koalicion, nė tė cilėn parashikohet edhe posti i kryeministrit. Ky post duhet t'i takojė Odingės. Marrėveshja ėshtė nėnshkruar javėn e kaluar me ndėrmjetėsimin e ish-sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB, Kofi Anan. Ndėrkohė, nė trazirat nė Laikipia, nė perėndim tė Kenisė, janė vrarė tė paktėn nėntė pėrsona dhe janė djegur rreth 100 shtėpi.

Pentagoni ndalon fotografimin e mjediseve tė bazave ushtarake amerikane

Uashington , 7 mars - Departamenti amerikan i Mbrojtjes e ka ndaluar gjigandin "Google" tė kėrkimeve nė internet nga fotografimi me hollėsi i mjediseve brenda bazave ushtarake amerikane. Zyrtarėt e Pentagonit thonė se janė tė shqetėsuar se imazhet shumė tė hollėsishme tridimensionale tė strukturave ushtarake mund t'u vijnė nė ndihmė armiqve potencialė, nėse publikohen nė faqet shumė tė ndjekura tė internetit tė kompanisė “Google”. Kompania thotė se do t'i pėrmbahet kėrkesės sė Pentagonit pėr tė hequr nga faqja e internetit disa imazhe. 50 tė vrarė dhe 130 tė plagosur nė Bagdad Si pasojė e dy sulmeve kamikazė nė qendėr tė Bagdadit janė vrarė mė shumė se 50 pėrsona, ndėrsa janė plagosur rreth 130 tė tjerė. Policia kumtoi se detonimi i parė ka ndodhur nė pjesėn tregtare, tė banuar me shiitė, nė Karrada. Kur njerėzit u mblodhėn pėr tė ndihmuar, njė atentator tjetėr ka shpėrthyer midis tyre. Ka pasur edhe dėmtime tė mėdha materiale. Ishte ky atentati mė i rėndė nė Bagdad qė prej disa muajsh

mars - Ushtria amerikane dėrgoi dy avionė luftarakė pėr interceptimin e njė avioni bombardues rus, qė ju afrua pardje njė aeroplanmbajtėseje amerikane pranė brigjeve koreane. Zyrtarėt amerikanė thanė se avioni rus kishte fluturuar brenda distancės sė lejuar 9 kilometėrshe dhe nė lartėsinė rreth 600 metra mbi aeroplanmbajtėsen amerikane Nimitz, kur avionėt amerikanė e shoqėruan atė qė tė largohej nga rajoni. Muajin e kaluar, dy avionė bombardues rusė ju afruan anijes "Nimic", kur ajo ndodhej pranė brigjeve japoneze. Edhe ata avionė u shoqėruan nga avionėt amerikanė, pėr t'u larguar. Ky ishte fluturimi i parė i avionėve rusė mbi njė aeroplanmbajtės amerikan, qė nga viti 2004.

Al Kaida pėrgatit sulme kundėr Shteteve tė Bashkuara

Uashington, 7 mars - Njė ushtarak i lartė amerikan, i ngarkuar pėr ēėshtjet e sigurisė sė brendshme, tha se terroristėt e Al Kaidės mund tė planifikojnė mė urgjentisht sulme kundėr Shteteve tė Bashkuara nė mėnyrė qė tė ruajnė kredibilitetin e tyre dhe tė mund tė rekrutojnė ithtarė. Gjenerali i Forcave Ajrore Gene Renuat, kreu i Komandės Veriore, gjithashtu tha se nuk ka parė ndonjė lidhje direkte me zgjedhjet presidenciale amerikane.

Pėr shkak tė ēmimeve rekorde tė ushqimit, priten trazira sociale nė botė

Nju Jork, 7 mars - Kombet e Bashkuara kanė paralajmėruar pėr mė shumė uri dhe trazira nė botė pėr shkak tė ēmimeve rekorde tė ushqimit. Drejtorja ekzekutive e Fondit Botėror pėr Ushqim, Hoset Shiran, tha se rritja e ēmimeve tė ushqimit ēon drejt "njė fytyre tė re tė urisė", ku njerėzit nuk mund t'i pėrballojnė mė ēmimet e larta. Ajo u tha ligjvėnėsve evropianė se ēmimet e larta tė ushqimit me gjasė mund tė nxitin trazira sociale nė njė numėr vendesh qė varen nga importi. Kriza me gjasė do tė vazhdojė tė paktėn deri nė vitin 2010. Ēmimet e ushqimit u shtrenjtuan gjatė viteve tė kaluara pėr shkak tė rritjes sė ēmimeve tė energjisė, pėr shkak tė kėrkesave nė rritje nga vendet si Kina dhe India, si dhe pėr shkak tė pėrdorimit tė drithėrave pėr prodhimin e biokarburanteve.

Lona
10-03-08, 10:25
Ministrat e BE-sė diskutojnė sot pėr Kosovėn

Bruksel, 10 mars - Ministrat e Jashtėm tė vendeve anėtare tė BE sė takohen sot nė Bruksel pėr tė diskutuar situatėn nė Kosovė pas shpalljes sė pavarėsisė dhe vendimit pėr dėrgimin e misionit evropian. Njė zyrtar i lartė nga presidenca sllovene e BE sė ka deklaruar se "Evropa me kujdes po pėrcjell situatėn nė Kosovė pėrderisa atje po pėrgatit misionin e vet".

Kosova mund tė bėhet anėtare e BE sė, pa qenė anėtare e OKB sė, thotė Bilt

Prishtinė, 10 mars Kosova muund tė bėhet anėtare e Bashkimit Evropian edhe pa qenė anėtare e OKB sė, ngjashėm si vendet e tjera evropiane, ka thėnė Ministri i Jashtėm suedez Karl Bilt nė pėrfundim tė vizitės sė tij nė Kosovė. "Po mund tė ndodhė, edhe Zvicra ka aplikuar tė bėhet anėtare e BE sė para OKB sė dhe se edhe pėr Kosovėn nuk ekziston ndonjė pengesė qė ajo tė bėhet anėtare e BE sė", ka thėnė Bilt, i cili mė 8 e 9 mars qėndroi nė Kososė. Ai ka shtuar se pas shpalljes sė pavarėsisė sfidat pėr kosovarėt do tė jenė tė mėdha, sidomos nė ndėrtimin e shtetit, e cila do tė marrė kohė. Sipas tij prioritet i Kosovės duhet tė jetė anėtarėsimi nė organizatat financiare ndėrkombėtare, ku kjo ėshtė e mundshme, siē janė Fondi Monetar Ndėrkombėtar dhe Banka Botėrore, pastaj duhet shikuar anėtarėsimin e saj nė agjenci tė ndryshme funksionale tė OKB sė. "Kosovarė duhet tė fokusohen nė konferencėn e donatorėve,e cila po ofrohet pėrmes sė cilės nuk do tė vendoset e ardhmja e Kosovės, por qė do tė jetė pėrpjekje e autoriteteve kosovare pėr tė krijuar kushte mė tė mira tė zhvillimit ekonomik. Andaj duhet tė jenė tė sinqertė, qė tė krijihet njė ekonomi e shpejtė qė do tė ngjallte besim pėr tė cilėn gjė nevojitet kohė", ka thėnė shefi i diplomacisė suedeze Karė Bilt. Ai ka shtuar se procesi i transferimit tė kompetencave nga misioni i UNMIK ut tek autoritetet kosovare ėshtė i natyrshėm dhe funksional. Sipas tij misioni i UNMIK ut nė Kosovė bazohet nė Rezolutėn 1244 dhe vlenė pėr tė gjithė nė Kosovė, ndėrkaq EULEX i ka mandat tė veprimit tė limituar, ngase ky mision ėshtė i orientuar nė mbikėqyrjen e rendit, ligjit, doganave dhe policisė. Bildt ka shtuar se shumica e kompetencavet tė UNMIK ut do tė transferohen te autoritetet kosovare. Ministri i Jashtėm i Suedisė gjatė vizitės nė Mitrovicė tha se procesi i integrimit tė kėtij qyteti ėshtė i vėshtirė. Ai theksoi nevojėn e promovimit tė projekteve tė reja pėr ndėrtimin e mirėbesimit tė komuniteteve si dhe zhvillimin ekonomik tė qytetit. Kjo sipas tij ėshtė e rėndėsishme jo vetėm pėr tė ardhmen e Kosovės, por edhe tė gjithė rajonit.

Populli i Kosovės kishte tė drejtė tė vendosė pėr fatin e tij, tha kongresmeni Rohrbaher

Uashington, 10 mars - Numri dy i Komisionit pėr marrėdhėnie me jashtė nė Kongresin Amerikan, kongresmeni Dana Rohrbaher ka deklaruar se ai pėrkrah tė drejtėn e popujve pėr vetėvendosje dhe se populli i Kosovės kishte plotėsisht tė drejtė tė vendosė pėr fatin e tij. "Unė jam njė pėrkrahės i idesė mbi tė drejtėn e shpalljes sė pavarsisė dhe parimeve tė vetėvendosjes. Njerėzit kanė tė drejtė tė kenė kontroll mbi fatin e tyre", i tha ai "Zėrit tė Amerikės". Populli i Kosovės, tha Rohrabaher nuk dėshiron tė jetė pjesė e Serbisė sepse Serbia e ka shkatėrruar kredibilitetin e vet me krimet masive qė kreu para mė pak se njė dekade. Si nė Kosovė dhe Bosnjėn, ashtu edhe me sulmet e tmerrshme nė Vukovar, Dubrovnik dhe vende tė tjera, serbėt kryen krime tė paimagjinueshme, prandaj nuk merakosem aq shumė pėr ndjeshmėrinė e tyre, tha kongresmeni.

Nė pikėn kufitare nė Merdar ėshtė zbuluar pllaka me mbishkrimin "Mirė se erdhėt nė Republikėn e Kosovės"

Mėrdarė, 10 mars - Nė pikėn kufitare ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė nė Merdar dje ėshtė zbuluar pllaka me mbishkrimin "Mirė se erdhėt nė Republikėn e Kosovės". Kėtė pllakė e zbuloi Kryeministri Hashim Thaēi, i cili tha se ajo simbolizon tė kaluarėn dhe tė ardhmėn e Kosovės. Ai mėtutje thekosi se integriteti territorial i Kosovės ėshtė i paprekshėlm,i pacėnueshėm, unik dhe i garantuar. Sipas tij ky mbishkrim shėnon pėrfindimin e njė kopitulli dhe hapė njė kapitull tė ri pėr vendin, atė tė perspektivės pėr integrime evropiane. Ai me kėtė rast ka thėnė se ky ėshtė njė moment i rėndėsishėm dhe i shumėpritur, duke nėnvizuar se sa herė qė Kosova ka marrė vendime pėr tė ardhmen e saj kėto kanė ndikuar nė demokratizimin e Serbisė. Duke i komentuar zhvillimet e fundit nė Serbi dhe krizėn e atjeshme qeveritare, Kryeministri Thaēi ka thėnė se edhe nė vitin 1999 kur ėshtė larguar ushtria, policia dhe administrata e Serbisė nga Kosova ka filluar rėnia e Millosheviqit, ndėrsa tani me pavarėsimin e Kosovės ka rėnė edhe qeveria e Koshtunicės, pėrkatėsisht mentalitet i sė kaluarės tė Serbisė, ka pohuar Thaēi.

Nė Kurshumli tė Serbisė policia ndaloi rezervistėt serbė qė tė shkojnė nė kufirin me Kosovėn

Kurshumli, 10 mars Nė Kushumli tė Serbisė policia ka ndaluar qindra rezervistė tė ushtrisė serbe qė tė shkojnė nė kufirin me Kosovėn. Agjencia Asoishted Press raportonte se ata kishin planifikuar tė shkatėrronin mbishkrimin: "Mirė se erdhėt nė Repbublikėn e Kosovės", nė pikėn kufitare nė Merdar. Policia i kishte bllokuar ata dhe nuk kishte lejuar largimin e tyre nga Kurshumlia. Kėta rezervistė kanė protestuar disa herė nė Merdar dhe nė pikėn kuftare afėr Medvegjės ku edhe kishin plagosur 19 pjesėtarė tė Shėrbimit Policor tė Kosovės.

Nė Kosovė mbėrritėn mbi 100 trupa gjermane

Prishtinė, 10 mars Zėdhėnėsi i KFOR it Zhan Lyk Kotar ka thėnė se nė Kosovė kanė arritur 113 trupat gjermane, duke thėnė se ato janė pjesė e 600 ushtarėve rezervė qė u vendosėn nė rajonin e Vushtrrisė, qė do tė zėvendėsojnė batalionin italian, i cili gjendet aktualisht nė kėtė pjesė tė Kosovės. Sipas tij kjo ėshtė pjesė normale e punės dhe detyrave tė NATO s dhe nuk ka tė bėjė me ndonjė keqėsim tė situatės nė Kosovė, por ka pėr qėllim demonstrimin e forcės ushtarake tė NATO s. Zėdhėnėsi i KFOR it, Kotar ka thėnė se megjithė tensionet e ditėve tė fundit situata nė tėrė territorin e Kosovės vlerėsohet si e qetė.

Lona
11-03-08, 16:14
Policia izraelite lejon vetėm funeral familjar pėr militantin e vrarė palestinez, Ala Abu Daim

Jerusalem, 11 mars – Policia izraelite nuk e ka dorėzuar as sot (e martė) trupin e pa jetė tė militantit tė vrarė palestinez, Ala Abu Daim, nga friga se funerali i tij do tė mund tė shndėrrohej nė njė protestė tė madhe politike, njofton BBCVorld. Abu Daim kishte vrarė tetė studentė hebrej javėn e kaluar nė njė seminar nė Jerusalem dhe pastaj njė ushtar izraelit e kishte vrarė atė. Policia dėshiron njė funeral tė vogėl vetėm me pesė tė afėrm tė tij dhe tė mos ketė mbulim media, kanė thėnė burimet familjare.

Ban kundėrshton ndėrtimet izraelite nė territoret palestineze

Nju Jork, 11 mars – Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-s, Ban Ki Mun, ka kritikuar Izraelin pėr planet e tij mbi ndėrtimin e ngulmimeve tė reja nė territoret palestineze. "Ēdo zgjerim i ndėrtimeve tė ngulmimeve ėshtė kundėr detyrimeve tė Izraelit nė kuadėr tė planit ndėrkombėtar tė paqes, Road Map, dhe kundėr tė drejtave ndėrkombėtare", tha Ban nė Nju Jork. Ai kėrkoi nga qeveria nė Jerusalem ndėrprerje tė menjėhershme tė tyre. Mė parė SHBA- tė dhe shumė shtete, ndėr to, edhe Gjermania, kishin kritikuar po ashtu Izraelin pėr planet e fundit tė ngulmimeve tė reja.

Obama nuk pajtohet pėr t’u bėrė nėnpresident i zonjės Klinton

Nju Jork, 11 mars – Kandidati demokrat pėr president, Barak Obama, kundėrshtoi kategorikisht idenė pėr tė shkuar nė zgjedhje si nėn president i zonjės Hillari Klinton. Kėto komente i bėri ai pas aludimeve nga kampi i senatores Klinton, se dy kandidatėt demokratė mund tė pėrbėnin njė dyshe ideale me zonjėn Klinton nė krye. Edhe bashkėshorti i saj, ish-Presidenti Bill Klinton, e pėrkrahu kėtė ide, duke theksuar se secili kandidat do tė sillte energji nė njė dyshe tė tillė. Zonja Klinton dhe zoti Obama janė pėrfshirė nė njė betejė tė ashpėr pėr tė marrė emėrimin e partisė demokrate pėr president. Zoti Obama vazhdon tė kryesojė pėr nga numri i delegatėve me rreth 100 mė shumė, pas fitores sė tij tė shtunėn nė konferencat e partisė nė shtetin Uajoming. Zonja Klinton shpreson qė tė dalė nė krye me njė fitore nė shtetin e Pensilvanisė mė 22 prill. Sondazhet atje tregojnė se ajo ėshtė nė krye. Nė disa raste nė tė kaluarėn, kundėrshtarėt politikė tė sė njėjtės parti kanė bashkuar forcat pas fushatave tė ashpra presidenciale duke arritur rezultate pozitive. Kandidati republikan, Ronald Regan zgjodhi Xorxh Bushin si zv. presidentin e tij nė vitin 1980, ndėrsa demokrati Xhon Kenedi bėri tė njėjtėn gjė nė vitin 1960, ku zgjodhi Lindon Xhonsonin si kandidat pėr zv. President.

Guvernatori i Nju Jorkut akuzohet pėr prostitucion

Nju Jork, 11 mars – Guvernatori i shtetit tė Nju Jorkut u kėrkoi falje publike zgjedhėsve dhe familjes sė tij pas botimit nga gazeta “The New York Times” tė njė shkrimi qė e lidhte me njė rrjet prostitucioni. Zoti Spitzer kėrkoi falje sot nė njė fjalim tė shkurtėr, ndėrkohė qė bashkėshortja qėndronte pranė tij. Ai nuk pėrmendi shkrimin e gazetės dhe as nuk shpjegoi se pse po kėrkonte falje duke u shprehur se kjo ishte “ēėshtje personale”. Gazeta Nju Jork Tajms njoftonte nė faqen e saj tė internetit se Spitzer, demokrat, ishte zbuluar nėpėrmjet njė pėrgjimi nga shėrbimet federale muajin e kaluar, duke bėrė plane pėr t’u takuar me njė grua nė Uashington. Gazeta shkruante se pėrgjimi ishte bėrė gjatė njė hetimi pėr njė rrjet prostitucioni i njohur si Emperos Club VIP. Udhėheqėsi republikan nė legjislaturėn e shtetit tė Nju Jorkut, Xhejms Tedisko, bėri thirrje pėr dorėheqjen e zotit Spitzer.
SHBA-tė i premtojnė Polonisė ndihma ushtarake

Uashington, 11 mars – Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, i ka premtuar Polonisė ndihma ushtarake pėr lejimin e satcionimit tė raketave mbrojtėse amerikane. Pas takimit nė Shtėpinė e Bardhė me kryeministrin polak, Donald Tusk, Bush tha se Shtetet e Bashkuara do tė ndihmojnė nė modernizimin e ushtrisė polake. Tusk tha nga ana e tij se nuk duhen bėrė spekulime lidhur me qėllimet e kėtij projekti, duke iu referuar shqetėsimit tė rusėve lidhur me sistemin e mbrojtjes nga raketat. Zyrtarėt e Varshavės kanė shprehur gatishmėri pėr tė lejuar vendosjen nė vendin e tyre tė 10 interceptuesve, nė kuadrin e sistemit global tė mbrojtjes nga raketat, por ata kanė vėnė si kusht modernizimin e ushtrisė polake.

Mospajtime pėr pjesėmarrjen e bundesverit nė Afganistan

Berlin, 11 mars – Konflikti mes NATO-s dhe qeverisė federale gjermane pėr pjesėmarrjen e bundesvehrit nė Afganistan, ishte temė kryesore nė konferencėn e komandantėve tė bundesvehrit, zhvilluar dje nė Berlin. Tė pranishėm nė kėtė takim ishte edhe kancelarja, Angela Merkel, sekretari i NATO-s Shefer dhe ministri gjerman i mbrojtjes Franz Josef - Jung. Para rreth 600 pjesėmarrėsve, Shefer kėrkoi pėrsėri qė Gjermania tė dėrgojė ushtarėt e saj edhe nė jug tė Afganistanit. Kancelarja Angela Merkel e hodhi poshtė kėrkesėn pėr zgjerimin e misionit tė bundsvehrit.

Lona
11-03-08, 16:17
Sipas Crvenkovskit dhe Gashparoviēit, pavarėsia e Kosovės sjell rreziqe

Bratisllavė, 11 mars - Presidentėt e Maqedonisė dhe Sllovakisė, Branko Cėrvenkovski dhe Ivan Gashparoviē, janė shprehur se pavarėsia e Kosovės sjell rreziqe. "Maqedonia i sheh rreziqet nga pavarėsimi i Kosovės, por ėshtė e bindur se ka mjaft kapacitet demokratik pėr tė zgjidhur problemin e pakicės shqiptare tė saj", tha pas takimit Cėrvenkovski, transmeton agjencia sllovake SITA. Cėrvenkovski ka thėnė se Maqedonia ende nuk ka qėndrim definitiv lidhur me njohjen e Kosovės dhe do tė ndjekė se ē'do tė ndodhė nė BE rreth Kosovės, por ka shtuar se vendimi pėr njohjen ose jo do tė merret nė pajtim me interesat e Maqedonisė. Gashparoviē ėshtė dakorduar me vlerėsimin pėr rrezikun qė sjell pavarėsia e Kosovės, dhe ka shtuar se Sllovakisė ndoshta do t'i duhen vite qė tė njohė Kosovėn. Presidenti sllovak gjithashtu ka mbėshtetur Maqedoninė nė kontestin pėr emrin me Greqinė, dhe u bėri thirrje dy palėve qė tė merren vesh. Gjatė vizitės dy ditėshe, e cila filloi sot, Presidenti i Maqedonisė do tė takohet edhe me kryeministrin e Sllovakisė, Robert Fico.

Nesėr shpallet konkursi pėr himnin e Kosovės, shqyrtohen 10 projektligje

Prishtinė, 11 mars - Kryesia e Kuvendit tė Kosovės nesėr do tė shpallė konkursin pėr himnin shtetėror, ndėrkohė qė edhe deputetėt do tė mblidhen po nesėr nė njė seancė tė jashtėzakonshme ku rend dite kanė shqyrtimin e 10 projektligjeve qė dalin nga pakoja e Ahtisarit. Kryetari i Kuvendit Jakup Krasniqi bėri tė ditur se pėr himnin e shtetit do tė pėrfillen kriteret qė janė pėrcaktuar nga Ahtisari. "Kriteret pėrcaktojnė qė himni tė mos jetė mė i shkurtėr se 30 sekonda dhe mė i gjatė se sa 60 sekonda", sqaroi Krasniqi. Njėherėsh ai tha se himni mund tė jetė vetėm muzikė, por mund tė jetė dhe tekst edhe muzikė. Konkursi do tė jetė i hapur 30 ditė. Po sipas kryeparlamentarit Krasniqi, himni i Kosovės nuk duhet tė jetė i ngjashėm me ndonjė himn tė ndonjė shteti tjetėr. Duhet tė jetė njė tekst i ri qė pėrfill tė gjitha kriteret qė janė tė pėrcaktuara nga pakoja e Ahtisaarit. Ndryshe Kuvendi nė seancėn e nesėrme tė jashtėzakonshme pritet t'i shqyrtojė 10 projektligjet e pjesės sė dytė tė ligjeve nė kuadėr tė pėrmbushjes sė obligimeve qė dalin nga pakoja e Marti Ahtisarit. Nė mesin e tyre ėshtė edhe projektligji pėr Ministrinė e Punėve tė Jashtme qė ishte tėrhequr nė seancėn e kaluar si dhe ai pėr Ministrinė e Mbrojtjes.

Nė ve ri tė Kosovės fillojnė ushtrimet dyditore taktike tė KF0R-it

Mitrovicė, 11 mars - Nė zonėn e liqenit tė Gazivodės fillojnė sot ushtrimet dyditore taktike tė KF0R-it, tė cilat kanė pėr qėllim qė forcat ndėrkombėtare tė stėrviten rreth sistemimit tė mjeteve dhe procedurave tė punės. Gjatė kėtyre ushtrimeve do tė vėhet nė lėvizje njė numėr transporterėsh dhe heliktorėsh nė zonėn e Zubinpotokut. Me kėtė rast KF0R-i i ka bėrė thirrje popullsisė lokale pėr durim nė rast se do tė ketė pengesa nė trafik. Qėllimi i kėtyre ushtrimeve ėshtė qė KF0R-i tė mund tė vazhdojė tė kujdeset pėr njė mjedis tė sigurt nė tėrė Kosovėn. Edhe komandanti i KF0Ri-t Ksavie dė Marnak ka deklaruar se trupat paqeruajtėse nė pajtim me rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit do tė garantojnė njė mjedis tė sigurt pėr tė gjithė qytetarėt.

Republika Ēeke herėt a vonė do ta njohė pavarėsinė e Kosovės, por jo para Pashkėve, tha zv/kryeministri Vondra

Bruksel, 11 mars - Republika Ēeke herėt a vonė do ta njohė pavarėsinė e Kosovės, por kjo nuk do tė ndodhė para festės sė Pashkėve, u ka deklaruar gazetarėve zv/kryeministri ēek pėr Ēėshtjet Evropiane. Alekasndar Vondra refuzoi tė thotė njė datė, por theksoi se kjo do tė mėsohet pas Pashkėve, duke shtuar se Ēekia ka qenė realiste kur bėhet fjalė pėr njohjen e Kosovės.
Kreu i OKB-sė: Kosova ėshtė rast i veēantė

Nju Jork, 11 mars - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Mun tha pėr mediat ruse se rezoluta 1244 ėshtė ende nė fuqi dhe se UNMIK ut vepron nė bazė tė saj. I pyetur nėse bashkėsia ndėrkombėtare do tė mund tė pranonte pavarėsinė e rajoneve tjera nė botė, Ban Ki Mun u shpreh se "secilėn situatė duhet marrė nė konsideratė duke u bazuar nė specifikat e saj. Duke mos dashur tė komentoj pavarėsinė e Kosovės, dua tė them se ajo paraqet njė rast tė veēantė", deklaroi sekretari i OKB sė, Ban Ki Mun.

Kėshilli i Sigurimit sot diskuton pėr Kosovėn, por nuk priten rezultate

Uashington, 11 mars - Kėshilli i Sigurimit i Kombeve tė Bashkuara do tė zhvillojė sot njė mbledhje tė hapur pėr Kosovėn e cila do tė pasohet nga konsultime. Mbledhja zhvillohet pas kėrkesės sė bėrė nga Serbia e cila donte njė takim tė ngutshėm pėr tė diskutuar mbi atė qė ajo e quante "rėndim tė gjendjes" nė Kosovė. Nė njė njoftim pėr mediat, zyra e shtypit e Kombeve tė Bashkuara thotė se nuk ka gjasa qė mbledhja tė dalė me ndonjė rezultat tė veēantė. Pritet gjithashtu qė Serbia tė ngrejė ēėshtjen e formimit tė "Grupit Ndėrkombėtar tė Drejtimit pėr Kosovėn" dhe tė misionit tė Bashkimit Europian EULEX. Nė njė letėr drejtuar Sekretarit tė Pėrgjithshėm Ban Ki Mun, qeveria serbe ka thėnė se ky grup dhe ky mision nuk kanė bazėn e duhur ligjore dhe politike.

Lona
11-03-08, 16:20
BE kėrkon nga UNMIK u qė ta shtojė sigurinė pėrgjatė kufirit tė Kosovės me Serbinė

Bruksel, 11 mars - Ministrat e jashtėm tė vendeve anėtare tė Bashkimit Evropian nė takimin e djeshėm nė Bruksel diskutuan situatėn nė Kosovė pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe vendimin pėr dėrgimimn e misionit EULEX nė vendin tonė. Nė kėtė takim Bashkimi Evropian ka kėrkuar nga misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė qė ta shtojė sigurinė pėrgjatė kufirit me Serbinė. Diplomatėt kanė thėnė se BE ja do tė kėrkojė nga Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Mun tė sigurojė se policia e UNMIK ut nuk do tė dobėsohet deri nė dorėzimin e detyrave tė misionit tė BE sė qė pritet tė kompletohet nga mesi i qershorit. Ka pasur sulme nė kėtė kufi, janė djegur kontejnerėt e tė tjera, prandaj UNMIK u duhet tė luajė rol shumė tė rėndėsishėm, ka thėnė Dimitrij Rupel, Ministri i Jashtėm i Sllovenisė pas takimit nė Bruksel. Disa ministra kanė shprehur qėndrimin e tyre se Misioni i BE sė nė Kosovė do tė jetė i pėrfshirė nė tėrė territorin e Kosovės, por edhe kanė nėnvizuar se nuk do tė jetė lehtė qė tė tejkalohen ndasitė nė shoqėrinė kosovare nė mes tė shumicės shqiptare dhe pakicės serbe. Pėr kėtė ka folur edhe Ministri i Jashtėm i Suedisė Karl Bilt, i cili ka qėndruar pėr vizitė nė Kosovė nė fundjavėn e shkuar. "Unė isha atje, qėndroja nė urėn e Mitrovicės dhe pashė atje atė urė qė ndante dy shoqėri, tė cilat kanė shumė pak gjėra tė pėrbashkėta. Tė tejkalohen kėto ndasi nė Kosovė do tė duhet shumė kohė, shumė durim dhe lidership", ka thėnė Bilt. Ministrat e jashtėm tė vendeve anėtare tė BE sė kanė shfaqur edhe njėherė qėndrimin se nuk duhet lejuar skenarė tė ndarjes sė Kosovės. Ministri i Jashtėm i Sllovenisė Dimitrij Rupel ka thėnė se ėshtė i kėnaqur edhe me faktin se shumica e vendeve tė BE sė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės dhe disa do tė vazhdojnė ta bėjnė kėtė. Ai kėtė e ka thėnė duke u pėrgjigjur nė pyetjen a mos ėshtė i dėshpruar me numrin e shteteve qė po e njohin pavarėsinė e Kosovės. Rupel ka thėnė se fillimisht ėshtė supozuar se UNMIK u do tė zėvendėsohet me Misionin evropian, mirėpo shtoi ai, kjo do tė kėrkojė mė shumė kohė sepse tranzicioni kėrkon pak mė shumė angazhim. Rupel e kualifikoi situatėn nė veri tė Kosovės si jo tė qetė dhe jostabile, mirėpo pėr pjesėn tjetėr tė territorit tha se ėshtė shumė mė e mirė se qė ka pritur shumėkush nga Bashkimi Evropian Edhe shefi i diplomacisė evropiane Havier Solana ka thėnė se qė nga miratimi i planit operative pėr EULEX in ėshtė paramenduar qė misioni evropian tė jetė i pranishėm nė tėrė territorin e Kosovės dhe se duhet tė vazhdojė puna nė kėtė drejtim, porse duhet vazhduar bashkėpunimin me UNMIK un. Nga takimi i djeshėm ministror doli porosia se megjithatė UNMIK u tė vazhdojė tė mbetet nė kufirin ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. Po ashtu duket se periudha tranzitore e paraparė sipas planit tė Marti Ahtisarit qė tė zgjatė prej 120 ditėve do tė zgjas pak mė tepėr. Kėtė tėrthorazi e konfirmoi Ministri i Jashtėm slloven Dimitrij Rupel vendi i sė cili kryeson me Bashkimin Evropian.

Valdete Idrizi nga Kosova nderohet me Ēmimin Ndėrkombėtar pėr Gra tė Guximshme

Uashington, 11 mars - Sekretarja amerikane e Shtetit Kondolisa Rajs dhe Nėnsekretarja e Shtetit pėr Demokraci dhe Ēėshtje Globale, Paula Dobrianski shėnuan dje Ditėn Ndėrkombėtare tė Gruas pėr vitin 2008 me ndarjen e Ēmimit Ndėrkombėtar pėr Gra tė Guximshme. Kėtė vit me Ēmimin Ndėrkombėtar pėr Gra tė Guximshme u nderuan gra nga Kosova, Afganistani, Fixhi, Iraku, Pakistani, Autoriteti Palestinez, Paraguai dhe Somalia, pėr rolin qė kanė luajtur pėr transformimin e shoqėrive tė tyre dhe ndikimin frymėzues nė komunitetin ndėrkombėtar. Valdete Idrizi shqiptare nga Kosova, njė nga gratė qė u nderuan me kėtė ēmim, vetė e shpėrngulur nga konflikti, ėshtė aktive nė zonat me banorė serbė nė Kosovėn veriore ku drejton projekte pėr gra dhe tė rinj me synimin pėr tė ripajtuar dhe pėr tė sjellė paqen ndėrmjet komuniteteve tė ndryshme etnike. Ēmimi Ndėrkombėtar pėr Gra tė Guximshme ėshtė i vetmi vlerėsim qė jep Departamenti i Shtetit pėr gra qė kanė marrė role udhėheqėse nė botė. Ky vlerėsim shihet si njė mundėsi unike pėr diplomacinė transformuese pėr ēėshtjet e gruas.

Pėr Kosovėn po diskutohet edhe nė konferencėn dyditore tė komanduesve tė Bundesverit gjerman

Berlin, 11 mars Pėr Kosovėn po diskutohet edhe nė konferencėn dyditore tė komanduesve tė Bundesverit gjerman qė po mbahet nė Berlin. "Shumė probleme nuk mund tė zgjidhen pa ndihmesėn dhe mbėshtetjen e NATO s", ka thėnė Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO sė Jap de Hop Skefer. Ai ka shtuar se ka kaluar koha e kufizimeve tė operacioneve ushtarake, kėshtu qė ne duhet tė veprojmė aty nė ato vatra ku ndodhen konfliktet. Nė konferencėn dyditore tė komanduesve tė ushtrisė gjermane ka folur edhe kancelarja gjermane Angela Merkel. Ajo ka theksuar rėndėsinė e veēantė rreth bashkėpunimit tė BE sė dhe NATO s lidhur me angazhimin e ushtrisė gjermane nė trupat paqeruajtėse tė KFOR it. "Jam e sigurt se ndonėse ekzistojnė vėshtirėsitė nė mes tė Kosovės dhe Serbisė se pas njė kohe do tė jemi krenarė pėr angazhimin tonė nė Ballkan", ka thėnė Merkel, duke vēėnė nė dukje edhe misionin civil EULEX nė kuadėr tė BE sė. "Ballkani qėndron nė interes tė Qeverisė gjermane dhe NATO s andaj nė ēėshtjen e Kosovės mund tė vėshtrojmė se EULEX i ėshtė duke koordinuar angazhimin e tij me UNMIK un dhe jo krijimin e njė vakuumi nė mes tė kėtyre aktorėve", ka thėnė kancelarja gjermane Angela Merkel. Edhe Ministri gjerman i Mbrojtjes, Franc Jozef Jung ka shprehur rėndėsinė e veēantė tė kooperimit tė ngushtė nė mes tė NATO s dhe BE sė nė lidhje me

Ankaraja do tė insistojė pėr njohjen e Kosovės nė samitin e e shteteve islamike

Ankara/Dakar, 11 mars Ministrat e jashtėm tė Konferencės Islamike janė takuar nė Dakar pėr tė diskutuar pėrgatitjet qė po bėhen pėr mbajtjen e samitit tė kėtyre shteteve me 13 dhe 14 tė kėtij muaji. Sipas gazetės turke "Zaman", Turqia ėshtė munduar qė nė njė pikė tė kokluzioneve tė fusė edhe njohjen e pavarėsisė sė Kosovės,. por kjo ėshtė kundėrshtuar nga Azerbejxhani, Egjipti, Sudani dhe Indonezia. Nė vend tė kėsaj nė dokument vetėm do tė shprehet solidariteti me popullin e Kosovės. Megjithatė, Ankaraja do tė inisistojė pėr njohjen e Kosovės nė takimet me ministrat dhe kryetarėt e shteteve islamike.

UNMIK u ėshtė i vendosur tė administrojė pėr Kosovėn pėr aq sa ka mandat, thotė Ryker

Zubin Potok, 11 mars Shefi i UNMIK ut Joakim Ryker u ka thėnė kėshilltarėve komunalė tė Komunės sė Zubin Potokut, komunė me shumicė serbe nė veri tė vendit, se UNMIK u ėshtė i vendosur tė administrojė tėrė Kosovėn pėr aq sa ka mandat pėr ta bėrė njė gjė tė tillė. Ryker pastaj ka qėndruar edhe nė Ēabėr, fshatin e vetėm i banuar me shqiptarė nė kėtė komunė dhe ka pėrgėzuar banorėt pėr kontributin e dhėnė pėr stabilitet, pėr bashkėpunim me fqinjėt e tyre serbė dhe me strukturat komunale. Ai ka vlerėsuar se fshati Ēabėr ėshtė njė shembull i mirė i bashkėjetesės, qė kanė komuniteti shqiptar dhe ai serb.

Sllovenia do tė dėrgojė 15 policė nė kuadėr tė misionit tė EULEX it nė Kosovė

Lubjanė, 11 mars Sllovenia do tė dėrgojė 15 policė qė do tė punojnė nė kuadėr tė misionit tė EULEX it nė Kosovė, ka bėrė tė ditur Shtabi kryesor i policisė sllovene. Misioni do tė fillojė punėn nė fillim tė qershorit, ndėrsa detyrat kryesore do tė jenė mbikėqyrėse dhe kėshilluese. Pėrveē policėve nė misionin EULIX Sllovenia do tė dėrgojė edhe njė numėr gjykatėsish pėr tė cilėt pritet tė vendoset nė ditėt e ardhshme.

U vendosėn pllakat me mbishkrimin Republika e Kosovės nė pikėn kufitare me Maqedoninė

Prishtinė, 11 mars - Pas pikės kufitare Merdar nė kufi me Serbinė punonjėsit e Departamentit tė shėrbimeve tė inxhinieringut dhe tė menaxhmentit tė ndėrtesave tė Ministrisė sė Shėrbimeve Publike nė bashkėpunim me policinė kufitare, dje kanė vendosur pllakat me mbishkrimin Republika e Kosovės nė pikėn kufitare me Maqedoninė nė Han tė Elezi dhe nė Glloboēicė, duke e ēuar nė tre numrin e pikave kufitare me mbishkrimet Republika e Kosovės. Janė kėto dy pika kufitare qė ndajnė Republikėn e Kosovės me atė tė Maqedonisė.

Lona
13-03-08, 15:28
Kryengritėsit islamik u heqin kokėn 3 ushtarėve somalezė

Mogadishu, Somali, 13 mars – Kryengritėsit islamik ua kanė hequr kokėn tre ushtarėve somalezė nė jug tė kryeqytetit somalez, Mogadishu, njofton Rojter. Ky ėshtė rasti i parė i prerjes sė kokės qė nga rrėzimi i islamistėve nga pushteti mė 2006 nga ana e qeverisė dhe tė aleatėve ushtarakė etiopianė, kur edhe nisi kryengritja e pėrgjakshme, qė karakterizohet nga shpėrthime bombash skaj rrugės dhe sulme guerile.

Gjendet trup i pajetė i kryepeshkopit nė Irak, i rrėmbyer muajin e kaluar

Romė, 13 mars - Paulos Faraj Raho, kryepeshkop nė Irak, i cili ėshtė rrėmbyer muajin e kaluar, ėshtė gjetur sot (e enjte) i vdekur dhe i varrosur, ka bėrė tė ditur njė agjenci katolike italiane e lajmeve, njofton Rojter. Trupi i pajetė i kryepeshkopit nė fjalė ishte varrosur afėr qytetit irakian, Mosul, ku edhe ishte kidnapuar. Papa Bendeikti XVI ka thėnė se ėshtė thellė i prekur dhe i pikėlluar pėr vdekjen e tij. Kryepeshkopi ishte rrėmbyer nė Mosul mė 29 shkurt.

Xhihadi islamik ka shkrepur sot raketa nė brendėsi tė Izraelit

Gaza, 13 mars - Grupi militant Xhihadi islamik ka shkrepur sot (e enjte) raketa nė brendėsi tė Izraelit, duke i dhėnė kėshtu fund moratoriumit tė brishtė egjiptian, njofton Rojter. Raketimi ėshtė bėrė nė shenjė hakmarrjeje nė sulme e pėrgjakshme izraelite nė Bregun Perėndimor. Raketat kanė rėnė nė qytetin kufitar Sderot. Mė vonė, Izraeli ka kryer njė sulm ajror kundėr lancuesit tė raketave nė qytetin e Gazės, Beit Hanun. Nė kėtė sulm nuk ėshtė plagosur askush.

Reporterėt pa Kufij shprehin shqetėsimin pėr arrestimin e 5 gazetarėve nė Sri Lankė

Paris, 13 mars – Grupi i tė drejtave tė njeriut “Reporterėt pa Kufij” ka shprehur shqetėsimin rreth fatit tė pesė gazetarėve tė arrestuar nga policia nė Sri Lankė, njofton BBCVorld. Ky grup me seli nė Paris ka bėrė thirrje gjithashtu qė policia tė japė sqarim pėr shkakun e arrestimit tė tyre javėn e kaluar. Gazetarėt janė akuzuar se kanė marrė para nga Tigrat e Tamilit.

Fillon punimet Samiti i BE-sė nė Bruksel pėr klimėn

Bruksel, 13 mars - Ndryshimet klimatike dhe siguria nė fushėn e energjisė pritet tė dominojnė punimet dyditore tė samitit tė Bashkimit Evropian qė fillon punimet tė enjten nė Bruksel. BE-ja kėrkon tė drejtojė pėrpjekjet globale pėr tė pakėsuar emetimin e gazrave qė shkaktojnė efektin serė. Njė faktor qė pritet tė ndihmojė pėr t'i bėrė mė tė vendosur udhėheqėsit e BE-sė nė misionin qė i kanė vėnė vetes, do tė jetė dhe njė raport i shefit tė BE-sė pėr Politikė tė Jashtme Havier Solana nė kėtė fushė. Raporti parashikon migrim masiv nga Afrika dhe Lindja e Mesme pėr nė Evropė deri nė vitin 2020 pėr shkak tė rritjes sė temperaturave.

Grupi irakian kėrkon mbikėqyrjen e OKB-sė

Bagdad, 13 mars - Njė grup i liderėve fisnorė, i intelektualėve dhe i ish politikanėve kanė kėrkuar nga Kombet e Bashkuara qė ta marrė kontrollin ndaj Irakut. Nė njė letėr dėrguar sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mun, ky grup shkruan se nėn mbikėqyrjen e Kombeve tė Bashkuara, procesi politik i Irakut do tė lėvizte nė mėnyrė korrekte


Qeveria afgane tė marrė mė shumė pėrgjegjėsi

Nju Jork, 13 mars - I dėrguari i Kombeve tė Bashkuara nė Afganistan, Kai Eide i ka bėrė ftesė qeverisė sė Afganistanit qė tė marrė mė tepėr pėrgjegjėsi nė stabilizimin e kėtij vendi. Diplomati norvegjez, Kai Aide, i tha Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara se veprimtarėt civilė dhe ushtarakė po ashtu duhet mė mirė ta mbėshtesin qeverinė e presidentit Hamid Karzait.

Lona
13-03-08, 15:29
Kryesia qendrore e PDSH vendosi ta braktisė koalicionin qeverisės

Tetovė, 13 mars Kryesia qendrore e Partisė Demokratike Shqiptare nė mbledhjen e mbrėshme nė Tetovė vendosi qė ta braktisė koalicionin qeverisės me VMR0-DPMNE. Ndėrkaq nė njė takim tė sotėm pasdite nė Shkup kėtė vendim duhet ta konfirmojė edhe Kėshilli Qendror i partisė, me tė cilin kryeson kryetari i nderit, Arbėn Xhaferi. Lideri i PDSH Menduh Thaēi tha se ėshtė i sigurt se Kėshilli Qendror do ta konfirmojė vendimin e Kryesisė dhe ai do tė jetė i pakthyeshėm dhe pėrfundimtar. Ai theksoi se ky ėshtė problem i rėndė dhe krizė e rėndė politike, por qėndrimi i PDSH sė ėshtė qė tė jetė pjesė e zgjidhjes sė problemit, e jo problemi.

Tadiq shpėrndan parlamentin - zgjedhjet nė Serbi mė 11 maj

Beograd, 13 mars - Presidenti i Serbisė, Boris Tadiq, e ka shpėrndarė sot Kuvendin dhe ka caktuar zgjedhjet e reja pėr datėn 11 maj. Kėtė vendim presidenti Tadiq e ka marrė nė bazė tė propozimit tė qeverisė sė Serbisė. "Zgjedhjet janė rrugė demokratike nė tė cilėn qytetarėt do tė thonė se si duhet tė zhvillohet Serbia nė vitet qė vijnė", tha Tadiq.

Kroacia, Mal i Zi pajtohen tė shkojnė nė gjykatė pėr kufirin

Zagreb, 13 mars - Republikat ish-jugosllave tė Kroacisė dhe tė Malit tė Zi ranė dakord tė zgjidhin njė mosmarrėveshje tė vjetėr pėr kufirin nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. Agjencia kroate e lajmeve "Hina" tha se kryeministri Ivo Sanader dhe homologu i tij malazez Milo Gjukanoviq ranė dakord qė njė vendim i gjykatės do tė pranohet paraprakisht nga parlamentet e tė dy kryeqyteteve. Njoftimi pason bisedimet nė Zagreb mes dy udhėheqėsve. Tė dy qeveritė deri tani i janė pėrmbajtur njė marrėveshjeje tė pėrkohshme pėr kufirin mes tyre nė Detin Adriatik. Tė dyja vendet kanė pretendime mbi gadishullin e pabanuar, Prevlaka, i pozicionuar pėrballė portit kryesor tė Malit tė Zi.

Lona
13-03-08, 15:37
Nė Mitrovicė arrestohet njė epror i SHPK-sė, dyshohet pėr disa vepra penale

Mitrovicė, 13 mars - Nė Mitrovicė ėshtė arrestuar njė epror i Shėrbimit Policor tė Kosovės, i cili dyshohet se ėshtė pėrfshirė nė disa vepra penale. Eprori me gradė togeri, i caktuar me detyrė zyrtare nė stacionin policor nė Vushtrri, ėshtė arrestuar nga hetuesit e SHPK sė, njoftoi sot zėdhėnėsi rajonal i policisė, Besim Hoti. Sipas raportit tė policisė, i dyshuari i shtyrė nė motive tė zemėrimit, me veturėn e tij civile BMV, kishte vėnė nė rrezik jetėn e pjesėtarit tė SHPK sė, i cili nė atė kohė po ngiste veturėn zyrtare tė SHPK sė. Incidenti besohet tė jetė shkaktuar pasi hetuesi i SHPK sė, kishte intervistuar njė dėshmitare dhe viktimė femėr, banore tė Vushtrrisė, pėr pėrfshirjen e mundshme tė dyshuarit nė vepėr penale "shpėrdorim tė detyrės zyrtare". Sipas zėdhėnėsit Hoti, pėrveē procedurave penale, mbi bazėn e dyshimit pėr "sulm ndaj personit zyrtar", "mashtrim", "marrje e mitos" dhe "lėndim i lehtė trupor", zyrtari policor i dyshuar i pėrfshirė nė kėtė rast do tė jetė subjekti i zhvillimit tė hetimeve tė brendshme nga Inspektorati Policor pėr shkelje tė parimeve dhe procedurave tė shėrbimit dhe shpėrdorim tė detyrės zyrtare. Tė dyshuarit i ėshtė caktuara masa e paraburgimit prej 72 orėsh, pėr vepėr penale tė kualifikuar si "sulm ndaj personit zyrtar gjatė kryerjes sė detyrės zyrtare" nė bazė tė Ligjit Penal tė Kosovės.

Server: Rusia dhe Serbia nuk mund ta parandalojnė vendosjen misionit tė BE-sė nė Kosovė

Pragė, 13 mars - Bashkimi Evropian ka arritur unitet pėr vendosjen e misionit tė tij nė Kosovė, ndėrsa Rusia dhe Serbia mund tė bėjnė probleme, por nuk mund ta parandalojnė vendosjen, -tha Daniel Server nga Instituti amerikan i Paqes, me seli nė Uashington. Mirėpo, siē vėren Server, "problemi real ėshtė nė veri", ku nė vend tė Prishtinės "autoritetin po e imponojnė Bashkimi Evropian dhe NATO ja". Prandaj, derisa kjo tė bėhet, de fakto do tė shohim ndarje", theksoi Server pėr Radion Evropa e Lirė. Duke folur pėr raportet ndėrmjet UNMIK-ut dhe misionit tė BE-sė, ai tha se "Kombet e Bashkuara po largohen, ndėrsa Bashkimi Evropian po arrin". "Kjo do tė thotė se ėshtė krejtėsisht e qartė se nė Kosovė do tė ekzistojė njė prani ndėrkombėtare", shpjegoi Server, duke shtuar se ėshtė e rėndėsishme qė kosovarėt tė "kuptojnė se ekziston sovranitet i kufizuar" qė e kanė e pasur shumė vende. Nė kontekstin e zgjedhjeve tė ardhshme tė Serbisė dhe nėse Beogradi mund t'i organizojė ato edhe nė Kosovė, Server thotė se nė bazė tė planit tė Ahtisaarit "serbėt e Kosovės kanė tė drejtė tė votojnė nė zgjedhjet e Serbisė", duke shtuar se nuk sheh asnjė problem lidhur me kėtė ēėshtje. "Nuk kam problem me njerėzit qė duan tė votojnė, kudo qė ata jetojnė. Nuk mendoj se dikush duhet tė ndjehet i provokuar nga kjo", shprehet ai. Nga njė anė, Server porosit shqiptarėt qė tė bėjnė ē'ėshtė e mundur pėr t'i bindur serbėt e Kosovės pėr tė marrė pjesė nė institucionet e reja, por nė anėn tjetėr thotė se nuk duhet tė pengonte as fakti nėse serbėt angazhohen edhe nė institucionet e Serbisė.

Dy qytetarėve tė Republikės sė Kosovės 15 ditė burgim pėr kalimin ilegal tė kufirit

Bujanovc, 13 mars - Dy qytetarė tė Republikės sė Kosovės janė dėnuar me nga 15 ditė burgim pėr shkak tė kalimit ilegal tė kufirit me Serbinė. Sipas policisė sė Bujanovcit, bėhet fjalė pėr Shėptim I. nga Gjakova dhe Fatmir S. nga Klina. Qė tė dy ata, mė 12 mars, rreth orės 14,00, afėr fshatit Konēul ilegalisht kanė kaluar kufirin, ku edhe i ka arrestuar policia.

Qeveria kėrkon pėrshpejtimin e nxjerrjes sė dokumenteve tė udhėtimit

Prishtinė, 13 mars - Qeveria e Kosovės nė mbledhjen e rregullt mori vendim qė tė pėrshpejtohet procedura e nxjerrjes sė dokumenteve tė reja tė udhėtimit nė pėrputhje me statusin e ri tė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran si dhe miratoi disenjin e pasaportės. Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi kėrkoi nga Ministri i Punėve tė Brendshme qė kjo ēėshtje tė procedohet dhe menjėherė pas pėrfundimit tė fazės tranzitore, qytetarėt e Kosovės kudo qė jetojnė, t'i kenė dokumentet e tyre shtetėrore. "Ėshtė nevojė e domosdoshme koha e duhur pėr nxjerrjen e dokumenteve tė reja nė pėrputhje me statusin e ri tė Kosovės si shtet i pavarur dhe sovran", theksoi Thaēi, duke shtuar se kishte kėrkuar nga Ministri i Punėve tė Brendshme "tė bėjė pėrgatitjet adekuatė si pėr pasaporta, letėrnjoftime dhe patentė shofer, dhe tė gjitha dokumentet tjera tė lėshuara nga institucionet e Kosovės, duhet tė jenė tė reja dhe nė pėrputhje me ato qė i lėshojnė institucionet e shtetit tė Kosovės". Kryeministri vlerėsoi se kėto dokumente janė tė cilėsisė sė lartė dhe sipas standardeve tė BE sė. Ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti ndėrkaq tha se procesi i dokumenteve ėshtė pak mė i ndėrlikuar pėr nga aspekti teknik, por ka shtuar se janė marrė masat e nevojshme dhe mbėshtetjen e fuqishme edhe nga zyra e kryeministrit. "Me kėtė vendim, mendoj se pėrmbyllen tė gjitha pėrgatitjet edhe formale pėr tė filluar procesi praktik i aranzhimit tė procesit pėr finalizimin e nxjerrjes sė dokumenteve tė udhėtimit. Nuk do tė ketė telashe qė do tė krijoj vonesa, por jemi nė pritje vetėm tė kodit i cili nuk ėshtė problem politik, dhe shpresojmė se nė fazėn optimale do t'i kemi pasaportat, por edhe dokumentet tjera civile", u shpreh ministri Pajaziti. Kabineti qeveritar miratoi edhe disenjimin e pasaportės e cila ėshtė me ngjyrė blu tė mbyllėt dhe nė mes ėshtė stema e Republikės sė Kosovės. Si pikė e veēantė e rendit tė ditės ka qenė edhe pėrgatitja pėr Konferencėn e Donatorėve e cila do tė mbahet sė shpejti nė Prishtinė. Kryeministri Thaēi kėrkoi nga ministrat qė t'i koordinojnė punėt me autoritetet lokale, nė mėnyrė qė kjo konferencė tė ketė sukses. "Qeveria ka formuar dy grupe nė nivelin politike pėr organizimin e konferencės sė donatorėve dhe njė grup tjetėr pėr organizimin teknik. Kemi njė lobizim edhe me zyrat e jashtme qė janė nė Kosovė dhe jashtė saj dhe jemi tė bindur se deri kah mesi i prillit do t'i ofrojmė projektet tona", sqaroi Thaēi, duke vėnė nė dukje dy qėllime: rritjen e shumės sė donacioneve dhe qė donacionet tė jenė nė pėrputhje me prioritetet e qeverisė. Shefi i ekzekutivit vlerėsoi se njohja e shtetit tė Kosovės po vazhdon me ritėm tė pandalshėm dhe sipas tij, tashmė jemi nė fazėn e fundi tė "njohjes kualitative" tė njohės sė pavarėsisė sė Kosovės. "Lobimi ynė ėshtė intensifikuar tash pėr fazėn e fillimit tė njohjes numerike nė mėnyrė qė tė kalojmė nė fazėn e konsolidimit, nė fazėn pėrfundimtare tė njohjes sė shtetit tė Kosovės nga e gjithė bota demokratike", u shpreh Thaēi. Ai po ashtu theksoi se gjendja e sigurisė nė pėrgjithėsi nė Kosovė ėshtė nėn kontroll dhe autoritetet e KFOR it dhe se mekaznimat e sigurisė sė Kosovės janė duke bėrė punėn e tyre nė pėrputhshmėri me kushtet dhe realitetin e Kosovės sė pavarur. Qeveria shqyrtoi dhe miratoi kėrkesėn pėr nxjerrjen e dokumenteve civile dhe lejimin e procedurės sė negociuar si dhe projektligjin pėr pėrdorimin e vulės sė Republikė sė Kosovės.

Basha lobing nė Senegal pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės

Tiranė, 13 mars - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė Lulzim Basha, do tė kryesojė delegacionin shqiptar nė Samitin e 11 tė tė vendeve tė Organizatės sė Konferencės Islamike, qė do tė mbahet mė 13 14 mars nė Dakar tė Senegalit. Nė kėtė Samit, Ministri Lulzim Basha do tė mbajė njė fjalim, si dhe do tė zhvillojė njė numėr takimesh dypalėshe me pėrfaqėsuesit e lartė tė vendeve tė OKI sė, ku do tė pėrqendrohet nė diskutimin e situatės nė rajon dhe veēanėrisht, nė lobimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Fejt: EULEX-i nė veri tė Kosovės pas zgjedhjeve nė Serbi

Bruksel, 13 mars - I dėrguari i posaēėm i BE-sė nė Kosovė Piter Fejt ka dekaruar se do tė presė 11 majin dhe rezultatet e zgjedhjeve tė jashtėzakonshme parlamentare nė Serbi para se tė marrė vendimin pėr vendosjen e EULEX-it nė veri tė Kosovės. Duke u pėrgjegjur nė pyetjen e gazetarėve nė Bruksel se si mund tė jetė pėrfaqėsues i posaēėm i BE-sė nėse Kosovėn nuk e njohin tė gjitha anėtaret e Unionit, Fejt tha se misioni me pėrfaqėsuesi e posaēėm dhe njohja trajtohen - ndaras. Ai ka shtuar se baza legale pėr punėn e tij ėshtė rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurmit. Fejt gjithashtu ka thėnė se BE ėshtė e vendosur qė tė sistemohet nė tė tėrė territorin e Kosovės, por se duhet kohė qė pėr t'u parė kur dhe si do tė realizohet ky qėllim.

Sot nė Bruksel shefat e shteteve apo tė qeverive tė BE-sė diskutojnė pėr Kosovėn

Bruksel, 13 mars - Sot nė mbrėmje nė Bruksel takohen nė njė sesion dyditor shefat e shteteve apo tė qeverive tė Bashkimit Evropian nė tė cilin do tė diskutojnė lidhur me angazhimin e BE-sė nė Kosovė dhe problemet me tė cilat pėrballet misioni evropian EULEX, si dhe pėr temat e tjera ballkanike. Do tė bėhet fjalė edhe lidhur me atė se ē'mund tė bėjnė anėtarėt e BE-sė qė tė mbėshtesin pėrcaktimin evropian dhe demokratik tė Serbisė deri nė zgjedhjet e majit nė kėtė vend. Pėr Kosovėn sot nė mbrėmje do tė diskutjnė edhe ministrat evropianė tė punėve tė jashtėm, tė cilėt do t'u raportojnė shefave tė shteteve apo tė qeverive tė vendeve anėtare tė BE-sė.

Lona
13-03-08, 15:45
Kryqi i Kuq i Luksemburgut ndihmon Klinikėn e Gjinekologjisė Obstetrike nė Prishtinė

Prishtinė, 13 mars - Ministri i Shėndetėsisė, Alush Gashi, gjatė njė takimi me pėrfaqėsuesit e Kryqit tė kuq tė Luksemburgut, qė kryesohej nga Gerhard Riter, dhe drejtorin e Klinikės sė Gjinekologjisė Obstetrikės, Shefqet Lulajn, u njoh me projektin me tė cilinė ėshtė rregulluar kulmi i Klinikės Gjinekologjike Obstetrike me vlerė prej 397.000 euro, me participim tė QKUK nė vlerė prej 96.700 euro. Projekti i dytė ėshtė renovimi i katit tė tretė tė KOGJ me vlerė prej 397.000 euro, me participim tė Ministrisė sė Shėndetėsisė nė vlerė prej 85.000 euro dhe projekti i tretė - kanalizimi dhe ujėsjellėsi i KOGJ, i cili do tė kushtojė 420.000 euro dhe pėr te cilin ende nuk ka as participantė e as donatorė. Ministri pėrgėzoi Qeverinė dhe Caritasin e Luksemburgut pėr pėrkrahjen maksimale tė deritashme, si dhe shfaqi interesim pėr pėrkrahje pėr rregullimin e kanalizimit dhe ujėsjellėsit tė cilat pėr momentin nė klinikė janė problem. Ministri ofron mbėshtetjen e mėtutjeshme pėr Klinikėn Gjinekologjike e Obstetrike edhe pėr ngritjen profesionale tė kuadrit.

Shefi i misionit evropian nė Kosovė EULEX sot i nis aktivitetet zyrtare

Prishtinė, 13 mars - "Do tė mundohem tė krijoj kontakte me popullatėn e kėtushme, duke i bėrė tė ditur se sundimi i ligjit ėshtė interes i pėrbashkėt pėr ēdo kend. Nėse doni lirinė e lėvizjes, respektoni paqen, nėse doni mbrojtje pėr njerėzit duhet tė pėrpiqeni pėr sundimin e ligjit dhe mendoj se ky ėshtė interes i pėrbashkėt pėr tė gjithė". Kėshtu u shpreh, shefi i misionit tė ri evropian nė Kosovė EULEX, Iv dė Kermabon me tė mbėrritur nė Prishtinėa. Misioni qė do tė drejtojė ai do tė jetė pėrgjegjės pėr drejtėsinė dhe policinė nė Kosovė. Ai ka shtuar se duhet tė sqarohet se ēfarė ėshtė EULEX, tė krijohen kontakte dhe tė punojmė sė bashku pėr tė ardhmen e Kosovės. Francezi Kermabon ishte komandant i KFOR it nė vitin 2004. ndėrsa mė 7 shkurt tė kėtij viti mori besimin e Bashkimit Evropian pėr tė drejtuar misionin EULEX nė Kosovė. Qė nga dita e sotme ai do tė fillojė takimet me krerėt shtetėrorė tė Kosovės.

Ahtisari thotė se nuk do tė lejohet ė tė krijohen struktura qė bien ndesh me planin e tij

Londėr, 13 mars I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara, Marti Ahtisari ka thėnė se bashkėsia ndėrkombėtare nuk do tė lejojė qė nė Kosovė tė krijohen struktura qė bien ndesh me planin e tij. Ai shfaqi shpresėn se tashmė statusi i Kosovės ėshtė qartėsuar dhe tė gjithė nė rajon do tė sjellen me pėrgjegjėsi. Ish Presidenti finlandez deklaroi se nuk ka mė kthim nė tė kaluarėn. Ai i bėri kėto komente nė njė intervistė dhėnė BBC sė. Duke folur pėr problemet dhe sfidat mė tė mėdha pėr Kosovėn nė tė ardhmen, Ahtisari tha se ekonomia ėshtė ēėshtja kryesore. "Nėse e bėni ekonominė tė funksionojė ashtu si duhet, njerėzit do tė fillojnė tė pėrmirėsojnė jetėn e tyre. Kjo do tė ndikojė nė uljen e papunėsisė", tha Ahtisari. Nė tė njėjtėn kohė, Ahtiusari konsideron se ėshtė jetike qė njerėzit e tė gjitha komuniteteve tė fillojnė tė ulen bashkė dhe tė ndėrtojnė tė ardhmen e re, sepse si] thotė, "kjo ėshtė e vetmja shpresė pėr Ballkanin". Ai beson se askush nga nė Evropė nuk do qė tė shohė rishfaqjen e problemeve tė tilla nė Ballkan vit pas viti. "Ėshtė koha qė tė shikojme kah e ardhmja dhe tė pranojme se diėka e tmerrshme ka ndodhur nė tė kaluarėn", tha ai.

Sejdiu: Integrimi nė rrjedhat euroatlantike orientim themelor i Republikės sė Kosovės

Prishtinė, 13 mars - Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu priti dje pasdite ambasadorin e Britanisė sė Madhe nė Kosovė, Dejvid Blant, me tė cilin bisedoi pėr zhvillimet e fundit nė Kosovė, me theks tė veēantė nė pjekurinė e institucioneve tė Kosovės dhe popullit tė saj pėr ta menaxhuar nė mėnyrė dinjitoze situatėn pas pavarėsimit tė vendit. "Qytetarėt e Kosovės kanė treguar njė maturi madhėshtore dhe unė do t'i inkurajoja ata ta vazhdojnė kėtė qasje", theksoi ambasadori Blant. Presidenti i Republikės falėnderoi ambasadorin Blant pėr pėrkrahjen qė ka dhėnė Britania e Madhe, pėrkrah gjithė vendeve tė tjera, nė mbėshtetje tė Kosovės duke ritheksuar edhe njė herė pėrkushtimin e Kosovės pėr implementimin e tė gjitha parimeve qė dalin nga Plani i Ahtisarit. "Orientim themelor i Republikės sė Kosovės, krahas angazhimit pėr zhvillimin ekonomik tė vendit dhe mirėqenies sė gjithė qytetarėve tė saj, mbetet integrimi nė rrjedhat euroatlantike", theksoi nė fund Presidenti Sejdiu. Po dje Presidenti i Republikės, Fatmir Sejdiu priti shefen e Zyrės sė Finlandės nė Prishtinė, znj. Kristiina Haikio, e cila solli letrėn origjinale tė njohjes sė Republikės sė Kosovės nga Finlanda. Presidenti Sejdiu pasi qė falėnderoi pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga Finlanda dhe gatishmėrinė e vazhdimit tė marrėdhėnieve tė mira edhe nė relacion tė veēantė tė vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike nė proces, theksoi: "Kjo frymė e bashkėpunimit dhe e qasjes sė veēantė qė ėshtė bėrė nė ndihmė Kosovės dhe proceseve pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės do tė hapė shtigje tė mėtejshme tė bashkėpunimit dhe natyrisht edhe nė kuadėr tė Bashkimit Evropian, ku Finlanda ka rol tė veēantė". Presidenti Sejdiu vlerėsoi rolin e veēantė qė kanė personalitetet e Finlandės nė politikėn evropiane dhe botėrore pėr proceset e mėdha qė kemi kapėrcyer, duke pėrmendur Presidentin Ahtisaari dhe Oli Rehn. Ndėrkaq, znj. Heiko, duke vėnė nė pah kėnaqėsinė pėr takimin me Presidentin Sejdiu, theksoi se Finlanda angazhohet pėr marrėdhėnie tė veēanta me Kosovėn.
Policia ka arrestuar njė serb tė dyshuar pėr krimet e luftės nė rajonin e Pejės

Pejė, 13 mars Policia e rajonit tė Pejės ka arrestuar njė pjesėtar tė nacionalitetit serb tė dyshuar pėr krimet e luftės tė kryera gjatė periudhės 1998/1999. Nė njoftimin e policisė thuhet se Momēillo Jovanoviq ėshtė arrestuar si i dyshuar pėr krimet e luftės tė kryera nė vitin 1999 nė rajonin e Pejės. Pjesėtarėt e familjeve Prelvukaj nga Vitomirica dhe ata tė familjes Alijaj nga Katundi i Ri akuzojnė Jovanoviqin se ai ėshtė pjesėtar i drejtėpėrdrejt nė vrasjen dhe zhdukjen e anėtarėve tė familjeve tė tyre. Ai ėshtė dėrguar nė arrest nė burgun e Pejės.


Drejtuesit e Trustit Pensional kanė paga disa herė mė tė larta se Presidenti dhe Kryeministri

Prishtinė, 13 mars - Mė shumė se 2.5 milionė euro shpenzohen pėr administrimin e Trustit Pensional tė Kursimeve qė ka njė staf vetėm prej 25 personash. Madje drejtuesit e Trustit kanė paga disa herė mė tė larta se Presidenti dhe Kryeministri i Kosovės. Pagat e menaxherėve tė Trustit janė tė krahasueshme me pagat e presidentėve dhe kryeministrave tė fuqishme tė botės. Punonjėsit e Trustit tė Kursimeve Pensionale tė Kosovės vazhdojnė tė kenė paga me shiuma marramendėse. Burimet e RTK sė bėjnė tė ditur se pagat e punonjėsve nė kėtė institucion janė edhe deri nė 10 mijė euro. Ndėrsa Presidenti dhe Kryeministri i Kosovės mund tė kenė pagėn 4 - 5 herė mė tė ultė se drejtuesit e Trustit tė Kursimeve Pensionale. Kėto tė dhėna Zėvendėsdrejtori i Trustit nuk i mohon duke theksuar se pagat e tyre janė krahasuese nė treg, por nuk pranon tė pėrmend shifra duke u thirrur nė Ligjin e konfidencialitetit. Por juristėt nuk vlerėsojnė si shkelje ligjore publikimin e pagave tė Trustit.

Dardan Kastrati
14-03-08, 13:45
Protesta nė Mitrovicė

Rreth 150 protestues serbė sot nė mėngjes hynė me dhunė nė ndėrtesėn e Gjykatės Komunale dhe tė Qarkut nė Mitrovicė. Njoftohet se protestuesit kanė shfrytėzuar gjashtė autoambulanca pėr tė demoluar dyert nė oborrin e kėsaj ndėrtese, mbi tė cilėn tash valėvitet flamuri i Serbisė.

Zėdhėnėsi i Shėrbimit Policor tė Kosovės nė Mitrovicė, Besim Hoti tha pėr Radion Evropa e Lirė se protestuesit janė pėrplasur fillimisht me njėsitet speciale tė policisė, por nė vijėn e parė tė turmės, sipas Hotit, protestuesit kanė vėnė kry gra.
Ndėrkohė qė nė prapavijė protestuesit sistematikisht i kanė sulmuar forcat e rendit me gjėsende metalike dhe me gurė.

Gjatė njė takimi tė pėrbashkėt nė mes tė Presidentit tė Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe Kryeministrit, Hashim Thaēi ėshtė diskutuar situata nė Mitrovicė pas ndėrhyrjes sė dhunshme nė ndėrtesėn e Gjykatės sė Qarkut nė Mitrovicė dhe heqjes sė flamurit tė OKB-sė nga ky objekt.

Si presidenti ashtu edhe kryeministri i kanė kėrkuar kryeadministratorit, Joachim Ruecker qė forcat e sigurisė tė policisė sė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it tė reagojnė urgjentisht pėr nxjerrjen e huliganėve jashtė objektit dhe mbrojtjen e tij tė vazhdueshme, thuhet nė deklaratėn e lėshuar nga zyra e presidentit.

Lona
14-03-08, 15:23
Ryker dėnon ashpėr sulmin mbi Gjykatėn e UNMIK ut nė Mitrovicė

Prishtinė, 14 mars - Shefi i misionit tė Kombeve tė Bashkuara, Joakim Ryker e ka dėnuar fuqishėm sulmin e sotėm mbi Gjykatėn e Qarkut tė UNMIK ut nė Mitrovicė. "Njė bandė e madhe ka shfrytėzuar forcėn kundėr Policisė sė UNMIK ut pėr tė hyrė nė ndėrtesė. Ata, tė cilėt i janė kthyer dhunės nė Mitrovicėn e veriut, e kanė kaluar vijėn e kuqe tė UNMIK ut", ka thėnė Ryker nė njė komunikatė pėr shtyp, duke e cilėsuar kėtė akt si tėrėsisht tė papranueshėm. Kreu i administratės ndėrkombėtare e ka udhėzuar Policinė e UNMIK ut qė tė rivendosė rendin dhe ligjin nė veri dhe pėr tė siguruar kontrollin e sėrishėm tė Kombeve tė Bashkuara mbi gjykatėn. Nė komunikatė gjithashtu thuhet se "UNMIK u do tė mbrojė mandatin e tij nė tėrė territorin e Kosovės, pa asnjė pėrjashtim".

Hyrja e protestuesve nė gjykatė paraqet dėshtim pėr UNMIK un, tha kreu i Mitrovicės Rexhepi

Prishtinė, 14 mars - Ēėshtja e gjykatave nė veri tė qytetit dhe hyrja e protestuesve serbė brenda tyre ka qenė tema kryesore pėr tė cilėn ėshtė biseduar tė premten nė takimin e rregullt tė Komitetit pėr Siguri nė komunėn e Mitrovicės. Kryetari i komunės Bajram Rexhepi tha se ka kėrkuar qė tė merren veprime dhe sa mė shpejt tė merret situata nėn kontroll nė ato gjykata. "Nėse UNMIK u lejon njė gjė tė tillė dhe nuk ndėrmerr masa pėr largimin e protestuesve nga objektet e gjykatave, ata kėtė do ta konsiderojnė si fitore dhe do tė vazhdojnė tė bėjnė veprime tė tilla. Kjo ėshtė edhe matje pulsit sė autoriteteve, prandaj duhet treguar vendosmėri nga UNMIK u qė ėshtė pėrgjegjės pėr atė pjesė tė qytetit", tha Rexhepi. Rexhepi tha se kjo paraqet dėshtim pėr UNMIK un nė kėtė pjesė tė Kosovės, prandaj edhe duhet tė veprohet dhe tė mos tolerohet njė gjė e tillė.

Kadare: Kosova ėshtė shteti qė ka flamurin mė europian

Shkodėr, 14 mars - Shkrimtari i shquar Ismail Kadare tha gjatė njė takimi me lexuesit e veprės sė tij nė qytetin e Shkodrės se vetėm disa javė pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, kombi shqiptar tashmė gjendet nė njė situatė tė pazakontė. "Nga njė vend qė ishim mėsuar tė kishim njė atdhe dhe qė quhej Shqipėri" - tha Kadare, - "tashmė jemi bėrė me dy shtete shqiptare dhe kjo ka filluar tė veprojė nė ndėrgjegjen tonė. Kombi shqiptar tani ka dy shtėpi". Kadare vlerėsoi qendrimin e shqiptarėve tė Kosovės ndaj flamurit tė tyre tė ri. Kosova ėshtė shteti qė ka flamurin mė europian nga tė gjithė tė tjerėt. Flamuri i Kosovės, tha ai, duket si njė bir i flamurit tė Bashkimit Europian. Kosova ėshtė njė shtet si gjithė tė tjerėt, tha Kadare, transmeton "Zėri i Amerikės". Shumica e shteteve europiane janė multietnike, por tashti Kosovės kjo i theksohet pėr arsye tė kushteve politike kur u krijua, tė reaksionit kundėr Pavarėsisė sė saj, etj, etj. Mė thoni njė shtet unietnik nė Europė, pyeti Kadare, Nuk ka asnjė. Tė gjithė janė multietnike. Prandaj, askėnd nuk duhet ta shqetėsojė ky theksim, qoftė edhe i tepruar, i multietnicitetit tė shtetit tė Kosovės. Ky ėshtė njė shtet shqiptar, me shumicė apsolute shqiptare, ku ėshtė vėnė nė provė tolerance e shqiptarėve. S'ka asgjė tė keqe. Mė pas do tė tregohet si proverbiale se shqiptarėt e dhanė tolerancėn maksimale pėr etnitė e tjera dhe nuk humbėn asgjė. Askush nuk do tė humbė, veē do tė fitojnė tė gjithė, tha mes tjerash Kaadere.

Qiproja nuk do tė njohė Kosovėn, thotė Presidenti i ri

Nikozi, 14 mars - Presidenti i ri i Qipros Demetris Kristofias e ka pėrjashtuar mundėsinė e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, duke thėnė se hapi "nuk ishte legal". "Ne vendosėm tė shmangim ēdo njohje tė kėtij veprimi, tė cilin e konsiderojmė tė padrejtė, dhe sipas ligjit ndėrkombėtar, jo legal", tha Kristofias nė matgjinat e samitit tė Bashkimit Evropian nė Bruksel. "Unė e rikonfirmoj pozicionin e qeverisė sė mėparshme. Ka kufij qė duhet tė ruhen dhe tė respektohet integriteti teritorial", tha Kristofias.

KFOR it ndodhet nė Kosovė pėr tė mbrojtur shumicėn shqiptare dhe pakicėn serbe, tha Skefer

Varshavė, 14 mars - Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO s, Jap De Hop Skefer tha se 16 mijė pjesėtarėt e KFOR it ndodhen nė Kosovė pėr tė mbrojtur shumicėn shqiptare dhe pakicėn serbe, si dhe pėr tė garantuar sigurinė dhe stabilitetin. Skefer i bėri kėto komente nė Varshavė ku gjithashtu porositi Beogradin se e ardhmja e Serbisė ėshtė nė integrimet evroatlantike. "Nuk kam asnjė dyshim nė mendjen time se e ardhmja afatgjate e Serbisė shtrihet nė integrimin evroatlantik. Ne duhet t'i bėjmė tė qartė Beogradit dhe popullit tė Serbisė se nuk kanė tė ardhme tė qėndrueshme nė pėrqafimin e nacionalizmit", ka thėnė Skefer.

Sot nė samitin e Konferencės Islamike pritet tė mirarohet njė deklaratė pėr Kosovėn

Dakar, 14 mars Nė Dakar tė Senegalit po i zhvillon punimet samiti dyditor i vendeve anėtare tė Konferencės Islamike. Nė kėtė debat ėshtė edhe pavarėsia e Kosovės, pėrkatėsisht njohja e saj. Kjo organizatė ka 57 anėtarė, pesė nga tė cilat tashmė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Ministri i Arsimit Enver Hoxhaj, i cili po merr pjesė nė kėtė konferencė ka thėnė se nė takime tė shumta Kosova edhe gjatė ditės sė parė tė kėsaj konferencė ėshtė pėrmendur disa herė. Ai i tha mbrėmė RTK se nė Deklaratėn qė pritet tė miratohet gjatė ditės sė sotme, thuhet tekstualisht se merret nė konsideratė pavarėsia e Kosovės nga organizata e shteteve anėtare tė Konferencės Islamike. Ai ka shtuar se Sekretari i Pėrgjithshėm i Konferencės Islamike ka mbėshtetur pavarėsinė e Kosovės menjėherė pas shpalljes sė saj dhe ka bėrė thirrje pėr mbėshtetje tė zhvillimeve politike dhe ekonomike tė Kosovės. Sipas kryesuesit tė delegacionit tė Kosovės pritet qė pas pėrfundimit tė samitit tė Konferencės Islamike tė fillojė njohja e shtetit tė Kosovės nga shumica e 56 vendeve anėtare tė Konferencės Islamike.

Anėtaret G 8, Japonia dhe Kanadaja, po bėjnė pėrpjekje tė pranojnė pavarėsinė e Kosovės para samitit

Prishtinė, 14 mars Vendet e G 8, Japonia dhe Kanadaja, po bėjnė pėrpjekje tė pranojnė pavarėsinė e Kosovės para samitit nė ishullin japonez tė Okaides nė fillim tė korrikut kanė bėrė tė ditur burime diplomatike.

Lona
14-03-08, 15:25
Blloku i partive tė djathta nė BE ka pezulluar partinė e Koshtunicės pėr shkak tė Kosovės

Bruksel, 14 mars - Partia e kryeministrit nė largim tė Serbisė Vojisllav Koshtunica ėshtė pezulluar nga blloku i partive tė qendrės sė djathtė nė Bashkimin Evropian pėr shkak tė qėndrimit shumė tė ashpėr ndaj pavarėsisė sė Kosovės. "Partia Popullore Evropiane ka marrė vendim tė pezullojė partinė e Koshtunicės pėr ta paralajmėruar atė qė tė marrė qėndrime mė proevropiane", tha eurodeputeti francez Alen Lamasur pas takimit tė grupit nė prag tė samitit tė Bashkimit Evropian nė Bruksel. Pezullimi nėnkupton qė Koshtunica dhe anėtarėt e tjerė tė Partisė Demokratike tė Serbisė nuk do tė mund tė marrin pjesė nė mbledhjet e ardhshme tė kėtij grupi konservator evropian. Propozomin pėr pezullimin e partisė sė Ksohtunicės e kishte dhėnė eurodeputetja Doris Pak, e cila i tha BBC-sė nuk ky pezullim nuk ka tė bėjė me pavarėsinė e Kosovės. Por ajo ka shtuar se Koshtunica nuk i takon bllokut perėndimor dhe nuk ndan vlerat e partive popullore evropiane dhe i porosit tė zgjedhė ndonjė bllok tjetėr.

Pėrfaqėsuesit e Kosovės, tė Shqipėrisė dhe Mali i Zi u mblodhėn nė Shkodėr pėr njė projekt tė pėrbashkėt

Shkodėr, 14 mars - Pėrfaqėsuesit nga Kosova, Shqipėria dhe Mali i Zi u mblodhėn nė Shkodėr pėr t'i dhėnė vulė njė projekti tė pėrbashkėt tė quajtur Parku Ballkanik i Paqes, i cili pritet tė shtrihet nė zonėn ndėrkufitare, ku gjendet edhe Bjeshkėt e Nemuna njė nga pasuritė e mėdha natyrore dhe etnokulturore tė kėtij rajoni. Zėvendėsministri i Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor nė Qeverinė e Republikės sė Kosovės Emin Krasniqi e vlerėsoi krijimin e Parkut Ballkanik tė Paqes njė nismė qė i pėrgjigjet zhvillimeve tė reja politike nė rajonin e Ballkanit. Ndėrsa Ministri pėr Agrokulturėn, Pyjet dhe Menaxhimin e ujėrave nė Qeverinė e Malit tė Zi Alija Braliq shprehu mbėshtetjen e Qeverisė malazeze pėr zgjerimin e bashkėpunimit edhe nė fushėn e mbrojtjes sė mjedisit tė pėrbashkėt. Pėr Ministrin shqiptar tė Mjedisit tashmė qeveritė e tre vendeve kanė dhėnė miratimin politik pėr krijimin e Parkut Ballkanik tė Paqes. Ky park pritet tė sjell jo vetėm njė pėrvojė tė re nė ruajtjen dhe mjedisit tė pėrbashkėt natyror mes vendeve tė ndryshme tė rajonit, por edhe njė mundėsi zhvillimi dhe komunikimi tė mirė tė banorėve tė kėtyre zonave.

Dy deputetė serbė janė tėrhequr nga grupi parlamentar i PLP sė

Prishtinė, 14 mars Deputetėt e Kuvendit tė Kosovės Dragisha Miriq dhe Lubisha Zhiviq janė tėrhequr nga grupi parlamentar i Partisės Liberale tė Pavarur Serbe dhe iu kanė bashkuar grupit tė partive serbe nė tė cilin gjendet edhe Mihaillo Shēepanoviq Vlladimir Todoroviq dhe Sllavisha Petkoviq.Ky grup politik ėshtė i interesuar tė kyēet nė institucionet e Kosovės dhe tė jetė njė urė nė mes Qeverisė sė Kosovės dhe bashkėsisė serbe nė Kosovė, me qėllim tė arritjes sė tė gjitha parametrave jetėsor nė tė ardhmen e Kosovės. Grupi garanton rikthimin e tė gjithė policėve serb nė Shėrbimin Policor tė Kosovės nė vendet e tyre tė punės. Mirėpo Kryetari Partisė Liberale serbe tė pavarur Sllobodan Petroviq ka theksuar se Miriq dhe Zhviq nuk kanė tė drejtė tė ndėrrojnė grupin parlamentar pėr shkak se nė fillim ėshtė arritur pajtushmeri mes UNMIK ut dhe partive serbe tė kėtij grupi qė ata tė jenė pėrfaqėsues tė partive tė tyre, por vetėm pėrbrenda kėtij grupi. "Largimi i tyre do tė thotė se ata heqin dorė nga mandati i tyre", ka thėnė Petroviq. Ai ka deklaruar se shumė shpejt do tė kthehet nė Kuvendin e Kosovės.

Vala 900 nė javėn e ardhshme do t'i zbresė ēmimet deri nė 50 pėr qind pėr shėrbime tė veēanta

Prishtinė, 14 mars Vala 900 nė javėn e ardhshme do t[i zbres ēmimet deri nė 50 pėr qind pėr shėrbime tė veēanta. Gjithashtu do tė ofrojė edhe tri pako pėr shfrytėzuesit e postpedit. Ky vendim ėshtė marrė nga Bordi i Drejtorėve tė Postė Telekomit tė Kosovės. Pra duke filluar nga java e ardhshme shfrytėzuesit e shėrbimeve tė kėtij operatori do tė kenė mundėsi tė zgjedhin oferta tė reja, tė cilat do t[i ofrojė ky operator publik. Tri produktet e reja qė ofrohen janė tri pako posteid, vala infro, vala plus dhe vala ekstra tė cilat kanė shėnuar zbritje prej 50 pėr qind. Konsumatorėt qė dėshirojnė tė jenė shfrytėzues tė kėtyre shėrbimeve tash e tutje do tė paguajnė vetėm tarifėn kyēse nė vlerė prej 5 euro dhe nuk do tė paguajnė mė depozitat si deri mė tash nė vlerė rreth 180 euro. Po ashtu janė liruar edhe tarifat pėr komunikim ndėrkombėtar pėr 20 pėr qind.

Komisioni qeveritar pėr tė pagjeturit ka pushuar sė funksionuari

Prishtinė, 14 mars Qė nga formimi i institucioneve tė reja tė Kosovės, Komisioni qeveritar pėr tė pagjeturit ka pushuar sė funksionuari dhe si pasojė e kėsaj janė shtyrė takimet e grupeve punuese nga Prishtina dhe Beogradi pėr kėtė ēėshtje. Kėshilli Koordinues i Asociacionit tė Familjarėve tė tė Pagjeturve ka kėrkuar qė sa mė parė tė riaktivizohet Komisioni pėr tė pagjeturit dhe tė nisė hartimi i ligjit pėr familjarėt e tė pagjeturėve Nga ana tjetėr, Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi ėshtė zotuar se do tė punojė nė kėtė drejtim.

Lona
14-03-08, 15:28
Rrėmbyesit e kryepeshkopit nė Irak kishin kėrkuar njė milion dollarė

Mosul, 14 mars – Rrėmbyesit e kryepeshkopit katolik nė Irak, Paulos Faraj Raho, i gjetur ditė mė parė i vdekur nė qytetin irakian Mosul, 390 kom nė veri tė Bagdadit, kishin kėrkuar shpėrblesė nė kėmbim tė tij nė shumėn prej njė milion dollarėsh, ka bėrė tė ditur sot (e premte) njė zyrtar i lartė policie, njofton Rojter. Ai ishte rrėmbyer mė 29 shkurt pas njė sulmi, nė tė cilin ishin vrarė shoferi dhe dy truproje tė tij.

