Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
User Name
Password
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 15-12-05, 00:42   #1
Hattabi
Allahu Ekber
 
Hattabi's Avatar
 
Join Date: 24-11-05
Location: Nė Tokėn e dy Lumenjėve
Posts: 225
Hattabi i dashurHattabi i dashurHattabi i dashur
Send a message via MSN to Hattabi
Default Ē'ėshtė Vehabizmi?

Falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, Atė e falėnderojmė dhe vetėm nga Ai ndihmė dhe falje kėrkojmė. Nga All-llahu [subhanehu ve te'ala] kėrkojmė mbrojtje nga tė kėqijat e shpirtrave tanė dhe nga veprat e shėmtuara. Kė e udhėzon All-llahu s'ka kush e humbė e kė e humbė All-llahu nuk ka udhėzues pėr te. Deshmoj se nuk ka tė adhuruar tjetėr pos All-llahut qė meriton tė adhurohet, ėshtė Zot i vetėm, nuk ka shok. Dhe dėshmoj se Muhamedi [salallahu alejhi ve sel-lem] ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.

Vijon:

Vėrtetė, begati e All-llahut [subhanehu ve te'ala] pėr kėtė ummet ėshtė ajo qė na ka lajmėruar Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] me fjalėt e tij: "Vėrtetė, All-llahu ēon pėr kėtė ummet pėr ēdo njėqind vite njė njeri, me tė cilin e ripėrtrinė dinin e ummetit." [Trasmeton Ebu Davudi, ėshtė Hadith Sahih]

Pėr tė ringjallur atė qė shkoi nga tė vepruarit me Kur'an dhe Sunnet. Pėr tė ringjallur Sunnete tė shumta, tė cilat vdiqėn me paraqitjen e bidateve dhe risive. E All-llahu furnizon nga ky ummet pishtarė, me tė cilėt pastron dinin nga pėrlyerja qė mori. All-llahut [subhanehu ve te'ala] i qofshim falė, se sa prijėsa tė mirė dhe tė urtė janė! Sa dituri dhe mėsim kanė! Sa tė qėndrueshėm ishin nė mejdanin e luftės dhe xhihadit.

Trasmetohet nga Omer bin Abdul-Aziz, Shafiu, Shejh Islam Ibėn Tejmijja dhe nga shumė tė tjerė se kanė pohuar se nuk ėshtė e domosdoshme qė tė jetė individ i vetėm ai i cili e ringjallė dinin. Ka mundesi qė tė jenė grup njerėzish, dhe secili ringjallė ndonjė anė nga anėt e fesė.

Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Shembulli i ummetit tim ėshtė sikurse shiu; nuk dihet se fillimi apo fundi ėshtė mė hajr." [Hadithi ėshtė Hasen]. Hajri - e mira pėr kėtė ummet ėshtė i vazhdueshem deri nė Ditėn e Gjykimit.

Atėherė kur filloi injoranca t'i pushtojė njerėzit dhe shirku tė zgjerohet nė kėtė gadishull, All-llahu [subhanehu ve te'ala] dėrgoi imamin e ripėrtrirėsve Muhamed bin Abdul-Vehab [All-llahu e mėshiroftė], me te All-llahu [subhanehu ve te'ala] e ripėrtriu dinin, ngriti Njėjshmerinė e Tij-tevhidin pasi shirku kishte pushtuar shumė njerėz dhe me te All-llahu [subhanehu ve te'ala] e bėri tė qartė Sunnetin pasi ishin shtrirė bidatet. All-llahu [subhanehu ve te'ala] me te e ngjalli diturinė pasi mbretėroi injoranca dhe me te All-llahu e ngriti flamurin e Xhihadit nė rrugėn e Tij pasi qė u la pas shpindės ky obligim - farz dhe kur njerėzit vritėshin mes vete pėr shkaqe tė grabitjes sė pasurisė, injorancės, zullumit, armiqėsisė ndaj robėve tė All-llahut.

