Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 08-01-06, 19:17   #1
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Zana_ch's Avatar
 
Join Date: 26-08-05
Location: n'shtepi
Posts: 8,192
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Default Identiteti kombėtar dhe procesi i globalizimit

Ideja e kėtij shkrimi mė lindi pas njė e-maili qė njė mikja ime australiane, profesore nga Sydney, mė dėrgoi nga Australia. Ndėrmjet tė tjerash mė tregonte pėr njė komunitet tė madh shqiptarėsh me tė cilėt ajo kishte zėnė shpejt miqėsi (rreth 350 vetė) dhe tė cilėt organizonin parti festive herė pas here pėr tė nxjerrė mallin e vendlindjes edhe ne kėtė skaj tė largėt. Gjysma, sipas mikes sime, ishin shqiptarė nga trojet, kryesisht kosovarė, ndėrsa tė tjerėt shqiptarė, kryesisht nga Shkodra. Ajo qė i kishte bėrė mė tepėr pėrshtypje mikes sime australiane ishte fakti qė ndėrsa kosovarėt pėrpiqeshin nė ēdo rast tė tregonin “shqiptarizmin” e tyre, shqiptarėt “vuanin” tė tregonin anėn e tyre kozmopolite dhe tė “emancipuar”, pro perėndimore dhe larg kompleksitetit nacionalist ballkanik. Si pėr ta ilustruar kėtė ajo sillte rastin e kėndimit tė himnit kombėtar ku kosovarėt ēoheshin nė kėmbė dhe kėndonin me dorė nė zemėr, ndėrsa shqiptarėt (nė prani tė tė huajve tė ftuar) tregonin “emancipimin” e tyre, duke refuzuar tė bėnin tė njėjtėn gjė. Profesorja australiane, qė pėr hir tė sė vėrtetės ka kaluar disa vite kėtu nė Shqipėri,. ishte habitur me kėtė lloj sjelljeje tė dyzuar nga ana e shqiptarėve dhe mė pyeste nėse gjithashtu e kisha vėnė re kėtė fenomen gjatė qėndrimit tim nė SHBA.
Me thėnė tė drejtėn, ky fenomen, pra nacionalizmi, shpesh i theksuar i kosovarėve nga njėra anė dhe indiferentizmi ndaj shenjave apo simboleve kombėtare i shqiptarėve nga kjo anė e kufirit (sidomos tė rinjve) nga ana tjetėr, ėshtė njė fenomen aspak i huaj. Madje pėr tė, kėtu nė Shqipėri bėhet edhe humor nė spektakle tė tilla si “Portokalli” apo nė forma barcaletash qė i dėgjon rėndom. Por arsyeja qė ky e-mail mė intrigoi ėshtė se erdhi nė tė njėjtėn kohė kur po lexoj disa fragmente nga libri “Leksusi dhe Pema e Ullirit” (The Lexus and the Olive Tree) te autorit amerikan Thomas L. Friedman, tė mbiquajtur ndryshe “Bibla” e Globalizimit pėr shkak tė shpjegimit logjik dhe mjaft tė thjeshtė qė i bėn fenomenit te Globalizimit dhe impaktit apo revolucionit qė solli nė mėnyrėn e tė menduarit nė World Politics. Autori, i cili ka fituar dy herė cmimin Pulitzer si gazetar i New York Times, pėr mbulimin e ngjarjeve tė Beirutit dhe konfliktin Izraelito-Palestinez, donte thjesht tė analizonte beneficet dhe dėmet qė ky proces sillte nė jetėn e njerėzve tė thjeshtė anembanė globit, pa dashur tė hidhte teorira tė reja mbi kėtė fushė relativisht tė re tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Por faktikisht ideja kryesore e tij nė kėtė libėr qė ekzistojnė dy lloj forcash nė kėtė erė tė re globalizimi, (ato qė i kanė hipur trenit tė integrimit nė kėtė proces dhe ato qė synojnė ta bllokojnė kėtė tren) ngjiti si pėr ēudi dhe mund tė shpjegojė—sipas mendimit tim—edhe shkakun e sjelljes sė “dyzuar” ndėrmjet shqiptarėve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės.
Lidhja nė pamje tė parė duket si irracionale, por ėshtė pikėrisht fenomeni i globalizimit nė kompleksitetin e tij ai qė ndėrton sjellje tė caktuara tė individėve e komuniteteve tė ndryshėm nė raport me botėn. Kosovarėt pėr shembull shfrytėzojnė ēdo rast pėr tė treguar identitetin e tyre kombėtar, shpesh tė nėpėrkėmbur, tė ndrydhur, tė mohuar apo tė vrarė nėn “apartheidin” opresiv dhe mbytės serb, duke treguar njėkohėsisht vitalitetin dhe rezistencėn e tyre pėr mos-asimilim. Por pikėrisht kjo dėshirė e tyre legjitime pėr ruajtjen e identitetit kombėtar, mund tė konsiderohet si frenuese ndaj procesit tė Globalizimit i cili gjen njė nga shprehjet e tij mė tė goditura nė modelin e Bashkimit Evropian nė tė cilin i gjithė rajoni i Ballkanit Perėndimor synon tė integrohet njė ditė. Sipas Massimo D’Alemės, ish-kryeministrit italian qė luajti njė rol aktiv gjatė konfliktit tė fundit serbo-kosovar, kėrkesa pėr pavarėsi tė Kosovės ėshtė njė hap frenimi pėr sa i pėrket integrimit tė rajonit si njė bllok i vetėm nė BE. Tė njėjtin mendim me tė ndan edhe kryeministri bullgar, Stanishev, dhe pjesa mė e madhe e liderėve evropianė (me ndonjė pėrjashtim si rasti i Zvicrės), tė cilėt mendojnė se nė kėtė erė tė re globalizimi, kėrkimi i ndryshimit ekzistues tė kufijve do ishte njė hap sa anakronik aq edhe i dėmshėm nė krijimin e precedentėve tė rrezikshėm nė kėtė drejtim. Kjo vjen edhe si rezultat i propagandės efikase serbe