Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
User Name
Password
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 06-04-08, 17:18   #106
ideologu
Banned
 
Join Date: 24-03-08
Posts: 84
ideologu
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by Psikologu
Pershendetje e nderuara Flaka!

Ju falenderoj pėr pyetjen e juaj.
Sa i perket asaj nė lidhje me shpirtin dhe jeten e tij , pas vdekjes , mundemi lirishtė te falsim , se ne kohet e vjetra mendohej se shpirti i njeriut pas vdeljes iken dikund tjeter , dhe si i tillė edhe matej nė momentin e para vdekjes ( pra behej matja e njeriut) dhe se mendohej se shpirti i njeriut peshon deri ne 24 gramė.
Por e nderuar , do tė thellohem pak me shumė ne lidhje me ketė e ebsoj qe keni durimin tė lexoni me gjatė.
Ne bazat fetare , dihet kjartė se mendohet se shpiti i njeriut nuk cdesė kurrė por behet transferimi i shpirtit tek ndoj organizem i tjeter , por si qendron kjo punė ėshtė akoma e pa ditur (Parapsikologji) edhe pse ne faktė njerezit i ngjajnė shumė dikuj qe se kan njohur kurrė ose dikuj qė ka pasur prirje tė madhe dhe se kjo prirje edhe behet trasheguese tek ndoj shpirt i ri, si shembull mundemi tė marrim fizionomin e Betovenit dhe tė Majkell Xhekson , por edhe prirjen e tij nė talentin e botes muzikore.
Por se , a ėshtė e mundur qė shpirti i njeriut tė jetoj , kemi shumė studime deri me sot , qe kan konkluduar se njė gjė e tillė eshtė dhe nuk ėshtė e mundur.
Ferri ose Xhehnemi , mendohet se bejnė ndamjen e shpirtit tė mirė dhe te keq pas vdekjes sė njeriut , por nga kjo nuk mundemi edhe tė bazohemi ,sepse shpirti i njeriut ėshtė vetem mekanizmi i cili e ve ne levzje edhe fuqin e trupit.
Studius idoamerikan Deepak Chopra) qe sot jeton dhe vepron akoma nė Kalifornia , ne librin e tij " Si ti mos plakemi " tregon kjartė se atomet e njeriut kan mundesi tė mbahen tė reja nese edhe shpirti i jonė dhe mirqenja e jonė mbahet mirė me harmoni dhe ka njė kujdes tė posatqem nga ne si njerez.
Pėr te shkuar mė tutje
Shumė njerez besojnė qė ne e kemi njė shpirtė tė pavdekshem, diqka qė ėshtė e ndarė nga trupi dhe qe jeton me tutje pas vdekjes, ndersa tė tjeret besojnė se shpirti egziston edhe para formimit tė trupit njerzorė , rast qe ceka me lartė .
Por kur tė bejmė njė veshtrim ne studimet e filozofit Platon , lexojmė se : -" Shpirti ėshtė i shtrenguar nė trupi si njė denim pėr ato mekate tė cilat u kryen nė parajsė"
Ndersa teologu Origenes i cili jetoj nė vitet e 200 , thotė thuja se ne tė njejten menyrė se ;-" Shpirterat mėkatar ( ne parajsė) para se ata tė bashkoheshin me trupin ( kam fjalen tek trupi akoma i pa formuar) dhe per shkak tė kesaj keta shpirtera u larguan nga parajsa dhe u deguan nė tokė"
Eshtė edhe qudi se pėr ketė shumica besojnė se jeta nė tokė ėshtė vetem njė prov e vogel , sepse jeta e vertet gjindet atje ne parajsė, por si do tė ishte kjo nese vetem shpirterat mekatar vijnė nga parajsa pėr tė krijuar shpirtera tė tjerė ne ketė botė , ku do tė mbeteshin njerzit shpirtė mire.
Ne bazė te libres "Filozofija e lindjes" egjiptasit e vjeter konkluduan se -" Shpirti i tė vdekurit kalon ne nėndhe" , pra perfundi tokes dhe se aty mbetet.
Filozofet , po ashtu pohuan se shpirti i tė vdekurit nuk erdhi nga drita ne erresirė , pra nga bota e tjeter, por ata vetem shkojnė ne njė botė tė parajses seØlartė shpirterore.
Filozofi grek Sokrati ka pasur njė mendim se shpirti pas vdekjes shkon nė njė botė tė pamekat dhe se atje e kalon terė jeten me zotrat , pra nuk vjen prapė nė tokė , dhe nuk prejashtohet nga parajsa si shpirt i keq.
Ne enciklopedin Britanike thuhet qe besimi fetar i sektit Menikeiz 200 vjet e.r nė bazė tė formuesit tė ketij sekti , ai thoshte keshtu se ;
-" Eshė jo natyrore , e dhimbeshme dhe e pavlerė " qe te jemi njerez nė ketė tokė.
Ai mendoj se e vetmja menyrė qė tė tė shpetojmė nga "denimi" ėshtė qe shpirti ik nga trupi , e len ketė tokė , dhe atje fiton njė botė tė mirė shpirterore.
Pra e nderuar , janė berė dhe do tė behen akoma shumė studime ne lidhje me ketė , por simbas mendimit tim , shpirti nuk jeton pas vdekjes dhe se nuk ka vlerė me shumė pas atij momenti.

Nderime per ju;

Psikologu

Psikolog i nderuar!

Dėshiroj tė pėrkujtoj se pyetja e parashtruar si qė duhesh edhe ti vet tė e dish, nuk i takon domenit tė psikologjisė por atij tė filozofisė. Andaj t“u kisha lutur t“iu pėrmbahesh kompetencave tua profesionale dhe tė mos i shkaktosh konkurrencė filozofėve tė forumit.

nderime!

P.S.
E pash une diqysh se numri i pacientave si shpejt mu zvoglu. Aj ti mi paske marr!
ideologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 07-04-08, 11:34   #107
BE LK
Kalimtar
 
BE LK's Avatar
 
Join Date: 08-12-05
Location: Tirane
Posts: 4,372
BE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėmBE LK i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by ideologu
Psikolog i nderuar!

