Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 04-11-05, 15:47   #1
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default ILIRĖT

1. Origjina e Ilirėve

Popujt qė u bėnė mė tė njohur nė historinė e lashtė tė Ballkanit janė grekėt, ilirėt dhe trakėt. Ilirėt janė ndėr banorėt mė tė lashtė tė Gadishullit Ballkanik. Ata janė autoktonė. Kulturėn, gjuhėn dhe tiparet antropologjike ilirėt i formuan nė vendin e tyre, nė pjesėn perėndimore tė Gadishullit tė Ballkanit, aty ku shkrimtarėt antikė i pėrmendin nė veprat e tyre.

Trevat e shtrirjes sė popullsisė ilire janė mjaft tė gjera; ato pėrfshijnė tė gjithė pjesėn perėndimore tė Gadishullit tė Ballkanit, qė nga degėt e Danubit, lumenjtė Sava e Drava, nė veri, e deri te Gjiri i Ambrakisė (Prevezė), nė jug, kurse nė lindje deri nė Vardar. Grupe tė veēanta ilirėsh u vendosėn edhe nė Italinė e Jugur. Kėto janė fiset mesapet dhe japige.

Emri etnik ILIR shfaqet nė veprat antike qė nė shek. V p. K. Kurse emrat e disa fiseve ilire fillojnė e pėrmendėn qė nė shek. XII nga Homeri. Por koha e formimit tė etnosit ilir ėshtė mė e lashtė.
Fillimet e origjinės ilire janė qė nė mesin e mijėvjeēarit tė dytė p.K., qė nga periudha e bronzit tė mesėm, kur fillojnė tė formohen tiparet etnike ilire. Nė epokėn e hekurit (mijėvjeēari i fundit p.K.) ilirėt u formuan plotėsisht, duke trashėguar nga epokat mė tė hershme eneolitike dhe tė bronzit tipare kulturore gjuhėsore e antropologjike etnike.

Teoria e vjetėr qė i bėri ilirėt tė ardhur nga Evropa Qendrore, nė shekujt XII – XI p.K., ėshtė rrėzuar nga studimet e kryera pas Luftės sė Dytė Botėrore. Vetė fakti qė varrimet me urna, karakteristike pėr popujt e Evropės Qendrore, nuk janė tipike pėr trevat e shtrirjes sė ilirėve, por ndeshen vetėm nė zona tė kufizuara, tė rralla, dėshmon kundėr teorisė sė ardhjes sė ilirėve nė Ballkan nga veriu.

Gjurmėt e kulturave tė Evropės Qendrore, qė ndeshen nė Iliri, janė rezultat i kontakteve kulturore, tregtare e tė lėvizjes sė artizanėve tė punimit tė metaleve.


2. Fiset kryesore ilire

Ndėr fiset mė tė pėrmendura ilire janė: taulantėt, ardianėt, dardanėt, paionėt, dalmatėt, albanėt, penestėt, molosėt, kaonėt, thesprotėt etj.

TAULANTĖT. Banonin nė zonėn e Adriatikut, qė nga lumi Vjosa, deri nė prapatokėn e Dyrrahut. Ky fis luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm nė historinė ilire tė shek. IV – III p.K., duke u vėnė nė krye tė shtetit ilir, tė cilin e kishin krijuar mė parė enkelejtė. Nė trevat e taulantėve mė vonė shfaqet fisi i Albanėve dhe i Parthinėve.

ENKELEJTĖ. Banonin nė krahinat pėrreth liqenit tė Ohrit. Ata krijuan dinastinė e parė tė mbretėrisė Ilire, nė fund tė shek. V p.K. Njė nga qytetet e tyre kryesore ishte Enkelana. Pas shek. IV ata nuk pėrmenden mė. Nė trevat e fisit tė enkelejve pėrmenden edhe dasaretėt. Enkelejtė kanė qenė peshkatarė tė zotė.

DASARETĖT. Janė njė fis i madh nė Ilirinė Juglindore. Njiheshin nė lashtėsi sidomos pėr prodhimin e drithėrave tė bukės. Njė nga qytetet mė tė njohura ishte Pelioni (qyteza nė Selcė tė Poshtme tė Pogradecit). Qytet tjetėr i madh i kėtij fisi ishte edhe Antipatra (Berati).

ALBANĖT. Banonin nė prapatokėn e qytetit tė Dyrrahut. Kryeqendra e tyre ishte Albanopoli (Zgėrdheshi i Krujės). Fisi i albanėve i dha emrin e vet shqiptarėve, gjatė mesjetės sė hershme, kur ata njihen si albanė, arbėr.