siē e kam pėrmendur nė njė shkrim tjetėr. P.sh. Kryeministri bullgar, Stanishev nxori konkluzionin e mėsipėrm vetėm pas takimit qė pati me Koshtunicės nė Sofje rreth njė muaj mė parė. “Teoritė janė gjithmonė pėr dikė dhe pėr njė qėllim tė caktuar”—thotė Robert Cox. Gjithsesi, ajo qė ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet ėshtė se kosovarėt nuk mund tė kėrkojnė njė integrim sa mė tė shpejtė nė BE. dhe tė synojnė kėshtu tė kapin nė kohė trenin supersonik tė globalizimit pa arritur para sė gjithash krijimin e njė identiteti tė pavarur kombėtar dhe tė demonstrojnė aftėsi shtet-formuese aq tė nevojshme aktualisht. Shembulli i Kosovės gjithashtu nuk mund tė shėrbejė si precedent nė tė drejtėn ndėrkombėtare pėr ndryshimin e kufijve aktualė, pasi ėshtė njė rast sa unikal, aq edhe i “i pazgjidhur”, ēka nėnkupton se nuk ka raste analoge nė botė qė tė kenė ngjashmėri pėr sa i pėrket statusit tė tyre aktual. Pra, vetėm njė status i ri i Kosovės, statusi i njė shteti tė pavarur, mund tė sjellė krijimin e njė shteti-komb tė mirėfilltė kosovar dhe ndryshe nga frikėrat apo dyshimet se kjo mund tė frenonte procesin integrimit jo vetėm tė Kosovės, por edhe tė rajonit, unė mendoj se kjo veē do tė pėrshpejtonte integrimin, bashkėpunimin rajonal dhe pėrqafimin e trenit supersonik te globalizimit. Nė fund tė fundit, shkolla e realizmit nė marr. ndėrkombėtare mbetet sot shkolla me pasuesit mė tė shumtė dhe kjo shkollė vė theksin pikėrisht te fakti qė shtetet-kombe (the nation-states), janė dhe do ngelen gjithnjė faktorė pėrcaktues tė politikave botėrore. Dhe pikėrisht kėtu del edhe dėshira apo vullneti i kosovarėve pėr tė demonstruar nė ēdo rast (sidomos ne vend tė huaj), identitetin e tyre kombėtar, si njė identitet kombėtar krejtėsisht tė dallueshėm nga ai serb. Kjo nė njė farė mėnyre ėshtė edhe njė diplomaci publike e mirėfilltė dhe synon qė krahas ndenjės sė krenarisė kombėtare tė “impresionojė” edhe tė huajt qė kanė rastin tė gjenden nė festa shqiptare, si rasti i mikeshės sime australiane, (pse jo dhe t’i ndikojė ata).
Ndėrsa ne shqiptarėt e kėsaj ane tė kufirit, tė ndrydhur nga vetizolimi 50-vjeēar dhe tranzicioni i tyre i stėrzgjatur 15-vjeēar i cili veēse ka penguar integrimin tonė nė tregun dhe vlerat globale (sidomos perėndimore), kėrkojmė me ēdo kusht tė tregojmė anėn tonė kozmopolite, metropolitane, perėndimore, tė bindur se kjo do na bėjė mė tė pranueshėm dhe do na sjellė mė shpejt integrimin. Ne duam t’i tregojmė botės perėndimore se pavarėsisht barrierave qė na ndajnė, zhvillimeve historike apo veēantive kulturore, ne pėrkasim pikėrisht atje, se jemi pjesė e vlerave te “Konsensusit tė Washingtonit” (Washington Consensus) dhe se historia ka qenė e padrejtė qė na ka ndarė nga kėto vlera dhe s’na ka lejuar tė kapim trenin nė kohė. Pra, e thėnė ndryshe, kosovarėt nė epokėn e globalizimit janė nė kėrkim tė identitetit tė tyre kombėtar, padrejtėsisht tė mohuar pėr dekada tė tėra dhe vetėm mė pas pėr njė integrim tė tyre si njė “nation-state” i mirėfilltė nė “familjen” e kombeve, OKB apo nė Bashkimin Evropian. Pėr ata ėshtė e papranueshme ta realizojnė njė gjė tė tillė si pjesė e shtetit serb, qoftė edhe vetėm formalisht, pasi e drejta e tyre pėr vet-vendosje dhe aftėsia e tyre shtet-formuese nė rastin mė tė mirė do nėpėrkėmbej dhe sakrificat e tyre pėr liri do rezultonin tė kota. Ndėrsa shqiptarėt , qė e kanė pasur shtetin-komb tė tyre qė prej 1912, por iu ka munguar lėvizja e lirė dhe integrimi ekonomiko-kulturor janė “tė etur” t’i tregojnė Perėndimit se ne pėrkasim atje dhe kėtė e shfaqin sa herė iu bie rasti tė jenė nė prani tė tė huajve, duke u pėrpjekur tė tregojmė qė komplekset ballkanike nuk kanė lidhje me ne.
Pėr ta mbyllur dua tė them se kjo qe pėrgjigja nė vija tė trasha qė i ktheva e-mailit tė mikes sime, profesores australiane qė ishte ēuditur nga sjellja “e dyzuar” e shqiptarėve tė Australisė. Nė erėn e globalizimit sipas Friedmanit ka grupe apo kombe qė duan kohė tė pėrshtaten pėr shkak se koha ka punuar kundėr tyre, duke i lėnė ata tė papėrgatitur pėr tė kapur trenin e globalizimit dhe kėta duhen ndihmuar pėr ta arritur kėtė tren. Nga ana tjetėr ka popuj qė janė tė gatshėm, madje “tė etur” pėr ta arritur sa mė parė kėtė tren, por faktorė tė ndryshėm e pengojnė kėtė proces. Ėshtė sidomos nė tė mirėn e vendeve tė zhvilluara, sipas Friedmanit, tė ndihmojnė kėto grupe dhe popuj tė kapin trenin e zhvillimit dhe progresit, ēka do i integronte kėta tė fundit mė shpejt nė tregun dhe vlerat globale dhe do i kthente nė partnerė tė mirėfilltė dhe tė besueshėm, duke iu dhėnė kėshtu zgjidhje problemeve “tė pazgjidhura”.