Austria i kėrkon Al Kaidės lirimin e pakusht tė 2 turistėve

Bruksel, 14 mars – Kancelari austriak, Alfred Gusenbauer, i ka bėrė thirrje sot (e premte) krahut tė Afrikės sė Veriut tė Al Kaidės pėr lirimin e pakusht tė dy turistėve austriakė tė rrėmbyer nė Tunizi, por ka thėnė gjithashtu se ai nuk ka ndėrmend tė pėrmbush kėrkesat e rrėmbyesve, njofton Rojter. Kancelari Gusenbauer ka thėnė gjithashtu se Austria ėshtė nė kontakt me autoritetet vendėse pėr lirimin e tyre. Al Kaida ka vėnė afat tri ditėsh pėr pėrmbushjen e kėrkesave tė tyre.

Aeroporti Hitrou hap terminalin e pestė

Londėr, 14 mars – Aeroporti Hitrou, mė i ngarkuari nė botė, sot e hap terminalin e tij tė pestė. Terminali Pesė synon t'i zbutė tollovitė e mėdha nė aeroportin Hitrou, dhe pėr 50 pėr qind tė rritė numrin e pėrgjithshėm tė udhėtarėve, tė cilėt e shfrytėzojnė kėtė aeroport ndėrkombėtar. Pritet qė me terminalin e ri, numri i pėrgjithshėm i udhėtarėve tė arrijė nė rreth 100 milionė nė vit. Hapja e terminalit nga ana e Mbretėreshės Elizabet shoqėrohet me protesta tė ambientalistėve pėr shkak tė trafikut tė madh ajror.

Nė Peru zbulohet njė tempull i ri i Inkėve

Limė, Peru 14 mars – Kėrkuesit kanė zbuluar mbeturinat e njė tempulli tė lashtė tė Inkėve, i cili ishte ndėrtuar pėr ceremonitė fetare nė malet e Andeve. Tempulli u zbulua nė rajonin e pasur me trashėgimi arkeologjike nė jug tė Perusė, ku ndodhet edhe Maēu Piēu. Tempulli me sipėrfaqe prej 800 metra katrorė, ka nė vete 11 dhoma me madhėsi tė ndryshme dhe ka formėn e Ēakana, e cila paraqet simbolin e vjetėr fetar tė inkėve.
Aktivizohen sėrish sulmet mes palestinezėve dhe izraelitėve

Gazė, 14 mars - Militantė palestinezė kanė qėlluar me 12 raketa nga Rripi i Gazės mbi qytetin izraelit Sderot. Sipas tė dhėnave tė ushtrisė, ka dėmtime nė materiale, por nuk ka tė plagosur. Si kundėrprgjigje ndaj kėtij aksioni, forcat ajrore izraelite kanė sulmuar bazat e radikalėve palestinezė nė Rripin e Gazės. Sė fundi nga dhuna e ushtruar pėrsėri nga shkėmbimi i armėve, u vranė nė Jordanin perėndimor pesė palestinezė militantė.

India arreston protestues tibetianė tė mėrgimit

Nju Delhi, 14 mars - Policia nė Indi ka bllokuar njė marshim protestues tė tibetianėve nė mėrgim kundėr lojėrave olimpike nė Pekin. Mė shumė se 100 pjesėmarrės tė kėsaj demonstrate janė arrestuar nė afėrsi tė qytetit Dehra nė veri tė shtetit federal tė Himalajeve, Pradesh. Ky lajm u bė i ditur nga dėshmitarėt. Qeveria nė Nju Delhi kishte ndaluar demonstruesit e shqetėsuar pėr marrėdhėniet me Republikėn Popullore tė Kinės. Protesta kishte nisur tė hėnėn, nė pėrvjetorin e kryengritjes sė tibetianėve kundėr sundimit kinez nė vitin 1959. Marshimi protestues pėr pavarėsinė e Tibetit do tė vazhdojė pėr gjashtė muaj duke ecur deri nė kufirin kinez.

Iranianėt votojnė nė zgjedhjet e pėrgjithshme

Teheran, 14 mars - Kanė filluar votimet nė zgjedhjet parlamentare nė Iran me thirrjet nga autoritetet qė tė ketė njė pjesėmarrje tė madhe si sfidė ndaj Shteteve tė Bashkuara dhe vendeve tė tjera qė Irani i quan armiq. Reagimi i shume iranianėve ndaj mungesės sė zgjedhjeve tė mirėfillta do tė jetė mosdalja nė votime. Pjesėmarrja thuhet se do tė jetė shumė mė e ulėt se 50 pėr qind, ndėrsa nė Teheran edhe mė ulėt. Prapa skenės fitues kryesor do tė jetė garda revolucionare, e cila secilėn herė po bėhet mė e fuqishme. Konservatorėt pritet tė konsolidojnė kontrollin e tyre nė parlamentin iranian, ndėrsa shumė kandidatė liberal reformist janė diskualifikuar nga zgjedhjet pėr shkak, si] thonė ata, tė mungesės sė besnikėrisė ndaj vlerave islamike.

Ēmimi i arit kapėrcen nivelin e 1000 dollarėve

Londėr, 14 mars - Ēmimi i arit ka kapėrcyer pėr herė tė parė nivelin e 1000 dollarėve. Pėr njė oncė tė hollė tė metalit tė ēmuar nė Londėr u ofruan ndėrkohė 1000,45 dollarė. Nė muajt e fundit, ēmimi i arit ėshtė rritur pa ndėrprerė. Investitorėt pėrdorin prej kohėsh arin, sepse ky metal pėr shkak tė pasigurive nga kriza e gjerė financiare konsiderohet si investim i sigurt. Pėrveē kėsaj, pėr shkak tė dobėsisė sė dollarit ky investim bėhet mė interesant pėr investuesit nga zona e jo dollarit.

Lona
14-03-08, 15:30
PDSH pėrfundimisht del nga koalicioni qeveritar nė Maqedoni

Shkup, 14 mars - Nė Maqedoni, kuvendi qendror i Partisė Demokratike Shqiptare miratoi vendimin e kryesisė qendrore tė partisė pėr t'u larguar nga koalicioni qeveritar. Kryetari i kėsaj partie, Menduh Thaēi, tha se ky vendim nuk bėhet kundėr askujt, as kundėr shtetit e as kundėr rivalėve politikė dhe se kėrkesat qė partia e tij i kishte paraqitur kryeministrit tė vendit, Nikolla Gruevski, kishin burimin tek Marrėveshja e Ohrit. Kuvendi qendror i PDSH sė, organ mė i lartė i kėsaj partie, e miratoi mbrėmė njėzėri vendimin e kryesisė qendrore pėr tė dalė nga koalicioni qeveritar. Kryetari i partisė Menduh Thaēi tha se prej ditės sė sotme nuk ėshtė mė pjesė e koalicionit qė funksionoi pėr nėntėmbėdhjetė muaj. Kryetari i PDSH sė, Menduh Thaēi pas mbledhjes sė Kuvendit tė partisė theksoi se vendimi i tyre ėshtė pėrfundimtar dhe i parevokueshėm dhe se kėrkesat e tyre dalin nga Marrėveshja e Ohrit. "Tė gjitha kėrkesat tė cilat PDSH i parashtron, janė pika nga Marrėveshja e Ohrit. Ne nuk kėrkojmė asgjė tė re pėrveē pranimit tė Kosovės. Kėrkesat e shqiptarėve nė Maqedoni janė tė vjetra 17 vite, ndėrsa nė pjesėn e mosrealizimit tė tyre, faj bart edhe PDSH", tha Thaēi.
Bush do tė vizitojė Ukrainėn, Rumaninė dhe Kroacinė

Uashington, 14 mars - Presidenti amerikan Xhorxh Bush ka nė plan tė vizitojė Ukrainėn, Rumaninė dhe Kroacinė dhe tė takohet me udhėheqėsit e kėtyre vendeve nė kuadrin e udhėtimit tė tij muajin e ardhshėm pėr takimin e NATO-s nė Bukuresht. Shtėpia e Bardhė nxori pak detaje dje pėr itinerarin e Presidentit Bush. Ai do tė shkojė fillimisht nė Kiev dhe do tė takohet mė 1 prill me presidentin dhe kryeministrin e Ukrainės. Bush do tė qėndrojė nė kryeqytetin e Rumanisė, Bukuresht pėr tri ditė dhe do tė takohet me udhėheqėsit e Rumanisė, si edhe do tė marrė pjesė nė takimin e nivelit tė lartė tė NATO-s, qė fillon mė 2 prill. Mė pas, presidenti Bush do tė shkojė nė Kroaci. Nė deklaratėn e Shtėpisė sė Bardhė thuhet se udhėheqėsi amerikan do tė takohet me udhėheqėsit kroatė, si edhe me “udhėheqėsit e atyre vendeve, pėr tė cilėt udhėheqėsit e NATO-s do tė vendosin tė bėjnė ftesa pėr anėtarėsim nė NATO, gjatė takimit tė Bukureshtit”. Nė njoftimin e Shtėpisė sė Bardhė thuhet se transformimi i vazhdueshėm i NATO-s ka qenė njė sukses historik nė konsolidimin e Aleancės, pėrmes nxitjes sė paqes dhe sigurisė, si edhe pėrparimit tė lirisė dhe demokracisė nė Evropėn Qendrore dhe Lindore. Vizita e Presidentit dhe zonjės Bush nė Ukrainė, Rumani dhe Kroaci, vazhdon mė tej njoftimi, do t’i vėrė theksin rėndėsisė sė forcimit tė njė Evrope tė bashkuar, tė lirė dhe nė paqe.

Lona
20-03-08, 09:23
Ushtria amerikane vret aksidentalisht 3 policė nė Kirkuk

Kirkuk , 19 mars - Ushtria amerikane ka bėrė tė ditur se ka vrarė sot aksidentalisht tre policė dhe ka plagosur njė tjetėr nė veri tė Irakut. Zėdhėnėsja ushtarake tha se ushtria amerikane ka hapur zjarr kundėr njė automjeti me policė pasi ata po kalonin me shpejtėsi afėr njė kordoni nė provincėn e Kirkukut. Ajo tha se forcat e koalicionit shprehin keqardhje pėr kėtė aksident tragjik.

Bush: Nuk kam dyshime pėr luftėn nė Irak

Uashington, 19 mars - Presidenti Xhorxh Bush pritet tė mbajė sot njė fjalim me rastin e pesėvjetorit tė ndėrhyrjes amerikane nė Irak. Bazuar nė fragmente tė fjalimit tė publikuara mė herėt nga Shtėpia e Bardhė, Bush pritet tė thotė se ai nuk ka dyshime nė luftėn nė Irak, pėrveē atyre qė ai i quan "ēmim i lartė nė jetėra dhe nė para". Bush pritet tė bėjė thirrje qė pėrpjekjet tė vazhdojnė, duke shtuar se tėrheqja amerikane do ta trimėrojė Iranin dhe ndihmojė terroristėt e Al Kaidės.

Merkel: Gjermania ka pėrgjegjėsi historike pėr Izraelin

Jerusalem, 19 mars - Nė njė fjalim para parlamentit izraelit, kancelarja gjermane, Angela Merkel, theksoi pėrgjegjėsinė historike tė Gjermanisė pėr shtetin e hebrejve. Siguria e Izraelit nuk ėshtė e negociueshme, tha Merkel nė fjalimin e parė tė njė kryeministreje tė huaj para knesetit parlamentit izraelit. Njėkohėsisht, ajo kėrkoi nga Izraeli dhe palestinezėt "koncesione tė dhimbshme" pėr tė vendosur paqen nė Lindjen e Afėrt. Duke pasur parasysh holokaustin, Merkel tha se vrasja e gjashtė milionė hebrejve e mbulon me turp. Ajo pėrulet para viktimave dhe njerėzve, qė u kanė ndihmuar atyre. Mė parė, Merkel ishte takuar me presidentin Shimon Peres. Peres e cilėsoi vizitėn e kancelares nė Izrael si "unike" dhe e falendėroi atė pėr angazhimin nė procesin e paqes.

Gambari i zhgėnjyer me ndėrmjetėsimin nė Birmani

Nju Jork, 19 mars - I dėrguari i posaēėm i Kombeve tė Bashkuara, Ibrahim Gambari, e ka cilėsuar pėrpjekjen e tij mė tė fundit ndėrmjetėsuese nė Birmani, njė zhgėnjim. Gjatė bisedimeve, ai kishte konstatuar se junta ushtarake nuk kishte bėrė asnjė pėrparim nė drejtim tė reformave demokratike, tha Gambari para Kėshillit tė Sigurimit nė Kombet e bashkuara. Ambasadori amerikan ne Kėshillin e Sigurimit, Zalmai Khalilzad, kritikoi faktin qė qeveria ushtarake ende nuk ka asnjė projekt pėr tė zhvilluar referendumin e planifikuar pėr ndryshimet kushtetuese, tė planifikuar pėr nė maj. "Kėshilli i Sigurimit duhet pėr kėtė tė rrisė presionin ndaj juntės", kėmbėnguli Kahlilzad.

SHBA-tė dhe Rusia ende larg marrėveshjes pėr raketat

Moskė, 19 mars - "Ende nuk ėshtė arritur ndonjė marrėveshje me Rusinė lidhur me planet amerikane pėr tė dislokuar njė sistem tė mbrojtjes nga raketat nė Evropėn Qendrore", ka deklaruar sekretarja amerikane e shtetit, Kondoliza Rajs. Megjithatė, Rajs tha se tė dy palėt kanė rėnė dakord tė pėrgatisin njė dokument, i cili tė shėrbejė si kornizė strategjike mbi pakėsimin e stoqeve tė armatimeve. Kėto komente sekretarja amerikane e shtetit i bėri nė Moskė, pas ditės sė dytė dhe tė fundit tė bisedimeve me Ministrin e Jashtėm rus Sergei Lavrov. Lavrov ka thėnė gjithashtu se ende ka diferenca tė thella pėr sistemin amerikan tė mbrojtjes nga raketat.

Betejė "pėr jetė a vdekje" nė Tibet

Pekin, 19 mars - Autoritetet kineze kanė paralajmėruar se ato janė tė pėrfshira nė njė betejė pėr jetė a vdekje rreth Tibetit, ndėrsa pėrpiqen tė shuajnė protestat e atjeshme. Nė shtypin kinez citohet sekretari i partisė komuniste tė Tibetit, Zhang Qingli, tė ketė thėnė se beteja po zhvillohej me udhėheqėsin shpirtėror tė Tibetit nė mėrgim, Dalai Lama. Protestuesit tibetianė fundjavėn e kaluar dogjėn dyqane e dėmtuan prona tė kinezėve etnikė nė shenjė proteste ndaj sundimit kinez tė Tibetit. Dėshmitarėt thanė se autoritete kineze pėrdorėn forcė pėr shtypjen e protestave. Trazirat koinciduan me protestat e mėdha antikineze nė Tibet nė vitin 1959.
Abkhazia rrėzon njė aeroplan tė Gjeorgjisė

Tbilisi, 19 mars - Abkhazia, rajoni separatist i Gjeorgjisė, bėn tė ditur se forcat e saja tė sigurisė kanė rrėzuar njė aeroplan spiunazhi pa pilot mbi Detin e Zi. Sergei Bagapsh, lider i vetėshpallur i Abkhazisė, ėshtė cituar tė ketė thėnė se fluturakja i pėrkiste Gjeorgjisė. Nė Tbilisi, ministria e Mbrojtjes e Gjeorgjisė ka mohuar tė ketė ndodhur njė incident i tillė. Abkhazia, e cila de fakto ėshtė e pavarur qė kur u shkėput nga Gjeorgjia nė fillim tė viteve tė 1990-ta, muajin e kaluar bėri thirrje pėr njohje ndėrkombėtare pas pavarėsimit tė Kosovės.

Lona
20-03-08, 09:33
Mesiq i dėrgoi njė letėr Presidentit Sejdiu

Zagreb, 19 mars - Presidenti i Republikės sė Kroacisė, Stipe Mesiq, i ka dėrguar sot njė letėr Presidentit tė Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu, pasi qė qeveria kroate bėri tė ditur se e njohu pavarėsinė e Kosovės, njofton Zyra e Presidentit kroat.

Kroacisė e njohu sot pavarėsinė e Kosovės

Zagreb, 19 mars - Qeveria e Kroacisė nė pjesėn e mbyllur tė mbledhjes e njohu sot pavarėsinė e Kosovės, konfirmoi kryeministri Ivo Sanader. Kroacia kėshtu iu bashkua mbi 30 vendeve qė e njohėn Republikėn e Kosovės.

Hungaria njohu pavarėsinė e Kosovės

Budapest, 19 mars - Hungaria sot njohu pavarėsinė e Kosovės dhe njoftoi se shpejti do tė vendosė marrėdhėnie diplomatike me Prishtiėns, bėri tė ditur sekretarja e Shtetit nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė kėtij vendi, Marta Feksi, pas takimit tė qeverisė. "Ministria e Punėve tė Jashtme ėshtė lutur qė tė pėrgatisė dokumentet e nevojshme pėr vendosjne e marrėdhėnieve diplomatike me shtetin e ri tė pavarur", deklaroi para gazetarėve Feksi. Ajo gjithashtu i bėri thirrje Serbisė qė tė garantojė sigurinė e 350 mijė hungarezėve etnikė nė Vojvodinė, tė cilėt mund tė jenė nė shenjestėr tė nacionalistėve serbė pasi qė Budapesti njohu Kosovėn.

Policia e UNMIK ut dhe SHPK rikthehen nė veriun e Mitrovicės

Prishtinė, 19 mars Policia e Kombeve tė Bashkuara dhe Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK) janė rikthyer sot nė veriun e Mitrovicės tha zėdhėnėsi i SHPK sė Veton Elshani. Nė konferencėn e rregullt pėr gazetarė, Elshani theksoi se policia ndėrkombėtare dhe vendore do tė vazhdojnė punėn e tyre nė kėtė pjesė tė qytetit, prej nga, paqeruajtėsit e KFOR it pritet tė tėrhiqen gradualisht deri tė premten. "Duke filluar nga ora 12.00, sot pjesėtarėt e SHPK sė do tė fillojnė punėn e tyre nė stacionin qė gjendet nė pjesėn veriore tė Mitrovicės", tha zėdhėnėsi Elshani. Pjesėtaret e SHPK sė sė bashku me policin e UNMIK ut do tė merren me situatėn atje dhe nėse situata del nga kontrolli qė SHPK dhe polica e UNMIK ut nuk mund ta kontrollojnė, atėherė do tė ndėrhyjė KFOR i nė periudhėn mė tė shkurtė tė mundshme nė mėnyrė qė policia tė kthehen pėrsėri nė detyrat e tyre tė mėparshme dhe kryerjen e detyrave sipas ligjit, nėnvizoi Elshani.

Protestuesit kanė sulmuar me armė zjarri ushtarėt e KFOR it, UNMIK-u nis hetimet pėr vrasje

Prishtinė, 19 mars Protestuesit serbė tė hėnėn kanė shtėnė kundėr ushtarėve tė KFOR it, duke hedhur rreth 30 granata dore dhe kokteje molotovi, kurse KF0R-i pėrdori "pėrgjigje tė nevojshme", bėri tė ditur sot para gazetarėve zėdhėnėsi i KFOR it, Zhan Lyk Kotar. "Ne jemi pėrgjigjur nė mėnyrė tė pėrshtatshme kundėr kėtij kėrcėnimi. Kemi pasur njerėz tė lėnduar brenda forcave tona dhe sipas rregullave ne pėrdorim pėrgjigjen e nevojshme", tha Kotar, duke shtuar se nėse vijat e kuqe do tė shkelen prapė KFOR i do tė ndėrmarrė tė njėjtin veprim kurdo qoftė nė raste tė tilla. Ndėrkaq zėdhėnėsi i UNMIK ut, Aleksander Ivanko theksoi se Policia e OKB sė nuk ka pėrdorur armėt e zjarrit, as plumbat e plastikės, por as gazin lotsjellės dhe pėr kėtė arsye, tha ai, UNMIK u nuk duhet tė bartė fajin. "Faji ėshtė vetėm i atyre qė kanė pėrdorur armėt e zjarrit dhe granatat e dorės kundėr KFOR it dhe policisė. Si pjesė e hetimeve penale qė i kemi filluar pėr vrasje dhe tentim vrasje, ne do tė intervistojmė sa mė shumė njerėz qė tė jetė e mundur. Pra hetimet kanė filluar prej dje, por s'mund tė jap detaje pėr momentin", theksoi Ivanko.

Principata e Monakos njohu Republikėn e Kosovės

Prishtinė, 19 mars - Principata e Monakos njohu sot Republikėn e Kosovės si shtet sovran e tė pavarur. Presidenti i Republikės Fatmir Sejdiu mori sot njė letėr nga Zhan Pastoreli (Jean Pastorelli", Kėshilltar pėr Marrėdhėnie me Jashtė i Qeverisė sė Monakos, nėpėrmjet sė cilės njoftohet se ky vend e njeh Republikėn e Kosovės si shtet sovran dhe tė pavarur. Nė letrėn zyrtare tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės thuhet se "Principata e Monakos duke filluar nga sot e njeh Republikėn e Kosovės si shtet sovran dhe tė pavarur", duke shprehur "urimet mė tė mira pėr paqe dhe prosperitet".

Incidentet nė veri tė Mitrovicės po i shkaktojnė njerėzit e strukturave paralele, tha Rexhepi

Mitrovicė, 19 mars - Gjendja e sigurisė dy ditė pas protestave tė dhunshme nė veri tė Mitrovicės ėshtė e qetė dhe nėn kontroll tė KFOR it, u tha sot nė takimin e Komitetit pėr Siguri, ku morėn pjesė pėrfaqėsues tė institucioneve politike dhe tė sigurisė. Kryetari i komunės, Bajram Rexhepi, tha se dita e martė ka qenė e qetė, ndėrsa aksionin nė veri nga strukturat e sigurisė e ka vlerėsuar si diēka tė domosdoshme pėr tė mos lejuar qė grupe huliganėsh tė marrin situatėn nė dorė. Ai theksoi se incidentet nė veri janė duke i shkaktuar njerėzit e strukturave paralele dhe kėrkoi qė tė vazhdojė aksioni pėr shpėrbėrjen e kėtyre grupeve tė cilat tha se janė duke i dėmtuar edhe interesat e popullatės serbe nė Kosovė. "Ėshtė momenti i fundit qė tė shpėrndahen grupet qė veprojnė nė kuadėr tė strukturave paralele, qoftė si roja tė urės, si pjesėtarė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Serbisė, tė cilėt janė tė vendosur nė objektet e spitalit nė veri", tha Bajram Rexhepi. Sipas tij, rendi dhe ligji janė nė tė mirė edhe tė popullatės serbe, prandaj strukturat e sigurisė si KFOR i, policia e UNMIK ut dhe SHPK ja duhet tė mbajnė situatėn nėn kontroll. Rexhepi ēmoi sjelljen e popullatės shumicė gjatė kėtyre ditėve, tė cilėt kanė qenė tė pėrmbajtur dhe nuk kanė rėnė nė provokimet. Ndėrsa si shqetėsim pėrmendi mosqarkullimin e autobusit pėr nė Kodrėn e Minatorėve dhe nė fshatrat shqiptare tė Leposaviqit. Komandanti i stacionit jugor tė SHPK sė, Bashkim Spahiu, tha se pėr shkak tė gjendjes sė krijuar, mungojnė raportet e hollėsishme nga veriu i qytetit, ku gjendjen e kontrollon KFOR i pėrderisa pjesėtarėt e SHPK sė dhe ata tė UNMIK ut nuk janė duke vepruar. Ndėrsa sa i pėrket pjesės jugore tė qytetit, ai tha se gjendja ėshtė e qetė dhe nuk ka pasur kurrfarė incidentesh.

Kroacia, Bullgaria dhe Hungaria sė bashku njohin pavarėsinė e Kosovės

Zagreb, 19 mars - Kroacia, Bullgaria dhe Hungaria janė tri vende e para fqinjė me Serbinė qė kanė deklaruar se do tė njohin pavarėsinė e Kosovės. Ato kanė lėshuar njė deklaratė tė pėrbashkėt ku thuhet se vendimi i tyre ishte marrė pas njė shqyrtimi tė hollėsishėm dhe nė pėrfundimet e BE sė. "Kosova ėshtė njė rast sui generis i dalė nga zhvillimet unike tė shpėrbrjes sė ish-Jugosllavisė, si dhe i periudhės nė kontinuitet tė prezencės sė administratės ndėrkombėtare" thuhet nė komunikatėn e qevrsiė kroate. Deklarata e pėrbashkėt e bėn tė qartė se Bullgaria, Kroacia dhe Hungaria do t'i mbėshtesin pėrpjekjet e BE sė dhe NATO s pėr tė ruajtur stabilitetin dhe pėr tė ndėrtuar demokracinė nė Evropė. Sot parlamenti bullgar hodhi poshtė propozimin e deputetit tė pavarur Minēe Hristov pėr miratimnin e vendimit pėr mosnjohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Tė tri vendet pritet ta konfirmojnė sė shpejti njohjen e Kosovės.

Lona
20-03-08, 09:50
Ushtarėt e plagosur francezė nė Mitrovicė mbrėmė janė kthyer nė Francė

Paris, 19 mars - Mbrėmė nė aeroportin e Parisit Orli kanė mbėrritur me njė aeroplan ushtarak, 11 ushtarėt e plagosur francezė nė veriun e Mitrovicės, ku i ka pritur ministri francez i Mbrojtjes, Herve Morin. Njėzet ushtarė francezė qė shėrbejnė nė kuadėr tė forcave tė NAT0-s nė Kosovė janė plagosur, tetė prej tyre mė rėndė, gjatė pėrleshjeve tė hėnėn me ekstremistėt serbė nė veriun e Mitrovicės. Ushtarėt janė plagosur gjatė njė operacioni tė rimarrjes nėn kontroll tė ndėrtesės sė gjykatės sė UNMIK-ut e cila ishte pushtuar nga serbėt, njofton AFP.

Lobingu pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės - ishte objektiv kryesor i Shqipėrisė nė Konferencėn Islamike

Tiranė, 19 mars - Lobingu pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės ishte objektivi kryesor i njė delegacioni tė Shqipėrisė nė Samitin e 11 tė tė Organizatės sė Konferencės Islamike nė Dakar, Senegal. Ministri i Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha gjatė samitit ka zhvilluar njė sėrė takimesh me pėrfaqėsues tė shteteve anėtare tė kėsaj organizate dhe ka kėrkuar nga bashkėbisedueit mbėshtetjen e vendeve tė tyre pėr Kosovėn e pavarur, duke theksuar se solidariteti me popullin e Kosovės i shėrben paqes dhe stabilitetit nė rajon dhe mė gjerė, thuhet nė njė njoftim tė Ministris sė Jashtme tė Shqipėrisė. Ndėrkaq gjatė fjalės sė tij nė Samit, Ministri Basha pasi ka falenderuar shtetet anėtare qė e kanė njohur tashmė Kosovėn si shtet tė pavarur, u bėri thirrje shteteve tė tjera tė ndėrmarrin tė njėjtin hap. "Gjithēka qė ka lidhje me Kosovėn ėshtė unike", ėshtė shprehur Basha nė fjalėn e tij. Gjatė Konferencės delegacioni shqiptar hapi njė foto ekspozitė me materiale fotografike qė dėshmonin krimet e shėmtuara tė forcave serbe mbi popullsinė civile tė Kosovės nė vitet '98 '99. Po kėshtu, delegacioneve tė vendeve anėtare ju shpėrndanė kopje tė librit tė Noel Malcolm "Historia e Kosovės", dhe librit tė dr. Islam Lauka "Kosova rast unik nė tė drejtėn ndėrkombėtare", si dhe njė album me foto tė objekteve tė kultit tė shkatėrruara nga forcat serbe nė Kosovė si pjesė e fushatės sė spastrimit etnik dhe genocidit mbi shqiptarėt e Kosovės nė periudhėn '98 '99.
Greqia nuk do ta njohė tani pavarėsinė e Kosovės, tha Bakojanis

Athinė, 19 mars - Ministrja greke e Punėve tė Jashtme Dora Bakojanis ka deklaruar se Greqia nuk do ta njohė tani pavarėsinė e Kosovės, por do tė vėzhgojė rrjedhėn e ngjarjeve atje. Deklarata e ministres erdhi dy ditė para se ajo tė do tė zhvillojė nesėr njė vizitė pune nė Tiranė. Situata nė rajon me theks nė zhvillimet nė Kosovė dhe mosmarrėveshjen greko maqedonase pėr ēėshtjen e emrit, si dhe perspektiva euroatlantike e Shqipėrisė nė prag tė samitit tė NATO s, do tė jenė disa nga pikat e tjera tė axhendės sė saj nė Tiranė. Bakojanis do tė shkojė nė Tiranė vetėm disa orė pas takimit qė do tė ketė zhvilluar nė Athinė nė mesditė, me homologun e saj serb, Vuk Jeremiq ku merret me mend se ēėshtja e Kosovės do tė jetė dominante.

Kanadaja e njohu pavarėsinė e Kosovės

Otava, 19 mars - Kanadaja e njohu pavarėsinė e Kosovės nga Serbia, tha Ministri i Punėve tė Jashtme Maksim Barnie. "Sot ne iu bashkangjitėm komunitetit ndėrkombėtar dhe e njohėm Kosovėn si shtet i ri", i deklaroi dje Barnie transmetuesit publik CBS. "Kosova ėshtė rast unik", tha ai, duke shtuar se Kosova "nuk mund tė krahasohet me Kuebekun". Kandaja ėshtė e fundit nga Grupi G 7 qė njohėn pavarėsinė e Republikės sė Kosovės si shtet sovran. Dje edhe Japonia e ka njohur Kosovėn. Serbia e tėrhoqi ambasadorin nga Tokio, ndėrkaq ėshtė paralajmėruar tė tėrheq edhe nga Kanadaja.

GNK: Kosova ėshtė nė rrezik tė ndahet, BE dhe NATO tė veprojnė para se tė jetė vonė

Bruksel, 19 mars - Grupi Ndėrkombėtar i Krizave paralajmėroi se njė muaj pas shpalljes sė pavarėsis, Kosova ėshtė nė rrezik tė ndahet dhe i bėri thirrje Bashkimit Evropian dhe NATO s tė veprojnė para se tė jetė vonė. Ka rrezik real qė ndarja tė forcohet nė veri tė lumit Ibėr dhe Kosova tė shndėrrohet nė njė konflikt tė ngrirė, ka thėnė Grupi Ndėrkombėtar i Krizave. Pėrderisa Serbia ka strategji pėr tė ndarė Kosovėn, bashkėsia ndėrkombėtare nuk ka njė pėrgjigje tė pėrcaktuar dhe tė koordinuar qartė. Grupi kėrkon qė BE OKB dhe NATO tė dakordohen pėr strategji tė pėrbashkėt gjithėpėrfshirėse pėr pjesėn veriore tė Kosovės. Grupi Ndėrkombėtar i Krizave me seli nė Bruksel gjithashtu bėri thirrje qė sa mė shumė vende tė njohin e tė pėrqafojnė shtetin e ri tė Kosovės. Njė njohje e tillė do tė ndihmonte pėr tė frenuar zgjerimin e ndikimit tė Serbisė nė rajonet e banuara me shumicė serbe nė veri tė Kosovės. GNK thekson se Beogradi po i shtyn serbėt e Kosovės tė ndėrpresin gjithė kontaktet me institucionet e Kosovės qė tė pėrforcojė kontrollin e vetė mbi veriun e Kosovės.

Austria i bėri thirrje Serbisė dhe liderėve serbė tė Kosovės tė promovojnė qetėsi nė rajon

Vjenė, 19 mars - Austria i bėri thirrje Serbisė dhe liderėve serbė tė Kosovės tė promovojnė qetėsi nė rajon. Qeveria e Serbisė vazhdimisht ėshtė zotuar se do tė pėrmbahet nga dhuna si mjet politik. Kjo duhet tė bėhet me konsekvencė, tha Ministrja e Jashtme austriake, Ursula Plasnik. "E njejta vlen pėr liderėt e serbėve. Askush nuk guxon tė lejohet qė t'i shmanget pėrgjegjėsisė, qoftė nėse kthen kokėn me njė anė apo lejon qė gjėrat tė ndodhin", ka thėnė Plasnik, duke iu referuar ngjarjeve tė dhunshme nė Mitrovicė.

Lona
20-03-08, 09:55
Promovohet emisioni i ri i pullave postare - Dita e Pavarėsisė

Prishtinė, 20 mars Ministria e Transportit dhe Postė Telekomunikacionit dhe Postė Telekomi i Kosovės kanė bėrė promovimin e emisionit tė ri tė pullave postare tė titulluar Dita e Pavarėsisė. Pulla postare - Dita e Pavarėsisė simbolizon aktin mė sublim tė shpallje sė Kosovės shtet sovran dhe demokratik, akt pėr tė cilin derdhėn gjak me mijėra shqiptarė brez pas brezi, ditė e cila Kosovėn e barazon me popujt tjerė tė civilizuar, u tha nė kėtė promovim. Ky emision i pullave postare nė mėnyrė simbolike prezanton Republikėn e Kosovės pjesė e Aleancės Veriatlantike dhe shtet demokratik me identitet tė theksuar.

Luēenko akuzon UNMIK un pėr dėshtim tė aksionit pėr tė rikthyer nėn kontrollin e saj gjykatat nė Mitrovicė

Prishtinė, 20 mars Ministri ukrainas i Mbrojtjes, Luēenko ka qėndruar nė njė takim njė ditor nė Kosovė. Ai ka zhvilluar njė takim me Zėvendėskryeadministratorin e Kosovės Lari Rosin dhe ka vizituar policėt e plagosur nga Ukraina, njė polic 25 vjeēar nga Ukraina ka vdekur nga plagėt e marra gjatė protestave tė dhunshme tė serbėve lokalė t[ hėnėn nė veri tė Mitrovicės. Ai ka akuzuar UNMIK un, i cili sipas tij ka dėshtuar nė planifikimin e aksionit pėr tė rikthyer nėn kontrollin e saj gjykatat nė veri tė Mitrovicės. Ai tha se ka munguar komunikimi ndėrmjet trupave tė pėrfshira nė aksionin e policisė. Luēenko tha se Ukraina ende nuk ka njė vendim pėr tėrheqjen e trupave qė veprojnė nl kuadėr tė policisė sė UNMIK ut, por paralajmėroi se ēėshtja do tė jetė problematike gjatė diskutimeve nė Parlamentin e Ukrainės. Pėrgjegjėsinė pėr vdekjen e policėve duhet ta marrė UNMIK u. Sipas ligjeve tė Ukrainės vetėm Presidenti mund tė marrė vendimin pėr tė ardhmen e kontigjentit nė Kosovė. "Nuk mendoj se do tė ndėrpresė misionin", ka thėnė Luēenko.

Prania e Spanjės me forcat e saja nė Kosovė, nuk do tė thotė se ajo po e njeh pavarėsinė

Madrid, 20 mars Prania e Spanjės me forcat e saja ushtarake dhe policore nė Kosovė, nuk do tė thotė se ajo po e njeh pavarėsinė e Kosovės, Zėvendėsministri i Jashtėm spanjoll, Bernardino Leon. Spanja ka afro 600 ushtarė dhe policė nė Kosovė si pjesė e misionit tė OKB sė. Njė polic spanjoll u plagos tė hėnėn nė trazirat nė veri tė Mitrovicės derisa ishte pėrpjekur pėr t'i ndihmuar njė polici tė Ukrainės, i cili mė vonė vdiq. Zėvendėsministri i Jashtėm spanjoll, Bernardino Leon tha se Spanja nė Kosovė ėshtė sipas Rezolutės sė OKB sė tė vitit 1999 dhe aksioni i Spanjės tė hėnėn nuk do tė thotė se e konsidron Kosovėn tė pavarur.

EULEX nuk ka ardhur nė Kosovė pėr tė administruar, por pėr tė kėshilluar

Prishtinė, 20 mars Ngjarjet nė Mitrovicė po pėrcillen me vėmendje tė shtuar nga Misioni Evropian, ngase dhuna e ka vijėn e kuqe tė forcave ndėrkombėtare. Kėshtu u shpreh pėrfaqėsuesi i BE sė nė Kosovė Pier Fejd gjatė njė debati me pėrfaqėsuesit e shoqėrisė civile tė organizuar nga Universiteti i Prishtinės. Ai bėri thirrje qė tė hiqet dorė nga pėrdorimi i dhunės dhe problemet tė zgjidhen pėrmes dialogut. Fejt tha se detyra kryesore e Misionit tė BE sė ėshtė qė tė mbikėqyr zbatimin e planit tė Ahtisarit gjatė dy viteve tė ardhshme,.duke shpresuar se atėherė do tė pėrfundojė mandati i misionit tė tij. Fejt ka nėnvizuar se EULEX nuk ka ardhur nė Kosovė pėr tė administruar, por pėr tė kėshilluar.

Nė takimin me Sejdiun dhe Thaēin nuk vijnė Thaēi dhe Vejseli

Shkup, 20 mars Nė lidhje me vizitėn e paralajmėruar tė liderėve tė partive politike shqiptare nga Maqedonia nė Kosovė, Kryetari i PDSH sė Menduh Thaēi ėshtė duke menduar nėse duhet shkuar. Sipas tij njohja e Kosovės duhet tė bėhet nė Shkup dhe jo nė Prishtinė. Hashim Thaēi ėshtė kryeministėr nė Kosovė e jo nė Maqedoni, ka theksuar Menduh Thaēi. Bėhet e ditur se dy drejtuesit e partive shqiptare nė pushtet nuk do tė marrin pjesė nė takimin e paralajmėruar pėr sot nė Prishtinė me Presidentin Sejdiu dhe Kryeministrin Thaēi. Pozitivisht ftesės pėr tė ardhur sot nė Prishtinė u janė pėrgjigjur kryetarėt e partive shqiptare nė opozitė Ali Ahmeti, Bardhyl Mahmuti dhe Hisni Shaqiri, por jo edhe dy drejtuesit e partive nė pushtet Menduh Thaēi dhe Abdylhadi Vejseli. Kryetari i PDSH sė, Menduh Thaēi pas takimit qė pati me Kryeministrin Gruevski tha se nuk ka nevojė tė marrė pjesė nė takime, qė sipas tij zhvillohen vetėm pėr tė bėrė marketing politik. Ai ka shtuar se dinė datėn e njohjes sė Kosovės nga Maqedonia por nuk do ta zbulojė. Sipas tij nesėr ose pasnesėr duhet tė takohen komisionet maqedono kosovare qė po bėjnė demarkacionin e kufirit.

Frejzer: Ndėrkombėtarėt nuk duhet tė lejojnė ndarjen e veriut tė Kosovės

Londėr, 20 mars - Pėrfaqėsuesja e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave thotė se komuniteti ndėrkombėtar duhet ta ndjekė me shumė kujdes situatėn nė Kosovė, pėr tė evituar tensionimin e situatės atje dhe nė rajon. Sabinė Frejzer theksoi se pėr BBC-nė "ndėrkombėtarėt nuk duhet tė lejojnė njė ndarje tė veriut tė Kosovės" dhe se "plani Ahtisaari ėshtė njė mundėsi shumė e mirė pėr serbėt pėr tė garantuar respektimin e tė drejtave tė tyre nė Kosovė". Ajo tha se komuniteti ndėrkombėtar duhet tė shohė me shumė kujdes situatėn nė Kosovėn veriore dhe do tė pėrgatisė njė plan konkret dhe tė qartė pėr tė evituar ndarjen e Kosovės. Nė kėtė kuadėr, ajo tha se "ėshtė shumė e rėndėsishme qė Kombet e Bashkuara dhe KFOR tė koordinojnė planin dhe ėshtė e rėndėsishme qė ata tė menaxhojnė mirė tranzicionin pėr tė siguruar edhe dislokimin e pranisė europiane nė veri", tha Frejzer. Frejzer konsideron se qeveria e Kosovės ka bėrė disa hapa pozitivė, por duhet tė nisė tė mendojė pėr tė ardhmen, si tė zbatohet plani Ahtisaari, si tė realizohet decentralizimi dhe si tė krijohen edhe bashki tė reja, si ajo nė Mitrovicėn e Veriut.

Bush autorizon dėrgimin e armėve nė Kosovė

Uashington, 20 mars - Presidenti amerikan Xhorxh Bush autorizoi furnizimin e Kosovės me armė, njė hap i rėndėsishėm nė marrėdhėniet me shtetin e ri. Nė njė dokument dėrguar Sekretares sė Shtetit Kondoliza Rajs, Presidenti Bush tha dje se ai ka arritur nė pėrfundimin se furnizimi i Kosovės me armė do tė forcojė sigurinė e Shteteve tė Bashkuara dhe do tė nxisė paqen nė botė. Presidenti Bush e udhėzon Sekretaren e Shtetit qė t'ia transmetojė kėtė vendim Kongresit. Ai nuk jep hollėsi tė tjera.

device on line
20-03-08, 11:25
A po Islamizohet kryeqyteti i Evropės
Sipas tė dhėnave statistikore tė Olivia Sarfy-it, ekspertit tė statistikės, brenda 20 viteve shumica e popullsisė nė Bruksel do tė jetė musliman.
E mėrkurė, 19 Marsi 2008 20:17
Sipas Olivia Sarfy, ekspert i statistikės dhe i ēėshtjeve sociale nė Belgjikė, nėse situate nė emigrim dhe natalitet do tė vazhdoj me shifra tė njėjta, kryeqyteti belg brenda 20 viteve do tė jetė njė qytet me banorė shumicė musliman.

Tė dhėnat e tilla dhe anketat e ndryshme qė dėshmojnė pėr rritjen numrit tė muslimanėve nė Evropė, janė duku u propaganduar nga shumė organizata djathtiste qė promovojnė Islmofobinė dhe politikat anti myslimane.


Nė intervistėn e dhėnė gazetės "La Liber Belgique" Safry shprehet kėshtu "Nėse vazhdojnė shifrat statistikore si janė tani nė lindshmėrinė tek muslimanėt dhe nė migrimin e tyre, do tė vėrejmė indikatorėt se pas 15-20 vitesh Brukseli do tė jetė me shumicė muslimane. Pėr shkak tė rėndėsisė ekonomike dhe politike qė ka Brukseli mendoj se ėshtė njė qendėr e preferuar tek emigrantėt. Mesatarja e anėtarėve tė familjes nė Bruksel ėshtė 3 ndėrsa tek familjet me origjinė musliane po sillet prej4 deri 5
Tek emigrantėt musliaman origjina dhe feja kanė lidhshmėri tė ngushtė dhe pėr kėtė arsye kėta janė tė lidhur ngushtė me besimin dhe adhurimet e tyre, e qė i bėn ata njė tėrėsi tė pathyeshėm".

Ēdo i treti nė Bruksel ėshtė musliamn

Sipas hulumtimeve tė bėra nė Belgjikė nga institutet e ndryshme dhe nga mediat 46.9% tė qytetarėve nė Belgjikė e konsiderojnė veten katolik ndėrsa 12% musliamn. Shtresa tjetėr nuk kanė identitet fetar.

Ndėrsa regjistrimi i vitit 2006 i zhvilluar nė Bruksel tregon se kryeqendra evropiane ka njė milion banor prej tė cilėve 1/3 ėshtė musliamn. Ndėrsa numri i pėrgjithshėm i muslimanėve nė Belgjikė ėshtė afro gjysmė milion. Komuniteti musliman nė Belgjikė pėrbėhet kryesisht nga emigrantėt turk dhe maroken. Emigrantėt maroken janė afro 250 mijė ndera turq janė 130 mijė.

Islamofobia

Tė dhėnat e Olivia Sarfyt si dhe tė dhėnat tjera tė bazuar nė anketa tė ndryshme dėshmojnė pėr rritjen e numrit tė muslimanėve nė Evropė. Por shumė organizata djathtiste mundohen tė pasqyrojnė kėtė rritje si tė rrezikshme pėr tė ardhmen e Evropės. Sipas gazetės "La Liber Belgique" Belgjika ėshtė shteti nė tė cilėn mė sė shumti pėrhapet Islami nė Evropė. Nė disa vitet e fundit numri i atyre qė pranuan Islamin theksohet tė jetė 40 mijė( tė dhėnat deri mė datėn 18.02.2006).

Po ashtu sipas njė studimi tė bėrė nga njė institute hebreje nė Amerikė, theksohet se ėshtė shqetėsuese rritja e numrit tė popullsisė nė Evropė. Kjo cilėsohet si "kėrcėnim ndaj Amerikės" duke shtuar se ėshtė shqetėsuese fakti se do tė humbet Evropa krishtere e cila do tė shėndrohet nė njė kontinent musliman.

Studimi, i cili potencon se pėrbėrja demografike e kontinentit tė vjetėr ėshtė shumė i disfavorshėm pėr krishterėt evropian, ndėr tjerash shkruan "Nataliteti i pėrgjithshėm nė Evropė ėshtė 1.4 fėmijė pėr ēdo grua, ndėrsa shifrat mesatare dhe normal kėrkojnė qė kjo shifėr tė jetė 2, pra ēdo grua evropian duhet tė lind 2 fėmijė. Kėtė kriter e plotėsojnė vetėm 2/3 tė belgėve. Shifrat e tilla imponojnė ardhjen e emigrantėve nė Evropė dhe kjo ndikon nė rritjen e numrit tė myslimanėve nė Evropė".

Sipas njė studimi tjetėr tė bėrė nė Gjermani, numri i pėrgjithshėm i muslimanėve nė Evropė ėshtė 53 milion dhe 16% prej tyre jetojnė nė shtetet anėtare tė Unionit Evropian.

Brukseli, kryeqyteti i Evropės

Brukseli konsiderohet kryeqyteti i Unionit Evropian ngase institucionet themelore tė UE sė gjendėn nė Bruksel. Njėkohėsisht edhe qendrat e NATO-s dhe Mbretėrisė ė Belge janė nė Bruksel. Islami nė kėtė shtet evropian ėshtė zyrtarizuar nė vitin 1974. Nė Belgjikė janė gjithsej 290 xhamia, ndėrsa xhamia mė e vjetėr ėshtė ndėrtuar nė vitin 1968 e cila funksionon sot si Qendra Islame e Brukselit.

Lona
21-03-08, 11:50
Arabia Saudite ritrajnon 40 mijė imamė nė kuadėr tė luftės kundėr militantėve islamė

Riad, 21 mars – Arabia Saudite do tė ritrajnojė 40 mijė imamė nė kuadėr tė pėrpjekjeve pėr tė kundėrshtuar militantėt islamikė, njofton BBCVorld. Detajet e kėtij plani janė bėrė tė ditur nga gazeta me ndikim Al-Shark al-Ausat. Plani ėshtė pjesė e njė programi tė gjerė tė iniciuar nga monarku saudit disa vjet mė parė pėr tė trimėruar dhe pėr tė nxitur moderacionin dhe tolerancėn nė shoqėrinė saudite.
Nga shirat dhe vėrshimeve nė SHBA, vdesin tė paktėn 13 vetė

Uashington, 21 mars – Tė paktėn 13 vetė kanė vdekur dhe qindra tė tjerė janė larguar nga shtėpitė pėr shkak tė shirave dhe vėrshimeve nė pjesėn qendrore tė Shteteve tė Bashkuara, njofton BBCVOrld. Tri ditė rresht, shirat kanė shkaktuar vėrshime tė rrufeshme qė nga Teeksasėsi deri nė Pensilvania. Mė sė keqi janė goditur Misuri, Arkanzas, Illinois, Ohajo dhe Kentaki.

Anketat e opinionit nė SHBA favorizojnė senatorėt Mekein dhe Klinton

Uashington, 21 mars - Disa anketa tė reja tė opinionit publik nė Shtetet e Bashkuara, lėnė tė kuptohet se nė muajt nė vazhdim gara presidenciale do tė jetė e ngushtė dhe me tė papritura. Senatorja Hilari Klinton ka marrė lajme tė mira nė betejėn e saj kundėr Barak Obamės pėr emėrimin pėr president tė Partisė Demokratike. Anketa e fundit, Gallup, tregon pėr njė epėrsi tė zonjės Klinton ndaj zotit Obama 49 me 42 pėr qind. Por, lajmet janė tė mira edhe pėr senatorin Xhon Mekein, i cili e ka siguruar emėrimin e Partisė Republikane tė kandidatit pėr president. Anketa e fundit Roiters-Zogbi tregon se Mekein mund zotin Obama me njė rezultat 46 me 40 pėr qind dhe zonjėn Klinton 48 me 40pėr qind.

Irani gėzon tė drejtėn pėr program bėrthamor me synim paqėsor

Uashington, 21 mars - Presidenti Bush thotė se Irani gėzon tė drejtėn pėr tė pasur njė program bėrthamor, pėr sa kohė qė karburanti pėr reaktorėt e tij tė sigurohet nga njė burim i jashtėm. Por Bush thotė gjithashtu se ai nuk beson qė qeveria iraniane do tė prodhojė energji bėrthamore vetėm pėr synime paqėsore. Kėto komente Presidenti Bush i bėri nė njė intervistė qė i dha Zėrit tė Amerikės. Irani thotė se programi i tij pėr pasurimin e uraniumit ka vetėm synime paqėsore, por Shtetet e Bashkuara dhe vende tė tjera janė tė mendimit se Irani kėrkon tė bėhet njė fuqi bėrthamore. Presidenti Bush nė vazhdim fajėsoi udhėheqjen iraniane se ka ndjekur politika, tė cilat e kanė izoluar Iranin.

CIA beson se audio-kaseta ėshtė regjistrim i Bin Ladenit

Uashington, 21 mars - Zyrtarėt amerikanė thonė se CIA ėshtė e bindur se zėri nė audio-kasetėn e re ėshtė i Bin Ladenit. Zėdhėnėsja e Shtėpisė sė Bardhė, Dana Perino tha se mesazhi tregon se Bin Ladeni po pėrpiqet ta paraqesė veten pėrsėri si mbrojtės i myslimanėve. Por shtoi ajo, Al-Kaeda vazhdon tė bėjė objekt individė tė pafajshėm dhe tė shkaktojė vdekje e shkatėrrim mes atyre qė nuk janė dakord me tė. Pėrmes mesazhit, tė vendosur nė njė faqe elektronike qė ka lidhje me Al-Kaidėn, Bin Ladeni, paralajmėroi se Bashkimi Evropian do tė ndėshkohet rėndė pėr botimin e karikaturave tė Profetit Muhamed nė disa gazeta evropiane. Pėr herė tė parė karikaturat dolėn nė vitin 2005 nė njė gazetė daneze.

Kėrkohet dialog i Kinės me Dalai Lamėn

Daramsalam, 21 mars - Kryetarja e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve nė Shtetet e Bashkuara, Nansi Pelosi, ka filluar bisedimet me udhėheqėsin e mėrguar tibetian, Dalai Lama, nė Daramsalam nė Indinė veriore. Ajo ėshtė politikania e rangut mė tė lartė qė takohet me udhėheqėsin shpirtėror tibetian qė prej shpėrthimit tė protestave kundėr Kinės, nga fillimi i muajit. Pelosi tha se Shtetet e Bashkuara ishin pranė popullit tibetian nė atė qė e pėrshkroi si "kohė tė vėshtirė". Politikania e lartė amerikane u bėri thirrje njerėzve liridashės nė mbarė botėn qė ta ngrenė zėrin. Takimi ishte planifikuar disa javė para demonstrave nė Tibet kundėr regjimit kinez, por njė zėdhėnės i qeverisė tibetiane nė mėrgim, thotė se takimi ėshtė njė mesazh se Kina duhet t'i trajtojė mė mirė tibetianėt.
Kina e shton praninė ushtarake nė Tibet

Lasa , 21 mars - Kina e ka shtuar praninė ushtarake nė Tibet dhe nė rajonet fqinje nė pėrpjekje pėr tė parandaluar pėrhapjen e protestave antiqeveritare. Dėshmitarėt okularė thonė se autokolonat e gjata tė ushtrisė janė nisur drejt Tibetit, ndėrsa trupat janė shpėrndarė nė provincat pėr rreth. Pekini pėr herė tė parė pranoi se tė dielėn policia ka vrarė 4 protestues nė krahinėn Siēuan. Aktivistė tibetianė thonė se mė shumė se 100 njerėz janė vrarė nga ndėrhyrjet e policisė. Pas takimit me Dalai Lamėn, kryetarja e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve, Nansi Pelosi i bėri thirrje bashkėsisė ndėrkombėtare qė tė dėnojė sundimin e Kinės nė Tibet dhe mėnyrėn e trajtimit tė protestave antiqeveritare.

Lona
21-03-08, 11:53
BDI akuzon PDSH nė se pėr shkak tė saj Maqedonia nuk ka njohur pavarėsinė e Kosovės

Shkup, 21 mars - BDI akuzoi PDSH nė se pėr shkak tė saj Maqedonia nuk ka njohur pavarėsinė e Kosovės bashkė me shtetet e tjera tė rajonit - Kroacinė, Hungarinė dhe Bullgarinė. "Pavarėsia e Kosovės ishte paraparė qė tė njihet nga ana e Republikės sė Maqedonisė bashkė me shtetet e rajonit, Kroacinė, Bullgarinė dhe Hungarinė. Kjo nuk ndodhi pėr shkak tė veprimeve tė pamatura tė partnerit shqiptar nė koalicionin qeveritar PDSH sė. Ajo shkaktoi kėtė krizė nė momentin mė tė pavolistshmė pėr shtetin e Kosovės", tha Rafiz Aliti, nėnkryetar i BDI-sė. Rafiz Aliti tha se kėtė deklaratė e mbėshtet nga informacionet qė ka marrė nga Qeveria e Kosovės dhe e Maqedonisė. Zėdhėnėsi i PDSH sė Adriatik Imeri thotė se partia e tij "nuk do tė merrej me kėto deklarata". Kurse ato nuk u komentuan as nga qeveria. Por erdhėn nė kohėn kur PDSH nuk shkoi nė njė takim tė thirrur nga krerėt e Kosovės.

Serbia i tėrhoqi ambasadorėt e saj nga Hungaria, Kroacia dhe Bullgaria

Beograd, 21 mars Serbia i tėrhoqi ambasadorėt e saj nga Hungaria, Kroacia dhe Bullgaria si pėrgjigje ndaj njohjes qė kėto vende i bėnė Kosovės. "Kjo ėshtė njė goditje, ėshtė njė hap prapa", tha Ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremiq, duke shtuar se homologėt e tri vendeve pėrkatėse i kanė thėnė atij se janė nėn presion tė madh pėr tė njohur pavarėsinė e Kosovės. Ministria e Jashtme nė Beograd tha se ambasadorėt duhet tė kthehen nė Serbi brenda 48 orėsh.

Ēekia do ta njohė Kosovėn deri nė samitin e NATO s

Pragė, 21 mars - Ēekia do ta njohė Kosovėn deri nė samitin e NATO s nė Bukuresht qė fillon mė 2 prill, ndėrsa propozimi ėshtė i gatshėm kurse qeveria do ta shqyrtojė nė mbledhjen e tė mėrkurės, ka thėnė shefi i diplomacisė ēeke Karel Shvarcenberg pėr tė pėrditshmen "Hospodarske Noviny". Zėvėndėskryeministri pėr ēėshtje Evropiane, Aleksander Vondra i ka thėnė gazetės se bashkė me propozimin, ministrat do ta marrin edhe raportin pėr atė se si e ka zbatuar Prishtina planin e Marti Ahtisaarit. "Raporti i ministrit tė Jashtėm do tė duhej tė tregojė se nė Kosovė janė plotėsuar kushtet, pėr tė cilat ėshtė zotuar Qeveria e Kosovės", ka thėnė Vondra. Njohjen e Kosovės deri tash e kanė kundėrshtuar opozita ēeke dhe presidenti Vaclav Klaus.

Bugajski: Ėshtė befasuese qė Kosovėn e njohėn vetėm katėr vende islamike

Uashington, 21 mars - Pas tri fazave tė njohjes sė Kosovės, gjatė tė cilave pavarėsinė e njohėn SHBA-tė dhe vendet kryesore evropiane, vendet mė tė vogla dhe vendet fqinje, nė kėtė fazė procesi do tė vazhdojė, por nuk do tė ketė njohje tė njėhershme nė grup, deklaroi Janush Bugajski, drejtor i Qendrės pėr Studime Eurolindore. Por sipas tij, "pyetje dhe befasi e madhe" janė vendet islamike sepse Kosovėn deri mė tani e kanė njohur vetėm katėr vende islamike, nga tė cilat asnjė nuk ėshtė arab. "Kjo do tė thotė se pėr to ndjenja antiamerikane ėshtė mė e rėndėsishme sa ajo proislamike", vlerėsoi Bugajski pėr "Zėrin e Amerikės". Mirėpo, ai shtoi se "me stabilizimin e situatės nė rajon, dhe me angazhimin e NAT0-s dhe BE-sė, vendet shtesė do tė njohin pavarėsinė e Kosovės". Duke folur pėr takimin e paradokohshėm tė shefave tė diplomacive dhe tė mbrojtjes sė SHBA-ve dhe Rusisė nė Moskė, Bugajski tha se ėshtė diskutuar pėr Kosovėn dhe ēėshtjet e tjera pėrfshi mburojėn raketore. Por, sipas tij, midis Rusisė dhe SHBA-ve ekzistojnė disa ēėshtje tė pazgjidhura, pėrfshi edhe Kosovėn. "Ēėshtja e Kosovės nuk mund tė lidhet me sistemin mbrojtės raketor, meqenėse bėhet fjalė pėr dy ēėshtje tė ndryshme dhe tė veēanta dhe aty nuk do tė ketė zgjidhje kompromisi pėr njė ēėshtje nė dėm tė tjetrės, bie fjala tė Kosovės. Sa i pėrket Uashigtonit, Kosova ėshtė punė e kryer dhe tani duhet shkuar pėr parpara", theksoi Bugajski.

Rusia kritikon furnizimin me armė tė Kosovės nga SHBA ja

Jerusalem, 21 mars - Ministri i Jashtėm i Rusisė, Sergei Lavrov, ka kritikuar ashpėr vendimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr autorizimin e ndihmės ushtarake pėr Kosovėn, duke thėnė se njė gjė e tillė shkel ligjin ndėrkombėtar. Lavrov gjatė njė vizite tė enjten nė Izrael, tha se njė rezolutė e Kėshillit tė Sigurimit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara ndalon ēdo furnizim me armė tė Kosovės, pėrveē forcave tė Kombeve tė Bashkuara nė rajon. Ai shtoi se ēdo furnizim tjetėr do tė ishte "jo i ligjshėm" dhe mund tė destabilizojė mė tej Ballkanin. Tė mėrkurėn, Presidenti Bush autorizoi ndihmė ushtarake pėr Kosovėn si njė hap tjetėr pėr vendosjen formalisht tė marrėdhėnieve me vendin mė tė ri tė pavarur. Bush tha se ai beson qė furnizimi i Kosovės me armė do tė ndihmonte pėr forcimin e sigurisė sė Amerikės dhe tė paqes nė botė.

Frid: Paqeruajtėsit e OKB sė dhe forcat e NATO s u sulmuan me granata dhe armė automatike nga radikalėt serbė

Pragė, 21 mars - Shtetet e Bashkura tė Amerikės e kundėrshtojnė ndarjen e Kosovės, ka thėnė Ndihmėssekretari amerikan i Shtetit, Daniel Frid. "Ne e hedhim poshtė ndarjen e Kosovės. E kemi njohur pavarėsinė e saj si tė tėrė dhe kemi insistuar, ndėrsa Qeveria e Kosovės ėshtė dakorduar qė tė respektohen tė drejtat e komunitetit serb", tha Frid. Duke shprehur keqardhje pėr ngjarjet nė Mitrovicė Frid tha se dhuna e radikalėve brenda komunitetit serbė ėshtė nxitur nga disa radikal nė Beograd. "Paqeruajtėsit e Kombeve tė Bashkuara dhe forcat e NATO s u sulmuan me granata dhe armė automatike nga radikalėt serbė, por ne nuk do tė lejojmė ndarjen e Kosovės. Ky nuk ėshtė vetėm mendim i Shteteve tė Bashkuara, por edhe i partnerėve tanė evropianė. Madje, Rusia formalisht e ka hedhur poshtė ndarjen e Kosovės. Serbia duhet tė shoh pėrpara drejt tė ardhmes saj evropiane", ka thėnė Daniel Frid pėr Radion Evropa e Lirė.

Lona
21-03-08, 11:56
"Uoll strit xhornal": Nėse serbėt duan tė bėhen Bellorusia e Ballkanit

Uashington, 21 mars - E pėrditshmja amerikane "Uoll strit xhorunal" ka botuar njė editorial me titull: "Problemi serb", nė tė cilin pos tjerash vė nė pah se pohimet e Beogradit qė Kosova ka qenė pjesė e Serbisė janė gėnjeshtra, sepse Kosova ishte pjesė e Jugosllavisė, e cila tash ka vdekur. Nė kėtė shkrim pastaj theksohet se Sllobodan Millosheviqi mbase ėshtė duke buzėqeshur nė arkivolin e tij, duke iu referuar trazirave tė fundit nė veri tė Kosovės dhe sulmeve nė ambasadat e huaja nė Beograd.Sikurse edhe nė ditėt e Millosheviqit, serbėt janė mbėrthyer sė fundi nė kėtė valė zemrimi nga liderėt e tyre. Synimet e Beogradit nė fakt nuk janė edhe aq tė qartėsohen, shkruan "Uoll strit xhornal". Ministrat e Qeverisė serbe janė duke udhėtuar nė mbarė botėn pėr tė ndalur vendet e ndryshme qė ta njohin pavarėsinė e Kosovės me bindjen se njė ditė do ta zhbėjnė kėtė pavarėrsi. Moska dhe Pekini ndėrkaq janė duke trimėruar Serbinė nė kėtė imagjinatė tė sajen. Gazeta shkruan se liderėt evropianė dhe ata amerikanė duhet tė pėrballen me sfidat politike qė dalin nga serbėt dhe aleatėt e tyre nė Moskė dhe nė Pekin. Meqė Kosova i ėshtė bashkuar Sllovenisė, Kroacisė, Bosnjes, Maqedonisė dhe Malit tė Zi nė rrugėtimin pėr pavarėsinė, Serbia mėton tė shfrytėzojė njė argument intelektual duke thėnė se ėshtė ēėshtje sovraniteti, por nė fakt shkuran kjo gazetė amerikane, nuk ėshtė fare ēėshtje sovraniteti, tė paktėn jo pėr Serbinė. Rezoluta e Kėshillit tė Sigurimit qė vendosi misionin e OKB sė nė Kosovė mė 1999 nuk e pėrmend fare fjalėn Serbi, por Jugosllavi. E kjo e fundit vdiq me pavarėsimin e Malit tė Zi. Pėrveē mbėshtetjes ushtarake mbėshtetja diplomatike dhe ekonomike do tė jetė thelbėsore pėr Kosovėn, theksohet nė kėtė editorial, duke nėnvizuar se banditėt serbė nėpėr rrugė dhe banditizmi serb nėpėr sallonet ndėrkombėtare diplomatike, megjithatė kanė arritur qė nė disa vende tė krijohet hamendje pėr Kosovėn. Por fatmirėsisht, pothuajse ēdo vend pėrreth Kosovės e ka pėrqafuar tė ardhmen e ofruar nė perėndim dhe Serbia nė aspektin strategjik nuk ėshtė e rėndėsishme. Dhe nėse serbėt duan, qė vendi i tyre tė shndėrrohet nė Bellorusinė e Ballkanit, atėherė shkruan gazeta, kjo do tė jetė zgjedhje e tyre. Kėtė vendim ata mund ta marrin nė zgjedhjet parlamentare tė muajit maj. Nėse duan qė tė ardhmen ta kenė nė Perėndim dhe jo me Rusinė, atėherė hapi i parė duhet tė jetė ndalimi i pėrdorimit tė dhunės. Nė fund fare ata duhet ta njohin pavarėsinė e Kosovės, por deri atėherė liderėt serbė nuk e meritojnė mirėkuptimin e komunitetit ndėrkombėtar. Ata e meritojnė dėnimin e botės, shkruan nė fund "Uoll strit xhorunal" nė numrin e djeshėm.

Greqia ende nuk e ka marrė vendimin pėr njohjen e Kosovės, tha nė Tiranė Bakojanis

Tiranė, 21 mars Ministrja e Jashtme e Greqisė Dora Bakojanis ka pėrsėritur nė Tiranė se Greqia ende nuk e ka marrė vendimin pėr njohjen e Kosovės. Ajo pas takimit me Ministrin e Jashtėm Lulzim Basha ka theksuar se Greqia ka trupat e saj ushtarake nė Kosovė nė kuadėr tė misionit tė NATO s pėr ruatjen e sigurisė. "Athina do tė studiojė me shumė kujdes situatėn nė Kosovė dhe nė rajon para se tė marrė njė vendim pėr njohjen e Kosovės", tha shefja e diplomacisė greke Dora Bakojanis. "Ne jemi shumė tė interesuar pėr paqen dhe stabilitetin nė rajon", theksoi ajo. Ajo ka shtuar se Greqia do tė marrė pjesė edhe nė misionin e Bashkimit Evropian nė Kosovė EULEX, "por vendimi pėr njohjen e Kosovės", nuk ėshtė marrė, ka thėnė Bakojanis.

Pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, Mali i Zi do tė veprojė sipas BE sė, thotė kryekuvendari malazez

Podgoricė/Lubjanė, 21 mars Kryetari i Kuvendit malazez Ranko Krivokapiq gjatė vizitės nė Slloveni ka deklaruar se sa i pėrket njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, Mali i Zi do tė veprojė sipas politikės sė Bashkimit Evropian. Por vendimi pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės sipas tij do tė merret mė vonė nė favor tė sigurisė dhe stabiliteti tė kėsaj republike.

Ministria e Pushtetit Lokal i ka ndarė mbi 450 mijė euro pėr hapjen e nėntė zyrave tė vendit

Prishtinė, 21 mars - Ministria e Pushtetit Lokal i ka ndarė mbi 450 mijė euro pėr hapjen e nėntė zyrave tė vendit nė nėntė fshatra tė komunave tė Kosovės. Po ashtu do tė hapen tri zyra pritėse nė tri pilot njėsi komunale tė Mamushės, Junikut dhe Hanit tė Elezit. Ministri i Pushtetit Lokal Sadri Ferati me rastin e nėnshkrimit tė marrėveshjes ka thėnė se ky akt tregon pėrkushtimin e Qeverisė sė Kosovės ndaj qeverive lokale, tė cilat tash e tutje do ėt ballafaqohen me shumė sfida. Sipas tij hapja e kėtyre zyrave tregon fillimin e procesit tė decentralizimit apo bartjen e kompetencave nga Qeveria qendrore nė qeverinė lokale. Kėto zyra janė hapur me qėllim qė qytetarėt ta kenė mė afėr pushtetin pėr shėrbimet administrative.

Ish punėtorėt e "Ramiz Sadikut" protestojnė pėr kompensim nga shitja e ndėrmarrjes

Prishtinė, 21 mars Ish punėtorėt e ndėrmarrjes ndėrtimore "Ramiz Sadiku" po zhvillojnė protesta para ndėrtesės sė Bashkimit tė Sindikatave tė Kosovės, duke kėrkuar pjesėn e tyre tė kompensimit nga shitja e ndėrmarrjes sė tyre nė kuadėr tė procesit tė privatizimit. Shitja e ndėrmarrjes "Ramiz Sadiku" ka filluar nė vitin 2003 dhe deri tash nga shitja e saj ėshtė arritur vlera prej 25 milionė eurosh. Nga kjo shumė ish punėtorėt po kėrkojnė pjesėn e tyre tė kompensimit e cila u takon nė bazė tė ligjit. Vlera tė cilėn po e kėrkojnė ish punėtorėt kapė shumėn pesė milionė euro, ku nga to do tė kompensohzeshin pagat 450 ish punėtorėve tė kėsaj ndėrmarrjeje. Shefki Hoxha kryetar i shoqatės "Ramiz Sadiku" ėshtė takuar me Kryetarin e BSPK sė Haxhi Arifin tė cilit i ka kėrkuar ndihmė pėr zgjidhjen e kėtij problemi dhe pėr tė bėrė mė shumė trysni zyrtarėve tė AKM sė. Protestuesit kanė kėrcėnuar se nėse kėrkesat e tyre nuk plotėsohen, ata do tė organizojknė protesta gjithėpunėtore nė tėrė Kosovėn.

Lona
05-05-08, 10:41
Kina dhe tibetianėt pajtohen pėr bisedime tė mėtejme

Shenzhen, 5 maj Udhėheqja kineze do tė vazhdojė dialogun me pėrfaqėsues tė tibetianėve nė mėrgim. Agjensia e lajmeve Xinhua njoftoi nga qyteti Shenzhen se ėshtė rėnė dakort pėr mbajtjen e bisedimeve tė reja nė njė afat tė pėrshtatshėm. Nė Shenzhen u takuan nė fundjavė pėr herė tė parė qė prej trazirave nė Tibet nė mes tė muajit mars tė dėrguar tė qeverisė kineze dhe tė Dalai Lamės. Hollėsitė e bisedimeve qė u zhvilluan me dyer tė mbyllura nuk janė bėrė tė ditura.
Marrėveshja pėr Lindjen e Afėrme e mundshme brenda vitit

Jerusalem, 5 maj Ministrja e jashtme e SHBA ve, Kondoliza Rajs, vazhdon tė konsiderojė tė mundur arritjen e njė marrėveshje paqeje mes izraelitėve dhe palestinezėve deri nė fund tė kėtij viti. Ky objektiv ėshtė i arritshėm tha Rajs pas bisedimeve me pėrfaqėsues tė qeverive pėrkatėse nė Jerusalem dhe Ramallah. Rajs konsideroi problematik zgjerimin e planifikuar tė ngulimeve hebreje nė Jordanin Perėndimor. Izraeli nuk duhet tė krijojė fakte tė kryera qė mund tė pengojnė arritjen e njė marrėveshjeje paqeje, theksoi Rajs. Ministrja izraelite e punėve tė jashtme, Zipi Livni, deklaroi se ngulimet hebreje nuk janė pengesė pėr njė zgjidhje paqėsore. Kėtė Izraeli e ka dėshmuar me tėrheqjen nga Rripi i Gazės nė vitin 2005.

Santa Kruz fiton autonominė me referendum

Santa Kruz, 5 maj Nė Bolivi banorėt e rajonit tė pasur me lėndė tė parė Santa Kruz janė shprehur pėr njė autonomi tė gjerė nga qeveria qendrore socialiste. Sipas rezultateve tė para, nė referendumin popullor mė shumė se 80 pėr qind e votuesve kanė votuar pėr autonominė. Presidenti bolivian, Evo Morales, e cilėsoi sėrish tė paligjshėm referendumin. Morales njė ish drejtues i fshatarėve tė kokės, me marrjen e postit i kishte premtuar indiove tė varfėruar, qė pėrbėjnė shumicėn e popullsisė njė ndarje mė tė drejtė tė burimeve natyrore tė vendit. Rajoni Santa Kruz i dominuar nga pronarėt e mėdhenj tė tokave mbrohet ndaj kėsaj politike. Gjatė pėrleshjeve mes kundėrshtarėve dhe mbėshtetėsve tė referendumit sipas tė dhėnave tė policisė humbi jetėn njė person dhe u plagosėn shumė tė tjerė.

Nga cikloni nė Birmani vdesin 351 njerėz

Rangun, 5 maj Sė paku 351 njerėz kanė vdekur nga cikloni nė Birmani, pėrderisa organizatat ndėrkombėtare humanitare po ndihmojnė banorėt me ushqim dhe ujė tė pijshėm. Njoftohet se qyteti mė i madh nė Azinė Juglindore, Rangun ėshtė pa rrymė elektrike dhe pa ujė pėr shkak tė ciklonit qė pėrfshiu vendin gjatė vikendin me shpejtėsi deri 190 kilometra nė orė.
Shefer viziton sot Ēekinė

Pragė, 5 maj Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO s, Jap De Hop Shefer, do tė vizitojė Pragėn sot pėr bisedime me liderėt ēekė rreth programit tė sistemit mbrojtės antiraketorė, tė cilin SHBA tė planifikojnė ta ndėrtojnė nė Ēeki dhe Poloni. Shefer pritet tė mbajė njė fjalim nė njė konferencė ndėrkombėtare pėr ēėshtjen e mbrojtjes antiraketore. Pjesėmarrės do tė jetė edhe zėvendėssekretari amerikan i shtetit, Xhon Rud.

Nga njė shpėrthim bombe nė Ēeēeni, vriten 5 policė

Grozni, 5 maj Pesė policė kanė vdekur nga njė shpėrthim bombe nė Ēeēeni. Dy policė tjerė u plagosėn. Shefi policisė lokale, Ramzan Edilov, tha se sulmi ndodhi nė kryeqyetin Grozni. Nė Ēeēeni kanė ndodhur dy luftėra kryengritėse gjatė viteve 90 ta. Edhe pse luftimet e mėdha kanė pėrfunduar, nė kėtė vend ende nuk ėshtė ndaur dhuna.

Lona
05-05-08, 10:56
Vriten dy shqiptarė nė Zvicėr

St. Gallen, Zvicėr 5 maj - Dje nė Sent Galen nė Zvicėr ka ndodhur njė vrasje e dyfishtė, ku viktimat janė babė e birė nga rrethi i Pejės, 56 dhe 19 vjeēar. Viktimat dhe dorasi janė shqiptarė tė Kosovės. Motivet e kėsaj vrasjeje tė dyfishtė ende nuk dihen. Zėdhėnėsi i policisė kantonale pėr St. Gallen, Hans Eggenberger, njoftoi se tre persona tė dyshuar pėr kėtė vrasje janė arrestuar ndėrsa personi i katėrt ėshtė dorėzuar vetė. Po ashtu edhe vetura e cila ishte parė nė vendin e ngjarjes, me targa tė Bernės, nga e cila ėshtė hapur zjarr ėshtė sekustruar. Kjo vrasje ka tronditur komunitetin shqiptar, i cili jeton dhe punon nė kėtė kanton.
Jo pavarėsia, por ndarja e Kosovės ėshtė rrezik pėr rajonin, thotė Cėrvenkovski

Shkup, 5 maj - Ndarja e Kosovės paraqet rrezik tė madh pėr rajonin, ka thėnė Presidenti maqedonas Branko Cėrvenkovski, duke paralajmėruar se Maqedonia vendimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės do ta marrė pas zgjedhjeve parlamentare tė 1 qershorit. Duke hedhur poshtė pohimet e disa mediave, Cėrvenkovski ka mohuar tė ketė thėnė se Kosova e pavarur paraqet kėrcėnim pėr Ballkanin. "Nėse ndodh ndryshimi i kufijve nė linja etnike, kjo gjė mund t'i zgjojė strukturat radikale qė tė prishin qetėsinė nė rajon, duke pėrfshirė edhe Maqedoninė", ka pohuar Presidenti maqedonas Branko Cėrvenkovski. Ai tha se rrezik mė tė madh shkakton gjendja e status kuosė, ose gjendja e konfliktit tė ngrirė nė Kosovė, sepse zhvillimi i tillė i ngjarjeve do tė thotė tension permanent nė mes Beogradit dhe Prishtinės, por edhe gjenerator i destabilizimit nė rajon. Kėto komente Cėrvenkovski i bėri pas njė takimi qė pati dje nė Shkup me Presidentin e Turqisė Abdullah Gyl.

Ligji duhet tė zbatohet edhe nė veri tė Kosovės, tha Geno nė Mitrovicė

Prishtinė, 5 maj - Rezoluta 1244 do tė mbetet bazė e aktivitetit tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė Kosovė, ka thėnė zėvendėssekretari i Kombeve tė Bashkuara Zhan Mari Geno nė Mitrovicė, duke kėrkuar largim nga dhuna. Ai ka kėrkuar zbatimin e ligjit dhe dėnimin e akteve kriminale tė cilat bien ndesh me rendin ligjor, si dhe shmangien e dhunės pėr zgjidhjen e problemeve. Geno ka shtuar se UNMIK u do t'i pėrshtatet rrethanave sa i pėrket ēėshtjes sė pėrgjegjėsive, qė do t'i ketė mė tė ardhmen. "Ēėshtjet si policia dhe gjyqėsia janė shumė tė rėndėsishme. Nuk mund tė ketė vakum nė ēėshtjen e sigurisė dhe nuk mund tė ketė situata kur njerėzit nuk do tė respektojnė sundimin e ligjit", ka thėnė Geno. Ndėrkaq sa i pėrket kompetencave qė do t'i ketė UNMIK u pas 15 qershorit kur pritet tė pėrfundojė periudha tranzitore, ai tha se kjo ēėshtje do tė zgjidhet varėsisht prej rrethanave. "Kemi parė ndryshime qė kanė ndodhur shumė shpejt dhe kemi parė transformime. Neve na duhet t'u pėrshtatemi kėtyre ndryshimeve, por duhet tė kemi parasysh rėndėsinė e Rezolutės 1244 dhe pėrgjegjėsive fundamentale qė dalin prej saj", ka thėnė Geno. Nė anėn tjetėr kryetari i Komunės sė Prishtinės Bajram Rexhepi kėrkoi qė UNMIK u tė pėrfundojė gradualisht misionin e tij nė Kosovė. Por para kėsaj sipas tij duhet tė ndikojė nė kthimin e normalitetit nė veri tė vendit. Zhan Mari Geno dje ka takuar edhe pėrfaqėsuesit e komunave me shumicė serbe nė veri tė Kosovės me ē'rast i ka porositur ata qė tė mos e pėrkrahin dhunėn si formė pėr arritjen e qėllimeve. Mediat serbe kanė njoftuar se kryetari i Komunės sė Zubin Potokut Sllavisha Ristiq ka thėnė se shkaktari i vetėm i dhunės ėshtė pėrpjekja e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe UNMIK ut qė tė vendosen institucionet e pushtetit tė Kosovės sė pavarur.

HRW: Shqipėria dhe Kosova tė kryejnė "hetime tė pavarura" pėr zbardhjen e fatit tė rreth 400 serbėve tė humbur

Nju Jork, 5 maj - Grupi i tė drejtave tė njeriut, Human Rights Watch (Hjuman Rajst Uoē), u bėn thirrje Shqipėrisė dhe Kosovės tė kryejnė "hetime tė pavarura dhe transparente" pėr zbardhjen e fatit tė rreth 400 serbėve tė humbur pas luftės nė Kosovė, nė periudhėn 1998 1999. "Deklarata serioze dhe tė besueshme mbi abuzime tė tmerrshme nė Kosovė dhe Shqipėri nė periudhėn mbas lufte kanė dale nė dritė", u shpreh Fred Abrahams, hulumtues me pėrvojė i emergjencave pranė Human Rights Watch, i cili ka hetuar mbi shkeljet e tė drejtave tė njeriut nė Kosovė dhe Shqipėri nga periudha 1993 - 2000. "Prishtina dhe Tirana mund tė tregojnė angazhimin e tyre ndaj drejtėsisė dhe shtetit ligjor duke ndėrmarrė hetimet e duhura", tha ai. Human Rights Watch thotė se ka marrė informacione dhe prova tė pavarura qė mbėshtesin dhe vėrtetojnė mjaft nga pėrshkrimet qė bėn ish-kryeprokurorja e Gjykatės sė Hagės, Karla Del Ponte nė librin e saj me titull ?Gjyetia: Kriminelėt e Luftės dhe Unė?. Mė 4 prill, Human Rights Watch i ka dėrguar letėr Kryeministrit tė Kosovės Hashim Thaēi dhe Kryeministrit tė Shqipėrisė Sali Berisha, ku u bėn thirrje tė hetojnė kėto deklarata, por deri mė 2 maj asnjera nga qeveritė nuk ėshtė pėrgjegjur. Pėrkundrazi, zyrtarė tė lartė tė tė dy vendeve, thotė mė tej Human Rights Watch, kanė hedhur poshtė publikisht akuzar si "pabaza" dhe "fyese". Sipas zonjės Del Ponte, nė vitin 2003 Gjykata Ndėrkombėtare pėr Krimet e Luftės nė ish Jugosllavi mori informacion nga "gazetarė tė besueshėm", tė cilėt kanė thėnė se individė tė caktuar nė Kosovė kanė rrėmbyer dhe transportuar nga 100 deri nė 300 persona nga Kosova nė veri tė Shqipėrisė mbas 12 qershorit 1999, kur forcat e NATO s hynė nė Kosovė. Human Rights Watch thotė se e ka shqyrtuar informacionin e gazetarėve qė zotėron, dhe e konsideron atė tė hetuar mirė dhe tė besueshėm. Grupi i tė drejtave tė njeriut thotė se shtatė shqipėtarė, tė cilėt kanė shėrbyer nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, mbasi u intervistuan njė nga njė dhanė hollėsi pėr transportimim e serbėve tė rrėmbyer nga Kosova drejt Shqipėrisė nė periudhėn e pasluftės. Kėta individė kanė thėnė se ose kanė marrė vetė pjesė nė kėto operacione ose kanė qėnė dėshmitarė tė kryerjes sė tyre. "Informatat mbi trafikimin e organeve janė tė dhėna qė kėrkojnė hetime tė mėtejshme", tha Fred por nė asnjė mėnyrė tė kompletuara, - u shpreh Abrahams, por realiteti tregon se qindra njerėz, shumica e tė cilėve serbė figurojnė tė humbur nė periudhėn pas luftės. Human Rights Watch u bėn thirrje qeverisė sė Kosovės dhe asaj tė Shqipėrisė qė tė bėjnė ē'ėshtė e mundur pėr tė hedhur dritė mbi fatin e kėtyre njerėzve, duke hapur hetime serioze tė shoqėruara me mbrojtjen e pėrshtatėshme tė dėshmitarėve. "Mbledhja e provave tė besueshme pėr fillimin e ndjekjes penale dhe mbledhja e provave qė rrisin rėndėsinė e pohimeve janė dy gjėra tė ndryshme dhe ėshtė e qartė qė provat e gjetura afėr Burrelit shtojnė dukshėm peshėn e pohimeve", tha Abrahams. Human Rights Watch i bėn gjithashtu thirrje qeverisė sė Serbisė tė ndihmojė nė zbardhjen e fatit tė rreth 1500 shqiptarėve tė humbur qė nga lufta. "Qeveria serbe ankohet me tė drejtė pėr rrėmbimet dhe transportimin e serbėve nė Shqipėri", tha Fred Abrahams, "por nė tė njėjtėn kohė qeveria serbe nuk ka bashkėpunuar nė masėn e duhur pėr tė hedhur dritė mbi numrin akoma mė tė madh tė shqiptarėve tė Kosovės tė humbur qė nga periudha e luftės". (Z.A.)

Tadiq kėrcėnohet me vdekje

Beograd, 5 maj - Presidenti i Serbisė Boris Tadiq ka marrė njė letėr kėrcėnuese pėrmes sė cilės persona tė panjohur e paralajmėrojnė se do tė marrė "njė plumb nė ballė" pėr shkak se ka "tradhtuar Serbinė". "Vetėm ju, tradhtarė, tė keni parasysh se vepra mė e rėndė ndėshkuese ėshtė tradhtia e popullit dhe e shtetit, ndėrsa mu kjo ėshtė ajo qė po bėni ju", citon letrėn kėrcėuese nė numrin e sotėm gazeta "Blic" e Beogradit. Sipas gazetės, letra kėrcėnuese me gjasė ėshtė dėrguar nga Ēikago e SHBA-sė. Tadiq deri mė tash ka marrė disa letra kėrcėnuese, tė cilat paralamėrojnė dhe bėjnė thirrje pėr atentat.

Arrest shtėpie pėr tre tė dyshuar pėr zhdukjen e biznismenit Remzi Hoxha

Tiranė, 5 maj Pas riaktulizimit kohėt e fundit tė zhdukjes para 13 vitesh tė biznnismenit Remzi Hoxha nga Shkupi, dje Gjykata e Krimeve tė Rėnda nė Tiranė vendosi masėn e sigurisė - arrest shtėpie pėr tre ish drejtues tė lartė tė Shėrbimit Informativ Kombėtar, Arben Sefgjini, ish shef i SHIK ut pėr Tiranėn, aktualisht drejtor i pėrgjithshėm i tatimeve nė Ministrinė e Financave tė Shqipėrisė, Avni Koldashi dhe Pution Meēi, ish inspektor tė Shėrbimit Sekret Shqiptar. I pandehuri i katėrt Ilir Kumbaro, drejtues i lartė nė kėtė shėrbim ėshtė shpallur person nė kėrkim. Tė gjithė kėta persona akuzohen pėr rrėmbim dhe torturė me pasojė tė rėndė deri nė vdekje tė biznismenit Remzi Hoxha. Ky vendim i Gjykatės sė Krimeve tė Rėnda e rifut nė procesin gjyqėsor rastin Remzi Hoxha, ēėshtje kjo qė para pesė vitesh me pretekst tė mungesės sė provave ėshtė pushuar nga Gjykata e shkallės sė parė nė Tiranė.

