Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
User Name
Password
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 14-01-08, 20:22   #31
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

RRUMBULLAKSIA E TOKĖS

"Ai i krijoi qiejt e tokėn me qėllim tė caktuar. Ai ia mbėshtjell natėn ditės dhe ditėn ia mbėshtjell natės." (Ez-Zumer 5)

Fjalėt e pėrdorura nė Kuran pėr tė pėrshkruar universin janė mjaft tė qarta. Fjala arabe, e cila ėshtė pėrkthyer "mbėshtjellė" nė ajetin e mėsipėrm, ėshtė fjala "tek'uir". Nė fjalorėt arabė, kjo fjalė pėrdoret pėr tė pėrshkruar mbėshtjelljen e njė gjėje rreth njė gjėje tjetėr, siē mbėshtillet ēallma rreth kokės.
Njoftimi i dhėnė nė kėtė ajet pėr mbėshtjelljen e ditės dhe natės me njėra-tjetrėn na ndihmon tė njohim formėn e tokės. Kjo mbėshtjellje mund tė ndodhė vetėm nėse toka ėshtė e rrumbullakėt. Kjo do tė thotė se rrumbullakėsia e tokės ėshtė thėnė nė mėnyrė tė tėrthortė nė Kuran, qė nė shekullin VII. Nuk duhet tė harrojmė se gjuha arabe ėshtė njė gjuhė shumė e pasur dhe pėrdorimi i kėsaj foljeje ėshtė i rrallė, gjė qė tregon fare qartė se pėrdorimi i saj ėshtė bėrė me qėllim.

Sidoqoftė, ne duhet tė sjellim ndėrmend se njohuritė e astronomisė tė asaj kohe e perceptonin botėn krejt ndryshe. Atėherė mendohej se bota ishte njė plan i sheshtė dhe tė gjitha pėrllogaritjet dhe shpjegimet shkencore ishin tė bazuara mbi kėtė besim. Ajetet kuranore pėrmbajnė informacione, tė cilat ne kemi mundur t'i njohim vetėm disa shekuj mė parė. Pėrderisa Kurani ėshtė fjala e Zotit, ai ka pėrdorur fjalėt mė tė sakta, kur flet pėr pėrshkrimin e universit.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 14-01-08, 20:37   #32
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

ĒATI E SIGURTĖ


Atmosfera lejon qė tė arrijnė nė Tokė vetėm rrezet e nevojshme pėr jetėn. Pėr shembull, rrezet ultravjollcė arrijnė nė Tokė nė njė pėrpjestim tė caktuar. Vetėm nė sajė tė kėtij fakti ėshtė e mundur kryerja e procesit tė fotosintezės dhe, rrjedhimisht, vazhdimėsia e jetės pėr tė gjitha gjallesat.

Nė Kuran, Zoti na tėrheq vėmendjen ndaj njė vetie mjaft interesante tė qiellit:

"Qiellin e kemi bėrė si ēati tė sigurtė e tė mbrojtur…" (El Enbija 32)

Kjo veti e qiellit ėshtė vėrtetuar prej kėrkimeve shkencore tė kryera nė shekullin XX.
Atmosfera, e cila rrethon tokėn, kryen shėrbime jetike pėr tė siguruar vazhdimėsinė e jetės. Duke shkatėrruar mjaft meteorė tė mėdhenj e tė vegjėl, gjatė pėrpjekjeve tė tyre pėr tė arritur tokėn, ajo i ndalon ata qė tė pėrplasen me tokėn dhe tė dėmtojnė gjallesat.
Pėr mė tepėr, atmosfera filtron rrezet e dritės qė vijnė nga hapėsira, tė cilat janė tė dėmshme pėr krijesat e gjalla. Fakti mė interesant ėshtė se vetėm rrezet e padėmshme e tė nevojshme - drita e tejdukshme, rrezet e shkurtra ultravjollcė dhe valėt e radios - janė nė gjendje tė pėrshkojnė atmosferėn. I gjithė ky rrezatim ėshtė i domosdoshėm pėr jetėn. Atmosfera lejon kalimin vetėm tė njė pjese tė rrezeve tė shkurtra ultravjollcė, tė cilat janė mjaft tė domosdoshme pėr procesin e fotosintezės dhe pėr ekzistencėn e tė gjitha gjallesave. Pjesa mė e madhe e rrezeve tė gjata ultravjollcė, tė lėshuara nga dielli, filtrohen prej shtresės sė ozonit nė atmosferė dhe vetėm njė pjesė e kufizuar dhe thelbėsore e tyre arrijnė nė Tokė.

Vetia mbrojtėse e atmosferės nuk mbaron kėtu. Atmosfera mbron gjithashtu tokėn prej tė ftohtit ngrirės tė hapėsirės, i cili arrin deri nė minus 270 gradė celcius.

Nuk ėshtė vetėm atmosfera ajo qė e mbron Tokėn nga efektet shkatėrruese dhe dėmtuese tė hapėsirės. Sė bashku me atmosferėn, brezi Van Alen, njė shtresė, e cila krijohet si rezultat i fushės magnetike tė Tokės, gjithashtu shėrben si njė fushė mbrojtėse kundėr rrezatimeve tė dėmshme, tė cilat kėrcėnojnė planetin tonė. Ky rrezatim, i cili vazhdimisht lėshohet prej diellit dhe yjeve tė tjera, ėshtė vdekjeprurės pėr gjallesat. Nėse brezi Van Alen nuk do tė ekzistonte, energjia e shpėrthimeve masive tė quajtura shpėrthime diellore, tė cilat hasen vazhdimisht nė Diell, do tė shkatėrronin ēdo formė jete nė Tokė.