ARDIANĖT. Fillimisht shtriheshin rreth gjirit tė Rizonit dhe tė lumit Neretva. Ardianėt e shtrinė pushtetin e vet nė tė gjitha krahinat e tjera qė mė parė ishin nėn sundimin e taulantėve. Ardianėt luajtėn njė rol shumė tė madh nė luftėrat kundėr pushtuesve romakė, gjatė shek. III – II p.K., nė kohėn kur sundoi dinastia ardiane e Mbretėrisė Ilire. Kryeqendra e ardianėve ishte Shkodra.

DARDANĖT. Ishin fisi mė i madh ilir qė u vu nė krye tė Mbretėrisė Dardane, nė Ballkanin Qendror, kryesisht nė Kosovė. Dy fise tė tjera dardane tė njohura ishin thunatėt dhe galabrėt. Qyteti mė i rėndėsishėm i dardanėve ka qenė Damastioni, i njohur si kryeqendėr e nxjerrjes sė metaleve. Dardanėt pėrmenden si luftėtarė tė fortė, xehetarė shumė tė mirė, blegtorė dhe tregtarė tė njohur.

PAIONĖT. Fise ilire qė banonin nė luginėn e sipėrme tė Vardarit nė kufi me dardanėt, duke u shtrir deri tek lumi Struma. Pėrmenden pėr herė tė parė nga Homeri, si aleat tė trojanėve. Nė gjysmėn e parė tė shek.IV paionėt krijuan mbretėrin e tyre, e cila u detyrua t’u bėjė ballė pėr shumė kohė sulmenve tė maqedonasve. Paionėt prenė nė shek.IV-II p.K. monedhėn e tyre prej argjendi.

DALMATĖT. Banonin nė brigjet e Adriatikut. Ishin blegtorė tė njohur, shquheshin pėr punimin e llojeve tė ndryshme tė veshjeve prej liri e leshi. Veshja e njohur me emrin dalmatika nė shekujt e parė u pėrdor edhe nga aristokracia romake, prej nga kaloi edhe nė veshje rituale kishtare. Qyteti mė i njohur i tyre ka qenė Delmini.

PENESTĖT. Banonin nė luginėn e Drinit tė Zi e pėrreth saj. Pėrmenden pėr herė tė parė nė vitet 170 – 169 p.K. Luajtėn rol tė rėndėsishėm nė Luftėn e Tretė Ilire – romake. Pėrfshiheshin nė Mbretėrin Ardiane. Kishin 14 qytete e kėshtjella, ndėr tė cilat pėrmenden Uskana, Oeneu, Draudaku etj. Meqenėse pranuan garnizone romake nė qendrat e tyre, maqedonasit ua shkurtuan vendin.

MOLOSĖT. Janė njė nga tri fiset kryesore qė banonin nė qendėr tė Epirit antik dhe qė luajtėn rol shumė tė rėndėsishėm drejtues nė historinė e lindjes dhe tė formimit tė shtetit tė Epirit.

KAONĖT. Ky fis epirot kishte shtrirje tė gjerė, qė nga lumi Thyamios (sot lumi Kallama), deri nė luginėn e Drinosit, nė Gjirokastėr. Kryeqendra e kaonėve, Foinike (Finiqi i Sarandės), nė shek. III p.K. u bė kryeqendra e gjithė shtetit tė Epirit. Qytet tjetėr i madh i kaonėve ishte Antigonea (Saraqinishti i Gjirokastrės).

THESPROTĖT. Banonin nė Epir, nė jug tė lumit tė sotėm Kallama, deri nė gjirin e Ambrakisė. Pėrmenden nė shkrimet e lashta qė nga shek. V p.K., si fis qė sundoheshin nga dy kryetarė tė zgjedhur ēdo vit nga gjiri i parisė.

Fise tė tjera tė njohura janė edhe labianėt (pėr rreth liqenit tė Shkodrės), pirustėt (nė Mirditė) dhe parthiniet nė ultėsirėn bregdetare tė Adriatikut.