Dėshiroj tė pėrkujtoj se pyetja e parashtruar si qė duhesh edhe ti vet tė e dish, nuk i takon domenit tė psikologjisė por atij tė filozofisė. Andaj t“u kisha lutur t“iu pėrmbahesh kompetencave tua profesionale dhe tė mos i shkaktosh konkurrencė filozofėve tė forumit.

nderime!

P.S.
E pash une diqysh se numri i pacientave si shpejt mu zvoglu. Aj ti mi paske marr!
Katunaret kesaj i thone: "LUFTE PER TERRITOR".....!

me te mira BE LK
__________________
* " Vepra e nje personi ne mesin e njemije njerezve ka me teper ndikim se fjalet e nje mije njerezve drejtuar nje personi " *

Hasan El-Basri
BE LK Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-04-08, 21:53   #108
vuthjanja
 
Join Date: 23-06-07
Posts: 20
vuthjanja i vlerėsuar jo keq
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Pershendetje per Ju Psikolog!Deshiroj tma pershkruash jeten dhe sielljet e femijeve prej moshes 12 deri ne moshen 18 vjecare,eshte fjala per pubertetin e femijeve,agresivitetin e tyre,se si nganjeher e shohin ardhmerin e erret.ju lutem nese nuk priton pergjigju.Me nderime!
vuthjanja Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-04-08, 11:34   #109
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by Prizrenalia
pershendetje.... Unė kisha pas dėshirė qe te me tregoni diqka ne lidhje me ANKTHIN,dhimbjet trupore qe shkaktohen prej ankthi si nga vjen ankthi pra kush e shkakton ankthin,
Pershendetje i nderuari Prizrenalia !

Ju falenderoj pėr pytjen e juaj dhe njeherit u kerkoj falje pėr vonesen.
Perse njeriu kaplohet nga Ankthi nuk mund tė konstatohet Ankthi vjen nga shumė perjetime jetsore , levizja e gjakut , trauma , perjetime tė ndryshme etj etj , pra dua tė them se e tėra mvaret nga personaliteti ne personalitet.
Pendesa, Stresi , Depresioni , pagjumesia janė disa nga faktoret qe mund tė renditen ne ketė drejtim , por duke mos harruarė se nga keto shkaktohen rrahje tė shpejta tė zemres , frymarrja e veshtersuarė, shtrengime trupore , djersitje etj .
Ne keto simptome , pra, njeriu kalon edhe ne njė tranzicion sidomos ne kohen e gjumit tė nates , kur edhe levizja e trupit behet e pamundurė dhe njeriu mendon se do tė vdesė ose pėlcasė, por pozita e fjetjes ose perjetimi i endrrave tė lidhura me faktoret e mesiperm bejnė qe Ankthi tė shfaqet sikur tė ishte njė "armik " i cili deshiron tė e pelcas njeriu ne gjumė.
Qė tė jeni sa me largė percjelljes se Ankthit , ju duhet tė konsultohi me ndonjė mjek apo neurolog qė tė ju jep dijagnozen se nga cili sindrom pra vuani , ai i depresionit, stresit , pagjumesis etj , sepse tė gjitha keto e bejnė shtrengimin e trupit naten dhe veshtiresin e fjetjes se qetė .

Me nderime per ju ;

Psikologu
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-04-08, 12:19   #110
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by Firdesa
Pershendetje Psikolog

