PDA

View Full Version : Kush ėsht veprimtari patriot Hysen Ibrahimi


lirik
05-04-08, 20:34
Tė nderuar bashkatdhtarė lexues tė kėti forumi tė mrekullueshėm Shqiptarė

Shkruan autori xhelal ferizi nė Gjermani

Kam nderin tė prezentoj fqiun tim shokun e fėminisė njeriun e mrekullueshėm prindin e shkėlqyeshėm veprimtarin atdhetarin e patriotin e flakt Hysen Ibrahimin
Njeriun aktivistin dhe veprimtarin e famshėm tė shteteve skandinave njeriun e
veprimtarisė aq tė dendur patriotike atdhetare njeriun aktivistin veprimtarin paqsorin brilantin shkelqimtarin intelegjentin politikolokun kritikun e shkėlqyėshem letrarė
njeriun i cili i sherbej kombit me besnikri atdheut dhe aktivitetetit dikur bash kemi qa hallet e atdheut ne mes te shum shokve tė mi ishte edhe Hysen Ibrahimi
aktivist eshkelqyeshėm njeri i cili kur nuk ma ka kthy fjalen dhe ka pas rrespekt
pėr mua dhe me ka ndegjuar kam qen un ather udhheqsi i grupit udhheqs shpirtorė
i kti grupi tė mrekullueshėm tė atdhetarve ku sugurimi i shtetit e ashtuquajtura famkeqe udb ja mis sakartoste shoket nji nga nji sa per mua dihej por per inat timin qe te mi thente kraht edhe te tjerve ju bėnte montime dhe ngatrresa te ndryshme
vetem e vetem qe te na shpartallonte
Hysen Ibrahimi ėsht nji nėr intelegjentet e fuqishėm tė Mitrovices me rrethinė aktivist politikolog patriot artikullshkrues ka lexxuar shum vepra nga sferate ndryshme te diturisė si nga filozofija letersia politika e shum libra tjerė por qka ėsht shum e rendesishme ne fushen e atdhetarizmi shkelqe gjat gjith kohes ne shtete skandinave si rrallė kush ne diasporė me njė aktivitet aq te dendur ne sherbim te kombit vertetė pėr tu mahnitur.

lirik
05-04-08, 20:35
Arkiva: Arkivė/1988/156 – A1/S3
Lėnda: Biografi
Individi: Hysen Ibrahimi
Institucioni: Zyrtar

A-1

1962 (4 janar) Hysen Ibrahimi u lind mė 4 janar 1962 nė Mitrovicė. Shkollėn
fillore e kreu nė vendlindje kurse mbaroi shkollimin e mesėm drejtimi teknik dhe ekonomik nė Mitrovicė.
I martuar, ka 4 fėmijė.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:36
A-2

1981 (3 dhe 4 prill) Anėtar i Grupit Organizativ tė demostratave tė 3 dhe 4 prillit tė vitit 1981 nė Mitrovicė me nė krye Xhelal Ferizin. Nė kėto demostrata u pėrfshi e tėrė popullata e Mitrovicės.
VAZHDON


A-3

1988 (12 prill) Zoti Ibrahimi, muarr nė sy mėrgimin nė prill tė vitit 1988 nė Suedi. Ishte koha e represionit serb mbi popullatėn shqiptare qė ishte presion sistematik. Me shpėrnguljen e tij nė Suedi, ai menjėherė u angazhua nė organizim pėr sensibilizimin e situatės aktuale tė Kosovės tek populli suedez dhe organet institucioanle tė Suedisė.
Nė Suedi kreu shkollimin nė drejtim tė informatikės dhe politikėn ndėrkombėtare gjatė viteve 1992 -1996 dhe me sukses tė lartė – politolog.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:37
A-4

1988 (gusht) Nė vendin Tyringe ku ndodheshin refugjatė nga Kosova, me
vendimin e organeve Suedeze, u zgjodhė njė „Kommité“ (nė gjuhėn suedeze, e qė nė gjuhėn shqipe do tė thot Kėshillė), qė pėrfaēsonte interesat e tė gjithė shqiptarėve nė kėtė kamp, ku z. Ibrahimi, u zgjodhė me vota tė fshehta, kryetar i kėtij Kėshilli Organiziativ pėr nevojat qė parashtroheshin pėr refugjatė dhe kėrkesat e tyre. Me qė nė at kohė ishte edhe sekrete pėr informata mė tė hollėishme pėr njerėzit, sepse kėrkesa e azilit politik mund tė maltretohej familja e tij nė Kosovė, u muarr vendim qė mos tė mbahet procesverbal nė kėtė mbledhje dhe tė mos merren shenime pėr njerėzit. Ky Kėshill Organizativ, arriti tė organizon mbrėmje me karakter prezentativ tė kulturės shqiptare dhe ti organizoi shqiptarėt e kėtijė kampi qė tė marrin pjesė nėpėr tė gjitha organizimet qė organizoheshin nė parandalimin e dhunės serbe mbi popullatėn e pfajshme shqiptare nė Kosovė dhe vendet ku ishin me banim shqiptarėt siq ishin nė Maqedoni, Mal tė Zi, Preshevė, Medvegjė dhe Bujanoc.
Ky Kėshill Organziativ, luajti njė rol jashtzakonisht tė mirė nė
sensibilizimin e ēėshtjes kombėtare, kulturės shqiptare pėr ta njohur popullin Suedez, dhe pėr problemet me tė cilat ėshtė duke u ballafaquar populli shqiptarė i Kosovė dhe dhuna e cila u shtrohej mbi ta. Kėshilli Organizativ, ka organizuar jetėn e shqiptarėve nė kėtė kamp si nė fushėn e sportit, ka organizuar pėrvejtorin e „28 Nėntorit“. Vlenė tė theksohet se ky Kėshill, arriti tė organizoi tėrė kampin qė tė marrė pjesė nė grevėn e urisė pėr solidarizim me minatorėt e Kosovės, e cila u organizua prej datės: 21.02.1989 deri mė 27.02.1989, deri sa janė dalė minatorėt e Trepēės, nga zgafella e minieres, dhe shumė e shumė aktivitete tė tjera.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:39
A-5

1988 (12 prill) Hysen Ibrahimi ka emigruar nė Suedi, sė bashku me shokun e tij
tė pandashėm z. Sadri Mustafa. Gruaja e Hysenit, Sadija me djalin Fazliun dy muajsh, vinė pas ni muaj dite nė Suedi, mė 15 maj 1988.
Hyseni dhe Sadriu kanė hy nė Treleborg tė Suedisė me tren, mė 12 prill, dhe kanė shkuar nė Göteborg.Aty kanė kėrkuar strehim politik dhe kanė banuar tėrė prillin dhe majin, pėrderisa janė transferuar nė kampin Vejbystrand, komuna e Ängelholm. Nė fund tė muajit korrik janė transferuar nė kampin e Tyringes komuna e Hässleholmit.
VAZHDON



B-1

1988 Organizohen demostrata nė Oslo tė Norvegjisė, ku Hysen Ibrahimi kryetar i Kėshillit, dhe z. Sadri Mustafa veprimtar, organizojnė shumė bashkatdhetarė tė kampit nė Tyringe dhe shkojnė pėr pjesėmarrje nė Oslo nė demostrata, pa pasur lejeqėndrimin, dhe rrezikonin lejeqėndrimin, pėr shkak tė kalimit nė mėnyrė ilegale.
Demostratatė janė organizuar kundėr dhunės dhe terrorit mbi popullatėn e pafajshme tė popullit shqiptar nė ish-Jugosllavi dhe nė Kosovė nė veēanti. Demostratatė kanė qenė tė organizuara nga Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovėn (LPRK) nė mėrgim.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:40
B-2

1988 (28 Nėntor) Me inisiativėn e Hysen Ibrahimit kryetar, qė ndodhej nė Kamp, merr inisativėn dhe organizon 76 vjetorin e ”28 Nėntorit” Ditės sė Flamurit Kombėtar Shqiptar. Nė kėtė pėrvjetor muarrėn pjesė shumė suedez dhe nacionalitete tė tjera qė ndodheshin nė kėtė kamp. Nė lokalin ku mbahej pėrvjetori, u lėshua filmi ”Nėntori i Dytė”, u ēfaq njė porgram kulturor dhe organizaum specialitete ushqimore shqiptare. Fjalėn e rastit e ka mbajtur Hysen Ibrahimi, ku kryesisht pėrqėndrohet nė dhunėn dhe burgosjet qė po ndodhin nga rexhimi i Serbisė mbi popullatėn e pafajshme shqiptare tė Kosovės.
VAZHDON



B-3

1989 Hysen Ibrahimi kryetar i Kampit, organizaon tėrė Kampin ( e ndėr ta edhe njė kroat nga Kroacia i quajtur Zdravko Valec) qė tė solidarizohen me grevėn e urisė tė minatorėve tė Trepēės nė Kosovė, e cila ishte nė shkurt tė vitit 1989. Greva prej 5 ditėsh u organizua nė Malmö tė Suedisė nga njė Kėshill Organizativ me nė krye Sabri Novosella. Kėtu pėr herė tė parė televizioni shtetėror Suedez publikon grevėn tonė dhe problemin e shqiptarėve tė Kosovės, sidomos kėrkesat e minatorėve tė Trepēės tė cilat ishin 12 kėrkesa. Pasi dhan dorėheqje Rrahman Morina, Ali Shukria dhe Hysamedin Azemi, ne grevistėt, organizuam grumbullimin e ndihmave pėr minator tė cilat aty pėr aty arri shuma mbi 100.000 korona. Vlenė tė theksohet se kėto mjete i pengoi shteti totalitar i Serbisė tė cilat i kishim dėrguar pėrmes njė bankgiro, atėher angazhuam njė advokat dhe mjetet prap na u kanė kthyer neve.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:40
B-4

1989 (13 mars) Hysen Ibrahimi, merr lejeqėndrimin e pėrhershėm (permanent) nė Suedi me tėrė familjen. Ndodhej nė kampin e Tyringes komuna e Hässleholmit, nė krye tė aktiviteteve.
VAZHDON




B-5

1989 (13 maj) Hysen Ibrahimi, me familje, shpėrngulet nė komunėn e Båstadit pikėrisht nė Förslöv, pėr banim. Ka qenė e vetmja familje shqiptare nė at regjion.
VAZHDON




CD-1

1990 Jam takuar pėr herė tė parė drejtė pėr sė drejti me Kryetarin Dr. Ibrahim Rugova, nė lokalet e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, nė Prishtinė. Kemi qenė sė bashku me vėllaun Isak Ibrahimin. E kam njoftuar kryetarin pėr pėrpjekjet dhe pėr ndihmat qė po organizhohen pėr Kosovėn. Tė pranishėm kanė qenė Prof. Fehmi Agani dhe Xhemajl Mustafa. Kryetari Rugova mė ka inkurajuar pėr njė punė edhe mė tė madhe pėr ndihmė Kosovės dhe pritet shumė pėr tė bėrė nė sensibilizimin e Kosovės dhe ndihmėn materjale nga mėrgata.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:41
CD-2

1990 Me rastin e vizitės sė tij nė Kosovė nė dhjetor tė vitit 1990, antarėsohet pėr herė tė parė nė jetėn e tij politike, nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės (LDK), ku e mbushė formularin pėr tė dhėna tė anėtarit tė LDK-sė, e qė kėta formular i kishte Shukri Musliu dhe i shpėrndante nė tėrė rajonin e Mitrovicės. Sė bashku me mua u antarėsuan edhe vėllau Isak Ibrahimi dhe kusherini Abaz Ibrahimi qė ndodheshin me mua dhe tani qė tė dytė janė dėshmor tė Kombit. Vendi i antarėsimit ka qenė nė vendin e punės tė vėllaut nė pompen e benzinės afėr stacionit tė autobusėve nė Tamnik nė Mitrovicė.
VAZHDON



CD-3

1990 Nga forcat hexhemoniste serbe, vritet Abaz Ibrahimi, kusherini i Hysen Ibrahimit, i cili ra dėshmor i Kombit. Hyseni nė kėtė kohė ndodhej nė Suedi dhe vėllau i Abazit, Agroni, ishte pikėrisht tek Hyseni nė Suedi. Me qė Abazi ishte i shtrir nė spitalin e Prishtinės, tė cilin e dėrgoi Isak Ibrahimi nė kohėn e gjendjes tė jashtėzakonshme qė kishte shpall Serbia orė policore, Hyseni ishte nė kontakt tė vazhdueshėm me Xhevatin babain e Abazit dhe Isakun se si ta sjellin me aeroplan Abazin nė Suedi pėr t’ja shpėtuar jetėn. Edhe pse ishte njė kosto shumė e madhe pėr aeroplan special pėr raste tė tilla, shoqėria e Hysenit i kishin grumbulluar mjetet e duhura pėr transport, por fatkeqėsisht Abazi ndėrroi jetė. Ishte njė gadishmėri e Hysen Ibrahimit me shoqėri qė ta japin kontributin e tyre maksimal pėr ta shpėtuar njė dėshmor tė Kombit.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:45
CD-4

1991 Me ftesė tė anėtarit tė Kryesisė Qėndrore tė Lidhjes Demokratike
tė Kosovės dhe kryetar i LDK-sė Dega nė Mitrovicė Prof. Dr.
Latif Berisha, kam marrė pjesė nė mbledhje me kryetarė tė degėve
tė LDK-sė nė Prishtinė, e qė ishte edhe Kryetari Dr. Ibrahim
Rugova. Pas mbledhjes, Kryetari Rugova mė ftoi dhe mė njoftoi
pėr rrjedhjen e ngjarjeve nė Kosovė, dhe puna e cila ėshtė duke u
bėrė pėr organizimin e jetės qytetare tė Kosovės pa praninė e
institucioneve tė okupatorit Serb. Unė e njpftova pėr organizimin e
30 % qė ishim duke e organizuar dhe kishte pasur mjaft sukses.
Unė nė at kohė isha kryetar i Komisionit tė 30 % tė aksionit
gjithėkombėtar pėr Helsinborg dhe rrethinė.
VAZHDON



CD-5

1991 Manjėherė pasi vjen nė Suedi, nė kuadėr tė Shoqatės Kulturore Shqiptare ”Jusug Gėrvalla” pėr Helsinborg dhe rrethinė, merr inisativėn dhe themelon Nėndegėn e LDK-sė, pėr Helsinborg dhe rrethinė ku zgjedhet sekretar i Nėndeges.
VAZHDON



E-1

1991 (28 janar) Duke e u krijuar gjendja e jashtzakonshme e shqiptarėve nė Kosovė, kur pushtuesi Serb po i largonte nga puna duke i futur masat e dhunshme nėpėr tė gjitha ndåermarrjet dhe institucionete eKosovės, u shpall aksioni ”Familja mbanė Familjen”. Edhe kėtu Hysen Ibrahimi ka dhėnė njė kontribut tė ēmuar nė kėtė organizim dhe sė bashku me aktivistin e dalluar z. Idris Menxhiqin, marrin familjen e z. Bajram Sejdiu, i cili ishte dėbuar nga puna nga ndėrmarrja ndėrtimore ”Ramiz Sadiku”. Bajram Sejdiu ka banuar nė lagjen ”Ramiz Sadiku” nr. 13, nė Prishtinė.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:46
E-2

1991 (4 maj) LDK-ja Dega nė Suedi, organizon demostrata nė Stockholm tė Suedisė, kundėr rexhimit tė Serbisė. Hysen Ibrahimi, e ndihmon organizmin dhe organzion disa autobusė pėr tė shkuar nė demostrata nė Stockholm. Me qė shumė bashkėatdhetarė nė kampin e Vejbystranit nuk kishin mundėsi pėr pagesė, Hysen Ibrahimi merr pėrsipėr pjesėn mė tė madhe tė shpenzimeve.
VAZHDON




E-3

1991 (29 qershor) Pėr ta sensibilizuar ēėshtjen e Kosovės edhe nė fushėn kulturore, Hysen Ibrahimi organizon disa koncerte me njė program tė pasur kulturor tė muzikės folklorike nėpėr shumė vende tė Suedisė, e qė kanė marr pjesė shumė suedez. Grupi muzikor i cili kishte ardhur nga Kosova me pėrbėrje: Ukshin dhe Halim Xhema, Gjylsyme Abazi dhe Naim Avdiu, duke dhėnė njė kontribut tė ēmuar gjatė prezentimit tė programit tė tyre, janė mirėpritur nėpėr tė gjitha vendet ku kemi qenė, e nėpėr shumė vende nga mallėngjimi qė kishin lėshuar vendin janė pritur edhe me lotė nė sy. Koncertetet janė mbajtur mbi 20 qytete.
VAZHDON



E-4

1991 (13 korrik) Organizimi i demostratave nga tri nacionalitete, shqiptarė, kroatė dhe sllovenė, qė u organizuan nė Helsinborg tė Suedisė, kundėr regjimit tė Serbisė, qė pėrgaditej pėr tė masakrauar secilin komb i cili kundėrshton politikėn serbe qė kishte pėr synim mbisundimin dhe plaqkitjen e popujve tė Jugosllavisė.
Hysen Ibrahimi, dha njė kontribut pėr organizimin dhe bashkėpunimin me kėto nacionalitete dhe organizoi shumė bashkėatdhetarė pėr pjesėmarrje nė kėtė protestė.
VAZHDON



E-5

1991 (27-30 shtator) Nė Suedi u organizua mbajtja e Referendumit pėr Pavarėsinė e Kosovės, konfirmim i vullnetit politik tė qytetarėve tė Kosovės. Referndumin pėr Pavarėsi kurorizoi dekleratėne e Pavarėsisė sė 2 korrikut dhe Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės (korrik dhe shtator 1990). Hysen Ibrahimi, dhe njė kontribut pėr organizmin e bashkėatdhetarėve nė rajonin pėr Helsinborg dhe rrethinė pėr pjesėmarrje nė votime.

lirik
05-04-08, 20:47
F-1

1991 (12 tetor) Hysen Ibrahimi udhėton urgjentisht pėr Kosovė, sepse policia e Serbisė e kishin arrestuar vėllaun e tij Isak Ibrahimin, me pretekst se Isaku nuk ėshtė duke ju dhėnė benzin sėrbėve por vetėm shqiptarėve. Isaku po e ndihmon me derivate tė naftės Kėshillin Qėndror pėr Pajtimine e Gjaqeve nė Kosovė, po e ndihmon Lidhjen Demokratike tė Kosovės etj. E kishin arrestuar dhe e kishin maltretuar fizikisht shumė rėndė. Tri ditė e netė duke e maltretuar fizikisht, derisa ka intervenuar Rushit Hoti, kolegė i Isakut i cili punonte nė pompė tė benzinės. Nė at kohė Isaku punonte nė pompen e benzinės „INA“ nė Vushtrri. Hyseni, intervenon tek mjekėt pėr ta ndihmuar dhe shėruar Isakun.
VAZHDON



F-2

1991 ( 3 nėntor, e diel) Nė kuadėr tė Shoqatės Kulturore Shqiptare ”Jusuf Gėrvalla”
pėr Helsinborg dhe rrethinė, Hysen Ibrahimi, zgjedhet kryetar i Komisionit pėr grumbullimin e ndihmave gjithėkombėtare prej 30 % tė tė ardhurave familjare, nėn organizmin e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės nė egzil, respektivisht nga Ministria pėr Ekonomi dhe Finansa. Komisioni zgjedhet nė kėtė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Musa Grajqevci, arkėtar, Rexhep Lataj, Natmir Tushaj dhe Idriz Menxhiqi anėtarė tė Komisionit.
Ky Komision dha njė kontribut tė ēmuar nė grumbullimin e ndihmave dhe nė sensibilizimin e situatės nė Kosovės. Ky Komision prej njė afati shumė tė shkurt arriti tė grumbulloi mjete nė shumė prej 102.818 korona Suedeze, tė cilat i derdhi nė konton e Qeverisė sė Kosovės e cila ishte hapur nė Suedi.
VAZHDON



F-3

1992 (8 mars) Nė mbledhjen e Kryesise se Lidhjes Demokratike te Kosoves Dega ne Suedi (qė ishte bartėse e tė gjitha aktiviteteve nė Suedi),e mbajtur me 8 mars 1992 ne lokalin e Shoqates Kulturore Shqiptare „Kosova“ ne Malmö, (me apel te Qeverise se Republikes se Kosoves) u zgjodh Komisioni Qendror me kater vende te lira qe do te plotesoheshin nga subjekte te tjera. Anetare te Komisionit Qendror te 3 % nga Dega e LDK-se ne Suedi u zgjodhen: Dr. Muhemt Shatri,kryetar, Tahir Salihu, sekretar, Enver Camaj, arketar, Fejze Halili, Hysen Ibrahimi, Shkelzen Shabanhagjaj, Nazim Shatri, Mehdi Dakaj dhe Reshat Hoxha anetare te Komsionit Qendror. Kėtu kėrkohet njė punė e jashtėzakonshme, njė angazhim maksimal e qė z. Hysen Ibrahimi me tėrė potencialin e tij intelektual dhe kombėtar e pėrdori pėr organizimin e ndihmave dedikuar Kosovės.
Ky Komision u zgjodh pas qe u konstatua se Komisioni Gjithekombetar per grumbullimin e mjeteve per Kosoven, mbaroi emisionin e vet me sukses, duke grumbulluar 1.874.000 korona suedeze, te cilat jane derdhur ne konton e Qeverise se Republikes se Kosoves.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:48
F-4

1992 (19 prill) Mi inisiativėn e z. Hysen Ibrahimi, shkon nė Finlandė dhe nė bashkėpunim me bashkėatdhetarėt me banim nė Finlandė, arrinė tė organizon nė Rauha tė Finlandės duke e formuar Kėshillin Inicues pėr themelimin e Degės sė LDK-sė pėr Finlandė. Po ashtu nė kėtė mbledhje formohet edhe Nėndega e parė e LDK-sė pėr Rauha. Qėllimi i themelimit tė nėndegėve ishte qė mė pastaj tė themelohet edhe Komisioni Qėndror i 3 % pėr tė ndihmuar nė grumbullimin e ndihmave pėr Kosovėn. Nė krye tė kėtij Kėshilli i zgjodhė veprimtari i dalluar z. Murtez Muftari, i cili kishte qenė mė parė nė Suedi dhe pjesėmarrės i grevės sė minatorėve tė Trepēės qė ishte mbajtur nė Malmö tė Suedisė.
VAZHDON



F-5

1992 (2 Korrik) Hysen Ibrahimi, ishte kreatori, inicuesi i parė nė fushėn e sportit, qė arriti tė organizoi turnir nė futball nė Suedi. Turniri i parė nė Suedi u organizue pėr nderė tė „2 Korrikut“ qė muarrėn pjesė mbi 20 ekipe shqiptare nga tėrė Suedia. Pėr herė tė parė nė fushė tė hapur nė praninė e mbi 20 ekipeve dhe mbi 2000 spektatorė shqiptarė dhe Suedez, dhe nė dy shtizat e ngrituar me flamujė, njė flamur Kombėtar Shqiptar dhe Suedez, u realizua intonimi i himnit Kombėtar. Qė shumė tė pranishėm e pritėn me lot nė sy, sepse shumė prej tyre e kishin dėgjuar pėr herė tė parė himnin Kombėtar Shqiptar. Ndihmėn mė tė madhe e kam pasur nga vėllau Blerimi, dhe disa shokė jasht komunės sė Båstadit.
VAZHDON



G-1

1992 (28 nėntor) Hysen Ibrahimi, pėrpiloi rregulloren e parė pėr organizimin e turnireve nė futball tė vogėl. Me rastin e pėrvjetorit tė „28 Nėntorit” Ditės sė Flamurit Kombėtar dhe Pavarėsisė sė shtetit Shqiptar, Hysen Ibrahimi, ishte nė krye tė organizimit tė tirnirit, i cili turnir u shpall turnir tradicional.
VAZHDON



G-2

1992 Pėr nderė tė „28 Nėntorit“ Ditės sė Flamurit, me inisiativėn e z. Hysen Ibrahimi, u mbajtė turnir nė ambjent tė mbylluar nė hallen e sporteve nė Båstad, e qė prej kėtij viti, ky turnir u shpall Turnir Tradicional, e qė u mbajtė deri nė vitin 2007, viti i fundit para shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės nga Kuvendi i Kosovės.
VAZHDON




G-3

1992 (shtator) Hysen Ibrahimi, pėr nderė tė „7 Shtatorit“ dita e shpalljes sė Kushtetutės sė Kosovės, organizon mbrėmje muzikore nėpėr disa vende tė Suedisė, ku grupi muzikor „Minatori“ me nė krye solistin Naim Muli, kishte ardhur pėr koncert.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:48
G-4

1992 (24 tetor) Hysen Ibrahimi, organizon bashkadhetarėt e Vejbystranit dhe bashkatdhetarė nė rrethinėn e Helsiborgut pėr tė marrė pjesė ne portestat qė organizoheshin nė Stockholm, duke ua rezervuar disa autobusė.
VAZHDON



G-5

1992 (21 nėntor) Hysen Ibrahimi, ftohet nga Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės – Dega pėr Finland, respektivisht nga nėnkryetari i Degės z. Ramadan Miftari, qė tė merr pjesė nė mbledhjen e zgjėruar me nėndegė tė LDK-sė, e cila u mbajtė nė Nastolla tė Finlandės dhe pėr ta ndihmuar formimin e Komisionit Qėndror tė 3 % pėr Finland. Hysen Ibrahimi i pėrgjigjet ftesės dhe merr pjesė nė kėtė mbledhje tė Kryesisė dhe pikėrisht nė kėtė mbledhje formohet Komisioni Qėndror i 3 % me nė krye Isa Pllana kryetar, Nexhmedin Salihu, arkėtar dhe anėtarė tė tjerė tė Komisionit qė pėrfshinin tėrė rajonin e Finlandės.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:49
H-1

1992 (25 - 30 nėntor) Me ftesė tė kryetarit tė Komisionit Qėndror tė 3 % z. Isa Pllana, morra pjesė nė disa mbledhje pėr ta ndihmuar nė formimin e komisioneve lokale dhe rajonale tė 3 %, pėr hapjen e kontos, pėr rregullimin e vulės dhe pėr ndihmė nė mbarėvatjen e organizimit dhe administrimin e mjeteve tė grumbulluara. Ishte kjo njė punė mjaft e rėndėsishme qė Komisioni e kishte mė let pėr tė funksionuar, e qė mė pastaj ky Komision ka dhėnė njė kontribut jashtzakonisht tė mirė, si nė grumbullimin e ndihmave, nė administrimin dhe nė procesimin e organizimeve ė janė bėrė nė Finlandė. Gjatė gjithė kohės ishim bashkė me mua, Isa Pllana, kryetar, Nexhmedin Salihu, arkėtar, Murtez Miftari, anėtar i Komisionit Qėndror dhe Bahri Ibrahimi, anėtar i Kryesisė sė LDK-sė Dega pėr Finlandė.
VAZHDON



H-2

1993 (28 prill) LDK-ja Dega nė Suedi, organizon demostrata nė Stockholm tė Suedisė, kundėr rexhimit tė Serbisė, ku prap z. Hysen Ibrahimi, e ndihmon organizmin dhe organzion disa autobusė pėr tė shkuar nė demostrata nė Stockholm, qė e pėrfshinė rajonin e Helsinborgut me rrethinė.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:50
H-3

1993 (28 gusht) Me kėrkesė tė Prof. Dr. Latif Berisha, anėtar i Kryesisė Qėndrore tė LDK-sė dhe kryetar i Degės sė LDK-sė pėr Mitrovicė, drejtuar z. Hysen Ibrahimit (me shkrim), kėrkohet tė ndihmohet arsimi nė komunėn e Mitrovicės. Hysen Ibrahimi, mė 28 ngusht 1993, organizon mbledhje nė Landskrona tė Suedisė dhe e prezenton gjendjen tejet tė mjeruar tė arsimit nė Mitrovicė dhe kėrkesen e Pro. Dr. Latif Berisha. Nė at tubim u vendoos tė ndihmohet arsimi nė Mitrovicė dhe u formua Komisioni “Ta Ndihmojmė Arsimin” nė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Sadri Mustafa, arkėtar, Dr. Muhamet Shatri,Zeqir Thaqi, Fetah Bahtiri, Jakup Sahiti dhe Zymer Hasani anėtarė tė Komisionit. Kjo inisiativė merr pėrmasa nė nivel tė Suedisė pėr ndihmė arsimit nė nivel tė Kosovės dhe arrihet tė organizohen ndihma pėr tėrė Kosovėn dedikuar arsimit nė Kosovė. Kjo arrihet me kėrkesėn e z. Anton Kola, nėnkryetari i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, qė kishte ardhur nga Kosova pėr takime informative tė gjendjes nė Kosovė.
VAZHDON



H-4

1993 (27 nėntor) Me inisiativėn e z. Hysen Ibrahimi, qė kishte marrė kėrkesėn pėr nevoja tė shkollės atėherė “Ibrahim Previzi”, u formua njė Komision pėr tė ndihmuar kėtė shkollė me mjete shkollore dhe materjale. Mbledhjen e ftoi z. Hysen Ibrahimi, e cila u mbajtė nė Åstorp tė Suedisėe qė muarrėn pjesė shumė bashkatdhetarė. Komisioni u zgjodhė nė kėtė pėrbėrje: Ismet Voca, kryetar (ish drejtor I shkollės sė Shipolit nė Mitrivicė), Hysen Ibrahimi, sekretar, Kajtaz Veseli arkėtar, Fejzė Halili dhe Afrim Peci anėtarė tė Komisionit. Ky Komision ka dėrguar shumė ndihma me materjal shkollor disa herė pėr kėtė shkollė, duke e dhėnė njė kontribut tė mirė.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:51
H-5

1994 (4 mars) Me qė Ismet Voca, kryetar i Komisionit pėr ndihmė arsimit tė shkollės “Ibrahim Previzi” merr refuzimin nga shteti Suedez, patjetėr ju desht qė tė jap dorėheqje dhe kėrkoi qė aksioni tė vazhdoi. Tė pranishmit ishin tė mendimit qė aksioni tė vazhdoi duke u zėvėndėsuar kryetari Voca. Tė pranishmit zgjodhėn Komison tė ri nė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Kajtaz Veseli, arkėtar, Sadri Mustafa, Fejzė Halili dhe Naser Zeqiri anėtar tė Komisionit.
VAZHDON



IJ-1

1994 (24 dhjetor) Hysen Ibrahimi, pėr ta sensibilizuar opinionin shqiptar dhe Suedez pėr themelimin e Universitetit tė Tetovės, me nė krye rektor Fadil Sylejmanin, pėr nderė tė themelimit organizon turnir nė futball tė vogėl me pjesėmarrje gratis tė ekipeve. Aty pėr aty zotohen tė gjitha ekipet se do ta ndihmojmė me mjete materjale kėtė Unversitet, gjė qė edhe ka ndodhur dhe e kanė ndihmuar. Nė vend tė medaleve dhe kupave janė shpėrnda „Mirėnjohje“ pėr lojatėrt ekipeve pjesėmarrse nė futball dhe pė plasmanin e arritur nė turnir.
VAZHDON



IJ-2

1994 Kryen dy kurse qė kėrkoheshin pėr kohėn, Informatikėn dhe tė politikės ndėrkombėtare, tė cilat i hyjnė nė punė mjaft shumė, gjatė punės dhe veprimtarisė sė tij, qė ja kishte kushtuar Kosovės dhe lirisė sė saj.
VAZHDON



IJ-3

1995 (29 qershor) Nė njė turnir tė kombeve tė bashkuara nė Suedi, Hysen Ibrahimi, Sadri Mustafa, Ramadan Bajrami, Avdullah Pllana, Selman Bytyqi, Blerim Ibrahimi, Sami Shala dhe nga disa tė rinjė tjerė, organizojnė formimin e njė ekipe futbollistike me emrin „Kosova“ dhe merrin pjesė nė turnirin mė tė madh, qė organizohej nga tė gjitha kombet dhe komunitetet me banim nė Suedi, i cili turnir mbahej nė Ängelholm tė Suedisė, pėr nderė tė ditės sė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Ekipi „Kosova“, e zenė vendin e parė nė kėtė turnir, qė mediat Suedeze i dhėnė njė hapėrirė tė madhe ekipti dhe pėr shqiptarėt.
Nė kėtė turnir kemi marrė pjesė disa here, dhe ēdo herė jemi rėnditur ndėr vendet e para dhe ekipi mė i disiplinuar.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:53
IJ-4

1996 (28 janar) Nė tubimin e mbajtur pėr minator tė Trepēės, mė datė 28 janar 1996 nė Landskrona tė Suedisė, e qė u konstatua nė kėtė tubim se gjendja materjale e minatorėve grevist tė Trepēės ėshtė tejet e rėndė, u muarr vendim qė tė ndihmohen. Nė kėtė tubim u zgjodh njė Komision pėr ndihmė minatorėve tė Trepēės. Hysen Ibrahimi u zgjodh arkėtar i kėtij Komisioni, i cili dha njė kontribut tejet tė rėndėsishėm nė grumbullimin e ndihmave dedikuar minatorėve tė Trepēės. Komisioni u zgjodhė nė kėtė pėrbėrje: Fejzė Halili, kryetar, Hysen Ibrahimi, arkėtar, Ibrahim Aliu, Tahir Salihu dhe Naser Zeqiri anėtarė tė Komisionit.
VAZHDON



IJ-5

1998 Nė Kuvendin e ….. tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės - Dega nė Suedi, i cili u mbajtė nė Hessleholm tė Suedis, u zgjodh me vota tė fshehta, sekretar. Ishte koha tejet e tendosur dhe njė fushatė anti LDK, nė Kosovė dhe mėrgatė.
VAZHDON



