Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Shėndeti
User Name
Password
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ?



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 28-03-06, 22:17   #1
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Tė mėsojmė sė bashku pėr njė shėndet mė tė mirė



Disa kėshilla tė shkurtėra mbi shėndetin
Kujdes nga Paracetamoli

-Shumė tableta qė disa i gėlltisin me shumicė kundėr kokėdhembjeve, pėr qetėsimin e dhembjes sė dhėmbit dhe dhembjeve tjera, pėrmbajnė paracetamol. Ky analgjetik, mjaft mirė e zavendėson aspirinėn dhe ėshtė i pėrshtatshėm pėr personat qė kanė ithate nė lukth dhe pėr ata te tė cilėt herė pas here paraqitet gjakredhja nė lukth. Por kujdes ! Paracetamoli dėmton veshkat. Kėshtu, ata qė e shfrytėzojnė kanė mundėsi tri herė mė shumė tė sėmuren nga veshkat se ata qė nuk e pėrdorin barėra qė nuk kanė paracetamol.

Jogurti. Me sukses mund tė evitojė barkqitjen tek fėmijėt. Bakteret "mike" tė jogurtit dhe prodhimeve tė tjera qumshtore mund tė pakėsojnė numrin e viruseve.

Rrahjet e shpeshta tė zemrės. Keni kujdes – pas pirjes sė disa kafeve me radhė ndjeni rrahje tė shpeshta tė zemrės, ėshtė mirė qė tė kontrollohet mėlqia. Nė rastet kur keni probleme me funksionimin e mėlqisė, kofeini i kafesė grumbullohet nė gjak dhe kėshtu fillojnė tė rrahurat e shpeshta tė zemrės.

Mungesa e vitaminės A. Mungesa e vitaminės A shkakton shkurtpamėsi dhe vėrbimin e natės. Andaj, pos tė tjerash hani majdanoz tė freskėt i cili ėshtė i pasur me vitaminėn A, por pėrmban edhe kalcium tė nevojshėm pėr elasticitetin e muskulaturės sė syve. Gjysėm filxhani majdanoz plotėson nevojėn ditore tė organizmit me vitaminė A.

Lėndimet. Plagėt e ndotura lani me ujė tė ftohtė e pastaj dezinfektoni me jod dhe etil-alkool. Gėrithjet e vogla mos i lidhni. Ato mė mirė shėrohen nė ajėr. Plagėt pakėz mė tė mėdha dhe ato qė ndeshen me rroba mbuloni me faster ose me fashė.Ndėroni ēdo 24 orė.



__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 28-03-06, 22:20   #2
DEA
***
 
DEA's Avatar
 
Join Date: 29-04-04
Location: Baden Württemberg
Posts: 14,779
DEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėmDEA i pazėvėndėsueshėm
Default

Ne cilin ushqim fshihen vitaminat e domosdoshme per trupin e njeriut?


Faleminderit DEA
__________________
Prį, mallkue njaj bir Shqyptari, Qi ketė gjuhė tė Perendķs, Trashigim, qi na la i Pari, Trashigim s'i a lźn ai fmķs; Edhč atij i u thaftė, po, goja, Qi e perbuzė ketė gjuhė hyjnore; Qi n'gjuhė t'huej, kśr s'āsht nevoja, Flet e t'veten lźn mbas dore.
DEA Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 29-03-06, 14:18   #3
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default

Pemėt dhe perimet janė tė begatshėme me shumė vitamina qė i duhen trupit tė Njeriut.
Ekzistojnė shumė shkaqe pse duhet tė konsumohen pemė dhe perime tė ndryshme. Me ata sigurohen vitamina tė rėndėsishme si vitamina C dhe acidi folik. Nė fakt, pemėt dhe perimet pėrmbajnė mbi 1000 nutriciensė tė ndryshėm, tė cilėt janė tė rėndėsishėm pėr parandalimin e disa sėmundjeve serioze.

Naki
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 30-03-06, 14:39   #4
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default

Ftohja

Kjo ėshtė sėmundja mė e shpeshtė pėr shkak tė cilės fėnijėt dėrgohen nė mjek. Mesatarisht gjatė vitit fėmijėt ftohen mes 6-8 herė.

Ēka e shkakton ftohjen?
Numri mė i madh i ftohjeve janė tė shkaktuara nga viruset tė quajtura rinoviruse (nė greqisht rino do tė thotė hundė). Ekzistojnė mė shumė se 100 lloje tė rinoviruseve me afinitet ndaj mukozės sė hundės, tė cilėt mund tė inicojnė reakcion imunologjik qė manifestohet si dhembje fyti, kokėdhembje dhe pengesė nė frymėmarrjen pėrmes hundės. Si momente predisponuese janė ajri i thatė dhe duhani (pirja aktive dhe pasive e duhanit). Pėrkundrejt besimeve tė pėrhapura se do tė ftoheni nėse nuk visheni mirė, nėse fleni apo rrini nė rrymė ere ose dilni jashtė me flokė tė lagura, kjo nuk ėshtė e vėrtetuar.