Edhe une e pata pytjen e njejt per Skizofrenin kish ketu gjera me te rendesishme qe i kishe cek mirpo ku mundem me gjet ne net apo ne ndonje liber me shum per skizofrenin se ne internet po ka vetem anglisht e anglishten nuk e di a din naj liber apo naj web faqe per skizofrenin ne gjuhen shqipe.
Faliminderit nga Firdesa
Pershendetje e nderuara Firdesa!
Ju kėkoj falje pėr vonesen por mos harroni se edhe une kam shumė punė tė tjera , andej lutem pėr mirkuptim.
Ja disa sqarime ne lidhje me Skizofrenin.
Skizofrtenia ndahet ne disa grupe tė ndryshme por disa nga keto i ndajmė nė ;Skizofrenia katatonike , e qorganizuar , paranoide,e padiefrencuarė, e mbeturė.Nė vitet e fundit janė bėrė kėrkime tė konsiderushme pėr shkaqet e mundshme biokimike dhe gjenetike tė skizofrenisė,veēanrisht rreth mundėsisė qė ndonjė substancė e trurit e trashėguar gjenetikisht,tė jetė pėrgjegjėse pėr skizofreninė.
Qrregullimi duket se ka histori familjare dhe shfaqja e skizofrenisė te binjakėt identikė ėshtė e lartė,edhe tek ata qė janė rritur nė familje krejt tė ndryshme.Por forcat e mjedisit duket se e intensifikojnė ndikimin e faktorėve gjenetikė,qė dyshohet se janė tė pranishėm. Skicofrenia eshtelloji mė i zakonshėm i psikozės dhe personat me kėtė sėmundje priren tė jetojnė nė botėn e imaginatės sė tyre.Pjesa mė e madhe e skizofrenėve tė shtruar nė spital vishen vetė,lėvizin rreth e rrotull dhe kryejnė aktivitete tė tilla tė jetės sė pėrditshme si ngrėnia pirja e duhanit thuajse nė tė njejtėn mėnyrė si gjithė tė tjerėt.Por personat me skizofreni nuk tregojnė interes dhe preokupim pėr ngjarjet dhe njerėzit pėrreth tyre.Ata janė mė tė shumtėn e herės tė preokupuar me fantazira,pėrfytyrime tė rreme dhe halucinacione qė ndikojnė nė tė menduarit dhe tė folurit e tyre.Ndonėse ka disa lloje skizofrenie,shumica e skizofrenėve shfaqin disa simptoma tė pėrbashkėta.
Ekzistojnė mendime tė ndryshme dhe kontradiktore lidhur me ate se,cilin person do ta quajmė skizofrenik.Meqė skizofrenia pėrfaqėson qrregullimin mė tė zakonshėm psikotik,ajo pėrdoret si njė thes ku futen tė gjithė ata individ qė nuk klasifikohen ndryshe.Disa psikologė si David Rosenhan mbajnė qėndrim kritik ndaj profesionistėve qė merren me sėmundjet mendore duke thėnė se ata janė tepėr tė gatshėm qė tė i vėnė njerėzve Diagnozen e Skicofrenis.Qėllimi i tij ishte tė ilustronte pikėrisht kėtė dukuri kur ndėrmori njė studimin nė tė cilin persona normalė pranuan tė shtrohen me dėshirėn e tyre nė spitale tė ndryshme psikiatrike,ku pastaj ankoheshin se dėgjonin zėra qė u flisnin.Siq e thamė edhe nė fillim,ndonėse ėshtė e vėshtirė tė diagnostikohet saktė njė qrregullim duke u nisur vetėm nga kjo simptomė.Fakti ėshtė qė shtatė nga tetė pseudopacientet e Rosenhan-it u diagnostikuan si Skicofrenė.Ky studim dėshmon pėr rrezikun kur i etiketojmė njerėzit me terma diagnozash klinike. Shumė persona me skizofreni provojnė pėrfytyrime tė paqena(deluzive) ose besojnė nė gjėra qė nuk mbėshtetėn te realiteti.Disa skizofrenė kanė deluzionin e persekutimit dhe besojnė se dikush pėrpiqet ti vrasė ose tė i dėmtojė.Gjithashtu ata e kanė tė vėshtirė tė ndajnė realitetin nga fantazia. Ata kanė probleme kur bėjnė lidhjen e informacioni aktual me njohuri tė mėparshme.Po ashtu ata tregohen konfuzė dhe nuk janė tė aftė tė bėjnė analiza.Idetė dhe mendimet e tyre zhvendosen nga njė temė nė tjetrėn,megjithėse nuk ka asnjė lidhje midis kėtyre temave.
Dėmtimi i perceptimit.
Individėt me skizofreni shpesh thonė se kanė patur halucinacione ose pėrjetime shqisore nė mungesė tė ngacmuesve shqisorė.Shpesh kėto janė halucinacione dėgjimore,si tė dėgjuarit e zėrave qė i flasin pacientit ose qė thjesht krijojnė tinguj.
Dėmtimi i emocioneve.
Shumė persona me skizofreni manifestojnė reagime emocione anormale.Nganjėherė ata duken si pa ndjenja apo emocione dhe nuk demostrojnė ngacmime emocionale.Ata kanė prirjen ta orientojnė shikimin drejt pėrpara dhe duken apatikė kur flasin.Zėri i tyre ėshtė monoton dhe pa ngjyrime emocionale.Persona tė tjerė me skizofreni manifestojnė reagime emocionale tė papėrshtatshme:p.sh.ata qeshin kur mėsojnė njė lajm tė hidhur ose qajnė pa ndonjė shkak tė dukshėm,ose gjendja e tyre emocionale ndryshon nė mėnyrė tė menjėhershme dhe reagimi i tyre mund tė mos ketė lidhje me ngacmuesin.
Dėmtimi i ndjenjės sė unit dhe tė vullnetit.
Ndjenja e unit ėshtė njė veqori e rėndėsishme e njė personi normal e tė shėndetshėm.Njė person me skizofreni ka vėshtirėsi nė krijimin e identitetit tė tij personal dhe beson se jane forcat e jashtme qė drejtojnė sjelljen e tij.
Njė karakteristikė qė vihet re shpesh te njė person me skizofreni ėshtė qrregullimi i vullnetit,mungesa e aktivizimit drejt njė synimi tė caktuar.
Personi nuk tregon motivimin e duhur pėr tė dėrguar njė veprim deri nė fund.
Kjo, natyrisht bėn qė personi tė mos jetė i zoti pėr tė funksionuar si duhet nė shoqėri
Dėmtimi i marrėdhenieve dhe i sjelljes.
Njė individ me skizofreni ka shumė vėshtirėsi nė shoqėrimin me tė tjerėt.Shpesh ai tėrhiqet nga marrėdhėniet shoqėrore.Edhe pse kalon momente deluzionesh (pėrfytyrimesh tė paqena) dhe halunacionesh,ai nuk ėshtė nė gjendje tė vendosė lidhjet e duhura me botėn qė e rrethon.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-04-08, 12:21   #111
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Shkaqet e Skizofrenisė