__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 04-11-05, 18:50   #2
Kalt
 
Join Date: 02-11-05
Posts: 1,466
Kalt i njohur pėr tė gjithėKalt i njohur pėr tė gjithėKalt i njohur pėr tė gjithėKalt i njohur pėr tė gjithėKalt i njohur pėr tė gjithėKalt i njohur pėr tė gjithė
Default

http://www.geocities.com/protoillyrian/

Ketu ka nje informacion te jashtezakonshem per Iliret!
Kalt Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 10-12-05, 00:58   #3
vjeshta
Thjeshtė ,njė zė!
 
vjeshta's Avatar
 
Join Date: 01-05-05
Location: neutrale
Posts: 24,557
vjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėm
Default

ILIRET


Atdheu i paraaredhesevetane,ilireve,ka qene iliria.Kjo treveshtrihejne pjesen perendimore te Gadishullit Ballkanik.Sipas disa autoreve,sidomosStrabonit,atedheu i ilireve shtrihej prej Danubit ne veri e gjer te Helada ne jug dhe prej lumenjeve Morave e Vardar e gjer te deti Adriatik ne perendim.
Pausani deshmon se edhe te gjithe ishujt e bregdetit lindor te Adriatikut kane qene te banuar me ilire.Iliret per here te pare ,pas Heroditit i permend oratori me i madh i botes antike Demosteni,i cili maqedonasit i quan barbar,ne gjysmen e dyte te shekullit IVpara eres sone.
Te disa autor antik i hasim keto krahiname kryesore te Ilirise:Dalmatia, Dardania, Liburnia, Autara, Labia, Ardia, Parta, Pajonia, Penestia, Dasaretia, Atintania etj.
Shqiptaret jan pasardhes te ilireve,ndersa gjuha shqipe rrjedh prej ilirishtes.
Kete e deshmon materiali i gjurmimeve arkeologjike dhe i studimeve filologjiko-linguistike.Teza e origjines trake te shqipes ,perball lidhjes gjenetike iliro-shqipetare,hidhet poshte me argumente bindese historike e gjuhesore.
Historiani sovjetik M.Rostovqev verteton se edhe Epiri ka qene i banuar prej ilireve.Konstatin Jireqeku ne vepren e tij "Istorija Srba",ne librin e pare,ne faqen 9(perkthyer nga J. Radoviq,Beograd 1978)shkruan :Iliret kane banuar ne pjesen perindimore te gadishullit ,nga pjesa e mesme e Danubit e gjer ne jug duke perfshire edhe Epirin .
Ne qender te siujdheses i takonin atyre edhe dardanet ,edhe pejonet.Nga ky historian kuptohet qarte se dardanet dhe pejonet pa medyshje kane qene ilire. :arrow:
__________________
Faleminderit qe ekziston !
vjeshta Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-12-05, 23:20   #4
vjeshta
Thjeshtė ,njė zė!
 
vjeshta's Avatar
 
Join Date: 01-05-05
Location: neutrale
Posts: 24,557
vjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėm
Default

:arrow: Gjeografi borgjez serb Jovan Civijiq ne vepren e tij -Balkansko Poluosturvo-,libri II ,faqe 116,thote:-Mbrendia e vendeve ballkanike,ndermjet detit Adriatik ne njeren ane,Danubit dhe Moraves ne anen tjeter ,ishte e banuar me fise ilire-.Albanologu austriak Johan Georg Hahn thote se iliret jane popull autokton te Ballkanit.Kete e vertetojn Jirzhi Neustupni dhe aerkeologu me fame boterore Alojz Benac.
Homeri askund nuk permendi emrin ilir ,por permend emrat e fiseve ilire.
Ne kengen e dyte te -Iliades- permenden peonet nga Amidoni dhe Aksi(Vardari i sotem). Kenga e XVI flet per vrasjen e komandantit ushtarak peonas Pirahmit nga ana e Patroklit .Kenga e XXI rrefen se si Akili vrau Asteropin ,te birin e Pelagonit ,si dhe shume udheheqes te shquar ushtarak ilire:Tersilokun, Midonin, Astipilin, Mnosin, Trasin, Ajnin etj.

Kenga e II e -Iliades- gjithashtu permend kefalenet, epirotet dhe ca fise te tjera ilire,te cilat nen udheheqejen e mbretit te Itakes Odiseut shkuan me 12-te anije me ngjyre te kuqe ne lufte kunder Trojes. Pasi perfundoi lufta 10-te vjeqare ,Odisea,para se te arrije ne shtepi ktheu te miku i tij Feidoni,mbreti i tesoroteve e pastaj Ne Dodone ,ku kerkoi keshilla prej profeteshave.
Herodoti i identifikoi peonet ilire me teukret e Trojes ,ndersa Diodori dardanet e Ballkanit me dardanet e Trojes.
Ariani dhe Pausani peonet dhe dardanet i quajn barbare.Apiani ,Nikolla i Damaskut dhe Klaudi Elani thone se dardanet kane qene ilire te cilet laheshin tri here ne jete :kur lindnin ,kur martoheshin dhe kur vdisnin.

