Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
User Name
Password
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 03-08-05, 00:22   #46
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

Po e shkeputi vetėm ketė pjesė, se po ankohe qe po ti shkurtoj shkrimet, a ke thėnė ti se:

sepse ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij SalAll-llahu Alejhi ve Selem na ka ndalu,
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 03-08-05, 02:37   #47
Islam
 
Join Date: 31-07-05
Posts: 29
Islam has disabled reputation
Default

Po, ashtu kam thėnė, por mos e kupto ashtu qysh ta merr mendja !
Islam Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 09:43   #48
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

E mirė, do me thėnė sipas teje;

All-llahu dhe i Derguari i Tij e paskan ndaluar kėngen dhe muziken nė islam.

Ok

Unė po them bindshem se nuk e ka ndaluar as All-llahu e as i Deleguari i Tij muziken e as kėngen nė islam, dhe nuk ėshtė haram as muzika e as kėnga nė islam.

Argumentet i mia po ti sjelli nė mėnyr kronologjike si i kam dhėnė.

1.
Quote:
Originally Posted by Dilaver
Nuk ėshtė e ndaluar kėnga e as muzika nė islam, por ka kufizime.
E ato kufizime janė qe; nė tekstet e e tyre mos tė ken krahasime, perqeshje, shtremberime, falsifikime, gėnjeshtra etj ne dhe me emrin e All-llahut, fesė, librave fetar, profeteve, dijetarve islam, dhunė, ftes ne vrasje, racizėm, fashizėm, cullakhane e gjera tjera tė cilat jan te potencuara me porosinė e All-llahut xh. sh. perndryshe nuk ka haram e as ndales ne muzik e as nė kėngė.

2. Te kam sjellur dy emra e ata te dy jan imam te cilėt kan kryer fakultetin e studimeve islame, e qe te dy ke mundėsi t’i kontaktosh, por ti ke marr tjeter drejtim.

3. Te perkujtova se Bashkesia Islame e Kosoves ka njė mendim tė tillė.

4. Ta perkujtova se ne Prishtinė egziston njė fakultet i studimeve islame dhe ate mendim kan.

5. Ta permenda se Hanefitė nuk e ndalojnė dhe sipas tyre lejohet kėnga dhe muzika

6. Nė fillim tė kam thėnė se Muhamedi a. s. kur ka hy ne Mekkė triumfalisht ėshtė pritė me kėngė e valle e daulle, e sikur tė kishte qen e ndaluar kėnga e vallja e daullja, ai do t’ju kish drejtuar mases S T O P S T O P se keshtu ėshtė haram apo me ndonji fjalė tjeter, por ai nuk e beri ketė kurrė, pra Muhamedi a. s. nuk e ndaloi kurr muziken e as kėngen nė islam.

Keto ishin disa argumente qe po i kerkon ti vazhdimisht argumentet ne qka bazohna une qe po them se nuk ėshtė e ndaluar kėnga e as muzika ne islam.

Pra deri te i Deleguari i All-llahut tė solla argumente, e tani ka mbetur tė sjelli edhe argumente prej All-llahut qe nuk ėshtė e ndaluar kėnga e as muzika nė islam.

Mirėpo ti si duket ke deshir me tė sjell argumente prej far arabve a far kushdoqoftė vetėm mos te ket emer shqiptar, dhe si duket ma te besueshme per ty jan fjalėt e far arabi se sa edhe vet All-llahu.

Edhe aso (tė rabve) do te sjelli bile edhe asi te shkollave filozofike (te krahut tėnd), por nuk do ti perziej ketu me shkrime tė mia.

Tani kam kerkes per ty; na e sjell njė argument ku e ndaloi All-llahu ose profeti Muhamed muziken e kėngen nė islam, edhe ate vetėm njė ajet kuranor, apo ne qka bazohe ti qe thua ėshtė haram e ka ndaluar Allahu dhe i Deleguari, edhe nėse ke shkruar vetėm beri kopi e sjelle ketu e per secilen do te pergjigjem unė, por edhe do tė sjelli argumente prej atyre mė tė sigurtave.

Dilaver
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 18:47   #49
Islam
 
Join Date: 31-07-05
Posts: 29
Islam has disabled reputation
Default

Falm i nderuar.

Fillojm kshtu:

1. Ky argument nuk ka bazė tė shėndosh, sepse ska fol asni dijetar, vetem se ta ka marr mendja ty.

2. Po ėshtė e vėrtet, por unė ti njei me emra hoxhallart shqiptar qė mujn me kan mėsues apo hoxhe tė vet atyre dy Imamėve, dhe prej tyre jan shum. Ta kam pėrmend Pr.Dr. Shefqet Krasniqin, qė ka doktorru ne shtetet arabe, mirpo se ke marr parasysh fare, sa pėr dijeni i nderuari Dilaver, ligjeratat e Shefqetit ndegjohen kudo nė shqiptari dhe diaspor, dhe ai ka talebet e veta nė Prishtin qė mundesh mi pyt pėr kėngen dhe muziken.

3. Ti ndoshta e din se Shefqeti ėshtė distancu qysh moti prej Bashksis Islame, e nese Bashksia Islame e Kosoves ka njė mendim tė till, atėher na pėrmend me emra tė gjithė hoxhallart me emra qė e kan leju kengen dhe muziken. Mos po na dalin ma tė ditur se Ebu Hanifja, All-llahu Mustean.

4. Po ėshtė e vėrtet se nė Prishtin egziston njė fakultet i studimev Islame, por nuk ėshtė e vėrtet se tė gjithė Profesoret kan mendim tė tillė, nese po, silli argumentet.

5. Hanefit e ndalojn kėngen dhe muziken, por jo ilahit me instrumente (si duket nuk ke fare njohuri mbi shqiptart hanefi (pėr kėtė kam fakte). Ta kam pėrmend njėher se Ebu Hanifja, qė ju e ndjekni medh'hebin i tij, qka d.m.th medh'heb? Rrugė, drejtim, shkoll...Pra ata qė i thonė veti hanefi, duhen ta ken tė qart se medhe'hebi juaj ėshtė medh'hebi mė i rrept nė qėshtjen e kėnges dhe muzikes, vet Ebu Hanifja, pėr mė afer gjykatėsi i tij Ebu Jusufi thotė, se nese me njė shpi apo lokal apo qfar do qoft, ndegjohet muzika, ki drejt mi hy nė shpi pa leje, dhe me ja thy raidon, studijon apo mjetin nė tė cilin ndegjohet muzika.

6. Si duket ke ngatrruar Medinen me Mekken, por sidoqfot, tema jon nuk ėshtė aty. Por kėngė nuk ka pas aty, kush thotė kshtu nuk posedon Argument.
Islami shkruajti:
Quote:
Muhammedin SalAll-llahu Alejhi ve Selem, ėshtė e vėrtet se e kan prit me ilahi kur ka shku nė Medin, me DEFA, por jo me asi tela qė bajn defat mrenda, jan do teneqe apo qfar ti them, qė bajn zhurm, po ti ku arguementohesh se DEFI lejohet nė Islam ?
Islam Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 19:12   #50
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

Po mirė nė rregull tė gjitha qka kam thėnė unė nuk paskan kurrfar baze dhe qenkan tė paverteta!

Ok

Po na sjell tani ti argumente dhe nė lidhje me keto se ku bazohe ti qe thua:
sepse ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij SalAll-llahu Alejhi ve Selem na ka ndalu,

Pra na e sjell njė argument me te cilin do te na bindesh se si e kan ndaluar All-llahu dhe i deleguari kėngen dhe muzikėn.

Duke mbyllur ketė shkrim po ta sjelli edhe njė variant tė njė mendimtari tė madh, po them i madh sepse nuk ėshtė shqiptar e per ty ndoshta fjala e tij me siguri peshon rėndė.

Pėr tė dhėnė njė mendim mė tė thellė ne lidhje me ketė temė unė po fokusohem tek nji dijetar arab pasi qe shqiptaret nuk po ta mbushin syrin, Muhjidin Ibn Arebi (i cili ndrroi jetė nė vitin 1240)

Nėse deshirojmė tė shqyrtojmė nė menyrė thelbėsore ketė temė patjeter se duhet tė nisemi nga Shpallja e Kur`anit si fjalė e Zotit, e cila u shpall pėr t’u degjuar. Njeriu nė moshė para vdekjes tė fundit e humb shqisen e te degjuarit (veshin), per ate ndegjimi zen vend tė posaqem ne islam.
Muzika nė gjuhen arabe shqiptohet mūsīqā, apo semā (qe do te thot ndegjim e qe ka kuptimin e muzikės shpirterore)

Muhjidin Ibn Arebi ishte ai qe nė detale e pershkroi semā (muziken) dhe si e shef ai nė tri nivele, qe mund tė bėhet njė ndarje e trefisht.
1. Semā‘ ilāhī (muzika Hyjnore)
2. Semā‘ rūhānī (muzika e frymezuar)
3. Semā‘ tabī‘ī (muzika e thjeshtė)

E para muzika e hyjnore si njė nivel mė i lartė, janė fjalėt e All-llahut krejt …… (perkthim i dobėt)

E dyta ka te bėj me grithjen e pendes, zeri i ferkimit me pllaken . Pendat flasin e veshėt ndegjojnė thot Ibn Arebi.
Keto dy muzika depertojnė tek te gjith por vetėm njeriu i persosur (plotėsisht rob i Zotit) ka aq shqisa te forta qe mund tė ndegjoj valet e saj.

Muzikės sė thjeshtė Ibn ‘Arebī nuk i jep kurrfar domethanje apo dije. Kjo ėshtė muzika te cilen e prodhojnė instrumentet muzikore, ose zerat njerzor, me ndegjimin e tė cilave njeriu ndien kenaqesi ose deshprim, por kurrfar dije ne te nuk mund te gjindet.


E pyesin Eš-Šiblī el-Baġdādī-n (edhe ky dijetar arab se shqiptaret nuk po dijkan); “qka mendon pėr muzikėn?”, e ai pergjigjet: “Fillestarit i ndalohet, e ai i cili ka arrijt ne cak nuk ka nevoj per te.” Pastaj e pyesin: “E kush mund te ndegjoj pra (muziken)?” Ai thot: “Ata nė mes”

Ne pergjithėsi Ibn ‘Arebī thot se muzika (e rangut tė tretė) lejohet.

P. s. nuk ia dola dot te perkthej si duhet por perafersisht sidomos tė parėn.


Presim argumentet tua.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 19:13   #51
Islam
 
Join Date: 31-07-05
Posts: 29
Islam has disabled reputation
Default

Desha tė klikoj nė "Shiko" por gabimisht kam klikuar "Paraqit" postimin, kshtu qė mė ka mbet nė gjyst.

vazhdim i postimit tė fundit...


6....Kurse unė ta kam sjell hadithin sahi (tė vėrtetė), ku Pejgameri alejhi selam, tė cilin e transmeton Ebu Mailk El-esh'ariu (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: "Do tė vijė njė popull qė do ta lejojnė amoralitetin, mendafshin, verėn, defet (el-meazif-muzika)". (Hadith i saktė, transemeton Buhariu).
Ē'do tė thotė "el-meazif"?
Ka thėnė El-Xhevheriu, e ky ėshtė kreu i gjuhės: "el-meazif" ėshtė kėnga dhe veglat (Muzikore) argetuese. "El-meazif" i thuhet ēdo kėngė dhe ēdo loje argetuese. Ndėrsa "do ta lejojnė" do tė thotė: do ta veprojnė sikur tė ishte e lejuar, pėrkunder asaj qė ėshtė e ndaluar. Pra, ata i lejojnė defet dhe ndegjimin e kėngėve dhe tė muzikės edhe pse ajo ėshtė e ndaluar.

Dhe qka vlen me pėrmend ktu ėshtė se, Rasulin kur ka shku nė Medin nuk e kan prit me kėng argetuese, me tuliqfar fjal Al-llahu na ruajt, gjė qė do tė thotė se ata kan recitu Ilahi, e nuk kan kendu. Gjema ni argument qė Rasuli e ka leju dfefin, vallzimin apo tė kėnduarit ? Mos ka thanė, vazhdoni se mir jeni, hallall e keni ?
Ne kemi hadithe tė vėrteta qė flasin pėr kėngen dhe muziken dhe instrumentet muzikore, qė jan rreptėsisht tė ndaluara nė Islam, sė paku kėshtu thotė Ebu Hanifja dhe dijetart tė mdhej.

Ne e marrim nė konsiderim edhe thėnjen e Ebu Bekrit r.a, qė ska pas njeri nė rruzullin toksor qė e ka njoft Rasulin ma mir se ai.
- Ka thėnė Ebu bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me atė): "Kėnga dhe veglat muzikore janė fyejt e shejtanit".

Pastaj thotė Imami i madh Ebu Hanifja:
Ebu Hanifja: "Kėnga ėshtė prej mėkatėve , tė cilave duhet distancuar mėnjėherė nga ajo". D.m.th Ebu Hanifja e ka ba prej mėkateve dėgjimin e kėnges.


Lejohet vetėm defi (daireja) qė t'a pėrdorin vetėm gratė nė festa apo gezime, gje e cila argumentohet me dy hadithe tė sakta se Ebu Bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) shkoi tek Pejgamberi a.s., e Pejgamberi a.s. ishte nė shtepi te Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) dhe aty gjeti dy vajza te reja qe luajshin me def para Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me atė). Ebu bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) i qortoi vajzat dhe iu tha: "Fyejt e shejtanit tek Pejgamberi a.s.?!! Pejgamberi a.s. tha: "O Ebu beker, leri se kėto ditė janė ditė feste". (Hadith i saktė, i nxjerrur nga Buhari dhe muslimi).