Nė rreth 20 vitet e fundit janė bėrė kėrkime tė konsiderueshme pėr shkaqet e mundshme biokimike dhe gjenetike tė skizofrenisė,veqanarisht rreth mundėsisė qė ndonjė substancė e trurit e trashėguar gjenetikisht,tė jetė pėrgjegjėse pėr skizofreninė. Qrregullimi duket se ka histori familjare dhe shfaqja e skizofrenisė te binjakėt identikė ėshtė e lartė,edhe tek ata qė janė tė rritur nė familje krejt tė ndryshme.Por forcat e mjedisit duket se e intensifikojnė ndikimin e faktorėve gjenetikė,qė dyshohet se janė tė pranishėm.Nė fillim le tė shohim ndikimet mjedisore te skizofrenia.;
Ndikimet mjedisore.
Hetimi i plotė i sfondit familjar tė individėve me skizofreni,zakonisht tregon njė histori stresi shumė tė madh te fėmija.Ky stres ėshtė aq i madh sa fėmija shkėputet nga realiteti i padurueshėm,duke u futur nė njė botė fantazore (Zubin dhe Ludwig,1983).Ekzistojnė dy situata familjare qė lidhen rėndom me skizofreninė (Roff dhe Knight,1981).E para,ka tė bėjė me njė nėnė qė ėshtė indiferente ndaj familjes dhe kjo sjell si rezultat qorganizim dhe stres.E dyta,lidhet me njė prind (zakonisht nėnėn) qė sundon plotėsisht mbi bashkėshortin (ose bashkėshorten) dhe fėmijėt,por nuk tregon kujdes pėr ta.Nė tė dyja rastet,konflikti dhe stresi qojnė nė shtimin e ndjenjės sė pambrojtshmėrisė te fėmijėt.Nga njė studim tjetėr (Doane dhe kolegėt,1981) u zbulua se,modelet e komunikimit nė familje kishin lidhje me tendencat e skizofrenike tė fėmijėve.Nė mėnyrė tė veqantė,nė familjet me fėmijė te tė cilėt zhvillohet skizofrenia,ndeshen mė shpesh mesazhet e paqarta ose kontradiktore, kritikat dhe qėndrimet keqdashėse.Njė numėr studimesh tė hershme kanė treguar se, skizofrenia ėshtė mė e pėrhapur nė grupet me nivel tė ulėt social-ekonomik. Njerėzit e klasave mė tė ulta qė janė tė prekur nga skizofrenia paraqesin simptoma mė tė shumta fizike dhe sociale qė tregojnė se ata nuk janė tė lumtur,si dhe me shumė mosmarrėveshje tė hapura dhe fėrkime nė marrdhėniet me tė tjerėt.
Ekzistojnė shumė arsye tė mundshme por tė pavėrtetuara pėr kėto ndryshime tė dukshme sipas pėrkatėsisė klasore.Ato mund tė jenė rezultat i procedurave tė pamjaftueshme diagnostifikuese qė pėrdoren pėr njerėzit mė tė varfėr;gjithashtu,nė qoftė se ėshtė i varfėr,personi i shqetėsuar ka mė pak mundėsi qė ta ruajė njė vend pune ku paguhet mirė.Tė varfėrit dhe tė pasurit mund tė i rrisin fėmijėt e tyre nė mėnyra tė tilla,qė tė i predispozojnė tė reagojnė ndryshe ndaj stresit..Tė qenit i varfėr mund tė bėjė gjithashtu qė tė lindin ndjenjat e tė qėnit i pashpresė.Kėrkimet pėr tė gjetur njė shpjegim nė lidhje me ndryshimet e dukshme sipas pėrkatėsisė klasore,nė rastet e shfaqjes sė skizofrenisė,janė tė rralla dhe ėshtė e nevojshme tė shtohen.
Teoricientėt e tė mėsuarit social argumentojnė se skizofrenia ėshtė njė sjellje e mėsuar,qė krijohet nga pėrforcimi prej njerėzve tė tjerė i reagimeve anormale.Nė rast se dikush nuk pėrfillet prej tė tjerėve,atėherė njė mėnyrė pėr tė fituar vėmėndje e tyre ėshtė qė tė sillet nė mėnyrė tė quditshme.Sipas Laing,skizofrenia ndodh kur njė individ vendos qė tė mos pranojė mė trysnitė dhe kėrkesat e shoqėrisė kėshtu kthehet drejt brendėsisė sė vetvetes tė njė bote fantazish tė vetėkrijuara.Teoricientėt e psikoanalizės,si Froidi,besonin se skizofrenia ishte rezultat i kthimit tek narcisizmi primar,faza gojore para se tė zhvillohet egoja.Individi narcisistik kontrollohet plotėsisht nga uni dhe kėrkon vetėkėnaqėsi tė plotė.Asnjė nga teoritė e mjedisit nuk e ka shpjeguar nė mėnyrė tė plotė skizofreninė,prandaj dhe ekziston njė nxitje e madhe te kėrkimet e sotme pėr shkaqe tė mundshme biologjike tė saj.
Ndikimet biologjike.

