PDA

View Full Version : Kanceri i gjirit


Jana
04-09-09, 13:15
Pėr fillim, ēka janė gjinjtė, si zhvillohen dhe karakteristikat e tyre anatomike?

Gjinjtė janė gjėndrra qumshti, ēifte, tė vendosura nė muskujt e krahėrorit nė mes tė brinjės sė tretė dhe tė gjashtė. Deri nė moshėn 8-10 vjeēare zhvillimi i tyre ėshtė i njejtė si te djemt ashtu edhe te vajzat. Pas kėsaj kohe, pėr shkak tė veprimit tė hormoneve, tė cilat prodhohen nė vezore, te femrat vazhdojnė dhe zhvillohen ndėrsa te meshkujt pushojnė sė zhvilluari. Zhvillimi i tyre ėshtė nėn veprimin e hormoneve seksuale (estrogjeneve dhe progesteronit). Nė gjinj vazhdimisht kanė veprim hormonet seksuale pėr ēka edhe madhėsia, fryerja dhe konzistenca e tyre ndryshon gjatė fazave tė ciklit menstrual.
Madhėsia, forma dhe pozita e tyre varet nga raca, konstitucioni, veprimi hormonal dhe faktorėt trashėgues. Gjinjtė tepėr tė mėdhenj, hipertrofik (macromasthia) mund tė arrijnė peshė nga 5-10 kg e mė shumė. Mund tė jetė i rritur vetėm njėri gji, por zakonisht janė tė dyja. Te disa gra kjo ndodh pas dhėnies gji pėr njė periudhė tė gjatė dhe shumė lindjeve tė cilat qojnė nė lėshimin-ptozėn e tyre.

Ēfarė funksioni kanė gjinjtė a ka sėmundje tė gjinjve, nese po atėhere cilat janė sėmundjet mė tė shpeshta?

Gjinjtė, janė gjėndrra qumshti dhe ky ėshtė funksioni fiziologjik dhe kryesor i tyre. Mirėpo, pos ketij funksioni, ato paraqesin njė ndryshim anatomik qė e karakterizon bukurinė e femrės.
Si ēdo organ i organizmit tė njeriut qė mund t'i nėnshtrohet proceseve patologjike, edhe gjinjtė e kanė kėtė mundėsi. Sėmundjet e gjinjve ndahen nė: sėmundje inflamatore (pezmatime) dhe procese tumoroze.

Ēka janė sėmundjet inflamatore ose pezmatimet dhe cilat janė shenjat e pezmatimit tė gjinjve?

Procesi i inflamacionit (pezmatimit) mund ta pėrfshijė tėrė indin e gjiut (mastitis) ose thelbin e gjiut (thelitis). Nė mbi 90% tė rasteve shkaktarėt e infeksionit vijnė nga jashtė, sidomos gjatė periudhės sė lehonisė (llahusnisė). Shkaktar mė tė shpeshtė janė: stafilokoket dhe streptokoket. Kėto pezmatime paraqiten nė fund tė javes sė parė tė lehonisė. Shkaktaret e infeksioneve futen nga jashtė nėpėrmes ragadeve (qarjeve) pėr shkak tė higjienės jo tė duhur tė gjinjve.
Shenj i parė ėshtė dhėmbja e lokalizuar nė gjirin tė cilin e ka kapluar inlamacioni dhe atė nė vendin ku ndodhet ky pezmatim. Mė vonė pos dhimbjeve, fillojnė tė paraqiten edhe shenjat tjera lokale tė inflamacionit si: skuqja e gjiut, tėrhjekje e lėkurės sė vendit tė inflamuar dhe ėnjtje. Nėse nuk fillohet mjekimi menjėhere, pezmatimi avanson dhe kalon nė proces qelbėzues ose apsces. Nga shenjat e pėrgjithshme lehona ka ethe-temperaturė tė lartė dhe gjėndje tė pėrgjithshme tė rėndė.

Ēka duhet tė bėjė lehona e cila ka pezmatim dhe a duhet t'i jipet fėmiut gji gjatė kėsaj gjendjeje?

Qė nė fillim duhet t'i paraqitet mjekut mė tė afėrt, i cili do t'i pėrshkruajė barėrat pėrkatėse. Derisa tė mos ėshtė paraqitur te mjeku, ajo mund tė pėrdorė fasha tė ftofta dhe ndonjė bar simptopatik (pėr temperaturė dhe dhimbje), pastaj mjeku i pėrshkruan terapinė pėrkatėse me antibiotikė. Nėse ka ardhur deri te formimi i qelbit (apsces) atėherė duhet tė bėhet njė prerje dhe tė largohet qelbi, por pėr kėtė vendos mjeku pėrkatės.
Jo, por laktacioni (moshumbja e qumshtit) mbahet duke e mjelur gjiun deri sa ai tė mjekohet e pastaj mund tė vazhdohet me dhėnien gji edhe me gjiun qė ka qenė i sėmurė.

Si tė parandalohen proceset pezmatuese?

Duhet t'i kushtohet rėndėsi higjienės sė gjinjve nė pėrgjithėsi dhe nė periudhėn e laktacionit (dhėnies gji) nė veēanti, tė mos futen mjete tė ndryshme nė gji ose para tė pastrohen duart para dhėnies gji fėmijės. Mundėsisht, thithat tė pastrohen para dhe pas dhėnies gji femijės. Nė rastet me ragade (ēarje) mirė ėshtė qė pas dhėnies gji thithat tė lyhen me njė yndyrė me antibiotikė psh. hidrokortizon. Nėse lehona ka shumė qumėsht dhe fėmiju nuk mund ta thithė gjithė sasinė atėhere duhet qė pjesa e mbetur tė mjelet dhe tė largohet.

Ēka ėshtė Mastopatia dhe me ēka manifestohet kjo sėmundje?

Kjo ėshtė njė sėmundje e gjinjve e cila ka shumė emra si: fibrosa cystica, masthopathia chronica, adenosis, fibroadenomatosis etj. Manifestohet me njė hiperplazion (rritje) tė gjinjėve, e cila mund tė pėrcillet me forminin ose jo tė cistave nė parenkimin e gjinjve. Nuk ėshtė sėmundje me zė tė keq (malinje). Kjo ėshtė sėmundje kronike dhe gati 50% e femrave vuajnė nga kjo patologji. Paraqitet te femrat e martuara dhe tė pamartuara prej fėmijrisė e deri nė pleqėri. Mė e shpesht ėshtė nga mosha 20 deri nė fillim tė viteve 60-ta tė jetės sė femrės.
Sėmundja manifestohet me dhėmbje dhe fryerje nė njėrėn ose nė tė dy gjinjtė. Ankesat janė tė lidhura me ciklin menstrual dhe zakonisht paraqiten disa ditė para menstruacioneve ose gjatė gjakderdhjeve menstruale. Nė disa raste edhe gjatė ovulacionit. Kur fillojnė menstruacionet, pengesat shpejt pushojnė e ndodh tė vazhdojnė deri tė kryhen menstruacionet. Gratė vet palpojnė (prekin) formacione-nyje tė forta sidomos nė 1/4 e jashtme tė gjinjve. Mendohet se shkaktohet nėn veprimin e estrogjeneve (hormone seksuale femrore).

Si mjekohet kjo sėmundje dhe a mund tė kalon nė sėmundje serioze me zė tė keq ose malinje siē i thoni ju nė mjekėsi?

Mjekim specifik nuk ka. Jipet terapi simptomatike. Mendohet se dhėnia e preparateve me progesteron (me yndyrė progestagel lyej e gjinjtė) ka veprim tė mirė. Kohet e fundit nga studimet qė janė bėrė ėshtė ardhur nė pėrfundim se disa lloje ushqimesh si pėrdorimi i tepėrt i kafesė, ēajit tė rusit ose indisė, ēokollates si dhe streset, lujanė rrol me rėndėsi nė paraqitjen gjegjėsisht mosparaqitjen e kėsaj sėmundje.
Duhet pasur kujdes nga se afėr 6% tė kėtyre grave me kėtė patologji mund tė kalojė nė sėmundje tė keqe ose karcinom si dhe kujdesi i kėsaj moshe (40-60 vj) nga se nė kėtė moshė paraqitet mė sė shpeshti karcinomi i gjinjve.

Ky ėshtė tumor?

Po, ky ėshtė tumor.

A janė tė shpeshtė tumorėt e gjinjve te femrat dhe a duhet tė mjekohen tumorėt benjinjė ose me zė tė mirė dhe si?

Njė femėr, ndėr 5 gra preket nga njė tumor i gjinjve, prej tė cilėve 2/3 e rasteve janė beninje (me zė tė mirė).
Duhet tė mjekohen patjetėr nėse diagnostifikohet ndonjė formė e tyre si formacionet cistike, ato duhet tė operohen nga se nė tė kundertėn mund tė kalojnė nė tumorė malinjė-me zė tė keq.

Po tumorėt ose malinjė a janė tė shpesht te femrat?

Nga tė gjitha sėmundjet malinje (ose me zė tė keq) te femrat, sė bashku me karcinomin e qafės sė mitrės karcinomi i gjinjve ėshtė ndėr mė tė shpeshtit. Statistikat ndryshojnė nga vendi nė vend, kėshtu nė Japoni vdekshmėria nga karcinomi i gjirit ėshtė 4 nė 100.000, nė SHBA 26. Nė Evropė vdekshmėri mė tė lartė ka Britania e Madhe, Danimarka 32-40 nė 100.000 gra.
Gjatė jetės 2-3% tė grave sėmuren nga karcinomi i gjirit. Nga tė gjitha sėmundjet malinje 20-25% tė tyre i takon karcinomes sė gjirit, ndėrsa nga numri i vdekjeve nga sėmundjet malinje deri nė 20% tė grave vdesin nga karcinomi i gjirit.
Sipas tė dhėnave mė tė reja afėr 6% e popullatės sė femrave, janė tė pėrfshira nga kjo sėmundje si dhe me njė tendencė rritjeje edhe nė 1% brėnda vitit. Mirėpo kjo sėmundje sot fal mundėsive diagnostikuese, disciplines dhe edukatės shėndetėsore tė vet grave mund te zbulohet shume heret

Nė cilėn moshė mund tė sėmuret femra nga karcinomi i gjirit si dhe a mund tė sėmuren edhe meshkujt nga kjo sėmundje?

Nga karcinomi i gjirit femra mund tė sėmuret nga rinia e hershme e deri nė fund tė jetės sė saj. Mosha mė e shpeshtė kur sėmuren femrat ėshtė nga mosha 40 deri nė moshėn 75 vjeēare
Sėmurėn edhe mashkujt, por sėmundja te burrat ėshtė mjaft e rrallė. Mardhėniet e paraqitjes sė karcinomit tė gjirit tė burrat dhe grat ėshtė 99:1 nė favor tė grave.

Jana
04-09-09, 13:17
A dihet shkaktari i paraqitjes sė kėsaj sėmundje vdekjeprurėse dhe cilėt janė faktorėt tė cilėt e ndihmojnė paraqitjen e kėsaj sėmundjeje?

Etilogjia (shkaku) e sėmundjes nuk dihet. Mirėpo ka mjaft studime qė flasin pėr disa faktorė tė cilet e favorizojnė si dhe disa tė tjerė tė cilėt e mbrojnė femrėn nga paraqitja e kėsaj sėmundje tė rrezikshme.
Faktorė kyqė janė hormonet seksuale tė vezoreve sidomos estrogjenet. Kėshtu femrat tė cilat nuk kanė lindur ose kanė pak lindje janė tė favorizuara nė paraqitjen e kėsaj sėmundjeje. Sėmundja mė e shpeshtė ėshtė te ato gra tė cilat menopauza (menstruacioni i fundit) ėshtė e vonshme dhe gratė, tė cilat kanė gjakderdhje tė rregullta menstruale deri pas moshes 55 vjeēare, sėmuren nga karcinomi i gjirit 2 herė mė shpesh se te ato, tė cilat menstruacionet u pushojnė para moshes 45 vjeēe.
Mėnyra e ushqyeshmėrisė, sidomos ushqimi i pasur me yndyrėra, dhe gratė me peshė tė shtuar (majme) sėmuren mė shpesh nga karcinomi i gjirit se femrat e dobėta. Edhe femrat, tė cilat ngelin shtatzėnė pėr herė tė parė pas moshes 30 vjeēare, mė shumė mund tė paraqitet kjo sėmundje se te ato qė fare nuk kanė lindur dhe ky rrezik vjen duke u rritur sa mė nė moshė tė shtyrė tė jetė shtatzėnia a parė. Disa studime flasin se edhe abortet e shpeshta rrisin rrezikun e paraqitjes sė kėsaj sėmundjeje.

Po duhani a ka ndikim nė paraqitjen e karcinomit tė gjirit?