Ngjarja e Gėrdecit duhet tė zbardhet deri nė fund, ka thėnė Ministri shqiptar i Mbrojtės

Tiranė, 5 maj Shpėrthimi i depove tė armatimit nė Gėrdec nuk ishte aksidental, ka deklaruar Ministri shqiptar i Mbrojtjes Gėzim Oketa. "Askush nga ne nuk mund tė sillet sikurse nuk ka ndodhur gjė. Kjo ėshtė njė ngjarje e rėndė, andaj tė gjithė duhet tė jemi tė ndėrgjegjshėm", ėshtė shprehur Oketa. Ai tha se kjo ngjarje duhet tė zbardhet deri nė fund dhe tė gjithė pėrgjegjėsit e saj duhet tė pėrgjigjen para ligjit.

Lona
21-05-08, 15:24
Bugajski porosit Malin e Zi qė ta njohė pavarėsinė e Kosovės

Podgoricė, 21 maj - Eksperti i njohur pėr Ballkanin dhe drejtor i Projektit tė Qendrės pėr Studime Strategjike Ndėrkombėtare nė Uashington, Janush Bugajski, ka vlerėsuar se me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, Mali i Zi do tė ishte "krah pėr krah" me emrat e mėdhenj tė BE-sė dhe NAT0-s qė kėrkojnė qasje mė praktike dhe mė reale nė stabilizimin e Ballkanit. "Serbia pėrkohėsisht mund tė tėrheqė ambasadorin nga Podgorica, por duhet bėrė dallimin midis gjėrave simbolike, politike dhe praktike. Serbia dhe Mali i Zi gjithmonė do tė mbesin fqinj dhe patjetėr duhet tė punojnė bashkė, pėr tė mirėn e rajonit", ėshtė shprehur Bugajski pėr gazetėn "Republika" tė Podgoricės.

Delegacioni i Serbisė braktis samitin pėr shkak tė Skėnder Hysenit

Primorje,Bullgari, 21 maj - Delegacioni i Serbisė ka braktisur sot samitin e vendeve anėtare tė Procesit tė Bashkėpunimit nė Evropėn Juglindore (SEECP) pėr shkak tė vendimit qė shefit tė diplomacisė sė Kosovės, Skėnder Hyseni, t'i lejohet qė t'i adresohet takimit. Burime brenda delegacionit tė Serbisė kanė konfirmuar pėr agjencitė serbe tė lajmeve se delegacioni ka reaguar pėr tė penguar adresimin e Hysenit, por kishte braktisur samitin meqenėse kjo nuk ishte pėrkrahur. Nė kėtė samit merrte pjesė edhe presidenti serb Boris Tadiq dhe shefi i diplomacisė Vuk Jeremiq. Ky i fundit dje deklaroi se kishte vėnė veto nė dokumentin pėrfundimtar tė samitit pėr shkak tė Kosovės. Sipas mediave serbe Jeremiq dje kishte penguar Skėnder Hysenin qė t'i adresohet tubimit si shef i diplomacisė sė Kosovės, duke insistuar qė nė emėr tė Kosovės tė flasė pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut.

Dallojnė pozicionet e Francės dhe Rusisė rreth Kosovės, tha Kushner

Moskė, 21 maj - Pozicionet e Francės dhe Rusisė ende janė tė ndryshme rreth ēėshtjes sė Kosovės, por mė duket se ka njė "zhvillim tė caktuar", deklaroi nė Moskė ministri i Jashtėm francez Bernar Kushner. Franca e pėrshėndet "urtėsinė" e politikės ruse ndaj Kosovės dhe veprimin e "kujdesshėm" tė saj, tha Kushner pas takimit me homologun rus, Sergei Lavrov. Shefi i diplomacisė ruse tha se bisedimet iu kushtuan marrėdhėnieve tė Rusisė dhe Bashkimit Evropian, meqė Franca do tė jetė kryesuese e radhės e BE sė.
Vazhdon nė Sofje samiti i shteteve tė Evropės Juglindore

Sofje, 21 maj Vazhdon sot punimet nė Sofje tė Bullgarisė samiti i shteteve tė Evropės Juglindore. Ky ėshtė edhe takimi i parė i punės sė Kėshillit pėr Bashkėpunim rajonal, i cili ėshtė pasues i Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore. Temat qendrore tė kėtij samiti tė nivelit tė lartė, ku merr pjesė edhe koordinatori i paktit tė stabilitetit, Erhard Busek janė pėrcaktimi i programit tė punės sė Kėshillit pėr bashkėpunim rajonal dhe Kosova.

Subjektet politike shqiptare kundėrshtojnė Prokurorinė maqedonase pėr procedimin e lėndės sė kthyera nga Haga

Shkup, 21 maj Partitė politike shqiptare nė Maqedoni dhe Organizata e Veteranėve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare kanė reaguar ashpėr pas publikimit tė informatės se Prokuroria maqedonase ka filluar procedimin e njerės nga katėr lėndėt e kthyera nga Tribunali i Hagės. Prokuroria maqedonase bėri tė ditur se bėhet fjalė pėr rastin e rrėmbimit dhe keqtrajtimit tė pesė punonjėsve tė ndėrmarrjes ndėrtimore "Mavrovo" ngjarje qė ka ndodhur nė kohėn e konfliktit tė vitit 2001 nė fshatin Zhelinė tė Tetovės.

Hungaria, Mali i Zi dhe Bullgaria kėrkojnė nga Serbia tė krijojė njė qeveri proevropiane

Budapest, 21 maj - Njė qeveri e nacionalistėve tė vijės sė ashpėr nė Serbi do tė paraqiste kthim prapa pėr fqinjėt e Serbisė dhe pjesėn tjetėr tė Evropės, tha Kryeministri hungarez pas takimit me homologun e tij malazez Millo Gjukanoviq. Kryeministri hungarez theksoi se Serbia do tė ishte shumė mė mirė nėse qeveria e re do tė drejtohej nga forcat qė pėrfaqėsojnė vlera evropiane. Gjukanoviq nga ana e tij tha se ėshtė e rėmdėsishme qė Serbia ta ruajė orientimin demokratik dhe reformat proevropiane. Edhe Ministri i Jashtėm i Bullgarisė ka pėrsėritur dje tė njejtėn kėrkesė pėr Beogradin, krijimin e njė qeverie proevropiane dhe sa mė shpejtė.

Lona
21-05-08, 15:27
Izraeli dhe Siria fillojnė bisedimet me ndėrmjetėsim tė Turqisė

Jerusalem, 21 maj Izraeli dhe Siria kanė filluar sot bisedimet jo tė drejtpėrdrejta, por me ndėrmjetėsim tė Turqisė. Bisedimet e fundit paqėsore mes dy vendeve u zhvilluan nė vitin 2000, por ato dėshtuan pasi tė dy palėt nuk ranė dakord pėr fatin e lartėsive Golan, qė janė territor sirian, i pushtuar nga Izraeli nė vitin 1967.

Takim i ministrave tė jashtėm tė Indisė dhe Pakistanit

Islamabad, 21 maj Ministrat e jashtėm tė Indisė dhe Pakistanit, Pranab Mukaxhi dhe shahu Mahmud Qureshi takohen sot (e mėrkurė) nė kryeqytetin pakistanez, Islamabad. Mukaxhi u shpreh se ėshtė e rėndėsishme qė tė luftojmė sė bashku terrorizmin nė rajon si dhe tė krijojmė mirėbesimin mes dy vendeve. Ambienti demokratik pas zgjedhjeve parlamentare nė Pakistan e mundėson njė gjė tė tillė, u shpreh ministri i jashtėm i Indisė, Mukaxhi. Tė dy ministrat diskutojnė pėr ēėshtjet e sigurisė dhe grindjen pėr territorin e Kashmirit. Si gjest tė vullnetit tė mirė, Pakistani liroi 100 tė burgosur indianė.

Berluskoni mban mbledhjen e parė tė qeverisė nė Napoli

Napoli, 21 maj Kabineti qeveritar italian mblidhet pėr herė tė parė sot, jo nė kryeqytetin italian, Romė, por nė Napoli, qytet ky qė prej kohėsh vuan nga kriza e plehrave. Gjendja ėshtė rėnduar si pasojė e vėnies sė zjarrit nė grumbujt e plehrave nga ana e banorėve. Kryeministri italian, Silvio Berluskoni, me zhvillimin e mbledhjes sė kabinetit tė tij nė Napoli synon tė tregojė vendosmėrinė e qeverisė sė tij pėr zgjidhjen e kėtij problemi. Sot pritet qė qeveria e Berluskonit tė vendosė pėr ndėrtimin e shpejtė tė impianteve tė posaēme pėr djegien e plehrave.

Lona
22-05-08, 13:39
Pėrfaqėsuesit zyrtarė tė Beogradit dhe Prishtinės pėr herė tė parė u ulėn bashkė nė njė konferencė

Berlin, 22 maj - Samiti i vendeve tė Evropės Juglindore mund tė lavdėrohen vetėm me faktin se kishte mbledhur nė njė vend ministrat e jashtėm, shefat e shteteve apo tė qeverive tė shumicės sė shteteve tė kėtij rajoni dhe kjo tashmė paraqet njė hap pėrpara, konstatohet nė njė koment tė Radios gjermane "Dojēe vele", e cila takimin e vlerėson pa rezultate konkrete. "Nuk ka mundur as tė pritet qė vendet e Ballkanit tė marrin njė poziciuon tė pėrbashkėt nė lidhje me Kosovėn, apo qė Greqia dhe Maqedonia pėrnjėherė tė zgjidhin tė ashtuquajturin kontest rreth emrit", thuhet nė kėtė koment. Megjithatė, ndonėse delegacioni i Serbisė e braktisi seancėn e djeshme nė shenjė proteste kundėr fjalimit tė ministrit tė jashtėm tė Kosovės, autori i komentit vlerėson se pėrfaqėsuesit zyrtarė tė Beogradit dhe Prishtinės pėr herė tė parė u ulėn bashkė nė njė konferencė rajonale.

Ēekia e ka njohur Kosovėn e pavarur

Pragė, 22 maj - Qeveria e Ēekisė ka njohur shtetin e Kosovės, ka kumtuar Kryeministri ēek Mirosllav Topolanek me njė konferencė pėr media pas njė mbledhjeje. Ai ka nėnvizuar se Ēekia do tė vendosė menjėherė marrėdhėnie diplomatike me Kosovėn, duke paralajmėruar shndėrrimin e Zyrės ndėrlidhėse nė ambasadė. Ndėrkaq pėrmes njė deklarate Ministria e Punėve tė Jashtme tė Ēekisė bėn tė ditur se ėshtė miratuar propozimi pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike nė nivel shtetėror me Kosovėn. Republika e Ēekisė ėshtė vend anėtar i Bashkimit Evropian dhe i NATO s. "Politika e Republikės Ēeke niset nga bindja se njohja e Kosovės sė pavarur do tė forcojė stabilitetin e pėrgjithshėm nė rajon dhe paraqet rrugė reale pėr drejtimin e shteteve tė Ballkanit Perėndimor kah integrimet evropiane dhe veriatlantike", thuhet nė komunikatėn e Ministrisė sė Jashtme tė Ēekisė. Njohja nga Ēekia ēon nė 41 numrin e shteteve anėtare tė OKB sė qė e kanė pranuar Kosovėn, si dhe nė 20 numrin e shteteve tė BE sė qė e kanė bėrė njė gjė tė tillė.

Vazhdon kujdesi i NATO s rreth sigurisė sė Kosovės

Prishtinė, 22 maj - Presidenti i Republikės sė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu, priti dje pasdite nė njė takim z. Xheimz Pardju (James Pardew), zėvėndės i ndihmėssekretarit tė pėrgjithshėm tė NATO s dhe drejtor i operacioneve. Presidenti dhe zyrtari i lartė i NATO s biseduan pėr gjendjen nė Kosovė dhe perspektivėn e zhvillimeve tė pėrgjithshme. Presidenti Sejdiu ēmoi punėn e KFOR it nė Kosovė, ndėrsa z. Pardju siguroi pėr vazhdimėsi tė punėve tė NATO s rreth sigurisė sė Kosovės.

Nga njė helikopter ushtarak amerikan vriten 8 civilė nė veri Bagdadit

Bagdad, 22 maj - Njė helikopter ushtarak amerikan ka bombarduar sot (e mėrkurė) gjatė natės pjesėn veriore tė Bagdadit dhe kėshtu ka vrarė tetė civilė, ndėr tė cilėt dy fėmijė dhe njė plak, kanė bėrė tė ditur zyrtarė tė policisė, njofton Rojter. Shefi i policisė sė qytetit Baixhi ka thėnė se ėshtė hapur zjarr nga helikopteri kundėr njė grupi barinjsh qė gjendeshin nė makinė nė njė zonė bujqėsore. Zėdhėnėsja ushtarake amerikane tha se sulmet nga helikopteri janė kryer pasi janė vėrejtur aktivitete tė dyshimta dhe njerėzit me makinė nuk janė ndalur pas paralajmėrimit pėr ndalimin e makinės.

Nga njė kamion bombė afėr vendkalimit kufitar izraelit,

Gazė, 22 maj - Njė kamion i ngarkuar me lėndė shpėrthyese, drejtuar nga njė sulmues vetėvrasės me bombė, ka shpėrthyer sot (e mėrkurė) afėr njė vendkalimi kufitar izraelit me Rripin e Gazės, por ėshtė vrarė vetėm sulmuesi dhe askush tjetėr, njofton Rojter. Shpėrthimi ėshtė dėgjuar 30 km larg. Mediet izraelite raportojnė se ushtarėt kanė hapur zjarr kundėr makinės qė po i afrohej vendkalimit Erez. Shpėrthimi ka ndodhur nė territorin palestinez. Viktima izraelite nuk ka pasur. Xhihadi Islamik ka thėnė se kamioni barte katėr tona mjete shpėrthyese. Sulmuesi vetėvrasės ėshtė identifikuar tė jetė Ibrahim Naser, 23 vjeēar nga Xhabalija, Rripi i Gazės.

Edhe sot shėnohen ēmime rekorde tė naftės

Nju Jork, 22 maj - Ēmimi i naftės nė tregjet ndėrkombėtare pėr herė tė parė nė histori ka kaluar sot nivelin prej 135 dollarėsh amerikanė pėr njė fuqi. Si shkaqe pėr ngritjen pėrmenden interesimi tepėr i madh pėr naftėn dhe derivatet e saja si dhe rėnia e papritur a rezervave tė kėtyre prodhimeve. Nga burza e Nju Jorkut njoftohet se prodhuesit e naftės janė ankuar pėr mungesėn e investimeve nė sektorin e nxjerrjes sė naftės dhe derivateve.

BE LK
23-05-08, 12:00
Humb jetėn nė aksident automobilistik presidenti i Top Media, Dritan Hoxha

Aksidenti tragjik nė tė cilin humbi jetėn presidenti i Top Media, Dritan Hoxha, ndodhi rreth orės 01. 50 minuta nė Bulevardin “Bajram Curri” nė Tiranė. Sipas njė njoftimi tė policisė, makina Tip Ferrari me targa DK 3892 H ka dalė nga rruga dhe ėshtė pėrplasur me njė pemė. Dritan Hoxha, presidenti i Top Media, la pas familjen e tij, bashkėshorten tre vajza dhe njė djalė tė vogėl i cili lindi vetėm njė vit mė parė.

Lona
23-05-08, 13:22
Ryker: Forma e re e misionit tė KB-sė nė Kosovė po bėhet gjithnjė e mė e dukshme

Pragė, 23 maj - Derisa Rezoluta 1244 ėshtė ende nė fuqi, Kombet e Bashkuara do tė kenė rolin e vet nė Kosovė edhe pas 15 qershorit, pėr tė reaguar "nė mėnyrė sa mė pragmatike" nė raport me rrethanat qė do tė ndryshojnė nė terren, tha shefi i UNMIK-ut Joakim Ryker. Ai theksoi se Kombet e Bashkuara do tė vazhdojnė "raportimin politik nga terreni, nga Prishtina nė Nju Jork, tek Kėshilli i Sigurimit", ndėrsa UNMIK u do tė vazhdojė ta mbajė shtyllėn e tretė - Organizatėn pėr Sigurinė dhe Bashkėpunimin Evropian (OSBE). Sipas Rykerit, Shtylla e katėrt (Bashkimi Evropian) do tė zhbėhet dhe do tė pushojė sė funksionuari nė fund tė qershorit. "Mendoj se forma e re e misionit po bėhet gjithnjė e mė e dukshme. Por, ėshtė njė ēėshtje, e cila nuk ėshtė zgjidhur ende - pėrgjegjėsitė e Kombeve tė Bashkuara mbi sundimin e ligjit dhe si do tė ndėrlidhen ato me atė ēfarė do tė bėjė misioni EULEX", tha Ryker nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė. Nė lidhje me sundimin e ligjit, Ryker shtoi se nė Nju Jork dhe nė Bruksel janė duke punuar mbi kėtė ēėshtje dhe se njė zgjidhje mund tė arrihet qė tė mos ketė "dyfishim misionesh". "Nė parim ne nuk duam dyfishim misionesh, nuk duam tė dyfishohemi me atė qė tė tjerėt janė tė gatshėm dhe kanė vullnet pėr tė bėrė. Njė gjė e kėtillė nuk do tė ishte e ndershme as pėr taksapaguesit ndėrkombėtarė". Lidhur me spekulimet se misioni i ardhshėm i UNMIK ut do tė jetė i pranishėm vetėm nė veri, Ryker tha se nė sektorin e sundimit tė ligjit nuk duhet tė ketė ndarje tė punės nė baza gjeografike, etnike apo funksionale. Ryker ritheksoi se zgjedhjet lokale tė Serbisė nė Kosovė janė tė paligjshme dhe se rezultatet e tyre nuk do tė kenė asnjė bazė ligjore nė Kosovė. Ai tha se emėrimet qė ka bėrė nė disa komuna, pėrfaqėsuesve serbė u skadon afati mė 18 qershor dhe tani do tė mendojė "ose pėr zgjatjen e vendimit ekzekutiv, i cili ka mundėsuar kėto emėrime ose pėr njė mekanizėm tjetėr", me organizmin e zgjedhjeve. I pyetur nėse do tė mbetet shef i misionit tė rikonfiguruar tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė pas 15 qershorit, Ryker iu shmang pėrgjigjes direkte, duke thėnė se "kjo ėshtė njė ēėshtje qė duhet tė pėrcaktohet", por tha se do tė ketė njė "ndarje logjike dikur", por nuk mund ta thotė se kur do tė ndodhė njė gjė e kėtillė.

SHBA-tė do tė vazhdojnė tė mbėshtesin sovranitetin e plotė tė Kosovės, tha Di Karlo

Prishtinė, 23 maj Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė vazhdojnė tė mbėshtesin sovranitetin e plotė tė Kosovės, ka thėnė ndihmėssekretarja amerikane e Shtetit Rozmari Di Karlo gjatė takimit qė pati dje nė Prishtinė me Presidentin e Kosovės Fatmir Sejdiun dhe Kryeministrin Hashim Thaēi. Ajo ka premtuar se SHBA ja do tė ndihmojė edhe nė zhvillimin ekonomik dhe demokratik tė Kosovės. Di Karlo ka pėrgėzuar kosovarėt pėr pavarėsinė, tė arriturat pas saj dhe pėr rrespektimin e tė drejtave tė komuniteteve. Pas takimit qė ka pasur dje pasdite me krerėt e shtetit Di Karlo theksuar edhe njėherė se pavarėsia e Kosovės ėshtė e pakthyeshme, ndėrsa 15 qershorin e cilėsoi si datė tė rėndėsishme pėr Kosovėn pasi institucionet vendore do t'i marrin pėrgjegjėsitė qė u garantohen me Kushtetutėn e Kosovės. Ndėrkaq duke folur pėr rolin e EULEX it, Di Karlo ka thėnė se OKB ja do tė jetė nė Kosovė, por sipas saj ende ėshtė duke u diskutuar pėr rolin qė ajo do tė ketė. "Ju e dini se misioni planifikues evropian ndodhet nė terren. Piter Fejt ėshtė kėtu dhe ėshtė duke punuar. SHBA ėshtė duke negociuar pėr participimin e saj nė misionin evropian. Kombet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė kenė rolin e tyre nė Kosovė, por se ēfarė do tė jetė roli i tyre, varet nga diskutimet qė janė duke u zhvilluar", ka thėnė Rozmari Di Karlo. Diplomatja amerikane ka shtuar se Organizata e Kombeve tė Bashkuara do tė jetė prezente nė Kosovėl, por ende nuk dihet se cili do tė jetė roli i saj. Nga ana tjetėr, Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu e cilėsoi vizitėn e zonjės Di Karlo si shprehje tė vazhdimit tė mbėshtetjes sė fuqishme tė Shteteve tė Bashkuara pėr tė ardhmen e Kosovės dhe tė popullit tė saj. Ai tha se SHBA tė mbėshtesin nė vazhdimėsi zhvillimin e Republikės sė Kosovės nė mėnyrė qė Kosova sė shpejti tė integrohet nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO. Presidenti Sejdiu ka nėnvizuar se pas 15 qershorit institucionet e vendit do tė marrin nė duarė udhėheqjen sė bashku me prezencėn e re civile ndėrkombėtare. "Do tė punojmė nė veēanti nė implementimin e projektit tė Ahtisarit pėr tė cilin ne jemi zotuar se do ta bėjmė", ka thėnė Presidenti Sejdiu. Ai ka shtuar se i ka dhėnė zonjės Di Karlo garancitė e institucioneve kosovare se do tė vazhdojnė kėtė qasje pėr ndėrtimin e shtetit dhe respektimin e tė drejtave tė komuniteteve.

Republika e Ēekisė vendosi marrėdhėnie diplomatike me Republikėn e Kosovės

Prishtinė, 23 maj - Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu, priti dje pasdite znj. Janina Herbickova, shefe e Zyrės Ēeke nė Prishtinė, e cila ia dorėzoi Presidentit letrėn e z. Karel Shvarcenberg, ministėr i Punėve tė Jashtme i Republikės sė Ēekisė, nėpėrmjet sė cilės ai njofton se Ēekia ka vendosur ta njohė Republikėn e Kosovės. Nė kėtė letėr Ministri i Punėve tė Jashtme i Republikės Ēeke, Karel Shvarcemberg shkruan se Republika Ēeke, duke marrė pėr bazė Deklaratėn e Pavarėsisė sė Kosovės tė datės 17 shkurt 2008, ka vendosur qė nė interes tė zhvillimit dhe forcimit tė marrėdhėnieve midis Republikės Ēeke dhe Republikės sė Kosovės, tė pranojė propozimin mbi vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Republikėn e Kosovės nė pėrputhshmėri me parimet e Konventės sė Vjenės mbi Marrėdhėniet Diplomatike (1961). "Me kėtė letėr, marrėdhėniet diplomatike midis Republikės Ēeke dhe Republikės sė Kosovės vendosen sot, nė datėn e pranimit tuaj tė kėsaj letre. Detajet e tjera tė vendosjes sė kėtyre marrėdhėnieve do tė diskutohetn midis Ministrive tė Punėve tė Jashtme tė tė dy vendeve tona", thuhet nė letrėn e shefit tė diplomacsiė ēeke dėrguar Presidentit tė Republikės sė Kosovės.

Lona
23-05-08, 13:24
Nė pėrleshjet nė Rripin e Gazės, vriten 3 militantė tė Hamasit

Gaza, 23 maj - Trupat izraelite kanė vrarė sot (e premte) tre militantė tė Hamasit nė pėrleshjet nė jug tė Rripit tė Gazės, kanė bėrė tė ditur punonjėsit mjekėsorė palestinezė, njofton Rojter. Pėrleshjet e ashpra shpėrthyen para agimit nė lindje tė qytetit Rafah, kur trupat izraelite ndėrhynė nė zonėn e quajtur Sufa, territor i kontrolluar nga Hamasi. Nė kėto pėrleshje ėshtė plagosur lehtė njė ushtar izraelit. Gjatė kėtij operacioni ushtarėt izraelitė kanė arrestuar rreth 30 palestinezė.

Nga njė sulm vetėvrasės me bombė nė Afganistan, vriten 4 ushtarė afganė dhe njė fėmijė

Kabul, 23 maj - Njė sulmues vetėvrasės me bombė ka hedhur veten nė erė mė njė shpėrthim nė lindje tė Afganistanit, ku janė vrarė katėr ushtarė afganė dhe njė fėmijė, kanė bėrė tė ditur zyrtarėt qeveritarė, njofton BBCVorld. Nė kėtė sulm, qė ndodhi nė provincėn Kost, janė plagosur edhe katėr ushtarė tė tjerė

Vlerėsime tė matura pėr zgjedhjet nė Gjeorgji

Tbilisi, 23 maj - Vėzhguesit ndėrkombėtarė thanė se zgjedhjet parlamentare nė Gjeorgji ishin "tė pabarabarta dhe jo komplete", me gjithė progresin e shėnuar krahasuar me zgjedhjet presidenciale nė janar. Shefi i misionit vėzhgues tė OSBE sė, Zhoao Saoresh tha se "problemet dhe shumė punė mbesin", lidhur me procesin zgjedhor nė Gjeorgji. Ai tha se qeveria nė mėnyrė tė njėanshme e ka ndryshuar sistemin zgjedhor, pak para zgjedhjeve dhe kjo nga opozita ėshtė konsideruar favorizuese pėr partinė nė pushtet. Ndėrkaq, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės thanė se ėshtė shėnuar progres krahasuar me votimet pėr president. "Presim rezultatet dhe po shqyrtojmė mundėsitė qė tė punojmė me qeverinė e re, posa ajo tė formohet", tha zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit Tom Keisi.

Lona
23-05-08, 15:13
Arabia Saudite do tė njohė sė shpejti pavarėsinė e Kosovės

Tiranė, 23 maj - Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, vlerėsoi prononcimin e Arabisė Saudite se do tė njohė sė shpejti pavarėsinė e Kosovės, - u tha gjatė njė takimi me ambasadorin e Arabisė Saudite, Abdullah Abdulaziz al Abdulkarim, i cili sot nė Tiranė paraqiti Letrat Kredenciale. Kreu i shtetit shqiptar me kėtė rast foli pėr situatėn nė rajon dhe rolin moderues e tė rėndėsishėm tė faktorit shqiptar. Topi theksoi se pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe njohjes sė saj si njė shtet i lirė, sovran dhe demokratik nga njė numėr gjithnjė e nė rritje vendesh anembanė botės, Ballkani ėshtė projektuar drejt integrimit tė familjen e madhe europiane dhe strukturat euro atlantike. Nga ana e tij, Ambasadori i Arabisė Saudite, theksoi angazhimin e tij maksimal nė shėrbim tė zhvillimit tė marrėdhėnieve bilaterale mes Shqipėrisė dhe vendit tė tij.

Sejdiu: Franca dhe institucionet e Kosovės do tė angazhohen pėr lobim tė pėrbashkėt pėr njohjen e pavarėsisė

Prishtinė, 23 maj - Presidenti i Republikės priti sot drejtorin pėrgjegjės pėr Ballkanin Perėndimor, Eduard Baslay nė Ministrinė e Punėve tė Jaahtme tė Francės. Nė fokus tė bisedės ishin zhvillimet e mėtejshme tė proceseve tė ekonomisė dhe qėndrueshmėrisė funksionale tė institucioneve tė Kosovės. Gjithashtu u bisedua edhe pėr periudhėn e tranzicionit, pėr proceset e pėrfundimit tė mandatit tė UNMIK ut, dhe tranzicionin normal tė prezencės civile (EULEX) nė Kosovė, pėr prezencėn simbolike qė parasheh ende pėr sa ėshtė nė fuqi Rezoluta 1244, e cila nė proces do ta ketė edhe kohėn e skadimit normal, me mbėshtetje plus qė do t'i jepet Kosovės. Presidenti Sejdiu tha pas takimit se Franca dhe institucionet e Kosovės do tė angazhohen pėr lobim tė pėrbashkėt pėr njohjen e pavarėsisė edhe nga vendet e tjera, dhe nxitjen paralele pėr integrimet euro atlantike. Ndėrsa, Eduard Baslay, drejtor pėrgjegjės pėr Ballkanin nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme tė Francės, pasi qė e pėrgėzoi Presidentin Sejdiu pėr hapat e ndėrmarrė nė kohėn e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, nė njė ambient plotėsisht paqėsor, theksoi se Franca do tė ndihmojė Kosovėn nė rrugėn e saj tė ndėrtimit tė njė shoqėrie demokratike dhe multietnike, siē e parasheh edhe Kushtetuta e Kosovės.

Rusia dhe Kina thellojnė bashkėpunimin

Pekin, 23 maj Presidenti i Rusisė, Dmitri Medvedev, e filloi vizitėn dy ditore nė Kinė me takimin me presidentin kinez Hu Xhintao. Ata pritet tė nėnshkruajnė njė varg marrėveshjesh. Kreu i agjencisė bėrthamore ruse, Sergei Kirjenko, tha se Rusia do tė nėnshkruajė njė marrėveshje nė vlerė prej 1 miliardė dollarė me Kinėn pėr bashkėpunim nė ndėrtimin e njė reaktori bėrthamor. Kirjenko merr pjesė nė delegacionin, qė shoqėron presidentin rus. Para vizitės, Medvedev e cilėsoi Pekinin si njė nga partnerėt mė tė rėndėsishėm tė politikės sė jashtme. Ai gjithashtu tha se dy vendet janė afėr marrėveshjes mbi planet pėr zgjerimin e naftėpėrēuesit rus nė brendi tė territorit kinez. Kjo ėshtė vizita e parė e Medvedevit jashtė vendit, qė kur trashėgoi presidentin Vladimir Putin.

Ekzekutohen dy shqiptarė nė Athinė

Mbrėmė rreth orės 23, Athina ėshtė terrorizuar nga breshėritė e kallashnikovit, prej tė cilėve humbėn jetėn 2 shqiptarė dhe njė rumun. Sipas burimeve tė policisė helene, tre personat e vrarė ndodheshin nė njė bar, kur njė makinė e mbėrritur aty pranė ka shkrehur armėn automatike duke i lėnė tė vdekur.

Policia e konsideron ngjarjen si njė larje hesapesh mes grupesh rivale. Ndėrkaq, ėshtė mėsuar emri i vetėm njė prej viktimave, 24 vjeēarit, F.L nga Mirdita, ndėrsa pėr shtetasin tjetėr nuk dihet ende asgjė.

Lajmit i ėshtė bėrė njė jehonė e madhe nė mediat greke./gazetastart/

Lona
23-05-08, 15:21
Nė Indi lindi njė vajzė me dy fytyra
Njė vajzė me dy fytyra lindi tė hėnėn nė Indinė perėndimore. Familja e saj dhe banorėt e asaj ane besojnė se ėshtė reinkarmim i zotit. Banorėt e qytezės Dehlija, ku dhe ka lindur kjo vajzė kėndojnė dhe vallėzojnė duke i dhėnė para foshnjė dhe duke kėrkuar prej saj bekimin e perėndisė, pasi qė besojnė se ajo ėshtė shenjtore. Nė ndėrkohė cirku i qytezės ka kėrkuar qė ta blejė beben, por prindėrit e kanė mbajtur atė pėr vete. Foshnja ėshtė nė gjendje tė mirė shėndetėsore, ndėrsa familja e saj shpreson se shteti indian do tė ndihmojė nė kurimin e fėmijės sė tyre.


Tani pėr tani gjithēka zhvillohet prapa kuintave. Mirėpo nė Qershor nė samitin evropian ku do tė pėrmbyllet kryesimi slloven me BE-nė do tė jemi dėshmitarė tė pazarllėqeve tė para tė cilat duhet t’ia sjellin BE-sė presidentin e parė dhe ministrin e parė tė punėve ėt jashtme.
Sipas Marrėveshjes sė Lisbonės, dy funksionarėt e rinj tė lartė tė BE-sė duhet ėt fillojnė me punė mė 1 Janar tė vitit 2009. BE do tė duhet tė plotėsojė edhe dy vende pune prestigjioze pas zgjedhjeve evropiane tė cilat veēmė janė caktuar nė qershor tė vitit tė ardhshėm – kryetarė tė Komisionit Evropian dhe kryetarė tė Parlamentit Evropian.
Katėr funksione, plotėsimi i tė cilave duhet tė jetė rezultat i balancit tė komplikuar mes anėtarėve tė vjetra dhe anėtareve tė reja, mes grupeve politike, mes femrave dhe meshkujve, mes vendeve tė mėdha dhe tė vogla, mes vendeve jugore, veriore, perėndimore dhe lindore... Formula nuk ėshtė e lehtė. Pėr kėtė shkak, kryesimi i ardhshėm francez tashmė intensivisht punon me partnerėt nė kėrkim tė personaliteteve tė reja tė BE-sė. Nikolla Sarkozi ėshtė i vendosur qė kėtė dosje ta mbyllė nė samitin e dhjetorit tė BE-sė, kurse pėr kėtė ka pėrkrahje edhe nga Berlini dhe Londra.
Duket se Hoze Manuel Baroso sipas tė gjitha gjasave do tė mbetet nė postin aktual si kryetar i KE-sė. Kėto llogari munden t’i probelmatizojnė votuesit nė zgjedhjet evropiane nėse shumica e Evropianėve votojnė pėr socialistėt. Marrėveshja e Lisbonės kėrkon qė shefi i ekzekutivit tė jetė nga radhėt e grupit politik fitues, kurse Baroso ėshtė djathtist portugez.
Sipas kėsaj marrėveshje presidenti i BE-sė (emri zyrtar i postit do tė jetė Kryetarė i Kėshillit tė ministrave)dhe Ministri i Punėve tė Jashtme patjetėr duhet tė zgjidhen sipas baraspeshės politike dhe gjeografike. Nėse kryetari i KE-sė mbetet Baroso, djathtist nga njė vend i vogėl jugor, kjo do tė thotė se dy tė tjerėt patjetėr duhet tė jenė nga dy grupimet tjera politike, socialistėt dhe liberalėt. Dhe tė jenė njėri nga ndonjė vend mė i madh kurse tjetri nga ndonjė vend verior.
Sipas formulės, favorit pėr postin e presidentit u bė kryeministri aktual danez Anders Fog Rasmusen, liberal. Sipas kėsaj logjike, spekulimet diplomatike nė Berlin dhe Londėr, postin e ministror nė BE ia ndanė shefit aktual tė diplomacisė franceze, socialistit Bernard Kushner. Praktikisht kjo ėshtė hera e parė qė nė opinion tė paraqitet emėr tjetėr pėrveē emrit tė Havier Solanės, i cili nė konstelacion tė kėtillė i ka tė gjitha gjasat tė mbete ministėr i Punėve tė Jashtme , por kėsaj radhe me vulė zyrtare nga Marrėveshja e Lisbonės.
Favoritė presidencial ka shumė. Emra tė njohur qarkullojnė pėr postin e presidentit ėt p parė evropian, nėse danezi Rasmunsen vendosė tė mbetet kryeministėr nė vendin e tij, ku para tre muajve fitoi mandatin e tretė.
Favorit i dytė ėshtė kryeministri i deritanishėm irlandez Berti Ahern, i njohur pėr aftėsitė negociatore nė kontestet iralndezo – britanike. Problemi mė i madh mundet tė jetė referendumi pėr Marrėveshjen e Lisbonės tė cilin Irlanda sė shpejti do ta organizojė dhe i cili shumė lehtė mundet tė jetė negativ. Kjo nuk do ta ndalė hyrjen nė fuqi tė Marrėveshjes nė BE, por mundet tė jetė pengesė serioze pėr ambiciet presidenciale tė Ahmernit.
Emri i “ujkut tė vjetėr evropian” , djathtistit Zhan Klod – Junker rregullisht paraqitet nė kreun e listės presidenciale. Kryeministri i Luksemburgut qė nga viti 1992 ėshtė nė plan tė parė tė skenės evropiane dhe tani pėr tani ndoshta ėshtė i vetmi i cili zyrtarisht ka deklaruar se i pėlqen posti. Megjithatė idetė e tij eurofederaliste nuk do t’i sjellin pėrkrahje britanike, qė mundet tė jetė hendikep.
Polonia ėshtė vendi i vetėm nga vendet e reja anėtare e cila ka kandidat tė vetin. Ai ėshtė ish shefi i shtetit Aleksandar Kvashnjevski, i cili i cili me siguri do ta fitojė pėrkrahjen e vendeve tė reja anėtare. Nė favor tė tij ėshtė edhe orientimi i tij i majtė qė do tė jetė e rėndėsishme nėse Baroso mbetet nė kreun e KE-sė.
Befasi erdhi nga gjinia mė e bukur. Angela Merkel grumbullon gjithnjė e mė tepėr pėrkrahje nga vendet anėtare edhe pse deri tani nuk ėshtė deklaruar si kandidate. Diplomatėt thonė se kancelaria me siguri do ta marrė postin nė rast se shprehė njė dėshirė tė atillė. Jo vetėm pėr shkak tė asaj qė ėshtė femėr, por para sė gjithash pėr shkak tė orientimit tė sajė proevropian dhe ndikimit qė e ka nė BE.
Edhe emri i Toni Blerit shpeshherė u pėrmend pėr kėtė post. Mirėpo, u ngrenė shumė zėra kundėr kryeministrit britanik pėr shkak se Britania e Madhe mbeti jashtė Shengen Zonės dhe Eurozonės. Nė marrėveshjen e re tė Lisbonės, Londra arriti tė mbetet jashtė politikės sė pėrbashkėt tė BE-sė pėr punė tė brendshme, harmonizimit tė tatimeve kurse e kundėrshtoi edhe miratimin e Deklaratės pėr tė drejtat fundamentale. Pėr shumicėn kjo ėshtė mė shumė se e mjaftueshme qė Bleri tė qėndrojė anash prej BE-sė. Me kėtė lista nuk ėshtė mbyllur. Nė listė munden tė shihen edhe emrat e ish kryeministrit socialist spanjoll Felipe Gonzales, liberali belg Gi Verhofshtat ose austriaku Volfgann Shisel. Nderi pėr tė qenė presidenti i parė evropian do t’i takojė atij qė do tė mundet tė lavdėrohet me balanc mė tė mirė politiko – gjeografik.

uliksi31
29-05-08, 08:58
Ish-Zėdhėnėsi i Shtėpisė sė Bardhė kritikon Presidentin Bush pėr luftėn nė Irak

28-05-2008

Ish-zėdhėnėsi i presidentit amerikan Xhorxh Bush thotė se presidenti ka bėrė fushatė propagandistike me qėllim qė tė manipulonte burimet e opinionit publik pėr tė bindur popullin amerikan lidhur me luftėn nė Irak. Nė librin prej 341 faqesh Skot Meklellėn, ish sekretari i shtypit nė Shtėpinė e Bardhė shkruan se presidenti Bush nuk ishte i hapur dhe i sinqertė pėr ēėshtjen e Irakut. Libri do tė hidhet nė treg javėn e ardhshme dhe titullohet “Ēfarė ndodhi: Brenda Shtėpisė sė Bardhė tė Presidentit Bush dhe Kulturės Mashtruese tė Uashingtonit”.
Skot Meklellėn thotė se gjatė tre viteve tė punės sė tij si sekretar shtypi nė Shtėpinė e Bardhė mbrojtja e tij pėr presidentin ka qenė e sinqertė.
“Presidenti ka thėnė se askush nuk do ta kryejė kėtė punė me sukses mė shumė se ai”, shprehej ai nė njė konferencė shtypi kur ishte zėdhėnės.
Por tani zoti Meklellėn thotė se disa komente nuk kanė qenė tė bazuara nė informacione tė sakta. Pёr luftėn nė Irak, ish sekretari i shtypit thotė se ajo ishte njė gafė strategjike dhe gabim i madh. Por zoti Meklellėn thotė se gabimi mė i madh nė administratėn e presidentit Bush ishte vendimi pėr tė lėnė pas sinqeritetin dhe ndershmėrinė pikėrisht nė kohėn kur kėto cilėsi ishin mė tė nevojshme. Ai thotė se administrata ka pėrdorur propagandėn pėr ta shitur luftėn.
Zoti Meklellėn thotė se arsyeja kryesore qė e shtyu tė shkruante librin ishte zbulimi i emrit tė agjentes sė CIA-s Valeri Plejm, ku ai doli nė mbrojtje tė Karl Rove, kėshilltarit mė tė lartė tė presidentit dhe Skuter Libit, shefit tė stafit tė zv/presidentit Dik Ēeni.
Zoti Meklellėn thotė se kur fjalėt e tij u pėrgėnjeshtruan ai u detyrua qė pėr shkak tė detyrės sė tij dhe besnikėrisė ndaj presidentit tė mos komentonte. Tani ai thotė se ishte gėnjyer nga zoti Rove dhe zoti Libi. Zoti Meklellan e quan zotin Rove si njė operativ qė vė pėrfitimet politike para interesave kombėtare. Por mbrėmė, zoti Rove iu pėrgjigj komenteve tė zotit Meklellan.
“Kėto nuk mė duken si komentet e Skot Meklellėnit qė kam njohur unė, por si komentet e njė majtisti. Nėse ka pasur dilema morale, atėherė ai duhet tė kishte folur”.
VOA

Lona
29-05-08, 11:24
Britania mbėshtet pėrpjekjet pėr realizimin e mandatit tė misionit tė BE-sė nė Kosovė

Kombet e Bashkuara, 29 maj - Ambasadori britanik nė OKB Xhon Sauers ka deklaruar se i takon Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB, Ban Ki Mun, qė tė vendosė pėr riorganizimin e ardhshėm tė misionit civil tė KB nė Kosovė, ndėrsa Britania e Madhe mbėshtet pėrpjekjet pėr realizimin e mandatit tė misionit tė BE-sė nė Kosovė, tė paraparė me Planin e Ahtisarit. "Nga perspektiva e KB, rezoluta 1244 mbetet nė fuqi dhe prezenca ndėrkombėtare do tė bjerė nėn kornizėn e gjerė juridike tė rezolutės 1244. Por sa i takon prezencės sė riorganizuar tė KB nė Kosovė, e cila do tė rezultojė nga ajo, i takon Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė KB qė tė vendosė", u ka thėnė Sauers gazetarėve nė selinė e KB nė Nju Jork. Ai ka shtuar se Britania do tė vazhdojė tė mbėshtesė pėrpjekjet pėr transferimin e kompetencave nga KB nė misionin e BE-sė nė Kosovė.

Ban Ki Mun nga Skeferi mori nė dijeni shqetėsimin e NAT0-s pėr Kosovėn, tha zėdhėnėsi i OKB-sė

Nju Jork, 29 maj - Duke komentuar takimin e krerėve tė OKB-sė dhe tė NAT0-s Ban Ki Mun dhe Jap de Hop Skefer, zėdhėnėsi i organizatės botėrore, Brendon Varma, tha se ky ka qenė njė takim privat, detajet e tė cilit nuk janė pėr publik. "Ban Ki Mun mori nė dijeni shqetėsimin e NAT0-s, ndėrsa nga ana e tij Skeferit ia pėrcolli vizionin e vet tė zhvillimit tė mėtejshėm tė ngjarjeve". I lutur nga BBC qė tė sqarojė atė vizion, Brendon Varma tha: "Nuk mund tė them shumė nga ajo. Do tė rikujtoj se Kombet e Bashkuara janė prezente nė Kosovė qė nga fundi i viteve tė nėntėdhjetė dhe nė pėrputhje me rezolutėn 1244 atje do tė mbetemi gjithnjė derisa Kėshilli i Sigurimit nuk vendos ndryshe", tha Varma. Duke komentar njė deklaratė tė shefit tė UNMIK-ut Joakim Ryker dhėnė AP se Eulex me gjasė dė tė jetė nėn ombrellėn e UNMIK-ut, zėdhėnėsi i Kombeve tė Bashkuara tha se "pėrfaqėsuesi ynė ka paraqitur mendimin personal, analizėn e tij pėr zhvillimet e mundshme tė ngjarjeve dhe ka folur pėr njė skenar hipotetik qė mund tė ndodhė nė tė ardhmen", tha Varma.

Ban e Skefer biseduan pėr rolin nė Kosovė

Nju Jork, 29 maj - Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Moon dhe kreu i NATO s Jap de Hop Skefer janė fokusuar rreth zhvillimeve nė Kosovė gjatė takimit tė mbrėmshėm nė Nju Jork. Sipas Kombeve tė Bashkuara Ban i ka shprehur vizionin e tij shefit tė NATO s dhe ka dėgjuar shqetėsimet e Aleancės. Pėrfaqėsuesit e dy organizatave shkėmbyen mendime dhe pėr rreziqet qė gjenden pėrpara Kosovės. Para takimit tė Nju Jorkut zėdhėnėsi i NATO s Xhems Apaturai theksoi se trupave tė NATO s nuk mund t'u lihen mbi supe detyrat e policisė nė Kosovė. "Ne nuk duam qė KFOR i tė jetė nė pozitė qė tė pėrgjigjet i pari. Ai nuk ėshtė forcė policore dhe nuk duhet tė jetė nė pozicion tė tillė", tha zėdhėnėsi Apaturai. "Ne mundemi dhe do tu kėrkojmė organizatave tjera qė ta luajnė atė rol", tha ai.

Hiqet monarkia nė Nepal pas 240 vjetėsh

Katmandu, 29 maj Nė shtetin e Himalajave Nepal, pas rreth 240 vjetėsh ėshtė hequr monarkia. Asambleja kushtetuese e shpalli thuajse njėzėri vendin republikė. Nė vendim i jepet mbretit Gyanendra 15 ditė kohė, pėr tu larguar nga pallatii i tij nė Katmandu. Konsiderohet e sigurt, qė qeveria provizore do tė drejtohet nga maoistėt, tė cilėt kanė dalė nga zgjedhja e asamblesė kushtetuese si partia mė e fortė. Megjithatė, ata nuk kanė shumicėn absolute. Deri nė vitin 2006, maoistėt kanė luftuar me armė kundėr monarkisė. Nė konflikt u vranė mė shumė se 13 mijė njerėz.

Nė Suedi hapet Konferenca ndėrkombėtare pėr Irakun

Stokholm, 29 maj Delegatė nga mbi 100 vende dhe organizata takohen sot nė Suedi pėr tė diskutuar rindėrtimin dhe zhvillimin e Irakut. Kryeministri irakian Nuri al Maliki tha se vendi i tij dėshiron qė tė hapen ambasadat e huaja nė Bagdad dhe tė pezullohet borxhi i kohės sė Sadam Huseinit. Iraku ka sė paku 67 miliardė dollarė borxhe, kryesisht ndaj Arabisė Saudite, Emirateve tė Bashkuara Arabe, Kuvajtit dhe Katarit. Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs i ka bėrė thirrje bashkėsisė ndėrkombėtare tė mbėshtesin rindėrtimin e Irakut. Ajo u shpreh se Iraku tashmė ka njė sistem "plotėsisht funksional".

Shtėpia e Bardhė mohon akuzat e ish zėdhėnėsit Mėklllellen

Uashington, 29 maj Shtėpia e Bardhė ka hedhur poshtė akuzat nga ish zėdhėnėsi i presidentit amerikan, se administrata Bush ka pėrdorur propagandė zhgėnjyese pėr tė bindur popullsinė amerikane se lufta kundėr Irakut ishte e nevojshme. Zėdhėnėsja aktuale e Shtėpisė sė Bardhė, Dana Perion tha se Mėklllellen ėshtė vetėm njė ish punonjės "i pakėnaqur". Mėklllellen ka botuar sė fundi njė libėr ku e cilėson luftėn nė Irak si tė panevojshme.

Lona
30-05-08, 12:32
NATO mund tė mbetet edhe 5 vjet nė Kosovė, thotė Kryeministri slloven

Paris, 30 maj Bashkimi Evropian pret qė NATO ja tė qėndrojė nė Kosovė edhe gjatė pesė vjetėve tė ardhshme krah misionit policor tė Bashkimit Evropian, qė pritet tė vendoset nė muajt e ardhshėm. "Me siguri do tė ketė reduktim gradual tė trupave, por NATO ja do tė mbetet nė Kosovė gjatė tre, katėr ose pesė vjetėve tė ardhshėm", tha Kryeministri i Sllovenisė Janez Jansha, vendi i tė cilit kryeson me Bashkimin Evropian. Nė njė intervistė pėr televizionin France 24, Kryeministri slloven shfaqi mendimin se misioni i EULEX it do tė vendoset nė Kosovė gjatė kėtij viti. "Mendoj se tė gjithė e shohin se ky ėshtė njė proces qė nuk mund tė ketė kthim prapa", ka thėnė Jansha. Ndėrkohė pėr EULEX in dhe UNMIK un diskutojnė nė Stokholm edhe Sekretari i Pėrgjithshėm i OKB sė, Ban Ki Mun dhe pėrfaqėsuesi i lartė i BE sė pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana.

Objektiv kryesor i Qeverisė gjermane ėshtė pjesėmarrja e trupave ndėrkombėtare nė Kosovė

Berlin, 30 maj - Nė Bundestagun gjerman u debatua pėr zgjatjen e misionit tė ushtarėve gjermanė nė Kosovė. Ministri i jashtėm Frank Valter Shtajnmajer u bėri thirrje deputetėve pėr zgjatjen e mandatit edhe pėr njė vit. "Qeveria nė Prishtinė dėshiron vazhdimin e KFOR it, Natoja ėshtė e gatshme ta vazhdojė angazhimin e saj, ne jemi tė njė mendimi me partnerėt, qė KFOR i do tė marrė pjesė edhe nė ndėrtimin e strukturave tė sigurisė, nė mėnyrė qė Kosova me kalimin e kohės tė jetė vetė nė gjendje qė tė pėrgjigjet vetė pėr detyrat e saj nė fushėn e sigurisė. Prandaj unė shpresoj qė zgjatja e mandatit tė KFOR it nė Bundestagun gjerman tė ketė njė mbėshtetje tė gjerė.", tha Shtajnmajer gjatė paraqitjes sė kėrkesės sė qeverisė sė tij nė Parlament. Kėrkesės sė Shtajnmajerit iu bashkangjit dhe ministri i mbrojtjes Franc Jozef Jung. Deputetė tė opozitės qė e morėn fjalėn kritikuan gjendjen aktuale nė Kosovė pas shpalljes sė pavarėsisė. Kėrkesa e qeverisė megjithatė pritet tė miratohet mbas njė debati tė dytė nė Parlament, pasi tė jetė shqyrtuar nė komisionet pėrkatėse. Krahas ēėshjes sė KFOR it temė debati ishte edhe misioni civil EULEX, shfuqizimi i kompetencave tė UNMIK ut dhe pasqyrimi i gjendjes sė tanishme qeverisėse nė Kosovė pas pavarėsisė sė saj.

Rupel: Tėrėsia e Kosovės, vijė qė s'mund tė kapėrcehet

Lubjanė, 30 maj - Tėrėsia territoriale e Kosovės ėshtė vija mbi tė cilėn nuk mund tė kapėrcehet, ka deklaruar ministri i Jashtėm i Sllovenisė, Dimitrij Rupel, nė takimin me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara Ban Ki Moon. Sipas njė njoftimi tė presidencės sė radhės sė BE sė, Rupel dhe Ban kanė biseduar pėr detyrat qė i presin Kombet e Bashkuara dhe Bashkimin Evropian para dhe pas hyrjes nė fuqi tė kushtetutės sė Kosovės nė 15 qershor. Gjatė takimit nė Stokholm, Rupel i ka theksuar angazhimet e kryesuesit tė BE sė pėr stabilitetin nė rajon. "BE ėshtė e obliguar me vendimet dhe qėndrimet qė janė miratuar nė dhjetor 2007, si dhe me politikėn, e cila shumė herė ėshtė konfirmuar. Kėto janė vijat mbi tė cilat nuk mund tė kalohet, dhe mes tyre ėshtė edhe tėrėsia territoriale e Kosovės", ka thėnė Rupel.

Ballkani ėshtė njė nga zonat mė tė sigurta nė Evropė, vlerėsoi njė hulumtim i OKB sė

Nju Jork, 30 maj - Ballkani ėshtė njė nga rajonet mė tė sigurta tė Evropės. Ky ėshtė pėrfundimi i njė raport tė Zyrės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Drogat the Krimet. Edhe vetė ky raport thotė se ky konluzioni ėshtė pak i papritur sepse ky rajon pėr njė kohė tė gjatė ka qenė i njohur si vend i trazirave dhe i njė aktiviteti tė lartė kriminal, krahasuar me rajonet e tjera tė Evropės. Por organizata ka ardhur nė kėtė pėrfundim pas njė studimi tė shumėanshėm dhe krahasues. Raporti i quajtur "Krimi dhe Ndikimi i tij nė Rajonin e Ballkanit" u botua tė enjten nga Zyra e Drogės dhe Krimit pranė OKB sė. Rajoni i Ballkanit thotė ky raport ėshtė mė i sigurt se rajoni perendimor i Evropės. Antonio Maria Kosta, drejtori Ekzekutiv i Zyrės sė OKB sė pėr Drogat dhe Krimin, thotė se cikli i kriminalitetit nė rritje i shkaktuar nga trazirat politike qė kishin mbėrthyer rajonin e Ballkanit nė vitet 1990, tė cilat mundėsuan lulėzimin e krimit tė organizuar, tani ėshtė thyer. Por megjithėse rajoni ka shėnuar njė sukses tė dukshėm nė uljen e krimit dhe rritjen e sigurisė, raporti thekson se Ballkani ende ndeshet me probleme serioze. Njė nga problemet qė shihet si burim i krimit dhe dhunės ėshtė lidhja e biznesit me politikėn. Politika dhe biznesi, thuhet nė raport, duhet tė izolohen nga ndikimi i krimit dhe sidomos i krimit ekonomik. Shqipėria dhe Kosova, thuhet nė raport, kanė shėnuar njė sukses nė uljen e krimit, ngjashėm me vendet e tjera tė rajonit. Shqipėria pėr shembull ka shėnuar njė rėnie tė theksuar tė numrit tė vrasjeve nga viti 1998 deri nė vitin 2006. Por, njė fushė ku Shqipėria ka ngecur, ėshtė dhuna ndaj grave, e cila sipas raportit ėshtė mė e lartė se nė vendet e rajonit. Droga dhe trafiku i saj vazhdon tė jetė njė problem serioz. Bullgaria dhe Shqipėria, thuhet nė raport, janė vende ku kultivohet dhe eksportohet kanabisi. Trafiku i heroinės ėshtė njė ndėr trafiqet mė fitimprurėse dhe sipas disa studimeve tė fundit, 70 pėrqind e heroinės qė futet nė disa nga rajonet kyēe tė Evropės kontrollohet nga trafikantėt shqiptarė. Trafiku i heroinės nga shqiptarėt aktualisht konsiderohet si njė ndėr problemet kryesore tė krimit tė organizuar nė Evropė. Por raporti pranon se cilėsimi i trafikantėve si shqiptarė ėshtė i vėshtirė dhe i bazuar mė tepėr nė vlerėsime se sa nė fakte tė qarta, sepse ky pėrfundim ėshtė arritur bazuar nė numrin e atyre qė janė arrestuar dhe numrin e rasteve kur ėshtė kapur droga gjatė trafikimit. Nė kėto raste regjistrohet vetėm shtetėsia e trafikantėve dhe jo pėrkatėsia e tyre etnike. Nė rastet kur trafikantėt janė nga Maqedonia, apo pjesė tjera tė ish Jugosllavisė, ata regjistrohen vetėm me pėrkatėsinė shtetėrore. Pra vlerėsimi se 6 pėrqind tė tė arrestuarve nė lidhje me trafikim droge janė shqiptarė ėshtė i bazuar nė kėtė lloj qasjeje tė vlerėsimit. Megjithatė sipas raportit edhe trafiku i drogės nga shqiptarėt nė vitet e fundit ka shėnuar rėnie dhe kjo bazohet nė numrin nė rėnie tė atyre qė janė arrestuar pėr kėtė lloj trafiku. Trafiku i qėnieve njerėzore, e sidomos i femrave, zė njė vend veēantė nė kėtė raport. Ndėrsa Shqipėria dhe Moldovia nė vitet 1990 ishin burim kryesor i kėtij trafiku, kėtė vend tani e zėnė Rumania dhe Bullgaria. Pėr shembull 40 pėrqind e femrave tė trafikuara nė Itali gjatė viteve 1990 ishin shqiptare, nė vitin 2003 ky numėr ra nė 15 pėrqind ndėrsa nė vitin 2004 u ul nė vetėm 2 pėrqind. Arsyeja e kėsaj rėnieje, sipas raportit, nuk ėshtė e qartė, por aludohet se njė ndikim mund tė kenė pasur ndryshimet sociale dhe ndėrhyrjet shtetėrore. Njė ndėr krimet i cili jo vetėm qė nuk ka rėnė, por ka shėnuar rritje nė rajon, ėshtė korrupsioni dhe krimet ekonomike. Raporti citon njė raport tė organizatės Transparency International, ku thuhet se Shqipėria zė vendin mė tė lartė pėr ryshfet nga 57 vendet e analizuara. Mesatarja e vendeve tė Evropės Juglindore ėshtė 4, 5 herė mė i lartė se nė vendet e Evropės Perėndimore. Kosova dhe ēėshtja rreth statusit tė saj, thuhet nė raport, ka qenė burim i jostabilitetit nė katėr vende tė Evropės Juglindore dhe si rezultat njė raport i Bankės Botėrore vė nė listė Serbinė, Maqedoninė, Bosnjen dhe Shqipėrinė, si vende qė janė mė pak tė qėndrueshme se vendet e Afrikės nėn Sahariane. Mbledhja e fondeve gjatė luftės nė Kosovė ka pėrfshirė edhe trafikime tė tjera dhe lidhjet ndėrmjet krimit dhe politikės janė tė paqarta nė shumė fusha. Raporti vjen nė pėrfundim se megjithė rėnien e nivelit tė krimit ordiner dhe rėnies sė aktivitetit tė krimit tė organizuar, ndarja e paqartė ndėrmjet sferave tė interesit ndėrmjet politikės dhe ekonomisė me krimin vazhdon tė jetė njė ēėshtje e trashėguar nga paqėndrueshmėria e mėparshme. Hartuesit e raportit gjithashtu mendojnė se rritja e krimit tė organizuar nė Ballkan kishte qenė si rezultat i drejtpėrdrejtė i mungesės sė stabilitetit, por kjo situatė duket se po shėnon ndryshime, gjė qė shihet edhe nė disa nga pėrfundimet e raportit. Ndėrkohė qė rajoni stabilizohet dhe sigurohet njė shtet ligjor, mundėsia dhe prirja pėr t'u marrė me aktivitete krimanale duhet tė ulet, thekson raporti i OKB sė pėr Krimin dhe Drogat. (Z.A.)

Presidenti Topi u shpreh i pakėnaqur pėr vonesat e miratimit tė dekreteve tė tij nė parlament

Tiranė, 30 maj - Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, u shpreh mbrėmė i pakėnaqur nga vonesat e kalimit pėr miratimin nė Parlament tė dekreteve tė tij pėr emėrimin e 5 antarėve tė Gjykatės sė Lartė. Kryetarja e Parlamentit, Jozefina Topalli, ka kėrkuar verifikime nga organt e specializuara pėr figurat e 5 kandidatėve. Por, Presidenti Topi gjatė njė interviste nė televizionin Klan, tha se kjo ėshtė njė e drejtė ekskluzive e institucionit tė tij. Po dje, pėr kėtė ēėshtje zonja Topalliu sulmua ashpėr edhe nga kryetari i Partisė Socialiste, i cili e akuzoi pėr abuzim me detyrėn dhe shkelje tė kompetencave dhe kushtetutės. Por Kryetarja e Parlamentit u pėrgjigj se nuk kishte asnjė vonesė dhe nuk kishte bėrė asnjė shkelje. Edhe opozita ka sulmuar dje kryetaren e Parlamentit Jozefina Topalli pėr vonesat nė miratimin e dekreteve tė 5 anėtarėve tė gjykatės sė Lartė. Sipas kryetarit socialist Edi Rama, kėrkesa pėr verifikimin e figurave tė tyre nga ana e kryetares sė parlamentit ėshtė kapėrcim i kompetencave tė saj dhe abuzim me detyrėn duke parlajmėruar njė mocion per shkarkimin e saj. Sipas tij pakti pėr drejtėsinė nuk mund tė vazhdojė me shkelje tė kushtetutės. Por zonja Topalli ka reaguar duke deklaruar se nuk ka asnjė vonesė dhe se gjithshka ėshtė bėrė nė respekt tė kushtetutės dhe rregulloreve.

Lona
30-05-08, 12:33
Nga tėrmeti nė Islandė, lėndohen 30 vetė

Rejkjavik, 30 maj Njė tėrmet i fuqishėm, qė dje ka goditur Islandėn, u shkaktoi lėndime tė lehta rreth 30 njerėzve, si dhe dėmtoi disa rrugė dhe ndėrtesa. Shėrbimi Gjeologjik Amerikan tha se tėrmeti kishte fuqinė prej 6.2 shkallė tė Rihterit, ndėrsa epiqendra ishte rreth 50 km nga kryeqyteti Rejkjavik.

Pėrpjekje pėr lehtėsimin e krizės ushqimore

Karakas, 30 maj Ndėrsa Banka Botėrore ka njoftuar njė program 1,2 miliardė dollarėsh pėr tė ndihmuar vendet e varfra, qė po pėrballen me vėshtirėsi pėr shkak tė ēmimeve nė rritje tė ushqimeve dhe karburanteve, udhėheqėsit amerikano latinė janė mbledhur ta diskutojnė kėtė kėrcėnim. Pėrfaqėsues nga 26 vende latino amerikane dhe tė Karaibeve janė mbledhur nė Karakas tė Venezuelės pėr tė diskutuar njė politikė tė pėrbashkėt pėr ta pėrballuar kėtė problem. "Banka Botėrore sapo ka aprovuar njė fond prej 1,2 miliardė dollarėsh pėr ta ndihmuar bankėn qė tė pėrballojė mbėshtetjen e vendeve nė krizėn e ushqimeve, qė po ndodh tani," tha nė Uashington drejtorja menaxhuese e Bankės Botėrore Nikozi Okonjo Iveala. Paratė janė pjesė e njė programi qė do tė zbatohet shpejt pėr tė pėrballuar nevojat e menjėhershme nė krizėn globale tė ushqimeve.

Priten ndryshime klimatike nė SHBA nė dekadat e ardhshme

Uashington, 30 maj Njė raport shkencor i qeverisė amerikane bėn tė ditur se gjatė dekadave tė ardhshme nė Shtetet e Bashkuara do tė vihen re ndryshime mjaft tė mėdha klimatike, tė shkaktuara nė radhė tė parė nga aktivitetet e njeriut. Raporti arrin nė pėrfundimin se ngrohja e tokės do tė ketė njėndikim tė gjerė nė Shtetet e Bashkuara, jo vetėm se dimri do tė jetė i butė dhevera e nxehtė, por ndryshimet e klimės do tė ndikojnė tek reshjet, rezervat ujore, aktivitetet e uraganėve, nivelit tė detit, prodhimit bujqėsor, prodhimit tė energjisė, diversitetit biologjik dhe shėndetit tė njerėzve. Raporti, i shkruar nga Kėshilli Kombėtar i Presidentit Bush pėr Shkencėn dhe Teknologjinė, i ėshtė dėrguar Shtėpisė sė Bardhė dhe Kongresit. Nė raport theksohet se ndryshimet klimaterike janė njė fenomen i komplikuar, por arrin nė pėrfundimin se ?mbi klimėn ekziston njė influence e madhe njerėzore?. Nė veēanti, aktivitetet njerėzore qė prodhojnė dioksidin e karbonit, tė ashtuquajtura "efekti serė", shihet si dėmi kryesor.

Jana
30-05-08, 12:41
Finlanda ofron ndihmė financiare pėr Kosovėn
Zėvendėskryeministri i Finlandės, Jirki Katainen tha tė enjten nė Prishtinė se ky vend ėshtė i gatshėm qė financiarisht tė ndihmojė Kosovėn.
Pas takimit me presidentin Fatmir Sejdiu dhe zėvendės kryeministrin Hajredin Kuēi, ai shprehi gatishmėrinė pėr ndihmė nė lėmin e arsimit dhe sektorėve tjerė tė rėndėsishėm.

Katainen tha se Finlanda ėshtė e gatshme tė marrė pjesė nė konferencėn e donatorėve pėr Kosovėn.

Jana
30-05-08, 12:42
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0529074029873_m.jpg

MacShane: Populli i Kosovės tė evitojė ēdo provokim
Kosova ka njė periudhė tė vėshtirė pėrpara, por me rėndėsi ėshtė qė populli i saj tė mos bie pre e provokimeve dhe ta evitojė dhunėn, ka deklaruar nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė, ish-ministri britanik pėr Evropėn, Denis MacShane.
MacShane, po ashtu ka thėnė se ėshtė e rėndėsishme qė 41 shtete nga tėrė bota dhe shtetet mė tė rėndėsishme e kanė njohur tė drejtėn e Kosovės qė tė ekzistojė si shtet. Mirėpo ai gjithashtu ka vlerėsuar se, Kosova para vetes ka njė periudhė tė vėshtirė, pas deklarimit tė shtetėsisė dhe tani duhet ta ndėrtojė shtetin.

“Ajo qė duam tani - duam tė shohim Qeverinė e Kosovės me mė shumė autoritet, duam tė shohim sundimin e ligjit tė vendosur nga EULEX-i”, ka thėnė ai.

Sipas ish-ministrit britanik, UNMIK-u duhet qė seriozisht tė shqyrtojė, nėse duhet tė zvogėlojė operimet dhe praninė e tij nė Kosovė, sepse “pėrballė krejt logjikės dhe arsyeshmėrisė, serbėt dhe rusėt insistojnė qė Kosova mbetet pjesė e Serbisė, qė teknikisht theksohet nė Rezolutėn 1244”.

Megjithatė, sipas MacShane, realiteti nė terren ėshtė ngjashėm si ėshtė rasti me Malin i Zi, i cili ėshtė i pavarur, si Kroacia, Sllovenia, qė janė tė pavarura. “Tash edhe Kosova ėshtė e pavarur. Por, populli i Kosovės duhet tė evitojė ēfarėdo provokimi, sepse unė mendoj se do tė ketė provokime qė do tė pėrpiqen t’i mėrzisin kosovarėt, por ata duhet tė mos bien pre, meqė e kaluara e tyre ka qenė gjithmonė paqėsore dhe jo e dhunshme”, ka thėnė ai.

Jana
30-05-08, 12:48
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0530032927989_m.jpg

Steinmeier: Kosova ka perspektivė evropiane
Shumica e deputetėve nė Bundestagun gjerman kanė votuar pėr vazhdimin e mandatit tė trupave gjermane nė kuadėr tė KFOR-it nė Kosovė.
Tė martėn, qeveria e kancelares Angela Merkel vendosi qė mandati i trupave tė vazhdohet pėr njė vit.

"Qeveria nė Prishtinė dėshiron vazhdimin e pranisė sė KFOR-it, dhe NATO-ja ėshtė e gatshme pėr kėtė", tha ministri i Jashtėm, Frank Walter-Steinmeier, njofton Radio Evropa e Lirė.

Ai i pėrkujtoi deputetėt se Kosovėn deri tash e kanė njohur 20 vende tė Bashkimit Evropian, dhe shtoi se "Kosova dhe vendet tjera tė rajonit kanė perspektivė evropiane".

Lona
30-05-08, 12:59
Foleja e re e A-Kaedes

Duart e dėrmuara futen nė kazan njėra pas tjetrės. Copa mishi dashi, kocka pulash dhe tė brendshme lundrojnė nė sipėrfaqen e lėngut tė nxehtė. Pesė personat qė qėndrojnė rreth ushqimit falėnderojnė Zotin pėr ēdo kafshatė. Dhe ndėrkohė komentojnė vdekjen e tre personave qė u dėrguan pėr tė kėrkuar sekuestruesit e dy turistėve austriakė tė rrėmbyer mė 22 shkurt tė kėtij viti nė Tunizi dhe mė pas u transferuan nga kėto anė. Lajmin e morėn pasdite nga lajmet e radios. Tė pestė kryetarėt e familjes e dinė mirė se pėr kė po flasin. I kanė takuar me dhjetėra herė nė mes tė shkretėtirės ata "kasapė" fanatikė. Dhe i kanė furnizuar me ujė, sheqer, mish, miell dhe ushqime tė tjera.
Bėhet fjalė pėr kufirin e mbretėrisė sė re tė Al-Kaedas, zona nė tė cilėn mė parė ka qenė Sudani dhe Afganistani. Gjenerata e fundit e terroristėve po pėrhapet nė kėto zona tė rrethuara nga duna tė mėdha rėre. Disa kilometra nė veri ndodhet Timbuku, qyteti misterioz i Malit, i cili qė prej dhjetė shekujsh ka qenė vendi i takimit ndėrmjet Afrikės dhe pushtimeve arabe dhe prej disa muajsh ėshtė bėrė kufiri ndėrmjet tolerancės dhe fanatizmit. Atje tej, pas horizontit, fshihen qindra fanatikė tė Osama Bin Laden. Ndėr ta, edhe njė grup komandosh prej 15 muxhahedinėsh, tė cilėt rrėfehen dhe mburren se duan tė sulmojnė Vatikanin. I drejton njė algjerian, por mendja e planit qenka zėvendėsi i tij: njė bashkėkombės jo mė shumė se tridhjetė vjeē, i cili ka jetuar nė Itali.
Evropa duket aq afėr
Timbuku duket kaq larg nė shekuj. Larg, por prej andej Evropa duket aq afėr. Drejtimi i emigrimit klandestin tashmė ėshtė spostuar nė Mali: nė njė udhėtim pa rregulla tė shumta dhe kontrolle gjithashtu, si nė rrugė detare dhe tokėsore, duke kaluar Algjerinė dhe Libinė, brenda disa ditėve mbėrrin nė Lampeduza. Vendburime tė shumta nėn rėrė. Tashmė ėshtė bėrė njė garė pėr kompanitė e pėrpunimit tė naftės pėr tė marrė me koncesion disa qindra metra tokė. Pikėrisht aty ku ndodhen edhe rekrutėt e Al-Kaedas. Globalizimi tashmė ka pushtuar edhe Sahelin, pjesėn jugore tė shkretėtirės sė Saharasė, rajoni mė i varfėr i planetit. Dhe rezultati ėshtė njė perde tensioni qė nga Mauritania bashkon Malin, Niger, Ciad deri nė Darfurin e Sudanit. Ėshtė fronti i luftės energjetike dhe komerciale ndėrmjet Kinės, Francės dhe Shteteve tė Bashkuara. Dhe jo vetėm kaq. Pikėrisht nė Mali, nė shkretėtirėn e madhe nė veri tė lumit Niger, Al-Kaeda po ndėrton tė ardhmen e saj. I vetmi vend i cili i ka mbetur pa u dashur tė luftojnė pėr ta zaptuar. Njė territor ku pėrgatisin terroristėt nė pėrdorimin e armėve dhe eksplozivėve, ku tė fshehin komandantėt qė janė larguar nga Iraku dhe ku organizojnė atentatet qė kanė si shėnjestėr Afrikėn Veriore, ndoshta edhe Evropėn. Janė kampe stėrvitore tė lėvizshme, tė paparashikueshme. Por lind pyetja se si furnizohen me ushqime dhe nevoja tė tjera jetike. Relativisht tė vetmit qė mund ta bėjnė njė gjė tė tillė janė banorėt e Saharasė, me vullnet tė plotė ose jo. Kjo pjesė e shkretėtirės ėshtė njė pozicion strategjik. Pėrmes asgjėsė sė madhe tė rėrės, nė pak ditė udhėtim me njė makinė tė pėrshtatshme mund tė arrish nė Libi, Tunizi dhe Marok. Kufijtė ndėrmjet Malit, Mauritanias dhe Algjerisė janė 4434 kilometra vijė arbitrare, tė cilat vėzhgohen fare pak. Njė territor shumė i thjeshtė pėr t'u pėrshkuar, i cili ėshtė njė vend i pėrsosur pėr tė shpėrndarė predikues dhe luftėtarė, tė cilėt mė vonė do tė jenė gati pėr t'u pėrhapur nėpėr botė. Ku ėshtė plani i shpallur pėr herė tė parė nė komunikatėn e shtatorit 2006 nga Osama Bin Laden dhe i pėrsėritur tre muaj mė vonė nga ideologu i tij, egjiptiani Ayaman Al Zauahiri. Dhe i konfirmuar nga hetimet mbi muxhahedinėt qė janė arritur tė arrestohen. Si tuniziani qė jetoi gjatė nė Milano, Mohamed M'Sahel, 39 vjeē dhe marokeni Anouar Majrar, 34 vjeē, i marrė nė pyetje nė Marok. Dhe si egjiptiani Ghasan Ibrahim Abd Al Maqsoud, 28 vjeē, i arrestuar nė Libi. Tre militantė qė kanė nxjerrė nė pah lidhjet e reja tė rrjetit tė Sahel me celulat me bazė nė Siri, Maghreb, Francė dhe Itali. Duket e pabesueshme qė ndodhen kaq pranė, por ėshtė e vėrtetė. Shumė nga rekrutėt qė janė stėrvitur nė kampet stėrvitore tė Malit tashmė kanė hyrė nė aksion. Disa nė Irak. Tė tjerė nė atentatet e fundit nė Algjeri, Marok dhe Mauritania.
Nga koka te kėmbėt me
njė vello tė zezė
Nga Senegali nė Bamoko, ky i fundit kryeqyteti i Malit, mund tė udhėtosh edhe me tren. Studentėt e luftės sė shenjtė gjejnė mikpritje nė njė pallat popullor i fshehur mbas tendave tė tregut tė madh, nė qendėr tė vendit, lagjja me kaotike e qytetit. Aty pranė ėshtė ndėrtuar edhe xhamia mė agresive e kryeqytetit. Kuptohet qartė qė nga shėrbimi ushtarak qė e survejon. Tė gjithė janė vigjilentė.
Mali gjithmonė ka qenė njė shembull i jashtėzakonshėm pėr tolerancėn multikulturore. Por prej disa kohėsh, qė pas kthimit tė disa imamėve tė indoktrinuar nė Evropė, mbi tė gjitha nė Francė, ka sjellė me vete "uahabizmin", rrymėn e pastėr dhe tė papajtueshme tė Islamit, i cili qė nga Arabia Saudite ka ushqyer ideale dhe argumente fetare pėr grupimet e Al-Kaedas. Rezultati shihet ēdo mėngjes pranė tregut tė madh. Ndėr gratė e veshura me stofa tė ngjyrosura dhe tė zbukuruara me kujdes, lėvizin tashmė edhe shumė gra tė tjera tė mbuluara nga koka te kėmbėt me njė vello tė zezė. Dhe ta mendosh mirė, vetėm pesė vjet mė parė, kėto lloj veshjesh nuk ekzistonin. Dhe nuk ėshtė vetėm njė shtrėngesė kulturore, por edhe klimatike. Sepse nė stinėn e pranverės dhe tė verės temperatura nė Bamako arrin gjithmonė 45 gradėt. Dhe tė dalėsh i mbuluar totalisht me njė rrobė tė zezė ėshtė njė vuajtje e vėrtetė, por qė nuk u pėrket burrave qė e vunė si detyrim.
Nė Bamako ka rreth 50 xhami, ndėrsa ato "uahabite" janė dhjetė. Dhe pasha e tyre ndihet. Edhe sepse disa imamė tė Qendrės Kulturore Islamike janė uahabitė dhe merren me formimin e imamėve tė rinj. Marabutėt nė islamin e Sahel dhe nė Maghreb janė personazhe tė shenjtėruar nga vetė populli. I pėrkasin traditės afrikane dhe ndihmojnė nė mėsimdhėnien e Kuranit. Diēka e re qė uahabitėt e quajnė tė padrejtė dhe e dėnojnė. Thonė nė xhami se marubitėt janė haram, mėkat. Pėrhapja e fondamentalistėve dhe mbėrritja e muxhahedinėve shtynė qeverinė e Uashingtonit tė mbyllnin ambasadėn nė Baba Diarra pėrballė kaosit tė stacionit. Ndėrsa ambasada e re qė u ndėrtua ėshtė njė pallat i fortifikuar nė periferi, pikėrisht pėrballė xhamisė sė madhe tė Shoqatės pėr Apel Islamik, organizėm i pėrdorur nga qeveria libiane pėr tė infiltruar nė rajon. Nė boshllėkun strategjik qė ėshtė formuar tashmė nė Mali, ka vend pėr tė gjithė. Ėshtė njė boshllėk mbi tė gjitha kulturor: nevoja pėr njė identitet tė ri qė tė zėvendėsojė indiferencėn e Evropės.
Nė mes tė njė lufte nė
Tin Zauatin
Ēdo javė, qindra emigrantė tė torturuar zbarkohen dhe lihen nė mėshirė tė fatit nga ushtarakėt algjerianė nė mes tė njė lufte nė Tin Zauatin, oazė kufitar ku 250 kilometra vijė tokėsore ėshtė e rrethuar me mina antitank, pikėrisht qė nga Kidali, qendra e parė e banuar qė has rrugės kur zbret nga Mali, tė cilin e ndan 342 kilometra shkretėtirė nga Gao, qyteti i parė i mirėfilltė. Pėr tė bėrė kėtė gjė, Algjeria komplimentohet dhe mbėshtetet nga Bashkimi Evropian dhe Franca. Nė Bruksel dhe Paris, emigracioni ėshtė thjesht njė ēėshtje sigurie. Por pėr njė popull i detyruar tė studiojė historinė franceze, me libra nė gjuhėn franceze dhe foto njerėzish tė bardhė, nuk ėshtė mė pak se njė tradhti. Dhe nga ky kėndvėshtrim, predikuesit uahabiti, me komunizmin e tyre fetar, ofrojnė njė alternativė tjetėr: ata gjejnė pėrgjigjen shpirtėrore, politike dhe pėr ata qė rekrutohen nė kampet stėrvitore, edhe mbėshtetje ushtarake. Njė prezencė kjo qė arrin tė mbulojė shumė zona rurale ku shkolla publike dhe organizatat ndėrkombėtare nuk mund tė mbijetojnė. Kėshtu, gjatė 1200 kilometrave rrugė tė asfaltuar, e cila tė shpie nė Gao, ndodh shpesh tė lexosh tabela qė tregojnė hapjen e medreseve, shkollave fetare ku studiohet nė arabisht. Janė tė financuara nga "Daua al Islamia". Nuk kanė asnjė lidhje me 18 shkollat e tjera tė Djenes, qyteti qė thuhet se ka xhaminė mė tė bukur nė botė. Ato ndjekin traditat e marabutėve. Gjithsesi, Daua ėshtė njė lėvizje e mbėshtetur nga Arabia Saudite dhe nga disa celula pakistaneze. Ka njė numėr telefoni ku mund tė telefonosh, tė thuash se do tė hapėsh njė shkollė dhe ata tė dėrgojnė para e bėjnė gati stafin e mėsuesve. Gao, porta e Saharasė e rrethuar nga rėra dhe nga brigjet e lumit Niger, tashmė ėshtė lidhur me pjesėn tjetėr tė Afrikės nga njė urė e ndėrtuar nga kinezėt. Nga Gao ka kaluar grupi i Mohamed Said Idghiri, 31 vjeē, bosi i njė celule terroristėsh tė pėrqendruar nė Marok, tė cilėt kanė edhe disa baza tė vogla nė Spanjė dhe Barcelonė. Ndėrsa Barka Ag Belkheir, ushtarak i forcave speciale tė ushtrisė konsiderohet si njė individ qė do tė evitojė luftėn. Ishte duke u larguar nga Kidali me njė mision sekret: tė shkonte dhe tė bėnte tratativa pėr tė liruar Uolfgang Ebner, 51 vjeē dhe bashkėshorten e tij, Andrea Kloiber, 44 vjeē, dy turistėt austriakė tė rrėmbyer mė 22 shkurt nė shkretėtirėn tuniziane, si pėr pengjet e vitit 2003 qė u transferuan nė Mali.

Lona
30-05-08, 13:00
Vazhdon....
Uahabitėt nuk ua hedhin sytė vajzave
Gao nė ditėt e sotme ėshtė njė qytet pa lėvizje. E pėrshkojnė vetėm fuoristradat pa targa tė kontrabandistėve algjerianė, kamionėt qė sjellin emigrantė drejt Mesdheut dhe ndonjė makinė ushtarake. Ministria e Drejtėsisė ka vendosur tė arrestojė ndonjė tė huaj qė po shkon drejt veriut, por ata janė tė shumtė. Ka pasur sulme terroriste gjatė rrugės pėr nė kidal: banditė, rebel, tuareg dhe thonė, Al-Kaeda. Por sa larg mund tė shkojė fanatizmi? Pėr shembull uahabitėt, nuk ua hedhin sytė vajzave, nuk shohin televizor, nuk dėgjojnė muzikė. Madje, nuk pėrdorin as stilolapsa, shkruajnė me maja druri dhe si bojė pėrdorin hi tė shuar nė ujė. Madje edhe lutjet i bėjnė nė shtėpi, as nė xhami nuk shkojnė. Por njerėzit janė tė shqetėsuar me praninė e Al-Kaedas nė Saharanė e tyre. Muxhahedinėt lėvizin nė grupe prej 15 ose 20 vetash nė dy ose tre fuoristrada "Toyota". Kanė gjithēka me vete, ujė, ushqime, armė dhe municione. Jetojnė pėr hesap tė tyre. Vetėquhen muxhahedinė, ushtarė tė xhihadit. Dhe thonė se sheiku i tyre ėshtė Osama Bin Laden. Flasin arabisht me theks mauritan ose algjerian. Por ka edhe afrikanė, mbi tė gjitha nigerianė qė mblidhen nė rrugėt e emigracionit klandestin. Edhe kėta lėvizin me fuoristrada nė karroceritė e tė cilave kanė montuar mitraloza tė rėndė. Pushkė, mitraloza dhe kundėrtanke i kanė paguar me 5 milionė eurot (por disa flasin pėr 15 milionė) qė u kanė marrė turistėve evropianė tė sekuestruar nė vitin 2003. Ndėrsa fuēitė me karburant i blejnė nė El Khalil, njė pus uji nė Mali rreth 20 kilometra nga kufiri algjerian i Bordj Mokhtar. Pusi kontrollohet nga ushtarakėt malianė. Por muxhahedinėt ndalen nė kilometrin e 15-tė. Telefonojnė me celularin satelitor dhe menjėherė trafikantėt e El Khalil shkojnė bashkė me karburantin e porositur. Nė fakt muxhahedinėt paguajnė mirė.

Lona
26-06-08, 11:26
Bush diskuton me presidentin irakian pėr trupat amerikane

Uashington, 26 qershor Presidenti i Shteteve tė Bashkuara, Xhorxh Bush, diskutoi me presidentin e Irakut, Xhalal Talabani, rreth marrėveshjes pėr qėndrimin e trupave amerikane nė Irak. Bush tha se u diskutua pėr "kornizėn strategjike tė marrėveshjes, e cila do tė kėnaqte edhe qeverinė irakiane". Diskutimet zhvillohen para skadimit tė mandatit tė OKB sė nė Irak, nė fund tė kėtij viti. Marrėveshja synon lejimin e pranisė afatgjate amerikane nė Irak.