Rreth 1 % e popullsisė vuan nga skizofrenia.Por kėrkimet gjenetike kanė treguar se,shanset janė mjaft tė larta qė,kur njė person vuan nga skizofrenia,edhe njė person tjetėr fare i afėrt pėr nga lidhja gjenetike me tė,ta ketė skizofreninė.Studimet me binjakėt kanė treguar shkallė tė larta pėrputhjeje nė skizofreni (nė rast se e ka njėri,po ashtu e ka edhe tjetri),sipas Zerbin-Rubin,1972 .
Pėrputhja skizofrenike ėshtė shumė mė e lartė te binjakėt monozigotikė (identikė) sesa te binjakėt dizigotikė(joidentikė).Gotesman dhe Silldz,1972,njoftuan pėr njė shkallė pėrputhjeje prej 42 % te binjakėt MZ(monozigotikė),dhe vetėm prej 9% te binjakėt DZ(dizigotikė).Studimet pėr adoptimet gjithashtu tregojnė se ndikimet gjenetike janė shumė tė rėndėsishme nė skizofreni.Edhe sikur tė ndahen nga njėri-tjetri nėpėr mjet adoptimi,dy binjakė kanė shumė tė ngjarė qė tė kenė shkallė tė lartė pėrputhjeje nė kėtė drejtim.Sidoqoftė,njė numėr punimesh kritike tė kohėve tė fundit kanė vėnė nė dukje se me metadologjinė e kohės ėshtė tejet e vėshtirė qė tė ndahen ndikimet e mjedisit nga ato gjenetike (Abrams dhe Taylor,1983).Nuk ėshtė identifikuar ende mekanizmi i saktė gjenetik pėrgjegjės pėr skizofreninė.Sidoqoftė,disa tė dhėna tė kohėve tė fundit tregojnė te reaksionet biokimike,gjė qė mund tė qojė nė sjellje skizofrenike.
Njė numėr teorish biokimike janė propozuar nė rrjedhė tė viteve.Hulumtuesit kanė shprehur mendimin sesi faktorė shkaktorė janė mungesa e vitaminave,anormalitetet e proteinės sė gjakut,dhe parregullsitė kimike tė urinės.Shpesh nė tė kaluarėn hulumtuesit nuk i kushtonin vėmendje faktit se njerėzit qė shtrohen nė spital nga skizofrenia zakoknisht janė duke vazhduar terapinė kundėr varėsisė ndaj drogave gjė kjo qė mund tė i shpjegojė kėto ndryshime kimike.Teoria mė premtuese biokimike e sotme ėshtė teoria e dopaminės.
Wise dhe Stein njoftuan se skizofrenėt kanė nivele shumė tė larta tė dopaminės nurotransmetuese sesa niveli normal.Barnat e quajtura Fenothiazina,qė ndihmojnė nė trajtimin e skizofrenisė nėpėrmjet uljes sė niveleve tė dopaminės,nė rast se nuk pėrdorėn nėn kontroll tė kujdesshėm,mund tė shkaktojnė simptoma tė sėmundjes sė Parkinsonit (e cila normalisht shkaktohet nga nivele tė ulta tė dopaminės).Amfetaminat kanė tendencėn tė rrisin nivelet e dopaminės dhe mund tė qojnė te psikoza e amfetaminės qė shoqėrohet me simptoma skizofrenike.Fatkeqėsisht tė dhėnat nuk janė aq tė qarta sa do t’i dėshironim.Barnat antipsikotike nuk i ndihmojnė tė gjithė skizofrenėt.Dhe ndėrkohė qė kėto barna ulin nivelin e dopaminės nga ana tjetėr ato gjithashtu ndėrhyjnė te funksionimi i neropinefrinės,serotoninit dhe acetilkolinės,dhe kėshtu nuk pėrbėjnė zgjidhjen e plotė tė situatės komplekse.Hulumtimet qė pėrpiqen tė zbulojnė lidhjen e neurokimikateve me skizofreninė vazhdojnė.Ka disa shkencėtarė qė besojnė se skizofrenia mund tė shkaktohet nga njė infeksion virusal (Bower,1985).Disa viruse mund tė ndikojnė te neurotransmetuesit pėrfshirė edhe dopaminėn.Kjo linjė hulumtimesh ėshtė duke vazhduar dhe duket premtuese.
Noishterlain dhe Dosen(Neuchterlein dhe Dawson,1984) sugjeruan njė model tė pambrojtshmėrisė nga stresi tė skizofrenisė sipas tė cilit disa njerėz kanė njė prirje biologjike (predispozicion),duke trashėguar gene tė caktuara,pėr t’u prekur nga skizofrenia,nė rast se mjedisi rrethues u shkakton stresin e mjaftueshėm pėr kėtė.Nė mėnyrė tė veqantė sipas kėsaj teorie njerėz tė caktuar kanė vėshtirėsi nė pėrpunimin e informacionit dhe nė ruajtjen e vėmėndjes.Ata mbireagojnė ndaj stresuesve socialė dhe kanė mungesė tė kompetencave tė duhura sociale dhe tė aftėsive pėr pėrshtatje.Kėshtu nė mungesė tė njė familjeje tė ngrohtė dhe mbėshtetėse stresi ėshtė i rėndė nė masėn e mjaftueshme pėr ta shtyerė individin drejt skizofrenisė.Kėshtu nė modelin pambrojtshmėri pėrfshihen si faktorė biologjikėashtu edhe ata mjedisorė.
Ne ende nuk e dimė me saktėsi se qfarė e shkakton skizofreninė.Duket se ajo krijohet dhe favorizohet nga faktorė gjenetikė,organikė,biokimikė dhe tė mjedisit.



Me nderime pėr ju:
Psikologu
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-04-08, 22:59   #112
iliryan
 
Join Date: 19-04-08
Location: Suedi
Posts: 250
iliryan me shokė shumeiliryan me shokė shume
Send a message via MSN to iliryan
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by Psikologu
Shkaqet e Skizofrenisė

Nė rreth 20 vitet e fundit janė bėrė kėrkime tė konsiderueshme pėr shkaqet e mundshme biokimike dhe gjenetike tė skizofrenisė,veqanarisht rreth mundėsisė qė ndonjė substancė e trurit e trashėguar gjenetikisht,tė jetė pėrgjegjėse pėr skizofreninė. Qrregullimi duket se ka histori familjare dhe shfaqja e skizofrenisė te binjakėt identikė ėshtė e lartė,edhe tek ata qė janė tė rritur nė familje krejt tė ndryshme.Por forcat e mjedisit duket se e intensifikojnė ndikimin e faktorėve gjenetikė,qė dyshohet se janė tė pranishėm.Nė fillim le tė shohim ndikimet mjedisore te skizofrenia.;
Ndikimet mjedisore.
Hetimi i plotė i sfondit familjar tė individėve me skizofreni,zakonisht tregon njė histori stresi shumė tė madh te fėmija.Ky stres ėshtė aq i madh sa fėmija shkėputet nga realiteti i padurueshėm,duke u futur nė njė botė fantazore (Zubin dhe Ludwig,1983).Ekzistojnė dy situata familjare qė lidhen rėndom me skizofreninė (Roff dhe Knight,1981).E para,ka tė bėjė me njė nėnė qė ėshtė indiferente ndaj familjes dhe kjo sjell si rezultat qorganizim dhe stres.E dyta,lidhet me njė prind (zakonisht nėnėn) qė sundon plotėsisht mbi bashkėshortin (ose bashkėshorten) dhe fėmijėt,por nuk tregon kujdes pėr ta.Nė tė dyja rastet,konflikti dhe stresi qojnė nė shtimin e ndjenjės sė pambrojtshmėrisė te fėmijėt.Nga njė studim tjetėr (Doane dhe kolegėt,1981) u zbulua se,modelet e komunikimit nė familje kishin lidhje me tendencat e skizofrenike tė fėmijėve.Nė mėnyrė tė veqantė,nė familjet me fėmijė te tė cilėt zhvillohet skizofrenia,ndeshen mė shpesh mesazhet e paqarta ose kontradiktore, kritikat dhe qėndrimet keqdashėse.Njė numėr studimesh tė hershme kanė treguar se, skizofrenia ėshtė mė e pėrhapur nė grupet me nivel tė ulėt social-ekonomik. Njerėzit e klasave mė tė ulta qė janė tė prekur nga skizofrenia paraqesin simptoma mė tė shumta fizike dhe sociale qė tregojnė se ata nuk janė tė lumtur,si dhe me shumė mosmarrėveshje tė hapura dhe fėrkime nė marrdhėniet me tė tjerėt.
Ekzistojnė shumė arsye tė mundshme por tė pavėrtetuara pėr kėto ndryshime tė dukshme sipas pėrkatėsisė klasore.Ato mund tė jenė rezultat i procedurave tė pamjaftueshme diagnostifikuese qė pėrdoren pėr njerėzit mė tė varfėr;gjithashtu,nė qoftė se ėshtė i varfėr,personi i shqetėsuar ka mė pak mundėsi qė ta ruajė njė vend pune ku paguhet mirė.Tė varfėrit dhe tė pasurit mund tė i rrisin fėmijėt e tyre nė mėnyra tė tilla,qė tė i predispozojnė tė reagojnė ndryshe ndaj stresit..Tė qenit i varfėr mund tė bėjė gjithashtu qė tė lindin ndjenjat e tė qėnit i pashpresė.Kėrkimet pėr tė gjetur njė shpjegim nė lidhje me ndryshimet e dukshme sipas pėrkatėsisė klasore,nė rastet e shfaqjes sė skizofrenisė,janė tė rralla dhe ėshtė e nevojshme tė shtohen.
Teoricientėt e tė mėsuarit social argumentojnė se skizofrenia ėshtė njė sjellje e mėsuar,qė krijohet nga pėrforcimi prej njerėzve tė tjerė i reagimeve anormale.Nė rast se dikush nuk pėrfillet prej tė tjerėve,atėherė njė mėnyrė pėr tė fituar vėmėndje e tyre ėshtė qė tė sillet nė mėnyrė tė quditshme.Sipas Laing,skizofrenia ndodh kur njė individ vendos qė tė mos pranojė mė trysnitė dhe kėrkesat e shoqėrisė kėshtu kthehet drejt brendėsisė sė vetvetes tė njė bote fantazish tė vetėkrijuara.Teoricientėt e psikoanalizės,si Froidi,besonin se skizofrenia ishte rezultat i kthimit tek narcisizmi primar,faza gojore para se tė zhvillohet egoja.Individi narcisistik kontrollohet plotėsisht nga uni dhe kėrkon vetėkėnaqėsi tė plotė.Asnjė nga teoritė e mjedisit nuk e ka shpjeguar nė mėnyrė tė plotė skizofreninė,prandaj dhe ekziston njė nxitje e madhe te kėrkimet e sotme pėr shkaqe tė mundshme biologjike tė saj.
Ndikimet biologjike.

