PDA

View Full Version : Kurrizi


Zero Cool
12-09-11, 19:15
Elina, paja paja :cool:


Boshti kurrizor pėrbėhet prej disa eshtrave pa forma tė rregullta tė cilat quhen unaza. Te fėmijėt ka 33-34 por duke u rritur unazat e poshtme ngjiten. Tek njė njeri i rritur ka 26 unaza. Ndėrmjet unazave ka disqe kėrce tė cilat boshtit kurrizor i japin elasticitet pėr njė lakim tė madh. Nė mesin e secilės unazė ka njė vrimė tė madhe ku tė gjitha unazat lidhen pėrmes indit lidhor, kėto vrima bashkarisht nė unazat e tyre formojn njė gyp nė tė cilin ndodhet palca kurrizore.


http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/54/Gray_111_-_Vertebral_column-coloured.png/100px-Gray_111_-_Vertebral_column-coloured.png


Unazat kurrizore


Unazat duke filluar prej lart deri posht janė emėruar sipas vendit ku ndodhen.
7 unaza tė qafės e pėrbėjnė qafėn, kėto unaza trupin e kanė mė tė vogėl pėr dallim prej unazave tė tjera dhe nė zgjatimet anėsore kanė nga njė vrimė pėr kalimin e arteries vertebrale. Unaza e parė dhe e dytė dallohet pėr nga forma, e para quhet atlas dhe e fikson kokėn ndėrsa e dyta quhet axis dhe shėrben pėr lėvizje.
12 unaza tė brinjėve tė cilat janė tė lidhura me 12 ēiftet e brinjėve dhe sė bashku formojn kafazin e krahėrorit, nė trupin e tyre dallohen disa copėza pėr artikulim me brinjėt, gjithashtu nė zgjatimet anėsore kanė sipėrfaqe pėr nyjėzim me brinjėt.
5 unaza tė belit tė vendosura ne pjesėn e poshtme, janė mė tė mėdha prej unazava tjera dhe mbajnė peshė mė tė madhe.
5 unaza ijore jane vetėm te fėmijėt kurse te njerėzit e rritur ato janė tė ngjitura.
Ashti-unazat kėrbishtore pėrbėhet prej 4-5 eshtrave tė hollė te fėmijėt kurse te tė rriturit ėshtė vetėm nji asht.


http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/f8/Illu_vertebral_column.jpg


http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/58/Spinal_cord_direv.svg/768px-Spinal_cord_direv.svg.png

Zero Cool
12-09-11, 19:17
Probleme me kurrizin


http://www.telegrafi.com/fo/shalter/f.0212222940903_m.jpg


Vėrtetė pak kush mund tė besoi se astma dhe problemet paramenstruale mund tė janė pėr shkak tė qėndrimit, (shtrembėrimit) tė trupit. Nė rast se kur kurrizi "ēmontohet", ėshtė tejet e mirėseardhur ndihma e kiropraktikut, i cili i kthen unazat dhe nyjet, lidhėset e kurrizit nė vendin e vet.


KIROPRAKTIKA ėshtė e bazuar nė mėnyrė shkencore se sistemi nervorė udhėheq dhe koordinon tė gjitha funksionet nė trupin tonė. Qėndrimi i gabueshėm, muskujt e dobėta pėr shkak tė mungesės sė ushtrimeve, ushqimi jo i duhur, lėndimet fizike, shtrati tepėr i butė apo stresi, madje edhe njėra prej kėmbėve mė tė shkurta qė mund ta kemi, mund tė jenė ndonjėra nga arsyet e qėndrimit tė keq apo tė gabuar.

Kiropraktika nuk fokusohet vetėm nė pjesėn e trupit i cili na dhemb pėr momentin, por shqyrton tėrė organizmin se nė ēfarė gjendje gjendet. Tė themi mė thjesht, tė paramendojmė se si nga kurrizi degėzohen nervat tė cilat shkojnė nga ēdo organ vital nė trup nė dy drejtime. Dhe nėse njė nerv i tillė thjesht “zihet pick” do tė vjen gjer te pėrflakja nė atė vend, do tė lajmėrohen dhimbjet dhe do tė durojė organi nga i cili shkon ai nerv, sepse thjesht nuk ka mjaft furnizim.

Kokėdhembja, probleme me sinus, pagjumėsia, lodhja kronike, dhimbjet nė vesh, neuralgjia, aknet, ethet virusiale, angina e fytit, aritmia e zemrės, bronkitisi, vėshtirėsitė me lukthin, tensioni i ulet, anemia, tė thatėt nė vende tė ndryshėm, reumatizmi, ishijasi, problemet me porrcin, qesen e urinės, qarkullimi i dobėt nė kėmbė, hemorroidet, kruarja, dhimbjet nė “bishin” e kurrizit ne rast tė uljes nė karrige... tė gjitha kėto sėmundje mund tė bėhen pėr shkak tė problemeve me kurriz.

“Hekurosja e kurrizit”

Kiropraktiku bėnė palosjen, vendosjen nė vend tė nyjeve tė cilėt janė “ēmontuar” kanė lėviz apo lėvizja iu ka bėrė e kufizuar. Lėndimet e qelizave mund tė bėhet pėr shkak tė ndonjė fatkeqėsie, ngritjes jo tė rregullt tė ndonjė mjeti tė rėndė, stresit, qėndrimit jo tė drejtė, dhe uljes sė gjatė nė karrige. Kjo qelizė e dėmtuar ėshtė e nėnshkruar ndryshimeve fizike dhe kimike tė cilat do tė shkaktojnė pėrflakjen, dhimbjen si dhe lėvizjen e kufizuar tė personit. Ēlirimi i “zėnė pick” i nervit, kthimi i kurrizit nė pozitė tė duhur do tė mundėsoi qė tė shėroheni. Pas intervenimit tė kiropraktikut, pacienti nganjėherė mund tė njė ndryshim tė konsiderueshėm qė mund tė zgjasė 1 – 2 orė.

Si ndihmon kiropraktika?

Kiropraktika mė sė shpeshti pėrdoret qė tė mėnjanohen dhimbjet nė:

* qafė dhe krahė
* tendosja dhe dhimbjet nė muskuj
* lėvizja e zvogluar
* kokėdhimbjet pėr shkak tė pjesės qafore tė kurrizit
* dhimbjet neurologjike nė duar dhe kėmbė
* diskopatia
* ishijasi dhe lumbago
* kokėdhimbja e pėrcjellur me marramendje dhe turbullime
* skolioza dhe kifoza (zakonisht ndodh pėr shkak kėmbės mė tė shkurtė, e cila edhe nuk vėrehet nė shumicėn e rasteve)
* dhimbjet kur jemi nė pozitė tė ulur
* dhimbjet nė pjesėn e poshtme tė kurrizit.
Vizita e parė te kiropraktiku

Pacienti i cili pėr tė parėn herė shkon tek kiropraktiku, ėshtė e dėshirueshme qė me vete tė merr incizimet e rėntgenit tė kurrizit. Mjeku nė bazė tė gjendjes sė pacientit dhe kontrollit tė nėnshtruar do pėrcaktojė terapinė e mėtutjeshme. Kiropraktiku do tė mund tė shėron tė gjithė personat qė kanė probleme me kurrizin – duke filluar nga fėmijėt, gratė shtatzėne dhe gjer tek mė tė moshuarit.

Mėnyra e shėrimit

Nė fazėn e parė tė deformimit, boshti kurrizor ndryshon pozitėn e vet edhe pse ndryshimi nė mes tė disqeve mund tė jetė normal. Nė fazėn fillestare tė ndryshimit degjenenerativ, ndryshimi i nervave tė qelizave do tė bėhet i ndjeshėm andaj qėllimi i kiropraktikut do tė jetė qė me kthimin e kurrizit nė pozitė normale ta ēliroj shtypjen nė nerv, e cila ka ardhur pėr shkak tė pozitės keqe tė disqeve. Varėsisht nga gjendja nė tė cilėn gjendet pacienti terapia mund tė zgjasė 3 – 4 javė.