Obama i kėrkon ndihmėn e Bill Klintonit

Ēikago, 26 qershor Senatori Barak Obama, kandidati presidencial amerikan nga demokratėt nė zgjedhjet e nėntorit, ka mirėpritur mbėshtetjen e ish rivales sė tij, Hilari Klinton dhe bashkėshortit tė saj. Obama ka vlerėsuar lart aftėsitė dhe pėrkushtimin e senatores Klinton. Lidhur me mbėshtetjen qė pak ditė mė parė ai mori nga presidenti Bill Klinton Obama tha: "Nėse pyetja ėshtė a dėshiroj qė Bill Klinton tė bėjė fushatė pėr ne nė nėntor, pėrgjigjja ėshtė njė po e padiskutueshme. Ai ėshtė njė politikan i shkėlqyer dhe ka qenė njė president i jashtėzakonshėm. Unė e dua ndihmėn e tij, jo vetėm pėr fushatėn zgjedhore, por edhe pėr qeverisje." Komentet e tij u bėn gjatė njė konference shtypi nė Ēikago.

Gjermania konfirmon rrėmbimin e 2 gjermanėve nė Somali

Berlin, 26 qershor Qeveria federale gjermane ka konfirmuar se nė bregdetin e Somalisė janė rrėmbyer dy gjermanė nė njė jaht. Njė zėdhėnės i ministrisė sė jashtme nė Berlin tha se ky lajm u vėrtetua pas kontakteve me autoritet vendore. Sipas autoriteteve vendore tė Somalisė, piratėt, tė cilėt fshihen pas kėtij rrėmbimi, kanė bėrė presion pėr para, si kusht pėr lirimin e tyre.

Lona
26-06-08, 11:29
Ristrukturimi i pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė pasqyron "statusin e ri tė Kosovės", tha Kejzi

Uashington, 26 qershor - Departamenti amerikan i Shtetit ka pėrsėritur mbėshtetjen pėr propozimin e kreut tė Kombeve tė Bashkuara lidhur me konfigurimin e pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė. Zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Tom Kejzi theksoi se ky plan nuk paraqet aspak braktisje tė Kosovės nga OKB ja apo bashkėsia ndėrkombėtare. Sipas tij, propozimi i Ban Ki Munit ėshtė hartuar "pėr tė lehtėsuar zhvillimin e institucioneve vendore". Kejzi shtoi se ristrukturimi i pranisė ndėrkombėtare nė Kosovė pasqyron "statusin e ri tė Kosovės". Komentet e zėdhėnėsit tė Departamentit tė Shtetit u bėn gjatė njė konference shtypi.

Presidenti Sejdiu priti njė delegacion tė Mbrojtjes sė Asamblesė Kombėtare tė Francės

http://www.kosova.com/media/sejdiu1_01.jpgPrishtinė, 26 qershor Presidenti i Republikės sė Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu priti sot njė delegacion tė Komisionit tė Mbrojtjes tė Asamblesė Kombėtare tė Francės, tė kryesuar nga Zhan-Luis Bernar (Jean Louis Bernard), i cili shoqėrohej nga deputetėt e kėsaj asambleje, Zhan-Klod Bolie (Jean Claude Beaulieu), Zhak Dezallangre (Jaques Desallangre), Fransis Hilmie (Francis Hillmeyer) dhe Mishel Gral (Michel Grall). Nė takim mori pjesė edhe ambasadorja e Republikės sė Francės nė Kosovė, znj. Delfinė Borion (Delphine Borione).


Fejt pret qė vendet e rajonit "sa mė parė" do tė njohin pavarėsinė e Kosovės

Podgoricė, 26 qershor - Pėrfaqėsuesi special i Bashkimit Evropian nė Kosovė Piter Fejt ka thėnė se pret qė vendet e rajonit, pėrfshirė edhe Malin e Zi, "sa mė parė" do tė njohin pavarėsinė e Kosovės. "Ne shpresojmė shumė shpejt", ėshtė shprehur Fejt pėr TV malazez. Ai ka vlerėsuar se njohja e pavarėsisė sė Kosovės "ndoshta nuk do tė ishte njė akt politik ndaj Beogradit, por do tė kontribuonte nė rajon". Mirėpo Fejt ka shprehur bindjen se njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga Mali i Zi nuk do tė shkaktojė "pasoja tė mėdha". Fejt konsidern se Serbia nė rast tė njohjes sė Kosovės ndoshta e tėrheq ambasadorin e vet nga Podgorica. "Dhe kjo ėshtė e tėra" theksoi Fejt.

Lona
14-07-08, 11:26
Paris: Berisha apeloi pėr njohjen e Kosovės

Paris, 14 korrik -Kryeministri shqiptar Sali Berisha deklaroi nė samitin e Parisit se vendet qė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės nuk e kanė bėrė kėtė "pėr tė ndėshkuar Serbinė", as pėr tė "shpėrblyer shqiptarėt", por me "bindjen mė tė thellė se kjo ėshtė rruga e vetme pėr tė garantuar paqen dhe stabilitetin nė rajon". Kryeministri shqiptar u drejtoi njė "thirrje miqėsore", vendeve mike tė pranishme nė kėtė samit, tė cilat ende nuk e kanė marrė kėtė vendim, tė shfrytėzojnė shansin pėr tė dhėnė kontributin e mėtejshėm nė paqen nė gadishullin tonė, duke njohur pavarėsinė e Kosovės", theksoi Berisha. "Kosova prej dekadash ishte shtatzėnė me fatin e saj. Mė 17 shkurt, fėmija lindi; Kosova ėshtė sot e pavarur. Nė rajonin tonė njė fėmijė i ri ka lindur. Kosova po hedh hapat e saj tė parė nė ndėrtimin e demokracisė mė tė re nė Evropė. Historia politike e legale e Kosovės, por edhe genocidi e fushatat e pastrimit etnik e bėjnė atė njė rast unik qė nuk krijon precedent. Kosova ėshtė njohur tashmė nga mė se 42 vende", tha Berisha dje para liderėve tė vendeve tė Mesdheut nė Paris.

Identifikohet trupi i Rushit Vidishiqit, i zhdukur nė vitin 1999

Mitrovicė, 14 korrik - Zyra pėr identifikim dhe mjekėsi ligjore nė Prishtinė njoftoi se ka identifikuar trupin e Rushit (Hysen) Vidishiqit nga fshati Vidishiq i Mitrovicės. Trupi i tė ndjerit Vidishiqi, i cili ka lindur mė 1946 dhe ėshtė zhdukur nga forcat serbe mė 08.06.1999 nė Zhabar, ėshtė identifikuar nė bazė tė analizave tė ADN sė. Njoftohet se varrimi i mbetjeve mortore do tė bėhet tė martėn nė orėn 13:30 nė Varrezat e Dėshmorėve nė Shipol.
Sot hapet Universiteti Veror i Prishtinės

Prishtinė, 14 korrik - Sot nė orėt e mbrėmjes, nė Sallėn e Kuqe tė Fakultetit tė Filologjisė, zhvillohet ceremonia solemne e hapjes sė Universitetit Veror tė Prishtinės 2008. Me kėtė rast do tė flasin, rektori i UP sė, prof.dr. Enver Hasani, Presidenti i Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu, kryeministri Hashim Thaēi, kryesuesi i EULEX it, Iv dė Kermabon, ministri i Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė, Enver Hoxhaj etj.
Nė luftimet me militantėt afganė u vranė 9 ushtarė amerikanė

Kabul, 14 korrik Nėntė ushtarė amerikanė u vranė nė luftimet me militantėt afganė, nė afėrsi tė kufirit me Pakistanin. Pėrleshjet nė krahinėn Kunar ishin ndėr sulmet mė vdekjeprurėse pėr forcat e huaja nė Afganistan gjatė viteve tė fundit. Kėtė vit janė shtuar sulmet e talebanėve, sidomos nė pjesėn lindore tė Afganistanit, ku NATO thotė se ata po pėrfitojnė nga marrėveshjet pėr paqe nė Pakistan.
Fillon sot stėrvitja ushtarake Ukrainė NATO

Kiev, 14 korrik Disa parti politike dhe organizata jo qeveritare paralajmėruan protesta nė Ukrainė kundėr fillimit tė stėrvitjeve tė pėrbashkėta ushtarake ndėrmjet NATO s dhe forcave vendore. Nė anėn tjetėr, ushtria tha se stėrvitja ėshtė "hap i ri nė ndėrtimin e besimit dhe bashkėpunimit ndėrmjet Shteteve tė Bashkuara dhe Ukrainės". Stėrvitja ushtarake fillon sot nė Detin e Zi dhe pjesė tokėsore tė Ukrainės.
Nė samitin e "Unionit tė Mesdheut" arrihet pajtimi pėr armėt

Paris, 14 korrik Mė shumė se 40 vende, pėrfshirė Izraelin dhe shtetet arabe, u pajtuan qė tė punojnė pėr Lindjen e Mesme si zonė pa armė tė shkatėrrimit nė masė. Nė deklaratėn pėrfundimtare tė samitit tė "Unionit tė Mesdheut", qė u mbajt dje nė Paris, u tha se ndalesa pėrfshinė armėt bėrthamore, kimike dhe biologjike, si edhe sistemin shpėrndarės pėr to. Presidenti francez, Nikolas Sarkozi, si mikpritės i samitit, kėrkoi respekt tė ndėrsjellė ndėrmjet shteteve tė rajonit.

Lona
16-07-08, 16:11
Nė Ural gjenden eshtrat e fėmijėve tė mbretit

Moskė, 16 korrik - Prokurorėt rusė konfirmuan se eshtrat e gjetura vitin e kaluar, u pėrkasin djalit dhe vajzės sė Car Nikola II. Zyra e kryeprokurorit tha se mostrat e DNA-sė dhe analizat e dhėmbėve treguan se mbetjet e gjetura nė Ural, janė tė princit Aleksei dhe vajzės Maria. Njoftimi u bė disa orė para fillimit tė ceremonive pėr shėnimin e 90-vjetorit tė vrasjes sė familjes sė Carit nga bolshevikėt, nė vitin 1918.

Nė pėrleshjet nė Turqi vriten edhe 11 militantė kurdė

Ankara, 16 korrik - Ushtria turke bėri tė ditur se 11 militantė kurdė janė vrarė nė pėrleshjet nė Turqinė juglindore, duke e ngritur nė 33 numrin e kryengritėsve tė vrarė nga ushtria nė pesė ditėt e fundit. Ushtria tha se ata janė vrarė nė operacionin nė provincėn Hakari, e cila ėshtė nė kufi ndėrmjet Irakut dhe Iranit. Ushtria njoftoi dje pėr 22 militantė tė vrarė nė provincėn Sirnak.

NATO zhvendos disa pika tė kontrollit nė Afganistanin verilindor

Kabul, 16 korrik - NATO bėri tė ditur sot se ėshtė larguar nga disa pika kontrolli nė Afganistanin verilindor, disa ditė pasi nė sulmet e militantėve u vranė nėntė ushtarė amerikanė dhe u plagosėn 15 tė tjerė. Zyrtarėt afganė thanė se ushtarėt u larguan nga baza nė provincėn Kunar, ndėrsa zėdhėnėsit e NATO-s thanė se ushtarėt janė larguar nga pika e kontrollit atje. Ushtarėt kanė zhvendosur postin e kontrollit nė afėrsi tė fshatit Vanat.

Biznesmenė turq vlerėsojnė mundėsinė e investimeve nė Kosovė

Prishtinė, 16 korrik - Delegacion i biznesmenėve nga Turqia u informua sot nė Odėn Ekonomike tė Kosovės pėr mundėsitė e investimeve nė Kosovė dhe krijimin e partneriteti mė tė avancuar tė bizneseve tė dyja vendeve. Takimi nė mes tė biznesmenėve nga regjioni i Stambollit dhe biznesmenėve kosovar nė Odėn Ekonomike tė Kosovės (OEK) u cilėsuar si rast i mirė pėr promovimin e mundėsive pėr investime tė drejtpėrdrejta nė Kosovė. Drejtori pėr marrėdhėnie me jashtė nė OEK Safet Gėrxhaliu theksoi se ėshtė e pamundur tė mendohet se Kosova do tė ketė stabilitet politik, nėse nuk do tė sigurohet zhvillimi ekonomik, mirėpo zhvillim ekonomik nuk do tė ketė nėse nuk krijohet njė ambient i volitshėm pėr tė inkurajuar investitorė nga jashtė. Duke folur nė emėr tė biznesmenėve nga Turqia, Nezih Liman, tha se biznesmenėt turq para luftės, gjatė dhe pas luftės, kanė qenė gjithnjė tė pranishėm nė Kosovė me investime tė tyre. "Ne jemi kėtu sot tė gjithė sė bashku pėr tė shikuar mundėsinė pėr t'i dhėnė njė shtytje zhvillimit ekonomik tė Kosovės". Ai tha se delegacioni i afaristėve nga Turqia pėrbėhet nga biznesmenė tė fushave tė ndėrtimtarisė dhe tekstilit, por edhe fushave tjera.

Maqedonia njeh pasaportat e Kosovės

Shkup, 16 korrik - Ministria e Jashtme e Maqedonisė njoftoi se do t'i njoh pasaportat e reja tė Kosovės, duke i konsideruar ato si vazhdimėsi e pasaportave tė UNMIK ut. Petar Ēulev nga kjo ministri tha se "qytetarėt e Kosovės lirisht do tė mund tė hyjnė nė Maqedoni me pasaportat e reja, sikurse edhe deri mė tani". Maqedonia ende nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės.

Sejdiu pėrshėndet gatishmėrinė e Ēekisė pėr investime nė sferėn ekonomike

Prishtinė, 16 korrik - Presidenti i Republikės Fatmir Sejdiu, priti sot, Zėvendėsministrin e parė tė Punėve tė Jashtme tė Republikės Ēeke Tomash Pojar. Nė kėtė takim u bisedua pėr proceset e bashkėpunimit, pėr angazhimet qė Ēekia ka pasė nė mbėshtetje tė Kosovės, si dhe pėr rolin e veēuar qė kishte presidenti Havel dhe e gjithė elita qė ka udhėhequr shtetin e Ēekisė nė procese tė rėndėsishme tė reformave dhe tė lėvizjes sė tyre tė shpejtė nė proceset integruese nė Bashkimin Evropian edhe nė NATO. Presidenti i Republikės Fatmir Sejdiu, duke e falėnderuar z. Pajar pėr rolin e Ēekisė nė nxitjen e mbėshtetjeve tė lirisė nė radhė tė parė tė Kosovės, me njohjen e pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, e pėrshėndeti gatishmėrinė qė kanė pėr investime tė rėndėsishme nė sferėn ekonomike, posaēėrisht nė fushėn e energjetikės si dhe pėr bashkėpunimin e mėtejshėm nė tė gjitha nivelet nė mes tė dy shteteve sovrane. "Dėshiroj edhe njė herė qė t'i pėrcjell falenderimet mė tė thella pėr Republikėn Ēeke, pėr vendimet qė ka marrė, pėr mbeshtetjen qė i ka dhėnė Kosovės, pėr punėn e kontigjentit ēek nė kuadėr tė forcave tė KFOR it nė Kosovė, qė ėshtė njė kontigjent jashtėzakonisht profesional dhe i disiplinuar", theksoi Presidenti. Ndėrsa, Zėvendėsministėr ēek, i cili po qėndron nė vendin tonė me rastin e hapjes sė Ambasadės sė Republikės Ēeke nė Kosovė, tha se stabiliteti, prosperiteti, demokracia, respekti pėr individė dhe tė drejtat civile kėtu nė Kosovė dhe poashtu nė tė gjithė regjionin nuk ėshtė i mirė vetėm pėr regjionin, por pėr tė gjithė Evropėn dhe pėr Republikėn Ēeke. "Mendoj se ka shumė projekte qė mund t'i bėjmė sė bashku nė sektorin e ekonomisė, investitmeve dhe energjetikės dhe ne jemi tė gatshėm t'i bėjmė ato nė Republikėn e Kosovės", pohoi ai. Duke iu pėrgjigjur njė pyetje tė gazetarėve pėr sferat nė tė cilat kompanitė ēeke janė tė interesuara nė Kosovės, Pojar tha: "Ne kemi pėrmendur kompaninė ĒES, e cila ėshtė mė shumė se 60% pronė e shtetit Ēek, e cila ėshtė njė nga lojtarėt mė tė mėdhenjė nė tregun ballkanik. Kjo kompani po shqyrton mundėsitė pėr investime jo vetėm nė Kosovė por edhe nė shtetet e tjera tė regjionit. ĒES ėshtė shumė e interesuar pėr ivestime nė Kosovė dhe po presim pėr njė hap nga qeveria e Kosovės dhe pastaj ne jemi tė gatshėm. Gjatė takimit me Presidentin Sejdiu, z. Tomash Pajar, ripėrsėriti zotimin e vendit tė tij se do tė jenė prezent nė Kosovė pėr tė ruajtur stabilitetin e Kosovės dhe tė gjithė regjionit.

hasanmehmeti
19-07-08, 11:20
Papa kėrkon falje pėr abuzimet

http://www.bbc.co.uk/f/t.gifhttp://www.bbc.co.uk/worldservice/images/2008/07/20080719034029pope203.gif
Papa ka kėrkuar faljme pėr abuzimet e priftėrinjve Gjatė njė vizite nė Australi, Papa Benedikti ka kėrkuar falje pėr abuzimin seksual tė fėmijėve nga disa priftėrinj katolikė.
Duke folur nė njė takim me peshkopė katolikė, Papa shprehu keqardhje tė thellė pėr vuajtjet qė kishin shkaktuar priftėrinjtė.
"Me duhet tė pranoj turpin qė ne tė gjithė kemi ndjerė si rezultat i abuzimit seksual tė tė miturve nga disa priftėrinj dhe klerikė nė kėtė vend. Unė shpreh keqardhje tė thellė pėr dhimbjet dhe vuajtjet qė kanė pėrjetuar viktimat e kėtyre abuzimeve. Kėto abuzime, tė cilat pėrbėjnė njė tradhėti tė rėndė tė besimit, meritojnė tė dėnohen pa ekuivoke", tha Papa Benedikti.
Grupet qė mbrojnė tė drejtat e viktimave thonė se deri tani pėr abuzime seksuale ndaj fėmijėve nė Australi janė dėnuar mė shumė se 100 priftėrinj apo klerikė tė tjerė.
Ēėshtja e abuzimit tė fėmijėve nga disa priftėrinj katolik e ka dominuar vizitėn aktuale tė Papa Benediktit nė kėtė vend.

http://www.bbc.co.uk/albanian/news/2008/07/080719_pope_sorry.shtml

hasanmehmeti
21-07-08, 12:14
Arrestohet prifti i Karavastasė,bė nte trafik klandestinėsh me tre policė



http://www.panorama .com.al/index. php?id=16929 (http://www.panorama.com.al/index.php?id=16929)

Prifti, rekruti i klandestinėve

Trafik nėpėrmjet kishės sė Karavastasė. Dhjetėra tė rinj qė hynin e dilnin nga kisha e fshatit tė Lushnjės u kanė bėrė pėrshtypje banorėve tė zonės, por kanė menduar se bėhej fjalė pėr besimtarė tė devotshėm.
Por, dje lajmi i arrestimit tė priftit tė tyre si trafikant klandestinėsh u ka dhėnė pėrgjigjen e dyshimeve.
Mihal Shuli, prift i kishės sė Karavastasė nė Lushnjė u arrestua dje nga policia, si njė ndėr anėtarėt kyē tė grupit tė trafikantėve klandestinė. Me arsim tė lartė, 47 vjeē, prifti kishte autoritet dhe ndikim tė madh te banorėt e pėr pasojė sipas policisė ka arritur tė sigurojė dhe tė interesuarit pėr tė emigruar ilegalisht drejt perėndimit. Burime tė brendshme tė policisė sė Lushnjės pohojnė se, at Mihali ishte njė ndėr pjesėtarėt kryesorė tė kėsaj bande tė mirorganizuar, e cila i pajiste emigrantėt me dokumente false. Ai mbante lidhje direkt me kokėn e trafikut, i cili jeton nė Athinė, madje shpeshherė kryente rolin e taksistit tė klandestinėve.
At Mihali shėrbente nė kishėn e Karavastasė prej vitesh, ndėrkohė qė kjo e fundit ishte njė ndėr mė tė frekuentuarat nė zonė nga besimtarėt. Banorė tė zonės kanė treguar pėr oficerėt e policisė se disa herė shikonin lėvizje tė dyshimta nė mjediset e kishės, por gjithmonė duke menduar se aty kryheshin rite tė ndryshme fetare edhe gjatė orėve tė vona tė pasdites. "E kam shtėpinė fare pranė kishės ku shėrben prifti, tė cilin e kanė arrestuar. Kemi parė qė hyjnė e dalin shumė, po me mendje se janė besimtarė tė cilėt nuk kanė mundėsi ta frekuentojnė kishėn paradite dhe vijnė aty pasdite. Madje, e kemi pyetur edhe priftin pėr kėto lėvizje, por ai ėshtė shprehur se pėr besimtarėt nuk ka orar", ka deklaruar njė prej banorėve. Sinjalet e tyre dhe hetimet disamujore tė policisė sė rrethit, e cila po bashkėpunonte me homologet nė qytete tė tjera, kanė ēuar grupin hetimor drejt kishės. Ecejaket e njerėzve tė shoqėruar nga prifti, linin tė dyshoje se bėhej fjalė pėr diēka jashtė kishės, qė nuk i pėrkiste kultit tė Zotit. Madje, burime policore tregojnė se, tė ashtuquajturit besimtarė vinin aty edhe nė orėt e vona tė natės dhe pastaj dilnin nė grupe. Mė pas ishte prifti ai qė krijonte lidhjen me rrjetin tjetėr tė shpėrndarė gjithandej. Nė ambientet e kishės janė gjetur nė cilėsinė e provės materiale kompjuter, si dhe disa certifikata tė personave tė ndryshėm me gjendje civile tė shumė komunave dhe bashkive tė vendit.
Ajo qė dihet e sigurt ėshtė qė prifti Shuli i gjente klientėt qė kishin nevojė pėr tė kaluar kufirin nga disa fshatra tė largėt tė rrethit tė Lushnjės, si Dushk, Gorre, Fiershegan, Hallvaxhie etj., por nuk ishin tė pėrjashtuar banorėt tė zonave tė tjera, tė cilėt nėse ishte e nevojshme, strehoheshin pėr disa ditė nga vetė prifti. Mendohet se gjatė kohės sė predikimit, shumė njerėz i qanin hallin priftit pėr varfėrinė qė i kishte kapur ata, ose tė afėrmit e tyre dhe ai "i siguronte" hallexhinjtė se gjithēka mund tė merrte zgjidhje vetėm nė rast emigrimi. Prifti u tregonte se mund t'i ndihmonte duke i adresuar te njerėz qė i njihte mirė dhe nė rast se familjarėt nuk e kalonin kufirin, ata nuk do tė paguanin asnjė lekė. Kjo ishte mesa duket detyra e thjeshtė, por e madhe qė i ishte ngarkuar priftit tė fshatit Karavasta, si njeri i besuar dhe qė nuk mund tė zbulohej lehtė, nga grupi i trafikantėve.


Tė arrestuarit


Ismet Rroqi, 29 vjeē, pėrgjegjės nė Kapshticė
Sefer Ēollaku, 50 vjeē, kontrollor Kapshticė
Rajmondi Duro, 40 vjeē, kontrollor Kapshticė
Mihal Shuli, 47 vjeē, prift nė Karavasta
Leonard Belortaja, 32 vjeē, nga Korēa shofer
Artur Likollari, 42 vjeē, nga Korēa shofer
Altin Qatipi, 30 vjeē, nga Tirana shofer
Edmond Kallkuēi, 35 vjeē nga Korēa
Manol Xhamia, 48 vjeē nga Bilishti shofer
Ilir Ēipi, 38 vjeē nga Korēa, tregtarHetim pronave, pėr fitimet nga trafiku

TIRANE - Njėsia Task-Force Kundėr Krimit Ekonomik dhe Korrupsionit nė Prokurorinė e Tiranės ėshtė duke verifikuar tė gjitha pasuritė qė ekzistojnė nė emėr tė personave tė arrestuar sė fundi, me akuzėn e trafikut ndėrkombėtar tė klandestinėve. Ata dyshohet se, kanė pasur pėrfitime tė majme financiare pėr shkak se kanė kaluar njė numėr tė madh klandestinėsh, duke marrė nga secili prej tyre 2 mijė euro pėr person. Me fitimet qė kishin siguruar, trafikantėt kishin arritur tė korruptonin edhe punonjėsit e policisė, tė cilėt pasi hynin nė autobusėt qė udhėtonin drejt Greqisė dhe kontrollonin pasaportat pėr t'i vulosur ato, nuk nxirrnin probleme pėr personat qė kalonin nė mėnyrė tė paligjshme, duke u trafikuar nga grupi i tė arrestuarve. Sipas hetimeve, ata dyshohet se kanė pėrfituar pasuri dhe biznese tė ndryshme me fitimet qė arrinin nga trafiku ndėrkombėtar i klandestinėve qė kalonin nė drejtim tė Greqisė me destinacion pėrfundimtar Italinė. Prokuroria tha se, veē gjashtė makinave qė u janė bllokuar trafikantėve gjatė arrestimit tė tyre, po verifikohet nė hipoteka dhe nė banka pėr prona tė tjera tė tyre, qė dyshohet se janė vendosur nga veprimtaria kriminale.

“Tre oficerė nė bandėn e trafikut”

Shėrbimi i Kontrollit tė Brendshėm arrestoi njė grup kriminal tė akuzuar pėr falsifikim dokumentesh, trafik klandestinėsh dhe korruptim tė tre oficerėve tė policisė, qė sipas provave tė grumbulluara, konsiderohen anėtarė dhe bashkėpunėtorė tė trafikantėve.

Dashamir Biēaku

Tė arrestuarit mblidhnin klandestinė nga e gjithė Shqipėria dhe pėrmes taksive i transportonin nė Korēė. Me anė tė korruptimit tė tre oficerėve tė pikės kufitare, klandestinėt kalonin nė Greqi, ku i prisnin anėtarė tė grupit kriminal qė i nisnin mė pas drejt Italisė. Pėr ēdo klandestin, sipas hetimeve, tė arrestuarit pėrfitonin 2 mijė euro, tė cilat ndaheshin nė ēdo rast mes anėtarėve tė grupit. Operacioni ėshtė zhvilluar nėn drejtimin e SHKB-sė nė Ministrinė e Brendshme dhe ėshtė zhvilluar njėkohėsisht nė Tiranė, Korēė, Lushnjė, Vlorė dhe Fier ku vepronin anėtarėt e grupit. Ata po hetoheshin prej gjashtė muajsh nga Zyra Task-Forca Antikorrupsion nė Prokurorinė e Tiranės, pas njė denoncimi tė paraqitur aty nga SHKB, qė kishte zbuluar korruptimin e tre oficerėve nga grupi kriminal, duke u bėrė kėshtu shkak pėr zbulimin e veprimtarisė sė gjithė personave tė tjerė. Burimet zyrtare tė policisė thanė dje se, trafikantėt i kalonin klandestinėt nė pikėn kufitare kur aty shėrbenin tre oficerėt e arrestuar, tė cilėt pėrfitonin shuma ryshfeti pėr ēdo kalim tė klandestinėve. Mes tė arrestuarve ndodhet edhe prifti i Karbunarės, i cili akuzohet se ka transportuar klandestinė me makinėn e tij dhe u ka gjetur atyre dokumente false, qė shėrbenin pėr udhėtimin nga Greqia drejt Italisė.
Zbulimi
Grupi i akuzuar pėr trafik klandestinėsh, falsifikim dokumentesh dhe korrupsion ėshtė zbuluar pas dhjetėra rasteve tė kthimit tė emigrantėve shqiptarė nga Italia, qė ishin kapur atje me dokumente false. Pasaportat e tyre kishin vulat dalėse nė pikėn kufitare tė Kapshticės dhe duket se kėtu ka filluar edhe hetimi i SHKB-sė. Nė bashkėpunim me Task-Forcė Antikorrupsion ėshtė realizuar pėrgjimi i dhjetėra bisedave mes trafikantėve dhe oficerėve tė policisė, tė cilėt jepnin miratimin pėr kohėn kur duhej tė kalonin klandestinėt, duke informuar pėr kontrollet dhe masat e policisė nė pikėn e kalimit kufitar. Operacioni i koduar "Korridori i lirė" pėr shkak se tre oficerėt e arrestuar u hapnin rrugėn klandestinėve, ka sekuestruar gjashtė makina qė pėrdoreshin nga tė akuzuarit, 20 pasaporta false tė pėrdorura nga klandestinėt si dhe 12 celularė tė personave tė prangosur. Ministria e Brendshme konfirmoi dje se hetimi i kėsaj ēėshtje ėshtė bėrė nė bashkėpunim edhe me policinė greke, e cila gjithashtu kishte pikasur kalimin e klandestinėve me autobusė drejt tokės helene. Sipas hetimeve tė Task-Forcė Antikorrupsion mėsohet se nė hetim janė edhe disa persona tė tjerė, qė veprojnė nė Shqipėri dhe nė Greqi pėr tė cilėt verifikimet po vazhdojnė me qėllim sqarimin e pozicionit tė tyre nė trafikun ndėrkombėtar tė klandestinėve.


"Baza e Igumenicės, pranga dy trafikantėve

VLORE - Pas njė hetimi disa mujor, policia e Vlorės arrestoi dje dy persona nga Saranda. Gerald dhe Erand Metushi, pėrkatėsisht 21 dhe 20 vjeē qė ushtronin aktivitetin e dhėnies sė ndihmės pėr kalim tė paligjshėm tė kufirit. Dy kushėrinjtė kishin arritur tė depėrtonin me aktivitetin e tyre deri nė Greqi, vend ku ata falsifikonin dokumentet pėr personat qė do tė kalonin kufirin. Madje, falsifikonin dhe viza greke e italiane. Policia e ka koduar operacionin pėr arrestimin e dy tė rinjve "Baza e Igumenicės". Sipas burimeve tė policisė, pikėrisht nė Igumenicė tė Greqisė, ishte njė bazė e pėrpunimit dhe falsifikimit tė dokumenteve pėr shqiptarėt, tė cilėt me anė tė kėtyre dokumenteve kalonin nė Greqi, e mė pas nė Itali. Nė kėmbim, tė arrestuarit pėrfitonin 3000-3500 euro pėr person. Mėsohet se hetimi ndaj dy tė arrestuarve tė djeshėm ka filluar nė muajin prill 2008. Ata janė mbajtur nė pėrgjim pėr gati tre muaj, deri nė finalizimin e arrestimit, ku tashmė janė grumbulluar prova mė se tė mjaftueshme pėr t'i pėrballur ata me togat e zeza. Ata e kanė ushtruar aktivitetin e tyre nė zonėn e Vlorės dhe Sarandės. Ndėrkohė, nė bazėn e pėrpunimit tė dokumenteve nė Igumenicė, kishin bashkėpunėtorė tė tjerė. Dy tė rinjtė bėnin porositė pėrkatėse duke dhėnė mė parė emrat dhe gjeneralitetet qė duhej tė plotėsoheshin nė dokumentet, qė do tė shėrbenin pėr kalimin e kufirit nga tė interesuarit.

Lona
23-07-08, 15:28
Dobins: As Serbia, as Rusia nuk mund ta bllokojnė anėtarėsimin e Kosovės nė BE dhe nė NAT0

Pragė, 23 korrik - Ish emisari amerikan pėr Ballkanin Xhems Dobins, mendon se Rusia dhe Serbia do tė vazhdojnė tė rezistojnė dhe t'ua vėshtirėsojnė punėn Qeverisė sė Kosovės, Kombeve tė Bashkuara dhe Bashkimit Evropian. Megjithatė ai nuk mendon se Moska dhe Beogradi janė nė pozitė qė fundamentalisht ta bllokojnė misionin e BE-sė. Ndonėse mund tė krijojnė komplikime, ato nuk mund ta bėjnė tė pamundshme vendosjen e EULEX-it. "Nė fund tė fundit, Bashkimi Evropian do tė vendoset dhe ende do tė ketė njė mbetje tė pranisė sė Kombeve tė Bashkuara, pėr aq kohė sa rezoluta e Kėshillit tė Sigurimit do tė jetė nė fuqi si kornizė juridike pėr praninė ndėrkombėtare atje", tha Dobins pėr REL, duke shtuar se kjo rezolutė nuk mund tė ndryshohet pa pajtimin e Rusisė. Duke folur pėr perspektivėn e integrimeve euroatlantike tė Kosoėvs dhe Serbisė, Dobins thotė se Shtetet e Bashkuara dhe pjesa mė e madhe e vendeve evropiane do tė dėshironin t'i shihnin tė dyja vendet si anėtare tė BE sė dhe tė NATO s. Por, anėn tjetėr Donbins mendon se "as Serbia e as Rusia nuk kanė ndonjė mundėsi pėr ta bllokuar anėtarėsimin e Kosovės nė kėto organizata". Nė kontekstin e kėrcėnimit real tė ndarjes sė Kosovės dhe reagimit tė bashkėsisė ndėrkombėtare, Dobins ėshtė mendimit se ndėrkombėtarėt nuk do tė lejojnė "de jure" ndarjen e Kosovės. "Kjo do tė thotė se nuk do ta njohė ndarjen", thotė Dobins, ndonėse siē shprehet "nė njė shkallė kjo ndarje tashmė ekziston". "Komuniteti ndėrkombėtar do tė vazhdojė tė pėrdorė masa ekonomike dhe politike, me qėllim qė gradualisht ta dobėsojė kėtė ndarje dhe ta riunifikojė Kosovėn". Ndėrkaq nė lidhje me mundėsinė e ndryshimit tė qėdrimit tė qeverisė sė Serbisė ndaj politikės karshi Kosovės sė pavarur, Dobins thotė se kjo nuk do tė ndodhė shpejt. "Mendoj se qeveria do tė vazhdojė tė rezistojė qė ta njohė pavarėsinė e Kosovės dhe do tė vazhdojė tė krijojė vėshtirėsi pėr Kosovėn. Por, ėshtė e qartė se fokusi prioritar i saj do tė jetė nė lėvizjen drejt marrėdhėnieve mė tė afėrta me Perėndimin", tha Dobins.

Qiproja thotė se nuk e pėrkrah pavarėsinė e Kosovės

Beograd, 23 korrik - "Qiproja ka pėrsėritur se nuk e njeh dhe nuk e pėrkrah pavarėsinė e Kosovės", ka thėnė sot ministri i Punėve tė Jashtme tė Serbisė, Vuk Jeremiq, nė konferencėn e pėrbashkėt pėr gazetarė me shefin e diplomacisė qipriote, Markos Kiprianu nė Beograd. Ministri i Jashtėm i Qipros ka thėnė se pėrkrahja qipriote pėr Serbinė rreth Kosovės konsiston nė "respektimin e parimeve tė sė drejtės ndėrkombėtare, qė ėshtė njė nga parimet themelore tė respektimit tė integritetit territorial dhe sovranitetit tė vendit". Qiproja bashkė me Spanjėn, Rumaninė dhe Sllovakinė kėmbėngul nė mosnjohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

UNMIK u dhe Policia e Kosovės mohojnė se Karaxhiq e Mlladiq kanė qėndruar nė Kosovė

Prishtinė, 23 korrik - UNMIK ku dhe Policia e Kosovės kanė mohuar mundėsinė e qėndrimit eventual tė Radovan Karaxhiqit, me emrin e rremė, Dragan Dabiq dhe Ratko Mlladiqit nė vendin tonė. Nė konferencėn e sotme me gazetarė ata thanė se Policia e UNMIK ut dhe ajo e Kosovės ėshtė duke funksionuar nė veri dhe se nuk ka informacione tė tilla. Zėdhėnėsi UNMIK ut, Rasel Giki tha se UNMIK u mohon tė kėtė informacione se i shumė kėrkuari pėr krime lufte nė Bosnje Radovan Karaxhiq, me emrin e rremė Dragan Dabiq dhe bashkėpunėtori i tij gjithashtu i kėrkuar nga Gjykata e Hagės, Ratko Mladiq tė kenė qėndruar nė Kosovė. Edhe zėdhėnėsi i Policisė tė Kosovės Veton Elshani tha se deri mė tani nuk kanė ndonjė informatė pėr qėndrimin e kėtyre personave nė Kosovė. Por nė anėn tjetėr nė pyetjen nėse pėrfaqėsuesit e UNMIK, KFOR it dhe Policės sė Kosovės mund tė garantojnė se Karaxhiq dhe Maldiq nuk kanė hyrė kurrė nė Kosovė, zėdhėnėsi i UNMIK ut, tha "jo".

Propozohen ndryshime nė qeverinė shqiptare

Tiranė, 23 korrik - Kryeministri Sali Berisha i ka propozuar Presidentit tė Shqipėrisė Bamir Topi emėrimin nė postin e Zėvendėskryeministrit Genc Pollo, ndėrsa nė postin e Ministrit tė Arsimit dhe Shkencės qė e mbante Pollo, ai propozon emėrimin Fatos Bejės, nėnkryetar aktual i Kuvendit. Ndėrkaq nė postin e Ministres sė Shėndetėsisė ai porpozon znj. Anila Godo dhe lirimin nga kjo detyrė tė Nard Ndokės.

BE i pezullon miliona dollarė ndihma Bullgarisė

Bruksel, 23 korrik - BE ka pezulluar miliona dollarė ndihma pėr Bullgarinė pas njė serie raportesh qė kritikonin ashpėr qeverinė se kishte dėshtuar tė luftonte korrupsionin dhe krimin e organizuar. BE po i mban fondet nė linjė me paralajmėrimet e dhėna mė herėt Bullgarisė kur vendi u anėtarėsua nė BE nė janar tė vitit tė kaluar dhe ka ndaluar pagesat pėr dy agjenci qeveritare. Drejtuesit e BE sė thonė se megjithė disa pėrpjekje pėr tė luftuar korrupsionin dhe krimin e organizuar, institucionet duken tė mira nė letėr, por nuk japin rezultate nė praktikė. BE ka paralajmėruar edhe Rumaninė pėr progresin e ngadaltė nė kėtė fushė. Njė zėdhėnės i Komisionit evropian tha se BE donte tė ndihmonte tė dy vendet, por rezulatat duhet tė vinin nga brenda vendit. Pėr shkak tė shqetėsimeve nė masė tė madhe, pėrsa i takon zgjerimit tė mėtejshėm tė Bashkimit Evropian, mesazhi nga Komisioni Evropian ėshtė se nėse tė rinjtė nuk sillen siē duhet ata do ta paguajnė.

Parlamenti maqedonas pritet tė miratojė ligjin pėr liberalizimin e vizave me Shqipėrinė

Shkup, 23 korrik - Parlamenti maqedonas pritet tė miratojė ligjin pėr liberalizimin e regjimit tė vizave me Shqipėrinė. Kohė mė parė ky ligj u bė tejet i diskutueshėm pėr shkak se autoritetet maqedonase thanė se ligjin pėr tė huajtė do ta zbatonin edhe pėr shtetasit e Shqipėrisė qė nėnkuptonte se shtetasit shqiptarė pėr hyrje nė Maqedon vizat duhej t'i siguronin nė Tiranė e jo nė vendkalimet kufitare. Ligji i ri mundėson qė qytetarėt e dy vendeve pa ndonjė procedurė tė theksuar tė mund tė kalojnė nga njėri nė shtetin tjetėr. Sipas marrėveshjes, shtetasit e njė vendi do tė mund tė qėndrojnė nė vendin tjetėr 90 ditė brenda njė periudhe prej gjashtė muajve. Gjithashtu, parashikohet qė banorėt e zonave kufitare, 20 kilometra nga kufiri, do tė mund tė kalojnė nė vendin fqinj vetėm me karta identiteti.

Obama thotė se Izraeli do tė jetė top prioritet

Tel Aviv, 23 korrik - Barak Obama u zotua tė forcojė lidhjet me Izraelin dhe tė konsiderojė prioritet kryesor sigurinė e kėtij vendi, nė rast se zgjedhet president i SHBA ve. Kandidati i Partisė Demokratike i bėri komentet gjatė takimit me presidentin e Izraelit Shimon Peres. Obama do tė vizitojė edhe Bregun Perėndimor dhe do tė takohet me presidentin palestinez Mahmud Abbas. Gjatė turneut, Obama ka vizituar Afganistanin, Irakun dhe Jordaninė. Gjatė javės, ai do tė qėndrojė nė Gjermani, Britani dhe nė Francė.

Rajs takon homologun nga Koreja Veriore

Kuala Lumpur, 23 korrik - Sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs u takua me shefin e diplomacisė sė Koresė Veriore, pėr tė parėn herė nė katėr vitet e fundit tė karakterizuara nga mosmarrėveshjet rreth programeve bėrthamore tė Penjanit. Rajs dhe Pak Ui Chun u takuan nė Singapor me zyrtarėt e vendeve tė tjera tė pėrfshira nė bisedimet pėr ēarmatosjen e Koresė Veriore. Ministri i Jashtėm i Kinės Yang Jiechi e cilėsoi takimin tė rėndėsishėm dhe tha se tregon vullnetin pėr tė shtyrė pėrpara procesin e ēarmatosjes.

Irani nuk heq dorė nga programet atomike

Teheran, 23 korrik - Presidenti Mahmud Ahmadinejad tha se Irani nuk do tė lėshojė pe nė mosmarrveshjet rreth programeve bėrthamore. "Kombi iranian po ndjek rrugėn e tij tė drejtėsisė dhe dinjitetit, nuk do tė tėrhiqet nėn presionin e fuqive tjera" tha Ahmadinejad. Ai sidoqoftė, lėvdoi pjesėmarrjen e amerikanėve nė rrethin e fundit tė negociatave pėr programet bėrthamore.

Jana
24-07-08, 10:45
http://www.telegrafi.com/fo/kosove/f.0724013847152_m.jpg

Hagė: Baton Haxhiu dėnohet me 7.000 euro
Gjykata e Tribunalit tė Hagės ka dėnuar sot gazetarin Baton Haxhiu me 7.000 euro pėr mosrespektim tė gjykatės, sepse kishte zbuluar njė dėshmitar tė mbrojtur i cili po dėshmonte nė procesin Ramush Haradinaj dhe tė tjerėt.
Haxhiu, sipas akuzės, ka pasur njohuri pėr identitetin e dėshmitarit dhe mė pas e ka publikuar emrin e tij nė gazetė.

Prokuroria kishte kėrkuar qė Haxhiu tė dėnohet me 15.000 euro.

Tribunali kishte ngritur padinė ndaj Haxhiut mė 1 prill, derisa ajo ishte bėrė publike mė 20 maj tė kėtij viti.

Gjatė paraqitjes sė tij tė parė, Haxhiu kishte thėnė se ėshtė i pafajshėm dhe se "identiteti i dėshmitarit veē ka qenė i ditur".

Lona
24-07-08, 10:57
Rupel: Kosova ishte sfida mė e madhe e presidencės sllovene

Lubjanė, 24 korrik - Shefi i diplomacisė sllovene Dimitrij Rupel ėshtė shprehur se Kosova ka qenė sfida mė e madhe e presidencės sllovene me Bashkimin Evropian. "Megjithė pikėpamjet e ndryshme tė disa shteteve anėtare nė lidhje me pavarėsinė, Sllovenia si kryesuese ia doli tė arrijė unitetin e BE-sė sa i pėrket synimeve kryesore tė politikės sė ardhshme evropiane", ka thėnė Rupel mbrėmė nė Lubjanė,. Ministri slloven ka theksuar se "Kosovėn deri mė tash e kanė njohur njėzet shtete anėtare tė BE-sė", dhe se "megjithė qėndrimin e vendosur rreth Kosovės, Serbia ka treguar njė masė tė madhe tė pėrgjegjėsisė".

Nesėr mbledhja e raporton Kėshillit tė Sigurimit pėr Kosovcėn

Prishtinė, 24 korrik - Shefi i UNMIK ut Lamberto Zannier do tė raportojė nesėr nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit tė KB-sė nė Nju Jork rreth zhvillimeve tė fundit nė Kosovė. Nė takimin e KS do tė diskutohet rreth raportit tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB sė, Ban Ki Mun. Nė kėtė mbledhje pritet tė marrė pjesė edhe ministri i Punėve tė Jashtme tė Kosovės, Skėnder Hyseni.

Maqedonia ratifikoi marrėveshjen me Shqipėrinė pėr regjimin pa viza

Shkup, 24 korrik - Parlamenti nė Maqedoni ka ratifikuar marrėveshjen mes Maqedonisė dhe Shqipėrisė qė parashikon regjim pa viza pėr qytetarėt e dy vendeve. Vlerėsohet se ratifikimi shėnon pėrparim nė marrėdhėniet mes dy vendeve, edhe pse arritja e marrėveshjes shėnoi tensione si brenda Maqedonisė ashtu edhe mes Tiranės dhe Shkupit. Marrėveshja nėnkupton se shtetasit e njė vendi nuk do tė kenė nevojė pėr viza pėr tė hyrė nė vendin tjetėr ku do tė mund tė qėndrojnė 90 ditė brenda njė periudhe prej gjashtė muajsh. Gjithashtu, parashikohet qė banorėt e zonave kufitare, tė mund tė kalojnė nė vendin fqinj vetėm me karta identiteti. Marrėveshja do tė hyjė nė fuqi pasi tė ratifikohet edhe nga parlamenti nė Shqipėri.

Ministri serb: Shėrbimi i fshehtė mbronte Karaxhiēin

Beograd, 24 korrik - Sipas ministrit tė brendshėm serb Ivica Daēiq krimineli i supozuar i luftės Radovan Karaxhiq, i arrestuar tė hėnėn nė Beograd, ėshtė mbrojtur pėr vite me radhė prej shėrbimit tė fshehtė. Ai e mbrojti pėr vite me radhė dhe po ai e dorėzoi tani, u shpreh Daēiq pėr gazetėn beogradase 'Press'. Ministri ėshtė kryetar i Partisė Socialiste, e cila ėshtė partnere koalicioni e forcave proevropiane nė Serbi qė prej fillimit tė muajit. Javėn e kaluar koalicioni caktoi njė drejtor tė ri tė shėrbimit tė fshehtė. Sipas tė dhėnave tė prokurorisė nė Beograd, Karaxhiq do tė ekstradohet nė tribunalin e Kombeve tė Bashkuara pėr kriminelė lufte

Obama sot mbėrrin nė Gjermani

Berlin, 24 korrik - Kandidati i zgjedhur demokrat pėr president tė SHBA, Barak Obama, pritet qė sot tė mbėrrijė nė vizitėn e tij tė parė nė Gjermani. Senatori 46 vjeēar do tė takohet fillimisht nė Berlin me kancelaren Angela Merkel dhe me ministrin e jashtėm Frank Walter Steinmeier. Nė mbrėmje pritet qė nė fjalimin e shumėpritur tė Obamės mbi marrėdhėniet transatlantike para shtyllės sė fitores tė marrin pjesė deri nė 100.000 vetė. Gjatė vizitės sė tij nė Lindjen e Afėrme tė mėrkurėn senatori u premtoi izraelitėve dhe palestinezėve partneritetin e vet nė procesin e paqes. Paraqitja e Obamės nė Berlin ėshtė pjesė e udhėtimit tė tij nė kuadėr tė fushatės zgjedhore, e cila nisi me Afganistanin dhe Irakun.

Nuk arrihet ende suksesi nė bisedimet e OBT sė

Gjenevė, 24 korrik - Nė kėshillimet e Organizatės Botėrore tė Tregtisė mbi liberalizimin e tregtisė botėrore, tė ngecur prej vitesh, nuk solli sukses as njė takim shtesė i caktuar brenda njė afati tė shkurtėr prej drejtorit tė OBT sė Paskal Lami. Nė raundin e jashtėzakonshėm me pjesėmarrjen e SHBA ve, BE sė, Japonisė, Indisė, Brazilit, Australisė dhe Konės pati vetėm disa pėrparime tė vogla, u tha nga delegacionet. Konferenca nė Gjenevė me mė shumė se 30 shtete synon mbylljen e raundit tė ashtuquajtur tė Dohės mbi liberalizimin e mėtejshėm tė tregtisė, i filluar nė vitin 2001. Por vendet e pasura dhe ato tė varfra kanė pritje tė ndryshme. Vendet nė zhvillim kėrkojnė hyrje mė tė mirė nė tregjet bujqėsore tė shteteve tė industrializuara, ndėrsa kėto duan para sė gjithash hyrje mė tė lirė nė sektorin e industrisė dhe tė shėrbimeve.

Merkel kėrcėnon Iranin me sanksione tė mėtejshme

Berlin, 24 korrik - Nė grindjen rreth programit bėrthamor tė Iranit qeveria gjermane synon ende njė zgjidhje diplomatike. Nė tė njėjtėn kohė kancelarja Angela Merkel deklaroi para gazetarėve nė Berlin, se nė rast se Irani nuk lėshon pe nė bisedimet e reja, sanksionet e bashkėsisė ndėrkombėtare mund tė ashpėrsohen. Gjatė njė takimi me tė ngarkuarin e Bashkimit Evropian pėr politikėn e jashtme Javier Solana dhe me diplomatė tė pesė fuqive me tė drejtė vetoje nė Kėshillin e Sigurimit tė shtunėn nė Gjenevė Irani e hodhi poshtė kėrkesėn pėr ndalimin e pasurimit tė uraniumit, por u tregua i gatshėm pėr bisedime tė mėtejshme.

Lona
25-07-08, 11:50
Beogradi pret tė kuptohet "seriozisht" nga Perėndimi nė ēėshtjen e Kosovės

Londėr, 25 korrik - Gazeta britanike "Fajnenshėll tajms" shkruan se Serbia pas arrestimit tė Karaxhiqit pret shpėrblimin nga Bashkimi Ėvropian, kur bėhet fjalė pėr ēėshtjet qė pėr tė janė tė ndieshme nė planin e politikės sė brendshme. Zv/kryeministri Bozhidar Gjeliq i ka thėnė kėsaj gazete se Serbia i ka pėrmbushur detyrimet e saja ndėrkombėtare. "Nga Serbia ėshtė pritur aksioni, e tani Serbia pret aksion nga Bashkimi Evcropian dhe SHBA-tė", ka thėnė Gjeliq, duke shtuar se Serbia ėshtė njė vend "serioz dhe kredibėl", qė pret tė kuptohet "seriozisht" nė ēėshtjet qė pėr tė janė tė rėndėsishme, siē ėshtė Kosova.

Komisioni Evropian ka ndarė 6.6 milionė euro pėr Kosovėn

Prishtinė, 25 korrik - Zyra e Komisionit Evropian nė Prishtinė dhe Institucionet e Kosovės kanė arritur njė marrėveshjeje pėr formimin e Agjencive Rajonale pėr Zhvillim nė Kosovė, me qėllim tė zhvillimit socio ekonomik. Ndonėse ende nuk ėshtė vendosur nėse do tė jenė 4 apo 5 agjenci, megjithatė Komisioni Evropian ka vendosur qė pėr kėtė vit tė ndajė 6.6 milionė euro. Qėllim i kėtij takimi ishte shqyrtimi i perspektivave tė zhvillimit ekonomik rajonal nė Kosovė, si dhe vlerėsimi i saktė pėr zhvillimet dhe tė arrihet pajtueshmėri pėr themelimin e Agjencive Rajonale pėr Zhvillim nė Kosovė. "Koncepti i zhvillimit ekonomik rajonal do tė ndihmojė zhvillimin socio ekonomik dhe procesin e pajtimit nė kornizėn e procesit tė integrimit evropian nė Kosovė", ka sqaruar Kjartan Bjornsson, i ngarkuari me punė i ZNKE. Autoritetet e Kosovės pėrfaqėsoheshin nga ministri i Ekonomisė dhe Financave, ministri i Pushtetit dhe Administrimit Lokal, Agjencia pėr Integrime Evropiane, Asociacioni i Komunave tė Kosovės si dhe kryetarėt e komunave: Prishtinė, Mitrovicė, Prizren dhe Gjilan.

Hyseni: Kosova merr pjesė si shtet

Londėr, 25 korrik - Ministri i jashtėm kosovar, Skėnder Hyseni i ka thėnė BBC-sė se nė seancėn e sotme tė Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė, Kosova merr pjesė si shtet. Megjithatė ende nuk ėshtė e qartė nėse ministri Hyseni do tė jetė vetėm vėzhgues nė kėtė takim, apo do tė mund t'i drejtohet ambasadorėve tė Kėshillit tė Sigurimit. Seanca ėshtė e dyta pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe nė tė pritet tė diskutohet mbi planin e kreut tė OKB sė, Ban Ki Mun pėr rikonfigurimin e UNMIK ut. I pyetur nga BBC ja se nė ēfarė cilėsie do tė marrė pjesė nė seancėn e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė, Hyseni tha se ai gjithsesi merr pjesė nė cilėsinė e Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės. "Nuk ka mundėsi tė marr pjesė nė asnjė cilėsi tjetėr mė ēfarėdo mbledhje apo ngjarje ndėrkombėtare", shtoi ai. "Ne kemi kėrkuar qė tė pėrfaqėsohemi si shtet nė njė ngjarje ku bėhet fjalė drejtpėrdrejt pėr Kosovėn. Nuk ėshtė i ditur formati i takimit". Nė lidhje me tė drejtėn e fjalės nė kėtė seancė tė KS, Hyseni , nu, deshi tė paragjykojė, por tha: "Nėse palėve u jepet fjala atėherė gjithsesi qė do tė mė jepet fjala edhe mua". tė UNMIK ut tė lėvizė me njė dinamikė mė tė shpejtuar.

Serbia ka vendosur t'i rikthejė ambasadorėt nė vendet e BE-sė

Beograd, 25 korrik - Serbia thotė se ka vendosur t'i rikthejė ambasadorėt e vet nė vendet e Bashkimit Evropian qė kanė mbėshtetur pavarėsinė e Kosovės. Ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremiq tha se qeveria e tij vendosi kthimin e ambasadorėve duke gjykuar se ky hap do ta ndihmojė Beogradin nė pėrpjekjet pėr anėtarėsim nė Bashkimin Evropian. Data e rikthimit tė ambasadorėve nuk ėshtė bėrė e njohur. Diplomatėt serbė u thirrėn nė muajin shkurt nga 40 ambasada, pas shpalljes sė pavarėsisė nga Kosova. Rikthimi i diplomatėve, krahas me arrestimin nė Beograd tė hėnėn tė Radovan Karaxhiq, u vlerėsua nga udhėheqėsit evropianė. Britania e cilėsoi arrestimin si njė provė qė qeveria e re properėndimore e Beogradit i kushton rėndėsi lidhjeve mė tė ngushta me Perėndimin. Ministrat e BE sė, po ashtu e pėrshėndetėn arrestimin e Karaxhiēit, duke thėnė se ky veprim mund t?i hapė rrugėn anėtarėsimit tė vendit nė BE.

Nė shpėrthimet nė Rripin e Gazės vritet tė paktėn njė palestinez

Gaza, 25 korrik – Shpėrthime bombash kanė tronditur sot (e premte) njė kafene dhe shtėpinė e njė politikani tė Hamasit nė Rripin e Gazės, ku ėshtė vrarė tė paktėn njė palestinez nė njė nga shpėrthimet mė tė rėnda tė dhunės sė brendshme qė kur islamistėt kanė vėnė nėn kontroll Rripin e Gazės njė vit mė parė, njofton Rojter. Pėr kėto shpėrthime, Hamasi ka fajėsuar tė “armatosur tė paidentifikuar tė njė fraksioni palestinez. Ndėrkaq, zėdhėnėsi ushtarak izraelit ka thėnė se nuk di pėr ndonjė aktivitet izraelit.

Nga njė shpėrthim i njė makine bombė nė Jemen vriten 2 vetė

Sana, 25 korrik – Dy vetė janė vrarė dhe tė paktėn 18 tė tjerė janė plagosur kur njė makinė ėshtė pėrplasur sot herėt nė mėngjes (e premte) nė njė stacion policie nė provincėn Haderamut tė Jemenit, kanė bėrė tė ditur forcat e sigurimit, njofton Rojter. Shoferi ka hyrė mė makinė nė kompleksin e policisė, ėshtė ndaluar te dera, por pastaj ka shpėrthyer makina bombė. Nė kėtė rast janė vrarė sulmuesi dhe njė roje polic, ka thėnė burimi. Ndėr tė plagosur janė 12 policė dhe gjashtė femra. Ende nuk e ka marrė askush pėrgjegjėsinė pėr sulmin.

Laburistėt sėrish humbin zgjedhjet

Londėr, 25 korrik Partia Laburiste nė pushtet ka humbur nė pėrsėritjen e zgjedhjeve nė njė zonė elektorale nė Gllasgoun Lindor nė Skoci. Ky ėshtė njė grusht i ri pėr kryeministrin britanik Gordon Braun. Partia Nacionaliste Skoceze ka fituar me njė diferencė tė vogėl, duke pėrmbysur njė shumicė mjaft tė madhe tė Laburistėve nė zgjedhjet e pėrgjithshme tė 2005. Humbja e laburistėve nė Gllazgoun lindor ėshtė huumja e tretė me radhė, duke ngritur kėshtu pikėpyetje pėr drejtimin e kėsaj partie nga Gordon Braunit.

Lona
28-07-08, 15:55
Kuvendi nesėr shqyrton disa projektligje

Prishtinė, 29 korrik - Nė seancėn e nesėrme, e fundit para pushimeve verore, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės do tė shtrojnė kėrkesėn pėr procedimin e ligjeve tė pashpallura nė rishqyrtim nė komisionet parlamentare, si dhe do tė diskutojnė pėr disa projektligje. Nė kėtė seancė do tė shqyrtohet pėr herė tė parė Projektligji pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit pėr miratimin e Buxhetit tė Kosovės dhe shpenzimet e autorizuara pėr periudhėn prej 1 janari deri mė 31 dhjetor 2008. Ky projektligj do tė shqyrtohet pėr herė tė dytė nė seancėn e 30 korrikut, deri kur Komision Parlamentar pėr Buxhet dhe Financa do tė merret me amendamentimin e tij. Po ashtu do tė bėhetr shqyrtimi i parė i Projektligjit pėr partneritetet publiko privat dhe koncesionet pėr sigurimin e infrastrukturės sė shėrbimeve publike dhe procedurat pėr dhėnien e tyre, shqyrtimi i dytė i Projektligjit pėr vula nė institucionet e Republikės sė Kosovės, shqyrtimi i Rekomandimit tė Organit tė pavarur pėrzgjedhės pėr emėrimin e anėtarėve tė Organit Shqyrtues tė Prokurimit, shqyrtimi i Raportit vjetor tė Zyrės sė Rregullatorit tė Energjisė pėr vitin 2007, shqyrtimi i kėrkesės sė Qeverisė sė Kosovės pėr tėrheqjen e ligjeve nga procedura e shpalljes.

Basha tha se India duhet t'i bashkangjitet vendeve qė e kanė njohur Kosovėn

Tiranė, 28 korrik - Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė Lulzim Basha gjatė njė takimi sot nė Tiranė me Sekretarin e Shtetit nė Ministrinė e Jashtme tė Indisė H.S. Puri diskutuan edhe pėr zhvillimet nė rajon dhe nė veēanti ato nė Kosovė dhe nė Serbi, pas pavarėsisė sė Kosovės. Basha informoi Sekretarin indian tė Shtetit mbi zhvillimet e fundit nė rajon dhe kėrkoi angazhimin konstruktiv tė Indisė nė organizatat ndėrkombėtare si OKB pėr njė pėrqasje sa mė tė drejtė ndaj realiteteve nė Europėn Juglindore, duke pėrfshirė kėtu dhe pavarėsinė e Kosovės. Basha ritheksoi qėndrimin e Shqipėrisė se pavarėsia e Kosovės i shėrben paqes dhe sigurisė nė rajon dhe mė gjerė dhe i parashtroi pėrfaqėsuesit tė lartė indian kėrkesėn qė edhe India t'i bashkangjitet komunitetit tė vendeve tė lira dhe demokratike qė e kanė njohur Kosovėn dhe kanė vendosur marrėdhėnie diplomatike me tė. Bashkėbiseduesit ndanė tė njėjtin mendim pėr nevojėn e intensifikimit tė marrėdhėnieve mes dy vendeve nė tė ardhmen, duke rritur shkėmbimin e vizitave dypalėshe nė nivele tė larta.

Haradinaj kritikon mėnyrėn e qeverisjes nė vend

Prishtinė, 28 korrik - Kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, kritikoi mėnyrėn e qeverisjes nė vend duke e quajtur atė tė dėmshėm pėr vendin. Nė njė konferencė pėr shtyp, Haradinaj tha se kjo qeveri po abuzon me pushtetin, duke vepruar me lidhje tė shkurtėr vertikale dhe horizontale. Sipas tij, qeveria po shfaq shenja manipulimi me gjyqėsorin dhe me agjencinė antikorrupsion. Dukuritė negative kanė tė bėjnė me me emėrimin e personelit politik, ndėrsa fanatikė tė partisė po vendosen nė poste udhėheqėse civile qė ėshtė nė kundėrshtim me rregulloret e punės, tha ai. Ndėrkaq pėr gjendjen nė veri tė Kosovės, Haradinaj tha se ėshtė degradim i vendit dhe i shoqėrisė sonė, duke thėnė se Prishtina shumė pak ėshtė e involvuar atje. Ai konferencėn e donatorėve e vlerėsoi si vazhdim tė kontributit tė vendeve mike tė Kosovės, por ai tha se tė ardhurat e tilla duhet tė krijohen nga puna e institucioneve tė Kosovės. Me kėtė rast Haradinaj foli edhe pėr ndryshimin e statutit tė partisė qė e udhėheq, duke thėnė se aplikimi i sistemit presidencial nė parti ka tė bėjė me pėrvojėn dhe sundimin e demokracisė.

Arrestohet njėri nga liderėt e partisė opozitare maqedonase

Shkup, 28 korrik - Njėri nga liderėt e partisė opozitare Lidhja socialdemokrate e Maqedonisė, Zoran Zaev, ėshtė arrestuar dhe i ėshtė caktuar paraburgimi prej 30 ditėsh pėr akuza lidhur me korrupsion. Zaev ėshtė edhe kryetar i Komunės sė Strumicės, dhe p olicia dyshon se ai e ka kepėrdorur postin zyrtar. Sė bashku me tė janė arrestuar edhe katėr bashkėpunėtorė tė tij. Kėta tė dyshuar ishin arrestuar edhe mė 17 tė kėtij muaji, por ishin lejuar qė tė mbrohen nė liri. LSDM, arrestimin e zyrtarit tė lartė partiak e vlerėson si tė motivuar politikisht. Vendimin pėr arrestimin e tij e ka marė Gjykata penale me kėrkesė tė prokurorisė e cila nuk mbėshteti vendimin e gjyqit qė Zoran Zaev tė mbrohet nė liri.
Shefi i ri i Ushtrsiė shqiptare ėshtė betuar para Presidentit tė Republikės

Tiranė, 28 korrik - Gjatė njė ceremonie tė veēantė tė zhvilluar sot paradite nė Presidencė, shefi i ri i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrsiė shqiptyare, gjeneralbrigade Maksim Malaj ėshtė betuar para Presidentit tė Republikės, njėkohėsisht Komandant i Pėrgjithshėm i Forcave tė Armatosura, Bamir Topi. Tė jesh Shef i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Forcave tė Armatosura ėshtė privilegj dhe detyrim madhor ndaj Atdheut, ndaj flamurit, ndaj bashkėatdhetarėve, ndaj familjes, ndaj kolegėve dhe tė gjithė atyre qė tė kanė besuar tė drejtosh Forcat e Armatosura tė Shqipėrisė, tha Malaj.

Vonesat nė hapjen e dosjeve, pengesė pėr integrim tė Shqipėrisė nė Evropė

Tiranė, 28 korrik Midis disa projektligjeve tė tjera, Parlamenti i Shqipėrisė nuk po arrin nė kėto seanca tė fundit tė kėtij sezoni qė tė kalojė edhe projekt ligjin pėr pastėrtinė e figurės sė zyrtarėve shtetėrorė, apo siē quhet nga publiku ligji pėr hapjen e dosjeve tė diktaturės. Tri projektligjet e depozituara prej afro 2 vjetėsh nė komisionin e ligjeve u shtynė pėr nė sezonin e vjeshtės. Kryetari i Delegacionit shqiptar nė Kėshillin e Evropės dhe nėnkryetar i Asamblesė Parlamentare tė tij, Aleksandėr Biberaj, thotė se vonesat nė zbardhjen dhe dėnimin e krimeve tė diktaturės janė njė tjetėr pengesė pėr t'u integruar nė institucionet evropiane. Bagdad pelegrinėt shiitė pėrkujtojnė tani njė imam tė vrarė para mė shumė se 1.200 vjetėsh. Nė kulmin e festimeve tė martėn pritet tė marrin pjesė deri njė njė milion pelegrinė.

Lona
28-07-08, 15:57
Forcat e Abasit arrestojnė gjatė natės edhe mbi 50 aktivistė tė Hamasit

Nablus, Bregu Perėndimor, 28 korrik - Forcat e sigurimit, luajale tė presidentit palestinez, Mahmud Abas, tė fraksionit tė Fatahut, kanė arrestuar sot (e hėnė) dhjetėra aktivistė tė Hamasit, kanė bėrė tė ditur burimet e Hamaszit, njofton Rojter. Tens9ionet ndėrmjet fraksioneve palestineze janė ngritur pas sulmeve tė sė premtes me bombė nė Rripin e Gazės, ku u vranė pesė militantė tė Hamasit dhe njė vajzė. Forcat e Abasit kanė arrestuar gjatė natės mbi 50 aktivistė tė Hamasit, ndėr tė cilėt profesorė dhe studentė nė Nablus. Ndėrkaq, dje ishin arrestuar tė paktėn 20 aktivistė tė Hamasit nė qytetin Xhenin dhe 15 tė tjerė nė Tulkarm .

Nga shpėrthimet e 2 bombave nė Stamboll, janė vrarė 17 vetė

Stamboll, 28 korrik - Sipas njoftimeve mė tė reja, nga shpėrthimi i dy bombave, qė ndodhen mbrėmė vonė nė Stamboll, u vranė tė paktėn 17 vetė dhe u plagosėn1 mbi 15o tė tjerė, ndėr tė cilėt mbi 115 kanė mbetur tė shtrirė nė spital pėr shėrim, ndėr tė cilėt shtatė tė plagosur rėndė. Bilanci u ngritė pasi sot vdiq nga plagėt njė person. Nuk dihet ende se kush qėndron pas sulmeve, por guvernatori i Stambollit ,Muamer Guler, tha se "nuk ka dyshim se bėhet fjalė pėr akte terroriste?.

Numri i sulmeve nė Afganistan sivjet 50 pėr qind mė shumė se vjet

Kabul, 28 korrik - Numri i sulmeve tėkryengritėsve nė Afganistan ėshtė shtuar pėr 50 pėr qind nė gjashtė muajt e parė tė kėtij viti, vlerėsuan organizata jo qeveritare. Organizata "Safety Office" bėri tė ditur sot se janė shėnuar 2.056 sulme gjatė kėtij viti krahasuar me 1.362 gjatė pjesės sė parė tė vitit tė kaluar. Ndėr viktima tė kėtij viti janė edhe 19 punonjės humanitarė.

Lona
29-07-08, 10:43
U nda nga jeta miku i Kosovės, Lordi Xhonston

Strasburg, 29 korrik - Ish kryetari i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės dhe raportues pėr Kosovėn, lordi Dejvid Rasėll Xhonston, ka vdekur parmbrėmė, njė ditė para ditėlindjes sė tij tė 76 tė, ka kumtuar Kėshilli i Evropės. Lordi Xhonston ka raportuar herėn e fundit pėr Kosovėn nė seancėn e Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės nė janar tė kėtij viti. "Kjo ėshtė ditė pikėllimi pėr tė gjithė mbrojtėsit e drejtėsisė, tė paqes dhe tė humanitetit. Vdekja e tij lė zbrazėtirė tė madhe nė zemrat e tė gjithė evropianėve, tė cilėt patėn rastin ta takonin?, ka deklaruar pas marrjes vesh tė lajmit pėr vdekjen e lordit Xhonston, kryetari i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, Luis Maria de Puiē. "Porosia qė e udhėhoqi atė gjatė karrierės sė tij tė gjatė ishte se na nevojitet politikė morale, e jo politikė reale", tha Puiē, duke shtuar se lordi Xhonston gjithmonė ėshtė sjellė nė mėnyrė evropiane, duke mbėshtetur qėndrimin e tij mbi vlerat evropiane. "Ka punuar nė mėnyrė tė palodhshme nė zgjerimin e kufijve tė tė drejtave tė njeriut, sepse ishte i bindur qė asnjė mėnyrė tjetėr nuk mund tė sigurojė aq mirė paqe, prosperitet dhe liri", tha kryetari i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės. Lordi Rasėll Xhonston ishte anėtar shumėvjeēar i Partisė Liberale tė Britanisė sė Madhe, njė kohė edhe lider e nėnkryetar i saj, si dhe deputet nė parlamentin britanik deri nė vitin 1997. Kryetar i Asamblesė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės ishte nga viti 1999 e deri mė 2002. Ishte edhe raportues pėr Kosovėn nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės dhe nė kėtė cilėsi ai propozoi nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillit tė Evropės pavarėsi tė mbikėqyrur pėr Kosovėn nė janar tė kėtij viti, pak para se tė shpallej pavarėsia e Kosovės, mė 17 shkurt. Lordi Rasėll Xhonston pėr shumė vite ka qenė dėshmitar i zhvillimeve nė Kosovė. Disa herė ka vizituar Kosovėn dhe disa herė ka sponsorizuar rezoluta pėr Kosovėn nė Parlamentin Evropian. Lordi Xhonston ishte njė mik i madh dhe i pėrkushtuar pėr ēėshtjen e Kosovės dhe mik personal i Presidentit shumėvjeēar tė Kosovės Dr.Ibrahim Rugova. Mes tjerash ai i ka vėzhguar zgjedhjet e para shumėpartiake nė Kosovė nė vitin 1992, duke dhėnė vlerėsime shumė pozitive pėr zhvillimin e tyre. Edhe pastaj gjatė viteve tė rėnda tė '90 disa herė ka qėndruar nė Kosovė dhe ka zhvilluar biseda tė gjatė me Dr. Rugovėn nė shtėpinė e tij. Por edhe pas luftės ai nuk e ka harruar kurrė Kosovėn, madje deri nė ditėt e fundit tė jetės sė tij ai ka qenė i preokupuar me Kosovėn.
Sot mbahet mbledhja e Kuvendit tė Kosovės

Prishtinė, 29 korrik - Nė seancėn e sotme plenare tė Kuvendit tė Kosovės do tė shtrohet kėrkesa e grupeve parlamentare pėr procedimin e ligjeve tė pashpallura nė rishqyrtim nė komisionet parlamentare. Nė kėtė seancė gjithashtu do tė shqyrtohet pėr herė tė parė Projektligji pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Ligjit nr.03/L088 pėr miratimin e Buxhetit tė Kosovės dhe shpenzimet e autorizuara pėr periudhėn prej 1 janari deri mė 31 dhjetor 2008. Ky projektligj do tė shqyrtohet pėr herė tė dytė nė seancėn e 30 korrikut, deri kur Komision Parlamentar pėr Buxhet dhe Financa do tė merret me amendamentimin e tij. Kjo ėshtė seanca e fundit para pushimeve verore tė deputetėve.

Eshdaun: Nė fund tė luftės duhet tė kishim thėnė se Kosova nuk mund tė drejtohet mė nga Beogradi

Londėr, 29 korrik - Ish pėrfaqėsuesi i lartė pėr Bosnjėn, Pedi Eshdaun, thotė se "kishte vetėm njė zgjidhje pėr Kosovėn: ne duhet ta kishim thėnė qė nė fund tė luftės sė Kosovės", se ajo nuk mund tė drejtohet mė nga Beogradi. "Kjo duhet tė ishte bėrė e qartė mė herėt dhe do tė kishte pasur shumė mė pak shqetėsime nėse do tė ishte bėrė kjo". Ndėrkaq, duke folur pėr gjendjen aktuale, Eshdaun tha pėr BBC-nė se duhet garantuar "njė tranzicion paqėsor nė Kosovė" dhe qė tė "qeveriset nė tė mirė tė gjithė popullit tė saj, pėrfshirė pakicėn serbe", pėr tė ndėrtuar tė ardhmen. I pyetur nėse Kosova duhet tė jetė njė prej kushteve qė Serbia tė anėtarėsohet nė Bashkimin Evropian, Eshdaun vlerėsoi se kryesorja kur futesh nė Union ėshtė qė tė kesh marrėdhėnie tė mira me fqinjėt. "Nėse Serbia dėshiron tė anėtarėsohet nė BE, ajo duhet tė tregojė se e ndjek kėtė politikė", tha ai. Nė lidhje sfidat serioze me tė cilat mund tė pėrballet Kosova, Eshdaun tha se tė tilla nuk do tė ketė, sepse, sipas tij, "komuniteti ndėrkombėtar po pėrballet me sfida". Ai mendon se sfida mė serioze pėr Kosovėn ėshtė "pėr tė filluar pėr ta qeverisur mirė Kosovėn", ndėrsa ata qė "drejtojnė Kosovėn duhet tė garantojnė se do tė sillen nė mėnyra qė pėrputhen me drejtimin e njė shteti modern". "Do tė ishte njė fatkeqėsi nėse Kosova nuk qeverisej pėr tė gjithė qytetarėt e saj, pėrfshirė pakicėn serbe. Nėse Kosova e bėn kėtė, unė nuk kam asnjė dyshim se e ardhmja e Kosovės ėshtė e garantuar. Nėse nuk e bėn kėtė, nė njė afat mė tė gjatė do tė jetė mė e vėshtirė", tha Eshdaun pėr BBC-nė.

Takim i BE sė nė Bruksel pėr Serbinė pas Karaxhiqit

Bruksel, 29 korrik Ambasadorėt e Bashkimit Evropian takohen nė Bruksel pėr tė diskutuar ambiciet e Serbisė pėr t'u anėtarėsuar nė BE pas arrestimit javėn e kaluar tė ish udhėheqėsit serb tė Bosnjės, Radovan Karaxhiq. Karadziq pritet tė dėrgohet nė gjykatėn e Hagės kėtė javė dhe lidershipi proevropian i Serbisė shpreson se kjo do tė forcojė shanset e vendit pėr anėtarėsim nė BE. Presidenti Boris Tadiq ėshtė nė favor tė anėtarėsimit nė Bashkimin Evropian. Por, disa anėtarė tė BE sė ku pėrfshihet Holanda kanė nguruar t'i japin mbėshtetje idesė duke pretenduar se Serbia ende nuk ėshtė marrė me pasojat e luftės nė Ballkan. Arrestimi i ish udhėheqėisit serb tė Bosnjės, Radovan Karaxhiq, mund ta ndihmojė rastin e Serbisė.

Lona
29-07-08, 10:46
Rajs pėrgatit udhėtimin e Bushit nė Kinė

Uashington, 29 korrik Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs u takua me shefin e diplomacisė kineze, Jang Jieēi, pėr tė diskutuar rreth udhėtimit tė ardhshėm tė presidentit amerikan nė Pekin. Xhorx Bush do tė marrė pjesė nė ceremoninė e hapjes sė Lojėrave Olimpike, mė 8 gusht. Aktivistėt pėr tė drejtat e njeriut kanė bėrė thirrje qė liderėt botėrorė tė bojkotojnė lojėrat pėr shkak tė shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut nga Kina.

SHBA tė i japin Nikaraguas ilaēe nė kėmbim tė raketave

Uashington, 29 korrik Shtetet e Bashkuara i ofruan ndihma mjekėsore Nikaraguas nė shkėmbim tė shkatėrrimit tė 657 raketave nga periudha sovjetike. Nė vitet e '80 a tė shekullit tė kaluar, raketat planifikoheshin tė pėrdoreshin kundėr kryengritėsve, tė cilėt gėzonin mbėshtetjen e Shteteve tė Bashkuara. Shkatėrrimi i tyre ėshtė pjesė e pėrpjekjeve globale pėr shkatėrrimin e armėve tė vjetra, nė mėnyrė qė tė mos bien nė duart e terroristėve.

Qindra mijėra pelegrinė shiitė arrijnė nė Bagdad

Bagdad, 29 korrik Nė kryeqytetin irakian janė grumbulluar qindra mijėra pelegrinė shiitė pėr tė pėrkujtuar njė imam tė vrarė mė shumė se 1.200 vjet mė parė. Pėr t'i mbrojtur pelegrinėt prej sulmeve tė mundshme nė Bagdad janė stacionuar mė shumė se 100 mijė policė dhe ushtarė. Pėrveē kėsaj autoritetet vendosėn ndalimqarkullim pėr automjetet nė gjithė qytetin. Dje atje u vranė nė atentate tė paktėn 28 shiitė dhe u plagosėn mė shumė se 100 tė tjerė.

Lona
30-07-08, 11:05
Svoboda: Nga Serbia nuk mund tė pritet tė njohė pavarėsinė e Kosovės qė nė kėtė moment

Lubjanė, 30 korrik - "Nga Serbia nuk mund tė presim, qė nė kėtė moment tė marrė vendimin dhe tė njohė pavarėsinė e Kosovės, megjithatė duhet tė ketė njė qasje pėrkatėse, e cila do t'i sillte mė shumė dobi serbėve, posaēėrisht nė jug tė Kosovės, ku jetojnė nė enklava tė shpėrndara", ėshtė shprehur Hanes Svoboda, anėtar i Parlamentit Evropian (PE) dhe nėnkryetar i delegacionit tė kėtij parlamenti pėr Evropėn Juglindore. Nė njė artikulll autorial me titull "Ballkani Perėndimor midis "jo-sė" irlandeze dhe presidencės sllovene", Svoboda ka vlerėsuar se nėpėr enklava serbėve pak mund t'u ndihmojnė qėndrimet dhe deklaratat ekstreme tė liderėve serbė nga veriu i Mitrovicės. "Ata qė dėshirojnė tė bashkėpunojnė me autoritetet e kosovare u duhet ndihma financiare dhe mbėshtetja politike", ka thėnė Svoboda. Ai vlerėson se zhvillimet e gjertanishme nė Kosovė kanė treguar njė shkallė tė lartė tė pėrgjegjėsisė sė liderėve tė saj, posaēėrisht tė kryeministrit Hashim Thaēi. Por megjithatė, Svoboda thotė se nė Kosovė ende janė tė pranishme problemet e mėdha ekonomike dhe sociale.

Kuvendi i Kosovės edhe sot i vazhdon punimet

Prishtinė, 30 korrik - Kuvendi i Kosovės edhe sot i vazhdon punimet nė seancė plenare me shqyrtimin e parė tė Projektligjit pėr partneritetet publiko privat dhe koncesionet pėr sigurimin e infrastrukturės sė shėrbimeve publike dhe procedurat pėr dhėnien e tyre si dhe me shqyrtimin e dytė tė Projektligjit pėr vula nė institucionet e Republikės sė Kosovės. Po ashtu do tė bėhet shqyrtimi i Rekomandimit tė Organit tė pavarur pėrzgjedhės pėr emėrimin e anėtarėve tė Organit Shqyrtues tė Prokurimit, shqyrtimi i Raportit vjetor tė Zyrės sė Rregullatorit tė Energjisė pėr vitin 2007, shqyrtimi i kėrkesės sė Qeverisė sė Kosovės pėr tėrheqjen e ligjeve nga procedura e shpalljes, dhe shqyrtimi i kėrkesės sė grupeve parlamentare tė Kuvendit pėr procedimin e ligjeve tė pashpallura nė rishqyrtim nė komisionet parlamentare.

Britania e angazhuar nė forcimin e paqes dhe stabilitetit nė Kosovė e rajon

Tiranė, 30 korrik - Ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, Lulzim Basha dhe Dejvid Landsman, Drejtor politik pėr Ballkanin nė Ministrinė e Jashtme britanike, diskutuan nė Tiranė lidhur me rėndėsinė e perspektives evropiane pėr vendet e rajonit, duke pėrfshirė kėtu Kosovėn, pėr stabilitetin dhe prosperitetin e rajonit. Ministri Basha vlerėsoi angazhimin e Britanisė sė Madhe nė rajonin tonė, veēanėrisht nė Kosovė, gjatė gjithė kėtyre viteve. Ndėrkaq Landsman vuri nė dukje se Britania e Madhe do tė vazhdojė tė jetė e angazhuar nė drejtim tė forcimit tė paqes dhe stabilitetit nė Kosovė, rajon dhe mė gjerė.

Radovan Karaxhiq dėrgohet nė Hagė

Hagė, 30 korrik - Ish udhėheqėsi serb i Bosnjės, Radovan Karaxhiq, ėshtė transferuar nė Hagė, qė e akuzon pėr krime lufte. Ai u lėviz pėrmes njė autokolone makinash nė orėt e para tė mėngjesit nga ndėrtesa e Gjykatės nė Beograd, ku mbahej qė prej arrestimi tė tij javėn e kaluar pas mė shumė se njė dekade nė arrati. Karaxhiqi, 63 vjeēar, provoi tė sfidonte ligjshmėrinė e ekstradimit tė tij. Ministrin serb i Drejtėsisė nxori urdhrin pėr ekstradimin e tij. Karaxhiq ėshtė i paditur pėr rolin e tij nė krimet mė tė rėnda nė Evropė qė prej Luftės sė Dytė Botėrore, vrasjen nė vitin 1995 tė tetė mijė myslimanėve nė Srebrenicė. Ai ėshtė akuzuar gjithashtu edhe nė lidhje me rrethimin e kryeqytetit Sarajevė. Lajmi se Karaxhiq ėshtė dėrguar me avion nė Hagė erdhi disa orė pasi tė paktėn dhjetėmijė mbėshtetės tė tij zhvilluan njė tubim proteste nė Beograd. Partia ultranacionaliste serbe, ajo Radikale e organizoi tubimin nė Beograd

Njė ushtar i NATO s vdes nga plagėt e marra

Kabul, 30 korrik Njė ushtar i NATO s ka vdekur nga plagėt e marra nga njė sulm nė jug tė Afganistan. Burimet e NATO s thonė se ushtari u plagos pasi autokolona e forcave ndėrkombėtare u sulmua nė rajonin afgan tė Helmandit. Kombėsia e ushtarit nuk ėshtė bėrė publike. Mbi 2700 vetė, shumica militantė, janė vrarė sivjet nė Afganistan.

Bushi takon disidentė kinezė para nisjes nė Kinė

Uashington, 30 korrik Pak ditė para udhėtimit tė tij pėr tė marrė pjesė nė ceremoninė e hapjes sė Lojėrave Olimpike nė Pekin, presidenti i SHBA ve, Xhorxh Bush, ėshtė takuar me pesė kritikė tė njohur tė regjimit nė Kinė. Temė e bisedimeve ishte shqetėsimi mbi gjendjen e tė drejtave tė njeriut nė Republikėn Popullore tė Kinės, bėri tė ditur njė zėdhėnėse e qeverisė nė Uashington. Mė parė, Bush kishte biseduar po nė Shtėpinė e Bardhė me ministrin e jashtėm kinez, Jang Jieēi. Presidenti bėri tė qartė se Lojėrat Olimpike janė njė mundėsi pėr Kinėn pėr tė demonstruar angazhimin pėr tė drejtat e njeriut dhe pėr lirinė, tha zėdhėnėsja e qeverisė. Lojėrat Olimpike fillojnė tė premten e javės sė ardhshme.

Lufthansa anulon fluturimet e distancės sė gjatė

Frankfurt, 30 korrik Pėr herė tė parė, nė dritėn e tretė tė grevės, Lufthansės gjermane i duhet tė anulojė edhe fluturime ndėrkontinentale. Sipas tė dhėnave tė sipėrmarrjes tė prekura janė lidhjet nga Frankfurti mbi Main drejt Nju Jorkut, Kalgarit dhe Kalkutės si dhe segmenti Mynih Ēikago. Pėrveē kėtyre nuk do tė kryen rreth 70 fluturime tė largėsisė sė shkurtėr brendagjermane dhe evropiane, pasi nė saje tė grevės vazhdon tė mos bėhet mirėmbajtja e nėntė aeroplanėve, tė cilėt duhet tė qėndrojnė nė tokė. Sindikata Verdi kėrkon pėr rreth 50 mijė punonjėsit e saj nė avionė dhe nė aeroporte 9,8 pėr qind mė shumė pagė. Lufthansa ofroi sė fundi 6,7 pėr qind, tė shpėrndara nė dy vite si dhe pagesa tė vetme.