Dr. Hugh Ross, duke folur mbi rėndėsinė qė ka pėr jetėn tonė brezi Van Alen, ndėr tė tjera thotė:

"Nė fakt, Toka ka dendėsinė mė tė lartė se ēdo planet tjetėr nė Sistemin Diellor. Bėrthama e madhe e hekur-nikelit ėshtė shkaku i ekzistencės sė fushės sonė tė madhe magnetike. Kjo fushė magnetike formon shtresėn mbrojtėse Van-Alen, e cila e mbron Tokėn nga rrezet bombarduese. Nėse nuk do tė ishte kjo mburojė, jeta nė Tokė do tė ishte e pamundur. I vetmi planet tjetėr shkėmbor qė ka fushė magnetike ėshtė Mėrkuri, por fuqia e fushės sė tij ėshtė 100 herė mė e vogėl se e Tokės. Madje as Afėrdita - planeti ynė "motėr" - nuk ka fushė magnetike. Brezi mbrojtės Van-Alen ėshtė njė strukturė qė gjendet vetėm nė Tokė."1
Energjia e ēliruar nė njė prej kėtyre shpėrthimeve tė viteve tė fundit ėshtė e barabartė me energjinė e ēliruar nga shpėrthimi i 100 miliardė bombave atomike, si ajo qė u hodh nė Hiroshimė. Pesėdhjetė e tetė orė pas shpėrthimit u vėrejt se gjilpėrat magnetike tė busullave paraqitnin njė lėvizje jo tė zakonshme dhe 250 km mbi atmosferėn e Tokės, temperatura u rrit menjėherė nė 2500oC.
Me pak fjalė, njė sistem mbrojtės i pėrkryer funksionon mbi Tokė. Ai e rrethon botėn tonė dhe e mbron prej kėrcėnimeve tė jashtme. Vetėm kohėt e fundit, shkencėtarėt arritėn tė mėsojnė disa gjėra rreth tij, kurse Zoti na ka njoftuar nė Kuran pėr mbėshtjellėn mbrojtėse tė Tokės qė shekuj mė parė.
Ky ilustrim paraqet meteorėt qė janė gati pėr t'u pėrplasur me tokėn. Trupat qiellorė, gjatė udhėtimit nė hapėsirė, mund tė pėrbėjnė njė kėrcėnim serioz pėr Tokėn, por Zoti, i Cili ka krijuar ēdo gjė nė mėnyrėn mė tė pėrkryer, e ka bėrė atmosferėn njė "ēati mbrojtėse". Falė kėsaj mbrojtjeje tė pėrkryer, gati tė gjithė meteorėt nuk mund ta dėmtojnė Tokėn, sepse kur arrijnė atmosferėn, ata shpėrbėhen nė miliona copa tė vogla.


Pjesa mė e madhe e njerėzve, kur shohin qiellin, nuk mendojnė rreth vetive mbrojtėse tė atmosferės. Ata thuajse nuk mendojnė kurrė se ēfarė vendi do ishte Toka, nėse kjo strukturė nuk do tė ekzistonte. Fotografia lart paraqet njė krater gjigand tė krijuar nga njė meteor, i cili ra nė Arizona, nė SHBA. Sikur tė mos ekzistonte atmosfera, miliona meteorė do tė binin nė Tokė dhe ajo do tė bėhej njė vend i pabanueshėm. Por vetitė mbrojtėse tė atmosferės bėjnė tė mundur qė gjallesat tė jetojnė tė sigurta. Kjo ėshtė pikėrisht mbrojtja qė ėshtė shpallur nė Kuran.

valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-01-08, 20:40   #33
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Energjia qė ēlirohet nga njė shpėrthim diellor ėshtė kaq e madhe, saqė mendja e njeriut e ka tė vėshtirė ta konceptojė. Njė shpėrthim i vetėm ėshtė i barabartė me energjinė e ēliruar nga 100 miliardė bomba atomike si ajo e hedhur nė Hiroshimė. Bota ėshtė e mbrojtur nga efektet shkatėrruese tė kėsaj energjie prej atmosferės dhe brezit rrethues Van Alen.
Duke u larguar prej Tokės, e cila ėshtė e pėrshtatur nė mėnyrė tė pėrsosur pėr jetėn njerėzore, pėrtej atmosferės, nė hapėsirė, ne hasim njė tė ftohtė ngrirės. Bota ėshtė e mbrojtur prej tė ftohtit ngrirės tė hapėsirės, i cili arrin nė - 270oC, nė saje tė atmosferės.
Shtresa magnetosferike e formuar prej fushės magnetike tė Tokės i shėrben asaj si njė fushė mbrojtėse prej trupave qiellorė dhe rrezeve kozmike tė dėmshme. Nė foton lart duket qartė kjo shtresė magnetosferike, e cila quhet ndryshe Brezi Van Alen. Ky brez rrethues ndodhet mijėra kilometra larg Tokės dhe mbron tė gjitha krijesat nė tokė prej energjisė shkatėrruese qė vjen nga hapėsira.Tė gjitha kėto zbulime shkencore vėrtetojnė se Toka ėshtė e mbrojtur nė njė mėnyrė tepėr tė veēantė. Gjėja mė e rėndėsishme ėshtė se kjo "mbrojtje" na u bė e njohur nė Kuran 1400 vjet mė parė, nė ajetin: "Qiellin e kemi bėrė ēati tė sigurtė e tė mbrojtur."



valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-01-08, 20:44   #34
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

QIELLI KTHYES


Ajeti i njėmbėdhjetė i sures Et-Tarik nė Kuran, i referohet vetisė "kthyese" tė qiellit:

"Betohem nė qiellin qė kthen." (Et-Tarik 11)
Siē dihet, atmosfera, e cila rrethon Tokėn, pėrbėhet nga disa shtresa. Secila prej tyre luan njė rol tė rėndėsishėm nė dobi tė jetės. Kėrkimet kanė nxjerrė nė dritė se kėto shtresa janė tė specializuara nė kthimin mbrapsht tė trupave apo rrezeve qė vijnė nga hapėsira apo nga vetė Toka. Tani le tė shqyrtojmė disa shembuj tė funksionit "kthyes" tė shtresave qė e rrethojnė Tokėn.
Troposfera, e cila ndodhet 13-15 km mbi Tokė, luan rol nė kondensimin e avujve tė ujit qė vijnė nga sipėrfaqja e Tokės dhe nė kthimin poshtė tė tyre nė formė shiu.
Shtresa e ozonit me lartėsi 25 km nga toka reflekton rrezatimin e dėmshėm dhe rrezet ultravjollcė, tė cilat vijnė nga hapėsira dhe i kthen mbrapsht nė hapėsirė.
Jonosfera kthen valėt e radios tė transmetuara nga Toka duke i kthyer poshtė nė pjesė tė ndryshme tė saj, tamam si njė satelit pasiv komunikimi, duke bėrė tė mundur transmetimin e valėve radiofonike dhe televizive nė njė distancė tepėr tė largėt.
Shtresa magnetosferike kthen mbrapsht grimcat e dėmshme radioaktive qė pėrhapen nga Dielli dhe yjet e tjera, para se tė arrijnė Tokėn.
Fakti qė gjithė kėto veti tė shtresave tė atmosferės, tė zbuluara vetėm kohėt e fundit, janė shpallur nė Kuran prej shumė shekujsh provon bindshėm se Kurani ėshtė fjala e Zotit.