Njė kohė tė gjatė janė duke u bėrė studime nė kėtė drejtim. Te kafshėt ėshtė vėrtetuar se materjet kimike tė cilat i pėrmban duhani me siguri shkaktojnė karcinomin e gjirit. Kohėt e fundit nė Amerikė ėshtė shpallė njė studim pėr karcinomin e gjirit dhe duhanin. Nga ky studim ėshtė ardhur nė pėrfundim se gratė, tė cilat pinė duhan aftėsia mbrojtėse e njė gjeni, i cili ka ndikim nė paraqitjen e karcinomit tė gjirit, ulet. Ky gjen, te popujt evropjan, haset nė mbi 50%. Janė tė rrezikuara sidomos, ato femra qė fillojnė tė pinė duhan heret, si dhe ato, tė cilat pinė mė shumė se njė pako brėnda 24 orėve.

A ka faktorė, tė cilėt e mbrojnė gruan nga paraqitja e karcinomit tė gjirit, cilet janė?

Rrezik mė tė vogėl tė paraqitjes sė karcinomes sė gjirit kanė ato femėra tė cilave u janė larguar (kastruar) vezoret para moshes 40 vjeēare. Rrezik mė tė vogėl nga paraqitja e karcinomės sė gjirit te femrat janė edhe menstruacionet e rralla pėr shkak tė shtatzėnive, dhėnies gji njė kohė tė gjatė si dhe te ato femra, tė cilat ngelin pa menstruacione heret. Edhe shtatzėnitė e shpeshta e zvogėlojnė rrezikun nga paraqitja e karcinomit tė gjirit te femrat. Ka edhe disa tė dhėna se shtatzėnia para moshes 25 vjeēe e zvogėlon mundėsinė e paraqitjes sė karcinomit tė gjirit. Gratė, tė cilat kanė lindur para moshes 18 vjeēare kanė vetem 1/3 e rrezikut pėr tu sėmurė nga kjo sėmundje, nė krahasim me gratė, tė cilat pėr herė tė parė kanė lindur pas moshės 35 vjeēare.

A ėshtė karcinomit i gjirit sėmundje ngjitėse apo trashėguese?

Jo, dhe nuk ka frigė se kjo sumundje mund t'i ngjitet pėrsonave, tė cilėt e rrethojnė ose kujdesen pėr tė sėmurėn.
Nuk mund tė thuhet me siguri se a ėshtė sėmundja trashėguese apo jo. Mirėpo, ka tė dhėna se sėmundja ėshtė paraqitur te disa gjenerata tė gruas sė sėmurė si gjyshja, nėna, e bija, motra. Incidenca e paraqitjes sė karcinomit tė gjirit ėshtė 2-3 herė mė e shpeshtė te gratė tė cilat nė familje (gjyshja, nėna, motra) kanė pasur tė sėmurė me karcinom tė gjirit, nė krahasim me ato gra, tė cilat nė anamnezėn familjare nuk kanė pasur tė sėmurė me kėtė sėmundje.

Cila pjesė e gjirit ėshtė mė e rrezikuar nga paraqitja e kėsaj sėmundje?

Nėse gjirin e ndajmė nė katėr pjese atėherė nė 1/4 e jshtme tė sipėrme nė afėr 48 tė rasteve paraqitet mė shpesh karcinomi i gjirit, pastaj vjen 1/4 e sipėrme e brėndshme me 15%, 1/4 e poshmte e jashtme me 11% dhe mė pak karcinomi i gjirit lokalizohet nė 1/4 e poshtme tė brendshme 6%. Pėr rreth thithit-areoles nė 17% dhe multifolikular-nė shumė vėnde 3%.

Cilat janė shenjat e paraqitjes sė karcinomit tė gjirit?

Faza e fillimit tė paraqitjes sė karcinomit tė gjirit nuk ka ndonjė shenjė karakteristikė. Shpesh ndodh qė gruaja vet tė zbulojė, prek disa ndryshime nė gjinjė nė formė tė formacioneve tė forta nyjesh. Kėto zbulohen zakonisht gjatė larjes sė trupit. Mirėpo janė bėrė studime edhe te popujt mė tė ngritur nė kuptim tė edukatės shėndetėsore, dhe se nga koha e prekjes sė kėtyre ndryshimeve e deri te paraqitja te mjeku sė paku kalon 7-12 muaj. Sigurisht te populli ynė kjo ėshtė edhe mė e vonuar pėr shkak tė edukimit shėndetėsor tė pamjaftaur. Nė fillim kėto nyje, tė cilat preken janė tė veēuara dhe tė lira por me kalimin e kohės kėto bashkohen me indin pėr rreth dhe mė nuk janė tė lira. Nė disa raste hasen ndryshime nė thitha (ato futen brenda) ose paraqitet skuqje apo trashje e lėkures sė gjirit. Nė disa raste paraqitet rrjedhje e lėngut tė pėrzier me gjak nga gjiri.

A pėrhapet sėmundja edhe nė organe tjera?

Po. Nė fillim procesi i karcinomit tė gjirit pėrhapet nė tėrė gjirin nė drejtim tė krahėrorit dhe lėkurės ashtu qė lėkura e gjirit merr njė dukje si lėvorja e portokallit. Sėmundja mund tė pėrhapet edhe me anė tė gjakut nė organe tjera si: vezore deri nė 30% tė rasteve, unaza tė boshtit kurrizor, mushkėri, mėlqi, tru etj.

Si caktohet diagnoza e karcinomit tė gjirit?
Pėr diagnozė tė karcinomit tė gjirit duhet tė merret anamneza mirė, ajo familjare dhe pėrsonale, tė vėshtrohen gjinjėt, preken-palpohen. Nga analizat duhet tė bėhėt: kontrolli me ultrazė-ultratingull sidomos te femrat e reja, mamografia-kontrolli me rentgen dhe analiza citologjike aspiratit tė marrur me gjilpėrė.

Kur duhet tė bėhen kontrollet me ultrazė-ultratingull dhe me rentgen ose mamografi?

Mė sė miri ėshtė qė kontrollii me ultrazė-ultratingull ose me rentgen-mamografi duhet tė bėhet nė fazėn e parė tė ciklit menstrual, pra menjėherė pas menstruacioneve gjegjėsishtė nga dita e 4 deri nė ditėn e 10 tė ciklit menstrual.

A ka mjekim?
Po, ekziston mjekimi, i cili kryhet nė institucione tė specializuara. Rezultatet varen nga koha e zbulimit. NESE ZBULOHET ME KOHE ATĖHERE KOHĖZGJATJA E JETĖS MUND TĖ ARRIHET DERI NE 20 VJET. Mjekimi kryhet me rrugė operative dhe pastaj vazhdohet me rrezatim. Mjekimi pesėvjeēar ėshtė nė 80-90% tė rasteve tė zbuluara heret, ku gjėndrrat limfatike regjionale nuk janė prekur.

Jana
04-09-09, 13:23
A ka mjekim pėr karcinomin e gjirit?

Ekziston mjekimi, dhe ky mjekim kryhet nė institucione tė specializuara. Rezultatet varen nga koha e zbulimit. NESE KARCINOMI I GJIRIT ZBULOHET ME KOHE ATĖHERE KOHĖZGJATJA E JETĖS MUND TĖ ARRIHET DERI NE 20 VJET. Mjekimi kryhet me rrugė operative dhe pastaj vazhdohet me rrezatim. Ndėrsa mjekimi pesėvjeēar ose kohėzgjatja e jetės ėshtė nė 80-90% tė rasteve tė zbuluara heret, ku gjėndrrat limfatike regjionale nuk janė prekur.

Cilat femra ose cilat gra bėjnė pjesė nė grupin e tė rrezikuarave pėr paraqitjen e karcinomit tė gjirit ?
Nė kėtė grup bėjnė pjesė:
gratė – femrat mė tė vjetra se 50 vjet
gratė – femrat qė kan nė familje ndonjė tė sėmurė me sėmundje tė karcinomit tė gjirit si: nėna, motra, e bija, gjyshja
gratė – femrat e operuara nga karcinomi i gjirit ose i ndonjė organi tjetėr
gratė – femrat qė nuk kanė lindur
ato tė cilat lindjen e parė e kanė pasur pas moshės 30 vjeqare
gratė tė cilat nuk i kanė dhėnė gji fėmijėve
gratė – femrat tė cilat menarkėn (menstruacionin e parė) e kanė fituar heret
gratė – femrat tė cilat menopauzėn (menstruacionin e fundit) e kan pasur vonė
gratė – femrat tė cilat kanė pasur ndonjė sėmundje tė gjirit qofshin edhe ato benjinje qofshin edhe ato sėmundjeve fibrokistike.
ushqimi i pasur me yndyrėra, dhe gratė me peshė tė shtuar (majme)
disa studime flasin se edhe abortet e shpeshta rrisin rrezikun e paraqitjes sė kėsaj sėmundjeje.
Nė sa femra mundet tė zbulohet karcinomi i gjirit te grupi i femrave tė rrezikuara dhe nė sa femra tė grupit jo tė rrezikuar zbulohet karcinomi gjirit, nėse keni tė dhėna?
Nėse merren 1000 gra tė gupit tė rrezikuar dhe bėhen kontrolla ose vizita tė rregullta, nė kėtė grup mundet tė zbulohen 24 karcinome tė gjirit, ndėrsa nė 1000 gra tė grupit jo tė rrezikuar, zbulohen 7-8 karcinome tė gjirit.

Nėse karcinomi zbulohet gjatė shtatzėnisė ēka duhet bėrė?
Edhe pse paraqitja e karcinomit tė gjirit gjatė shtatzėnisė ėshtė i rrallė, nė rast se diagnostikohet atėhere shtatzėnia duhet tė ndėrpritet dhe fillohet mjekimi i specializuar.

Ēka duhet bėrė te rastet kur gjiu gjakderdh?
Gjakderdhja nga gjiri rrallė ėshtė shenjė funksionale ose fiziologjike, gjakderdhja nga gjiri ėshtė mė shpesh si shenjė i pezmatimeve, mastopative proliferimeve e nė disa raste edhe shenjė i karcinomit tė gjirit. Nė 50% tė grave tė cilat kan gjakderdhje mund tė zbulohet karcinomi i gjirit. Pėr kėtė gjė duhet tė lypset kontrolli i mjekut ku duhet tė vihet diagnoza pėrfundimtere.

A mundet femra tė bėjė vetėkontroll tė gjinjve?
Po, mundet, dhe duhet tė kryej njė veprim tė tillė. Kėtė punė femra duhet ta kryejė ashtu qė fillimisht zhvishet deri nė bel nė pozitė tė shtrirė ose qėndron nė kėmbė e mė sė miri para pasqyres.

Vetkontrolli fillohet me:

veprimin e parė - femra sė pari qėndron para pasqyres me duar tė lėshuara pėr rreth trupit-vitheve dhe shiqon ndryshimet nė madhėsi, formė, simetri ose ndonjė veēori qė mund tė vėshtrojė,
veprimi i dytė - i qon duar lartė mbi kokė dhe tani poashtu i vėshtron tė njėjtat ndryshime,
veprimi i tretė - femra e shtrirė me njė jastėk tė vogėl nėn shpatullėn e majtė. Shuplaka e majtė ngritet dhe qitet pas kokės. Me gishta tė shtrirė tė dorės sė djathtė kontrollohet gjiri i majtė sė pari gjysma e gjirit tė majtė. Nė fillim 1/4 e brendshme e sipėrme e pastaj 1/4 brendshme e poshtme,
veprimi i katėrt - tani gruaja e lėshon dorėn e majtė pėrreth trupit dhe e vazhdon kontrollin e gjysmės sė jashtme tė gjiut. Nė fillim 1/4 e sipėrme tė jashtme e pastaj 1/4 e poshtme tė jashtme.
veprimi i pestė - nė fund e kontrollon edhe regjionin e nėnsqetullės. Pasi e kryen kontrollin e gjiut tė majtė tani tė njejtat veprime i kryen me gjirin e anės sė djathtė. Vendosja e jastėkut nėn shpatull ndihmon qė indi i gjiut tė jet i tėrhequr nė tėrė gjirin njėlloj gjė e cila mundėson kontrollin mė tė lehtė dhe mė tė mirė tė gjirit. Tė gjitha ndryshimet qė i hase femra gjatė vetkontrollit duhet tė janė si njė vėrejtje se ajo duhet tė kėrkojė kėshilla dhe ndihmėn e mjekut.

Cili ėshtė mesazhi juaj pėr femrat?
Duhet tė zbatohet programi i vizitave tė rregullta qė i duhet ēdo femre pėr t’a diagnostikuar me kohė karcinomin e gjirit, program ose qėndrim ky edhe i shumicės sė vendeve nė mbarė botėn.

Pasi se njė nga tetė gra e sipas disa informatave mė tė reja edhe njė nė 6 gra sėmuret nga karcinomi i gjirit si dhe dy nga kėto para moshės 50 vjeēare, atėhere dua tė sjellė pėrvojėn dhe kėshillat gjegjėsisht qėndrimet si mesazh, tė cilat i kanė paraqitur shumica e shoqatave tė vendeve tė ndryshme tė botės pėr luftė kundėr karciomit tė gjirit.