K-1

1998 (dhjetor) Sė bashku me bashkėatdhetarė tė komunės sė Båstadit, e qė Hysen Ibrahimi ishte njėri ndėr mė kryesorėt, pėr grumbullimin e ndihmave nė veshėmbathje, kur nė Kosovė mbrentėronte njė skamje e skajshme. Kėrkesat ishin tė mėdhaja, dhe pėr kėtė nė mbledhjen e organizuar nga z. Hysen Ibrahimi nė Förslöv tė Suedisė, tė cilėn mbledhje e udhėhoqi vet Hyseni, se si tė ndihmojmė pėr Kosovėn edhe nė kėtė fushė, muarrėn pjesė intelektual sikurse qė ishin ardhur nga Kosova organizata ”Hjuman Paeq” Avni Vula, kryetar dhe dr. Ymer Elezi, sekretar, pastaj Xhemajl Qeku kryetar i organizatės ”Svenska Kosovas Hjälp” me seli nė Göteborg, pastaj dr. Muhamet Shatri, dr. Zija Lleshi, Rexhep Shala, Kosovė Rexhė Bala, Jon Liljeblad, anėtar I Kryesisė sė kishave pritestane nė Suedi (qė me kontributin e tij nga kisha Suedeze janė ndarė pėr Kosovėn 8 miljon korona, nė vlerė prej afėr 800 mijė Euro), pastaj muarrėn pjesė edhe shumė bashkatdhetarė. Mbledhja u mbajtė nė lokalet e kishės nė Förslöv.
Nė kėtė mbledhje u prezentuan shumė kamion tė ndihmave qė kishin shkuar pėr Kosovės, kurse vetėm nga komuna e Båstadit kishin shkuar mbi 10 kamion ndihma.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:53
K-2

1999 (7 shkurt) Nė kohėn kur Serbija kishte shtrirė nė tėrė teritorin e Kosovės ushtrinė, poilicinė dhe paramilitarė serb pėr tė spastruar tokėn e Kosovės, planifikohej tė mbahej kampionati Ndėrkombėtar i Pingpongut nė Beograd. Shoqata Shqiptaro-Suedeze me nė krye Anders Wesman kryetar dhe LDK-nė Dega nė Suedi me pėrfaqėsues z. Hysen Ibrahimin, sekretar i Degės, organizaun nė Landskrona tė Suedisė demostrata kundėr mbajtjes sė kėtij kampionati nė vendin ku po bėhet gjenocid ndaj popullit shqiptar. Isahin tė pranishme tė gjitha mediat Suedeze dhe televizioni shtetėror i Suedisė.
VAZHDON



K-3

1999 (23 mars) Forcat e Aleancės Euroatlantike tė NATO-s, knaė filluar bombardimet mbi caqet e forcave tė rexhimit tė Serbisė. Hysen Ibrahimi ka qenė nė lidhje telefonike me vėllaun tani dėshmor I Kombit Isak Ibrahimi dhe familjen nė Kosovė duke biseduar. Ka qenė njėri ndėr gėzimi mė i madh qė e ka pėrjetuar Hysen Ibrahimi, pas Lirisė 12 qershorm 1999 dhe Pavarėsisė sė Kosovės måe 17 shkurt 2008.
VAZHDON



K-4

1999 Ishte pėrfaqsues i LDK-sė Dega nė Suedi sė bashku me Dr. Muhamet Shatrin, nė Konferencen dy ditore tė Kolegjiumit tė degėve tė LDK-sė pėr mėrgatė, qė u mbajtė nė Stuttgard tė Gjermanisė. Pjesėmarrės nė kėtė Konferencė ishte delegacioni nga Kosova Fatmir Sejdiu nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės dhe Fatmir Rexhepi, anėtar i Kryesisė Qėndrore tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, kurse kishte ardhur nga fronti i luftės Sali Qeku Komandant pėr Logjistikė nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, tani dėshmor i Kombit, pėr tė na njoftuar me rrjedhen e luftės nė Kosovė. Konferenca u mbajtė nė hotelin ”Novotel”.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:54
K-5

1999 (1 maj) Ėshtė arrestuar vėllau i Hysen Ibrahimit, tani dėshmor i Kombit Isak Ibrahimi, sė bashku me kusherit, vėllezėrit Zenel, Bajram, Raif, Bastri Ibrrahimi dhe kusherini Jakup Rrahmani, nga policia e Serbisė, qė i kanė dėrguar nė burgun e Smrekonicės. Kėtė ngjarje Hysen Ibrahimi me familje e kanė pėrjetuar shumė rėndė, duke e ditur se fėmijėt e vėllaut Isakut dhe fėmijėt tė tjerė kishin mbetur nė fushė tė hapur para burgut tė Smrekonicės me shpresė se po i lirojnė, pa ngrėnė, pa pi dhe pa strehė mbi kokė. Pėrjetim tejet i rėndė qė ka shkaktuar plagė tė thella tek tė afėrmit e atyre dhe tek Hysen Ibrahimi.
VAZHDON



L-1

1999 (22 maj) Pas 22 dy dite maltretime fizike me nga 50 veta me njė dhomė 4 me 4 m, lirohen Isaku me kusheritė, tė cilėt i dėrgojnė nė Morinė nė kufi me Shqipėrinė duke i dėbuar dhe duke ua marr tė gjitha qka kanė pasur me vete, plaēkitje hajnash. Kurse nė kufi ua marrin edhe letėrnjoftimet pėr tė ua humbur edhe identitetin pėr spastrime etnike, thjesht gjenocid.
Hysen Ibrahimi, kėtė lajmė e merr tė njejten ditė nga telefona celular pasi qė ka qenė nė mbledhje me bashkatdhetarė. Menjėherė vendos qė tė shkoi pėr Shqipėri me djalin e axhės Isa Ibrahimin dhe arrijnė nė Tiranė mė 29 maje shtunė, para hotelit Dajti nė Tiranė. Me Isakun kanė qenė kusherini Bastri Ibrahimi, dhe dy hėndurt Muhameti dhe Xhemajli.
VAZHDON



L-2

1999 (12 qershor) Forcat e NATO-s, pėrfundimisht hynė nė Kosovė dhe e liruan Kosovėn nga zgjedha hegjemoniste Serbe. Populli i Kosovės mė nė fund u lirua. Hysen Ibrahimi, kėtė ngjarje e ka pėrjetuar si njėra ndėr ngjrejte mė tė rėndėsishme tė histories sė Kosovės. Njė delegacion i LDK-sė - Dega pėr Suedi nė pėrbėrje: Dr. Muhamet Shatri, Fejzė Halili, Qibrije Hoxha dhe Hysen Ibrahimi, u nisėn me njė veturė pėr Kosovė mė 27 qershor 1999 pėr Kosovė. Kemi hy nė token e Kosovės sė lire mė datė 1 korrik 1999 e ejte, nė ora 10.00 tė mėngjesit. Ka qenė vizita mė emocionale kur hynė nė tokėn e lirė tė Kosovės. Tė gjithė kemi qenė tė mallėngjyer dhe e kemi pėrjetuar me lot nė sy. Nė kufi tė Kosovės, kontrollonin policia e KFOR-it, dhe asnjė serb nuk ndodhej.
Hysen Ibrahimi,kėtė liri e pret me gėzimin mė tė madhė tė jetės sė tij.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:55
L-2 a

1999 (22 korrik) Keshilli Organizativ per grumbullimin e ndihmave ne veshembathje me kamion, menjehere pas lufte me urgjence dergoi ndihma ne Kosove. Keshilli zgjodhi delegacionin per percjelljen eketyre ndihmave z. Patrik Ottoson, Sadri Mustafa, Oskar Larsson, Xhavit Smajli dhe Hysen Ibrahimi.
Mjetet u derguan ne spital te Mitrovices, ne Shoqaten Bemirese „Nene Tereza“ ne Mitrovice e gjetiu.
Ketu nga NSHHB „Nene Tereza“ te Shupkovcit, i dorezohet nje raport z. Hysen Ibrahimit, nga kryetari i kesaj nendege z. Sabit Bilalli.
VAZHDON


L-3

2000 (28 tetor) U mbajten zgjedhjet lokale nė Kosovė nėn organizimin e OSBE-sė. LDK-ja fitoi nė mėse 90 % tė komunave tė Kosovės, pėrkatėsisht nė 21 komuna me mbi 57 % epėrsi. Gajtė kėtyre zgjedhjeve, unė isha nė delegacion me Kryetarin Ibrahim Rugova nė disa vende tė Kosovės.
VAZHDON



L-4

2000 (10 nėntor) Hysen Ibrahimi, promovon librin e pare tė tij, i titulluar „Solidariteti i Mėrgatės Shqiptare” mė date 10 nėntor nė Förslöv tė Suedisė nė praninė e qindra bashkėatdhetarėve. Referuan pėr librin: Beqir Sadiku, kryetar i LDK-sė Dega nė Suedi, Qibrije Hoxha, kryetare e Unionit tė Shoqatave Shqiptare pėr Suedi dhe Osman Ahmetgjekaj, sekretar i Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptar (LASH-i) “Naim Frashėri – Dega pėr Suedi.
Pas referimit, u ēfaq njė program muzikor pėr nderė tė kėtij promovimi. Promovimin e kåetij libri e organizoj Nėndega e LDK-sė pėr Båstad dhe Ängelholm, Shoqata Kulturore “Kosova” nė Båstad dhe Kėshilli i Prindėve pėr Arsim nė komunėn e Båstadit.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:56
L-5

? Nė Kuvendin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės mbajtur nė Prishtinė, me propozim tė Kryetarit Dr. Ibrahim Rugova, Hysen Ibrahimi, zgjedhet anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, organi mė i lartė i partisė nė mes tė dy kuvendeve.
VAZHDON



M-1

2001 (25 gusht) Lidhja Demokratike e Kosovės - Dega nė Suedi, zgjedhė tre delgatėt e saj, Hysen Ibrahimi, Qibrije Hoxha dhe Beqir Sadiku, pėr pjesėmarrje nė Kuvendit e Lidhjes Demokratike tė Kosovės.
VAZHDON



M-2

2001 (2 tetor) Delegacioni i LDK-sė - Dega nė Suedi nė pėrbėrje, Hysen Ibrahimi, kryetar, Mehedin Ademi, sekretar, Fejzė Halili dhe Zeqir Thaqi anėtarė tė Kryesisė, u takuan me Kryetarin Dr. Ibrahim Rugova nė Oslo tė Norvegjisė nė hotelin ”SAS”, i cili kishte ardhur pėr vizitė zyrtare nė Norvegji.
VAZHDON



M-3

2001 (21 tetor) Kryesia u takua me Kryetarin Rugova, nė Stockhlom tė Suedisė, qė kihste ardhur pėr disa takime me organet mė tė larta Suedeze rreth ēėshtjes sė Kosovės. Ishte vizitė zyrtare e organizuar nga Kryesia e LDK-sė Dega nė Suedi, respektivisht nga Qibrije Hoxha anėtare e Kryesisė, pasi qė ndodhej nė Stockholm.
VAZHDON



M-4

2001 Hysen Ibrahimi, organizoi promovimin e librit tė Kolonel Tahir Zemaj „Ēka foli Tahir Zemaj“ ku ishte pjesėmarrės edhe vet Koloneli Tahir Zemaj. Promovimi u organizua nė Båstad, Helsinborg, Hässleholm dhe ishte planifikuar qė promovimi qėndror i libriit tė bėhej nė Göteborg, ku ishim tė detyruar ta ndėrpresim pėr shkak tė kėrcnimeve dhe pėrpjekjet pėr tė bėrė atentat mbi Kolonel Tahir Zemen.
Kolonel Tahir Zemaj, qėndroi tek Hysen Ibrahimi prej datės 9 janar e deri mė datėn 11 janar tė vitit 2001.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:56
M-5

2006 (12 maj) Me inisiativėn e z. Hysen Ibrahimi, z. Sadri Mustafa, Rrahman Rrahmani u organizue mbledhja me bashkėatdhetarė tė Shupkovcit, Kēiqit tė vogėl dhe Kodrės, nė Ängelholm, pėr grumbullimin e ndihmave, pėr ndėrtimin e fushės sė futbollit nė shkollėn fillore ”Abaz Ibrahimi” nė Shupkovc. Nė kėtė tubim zgjedhet Komisioni pėr grumbullimin e ndihmave nė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Mjetet grumbullohen dhe fusha ndėrtohet, pasi dėrgohen paratė.
VAZHDON


N-1

2001 (2 qershor) Hysen Ibrahimi, zgjedhet kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės – Dega nė Suedi, nė mbledhjen e Kryesisė sė LDK-sė – Dega nė Suedi, e mbajtur mė 2 qershor ditė e shtunė, nė shtėpinė private tė z. Fejzė Halili. Nė kėtė mbledhje ishte e dr. Muhamet Shatri, Beqir Sadiku, Avni Berisha, Zeqir Thaqi, Mehedin Ademi, Ali Rexhepi e anėtarė tė tjerė tė Kryesisė.
VAZHDON



N-2

2002 (27 prill) Hysen Ibrahimi, rizgjedhet kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės – Dega nė Suedi, nė Kuvendin e mbajtur nė Helsinborg tė Suedisė. Kuvendi pėrveē se e zgjodhi kryetar z. Hysen Ibrahimi, atij i ndanė mirėnjohje tė cilėn po e citojmė:
Kuvendi i VI-tė i LDK-sė Dega nė Suedi shprehė Mirėnjohje z. Hysen Ibrahimi, kryetar i Kryesisėsė Lidhjes Demokratike tė Kosovės Dega nė Suedi, pėr punėn dhe veprimtarinė e pa kursyer tė aktivitetit tė gjithėmbarshėm shoqėroro-politik si nė fushėn politike, arsimore, ekonomike, sociale, informative, sportive dhe pėr veprimtarinė e denjė pėr njohjen e Kosovės shtet tė pavarur nga shtetet perendimore-pėrfundon citati. Mirėnjohja u nėnshkrua nga Osman Ahmetgjekaj, nėnkryetar, Fejzė Halili, veteran i LDK-sė, Beqir Sadiku, ish-kryetar i LDK-sė dhe Kamer Bytyqi, anėtar i Kryesisė.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:57
N-3

2002 (11 qershor) Me rastin e promovimit tė objektit tė ri shkollor nė Shupkovc tė shkollės fillore „Abaz Ibrahimi“ e qė shkolla ende e mbanė emrin e vjetėr „Njė Maji“ pėr shkak se nuk po lejohet nga UNMIK-u pėr ndėrrimin e emrave, z. Hysen Ibrahimit, i ndahet mirėnjohje, kėsaj radhe pėr angazhimin e tij nė ndihmėn dedikuar shkollės fillore tė vendlindjes sė tij ku ai a kreu filloren nė kėtė shkollė. Po e citojmė mirėnjohjen:
Shkolla Fillore „Njė Maji“ nė Shupkofc MIRĖNJOHJE me rastin e ditės sė promovimit tė objektit tė ri shkollor me kėtė mirėnjohje falenderojmė: Hysen Ibrahimin. Nė Shupkofc mė 11.06.2002, Kolektivi i shkollės – pėrfundon citati.
VAZHDON



N-4

2004 (17 mars) Hysen Ibrahimit, i vritet vėllau Isak Ibrahimi tani dėshmor i Kombit, nga Serbėt matanė urės sė Ibrit gjatė demostratave nė Mitrovicė tė cilat u organizuan kundėr vrasjes sė fėmijėve nė fshatin Qaber. Isaku vritet vet i katėrti nė kėto demostrata dhe plagosen me qindra vetė. Hysen Ibrahimi me familje e pėrjetojnė shumė rėndė kėtė ngjarje. Presidenti i parė i Kosovė Dr. Ibrahim Rugova shpalli ditė zie pėr dėshmorėt mė datė 22 mars 2004. Kurse Unė isha i ftuar nga Presidenti Rugova, ku morra pjesė sė bashku me vėllaun Blerimin dhe kusherinin Rrahman Rrahmanin, i cili kishte ardhur me mue sė bashku nga Suedia me rastin e vrasjes sė vėllaut tim Isakut.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:58
N-5

2004 (23 mars) Varroset vėllau i z. Hysen Ibrahimi, Isak Ibrahimi me tre dėshmor tė tjerė, nė varrezat e qytetit tė Mitrovicės nė Shipol. Pjesėmarrja ka qenė masive, ku nė emėr tė familjeve tė dėshmorėve fjalėn e fundit e muarr z. Hysen Ibrahimi.
VAZHDON



O-1

2004 (2,3,4 prill) Shoqėrija e z. Hysen Ibrahimit, nė komunėn e Båstadit dhe Ängelholmit, kishin rezervuar lokalin pėr tė pritur pėr ngushėllime, kėshtu qė kur ka ardhur Hyseni me vėllaun Blerimin dhe kusherinin Rrahman Rrahmani, tė gjitha kanė qenė tė kryera nga shoqėrija si lokali, pijet, ushqimi etj. Ngushėllimet kanė qenė tri ditė radhaz, ku pritjen dhe pėrcjelljen e kanė bėrė bashkatdhetarėt e komunės sė Båstadit, Ängelholmit, tė afėrmit familjar dhe anėtarė tė Kryesisė sė Lidhjes Demokratike tė Kosovės Dega nė Suedi, siq ishte nėnkryetari z. Osman Ahmetgjekaj, Ali Rexhepi anėtar i Kryesisė dhe anėtar tjerė.
VAZHDON



O-2

lirik
05-04-08, 20:59
2004 (28 gusht) Nė zgjedhjet e lira tė Kosovės, Kryetari Dr. Ibrahim Rugova zgjodhi Shtabin Qėndror tė Zgjedhjeve nė kuadėr tė LDK-sė, ku me propozim tė Kryetarit Dr. Rugova, Hysen Ibrahimi zgjedhet anėtar i kėtij Shtabi Qėndror.
VAZHDON



O-3

2004 (23 tetor) Nė Kosovė janė mbajtur zgjedhjet Nacionale –Parlamentare, ku Hysen Ibrahimi, zgjedhet anėtar i Shtabit Qėndror tė Zgjedhjeve 2004, nė kuadėr tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, me vendim tė vet Kryetarit Dr. Ibrahim Rugova. Shtabi Qėndror Zegjdhor i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, ka qenė prej 15 anėtarėsh.
VAZHDON



O-4

2005 (28,29 prill) Hysen Ibrahimi kryetar i LDK-sė Dega nė Suedi, merr pėrsipėr sė bashku me Kryesinė, qė tė binjakėzojnė dy kryeqytetet Stockholmin dhe Prishtinė. Mė 28 dhe 29 prill, e realizojnė njė vizitė me kryetarin e komunės sė Stockholmit z. Berry Andersson dhe kryetarin e komunės sė Prishtinės z. Ismet Beqirin. Barry Andersson e priti edhe kryetari i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova.
Po ashtu u realizue vizita e njė delegacioni tė komunės sė Prishtinės me nė krye kryetarin Ismet Beqirin vizitė nė Stockholm.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 20:59
O-5

2005 (11 qershor) Nė Helsinborg tė Suedisė u organizua nga Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Kosovės – Dega nė Suedi, 15 vjetori i themelimit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės – Dega nė Suedi. Musafir nga Kosova enkas pėr kėtė pėrvjetor kishin ardhur deputetėt nga Kosova, mr. Fadil Geci, deputet i Kuvendit tė Kosovės dhe kryetar i LDK-sė – Dega nė Skenderaj dhe Qibrije Hoxha, deputete e Kuvendit tė Kosovės dhe anėtare e Kryesisė sė LDK-sė Dega nė Suedi, Jetullah Behrami, nėnkryetar i LDK-sė – Dega nė Sekenderaj. Musafir pėr kėtė pėrvjetor kishin ardhur edhe nga Gjermania.
Me rastin e kėtij pėrvjetori, Kryesia kishte ndarė vetėm njė ”Mirėnjohje“ pėr Presidentin e parė tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova (njė vazė e madhe prej kristali), tė cilėn ja dėrguan nė Kosovė. Me qė kryetari Rugova ishte nėn njė terapi tejet tė rėndė, delegacioni nė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Osman Ahmetgjekaj, nėnkryetar, Sinan Hasani, anėtar i Kryesisė dhe Aziz Smajli veprimtar i dalluar i LDK-sė dhe ēėshjtes kombėtare, ja dorėzuam kėshilltarit tė Presidentit Rugova, z. Sali Cacaj, e qė ishte i pranishėm edhe shefi i protokolit tė kryetarit Rugova, z. Adnan Mehmeti.
VAZHDON




PQ-1

2005 (23 qershor) Delegacioni i LDK-sė nė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Osman Ahmetgjekaj, nėnkryetar, Sinan Hasani, anėtar i Kryesisė dhe Aziz Smajli veprimtar i dalluar i LDK-sė dhe ēėshjtes kombėtare, ishte i ftuar nga kryetari Rugova nė „Darkėn e Lamės“ e cila mbahej nė hotelin „Grand“ nė Prishtinė. Ishte takimi i fundit me Kretarin Rugova, e qė mė pastaj ai ndėrroi jetė.
VAZHDON



PQ-2

2005 (27 qershor) Me ftesė nga mr. FadilGeci deputet i Kuvendit tė Kosovės dhe ministri pėr Arsim z. Agim Veliu, Hysen Ibrahimi dhe Aziz Smajli muarėn pjesė nė qitjen e gurėthemelit tė shkollės “Shaban Jasharinė Skenderaj, e qė ishte pjesėmarrėse edhe Ministrja e Pushtetit Lokal z. Melihate Tėrmkolli dhe kryetari I Kuvendit Komunal tė Sekenderajt, Ramadan Gashi.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 21:09
R-1

2006 (21 janar) Ndėrroi jetė mė datė 21 janar 2006 ditė e shtunė nė ora 11.38 min., Presidenti i parė i Kosovės Dr. Ibrahim Rugova. Hysen Ibrahimi, kryetar i LDK-sė - Dega nė Suedi, fton Kryesisnė e LDK-sė – Dega nė Suedi, nė mbkedhje e jashtzakonshme, e cila u mbajtė nė Ängelholm. Nė mbledhje u vendos qė tė nesėrmen tė tė mbahet mbledhje komemorative, e cila u mbajtė nė Hörby tė Suedisė. Vekjen e Presidendit Rugova, Rugova Hysen Ibrahimi, e pėrjeton shumė rėndė, dhe e cilėson si njėra ndėr humbjet mė tė mėdha nė historinė e Kombit Shqiptar, sidomos nė kohėn kur mė sė shumti ju desht Kosovės, e cila ishte nė prag tė njohjes sė saj nga Bashkėsia Ndėrkombėtare.
VAZHDON



R-2

2006 (22 janar) Kryesia e LDK-sė –Dega nė Suedi, mbanė mbledhje komemorative nė Hörby tė Suedisė, me rastin e ndėrrimit jetė tė Kryetarit tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova. Hysen Ibrahimi, nė fjalėn e tij postmortore, pėrfshiu njė pjesė tė madhe biografinė e Kryetarit Rugova dhe pėr jetėn e tij. Pas mbledhjes, nė mbrėmje, njė delegacion me nė krye z. Hysen Ibrahimin kryetar, sė bashku me Hysen Rexhepin dhe Vehbi Rexhepi, nisen pėr rrugė nė Kosovė, pėr tė marr pjesė nė pėrcjelljen e fundit, kurse mė vonė arrinė nė Kosovė edhe Ali Rexhepi sekretar i LDK-sė - Dega nė Suedi.
VAZHDON



R-3

2006 (25 shkurt) Kryesia e LDK-sė - Dega nė Suedi, organizon tubim me rastin e njė mujorit tė vdekjes sė Kryetarit tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova. Tubimi mbahet nė Malmö tė Suedisė nė Shoqatėn Kulturore Shqiptare ”Kosova” nė Malmö.
Fjalėn e rastin e mbajti, kryetari z. Hysen Ibrahimi.
VAZHDON



R-4

2006 (7 mars) Hysen Ibrahimi, mbante lidhje tė rregullta me kryetarė tė degėve pėr mėrgatė, si me Hysen Gėrvallėn, Zvicėr, Hafiz Gagicen e Hazir Krasniqin, Gjermani, Agim Rexhen, SHBA, Gani Azemin, Bruksel e shumė kryetarė tjerė. Mė datėn 7 mars njoftohet pėrmes telefonit nga Agim Rexha kryetar i LDK-sė i New Yorkut me rrethe, se ishte nė takim me Frank Wiznerin, dhe e kishte njoftuar se administrata e SHBA-ve, ka marrė vendim pėr njohjen e Pavarėsisė sė Kosovės, por kur tė pjeken kushtet dhe rrethanat, sidmomos pasi qė tė bindet Rusia qė mos ta pėrdor veton nė Kėshillin e Sigurimit pranė OKB-sė.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 21:10
R-5

2006 Ditė e ejte mė 26 janar, bėhet varrimi i Presidentit tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, nė varrezat e dėshmorėvetė Kombit nė Velani. Muarrėn pjesė mbi 74 delegacione tė larta shtetėrore edhe nė rang krytarėsh shtetesh nga tė Europa dhe bota, kurse pjesėmarrja e njerėzve ishte me mijėra.
Homazhet e fundit ju bėnė na hallen e sporteve 1 Tetori nė prishtinė. I pranishėm ishte edhe z. Hysen Ibrahimi.
VAZHDON





S-1

2007 (12 janar) Mė 12 janar u formua Kėshilli Themeltar i Partise sė Lidhjes Demokratike (LD) ku z. Hysen Ibrahimi, ishte anėtar i Kėshillit Themeltar tė Lidhjes Demokratike e qė mė vonė ju shtua edhe emri Dardani nė krye me Akademik Nexhat Dacin. Kėshilli Themeltar ėshtė pėrbėrė nga 125 anėtarė.
VAZHDON



S-2

2007 (21 janar) Kryesia e Lidhjes Demokratike te Kosoves – Dega ne Suedi, me ne krye z. Hysen Ibrahimi, mbajti njevjetorin e vdekjes se Presidentit te pare te Kosoves Dr. Ibrahim Rugova. Manjehere pas pervjetorit, Kryesia duke qene te bindur se Kryesia e Lidhjes Demokratike e Kosoves ne Prishtine kishte devijuar filozofine politike te Presidentit Rugova, vendosi qe te transferohet nga Kryesia e LDK-se Dega ne Suedi ne Kryesi e LD-se Dega ne Suedi. 15 anetare sa i numronte Kryesia e LDK-se Dega ne Suedi, 11 ishin per, kurse 3 kunder.
VAZHDON

lirik
05-04-08, 21:16
S-3

2007 (17 shkurt) Keshilli Themeltar i Lidhjes Demokratike, mbajti Konventen e pare themeluese te LD-se. Ne kete Konvente delegate qe perfaqesuan LD-ne Dega ne Suedi ishin 5 delegate: Hysen Ibrahimi, Osman Ahmetgjekaj, Rrahman Rrahmani, Mursel Shkupolli dhe Sinan Hasani.
Ne kete Konvent me propozimin Kryetar u zgjodhe Akademik Nexhat Daci. Me propozimin e kryetarit Daci qe LD-se t’i shtohet edhe nje D, qe subjekti i ri te emertohet me emrin:
LIDHJA DEMOKRATIKE E DARDANISE.
Konventa kete propozim e mirepriti me duartrokitje.
VAZHDON







* * *



SPORT



Hysen Ibrahimi ishte ndėr inisatorėt pėr themelimin e KF „Kosova“ nė Båstad, qė u angazhuan shumė tė rinjė nė kuadėr tė kėtij klubi futbollistik.


1994 (24 dhjetor) Mė 17 dhjetor 1994, themelohet Univeristeti i Tetovės me nė krye Fadil Sylejmanin rektor. Pėr nderė tė themelimit tė kėtij Universiteti, Hysen Ibrahimi, mė 24 dhjetor (njė javė mbrapa) organizon turnir nė futball, me pjesėmarrje gratis tė ekipeve, duke i mbuluar vet shpenzimet e turnirit.Turniri u mbajtė nė Förslöv nė pranin e 14 ekipeve pjesėmarrėse nga e tėrė Suedia. Qėllimi i kėtij organizimi ishte qė tė sensibilizohet Universiteti i Tetovės dhe tė ndihmohet me ndihma materjale qė kishte nevojė, gjė qė kjo edhe ndodhi. Ekipet e tri vendeve tė para, ekipet mė tė disiplinuara, lojtarėt mė tė mirė shpėrblehen me „Mirėnjohje“, ku shpėndahen mbi 40 copė.


Ekupi i KF „Kosova“ regjistrohet nė Korpen (qė do tė thot ligė) sudeze nė futball tė vogėl 6+1, ku nė mesin e 30 ekipeve, pėr ēdo vit e ka zėnė vendin e parė, apo ndėr tė parat.

lirik
05-04-08, 21:17
ARSIM

? Inisiatori i parė nė komunėn e Båstadit nė kontakt me organet komunale tė arsimit nė Båstad pėr fillimin e mėsimit shqip plotėsues, ishte z. Hysen Ibrahimi, qė startoi mėsimi dhe u zgjodh Kėshilli i Prindėve pėr Arsim nė kuadėr tė komunės sė Båstadit, nė mbledhjen me bashkėatdhetarė, ku Hysen Ibrahimi zgjedhet kryetar i kėtij Kėshilli.


KULTURĖ

Hysen Ibrahimi, ishte pėrkrahės i denjė i kulturės shqiptare, dhe thoshte: ”sa mė shumė tė ēfaqet kultura shqiptare para opinionit Suedez dhe botės perendimore, aq mė shpejtė do tė na njohin mė mirė” dhe gjithnjė konstatonte se kultura ėshtė mjet i vetėm pėr t’u pasqyruar te kombet e shteteve perendimore.
Nė rrethinėn ku banoi z. Hysen Ibrahimi, komuna Båstad, u arrit tė pėrgaditej dramė pėr fėmijė, e cila u ēfaq para njė mediumi shqiptar dhe Suedez, sidomos kreu i komunės pėr arsim nė komunė e Båstadit muarrė pjesė nė kėtė premierė.
Ndihmoi shumė koreografin e mirėnjohur z. Ahmet Ahemti, pėr ushtrimin e fėmijėve tanė nė kėtė rajon Båstad Ängelholm dhe mė gjėrė nė vallet shqiptare, suedeze, angleze dhe shumė valle ndėrkombėtare. Fėmijėt tanė muarrėn pjesė nė shumė ēfaqje suedeze duke prezentuar kulturėn shqiptare por edhe ma valle internacionale. Vlenė tė theksohet se kėta fėmijė muarrėn pjesė gjatė lojės nė futball tė femrave nė mes tė reprezantacinoit tė Suedisė dhe Australisė, gjatė pushimit 15 minuta, vashat shqiptare dualen nė fushėn e hapur tė futballit dhe prezentuan edhe valle shqipe edhe internacionale, qė u pritėn me duartrokitje frenetike.


? Me inisiativė e z. Hysen Ibrahimi, u grumbulluan ndihma modeste me dedikim pėr Teatrin ”Sandėr Prosi” nė Mitrovicė. Nė krye tė kėtij aksioni ishte vet z. Hysen Ibrahimi.




2000 Botoi librin ”Solidariteti i Mėrgatės Shqiptare”, tė cilėn e botoi nė vitin 2000.


2006 Muarr pjesė nė Sesionin e V-tė shkencor E DJATHTA SHQIPTARE NĖ MBROJTJE TĖ SHQIPĖRISĖ ETNIKE - 5, me temėn Ilaz Rrustem Kolla – trim i kauzės shqiptare, luftėtar antikomunist, qė u mbajtė mė 24 dhe 25 korrik 2006 nė Orosh dhe Rrėshen tė Mirėditės.

lirik
05-04-08, 21:18
Ka tė pabotuar afėr 200 poezi lirike.








* * *




MIRĖNJOHJET




nga zv/Ministri pėr Bujqėsi dhe Blegtori ministri Tomė Hajdari,


nga Kėshilli Qėndror pėr organizimin e manifetsimit tė Pavarėsisė
sė Kosovės.

nga pjsėmarrja nėpėr organizimi me rastin e pėrvjetorėve tė festave kombėtare, qė organizoheshin nė fushėn e sportit.


muarr po ashtu mirėnjohje pėr dėrgimin e ndihmave nė
veshėmbathje tė cilat u dėrguan me kamion.

nga shoqata dhe individ tė ndryshėm pėr kontributin pėr Pavarėsinė e Republikės sė Kosovės.


nga Dr. Ibrahim Rugova, pėr angazhim maksimal nė ēėshtjen Kombėtare Shqiptare.


* * *



KONTAKTET ME DR. IBRAHIM RUGOVA
(Kjo mbetet tė plotėsohet pėr mė vonė)



KONTAKTE ME PERSONALITETE
(Kjo mbetet tė plotėsohet pėr mė vonė)



NĖ FUSHĖN E KULTURĖS
(Kjo mbetet tė plotėsohet pėr mė vonė)



BOTOI
Librin „Solidariteti i Mėrgatės Shqiptare nė Suedi” nė vitin 2000,
Mitrovicė.
Ėshtė nė botim e sipėr nė librin e dytė tė tij.
Ka tė pa botuara edhe shumė poezi.





2003 (5 qershor)


* * *



Hysen Ibrahimi, ndėr kohė zgjedhet nė krye tė shumė komisioneve add-hoc nė nivel tė Suedisė dhe atyre lokale si psh:


-nė krye tė kėshillėve pėr ndihmave nė veshėmbathje dedikuar pėr Kosovėn,

-nė krye tė shumė kėshilleve organizative pėr organizmin e demostratave nė tėrė Suedinė, kundėr dhunės e cila u shtrohej mbi popullin e pafajshėm shqiptare tė Kosovės,

-nė krye tė kėshilleve pėr demostrata si nė Stockholm, Malmö, Helsinborg, Landskrona, Ängelhom, Båstad, Halmstad, Göteborg e shumė vende tė tjera.

-inicues i shumė aksioneve tė ndryshme tė cilat kanė qenė tė dedikuara pėr Kosovėn dhe shqiptarė, si psh. pėr arsim, sport, kulturė, dramė, mėsim plotėsues nė gjuhėn shqipe,

-nė krye tė aksionit ndihmė Drenicės, nė kohėn kur nė Prekaz u vranė familja Jashari dhe vet komandanti u Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Adem Jashari,

-inisiativa tė ndryshme kulturore pėr prezentimin e kulturės shqiptare para opinionit Suedez dhe specialitete ushqimore shqiptare,

-tė komisioneve rajonale tė 3% siē ishte Komisioni pėr Helsinborg dhe rrethinė, Båstad, Vejbystrand, Åstorp, Ängelholm,

-themeluesi i Shoqatės Kulturore Shqiptare „Kosova“ nė Båstad,

-ishte nė krye tė Nėndegės sė LDK-sė pėr Helsinborg dhe rrethinė,

-ishte nė krye tė Klubit Futbollistik ”Kosova” nė Båstad,
tė komisioneve pėr ndihma pėr raste tė jashtzakonshme nė kuadėr tė KF ”Kosova”,

-ishte nė krye komisioneve pėr organizimin dhe pėr dėrgimin e kufomave nė atėdhe,

-ishte nė krye tė ndihmave pėr arsim dhe ndihma humanitare,
tė kėshillave pėr pajtim ndėrbashkėatdhetarė qė ndodheshin ngatėrrresa,

- nė krye tė kėshillėve pėr udhėtime organizative pėr organizmin e demostratave pėr tė protestuar kundėr regjimit tė Serbisė,

-nė krye tė kėshilleve tė organizimit pėr turnire edhe nėpėr vende tė tjera tė Suedisė,

-pjesėmarrės nėpėr tė gjitha demostratatė qė janė organizuar nė Suedi dhe shumė herė edhe nėpėr Europė,

-ka ndihmuar shumė familje duke i strehuar nė benesen e tij personale nė gjirin familjar dhe duke i dėrguar nė vende mė tė sigurta ato familje qė marrshin refuzimin e shtetit Suedez pėr ta lėshuar shtetin,

-ka marr, djem tė cilėt janė arrestuar nga shtete tė ndryshme qė janė pėrpjekur tė kalojnė ilegalisht me dokumente false, dhe i ka futur nė Suedi sidomos ata qė ishin arratisur nga ish-armata jugosllave, dhe atyre qė janė ftuar pėr kryerjen e shėrbimit ushtarak nė ish-Jugosllavi.