Ky rilindės ishte dobi pėr tėrė botėn, mu pėr kėtė morėn armiqt e islamit tė shpifin shpifje nga ēdo kėnd, poshtruan personalitetin e tij dhe ende nuk ndalėn nga kjo. Por, All-llahu i sprovon tė mirėt gjatė jetės sė tyre dhe pas jetės sė tyre pėr t'iu shtuar tė mirat dhe t'i graduar mbi kėto armiq, tė cilėt prekin nderin e tyre. All-llahu i sprovon tė mirėt me atė qė shpifin shpifje pėr ta pėr t'ua ngritur famėn e tyre.

Pėr kėtė, nėse sheh se armiqtė e All-llahut flasin sot pėr Vehabizėm dije se atyre kjo ua ka prishur rehatin dhe kjo u shkakton mėrzi nė zemėr. Se mos vallė, ekzistoka diē qė emėrtohet me vehabizėm?!

Ē'farė pėraktėsie ėshtė El-Vehabije?

A nuk ėshtė shkėputje nga emri i All-llahut El-Vehab?!

El-Vehab, El-Vehabije.

E nėse thojnė se ky emėr i mvishėt Muhamed Abdul-Vehabit [All-llahu e mėshiroftė].

Sė pari, ky atribut ėshtė i gabuar, sepse El-Vehabije aludon nė emrin e All-llahut El-Vehab - qė jep shumė, pra Ai qė i dha kėtij ummeti njerėz si shembulli i tij nė kėtė kohė tė vėshtirė nė tė cilėn u shfaq.

All-llahu dėrgoi tė Dėrguar qė t'i bėhet vetėm atij ibadet dhe mos t'i bėhet shirk. Andaj i mėsoi njerėzit se tevhidi-tė njėsuarit e All-llahut ėshtė themeli i punėve dhe se shirku ėshtė asgjėsues i veprave. Nė kėtė kohė, mes njerėzve ishin prezent lloje tė shumta tė shirkut, bidate shumė tė pėrhapura, adhuronin varre dhe kube (tyrbe tė ndryshme) dhe kėrkonin ndihmė nga tė vdekurit.

Atėherė, ishte nė mesin e kėtyre njerėzve njė njeri prej evlijave - siē supozonin, kishte emrin Taxhė, dhe njerėzit ndoqėn rrugėn e tagutėve; i drejtoheshin atij zotime, kishin bindjen se ai sjellė dobi dhe dėm. E ai vinte tek ata pėr t'i marrur ato qė ata i ofronin nga zotimet dhe pasuria. Ia mveshnin atij shumė tregime tė ēuditshme. Prejt tyre se ai ishte qorr por nė fakt ai del nga qyteti pa pasur dikėnd pėr t'a udhėzuar.

Poashtu, kėtu ishte dhe njė dru, i cila quhej Edh-dhi'b - Ujk, rreth se cilit vinin gra qė dėshirojnė tė lindin fėmij meshkuj, lidhnin pėr te disa copa petku te zhelosura, ashtu qė fėmijėt e tyre tė shpetojnė nga vdekja dhe mėria.

Ishte dhe njė shpellė nė mal qė e quanin "Bintul-Emir - Bija e udhėheqėsit" dhe se disa keqbėrėsa deshėn ta keqpėrdornin vajzėn e udhėheqėsit, por ajo bėrtiti dhe i bėri dua All-llahut [subhanehu ve te'ala] dhe asaj u hap shpella dhe iu mundėsua pėr tė ikur dhe kėshtu All-llahu [subhanehu ve te'ala] e shpėtoi prej sė keqės. E disa nga ky popull injorant politeist filluan tė shkojnė nė kėtė shpellė pėr tė ēuar mish dhe dhurata.

Kurse disa tė tjerė nga burrat dhe gratė shkonin tek njė pallmė e njohur nė njė qytet tė caktuar dhe aty bėnin veprat mė tė shėmtuara. Kishte grua, e cila po tė ishte vonuar nga martesa shkonte tek pallma dhe e shtėrngonte me duar atė dhe kėrkonte nga pallma qė ti largojė nga ajo vuajtjet, dhe i thoshte: "O ti pemė e shenjtė, dua tė martohem para se t'mė kalojė koha."

