Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Gruaja dhe Familja
User Name
Password
Gruaja dhe Familja Inkuadrimi i gruas nė jeten shoqerore, jeta bashkeshortore, femijet



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 01-07-07, 04:25   #16
rilinda
 
rilinda's Avatar
 
Join Date: 29-06-04
Posts: 15,657
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Default



Marie Shllaku (1922 - 1946)


Marie Shllaku ėshtė lindur nė Shkodėr, mė 22 tetor 1922.
Babai i Maries quhej Mark, kurse nėna Dila. Prindėrit i kishin kushtuar kujdes tė madh shkollimit tė Maries. Nė saje tė pėrkujdesjes tė atdhetarit At Gjergj Fishta,i njohur si shkrimtar me orientime patriotike, Maria kishte mėsuar mjaft mirė historinė shqiptare, gjuhėn frėnge, gjermane,latine, si dhe gjuhėn e
vjeter greke. Mė me vėshtirėsi, Maria e fliste gjuhen serbokroate.
Fjala ėshtė, pra, pėr njė studente tė pasionuar, tė aftė dhe deri nė ekstreme tė vendosur t'i realizojė idealet e veta.


Marie Shllaku,njė vajzė e re shqiptare,pati fatin tė gjindet midis burrash tė mėdhenjė tė kombit shqiptarė dhe veēanėrisht midis burrash dhe luftėtarėsh tė njohur shkodran,ndėr tė cilėt ishte edhe i madhi At Gjergj Fishta, Bernard Llupi etj.

Marie Shllaku,ndonėse shumė e re nė moshė, vetėm 20 vjeēare, ishte studente, gjė qė ishte rastė i rrallė pėr femrat shqiptare tė asaj kohe,dhe qė u angazhua me tėrė qenien e vet, me tė gjitha forcat dhe me tėrė potencialin qė kishte pėr ta vėnė nė jetė idealin e lartė tė bashkimit kombėtarė tė tė gjitha trojeve etnike, pavarėsisht se nė ē’kushte apo rrethana do tė arrihej ajo sepse kryesorja mbeti, arritja e kėtij qėllimi tė shenjtė kombėtar, pėr ēka u derdh kaq shumė gjak, bile edhe gjaku i Marie Shllakut.
Ajo vazhdoi rrugėn madhėshtore tė luftės pėr vatan dhe pėr ēlirimin kombėtar, rrugėn e atyre burrave shkodran,siē ishte Hamzė Kazazi qė luftoi kundėr pashallarėve tė Turqisė dhe Oso Kuka qė luftoi nė trojet e Vraninės kundėr cubave tė Cvetinės.
Nė luftėn pėr ēlirimin e atdheut nga ripushtimi sllavokomunist, Marie Shllaku u gjend edhe nė Drenicė, ku dy dekada mė parė, luftoi dhe qėndroi pėr 12 vite me rradhė heroina e popullit-Shotė Galica. Po kėshtu, edhe pse ishin kohė tė turbullta ato kur Shaban Polluzha doli kundėr tradhėtisė serbosllave, Maria pa kurrėfarė hamendje, qė nė ditėt e para doli nė anėn e tij dhe pėrkrahu deri ne fund me gjithė ē’pati, duke ju bėrė krah pėrpjekjeve vigane tė fundit tė luftės antifashiste, qė tė hiqej qafesh njė herė e pėrgjithmonė zgjedha sllave.
Marie Shllaku i rrėmbeu armėt nė ditėt mė tė vėshtira; nė ato ditė kur e tėr ėKosova digjej flakė nga zjarri i ri i tradhėtisė.
Ata qė nuk i njohin rrethanat e formimit tė kėsaj atdhetare, mund tė pyesin me habi, se pėrse e bėri kėtė njė trimėreshė qė nuk ishte nga viset e Kosovės-njė trimėreshė shkodrane?!
-Marie Shllaku, si paraardhėsit e saj pati dhimbje tė madhe pėr fatin tragjik tė shqiptarėve tė Kosovės. Ajo ndjeu atė dhimbjku po shpėrnguleshin me dhunė qindra e mijėra shqiptarė jashtė trojeve tė tyre etnike. Prandaj, ajo, pa mėdyshjen mė tė vogėl, doli nė anėn e luftės pėr ēlirimin e Kosovės martire.
Marie Shllaku edhe nė momentet mė vendimtare, nė kohėn mė tragjike tė luftės iu bshkangjit krahut me atdhetarė tė asaj kohe-rreth 100 intelektualėve qė u angazhuan nė rezistencėn shqiptare tė fundit tė luftės antifashiste. Ndėr kėto figura mė tė ndrituar ishin: Bernard Llupi,Shaban Polluzha,Ymer Berisha, Mehmet Gradica, Gjon Sereqi,Metė Dina,Ukė Sadik Lutani... tė cilėt qėndruan deri nė fund tė pa mposhtur dhe u vranė nė luftė, ose u pushkatuan nga pushtusi serbo-malazez.
Makinerija propaganduse serbosllave,duke parė rolin aktiv dhe tė rėndėsishėm tė Maries nė rezistencėn shqiptare, pėr ta njollosur fetarisht Marien dhe pėr tė shkaktuar pėrēarej mbi baza fetare,nisi tė shpif kundėr saj, gjoja se Maria po angazhohet kryesisht me shqiptarėt e besimit mysliman.
Ishte e vėrtetė se Maria qe lidhur krysisht me shqiptarėt mysliman, natyrisht, jo pėr shkak tė fesė apo tė ndonje shkaku tjetėr, po pikėrisht se ishte njė atdhetare e shquar,e cila dinte se shpėtimin i kombit mund tė vijė vetem po qe se do bashkohen tė gjithė shqiptareė, pavarėsisht nga feja dhe ndarja krahinore.Ajo, natyrisht, i kishte tė qarta edhe qėllimet pėrqarėse tė serbosllavėve dhe e dinte mirė se po kėta ishin edhe burim i tė gjitha shpifjeve kundėr saj. Prandaj,ajo nuk i pėrfillte ato.
Nė luftėn pėr pavarsinė kombėtare dhe bashkim tė trojeve tė pushtuara Maria u angazhua nė mėnyrė tė gjithanshme..
Ajo, poashtu luajti njė rol aktiv nė frymėzimin e luftėtarėve: nė shumė takime e kuvende, mbante fjalime tė zjarrta,sipas nevojės dhe tė gjata, me qėllim qė ta mbante tė gjallė dhe t’i jepte flakė zjarrit ēlirimtar nė shpirtin e ēdo luftėtari, duke i shėrbyer kėshtu rezistencės shqiptare.