-ka pritur dhe pėrcjellur shumė delegacione nga Kosova, tė cilat kanė ardhur pėr sensibilizimin e ēėshtjes sė Kosovės,

-ka ndihmuar Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe ka ndihmuar ushtarė pėr tė dėrguar nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės,

-ka marrė pjesė npėr tė gjitha manifetimet e organizuara pėr nderė tė pėrvjetorėve tė datave historike tė Kombit Shqiptar,

-ka marr pjesė nė promovime librash, siminar, konferenca dhe sesione tė ndryshme kushtuar pėr Kosovėn,

-ka ndihmuar kėhillet e pėrvjetorėve tė mintarorėve tė Trepēės,

-pjesėmarrės nėpėr tė gjitha ngushėllimet e familjarėve tė dėshmorėve,

-nė krye tė organizimeve tė akademive pėrkujtimore tė tė rėnėve dėshmor tė Kombit,





Vazhdon
.......

lirik
05-04-08, 21:34
Biografia e kti veprimtari vazhdon siq e shihni mund te bindeni se si ishin ather rinija jonė e asaj kohe rini intelgjente veprimtare qė udb ja nji nga nji na i ngriste kurthat njėra pas tjetres por nuk arriti te na thente
Shoket me njė intelegjencė tė tillė dhe prirje siq ishte Hysen Ibrahimi Nuhi Sejdiu Musa Hoti
Abedin Balaj kta dy te fundit i vrau udb ja Jugosllave ndersa ne te tjerve te gjith na demtoj ne shendet
na la me pasoja mua mu krijua smundja edmarve q eme shum veshtirsi me qarkullonte gjaku dhe
kisha dhimbje te veshkave e ndryshim te ritmit t e zemres ja kjo ishte udb ja faqezezė kriminale qe shkatrronte lulen e rinisė intelegjente qė tė gjith kta kishin prirje te jashtzakonshme disa prej tyre nen kercnimin e udb s jan larguar me kohė dhe nuk kan pranuar te bashkpunojn me ne por jan njė numer i vogel dhe nuk po e shoh te arsyesheme te ua ceku emrat te tjert mbeten besnik te idealit disa u vranė disa u sakatosen te gjith ishim te burgosur dhe te ndjekur ja se si vepronte udb ja dhe shpifte
udb ja dhe hyzmeqart e saj shpifen e dhe per Hysen Ibrahimin shpifjet i organizoj pėr Hysen Ibrahimin pėr kėt veprimtarė margaritarė njeri i urtė i dashur dhe shum djalosh edhe ne rini por edhe trim i vendosur.
Shpifsit kishin qellim te shpifin per Hysen Ibrahimin nė vitin 2007 agjentėt e ubdes rregtarėt shqipfolsat qė nuk i munguan kurr udb s se beogradit me direktivė te beogradit vendosin te shperndajn komunikata neper qytet me shpifje per ta diskredituar Hysen Ibrahimin kėt ebėjn pėr inate te ndryshme natyrisht edhe per at s ehysen ibrahimi ishte po ather me ne zbatues u detyrave
te grupit dhe mori pjes aktive bashk me ne ne shperthimin e demostrave ne mitrovic ishte ne kryerje te detyres dhe sidomos ky njeri bėri qudira ne suedi me veprimtari dhe aktivitet kombtarė.
dėshmon dhe shkruan xhelal ferizi

lirik
05-04-08, 21:47
Udb ja heret e kishte nė sy Hysen Ibrahimin hysenin endanė edhe nga edashura dikurė me intriga dhe ja mbshtollen punen me ngatrresa dhe intriga pikrisht njerzit e udb s te cilet ja ngatrruan njimij kurtha te komplikuara vetem e vetem pse ishte ky i mbreht nga mendja
Hysenit per te ja kall zemren ja vranė ehde vllaun sėrbėt nė vitin 2004 ndersa djalin e ja mbyten mizorisht me mizori siq dijn serbet duke i hypur me kerr permbi pastaj duke e shtypur pa meshirė
disa polic pernjiher dhe kur mbijetoj vdiq ne spital te prishtines ku urdhroheshin njerzt qė tė mos i ofrohet ndihmė pra Abįz Ibrahimi dhe Isak Ibrahimi u vranė si familje patriotike qė jan te deshmuar kta e kan mshehur ne shtepi vajzen e HAMZ JASHARIT VLLAUT TE ADEM JASHARIT HEROJVE TE PREKAZIT
Bajram Klina i klines s e drenices daja i besartes vajzes se Hamzes me lot ne sy vjen te shtepia e dėshmorit Isak Ibrahimit ne shupkofc tė Mitrovices dhe i thot merrne ket vajz ne amanet dhe kujdes te mos bie ne dor te shkieve kjo ėsht jetime esht evetmja qe shpetoj nga ai fis dhe bajrami me lot ne sy i thot.
Nė telefonaten qė i bėn I ndjeri dėshmori Hysenit vllaut te madh ne suedi i tregon situaten
por hyseni i thot te gjith te ikurit e luftes asnji te mos ju mbyllet dera hani bari nese esht nevoja por te ikurit pa buk mos i leni jan fjalt e hysen ibrahimit nga suedia kur kosova ne kohen emillosheviqit po digjej nen flaken e topave e barotit ku Drenica e Azem dhe Shote Galices PO DIGJEJ SHTEPI E HYSEN IBRAHIMIT kurrr nuk u mbyll kjo derė patriotike as ne kohrat ma te kobshme e ma te veshtira dhe nuk ka fjalė pra deshmohet si familje patriotike.
autori Xhelal Ferizi

lirik
05-04-08, 21:58
Shpifja e fundrrinave ne vitin 2007 ku neper Mitrovicė turpshėm qarkullonin afishet e dirigjuara nga tellallet e beogradit rrogtart q e vraponin per te dezinformuar fjalėt e poshtra qe i nxiste udba nga ata fundrrina qe ishin antishqiptar me veprimtarie rrijn ne beograd s ene kosov nuk guxojn te jetojnė
per shkak te mekateve te medha ndaj kombit ata nxiten shpifjen per disa njerz te shquar patriot
mitrovicas atdhetarė per ti pėrgojuar njerzit ma patriot te Mitrovices ma te deshmuar njerzit ma te paster kombtarisht ata qe han buken me trup si zagarė vraponin rrugve te Mitrovices duke flliqur
emrat e veprimtarve te kombit e nder ta edhe te veprimtarit TE MADH HYSEN iBRAHIMI
pikrisht prej atyre funndrrinave q e vetem te sabotojn dijnė e te perhapin letra e komunikata neper qytet pikrisht nga ata Mitrovica ka mbet qyteti ma i shkretė sot ne gjith kosoven ma i lanunin pas dore
qyteti ynė ka nji histori te jashtzakonshme qe fillon me shum njerz te shquar te ksaj rrethine
nder ta po e permendim ISA BOLETININ AHMET DELIA AZEM GALICA QE MBAJTI KUVENDIN EMADHE NE MITROVICė HASAN PRISHTINA GJAFER DEVA ADEM VOCA MEHMET GRADICA E
AHMET SELACI UKSHIN KOVAQICA HASAN PRISHTINA TE GJITH KTA NJERZ KAN VEPRUAR SE PAKU DHE KAN PAS ė VEPRIMTARI NE KET QYTET POR KURR ASNJIHER PERVJETORI
I TYRE NUK MBAHET AS DATA AS TUBIMI AS KUJTIMI:
nUK MBAHET AS KURR VEPRIMTARIA ENJERZVE QE U VRANė AS E DEMOSTRATAVE AS E MINATORVE AS KURGJė ASGJė FARE sepse qytetin ekan mberthyer sabotatorė ndersa franqezt dhe te tjert paten shum ndikim ne qytetin tonė por edhe serbia e futi fitilin me te madhe arriti te fut agjentat e vet ne qytetitn tonė njerz pengues pergojsa te flliqur qe ndyjn figurat patriotike e q e pengojn me te madhe prandaj Mitrovica u shkretua.
autori xhelal ferizi

lirik
05-04-08, 22:08
POSHTERSIA e tė gjith atyre fundrrinave dhe gjelozve qė shperndanė komunikata per kėt njeri engjull
patriot familje qe u deshmua me veprimtari e me deshmorė ata qe i shperndan komunikatat helmuese
pėr Hysen Ibrahimin dhe atdhetar tjer shqiptarė te mitrovices te gjith ata qe kan bė ket veprim nuk e kan bėrė nė baza inatesh partiake siq mundohen tash ta mbulon n disa nė Mitrovicė
por kjo ka qenė dorė e zgjatur e serbisė te gkjitha kto jan bė direkt te nxitura nga propaganda serbe
te gjith ata q evrapuan at dit neper mitrovicė duke ju shpernda popullit letra e komunikata ku figuronte emri i Hysen IBRAHIMIT SHE SHUM PATRIOTVE TE DESHMUAR TE QYTETIT KINSE ATA NA QENKAN BASHKPUNTOR TE SERBISė TE GJITHA KTO VEPRIME DHE ATA NJERZ QE I KAN Bė KTO VEPRIME JAN VET AGJENTET E SERBIS DORA E SERBIT VET VEGLA MJERANE
HYSEN IBARHIMI EHST HERO I GJALLė I BEPRIMTARISė PATRIOTIKE DHE I AKTIVITETIT KOMBTARė DHE SHUM TJERė QE JAN TE DESHMUAR NE POPULL DHE TE FAMILJEVE PATRIOTIKE QE UDBA DHE UDBASHAT E MITROVICES U MUNDUAN I PRLYENIN NJERZIT ME GOJė E TASH ME KOMUNIKATA PIKRISHT UDB A EZEZė E DEGJENERUARA E TOKES
E CILA NUK LA DEGJENRIM PA PERHAP E NUK LA NJERI PA PERGOJUAR SE S ATE NDYR JAN U PA EDHE KJO SHPIFJE PER HYSEN IBRAHIMIN DHE NNNJIQND EMA TEPER PATRIOT TE QYTETIT TE ZGJEDHUR FAMILJET MA ATDHETARE SHQIPTARE QE U MOREN PER GOJė NGA VEGLAT HAJDUTET DHE RRUGAQėT Nė MITROVICė Qė VRAPONIN ME LETRA NE DOR SI ZAGARė NEPER QYTET DUKE SHPERNDA AFISHE TE SERBIS TE PERTKTHYERA SHQIP
PER PAK PARE SEPSE KURR NUK MBARUAN VEGLAT E SERBIS KUDRAT VAZHDOJN TE PJELLIN KLYSH TE SERBIS NEPER SOKAQE TE CILET EDHE BABė E NANė I SHESIN PER PAK DINAR TE SERBIT
AUTORI XHELAL FERIZI

lirik
05-04-08, 22:15
Nji veprimtarė kaq i fuqishėm si Hysen Ibrahimi i cili kishte lidhjet ma te fuqishme se askush deri me sot me qeverin Suedeze Norvegjeze e Finnlandeze i cili arinte vetem me njė telefonatė te takonte dhe te organizonte takime te te gjitha delegacioneve tona me qevritarė suedez i cili nat edit vepronte püer qeshtjen kombtare i cili mbajti mbi shtatmij procese e mbledhje e organizime politike manifes time
kombtare i cili takoj te gjith intelektualt tan atje me te gjitha strukturat shtetrore te suedis
dhe i icili ndikoj edhe te ministresha ANA LIND qe te ktheje ne anen e shqiptarve te cilen pastaj serbet e vranė PRANDAJ HYSEN IBRAHIMI u vu ne shenjester te serbisė edhe ma teper se para vitit 1981 kur ishte me mua ne veprimtari.
LLUMI DHE FUNDRRINAT QE MALTRETUAN HYSEN IBRAHIMIN ATHER UN I NJOH sepse me kan maltretuar edhe mua prandaj jan cegla serbe fundrrina antikombtarė qė pėr qellim paten diskreditimin e kti veprimtari tė madh politik atdhetarė.

lirik
05-04-08, 22:20
pIKRISHT PER KET VEPRIMTARI PATRIOTIKE NE SUEDI PER KET AKTIVITET
HYSEN IBRAHIMI VEHET NE SHENJESTER DHE MERET NEPER GOJė EMRI I TIJ NGY ZJGJYRANET DHE MJERANET QE VRAPONIN TE PAGUAR ME DINARET E SERBIS
ATA DHE VEGLAT TJERA SI ATA SHIHENI SE NE QFAR GJENDJE EKAN SJELL QYTETITN E MITROVICES ATY SOT NUK I VJEN ERA MA ATDHETARIZEM ATIJ QYTETI ATY ESHT SHKRUMBUAR GJITHQKA DHE SA HER VJEN PERVEJTORI DHE DON TE ORGANIZOHET MANIFESTIMI I DEMOSTRATAVE DALIN VEGLAT SERBE DHE E ANULOJN ME VI TE KUQE KET
MANIFESTIM
MENDOJ SE GJENDJA NE KET QYTET DUHET TE NDRYSHOHET DHE TE PASTROHET QYTETI
NGA NGA FUNDRRINAT ANTIKOMBTARE DHE NE DORė TE MARIN SITUATEN PATRIOTAT
DJELMNIA E BALLI I SHQIPTARIZMIT ATDHETART E KULLUAR

AUTORI XHELAL FERIZI

lirik
05-04-08, 22:33
Un nuk jam i subjektit politik as LDK AS LDD as nuk flas nga kurfar pozitash partiake por me Hysenin shum bukur merrem vesh ka pas raste edhe kur jemi kundershtuar ne opcione por kjo nuk do te thot te kalojm ne kundershtime hasmerie
edhe pse un ma teper anoj kah krahu i luftes
por un nuk i humbi shokt e mi pse ata jan ne parti tjera
perkundrazi ne jemi takuar dhe kemi bė shaka ne llogari te njeri tjetrit as mendja nuk na ka shkuar te hidhrohemi .

SA I PERKET MITROVICES
po e them se ajo po sabotohet me te madhe si ne zhvillim si ne investime si ne aksione
investuese si ne te gjitha planet per ket kam informacione te mjaftushme ka disa vite q ebė het kjo qė nga paslufta ne kosovė nga disa njerz te caktuar dhe mendoj se kti qyteti duuhet ti kthehet nami i vjeter
dhe investimet nga zemrat e verteta shqiptare patriote
atdhetare mjaft ma sabotues e sabotime
autori Xhelal Ferizi

lirik
05-04-08, 22:37
Sa I Perket Hysen Ibrahimit Si Politikolog Un Ja Njoh Talentin Dhe Zgjuarsin Mendoj Se Ai Mund Te Diskutoj Tri Dit Pa Nderpre Politikisht
Ka Njė Potencial; Te Jashtzakonshme Proirje Dhe Pregatitje Dhe Pervojė
Mendoj Se Ky Do Te Duhej Te Jet Ambasador Dhe Perfaqsues I Kosoves Per Krejt Shtetet Skandinave Askush Tjeter Nuk E Meriton Si Hysen Ibrahimi
Dhe Do Te Ishte Pa Drejtesi Qdo Kush Tjeter Nese Zjgjedhet Ne Ket Post Per Veq
Hysenit Do Te Ishte Padrejtesi E Madhe
Intelgjencen Dhe Prirjet Un Ja Njoh Hysenit Qysh Ne Femini Dhe Bindjet Atdhetare
Deshmoj Un Me Fakte Per Hysen Ibrahimin Autori Xhelal Ferizi

lirik
05-04-08, 23:09
Pėrvetsimi dhe informimi i qeveris suedeze arritja e njė simpatije kaq te madhe dhe ndikimi aq i madh
i Hysen Ibrahimit nė deputet parti politike e ne te gjitha strukturat edhe kulturore
mbajtsi i aq shum takimeve e mbeldhjeve me qeverinė suedeze norvegjeze finlandeze
me s e sa deputet si asksush deri me sot nga diaspora ai arriti sepse ka njė talent t e veqant ne intelegejencė dhe politikė
ANA lind ministrasha suedeze ishte nen ndikimin politik te partis dhe personalisht ishte e informuar jo vetem ajo per te gjith deputetet suedez kan pasur takime me Hysen Ibrahimin
kan biseduar per qeshtjen shqiptare e qeshtjen e kosoves ku i nderuar Hyseni me njė aftesi dhe intelgjencė ka prezentuar qeshtjen shqiptare dhe informimin.
Siq dihet ANA LIND pastaj u vra nga njė serb i dirigjuar nga beogradi ajo u therr me thikė Ministresha
e cila me mish e me shpirtė punonte per qeshtjen shqupztare ne vitet ma te veshtira.
JA PRA SE DERI KU DEPERTON SERBIA dhe me qfar shovenizmi I URRER SERB vrau njė
MINISTRESHė SUEDEZE PSE MBANTE ANEN ESHQIPTARVE
PėR AKTIVITETIN PATRIOTIK TE HYSEN IBRAHIMIT ESHT NE GJEDNJE TE DESHMOJ NJė QEVERI SUEDEZE ME TE GJITHA PARTIT POLITIKE QENDRAT KULTURORE E DEPUTET SUEDEZ TE CILET SA HER VJEN HYSENI NE KOSOV VIJN EDHE DISA PREJ TYRE PRA
Serbia emjerė se bashku me veglat e mjera shqipfolse kot u munduan ta diskreditojnė HYSENIN
KOT E KAN dhe qellimi pikrisht ktu ishte per t ju hakmarrė per veprimtarin e tij patriotike.
HYSEN IBRAHIMI MUND TE TERJEQ INVESTIMET SUEDEZE Nė KOSOVė AI KA AFTESI DIPLOMATIKE POLITIKE
LE TE DESHMOHET le te merr televizioni i kosoves njė intervist nga ai te shohim pastaj se si shprehet
HYSENI tė shohim aftesitė e ti ndersda edhe njėher po e them te gjith ata qe u munduan te pergojojn• me propagand at dit qe vraponin me letra ne dorė neper mitrovicė HYSENIN DHE SHUM PATRIOT TJER ATA ISHIN SHERBTOR DHGE VEGLA TE SERBIT dhe ky veprim u nxit nga beogradi
per te fut huti dhe diskreditim ne mes te shqiptarve sepse serbia ne mitrovic ka interesa destabilizimi dhe pengesa serbia e deshmoi tash ma n eket qytet qe e shkatrroi e ndau dhe e sabotoj
e plaqkiti njė shekull gati trepqen dhe dukatin minierat e pasurinė dhe e la te izoluar te sakatosur
MITROVICA KERKON SHPETIM DHE PATRIOTA NE TE FLAKT NE UDHHEQJE
Shpetimi kombtarė vjen nga atdhetarėt e jo nga sabotatorėt le ta din mirė populli shqiptarė se vetem atdhetart e kulluar e qesin ne drit atdheun por jo penguesit e pa ndjenja kombtare
Xhelal Ferizi

lirik
06-04-08, 06:11
Mallkuar qofshin tradhtart zvarranik zagar vegla te udbashve qė shpifin pėr kėt njeri dhe shpifen pa mėshirė tek e fundit njeriu dhe qytetari shqiptarė nuk duhet te habitet nga armiku serb por habija ma e madhe ku njeriu mundet me mbet pa tekst ėsht se zagarėt e armuikut shqipfolsat qe kryejn
punėt e serbit nuk u ndalen as pas kaq shum masakrave pas kaq shum vuajtjeve qė i shkaktoj
serbia popullit te pafajshėm Shqiptarė si kur te kishte qenė vetėm nji person disi do ta kishim kaperdi por aq shum persona naiv e injoranta qė vrapuan ta perhapin njė shkrim qė ishte shkruar nga disa vegla anonime te serbisė “e qė mundohej ta pėrlyente nji njeri si Hysen Ibrahimi me njė veprimtari
kaq patriotike qė shumkush do ta kishte lakmi
ėsht pėr tu habitur kjo njerzit paguheshin nga dhjet e njizet euro neper qytet per te perhap ket dezinformatė pėr kėt njeri e aurtori i ksaj dezinformate nuk dihej autori i shkrimit kunder
Hysen Ibrahimit e ma teper se treqind patriotve familjeve tė pastra Shqiptare Mitrovicase
nder ta edhe emri i profesorit tė nderuar tė“historisė Bali Uka vllau i dėshmorit dhe veprimtarit
Mehė Uka dhe i cili patriotizmin e tij e dėshmoj me kohė fjala ėsht pėr Baliun i cili ka qen edhe i maltretuar disa her nga udb ja dhe i izoluar ne vitin 1981 ėshtz marrė nė pyetje saq e sa her esht maltretuar ne vitin 1981 e akuzojn se ka pas lidhje me mua pra me Xhelal Ferizin por baliu as nji fjal nuk eka folė ka mbajt qendrim jashtzakonisht burrnorė si shum disa tjerė qė u mooren ne burg u maltretuan por nuk than asnjė fjalė pėr emrin tim ehe pse u matretuan shum njerz ne qytet ne vitin 1981 nder ta ėsht edhe Hysen Ibrahimi i cili as edhe nji gjysem fjale nuk e ka pranuar per mua ne vitin 1981 edhe pse ėsht maltretuar jashtzakonisht ja pra njerz te tillė pėrgojohen perlyhen
sepse serbia me kto fjalė rrena dhe dezinformata aq shum ka ra poshtė aq shum ėsht diskredituar sa qė
as kush mbi dhe as fiset ma tė humbura afrikane ma nuk i besojnė ma rrenave tė serbisė as argatve tė
tyre shqipfolsave.
Mė vjen mirė nga qyteti im qė as qerpiku nuk i luajti nga ato komunikata te rresjshme te shperndara
neper qendra te ndryshme shkolla e kudo neper treg tė Mitrovices qė i shpėrndau dora e tradhtarit dhe disa gomarė me kokė e tru tė trashė disa ishin gomarė tė pa vetedije e disa ishin direkt vegla te shkaut por Mitrovica nuk e luajti besimin ne bijt e vet patriot n sepse populli tash ma po e din se serbia u mundua edhe te shejtin Adem Jasharin ta etiketoj ekend jo secilin patriot mbi dhe secilin shqiptarė tė ndershėm .
Nuk habitem aspak nga serbia siq e thash por habitem se akoma ka shqiptarė qė i sherbejnė serbisė
ėsht pėr ty habitur pra.
Autori Xhelal Ferizi

lirik
06-04-08, 06:25
Familjet ma te ndrshme nė Mitrovicė u sulmuan me anė tė ktyre letrave te hafijeve qe sheperndau serbia nepermes zagarve te vet neper pazarė zagart shqipfolsa pa fije turpi i shperndanė por kto ja ngriten vlerat ma tepeer Hysen Ibrahimit dhe atyre patriotve ne Mitrovicė qė njihen ne qytet e populli i mitrovices dhe rrethines i konsideron si tė shejtė populli nuk ra ne gracken serbe edhe ma teper ja ngriti vlerat Hysen Ibrahimit dhe te tjerve patriot.
Pra nė njė formė le tė dihet hapur se Ana Lind u vra kryeministresha suedeze vetem pse bashkpunoj ngusht me shqiptarė dhe per qeshtjen shqiptare u nxit njė i ri serb ne suedi i cili e goditit me
thikė kryeministreshen e kush tjeter e ka bindė ana lindin ma teper e deputetet suedez kush ma teper ei ka bindur dhe informuar s e Hysen Ibrahimi.
PRA DIHET SE SEBIA KISHTE INATIN E QARTUR ME HYSEN IBRAHIMIN SHKUMBZONTE NGA INATI perndryshe nuk do te ja vriste vllaun Hysen Ibrahimit dhe djalin e agjes ne kohen epara lufftes nė kosovė shum para vitit 1997 ndersa vllaun me urdher te serbve ja vrasin ne vitin 2004
isak ibrahimin direkt me urdher te serbve me snajper special egodasin mu n e zemer ku nuk pat as gjasa te shpetoj.
KėTO VEPRIME DHE SHUM VEPRIME TJERA JA KAN Bė HYSEN IBRAHIMIT SERBIA PER TE JA KALLė ZEMREN KU SHUM HER I KA KRIJUAR KURTHA ne pyetje kur e marrin para vitit 1981
i thonė a nuk e ke ndermend te largohesh nga balisti i pėrbetuar Xhelal Ferizi JO JU THOT HYSENI SA TE JEM GJALLė JO PSE TE LARGOHEM ATE E DON DHE E NJEH I GJITH QYTETI
do ta psosh keq HYSEN IBRAHIMI TI dhe te gjith te tjeret qe po shkoni pas tij se qfar montimesh e te kqijash mund te bejm ne ke per ta pa ti vet dhe vertet udb ja kaloj ne veprime te zeza qe deri me sot nuk i ndali kundr Hysen Ibrahimit patriotit veprimtarit per qeshtjen kombtare.

lirik
06-04-08, 06:51
Pra perveq vrasjes se vllaut dhe djalit te agjes serbia i bėri edhe montime dhe te kqia tjera Hysen Ibrahimit e pėrse pėrse pra ja bėri gjith kto te kqija kur dihet se seerbia vetem armiqve te perbetuar ju bėn te kqija ndersa bashkpuntort i mbanė ne llokuma pse pra sepse HYSEN IBRAHIMI
ishte gjithmonė patriot gjithmonė donte atdhe gjithmon sillej kombtarisht e vperonte kombtarisht
kjo pra ėsht arsyeeja e qka tjeter.
HYSEN IBRAHIMI ka njė prirje intelegjencė tė jashtzakonshme talent qė nga rinija nė drupin tonė te gjith kan qen djem intelegjenta te zgjedhur me prirje te jashtzakonshme studenta dhe nxansa te shkelqyer patriota njerz te zgjuar te cilet kan pasė zgjuarsi nga natyra nuk kan qenė njerz do si do siq mundohen te na paraqesin disa gojkqie lahpera rrugaqa qe llomotisin rrugve per hesape te serbis
NE GRUPIN TONė KA PAS SHUM E SHUM ATDHETAR TJER TE PA ZBULUAR QE NUK U BURGOSEN NE VITIN 1981 ka pas njerz me zgjuarsi te hatashme dhe kushdo nga ata qe u dyshua u mor ne pyetje dhe te gjith jan maltretuar natyrisht duke i pyetur se ne qfar forme ishe i lidhur me XHELAL FERIZIN DHE TE TJERET SEPSE GRUPI I JONė VEPRONTE AKTIV ATHER shperndanim material lexue dhe pregatisnim nji kryengritje por ja qe rrethanat sollen demostraten e vitit 1981.
KėSHTU ISHTE PRA Nė AT KOHė
KUR ėsht fjala per Hysen Ibrahimin ky sot ėsht njė politikolog dhe kritik letrarė i shkelqyeshėm
njeri i shum veprimeve patriotike njeri me zgjuarsi me prirje m,e potencial
PRA VETEM NJERZIT QE I URREN SERBIA UA VRET NJERZIT E AFERT PER TI GODITUR
PER TI VRA NE SHPIRTė POR HYSENI NUK U NDAL AS QE DO TE NDALET AI VEPRON DHE VETEM VEPRON:
pAMVARSISHT SE UN NUK JAM I IDEALIT TE PARTIS SE TI AS I ATIJ SUBJEKTI AS Qė DO Tė JEM
UN IA NJOH SHPIRTIN HYSEN IBRAHIMIT E NJOH E DI QFAR THELBI KA AI ME KA Bė PRESION ME QINDRA HER DUKE ME OFRUAR VEND NE LDK ATHER E TASH NE LDD ku un i them nuk dua te jem partiak edhe pse ne diskutime ne vijm ne kundershtim mendimesh por kur ėsht fjala per patriotizmin e tij un deshmoj e di ja njoh qellimet veprimet e di qfar shpirti ka e di se esht shqiptarė qe edon atdheun e vet e di se esht i talentuar se esht politikolog ja pry kryesisht ather ishim djemt e zgjedhur te mitrovices para vitit 1981 te cilet vepronim ne terenin tonė ku udb pastaj kaloj ne aksion edhe mua ma mnbyti vllaun ne rrethana te mistershme edhe Hysen Ibrahimit
pra dora e zgjatur e armikut e perse armiku ua mbyt te afermit njerzve ua mbyt patriottve pra kjo ndodhi gjithmonė per te ua vra shpirtin serbi kshtu gjithmon ka vepruar me ket formė tė ndyrė ata kujt ju jan kercnuar edhe kan vepruar ashtu siq ju kėrcnun Hysenit edhe vepruan ata e dinin se
HYSENI E DONTE SHUM ISAKUN VLLAUN PRANDAJ EDHE JA VRANė PER INATė TE HYSENIT
SERBIA VRASTARE E PER QKA TJETER PERVEQ PER INATė TE HYSEN IBRAHIMIT SEPSE KY ISHTE VEPRIMTARė NE SUEDI PER Q# ARSYE TJETER

lirik
06-04-08, 07:59
Nji veprimtarė pra i shum aktiviteteve kombtare ky njeri me nji kulturė urtsie e paqsore hyseni njihet edhe si i qetė nga natyra dhe i human per njerzit bamirs solidarė per kombin aktivist
un qė dėshmoj xhelal ferizi nuk jam antar as i ldk s as i ldd s as i ndonjė subjekti politik
dhe nuk e mbroj askend per kurfar interesash as qe me intresojn kto sepse nuk ndjehem ne shpirt intresgji as nuk me intreson fare as karriga as pushteti kam pas mjaft presion nga hyseni e shum tjer qe te behem antar i ndonje subjekti politik por nuk dua dua te rri poet i pavarur kshtu ma bukur me duket jeta por kur esht fjhala per ta mbrojt dikend qe kam informata e njoh ma merr mendja s eka kontr
ibuar e njoh ne shpirt dhe ne thelb un e mbroj nese paraqitet nevoja sepse jam i bindur bne vepren e ti
e dis eesht patriot e njoh aq ma parė mė vjen inatė kur llomotitjet neper qytetin tonė i organizuan njerzt qe nuk vlejn per pes pare dhe i vun ne shenjester familjet patriotike te deshmuara.
Nė Mitrovicė SI PėRGOJS I MADH DHE DEZINFORMUES NUMER NJI njeri qe perhapte fjalė neper qytet per familjet patriotike dhe per njerzt e paster kombtarisht ishte ramadan kelmendi nga fshati lipė
profesor gjimnazi njė karrierist i qmendur per pozitė njeri qe vrapon posht e lart me gjuhen e keqe te dezinformimit dhe te pergojimit ku nuk len njeri pa marrė per gojė ky pra esht profesor ne gjimnazin e mitrovices jep njė lėndė diqka kulturore nuk di mirė se cilen
KY FAR BAGLE ME NDER ME THANė Qė I THOT VETES PROFESOR ky ramadan kelmendi qė nuk esht asgjė tjeter perveqse nji mi i nevojtoreve te nentokes i nevijtoreve te flliqura ky u mundua edhe famuljen ferizi vllaun tim profesor ta merr per gojė ma i pari ky pas lufte menjiher ne vitin 2000 filloi
pergojimin e te gjitha familjeve patriotike ne mitrovicė dhe rrethinė.
SI GRUP AKTIVIST QE ISHIM NE ATHER PARA VITIT 1981 UN MEQENSE JAM I LINDUR N E MITROVICė na vinin fjalet per veprimtarin e shumkujt po vet ky ramadan kelmendi punonte dikurė
ne fabriken e baterive ne mitrovicė disa vite para vitit 1981 ather ne e dinim sepse kishim bukur disa informata se qka bėhej ne fabrikė aty
Pikrisht ky ramadan kelmendi ka refuzuar nė punė te gjith njerzit qe nuk kan qen te familjeve komuniste
titiste ata qe ishin besnuk te regjimit titist i pranonte pa kritere ndersa familjeve patriotike ju thoshte jo nuk e ke ket dokument e jo nuk e ke at e nuk i pranonte kurr ne punė ky ramadan kelmendi mendon
se nuk ka qen nga askush i percjellur dhe mendon se forcat patriotike te asaj kohe kan ndejt nuk kan shenuar
PA MARR PARA SYHS SE SHUM SHENIME I LIBRA E GAZETA NA I ZBULOJ UDB JA NE NJI
MULLI TE MSHEFT KU SPIUNI NA LAJMROJ PRAP SE PRAP DISA SHENIME KAN SHPETUAR
E DINIM NE NE AT KOHė SE KUSH VEPRONTE ANTIKOMBTARISHT E KUSH KOMBTARISHT
Ky njeri ramadan kelmendi ėsht i dyshuari kryesor qė ne mitrovic perhapi fletushkat e shkieve
duke i marr neper gojė famijet patriotike e gjith mitrovica me gisht drejt tij bėjnė ky emer i mallkuar dhe pergojs esht miu ma dinak i qytetit karrierist i terbuar i semurė per karrigė epost dhe njeri mjafts i dyshimt i cili kund njeri nuk len pa marr per gojė me perjashtim ata te KLANIT T E TI
NE AGJITACIONIN DHE PROPAGANDEN QE U Bė NE MITROVIC E U SHPERNDAN ATO
FLETė DORė KA SIQ TREGOJN QYTETART EDHE MANJAKU BASRI PLLANA I MITROVIXES
ISH NEUROLOGU MJEK NE MITROVICė NJERI I SRBVE QE ENJEH KREJT KOSOVA
NJERI I CILI SOT JETON NE BEOGRAD SE BASHKU ME FLLIQSIREN ALI SHUKRIUN DHE LULZIM ADEMIN I CILI MASAKROI SHQIPTARė KY LUILZIM ADEMI I BIRI I SHUMARIT THONIM NE NE KOSOVė I BIRIR I ROJES S EPYLLIT PYLLTARIT QE ISHIN TE LIDHUR KEMB E KRYE ME SERB KY TMERROI OPINIONIN SHQIPTAR DUKE KALUAR HAPUR NE ANEN E ARKANIT E SHESHELIT QETNIK
PRA LULZIM ADEMI MASAKROJ SHQIPTARė SE BASHKU ME QETNIK NE BASHKPUNIM
PASI U BURGOS NGA KFORI NE BURGUN E MITROVICES ME SHUM TRADHTAR TJERė JU LEJUA IKJA NGA BURGU KU NE STREHIM E MORI SERBIA QETNIKE
JA PRA SE QFAR FUNDRRINASH KISHTE E BERLLOGASH SOT KTA TRADHTAR TE DESHMUAR ME MIJA SE BASHKU ME FAMILJET E TYRE JETOJN NEPER ZONA TE NDRYSHME TE SERBIS E NE ZONAT EBANUARA ME SERB NE BOSNJE E NE MAL TE ZI
AUTORI XHELAL FERIZI