Tė pėrgjithshme:

sė paku njė vizitė klinke ose ultrasonografike tė gjinjėve brenda vitit
fotografimin e gjirit me rendgen-mamografinė pėr herė tė parė nė moshėn 40 vj.
ndėrsa vetėkontrolli i gjijve ēdo muaj
Kėto shoqata tė cilat kanė lindė nga shtete me tradita universitare shekullore, nė mėnyrė tė detajuar paraqesin kalendarin e vizitave tė detyruara tė gjinjėve dhe me ketė kalendar bėhet nje program, dhe gratė me kete program ndahen:

sė pari gratė tė cilat nuk kan nė farefisni tė sėmurė me sėmundje tė gjirit,
pastaj ato me tė dhėna anamnestike se kan ndonjė tė afėrm me sėmundje tė keqe tė gjirit pra me karcinom tė gjirit dhe
grupi i tretė ato gra tė cilat kan ose janė duke e mjekuar karcinomin e gjirit.
Duke filluar nga kjo ndarje propozohet edhe kalendari i vizitave.

Si duket ky kalendar?
A) Pėr gratė tė cilat nė afėrsi ose farefisni nuk kan ndonjė tė sėmurė me karcinomė tė gjirit

Pėr gratė e moshės 20 - 35 vjeēare (gjegjėsisht kėtu bajnė pjesė edhe shtatzėnat dhe ato tė cilat u japin gjinjė fėmijėve) u propozohet:

Njė vizitė klnike dhe njė vizitė me ultratingull ose ultrazė sė paku ēdo 2 - 3 vjet
Vetkontroll njė herė nė muaj
Nė raste tė dyshimta mund tė bėhet edhe punksioni (shpimi me gjylpėr) i udhėhequr nėn kontrollė tė ultratingullit dhe marja e materialit pėr analizė mikroskopike.

Pėr gratė e moshės 35 - 40 vjeēare:

Njė vizitė klinike dhe vizitė me ultratingull ose ultrazė sė paku njė herė nė vit
Sė paku njė vizitė me rentgen (mamografi) e ashtuquajtur mamografi bazike
Vetkontrolli i gjinjeve njė herė nė muaj

Nė raste tė dyshimta mund tė bėhet edhe punksioni (shpimi me gjylpėr) i udhėhequr nėn kontrollė tė ultratingullit dhe marja e materialit pėr analizė mikroskopike.

Pėr gratė e moshės mbi 40 vjeēare:
Njė vizitė klinike dhe vizitė ultrasonografike-ultratingull sė paku njė herė nė vitė
Mamografia ēdo dy vjet
Vetkontrolli i gjinjeve ēdo muaj
Nė raste tė dyshimta mund tė bėhet edhe punksioni (shpimi me gjylpėr) i udhėhequr nėn kontrollė tė ultratingullit dhe marja e materialit pėr analizė mikroskopike.

Po pėr gratė qė kan ndonjė tė afėrm me karcinom tė gjirit si duhet tė bėhėn kontrollat?
B) Gratė tė cilat kan ndonjė tė afėrm-farefisni karcinom tė gjirit ju propozohet:

Vizitė klinike dhe ultrasonografike-me ultratingull sė paku dy herė nė vit
Mamografia e parė nė moshėn 35 vjeēare, e pastaj vazhdohet me njė mamografi brėnda njė viti
Vetkontrolli i gjinjeve njė herė nė muaj
Nė raste tė dyshimta mund tė bėhet edhe punksioni (shpimi me gjylpėr) i udhėhequr nėn kontrollė tė ultratingullit dhe marja e materialit pėr analizė mikroskopike.

C) Gratė tė cilat janė duke e mjekuar karcinomin e gjirit ju propozohet:

Vizitė klinike dhe vizitė me ultratingull-ultrazė dy herė brenda njė viti
Mamografi-vizitė me rentgen njė herė brenda vitit dhe
Vetkontrolli i gjinjeve ēdo muaj

Jana
04-09-09, 13:35
Kanceri i gjirit, pse shkaktohet


Ende nuk njihet shkaku themelor i formimit tė kancerit malinj. Ka nga ata qė mendojnė se ai vjen si rrjedhojė e disa kushteve tė trashėguara tė sėmundjes ose nga disa kushte tė jashtme, si virus ose e pėrdorimit tė gjatė tė duhanit. Nė tė vėrtetė, kanceri malinj nuk ėshtė i trashėgueshėm. Fakti qė tė afėrmit tanė mund tė kenė vuajtur, nuk do tė thotė se ne jemi tė destinuar qė tė kalojmė tė njėjtėn sėmundje; as edhe ekspozimi pėr njė kohė tė gjatė ndaj “helmit” tė duhanit mund tė dėnojė me kėtė sėmundje.
Sidoqoftė, asnjė substancė kancerogjene e veēuar nuk mund tė jetė shkaku direkt i kancerit; mundėsisht, provokon forma malinje vetėm nėse shkakton ndryshime kimike nė brendėsi tė analizave tė trupit, por disa herė as ky nuk ėshtė shkaku i formimit tė kancereve. Deri mė sot, shkencėtarėt kanė identifikuar rreth 24 substanca kimike, qė nė kushte tė veēanta, mund tė provokojnė kancerin nė trupin e njeriut. Kjo listė shtohet gjithnjė me vazhdimin e kėrkimeve qė bėhen dhe ajo pėrmbledh edhe mbeturinat industriale, tymin e makinave, helmeve tė ndryshme bujqėsore dhe disa prej materialeve tė ndėrtimit. Nė kėtė listė bėjnė pjesė edhe rrezet diellore, sidomos rrezet X dhe ato atomike. I njėjti opinion ėshtė edhe pėr viruset, edhe pse shumė kėrkues, tani pėr tani, refuzojnė tė pranojnė se ato janė njė ndėr shkaqet e formimit tė kancerit tek njeriu.
Vaji i ullirit
Dieta mesdhetare ku pėrdoret shumė vaji i ullirit mbron nga kanceri i gjirit, kjo pėr shkak tė acidit oleik qė gjendet nė vajin e ullirit. Testet laboratorike mbi qelizat kanceroze tė gjirit, treguan se ky acid e bėnte mė tė efektshėm medikamentin qė pėrdoret kundėr kancerit dhe rriste prodhimin e proteinave qė lufton tumoret. Kėshtu gratė qė ushqehen me vaj ulliri duket se janė tė mbrojtura nga ky lloj kanceri. Ndėrkaq shkencėtarėt thonė se kanė zhvilluar njė ilaē tė ri tė efektshėm pėr trajtimin e kancerit tė gjirit. Por ata thonė se ilaēi i ri, i cili quhet Arimidex, ėshtė mė i efektshėm nėse kanceri i gjirit shfaqet nė periudhėn pas menopauzės dhe si i tillė nuk mund tė zėvendėsojė ilaēin e deritanishėm, Tamoxifen, ilaē qė jepet pėr gratė qė vuajnė nga kanceri i gjirit. Gjatė 30 vjetėve tė fundit, Tamaxifeni ka qenė mjekimi standard pėr gratė nė periudhėn e pas menopauzės. Arimidexi zakonisht njihet si anastrozole, njė nga ilaēet e reja qė parandalon prodhimin e estrogjenit. Estrogjeni nxit zhvillimin e rreth tre tė katėrtave tė tumoreve qė ndodhin nė periudhėn pas menopauzės tek gratė. Po ashtu studimet e fundit tregojnė se ushtrimet fizike mund tė pakėsojnė rrezikun e kancerit tė gjirit. Por studiuesit kėrkojnė tė dinė nė se ushtrime tė tilla mund tė ndihmojnė edhe ato gra qė janė tė prekura tashmė me kancerin e gjirit. Dhe pikėrisht pėr kėtė arsye u bė njė studim, dhe autorėt zbuluan se ushtrimet fizike mund tė ndihmojė, dhe se rezultatet pozitive u vunė re qė nė fazėn e parė tė fillimit tė veprimtarive apo ushtrime fizike.
Ecja
Gratė me kancer nė gji qė ecin 3 deri nė 5 orė nė javė kanė 50 pėr qind mė pak tė ngjarė tė vdesin nga kanceri i gjirit krahasuar me gratė jo aktive qė kanė kancer nė gji. Njė studim me 3 mijė paciente me kancer nė gji, i ēoi mjekėt nė pėrfundimin se lėvizjet fizike tė ēfarėdo mase ulin rrezikun e vdekjes nga kanceri i gjirit. Por kjo nuk do tė thotė se pacientet me kancer nė gji duhet tė vrapojnė nė maratona pėr tė marrė frytet e punės.

Keshillat

1-Pini ēdo ditė nga njė lugė vaj ulliri
2-Tė gjitha gjellėt dhe sallatat bėjini me vaj ulliri
3-Ecni ēdo ditė nga 30 minuta
4-Bėni ushtime fizike deri nė 5 orė nė javė
5-Shkoni tek mjeku njė herė nė tre muaj (edhe pse nuk jeni prekur nga sėmundja)
6-Tamafixen, ėshtė medikamenti qė duhet tė pėrdorni nė rast se prekeni nga kanceri malinj
7-Kimioterapia dhe fizioterapia, janė dy mėnyra mė tė mira pėr tė kuruar sėmundjen

Kanceri
5 ore ne jave ushtrime fizike, largojnė kancerin
Mjekėt panė se gratė qė bėjnė aktivitete fizike 3 deri nė 5 orė nė javė pėrfitojnė mė shumė. Kjo pasi stėrvitja ndihmon nė uljen e prodhimit tė hormoneve nė trup. Hormonet e larta mund tė bėjnė rritjen e qelizave kanceroze tė gjirit.

Hormonet, shkaku i zhvillimit te kancerit
Nė disa prej formave malinje, sidomos ata qė prekin gjirin, hormonet mund tė jenė ndėr faktorėt e rastėsishėm. Tipa tė tjerė tė kancerit, duke pėrfshirė kėtu ato tė gojės (dhe tė buzės) ndodh qė tė zhvillohen pas njė periudhe tė gjatė irritimi kronik qė shkaktohet nga proteza jo tė pėrshtatshme (ose nga vesi pėr tė mbajtur cigaren e ndezur midis buzėve dhe jo midis gishtėrinjve).

Kimioterapia, per kurimin e kancerit
Mėnyrat mė tė pėrdorshme pėr kurimin e kancerit janė kirurgjia, rrezatimi dhe kimioterapia. Kohėt e fundit ėshtė bėrė njė hap pėrpara nė kirurgji falė rrezeve lazer, qė duke mundur tė pėrdoren direkt nė mėnyrė shumė tė saktė, parandalojnė infektimin e qelizave tė shėndosha.

Zero Cool
04-07-11, 15:58
Kanceri i gjirit, vrasėsi “sekret”



Populli shpesh kancerin nė pėrgjithėsi e quan ‘sėmundja e keqe’, ‘e brčmja’ ose me mė pak tė drejtė ‘dergja pa ilaē’. Duhet ditur se nga kanceri vuajnė dhe ngordhin edhe shtazėt, por ka sėmundje tė tilla edhe pėr botėn bimore.



Kanceri i gjirit ėshtė sėmundja mė e shpeshtė prej sėmundjeve kanceroze te gratė. Nė Evropė paraqiten 106 raste tė reja me kancer tė gjirit nė 100.000 gra nė vit. Njėkohėsisht ėshtė shkaktari mė i shpeshtė i vdekjes te gratė e moshės 45-55 vjeē.
Shenjat dhe simptomat mė tė shpeshta tė kancerit tė gjirit
• Gandrra ose kokrra (masa) qė preket - tumori, qė nuk dhemb zakonisht, ėshtė shenja mė e shpeshtė te kanceri i gjirit.
• Nėse nga maja e gjirit (thithit) rrjedh sekret me ngjyrė tė kuqe si gjaku, vet gjaku apo lėng ngjyrė ndryshku, ėshtė shenjė tjetėr dyshuese pėr kancer tė gjirit.
• Tėrheqja (retraksioni) e majės - thithit, tėrheqja e vet lėkurės sė gjirit - gropėzimi ose rrudhosja e lėkurės nė regjionin e forcimit tė gjirit ėshtė shenjė tjetėr.
• Ėnjtja dhe skuqja difuze e lėkurės nė formė tė lėkurės sė portokallit ėshtė shenjė e fortė dyshuese pėr kancer tė pėrparuar tė gjirit (mastitis carcinomatosa).
• Mė pak e shpeshtė ėshtė rritja e nodeve (gandrrave) limfatike nė sqetullėn e anės sė sėmurė tė gjirit (limfadenopatia).
• Shenjė mė e rrallė ėshtė maja e gjirit me gėrryerje - erozion ose nė formė majasili – ndryshime ekcematoide, qė jorrallė fshehin nėn to ndryshime kanceroze tė gjirit.