Tė tilla ishin dhe pema e Ebu Dexhanės nė El-Ajine, Kubeja e Rexhepit, Kubeja e Dirar bin El-Ezver, pema e dyskajshme qė i gjasonte Dhatu Envatit, dhe tė gjitha kėto kube dhe varre adhuroheshin pėrveē All-llahut [subhanehu ve te'ala].

Kishte dhe njerėz nga Sufitė qė pasonin rrugėn e sekularistėve prej Halulinjėve, tė cilėt kishin bindjen se All-llahu [subhanehu ve te'ala] gjindet nė ēdo vend dhe se Ai ėshtė nė brendėsinė e krijesave. Ēdo gjė qė sheh me sy ėshtė All-llahu. Nuk e dallonin krijesėn nga Krijuesi. Mirėpo, njerėzit me kėso lloj bindje kishin marrė shtrirje tė gjėrė nė vendet e Nexhdit dhe vende tė tjera. Ashtu dhe Mevlude qė pėrmbanin shirk ua kėndonin njerėzve. Kishte edhe libra, si: Delailul-Hajrat, Ravdatu-Rijahin, ne tė cilat kishte ndermjetėsime pos All-llahut, qė i lexonin para njerėzve nė mevlud. Vepra tė tilla filluan tė pėrhapen nė shumė xhami, u pėrhap dhe adhurimi i yjeve dhe besimi se ato luajn rol nė ngjarjet e tokės. Tė kėrkuarit begati nga drunjėt, gurėt, tė ngurtat; vepra kėto tė mėdha qė pushtoi xheziren nė Nexhd dhe vende tė tjera.

Deshi All-llahu [subhanehu ve te'ala] qė tė lind ky vepėrmirė, Muhamed bin Abdul-Vehab bin Sulejman bin Ali bin Muhamed bin Rashid Et-Temimi. Ebu Hurejra tha: "E dua fisin Temimi qė atėherė kur kam dėgjuar tri gjėra nga i Dėrguari i All-llahut [salallahu alejhi ve sel-lem], e prej tyre ėshtė se ai ka thėnė pėr ta (Temimijtė): "Ata janė mė tė rreptit nga ummeti im ndaj Dexhallit." [Trasmeton Buhariu]. Ashtu nė njė hadith tjetėr trasmetohet: "Shtiza mė e gjatė e ummetit tim kundėr Dexhallit ėshtė shtiza e Benu Temim."

Benu Temimėt, nė fillim, ishin kundėrshtarė mė tė mėdhej ndaj thirrjes pejgamberike, mirėpo, mė vonė, u bėnė muslimanė dhe ata do tė luajn rol tė madh kundėr Dexhallit.

Edhe Muhamed bin Abdul-Vehabi, All-llahu e mėshiroftė ishte nga njerėzit mė tė ashpėr ndaj dexhallėve (njerėzve qė luftonin islamin), ai i luftoi ata, luftoi shirkun dhe mashtrimin.

U lind nė vitin 1115 h., mėsoi Kur'anin qė nė vegjėli. Nė fillim, mori mėsim nga Medh-hebi i Ahmed bin Hambelit. Poashtu mori mėsime dhe nga babai i tij. Kreu obligmin-farzin e Haxhit. Iu dhurua tė mėsuarit dhe tė shkruarit e shpejtė dhe ligjėrimi i pastėr. Ishte e ēuditshme puna e tij; ishte i lėvizshėm nė qytet; pėrfitonte shumė nga dituria, mėsonte nga hoxhallarėt, ku pati efekt tė madh nga mėsuesi i tij Muhamed Hajat Es-Sindij, i cili kishte prejardhje nga Sindi, mirėpo, jetonte nė Medine, ishte Muhadith i dy qyteteve tė shenjta, i cili kishte akide tė pastėr dhe nuk ishte nė pajtim me shirkun qė ishte prezent. U dėgjonte larg tė kėrkuarit ndihmė tek varri i Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem] nė Medine.