Ilir Kalemaj
08/01/2006


__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 09-01-06, 04:06   #2
Domira
 
Domira's Avatar
 
Join Date: 02-02-05
Posts: 16,792
Domira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėmDomira i pazėvėndėsueshėm
Default

Zana_ch deshta te shpreh mendimin tim per temen qe ke hapur.
Artikullshkruesi kushdoqofte ai/ajo simbas mendimit tim, si ne vete titullin e temes ashtu edhe trajtimi i saj, konsideroj se vie ne kundershtim me vetevehten.
Po i jap disa shembuj te cilet do te perpiqem ti arsyetoj me pikveshtrimet e mia.
Zana_ch shkruajti
Quote:
Por pikėrisht kjo dėshirė e tyre legjitime pėr ruajtjen e identitetit kombėtar, mund tė konsiderohet si frenuese ndaj procesit tė Globalizimit i cili gjen njė nga shprehjet e tij mė tė goditura nė modelin e Bashkimit Evropian nė tė cilin i gjithė rajoni i Ballkanit Perėndimor synon tė integrohet njė ditė.
Une nuk e konsideroj deshire te shqiptareve te Kosoves per ruajtjen e identitetit te tyre (sepse ne nuk e kemi humb asnjehere), por me teper konsideroj se eshte perpjekje e aresyshme e tyre per t'ju treguar atyre qe nuk e dijne ose qe nuk kane deshire ta dijne, se ata (ne) e kane kete identitet prej se dihet se ekziston Kosova, natyrisht duke mos harruar se emri i Kosoves fillimisht njihet si Dardani.
Me nje fjale keto gjeste te shqiptareve i quaj si prezentim i natyrshem para atyre qe nuk e dijn se kush jemi.