http://www.telegrafi.com/fo/foto%201shq.jpg


Plani i mirė pėr zbulimin e tumoreve tė gjirit me kohė:
1. Mamogramet (rėntgeni sistematik i gjinjve)
2. Ekzaminimi klinik sistematik i gjinjve (te specialisti i kėsaj lėmie - onkologu, kirurgu, radiologu, sė paku njė herė nė vit);
3. Vetėdijesimi personal (vet-ekzaminimi mujor i gjinjve: njė javė para ose njė javė pas fillimit tė menstruacioneve, qė fillon qė nga mosha 20 vjeēare e femrės);
Diagnostikimi ultrasonografik dhe radiologjik
Ultratingulli (Ultrazėri) shėrben qė tė diferencohen ndryshimet cistike nga ndryshimet solide-tė forta. Veēanėrisht ėshtė i pėrshtatshėm pėr shikimin e formacioneve tumoroze nė moshat e reja (aty ku indi gjėndėror ėshtė mė i zhvilluar) si dhe pėr zbulimin tumoreve qė nuk mund tė hetohen me prekje. Ultratingulli ėshtė i padėmshėm si teknikė imazherike, por nuk duhet tepruar me asnjė ekzaminim mjekėsor. Sė bashku mė mamografinė e shton saktėsinė e gjetjes sė tumoreve deri nė 97%.
Mamografia (rėntgeni i gjirit) ėshtė imazheri standarde e mirė pėr zbulimin e kancerit tė hershėm. Veēanėrisht e mirė pėr shoshitjen (screening-un) e moshave mbi 35 vjeēare. Mamografia mund tė sigurojė zbulimin dy vjet mė herėt se qė e heton prekja - palpacioni i gjirit. Pacienti me masė tė dukshme dhe tė dyshimtė, duhet t’i nėnshtrohet interventit kirurgjik - biopsisė pėrkundėr pamjeve mamografike. Mamografia kurrė nuk ėshtė zėvendėsuese pėr biopsinė, sepse nganjėherė me tė nuk mund tė dihet saktėsisht natyra e tumorit.


http://www.telegrafi.com/fo/foto%202shq.jpg


Teknika mė tė sakta, por edhe mė tė shtrenjta janė tomografia e kompjuterizuar (CT-ja) dhe RMI (rezonanca magnetike);
Diagnostikimi kirurgjik:
a) FNA - punksioni me gjilpėrė tė hollė pėr marrjen e qelizave;
b) CNB- biopsia me gjilpėrė tė trashė nė “allti”, pėr marrjen e copave indore;
c) biopsia incizionale (marrje e copės nga tumori) dhe
ē ) biopsia ekscizionale (heqja e tėrė tumorit).
Cilėt janė tipet e tumoreve tė mirė dhe tė kėqij tė gjirit?
Tumoret beninjė (tė mirė) tė gjirit janė:
• Papilloma (Ductal breast papilloma) nga epiteli i kanaleve tė qumėshtit- duhet operuar dhe vėrtetuar dg. histologjike dhe duhet tė pėrcillen pacientet me vizita tė herėpashershme.
• Lipoma – ind dhjamor
• Hamartoma;
• Cistet e thjeshta
• Cystoscarcoma -tumori fillod duhet operuar dhe pėrcjellė. Recidivon (pėrsėritet) shpesh
• Fibroadenoma- formohet nga indi gjėndėror. Paraqitet te femrat e reja kryesisht nuk kalon nė kancer, por duhet te hiqen me operacion dhe tė pėrcillen pėrsėritjet e mundshme;
Kanceri i gjirit (tumoret epiteliale): Kanceri duktal in situ (0.4%), Kanceri lobular in situ (0.4 %), Kanceri duktal invaziv (67%), Kanceri lobular invaziv (10 - 15 %), Format e pėrziera 10-15%
Tipet e kancerit epitelial tė gjirit. Tumorėt mezenkimalė malinjė (tė indit dhjamor, lidhor, enėve tė gjakut, limfatik, kėrcor, eshtėror janė): Fibrosarkoma, Liposarcoma, Cystosarcoma phyllodes maligan, Lymphosarcoma, Angiosarcoma, Osteosarcoma, Chondrosarcoma.
Format e trajtimit tė kancerit tė gjirit janė: Kirurgjia, Kimioterapia, Radioterapia, Hormonoterapia, Imunoterapia.
Kirurgjia ėshtė forma themelore e trajtimit tė kancerit tė gjirit. Konsiston nė heqje tė tumorit me pa ind pėrreth e qė njihet si – tumorektomi (lumpectomy). Nėse hiqet njė pjesė e gjirit sė bashku me tumorin quhet kuadrantektomi apo mė shpesh quhet mastektomi parciale.
Kur hiqet i tėrė gjiri pa heqje tė nodeve limfatike tė sqetullės ky operacion quhet mastektomi e thjeshtė ose mastektomia simpleks. Mė shpesh kryhet operacioni i heqjes sė tėrė gjirit ose mastektomia radikale e modifikuar qė konsiston nė heqje tė tėrė gjirit si dhe pastrimin e sqetullės nga nodet limfatike tė saj.
‘ Sentinel node biopsia’ ėshtė formė e re e trajtimit kirurgjik tė sqetullės (aksillės) qė si qėllim ka hetimin e nodeve tė para (nodet roje - ‘sentinel’) limfatike afėr tumorit tė gjirit, tė cilat pas heqjes sė tyre analizohen nga patologu dhe sipas rezultatit zbatohet heqja e tėrė nodeve limfatike nga sqetulla e gjirit tė sėmurė (nėse gjenden metastaza nė kėto node), ose nė tė kundėrtėn nuk ka nevojė tė pastrohet ajo sqetull, dhe kėshtu kursehet krahu nga edemet e dhimbshme paskirurgjike.


http://www.telegrafi.com/fo/foto%203shq.jpg


Kimioterapia, ėshtė terapi sistemike qė zbatohet me barna citostatikė. Qėllimi ėshtė tė riedukohet rreziku i paraqitjes sė serishme tė kancerit tė gjirit (recidivit) si dhe tė zvogėlimit tė vdekshmėrisė nga kanceri i gjirit. Kimioterapia zbatohet nė mėnyrėn neoadiuvante (para se tė bėhet kirurgjia) dhe nė formėn adiuvante ( pas kryerjes sė operacionit kirurgjik). Barnat janė nė format ampulare-infuzione si dhe ka forma farmaceutike nė tableta.
Pėr kimioterapi zakonisht jepen disa barna-infuzione (zakonisht tri barna) tė kombinuara qė quhen protokole, nė mėnyrė ciklike, zakonisht 6 cikle (1 cikėl nė muaj). Ato natyrisht qė pėrpos efekteve tė ‘goditjes - vrasjes‘ sė qelizave kanceroze nė organizėm, ato japin edhe efekte anėsore, si: tė pėrziera (tugė), vjellje, rritje tė numrit tė rruazave tė bardha (leukociteve), zvogėlim tė imunitetit, rėnie tė flokėve, etj. Mirėpo, zakonisht pacientėt e pėrballojnė mirė kėtė terapi dhe pastaj u rritet imuniteti si dhe, natyrisht, sėrish u dalin flokėt. Protokollet emėrohen me shkurtesa, si: CMF, FAC, FEC, AC60, AC60 + Taxol, etj.
Radioterapia e zvogėlon rrezikun e pėrsėritjes sė sėmundjes (recidivimit) nė pjesėt e ngelura tė gjirit ose nė nodet limfatike. Zbatohet, pra pėr qėllime shėrimi - zakonisht pas kirurgjisė kursyese tė gjirit (kur nuk hiqet i tėrė gjiri) ose pas mastektomisė. Rrezatohen vetėm pjesė tė caktuara. Radioterapia zbatohet ēdo ditė (pesė ditė nė javė me pushim gjatė vikendit) gjatė 3 javėsh ose metoda tjetėr ėshtė zbatimi ēdo tė dytėn ditė brenda 5 javėsh. Njė trajtim (fraksion i rrezatimit) zgjat disa minuta dhe nuk jep ērregullime gjatė procedurės.
Hormonoterapia, konsiston nė zbatimin e agjensėve antihormonalė, tė cilėt zėnė vendet e veprimit tė hormoneve si estrogjeneve apo progesteronit. Mė tė njohurit janė Tamoxifeni- bllokator tė receptorėve tė estrogjenit dhe progesteronit nė gjirin e ngelur, Letrozoli (Femara tab), zakonisht te gratė nė postmenopauzė dhe te format e hershme tė kancerit tė gjirit. Te format e avancuara dhe me metastaza nė organet e largėta pėrdoren Arimidex, Zometa tabl etj.


http://www.telegrafi.com/fo/foto4shq.jpg


Njė agjens tjetėr biologjik si monoterapi ose nė kombinim qė pėrdoret ėshtė Herceptina (trastuzumabi) te rastet me mbishprehje (overexpression) tė receptorėve pėr antitrupat monoklonalė. Mendohet se ky agjens e shton prognozėn (mbijetesėn) te format me Her2 mbishprehje.
Trajtimi i kancerit tė gjirit, pra, ėshtė zinxhir i cili kėrkon bashkėpunim tė ngushtė tė onkologut, radiologut, kirurgut, patologut, kimioterapeutit, radioterapeutit , psikologut, ekspertėve pėr trajtimin e dhembjes te format metastatike, e qė kėrkon angazhim tė tėrė shoqėrisė shpirtėrisht dhe materialisht.
Kosovėn e presin detyra shumė tė mėdha dhe sfida enorme pėr zgjidhjen e kėsaj problematike tė ndjeshme shėndetėsore pėr popullatėn.

Zero Cool
04-07-11, 16:01
KANCERI I GJIRIT - Sfidё e epidemiologjisė bashkėkohore


Me pėrjashtim tė kancerit tė lėkurės, kanceri i gjirit ėshtė njė ndėr malignomat mė tė shpeshta te gratė, dhe ėshtė shkaktari i dytė i vdekjes nga kanceri. Ēdo grua ėshtė e rrezikuar nga kanceri i gjirit, dhe rreziku rritet me moshė.


Edhe pėrkundėr pėrparimit te diagnostikimit dhe terapisė, kanceri i gjirit ėshtė shkaktari mė i shpeshtė i vdekjes te gratė e moshės 40-50 vjet. Kanceri i gjirit ėshtė problem i rėndėsishėm shėndetėsor edhe i popullatės sė Kosovės. Zvogėlimi i vdekshmёrisё mund tё arrihet me edukimin shėndetėsor tė popullsisė dhe me programin e zbulimit te hershėm tė kancerit te gjirit, me ē’rast zbulohen tumoret e vegjėl dhe tė lokalizuar nė stadin paraklinik tė shėrueshėm tė sėmundjes.
Nė diagnostikimin e kancerit tė gjirit ka rėndėsi vetkontrollimi i gjirit qė duhet tė bėhet njė herė nė muaj. Para dhe gjatė menstruacionit gjinjtė janė zakonisht tė shtrėnguara dhe me dhimbje pėr ē’ arsye mė sė miri ėshtė qė gjinjtė tė kontrollohen pas menstruacionit. Kjo shprehi nevojitet tė pėrsėritet tėrė jetėn. Vetėkontrollimi bėhet nė pozitė tė shtrirė dhe nė kėmbė. Vetėkontrollimin duhet filluar shumė herėt menjėherė pas moshės sė pubertetit nė mes tė moshės 15-20 vjeēare. Edhepse kanceri i gjirit ėshtė shumė i rrallė nė kėtė moshė, vetėkontrollimet janė tė nevojshme tė bėhen sepse nė kėtė moshė mund tė lajmėrohen ndėrrimet beninje siē janė fibroadenomat qė duhet operuar ose duhet mbajtur nėn kontroll.