Muhamed bin Abdul-Vehabi nuk kishte horizont tė ngushtė, ai merrte udhėtime nė vende tė ndryshme dhe jasht xhezirės; nė Irak, Basre dhe vende tė tjera, kėshtu qė mori dituri nga mėsues tė ndryshėm.

Pasi u kthye nga udhėtimet qė mori pėr shkak tė diturisė, filloi me detyrat mė tė rėndėsishme; thirrjen e njerėzve nė Tevhid-besim tė pastėr, luftimin e shirkut dhe ndryshimin e gjendjes qė mbizotėronte. Ndjeu se kjo ėshtė njė pėrgjegjėsi e madhe pėrballė dinit tė All-llahut [subhanehu ve te'ala] sepse shirku dhe kufri ishin pėrhapur me tė madhe. Kėshtu filloi me dave-thirrje, filloi me reforma nė El-Ajine, nė Durije, dhe kėshtu u bashkua me dijetarin Muhamed bin Su'ud dhe me tė tjerė pėr t'a ngritur fenė e All-llahut [subhanehu ve te'ala].

Filloi me prishjen e tyrbeve, tė cilat ishtin tė ndėrtuara mbi varrin e Zejd bin El-Hatabit dhe varrin e 600 luftėtarėve. Pastaj prishjen e kubės sė Dirar bin El-Ezver, me prerjen e pemėve qė u adhuronin pos All-llahut [subhanehu ve te'ala] dhe qė njerėzit u kushtonin lloje tė ibadeteve, tė gjitha kėto i rrėnoi dhe i preu, All-llahu e mėshiroftė.

Filloi kjo thirrje nė tevhid tė ketė sukses, dhe njerėzit panė me sytė e tyre se kėto gjėra qė i madhėronin pos All-llahut nuk kanė mundėsi qė tė largojnė nga vetja e tyre tė keqėn dhe as qė posedon dobi dhe se ato u asgjėsuan dhe u shkatėrruan dhe nuk ndodhi asgjė.

Filloi efekti i punės tė ndikon nė zemra. Mėsuesi i nderuar [All-llahu e mėshiroftė] filloi t'i thėrrasė njerėzit duke i kėshilluar nė formė tė bukur, duke iu pėrkujtuar atyre obligimet, duke iu qartėsuar atyre fenė, dhe kėshtu nuk e la pas dore as shkrimin. Librin e parė, tė cilin e shkroi ishte libri "Et-Tevhid el-ledhi huve haku-llahi alel-abidė", libėr ky qė sot e kėsaj dite mėsohet nė vende tė ndryshme.

Me qenė se kundėr kėsaj thirrje kishte nga ata qė kundėrshtonin, qė ishin pjestarė dhe adhurues tė varrėve, iu desh qė t'a largojė kėtė pengesė me forcė, nėse nuk bindeshin me kėshilla dhe butėsi, nė mėnyrė qė tė triumfojė besimi i pastėr. Njerėzit e kėtyre varrezave, injorantė dhe politeista filluan tė bėjnė tollovi dhe t'i kundervihen mėsuesit, t'i shpallin armiqėsi, t'a poshtėrojnė autoritetin e tij. Shkruan shumė nga vende tė ndryshėm qė njerėzve t'ua tėrheqin vėrejtjen nga ai. Madje, ata pėrgaditėn edhe ushtri kundėr tij, pasi qė kishin edhe pėrkrahje ekonomike nga njerėzit e varreve dhe mushrikėt.