I Dėrguari i All-llahut (Salallahu Alejhi ve Selem) ka thėnė: “Nga Ummeti im, me siguri do tė ketė prej atyre qė to t“a bėjnė tė lejuar zinanė, mėndafshin, alkoholin dhe veglat muzikore…” (Transmetohet nga Buhariu ta“likan, nr.5590; transmetohet si mevsul nga El-Taberaniu dhe el-Bejhekiu. Shiqo el-Silsilah el-Sahihah,91 tė el-Albanit (All-llahu e mėshiroftė) Ibn el-Kajjim (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: “ Ky hadith ėshtė sahih, i transmetuar nga Buhariu nė Sahihun e tij, ku ai e paraqiti atė si argument dhe e deklaroi si mu“allak dhe mexhzum." Ai tha:” Kapitull nė tė cilin trasmetohet pėr ata tė cilėt lejojnė alkoholin duke e thirrur atė me emra tė tjerė.”

Ky hadith tregon nė dy mėnyra se instrumentet muzikore dhe kėnaqėsia (gėzimi) nė dėgjimin e tyre janė haram. E para ėshtė ajo se, i Dėrguari i All-llahut (Salallahu Alejhi ve Selem) ka thėnė: “ (ata) lejojnė” , gjė qė shumė qartė tregon se, gjėrat e pėmendura, duke pėfshirė kėtu edhe instrumentet muzikore, janė haram (tė ndaluara) me Sheriat, por kėta njerėz do t“i lejojnė ato. E dyta ėshtė fakti se, instrumentet muzikore janė pėrmendur sė bashku me gjėrat pėr tė cilat nuk ka kurrėfarė dyshimi se janė haram, siē ėshtė zinaja dhe alkoholi; po tė mos ishte e ndaluar (muzika dhe veglat muzikore), atėherė pse do tė ishin pėrmendur sė bashku me kėto gjėra (tė ndaluara)? (marrur nga el-Silsilah el-Sahihah, 1/140-141, tė Sheikh el-Albanit (All-llahu e mėshiroftė))

Ibn el-Kajjim (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: " Medh-hebi i Ebu Hanifes ėshtė mė i rrepti nė kėtė ēėshtje dhe komentet e tij janė ndėr mė tė ashpėrtat. Pasuesit e tij, deklaruan qartė se dėgjimi i tė gjitha instrumenteve muzikore ėshtė haram, sikurse janė fluta dhe daullet, e edhe (tingujt e) rrahjes sė shkopit. Ata deklaruan se kjo ėshtė mėkat me tė cilin tregohet se ai person ėshtė fasik ( rebel keqbėrės) dėshmia e tė cilit duhet refuzuar (nuk pranohet).



O djal, All-llahu i ka pėrmend dijetart nė Kur'an, e ska pas shqiptar as nė evrop as askun nė botė dijetar mė tė mdhej se Ebu Hanifja, Shejhul Islam bn Tejmijje, Imam Shafiu, Imam Maliku, Ahmed Ibn Hanbeli, Ibn Abassi qė i Dėrguari i All-llahu ka ba dua pėr ta qė All-llahu ta bėj komentatorin mė tė mir tė Kur'ani Kerimit, kta tė gjithė an qen arab, dhe nuk ka sot nė kohen tonė asi diejtari.


Dilaver shkruajti:
Quote:
Tani kam kerkes per ty; na e sjell njė argument ku e ndaloi All-llahu ose profeti Muhamed muziken e kėngen nė islam, edhe ate vetėm njė ajet kuranor, apo ne qka bazohe ti qe thua ėshtė haram e ka ndaluar Allahu dhe i Deleguari, edhe nėse ke shkruar vetėm beri kopi e sjelle ketu e per secilen do te pergjigjem unė, por edhe do tė sjelli argumente prej atyre mė tė sigurtave.
Kam sjell, dhe do te sjell fakte dhe arguemnte te qarta, qė e ndalojn kėngen dhe muziken nė Islam, insh'All-llah do ti mledh me njė vend tė gjitha dhe do ti postoj.
Islam Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 19:24   #52
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

Quote:
Originally Posted by Dilaver
Po na sjell tani ti argumente dhe nė lidhje me keto se ku bazohe ti qe thua:

sepse ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij SalAll-llahu Alejhi ve Selem na ka ndalu,

Pra na e sjell njė argument me te cilin do te na bindesh se si e kan ndaluar All-llahu dhe i deleguari kėngen dhe muzikėn.
Te lutem syre dhe numrin e syres.
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 19:30   #53
Kastri
 
Join Date: 04-05-05
Posts: 541
Kastri i dashurKastri i dashurKastri i dashur
Default

*** Ndryshuar, jasht teme. Uliksi31 ***


Luten te gjith antert qe diskutojn ne keto tema, te ju permbahen rregullave te Dardania.de.
__________________
Feja e shqiptarit eshte SHQIPTARIA
Kastri Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-08-05, 19:34   #54
Kastri
 
Join Date: 04-05-05
Posts: 541
Kastri i dashurKastri i dashurKastri i dashur
Default

*** Ndryshuar, jasht teme. Uliksi31 ***
__________________
Feja e shqiptarit eshte SHQIPTARIA
Kastri Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-05, 00:07   #55
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

Quote:
Originally Posted by Dilaver
Po na sjell tani ti argumente dhe nė lidhje me keto se ku bazohe ti qe thua:

sepse ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij SalAll-llahu Alejhi ve Selem na ka ndalu,

Pra na e sjell njė argument me te cilin do te na bindesh se si e kan ndaluar All-llahu dhe i deleguari kėngen dhe muzikėn.
Te lutem syre dhe numrin e syres.



Islam, te prita se po e komenton mendimin e Muhjidin Ibn Arebi-ut por ti nuk u duke, ndoshta paske menduar se ke thėnė diq ne shkrimin e fundit ku paraqet njė hadith tė mjegullaftė pa kurfar baze argumetuese.

Quote:
Originally Posted by Islam

6....Kurse unė ta kam sjell hadithin sahi (tė vėrtetė), ku Pejgameri alejhi selam, tė cilin e transmeton Ebu Mailk El-esh'ariu (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: "Do tė vijė njė popull qė do ta lejojnė amoralitetin, mendafshin, verėn, defet (el-meazif-muzika)". (Hadith i saktė, transemeton Buhariu).
Kete hadith unė ta hedhi posht me fjalėt e All-llahut dhe te Muhamedit, dhe nuk ėshtė asgjė tjeter pos njė trillim, pa marr para sysh kush e ka transmetuar apo kush ka thėnė.

Sa i perket ketij hadithi tė treguar nga Imam Buhariu si hadith i “sakte”; All-llahu na meson ne Kur,an se Muhamedi nuk ka dijtur per te ardhmen, kjo menjiher e hudh posht saktesinė e ktij hadithi dhe ketij te ngjashėm. All-llahu ka thėnė se Muhamedi nuk ka dijtur per te ardhmen

Kur,an syre A'raf
188. Thuaj: “Unė nuk kam nė dorė pėr veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė besojnė.


Kur,an syre Ahkaf
9. Thuaj: “Unė nuk jamė risimtar prej tė dėrguarve, e nuk e di se ēka do tė bėhet me mua e as me ju, unė nuk ndjek tjetėr vetėm atė qė mė shpallet, unė nuk jam tjetėr pos i dėrguar qė ju trheq qartas”.

Dhe me thuaj prej kur po ndalojka All-llahu me anė te haditheve e syreve? Ke thėnė se All-llahu e ka ndaluar muziken dhe kėngen sjelle ketu ajetin Kur,anor me tė cilin ndalohen keto dyja.

Askund ne Kur,an nuk shkruan se muzika dhe kėnga jan te ndaluara e as haram, dhe se askush nuk mund tė ndaloj ate qka All-llahu nuk e ka ndaluar, perfshi ketu edhe Muhamedin, e le ma tjeter kush.



Dilaver
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-05, 03:51   #56
Islam
 
Join Date: 31-07-05
Posts: 29
Islam has disabled reputation
Default

Dilaver shkruajti:
Quote:
Te lutem syre dhe numrin e syres.
Islami shkruajti:
Quote:
Po, ashtu kam thėnė, por mos e kupto ashtu qysh ta merr mendja !
Nuk kam thanė qė egziston ajet qė All-llahu ka thanė qė ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e ka ndalu, subhanAll-llah, kam pas pėr qėllim qė nuk ka dobi, dhe nuk sjell asgja nė shesh nese merremi me njė temė qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e ka ndalu, sepse une ti kam sjell argumente, e mos i kupto postimet si tė duash!


Dilaver shkruajti:
Quote:
Islam, te prita se po e komenton mendimin e Muhjidin Ibn Arebi-ut por ti nuk u duke, ndoshta paske menduar se ke thėnė diq ne shkrimin e fundit ku paraqet njė hadith tė mjegullaftė pa kurfar baze argumetuese.
A ka mendim, pas mendimit tė Muhammedit SalAll-llahu Alejhi ve Selem ?
Osmanin r.a, ishte nje ditė me disa shokė tė Rasulit alejhi selam, e ishin udhtar, e disa thanė mi fal 2 reqate, e Osmani r.a nderhyri dhe tha 4 duhet mi fal, se vAll-llahi jam fal pas Pejgamberit alejhi selam, mas Ebu bekrit dhe Omerit, dhe kater reqate i kemi fal, grupi qė anojke qė mi fal dy reqate ishin kėmbėngules, dhe thonin se ka thanė Ebu Bekri e ka thanė Omer se kshtu e kshtu, pergjigja e Osmanit radi All-llahu anhu, ishe: "vAll-llahin unė po kam frik se All-llahu po lshon gur pej qijelli, une po thamė ka than Muhammedi alejhi selam, e ju po thuni ka than Ebu Bekri e ka thanė Omeri".

Ne kemi hadithe tė sakta, qė e arguemntojn se kėnga dhe muzika jan tė ndaluara, dhe gjithashtu ajete, dhe nė kėtė jan tė mendimit tė pes medh'hebet mė tė mdha, e ti thua ka than filani e ka thanė halani, ka thanė Refiku e ka thanė Muhjidin Ibn Arebi.


Do ti ceki disa fjalė, rreth peshes dhe vleres sė hadithit tė Pejgamberit alejhi salatu ue selam, pėr arsye se pėr kėta, ndoshta ka nevoj ligjerata tė gjata me majt, e para prej atyne qka du me ta thanė, hadithi i Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem ėshtė shpallje prej anes sė All-llahut Subhanehu we Te'ala, hadithi i Pejgamberit, ka zbrit prej anes sė All-llahut Subhanehu we Te'ala, nuk ėshtė njė mendim i njė njeriu, nuk ėshtė mendim i ndonjė shkenctarit, po ky ėshtė vendimi i All-llahut Subhanehu we Te'ala. All-llahu pėr Sunnetin e Pejgamberit alejhi selam ka thanė nė Kur'ani Kerim: "O Muhammed, na tė kena qu ty sunnet, na tė kena shpall ty sunnet, qė me sunnet me ja komentu dhe spjegu Kur'ani Kerimin" (natyrisht ajeti i komentuar nga djijetaret me te mdhaj, duke fillu nga shokt e Rasulit). Pėr kėta vendimi i dijetarve pėrfundimisht, qė nuk vlen pas ksajna me dhan mendim, pėr arsye se ktu qendrojn argumentet, ėshtė se Kur'ani Kerimi ėshtė shpallje prej anes sė All-llahut, dhe Sunneti i Pejgamberit ėshtė shpallje, pėr kėtė arsye, Abdullah Iben Mesudi (shoku i Rasulit) njė dit prej ditėve kur i mallkoj ato grat qė i hollojn vetllat e tyre, ato qė tė cilat i zbukurojn vetllat e tyre i mallkoj, u ngrit njė grua dhe i tha ja aba Abdurrahman, o baba i Abdurrahmanit, qysh pi mallkon ato gra qė i nukin vetllat dhe i hollojn? Ja kthej Abdullah Iben Mesudi dhe i tha: "Pėr qka mos ti mallkoj kurse ato i ka mallku All-llahu Subhanehu we Te'ala, dhe ky mallkim gjindet nė Kur'an" Pastaj ajo gruja qė e dinte pėrmendsh Kur'anin tha, o ti baba i Abdurrahmanit vAll-llahi e kam lexu kejt Kur'anin, kėtė ajet qė po e pėrmend sum ka ra para syve dhe nuk e dij, ja kthej Abdullah Iben Mesudi, tha vAll-llahi me pas lexu me vėmdnje tha e kishe gjet. Shkoj kjo gru nė shtėpi, e lexoj Kur'anin prej El Fatiha deri nė kaptinen e fundit e cila quhet suretul Nas, edhe prap nuk e gjet ajetin, erdh te Abdullah Iben Mesudi dhe i tha, o baba i Abdurrahmanit vAll-llahi e kam lexu me vėmendje ajet pas ajeti, mirpo kėta se kam gjet nė Kur'ani Kerim, ja kthen Abdullah Iben Mesudi: vAll-llahi me pas lexu me vėmendje e kishe gjetė, tha une pot pys se spe zgati me tye shum, tha a e ke lexu kėtė ajet: "Qka ju ka than Pejgamberi me ba, bane. qka ju ka ndalu, ndalone dhe lene" a e ke gjet kit ajet ? I tha po ajo gruja, ja kthen Abdullah Iben Mesudi: "Po Pejgamberi i All-llahut i ka mallku."
Pėr kėta All-llahu na ka porosit dhe na ka thanė, ata qė e ka mallku Pejgamberi edhe Unė e kam mallku, ata qė ka urdhnu Pejgamberi, edhe une kam urdhnu, ata qė e ka ndalu Pejgamberi i All-llahut, edhe Unė e kam ndalu. Kjo ėshtė vlera e Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem.
Edhe njė tjeter fjalė qė desha me jau thėnė, rreth haditheve tė Pejgamberit alejhi selam, dhe rreth vleres sė Sunnetit tė Pejgamberit alejhi selam, All-llahu ka thanė nė Kur'ani Kerim, ky ėshtė ajeti mė i rėnd qė jau troket kokat e atyne, tė cilėt kur pėrmendet Sunneti i Pejgamberit alejhi selam ja kthejn shpinen apo bajn hajgare, ka thanė All-llahu nė Kur'an, Le tė ken kujdes ata tė cilet, kur pėrmendet Sunneti i Pejgamberit alejhi selam, dhe ato nuk jau vnojn veshin dhe nuk pėrpiqen qė me punu me ata, se pi godet ndonjė sprovė. Rreth ktij komenti "sprovė" kan fol shum dijetar por Ahmed Iben Hanbeli ja ka vnu kapakin dhe ka thanė: "Sprova cila mundet me godit atė njeri, qė sja vnon veshin Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, apo hadithi tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, ka mundsi me ra nė shirk, ka mundsi me ra nė kufer edhe me dal pej Islami dhe me vdek kshtu. Kur e pyten Ahmed Iben Hanbelin dhe i thanė pse ? Ahmed Iben Hanbeli: Pėr arsye se kur e ka laku zemren e atij pej Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, zemra e tij ka laku prej tė vėrtetes, me devijimin, me lakimin dhe shtrembimin e zemres sė atij shtrembon ai person, All-llahu na rujt mundet me vdek nė shirk dhe me dal para All-llahut si jomusliman.