Atė nuk arritėn qė kurrėn e kurrės ta dorėzojnė, e para aktit tė pushkatimit, nė vend tė shprehjes sė dėshirės sė fundit, ajo nisi dhe kėndon Hymnin Kombėtar.

Para gjykatės kriminale tė Prizrenit, ajo tha:
-"Ne luftuam qė pjesėt mė tė dhimbshme tė atdheut t’ia ktheni nėnės sė vet,
por e kuptoj se kjo gjė s’do tė bėhet sot. Megjithatė, edhe pas vdekjes sonė, djemtė dhe vajzat shqiptare do ta vazhdojnė luftėn derisa Kosovėn tė ia bashkoni Shqipėrisė."
Historia, ende ka pėr tė thėnė e shkruar, pėr kėtė pėrsonalitet historik nė tė ardhmen, mbasi ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme, nė vetėdijen e popullit tonė dhe si e tillė pėrkujtohet me krenari dhe respekt tė veēantė, si qytetare nderi e trojeve etnike shqiptare.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.

Last edited by rilinda; 01-07-07 at 04:29.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 01-07-07, 16:29   #17
legenda
...Argumentum (ad ) AMORE
 
Join Date: 12-11-06
Posts: 2,129
legenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėm
Default

Elena Gjika
Dora d'Istria









Dora d'Istria (January 22, 1828–1888), pen-name of duchess Helena Koltsova-Massalskaya, born Elena Ghica (or Elena Gjika), was a Romanian-Albanian Romantic writer and feminist.





(1829 - 1888) Shkrimtare dhe publiciste pėrparimtare rumune me origjinė shqiptare. Mori pjesė gjallėrisht nė lėvizjen kulturore pėrparimtare tė Evropės si kundėrshtare e sundimit despotik monarkik dhe e shtypjes kombėtare.

Pėrkrahu nxehtėsisht lėvizjen kombėtare shqiptare, mbajti lidhje tė ngushta me veprimtarė tė shquar tė saj, si: Jeronim De Rada, Dh. Kamarda, Z.Jubani, Zef Serembe, Th. Mitko etj. dhe rrahu mendime pėr organizimin e lėvizjes kombėtare sidomos nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

Nė njė varg studimesh: Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore (La nationalité albanaise d'aprčs les chants populaires, 1866), Shkrimtarėt shqiptarė tė Italisė Jugore (Les ecrivains albanais del' Italie Méridionale, 1867), Shqiptarėt nė Rumani (Gli albanesi in Rumenia, 1873) etj., ajo vuri nė dukje nėpėrmjet kėngėve popullore historike luftėn shumėshekullore tė popullit shqiptar kundėr sundimit osman. Nė shenjė mirėnjohjeje pėr ndihmesėn e dhėnė nė njohjen e ēėshtjes shqiptare nga opinioni publik botėror, patriotėt rilindės dhe arbėreshė tė Italisė e tė Greqisė i kushtuan librin me titull: Dora d'Istrias-Shqiptarėt (A Dora D'Istria-Gli Albanesi, 1870), njė pėrmbledhje vjershash patriotike.

Tituj tė veprave

La nationalité albanaise d'aprčs les chants populaires (1866)
Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore

Les ecrivains albanais del' Italie Méridionale (1867)
Shkrimtarėt shqiptarė tė Italisė Jugore

Gli albanesi in Rumenia (1873)
Shqiptarėt nė Rumani

Last edited by legenda; 01-07-07 at 16:31.
legenda Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 01-07-07, 16:40   #18
legenda
...Argumentum (ad ) AMORE
 
Join Date: 12-11-06
Posts: 2,129
legenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėmlegenda i pazėvėndėsueshėm
Default

DINASTIA GJIKA
-------------------------------


Nė fakt, bėhet fjalė pėr njė dinasti nga mė tė fuqishmet nė historinė e Rumanisė sė dikurshme dhe gjurmėt janė edhe sot prezente. Gjikajt janė edhe sot e kėsaj dite, njė nga familjet rumune mė tė njohura e mė tė fisme. Pjesėtarė tė kėsaj familjeje, kanė qeverisur Walakinė dhe Moldavinė pėr periudha tė gjata, nga shekulli 17 deri nė shekullin 19.Nė enciklopedinė on-line Wikipedia, gjenden tė dhėna tė shumta pėr dinastinė Gjika dhe thuhet se origjina e tyre ėshtė nga Shqipėria. Gjikajt e parė kanė ardhur nga Shqipėria dhe janė ngulitur nė veri tė Walakias gjatė sundimit tė Perandorisė Osmane (Ghica is a very common last name in Albania), thuhet nė Wikipedia (Gjika ėshtė njė mbiemėr shumė i pėrhapur edhe sot nė Shqipėri).
***
Komăneşhti ėshtė qyteti qė njihet edhe sot e kėsaj dite nė Rumani, si qyteti i Gjika-jve.
Prej shekullit tė 18, qyteti ka qenė nėn kontrollin e familjes Gjika. Pjesėtarėt e saj ruajtėn prezencėn dhe dominimin, deri nė mesin e dytė tė shekullit 20, Sheshi qendror Gjika, pallati Gjika, (tani i shndėrruar nė muzeum) parku pėrpara pallatit dhe stacioni i trenit, janė dėshmi tė prezencės sė tyre tė fortė nė qytet. (Gjatė 2004, 2005 dhe 2006, Komaneshti ka pasur probleme tė shumta me pėrmbytjet nga lumi Trotus).
Gjergj Gjika (1600-1664, nė disa dokumente gjendet edhe si George Gjika) ishte Gjika i parė i vendosur nė kėtė qytet. Ai mbahet si themeluesi i familjes sė madhe shqiptaro-rumune Gjika, qė do t'i jepte vendit ku jetoi, princa, kryeministra, shkrimtarė, diplomatė etj. Vetė Gjergj Gjika ishte Princ i Moldavisė 1658-1659 dhe Princ i Wallachias nė 1659-1660.
........
.


