Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Shėndeti
User Name
Password
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ?



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 09-04-12, 12:58   #241
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Zhvillime nė stomatologji
Zėri i Amerikės,A.Lulushi 7.4.12

Ndryshime tė mėdha janė duke ndodhur nė fushėn e Stomatologjisė – nga pamje 3D me rreze X qė zbulojnė ēdo lloj dėmtimi sado tė vogėl dhe deri tek vendosja e kurorės sė dhėmbėve pa patur nevojė pėr njė tė pėrkohėshme.

Pėr tė marrė formėn e dhėmbėve, dentistėt pėrdorin njė lloj plasteline tė gjebėr – por sė shpejti kjo procedurė do tė kryhet nėpėrmjet njė drite blu dixhitalizuese. Pastaj, forma dixhitale i dėrgohet me e-mail njė laboratori qė brenda njė ore prodhon dhėmbėt sipas formės sė dhėnė, ndėrsa pacienti ėshtė duke pritur nė zyrėn e dentistit.

Kjo ėshtė e ardhmja nė stomatologjisė.

Njė konferencė mbi arritjet nė fushėn dentare u zhvillua kėto ditė nė Houston tė Teksasit. Aty, shkipės e shkencėtarė treguan pėrdorime tė reja tė rrezeve laser nė stomatologji pėr mbylljen e plagėve nė mishrat e dhėmbėve duke pakėsuar kohėn e shėrimit.

Ndėrsa njė vėshtrim 3D me rreze X mund tė zbulojė probleme tė dhembėve, qė nuk mund tė shihen me rreze tradicionale X.

Sė shpejti, dentistėt gjithashtu do tė jenė nė gjendje tė kryejnė analiza tė ADN-sė sė pėshtymės qė mund tė diagnostikojnė kancerin e gojės, sėmundjet periodontale, virusin HPV dhe madje edhe kancerin e gjirit. Disa nga kėto kėrkime janė duke u kryer nė laboratore nė Houston, Teksas.
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet

Last edited by Naki; 09-04-12 at 13:00.
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 14-04-12, 19:15   #242
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Mposhteni lodhjen me ushqimet e duhura


Jemi dėshmitarė se si gjithnjė e mė shpesh koha udhėheq me ne, dhe jo ne me tė. Na bėjnė presion afatet, vjedhim momente pėr tė ėndėrruar dhe relaksuar, jemi tė ekspozuar ndaj stresit. Organizmin tonė e ekspozojmė ndaj pėrpjekjeve shumė tė mėdha. Ushqimi na jep energji ditore dhe materiet e domosdoshme pėr rehabilitim nga aktivitetet e pėrditshme. Me pėrzgjedhjen e menēur tė ushqimeve nė mėnyrė tė konsiderueshme i kontribuojmė freskisė sonė.
Si tė ruajmė pėrqėndrimin?
Ditėn e fillojmė me ngrėnien e mėngjesit, ēka siguron mjaft energji pėr pjesėn e parė tė ditės (mjalti, drithėrat e papėrpunuara, marmelata natyrale, djathėrat pa yndyrė...).
Pėr flokė tė bukur dhe lėkurė tė bronztė e rėndėsishme ėshtė qė tė konsumohen edhe vitaminat dhe mineralet, por edhe proteinat, sė bashku me shumė lėngje.
Shumė me rėndėsi ėshtė konsumimi i ujit tė mjaftueshėm dhe ēajeve bimorė. Gjatė ditės konsumoni tė paktėn 8 gota ujė; uji tretet dhe liron organizmin nga shumė toksina, e bėn lėkurėn mė tė freskėt dhe tė butė.

Ēfarė duhemi tė shmangim?
* sasitė e mėdha tė kafes dhe pijeve me kafeinė
* alkoolin dhe qėndrimin nė hapėsirat me tym
* teprimin me konsumimin e ushqimeve tė ėmbla dhe tė yndyrshme

Duhet tė mėsohemi tė pėrballemi me lodhjen dhe stresin sepse janė pjesė e pėrditshmėrisė sonė. Lodhja e grumbulluar dhe stresi i akumuluar janė si barėrat e kėqija: pėrhapen shpejt dhe dalin nga kontrolli.
Prandaj ju rekomandojmė: konsumoi sa mė shumė perime (tė freskėta, tė konservuara, tė ngrira): lakėr, bishtaja, bizele, domate, speca, lakėr; sa mė shumė pemė: molla, kumbulla, mandarina, ananas; peshk: sardele, skumbri; mish pule; miell misri; oriz dhe perime tė thata.
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-04-12, 08:51   #243
rastesishT
Nothing to declare
 
rastesishT's Avatar
 
Join Date: 01-12-05
Location: Ne Horizont
Posts: 2,027
rastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėmrastesishT i pazėvėndėsueshėm
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Radiografia e shpeshtė e dhėmbėve lidhet me kancerin nė tru

Studimi i ri sugjeron se radiografitė e dhėmbėve tek fėmijėt mund tė krijojnė probleme pėr shėndetin mė vonė. Dhe prindėrit mund tė jenė veēanėrisht tė shqetėsuar. Por disa ekspertė tė shėndetėsisė ngrenė pyetje mbi metodologjinė e studimit.

Nėse mendohet se ndeshja e shpeshtė me rreze, si nė rastin e radiografive tė dhėmbėve, ėshtė e rrezikėshme, studimi thotė se ka arsye pėr t'u shqetėsuar. Radiografitė e shpeshta tė dhėmbėve tek fėmijėt mund tė kenė lidhje me kancerin nė tru nė moshė tė rritur. Studimi thotė se tumorėt e krijuar nga ky faktor nuk janė malinjė, por ushtrojnė presion nė tru dhe shkaktojnė paaftėsi.

Shkencėtarėt shqyrtuan historinė dentare tė 1 mijė e 400 pacientėve me tumor nė tru. Nė tė njėjtėn mėnyrė ata vepruan edhe me njė numėr tė barabartė personash tė shėndetshėm.

Dhe rezultatet treguan se personat me tumor nė tru mbanin mend se kishin kryer dy herė mė shumė radiografi tė dhėmbėve para moshės 10 vjeē.

Megjithatė, disa ekspertė tė shėndetėsisė e kritikojnė kėtė lloj metodologjie qė mbėshtetet nė kujtesė. Ata thonė se shumė studime kanė treguar se personat e sėmurė janė mė tė prirur tė kujtojnė episode nga historia e tyre mjekėsore sesa personat e shėndetshėm.

Gjithėsesi, ekspertėt kėshillojnė, veēanėrisht dentistėt tė mos harrojnė se radiografitė duhet tė kryen vetėm kur janė tė nevojėshme pėr diagnostikim dhe trajtim. Shoqata amerikane e dentistėve nė njė deklaratė tė saj thotė se kryerja e radiografive tė dhėmbėve duhet tė bazohet edhe nė moshėn e pacienteve dhe historinė e tyre dentare. Pėr shembull njė fėmijė mund tė ketė nevojė pėr radiografi tė dhėmbėve njė herė nė 1 deri 2 vjet - njė i rritur i shėndetshėm pa probleme dentare, jo mė shumė se 1 herė nė 2 deri 3 vjet.