E kėshtu All-llahu [subhanehu ve te'ala] i hapi vend mahnitės mėsuesit. I dha sukses dhe e ndihmoi qė tė ngritet feja dhe besimi i pastėr. Ishte i ndershėm, nuk mirrte tė holla nga njerėzit siē merrnin tė tjerėt. E rėndėsishme pėr tė ishte vetėm qė tė jep dituri. Ai kishte nxėnės, ndihmėtarė, solidarė, tė cilėt i dėrgonte pėr tė shpėrndarė fenė dhe pėr dave. Ai u'a mėsonte tevhidin-njėjshmėrine e All-llahut [subhanehu ve te'ala], u lexonte atyre libra. Saqė filloi tė marrė hov nga vendi nė vend, nga qyteti nė qytet, nė Nexhd dhe jasht tij. Gati sa ēėshtja u bė e madhe dhe serioze, pėr kėtė arriti nė armiqėsi me ata qė deshėn t'a ndėrprejnė kėtė thirrje tė begatshme. E pse jo, kurse All-llahu [subhanehu ve te'ala] thotė nė Librin e Tij tė ndershėm pėr mushrikėt: "Luftoni ata derisa sa mos tė ekzistojė shirku dhe kufri dhe tė gjykohet me fe..."

Ashtu thotė All-llahu [subhanehu ve te'ala]:

"Ne i dėrguam tė dėrguarit tanė me dokumente tė qarta dhe Ne zbritėm me ata librin dhe drejtėsin qė t'i pėrmbahen njerėzit tė sė drejtės. Ne e kemi zbritur edhe hekurin qė nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi pėr njerėz, e edhe pėr t'u ditur tek All-llahu se kush ndihmon Atė (rrugėn e Tij) dhe tė dėrguarit e Tij duke i besuar tė fshehtės. S'ka dyshim se All-llahu ėshtė i fuqishėm, mbizotrues." [El-Hadidė, 25] Pra, e zbriti Librin qė tė gjykohet me tė dhe zbriti hekurin qė t'i luftojė me tė kundėrshtarėt e Librit.

Mėsuesi nuk pushoi sė thirruri dhe kjo thirrje mori shtrirje tė madhe, por mė vonė iu shfaqėn armiq, tė cilėt dėshiruan tė ngritin armėt kundėr kėsaj thirrje dhe t'a ndėrpresin shtrirjen e saj. Kėtu e pa mėsuesi se patjetėr duhet me hekur tė luftohen ata qė armiqėsojnė Kur'anin. E kėshtu u ngrit Xhihadi nė rrugėn e All-llahut kundėr mushrikėve, ku All-llahu e ndihmoi shejhun.

Jetoi jetė tė begatshme deri nė vitin 1206 h.. Ndėrsa, pas vete la, shkresa, libra; brenda xhezirės dhe jashta saj. La thirrjen dhe qartėsimin e shumė ēėshtjeve, i denoncoi shumė dyshime.

Kėshtu All-llahu i sprovon punėmirėt me njerėz, tė cilėt e poshtrojnė figurėn e tij, e shajnė, shpifin pėr tė. Por, kjo ėshtė rruga e Pejgamberėve. A nuk thanė pėr tė dėrguarin tanė [salallahu alejhi ve sel-lem] magjistar, gėnjeshtar, i ēmendur...?

U akuzua me akuza tė shumta. Prej tyre gjoja se ai e ka bėrė tė lejuar derdhjen e gjakut (tė muslimanėve), i ka bėrė shumė muslimanė pabesimtarė. Ai shumė herė ka cekur se ai nuk e lejon derdhjen e gjakut tė muslimanėve, mirėpo, ai i lufton mushrikėt. E kur vallė ishte tek ai e ligjshme vrasja e muslimanėve?! Kurse ai shumė mirė e ka pas tė ditur se nuk lejohet derdhja e gjakut tė muslimanit pėrveē nė tre raste, tė cilat janė ligjore nė dispozitat islame.

Ai, para njerėzve ligjėronte me hadithin e Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem]: "Jam urdhėruar t'i luftojė njerėzit derisa tė dėshmojnė se nuk ka zot qė meriton tė adhurohet pėrveē All-llahut..." dėshmi qė duhet tė jetė reale, e jo qė mbetet nė majėt e gjuhėve. Kjo dėshmi duhet t'i pėrmbush kushtet e veta, kėshtu derisa tė adhurohet All-llahu dhe tė mohohet ēdo tagut. Kjo ishte dhe thirrja e Pejgamberėve: "Tė adhuroni vetėm All-llahun dhe tė largoheni tagutėve!"