Quote:
Sipas Massimo D’Alemės, ish-kryeministrit italian qė luajti njė rol aktiv gjatė konfliktit tė fundit serbo-kosovar, kėrkesa pėr pavarėsi tė Kosovės ėshtė njė hap frenimi pėr sa i pėrket integrimit tė rajonit si njė bllok i vetėm nė BE. Tė njėjtin mendim me tė ndan edhe kryeministri bullgar, Stanishev, dhe pjesa mė e madhe e liderėve evropianė (me ndonjė pėrjashtim si rasti i Zvicrės), tė cilėt mendojnė se nė kėtė erė tė re globalizimi, kėrkimi i ndryshimit ekzistues tė kufijve do ishte njė hap sa anakronik aq edhe i dėmshėm nė krijimin e precedentėve tė rrezikshėm nė kėtė drejtim. Kjo vjen edhe si rezultat i propagandės efikase serbe siē e kam pėrmendur nė njė shkrim tjetėr. P.sh. Kryeministri bullgar, Stanishev nxori konkluzionin e mėsipėrm vetėm pas takimit qė pati me Koshtunicės nė Sofje rreth njė muaj mė parė. “Teoritė janė gjithmonė pėr dikė dhe pėr njė qėllim tė caktuar”—thotė Robert Cox. Gjithsesi, ajo qė ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet ėshtė se kosovarėt nuk mund tė kėrkojnė njė integrim sa mė tė shpejtė nė BE. dhe tė synojnė kėshtu tė kapin nė kohė trenin supersonik tė globalizimit pa arritur para sė gjithash krijimin e njė identiteti tė pavarur kombėtar dhe tė demonstrojnė aftėsi shtet-formuese aq tė nevojshme aktualisht. Shembulli i Kosovės gjithashtu nuk mund tė shėrbejė si precedent nė tė drejtėn ndėrkombėtare pėr ndryshimin e kufijve aktualė, pasi ėshtė njė rast sa unikal, aq edhe i “i pazgjidhur”, ēka nėnkupton se nuk ka raste analoge nė botė qė tė kenė ngjashmėri pėr sa i pėrket statusit tė tyre aktual.

Kosovaret e kane identitetin e tyre kombetar dhe kosovaret jane kosovare. Kjo gje eshte e qarte se nuk jemi ne kerkim te dickaje qe kemi, cfare absurdi!
Sa i perket kesaj shprehjeje per "trenin supersonik" te Globalizimit per te tingellu me cool, duhet te thuhet kjarte se Kosova edhe ne kete faze te pritjes se njohjes se pamvaresise ne disa fusha eshte pjesemarrese e Globalizimit. Vlen te permendet aspekti i sigurise, ekonomise, e tj edhepse ne hapat e pare por ky eshte fakt se ne jemi ne trenin supersonik te Globalizimit. Aresyet jane te kuptueshme dhe shume konkrete. Kosova eshte pjese e Evropes jugperendimore neper te cilen per fat te keq zhvillohen dukuri te demshme si ato te trafikimit, droges, tregetise se paligjshme etj etj. Kosova nuk ka hy ne kete bashkepunim global si pjese e Serbise por si Kosove.
Por problemi eshte se shtetet evropjane sidomos, nuk po e pranojne ende kete fakt se Kosova defakto po vepron si e Pamvarun.
E kjo eshte aresyeja pse Presidenti Rugova insiston ne njohjen formale te Pamvaresise se Kosoves.
Edhe aftesite shtetformuese Kosova i ka deshmuar. Kosova ka Presidentin, Parlamentin, Qeverine, te zgjedhura ne menyren ma demokratike ne zgjedhje te lira poashtu a edhe strukturen e organizimit qytetar. E mos te flasim se keto institucine Kosova i ka krijuar para 16 vitesh, hiq pa ndihmen e bashkesise nderkombetare dhe keshtu qysh atehere ka deshmuar aftesite shtetformuese.