Shoqata Amerikane e Dentistėve thekson se dozat e rrezeve X nė tė kaluarėn kanė qenė shumė mė tė larta sesa sot..dhe shton se radiografitė vazhdojnė tė jenė tė nevojėshme pėr diagnostikimin e dėmtimeve, infeksioneve dhe problemeve tė tjera dentare.


A parandalon Omega-3 shtesė goditjet nė zemėr?

Shumėkush ka parė reklama rreth acideve yndyrorė Omega-3. Por a e ndihmojnė ato shėndetin e zemrės? Prej kohėsh, shkencėtarėt kanė besuar se Omega-3 qė gjendet nė peshk ėshtė e mirė pėr shėndetin kardio-vaskular.

Por njė studim i ri nė Archives of Internal Medicine, pas njė shqyrtimi tė shėndetit tė rreth 20 mijė pacientėve tė pėrfshirė nė 14 studime tė mėparėshme, konstatoi se tek pacientėt tė cilėt kishin pėsuar njė goditje nė zemėr – acidet yndyrore Omega-3 nė formė tabletash nuk kishin mundur tė parandalonin njė goditje tė dytė. Nė fakt, autorėt e studimit vunė re se kėta pacientė nuk kishin pasur asnjė lloj pėrfitimi nga Omega -3 shtesė.

Megjithatė, ekspertėt vazhdojnė tė rekomandojnė njė dietė tė pasur me Omega-3 duke ngrėnė peshk tė paktėn 2 herė nė javė, si pėr popullatėn e pėrgjithėshme edhe pėr personat me sėmundje kardio-vaskulare.

Njė dietė e tillė ofron acide yndyrore Omega-3 dhe gjithashtu mund tė zėvendėsojė burimet me proteina mė pak tė shėndetėshme, si ato qė pėrmban mishi i kuq.


Operacion plastik pėr trajtimin e migrenės

Gazeta The Wall Street Journal kishte kėto ditė njė artikull mbi trajtimin e migrenės nėpėrmjet njė menyre jo tė zakonshme.

Miliona vetė vuajnė nga kjo dhimbje kronike e kokės, dhe disa prej tyre tani i nėnshtrohen operacionit plastik – jo qė tė duken mė mirė, por tė ndjehen mirė.

Sipas statistikave, 36 milionė amerikanė vuajnė nga migrena dhe arsyeja pse gratė preken 3 herė mė shumė sesa burrat, nuk dihet.

Njerėzit kanė provuar mėnyra tė ndryshme pėr trajtimin e migrenės, duke filluar nga dieta, terapia fizike dhe tė gjitha ilaēet – tė vjetra e tė reja – qė dalin nė treg, por nė shumicėn e rasteve, pa ndonjė efekt.

Kjo mund tė jetė edhe njė asrye qė sa herė njoftohet mbi njė mėnyrė tė mundshme trajtimi, sado jo-konvencionale, lajmi tėrheq vemendjen, shpresat pėr shpėtim ringjallen dhe personat me migrenė duan t’a provojnė.

Kirurgjia plastike ka kohė qė pėrdoret pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės, pėrfshi ndryshimet kozmetike e deri te rikonfigurimi i trupit apo fytyrės sė dėmtuar nga aksidente tė ndryshme.

Por tani kirurgjia plastike ka filluar tė pėrdoret edhe pėr trajtimin e migrenės – njė ngritje e lehtė e lėkurės mbi vetulla ose nė ballė, jep efekte tė dėshirueshme. Dr. Jay Austen, Shefi i Krirugjisė Plastike nė spitalin e pėrgjithshėm nė Massachusets, thotė se fillimisht personat qė vuanjnė nga migrena trajtohen me ‘botox’ dhe kur tregojnė pėrmirėsime, atėherė shikohen si kandidatė pėr operimin e migrenės.

Kjo ndėrhyrje quhet “operacion pėr dekopresimin e nervit”, pasi mjekėt besojnė se migrena shkaktohet nga fijet nervore qė shtypen ose kompresohen nga inde ose muskuj. Kur kėto fije nervore nė ballė a mbi vetulla ēlirohen kirurgjikisht, dhimbjet e kokės mund tė ikin pėrgjithmonė. Njė tjetėr efekt i kėnaqshėm qė mendohet se sjell ky lloj operimi ėshtė edhe ndryshimi kozmetik – pacienti/pacientja duken mė tė rinj.

http://www.voanews.com/albanian/news...147154475.html
__________________
Fjalė me vlerė, ku tė gjesh merr.
rastesishT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-05-12, 13:44   #244
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,829
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Makaka mund tė shpėtojė njerėzimin nga veset e kėqija





Shkencėtarėt gjermanė zbuluan nė trurin e majmunit Makaka neurone tė lidhura me vetė-ndėrgjegjėsimin qė janė unike pėr njerėzit, majmunėt, balenat dhe elefantėt. Siē raporton ZR, neuronet u gjetėn nė pjesėn e trurit pėrgjegjėse pėr lindjen e emocioneve, sidomos tė dashurisė, urrejtjes, vetė-besimit dhe sikletit.

Studimi i kėtyre neuroneve dhe lidhjet e tyre me zona tė tjera tė trurit nė majmunėt mund tė ndihmojė nė studimin e evolucionit tė vetėdijes sė njerėzve, shkaqeve tė sėmundjeve tė tilla si autizmi e madje edhe veseve tė kėqija tė tilla si pirja e duhanit apo pėrdorimi i drogės.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 29-08-12, 10:32   #245
Lona
 
Lona's Avatar
 
Join Date: 06-12-03
Location: tetove
Posts: 3,883
Lona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Lona
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Mendja nuk njeh pushim, pėrpunon informacione edhe nė gjumė
Gjumi nuk shėrben vetėm pėr tė qetėsuar memorien, por edhe pėr tė organizuar kujtimet, ndėrsa studimet e fundit kanė treguar se gjumi shėrben edhe pėr tė mėsuar.

Kėtė fakt e ka treguar njė studim i drejtuar nga Anat Arzi i institutit Weizmann di Rehovot, nė Izrael dhe i publikuar nė “Nature Neuroscience”.

Nė kėtė studim thuhet se truri ėshtė nė gjendje tė pėrpunojė informacione dhe tė reagojė ndaj tingujve dhe erėrave, si nė gjumė edhe kur jemi zgjuar.

Ndonėse eksperimentet kur njeriu ėshtė nė gjumė janė tė vėshtira pėr tu dejtuar, Arzi shprehet se duhet pasur siguri nėse objekti i studimit ėshtė me tė vėrtetė nė gjumė gjatė ngacmimit.

“Ndėrkohė qė flemė, truri reagon ndaj erėrave dhe ndaj zhurmave njėlloj si kur jemi zgjuar, marrim frymė thellė kur ndiejmė aromė tė kėndshme si tė ndonjė parfumi dhe rrallojmė shpeshtinė e frymėmarrjes kur era ėshtė e keqe, kėtė e kemi vėrtetuar nė eksperimente tė ndryshme”, u shpreh Anat Arzi.