Prania e ujit ėshtė mjaft e rėndėsishme pėr jetėn nė Tokė. Njė nga faktorėt qė ndikon nė formimin e ujit ėshtė Troposfera, e cila ėshtė njė prej shtresave tė atmosferės. Shtresa e Troposferės kondenson ujin qė vjen nė gjendje avujsh nga sipėrfaqja e Tokės dhe e kthen poshtė nė formė shiu.




Shtresa atmosferike, e cila bllokon rrezet qė mund tė jenė shkatėrruese pėr jetėn nė Tokė, ėshtė Ozonosfera. Ajo kthen rrezet e dėmshme tė ardhura nga hapėsira, siē janė rrezet ultravjollcė, duke parandaluar arritjen e tyre nė Tokė.


Secila shtresė e atmosferės ka veti tė dobishme pėr jetėn e krijesave. Shtresa e Jonosferės, pėr shembull, e cila ėshtė njė nga shtresat mė tė larta tė atmosferės, kthen valėt e radios tė lėshuara nga njė qendėr e caktuar poshtė nė Tokė dhe bėn tė mundur kapjen e kėtyre valėve nė distanca tė mėdha.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-01-08, 20:46   #35
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

SHTRESAT E ATMOSFERĖS


Njė nga faktet shkencore tė zbuluara kohėt e fundit ėshtė pėrbėrja e qiellit nga shtatė shtresa.

"Zoti ėshtė Ai qė krijoi shtatė qiej mbi njėri-tjetrin." (El-Mulk 3)

"... Ai i krijoi shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell i caktoi atė qė i nevojitej." (Fusilet 12)





Katėrmbėdhjetė shekuj mė parė, kur tė gjithė besonin se qielli ishte unik e i pandarė, Kurani shpalli mrekullinė e ndarjes nė shtresa dhe, pėr mė tepėr, nė "shtatė" shtresa. Shkenca moderne, nga ana tjetėr, zbuloi faktin se atmosfera, e cila rrethon Tokėn, pėrbėhet prej "shtatė" shtresave bazė.



Fjala "qiell" nė gjuhėn arabe pėrdoret me disa kuptime. Nė disa raste ajo ka kuptimin e atmosferės. Nė disa raste ajo ka kuptimin e universit. Kur pėrdoret nė numrin shumės, ajo nė pėrgjithėsi ka njė kuptim mė tė gjerė se fjala "univers", pasi pėrfshin universin, i cili pėrbėn qiellin e parė, dhe gjashtė qiej tė tjerė. Por nėse ne i japim fjalės "qiej" kuptimin e parė, d.m.th. atė tė atmosferės, atėherė arrijmė nė pėrfundimin se atmosfera qė rrethon planetin tonė pėrbėhet nga shtatė shtresa.

Me tė vėrtetė, sot ėshtė bėrė i njohur fakti se atmosfera qė rrethon Tokėn, pėrbėhet prej disa shtresave tė ndryshme, tė cilat shtrihen mbi njėra-tjetrėn. Pėr mė tepėr, numri i kėtyre shtresave ėshtė i njėjtė me numrin e pėrmendur nė Kuran: shtatė shtresa. Kjo temė pėrshkruhet nga njė burim shkencor si mė poshtė:
Shkencėtarėt kanė zbuluar se atmosfera pėrbėhet prej disa shtresave tė ndryshme. Shtresat ndryshojnė prej njėra-tjetrės nga vetitė e tyre fizike, si trysnia, lloji i gazeve etj. Shtresa atmosferike mė e afėrt me Tokėn quhet TROPOSFERĖ. Ajo zė 90% tė atmosferės. Shtresa mbi troposferė quhet STRATOSFERĖ. Shtresa tjetėr, ku pėrthyhen rrezet ultravjollcė quhet OZONOSFERĖ. Shtresa tjetėr quhet MEZOSFERĖ. TERMOSFERA shtrihet mbi mezosferė. Gazet e jonizuara formojnė njė shtresė brenda termosferės, e cila quhet JONOSFERĖ. Shtresa mė e skajshme e atmosferės sė Tokės shtrihet 480-960 km. Kjo pjesė quhet EKZOSFERĖ.

Nėse numėrojmė shtresat e cituara prej kėtij burimi, shohim se atmosfera pėrbėhet pikėrisht nga shtatė shtresa, siē ėshtė shpallur edhe nė ajetin kuranor.
Troposfera
Stratosfera
Ozonosfera
Mezosfera
Termosfera
Jonosfera
Ekzosfera

Njė tjetėr mrekulli e ajeteve kuranore qė pėrmendin kėtė fakt shtjellohet kur lexojmė pjesėn e fundit tė ajetit dymbėdhjetė tė sures Fusilet: "... secilit qiell i caktoi atė qė i nevojitej". Me fjalė tė tjera, nė kėtė ajet deklarohet se Zoti i caktoi ēdo qielli funksionin e vet. Me tė vėrtetė, siē e kemi parė edhe nė kapitujt e mėparshėm, secila prej kėtyre shtresave ka funksione jetike tė dobishme pėr njerėzimin dhe pėr tė gjitha format e tjera tė jetės nė Tokė. Ēdo shtresė ka njė funksion tė veēantė, duke filluar nga formimi i shiut, mbrojtja prej rrezeve tė dėmshme, reflektimi i valėve radiofonike e televizive, deri te mėnjanimi i efekteve katastrofike tė meteorėve.
Njė prej kėtyre funksioneve pėr shembull, ėshtė deklaruar nė njė burim shkencor si vijon:

Atmosfera e Tokės ka 7 shtresa. Shtresa mė e ulėt quhet troposferė. Shiu, bora dhe era formohen dhe ndodhin vetėm nė troposferė.
Kjo ėshtė njė prej mrekullive hyjnore, sepse kėto argumente, tė cilat u zbuluan vetėm nė saje tė teknologjisė sė shekullit XX, janė shpallur nė Kuran 1400 vjet mė parė.