Besoj se u kuptu se qka do me than vlera e hadithi tė Rasulullahut alejhi selam.

Dilaver shkruajti:
Quote:
Sa i perket ketij hadithi tė treguar nga Imam Buhariu si hadith i “sakte”; All-llahu na meson ne Kur,an se Muhamedi nuk ka dijtur per te ardhmen, kjo menjiher e hudh posht saktesinė e ktij hadithi dhe ketij te ngjashėm. All-llahu ka thėnė se Muhamedi nuk ka dijtur per te ardhmen.
Dilaver shkruajti:
Quote:
Kur,an syre Ahkaf
9. Thuaj: “Unė nuk jamė risimtar prej tė dėrguarve, e nuk e di se ēka do tė bėhet me mua e as me ju, unė nuk ndjek tjetėr vetėm atė qė mė shpallet, unė nuk jam tjetėr pos i dėrguar qė ju trheq qartas”.
I nderuar me kto fjalė ju drejtohet Rasuli shokve te tij, dhe ka pėr qėllim se nuk din se qka do tė ndodh me ta pas vdekjes, prandaj mos na sjell ajetet qė skan lidhje me temen se ne kemi ajetet dhe hadithe tė qarta ku All-llahu i ka tregu shum msheftsina Rasulit, disa prej tyre jan:
Muhammedi alejhi selam, kur idhujtart e paten Mekken nė dorė, dhe kur i debun muslimanėt prej atij vendi, ka thanė se do ta qlirojn Mekken pa "luftė" dhe ashtu ndodhi, kqyre filmin qe e tregon kėtė ngjarje.
Pasjtaj Rasuli ka pėrmend "shenjat" e mėdha dhe tė vogla tė kijametit, qė shumica prej tė voglave jan dal, po pritoj me ti sjell ato hadithe se jan shum, por une me dy ajete ja "vnoj" kapakin ksaj teme, se a ka dit Rasuli ndonjė gjė rreth muslimanve dhe njerzve ne te ardhmen, dhe se a ja zbulon All-llahu ndonjė fshetsi Muhammedit alejhi selam apo ndonjė kujt tjeter.

Suretu El Xhinn:

26. Ai ėshtė qė e di tė fshehtėn, por fshehtėsinė e vet nuk ia zbulon askujt.

27. Me pėrjashtim tė ndonjė tė dėrguari qė Ai do. Atėbotė Ai vė roje para edhe prapa tij (kur i shpall fshehtėsinė),


Po shihet se kush i ka argumentet mė tė qarta, muslimanėt e ktij forumi besoj se e kan pa se kush i ik temav dhe kush i ka mė tė qarta dhe mė tė forta argumentet.


Kėrkon argumente nga Kur'ani:

1. Fjala e Allahut tė Madhėruar: " Po ka nga njerėzit qė blenė tregime boshe e me qėllim qė t'i largojnė njerėzit prej rrugės se Allahut po pasur kurrfarė fakti dhe pėr t'i marrė ato (ajetet e) Allahut si tallje. Per ta me siguri ėshtė pėrgaditur denim i turpshem ". (lukman 6)Eshtė pyetur Abdullah ibėn Mes'udi rreth domėthenijes sė fjalės "tregime boshe", e ai ėshtė pėrgjegjur: "Betohem nė Allahun, tė Cilin s'ka zot tjetėr perveē Tij, kuptimi i kėsaj ėshtė "Kėnga"."Ka thėnė ibėn Abbasi (Allahu qoftė i Kėnaqur me atė): Ajo (tregime boshe) ėshtė kėnga dhe tė ngjajshmet me tė.Ka thėnė Muxhahidi: ""Tregime boshe" ėshtė ndėgjimi i kėngės dhe tė kotave tė tjera tė ngjajshme me tė".
Po tė njejtėn fjalė e kanė edhe krerėt e komentatorėve tė Kur'anit, siē janė: Ukrime, El-hasani, Seid bin Habir, Katade, Ibrahim en-Nah'iu etj

.
2. Fjala e Allahut tė Madhėruar: " (Zoti) Tha: "Shko, e kush prej tyre vjen pas teje, shpėrblimi i juaj ėshtė xhehennemi, shpėrblim i plotė. Dhe me ate alarmin e zėrit tėnd, mashtroje atė qė mundėsh prej tyre,..." (El-isra 63-64)C'ėshtė pėr qėllim zėri i shejtanit nė ajet?
Ka thėnė ibėn Abbasi dhe Muxhahidi: "Zėri i shejtanit ėshtė kėnga, fyejt dhe zbavitjet-argetimet."Kurse Ed-dahakė dhe Hasan el-Basriu: "Fyelli dhe daullja." Kurtubiu dhe ibėn Kethiri kanė thėnė: "Kėnga (ėshtė zėri i shejtanit)."



3. Fjala e Allahut tė Madhėruar: "A prej kėtij ligjerimi (Kur'ani) po ēuditeni? E po qeshni dhe nuk po qani? Madje dhe e zeni nė asgje? (En-nexhm 59-61).Ē'do tė thot: "Samidunė" (e cila ėshtė e cekur nė origjinalin e Kur'anit)?
Ka thėnė ibėn Abbasi (Allahu qoftė i Kėnaqur me atė), Ebu Abide, Taberiu, Kurtubiu, ibėn Kethiri dhe El-ulusiu: "Fjala "Samidunė" rrjedh nga gjuha Himjere, e kjo ėshtė njera nga fiset arabe dhe don tė thot "Kengetarė".



4. Fjala e Allahut tė Madhėruar: " (roberit e Zotit janė) Edhe ata qė nuk deshmojnė rrejshėm dhe kur (rastesisht) kalojnė pranė sė keqės, kalojnė duke e ruajtur karakterin e vet. (furkanė 72).
Cili ėshtė kuptimi i fjalės "El-lagv" nė kėtė ajet?
Kanė thėnė dijetarėt dhe komentatorėt e Kur'anit ndėr tė cilėt ėshtė edhe Muxhahidi, Muhamed bin Hanefije dhe ibėn Rexhepi: "El-lagv" ėshtė Kėnga. Ndėrsa Kurtubiu thotė: ""El-lagv" ėshtė ēdo gjė e pėrēmuar, prej fjalėve dhe veprave. Nė kėtė hyn edhe kėnga, argetimet etj.



5. Fjala e Allahut tė Madhėruar: "Lutja e tyre pranė shtepisė (qabes) nuk ishte tjetėr veēse britmė dhe duartrokitje, prandaj vuane denimin pėr shkak tė denimit". (El-enfalė 35)C'do tė thotė el-muka dhe Et-tasdije ?
Ka thėnė ibėn Amer, ibėn Abbasi (Allahu qoftė i Kėnaqur me ata), Muxhahidi, Atijje, Ed-dahakė, El-hasani dhe Katade se el-muka dhe Et-tasdije ėshtė fishkėllimė dhe duartrokitje.Ka thėnė Kurtubiu: E gjitha kjo ėshtė e urryer dhe largohet nga kjo i menēuri, kurse vepruesi e kėsaj i pėrngjet Mushrikėve dhe nė atė se ēka veprojshin tek Qabja. (kthehu Tefsireve te Ajetėve paraprake dhe fjalėve tė dijetarėve nė tė, nė Tefsiret e: Et-taberiut, El-kurtubiut, ibni Kethirit, El-ulusiut dhe te Es-sa'diiu).


Kėrkon edhe hadithe, ska problem, kemi edhe prej tyre:




6. Hadithi, tė cilin e transmeton Ebu Mailk El-esh'ariu (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) se Pejgamberi a.s. ka thėnė: "Do tė vijė njė popull qė do ta lejojnė amoralitetin, mendafshin, verėn, defet (el-meazif-muzika)". (Hadith i saktė, transemeton Buhariu).
Ē'do tė thotė "el-meazif"?
Ka thėnė El-Xhevheriu, e ky ėshtė kreu i gjuhės: "el-meazif" ėshtė kėnga dhe veglat (Muzikore) argetuese. "El-meazif" i thuhet ēdo kėngė dhe ēdo loje argetuese. Ndėrsa "do ta lejojnė" do tė thotė: do ta veprojnė sikur tė ishte e lejuar, pėrkunder asaj qė ėshtė e ndaluar. Pra, ata i lejojnė defet dhe ndegjimin e kėngėve dhe tė muzikės edhe pse ajo ėshtė e ndaluar.


7. Hadithi, tė cilin e transmeton Enes ibn Maliku (Allahu qofte i kėnaqur me atė) se Pejgamberi a.s. ka thėnė: "Do tė ketė nė kėtė ummet nėnēmim, shpifje dhe shėmtim dhe kjo do tė ndodhė kur tė pijnė verė, tė luajnė me kėngėtare dhe tė luajnė me kėngė-muzike (el-meazif). (hadith i saktė, e nxorri Tėrmidhiu, dhe i vėrtetuar nga Albani).
Ka thėnė imam ibėn Kajjimi: "Ky ėshtė pretim nga Allahu, argetuesve me kėngė e muzikė do t'u leshojė tokėn dhe do t'i shėndrrojė ato nė majmuna dhe derra".



8. Hadithi, tė cilin e transmeton Ebu Malik El-eshariu (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) se Pejgamberi a.s. ka thėnė: "Nga ummeti im do tė kėtė njerėz qė do ta pijnė verėn duke e emėrtuar me tjetėr emėr dhe do tė luajnė me kėngė e muzikė e Allahu do t'a shafit (leshojė) tokėn dhe prej tyre di t'i shėndrrojė nė majmuna dhe derra". (Hadith i vėrtetė, i nxjerrur nga ibėn Maxhe dhe Et-taberaniu, kurse e vėrtetoi Albani).Imam Ibėn Kajjimi thotė: Nė hadithin (paraprak) ndalohen veglat muzikore (el-meazif) dhe Pajgamberi a.s. iu ka premtuar argetuesve me kėngė e muzikė se Allahu xh.sh. do t'u lėshojė tokėn dhe do t'i shėndėrrojė nė majmuna dhe derra.. (Shiko: Igathetu el-lehfanė 1/261).9. Hadithi, tė cilin e transmeton Abdullah bin Amėr (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) se Pejgamberi a.s. ka thėnė: " Vėrtetė Allahu xh.sh. ia ndaloi ummetit tim verėn, bixhozin, daullen dhe verėn e hurmės ". (Hadith i saktė, i nxjerrur nga Et-taberaniu, dhe El-bejhekiu, i vėrtetuar nga Albani).



Dijetaret e Sahabėve, tabiinėve, i katėr medh-hebeve dhe tė tjerėt janė tė njėzėshėm se fetarisht, kėnga dhe muzika ėshtė e ndaluar, qė prej fjaleve tė tyre janė:


- Ka thėnė Ebu bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me atė): "Kėnga dhe veglat muzikore janė fyejt e shejtanit".


- Ka thėnė Abdullah ibėn Mes'udi (Allahu qoftė i kėnaqur me atė): "Kėnga mjell hipokrizi nė zemėr".