Sipas tij menjėherė sapo zgjohen subjektet nė fjalė u nėnshtrohen eksperimenteve pa pasur dijeni se janė vėzhguar edhe kur kanė qenė nė gjumė, dhe reagimet e tyre ndaj erėrave dhe zhurmės janė njėlloj si nė kohėn kur flenė.


Kanella balancon nivelin e sheqerit nė gjak
Antioksidantėt nė kanellė ndihmojnė trupin pėr tė balancuar nivelin e sheqerit nė gjak, tė cilat pastaj qetėsojnė dėshirėn pėr karbohidrate.

Kanella ndihmon nė kontrollimin e nivelit tė sheqerit nė gjak, nivelet e larta tė tė cilit pėrbėjnė rrezik pėr shfaqjen e sėmundjeve tė zemrės. Sipas studimeve, u zbulua se nėse tė sėmurėt me diabet tipi-2 konsumojnė kanellė pėr 6 javė, jo vetėm ulin nivelin e sheqerit nė gjak, por edhe LDL, kolesterolin e keq.

Mund ta konsumoni me qull tėrshėre ose mollė tė prerė.

Shkopinjtė nga kanella mund t’i shtoni nė ēaj pėr shije tė mirė.

Kanella shfrytėzohet si mėlmesė me mijėra vite pėr shkak tė aromės sė saj, ndėrsa pėrdorimi i saj nė mjekėsi ka filluar nė Egjiptin e lashtė. Kjo mėlmesė ėshtė edhe pjesė e mjekėsisė tradicionale kineze.



Rrushi mbron nga sėmundjet kardiovaskulare
Rrushi qė konsiderohet mbret i tė gjithė frutave, ėshtė shumė i shėndetshėm, prandaj ju sugjerohet tė gjithėve pa pėrjashtim, e sidomos personave tė cilėt vuajnė nga sėmundjet kardiovaskulare.

Rezultatet e hulumtimit tė kryer nga University of Michigan Bolling, drejtuar nga doktor Steven Bolling, tregojnė se rrushi dhe varietetet e tij (i kuq, i bardhė dhe i zi) mund tė mbrojė nga sėmundjeve tė zemrės. Lėvorja e rrushit ėshtė e pasur me kvercetinė, substancėn e cila e rregullon nivelin e kolesterolit nė gjak dhe e zvogėlon rrezikun pėr tė pėsuar sulm nė zemėr, e po ashtu rrushi ėshtė i pasur me polifenole dhe taninė, materiet tė cilat parandalojnė shfaqjen e tumoreve tė ndryshme.

Numri mė i madh i pėrbėrėsve tė dobishėm fshihet nė farat e rrushit tė zi, prandaj mendohet tė jetė i shkėlqyeshėm nė pastrimin e organizmit nga helmet.

Rrushi ėshtė i pasur me sheqerna nė tė cilat mėlēia mbėshtetet me tė madhe, ashtu qė i deponon pėr t’i pėrdorur kur t’i nevojitet organizmit, mirėpo diabetikėt duhet ta pėrdorin nė mėnyrė tė kontrolluar Rrushi nuk u sugjerohet atyre qė dėshirojnė tė humbin nė peshė, por ndihmon ata qė vuajnė nga kapsllėku.

Rrushi i bardhė dhe i zi janė tė pasur me vitaminat nga grupi B, si dhe vitaminat A dhe C.




__________________
Kur me dhe dashurin zbulova jeten, kur te dhashe veten time zbulova lumturin..Uppsss
Lona Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 30-08-12, 13:30   #246
Lona
 
Lona's Avatar
 
Join Date: 06-12-03
Location: tetove
Posts: 3,883
Lona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Lona
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Lėkurė e stresuar? Ja terapia anti-rrudhė “Tė pėrkryera!” Me kėtė fjalė emėrtohet sindroma e femrave qė aspirojnė sukses nė tė njėjtėn kohė nė fusha tė ndryshme tė jetės. Edhe kur ndihen tė lodhura, konsumojnė ende energji, gjė qė reflektohet mbi lėkurėn e tyre, duke e kthyer atė nė tė zbehtė dhe pa ndriēim.

Ēfarė do tė thotė lėkurė e stresuar?
Ajo qė papritur shndėrrohet nė tė yndyrshme. Manifeston pore tė mėdha, akne nė moshė madhore dhe shfaqje rrudhash tė papritura.

A ka zgjidhje tė shpejta pėr kėtė problem?
Nėse lėkura ėshtė bėrė e yndyrshme dhe me akne, pėrdorni produkte kozmetike me bazė acidin salicilik. Gjithashtu produktet me bazė retinolin ndihmojnė nė rinovimin e qelizave.

Ēfarė duhet tė bėjmė nėse lėkura ėshtė shumė e thatė?
Duhet menduar pėr njė trajtim estetik tek mjeku dermatolog. Njė trajtim mund tė jetė seanca njė herė ēdo tre muaj me ‘hidrobalance’. Mė saktė, ky trajtim fut nėn lėkurė njė lloj xheli, i cili e hidraton atė thellėsisht. Gjithsesi, ēfarėdo seance estetike tek dermatologu tė bėni, duhet tė evitohen ndryshimet e menjėhershme tė temperaturės nga shumė nxehtė nė shumė ftohtė ose anasjelltas.

Lėkura e yndyrshme mund tė jetė mė e prekshme nga stresi sesa ajo e thatė?
Aspak. Edhe ata qė nuk kanė pasur asnjėherė problem me aknet mund tė manifestojnė shqetėsime tė pėrkohshme tė tilla. Kjo ndodh kur nė trup rritet prodhimi i hormonit tė stresit, kortizolit, i cili bėn qė prodhimi i yndyrės tė shtohet.

Edhe lėkura e trupit ėshtė po kaq e ndjeshme ndaj stresit?
Po, nėse sistemi imunitar dobėsohet. Nė kėtė moment qelizat e lėkurės kthehen nė mė pak tė oksigjenuara dhe janė shėnjestėr ndaj aksionit tė radikaleve tė lira, tė cilat sjellin dehidratim apo tharje tė lėkurės.

Nė cilat periudha tė vitit lėkura stresohet mė shumė?
Nė harkun kohor tė ndryshimit tė stinėve, njėsoj si tani. Lėkura sforcohet mė tepėr pėr shkak se dielli nuk e rreh mė si gjatė verės dhe anasjelltas. Nė kėtė periudhė duhet tė pėrdoren kremra hidratues dhe rekomandohen edhe vitaminat me magnez.

A ekzistojnė nė tė vėrtetė rrudhat e shkaktuara nga stresi?
Fatkeqėsisht po. Stresi ngadalėson qarkullimin e gjakut duke bėrė qė rrudhat e shprehisė tė kthehen nė rrudha tė thella dhe tė qėndrueshme.

TRI MĖNYRA PĖR RIGJENERIMIN E LĖKURĖS

Dieta AD HOC
Nė periudhat mė stresuese tė jetės sė pėrditshme, kjo dietė, e cila zgjat 40 ditė, konsiston nė ngrėnien e orizit integral pėr drekė dhe peshkut e perimeve nė darkė. Shumė ujė, tė cilit mund t’i shtohet gjithashtu pak lėng limoni.