Lona
31-07-08, 11:29
EULEX i nė Kosovė ka njė mision specifik

Gjilan, 31 korrik - Kryeprokurori i misionit tė EULEX it nė Kosovė, Alberto Perduka, thotė se EULEX i nė Kosovė ka njė mision specifik qė do tė mbulojė gjyqėsinė, doganat e policinė, e jo pėr tė krijuar gjyqėsi paralele. Ai tha se nė vendet demokratike ligji ėshtė mbreti. Sipas tij, 70 gjykatės e prokurorė do tė asistojnė gjyqet nė Kosovė qė ato tė jenė fer, multietnike dhe tė kryejnė detyrat e tyre e ata do tė merren me arbitrim, monitorim e kėshillim, kurse do tė merren me raste specifike qė kanė tė bėjnė me krime civile dhe ēėshtje tė pasurisė.

Hetohen edhe tre pesrona lidhur me sulmin ndaj shtėpisė sė Thaēit

Prishtinė, 31 korrik - Nė Prokurorinė e Qarkut nė Prishtinė ėshtė bėrė njė kallėzim penal ndaj 3 personave lidhur me sulmin nė shtėpinė e kryeministrit Hashim Thaēi. Kryeprokurori i Prokurorisė sė Qarkut nė Prishtinė, Osman Kryeziu i ka thėnė Kohavisionit se ngritja e kallėzimit penal nga ana e hetuesve tė policisė ėshtė bėrė ndaj O. Prelvukaj, K. dhe A. Gecit. Kėta dy tė fundit janė vėllezėr dhe djem tė njė ish bashkėpunėtori tė ngushtė tė Thaēit gjatė kohės sė luftės. Personat e lartcekur dyshohen tė kenė pasur shoqėri dhe t'i kenė ofruar ndihmė shėndetėsore Fazli Sejdiut, ndaj tė cilit ėshtė ngritur aktakuza pėr tentim vrasje nė tentativė dhe armė mbajtje pa leje nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė. Kryeprokurori Kryeziu thotė se kėta tė tre dyshohet qė pas tentimit tė Fazli Sejdiut tė hyjė nė shtėpinė e kryeministrit Hashim Thaēi, i kanė ofruar ndihmė pėr t'i mjekuar plagėt, tė cilat i kishte marrė nė vendin e ngjarjes nga rojat e kryeministrit. Po ashtu 3 personat dyshohen t'i kenė ofruar Sejdiut ndihmė qė tė arratisej nga vendi i ngjarjes, pasi qė Sejdiu i kishte kontaktuar me telefon tė dyshimit, duke iu kėrkuar ndihmė.

Banorėt e Debėlldesė vizituan pronat e tyre nė vijėn kufitare me Maqedoninė

Viti, 31 korrik - Banorėt e Debėlldesė sė Vitisė kanė vizituar dje pėr herė tė parė qė nga viti 2001, pronat e tyre qė ndodhen nė vijėn kufitare me Maqedoninė. Kjo u bė e mundur falė vizitės sė anėtarėve tė Komisionit shtetėror tė Kosovės pėr shėnimin e vijės kufitare me Maqedoninė. Ndėrkaq anėtarėt e komisionit thanė se qėllim i pėrgjithshėm i shėnimit tė vijės kufitare me Maqedoninė, ėshtė qė tė plotėsohen kėrkesat e banorėve dhe dy shteteve fqinje. Murat Meha, zėvendės kryetar i komisionit tė Kosovės pėr demarkacionin e kufirit, ka thėnė se varianti mė i keq i zgjidhjes sė kėtij problemi ėshtė qė kufiri tė mbetet i pavendosur dhe tė jetė i hapur pasi me kėtė zgjidhje do tė dėmtohen tė dy palėt.

Karaxhiēi do tė ballafaqohet sot me akuzėn

Hagė, 31 korrik Kryeprokurori i tribunalit tė Kombeve tė Bashkuara pėr krime lufte nė ish Jugosllavi, Serge Bramertz, supozon se procesi kundėr tė akuzuarit, Radovan Karaxhiē, do tė fillojė pas pak muajsh. Padia kundėr Karaxhiēit e ngritur nė vitin 2000 do tė pėrpunohet, paralajmėroi Bramertz nė Hagė. Pres njė proces tė vėshtirė, tė cilin dua ta kryej shpejt dhe me efekt, tha ai. Karaxhiē, 63 vjeēar do t'i paraqitet sot pėr tė parėn herė nga burgu gjykatėsit dhe do tė ballafaqohet me akuzėn. Karaxhiē bėhet pėrgjegjės pėr gjenocid, krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit gjatė Luftės sė Bosnjės nga 1992 deri nė 1995.

Lirohet kameramani i ARD sė i rrėmbyer nga Hamasi

Gazė, 31 korrik Pesė ditė pas arrestimit tė tij nga grupi radikal islamik palestinez Hamas nė Rripin e Gazės, kameramani i kanalit tė parė televiziv gjerman ARD, Savah Abu Seif, 42 vjeēar, ėshtė pėrsėri nė liri. Kėtė e konfirmoi drejtori i zyrės sė ARD sė nė Izrael. Ai ėshtė nė gjendje shumė tė keqe dhe hollėsi do tė bėhen tė ditura mė vonė, gtha ai. Seif ishte arrestuar nė lidhje me atentat, nė tė cilin u vranė tė premten pesė veprimtarė tė Hamasit dhe njė vajzė e vogėl. Hamasi qė qeveris nė Rripin e Gazės e akuzon Seifin, se ėshtė anėtar aktiv i Fatahut, rival tė presidentit palestinez, Mahmud Abbas, tė cilin e bėn pėrgjegjės pėr atentatin. Nė shenjė proteste ndaj arrestimit, ARD mbylli dje zyrėn e vet nė Gazė.

Olmert paralajmėron heqje dorė nga karriera politike

Jerusalem, 31 korrik Kryeministri izraelit Ehud Olmert i gjendur nėn trysni prej akuzuave pėr korrupsion ka paralajmėruar dorėheqjen e tij politike. Nuk do tė kandidoj pėr kryetar nė zgjedhjet e brendshme tė Partisė Kadima nė shtator, tha Olmert nė Jerusalem. Pas zgjedhjes sė njė kryetari tė ri do tė jap dorėheqjen si kryeministėr pėr tė bėrė tė mundur formimin e shpejtė tė qeverisė, tha Olmert. Lidhur me akuzat pėr korrupsion, Olmert tha se e di qė ka bėrė gabime, por do tė vėrtetojė pafajėsinė e tij. Olmert akuzohet ndėr tė tjera, tė ketė pranuar nė kundėrshtim me ligjin para prej njė afaristi amerikan si dhe tė ketė deklaruar nė mėnyrė tė parregullt llogaritė pėr udhėtime gjatė kohės si kryetar i bashkisė sė Jerusalemit.

Kryeministri Erdogan u zotua pėr vazhdimin e laicizmit nė Turqi

Ankara, 31 korrik Pas dėshtimit tė padisė pėr ndalimin e Partisė qeverisėse turke AKP, Bashkimi Evropian u ka bėrė thirrje forcave politike nė vend, t'i zgjidhin diferencat ideologjike pėrmes njė dialogu paqėsor. Bashkimi Evropian do t'i ndjekė mė vėmendje institucionet demokratike dhe gjendjen nė Turqi, thuhet nė njė deklaratė tė kryesisė franceze tė radhės. Gjykata kushtetuese turke e refuzoi dje ndalimin e partisė sė kryeministrit Rexhep Tajip Erdogan. Prokuroria e akuzonte AKP nė se po pėrpiqej tė islamizonte vendin duke i rėnė kėsisoj ndesh parimit kushtetues tė ndarjes sė shtetit nga feja. Kryeministri Rexhep Erdogan u zotua se do tė vazhdojė rrugėn e laicizmit nė Turqi, pasi Gjykata Kushtetuese vendosi sot qė tė mos nxjerr jashtė ligjit partinė e tij.

Lona
04-08-08, 11:16
Hajson emėrohet zėvendėsshef i pėrkohshėm i UNMIK ut

Prishtinė, 4 gusht - Sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki Mun, emėroi kėshilltarin e tij kryesor politik Nikolas Hajson pėr zėvendėsshef tė pėrkohshėm tė UNMIK ut. "Hajson mbėrrin javėn e ardhshme nė Prishtinė ku do tė qėndrojė derisa shefi i UNMIK ut tė mos kthehet nga pushimi vjetor", ka thėnė njė burim perėndimor. Hajson ėshtė nga Afrika e Jugut e cila nuk e ka pranuar planin e ndėrmjetėsit ndėrkombėtar, Marti Ahtisari, por diplomatėt perėndimor konsiderojnė se kjo nuk mund tė ketė ndikim nė qėndrimet e kėtij zyrtari tė lartė tė Kombeve tė Bashkuara.

Qėndrimet e Zanierit rreth policisė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Kosovės

Prishtinė, 4 gusht Qeveria e Kosovės qėndrimet e fundit tė shefit tė UNMIK ut pėr disa fusha qė kanė tė bėjnė me pakicėn serbe, i konsideron nė kundėrshtim me Kushtetutėn e Republikės dhe me planin e Ahtisarit. Zv/kryeministri Hajredin Kuēi tha se Kosova, do tė integrojė minoritetin serb por nuk do tė lejojė strukturat paralele nė vendin tonė. Ai po ashtu konfirmoi se tashmė dihet emri i ministrit tė mbrojtjes, por ai do tė bėhet publik shumė shpejt nga ana e kryeministrit Thaēi. Edhe Policia e Kosovės vlerėson se propozimi i shefit tė UNMIK ut Lamberto Zanier pėr paralelizmin nė zinxhirin komandues tė Policinė e Kosovės mund tė krijojė vetėm probleme. Zėdhėnės Veton Elshani tha se ēfarėdo vendimi tjetėr pėrveē tranzicionit, transferimit tė autorizimeve nga policia ndėrkombėtare nė policinė e Kosovės do tė krijojė probleme. Pėrveē Policisė rajonale nė Mitrovicė nė tė gjitha regjionet e tjera nė Kosovė ėshtė kryer transferimi i kompetencave, tha ai.


Tadiq: Serbia nuk do tė heqė dorė nga Kosova

Beograd, 4 gusht Presidenti serb Boris Tadiq ka deklaruar se Serbia nuk do tė heqė dorė nga mbrojtja e integritetit territorial pėr shkak tė integrimeve evropiane. "Nėse dikush mendon se kjo qeveri proevropiane do tė heqė dorė nga mbrojtja e interesave kombėtare pėr shkak tė perspektivės evropiane, mashtrohet", tha Boris Tadiq nė njė konferencė pėr gazetarė. Sipas tij, anėtarėsimi nė Bashkimin Evropian ėshtė interes kryesor kombėtar serb, por kjo nuk do tė thotė se Serbia do tė pranojė shantazhime. Tadiq tha se Serbia do tė vazhdojė tė luftojė pėr Kosovėn me mjete diplomatike. Ghithashtu ai theksoi se nuk do tė heqė dorė qė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė KB tė kėrkojė mendimin konsultativ tė Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė Hagė nė lidhje me pavarėsinė e Kosovės dhe njohjen e saj nga, siē thotė, "disa shtete".

Nė Venezuelė mbėrrijnė 24 aeroplanė luftarakė rusė

Karaks, 4 gusht - Presidenti i Venzuelės, Hugo Ēavez, tha se nė vendin e tij kanė arritur 24 aeroplanė luftarakė tė tipit Sukhoi nga Rusia dhe i ka tėrhequr vėrejtjen Flotės sė Katėrt tė Shteteve tė Bashkura, tė qėndroj jashtė ujėrave tė Venezuelės. Ēavez tha se nga kėta aeroplana mund tė shkrepen raketat me rreze mė tė gjatė veprimi se nga aeroplanat luftarakė amerikanė F 16. Blerja e 24 aeroplanave luftarakė ėshtė pjesė e marrėveshjes ushtarake me vlerė prej 3 miliardė dollarėsh ndėrmjet Venezuelės dhe Rusisė, qė pėrfshinė edhe tanke dhe kalashnikovė.

Nė Kinė viten 16 policė

Pekin, 4 gusht - Agjencia zyrtare kineze e lajmeve, Xinhua, raportoi se njė grup i panjohur me njė kamion ka goditur njė patrullė kufitare sot herėt nė mėngjes dhe pastaj ka hedhur granata. Nga ky sulm u vranė 16 policė dhe janė plagosur 15 tė tjerė. Sulmi ndodhi para stacionit policor nė vendin Kashi nė provincėn Sjinējang. Nė kėtė rajon, ka pasur kryengritje tė shkallės mė tė ulėt kundėr pushtetit kinez, nga myslimanėt lokalė, tė njohur si Ujgurė.

Nė qytetet kryesore trupat ushtrojnė kontrolle sigurie

Romė, 4 gusht - Nė rrugėt e qyteteve kryesore italiane dislokohen trupa teksa qeveria pėrpiqet tė veprojė pėrkundrejt shqetėsime nė rritje tė popullatės pėrsa i takon krimeve. Trupat pritet tė ushtrojnė kontrolle sigurie nė Romė, Napoli dhe qytetet e tjera tė mėdha pėrfshirė Milanon. Kryeqendra italiane e modės ėshtė njė prej qyteteve qė do tė shohė dislokimim mė tė madh me mė shumė se 400 trupa nga 3000 nė total nė shkallė vendi. Kėto trupa do tė vendosen nė pika si stacioni kryesor i qytetit si edhe vende tė tjera tė rėndėsishme turistike dhe vende qė mund tė jenė nė shėnjestėr tė sulmeve terroriste. Trupat do tė zhvillojnė patrullime tė pėrbashkėta me policinė. Nė vende tė tjera, trupat do tė ruajnė qendrat e ndalimit tė emigrantėve.

Nė moshėn 89 vjeēare vdiq nobelisti Sollzhenicin

Moskė, 4 gusht - Aleksandėr Sollzhenicin, njė prej zėrave mė tė fortė kritikė ndaj tiranisė staliniste ka vdekur nga njė infarkt nė moshėn 89 vjeēare. Nė vitin 1970, shkrimtari rus u nderua me ēmimin Nobel. Aleksandėr Sollzhenicin ka lindur nė Rusi nė 1918. Ai ishte ende i ri kur pati probleme me autoritetet sovjetike pėr herė tė parė gjatė fundit tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur u ndėshkua me tetė vjet punė tė detyruar nė kampe, pėr shkak se e kritikonte Stalinin nė njė letėr. Pasi u kthye nga internimi, ai u vendos nė Rusinė qendrore. Kjo koinēidoi me ndryshimet kulturore nė epokėn e Hrushovit. Duke pėrfituar nga lehtėsimi i censurės Sollzhenicin shkroi "Njė ditė nė jetėn e Ivan Denisoviēit", njė prej veprave tė para qė pėrshkruan brutalitetin e kampeve sovjetike tė punės. Gjatė viteve tė pasuan kur punonte si mėsues matematike, ai publikoi dy romane tė mbėshtetura nė eskperiencat personale. Botimi nė Paris i pjesėve tė para tė veprės, Arqipelagu Gulag bėri qė Sollzhenicin tė paditej pėr tradhėti. Kjo kryevepėr voluminoze e Sollzhenicinit dokumentonte se sa i gjerė ishte rrjeti i kampeve tė punės. Kundėrpėrgjigja e autoriteteve sovjetike bėri qė Sollzhenicin tė ndiqej jashtė vendit. Ai u vendos nė SHBA kur shkroi njė numėr veprash historike. Teksa urrente rregjmimin sovjetik, zoti Sollzhenicin e shihnte konsumatorizmin perėndimor si degradues nga ana morale. Njė prej veprave tė fundit tė Aleksandėr Sollzhenicin ishte njė studim i gjerė i rolit tė hebrenjėve nė historinė ruse. Duke sugjeruar se ata ishin sa viktima aq edhe keqbėrės tė shtypjes sovjetike, puna e zotit Sollzhenicin shkaktoi zemėrim tė madh nė mesin e udhėheqėsve hebrenj. (BBC)

Lona
05-08-08, 14:09
Abramovic: Kosovarėt nuk bėrė sa duhet pėr njohjen e Kosovės

Pragė, 5 gusht Ndonėse Kosova ka pasur njohje shumė cilėsore tė pavarėsisė, megjithatė analisti dhe ish-diplomati amerikan Morton Abramovic konsideron se "Perėndimi ka punuar shumė keq" dhe "jo sa duhet" nė procesin e njohjes sė shtetit tė ri. Nė njė intervistė pėr REL ai tha se njohjet e mėtejshme vareshin mė shumė nga pėrpjekjet e Shteteve tė Bashkuara dhe tė Bashkimit Evropian dhe sipas tij, "ky ėshtė njė problem". Ndėrkaq problemi i dytė, sipas tij, ėshtė se kosovarėt nuk janė tė organizuar mirė dhe nuk kanė bėrė sa duhet pėr njohjen e Kosovės, duke mos lėvizur pėr tė mundėsuar njohjen e shtetit tė Kosovės, veēanėrisht nė vendet islamike. "Ėshtė e habitshme pėr mua se si aq shumė vende islamike nuk i kanė mbėshtetur kosovarėt", shprehet Ambramovic. Madje fakti se Qeveria serbe mund tė nxjerrė nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB sė njė rezolutė ku i kėrkohet Gjykatės Penale Ndėrkombėtare pėr tė vendosur mbi ligjshmėrinė e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, ai vlerėson se mund tė jetė "njė ngjarje shumė e pakėndshme". Duke folur pėr gjasat qė Asambleja e Pėrgjithshme nė shtator tė miratojė njė rezolutė tė tillė, Ambramovic thotė se nuk ėshtė i sigurt, por shton se ministri i Jashtėm serb ka qenė shumė aktiv nė takimin e vendeve tė paangazhuara. Sipas tij, qeveria e Indisė po lėviz nė drejtimin e Serbisė, "duke e vėnė nė pikėpyetje pavarėsinė dhe ky ėshtė njė problem shumė serioz", tha ai dhe kritikoi pėr "paaftėsi" Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Evropian. Nė lidhje me faktin se udhėheqėsit e Kosovės duhet ta drejtojnė shtetin e ri nė prani tė UNMIK ut, BE sė, Zyrės Civile Ndėrkombėtare e kėshtu me radhė, Abramovic tha se Qeveria e Kosovės pėrballet me njė problem tė madh qė ka tė bėjė me vėshtirėsitė qė kanė dalė nė pėrcaktimin e roleve tė UNMIK ut dhe BE sė. Ky proces, shtoi ai, po ecėn shumė ngadalė dhe po shoqėrohet me mundėsinė e jo pak pasojave dhe kufizimeve ligjore nė Nju Jork. Kjo lidhet dhe me mungesėn e njohjeve tė Kosovės nga shumė mė tepėr vende. "Shumėēka nė pėrcaktimin e pranisė sė UNMIK ut dhe nė pėrfshirjen e misionit evropian nė Kosovė varet nga fakti se sa i vendosur dhe aktiv ėshtė Bashkimi Evropian nė qėllimin qė Kosova tė jetė e suksesshme si shtet".

"Tajms": Nėna Terezė nuk lėkundej nga varfėria

Londėr, 5 gusht - Gazeta londineze "Tajms" (Times) nė numrin e sotėm sjell njė shkrim pėr Nėnė Terezėn. Pėrmbledhja e shkrimeve tė saja kėto ditė pritet tė botohet nė Londėr. Kėtu kemi ekstrakte nga letrat e saja qė ajo u ka dėrguar miqėve tė saj. Kjo grua, shkruan gazeta, nuk lėkundej nga varfėria apo kritikat, por nga dyshimet qė kishte pėr besimin e saj. Ndėr to, nė pjesėn ku flet pėr dyshimin, ajo thotė se "nuk ka besim, se kėto mendime dhe fjalė ka frikė pėr ti shprehur, pasi qė pastaj vuan nė agoni nga ajo qė mendon". "Nėse ka Zot, atėherė kėrkoj falje nga ai. Besoj se e tėra ka pėr tė pėrfunduar nė qiell, me Krishtin" sjell "Tajms" nė vazhdim. "Vendi i Zotit nė shpirtin tim ėshtė i zbrazėt. Nė mua nuk ka Zot. Kur dhembja e mallit (pėr tė) ėshtė aq e fuqishme unė vetėm digjem e digjem nga malli dhe atėherė e ndiej se Ai nuk ėshtė aty". "E tėrė jeta ime ėshtė pėrplot me kundėrshtime. Unė u ndihmoj shpirtėrave pėr tė shkuar ku? Pse e gjithė kjo? Ku ėshtė shpirti nė vet qenien time"? vazhdon shkrimi. Ajo megjithatė nė njėrin shkrim thotė se pėrkundėr asaj qė ajo ndien, ajo vazhdon ti buzėqeshė, si Zotit ashtu edhe tė tjerėve.

Katėr tė lėnduar nė dy incidente nė Mitrovicė

Mitrovicė, 5 gusht - Njė pjesėtar i Policisė sė Kombeve tė Bashkuara, njė qytetar shqiptar dhe dy tė tjerė serbė janė lėnduar nė njė incident qė ka ndodhur mbrėmė pas mesnate nė Mitrovicė. Sipas policisė, incidenti ka ndodhur nė Lagjen e Boshnjakėve qė gjendet nė pjesėn veriore tė qytetit. Zėdhėnėsi i policisė pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, tha se fillimisht njė grup serbėsh e kanė sulmuar njė tė ri shqiptar, ndėrsa mė vonė shqiptarėt me gurė kanė lėnduar dy serbė. "Kjo ka filluar rreth orės 21:30 nė Lagjen e Boshnjakėve, kur njė viktimė e nacionalitetit shqiptar, i cili ka kaluar nga Lagjja e Boshnjakėve nė drejtim tė urės kryesore ėshtė ndalur fillimisht nga gjashtė persona tė dyshuar tė nacionalitetit serb. Tė njėjtit, pasi qė kanė kėrkuar nga ai tė identifikohet se kush ėshtė, kanė filluar ta sulmojnė mė shkopinj druri", sqaroi Hoti. Mė vonė, thotė ai, te ndėrtesat qė njihen si "Tre rrokaqiejt", rreth orės 1 e 20 minuta, shqiptarėt kanė gjuajtur me gurė dy vetura tė serbėve dhe kanė lėnduar dy serbė. "Disa banorė shqiptarė besohet se kanė sulmuar me gurė nė drejtim tė dy veturave tė banorėve serbė, tė cilat kalonin nėpėr atė lagje, duke nxitur kėshtu edhe reagimin e banorėve serbė tė cilėt janė kundėrpėrgjigjur. Nė kėtė kundėrėprgjigje, ata kanė dėmtuar dhe demoluar mbi gjashtė vetura me targa KS dhe 3 lokale afariste qe besohet tė jenė pronė e shqiptarėve", tha Hoti. Ai vlerėson se kėto incidente kanė karakter me motiv ndėretnik qė ndikon kryesisht nė ngritjen e tensioneve. Hoti thotė se me vonė ka intervenuar policia e UNMIK ut, ku si pasojė njė polic ėshtė lėnduar. "Kanė qenė policėt ndėrkombėtarė ata tė cilėt kanė intervenuar nė kėtė rast dhe njė pjesėtar i policisė sė UNMIK ut ka pėsuar lėndime", tha Hoti.

OSBE ndjek me vėmendje debatin pėr mandatin e saj nė Shqipėri

Tiranė, 5 gusht - Pas debatit tė ndezur nė Shqipėri pėr largimin apo jo tė OSBE sė, ka reaguar zyra e OSBE sė nė Shqipėri. OSBE po ndjek me vėmendje debatin pėr mandatin e saj thuhet nė njė reagim tė prezensės sė OSBE sė duke theksuar se OSBE ėshtė njė partner afatgjatė qė ka dhėnė ndihmė tė vazhdueshme nė ecurinė e reformave nė vend. Nė reagimin e saj, OSBE sė nuk prononcohet konkretisht nėse mund tė ndryshojė mandati i saj nė Shqipėri. Mė parė ministria e jashtme e Shqipėrise kishte shprehur keqardhjen pėr keqinformimin qė i bėhet opinionit publik lidhur me mandatin e OSBE sė nė Shqipėri, duke theksuar se ajo nuk ka kėrkuar kufizimin e mandatit tė OSBE sė apo largimin e saj.

Nesėr takohen Abaz dhe Olmert

Jerusalem, 5 gusht - Pėr tė biseduar mbi procedimin e mėtejshėm lidhur me konfliktin nė Lindjen e Mesme, kryeministri izraelit, Ehud Olmert dhe presidenti palestinez, Mahmud Abas do tė takohen ditėn e mėrkurė. Pėrfaqėsues tė tė dyja palėve konfirmuan takimin nė rezidencėn e Olmertit nė Jeruzalem. Abaz do tė bisedojė mbi pikat izraelite tė kontrollit nė zonat palestineze dhe fatin e tė burgosurve palestinezė. Si Izraeli ashtu edhe autoriteti palestinez i janė larguar synimit tė shprehur nga SHBA pėr arritjen e njė marrėveshjeje tė paqes deri nė fund tė kėtij viti.

Bush filloi turneun nė Azi

Seul, 5 gusht - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Xhorxh Bush mbėrriti nė Korenė Jugore, nė fillim tė turneut nė Azi. Nė prag tė vizitės, presidenti koreano -jugor Lie Miung Bak tha se raportet e ngushta me Uashingotnin janė "shtylla kryesore e diplomacisė" sė kėtij vendi. Mijėra policė janė vendosur nė Seul pėr tė garantuar sigurinė gjatė vizitės. Nė turneun e tij shtatė ditor nė Azi, Bush do tė qėndrojė edhe nė Tajlandė dhe nė Kinė, ku do tė marrė pjesė edhe nė hapje tė Lojėrave Olimpike.

Irani i pėrgjigjet ofertės sė Perėndimit

Teheran, 5 gusht - Irani raportohet se i ėshtė pėrgjigjur ofertės sė fuqive botėrore pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjen rreth programit tė vet bėrthamor. Agjencia gjysmė zyrtare iraniane Fars tha se pėrgjigja u ėshtė dorėzuar zyrtarėve tė Bashkimit Evropian nga ambasadori iranian nė Bruksel. Nuk janė bėrė publike detaje tjera. Pesė anėtarėt e pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara dhe Gjermania kanė ofruar tė pėrmbahen nga vendosja e sanksioneve tė mėtejme ndaj Iranit, nėqoftėse Teherani i pezullon aktivitetet e pasurimit tė uraniumit nė kėmbim tė stimuleve.

Lona
05-08-08, 14:11
Abramovic: Kosovarėt nuk bėrė sa duhet pėr njohjen e Kosovės

Pragė, 5 gusht Ndonėse Kosova ka pasur njohje shumė cilėsore tė pavarėsisė, megjithatė analisti dhe ish-diplomati amerikan Morton Abramovic konsideron se "Perėndimi ka punuar shumė keq" dhe "jo sa duhet" nė procesin e njohjes sė shtetit tė ri. Nė njė intervistė pėr REL ai tha se njohjet e mėtejshme vareshin mė shumė nga pėrpjekjet e Shteteve tė Bashkuara dhe tė Bashkimit Evropian dhe sipas tij, "ky ėshtė njė problem". Ndėrkaq problemi i dytė, sipas tij, ėshtė se kosovarėt nuk janė tė organizuar mirė dhe nuk kanė bėrė sa duhet pėr njohjen e Kosovės, duke mos lėvizur pėr tė mundėsuar njohjen e shtetit tė Kosovės, veēanėrisht nė vendet islamike. "Ėshtė e habitshme pėr mua se si aq shumė vende islamike nuk i kanė mbėshtetur kosovarėt", shprehet Ambramovic. Madje fakti se Qeveria serbe mund tė nxjerrė nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB sė njė rezolutė ku i kėrkohet Gjykatės Penale Ndėrkombėtare pėr tė vendosur mbi ligjshmėrinė e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, ai vlerėson se mund tė jetė "njė ngjarje shumė e pakėndshme". Duke folur pėr gjasat qė Asambleja e Pėrgjithshme nė shtator tė miratojė njė rezolutė tė tillė, Ambramovic thotė se nuk ėshtė i sigurt, por shton se ministri i Jashtėm serb ka qenė shumė aktiv nė takimin e vendeve tė paangazhuara. Sipas tij, qeveria e Indisė po lėviz nė drejtimin e Serbisė, "duke e vėnė nė pikėpyetje pavarėsinė dhe ky ėshtė njė problem shumė serioz", tha ai dhe kritikoi pėr "paaftėsi" Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Evropian. Nė lidhje me faktin se udhėheqėsit e Kosovės duhet ta drejtojnė shtetin e ri nė prani tė UNMIK ut, BE sė, Zyrės Civile Ndėrkombėtare e kėshtu me radhė, Abramovic tha se Qeveria e Kosovės pėrballet me njė problem tė madh qė ka tė bėjė me vėshtirėsitė qė kanė dalė nė pėrcaktimin e roleve tė UNMIK ut dhe BE sė. Ky proces, shtoi ai, po ecėn shumė ngadalė dhe po shoqėrohet me mundėsinė e jo pak pasojave dhe kufizimeve ligjore nė Nju Jork. Kjo lidhet dhe me mungesėn e njohjeve tė Kosovės nga shumė mė tepėr vende. "Shumėēka nė pėrcaktimin e pranisė sė UNMIK ut dhe nė pėrfshirjen e misionit evropian nė Kosovė varet nga fakti se sa i vendosur dhe aktiv ėshtė Bashkimi Evropian nė qėllimin qė Kosova tė jetė e suksesshme si shtet".

"Tajms": Nėna Terezė nuk lėkundej nga varfėria

Londėr, 5 gusht - Gazeta londineze "Tajms" (Times) nė numrin e sotėm sjell njė shkrim pėr Nėnė Terezėn. Pėrmbledhja e shkrimeve tė saja kėto ditė pritet tė botohet nė Londėr. Kėtu kemi ekstrakte nga letrat e saja qė ajo u ka dėrguar miqėve tė saj. Kjo grua, shkruan gazeta, nuk lėkundej nga varfėria apo kritikat, por nga dyshimet qė kishte pėr besimin e saj. Ndėr to, nė pjesėn ku flet pėr dyshimin, ajo thotė se "nuk ka besim, se kėto mendime dhe fjalė ka frikė pėr ti shprehur, pasi qė pastaj vuan nė agoni nga ajo qė mendon". "Nėse ka Zot, atėherė kėrkoj falje nga ai. Besoj se e tėra ka pėr tė pėrfunduar nė qiell, me Krishtin" sjell "Tajms" nė vazhdim. "Vendi i Zotit nė shpirtin tim ėshtė i zbrazėt. Nė mua nuk ka Zot. Kur dhembja e mallit (pėr tė) ėshtė aq e fuqishme unė vetėm digjem e digjem nga malli dhe atėherė e ndiej se Ai nuk ėshtė aty". "E tėrė jeta ime ėshtė pėrplot me kundėrshtime. Unė u ndihmoj shpirtėrave pėr tė shkuar ku? Pse e gjithė kjo? Ku ėshtė shpirti nė vet qenien time"? vazhdon shkrimi. Ajo megjithatė nė njėrin shkrim thotė se pėrkundėr asaj qė ajo ndien, ajo vazhdon ti buzėqeshė, si Zotit ashtu edhe tė tjerėve.

Katėr tė lėnduar nė dy incidente nė Mitrovicė

Mitrovicė, 5 gusht - Njė pjesėtar i Policisė sė Kombeve tė Bashkuara, njė qytetar shqiptar dhe dy tė tjerė serbė janė lėnduar nė njė incident qė ka ndodhur mbrėmė pas mesnate nė Mitrovicė. Sipas policisė, incidenti ka ndodhur nė Lagjen e Boshnjakėve qė gjendet nė pjesėn veriore tė qytetit. Zėdhėnėsi i policisė pėr rajonin e Mitrovicės, Besim Hoti, tha se fillimisht njė grup serbėsh e kanė sulmuar njė tė ri shqiptar, ndėrsa mė vonė shqiptarėt me gurė kanė lėnduar dy serbė. "Kjo ka filluar rreth orės 21:30 nė Lagjen e Boshnjakėve, kur njė viktimė e nacionalitetit shqiptar, i cili ka kaluar nga Lagjja e Boshnjakėve nė drejtim tė urės kryesore ėshtė ndalur fillimisht nga gjashtė persona tė dyshuar tė nacionalitetit serb. Tė njėjtit, pasi qė kanė kėrkuar nga ai tė identifikohet se kush ėshtė, kanė filluar ta sulmojnė mė shkopinj druri", sqaroi Hoti. Mė vonė, thotė ai, te ndėrtesat qė njihen si "Tre rrokaqiejt", rreth orės 1 e 20 minuta, shqiptarėt kanė gjuajtur me gurė dy vetura tė serbėve dhe kanė lėnduar dy serbė. "Disa banorė shqiptarė besohet se kanė sulmuar me gurė nė drejtim tė dy veturave tė banorėve serbė, tė cilat kalonin nėpėr atė lagje, duke nxitur kėshtu edhe reagimin e banorėve serbė tė cilėt janė kundėrpėrgjigjur. Nė kėtė kundėrėprgjigje, ata kanė dėmtuar dhe demoluar mbi gjashtė vetura me targa KS dhe 3 lokale afariste qe besohet tė jenė pronė e shqiptarėve", tha Hoti. Ai vlerėson se kėto incidente kanė karakter me motiv ndėretnik qė ndikon kryesisht nė ngritjen e tensioneve. Hoti thotė se me vonė ka intervenuar policia e UNMIK ut, ku si pasojė njė polic ėshtė lėnduar. "Kanė qenė policėt ndėrkombėtarė ata tė cilėt kanė intervenuar nė kėtė rast dhe njė pjesėtar i policisė sė UNMIK ut ka pėsuar lėndime", tha Hoti.

OSBE ndjek me vėmendje debatin pėr mandatin e saj nė Shqipėri

Tiranė, 5 gusht - Pas debatit tė ndezur nė Shqipėri pėr largimin apo jo tė OSBE sė, ka reaguar zyra e OSBE sė nė Shqipėri. OSBE po ndjek me vėmendje debatin pėr mandatin e saj thuhet nė njė reagim tė prezensės sė OSBE sė duke theksuar se OSBE ėshtė njė partner afatgjatė qė ka dhėnė ndihmė tė vazhdueshme nė ecurinė e reformave nė vend. Nė reagimin e saj, OSBE sė nuk prononcohet konkretisht nėse mund tė ndryshojė mandati i saj nė Shqipėri. Mė parė ministria e jashtme e Shqipėrise kishte shprehur keqardhjen pėr keqinformimin qė i bėhet opinionit publik lidhur me mandatin e OSBE sė nė Shqipėri, duke theksuar se ajo nuk ka kėrkuar kufizimin e mandatit tė OSBE sė apo largimin e saj

Lona
05-08-08, 14:12
Nesėr takohen Abaz dhe Olmert

Jerusalem, 5 gusht - Pėr tė biseduar mbi procedimin e mėtejshėm lidhur me konfliktin nė Lindjen e Mesme, kryeministri izraelit, Ehud Olmert dhe presidenti palestinez, Mahmud Abas do tė takohen ditėn e mėrkurė. Pėrfaqėsues tė tė dyja palėve konfirmuan takimin nė rezidencėn e Olmertit nė Jeruzalem. Abaz do tė bisedojė mbi pikat izraelite tė kontrollit nė zonat palestineze dhe fatin e tė burgosurve palestinezė. Si Izraeli ashtu edhe autoriteti palestinez i janė larguar synimit tė shprehur nga SHBA pėr arritjen e njė marrėveshjeje tė paqes deri nė fund tė kėtij viti.

Bush filloi turneun nė Azi

Seul, 5 gusht - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara Xhorxh Bush mbėrriti nė Korenė Jugore, nė fillim tė turneut nė Azi. Nė prag tė vizitės, presidenti koreano -jugor Lie Miung Bak tha se raportet e ngushta me Uashingotnin janė "shtylla kryesore e diplomacisė" sė kėtij vendi. Mijėra policė janė vendosur nė Seul pėr tė garantuar sigurinė gjatė vizitės. Nė turneun e tij shtatė ditor nė Azi, Bush do tė qėndrojė edhe nė Tajlandė dhe nė Kinė, ku do tė marrė pjesė edhe nė hapje tė Lojėrave Olimpike.

Irani i pėrgjigjet ofertės sė Perėndimit

Teheran, 5 gusht - Irani raportohet se i ėshtė pėrgjigjur ofertės sė fuqive botėrore pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjen rreth programit tė vet bėrthamor. Agjencia gjysmė zyrtare iraniane Fars tha se pėrgjigja u ėshtė dorėzuar zyrtarėve tė Bashkimit Evropian nga ambasadori iranian nė Bruksel. Nuk janė bėrė publike detaje tjera. Pesė anėtarėt e pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara dhe Gjermania kanė ofruar tė pėrmbahen nga vendosja e sanksioneve tė mėtejme ndaj Iranit, nėqoftėse Teherani i pezullon aktivitetet e pasurimit tė uraniumit nė kėmbim tė stimuleve.

Lona
11-08-08, 11:26
Suedia e Turqia njohin pasaportat e Republikės sė Kosovės

Prishtinė, 08 gusht: Suedia i njeh pasaportat e Republikės sė Kosovės. Qeveria suedeze e ka konfirmuar kėtė pėrmes njė njoftimi zyrtar, dėrguar Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Kosovės. Nė njoftim shpjegohet se shtetasit e Kosovės mund tė udhėtojnė nė kėtė vend edhe me dokumentet e udhėtimit tė UNMIK-ut, derisa ato tė jenė valide. Edhe Turqia i njeh pasaportat e Republikės sė Kosovės. Zyra turke nė Prishtinė bėn tė ditur se prej tė hėnės, mė 11 gusht, shtetasit e Kosovės mund tė pajisen me viza nė kėtė zyrė, nė pėrfaqėsitė diplomatike e zyrat konsullore si edhe nė kufi te vendit. Pagesa pėr njė vizė ėshtė 10 euro ose 15 dollarė amerikanė

Sejdiu: "Nuk do tė pranojmė bisedime pėr statusin"

Prishtinė, 08 gusht: Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, ka hedhur poshtė kategorikisht mundėsinė qė tė zhvillohen bisedime rreth statusit tė Kosovės. “Kurrė nuk do tė pranojmė bisedime qė kanė tė bėjnė me statusin e vendit. Asnjėherė nuk do tė pranojmė tė bisedojnė pėr asnjė temė dhe materie qė ka tė bėjė me statusin e vendit”, ka thėnė ai, duke theksuar se ēėshtja e statusit ėshtė ēėshtje e pėrfunduar. Presidenti Sejdiu ka theksuar edhe njė herė se Kosova dhe Serbia mund tė bashkėbisedojnė vetėm si dy shtete tė pavarura, pėr ēėshtje qė janė nė interes tė qytetarėve tė tė dyja vendeve. Presidenti Sejdiu ka hedhur poshtė edhe mundėsinė e krijimit tė policisė etnike serbe si dhe ēfarėdo strukture qė do tė cenonte integritetin territorial tė Kosovės dhe funksionimin normal tė saj. “Institucionet e Kosovės nuk do tė japin asnjė mbėshtetje qė nėnkupton ndarjen e Kosovės nė ēfarėdo forme. Kosova ėshtė unike, ėshtė e saktėsuar edhe me kushtetutėn e saj, por edhe nė mbėshtetjen ndėrkombėtare. Nuk ka asnjė qasje qė mbėshtetė Kosovėn qė tė jetė e etniteteve tė veēuara, por ka karakterin e njė shoqėria shumetnike”, ka thėnė ai. Presidenti i Kosovės ka thėnė se ėshtė me rėndėsi qė nė Kosovė tė krijohen mekanizma tė pėrbashkėt tė pushteteve qė bashkėpunojnė mirė njėri me tjetrin.

Berisha bėn thirrje pėr njohjen e Kosovės

Pekin, 08 gusht: Kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha, u ka bėrė thirrje autoriteteve kineze qė tė shqyrtojnė mundėsinė pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Nė njė takim qė ka pasur nė Pekin me ministrin e Jashtėm nė Komitetin Qendror tė Partisė Komuniste tė Kinės, Van Xhia Rui, Berisha ka shprehur vlerėsimin e lartė qė do tė kishte njė rishqyrtim dhe rikonsiderim i pavarėsisė sė Kosovės nga ana e Kinės. tė njė tjetėr vend mik. Kryeministri Berisha ka thėnė se me pavarėsinė e Kosovės, nė Ballkan ėshtė krijuar njė realitet tė ri. “Tashmė kemi njė Ballkan tjetėr, mė tė stabilizuar. Kemi njė realitet tė ri, qė ėshtė Kosova e pavarur, e njohur nga 43 shtete, nė pak muaj, tė cilat nuk e kanė njohur as pėr tė shpėrblyer shqiptarėt dhe as pėr tė ndėshkuar serbėt, por sepse kanė parė nė pavarėsinė e saj, njė kontribut jetik nė stabilitetin dhe integrimin e vendeve tė rajonit dhe shkėputjen nga e kaluara e hidhur”, ka thėnė Berisha. Ndėrkaq, ministri Xhia Rui, ka thėnė se Kina po ndjek me vėmendje zhvillimet politike nė rajon dhe se e gėzonte veēanėrisht ecuria e Kosovės nė kėta muaj. Ministri kinez ėshtė shprehur se kjo ėshtė njė ēėshtje pėr tė cilėn “duhet njė dialog dhe vlerėsim i vazhdueshėm”.

Sot nė Kinė fillojnė Lojėrat Olimpike

Pekin, 08 gusht: Nė kryeqytetin e Kinės, sot fillojnė lojėrat olimpike verore. Nė ceremoninė e hapjes, nė stadiumin olimpik, nė Pekin, mikpritėsit kinezė kanė paralajmėruar njė spektakėl gjigant. Nė tė do tė marrin pjesė edhe mė shumė se 80 shefa shtetesh dhe qeverish. Midis tyre do tė jenė presidenti amerikan, Xhorxh Bush, presidenti francez, Nikola Sarkozi, dhe kryeministri rus, Vladimir Putin. Nė ceremoninė e hapjes do tė marrė pjesė edhe kryeministri i Shqipėrisė, Sali Berisha. Pak orė para fillimit tė lojėrave olimpike, presidenti kinez, Hu Xhin Tao, nė njė pritje tė nivelit tė lartė, ka premtuar lojėra tė jashtėzakonshme, me cilėsi tė papėrsėritshme. Nė lojėrat olimpike, tė cilta do tė zgjasin deri mė 24 gusht, marrin pjesė 11.128 sportistė nga 205 vende tė botės. Pėr sigurinė e lojėrave olimpike janė angazhuar mbi 100 000 pjesėtarė tė forcave tė sigurisė.

Bush pėruroi ambasadėn e SHA-ve nė Pekin

Pekin, 08 gusht: Presidenti Xhorxh Bush e ka pėruruar ambasadėn e re tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Kinė. Ndėrtesa e re e ambasadės ėshtė simbol i rritjes sė rėndėsisė sė raporteve mes dy vendeve. "Pėr mua kjo ambasadė e re flet pėr rėndėsinė e marrėdhėnieve tona me Kinėn. Ajo ėshtė pasqyrim i themeleve tė forta tė raporteve mes dy vendeve tona. Ėshtė njėherėsh njė angazhim pėr t'i forcuar kėto raporte nė vitet qė vijnė", ka thėnė presidenti Bush. Pak ditė mė parė edhe Kina e ka hapur kompleksin e ri tė ambasadės sė saj nė Uashington.

Mobilizim i pėrgjithshėm i ushtrisė nė Gjeorgji

Tbilisi, 08 gusht: Presidenti i Gjeorgjisė Mihail Sakashvili bėri thirrje pėr “mobilizim tė pėrgjithshėm” tė forcave ushtarake, duke thėnė se vendi po pėrballet me "intervenim ushtarak tė shkallės sė gjerė" nga trupat ruse. Nė njė fjalim televiziv, Sakashvili, tha se aeroplanėt ushtarakė rusė i kanė bombarduar dy qytete gjeorgjiane. Ai u bėri thirrje trupave ruse tė ndėrpresin sulmet ajrore dhe shtoi se trupat e Gjeorgjisė e kanė marrė nėn kontroll "pjesėn mė tė madhe" tė kryeqytetit tė rajonit separatist tė Osetisė Jugore. Shefi i paqėruajtėsve rusė nė Osetinė Jugore ka njoftuar ndėrkohė se disa trupa ruse janė vrarė sot, por nuk ka dhėnė shifra konkrete.

Lona
11-08-08, 15:59
UNMIK-u paralajmėron zvogėlimin e stafit

Prishtinė, 11 gusht: Kombet e Bashkuara po planifikojnė tė mbajnė nė Kosovė vetėm rreth 30 pėrqind tė personelit ndėrkombėtar dhe vendor. Kjo do tė thotė se nė misionin e UNMIK-ut, pas rikonfigurimit, do tė mbeten rreth 600 zyrtarė. Sipas zyrtarėve tė UNMIK-ut, zvogėlimi i personelit tė fillojė kėtė javė, por data e saktė nuk ėshtė konfirmuar ende. "Nuk mund t'ua them datėn e saktė, por nė ditėt e ardhshme ne do tė fillojmė zvogėlimin e personelit ndėrkombėtar dhe atij vendor, siē parashihet me planin pėr rikonfigurimin e UNMIK-ut", ka thėnė pėr BBC-nė zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Alekaander Ivanko. Ai ka thėnė se shkurtime tė vendeve tė punės do tė ketė nė Departamentin e Administratės Civile, nė Zyrėn pėr Kthim dhe Komunitete dhe nė disa departamente tė tjera, ku UNMIK-u nuk do tė ketė rol nė Kosovė. Tash pėr tash, mbetet e mbetet e paqartė nėse reduktimi i personelit tė UNMIK-ut do tė bėhet edhe nė pjesėn veriore tė Kosovės. "Nuk mund tė them ende asgjė pėr veriun. Nuk kemi vendosur pėr kėtė", ka thėnė Ivanko. Shkurtimi i 70 pėrqind tė vendeve tė punės nė UNMIK ėshtė pjesė e planit tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė, Ban Ki Mun, i cili ka dhėnė dritė jeshile pėr zvogėlimin e rolit tė UNMIK-ut nė Kosovė dhe pėr vendosjen e Misionit tė Bashkimit Evropian, EULEX.

Petriē: Nė Mitrovicė mund tė zbatohet modeli i Bėrēkos

Londėr, 11 gusht: Ish i dėrguari i posaēėm i BE-sė pėr Kosovėn, ambasadori Volfgang Petriē, ka thėnė se modeli i Bėrēkos, nė Bosnjė e Hercegovinė, do tė mund tė aplikohej edhe pėr qytetin e Mitrovicės. “Ndoshta Bėrēko ėshtė njė shembull se si mund tė menaxhohen gjėrat. Ndoshta jo nė aspekte konkrete, por fryma e zgjidhjes sė ēėshtjes sė Bėrēkos mund tė jetė diēka qė mund tė jetė e aplikueshme edhe pėr Mitrovicėn”, ka thėnė Petriē nė njė intervistė pėr BBC-nė. Por, ambasadori Petriē ka theksuar se “Kosova duhet tė ruhet nė kufijtė e saj aktualė”, sipas planit tė Ahtisarit. “Duhet tė gjendet njė zgjidhje politike pėr Kosovėn, bazuar nė kornizat e planit Ahtisari”, ėshtė shprehur ai. Petriē mendon se pėr pjesėtarėt serbė tė SHPK-sė do tė duhej tė gjendjej njė zgjidhje pragmatike, duke respektuar zinxhirin komandues. “Parimi i zinxhirit komandues duhet tė ruhet dhe nuk mund tė pėrjashtohet, sepse ėshtė pjesė e qartė e planit. Por, nė anėn tjetėr, ka zgjidhje pragmatike”. Sipas Petriēit, policėt serbė mund tė jenė nėn komandėn e Misionit tė BE-sė nė Kosovė, EULEX.

Vazhdojnė protestat nė Mitrovicė

Mitrovicė, 11 gusht: Kėshilli Organizativ i Protestave pėr largimin e kamionėve me materie kimike helmuese nė Mitrovicė ka paralajmėruar vazhdimin e protestave. Nė kėto protesta, sipas ralajmėrimeve, do tė kudėrshtohet djegia e acidit disulfurik, nė Mitrovicė. Nė priotestėn e ftuar pėr sot do tė kundėrshtohet vendimi i Ministrisė sė Mjedisit e Planifikimit Hapėsinor pėr asgjėsimin e lėndėve helmuese nė njė furrė tė kompleksit industrial Trepēa. Sipas organizatorėve, nė Kosovė nuk ka kushte pėr asgjėsimin e lėndės helmuese, andaj ajo duhet tė kthehet prej nga ka ardhur.

Bashkėsia ndėrkombėtare i bėn thirrje Rusis dhe Gjeorgjisė qė t'i ndalin luftimet

Tbilisi, Moskė, Uashington, 11 gusht: Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian po ushtrojnė presion ndaj Rusisė dhe Gjeorgjisė qė t’i japin fund luftimeve nė Osetinė Jugore. Ministri i Jashtėm francez, Bernard Kushner dhe Ministri i Jashtėm finlandez Aleksander Stab, janė takuar dje nė Tbilisi me Presidentin gjeorgjian Mihail Sakashvili. Tė dy ministrat kanė thėnė se nuk do tė fajėsojnė askėnd pėr luftimet, por kanē shtuar se nevojitet ndalimi i luftimeve dhe dėrgimi i ndihmave humanitare nė rajon. Sot zoti Kushner dhe zoti Stub kanė planifikuar tė shkojnė nė Moskė. Zyrtarėt amerikanė e kanė dėnuar atė qė nėnpresidenti Dik Ēejni e ka cilėsuar si “agresion rus” ndaj Gjeorgjisė dhe u ka bėrė thirrje tė dyja palėve qė t’i tėrheqin forcat ushtarake nė pozicionet qė kanė pasur para fillimit tė luftimeve tė premten. Ndėrkohė, mijėra gjeorgjianė janė larguar nga qyteti Gori, nga frika e pushtimit tė drejtpėrdrejtė tė trupave dhe tankeve ruse. Ky qytet ėshtė pranė kufirit tė Osetisė Jugore dhe ka qenė objekt i sulmeve ajrore tė Rusisė. Ministria e Brendshme e Gjeorgjisė ka thėnė se avionėt rusė kanė bombarduar sot, nė orėt e para tė mėngjesit, nė rajonet nė periferi tė Tbilisit. Ndėrkaq, Rusia ka thėnė se Gjeorgjia vazhdon tė qėllojė ndaj objektivave nė Osetinė Jugore, me gjithė ofertėn e qeverisė pėr ndalimin e luftimeve dhe tėrheqjen e trupave nga rajoni separatist. Rusia thotė se e ka tėrėsisht nėn kontroll kryeqytetin e Osetisė Jugore, Ēinvali. Moska nuk i ėshtė pėrgjigjur drejtpėrdrejt thirrjes sė Gjeorgjisė pėr ndalimin e luftimeve dhe fillimin e bisedimeve tė paqes.

Presidenti Bush dėnoi aksionin rus nė Gjeorgji

Uashington, 11 gusht: Presidenti amerikan, Xhorxh Bush, e ka dėnuar aksionin ushtarak tė Rusisė nė Gjeorgji, duke thėnė se dhuna ėshtė e papranueshme dhe se pėrgjigjja ruse ishte "joproporcionale". Bush ka bėrė thirrje pėr ndėrmjetėsim ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e mospajtimeve lidhur me rajonin separatist, Osetia Jugore, nė Gjeorgji. Presidenti Bush, ka kėrkuar gjithashtu qė trupat e tė gjitha palėve tė kthehen atje ku ishin para se tė shpėrthenin armiqėsitė mė 6 tė kėtij muaji.

SHBA do tė paraqesin rezolutė nė KS tė OKB-sė

Nju Jork, 11 gusht: Shtetet e Bashkuara kanė thėnė se do tė hartojnė njė rezolutė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, pėrmes tė sė cilės do tė dėnohet sulmi ushtarak rus ndaj Gjeorgjisė. Por. Miratimi i njė rezolute tė tillė duket i pamundur, pari ajo tė tė haste nė veton e Rusisė. Moska e akuzon Gjeorgjinė pėr gjenocid ndaj banorėve tė Osetisė Jugore, njė pjesė e madhe e tė cilėve janė rusė. Deri mė tash, Kėshilli i Sigurimit nuk ka arritur njė qėndrim tė pėrbashkėt lidhur me krizėn, megjithėse ai i kishte katėr takime. Gjatė diskutimeve tė tensionuara, Rusia dhe Shtetet e Bashkuara e kanė akuzuar njėra-tjetrėn pėr qasjen Osetisė Jugore. Ambasadori amerikan nė Kombet e Bashkuara, Zalmaj Khalilzad ia ka tėrhequr vėrejtjen Rusisė se vazhdimėsia e sulmeve kundėr shtetit sovran tė Gjeorgjisė do tė ndėrlikojė marrėdhėniet midis Uashingtonit dhe Moskės. “I bėj thirrje Federatės Ruse qė me kujdes tė marrė nė konsideratė pasojat e kėtij agresioni kundėr shtetit demokratik dhe sovran tė Gjeorgjisė. Marrėdhėniet e Rusisė me Shtetet e Bashkuara dhe komunitetin ndėrkombėtar mund tė ndikohen nga ky sulm i vazhdueshėm kundėr Gjeorgjisė dhe nga refuzimi i Moskės qė tė kontribuojė nė zgjidhjen paqėsore tė krizės”, ka thėnė zoti Khalilzad. Duke i komentuar veprimet e Rusisė nė Gjeorgji, ambasadori amerikan ka shfrytėzuar njė fjalor mė tė ashpėr se nė tre takimet e kaluara mbi kėtė ēėshtje. ”Ne duhet ta dėnojmė sulmin ushtarak tė Rusisė kundėr njė shteti sovran siē ėshtė Gjeorgjia, shkeljen e sovranitetit dhe tėrėsisė territoriale tė njė shteti, pėrfshirė kėtu edhe sulmet kundėr civilėve dhe fushatėn e terrorit kundėr popullatės gjeorgjiane. Njėkohėsisht, duhet tė dėnojmė edhe shkatėrrimin e infrastrukturės gjeorgjiane”, ka thėnė ambasadori Khalilzad. Komentet e tij e kanė zemėruar homologun e tij rus, Vitali Ēurkin, i cili ėshtė kundėrpėrgjigjur duke thėnė se akuzat se Rusia po e terrorizon popullatėn civile janė tėrėsisht tė papranueshme. "Tani, mė lejoni tė them diēka pėr deklaratėn e zotit Khalilzad rreth tė ashtuquajturit terror kundėr popullatės civile. Njė deklaratė e kėtillė, i nderuari zoti Khalilzad, ėshtė absolutisht e papranueshme; mbi tė gjitha, kur vjen nga njė pėrfaqėsues i njė vendi, veprimet e tė cilit nė raport me popullatėn civile nė Irak, Afganistan e madje edhe nė Serbi janė tė njohura mirė”, ka thėnė zoti Ēurkin.

Lona
13-08-08, 16:22
Presidenti Sejdiu shpėrfill deklaratat e Jeremiqit

Prishtinė, 13 gusht: Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, ka shpėrfillur deklaratat e shefit tė diplomacisė serbe pėr ngrirjen e procesit tės njohjes sė shtetit tė pavarur tė Kosovės. “Po tė pyetej Serbia, Kosova s'do tė njihej nga asnjė vend ", ka thėnė Sejdiu, duke iu pėrgjigjur interesimit tė gazetarėve. “Unė nuk merrem me deklarimet e zyrtarėve tė Serbisė e as tė ministrit serb dhe me prognozat e tij se ka ngrirė apo ēngrirė veprimet e ndonjė shteti tė pjesėve tė ndryshme tė globit”, ka thėnė Sejdiu. “Ne do ta bėjmė punėn tonė. Besojmė qė procesi i njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nuk do tė ndalet do tė ketė shtete qė do tė na njohin, ndėrkohė”, ka shtuar ai. Presidenti Sejdiu i ka bėrė kėto komente duke iu pėrgjiigjur pyetjeve tė gazetarėve lidhur me deklaratėn e ministrit tė jashtėm tė Serbisė, Vuk Jeremiq. Sipas tij, pas Malajzisė e cila e ka ngrirė procesin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, Singapuri ka dhėnė garancione se nuk do ta njohė Kosovėn e pavarur. Deri mė sot shtetin e pavarur tė Kosovės e kanė njohur 45 vende.

Presidenti Sejdiu premton mbrojtje ligjore pėr pjesėtarėt e TKM-sė

Prishtinė, 13 gusht: Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu tha se Forca e Sigurisė sė Kosovės, e cila do tė krijohet nė partneritet me NATO-n dhe do tė jetė forcė profesionale. "Kjo do tė bėhet nė bashkėpunim edhe me miqt tanė, tė cilėt kanė investuar shumė dhe do tė investojnė ende nė tė ardhmen, nė mėnyrė qė FSK tė jet[ vėrtet njė forcė elite, njė ushtri elite, me qa numėr sa parashihet nė kriteret profesionale”, ka thėnė ai, pas takimit me komandantin e pėrgjithshėm tė TMK-sė, gjenerallejtnant Sylejman Selimin. Presidenti Sejdiu e gjenerali Selimi kanė biseduar pėr ēėshtjen e pjesėtarėve tė TMK-sė qė nuk do tė pėrfshihen nė FSK. Presidenti tha se ēėshtja e kėtyre pjesėtarėve tė Trupave Mbrojtėse tė Kosovės do tė zgjidhet me ligjin pėr pensionimin e parakohshėm, i cili pritet tė miratohet nė muajin shtator. Komandanti i pėrgjithsėm i TMK-sė, Sylejman Selimi, pėrsėriti edhe njė herė domosdoshmėrinė pėr miratimin sa mė tė shpejtė tė kėtij ligji. Ky ligj pritet tė miratohet nė shtator, sapo tė kthehen nga pushimi deputetet e Kuvendit tė Kosovės.

Pirs: BE dhe OKB po kėrkojnė formulėn pėr veprimin e EULEX-it

Pragė, 13 gusht: Karen Pirs, e ngarkuar me punė nė misionin e Britanisė sė madhe nė Kombet e bashkuara, nė Nju Jork, ka thėnė se BE dhe OKB janė duke kėrkuar njė formulė pėr vendosjen e EULEX-it nė Kosovė. ”BE dhe OKB po punojnė nė sqarimin e detajeve. Natyrisht, EULEX-i do tė funksionojė nė kontekstin e Rezolutės 1244 dhe do jetė nėn ombrellėn e Kombeve tė Bashkuara. Ne presim qė OKB dhe BE tė bėjnė sė shpejti tė qarta detajet se si do tė funksionojnė konkretisht nė terren”, ka thėnė Pirės, nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė. Zonja Pirs ka hedhur poshtė kritikat pėr ngecje nė ēėshtjen e rikonfigurinmit tė UNMIK-ut. “Nuk ėshtė e saktė tė thuhet se rikonfigurimi i UNMIK-ut nuk po ecėn. Aktualisht UNMIK-u po zvogėlohet, kurse BE-ja dhe misioni i saj EULEX po vendoset nė terren”, ka thėnė ajo. Karen Pirs ka thėnė se “prania e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė po zvogėlohet, ndėrsa prania e BE-sė po rritet”.

Nė Maqedoni shėnohet 7 vjetori i Marrėveshjes sė Ohrit

Shkup, 13 gusht: Nė Maqedoni sot ėshtė shėnuar 7 vjetori i nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, e cila i kishte dhėnė fund konfliktit tė armatosur. Zėvendės-kryministri i Maqedonisė, Abdylaqim Ademi, i cili ėshtė i ngarkuar me zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit, ka paralajmėruar se do tė bėjė njė ekspertizė tė zbatimit nė praktikė tė ligjeve tė miratuara, tė cilat ndėrlidhen me marrėveshjen. "Duam tė shohim sa kėto lidhje kanė arritur deri te qytetarėt apo nėse e kanė arritur qėllimin pėr shkak sė cilės janė miratuar. Do tė bėjmė edhe prerje se sa ėshtė pėrfaqėsimi i drejtė i tė gjitha komuniteteve etnike nė tė gjitha institucionet e shtetit. Duam ta analizojmė mirė procesin e decentralizimit dhe nėse dhe sa kėto tri sfera, si dhe disa tė tjera qė janė pėrmbajtur nė Marrėveshjen kornizė janė implementuar nė praktikė", ka deklaruar Ademi. Ai ka shfaqur shpresėn se nė katėr vjetėt e ardhshme do tė rrumbullakėsohet edhe pėrfaqėsimi adekuat i tė gjitha komuniteteve etnike dhe zgjidhja graduale e tė gjitha ēėshtjeve tė pėrcaktuara me marrėveshje dhe lėvizja e shpejtė nė drejtim tė zgjidhjes sė plotė tė tyre. Zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi ka thenė se mjetet e nevojshme pėr realizimin e Marrėveshjes sė Ohrit do tė sigurohen nga buxheti i shtetit. Nėnshkrues tė marrėveshjes sė Ohrit ishin presidenti i atėhershėm i shtetit, Boris Trajkovski, ish-kryeministri dhe ish lideri i VMRO-DPMNE-sė, Lupēo Georgievski, si edhe liderėt e LSDM-sė, Branko Cėrvenkovski, PDSH-sė Arben Xhaferi dhe PPD-sė, Imer Imeri. Nė cilėsinė e garantėve, dokumenti ishte nėnshkruar edhe nga pėrfaqėsuesit e posaēėm tė Bashkimit Evropian dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Fransoa Letoar dhe Xhejms Perdju.

Miliband: “Moska tė japė prova pėr krimet e luftės”

Londėr, 13 gusht: Sekretari i Jashtėm britanik Dejvid Miliband, i ka bėrė thirrje Rusisė qė tė paraqesė prova pėr pohimet se gjeorgjianėt kanė bėrė krime lufte nė Osetinė e Jugut. Milliband ka thėnė se Moska po e pėrdor argumentin e krimeve tė luftės pėr tė justifikuar inkursionin e saj ushtarak nė rajonin separatist tė Gjeorgjisė, prandaj ėshtė me rėndėsi qė Rusia t'i mbėshtesė kėto pretendime. Milliband e ka akuzuar Rusinė edhe pėr "agresion tė zhurmshėm" nė dėrgimin e forcave luftuese nė Osetinė e Jugut.

Lavrov: “Nuk aneksojmė asnjė pjesė tė Gjeorgjisė”

Londėr, 13 gusht: Ministri i Jashtėm i Rusisė, Sergei Lavrov ka thėnė se Moska nuk ka pėr qėllim qė tė aneksojė asnjė pjesė nga Gjeorgjia dhe e respekton sovranitetin e Gjeorgjisė. Nė njė shkrim nė tė pėrditshmen britanike "Financial Times", Lavrov thotė se inkursioni ushtarak rus nė Osetinė e Jugut ishte pėrgjigje e sulmit tė provokuar ndaj qytetarėve tė vet, duke iu referuar faktit se Moska i ka pajisur me dokumente shumicėn e popullsisė nė kėtė rajon separatist tė Gjeorgjisė. Lavrov ka thėnė se nė ditėt e ardhshme Rusia do tė vazhdojė tė ndėrmarrė hapa diplomatikė pėr tė konsoliduar armėpushimin e ndėrmjetėsuar nga Bashkimi Evropian, me kusht qė Gjeorgjia tė pėrmbahet nga aktivitetet ushtarake dhe t'i mbajė forcat e saj jashtė rajonit. Zyrtarėt gjeorgjianė i kontestojnė pohimet e Rusisė se aktivitetet e ushtrisė ruse nė Osetinė e Jugut dhe pėr rreth saj kanė pėrfunduar. Kreu i Kėshillit Kombėtar tė Sigurisė pohon se njė autokolonė e tankeve ruse ka hyrė nė qytetin strategjik gjeorgjian Gori.

Liban: 16 tė vrarė nga shpėrthimi i bombės

Tripoli, 13 gusht: Zyrtarėt e sigurisė nė Liban thanė se tė paktėn 16 njerėz e kanė humbur jetėn dhe rreth 30 tė tjerė janė plagosur nė shpėrthimin e njė bombe, nė qytetin verior Tripoli. Tė paktėn shtatė nga tė vrarėt janė ushtarė. Zyrtarėt thanė se shėnjestėr e sulmit duket tė ketė qenė njė autobus ushtarak, nė sheshin qendror tė qytetit. Askush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė pėr sulmin. Javėt e kaluara Tripoli ka qenė arenė e pėrleshjeve sektare qė vranė dhe plagosėn dhjetėra njerėz.

Lona
15-08-08, 16:20
Ministri Hyseni paralajmėron njohje tė reja nė shtator

Prishtinė, 15 gusht: Ministri i Punėve tė Jashtme, Skėnder Hyseni, ka thėnė se nė muajin shtator pritet tė ketė njohje tė reja tė shtetit tė Kosovės. “Sipas disa indikatorėve, mund tė ketė intensifikim (tė njohjes) nė prag tė mbajtjes sė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė. Disa indikatorė tė tjerė thonė se shumė shtete presin tė shohin se ēka po ndodh nė kėtė sesion tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, pastaj tė vendosin”, ka thėnė Hyseni nė njė intervistė dhėnė gazetės “Epoka e re”. Ai ka thėnė edhe shtetet islamike do ta njohin Kosovėn e pavarur dhe ka shtuar se ato “kanė pasur nevojė pėr mė shumė kohė qė ta shqyrtojnė kėrkesėn pėr njohjen e Kosovės”. Ministri Hyseni ka hedhur poshtė spekulimet se emėrimi i tė ngarkuarve me punė nė ambasadat e para nė vendet qė e kanė njohur Kosovėn po vonohet pėr shkak tė mosmarrėveshjeve ndėrmjet presidentit Fatmr Sejdiu dhe kryeministrit Hashim Thaēi. Ai ka thėnė se edhe kjo punė do tė bėhet shumė shpejt.

Hejsom: Nuk ka pėrplasje kompetencash nė Kosovė

Prishtinė, 15 gusht: Zėvendėsshefi i UNMIK-ut, Nikolas Hejsom, deklaroi se “nuk ka pėrplasje kompetencash” ndėrmjet UNMIK-ut, EULEX-it dhe Qeverisė sė Kosovės. Nė njė konferencė shtypi nė Prishtinė, Hejsom tha se “roli i UNMIK-ut po zvogėlohet nė pėrputhje me realitetin nė terren, duke ndihmuar kėshtu nė vendosjen e misionit tė EULEX-it”. Hejsom tha se misioni i Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė do tė vazhdojė pėrpjekjet pėr vendosjen e dialogut ndėrmjet autoriteteve tė Prishtinės dhe atyre tė Beogradit.

Malajzia nuk e ka ngrirė procesin e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės

Prishtinė, 15 gusht 2008. Presidenti i Republikės sė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu, e ka pritur dje nė takim shefin e Zyrės Ndėrlidhėse tė Malajzisė, Mustafa Mansor. Nė takim ėshtė biseduar pėr gjendjen nė Kosovė dhe pėr relacionet e vendit tonė me Malajzinė. “Nuk ka ndryshim tė qėndrimit tė Malajzisė karshi Kosovės. Malajzia nuk e ka ngrirė procesin e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Kjo ēėshtje ėshtė nė shqyrtim e sipėr”, ka thėnė z. Mansor, duke paraqitur qėndrimin e qeverisė sė Malajzisė. “Malajzia e mirėpret shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės mė 17 shkurt 2008”, thuhej nė njė deklaratė pėr shtyp tė Ministrisė sė Jashtme tė Malajzisė, mė 20 shkurt 2008.
Kondoliza Rajs arriti pėr vizitė nė Gjeorgji

Tbilis, 15 gusht: Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs, ka mbėrritur nė Tbilisi, pėr tė biseduar me presidentin Mikhail Saakashvili lidhur me pėrfundimin e konfliktit ruso-gjeorgjian. Me tė mbėrritur, ajo tha se duhet tė qartėsohen disa pika tė marrėveshjes sė armėpushimit, e cila u ndėrmjetėsua nga Franca "pėr t'i mbrojtur interesat e Gjeorgjisė". Kondoliza Rajs udhėrtoi pėr nė Tbilisi nga Parisi, pas bisedimeve me presidentin francez Nikolas Sarkozi. Dje, Rajs ka thėnė se "Gjeorgjia, integriteti, pavarėsia dhe sovraniteti i sė cilės duhet tė respektohen plotėsisht, duhet tė jetė nė gjendje t'i rikthehet jetės normale”.

Moska: Mburoja raketore i acaron raportet me SHBA

Moskė, 15 gusht: Zėvendės shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė armatės ruse, gjeneral koloneli Anatoli Nogovitsin ka thėnė se Polonia rrezikon tė bėhet shėnjestėr e Rusisė, nėse nė territorin e saj vendosen interceptorėt raketorė amerikanė. Ai ka thėnė se vendosja e interceptorėve nė Poloni "nuk mund tė mbetet pa u ndėshkuar". "Kur njėra palė dakordohet t'i pranojė ato, kuptohet qė merr pėrsipėr edhe pėrgjegjėsi tė caktuara. Prandaj kjo nuk ėshtė njė gjė aq e thjeshtė, dhe nga pikėpamja ushtarake nuk mund tė kalojė pa u ndėshkuar", ka thėnė gjenerali rus. Nogovitsin ka thėnė se marrėveshja qė njė pjesė e sistemit mbrojtės raketor amerikan tė vendoset nė Poloni mund t'i acarojė marrėdhėniet SHBA- Rusi.

SHBA: Mbrojtja raketore ndihmon NATO-n

Uashington, 15 gusht: Shtėpia e Bardhė ka mirėpritur nėnshkrimin e marrėveshjes pėr vendosjen e pjesėve tė sistemit tė mbrojtjes raketore nė Poloni. "Ne mirėpresim kėtė zhvillim. Besojmė se mbrojtja raketore ėshtė kontribut substancial pėr sigurinė kolektive tė NATO-s", ka thėnė zėdhėnėsja e Shtėpisė sė Bardhė, Dana Perino. Ministri i Jashtėm i Rusisė Sergei Lavrov, e ka anuluar vizitėn e planifikuar nė Poloni. Ai e ka bėrė kėtė vetėm disa orė pas arritjes sė marrėveshjes. Tensionet ndėrmjet Polonisė dhe Rusisė janė shtuar, pėr shkak tė kundėrshtimit rus pėr sistemin amerikan.


Zbulim i rrallė i arkeologėve londinezė

Londėr, 07 gusht: Arkeologėt nė Londėr besojnė se mund tė kenė zbuluar rrėnojat e njė teatri tė shekullit tė 16-tė, ku u interpretuan pėr herė tė parė veprat e hershme tė Uilliam Shekspirit, pėrfshirė “Romeo dhe Xhuljeta” dhe “Tregtari i Venecias”. Punėtorėt qė po gėrmonin njė garazh pėr ndėrtimin e njė teatri tė ri, zbuluan themelet e teatrit, nė zonėn Shoreditch, nė Lindje tė Londrės. Nėse konfirmohet se bėhet fjalė pėr vendndodhjen e saktė tė teatrit, objekti do tė plotėsonte zbulimin e njė grupi teatrosh tė hapura, nė tė cilat ishin interpretuar pjesėt e Shekspirit. Ekspertėt thonė se rrėnojat janė tė ngjashme me themelet me kėnde tė mureve qė janė gėrmuar gjatė dekadave tė fundit nė disa zona tė Londrės. Historianėt thonė se Teatri ishte ndėrtuar nė vitin 1576. Ata thonė se Shekspiri dhe trupa e tij filluan tė interpretonin atje nė vitet 1590.

Pas dopingut largohen mjaft sportistė nga garat olimpike

Pekin, 06 gusht: Tri ditė para fillimit tė Lojėrave Olimpike, sportistė tė shumtė janė pėrjashtuar nga garat pas kontrolleve tė dopingut. Nė Rusi dy atletė dolėn pozitiv. Ata konsideroheshin kandidatė medaljesh pėr 20 kilometra. Edhe njė ēiklist rus i Astanasė doli pozitiv pas testit. Edhe njė sportist pingpongu i Brazilit, njė peshėngritėse nga India dhe njė atlet nga Xhamajka duhet tė lėnė Pekinin pas kontrolleve tė dopingut

Lona
15-08-08, 16:32
Pas dopingut largohen mjaft sportistė nga garat olimpike

Pekin, 06 gusht: Tri ditė para fillimit tė Lojėrave Olimpike, sportistė tė shumtė janė pėrjashtuar nga garat pas kontrolleve tė dopingut. Nė Rusi dy atletė dolėn pozitiv. Ata konsideroheshin kandidatė medaljesh pėr 20 kilometra. Edhe njė ēiklist rus i Astanasė doli pozitiv pas testit. Edhe njė sportist pingpongu i Brazilit, njė peshėngritėse nga India dhe njė atlet nga Xhamajka duhet tė lėnė Pekinin pas kontrolleve tė dopingut

Gjeorgjia kėrkon bisedime paqeje nėn vėzhgimin e OKB-sė

Nju Jork, 15 gusht: Gjeorgjia kėmbėngul qė bisedimet pėr gjetjen e njė zgjidhjeje nė konfliktin e Kaukazit tė zhvillohen nėn mbikėqyrjen e Kombeve tė Bashkuara. Ambasadori gjeorgjian nė Kombet e Bashkuara, Irakli Alasania nė Nju Jork, ka thėnė se bazė e bisedimeve duhet tė jetė plani 6 pikėsh, i prezantuar nga Franca. Nė bisedime nuk duhet tė debatohet pėr integritetin territorial tė Gjeorgjisė. Ambasadori rus Vitali Ēurkin tha se ai pret njė proces tė shpejtė pėr nxjerrjen e rezolutės sė re tė Kombeve tė Bashkuara pėr Gjeorgjinė. Ka mundėsi qė projektrezoluta tė prezantohet sot tė premten nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Ēurkin theksoi se ekziston nevoja pėr tė diskutuar ende mbi integritetin territorial tė Gjeorgjisė. Ministrja e jashtme amerikane Kondoliza Rajs do tė nxisė gjatė vizitave nė Gjeorgji dhe Rusi, tė dyja palėt qė tė nėnshkruajnė zartarisht planin e paqes tė ndėrmjetėsuar nga Franca.

Presidenti Bush bėn thirrje pėr respektimin e marrėveshjes sė armėpushimit nė Gjeorgji

Uashington, 15 gusht: Presidenti amerikan Xhorxh Bush, i ka bėrė pėrsėri thirrje Rusisė qė tė respektojė integritetin territorial tė Gjeorgjisė. "Unė, natyrisht qė, bėj thirrje pėr respektimin e integritetit territorial tė Gjeorgjisė dhe pėr respektimin e marrėveshjes pėr ndalimin tė luftimeve", ka thėnė ai. Presidenti Bush ka bėrė kėtė thirrje pas njė takimi qė ka pasur me zyrtarėt tė zbulimit, nė zyrat e CIA-s, ku ėshtė njohur me ecurinė e luftimeve nė Gjeorgji. Zyrtarėt gjeorgjianė kanė thėnė se tanket ruse po depėrtojnė nė thellėsi tė vendit.

Merkel takon Medvedevin nė Soēi

Berlin, 15 gusht: Kancelarja gjermane Angela Merkel shkon sot nė Soēi, nė Detin e Zi, pėr tė biseduar me presidentin rus Dimitri Medvedev. Temė e vetme e bisedimeve do tė jetė konflikti i Gjeorgji. Ambasadori i Rusisė nė Berlin, Vladimir Kotenev, ka thėnė se Medvedev pritet tė paralajmėrojė Merkelin pėr rrezikun qė ekziston nga ndikimi i shteteve tė veēanta tė Bashkimit Evropian nė politikėn e unionit pėr Rusinė. Kėto vende marrin qėndrim shumė mė kritik kundrejt Moskės, se sa ai i vendeve tė tjera tė BE-sė. Tė dielėn Merkel do tė takohet nė kryeqytetin gjeorgjian Tiblisi me presidentin Mihail Sakashvili.

Lona
19-08-08, 13:21
Pakistan - Jep dorėheqjen presidenti Pervez Musharraf
18-08-2008


Presidenti i Pakistanit, Pervez Musharaf, dha dorėheqjen, duke i dhėnė kėshtu fund 9 vjetėve tė trazuara nė pushtet. Nė njė fjalim tė transmetuar tė hėnėn drejtpėrdrejtė nė mbarė vendin, zoti Musharaf mohoi tė ketė kryer ndonjė shkelje. Ai i cilėsoi akuzat pėr shkarkimin e tij si tė pabaza. Zoti Musharaf mbrojti gjithashtu politikat e tij gjatė 9 vjetėve nė pushtet, qė kur mori kėtė detyrė me anė tė njė grusht shteti. Partnerėt e koalicionit tė Pakistanit, Ali Asif Zardari dhe Navaz Sharif, po zhvillojnė njė takim dhe pritet tė bėjnė njė njoftim tė hėnėn. Presidenti pakistanez Pervez Musharraf tha se po jepte dorėheqjen pėr tė shmangur njė betejė pėr ndjekjen penale tė tij qė do tė dėmtonte interesat e vendit.

Presidenti Musharraf dukej i prekur nė fjalimin qė mbajti nė televizion.
"Kam vendosur tė jap dorėheqjen. Letra e dorėheqjes arrin sot nė Asamblenė Kombėtare. Nuk kėrkoj asgjė nga askush. E lė tė ardhmen time nė dorė tė vendit dhe popullit. Le tė jenė ata gjykatėsit". Zoti Musharraf mbajti nėn kontroll Pakistanin pėr vite me radhė pasi mori pushtetin nė vitin 1999 me njė grusht ushtarak. Nėn drejtimin e tij vendi u bė njė aleat strategjik i Shteteve tė Bashkuara, duke mbėshtetur luftėn kundėr terrorizmit.
Por me kalimin e viteve popullariteti i tij nė vend ra.
Shumė pakistanezė fajėsojnė aleancėn e tij me Shtetet e Bashkuara pėr rritjen e dhunės nė vend.
Reputacioni i tij u dėmtua rėndė nė vitin 2007 kur ai shkarkoi dhjetra gjykatės dhe vendosi gjendjen e jashtėzakonshme.
Rivalėt e tij fituan nė zgjedhjet parlamentare tė shkurtit dhe kishin kėrkuar pėrmbysjen e tij.
Presidenti Musharraf, u kishte rezistuar thirrjeve pėr dorėheqje, megjithėse koalicioni qeveritar kishte thėnė se i kishte bėrė gati akuzat dhe mund tė dėrgonte njė mocion nė parlament kėtė javė.

Rusi: Trupat filluan tėrheqjen nga zonat e pushtuara nė Gjeorgji18-08-2008


Udhėheqėsit ushtarakė rusė thanė sot se trupat e tyre filluan tėrheqjen nga zonat e pushtuara nė Gjeorgji, duke iu pėrmbajtur premtimit tė bėrė dje dhe tė pėrsėritur sot nga presidenti Dimitri Medvedev. Zyrtarėt gjeorgjianė thanė se nuk kishin parė shenja tė tėrheqjes sė trupave, pėr cilėn dy vendet ranė dakort nė marrėveshjen e paqes tė ndėrmjetėsuar nga Franca. Korrespondentja e Zėrit tė Amerikės Ema Stikgold sjell hollėsi nga Moska.
Mė herėt dukej sikur Rusia nuk po lėvizte nga pozicionet e saj nė Gori, qyteti gjeorgjian qė ka qenė njė ndėr pikat kryesore tė konfliktit. Por njė komandant ushtarak rus tha se forcat ruse kanė filluar tė largohen nga qyteti. Megjithatė, zyrtarėt gjeorgjianė thonė se trupat ruse vazhdojnė tė qėndrojnė nė pozicionet kyēe nė vendin e tyre pėrtej rajonit separatist tė Osetisė Jugore.
Gjenerali Anatoli Nogovitsin, zėvendės kryetar i shtabit tė pėrgjithshėm tė Rusisė, tha gjatė konferencės sė tij tė pėrditshme pėr shtyp se trupat ruse ishin duke u kthyer nė Osetinė Jugore.
"Trupat ruse po shkonin nė Osetinė Jugore dhe nė zonėn e sigurisė tė pėrcaktuar nga njė marrėveshje e vitit 1999 nga komisioni i pėrbashkėt i kontrollit, i cili ka qenė formalisht pėrgjegjės pėr statusin e Osetisė Jugore qė kur ajo u nda nga Gjeorgjia nė fillim tė viteve '90".
Sekretarja amerikane e Shtetit Kondolisa Rajs tha se Rusia duhet tė mbajė premtimin e saj pėr t'u tėrhequr nga Gjeorgjia.
"Presidenti rus e ka dhėnė fjalėn e tij dhe shpresoj se kėtė herė ai do ta mbajė atė".
Sekretarja Rajs i bėri komentet pėr rrjetin televiziv Fox News.
Zonja Rajs u largua sot herėt nga Uashingtoni pėr nė Bruksel, ku do tė takohet me zyrtarė tė Bashkimit Evropian dhe ministrat e jashtėm tė NATO-s nė Bruksel.
Zyrtarėt gjeorgjianė thanė se mbrėmja e sė dielės ishte mė e qeta qė kur filluan luftimet nė fillim tė muajit. Trupat dhe tanket ruse kanė mbajtur nėn kontroll pjesė kryesore tė Gjeorgjisė pėr mė shumė se njė javė duke pėrfshirė autostradėn kryesore lindje-perėndim tė vendit. Konflikti filloi kur forcat gjeorgjiane filluan sulmet kundėr rajonit separatist tė Osetisė Jugore. Pёrgjigja ushtarake e Rusisė ka tronditur gjithė perėndimin.
Presidenti gjeorgjian Mihail Sakashvili foli me njė ton mė pajtues sot duke thėnė se do tė dėshironte tė negocionte me udhėheqėsit rusė pėr tė parandaluar keqėsimin e marrėdhėnieve mes dy vendeve.

ardhmja e marrėdhėnieve Uashington - Moskė18-08-2008


Administrata e Presidentit Bush thotė se Rusia duhet ta respektojė plotėsisht armėpushimin e nėnshkruar me Gjeorgjinė fqinjė. Korrespondenti i Zėrit tė Amerikės njofton nga Washingtoni, ku zyrtarė tė lartė amerikanė komentuan lidhur me tė ardhmen e marrėdhėnieve amerikano-gjeorgjiane, pas pranisė ushtarake ruse brenda Gjeorgjisė, njė vend qė aspiron tė pranohet nė NATO.
Javėn e kaluar trupat ruse hynė me forcė nė territorin gjeorgjian, pėrtej provincės separatiste tė Osetisė Jugore. Njė armėpushim i nėnshkruar tė shtunėn mes Mosksė dhe Tbilisit kėrkon qė tė dyja vendet tė fillojnė tėrheqjen e forcave tė armatosura nė pozicionet qė kishin para shpėrthimi tė konfliktit nė fillim tė muajit.
http://www.voanews.com/albanian/images/afp_us_condoleezza_rice_175_15Aug08.jpgSekretarja e Shtetit Rajs
Sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs tha se Rusia duhet ta mbajė premtimin e bėrė.
"Pėrsėri, Presidenti rus ka bėrė njė premtim dhe shpresoj qė kėtė herė ai do ta mbajė fjalėn."
Zonja Rajs i bėri kėto komente dje, nė njė intervistė pėr televizionin "FOX News". Ajo tha se Moska do tė paguajė njė ēmim nė arenėn botėrore pėr veprimet e saj.
"Tashmė ka patur pasoja tė konsiderueshme pėr Rusinė. Ēdo nocion se Rusia ishte njė shtet i pėrgjegjshėm, i gatshėm pėr t'u integruar nė institucionet ndėrkombėtare politike, diplomatike, tė sigurisė, ekonomike, nocioni i njė Rusie moderne qė anon drejt pėrparimit, ky reputacion, pra sinqerisht, ėshtė dėmtuar rėndė," - tha zonja Rajs.
Veprimet ushtarake tė Rusisė i kanė ftohur mė tej ato qė shumė vetė i kanė konsideruar si marrėdhėnie tė tensionuara mes Washingtonit dhe Moskės. Disa, madje, duke pėrfshirė edhe kandidatin republikan pėr president, Xhon Mekein, kanė sugjeruar pėrjashtimin e Rusisė nga Grupi i 8 vendeve mė tė industrializuara.
Sekretarja Rajs tha se Shtetet e Bashkuara nuk do tė marrin vendime tė nxituara mbi tė ardhmen e marrėdhėnieve mes Washingtonit dhe Moskės, as kur ėshtė fjala pėr ēėshtjen nė se Rusia meriton anėtarėsimin e vazhdueshėm pėr nė Grupin e 8-ėshes.
Ky qėndrim i matur u reflektua edhe tek sekretari i Mbrotjes Robert Gejts, i cili dha njė intervistė pėr rrjetin televiziv ABC.
"Kemi parė shumė qartė njė aspekt tė Rusisė, pėr tė cilin kishim menduar se i pėrkiste http://www.voanews.com/albanian/images/AP-US-Defense-Sec-Robert-Gates-at-Pentagon-1901.jpgSekretari i Mbrojtjes Gejts
tashmė sė kaluarės dhe ėshtė e qartė se do ta rivlerėsojmė drejtimin qė do tė marrė marrėdhėnia jonė strategjike me Rusinė. Kjo do tė varet nė njė masė nė konsiderueshme tek sjellja e Moskės qė kėtej e tutje,"- tha zoti Gejts.