lirik
06-04-08, 08:11
Unmiku Thonė I Dha Mbi 17 Miljon Dollarė Per Te Punsuar Spuinat Dhe Agjentet Veglat Dhe Te Bijt E Tyre Ne Kosovė Qellimi Ishte I Unmikut Qe Te Zgjatet Sa Ma Shum Jeta E Unmikut Dhe Te Pengoj Pavarsimin E Kosoves Te Bej Njimij Te Zeza Ta Varfroj Kosoven E Ta Sabotoj Deri Ne Shkatrrim
Ne Mitrovic U Punsua Agjenti Ish Shefi I Sigurimit Te Udb S Sylejman Arifi
Njeri I Poshter Qe Te Dy Te Poshter Se Bashku Me Kryeshefin E Sigurimit Te Shtetit Faruk Mehmetin
Faruk Mehmeti I Cili Ne Shtepi Te Vet Fliste Turqisht E Serbisht E Sylejman Arifi Poashtu S Bėnte Kėmbngulje Ne Kthimin E Serbve Dhe Malazezve Ne Kosovė Shtepia E Tij Gjithmon Ishte Plot Qetnik Edhe Nga Knini Ku Ai I Sistemonte Pastaj Neper Kosovė
Ky Sylejman Arifi Esht Maskuar Dhe Punon Gjoja Si Zyrtar I Thjehstė Nė Komunėn Emitrovices Ne Administratė Pas Luftes Ne Kosvė Qe Nga Vitit 2000 E Kendej
Kur I Pyeta Disa Njerz Ne Komunė Perse Ky Njeri Punon Ktu Kur Dihet Se Ky Vendin E Ka Para Gjygjit Te Popullit Ne Burg Per Vepra Antikombtare
Me Than S Eka Nji Post Jo Te Rendesishem Ne Komunė Ne Fakt Nuk Esht E Vertetė
Ky Njeri Ishte Vegel E Franqezve Dhe E Serbve Ne Komune Dhe Nuk Ishte I Rastesishem Aty Por Pikrisht E Luan Rrolin Qe Epati Dikurė Ne Udb N E Jugosllavis Por Ne Forma Tjera
Pamfletet Me Propagand Kunder Familjeve Shqiptare Patriotike Dolen Pikrisht Nga Komuna Dhe U Sheprndanė Neper Popull Ku Te Gjitha Familjet Atdhetare Shqiptare Te Mitrovices U Pergojuan U Perlyen Me Fjalė Kush I Nxori Ato Kush I Organizoj Kto Poshtersi
Gjėrat Nuk Duken Edhe Aq Te Thjeshta Si Njeri Me Pervioj Ne Veoprimtari
Atdhetare Kam Pervoja Mjaft Me Kta Djaj Te Mallkuar Qe Ma Kan Nxi Gjith Jeten Edhe Para Kohes S Eburgosjes Ne Vitin 1981 Kur Ne Shpin Mi Lshonin Ordinert Kriminelt E Gjith Politika Ishte Kjo Xhelal Ferizi Esht Gjaknxeht Nga Natyra Ky Reagon Sulmojeni Poshtrojeni Montoni Diqka Ky E Vret Njeriun Shkon Ne Burg Dhe E Shpallim Vrases Ordiner E Largojm Nga Veprimtaria Dhe Vargjet
Poashtu Edhe Te Tjerve Ua Kn Bė Ket Veprim Agjenturesk
Nder Ta Edhe Hysen Ibrahimit Me Shum Tjer Patriot

lirik
06-04-08, 08:21
Pra Dyshohet Me Te Madhe E Gjith Mitrovica Flet Se Pamfletet Erdhen Me Iniciativ Te Basri Plllanes Ne Qytet Ne Mitrovicė Direkt Nga Beogradi
Barsi Pllana Jeton Ne Serbi I Ruajtur Nga Qentikt E Serbis Dhe
Veprimtaria Etij Antishqiptare Njohet Botrisht E Din Mbar Kosova
Per Te Fut Huti Ne Mitrovicė U Bė Kjo Poshtersi
Un Apeloj Te Strukturat Shterore Ne Kosovė Qė Tė Bėjn Pastrimin
Me Aksion Nga Te Gjitha Komunat Ku Kan Mbet Inspektor Te Ish Sigurimit Serb Ne Punė Dhe Pjella E Tyre E Te Bijt Dhe Farefisi I Tyre Pra
Pikrisht Prapa Atyre Demonve Mshefen Edhe Veglat Te Afermit Dhe Farefisi I Tyre Qe U Punsuan Duke Shfrytzuar Situaten Kur Kosova Ishte Ne Aksod E Ndjekur Popullata E Trullosur E Mjeruar
Unmiku Bėri Dėm Te Madh Me Punsimin E Tyre Pra Te Shum Veglave Te Ish Regjimit
Neper Vende Te Ndryshme Ket E Beri Unmiku Me Qellim Qe Kosova Te Mbetet Perjetsisht Njė Vend Ku Ata Do Te Mund Te Lodronin Pastaj Gjith Jeten Qe Kosova Te Jet Njė Vend Pa Kurriz Pa Njerz Pa Patriota Por Te Thyhet E Te Nenshtrohet Te Thyhen Aktivistet Te Vdes Qenja Njerzore Dhe Kombtare Ne Mitrovicė
Mitrovica Ishte Ne Shenjester Te Serbis Dhe Te Qarqeve Agjentureske Nderkombtare Per Te Ja Lėnė Si Njė Gurė Varė Kosoves Gjith Jeten Edhe Po Shihet Tash Se Kjo Esht Fakt '
Autori Xhelal Ferizi

lirik
06-04-08, 08:28
Mitrovices dhe zonanve per rreth nuk ju kushtua aspak rendesi nuk u mor parasyhs se ato zona jan ne rreth te kuq dhe ne rrezik nga armiku qe te pushtohet ai teritor ne a snuk kishim njerz ne ato anė njerz vizionarė krymbi agjenturek kishte depertuar deri ne palc kishin hy njerz sabotatorė pengues
dhe ja ku jemi sot nuk u bė asnjė iniciativ per kthimin e shqiptarve ne shtpit eveta ne torjet eveta matan ures se ibrit sdi dhe nga fshatrat qe ishin shperngulur dhe emndoj s e foscat patriotike duhet ta marrin ne dor mitrovicen dhe te kekrohet ndihm nga amerika dhe aleatet tanė qe te gjith shqiptart te
kthehen ne shtepit eveta andej shqiptart me mija bbanor kan pronat dhe pasurinė dhe esht e pa kuptueshme se si nuk kthehen shqiptart ne zveqan dhe mitrovicė si dhe ne zonat per rrreth por edhe ne albanik te cilin serbet e moren dhe e pagzuan me emrin e ri serbosllav leposaviq
i cili as q eka figuruar ne histori si i till nga andej u ndoqen dhe u pastruan etnikisht familjet shqiptare
u ndoqen nga albaniku nga fshatrat me rrethin kan mbet vetem disa sepse u pastrua etnikisht
atje ndodhi njė qameri qe kosva eperjetoj heshtur sepse srbia pregatitit me mjeshtri terenin ne ato anė
q ete ndodhte kjo punoi serbia punoi dhe punon ndersa shqiptart me rren me lalfe duke akuzuar njeri tjetrin
autori xhelal ferizi

lirik
06-04-08, 08:49
Pra Po E Them Me Pergjegjsi Se Spiunat E Organizuan At Pamflet Dhe Dyshimi Kryesor Kah Mitrovicasit Bejn Me Gisht Jan Basri Pllana E Ramadan Kelmendi E Agjenti I Ish Sigurimit Te Shtetit Sylejman Arifi Ne Mitrovicė Icili Pas Faruk Mehmetit Ne Mitrovicė Ishte Njeriu Numer Dy Ne Udb E Pas Tij Vinin Te Tjeret Inspektor Te Mitrovices Inspektor Te Udb S Quheshin Ather
Ky Plehu Ramadan Kelmendi E Filloj Qe Ne Vitin 2000 Propaganden Neper Gazeta
Perqarjen Ne Mes Te Shqiptarve Ky Ja Dha Ne Vitin 1999 Para Vitit Te Ri Gazetes Koha Ditore Nji Artikull Ku Merrte Neper Gojė Vlalun Tim Profesorin Enderuar Atdhetarė Te Cilin E Njeh Mbar Mitrovica Me Rrethinė
Ky E Ka Paguar Ndytsiren Musa Mustafa Gazetarin I Cili I Ka Marr Ne At Kohė 1500 Marka Gjermane Per Te Shkruar Artikullin Ne Kohen Ditore Gazet Enjohur Per Per Shpifje Dhe Tjera Marifete Te Dyshimta
Pra Filloj Nga Ramadan Kelmendi Ky Nuk La Njeri Pa Marr Per Gojė Me Shkrim E Me Gojė Sa Per Familjen Dhe Te Kaluaren E Autorit Te Artikullit T Ekohes Ditore Musa Mustafa Le Te Flasin Deshmitart Dhe Njerzt Qe E Njohin Un Nuk Di Me Sa Kam Degjuar Un Neper Popull Njihen Si Kumarė Dhe Miq Te Rankoviqzmit

Ramadan Kelmendi U Mundua Ta Mshehf Ket Shpifje Ku I Mori Neper Gojė Intelektualt Patriot Te Mitrovices Por Kur Erdhi Puna Deri Ne At Pikė Ai U Terhoq Seps E Kishte Ndermend Te Shkoj Shum Larg Ky Njeri Shum Dinak Dhe Shum I Rrezikshem Qe Luan Lojra Te Dy Fsishta Dhe Njeri Shum I Dyshimt
Nen Presionin E Madh Te Opinoinit Dhe Te Vllaut Tim E Te Disa Njerzve
Musa Mustafa Gazetari I Kohes Ditore Pranon S E Letren E Ka Marr Nga Profesori I Gjimnazit Ne Mitrovicė Ramadan Kelmendi Per Shpifje Dhe Ramadani Ka Paguar 1500 Euro Per At Leter Qe Te Botohet
Ne At Kohė 1500 Marka Ishin Te Medha Nga I Merrte Ky Ramadan Kelmendi Ne Gjimnaz Si Nji Profesor I Thjesht Kush E Financonte Ket Njeri Dhe Pse Musa Mustafa Gazetari Merte Para Ashtu
Ramdadan Kelmendi U Paraqit Ne Artikull Si Bajram Rama
Dhe Filloj Te Shpif Per Te Gjith Me Radhė U Terhoq Vetem Kur I Hasi Sharra N E Gozhdė Sepse Ai Filloi Te Marr Neper Gojė Te Gjith
Ne Shensjeter Te Parė Ishim Ne Familja Ferizi E Mitrovices Pra Vllau Yne Profesor Ismet Ferizi Profesori Qe E Rrepsketonte I Gjith Qytetti Qyteti I Dytė Ather Per Kah Madhsia Ne Kosovė Mitrovica

lirik
06-04-08, 08:54
Profesori I Filozofis Dhe I Socilogjisė Ismet Ferizi Ra Viktimė E Propagandes
I Pari Pastaj Filluan Te Tjeret Dhe Kjo Nuk Ishte Rastesisht Familja Jon Ne Mitrovic Njihej Si Familje Atdhetare Dhe Me Kontribut Prabnaj E Filluan Nga Ne
Dhe Deshten Te Na Nxisin Me Njerz Te Nxisin Sherre Por Nuk Ka Gjasa Qe Ismet Ferizi Te Perlyhet Ne Mitrovic Pas I Qe Edhe Shtat Serbia Me U Que N Ekambė
Emrin E Tij Nuk Mund Ta Perlyejnsepse Nji Mitrovic Me Rrethin Betohen Ne Koken E Ti E Profesorit Atdhetarė Qe Mbi Treidhjet Vjet Punoi Me Dner Ne Arsim
Udhehqi Subjektin Politik Deri Ne Vitin 1996 Ku Nuk U Pajtua Me Shumqka Dhe Dha Dorheqeje Qe Ne At Kohė Nuk ėsht Ma Askund Aktiv Politik Kontributin Atdhera Nuk Endali Por Ne Parti Nuk U Aktivizua Askund
Edhe Pse Kryeministri Bajram Regjepi Dhe Shum Te Tjer Ishin Ather Nxansa Te Tij

lirik
06-04-08, 08:56
Me Qfar Fytyre Ramadan Kelmendi Paraqitet Ne Artikkull Te Gazetes Si Bajram
Rama Nga Mitrovica Person Qe Nuk Ekziston
Dhe Kur Bajrame Regjepi Ismet Ferizi E Shum Tjer Ekekrojn At Person Del Se Adresae Atij Personi Nuk Ekzistonte Por Banesa I Takonte Nji Serbje Nji Femra E Cila Ishte Matan Ures S E Ibrit E Quhej Bashqareviq Razumenka Pikrisht Ku Rrinin Paramilitart Dhe Agjente E Serbisė Ne Dnertesen E Madhe Sqi Spejgojn Qytetart E Mitrovices Pikrisht Ku Rrijn Ata Vrasesit

lirik
06-04-08, 09:00
Kopilia E Ramadan Kelmendit Ishte Qe Duke Menduar S E Shqiptart Qe Ky I Kishte Marr Neper Gojė Do Te Shkojn At Te Ndertesa Dhe Do Ta Kekrojn Bajram Ramen
Bile Edhe Tenton Ky Me Metoda Dhelprake Ti Qet Matan Ure Disa Intelektual
Te Mitrovices Por Kta Shkojn Neposten E Qytetti Dhe Intresohen Dhe E Gjejn Se Kush Esht Aty Duke Banuar Ne At Ndertesė Posta Ua Jep Informatat
Ma Vonė Qytetart E Mitrovices E Spjegojn Se Pikrisht Rreth Asaj Ndertese Jan Forcat Civile Te Ish Sigurimit T Emitrovices Agjent Special Qe Ruajn Mitrovice E Qe Bashkpunonin Me Unmikun Franqetz E E Te Tjerė

lirik
06-04-08, 09:04
Per Fat Te Mirė Profesort Qe I Kishte Marr Neper Gojė Ky Plehu Ramadan Kelmendi
Me Ndihmen E Gazetarit Musa Mustafa Gazetarit Te Ndytė Qe Shet Babė E Nanė Per Para Nuk Kishin Ra Ne Gracken E Ramdan Kelmendit I Cili Si Duket Sipas Gjitha Gjasave Ka Mneduar S Ekta Do Te Shkojn Nen Ndertesė Aty Per Ta Vertetuar Kush ėsht Bajram Rama Por Per Fat Kta E Kan Nuhat Gracken Dhe Nuk Kan Dal
Andej Dhe Kur Shtrengohet Ramdadan Kelmendi Nen Presion Thot Bajram Rama Ekziston Un Nuk Ekam Shkruar Artikullin Por E Ka Shkruar Bajram Rama
Dhe Ai Person Ka Shgkuar Ne Slloveni
Keshtu Arsyetohet Ramadan Kelmendi Njeri I Pa Cip I Py Fytr Ne Mitrovic Profesor Gjoja Por Vetem Nji Rrenacak Dhe Dezinformues Pis I Pa Karakter Karrierist Asgja Tjeter

lirik
06-04-08, 09:07
Keshtu U Kap Me Fakt Te Gjall Edhe Musa Mustafe Edhe Ramadan Kelmendi
Qe Deshten Te Marrin Neper Goojė Shum Kend Por Ju Hasi Sharra Ne Gozhd ėqe Ne Fillim
Bajram Rama Nuk Ekzostonte Askush Nuk Enjihte Ne Mitrovic Ai Person Nuk Ekzistonte
Qellimi Ishte Q Ete Meren Profesort Neper Gojė Famijet Patriotike Qe Te
Fusnin Dyshimin Ne Popull Dhe Figurat E Shquara Te Qytetit Te Perbalten Pasi Qe Ishin Te Adhuruar Ne Qytet Si Perendi Si Engjuj Te Liris Edemokracis Te Veprimtaris Se Ndershme Atdhetare E Nji Nder Ta Ishte Ismet Ferizi '
Per Te Cilin Me Dashurin Ma Te Madhe Flet Dhe Rrespektin Flet I Gjith Qytetti Dhe Rrethina

lirik
06-04-08, 09:11
Pergojimi I I Njerzve Esht Taktikė E Vjeter Eka Perdor Roma Greku Serbi Bullgari Turku Rusi Italiani E Shum Te Tjerė S

Shoifja Esht Metodė E Armikut Perqaj Dhe Sundo Ishte Parolla Neper Shekuj
Serbia U Sherbye Me Kto Fjalė Te Ndyra Neper Shekuj Dhe Nuk La Gjė Pa Shpifur Me Tonelata Gazeta Rrena Nepermes Tellallve Te Vet
Por Nuk Ja Arriti Megjithat Edhe Pse Mjaft Regrutoi Ndytsira Eflliqsira Perqars E Rrogtarė Qe Shpifin Kundr Njerzve Te Ndershem

lirik
06-04-08, 09:27
Pra Ne Vitin 1999 Para Vitit Te Ri Propüganden Kunder Njerzve Te Ndershem E Fillor Ne Mitrovic Ramadan Kelmendi Pikrisht Kundr Familjes Tonė Ferizi
Familje Qe Njohemi Q Etreqind Vjet Per Veprimtari Ne Dobi Te Atdheut
Pastaj Filluan Te Tjeret Te Merren Neper Goj ė Her Me Shkrim Her Me Gojė Me Anė Te Shpifjeve Neper Qytet
Qellimi I Ramadan Kelmendit Ishte Sipas Te Gjitha Gjasave Te Qe Intelektuialt Tanė Ti Fuste Neper Gracka Qe Kta Te Shkojn E Te Kekrojn Adresat E Atyre Bajram Ramave Qe Nuk Ekzistonin Askund A Snuk Figuronin E Ti Nxirrte Matan Ures S E Ibrit Ku Qetnikt E Armatosur Serb Kishin Nen Kontorll Situaten Dhe Mbanin Arm
Duke Menduar Ky Dhelpra Se Kta Do Te Tregohehsin Naiv D O Te Delnin E Ta Kekronin Njeriun E Do Ti Thonin Pse Ke Shkruar Kunder Nesh
Por Kta U Treguan Te Menqur Dhe Nuk Dolen Andej Sepse Po Te Kapeshin Zhdukeshin Pa Gjurm Nga Serbet
Ja Pra S Eku Ishte Qellimi I Te Se Ashtu Quajturit Ramdadan Kelmendi
Te Shpifte Ti Jepte Emrat Te Gjith Andej Ures S E Ibrit E Shqioptart Te Shkonin E Ti Kekronin Pastaj E Te Binin Ne Grackė Ja Pra Dehlpra Dinake
Qe Luante Bishtin Neper Gazeta Po Ku I Merrte Gjith Ato Para Kush Ja Jepte Per Te Diskredituar Njerz Nuk E Din Kush S E Ku I Merrte
Por Edhe Njė Diqka Shum Intresante U Zbulua Fati Thonė Ne Fatkeqsi
Dhėnja E Njė Shume Kaq Te Madhe Gazetarve Per Te Shkruar Nji Artikull
Nė Gazetė Deshmon Se Ne Qfar Gjendje Te Mjer Ishte Gazetaria E Jonė E Mjer Dhe Pa Kurfar Kriteresh Profesionale Deshmonte Se Ehst E Mvarur Dhe Deshmon Se Asnji Gazetė Nuk E Kemi Te Pavarur Por Mvaren Bile Shum Mvaren
Gazetari Mus A Mustafa Eka Pranuar Hapur Gabimin Dhe Ka Pranuar S Ei Ka Marr Paratė 1500 Euro Nga Ramdadan Kelmendi Per Shpifje

lirik
06-04-08, 11:35
Duke U Nis Nga Kto Fakte Po E Vertetoj Se Shpifjet Ne Qytetitn Tonė
Nė Mitrovic^
Qarkulluan Me Te
Madhe Per Shkkak Se Jemi Afer Me Serb
Na Ndanė Vetem Njė Urė
Dhe Qarkullonin Gjithfar Fjalesh
Te Cilat I Bartnin Disa Mjeran
Per Njerz Te Ndershem E Patriota

Personalisht Protestoj Kunder Unmikut
Qe Me Nji Sjellje Te Till Qe Bashkpunoj
Me Fudnrrinat Shqiptare Me Disa Shpifsa
Unmiku I Dha 17 Miljon Dollarė Serbis Per Te Ja Gjet Te Gjith Kuadrat E Vjeter Emrat E Njerzve Qe Kan Punuar Dikur Si Ish Kuadra Te Kohes Se Ish Jugosllavis
Dhe Protestoj Poashtu Te Qeveria E Kosoves
Dhe Apeloj Te Presidenti Fatmir Sejdiu
Kryeminstri Thaqi
Si Dhe Organet Tjera Te
Kosoves
Ta Largojn Sylejman Arifin
Inspektorin Famkeq
Nga Komuna E Mitrovices
Ish Udbashiin E Zi Q Ei Ka Duart E Lara Me Gjakun E Studentve Te Vitit
1981
Isha Vet Personalisht Viktim♪7 E Ti Isha Vet Ne Duart E Ti Un Qe Deshmoj Xhelal Ferizi
Prandaj Nuk Esht E Hjeshme Qe Kta Njerz Mbetruina Te Ish Jugosllavis Te Punojn Neper Komunat Tona Sepse Kta Pengojn Qdo Progres Dhe Nuk Jan Rastesisht Aty
Kosova Ka Nevoj Per Kuadra Atdhetare Djem Te Ri Te Shkolluar Patriota
Komunat Kan Nevoj Per Njerz Qe Ezhvillojn Vendin Per Progresista Kan Nevo J
Per Perparimtarė Kan Nevoj Per Njerz Te Ideve Per Njerz Te Kulluar Per Njerz Kreativ Qe Brengosen Per Zhvillimin E Kosoves Per Fatin E Atdheut Per Peprparim Per Investime E Jo Kalbsira E Kuadra Te Ish Regjimit
Prandaj Pastrim Don Secili Institut Ne Kosovė Secili Vend
Te Pastrohet Nga Ish Mbeturinat E Farefisi I Tyre Qe E Pengojn Kosoven Ne Zhvillim Dhe Perparim

lirik
06-04-08, 11:53
Me kėt deshta tė demantoj poshterisrat dhe mjegulllat qe futen ne token e kosoves me qellim hutije dhe dezinformimi per te paralizuar shqiptart ne levizje dhe ecje pėrpara.
Tokes tonė dardane ja infiltruan shumm agjentura dhe shum rrymmime htutuese per ta vonuar ne secilin proces me qellim qe shqiptart te deshprohen dhe te mbeten mbrapa zhvillimeve
sidomos Mitrovicen qellimisht e goditen ne menyr qe shqiptarve te mos ju bjen nė mend ngutshem
tė kthehen banorėt shqiptarė ne anen tjeter te Mitrovices E KAM FJALEN PER BANORėT SHQIPTARė
Nė fillim gjat vitit 1999 para vitit te ri filluan disa artikuj dhe shpifje ne adres te disa patriotve
per te cilet mendohej s emund te marrin ne dor poziten e qytetit dhe shpifen kunder tyre por kur u vrejt se ata patriot nuk kan ambicje per karriga politike dhe u aktualizua kthimi i shqiptarve neper shtepit eveta matanė ures se ibrit ne Mitrovicė u aktivizua agjentura dhe shpifi listen dhe disa dezinformime tjera.
Ksaj radhe serbia doli me nji dhelpri tjeter e cila per her te parė u praktikua ne token shqiptare ne Mitrovicė nxori listen nga interneti me taktiken e vet dinake siq din serbia
Radhiti listen se gjoja nese doni te dini kush jan ish udbashat e qytetit Mitrovicė JA SHIHENI KUSH JAN DHE KUSH NA QENKAN:
NE FAKT ATY U MOREN DISA NJERZ SI SHEMBULL QE QYTETI E DIN SE JAN DHE ISHIN NJERZ TE DYSHIMT POR PRAN TYRE U FUTEN EDHE FAMILJET E DESHMUARA PATRIOTIKE
Qė me njė zog te vras dy gurė serbia sakrifikoj didsa spiuna te vet dhe i futi ne at l,ist por prand tyre
u mundua te kompromitoj familjet ma patriotike te qytetit disa prej tyre dhe disa individ shum patriot
ku ne mesin e dy spiunave i futte ne list pes apo gjasht patriot taktik serbe kjo dhe flliqsi marri turp i sundimit shekullorė dhe ja shihet s eme qfar trupesh u mor serbia neper shekuj veq me rrena dhe shpifje.
NEUTRADILIZIMI DHE PARALIZIMI I MITROVICES PERQARJA NE MENYR QE SHQIPTART TE MERREN ME VETVETEN E SA MA SHUM TE DISKREDITOHET QYTETI E NE KET MENYR TE THEHET VULLNETI I NJERZVE POLITIK SPECIALE PSIKOLOGJIKE
Mandej aktivistat e zellshem filluan ti shperndajn listat neper qytet te fotokopjuara turp per ata shqiptarė qe bėn at veprim dinak nes eje burr thuaja nder sy njeriut me emer dhe mbiemer dil kshtu siq po dal un xhelal ferizi por jo mbas shpine anonim me pseudonime e nofka tinzare
duke diskrdituar njerz
AJO QKA ME GZOOI PA MASė ISHTE SE mITROVICA IME E DASHUR FARE NUK JA VURI VESHIN KSAJ DEZINFORMATE E INJOROI KET LISTė DHE I GJITH QYTETI E DITI SE KJO ISHTE EDHE NJI PROVė AGJENTURESKE E SERBIS PER TE DISKREDITUAR NJERZ SHQIPTARė NE MENYR QE SHQIUPTART TI HASMOJ NE MES VETE E TI NXIST TE MERRENME VETVETEN E TI VONOJ
NE PROCESIN E KTHIMIT MATAN URES SE IBRIT NE SHTEPIT E VETA NE TOKAT E TYRE ISHTE KJO POLITIK E NDYRė E KTYRE FAQEZIJVE POR EDHE ATA QE E KAN SHPERNDA LISTEN PER MEMNDIMIN E POPULLIT JAN TRADHTARė NE SHERBIM TE SERBISė
AUTORI XHELAL FERIZI

lirik
06-04-08, 11:58
Marrja Neper Gojė Dhe Perlyerja E Individve E Personave Qe Deshmuan Veprimtari Dhe Atdhetarizem Esht Ves Taktik Dinake E Shpirtrave Te Shitur
Serbia E Ka Pas Njė Zakon Shum Intresant Me Vite Shpifte Kunder Njerzve Atdhetarė Siq Shpifi Me Poshtersi Kundr Atdhetarit Jusuf Gervalla Dhe Kur Shpifte E Nuk Arrinte Me Shpifje Ti Nenshtornte Ti Gjunjzonte Ti Ndante Nga Simpatija E Popullit Merrte Vendim E I Vriste Por Me Anė Te Shpifjeve Serbia Ka
Arrit Shum Qellime Per Shpifje Te Tyre Tash Ma Bota Po Tmerrohet Sepse Ata Serbet Pra Vet Dhe Nepermes Te Veglave Te Tyre Kan Shpifur Me Tonelata Vagona Neper Ggazeta Kshtu Qe Sot Ne Rruzullin Toksor Askush Nuk Ju Beson Ma Per Asgjė Sepse Me Shpifje E Trillime E Dezinformime E Habiten Boten
Autori Xhelal Ferizi Poet Ne Mergim

lirik
06-04-08, 18:29
Gjerpijt e dinakrisė

Autori Xhelal Ferizi nė gjermani


Gjarprijt i dinakrisė me thinin nė rrėnjė e nė zemer
tė bijt e 'udbes sė zezė krokodile
nuk deshten mbi dhe tė lėnė tė pastėr emer
as mbi tokė shqiptare kund tė bukur karajfile

pėrgojsi pėr jargsit mbas maskave tė bijt e lavireve bizare
pjella e klysht e bushtrave dinak
ata pjella e lavireve vegla tė mbarsura me bisha kurvare
tė shartuar me helm gjarpri nė gjak

ata moren masken dhe dolen kurvrisht nė faqet e internetit
me nofka kurvare u mshefen kumbarėt e rankoviqit
nėn dhe vampira gjakpirsa jan nga ata qanė toka e uij't e detit
uritha ushujza dinake tė shartuara me spermen e iriqit

ata dolen me gjuhen e gjarprit nga dinakria
filluan sherrin me pėrqarje ndėr shqiptarė
ata jan nga fundrrinat e spermave qė i polli me qelb tradhtia
ata mbi dhe nuk lanė pa perlye atdhetarė

dhe i marrin me urdhėr tė udbes konstruksion
nji e marrin spiun me emer e nji patriot
qfar lpirsash qelb tė serbianit sherbtorė ndėr demon
zbatues tė urdhrave tė udbes nėpėr mot

nėpėr gojė marrin pa fakt ata coftina
bizarisht bagliten nga goja e tyre wc publike
ata jan tė udb'es shėrbėtorė fundrrina
qė hudhin pleh e zhgjyr pėrmbi token tonė antike


ata me serbianin gratė i kan pėrzie
qetniku ka ngrėnė e ka pi ne konakun e tyre
zjgyret i kan bashkue nėpėr shpirta e nėpėr flliqsira orgjije
vegla tė udbashve tė pa kurfar fytyre

dhe filluan kėshtu tė gjuajn me gjuhė flliqare
ndytsisht pa kurfar burrnije mbrapa shpine
mshefur pas maskave si laviret tinzare
kopil' tė shartuar me spermė shkjau e shkine

ata vetėm ata qė nga forumi kan dalė me tė shkjaut plan
ndėr shqiptarė me futė huti
ata pshtymagjijtė e basri pllanes jan
ata jan kopilat e ushkurave qė i polli agjentura rruspi

ata qė zemer e kan shajkaqen e kapicen
ata nga ujrat e zeza mij tėr armikut
ata nisen pėrqarje sė pari me Mitrovicen
ata pra ata pjella e munafikut

sa tė zi sa uritha tė dalur nga ferri
ata pėrgojojnė pėrlyejn patriot
ata jan pjella ma e zezaė qė ka pjellur terri
ata si dje si sot

kurr nuk e ndalen gjuhen llomotitse
nga pjerdha e shkjaut nxjerrin fjalė
ata jan vet lpirsat e dinakrisė dėrdėllitse
nga sperma e urit kan dalė

se ata u munduan flliqurazi me dinakri
tė marrin nėpėr gojė patriot
ata jan gjak me gjarpėr e me mi
gojen qelb hasmi e kan plot

Autori Xhelal Ferizi nė Gjermani

lirik
06-04-08, 18:34
--------------------------------------------------------------------------------

Marrja Neper Gojė Dhe Perlyerja E Individve E Personave Qe Deshmuan Veprimtari Dhe Atdhetarizem Esht Ves Taktik Dinake E Shpirtrave Te Shitur
Serbia E Ka Pas Njė Zakon Shum Intresant
Me Vite Shpifte Kunder Njerzve Atdhetarė
Siq Shpifi Me Poshtersi Kundr Atdhetarit Jusuf Gervalla dhe shum tjerve
Dhe Kur Shpifte E Nuk Arrinte suskes Me Shpifje Ti Nenshtornte Ti Gjunjzonte Ti Ndante Nga Simpatija E Popullit Merrte Vendim E I Vriste i likuidonte
Por Me Anė Te Shpifjeve Serbia Ka arritė shum qellime

Pėr Shpifje dhe nga shpifjet e Tyre Tash Ma Bota Po Tmerrohet
Sepse Ata Serbet Pra Vet
Dhe Nepermes Te Veglave Te Tyre
Kan Shpifur Me Tonelata Vagona rrena genjeshtra dezinformata
Neper Ggazeta literatur te tyre te intrigante
Kshtu Qe Sot Ne Rruzullin Toksor Askush Nuk Ju Beson Ma
Per Asgjė
Sepse Me Shpifje E Trillime E Dezinformime E Habiten Boten
Autori Xhelal Ferizi Poet Ne Mergim

lirik
06-04-08, 18:44
Gjarpijt e dinakrisė

Autori Xhelal Ferizi nė gjermani


Gjarprijt i dinakrisė me thinin nė rrėnjė e nė zemer
tė bijt e 'udbes sė zezė krokodile
nuk deshten mbi dhe tė lėnė tė pastėr emer
as mbi tokė shqiptare kund tė bukur karajfile

pėrgojsi pėr jargsit mbas maskave tė bijt e lavireve bizare
pjella e klysht e bushtrave dinak
ata pjella e lavireve vegla tė mbarsura me bisha kurvare
tė shartuar me helm gjarpri nė gjak

ata moren masken dhe dolen kurvrisht nė faqet e internetit
me nofka kurvare u mshefen kumbarėt e rankoviqit
nėn dhe vampira gjakpirsa jan nga ata qanė toka e uij't e detit
uritha ushujza dinake tė shartuara me spermen e iriqit

ata dolen me gjuhen e gjarprit nga dinakria
filluan sherrin me pėrqarje ndėr shqiptarė
ata jan nga fundrrinat e spermave qė i polli me qelb tradhtia
ata mbi dhe nuk lanė pa perlye atdhetarė

dhe i marrin me urdhėr tė udbes konstruksion
nji e marrin spiun me emer e nji patriot
qfar lpirsash qelb tė serbianit sherbtorė ndėr demon
zbatues tė urdhrave tė udbes nėpėr mot

nėpėr gojė marrin pa fakt ata coftina
bizarisht bagliten nga goja e tyre wc publike
ata jan tė udb'es shėrbėtorė fundrrina
qė hudhin pleh e zhgjyr pėrmbi token tonė antike


ata me serbianin gratė i kan pėrzie
qetniku ka ngrėnė e ka pi ne konakun e tyre
zjgyret i kan bashkue nėpėr shpirta e nėpėr flliqsira orgjije
vegla tė udbashve tė pa kurfar fytyre

dhe filluan kėshtu tė gjuajn me gjuhė flliqare
ndytsisht pa kurfar burrnije mbrapa shpine
mshefur pas maskave si laviret tinzare
kopil' tė shartuar me spermė shkjau e shkine

ata vetėm ata qė nga forumi kan dalė me tė shkjaut plan
ndėr shqiptarė me futė huti
ata pshtymagjijtė e basri pllanes jan
ata jan kopilat e ushkurave qė i polli agjentura rruspi

ata qė zemer e kan shajkaqen e kapicen
ata nga ujrat e zeza mij tėr armikut
ata nisen pėrqarje sė pari me Mitrovicen
ata pra ata pjella e munafikut

sa tė zi sa uritha tė dalur nga ferri
ata pėrgojojnė pėrlyejn patriot
ata jan pjella ma e zezaė qė ka pjellur terri
ata si dje si sot

kurr nuk e ndalen gjuhen llomotitse
nga pjerdha e shkjaut nxjerrin fjalė
ata jan vet lpirsat e dinakrisė dėrdėllitse
nga sperma e urit kan dalė

se ata u munduan flliqurazi me dinakri
tė marrin nėpėr gojė patriot
ata jan gjak me gjarpėr e me mi
gojen qelb hasmi e kan plot

Autori Xhelal Ferizi nė Gjermani

natyra
21-04-08, 20:08
I nderuar Z.xhelal ferizi te pershedes,duke te vlersuar shum mbi kete mund qe keni bere mbi gjitha shkrime dhe fakte te dhena nga ju....vertet keni ni personalitet te larte njerzore...sepse jeni vet njeriu qe e doni realitetin edhe nuk ikni asnihere nga kjo,dhe aqe me shum mbi konkrete te dhena pikerishet mbi z.Hysen Ibrahimin si shok dhe mik i juaj, ashtu si e quani ju vet,ju flisni dhe tregoni shum ketu per kontribut e tij shum te madhe qe ka bere per popullin shqiptare mbrenda dhe jashte Atdheut te tij...I falemnderit shum....nga Zoti u shperblefte me te mira...sepse tek njerzit e sodit shum pak po shihet veprimtaria e dikujt!
Ni fjale e popullit thote, se e mira nuk humb, edhe po ta hudhim ne uj....megjithate besoi se tek njerzit e ndershem nuk humb jo,psh si tek ty,a nuk eshte kjo nder qe ke shkruar gjitha keto per te...te them te drejten me vjen mire shum e kur shofe se shqiptaria ka njerez dhe burra qe ia vjeln per tu krenuar me ta....patjeter
Madje e konsideroi dhe e vlersoi shum larte per kontributin e juaj ketu,dhe gjithe keto deshmi te dhena mbi kte fletushke te bardhe...po mbi shokun dhe mikun e juaj te diteve me te veshtira qe keni kaluar dhe perjetuar bashk hekjet e diteve tuja rinore...nuk jen pak qe keni kaluar me vite dhe muaj,(neper burgjet dhe qelit me te errta nga shovenizmi barbaro serb)...kurse sot uroj si nen bije dhe moter shqiptare, per ju dhe per gjithe ata/o qe kan kontribuar per vendin e tyre qe Zoti te ua shperblej me te mirat e veta...edhe se ju e meritoni te shperbleheni nga vet vendi i juaj dhe nga vet njerzit e Shtetit po sa te formuar....per te cilin keni kontribuar me guxim dhe patriotizem te denje shqiptar... prandaj a nuk ia vljen burrat si ju qe te konsiderohen si Heronjet e popullit te Kosoves dhe mbare Kombit shqiptare...!!!