Princat e Walakia-s nga familja Gjika


Gjergj Gjika: 1659-1660 and 1673-1678
Grigori I Gjika: 1660-1664 and 1672-1673
Grigori II Gjika: 1733-1735 and 1748-1752
Mate Gjica: 1752-1753
Skarlat Gjika: 1758-1761 and 1765-1766
Aleksander Gjika: 1766-1768
Grigori III Gjika: 1768-1769
Grigori IV Gjica: 1822-1828
Aleksandri II Gjika: 1834-184


Princat e Moldavias nga familja Gjika
Gjergj Gjika: 1658-1659, 1735-1741 and 1747-1748
Matei Gjika: 1753-1756
Skarlat Gjika: 1757-1758
Grigori III Gjika: 1764-1767 and 1774-1777
Grigor-Alexander Ghica: 1849-1853 and 1854-1856


Kryeministrat e Rumanisė nga familja Gjika
Jon Gjika: 1866-1867 and 1870-1871
Dhimitri Gjika: 1868-1870


Tė tjerė
Elena Gjika (Dora D'istria) (1828-1888), shkrimtare
Dhimitri Gjika-Komăneşhti (1840-?), eksplorator
Nikoll Gjika-Budeşti (1869-1943), arkitekt
Matila Gjika (1881-1965), shkrimtare
Dhimitri Gjika (?-1967?), diplomat
Alexander Gjika (1902-1964), matematikan
Şarban Gjika (1919-2006), lojtar rugby-e





marr nga SHEKULLI
legenda Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-07-07, 02:50   #19
rilinda
 
rilinda's Avatar
 
Join Date: 29-06-04
Posts: 15,657
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Default

TEUTA



Regjente e mbretėrisė ilire nė vitet 230-228 p.e.r. U vu nė krye tė mbretėrisė pas vdekjes sė tė shoqit, Agronit , si tutore e Pimit, birit tė mitur tė tij, qė e kishte me gruan e dytė, Triteutėn. Ndoqi politikėn e Agronit dhe zhvilloi njė veprimtari energjike. Pėrballoi rivalitetet e brendshme, ruajti aleancėn me Maqedoninė dhe e rriti fuqinė politike tė mbretėrisė. Nė vitin 230 p.e.r. ndėrmori sulmin kundėr Lidhjes Epirote, pushtoi kryeqytetin e saj, Foiniken, dhe e detyroi Epirin tė shkėputej nga aleanca me etolėt dhe tė lidhej me mbretėrinė ilire. Me pėrfundimin nė tė njėjtėn kohė edhe tė njė rrjeti aleancash tė tilla me Lidhjen Akarnane, krijoi njė kufi tė drejtpėrdrejtė midis Mbretėrisė ilire e botės greke.
Ndėrkaq forcimi i pozitės sė mbretėrisė ilire nė Ballkan binte ndesh me politikėn ekspansioniste tė fuqisė sė re mesdhetare, Romės, e cila nė kėtė kohė ishte drejtuar nga lindja. Teuta pėrballoi me dinjitet diktatin dhe veprimet provokuese tė senatit romak, pa mundur tė mėnjanojė konfliktin e armatosur, qė shpėrtheu me ndėrhyrjen e parė romake nė Iliri nė vitin 229 p.e.r. Edhe pse Teuta mori masa tė rėndėsishme pėr t'i dalė rrezikut pėrpara, duke angazhuar forcat e saj kryesore nė mbrojtjen e vijės bregdetare, nuk pati sukses. Plani i saj pėr tė pushtuar Istin, Dyrrahun, Apolloninė dhe Korkyrėn dėshtoi. Pas tradhtisė sė komandantit tė saj, Demetėr Farit qė u dorėzoi romakėve Korkyrėn e pushtuar, Teuta u detyrua tė heqė bllokadėn detare edhe nga qytetet e tjera. Qėndresa e mėtejshme qė bėnė ilirėt nė tokat e ardiejve dhe sidomos nė qytetin Nutria duke u shkaktuar romakėve humbje tė rėnda, nuk e ndryshoi fatin e luftės. Pas kėsaj Teuta me forca tė pakta u mbyll nė qytetin e fortifikuar tė Rizonit; nė pranverė tė 228 p.e.r. dėrgoi nė Romė pėrfaqėsuesin e vet dhe pėrfundoi me senatin njė paqe me kushte shumė tė rėnda pėr ilirėt. Pas kėsaj ngjarjeje Teuta kishte abdikuar ose kishte vdekur dhe nuk pėrmendet mė. Nė krye tė mbretėrisė ilire u vu si regjent Dhimitėr Fari.
__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.

Last edited by rilinda; 14-12-07 at 20:07.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-12-07, 18:30   #20
adidu
 
Join Date: 12-12-07
Posts: 108
adidu me shokė shumeadidu me shokė shume
Default Titulli: Gruaja shqiptare dje, sot dhe neser Heroinė

"Nėnė, ndjehem krenar dhe i ēliruar nė shpirt, qė Zoti na ndihmoi dhe ta ēova nė vend amanetin! Tashmė populli yt nė Kosovė ėshtė i lirė dhe po ndėrton demokracinė"


Nuk e dija kete fraze te shprehur nga Clinton dhe teksa e lexova me kaplloi nje angushti mallengjimi ne shpirt, duke me bere te leshoj lot. Thone se burri eshte turp te qaje, por me kete qe lexova... nuk eshte burre nese s'qan.

Nje amanet i saj ( NENES TEREZE ) ishte "urdher" hyjnor per kete burre te shquar me emrin Clinton, "urdher" memesor, liri per nje komb te tere, drite shpirtrash te vuajtur shqiptaresh.

Last edited by legenda; 14-12-07 at 18:43.
adidu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-04-08, 22:35   #21
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default Edlira Dedja, gruaja shqiptare qė kandidon pėr deputete nė Zvicėr

Albert Zholi
Edlira Dedja, gruaja shqiptare qė kandidon pėr deputete nė Zvicėr

Edlira Dedja
Pianiste dhe profesoreshė e pianos Master nė psikologji e pedagogji

Presidente e shoqatės “Opera pa kufij”, anėtare e Kiėanis (Zvicėr), bashkėpunėtore aktive e ASED-it zviceran (Action de Soutien ą l’Enfance Démunie), ProInfirmis-it dhe Zyrės sė tė deleguarit pėr tė huaj, qė prej vitit 1997.