Aktiviteti fizik
Joga ėshtė njė strategji shumė e mirė jo vetėm pėr trupin, por edhe pėr lėkurėn. Ėshtė vėrtetuar qė meditimi 20-minutėsh ēdo ditė ndihmon qelizat tė rinohen. Shtohet prodhimi i endorfinės, e cila ndihmon lėkurėn tė riaktivizojė funksionet e saj rigjeneruese.

Trajtimet
Nė kushtet e shtėpisė mund tė realizohet njė maskė anti-stres. Nė njė kos dietik, pa yndyrė, shtohet pak krem me veti hidratuese. Lihet nė lėkurėn e fytyrės pėr 30 minuta dhe e ndihmon atė tė duket mė rrėzėllitėse.

… dhe njė ushtrim pėr tė luftuar rrudhat
Nxirrni buzėt jashtė, si peshk, njėsoj sikur do tė donit tė dėrgonit njė puthje, por pa i rrudhur ato. Shqiptoni zanoren ‘a’, gjithmonė duke qėndruar me buzėt jashtė, pėrpiquni njėkohėsisht tė buzėqeshni. Ndihmon edhe pėr rrudhat e zonės sė mjekrės


Barku dėmton zemrėn mė shumė se obeziteti
Kush ka bark rrezikon mė shumė pėr tė pasur njė vdekje qė mund tė lidhet me njė patologji me zemrėn, nė raport me personat qė kanė shėndet nė total.

Njė studim i Mayo Clinic nė Rochester, nė Minnesota tregon se personat qė kanė barkun e madh janė mė tė prekur nga sėmundjet e zemrės.

Barku ėshtė i pėrbėrė nga yndyra dhe dhjamėra tė shumtė qė kanė njė ndikim tė keq nė metabolizėm dhe veēanėrisht me me komponentė toksikė qė shtojnė rreziqet kardiake.




__________________
Kur me dhe dashurin zbulova jeten, kur te dhashe veten time zbulova lumturin..Uppsss
Lona Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-09-12, 11:18   #247
achiles
 
achiles's Avatar
 
Join Date: 03-07-11
Posts: 274
achiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėmachiles i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Zbulohet geni i lumturisė - por e kanė vetėm femrat


Ai quhet Maoa dhe ėshtė geni qė ju bėn tė lumtur. Por juve meshkuj, mos t’ju vijė keq, po t’ju themi se ai ka fuqi vetėm pėr femrat. Kjo mund tė shpjegojė edhe sepse, shpesh, ju jeni mė tė trishtuara se ato.

Ky fakt pohohet nga shkencėtarėt amerikanė nė Universitetin e Floridas, qė kanė botuar rreth tij edhe studimin pėrkatės nė revistėn “Progress in Neuro-Psychopharmacology & Biological Psychiatry”.

Sipas tyre, nė trurin femėror ushtron aktivitetin geni Maoa, i lidhur me njė dozė mė tė lartė lumturie tek femrat, sesa tek meshkujt nė pėrjetimin e gjėrave.

"Ky nė fakt, quhet edhe gen luftėtar, por nė kėtė rast ne kemi analizuar anėn e tij pozitive", cilėson studiuesi Henian Chen, lidhur me njė fakt tė tillė.

Sipas tij, Maoa rregullon veprimtarinė e njė enzime qė ndikon nė proceset e serontinės, dopaminės, tė njohur si hormonet e kėnaqėsisė dhe mirėqėnues, duke i transmetuar ato nė tru.

Proces ky qė ndikon nė mėnyrė direkte nė pėrmirėsimin e gjendjes shpirtėrore.

Ndėrsa tek burrat, sipas studiuesit, kėto efekte pozitive janė penguar ndoshta nga testosteroni.
achiles Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-09-12, 19:30   #248
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Kujtesa afatgjatė, ēelėsi i luftės kundėr sėmundjes sė Parkinsonit dhe Alzheimerit


Shkencėtarėt kanė bėrė njė hap tė madh pėr tė kuptuar procesin e formimit tė kujtesės afatgjatė, ēka paraqet shpresė pėr tė gjithė ata qė vuajnė nga sėmundja e Parkinsonit ose Alzheimerit.

Hulumtuesit nga Universiteti nė Pennsylvania kanė identifikuar molekulat kyē tė cilat ndihmojnė nė konvertimin e kujtesės afatshkurtėr nė afatgjatė.

Sipas fjalėve tė tyre, ato proteina mund tė bėhen objektiv pėr ilaēe tė ndryshme tė cilat mund tė pėrmirėsojnė kujtesėn dhe kėshtu tė tejkalojnė disa nga simptomat kognitive qė janė tė pranishme te sėmundjet siē janė skizofrenia, depresioni, sėmundja e Parkinsonit dhe Alzheimerit.

“Ka shumė ilaēe qė shėrojnė disa simptoma tė sėmundjes siē ėshtė skizofrenia. Megjithatė, ato ilaēe nuk shėrojnė mungesat kognitive qė i kanė ata pacientė. Ky hulumtim ka kėrkuar caqe mė specifike pėr shėrimin e mungesave kognitive”, ka thėnė profesori i biologjisė Ted Abel.

Hulumtimi ėshtė fokusuar nė grupin e proteinave qė quhen receptorėt bėrthamorė dhe tė cilėt janė tė lidhur me rregullimin e funksioneve tė ndryshme biologjike, duke pėrfshirė edhe formimin e kujtesės.

Ka mundėsi qė roli i tyre ėshtė i rėndėsishėm pėr formimin kujtesės sepse transkriptimi i gjeneve, i cili forcon sinapsat neurologjike nė tru, ėshtė i nevojshėm pėr shndėrrimin e kujtesės afatshkurtėr nė afatgjatė.

“Gjetja e objektivave tė reja ėshtė hap premtues pėr krijimin e ilaēe tė reja. Shumica e ilaēeve pėr skizofreni, depresion dhe disa ērregullime tjera neurologjike tani synojnė sistemin e neurotransmetuesve dhe mund tė ndikojnė nė shumė sisteme. Nė kėtė rast ne do ta kishim ndryshuar shprehjen e gjenit nė mėnyrė mė specifike”, ka shtuar Abel.



__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-09-12, 15:23   #249
Lona
 
Lona's Avatar
 
Join Date: 06-12-03
Location: tetove
Posts: 3,883
Lona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Lona
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Zvogėlohet rreziku i zgjimit tė pacientit gjatė operacionit Me aplikimin e kėsaj mėnyre, me tė cilėn pėrcillet furnizimi i trurit me oksigjen, rreziku i dėmtimit tė qelizave nervore dhe ‘zgjimi’ i pacientit gjatė operacionit ėshtė sjellė nė minimum.