- Ka thėnė El-kasim bin Muhamed: "Kėnga ėshtė bosh (e pavlerė) dhe ēdo boshe ėshtė nė zjarr".- Ka thėnė umer bin Abdul Aziz: "Kėnga ėshtė prejardhje nga shejtani dhe perfundimi i saj ėshtė hidhėrimi i Mėshiruesi (Allahu xh.sh.).

- Ka thėnė Imam Ebu Hanifja: "Kėnga ėshtė prej mėkatėve , tė cilave duhet distancuar mėnjėherė nga ajo".- Ka thėnė imam Maliku: "Tek ne, me kėngė merrėn vetėm mėkatarėt. Vallė a ka tė menēur qė thotė se kėnga-muzika ėshtė hak?


- Ka thėnė imam Shafiu: "Kėnga-muzika ėshtė e urrejtur dhe pavlerė, kush e tepron ne tė ėshtė mendjelehtė dhe nuk pranohet nga ai dėshmia".


- Ka thėnė imam Ahmed ibėn Hambeli: "Kėnga mjellė nė zemėr hipokrizi".

- Kurse imam Ebu amer bin Salah, nė perkrahje tė shumicės se dijetarėve, tė cilėt e ndalojnė Kėngėn dhe muzikėn, thotė: "Kėnga dhe veglat muzikore janė tė ndaluara me "Ixhma"".


Ndėr dijetarėt mė tė mdhej tė kohes sonė, Jusuf al-Kardavi:
Ata qė mbajnė qėndrimin pėr lejimin (e muzikės), duhet tė jenė shumė tė kujdesshėm dhe tė ruhen sa mė shumė qė tė jetė e mundur, kjo ėshtė kėshtu pėr sa i pėrket dėgjimit, ndėrkaq ēėshtja e marrjes me tė nė mėnyrė profesionale ėshtė edhe mė delikate, sepse zhytja nė tė ashtuquajturėn sferė tė saj “artistike”, muslimanit ia vė nė rrezik fenė e tij, saqė rrallėkush del prej saj i shėndoshė…



Dije se prej gjerave qe pa tjeter duhet tĆ¢ā‚¬ā„¢i njohesh eshte njohja dhe shpjegimi i qendrimit te Islamit ndaj qeshjtes se instrumenteve muzikore, muzikes dhe vallezimit, vetem se na ka qartesuar Sheriati ndalimin e saj Ć¢ā‚¬Ā¦eshte e ditur (e njohur) sipas sheriatit tek pasuesit e diturise siq jane: (kater imamet-Ebi Hanifete, Maliku, Shafiu, Ahmedi -All-llahu i meshirofte), eshte vertetuar tek ta ndalimi i muzikes me argumente te qarta nga KurĆ¢ā‚¬ā„¢ani dhe Sunneti se muzika eshte e ndaluar-haram.
Keta jane pasuesit e udhezimit dhe fese se vertete, te dalluar me dituri te dobishme dhe pune te mira, dritat e tyre te shkelqyera me rrespekt te pergjithshem dhe argumentet e tyre te qarta, medh-hebi i tyre eshte i qarte, argumentet e tyre jane ngadhnjimtare.

Mjet per ta eshte Libri, kurse argument eshte Sunneti, nuk ndjekin epshet e tyre dhe nuk anojne kah mendimet (personale), pranohet prej tyre ajo qe eshte transmetuar nga i Derguari i All-llahut, ata jane imamet tane te drejte, mbrojtes te fese, bartes dhe enebartes te diturist, nese jane kundershtuar ne ndonje hadith perseri jane kthyer ne te (hadith-sunnet), dhe qkado qe kane gjykuar me te ai eshte i pranuar dhe i mirepritur.


Permendja e argumenteve dhe gjurmeve tek kater Imamet per ndalimin e ndegjimit te instrumenteve muzikore dhe te kenduarit:



1-Medh-hebi i Imam Ebu Hanifes, All-llahu e meshirofte:

Nga Ebi Tajjib et-Taberi thuhet se:"Ebu Hanifeja e ka urrejtur muziken dhe e ka bere ndegjimin e muzikes prej mekateve.[2]

Dhe ka thene :" dhe keshtu eshte medhhebi i gjithe Kuffes".[3]

Transmetohet nga Ebu Hanifeja All-llahu e meshirofte i cili thote :" Te kenduarit (muzika) eshte e ndaluar-haram- ne te gjitha fete ".[4]


Thote Ibn Kajjimi ne librin e tij "Igathet el-Lehfani (fq-348) ": Medhhebi i Ebu Hanifes ne kete (muziken) eshte medhhebi me i rrepte prej medhhebeve, dhe fjala e tij ne kete qeshtje prej fjaleve me te ashpra, dhe i ka qortuar shoket e tij per ndalimin e te ndegjuarit te te gjitha instrumenteve si fyellin, defin, bile edhe te rrahurit te tupanit dhe ka thene se te gjitha keto jane prej mekateve, eshte rruge qe te shpie ne mekat, dhe nuk i pranohet deshmia (i refuzohet), dhe me rigoroze se kjo kane thene :"Me te vertete ndegjimi eshte mekat, dhe te shijuarit e saj eshte kufer (mohim), kjo eshte shprehja e tyre".


2-Medh-hebi i Imam Malikut, All-llahu e meshirofte:

Nga IsĆ¢ā‚¬ā„¢hak bin Isa et-Tiba i cili thote:"E kam pyetur Malik bin Enesin per lehtesimin e banoreve te medines per kendim(muzike) ? dhe Ai tha :"tek ne nje gje te tille e veprojne vetem hipokritet (fasiket) !!!. [5]


Transmetimi eshte i vertete e ka nxjerrur Hal-lali ne librin e tij "El Emru bil MaĆ¢ā‚¬ā„¢ruf ve nehju anil Munker, (fq-142)", poashtu edhe Ibn Xhevziu ne librin e tij "Telbis Iblis (fq-282) " nga Abdullah bin Ahmed nga baba i tij e ky nga IsĆ¢ā‚¬ā„¢haku.

Thashe (Autori) : ky sened eshte i vertete, sikur qe e ka vertetuar Shejh Albani ne librin e tij "Ndalimi i instrumenteve muzikoreĆ¢ā‚¬Ā¦Ć¢ā‚¬Ā¦ (fq-98)".


Thote Ebu Tajjib et-Taberi :"Sa i perket Malik bin Enesit, ai e ka ndaluar kendimin,(muziken) dhe te ndegjuarit e saj , dhe ky ishte medhhebi i gjithe medines".[6]


Thote Ibn Kasim :"E kam pyetur Malikun per kendimin(muziken), e ai me tha:"ka thene All-llahu subhanehu ve teala :"dhe qka pas te vertetes ! vetem se humbje, e qfare e vertete eshte kjo?[7]


Nga Ibrahim bin Mundhir el-Medeni i cili eshte pyetur dhe i eshte thene :" Ju po e lehtesoni kendimin? tha: " All-llahu na ruajt kete! nje gje te tille tek ne nuk e ben askush perveq se hipokritet (fasiket)".


3- Medh-hebi i Imam Shafiut, All-llahu e meshirofte:

Nga Shafiu All-llahu e meshirofte i cili thote:"Kam lene ne Irak nje gje qe i thuhej poezi,[8]e kane shpifur zindiket[9] per ti larguar njerezit nga KurĆ¢ā‚¬ā„¢ani ".


Transmetimi eshte i vertet e ka nxjerur ebu Nuajm ne librin "El-hiljetu, (vell. 9, fq-146)", poashtu edhe Hal-lali ne "El Emru bil MaĆ¢ā‚¬ā„¢ruf ve nehju anil Munker (fq-151)", dhe Ibn Xhevziu ne "Telbis Iblis (fq-283)", te dy rruget e transmetimit jane nga Hasen bin Abdulaziz el-Xhervij ku thote: "E kam ndegjuar Shafiun me te". Thashe senedi eshte i vertet .


Thote Ibn Tejmijje ne "Fetava (vell.11, f.507)" "Ate qe e ka permendur Shafiu eshte se ajo (muzika) eshte prej shpifjeve te zindikeve", kjo eshte fjala e Imamit me pervoje ne rregullat e Islamit, me te vertete ky ndegjim nuk ka qene vullnet i njerezve qe te thirin ne te, perveq ai i cili eshte quajtur (akuzuar) si zindik"


Thote Ebu Tajjib et-Taberi All-llahu e meshirofte:"Nuk lejohet te kenduarit, te ndegjuarit dhe as te rrahurit e tupanit, dhe thote kush iĆ¢ā‚¬ā„¢a mvesh kete Shafiut vetem se ka genjyer ndaj tij".[11]



Thote Ibn Xhevziu:"Keto jane fjalet e dijetareve Shafi-ite dhe pasuesve te tyre, ndersa e kane lehtesuar ate (muziken) te mevonshmit nga mangesia e diturise se tyre dhe mundja e injorances (epsheve).[12]


Thote Imam Shafiu ne librin e tij "el-Umm (vell. 6, fq-209):"Te kenduarit eshte mekruh[13], i pergjason te kotes, kush vazhdon me ate eshte (ipa mend)I manget dhe i refuzohet deshmia".


Thote Ebu Tajjib et-Taberi:"E ka bere pronarin e saj te manget sepse ai i ka thirrur njerzit ne te kote, dhe kush i therret njerezit ne te kote ai eshte i manget, hipokrit (fasik)".[14]


Thote Ibn Kajjimi ne "Igathetu el-Lehfani (fq350)": "Shafiu dhe shoket e tij te vjeter dhe poashtu te diturit ne kete medh-heb kane qene me rigorozet ne te shprehurit e tyre per kete Ć¢ā‚¬ā€œ d.m.th-muziken.



4-Medh-hebi i Imam Ahmedit, All-llahu e meshirofte.


Nga Abdullah bin Ahmed ibn Hanbeli i cili thote:"E kam pyetur Babain per kendim(muziken), me tha:"te kenduarit e fute nifakun ne zemer, nuk me qudite mua kjo gje".


E ka permendur ibn Xhevziu ne "Telbis Iblis -(fq280):"nga ebi Harithi ku thote:"E kam pyetur Ebu Abdullahun se si e sheh poezine[15],? Tha:"e dobeson zemren dhe tha :"eshte bidat -risi ". Transmetimi eshte i vertete dhe ka nxjerur Hal-lali ne librin e tij "El Emru bil MaĆ¢ā‚¬ā„¢ruf ve nehju anil Munker, (fq-151)", nga rruget e Muhammed bin ebi Harun dhe Muhamed bin Xhafer e keta nga ebu Harithi i cili u ka folur per kete, Thashe: dhe ky sened eshte i vertet.

Thote Ibn Xhevziu:"Te kenduarit qe njihet sot, eshte e ndaluar tek Imam Ahmedi e si sikur ta dinte ai se qka kane shpifur njerezit ne te!!!"[16].


Thote Ibn Xhevziu:"Kane thene fukahate (Juristet) nga shoket tane Ć¢ā‚¬ā€œd.m.th. Hanbelite, nuk i pranohet deshmia atij i cili kendon dhe valezon, All-llahu na ndihmofte [17].


Thote Ibn Tejmijje ne Fetava ( vell.11, fq-576):"Medh-hebi i kater Imameve per instrumentet muzikore eshte se te te gjithe eshte e ndaluar-haram-".


Thote Ibn Kajjimi ne "Igathetu el-Lehfani (vell 1, fq-350)":" Le ta dine se defi te rinjte dhe kendimi nese bashkohen, atehere ndegjimi i tyre eshte i ndaluar tek Imamet e medh-hebeve dhe tek dijetaret tjere musliman".


Thote Ibn Tejmijje ne "Menhaxh el-Sunneh" (vell 3, fq-439):"jane bashkuar kater imamet ne mendimin se instrumentet muzikore jane te ndaluara -haram- gjithashtu edhe ato qe te shpiejn drejt epshit- sikur qiftelia-kitara etj etj.


Thote shejh Muhamed Nasirudin el-Albani ne librin e tij :"Tahrim Alatu et-TarbĆ¢ā‚¬Ā¦(fq-105)":"Dijetaret, Fukahate Ć¢ā‚¬ā€œdhe kater imamet - jane te nje mendimi se ndalohen-haram-instrumentet muzikore, duke pasur per baze hadithet e Pejgamberit alejhi selam dhe gjurmet e Selefit".





Keta kater prej me te dalluarit (dijetare) tek muslimanet kane folur per ndalimin -haram-e te ndegjuarit te muzikes, kendimin dhe vallezimin, e kush vjen pas tyre me i ditur se keta ne pranim dhe kundershtim?, e qka pas te vertetes, vetem se humbje.


Dhe qeshni me tė e nuk qani, Duke humbur jetėn tuaj (tė ēmuar) nė lojė e qejfe (nė kotėsi, muzikė, etj.)” [en-Nexhm 53:59-61]


Ikrimah (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: “Ėshtė transmetuar nga Ibn “Abbas se, el-sumud (foljorja nga samidun, e pėrkthyer kėtu si “Duke humbur jetėn tuaj (tė ēmuar) nė lojė e qejfe (nė kotėsi, muzikė, etj.)” ka pėr qėllim “kėndimin”, nė dialektin e Himjarėve; mund tė thuhet “Ismidi lanaa” (“kėndo pėr ne“- nga e njejta rrėnjė e fjalės sikurse samidun/sumud) me kuptimin “ghanij” (kendo). Dhe ai (All-llahu e mėshiroftė) tha: “ Kur ata (kafirat) dėgjonin Kur“anin, do tė fillonin tė kėndojnė, pastaj Zbriti ky ajet.”