Nė fazėn e dytė, vazhdon deformimi i kurrizit me lėvizjen e disqeve. Me pėrparimin e ndryshimeve degjeneruese vjen deri tek atrofia e nervave. Tek kėta pacientė kiropraktiku duhet qė boshtin kurriz ta kthej nė pozitėn normale, nervat e tendosur t’i qetėson, tė kthejė qarkullimin e gjakut, kurse muskujve, tetivave dhe ligamenteve tua kthejė fuqinė dhe simetrinė. Gjithashtu, terapia mund tė zgjasė 3 – 4 javė, varėsisht nga gjendja e pacientit.

Nė fazėn e tretė degjenerative tė kurrizit, paraqitet lėvizja e disqeve. Pėrparon ngjitja e disqeve dhe vjen gjer tek atrofia e qelizės sė nervit. Kur fillon fazė e sėmundjes, caku i kiropraktikut ėshtė qė tė rimėkėmbė shėndetin e boshtit kurrizor, qė tė ndalon problemet e tjera shėndetėsore dhe nė mėnyrė maksimale qė tė pėrmirėson gjendjen e pacientit. Terapia zgjatė aq sa pacienti ėshtė i gatshėm t’i kushtohet shėndetit tė tij.

Zero Cool
12-09-11, 19:23
Astrologjia dhe shėndeti

Dega e astrologjisė, e cila merret me ndikim e trupave qiellorė nė shėndetin tonė, quhet astromjekėsi (astomedicinė). Shenjat astrale renditen qė nga maja e trupit pėr tė vazhduar deri nė fund tė kėmbėve me tė njėjtin rend sikundėr renditen nė Zodiak.
Kėshtu, dashi ėshtė ekuivalenti i kokės, demi i qafės, binjakėt tė krahėve dhe pjesės sė epėrme tė gjoksit, gaforrja ekuivalent i gjinjve, zemra i luanit, peshorja dhe virgjėresha tė pjesės sė mesit tė trupit, akrepi ekuivalent i organeve seksuale, shigjetari i kofshėve, bricjapi i gjunjėve, ujori i pjesėve tė nėngjurit, ndėrsa peshqit janė ekuivalentė tė shputės sė kėmbės.
Secilės shenjė duhet t’i jepet domethėnia e planetit zotėrues, sepse planetėt i drejtojnė pjesėt e caktuara tė trupit dhe organet e tij. Mirėpo, qė ta krijojmė njė pamje mbi shėndetin e ndonjė personi nuk na mjafton vetėm shenja e tij solare dhe planeti i tij sundues. Nė bazė tė orės sė lindjes duhet tė bėhet karta precize natale, pastaj tė analizohet nė tėrėsi horoskopi, duke u dhėnė pėrparėsi pjesėve tė horoskopit qė kanė tė bėjnė me gjendjen shėndetėsore.


Planetėt dhe trupi i njeriut: Secilit planet i pėrket njė pjesė e caktuar e trupit.
Nė astrologji secila shenjė zodiakale udhėheq pothuajse tė njėjtat pjesė tė trupit sikundėr edhe planeti i saj sundues (dashi she akrepi - Marsi, Plutoni; demi dhe peshorja - Venera; binjakėt dhe virgjėresha - Merkuri; shigjetari - Jupiteri; bricjapi - Saturni; ujori - Urani; peshqit - Neptuni, gaforrja - Hėna, Luani - Dielli), ndaj gjatė analizės sė shėndetit duhet t’i marrin parasysh si shenjat, ashtu edhe planetėt.
Prandaj ky regjistėr i planetėve dhe i pjesėve tė trupit, qė u pėrgjigjen atyre, mund tė zbatohet edhe nė shenjat e Zodiakut.

• Dielli: syri, zemra, qarkullimi i gjakut, shpina, sperma;
• Hėna: syri, psikika, limfa, gjinjtė, gjėndrat qumėshtore, mitra, lėngjet e trupit;
• Merkuri: sistemi nervor, veshėt, mushkėritė, sistemi i frymėmarrjes, krahėt, duart, bėrrylat, gishtat;
• Venera: goja, faqet, fyti, lėkura, veshkat, vezoret;
• Marsi: koka, hunda, mjekra, muskujt, zorrėt, rruazat e kuqe tė gjakut, organet seksuale;
• Jupiteri: mėlēia, arteriet, gjėndrat;
• Saturni: eshtrat, thonjtė, dhėmbėt, flokėt, gjunjėt;
• Urani: nervat, psikika, truri, nyjat;
• Neptuni: psikika, shputat, boshti kurrizor, rruazat e bardha tė gjakut;
• Plutoni: sistemi reprodukues, gjėndrat, hipofiza, gjenet.


Predispozitat shėndetėsore tė shenjave tė Zodiakut

DASHI: Pika e dobėt – koka
Si shenja e parė e zjarrtė, dashi mishėron energjinė, karakterin luftarak dhe depėrtueshmėrinė. Ėshtė shumė impulsiv dhe drejt cakut shkon si i pakokė, sikurse krijesa nė bazė tė sė cilės edhe e ka marrė emrin, andaj shpesh edhe e pėson. Sundimtar e ka Marsin e zjarrtė, planet qė nė astromedicinė shihet si pėrgjegjės pėr ndezjet e forta dhe lėndimet, por gjithashtu edhe meritor pėr shėrimin e shpejtė dhe pėr ripėrtėritjen e gjakut e tė forcės.
Dashi i udhėheq kokėn dhe organet tė cilat ndodhen nė tė (truri, nervat, sytė, hunda, boshti i qafės, eshtrat e fytyrės), pastaj muskujt, nervat dhe motorikėn. Sa herė qė lėndohet gjithnjė tek ai pėson koka, prandaj ėshtė shumė me rėndėsi qė tė mbrohet, bie fjala, gjatė vozitjes me motoēikletė. Dashi ėshtė sė tepėrmi nervoz, epshor dhe erotik, ndėrsa pėr shkak tė mosdurimit dhe humbjes sė arsyes shpeshherė u qaset marrėdhėnieve seksuale pa pėrdorur mbrojtjen. Pėr kėtė shkak shpesh kurohet nga sėmundjet seksuale, disa nga tė cilat mund ta rrezikojnė sė tepėrmi pjellshmėrinė e tij. Rėndom atakohet nga ndezjet me temperaturė tė lartė, dhembja e kokės dhe migrena, dhembja e dhėmbėve, meningjitisi, stresi, anksioziteti me shtypje tė lartė tė gjakut. Ėshtė i dėshirueshėm si dhurues gjaku, ndėrsa pėr t’u ndier mė mirė duhet tė flejė sa mė shumė, tė hajė ushqim pejzor, si dhe ushqime tė pasura me vitaminat C dhe E. E qetėson aroma e livandės.
Aktiviteti trupor: Vrapimi Deshtė e duan trupin e tyre, ndėrsa gjendjes sė tyre psiko-fizike i pėrgjigjet jashtėzakonisht shumė aktiviteti i shtuar trupor. Pėr ta gjėja mė e mirė ėshtė vrapimi herėt nė mėngjes, ende pa lindur dielli, ose nė mbrėmje nėse nuk flenė herėt. Pjesėtarėt e kėsaj shenje rregullisht shėnojnė rezultate tė mira nė vrapime, madje mė sė shumti nė shtigje tė shkurtra. Vrapimi ėshtė zgjedhja ideale nėse duan qė nga vetja ta largojnė ngarkesėn psiko-fizike dhe energjinė negative. Mė sė miri do tė ishte nėse do tė vraponin nė natyrė, por kėtė mund ta bėjnė edhe nė ambient tė mbyllur nė shiritin lėvizės.