Kanceri i gjirit ekziston 8-10 vite para se te zbulohet me palpim ose me mamografi. Mamografia e zbulon kancerin e gjirit mesatarisht 1,7 vjet para se gruaja me vetėkontroll mund ta palpon tumorin, andaj te gratė mė tė vjetra se 40 vjet, me aplikimin e mamografisė mund tё prevenohet 15-30% e vdekshmėrisė nga kanceri i gjirit. Te gratė me simptome tė gjirit ose te gratė qė gjatė ekzaminimit klinik palpohet ndonjė formacion, duhet tė aplikohen metodat imazherike, si ultrazėri ose mamografia ose tė dy metodat. Cila metodė imazherike do tė aplikohet si metodė primare varet nga mosha. Rekomandohet qė te gratė mė tė reja se 35 vjet si metodė imazherike primare tė jetė ultrazėri, kurse te gratė mė tė vjetra se 35 vjet, mamografia. Ekzistojne dy tipe tė mamografisė: skrining mamografia dhe mamografia diagnostikuese.
Mamografia skrininge ėshtė ekzaminim i gjirit me rreze x te gratė qė nuk kanė simptome.
Qėllimi i skrining mamografisė ėshtė zbulimi i kancerit kur ėshtė ende me madhėsi aq tė vogėl saqė nuk mund tė zbulohet me vetėkontroll ose me ekzaminim klinik. Detektimi i hershėm i kancerit me skrining mamografi, mundėson trajtim tė suksesshėm. Skrining mamografia rekomandohet ēdo vit te gratė mbi moshėn 40 vjeēare. Nė disa raste skrining mamografia rekomandohet para moshės 40 vjeēare, sidomos te gratė me anamnezė familjare pozitive.


http://www.telegrafi.com/fo/2emine.jpg


Mamografia diagnostike zakonisht pėrdoret pėr identifikimin e kancerit tё mundshėm nё gjinj tek gratė qė kanė shenja ose simptome tė sėmundjes. Kėto shenja ose simptome pėrfshijnė: nodusin palpabil nė gjinj, sekrecion nga gjiri, retrakcion i mamilles, retrakcion i lėkurės sė gjirit ose ndonjė ndryshim tjetėr nė gjinj.
Mamografia native bėhet nė dy drejtime: kraniokaudale dhe medio-laterale.Gjatė fotografimit gjiri komprimohet me kompresor plastik me ē’rast i zvogėlohet trashėsia e gjiri . Pėr shkak tė topografisė dhe lokalizimit tė ndėrrimeve nė gjinj ėshtė e nevojshme qė gjiri tė fotografohet nė dy drejtime, sepse fotografimi nė njė drejtim nuk e pėrfshinė nė tėrėsi indin e gjirit. Projeksioni kraniokaudal nuk mund tė tregon zgjatimin aksillar ku shpeshherė lokalizohet kanceri i gjirit. Te gratė me premenopauzė, mamografia duhet tė bėhet menjėherė pas ciklit menstrual.
Te gratė e reja dhe te gratė me gjinj denze ultrazėri ėshtė superior ndaj mamografisė si dhe diferencimi i tumoreve solide dhe cisteve ėshtė mė i lehtė me ultrazė. Ultrazėri preferohet tė bėhet te: femrat nė moshė tė re ku parenkima gjėndėrore ėshtė mirė i zhvilluar; te gratė qė nuk kanė lindur; gratė nė fazėn e laktacionit; gratė shtatzėna; gratė nė menopauzė qė marrin terapi plotėsuese hormonale, ku nėn ndikimin e hormoneve, parenkima gjėndėrore bėhet mė i theksuar.


http://www.telegrafi.com/fo/3emine.jpg


Senzitiviteti dhe specificiteti i ultrazėrit ose mamografisė ėshtė mė i lartė nėse ultrazėri dhe mamografia kombinohen sė bashku. Ēdo ndėrrim suspekt nė gjinj duhet ta verifikojmė me FNA biopsi, qė numri i biopsive tė panevojshme tė zvogėlohet. Pėrveē kėsaj, njė numėr i karcinomave nuk mund tė zbulohen me mamografi; 10-25% tė karcinomave palpabile tė gjirit nuk vėrehen nė mamografi.
Faktorėt e rrezikut te kanceri i gjirit janė: anamneza familjare pozitive, faktorėt reproduktiv duke pėrfshirė lindjen e parė nė moshė tė vonshme, gratė qė nuk kanė lindur, menarhea e hershme, menopauza e vonshme, pėrdorimi i terapisė kontraceptive nė moshė tė re dhe terapisė plotėsuese hormonale nė menopauzė, nė kombinim me faktorėt tjerė tė rrezikut, si eksponimi rrezatimit jonizues, obeziteti nė menopauzė, stresi, pirja e duhanit dhe konsumimi i alkoolit.
Mbijetesa e grave tė mjekuara varet nga shkalla e zgjerimit te sėmundjes me rastin e vėnies sė diagnozės, mosha dhe modalitetet e mjekimit. Kur kanceri diagnostikohet nё stadin e lokalizuar, mbijetesa pesėvjeēare arrin deri 96%, kurse te sėmundja e diseminuar 21% (American Cancer Society).
Prevenimi i kancerit tё gjirit nėnkupton aplikimin e masave shėndetėsore me qėllim tė eksponimit sa mė tė vogėl ose largimit tё plotė tё rrezikut, me aplikimin e mėnyrės sė shėndoshė tė jetesės siē janė: mospirja e duhanit, ushqimi i rregullt, aktiviteti fizik, mbajtja e peshės normale te trupit, moskonsumimi i alkoolit, kontrollimi i stresit, largimi i eksponimit tė tepėrt ndaj burimeve tė rrezatimit dhe diellit etj. si dhe me kontrollim tė grave tė rrezikuara duke aplikuar masat specifike tė kujdesit shёndetёsor.

Zero Cool
04-07-11, 16:04
Riformimi i gjirit pas largimit tė gjirit


Shumė vite mė herėt ishte vėshtirė t’i besohet mendimit tė riformimit, posaēėrisht pas diturisė pėr rrezikshmėrinė e kancerit tė gjirit.


Indikacion pėr rekonstruimin (riformimin)e gjirit janė: mastektomia radikale e modifikuar dhe psiko-onkologjike. Kundėrindikacionet pėr rekonstruimin e gjirit janė: gjendja e pėrgjithshme e rėndė nga aspekti internistik, mundėsitė teknike tė kirurgut pėr tė realizuar intervenimin, forma evolutive e kancerit, mastitit karcinomatoz, stadi i katėrt i sėmundjes.
Vendimmarrjen pėr rekonstruimin e gjirit e bėn kirurgu plastik sė bashku me pacientin. Pėrzgjedhja e metodės sė rekonstruimit bėhet nga rasti nė rast duke pasur parasysh edhe arritjen maksimale estetike. Prandaj, mund te themi se si faktorė qė ndihmojnė nė kėtė vendimmarrje hyjnė: gjendja e pėrgjithshme e pacientes, vendlokalizimi i karcinomės (vraga, kualiteti i lėkurės dhe e muskulit nė vendin e operuar), madhėsia dhe forma e gjirit tjetėr, kėrkesat dhe tė priturat e pacientes nga ky realizim, duke qenė ēdo herė nė vėmendje tė simetrisė sė tė dy gjinjve.
Rekonstruksioni mund tė bėhet menjėherė pas largimit tė gjirit (mastektomisė) -rekonstruksioni primar i gjirit, apo 3-6 muaj pas intervenimit kirurgjik - rekonstruksioni sekondar, si dhe rekonstruksioni pas shumė vitesh.


http://www.telegrafi.com/fo/foto%201(25).jpg


Rekonstruksioni primar i gjirit
Rekonstruksioni primar ndikon nė zvogėlimin e traumės psiko-sociale duke i dhėnė shpresė pacientes pėr njė shėrim tė plotė me njė pamje tė ruajtur tė gjirit pas mastektomisė. Kjo metodė mund tė realizohet tek pacientet tė cilat nuk janė nė stade tė avancuara tė sėmundjes, gjegjėsisht nė stadin e I-rė dhe tė II-tė, ku madhėsia e tumefaktit nuk i kalon tre centimetra; nėse tumori nuk ka infiltruar lėkurėn ose murin e kraharorit; nėse nuk i ka tė rritura gjėndrat (nodet) limfatike regjionale - aksillės (nė sqetull) si dhe, nėse nuk ka metastaza tė largėta- nė organe tė tjera.
Rekonstruimet sekondare
Rekonstruksionet sekondare janė intervenime kirurgjike tė cilat realizohen nė periudhat pas largimit tė gjirit - mastektomisė. Qėllimi i rekonstruksionit ėshtė arritja maksimale e simetrisė me formimin e gjirit tė ri, me madhėsi dhe formė tė duhur, formimin e palės inframamale si dhe tė gjendjes anatomike tė aksillės. Ky rekonstruksion duhet te realizojė pamjen e gjirit pas mastektomisė- shumė tė pėrafėrt me gjirin e shėndoshė.
Ekzistojnė tipe tė ndryshme tė rekonstruksionit tek gjiri pas mastektomisė. Tė gjitha kanė rėndėsinė e vet nė veēanti si dhe arsyet e referimit si indikacion pėr riformimin e gjirit pas mastektomisė.
Riformimi i gjirit me teknikėn e augmentimit - implanteve ėshtė e indikuar tek pacientet me konstrukt mesatar tė kafazit tė kraharorit, moshė mesatare dhe gjokse me vėllim mė tė vogėl.
Riformimi i gjirit me pėrdorimin e ekspanderėve - indikohet tek pacientet tek tė cilat pas largimit tė gjirit nuk ka lėkurė tė mjaftueshme.
Riformimi i gjirit pas mastektomisė duke aplikuar metodėn e kombinuar tė pėrdorimit tė indit nga trupi dhe plus implantit, ėshtė indikacion pėr pacientet tė cilat pas largimit tė gjirit nuk kanė lėkurė tė shėndoshė dhe tė mjaftueshme dhe mund tė kenė probleme pėrfundimtare estetike.
Riformimi i gjirit me pėrdorimin e indeve nga vet trupi d.m.th - pėrdorimi i lėkurės, nėnlėkurės dhe tė muskulit si lembo e lirė lokale apo pedunkulare - e varur. Indikohet tek pacientet tė cilat nuk dėshirojnė redukimin e gjirit tė shėndoshė dhe vetėm rritjen e vėllimit tė gjirit. Dhe, si pėrfundim, duhet tė bėhet edhe qė tė arrihet simetri e plotė me gjirin e riformuar.


http://www.telegrafi.com/fo/foot%202(6).jpg


Pas riformimit tė gjirit, pacientja, shumė mė lehtė pėrballet me problemin e sėmundjes, duke pasur njė jetė mė kualitative me familje, nė punė si dhe nė shoqėri. Pas largimit tė gjirit te gruaja lindin probleme psikologjike me manifestime depresive, humbja e vetėbesimit, bukurisė femėrore, humbje e dėshirės seksuale, frika nga recidivet etj. Prandaj riformimi i gjirit ėshtė trajtimi mė bashkėkohor dhe mė i preferuar pėr gjirin pas mastektomisė. Rekonstruimi i gjirit nuk e pengon trajtimin e mėtutjeshėm onkologjik dhe nuk ka ndikim nė mbijetesė. Shumė hulumtime kanė treguar qė riformimi i gjirit nuk ka ndikim nė recidive tė karcinomės.
Rreziqet
Si nė ēdo intervenim kirurgjik ekzistojnė rreziqet si gjakderdhja, hematoma ose seroma, formimi i cikatriksit (vrragės) hipertrofik, nekroza - indi i vdekur, problemet me vendin donor-regjioni nga i cili ėshtė marrė lembo (copa indore pėr rekonstruksion), komplikimet e mundshme gjatė operimit, infeksioni, kontraktura e kapsulės te implantet e vendosura si dhe rreziku nga anestezioni.
Ēka pas intervenimit
Varėsisht nga metoda e intervenimit, hospitalizimi i pacientes zgjat nga disa ditė deri disa javė. Kurse trajtimi post operativ mund tė zgjasė tri javė nėse kemi tė bėjmė me vendosjen e implanteve ose 6-8 javė kur bėhet riformimi i gjirit me lembo TRAM ose Latissimus dorsi. Edhe pas riformimit nuk mund tė pritet se ndjeshmėria do tė fitohet menjėherė, duhet kohė e shpesh edhe mund tė zgjat njė vit ose dy , deri sa tė arrihet njė ndjeshmėri solide. Vragat - cikatrikset shėrohen shpejt, ndėrsa aktivitetet e tjera seksuale si dhe sporti mund tė fillojnė pas gjashtė javėsh.

~AnnA~
04-07-11, 16:13
Kjo semundje sa vjen e shtohet....
kam lexuar njehere se femerat qe perdorin shume vajin e ullirit jane me pak te rrezikuara nga kanceri i gjirit...

Zero Cool
06-07-11, 14:40
Bari kundėr kancerit tė prostatės, efektiv edhe ndaj kancerit tė gjirit



http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0706001452822_m.jpg



Barnat tė cilat shfrytėzohen pėr mjekimin e kancerit tė prostatės te meshkujt, mund tė jenė tė dobishėm edhe te kanceri i gjirit te disa femra, pohojnė shkencėtarėt britanikė.


Terapitė hormonale, si tamoksifeni dhe inhibitorėt e aromatazės nuk janė efikase ndaj 30 llojeve tė kacereve tė gjirit. Nė laboratorin e Cambridge ėshtė treguar se disa lloje tė tumoreve reagojnė nė barnat e dedikuar pėr trajtimin e kancerit tė prostatės te meshkujt. Hormonet mund tė “ndėrpresin” gjenet tė cilat sjellin deri te shumimi i pakontrolluar i qelizave dhe shndėrrimin e tyre nė tumor.
Te femrat tumori mund tė nxitet nga hormoni femėror estrogjen, ndėrsa te meshkujt nga hormonet androgjene.
Zbulimet e mėhershme kanė zhvilluar barna tė cilat ndikojnė nė estrogjen, dhe nė kėtė mėnyrė ngadalėsohet pėrparimi i tumorit. Megjithatė, tumoret qė nuk kanė lidhje me estrogjenin ėhstė vėshtirė tė mjekohen.
Mirėpo, shkencėtarėt britanikė nga instituti Cambridge kanė zbuluar se te kėto tumore ndikojnė hormonet mashkullore. Gjenet e njėjta qė aktivizohen nga hormonet femėrore te tumoret e lidhura me estrogjenin, aktivizohen edhe me hormonet seksuale mashkullore.
Ky zbulim shton mundėsinė qė barnat ekzistues kundėr kancerit tė prostatės mund t’u ndihmojnė disa femrave. Androgjenet, siē ėshtė testosteroni, janė tė lidhur me zhvillimin e mashkullit, ndėrsa janė tė pranishėm edhe nė organizmin femėror.