Anėtarja pėr anesteziologji nė Fakultetin e Mjekėsisė nė Ankara, Neslihan Alkis, ka deklaruar se ėshtė shumė me rėndėsi qė tė arrihet qėllimi qė gjatė dhėnies sė anestezionit sistemi nervor tė mbahen nėn kontroll dhe tė jetė nė gjendje tė njė ‘pandjeshmėrie nervore’. Alkis ka deklaruar se pacienti para operacionit mė sė shumti ndien frikėn nga vdekja dhe se kjo mundėsi gjatė operacionit me kėtė teknologji gjithnjė e mė shumė sa vjen e zvogėlohet.

“Frika tjetėr tė cilin e ndien pacienti ėshtė ‘frika nga zgjimi’ gjatė kohės sė operacionit dhe kjo gjendje nė mjekėsi quhet ‘gjendje me vetėdije nėn ndikimin e anestezionit’, e kjo ndodh shumė rrallė qė pacienti tė ‘ndiejė’ apo tė jetė i vetėdijshėm gjatė operacionit”, ka deklaruar Alkis.

Alkis ka sqaruar se me mėnyrat mė tė reja aplikohet sistemi pėr pėrcjelljen e oksigjenit nė ind, i quajtur “Near Infra Red Spectroscopy” qė informon gjithēka rreth asaj qė ndodh gjatė operacionit.



Mishi i kuq, rrezik pėr zemrėn!
Konsumimi i pėrditshėm i mishit tė kuq rrit rrezikun e vdekjes nga sėmundjet e zemrės dhe nga kanceri me 20%. Mishi i kuq ėshtė lidhur me probleme shėndeti edhe mė parė, por ky studim i gjerė amerikan ėshtė i pari qė e lidh me njė rrezik vdekjeje konsumimin e tij. Tė dhėnat janė marrė nga mė shumė se 120 mijė persona gjatė 30 viteve tė fundit dhe janė pėrpunuar nga Shkolla e Shėndetit Publik e Harvardit, nė Boston.

Rreth 24 mijė njerėz vdiqėn gjatė studimit dhe vlerėsohet se 9.3% e tyre mund tė kishin jetuar mė gjatė nėse do tė hanin vetėm gjysmėn e racionit tė pėrditshėm me mish tė kuq.

Norma e lejuar sipas studimit ėshtė vetėm 85 gramė mish nė ditė, ose thėnė ndryshe njė salēiēe. Nėse kjo normė kalohet, sipas shkencėtarėve amerikanė, shtohet rreziku i vdekjes nga sėmundjet e zemrės apo kanceri me 20%.



Dy filxhanė kafe nė ditė, mbrojnė nga Parkinsoni
Njė hulumtim i realizuar sė fundmi ka konfirmuar se njerėzit tė cilėt konsumojnė kafe janė mė pak tė rrezikuar qė tė sėmuren nga sėmundja Parkinson.

Autorėt e studimit thonė se dy filxhanė kafe nė ditė, dukshėm mund tė zvogėlojnė simptomat qė lidhen me kėtė sėmundje.

Shkencėtarėt pranė Universitetit McGill nė Montreal, ku ėshtė realizuar studimi, rekomandojnė qė tė mos teprohet me kafe dhe tė mos pritet shumė efekt nga ajo, por njė efekt i lehtė parandalues.

Studimet e mėparshme kanė treguar, po ashtu, se kafeina ka efekt edhe nė parandalimin e sėmundjes Alzheimer.



Lėngu i thanave mund tė parandalojė infeksionet e sistemit urinar te fėmijėt Hulumtimi kanadez i kryer nė 40 fėmijė tė cilėt nė vitin paraprak kanė pasur tė paktėn dy infeksione tė sistemit urinar, ka treguar qė lėngu i thanės i cili pėrmban pėrbėrėsit e caktuar antibakterial, mund tė ndihmojė nė parandalimin e infeksioneve tė pėrsėritura tė sistemit urinar te fėmijėt.

Ėshtė dėshmuar qė lėngu i thanės, i cili pėrmban koncentrime tė larta tė proantocianideve, mund tė reduktojė rrezikun nga infeksionet tė pėrsėritura tė sistemit urinar tek fėmijėt pėr dy tė tretat.

Gjithsesi duhet ta keni parasysh qė tė gjitha lėngjet e thanės nuk kanė koncentrime tė kėnaqshme tė proantocianideve, veēanėrisht ato qė janė tė pėrziera me lėngje tjera. Po ashtu, nėse lėngu pėrmban sasi mė tė mėdha tė sheqerit, do tė thotė kalori, dhe konsumimi i tepruar i tij mund tė shkaktojė diarre te fėmijėt.

Por, shtyrja e fėmijės pėr tė pirė lėng tė paėmbėltuar tė thanės, po ashtu mund tė jetė sfidė. Infeksionet e sistemit urinar te fėmijėt janė relativisht tė shpeshta, kėshtu qė vajzat kanė rrezik prej 8 pėr qind pėr tė pasur infeksion gjatė fėmijėrisė, derisa te djemtė ky rrezik ėshtė vetėm 2 pėr qind. Pėrveēqė janė tė pakėndshme, infeksionet e pėrsėritura tė sistemit urinar te disa fėmijė mund tė shkaktojnė edhe dėmtimin e veshkave, prandaj mjekėt pėr t’i parandaluar pėrshkruajnė antibiotikė.
Pasi qė antibiotikėt mund tė kenė efekte tė caktuara anėsore dhe aplikimi i tyre i tepruar mund tė ndikojė nė zhvillimin e baktereve rezistente, lėngu i thanės mund tė jetė alternativė mė e mirė.

Sigurisht, nuk duhet tė harrohet qė kjo nuk dot thotė qė lėngu i thanės mund tė shėrojė tė gjitha infeksionet e sistemit urinar dhe qė nė disa raste aplikimi i antibiotikėve do tė jetė i domosdoshėm.





__________________
Kur me dhe dashurin zbulova jeten, kur te dhashe veten time zbulova lumturin..Uppsss
Lona Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 23-09-12, 15:20   #250
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Mikrobiologu slloven zbulon gjenin e trashėsisė






Publikuar: 23.09.2012 - 15:22.KD

Me analizėn e gjenomit tė minjve mikrobiologu slloven Simon Horvat ka ardhur deri te pėrfundimi i cili nė tė ardhmen e largėt ndoshta do t’i ndihmojė edhe njerėzit me peshėn e tepėrt trupore.Bėhet fjalė pėr gjenin e trashėsisė,i cili ėshtė quajtur “deptor” , ndėrsa pėr dallim nga gjenet tashmė tė zbuluara tė cilat ndikojnė nė rregullimin e apetitit kryesisht me sinjalizimin pėrmes sistemit qendror nervor, deptori vepron nė masėn muskulore. Prandaj besohet qė nė tė ardhmen shkencėtarėt do tė mund tė zhvillojnė mjetin pėr “qetėsimin” e kėtij gjeni dhe kėshtu t’i ndihmojnė njerėzit me peshėn e tepėrt trupore nėse ajo ėshtė e kushtėzuar gjenetikisht.

Ndėrkohė, rekomandon Simon Horvat nga fakulteti bioteknik nė Lubjanė, rekomandimi mė i mirė pėr personat qė luftojnė me peshėn e tepėrt ende mbetet dieta dhe aktiviteti fizik.

Horvat nė 15 vjetėt e fundit ėshtė duke studiuar intensivisht mostrat gjenetike se pse disa njerėz janė tė trashė, e disa tė hollė. Me bashkėpunėtorėt nė institutin e vet nė Lubjanė ai pas seleksionimit shumėvjeēar ka ndarė dy grupe tė minjve me karakteristika tė ndryshme gjenetike. Njėri grup i minjve kanė mbetur tė hollė pavarėsisht sasisė sė ushqimit qė kanė ngrėnė, ndėrsa grupi tjetėr janė trashur edhe pse kanė konsumuar sasi mė tė vogla tė ushqimit, varėsisht prej asaj nėse a kanė pasur variantin e gjenit deptor “vital” apo “tė trashė”.

Punimi me tė cilin ėshtė dėshmuar lidhja nė mes gjenit deptor dhe trashjes tek njerėzit si dhe vetė mėnyra e funksionimit tė gjenit ėshtė publikuar para pak kohe nė revistėn shkencore amerikane ‘Cell Metabolism'. Horvat gjatė punės nė studim ka bashkėpunuar me kolegėt nga Massachussets Institute of Technology (MIT), kanė pėrcjellė mediet sllovene.
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-09-12, 13:18   #251
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,829
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Mirupafshim operacioneve ne gjoks!



21.09.2012

Acidi ialuronik eshte shpikja mė e re e mjekėsisė estetike pėrsa i pėrket zmadhimit tė gjoksit.

Kjo substances mbushėse ėshtė e njėjtė me atė qė ndodhet nė indin lidhes tė gjoksit.

Ajo ėshtė shumė e kėrkuar sepse I jep gjoksit mė tepėr volum dhe njė tonifkim tė muskujve pa pėrdorur operacionet e ndryshme plastike.

Pasi injektohet nė zonėn e gjoksit, substanca forcohet duke dhėnė njė efekt natyral tė gjoksit.

Problemi i vetėm i kėsaj substance ėshtė se me kalimin e kohes ajo ezaurohet dhe zgjat vetėm 12 muaj.

Por ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė se nė krahėsim me operacionet plastike nė gjoks efektet anėsore janė shumė tė vogla.

Materiali mund tė pėrdoret edhe nė vithe apo pjesė tė tjera tė trupit.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-10-12, 18:59   #252
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Guri i madh's Avatar
 
Join Date: 28-08-05
Location: nė klysyr
Posts: 14,621
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Send a message via AIM to Guri i madh
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Shkencėtarėt turq prodhojnė lėkurė njeriu nga pendėt e pulės







Publikuar: 14.10.2012 - 14:38Ankara, 14 tetor - Akademikėt turq me detyrė nė Universitetin Kocaeli kanė arritur tė prodhojnė lėkurė njeriu nga pendėt e pulės, transmeton TRT njoftimin.Doc. Dr. Gyralp Ozkoē (Güralp Özkoē) pedagog nė Fakultetin e Inxhinierisė nė Universitetin “Kocaeli” ka prodhuar nga puplat e pulės njė produkt biomedikal me vlerė tė lartė tė shtuar, i cili do tė pėrshpejtojė pėrmirėsimin e djegieve nė lėkurė dhe humbjet e indeve.

Produkti i ri do tė pėrdoret nė veēanti nė kurimin e plagosjeve dhe djegieve dhe do tė sigurojė riciklimin nė ekonomi tė 30 mijė tonė puplave tė pulės qė shkojnė dėm nė plehra.

Ozkoē sqaron se me mijėra tonė pendė pulash nė gjendje mbeturinash merren nga thertoret dhe pasi pastrohen mirė kompozitėt e puplės shkrihen me teknikėn e pėrzierjes nė njė tretėsirė deri sa tė pėrfitojmė njė fibroid tė veēantė. Pasta duke pėrdorur shumė teknika tė reja kemi siguruar fije dhe lėndėn e keratinės, tė cilat krijojnė njė komunikim mjaft tė fuqishėm me trupin e njeriut.
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-10-12, 16:45   #253
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Si ta arrini lumturinė?


13-10-2012 Zeri info


Qė tė ndjeheni tė lumtur dhe tė plotėsuar nuk duhet tė mbusheni me ēokollatė apo gjėra tė shtrenjta. Gjėrat mė tė mira pėr pėrmirėsimin e disponimit nė tė shumtėn e rasteve janė pa pagesė dhe afėr duarve! Ju vetėm duhet tė mundoheni pak pėr kėtė dhe pa problem do ta arrini.

- Mė shpesh bėni dashuri: Bėhet fjalė pėr ushtrimet aerobike pėr formėn e mirė fizike dhe psikike. Njė studim suedez i kryer nė mesin e personave tė vjetėr ka treguar se personat aktivė seksualisht janė njėherė edhe tė shėndetshėm.
- Mendoni pozitivisht: Studimet tregojnė se nė organizėm personat optimistė kanė mė shumė antitrupa dhe mė shumė rruaza tė bardha nė luftė kundėr sėmundjeve. Deri te kėso rezultate ka arritur edhe studimi i gjatė amerikanė i cili ka treguar se personat tė cilėt nė rini shikojnė vetėm “zi” nė jetė, nė pleqėri vuajnė nga sėmundje tė ndryshme serioze.
- Qėndrimi i duhur ėshtė gjė e rėndėsishme: Me qėndrimin joadekuat shumė e ngarkoni kurrizin, shkaktoni tension nė muskuj, shpinė dhe kraharor, dhe dukeni tri kilogramė mė rėndė. Kėshtu drejtohuni nė gjatėsinė e juaj tė plotė, ngriheni kokėn dhe tėrhiqeni barkun. Derisa ecni, imagjinoni se majėn e kokės diēka vazhdimisht ėshtė duke ua tėrhequr lart.
- Ēdo ditė pesė minuta merrni frymė thellė: Me frymėmarrjen sipėrfaqėsore nė trup fusim pak oksigjen, dhe nxjerrim pak dyoksid karboni. Frymėmarrja e thellė heq stresin dhe i siguron organizmit mė shumė oksigjen, dhe me kėtė edhe mė shumė energji.
- Pini ēaj tė gjelbėr: Sipas studimit tė ri japonez, njerėzit qė pijnė ēaj tė gjelbėr mė rrallė preken nga kanceri i gjirit se sa personat qė pijnė ēaj tė zi. Ēaji i gjelbėr ndihmon kundėr shtypjes sė lartė tė gjakut dhe kolesterolit tė rritur nė gjak.

__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-10-12, 19:29   #254
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Lajme nga Mjekesia

Cilat fruta vjeshtore bėjnė ēudi pėr shėndetin?






Publikuar: 15.10.2012 - 20:14 Kosovapress

Ushqimet vjeshtore qė i gjejmė lehtė nė treg dhe dyqane na ruajnė shėndetin. Disa prej tyre kanė veēori tė veēanta dhe mund tė ndihmojnė me problemet, siē ėshtė ftohja.

Manat (dudat) janė tė pasura me hekur

Manat janė pasuri e vėrtet pėr pasqyrėn e gjakut dhe dobitė nga kjo frutė qėndrojnė nė maje tė listės nė mes frutave tė tjera malore. Janė tė pasura me hekur, ushqejnė qelizat e kuqe tė gjakut dhe parandalojnė aneminė. Nė njėqind gramė ka rreth 1,85 miligramė hekur, ka thėnė doktoresha Sarah Wilson pėr “Daily Mail”. Pėrveē se janė tė pasura me hekur, manat janė tė pasura edhe me vitaminė C dhe resveratrol, antioskidantin i cili pėrndryshe gjendet nė rrush. Disa studime tė reja thonė qė kjo substancė ndihmon nė luftėn kundėr kancerit.

Lajthitė ruajnė zemrėn

Kanė pėrqindje tė lartė tė yndyrave mono-tė pangopura tė cilat janė tė mira pėr uljen e kolesterinės. Studimi i para disa viteve ka dėshmuar qė rreth 35 pėr qind tė meshkujve tė cilėt kanė ngrėnė rregullisht lajthi kanė reduktuar rrezikun nga sėmundjet e zemrės. Pėrveē qė parandalojnė kolesterinėn e rritur, janė tė mira kundėr aritmisė sepse pėrmbajnė acidet omega-3.

Shega mbron nga ftohja

Shurupin e shegės ėshtė mirė ta pini sapo tė ftoheni, sepse ka njė mijė herė mė shumė vitaminė C se portokajtė dhe limonėt. Pėrveē vitaminės C ėshtė e pasur edhe me vitaminat D dhe E, si dhe kalcium dhe hekur, ka shpjeguar Sarah Wilson.

Boronicat ruajnė shikimin

Antioksidantėt antocianine, tė cilat gjenden nė boronica, janė tė dobishme sepse ruajnė indin nė sy dhe parandalojnė mjegullimin e shikimit, por edhe ruajnė enėt e gjakut. Dihet qė boronicat janė tė mira kundėr rritjes sė tumoreve.
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-10-12, 15:10   #255
Lona
 
Lona's Avatar
 
Join Date: 06-12-03
Location: tetove
Posts: 3,883
Lona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėmLona i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Lona
Default Re: Lajme nga Mjekesia

Si tė mbrohemi nga sėmundjet e vjeshtės dhe dimrit Tė gjithė e kanė provuar tashmė qė stinėt vjeshtė-dimėr janė shumė “kapriēoze” nė lėvizjen e temperaturave. Kėtė gjė mė shumė se gjithēka e ndjen trupi i njeriut. Shumė njerėz ndihen tė lodhur, tė tjerė nė depresion e disa tė tjerė akoma sėmuren nė mėnyrė tė pashpjegueshme dhe tė pėrsėritur. Atėherė, ēfarė duhet tė bėjmė pėr tė qenė nė formė njėlloj si nė verė? E rėndėsishme ėshtė tė ndjekim disa kėshilla tė thjeshta dhe praktike. Gjatė stinės sė vjeshtės ditėt shkurtohen nė mėnyrė progresive, temperatura ulet ndjeshėm, njerėzit janė mė tė predispozuar pėr tė kaluar mė shumė kohė nė vende tė mbyllura dhe tė ekspozohen gjithmonė e mė pak nė diell.

Mbrojtja


Vjeshta dhe dimri janė stinėt kur shumė njerėz fillojnė tė ndėrmarrin masat mbrojtėse. Ulja e temperaturave shton mundėsitė pėr t`u prekur nga infeksionet bakteriale dhe virale. “Tė mbrohesh” nė kėtė rast do tė thotė ta mbash organizmin dhe sistemin imunitar sa mė efiēent, pėr tė qenė mė tė fortė dhe mė tė gatshėm pėr t`u mbrojtur. Stresi ndikon nė uljen e mbrojtjes sė organizmit. Njė nga faktorėt qė mė shumė se tė tjerėt ul mbrojtjen natyrale tė organizmit ėshtė stresi, ku bėn pjesė si ai fizik, ashtu edhe ai emotiv. Shumė njerėz as qė e mendojnė se edhe njė stėrvitje e sforcuar mund tė provokojė stres nė organizėm dhe tė ulė sistemin imunitar.

Aktiviteti


Njė aktivitet i moderuar sportiv mund tė pėrmirėsojė qarkullim e gjakut, tonifikojė muskulin kardiak, t‘i japė mė shumė oksigjen organizmit dhe tė shkarkojė stresin motiv. Sigurisht, edhe njė ushqyerje jo korrekte dhe e pashėndetshme mund tė dobėsojė funksionin e sistemit imunitar. Ėshtė shumė e rėndėsishme tė dihet se njė ushqyerje e shėndetshme duhet tė pėrshtatet me stilin e jetesės, me llojin e punės qė bėjmė, moshėn dhe sezonin. Dihet qė nevojat ushqimore janė tė ndryshme nė periudha tė ndryshme tė jetės, ashtu siē janė tė ndryshme nė stinė tė ndryshme. Megjithatė, rregulli i pėrbashkėt ėshtė: shumė fruta, perime jeshile dhe ushqime tė freskėta.

Masa pėr t’a forcuar sistemin

Stina e re sapo ka nisur, por fatkeqėsisht shumė prej nesh nuk janė tė gatshėm pėr ta pritur buzagaz. Me njė sistem korrekt ushqyerjeje dhe me njė administrim tė mirė tė stresit, do tė jeni vėrtet nė gjendje ta pėrballoni sa mė mirė stinėn e vjeshtės dhe dimrit. Gjatė vjeshtės ėshtė vėnė re se kemi njė rėnie mė tė madhe tė flokut, krahasuar me muajt e tjerė tė vitit. Ky proces qė prek gjithė qeniet njerėzore, nė kėtė periudhė manifestohet edhe te gjitarėt qė kanė qime nė trup. Megjithatė, nė disa raste vihet re njė rėnie jashtė normave tė lejuara, ndaj ėshtė e nevojshme tė ndėrhyhet pėr ta parandaluar.



Domatet parandalojnė sulmin nė tru
Ushqimi i pasur me domate redukton rrezikun nga sulmi nė tru, pohojnė hulumtuesit nė Finlandė. Ata kanė studiuar ndikimin e likopenės, substancės sė kuqe e cila mund tė gjendet nė domate, speca dhe shalqi.Rezultati i studimit, i cili ėshtė kryer nė mostrėn prej 1.031 meshkujsh, i cili ėshtė publikuar nė revistėn “Neurology”, ka treguar qė personat tė cilėt kanė pasur mė sė shumti likopenė nė qarkullim tė gjakut kanė qenė mė sė paku tė ekspozuar ndaj rrezikut pėr tė pasur sulm nė tru.

Shoqata pėr sulmin nė tru ėshtė angazhuar pėr hulumtime shtesė rreth asaj se pse likopena e ka kėtė efekt, pėrcjell BBC.

Niveli i likopenės nė gjak tek tė testuarit ėshtė matur nė fillim tė studimit, ndėrsa hulumtuesit i kanė pėrcjellė gjatė 12 viteve tė ardhshme.
Ata kanė qenė tė ndarė nė katėr grupe nė bazė tė sasisė sė likopenės nė gjak.

Nė grupin prej 258 meshkujsh me shkallėn e ulėt tė likopenit janė shėnuar 25 sulme nė tru dhe 11 sulme nė tru nė grupin prej 259 meshkujsh, tek tė cilėt ka qenė i lartė niveli i likopenės.

Rezultate tregojnė qė rreziku nga sulmi nė zemėr ėshtė reduktuar pėr 55 pėr qind nėse personi ka konsumuar ushqim tė pasur me likopenė.
Mjeku Jouni Karppi nga Universiteti i Finlandės lindore nė Kuopio ka thėnė qė ky studim ka vėrtetuar qė ushqimi i pasur me pemė dhe perime ėshtė i lidhur me rrezikun mė tė vogėl nga sulmi nė tru.

“Kėto rezultate vėrtetojnė rekomandimin qė njerėzit duhet tė hanė pesė herė nė javė pemė dhe perime, ēka do tė ēojė deri tė reduktimi i madh i numrit tė sulmeve tė trurit”, ka thėnė ai.

Karppi ka shtuar qė likopena vepron si antioksidant, redukton inflamacionet dhe parandalon mpiksjen e gjakut. Dr. Clare Walton nga Shoqata britanike pėr sulm nė tru ka thėnė qė studimi tregon qė amntioksidanti, i cili mund tė gjendet nė domate, spec tė kuq dhe shalqi mund tė ndihmojė nė reduktimin e rrezikut nga sulmi nė tru.

Ajo ka shtuar qė kjo nuk duhet t’i dekurajojė njerėzit pėr tė ndalur sė ngrėni edhe llojet tjera tė pemėve dhe perimeve tė cilat kanė efekt tė mira pėr shėndetin sepse ende mbesin segment i rėndėsishėm i ushqimit. “Hulumtimet shtesė duhen tė ndihmojnė pėr tė kuptuar pse antioksidantėt e caktuar nė perime siē ėshtė domatja ndihmojnė nė reduktimin e rrezikut nga sulmi nė tru”, ka thėnė Walton.



Si ta hiqni celulitin pa tretman tė shtrenjtė
Celuliti sulmon gjithnjė e mė herėt dhe pothuajse nuk ka femėr e cila nuk ka telashe me tė, prandaj ja disa kėshilla praktika.

Celuliti ėshtė njė nga “shqetėsimet” e epokės moderne, qė pa dyshim ėshtė nė majė tė listės tė gjėrave qė femrat i urrejnė nė trupin e tyre. Ėshtė zhvilluar njė industri e tėrė pėr ta larguar celulitin, nga kremrat e ndryshme dhe rrobat e veēanta e deri tek trajtimet e shtrenjta.

Megjithatė, kundėr celuliti mund tė luftoni edhe vetė, por ka nevojė pėr pak mund dhe disiplinė. Pėr fillim, ndryshoni ushqimin. Gjyshet tona nuk kanė pasur celulit, mė sė shumti pėr shkak se kanė ngrėnė ushqim mė tė shėndetshėm. Do tė thotė, sa mė shumė perime, pemė tė freskėta dhe drithėra integrale, sa mė pak miell dhe oriz tė bardhė. Tė dėshirueshėm janė edhe peshku nga ujėrat e ftohta, si salmoni pėr pėrmbajtjen e madhe tė acideve esenciale yndyrore tė cilat reduktojnė dėmtimet qelizore.

Uji ėshtė gjithmonė recetė e mirė, rreth dy litra nė ditė, qė lėkura juaj tė jetė gjithmonė e hidratuar, ndėrsa nė kėtė mėnyrė pastrohen edhe toksinat nga trupi. Pėrveē ujit tė mirė janė edhe ēaji i verdhė dhe i gjelbėr, ndėrsa rekomandohet shmangia e plotė e ushqimit tė yndyrshėm dhe tė fėrguar dhe lėngjeve me sheqerna tė plota.

Po, ushtrimet janė tė obligueshme, sigurisht. Cili do aktivitet i rregullt fizik do tė ndihmojė qarkullimin mė tė mirė, njėkohėsisht edhe largimin e toksinave, ndėrsa nuk bėn keq as heqja e ndonjė kilogrami mė shumė dhe zhvillimi i muskujve.

Pėr fund, bėni masazhe tė rregullta, tė paktėn t’ua bėjė partneri ose ju vetė. Bėni masazh pjesėt e trupit me celulit me pėrdorimin e kremrave ose vajrave pėr masazh, ndėrsa rezultate tė shkėlqyeshme mund tė arrihen dhe me vajrat esenciale tė greipit ose portokallit.



Vitamina C nuk mund tė mbrojė nga ftohja, por mund ta shkurtojė atė
Doza e rekomanduar ėshtė 90 miligramė pėr meshkuj dhe 75 miligramė vitaminė C pėr femrat, ndėrsa shtesat e kėsaj vitamine nuk guxojnė tė qėndrojnė nė banjė ose kuzhinė, sepse nuk janė njėlloj efikase.

Vitamina C nuk ka efekt nė forcimin e imunitetit nė atė masė qė mund tė bllokojė krijimin e ftohjes, por ka dėshmi se si dozat e larta tė vitaminės C mund tė shkurtojnė kohėzgjatjen e saj, ka zbuluar studimi i Qendrės nacionale australiane pėr epidemiologji, e cila ka shikuar 30 studime tė ndara pėr ndikimin e kėsaj vitamine nė imunitet, tė cilat kanė pėrfshirė 10.000 njerėz.

Njerėzit tė cilėt ēdo ditė marrin shtesė prej njė grami tė vitaminės C nė pėrqindje tė njėjtė sėmuren nga ftohja, si edhe ata qė nuk marrin shtesat e asaj vitamine. Megjithatė, ata qė e marrin qėndrojnė dyfish mė shkurt tė sėmurė, shkruan San Francisco Chronicle.

Organizmi ynė e pėrdor vitaminėn C pėr tė forcuar eshtrat, kėrcin dhe muskujt, por ndihmon edhe tek absorbimi mė i mirė i hekurit. Ekspertėt rekomandojnė konsumin prej 90 miligramėsh tė vitaminės C nė ditė pėr meshkujt dhe 75 miligramė pėr femrat. Nėse merrni shtesat e kėsaj vitamine, nuk duhet t’i mbani nė banjė ose kuzhinė, sepse ruajtja nė hapėsira ku lagėshtia nė ajėr ėshtė e lartė, dobėson veprimin e saj.

Citruset, perimet e gjelbra, dredhėzat dhe pjepri janė burime tė mira tė vitaminės C, ndėrsa mėnyra mė e mirė pėr tė rritur konsumin e asaj vitamine nė organizėm ėshtė qė pemėt dhe perimet t’i hani tė papėrpunuara, kėshillojnė shkencėtarėt.


__________________
Kur me dhe dashurin zbulova jeten, kur te dhashe veten time zbulova lumturin..Uppsss

Last edited by Zero Cool; 19-10-12 at 14:10. Reason: madhesia e fotos
Lona Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 00:24.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.