Ibn Kathir (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: “Duke humbur jetėn tuaj (tė ēmuar) nė lojė e qejfe (nė kotėsi, muzikė, etj.) “ – Sufjan el-Thawri ka thėnė, duke transmetuar nga babai i tij, Ibn “Abbas: “(kjo ka pėr kuptim) kėngėn.“ Kjo ėshtė (dialekt) Jemeni: “ismad lana“ do tė thotė “ghan lana“ (na kėndo). Ky ishte edhe mendimi i “Ikrimah. (Tefsir Ibn Kethir) Ėshtė transmetuar nga Ebu Umaamah (All-llahu e mėshiroftė) se i Dėrguari i All-llahut (Salallahu Alejhi ve Selem) ka thėnė: “ Mos i shitni robėreshat qė kėndojnė, mos i bleni ato dhe mos i mėsoni. Nuk ka asnjė tė mirė (dobi) nė kėtė tregėti, ndėrsa ēmimi i tyre ėshtė haram. Duke pasur parasysh ēėshtjet e kėtilla, ėshtė shpallur ajeti: “ Dhe nga njerėzit ėshtė ai qė blen (pėrkushtrohet nė veprimtari) biseda boshe (lojė, zbavitje, kėngė, muzikė) pėr tė gabuar (njerėzit) nga Rruga e All-llahut...“(Llukman 31:6) “ (Hadith Hasen)




I Dėrguari i All-llahut (Salallahu Alejhi ve Selem) ka thėnė: “Nga Ummeti im, me siguri do tė ketė prej atyre qė to t“a bėjnė tė lejuar zinanė, mėndafshin, alkoholin dhe veglat muzikore…” (Transmetohet nga Buhariu ta“likan, nr.5590; transmetohet si mevsul nga El-Taberaniu dhe el-Bejhekiu. Shiqo el-Silsilah el-Sahihah,91 tė el-Albanit (All-llahu e mėshiroftė) Ibn el-Kajjim (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: “ Ky hadith ėshtė sahih, i transmetuar nga Buhariu nė Sahihun e tij, ku ai e paraqiti atė si argument dhe e deklaroi si mu“allak dhe mexhzum." Ai tha:” Kapitull nė tė cilin trasmetohet pėr ata tė cilėt lejojnė alkoholin duke e thirrur atė me emra tė tjerė.”



Ky hadith tregon nė dy mėnyra se instrumentet muzikore dhe kėnaqėsia (gėzimi) nė dėgjimin e tyre janė haram. E para ėshtė ajo se, i Dėrguari i All-llahut (Salallahu Alejhi ve Selem) ka thėnė: “ (ata) lejojnė” , gjė qė shumė qartė tregon se, gjėrat e pėmendura, duke pėfshirė kėtu edhe instrumentet muzikore, janė haram (tė ndaluara) me Sheriat, por kėta njerėz do t“i lejojnė ato. E dyta ėshtė fakti se, instrumentet muzikore janė pėrmendur sė bashku me gjėrat pėr tė cilat nuk ka kurrėfarė dyshimi se janė haram, siē ėshtė zinaja dhe alkoholi; po tė mos ishte e ndaluar (muzika dhe veglat muzikore), atėherė pse do tė ishin pėrmendur sė bashku me kėto gjėra (tė ndaluara)? (marrur nga el-Silsilah el-Sahihah, 1/140-141, tė Sheikh el-Albanit (All-llahu e mėshiroftė))


Sheikh el-Islam (Ibn Tajmijeh) (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: “ Ky hadith tregon se ma“azif janė haram, ndėrsa ma“azif do tė thotė instrumente muzikore, bazuar nė dijetarėt e gjuhės (arabe). Kjo fjalė pėrfshinė tė gjitha llojet e kėtyre instrumenteve.” (El-Mexhmu“, 11/535)


El-Kasim (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė:“ Kėnga ėshtė pjesė e gėnjeshtrės.

Ibn el-Kajjim (All-llahu e mėshiroftė) ka thėnė: " Medh-hebi i Ebu Hanifes ėshtė mė i rrepti nė kėtė ēėshtje dhe komentet e tij janė ndėr mė tė ashpėrtat. Pasuesit e tij, deklaruan qartė se dėgjimi i tė gjitha instrumenteve muzikore ėshtė haram, sikurse janė fluta dhe daullet, e edhe (tingujt e) rrahjes sė shkopit. Ata deklaruan se kjo ėshtė mėkat me tė cilin tregohet se ai person ėshtė fasik ( rebel keqbėrės) dėshmia e tė cilit duhet refuzuar (nuk pranohet).


Sjellna ti tash Faktet dhe Argumentet e tua qė e lejojn kėngen dhe muziken nė Islam, por mos mė sjell mendime tė "telebeve" (nxhėnsve), unė dua dijetar tė rangut tė Ebu Hanifes, etj...qė ska dijetar tė till nė kohen tonė, pas mednimit tė Muhammedit SalAll-llahu Alejhi ve Selem nuk ka, por na sill hadithet dhe ajetet e tua tash ti shofim.
Unė tė solla argumente tė qarta se medh'hebi Hanefi ėshtė medh'hebi mė i rrept nė qėshtjen e kėnges dhe muzikes, dhe rreptsisht i ndalojn instrumentet/veglat muzikore.
Islam Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-05, 11:27   #57
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

Islam!

Qka asht ajo fjal halani e falani, ose po e shofin muslimanet e ketij forumi se kush po ik nga tema, e kush i ka ma te forta argumentet.
Secili shkrim i imi qe e kam postuar ketu ka te bej vetėm me temėn pra me muziken dhe kėngen nė islam.

Ty te duket diskutim jasht teme nese tė argumentohet me anė tė ajeteve Kur,anore vertetėsia e njė hadithi, ndoshta te pengon edhe ajeti Kur,anor sepse ma shum per ty ka rėndesi fjala e nji arabi por ai le te jet mendim i yti.

Mos fol ketu sikur tė ishe duke folur pėr ndonjė lider politik ose para publikut nė fushatė parazgjedhore e nė atė menyr tė perfitosh sa mė shum simpatizantė, ketu je duke fol pėr All-llahun dhe ligjet e Tij e Ai nuk ka nevoj per gjera te tilla.

Keto argumentet tua qe i ke sjell, jan duke u siell me vite prej forumit ne forum, dhe te gjitha i ke marr shabllon te gatshme (copy paste) pa e munduar fare shkretiren tende mendore, e drejtė e jotja ėshtė te besosh apo mos te besosh nė to.

Unė nji herė ta hudha poshtė atė hadithin e imam Buhariut (tė cilin shumica e arabėve e shofin si argumentin mė tė madh nė lidhje me ndalesen e muzikės dhe kėngės nė islam) edhe ate jo me kokfortėsi apo vetėm po me teket tė kundershtoj por me fjalė tė All-llahut dhe profetit.

Ato dy ajete Kur,anore qe un i kam potencuar tregojnė se Muhamdi nuk ka dijt per te ardhmen, pra nuk ka qen parashikues, se qka do te ndodh nė tė ardhmen, apo konkretisht pas 100, 200, 500, 1000 apo edhe mė shum viteve, e kur kete e verteton vet All-llahu me ajetin kuranor si edhe vet Muhamedi ti kete e mohon, a kjo qenka argument i yti a?!

Kur,an syre A'raf
188. Thuaj: “Unė nuk kam nė dorė pėr veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė besojnė.

Quote:
Originally Posted by Islam
A ka mendim, pas mendimit tė Muhammedit SalAll-llahu Alejhi ve Selem ?
Po, ka mendim para dhe pas mendimit tė Muhamedit, e ai ėshtė mendimi i All-llahut dhe fjala e tij ne Kura,an.

Kur'an syre Murselat
50. Pra, cilės fjale (libėr) pas kėtij (Kur’anit) i besojnė?


Kur’an syre En'am
19. Thuaj: “Cili send ka dėshminė mė tė madhe?” Thuaj: “All-llahu ėshtė dėshmues mes meje e jush, e mua mė ėshtė shpallur ky Kur’an qė me tė t’ju tėrheqė vėrejtjen juve dhe atij qė i komunikohet (dhe tė gjithė atyre qė vijnė pas jush deri nė ditėn e kijametit). Ju po dėshmoni se All-llahut ka edhe zota tjerė, a?” Thuaj: “Unė nuk dėshmoj!” Ai ėshtė vetėm njė Zot dhe unė jam i pastėr nga ajo qė j u i shoqėroni!”

Kur'an syre Zumer
23. All-llahu e shpalli tė folmėn mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas herė (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurat dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e le tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues.


Kur'an syre Maide
48. Ne edhe ty (Muhammed) ta zbritėm librin (Kur’anin) e vėrtetė qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe garantues i tyre. Gjyko, pra, mes tyre me atė qė All-llahu e zbriti, e mos pėlqe epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė i erdhi. Pėr secilin prej jush, Ne caktuam ligje program (tė posaēėm nė ēėshtje tė veprimit). Sikur tė donte Alahu, do t’ju bėnte njė popull (nė fe e sheriat), por deshi t’ju sprovojė nė atė qė iu dha juve, andaj ju (besimtarė) pėrpiquni pėr punė tė mira. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu, e Ai do t’ju njoftojė me atė qė kundėrshtoheshi.


Do te ndalem pak me hollsisht tek ajetet Kur,anore tė cilat ti mendon se e ndalojnė muziken dhe kėngen nė islam, duke u bazuar ne prrallat e komentuesve arab.
Komentimi i ketyre pes ajeteve kuranore prej komentuesve te ndryshėm a din si kisha pėr tė ber njė krahasim; Para shum vitesh ne kohė tė pushtimit turk tokave arberore, njė fshatar kishte gjetur njė Ēizme, por ai nuk dinte qka ėshtė, e mblidhen krejt fshati e diskutojnė ate punė qka mund te jet, secili jep mendime te ndryshme dhe kurrsesi tė bijnė ne ujdi se qka ėshtė dhe vendosin te shkojnė te kryeplaku, kur e pyesin kryeplakun (dijetari si do arab tu) qka ėshtė kjo, ai u pergjigjet; hė, ky ėshtė makllaf tėrrnakopi.
Komentimi i ketyre pes ajeteve ėshtė nė ketė rast sikurse makllafi i terrnakopit.

Kerkund ne keto ajete nuk permendet muzika apo kėnga, as ndalesa per keto dyja.

All-llahu nuk ka qen i padijshėm e kur e ka shpall Kur,anin t’i ken munguar shprehjet e fjalėt, si p. sh. njė femij kur fillon tė flas e i din vetėm pak fjalė, e me njė fjal i emron shum gjera, po e marrim si shembull fjalen KOKA qe nenkupton qokollatėn apo qfardo sheqerke, ai femija e ka mesuar kete fjalė dhe me ketė fjalė koka emron shum gjera, koka i thot prindit, tv aparatit, lapsit, stufės, pra shum gjera i emeron me ate fjalė sepse nuk din tjera.

Hė, All-llahu din, ka dijtur edhe perpara, din edhe tani, por edhe ėshtė i vetmi qe do te din edhe ne te ardhmen.
All-llahut nuk i kan munguar shprehjet, Ai nuk ka harruar as nuk harron, nuk ja ka pas friken dikujt, qe te fus nė listen e gjerave tė ndaluara muziken dhe kėngėn.

Kur'an syre Merjem
64. Ne (engjėnt, thotė Xhibrili) nuk zbresim (nuk vijmė) vetėm me urdhėrin e Zotit tėnd. Vetėm Atij i takon e tėrė ēėshtja e tashme e ardhme dhe mes tyre, e Zoti yt nuk ėshtė qė harron.


Kur'an syre Lukman
27. Sikur tė gjithė drutė nė tokė tė jenė lapsa dhe sikur deti t’i shtohen edhe shtatė dete (e tė jenė me ngjyrė), nuk do tė mbaroni fjalėt e All-llahut (do tė shterroheshin detet, do tė soseshin lapsat, e jo mrekulitė e Zotit). All-llahu ėshtė ngadhėnjyesi i urtė.

Pra ky ajet Kur,anor na verteton se All-llahu ka dijt se qka ėshtė muzika dhe kėnga, edhe emrat ua ka dijt qe te dyjave, e sikur tė kishte pa te arsyeshme ai do tė kishte fut ne listen e gjerave te ndaluara.

Gjerat e ndaluar ne islam paraqiten shum qartė pa rrotulla por ne menyr tė drejtperdrejt ne gjuhen arabe, e shtrohet pyetja a nuk paska pas emer muzika e kėnga ne gjuhen arabe?

Kur'an syre Zumer
28. Duke qenė Kur’an arabisht qė nuk ka kundėrthėnie, me qėllim qė tė ruhen prej rrugės sė gabuar.

Kur'an syre Nahl
114. E ju (besimtarė), hani, pra. nga tė mirat qė ua dha All-llahu, tė lejuara e tė pastra, jimi mirėnjohės pėr dhuntitė e All-llahut, nėse jeni tė sinqertė nė adhurim vetėm mdaj Tij.
115. Ai ua ndaloi juve vetėm cofėtinėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė theret jo nė emėr tė All-llahut. E kush detyrohet (t’i hajė) duke mos qenė dhunues dhe duke mos e teruar (nėngrėnie), All-llahu fal dhe ėshtė mėshirues.
116. Mos i thoni asaj rrenės sė gjuhve tuaja: “Kjo ėshtė hallall e kjo ėshtė haram” e tė shpifni ndaj All-llahut rrenėn. Vėrtet, ata qė shpifin rrenėn ndaj All-llahut , nuk kanė shpėtim.