DEMI: Fyti i ndjeshėm

Demi tokėsor ėshtė shenja qendrore e pranverės sė bujshme, ndaj edhe simbol i pjellorisė, i rritės dhe i pėrparimit. Ėshtė jashtėzakonisht rezistues dhe kėmbėngulės, megjithėse ka veprime tė plogėshta dhe tė ngadalshme. Ka rezerva tė mėdha tė energjisė, por nganjėherė ėshtė dembel dhe i ngadalshėm, i gatshėm qė vetėm tė shijojė kėnaqėsinė e tė ushqyerit, pijes dhe udhėtimit. Pėr kėtė shkak ėshtė i ndjeshėm ndaj problemeve shėndetėsore qė lidhen me teprimet nė tė ngrėnė dhe tė pirė, trashėsinė dhe nganjėherė edhe me buliminė. Nė trupin e njeriut kėsaj shenje i takon pjesa ndėrmjet kokės dhe krahėve: qafa, fyti, bajamet, gjėndrat mbrojtėse, vezoret (pjelloria), goja dhe zgavra e gojės (zėri, tė ushqyeri).
Nėn ingjerencėn e kėsaj shenje janė edhe sekrecioni dhe veprimi hormoneve (rritja, menstruacionet, ndryshimet e pubertetit), ėndrrat dhe metabolizmi i gjithmbarshėm. Mė sė shpeshti sėmuret nga ērregullimet e metabolizmit, sėmundjet e fytit, trashėsia ose humbja e apetitit, por mund tė ketė probleme edhe me vezoret dhe gjėndrat mbrojtėse. Me rėndėsi ėshtė qė tė konsumojė ushqim tė shėndoshė, tė ushqehet masė dhe tė ushtrojė rregullisht. I ndihmon qėndrimi nė natyrė, terapia aromatike dhe ēajet e bimėve. Nė vend tė plogėshtisė do tė duhej tė fillonte me ushtrime tė lehta trupore, me jogė, ose meditim nė ambient nė tė cilin ndihet aroma e vajit eterik tė livandės, rozmarinės dhe eukaliptusit. Por nėse vendos qė tė bėjė masazh, atėherė le tė jetė ajo e fortė dhe nga pak e shoqėruar edhe me dhimbje.
Aktiviteti trupor: Aerobiku dhe lundrimi.
Dembelisė sė rrezikshme e tė lindur dhe plogėshtisė demat do tė duhej t’i pėrgjigjeshin pa hamendje me lėvizje mė tė shumta. Pa dyshim pėr femrat aerobiku ėshtė zgjidhje ideale, sepse ai, krahas mėnjanimit tė humorit tė keq dhe tė energjisė negative, do tė ndihmojė edhe qė t’i humbin njė sasi tė madhe tė kalorive, tė cilat pėr demat janė armiku tradicional. Madje, edhe kur nuk janė nė formė, ose ndiejnė se ushtrimet janė tepėr tė vėshtira, as edhe nė njė rast tė tillė, nuk do tė duhej tė ndalonin, por do tė duhej niseshin menjėherė nė njė shėtitje pėr t’i mbushur plot ajėr mushkėritė. Pėr meshkuj sporti ideal ėshtė kanotazhi, sepse ai ua mundėson tė lėvizin edhe duke qėndruar ulur!

BINJAKĖT: Mushkėritė e rrezikuara
Binjakėt janė shenjė ajrore e cilėsisė sė ndryshueshme, nė aspektin e biznesit janė shumė tė shqetėsuar, kureshtarė, tė shkathtė dhe tė shumanshėm. U pėrgjigjet ritmi i shpejtė i tė jetuarit, por ai do t’u shkaktojė telashe me lukthin (gastritisin). Sikundėr sundimtari i tyre Merkuri, edhe ata merren me komunikimin mental dhe veprojnė si ndėrmjetės mes mendimit dhe lėvizjes, qė do tė thotė se kanė tė njėjtėn detyrė sikur nervat. Sa i pėrket trupit tė njeriut ata e udhėheqin pulsin, bronket, mushkėritė, veshin, daullet e veshit, krahėt, bėrrylat, tetivat, nyjat si dhe sistemin nervor. Nėn ingjerencėn e tyre janė edhe funksionet e frymėmarrjes dhe enzimeve, pastaj qarkullimi periferik, sistemi periferik nervor dhe hemoglobina.
Mė sė shumti janė tė prirė qė tė pėsojnė ndezjen e veshit dhe tė bronkeve, pastaj tė kenė probleme me mushkėritė, alergjitė, lėndimin e ekstremiteteve, ngarkesėn nervore, duke i shtuar edhe telashet me lukth. Mangėsia e tyre ėshtė se nuk janė fort tė vendosur, kėshtu qė vėshtirė heqin dorė nga ajo qė ua kėnda, e nuk janė edhe aq tė disiplinuar nė raport me udhėzimet e mjekut. Meqenėse udhėheqin rrugėt e frymėmarrjes, do tė duhej ta shmangnin jo vetėm pirjen e duhanit, por edhe vetė pirėsit e duhanit! Mė sė shumti u pėrgjigjen pemėt jugore – limoni, portokalli dhe sidomos grejpfruti, ndėrkohė qė do tė duhej tė siguronin sasi tė mjaftueshme tė vitaminės B dhe tė magnezit.
Aktiviteti trupor: Tenisi. Aktiviteti mė i preferuar sportiv i binjakėve ėshtė tenisi. Edhe kur nuk kanė ndonjė dėshirė pėr garė, tenisi ua ofron mundėsinė e pėrmirėsimit tė reflekseve dhe tė krijimit tė aftėsive pėr zgjidhjen e situatave jostabile. Rezultat i marrjes me kėtė sport do tė jetė vetėbesimi dhe kėmbėngulėsia, por gjithashtu duhet theksuar se tenisi i rrit edhe aftėsitė intelektuale sikundėr janė vėmendja dhe pėrqendrimi.

Zero Cool
12-09-11, 19:26
GAFORRJA: Qejfi i ndryshueshėm, shėndeti jostabil

Gaforrja ujore hyn ndėr shenjat e ndjeshme edhe nė aspektin emocional dhe shėndetėsor. Nė fėmijėri shpesh sėmuren, nuk janė tė prirė as pėr aktivitete fizike dhe as pėr sport, e vetmja gjė qė i kėnaq nė kėtė drejtim ėshtė noti. Nė trupin e njeriut ėshtė "vendosur" nė pjesėn e parme tė gjoksit dhe tė lukthit, ndaj drejton organet qė ndodhen nė kėtė pjesė (stomakun e epėrm, daljen e poshtme tė lukthit, pankreasin). Megjithatė, pasi qė ėshtė shumė emocionale, bėn pjesė nė shenjat e ndjeshme psikike. Qejfin (mirakanden) e ka tė ndryshueshėm, ėshtė i brengosur dhe prirė pėr depresion, ndėrsa gjėja mė e ndjeshme pėr tė ėshtė familja.
Kjo shenjė dėshmon edhe se ēfarė ėshtė trashėgimia gjenetike, ndėrsa nė astrologji ėshtė e lidhur me mitrėn, ndaj nėn kontrollin e saj janė organet dhe funksionet trupore qė janė pjesė e mbarsjes, shtatzėnėsisė dhe periudhės sė paslindjes (mitra, placenta, muskujt e lėmuar, rritja, ciklet reprodukuese, tė ushqyerit, shtatzėnėsia, tė dhėnėt gji foshnjės). Ėshtė i prirė pėr sėmundje tė lukthit, pankreasit, diabetit, ndezjes sė mėshikėzės, pėr telashe me shtatzėnėsinė, pengesa psikike, depresion tė paslindjes.
Shėndetin ia pėrmirėsojnė uji i burimit, ēaji dhe pemėt e primet, qė janė tė pasura me lėngje. Sallata e gjelbėr ėshtė bima e tij, kastraveci i gjelbėr dhe perimet e tjera tė paziera.
Aktiviteti trupor: Noti Pėr gaforret qė do tė dėshironin ta humbnin ndonjė kilogram peshe noti ėshtė sporti ideal. Nė rend tė parė, femrat e kėsaj shenje do tė kenė pėrfitime nė rast se vendosin qė kohėn e lirė ta kalojnė duke notuar nė pishinė, ndėrsa verės nė det dhe nė ujėra tė tjera. Edhe nėse nuk jeni mjeshtėr i notit, mos u shqetėsoni aspak. Kini parasysh faktin se "rekreativėt" me lėvizjet e tyre joharmonike harxhojnė shumė mė shumė kalori sesa profesionistėt.