E ndėrsa ai qė me maje tė gjuhės thotė se nuk ka tė adhuruar tjetėr qė meriton tė adhurohet pėrveē All-llahut pastaj i nėnshtrohet tagutit dhe e adhuron atė pėrveē All-llahut [subhanehu ve te'ala],atėhere kjo nuk llogaritet dėshmi.

Allahu [subhanehu ve te'ala] thotė: "E kush e mohon tagutin e i beson vetėm All-llahut, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė fortė, e cila nuk ka kėputje. All-llahu ėshtė dėgjues i dijshėm." [Ali Imranė, 256]

E njeriu, atėherė kur t'i kalojė kufitė nė pasimin e dikujt, apo nėnshtrimin ndaj tij, apo tė adhuruarit pos All-llahut ėshtė tagut qė duhet luftuar. Gjithashtu luftohen edhe ata qė dėshirojnė mbrojtjen dhe ruajtjen e tij.

Gjithashtu, shejh Muhamed Abdul-Vehabi i ka bėrė tė qarta rregullat ndaluese tė tekfirit - konsiderimin e njerėzve si jobesimtarė. Ashtu qė nuk i takon ēdokujtė tė shpejtojė nė tekfir. Sė pari, duhet patjetėr qė tė bėhet me dije, duhet patjetėr tė jetė ēėshtja e qartė dhe tė largohen tė gjitha dyshimet. Ka mundėsi qė personi tė mos ketė dituri, le t'a mėsoi. Ka mundėsi tė ketė dyshime, le tė diskutojė me tė. Ka mundesi qė tė jetė i presionuar e nė kėtė rast nuk nxirret nga besimi.

Gjithashtu mėsuesi u akuzua me padrejtėsi dhe zullum. Mirėpo, po t'i shohėsh letrat dhe librat e tija, me tė cilat thėrriste, gjen nė to butėsi dhe fjalė tė ėmbla. I thoshte: O filan, unė nuk po tė thėrras nė rrugėn e sufive, e as tek ndonjė fekih, as tek metoda e apologėve - kelamistėve apo tek ndonjėri nga imamėt. Por, unė tė thėrras tek All-llahu i Vetėm, qė nuk ka shok. Tė thėrras nė Sunnetin e tė Dėrguarit tė All-llahut [salallahu alejhi ve sel-lem].

Ai thėrriste me urtėsi, ishte shumė i qetė gjatė manipulimeve me kundėrshtarėt. Ai fillonte me fjalė tė buta: Ka mundėsi o filan qė tė jesh si shembulli i Farukut (Omerit, All-llahu qoftė i kėnaqur me tė), i cili All-llahu me tė ndau tė vėrtetėn nga e kota, apo tė posedosh rrugėn e tij.

Ai gjithashtu thoshte se ne e shohim obligim respektimin e imamėve tė muslimanėve, qoftė ai i ndershėm apo mėkatarė, me kusht qė mos tė urdhėrojnė nė mėkate. Ai pohoi se nuk ngritė krye mbi udhėheqėsin e muslimanėve, e as mbi imamin e tyre besimtarė, i cili i udhėheqė pėr tek adhurimi i All-llahut [subhanehu ve te'ala] tė vetėm.

Kundėr mėsuesit disa kryqtarė thurrėn intrigė, dhe kėta patėn pėrkrahje nga disa pashallarė pėr ta luftuar kėtė thirrje. Kjo ėshtė shumė e qartė nė shkrimet, ligjėrimet e tyre dhe pėr njė gjė tė tillė po dėshmon historia.

U pėrhap shumė thirrja e shejhut dhe arriti nė vende tė ndryshme. Por, atė gjithnjė e shoqėronte armiqėsia nga palėt tjera. thirrja e tij u shkaktonte mėrzi dhe vuajte disa haxhinjėve.