Quote:
Pra, vetėm njė status i ri i Kosovės, statusi i njė shteti tė pavarur, mund tė sjellė krijimin e njė shteti-komb tė mirėfilltė kosovar dhe ndryshe nga frikėrat apo dyshimet se kjo mund tė frenonte procesin integrimit jo vetėm tė Kosovės, por edhe tė rajonit, unė mendoj se kjo veē do tė pėrshpejtonte integrimin, bashkėpunimin rajonal dhe pėrqafimin e trenit supersonik te globalizimit. Nė fund tė fundit, shkolla e realizmit nė marr. ndėrkombėtare mbetet sot shkolla me pasuesit mė tė shumtė dhe kjo shkollė vė theksin pikėrisht te fakti qė shtetet-kombe (the nation-states), janė dhe do ngelen gjithnjė faktorė pėrcaktues tė politikave botėrore. Dhe pikėrisht kėtu del edhe dėshira apo vullneti i kosovarėve pėr tė demonstruar nė ēdo rast (sidomos ne vend tė huaj), identitetin e tyre kombėtar, si njė identitet kombėtar krejtėsisht tė dallueshėm nga ai serb. Kjo nė njė farė mėnyre ėshtė edhe njė diplomaci publike e mirėfilltė dhe synon qė krahas ndenjės sė krenarisė kombėtare tė “impresionojė” edhe tė huajt qė kanė rastin tė gjenden nė festa shqiptare, si rasti i mikeshės sime australiane, (pse jo dhe t’i ndikojė ata).
Ndėrsa ne shqiptarėt e kėsaj ane tė kufirit, tė ndrydhur nga vetizolimi 50-vjeēar dhe tranzicioni i tyre i stėrzgjatur 15-vjeēar i cili veēse ka penguar integrimin tonė nė tregun dhe vlerat globale (sidomos perėndimore), kėrkojmė me ēdo kusht tė tregojmė anėn tonė kozmopolite, metropolitane, perėndimore, tė bindur se kjo do na bėjė mė tė pranueshėm dhe do na sjellė mė shpejt integrimin. Ne duam t’i tregojmė botės perėndimore se pavarėsisht barrierave qė na ndajnė, zhvillimeve historike apo veēantive kulturore, ne pėrkasim pikėrisht atje, se jemi pjesė e vlerave te “Konsensusit tė Washingtonit” (Washington Consensus) dhe se historia ka qenė e padrejtė qė na ka ndarė nga kėto vlera dhe s’na ka lejuar tė kapim trenin nė kohė. Pra, e thėnė ndryshe, kosovarėt nė epokėn e globalizimit janė nė kėrkim tė identitetit tė tyre kombėtar, padrejtėsisht tė mohuar pėr dekada tė tėra dhe vetėm mė pas pėr njė integrim tė tyre si njė “nation-state” i mirėfilltė nė “familjen” e kombeve, OKB apo nė Bashkimin Evropian. Pėr ata ėshtė e papranueshme ta realizojnė njė gjė tė tillė si pjesė e shtetit serb, qoftė edhe vetėm formalisht, pasi e drejta e tyre pėr vet-vendosje dhe aftėsia e tyre shtet-formuese nė rastin mė tė mirė do nėpėrkėmbej dhe sakrificat e tyre pėr liri do rezultonin tė kota. Ndėrsa shqiptarėt , qė e kanė pasur shtetin-komb tė tyre qė prej 1912, por iu ka munguar lėvizja e lirė dhe integrimi ekonomiko-kulturor janė “tė etur” t’i tregojnė Perėndimit se ne pėrkasim atje dhe kėtė e shfaqin sa herė iu bie rasti tė jenė nė prani tė tė huajve, duke u pėrpjekur tė tregojmė qė komplekset ballkanike nuk kanė lidhje me ne.
Sa i perket Shqiperise, mendoj se institucionet e dala nga zgjedhjet e fundit ne Shqiperi do ta pershpejtojne inkuadrimin e Shqiperise ne rrjedhat e Globalizimit boteror dhe natyrisht kjo do te ndikoje edhe te qytetaret e Shqiperise qe te mendojne si komb te jene pjese e proceseve te Globalizimit.
Pėr ta mbyllur dua tė them se kjo qe pėrgjigja nė vija tė trasha qė i ktheva e-mailit tė mikes sime, profesores australiane qė ishte ēuditur nga sjellja “e dyzuar” e shqiptarėve tė Australisė. Nė erėn e globalizimit sipas Friedmanit ka grupe apo kombe qė duan kohė tė pėrshtaten pėr shkak se koha ka punuar kundėr tyre, duke i lėnė ata tė papėrgatitur pėr tė kapur trenin e globalizimit dhe kėta duhen ndihmuar pėr ta arritur kėtė tren. Nga ana tjetėr ka popuj qė janė tė gatshėm, madje “tė etur” pėr ta arritur sa mė parė kėtė tren, por faktorė tė ndryshėm e pengojnė kėtė proces. Ėshtė sidomos nė tė mirėn e vendeve tė zhvilluara, sipas Friedmanit, tė ndihmojnė kėto grupe dhe popuj tė kapin trenin e zhvillimit dhe progresit, ēka do i integronte kėta tė fundit mė shpejt nė tregun dhe vlerat globale dhe do i kthente nė partnerė tė mirėfilltė dhe tė besueshėm, duke iu dhėnė kėshtu zgjidhje problemeve “tė pazgjidhura”.[/quote]