LUANI: Robėruesi i zemrave
Luani i zjarrtė, sikurse edhe sundimtari i tij Dielli, i udhėheqin funksionet vitale trupore – punėn e zemrės dhe qarkullimin e gjakut. Ėshtė me shėndet tė mirė, pėrplot energji, pjellor dhe i qėndrueshėm. Mirėpo, nuk e pėrballon mirė dhimbjen, posaēėrisht pritjen te mjeku dhe shkuarjen te stomatologu. Megjithėse duket plot vetėbesim dhe i fortė, nė situatat e rrezikshme bėhet mjaft frikacak.
Stresin e ka armikun mė tė madh, sikundėr edhe ushqimin e yndyrshėm dhe nikotinėn, e cila do t’i krijojė shtresa nė muret e venave. Te trupi i njeriut udhėheq punėn e zemrės, aortėn, venėn koronare, boshtin kurrizor, shpinėn dhe nervat.
Ėshtė i ndjeshėm ndaj problemeve tė zemrės, shtypjes sė lartė tė gjakut, aritmisė, mbylljes sė venave tė gjakut, infarktit, pikės nė tru, nxehtėsisė, qėndrimit nė diell, infektimit dhe ndezjes sė organeve seksuale. Do tė duhej qė kolesteroli tė kontrollohej nė kohėn e duhur, ndėrsa shumė herėt do tė duhej tė konstatohej edhe shtrembėrimi i boshtit kurrizor dhe si masė do tė duhej aplikuar ecjen dhe vrapimin e rregullt. Mund tė vuajė edhe nga telashet qė lidhen me boshtin kurrizor, ėshtė i prirė qė tė ketė ishiasin dhe shtangimin, kryesisht ndėrmjet shpatullave.
Nė racionet e tij do tė duhej tė ishte edhe peshku, madje peshku i kaltėr, pastaj gjėrat ushqimore tė pasura me vitaminat A dh C (bimėt e verdha dhe tė gjelbra, karotat, sardinat).
Aktiviteti trupor: Bodibildingu
Thuhet se bodibildingu ėshtė sport ideal pėr personat e lindur nė shenjėn e luanit. Duke i forcuar muskujt, ky sport ua jep atyre pamjen pėr tė cilėn shumėkush ua ka lakmi. Pėr gjininė e bukur, pėrfaqėsueset e sė cilės nuk duan tė dėgjojnė pėr “fryrjen” e muskujve, rekomandohet gjimnastikė me pesha tė vogla. Kėshillė pėr pėrmirėsimin e pamjes sė gjinjve: shtrihuni me shpinė nė dysheme, me kėmbė tė lakuara nė gjunjė dhe me tabanė tė mbėshtetur fort pėr toke. Shtrijeni mirė shpinėn (dhe qafėn), pastaj nė duar merrni dy pesha tė vogla dhe ngadalė i ngrini nga dyshemeja, duke i mbajtur duart plotėsisht tė shtrira. Ushtrimin pėrsėriteni tė paktėn njėzet herė pa ndėrprerė; pushoni dhe pastaj pėrsėriteni ushtrimin.

sdi a je luan a qka je ne horoskop, veq qeshtu po thojn :(


VIRGJĖRESHA: Brengosja pėr shėndetin
Shenja e dytė tokėsore, virgjėresha, sikurse edhe analogia e saj, shtėpia e gjashtė, nė astrologji ėshtė e ngarkuar me shėndetin dhe higjienėn. Kjo ėshtė shenjė qė synon pėrsosurinė dhe dėshiron t’ua bėj qejfin tė tjerėve, pėr ēka shpesh ėshtė e brengosur, e pasigurt dhe pasive. Ne lukthin dhe nė sistemin tretės tė personit me kėtė shenjė do tė reflektohen tė gjitha situatat nėpėr tė cilat kalon dhe ėshtė sė tepėrmi e ndjeshme kur ėshtė fjala pėr ushqimin. Brengosja mė e madhe e kėsaj shenje ėshtė brenga pėr shėndetin, por nėse ėshtė e tepruar kthehet nė hipokondri. Pjesėt e trupit dhe organet tė cilat i drejton janė: stomaku i poshtėm, mėlēia, pankreasi, lukthi dhe sistemi nervor.
Virgjėresha shpreh manifestime trupore tė stresit, ndėrsa funksionet trupore tė cilat i udhėheq janė absorbimi i materieve ushqyese dhe lėvizja e muskujve tė barkut tė poshtėm. Mė sė shpeshti sėmuret nga pengesat e tretjes, helmimi, nervozat e lukthit, kapsllėku, sėmundjet e zorrėve, mėlēisė dhe pankreasit.
Ushqimi pėr tė ėshtė pjesė e rėndėsishme nė jetė, por nuk do tė duhej ta lėrė anash as aktivitetin e rregullt fizik. Mė sė shumti do t’i pėrgjigjej vozitja me biēikletė, sepse do ta pėrmbushte nevojėn e tij pėr lėvizje praktike dhe tė kursyer. Po kėshtu do t’i ndihmonin edhe teknikat e frymėmarrjes, meditimit dhe masazhi me vajra eterikė. Me rėndėsi ėshtė se ushqimi i pasur me pejza dhe drithėra tė shumėllojshme ndihmon nė tretjen mė tė mirė.
Aktiviteti trupor: Volejbolli nė rėrė
Virgjėreshat janė mjaft ngathėta nė pikėpamje tė shėndetit tė tyre, derisa nė aspektin intelektual gjithnjė janė tė gatshme pėr aksion. Pėr to sporti ideal ėshtė volejbolli dhe veēmas volejbolli nė rėrė, si njė lojė dinamike dhe argėtuese, e cila gjithnjė ofron shoqėri, argėtim dhe sport nė ajrin e freskėt. Ndėrsa ajo qė virgjėreshat me siguri i ngazėllen nė kėtė sport ėshtė komponenti mental, i cili nga to do tė kėrkojė vėmendje, pėrqendrim dhe reagim tė shpejtė.

PESHORJA: Baraspesha dhe emocioni i trupit

Peshorja simbolizon rregullin dhe baraspeshėn. Ka konstruksion tė mirė dhe mekanizėm tė fortė mbrojtės. Gjėja mė e rėndėsishme pėr tė nė jetė ėshtė dashuria dhe martesa e mirė dhe nėse nė kėtė pikė ėshtė e pakėnaqur do t’u nėnshtrohet stresit dhe sėmundjeve. Shumė vėmendje i kushton dukjes sė jashtme, i intereson qė tė duket e bukur dhe atraktive dhe nėse ėshtė nė modė zaifllėku, do tė durojė pa ngrėnė derisa ta arrijė peshėn e synuar. Pėr kėtė shkak ėshtė e prirė pėr telashe psikosomatike dhe ērregullimeve nė ushqim pėr tė cilat nė kohėt moderne flitet gjithnjė e mė shumė, buliminė dhe anoreksinė.
Nė Zodiak shtrihet nė pjesėn e tij tė mesme, ndėrsa nė trupin e njeriut udhėheq barkun (pjesėn e poshtme) dhe organet qė ndodhen aty – organet abdominale, ijėt, gjėndrat mbiveshkore, veshkat. Meqenėse ėshtė shenjė qė kujdeset pėr anėn e jashtme, asaj i takon edhe mbėshtjellėsi i trupit, lėkura dhe mishi. Ėshtė e prirė pėr alergji dhe telashe dermatovenerologjike, sėmundje nė kryqe, dhimbje koke, tretje problematike dhe mungesė baraspeshe hormonale e minerale. Ėshtė e ndjeshme edhe nė rrezet e diellit, ndaj ėshtė me rėndėsi qė t’i shmangė dhe qė rregullisht e me kujdes ta mirėmbajė lėkurėn. I rekomandohet vaj eterik i trumzės, shumė ujė burimi e pemė, si dhe ēaj uvini me qėllim tė pastrimit tė veshkave dhe tė kanaleve tė urinės.
Aktiviteti trupor: Joga Pėrfaqėsuesit e peshores bukur fort i ndiejnė pasojat e jetės dinamike, por qė tė funksionojnė normalisht kanė nevojė pėr baraspeshėn ndėrmjet trupit dhe shpirtit. Joga do t’u ndihmojė qė ta forcojnė trupin dhe qė me qartėsi ta shikojnė forcėn shpirtėrore qė fshihet nė ta. Pėr fillim ju rekomandohet njė ushtrim i shkurtėr i meditimit: rrini ēlirėt, uluni kėmbėkryq, shpinėn mbajeni drejt dhe mbyllni sytė. Pastaj provoni ta vizualizoni dhomėn, diellin qė krejtėsisht ngadalė paraqitet nė horizont dhe i cili gjithnjė e mė shumė e shndrit qiellin, duke e krijuar atmosferėn e qetėsisė hyjnore. Meditoni pėrditė nė njė kohė tė caktuar, mė sė miri nė mėngjes, ose nė mbrėmje.