Motivacioni pėr t’u kandiduar si deputete e PS.
Tė punoj pėr integrimin sa mė tė gjėrė tė fėmijėve dhe rinisė nė jetėn sociale dhe kulturore tė Kantonit ; edukimin e tyre nėpėrmjet projekteve tė reja artistike, me qėllim qė t’i kuptojmė sa mė mire kėrkesat dhe nevojat e gjeneratave tė reja e t’i mbėshtesim ato, mbasi buzėqeshja ngazėlluese e fėmijėve dhe gėzimi i tė rriturve duhet tė jenė mirėnjohja jonė!


Dėshirat :

Tė bashkėpunojmė pėr ruajtjen e njė psikologjie sociale sa mė tė shėndetshme, duke kontribuar nė ngritjen e idealizmit tek gjeneratat mė tė reja, duke mundėsuar zhvillimin dhe kuptimin e tė drejtave dhe detyrave tė tyre, nocionin e drejtėsisė, patriotizmit dhe vullnetit tė mirė. Tė sigurojmė prioritetin e vlerave humane dhe shpirtėrore mbi ato materiale. Tė promovojmė adoptimin dhe aplikimin e kėtyre principeve nė jetėn sociale, shkollore dhe profesionale.

Edlira Dedja, Neuchātel, 10 mars 2008

__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-04-08, 22:38   #22
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Gruaja shqiptare dje, sot dhe neser Heroinė

Edlira Dedja
“Tė jetosh dhe punosh nė emigracion ėshtė njė detyrė dhe pėrgjegjėsi e madhe…”

Ėshtė njė nga muzikantet mė tė njohura shqiptare nė perėndim. Prej shumė vitesh nė Zvicėr, ku jeton sė bashku me familjen e saj, punon si pedagoge nė konservatoret e Gjenevės dhe Neuchātel-it dhe vlerėsohet si njė nga koncertistet mė tė suksesshme tė rretheve muzikore zviceriane. Ideja e krijimit tė shoqatės “Opera pa kufi” e ngre atė nė njė nga kontributoret mė tė mėdha pėr ēėshtjen e paqes nėpėrmjet muzikės, njė ide me tė vėrtetė origjinale, qė pėrcjell nėpėr botė njė mesazh, sa human aq dhe tė nevojshėm pėr kohėn qė jetojmė.

Pak fjalė pėr pianisten Edlira Dedja

Edlira Dedja ėshtė vajza e shkrimtarit tė njohur tė letėrsisė pėr fėmijė Bedri Dedja. E ka lidhur tėrė jetėn e saj pazgjidhshmėrisht me pasionin pėr artin, muzikėn, letėrsinė e veēanėrisht pianon, kėtė profesion aristokratik qė sot e ushtron suksesshėm nė Zvicėr. Ėshtė njė veprimtare e njohur e ēėshtjes kombėtare shqiptare, firmėtare e krijimit tė partisė demokratike shqiptare, por mbi tė gjitha njė profesioniste e vėėrtetė nė fushėn e muzikės. Ka nisur tė merret seriozisht me studimin pėr piano qė nga mosha 10-tė vjeēare. Pas mbarimit tė liceut ėshtė diplomuar nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Tiranė, dhe nė vitin 1986, ushtroi aktivitetin e saj si pianiste nė sektorin e solistėve tė Teatrit Kombėtar tė Operas e Baletit, nė Tiranė, krahas emrave mė nė zė tė artistėve shqiptarė. Pasi emigron nė Zvicėr, vazhdon profesionin e saj duke arritur tė rreshtohet suksesshėm ndėr artistet qė kanė kontribuar pėr emrin e mirė tė Shqipėrisė nėpėr botė. Sot ėshtė presidentja e shoqatės “Opera pa kufi”, njė inisiativė qė ėshtė pėrkrahur nga shumė artistė tė njohur shqiptarė dhe tė huaj duke organizuar shumė koncerte jashtė kufijve tė Shqipėrisė.


Opera pa kufi, institucioni i ri artistik shqiptaro-zviceran qė kėndon pėr paqen.

“Opera pa kufij”? Koncerti i saj i parė ishte njė nga takimet muzikore mė pasionante qė kemi mundur tė asistojmė”. Kėto ishin fjalėt hyrėse tė artikullit tė shkruar nga gazeta “Express” e Neuchātel-it mbi koncertin e datės 2 shkurt 2005, ku shndritėn yjet e artit shqiptar nė skenėn zvicerane, nė bashkėpunim me artistė tė tjerė vendas, italianė, gjermanė, turq, etj. Pėr dy orė rresht, salla u pėrfshi nga magjia e operės dhe baletit. Merrnin pjesė zėrat mė tė bukur operistikė shqiptarė e tė huaj, mes tė cilėve edhe sopranoja e njohur Inva Mula. Publiku i mahnitur kėndoi bashkarisht me kėngėtarėt nė pėrfundim tė koncertit, duke brohoritur me entuziazėm kėtė manifestim tė jashtėzakonshėm tė kulturės shqiptare.
Kjo dhuratė, publikut dhe kantonit tė Neuchātel-it iu bė prej pianistes shqiptare “tė nivelit ndėrkombėtar” (siē e cilėson gazeta “Express”, nė tė njėjtin artikull tė datės 5 shkurt 2005), Edlira Dedja, e cila ėshtė edhe iniciatorja dhe presidentja e shoqatės “Opera pa kufi”, themeluar nė vitin 2004 nė Neuchātel, ku marrin pjesė emra tė njohur tė artit, kulturės e politikės zvicerane. “Qėllimi kryesor i organizimit tė kėtij koncerti, - u shpreh pjanistja ndėr tė tjera, - qė u cilėsua edhe si “pagėzimi” i kėsaj shoqate dhe njė prelud pėr aktivitete tė ardhshme, ishte nė rradhė tė parė prezantimi i kulturės shqiptare pėr publikun zviceran, pėrfaqėsimi i vlerave tė vėrteta, ndėrthurja mes traditave dhe modernes dhe etja e njė populli tė vjetėr europian pėr paqe. Ky koncert tregoi edhe njėherė se, arti ynė qėndron nė nivelet mė tė larta dhe se artistėt, tanė janė mesazhierė tė paqes, nėpėrmjet tingujve e interpretimeve tė tyre dinjitoze.