Rreth 1 % e popullsisė vuan nga skizofrenia.Por kėrkimet gjenetike kanė treguar se,shanset janė mjaft tė larta qė,kur njė person vuan nga skizofrenia,edhe njė person tjetėr fare i afėrt pėr nga lidhja gjenetike me tė,ta ketė skizofreninė.Studimet me binjakėt kanė treguar shkallė tė larta pėrputhjeje nė skizofreni (nė rast se e ka njėri,po ashtu e ka edhe tjetri),sipas Zerbin-Rubin,1972 .
Pėrputhja skizofrenike ėshtė shumė mė e lartė te binjakėt monozigotikė (identikė) sesa te binjakėt dizigotikė(joidentikė).Gotesman dhe Silldz,1972,njoftuan pėr njė shkallė pėrputhjeje prej 42 % te binjakėt MZ(monozigotikė),dhe vetėm prej 9% te binjakėt DZ(dizigotikė).Studimet pėr adoptimet gjithashtu tregojnė se ndikimet gjenetike janė shumė tė rėndėsishme nė skizofreni.Edhe sikur tė ndahen nga njėri-tjetri nėpėr mjet adoptimi,dy binjakė kanė shumė tė ngjarė qė tė kenė shkallė tė lartė pėrputhjeje nė kėtė drejtim.Sidoqoftė,njė numėr punimesh kritike tė kohėve tė fundit kanė vėnė nė dukje se me metadologjinė e kohės ėshtė tejet e vėshtirė qė tė ndahen ndikimet e mjedisit nga ato gjenetike (Abrams dhe Taylor,1983).Nuk ėshtė identifikuar ende mekanizmi i saktė gjenetik pėrgjegjės pėr skizofreninė.Sidoqoftė,disa tė dhėna tė kohėve tė fundit tregojnė te reaksionet biokimike,gjė qė mund tė qojė nė sjellje skizofrenike.
Njė numėr teorish biokimike janė propozuar nė rrjedhė tė viteve.Hulumtuesit kanė shprehur mendimin sesi faktorė shkaktorė janė mungesa e vitaminave,anormalitetet e proteinės sė gjakut,dhe parregullsitė kimike tė urinės.Shpesh nė tė kaluarėn hulumtuesit nuk i kushtonin vėmendje faktit se njerėzit qė shtrohen nė spital nga skizofrenia zakoknisht janė duke vazhduar terapinė kundėr varėsisė ndaj drogave gjė kjo qė mund tė i shpjegojė kėto ndryshime kimike.Teoria mė premtuese biokimike e sotme ėshtė teoria e dopaminės.
Wise dhe Stein njoftuan se skizofrenėt kanė nivele shumė tė larta tė dopaminės nurotransmetuese sesa niveli normal.Barnat e quajtura Fenothiazina,qė ndihmojnė nė trajtimin e skizofrenisė nėpėrmjet uljes sė niveleve tė dopaminės,nė rast se nuk pėrdorėn nėn kontroll tė kujdesshėm,mund tė shkaktojnė simptoma tė sėmundjes sė Parkinsonit (e cila normalisht shkaktohet nga nivele tė ulta tė dopaminės).Amfetaminat kanė tendencėn tė rrisin nivelet e dopaminės dhe mund tė qojnė te psikoza e amfetaminės qė shoqėrohet me simptoma skizofrenike.Fatkeqėsisht tė dhėnat nuk janė aq tė qarta sa do t’i dėshironim.Barnat antipsikotike nuk i ndihmojnė tė gjithė skizofrenėt.Dhe ndėrkohė qė kėto barna ulin nivelin e dopaminės nga ana tjetėr ato gjithashtu ndėrhyjnė te funksionimi i neropinefrinės,serotoninit dhe acetilkolinės,dhe kėshtu nuk pėrbėjnė zgjidhjen e plotė tė situatės komplekse.Hulumtimet qė pėrpiqen tė zbulojnė lidhjen e neurokimikateve me skizofreninė vazhdojnė.Ka disa shkencėtarė qė besojnė se skizofrenia mund tė shkaktohet nga njė infeksion virusal (Bower,1985).Disa viruse mund tė ndikojnė te neurotransmetuesit pėrfshirė edhe dopaminėn.Kjo linjė hulumtimesh ėshtė duke vazhduar dhe duket premtuese.
Noishterlain dhe Dosen(Neuchterlein dhe Dawson,1984) sugjeruan njė model tė pambrojtshmėrisė nga stresi tė skizofrenisė sipas tė cilit disa njerėz kanė njė prirje biologjike (predispozicion),duke trashėguar gene tė caktuara,pėr t’u prekur nga skizofrenia,nė rast se mjedisi rrethues u shkakton stresin e mjaftueshėm pėr kėtė.Nė mėnyrė tė veqantė sipas kėsaj teorie njerėz tė caktuar kanė vėshtirėsi nė pėrpunimin e informacionit dhe nė ruajtjen e vėmėndjes.Ata mbireagojnė ndaj stresuesve socialė dhe kanė mungesė tė kompetencave tė duhura sociale dhe tė aftėsive pėr pėrshtatje.Kėshtu nė mungesė tė njė familjeje tė ngrohtė dhe mbėshtetėse stresi ėshtė i rėndė nė masėn e mjaftueshme pėr ta shtyerė individin drejt skizofrenisė.Kėshtu nė modelin pambrojtshmėri pėrfshihen si faktorė biologjikėashtu edhe ata mjedisorė.
Ne ende nuk e dimė me saktėsi se qfarė e shkakton skizofreninė.Duket se ajo krijohet dhe favorizohet nga faktorė gjenetikė,organikė,biokimikė dhe tė mjedisit.