Zero Cool
21-07-11, 19:53
Gjatėsia, rrezik pėr kancer


Gjatėsia e njė njeriu, kryesisht tek femrat, mund te jete njė rrisk i madh pėr 10 llojet e kancerit. Ky ėshtė pėrfundimi i njė studimi te kryer nga shkencėtaret e universitetit te Oksfordit.


Pėr ēdo 10 cm mbi lartėsinė 1 metėr ne trupin e njeriut, shkencėtaret thonė se rreziku i kancerit rritet me 16%. Bazuar ne studim, i cili ėshtė kryer ne mbi 1 milion femra ne Britaninė e Madhe, theksohet se edhe kimikatet e ndryshme qe konsumohen pėr te kontrolluar rritjen e gjatėsisė mund te jene shkaktare apo stimuluese pėr sėmundje te kancerit. Megjithatė studiuesit deklarojnė se personat e gjate nuk duhet te alarmohen. Vajzat me gjatėsi mbi 1.5 metėr kane 37% me shume mundėsi se ato nen kėtė gjatėsi pėr tu prekur nga njė kancer i gjirit, i lėkurės, i zorrės se trashe, gjoksit etj. N.q.s pėr femrat stimulues i kancerit ėshtė gjatėsia, pėr meshkujt stukuesit rekomandojnė kujdesin me peshėn.

Zero Cool
27-07-11, 20:41
Diskutim pėr perspektivėn e Regjistrit tė Kancerit nė Kosovė


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0727173315633_m.jpg



Nė ditėn e dytė tė vizitės sė tyre nė Kosovė ekipi i ekspertėve nga Qendra Ndėrkombėtare pėr Hulumtimin e Kancerit nė Lion tė Francės, qė ėshtė Qendėr Kolaborative e OBSH-sė pėr Kancer kanė zhvilluar njė takim me Bordin pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė, me ē’rast janė bėrė edhe disa prezantime lidhur me Regjistrin e Kancerit dhe mėnyrat e krijimit tė tij nė vende tė ndryshme tė Evropės.


Ekipi i konsulentėve tė OBSH-sė, nė pėrbėrje Dr. Stefano Rosso (udhėheqės i ekipit) nga Regjistri Kancerit nė Piedmong tė Torinos-Itali, Dr Jean-Michel Lutz nga Instituti Kombėtar pėr Epidemiologjinė dhe Regjistrin e Kancerit nga Cyrihu-Zvicėr dhe Dr. Andrea Micheli nga Instituti Kombėtar pėr Kancer nė Milano –Itali, gjatė qėndrimit nė Kosovė, por edhe nė takimin me diskutime me Bordin pėr Zhvillimin e Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit nė Kosovė, janė njohur me kapacitetet dhe mundėsitė qė ka Kosova pėr krijimin e Regjistrit tė kancerit, potencialet fizike dhe ato profesionale si dhe qasjen aktuale tė institucioneve tė Kosovės ndaj problematikės sė sėmundjes sė kancerit nė pėrgjithėsi.

Njė prezantim lidhur me strategjitė e organizimit, resurseve, personelit dhe regjistrimit tashmė tė zbatuara apo tė planifikuara pėr zhvillimin efektiv tė regjistrit tė kancerit, para ekspertėve tė OBSH-sė e ka bėrė prof. Dr. Merita Koēinaj, ndėrkohė qė ekspertėt e OBSH-sė kanė sqaruar aspekte tė ndryshme lidhur me politikat aktuale dhe organizimin e regjistrit tė kancerit nė vendet e Evropės si dhe perspektivat rreth programeve tė kujdesit shėndetėsor nėpėr Evropė.

Pas pėrfundimit tė vizitės, ekipi i ekspertėve tė OBSH-sė do tė pėrpilojė njė raport lidhur me tė gjeturat e tyre dhe me mundėsitė e Kosovės pėr krijimin e regjistrit tė kancerit nė Kosovės dhe perspektivėn e Zhvillimit tė Programit Shtetėror pėr Kontrollin e Kancerit.

Zero Cool
05-09-11, 15:49
Bakteret e baltės mund tė luftojnė kancerin


http://www.telegrafi.com/foto/shkence/f.0905105630616_210.jpg


Bakteriet e gjetura nė baltė mund tė shfrytėzohen nga mjekėsia pėr tė eleminuar kancerin nė disa pjesė tė trupit.

Lajmin e ka bėrė tė ditur njė grup shkencėtarėsh, britanik dhe hollandėzė, tė cilėt kanė studiuar mirogjallesėn. Bakteri Spores of Clostridium jeton nė vende pa oksigjen, ndaj dhe mund tė injektohet brenda masės kancerogjenė nė trupin e njeriut.


http://news.bbcimg.co.uk/media/images/55131000/jpg/_55131439_cspor.jpg


Shkencėtarėt mendojnė qė bashkė me bakterin tė injektojnė edhe mjekimin e duhur pėr tė shkatėrruar kėtė tumor nga brenda. Por kėtu nuk bėhet fjalė pėr tė gjithė llojet e kancerėve por vetėm pėr ata nė tru, prostatė e njė gji, qė nuk kanė nevojė pėr prani tė oksigjenit.


http://scm-l3.technorati.com/10/12/05/22915/salmonella.jpg


Ky studim u prezantua nė konferencėn e pėrvitshme vjetore tė mbajtur nė Univeristetin e Jorkut nė Britani.

Zero Cool
06-09-11, 07:16
Acidet omega-3-yndyrore mbrojnė nga kanceri i gjirit


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0905221729284_m.jpg


Shkencėtarėt sugjerojnė qė ushqimi i shtatzėnave i pasur me acide tė caktuara yndyrore dhe nutricientė tė tjerė, mund tė zvogėlojė rrezikun pėr karcinomė tė gjirit te pasardhėset femra, e kjo sidomos nėse shtohet konsumi i acideve omega-3-yndyrore dhe substancave ushqyese nga grupet metilinike.

Shtimi i konsumimit tė acideve omega-3-yndyrore shkakton ndryshime epigjenetike ‘in utero’ (nė mitėr) dhe mė vonė gjatė gjidhėnies, dhe nė kėtė mėnyrė mbron nga karcinoma e gjirit.
Studimi ėshtė realizuar te minjtė eksperimentalė, ndėrsa ėshtė vėrejtur se pasardhėset e minjve, nėnat e tė cilėve kishin konsumuar ushqim tė pasur me acide omega-3-yndyrore ishin sėmurė mė pak nga karcinoma e gjirit, nė krahasim me ato nėnat e tė cilave kishin konsumuar acide omega-6-yndyrore.
Po ashtu, ndryshime epigjenetike nė indin e gjirit shkakton edhe ushqimi i shtatzėnave i pasur me substanca lipoproteinike (metionin, kolin, folat, vitamin B12).
Konkludimi i kėtij studimi ėshtė qė me anė tė ushqimit mund tė parandalohet zhvillimi i kancerit tė gjirit te pasardhėset femra, qė ėshtė shumė me rėndėsi, duke qenė se mund tė ndikojė te sėmundja qė nė periudhėn kur fetusi ėshtė akoma nė mitėr.

Zero Cool
10-09-11, 13:12
Mamografia vjetore mund te zvogeloje 30 % te vdekjeve nga kanceri i girit


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=tumori_i_gjirit_308777735.jpg&size=article_medium


Mesazhi vjen per te gjitha grate, kunder armikut te tyre numer nje, kanceri i gjirit! Kryerja e nje mamografie ne menyre te rregullt cdo vit me te vertete mund t’ju shpetoje jeten.

Vleresohet se 30 % me pak e vdekjeve qe mund te evitohen ne saje te ketij testi te thjeshte diagnostikues. Ne fakt per te sulmuar dhe mposhtur kancerin e gjirit, deri tani kanceri me i zakonshem tek grate dhe sigurisht shkaku kryesor i vdekjeve tek grate e reja, zbulimi i hershem eshte padyshim arma fituese.

Ne kete drejtim, jemi ne vete qe duhet te jemi te pergjegjshme, duke filluar me programimin e te gjitha vizitave te specializuara qe jane thelbesore per shfaqjen e gjendjes tone shendetsore.

Ne nje hulmtimi te kryer ne Suedi, nga nje ekip nderkombetar shkencetaresh, u perfshine 13 mije gra te cilat u perkisnin komuniteteve te ndryshme.

Sipas studimit rezulton se:

Grate qe i nenshtrohen rregullisht mamografise vjetore, perqindja e vdekjes nga kanceri i gjirit reduktohet deri ne 30 %. Pervec te tjerash, ky rezultat ishte i qendrueshem edhe me kalimin e kohes.

Me pak fjale, nese ne nuk do te kujdesemi per veten tone, duke marre pergjegjesi te mos e lem pas dore shendetin tone te mire, kush mund ta beje kete?

Zero Cool
11-09-11, 21:24
Te pakten 12 miljone njerez ne bote vuajne nga kanceri


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=3D_Art___Our_world_12_miljone_n jerez_ne_bote_preken_nga_kanceri_459848657.jpg&size=article_medium


Te te gjith globin te pakten 12 milione njerez diagnostifikohen me kancer, 20 perqind me shume se dekaden e kaluar. Ky numer pritet qe te rritet, sipas shkencetareve dhe mjekeve popullsia e botes po plaket dhe vendet po urbanizohen skajshmerisht.

Numri i te prekurve nga semundjet kancerogjene ne nivel boteror eshte rritur per 20 perqind, ne me pak se nje dekade. Shifra vjetore e te prekurve nga kjo semundje tashme ka shkuar ne 12 milione njerez, bejne te ditur nga ‘Fondacioni boteror per hulumtime te semundjes se kancerit’.

Kjo organizate ka paralajmruar se cereku i tyre jane raste qe mund te parandalohen.

Keto shifra shqetesuese u leshuan para mbledhjes se Kombeve te Bashkuara per semundjet kronike perfshire ketu edhe kancerin.

Llogaritet se 2.8 milione raste te reja te kancerit ne vit kane te bejne me dieten, stervitjet dhe peshen e madhe. Ky numer pritet te rritet ne menyre dramatike pergjate dekades se ardhshme, paralajmerojne ekspertet.

Profesor Martin Wiseman, mjek dhe keshilltar ne “Fondacionin boteror per hulumtime te semundjeve kancerogjene”, thote se: “ E verteta eshte se rastet ne bote po rriten, nga qe popullata boterore po plaket dhe menyra e jeteses po ndryshon”.

Me urbanizimin e vendeve te ndryshme cdo dite u kontribuohet semundjeve kancerogjene, por jo vetem atyre edhe semundjet kronike si: semundjet koronare (sulmet ne zemer), diabeti dhe semundjet e mushkerive, perfitojne terren nga urbanizimi i vendeve.

Profesor Wiseman po ashtu shton se: “ Njerezit si duket ende nuk e kane kuptuar se sa shume ndikojne alkooli dhe shtimi i peshes pa kontroll ndaj rrezikut per kancer, jo vetem qe nuk e dine por edhe i kontribuojne kesaj me reklama te ndryshme ne media e billborde te ndryshme. Me keto reklama njerzit po dekurajohen per jete dhe ushqime te shendetshme dhe per shprehite per nje jete te shendetshme”.

Kanceri i mitres eshte njeri nga rastet me te shpeshta dhe me te perhapura tek femrat ne bote. Mbi 200 mije femra vdesin brenda nje viti nga ky lloj kanceri, nderkohe qe 38 per qind e tyre jane nga vendet e zhvilluara.

Por, jo pak i rrezikshem konsiderohet edhe kanceri i mushkerive, i cili merr jeten e me se 150 mije personave ne vit, kurse vetem 28 per qind e tyre jane nga vendet e zhvilluara.

Kanceri i gjenderrave limfatike, konsiderohet si njeri nga kanceret qe vret me se shpejti. Kryesisht ky kancer konsiderohet se vret per nje periudhe prej 6 muajsh nga diagnostifikimi dhe ne vit ne tere boten nga kjo semundje vdesin mbi mbi 120 mije njerez.

Shkencetaret dhe mjeket konsiderojne se cdo lloj i kancerit mund te sherohet derisa nuk kalon ne metastaze, madje ata sugjerojne qe cdo njeri duhet qe se paku nje here ne 6 muaj te beje nje pasqyre te gjakut dhe urines ne laborator ne menyre qe te jete nen kontroll shendeti personal.

Gjate shtatorit Kombet e Bashkuara do te mbajne nje samit per semundjet jo infektive si kanceri, diabeti, semundjet koranre etj.

Ky samit do te jape nje mundesi per te shikuar ceshtjet qe kane te bejne me shendetin publik ne nivel nderkombetar.

Zero Cool
14-09-11, 10:28
Virusi qė i sulmon qelizat kanceroze


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0914005041256_m.jpg


Shkencėtarėt amerikanė kanė prodhuar njė virus, i cili kur futet nė organizėm vepron drejtpėrdrejtė nė qelizat e kancerit nė organizėm.