Cilat janė simptomat dhe shenjat e ftohjes?
Sė pari shfaqet ndjenjė gėrvishtjeje nė fyt dhe rrjedhje hundėsh ose hundė tė zėna dhe teshtitje. Pėrveē asaj fėmijėt mund tė ankohen nė dhembje fyti, kollitje, kokėdhembje, temperaturė mesatarisht tė lartė, plogėshti, dhembje muskujsh dhe humbje oreksi. Sekreti nga hundėt fillimisht ėshtė si ujė, pastaj trashet dhe bėhet i verdhė ose i gjelbėrt.

A ėshtė ftohja ngjitėse?
Ftohja ėshtė ngjitėse nė 2-4 ditėt e para pasi qė shfaqen simptomat. Fėmija juaj mund tė sėmuret ashtu qė do tė thith pjesėza tė virusit qė pėrhapen nė ajėr pėrmes teshtitjes dhe kollitjes tė fėmijėve tjerė ose me kontakt direkt. Fėmija juaj do tė sėmuret nėse e prek gojėn ose hundėn, pasi qė paraprakisht ka prekur ndonjė sipėrfaqe tė kontaminuar me rinoviruse.

A mund tė parandalohet?
Qė tė pengohet ftohja ose pėrhapja e saj duhet patur kujdes pėr kėtė qė vijon:

*Fėmijėt mbahen larg nga njerėz tė sėmurė dhe qė pijnė duhan. Pjesėzat e virusit mund tė udhėtojnė deri mė 3.7 metra nėpėr ajėr kur dikush teshtit ose kollitet bile edhe pirja pasive e duhanit mund tė kontribuojė qė fėmija juaj tė sėmuret.

*Lani duart shpesh dhe mirė sidomos pasi t'i fshini hundėt e fėmijės tuaj.
Kur kolliten ose teshtiten, le ta mbajnė dorėn te goja.
Mos shfrytėzoni peshqirė tė njėjtė ose enė pėr ushqim me atė qė ėshtė i ftohur. Secili le tė pijė vetėm nga gota e tij, asnjėherė nuk e dini se kush do sėmuret dhe ndoshta e pėrhap virusin.
Mos shfrytėzoni facoleta tė huaja.
  • Zinku ose vitamina C mund ta shkurtojnė zgjatjen e simptomave tė ftohjes dhe ta zvogėlojnė intenzitetin e tyre, por nėse merren nė sasi tė tepruara mund tė kenė efekte negative.
Sa zgjat ftohja?
Zakonisht simptomat shfaqen 2-3 ditė pas ekspozimit ndaj burimit tė infeksionit. Fėmija juaj mė ngjitės ėshtė 3-4 ditėt e para pas shfaqjes sė simptomave por mund tė jetė ngjitės edhe deri mė tre javė. Zakonisht sėmundja kalon pėr njė javė (edhe pse mund tė zgjas deri mė dy javė).

Si trajtohet?
Nuk ka barėra specifike pėr ftohjen, shėrohen simptomat, siē janė dhembja e muskujve, kokėdhembja dhe temperatura.

*Mund tė jepen preparate tė bazuara nė acetaminofenė ose ibuprofen duke i respektuar rekomandimet pėr dozimin sipas moshės dhe peshės tė dhėna nga prodhuesi.

Aspirinė gjatė njė infeksioni viral nuk duhet t'i jepet asnjėherė fėmijės mė tė vogėl se 12 vjet, dhe duhet tė evitohet te fėmijė dhe te tinejxherė nėn 19 vjet. Nė tė kundėrtėn zmadhohet rreziku pėr sindromin e Rejit, gjendje e rrallė por e rrezikshme qė mund tė jetė vdekjeprurėse.

Mund tė jepen barėra qė e zvogėlojnė kongjestionin (barėra dekongjestive) dhe antihistaminikė, me anė tė tė cilėve lehtėsohet frymėmarrja, por nuk ka dėshmi qė kjo ndikon nė tė vėrtetė. Ndonjėherė kėto barėra (barėrat antikongjestive) mund tė shkaktojnė halucinacione, shqetėsim dhe ērregullim tė punės tė zemrės te foshnjat dhe prandaj nuk jepen te fėmijė nėn 2 vjet.

Nė vend tyre nė hundė mund tė vendosen pika tė njelmėta, e pastaj hunda tė fryhet ose te foshnja tė aspirohet me pompė (zvogėlohet kongjestioni).