Jufalemnderit
Natyra-gjithnje me respekt...

lirik
21-04-08, 20:50
Falėnderim shprehu nga ana juaj e nderuara Natyra dhe po e them me pergjegjsi se shokėt e mi tė rinisė dikurė mė jan bashkangjitur nė veprimtari ilegale kan punuar kemi punuar tė gjith
kemi pas shum veshtrisi te gjith e dijnė sidomos un sepse kam qen udhheqsi i tyre tė gjith e dijnė ashtu siq e dhe u dėnova pastaj por pjesa ma dermuese e ktyre njerzve qė ishin ne veprimtari tė lidhur me mua ishin jashtzakinisht intelegjent,siq po shihet nder ta edhe hyseni te cilin e urrenin
poashtu sepse personalisht disa fundrrina aty dhe sidomos nji gjkats shum i poshter i mitrovices kishte edhe probleme personale dhe gjelozije me Hysenin dhe pikrisht ky ndermori edhe ma shum kunder Hysenit aksion
tė gjith shokt e mi i ndiqnin e maltretonin i mernin ne pyetje dhe i torturonin i pyesnin qka ju thot xhelal ferizi qka ju nxitė qfar planesh keni ku po i mbani takimet por po e them me krenari se pjesa ma e madhe e tyre ishin djem te vertetė djem tė zgjuar tė mitrovices me rrethina dhe ishin shum patriot
dhe kurr nuk arriti udb ja nji fjalė te nxjerrnin prej tyre per mua prandaj jam krenarė me ata
ata sot kontribojnė puojnė veprojnė
Prozatorė i madh ishte dhe krijues i hatashėm ishte edhe Abedin Bala nga Fshati Korroticė
te kroni i mbretit quhet vendi ai ishte talent per proza dhe tregime romane ishte i jashtzakonshem
djalosh i gjatė trim nji Mic sokol i vertetė tė cilin nė burg e vranė qetnikt udba jugosllave
per shkak te aftėsive te tij tė jashtzakonshme .
Abedini ishte edhe poet por mbi te gjitha prozatorė ka qen i denuar me 9 vite burg i akuzuar siq dijn serbo sllavt te akuzojnė me montime eposhtersira ai ka qen i denuar ne sherbim ushtarak
njeriu i cili nė jetė mė ka bė pėrshtypje te jashtzakonshme
Abedin Bala u vra ne burg nga udb ja jugosllave ne vitin 1985 ne cele tė sllovenisė
nji vit ma vonė ne spital te mitrovices u la me vdek ose u helmua vllau im i madh ne vitin 1986
quhej feriz ferizi la gruan e re dhe kater vajza jetime un isha ne burg ai vdiq ne spitalin e MITROVICES ISHTE I BRUGOSUR POLITIK EDHE AI vdiq ne rrethana mjaft te dyshimta
sepse udb ja na kishte te gjith ne sy siq dihet shum mirė qė nga stergjysht e mi qka quhen ferizi

lirik
21-04-08, 20:56
Hysen Ibrahimi veproi dhe dha kontribut tė madh ne ndihma humanitare ne angazhime te jashtzakonshme sidimos ne suedi ku veproi dha ndihma per shkollat per arsimin per njerzit ne raste te ndryshme te smundjeve ndejti me shum politikaj suedez norvegjez vrapoi shum per qeshtjen kombtare
ather me kujtohet para disa vitesh kemi organizuar aksion per shkolla ishte akoma marka gjermane ather ne fuqi si valutė ku jan derguar mjete per shkolla te hollat ku un dhash njiqnd marka gjermane
por kan qen shum njerz qe i jan bashkangjitur kti aksioni
nuk ka qen vetem ky aksion por ne te gjitha aksionet kemi kontribuar me dhėnje te hollave
perveq tre perqindshit poashtu edhe ndihmonin familjet dhe familjet errezikuara ne kosovė ne to ka qen poashtu ne suedi gjithmonė pa nderpre aktiv Hysen Ibrahimi
Un personalisht po ashtu kam marr pjesė ne aksionin me 1500 marka gjermane kur organizoj bujar bukoshi dhe kam organizuar ketu ne gjermani ne regjionin tim ndersa Hyseni ne suedi

lirik
21-04-08, 21:17
Kur ėsht fjala per trimin e madh ABEDIN BALA i cilli u mbyt nga duart e dubes famkeqe ne burg mizorisht kjo temė do te hapet veqant vetem deshta tė them se shokt emi ishin veprimtarė me inteklegjencė te mnreht dhe udb ja i urrente per keto shkaqe dhe i ndiqte ku do ju montonte te kqija ju shkkatonte probleme te jashtzakonshme jam deshmitar dhe e di se qka ka vuajtur ABEDIN bala i ndjeri deri sa perfundimisht evranė ne lulen e rinisė ne burg dhe u munduan ta mshefin krimin kriminelt duke na thėn ne te burgosurve se gjoja ABEDINI KA Bė VETVRASJE
PRA UN SIQ THUA TI GJITHMON FLAS TE VERTETEN ME QDO KUSH DUA RALITETITN SEPSE
VETEM REALITETI VLENė PO E THEM ME PERGJEGJSI SE SHOKT E MI SHUMICA ISHIN PATRIOT DHE ATDHETARė JEPNIN KONTRIBUT
Tė gjith ne sipas mundsive tona jepnim kontribut dhe sot e ksaj dite i kemi mardhnjet e mira nuk jemi prishur aspak edhe pse jan shpernda neper parti politike me perjashtim timin un nuk bej pjes ne asnji parti politike jam qytetar banorė shqiptarė i kosoves dikur isha veprimatr aktiv sot merem kryesisht me shkrime siq e shihni ne parti nuk me pelqen aspak me hy nuk dua sepse nuk esht hnevoja tash
kosova ka hy ne binart e saj mirė po ecė ka njerz shum te zjguar kosova ajo ekaloj krizen
u nderkombtarizua u pamvarsua tash mundet me ecė dhe nuk jan rrethanat si dukur kur duhej te ngritemi ne demostrata e ta bejm te njohur
njizet vjet e ma teper zgjati loti gjaku lufta u dasht nderkombtarizim i madh qe te njihet tash partit politke dhe kuadrat intelegjenca e shtyjn qeshtjen perpara shteti tash duhet me ecė me hapa qeveria populli dhe ta dijn se njerzit vuajten me nga tridhjet vite e me breza e ranė dėshmorė
mjerimi vrasjet masakra e sidomos dhimbja e dhunimit te femrave shqiptare qe mua nuk do te me hiqet gjith jeten nga vuajtja ky poshtrim qe kurr nuk do ti falet armikut sa te jen shekujt
PRA POPULLI SHQIPTARė nė Kosovė brezi duhet shum tė punoj shum jashtzakonisht shum e te mendoj se qka vuajtne njerzit e qka punuan per ket dit secili nemmenyren e tij le ta dijn se si u sakatos
kosova e te mos e keqperdorin lirinė sepse perveq qė u dhan shum jetė u shkatrruan shum njerz edhe ekonomikisht u izoluan politikisht humben rinin shkollen shendetin lan atdheun iken m ne mergim
e qka jo vetem evetem per ket liri dhe shteti nuk duhet te na zhgenjej sot me asgjė por te punoj dhe ti kujtoj te kaluarat ezeza se qka vuajten e qka punuan njerzit per themelet e shtetit
sepse liria nuk erdh prej qielli por pikrisht puna dhe mundi e gjaku i ktyre njerzve e solli lirinė sepse as nė ėnder nuk mund te mendohej te hiqej zgjedha serbe nga qafa e shqiptarve
e nese sot tallen me lirinė do ti mallkoj kobi e toka ne shekuj te shekujve dhe keq do te rrokullisen te mallkuar neper gremina te pa kthim seps e me viktimat me deshmort me herojt dhe mundin e tyre nuk luhet

lirik
21-04-08, 21:31
PRA Abedini vdiq ne lulen e rinisė 25 vjeqarė ne burg ishte vizatues i jashtzakonshem kengtar artist prozator dhe pikrisht pse shkruante romane te hatashme ne burg embyten ai ishte politoklog i jashtzakonshem njeri JASHTZAKONISHT INTELEGJENT ka qenė i gjatė nji meter e tetdhjetė ka pas sy pak si boj qielli ka pas flokt e qelura pak si ngjyr kafe si te hapura ka qen perveq asaj nji
trim i qartur.
SIKUR TE ISHTE AI GJALLė ai do te ishte me ADEM JASHARIN sepse ishte po i tillė si AI PRANDAJ
UDB JA E VRAU TREMBEJ NGA DALJA E ABEDINIT NGA BURGU SEPSE KY PO TE DILTE NGA BURGU DO TE ORGANIZINTE KRYENGRITJE
UBD JA VRISTE TE GJITH KTA NJERZ NE TE CILET DYSHONTE SE KTA MUND TE JEN TE RREZIKSHEM PER JUGOSLLAVINė KSHTU NXITI EDHE NJERIUN QE VRAU DJALIN E SHABAN POLLUZHES SKENDERIN TRIMIN E MADH PARA VITIT 1981 NDODHI KJO NGJYRJE NE HOTEL NE SKENDERAJ TE DRENICES SEPSE SKENDERI DO TE ISHTE PO ASHTU NJI SHABAN POLLUZHė I DYTė PRA UDB JA VEPRONTE ISHTE SHUM AKTIVE DHE ATA SHUM MIR EDININ SE KEND E VRISININ
ATA E VRANė EDHE TE FAMSHMIN VEPRIMTARIN PUBLICISTIN POLITIKOLOGUN IDEOLOGUN POETIN JUSUF GERVALLA NJERIUN EMADH TE KOMBIT BASHK ME KADRI ZEKEN SI DHE BARDHIN I CILI ISHTE NJI DJALOSH I RRALLė NE SHQIPTARI I CILI NJIHTE 6 GJUHė TE HUAJA
Tė TRE KTA HEROJ TE POPULLIT jUSUFI KADRIU BARDHI ISHIN TE JASHTZAKONSHė DHE KISHIN PRIRJE ISHIN DIGITRON NGA TRURI DHE TRIMA POR EDHE PATRIOT TE FLAKT
PER QESHTJEN KOMBTARE
PRA UDB JA VRISTE LISA TE EMDHAJ DHE NDIQTE HAP PAS HAPI ATA QE NJI DIT PLANIFIKONTE TI VRISTE
KUR NUK ARRINTE ME SHPIFJE E PROPAPAGANDė TI SHKATRRONTE ME NGATRRESA EPERQARJE ATHER I VRISTE ME PLUMB KJO ISHTE METODA E ARMIKUT SERB NDERSA PIKRISHT NE FAMILJEN E SHABAN POILLUZHES ISHTE AGJENTURA E UDBES QE E FUTI NGATRRESEN KU U BėNė DISA GJAQE ATY
ME GJITHFAR METODASH SHERBEHEJ AJO NDYTSIRė UDB JE NXISTE NJERZ KAH NUK KUJTOHEJ NJERIU I PREGATISTE PER NGATRRESA NE MES TE SHQIPTARVE

DHE ISHTE KAPACITET I VERTETė

lirik
21-04-08, 21:37
Sa I Perket Vllau Tim I Cili Vdiq Ne Rrethana Te Dyshimta Ne Spitalin Emitrovices Po Ashtu Ishte Shum Ne Sy Te Keq Te Udb S Pra Feriz Ferizi Vdiq Dhe La Gruan Me Kater Vajza Edhe Djalin Evetem Qe E Pat I Vdiq Spese Serbet Ne Spitalin Emitrovices Ather Ishin
Ferizi Ishte Veprimtarė Qe Nga Vitet 1960 Aikishte Lidhje Te Fuqishme Atdhetare Dhe Shpesh Kacafytej Me Serb Ishte I Jashtzakonshem Dhe Njihej Me Prekazin Edhe Me Jasharajt E Me Tahir Mehen E Me Shum Veprimtar E Patriot
Prandaj E Eliminuan E Helmuan Ne Spital Kur Un Isha Ne Burg Ne Vitin 1986
Ne Kazamatet Jugosllave Ai Vdiq Ne Psitalin E Mitrovices Dhe Nuk Na Dhan Kurfar Spjegimi Pra Dihet E Burgosen Disa Her Dhe Deshten Ta Elminojn Ne Burg Por E Shpetuan Disa Shqiptarė Por Nuk Mund Ti Shpetonte Ai Kurr
Syrit T Eudbes Sepse Syrin Ekishin Ne Te
Te Ne Fisi Ferizi Siq Kam Treguar Qe Nga Stergjysht Pushtetit Serb Na Kishte Ne Sy Te Keq Komplet Familja Ime Vllezrit Babai Agjallaret Kemi Qen Te Burgos Ur Politik Neper Kohra Dhe Periudha Te Ndryshme

lirik
21-04-08, 22:03
Udb ja ishte ajo qė bėnte kerdi neper kosovė nxiste gridnje ngatrresa vrasje montonte me poshtersi shpifte edhe sot vazhdon me kto sjellje neperme te veglave dhe fundrrinave te veta
meqense ra fjala per Hysen Ibrahimin ketij ja vranė vllaun serbet me qellim sepse i kishin ne sy si familje atdhetare VRANė ISAKUN I CILI LA GRUA DHE FEMIJ
si dhe r vranė djalin e xhaxhait te Hysenit Abazin
TE NJI SHKOLLė FILLORE E MITROVICES PRA DERI SA HYSENI PO VEPRONTE NE SUEDI SI VEPRIMTARė POLITIK :
NDRSA DISA LLOMOTITSA TELALL TE AGJENTURAVE TE HUAJA DOLEN ME DISA PAMFLETE NE QYTETITN TONė DHE U MUNDUAN TI MARRIN NEPER GOJė DISA PATRIOT TE QYTETTIT TONė NDER TA EDHE HYSENIN UDB EDHE TI VRET MASHKUJT EDHE TE PERLYEN
ME SHPIFJE
Ud b ja kur eka dikend per vete e mban ne pllamb te dores e jo me ja vra njerzt por ne popullin ttonė jan fut agjentura te ndryshme sidomos ajo serbe e po fusin huti e po mundo“hen te perlyejn
njerz atdhetarė e veprimtarė prandaj i them popullit tim tė hapni sytė ete mos bien viktima te dezinformatave banale te udbes e cila u bė si harrnat duke llomotit neper mes te zhgjyranve
te saj me jargė antishqiptare te gjith ata qe dolen neper mitrovic at dit dhe ne disa qytete te kosoves me shpernda gjoja pamflete kan vepruar ne sherbim te armikut ose nga mendja e varfer e budalles
e dikush per pak pare mjafton te ja japesh dhjet euro dhe dl si zagari me pamflete ne dorė e perlyen njerz e emra
UDB JA NUK PO KA MA SUKSES ME PROPAGANDEN DHE DEZINFORMIMIN SEPSE U Bė BAJATE ME Tė LEHURAT E SAJA PERENDOI EPOKA E SAJ PER JETė NE TROJET SHQIPTARE HAPSIREN DO TA KET GJITHNJI EMA TE VOGEL SERBET MA KURR NUK SHKELIN NE DARDANIN ATNTIKE
NE FALENDEROJM TE DASHUREN MIKESHEN TONė TE PERJETSHME AMERIKEN PERKRAH SE CILES DO TE JEMI NE SHQIPTART SA TE JEN SHEKUJT

lirik
21-04-08, 22:13
N e e dijm se Ana Lind ishte kryeministresha suedeze ather suedezt kishin mjaft si tė them anime proserbe dhe ishin te tkhyer po thuejse ka serbet njejt si franqezt por shum deputet suedez e politikan kan kontaktuar me diapsoren tonė shqiptare dhe jan informuar per qeshtjen kombtare nji nder ta ka qen edhe hyseni i cili ka pas shum kontakte me deputet suedez
Mandej Zonja Lind kryemisitresha vritet barbarisht nga nji kriminel serb te cilin e nxiti direkt udba e serbosllavis dhe e udhzoj se si ta vras kryeminsitreshen suedeze per shkak se ajo ju dha kryekput qeshtjes se shqiptarve pra duke iu informuar nga njerz te shkatht te diaspores tonė te cilet si patriot te flakt punuan aq shum e aq bukur ne sherbim te atdheut
mergata shqiptare ishte krah jashtzakonisht i fort i atdheut dhe dha nji kontribut te jashtzakonshem
si ne ndihma si ne te holla si ne veprimtari politike si ne art muzik sport e organizime manifestime e dergoj edhe vullnetar ne luftė prandaj kosova sa te jen shekuj t duhet ti jet mirnjohse mergates e cila veproj me demostrata neper mbarė europen e boten per te nderkombtarizuar qeshtjen e kosoves

lirik
21-04-08, 22:21
Pra armiqt serb vrisnin sulmonin shpifnin kė do qe merrej me qeshtje kombtare ata shpifen barbarisht me agresivitet edhe per kryeministreshen SUEDEZE PARA SE TA VRASIN sepse ajo u vu ne anen e drejtesi ne anen e shqiptarve
pra dikur as qe merej me mend qe politikan europian te ishin ne anen tonė kishte ndoshta mund ti numroje sot po thuajse te gjith jan dhe enjohen kosoven dhe duan te na marrin ne gjirin evet europa familja jonė ku bejm pjes ne shqiptart ata na duan ne nato dhe neintegrime euroatlantike pra ne jemi sot shum te sigurt ne aleanca te perjetshme me vllezrit t anė perendimorė vetem ne shquptart duhet te
punojm e te mos i zhgenjejm europen dhe ameriken qe na nxori nga kthetrat e rmikut shekullorė
pra siq e shihni kė do qe u mor me qehstje kombtare serbet ose e vranė ose shpifen per te
ne jemi deshmitarė kohorė se sa shum shpifen per ukshin hotin e ma ne fund e zhduken qe sot nuk dijm as per gjurmt e tij dhe pse bėjn kshtu sepse ata tremben nga perparsija jonė dhe zhvillimi ynė ata na deshten analfabet te mjer♪7 te shpartalluar neper fise krahinarizma bajraktarizma dhe primitivizma qe te na sundojn dhe te luaj n me ne te na paraqesin para bote sI TE DUAN ATA ME SHPIFJET ETYRE ANTISHQIPTARE POR NUK PO JU EC MA MJAFT JU SHKOI KUNGULLI MBI UJė ATA TASH KAN RA PERTOKE NE JEMI TASH NE LEVIZJE NESE DIJM NESE NUK DIJM SHEKUJT DO TE NA MALLKOJN NESE NUK I SHFYRTZOJM RRETHANAT MA TE FAVORSHME SOT QE KA SJELL HISTORIA PER NE

lirik
21-04-08, 22:37
Pas plumbit dhe vrasjes vjen shpifja armiku nese nuk arrin te vras dikend per shkka te rrerethanave
te pa favorshme sepse vendimi per vrasje nga amriku meret me shum veshtirsi vetem ne rrethana
tė jashtzakosnhme ,sepse kompromitimi ėsht i madh dhe para bote hum shum pika
armiku e gjen formen ma te leht shpifjen dhe kjo ėsht mjaft e rrezikshme
ėsht edhe kji nji lloj vrasje per tė ua thyer moralin njerzve por armiku ėsht i kujdesshėm pėrgjon
dhe percjell me vemendje ai nuk shpif per secilin vetem aty ku ka peshė politike.
Aty ku dikush vepron nė dėm tė intersave te tij por te armiku ėsht edhe nji kudes i madh armiku nuk gabon per shembull secilin me emar neper gojė sepse e din se duke u munduar tė shpifė per te e rritė edhe ma teper pikrisht kur shpif armiku ather populli edhe ma fort e don birin e vet sepse populli bindet tamam se ai qenka ne shenjester te armikut dhe po shpifet per te
Armiku serb nuk mund ti praktokoj vrasjet si dikur qe vrau jusuf gervallen por praktikon shpifjet
pikrisht per kta atdhetar qe shpifi armiku populli e pau se kta qenkan ne sy te keq te serbis pikrisht veprimtar e mdhej te mitovices me kto shpifje armiku u mundua ti perlyej neperms pamfleteve q eperhapi neper qytet por ma teper ua shtoj namin
Prandaj armiku dhelper e din edhe ktu esht i kkujdesshėm vetm dy tri dit neper mitrovic qarkulloj dezinformimi dhe e heshten menduan se do t eket effekt kjo list earmikut por kjo nuk pari ky kombinim
i serbis dhe kjo shpifje MITROVICES AAAS QE I KA Bė PERSHTYPJE FARE AI PAMFLET I VEGLAVE SERBE te cilt kombinuan disa ish spiuna te dubes q e diihen me kohė dhe i bashkangjiten
me disa patriot te mdhej te kombit
kopilia e udb s nuk shitet ma eka kuptuar populli yne hilen dhe nuk i beson ma agjentzures sepse
populli yne esht intelegjent popull dhe u ngop tash me pervoja sepse perveq agjentures serbe qe vepronte ne kosovė vepronin edhe shum agjentura te shum shteteve te cilat kishin interesat e tyre te veprimeve ne kosovė pranda per popullin ma nuk ishte intresant ky lloj pluhuri qe qonin agjenturat

lirik
06-05-08, 21:12
FIGURA POLIEDRIKE E Z. HYSEN IBRAHIMI, DUHET TE KET VEND TE LARTĖ NĖ SHOQERINĖ SHQIPTARE, TĖ NDEROHET ME ĒMIM TĖ LARTĖ TE KOMBIT NGA INSTITUCIONET E KOSOVĖS PĖR KONTRIBUTIN KOMBĖTAR PĖR PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS, POR EDHE NĖ SFERĖN KRITIKE LETRARE TEJET ME VLERĖ.

nga : Xhelal Ferizi, i burgosur politik nė vitin 1981, dhe poet.
Gjermani- Erlangen, 01-05-2008



Duke qenė njohės i mirė pėr veprimtarinė e shokut tim tė fėmijėrisė dhe veprimtarisė Kombėtare tė z. Hysen Ibrahimi, dhe sė fundi me disa opinione nė sferėn e kritikės letrare poetike tė tij, mund tė them qė tani se pėrveq se ėshtė njė politolog i shkėlqyeshėm, aktivist e patriot shumė i mirė, tani ėshtė edhe njė kritik shembullor letrarė.

Unė kam nderin, tė prezentoj fqiun tim, shokun tim tė fėmijėrisė, njeriun e mrekullueshėm, prindin e shkėlqyeshėm dhe veprimtarin atdhetarin e patriotin e flakt
z. Hysen Ibrahimin.

Tė prezentosh sot z. Hysen Ibrahimin, duhet ditur se kemi tė bėjmė me aktivistin dhe veprimtarin e famshėm tė shteteve Skandinave, njeriun e veprimtarisė nė punėn e tij tė palodhshme patriotike dhe atdhetare pėr Pavarėsinė e Kosovės dhe Ēėshtjen Kombėtare Shqipėtare. nė pėrgjėthėsi. Ai me punėn e tij si njė brilant, dėshmoi se ėshtė aktivist, veprimtarė, paqėsor prej njė intelegjenti edhe nė fushėn politologjike, letrare, humane, sportive, kulturore….., qė ėshtė vėrtetė pėr t’u mahnitur.
Hysen Ibrahimi


Dėshmoi se ėshtė njeriu i cili i shėrbej Kombit me besnikėrinė mė tė lartė,
dhe ėshtė po ai Hysen Ibrahimi,
i dikurshėm
kur ne sė bashku qysh nė moshėn e rinisė kemi qa hallet e atėdheut bashk ,
brengat e popullit Shqiptarė dhe kemi folur per njė shqieri te bashkuar me troje etnike , duke treguar aftėsi tė bashkėpunimit tė ndėrsjellė,
e qė me knaqėsi mund ta them se gjatė veprimtarisė sonė Kombėtare,
asnjėherė tė vetmen nuk kemi ra ndesh nė bashkėpunim,
pėrkundrazi, Hyseni ka teguar respekt ndaj meje (si udhėheqės i Grupit Organizativ) dhe shokėve tė idealit dhe veprimtarisė,
e qė e kam pasur pėrkrahjen e tij nė ēdo aspekt.
Hysen Ibrahimi, gjatė opinionit tė tij nė fushėn e poezisė konkretisht nė krijimtarinė time tė cilenb si kritik letrarė po e zbėrthen nė mėnyrė shembullore,
arrinė pėr mrekulli tė zbėrthej edhe thėnjet mė tė koklavitura me kuptime filozofike poetike,metaforike,
me shprehje qė rrezatojnė rėndėsinė,thelbin , me njė bukuri kjartėsije pėr lexuesin
e tė gjitha shtresave,
duke pėrdorur shprehje tė larta , estetike dhe artistike dhe te njė kritiku letrarė shum te te pasur .
Nė opinionet e tij, shofim njė mjeshtėri tė kritikės me njė ndikim, qė nxjerr nė pah lotėt,
dhimbjet poetike
me mjaft brilantizėm.
Mendoj, se nė aspekte tė ndryshme dhe nė alegori nė esencėn e imagjinatės,
shumė shkėlqyeshėm me njė mjeshtėri prej kritiku letrar,
nxjerr nė sipėrfaqe mesazhet e poezive tė vargjeve , duke mos mbetur asgjė pa e zbėrthyer nė opinin poetik pėr lexuesin.
Aftėsia e z




Hysen Ibrahimi, gjatė zbėrthimit tė poezisė, arrinė qė pėrveq vargjeve poetike, zbėrthen edhe fjalėt me ndikim tė poezisė t’i zbėrthej
dhe t’ua jap kuptimin poetik letrar ne menyrė shembullore paraqitse vertet si nji teoricient elegant dhe brilant ku perveq hejshis ne fjalė dhe zgjerimit me nji pasuri shprehhjesh nxjerrė esencat zberthimet krahasimet lidhzat format nivelet arteta e fjalve duke peraqit kritiken letrare me mjaft buzkuri e teori shendruitse dhe me nji pamje shum terheqse per shkkate pasuris s eshprehjeve .
Zbulon pėr mrekulli domethėnjen e secilės poezi pėrmes shprehjeve ritmike
nė fushėn artit e poezisė,
pa i lėnė vend kund poetit tė mshehet (tė struket)
me ndonjė fjalė arti
apo shprehimėsije, apo metaforizmi por tė gjitha ja nxjerr qoft edhe nga strofulla mė ”dhelpėrake”
artistike, ku don te struket poeti me shprehje
apo nga fundi i dhimbjes i lotit vuajtjes , apo nga kudo qė struket poeti ose me afshin e ndjenjave te dashurisė vrullit edhe shprehjeve mė filozofike.

Se shoku im i fėmijėris dhe i veprimtarisė Kombėtare, del me njė talent edhe nė fushėn e kritikės letrare,
ēka shumė e gėzon zemrėn time dhe zemrat e popullit Shqipėtar kudo
nėpėr botė,
me opinionin e tij nė fushėn letrare,
me vargje artistike,
del se Hysen Ibrahimi sot pėr sot mund ta quajmė fillestarė nė fushen e kritikės letrare,
por po e them pa u drojtur me plotė bindje,
zen vendin ndėr kritikėt mė tė mirė letrarė tė Kombit,
e ndoshta do tė vij koha kur mund tė themi kritiku mė i mirė deri mė sot i tė gjitha kohėrave.


Aktiviteti dhe veprimtarija e z. Hysen Ibrahimi, teni mė e dėshmuar nė ēėshtjen kombėtare pėr Pavarėsinė e Kosovės,
qė nė arkivėn e tij ka mbi 5.000 dokumente (qofshin procese, lista, komunikata, kėrkesa, raporte, pasqyrime, udhėzime, falėnderime, mirėnjohje…….. etj.), tė aktivitetit tė pa fund,
dhe sė fundi edhe nė fushėn e kritikės letrare del njė talent brilantik,
i pėrsosur me bukurinė madhėshtore gjatė opinineve tė tij poetike.