Une mendoj Zana, se si profesoresha e Australise edhe miqe e njohes tjere te Shqiperise dhe Kosoves tanime e dine thelbin e historise tone te re dhe te vjeter. Natyrisht se per te huajt gjithmone jane interesante mendimet tona ne lidhje me reagimet e nje populli te ndare ne dysh, qe jeton ne dy e me shume teritore. Por ne duhet te jemi te gatshem qe te jemi real dhe ne nivel ne menyre qe ta percjellim te verteten ashtu si na ka hije.


Me nderime
Domira
__________________
Ėndrrat e mia dua ti fal vetem ty!
Domira Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-01-06, 08:32   #3
King_Gentius
 
King_Gentius's Avatar
 
Join Date: 22-03-05
Location: Boston
Posts: 1,247
King_Gentius has disabled reputation
Default

Quote:
ndėrsa kosovarėt pėrpiqeshin nė ēdo rast tė tregonin “shqiptarizmin” e tyre, shqiptarėt “vuanin” tė tregonin anėn e tyre kozmopolite dhe tė “emancipuar”, pro perėndimore dhe larg kompleksitetit nacionalist ballkanik.
Me sa di une, shqiptaret e shqiperise i njohin kosovaret si me patriote. Gjerave te mira ua meson vleren kur nuk i ke. Ashtu dhe kosovaret nuk kane pavaresi dhe bejne perpjekje titane per te mos humbur identitetin, ndersa shqiptaret e shqiperise qe e kane pavaresine nuk kujdesen mire per frymezimin e brezave te rinj me ndjenja atdhetarie.

Heq kapelen ne shenje nderi per shqiptaret me te flakte ne bote, shqiptaret e kosoves.
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 11-01-06, 13:28   #4
Tomori
 
Join Date: 22-06-04
Posts: 11,889
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Default

Sa i perket Adhetarizmit te Shiptarve te shqipris e te kosoves, nuk ka asnifar ndryshimi ne esencen e patriotizmit.
Veq dallimi egziston se shqiptari kosoves ka qen nen okupimin Serb qysh ne vitin 1912. e normalisht qe ka ndikuar ruatja e qeshtjes kombtare tek kosovaret nga okupatori Serb. Vazhdimisht shqiptaret e kosoves mbas rethanavet kohore kan kundeshtruar okupatorin Serb ne forma te ndryshme,hera-heres me kryngritje si psh qysh ne kohen e Azem Galices e me vone inkuadrohen ne luften e dyt boterore, qe dalin te mashtruar dhe rikthehet situata si ne kohen e kralit te Serbis veq forma po ndryshojke qe pason ne histografin me te re me kryengritjen gjithe popullore e qe del UCK-ja e lavdishme ne sken..dhe kemi ket situat te soqme qe akoma edhe ne ditet e sodit nuk ka perfunduar statuti Kosoves, por ka ngel puna pezull as mish as paeshk?!!
__________________
USHTARI ATDHEUT
Jetoj e punoj per nji Shqipni te lire etnike
e demokratike, qe populli shqiptar me jetue
zot dhe krenar ne liri e lumtuni, ne
trojet e tona iliro-dardane.
LEKA I. MBRET I SHQIPTAREVE
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-01-06, 19:28   #5
Reana
 