Virusi nė fjalė i sulmon vetėm tumoret, ndėrsa krahas kėsaj nuk i dėmton indet e shėndosha.
Testimet janė realizuar nė 23 pacientė, ndėrsa shkencėtarėt besojnė qė nė tė ardhmen do ta shndėrrojnė kėtė nė nj formė terapie. Ndėrkohė qė ekspertėt pėr sėmundjet kanceroze kanė deklaruar se ky virus ėshtė premtues pėr mjekimin e kėsaj sėmundjeje vdekjeprurėse.
Shfrytėzimi i virusit, i cili i sulmon qelizat kanceroze nuk ėshtė koncept i ri, mirėpo mė herėt ėshtė dashur qė viruset me aftėsi tė tilla tė injektohen direkt nė tumor, nė mėnyrė qė tė shmangin sistemin imunitar.
Ndėrsa me modifikimin e vaksinės sė tillė virale, virusi i njohur si JX-594 ėshtė injektuar nė gjakun e pacientėve pjesėmarrės qė vuanin nga kanceri, nė doza tė ndryshme. Kėshtu ėshtė vėrejtur se ky virus replikohet (shumohet) vetėm nė qelizat tumorale dhe jo nė ato tė shėndosha.
Pėrhapja e virusit e ka penguar rritjen e tumorit, mirėpo nuk e ka shėruar atė.
Duke qenė se dozat testuese kanė qenė tė vogla, shkencėtarėt mendojnė se virusi mund tė shfrytėzohet pėr trajtimin e qelizave kancerogjene nė pėrqendrime mė tė mėdha.

~AnnA~
14-09-11, 13:03
Virusi qė i sulmon qelizat kanceroze


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.0914005041256_m.jpg


Shkencėtarėt amerikanė kanė prodhuar njė virus, i cili kur futet nė organizėm vepron drejtpėrdrejtė nė qelizat e kancerit nė organizėm.

Virusi nė fjalė i sulmon vetėm tumoret, ndėrsa krahas kėsaj nuk i dėmton indet e shėndosha.
Testimet janė realizuar nė 23 pacientė, ndėrsa shkencėtarėt besojnė qė nė tė ardhmen do ta shndėrrojnė kėtė nė nj formė terapie. Ndėrkohė qė ekspertėt pėr sėmundjet kanceroze kanė deklaruar se ky virus ėshtė premtues pėr mjekimin e kėsaj sėmundjeje vdekjeprurėse.
Shfrytėzimi i virusit, i cili i sulmon qelizat kanceroze nuk ėshtė koncept i ri, mirėpo mė herėt ėshtė dashur qė viruset me aftėsi tė tilla tė injektohen direkt nė tumor, nė mėnyrė qė tė shmangin sistemin imunitar.
Ndėrsa me modifikimin e vaksinės sė tillė virale, virusi i njohur si JX-594 ėshtė injektuar nė gjakun e pacientėve pjesėmarrės qė vuanin nga kanceri, nė doza tė ndryshme. Kėshtu ėshtė vėrejtur se ky virus replikohet (shumohet) vetėm nė qelizat tumorale dhe jo nė ato tė shėndosha.
Pėrhapja e virusit e ka penguar rritjen e tumorit, mirėpo nuk e ka shėruar atė.
Duke qenė se dozat testuese kanė qenė tė vogla, shkencėtarėt mendojnė se virusi mund tė shfrytėzohet pėr trajtimin e qelizave kancerogjene nė pėrqendrime mė tė mėdha.


Kjo Therapi ka kohe qe ekziston(me sa di une), por jo cdohere ka rezulltate pozitive....

Zero Cool
14-09-11, 13:07
Kjo Therapi ka kohe qe ekziston(me sa di une), por jo cdohere ka rezulltate pozitive....

Po ka kohe qe egziston, (http://www.wetenschap24.nl/nieuws/artikelen/2011/september/Pokkenvirus-tegen-kanker.html)

nja 12-13 dite (http://www.goedgevoel.be/gg/nl/9/Gezondheid/article/detail/1312763/2011/09/01/Nieuw-virus-maakt-jacht-op-kankercellen-en-doodt-ze.dhtml) :biggrin:

~AnnA~
14-09-11, 13:14
Po ka kohe qe egziston, (http://www.wetenschap24.nl/nieuws/artikelen/2011/september/Pokkenvirus-tegen-kanker.html)

nja 12-13 dite (http://www.goedgevoel.be/gg/nl/9/Gezondheid/article/detail/1312763/2011/09/01/Nieuw-virus-maakt-jacht-op-kankercellen-en-doodt-ze.dhtml) :biggrin:

Ke te drejte, ka 12-13 dite qe eshte E PUBLIKUAR :smile: por kjo nuk dmth qe metoda ka dale para 13 diteve...

Zero Cool
14-09-11, 13:22
Ke te drejte, ka 12-13 dite qe eshte E PUBLIKUAR :smile: por kjo nuk dmth qe metoda ka dale para 13 diteve...

E vertete, metoda ishte dhe eshte ne testim:

...Testimet janė realizuar nė 23 pacientė, ndėrsa shkencėtarėt besojnė qė nė tė ardhmen do ta shndėrrojnė kėtė nė nj formė terapie. Ndėrkohė qė ekspertėt pėr sėmundjet kanceroze kanė deklaruar se ky virus ėshtė premtues pėr mjekimin e kėsaj sėmundjeje vdekjeprurėse...

Zero Cool
14-09-11, 15:17
Tatuazhet mund tė shkaktojnė kancer


http://www.indeksonline.net/repository/images/shendetesi/tatu.jpg


02.09.2011/09:56 - E Premte

Duhani, alkooli, rrezet e diellit dhe celulari janė treguar si disa nga shkaktarėt e kancerit, por tashmė lista ėshtė shtuar me tatuazhet.

Studimet e fundit nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tregojnė se gjenden kimikate toksike nė bojėn e tatuazheve, tė cilat janė kancerogjene.

Rreth 45 milionė persona nė SHBA kanė tė paktėn njė tatuazh nė trupin e tyre dhe shkencėtarėt thonė se nuk mund tė thonė me siguri nėse boja ėshtė e rrezikshme apo jo.

“Nuk e dimė pėrbėrjen e bojrave qė pėrdoren dhe nuk mund tė themi se sa tė rrezikshme janė pėr shėndetin”, thotė Joseph Brawn i universitetit tė Bostonit.

Zero Cool
14-09-11, 20:41
50 gramė arra nė ditė zvogėlojnė pėrgjysmė rrezikun nga kanceri i gjirit


Hulumtimi afatgjatė nė minj ka treguar reduktim tė konsiderueshėm nė frekuencėn dhe peshėn e tumoreve.


http://www.ekonomisti.net/fotot/25827/main_arrat.jpg


Hulumtuesit kanė hulumtuar efektet e konsumimit tė arrave nė minj, duke ua dhėnė derisa ende ishin nė mitėr, pėrmes nėnės sė tyre, gjithnjė deri sa janė rritur, ndėrsa sasia ishte ekuivalente me konsumimin njerėzor prej 50 gramėsh nė ditė.

Elaine Hardman, udhėheqėse e hulumtimit, shpjegon se si minjtė, tė cilėt janė ushqyer me arra jo vetėm qė kanė pasur rrezik mė tė vogėl pėr tė zhvilluar kancerin, por edhe ata te tė cilėt ėshtė zhvilluar sėmundja kanė pasur tumor mė tė vogėl nė madhėsi dhe numėr tė reduktuar tė tumoreve.

“Ky zvogėlim ėshtė veēanėrisht i rėndėsishėm kur kihet parasysh qė minjtė janė gjenetikisht tė programuar ashtu qė kanė shumė gjasa qė t’u zhvillohet kanceri”, deklaron hulumtuesja.

“Kemi arritur tė reduktojmė rrezikun nga kanceri i gjirit, madje edhe nė praninė e mutacioneve tashmė ekzistuese gjenetike”.

“Rezultatet e kėtij hulumtimi tregojnė qė konsumimi i shtuar i arrave mund tė jetė pjesė e ushqimit tė shėndetshėm dhe po kėshtu edhe tė zvogėlojė rrezikun pėr zhvillim tė kancerit te gjeneratat e ardhshme”.

Projekti nė Universitetin Marshall po ashtu ka shfrytėzuar analizėn gjenetike.

Me analizė ėshtė vėrtetuar se si ngrėnia e arrave ka ndryshuar aktivitetin e shumė grupeve tė gjeneve, tė cilėt janė relevante pėr kancerin e gjirit, edhe te minjtė, edhe te njerėzit.

Hardman ka shtuar se si edhe hulumtimet e tjera po ashtu tregojnė qartė se si disa pėrbėrės nė arra reduktojnė rrezikun nga zhvillimi i kancerit ose ngadalėsojnė rritjen e tij.

Zero Cool
17-10-11, 09:56
A zbulohet kanceri me skanim?


Realiteti ėshtė se kanceri i gjirit ėshtė forma mė e zakonshme qė prek gratė. Dhe, mamografia ėshtė e vetmja analizė qė ėshtė vėrtetuar se shpėton jetė.

http://www.telegrafi.com/fo/2010/burimfoto-1.jpg


Ēfarė ėshtė mamografia?
Mamografia si metodė diagnostikė ėshtė njė formė e ekzaminimit radiologjik qė shfrytėzon dozė tė ultė tė rrezatimit. Gjithashtu edhe aparati mamografik ėshtė aparat i veēantė i konstruktuar enkas pėr kėtė ekzaminim qė imazhet radiografike tė jenė sa mė tė detajizuara qė nė mėnyrė sa mė precize tė shihen strukturat e gjirit nė filma radiologjik, duke krijuar kontrast dhe rezolucion tė lartė.
Mamografia luan rolin kryesor si metodė diagnostike pėr detektimin e hershėm tė karcinomės sė gjirit dhe nė 85-90% tė rasteve bėnė detektimin e saj dy vjet mė pėrpara nė gratė mbi 50 vjeē para se ajo tė mund tė vėrejė me prekje.
Ekzistojne dy tipe tė mamografisė: mamografia skrenuese dhe ajo diagnostikuese.
Mamografia skrenuese reaalizohet nė kuadėr tė skrening programit te ato gra qė nuk kanė simptoma evidente pėr ndonjė patologji tė gjirit. Nė SHBA ėshtė e vetmja metodė e aprovuar pėr skrening tė gjirit te gratė qė nuk paraqesin shenja evidente tė ndryshimeve nė gji. Synim kryesor i mamografisė skrenuese mbetet detektimi i hershėm i patologjive tė gjirit, mė konkretisht karcinomės sė gjirit dhe kur ndryshimi ėshtė ende i vogėl qė tretmani tė jetė sa mė i suksesshėm.
Pse ėshtė e nevojshme tė bėhet mamografia skrenuese?
* Detektimi i hershėm i karcinomės sė gjirit kur ajo nuk vėrehet me ekzaminim rutinor mjekėsor, me rritjen e shanseve pėr trajtim tė suksesshėm deri nė 100%.
* Studimet nė SHBA, Holandė dhe Suedi kanė treguar pėr reduktim tė mortalitetit nga karcinoma e gjirit nga 36 deri nė 44 % te gratė tė cilat ekzaminohen me mamografi.
* Gjetja e kancerit tė gjirit dy vjet pėrpara para se tė detektohet si gungė, nė mėnyrė qė tretmani tė jetė sa mė i suksesshėm.

Mamografia diagnostike realizohet te ato gra te tė cilat ėshtė vėrejtur ndonjė ndryshim i caktuar, psh. nė prekje ndonjė gungė apo rrjedhje nga gjiri, por edhe nė rastet kur gjatė mamografisė skrenuese ėshtė vėrejtur ndonjė ndryshim.
Qėllimi i kėsaj metode ėshtė nė gjetjen ekzakte tė ndryshimit, madhėsisė si dhe detektimin e nyjeve limfatike eventuale.
Realizohet nė pozicione shtesė krahasuar me mamografinė skrenuse duke i shtuar sipas nevojės edhe nėn kompresion lokal dhe me rritje tė sipėrfaqes ekzaminuese.
Kur rekomandohet kryerja e mamografisė?
Rekomandohet te gratė mbi 40 vjeē, njė herė nė vit ose nė dy vjet, varėsisht nga ndryshimet eventuale tė gjetura. Nuk preferohet nėn kėtė moshė, pėrveē rasteve me histori familjare (BRCA test pozitiv). Nga mosha 50 vjeēare ėshtė e detyrueshme njė herė nė vit.
Realizohet nė dy pozicione: lart-poshtė dhe anash nėn kėndin deri nė 30-60 shkallė.
A ėshtė e nevojshme pėrgatitje paraprake para ekzaminimit mamografik?
Si rregull, ekzaminimi duhet tė kryhet brenda ditėve 5-10 tė cilit menstrual, si afat optimal pėr vizualizim sa mė tė qartė tė gjirit. Pacientja nuk duhet qė ditėn e ekzaminimit tė pėrdorė dezodorant, sepse mund tė japin artefakte nė imazhin mamografik.
Cilat janė efektet e dėmshme nga mamografia?
Pėr pėrfitimin e imazhit mamografik pėrdoret dozė shumė e vogėl e rrezatimit: nga 0.1 deri 0.2 rad qė ėshtė shumė mė e vogėl pėr tė shkaktuar ndonjė efekt anėsor.
Shumė gra brengosen dhe hezitojnė tė bėjnė mamografinė pėr shkak tė efekteve tė dėmshme nga rrezatimi, por dozat qė pėrdoren nė ekzaminimin mamografik janė shumė tė vogla pėr tė shkaktuar efekt tė dėmshėm.
Nganjėherė gratė kanė ndjenjėn e diskomfortabilitetit gjatė ekzaminimit, por duhet kuptuar qė kompresioni ėshtė i nevojshėm qė tė fitohet pamje sa mė e mirė mamografike dhe tė bėhet fiksimi i duhur i gjirit, por ėshtė i nevojshėm manovrim i duhur nga stafi teknik qė ky kompresion tė mos jetė i dhembshėm.

http://www.telegrafi.com/fo/2010/burimfoto-2.jpg

Kur nuk duhet tė kryhet mamografia?
Mamografia nuk preferohet para moshės 40, pėrveē rasteve me histori pozitive familjare kur mund tė fillohet me ekzaminim nga mosha 25 vjeēare. Nė moshat e reja preferohet vetekzaminimi, ekzaminimi klinik, ultrazėri apo rezonanca magnetike, varėsisht nga indikacioni. Edhe nė rastet me implante tė gjirit realizohet mamografia, por duhet manovrim mė i avancuar teknik.
Sa e rėndėsishme ėshtė mamografia nė vendosjen e njė diagnoze pėr kancer tė gjirit?
Mamografia ende mbetet metoda kryesore skrenuese pėr detektimin e patologjive tė gjirit. Pėrparėsitė e saj janė nė detektimin e kalcifikimeve tė imta pre 0.1 mm, si shenja mė tė rėndėsishme pėr ekzistimin e ndryshimeve malinje, tė cilat me metodat tjera nuk mund tė detektohet.