Toka i ka tė gjitha kushtet qė i nevojiten jetės. Njė prej tyre ėshtė atmosfera, e cila shėrben si njė fushė mbrojtėse pėr gjallesat. Sot ėshtė njė fakt i njohur qė atmosfera ėshtė e pėrbėrė prej shtresave tė ndryshme tė shtrira mbi njėra-tjetrėn. Kjo gjė ėshtė pėrshkruar saktėsisht nė Kuran, ku thuhet se atmosfera pėrbėhet prej shtatė shtresave. Kjo ėshtė sigurisht njė prej mrekullive tė Kuranit.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-01-08, 20:52   #36
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

FUNKSIONI I MALEVE


Kurani na tėrheq vėmendjen ndaj njė funksioni gjeologjik mjaft tė rėndėsishėm tė maleve.
"Ne kemi krijuar male tė patundura nė tokė, me qėllim qė ajo tė mos lėkundet dhe tronditet bashkė me ta..." (El Enbija 31)
Malet kanė rrėnjė tė thella nėn sipėrfaqen e tokės.(Earth, Press & Siever, fq. 413)



Sektori skematik. Malet, si kunja, kanė rrėnjė tė thella tė fiksuara nė tokė. (Anatomia e Tokės, Cailleux fq. 220)



Njė ilustrim tjetėr na tregon se malet kanė formėn e kunjave, nė saje tė thellėsisė sė rrėnjėve tė tyre. (Shkenca e Tokės, Tarbuck & Lutgens, fq. 158)
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-01-08, 20:57   #37
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Siē vihet re, nė kėtė ajet ėshtė shpallur se malet luajnė rol nė parandalimin e tronditjeve dhe lėkundjeve tė Tokės.

Ky fakt nuk ishte i njohur nga askush nė kohėn kur u shpall Kurani. Nė tė vėrtetė, ai u zbulua jo shumė kohė mė parė dhe kjo vetėm si rezultat i zbulimeve tė gjeologjisė bashkėkohore.
Sipas kėtyre zbulimeve, malet shfaqen si rezultat i lėvizjeve dhe pėrplasjeve tė shtresave masive, tė cilat formojnė koren e Tokės. Kur dy shtresa pėrplasen me njėra-tjetrėn, shtresa mė e fortė rrėshqet poshtė shtresės tjetėr, e cila pėrkulet nė majė, duke formuar lartėsitė dhe malet. Shtresa e poshtme fillon e zgjerohet duke u shtrirė thellė nė tokė. Kjo nėnkupton se pjesa e poshtme e maleve ėshtė po aq e madhe sa edhe pjesa e dukshme mbi Tokė.





Nė saje tė shtrirjes nėn tokė dhe mbi tokė, malet i mbėrthejnė shtresat e ndryshme tė tokės si njė kunj. Korja e Tokės pėrmban shtresa qė janė nė lėvizje tė vazhdueshme. Kjo veti mbėrthyese e maleve parandalon tronditjet me shtrirje tė gjerė, duke e fiksuar koren e tokės, e cila ka njė strukturė tepėr tė lėvizshme.


Nė njė tekst shkencor, struktura e maleve ėshtė pėrshkruar si mė poshtė:
"Atje ku kontinentet janė mė tė trasha, si p.sh. vargmalet, korja zhytet thellė nė mantel."

Nė njė ajet kuranor, kjo veti e maleve ėshtė vėnė nė dukje nga njė krahasim i maleve me "kunjat":

"A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatshme pėr jetė, ndėrsa malet i bėmė si kunja?" (En-Nebe 6-7)

Me fjalė tė tjera, duke u shtrirė mbi dhe nėn sipėrfaqen e Tokės nė ato pika ku bashkohen shtresat e ndryshme, malet i mbajnė lidhur kėto shtresa me njėra-tjetrėn. Nė kėtė mėnyrė, ato fiksojnė koren e Tokės dhe parandalojnė grumbullimin e saj mbi apo ndėrmjet shtresave tė magmės. Shkurt, ne mund t'i krahasojmė malet me gozhdėt, tė cilat mbajnė dėrrasat tė mbėrthyera sė bashku.
Vetia fiksuese e maleve nė literaturėn shkencore ėshtė pėrshkruar me termin "isostazi":
Isostazi do tė thotė: ekuilibri i pėrgjithshėm i kores sė Tokės i mbajtur nga qarkullimi i materialeve shkėmbore poshtė sipėrfaqes, si rezultat i shtypjes gravitacionale.

Ky rol kaq i rėndėsishėm i maleve, i cili u zbulua nga gjeologjia moderne dhe nga kėrkimet sizmike, ėshtė shpallur nė Kuran shekuj mė parė si njė shembull i dijes absolute tė krijimit tė Zotit.
"Ne kemi krijuar male tė patundura nė tokė me qėllim qė ajo tė mos lėkundet dhe tronditet bashkė me ta..." (El Enbija 31)
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-01-08, 21:01   #38
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

LĖVIZJA E MALEVE

Nė njė ajet tjetėr, na bėhet e ditur se malet nuk janė tė palėvizshėm, ashtu siē mund tė na duket, por ato janė nė lėvizje tė vazhdueshme.