“Opera pa kufi” ėshtė njė inisiativė shumė e veēantė. Nga ju lindi kjo ide?
Mėsimdhėnia nuk e ka pėrmbushur kurrė dėshirėn time tė madhe pėr tė qėnė gjithnjė e lidhur me publikun dhe skenėn edhe pse nė konservatoret e Muzikės sė Gjenevės e Neuchātel-it, kemi mjaft aktivitete artistike qė na mbajnė vazhdimisht pranė saj. Nga ana tjetėr, duke dashur tė ndodhem edhe mė pranė spektatorit zviceran, pėr t’i transmetuar pasionin e veēantė qė kam pėr Operėn, (pasion i cili mė lindi atje nė Tiranė, kur fillova punėn nė Teatėr e ku ruaj kujtime tė mrekullueshme tė bashkėpunimit me artistė tė mėdhenj shqiptarė si Gaqo Ēako, Ramiz Kovaēi, Edith Mihali, Ermir Krantja, Rifat Teqja, Ēesk Zadeja e Nikolla Zoraqi, Tonin Harapi, Zhani Ciko, Jani Papadhimitri etj. etj.), edhe nė Zvicėr, fillova tė marr pjesė si koncertmaestėr nė vėnien nė skenė tė disa operave dhe komedive muzikore, ndėr tė cilat mund tė pėrmėnden premierat e “Borgjezit Fisnik”, “Les contes d’Hoffmann”, si edhe shumė vepra tė repertorit operistik italian si “Traviata”, “La Bohčme” etj.
Por ideja pėr krijimin e njė shoqate artistike siē ėshtė ”Opera pa kufij” mė lindi, nė rradhė tė parė, si njė dėshirė e brendshme pėr tė treguar potencialin e madh artistik tė artistėve tanė, i cili realisht ka qėnė njė befasi e kėndshme pėr publikun zviceran. Kėshtu, u lidha me kolegėt dhe miqtė e mi mė tė mirė dhe ata u treguan menjėherė tė gatshėm pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj thirrjeje.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-04-08, 22:41   #23
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Gruaja shqiptare dje, sot dhe neser Heroinė

Me kėtė organizim i jeni kthyer nostalgjisė sė Tiranės….

-Mė se e vėrtetė. Ky takim pėr ne tė gjithė ishte si njė rikthim nostalgjik nė studiot tona tė Teatrit nė Tiranė, ku punonim sė bashku dhe kur filluam hapat e para tė karrierės sonė artistike. Tė takohesh mbas kaq vitesh me artistė tė mirėnjohur shqiptarė ėshtė njė kėnaqėsi e veēantė. Eksperienca e punės sonė tė pėrbashkėt bėri qė ky koncert tė montohej me lehtėsinė mė tė madhe dhe pėr njė kohė rekord, gjė qė i ēuditi tė gjitha kolegėt tanė tė huaj ashtu si edhe spektatorin qė asistoi nė atė mbrėmje Gala tė paharruar. Dėshira ime, mendoj, edhe e artistėve tė tjerė qė kontribuan nė suksesin e kėtij aktiviteti, ėshtė vazhdimi i tij edhe nė qytete tė tjera tė Europės. Kjo ishte hera e parė qė ne u mblodhėm si potencial artistik shqiptar jashtė kufijve tė Shqipėrisė dhe patėm shumė sukses e u duartrokitėm gjatė. Unė besoj gjithmonė nė realizimin e kėsaj ėndrre tė madhe kombėtare, shpalosjen e potencialit tonė artistik nė skena tė tjera europiane, edhe pse nevoiten fonde tė mėdha, tė cilat jo gjithnjė i kemi nė dorė...

Opera pa kufij. Njė vizion ku ju pėrjashtoni pasione apo urrejtje pėr muzikantėt qė i pėrkasin popujve « tė pėrlyer » ?
-Besoj nė mėnyrė tė hekurt nė virtytet e kulturės dhe rolin qė ka muzika nė paqen mes popujve. Ne artistėt s’duhet tė kemi kufij politikė, ideologjikė, kulturorė apo fetarė, qė tė na ndajnė. Kjo nuk do tė thotė se unė si individ jetoj jashtė politikės, se jam pro apo kundėr saj. Por kjo e fundit, nuk mund tė ndėrhyjė nė raportet humane dhe mardhėniet midis popujve. “Pse jo?”, i jam pėrgjigjur njė gazetari nė Friburg, kur mė pyeti nėse do tė pranoja ndonjė solist serb nė njėrin prej koncerteve tona. “Arti duhet t’i kapėrcejė diferencat etnike, ideologjike e fetare dhe duhet tė kontribojė nė ndėrtimin e njė bote mė tolerante, pa urrejtje dhe hakmarrje, ku tė triumfojė vetėm dashuria, paqja, harmonia. Vallė, a s’ėshtė kjo muzika e vėrtetė?