Zero Cool
17-10-11, 09:58
Pomfriti rrit rrezikun pėr kancer tė gjirit


Hulumtimet e bėra te 2000 infermiere kanė zbuluar lidhshmėrinė e kancerit tė gjirit me konsumimin e patateve qė nė moshė parashkollore. Por, problemi nuk qėndron te patatet, por te fėrgimi!

Shkencėtarėt e fakultetit Teknik tė Munihut kanė paraqitur se nė patatet e fėrguara kanė gjetur materien kancerogjene gliciamid, e cila ėshtė akoma mė e vėshtirė se akrilamidi.

Gliciamidi paraqitet me nxehje tė prodhimit tė patateve dhe ėshtė mė i rrezikshėm se akrilamidi, i cili nė prodhimet e njėjta ėshtė zbuluar para gjashtė vitesh.

Lajmi i gėzueshėm nė rastin me gliciamidin ėshtė se ai paraqitet nė sasi to vogla. Gjatė analizimit tė tri llojeve tė patateve tė fėrguara ėshtė gjetur sasi e gliciamidit prej 0,3 deri 1,5 mikrogram nė kilogram.
Nė qelizat e thithėsve njė sasi edhe mė e vogėl e gliciamidit mundet tė paraqesin ērregullime nė strukturėn gjenetike.

Zero Cool
21-11-11, 15:15
Kujdesi ndaj lėkurės sė gjirit gjatė rrezatimit


http://www.telegrafi.com/fo/lifestyle/f.1121002902854_m.jpg


Rekomandohet qė gjatė terapisė rrezatuese, sė paku njė herė nė javė tė lajmėroheni te mjeku juaj pėr tė kontrolluar gjendjen tuaj shėndetėsore, pėrparimin e terapisė dhe pėr konsultime.


Gjatė terapisė rrezatuese, lėkura tė lahet pėr njė kohė tė shkurtė me ujė tė vakėt. Duhet tė shfrytėzohen banjat neutrale, ndėrsa regjioni i lėkurės, i cili rrezatohet, nuk duhet tė preket me sfungjer apo ndonjė mjet tjetėr gjatė larjes, por vetėm me dorė dhe me gishta. Lėkura duhet tė thahet vetvetiu.

Gjatė periudhės sė terapisė dhe njė muaj pas saj nuk preferohet tė rruhen sqetullat nė anėn nė tė cilėn bėhet ose ėshtė bėrė rrezatimi dhe tė mos pėrdoren deodorante.

Teshat duhet tė jenė mė tė gjėra, pasi qė fanellat e ngushta mund ta irritojnė lėkurėn, ndėrsa mė sė miri ėshtė tė pėrdoren teshat e pambukut me qėllim qė lėkura tė ajroset mė tepėr.

Ėshtė me rėndėsi qė gjatė kėsaj terapie tė konsumohen gjithnjė e mė shumė lėngje dhe tė shfrytėzohet ushqimi i balancuar, dhe tė mos mbahet ndonjė dietė rigoroze apo tė kihet uri.

Meqenėse pacientėt ankohen nė lodhje dhe plogėshti, rekomandohet qė gjatė kėsaj kohė tė mos bėhet ndonjė punė e ngarkuar dhe tė ketė sa mė shumė pushim.

Zero Cool
09-12-11, 23:50
Kanceri i gjirit: Sot shėrohen 90 pėr qind tė rasteve


Pėr tė kuptuar se sa ėshtė pėrmirėsuar jeta e grave tė prekura nga tumori i gjirit nė kėto 30 vitet e fundit duhet tė shihen mirė shifrat dhe statistikat: nė vitet ‘80 shėroheshin tri gra nė dhjetė, ndėrsa sot ky raport ka shkuar nėntė nė dhjetė

Historia e mjekėsisė ėshtė e ndėrtuar kėshtu, vite tė tėra progres tė ngadaltė, por nė fund zbulime qė ndryshojnė tėrėsisht jetėn e njeriut. Pėr tė kuptuar se sa ėshtė pėrmirėsuar jeta e grave tė prekura nga tumori i gjirit nė kėto 30 vitet e fundit duhet tė shihen mirė shifrat dhe statistikat: nė vitet ‘80 shėroheshin tri gra nė dhjetė tė tilla, ndėrsa sot nėntė nė dhjetė. Por me shėrim kuptohet mungesa e sėmundjeve pėr tė paktėn 10 vjet nga pėrfundimi i kurave. Nė Itali, pėr shembull, jetojnė dhe bėjnė njė jetė normale mė shumė se 500 mijė ish tė sėmura. Para vitit 1981 kura e parashikuar pėr ato qė kishin tumor nė gji ishte mastectomia. Mė pas nisi epoka e kirurgjisė konservative.

“Nė vitin 1981 — tregon Umberto Veronesi — revista shkencore ‘New England Journal of Medicin’, publikoi rezultatet e njė studimi italian qė tregonte se si tumoret e gjirit nė pėrmasa tė vogla, mė pak se dy centimetra, mund tė trajtohen me tė njėjtėn efikasitet duke ruajtur gjirin, nė vend qė tė hiqej gjoksi tėrėsisht, siē bėhej nė shumė vende tė botės nė atė kohė”. “Ideja, vazhdon mė tej onkologu, mė erdhi nga mikroskopi: kisha kuptuar se nė fazėn fillestare qelizat tumorale riprodhoheshin nė formė mė pak agresive dhe kėshtu qė pėrmasat e tumorit tė lejonin tė punoje vetėm nė atė pjesė tė gjirit ku ai ishte pozicionuar”. Ky mund tė cilėsohet si fillimi i njė revolucioni nė kurėn ndaj tumoreve: fundi i trajtimeve qė shkatėrronin trupin dhe mendjen dhe fillimi i epokės sė integritetit trupor e cilėsisė sė jetės si njė princip udhėheqės nė vendimet terapeutike. Mastectomia ishte zėvendėsuar nga quadrantectomia, d.m.th. heqjes sė njė porcioni tė vetėm tė gjirit tė prekur nga kanceri, e lidhur me bėrjen e rrezeve pėr tė pastruar indet rrethuese nga pjesėt e qelizave kancerogjene. Por pėrhapja e diagnozės sė hershme (qė sot ēon nė zbulimin gjithmonė e mė shumė tė karcinomave tė dimensioneve tė vogla) dhe ulja e vdekshmėrisė mes grave lindin prej aty.

“Nė tė vėrtetė, tregon Veronesi, edhe impakti pėr shėrimin ka qenė i thellė. Deri 30 vjet mė parė gratė shkonin te doktori sa mė vonė tė ishte e mundur, sepse e dinin qė kura ishte drastike. Me mundėsinė e ruajtjes sė gjirit, gratė kanė nisur tė shkojnė te doktori me dyshimet e para qė u lindin dhe madje pėr tė bėrė mamografinė sistematikisht. Pėr mė tepėr tumoret e pėrmasave tė vogla janė ato qė mund tė shėrohen plotėsisht, kėshtu qė tani shihet rezultati edhe nė uljen e vdekshmėrisė. Nė fund, ideja pėr ta ruajtur dhe mbrojtur gjoksin i ka hapur portat njė ndjeshmėrie “ekstra mjekėsore”, njė vėmendje pėr perceptimin psikologjik tė sėmundjes: ėshtė futur edhe koncepti i eupatisė qė nxiti kontrollin e shpeshtė te mjeku tė pacienteve, e qė pėr onkologjinė moderne ėshtė normale.

Pro dhe kundėr

Ka ekspertė tė fushės qė pretendojnė se nėse do t’i nėnshtrohesh mamografisė vazhdimisht kjo mund tė jetė nė vetvete e rrezikshme, duke qenė se mund tė arrihet nė njė situatė tė tepruar diagnostikimi pasuar me marrjen e medikamenteve parandaluese, qė nė vend tė tė ndihmojnė, tė krijojnė probleme. Por tė tjerė pretendojnė se mamografia ėshtė shumė e rėndėsishme dhe kjo pėr arsyen e vetme se parandalon njė rast serioz. Po tė marrim rastin e njė vendi tė vetėm, Britaninė e Madhe, mamografia ka shpėtuar 117 000 raste qė mund tė ishin shndėrruar nė vdekjeprurėse dhe ndėrkohė ka shpėtuar 1200 jetė. Pėr shkak tė mamografisė, vdekshmėria nga kanceri i gjirit ėshtė ulur me 30 pėr qind. Megjithatė nė mentalitetin e grave ekziston frika se faktori gjenetik ėshtė shumė i rėndėsishėm dhe kjo krijon shpesh njė ndjesi pesimiste dhe fataliste. Por nė fakt gjenet janė vetėm njė pjesė e problemit. Shumė e rėndėsishme nė kėtė rast, si nė ēdo sėmundje tjetėr, ėshtė edhe mėnyra se si ne e trajtojmė veten qė nga fėmijėria e nė vazhdim e mbi tė gjitha nėse vazhdojmė tė jemi optimistė. Pesimizmi dhe gjendja e trishtuar ndikojnė shumė mė tepėr pėr keq nė shėndetin tonė nga sa mund ta imagjinojmė. Ekziston njė lidhje e mundshme mes kancerit tė gjirit dhe stresit. Ka disa fakte, edhe pse jo tė forta, qė mbėshtesin idenė e ndikimit tė stresit te sėmundja. Kėshtu ngjarje shumė stresuese nė jetė, tė tilla si humbja e njerėzve tė dashur, divorci apo ngjarje tė tjera, janė shumė stresuese. Vėshtirėsia nė kėto raste qėndron nė faktin se diagnozat e stresit vijnė pas diagnostikimit tė kancerit tė gjirit. Njerėzit mendojnė se ata kanė pasur kancerin e mė pas stresin, duke harruar qė shpesh ėshtė e anasjella.

Elina
21-12-11, 20:30
Kanceri nė gji, 30 mijė femra franceze do tė heqin silikonin !


Rreth 30 mijė femra franceze dhe ndoshta dhjetėra mijėra tė tjera nė botė mbase do t’iu duhet tė heqin implantet e silikonit nė gji, pas disa rasteve tė dyshuara tė kancerit, kanė thėnė zyrtarėt francezė.

... AFP raporton se vendimi pėr heqjen ose jo tė implanteve tė prodhuara nga kompania Poly Implant Prothese (PIP) do tė merret nė fund tė javės, pas njė raporti tė Insitutit Komėbtar tė Kancerit, qė lėshohet mė 23 dhjetor.

“Sot jemi nė process tė evaluimit tė implanteve tė gjirit, pėr shkak tė rrezikut nga kanceri”, ka thėnė zėdhėnėsja e qeverisė, Valerie Pekres.

Njė zyrtar i ministrisė sė shėndetėsiosė tha se nuk ka ende lidhje direkte nė mes tė implanteve dhe kancerit dhe se “nuk ka rrezik tė menjėherėshėm pėr shėndetin”.

Nuk ėshtė bėrė e qartė se sa gra tė huaja kanė marrė produkte tė PIP-it, por komapnia ėshtė prodhuesi i tretė mė i madh nė botė i implanteve tė silikonit, duke prodhuar 100 mijė tė tilla nė vit dhe duke eksportuar 80 pėr qind tė prodhimeve tė veta.

Gazeta franceze Liberation tha se 300 mijė gra nė tėrė botėn kanė vėnė implante tė PIP-it.See More