"Kur i sheh malet, mendon se ato janė tė palėvizshėm, ndėrsa ato lėvizin si retė..." (En-Neml 88)

Kjo lėvizje e maleve ndodh si pasojė e lėvizjes sė kores sė Tokės, mbi tė cilėn ato janė vendosur. Korja e Tokės 'noton' mbi shtresėn e mantelit, e cila ėshtė mė e dendur. Ishte fillimi i shekullit XX kur, pėr herė tė parė nė histori, njė shkencėtar gjerman me emrin Alfred Wegener deklaroi se kontinentet kanė qenė tė bashkuara nė kohėn e krijimit tė tokės, por mė pas u zhvendosėn nė drejtime tė ndryshme dhe u ndanė, duke u larguar shumė larg njėri-tjetrit.
Gjeologėt kuptuan se Wegener kishte tė drejtė vetėm nė vitin 1980, pra pesėdhjetė vjet pas vdekjes sė tij. Sipas fjalės sė Wegener nė njė artikull tė publikuar nė vitin 1915, blloqet masive tė tokės u bashkuan sė bashku rreth 500 milionė vjet mė parė, duke formuar Pangaean, e cila gjendej nė Polin e Jugut.
Afėrsisht 180 milionė vjet mė parė, Pangaea u nda nė dy pjesė, tė cilat u zhvendosėn nė drejtime tė ndryshme. Njė prej kėtyre kontinenteve gjigande ishte Gondwana, e cila pėrfshinte Afrikėn, Australinė, Antarktidėn dhe Indinė. E dyta ishte Laurasia, e cila pėrfshinte Evropėn, Amerikėn e Veriut dhe Azinė pėrveē Indisė. Njėqind e pesėdhjetė milionė vjet pas kėsaj ndarjeje, Gondwana dhe Laurasia u ndanė nė pjesė mė tė vogla.
Kėto kontinente, tė cilat u shfaqėn pas ndarjes sė Pangaeas, janė spostuar mbi sipėrfaqen e Tokės disa centimetra ēdo vit, duke shkaktuar ndryshime nė pėrqindjen e tokės dhe detit.
Kjo lėvizje u zbulua si rezultat i kėrkimeve gjeologjike tė kryera nė fillim tė shekullit XX. Lėvizja e kores sė Tokės ėshtė shpjeguar nga shkencėtarėt si mė poshtė:
"Korja dhe pjesa e sipėrme e mantelit, me njė trashėsi 100 km, janė tė ndara nė segmente tė quajtura shtresa. Gjenden gjashtė shtresa tė mėdha dhe disa shtresa tė vogla. Sipas teorisė tė quajtur "tektonika e shtresave", kėto shtresa lėvizin nė Tokė, duke mbajtur me vete "dyshemenė" e kontinenteve dhe oqeaneve. Lėvizja e kontinenteve ėshtė llogaritur tė jetė 1-5 cm nė vit. Gjatė kohės qė shtresat vazhdojnė tė lėvizin, ato realizojnė njė ndryshim tė vogėl nė gjeografinė e Tokės. Pėr shembull, ēdo vit Oqeani Atlantik bėhet pak mė i gjerė."
Nė Kuran ėshtė pėrmendur "lėvizja e maleve". Sot, shkencėtarėt bashkėkohorė pėr kėtė lėvizje pėrdorin termin "lėvizja kontinentale."
Ėshtė e padiskutueshme qė kjo ėshtė njė prej mrekullive tė Kuranit, pasi ky argument shkencor u zbulua vetėm kohėt e fundit nga shkencėtarėt.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-01-08, 22:02   #39
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Mrekullia tek Hekuri

Hekuri ėshtė njė nga elementet e theksuar fort nė Kur'an. Nė Suren el-Hadid, qė d.m.th. Hekur, ne informohemi:
…Dhe Ne e kemi zbritur edhe hekurin nė tė cilin ka forcė tė madhe dhe dobi pėr njerėzit… (Sure el-Hadid: 25)