Nga intelegjenca e z. Hysen Ibrahimit dhe aftesia e tij e gjithanshme, ne poetėt nuk po mund tė gjejmė vend pėr sekrete poetike , apo tė maskohemi nė kėtė fushė,
sepse kritika poetike e z. Ibrahimi shkėlqyeshėm mesazhet poetike te poetit po i zbulon edhe ne sekretin ma tė thell՞ tė poetit.

lirik
06-05-08, 21:24
VAZHDON



meqense inetelegjenca juaj i nderuar zotri Hysen Ibrahimi nuk po me len vend as sekret poetik qė tė mshefem prapa shprehjeve tė thella domethense
as nuk mund te mshefem prapa asnji maske poatike apo currili ne poezi
apo metafore
apo prapa asnji cicerime poetike
qe ti si nji bilbil i artit kritik letrar te mos ja gjesh cicrimen apo klithmen e zogut poetik te plagósur poetit mikut shokut tend xhelal ferizit ne secilin varg
e them lirisht se mahnitė me shkelqimin e fjales me talentitn e nji kritiku letrarė te shkelqyeshem .
Subjektin dhe objektin figuracionin mtiken dhe alegoriken artistiken e figurativen shpirtroren filozofiken socialen e te gjitha intepretimet dhe senset e emocionet edhe ne format ma metaforike te shtrira neper caqe poetike ti i deshifron
me gjuhen e nji kritiku letrarė fantastik mjeshtėr
pėr qka un mendoj se kombi mbarė duhet tė pėrgzoj ty i nderuar Zotri Hysen per ket hap trimrorė
ku ti vetes ja ke dhėnė detyren madhore
te spjegimit te nji arti poetik me plot margaritar e kroje ne kritiken letrare
ku neper filozoifi metaforike dhe senzibilizime ndjenjash te gjitha me caqe kah ideja kah formimet operacionalizimet ne thellsit e emocioneve te vargut e paraqitjes
se tij
kah qėllimet poetike po e them se askund nuk i len imunitet e mburojė vargut at e zberthen ti ne secilen pjes duke falenderuar intelegjences tende te mrekullueshme prirjes dhe njohurive strukturale te fushave te ndryshme ne dije
shprehjen e thellė poetike e gjen dhe e zberthen qoft ajo e rrethuar edhe me kalanė ma qelike shprehje e poetit me gjith far mburojash ti me shum anshemerrin tende
e nxjerr dhe e zberthen i nderuar Hysen Ibrahimi
Ti hyn dhe lavron e vrojton punon ne secilin varg poetik mandej i merr i zbėrthen
Ne secilin varg ti hyn me kritiken tende letrare dhe e teorizon e spjegon per bukuri
Ne secilin subjekt varg e nuk ka vend
ne te cilen ti nuk hyn ti per ta nxanė te gjallė aty ku struket shprehja lirike poetike e vargut
e per ta nxjerr ne skenen publike
para zemrave te lexuesit si kritik shmebullor letrarė

lirik
06-05-08, 21:32
Ti i nderuar zotri HYSEN hyn ne zberthime te kritikes letrare per lexuesin qe ata ta ndjejnė me shpirtė e zemer domethėnjen
si dhe ndikon shplaosur ne qeljen e seciles perde ne vargun e poetit
te fjales duke e rrezatuar ne menyren ma fantastike me shprehjet
tejet elegante dhe me nji teori te pasur e te bolslhme me fjalė t e nji kritiku letrar
duke lavruar jashtzakonshem te jashtzakonshem shpirtrisht ne secilin thelb e varg deri ne qelizen ma mjeshtrore te vargut poetik te poetit
Sa fantastik JENI I NDERUAR HYSEN ne shprehje teori dhe me nji shpalosje estettike ne kritikė letrare brilant i vertet i paraqitjes shkeelqyeshem prezentoni kritiken letrare
tregon hjeshija e seciles fjalė qe ja del edhe imagjinates ma te komplikuar
me nji sjegueshmėri qe kund vend nuk i len poetit se paku njiher tė mshefet
me ndonje sekret shpirtror apo filozofik ne varg .
Vėrtetė tė gjitha i nxjerr me nji mjeshtri fenomenale sikur te ishit nji kritik LETRARė me pervojė shekullore
dhe ktu shihet se s e ne kemi te bejm me nji njeri qe jo vetem e njeh politiken veprimtarin historinė filozofinė dhe sociologjinė por edhe letersinė kulturen artin poezin edhe pikturen e shprehjet e zemrave poetike
pra kemi te bejm me nji figurė poliedrike tė kombit qė un e quaj i famshmi HYSEN IBRAHIMI
i cili i pari pati guximin dhe u mor me kritiken letrare te xhelal ferizit
pa u konsultuar asnjiher me poetin por ne vetvete arriti te zbėrthej me mejshtri tė gjitha metaforat e poezisė dhe e them se kjo ėsht njė mjeshtri madhėshtore dhe njė shembull pėr tė gjith kritikt letrar ė NE TROJET SHQIPTARE
************************************************** ********************************

lirik
06-05-08, 22:21
Mund te thuhet me guxim se Hysen Ibrahimi ja doli seciles punė
me njė disciplinė elegante fal talentit t՞ė tij qė j a ka dhuruar perendia e qiellit qoftė ne politikė
qoftė nė art n ė sport ne muzikė tregoj aktivitet dhe tregoj se ka
sense e njohuri ėsht i intelegjent i aft i lindur per artin politiken muziken
per progresin dhe talentin kontributin vėrtetė artist i gjithanshėm
dhe ja se qfar figurash talente diskrimononte dikur regjimi gjakatarė
udbash e ju montonte veprime e ju qitte
nderdakamca telashe e montime duke i perndjekur ne forma te ndryshme tinzare si udb a e zez qe dinte me trillu te zeza e kopili mbas kopilije.
TRILLIMI DHE MONTIMET QE I JAN Bė HYSEN IBRAHIMIT EDHE KUR ISHTE I RI
Ne moshė
kush tejer ja montoi pra vetem hipokrizia udbbashe me dirgjim te qetnikve te serbis duke e hetuar talentin dhe prirjet patriotike te Hysen Ibrahimit
intriga e armikut udbash udb ja ordinere
me lloj gjykatsash shpifsa dhe te poshter tė degjenruar te nji regjimit tejet te degjenruar siq i thonim ne zagarica ne sherbim te poartis se degjenruara
te nji sistemi te degjeneruar dhe kjo gjuh qe perdornim ne rinija ne at kohė shtrejt n a ksuhtoj se na u hakmoren udbasht pra kush tjeter evuri ne shenjester Hysenin ather perveq klysht e udbes dhe disa gjykats qe kishin inate personale me DJALOSHIN TEPER TE ZGJUAR SIQ PO SHIHET ishte teper intelegjent
ather udba shum gjat e qitte grepin dhe dinte ku me ja ngjit para se te behej i famshem dikush ja thurte nderskamcat qe nuk mund te qoj heshe ma ne kambet tua sepse ather as nuk i kishim mediat ne dorė as internetion qe te mbroheshim ata denonin montonin ata thurnin qka donin dhe populli nuk kishte informim qka po ndodhte sepse ndytsirat e partis edhe shtypin ne dor ekishin e paranė e pushtetin
ku fjala e lir e kontrolli apo ideja ishin te mbytura
pikrisht nga padront nga praktikuesit e degjenerimeve
te cilet per defrimet e tyre tė qthurura ishin nė gjendje ta sakrifikojn njeriun ma intelegjent e nė kėt rast po them
Hysen Ibrahimin Q E KISHTE PRIRJE BRILANTE JASHTZAKONSIHT
kishte prirjen dhe intelegjencen siq po e deshmon ne te gjitha SFERAT
E SI KRITIK LETRARė I SHKELQYESHEM po i zberthen me nji mjeshtri krijimtarit e poetve ne kritik letrare duke i bė sherbimin madhorė kombit e letersisė shqiptare
Prandaj mendoj dhe propozoj se akademija TIRANė PRISHTINė duhet te japin emision te vqeant televiziv nė debat te bhapur me zotri Hysen Ibrahimin
Sepse ky po nxjerr ne drit edhe veprimtari e veprimtarė qe vepruian heroj te ndryshem e po e pasuron historin duke shkruar edhe per te djathten kombtare ka botuar sa e sa libra si dhe ka botuar librin mbi aktivitetet e mergates ne suedi ka organizuar me qindra tubime pati kontakt me diplomat te shteteve te skandinavis si dhe po merret me kritiken letrare te poetve te cilat shkelqyeshem po ua zberthen si nji artist i vertet para pak kohe ka perfunduar kritiken letrare te poetit Shefki Ollomani
SI DHE KA SHUM SURPRIZA TJERA PER PUBLIKUN te cilat ky me intelegjencen e tij do ti befasoj njerzit dhe lexuesit
Kritiken letrare te shkėlqyeshme te hysen Ibrahimit DO TA SHIHNI pasi ky me nji disciplinė fantastike elegante
secilin sens shpirt
apo mefaorė shprehje art e zberthen qoft ai edhe i shprehje ma te koklavitura me gjenialitet ky e gjenė mjeshtrisht shprehhjen dhe e qet para skenes kombtare e te lexuesit

PRA KY NJERI KY KRITIK LETRAR FIGUR E GJITHANSHME E TALENTIT DHE KRENARIA KOMBTARE I nderuari
i NDERUARI kritiku yne kritiku letrarė politikologu historiani q e veq ka filluar ti mahnis lexuesit
me talentitn kritik te zberthimeve artistike
sepse ky perveq historis dhe politikes ka lexuar edhe filozofinė e cila e ndihmon
ne zberthimin e seciles vėshtirsi te fjales po e them se ky njeri paraqet dije dhe
lbarotaor te gjerė analitik ne sfera te ndryshme

ku shprehjet i diamantizon ne kritiken letrare
me nji bukuri te fuqishme si nji artsit i i vertet i kritikes
dhe me fjalė madheshtore zbukuron teorin e kritikes letrare
ku i jep nji ngjyrim teper tėrheqs
dhe joshės pėr lexuesin pasqyrim shum praktik te afert
dhe me gjuhė mjeshtorore madheshtore elegante disi tejet ndikuese
Gjuha e artit tė kritikut letrarė Hysen Ibrahimi dhe afėrsija
si dhe zbėrthimi fjala me autoritet na zbulon nji talent tė veqant tė kritikes tė rrallė
letrare
sepse vet gjuha dhe shprehja vet arti i bukuris՞ė nė tė shprehur t’ fjales jep nji hjeshi te quditshme
qe ka njė ndikim te fuqishem karakterizohet ne menyr te lartė paraqitse
q ė tėrheqė secilin lexues
pa u shkėptur tė mos i ndahate kritikes
sė lexuari deri nė fund e ket e arrin me teorin e vet teper mjeshtrore I NDERUARI politikolog historian veprimtar aktivist e tash edhge kritik letrarė Hysen Ibrahimi
Diagramet e ngritjes dhe rėnjes tė cilat i seleksionon dhe i zbėrthen me fjalen plot relfleks tempot artin e tyre nivelin fuqin arysen i spjegon
m e plot esttetikė dhe plot madheshti elegancė dominancė e teori dhe auoritet
ndikim te fuqishem
na del se Hysen Ibrahimi del me nji lloj kritike letrare te variantit
tė shembullorė tejet intelegjent dhe pasuror qe un e quaj kritikė Ibrahimiane
SEPSE NE NJI FORM TE KOMBINUAR KU SHENDRISIN ELEGANCA KUALITETI DHE
fjala famoze ne te shprehur
me nji madheshti qe pervetson secilin lexues rrall shihet,
kshtu me nji hjeshi dhe me nji auotritet qe lartson secilen fjalė
ku detyrimisht lexuesin e pėrvetson dhe i jep kritikes lartsi
ku imponon konsideratė nė secilen fjalė qė e thot
pikrisht pėr kto shkaqe kritiken letrare te Hysen Ibrahimit e quaj madhore
me njė vlerė jashtzakonisht kombtare
Kritika letrare e Hysen Ibrahimit duhet tė jet nder veprat e radhirtura margaritarė
i kombit
aty perkrah librit te madhit Ukshin Hotit NE Bbiblioteken kombtare
sepse HYSEN Ibrahimi ka filluar te zberthej guximshem vepra te shum shkrimtarve e poetve shqiptar e krijuesve dhe ka ofruar ne sherbim intelgjencen e vet te nji kritiku letrarė te shkelqyeshem ku un mendoj se shum autor e shkrimtarė do ti afrojn bashkpunim kti mjshtri te teoris dhe kritikes letrare
MENDOJ SE SHTYPI TELEVIZIONI DHE AKADEMIJA DUHET TI JAPIN NJI PUBLICITET KSAJ VEPRE MADHORE TE ZOTRI HYSEN IBRAHIMIT
FIGURA POLIEDRIKE E HYSEN IBRAHIMIT DUHET TE KET VEND TE LARTė NE SHOQERIN SHQIPTARE
DHE KY NJERI DUHET TE NDEROHET ME QMIMIN E MADH TE KOMBIT NGA VET PRESIDENTI E KRYEMINISTRI PER KONTRIBUTIN KOMBTARė
NE SHUM SFERA POR EDHE NE RASTIN E KSAJ KRITIKE LETRARE
TEJET ME VLERė
JA PRA TASH JEMI TE BINDUR PER POSHTERSIT E POLITIKES JUGOSLLAVE SE SA PO HETUAN AFTESIT E POLITIKOLOGUT INTELEGJENCEN DHE GATISHMERIN PATRIOTIKE TE VEPRIMEVE NE SHERBIM TE ATDHEUT
QYSH PARA VITIT 1981
PARA SE TE VIJ NE SHPREHJE AFTESIA E TIJ
QARQE TE DEGJENERUARA POLITKE TE REGJIMIT ISH JUGOSLLAV I SOLELN TELASHE TE MDHA E MONTIME KTI TALENTI TE KOMBIT
VETEM E VETEM PSE E HETUAn prrjen e tij TE GJITHANSHME ashtu PRA siq e hetuan prirjen e Musa Hotit Ukshin Hotit Enver Hadrit e shum kokave te menqura
dikujt ja shkurtuan ma heret
mundesit per tu lartsuar majave TE LARTA E dikuj ma vonė por te gjith shqiptart me prirje
me intelegjencė i rrėnuan pėr tė mos i lanė ta marrin vetveten
KėSHTU VEPRUAN EDHE NDAJ INTELEGJENTIT BRILANT HYSEN IBRAHIMIT
I CILI PO E DėSHMON VETEN NE SECILIN ASPEKT e sferė te shkrimeve T E VLERAVE INTEKLETUALE
DHE PO BEFASON TASH NE TALENTIN E TIJ NE FUSHEN E LETERSIS DHE KRITIKES LETRARE
ku un jam i bindur se shumkush do ta quaj
I FAMSHMMI KRITIK LETRAR HYSEN IBRAHIMI
I FAMSHMI NE VEPRIMTARI DHE AKTIVITETE NE SUEDI DHE I FAMSHMI EDHE NE VEPRA HUMANITARE
sepse Hysen ibrahimi ka ndihmuar shkollat ka ndihmuar qindra raste sherime te njerzve nė suedi edhe nė kėt dretjim meriton medalje
I uroj suksese Hysen Ibrahimit nė kritiken letrare si mjeshtėr i vėrtetė qė populli do ta shpall kritiku letrar numer nji
Pasi te shoh disa vepra te tij qe se shpejti do te dalin ne dritė ather edhe do t e bindeni
Nga autori xhelal ferizi opinion rreth kritikes letrae dhe veprimtaris se
HYSEN IBRAHIMIT

SHKRUAR NGA AUTORI XHELAL FERIZI
OPINIONE RRETH KRITIKES LETRARE DHE VEPRIMTARIS S E ATDHETARIT HYSEN IBRAHIMIT

lirik
07-05-08, 05:51
--------------------------------------------------------------------------------

Falėnderim shprehu e nderuara Natyra pėr kėt shkrim tuajin
dhe po e them me pėrgjegjsi se shokėt e mi tė rinisė
dikurė mė jan bashkangjitur nė veprimtari ilegale
kan punuar kemi punuar tė gjith pėr qeshtjen kombtare
kemi pas shum vėshtrisi dhe dihet perkrahje jo te duhur as nivel financiarė kemi punuar ne kushte te veshtira materiale
te gjith e dijnė
sidomos un
sepse kam qenė pergjegjsi udhheqsi i tyre nė at kohė pra
tė gjith e dijnė sot qe jan deshmitarė se per takime duhej te ecnim kėmbė se makina nu kishim ather
vetura .
Un u dėnova pastaj se bashku me shum vetė por pjesa ma dėrmuese e ktyre njerzve qė ishin ne veprimtari tė lidhur me mua ishin jashtzakinisht intelegjent,
siq po shihet nder ta edhe Hysen Ibrahimi te cilin e urrenin
poashtu shum disa klysh te udb s jugosllave te cilet ma vonė ja vranė vllaun dhe djalin e Xhaxhait
Nė at kohė personalisht disa fundrrina klysh te udbes se Mitrovices me rrethinė aty
dhe sidomos nji gjykats shum i poshter i Mitrovices DHE DISA UDBASH me laviret e tyre kishin edhe probleme personale dhe gjelozije me Hysen Ibrahimin E URRENIN ATDHETARIZMIN E TI DHE INTELEGJENCEN E TIJ dhe nuk e shihnin me sy te mirė si shum djem mITROVICAS QE I PERCILLNIN HAP PAS HAPI PASI QE mITROVICA VEQ PASKA QEN HERET NE SHENJESTER TE SERBVE PER TU GLLABRUAR dhe tereni e kontrolli per shqiptar paska qen aty shum ma i veshtir

dhe pikrisht ky klyshi i serbis se bashku me disa lavire te udbes dhe zagarė tjerė zhgjyrana ndermori edhe ma shum kunder Hysen Ibrahimit aksion montimi shum heret per ta thyer shpirtrisht ket patriot shum intelegjent
Tė gjith shokt e mi i ndiqnin e maltretonin i merrnin nė pyetje dhe i torturonin i maltretonin disa i perjashtonin nga shkolla per inat se e dinin qe po flisnim nat edit per atdhe e qeshtje kombtare ata pyesnin mandej qka ju thot Xhelal Ferizi qka ju nxitė qfar planesh keni
ku po i mbani takimet
por po e them me krenari se pjesa ma e madhe e tyre ishin djem te vertetė
djem tė zgjuar tė mitrovices me rrethina
dhe ishin shum patriot tė cilėt nuk e shisnin bashkatdhetarin as nuk e jepnin
dhe kurr nuk arriti udb ja nji fjalė te nxjerrnin prej tyre
per mua
prandaj jam krenarė me ata DHE EDHE SOT KEMI MBETUR SHOKė me shum prej atyre qe i njoh e di se i kan maltretuar per mua por as gojen kurr nuk ekan qelė ta thonė per mua nji fjalė edhe pse jan maltretuar prandaj edhe sot jemi shokė me shum prej tyre qe jan patriota te paster
ata sot kontribojnė punojnė veprojnė me perjashtim te dx prej tyre shokve te mi qe i vrau udb ja jugosllave dhe nuk jan ma ne jetė Abedin Bala dhe Musa Hoti te dy veprimtarė te flakt dhe te deshmuar per qeshtjen kombtare .
ABEDININ E VRAU UDB JA NE BURG GJAT VUAJTJES SE DENIMIT NDERSA MUSA HOTIN E VRAU NE BRUKSEL TE DY JAN NGA DRENICA LEGJENDARE PATRIOTA DHE ATDHETAR TE FLAKT PER VEPRIMTARIN E TYRE DO TE FLAS NE NJI TEMė TJETER
Prozatorė i madh ishte dhe krijues i hatashėm ishte edhe Abedin Bala nga Fshati Korroticė KATUND I DRENICES rrethi komuna drenas ish gllogofci
te kroni i mbretit quhet vendi
ai ishte talent per proza dhe tregime romane
ishte i jashtzakonshem
djalosh i gjatė trim
nji Mic Sokol i vertetė
tė cilin nė burg e vranė qetnikt udba jugosllave
per shkak te aftėsive te tij tė jashtzakonshme intelegjente si artist romansier dhe prozatorė poashtu analist politik me nji menquri aq te rrallė qe un do ta krahasoja lirisht me intelegjentin tonė gjenial Ukshin Hotin .
Abedini ishte edhe poet por mbi te gjitha prozatorė kengtar politikan historian e qka jo ai dinte aq shum s ate mahniste ka qen i denuar me 9 vite burg i akuzuar siq dijn serbo sllavt te akuzojnė me montime e poshtersira ai ka qen i denuar ne sherbim ushtarak
njeriu i cili nė jetė mė ka bė pėrshtypje te jashtzakonshme
Abedin Bala u vra ne burg nga udb ja jugosllave
ne vitin 1985 ne cele tė sllovenisė
nji vit ma vonė ne spital te mitrovices u la me vdek ose u helmua vllau im i madh ne vitin 1986
quhej Feriz Ferizi la gruan e re dhe kater vajza jetime
un isha ne burg ai vdiq ne spitalin e MITROVICES
ISHTE I BRUGOSUR POLITIK EDHE AI
vdiq ne rrethana mjaft te dyshimta
sepse udb ja na kishte te gjith ne sy siq dihet shum mirė qė nga stergjysht e mi qka quhen Ferizi
Deshta vetem te them s e udbja ose zagarica e partis se degjeneruar e degjeneruara e te degjeneruares siq e quanim ne rinija ne at kohė ket kulqeder te rrezikshme udb
ne gojen dhe syrin e se ciles sihim ne dhe ishim konfrontuar me te kishim hy ne sherr dhe konflikte
bile me disa prej tyre epolic te tyre patem edhe qerime hesapesh fizikisht disa her me spiunat dhe veglat etyre ena urrenin jasht mase sepse ishim brezi patrioptik i kohes ne mitrovicė dhe rrethinė
dhe ishte tejet rrezik ne at kohė kudo neper vende publike te flisje si ne qe i thonim kto fjalė aq hapur e ne menyr shpotitse per ta sepse ata e kishin ne dor shtetin dhe situaten e nes as sot nuk kemi krah jemi te shkret dhe te pa mbrojtur sepse shqiptart emjer nuk arijn te organizohen si duhet
ky taksirat dhe mjerim do ti percjell gjith jeten sepse nuk ekan ndjenjen e fuqishme te organizimit
me njeri tjetrin qe ta ruajn e te ja dijn rendesin njeri tjetrit
PER SHEMBULL SA E SA HER KAM MENDUAR ME VETE SIKUR TA RUANIN SHQIPTART MA MIR EME KUJDES JUSUF GERVALLEN UKSHIN HOTIN E MUSA HOTIN NUK DO TE ARRINTE KURR UDBA JUGOSLLAVE TI VRISTE AQ LEHT POR NE JEMI NJERZ PER QUDI HABITEM ME DO FAR LESHIMESH DHE GABIMESH JETSORE SI KA MUNDESI KALIBRA TE TILL ė TE LIHEN NE GOJEN E KULQEDRES
UKSHIN HOTI NDOSHTA DO TE ISHTE SHUM MA MIRė SIKUR TE PUNONTE JASHT DIKUND I RUAJTUR DHE I MBROJTUR OSE ILEGAL NEPER KOSOVė I RUAJTUR ME KUJDES NGA PATRIOTėT E SIGURT
LENJA NE DORė TE KULQEDRES SERBE E NJI KALIBRI KAQ TE MADH SI KY I UKSHIN HOTIT ME NJI POTENCIAL KAQ TE MADH DHE GJENIALITET TE NJI TEORICIENTI KAQ TE JASHTZAKONSHEM VET FAKTI FLET SE SA TE PAKUJDESSHEM JEMI DHE ASPAK NUK JU JAPIM
RENDESI NJERZVE ME VLERA UKSHININ ESHT DASHT TA RUAJN NE QDO HAP NJERZ TE SIGURT PATRIOTA NE MENYR QE AI KURR TE MOS BJER NE DOREN E GJAKSORIT SERB POR JA QE SHKURTPAMSIA NA SHKATRROJ NEPER SHEKUJ DUKE MOS JA DIT KURR VLEEN NJERIUT TONė TE AFT DHE GJENIAL

AUTORI I SHKRIMIT XHELAL FERIZI

L I R I K U NE M E R G I M

lirik
07-04-09, 05:02
FORUMI I RTV Zėri i Kosovės
POLITIKĖ => Aktualitete => Teme e nisur nga: rtvzik ne Nėntor 16, 2008, 08:32:16 PD


--------------------------------------------------------------------------------
Titulli: Hysen Ibrahimi-”Kanuni i neglizhencės”
Posuar nga: rtvzik ne Nėntor 16, 2008, 08:32:16 PD
--------------------------------------------------------------------------------

”Kanuni i neglizhencės” 2008-11-16

Hakmarja, fenomen qė duhet zhdukur.
Duke e vėshtruar kėtė ēėshtje si tejet negative dhe mendoi se po bėjmė lėshim duke respektuar lashtėsinė, dhe duke ikur preokupimit me ekzistimin e gjakmarrjen ekzistenciale tė ēenies sė njeriut si njė zanafillė dhe origjinė tejet e gabuar nė praktikė, shtrohet dilema parasegjithash dilema pėr zhdukjen e gjakmarrjes qė kjo tė marr fund duke e identifikuar si primitive, antiligjore dhe anti-Kombėtare.



Nga: Hysen Ibrahimi, politolog.
Förslöv-Suedi.


Artikulli ”kanuni i neglizhencės” i z. Kadri Sherifi, i dėrguar nga Ajet Nuro (anuro@albemigrant.com), tek unė z. Hysen Ibrahimi, (hysenib@hotmail.com),
mė inspiroi qė tė jap njė opinion timin rreth kėtij artikulli dhe fenomenit tė gjakmarrjes.
Nė radhė tė parė e pėrgėzoi z. Sherifi pėr kėtė artikull edhe pse jo i detalizuar mirė, apo kisha pėr tė thėnė se nevoitet qė pėr kėtė fenomen negativ sa primitiv aq edhe anti-human pėrdoret dhe meret ende nė konsideratė nė botėn shqiptare, gjė qė tregon se jemi i vetmi popull nė Europė qė nuk duam tė dalim jasht botės primitive. Prandaj i jap plotė tė drejtė z. Sherifi, qė Kanunin e Lek Dugagjini pėr kėtė kohė e anatemon me ”kanunin e neglizhencės”. Unė nė kėtė rast autorin e kėtij artikulli z. Sherifi e pėrgėzoi edhe pėr gjetjen adekuate fjalėn ”neglizhencė”, sepse pėr kėtė fenomen negativ dhe tejet primitiv duke marrė parasysh botėn e qytetėruar perendimore pėr arritjen e tyre nė tė gjitha fushat e jetės dhe arritjet qė sot kjo botė prekė edhe planetėt mė tė lartė tė sferės sikurse nė kohėn e fundit qė bėri me planetin mars, kurse ne ende merremi me njė tė kaluar 500 vjeēare e mė shumė.
Pa u thelluar nė shpjegimin e ngjarjeve gjakėmarrėse pėr shkaqe tė pasojave tė sferės primitive tė kushtėzuar sipas kanunit, po themi se psikologjia e njeriut tė sotėm nuk kishte guxuar tė bie nė kėtė kushtėzim kanunor qė ndodhin raste tė papritura nga ēėshtja krejtė individuale nė ate familjare e fisnore, sepse mbi ēdo krim qėndron ekzistenca e individit apo edhe tė atyre qė janė tė pėrfshirė nė ngjarjen e krimit tė marrin denimin e merituar sipas ligjeve aktuale tė vendit, duke i pėrjashtuar e liruar tė tjerėt qė nuk kanė dorė nė kėtė krim.
Po ta nxjerrim nė sipėrfaqe nė formėn e diagramit nė rritjen e ngjarjeve hakėmarrėse, do tė rezultoi (kėtė e them me plot guxim), se gjakėmarrja mė tėpėr i ka thelluar vrasjet se sa zhdukjen e tyre, mė tepėr i ka hasmuar njerėzit se sa i ka pajtuar, mė tepėr i ka pėrfshi nė hasmėri njerėzit se sa nė zvogėlimin e tyre deri tek individi. Pėrderisa njė rregull i tillė i jap tė drejtė qė hakmarrja pėr njė vrasje mund tė lahet qoft edhe ai qė i pėrket njė fisi psh fisi Berishė e vret njė tė Krasniqės ose edhe anasjelltas, dhe me kėtė lahet gjaku. Shiqoni se sa pėrfshirje tė madhe ka patur e ndodhė qė ende sot e kėsaj dite kemi. Pėr njė aksident po qoft edhe vrasje me paramendim, kanuni i ka futur nė gjakmarrje dyfise thėnė shkurt edhe njerėzit qė fare nuk kanė pasur tė bėjnė me vrasjen. Pėr njė vrasje janė ra nė gjak i tėrė fshati me fshat, e tėrė lagja, me lagje. Ėshtė shkuar aq largė sa qė hasmi ka kėrkuar ta dinė se kush ėshtė me dorasin dhe kush po izolohet (leqitet popullorqe), gjė qė kjo mė tepėr e ka ndihmuar kėtė dukuri negative.
Ose pėr njė gjakė (njeri tė rėndėsishėm) tė vriten 12 veta tė merren 12 gjaqe. Ne kemi shumė shembuj tė tillė tė kėtyre fenomeneve negative. Ėshtė menduar se pėr vrasje tė pėrfshihet i tėrė fisi sepse kjo mund t’a ndal vrasjen. Ose me tė drejtė z. Sherifi bėnė njė krahasim kėtė kanun me rexhimin e diktatorit Enver Hoxha, i cili pėr njė njeri i cili gjoja se ėshtė marrė me njė kėngė tė kėnduar nė gjuhėn amerikane qė diktatori Hoxha e quante „imperializmi amerikan“ denohej e tėrė familja me njė mbiemėr qė kishin tė bėnin duke i dėrguar nė internim e besa edhe me burgim.
Unė mendoi se me hakmarrjen duhet tė merren institucionet shtetėrore tė vendit nė radhė tė parė. Por, pėr t’a zhdukur njėherė e pėrgjithėmonė, kėtė veti sa primitive aq edhe anti-Kombėtare duhet tė angazhohemi tė gjithė si njė trup i vetėm e qė duhet tė merren edhe personalitet me ndikim, edhe mediat, shkrimtarėt, poetėt, intelektualėt, politikanėt, njerėzit e arsimit dhe shkencės, qė kėsaj ngjarje t’i ipet fund. Ka perenduar koha tė bėhemi peng i sė keqes duke u thirrur nė „traditė“!
Gjakmarrja duhet tė cilėsohet si tendencė e zgjėrimit dhe vazhdimit, apo njė virus nė vlerat e kulturės dhe traditės shqiptare, gjė qė nėnkupton neotralizimin total tė kėtij virusi.
Prania e kėtij fenomeni pra gjakmarrja, nė botėn shqiptare, zhduk dhe zvogėlon dashurinė njerėzore, vazhdimin pėr njė jetė mė tė mirė edhe pėrfshinė njerėzit qė fare nuk kanė tė bėjnė me kėtė virus. Ata deshen apo nuk deshen pėrfshihen nė kėtė keqe, kur krejt pa dashtas e gjejnė veten nė njė botė qė duhet izoluar dhe i merret e drejta pėr tė jetuar i lirė!
Fenomene tė tilla krijojnė atmosferė tė ngrysur, krijojnė pikėllimin e tragjikės sė krijuar nga njė kriminel ordiner, me motive hakmarrėse, duke krijuar atmosferė se motivi i dashurisė njerėzore duket si njė ishull ku ruhet identiteti i dashurisė dhe i shpresės pėr tė jetuar i lirė, duke dėshmuar se populli ynė Shqiptarė si njėri ndėr popujtė mė tė lashtė tė kėtij kontinenti, si dėshmi nė pamundėsi pėr zhdukjen e kėtij virusi!
Ne sot nė plan tė parė ėshtė ekzistenca njerėzore dhe e drejta e individit pėr lirinė e tij, qė japin kuptimin e jetės nė rrethana specifike, apo ekzistencen e individit pėrballė vetėvetes dhe atyreve qė janė pėrfshi me krimin, gjė qė ky i fundit nuk ka tė bėjė me gjakėmarrjen. A thua vallė thirrja nė traditėn e lashtė kanunore qė gjurmon sindromin e tė keqes gjakėmarėse, tė vazhdoi edhe nė ditėt esotme, ku tė nesėrmen e vu nė pikėpyetje tė madhe?! Fati i njeriut tė mbetet nė duart e njė tė tjetėri, jeta e njeriut tė varet nga fatet e njė gjakėmarrėsi, e ardhmja e individit tė varet nga sindromi i „kanun neglizhencės“ dhe sė fundi vdekja e individit tė varet pikėrisht nga „kanuni i neglizhencės“ se krimi ka ndodhur i rastėsishėm dhe tash duhet tė vdes krejt tjetėr kush !? JO, edhe JO e madhe.
Autori i artikullit ”kanuni i neglizhencės” i nderuari dhe i respektuari z. Kadri Sherifi, potencon edhe tė madhin Prof. Anton Ēeten, i cili meret me shtrirjen e pajtimit tė gjaqeve ndėrshiptarė dhe zhdukjen e kėtij virusi nga Kombi ynė qė mė sė paku e meritojmė. Vepra e tij qė pati njė pėrkrahje gjithėpopullore dhe klasa intelektale e Kombit Shqiptar, por nuk arriti tė shtrihet edhe nė zonat mė tė thella nė Shqipėri. Emisioni dokumentare tė transmetuara nga televizione tė huaja pėr ekzistimin e kėtij fenomeni se gjakėmarrja ende ekziston nė Shqipėri dhe se si izolohen njė familje e tėrė, dhe se si ndėrpresin shkollimin fėmija, vėrtetė ka pasqyruar njė imazh aq negativ, sa qė tė nesėrmen shqiptarėt nė kanė jetuar nė shtetet perendimore, nuk kanė guxuar tė shkojnė tė nesėrmen as nė punė.
A thua vallė se nė ditėt e sotme nė shekullin XXI jeta e njeriut duhet tė varet nga primitivizmi i njė njeriu apo fati tragjik i jetės sė njeriut ta zėmė: Nė planetin e hėnės vritet njeriu nga njeriu tjetėr, kurse nė planetin e tokės e ka tė drejten tė vras tjetri dhe tė vdes tjetri si e drejtė kanunore !? Apsurd.
Pra situata jo e rėndomt, e krijuar nga psikologjia e krijuesit primitiv, vė nė pikėpyetje befasisht krejt papritur njeriun qė as ka mundur tė dij pėr ngjarjen duke vdekur pa ditur se pse vdiq !?

Prandaj, duke e pėrkrahur opinionin e dhėnė nė artikullin ”kanuni i neglizhencės” tė z. Kadri Sherifi, unė apeloi tek tė gjithė njerėzit e arsyeshėm qė ta ngrisin zėrin pėr zhdukjen vėllavrasėse. Institucionet shtetėrore nuk duhet tė neglizhojnė rreth kėsaj dukurie negative, por tė krijojnė struktura tė fuqishme pėr t’a varrosur njėherė e pėrgjithmonė gjakėmarrjen.

E mallkuar ēoft kjo gjakėmarrje, tė mallkuar ēofshin tė gjithė ata qė e pėrkrahin.
Zoti i bekoft tė gjithė ata qė ngrisin zėrin kundėr kėtij fenomeni primitiv.


-------------------------------------------------

Opinion i i politikologut dhe kritikut letrrarė Hysen Ibrahimi rreth Kanunit te gjakmarrjes shqiptare -

lirik
07-04-09, 05:04
Hysen Ibrahimi ka nje shpirtė paqsorė nji kulturė dhe edukatė paqsore dhe prirje per te mos folur keq per asnjeri tipik esht njeri i cili perveq se e adhuron Ibrahim Rugoven mund te them se ne nnji formė
i ngjanė ati njeri i qetė dhe i komunikueshem me njkerz jashtzakonisht u urtė dhe paqsorė

lirik
07-04-09, 05:16
Hysen Ibrahimi ka nje shpirtė paqsorė-

nji kulturė dhe edukatė paqsore-
dhe prirje per te mos folur keq per asnji njeri -
tipik esht njeri i cili perveq se e adhuron Ibrahim Rugoven-
mund te them se ne nji formė
i ngjanė ati -
njeri i qetė dhe i komunikueshem me njerz -
jashtzakonisht u urtė dhe paqsorė

lirik
07-04-09, 05:20
Reagim ndaj deklaratės sė imam Shefqet Krasniqit pėr Nėnėn Terezėn
28 February 2009
5 Stars - Excellent4 Stars - Good3 Stars - Average2 Stars - Fair1 Stars - Poor
5 / 5 (1 Votes)




DERGO ME E-MAIL
PRINTOJE
ME POPULLORET
VERSION PDF
VERSION XML
TXT version


Hysen Ibrahimi, kryetar i LDD-sė – Dega nė Suedi


Autor :
Hysen Ibrahimi


Reklamoni tek Tribuna Shqiptare
Reklamoni tek njė nga publikimet
mė serioze shqiptare nė internet
http://tsh.albemigrant.com

AlbemigranT.com
Faqja e emigrantėve shqiptar
www.albemigrant.com









Nga Hysen Ibrahimi*

Vepra e „Nėnės Terezė“ pėrgjėthėsisht ėshtė mė tepėr humane, njerėzore, intelektuale, qė idenė, i pasuri dhe fukaraja si nocion dinė t’i fus nė pėrjetimin e realitetit dhe kompleton qė tė dya me njė aftėsi brilante. ”Te i pasur pėrdor argumentin e nevojės pėr tė ndihmuar fukaranė, kurse te fukaraja pėrdor elementin e shpresės pėr tė jetuar dhe qenė i pasur”, tha nė artikullin e tij, z. Hysen Ibrahimi, kryetar i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė – Dega nė Suedi.