Zero Cool
12-09-11, 19:27
AKREPI: Aftėsia e regjenerimit

Kėtė shenjė ujore e veēon energjia e jashtėzakonshme dhe konstrukti i fortė muskulor, madje edhe kur personi ėshtė shumė i bėshėm. Ėshtė i fortė dhe i qėndrueshėm, ndėrsa falė sunduesve, Marsit dhe Plutonit, shpejt e merr veten edhe pas sėmundjeve tė rėnda. Ėshtė erotik dhe epshor dhe qė tė funksionojė normalisht ėshtė me rėndėsi tė ketė jetė tė kėnaqshme seksuale.
Ėshtė i prirė pėr ndezje tė cilat i karakterizojnė temperaturat e larta dhe dhimbjet e forta, mirėpo, pasi qė tė shėrohet, ndihet mė i fortė se mė parė. Udhėheq pjesėn e trupit nėn stomak; gjenitalet, zorrėn e urinės mėshikėzėn, shpretkėn dhe zorrėn e trashė.
Sundimtari i tij ėshtė Marsi, bartės i parimit mashkullor dhe aftėsisė prodhuese, ashtu qė njėri nga funksionet e tij ėshtė pjelloria e mashkullit. Te gratė udhėheq ciklin menstrual dhe lindjen, dėshtimin spontan dhe abortin. Rregullon djersitjen dhe proceset e zbrazjes, ndėrsa, nė rast tė sėmundjes, ėshtė i prirė pėr format alternative tė shėrimit.
Ngahera i ka sėmundjet e organeve seksuale dhe venave, ndezjet virusale, sėmundjet ngjitėse, helmimet, sėmundjet kėrpudhore dhe sėmundjet psikike – psikozat e ndryshme, paranojat, skizofreninė. I ndihmon gjumi i shėndoshė, akupunktura, ndėrsa nga ushqimet tė cilat ia sjellin energjinė janė – grozhla, farat, lajthitė, arrat si dhe radhiqja e rrodhja pėr pastrim.
Aktiviteti trupor: Vallėzimi
Aktivitet ideal pėr akrepat ėshtė vallėzimi, meqenėse kjo disiplinė i bashkon shpirtin dhe trupin. Me aplikimin e shpeshtė tė vallėzimit akrepat do ta fitojnė njė vetėbesim mė tė madh dhe kondicion tė mirė.
Pėrveē vallėzimit, u rekomandohet edhe njė ushtrim i cili i mėnjanon pengesat psikosomatike: shtrihuni nė dysheme, fikeni dritėn dhe dėgjoni muzikė klasike sipas zgjedhjes suaj. Pastaj filloni tė bėni lėvizje spontane, harmonike dhe shumė tė ngadalshme, sikur tė dėshironi tė shkriheni me muzikėn qė ju rrethon.


SHIGJETARI: Nė trupin e shėndoshė – shpirti i shėndoshė!
Shigjetari ėshtė shenja e fundit e zjarrit, me energji dhe temperament mė tė pėrmbajtur se shenjat e tjera, dashi dhe luani. E veēojnė optimizmi i pashuar dhe shpirtgjerėsia, energjia e madhe dhe shpirtmirėsia.
E do sporti dhe i pėrmbahet kultit tė trupit, nė frymėn e thėnies olimpike "nė trupin e shėndoshė – shpirti i shėndoshė!". Mirėpo, shpirti i tij aventurier dhe prirja pėr hedonizėm mund tė mbizotėrojnė, ashtu qė gjithnjė e mė shumė do t’u japė pėrparėsi kėnaqėsive tokėsore kundruall aktivitetit tė theksuar fizik. Njėsoj si demi, krahas tė cilit shigjetari ėshtė shenja prijėse hedoniste e Zodiakut, di ta teprojė nė gosti dhe nė dembelosje.
Alkooli dhe pijet e gazuara, ėmbėlsirat dhe ushqimi i yndyrshėm, janė ato qė mė sė shumti i dėmtojnė organet tė cilat i sundon shigjetari: mėlēinė dhe tėmėlthin. Kjo shenjė udhėheq me pjesėn e trupit nėn shpinė: kėrdhokullėn, komblikun dhe mėlēinė e tėmėlthin. Proceset trupore tė cilat janė nėn kontrollin e tij janė qarkullimi dhe enzimet, tretja, eliminimi i materieve helmuese. Ėshtė i prirė pėr problemet e lindura me kėrdhokullat, ndrydhjen e kėrdhokullave, reumėn, ishijasin, sėmundjet e mėlēisė, helmimin, ndezjen e venave dhe sėmundjet e gjakut.
Pėr shėndet tė mirė dhe mbajtjen e kondicionit ėshtė e domosdoshme qė tė qėndrojė larg ushqimit tė dėmshėm, alkoolit dhe duhanit. I bėjnė mirė sparogat, lule dylli, angjinarja dhe rikola.
Aktiviteti trupor: Streēingu (tė zgjaturit)
Pėr ta pėrmirėsuar muskulaturėn shigjetarėt te streēingu gjejnė njė metodė tė shkėlqyeshme. Mirėpo kėtė sport duhet ta aplikojnė me durim dhe me kujdes, sepse ai nuk duron lėvizje tė forta dhe me rrėmbim. Tė gjitha lėvizjet gjatė streēingut duhet tė jenė tė matura dhe gracioze.
Si hyrje nė kėtė sport rekomandohet njė ushtrim shumė dobiprurės: shtriheni nė ijė duke u mbėshtetur nė bėrryl dhe e ngrini kėmbėn lart dhe duke e mbajtur me dorė plotėsisht drejt. Nėse nuk arrini qė me shuplakė ta kapni shputėn e kėmbės sė shtrirė, pėr fillim pėrpiquni qė ta kapni nyjėn e kėmbės. Nė njė pozitė tė tillė qėndroni plotėsisht tė palėvizshėm 30 sekonda, ndėrsa, pas kėsaj, ngadalė ndėrrojeni kėmbėn. Brenda njė kohe tė caktuar, pėrsėriteni gjatė ditės disa herė kėtė ushtrim.

BRICJAPI: Kėmbėngulės drejt shėrimit
Pėr bricjapin thuhet se ėshtė si vera – sa mė i vjetėr aq mė i mirė ėshtė! Ngjashėm do tė mund tė thuhej edhe pėr shėndetin e tij. I sėmurė nė fėmijėri, por me kalimin e viteve bėhet mė i fortė, mė i lidhur dhe mė i qėndrueshėm. Sunduesi i saj Saturni i ftohtė dhe i ashpėr trupin ua nėnshtron sėmundjeve tė shumta, por njėkohėsisht e ushqen me pėrvoja dhe "antivirusė". Bricjapi nė kėtė mėnyrė e zhvillon vetėdijen pėr vetėndihmėn, e di se ēka i bėn dėm, ēka i ndihmon dhe nė mėnyrė tė disiplinuar ndjek udhėzimet e profesionistėve. Nuk ėshtė i prirė tė improvizojė, shpreh mosbesim pėr pseudomjekėt dhe ndaj ēdo gjėje qė ėshtė joshkencore dhe e paverifikuar.
Te trupi i njeriut i udhėheq eshtrat, nyjat, gjunjėt, thonjtė, dhėmbėt, lėkurėn dhe flokėt. Megjithėse i frikohet stomatologut, analizave tė gjakut, shpimit dhe ndėrhyrjeve tė ngjashme mjekėsore, nėse diēka do t’i ndihmonte qė tė shėrohej dhe qė dhimbja t’i pushonte do ta duronte nė mėnyrė stoike. Funksionet qė i rregullon janė: ngurtėsimi, dregėzimi i plagėve, zėnia e gjakut, sedimentacioni. Ėshtė i prirė pėr thyerje eshtrash, lumbago, reumė, anemi, anoreksi, mungesė tė mineraleve dhe sėmundje tė psikikės, sikundėr janė paranoja, fobia dhe depresioni. I nevojitet vetėdijesimi dhe ndėrgjegjėsimi gjithnjė e mė i madh, por mė sė shumti treningu autogjen, meditimi dhe shoqėrimi me persona te kthjellėt dhe tė durueshėm.
Aktiviteti trupor: Alpinizmi
Bjeshkėt janė mbretėria e vėrtetė pėr bricjapėt qė duan vetminė. Nė mėnyrė qė ta fitojnė energjinė trupore dhe qetėsinė shpirtėrore, mė sė miri e kanė qė tė shkojnė nė piknik tė gjatė nė bjeshkė sa herė qė kanė mundėsi. Atje do tė jenė tė rrethuar nga ajri tėrėsisht i pastėr dhe nga qetėsia aq shumė e nevojshme, ndėrkohė qė shikimi nga lartėsitė do t’i pėrmbushė me njė ngazėllim tė veēantė. Shėtitjet nėpėr bjeshkė njėkohėsisht do ta pėrmirėsojnė ndėrrimin e materieve nė organizmin e tyre, ashtu qė pas njė pushimi tė tillė tė shėndetshėm, bricjapėt do tė kthehen plotėsisht tė rilindur. Bricjapėt nė aspektin e ndėrmarrėsisė janė shumė tė qėndrueshėm, ndaj u pėrgjigjet ecja e gjatė, madje edhe maratona.