Ndėrsa ėshtė zotuar tė tėrhiqet nga Gjeorgjia, Rusia ka lėnė tė kuptohet se mundet t'i mbajė njė pjesė tė trupave nė Osetinė Jugore, ku forcat ruse kanė operuar si paqeruajtės pėr vite me radhė.
Moska ėshtė alarmuar nga dėshira e ish-republikave sovjetike pėr t'u anėtarėsuar nė NATO dhe pėr t'i zgjeruar lidhjet ushtarake me Perėndimin. Gjatė njė vizite nė Tbilisi dje, kancelarja gjermane Angela Merkel tha se Gjeorgjia kishte hyrė nė rrugėn e anėtarėsimit nė NATO.//lk


OKB, BE bien dakord pėr pėrgjegjėsitė e misionit evropian nė Kosovė
18-08-2008



Pėrfaqėsues tė Kombeve tė Bashkuara dhe tė Bashkimit Evropian nėnshkruan sot njė dokument, i cili pėrcakton pėrgjegjėsitė e misionit tė ri tė BE-sė nė Kosovė.
Memorandumi i mirėkuptimit, i cili u nėnshkrua nė Prishtinė, pason vendimin, muajin e kaluar tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban ki Mun, pėr tė zbatuar rikonfigurimin e misionit tė OKB-sė nė Kosovė.
Si Serbia, ashtu edhe Rusia e kanė kundėrshtuar me forcė kėtė plan. Ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremiē u tha gazetarėve dje nė Beograd se plani nuk ėshtė miratuar ende zyrtarisht nga Kėshilli i Sigurimit, Rusia, apo qeveria serbe. //kk//

Vuk Jeremiē e cilėson gabim misionin e EULEX-it nė Kosovė
18-08-2008



Ministri i Jashtėm serb Vuk Jeremiē tha se planet e OKB-sė pėr dorėzimin e drejtimit tė policisė dhe drejtėsisė nė Kosovė nga UNMIK-u tek misioni i Bashkimit Evropian nė kėto momente ishte njė gabim i madh.
Ministri serb Jeremiē tha dje nė njė konferencė shtypi nė Beograd, se ky plan ende nuk ka miratimin zyrtar tė Kėshillit tė Sigurimit, Rusisė, apo tė vetė qeverisė serbe.
Shpallja e pavarėsisė nga Kosova nė shkurt pėrfshin edhe planet pėr marrjen e drejtimit tė policisė dhe drejtėsisė nga misioni i i BE-sė, i njohur si EULEX.
Ministri i Jashtėm serb i bėri kėto komente pas kthimit nga Nju Jorku, ku i kėrkoi Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, ta mbėshtesė kėrkesėn e Serbisė pėr njė vendim nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė lidhur me ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės.
Serbia i ka kėrkuar Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė ta shqyrtojė kėtė ēėshtje nė sesionin e shtatorit.//lk

Lona
19-08-08, 13:27
Tetė milionė dollarė mė shumė pėr fushatėn e kandidatit Obama
18-08-2008

Fushata presidenciale e kandidatit demokrat senatorit Barack Obama u pasurua me tetė milionė dollarė tė tjera.
Fushata tha sot se zoti Obama grumbulloi 7.8 milionė dollarė gjatė njė fushate pėr mbledhje fondesh tė dielėn nė Kaliforni.
Vetėm pas njė jave senatori Obama do tė marrė pjesė nė Kuvendin e Partisė Demokrate ku ai do tė marrė zyrarisht kandidaturėn pėr nė zgjedhjet e nėntorit.
Kėtė javė, zoti Obama po e shkurton numrin e kandidatėve tė mundshėm pėr postin e nėn-presidentit. Mendohet qė kandidatėt mė tė mundshėm pėr kėtė post do tė kenė pėrvojė tė madhe nė politikėn e jashtme ose do tė jenė tė aftė tė tėrheqin mė shumė votues republikanė.
Kandidati republikan pėr president senatori John McCain sulmoi sot kredencialet e politikės sė jashtme tė zotit Obama gjatė njė takimi me veteranė tė ushtrisė amerikane nė Florida.
Zoti McCain tha se kundėrshtimi fillestar i zotit Obama pėr shtimin e trupave amerikane nė Irak tregon aftėsitė e tij tė dobėta udhėheqėse. //kk//

Notari amerikan Kallėn Xhons fiton medalje tė artė nė Pekin18-08-2008



Notari amerikan Kallėn Xhons fitoi njė medalje tė artė tė hėnėn nė garėn e stilit tė lirė katėr me 100 metra nė Pekin, duke u bėrė vetėm kampioni i dytė i notit me origjinė afrikano-amerikane. Xhons thotė se shpreson qė suksesi i tij do tė ketė ndikim pėr tė nxitur larminė racore nė kėtė sport dhe tė ndihmojė pakicat tė mėsojnė se si tė notojnė.

Kallėn Xhons notoi pėr ekipin amerikan qė ka thyer disa rekorde. Telespektatorėt duhet ta kenė vėnė re qė ai ishte njė nga atletėt e rrallė me ngjyrė nė kėtė sport.
Nėna e tij Debra tha se nuk habitej qė i biri ishte bėrė notar.
“E kisha kuptuar qė ai kishte lindur pėr ujin. Kur ishte fėmijė, ai mund tė rrinte me orė tė tėra nė vaskė dhe qante kur e nxirrja qė andej”.
24 vjeēari Xhons ėshtė pothuajse dy metra i gjatė dhe u rrit pranė Nju Jorkut. Prindėrit e tij ishin shumė tė pėrkushtuar dhe e ēonin tė stėrvitej para se tė lindte dielli.
Tani qė ka fituar njė medalje tė artė, ai do qė tė japė kontribut.
“Afrikano-Amerikanėt dhe Latino-Amerikanėt janė ata qė kanė mė shumė shanse pėr t’u mbytur. Unė isha pak a shumė vetėm njė numėr. Kėshtu qė unė e pres me kėnaqėsi kėtė pozitė. Qė para Lojrave Olimpike i kisha premtuar vetes se nuk do tė ikja qė kėtu pa marrė njė medalje. Tani duhet ta kthej shpėrblimin”.
Njė nga sponsorėt e tij, Banka e Amerikės dhuroi 10 mijė dollarė pėr tė filluar “Turneun e Kallėn Xhonsit pėr larmi racore”. Ai ka nė plan tė edukojė fėmijėt, veēanėrisht pakicat mbi rėndėsinė e tė mėsuarit tė notit, ndoshta jo me shpejtėsi por si njė aftėsi pėr tė mbijetuar.
Xhons tha se do tė donte tė kishte njė ndikim nė botėn e notit tė ngjashėm me atė qė lojtari numėr 1 i golfit nė botė Tajgėr Uds ka pasur nė sportin e tij.
“Unė vetė pasi e kam parė Tajgėr Undsin, jam frymėzuar dhe kam shkuar edhe vetė tė luaj golf. Dhe shpresoj qė me garėn time, tė frymėzoj edhe unė ndonjė fėmijė qė tė shohė njė notar me ngjyrė dhe tė mendojė se do tė ishte interesante qė ta provonte edhe ai”.

Kallėn Xhons shton se ideja e pėrhapur qė “njerėzit e racės sė zezė nuk notojnė”, duhet tė zhduket. //bsa//


Rritet roli i fesė nė Kinė18-08-2008



Grupet e tė drejtave tė njeriut po bėjnė thirrje pėr mė shumė liri nė Kinė, pėrfshi lirinė e besimit fetar. Vendi komunist vazhdon tė jetė ateist dhe Kina ėshtė kritikuar pėr trajtimin e disa minoriteteve fetare qė nuk gėzojnė sanksione zyrtare. Tani, disa kinezė shohin njė rol nė rritje tė fesė nė tė ardhmen.
Kina po ecėn kryelartė nė shekullin e 21-tė. Ėshtė njė vend komunist me njė rritje tė shpejtė tė kulturės sė konsumit.
Por nė njė pjesė tė Pekinit, tradita ka mbijetuar. Zona Niujie ėshtė lagja mė e madhe myslimane e qytetit.
Kėta myslimanė tė Pekinit janė pjesė e njė ose dy pėrqind tė popullsisė sė Kinės qė besojnė tek Islami.
Xhamia historike e Niujies u themelua njė mijė vjet mė parė. Ajo ėshtė njė qendėr plotė gjallėri pėr edukim dhe besim.
Tė premten nė mesditė, besuesit pėrgatiten pėr lutjet. Ata vazhdojnė njė traditė qė erdhi fillimisht nė Kinė nė shekullin e shtatė, jo shumė pas vdekjes sė Profetit Mohamed.
Nė anėn tjetėr tė qytetit, nė kishėn protestante Ēong Uen Men, koreanėt etnikė nga Kina verilindore organizojnė shėrbime tė djelėn nė gjuhėn e tyre kombėtare.
Zyrtarėt kėmbėngulin se feja praktikohet lirisht nė Kinė, dhe sjellin shembujt tė shėrbesave si kėto.
Budizmi, taoizmi, myzlimanizmi dhe krishtėrimi janė besime qė njihen nga qeveria e Kinės.
Megjithatė kritikėt theksojnė kontrollin e fortė dhe persekutimin e grupeve qė gėzojnė miratimin zyrtar.
Kongregacionet duhet tė regjistrohen me shoqatat e kontrolluara nga shteti. Grupet e paregjistruara, si e ashtuquajtura Shtėpia e kishave, janė tė paligjshme dhe subjekt i shtypjeve. Para Lojrave Olimpike, grupet e tė drejtave tė njeriut kritikuan shtypjen e ushtruar mbi disidentėt dhe grupet e paregjistruara fetare.
Kritikėt akuzojnė gjithashtu Kinėn se shtyp budistėt tibetianė, myslimanėt ujgurė nė provincėn perendimore Sin Kiang dhe anėtarėt e grupit shpirtėror Falun Gong. Qeveria thotė se liria fetare ėshtė e sanksionuar me ligj. Ajo thotė se kritikėt po ndėrhyjnė nė punėt e brendėshme tė Kinės.
Njė anketė e vitit 2007, e publikuar nė gazetėn shtetėrore sugjeron se feja po pėrhapet nė Kinė. Autorėt e anketės ia atribuojnė kėtė rritje klimės mė tė hapur politike dhe stresit qė shkaktojnė ndyshimet sociale.
Studimi thotė se fetė tradicionale si budizmi gėzojnė popullaritet nė rritje. Kjo e re, ėshtė njė nga shumė besimtarė qė vijnė tė luten nė njė tempull budist tė Pekinit.
Ajo thotė se ėshtė e lirė tė praktikojė besimin e saj. Por njė besimtare tjetėr, qė kėrkon tė mos identifikohet, ankohet pėr kufizime fetare dhe nga media.Ajo citon gjithashtu armiqėsinė e Kinės ndaj udhėheqėsit nė mėrgim tė Tibetit, Dalai Lama. Kina e akuzon Dalai Lamėn pėr organizimin e trazirave civile mes tibetianėve, dhe se kėrkon pavarėsinė, qė Dalai Lama e mohon.

Nė xhaminė Niujie, drejtori administrativ Uei Ēunjie thotė se beson se qeveria kineze i kupton vlerat e fesė.
Ai thotė se jo tė gjithė kinezėt ndajnė besimin e tij islamik. Por shton se virtytet fetare si bamėrėsia dhe respekti reciprok janė tė njėjta virtyte qė nxit qeveria kineze. //bsa//

Ndikimi i politikave qeveritare tek sipėrmarrėsit18-08-2008


Shumė vende, me ndėrgjegje ose pa dashje, ndjekin politika qė e bėjnė tė vėshtirė pėr sipėrmarrėsit tė ngrenė biznese tė reja. Disa sipėrmarrės ankohen se duhet tė paguajnė rryshfete pėr tė marrė leje pėr biznesin e tyre. Tė tjerė ankohen pėr burokracitė e shumta. Por gjėrat duket se po ndryshojnė.
Pėr sipėrmarrėsin nga San Francisco Greg Njumark, fillimi i biznesit ishte i lehtė. Njė dekadė mė parė pa leje ose miratim zyrtar, ai thjeshtė ndėrtoi faqen elektronike dhe buletinin e tij.
Sot faqja craigslist.org ėshtė njė nga destinacionet mė popullore tė internetit me borde buletini pėr mbi 500 qytete.
“Kemi njė faqe tė thjeshtė elektronike, ku njerėzit mund tė mbarojnė punėt e pėrditshme, tė gjejnė njė punė ose njė vend ku tė jetojnė. Ėshtė si njė treg dhe funksionon. Pjesė e suksesit tonė ishte fillimi”.
Por shumė qeveri nuk janė tė gatshme tė lehtėsojnė kėtė fillim. Nė Rusi, bizneset paguajnė zakonisht rryshfete pėr tė marrė leje.
Jana Jakovleva, drejtuese e njė kompanie kimike kaloi shtatė muaj nė burg pasi refuzoi tė kėrcėnohej nga njė burokrat. Ajo thotė se rruga e paligjshme vazhdon pasi sistemi juridik i Rusisė ėshtė i korruptuar.
“Nuk ėshtė funksioni i prokurorit qė tė hetojė. Funksioni i tij ėshtė tė demonstrojė efektshmėri. Dhe efektshmėria ėshtė ajo qė mungon nė njė numėr ēėshtjesh qė janė pėr gjykim dhe nė numėrin e vendimeve tė marra pėr fajėsi”.
Partneri i saj Alexei Protski, ankohet rreth rregullave tė panevojshme dhe kėrkesave tė shumta.
“Pėr njė menaxher, dokumentat e shumta do tė thonė humbje kohe dhe ulje e produktivitetit”.
Nė Venezuelė, njė biznesmen qė merrt me shpėrndarjen e mallrave ushqimore nė Caracas, Santiago Alvarez thotė se burokracia atje ėshtė e thellė dhe armiqėsore ndaj biznesit.
“Ka shumė hapa, rregulla dhe kėrkesa qė duhet tė plotėsosh pėr tė marrė lejen e biznesit. Njoh njerėz qė e kanė lėnė biznesin vetėm pėr shkak tė kėsaj burokracie”.
Nė Islamabad, specialisti i restorantit Ashar Haffez thotė se kufizimet e biznesit janė lehtėsuar vitetet e fundit por pėrsėri ka pengesa.
“Sigurisht nė kėtė biznes duhet tė kalojmė disa pengesa, sigurimet shoqėrore, taksat dhe qeverinė lokale”.
Banka Botėrore publikon njė raport ku radhit vendet pėr nga lehtėsia e fillimit tė njė biznesi.
Aty mbulohen dhjetė kategori. Disa janė, marrja e liēencės, regjistrimi i pasurisė, marrja e kredisė, pagimi i taksave dhe zbatimi i kontratave.
Specialistja e Bankės Botėrore Dahlia Khalifa thotė se ka tendencė pėr tė ndihmuar sektorin privat.
“Mendoj se qeveritė po e kuptojnė rolin e tyre si regullatorė dhe mundėsues tė ambjentit tė biznesit. Brenda kėtij konteksti ato po bėjnė pikėrisht kėtė. Ato po reformohen, po ndryshojnė ligjet qė kanė qėnė tė vjetėruar dhe qė nuk funksionojnė mė nė botėn e sotme”.
Egjypti u vlerėsua si vendi mė i reformuar vitin e kaluar, pasuar nga Kroacia, Gana, Maqedonia dhe Gjeorgjia.
Egjypti pakėsoi kapitalin e kėrkuar pėr tė filluar njė biznes thotė Banka Botėrore. Pakėsoi tarifat pėr regjistrimin e pasurisė dhe lehtėsoi burokracitė qė bllokonin marrjen e lejes sė ndėrtimit.
Por sipėrmarrėsit thonė se megjithėse ėshtė bėrė pėrparim, ka nevojė pėr mė shumė. (ze)

Lona
19-08-08, 13:29
Rritet shitja e biēikletave elektrike nė Paris
18-08-2008

Ēmimet e larta tė naftės dhe bllokimet e trafikut kanė nxitur shumė banorė tė Parisit tė gjejnė alternativa tė tjera udhėtimi pėrveē pėrdorimit tė transportit tė mbingarkuar publik.

Nė Francė u shitėn vitin e kaluar mbi 10 mijė biēikleta elektrike, nė krahasim me 6 mijė qė u shitėn nė vitin 2006. Biēikletat elektrike nisen njėlloj si ato tė zakonshmet. Nė disa modele, motori fillon tė punojė menjėherė sapo fillon t'u japėsh pedaleve. Edhe nė Gjermani shitjet e biēikletave elektrike pritet tė dyfishohen nė krahasim me 60 mijė tė shitura nė vitin 2007. Nė Hollandė shitjet u rritėn nga 45 mijė nė 90 mijė.
Meqenėse energjia elektrike qė duhet pėr ta nisur njė biēikletė tė tillė pėr 1,500 kilometra kushton 1,56 dollarė, kėto biēikleta e bėjnė udhėtimin shumė tė lirė nė krahasim me alternativat e tjera. //rd//

Rritja e ēmimit tė naftės dhe pasojat tek transporti18-08-2008



Njerėzit nė mbarė botėn po ndjejnė pasojat e rritjes sė ēmimit tė naftės. Shtrenjtimi i karburantit sjell ndryshim nė mėnyrat e transportit, si edhe vėshtirėsi tė tjera nė vende ku kostoja e ushqimeve bazė ėshtė gjithashtu nė rritje. Kjo do tė thotė gjithashtu tė ardhme tė paqartė pėr industritė qė lidhen me transportin.
Familjet dhe punonjėsit nė Senegal tė Afrikės Perendimore po luftojnė pėr tė gjetur mėnyra pėr tė pėrballuar jetesėn.
Ėshtė njė situatė e njohur dhe e dhimbshme nė mbarė botėn. Kostoja e transportit dhe ushqimit po rritet, ndėrsa rrogat jo.
Njerėzit nė Senegal po pėrdorin autobuzėt pėr tė shkuar nė punė, shkolla, xhami apo darka familjare.Por ēmimi i njė rruge ėshtė rritur kohėt e fundit nga 25 nė 40 cent. Kjo ėshtė njė rritje e madhe pėr njerėzit me rrogė rreth njė dollarė nė ditė.
Mohammed Pape bėn katėr udhėtime me autobus nė ditė, pėr tė shkuar nė punė tė ndryshme dhe pėr t'u kthyer nė shtėpinė e tij nė njė lagje tė varfėr.
Ai thotė se nuk ka asnjė rrugė tjetėr veēse tė paguajė biletėn e shtrenjtuar tė autobuzit. Ai thotė se rroga nuk i ka ndryshuar.
Nė mbarė botėn rritja e ēmimit tė naftės i ka detyruar shumė njerėz tė gjejnė mėnyra tė reja pėr tė shkuar nga njė vend nė tjetrin. Nė vendet nė zhvillim shumė njerėz po heqin dorė nga transporti publik dhe po ecin nė kėmbė pėr tė shkuar nė punė.
Nė vendet industriale, benzina e shtrenjtuar po bėn gjithnjė e mė shumė njerėz tė lenė makinat dhe tė pėrdorin transportin publik. Kostoja e kėtij transporti nė qytetet e mėdha amerikane ėshtė rritur 5 deri nė 15 pėrqind nga viti i kaluar.
Ēmimet e larta tė karburantit po shtojnė kostot e shumė mallrave dhe shėrbimeve, pėrfshi ushqimet. Ēmimet nė rritje tė ushqimeve kanė ēuar nė trazira nė 30 vende gjatė muajve tė fundit, duke ēuar nė shqetėsime rreth stabilitetit.
Mauricio Lopez ėshtė shofer taksie nė Miami tė Floridas. Ai erdhi nė Shtetet e Bashkuara nga Kolumbia. Ai thotė se ēmimi i karburantit po kėrcėnon jetesėn e tij.
Kėtė vit jemi dėmtuar shumė nga ēmimi i benzinės pasi praktikisht gjithė tė ardhurat tona shkojnė pėr tė blerė naftė. Ne ngritėm kohėt e fundit ēmimin e shėrbimit pėr tė mbuluar kostot e karburantit por kjo i ka larguar edhe mė tej klientėt.
Ēmimet e karburantit kanė gjithashtu njė ndikim tė madh nė industinė e transportit ajoror sidomos nė Shtetet e Bashkuara. Shoqėritė American Airlines dhe Delta Airlines kanė humbur mė shumė se njė miliardė dollarė secila kėtė vit.
Zėdhėnėsi i industrisė Xhim Mej pret mė shumė trazira.
Jemi jashtėzakonisht tė shqetėsuar rreth sė ardhmes sė kėsaj industrie, duke patur parasysh ndikimin qė ēmimet e naftės kanė nė ēdo drejtim.
Karburanti i shtrenjtė do tė thotė gjithashtu shumė ndryshime pėr prodhuesit e automobilėve. Dy kompanitė mė tė mėdha amerikane tė kėsaj industrie, General Motors dhe Ford kanė deklaruar humbje tė mėdha nga rėnia e shitjeve nė Amerikė.
Kreu i GM, Rik Uagoner thotė se kompani si Fordi do tė mbyllin disa uzina ku prodhohen makina jo shumė efiēente me karburantin.
Nuk mund tė presim pėr t'u pėrmirėsuar kushtet nė Amerikė. Duhet tė jemi aktivė dhe tė marrim disa veprime tė vėshtira pėr tė siguruar mbijetesėn dhe suksesin.
Industria e makinave e ka ndryshuar tani fokusin drejt makinave mė tė vogla dhe mė efiēente dhe zhvillimin e makinave qė pėrdorin burime tė tjera tė energjisė, si hidrogjeni dhe biokarburet.
Ndėrkohė shumė njerėz po kėrkojnė mėnyra alternative tė transporti. Nė Los Angeles, Ramona Marks e mėnjanon turmėn duke shkuar nė punė me biēikletė.
Kam shpresė pėr kėtė qytet dhe njerėzit qė jetojnė kėtu. Disa njerėz po bėjnė njė ndryshim pėr mė mirė.
Ėshtė e qartė se ky problem kaq i gjerė do tė kėrkojė edhe njė shumėllojshmėri zgjidhjesh. //bsa//

Lona
20-08-08, 13:40
Xanieri: ”UNMIK-u mbetet nė vendbanimet serbe”

Prishtinė, 20 gusht: Shefi i UNMIK-ut, Lamberto Xanieri, e ka cilėsuar procesin e rikonfigurimit tė administratės sė UNMIK-ut si proces qė pasqyron gjendjen e re nė terren, mė Kosovė. Ai ka thėnė se, me gjithė pritjet pėr reduktimin e stafit tė UNMIK-ut dhe shtrirjen e EULEX-it, UNMIK-u do tė vazhojė tė jetė i pranishėn nė vendbanimet me popullsi serbe apo me popullsi tė pėrzier. “Ne do tė mbetemi tė pranishėm nė Pejė, Graēanicė, Shtėrpcė dhe, sigurisht, nė Mitrovicė”, tha Xanieri, nė njė konferencė me gazetarė, nė Prishtinė. Duke folur lidhur me doganat, Xanieri tha se ėshtė e domosdoshme qė nė veri tė Kosovės tė shtrihet pushteti legal. Ai pohoi se atje gjithēka ėshtė jashtė kontrollit dhe kjo situatė shfrytėzohet pėr kontrabandė dhe pėr kalime tė pakontrolluar tė mallrave. Shefi i UNMIK_ut, Lamberto Xanieri, pėrgėnjeshtroi njoftimet se ai ka propozuar tė krijohet njė lloj force policore serbe brenda Policisė sė Kosovės.

Ismet Jashari-Kumanova dekorohet me Urdhrin “Hero i Kosovės”

Prishtinė, 20 gusht: Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, e ka dekoruar me Urdhrin ”Hero i Kosovės” dėshmorin Ismet Jashari – Kumanova. pėr trimėrinė e treguar nė luftėn ēlirimtare pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Ismet Jashari Kumanova u dekorua me rastin e dhjetė vjetorit tė rėnies pėr lirinė e pavarėsinė e Kosovės. Vendimi hyn nė fuqi menjėherė. Urdhri ”Herko i Kosovės” u jepet figurave historike shqiptare tė kohėve moderne, prej Lidhjes sė Prizrenit e kėndej, si edhe qytetarėve tė Kosovės qė kanė kryer vepra trimėrie pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Presidenti Sejdiu mori vendim pėr dekorim nė bazė tė obligimeve dhe pėrgjegjėsive kushtetuese.

Presidenti Sejdiu vlerėsoi marrėveshjen UNMIK-EULEX

Prishtinė, 20 gusht: Udhėheqėsit e institucioneve mė tė larta shtetėrore tė Kosovės vlerėsojnė se marrėveshja e nėnshkruar ndėrmjet misionit tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara dhe atij tė Bashkimit Evropian ėshtė njė hap i rėndėsishėm nė procesin e bartjes sė kompetencave tė mbetura nga institucionet ndėrkombėtare tek institucionet e Kosovės. Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, tha se marrėveshja “nuk ka tė bėjė vetėm me angazhimet e ardhshme tė UNMIK-ut dhe EULEX-it nė Kosovė, por, para sė gjithash, me kalimin e pėrgjegjėsive tė mbetura nga institucionet ndėrkombėtare te ato vendore”. "UNMIK-u do t'i reduktojė kompetencat e veta. Pra, do tė jetė njė periudhė e transferimit tė lehtė apo tranzicionit nė institucionet e Kosovės, qė ėshtė parėsorja, dhe EULEX do tė ketė mandat ndihmėtar nė fushėn e sigurisė e tė sundimit tė ligjit", ka deklaruar ai. Presidenti i Kosovės ka thėnė se marrėveshjen midis UNMIK-ut e EULEX-it e konsideron si pjesė tė marrėveshjes pėr rikonfigurimin e shpejtė tė UNMIK-ut dhe ka shprehur dėshirėn qė ky proces tė kryhet sa mė shpejt.

NATO pezullon kontaktet e rregullta me Rusinė

Bruksel, 20 gusht: Ministrat e jashtėm tė NATO-s kanė rėnė dakord pėr njė bashkėpunim mė tė ngushtė me Gjeorgjinė. Ata kanė thėnė se kontaktet e rregullta me Rusinė janė tė pamundura derisa trupat ruse tė tėrhiqen plotėsisht nė Gjeorgjia. "Ne nuk jemi duke hequr dorė nga komisioni NATO-Rusi, por u pajtuam se nuk mund tė ketė shkėmbime tė zakonshme nė marrėdhėniet tona me Federatėn Ruse", ka thėnė Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s, Jap De Hop Skefer. “Fakti qė ne e zhvilluan kėtė takim tė jashtėzakonshėm tė Kėshillit Veriantlantik mendoj se ėshtė provė se nuk mund tė ketė shkėmbime tė zakonshme", ka plotėsuar Skefer. Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs, kqa thėnė se presidenti rus duhet tė mbajė premtimin pėr tėrheqjen e trupave nga Gjeorgjia. "Deklarata e takimit ka njė gjuhė shumė tė ashpėr dhe ka pasur gjuhė tė ashpėr nė tryezėn e bisedimeve pėr atė se Rusia duhet tė respektojė angazhimin pėr armėpushim qė e morri presidenti rus. Ėshtė koha qė presidenti rus ta mbajė premtimin pėr tėrheqjen e forcave ruse nga Gjeorgjia", ka thėnė Rajs. Gjatė takimit tė djeshėm tė ministrave tė jashtėm tė NATO-s ėshtė marrė edhe vendimi pėr krijimin e komisionit NATO-Gjeorgji, pėr tė forcuar raportet me Tbilisin.

KS: Rusia hedh poshtė projektrezolutėn pėr konfliktin nė Kaukaz

Nju Jork, 20 gusht: Rusia, e cila ka tė drejtėn e vetos, ka bllokuar edhe njė herė shqyrtimin e njė projektrezolute mbi konfliktin nė Kaukaz, nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė. Ajo ka thėnė se kjo projektrezolutė ėshtė nė kundėrshtim me kėrkesat e armėpushimit tė ndėrmjetėsuar nga presidenti francez Nikolas Sarkozi. Projektrezoluta afirmon integritetin territorial tė Gjeorgjisė dhe i bėn thirrje Rusisė qė tė tėrheqė trupat nė pozicionet qė mbante pėrpara konfliktit. Ndėrkohė, Rusia ka njoftuar se ushtarėt e saj nė Gjeorgji do tė tėrhiqen nė pozicionet qė i kishin para fillimit tė luftės, deri tė premten. Presidenti rus Dimtri Medvedev ia kishte premtuar kėtė homologut tė tij francez, Nikolas Sarkozi, nė njė bisedė telefonike.

Sulme tė tjera nė Algjeri, 11 tė vdekur

Algjer, 20 gusht: Njė ditė pas sulmit tė djeshėm nė Algjeri, kanė ndodhur edhe dy sulme tė tjera me bomba. Sipas njoftimeve tė ministrisė sė brendshme, nė kėto sulme janė vrarė 11 njerėz dhe janė plagosur mbi 30 tė tjerė. Shpėrthimet kanė ndodhur para njė hoteli dhe njė kuarti tė ushtrisė nė veri-perėndim tė Algjerit, nė qytetin Bouira. Nė sulmin e djeshėm me autobombė janė vrarė tė paktėn 43 persona dhe ishin plagosur dhjetra tė tjerė. Sulmi ishte kryer nga njė sulmues vėtevrasėse, ndėrsa nė shėnjestėr kishte qenė njė shkollė e policisė. Para ndėrtesės sė shkollės kishte shumė tė rinj, tė cilėt pritnin nė radhė pėr t’u regjistruar pėr trajnim nė kėtė shkollė. Qeveria dyshon se pas kėtij atentatit fshihet grupi terrorist i ashtėquajtur "Al Kaida nė Magrebin islamik".

Lona
21-08-08, 15:31
Presidenti i Francės, Nikola Sarkozi, shkoi nė Kabul

Kabul, 20 gusht: Presidenti i Francės, Nikola Sarkozi, ka mbėrritur nė kryeqytetin afgan, Kabul. Vizita ėshtė motivuar nga vrasja e dhjetė ushtarėve francezė. Ata kanė humbur jetėn gjatė luftimeve tė djeshme me talebanėt. Ushtarėt ishin vrarė gjatė luftimeve tė ashpra qė u zhvilluan nė qarkun Sarobi, nė lindje tė kryeqytetit. Kjo ishte tragjedia mė e madhe e ushtrisė franceze, qysh prej sulmit nė Bejrut, nė vitin 1983. Nė pėrfundim tė ceremonisė nė tė cilėn do tė dnerohen ushtarėt e vrarė, Sarkozi do tė takohet me presidentin afgan, Hamid Karzai.

Dėshtojnė bisedimet pėr kandidaturėn e Presidentit tė Pakistanit

Islamabad, 20 gusht: Kanė dėshtuar bisedimet e koalicionit qeverisės nė Pakistan pėr gjetjen e njė kandidature qė do tė zėvendėsojė ish-presidentin Pervez Musharaf. Bisedimet janė ndėrprerė pasi politikanėt nuk janė marrė vesh lidhur me rikthimin e dhjetėra gjyqtarėve qė Musharafi i kishte larguar vitin e kaluar. Pervez Musharaf ka dhėnė dorėheqjen nga posti i presidentit, pas pėrpjekjeve tė koalicionit qeverisės pėr ta larguar pėrmes votimit nė parlament.

OBSH paralajmėron epidemi dhe kėrcėnim urie nė Afrikė

Gjenevė, 20 gusht: Pas pėrmbytjeve tė mėdha nė perėndim tė Afrikės, Organizata Botėrore e Shėndetit, OBSH, ka paralajmėruar pėr mundėsinė e shpėrndarjes sė shumė epidemive tė sėmundjeve si ajo e kolerės dhe malaries. Vetėm nė Guine, deri tani, janė regjistruar mė shumė se 2 mijė raste tė kolerės, bėn tė ditur komisioni i OKB-sė nė Gjenevė. Nė Benin, Nigeri dhe Togo, sipas OBSH-s, mė shumė se 200 mijė njerėz qė ndodhen nė qiell tė hapur kėrcėnohen nga uria

Lona
22-08-08, 10:29
Malta e njohu zyrtarisht Kosovėn e pavarur

Prishtinė, 21 gusht: Ministria e Jashtme e Maltės e ka njoftuar Ministrinė e jashtme tė Kosovės se Republika e Maltės e ka njohur Kosovėn shtet tė pavarur dhe sovran. Njoftimi zyrtar ėshtė bėrė nėpėrmjet njė deklarate qė Ministria e Jashtme e Maltės ia ka dėrguar Ministrisė sė Jashtme tė Kosovės, pėrkatėsisht ministrit Skėnder Hyseni. Malta ėshtė shteti i 46-tė qė e ka njohur Republikėn e Kosovės.

Austria e njeh pasaportėn e Republikės sė Kosovės

Prishtinė, 21 gusht: Ambasada e Austrisė nė Prishtinė e ka njoftuar Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė Kosovės se qė nga dita e sotme Republika e Austrisė e njeh pasaportėn e Republikės sė Kosovės si dokument valid dhe legjitim. Ambasada e Austrisė ka njoftuar gjithashtu se autoritetet e brendshme i ka autorizuar t’i vendosin vizat nė pasaportat e Republikės sė Kosovės.

Ministri Hyseni udhėtoi pėr nė Ēeki

Prishtinė, Ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, ka udhėtuar sot pėr nė Ēeki, nė njė vizitė zyrtare, me ftesė tė ministrit tė jashtėm ēek Karel Shvarcenberg. Nesėr, ministri Hyseni do tė ketė takime me homologun e tij Shvarcenberg, zėvendės-kryeministrin pėr Ēėshtje tė Jashtme, Aleksander Vondra, kryetarin e Komisionit tė Jashtėm nė Dhomėn e Deputetėve nt Parlamentit tė Ēekisė, etj. Temė e bisedės do tė jetė forcimi i marrėdhėnieve dypalėshe dhe mundėsia e mbėshtetjes sė procesit tė njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga Republika e Ēekisė.

Pakistani tronditet nga sulmet vetėvrasėse

Islamabad, 21 gusht: Tė paktėn 63 vetė janė vrarė dhe dhjetėra tė tjerė janė plagosur nė njė sulm vetėvrasės tė dyfishtė qė ka ndodhur pranė fabrikės kryesore tė prodhimit tė armėve nė Pakistan, pranė kryeqytetit Islamabad. Policia tha se njėri prej sulmuesve e kishte hedhur veten nė erė jashtė hyrjes kryesore tė fabrikės, nė ndėrtesėn ushtarake Vah, pranė qytetit Taxila. Sulmuesi i dytė ka pasur nė shėnjestėr njė treg pranė njė porte tjetėr tė fabrikės. Sulmet janė kryer nė kohėn qė punėtorėt e kishin pėrfunduar punėn dhe po largoheshin nga fabrika. Dyshohet se sulmet kanė lidhje me operacionet ushtarake pakistaneze qė po vazhdojnė nė zonat malore.

Kondoliza Rajs nė vizitė tė papritur nė Irak

Bagdad, 21 gusht: Sekretarja amerikane e Shtetit, Kondoliza Rajs, ka arritur nė Bagdad, pėr tė biseduar me kryeministrin irakian Nuri-al-Maliki dhe zyrtarėt tjerė mbi tė ardhmen e forcave amerikane nė Irak. Para vizitės sė saj tė paparalajmėruar, Rajs ka thėnė se palėt janė afėr njė marrėveshjeje, por ka mohuar njoftimet se tashmė ėshtė arritur njė marrėveshje e tillė. Uashingtoni dhe Bagdadi kanė negociuar me muaj tė tėrė pėr njė marrėveshje afatgjate mbi statusin e forcave amerikane nė Irak, pas skadimit tė mandatit tė OKB-sė, nė fund tė vitit. Negociatat janė shoqėruar me mosmarrėveshje lidhur me kohėn e tėrheqjes sė plotė tė forcave amerikane dhe lidhur me imunitetin e ushtarėve amerikanė ndaj ligjeve irakiane. Rahs ka thėnė sot se ēdo afat kohor pėr tėrheqje do tė varet nga situata nė terren. Zyrtarėt irakianė kanė thėnė se do tė dėshironin qė tė gjitha trupat ushtarake tė tėrhiqen pėr 2 ose 3 vjet.

Ushtarėt rusė qėndrojnė nė brendi tė Gjeorgjisė

Tbilisi, 21 gusht: Ushtria ruse ka deklaruar se trupat paqeruajtėse gjeorgjiane nuk kanė tė drejtė tė patrullojnė nė zonėn e sigurisė rreth Osetisė sė Jugut, ndėrsa ushtarėt rusė do tė mbeten nė zonėn e cila shtrihet rreth 7 km brenda Gjeorgjisė. Rusia kėmbėngul se po respekton atė qė ėshtė paraparė nė marrėveshjen e armėpushimit, edhe pse mijėra trupave ruse gjenden ende nė Gjeorgji. Njė zėdhėnės ushtarak ka thėnė se kjo gjendje do tė ndryshojė plotėsisht nesėr mbrėma, kur ushtarėt do tė shkojnė nė atė qė ai e ka cilėsuar si zonė pėrgjegjėsie tė Rusisė, nė rajonit e Osetisė sė Jugut. Ai i ėshtė referuar njė marrėveshjeje tė vjetėr me Tbilisin pėr operacione tė pėrbashkėta paqeruajtėse atje, por ka shtuar se Gjeorgjia e ka humbur tė drejtėn morale pėr tė marrė pjesė, pasi trupat e saj qėlluan paqeruajtėsit rusė nė Ēinvali, para dy javėsh, gjė qė, sipas tij, shkaktoi reagimin e fortė ushtarak tė Rusisė. Moska tani thotė se kontingjenti i paqeruajtėsve nė Osetinė e Jugut do tė pėrforcohet dhe do tė armatoset mė shumė. Kjo do tė shkaktojė reagimet e perėndimit, i cili kėmbėngul nė tėrheqjen e plotė tė trupave ushtarake ruse nga Gjeorgjia dhe nė kthimin e tyre nė pozicionet qė i kishin para fillimit tė konfliktit.

Lona
25-08-08, 14:06
Korriku ndėr muajt mė tė mirė nė historinė e Aeroportit tė Prishtinės

Prishtinė, 25 gusht - Korriku ishte ndėr muajt mė tė mirė nė historinė e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės sa i pėrket aspektit financiar, ku ėshtė siguruar njė fitim neto prej gati 1 milion euro, duke ēuar fitimin neto tė kompanisė pėr 7 muaj nė 3.6 milion euro. Sipas njė njoftimi, kjo shifėr pėrbėn rekord nė bazė tė krahasimeve me vitin e kaluar, pasi aeroporti qė tani ka tejkaluar dukshėm fitimin neto tė siguruar pėrgjatė njė viti, gjatė 2007, i cili ishte vetėm 2.8 milion euro. Vetėm nė gjashtėmujorin e parė tė 2008 kompania arriti tė arkėtojė njė fitim neto prej 2.6 milion eurove. "Jemi tė pėrkushtuar nė maksimum qė pėrmes qasjes sė re, gjithmonė nė shėrbime tė konsumatorėve udhėtarėve dhe aviokompanive, ta rrisim sa mė shumė vlerėn e kompanisė. Njėkohėsisht jemi nė pėrpjekje maksimale pėr tė zvogėluar sa mė shumė shpenzimet operative", ka theksuar Agron Musatafa, drejtor menaxhues i aeroportit.

Turqia intensifikon lobimin pėr njohjen e Kosovės

Prishtinė, 25 gusht - Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu priti sot sekretarin e Shtetit tė Turqisė, Mustafa Sait Yazicog, me tė cilin bisedoi pėr zhvillimet e pėrgjithshme nė vendin tonė, pėr pėrkushtimin qė ka Turqia pėr tė ndihmuar Kosovėn, si dhe pėr bashkėpunimin nė mes tė dy vendeve. President Sejdiu vlerėsoi pas takimit se Turqia ka qenė njė ndėr vendet e para qė ka njohur pavarėsinė e Republikės sė pavarur dhe sovrane tė Kosovės. "Turqia ka njė pėrkushtim tė veēantė nė ndihmė pėr zhvillimim ekonomik, aspekte tė tjera qė kanė tė bėjnė me jetėn e qytetarėve posaēėrisht nė fushėn e bashkėpunimit universitar, nė kulturė, nė mbrojtjen e institucioneve kulturore dhe historike tė kultit dhe forma tė tjera tė bashkėpunimit", theksoi Presidenti Sejdiu. Ndėrkaq, sekretari i shtetit tė Republikės sė Turqisė, tha se marrėdhėniet ndėrmjet Turqisė dhe Kosovės nė aspektin e politikės ndėrkombėtare dhe marrėdhėnieve historike dhe sociale, janė shumė tė mira. "Turqia i ka ofruar Kosovės mbėshtetje nė shumė fusha dhe do tė vazhdojė qė tė mbėshtesė edhe mė tutje", pohoi ai. Z. Mustafa Sait Yazicog tha se nė fushėn e diplomacisė, nė nivel tė Konferencės Islamike, Turqia ėshtė duke u angazhuar edhe mė tutje pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės nga kėto vende. ?Turqia ėshtė e interesuar pėr ruajtjen e monumenteve kulturore nė Kosovė dhe kemi filluar t?i restaurojmė ato nė projekte tė ndryshme", theksoi z. Yazicog. Presidenti Sejdiu dhe z.Yazicog bėnė tė ditur se Turqia shumė shpejt do tė marrė vendimin pėr ngritjen e pėrfaqėsisė sė saj nė Prishtinė nė nivel tė Ambasadės, ashtu siē edhe Kosova ka marrė vendimin pėr hapjen e Ambasadės sė saj nė Ankara. Duke iu pėrgjigjur njė pyetjeje tė gazetarėve pėr kohėn e emėrimit tė pėrfaqėsuesve tė Republikės sė Kosovės nė misionet tashmė tė dekretuara, Presidenti Sejdiu tha se shumė shpejt do tė bėhet emėrimi i tyre dhe se pėrgatitjet pėr kėtė ēėshtje janė nė fazėn pėrfundimtare. Sekretari i Shtetit tė Turqisė, Mustafa Sait Yazicog, ėshtė takuar edhe me kryeministrin Hashim Thaēi.

Sejdiu: Pakėnaqėsi pėr hezitimin e shteteve arabe pėr tė njohur Kosovėn

Prishtinė 25 gusht - Gazeta autoritative gjitharabe "Al Hayat", redaksia nė Londėr dhe gjashtė botimet nė botėn arabe botuan njė intervistė me Presidentin e Kosovės Fatmir Sejdiu. Me titull "Pakėnaqėsi e Presidentit me hezitimin arab pėr njohjen e shtetit te ri", gazeta citon Presidentin Sejdiu tė ketė thėnė se megjithėse i kupton arsyet e hezitimit tė shumicės sė vendeve arabe, por kosovarėt ndjejnė pakėnaqėsi pasi kanė menduar se shtetet arabe do tė jenė nė krye tė vendeve qė do ta njohin Kosovėn.

Izraeli liroi 200 palestinezė

Jerusalem, 25 gusht - Rreth 200 tė burgosur palestinezė janė liruar sot nga Izraeli, vetėm disa orė para se sekretarja amerikane e Shtetit Kondoliza Rajs tė mbėrrijė nė misionin e saj pėr arritjen e paqes. Tė burgosurit arritėn nė Bregun Perėndimor nė Ramallah, pak ēaste pas lirimit, ku u pritėn me thirrje dhe duartrokitje. Izraeli tha se lirimi ishte njė gjest pėrkrahjeje pėr presidentin e moderuar palestinez Mahmoud Abass dhe pėr tė ēuar pėrpara bisedimet paqėsore.

Dhoma e lartė ruse njeh pavarėsinė e Osetisė Jugore dhe Abkazisė

Moskė, 25 gusht - Dhoma e lartė ruse, Kėshilli i federatės, ka vendosur pėr njohjen e pavarėsisė sė Osetisė Jugore dhe Abkazisė, tė cilat gjenden nė territorin e Gjeorgjisė. Nė njė seancė tė jashtėzakonshme, parlamentarėt kėrkuan njėzėri nga presidenti Dmitri Medvedev qė tė marrė kėtė vendim. Votim i ngjashėm pritet sot edhe nė dhomėn e ulėt, nė Dumė. Pas shkatėrrimit tė Bashkimit Sovjetik, nė fillim tė viteve 90 ta, Abhazia dhe Osetia Jugore kanė shpallur pavarėsinė dhe shkėputjen nga Gjeorgjia, por pavarėsia e tyre nuk ėshtė njohur prej askusjt. Nė fillim tė gushtit Gjeorgjia ka ndėrhyrė ushtarakisht dhe ka futur kėto territore nėn kontroll, por mėnjeherė ndėrhynė forcat ruse dhe i dėbuan ato. Qė prej atėherė forcat ruse janė prezente nė territorin e Gjeorgjisė.

Tė paktėn 25 tė vrarė nga njė sulm nė Irak

Bagdad, 25 gusht - Tė paktėn 25 persona janė vrarė dhe 30 tė tjerė janė lėnduar nė njė sulm vetėvrasės nė distriktin e Abu Graibit nė Bagdadin perėndimor. Sulmi raportohet tė ketė ndodhur mbrėme nė njė aheng, ku po festohej lirimi i njė personi nga njė burg amerikan. Mysafirė nė kėtė aheng thuhet tė kenė qenė edhe anėtarė tė njė kėshilli tė sunitėve, qė kundėrshton Al Qaidėn. Mė herėt Al Qaida kishte paralajmėruar anėtarėt e kėtij kėshilli se do sulmoheshin pėr shkak tė bashkėpunimit tė tyre me forcat amerikane.

Lona
26-08-08, 14:22
Bugajski: Ėshtė e turpshme qė bota arabe nuk e ka njohur Kosovėn

Pragė, 26 gusht - Ėshtė koha qė OKB ja tė largohet nga Kosova dhe tė fillojė procesi i dorėzimit tė kapaciteteve. Po ashtu, ėshtė koha pėr serbėt dhe pėr Beogradin qė ta kuptojnė se duhet tė jetė njė autoritet e jo dy, - tha analisti Janush Bugajski nga Qendra pėr Studime Strategjike dhe Ndėrkombėtare nė Uashington. Pėr fat tė keq, tha Bugajski nė njė intervistė pėr REL, procesi ishte shumė i ngadalshėm, ndonėse u premtua se gjatė shtatorit ēdo gjė do tė jetė nė vendin e vet dhe EULEX i do ta marrė pėrgjegjėsinė nė mėnyrė komplete nga UNMIK u. Megjithatė Bugajskit shprehet opitmist se procesi po ecėn dhe se EULEX do tė vendoset "diku nė fund tė vjeshtės" qė siē shprehet, "misioni do tė jetė krejtėsisht komplet". Nė anėn tjetėr ai thotė se, ėshtė krejtėsisht humbje kohe tė pritet qė tė merret ndonjė vendim nė Kėshillin e Sigurimit. "Ajo qė duhet tė ndodhė, ėshtė qė Bashkimi Evropian tė thotė fuqishėm se do tė jetė pėrgjegjės pėr monitorimin e progresit tė Kosovės dhe tė institucioneve tė Kosovės, sipas planit tė Martti Ahtisaarit, ose sė paku, vendet qė e kanė njohur Kosovėn, duhet tė lėvizin pėrpara dhe ta ushtrojnė kėtė mision", tha ai. Duke folur pėr njohjen e shtetit tė Kosovės, Bugajski tha se deri mė tash ka qenė "vala e parė e njohjes", por ai pret edhe njė valė tjetėr rajonale dhe ndėrkombėtare tė njohjeve. Sipas tij, mund tė ndodhė qė t'i mbetet administratės sė ardhshme amerikane qė ta shtyjė kėtė ēėshtje. Bugajski konsideron se invadimi rus nė Gjeorgji ėshtė thirrje pėr t'u zgjuar Evropa qė tė bashkohet dhe tė gjitha shtetet ta njohin Kosovėn brenda Evropės. Ndėrkaq nė lidhje me hezitimin e vendeve arabe pėr ta njohur Kosovėn e pavarur, Bugajski e cilėsoi "tė turpshme qė bota arabe, bota myslimane, nuk e ka njohur Kosovėn si shtet", ndonėse ai shpreson qė kjo do tė ndryshojė gjatė vitit tė ardhshėm.

U vu gurthemeli i objektit tė ri tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme

Prishtinė, 26 gusht - Sot, nė afėrsi tė Stadiumit tė Prishtinės, u bė pėrurimi i vėnies sė gurthemelit tė objektit tė ri tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Nė kėtė solemnitet morėn pjesė kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, ministri i Punėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti, udhėheqėsi i Zyrės Ndėrlidhėse tė Komisionit Evropian, Renzo Davvidi, kryetari i Prishtinės, dr. Isa Mustafa, zėvendėskomisari i Policisė sė Kosovės, Sheremet Ahmeti, si dhe eprorė tė tjerė tė lartė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Nė fjalėn e tij Ministri i Punėve tė Brendshme pasi pėrshėndeti tė pranishmit, vlerėsoi se kjo ėshtė njė ditė e rėndėsishme pėr Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe pėr Qeverinė e Kosovės. "Dėshiroj t'i falėnderoj tė gjithė ata qė janė angazhuar nė ngritjen e kėtij objekti e veēanėrisht Agjencionin Evropian pėr Rindėrtim", tha nė fjalėn e tij ministri Pajaziti. Ndėrkaq kryeministri Thaēi theksoi se sot ėshtė njė ditė e veēantė pėr institucionet e Republikės sė Kosovės. "Ne po i realizojmė projektet e zotuara dhe projektet e institucioneve tė Republikės sonė, si objekte dinjitoze e shtetėrore me standarde perėndimore pėr policinė tonė tė re dhe tė shtetit tė Kosovės. Jemi tepėr tė pėrgjegjshėm dhe krenar pėr kėtė investim tė rėndėsishėm pėr Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe falėnderoj Agjencionin Evropian qė e ka ndihmuar kėtė projekt dhe projekte tė kėtilla do tė vazhdojnė edhe nė tė ardhmen. Kėto janė projekte tona tė reja qė e reflektojnė kuptimin mė pozitiv tė mundshėm pėr kthimin e dinjitetit tė institucioneve nė shtetin tonė tė ri", tha Thaēi. Ai premtoi se qeveria do tė investojė nė projekte dhe nė Policinė e Kosovės, nė avancimin e integritetit tė tyre, qė gjithmonė tė jenė nė shėrbim dhe nė interesat e qytetarėve tė Kosovės. Fillimi i punimeve tė kėtij objekti modern, tha Thaēi, pėr MPB nė shėnon edhe njė kthesė pėr shkėputje nga objektet dhe mentaliteti i sė kaluarės. Udhėheqėsi i Zyrės Ndėrlidhėse tė Komisionit Evropian, Renco Davidi, tha se ky ėshtė njė projekt i pėrbashkėt me Qeverinė e Kosovės. Sipas tij, nuk ėshtė me rėndėsi qė vetėm tė ndėrtohen objekte tė reja, por ka rėndėsi qė tė zbatohen standarde evropiane nė Kosovė. Davidi tha po ashtu se nė shtatorin e vitit tė ardshshėm pret qė ta bėhet inaugurimi solemn, pėrkatėsisht fillimin e punės sė punonjėsve tė MPB sė nė kuadėr tė kėtij objekti. Objekti i ri i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme do tė ngritet nė pesė kate dhe do tė ketė njė sipėrfaqe prej 4.700 metra katrorė, nė tė cilėn do tė mund tė punojnė 180 200 punonjės. Nė kuadėr tė kėtij objekti me tė gjitha standardet bashkėkohore do tė jetė edhe njė sipėrfaqe pėr parkim prej 500 metrash katrorė dhe sipėrfaqe teknike nė bodrum. Nė kuadėr tė objektit tė ri tė MPB sė do tė vendoset sistemet e alarmit nga zjarri, sistemi i kontrollit me kamera, sistemi i mbrojtjes nga zjarri, pastaj do tė ketė mundėsi qė tė bėhet menagjimi i lėvizjes sė tė punėsuarve brenda objektit pėrmes sistemit tė kontrollit tė hyrjes.

Berisha hedh poshtė akuzat ruse

Tiranė, 26 gusht - Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha e ka cilėsuar invencion deklaratėn e autoriteteve ruse pėr furnizimin me armė tė Gjeorgjisė nga Shqipėria. Gjeorgjia ėshtė njė vend mik dhe ka gjithė mbėshtetjen e shqiptarėve si vend demokratik, ka deklaruar Berisha nė njė konferencė pėr media me kryeministrin e Islandės Geir Haarde, i cili po zhvillon njė vizitė zyrtare nė Tiranė. "Akuzat ruse nuk mė ēudisin aspak pasi Rusia ka njė qėllim konstant ndaj shqiptarėve, dhe deklaratat e saj kanė qenė kundėr anėtarėsimit tė Shqipėrisė dhe Kroacisė nė NATO", ka thėnė kryeministri shqiptar.

Arrestohet shoferi i ambasadės shqiptare nė Romnė

Romė, Tiranė, 26 gusht - Njė shtetas shqiptar, Arsen Selmanllari, ėshtė arrestuar nė Itali me akuzėn e mbajtjes sė lėndėve narkotike. Nė automjetin me targė diplomatike me tė cilin ai udhėtonte sė bashku me njė grua, forcat e Guardia di Financa, gjetėn rreth njė kilogramė kokainė. Burime tė policisė italiane bėjnė tė ditur se personi nė fjalė ka mohuar se droga ėshtė e tij dhe ėshtė munduar tė evitojė arrestimin duke kėrkuar njohjen e imunitetit si punonjės i ambasadės. U kryen menjėherė njė sėrė procedurash pėr tė bėrė tė mundur heqjen e kėtij imuniteti, siē parashikon njė nen i Konventės sė Vjenes. Brenda pak orėsh Ministria shqiptare e Punėve tė Jashtme, nėpėrmjet ambasadorit shqiptar nė Romė, shoferin e pezulloi nga puna dhe i hoqi imunitetin. Nė njė sqarim tė Ministrsėsė Punėve tė Jashtme tė Shqiėprsiė thuhet se pas njoftimit nga autoritetet italiane, pala shqiptare ka kėrkuar qė personi Arsen Selmanllari tė trajtohet pa koperturė (mbrojtje) diplomatike. Menjėherė ėshtė pushuar personi nga puna dhe i ėshtė komunikuar formalisht palės italiane pushimi dhe heqja e ēdo privilegji diplomatik personit. Ministria e Punėve tė Jashtme po pėrgatit kallėzimin e vet ndaj personit nė fjalė.

Rusia njohu pavarėsinė e Osetisė sė Jugut dhe Abkhazisė

Moskė, 26 gusht - Presidenti i Rusisė Dmitry Medvedev tha se Rusia e ka njohur pavarėsinė e rajoneve separatiste tė Abkhazisė dhe Osetisė sė Jugut nė Gjeorgji. Duke iu drejtuar kombit nėpėrmjet televizioniut Medvedev tha se tashmė ka nėnshkruar dekretin pėr njohjen. Analistėt vlerėsojnė se ky veprim do tė ashpėrsojė mė tej tensionet ndėrmjet Moskės dhe vendeve perėndimore. Njė zyrtar i lartė i Ministrisė sė Jashtme tė Georgjisė u ka thėnė agjencive tė lajmeve se njohja ruse e pavarėsisė sė Osetisė sė Jugut dhe Abkazisė ėshtė "aneksion i papranueshėm" i atyre territoreve. Dje, dy dhomat e parlamentit rus, Kėshilli i Federatės dhe Duma shtetėrore votuan pėr t'i bėrė thirrje presidentit rus tė njohė pavarėsinė e kėtyre rajoneve.

Koreja e Veriut pezulloi marrėveshjen

Phenian, 26 gusht - Koreja Veriore njoftoi sot se ka vendosur ta pezulloj marrėveshjen pėr shkatėrrimin e reaktorit bėrthamor nė Yongbyon, pasi Shtetet e Bashkuara nuk e kanė respektuar kėtė dokument. Ministria e Jashtme e Koresė sė Veriut tha se pezullimi ėshtė fuqizuar mė 14 gusht dhe se pėr kėtė janė tė njoftuara shtetet e involvuara nė bisedimet ndėrkombėtare pėr programin e saj bėrthamor. Mė tutje nė njoftim theksohet se kėto masa u ndėrmorėn pėr shkak se Shtetet e Bashkuara ende Korenė e Veriut nuk e kanė hequr nga lista e shteteve qė e sponsorizojnė terrorizmin. Uashingtoni thotė se Pheniani nuk do tė heqet nga kjo listė pėrderisa Koreja e Veriut tė pranojė mekanizma mė tė ashpėr tė verifikimit.

Lona
27-08-08, 13:40
Malajzia do tė presė edhe mė tej pėr njohur pavarėsinė e Kosovės

Beograd, 27 gusht - Ambasadori i Malajzisė nė Beograd, So Ēing Hong, thotė se vendi i tij ende nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės dhe se megjithė presionin e madh do tė presė edhe mė tej. "Megjithė presionin e madh qė ta njohim Kosovėn, liderėt tanė kanė vendosur qė tė presin. Pra, qėndrimi aktual ėshtė qė Malajzia tė presė nismėn e Serbisė para Asamblesė sė Pėrgjithshme tė KB", ka thėnė pėr mediat serbe ambasadori i Malajzisė nė Serbi. Sipas tij, shumica e vendeve tė Konferencės Islamike nuk e kanė njohur Kosovėn ose nuk kanė marrė vendim pėr kėtė. "Besoj se shumica kėtė e nuk e ka bėrė pėr shkak tė problemeve tė tyre tė brendshme qė mund tė lindin, por gjithashtu mendoj se edhe Serbia e ka paraqitur mirė rastin e Kosovės para vendeve muslimane", ka thėnė ambasadori i Malajzisė, duke shtuar se gjoja ministri i jashtėm serb Jeremiq e ka bindur kryeministrin e vendit tė tij qė tė mbetet pranė vendimit tė tillė.

Vajin disulfurik nga Kosova e largon njė firmė amerikane

Prishtinė, 27 gusht - Qeveria si duket mė nė fund ka gjetur njė zgjidhje pėr ta larguar nga vendi vajin e rrezikshėm disulfurik, i cili kishte hyrė nė Kosovė ilegalisht. Drejtuesi i grupit ndėrministror dhe njėherėsh ministėr i Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinior Mahir Jagxhilar, ka deklaruar pėr shtypin e sotėm se me njė firmė amerikane, "CES Envorimental" ėshtė nėnshkruar kontrata pėr largimin e vajit. Ndryshe materiet toksike me vajin disulfurik gjendet nė tri maune tė vendosura nė kompleksin "Trepēa" nė Mitrovicė qė nga 6 qershori dhe ka qenė shkak i shumė protestave tė banorėve tė Mitrovicės.

Medvedev: S'kisha zgjedhje pas njohjes sė Kosovės

Moskė, 27 gusht - Nė njė shkrim nė tė pėrditshmen britanike "Financial Times", presidenti rus Dmitri Medvedev ka thėnė se nuk ka pasur zgjedhje tjetėr, pėrpos t'i njohė Abkhazinė dhe Osetinė e Jugut pasi vendet perėndimore e njohėn pavarėsinė e Kosovės pėrkundėr vėrejtjeve tė Rusisė. Medvedev e ka akuzuar presidentin Mikhail Saakashvili pėr krizėn aktuale, duke thėnė se forcat ruse hynė nė Gjeorgji pėr t'i "shpėtuar jetėt" pasi forcat gjeorgjiane e sulmuan Osetinė e Jugut.

Sikorski: Rusia pėrsėri do tė humbė me Perėndimin

Varshavė, 27 gusht - Shefi i diplomacisė polake Radoslav Sikorski paralajmėroi se nėqoftėse Rusia dėshiron pėrplasje me Perėndimin, atėherė pėrsėri do tė humbė. "Si Evropė jemi 10 herė mė e pasur se Rusia, ndėrsa me SHBA tė 20 herė. Do tė doja qė Rusia tė bashkėpunojė me Perėndimin dhe tė integrohet, por nėse niset nė konfrontim, pėrsėri do tė humbė", ka deklaruar Sikorski. "Krijimi shtetit me madhėsinė e njė rrethine me 70 mijė banorė na duket i pakuptimtė. Pranimi se ish republikat autonome tė Bashkimit Sovjetik kanė tė drejtė pėr pavarėsi, e lind precedentin, tė cilin Moska dėshironte ta shmangė", ka thėnė Sikorski pėr shtypin polak.

Bush: Vendimi i Moskės ėshtė i papėrgjegjshėm

Uashington, 27 gusht - Presidenti i Shteteve tė Bashkuara George Bush e ka dėnuar hapin e Rusisė pėr njohjen e pavarėsisė sė dy rajoneve separatiste tė Gjeorgjisė. Dje presidenti Dmitry Medvedev shpalli se e ka nėnshkruar dekretin formal pėr njohjen e Osetisė sė Jugut dhe Abkhazisė. Nė njė deklaratė, Bush i bėn thirrje Moskės qė ta "rishqyrtojė kėtė vendim tė papėrgjegjshėm", duke thėnė se ai "vetėm i shton tensionet dhe i ndėrlikon negociatat diplomatike". Hapi i Rusisė u dėnua edhe nga Bashkimi Evropian, NATO dhe OSBE.

Curkin: Realiteti i ri e justifikon vendimin rus

Nju Jork, 27 gusht - Ambasadori rus nė Kombet e Bashkuara, Vitaliy Churkin tha se sulmi i Gjeorgjisė nė Osetinė e Jugut nė fillim tė kėtij muaji krijoi "realitet tė ri", i cili e justifikon vendimin e Rusisė. "Pėrdorimi i tyre i forcės kundėr Osetisė sė Jugut i hodhi nė erė tė gjitha rezolutat e mėparshem Kėshillit tė Sigurimit dhe krijoi njė realitet kompletisht tė ri", tha Ēurkin. Moska dėrgoi trupa nė Gjeorgji pasi Tbilisi u pėrpoq tė rivendosė kontrollin mbi Osetinė e Jugut, dhe vazhdon t'i mbajė postblloqet rreth dy rajoneve separatiste. .

Lona
28-08-08, 12:08
Tirana hedh poshtė paralelet midis Kosovės dhe Abkhazisė e Osetisė sė Jugut

Tiranė, 28 gusht - Ministria e Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė dėnon vendimin e Rusisė pėr njohjen e pavarėsisė tė dy rajoneve tė Gjeorgjisė, Abkhazisė dhe Osetisė sė Jugut dhe e konsideron kėtė hap tė pajustifikueshėm, tė papranueshėm dhe nė kundėrshtim tė plotė me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe me rezolutat e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė, tė votuara edhe nga vetė Rusia. Nė kėtė kontekst, thuhet mė tej nė njė komunikatė, Ministria e Jashtme shqiptare hedh poshtė me vendosmėri ēdo pėrpjekje pėr tė vendosur paralele midis Kosovės dhe rajoneve autonome tė Gjeorgjisė, Abkhazisė dhe Osetisė sė Jugut. Argumente tė panumėrta historike, shkencore e juridike dėshmojnė se rasti i Kosovės ėshtė unik dhe zgjidhja e zbatuar pėr tė ėshtė unike. Si i tillė, ai nuk shėrben e as nuk mund tė shėrbejė si model pėr zgjidhjen e konflikteve tė tjera as nė rajon, as jashtė tij. Duke mbėshtetur shkėputjen nga Gjeorgjia tė Abkhazisė dhe Osetisė sė Jugut, ndėrkohė qė nė rastin e pavarėsimit tė Kosovės mbrojti tė kundėrtėn, Moska po kompromenton pėrpjekjet e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e drejtė, realiste dhe tė qėndrueshme tė konflikteve. Ministria e Punėve tė Jashtme shpreh mbėshtetjen e plotė pėr integritetin territorial dhe sovranitetin e Gjeorgjisė dhe i bashkohet thirrjes drejtuar Moskės zyrtare qė, nė mbėshtetje tė tė drejtės ndėrkombėtare dhe parimeve themelore tė sigurisė europiane, tė rishikojė vendimin e saj pėr njohjen e Abkhazisė dhe Osetisė sė Jugut, pasi vetėm kėshtu i kontribuohet paqes dhe stabilitetit nė rajon e mė gjerė.

Rupel: Rezistenca ndaj pavarėsisė sė Kosovės e pėrkohshme

Vjenė, 28 gusht - Shefi i diplomacisė sllovene Dimitrij Rupel ka vlerėsuar se ēėshtja e Kosovės nuk mund tė vehet nė lidhje me Osetinė e Jugut dhe Abkazinė, ndėrsa rezistenca e disa shteteve nė BE ndaj pavarėsisė sė Kosovės ėshtė vetėm e pėrkohshme. "Besoj se rezistenca ėshtė vetėm e pėrkohshme", ka thėnė Rupel nė njė intervistė pėr agjencinė austriake tė lajmeve APA, duke vlerėsuar se kjo rezistencė do tė zhduket kur Kosova tė jetė e gatshme tė hyjė nė BE. Rupel rikujtoi se pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės disa vende druanin se Kosova mund tė bėhet precedent dhe "kanė pasur ndjenjėn se kjo pavarėsi do tė ketė pasoja pėr situatėn e tyre politike". "Disa njerėz madje edhe sot thonė se Kssova mund tė vehet nė lidhje me Gjeorgjinė apo Abkazinė, pėrkatėsisht me Osetinė e Jugut. Kėtė mendim nuk e ndaj", ka thėnė Rupel, i cili e konsideron "njė rezultat tė mirė" faktin se pavarėsinė e Kosovės deri mė tash e kanė njohur rreth 50 shtete.

Mbrėmė nė veri tė Mitrovicės janė pėrleshur grupe serbėsh e shqiptarėsh

Mitrovicė, 28 gusht - Mbrėmė nė veri tė Mitrovicės ka ndodhur njė incident ku janė pėrleshur grupe serbėsh e shqiptarėsh qė kishte filluar me sharje verbale dhe gjuajtje gurėsh. Sipas policisė incidenti ka ndodhur rreth orės 23:00, nė rrugėn afėr "Tre Rrokaqiejve", nė veri tė Mitrovicės nė tė cilin incident ishin tė pėrfshirė rreth tetė tė mitur shqiptarė dhe fillimisht njė person i gjinisė mashkullore i nacionalitetit serb tė cilit mė vonė i janė bashkangjitur dhe njė grup tė rinjsh serb, nga kafeneja "Dolēe Vita". Gjatė kėtij incidenti disa persona kanė pėsuar lėndime truporė, ndėrsa janė dėmtuar dhe dy vetura tė UNMIK ut. Gjithashtu gjatė kėtij incidenti janė dėgjuar dhe disa tė shtėna nga arma e zjarrit. Policia e UNMIK ut sė bashku me policinė e Kosovės kanė intervenuar pėr tė nė vėnė situatėn nėn kontroll dhe shpėrndarjen e dy grupeve tė ndryshme etnike tė cilat ishin pėrfshirė nė hedhje tė gurėve nė mes veti. Njoftohet se sot nė mėngjes situata ėshtė e qetė.

Demokratėt emėrojnė Obamėn kandidat pėr president

Denver, 28 gusht - Demokratėt amerikanė kanė emėruar zyrtarisht senatorin Barak Obama si kandidatin e tyre pėr president. Nė kongresin e partisė nė Denver delegatėt i dhanė Obamės miratimin e tyre me thirrje. Propozimin pėr kėtė e kishte bėrė konkurrentja e Obamės Hilari Klinton, e cila kishte humbur nė raundin zgjedhor paraprak. 47 vjeēari ėshtė i pari njeri me ngjyrė qė dėrgohet nga njėra prej partive tė mėdha nė betejėn pėr postin mė tė lartė nė SHBA. Nė zgjedhjet e 4 nėntorit ai konkurron kundėr republikanit Xhon Mekjn. Nė kongresin e demokratėve sinjalizoi mbėshtetjen e vet pėr Obamėn edhe ish presidenti amerikan Bill Klinton. Gjatė raundit zgjedhor paraprak Klinton e kishte sulmuar Obamėn. Nė pėrfundim delegatėt emėruan senatorin Joe Biden si kandidat pėr postin e zėvendėspresidentit. Kongresi i Partisė Demokratike pėrfundon tė premten me njė fjalim tė Obamės nė stadiumin e futbollit tė Denverit.

Gjermania dėrgon vėzhgues ushtarakė nė Gjeorgji

Berlin, 28 gusht - Qeveria gjermane po dėrgon dy ushtarė tė paarmatosur pėr mbėshtetjen e misionit tė OSBE sė nė Gjeorgji. Kėtė e bėri tė ditur ministri i mbrojtjes Franz Josef Jung. Deri tani nė Gjeorgji punojnė katėr bashkėpunėtorė civilė gjermanė pėr Organizatėn pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė. Nė Gjeorgji mund tė dėrgohen gjithsej deri nė 15 vėzhgues ushtarakė tė ushtrisė gjermane, tha Jung. Mė parė Rusia e kishte miratuar dėrgimin e forcave tė paarmatosura shtesė tė OSBE sė. Misioni pėrfshin gjithsej rreth 200 forca. Kėshilli i pėrhershėm i OSBE sė do tė merret sot nė Vjenė me konfliktin midis Rusisė dhe Gjeorgjisė. Kina dhe Rusia bashkėrendohen nė ēėshtje tė sigurisė Rusia dhe Kina duan tė bashkėrendojnė sot politikėn e tyre tė sigurisė. Presidenti rus Dmitri Medvedev dhe kryetari i shtetit dhe i partisė kineze Hu Jintao takohen pėr kėtė nė kryeqytetin taxhik Dushanbe. Takimi zhvillohet nė kuadėr tė sė ashtuquajturės Organizatė Bashkėpunimi e Shangait. Paktit tė themeluar nė vitin 2001 i pėrkasin pėrveē Kinės dhe Rusisė edhe katėr republikat aziatikoqendrore tė Kazakistanit, Kirgizisė, Uzbekistanit dhe Taxhikistanit.

Shtetet e G7 ės dėnojnė politikėn ruse nė Kaukaz

Uashington, 28 gusht - Grupi i shtatė vendeve mė tė industralizuara ka dėnuar vendimin e Rusisė pėr njohjen e pavarėsisė sė Osetisė Jugore dhe Abkhazisė. Ministrat e Jashtėm tė kėtij grupi thanė nė njė deklaratė tė lėshuar nga Departamenti Amerikan i Shtetit se "vendimi i Rusisė vė nė pikėpyetje pėrkushtimin e saj pėr paqe dhe siguri nė Kaukaz". Deklarata i bėn thirrje qeverisė ruse, qė tė implementojė nė tėrėsi planin gjashtėpikėsh tė propozuar nga presidenti Sarkozy nė emėr tė BE sė, nė vecanti, qė tė tėrheqė trupat nė pozicionet ku i kishte para se tė nisė konflikti. Deklarata ėshtė nėnshkruar nga ministrat e jashtėm tė Kanadasė, Francės, Gjermanisė, Italisė, Japonisė, Shteteve tė Bashkuara dhe Britanisė.

Jana
29-08-08, 12:50
Holbrooke: Beogradi tė pajtohet me faktin se Kosovėn e ka shtet fqinj
Nė njė intervistė pėr mediat serbe, ish i dėrguari amerikan pėr Ballkanin, Richard Holbrooke ka vlerėsuar se Beogradi tash ndodhet para dy detyrave tė rėndėsishme: njė, tė arrestojė Mlladiqin, dhe dy, tė pajtohet me faktin se Kosova sot ėshtė shtet fqinj.
“Pas kėsaj, nė Ballkan mė nuk do tė ketė tensione dhe i gjithė rajoni mund tė shpresojė pėr njė tė ardhme mė tė mirė”, ka thėnė Holbrooke.

Nė kėtė intervistė pėr tė pėrditshmen “Press”, Holbrooke ka pranuar se ndaj ish-presidentit tė Republikės Serbe tė Bosnjės, Radovan Karaxhiq, ka pasur presion qė ai tė tėrhiqej nga politika, mirėpo ka shtuar se - atij kurrė nuk i janė dhėnė garancitė se nuk do tė gjykohet nė Hagė.

"Pohimi se unė i pata premtuar Radovan Karaxhiqit lirinė nėse ai do tė tėrhiqej nga jeta politike ėshtė gėnjeshtėr e njė njeriu tė pashpresė, i cili mė nė fund ka dalė para drejtėsisė. Para dy tri vjetėsh e kam parė njė letėr me nėnshkrimin tim tė falsifikuar dhe kam qeshur me zemėr”, ka thėnė Holbrooke.

Ai ka shpjeguar se njė dokument i tillė nuk ekziston dhe ka shtuar se me Karaxhiqin ėshtė takuar vetėm njė herė, me ndėrmjetėsim tė Sllobodan Millosheviqit, nė shtator tė vitit 1995, kur ishin marrė vesh pėr zhbllokimin e Sarajevės.

"Shumė herė kam thėnė se Karaxhiqit i dėshiroj ēdo tė keqe. Mė vjen keq pse nė Hagė nuk ekziston vendimi me vdekje - mirėpo jam i sigurt se ai do tė mbetet prapa grilave deri nė fund tė jetės”, ka thėnė Holbrooke, duke shtuar se, “do tė dėshmojė nė Hagė nėse mund tė kontribuojė qė Karaxhiq tė mos dalė mė kurrė nga burgu”.

Jana
29-08-08, 12:52
Obama zyrtarisht kandidat presidencial

Ish-presidenti amerikan, Bill Clinton i ka dhėnė njė mbėshtetje tė fortė kandidatit presidencial tė Partisė Demokrate, Barack Obama vetėm disa orė pasi ai u shpall zyrtarisht si kandidat.
Siē njofton njė korrespondent i BBC-sė nė Konventė, zyrtarizmi i kandidaturės ishte njė moment mjaft simbolik.

Njė nga njė pėrfaqėsuesit e tė gjitha shteteve amerikane dhe territoreve tė jashtme u ngritėn nė kėmbė pėr tė njoftuar rezultatet e votimit tė delegatėve tė tyre nė zgjedhjen e kandidatėve.

Sikurse emri i senatorit Barack Obama edhe ai i senatores Hillary Clinton u vendos nė listė nė shenjė konsiderate pėr fushatėn e fortė qė ajo bėri nė votimet paraprake.

Kur votimi arriti shtetin e Nju Jorkut, Hillary Clinton mori mikrofonin pėr tė bėrė thirrje qė Barack Obama tė shpallej kandidat pėr president.

Mė nė fund zyrtarisht u bė histori. Kandidati i parė afrikano-amerikan u shpall nga njė grua qė ai e mundi me rezultat shumė tė ngushtė.

Zyrtarizimi i kandidaturės sė tij erdhi nė kohėn kur udhėheqėsit e partisė vazhdojnė tė jenė tė shqetėsuar se ata qė votuan pėr rivalen e zotit Obama nė betejėn e ashpėr pėr kandidaturėn e partisė, mund tė ndėrrojė krah dhe tė votojnė pėr kandidatin republikan, John McCain nė zgjedhjet e nėntorit.

Ish presidenti amerikan Clinton i tha Konventės sė partisė se senatori Obama ishte i kualifikuar nė mėnyrė unike pėr presidencėn e SHBA-sė.

Duke folur para kandidatėve demokratė Clinton tha se ai dhe bashkėshortja e tij do tė bėnin ēdo gjė qė kishin mundėsi qė senatori Obama tė zgjidhej. "Ėshtė e qartė se detyra e presidentit tė ardhshėm do tė jetė ndėrtimi i ėndrrės amerikane dhe ringritja e lidershipit amerikan nė botė."

"Ēdo gjė qė kam mėsuar gjatė kohės qė isha president dhe puna qė kam bėrė prej asaj kohe nė Amerikė dhe nė mbarė globin mė ka bindur se Barack Obama ėshtė personi pėr detyrėn", tha Clinton.

Edhe senatori Joe Biden ėshtė shpallur zyrtarisht si kandidati i partisė pėr zėvendės-president nga Konventa Demokrate. Ai foli para delegatėve dhe premtoi ndryshime nė politikat ekonomike.

Barack Obama vetė bėri njė paraqitje tė paplanifikuar nė skenėn e konferencės. "Nė fillim tė fushatės ne kishim njė ide shumė tė thjeshtė qė ėshtė ndryshimi nė Amerikė nuk fillon nga kreu nė bazė por nga themelet e sipėr."

"Ndryshimi vjen ngaqė njerėzit e thjeshtė duan gjėra tė jashtėzakonshme. Ne duam tė jemi tė hapur nė kėtė konventė pėr tė siguruar se tė gjitha ata qė duan t'i bashkohen partisė i bashkohen pėrpjekjeve pėr tė rikthyer Amerikėn", tha Obama.

Obama bėri e zė mbėshtetjen e tij pėr Bidenin dhe falėnderoi bashkėshortėt Clinton pėr mbėshtetjen qė ata i dhanė nė konventė. /

Jana
31-08-08, 01:51
Putin: SHBA-tė e hodhėn Rezolutėn 1244 nė mbeturina

Kryeministri i Rusisė, Vladimir Putin i ka kritikuar shtetet evropiane pėr lojė tė dyfishtė dhe pėr dėgjueshmėri ndaj Washingtonit, duke thėnė se Perėndimi – i cili po e akuzon Rusinė pėr shkak tė njohjes sė Osetisė Jugore dhe Abkhazisė - e ka njohur Kosovėn duke i shkelur vendimet e Kombeve tė Bashkuara.
Nė njė intervistė pėr televizionin gjerman ARD, Putin ka thėnė se Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit - qė flet pėr tėrėsinė territoriale tė Serbisė - ėshtė hedhur nė mbeturina, ngase Shtėpia e Bardhė ka urdhėruar njė gjė tė tillė.

"E kanė hedhur nė mbeturinė atė rezolutė dhe e kanė harruar fare. Tentuan ta devijonin, por ishte e pamundur, dhe e harruan nė tėrėsi. Pse? Sepse Shtėpia e Bardhė ka urdhėruar kėshtu dhe ēdo gjė ėshtė kryer”, ka thėnė Putin, duke kėrkuar nga vendet perėndimore qė tė njohin Osetinė Jugore dhe Abkhazinė, pasi sipas tij, “ato nuk dallojnė nga Kosova”.

Kryeministri rus po ashtu ka kritikuar shtetet evropiane pėr dėgjueshmėri ndaj Washingtonit. Pak para samitit tė BE-sė pėr Gjeorgjinė, qė do tė mbahet mė 1 shtator, Putin ka thėnė se “nėse shtetet evropiane edhe mė tutje vazhdojnė tė udhėheqin nė kėtė mėnyrė politikėn e tyre, atėherė pėr ēėshtjet evropiane do tė detyrohet tė bisedojė me Washingtonit”.

Lona
01-09-08, 12:38
Jana falenderit per zevendsimin-inkuadrimin..hahahaha ...

Lona
01-09-08, 12:44
Qėndrimi i Mali tė Zi ndaj Kosovės nuk dallon nga qėndrimi i vendeve tė tjera nė rajon

Podgoricė, 1 shtator - Ēėshtja e Kosovės nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė kurrfarė pengese pėr procesin e pėrshpejtimit tė Mali tė Zi nė institucionet evropiane, ka vlerėsuar nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Sociallistėve Svetozar Maroviq. "Qėndrimi i Mali tė Zi nė lidhje me kėtė (Kosovėn) nuk dallon thelbėsisht nga qėndrimi i vendeve tė tjera nė rajon", ka thėnė Maroviq, pėr mediat e kėtueshme, duke shtuar se edhe Serbia nė zgjedhjet e fundit parlamentare ka votuar me shumicė pėr Serbinė evropiane. Ai ka thėnė se shumė diplomatė tė huaj kohėve tė fundit edhe publikisht presin qė Mali i Zi, si njė nga anėtaret e ardhshme tė BE-sė, tė ndjekė politikėn e shumicės nė BE nė lidhje me njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Maroviq ka pėrsėritur se njohja e Kosovės ėshtė nė kompetencė tė qeverisė dhe beson se do tė zgjidhet momenti mė i mirė qė kjo ēėshjte tė pėrcaktohet nė mėnyrėn e cila ėshtė nė interes tė qytetarėve.

Sot nė tė gjitha shkollat e Kosovės nis procesi mėsimor

Prishtinė, 1 shtator Sot pothuajse nė tė gjitha shkollat fillore dhe tė mesme tė Kosovės do tė procesi mėsimor. Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė ka bėrė tė ditur se janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme pėr procesin e rregulllt mėsimor. Me rastin e fillimit tė vitit tė ri shkollor MASHT uron qė viti i ri shkollorė 2008 2009 pėr nxėnėsit dhe arsimtarėt e Kosovės tė jetė vit i sukseseve tė reja, vit i realizimt tė planprogrameve dhe rritjes sė cilėsisė nė tė gjitha nivelet e shkollimit. Pėr kėtė vit tė ri shkllorė MASHT, ėshtė kujdesur qė nė radhė tė parė tė zgjerojė hapėsirėn shkollore, tė sigurojė tekstet falas pėr tė gjithė nxėnėsit nga klasa 1dei tek e 5. si dhe pėr nxėnėsit e familjeve tė dėshmorėve dhe rastet sociale nga klasa 6 deri tek e 9. Urim i veēantė shkon pėr fatosat tė cilėt sivjet pėr herė tė parė do tė hapėrojnė shtigjeve tė dijes nė Kosovėn e pavarur dhe pėr tė cilėt MASHT ka pėrgatitur Abetaren e re ,njė libėr modern dhe shumė praktik. Ministria premton se qė gjatė kėtij viti shkollorė do tė vazhdojė tė realizojė projektin e kompjuterizimit tė shkollave, projekt ky qė synon modernizim dhe krijim tė parakushteve pėr rritje tė cilėsisė. Nė kėtė kontekst MASHT,gjithashtu uronė dhe porositė nxėnėsit e nivelit tė shkollmit tė mesėm qė nga klasa e 10 tė mėsojnė dhe mendojnė pėr Provimin Shtetėror tė Maturės i cili nė tė ardhmen do tė jetė vendimtarė me rastin e pėrcaktimit tė tyre pėr shkollim tė lartė. Edhe kryeministri Hashim Thaēi, ka uruar tė gjithė nxėnėsit pėr fillimin e vitit shkollor, duke e konsideruar betejė tė rėndėsishme pėr avancimin e proceseve edukative dhe ngritjen e cilėsisė sė arsimit nė vend. Po ashtu, Ministria e Arsimit, pėr herė tė parė kėtė vit, do t'i ndajė tekstet shkollore falas pėr nxėnėsit qė ndjekin mėsimet prej klasės sė parė deri nė tė pestėn.

Ministrja e Shėndetėsisė e Shqipėrisė sot mbėrrin pėr vizitė nė Kosovė

Prishtinė, 1 shtator Sot nė orėt e mbrėmjes pėr njė vizitė dyditore nė vendin tonė mbėrrin Ministrja e Shėndetėsisė e Shqipėrisė, Anila Godo, me ftesė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė sė Republikės sė Kosovės. Ministrja Godo do tė ketė takim zyrtar me Kryetarin e Republikės sė Kosovės, Fatmir Sejdiu ndėrsa nė prani tė Kryeministrit Hashim Thaēi do tė nėnshkruajė Marrėveshjen me Ministrin e Shėndetėsisė sė Republikės sė Kosovės, Alush Gashin. Marrėveshja mes dy ministrive ėshtė thėllim i mėtutjeshėm i bashkėpunimit ndėrinstitucional nė favor tė dy vendeve.