Deklarata e imam Shefqet Krasniqit, e cila ėshtė shpėrnda nė faqen mediale Youtube,

http://www.youtube.com/watch?v=VobZZQwpLGQ, ka shkaktuar shqetėsim tek qyetatarėt e rėndomtė, e cila mbjellė urrejtje dhe ka tendenca pėr tė futur fėrkime ndėrfetare nė mes tė popullit Shqiptar.






Donėse kėto vepra brilante tė Madhes Nėnė Terezė, bėjnė pasqyrimin hyjnorė, njerėzore, tė vlerave kulturore Kombėtare Shqiptare, nė anėn tjetėr janė dėshmi e shprehjes sė patjetėrsueshme pėr ngritjen e zėrit pėr njerėzit nevojtarė nė globin e tokės sė njerėzimit, pa dallim ngjyre, feje, kombi e rajoni. Mirėpo tek i gjithė ai humanizėm shpirtėror qė e posedoi Nėna Terezė nė shpirtin e saj, ajo inkuadrohet dhe nė frymėn Kombėtare Shqiptare pėr t’i ndihmuar bijtė dhe bijat e saja nė Kosovė pėr lirinė e tyre.



Vepra e „Nėnės Terezė“ pėrgjėthėsisht ėshtė mė tepėr humane, njerėzore, intelektuale, qė idenė, i pasuri dhe fukaraja si nocion dinė t’i fus nė pėrjetimin e realitetit dhe kompleton qė tė dya me njė aftėsi brilante. ”Te i pasur pėrdor argumentin e nevojės pėr tė ndihmuar fukaranė, kurse te fukaraja pėrdor elementin e shpresės pėr tė jetuar dhe qenė i pasur”.



„Nėnė Tereza“ dhe veprat e saja, pėrveē se pasyrojnė gjendjen e vėshtirė tė njeriut pėr ndihmė, nė tė njejten kohė jap iden se si duhet zgjedhur ndihma pėr njeriun, nė radhė tė parė duke u angazhuar dhe dhėnė prova vet me novojtarin sidomos fėmijėt, duke i marrė nė prehėr, duke i ledhatuar dhe pėrqafuar si tė ishin tė saj presonalisht. Ne kemi aq shumė qė tė flasim pėr veprat e ”Nėnės Terezė” dhe ēmimet qė i’a ndau bota, sa qė duhet botuar libra e libra. Por do tė isha ndal pak nė deklaratatė e pamatura dhe tejet tė ulėta.



Prandaj, ėshtė anti kombėtare, anti humane, anti fetare dhe mbi tė gjitha ėshtė anti njerėzore, tė flasėsh kundėr ”Nėnės Terezė”! E kush tė flas pėr „Nėnė Terezė“!? Sot tė vlerėsosh lartė kontributin e tė Madhes „Nėnė Terezė“ duhet tė kemi kujdes, se jemi tė vegjėl dhe mund tė gabojmė nė vlerėsimet se janė tė mėdhaja, sepse ajo ėshtė e pėrmasave botėrore, duhet vlerėsim e nivelit botėror, tani puna e „Nėnės Terezė“ ėshtė filozofi nė vete qė shkenca duhet tė mirret me punėn e saj. Nėnė Tereza ėshtė e Madhe e pėrmasave planetare. Tė tillė si „Nėnė Terezen“ sot nė tėrė globin e kėsaj toke nuk mund t’a gjeshė edhe njė, edhe pse ka pėrpjekje qė t’i afrohet humanizmit tė saj, janė pėrpjekje tė pandalshme edhe pse kanė kushte materjale, por ju mungon humanizmi i shpirtit.

Populli Shqiptar me „Nėnė Terezen“ ėshtė identifikuar nė Prendim, ėshtė krenuar dhe do tė jemi krenar sa tė mbijetojė edhe vet populli Shqiptar. Tė tilla deklarata duhen t’a dinė tė gjithė se janė duke e prekur popullin Shqiptar mu nė zemėr dhe kėtu nuk do tė tolerojmė.



Tė prekėsh sot nė figurat kombėtare si : Gjergj Kastriotin – Skenderbeu i cili i fitojė 22 beteja kundėr turqėve okupator, Papa Kelmendin (Clementit) XI Gian Francesco Albani, lindur mė 1649, papė nė Vatikan nga 1700-1721, Ismail Qemalin, Isa Boletin e Luigj Gurakuqin qė ja dolėn tė shpallin mėvetėsinė e shtetit shqiptar Shqipėrinė nė vitin 1912, Nėnė Terezėn, tė cilėn e quan e tėrė bota Nėnė nė saje tė angazhimit tė saj personal qė e mahniti botėn me humanizmin e saj dhe deklarojė me krenari se nė shkurt tė vitit 1997 tha: „Unė jam shqiptare“. Nė tė vėrtetė, nė shkurt tė vitit 1997, nė Lutjet Tradicionale tė Mėngjesit,

nė Shtėpinė e Bardhė nė Washington, Nėna Tereze ishte pėrkulur para Presidentit Rugova, i’a kishte marrė e ia kishte puthur dorėn (nė prani tė Presidentit Bill Klinton) dhe pastaj i ishte drejtuar ish presidentit tė SHBA-ve Bill Klintonit, duke i thėnė: "Zotni President. Ky ėshtė presidenti im dhe i Kosovės – Ibrahim Rugova. Tė lutem ma ke nė kujdes, bashkė me popullin tim!" Kjo ėshtė menquria mė e madhe e njė personaliteti siq ishte e Madhja Nėnė Tereza. Mbas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, Presidenti Bill Klinton kishte shkuar nė Kalkutė dhe duke u lutur mbi varrin e Nėnės Tereze, ndėr tė tjera i kishte thėnė: "Nėnė, ndjehem krenar dhe i ēliruar nė shpirt, qė Zoti na ndihmoi dhe ta ēova nė vend amanetin!



Dr. Ibrahim Rugoven, njeriun e paqės dhe ideatorin e Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, Presidnati i parė historik dhe shpirtėror i Republikės sė Kosovės, Adem Jasharin, komandantin e ushtrisė shqiptare dhe njeriun i cili mė sė shumti sakrifikojė pėr popullin e vet Shqiptar me 22 viktima qė ja dhurojė Lirisė sė Kosovės, Anton Qeten, i cili bashkojė dhe pajtojė shumė zemra shqiptare sė bashku me intelektual me rininė shqiptare, me imamė dhe priftėrinjė bashkėpunuan pėr Unitetin dhe pajtimin e popullit Shqiptar, e krejtė kjo do tė thot se po qe se ke prekur kėto figura, ke prekur mu nė zemėr tė popullit Shqiptar. Sot populli Shqiptar nuk ėshtė nė kohėrat e vjetra kur nuk ka ditur shkrim dhe lexim. Sot ate ēfar mund tė lexon hoxha dhe prifti, e lexojmė edhe ne dhe e kanė tė kotė tė na qesin hi syve.

KĖTO FIGURA KOMBĖTARE DHE SHUMĖ FIGURA TĖ TJERA KOMBĖTARE DUHET TĖ MBROHEN ME LIGJ. NUK GUXOJMĖ T’I LĖMĖ PA MBROJTJE PĖR T’I NĖPĖRKĖMBUR KUSH TĖ DOJĖ. DUHET TĖ NA PREKĖ NDĖRGJEGJA KOMBĖTARE.



Vetėdija e ulėt nė kėso situata tė njerėzve tė tillė tė vetquajtur „imam“ dhe nuk e gėzon pėrkrahjen nga askush, eliminon dilemen e pėrcaktimit tė elementit se ėshtė „imam“ dhe se ka dije, duke pretenduar se jam unė ndėrmejtėsuesi midis realitetit dhe qenies, duke folė dokrra me njė gjuhė tejet tė ulėt dhe primitive. Kjo vetėdije ėshtė e barabartė me intuiten analfabete, pėr tė cilėn ēdo deklarim ngi ideja e „imagjinatės“ se duhet apo do tė duhej, duke mos poseduar as njė tė vetmin argument, pėr Nėnen e Madhe Terezė, njė ditė do tė bije vet nė kundėrshtim dhe do tė pendohet. Tė hedhėsh sot baltė mbi vepėrn e Madhe tė Nėnės Terezė, duhet ditur se ke hedhur baltė mby fytyrėn tėnde (kuptohet po qe se e ndjen veten Shqiptar).



Ne nuk jemi nė diuni se ēfar ka ndėrmarrė BIK pėr kėtė marri tė personit nė fjalė, sepse kjo gjithėsesi se duhet tė denohet dhe njerėz tė tillė jo se nuk duhet ta gėzojnė titullin e imamit, por as tė trajtohen si njerėz tė vullnetit tė mirė.

Z.Krasniqi duhet tė pendohet dhe tė dal hapur dhe tė kėrkojė falje pėr at se ēfar ka deklaruar, kurse imamėt e tjerė, tė kenė kujdes nė deklaratatė e tyre qė mbjellin urrejtje ndėrfetare, njerėzore dhe Kombėtare.



Tė pėrqarė na donė armiku qė e kemi nė derė dhe po na sorollatet nė veriun e Mitrovicės, e askush nuk po merret me te !



Kam tri kėrkesa pėr Institucionet e Republikės sė Kosovės dhe Republikės sė Shqipėrisė:



1.Tė mbrohen me ligje tė gjitha figurat Kombėtare, pėrmes njė ligji tė veēant, sikurse qė e kanė tė gjitha kombet e tjera.

2.Tė saksionohen me ligj tė gjithė ata qė bėjnė pėrpjekje pėr tė i pėrbaltur veprat, personalitetet Kombėtare dhe bien ndeshė me Ēėshtjen Kombėtare Shqiptare.

3.Tė kėrkojnė falje ata qė me pakujdesinė e tyre kanė hudhur tė pavėrteta kundė figurės sė Madhe „Nėnės Terezė“.





ZOTI E BEKOFT SHPIRTIN E TĖ MADHES NĖNĖ TEREZĖ DHE VEPREN E SAJ.

ZOTI E BEKOFT POPULLIN SHQIPTAR KUDO QĖ NDODHET AI.



Lidhja Demokratike e Dardanisė – Dega nė Suedi,

*Hysen Ibrahimi, kryetar.




K O M E N T E :

lirik
07-04-09, 05:27
vargjet per nenė terezen si dhe shum vargje tjera qe i kam shkruar para shum vitesh un autori xhelal ferizi nuk i kam publikuar ne forumin dardania por do ti keni te publikuara megjithat po e ceku se te gjitha vargjet qe i ruaj te shkruara nuk do ti publikoj ndoshta te gjitha neper forume-


Sa i perket Hysen Ibrahimit dhe adhurimit t e nenė terezes ne grupi i mtorvices te gjith e adhorini ate Nėnė Terezen shqiptare dhe jemi kunder qdo lloj tendence te dikujt qe ta perqeshė ate ne qfar do forme -
ajo esht pa dyshim shenjtresha me ma dhe shqiptare e te gjitha kohrave krenaria e kombit e shqiptarė dhe e botes -
poashtgu Hysen Ibrahimi ka nji adhurim te Nėnė Terezes adhurim te jashtzakonshem ne ket pikė un dhe Hyseni pajtohemi shum qe te dy e adhruojm jashtzakonisht Nene Terezen dhe nuk na vjen mir nese dikush e sulmon ate shentjore shqiptare

lirik
07-04-09, 05:31
SHEFKI OLLOMANI, POET, PUBLICIST DHE ATDHETAR

nga: Hysen Ibrahimi, politolog, Suedi-Förslöv, 15-04-2008





KRIJIMTARIJA POETIKE E Z. SHEFKI OLLOMANI



Krijimtarija dhe veprimtarija e z. Shefki Ollomani, tani mė ka lėnė gjurmėt e tijė nė krijimtarinė e tijė poetike, publicistike dhe atėdhetare.

Nė fushėn poetike, z. Ollomani, del me librin e tij me poezi tė zgjedhura 1995-2000, libėr ky i titulluar ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”.

Vet titullimi ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”, nga autori Ollomani, le tė kuptoi, prirjen e poetit nė ndėrtimin e fushės poetike dhe atdhetare, me motive dhe ide, tė cilat nuk mund tė mohohen nga intelekti i dijes poetike e Kombėtare.

Gjatė leximit tė kėtij libri, me poezi tė zgjedhura nga poeti Ollomani, kemi me vėrejtur se nė krijimtarinė e tij (i referohemi librit nė fjalė) ka preokupime tė natyrės patriotike e Kombėtare, e qė janė tejet frymėzuese pėr lexuesin dhe kanė vlerė artistike e poetike.

Tė gjitha kėto preokupime tė ēėshtjes Kombėtare, duke ju pėrshtatur ngjarjeve aktuale tė kohės, arrinė mjaft suksesshėm t’i paraqet pėrmes poezisė, donėse ka njė stil tė veēant nga krijuesit e tjerė, qė ai nė poezinė e vet futė edhe paknaqėsit aktuale tė kohės, si njė kritik i rrept, duke i bėrė roje ēėshtjes madhore Kombėtare. Ngjarjet e lėvizjeve Kombėtare, prekun thellė shpirtin e poetit Ollomani, e frymėzojnė pėr tė krijuar dhe pėr t’u ballafaquar me realitetin herė tė dhimbshėm e herė tė arsyeshėm, por rrallė shumė rrallė tė arritshėm.

Libri i poetit Ollomani ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”, evidenton dėshmitė e gjalla nė botėn e ngjarjeve tė kohės, e qė poeti tregon njė prirje vėrtetė krijuese, tejet kuptimore me njė pėrjetim tė thellė shpirtėror, qė bėjnė me dije faktorin intelektual e politik Shqiptar, se jeni nė pėrcjellje tė ēdo ”veprimi” tė punės suaj, rreth ēėshtjes Kombėtare.

Nė poezinė “JAM…”, poeti Ollomani, bėnė njė prezentim, njė hyrje modeste, por domethėnėse dhe tejet kuptimor. Ai shkruan:


Lexo :

JAM…

Shkruan: Shefki Ollomoni

Jam njeri dhe shqiptar,
Jetoj me nderė, jam krenar.

Jo rastėsisht poeti cekė, ”Jam njeri dhe shqiptar”, ”Jetoj me nderė, jam krenar”. Kjo pėr lexuesin tingėllon pėr tė ndikuar nė natyrėn e qenies individuale, pėr tė menduar secili pėr veten e tij, se ēfar ėshtė, ēfar jete e jeton, ēfar kreanrie ka ?! Poeti vazhdon mė tutje:



Jam poet dhe pishtar,
Shkruaj me mall digjem si zjarr.

Jam patriot dhe luftėtar,
Atdheun me zemėr, lirinė nė ballė.

Jam flakadan dhe zemėrluan,
Pėrmes errėsirės me penė e jatagan.


Poezia e cituar nė tėrėsi (gjė qė nuk praktikohet gjatė vlerėzimeve poetike), ka njė mesazh pėr njerėzit, pėr botėn e njeriut tė sotėm, qė t’i kėthehet pasqyrimit individual duke u nisur nga vetja, e mė postaj tė krijohen hapėsirat real tė veprimit tė mėtutjeshėm. Bie nė sy formulimi i kėsaj poezie : ”Jam poet dhe pishtar”, ”Shkruaj me mall digjem si zjarr”, ide sygjeruese, qė realizon idenė : ”Jam patriot dhe luftėtar”, ”Atdheun me zemėr, lirinė nė ballė”, ”Jam flakadan dhe zemėrluan”,”Pėrmes errėsirės me penė e jatagan”. Kjo poezi e poetit Ollomani, nuk ėshtė e krijuar e pėrjetimeve tė poetit, por ėshtė njė ”Himn”, i librit
”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”, e poetit Shefki Ollomani.

Nė poezinė e poetit nė fjalė: ”MOS E LENI…”!


Lexo :


MOS E LENI…!

Shkruan : Shefki Ollomani

Mos e leni idealin tė vyshket !
Mos e leni pushkėn tė ndryshket !
Mos e leni plisin tė pėrlyhet !
Mos e leni fytyrėn tė nxihet !


Titullimi i kėsaj poezie ”MOS E LENI…”, nga poeti Ollomani, ėshtė titullim i motivuar poetik dhe paraqet frymėn origjinale tė pėrjetimit tė autorit, qė presupozon mundėsin e ”lėnjes” tė idealit, tė pushkės, pėrlyerjen e plisit dhe fytyrėn e nxirė po qe se largohemi dhe e lėmė rrugėn drejtė arritjeve dhe synimeve Kombėtare pėr Liri dhe Pavarėsi. Kėtu hetohet njė prirje e poetit nė formulimin poetik. Prek ngadal por me kujdes ngacmon ndjenjen e lexuesit duke provokuar shpirtin kombėtar, nė zgjimin nga njė amulli e mundshme sipas poezisė ”MOS E LENI…”.


Nė strofėn e pestė tė kėsaj poezie ”MOS E LENI…” autori shkruan:

lirik
07-04-09, 05:32
Lexo :

Mos e leni shpresen tė shuhet!
Mos e leni besėn tė zhduket !
Mos e leni krenarinė tė kėrruset !
Mos e leni zjarrin tė fiket !


Kjo vjershė e ndėrtuar si njė ”apel”, qė thėrret tė mos e leni, lidhet gjithnjė me titullin e kesaj poezie ”MOS E LENI…” qė nė vetvete ka njė pastėrti poetike me mesazh pėr ardhmėrinė. Shtrohet pyetja, pse poeti e lidhė tėrė poezinė me ”Mos e leni”? Pse nuk e ka titulluar me njė teskt tjetėr ?! Nuk e ka titulluar sepse poezia kishte me marrė njė kuptim krejtė tjetėr nė krahasim me kėtė qė tani ėshtė e formuluar. Poezia e poetit Ollomani, manifeston njė protestė nė mbrendėsi, artikullon frigėn e ramjes morale e njerėzore tė mundshme drejtė rrugės pėr Liri. Kėshtu qė pėr ta mbajtur moralin Kombėtar, autori e piketon me iden e tė formuluarit tė kėsaj poezie.

Lexojmė me vėmendje: ”Mos e leni shpresen tė shuhet”, ”Mos e leni besėn tė zhduket”, ”Mos e leni krenarinė tė kėrruset”, ”Mos e leni zjarrin tė fiket”!
Poeti Ollomani prekė ndjenjen kur thot: ”Mos e leni shpresen tė shuhet”! Pse pikėrisht potencon ”shpresen”!? Sepse besimi i krijuar pėr arritjen e qėllimit dhe synimeve tona Kombėtare, dhe kur krijohet njė ndjenjė shpirtėrore nė arritjen e kapshme, vetvetiu krijohet “shpresa”, optimizmi real.

Poeti njef mirė mundėsinė e arritjeve tė veēanta, prandaj ai futė nė strofė kur thot: “Mos e leni besėn tė zhduket” !? Ēfar lidhshmėrie tė vargjeve bėnė poeti Ollomani, nga “shpresa” del menjėherė tek “besa”!? Ēfar don tė thot poeti me vargun e krijuar tė poezisė “mos e leni besėn tė zhduket” ? Sigurisht, se poeti ka njohuri tė thella nė krijimin e letėrisė poetike dhe kap fjalėt mė me ndikim sikurse tani kur e kemi fjalėn pėr “besėn”. Fjala “besė”, tek populli Shqiptar, ėshtė fajlė me peshė tė madhe, qė zoton veprimin e pėrbashkėt pėr njė qėllim tė caktuar, fjalė qė lidhet ngusht pėr tė pėrkrahur deri nė arritjen e synimit, fjalė qė pėr asnjė moment nuk guxon tė prish marrėveshjen pavarėsisht svidave…..!
Ose poeti kur thot, po e citojmė : “Mos e leni krenarinė tė kėrruset”, “Mos e leni zjarrin tė fiket” ! Edhe “krenaria” ka sombolikėn e vet, por gjithėsesi ėshtė prekėse dhe emocionale vargu i poezisė :“Mos e leni zjarrin tė fiket” ! Fikja e zjarrit nė voter, simbolizon idenė e mbarimit tė asaj familje qė vdesin tė gjithė burrat, e qė mbesin pa djal. Fiket familja, fiket fisi, fiket trashigimija Kombėtare…..etj !

Poeti Shefki Ollomani, me mjaft aftėsi poetike, arrinė shumė lartė tė prekė opinionin duke krijuar ndjenjėn e pėrjetimit. Orjentimi i poetit Ollomani, ka pėr synim, qė tragjika e krijuar, tė mos mbetet mbrenda pėrmbrenda tė kufijėve tė caktuar. Ngjarjet, poetin e detyrojnė tė merret me mesazhe.

Nė strofėn e parafundit dhe tė fundit tė poezisė ”MOS E LENI…”, shkruan :

lirik
07-04-09, 05:33
Lexo :


Mos e leni betimin pa realizuar !
Mos e leni lirinė pa e fituar !
Mos e leni atdheun pa e ēliruar !
Mos e leni Shqipėrinė pa e bashkuar !


Mos e leni as sot, as mot !
Mos e leni atdheun pa zot !
Mos e leni mos, mos, mos !
Mos e leni armiku t’ju sos !


Nė tė dya strofat, shifet se poeti Ollomani, nuk ka probleme e tė formuluarit nė fjalė tė reja shprehėse poetike. Ka shtrirje tė gjėrė dhe secila fjalė ka kuptimin e vet, qė lidhet ngusht me titullimin e poezisė. Edhe nė kėto dy strofa nė vargjet e poezisė ”MOS E LENI…”, inkuadron shprehje me ndikim qė e prekun jetėn konkrete tė ngjarjeve. Lexo me vėmendje,
„Mos e leni betimin pa realizuar“, kėshtu qė poezia arrinė formėn e pėrpjekjeve tė poetit. Betimin! Ēfar don te thot poeti Ollomani, kur shkruan : Mos e leni betimin pa realizuar !
E dinė ai se ėshtė dhėnė ”betimi” ? Pa tjetėr se po. Shifet se poeti ėshtė i implikuar nė mėnyrė direkte apo inderekte me ngjarjet. Apo ėshtė njė njohės i mirė i rrethanave krijuese, prandaj, ai potencon ”betimin”, si njė fjalė me peshė tė njejtė qė e cekėm te fjala ”besė”. Betimi, ėshtė njė premtim, qė lidhet shumė ngushtė pėr kryerjen e njė pune deri nė mbarim. Pėr tė mos e lėnė punėn pa kryer, duhet tė betohet njeriu. Betimi, bėhet solemn dhe krejtė hapur pėr tė kryer njė detyrė, ose pėr tė luftuar nė pėrputhje me kėrkesat Kombėtare.




* * *




Poeti Shefki Ollomani, aplikon njė rregullativ tė ndėrtimit tė poezisė, e cila kryesisht shtrihet mbi rrafshin Kombėtar, sė paku kjo qėndron nė kėtė libėr ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”, duke dėshmuar njė prirje poetike.
Poeti i pėrkushtohet edhe fatit jetėsor personal, sikurse nė poezinė e shkruar gjatė kėthimit tė tij nė vendėlindje pas 13 vitesh nė Tuhin, nė vitin 1995, tė cilėn poezi e titullon :
”MBI TROJET TUA – ILIRIDĖ”!

lirik
07-04-09, 05:39
O Zot i bekuar, jemi vetėm ne shqiptarėt, qė pėrjetojmė drama tė tilla?! Kjo poezi, pa tjetėr se krijon emocione rrėnēethėse, edhe tek lexuesit qė lexojnė me njė vėmendje tė pėrkushtuar, do tė vėrejnė se kjo poezi ka vlerėn e kirijmtarisė, e ndėrtuar mbi mallin e 13 viteve tė mėrguara, qė u ndalua nga njė pushtet barbarė, pėr vizitė vendit tė vet vendėlindjes. Poezia e poetit Ollomani, kryesisht prekė tri fjalė kryesore nė tė tri strofat e qė fillon me : ”Ecė”, ”Ulem” dhe ”endem”.
Pa tjetėr se kjo poezi, ėshtė njėra ndėr poezitė mė prekėse, qė lidhė kryesisht problematikėn qė ėshtė trajtuar poeti nga barbarėt sllavo/maqedonas.
Po e marrim strofėn e parė tė poezisė :


Lexo :



”MBI TROJET TUA – ILIRIDĖ”!
(Nė vendlindje, pas 13 vitesh)

Shkruar nga : Shefki Ollomani

Ecė mbi tokėn tėnde tė bekuar,
Ecė mbi malet e gjelbėruara,
Ecė mbi lėndinat e tua tė bukura,
Ecė mbi fushat me lule e flutura,
Ecė mbi trojet tua – Iliridė,
Dhe zemra e sytė mė mbushen dritė,


Ēka mund t’i shtohet tjetėr kėsaj strofe ?! Asgjė. Pėrveq pėrshkrimit nė vargje tė kėsaj tragjedije, kjo me aftėsinė e krijimit tė poetit Ollomani, poezia vetvetiu shėndrrohet nė dramė tė llahtarshme. Pas 13 viteve poeti me kėmbėt e tij, hecė nėpėr tokėn e vet tė bekuar. Hecė mbi truallin e vet etnik. Poezia ”MBI TROJET TUA – ILIRIDĖ”, mbrenda pėrmbrenda poezisė, krijohet pėrshtypja e mundėsisė sė njė paraqitje para syve, duke hecur poeti mbi tokėn e bekuar tė stėrgjyshėve tė tij, mbi malet e gjelbėruara, tė bekuara me lule e flutura, mbi truallin – ILIRIDĖ, dhe zemra dhe sytė e poetit vjen drita ! Kėtu poeti errinė aq lart, qė kėsaj poezie ja jep shpirtin, e ”shpirtėzon”, e ngjallė duke dėshmuar se ėshtė njė poet i veēant me prirje poetike. Kėtu nė kėtė poezi shofim, se poeti gjatė ndėrtimit tė poezisė
”MBI TROJET TUA – ILIRIDĖ”, arrinė qė tė shprehė nė vetvete : ”Ecė mbi tokėn tėnde tė bekuar”, hecje me bekimin e Zotit qė e ka bekuar kėtė tokė ILIRE, ”Ecė mbi malet e gjelbėruara”, ”Ecė mbi lėndinat e tua tė bukura”, ”Ecė mbi fushat me lule e flutura”, ”Ecė mbi trojet tua – Iliridė”,”Dhe zemra e sytė mė mbushen dritė” !

Vallė, poeti e cekė nė vargun e fundit ”dhe zemra e sytė mė mbushen dritė”, ēfar don tė thot me kėtė poeti Ollomani ? A thua se 13 vite, poeti e konsideron njė terr pa dritė ?! Pa tjetėr se po. Duke i munguar vendėlindja, poetit i ka munguar edhe drita e syve, dritė e cila lėshon rrezet e energjisė atdhetare, qė vinė nga dielli i bekuar. Dritė qė poeti e vlerėson njė rrezatim, njė shkėlqim qė e ka ndriquar edhe syrin edhe zemren me t’u kthyer nė Atėdhe.


Nė strofėn e dytė poeti vazhdon me tė njejtin pėrjetim dhe ”shpirtėzim”poetik, duke ndryshuar nė formulim dhe shprehje tė tjera poetike. E lexojmė strofėn e dytė tė poezisė
”MBI TROJET TUA – ILIRIDĖ :


Lexo :



Ulem mbi livadhet tua tė lukėzuara,
Ulem mbi gurėt e kalave tė lartėsuara,
Ulem mbi bregoret nė formė plisi,
Ulem pranė varreve tė t’im fisi,
Ulem pranė votrės me oxhak,
Ulem pranė kullės me bajrak,
Ulem e pėrkulem para teje - Iliridė,
Dhe zemra e sytė mė mbushen dritė.

lirik
07-04-09, 05:40
Poeti Ollomani, nuk fshehė aspak mallėngjimin nė kėtė poezi, pėrkundrazi shprehė hapur brengen e mallit pėr vendin e lindjes, pėr livadhet, pėr gurėt e e kalave tė lartėsuara......., duke pasqyruar pėrmallshėm pėrjetimin e tij tė kėthimit nė Atėdhe pas 13 viteve, e qė e pasqyron nė vargje poetike duke futur elemente prekėse poetike.
Poeti pėr asnjė moment nuk arrinė tė lirohet nga ballafaqimi i pėrjetimit nė Atėdhe, gllabėrohet i tėri nė ambjentin e pėrjetimit dhe vuajtjeve tė viteve qė pėr asnjė moment nuk e ka harruar vendin. Ulem ! Ēka paraqet poeti ketu !? Lexo me vėmendje, me pėrqėndrim:
”Ulem mbi livadhet tua tė lukėzuara”, ”Ulem mbi gurėt e kalave tė lartėsuara”, ”Ulem mbi bregoret nė formė plisi”, ”Ulem pranė varreve tė t’im fisi” ! Nė secilin varg, kemi me vėrejtur se poeti gjenė shprehje qė i dalin nga thellėsia shpirtit. Ėshtė pėr t’u quditur se si ka mundur qė aty pėr aty tė rėnditė vargjet, gjė qė kjo nuk ka mundur tė ndodhė. Por, ėshtė ma se e vėrtetė se ideja e thurjeve tė vargjeve, janė aty pėr aty tė krijuara, gjatė pėrjetimit tė poetit nė vėndėlindjen e tij. Prandaj janė shumė origjinale, poetike dhe me njė vlerė tė thellė artistike. ”Ulem mbu gurėt e kalave tė lartėsuara, mbi bregoret nė formė plisi, pranė varreve tė t’im fisi” tė gjitha kėto te krijuesi kanė ēliruar tensione shpirtėrore, dridhje shpirtėrore, lot shpirtėror, sidomos kur poeti pėrkulet para ILIRIDĖS, e pastaj ėshtė ulur mbi varret e fisit tė tij.
Edhe strofa e tretė e poezisė ėshtė tejet domethėnėse, tejet me njė fuqi poetike tė rrallė. Kėtė lloj poezie tė njė stili tė veēant tė tė krijuarit, nuk mund ta gjeshė tek secili poet. Pėr kėtė po ja lėmė lexuesit qė tė lexoj vet, kėtė poezi dhe krijimtari tė poetit tė shquar Shefki Ollomani, nė librin e tij, ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”.

lirik
07-04-09, 05:40
Nė librin e poetit Shefki Ollomani ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė”, me poezi tė zgjedhura, do tė hasim shumė poezi, qė kanė vlerė poetike e artistike. Pa fije dyshimi mund tė themi se krijimtarija e poetit Ollomani, ka njė disiplinė, ka plan me njė strukturė tė caktuar tė krijimtarisė poetike.
Lexuesi do tė hasė nė shumė periudha, ngjarje qė janė pėrfshi nė poezinė poetit Ollomani, qė bėjnė pėrshtypje se janė tė krijuara nga njė poeti tejet meritor dhe krijues i vėrtetė, me ndjenja poetike.

Poeti Ollomani, nė shumė poezi precizon idenė dhe kuptimin, bėnė radhitjen e tyre sistematike nė kohė dhe ndodhi tė ngjarjeve.

Po e marrim poezinė e poetit Ollomani ”KĖSHTJELLA E LIRISĖ”:



Lexo :



”KĖSHTJELLA E LIRISĖ”

Shkruar nga : Shefki Ollomani



Kėshtjellė prej gurėsh tė Ilirisė,
Kėshtjellė prej gjakut tė rinisė,
Kėshtjellė prej eshtrash tė shqiptarėve,
Kėshtjellė prej kafkash tė luftėtarėve,
Kėshtjellė prej betoni e qėndrese,
Kėshtjellė prej prej hekuri e bese.



Edhe kuptimi i kėsaj poezie ka karakter Kombėtar. Kėshtjella, sipas poetit Ollomani, paraqitet si njė dėshmitar okular i ngjarjeve historike. Duke e ditur se nė kėshtjellat shqiptare, tė ndėrtuara me mure tė larta prej guri, tė trasha dhe tė pajusura me bedena, vetėm pėr mbrojtjen e identitetit Kombėtar nga armiq shekullor, vend ky qė kemi mundur tė sigurohemi nga armiqėt barbarė sllav. Nė kėshtjellat tona ėshte bėrė luftė e tmerrshme, gjė qė poeti jo rastėsisht komunikon me ”Kėshtjellėn” pėrmes vargjeve poetike, pėr kristalizimin e ndodhive. Prandaj, poeti e quan me tė drejtė : ”Kėshtjellė prej gurėsh tė Ilirisė”, sepse vėrtetė kėshtjallat tona janė tė ndėrtuara me gurė tė truallit ILIR.
”Kėshtjellė prej gjakut tė rinisė”, ”Kėshtjellė prej eshtrash tė shqiptarėve”,”Kėshtjellė prej kafkash tė luftėtarėve, ”Kėshtjellė prej betoni e qėndrese”, ”Kėshtjellė prej prej hekuri e bese”, kanė njė kuptim logjik, sepse kėshtjellat tona e kanė edhe gjakun e rinisė, eshtrat e shqiptarėve, kanė edhe kefkat e luftėtarėve e qė poeti e rrumbullakson kėtė strofė me vargun, kėshtjellė prej betoni e qėndrese. Leximi i vėmendshėm, tė thellon nė parim dhe ėshtė shumė imponuese, pėrshkrimi poetik i tragjikės shekullore tė Kombit. Poeti Ollomani, nė varg, ljedh fjalėt poetike me njė cilėsi dhe kuptim tejet vlerėsues. Kėtu gjenė pėr kėshtjellėn fjalė qėndrese prej betoni, hekuri dhe bese, gjė qė nėnkupton se sikurse kėshtjellat qė ishin tė forta , edhe tė parėt tanė qėndruan stoik nė istikamet e kėshtjellave. Qė kėtė Kėshtjellė ILIRE, mund tė kishim quajtur, ”KĖSHTJELLĖ FISNIKRORE”.

Prandaj, poeti Ollomani, me pėrsosshmėri gjenė metoden e tė formuluarit poetik.