Nė kėtė dėshirė pėr tė hequr kufijtė midis kulturave tė ndryshme, patjetėr qė ka ndikuar dhe mikpritja qė ju kanė bėrė zvicerianėt mes tyre ?
-Jetoj prej shumė vitesh nė Zvicėr. Edhe pse shėtis nė rrugė e trotuare tė tjera, edhe pse jetoj nė njė klimė tė ndryshme nga ajo e Tiranės, mes njerėzve tė tjerė, me njė mentalitet tė ndryshėm nga i yni, me njė korrektesė e ndershmėri pėr t’u marrė shėmbull, mė duket sikur ndodhem nė qytetin tim tė lindjes dhe shpesh, Zvicrėn e quaj atdheun tim tė dytė. E kjo, jo vetėm se mė janė hapur dyert e konservatoreve pėr tė ushtruar profesionin tim. Por se tek qytetarėt zviceranė kam njohur njė tjetėr mikpritje, njė dashuri e ndjenjė respekti pėr njeriun e punės, kam njohur modestinė e vėrtetė dhe pėrkrahjen nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, barazinė dhe “rėnien” e barrierės sė kufijve, nėqoftėse mund ta quaj kėshtu. Nuk jam ndjerė kurrė e paragjykuar se jam e huaj e vij nga Lindja, nga njė vėnd i varfėr qė ka dalė prej njė diktature totelitariste gati 50-vjeēare. Madje, kohėt e fundit, Partia Socialiste e Neuchātel-it mė vuri nė listėn e kandidatėve pėr deputet tė qytetit pėr zgjedhjet e pranverės 2008. Ky respekt dhe konsideratė, me tė cilėn ky popull mikpritės e vlerėson punėn dhe aktivitetin tim, mė frymėzon ēdo ditė tė jap edhe mė shumė nga vetja. Mbasi e di, qė marr e i jap dashuri tė vėrtetė kėtij populli mikpritės, njerėzish tė mirė. Tė jetosh mes natyrės sė ruajtur me fanatizėm e sė bukurės, tė asaj qė ėshtė e thjeshtė dhe e pastėr, tė jesh solidar me fqinjin, kolegun, tė ndash diēka me tjetrin, do tė thotė qė tė ndėrtosh njė mur me gurė tė fortė, kundėr tė cilit ēdo tundim do tė thyhet. Mendoj se tek unė, ashtu si edhe tek shumė shqiptarė tė tjerė, qė nga fėmijėria na ėshtė ngulitur ideja se duke punuar mirė punojmė nė rradhė tė parė pėr vetveten, e pastaj pėr tė tjerėt. Tė jetosh dhe tė punosh nė emigracion, ėshtė njė detyrė e pėrgjegjėsi e madhe. Sepse, duke punuar nė mėnyrė tė ndėrgjegjshme i shėrben modestisht dhe atdheut, me emrin dhe personalitetin qė krijon.

Mė pėlqen fakti qė ju e pėrmendni gjithnjė se jeni shqiptare ?
-Ėshtė njė krenari, jo vetėm tė thuash se je shqiptar e i pėrket njė kombi me histori e sakrifica legjendare, por edhe kur flet pėr identitetin tėnd, pėr tė kaluarėn si edhe pėr kushtet dhe rrethanat qė kanė ndikuar nė formimin e personalitetit tėnd. Ēdo origjinė dhe kulturė e re e pasuron bashkėjetesėn e komuniteteve tė ndryshme, kudo qė ndodhen. Ne marrim e japim dhe jeta bėhet gjithnjė e mė e bukur e mė e begatshme. Kėtė gjė e kam mėsuar sė pari nė Zvicėr dhe dua ta pėrcjell edhe mė tej. Mes artistėve dhe njerėzve tė emancipuar, mendoj se kufijtė e vėrtetė nuk egzistojnė.


Emri juaj i njohur bėn qė kėsaj shoqate ti ofrohen emrat tė njohur zviceranė artistėsh e politikanėsh. Mund tė pėrmendim disa prej tyre ?
-Janė antarėsuar figura artistike nga mė tė njohurat nė Zvicėr, ndėr tė cilat dua tė pėrmėnd regjisorin e madh italian Gino Zampieri, bas-baritonin Charles Ossola, piktorja e mirėnjohur Anne Monier, etj. Po ashtu, figura politike si P. Aubert, G. Ory, etj. qė e kanė ndihmuar kėtė shoqatė qė nė hapat e parė tė krijimit, si edhe kanė pėrkrahur ēdo inisiativė tė saj.

Le tė flasim mė qartė pėr projektin e krijimit tė kėsaj shoqate.
- Si fillim, ideja e krijimit tė shoqatės « Opera pa kufij » lindi si njė dėshirė pėr tė ofruar koncerte dhe ēfaqje me cilėsi tė lartė, por ideja e bashkėpunimit me artistė tė shquar shqiptarė, zviceranė, e tė ftuar nga vėnde tė tjera, na mundėsoi tė shpėrndanim edhe njė mesazh tjetėr, njė mesazh dashurie, paqeje e bashkėpunimi, nė njė kohė qė urrejtja dhe ultranacionalizmi mes popujve tė ballkanit, mund tė them se ėshtė bėrė gangrenė. Kjo ishte edhe arsyeja qė ky mesazh u prit me mjaft entuziazėm nga spektatori, shtypi e mediat zvicerane. Nė koncertin tonė tė parė, pėrveē sopranos Inva Mula, bas-baritonit zviceran Charles Ossola, tenorit tė madh turk Pekin Kirgiz, ishin edhe emra tė tjerė tė njohur si Frano Lufi, Mariana, Leka, koreografi dhe balerini Enkel Zhuti, Francesca Matrundola, Anastasia Faradjev, Fabrizio Raviola, etj.

Brėnda kėsaj inisiative fshihet edhe njė qėllim i madh, atėherė ?
-Them se po. Ēdo bashkėpunim interkulturor ėshtė njė mesazh paqeje dhe dashurie, nė njė moment kur tensionet janė gjithnjė e mė tė forta nė mbarė botėn e sidomos nė Ballkan. Vullneti ynė i mire, ėshtė njė shėmbull pėr tė treguar se arti na i jep mundėsitė t’i kapėrcejmė kėto kufij etnikė apo ideologjikė, tė harrojmė urrejtjen e hakmarrjen, pėr tė shpresuar nė njė botė mė tolerante. Nė njė nga koncertet tona patėm arie, duete e skena nga opera “Rigoletto” e G.Verdit, qė ėshtė mbėshtetur nė dramėn e Viktor Hygo-sė, e cila trajton temėn e hakmarjes, qė tė ēon vetėm nė fatkeqėsi. Pra, mesazhi i kėtij koncerti ishte demaskimi i kėsaj ndjenje, qė nxit konfliktet, luftrat tragjedinė e mbjell urrejtjen. Ky bashkėpunim artistik i yni tregoi edhe kėsaj radhe se vetėm me dashuri, mirėkuptim, tolerancė e pa paragjykime mund tė realizohen gjėra tė mrekullueshme dhe tė kontribohet nė njė mirėkuptim edhe mė tė madh midis popujveØ!