Por mėgjithatė, kjo thirrje depėrtoi deri nė qytetėt e Hindit, nė qytetėt e Jemenit dhe shumė qytete tė tjera. Disa nga dijetarėt e Hindit dhe Jemenit thurrnin rreshta dhe poezi pėr mėsuesin, dhe i shfaqnin pėrkrahje.

(Kėtu ėshtė e cekur njė poezi, tė cilėn nuk e kemi pėrkthyer. v.p.)

Krahas kėsaj, atij iu bėnė edhe armiq nė numėr, dhe kėta haxhinjtė, tė cilėt ktheheshin nė vendet e tyre dhe akuzonin shejhun me kufėr, sekularizėm, zindikė, tekfir... Megjithatė, ai vazhdoi nė rrugėn e tij derisa para vdekjes iu pėrgjigjėn thirrjes se tij afėr njė milion e gjysėm persona.

Pėr te, shkruanin edhe dijetarė tė shumtė nga Iraku, Jemeni, Shami, Egjipti, duke e pėrkrahur atė. Ku nė tė njejtėn kohė kishte kundėrshtarė, tė cilėt shkruanin kundėr thirrjes sė tij.

All-llahu [subhanehu ve te'ala] ka thėnė: "Elif, Lamė, Mimė. A menduan njerėzit tė thonė: "Ne kemi besuar, e mos tė vihen nė sprovė?" Ne i sprovuam ata qė ishin para tyre, ashtu qė All-llahu gjithqysh do t'i dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn do t'i dallojė dhe gėnjeshtarėt." [El-Ankebut, 1-3]

Kurejshėt shumė punonin qė vizitorėt e qabes, tė cilėt vinin nė Mekke t'ua mbushnin mendjet me tė pavėrteta kundėr Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem] dhe thirrjes sė tij. Saqė disa qė erdhėn nė Mekke i mbyllnin veshėt me pambuk qė tė mos tė dėgjonin thirrjen e Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem].

Kjo ishte vepra e tyre, dhe mėsuesit i mveshėn shumė tė pavėrteta dhe deshi All-llahu qė kėshtu tė vazhdojnė kėto akuza, qė nė kohėn e kaluar e deri mė tash.

Thuhet se njė herė, njė tregtar musliman kishte ra nė armiqėsi me njė tregtar hindus pėr shkak tė njė artikulli. Muslimani ishte hidhėruar shumė nė tė dhe vendosi qė t'ia prish tregtinė e hindusit. Hyri nė xhami dhe hapi lajmin se hindusi ėshtė vehabist. Njerėzit moren tė largohen nga duqani i hindusit dhe ta urrenin atė dhe e bojkotuan. Hindusi nuk kishte zgjidhje tjetėr pėr t'a rikthyer punėn e tij tregtare pėrveē tė shpallė nė masė se ai ėshtė penduar nga vehabizmi dhe ėshtė kthyer nė hindizėm. Pra, paramendoni se nė ē'farė mase ka arritur devijimi!

Udhėtuan disa dijetarė nga Nexhdi nė Hind pėr tė diskutuar me disa dijetarė, tė cilėt kishin rėnė nė grackėn e akuzave kundėr thirrjes se shejhut. Njėri nga ata (nga dijetarėt e Nexhdit) mori njė libėr tė shejh Muhamed Abdul-Vehabit dhe ia largoi kopertinat, nė tė cilat ishte emri i autorit dhe e la mbi tavolinėn e dijetarit nga Hindi. Kur erdhi ky dijetari, e mori librin dhe e lexoi dhe i la shumė mbresa dhe tha: "Sikur ta dija se kush ėshtė autori i kėtij libri? I tha njė nxėnės: "Autori i librit ėshtė ai qė ti ligjėron kundėr tij, the flet pėr te me bindje qė i ke fituar nga akuzat e rrejshme. Ai ėshtė Muhamed bin Abdul-Vehab. Prej kėtu, u bė thirrėsi mė i madh nė Hind duke pasuar thirrjen e mėsuesit, All-llahu e mėshiroftė.