Fjala enzelna e pėrkthyer si "zbritur" dhe e pėrdorur pėr hekurin nė kėtė varg, mund tė mendohet se ka kuptim metaforik pėr tė shpjeguar se hekuri ėshtė sjellė pėr tė mirėn e njerėzve. Por, nėse marrim nė konsideratė kuptimin konkret tė fjalės, qė ėshtė "i zbritur fizikisht nga qielli", si nė rastin e shiut apo tė rrezeve tė Diellit, kuptojmė se ky varg sjell njė mrekulli shkencore shumė tė rėndėsishme. Kjo sepse gjetjet moderne astronomike kanė nxjerrė nė pah se hekuri i ndodhur nė botėn tonė ka ardhur nga yjet gjigandė nga hapsira e jashtme.
Jo vetėm hekuri nė tokė por edhe hekuri nė tė gjithė Sistemin Diellor vjen nga hapsira e jashtme, meqėnėse temperatura nė diell ėshtė e papėrshtatshme pėr formimin e elementit hekur. Dielli ka nė sipėrfaqe njė temperaturė prej 6000 gradė Celsius dhe nė kore afėrsisht 20 milion gradė. Hekuri mund tė prodhohet vetėm nė yje shumė mė tė mėdhenj se Dielli, ku temperatura arrin disa qindra milion gradė. Kur sasia e hekurit tejkalon njė masė tė caktuar tek njė yll, ai nuk mund ta mbajė mė dhe pėrfundimisht shpėrthen nė atė qė quhet "nova" ose "supernova". Kėto shpėrthime bėjnė qė hekuri tė shpėrndahet nė hapsirė.
Njė burim shkencor na jep informacionin e mėposhtėm mbi kėtė temė:
Ka gjithashtu prova pėr ngjarje mė tė vjetra supernovash: Nivelet e pėrforcuara tė hekurit-60 nė sedimentet e thellėsive tė detit janė interpretuar si tregues se njė shpėrthim supernova ka ndodhur brenda 90 vite-dritė tė diellit rreth 5 milion vjet mė parė. Hekuri-60 ėshtė njė izotop radioaktiv i hekurit i formuar nė shpėrthime supernova, i cili zbėrthehet me njė periudhė gjysėm-zbėrthimi prej 1,5 milion vjetėsh. Njė prani e madhe e kėtij izotopi nė njė shtresė gjeologjike tregon sintezėn e re bėrthamore tė elementėve afėr nė hapsirė dhe transportimin e tyre nė tokė (ndoshta si pjesė e thėrrmijave tė pluhurit)
Gjithė kjo tregon se hekuri nuk u formua nė Tokė, por u mbart nga supernovat dhe "zbriti" nė tė njėjtėn mėnyrė siē pėrmendet nė vargun e mėparshėm . Ėshtė e qartė se ky fakt nuk mund tė njihej shkencėrisht nė shekullin e 7-tė, kur u shpall Kur'ani. Megjithatė ky fakt ėshtė pėrmendur nė Kur'an, fjala e Zotit I Cili rrethon ēdogjė me dijen e Tij tė pafund.
Astronomia ka zbuluar gjithashtu se edhe elementėt e tjerė janė formuar jashtė Tokės. Nė shprehjen "Ne dėrguam edhe hekurin", fjala "edhe" i referohet mjaft mirė kėtij fakti. Megjithatė, fakti qė vargu pėrmend nė mėnyrė tė veēantė hekurin ėshtė tej mase ngacmuese nė dritėn e zbulimeve tė bėra nė fund tė shekullit tė 20-tė. Nė librin e tij Fati i Nayrės, Majkėll Denton thekson rėndėsinė e hekurit:
Nga tė gjithė metalet askush nuk ėshtė mė i domosdoshėm pėr jetėn se hekuri. Ėshtė grumbullimi i hekurit nė qendėr tė njė ylli qė shkakton njė shpėrthim supernova dhe shpėrndarjen mė pas tė atomeve jetikė nėpėr kozmos. Ishte rėnia e atomeve tė hekurit pėr shkak tė gravitetit nė qendėr tė Tokės primitive ajo qė gjeneroi nxehtėsinė qė shkaktoi diferencimin kimik fillestar tė tokės, ēlirimin e atmosferės sė hershme dhe sė fundmi formimin e hidrosferės. Ėshtė hekuri i shkrirė nė qendėr tė tokės, i cili duke vepruar si njė dinamo gjigande, gjeneron fushėn magnetike tė tokės, e cila nga ana tjetėr krijon brezat e rrezatimit Van Alen qė mbrojėn sipėrfaqen e tokės nga rrezatimet kozmike penetruese me energji tė lartė dhe ruajnė shtresėn e ozonit nga shkatėrrimi i rrezeve kozmoke…
Pa atomin e hekurit nuk do tė kishte jetė tė bazuar mbi karbonin nė kozmos; as supernova, as ngrohje tė tokės primitive, as atmosferė apo hidrosferė. Nuk do tė kishte fushė mbrojtėse magnetike, as breza rrezatimi Van Alen, as shtresė ozoni, as metale pėr tė bėrė hemoglobinėn (nė gjakun e njeriut), as metale pėr tė mbajtur nėn kontroll reaktivitetin e oksigjenit dhe as metabolizėm oksidues.
Marrėdhėnia intriguese dhe e ngushtė ndėrmjet jetės dhe hekurit, ndėrmjet ngjyrės sė kuqe tė gjakut dhe shuarjes sė ndonjė ylli tė largėt, jo vetėm tregon pėrshtatjen e metaleve me biologjinė por gjithashtu biocentrizmin e kozmosit…
Rėndėsia e hekurit mund tė shihet qartė nga kėto fjalė. Fakti se i kushtohet rėndėsi e veēantė hekurit nė Kur'an thekson rėndėsinė e kėtij elementi. Pėrveē kėsaj ka njė sekret tjetėr nė Kur'an qė tėrheq vėmendjen pėr rėndėsinė e hekurit: Vargu i 25-tė i Sures el-Hadid, qė i referohet hekurit, pėrfshin dy kode matematikė interesantė:

El-Hadid ėshtė surja e 57-tė e Kur'anit. Vlera numerike e fjalės "el-hadid" nė Arabisht ėshtė pėrsėri 57. Vlera numerike e fjalės "hadid" vetėm ėshtė 26. Gjithashtu, siē shikohet nė tabelėn periodike tė mėsipėrme, 26 ėshtė numri atomik i hekurit.
El-Hadid ėshtė Surja e 57-tė nė Kur'an. Vlera numerike e fjalės "El-Hadid" nė Arabisht kur vlerat e tij numerike mblidhen, ėshtė gjithashtu 57.
Vlera numerike e fjalės vetėm "Hadid" ėshtė 26 dhe 26 ėshtė numri atomik i hekurit.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-01-08, 22:08   #40
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Erėrat Mbarėsuese

Nė njė varg tė Kur'anit ėshtė pėrmendur karakteristika "mbarėsuese" e erėrave dhe formimi i shiut si rezultat i kėsaj:
Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese e nga qielli lėshojmė shi dhe atė ju japim ta pini… (Sure El-Hixhr: 22)
Nė kėtė varg tregohet se faza e parė nė formimin e shiut ėshtė era. Deri nė fillim tė shekullit tė 20-tė, lidhja e vetme e njohur mes erės dhe shiut ishte se era lėvizte retė. Megjithatė, gjetjet meteorologjike tė kohėve tė fundit kanė treguar rolin "mbarėsues" tė erės nė formimin e shiut.
Ky funksion mbarėsues i erės shpjegohet kėshtu:
Mbi sipėrfaqen e detėrave dhe oqeaneve, pėr shkak tė veprimit shkumėzues tė ujit, formohen flluska tė panumėrta ajri. Nė momentin qė kėto flluska plasin, nė ajėr shpėrndahen mijėra thėrrmija tė vogla me diametėr sa njė tė qindtėn e milimetrit. Kėto thėrrmija tė njohura si "aerosole" pėrzihen me pluhurin e sjellė nga toka me anė tė erės dhe ēohen nė shtresat e sipėrme tė atmosferės. Thėrrmijat e mbartura nė lartėsitė e mėdha nga era vijnė nė kontakt me avujt e ujit. Avulli i ujit kondenson rrotull kėtyre thėrrmijave dhe kthehet nė pika uji. Kėto pika uji nė fillim mblidhen dhe formojnė retė, pastaj bien nė Tokė nė formė shiu.
Siē shihet, erėrat "mbarsin" avujt e ujit tė ndodhur nė ajėr me thėrrmijat qė ato marrin nga deti dhe ndihmojnė kėshtu nė formimin e reve tė shiut.
Nėse erėrat nuk do ta kishin kėtė veti, nuk do tė formoheshin kurrė pikat e ujit lart nė atmosferė dhe nuk do tė ekzistonte shiu.
Pika mė e rėndėsishme kėtu ėshtė se ky rol kyē i erės nė formimin e shiut pėrmendej shekuj mė parė nė Kur'an nė njė kohė kur njerėzit dinin shumė pak rreth fenomeneve natyrore…
Njė informacion tjetėr rreth efektit mbarėsues tė erėrave ėshtė roli qė ato luajnė nė fertilizimin e bimėve. Shumė bimė mbi Tokė sigurojnė mbijetesėn e tyre duke shpėrndarė polenin me anė tė erės. Era merr polenin nga bimėt dhe ndihmon nė fertilizimin duke mbartur polenin nė bimėt e tjera tė tė njėjtit lloj.
Ky efekt i erės tek bimėt ishte i panjohur deri para pak kohėsh. Megjithatė, kur u kuptua se bimėt ndahen nė mashkull dhe femėr, u kuptua dhe efekti fertilizues i erės. Kur'ani e tregon kėtė fakt nė vargun: "...Ne kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tė nga tė gjitha llojet mė tė dobishme, nė ēift." (Sure Llukman: 10)
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-01-08, 22:11   #41
valiii
 