Edhe Konstantin Jireqeku, edhe Jovan Cvijiqi vertetojn poashtu se dardanet dhe peonet kane qene ilire.Tukiditi feakasit e Korkyres (Korfuzi i sotem), amfiloket dhe te gjitha fiset epirote i quanin barbare. Te gjitha keto fakte sjellin te perfundimi se fiset e permendura nuk ishin grek, po ilire.
Pompej Mela thote se edhe feakasit kane qene ilire. Edhe Apiani te gjitha fiset epirote i quane barbare ,kurse Diodori deshmon se epirotet kishin zakon qe jo vetem per vete ,por edhe per miqte te jepnin jeten (zakon qe eshte ruajtur deri sot nder ne ). :arrow:
__________________
Faleminderit qe ekziston !
vjeshta Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-05, 17:28   #5
vjeshta
Thjeshtė ,njė zė!
 
vjeshta's Avatar
 
Join Date: 01-05-05
Location: neutrale
Posts: 24,557
vjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėmvjeshta i pazėvėndėsueshėm
Default

:arrow: Teopompi thote se deti Jon ka marre emrin prej sunduesit ilire ne ishullin Issa (Visi)Jonit.Pseudo-Skimni thote se iliret kane qene popull i madh, mikeprites dhe i drejte.Flori ploteson se iliret ishin te pamposhtur ,ndersa Kurt Rufi se nuk pranojn roberine. Agatarkidi dhe Ateneja deshmojne se iliret hane e pine ndenjur dhe te gjithe veshin shoke.

Terencie Varoni i lavderon iliret si tejet te vyeshem ,te cilat posa lindin vazhdojne punen sikur ta kishin gjetur foshnjen e jo ta kishin lindur.Kishin deshire te madhe te lindin dhe te kishin shume femije. Atebote askushe nuk ua ndalonte shtimin siq po na e ndalojne sot shovinistet serbo-malazez.

Ateneja rrefen se gruaja e pare e mbretit maqedon Filipit te II ka qene ilire, me emrin Audata, e dyta molose,Olimpia, motra e Aleksander Molosit, e ema e Aleksanderit te Madhe ,ndersa e treta Kleopatra, motra e Hipostratit. Filozofi me i madh i botes antike Aristoteli nga Stragira thote se taulantet ilire benin veren nga mjalta.

Iliret dhe traket kane luftuar bashke me hetitet e Azise se Vogel kunder faraonit Ramezesit te II dhe ne betejen e Kadeshit te lumi Oronto me 1286 p.e.s.,ku egjiptiasit pesuan disfate. Iliret ,traket dhe greket iu kundervune invadimit persian.Herodoti ne betejen e Salamines,me 480 p.e.s. ngrit larte trimerine e enkelejve ,taulanteve dhe tesproteve.

Iliret dhe traket kane marre pjese edhe ne luften e Peloponezit(431-404),disa ne anen e Spartes e disa ne ate te Athines. Bashkekohasi dhe pjesemarresi i kesaj lufte Tukiditi ne meomaret e tij paraqet trimerine e dalluar te kaoneve -barbare-. Si Tukiditi ashtu edhe Diodori njohtojne se sundimetari i moloseve Admeti perkunder kercenimeve nuk ua dorezoi Temistoklin e arratisur, as Spartes ,as Athines.

Iliret ,traket ,maqedonasit dhe greket moren pjese ne skspeditat ushtarake te Aleksandrit te Madh kunder persianeve. Komandanti suprem i ushterise ilire, tribale, maqedonase dhe epirote ka qene Antipatri, kurse i udheheqesi i kembesorise Antigon Monoftalmosi. Apiani lavderon kaloresin peonase nen komanden e Aretit.

Justini tregon se diadoket pas vdekjes se Aleksanderit te Madh copetuan perandorin dhe ilirit Pito ia dhane Medine e madhe .Iliretb nen komanden e mbretit epir Pirros luftuan kunder Romes . Plutarku, i cili e adhuron Pirron ,thote se epirotet mbretit te tyre i dhane eptetin -shqiponje-. Eutropi deshmon se Pirrua kishte gjithemone sjellje korrekte ndaj pengjeve dhe i lironte nga roberia.



Marre nga libri :Kush Jane Shqiptaret

Prof. Fehmi Kelmendi


__________________
Faleminderit qe ekziston !
vjeshta Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 19:12.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.