Nė strofėn e katėrt tė poezisė ”KĖSHTJELLA E LIRISĖ”, poeti Ollomani, shkruan:

lirik
07-04-09, 05:41
Lexo :

Kėshtjellė prej kullash tė rrėnuara,
Kėshtjellė prej fisesh tė dėbuara,
Kėshtjellė prej librave tė djegura,
Kėshtjellė prej lėkurave tė djegura.


Ose nė strofėn e fundit:


Kėshtjellė me themele nė tokėn arbėrore,
Kėshtjellė me majat a lartėsive qiellore
Kėshtjellė me bedenat e shqiptarisė
Kėshtjellė e pėrjetshme, kėshtjella e lirisė.


Ēfar dallimi aq i madh nga strofa nė strofė qė i bėnė poezisė, poeti Shefki Ollomani. Strofa e mė epėrme, poeti paraqet njė zhgėnjim, nuk mund pa a pėrmendur realitetin sado i hidhur qė ėshtė, pėr derisa poeti e din mirė se Kėshtjellat tona prej kullash kanė qenė tė rrėnuara, lexo:
„Kėshtjellė prej kullash tė rrėnuara“, pastaj vazhdon vargu tjetėr i poezisė, „Kėshtjellė prej fisesh tė dėbuara“, gjė qė ėshtė njė realitet se fiset ILIRE, kanė qenė tė dėbuara nga kėshtjellat e tyre, „Kėshtjellė prej librave tė djegura“, „Kėshtjellė prej lėkurave tė djegura“.

Pa tjetėr se poeti nė imagjinatėn e tij poetike, dallon strofėn prej strofe. Strofa e fundit me tė parafundit dallojnė, nė dy aspekte nė :

a) Pesimizėm, zhgėnjim, ankim, vajtim.
b) Optimizėm, krenari, lartėsi, kėndim.


Aftėsia e poetit Ollomani, pėr tė krijuar, shifet se ka njė pėrvojė tė hershme dhe din tė identifikoj krijimtarinė, si nė ngritje tė poezisė, nė rrafshin e poezisė dhe nė ramjen e poezisė. Pėrveq kėsaj, ka njė prirje tė thukėt nė ilustrimin e poezive mbi bazėn e realitetit tė kohės.



* * *



Nė poezinė e poetit Ollomani “…ILIRIDA IME”, pėrkon me njė realitet tė hidhur, qė implikon relitetin dhe na bėn tė mendojmė se kjo poezi nuk ka tė bėj fare me imagjnatėn, duke marr parasysh formulimin e poezisė me shembuj konkret dhe tejet real. Poetin e mundon realiteti i krijuar nė rrethana me tė cilėn gjendet vet ILIRIDA, motivohet me vėshtėrsit e krijuara tė jetės sė fėmiut, rinisė, cucės iliridjane, vajzės…….etj.


Po marrim strofėn e parė tė poezisė “…ILIRIDA IME” dhe duke e lezuar me vėmendje, do t’i zbulojmė qėllimet e poetit Ollomani.



Lexo :

lirik
07-04-09, 05:43
Lindur nė stuhi !
Rritur n’Iliri !
Fėmijė pa fėmijėri !
Vajzė pa vajzėri !
Cucė pa rini !
Vashė pa nusėri !
Ēikė me pikėllime !
Ilirida ime !


Poeti Ollomani, nė kėtė poezi, evokon jetėn qysh nga fėmijėria e hershme e tij, dhe lirisht mund tė themi se duke pasur pasrasysh prirjen e poetit qė poezinė e vet ta lidhė me kontaktin e jetės rinore nė pėrshtashmėri tė plotė tė jetės sė ILIRIDĖS, gjė qė kėtė ja arrinė me plot sukses, pėrmbush edhe njė obligim ndaj Atėdheut tė vet lindjes. Teksti i hyrjes sė kėsaj poezie, prekė ngadal, shumė ngadal lindjen, kur thot: ”Lindur nė stuhi”, qė don tė thot se stuhitė e asaj kohe kanė qenė luftėra fizike, psiqike, tė ILIRIDĖS, pėr tė rezistuar regjimeve tė huaja, qė e kanė pllakosur trullin e ILIRIDĖS, e pastaj del tek : ”Rritur n’Iliri”, ”Fėmijė pa fėmijėri”. Shiqoni sa bukur e bėn lidhshmėrinė e vargjeve poeti, shifet se thuarja e vargjeve ėshtė bėrė me njė kujdes tejet tė pėrpikt dhe tė njejten kohė bėn pėrshtashmėrinė e tyre. Lindja, rrita, fėmijėria, dhe vazhdon kur thot : ”Vajzė pa vajzėri”, ”Cucė pa rini”, ”Vashė pa nusėri”, ”Ēikė me pikėllime”, Ilirida ime !

Pse poeti Ollomani, pėrkushtohet nė gjinin femėrore nė kuptimin e poezisė. A mos don tė jetė mė i hapur pėr lezuesin apo ka tendencė. Jo, poeti nė kėtė poezi i kushtohet tėrėsisht ILIRIDĖS, dhe nuk ka tendenca nė raport me lexuesinė, duke futur filozofi poetike, me ide tė imagjinuara. Por kuptohet se secili varg i poezisė “…ILIRIDA IME”, ka njė kuptim tejet domethėnėnės, dhe mbrenda pėrmbrenda vargut mund tė themi se ka filozofi tė tė shprehurit poetik, qė poeti Shefki Ollomani tregon aftėsi prej vizionari. Vargjet e kėsaj poezie, kanė porosinė e vet, duke vu nė spikamė gjendjen e sė kaluarės, sė tashmės, e po ashtu poeti prekė edhe mundėsit e sė ardhmes, tė cilat nuk i pėrjashton nė asnjė varg tė tij.
Marrim strofėn e fundti tė kėsaj poezie “…ILIRIDA IME”, ku poeti Ollomani shkruan:


Lexo :

Vend i bekuar !
Tokė e paēliruar !
Liri e pafituar !
Shqipėri e pabashkuar !
Nėpėr shekuj, mijėvjeēarė...!
Herė plagosur, herė zemėrvrarė !
Herė pėr tokė, herė nė marshime..!
Ilirida ime!


Marr nė pėrgjėthsi, poezitė e poetit Shefki Ollomani, trajtojnė faktin e ēėshtjes Kombėtare me njė shtrirje poetike, me hapėsirėn ekzistenciale tė popullit Shqiptar, me formulime moderne qė shprehin nė pasqyrim rrethanat universale shqiptare.

Vetėm poezitė tė cilat janė tejet kuptimore, e qė arrijnė tė paraqesin kuptimėsinė e mirėfillt nė krijimtari, sikurse qė janė poezitė nė librin ”…. Pėr lirinė, pėr Shqipėrinė” tė poetit
Shefki Ollomani, rrėnojnė ēdo gjė qė ėshtė antivlerė, dhe ndėrtojnė ēdo gjė qė ėshtė vlerė.

E tėrė poezia dhe krijimtarija e poetit Shefki Ollomani, priret pėr kah kjartėsia e kuptimit tė poezisė, futė nė pėrdorim logjikėn e tė kuptuarit duke i kjartėsuar fenomenet dhe qėllimet, pėr :

ĒLIRIMIN E TOKAVE ARBĖRORE



* Hysen Ibrahimi,
15-04-2008
Förslöv-Suedi.


FUND


p.s. Krijimi u dergua ne adrese te forumit Shqiptar nga Hysen Ibrahimi

lirik
07-04-09, 05:54
Pa dyshim kritiku i shkeqyeshem letrarė Hysen Ibrahimi i cili jo vetem qe ka prirje si politikolog dhe aktivist i shkelqyer por edhe esht ne gjendje te tuboj deri ne pesmij njerz edhe ne nje stadion po qe nevoja per shkak se ka nji qudi te komunimit qe ja ka dhuruar natyra dhe i ben njerzt per vete fenomen -
i fjales dhe urtsisė Hyseni per shkka k te atdhetarizmit ishte ne shenjester te zagarve udbash dhe e psoi nga montimi i tyre si shum kush por ai me qetsinė e tij i tejkaloj problemet dhe dal ngadal e deshmoij se kush esht me sjellje e me veper pamvarsisht se flliqsirat e caktuara disa ndtyrsira u munduan ta perlyejn e ta pergojojnė sepse propaganda e zezė e rrugaqve qe nxiten nga qendra te dyshimta nuk do me lanė kund njeri mbi dhe pa e perlye-
PO DEL FJALA E TRIMIT AZEM GALICA KUR THSOHTE SHUM HAFIJET JAN QUE NE KAMBė
BURRė TE MIRė SPO DOJN ME LANė KJO
pra esht fjala e trimit te famshem Azem Galica i cili tha se hafijet nuk pe lenė buurrė te mirė mbi dhe pra pa e marr neper gojė hafijet quheshin spiunet e serbisė te asaj kohe qe dilnin neper kafe e katunde neper oda e perlyenin atdhetarėt me gjithfar lloj llafe poshtė e perpretė-
siq u munduan edhe vet Azem Galicen ta perfolin se gjoja po ja shohin sherrin katundet por ne fakt Azemi Luftonte per lirin e atdheut nuk rrinte te furkat e grave si disa burra por pushka e Azemit dridhte klrajlat e europes se nuk donte te nenshtrohej nen thundren e armikut shekullorė qe u deshmua edhe ne kohrat ema vonshme se kush ishte serbi dhe koha e historia i jep plotesisht te drejt Azemit qe e kapi pushken per lirin e atdheut

lirik
07-04-09, 06:06
Pamvarsisht se jevgjiti delirium tremens qe shkruan vargje ne forumin shqiptarė se bashku me jevgjit tjerė u munduan edhe Hysnin ta pergojojnė gjoja pouna e tij si kritik letrarė nuk ka vlera se vetem e atij m........ me nder me thanė delirumit dhe shokve te tij e shoqeve jevgjite te perzier me greko vllehet andej vetem ata paskan vlera vetem vargjete tyre e fjala e tyre vlenė prap se prap po them -
instituti i letersisė ne tiranė provoj me gjith focen ti afrohet Hysen Ibrahimit per bashkpunim qe ta paguaj me paga te larta dhe i foroj punė me privilegje por Hysni nuk po pranon ne asnji menyrė per shkak se nuk don me kenė i sterngarkuar ai thot se kritika letrare esht ngarkesė e madhe per te dhe per shendetin e ti dhe i shmanget ai thot s ekritika letrare te merr shum kohė dhe nuk mundet te ngarkohet me ngarkesa aq te mdha per te sepse instituti i tiranes i ofron por Hyseni nji ngarkesė te tillė thot nuk e dua -
NJERIU I KA PUNET E VETA ESHT MJAFT I NGARKUAR NE SUBJEKTIN POLITIK DHE NUK DON TE STERNGARKOHET MA TEPER -
kRYESISHT ARSYETIMET E TIJ KETO JAN SIQ KAM BISEDUAR UN ME TE ku jam perpjekur qe ta bindi q ete merret me oferten e institutit te leterisė se tiranes -
PIKRISHT SHEFJA E INSTITUTIT TE LETERSISė VJOLLCA BASHA ME DREJTOHET MUA-
XHELAL FERIZIT Q E TA BINDI HYESEN IBRAHIMIN TE MERRET ME KRITIKEN LETRARE DUKE ME THENė TE PROVOJ SE NDOSHTA I NDRROHET MENDJA PER TE PUNUAR PER INSTITUTIN E LETERSISė PÜER KRTIKEN LETRARE -
DHE ME LUTET Q E TI JAP NUMRIN E TELEFONIT TE HYSEIT -
PAS BISEDES QE PATA PASTAJ ME HYSENIN NE SUEDI HYSENI NUK PRANON TI JAP NUMRIN E TELEFONIT DHE NUK PRANON TE PUNOJ PER INSTTITUTIN E LETERSISė

lirik
07-04-09, 06:10
Un xhelal ferizi ne mbi dhjet perpjekje te her pas hershme jam munduar qe ta bindi Zotri Hysen Ibrahimin -
qe te pranoj oferten e instititutit te letersisė te tiranes per bashkpunim -
por qdo perpjekje me shkoi huq jo pse Hyseni Nuk e ndegjon fjalen time e te dikujė por thejsht gjithqka qendron te ngarkesa Zotri Hysen Ibrahimi u sterngarkua dhe ket e diktoj vet ai neper shum agjenda politike me shtete skandinave u angazhua me qeveri per qeshtjen ekosoves pasta j ne per shum mbledhje e aktivitete dhe ndoshta e ka diktuar qe familja ka nevojė per prindin e ka diktua se u sterngarkua dhe un e kuptoj plotesisht -

lirik
07-04-09, 06:16
Angazhimi i Hysen Ibrahimit ne kritken letrare ne letersi shqipe -
dot e shkelqente jam i bindur-
vet mua me tha shefja e institutit te letersisė ne tiranė -
se do ti japim edhe tituj shkencorė zotri Hysen Ibrahimit po qe se angazhohet -
meqense kritika e tij letrare esht brilante-
dhe ka perveq diapoazonit e kapacitetit edhe fjalėt i ka te shekqyera objektive elegante -
prandaj thot e nderuara Vjollca Basha ne jemi shum te intresuar per zotri Hysenin-
meqense ekemi pa te krtika letrare e xhelal ferizit dhe shefki ollomanit na ka lene mbresa te thella fjala e tij-
NDERSA AI JEVGJITI DELIRIUM TREMENS FYEN GJITHQKA QE ESHT NE KOSOVė E NE TIRANė E KU DO SE BASHKU ME ATA ZAGARET E VET KU NUK LEN MBI DHE PUNė SHQIPTARE PA E PERLYE

lirik
07-04-09, 06:18
Delirium tremens perveq rrugaqerisė dhe shpotitjeve te autorve kosovarė nuk din as dy koncepte me i lidhė ne asgjė tjeter perveq shpifjeve te tij se bashku me kompaninė e tij vlleho jevgjite te bollanistve
i ka krijuar disa vargje dhe mendon se esht mbreti i krijimtarisė nuk esht asgje tjeter perveq se nji rrugaq shpifs intrigant qe ne kulm e urren kosven dhe kosovarėt nji pis i mallkuar-
qe turp esht qka nxjerr goja e tij prej shpifaraku

lirik
07-04-09, 06:35
Dies ist der Cache von Google von http://vushtrriapress.shqipo.com/2008/11/18/interviste-dhene-vushtrriapress-it-e-z-hysen-ibrahimi-kryetar-i-ldd-se-dega-ne-suedi%E2%80%8F/. Es handelt sich dabei um ein Abbild der Seite, wie diese am 2. Apr. 2009 06:47:50 GMT angezeigt wurde. Die aktuelle Seite sieht mittlerweile eventuell anders aus. Weitere Informationen

Nur-Text-VersionDiese Suchbegriffe sind markiert: nga hysen ibrahimi
Agjencia e Lajmeve-VushtrriaPressKontaktoni Redaksinė: vushtrriapress@hotmail.com
Intervistė dhėnė VushtrriaPRESS-it e z. Hysen Ibrahimi - Kryetar i LDD-sė Dega nė Suedi‏

VushtrriaPRESS:Fillimisht ju faleminderit qė pranuat tė bėjmė njė intervistė me Ju. A mund tė na jepni njė letėrnjoftim tė shkurtėr se kush ėshtė Hysen Ibrahimi ?

Hysen Ibrahimi:Fillimisht doja tė pėrshėndes faqen mediale tuajen VushtrriaPRESS, dhe juve personalisht zoti Islami, me dėshirėn mė tė mirė pėr sukseset tuaja nė kėtė fushė.Kurse sa i pėrket letėrnjoftimit tim, ne nuk praktikojmė tė flasim pėr vete, megjithate pėr respekt nė pyetjen tuaj, po them se Hysen Ibrahimi ėshtė njė veprimtar i kahershėm qė nga vitet 1988 qysh se ka ardhur nė Suedi deri mė sot, dhe pėr asnjė ēast nuk jam ndarė nga kjo veprimtari pėr tė kontribuar pėr Pavarėsinė e Republikės sė Kosovės. Jam i martuar, kam katėr fėmijė. Ish-kryetar i LDK-sė dega nė Suedi 2000-2007 dhe anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė, tani kryetar i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė – dega nė Suedi dhe anėtar i Kėshillit Kombėtar tė Lidhjes Demokratike tė Dardanisė, me nė krye Kryetarin, Akademik Nexhat Dacin.

VushtrriaPRESS:Cili ka qenė dhe ėshtė kontributi i shqiptarėve tė diasporės e veēmas atyre nga Suedia

lirik
07-04-09, 06:35
Suedi: turne fotbollistik pėr nder tė Pavarėsisė
– nga Hysen Ibrahimi, 26.02.2009



“Ndjehem krenar dhe i priviligjuar, qė tė hap turnirin e Parė tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės pas 17 viteve me turnire tradicionale“, tha z. Hysen Ibrahimi nė fjalėn e tij tė hapjes.

Pas intonimit tė himnit Kombėtar dhe atij Dardan “Kur ka ra Kushtrimi n’Kosovė” hapjen e Turnirit tė Parė tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, e bėri z. Hysen Ibrahimi, Kryetar i KF “Kosova nė Bostad, kordinator i Juris Organizative tė Turnirit, Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė Dega nė Suedi, dhe veperimtar i dalluar i ēėshtjes Kombėtare.

Ai ndėr tė tjera tha: “Ndjehem krenar dhe i priviligjuar, qė tė hap turnirin e Parė tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės pas 17 viteve me turnire tradicionale. Turniri i parė i organizuar me shqiptarė nė Suedi, pikėrisht ka qenė Komuna e Båstadit nė vitin 1992 me rastin e “2 Korrikut” dhe kam pasur nderin qė tė jem nė krye tė atij organizimi, e ja pra pas 17 vitesh mund dhe sakrifica ja dolėm qė ne tė gjithė sė bashku me bashkėpunėtorėt e mi nė fushėn e sportit, si Sadri Mustafa, Avdulla Pllana, Rrahman Rrahmani, Ramadan Bajrami -Dani, (tani me banim nė Gjermani), Ali Rexhepi, Hysen Ahmeti, Sami Kajtazi, Mursel Shkupollin, e shumė bashkėpunėtor tė tjerė, ja dolėm qė tė organizojmė edhe Turnirin e parė tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Dua qė tė u jemė mirėnjohės tė gjithė lojtarėve pjesėmarrės tė ekipeve. Deri mė tani kemi shpėrnda kupa dhe medale ku pėr secilin turnir i kemi shpėrnda mė sė paku nga 50 copė, e qe 17 vite, gjithsej kemi shpėrnda afėr 1.500 medale dhe kupa.

Kurse gjatė kėtyre turnireve tė lartėpėrmendura kemi shpėrnda edhe “Mirėnjohje” pėr Deputet tė paralemanetit Suedes, analist, priftėrinjė, njerėz tė vullnetiti tė mirė tė cilėt e ndihmuan Kosovėn, e po ashtu edhe shqiptarė tė cilėt dhanė kontribut tė suksesshėm pėr Pavarėsinė e Kosovės. Tė tilla “Mirėnjohje” i kemi shpėrnda mbi 50 copė. Ėshtė njė punė kolosale e organizuar gjatė 17 viteve vetėm nė fushėn e sportit. Unė u’a urojė njėvjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės. Urime dhe GĖZUAR, pėrfundojė nė fjalėn e tij z. Hysen Ibrahimi, i cili u mirėpritė me duartrokitje frenetike nga tė pranishmit.

Nė Båstad tė Suedisė, nė praninė e 20 ekipeve shqiptare e disa edhe tė pėrzjera me lojtarė nga nacionalitete tė tjera, u mbajtė Turniri i Parė pėr nderė tė njėvjetorit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės. Nė hallėn e sporteve pėrplot me shikues dhe anues tė ekipeve qė kishin ardhur pėr tė pėrcjellur lojėt e ekipeve tė tyre dhe pėr tė anuar pėr ato. Turniri i organizuar nga Klubi Futbollistik “Kosova” nė Båstad, zgjodhi Jurinė Organizative nė pėrbėrje: Hysen Ibrahimi, kryetar, Xhavit Smajli, Bashkim Shala, Rrahman Rrahmani, Avdullah Pllana, Sadri Mustafa, Xhevat Sallahu, Halim Hoti, Avdi Rama, Arif Zejnullahu, tė gjithė anėtarė tė Jurisė Organizative. Ishte i zgjedhur edhe z. Osman Ahmetgjekaj, por ishte pėr vizitė nė Kosovė, pėr njėvjetorin e Pavarėsisė sė Kosovės dhe nuk mundi tė marrė pjesė, por qė e pėrshėndeti Turnirin.

Ky turnir ishte tradicional pėr nderė tė “28 Nėntorit” Ditės sė Flamirit, por tani i erdhi radha e “17 Shkuritit” Ditės sė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės.

Hapjen e turnirit (ėshtė tradicionale tė fillojė nga e ardhmja e jonė, rinia) e filluan me lojė dy ekipe nga tė rinjėt shqiptar nga mosha 12-14 vjeē, ekipi Shqipėrija dhe Kosova. Ishte lojė e shkėlqyer dhe u mirėpritė me duartrokitje frenetike. Tė gjithė lojtarėt e dy ekipeve muarėn medale pėr pjesėmarrjen e tyre, qė i udhėhoqen Muhamet Berisha dhe Driton Rrustolli.

Nė kėtė turnri qė ishte i pasur me lojė tė bukuar duke dėshmuar artin e sportit nė fushėn e futbollit, me afėr 50 lojė, pėrfundojė me sukses.

Vlenė tė theksohet se Juria ka hasur gjithėherė nė kompromis tė plotė sidomos gjatė zgjedhjes sė lojtarėve tė mirė, portjerėve tė mirė dhe ekipet e disiplinuara, sepse vėrtetė tė gjitha ekipet kanė qenė tė disiplinuara.

Mirėnjohjet i shpėrndau z. Hysen Ibrahimi, kordinatori i Jurisė sė bashku me tė gjithė anėtarėt e Jurisė Organizative tė Turnirit.

Rezultatet:

Katėr vendet e para:
Vendin i parė, “Rinia 1 Falkeneberg”
Vendi i dytė, Helsinborg
Vendi i tretė, “Pavarėsia” Hyltebruk
Vendi i katėrt, “FC Ängelholm

U zgjodhen tri ekipet mė tė disiplinuara:
- “FCZ Mark”, Göteborg
- “Ibrahim Rugova”, Alvesta
- “Kosova”, Båstad

Tre lojtarėt mė tė mirė:
- Faton Rexhallari, “Rinia 1″ Falkenberg
- Andre Hübrea (gjerman), Helsinborg
- Senad Hakaj, “Pavarėsia” Hyltebruk

Dy portjerėt mė tė mirė:
- Yll Ramadani, “Rinia 1″ Falkenberg
- Arben Meholli, Helsinborg

Ekipi pėr fer pley, me 5 medale u zgjodh:
-KF “Kosova”, Skara

Tre referėt mė tė mirė me nga njė kupė:
- Mursel Shkupolli
- Xhevat Grabanica
- Riza Muriqi

Lojtari veteran i kėtij turniri u zgjodhė:
-Rrahman Rrahmani, KF “Kosova” - Båstad

Kurse me njė kupė u nderua sponsori gjenral i kėtij turniri:
- Robert Hoti.

Prania e publikut ēdo herė e bėnė madhėshtore, sepse animi i tyre e elektrizon lojėn duke qenė mė me rezultatet.
Kėtė turnir me plotė sukses e udhėhoqėn referėt: Mursel Shkupolli, Xhevat Grabanica dhe Riza Muriqi, tė cilėt vėrtetė ishin tė mirė.

Pas pėrfundimit tė Turnirit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, u organizua njė mbrėmje festive me muzikė live pėr tė gjitha ekipet pjesėmarrėse dhe rini e familjar qė ishte pėrplot e mbushur lokali dhe ishte e vėshtirė qė ti zej tė gjithė ata tė interesuar.

Edhe nė mbrėmjen festive ju dha fjala z. Hysen Ibrahimi, i cili u’a urojė njėvjetorin e Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės, duke ju dėshiruar qė kėshtu tė bashkuar si vėllezėr t’i manifestojmė festat tona Kombėtare. Po ashtu z. Hysen Ibrahimi, i’a dorėzojė kupėn sponsorit gjeneral tė organizimeve z. Robert Hotit e cila u prit me duartrokitje.

Nė emėr tė Jurisė Organizative:
Avdi Rama, anėtar i Jurisė.

Mediat dhe gazetat Suedeze i dhanė rėndėsi Turnirit tė Pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės.

__________________________________________________ ___________

lirik
07-04-09, 06:41
Pra Ne Rinia E Mitrovices Organizatorete Dikurshem Te Shum Tubimeve Patriotike Atdhetare Ishim Te Intresuar Per Teatrin Dramat Filmin Letersinė
Notin Politiken Futbollin Kemi Mbetur Edhe Sot Te Tillė Te Gjith Shoket E Vjeter Kur Takohemi Per Keto Tema Perseri Bisedojmė-
Ja Shiheni Aktivistin Hysen Ibrahimi Me Futbollin -ne Ansji Menyr Nuk Heq Dorė Nga Turniret E Futbollit Ndersa Un Liriku I Vargjeve Shqiptare Edhe Sot Ne Ket Moshė Jam I Inkudruar Ne Futboll Dhe Nuk Mundem Nuk E Mendoj Jeten Pa Te
Pa Futbollin Qka Piqet Nuk Hiqet -
Ne Turniret E Futbollit Ne Mitrovicė Ne Vitet 1978 Kam Marr Pjesė Ne Vitin 1979
Dhe Deri Sa Jam Burgosur Nuk Ekam Ndalur Futbollin Sport Te Cilin E Dua Edhe Sot Me Nji Dashuri Te Pa Shoqe Poashtu Hyseni E Adhuron Futbollin

lirik
07-04-09, 06:47
Shoqeria jonė edhe pse te gjith jan ne subjekte te ndryshme politike ne rrijm bashk jemi shokė qe miqsinė dhe shoqerinė tonė nuk e prishė partia asnji parti asnji subjekt per ne nuk ka ndasi -
shokt e mia jan neper perti subjekte ishin ne uqk por ne nuk i kemi turbulluar asnjiher raportet sepse jemi te gjith shokė te feminisė dhe nuk na ndanė opcioni partiak ekemi kuptuar drejt pluralizmin politik
jo si ndasi por si opcion demokratik -edhe kur rrijm epijm bashk ne ngacmohemi me shaka -por nuk hidhrohemi sepse jemi shokė dhe partitė nuk do te na ndajnė kurr mbi te gjitha na ka mbetur shoqeria e feminisė kujtimet pastaj ndarjet nuk vijn ne shprehje te ne ne edhe kur diskutojm per probleme politike e partiake diskutojm jo me qellim te keq por me fakte e me shembuj dhe kur nuk pajtohemi ne mendime lodhemi kalojm ne tema tjera sporti letersie humori por qe te prishemi nuk vjen ne shporehje asnjiher

lirik
07-04-09, 07:35
Akllapi Net - Forum i Hapur :: Forum i Pėrgjithshėm :: Opinione
Faqja 1 e 1• Actions !
Actions !

Shiko mesazhet qė nga vizita e fundit
Shiko mesazhet e tua
Shiko mesazhet pa pėrgjigje
Topic is being watched


--------------------------------------------------------------------------------

Add to your favourites
Send to a friend
Copy BBCode URL
Print this page



Telegram ngushllimi
Agim Gashi prej Thu Dec 18, 2008 10:01 am


Hysen Ibrahimi: Telegram Ngushėllimi













Veli Sylejmani - Zogu
KOMUNIKATĖ PĖR MEDIA



2008-12-17

E nderuara familje Sylejmani dhe Nėnė-Loke Vahide,
I nderuari Rexhep Sylejmani, vėllezėr dhe motra,



Me tė marr lajmin e hidhur shumė tė kobshėm pėr rastin tragjik qė ndodhi e ku humbi jetėn djali – vėllau i Juaj, ushtari i Lirisė sė Pavarėsisė sė Kosovės, nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės nė Brigaden 152 ”Shaban Shala” zona operative e Llapit, Veli Sylejmani i quajtur me nofken Zogu, na ka tronditur ne tė gjithėve si juve nė Kosovė, po ashtu edhe ne nė mėrgatė. Prandaj Lidhja Demokratike e Dardanisė Dega nė Suedi pėrmes kėtij:



TELEGRAM NGUSHĖLLIMI



Ju shprehė ngushėllimet mė tė sinēerta me rastin e vdekjes sė ushtarit tė Lirisė Veli Sylejmanit – Zogu, i cili i lindi mė 27 nėntor 1977 nė Gėrdovc tė Podujevės, posa i ka mbushur 31 vjet nė moshėn kur mė sė shumti ju deshe Kosovės. Zogu la gruan Kimeten me dy vajzat e tij Albanen dhe Elsen, pa Baba, la nėnloken Vahide pa djalin mė tė vogėl, qė e deshi dhe u pėrkujdes shumė pėr tė. Tė tilla vdekje shkaktojnė plagė, por nė tė njejten kohė, familja Sylejmani, duhet tė jenė krenar pėr birin e tyre Zogun, qė e patėn. Tė till si Zogu qė ishte, krenohet edhe Kosova dhe mbarė Kombi.
Nė historinė mė tė re tė Kosovės Veli Sylejmani - Zogu dhe familja Sylejmani nė pėrgjithėsi do tė mbeten nė kujtesen tonė tė pa harruar dhe do tė zėnė vend nė historinė mė tė re tė Kosovės qė gjithė jetėn punuan pėr Pavarėsinė e Kosovės si nė Kosovė e po ashtu edhe nė mėrgatė sikurse qė ėshtė vėllau i Zogur Rexhep Sylejmani. Vepra e Zogut me punėn e tij nė luftė pėr tė ēliruar vendin duke sekrifikuar dhe i plagosur por asnjėherė nuk u nda nga fronti, na dha zemėr, forcė, kurajo qė tė punojmė pėr Atėdhe dhe Pavarėsi, qė me ndihmėn e Zotit dhe miqėve tanė me nė krye SHBA-nė, dhe BE-nė ne sot e gėzojmė Pavarėsinė.



E dashura Familje Sylejmani,
Kryesia e Lidhjes Demokratike tė Dardanisė – Dega nė Suedi, nė emėr tė antarėsisė sė saj tė gjėrė dhe shumė bashkatdhetarėve nė tėrė Suedinė qė kanė ndje dhimbje pėr kėtė luftėtar siq ishte Zogu, nė kėto memente e ēaste pikėllimi, sinēerisht ndajmė dhimbjen me Ju. Ky luftėtar i Lirisė dhe vepra e tij, duhet tė vij nė konsideratė pėr institucionet e Kosovės qė tė shpallet ”LUFTĖTAR I MERITUAR I LIRISĖ DHE I PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS”. E pavdekshme ēoft vepra dhe heroizmi i ushtarit Zogu.



I ēoftė i lehtė dheu i Kosovės sė lirė Veli Sylejmanit - Zogu.
Zoti e bekoftė shpirtin e tij, lavdi qoft vepra e e tij..



Hysen Ibrahimi, kryetar i LDD-sė, Dega nė Suedi.
Stockholm 14 dhjetor 2008, Suedi.

Agim Gashi
Administrator




Numri i postimeve: 2998
Registration date: 17/11/2008

lirik
07-04-09, 07:48
Hysen Ibrahimi nuk e harron askend ne token e kosoves ai me aktivitetitn e tij ka shpernda mirnjohje per atdhe shum familjeve patriotike ose aktivistve deshmorve -
Diplomat per mirnjohje kombtare ju ka shpernda natyrisht familjes legjenddare te jasharajve por edhe shum familjeve tjera ne koosovė -
i shperndau shum dshmorve edhe selman vajvodes deshmoritte kombit qe u vra te ura e gjakut ne mitrovicė ne demostratat e vitit 1989 kur serbet moren kushtetuten e kosoves
selmani nji djlasoh trim patriot nga llausha e skenderajt ne ballė te demostratave ra ku e mori plumbi serb mu ne lule ta ballit ai ra per liri e atdhe per tu perjetsuar -
Hysen Ibrahimi nuk harroj siq harrojnė komunat tona siq harron KOmunas emitrovices qellimisht per qdo kend qveritart e karrigave qe nuk dalin kurr ne teren por atdhetari HYSEN IBRAHIMI me delegacion shqiptar nga sudeia shkon shpi per shpi ne kosovė e ju shperndanė mirnjohje deshmorve -
jo si komunat e mjera te zeza qe perqajnė me klane shqiptart e mundohen te shlyejn historinė e kombit tonė e te veprimtarve por Hysen Ibrahimi nuk harron ai me shpenzimet e veta shkon neper kosovė ku do e kah do dhe shperndanė mirnjohje eben aksione humanitare -zemrate plagosura shqiptare i zbutė i sheron dhe ju jep mirnjohje kjo ka shum domethenje jo si komunat me politikan mbi karriga qe po e shuajn historinė duke i porosit njerzt q ete mos shkruajn te mos veprojnė duke i shuar kujtesat e pervjetoret sepse kan hypur mbi karriga pushtetare dhe aq e pat tash nuk e njohin ma as baben eh mendjemadhsi mendjemadhsi mjerim megalomani-
por ja qe kosova e ka nji djalė po thuajse si djali e nenes tereze humanitarė qe nuk harron asnji familje shqiptare te lenduar e te plagosur e ai esht HYSEN IBRAHIMI -
humanitarė paqsorė i urtė i dashur me popullin e vet QE NUK I LEN NE HARRESė FAMILJET SHQIPTARE POR ME SHPENZIMET EVETA UA QELė DYERT ZEMRAVE TE PLAGOSURA DUKE JU SHPERNDA MIRNJOHJE E DIPLOMA PER SHERBIM QE I KAN Bė ATDHEUT E DUKE VIZITUAR FAMILJETE DESHMORVE ESHT KY ENGJULLI HYSEN IBRAHIMI KUSH TJETER
QE UN TASH PO E QUAJ ME EMER TE RI I BIRI I NėNė TEREZES SHQIPTARE

Asus
03-10-09, 21:53
Unė personalishtė,qė nga viti 1992 e njohė z.Hysen Ibrahimi, veprimtaria e tij ka qenė gjithėkombėtare. Ai ėshtė njė patriot dhe njė veprimtar i palodhėshem, i ēeshtjes kombėtare. Ju lumtė vetem vazhdoni, dhe suksese.
Gjermani 2009 VK