Do ta pėrhapni kėtė mesazh nė gjithė botėn?
Jam njė pikė uji nė oqeanin e madh qė quhet botė, por kjo s’do tė thotė se demoralizohem. Unė jam e bindur se ēdo shqiptar ėshtė njė mesazher i vėrtetė paqeje, mbasi populli ynė e ka dhėnė shėmbullin gjatė gjithė historisė sė tij se, e do dhe e ruan me fanatizėm atė. A s’ishte Nėna jonė e Madhe Terezė dėshmia dhe simboli mė i madh i Paqes nė shekullin e XX-tė ? A s’ishte Rugova « Gandi i Ballkanit » dhe rezistenca e popullit trim kosovar njė dėshmi e tillė ? Paqja ėshtė njė dashuri pa kushte dhe si e tillė ajo mund tė sjellė vetėm lumturi.

Ndėrkohė, viti 2008 do tė ketė pėr ju edhe njė projekt shumė tė rėndėsishėm. A mund ta detajojmė?
-Ėshtė njė koncert i madh humanitar qė parashikohet tė realizohet nė 2008-2009, nė mbėshtetje tė njė fondi tė ri pėr fėmijėt handikapatė tė Zvicrės franceze. Kėsaj radhe, mendoj tė kemi tė ftuar tė mėdhenj si Bekim Fehmiun, Gina Lollobrigiden, Carla Fraēin, Ismail Kadarenė, Andrea Bocellin, Gedeon Burkhard-in dhe Roger Federer-in.
Mendoj se edhe pėr ne shqiptarėt ka ardhur koha, jo vetėm tė ndihmojmė vetveten e tė presim ndihma nga tė tjerėt, por edhe tė kontribojmė dhe tė pėrpiqemi t’u japim ndihma popujve tė tjerė.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-10-08, 10:45   #24
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Gruaja shqiptare dje, sot dhe neser Heroinė

Shqiptarja e sekreteve tė Vatikanit


Etleva Lala sapo ka mbaruar doktoraturėn (PhD) pėr Studime tė Mesjetės nė Universitetin Amerikan tė Budapestit. Tema e doktoratės “Regnum Albaniae” dhe Kuria Papnore” ėshtė njė temė e vlerėsuar nė kontekstin mesdhetar nga profesorati i CEU-sė,


Ilir Kalemaj 12 Tetor 2008



Dr.Etleva, shqiptarja e sekreteve tė Vatikanit qė u sponsorizua nga RugovaEtleva Lala sapo ka mbaruar doktoraturėn (PhD) pėr Studime tė Mesjetės nė Universitetin Amerikan tė Budapestit. Tema e doktoratės “Regnum Albaniae” dhe Kuria Papnore” ėshtė njė temė e vlerėsuar nė kontekstin mesdhetar nga profesorati i CEU-sė, por edhe nga specialistė tė studimeve mesjetare me famė botėrore pėr fushėn si David Abulafia, Gerhard Jaritz etj.
Nė temėn e saj, Etleva fokusohet nė dokumentet e pabotuara qė gjenden nė disa arkiva tė ndryshme evropiane. Dominojnė dokumentet nga Arkivi Sekret i Vatikanit. Korrespondenca e Mbretėrisė sė Arbrit me Papatin konsiderohet nė kėtė temė si njė ndėr faktorėt kryesorė qė ndikuan nė konsolidimin e fisnikėrisė vendase dhe nė pėrqafimin dhe pėrhapjen e katolicizmit gjerėsisht nė trojet shqiptare nė shekullin XIV.
Gjatė periudhės sė gjatė tė hulumtimeve arkivore nė Arkivin Sekret tė Vatikanit dhe nė Bibliotekėn Apostolike tė Vatikanit, Etleva bėri kėrkime shkencore jo vetėm nė lidhje me marrėdhėniet diplomatike midis Mbretėrisė sė Arbėrisė dhe Papatit, por edhe punoi pėr projekte tė tjera, ndėr tė cilat ishte ai pėr vazhdimin e projektit tė Shuflajt Acta et Diplomata Res Albaniae Mediae Aetatis, me shtrirje kohore nga vitet 1404-1455.
“Projekti pėr mbledhjen, editimin dhe botimin e dokumenteve arkivore nga Archivio Segreto Vaticano (ASV) pėr shekullit XIV u mbėshtet dhe financua nga ish-presidenti i Kosovės, Rugova,” – na pohon Etleva pėr SH2.
Ky vėllim pėrfshin 651 dokumente tė pabotuara nga Arkivi Sekret i Vatikanit. Ėshtė interesant se Etleva bėn kėrkime shkencore nė fondin sekret edhe sot e kėsaj dite. (fondi nė fjalė, edhe zyrtarisht ka termin “sekret”, pasi ėshtė i padisponueshėm pėr studiues dhe tė tjerė). Kėtė tė drejtė e ka Etleva sė bashku me tre kolege tė tjera (njė kroate dhe njė ēeke dhe njė hungareze). Ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr dokumentacionin mbi Evropėn qendrore, lindore dhe juglindore, ku pėrfshihet edhe Shqipėria.
Etleva ka marrė pjesė nė njė numėr konferencash ndėrkombėtare ku ka pėrfaqėsuar denjėsisht Shqipėrinė, duke sjellė nė vėmendjen e studiuesve ndėrkombėtarė mesjetėn shqiptare me standardet e saj evropiane. Njė arsenal i tėrė burimesh tė mbledhura gjatė viteve tė hulumtimeve arkivore gjendet akoma pėr t’u studiuar dhe analizuar nė duart e Etlevės.
Pjesė nga kėto hulumtime shkencore i ka botuar nė libra, revista dhe periodikė tė ndryshėm, si nė formė rreptėsisht shkencore ashtu edhe nė formėn e shkrimeve shkencore popullarizuese (pa citime dhe referenca).
Nė bashkėbisedimin e SH2 me Etlevėn, dallojmė se ndėr temat mė tė preferuara ėshtė ajo e rishkrimit tė historisė, rolit aktual tė historiografisė nė kulturėn shqiptare, dhe kujdesit tė pamjaftueshėm qė ėshtė treguar nė lidhje me fushėn e albanologjisė pėr hulumtimin dhe botimin e dokumenteve dhe dorėshkrimeve tė pabotuara qė ruhen nė biblioteka dhe arkiva tė ndryshme tė Evropės.
Pėrsa i takon rishkrimit apo rishikimit tė historisė, e cila ėshtė njė ndėr temat mė aktuale si nė shtyp ashtu edhe nė debatin publik, Etleva na tregon qė “nxjerrja nė dritė e dokumenteve tė pabotuara do ridimensiononte kuptimin dhe interpretimin qė kemi sot pėr historinė e shkruar”.
Nė lidhje me kėtė Etleva shton se “nuk do tė shkruhet vetėm historia e luftėrave dhe ngjarjeve heroike, pra njė histori alla-folklorike, por njė histori qė do tė pėrfshijė edhe kulturėn dhe zhvillimet socio-ekonomike dhe sesi kėto kanė formėsuar dinamikat politike dhe diplomatike nė hapėsirėn shqiptare”.
“Kjo formė e re historiografie do ofrojė edhe njė aparat kritik e vlerėsues, nė mėnyrė qė lexuesi, qoftė ai i thjeshtė, qoftė ai akademik, tė mund ta vlerėsojė faktin historik pa e mitizuar atė nė mėnyrė partizane, - thotė Etleva.
Fondi i Ekselencės, (Etleva ka qenė njė prej fituesve tė vitit 2007), dhe projekti Brain Gain janė nisma qė duhen mbėshtetur dhe zhvilluar akoma mė tej dhe u duhet bėrė publiciteti i nevojshėm. Ka nevojė pėr transparencė nė mėnyrė qė studiuesit tė njihen me to dhe tė kenė mundėsi tė pėrfitojnė prej tyre. Ekziston njė fond gjigant prej 57 miliardė eurosh tė vėna nė dispozicion pėr shkencėn dhe kėrkimin shkencor nga BE.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 12-07-09, 23:48   #25
Sushi
 