Join Date: 18-04-05
Location: Manhattan
Posts: 6,108
Reana has disabled reputation
Default

cfare marrezie!!!
kush e shpiku perkatesine kombetare "kosovare", cuditem edhe vete!!!
po ku ka komb kosovar ore??? :evil:
te gjithe jane SHQIPTARE si ne Shqiperi si ne Kosove!!!
po si eshte e mundur ata kufij qe ti vendojne te huajt, ato koncepte qe ti shesin te huajt, ato pikepamje qe ti imponojne te huajt, shiten tek shqiptaret e mjere si hallva e nxehte!!!!


po si ore keshtu!!!! :? :? :?
mund te kete dallime ne sjellje dhe ne bindje, meqe 50 vite qeverisje te ndryshme ne te dy anet e kufirit, natyrisht se krijojne njerez me karaktere te ndryshme, po kjo nuk duhet te sterzmadhohet deri ne ate shkalle sa qe te beni dallimin shqiptaret dhe kosovaret :? :? :? :?
__________________
DUHET BERE MBULIMIN E MESHKUJVE POSAQERISHT FYTYRAVE TE TYRE, MEQE PA LAKMINE E TYRE PER DCO GJE QE I RRETHON, KJO BOTE DO TE ISHTE NE PAQE PERPETUALE!!!
Reana Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 01-04-06, 12:38   #6
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default

Eshte mbase e pa mundur kur te flasim per Identitetet , e sidomos per Identitin Kombetar ne nje periudh kur trendi i ketij aktualiteti (pershkak te periudhes se tranzicionit , te shtet-formimit qe po kalon Kosova ) eshte ne rritje e siper ne shoqerine etnike shqiptare andej Shqiperie e kendej Kosove…
Kur flasim per identitetet - zakonisht ky term na lidhet me sinonimet , epitetet e imazheve, dukjeve , simboleve…
Eshte mire qe kur flitet per identitetin – kete dukuri mos ta perceptojm si nje here e pergjithemon te krijuar dhe i pa ndryshueshem … Kjo me se miri mund te argumentohet , nese i bejme nje shikim te shkurter subjektivitetit personal qe nga lindja e deri ne ditet e sotme – te konstruktimit te identitetit personal …Si ka evoluar , dhe marur format gjate jetes …. Fjala identitet- nenkupton bashkesine e njerzve qe kane te njejten prejardhje ne baza etnike, gjuhsore, territoriale, kujtesat enjejta historike

N’pergjithesi te gjitha identitetet ndahen ne dy grupe kryesore :
Identitete Kolektive : (identiteti kombetar- nacional, fetar, kulturor, social , racorw)
Identitete individuale: (politik, personal, institucional).

Per t'ju pergjegj temes ne fjale , s'pari duhet te kemi nje imazh (perftyrim) lidhur me ate se ēfare kuptojm me nocionin komb, si linden ato , si u krijuan, cilat ishin rrethanat e krijimit dhe evoluimit (modifikimit , ndryshimit) gjate historise... me ēfare identifikohet nje komb ., ne ēfare identitetesh mbeshteten dhe krijohen kombet .... Apo te perdoren metodat krahasuese lidhur me krijimin e kombeve ne mardhenjet nderkombetare ... Si eshte e mundur qe qe nje popull me etni te njejet (per nga gjaku, kultura -gjuha ) te krijojn dy kombe te ndryshme , rast me konkret qe ekziston mund te merret si objekt studimi rasti i GJERMANISE dhe AUSTRISE ...!

Per Kombin ekzistojne shume shkrime te mendimtareve ,te filozofeve , te sociologeve, te historianeve, e burrshtetaseve te cila per nga permbajta teorike ndryshojne :