Kur'an syre En’am
145. Thuaj: “Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua (nė Kur’an) nuk po gjej diēka tė ndaluar nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se ai (ushqimi) ėshtė: coftinė, gjak i derdhur ose mish derri, ai i ndytė, dhe pos asaj qė ėshtė therrur jo nė emėr tė All-llahut (por tė ndonjė idhulli) e qė ėshtė mėkat. E kush detyrohet (t’i hajė kėto tė ndaluara), por duke mos pasur pėr qėllim shijen dhe duke mos e tepruar; Zoti yt ėshtė qė falė e mėshiron shumė.

150. Thuaj: “Sillni dėshmitarėt, tė cilėt dėshmojnė se All-llahu ndaloi (bėri haram) ato ( qė i ndalonin vetė). Nėseda tė dėshmojnė rrejshėm, ti mos dėshmo bashkė me ta dhe mos shko pas dėshirave tė atyre qė argmentet Tona i bėnė tė rremedhe pas atyre qė nuk besojnė jetėn e qė largohen prej Zotit tė tyre (adhurojnė tjetėr).
151. Thuaj: “Ejani t’ju lexojė atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve tė hapta apo tė fshehta, mos e mbtni njeriun sepse mbytjen e tij e ndaloi All-llahu, pėrpos kur ėshtė me vend. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė.
152. Mos iu afronu pasurisė sė jetimit derisa ai tė arrijė pjekurinė, (mund t’i afroheni) vetėm nė mėnyrė mė tė mirė, zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn, Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė tij. Kur tė flitni (tė dėshmoni), duhet tė jeni tė drejtė edhe ėshtė ēėshtja pėr (kundėr) tė afėrmit, dhe zotimin e dhėnė All-llahut plotėsonie. Kėto janė me ēka Ai ju porositė kėshtu qė tė pėrkujtoni.


Kur'an syre A'raf
32. Thuaj: “Kush i ndaloi bukuritė dhe ushqimet e mira qė All-llahu i krijoi pėr robtė e vet?” Thuaj: “Ato janė nė kėtė botėpėr ata qė besuan, e nė ditėn e kijametitjanė tė posaqme pėr ta. Kėshtu i sqaron argumentet njė populli qė kupton.

Nder bukuritė apo mrekullit qe krijoi All-llahu bėn pjesė edhe muzika. (mendim imi)

Kur,ani ėshtė libri hadithi, syneti mė i mirė dhe mė i persosur. All-llahu i ka ftuar besimtaret tė ndjekin vetėm hadithin e Tij-Kur,anin, poashtu edhe i Deleguari i Tij Muhamedi.


I deleguari Muhamed ka jetuar dhe qeverisur vetėm nė bazė te Kur’anit. Ka predikuar dhe dhe ndjekur vetėm Kur’anin
Askush nuk mund tė ndaloj ate qka Allahu nuk e ka ndaluar duke perfshi ketu edhe Muhamedin.

Kur profeti Muhamed njėherė ka bėrė ndales tė cilen All-llahu e ka lejuar, All-llahu publikisht ia ka terhjek verejtjen qe t’ua perkujtoj besimtarve qe VETEM All-llahu mund tė bėj ndalesa.

Kur'an syre Tahrim
1.O ti pejgamber (o ti, qė ėshtė sjellė kumtesa nga qielli),pse ndalon vetes atė qė All-llahu ta lejoni? A kėrkon me tė pajtim e grave tuaja? All-llahu ėshtė mėkatfalės, mėshirues.

Keto nuk kan fund por ja qe po e shof se u bė postim i gjatė dhe po perpiqem qe me sa mė pak fjalė tė paraqes keto argumente tė Zotit.

Sa i perket haditheve e Synetit edhe per ato tė jap pergjigje jo nga koka ime por nga Kur,ani,

Keto ndalesa dhe novacione janė krijuar nga disa dijetar (kryepleq arab) tė cilėt bien ndesh drejtpėrsedrejti me urdhėrat e All-llahut duke hedhur posht urhderat e pastėr tė All-llahut nė Kur’an e ne vend te tyre predikojnė ligje tė cilat i ka shpallur njeriu – librat e haditheve dhe Synetit.
Keto libra jan kontradiktore dhe jan te shkruara mbi 200 vjet pas vdekjes se Muhamedit a. s.

Vet profeti Muhamed a. s. ka ndjekur dhe predikuar VETĖM Kur’anin.





Quote:
Originally Posted by Dilaver
Po na sjell tani ti argumente dhe nė lidhje me keto se ku bazohe ti qe thua:

sepse ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij SalAll-llahu Alejhi ve Selem na ka ndalu,

Pra na e sjell njė argument me te cilin do te na bindesh se si e kan ndaluar All-llahu dhe i deleguari kėngen dhe muzikėn.
Te lutem syre dhe numrin e syres.


Dilaver
__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-05, 13:06   #58
Dardania
Guest
 
Join Date: 20-12-04
Posts: 14
Dardania
Default Surah:31. Luqman. Ayah 6-7

salaam alaikum

Surah:31. Luqman. Ayah 6-7

6. Po ka nga njerėzit qė blenė tregime boshe e mė qėllim qė t’i largojnė njerėzit prej rrugės sė All-llahut pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr t’i marrė ato (ajetet e) All-llahut si tallje. Pėr ta me siguri ėshtė pėrgaditur dėnim i turpshėm.
7. E kur lexohen atij ajetet Tona, ai kthehet kryelartė dhe bėhet sikur nuk i ka dėgjuar ato, bėhet sikur nė veshėt e tij ka shurdhim tė rėndė, pra, ti pėrgėzoje atė mė njė dėnim tė dhėmbshėm.


Siq e di, vetem ne Surah:31. Luqman. Ayah 6-7 ka te bej me temen e muzikes (por jo edhe explicit), dmth ka vend per interpretim !!!!!

Me respekt

Admin
Dardania Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-05, 18:40   #59
Islam
 
Join Date: 31-07-05
Posts: 29
Islam has disabled reputation
Default

Dilaver!

Dilaver shkruajti:
Quote:
Qka asht ajo fjal halani e falani, ose po e shofin muslimanet e ketij forumi se kush po ik nga tema, e kush i ka ma te forta argumentet.
Secili shkrim i imi qe e kam postuar ketu ka te bej vetėm me temėn pra me muziken dhe kėngen nė islam.
Ti e di ma sė mirti, se qka do me than kjo e qka ajo!


Dilaver shkruajti:

Quote:
Ty te duket diskutim jasht teme nese tė argumentohet me anė tė ajeteve Kur,anore vertetėsia e njė hadithi, ndoshta te pengon edhe ajeti Kur,anor sepse ma shum per ty ka rėndesi fjala e nji arabi por ai le te jet mendim i yti.
SubhanAll-llah, a Sunnetin e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem e ze si mendim a? A dijetart qė All-llahu Azze ue Xhel i ka pėrmen nė Kur'an i zen mendimtar, ku thotė Ai Te'ala: "..dhe pyteni dijetart kur nuk dini" ?

Dilaver shkruajti:
Quote:
Mos fol ketu sikur tė ishe duke folur pėr ndonjė lider politik ose para publikut nė fushatė parazgjedhore e nė atė menyr tė perfitosh sa mė shum simpatizantė, ketu je duke fol pėr All-llahun dhe ligjet e Tij e Ai nuk ka nevoj per gjera te tilla.

All-llahu Mustean, jo vAll-llahi kto jan fakte dhe argumente tė qarta, qė si mohon kush veq xhahili dhe bidatgjiu, a mos e kam livdu veten time apo ndonjeri ? Jo vAll-llahi pos qė kam sjell argumente tė qarta nga Sheriati.


Dilaver shkruajti:
Quote:
Keto argumentet tua qe i ke sjell, jan duke u siell me vite prej forumit ne forum, dhe te gjitha i ke marr shabllon te gatshme (copy paste) pa e munduar fare shkretiren tende mendore, e drejtė e jotja ėshtė te besosh apo mos te besosh nė to.
A jan tė gatshme a nuk jan, a jan copy paste e nuk jan, nuk lun rrol tė madh kjo, rrol lujn Argumentet e qarta, qė pot djegin!

Dilaver shkruajti:
Quote:
Unė nji herė ta hudha poshtė atė hadithin e imam Buhariut (tė cilin shumica e arabėve e shofin si argumentin mė tė madh nė lidhje me ndalesen e muzikės dhe kėngės nė islam) edhe ate jo me kokfortėsi apo vetėm po me teket tė kundershtoj por me fjalė tė All-llahut dhe profetit.
Hadithin e sakt, e hedh posht, fjalen e All-llahut e hedh posht, ti nuk pe dishe njėher se qfar ėshtė hadithi dhe vleren e tij, tė lutem ktheju edhe njėher postimit tim tė fundit, dhe do ta gjesh pėrgjigjen.

Islami shkruajti:

Quote:
Do ti ceki disa fjalė, rreth peshes dhe vleres sė hadithit tė Pejgamberit alejhi salatu ue selam, pėr arsye se pėr kėta, ndoshta ka nevoj ligjerata tė gjata me majt, e para prej atyne qka du me ta thanė, hadithi i Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem ėshtė shpallje prej anes sė All-llahut Subhanehu we Te'ala, hadithi i Pejgamberit, ka zbrit prej anes sė All-llahut Subhanehu we Te'ala, nuk ėshtė njė mendim i njė njeriu, nuk ėshtė mendim i ndonjė shkenctarit, po ky ėshtė vendimi i All-llahut Subhanehu we Te'ala. All-llahu pėr Sunnetin e Pejgamberit alejhi selam ka thanė nė Kur'ani Kerim: "O Muhammed, na tė kena qu ty sunnet, na tė kena shpall ty sunnet, qė me sunnet me ja komentu dhe spjegu Kur'ani Kerimin" (natyrisht ajeti i komentuar nga djijetaret me te mdhaj, duke fillu nga shokt e Rasulit). Pėr kėta vendimi i dijetarve pėrfundimisht, qė nuk vlen pas ksajna me dhan mendim, pėr arsye se ktu qendrojn argumentet, ėshtė se Kur'ani Kerimi ėshtė shpallje prej anes sė All-llahut, dhe Sunneti i Pejgamberit ėshtė shpallje, pėr kėtė arsye, Abdullah Iben Mesudi (shoku i Rasulit) njė dit prej ditėve kur i mallkoj ato grat qė i hollojn vetllat e tyre, ato qė tė cilat i zbukurojn vetllat e tyre i mallkoj, u ngrit njė grua dhe i tha ja aba Abdurrahman, o baba i Abdurrahmanit, qysh pi mallkon ato gra qė i nukin vetllat dhe i hollojn? Ja kthej Abdullah Iben Mesudi dhe i tha: "Pėr qka mos ti mallkoj kurse ato i ka mallku All-llahu Subhanehu we Te'ala, dhe ky mallkim gjindet nė Kur'an" Pastaj ajo gruja qė e dinte pėrmendsh Kur'anin tha, o ti baba i Abdurrahmanit vAll-llahi e kam lexu kejt Kur'anin, kėtė ajet qė po e pėrmend sum ka ra para syve dhe nuk e dij, ja kthej Abdullah Iben Mesudi, tha vAll-llahi me pas lexu me vėmdnje tha e kishe gjet. Shkoj kjo gru nė shtėpi, e lexoj Kur'anin prej El Fatiha deri nė kaptinen e fundit e cila quhet suretul Nas, edhe prap nuk e gjet ajetin, erdh te Abdullah Iben Mesudi dhe i tha, o baba i Abdurrahmanit vAll-llahi e kam lexu me vėmendje ajet pas ajeti, mirpo kėta se kam gjet nė Kur'ani Kerim, ja kthen Abdullah Iben Mesudi: vAll-llahi me pas lexu me vėmendje e kishe gjetė, tha une pot pys se spe zgati me tye shum, tha a e ke lexu kėtė ajet: "Qka ju ka than Pejgamberi me ba, bane. qka ju ka ndalu, ndalone dhe lene" a e ke gjet kit ajet ? I tha po ajo gruja, ja kthen Abdullah Iben Mesudi: "Po Pejgamberi i All-llahut i ka mallku."
Pėr kėta All-llahu na ka porosit dhe na ka thanė, ata qė e ka mallku Pejgamberi edhe Unė e kam mallku, ata qė ka urdhnu Pejgamberi, edhe une kam urdhnu, ata qė e ka ndalu Pejgamberi i All-llahut, edhe Unė e kam ndalu. Kjo ėshtė vlera e Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem.
Edhe njė tjeter fjalė qė desha me jau thėnė, rreth haditheve tė Pejgamberit alejhi selam, dhe rreth vleres sė Sunnetit tė Pejgamberit alejhi selam, All-llahu ka thanė nė Kur'ani Kerim, ky ėshtė ajeti mė i rėnd qė jau troket kokat e atyne, tė cilėt kur pėrmendet Sunneti i Pejgamberit alejhi selam ja kthejn shpinen apo bajn hajgare, ka thanė All-llahu nė Kur'an, Le tė ken kujdes ata tė cilet, kur pėrmendet Sunneti i Pejgamberit alejhi selam, dhe ato nuk jau vnojn veshin dhe nuk pėrpiqen qė me punu me ata, se pi godet ndonjė sprovė. Rreth ktij komenti "sprovė" kan fol shum dijetar por Ahmed Iben Hanbeli ja ka vnu kapakin dhe ka thanė: "Sprova cila mundet me godit atė njeri, qė sja vnon veshin Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, apo hadithi tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, ka mundsi me ra nė shirk, ka mundsi me ra nė kufer edhe me dal pej Islami dhe me vdek kshtu. Kur e pyten Ahmed Iben Hanbelin dhe i thanė pse ? Ahmed Iben Hanbeli: Pėr arsye se kur e ka laku zemren e atij pej Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, zemra e tij ka laku prej tė vėrtetes, me devijimin, me lakimin dhe shtrembimin e zemres sė atij shtrembon ai person, All-llahu na rujt mundet me vdek nė shirk dhe me dal para All-llahut si jomusliman.
Si duket argumentet per vleren e hadithit nuk e merr parasysh fare, as atė se qfar kan than dijetarėt pėr ata qė ja kthen shpinen Sunnetit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem.