Nė luftimet mė tė reja nė Sri Lankė vriten 42 kryengritės

Kolombo, 1 shtator – Nė luftimet mė tė reja me forcat e sigurimit nė Sri Lankė janė vrarė 42 kryengritės, kanė bėrė tė ditur burimet ushtarake, njofton BBCVorld. Nė kėto luftime, qė u zhvilluan nė veri tė ujdhesės, janė vrarė gjithashtu edhe pesė ushtarė. Tigrat e Tamilit po luftojnė tash 25 vjet pėr njė shtet tė ndarė pėr minoritetin tamil. Nė luftime deri tash janė vrarė rreth 70 mijė njerėz.

Hetohet vrasja e pronarit tė njė faqeje opozitare nė internet

Moskė, 1 shtator – Prokurorėt nė Rusi kanė bėrė tė ditur se kanė hapur njė hetim preliminar pas vrasjes sė pronarit tė njė faqeje opozitare nė internet, derisa ishte nė arrest. Njoftohet se Magomed Jevlojev ėshtė qėlluar pasi policia e kishte ndaluar kur kishte zbritur nga aeroplani dhe pastaj ka vdekur nė spital nga plagėt e marra. Aktivistėt pėr tė drejtat e njeriut kanė kėrkuar njė hetim tė plotė mbi vdekjen e Jevlojevit, i cili thuhet tė ketė qenė njė figurė udhėheqėse opozitare nė Ingusheti.

Nis samiti i liderėve tė BE sė pėr krizėn nė Kaukaz

Bruksel, 1 shtator - Sot zhvillohet nė Bruksel Samitit lidhur me konfliktin nė Kaukaz. Presidenti francez, Nikola Sarkozi dhe kolegu i tij rus, Dimitri Medvedev, kanė diskutuar pėrmes njė bisede telefonike pėr "zonat seperatiste" nė Gjeorgji. Liderėt e 27 vendeve, anėtare do tė konsultohen pėr zgjidhjen e krizės duke pėrkrahur Gjeorgjinė dhe duke i kėrkuar Rusisė largimin e postblloqeve nga territori gjeorgjian si dhe tėrheqjen nga pozicionet qė i mbante para konfliktit. Burimet nga qarqet diplomatike tė BE sė bėjnė tė ditur se BE nuk do tė kėrkojė vėnien e sanksioneve pėr Rusinė. Rusia paralajmėron se nėse Perėndimi vazhdon tė pėrkrahė udhėheqjen gjeorgjiane do tė bėjė "gabim me pėrmasa historike". Ministri i jashtėm rus, Sergei Lavrov, ka kėrkuar qė Gjeorgjisė t'i vihet embargo armėsh, derisa tė mos zgjidhet njė qeveri e re. Sarkozi, i cili aktualisht ka presidencėn e radhės nė BE, kishte arritur pėrmes bisedimeve, nė mes tė gushtit, njė plan paqėsor gjashtė pikėsh mes Moskės dhe Tbilist. Presidenti i Gjeorgjisė, Mikail Sakashvili, i ka drejtuar njė apel BE sė qė tė mos lėshojė pe ndaj Rusisė.

Lona
02-09-08, 14:42
Sejdiu: Procesi i demarkacionit mes Kosovės dhe Maqedonisė po ecėn mbarė

Prishtinė, 2 shtator - Presidenti i Republikės, Fatmir Sejdiu, nė intersimin e gazetarėve pėr procesin e demarkacionit tė vijės kufitare ndėrmjet Kosovės dhe Maqedonisė, theksoi se ky proces ėshtė duke ecur nė rrugė tė mbarė. "Mė vjen mirė qė konstatimet qė kemi dhėnė, jo paragjykuese, por tė analizave qė kemi bėrė mė herėt, janė tė pėrputhshme edhe me zhvillimet e mėvonshme", vlerėsoi Presidenti Sejdiu.

Mes Kosovės dhe Shqipėrisė nėnshkruhet njė marrėveshje bashkėpunimi nė fushėn e shėndetėsisė

Prishtinė, 2 shtator - Mes Qeverisė sė Kosovės dhe asaj tė Shqipėrisė sot nė Prishtinė u nėnshkrua njė marrėveshje bashkėpunimi nė fushėn e shėndetėsisė. Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes ministrat Alush Gashi dhe Anila Godo theksuan nevojėn e bashkėpunimit nė tė gjithė sektorėt shėndetėsorė Nga ana e tij, ministri Gashi kėrkoi reforma rrėnjėsore nė sistemin e shėndetėsisė, ndonėse sipas tij tashmė ka filluar njė pėrmirėsim gradual i gjendjes sė krizės nė shėndetėsi. Gashi theksoi se nė tė dyja vendet nuk ėshtė nė krizė shėndetėsia, por nė krizė janė keqpėrdoruesit e shėndetėsisė. "Problemet janė tė ngjashme dhe kjo marrėveshje ka pėr qėllim bashkimin e energjive tė pėrbashkėta pėr tejkalimin e kėsaj gjendje", tha Gashi. Ndėrkaq ministrja shqiptare Anila Godo tha se ekziston njė gjendje jo e mirė e shėndetėsisė nė Shqipėri, ndėr tė tjera edhe pėr shkak tė buxhetit tė vogėl. "Diku mund tė themi qė jemi edhe nė krizė... Megjithatė nė bisedat tona pikėrisht u diskutua kjo qė atė buxhet qė ėshtė i pamjaftueshėm pėr atė qė ne dėshirojmė tė arrijmė nė fushėn e shėndetėsisė, si ta bėjmė sa mė efikas, tė kėmbejmė pėrvojat pėr njė menaxhim sa mė tė mirė tė shėndetėsisė", tha znj. Godo. Ministri Alush Gashi njoftoi se sė shpejti nė Prishtinė qeveria do tė organizojė njė konferencė ndėrkombėtare pėr sigurime shėndetėsore, me qėllim tė krijimit tė njė sigurimi shėndetėsor tė qėndrueshėm, qė do tė jetė nė harmoni me nivelin e zhvillimit ekonomik tė vendit. Ministrja e shėndetėsisė sė Shqipėrisė Anila Godo vizitoi edhe Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės. Ndėrsa nė kuadėr tė vizitės nė vendin tonė ajo bėri homazhe tek memoriali i ish presidentit Ibrahim Rugova nė Prishtinė dhe tek memoriali i komandanti legjendar Adem Jasharit nė Prekaz.

Miliband thotė se Rusia do ketė pasoja pėr Gjeorgjinė

Londėr, 2 shtator - Rusia do tė ketė pasoja politike dhe ekonomike pėr shkak tė intervenimit ushtarak nė Gjeorgji, me tė cilin realizoi njė pėrfitim afatshkurtėr, ka vlerėsuar shefi i diplomacisė britanike, Deivid Miliband. Moska tash ėshtė mė e izoluar dhe shumė mė pak i besohet se para njė muaji, ka shkruar Miliband nė numrin e sotėm tė gazetės "Irish Examiner". "Ajo shėnoi njė fitore afatshkurtėr ushtarake, por me kalimin e kohės do t'i ndjejė humbjet ekonomike dhe politike. Nėse Rusia vėrtetė dėshiron respekt dhe ndikim, ajo duhet ta ndryshojė kursin", ka thėnė ai. Miliband ka shtuar se Evropės i duhet gazi rus, por edhe Rusisė i duhen tregu evropian dhe investimet.

Pelosi vė kurorė lulesh nė Memorialin nė Hiroshima

Hiroshimė, 2 shtator Kryetarja e Dhomės Pėrfaqėsuese tė SHBA ve, Nansi Pelosi, ka vėnė sot njė kurorė me lule nė memorialin e bombės bėrthamore nė Hiroshimė. Ajo ėshtė zyrtarja mė e lartė amerikane qė deri sot e ka nderuar kėtė memorial. Demokratja Pelosi u ftua nė qytetin e Hiroshimės, i cili u shkatėrrua nga bomba bėrthamore mė 6 gusht 1945, pėr njė takim tė kryetarėve tė parlamenteve tė tetė vendeve mė tė industrializuara tė botės.

Armata pakistaneze thyen boshtin e rezistencės sė talibanėve

Islamabad, 2 shtator Armata e Pakistanit thotė se ka pasur sukses nė luftimet kundėr bazave tė militantėve talibanė nė kufirin me Afganistanin. Zėdhėnėsi i armatės, gjeneral Athar Abas, tha se ushtria beson se e "ka thyer" boshtin e rezistencės nė rajonin Bajur. Zyrtarėt thonė se mbi 500 militantė janė vrarė gjatė operacionit ushtarak disa javėsh, kur janė vrarė edhe afro 20 pjesėtarė tė forcave tė sigurisė, ndėrsa30 tė tjerė konsiderohen tė zhdukur. Qeveria ka shpallur pezullim tė operacioneve ushtarake nė rajon nė shenjė respekti pėr muajin e Ramazanit, qė nė Pakistan fillon sot. Zėdhėnėsi i talibanėve ka thėnė se militantėt do t'i vazhdojnė sulmet edhe gjatė muajit tė Ramazanit.

Lona
03-09-08, 16:10
Topi vlerėsoi arritjet e diplomacisė sė re kosovare

Tiranė, 3 shtator - Presidenti i Republikės, Bamir Topi priti sot Ministrin e Jashtėm tė Republikės sė Kosovės, Skėnder Hyseni dhe e pėrgėzoi pėr punėn e tij tė suksesshme gjatė gjithė procesit tė zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, shpalljes sė pavarėsisė dhe njohjes nga sa mė shumė vende tė botės. Presidenti Topi vlerėsoi maturinė e klasės politike dhe udhėheqjes kosovare nė kapėrcimin e sfidave tė ndryshme, ngritjen dhe konsolidimin e institucioneve tė pavarura demokratike, arritjet e deritanishme tė diplomacisė sė re kosovare, duke pėrmendur kėtu veēanėrisht emėrimin e dhjetė ambasadorėve tė rinj kosovarė dhe vuri nė dukje nevojėn e sinkronizimit tė tė gjithė elementeve diplomatike mes dy vendeve. Nga ana e tij, Ministri Hyseni shprehu mirėnjohjen pėr ndihmesėn dhe pėrkrahjen e mbarė shtetit shqiptar dhe pėrfaqėsueve tė tij, qė ia kanė lehtėsuar shumė punėn Kosovės nė kapėrcimin e sfidave, me tė cilat i ėshtė dashur tė pėrballet deri mė tani si shtet i sapokrijuar. Hyseni pėrshkroi punėn e Ministrisė sė Jashtme qė ai drejton, procesin e suksesshėm tė njohjes nga dyzet e gjashtė shtete tė pavarėsisė sė Kosovės, emėrimin e dhjetė pėrfaqėsuesve diplomatikė tė saj nė selitė ndėrkombėtare duke theksuar se Kosova ėshtė optimiste dhe krenare pėr gjithēka ka arritur deri tani. Presidenti Topi dhe Ministri Hyseni, duke folur rreth situatės nė Ballkan, ndanė mendimin mbi rėndėsinė e intensifikimit tė bashkėpunimit tė gjithanshėm rajonal si dhe tė rritjes sė partneritetit tė gjithanshėm dyke synuar pėrmbushjen e objektivave tė pėrbashkėta integruese nė familjen e madhe evropiane.

S'ka pėrzierje tė kompetencave tė policisė dhe drejtėsisė, tha Ivanko

Prishtinė, 3 shtator - Zėdhėnėsi Aleksander Ivanko nė lidhje me harmonizimin e kompetencave mes UNMIK ut dhe EULEX it, mohon tė ketė pėrzierje tė kompetencave sa i pėrket policisė dhe drejtėsisė, duke thėnė se kjo ēėshtje do tė qartėsohet nė fund tė periudhės sė tranzicionit. Ai theksoi se mbase do tė jetė nė gjendje ta shpjegojė kėtė mė mirė kur tė vendoset EULEX i. "Ne ende jemi nė periudhėn tranzitore. Ende jemi pėrgjegjės pėr policinė. Kemi njė mandat ekzekutiv lidhur me policinė, ndėrsa EULEX i ka mandat mbėshtetės kėshillimor. Por tė gjitha ēėshtjet do tė kenė pėrgjigje dhe do tė qartėsohen gjatė muajve tė ardhshėm", tha Ivanko para gazetarėve. Nga ana tjetėr zėdhėnėsi i policisė sė Kosovės Veton Elshani tha se menaxhmenti i policisė ka vendosur qė ta tėrheqė atė nga konferencat e rregullta tė UNMIK ut, meqenėse administrata UNMIK u ka bartur kompetencat nė polici nė shkallėn rreth 90 pėr qind. Ivanko tha se nuk pritet ndonjė takim i shpejt nė mes Prishtinės dhe Beogradit, pavarėsisht pėrpjekjeve tė UNMIK ut pėr tė vendosur midis tyre, por pėr momentin nuk ka lėvizje nga asnjėra palė. "Nėse Prishtina e Beogradin dėshirojnė tė ulėn nė njė tavolinė, ne do tė ndihmojmė me shumė dėshirė. Nėse nuk duan ne do tė vazhdojmė tė ndihmojmė qė ata tė gjejnė ndonjė zgjidhje, por nuk ka asgjė tė re tash pėr tash", ka thėnė Ivanko. Ivanko nuk shpjegoi nėse nė bisedimet eventuale me Beogradin do tė pėrfshihet edhe ēėshtja tė tjera.

Nė fshatin Polac tė Skenderajt vritet Tafil Shabani

Skenderaj, 3 shtator - Dje rreth orės 17:30 min, nė afėrsi tė restorantit "Elita" nė fshatin Polac tė Skenderajt, Tafil Shabani, rreth 40 vjeēar, nga fshati Kozhicė e Skenderajt, ka mbetur i vdekur si pasojė e njė sulmi me armė tė zjarrit. Njė tjetėr person ėshtė plagosur ndėrsa dy persona tė dyshuar janė arrestuar nga policia nė vend tė ngjarjes. Sipas policisė dy persona, Nj.Mula (1976) dhe B.Hajdini (1988), si tė dyshuar pėr pėrfshirjen e tyre nė kėtė rast, janė arrestuar nga policia menjėherė pas rastit tė raportuar. Njė armė gjysmė automatike e kalibrit 7.62mm, dhe dy revole tė tipit TT qė besohet tė kenė qenė tė pėrfshira nė aktin e vrasjes, janė identifikuar dhe sekuestruar nga policia. Nė bazė tė informatave preliminare tė hetuesve policor, mėsohet se nė kėtė rast janė tė pėrfshirė katėr persona tė cilėt pas njė mos marrėveshje nė mes vete kanė filluar tė shtėnat. Gjatė kėtyre tė shtėnave, dy persona janė plagosur ndėrsa viktimat me plagė tė rėnda trupore janė transportuar fillimisht nė shtėpinė e shėndetit nė Skenderaj dhe nė Drenas, pėr t'u transferuar nė QKUK Prishtinė. I plagosuri i dytė, R.Shala rreth 32 vjeēar, nga fshati Kopiliq i Ulėt, ėshtė duke u trajtuar nė QKUK Prishtinė. Pjesėtar tė policisė sė Kosovės, janė duke bėrė sigurimin e personit tė lėnduar pasi ndaj tij ėshtė caktuar ndalimi policor me urdhėr tė prokurorit pėr hetime tė mėtejme. Motivet dhe rrethanat e kėtij akti kriminal deri nė kėto momente janė tė panjohura.

Njė person vret 6 vetė afėr qytetit Sietėll tė SHBA ve

Sietėll, SHBA, 3 shtator - Njė person ka vrarė gjashtė persona dhe ka plagosur edhe dy tė tjerė duke shkrepur breshėri zjarri nė njė zonė rurale nė veri tė qytetit Sietėll tė SHBA ve, njofton Rojter. Ky incident ėshtė mė i riu i vrasjeve serike nė disa vite tė fundit nė SHBA. Vrasėsi serik ėshtė arrestuar pa vėshtirėsi. Ndėr tė vrarė gjenden edhe njė ndihmėssherif dhe dy punonjės ndėrtimi. Policia nuk e ka identifikuar ende vrasėsin.

Trupat amerikane vrasin gabimisht 6 policė pakistanezė

Islamabad, 3 shtator Trupat amerikane kanė vrarė gabimisht gjashtė pjesėtarė tė forcave tė sigurimit pakistanez gjatė njė patrullimi pėrgjatė lumit Tigėr, nė veri tė Bagdadit, ka bėrė tė ditur policia irakiane, njofton BBCVorld. Amerikanėt nuk e kanė dhėnė numrin e viktimave, por kanė shprehur keqardhje pėr gabimin.

Jushēenko kėrcėnon tė shpėrndajė parlamentin

Kiev, 3 shtator - Presidenti i Ukrainės Viktor Joushēenko ka kėrcėnuar se do tė shpėrndajė parlamentin pas kolapsit qė pėsoi koalicioni pro perėndimor. Nė njė adresim televiziv Jushēenko tha se do tė pėrdorė tė derejtat qė i takojnė si president pėr tė shpėrbėrė parlamentin dhe bėri thirrje pėr zgjedhje tė reja. Ai po ashtu, tha se nė parlament po pėrgatitej njė grusht shtet.

Jana
08-09-08, 17:10
Holbrooke: Serbia tė kushtėzohet me njohjen e Kosovės
Ish-ambasadori amerikan nė Kombet e Bashkuara, Richard Holbrooke, i ka bėrė thirrje Bashkimit Evropian tė mos pranojė asnjė marrėveshje me Serbinė nė kuadėr tė proceseve integruese nė BE, pėrderisa Serbia tė mos e njohė pavarėsinė e Kosovės.
Ish-emisari amerikan pėr Ballkanin, Holbrooke, po qėndron nė Prishtinė. Pas takimeve qė ka zhvilluar me udhėheqėsit e institucioneve qendrore, Holbrooke tha se ndihej shumė i gėzuar qė kishte rastin tė vizitonte Kosovėn e pavarur.

Ambasadori amerikan tha se kosovarėt duhet tė jenė tė kėnaqur me faktin se Kosova ėshtė njohur tashmė nga 46 vende. “Marrė parasysh diplomacinė agresive tė Rusisė kundėr pavarėsisė dhe njohjes sė Kosovės, shifra prej 46 vendeve ėshtė shumė e mirė”, u shpreh ambasadori Holbrooke.

Tash, shtoi Holbrooke, "ėshtė mė e rėndėsishmja qė Kosova tė njihet edhe nga vendet fqinje, sidomos nga Maqedonia dhe Mali i Zi".

Ai tha se presidenti serb, Boris Tadiq, ėshtė njė demokrat qė tash edhe duhet tė dėshmohet para se tė pretendojė tė shtyjė vendin e tij drejt BE-sė.

Ambasadori Holbrooke i ka sugjeruar lidershipit tė Kosovės qė tė mos pėrqendrohet vetėm nė numrin e njohjeve, pasi qė tani, siē tha ai, ėshtė me rėndėsi qė nė Kosovė tė ketė njė pėrparim ekonomik.

Jana
08-09-08, 17:10
Sejdiu e Thaēi kundėr kushtėzimeve tė Maqedonisė

Presidenti, Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi u shprehėn tė hėnėn kundėr kushtėzimeve qė Maqedonia po i bėnė pėr ta njohur pavarėsinė e Kosovės.
Dy liderėt kosovarė u angazhuan pėr pėrfundim sa mė tė shpejtė tė procesit tė demarkacionit tė kufirit me Maqedoninė si dhe pėr thellim tė bashkėpunimit mė kėtė vend fqinjė.

Komentet e liderėve tė Prishtinės erdhėn pas deklaratave tė presidentit maqedonas Branko Cėrvenkovski, sipas tė cilit Kosova duhet ta njoh emrin kushtetues tė Maqedonisė para se Shkupi tė marrė vendim pėr njohjen e pavarėsisė

Jana
08-09-08, 17:11
Ministri Hyseni udhėton drejt Arabisė Saudite

Ministri i Punėve tė Jashtme tė Kosovės, Skėnder Hyseni do tė udhėtojė drejt Arabisė Saudite, nė Jeddah, ku do tė ketė njė takim pune me sekretarin gjeneral tė Organizatės sė Konferencės Islamike, Ekmeleddin Ihsanoglu.
Temė e bisedės, siē bėhet e ditur nė njė komunikatė tė kėsaj ministrie, do tė jetė Kosova e pas pavarėsisė, procesi i njohjes sė shtetėsisė sė saj, zhvillimet e brendshme nė Kosovė, sesioni i 63 i Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė etj.

Ministri Hyseni do ta njohė Ihsanoglun me arritjet nė Kosovėn e pas 17 shkurtit, me ecurinė e procesit tė njohjes, duke vėnė theksin te kėrkesa e Kosovės pėr njohjen e shtetėsisė sė saj nga vendet e Organizatės sė Konferencės Islamike.

Po ashtu, sipas kėsaj komunikate, ministri Hyseni do tė kėrkojė nga Ihsanoglu pėrkrahjen e vendeve tė Organizatės qė ai drejton, nė pėrpjekjet qė Kosova do tė bėjė gjatė sesionit tė 63 tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė pėr tė bllokuar nismėn serbe pėr mendim juridik tė ligjshmėrisė sė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Lona
10-09-08, 14:10
Ivanoviq thotė se policėt serbė ėshtė dashur tė mbesin brenda policisė sė Kosovės

Mitrovicė, 10 shtator - Sekretari i shtetit serb pėr Kosovėn Oliver Ivanoviq ka deklaruar se problemet pėr shkak tė braktisjes sė policėve serbė nga policia e Kosovės janė "njė nga pasojat e veprimeve tė pamatura tė ministrit tė mėparshėm pėr Kosovėn dhe qeverisė sė Serbisė". Ivanoviq thotė se policėt serbė ėshtė dashur tė mbesin brenda policisė sė Kosovės, kanė mundur tė heqin bexhin e SHPK-sė dhe tė vendosin dinstiktivin e UNMIK-ut, gjė qė sipas tij, gjithashtu ishte njė zgjidhje. Ai akuzoi qeverinė e Koshtunicės, pėr tė cilėn tha se "ka tentuar qė ta bėjė sa mė tė keqe situatėn". "Nė Graēanicė kemi pasur mbi 20 policė, vetėm tre ishin shqiptarė, tė tjerėt serbė. Tani nė Graēanicė janė 20 shqiptarė tė cilėt kontrollojnė trafikun dhe ėshtė ēėshtje se kur do tė shpėrthejė ndonjė incident me pasoja tė paparashikueshme", ka thėnė Ivanoviq.

Uashingtoni kundėr nismės serbe para Gjykatės Ndėrkombėtare pėr njohjen e Kosovės

Beograd, 10 shtator - Ambasadori amerikan nė Beograd Kameron Manter tha se SHBA-tė nuk pajtohen me nismėn serbe qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tė shprehet pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, duke porositur Serbinė se duhet tė shikojė drejt sė ardhmes e jo nga e kaluara. "Serbia ka tė drejtė nė mendimin e vet, por ne nuk pajtohemi me kėrkesėn serbe. Serbia duhet tė shikojė drejt sė ardhmes e jo nga e kaluara", ka deklaruar ambasadori amerikan pėr gezetėn "Blic". Diplomati amerikan shpreson qė Uashingtoni tė bindė qeverinė aktaule serbe qė tė fokusohet nė tė ardhmen e jo nė tė kaluarėn pėr tė punuar sė bashku nė afrimin e BE-sė. Nė konstatimin e gazetarit nėse mesazhi i ambasadorit amerikan ėshtė qė Serbia ta harrojė Kosovėn, Manter tha se "nuk ėshtė poenta qė tė harrohet Kosova, por ēfarė duan qutetarėt kėtu". Ai tha se tė gjitha anketat tregojnė se qytetarėt serbė duan demokraci dhe jetė tė mirė, duke shtuar se "ēėshtja e Kosovės nuk ėshtė e para qė u bie ndėrmend". Nė vėrejtjen e gazetarit se SHBA-tė kanė standarde tė dyfishta kur ėshtė fjala pėr Serbinė dhe Gjeorgjinė, Manter tha se "historia e asaj qė ka ndodhur nė Serbi dhe nė Kosovė nuk mund tė krahasohet me invadimin rus nė Gjeorgji". "Kėto janė dy gjėra tė ndryshme. Gjithmonė kemi thėnė se Kosova nuk ėshtė precedent, por ėshtė interesant se tani edhe Rusia kėtė e thotė. Kosova ėshtė rast dhe zgjidhje unikale, pėr tė cilėn besojmė se ėshtė e drejtė dhe shpresojmė se ēon drejt stablitetit nė Ballkan, ndėrsa ajo qė Rusia po bėn nė Abkazi dhe Oseti tė Jugut ēon nė destabilitet dhe tensione", vlerėsoi ambasadori ameikan nė Beograd Kameron Manter, i cili u ankua se edhe mė tutje ka kontakte tė kufizuara me zyrtarėt mė tė lartė tė Serbisė.

Nė Ditėn e parandalimit tė vetėvrasjes, nė Kosovė pėr 6 muaj vetėvriten 25 vetė

Prishtinė, 10 shtator - Dhjetė shtatori ėshtė Dita botėrore e parandalimit tė vetėvrasjes. Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė (OBSH) nė botė njė tentim vetėvrasjeje ndodh nė ēdo tre sekonda dhe se nė ēdo minutė ndodh njė vetėvrasje. Sipas vlerėsimit tė OBSH-sė rezulton se mė shumė njerėz vedsin me vetėvrasje sesa nė konfikte tė armatosura. Ndėrkaq sipas statistikave tė Policisė sė Kosovės, nė 6-mujorin e parė tė vitit 2008 nė vendin tonė janė raportuar gjithesej 25 raste tė vetėvrasjes dhe 105 tentim vetėvrasjeje. Vitin e kaluar janė regjistruar 58 vetėvrasje. Sipas rajoneve mė sė shumti vetėvrasje janė shėnuar nė Prishtinė - 7, nė Pejė 4, nė Prizren 5, Mitrovicė 5, Gjilan 3, Ferizaj 1. Ndėrkaq viktimat sipas nacionalitetit janė: shqiptarė 21, serbė 3, tė tjerė 1, ndėrsa sipas gjinisė: meshkuj 20, femra 5. Viktimat sipas moshės janė: deri 18 vjeē 1, 18 30 vjeē 4, 30 40 vjeē 3, mbi 40 vjeē 17.

Raporti i Kėshillit tė Evropės pėr rrahjen e tė burgosurve nė burgjet e Maqedonisė

Bruksel, 10 shtator Kėshilli i Evropės ka lėshuar njė raport tė ri ku pėrshkruhet lidhja me zinxhirė, rrahja e tė burgosurve dhe kushtet e mjerueshme nė burgjet nė Maqedoni. Raporti i Komitetit tė Kėshillit tė Evropės kundėr torturės pėrfshin ankesa nga tė burgosurit pas inspektimeve tė bėra nė tri burgje tė Maqedonisė. Raporti u bėn thirrje autoriteteve tė mos pėrdorin zinxhirė pėr t'i mbajtur tė burgosurit dhe t'i pėrmirėsojnė kushtet johumane nė burgje.

Urdhėri "Nderi i Kombit" pėr komunėn e Postribes nė Shkodėr

Tiranė, 10 shtator Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi, dekoroi sot me Urdhėrin "Nderi i Kombit" komunėn e Postribes, nė Shkodėr, nė 62 vjetorin e kryengritjes sė parė antikomuniste nė Shqipėri. Presidenti Topi shprehu mbėshtetjen pėr viktimat e krimeve tė komunizmit, tė cilėt tha ai, ende nuk janė dėmshpėrblyer, rehabilituar dhe integruar, siē e meritojnė nė shoqėrinė demokratike. Kryetarja e Parlamentit, Jozefina Topalli tha se pėrmes miratimit tė ligjit te pastėrtisė sė figurave, parlamenti do tė dėnoje krimet e komunizmit, ndėrsa ish tė pėrndjekurit politikė shpallėn njė lėvizje, pikėrisht pėr tė nxitur dėnimin e kėtyre krimeve.

Nė Somali vritet anėtari i parlamentit

Baidoa, Somali, 10 shtator - Anėtari i parlamentit somalez, Mohamed Osman Meji ėshtė vrarė nė njė atentat afėr njė xhamie nė qytetin Baidoa, seli e parlamentit, njofton BBCVorld. Pėr tė thuhet se ka qenė aleat i presidentit Abdullahi Jusuf. Ai ėshtė anėtari i parė i parlamentit qė ėshtė vrarė qė kur forcat etiopiane kanė shkuar nė ndihmė tė qeverisė sė pėrkohshme pas pėrmbysjes sė islamistėve nė dhjetor 2006.

Deficiti i buxhetit nė SHBA arrin nė 407 miliardė dollarė

Uashington, 10 shtator Deficiti i buxhetit nė SHBA parashikohet sivjet tė arrijė njė rritje rekorde prej 407 miliardė dollarėsh. Ky lajm u bė i ditur nė kongresin amerikan. Nga viti i mėparshėm kishte mbetur ende njė deficit prej 161 miliardė dollarėsh. Pėr kėtė gjendje, autoritetet theksojnė arsyet, si energjia e lartė dhe rritja e ēmimit tė ushqimeve, kriza nė tregun e pasurive tė patundshme dhe nė tregun financiar. Sekretari amerikan i thesarit, Henri Polson, njoftoi pas marrjes pėrsipėr tė dy kompanive Feni Mei dhe Fredi Mek se qeveria e vlerėson kėtė hap si masė emergjente pėr tė parandaluar falimentimin e kompanive nga humbjet e miliarda dollarėve nga rėnia e tregut amerikan tė shtėpive dhe pėr t'i lejuar ata tė mbledhin para pėr tė financuar kreditė.

Njė polic gjeorgjian vritet afėr postbllokut rus

Tbilisi, 10 shtator Policia e Gjeorgjisė bėri tė ditur se njė oficer policie ėshtė qėlluar pėr vdekje nė afėrsi tė njė posblloku rus nė zonėn e sigurisė pranė Osetisė sė Jugut. Policia tha se oficeri u qėllua nė kokė "nga drejtimi i postbllokut rus", por forcat ruse kanė mohuar ēdo ndėrlidhje me incidentin. Ministria e brendshme e Gjeorgjisė tha se nuk i ėshtė pėrgjigjur zjarrit.

Lona
11-09-08, 16:08
Komuniteti ndėrkombėtar dėshiron qė nė Kosovė tė ketė zbatim tė plotė tė decentralizimit, tha Fejt

Prishtinė, 11 shtator - Qeveria e Kosovės dhe Zyra Ndėrkombėtare Civile nė Kosovė janė tė pėrkushtuar pėr zbatimin e procesit tė decentralizimit qė duhet tė fillojė gjatė kėtij muaji me krijimin e komunave tė reja, pesė nga cilat do tė jenė me shumicė serbe. Nė takimin e Grupit pėrkatės ndėrministror u tha se zbatimi i plotė i procesit tė decentralizimit, i paraparė nė planin e Marti Ahtisarit, e radhit Kosovėn krah vendeve mė demokratike tė botės. Sipas shefit tė misionit tė BE sė nė Kosovė, Piter Fejt, pėr suksesin e procesit tė decentralizimit duhet njė mbėshtetje e plotė e qytetarėve nga tė gjitha etnitetet. "Komuniteti ndėrkombėtar dėshiron qė nė Kosovė tė ketė zbatim tė plotė tė procesit tė decentralizimit. Decentralizimi ėshtė mėnyra mė e mirė qė qytetarėt tė realizojnė dėshirat e tyre, mirėpo, qė ky proces tė ketė sukses nevojitet edhe mbėshtetja e qytetarėve", tha Fejt. Kryeministri Hashim Thaēi shprehu bindjen nė suksesin e kėtij procesi dhe theksoi se ai do tė jetė nė tė mirė tė tė gjitha komuniteteve dhe nuk do tė cėnojė karakterin unitar tė shtetit tė Kosovės. Procesi i decentralizimit, tha ai, nuk bėn dallime nė radhėt e komuniteteve nė Kosovė, por megjithatė nė njė masė favorizon pakicat kombėtare. "Kėto janė parime nė pėrputhje me Kartėn Evropiane pėr vetqeverisje lokale", tha Thaēi. Ministri i Pushtetit Lokal Sadri Ferati njoftoi pėr vazhdimin e kontakteve me tė gjitha komunitetet dhe rreth 70 pėrqind e serbėve e pranojnė kėtė proces.

Xhons: Pėr Uashingtonin ēėshtja e Kosovės ėshtė zgjidhur

Prishtinė, 11 shtator - "Pėr Uashingtonin ēėshtja e Kosovės ėshtė zgjidhur, prandaj tani duhen prova tė progresit ekonomik, nė mėnyrė qė tė dėshmohet se Kosova mund tė qėndrojė si shtet", tha Stjuart Xhons, zėvendėsndihmės i Sekretarit amerikan tė Shtetit, gjatė njė takimi qė pati sot me Presidentin e Republikės sė Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu. Duke shprehur mirėnjohjen e institucioneve dhe tė popullit tė Kosovės pėr mbėshtetjen e gjithanshme qė SHBA tė i kanė dhėnė Kosovės, Presidenti Sejdiu tha se institucionet e Republikės sė Kosovės janė tė pėrqėndruara tė punojnė me tėrė pėrkushtimin e tyre pėr zhvillimin ekonomik tė vendit, pėr forcimin e stabilitetit dhe tė rendit, nė mėnyrė qė sa mė shpejt tė arrihen parametrat e nevojshėm pėr anėtarėsim ne BE dhe nė NATO. Zyrtari i latė amerikan ėshtė takuar sot edhe Kryeministrin Hashim Thaēi dhe ministrin e jashtėm Skėnder Hyseni.

Tadiq i shkruan letėr tė gjitha vendeve anėtare tė KB

Beograd, 11 shtator - Presidenti serb Boris Tadiq ka kėrkuar nga tė gjith anėtaret e Kombeve tė Bashkuara mbėshtetjen pėr miratimin e rezolutės me tė cilėn kėrkohet njė mendim konsultativ nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė nė Hagė pėr legalitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Tadiq nė letrėn dėrguar vendeve anėtare tė KB ka theksuar se Serbia nė sesionin e ardhshėm tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė KB do tė propozojė miratimin e njė projekt rezolute me anė tė sė cilės nga forumi mė i lartė gjyqėsor tė KB kėrkohet "mendim konsultativ". Pyetja ėshtė: "A ėshtė shpallja e njėanshme e pavarėsisė nga ana e institutucioneve tė pėrkohshme vetėqeverisėse nė Kosovė nė pajtim me tė drejtėn ndėrkombėtar".

Gjermania dėrgon 40 vėzhgues nė Gjeorgji

Berlin, 11 shtator Gjermania do tė marrė pjesė nė kuadėr tė trupave vėzhguese tė planifikuara nga Bashkimi Evropian nė Gjeorgji me njė tė pestėn e kontigjentit. Dėrgimi i 40 vėzhguesve gjermanė do tė vendoset nė Bundestag, tha kancelarja Angela Merkel. Pėr konfliktin e ashpėrsuar nė Kaukaz, Bashkimi Euvopian dhe Rusia kanė rėnė dakord qė BE tė dėrgojė kėtė muaj nė Gjeorgji 200 vėzhgues. Ambasadori rus nė NATO, Dimitri Rogosin, ka kėrkuar edhe njė herė nga Aleanca qė tė hiqet dorė nga vizita e tyre e planifikuar nė mes tė shtatorit.

Japonia tėrhiqet nga Iraku deri nė fund tė vitit

Tokio, 11 shtator Sipas tė dhėnave tė ministrit tė jashtėm Masahiko Komura, Japonia nė fund tė kėtij viti e pėrfundon ndėrhyrjen ushtarake japoneze pėr Irakun. Japonia ka tė stacionuar nė Kuvajt 210 ushtarė dhe avionė transportues, pėr ushqime, pajisje dhe ushtarė tė trupės shumėkombėshe nė Irak. Prej vitit 2006, qeveria nė Tokio, e cila dy vjet mė parė kishte dėrguar njė kontigjent tė vogėl tė trupave tokėsore, kishte marrė pjesė nė rindėrtimin e vendit. Pėrfundimi i misionit tė Irakut do tė thotė edhe njė fitore pėr opozitėn, qė kishte kundėrshtuar stacionimin e trupave japoneze nė Irak.

Irani ekzekuton me vdekje fėmijė tė mitur

Nju Jork, 11 shtator - Organizata Hjumen Rajts Uoē (Human Rights Watch) bėri tė ditur se Irani qė nga janari i vitit 2005 ka ekzekutuar 25 nga 32 fėmijėt e dėnuar me vdekje. Ekzekutimet e tjera janė bėrė nga Arabia Saudite, Sudani, Pakistani dhe Jemeni. Organizata tha se kėto 5 shtete janė tė vetmet shtete nė botė, qė ende zbatojnė dėnimin me vdekje pėr tė miturit qė e shkelin ligjin. HRW u kėrkoi qeverive botėrore, qė do tė takohen nė sesionin e 63 tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB sė, qė tė bėjnė mė shumė pėr mbrojtjen e tė drejtave tė fėmijėve tė akuzuar pėr krime.

Lona
12-09-08, 15:28
Fejt: Program im shpie drejt njė autonomie tė sebėve

Pragė, 12 shtator - Pėrfaqėsuesi special i BE-sė nė Kosovė Piter Fejt ka deklaruar se plani qė ai po zbaton nė Kosovė shpie drejt njė shkalle tė autonomisė sė serbėve tė Kosovės. Sipas Radios Evropa e Lirė, Fejt citohet tė ketė thėnė se autoritetet nė Prishtinė po punojnė me pėrkushtim nė realizimin e tė drejtave tė komunitetit serb, por qė duhet tė bėjnė mė shumė. Sipas fjalėve tė tij, pėr kėtė nevojitet njė bashkėpunim edhe i Beogradit, dhe tė komunitetit serb nė Kosovė. "Programi nė bazė tė tė cilit ne punojmė dhe dispozitat tė cilave u pėrmbahemi, do tė ēonin drejt njė shkalle tė autonomisė sė serbėve nė Kosovė, sidomos nė shėndetėsi dhe nė arsim. Nė veri tė Kosovės mund tė jetė njė status i tillė nė mėnyrė qė serbėt tė ruajnė dhe dhe ta mbajnė mėnyrėn e tyre tė jetės, e gjithashtu edhe nė zonat e tjera tė Kosovės, nė jug tė Ibbrit", ka thėnė Fejt. Ai ka theksuar se autonomia e serbėve "duhet tė bazohet nė parimin qė tė pėrkrahin qeverinė e Kosovės si tė veten", andaj "edhe ata do tė mund tė kenė (tė drejta) tė vetat".

Ihsanoglu: Kosova duhet tė ketė njė politikė mė aktive

Xheda, 12 shtator - Sekretari i pėrgjithshėm i Konferencės Islamike, Ekmeledin Ihsanoglu, thotė se Kosova duhet tė ketė njė politikė mė aktive qė t'u shpjegojė vendeve islamike dhe arabe mė shumė se pse ēėshtja e Kosovės ėshtė mė speciale dhe pse e meriton pavarėsinė e saj. Nė njė intervsitė pėr BBC-nė Ihsanoglu tha se i pėrket vendeve tė veēanta tė vendosin nė lidhje me njohjen e Kosovės, duke shtuar se "ata duhet t'u thonė botės myslimane se janė myslimanė dhe jo vetėm tė thonė se jemi kosovarė". I pyetur se pėrpse nuk e kanė njohur mė shumė vende islamike pavarėsinė e Kosovės, Ihsanoglu tha se "kjo ēėshtje duhet parė nga aspekti i vendeve anėtare". Sipas tij, vendimi kėtu bėhet individualisht nga vendet sovrane, "duke u munduar qė tė kuptojnė mėnyrėn e arritjes sė pavarėsisė, pasojat nga ajo e gjithashtu duke patur parasysh problemet e veta si dhe faktorin nėse pavarėsia e Kosovės ka krijuar precedentė pėr raste tė tjera tė ngjashme". Zyrtar i lartė i Konferencės Islamike theksoi se "ka nevojė pėr njė politikė mė aktive tė vetė Kosovės qė tė shpjegojė me shumė pse rasti i Kosovės ėshtė special dhe pse e meriton pavarėsinė". Gjithashtu nuk duhet harru, shtoi ai, se "si populli i Kosovės qė nga viti 1912 pas rėnies sė Perandorisė Otomane ka vuajtur nga grupe fqinje etnike duke u detyruar qė tė lėnė shtėpitė e veta dhe duke emigruar nė vende tė ndryshme si Turqia, Siria dhe vende tė tjera", duke thėnė se bota islamike duket sikur nuk i njeh tė gjitha kėto fakte.

Nė Sofje mbahet sot takimi i ushtarakėve tė lartė tė NATO s

Sofje, 12 shtator Zyrtarėt e lartė ushtarakė tė NATO s sot zhvillojnė takimin e tyre, nė tė cilin do tė shqyrtohet gjendja e ushtrisė sė Gjeorgjisė, pas konfliktit me Rusinė. Koloneli Masimo Panizi tha se nė takimin qė mbahet nė Sofje tė Bullgarisė, do tė diskutohet "pėr zhvillimin e situatės nė Gjeorgji dhe pėr zhvillimet qė kanė tė bėjnė me forcat e sigurisė" sė Gjeorgjisė. Pesė oficerė tė NATO s ishin nė Gjeorgji kėtė javė sipas "mandatit qė u ishte dhėnė nga sekretari i pėrgjithshėm i NATO s, pėr t'i vlerėsuar kėrkesat e Gjeorgjisė, pėrfshirė edhe ato ushtarake". I dėrguari i Rusisė nė NATO, Dimitri Rogozin, kėrkoi qė aleanca tė mos bėjė vizita nė Gjeorgji. Nė takimin nė Sofje, zyrtarėt ushtarakė tė NATO s do tė diskutojnė edhe pėr Afganistanin dhe Kosovėn.

Nė pėrleshjet e aktivistėve tė opozitės dhe tė pozitės nė Bolicvi vriten tė paktėn 8 vetė

Santa Kruz, Bolivi, 12 shtator – Tė paktėn tetė vetė janė vrarė, nė njė kohė kur po vazhdojnė protestat kundėrqeveritare tė dhunshme nė Bolivi, tė cilat kanė ngritur tensionet me SHBA-tė, njofton Rojter. Aktivistėt opozitarė kanė vrarė shtėtė fermerė nė rajonin e largėt, Pando, tė Amazonės. Po kėshtu ėshtė vrarė edhe njė punonjės i qeverisė rajonale, qė udhėhiqet nga opozita.

Nga njė sulm raketor nga njė fluturake amerikane pa pilot vriten tė paktėn 10 vetė nė rajonin e Vaziristanit

Islamabad, Pakistan, 12 shtator – Nga njė sulm raketor nga njė fluturake amerikane pa pilot janė vrarė sot (e premte) tė paktėn 10 vetė nė rajonin fisnor tė Vaziristanit, nė kufi me Afganistanin, ka bėrė tė ditur njė zyrtar sigurimi, njofton Rojter. Reketimi ndodhi afėr qytetit Miranshah.

Lona
15-09-08, 14:58
Mundėsitė e bashkėpunimit midis Australisė dhe Kosovės

Prishtinė, 15 shtator - Kryeministri Hashim Thaēi priti sot ambasadorin e Australisė nė Vjenė, Petter James Shanon, me tė cilin bisedoi pėr zhvillimet aktuale nė Kosovė dhe mundėsitė e bashkėpunimit midis Australisė dhe Kosovės. Kryeministri Thaēi ka falėnderuar qeverinė dhe popullin e Australisė pėr mbėshtetjen e plotė, qė ky vend i ka dhėnė Kosovės nė kėtė dhjetė vjeēar, para sė gjithash me njohjen e Kosovės sė pavarur, sovrane dhe demokratike, vetėm dy ditė pas shpalljes sė Kosovės si shtet. "Ka qenė njė mbėshtetje nė kuptimin politik dhe diplomatik, por edhe njė mbėshtetje qė e diskutuam edhe sot dhe qė do tė vazhdojė, ėshtė edhe mbėshtetja nė kuptimin ekonomik. Do tė kemi edhe raporte bilaterale ndėrshtetėrore, raporte, tė cilat do tė njohin vetėm avancim tė bashkėpunimit", ka thėnė Thaēi. Kryeministri Thaēi dhe ambasadori Shanon janė pajtuar pėr progresin e arritur nė Kosovė sidomos pėr ri konfigurimin , zhvillimin ekonomik. Ndėrkaq ambasadori i Australisė nė Vjenė, Petter James Shannon tha se vendi i tij do tė shikojė mundėsinė e rritjes sė shkėmbimeve tregtare dhe bashkėpunimit ne fushen e arsimit.

Italia i ofron mbėshtjetje policisė sė Kosovės nė luftimin e krimit tė organizuar

Prishtinė, 15 shtator - Ministri iPunėve tė Brendshme, Zenun Pajaziti priti nė njė takim pune ambasadorin e Italisė nė Prishtinė, Michael Giffoni dhe e falėnderoi pėr mbėshtetjen e dhėnė nga shteti italian nė sektorin e tretė tė sundimit tė ligjit. Ministri Pajaziti e njoftoi ambasadorin italian edhe pėr tė arriturat dhe prioritetet e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Ndėrkaq, ambasadori i Italisė nė Prishtinė i vlerėsoi lart arritjet e MPB sė, nė menaxhimin e situatėn e sigurisė pas shpalljes se pavarėsisė, si dhe pėr prodhimin e dokumenteve civile. Po ashtu ambasadori Giffoni ofroi mbėshtjetje pėr ngritjen e kapaciteteve pėr Policinė e Kosovės, me theks te veēantė nė luftimin e krimit te organizuar.

BSPK thotė se qeveria duhet tė zgjidhė edhe shumė kėrkesa

Prishtinė, 15 shtator - Ka njė kohė tė gjatė qė Sindikatat e Pavarura (pjesė e BSPK sė qė pėrfaqėsojnė punonjėsit qė punojnė nė shėrbimet civile tė Kosovės) kanė shtruar kėrkesat e tyre institucioneve tė Republikės sė Kosovės. Nėpėrmjet njė komuniktae, BSPK vlerėson se Qeveria e Kosovės ka bėrė njė hap nė drejtim tė zgjidhjes sė kėrkesave tė mėsimdhėnėsve tė arsimit parauniversitar, veprim i cili pėrshėndetet, mirėpo ajo ende nuk ka shtruar nė parim zgjidhjen e kėtyre kėrkesave: rritjen substanciale tė pagave tė shėrbyesve civil, konform me koston e jetesės dhe inflacionin; nivelimin e pagave tė shėrbyesve civilė tė Kosovės; pagesėn e shtesave tė parapara sipas Ligjit mbi Policinė; kthimin nė procedurė tė miratimit dhe sigurimin e infrastrukturės pėrkatėse ligjore:Ligjin e Punės, Ligjin mbi Organizimin Sindikal, Ligjin mbi Grevat, Ligjin mbi Pagat, Ligjin mbi Sigurimin Shėndetėsor, Ligjin mbi Pensionet etj.; realizimin e Kontratės Kolektive lidhur me kontratat e punės, pėrvojėn e punės, shujtėn, shpenzimet e udhėtimit si dhe pėrfaqėsimin e sindikatės nė rastet kur vendoset pėr tė drejtat, obligimet dhe interesat e punonjėsve, si nė nivel qendror ashtu edhe nė atė lokal. Kryesia e BSPK sė mbėshtet fuqishėm kėrkesat e Kryesisė sė FSSHK sė, SHPK sė, Sindikatės sė Judikaturės, Sindikatės sė Administratės si dhe tė Shėrbimit Doganor tė Kosovės qė u janė drejtuar institucioneve tė Republikės sė Kosovės. Kėto kėrkesa janė legjitime, pasi qė gjendja nė shėrbimet civile dhe nė shumė segmente tjera tė punėtorėve tė Kosovės ėshtė e rėndė dhe si e tillė e paqėndrueshme.

Gruevski fton Berishėn pėr 100-vjetorin e Kongresit tė Manastirit

Tiranė, 15 shtator - Kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha gjatė njė takimi nė Tiuranė me Zėvendėskryeministrin e Maqedonisė, Abdilaqim Ademi bisedoi pėr probleme tė bashkėpunimit midis vendeve dhe, nė mėnyrė tė veēantė, pėr bashkėrendimin e veprimtarive pėr pėrkujtimin e 100-vjetorit tė Kongresit tė Manastirit. Ademi, nė rolin e kryetarit tė Komitetit Organizator tė Pėrkujtimit tė Kongresit tė Manastirit, nga pala maqedonase, e informoi Kryeministrin Berisha pėr masat e marra nga ana e qeverisė maqedonase pėr kėtė jubile dhe i pėrcolli Kryeministrit Berisha ftesėn e Kryeministrit Gruevski pėr tė marrė pjesė nė Akademinė solemne pėr 100-vjetorin e Kongresit tė Manastirit. Kryeministri Berisha e pranoi me kėnaqėsi ftesėn. Kryeministri Berisha e siguroi Zv.Kryeministrin Ademi pėr mbėshtetjen e plotė dhe tė gjithanshme nga ana e qeverisė sė Shqipėrisė pėr organizimin me sukses tė festimeve tė jubileut tė 100-vjetorit tė Kongresit tė Manastirit, si njė ngjarje shumė e rėndėsishme e historisė sė kombit shqiptar.

Nė 2 shpėrthime tė automjeteve bomba, vriten 12 vetė

Bagdad, 15 shtator - Nga dy shpėrthime tė njėpasnjėshme tė automjeteve bomba, u vranė sot 12 vetė dhe u plagosėn 32 tė tjerė nė lagjen Karrada, nė pjesėn qendrore tė Bagdadit. Nga shpėrthimet qė ndodhėn nė intervalin prej disa minutave, i kaploi zjarri mbi 30 automjete. Shpėrthimet ndodhėn kur sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Geits erdhi pėr njė vizitė tė paparalajmėruar nė Bagdad.

Nė Indi arrestohen mbi 60 vetė pėr sulme kundėr kishave dhe klerikėve

Nju Delhi, 15 shtator - Nė shtetin Karnataka, qė gjendet nė jug tė Indisė, policia ka arrestuar mbi 60 vetė nė lidhje me sulmet e turmave gjatė fundjavės kundėr kishave dhe klerikėve, njofton BBCVorld. Dhjetėra kisha janė plaēkitur me dhunė nga ana e aktivistėve tė grupit radikal hindus Baxhrang Dal, i cili thotė se hindusėt nė kėtė zonė janė konvertuar nė mėnyrė tė paligjshme nė krishterim. Muajin e kaluar nga dhunė kundėr tė krishterėve nė shtetin lindor, Orisa, kanė vdekur tė paktėn 20 njerėz.

Nėnshkruhet Marrėveshja pėr ndarjen e pushtetit nė Zimbabve

Harare, 15 shtator - Pas njė krize tė gjatė nė politikėn e brendshme nė Zimbabve, Robert Mugabe dhe udhėheqėsi i opozitės, Morgan Tsvangirai, kanė nėnshkruar nė njė ceremoni festive njė marrėveshje pėr ndarjen e pushtetit. Teksti i marrėveshjes qė u arrit me ndėrmjetėsimin e presidentit afrikanojugor nuk ėshtė publikuar ende. Sipas njoftimeve nga Harare, Tsvangirai do tė udhėheqė qeverinė. Mugabe 84 vjeēar qėndron si shef i shtetit, por do tė ketė kufizime nė ushtrimin e postit.

Lona
17-09-08, 11:12
Mali i Zi do tė shprehet pėr njohjen e Kosovės pas vendimit tė KB

Podgoricė, 17 shtator - Qeveria e Malit tė Zi do tė shprehet pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės pasi Kombet e Bashkuara tė vendosin nėse do tė pėrkrahin kėrkesėn e Serbisė qė Gjykata Ndėrkombėtare Drejtėsisė tė vlerėsojė legalitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Sipas gazetės "Vijesti" tė Podgoricės, nėse Asambleja e Pėrgjithshme e KB diskuton pėr kėtė ēėshtje dhe nėse hedh poshtė kėrkesėn e Serbisė, qeveria e Malit tė Zi do ta njohė pavarėsinė e Kosovės nė njė "perspektivė tė afėrme". Nė rast se Asambleja e Pėrgjithshme e KB pranon qė tė pėrfshihet Gjykata Ndėrkombėtare qeveria malazeze me siguri do tė presė vendimin e kėsaj gjykate, ka thėnė njė burim i qeverisė malazeze pėr gazetėn "Vijesti". Se nuk ka dilemė qė Mali Zi do tė njohė Kosovėn ka paralajmėruar edhe shefi i diplomacisė malazeze Milan Roqen gjatė kėsaj vere si dhee ministri i punėve tė brendshme Jusuf Kalamperoviq.

Krasniqi: Nisma serbe nė OKB pėrpjekje e fundit pėr tė parandaluar njohjet e Kosovės

Prishtinė, 17 shtator - Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, ka shfaqur bindjen se Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, nuk do tė marrė vendim nė kundėrshtim me vullnetin e popullit tė Kosovės pėr pavarėsinė e saj. Nė njė intervistė pėr BBC nė Krasniqi tha se kėrkesa e Serbisė pėr vlerėsimin e ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės synon ta pengojė njohjen e mėtejme tė saj, por e cilėsoi atė si pėrpjekjen e fundit tė Serbisė pėr tė parandaluar njohjet. Ai theksoi se tė gjitha veprimet e institucioneve tė Kosovės janė bėrė nė bashkėrendim me faktorin ndėrkombėtar. Gjatė vizitės nė SHBA, kryeparlmantari Krasniqi pohon se ka biseduar me zyrtarėt amerikanė nė OKB pėr nismėn serbe pėr ta vlerėsuar ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės. "Me zonjėn Rozmari di Karlo kemi biseduar pėr ēėshtjen e njohjes sė Kosovės edhe nga vendet e tjera, por edhe pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me OKB nė. Natyrisht se kemi biseduar edhe rreth pėrpjekjeve tė Serbisė pėr tė nxjerrė njė rezolutė nė Asamblenė e Pėrgjithshme, me tė cilėn kėrkohet mendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė". Sipas mendimit tė tij, nuk pengon rezoluta e Serbisė, as kėrkesa e saj pėr tė shkuar nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, sepse atė e sheh "si pėrpjekje tė fundit tė Serbisė pėr tė penguar njohjen e shtetit sovran dhe tė pavarur tė Kosovės". Krasniqi gjithashtu tha se zyrtarėt amerikanėt do tė angazhohen qė nisma e Beogradit tė pengohet "nė mėnyrė qė procesi i Kosovės tė ketė rrjedhėn normale tė njohjes", duke shtuar se kjo varet nga votimi nė Asamblenė e Pėrgjithshme.

Zyra e Presidentit tė Kosovės hedh poshtė raportin e Auditorit tė Pėrgjithshėm

Prishtinė, 17 shtator - Zyra e Auditorit tė Pėrgjithshėm (ZAP), mė datė 15. 9. 2008, ka bėrė publik raportin e auditimit "Pasqyrat Financiare tė Zyrės sė Presidentit tė Kosovės pėr vitin e pėrfunduar mė 31. Dhjetor. 2007", pėr tė cilin opinioni publik ėshtė njoftuar edhe sot nėpėrmjet mediave tė shkruara. Me qėllim tė njoftimit korrekt tė publikut, Zyra e Presidentit tė Republikės sė Kosovės (ZPRK) ka vendosur tė bėjė reagim nė formė tė shkruar, lidhur me tė gjeturat dhe rekomandimet e ZAP it, por edhe tė keqinterpretimeve tė kėtyre tė gjeturave nė disa media tė shkruara. Komentet e ZPRK sė me dokumentet shtesė qė e kundėrshtojnė draft raportin e auditorėve tė ZAP it, nuk janė marrė pėr bazė, pėrpaara se raporti tė bėhej publik dhe nė kėtė mėnyrė ėshtė thyer kodi i sjelljes profesionale nga ZAP i. Sa i pėrket disa tė gjeturave specifike tė pėrfolura nė media, ZPRK ja, bėn reagim: 1) Nuk janė bėrė shkelje lidhur me shpenzimet telefonike. Sqarimi: Udhėzimi Administrativ Nr. 08/2006 nuk ka tė bėjė me ZPRK nė, shih Preambulėn e kėtij udhezimi dhe Rregulloret e punės sė Qeverisė nr 1/2005 dhe 1/2007, datė 24. 01. 2007, qė dėshmon se ky Udhėzim i referohet ekskluzivisht Qeverisė. Menaxhmenti i lartė i ZPRK sė ėshtė duke u pėrpjekur tė bėjė reduktime tė kėtyre shpenzimeve, duke mos cenuar funksionimin e pėrgjegjėsive tė stafit politik dhe administrativ tė ZPRK sė. 2) Nuk janė bėrė keqpėrdorime nė prokurime. Sqarimi: Specifikat e punės nė ZPRK, nė shumė raste, kėrkojnė procedura tė pėrshpejtuara tė prokurimeve, tė cilat edhe nė kėto rrethana janė zhvilluar konform LPP 2003/17. Nuk ka shkelje qė do tė rezultojė nė keqėpėrdorim tė mundshėm tė parasė publike. Hapja e ofertave tė tenderėve dhe vlerėsimi, shpėrblimi i kontratės nė tė njėjtėn ditė, nuk paraqet shkelje tė ligjit pėr prokurim publik. Lėshimet e konstatuara nga ZAP, nuk rezultojnė me gabime materiale. Shkaku i lėshimeve teknike nė disa prej procedurave tė prokurimit menaxhmenti i ZPRK sė nuk i ka vazhduar kontratėn shefit tė prokurimit nė Njėsinė e prokurimit. ZPRK ja ėshtė e pėrkushtuar tė bėjė zbatimin e plotė tė gjitha ligjeve tė aplikueshme nė Kosovė. Ne, po ashtu, jemi tė hapur pėr verifikim tė kėtyre tė dhėnave nė ēdo kohė nga cilido qė ka interes.

U hap Asambleja e Pėrgjithshme e OKB sė

Nju Jork, 17 shtator Nė Nju Jork ėshtė hapur sesioni i 63 tė i Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara. Presidenti i ri i Asamblesė sė Pėrgjithshme ėshtė Ati Miguel Deskoto Brokman, njė prift katolik dhe ish ministėr i Jashtėm i Nikaraguas. Ai e hapi sesionin me njė fjalim, ku i akuzoi disa anėtarė tė Kėshillit tė Sigurimit se mbėshteten nė luftėn, por nuk i pėrmendi me emra. Deskoto gjithashtu bėri thirrje qė disa kompetenca t'i hiqen Kėshillit tė Sigurimit dhe t'i jepen Asamblesė sė pėrgjithshme.

Qeveria amerikane shpėton firmėn e sigurimeve AIG

Uashington, 17 shtator Qeveria amerikane ka rėnė dakord tė ofrojė njė kredi emergjence prej 85 miliardė dollarėsh pėr tė shpėtuar nga falimentimi firmėn mė tė madhe tė sigurimeve, Ameriken Internashėnal Grup. Banka Qendrore e autorizoi akordimin e kredisė mbrėmė, me mbėshtetjen e Departamentit tė Thesarit. Banka Qendrore tha se kishte arritur nė pėrfundimin se njė dėshtim i pakontrolluar i kėsaj firme do tė acaronte edhe mė tej tregjet e tronditura financiare. Ai tha se qeveria amerikane do tė marrė pėrsipėr kontrollin e 79 presje 9 pėr qind tė aksioneve tė gjigandit tė sigurimeve. Firma AIG ishte nė prag tė falimentimit si rezultat i humbjeve kolosale nė tregun e shtėpive. Nė fillim tė javės kriza nė tregun e kredive bėri qė banka e fuqishme e investimeve, Lehman Brothers, tė paraqiste dokumentacionin pėr falimentim. Nėse qeveria nuk do tė ishte angazhuar nė ndihmė tė firmės AIG, edhe ajo do tė ishte detyruar tė ndiqte tė njėjtin shembull. Bankat Qendrore nė Evropė, Azi dhe Shtetet e Bashkuara derdhėn dje miliarda dollarė nė tregjet financiare nė pėrpjekje pėr tė mos lejuar keqėsimin e krizės financiare.

Rusia rrit 27 pėr qind buxhetin pėr mbrojtjen

Moskė, 17 shtator Rusia do tė shpenzojė njė shumė mjaft mė tė madhe parash pėr mbrojtjen vitin e ardhshėm. Kryeministri rus, Vladimir Putin, njoftoi se shpenzimet pėr mbrojtjen gjatė vitit 2009 do tė kapin shifrėn 66 miliardė euro. Kjo pėrbėn njė rritje prej 27 pėr qind nė krahasim me periudhėn e mėparshme. Putin dhe presidenti rus, Dimitri Medvedev, patėn deklaruar pas luftės nė Kaukaz se ushtria ruse ka nevojė urgjente pėr armė dhe pajisje tė reja. Veē kėsaj Rusia ndihet e kėrcėnuar nga sistemi i planifikuar amerikan pėr mbrojtjen nga raketat nė Poloni dhe Ēeki.

Lona
17-09-08, 11:14
Nėnshkruhet Memorandumi i Mirėkuptimit pėr restaurimin e kullės sė Haxhi Zekės

Prishtinė, 17 shtator - Nė Leshan tė Pejės, nė njė ceremoni rasti dje u nėnshkrua Memorandumi i Mirėkuptimit ndėrmjet Ambasadės Amerikane nė Kosovė, Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Kryetarit tė Kuvendit Komunal tė Pejės dhe Organizatės Joqeveritare "Trashėgimia Kulturore pa Kufij" (CHWB) pėr restaurimin e Kullės sė Haxhi Zekės. Nėnshkrimin e kėtij Memorandumi e bėri ambasadorja e SHBA ve, Tina Kaidanou, Ministri Valton Beqiri, Kryetari i Kuvendit Komunal tė Pejės, Ali Berisha dhe drejtori i Organizatės Joqeveritare "Trashėgimia Kulturore pa Kufij" (CHWB), Sali Shoshi. Me kėtė rast, ambasadorja Kaidanou theksoi se Qeveria e Shteteteve tė Bashkuara ėshtė krenare pėr ndarjen e Fondit tė Ambasadorėve pėr Ruajtjen e Trashėgimisė Kulturore pėr restaurimin e Kullės sė Haxhi Zekės. Ajo theksoi se granti prej 56.352 dollarė do t'i izolojė themelet, restaurojė kulmin dhe muret, si dhe do tė instalojė rrymėn elektrike dhe ujin, nė mėnyrė qė ndėrtesa tė jetė nė shėrbim tė komunitetit tė kėtij lokaliteti pėr programe arsimore. Kėtė restaurim, sipas ambasadores Kaidanou, do ta implementojė OJQ ja ndėrkombėtare "Trashėgimia Kulturore pa Kufij" nė bashkėpunim tė ngushtė me Ministrinė e Kulturės, Rinisė dhe Sportit, si dhe Komunėn e Pejės. Ambasadorja gjithashtu nėnvizoi se ruajtja e trashėgimisė kulturore mbetet prioritet pėr Qeverinė e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė tėrė botėn, duke rikujtuar se nė Kosovė SHBA tė kanė dhėnė rreth 300.000 dollarė pėr restaurimin dhe ruajtjen e shumė monumenteve tė trashėgimisė kulturore, pėrfshirė kėtu Bibliotekėn e Gazi Mehmed Pashės nė Prizren, Kishėn e Shėn Nikollės nė Prishtinė, Muzeun e Kosovės, Kishėn Shėn Tutiq nė Prizren, Muzeun Etnografik nė Gjakovė dhe tash Kullėn e Haxhi Zekės. Ndėrkaq, Ministri i Kulturės, Rinisė dhe Sportit, Valton Beqiri, pasi falenderoi ambasadoren Tina Kaidanou pėr praninė e saj nė kėtė ceremoni, theksoi se akti i nėnshkrimit tė Memorandumit ėshtė shprehje e mbėshtetjes sė drejtpėrdrejtė morale dhe materiale pėr traditėn, historinė dhe kulturėn e kėtij vendi dhe, njėkohėsisht, shprehje e mbėshtetjes sė politikave kulturore tė Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sportit, njė nga prioritetet e tė cilės vazhdon tė jetė fusha e trashėgimisė kulturore dhe historike. Mė tutje, Ministri Beqiri vlerėsoi se njė pjesė e rėndėsishme e kėsaj trashėgimie ėshtė edhe Kulla e Haxhi Zekės, restaurimi i tė cilės po bėhet falė vullnetit, angazhimit dhe ndihmės materiale tė Ambasadės Amerikane nė Kosovė, pėrkatėsisht Fondit tė Ambasadorėve tė SHBA ve. Ai shtoi se Ministria e Kulturės, Rinisė dhe Sportit dhe Qeveria e Republikės sė Kosovės e vlerėsojnė lart pėrcaktimin e kėtij fondi dhe tė Ambasadės Amerikane pėr financimin e kėtij projekti, realizimi i tė cilit ėshtė, gjithashtu, shprehje e respektit, e konsideratės dhe e pėrkujdesjes sė miqve tanė amerikanė pėr trashėgiminė kulturore tė kėtij vendi.

Lona
17-09-08, 14:16
Protestat pėr Brodecin mund tė zgjasin me javė
http://www.lajmpress.com/fotodite/df344432222.jpg

Protestat nė mbrojtje tė tė dėnuarve tė Brodecit do tė nisin tė enjten mė 18 shtator nė sheshin e qytetit tė Tetovės. Protestat do tė mbahen nėn moton “Tė gjithė nė mbėshtetje tė brodecasve”, ndėrkaq qė shkak kryesor i tyre ėshtė pakėnaqėsia nga vendimi gjyqėsor dhe gjendja e vėshtirė me tė cilėn po pėrballen ata nė burg. “Aspak nuk jemi tė kėnaqur me gjykimin qė iu bė njerėzve tanė. I morėn nė qafė edhe ata edhe ne, vetėm qė tu dilte aksioni i suksesshėm”, tha anėtari i Kėshillit tė familjarėve tė Brodecit, Kadri Dauti. Ai sqaron se sė pari kanė formuar Kėshillin familjar dhe mė pas kanė kėrkuar pėrkrahje nga partitė politike shqiptare dhe Organizatat joqeveritare. “Personat qė janė nė burgje janė nė gjendje tepėr tė vėshtirė, ndaj dhe kėrkojmė qė e gjithė popullata tė na pėrkrahė nė protestėn e 18 shtatorit”, thotė Dauti, duke shtuar se kjo protestė ėshtė vetėm fillimi. Pas saj kėshilli iniciues, i cili ka mbėshtetjen e Organizatave tė dala nda lufta, organizatave qytetare dhe partive politike do tė mblidhet sėrish pėr tė vendosur se si do tė veprojnė mė tej. Ai nuk pėrjashton mundėsinė qė protestat tė zgjasin edhe disa javė rresht. “Kur i duhet politikanėve qė t’i tregojnė botės se po luftojnė terrorizmin, le tė shkojnė dhe le ta bėjnė atė nė Pallankė, e jo tek ne”, tha i revoltuar Dauti. Nė Kėshillin organizativ tė iniciuar nga familjarėt e Brodecit ka edhe nga njė anėtarė nga Organizata e Veteranėve tė Luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare (OVL-UĒK), Shoqata e Veteranėve tė Luftės (SHVL), Unionet e studentėve tė dy universiteteve (USHT dhe UEJL), nga Forumi ndėrkombėtar pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe lirive tė njeriut, Lėvizja qytetare shqiptare, Shoqata e tė burgosurve dhe tė dėmtuarve politik si dhe partitė politike BDSH, PPD dhe BDK. Protestat do tė mbahen tė enjten nė sheshin e Tetovės me fillim nė ora 14-tė.

Gruevski kėrkon kohė, Ahmeti njohje para 23 shtatorit
lajm
http://www.lajmpress.com/fotodite/7jjjjjffff.jpg

Kryeministri Nikolla Gruevski ėshtė duke kėrkuar kohė shtesė nga partneri i tij koalicionues Ali Ahmeti pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, njoftojnė burime partiake. Sipas tyre, Ahmeti nga ana tjetėr ėshtė duke insistuar me ngulm qė njohja e pavarėsisė tė ndodhė para sesionit tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara mė 23 shkurt. Mirėpo tė njėjtat burime” shtojnė se Gruevski ka kėrkuar kohė plotėsuese pėr “pėrgatitjen e terrenit” pėr njohjen e pavarėsisė, me arsyetim se situatėn e ka komplikuar “involvimi” i Cėrvenkovskit me kėrkesėn qė njohja e pavarėsisė tė kushtėzohet me pranimin e emrit kushtetues tė Maqedonisė. Ata thonė se Gruevski mė sė tepėrmi frikohet nga reagime negative tė opinionit maqedonas, pjesa mė e madhe e tė cilit kur janė nė pyetje shqiptarėt tradicionalisht mbanė orientim proverb. Megjithatė burime qeveritare paralajmėrojnė se Gruevski sipas tė gjitha gjasave do tė lėshojė pe para presionit tė Ahmetit dhe bashkėsisė ndėrkombėtare dhe Maqedonia sė shpejti do ta njohė pavarėsinė e Kosovės.
Tė martėn edhe gazeta greke “Elefterotipia” ka shkruar se Maqedonia sė shpejti do ta njohė pavarėsinė e Kosovės. Informacionet e kėtilla gazeta greke i ka bazuar nė burime diplomatike.
Tė martėn mediat kanė transmetuar informacionet se edhe Mali i Zi ėshtė duke i finalizuar pėrgatitjet pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Lona
19-09-08, 11:49
Mali i Zi do tė pėrmbahet gjatė votimit nė Nju Jork pėr Kosovėn

Podgoricė, 19 shtator - Pėrfaqėsuesit e Mali tė Zi sipas tė gjitha gjasave do tė pėrmbahen me rastin e votimit nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkauar pėr propozimin e Serbisė qė tė kėrkohet mendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr legalitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Njė burim nga kreu i lartė shtetėror malazez ka thėnė pėr gazetėn "Republika" tė Podgoricės se kjo ēėshtje ėshtė shumė delikate pėr Malin e Zi dhe se janė tė vetėdijshėm qė ēdo zgjidhje do tė kritikohet. "Po t'i kishim thėnė 'po' kėrkesės sė Serbisė do tė na shihte pėr tė madhe Perėndimi, po tė themi 'jo' na sheh pėr tė madhe Serbia, andaj tė pėrmbajturit nė kėtė moment ėshtė opsioni mė i mirė", ka thėnė bashkėbiseduesi i gazetės nė fjalė, duke shtuar se do tė pėrcjellin me vemendje reagimet e shteteve perėndimore dhe tė SHBA-ve pėr nismėn e Serbisė. Ndėrkaq gazeta tjetėr malazeze "Vijesti" pohon se Presidenti i Malit tė Zi Filip Vujanoviq dhe kryeministri Milo Gjukanoviq "po fshehin taktikėn pėr Nju Jork". Ata nė deklarata tė veēanta iu kanė shmangur pėrgjigjeve direkte se si do tė shprehet Mali i Zi nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė KB nė Nju Jork pėr propozimin e Serbisė.

Harland: Dallimet mbi Kosovėn do vazhdojnė

Beograd, 19 shtator - Zėvendėshefi i UNMIK ut Dejvid Harland ka deklaruar se vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė pėr Kosovėn ka krijuar njė problem tė veēantė nė sistemin ndėrkombėtar, ndėrsa dallimet mes vendeve mė tė fuqishme pėr kėtė ēėshtje do mbesin pa marrė parasysh vendimin eventual tė Gjykatės. Ai i ka thėnė tė pėrditshmes beogradase "Veēernje Novosti" se pėr shkak tė iniciativės sė Serbisė qė tė kėrkojė mendimin e GJND se pėr lishgjshmėrinė e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, ēėshtja e Kosovės do tė komplikojė marrėdhėniet edhe nė periudhėn e ardhshme. "Duhet tė pėrpiqemi qė ta zgjidhim situatėn nė plan aftagjatė dhe kjo ėshtė e mundur vetėm me ndihmėn e BE sė", ka thėnė Hartland. Ai ka kujtuar se mandati i UNMIK ut vjen nga Kėshilli i Sigurimit OKB sė, por se misioni ndėrkombėtar derisa nuk merr instruksione tė qarta nga KS i OKB sė, do tė bashkėpunojė nė mėnyrė pragmatike me EULEX in. Ai ka shfaqur shpresėn se Beogradi dhe Brukseli do tė arrijnė marrėveshje mbi misionin e EULEX it.

Griboski: Mekejn dhe Obama do tė pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės si akt tė kryer

Uashington, 19 shtator - Presidenti i Institutit pėr religjion dhe politikė publike Xhozef Griboski thotė se qė tė dy kandidatėt presidencialė amerikanė "do tė pėrkrahin pavarėsinė e Kosovės si akt tė kryer". Mekejn dhe Obama nuk do tė bėnin kurrfarė kufizimesh nė statusin e pavarur tė Kosovės, "megjithė faktin se nė Kosovė duhet garantuar tė drejtat fundamentale tė minoriteteve dhe mbrojtjen e tyre tė pėrgjithshme", tha Griboski pėr "Zėrin e Amerikės". Ndėrkaq sa i pėrket Serbisė Griboski ėshtė i mendimit se asnjėri nga kandidatėt nuk do t'i kushtojė "vemendje tė madhe Serbisė". Senatori Merkjn nė tė kaluarėn nuk ka shfaqur interesim tė veēantė, ndėrsa Obama nuk ka ka qenė nė skenėn kombėtare mjaft tė gjatė qė tė dihet diēka mė tepėr pėr tė.

Ashpėrsohet gara presidenciale Mekein Obama

Uashington, 19 shtator Kur kanė mbetur mė pak se 50 ditė deri nė zgjedhjet e 4 nėntorit, gara presidenciale midis republikanit, Xhon Mekein dhe demokratit, Barak Obama, duket shumė e ashpėr. Analistėt thonė se javėt e fundit tė fushatės duket se do tė jenė intensive dhe tė mbushura me sulme partiake dhe reklama negative nė televizion. eklamat e mbushura me sulme transmetohen kudo, nė televizion, radio dhe nė internet. Disa reklama janė krijuar brenda pak orėsh.Njė reklamė nga fushata e zotit Mekein e sulmon senatorin Barak Obama nė lidhje me problemin e taksave. Fushata e zotit Obama u pėrgjegj me njė sulm mbi senatorin Mekein dhe lidhjeve tė tij me lobistėt. Por, pėr tė dy palėt qė sulmojnė njėra tjetrėm me reklama negative, ekspertėt thonė se ėshtė e vėshtirė tė kuptosh nėse njerėzit janė duke u kushtuar vėmendje ose janė duke u ndikuar mė shumė. Analistėt politikė thonė se debatet presidenciale tė kėtij viti do tė jenė vendimtare pėr tė ndihmuar votuesit tė vendosin mbi kėtė garė shumė tė ngushtė.Janė caktuar tre debatet presidenciale, duke filluar nga 26 shtatori nė Universitetin e Misisipit. Pėrveē kėtyre, do tė ketė njė debat midis kandidatėve pėr nėnpresidentė, republikanes, Sara Pejlin dhe demokratit, Xho Bajden.

Mininistrat e NATO s mblidhen nė Londėr

Londėr, 19 shtator Ministrat e mbrojtjes tė vendeve anėtare tė NATO s janė mbledhur nė Londėr pėr tė diskutuar pėr reformimin e Aleancės, Afganistanin dhe marrėdhėniet me Rusinė, nė dritėn e konfliktit tė muajit gusht nė Gjeorgji. Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO s, Jp de Hup Shefer, i tha BBC sė se vazhdon shqyrtimi i mundėsisė pėr anėtarėsim nė Aleancė i Gjeorgjisė dhe Ukrainės, pavarėsisht kundėrshtimit tė Rusisė dhe zhvillimeve nė Kaukaz. Me gjithė ftohjen aktuale tė marrėdhėnieve mes NATO s e Rusisė, bisedimet mes tyre duhet tė vazhdojnė, tha Shefer.

Rajs kritikon ashpėr politikėn ruse

Uashington, 19 shtator Sekretarja amerikane e shtetit, Kondoliza Rajs, kritikoi ashpėr politikėn ruse. Nė politikėn e brendshme Rusia gjithnjė e mė shumė po tregohet autoritare ndėrsa nė politikėn e jashtme gjithnjė e mė agresive, tha Rajs nė njė fjalim tė mbajtur nė Fondacionin "German Marshall Fund". Pėr dallim presidenti rus, Dimitrij Medvjedev, ka pėrdorur tone pajtuese nė zėnkat me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėr konfliktin e Kaukazit. Medvedev tha nė Moskė se marrėdhėniet bilaterale mund tė riparohen nėse arsyeja e shėndoshė njerėzore ngadhėnjen ndaj mentalitetit tė Luftės sė Ftohtė.

Lona
23-09-08, 12:34
Mustafaj: Aventurė e dėshpėruar e diplomacisė serbe

Londėr, 23 shtator - Ish ministri i Jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj, e quajti iniciativėn serbe qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tė vlerėsojė ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės si njė aventurė tė dėshpėruar tė diplomacisė dhe politikės serbe. Mustafaj pėr BBC-nė tha se pavarėsisht nėse Gjykata Ndėrkombėtare do ta quajė legale ose ilegale pavarėsinė e Kosovės, mendimi do tė ketė vetėm vlerė konsultative, pa asnjė ndikim as mbi tė sotmen e as tė ardhmen e Kosovės.

Nė raportin e Agjencisė ndėrkombėtare antikorrupsion Kosova nuk figuron fare

Berlin, 23 shtator Agjencia ndėrkombėtare pėr luftėn kundėr korrupsionit, Transparency Internantional, sot e ka publikuar listėn e vendeve tė radhitura sipas indeksit tė perceptimit tė korrupsionit. Nė krye tė listės, qė do tė thotė vendet me mė sė paku korrupsion, janė Danimarka, Zelanda e Re dhe Suedia. Nė listėn prej 180 vendeve nuk gjendet Kosova, ndėrsa prej vendeve tė tjera ballkanike, Maqedonia ėshtė e 74 me indeksin 3.6, ndėrsa, Serbia, Mali i Zi dhe Shqipėria radhiten nė vendet 85, 86 dhe 87. Shqipėria ka shėnuar ngritje nė krahasim me vitin e kaluar, pasi sivjet indeksi i saj ėshtė 3.4, ndėrsa vjet atė e kishte 2.9. Bosnjė Hercegovina radhitet e 93 me indeksin 3.2. Nė vendet e fundit, prej 178 e deri nė tė 180, janė Iraku, Birmania dhe Somalia.

Vujanoviq: Mali i Zi do tė shprehet pėr Kosovėn gjatė tetorit

Podgoricė, 23 shtator - Mali i Zi para tetorit nuk do tė shprehet pėr nismėn e Serbisė qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tė shqyrtojė legalitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės ka deklaruar mbrėmė Presidenti malazez Filip Vujamoviq. "Duke ndjekur atė qė ėshtė qėndrim i pėrgjegjshėm dhe i vemendshėm tė qeverisė malazeze ndaj kėsaj ēėshtjeje, kam shprehur bindjen se nuk duhet bėrė tė ditur mė herėt qėndrimet shtetėrore tė Malit tė Zi dhe se duhet pritur kohėn e duhur", ka thėnė Vujanoviq mbrėmė pėr TV e Malit tė Zi pas takimit me kryesuesin e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Baahkuara Migel d'Eskot Brokman. Vujanoviq konsideron se duhet pritur qė kjo temė (Kosova) tė vehet nė rend dite nė gjatė tetorit. "Ne atėherė edhe do tė bėjmė tė ditur qėndrimin tonė", ka thėnė Vujanoviq.

Nga tajfuni nė Filipine vdesin 3 vetė dhe 13 minatorė mbesin tė ngujuar nė minierė

Hong Kong, 23 shtator - Nga tajfuni, qė sot (e martė) ka goditur Detin e Kinės Jugore dhe ėshtė drejtuar pėr Hong Kong, pas kalimit nga pjesa veriore e Filipineve, ku kanė vdekur tre njerėz, ndėrsa janė ngujuar nė minierėn e arit 13 tė tjerė, njofton Rojter. Ekipet shpėtimtare bregdetare kanė shpėtuar 21 njerėz nga barka transportuese dhe peshkatare, tė cilat janė fundosur nga tajfuni.

SHBA tė e mbėshtesin anėtarėsimin e Ukrainės nė NATO

Nju Jork, 23 shtator Sekretarja amerikane e shtetit, Kondoliza Rajs, ka premtuar mbėshtetje tė fuqishme pėr synimet e Ukrainės pėr anėtarėsim nė NATO, pėrkundėr kundėrshtimeve tė Rusisė. Gjatė njė takimi me ministrin e jashtėm tė Ukrainės, Volodimir Ohrizko, nė selinė e Kombeve tė Bashkuara, Rajs, tha se Shtetet e Bashkuara qėndrojnė nė pėrkushtimin e paraqitur nė samitin nė Bukuresht, gjatė muajit prill, qė Ukraina t'i bashkohet Planit aksional, qė ėshtė hapi i parė pėr anėtarėsim nė NATO.

Lona
23-09-08, 16:12
Partitė shqiptare nė Maqedoni tė bėjnė mė shumė pėr njohjen e Kosovės http://www.lajmpress.com/fotodite/jakup_krasniqi_JPG_160924605_852676287.jpg

Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi ka drejtuar gishtin te faktori politik shqiptar nė Maqedoni nė kėrkim tė arsyeve pse ky shtet fqi ende nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės.

Shkupi ka konsumuar edhe datėn e 23 shtatorit, tė shumėpėrfolur pėr deklarimin e Kosovės nga ana e Maqedonisė, duke zgjedhur heshtjen nė vend tė njohjes sė paralajmėruar. I pyetur nga ALSAT se ku i sheh arsyet pse nuk nuk ka ardhur ende njohja e Kosovės nga Maqedonia, Krasniqi ėshtė shprehur se faktori politik shqiptar nė Maqedoni duhet tė bėjė mė shumė nė kėtė ēėshtje. Sido qė tė jetė, ai thotė se nuk ka nevojė qė raportet politike Shkup- Prishtinė tė tensionohen pėr kėtė arsye.
"Ne nuk kemi nevojė t'i tensionojmė raportet. Por arsyet e mosnjohjes i shoh te mosuniteti i faktorit politik shqiptar nė Maqedoni. Mendoj qė ata duhet tė mendojnė edhe pėr vete, edhe pėr tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt nė pėrgjithėsi", ka deklaruar kryetari i Kuvendit tė Kosovės jakup Krasniqi.

Rice: Statusi ėshtė pavarėsia, legjitimiteti i panevojshėm http://www.lajmpress.com/fotodite/0923023211629_m.jpg

Ēėshtja e statusit tė Kosovės tashmė ka pėrfunduar dhe rikthimi i saj nė tryezat e bisedimeve tė ēfarėdo niveli ėshtė i panevojshėm. Kėshtu ka vlerėsuar tė hėnėn sekretarja amerikane e Shtetit, Condoleezza Rice, gjatė takimit qė ka pasur me sekretarin e pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon.

Rice dhe Moon kanė biseduar pėr Kosovėn, nė kontekst tė nismės serbe nė Kombet e Bashkuara, pėr tė kėrkuar mendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nė hagė, lidhur me legjitimitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Ky qėndrim i Ricet ėshtė shprehur edhe nga pėrfaqėsuesi i SHBA-ve nė Komitetin e Pėrgjithshėm me rastin e shqyrtimit tė kėrkesės sė Serbisė. Po ky qėndrim pritet tė shprehet edhe gjatė sesionit tė 63-tė tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, kur do tė jenė nė rend tė ditės kėrkesa e Serbisė.

Ban Ki-Moon do tė pėrgatisė njė raport tė ri pėr Kosovėn deri nė fund tė kėtij muaji, tė cilin mė pas, nė tetor, do ta diskutojė Kėshilli i Sigurimit.

Pritet qė raporti i sekretarit Ki-Moon tė pėrfundojė para se tė deklarohet asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė pėr nismėn e Serbisė.