Join Date: 24-12-06
Posts: 3,777
valiii has disabled reputation
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Proporcioni i shiut


Njė nga informacionet e dhėna nė Kur'an rreth shiut ėshtė se ai bie nė Tokė nė sasinė e duhur. Kjo pėrmendet nė suren ez-Zuhruf si mė poshtė:
Dhe ėshtė Ai qė lėshon nga qielli ujė me masė. Ne i japim me tė jetė njė toke tė vdekur. Ja, kėshtu edhe ju do tė ngriheni (nga vdekja) (Sure Ez-Zuhruf: 11)

Nė tokė, uji qarkullon sipas njė "mase" tė caktuar. Jeta nė Tokė varet nga ky cikėl i ujit.
Kjo sasi e pėrcaktuar e shiut ėshtė zbuluar pėrsėri nga kėrkimet e sotme moderne. Ėshtė vlerėsuar se nė njė sekondė avullojnė afėrsisht 16 milion ton ujė nga Toka. Kjo sasi shkon nė 513 trilion ton nė vit. Ky numėr ėshtė i njėjtė me sasinė e shiut qė bie nė Tokė nė njė vit. Kjo do tė thotė se uji qarkullon vazhdimisht nė njė cikėl tė ekulibruar, nė njė "masė" tė caktuar. Jeta nė Tokė varet nga ky cikėl i ujit. Sikur njerėzit tė pėrdornin tė gjithė teknologjinė e mundshme, nuk do tė mundnin tė riprodhojnė kėtė cikėl artificialisht.
Njė shmangie sado e vogėl e kėtij ekuilibri do tė sillte shumė shpejt njė ērregullim tė madh ekologjik qė do t'i jepte fund jetės nė Tokė. Por kjo nuk ndodh asnjėherė dhe shiu vazhdon tė bjerė ēdo vit nė tė njėjtėn sasi ashtu siē na u zbulua dhe nga Kur'ani.
Proporcioni i rėnies sė shiut nuk ka tė bėjė thjesht me sasinė e tij, por gjithashtu edhe me shpejtėsinė e rėnies sė pikave tė shiut. Shpejtėsia e pikave tė shiut, pavarėsisht nga madhėsia e tyre, nuk e kalon njė limit tė caktuar.
Filip Lenard, njė fizikant gjerman fitues i ēmimit Nobel, pėrcaktoi se shpejtėsia me tė cilėn bien pikat e shiut rritet sipas diametrit deri nė njė madhėsi 4,5 mm. Megjithatė, pėr pika mė tė mėdha, shpejtėsia e rėnies nuk rritet mė shumė se 8 metėr pėr sekondė. Kjo pėr shkak tė formės sė pikave, e cila bėn tė rritet rezistenca e tyre ndaj ajrit gjė qė pengon rritjen e shpejtėsisė sė tyre.
Siē mund tė shihet, nė Kur'an tėrhiqet vėmendja ndaj njė rregullimi delikat tė shiut i cili nuk ka mundur tė dihet 1400 vjet mė parė.
valiii Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 10-02-09, 09:26   #42
Dani11
Banned
 
Dani11's Avatar
 
Join Date: 21-12-05
Posts: 2,139
Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11
Default Titulli: Mrekullit Shkencore ne Kur'an

Ibn al-Haytham, "shkencėtari i parė" i planetit
Isak Njutoni, sipas asaj ēka ėshtė pranuar botėrisht, ėshtė fizikani mė i famshėm i tė gjitha kohėrave.
E hėnė, 09 Shkurt 2009

Ai ėshtė ati i padiskutueshėm i optikės moderne, ose tė paktėn kėtė kemi mėsuar nė shkollė pėrmes teksteve tė mbushura me eksperimentet e tij me lentet e prizmat, studimet pėr natyrėn e dritės dhe reflektimin e saj, apo shpėrbėrjen e dritės nė shtatė ngjyrat e ylberit. Megjithatė, e vėrteta ėshtė nė kėtė rast nė ngjyrėn gri dhe sipas disa zbulimeve tė fundit, sigurisht qė Njutoni nė fushėn e optikės ėshtė i famshėm, por dijen ai e ka bazuar nė atė tė njė gjiganti tė shkencės qė ka jetuar 700 vjet para tij. Bėhet fjalė pėr njė shkencėtar tė madh e tė denjė tė renditet pėrkrah Njutonit. Ai ka lindur nė vitin 965 nė Irakun e sotėm dhe mbante emrin al-Hassan Ibn al-Haytham. Pjesa mė e madhe e atyre qė jetojnė nė Perėndim nuk ia kanė dėgjuar as emrin, por pėr specialistėt e fushės sė fizikės ai ėshtė njė emėr i rėndėsishėm, qė sė fundi ka marrė njė vlerėsim tė veēantė mes shkencėtarėve dhe mendimtarėve tė ėdhenj arabė. Sipas asaj ēka na ėson historiografia zyrtare, sigurisht ajo qė merret me shkencėn, nė eriudhėn kohore nga fundi i Greqisė sė Lashtė deri nė Epokėn e Rilindjes, nuk pati asnjė lloj zhvillimi tė veēantė nė shkencė, apo ndonjė pėrparim tė dukshėm tė fushave tė saj. Por fakti qė Evropa Perėndimore po pėrjetonte Epokėn e Errėsirės nuk do tė thotė se njė situatė e tillė ishte edhe gjetkė. Nė fakt, periudha mes shekullit tė 9-tė dhe 13-tė pėrbėn pėr shkencėn e vendeve arabe tė ashtuquajturėn Epoka e Artė. Pėrparime tė mėdha e tė dukshme u bėnė nė shkencėn e matematikės, astronomisė, mjekėsisė, fizikės, kimisė e filozofisė. Mes emrave tė shquar tė asaj periudhe ėshtė edhe ai i Ibn al-Haytham. Ai konsiderohet si ati i metodave moderne shkencore.