Me nderime pėr ju:
Psikologu

Me vjen shum mir qe aq Psikolog i mir qenke e i zgjuar.
Edhe me e mria asht se ke aq koh te lir edhe ne formua me e tregu zgjuarsin tuai
iliryan Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 08-05-08, 13:54   #113
ilmen
 
Join Date: 08-05-08
Posts: 1
ilmen i vlerėsuar jo keq
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

nderimet e mija, i nderuar Psikolog.
jam kureshtar ta dij mendimin tuaj se pyetsjes time ne vazhdim :

etika dhe morali te adoleshnetet
ilmen Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 10-05-08, 13:07   #114
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by ilmen
nderimet e mija, i nderuar Psikolog.
jam kureshtar ta dij mendimin tuaj se pyetsjes time ne vazhdim :

etika dhe morali te adoleshnetet
Pershendetje i nderuar!

Ketu ke shkrimin tim tė mė hershem sa i perket Etikes dhe Moralit.

http://www.dardania.de/vb/upload/showthread.php?t=16584

Cdo tė mirė dhe shendet nga:

Psikologu
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 10-05-08, 14:03   #115
Preshevar
Banned
 
Join Date: 13-12-05
Posts: 7,840
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Psikolog i nderuar,..


Mė intereson mendimi juaj rreth vetvrasjės, thjesht nje komentim te gjer (nėse ke mundėsi).

Kjo pyetje vjen pas Vetvrasjeve te fundit nė......... qe tashme jan bėr si dukuri e shpesht.


Gjitha t'mirat
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 14-05-08, 21:42   #116
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by Preshevar
Psikolog i nderuar,..


Mė intereson mendimi juaj rreth vetvrasjės, thjesht nje komentim te gjer (nėse ke mundėsi).

Kjo pyetje vjen pas Vetvrasjeve te fundit nė......... qe tashme jan bėr si dukuri e shpesht.


Gjitha t'mirat
Pershendetje i nderuari Preshevar!

Ju falenderoj pėr pytjen e juaj.
Per sa i perket vetvrasjes ne shoqerit e ndryshme , kjo akoma eshte e pa vertetuar se cilat janė shkaqet kryesore tek personat me kesi llojė mendimi.
Dikush mund tė e lidhe me anan e qeshtjes ekonomike , shpirterore , depresioni , stresi etj etj , por ne fakt edhe keta janė faktor por jo ata kryesorėt.
Nga ana e depresionit vjen edhe deri tek bllokimi total i koncentrimit ose mundesis pėr tė menduarė ne gjetjen e ndonjė rrugdalje tjeter , edhe pse ne cdo vend , ne cdo dashuri, ne cdo ekonomi ka dhe do tė ketė rrugdalje tė cilat ne anen e qetė, hapin dyert e horizontit dhe mundesive tė ndryshme.
Mendohet se ne trojet tona shqiptare , vetvrasja ka arritur nje kuiminacion tė madhe , por ne fakt , numri i vetvrasjeve eshte me i madhe ne boten jashtė sesa ne vendet tona.
Statistikat e tilla nuk kan tė bejnė me asnjė nga ato tė lartėpermenurat .
Sa per perfudnim , do tė konkludoja SE :
Vetvrasja ndodhė vetem tė personat me psiqik tė dobet tė cilat nuk kan mundeis tė perballohen dhe marrin kahjen e dobesimit sa me tė madhė tė shendetit psiqik.
Do tė kisha deshirė tė shtoja se per cdo kend ka rrugdalje, cdo problem zgjidhet dhe sse biseda e lirė me ndokend tė aferm eshte njė lehtesim i fortė nese nuk ka mundesi bisede me ndonje psikolog , sociolog ose kurator.
besoj se u mjafton ky shkrim me kaq.
Jeni tė mirseardhur cdo here.

Me nderime per ju ;

Psikologu
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-05-08, 21:53   #117
Preshevar
Banned
 
Join Date: 13-12-05
Posts: 7,840
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Te faleminderit per mundin dhe kohen qe sakrifikove gjat keti postimi,

Te jam mirnjohės,

Tė faleminderit edhe njė here, :)
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-05-08, 13:20   #118
Skyfter
 
Skyfter's Avatar
 
Join Date: 07-03-08
Posts: 3,242
Skyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėmSkyfter i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Ju pershendes Zoteri Psikologu ..