Sipas Ernes Gellner -kombet jane ne teresi konstrukte moderne te lindura nga nacionalizmi . Pra eshte nacionalizmi qe lind kombin dhe jo e kunderta . Sipas tij, kombet ne fillim as qe ekzistojne ... Nacionalizmi , sipas Gellnerit eshte : s’pari princip politik i cili permban idene se bashkesia politike dhe nacionale duhet te jene te njejta
Ndersa Benedict Anderson - Nacionalizmin e definon si nje komunitet politik imagjinar , qe eshte e imagjinuar - njesoj e limituar si per nga trashegimia ashtu edhe per nga sovranitetit. ...eshte imagjinare ngase antaret e komunitetit kurr nuk do t’i njihnin shumicen e paraardhesve te tyre, por megjithate ne mendjet e tyre ekziston imazhi per komunitetin e tyre ...eshte e limituar sepse ka perfundimin e saj permes kufijeve pertej te cileve shtrihen kombet tjera ... eshte legjitim sepse ka ardhur ne kohen e historise njerezore kur liria ka qene ideal i cmuar dhe eshte imagjinare si komunitet sepse eshte e akceptuar .
Sipas Anthony Smith - ne teorine e tij te <<Etno-Simbolizmit>> thote se kombet moderne jane bazuar ne grupe shume me te vjetra kulturore te cilat ai i quajti ETNI .. sipas Smith-it entia definon kufinjte brenda te cileve kombet moderne mund te formohen. Smithi pohone se etnite jane konstrukte qe rrjedhin nga atributet permanente kulturore sic jane :kujtesa, vlerat , mitet dhe simbolet ...Nacionalizmi sipas Smithi-ite nuk kerkon qe anetaret e kombit te jene te gjithe te ngjashem , por ata mjafton qe te ndiejne nje lloj solidariteti ndaj kombit dhe anetareve te tjere te kombit t tyre .
Sipas Eric Hobsbawm – nacionalizmi definohet si princip primar i cili nenkupton se bashkesia politike dhe nacionale duhet te jene unifikuese .. Ai argumenton se kombet jane konstrukte moderne dhe qe ato nuk jane etnitete te pandryshueshme , pra jane etnitete qe mund te pesojne ndryshime . Hobsbawm e sheh zvhillimin e Kombeve si proces i vendosur ne piken e gershetimit te politikave , teknologjise dbe ndryshimeve sociale, dhe ai mendon se ato duhet te vazhdojne te shihen si te tilla .
Siq dihet nacionalizmi si nje shkolle sociale, politike dhe ideologjike lindi ne Perndim si pasoj e Revolucionit Freng . Nder perkrahesi e kesaj shkolle ishte Zhan Zhak Ruso – duke insistuar qe njeriu si synim me te larte te tij te kete shtepine dhe vendin ku eshte rritur.Ai besonte se atdheu eshte zemra dhe qendra e dashurise dhe e besnikerise se njeriut dhe grupit .
Sipas Moulof-it Identieti Kombetar – kuptohet si nje bashkesi e te gjitha perkatesive (identiteteve) tona, ku ne qender te gjitheve do t’ishte perkatesia ndaj komunitetit njerzor si me e rendesishmja ., dersia ajo te behej nje dite perkatsia kryesore.

Pra siq shifet nga larte Identiteti kombetar eshte trajte e organizmit (unifikimit) te identitetit popullor . Edhe pse kur flitet per kombin dhe popullin si dy bashkesi etnike – eshte veshtire te behet dallimi njeres nga tjetra.
Pasi qe karakterisitike e popullit eshte ekzistimi i gjuhes se perbashket , ndonse kjo gjuhe ekziston ne dialekte te ndryshme , pershkak te lidhjeve te dobeta te zonave , regjioneve te ndryshme... pikerisht ky parcializim , regjionalizim i jetes se ndare e te izoluar ne regjione perbene karakteristiken themelore te popullit qe bene te dalloj nga kombi .
Faktori kryesor qe ndikon ne formimin e kombit konsiderohet qe eshte zhvillimi i focave prodhuese e bashke me to zhvillimi i ndarjeve te punes qe shaktoj zhvillimin e shkembimit , komunikimit ne mes zonave te ndryshme .. Kombi ne gjeneralitet mund te kuptohet si nje grup etnik i lidhur ne baze te ndarjes shoqerore te punes te epokes se kapitalizmit – qe ekziston ne kuader te nje territori unik , me jete te perbashket ekonomike, kulturore dhe gjuhe te perbashket .
Kryesisht konstruksionet kombetare u ndertuan ne dy parime : Kulturore dhe Politike .
Identiteti i Kombit te Kultures – i referohet kryesisht Gjermanise dhe Italiste . Te kombi kultures ndenja e perkatesise se perbashket u mbeshtet mbi gjuhen dhe kulturen pershak te mungeses se shtetit ...Ne Europen Perendimore , kryesisht pas Revolucionit Francez 1789, shtetet moderne kombetare u krijuan nga bashhkesit politike qe ekzistonin me pare, e sidomos pas miratimit te konventes te Lirve dhe te Drejtave te njeriut dhe shtetasit ne France te cilat pas revolucionit u paraqiten si bashkesi qytetaresh (ku Kombi shtetit –thekson se kombi duhet te perbehet nga te gjithe ata pavarsisht nga raca ,ngjyra , besimi , gjuha ).


__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 16:46.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.