Ndėrsa kundėrshtarėt e fesė ende nė kėto ditė nuk ndalėn nga shpifjet nėnēmuese kundėr thirrjes se tij, All-llahu e mėshiroftė. Gjithnjė ngjallin fanatizėm dhe nxitjen e kundėrshtimėve dhe duke ngjitur llagape si "vehabistė".

Pėrse e bėjnė kėtė?

Sepse kjo ishte thirrje e begatshme, ishte thirrje qė ngjalli Sunnetin e Pejgamberit [salallahu alejhi ve sel-lem]. Por, thirrja nė Kur'an dhe Sunnet atyre shumė ua prish rehatinė. Ata dėshirojnė qė me akuzat qė bėjnė t'i pėrfitojnė njerėzit dhe t'i fusin nė rradhėt e tyre.

Kjo njėherit ėshtė dhe nė favor tė kryqtarėve, tė cilėt dėshirojnė qė sa mė shumė tė ngritet kundėrshtim ndaj kėsaj thirrje duke i pėrfituar njerėzit qė armiqėsojnė kėtė thirrje dhe njėkohėsisht t'i poshtrojnė edhe ata qė i kanė pranė veti nga muslimanėt.

Kur u bė e qartė e vėrteta, dėshtoi plani i tyre dhe dhashtė Zoti, nuk do tė kenė mundėsi t'i ofrojnė thirrjes sė vėrtetė ndonjė tė keqe.

O Zot, na inspiro udhėzim, na mbro nga tė kėqiat tona, na mundėso ta shohim qartė tė vėrtetėn dhe ta pasojmė atė. Na mundėso o Zot ta shohim tė pavėrtetėn si tė pavėrtetė dhe tė ikim nga ajo. E kjo ishte e gjitha ajo qė desha tė them dhe nga All-llahu kėrkoj falje pėr vete dhe pėr ju, gjithashtu nga Ai kėrkoni dhe ju falje, sepse Ai ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė mėshirues.


__________________
" Njė grupė prej ummetit tim do tė jetė nė Xhihad deri nė orėn e Kijametit " ( Mutevatir )
Hattabi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 15-12-05, 00:45   #2
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

Ani cka ke Vehabizmi?
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-12-05, 01:00   #3
Hattabi
Allahu Ekber
 
Hattabi's Avatar
 
Join Date: 24-11-05
Location: Nė Tokėn e dy Lumenjėve
Posts: 225
Hattabi i dashurHattabi i dashurHattabi i dashur
Send a message via MSN to Hattabi
Default

Nuk e di.

Ti jreht i lodhen koke ...

Lexoje :!:
__________________
" Njė grupė prej ummetit tim do tė jetė nė Xhihad deri nė orėn e Kijametit " ( Mutevatir )
Hattabi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-12-05, 01:01   #4
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

Quote:
Originally Posted by Hattabi
Nuk e di.

Ti jreht i lodhen koke ...

Lexoje :!:
Me fjalet tua, cka osht Vehabizmi?
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 26-09-07, 02:14   #5
mullari
 
mullari's Avatar
 
Join Date: 22-09-07
Posts: 16
mullari i vlerėsuar jo keq
Default Titulli: Ē'ėshtė Vehabizmi?

E qka dehste me tho more ty all-llahu te vraft ,po ti ste koke inison,po arabet jane vet ne zullum prej tyne ti pe do me naj shit neve mesimet e tyne,ej sturfullah te koft.
__________________
In-shallah behet mire per shqiptarin.
mullari Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-03-09, 15:38   #6
Maxi
Aktiv
 
Maxi's Avatar
 
Join Date: 21-06-08
Posts: 138
Maxi has disabled reputation
Default Titulli: Ē'ėshtė Vehabizmi?

http://www.youtube.com/watch?v=iWIzd...eature=related


__________________
Koha vjen pėr atė qė din ta pres.
Maxi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 18:55.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.