Zero Cool
12-09-11, 19:28
UJORI: Problemet me vena
Shenja e fundit e trinisė ajrore ėshtė ujori i paadaptueshėm dhe origjinal. Veēantinė e tij disa e quajnė problem psikik, pa u pėrpjekur fare qė ta kuptojnė se ai e sheh botėn nė njė mėnyrė tjetėr. Pėrfaqėsuesit e kėsaj shenje mė sė miri ndihen kur nuk duhet t’u pėrshtaten tė tjerėve; kur bėjnė atė qė duan, ndihem mirė dhe tė shėndetshėm!
Meqenėse kjo shenjė e drejton qarkullimin e gjakut e tė limfės dhe udhėheq me pjesėn e poshtme tė trupit, nėngjurin dhe nyjat e kėmbės, njėkohėsisht kjo edhe do tė jetė pjesa e saj e lėndueshme. Pėrfaqėsuesit e saj janė tė prirė tė kenė telashe me qarkullimin e gjakut e tė limfės, venat varikoze, kėmbėt e sėmura dhe tė ėnjtura, shputat e rrafshėta, koagulimin e gjakut, frakturat, distorsinė e nyjave tė kėmbės dhe mungesės baraspeshės hormonale e ērregullimet psikosomatike.
Disa telashe mund tė lindin edhe si pasojė e mėnyrės sė jetės. Meqenėse nuk ka njė kufizim nė kėrkesat e tij dhe duke qenė kureshtar do tė provojė gjithēka do t’ia shkatėrrojė vetes shėndetin. Nė kėtė mėnyrė konstruktin e mirė qė e ka nga lindja do ta dėmtojė me mėnyrėn jo tė shėndoshė tė jetės, me gjumin e parregullt dhe ushqimin gjithashtu tė parregullt. I pranon format alternative tė shėrimit dhe mjekėsinė natyrore. Nga vajrat eterike mė sė shumti i ndihmojnė rozmarina pėr pėrdorim tė jashtėm, ndėrsa valeriana pėr pėrdorim tė brendshėm – pėr qetėsim dhe gjumė tė mirė.
Aktiviteti trupor: Ēiklizmi
Biēikleta ėshtė mjet transporti, i cili pėr shumė ujorė njėkohėsisht ėshtė edhe aktiviteti mė i mirė sportiv. Vozitja me biēikletė do t’i ndihmojė pėr t’i kapėrcyer vėshtirėsitė dhe depresionin, duke i bėrė mirė trupit dhe shpirtit tė tij. Tė etshėm pėr liri dhe pavarėsi, ujorėt mbi biēikletė do tė ndihen sikur peshku nė ujė. Nėse e shfrytėzojnė kohėn e bukur pėr vozitje me biēikletė jashtė qytetit, vetėm ose nė shoqėri tė kėndshme, do tė ndihem mė tė shėndetshėm dhe mė tė qetė, por do t’u pėrmirėsohet edhe qarkullimi nė vena.

PESHQIT: Telashet psikosomatike
Nė fund tė Zodiakut na presin peshqit e grumbulluar e tė bashkuar, tė preokupuar nė botėn e tyre tė imagjinatės dhe tė emocioneve tė pėrjetuara. Pėrfaqėsuesit e kėsaj shenje janė tė ndjeshėm nė ēdo pikėpamje, ndėrsa, nėse mėsohen qė herėt me tableta dhe medikamente tė ndryshme, do t’ia krijojnė vetes edhe njė problem shėndetėsor.
Peshqit janė intuitivė, tė ndjeshėm, sakrifikues, por jostabilė nė aspektin psikik. Nėse i nėnshtrohen influencės sė huaj dhe nėse ajo ėshtė negative, edhe vetė do tė shkojnė nė drejtim tė gabueshėm. Janė tė prirė pėr telashe psikosomatike, varėsi tė ndryshme dhe ērregullime tė gjumit.
Shenja e peshqve udhėheq shputat, simbolikisht edhe me baraspeshėn ndėrmjet pjesė sė epėrme dhe tė poshtme tė trupit, ndėrmjet trupit dhe shpirtit, ėndrrės dhe zhgjėndrrės. Nėn drejtim e kėsaj shenje janė muskujt, ligamentet, eshtrat e kėmbės, thembra, pastaj hipofiza cerebrale dhe ajo e membranės. Funksionet trupore tė cilat i udhėheq janė: aktivitetet psikike dhe kontrolli i hormoneve. Krahas sėmundjeve tė ndryshme, tė lindurit nė kėtė shenjė janė tė prirė edhe pėr ērregullime tė metabolizmit dhe qarkullimit, frakturat dhe deformimet e shputave. Sikundėr edhe te ēdo shenjė tjetėr ujore, edhe pėr ta uji (dhe tė gjitha lėngjet) ka cilėsi shėruese. Veēmas do t’u pėlqejnė noti, masazhi me vajra eterike, balta shėruese, ēajet natyrore, joga dhe meditimi.
Aktiviteti trupor: Noti
Shumica e peshqve e adhuron verėn vetėm pėr faktin se mund tė notojnė sa tė duan. Noti nė pishinė nuk u pėlqen gjithaq, sepse mė shumė e duan ambientin natyror. Tė lumtur qė gjenden pranė ujit, do t’i bashkojnė kėnaqėsinė me dobinė, duke i falur trupit tė tyre kėnaqėsi tė pėrditshme nė kėtė sport tė dobishėm. Mirėpo, noti nganjėherė mund tė bėhet i rrezikshėm pėr ta. Tė etshėm pėr romantikė dhe qetėsi, do tė mund tė rrėmbeheshin plotėsisht, duke e harruar rrezikun qė mund tė vijė si pasojė e qėndrimit tė gjatė nėn rrezet e diellit.

Zero Cool
12-09-11, 21:11
Si ta kurojmė dhimbjen e shpines


Sot nė mėngjes, me siguri qė nuk je menduar dy herė para se tė ngrije ēantėn e rėndė e ta vendosje mbi shpatulla, ndėrkohė qė tentoje tė mbyllje derėn me njėrėn dorė dhe me tjetrėn tė fusje nė gojė njė patatinė. Mund tė vijė njė ditė, kur qoftė edhe njėri prej kėtyre veprimeve tė thjeshta e tė pėrditshme mund tė tė shkaktojė njė dhimbje tė tillė shpine, aq tė dhimbshme sa tė tė ēojė direkt tek mjeku pėr vizitė, nė mė tė mirin e rasteve. Ka edhe nga ata qė sigurisht, pėr arsye kohe a arsye personale, reagojnė ndaj dhimbjeve vetėm duke pėrdorur qetėsues.