Join Date: 12-07-09
Posts: 3
Sushi i vlerėsuar jo keq
Default Roli i gruas

Si ka ndryshu roli i gruas para kohes se komunizmit, gjate komunizmit dhe deri sot?

Sa i perket emancipimit, raportet mes gruas dhe burrit, edukates, punet e shtepise etj. etj...

p.sh. thojne qe ne veri te shqiperise, dhe aty me duket situata e gruas identik si ne disa vende ne kosove,,, atje femren nuk e kan pyet per martese, por ka qene e shtypn nga burri etj. etj. si eshte sot situata e gruas atje? dhe ne qytete tjera?

Mendoni qe komunizmi ja ka hape gruas rrugen drejte emancipimit?
Apo mendoni qe mbas komunizmit ja ka fillur prap patriarkalizmi?
Sushi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-07-09, 03:26   #26
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Roli i gruas

me fal, a...! pertoj me fol per kete issue...!
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-07-09, 07:47   #27
Makresh
 
Makresh's Avatar
 
Join Date: 12-01-09
Location: ..
Posts: 5,725
Makresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Roli i gruas

Me demek, komunizmi paska qen ēelsi apo "issue-eja" e shpetimit te gruas shqiptare ?

Rrofsh o Sushi ! E vdekje komun-izmit nje here e pergjithmon.
Makresh Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-07-09, 11:15   #28
Sushi
 
Join Date: 12-07-09
Posts: 3
Sushi i vlerėsuar jo keq
Default Titulli: Roli i gruas

Keto informacione me nevoiten per temen e diplomes qe jam duke shkruar per rolin e gruas ne shqiperi. Per kete te lutem mos pertoni me fol rreth kesaj teme ;)

Thjeshte me intereson se ne cilat aspekte ka ndryshu roli i gruas dhe emancipimi...

Makresh, nuk e dij a ka qene komunizmi celsi e shpetimit te gruas, por ndoshta eshte e sakt.

Une nuk jam nga shqiperia, jam nga kosova dhe per kete gje ndoshta mund te pergjigjen edhe antaret qe jan nga shqiperia, sepse une dije vetem ate cka kam lexu ne libra, dhe librat qe jan shkru gjate kohes se komunizmit nuk jane ndoshta edhe 100 % te besueshme?!?!?

Last edited by Sushi; 13-07-09 at 11:21.
Sushi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-07-09, 17:20   #29
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Roli i gruas

Nese don t'kuptosh kontekstualizimin majtist/socialist te institucionit te familjes lexo vepren "mbi FAMILJEN" , te FRIDRIH ENGELSIT ... (shko ne biblotek te Fakultetit Filozofik e gjene aty) .... Nese don t'kuptosh me shume mbi ROLET GJINORE dhe POZITEN E GRUAS pergjate historise socializmit ne ish Jugosllavine kerko arkiven qofte legjislative apo shkencore (historike)... e njejet eddhe ate te komunizmit ne Shqiperi ...

Disa nga veprat

Engels. Fridrih "Origjina e Familjes, e Prones Private dhe e Shtetit - Prishtinė, Rilindja

S.d. Beauvoir, - "Seksi Dyte"

Rrapi, Gj. "Familjet e medha shqiptare"



__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Last edited by LABI; 13-07-09 at 17:22.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-07-09, 19:21   #30
Tinky-Winky
V€JANU§ DUPLLO POW€RU§
 
Tinky-Winky's Avatar
 
Join Date: 17-07-08
Location: Ne Teletabiese
Posts: 668
Tinky-Winky VIPTinky-Winky VIPTinky-Winky VIPTinky-Winky VIPTinky-Winky VIPTinky-Winky VIPTinky-Winky VIPTinky-Winky VIP
Default Titulli: Roli i gruas

o sush shoqi qa pum dhimesh se tpaska kon sush me kit far teme po qe tash t karxon tinki se qka me shkrujten edhe ato futja pa piken e mares se roli i grave shoqni asht tejet i madh se ato jon nona qe ritin e ushqejn fmi e me kto edhe si rezulltat na vjen ni shoqni e shnosh e nese veq lypet me hie detalev shkruje qi roli grus mrenaj shpijes asht me la tepiha me qu burin mengjez per pun me hekuros tlina me shku tu kojshija me mar ni filgjon kos per maj me perzi hajvarin me shti turshi e kur bahet nont sahati mi lon kejt punt e me lshue teve nistenishin tonashile kaj mehmet kosova kaj grat tona pak ma von mi rahatue fmit mu interesue qa ish bo prom te kujshit e qeshtuqene me rend.shnetje


__________________
ngjyres zeze sun i thom qe osht e bardhe, spo muj para syve, veten me bo budalle.
Tinky-Winky Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 16:26.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.