Dilaver shkruajti:
Ato dy ajete Kur,anore qe un i kam potencuar tregojnė se Muhamdi nuk ka dijt per te ardhmen, pra nuk ka qen parashikues, se qka do te ndodh nė tė ardhmen, apo konkretisht pas 100, 200, 500, 1000 apo edhe mė shum viteve, e kur kete e verteton vet All-llahu me ajetin kuranor si edhe vet Muhamedi ti kete e mohon, a kjo qenka argument i yti a?!


Dilaver shkruajti:
Quote:
Kur,an syre A'raf
188. Thuaj: “Unė nuk kam nė dorė pėr veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė besojnė.
I nderuar, tė "fshehten" ėshtė nė shumes, d.m.th ai nuk e dijse kur do te ndodh dita e Gjykimit, as kur do vdesin njerzit apo diqka tė till, qė All-llahu na ka ba tė qart se vetem Ai i di.
Kurse ne kemi ajetin e qart:

Suretu El Xhinn:

26. Ai ėshtė qė e di tė fshehtėn, por fshehtėsinė e vet nuk ia zbulon askujt.

27. Me pėrjashtim tė ndonjė tė dėrguari qė Ai do. Atėbotė Ai vė roje para edhe prapa tij (kur i shpall fshehtėsinė),

Ajeti ėshtė shum shum i qart, pėr kėtė flasin shum hadithe, bile do ti kam pėrmend nė postimin e fundit, po si duket nuk ato i merr si asgjė.


Islami shkruajti:

Quote:
I nderuar me kto fjalė ju drejtohet Rasuli shokve te tij, dhe ka pėr qėllim se nuk din se qka do tė ndodh me ta pas vdekjes, prandaj mos na sjell ajetet qė skan lidhje me temen se ne kemi ajetet dhe hadithe tė qarta ku All-llahu i ka tregu shum msheftsina Rasulit, disa prej tyre jan:
Muhammedi alejhi selam, kur idhujtart e paten Mekken nė dorė, dhe kur i debun muslimanėt prej atij vendi, ka thanė se do ta qlirojn Mekken pa "luftė" dhe ashtu ndodhi, kqyre filmin qe e tregon kėtė ngjarje.
Pasjtaj Rasuli ka pėrmend "shenjat" e mėdha dhe tė vogla tė kijametit, qė shumica prej tė voglave jan dal, po pritoj me ti sjell ato hadithe se jan shum, por une me dy ajete ja "vnoj" kapakin ksaj teme, se a ka dit Rasuli ndonjė gjė rreth muslimanve dhe njerzve ne te ardhmen, dhe se a ja zbulon All-llahu ndonjė fshetsi Muhammedit alejhi selam apo ndonjė kujt tjeter.

Safvan bin Assal r.a. tre*gon: “Njė ēifut i thotė shokut tė vet: Eja me mua te ky Pej*gam*ber, dhe shkuam ke i Dėrguari i All-llahut dhe e pyetėm pėr shpjegimin e ajeteve (nėntė mrekullive tė mėdha tė All-llahut), ndėrsa trans*me*tuesi pasi e ka pėrmendur hadi*thin pėr ato ajete, thotė: “Nė fund tė dy e puthėn dorėn dhe kėmbėn e Pej*gam*be*rit s.a.v.s. dhe thanė: dėsh*mojmė se ti je i Dėr*guari i All-llahut”. (Tirmidhiu dhe tė tje*rėt me sened tė vėrtetė)

Unė nė postimin e fundit, kam pėrmend ajetin ku All-llahu Subhanehu we Te'ala, thotė O Muhammed na tė kemi shpall ty sunnet qė me sunnet me ja komentu dhe me ja spjegu Kur'ani Kerimin, dhe ja fakte pėr kėtė, ku shkoj qifuti per spjegim tė ajeteve.


Ebu Hurejre r.a. tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar do tė thotė Ditėn e Kijametit: “O njeri, isha i sėmurė dhe nuk mė vizi*tove!” Njeriu atėherė do tė pėrgjigjet: “O Zoti im, si do tė vizitoj Ty, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “A nuk e ke ditur se filan robi im ishte i sėmurė dhe nuk e ke vizituar? A nuk e di se sikur ta kishe vizituar me siguri do tė mė kishe gjetur Mua te ai. O njeri, kam kėrkuar prej teje ushqim, por nuk mė ke dhėnė”. Njeriu do tė pėrgjigjet: “O Zoti im, si do tė jap unė Ty ushqim, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “A nuk e ke ditur qė robi im ka kėrkuar prej teje ushqim e ti nuk i ke dhėnė? A nuk e ke ditur se sikur t’i kishe dhėnė ushqim do tė mė kishe gjetur Mua te ai. O njeri, Unė kam kėrkuar prej teje tė mė japėsh ujė, por ti nuk mė ke dhėnė tė pijė!” Njeriu do tė thotė: “O Zoti im, si do tė jap unė Ty ujė, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “Ka kėrkuar robi im ujė prej teje e ti nuk i ke dhėnė. Sikur t’i kishe dhėnė ujė atij, do tė mė kishe gjetur Mua te ai!” (Mus*limi)

Qe argumenti tjeter, ku bjen dakord me ajetin vijues:

26. Ai ėshtė qė e di tė fshehtėn, por fshehtėsinė e vet nuk ia zbulon askujt.

27. Me pėrjashtim tė ndonjė tė dėrguari qė Ai do. Atėbotė Ai vė roje para edhe prapa tij (kur i shpall fshehtėsinė),


Resulull-llahu [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ēdoherė kur fillonte fjalimin e tij thoshte: “Fjala mė e mirė ėshtė fjala e All-llahut, udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhammedit, punėt mė tė kėqija janė ato tė shpikurat (nė fe), e ēdo shpikje ėshtė humbje.” Ka edhe shumė hadithe nė kėtė temė.

Pra, e kemi obligim t'ua tėrheqim vėrejtjen njerėzve nga kjo vepėr, t'i largojmė prej saj dhe t'i kėshillojmė pėr pėrqėndrim nė sunetin e Resulull-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe pėr largim prej asaj qė e kundėrshton sunnetin.

Kto nuk jan fjalt e mija, jan nga dijetarėt, dhe komentatorėt e hadithit.

Trans*me*tohet nga Ebu Ejjub Halid ibn Zejd el-Ensarij r.a. se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, mė trego pėr njė punė qė do tė mė shpie nė Xhennet dhe do tė mė largojė nga Xhehen*nemi?” Pej*gam*be*ri s.a.v.s. tha: “Ta adhurosh All-llahun dhe tė mos i shoqėrosh asgjė, ta falėsh namazin, ta ndash zekatin dhe t’i mbash lidhjet farefisnore”. (Mut*tefekun alejhi)

Ku e ka dit Muhammedi alejhi selam, se qka tė shpie nė Xhennet ? Ti thua se ai tė ardhmen te ka dit!
Aha, tash mos ėshtė edhe kjo rren, kush ėshtė ai i cili i del ball dhe e kundershton Rasulullahun SalAll-llahu Alejhi ve Selem ?!!, vAll-llahi munet me dal pej fes, dhe me vdek nė shirk, sikur shijat!


Trans*me*tohet nga Ebu Muhammed Xhubejr ibn Mut’im r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyjė nė Xhennet ai qė i ndėrpret lidhjet”. Sufjani nė transmetimin e tij thotė: “Do tė thotė lidhjet fa*miljare”. (Muttefekun alejhi)


Thotė Pejgamberi Alejhi Salatu ue Selam: Kush mi shan Sahabėt (shokėt), mė ka sharė edhe mua, e kush mė shan mua, e ka sha edhe All-llahu Subhanehu we Teala.



Trans*me*tohet nga Ebu Musa Abdull-llah ibn Kajs el-Esh’arij r.a. qė thotė: “E kanė pyetur Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. pėr njeriun qė lufton pėr tė treguar trimėri, qė lufton pėr fanatizėm (nacional, fisnor ose familjar) dhe pėr sy tė botės, cila prej kėtyre (luftėrave) ėshtė nė rrugė tė All-lla*hut?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. thotė: “Kush lufton (me armikun) vetėm pėr dominim dhe epėrsi tė fjalės sė All-llahut (fesė sė Tij - Islamit), vetėm ai ėshtė nė rrugė tė All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

Nga Ebu Bekrete Nufej’i ibn el-Harith eth-Thekafijj trans*me*to*het se Pej*gam*be*ri (s.a.v.s) ka thėnė: “Kur tė pėrleshen dy mus*limanė me shpatat e tyre (pėr ta vrarė njėri-tjetrin), edhe vrasėsi edhe i vrari janė nė zjarr”. Atėherė i thashė: “O I Dėrguari i All-llahut, pėr vrasėsin ėshtė e qartė, por pėrse edhe i vrari?” Pej*gam*be*ri atėherė pėrgjigjet: “Sepse edhe i vrari ka dėshiruar ta vret shokun e vet”. (Muttefekun alejhi)

Ku pe dika Muhammedi SalAll-llahu Alejhi ve Selem se kta tė dy qė pėrleshen me shpata dhe vriten tė dyt do tė jen nė zjarr ?!!!

Pėrgjigja:

26. Ai ėshtė qė e di tė fshehtėn, por fshehtėsinė e vet nuk ia zbulon askujt.

27. Me pėrjashtim tė ndonjė tė dėrguari qė Ai do. Atėbotė Ai vė roje para edhe prapa tij (kur i shpall fshehtėsinė),



13. Ebu Hamza Enes ibni Malik el-Ensarij r.a, shėrbėtori i Tė Dėr*guarit tė All-llahut s.a.v.s. thotė se Alejhisselami ka thėnė: “All-llahu mė tepėr gėz*ohet pėr pendimin e robit tė vet se sa qė do tė gėzohej ndonjėri prej jush kur do ta gjente devenė e humbur nė shkretėtirė, pa ujė dhe fryte”. (Mutte*fekun alejhi)

Nga pe dika Muhammedi SalAll-llahu Alejhi ve Selem kėtė ?


26. Nga Ebu Hurejre r.a. pėr*ci*llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhė*rishėm thotė: “Shpėrblimi i ro*bit tim besimtar, kur t’ia merr tė dashurin e tij nga banorėt e kėsaj bote, e ai bėn durim pėr tė duke llogaritur shpėrblim, ėshtė me Xhennet”. (Buhariu)


Nga Muadh ibn Enesi r.a. pėrcillet se Pej*gam*be*ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrmban zemė*ri*min e tij atėherė kur ka mundėsi t’ia kthejė (personit qė e ka zemėruar), All-llahu i Madhė*rishėm nė Ditėn e Gjykimit do ta ftojė qė para tė gjitha krije*sa*ve ta zgjedhė cilėn tė dojė nga hyri*tė”. (Ebu Davudi dhe Tirmi*dhiu thonė se ėshtė hadith hasen)

A thua vallė, kush e ka njoftu Pejgamberin SalAll-llahu Alejhi ve Selem pėr kėtė ?! E kush tjeter pos Krijusit tė Plotfuqishėm, All-llahu Xhele fi Ulah, Azze ue Xhel, qė na ka njoftu nė Kur'an.