Ato kanė tė bėjnė me mėnyrat e reja tė vrojtimit tė fenomeneve, marrjes sė dijes, apo edhe ballafaqimit e krahasimit tė sė vjetrės me tė renė bazuar nė mbledhjen e informacioneve mė tė fundit pėrmes vėzhgimit dhe matjes qė pasohen nga formulime e testime tė hipotezave qė dalin si pasojė.

Pikėrisht kėto janė edhe mėnyrat qė ne pėrdorim sot, ndėrsa merremi me shkencė. Ajo ēka kemi mėsuar deri mė tani ėshtė fakti se metoda tė tilla shkencore qė pėrdoren edhe nė ditėt tona u konceptuan dhe e vendosėn nė shekullin e 17-tė nga Rene Dekart dhe Fransis Bekon. Pėr disa shkencėtarė e studiues tė tjerė nuk ka pikė dyshimi se ato, pėr sė pari, u krijuan dhe u formėzuan nga vetė Ibn al-Haytham.

Nė fakt, duke u nisur nga premisat e tij, shpesh konsiderohet si "shkencėtari i parė nė botė". Ai ishte i pari qė na ka dhėnė njė pėrshkrim tė qartė tė mėnyrės sė tė parit. Provoi, eksperimentalisht, pėr shembull, se e ashtuquajtura teori e emetimit (sipas sė cilės drita del nga sytė tanė dhe ndriēon objektet qė ne shohim) qė mendohej si e saktė nga mendimtarė tė shquar si Platoni, Euklidi dhe Ptolemeu, ishte njė teori e gabuar dhe se ajo e sakta do tė ishte qė ne shohim pėr shkak tė dritės qė hyn nga jashtė nė sytė tanė.

Kjo ėshtė njė teori qė ka vlerė edhe sot. Ai bėri edhe diēka qė shkencėtarėt para tij ishin pėrpjekur ta arrinin, por pa rezultat dhe kjo ishte pėrdorimi i matematikės pėr tė pėrshkruar dhe provuar procesin e sipėrpėrmendur. Kėshtu, ai mund tė konsiderohet me plotė gojėn si shkencėtari i parė i fizikės teorike.

Ai ėshtė, ndoshta, mė i njohuri pėr zbulimin e ligjeve tė pėrthyerjes sė dritės. Ibn al-Haytham kreu edhe eksperimentet e para pėr shpėrbėrjen e dritės nė ngjyra tė ndryshme dhe u mor me studimin e hijeve, ylberit e eklipseve, si dhe vėzhgoi mėnyrėn e pėrthyerjes sė rrezeve tė diellit nė atmosferėn tonė. Ai bėri edhe njė vlerėsim shumė tė saktė pėr dendėsinė e atmosferės dhe lartėsinė e saj. Sipas tij, ajo ishte 100 kilometra. Sikurse edhe pjesa mė e madhe e shkencėtarėve, edhe Ibn al-Haytham kishte nevojė qė tė pėrqendrohej, pėr shumė kohė nė dispozicion dhe izolim, pasi ndryshe nuk mund tė punonte me traktatet dhe eksperimentet, pėrfshi edhe punėn e tij tė madhe pėr optikėn.

Gjatė jetės sė tij ai u burgos nė Egjipt, pasi dėshtoi nė pėrpjekjen e zgjidhjes sė njė problemi pėr pėrballimin e shpėrthimit tė ujėrave tė lumit Nil nė sezonin e prurjeve tė mėdha. Kjo detyrė i ishte vėnė nga kalifi i Kajros, i cili nė pėrfundim e burgosi pėr mosmarrjen e rezultateve tė duhura. Kur ishte ende nė Basra, Ibn al-Haytham u shpreh se e dinte zgjidhjen e problemit tė pėrmbytjes sė Nilit, por me tė mbėrritur nė Kajro ai e kuptoi menjėherė qė skema qė kishte konceptuar, pa e parė vetė situatėn, ishte jo e pėrshtatshme nga ana praktike. Por nė vend qė tė probpranonte gabimin pėr pakorrektėsinė e llogaritjeve para kalifit tė egėr e gjakatar, ai vendosi qė tė shtirej si i ēmendur pėr tė shmangur dėnimin, gjė qė nuk funksionoi dhe atė e dėnuan me arrest shtėpie, ēka nė vetvete pėrbėnte edhe rastin e artė pėr tė qenė i qetė dhe i vetėm mes librave e eksperimenteve tė tij. Lirimi i tij u bė vetėm pas vdekjes sė kalifit. Pas kėsaj u kthye nė Irak, ku hartoi edhe 100 punime tė tjera nė lidhje me tema tė ndryshme tė matematikės e fizikės. Punėt e kėtij shkencėtari janė tė shumta dhe sė fundi janė zbuluar edhe dorėshkrime tė vyera tė tij, qė duhen studiuar e pėrpunuar, por qė padyshim e bėjnė njė nga shkencėtarėt e parė dhe mė tė famshėm tė shkencės sė fizikės sė tė gjitha kohėrave.

Ndėr to ėshtė edhe njė material tė cilin duket se shkencėtari ka zbuluar tė ashtuquajturėn mekanika qiellore, qė merret me shpjegimin e orbitave tė planetėve.

Pikėrisht pėrmes kėsaj metode dolėn nė dritė edhe zbulimet e shkencėtarėve tė famshėm evropianė, duke filluar qė nga Galileo Galilei, Koperniku, Kepleri, apo Njutoni. Me pak fjalė, fizika aktuale perėndimore i ka njė borxh jashtėzakonisht tė madh arabit qėjetoi 1000 vjet mė parė./gazetashqip/



Last edited by Dani11; 10-02-09 at 09:30.
Dani11 Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 10:46.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.