Me intereson te di per Parandjenjat!

A duhet dhe sa duhet besuar nese parashikon ngjarje dhe fakte me parandjenja?

Shpresoj se pyetja eshte e qelluar!
Skyfter Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-05-08, 02:07   #119
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Quote:
Originally Posted by vuthjanja
Pershendetje per Ju Psikolog!Deshiroj tma pershkruash jeten dhe sielljet e femijeve prej moshes 12 deri ne moshen 18 vjecare,eshte fjala per pubertetin e femijeve,agresivitetin e tyre,se si nganjeher e shohin ardhmerin e erret.ju lutem nese nuk priton pergjigju.Me nderime!
Pershendetje e nderuarė !
Ju falenderoj pėr pytjen e juaj dhe me vjen keq pėr vonesen , cka ne fakt kam kaluar pa lexuar pytjen e juaj.
Femijet qe nga lindja e tyre , ndahen ne grupacione tė ndryshme , por do i rendis pėr nga mosha , sjellja dhe pjekuria.
Nga mosha nje deri ne pesė ndodhin shumė ndryshime.Femijet mesohen tė ecin , tė flasin . dhe tė ushqehen dhe ne ketė kohė, zhvillojnė edhe retoriken e tyre, mesohetn tė vizatojnė dhe tė ken deshiren tė shkruajnė, pastaj tė e ngasin biqikleten , cka do tė thotė se cdo gjė behet ne menyren intenzive , mirpo s“duhet harruar se cdo femijė ėshtė unik, cka do tė thotė se ata mesohen dhe zhvillohen simbas personalitetit individual dhe shkathtesis, por egzistojnė edhe ngjashmeri tė cilat janė tė perbashketa per nga moshat e ndryshme.
Ndarja e trupit tė tyre nga foshnja ne femije e pam me heret se si shkon , pastaj kemi ndarjen nga femijeria deri ne rini e pastaj nga rinia deri ne pjekuri.
Ne shumė shtett e bote , pjekuria ligjore llogaritet qe nga mosha 18 vjeqare e deri en 25 vjeqare , por nuk do tė mirrmei me anen e pjekuris ligjore por vetem tė asaj hormonale.
Ne kohene pubertretit tė femijve , ndodhin shumė qudira , qudira keto tė percejellura me nervozitet , agresivitet, hidherim , deshperim etj etj , cka do tė thotė se qe nga mosha 12 e deri ne moshen 18+ , trupi i tyre eshte ne konflikt me anen e ndjeshmeris dhe pergaditjes psiqike dhe asaj emocionalo-shpirterore.
Ne ketė fazė, duhet tė kemi parasysh se tė rinjet tė cielt me nuk trajtohen si femij , kekrojnė tė krijojnė njė botė tė veten , tė behen ata/ato qe nuk kan qenė kurrė , ose tė themi me shkurt , tė jenė tė pamvarur sidomos nga prinderit.Te shumten e rastebe , ata/ato i largohen shetitjes apo dlajes me prinder , kerkojnė tė krijojnė mbreterin e tyre ne shoqeri dhe en dashuri , dhe ne keto rrethana , keta tė rinjė, ne boten e tyre janė cdo here tė pafajshem , por kur themi faji , duhet tė cekim se pėr cilin faji e kemi fjalen.
Pasi me moshen lind edhe xhelozia , kerkesa e figures trupore , ata/ato janė tė gatshem tė perdorin edhe agresivitetin e tyre , cka me ketė do tė e vlersonim sikur njė faji tė tyre.
Lodhja trupore e tyre , deshira pėr gjumė, eshte njė dukuri e madhe qe paraqitet tek keta, por edhe pertacia behet shokė i pandarė i tyre , duke krijuar ne vete njė mosobligim qoftė ndaja anes ligjore ose asaj prinderore.Duhet tė kemi kujdes tė madhė , qe tė jemi ne dijeni se keta tė rinjė lendohen shpejt nese prinderit nuk kan njė pregaditje tė mirkuptimit dhe tolerances prind-femij.
Ne studimet e ndryshme si p.sh te studjuesit John Locke ne librin e tij skrev Some Thoughts Concerning Education kemi nė udherrefim pėrsa i perket edukimit dhe zhvillimit me cilesorė tė tė rinjeve duke e mos harruarė edhe Jean-Jackues Rosseau me librin e tij Per edukimim ,por para ketyre , Johan Amos Comenius ka shkruar ehde librin e parė pėr femij tė quajturė Orbis Picture e cila njifet si njė Enciklopedi e parė pėr femijet dhe moshat e tyre.
Por , qe tė arrihen rezultatet e fryteshme ne ketė drejtim , duhet qė tė jemi cdo here sa me aferė tyre , duke krijuar njė lidheshmeri shokė-shokė ose shokė-shoqe , sepse per cdo puneØtė kryer tė tyre keta mirėpresin cdo levdatė cka eshte shumė e rendesishme per ngritjen dhe forcimin e vetbesimit tė tyre gjė e cila do tė u sherbej ne tė ardhmen.
Te mesohen tė jenė tė pamvarur , ne menyrė qė tė e kuptojnė jetne edhe si veshtiresi por edhe si njė fitore.

Me nderime per ju ;

Psikologu
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 06-06-08, 23:26   #120
luna
 
Join Date: 14-05-08
Posts: 2
luna i vlerėsuar jo keq
Default Titulli: Pyetne Psikologun!

Pranoni nderimet e mia Psikolog
kam nje pyetje shum me rendesi:Me intereson ta dije cka me kshilloni juve
Kam nje shoqe te cilen prind e kan braktisur e tani pas 24 viteve kan ra ne gjurme dhe jan kthy per me u afru me te, mirpo ajo vazhdimisht i refuzon ata?
Then te drejten nuk dim as si te veprojm me te! E ka brektis shkollen edhe eshte shkeput nga jeta!
Ju lutem cka na keshilloni Ju.....


luna Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 14:36.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.