Njė pjesė e madhe prej nesh, herėt ose vonė do tė nisin tė kenė simptomat e dhimbjes sė shpinės, por nuk ėshtė njė situatė fatale, pasi mjafton tė jesh i kujdesshėm e tė kesh parasysh disa kėshilla, qė tė mos bėhesh pjesė e statistikės. Ka shumė kėshilla qė i dėgjojmė lart e poshtė, qė nuk janė tė duhurat dhe nuk na ndihmojnė qė tė arrijmė rezultatin e duhur. Ja disa syresh qė mund tė tė vijnė shumė nė ndihmė nė vitet nė vijim.Njė pjesė e madhe e dėmtimeve shkaktohet jo nga ngritja e peshave tė rėnda, por nga mėnyra se si bėhet njė veprim i tillė. Po kėshtu, shpesh ne kryejmė veprime tė shpejta e tė pamenduara qė lėnė pasoja nė mos tė menjėhershme, afatgjata. Tė tilla janė rastet kur pėrkulemi shumė mbi kompjuter, kur e kthejmė kokėn befasisht shumė shpejt apo kur ngremė njė peshė pa u menduar mirė dhe nė mėnyrė tė menjėhershme.

Kėto veprime janė tė gabuarat dhe nė kohėn e gabuar. Kėshtu, nė rast se do tė duam tė ngremė njė ngarkesė dhe njėherazi tė mos kemi dėmtime, duhet tė veprojmė nė kėtė mėnyrė: tė qėndrojmė me kurrizin drejt, tė marrim objektin duke e afruar me ngadalė drejt trupit, dhe ta shpėrndajmė gradualisht peshėn nė tė gjithė trupin, duke angazhuar gjithė muskulaturėn, jo vetėm atė tė shpatullave e kurrizit, nė mėnyrė qė kur ta kemi ngarkesėn mbi krahė, i gjithė trupi tė jetė nė “dijeni” tė rėndesės e ta pėrballojė si njė i vetėm. Kjo nuk vlen vetėm pėr sendet e rėnda, por qoftė edhe pėr marrjen e njė pene tė vogėl nga dyshemeja. Pra, mbani mend se mė e rėndėsishme se pesha e njė objekti, ėshtė mėnyra e marrjes sė tij.

E mbani mend mamanė kur iu thoshte ndėrsa qėndronit para kompjuterit, qė tė mbanit kurrizin drejt nė njė kėnd 90-gradėsh? Sipas studimeve tė fundit, ata qė e kanė dėgjuar njė kėshillė tė tillė kanė mė shumė mundėsi pėr t’u prekur nga dhimbja e kurrizit se ata qė kanė qėndruar nė njė kėnd 135-gradėsh. Kėshilla nė kėtė rast ėshtė ndryshimi i shpeshtė i pozicionit kur jemi ulur, e jo qėndrimi nė tė njėjtin pozicion pėr njė kohė tė gjatė. Mungesa e lėvizjes ėshtė po aq problematike sa edhe lėvizjet e tepruara, duke qenė se qėndrimi nė tė njėjtin pozicion pėr njė periudhė tė gjatė shkakton shumė presion nė rruazat e shtyllės kurrizore. Nėse kalon njė pjesė tė madhe tė kohės nė tryezė, mundohu qė tė ndryshosh vazhdimisht qėndrim.

Mė i miri do tė ishte njė qėndrim me kėmbėt gjysmė tė hapura dhe kurrizin nė njė kėnd 135-gradėsh. Kjo tė ndihmon qė tė shpėrndash peshėn e trupit. Por pavarėsisht mėnyrave tė qėndrimit dhe ndryshimit tė vazhdueshėm tė tij, kėshillohet qė ēdo 40 minuta duhet tė ngrihesh nga tryeza e tė bėsh njė ecje tė shkurtėr.
Sipas studimeve tė fundit, tė punosh jashtė tė paktėn 3 herė nė javė, e redukton rrezikun e dhimbjes sė shpinės nė 43%. Ushtrimet fizike nė ajėr tė pastėr e forcojnė shpinėn tėnde dhe muskujt e gjithė kurrizit, rrisin presionin e gjakut tek rruazat. Personat mbipeshė janė tri herė mė tė predispozuar qė tė shkojnė nė spital me probleme kurrizi se ata me peshė normale.

Por edhe ushtrimet duhet tė jenė tė duhurat, sepse ushtrimet, dhe pėr mė tepėr kohėzgjatja e tyre e pakontrolluar, mund tė ketė efekt tė kundėrt. Mė tė mirat e mundshme janė ushtrimet aerobike, tė ecurit, noti apo edhe vrapi i lehtė. Por mos harroni qė tė bėni fillimisht nxehjen. Pikėrisht ky detaj qė shpesh neglizhohet, ėshtė njė ndėr komponentėt mė tė rėndėsishėm tė stėrvitjes, pasi shėrben pėr tė ēuar gjakun tek muskujt dhe pėr ta pėrgatitur trupin pėr gjendjen e re. Dhimbja e shpinės, nė mė tė shumtėn e rasteve nuk ėshtė pasojė e njė goditjeje apo traume tė vetme, por e mėnyrės se si ne sillemi pėrditė. Sipas njė studimi japonez, thjesht qėndrimi sedentar nė shtėpi apo nė punė, ju bėn dyfish mė tė prirur pėr tė pasur probleme. Gjithashtu, ndėr shkaqet e mundshme mund tė futet edhe stresi mendor apo edhe ai shpirtėror. Me kalimin e kohės, fibrat dhe muskujt zbuten, nuk janė mė nė gjendjen e viteve tė rinisė dhe kjo shton rrezikun e plagosjes.

Gjėrat pėrkeqėsohen edhe nga kundėrpėrgjigjja natyrore qė ka trupi ndaj stresit: shtimi i tensionit muskular, pasi kjo mund tė pėrkeqėsojė problemet ekzistuese me shpinėn. Kėsisoj, kur e ndien rritjen e presionit nga stresi, bėj njė pushim tė shkurtėr prej 30 minutash, pavarėsisht se mund tė jesh nė ankth apo i nevrikosur. Njė banjė e nxehtė apo dush me tė mbėrritur nė shtėpi ėshtė njė tjetėr gjė pozitive, sepse nė kėtė rast kjo ėshtė ēlodhje si pėr muskujt, ashtu edhe pėr mendjen. Sigurisht, pėr ata qė kanė mundėsi masazhi ėshtė njė ndihmė e shkėlqyer, pasi i zbut muskujt, i shtendos dhe si pasojė, edhe dhimbja e shpinės zbutet. Nė disa raste, mjekimet alternative mund tė jenė mė tė efektshme se terapia konvencionale.

Njė studim i fundit gjerman zbuloi se mė shumė se gjysma e pacientėve me probleme tė dhimbjes sė shpinės qė kishin kryer seksione agupunture tek mjekėt kinezė, kishin pasur shumė pėrmirėsime tė gjendjes sė tyre shėndetėsore. Ky lloj mjekimi alternativ shton fluksin e gjakut dhe qarkullimin e tij nė zonat e prekura, duke vėnė nė punė edhe gjėndra tė caktuara qė lėshojnė lėngje hormonale qetėsuese. Terapitė alternative e bazojnė kurimin e tyre tek ideja se shkaku i dhimbjes sė shpinės ėshtė zhvendosja e vertebrave tė shtyllės kurrizore, ndaj edhe pėrqendrimi ėshtė i gjithi tek vertebrat. Gjatė procedurės, mbi shpinė aplikohet njė peshė jo shumė e madhe, e cila nėse fokusohet nė vendin e duhur arrin tė japė shumė rezultat dhe tė ēojė nė vend vertebrat. Ka shumė mundėsi qė pikėrisht shtrati ku flini tė jetė edhe burimi i dhimbjeve tuaja.

Nėse arrini tė gjeni dyshekun e pėrshtatshėm, do tė ishit me tė vėrtetė i fituar. Por cili ėshtė ai? Nėse do tė kishit njė dyshek shumė tė butė, nuk do ishte mirė, sepse trupi do tė krijonte gunga. Edhe nėse do tė merrnit njė dyshek tė fortė, presioni mbi trupin tuaj do tė rritej e si pasojė vjen tendosja e dhimbjet.Sipas njė studimi, personat qė flenė nė njė dyshek gjysmė tė fortė kanė mė shumė shanse tė jenė tė shėndetshėm dhe tė pėrjetojnė mė pak dhimbje se ata qė flenė nė dyshekė ose ekstremisht tė butė, ose e kundėrta.