Trans*me*tohet nga Umer ibn Hattabi r.a. se ka thėnė: “Njė ditė ishim duke ndenjur tek I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur u duk njė njeri me rroba shumė tė bardha dhe flokė shumė tė zeza. Nė tė nuk hetohej shenja e udhėtimit dhe askush prej nesh nuk e njohėm.U ul pranė Pej*gam*be*rit s.a.v.s. duke i mbėshtetur gjunjtė e vet nė gjunjtė e tij, i vendosi duart e veta nė kof*shėn e tij dhe tha: “O Muhammed, mė trego ē’ėshtė Islami?” I Dėr*gu*a*ri i All-llahut s.a.v.s. tha: “Islami ėshtė tė dėshmosh se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muham*medi ėshtė i dėrguar i All-llahut, ta kryesh namazin, ta ndash zekatin, ta agjėrosh Ramazanin, ta vizitosh Qa’benė, nėse ke mundėsi ta bėsh kėtė!” Ai tha: “Tė vėrtetėn e the”. Ne u ēuditėm: Po e pyet dhe po ia vėrteton. Ai tha: “Mė trego, ē’ėshtė imani? (Pej*gam*be*ri) Tha: “Tė besosh All-llahun, engjėjt e Tij, librat e Tij, tė dėr*guarit e Tij, Ditėn e fundit dhe tė besosh nė tė caktuarit e Tij tė tė mirės dhe tė keqes”. Tha: “Tė vėrtetėn e the”. Tha: “Mė trego ē’ėshtė ihsani?” (Pej*gam*be*ri) Tha: “Ta adhurosh All-llahun sikur ta shohėsh, sepse edhe pse ti nuk e sheh, Ai vėrtet tė sheh ty”. Tha: “Mė trego ē’ėshtė ēasti (i fundit, Dita e shka*tė*rri*mit)?” (Pej*gam*be*ri) Tha: “Pėr kėtė i pyeturi nuk di mė shumė nga ai qė pyet”. Tha: “Mė trego mbi shenjat e tij?” (Pej*gam*be*ri) Tha: “Kur robėre*sha t’i lind vetes zo*njushė, kur tė shihen barinjtė kem*bėzbathur, tė zhveshur e tė mjerė se si garojnė nė ndėrtimin e godi*nave tė mėdha”. Pastaj shkoi, kurse unė mbeta njė kohė. Pastaj (I Dėrguari) tha: “O Umer, a e di kush ishte pyetėsi?” Thashė: “All-llahu dhe I Dėrguari i Tij mė sė miri e dinė”. Tha: “Vėr*tet ishte Xhibrili, erdhi t’ua mėsojė fenė tuaj”. (Muslimi)

Ajeti qė ti ke pėrmend lidhet edhe me kėtė, se Muhammedi SalAll-llahu Alejhi ve Selem nuk ka dit kur do bėhet dita e Gjykimit, por hadithi qart tregon se kur Rasulullahu alejhi selam pytet nga ana e Xhibrilit alejhi selam (melqaes sė All-llahut) alejhi selam mbi shenjat e Kijamtit, i Dėrguari i All-llahut alejhi selam ju pėrgjigj dhe i tha atė qė All-llahu ja ka shpall.

Kėto jan vetėm disa hadithe, nga qindra dhe ndoshta mijėra hadithe ku Muhammedi SalAll-llahu Alejhi ve Selem ka fol mbi shenjat e vogla dhe tė mdha tė kijametit, tė xhihadit, pėr jeten e njerzve etj...
Nese don tė sjelli ende hadithe ku Muhamemdi alejhi selam ka fol mbi shenjat e Kijametit e shum tjer, sa dush, por pėr shkak se koha nuk mė premton, shkėputa vetėm disa hadithe si argumente se Rasulullahu alejhi selam, vėrtet e ka dit atė qė i ėshtė shpall nga ana e All-llahut Subhanehu we Te'ala.


Asnjė ajet si ke sjell, ska asgja tė bej me temen tonė, dhe asnja nuk ėshtė i qart, dhe thotė se asnjė njeri dhe Pejgamber nuk di te kalueren dhe tė ardhmen, kjo ėshtė e vėrtet se tė ardhmen fjal pas fjale as Pejgambert se kand it, pos asaj qė ju ėshtė shpall nga ana e All-llahut Subhanehu we Te'ala, dhe qka Ai Te'ala ka desht me ju tregu.
Sjellmi dijetart me komentime qė kan than se ato ajete flasin nė atė se qfar ti pretendon se jan zbirt, qka nuk ėshtė e vėrtet, sepse pa ndihmen e dijetarve ne nuk mujm ta msojm Islamin e as ta kuptojm Kur'anin, pėr shkak se All-llahu dijetart i ka pėrmend nė Kur'an.


Njė dit prej ditve, pėrlahen pėr mexhen e tyre, dhe shkojn te i Dėrguari i All-llahut SalAll-llahu Alejhi ve Selem me gjyku, shkojn te Pejgamberi dhe i tregojn se si qendron puna, gjykon mes tyre Rasuli. Por pasi qė gjykoi mes tyre Muhammedi alejhi selam, ata dy than tė shkojm ta ndegjojm mendim e Ebu Bekrit, shkun te Ebu Bekri r.a, dhe it han qishtu qishtu qendron puna, duam ta ndegjojm mendimin tend, tha Ebu Bekri po pse sjeni shku te i Dėrguari i All-llahut, se ai ėshtė Pejgamber dhe gjykon mas mirti dhe me drejtsi? Than vAll-llahi jemi kan, por tham ta ndegjojm mendimin tend, atėher ju pėrgjigjet Ebu Bekri radi All-llahu anhu: "Ska mendim pas mendimit Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem" dhe ja mbylli deren. Pasjtaj ata dy, than tė shkojm te Omeri ta ndegjojm mendimin e tij, i trokisin nė derė, del Omeri r.a, urdhėroni, kermi ardh pėr kėtė e kėtė pune, e deshmi ta ndegjojm mednimin tend, po shkoni te i Dėrguari i All-llahun se ai ėshtė PEjgamber dhe gjykon me drejtsi ja kthen Omeri radi All-llahu anhu. Pastaj than kta dy, kemi qen te Muhamemdi alejhi selam, po deshem ta ndegjojm mendimin tend, atėher Omeri radi All-llahu anuh tha, pritni se nė dhome mrenda e kam ilaqin pėr ju, hyri Omeri dhe e nxerri shpaten dul jasht dhe jau hjeki koken ktyre dyve dhe: "Ska mendim pas mendimit tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem, e kush lyp mendim tjeter pos tė Pejgamberit alejhi selam, ky ėshtė denimi i tij"


Tu kan pėrzi kabllat i nderuar, qka ėshtė kjo "Po ka pas mendimit tė Muhammedit, e ai ėshtė mendimi i All-llahut dhe fjala e tij Kur'an" ??!!! Kur dihet dhe ta kam pėrmend ajetin ku sunneti i Rasulit ėshtė shpallje dhe vendim nga ana e All-llahut Azze ue Xhel, a mos vallėr Muhammedi alejhi selam ka gabu ?!! jo vAll-llahi, asnjėher ska gabu nė shpallje Muhamemdi SalAll-llahu Alejhi ve Selem. Atė qka e ka thanė Muhammedi alejhi selam, atė e ka than edhe All-llahu, por Muhamemdi alejhi selam me sunnet e komenton dhe spjegon Kur'anin, ashtu qysh edhe ka than nė Kur'an All-llahu Subhanehu we Te'ala.



Dilaver shkruajti:
Quote:
Do te ndalem pak me hollsisht tek ajetet Kur,anore tė cilat ti mendon se e ndalojnė muziken dhe kėngen nė islam, duke u bazuar ne prrallat e komentuesve arab.
A prralla i quan ti kėto ? All-llahu na ruajt, po All-llahu dijetart i ka pėrmen nė Kur'an bre subhanAll-llah. Po a e ka ndalu nė hadith Rasulullahu alejhi selam instrumentet muzikore dhe e ka ba haram kėngen dhe muziken ? A kemi thanė se ajo ėshtė shpallje nga ana e All-llahut Subhanehu ve Te'ela.

Islami shkruajti:

Quote:
"Qka ju ka than Pejgamberi me ba, bane. qka ju ka ndalu, ndalone dhe lene"
A tė ka ra para sysh ky ajet ?

A edhe dijetart mė tė mdhej i ofendove a ? All-llahu na ruajt, ata jan evlijat (tė dashurit e All-llahut), a e din se ėshtė mekat mi fy dhe mi ofendu dijetart dhe tė dashurit e All-llahut, dhe vetem sa ja merr gjynahet qysh na ka ardh nė hadith.
A nuk ka than All-llahu nė Kur'an: "..dhe pyetni dijetart kur nuk dini" ? E ku ka dijetar mė tė mdhej se Ebu Hanifja, Imam Maliku, Imam Shafiu, Ahmed Ibn Hanbeli, Shejhul Islam Ibn Tejmijja All-llahu qoft i knaqur me kėta tė gjithė ?

Pse a tha kush qė All-llahu harron ? All-llahu Mustean.



Dilaver shkruajti:
Quote:
Gjerat e ndaluar ne islam paraqiten shum qartė pa rrotulla por ne menyr tė drejtperdrejt ne gjuhen arabe, e shtrohet pyetja a nuk paska pas emer muzika e kėnga ne gjuhen arabe?
A nuk e dije, se All-llahu ka thanė, se do ta lexojm, do ta studijojm deri nė Diten e Gjykimit kit Kur'an dhe e gjithė Kur'anin nuk do ta zbėrthejm dhe nuk do ti gjejm tė gjitha fshehtsinat ?!!!!! Pėrgjigjmu a nuk ka thanė Al-llahu kshtu ? A nuk ka thanė All-ll-llahu: O Muhammed ne tė kemi shpall sunnet, qė me sunnet me jau spjegu dhe komentu Kur'anin.???!
Mos na dul na dijetar i ri, apo ti me mendjen tane pe komenton Kur'anin, subhanAll-llah.


Dilaver shkruajti:
Quote:
Nder bukuritė apo mrekullit qe krijoi All-llahu bėn pjesė edhe muzika. (mendim imi)





Islami shkruajti:

Quote:
Ke ra viktim e Hadithi vijues:
Tė cilin e transmeton Ebu Mailk El-esh'ariu (Allahu qoftė i kėnaqur me atė) se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: "Do tė vijė njė popull qė do ta lejojnė amoralitetin, mendafshin, verėn, defet (el-meazif-muzika)". (Hadith i saktė, transemeton Buhariu). Ē'do tė thotė "el-meazif"?
Ka thėnė El-Xhevheriu, e ky ėshtė kreu i gjuhės: "el-meazif" ėshtė kėnga dhe veglat (Muzikore) argetuese. "El-meazif" i thuhet ēdo kėngė dhe ēdo loje argetuese. Ndėrsa "do ta lejojnė" do tė thotė: do ta veprojnė sikur tė ishte e lejuar, pėrkunder asaj qė ėshtė e ndaluar. Pra, ata i lejojnė defet dhe ndegjimin e kėngėve dhe tė muzikės edhe pse ajo ėshtė e ndaluar.

Dilaver shkruajti:
Quote:
Te lutem syre dhe numrin e syres.
Islam shkruajti:

Quote:
Nuk kam thanė qė egziston ajet qė All-llahu ka thanė qė ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e ka ndalu, subhanAll-llah, kam pas pėr qėllim qė nuk ka dobi, dhe nuk sjell asgja nė shesh nese merremi me njė temė qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e ka ndalu, sepse une ti kam sjell argumente, e mos i kupto postimet si tė duash!
Islam Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-05, 19:32   #60
Dilaver
 
Dilaver's Avatar
 
Join Date: 29-09-03
Posts: 2,294
Dilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėmDilaver i pazėvėndėsueshėm
Default

Islam!

Nė ketė postimin e fundit krejt qka ke shkruar vetėm prralla je duke treguar, isha duke lexuar lajmet ne faqen Bllakan web ne rubriken shqiperi, desha njiherė me i ba copy paste tė gjitha ato lajme qe ishin ne njė faqe, e me i postu, pra dua te them do te ishte e njejta gjė sikurse ti qe po i perserit ato qka i ka shkruar nikoqiri i temes por edhe ti nė secilin mesazh.

Per hadithe e synet ke marr pergjigje nga unė, e nese vazhdojmė keshtu t'i perserisim te njejtat qka ėshtė ajo punė.

Qka me la pershtypje vetėm ky ajet qe po e perserit qe tri kater herė.

Suretu El Xhinn:

26. Ai ėshtė qė e di tė fshehtėn, por fshehtėsinė e vet nuk ia zbulon askujt.

27. Me pėrjashtim tė ndonjė tė dėrguari qė Ai do. Atėbotė Ai vė roje para edhe prapa tij (kur i shpall fshehtėsinė),

Qka po don me than me ket ajet, Zoti ėshtė ai qe din te fshehten, por fshehtėsinė nuk ia zbulon askujt, me perjashtim te ndonjė te derguari.

Kur,an syre A'raf
188. Thuaj: “Unė nuk kam nė dorė pėr veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė besojnė.

Shtrohet pyetja a po genjen ketu Muhamedi ku thot se nuk e din te fshehten.

Perqendro diskutimin mbrenda kornizave te temės, dhe kurse vetėn, jepe ndonjė mendim nga koka jote se mbarove me keto kopi paste, e per tė qen shkrimi i lexueshėm prej diskutuesve tjer bjeri ma shkurt e trup se nuk e lexon kush njė shkrim te gjatė pasi qe te gjithė dijnė me hy ne faqe te ndryshme e me lexu me jav, e po e them kete pasiqe po ke deshir me te vlersuar (perkrahur) muslimanet.

Quote:
Originally Posted by Dilaver
Po na sjell tani ti argumente dhe nė lidhje me keto se ku bazohe ti qe thua:

sepse ėshtė apsurde tė merremi me njė qėshtje qė All-llahu dhe i Dėrguari i Tij SalAll-llahu Alejhi ve Selem na ka ndalu,

Pra na e sjell njė argument me te cilin do te na bindesh se si e kan ndaluar All-llahu dhe i deleguari kėngen dhe muzikėn.
Te lutem syre dhe numrin e syres.


Dilaver


__________________
Aj, qė shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«.
Dilaver Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 23:17.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.