Cili politikan nė Maqedoni ka fajin mė tė madh pėr vonesėn e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovėshttp://www.lajmpress.com/fotodite/99977788884444.jpg

Maqedonia shkeli edhe njė “dead line” pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Nė opinion janė paraqitur shumė variante pėr shkaqet e mosnjohjes sė pavarėsisė, por mbetet fakti se kreu i Kosovės nuk udhėtoi nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara me aktin aq tė nevojshėm tė njohjes sė pavarėsisė nga ana e shtetit fqinj.

Lona
24-09-08, 12:51
Petriē: Kosova, pjesė e tensioneve ndėrmjet Perėndimit dhe Lindjes

Nju Jork, 24 shtator - Ish ambasadori i Austrisė nė OKB, Volfgang Petriē (Wolfgang Petrich), thotė se nisma serbe pėr vlerėsimin e ligjshmėrisė sė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, do tė shtyjė pėr njė afat mė tė gjatė procesin e integrimit tė rajonit tė Ballkanit nė BE. Sipas Petriēit, Serbia me kėtė nismė ka humbur politikisht, duke rrezikuar anėtarėsimin e saj nė BE. Petriē tha pėr BBC-nė se vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, kurdo qė tė merret, nuk do tė jetė i kėnaqshėm as pėr Serbinė, as pėr Kosovėn. Ish ambasadori austriak nė OKB ka thėnė se ēėshtja e Kosovės ėshtė bėrė pjesė e tensioneve ndėrmjet perėndimit dhe lindjes dhe ajo, sė bashku mė Ukrainėn dhe Gjeorgjinė, do tė vazhdojė tė jetė pjesė e kėtyre pėrshkallėzimeve. Ambasadori Petriē ka shprehur, siē ka thėnė, zhgėnjimin e tij me Uashingtonin qė nuk e ka ndihmuar mė shumė Prishtinėn nė procesin e njohjeve dhe ka shfaqur drojėn e tij se me tensionet nė skenėn botėrore do tė jetė mė e vėshtirė tė vazhdohet dhe tė arrihet mbėshtetja pėr pavarėsinė e Kosovės.

Sarkozi: Shtyrja e njohjes sė Kosovės nuk ėshtė pėr tė mirėn e rajonit

Prishtinė, 24 shtator - Presidenti francez Nikola Sarkozi ka deklaruar se shtyrja e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nuk do tė ndikojė pėr tė mirėn e rajonit. "Ēdo shtyrje e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, nuk do tė ndikonte pėr tė mirėn e paqes dhe tė stabilitetit nė rajon", ėshtė shprehur Sarkozi nė njė konferencė shtypi nė selinė e OKB sė nė Nju Jork, njofton KTV. Duke komentuar kėrkesėn e Beogradit pėr dėrgimin e pavarėsisė sė Kosovės para Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, Presidenti francez ka thėnė: "Dua tė theksoj se Franca ka qenė njė ndėr shtetet e para qė e ka njohur pavarėsinė e Kosovės", ka thėnė Sarkozi duke shtuar se Serbia duhet ta ketė nė mendje se edhe ajo e ka vendin nė Bashkimin Evropian.

Hyseni: Kemi bėrė thirrje qė shteti i Kosovės tė njihet sa mė shpejt

Nju Jork, 24 shtator - Ministri i Jashtėm i Kosovės, Skėnder Hyseni, thotė se nė rast tė miratimit tė nismės serbe nė OKB, nė njė afat tė shkurtėr do tė ketė njė ndikim negativ nė procesin e njohjes, por nė njė afat tė gjatė ajo nuk prodhon asnjė efekt juridik pėr Kosovėn. Nė njė intervistė pėr BBC-nė ai se nisma e Serbisė ėshtė kundėr interesave dhe paqes nė rajon dhe gjithashtu kundėr interesave dhe marrėdhėnieve ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. Ministri i Jashtėm i Kosovės dhe presidenti, Fatmir Sejdiu, kanė filluar, nė dy ditėt e para tė punimeve tė Asamblesė sė Pėrgjithshme, njė fushatė kundėr nismės serbe nė OKB nė Nju Jork dhe kanė takuar njė numėr tė pėrfaqėsuevse tė vendeve anėtare nė organizatėn botėrore. "Nė tė gjitha kėto takime shqetėsim kryesor ėshtė njohja e mėtejme e shtetit tė Kosovės dhe njėkohėsisht edhe nisma serbe pėr ta dėrguar ēėshtjen e Kosovės, aktin e shpalljes sė pavarėsisė sė saj, nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. Pa pėrjashtim nė tė gjitha takimet, madje duke e pėrfshirė edhe njė takim krejt tė rastėsishėm me ministrin e Jashtėm tė Spanjės, Moratinos, kemi shfrytėzuar qė tė bėjmė thirrje dhe kėrkesė qė shteti i ri i Kosovės tė njihet sa mė shpejt", theksoi Hyseni. Sipas Hysenit akti i votimit pėr nismėn serbe mund tė mos ndodhė gjatė Asamblesė sė Pėrgjithshme dhe ai mund tė shtyhet pėr mė vonė.

Halimi vė nė pikėpyetje pjesėmarrjen e tij tė mėtejshme nė parlamentin serb

Novi Sad, 24 shtator - Deputeti i vetėm shqiptar nė Kuvendin e Serbisė dhe lideri i PVD, Riza Halimi, ka vėnė nė pikėpyetje pjesėmarrjen e tij tė mėtejshme nė parlamentin serb, pėr shkak tė qėndrimit tė qeverisė sė Serbisė ndaj problemeve tė shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės. "Pėr fat tė keq ėshtė fakt se pėr shkak tė qėndrimit qė qeverisė sė Serbisė ndaj problemeve tė shqiptarėve tė komunave tė Medvegjės, Bujanovcit dhe Preshevės, me tė drejtė shtrohet pyetja se a ka kuptim qė unė tė jem vetėm dekor nė Kuvendin Popullor, tė jem fikus (lule) me tė cilin pushteti aktual do tė lavdėrohet nė takimet me pėrfasqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare", ka thėnė Halimi pėr gazetėn e Novi Sadit "Dnevnik". Mirėpo sipas tij, njė vendim i tillė i madh, siē ėshtė dalja nga parlamentii, duhet tė merret nė Kuvendin e shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės, ku janė tė pėrfaqėsuara tė gjitha partitė shqiptare. Njė nga problemet qė i ka zemėruar shqiptarėt e Luginės sė Preshevės ėshtė edhe vendimi i qeverisė serbe qė tė mos njohė diplomat me vulat UNMIK-ut tė Universitetit tė Prishtinės. Halimi pohon se megjithėse ka kėrkuar takime me Presidentin dhe Kryeministrin e Serbisė, por liderėt "proevropian" serbė e kanė injoruar fare kėrkesėn e tij. Edhe lideri i Lėvizjes pėr Progres Demokratiik Jonuz Musliu ka deklaruar se partia e tij si partner e koalicionit me partiėne Halimit, ka kėrkuar rishqyrtimin e pjesėmarrjes sė mėtejshme tė deputetit Riza Halimi nė punėn e Kuvendit tė Serbisė. Musliu thotė se "ngrirja" e pjesėmarrjes sė Halimit nė punėt e parlamentit do tregojė qartė pakėnaqėsinė e shqiptaarėve pėr shkak tė sjelljeve ksenofobike tė qeverisė serbe ndaj popullit shqiptar nė Luginėn e Preshevės dhe pėrmbajtjes shoveniste tė vendimit tė saj pėr mosnjohjen e diplomave me vulėn e UNMIK-ut.

Nė Asamblenė e OKB sė, Ban kėrkoi krijimin e njė udhėheqjeje botėrore

Nju Jork, 24 shtator - Nė Asamblenė e pėrgjithshme e OKB sė, Sekretari i pėrgjithshėm, Ban Ki Mun, kėrkoi krijimin e njė lloj udhėheqje botėrore, e cila do tė kujdesej pėr menaxhimin e krizave. Ndėrkaq, presidenti amerikan, Xhorx Bush, tha se organizatat multilaterale tani janė mė tė nevojshme se kurrė mė parė, pėr luftimin e terrorizmit dhe ekstremizmit botėror. "Vendet e kėsaj organizate duhet tė jenė tė bashkuara nė luftėn kundėr terrorit dhe terrorizmit gjithandej nė botė. Duhet tė punojmė nė zbatimin e plotė tė Rezlutės 1540, tė KS tė OKB, e cila parashikon edhe vendosjen e sanksioneve kundėr Koresė sė Veriut dhe Iranit. Nuk duhet tė ndalemi deri sa njerėzit nuk janė tė sigurt prej kėsaj forme kėrcėnimi tė civilizimit", theksoi Bush. Ndėrkaq, udhėheqėsi i BE sė, presidenti francez, Nikola Sarkozi ėshtė i mendimit se duhet krijuar hapėsirė e pėrbashkėt, ku do tė pėrputheshin interesat ekonomike tė Evropės dhe Rusisė. Nė Nju Jork gjendet edhe presidenti dhe ministri i jashtėm i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe Skender Hyseni. Ata do tė kenė rreth 50 takime tė ndryshme ku do tė kėrkohet mospranimi i iniciativės serbe dhe vazhdimi i procesit tė njohjes sė pavarėsisė.

Shtainmajer pėr zgjidhje politike tė krizės nė Lindjen e Mesme

Nju Jork, 24 shtator - Ministri i jashtėm gjerman Frank Valter Shtainmajer ka kėrkuar prej palėve qė konflikti nė Lindjen e Mesme tė zgjidhet me mjete paqėsore. Pas takimit me presidentin palestinez, Mahmud Abaz, tė zhvilluar nė kuadėr tė Asamblesė sė pėrgjithshme tė OKB sė, ministri i jashtėm gjerman e quajti tė domosdoshme heqjen dorė nga dhuna dhe pėrfundimin e ndėrtimeve izraelite. Shtainmajer ėshtė takuar edhe me homologun e tij sirian, Valid al Mualim. Sipas bindjes sė ministrit tė jashtėm gjerman, pa Sirinė nuk ėshtė e mundur vendosja e paqes nė kėtė rajon. Ministri i jashtėm gjerman nė OKB, foli edhe pėr raportet mes Evropės dhe Amerikės, nė veēanti nė kuadėr tė fushatės elektorale amerikane.

Nga njė shpėrthim i njė mine tokėsore, vriten 3 policė

Kabul, 24 shtator - Nga njė shpėrthim i njė mine tokėsore, tė vėnė nga kryengritėsit talebanė nė njė vendroje policore nė kryeqytetin afgan, Kabul, janė vrarė sot (e mėrkurė) tre policė, ka bėrė tė ditur njė zyrtar policie, njofton Rojter. Shpėrthimi ndodhi kur njė grup zyrtarėsh policie po hetonin vrasjen e tre policėve tė tjerė tė vrarė gjatė natės nė njė sulm tė talebanėve. Nė kėtė shpėrthim janė plagosur disa policė, ndėr tė cilėt edhe njė oficer i lartė i qytetit, Ali Shah Paktiaval. Talebanėt nuk e kanė komentuar incidentin.

Lona
24-09-08, 13:23
Sė pari Greqia, pastaj Maqedonia


http://www.lajmpress.com/fotodite/f5tyr55r.jpg

Njė ofertė joshėse ka ardhur nga Uashingtoni pėr tejkalim tė kontestit rreth emrit mes Greqisė dhe Maqedonisė, por edhe pėr evitimin e ngecjes nė procesin e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės nga ana e Shkupit dhe Athinės zyrtare. Kėtė ofertė e ka plasuar edhe Greqia. Diplomacia greke, pėr tė evituar situatėn e krijuar rreth njohjes sė Kosovės dhe shantazhimet qė ia kanė bėrė Prishtinės zyrtare pėr tė mos lidh marrėdhėnie diplomatike me Shkupit me emrin kushtetues, ka ndėrmarr njė iniciativė pėr tejkalim tė dallimeve, duke shpresuar se negociatat pėrfundimtare pėr zgjidhjen e emrit kontestues tė Maqedonisė, do tė rezultojnė pozitivisht pėr grekėt. Burime diplomatike pėr “Lajm”, me kusht anonimiteti, kanė thėnė se vendimtare ka qenė ndėrhyrja e diplomacisė amerikane, e cila ka kėrkuar me urgjencė tė pėrmbyllet kontesti rreth emrit kushtetues tė Maqedonisė dhe sa mė shpejt Shkupi dhe Athina tė njohin pavarėsinė e Kosovės. “Nė New York do t’u bėhet me dije presidentit tė Maqedonisė dhe shefes sė diplomacisė greke se kontesti greko-maqedonas rreth emrit duhet tė pėrfundojė deri kah mesi i tetorit, ndėrsa mė pasa duhet qė Greqia dhe Maqedonia tė njohin Kosovėn”, tha ky diplomat. Jozyrtarisht merret vesh se SHBA-tė kanė bėrė presion ndaj Athinės dhe Shkupit pėr t’u arritur marrėveshje dhe se Maqedonia do tė kėrkojė nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė tė votojė pėr pėrfundimin e marrėveshjes kohore tė arritur nė vitin 1995 dhe me kėtė do tė pėrfundonte roli ndėrmjetėsues i OKB-sė.
Po ashtu gjatė qėndrimit nė New York, nė mbledhjen e 63 tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB-sė, ekziston mundėsia qė, nėn drejtim tė sekretares amerikane tė shtetit Kondoliza Rajs, tė zhvillohet njė takim ku do tė merrnin pjesė presidenti i Maqedonisė, Branko Cėrvenkovski, shefja e diplomacisė greke Dora Bakojani dhe presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, dhe do tė jepeshin agjendat konkrete tė veprimit diplomatik tė Athinės, Shkupit dhe Prishtinės.
Varianti qė sė pari Athina tė njeh pavarėsinė e pastaj Shkupi, i ėshtė pėrmendur presidentit dhe kryeministrit tė Kosovės nga pėrfaqėsuesi i Zyrės greke nė Prishtinė, Dimitris Moscopoulos. Mėsohet se edhe presidenti Sejdiu dhe kryeministri Thaēi, pas telefonatave qė kanė realizuar me partnerėt e koalicionit qeverisės nė Maqedoni – Ali Ahmeti dhe Nikolla Gruevski, janė dakorduar pėr shtyrje tė njohjes sė Kosovės nga ana e Shkupit zyrtar.
Ndėrkohė tė dielėn mbrėma nė Shkup janė takuar urgjentisht kryeministri Gruevski dhe Ali Ahmeti, kryetar BDI-sė, partisė shqiptare nė pushtet. Qeveria e Maqedonisė ka ripėrsėritur qėndrimin se mbetet nė pozicionin e njėjtė pėr sa i pėrket njohjes sė Kosovės. Por, para shpalljes sė pavarėsisė, Shkupi zyrtar pohonte se do ta pėrcjell qėndrimin e SHBA-ve dhe BE-sė, ndėrsa Maqedonia e para e njohu Planin e Ahtisaarit, ku parashihej edhe pėrshkrimi i vijės kontestuese kufitare, proces qė pėrfundoi tė hėnėn, dhe ishte njė kusht i vėnė i Qeverisė sė Shkupit pėr njohje tė Kosovės.


Prishtina pret njohjen
Prishtina zyrtare deri mė tani ėshtė e pėrmbajtur nė reagime tė mosnjohjes nga Shkupi zyrtar. Zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi ka thėnė se nuk ėshtė nė dijeni pėr njė ofertė tė Greqisė, qė e para tė njoh Kosovėn e mė pas tė vijojė Maqedoni.
Dhe, derisa sė fundi kryeministri Hashim Thaēi ėshtė shprehur se njohja e pavarėsisė nga Maqedonia do tė ndikonte nė bashkėpunimin ndėrmjet dy vendeve, sipas kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, zvarritja e njohjes nga Maqedonia ėshtė pasojė e mos unitetit tė faktorit politik shqiptar atje. “Mendoj se ata duhet tė mendojnė edhe pėr vete edhe pėr tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt nė pėrgjithėsi. Ne nuk jemi tė interesuar tė kemi kurrfarė tensionimi tė raporteve”, tha tė martėn Krasniqi.

uliksi31
08-10-08, 01:05
Sekretari Gejts mbėrrin nė Ohėr pėr njė takim tė ministrave tė mbrojtjes tė Europės Juglindore
Zėri i Amerikės
07-10-2008


http://www.voanews.com/albanian/images/dod_robert_gates_195_21Dec07.jpg (http://www.voanews.com/albanian/2008-10-07-voa03.cfm)





Sekretari amerikan i Mbrojtjes, Robert Gejts ndodhet nė Ohėr tė Maqedonisė, ku do tė marrė pjesė nė njė takim tė ministrave tė mbrojtjes tė Europės Juglindore.
Ai shkoi nė Maqedoni pas njė vizite tė shkurtėr sot nė Kosovė ku ritheksoi mbėshtetjen e Shteteve tė Bashkuara pėr shtetin e ri dhe deklaroi se trupat amerikan do tė qendrojnė atje tė paktėn deri nė fund tė vitit 2009.
Ai ėshtė zyrtari mė i lartė amerikan qė viziton Kosovėn qė kur ajo shpalli pavarėsinė nga Serbia mė 17 shkurt.
Zoti Gejts, i cili bisedoi me zyrtarėt mė tė lartė tė Kosovės, tha se qėllimi i tij kryesor ishte tė takohej me trupat amerikane. Shtetet e Bashkuara kanė rreth 1,500 trupa nė Kosovė, si pjesė e forcės paqeruajtėse tė NATO-s.
Zoti Gejts tha se trupat amerikane do tė qendrojnė atje deri tė paktėn nga fundi i vitit 2009. Ai ritheksoi zotimin qė Presidenti Bush u ka dhėnė shqiptarėve tė rajonit se Shtetet e Bashkuara kanė hyrė sė bashku me aleatėt nė Kosovė dhe do tė largohen sė bashku.
Zoti Gejts tha se nuk beson qė ndarja e Kosovės ėshtė pjesė e zgjidhjes tani apo nė tė ardhmen. Shtetet e Bashkuara tha ai, mbėshtesin tėrėsinė tokėsore tė Kosovės.
Tė enjten dhe tė premten zoti Gejts do tė marrė pjesė nė njė takim tė NATO-s nė Hungari.

Honesty^uk.
08-10-08, 19:30
18:00/08.10.08 - Asambleja e OKB voton pro kerkeses serbe per Kosoven


Asambleja e pėrgjithshme e OKB-sė ka aprovuar njė kėrkesė tė Serbisė pėr t'i kėrkuar njė gjykate ndėrkombėtare tė OKB tė vendosė nėse shpallja e pavarėsisė sė Kosovės ishte e ligjshme.
Kjo lėvizje sipas disa shteteve perėndimore do tė ngadalėsojė integrimin e Kosovės nė komunitetin botėror.

Pritet qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė nė Hagė tė kėrkojė dy vjet qė tė nxjerrė opinionin e vet.

Beogradi thotė se marrja e njė kėshille neutrale juridike do tė ndihmojė nė ulje tė tensioneve nė rajon, por pėrkrahės tė Kosovės thonė se do tė ngadalėsojė integrimin e Prishtinės nė komunitetin ndėrkombėtar.

Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė do tė japė vetėm njė opinion i cili nuk ėshtė i detyrueshėm pėr t'u zbatuar.

Shtatėdhjetė e shtatė vende votuan pro, gjashtė kundėr dhe 74 abstenuan.

Pjesa mė e madhe e vendeve tė BE-sė abstenuan. Britania e cilėsoi kėrkesėn e Serbisė si politike.

Por BE ishte e ndarė me Rumaninė, Slllovakinė, Spanjėn, Greqinė dhe Qipron qė votuan nė favor.

uliksi31
09-10-08, 09:15
OKB: Asambleja e Pėrgjithėshme voton pro kėrkesės sė Serbisė

Margaret Beshir, Nju Jork

Zėri i Amerikės
08-10-2008


Asambleja e Pėrgjithėshme e Kombeve tė Bashkuara miratoi kėrkesėn qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tė japė opinionin e saj, nėse shpallja e pavarėsisė nga Kosova pėrputhet apo jo, me tė drejtėn ndėrkombėtare.

Rezultati i votimit sot nė Asamblenė e Pėrgjithshme ishte 77 vota pro, 74 abstenime dhe 6 vota kundėr.
Shumė nga vendet qė abstenuan apo qė votuan kundėr rezolutės pėr t'ja referuar ēėshtjen Gjykatės, thanė se e bėnė kėtė, pasi Serbia po i kalonte njė organi juridik njė ēėshtje qė nė thelb ėshtė politike.

Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė me seli nė Hagė ėshtė organi kryesor juridik i Kombeve tė Bashkuara.

Shtetet e Bashkuara ishin njė prej 6 vendeve qė votuan kundėr rezolutės. Pėrfaqėsuesja amerikane Rozmari DiKarlo tha se kėrkimi i opinionit tė gjykatės pėr kėtė ēėshtje do tė ishte "i panevojshėm dhe i dėmshėm", dhe ajo shtoi se Shtetet e Bashkuara kanė besim se njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga njė numėr gjithnjė e mė i madh vendesh ėshtė nė pėrputhje me ligjin ndėrkombėtar.
"Nga pikėpamja praktike, pavarėsia e Kosovės ėshtė e pakthyeshme. 48 vende e kanė njohur Kosovėn si njė shtet tė pavarur, pėrfshirė 22 nga 27 vendet e Bashkimit Evropian,"- tha zonja Di Karlo.
Por Afrika e Jugut, qė votoi pro rezolutės, tha se vetėm njohja nuk mjafton. Ambasadori Dumisani Kumalo:
"Ndėrsa ėshtė e vėrtetė qė 48 vende e kanė njohur Kosovėn, po ashtu ėshtė e rėndėsishme qė 144 vende tė tjera anėtare tė OKB-sė nuk kanė marrė ende njė vendim."
Britania abstenoi nga votimi dhe mė pas, ambasadori Xhon Sojers tha se ndėrsa qeveria e tij e mbėshtet gjykatėn ndėrkombėtare, ajo ėshtė skeptike pėrsa i takon qėllimit tė tė kėrkuarit tė njė vendimi, qė nuk ka fuqi ligjore, pėr kėtė ēėshtje.
"Pėr ne nuk ka kuptim kėrkesa e bėrė nga Serbia. Opinioni kėshillues nuk mund tė jetė nė vetvete pėrcaktues pėr statusin e Kosovės,"- tha ai.
Ministri i Jashtėm i Serbisė Vuk Jeremiē e paraqiti rezolutėn nė Asamble, duke thėnė se votimi kundėr saj do tė thoshte se asgjė nuk mund tė bėhet ndaj gjithė atyre qė kėrkojnė shkėputje dhe argumentojnė se rasti i tyre ėshtė i veēantė.
Javėn e kaluar, Ministri i Jashtėm i Kosovės Skėnder Hyseni u tha gazetarėve nė OKB, se miratimi i rezolutės, do tė dėmtonte marrėdhėniet nė tė ardhmen mes Kosovės dhe Serbisė dhe do tė ngadalėsonte procesin e njohjes sė vendit tė tij.
Analistėt thonė se vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė mbi kėtė ēėshtje do tė marrė nga njė deri nė dy vjet. Disa diplomatė shprehėn shqetėsim se njė vonesė e tillė nuk ėshtė nė interes tė stabilizimit tė Ballkanit tė jugut.

Dilaver
09-10-08, 19:35
Edhe njė tullė i shtohet pavarsisė sė Kosovės.

Mali i zi e ka njohur pavarsinė e Kosovės nė mbledhjen e sotme, edhe pse kishte kundėrshtime nga opozita.

Njoftimi zyrtar pritet shpejt sipas tė gjitha gjasave sonte, ose ...

Llapjani_HH
09-10-08, 19:44
Mali i Zi vendi i 49 qė njohu pavarėsinė e Kosovės

Qeveria e Malit tė Zi e ka njohur Kosovėn si shtet tė pavarur, njoftoi ministri i jashtėm, Milan Rochen. "Qeveria njėzėri ka vendosur ta njohė Republikėn e Kosovės", u tha ai reporterėve. Pas vendimit tė Podgoricės numri i vendeve qe kanė njohur Republikėn e Kosovės arrin nė 49. Sonte pritet qė edhe Maqedonia ta njohė zyrtarisht pavarėsinė e Kosovės.
Pak minuta pas njohjes, Ferhat Dinosha, duke pėrshkruar atmosferėn nė Mal tė Zi pas njohjes sė Kosovės, ka thėnė se gjithsesi shqiptarėt po festojnė, mirėpo ka theksuar se edhe ato forca tė cilat e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės po dėshmojnė se janė pėr forcimin e sigurisė nė rajon dhe se po punojnė nė drejtim tė integrimeve euroatlantike.

Pėrfaqėsuesit e opozitės malazeze,e cila ėshtė kryekėput proserbe, nuk kanė arritur ta bindin kryeministrin Gjukanoviq qė tė heqė dorė nga qėllimi qė Qeveria e tij ta nxjerrė vendimin pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės. Kėtė ua kanė pohuar gazetarėve pėrfaqėsuesit e opozitės, pas takimit me kreun e shtetit, diē pas orės 18:00, dhe mė pastaj ka vazhduar mbledhja e Qeverisė ku nė rendin e ditės ėshtė marrja e vendimit pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės.

Mė herėt lideri i Partisė Popullore Serbe, Andrija Mandic, i ka deklaruar Tanjug-ut se opozita kurrė nuk do ta pranojė njė vendim tė tillė dhe se do t’i nxjerrė njerėzit nė rrugė dhe do tė kėrkojė qė vendimi tė verifikohet nė referendum dhe se deri atėherė do t’i bojkotojė tė gjitha organet shtetėrore, njoftojnė mediat serbe.

s.b & RTK

Honesty^uk.
09-10-08, 23:06
Edhe Maqedonia njohu pavarėsinė e Kosovės

Po sot nė orėt e mbrėmjes edhe Kuvendi i Maqedonisė ka votuar rezolutėn pėr njohjen e Kosovės – shtet tė pavarur e sovran. 85 deputetė tė Kuvendit kanė votuar pro njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe vetėm njė votė ka qenė kundėr.

Fillimisht, me shumicė votash ėshtė hedhur poshtė propozimi i partive opozitare maqedonase qė tė ndėrpritet seanca dhe projekt-rezoluta tė futet pėr debat tė komisioneve parlamentare dhe mė pas tė arrijnė nė debatin parlamentar.
| s.b & RTK staff |
09 tetor 2008 - 21:55:46

Llapjani_HH
13-10-08, 18:28
Kosovarėt ndodhen nėn tri protektorate, Unmik, ICO si dhe EulexBerlin, 13 tetor

Fondacioni gjerman "Fridrih Ebert", ka botuar analizėn "Kosova pas pavarėsisė", nė tė cilėn autorėt e saj, Vedran Xhihiq dhe Helmut Kramer, analizojnė qėllimet e paarritura, shpresat e humbura dhe rolin e komunitetit ndėrkombėtar nė Kosovė. Ata mendojnė se komuniteti ndėrkombėtar ka arritur vetėm suksese tė pjesshme nė Kosovė dhe se gjendja e kosovarėve nuk ėshtė pėrmirėsuar vėrtet. "Kosovarėt kanė pritur shumė prej pavarėsisė. Tani ndryshimi i planifikuar i kontrollit ndėrkombėtar nga Unmik nė Eulex nuk ėshtė bėrė ose ka marrė formė kaotike. Aktualisht tani kosovarėt ndodhen me tre protektorate, Unmik, ICO si dhe Eulex. Tė gjitha zhvillimet qė pėrmban plani i Ahtitaaarit janė shtyrė", tha Kramer. Sipas tij, "pika tjetėr ėshtė se njėrezit nė Kosovė kanė kanė pritur me shumė durim pėrmirėsimin e situatės ekonomike, por ajo vazhdon tė jetė katastrofale". Ai kritikon BE sepse siē thotė problemi nuk ėshtė marrė nė dorė pėr tu zgjidhur, por dėrgohen nė Kosovė 2 mijė policė, miliona euro dhe kėrkush nuk merren me ēėshtjet ekonomike, infrastrukturėn dhe sektorėt e tjerė. Nė liberalizimin e vizave nuk ka ndryshuar asgje. Nė shumė vende ndihet pakėnaqėsia nė rritje e popullsisė, dhe komuniteti ndėrkombėtar rri me duart kryq para njė situate tė tillė, tha pėr DV njėri nga autorėt e analizės Helmut Kramer . Gjithahstu Kramer mendon se "komuniteti ndėrkombėtar, nė kėtė rast me shumė BE nuk e ka arritur qėllimin kryesor, atė tė sigurimit tė mos ndarjes sė Kosovės", duke shtuar se "njė zhvillim negativ ėshtė ndarja de facto e vendit nė veriu, dhe qendėr dhe jug".

QIK-u

Dilaver
13-10-08, 23:41
Nė kryeqytetin e Malit tė Zi Podgoricė ka pėrfunduar me pėrleshje protesta e sotme kundėr njohjes sė pavarsisė sė Kosovės. Protestat u organizuan nga partit proserbe (PPop.Serbe, P.Popullore, PDem.S dhe Lista Serbe).
Protesta ishte e dhunshme dhe si pasojė lendime kanė pėsuar 34 vetė prej tė cilėve 23 polic, ndėrsa 28 tė tjerė janė arrestuar.

uliksi31
14-10-08, 09:29
Proteste ne Mal te Zi,per ate qe e prenuan Kosoven te Pamvarur

http://www.b92.net/news/pics/2008/10/21623804648f3a5bbdba3e653119660_extreme.jpg

Protestet ne Mal te Zi u organizuan nga disa parti pro serbe,ne kryeqytetin e Malit te Zi (Podgorice),ishin te bashkuar protestantit,te cilet protestuan per ate qe Mali i Zi vendosi ta prenoj Kosoven te pamvarur.

http://www.b92.net/news/pics/2008/10/166323116748f3a5bc6b716999219483_extreme.jpg

Sic bejn te ditur mediat malazeze,ne proteste erdhi tek shum incidente,ku u lenduan shum njerz dhe polici.Kur protestuesit shkuen tek parlamenti i Malit te Zi,erlli deri tek konflikti ne mes te Policise dhe protestanteve.
Organizatoret e keti mitingu kerkuan qe Mali i Zi deri mbas neser me 15.10 deri ne ora 11:00 ta anuloj vendimin mbi prenimin e Kosoves.Dhe qe Parlamenti te formoj zgjedhjet ku populli do te votoj a do ta prenoj Kosoven apor jo.

http://www.blic.co.yu/_customfiles/Image/slike/2008/10_oktobar/13/politika/protestcg-x.jpg



Proteste ne Mal te Zi, (http://www.youtube.com/watch?v=6bBeH4nguaA)

Skyfter
14-10-08, 14:42
Proteste ne Mal te Zi,per ate qe e prenuan Kosoven te Pamvarur


http://www.b92.net/news/pics/2008/10/21623804648f3a5bbdba3e653119660_extreme.jpg

Protestet ne Mal te Zi u organizuan nga disa parti pro serbe,ne kryeqytetin e Malit te Zi (Podgorice),ishin te bashkuar protestantit,te cilet protestuan per ate qe Mali i Zi vendosi ta prenoj Kosoven te pamvarur.

http://www.b92.net/news/pics/2008/10/166323116748f3a5bc6b716999219483_extreme.jpg

Sic bejn te ditur mediat malazeze,ne proteste erdhi tek shum incidente,ku u lenduan shum njerz dhe polici.Kur protestuesit shkuen tek parlamenti i Malit te Zi,erlli deri tek konflikti ne mes te Policise dhe protestanteve.
Organizatoret e keti mitingu kerkuan qe Mali i Zi deri mbas neser me 15.10 deri ne ora 11:00 ta anuloj vendimin mbi prenimin e Kosoves.Dhe qe Parlamenti te formoj zgjedhjet ku populli do te votoj a do ta prenoj Kosoven apor jo.

http://www.blic.co.yu/_customfiles/Image/slike/2008/10_oktobar/13/politika/protestcg-x.jpg



Proteste ne Mal te Zi, (http://www.youtube.com/watch?v=6bBeH4nguaA)

Ka asi njerz qe kur te fundoset anija ankohen se i ka lag uji!

Llapjani_HH
14-10-08, 19:52
Gruevski nė Hagė pėr tė takuar Johan Tarēullovskin

Dėrguar mė: 14/10/2008 - 09:43

SHKUP- Kryeministri i Maqedonisė, Nikolla Gruevski do tė udhėtojė sot drejt Hagės pėr tė vizituar Johan Tarēullovskin, ish-oficerin e dėnuar maqedonas pėr krime lufte ndaj shqiptarėve.
Ish-oficeri i lartė i policisė, Tarēullovski u dėnua me 12 vjet heqje lirie, pėr vrasjen e civilėve shqiptarė nė fshatin Luboten, nė mars tė vitit 2001 gjatė konfliktit tė armatosur nė Maqedoni. Nė kėtė cėshtje u gjykua edhe ish-ministrin e brendshėm, Lube Boshkovski, por mė pas Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės e shpalli tė pafajshėm. Qeveria e Maqedonisė ka marrė nėn pėrkujdesje Tarēullovskin, mbrojtjen e tij dhe familjen.
Ish-Ministri i Brendshėm maqedonas Lube Boshkovski dje paralajmėroi sėrish kandidaturėn e tij pėr president tė vendit nė zgjedhjet e ardhshme. Nė njė intervistė Boshkovski tha se shpresonte qė tė pėrfitonte edhe votat e shqiptarėve, edhe pse sic dihet ai ka qenė njė nga tė akuzuarit kryesor pėr krime lufte ndaj civilėve shqiptarė gjatė konfliktit tė vitit 2001 nė Luboten tė Shkupit. Gjithsesi Haga e shpalli tė pafajshėm Boshkovskin.

(s.g/Ina/BalkanWeb)

Llapjani_HH
14-10-08, 19:54
Emiratet e Bashkuara Arabe e njohėn Kosovėn

Emiratet e Bashkuara Arabe e njohėn sot pavarėsinė e Kosovės, duke u bėrė kėshtu shteti i parė arab qė e njeh Kosovėn.

"Emiratet e Bashkuara Arabe shpallin se e njohin Kosovėn si shtet tė pavarur", ka njoftuar WAM- agjencia zyrtare e lajmeve nė EBA.

"Kjo lėvizje ėshtė nė njė linjė me pėrkrahjen pėr tė drejtėn legjitime tė popullit pėr vetėvendosje", citon WAM, agjencia franceze e lajmeve(AFP).

Pesėdhjetė shtete, pėrfshirė shumicėn e vendeve tė BE-sė dhe tė SHBA-sė e kanė njohur deri mė tani Kosovėn, e cila shpalli pavarėsinė mė 17 shkurt.

Emiratet e Bashkuara Arabe, janė aleat i SHBA-sė dhe kanė njė kontigjent nė forcėn ndėrkombėtare tė NATO-s tė vendosur nė Kosovė, qė nga viti 1999.

Me kėtė njohje numri i shteteve qė pranojnė pavarėsinė rritet nė 51.

Emiratet e Bashkuara Arabe bėhen vendi i tretė qė e njeh Kosovėn pas Malit tė Zi dhe Maqedonisė, qė kur Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė votoi pro nismės serbe pėr ta dėrguar ēėshtjen e Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Kjo Gjykatė tha tė premten se ka marrė kėrkesėn nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė qė tė pronocohet mbi legjitimitetin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės nga Serbia. /rel/

Mesazhi.com E martė, 14 Tetor 2008 18:23

Llapjani_HH
15-10-08, 19:19
BE e bllokuar, thashethemet pėr ndarjen e Kosovės qarkullojnė

Shkruan: Sabinė Freizer

Pėrderisa misioni i Bashkimit Evropian vazhdon tė jetė i bllokuar dhe thashethemet pėr ndarjen qarkullojnė, nuk ėshtė koha pėr komunitetin ndėrkombėtar qė ta injorojė Kosovėn. Qė prej shpalljes sė pavarėsisė mė 17 shkurt, Kosova ka qenė nė masė tė madhe paqėsore dhe stabile, por bota e jashtme nuk ka ofruar mbėshtetje adekuate pėr tė garantuar paqen dhe pėr tė siguruar shmangien e ēdo pėrpjekjeje qė synon ndarjen e vendit. Ndarjet midis Qeverisė sė Kosovės dhe rajonet e kontrolluara nga serbėt, janė thelluar edhe mė shumė dhe prospektet pėr njė shtet unitar janė duke u zbehur. Serbėt e Kosovės kanė braktisur institucionet, pėrfshirė kėtu policinė, gjyqėsinė dhe doganat, aty ku deri vonė kanė punuar bashkėrisht me shqiptarėt e Kosovės. Misioni i Kombeve tė Bashkuara, ndėrkaq, tani ėshtė hija e asaj qė ka qenė dikur, duke e pasur tė humbur tashmė legjitimitetin tek shqiptarėt e Kosovės dhe duke qenė i zhveshur nga funksionet ekzekutive qė ka pasur para pavarėsisė. Sektori i sigurisė, institucionet e sundimit tė ligjit dhe shėrbimet doganore janė tė brishta dhe kanė nevojė pėr monitorim, ndėrtim kapacitetesh dhe mbėshtetje pėr tė cilėn ėshtė ngarkuar misioni evropian EULEX. Por, serbėt e Kosovės pėrgjithėsisht refuzojnė tė bashkėpunojnė me kėtė mision, zbarkimi i tė cilit gjithashtu ėshtė dėmtuar nga mosmarrėveshjet me Kombet e Bashkuara pėr dorėzimin e pėrgjegjėsive. Prishtina deri mė tash e ka pranuar kėtė pezullim, por akoma shpreson qė Bashkimi Evropian tė ndihmojė nė rimarrjen e kontrollit tek rajonet e banuara me serbė, veēanėrisht nė veri tė lumit Ibėr. Kosova ėshtė dhe do tė jetė njė test i rėndė pėr politikėn e Bashkimit Evropian mbi sigurinė dhe mbrojtjen. Vullneti politik, i ndėrtuar para vendimit tė pėrbashkėt tė muajit shkurt pėr zbarkimin e EULEX it, ėshtė nė shpėrbėrje e sipėr dhe mungesa e vendosmėrisė sė bllokut evropian mund tė dėshmohet si e rrezikshme pėr tė ardhmen e Kosovės si njė shtet i tėrėsishėm. Bashkimi Evropian nuk guxon ta humbasė kėtė shans pėr tė treguar se mund tė jetė efektiv nė Ballkanin Perėndimor. Pėr tė ecur pėrpara, blloku duhet tė punojė me Beogradin njėkohėsisht dhe tė mbajė Kosovėn nė agjendė, kur bėhet fjalė pėr hapat e ardhshėm drejt anėtarėsimit tė Serbisė nė familjen evropiane. Bashkimi Evropian duhet tė pėrfshihet nė bisedimet midis Kombeve tė Bashkuara dhe Beogradit nė gjashtė fushat e bashkėpunimit, sa mė shpejt qė tė jetė e mundshme, dhe njėkohėsisht duhet tė jetė funksional nė gjithė Kosovėn, deri nė fund tė vitit. Tani, mė shumė se kurdo mė parė, Bashkimi Evropian duhet tė jetė unik nė zbatimin e njė politike tė qėndrueshme pėr marrėdhėnie me jashtė dhe ēėshtje sigurie nė Ballkan. (Autorja ėshtė drehtoreshė pėr Evropė e Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave. Marrė nga "Transition Online")

QIK-u

Llapjani_HH
15-10-08, 19:20
Ndarja e Kosovės

Shkruan: Shkėlzen Gashi

Pothuajse nė fund tė viteve 80-ta tė shekullit tė kaluar, Serbia fillon realizimin e projektit “Serbia e Madhe”. Fillimisht realizon pjesėn e parė tė projektit, duke suprimuar autonominė e Kosovės dhe Vojvodinės. Nė pėrpjekjet e saj pėr ta realizuar pjesėn e dytė tė projektit, Serbia pėrkrah grupet e rebeluara serbe kundėr Qeverisė sė Kroacisė. Kuvendi i Kroacisė, duke e parė se Serbia synon ndarjen e pothuajse 1/3 sė territorit tė saj, mė 25 qershor 1991, e shpallė Kroacinė shtet tė pavarur dhe sovran. Kroacia, e vetėdijshme se Serbia do ta sulmojė pas shpalljes sė pavarėsisė, paraprakisht kėrkon nga ShBA-tė ndihmė pėr tė pėrmirėsuar armatimin e policisė, por ShBA refuzon njė gjė tė tillė pėr shkak tė frikės se Kroacia mė pas mund t’i shtypė serbėt lokalė. Tė mos harrojmė, nė fillim ShBA ishte kategorikisht kundėr ndarjes sė Jugosllavisė. Serbia, pėrmes APJ-sė, armatos serbėt lokalė pėr tė parandaluar pavarėsinė e Kroacisė. Serbėt shpallin mini republikėn e tyre nė Kroaci. Kroacia importon nga Hungaria armatim tė sofistikuar. Pėrfaqėsuesi i Kroacisė nė RSFJ, Stipe Mesic', deklaron publikisht se Kroacia ose duhej tė blente kėtė armatim, ose, nė vend tė armatimit, tė blente stilolapsė dhe me ta tė shkruante “Ju lutem, mos na sulmoni”. Pėr mė shumė, Mesic' e paralajmėron Serbinė se sė shpejti nė Knin do tė valojė flamuri kroat. Nė fillim tė gushtit tė vitit 1995, Kroacia vendos kontroll nė tėrė territorin e vet. Pra, Serbia pas dėshtimit nė Slloveni dhe Maqedoni, dėshton edhe nė Kroaci. Njė dekadė mė vonė dėshton edhe nė Malin e Zi. Por, nuk mund tė thuhet se Serbia ka dėshtuar nė Bosnjė e Hercegovinė (pėr shkak tė Marrėveshjes sė Dejtonit) dhe nė Kosovė (pėr shkak tė Planit tė Martti Ahtisaarit). Presidenti i Serbisė, Boris Tadic', nė fillim tė muajit tetor deklaroi se nė qoftė se shterren tė gjitha opcionet pėr zgjidhjen e problemit tė Kosovės, atėherė, Serbia do ta shqyrtojė opcionin e ndarjes sė Kosovės. Serbia momentalisht ėshtė e interesuar tė realizojė planin A, i cili parasheh ruajtjen e Kosovės nėn sovranitetin formal tė Serbisė. Nėse dėshton plani A, atėherė, vjen nė shprehje plani B, i cili nėnkupton ndarjen e Kosovės. Se ēfarė do tė ndodhė, varet edhe nga vendimi qė do tė marrė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė (GjND). Nėse mendimi kėshillues i GjND-sė ėshtė pozitiv pėr Serbinė, atėherė, Serbia nuk do tė lėshojė pe nga plani A. Por, sipas tė gjitha gjasave, GjND-ja do tė deklarojė se nuk ėshtė nėn juridiksionin e saj tė japė mendim pėr shpalljen e njėanshme tė pavarėsisė sė Kosovės ose do tė japė mendim ambivalent. Nė qoftė se mendimi i GjND-sė nuk ėshtė krejt qartė nė anėn e Serbisė, atėherė, sipas tė gjitha gjasave, Serbia do tė pėrcaktohet pėr planin e dytė: ndarjen e Kosovės. Duhet thėnė edhe se Serbia, pėrveē Kosovės, do tė synojė ta ndajė edhe Bosnjė e Hercegovinėn. Meqė u pėrmend GjND-ja, nuk ėshtė mirė tė mos e pėrmendim margaritarin qė na e ofroi njė “konsulent i pavarur dhe kontribues” i njė gazete proqeveritare. Sipas tij, Serbia ka lėshuar pe nė favor tė Kosovės sepse nė fillim ka kėrkuar opinionin kėshillues tė GjND-sė se a ėshtė shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės nė pėrputhje me Rezolutėn 1244, ndėrsa tani po kėrkon tė di nga GjND-ja se a ėshtė shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės nė pėrputhje me tė drejtėn ndėrkombėtare. Nė tė vėrtetė, Serbia nuk ka lėshuar pe, ashtu siē po pretendon ‘konsulenti i pavarur’, por vetėm ka korigjuar kėrkesėn e saj sepse sikur Serbia tė pyeste GjND-nė se ‘a ėshtė shpallja e njėanshme e pavarėsisė sė Kosovės nė pėrputhje me Rezolutėn 1244’, atėherė, GjND-ja shumė lehtė do tė mund tė pėrgjigjej pozitivisht, meqė edhe teksti i shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės e merr pėr bazė Rezolutėn 1244. Sidoqoftė, deri nė marrjen e vendimit tė GjND-sė, Qeveria e Kosovės do ta kompletojė implementimin e Planit tė Martti Ahtisaarit pėr sa i pėrket krijimit tė komunave tė reja serbe dhe tė krijimit tė partneritetit tė komunave serbe nė Kosovė. Kėshtu, Qeveria e Kosovės do t’ia bėjė Serbisė edhe mė tė favorshme gjendjen terren pėr ta ndarė Kosovėn. Shembulli mė i mirė se trupat ndėrkombėtare nė Kosovė nuk do ta pengojnė ndarjen e Kosovės, ėshtė ndarja e Bosnjė Hercegovinės pėrkatėsisht krijimi i entitetit kriminal tė quajtur Republika Srpska. Po ashtu, shembull ilustrativ ėshtė edhe deportimi nė prani tė trupave ndėrkombėtare i 11 mijė e 364 shqiptarėve nga veriu i Mitrovicės nė natėn mes 3 dhe 4 shkurtit tė vitit 2000. Siē duket, Kryeministri i Kosovės ėshtė i vendosur qė t’i pajis pjesėtarėt e TMK-sė me stilolapsė dhe t’i urdhėroj tė shkruajnė “Ju lutem, mos e ndani Kosovėn”.

QIK-u

uliksi31
15-10-08, 21:42
Ka asi njerz qe kur te fundoset anija ankohen se i ka lag uji!

Jo keta jane si "magari", kur e ka honger ujku ka then; ishalla jame enderr.:biggrin:


Gjukanoviq kundėr opozitės: Njohja e pavarsisė sė Kosovės ishte njė veprim serioz

postuar: 15.10.2008

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fd/MiloDjukanovic-USDOD991104-D-9880W-055-cropped.jpg/300px-MiloDjukanovic-USDOD991104-D-9880W-055-cropped.jpg

Kryrministri malazez, Milo Gjukanoviq deklaroi se njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga Mali i Zi ishte rezultati i njė politike serioze shtetėrore dhe shtoi se qeveria nuk ishte nxituar pėrsa i pėrket kėtij vendimi.
"E dinim qė ky do tė ishte reagimi i Serbisė, por mendoj se nuk duhet tė ndikohemi nga reagimet e askujt jashtė territorit tė Malit tė Zi nė marrjen e vendimeve shtetėrore, por nga mbrojtja e interesave tona strategjike kombėtare", deklaroi Gjukanoviē nė njė intervistė pėr televizionin serb B92.
Gjukanoviq deklaroi se qeveria malazeze nuk e kishte njohur pavarėsinė e Kosovės mė parė sepse e kishte konsideruar si njė ēėshtje shumė ndjeshme pėr Malin e Zi, qė po pėrpiqej tė mbante marrėdhėnie tė mira fqinjėsie me Serbinė, Shqipėrinė dhe Kosovėn.

''Ēėshtja e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės u shqyrtua me shumė kujdes deri nė momentet kur ishte e qartė se ēdo vonesė do tė nėnkuptonte verbėri politike dhe mospėrballje me realitetin politik'', shtoi Gjukanoviq. /lajme.net/

Llapjani_HH
18-10-08, 19:51
Qeveria dhe opozita kundėr propozimit tė Hardinajt

Si Thaēi edhe AKR-ja dhe LDD-ja nuk mbėshtesin Haradinajn pėr ndarje tė parave pėr serbėt e Kosovės.

"Qesharake dhe e pamenduar mirė", ėshtė vlerėsuar ideja e liderit tė AAK-sė, Ramush Haradinaj i cili i ka rekomanduar Qeverisė sė Kosovės, tė bėjė ndarje parash secilės familje serbe qė ta kapėrcejė dimrin. Kryeministri Thaēi, thotė se Haradinaj ka propozuar qė tė ndajė nga 5 mijė euro pėr secilin serbė pėr kėtė dimėr. Ndėrsa zyrtarė tė AAK-sė thonė se bėhet fjalė pėr nga 2 mijė euro pėr familje. Megjithkėtė shefi i qeverisė, thotė se ideja e Haradinajt nuk mund tė realizohet. Nė krah tė kryeministrit Thaēi janė rreshtuar edhe dy partitė opozitare: AKR-ja dhe LDD-ja. Edhe pse konsiderojnė se qeveria nuk ka njė plan pėr ta zgjidhur problemin e veriut, njė integrim serbėsh, duke e blerė me para vullnetin e tyre, siē propozon Ramush Haradinaj, sipas tyre i konribuon mė shumė ndarjes. Pėr sebėt e Kosovės, tė cilėt nuk njohin pavarėsisnė, e as institucionet e vendit ku jetojnė, nuk kryejn asnjė obligim ndaj shtetit. Lideri i AAK-sė, Ramush Haradinaj, pak kohė me parė kishte propozuar se duhet t'u jepeshin para nė dorė nga 2 mijė euro si pėrpjekje pėr integrim nė shoqėrinė kosovare. /kohavision/

18 Tetor 2008 Mesazhi.com

Jana
21-10-08, 11:28
EULEX-i mund tė vendoset vetėm si neutral ndaj statusit tė Kosovės


EULEX-i mund tė vendoset nė Kosovė vetėm duke iu pėrmbajtur neutralitetit tė statusit tė Kosovės, ose ky ėshtė njė imorativ nėse synohet qė EULEX tė nisė sė funksionuari nė Kosovė.
Kėshtu me anė tė njė letre sekretari i pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon iu ka drejtuar pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian, Javier Solana, shkruan nė numrin e sotėm gazeta "Zėri", e cila pohon se posedon njė kopje tė kėsaj letre.

Ban i pėrkujton Solanės pikat kryesore tė procesit tė rikonfigurimit tė UNMIK-ut.

Ndėrkohė UNMIK-u ka nėnshkruar njė marrėveshje teknike pėr shitjen e veturave dhe aseteve, ndėrsa ndėrtesa kryesore e UNMIK-ut i ėshtė dhėnė EULEX-it pėr pėrdorim.

Jana
21-10-08, 11:29
Qeveria gjermane: OK, planit prej 500.000 euro por me kushte


Kabineti gjerman i ka dhėnė dritėn jeshile 500 miliardė eurove ndihme pėr sektorin financiar, por duke vendosur njėkohėsisht kushte mjaft tė rrepta. Urdhėresa ligjore e qeverisė e cila u pėrcaktua dje pėrmban limite pėr pagat e menaxherėve bankarė dhe pėr shpėrblimet.
Qeveria gjermane me paketėn e shpėtimit pėr sektorin financiar do tė marrė pėrsipėr sė pari vetėm bankat e landeve.

Banka e landit tė Bavarisė, Bayern LB, do tė marrė sot si bankė e parė shumėn pėrkatėse nga paketa si mbėshtetje.

Ndihmat me kapital duhet tė pėrkufizohen me dhjetė miliardė ndėrkaq blerja e instrumenteve tė rrezikshėm financiarė nė pesė miliardė pėr ēdo institut bankar. Po ashtu pėr ēdo pagesė do tė ketė taksa.

Jana
21-10-08, 11:29
Topi shtyn vizitėn pėr nė Mal tė Zi

http://www.telegrafi.com/fo/rajon/f.1021011056200_m.jpg


Presidenti i Shqipėrisė, Bamir Topi ka shtyrė njė vizitė dy ditore tė planifikuar pėr ta nisur tė martėn nė Malin e Zi. BBC konfirmoi lajmin edhe nga burime tė presidencės shqiptare.
Ende nuk janė dhėnė arsye pėr shtyrjen e kėsaj vizite, por mendohet se ato kanė lidhje me tensionet e ditėve tė fundit nė Malin e Zi tė shkaktuara nga opozita proserbe, e cila kundėrshton njohjen nga Podgorica tė pavarėsisė sė Kosovės.

Gjithnjė sipas kėtyre burimeve, vizita e presidentit Bamir Topi e planifikuar pėr tė nisur tė martėn ėshtė shtyrė pėr njė datė tjetėr.

Jana
21-10-08, 11:34
Krasniqi dėnohet me 6 vite e gjysmė burg


Ish-komandant i UĒK-sė nė Maqedoni, Agim Krasniqi, u dėnua tė hėnėn me 6 vjet e gjysmė burg, pėr prishjen e procesit zgjedhor dhe posedim tė armėve nė ditėn e zgjedhjeve mė 1 qershor.
Nė arsyetimin e Gjykatės thuhet se ai dhe grupi i tij kanė rrezikuar sigurinė e pėrgjithshme tė qytetarėve dhe shoqėrisė, dhe negativisht kanė ndikuar nė vlerėsimin e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr rrjedhėn e zgjedhjeve.

Grupi prej gjashtė vetave qė shoqėruan Krasniqin nė ditėn e zgjedhjeve u dėnuan me nga 6 vjet burg, ndėrsa dy tė tjerė me nga 5 vjet e gjysmė burg.

Tė gjithė do tė ngelen nė paraburgim deri nė hyrjen nė fuqi tė vendimit tė Gjykatės.

Llapjani_HH
23-10-08, 19:58
Prishtina kundėr idesė sė Ki Moon pėr vendosjen e EULEX nė Kosovė
» Dėrguar mė: 23/10/2008 - 11:20


• Prishtina zyrtare reagon kundėr kėrkesės sė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki Muun mbi funksionimin e misionit tė EULEX nė Kosovė. Ban Ki Muun thotė qė EULEX tė vendoset nė Kosovė vetėm duke iu pėrmbajtur neutralitetit tė statusit tė Kosovės.


PRISHTINE- Prishtina zyrtare reagon kundėr kėrkesės sė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė Ban Ki Muun mbi funksionimin e misionit tė EULEX nė Kosovė.

Nėpėrmjet njė letre, qė Ban Ki Mun i dėrgoi dje shefit tė diplomacisė evropiane Havier Solana, kėrkoi qė misioni EULEX tė jetė neutral nė lidhje mė statusin e Kosovės. Nė letrėn qė Ban Ki Moon i ka dėrguar zotit Solana, thuhet se EULEX-i mund tė vendoset nė Kosovė vetėm duke iu pėrmbajtur neutralitetit tė statusit tė Kosovės.

Pikėrisht pėr kėtė cėshtje reagon politika dhe analistėt kosovarė. Udhėheqėsit politikė kosovarė, thonė se misioni EULEX duhet tė funksionjė nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės. Analistėt nga ana e tyre, thonė se kėrkesa e Ban ki Mun, tregon qartė dallimet konceptuale, qė kanė OKB-ja dhe BE-ja nė lidhje me statusin e Kosovės.

Neutraliteti i EULEX-it thotė Ban ki Mun, shihet si imperativ, nėse synohet qė EULEX-i tė jetė funksional nė Kosovė. Por udhėheqėsit politik kosovar dhe analistėt thonė se misioni i ri i BE-sė duhet tė funksionojė nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės dhe jo tė ketė njė status neutral pėr faktin qė pėr kėtė nuk ka mandat. Udhėheqėsit politikė rikujtojnė se kuvendi i Kosovės edhe nė deklaratėn e pavarėsisė mirėpret misionin evropian, i cili ka pėr detyrė vetėm mbikqyrjen e zbatimit tė pakos sė Marti Ahtisarit, e cila Kosovėn e pėrcakton shtet tė pavarur. "Ne do ta zbatojmė pakon e Ahtisaarit. EULEX-i ėshtė njė strukturė e pėrbėrė nga vendet e BE-sė dhe prezencės sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, sepse kjo ka qenė ide dhe kėrkesė edhe e jona dhe mendojmė se e gjithė veprimtaria e kėtij misioni duhet tė pėrputhet me pakon e Ahtisaarit. Mandat tjetėr nuk ka", thotė presidenti Sejdiu pėr seksionin shqip tė radios gjermane Dėelle.
Ndėrkohė analisti i pavarur Driton Lajqi thotė kėrkesa e Kombeve tė Bashkuara qė EULEX tė jetė neutral nė lidhje mė statusin e Kosovės tregon qartė dallimet konceptuale, qe kanė kombet e Bashkuara dhe Bashkimi Evropian nė lidhje me statusin e Kosovės. "Unė kėtė e shoh edhe si njė mungesė tė gatishmėrisė sė Kombeve tė Bashkuara qė ta pranojnė realitetin e ri tė krijuar nė Kosovė dhe nė anėn tjetėr mungėse tė gatishmėrisė pėr t“u pėrballur me strukturat paralele serbe nė Kosovė dhe qeverinė e Beogradit", thotė Driton Lajqi.

Administrata e Kombeve tė Bashkuara po pėrpiqet tė gjejė forma pėr shtrirjen e misionit EULEX nė tė gjitha rajonet e Kosovės, por e ka tė vėshtirė, sepse nė vendbanimet serbe misioni EULEX nuk pranohet. Udhėheqėsit politikė kosovarė vazhdimisht pėrsėrisin se misioni EULEX nuk duhet tė jetė zėvėndėsues i UNMIK-ut, por duhet tė ndihmojė institucionet e Kosovės ne vendosjen e rendit dhe ligjit nė tė gjitha rajonet e Kosovės pėrfshirė edhe vendbanimet serbe. Ata thonė se pėrzierja e pushteteve nė Kosovė e bėnė vendin jofunksional.

(s.g/BalkanWeb)

Llapjani_HH
23-10-08, 20:00
“Ritmi i reformave” shkak pėr dorėheqjen e “reformatorit” tė LDK-sė, Blerim Kuēi

Blerim Kuēi, udhėheqės ekzekutiv i Lidhjes Demokratike tė Kosovės ka ofruar dorėheqje 24 orė pas kėrkesės qė Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu ka kėrkuar njė gjė tė tillė. Sipas Kuēit, kėrkesa pėr dorėheqje ėshtė bėrė pėr shkak tė reformave nė parti, e jo ngadalėsimit apo stopimit tė tyre. Ndėrkohė asnjė zyrtar nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės nuk ka bėrė tė ditur se kur do tė mblidhet Kryesia pėr tė shqyrtuar dorėheqjen e Kuēit.

Letrėn me tė cilėn ka ofruar dorėheqjen Kuēi thuhet t’ia ketė dorėzuar nėnkryetarit tė LDK-sė, Fadil Ferati, ndėrkohė qė ka qenė vetė Kuēi i cili konfirmoi ofrimin e dorėheqjes sė tij, tė mėrkurėn.

Kuēi ka thėnė se arsyeja e kėrkesės sė presidentit Sejdiu, i cili mban tė “ngrirė” postin e Kryetarit tė LDK-sė, ka qenė dinamika e reformave brenda partisė. Ēudia qėndron se, sipas Kuēit, kėrkesa pėr dorėheqje ėshtė bėrė pėr shkak tė reformave nė parti e jo ngadalėsimit apo stopimit tė tyre. Kėrkesa i ėshtė dorėzuar Kryesisė sė partisė dhe asaj tani i mbetet ta procedojė atė mė tej.

Presidenti Fatmir Sejdiu i cili e ka ngrirė postin e kryetarit tė LDK-sė, nuk ka dashur qė tė flas rreth kėrkesės sė tij pėr dorėheqjen e shefit ekzekutiv tė partisė, Blerim Kuēi. Ndonėse vetė ka kėrkuar dorėheqjen e Blerim Kuqit, presidenti Sejdiu ka vazhduar edhe sot qė tė mos jap sqarime pse e ka bėrė njė gjė tė tillė.

Nė pyetjen pse e ka kėrkuar dorėheqjen e Blerim Kuēit, Sejdiu ėshtė pėrgjigjur : “Ju faleminderit, ju pėrshėndes, skam nevojė tė komentoj kurrfarė komentesh tjera, tė lutem dhe ju faleminderit shumė“

Nga ana tjetėr, nėnkryetari i LDK-sė, Eqrem Kryeziu, mendon se arsyeja pse presidenti Sejdiu ka kėrkuar qė shefi i ekzekutivit tė LDK-sė tė japė dorėheqje, mund tė ketė qenė dinamika e shpejtė e punės sė Kuēit, gjė qė, sipas tij, ka qenė pothuaj e pamundur pėr pjesėn tjetėr tė partisė qė ta pėrcjellė atė ritėm.

“Ėshtė problemi qė objektivisht zoti Kuēi ka njė ritėm shumė tė shpejtė tė kėrkesave, sesa qė njė mekanizėm shumė i madh mund ta pėrcjellė. Nė atė shpejtėsi, nė atė energji shpeshherė bėhen do hapa qė janė te pėrshpejtuar. Unė mendoj se kėrkesat e tij pėr pėrshpejtime, nė fakt tė linin nė njė farė forme pa frymė nė faza tė caktuara", tha Kryeziu.

Megjithatė, Kryeziu pohon se pavarėsisht zhvillimeve tė fundit dhe disa pakėnaqėsive brenda partisė, reformat nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės do tė vazhdojnė.

Ndėrkohė askush nga zyrtarėt e lartė nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės nuk ka bėrė tė ditur se kur do tė mblidhet Kryesia pėr tė shqyrtuar dorėheqjen e Kuēit.

| s.b & RTK staff |

Llapjani_HH
24-10-08, 18:50
Serbėt me peticion kundėr EULEX-it

Mitrovicė, 24 tetor - Dje serbėt nė veri tė Mitrovicės, ndėrsa sot edhe nė Kosovėn qendrore kanė filluar nėnshkrimin e njė peticioni, me tė cilin kundėrshtojnė vendosjen e misionit evropian nė Kosovė, EULEX. Nėnshkrimi i kėtij peticioni ėshtė iniciuar me moton "Stop EULEX it". Kryetari i tė ashtuquajturit "Kuvend i Komunave Serbe nė Kosovė," Radovan Niciq, ka deklaruar se "misioni EULEX ka shumė mangėsi, por mė e madhja ėshtė se synon tė zbatojė planin e Marti Ahtisarit" si dhe "instrumentalizimin e njė shteti, njė krijesė kriminale nė hapėsirėn e Kosovės". Serbėt e Kosovės e konsiderojnė tė jashtėligjshėm kėtė mision sepse sipas tyre, nuk ka marrė miratimin e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB sė dhe Serbisė.

QIK

Llapjani_HH
24-10-08, 18:52
Kėshilli i Sigurimit mė 7 nėntor miraton ardhjen e EULEX-it nė Kosovė ?

Kėshilli i Sigurimit sipas tė gjitha gjasave mė 7 nėntor do tė miratojė ardhjen e EULEX-it nė Kosovė. "Me vendimin e Kėshillit tė Sigurimit tė KB do tė pėrmbushen tė tria kushtet pėr ardhjen e EULEX-it, nė tė cilat ka insistuar presidenti i Serbisė Boris Tadiq", kanė thėnė burime diplomatike pėr gazetėn "Veēernje novosti" tė Beogradit.

Tadiq ka thėnė se EULEX ėshtė i pranueshėm pėr Serbinė me tri kushte: qė misioni i BE tė miratohet nga Kėshilli i Sigurimit tė KB, tė jetė neutral sa i pėrket statusit tė Kosovės dhe qė tė mos zbatohet plani i Ahtisarit. Sipas gazetės burimet diplomatike nuk kanė saktėsuar se nė cilėn formė KS i OKB-sė do tė pėrmbushė kushtet e Tadiqit - a do tė jetė kjo njė rezolutė e re apo komunikatė, por kanė theksuar se kėrkesat e kreut tė shtetit tė Serbisė do tė respektohen.

RTK

Llapjani_HH
27-10-08, 17:24
Prishtina nuk do tė qeverisė me veriun e Kosovės, as Beogradi me Prishtinėn

Beograd, 27 tetor

Ish-ministri i jashtėm jugosllav Goran Svilanoviq, duke komentuar deklaratėn e djeshme tė ish-kryeministrit Agim Ēeku, tha se askush nuk guxon tė nėnēmojė gatishmėrinė e Serbisė. "Nėse dikush beson se Prishtina do tė qeverisė me veriun e Kosovės, mendoj qė gabon shumė, sikur qė gabon ēdokush nė Beograd qė beson se Beogradi do tė qeverisė me Prishtinėn. Kėto gjėra nuk do tė ndodhin", ka thėnė Svilanoviq, i cili ka shtuar se qeveria e Serbisė dhe ajo e Kosovės duhet tė pėrgatiten pėr dialog, i cili do tė zhvillohej pėr ēėshtjet jetėsore tė qytetarėve. Ish-kryeministri i Kosovės dhe aktualisht kryetar i PSDK, Agim Ēeku ka propozuar qė qeveria e Kosovės veriun e vendit ta shpallė zonė tė interesit tė veēantė si mėnyrė pėr ta rritur pėrqendrimin institucional nė kėtė pjesė tė vendit tė kontrolluar nga Beogradi. Ēeku nuk ka pėrjashtuar madje as mundėsinė e pėrdorimit tė forcės pėr ta vėnė veriun e Kosovės nėn autoritet tė institucioneve tė Prishtinės.

QIK-u

Llapjani_HH
27-10-08, 17:26
Manter: EULEX ėshtė mision legal dhe nėn ombrellėn e Rezolutės 1244

Ambasadori i SHBA-ve nė Beograd, Kameron Manter ka vlerėsuar, nė intervistėn pėr "Veēernje novosti" tė Beogradit, se udhėheqja e Serbisė ka mirėkuptim pėr rolin e Misionit tė BE nė Kosovė dhe ka shfaqur bindjen se "nė njė moment, nė tė ardhmen, do tė ketė mėnyrė qė nė KS tė vihet nė dijeni se kjo ėshtė nė harmoni me Rezolutėn 1244". Ai ka shtuar se Sekretari i Pėrgjithshėm i KB po e drejton kėtė proces sipas mėnyrės pėr tė cilėn beson se do tė sjellė sistemimin paqėsor tė Misionit EULEX nė Kosovė.

Duke folur pėr pjesėmarrjen e 80 policėve dhe tetė gjyqtarėve e prokurorėve amerikanė nė EULEX, ambasadori ka sqaruar se ky ėshtė "grup teknik i cili kujdeset qė Kosova tė jetė stabile, qė tė respektohen tė drejtat e tė gjithė qytetarėve nė Kosovė, qofshin ata shqiptarė apo serbė".

Manter ka thėnė se nuk sheh kundėrthėnie nė deklaratat se EULEX do tė jetė nė harmoni me Rezolutėn 1244 ku konfirmohet sovraniteti i Serbisė, nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr me fjalėt e Ndihmėssekretarit amerikan tė Shtetit, Daniel Frid, i cili pėr sistemimin e EULEX-it ka folur si mbi elementin pėr pavarėsinė e mbikėqyrur tė Kosovės".

Sipas ambasadorit amerikan, s'ka dilemė se EULEX ėshtė Mision legal dhe nėn ombrellėn e Rezolutės 1244, ndėrsa SHBA besojnė se instruksionet qė i ka shkruar Sekretari i Pėrgjithshėm i KB mbi rikonfigurimin e Misionit tė organizatės botėrore nė Kosovė (UNMIK), si dhe rregullat pėr Misionin evropian (EULEX), janė hapa tė rėndėsishėm drejtė asaj qė ai mision tė jetė efikas nė terren dhe tė jetė i pranueshėm nga njerėzit qė jetojnė nė Kosovė.

"Besoj se ėshtė nė interesin e Serbisė, Kosovės, Evropės fhr SHBA-vr qė tė shtohet sundim i ligjit nė Kosovė dhe njerėzit qė jetojnė atje nga kjo tė kenė dobi. Besoj se do tė shohin se detyra e misionit, kur ėshtė fjala pėr policinė, gjykatėsit, kėshilltarėt ėshtė qė tė sigurojnė jetė mė tė mirė pėr ata qė jetojnė nė Kosovė, si dhe pėr njė tė ardhme tė qetė./f. musliu/

RTK

Llapjani_HH
27-10-08, 17:31
Bajram Rexhepi kundėrshton propozimin e ndėrmjetėsit tė OKB-sė, nė bisedimet Prishtinė-Beograd

Kryetari i Mitrovicės, Bajram Rexhepi, e ka kundėrshtuar propozimin e tė dėrguarit tė OKB-sė nė bisedimet Prishtinė-Beograd, i cili sipas njoftimeve tė para parasheh vija ndarėse administrative nė Kosovė. Nė njė intervistė pėr Radion, Blue Sky, Rexhepi tha se propozimi bie ndesh me pakon e Ahtisarit dhe si i tillė nuk mund tė pranohet e as tė zbatohet nė Kosovė.

B.Sky: Si e shihni propozimin mė tė ri tė ndėrmjetėsit tė OKB-sė nė bisedimet Prishtinė-Beograd ?

Rexhepi: Fillimisht dua tė them se nuk e kam parė atė propozim. E kam pa nė media dhe ashtu siē ėshtė prezantuar ėshtė plotėsisht i papranueshėm. Nuk mund tė ketė dy dogana, dy administratat. Kjo bie ndesh edhe me pakon e Ahtisaari-t dhe unė skam ēfarė tė shtoj nė ato qė i kanė thėnė edhe kryeministri edhe presidenti apo me tė tjerėt tė cilėt i ka takuar ndėrmjetėsi i OKB-sė.

B. Sky : Zotėri Rexhepi, a po ushtrohet presion mbi ju dhe autoritet qendrore nė Prishtinė pėr ta pranuar kėtė propozim ?

Rexhepi : Nuk kam presion nga askush. Tek e fundit kjo nuk ėshtė shumė ēėshtje e imja, sa ėshtė e autoriteteve nė Prishtinė. Por edhe sikur tė ketė presion, unė jam imun ndaj presionit dhe njė gjė tė tillė nuk do ta kisha pranuar.

B. Sky : Ju edhe me herėt keni qenė kritikues ndaj punės sė UNMIK-ut nė Mitrovicė. A mendoni se propozimi i fundit e fuqizon faktin se nė kėtė fazė UNMIK-u ėshtė i padobishėm nė Kosovė ?

Rexhepi: E kam thėnė mė herėt dhe prapė mendoj se sa mė shpejtė dhe ma herėt ta kryen mandatin ėshtė ma mirė edhe pėr UNMIK-un edhe pėr funksionalizimin e funksioneve tė cilat nuk janė realizu nė pjesėn veriore.

B. Sky : Vendosja e EULEX-it nė veri duket se do tė jetė rezultat i njė marrėveshje me Beogradin. A mendoni se me ketė fakt Bashkimi Evropian po e fuqizon edhe mė shumė ndikimin e Beogradit mbi veriun ?

Rexhepi: Mendoj se Beogradi nuk duhet ta ketė atė fuqi vendosėse. Kėto janė ēėshtje qė po diskutohen mes Nju Jorkut dhe Brukselit pėr ta gjetur formėn e vendosjes sė EULEX-it. Kjo duhet tė bėhet por jo duke u bazuar nė kriteret e pėrcaktuara nga Beogradi .


B. Sky: Ėshtė thėnė se deri nė fund tė vitit EULEX-i do tė fillojė tė operojė nė Kosovė. Nėse njė gjė e tillė nuk ndodh me veriun, cilat do tė ishin pasojat ?

Rexhepi: Realisht edhe tani ekziston njė vakum ne pjesėn veriore, nuk funksionon rendi dhe ligji dhe sa mė shpejtė tė vendosen ėshtė mė mirė. Duhet te jetė kėmbėngulės edhe Unioni Evropian qė EULEX-i tė vendoset nė pjesėn veriore, sepse kėtu ėshtė nevoja mė e madhe e vendosjes sė EULEX-it . Dua tė jem optimist real, se kjo do tė bėhet.


B. Sky : A mund tė ketė pėrkeqėsim tė situatės sė sigurisė nėse gjėrat vazhdojnė tė zvarriten sikur deri tani ?

Rexhepi : Situata e sigurisė normalisht po mbahet nga KFOR-i dhe nga institucionet pėrgjegjėse pėr siguri, mirėpo aty ka edhe probleme politike dhe nėse vazhdohet kėshtu me kontrabandim, me mosfunksionim tė rendit dhe ligjit mund tė ketė pėrkeqėsim.

B. Sky: Dhe njė pyetje e fundit. Ish kryeministri Agim Ēeku ka propozuar qė zonat e banuara nga serbėt tė shpallen zona tė interesit tė veēantė. Si e shihni ju kėtė propozim ?

Rexhepi: Nuk dua tė komentoj gjėrat tė tilla. Partitė opozitare mund tė bėjnė kėrkesa tė ndryshme dhe nuk do tė kisha komentuar kėrkesėn e tillė, tė cilės nuk i kam kushtuar ndonjė rėndėsi tė madhe.

Intervistoi: Enver Bajrami

RTK

Llapjani_HH
28-10-08, 18:29
Edhe Kermabon i gatshėm tė shkojė nė Beograd

Beograd, 28 tetor

Edhe shefi i EULEX-it Iv dė Kermabon ka shprehur gatishmėrinė qė tė shkojė nė Beograd pėr tė shpjeguar mandatin e EULEX-it dhe pėr tė vėnė nė dukje "dobitė e shumta tė cilat nėpėrmjet sundimit tė sė drejtės do t'i kenė sidomos komunitetet pakicė". Sipas fjalėve tė Kermabonit, "ka sinjale pozitive nga Beogradi kur bėhet fjalė pėr pranimin e EULEX-it". "Ēėshtja e njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės ėshtė ēėshtje individuale pėr ēdo anėtar tė BE-sė", ka thėnė Dė Kermabon pėr shtypin serb.

QIK-u

Llapjani_HH
28-10-08, 18:31
Zannieri dhe Ledli nė Beograd pėr rikonfigurimin e UNMIK-ut

Prishtinė, 28 tetor

Shefi i UNMIK-ut Lamberto Zanieri dhe i dėrguari i KB pėr dialog mes Beogradit dhe Prishtinės, Endrju Ledli do t'i vazhdojnė sot nė Beograd bisedimet me autoritetet serbe pėr arritjen e njė zgjidhjeje pėr gjashtė pikat e planit pėr rikonfigurimin e UNMIK-ut. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Aleksandar Ivanko, ka thėnė pėr mediat serbe se Zanieri dhe Ledli me pėrfaqėsuesit e Beogradit do tė diskutojnė pėr policinė, gjyqėsinė, doganėn, kufijtė, infrastrukturėn dhe mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe fetare.

QIK-u

Llapjani_HH
28-10-08, 18:33
Haraqija fton Sejdiun ta lė postin e presidentit

Anėtari i Kryesisė sė LDK-sė, Astrit Haraqija, e ka ftuar presidentin e Kosovės, Fatmir Sejdiu, qė ta shqyrtojė opsionin e dorėheqjes.

E martė, 28 Tetor 2008 16:06

"Nėse presidenti Sejdiu e do aq shumė LDK-nė, mund tė japė dorėheqje nga posti i presidentit dhe t'i udhėheqė reformat e partisė", ka thėnė ai.

Lidhja Demokratike e Kosovės zotohet se do t'i vazhdojė reformat pavarėsisht vėshtirėsive tė paraqitura pas dorėheqjes sė parevokueshme tė shefit ekzekutiv tė partisė, Blerim Kuēi, i ngarkuar pikėrisht pėr zhvillimin e reformave. Zyrtarėt e kėsaj partie presin rimėkėmbjen e saj pas rezultatit jo tė mirė tė treguar nė zgjedhjet e fundit nė Kosovė.

Sekretari i pėrgjithshėm i LDK-sė, Ramė Manaj, thotė se pret qė reformat tė vazhdojnė edhe pas dorėheqjes sė Kuēit, duke i mbėshtetur reformat nė kėtė parti, sipas dy dokumenteve tė miratuara nga Kryesia e LDK-sė. "Aktualisht po punohet nė ridizajnimin e programit tė partisė dhe ėshtė puna nė njė ngritje eventuale tė cilėsisė sė organizimit politik e struktural tė partisė, para sė gjithash pėr tė ofruar edhe hapje tė partisė pėr pėrtėritje, pėr forca tė reja", thotė Manaj.

Ndėrkohė, Astrit Haraqija, anėtar i Kryesisė, thotė se partia duhet ta shqyrtojė edhe dorėheqjen e Blerim Kuēit, pavarėsisht se ajo ėshtė e parevokueshme. Sipas tij, duhet tė sqarohen arsyet e dorėheqjes sė Kuēit, nėse ai e ka dhėnė me vullnetin e tij apo ishte i shtrėnguar nga jashtė qė tė tėrhiqet.

Sipas deklaratave tė Kuēit, dorėheqja atij i ėshtė kėrkuar nga kryetari me postin e ngrirė tė LDK-sė dhe presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu. Andaj, Haraqija kėrkon qė tė ketė sqarime, pasi qė nė LDK ka zyrtarė qė mendojnė se Sejdiu nuk ka kompetenca kushtetuese qė nga posti i presidentit tė Kosovės, tė interferojė nė ēėshtjet partiake. /REL/

Mesazhi.com

Llapjani_HH
30-10-08, 20:08
Ndarja e Kosoves, Blic: Propozimi, tentim pėr tė formuar regjione


BEOGRAD: 30/10/2008 - 11:44

Propozimi i ashtuquajtur “pėr ndarjen administrative tė Kosovės” - apo njėsisė sė veēantė administrative nė veri tė Kosovės - ėshtė tentim pėr tė formuar regjione nė hapėsirat ku banojnė serbėt nė Kosovė, bėn tė ditur gazeta Blic, e cila i referohet burimeve tė huaja diplomatike.
Kėtė propozim tashmė ia ka prezantuar Prishtinės i dėrguari i OKB-sė, Andrew Landley, ndėrsa rreth kėtij propozimi janė zhvilluar negociata edhe nė relacionin Beograd-New York, bėn tė ditur kjo gazetė.
Megjithatė, ajo shton se ndaj kėtij propozimi kanė reaguar shtetet e Quintit, tė cilat kundėrshtojnė regjionalizimin e Kosovės.

Bisedimet nė mes tė dėrguarit tė OKB-sė dhe pushtetit nė Prishtinė dhe Beograd po zhvillohen nė bazė tė letrės sė sekretarit tė pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, Ban Ki-Moon, rreth konfigurimit tė pranisė civile ndėrkombėtare nė Kosovė, nė gjashtė fusha tė jetės: doganė, polici, gjyqėsi, infrastrukturė, kufij dhe trashėgimi kulturore.
Sipas burimit tė kėsaj gazete – qė potencohet se ėshtė i pėrfshirė nė kėto negociata – nė bisedimet e deritashme ėshtė precizuar funksionimi i doganave, policisė dhe gjyqėsisė, “qė do tė duhej tė ishin pothuajse tė ndara administrativisht nga Prishtina”.
Landley thuhet tė ketė propozuar qė veriu i Kosovės tė jetė njė tėrėsi territoriale administrative – ndėrsa sipas propozimit tė tij, dogana nė veri do tė funksiononte e ndarė nga sistemi doganor i Republikės sė Kosovės – ku pjesa mė e madhe e tė ardhurave nga hyrjet e mallrave nė kėtė pjesė do tė mbeteshin nė shfrytėzim tė autoriteteve lokale, pėrkatėsisht komunave serbe, ndėrsa njė shumė mė e vogėl do t’i takonte Prishtinės.
Serbėt, sipas kėtij propozimi, do ta kontrollonin edhe njė pikė tjetėr doganore, jashtė veriut tė Kosovės, nė Dardanė (ish-Kamenicė), ndėrkaq policia dhe gjyqėsia do tė ishin nėn kompetenca tė UNMIK-ut.
Sipas kėtij burimi, kanė mbetur edhe tri pika tė tjera pėr t’u diskutuar nga letra e Ban Ki-Moonit – mirėpo edhe tė merret pajtimi i Prishtinės.
Megjithatė, arsyeja kryesore pse kėto bisedime teknike, me ndėrmjetėsim tė OKB-sė, ende nuk kanė marrė fund - sipas kėtij burimi - ėshtė se, propozimin pėr regjionalizmin e Kosovės, dhe zgjidhjet e ofruara bashkė mė tė, ėshtė kundėrshtuar shtetet e Quintit (SHBA-tė, Britania e Madhe, Gjermania, Franca dhe Italia).
Sidoqoftė, qė propozimi pėr regjionalizimin e veriut e Kosovės tė jetėsohet, duhet tė pajtohet edhe Prishtina. Nėse pushteti nė Prishtinė bėn njė gjė tė tillė, atėherė ai duhet tė heqė dorė pjesėrisht, nga plani i Ahtisaarit, e me kėtė edhe tė ndryshojė disa nga 41 ligjet e miratuara. Por, problem kėtu paraqiten edhe serbėt qė jetojnė nė pjesėt tė tjera tė Kosovės, tė cilėt kundėrshtojnė ndarjen administrative tė Kosovės.

Telegrafi/BalkanWeb

Llapjani_HH
30-10-08, 20:10
UNMIK-u do tė ndihmojė dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit, thotė Ivanko

Shefi i UNMIK-ut, Lamberto Zannieri dhe i dėrguari i OKB-sė, Endrju Ledlli, kanė biseduar me zyrtarė tė qeverisė serbe mbi gjashtė pikat e Ban Ki Munit. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Aleksandėr Ivanko, ka thėnė se Zannieri ėshtė kthyer nga takimi i Beogradit, ndėrkaq pritet qė sė shpejti tė bisedojė edhe me zyrtarė kosovarė pėr kėtė ēėshtje.

Ivanko ka thėnė se UNMIK-u do tė ndihmojė dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit pėr fushat e policisė, drejtėsisė, kufijve, doganave, infrastrukturės dhe mbrojtjes sė trashėgimisė kulturore, tė adresuar nga Ban ki-Moon nė njė letėr dėrguar presidentit serb, nė qershor tė kėtij viti.

RTK

Llapjani_HH
30-10-08, 20:11
Doris Pak kundėrshton zėrat nė favor tė neutralitetit tė EULEX-it ndaj statusit tė Kosovės

Deputetja e Parlamentit Evropian, Doris Pack, ka vlerėsuar se vendosja e EULEX-it duhet tė bėhet nė pėrputhje me Kushtetutėn e Kosovės dhe planin e Ahtisarit. Ajo ka kundėrshtuar zėrat qė flasin nė favor tė njė qėndrimi neutral tė EULEX-it ndaj statusit tė Kosovės, nė kėmbim tė marrjes sė pėlqimit nga Beogradi pėr vendosjen e misionit evropian nė pjesėn veriore tė Kosovės.

Eurodeputetja Pak tha nė Prishtinė se sikur tė mos ishte plani i Ahtisarit, as EULEX nuk do tė ishte nė Kosovė.

RTK

Skyfter
30-10-08, 20:24
UNMIK-u do tė ndihmojė dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit, thotė Ivanko

Shefi i UNMIK-ut, Lamberto Zannieri dhe i dėrguari i OKB-sė, Endrju Ledlli, kanė biseduar me zyrtarė tė qeverisė serbe mbi gjashtė pikat e Ban Ki Munit. Zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Aleksandėr Ivanko, ka thėnė se Zannieri ėshtė kthyer nga takimi i Beogradit, ndėrkaq pritet qė sė shpejti tė bisedojė edhe me zyrtarė kosovarė pėr kėtė ēėshtje.

Ivanko ka thėnė se UNMIK-u do tė ndihmojė dialogun mes Prishtinės dhe Beogradit pėr fushat e policisė, drejtėsisė, kufijve, doganave, infrastrukturės dhe mbrojtjes sė trashėgimisė kulturore, tė adresuar nga Ban ki-Moon nė njė letėr dėrguar presidentit serb, nė qershor tė kėtij viti.

RTK

Zotėri jeni shumė i kulturuar! Llapjon, na knaqe me kto lajme, a nuk esht ka ndosh asgje pozitive a?

m'fal ...nese dola nga tema

Llapjani_HH
01-11-08, 22:05
Zotėri jeni shumė i kulturuar! Llapjon, na knaqe me kto lajme, a nuk esht ka ndosh asgje pozitive a?

m'fal ...nese dola nga tema
Flm.pėr kompliment :biggrin:
Ka edhe pak sene pozitive, po kėto lajmet negative po mė nervozojn:redface:, qė mej pas ma ngat kėta politikuaj (nuk po du me i nėnqmu me kėtė kuajt se besa disa jan ma t'meqėm se kėta politakanat ton) pa i que n'kopsh zologjik se kisha lan edhe me i mshel n'kafaza me ka 2 dryna :biggrin: