Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 26-04-04, 14:13   #1
Murgesha
 
Murgesha's Avatar
 
Join Date: 24-10-03
Location: Diku nėpėr botė....
Posts: 40,980
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Default NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)



"Me gjak jam shqiptare; me nėnshtetėsi, indiane. Pėrsa i pėrket besimit, jam murgeshė katolike. Sipas thirrjes, i pėrkas botės. Por zemra ime i pėrket plotėsisht Zemrės sė Krishtit". Nėnė Terezės, me shtat imcak, por me besim shkėmbor, tė patundur, iu besua misioni tė kumtonte dashurinė e etur tė Jezusit pėr njerėzimin, veēanėrisht pėr mė tė varfėrit ndėr tė varfėr. "Hyji vijon ta dojė botėn dhe na dėrgon ty e mua pėr t'u shprehur tė varfėrve dashurinė dhe mėshirėn e Tij". Nė shpirtin e saj, pėrplot me dritėn e Krishtit e me dashuri tė zjarrtė pėr Tė, kishte njė dėshirė tė vetme : "Tė shuante etjen e dashurisė sė Tij pėr shpirtrat njerėzore".

Kjo lajmėtare e ndritur e dashurisė sė Zotit, lindi mė 26 gusht 1910 nė Shkup, qytet i vendosur nė udhėkryq tė historisė sė Ballkanit. Mė e vogla e pesė fėmijėve tė Nikollė dhe Drane Bojaxhiut, u pagėzua me emrin Gonxhe Anjeze, mori Kungimin e parė nė moshėn pesė vjeē e gjysėm e u krezmua nė nėntor tė vitit 1916. Qė ditėn e Kungimit tė parė, ndjeu nė zemėr njė dashuri tė thellė pėr shpirtrat njerėzore. Me vdekjen e papritur tė babait, nė sa Anjezja nuk i kishte mbushur endč 8 vjetėt, pėr familjen filluan vėshtirėsitė ekonomike. Dranja, grua burrneshė, i rriti fėmijėt plot dashuri, duke ndikuar shumė nė karakterin dhe rrugėn e jetės qė do tė zgjidhte e bija. Mė pas formimi fetar i Gonxhes u thellua nė famullinė Zemrės sė Krishtit, nėn drejtimin e jezuitėve, nė sa merrte pjesė gjallėrisht ndėr tė gjitha veprimtaritė.

Nė moshėn 18 vjeēare, e shtyrė nga dėshira pėr t'u bėrė misionare, nė shtator tė vitit 1928, Gonxhja i tha lamtumirė shtėpisė atėrore, pėr tė hyrė nė Institutin e sė Lumes Zojė, qė njihej ndryshe me emrin "Motrat e Loretos", nė Irlandė. Atje mori emrin motėr Mari Tereza, pėr nder tė Shėn Terezės sė Krishtit Fėmijė. Nė dhjetor u nis pėr nė Indi. Nė Kalkutė arriti mė 6 Janar tė vitit 1929. Pasi bėri kushtet e pėrkohshme, nė maj tė vitit 1931, Motėr Tereza u dėrgua nė bashkėsinė e Loretos, nė Entali, ku dha mėsim nė shkollėn St.Mary pėr vajza. Mė 24 maj tė 1937-ės, motėr Tereza paraqiti kushtet e pėrjetshme duke u bėrė, siē tha ajo vetė: "Vashė e Jezusit" pėr "amshim". Qė nga ajo ditė e tutje u quajt Nėnė Tereza. Vazhdoi tė jepte mėsim nė St. Mary dhe mė 1944 u emėrua drejtoreshė e shkollės. Grua qė ia kishte kushtuar jetėn lutjes, qė i donte fort motrat dhe nxėnėset e saj, Nėnė Tereza jetoi e lumtur nė Loreto pėr njėzet vjet me radhė. E njohur pėr zemėrgjerėsi, bujari, guxim, aftėsi tė posaēme nė kryerjen e punėve mė tė rėnda dhe pėr talent tė natyrshėm organizativ, ajo e jetoi pėrkushtimin e saj ndaj Jezusit, ndėrmjet motrave, me besnikėri dhe gėzim.

Mė 10 dhjetor tė 1946-ės, gjatė udhėtimit me tren nga Kalkuta nė Darjeeling, pėr ushtrimet shpirtėrore vjetore, Nėnė Tereza ndjeu "frymėzimin" e ri, "thirrjen brenda thirrjes". Atė ditė, si e qysh ajo nuk e tregoi kurrė, etja e Krishtit pėr dashuri e pėr shpirtra njerėzore e pushtoi zemrėn e saj dhe dėshira e flaktė pėr ta shuar etjen e Zotit u bė qėllimi kryesor i jetės. Nė javėt dhe muajt e mėpasėm, ajo nisi tė dėgjonte njė zė qė i fliste shpirtit tė saj e tė shihte vegime. Krishti i zbulonte kėshtu dėshirėn e zemrės sė Tij ndaj "njerėzve, qė duke u flijuar pėr dashurinė", "do tė rrezatonin dashurinė e tij ndėr shpirtra". "Eja, tė jesh drita ime"- iu lut - "nuk mund tė shkoj vetėm". E i tregoi sa vuante duke parė mospėrfilljen ndaj tė varfėrve, sa i dhimbte, kur mendonte se ata nuk e njihnin e sa dashuri tė zjarrtė kishte pėr ta. Jezusi i kėrkoi Nėnė Terezės tė themelonte njė bashkėsi rregulltare, Misionaret e Bamirėsisė, qė do t'i kushtoheshin shėrbimit ndaj mė tė varfėrve ndėrmjet tė varfėrve. Kaluan rreth dy vjet arsyetimesh e verifikimesh, para se Nėnė Tereza tė merrte lejen pėr fillimin e misionit tė saj tė ri. Mė 17 gusht tė 1948-ės, veshi pėr herė tė parė sarin e bardhė me anėt blu dhe la pas shpine kangjellat e kuvendit tė Loretos, tė cilin e donte aq shumė, pėr tė hyrė nė botėn e tė varfėrve.

Pas njė kursi tė shkurtėr pranė Motrave Mjeke Misionare nė Patna, Nėnė Tereza u kthye rishtas nė Kalkutė ku gjeti njė strehė tė pėrkohshme pranė Motrave tė Vogla tė tė Varfėrve. Mė 21 dhjetor shkeli pėr herė tė parė nė lagjet e tė varfėrve: vizitoi familje, u lau plagėt disa fėmijėve, u kujdesua pėr njė plak qė dergjej nė rrugė tė madhe dhe pėr njė grua qė po vdiste nga uria e nga tuberkulozi. E niste ditėn me Jezusin nė Eukaristi; pastaj, me rruzaren nė duar, dilte pėr t'i gjetur dhe pėr t'u shėrbyer atyre qė janė: "tė braktisur, tė padashur, tė papėrkujdesur". Disa muaj mė vonė, me tė u bashkuan, njėra pas tjetrės, disa nga ish-nxėnėset e saj.

Mė 7 tetor tė vitit 1950, Kryedioqeza e Kalkutės njihte zyrtarisht Kongregatėn e re tė Misionareve tė Bamirėsisė. Nė muajt e parė tė vitit 1960, Nėnė Tereza filloi t'i dėrgonte motrat e saj nė tė katėr anėt e Indisė. E Drejta Papnore, lėshuar Kongregatės nga Papa Pali VI nė shkurt tė 1965-ės, i dha zemėr tė hapte njė shtėpi misionare nė Venezuelė. Menjėherė pas saj u themeluan shtėpi tė tjera nė Romė e nė Tanzani dhe, pak mė vonė, nė tė gjitha kontinentet. Duke filluar nga viti 1980, deri mė 1990, Nėnė Tereza hapi shtėpi misioni pothuajse nė tė gjitha vendet komuniste, duke pėrfshirė ish-Bashkimin Sovjetik, Shqipėrinė dhe Kubėn.

Pėr t'iu pėrgjigjur sa mė mirė si nevojave fizike, ashtu dhe atyre shpirtėrore tė tė varfėrve, Nėnė Tereza mė 1963 themeloi Vėllezėrit Misionarė tė Bamirėsisė; mė 1976, degėn kundruese tė motrave; mė 1979, Vėllezėrit kundrues dhe mė 1984, Etėrit Misionarė tė Bamirėsisė. Gjithsesi frymėzimi i saj nuk u kufizua vetėm nė njerėzit e thirrur pėr jetė rregulltare. Organizoi Bashkėpunėtorėt e Nėnė Terezės dhe Bashkėpunėtorėt e Sėmurė dhe tė Munduar, njerėz tė feve e tė kombėsive tė ndryshme, me tė cilėt u bė njė nė lutje, thjeshtėsi, flijim dhe nė apostullimin e saj qė shprehej me vepra tė pėrvuajtura bamirėsie. Kjo frymė e shtyu tė themelonte mė pas Misionarėt Shekullarė tė Bamirėsisė. Duke iu pėrgjigjur kėrkesės sė shumė meshtarėve, mė 1991 Nėnė Tereza themeloi edhe Lėvizjen e Korpit tė Krishtit pėr Meshtarė, si "rrugė e vogėl qė i ēon nė shenjtėrim" ata, tė cilėt ishin njė mendje me karizmėn dhe me shpirtin e saj.

Gjatė kėtyre viteve, nė sa misioni i saj pėrhapej me tė shpejtė, bota filloi t'ia ngulte sytė Nėnė Terezės dhe veprės qė ajo kishte nisur. Meritoi shumė ēmime pėr veprėn e saj, duke filluar nga Ēmimi indian Padmashri, nė vitin 1962, pėr tė vijuar me Ēmimin e rėndėsishėm Nobel pėr Paqen, mė 1979, ndėrsa mjetet e komunikimit filluan t'i ndiqnin veprimtaritė e saj me interes gjithnjė e mė tė madh. Si ēmimet, ashtu edhe gjithēka qė e vinte nė qėndėr tė vėmendjes, i pranoi "pėr lavdinė e Zotit e nė emėr tė tė varfėrve".

Gjithė jeta dhe vepra e Nėnė Terezės ėshtė dėshmi e gėzimit qė buron nga dashuria, e madhėshtisė dhe e dinjitetit tė ēdo njeriu, e vlerės sė gjėrave tė vogla tė bėra me besnikėri e me dashuri, e sidomos, e vlerės sė pakrahasueshme tė miqėsisė me Zotin. Por duhet theksuar edhe njė virtyt tjetėr heroik i kėsaj gruaje tė madhe, i cili u bė i njohur vetėm pas vdekjes sė saj. E fshehur nga sytė e tė gjithėve, e fshehur deri nga ata qė i qėndruan mė pranė, jeta e saj e brendshme u vu nė provė: pati pėrshtypjen e dhimbshme e tė vazhdueshme se ishte ndarė nga Zoti, madje se ai e kishte braktisur, ndėrsa nė shpirt i rritej gjithnjė e mė tepėr dėshira pėr ta pasur pranė. Atė qė po provonte e quajti "errėsirė". "Nata e dhimbshme" e shpirtit tė saj, e cila nisi nė kohėn kur sapo kishte filluar apostullimin mes tė varfėrve e qė vijoi gjatė gjithė jetės, e ēoi Nėnė Terezėn nė njė bashkim edhe mė tė thellė me Zotin. Pėrmes errėsirės, mori pjesė mistikisht nė etjen e Krishtit, nė dėshirėn e tij tė dhimbshme e tė zjarrtė pėr dashuri, duke u njėsuar me mjerimin e tė varfėrve.

Gjatė viteve tė fundit tė jetės, pa marrė parasysh problemet e shumta e serioze shėndetėsore, Nėnė Tereza vijoi t'i printe Kongregatės sė saj dhe t'u pėrgjigjej nevojave tė tė varfėrve e tė Kishės. Nė vitin 1997 Nėnė Tereza kishte 4000 motra, tė pranishme nė 610 shtėpi misionare, tė pėrhapura nė 123 vende tė botės. Nė mars tė vitit 1997 bekoi Eproren e re tė Pėrgjithshme, tė sapo zgjedhur, tė Misionareve tė Bamirėsisė e bėri edhe njė udhėtim jashtė shteti. Si pati takuar Papėn Gjon Pali II pėr tė mbramen herė, u rikthye nė Kalkutė ku kaloi javėt e fundit tė jetės duke pritur vizitorė e duke u dhėnė kėshilla simotrave. Mė 5 shtator 1997 jeta tokėsore e Nėnė Terezės arriti cakun e fundit. Qeveria indiane e nderoi me funeralin e Shtetit, nė pėrfundim tė tė cilit trupi i saj u varros nė Shtėpinė-Nėnė tė Misionareve tė Bamirėsisė. Shumė shpejt varri i saj u bė cak shtegtimi e lutjeje pėr njerėz tė besojmave tė ndryshme, pėr tė varfėr e pėr tė pasur, pa kurrfarė dallimi. Nėnė Tereza na lė testamentin e fesė sė patundur, tė shpresės sė pamposhtur e tė bamirėsisė sė jashtzakonshme. Duke iu pėrgjigjur thirrjes sė Jezusit "Eja, tė jesh drita ime!", u bė Misionare e bamirėsisė, "Nėnė e tė varfėrve", simbol i mėshirės pėr mbarė botėn e dėshmitare e gjallė e dashurisė sė etshme tė Zotit.

Mė pak se dy vjet pas vdekjes, pėr shkak tė pėrhapjes sė famės sė shenjtėrisė dhe hireve tė nxjerra me ndėrmjetėsinė e saj, Papa Gjon Pali II lejoi tė hapej ēėshtja e kanonizimit. Mė 20 dhjetor 2002 miratoi dekretin mbi virtytet heroike dhe mrekullitė e bėra me ndėrmjetėsinė e saj.

__________________________________________________ ________
Ju kisha lutur qe nese dikush nga ju ka materiale e shenime tjera rreth
Shenjetores bijes se madhe te kombit tone, te sjelle ketu ne forum.


__________________
Mė duaj ose mė urrej, sepse qė tė dyja janė nė favorin tim. Nėse mė do, do jem gjithnjė nė zemren tėnde, nėse mė urren do jem gjithmonė nė mendjen tėnde!
Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 29-04-04, 19:38   #2
Honesty^uk.
KoordinatoR
 
Honesty^uk.'s Avatar
 
Join Date: 27-12-03
Location: London - Uk
Posts: 12,798
Honesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėm
Send a message via ICQ to Honesty^uk. Send a message via AIM to Honesty^uk. Send a message via MSN to Honesty^uk. Send a message via Yahoo to Honesty^uk.
Default

Me poshte do te sjell nje artikull te Aurel Plasarit, drejtor i Bibliotekes Kombetare, i cili mbeshtet mendimin se Nene Tereza kishte te emen katolike shqiptare, kurse te atin shqiptar-vllah nga familja vllahe e Bojaxhinjve.
Me pas do sjell kundershtimet dhe reagimet e skandalizuara te disa gazetareve shqiptare.

Bojaxhitė e nėnė Terezės
nga dr. Aurel PLASARI


“Travestķ elitash” e quante para do kohe nė shtyp njė kolegu ynė fushatėn kinse-nacionaliste pėr mbrojen me ēdo kusht tė “shqiptarėsisė” sė tė misionares sė madhe tė krishterė Nėnė Tereza. Pėrfytyroni tani se ē’mund tė ndodhė kur ta dojė rasti qė nė kėtė spektakėl e sipėr tė kesh pėr duarsh njė punim ende tė papėrfunduar pėr familjet e mėdha voskopojare dhe “voskopjarėt e mėdhenj”: Kavaliotėt, Sinat, Shagunat, Dumbat, Gondut, Bellot, Qopekat, Ballaurėt/Vallaurėt, Fundot etj.; ndėr to edhe familja Bojaxhi.
Bojaxhitė qenė dhe janė njė familje nė zė aromane (angl. Aromanians), e pėrhapur nė disa vise tė Ballkanit, si dhe pėrtej tij, nė degė tė ndryshme. Pėrfaqėsuesi mė nė zė i Bojaxhive mbahet historikisht Mihail G. Bojaxhi (Boiagi), me tė cilin llogaritet tė fillojė historia moderne e aromanėve. Sė toku me tjetrin filolog aroman Gjorgje Kosta Roza, me tė cilin vepruan nė dy dhjetėvjeēarėt e parė tė shek. XIX, ai u bė bashkėthemelues i teorisė sė “latinitetit” tė aromanėve nė Ballkan. Qė tė dy punuan nė qytetet e Perandorisė sė Habsburgėve, por qenė me prejardhje voskopojare. Sa i pėrket vendlindjes sė Mihail G. Bojaxhiut, opinionet ndahen dysh: Max Peyfuss-i mendon qė ai tė ishte lindur nė Budė mė 1780 (Die Druckerei von Moschopolis, 26), ndėrsa Candroveanu e shėnon Bojaxhiun tė lindur nė Voskopojė mė 1770 (Antologie de proza aromana, 195).
Duke vijuar traditėn e shkollės filologjike tė Voskopojės, pėruruar nė gjysmėn e dytė tė shek. XVIII, Mihail G. Bojaxhiu botoi tė parėn gramatikė tė aromanishtes (Gramatica romana sau macedo-romana, 1818) tė shoqėruar edhe me pėrkthimet greqishte dhe rumanishte. Ai hartoi edhe njė gramatikė tė bullgarishtes dhe njė tė serbishtes, si dhe njė libėr mėsimi tė greqishtes, duke dhėnė pjesėn e vet tė ndihmės nė standardizimin e kėtyre gjuhėve. Bindja e tij prej poligloti nė pluralitetin gjuhėsor e shtynte tė nėnvizonte: “Ēdo gjuhė ėshtė njė hipostazė e shpirtit njerėzor; sa mė shumė gjuhė tė nxėjė njė njeri, aq mė shumė gjėra ai di. Njeriu nuk mund t’i fitojė tė gjitha dijet vetėm nga njė gjuhė e vetme, edhe sikur ajo gjuhė tė jetė mė e pėrkryera nė botė. Tė kėmbėngulėsh mbi njė gjuhė tė vetme ėshtė njėherėsh kotėsi dhe marrėzi nga pikėpamja praktike” (Gramatica, X).
Degė tė ndryshme tė familjes Bojaxhi u pėrhapėn jo vetėm nė qytetet e mėdha habsburgjike (Vjenė, Budė, Pest etj.), por edhe nė qytete tė Ballkanit, kėshtu edhe nė Shkup. Nė periudhėn e Perandorisė osmane Shkupi paraqitej si qytet etnikisht i pėrzier: bashkėjetonin aty shqiptarė, aromanė (vllehė), maqedonė dhe njė bashkėsi e vogėl familjesh hebreje. Kėtė situatė pėrzierjeje e pati ndeshur qysh nė shek. XIII rabini udhėtar nga Spanja Benjamin i Tudelės; po kėtė regjistronte nė shek. XIX Ami Bué-ja; dhe po kjo situatė, me ndryshimet e kuptueshme nė tė mirė tė bashkėsive maqedone e shqiptare, rezulton aty edhe sot e gjithė ditėn. Nė Shkup aromanėt jetonin nė njė lagje veēan, sikurse ishte traditė pėr qytetet orientale, qė quhej “Lagjja e vllehėve”: “Vlaškoj mahala”. Nė kėtė lagje jetonte edhe familja Bojaxhi nė tė cilėn u lind mė 27 gusht 1910 Gonxhe Bojaxhiu, e ardhshmja Nėnė Terezė. Nė ditėn e sotme lagjja nė fjalė ėshtė shpėrbėrė nė njė masė tė madhe: aty tek ishte shtėpia e Bojaxhive ėshtė tani njė autorrugė pranė njė qendre tregtare ngjitur me “Sheshin Maqedonia”. Nuk ka ndonjė dėshmi qė tė dėftojė se ku Gonxhe Bojaxhiu ėshtė pagėzuar, por ėshtė e besueshme qė ajo tė jetė pagėzuar nė kishėn e lagjes ku u lind: nė “kishėn e vllehėve”. Pėr mėsimet fillore ka ndjekur njė shkollė jokatolike: kėtė e tregon edhe vetė nė kujtimet e saj. Po t’i lexohen me vėmendje kujtimet dhe t’i ndiqen prononcimet, le tė vihet re: ishte shqipja apo maqedonishtja ndėr gjuhėt qė ajo njihte? Apo ishte “the aromanian”? Aromanishtja/vllahishtja nuk ėshtė ndonjė gjuhė qarkullimi tė gjerė, gjuhė kulture moderne, nga ato qė mėsohen nėpėr kolegjet e Anglisė apo universitetet e SHBA-sė. Tė diturit e aromanishtes/ vllahishtes nga njė njeri i rritur shpjegohet vetėm nėpėrmjet njė fakti: dhe dihet se cili ėshtė ai fakt.
Nė moshėn dhjetėvjeēare Gonxhes i vdiq i ati, Nikollė Bojaxhiu dhe, me vdekjen e tij, ėshtė e kuptueshme tė vinte duke u zbehur edhe identiteti i tė parėve nga linja e gjakut. Nėn pėrkujdesjen e s’ėmės Drane, qė ishte katolike nga rrethinat e Gjakovės, Gonxhja nisi tė shpihej rregullisht tanimė nė kishėn katolike tė qytetit, tė kėndonte nė kor, derisa rreth tė dymbėdhjetave, sikurse ka treguar vetė, t’i lindte dėshira pėr t’u bėrė “motėr e shenjtė”.
Pinjoj tė familjes sė Bojaxhive tė Maqedonisė ndeshen aty-kėtu, nėpėr regjistrat e shpėtuar rastėsisht tė shkollave aromane, qysh me themelimin e tyre nė gjysmėn e dytė tė shek. XIX aty. Nė shkollėn aromane tė Gopeshit, pėr shembull, themeluar mė 1867, ndėr regjistrimet e vitit shkollor 1889-90 del Jani Bojaxhi, ndėrsa nė shkollėn aromane tė Krushovės, themeluar mė 1868, ndėr regjistrimet e vitit 1889-90 dalin Ana N. Bojaxhi, Taku Bojaxhi etj. Bojaxhi tė tjerė tė mbetur nė Maqedoni dhe tė lidhur mbas kishės ortodokse (pravosllave), me dhjetra emra nė kulturė, politikė, shkencė, sport (Aleksandėr Bojaxhi, Jani Bojaxhi, Dhimitri Bojaxhi) etj., mbahen tanimė tė “maqedonizuar”, ndryshe prej fatit tė Gonxhes qė u zhvendos nė mjedisin shqiptar katolik tė s’ėmės, nė Shqipėri.
Pavarėsisht ndonjė mėtimi joserioz tė FYROM-it zyrtar, Kryetari i Unionit pėr Kulturėn tė Aromanėve nė Maqedoni Dimo Dimcev e ka pėrshkruar me korrektėsi prejardhjen e familjes sė Gonxhe Bojaxhiut nė njė intervistė pėr NIN-in. Si kujton se dikur “Jerusalemi” i aromanėve pati qenė Voskopoja dhe se, me prishjen e saj, shumė familje voskopojare u hapėrdanė nė qytete nė ndryshme tė Ballkanit, si dhe tė Perandorisė austro-hungare, ai pėrshkruan edhe kalimin e pjesėve tė ndryshme tė familjes Bojaxhi nė Shkup, Prizren etj. Ai ka vėrejtur se i ati i Gonxhes, Nikolla, ishte pėrfaqėsues i vllehėve (vlasi) nė kuvendin e qytetit tė Shkupit; pėr kėtė ekziston edhe dokumenti pėrkatės bėrė i njohur prej Stojan Tren?evskit (“Mutter Teresa, Gondje Boiagi, ist von ihrem Vater Nikola Boiagi her wlachischer Abstammung; wir berufen uns auf das von dem Autor Stojan Trencevski entdeckte Dokument, das belegt, dass Nikola Boiagi in den Fuhrungsorganen der wlachischen Gemeinschaft in Skopje tatig gewesen war”). Nga njė anė tjetėr, as akademiku maqedon Tome Serafimovski nuk e ka pasur tė vėshtirė ta pranojė kėtė prejardhje: “Askush nė Maqedoni nuk ka mėtuar ndonjėherė qė Nėnė Tereza tė ketė qenė maqedone, kurse nė Shkup dihet qė ati i saj Nikolla Bojaxhi ka qenė jo shqiptar, por vllah” (“Niko nikada u Makedoniji nije tvrdio da je Majka Tereza bila Makedonka, ali u Skoplju se zna da joj otac Nikola Bojadzi bio ne Albanac, vec Cincar”).
Qė tė gjitha kėto orvatje pėr tė depėrtuar nė prejardhjen e njė figure si Nėnė Tereza, kėto tėrheqje litari me jo “ėshtė jona”, jo “nuk ėshtė juaja”, mund tė jenė nė thelb absurde: me kėtė jam njė mendjeje edhe unė. E Krishtera e Madhe e Kalkutės ėshtė njė figurė tanimė e shenjtė qė i pėrkiste/ i pėrket humanizmit tė krishterė mbarėkombėtar, madje jokombėtar ose mbikombėtar. E para qė do tė neveritej prej tėrheqjesh tė tilla litari do tė ishte ajo vetė, e cila refuzoi me ngul tė merrej ndonjėherė me pėrkatėsinė e saj etnike apo me prejardhjen e saj. Por atėherė pėrse kėta burra shteti ose minishteti, presidentė, kryebashkiakas etj., marrin pėrsipėr tė caktojnė a tė mbrojnė prejardhjen e njėrit apo tė tjetrit pa pasur haber as nga gjenealogjia, as nga filologjia, as nga historia? Madje, mė sė shumti, pa e ditur as ku bien me shtėpi kėto dije? Dhe ēfarė argumentesh shtien nė punė nė kėtė spektakėl kinse-nacionalist qė kolegu ynė me tė drejtė e quante “travestķ elitash”?
Ja ndonjė prej argumenteve, qėmtuar nėpėr mediat shqiptare prej niveleve tė bulevardit deri tek ato tė profesionistėve tė ATSh-sė, madje nga ato qė u shėrbehen tė huajve nė anglishte tė Tiranės: “Her real name is Agnes Bojaxhi. “Bojaxhi” in the Albanian language means “painter”!” Ose: “Mother Teresa was Albanian - her real name was Agnes Gonxhe Bojaxhiu. In the Albanian language Gonxhe means “bud” and Bojaxhi means “painter”!” Me njė fjalė: njė logjikė infantile, simbas tė cilės Blend Gonxhja (mė doli pikėrisht ky pėrpara pėr shoqėrim idesh) do tė qitej anglez, sepse: “His real name is Blend Gonxhe and the English Blend means “pėrzierje”!” As u shkon mendja kėtyre farė filologėve gjenelogjistė tė shpjegojnė se fjalė si bojė (nė shqip ngjyrė) dhe bojaxhi janė huazime nga turqishtja dhe si tė tilla kanė hyrė nė mė shumė se njė gjuhė tė Ballkanit. Sepse: si vallė i thonė bojaxhiut nė aromanishte? Nė aromanishte bojaxhiut i thonė bojaxhi. (Tė ma falė lexuesi, por m’u desh tė merrem kėtu me njė kėso shpjegimi ordiner.)
Pėrtej spektaklit tė “travestisė sė elitave” kthjellimi i kėtij tė sjelluri ka rėndėsi nė kulturėn shqiptare edhe pėr diē tjetėr: sepse me emėrtime si “aroman”, apo mė keq “vllah”, “kucovllah”, deri edhe “ēoban” ėshtė abuzuar tradicionalisht (ndonjėherė vijon tė abuzohet) pėr tė detraktuar personazhe nė zė tė kulturės shqiptare kur kanė qenė “tė padėshirueshėm” pėr dikė apo pėr diēka. Ky abuzim ka qenė (nė mos vijon tė jetė) njė mjet rėndomqar nė luftėn e ideve: atėherė kur njėra prej palėve “ndėrluftuese” nuk ka kundėr tjetrės kurrfarė argumenti tė fushės sė mendimit. Mandej? Mandej, si tė jenė marrė nė vitet ‘20-30 tridhjetė me qitjen e Konicės “kucovllah tė konvertuar”, si ta kenė zbuluar Fan. S. Nolin “aroman” dhe “joshqiptar” (mjerisht edhe ky vetė e kishte bėrė dikur tė atillė Konicėn), si ta kenė pėrgojuar Lasgushin pėr “vllah Pogradeci” etj., njė ditė prej ditėsh i shpallin ata “shqiptarė tė mėdhenj”. Po si kėshtu, me kėta shqiptaromėdhenj? Atėherė, nėse tė qėllon qė nė kėtė spektakėl e sipėr tė kesh pėr duarsh punimin pėr familjet e mėdha voskopojare dhe “voskopjarėt e mėdhenj”, nga njėri prej gjenalogjistėve bashkėkohorė nuk mund tė mos nėnvizosh kėtė vėrejtje: “Nė ekogjenetikėn e kohės sė sotme bihet njė mendjeje nga tė gjithė shkencėtarėt se problemi mė therės pėr botėn e gjallė ėshtė ai i erozionit tė gjeneve, qė nė gjenetikėn humane pėrkon me erozionin e gjeneve njerėzore. Erozioni gjenetik i njeriut nė skakierėn sociale kryhet edhe nga persekutimi i njeriut prej njeriut”. Vėrejtje qė tė bėn tė mendosh nė thellėsi: “nga persekutimi i njeriut prej njeriut”, ēfarė tė kujton mėnyrėn se si u sollėn pėr njė kohė tė gjatė nė Shqipėri me mėmėn e Gonxhe Bojaxhiut, me tė motrėn dhe me vetė Gonxhen tanimė Nėnė Terezė.
__________________
“vetėdija e lartė e rėndon njeriun”
Honesty^uk. Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 27-05-04, 00:28   #3
Honesty^uk.
KoordinatoR
 
Honesty^uk.'s Avatar
 
Join Date: 27-12-03
Location: London - Uk
Posts: 12,798
Honesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėm
Send a message via ICQ to Honesty^uk. Send a message via AIM to Honesty^uk. Send a message via MSN to Honesty^uk. Send a message via Yahoo to Honesty^uk.
Default






Njerezit janё te paarsyeshem, te palogjikshem dhe egoiste,
megjithatё duaji.

Nese ben mir do te te akuzojne per motive dhe prapavije egoiste,
megjithate bej mir.
Nese je i suksesshem, do fitosh shoke te rrejshem dhe armiq te vertete,
megjithate, behu i suksesshem.
E mira qe ben ti do te harrohet neser,
megjithate bej mire.
Sinqeriteti dhe ndershmeria te bejne te lendueshёm,
megjithate ji i sinqerte dhe i ndershem.
Ajo qe ke ndertuar me punen tende shumvjeēare mund te shkaterrohet gjate nates,
megjithate nderto.
Ndihma jote nevojitet me te vertet, por njerezit te sulmojne kur i ndihmon,
megjithate ndihmo.
Nese i jep botes me te miren nga ti ata ti thyejn dhembet,
megjithate, jepi botes me te miren nga ti...


~~Nene Tereza~~
__________________
“vetėdija e lartė e rėndon njeriun”
Honesty^uk. Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 02-10-04, 23:30   #4
Honesty^uk.
KoordinatoR
 
Honesty^uk.'s Avatar
 
Join Date: 27-12-03
Location: London - Uk
Posts: 12,798
Honesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėmHonesty^uk. i pazėvėndėsueshėm
Send a message via ICQ to Honesty^uk. Send a message via AIM to Honesty^uk. Send a message via MSN to Honesty^uk. Send a message via Yahoo to Honesty^uk.
Default



Vargjet e Nenes sone te madhe


Jeta eshte mundesi
perfito nga ajo,
Jeta eshte e
bukur, adhuroje.
Jeta ehste enderr,
jetoje.
Jeta eshte sfide
perballu me te.
Jeta eshte loje, luaje.
Jeta eshte detyre
plotesoje.
Jeta eshte e shtrenjte,
vleresoje.
Jeta eshte pasuri,
ruaje.
Jeta eshte dashuri,
shijoje .
Jeta eshte mister,
zbuloje.
Jeta eshte dhimbje,
sfidoje.
Jeta eshte kenge,
kendoje.
Jeta eshte tragjedi,
shmangiu.
Jeta eshte fat,perfito.
Jeta eshte aventure,
kujdes.
Jeta eshte shume e
cmuar, duaje.
Jeta eshte lufte,
mesohu dhe me te.
Jeta eshte jete, lufto
per te ..."
__________________
“vetėdija e lartė e rėndon njeriun”
Honesty^uk. Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-04-05, 14:12   #5
Giovanni
I pa pune
 
Join Date: 16-02-04
Location: Ne planetin Toke
Posts: 11,800
Giovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėmGiovanni i pazėvėndėsueshėm
Default Nena Tereze

Biografia

27 gusht 1910 – U lind Ganxhe Bojaxhiu nė Shkup si bija e Kolė Bojaxhiut dhe Drane Bernajt nga Prizreni, me prejardhje nga Novosella e Gjakovės. 27 gushti i vitit 1910 ia shtoi familjes Bojaxhiu fėmijėn e tretė pas dy tė parėve, Ages dhe Lazrit. Nė familjen Bojaxhiu, Ganxhja thithi nektarin e parė tė fesė sė Krishtit dhe tė gjakut tė tė parėve tė vet. Qė nga fėmijėria e hershme, sė bashku me familjen shtegtoi nė shenjtėroren e Zojės Cėrnagore nė Letnicė.

Fati i mirė i Nėnės Tereze ishte edhe lindja e saj nė njė familje tė shėndoshė, apo siē thotė vetė Nėna Tereze: “Ishim tė gjithė tė bashkuar... jetonim njėri pėr tjetrin... Ishim familje e bashkuar dhe shumė e lumtur”.



1919 – Nė rrethana tė dyshimta i vdes babai, Kolė Bojaxhiu, tregtar i zgjuar, veprimtar i zellshėm dhe besnik pėr pavarėsinė dhe lirinė e Shqipėrisė.



1915–1924 – Shkolla dhe jeta nė famulli. Vijon me zell shkollimin dhe ishte e rregullt nė veprimtarinė e jetės famullitare: nė meshė dhe katekizėm. Lazri, vėllai i saj, dėshmon: “Jetonim afėr kishės famullitare tė Zemrės sė Krishtit. Nganjėherė nėna dhe motrat e mia, Agėja dhe Ganxhja, mė bėnin mbresa se po rrinė sa nė shtėpi, aq nė kishė, sepse kaq shumė ishin tė preokupuara me korin e famullisė, me shėrbimet fetare dhe temat pėr misione”.



26 shtator 1928 – Thirrja rregulltare. Pikėrisht mė 26 shtator tė vitit 1928, niset pėr nė Zagreb nė pėrcjelljen e nėnės Drane dhe motrės Age, ku do tė qėndrojė deri mė 13 tetor. Nė ditėn e 13 tetorit, sė bashku me zonjushėn Betike Kanjc, niset pėr nė Irlandė. Udhėtimi u bė nėpėr Austri, Zvicėr, Francė, pastaj me anije nėpėr kanalin Lamanche, kurse prapė vazhduan rrugėn kah Londoni, prej kah vazhduan pėr nė Dublin. Nė Dublin qėndruan rreth dy muaj tė angazhuara nė mėsimin e gjuhės angleze.



6 maj 1929 – Mbėrrin nė Darjeeling, rrėzė Himalajeve, ku pas njė prove tė vogėl, mė 23 maj 1929, filloi noviciatin, duke u quajtur Terezja e Krishtit tė Vogėl.



25 maj 1931 – Dha kushtet e para te Motrat e Loretos. Pas kushteve tė para u dėrgua nė Bengal pėr tė punuar si misionare.



1931–1937 – Motra Tereze, pasi njė kohė shėrbeu si infermiere, pėr sė shpejti u emėrua mėsuese e gjeografisė nė St. Mary High School nė Kalkutė. Nga kjo kohė kemi kėtė dėshmi tė saj: “E kam fituar edhe njė fushė tė punės: shkollėn e Shėn Terezės. Kjo shkollė ėshtė mu nė Kalkutė. Mu tė njėjtėn ditė, kur ma besuan kėtė detyrė, shkova ta shoh. Ėshtė shumė larg, por udhėtoj me qerre indiane.

Kur mė shikuan ata tė vegjėl pėr herė tė parė, pyetnin njėri-tjetrin se a jam hyjneshė apo shpirt i keq. Pėr ta nuk ka mes. Kush ėshtė me ta i mirė, atė e nderojnė si hyjnitė e veta, ndėrsa kush ėshtė i mrrolshėm, i frikėsohen porsi shpirtit tė keq, dhe vetėm e adhurojnė.

Me tė shpejtė pėrvola krahėt, shkova nė dhomė, mora ujė dhe fillova tė laj dyshemenė. Kjo i befasoi shumė, sepse ende nuk kishin parė qė ndonjė mėsuese tė merrej me atė punė. Kur mė vėrejtėn fytyrėgėzuar dhe tė hareshme, vogėlushet filluan tė mė ndihmojnė, ndėrsa vogėlushėt sillnin ujin. Pėr dy orė vendi ku ishim u bė i pėrshtatshėm pėr klasė mėsimi, u bė krejt i pastėr.

Kur erdha kėtu kishte vetėm 52 fėmijė, ndėrsa sot janė rreth 300... Pasi u njohėm, nėnat filluan t’i sjellin fėmijėt pėr bekim. Nė fillim pakėz mė befasuan me lutjet e veta, por nė misione duhet tė jemi tė gatshme pėr ēdo gjė, ndėr tė tjera, edhe tė ndajmė bekimin”.



24 maj 1937 – Pasi i kaluan kushtet e pėrkohshme rregulltare, motra Tereze i kushtohet Zotit me kushte tė pėrjetshme te Motrat e Loretos, tė cilat u themeluan nė vitin 1609 nga anglezja Mary Ward. Te motrat e Loretos fitoi njė pėrvojė tė mirė rregulltare dhe shpirtėrore. Mė vonė u bė edhe drejtoreshė e St. Mary High School. Pėr kėtė pėrvojė tė punės do tė dėshmojė: “Nė Loreto isha rregulltarja mė e lumtur e botės. Isha dhėnė pas arsimit. Ajo punė e udhėhequr prej Zotit ishte apostullat (tė dėrguar) autentik qė mė pėlqente shumė”.



1942 – Ante Gabric, misionar kroat, nė revistėn “Katolicke Misije” tė vitit 1942 shkruan: “Motra Tereze ishte tejet e sėmurė, dhe s’kemi pasur fort shpresė se do tė shpėtojė, por tash pėrsėri ėshtė nė kėmbė dhe po punon sa dhjetė veta”.



10 shtator 1946 – Pasi kishin kaluar paksa vėshtirėsitė e luftės dhe ishin kthyer pėrsėri kuvendet e motrave tė Loretos tė cilat i kishte pėrdorur ushtria, motra Tereze, duke udhėtuar pėr nė ushtrime shpirtėrore nė Darjeeling, fiton edhe njė thirrje tė re. 10 shtatorin vetė Nėna Tereze do ta quajė “Ditė inspirimi”. Tashmė e rryer nė jetėn fetare dhe e regjur me vėshtirėsitė e popullsisė sė vendit, si edhe duke sjellur nėpėr mend Jezusin, tė cilit ia kishte kushtuar fėmijėrinė dhe rininė, vendosi tė lėshojė motrat e Loretos dhe t’u kushtohet krejtėsisht mė tė varfėrve ndėr tė varfėr, duke u njėjtėsuar me ta nė veshje, nė banim, nė ushqim...

Pėr kėtė thirrje tė dytė do tė dėshmojė: “Isha duke udhėtuar me tren pėr Darjeeling prej Kalkutės. Atje shkoja pėr ushtrime shpirtėrore. Derisa isha nė lutje intime dhe isha nė gjendje prehjeje, fitova qartas njė thirrje mbi thirrje. Porosia ishte tejet e qartė: duhet tė lė kuvendin dhe t’u kushtohem tė varfėrve, duke jetuar nė mesin e tyre. Ishte njė dėrgim. E kuptova porosinė, por nuk e dija si do ta njėmendėsoja”.



7 shkurt 1946 – I shkruan Kongregatės sė Rregulltarėve dhe kėrkon lejen qė tė lė kuvendin e Loretos dhe t’u kushtohet tėrėsisht mė tė varfėrve ndėr tė varfėr. Letra nė Romė u shkrua pas shumė orvatjesh dhe marrėveshjesh qė Nėna Tereze i kishte pasur me ipeshkvin e Kalkutės, Ferdinand Perier, i cili ia kishte ofruar veshjen e parė rregulltare mė 1929, si dhe me eproren e Loretos.



7 gusht 1948 – Mori lejen nga Papa Piu XII qė tė lėshojė Loreton dhe tė ndjekė zėrin e ndėrgjegjes ku i fliste Zoti. Kjo leje ishte e nevojshme qė ēdo gjė tė shkojė nė rregull, sepse asohere Nėna Tereze kishte kushtet e pėrjetshme kėshtu qė duhej leja e Kongregatės sė Rregulltarėve.



16 gusht 1948 – Doli nga kuvendi i Loretos, e brumosur me dije dhe aftėsi intelektuale, ku gjatė qėndrimit nė kėtė kuvend ishte 20 vjet profesoreshė, e mė vonė edhe drejtoreshė e St. Mary High School. Pastaj kishte marrė nė mbikqyrje ehd eKongregatėn dioqeziane tė motrave indiane, tė quajtura “Bijat e Shėn Prenės”.

Ishte kjo dita kur Nėna Tereze mori njė rrugė tė cilėn ia tregoi Zoti porsi Abrahamit: e pasigurtė, plot rreziqe, pėrplot frikė, por sikurse edhe Abrahami, Nėna Tereze, atėherė ende motra Tereze, besonte se thirrja e “dytė” ėshtė vullneti i Zotit.

Kjo ishte ajo ditė kur Nėna Tereze pa hamendje la kuvendin, mirėqenien, kėnaqėsinė, miqėsinė e madhe tė bashkėmotrave dhe u nis (doli nė rrugė) duke mos ditur qartė se kah po shkon, pos qė e kishte tė qartė se duhet ta kryejė vullnetin e Zotit. Dhe sikurse Zoti i premtoi Abrahamit: “Prej teje do tė bėj njė popull tė madh dhe do tė tė bekoj. Do ta bėj tė madh emrin tėnd. Ti vetė do tė jesh bekim” (Zan 12, 2), ashtu edhe Nėna Tereze, duke ecur rrugės tė cilėn ia kishte treguar Zoti, u bė emėr i madh dhe bekim pėr mijėra e mijėra njerėz.

Daljen nga kuvendi i Loretos do ta pėrshkruajė kėshtu: “Hyji ynė dėshiron qė tė jem rregulltare e lirė, e veshur me varfėrinė e kryqit. Sot e kam mėsuar njė mėsim tė madh: Varfėria pėr tė varfėrit ėshtė tepėr e rėndė! Kur e kam kėrkuar shtėpinė (pėr qendėr) kam ecur e ecur, derisa mė kanė dhimbur kėmbėt dhe duart. Kam menduar: sa shumė vuajnė tė varfėrit nė trup dhe nė shpirt kur kėrkojnė strehim, bukė dhe shėrim. Atėherė e mendoja kėndshmėrinė e Loretos, mė ishte tundim, por pėr shkak tė zgjedhjes sime tė lirė, pėr shkak tė Zotit tim durova dhe duroj, rri dhe do tė rri duke e kryer vullnetin e Zotit pėr tė varfėrit e mi. Mė ndihmo, o Zot!”



18 gusht 1948 – Ndėrroi veshjen. La veshjen rregulltare tė motrave tė Loretos dhe veshi sari tė bardhė tė pėrshkuar me vijė tė kaltėr dhe me kryq nė parzėm. Pastaj shkoi rreth tre muaj nė Patna te Motrat Mjeke Misionare (Medical Missionaries) pėr tė kryer edhe njė kurs intenziv pėr infermiere.



21 dhjetor 1948 – Merr lejen pėr hapjen e shkollės sė parė, lokali i sė cilės ishte njė kasollė. Nga lagjet mė tė varfėra tė Kalkutės, Tilje dhe Motijil, bashkon fėmijėt e lėnė dhe tė braktisur nė atė shkollė, ndėrsa vetė banonte te Motrat e Vogla tė tė Varfėrit.



19 mars 1949 – Nė banesėn e parė tė improvizuar, nė shtėpinė e Michael Gomes, pranoi nė vizitė njė tė re bengaliane me emrin Subashini Das, dhe e nxiti ta ndjekė misionin e saj. Kėshtu misioni i saj kishte filluar tė mbarėn. Kjo ishte shenjė se vepra e Nėnės Tereze ėshtė vullneti i Zotit; kjo ishte shenjė se ēka Zoti dėshiron, atė edhe e bekon dhe ia ftillon tė mbarėn.



Nėntor 1949 – Tashmė Nėna Tereze ishte bartur nė shtėpinė e familjes Gomes, e cila ia kishte lėnė nė disponim tėrė katin e sipėrm. Pos Subashinit Das qė nė pagėzim e kishte marrė emrin Agnes, kishin ardhur edhe vajza tjera tė cilave Nėna Tereze u kishte dhėnė mėsim. Nė nėntor tė vitit 1949, Nėna Tereze do tė shkruajė: “Tani jemi pesė motra. Lutuni qė bashkėsia e vogėl tė rritet nė shenjtėri dhe nė numėr, nėse ėshtė vullneti i Zotit”.

Po kėtė vit viton shtetėsinė indiane.



7 tetor 1950 – Sipas porosisė sė ipeshkvit tė Kalkutės, Ferdinand Perier, Selia e Shenjtė e miraton Kongregatėn e Misionareve tė Dashurisė si kongregatė ipeshkvore. Pėr kėtė flet vetė Nėna Tereze:

“Zoti ishte i mahnitshėm ndaj nesh, sepse siē rritej puna, ashtu rriteshin edhe thirrjet. Ati i Shenjtė, nė tetor tė vitit 1950, bashkėsinė tonė tė vogėl e bėri kongregatė ipeshkvore. Pesėmbėdhjetė vjet mė vonė na bėri kongregatė tė sė drejtės papnore. Kjo do tė thotė se ne jemi drejtpėrdrejt tė nėnshtruara Atit tė Shenjtė. Kjo ėshtė thjesht njė mrekulli, sepse rėndom njė kongregatė nuk ngritet aq shpejt nė rendin e sė drejtės papnore. Pėr shumė rreguj nevojiten 30 deri nė 40 vjet pėr tė fituar pranim tė tillė. Kjo tregon dashurinė e madhe dhe kujdesin e Atit tė Shenjtė pėr punėn dhe kongregatėn tonė. Kur u shpall kongregata jonė kongregatė ipeshkvore, ne ishim vetėm 12 veta. Kjo ishte nė vitin 1950. Dhjetė vjet nuk kemi dalur nga Kalkuta, sepse duhej t’i pėrgatitnim motrat tona pėr punė. Kur nė vitin 1959 hapėm shtėpinė nė Runchi, e pastaj edhe nė Delhi, numri i motrave tona filloi tė rritej. Filluan tė vijnė vajza nga ato vende ku kishim hapur shtėpitė”.



1952 – Hapi shtėpinė e parė pranė tempullit tė hyjneshės Kalli nė Kalkutė. Pėrurimi i saj u bė mė 22 gusht, nė festėn e Zemrės sė Papėrlyer tė Marisė. Kėtė shtėpi e pagėzoi si Nirmal Hriday (Shtėpia e zemrės sė pastėr). Me kėtė emėr do t’i quajė edhe shumė shtėpi tjera nė mbarė Indinė dhe mė gjerė.



1953 – Pėr shkak tė numrit tė motrave qė rritej gjithnjė, ndėrroi shtėpinė, kėshtu qė mori shtėpinė e njė avokati mysliman nė rrugėn Lawer Circulr Road 54. Kjo shtėpi u bė qendra e kongregatės dhe sė shpejti, jo larg saj, themeloi qendrėn pėr fėmijė tė lėnė tė cilėn e quajti Nirmala Shishu Bhavan (Vatra e fėmijėve tė lėnė).



1960 – Nė tetorin e kėtij viti, Nėna Tereze pėr herė tė parė doli jashtė Indisė qė prej kur kishte ardhur. Sė pari shkoi nė Amerikė, pastaj nė Romė, ku u takua me vėllaun e vet Lazrin, tė cilin nuk e kishte parė qė nga mosha tetėmbėdhjetėvjeēare, kur u nis nė misione.



1962 – Pasi fama e Nėnės Tereze kishte filluar tė rritej me tė madhe, sė shpejti filluan t’i jepen edhe shpėrblime. Kėshtu, shpėrblimi i parė qė mori Nėna Tereze ishte ai i qeverisė indiane nė vitin 1962: Padna Shri. Kėtė shpėrblim ia dorėzoi Pandit Nehru.



31 gusht 1962 – Qeveria filipine ia dhuroi shpėrblimin Ramon Magsaysay. Nė arsyetimin e kėtij shpėrblimi thuhet: “Komisioni pėr ndarjen e shpėrblimit e shpėrblen Nėnėn Tereze pėr shkak tė pėrkujdesjes sė saj pėr mė tė varfėrit nė njė tokė tė huaj, si edhe pėr themelimin e bashkėsisė sė re pėr t’u shėrbyer tė varfėrve”.

Me kėtė rast, Nėna Tereze u shpall gruaja mė e merituar e Azisė.



25 mars 1963 – Nė bashkėsinė e Nėnės Tereze themelohen edhe vėllezėrit, tė cilėt do tė quhen: “Vėllezėrit Misionarė tė Dashurisė”, tė cilėt do t’i udhėheqė jezuiti austrailan, Travers-Ball, i cili e ndėrron emrin e vet nė: vėlla Andreu – misionar i Kalkutės.



1 shkurt 1965 – Misionaret e Dashurisė, me tė ashtuquajturin decretum laudis, marrin nga Papa Pali VI miratimin papnor.

Qė nga ky vit, Nėna Tereze e fillon veprimtarinė e vet edhe jashtė Indisė: nė Kokorotė tė Venecuelės.



26 mars 1969 – Papa Pali VI miraton Shoqatėn e Bashkėpunėtorėve tė Nėnės Tereze si pjesėtare tė Misionareve tė Dashurisė me statut tė veēantė.



1965–1971 – Pas Venecuelės vazhdon tė hapė qendrat e veta nėpėr tė gjitha kontinentet: Afrikė (Tanzani), Australi (Melbourne), nė Evropė (Angli dhe Itali), Amerikė (New York).



6 janar 1971 – Mori shpėrblimin ndėrkombėtar pėr paqe Gjoni XXIII, tė cilin ia dorėzoi Papa Pali VI. Ky ishte shpėrblimi qė themeloi Papa Gjoni XXIII mė 10 maj 1963, ndėrsa pėr herė tė parė iu nda Nėnės Tereze. Me kėtė rast, Papa Pali VI pati thėnė: “Po i ndahet pėr herė tė parė njė rregulltareje tė heshtur, por jo edhe tė panjohur pėr ata qė pėrcollėn veprat e saja tė mėshirshme nė botėn e tė varfėrve. Kjo rregulltare quhet Nėna Tereze, eprorja e kongregatės Misionaret e Dashurisė, e cila tashmė 20 vjet vepron nė tė gjitha anėt e Indisė duke kryer vepra dashurie ndėr tė gėrbulur, ndėr tė vjetėr dhe fėmijė tė braktisur. Si shembull pėr tė gjithė ua bėjmė me dije kėtė zėdhėnėse tė patrembur tė Krishtit, duke dėshiruar qė pas hapave tė saj tė shkojnė sa mė shumė nė shėrbim tė vėllezėrve, si edhe sa mė shumė tė rritet nė botė ndjenja e bashkimit nė mes tė njerėzve”.



Shtator 1971 – Mori shpėrblimin Samaritani i Mirė nė New York. Nė arsyetimin e kėtij shpėrblimi thuhet: “Duke e shpėrblyer Nėnėn Tereze, dėshirojmė pėr t’i dhėnė nderim punėve tė saja vetėmohuese qė bėri pėr zvogėlimin e mjerimit tė tė varfėrve. Me kėtė punė u jep guxim edhe tė tjerėve dhe ofron shembull tė mahnitshėm se si duhet pėrkujdesur pėr njerėz. Me shpėrblimin e ‘Samaritanit tė Mirė’ dėshirojmė pėr ta theksuar mė fort shembullin e saj”.



16 tetor 1971 – Mori shpėrblimin Kennedy me kėtė arsyetim: “Nė gjeografinė e vet tė veēantė pėrdėllestare, Nėna Tereze di ku duhet tė ndihmojė dhe me fenė e vet tė veēantė nuk dyshon kurrė se s’do t’i gjejė mjetet e nevojshme pėr kėtė”.



29 tetor 1971 – Nga universiteti katolik amerikan mori doktoratėn e nderit nga shkencat shoqėrore. Me kėtė doktoratė nderi iu pranua puna e saj e madhe rreth kapėrcimit tė krizave sociale. Nėna Tereze, me fuqinė dhe me dashurinė e vet kundrejt Krishtit nė figurėn e tė varfėrve i tregoi botės se si rregullohen shumė probleme ekonomike e sociale tė cilat e mundojnė dhe e ngarkojnė shoqėrinė njerėzore.



1972 – Hapi qendra tė reja nė Bangladeshin e shkatėrruar.



12 korrik 1972 – Nė moshėn 83 vjeēare, nė Tiranė i vdes e ėma, Drane Bernaj. Nė varrimin e nėnės nuk mori pjesė, sepse regjimi i atėhershėm komunist antinjerėzor dhe diktatori, E. Hoxha, i cili nuk e meriton t’i pėrmendet as emri, nuk e lejuan hyrjen e saj nė Shqipėri, pėr pavarėsinė e sė cilės u vra babai i saj, Kolė Bojaxhiu. Nėna Dranja, pati rol tė rėndėsishėm nė rrugėn flijimtare pėr tė varfėr tė Nėnės Tereze. Kjo ishte ajo nėnė e mirė dhe e pėrshpirtshme e cila e pėrcolli tė bijėn e vet pėr Indi duke e bekuar me lot, por duke mos e kujtuar se nuk do tė shihen mė; kjo ėshtė ajo nėnė e cila nė vitin 1938 do t’i shkruajė vajzės sė vet nė Indi: “... Tė bie ndėrmend, bija ime e dashur, se ti ke shkuar atje pėr tė varfėr. A tė kujtohet Filja jonė? Ajo ėshtė bėrė krejt varrė e gjallė... por edhe mė tepėr e mundon mendimi se s’ka askėnd... Ne po mundohemi, sipas mundėsive tona, t’i ndihmojmė... Dhembja mė e madhe pėr tė nuk janė varrėt, por qė ėshtė harruar prej tė vetėve...”



15 nėntor 1972 – India edhe njė herė tregoi se sa e ēmon punėn dhe dashurinė e Nėnės Tereze pėr popullsinė e varfėr indiane kur ia dorėzoi shpėrblimin Jawaharlal Nehru. Kėtė dhuratė ia dorėzoi presidenti Giri, duke e quajtur Nėnėn Tereze Koruna-dut – Engjėll i mėshirės.

Komisioni pėr marrėdhėnie kulturore, pėr shpėrblimin “Nehru” dha kėtė arsyetim: “Njė flijim i tillė vetėmohues dhe i palodhshėm sikurqė ka treguar Nėna Tereze rrallė mund tė shihet. Shėrbimi i saj vetėmohues pa dallim feje, kombi, fisi... duke mos pritur as dhurata pėr punėn e bėrė, ėshtė shembull i mahnitshėm se si puna nė heshtje e pėrkushtim mund tė rrisė miqėsinė dhe marrėveshjen nė mes tė popujve”. Ndėrsa Nėna Tereze, me rastin e pranimit tė kėtij shpėrblimi, pati deklaruar: “Ky shpėrblim nuk po mė jepet mua, por mijėra atyre qė kanė nevojė pėr dashuri. Ju falemnderit qė mė zgjodhėt mua ta marr kėtė shpėrblim nė emėr tė tyre dhe t’u pėrcjell porositė tuaja tė pėrkujdesit dhe tė dashurisė. Tė varfėrit janė tė mahnitshėm, ata janė tė mėdhenj...”



1973 – Hap qendra tė reja nėpėr qytetet e Indisė: Viayawada, Coimbatore, Shivpur, Takdah.



25 prill 1973 – Pranoi shpėrblimin Templeton i cili jepet vetėm pėr ata qė kontribojnė nė rritjen e fesė. Kėtė shpėrblim ia dhuroi princi Filip nė London. Vetė Nėna Tereze na bėn me dije pėr kėtė shpėrblim: “Para 17 vjetėve, zotėriu Templeton ka shkruar porosinė nė tė cilėn ka lėnė njė shumė parash nė fondacionin Templeton, prej tė cilit pėr ēdo vit pas vdekjes sė tij do tė ndahej njė shpėrblim pėr ata tė cilėt nė veēanti mundohen rreth pėrhapjes sė fesė. Para dy vjetėsh ai ka ndėrruar mendimin. Ka vendosur qė shpėrblimi tė jepet pėr tė gjallė tė tij, sepse ka dėshiruar ta pėrjetojė vetė gėzimin kur ta ketė ndarė. Dikush ka lutur pėr tė varfėrit tanė.

Kjo ėshtė dhuratė e Zotit qė do tė pėrdoret pėr lavdinė e Tij e pėr tė varfėr.

Paraja nuk mjafton. Njerėzit tanė kanė nevojė pėr dashurinė e zemrės suaj dhe pėr shtrirjen e dorės suaj.

Krishti po mė pėrdor si mjet nėpėr tė cilin dėshiron t’i lidhė tė gjithė njerėzit. Pėr kėtė gjė jam i bindur rreth e rrotull: njerėzit po afrohen njėri me tjetrin, sepse kanė nevojė pėr Zotin...”



1973 – Mori nė Los Angelos shpėrblimin St. Louis of Marillak “Pėr mirėsi dhe dashuri tė pashoqe”.



7 tetor 1975 – 25 vjetori i themelimit tė Misionarėve tė Dashurisė. Kėtė pėrvjetor tė ēmueshėm Nėna Tereze me bashkėpunėtorėt e vet e kremtoi me lutje dhe adhurim. Mirėpo, nė njė letėr tė adresuar “motrave tė mia tė dashura, vėllezėrve, tė varfėrve tanė, bashkėpunėtorėve dhe tė gjithė atyre qė marrin pjesė nė punėn tonė kudo nė botė”, Nėna Tereze thotė: “25 vjet kemi punuar sė bashku nė shėrbim tė sė mirės duke dhėnė krejt zemrėn tonė, duke i shėrbyer vullnetarisht Krishtit nė figurėn e tij tė dhimbshme, dhe nė kėtė shėrbim kemi jetuar sė bashku, punuar dhe jemi lutur sė bashku, kėndej edhe tanimė tė themi sė bashku:

Tė falemnderit, Jezus, qė na zgjodhe tė jemi Misionaret Tua tė Dashurisė!

Tė falemnderit, Jezu, qė na do me dashuri personale dhe kaq tė thellė!

Tė falemnderit, Jezu, qė na ushqen me Korpin dhe Gjakun tėnd!

Tė falemnderit, Jezu, pėr privilegjin qė t’mund t’u shėrbejmė tė varfėrve!

Tė falemnderit, Jezu, pėr tė gjitha, nė veēanti qė je Jezus pėr tė gjithė ne dhe qė na do sikurse Ati tė do Ty!”



1975 – Vėllezėrit Misionarė tė Dashurisė hapin shtėpinė e parė jashtė Kalkutės, nė Vietnam.



29 dhjetor 1975 – Javorja amerikane Time ia kushton Nėnės Tereze kopertinėn me titull: “Shenjtėrit e gjallė: porositėsit e dashurisė dhe tė paqes”.



17 janar 1976 – Javorja franēeze Paris Match ia kushton Nėnės Tereze kopertinėn dhe shkresėn me titull: “Ka ende shenjtėr: Nėna Tereze nė mes tė gjallėve dhe tė vdekurve tė Kalkutės... Nė kėtė humnerė tė pafund siē ėshtė Bota e Tretė, ēka mund tė ndėrrojė Nėna Tereze? Pėr ekonomistėt, asgjė. Njė pikė uji nė oqean. Por ēfarė dėshmie dhe ēfarė dashurie!”



13 qershor 1976 – Nė festėn e Zemrės sė Krishtit, Nėna Tereze vendosi tė themelojė edhe njė degė tė motrave tė veta: Misionaret Kontemplative tė Dashurisė, misioni i tė cilave ėshtė “ztė jetuarit sipas Fjalės sė Zotit duke e adhuruar euharistinė, duke kundruar dhe shpallur Fjalėn e popullit tė Zotit; pėr ta bartur me Marinė, Nėnėn e Kishės, Fjalėn e mishėruar nė zemrat e njerėzve”.



31 dhjetor 1976 – Pėr njė kohė tė shkurtėr, Nėna Tereze bėri aq shumė pėr botėn e varfėr dhe tė lėnė, saqė pėr shumė njerėz ishte e pabesueshme. Kėshtu, njė statistikė e shpallur mė 31 dhjetor 1976 na bėn me dije se Nėna Tereze kishte 66 shtėpi nė Indi, 34 shtėpi jashtė Indisė nėpėr vende tė ndryshme. Numri i motrave, postullanteve, aspiranteve dhe bashkėpunėtoreve ishte 1343, ndėrsa numri i pėrgjithshėm i spitaleve, shkollave, strehimoreve, dispanzerive, qendrave pėr asistencė nė Indi dhe jashtė saj ishte 729. Numri i fėmijėve, jetimave, tė gėrbulurve, tė vdekurve dhe pėrgjithėsisht pacientėt tjerė tė shėrbyer mbėrrijnė nė 6.544.864.



1 mars 1978 – Nėna Tereze pranoi shpėrblimin “Balzan” nga duart e kryetarit tė Italisė, Sandro Pertini. Ky shpėrblim jepet pėr humanitet, paqe dhe vėllazėrim nė mes tė popujve. Me rastin e ndarjes sė shpėrblimit, si arsyetim u theksua:

“Pėr vetėmohim dhe dashuri tė veēantė gjatė tėrė jetės sė saj nė shėrbim tė tė varfėrve, tė uriturve, tė mjerėve, tė sėmurėve...”

Ndėrsa Nėna Tereze, “njė grua shtatvogėl, por mė e madhja”, theksoi: “Dėshirojmė qė ēdo fėmijė i dėshiruar apo i padėshiruar tė vijė nė botė. Aborti ėshtė krim. Jemi tė krijuar pėr tė bėrė sende tė mėdha: nuk jemi nė botė vetėm pėr tė plotėsuar njė numėr”.



1980–1985 – Pas marrje sė ēmimit Nobel pėr paqe, Nėnės Tereze iu hapėn mundėsitė pėr veprimtari mė tė mėdha. Kėshtu, gjatė periudhės pesėvjeēare, qendrat e saj u rritėn me tė madhe. Filloi tė hapė qendrat e veta pėr tė mirėn e tė varfėrve dhe njerėzve tė lėnė nė Spanjė, Belgjikė, Etiopi, Francė, Guinenė e Re, Argjentinė (tė gjitha kėto nė vitin 1980). Ndėrsa nė vitin 1981, nė Gjermaninė Lindore, Ēile, Kolombi, Bolivi, Japoni, Korenė Jugore, etj. Nė vitet vijuese, hapi qendra edhe nė Irlandė, Portugali, etj.



25 janar 1980 – Nėna Tereze shpallet Qytetare nderi e Shkupit. Edhe pse Shkupi ishte vendlindja e saj, Nėna Tereze kishte kohė qė ishte shtetase indiane, e titulluar Bharat Ratna – Zbukruesja e Indisė.



23 tetor 1980 – Papa Pali II nė Vatikan ia dhuron ēelėsat e ndėrtesės Shėn Injaci Papė pėr shėrbime tė fėmijėve tė lėnė, qė gjindet nė Romė, nė zonėn Primavalle. Misionaret e Dashurisė, pos Romės, gjinden edhe nė Palermo, Napoli, Corato (Bari), Calabri, Ragusė, Milano...



27 qershor 1982 – Nėna Tereze fitoi nė Kanada Shpėrblimin ndėrkombėtar tė spitalit tė Shėn Bonifacit dhe Urdhėrin e gjuetisė sė bizonėve.



1983 – Nė kėtė vit u nderua nga mbretėresha e Anglisė, Elizabeta II, me Urdhėrin e Nderit. Nė arsyetim thuhej: “Pėr punėn e saj tė gjatė humanitare”. Po tė njėjtin vit nė Taranto mori Dhuratėn e Paqes 1983.



1 tetor 1984 – Themelohet kongregata Etėrit Misionarė tė Dashurisė nė SHBA nėn kujdesin e Atė Joseph Langford.



20 tetor 1985 – Bashkohet kapitolli i Misionareve tė Dashurisė. Me kėtė rast, Nėna Tereze zgjedhet pėr herė tė tretė udhėheqėse e kėtij rregulli, qė bėri kaq shumė tė mira, qė shpėtoi aq shumė shpirtėra. Zgjedhja e saj pėr herė tė tretė nė krye tė Misionarėve tė Dashurisė nuk ishte nė pėrputhje me tė drejtėn kanonike. Pėr kėtė rizgjedhje ishte e nevojshme leja nga Kongregata e Rregulltarėve nė Vatikan. Kongregata nė fjalė me gjithė dėshirė dhe nderim tė madh dha dispencėn nga ky ligj.



21 qershor 1985 – Nga kryetari i SHBA-ve Ronald Regan, mori shpėrblimin Medalja e Lirisė.



26 tetor 1985 – Nėna Tereze thirret nga sekretari gjeneral i Kombeve tė Bashkuara Xavier Pérez de Cuéllar, t’i flasė Asamblesė gjenerale. Gjatė kėtij takimi, sekretari i pėrgjithshėm de Cuéllar e prezentoi Nėnėn Tereze me kėto fjalė: “Ua prezentoj gruan mė tė fortė tė botės”. Me kėtė rast u tregua edhe njė film pėr punėn dhe jetėn e Nėnės Tereze. Duke iu drejtuar tė pranishmėve, Nėna Tereze, ndėr tė tjera, tha: “Ky ėshtė vend ku popujt bashkohen pėr tė biseduar pėr paqe, ta lusim Zotin pėr paqe... Jemi bashkuar pėr ta falėnderuar Zotin me rastin e dyzetvjetorit tė punės sė mirė tė Kombeve tė Bashkuara pėr tė mirėn e njerėzimit. Raca, feja dhe kombi nuk mund tė na ndajnė: tė gjithė jemi bij tė Zotit. Kur e shkatėrrojmė njė embrion nė kraharorin amnor, mėkatnojmė drejtpėrdrejt ndaj Zotit. Kemi frikė nga lufta bėrthamore, nga ky tmerr kanoset shkatėrrimi, por nuk frikėsohemi kur i mbysim fėmijėt. Aborti ėshtė kanosja mė e madhe e paqes”.



13 dhjetor 1985 – Ishte kėnaqėsi e veēantė pėr Nėnėn Tereze kur hapi shtėpinė nė qytetin e New Yorkut pėr tė sėmurėt nga AIDS-i. Shtėpia u quajt Gift of Love (Dhurata e Dashurisė). Mė vonė hapi edhe shtėpi tjera nė SHBA pėr sė sėmurėt nga AIDS-i.



Janar 1986 – Nėna Tereze shkoi pėr herė tė parė nė Kinė dhe u takua me kryetarin Deng dhe me djalin e tij tė hendikepuar. Sė shpejti edhe nė Kinė do tė dėrgojė motrat e veta. Kjo u realizua nė vitin 1988. Mė 19 janar 1988, Nėna Tereze u ftua nga arqipeshkvi i Kalkutės, i cili ia kumtoi se ishte lejuar hapja e shtėpisė nė Kinė, por me dy kushte: motrat guxojnė tė ndėrmarrin punė sociale e jo religjioze, si dhe nuk guxojnė tė vishen nė sari, por nė veshje kineze.

Nėna Tereze edhe kėtė vend komunist e pushtoi me pėrvuajtėrinė dhe dashurinė e vet.



4 shkurt 1986 – Papa Gjon Pali II, gjatė udhėtimit tė vet nė Indi, vizitoi qendrėn Hirmal Hriday (Zemra e Pastėr, shtėpia e atyre nė fill tė vdekjes) nė Kalkutė. Kjo vizitė e papės e gėzoi shumė Nėnėn Tereze, saqė pati deklaruar: “Ishte dita mė e gėzueshme e jetės sime”.



24 gusht 1987 – Nėna Tereze shkon nė Moskė, dhe merr dhuratėn Medalja e Paqes “nė shenjė falėnderimi pėr kontributin e dhėnė pėr afirmimin e paqes dhe tė miqėsisė ndėrmjet popujve”. Pas kthimit tė saj nga ish-Bashkimi Sovjetik, i shkruan letėr presidentit tė atėhershėm Gorbachev, duke ia shprehur dėshirėn pėr hapjen e njė qendre. Miratimin pėr kėtė e mori nė vitin 1988.



21 maj 1988 – Realizohet dėshira e Nėnės Tereze tė hapė shtėpinė brenda mureve tė Vatikanit. Shtėpia u quajt Dono di Maria – Dhurata e Marisė, dhe u ēel sė shpejti me dėshirėn e papės. “Papa na dha kėtė dhuratė – tha Nėna Tereze – njė kėnd tė shtėpisė sė vet ku mund tė pėrkujdesemi pėr tė sėmurėt dhe pėr tė varfėrit. Kėta njerėz tė varfėr janė Krishti, dhe si mund tė lihet Krishti, i trishtuar dhe i mėrdhirė, jashtė shtėpisė sė papės?”



1988 – Nėna Tereze ishte pėr njė operim tė syve nė New York.



21 dhjetor 1988 – Shkon nė Bashkimin Sovjetik pėr t’i shoqėruar katėr motrat e para tė cilat kishin ndėrmend tė fillojnė punėn nė njė spital pediatrik tė Moskės. Njėherit ishin edhe ditėt e vėshtira tė tėrmetit nė Armeni, me ē’rast Nėna Tereze dėrgoi edhe disa motra tė tjera pėr t’u ndihmuar tė dėmtuarve.



Gusht 1989 – Mė nė fund, Nėna Tereze shkon nė Shqipėri. Shkon nė vendin, pėr pavarėsinė e tė cilit aq fort u mundua babai i saj, Kolė Bojaxhiu. Qe e pritur nga e veja e diktatorit, Hoxha. Ishte e krishterja e parė qė shkeli kėtė tokė prej qė Shqipėria e shpalli veten shtet ateist (1967) dhe vuri jashtė ligjit ēdo religjion.



5 shtator 1989 – Nėna Tereze kishte probleme shėndetėsore.



Dhjetor 1989 – Nėna Tereze shpallet Femra e vitit.



Prill 1990 – Pėr shkaqe shėndetėsore ia paraqet papės dorėheqjen nga udhėheqja e Misionareve tė Dashurisė.



Maj 1990 – Nėna Tereze pėruron shtėpinė e parė nė Ēekosllovaki.



2 maj 1990 – Shkon nė Romani pėr tė pėruruar edhe atje shtėpinė e parė tė Misionareve tė Dashurisė. Kjo shtėpi u hap pėr pėrkujdesjen e atyre qė vuajnė nga sėmundja AIDS. Mirėpo, deri nė fund tė vitit 1992, atje ēeli katėr shtėpi.



27 gusht 1990 – Nėna Tereze mbush tetėdhjetė vjet. Me kėtė rast mori pėrurime nga tė gjitha anėt e botės. Nė veēanti rėndėsi tė madhe i kushtoi shtypi botėror. Vepra e saj e madhe nuk mbeti nė heshtje. Prej librit qė kishte shkruar Malcolm Muggeridge me titull: Something Beautiful for God (Diēka e bukur pėr Zotin), London 1971, njė ndėr librat e parė qė fillimisht i dha popullaritet tė madh Nėnės Tereze e deri nė vitin 1990, u shkruan dhjetėra libra e qindra artikuj, ishin dhėnė ehde mijėra mendime dhe lavdėrime pėr Nėnėn Tereze, prej burrave tė shteteve, shkencėtarėve, poetėve e deri te ata qė nė heshtje e lavdėronin veprėn e saj dhe e shėmbėllenin nė jetė (numri i kėtyre tė fundit kap milionat).



8 shtator 19990 – Fillon punėn Kapitolli gjeneral qė ishte thirrur pėr tė emėruar superioren e re tė pėrgjithshme tė Misionareve tė Dashurisė. Mirėpo, edhe pse Nėna Tereze i kishte mbushur tetėdhjetė vjet, pėrsėri u zgjodh udhėheqėse e Misionareve tė Dashurisė, sepse pėrkundėr trupit tė harxhuar, shpirti dhe mendja e saj ishin tė fortė dhe gjallėrues.



7 tetor 1990 – Misionaret e Dashurisė kremtuan dyzetvjetorin e themelimit. Statistika e kėtij viti dėshmon se ishin 3500 motra tė shpėrndara nėpėr 470 shtėpi nė 95 shtete tė botės.



Tetor 1990 – U bė pėrurimi i shtėpisė sė parė tė Misionareve tė Dashurisė nė Kamboxhė.



Mars 1991 – Nėna Tereze shkon pėrsėri nė Shqipėri. Ishte kjo hera e dytė. Nėna Tereze filloi tė bashkėpunojė me presidentin e atėhershėm komunist, Ramiz Alinė, pėr tė hapur qendrat e veta edhe nė kėtė shtet “ateist”. Me kėtė rast, Nėna Tereze bėri pėrurimin e dy shtėpive: nė Tiranė dhe Shkodėr, dhe mori pjesė nė rihapjen e dy kishave: tė Shėn Ndout dhe katedralės sė Zemrės sė Krishtit e cila ishte shndėrruar nė kinema (Kinema Rinia). Kėsaj here kishte mundėsi tė shkojė edhe te varri i nėnės dhe motrės sė vrarė nga regjimi komunist dhe tė vė lule mbi varrin e tyre, si edhe dy kryqa tė bronzit.

Deri nė fillim tė vitit 1992, nė Shqipėri u hapėn pesė shtėpi.



23 korrik 1991 – Nėna Tereze vazhdon udhėtimin nėpėr botė dhe mbėrrin nė Irak, nė Bagdadin e rrėnuar nga lufta e Gjirit. Ja si e pėrshkruan gjendjen e hasur: “Ishte njė mrekulli autentike e mirėsisė sė Zotit fakti se kryetari i Irakut qe i gatshėm tė lejojė hapjen e njė qendre nė Bagdad, tė cilėn do ta japė ai vetė. Me ne bashkėpunuan shumė njerėz me ndikim. Ata na ndihmuan nė pėrgatitjen e shtėpive. Kryetari na fali edhe njė furgon pėr bartjen e klinikės lėvizėse, duke parė se tė varfėrit jetonin larg dhe s’kishin mundėsi tė mbėrrinin nė qendra tė mėdha...”



Dhjetor 1991 – Nėna Tereze qėndroi pėr mjekim nė njė klinikė tė La Jollas (Kaliforni, SHBA) pasi gjendja e saj shėndetėsore ishte vėshtirėsuar.



Mars 1992 – Nėna Tereze kthehet nė Kalkutė dhe vazhdon punėn e vet nė pėrkujdesje ndaj mė tė varfėrve ndėr tė varfėr.



25 prill 1993 – Papa Gjon Pali II vizitoi Shqipėrinė. Ishte kjo vizita e parė qė njė papė i bėnte shtetit tonė amė. Me kėtė rast tejet tė gėzueshėm pėr mbarė popullin tonė, mori pjesė edhe Nėna Tereze. Papa ia kushtoi njė mendim tė veēantė Nėnės Tereze: “Nuk mundem tė mos pėrshėndes njė njeri fort tė pėrvuajtur qė ndodhet mes nesh. Kjo ėshtė Nėna Tereze e Kalkutės. Tė gjithė e dinė prej nga vjen dhe cili ėshtė atdheu i saj. Atdheu i saj ėshtė kėtu. Edhe nė kohėn e izolimit tė plotė tė Shqipėrisė, kjo rregulltare e pėrvuajtur ishte ajo qė e pėrēonte emrin e atdheut tuaj nė mbarė botėn. Nė personin e Nėnės Tereze, Shqipėria ėshtė nderuar gjithmonė. Ky ėshtė misioni i saj dhe i gjithė atyre qė, porsi ajo, ndjekės tė vėrtetė tė Krishtit, apostuj tė Krishtit, apostuj tė dashurisė e tė dhembshurisė. Ju falėnderoj sot nė emėr tė Kishės Katolike pėr kėtė bijė tė tokės suaj e tė popullit tuaj”.



28 nėntor 1996 – Shpallet Qytetare Nderi e Kosovės nga kryetari Rugova. Nė dekretin e shpalljes sė dr. Rugovės, ndėr tė tjera thuhet: “Nėna Tereze, me punėn e flijimin e pashoq, u bė simbol dhe krijuese e filozofisė sė bamirėsisė dhe e dashurisė njerėzore.

Shenjtėreshė e gjallė, Nėna Tereze ėshtė shėmbėlltyrė e njė nėne shqiptare qė u ngrit nė figurė tė njė Nėne tė gjithė njerėzimit. Nėna Tereze pėr sė gjalli u bė mishėrim i miliona njerėzve, tė cilėt tek Ajo gjetėn dashurinė e madhe njerėzore, ndihmėn e pakursyer dhe shpresėn pėr jetė.

E lindur nė qytetin e Dardanisė antike, nė Shkup, rrėnjėt e familjes sė Nėnės Tereze ishin nė Prizrenin e lashtė tė Kosovės”.



1996 – Presidenti i Shqipėrisė Sali Berisha i akordoi Nėnės Tereze Urdhėrin e Artė Nderi i Kombit me kėtė arsye:

“Shqiptares mė tė shquar tė tė gjitha kohėrave, shenjėtores sė gjallė Nėnės Tereze qė me mirėsinė njerėzore dhe fisnikėrinė e shpirtit shqiptar pushtoi zemrėn e mbarė njerėzimit, trimėroi mbi dhembjen e tij; gruas shqiptare, qė ėshtė simbol i amshuar dhe tokėsor i forcės hyjnore tė dashurisė sė njeriut pėr njeriun, tė dhimbshurisė, pėr atė qė vaun dhe qė ka nevojė pėr ndihmė, tė dashurisė sė Zotit pėr lirinė, nė shenjė mirėnjohjeje tė thellė qė kombi shqiptar ushqen pėr misionaren e Zotit, simbolin e mirėsisė dhe tė shpresės, tė nderit dhe tė krenarisė sė tij”.



Mars 1997 – Nė marsin e vitit 1997, Nėna Tereze u shpėrblye me Ēmimin pėr shkėlqyeshmėri. Ky ēmim, i cili iu dorėzua Nėnės Tereze nga ana e presidentit tė shoqatės Indo-Amerikane, Jasu Shah, iu dha nė shenjė mirėnjohjeje pėr kontributin e saj tė pamohueshėm nė promovimin e shėrbimit humanitar.



24 prill 1997 – Me rastin e trazirave nė Shqipėri, Nėna Tereze, shqiptarja mė e famshme e botės, apeloi pėr paqe nė vendlindjen e saj. Nėna Tereze, ndėr tė tjera, tha:

“Lajmet pėr rrėmujėn qė kaploi shtetin tonė mė shkaktuan dhembje. E dini sa shumė e dua Shqipėrinė. Ndjej shumė dhembje pėr jetėrat e humbura dhe pėr njerėzit e plagosur me dhunė. Kuptoj mllefin e atyre qė humbėn paratė, porse do t’i lusja tė mos i shkaktojnė njėri-tjetrit edhe mė shumė vuajtje.



20 maj 1997 – Papa Gjon Pali II priti nė audiencė private Nėnėn Tereze. Nėna Tereze qėndroi disa ditė nė Romė. Pos takimit me Atin e Shenjtė, ajo u takua edhe me kryetarin e Bashkisė sė Romės, Franēesko Rutelin, tė cilit ia paraqiti njė seri kėrkesash nė favor tė aktivitetit tė saj.



9 qershor 1997 – Nėna Tereze mori Medaljen e Artė tė Kongresit Amerikan, medaljen mė tė lartė qė jep organi mė i lartė ligjdhėnės nė SHBA. Kjo medalje iu nda Nėnės Tereze nė praninė e shumė anėtarėve tė Dhomės sė Pėrfaqėsuesve tė Kongresit Amerikan. Fjalėn e hapjes e pati kongresmeni Henri Hajd, ndėrsa lutjen e mbajti kapelani i Kongresit Amerikan Lori Zogolvi. Nė kėtė tubim miqėsor kushtuar 87-vjeēares, shqiptares famėmadhe, kongresmeni Xhekson Junior, pėrfaqėsues i shtetit Ilinoi, lexoi tekstin e aktit nėpėrmjet tė cilit Kongresi Amerikan i jep Nėnės Tereze Medaljen e Artė. Nė mes tjerash u lexua: “Kongresi Amerikan vlerėson se Nėna Tereze ka ndikuar thellė mbi jetėn e personave tė ndryshėm nė tė gjitha sferat e jetės, nė ēdo kėnd tė botės. Ajo ka themeluar Rregullin Misionar tė Bamirėsisė, i cili ka mbi 3000 anėtarė nė 25 vende. Nėna Tereze, pėr mendimin e Kongresit tė SHBA-ve, ėshtė njė instrument i vullnetit tė Zotit. Dashuria e Zotit qė rrjedh nga Nėna Tereze ka ndikuar nė mėnyrė tė pashlyeshme nė historinė e njerėzimit. Nėna Tereze udhėheq nėpėrmjet shembullit personal dhe u tregon njerėzve se si tė jetojnė me dashuri pėr njerėzimin”.

Mėpastaj, duke ia dhėnė njė kopje tė aktit tė Kongresit, kryetari i Dhomės sė Pėrfaqėsuesve Njut Gingriē, tha:

“Nėnė Tereze, nuk jemi ne qė tė nderojmė me kėtė akt. Jeni Ju qė na nderoni duke pranuar tė vini kėtu dhe tė ndani kohėn tuaj me ne. Pėrjetė ne jemi borxhlinj”.

Pastaj, Nėna Tereze, si gjithnjė e pėrvuajtur dhe e pėrshpirtshme, i ftoi tė pranishmit nė lutje pėr punėn e Rregullit tė vet dhe shtoi:

“Jam tejet mirėnjohėse pėr dhuratėn qė mė bėtė. Do tė lutem pėr Ju, pėr bijtė dhe bijat qė bėjnė pjesė nė Rregullin Misionar tė Bamirėsisė, qė ata tė kenė sukses nė pėrpjekjet e tyre qė t’u japin tė varfėrve dashurinė dhe kujdesin qė na mėson Zoti”.



Gusht 1997 – Sipas njė ankete tė cilėn e realizoi Instituti Infratest Berk nė Gjermani, Spanjė, Francė, Britani tė Madhe, Holandė dhe Suedi, Nėna Tereze u shpall personalitet i shekullit XX.



5 shtator 1997 – Nėna Tereze ndėrroi jetė. Shpirti i saj e la trupin i cili u harxhua pėr vėllaun njeri dhe kaloi nė pėrjetėsinė e Zotit, kaloi nė jetėn e Zotit e cila ėshtė gjithmonė jetė. Me kėtė rast u dhanė deklarata tė shumta, u mbajtėn ditė zie dhe pikėllimi. Lajmin pėr vdekjen e saj e dhanė pothuajse tė gjitha kanalet televizive botėrore. Ndėr mendimet qė dhanė njerėzit e politikės, eprorėt e bashkėsive fetare dhe tė pendės, po veēojmė:

Papa Gjon Pali II: “Nėna Tereze, shembull i transformimit njerėzor tė dashurisė sė Zotit”;

William Bill Clinton (president amerikan): “Vigani i shekullit tonė”;

Sali Berisha: “Bija mė e shquar e kombit tonė”;

Chirac (kryetar i Francės): “Mė pak dashuri nė botė pas vdekjes sė Nėnės Tereze”;

Tony Blair (kryeministėr britanik): “Shpirti i saj do tė rrojė si inspirim pėr tė gjithė ne”;

Dr dom Shan Zefi: “Shenjtėreshė e ditėve tona”;

Dr dom Lush Gjergji: “Ajo ishte dashuri nė vepėr”;

Dr dom Prekė Lazri: “Njeri i shekullit qė i shtyri njerėzit tė besojnė nė Zotin”;

Imzot Mark Sopi: “Do tė mbetet nė kujtim tė pėrhershėm derisa tė ekzistojė njerėzimi”;

Imzot Rrok Mirdita: “Nėna Tereze ishte princeshė e dashurisė”;

Akademik Mark Krasniqi: “Simbol i traditės sonė”;

Bekim Fehmiu (artist): “Pas Skėnderbeut u largua edhe Nėna Tereze”;

Sabri Koēi (kryetar i Komunitetit shqiptar tė besimit islam): “Vdekja e Nėnės Tereze ishte vdekja mė e rėndė pėr kombin tonė”;

Ismail Kadare: “Bota dhe populli ynė mbetėn jetim pa tė”.



13 shtator 1997 – U varros Nėna Tereze me nderimet mė tė larta qė organizoi qeveria indiane. Nė varrimin e saj morėn pjesė shumė burra shtetesh, njerėz me famė dhe ndikim nė botė. Mijėra zėra iu drejtuan Romės pėr ta shpallur sa mė shpejt shenjtėreshė, edhe pse tashmė bota edhe pa kėtė shpallje zyrtare e njeh si shenjtėreshė dhe e nderon si tė tillė. Nė shenjė nderimi dhe miradie ndaj Zotit qė na dha kėtė bijė dhe qė familja e saj vinte nga Prizreni, kjo famulli, nėn udhėheqjen e dr dom Prekė Lazrit, mbajti katėr ditė lutje. Meshė, lutje, takime komemorative u mbajtėn nė tė gjitha zyrat politike shqiptare.

Nėna Tereze i bėri nder tė madh kombit tė vet, por edhe kombi i saj i bėri nder dhe e pėrcolli vdekjen e saj me krenari.
Giovanni Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 11-10-06, 23:38   #6
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

"Nėnė Tereza e shenjtė apo VIP?"

"Pėrveē Papa Gjon Palit II ajo (Nėna Terezė) ishte personi mė i publikuar nė media gjatė shekullit tė 20-tė duke e shndėrruar atė nė njė VIP fetar", nėnvizojnė redaktorėt e Shtėpisė Botuese Routledge, nė Londėr, me rastin e botimit tė librit "Nėnė Tereza e shenjtė apo VIP?"


Muhamed Veliu

Londėr,10 tetor —Bibliotekės sė librave tė shkruar pėr shenjtoren katolike me origjinė shqiptare Gonxhe Bojaxhiut i shtohet njė tjetėr, kėsaj here shkruar nga njė autor shqiptar.
Gėzim Alpioni, lektor nė Universitetin e Birminghamit, nė Angli, ka publikuar librin me titull "Was Mother Teresa - Saint or Celebrity?" ("Nėnė Tereza e shenjtė apo VIP?") njė studim i hollėsishėm i parė nga njė kėndvėshtrim mediatik rreth jetės sė saj.
Libri i tij ėshtė botuar nga Shtėpia prestigjioze e botimeve "Routledge" dhe ka dale kėtė fundjavė, nė qarkullim, nė tė gjitha libraritė e Britanisė sė Madhe. Nė njė komunikatė pėr mediat "Routlege" thotė se Nėnė Tereza ėshtė njė nga gratė pėr tė cilat ėshtė shkruar dhe publikuar mė shumė se nė kohėt moderne.
"Pėrveē Papa Gjon Palit II ajo ishte personi mė i publikuar nė media gjatė shekullit 20 duke e shndėrruar atė nė njė VIP fetar", nėnvizojnė redaktorėt e kėsaj shtėpie botuese, nė Londėr. Debatet rreth figurės sė saj kanė vazhduar edhe pas vdekjes duke gjeneruar interesime tė tjera nė qarqet fetare dhe akademike. Duket se ky ka qėnė shkaku qė botuesit prestigjioz tė Routledgeit presin me padurim librin e lektorit shqiptar.
Alpion ndryshe nga autorėt e tjerė nė librin e tij ėshtė munduar tė sjellė njė profil krejt tė ri tė kėsaj gruaje, e cila duke u shndėrruar nė njė VIP i shfrytėzoi mediat pėr interesat e saj fetare nė ndihmė tė varfėrve nė Indi.
Autori me mjeshtėri analizon se sa me rėndėsi ka qenė pėr Nėnė Terezėn pėrdorimi i masmedias pėrfshirė kulturėn e jetės sė VIPve, pa harruar kishėn dhe disa grupe politike. Gėzim Alpion, i cili ka pasur njė letėrkėmbim tė hershėm me shenjtoren shqiptare nė njė kapitull tė librit me shumė kujdes analizon fėmijėrinė e saj, nė Ballkan.
E gjithė puna e tij kėrkimore pėrfshinė njė analizė tė thellė pėrmbledhur nė kėtė libėr padyshim hedh njė dritė tė re rreth figurės sė kėsaj gruaje me plot influencė, gjė e cila do t'i ndihmojė sė tepėrmi atyre tė cilėt merren me studimin e asaj qė quhet kultura e VIP-ve.
Pyetur se si Gėzim Alpion ndjehet tani qė libri ėshtė nė libraritė britanike, me modesti pėrgjigjet:
"Uroj qė libri tė shėrbejė si njė inkurajim pėr studiuesit e rinj shqiptar qė tė botojnė veprat e tyre me botuesit mė prestigjioz". Mėnyra se si Nėnė Tereza e trajtoi median pėr tė realizuar qėllimin e saj nė jetė ėshtė njė arritje e madhe, e cila vlen tė studiohet nga ekspertėt e medias dhe akademike tė disiplinave tė teologjisė, sociologjisė, historisė, studimeve kulturore, dhe shkencave politike.
Njė nga qėllimet kryesore tė studimit ėshtė prezantimi i Nėnė Terezėn nė botėn akademike veēanėrisht nė studimet e medias pėr tė kuptuar me mirė kulturėn bashkėkohore tė famės si dhe sociologjinė e famės, thotė Alpioni.
Nėnė Tereza ėshtė njė person i famshėm serioz pėr dallim nga disa personalitete tė njohura nga bota e sportit, politikės dhe muzikės tė cilėt bėhen tė dėgjuar pėr disa ditė, pėr njė stinė dhe po qe se janė me fat pėr njė ose disa vite dhe pastaj mbulohen nga pluhuri i harresės. Ajo duhet studiuar nė mėnyrė shkencore dhe me integritet pėr tė thėnė hapur dhe me takt gjėra sensitive pėr Nėnė Terezėn qė deri mė sot nuk janė bėrė publike pėr arsye tė ndryshme.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 12-10-06, 09:58   #7
Fshatari
 
Join Date: 12-07-05
Posts: 7,962
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Default Analizė jo objektive !

"...Autori me mjeshtėri analizon se sa me rėndėsi ka qenė pėr Nėnė Terezėn pėrdorimi i masmedias pėrfshirė kulturėn e jetės sė VIPve, pa harruar kishėn dhe disa grupe politike. Gėzim Alpion, i cili ka pasur njė letėrkėmbim tė hershėm me shenjtoren shqiptare nė njė kapitull tė librit me shumė kujdes analizon fėmijėrinė e saj, nė Ballkan".

Gjatė jetės tė saj tė gjatė, pas vdekjes, gjatė zhugurimit nė Romė, nė ēdo vend, nė ēdo kohė, Nėnė Tereza ka qenė herė indiane, herė maqedonase, madje herė serbe, asnjėherė shqiptare, e aq mė pak, me prejardhje nga njė familje e lashtź prizrenase, familja Bojaxhiu.
Vura re se edhe Gėzim Alpioni i nėnshtrohet kėsaj tradite tė ēoroditur dhe nuk ka guximin tė shkruaj ashtu siē ka qenė e vėrteta e t'i tregojė lexuesit britanik se Nėnė Tereza ka kaluar fėmijėrin nė Prizren dhe nė Shkup (dy qytete tė pastra shqiptare) po nė ballkan ! Ēfarė evokon, vallė, nė mendjen e britanikut toponimi ballkan ?! Asgjė hiē!
Prandaj ky detaj i vockėl mė detyron qė mos t'a lexoj kurrė atė libėr tź pa vlerė sepse jo abjektiv!
Fshatari Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-01-08, 01:18   #8
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Guri i madh's Avatar
 
Join Date: 28-08-05
Location: nė klysyr
Posts: 14,620
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Send a message via AIM to Guri i madh
Default Nėnė Tereza

Nėnė Tereza

Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Nėnė Tereza
Nėnė Tereza nė 1988InformacioneEmri i plotė:Agneze Gonxhe BojaxhiuEmri tjetėr:Nėnė TerezaDitėlindja:26 Gusht 1910Vėndi i lindjes:Shkup, MaqedoniVdekur mė:5 Shtator 1997Vėndi i vdekjes:Kalkuta, IndiAktiviteti:Humaniste , Murgeshė Katolike Romake[1]Nėnshtetėsia:Shqiptare , IndianeVėndi i rrjetitAgneze Gonxhe Bojaxhiu e njohur si Nėnė Tereza lindi nė Shkup26 gusht tė vitit 1910 dhe vdiq mė 5 shtator 1997Kalkuta, (Indi), ishte humaniste e njohur shqiptare, fituese e ēmimit Nobel pėr Paqė.



Biografia
Gonxhja ishte fėmia e tretė e Kole Bojaxhiut (Nikollė Bojaxhiu) me origjinė nga Mirdita dhe e Drane Bojaxhiut (mbiemri i vajzėrisė Barnaj) nga Novo Sella e Gjakovės. Lindi nė Shkup, tė Perandorisė osmane, sot Maqedoni, mė datė 26 gusht 1910. Njė ditė pas lindjes u pagėzua nė kishėn e Zemrės sė Krishtit nga famulltari i atėhershėm Dom Zef Ramaj. Kola dhe Drania kishin 5 fėmijė, dy u vdiqėn nė fėmininė e hershme. Frikė tė madhe kishte nėnė Drania mos Gonxhja i vdiste menjėherė pas lindjes, sepse me trup dukej e dobėt dhe shėndetligė.
Gonxhja kishte njė vėlla dhe njė motėr. Vėllai quhej Lazėr Bojaxhiu dhe studioi nė GracAustrisė nė Akademinė Ushtarake, por pėr shkaqe politike emigroi qysh herėt nė Itali. Kurse motra quhej Age Bojaxhiu.
Babai i saj merrej me tregti dhe mblidhte nė shtėpinė e tij artistė dhe patriotė shqiptarė. Mėsimet e para i bėri nė njė shkollė shqipe nė Shkup, ndėrsa gjimnazin, po nė atė qytet, nė gjuhėn serbo-kroate. Pasionet e saj tė rinisė ishin tre: tė bėhej mėsuese, tė shkruante dhe tė recitonte poezi, tė kompozonte dhe tė luante muzikė. Emrin Tereza e mori kur ishte 18 vjeēe dhe u dorėzua murgeshė.
Nėnė Tereza u largua mė 26 shtator 1928 nga Shkupi nė drejtim tė Dublinit, Irlandė. Prej kėsaj dite, nėnė, bijė e motėr nuk do tė shiheshin mė kurrė. Mė 12 shtator 1928, Gonxhja kishte shkruar kėtė letėr drejtuar tezes sė saj: “Shkup 12. 09. 28 E dashtuna Tezja Lis! Mė 26 t’kti mujit po nisem prej Shkupit. S’po muj mos me ju shkrue dy tri reshta tuj da prej jush. Lamtumir; e dishroj qi Zoti ju nep shka tju dishron zemra. Pritni t’faluna ma t’pėrzemerta Gonxhja”.
Ky ishte momenti kur ajo u nda pėrfundimisht me familjen dhe vetėm pas 30 vitesh, do tė takohej me tė vėllanė, Lazrin. Kurse nėna Drania dhe motra Age,
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin

Last edited by Kodra; 13-02-08 at 21:41.
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-01-08, 01:19   #9
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Guri i madh's Avatar
 
Join Date: 28-08-05
Location: nė klysyr
Posts: 14,620
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Send a message via AIM to Guri i madh
Default Titulli: Nėnė Tereza

shkuan nė “atdhe”, nė Shqipėri, qysh para Luftės sė Dytė Botėrore.Nėnė Tereza u vendos nė Kalkuta (Indi) ku fillimisht u bė mėsuese dhe shume shpejt drejtore e shkollės sė vajzave. Nėnė Tereza e Kalkutes e quajtėn kur themeloi urdhrin "Misionaret e Dashurisė" (1951) pėr t'u shėrbyer mė tė varfėrve dhe mė tė pashpresėve tė Kalkutės, Indisė dhe gjithė botės. Nė vitin 1979, kur mori ēmimin Nobel pėr Paqe, e gjithė bota mėsoi se Nėnė Tereza ishte shqiptare. Por Shqipėria heshte. Republika Popullore Socialiste e Shqiperisė nuk i kishte dhėnė vizė nobelistes sė ardhshme as sa pėr tė parė nėnėn e saj qė jetonte nė Tiranė, as pėr te marrė pjesė nė varrimin e saj mė 1974, as... pėr tė parė varrin. Madje kėtė vizė nuk ia dhane as kur fama e saj kishte marrė dhenė nė tė katėr anėt e botės deri ne fillim tė viteve '90. Shqiptarja trupvogel ishte kthyer nė njė legjendė tė gjallė. Ajo ishte nėnė kujdestare e 7 500 fėmijėve nė 60 shkolla, ishte nėnė qė mjekonte 960 000 tė sėmurė nė 213 dispanseri, ishte e vetmja nė botė qe trajtonte 47 000 viktima tė lebrozes nė 54 klinika, kujdesej pėr 3 400 pleq tė braktisur e tė lėnė rrugėve, nė 20 shtėpi pleqsh, kishte birėsuar 160 fėmijė ilegjitim e bonjakė. Kėto janė shifrat e mesit tė viteve '80. Deri sa Nėnė Tereza ishte gjallė dhe sot e kesaj dite shifrat kanė ndryshuar shumė.

ish Presidenti amerikan Ronald Reagan duke e shprblyer Nėnė Terezėn me ēmimin Medal of Freedom 1985


Nėnė Tereza nuk qe ndonjė perėndeshė dhe me tė mund tė fliste ēdonjėri. Madje ajo kishte edhe adresė tė saktė: njė godinė ngjyrė hiri nė Bose Road, tė ndėrtuar rishtas nė njė lagje tė zhurmėshme dhe ējerrėse, tė stėrmbushur me njerėz, e cila vlonte nga ēajbėrėsit, shitėsit dhe tregtarė tė tjerė tė pjesėve mė tė ndryshme kėmbyese si dhe lėngėshtrydhėsit. Kėtu, mu nė qendėr tė Kalkutės shtrihej shtabi i pėrgjithshėm i Rregullit, „Shtėpia e Nėnės", pranė portės tė sė cilės qe vendosur njė tabelė druri ku shkruante: „Mother Teresa. IN/OUT".
Nė shtėpinė e Nėnė Terezės kishin hyrė edhe vetė mbretėresha britanike, pastaj njerėz tė tillė siē janė kryetari amerikan Georg Bush, ish kryetari amerikan Jimmy Carter, Yasser Arafati, princesha Diana e shumė tė tjerė.



Mirėnjohjet
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin

Last edited by Kodra; 13-02-08 at 21:41.
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-01-08, 15:43   #10
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Zana_ch's Avatar
 
Join Date: 26-08-05
Location: n'shtepi
Posts: 8,192
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

Eshtrat e Nėnė Terezės, kthim nė Shqipėri




Njė muze pėr Nėnė Terezėn, brenda Muzeut Historik Kombėtar. Nė ambientet e MHK-sė u zhvillua njė takim me pėrfaqėsues tė qeverisė,
komuniteteve fetare, komunitetit tė biznesit dhe pėrfaqėsive ndėrkombėtare, pėr ngritjen e njė muzeu kushtuar njė prej figurave mė tė shquara
tė kombit shqiptar, Agnese Gonxhe Bojaxhiut - Nėnė Terezės. Takimi i djeshėm, ku merrte pjesė edhe kryeministri i vendit, Sali Berisha,
do tė shėrbejė pėr thithjen e fondeve, por edhe pėr lidhjen e njė marrėveshjeve konsensuale, pasi bėhet fjalė pėr njė muze,
i cili do ketė karakter ndėrkombėtar. Gjithashtu, duke pasur parasysh faktin qė Nėnė Tereza, edhe pse ėshtė shpallur “Nderi i Kombit” i pėrkiste fesė katolike,
dhe pėr tė shmangur ēdo keqkuptim, u pa e udhės qė tė gjendej mirėkuptimi nga tė gjitha komunitetet fetare. “Muzeu ėshtė ideuar tė ndėrtohet me njė bashkėpunim ł
ndėrkombėtar, duke respektuar misionin universal human tė Nėnė Terezės, e cila gjithashtu ishte me tė vėrtetė njė shenjtore e dialogut njerėzor”, - u shpreh drejtori i MHK-sė, Beqir Meta. Ndėrsa pėr ministrin e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, Bujar Leskaj, “nisma pėr tė ngritur Pavionin muzeal tė Nėnė Terezės brenda Muzeut Kombetar ėshtė njė ngjarje me simbolikė tė veēantė. Ėshtė fillimi i rikthimit tė saj tė plotė nė tokėn amtare dhe shenjė e qartė e njejėsimit tė kombit tonė mė tė.
Njė falenderim tė veēantė meritojnė Rajoni i Puljas, Ambasada Italiane nė Tiranė, si dhe shoqata “Maratona e popujve” pėr mbėshtetjen qė premtojnė t’i bėjnė kėtij projekti ambicioz”. Drejtori i Muzeut, i cili ka hedhur idenė e ngritjes sė njė pavijoni tė veēantė pėr Nėnė Terezėn, qė nė fillim tė ardhjes sė tij nė krye tė MHK-sė, thotė se pas arritjes sė marrėveshjes konsensuale, do vijojė puna pėr hartimin e projektidesė dhe ngritjes sė grupit tė punės, qė do tė pėrbėhet kryesisht nga specialistė shqiptarė e italianė, por edhe zviceranė e gjermanė. Mė tej do vijojė faza e mbledhjeve tė objekteve qė do ekspozohen nė muze,
si sende personale tė Nėnė Terezės, fotografi, CD, dokumente, etj. “Duhet tė shohim se sa e suksesshme do tė jetė kjo ekspeditė,
pėr tė folur mė tej pėr fondin qė do kėrkojė ngritja e muzeut”, - thotė Meta. Sipas tij, kjo ekspeditė do shtrihet jo vetėm nė Shqipėri,
por edhe nė Vatikan, nė Misionin e Shenjtė tė Motrave tė Nėnė Terezės nė Kalkutė tė Indisė, si edhe nė Amerikė e Londėr,
ku janė vendosur kontakte e ka sinjale pėr ekzistencėn e dokumenteve e tė dhėnave tė tjera.
Meta thotė se mendohet qė muzeu tė shtrihet nė njė hapėsirė prej 200-300 metra katrorė, e cila do tė ndahet nė disa minipavijone.
Njė syresh do tė ketė relike dhe fotografi, njė tjetėr do tė jetė njė sallė videoprojeksioni, ku tė shfaqen materiale filmike nga jeta e Nėnė Terezės.
Gjithashtu njė kėnd i veēantė do t’i kushtohet veprave tė artit pėr Nėnė Terezėn. Do jenė jo vetėm punime tė artistėve tanė, por edhe tė huaj, qė u frymėzuan nga humanistja shqiptare. “Ne jemi tė ndėrgjegjshėm se realizimi i kėsaj nisme ėshtė sa i rėndėsishėm aq edhe i vėshtirė.
Por, ne ju garantojmė, se do tė punojmė me pėrkushtim pėr realizimin e kėtij muzeu dhe kemi bindjen, se pas dy vjetėsh do tė mblidhemi sėrish kėtu,
pėr ta pėruruar atė”, - premtoi Meta gjatė takimit tė djeshėm. Ndėrsa kryeministri Berisha, pasi falenderoi pėr nismėn tha se “duhet tė bėj pėrkujdesje
qė ky pavion tė ndėrtohet me njė mjeshtėri tė madhe.
Duhet tė jeni tė sigurtė se ajo nuk do tė na jepte leje po tė ishte gjallė. Ndaj dhe duke patur parasysh kėtė moment, le tė ndėrtohet diēka e cila tė reflektojė madhėshtinė e saj shpirtėrore, qė qėndronte nė tolerancėn, nė dashurinė”.



Kthimi nga Kalkuta

Ngritja e pavijonit ėshtė vetėm njė nga pėrpjekjet pėr tė nderuar emrin e Nėnė terezės. Dje kryeministri Sali Berisha tha se do tė bėhen pėrpjekje edhe pėr sjelljen e eshtrave tė saj nė Tiranė. “Nisma pėr ngritjen e muzeut ėshtė shumė e rėndėsishme. Po kaq tė rėndėsishme duhet tė jenė pėrpjekjet tona pėr tė bėrė qė trupi i saj, shpirti i saj, tė prehet pranė nėnės qė e lindi, qė e rriti, qė e mbrujti me ato virtyte tė mėdha qė u shndėrruan nė forcėn e jashtėzakonshme tė shpirtit tė saj tė madh”, - tha Berisha. Nėnė Tereza u nda nga jeta nė 5 shtator tė vitit 1997. Qeveria indiane e nderoi me funeralin e Shtetit dhe trupi i saj u varros nė Shtėpinė-Nėnė tė Misionareve tė Bamirėsisė. Shumė shpejt varri i saj u bė vend shtegtimi e lutjeje pėr njerėz tė besimeve tė ndryshme, pėr tė varfėr e pėr tė pasur, pa kurrfarė dallimi. Ndėrsa eshtrat e nėnės dhe motrės sė saj prehen nė Tiranė.
__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-02-08, 18:51   #11
Fshatari
 
Join Date: 12-07-05
Posts: 7,962
Fshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėmFshatari i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

Kisha ortodokse maqedonase ka vendosur tė rrėnojė shtØpinė e Nėnė Terezės e mbi themelet e saja tė ndėrtojė njė kishė tė vogėl ortodokse.

Last edited by Kodra; 13-02-08 at 20:13.
Fshatari Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-02-08, 16:31   #12
>>{SpOnGeBoB}<<
Banned
 
>>{SpOnGeBoB}<<'s Avatar
 
Join Date: 08-06-07
Location: In the battle of Love...
Posts: 2,082
>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė>>{SpOnGeBoB}<< i njohur pėr tė gjithė
Default AW: Titulli: NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

Quote:
Originally Posted by Fshatari
Kisha ortodokse maqedonase ka vendosur tė rrėnojė shtØpinė e Nėnė Terezės e mbi themelet e saja tė ndėrtojė njė kishė tė vogėl ortodokse.
Ju takon edhe eshte obligim moral, shpirtnor e kombetar i shqiptarve atje e ku jane te dalin e ta mbrojn me qka kane shtepine e Nene Terezes e t`ju tregojne Maqedonve, qe ajo toke eshte tapi shqiptare dhe nuk munden maqedonet me ndertue aty as kish te vogel e as te madhe Ortodokse.

kush eshte mbet shqiptar ne ato troje
kush lakmon per mjalte dhe hoje
kush ka mall per gurt e pragut
me i zbardh faqen dhe plakut...

http://de.youtube.com/watch?v=_tN7rO4Bty4
>>{SpOnGeBoB}<< Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-02-08, 01:27   #13
adidu
 
Join Date: 12-12-07
Posts: 108
adidu me shokė shumeadidu me shokė shume
Default Titulli: AW: Titulli: NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

Une nuk e di se ku ka qene shtepia e NENE TEREZES ne Shkup. Kam deshire ta rishoh si ka qene atje ku ka qene. Nuk dua te shoh as kishe, e as xhami, atje ku i ka fjetur koka foshnjore ne djep. Dua si qytetar i kesaj bote, te shoh se ku u ngjiz dhe u rrit nje qenie njerezore, qe...per merite te prinderve dhe shtepise, u be ajo qe u be. U be shpalosesja me e fuqishme e miresise se prinderve, kombit,shtepise dhe ne vazhdim te religjionit qe ajo ju perkushtua. Thjesht dua ta shoh folene e saj, ashtu sic ishte foleja e Jezuit dhe e Muhamedit, pra nje fole njerezore. Nga nje fole njerezore doli dhe u mboll njerezimi dhe me pas religjionet.
p.s Ne nje fole njerezore jetuan edhe nena e saj dhe motra, por te braktisura dhe te dhunuara nga sistemi diktatorial. Kam qene femije ne shtepine e tyre dhe nuk dua te flas se...me mbyt trishtimi. kam pershkruar kete ne romanin tim :Shpirtra ne korridor.
adidu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-03-08, 01:55   #14
natyra
 
natyra's Avatar
 
Join Date: 19-01-08
Posts: 2,055
natyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėmnatyra i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

Poezi nga Gonxhe Bojaxhiu

GJEJ KOHE

Gjej kohė pėr tė menduar- ėshtė burim i fuqisė.
Gjej kohė pėr t“u lutur-ėshtė nė botė mė e madhja fuqi.
Gjej kohė pėr tė qeshur- ėshtė muzika e shpirtit.

Gjej kohė pėr lojė- ėshtė fshehtėsia e rinisė.
Gjej kohė pėr tė dashur- ėshtė dhurata e Hyjnisė.
Gjej kohė pėr t“u dhuruar- ėshtė ngadhnjimi i dashurisė.

Gjej kohė pėr tė lexuar – ėshtė burimi i urtisė.
Gjej kohė pėr t“u shoqėruar- ėshtė rruga e lumturisė.
Gjej kohė pėr tė punuar- ėshtė ēmimi i ardhmėrisė.

Gjej kohė pėr tė bėrė mirė- ėshtė ēelėsi qė tė shpie nė Qiell.

(Pėrktheu Don Lush Gjergji)


S'KA RENDESI

Njeriu ėshtė i paarsyshėm, i palogjikshėm, egocentrik
S“ka rėndėsi, duaje!

Nėse bėn mirė, do tė thonė e bėn pėr qėllime egoistike
S“ka rėndėsi, bėj mirė!

Nėse zbaton qėllimet e tua, do tė gjesh miq tė rrejshėm dhe armiq tė vėrtetė
S“ka rėndėsi, zbato!

Tė mirėn qė e bėn, nesėr do tė harrohet
S“ka rėndėsi, bėj mirė!

Nderi dhe ēiltėrsia do tė bėjnė tė lėndueshėm,
S“ka rėndėsi. Ji i ēiltėr dhe i ndershėm!

Atė qė ke ndėrtuar vite me radhė, mund tė rrėnohet fill
S“ka rėndėsi. Ndėrto!

Nėse i ndihmon njerzit, do tė hidhėrohen
S“ka rėndėsi, ndihmoi!

Jepja botės pjesėn mė tė mirė tė vetvetės, do tė shqelmojnė!
Ska rėndėsu, jepe pjesėn mė tė mire tė vetvetės!

JETA

Jeta ėshtė mundėsi, pėrfito nga ajo.
Jeta ėshtė e bukur,adhuroje.
Jeta ėshtė ėndėrr, jetoje.
Jeta ėshtė sfide, perballu me te.
Jeta ėshtė loje, luaje.
Jeta ėshtė detyre, plotesoje.
Jeta ėshtė e shtrenjte, vleresoje.
Jeta ėshtė pasuri, ruaje.
Jeta ėshtė dashuri, shijoje.
Jeta ėshtė mister, zbuloje.
Jeta ėshtė dhimbje, sfidoje.
Jeta ėshtė kenge, kendoje.
Jeta ėshtė tragjedi, shmangiu.
Jeta ėshtė fat, perfito.
Jeta ėshtė aventure, kujdes.
Jeta ėshtė shume e ēmuar, duaje.
Jeta ėshtė lufte, mesohu dhe me te.
Jeta ėshtė jetė, lufto pėr tė..."


Lamtumirė

Po lė shtėpinė zemėrfanar
Vendlindje e farefis
Po vete n“Bengalin dergje.vtarė
Atje, nė tė largtin vis.


Lė tė njohurit nė mejtime
Tė afėrmit e vatrėn shqim,
Mė tėrheq zemra ime
T“i shėrbej Krishtit tim.

Nėnė e dashur, lamtumirė
Ju lė shėnde“n miq tė mi
Mė djeg,o, njė fuqi e dlirė
Drejt tė pėrflakurės Indi.

Dhe anija lehtė lehtė lundron
Pret valėt e detit tė trazuar,
Pė herė tė fundit syri vrojton
Brigjet e Evropės sė hakėrruar.

Qėndron nė anije e galdėruar
Fytyrėn e pėrvuajtur gjithė hare
E Krishtit flijetarja e vluar
Nuse e njomė e botės sė re.

Njė kryq hekuri n“dorė shtrėngon
Shpėtimi lėvarshėm kumbon nė tė,
E shpirti i gatshėm pranon
Blatėn e rėndė fli pėr tė.

Pranoje, kėtė flijim, o Zot,
Dėshmi e pėrbetimit qė tė dashuroj,
Ndihmoi gjallesės Tėnde sot
Qė emrin do ta madhėroj!

Si shpėrblim, Tė lus o Hirt“,
O Ati ynė plot mirėsi
Tė mė japėsh vetėm atė shpirt
Atė shpirt qė-veqėse Ti e di.

Dhe t“imtė, tė pastėr si n“ag vere vesojnė
Tė valėt lot rrjedhin qetė, me mall,
Qė betimin pėr Ty prore e madhėrojnė
Pėr tė madhin blatim qė tani u shpall.

Kėtė poezi Nėna Tereze e ka shkruar nė moshėn 22 vjeēare nė rrugė pėr nė Indi

Thanė me rastin e vdekjes sė Nėnė Terzės:

Kryetari i Republikės sė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova me rastin e vdekjes sė Nėnė Terezes dha kėtė deklaratė:

Nė rrugė pėr tė takuar mikun e Kosovės, ministrin e jashtėm gjerman, zotin Klaus Linkel dhe ndėrsa po bėja gati pėr ditėn e Kushtetutės tė Republikės Kosovės, me dhembje tė thellė morėm lajmin pėr vdekjen e Nėnė Terezės, Nėnės shqiptare dhe Nėnės sė njerzimit e qytetarės sė pare tė nderit tė Republikės sė Kosovės.
Nėnen tone Tereze, bota e ēmoi si personalitetin mė tė madh tė shekullit tė njėzet. Eshtė simbol i kombit shqiptar, sepse ajo vjen nga thellėsitė iliro-shqiptare duke bėrė dritė me kurorėn e saj nė epokėn tone, pėr tė mbetur pėrherė nė historinė e njerzimit.
Nė kėto vite tė rėnda pėr popullin e Kosovės nė ndėrtimin e pavarsisė, Nėna Tereze e Przrenit dhe e Shkupit antic u bė shembull inspirimi w qėndresės pėr liri e paqė.
Populli i Kosovės dhe i gjithė populli shqiptar, sot ėshtė krenar para botės me Nėnėn Tereze, me Nėnėn e vet. Nėna Tereze ėshtė engjėll i rojės pėr Kosovėn dhe pėr popullin shqiptar.

Prof Rexhep Mejdani Presidenti I Republikės sė Shqipėrisė

Nėna Terze ishte qytetare e madhe e botės, e cila tėrė jetėn e saj e kaloi nė shėrbim tė tė varfėrve dhe tė atyyre qė kishin nevojė. Nėna Tereze ishte njė shqiptare e madhe dhe humbja e saj do t“i piklloj tė gjithė shqiptarėt. Nė kėto kohė tė vėshtira pėr popullin tone emri dhe shembulli i saj ishin tė domosdoshme, si njė simbol i tolerances dhe solidaritetit. Ajo ishte nė udhėrrefim qė duhet tė shėrbej pėr tė gjithė ne.

Pal Shtufi

Mbretresha e zemrave njerzore, misionarja e paqes dhe e dashurisė, lindi nė fillim tė shekullit njėzet dhe vdiq nė mbarim tė tij. Ndoshta ėshtė gabim tė thuhet “vdiq” sepse shenjtoret nuk vdesin. Ata ndėrrojnė jetė. Nėna Terezė ndėrroi jetė – shkoi nė amshueshmėri Ati i gjithėpushtetshėm e paste nė duar!
Me mirėsinė dhe bekimin qė kishte, Ajo u bė nėnė e gjithė njerzimit. Falenderojmė Zotin qė na fail njerz tė tillė ne shqiptarėve.
Shekulli i XV ishte shekulli i Gjergj Kastriotit
Shekulli i XX ėshtė i Gonxhe Bojaxhiut
Megjithatė, Zoti mbase nuk na paska lėnė pasdore pėrderisa dishepujt e vet i zgjedh nga gjinia shqiptare.

Nėna Terezė tėrė jetėn punoi e u lut pėr njerzimin. Tani njerzimi do tė lutet pėr shpirtin e Saj. I ndritė shpirti nė pėrjetėsi!

...marre nga zemrashqiptare

Natyra
natyra Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 07-03-09, 17:10   #15
doGzona
 
doGzona's Avatar
 
Join Date: 23-03-05
Posts: 9,442
doGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėmdoGzona i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: NENE TEREZA (GONXHE BOJAXHIU)

Ish presidenti i SHBA-ve – Bill Clinton : "Nėnė, ndjehem krenar dhe i ēliruar nė shpirt, qė Zoti na ndihmoi dhe ta ēova nė vend amanetin! Tashmė populli yt nė Kosovė ėshtė i lirė dhe po ndėrton demokracinė"

Nene Tereza

Forca jote
Zemra jote
Beri qe bota ta dij
Se emri yne
Ka qene
Dhe do te mbetet
Shembull per miresi
Trimeri
Drejtesi.

Emri yt
U shkrua cdo kund
Ne cdo vend
Tek i pasuri
I varferi
Dhe mesoj shume
Se njeriu
Eshte vlera me e madhe
E planetit tone.

Dora jote
Bekoj cdo gje
Sheroje
Kur fytyra jote
Ishte cdo here e qeshur
Edhe pse kalove
Ne veshtiresi te medha
Rruget e lodhjes
Me shpirt te permalluar
Per nenloken plake
E ti prape buzeqeshe.

Tash je cdo kund
Ne cdo kend
Gonxhe lule
Ne cdo livadhe
Te kopshtit tend
Te shpirtit tend
Shqiptar.



Last edited by doGzona; 07-03-09 at 17:12.
doGzona Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 02:11.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.