Zero Cool
20-09-11, 16:23
Elina, lexo


Cfare eshte hernia diskale


http://www.infoalbania.org/thumbnail.php?file=dhimbja_shpines_776220932.jpg&size=article_medium


Hernia diskale shpesh konsiderohet si e rende. Dhe sipas mjekut Erick Legrand, rumatolog ne CHU ne Angers, nje gje e tille eshte e gabuar. “Skaneri tregon se 15 per qind e personave nga 30 deri ne 50 vjec kane nje hernie qe nuk u shkakton dhimbje. Keto jane me te shpeshta sesa ato qe kane kriza”. E vendosur mes vertebrash, disku vertebror sherben si amortizues i shtylles kurrizore. “Cdo disk eshte i perbere nga nje unaze fibrash qe bashkohet me nje nyje qe eshte e perthyeshme. Keto fibra mund te konsumohen, te thyhen dhe te lene nyjen qe te levize mbrapa. Kjo hernie diskale me pas mund te shtype rrenjet e nervit, duke sjelle dhimbje”, sqaron mjeku.

Dhimbjet karakteristike

Presioni i shtypur nga hernia mbi rrenjen nervore sjell nje reaksion inflamator, gje e cila sjell dhe dhimbjet. Pacientet qe kishin nje hernie diskale ne fillim te dukshme u riekzaminuan nje vit pas sherimit te shiatikut dhe nje e treta e tyre nuk e kishin me hernien, ndersa ne nje te treten e tyre dhimbjet ishin pakesuar. Per pjesen qe mbetej dhimbjet ishin te njejta, cka do te thote se dhimbja mund te largohet, ndersa hernia jo.

Zakonisht hernia diskale ndodh mes dy vertebrave te fundit, atje ku dalin dhe rrenjet e nervit shiatik. Me rralle herniet qe prekin pjesen e fundit te shtylles kurrizore mund te sjellin me pak dhimbje. Pjesa e kurrizit nuk preket thuajse asnjehere, ndryshe nga vertebrat cervikale ku hernia disakle mund te sjelle edhe semundjet cervikale.

Dhimbja e shiatikut eshte shume specifike: kap pjesen nga mesi e poshte. Dhe ndjek trajektoren nga rrenja e nervit shiatik e deri te kembet. Kjo dhimbje karakteristike shoqerohet me nje ndjesi sikur te pershkruajne mizat ne trup dhe humbje te ndjeshmerise ne kete trajektore. Zakonisht shfaqet para moshes 60-vjecare dhe fillon me nje dhimbje te shpines pasi eshte bere nje pune e sforcuar dhe dhimbja zgjat edhe dy dite me pas. I vetmi faktor rreziku eshte kur ndonje i afermi juaj ka vuajtur nga nervi shiatik, sportet qe kane nje pergatitje te larte fizike dhe semundjet beninje te rritjes vertebrore, semundja Scheuermann. Kryesorja eshte nje predispozite familjare. Intensiteti i dhimbjes dhe trajektorja e tij e shpjegojne me mire nervin shiatik sesa nga analiza e skanerit. Ne 1 per qind te rasteve shiatiku mund te shoqerohet me nje paralize parciale te kembes apo edhe me rralle, probleme me urinimin. Ne te dy keta raste hernia duhet te operohet menjehere dhe mjeku do te kerkoje kryerjen e nje skaneri.

Dhimbjet

Dhimbja e shpines perfshin zakonisht 50-70 per qind te popullsise dhe nje gje e tille ndodh per shkak te punes. Nese ne 95 per qind te rasteve mund te sherohen pas nje mjekimi, 5 per qind te tjera avancojne dhe dhimbja mund t’ju largoje per disa muaj nga puna. Ketu ndikojne disa faktore fizike, psikologjike dhe sociale, qe jane te ndryshem nga nje paciente te nje tjeter. Shkaqet mund te jene nga probleme me diskun vertebral, por edhe nga mungesa e aktivitetit fizik, veshtiresi profesionale, depresion etj.

Mjeket thone se jane duke shqyrtuar jo vetem nje skaner, por nje individ ne gjithe kompleksitetin e tij. Nje person qe ka pasur nje aksident ne pune me nje shiatik te vertete, dhe qe ka probleme me shefin ne pune, do te sherohet me ngadale se sa nje tjeter pacient qe nuk e ka kete problem. Eshte e rendesishme te identifikohen se cilet jane faktoret psiko-sociale.

Trajtimi

Zakonisht per shiatikun dhe dhimbjet e tij perdoret nje paracetamol apo ndonje ilac edhe me i forte. Po keshtu edhe per dhimbjet e tij. Ky ilac, sipas mjekeve, duhet te pihet rregullisht jo vetem kur nisin dhimbjet dhe me doze maksimale per te stopuar nisjen e dhimbjeve.

Nese nuk do te kete nje permiresim gjate dy apo tri javeve, eshte mire nisja e kortikoideve ne epidural, mes dy vertebrave. Me shpesh ky trajtim mund t’i beje dhimbjet me te durueshme dhe te behet per rreth 3 muaj. Ky evolucion normal drejt normalizimit te dhimbjeje mund te vihet ne krahasim me rreptesine e disa nderhyrjeve. Por asnje element nuk mund te saktesoje se sa do te zgjasin dhimbjet. Megjithate, nderhyrja kirurgjikale duhet te behet ne rastin kur eshte shume e nevojshme.

Procesi i inflamacionit, i provokuar nga hernia, shoqerohet me nje reaksion degradimi. Herniet e medha me mire te kurohen me ilace sesa te operohen. Shiatiku zakonisht sherohet vete. Mjeku mund t’ju ndihmoje qe te ule dhimbjet e padurueshme. Trajtimi i pare behet me anti-inflamator apo me ilace kunder kontraktimit muskulor, qe i shtohet shiatikut. Shpesh nje gje e tille nuk mjafton, prandaj duhet te shoqerohet me kortikoide, qe kane njeheresh nje efekt qe ul dhimbjet dhe eshte shume anti-inflamator, duke lehtesuar shpinen me mbajtjen e nje korseje.

Ne pjesen me te madhe te rasteve, ky trajtim nuk mjafton. Kirurgjia mund te behet nese pas marrjen e ketyre ilaceve qe zgjasin ne 5-6 jave nuk kemi permiresim ose kur pacienti gjate kesaj kohe ka pasur perseritje te shiatikut. Por asnjehere nderhyrja kirurgjikale nuk behet per te parandaluar. Kjo nderhyrje behet pas konsultimit me specialistin, neurokirurgun ose kirurgun ortopedik. Kjo eshte teknika me e mire per te ulur kohen e sherimit. Por nderhyrja rrit dhe rrezikun e artrozes dhe te paqendrueshmerise se vertebrave.

Duhet te evitohen protezat diskale

Nderhyrja kirurgjikale mund te jete e kushtezuar dhe te heqe hernien pa prekur diskun. Zgjidhja e teknikes, ne kirurgjine klasike, hapet shtylla kurrizore apo behet nje kirurgji endoskopike. Te dyja keto lloj nderhyrjesh cojne thjesht ne zvogelimin e dhimbjeve.

Ndersa disa nga mjeket jane favorite me shume per kirurgjine endoskopike, e cila e ul mundesine per te prekur muskujt, ndryshe nga nderhyrja klasike. Shpesh here propozohet proteza diskale: por kjo mbetet nje trajtim eksperimental me nje rrezik te larte.

Nje tjeter menyre ka ngjallur interesin e shkencetareve, ulja kimike apo fizike e hernies nepermjet lekures, nen kontrollin e radiologut. Quhet nukleolize dhe behet nepermjet nje injeksion ne disk, ku futet nje enzime. Por nje gje e tille nuk behet qe nga vitit 2002, pasi kishte rrezik alergjik. Teknika te tjera, si futja e fibrave lazer, ozoni apo solucione alkoolike ne diskun vertebral, jane duke u perpunuar nga ekipe mjekesh radiologe, por ende nuk ka rezultate konkrete.