Ajri nė sipėrfaqen ku rri fėmija duhet tė jenė me lagėshti. Nė lėkurėn nėn hundė, ku pėr shkak tė sekretimit shpesh lėkura infektohet ndihmon nėse lyhet me pomadė. Te fėmija mė i madh (mbi tre vjeē) mund tė jepen bonbone freskuese qė tė zvogėlohet dhembja e fytit.
Pėr zbutjen e dhembjeve ndihmon dhe njė banjo e ngrohtė ose kompresa tė ngrohta. Avulli nga dushi nė banjo ndihmon qė tė lehtėsohet frymėmarrja.

Ekziston njė traditė mė e vjetėr se 800 vjet qė kur tė ftohemi tė pijmė supė pule tė ngrohtė. Supa e pulės e pėrmban aminoacidin cisteinė, i cili ndikon nė hollimin e mukusit dhe kjo mund tė ndihmojė nė zvogėlimin e kongjestionit nė hundė.
  • Nė lidhje me ushqimin, zakonisht fėmijėt kur janė tė sėmurė refuzojnė tė hanė. Nuk duhet ta detyroni, mė kryesore ėshtė tė pijė shumė lėngje si ujė dhe lėngje frutash, qė tė kompensohet humbja pėr shkak tė temperaturės sė lartė dhe prodhimit tė mukusit. Evitoni pije me kofeinė (p.sh. koka kola), qė shkaktojnė urinim tė forcuar dhe e zmadhojnė rrezikun pėr dehidrim.
Kur ta thėrras mejkun?
Mjeku juaj nuk do tė mund ta caktojė pėr cilin virus specifik bėhet fjalė, por do ta kontrollojė fytin dhe veshėt dhe eventualisht do tė bėjė kulturė nga materiali i marrė nga fyti nėse dyshon se infeksioni shtė i shkaktuar nga diēka tjetėr.
Dėrgojeni te mjeku nėse :
Pas tre ditėsh simptomat keqėsohen nė vend qė tė pėrmirėsohen, mund tė jetė nė pyetje angjin ė streptokoksike , sinusit , pneumoni ose bronkit.

Nėse simptomat zgjasin mė tepėr se njė javė.
Nėse shfaqen ēdo herė nė tė njejtėn periudhė gjatė vitit ose ēdo herė kur ekziston ekspozim nė polen, pluhur, kafshė ose diēka tjetėr. Fėmij juaj ndoshta ėshtė alergjikė
Nėse fėmija kur ėshtė i ftohur ka njė frymėmarrje tė vėshtirėsuar ose ka vizing, ndoshta ka astmė.
Nėse kollitet gjatė kohė me nxjerrje tė sasie tė madhe tė mukusit dhe ka njė frymė tė shkurtė.
  • Nėse duket i sėmurė rėndė, nuk ha ushqim dhe nuk pi lėngje, dhembja e fytit dhe e kokės zmadhohet, nuk mund tė gėlltisė, fėmija ėshtė letargjik, nėse ankohet nė dhembje nė krahėror dhe nė bark, gjėndrat e fytit i ka tė ėnjtura ose temperaturė tė lartė(mbi 39.3ŗC).
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?
Pediatri juaj
Klinika e Pediatrisė , Ambulanca e Pėrgjithshme

Nga shėndeti fėmijėror
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet

Last edited by Naki; 30-03-06 at 14:46.
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 07-04-06, 18:20   #5
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default

Ēfarė duhet tė dijmė mbi tretjen e frutave?

Sistemi trupor duhet pandėrprerė tė pastrohet nga materjet toksike tė cilat grumbullohen nė trup.
Mėnyra mė efikase qė tė bėhet ky pastrim ėshtė konsumimi i ushqimeve qė kanė pėrbėrje tė lartė tė ujit. Frutet kanė pėrqindje mė tė madhe tė ujit nga tė gjitha ushqimet tjera. Nė ēdo frut ka rreth 80-90% ujė, dhe tė gjitha vitaminat, mineralet, karbohidratet, aminoacidet qė janė tė nevojshme pėr organizmin e njeriut. Nėse frutet konsumohen me rregull, asgjė nuk mund tė krahasohet me pasurinė e tyre.
Gjithēka qė konsumon trupi i njeriut, ajo do tė tretet dhe shėndrrohet nė glukozė, fruktozė, glicerinė, aminoacide dhe acide yndyrore. Truri mund tė funksionojė vetėm me glukozė (sheqer). Dhe glukoza nė trup janė frutat. Tretja, apsorbimi dhe asimilimi kėrkon njė energji minimale qė tė tretet ushqimi tjetėr. Ushqimet tjera duhet qė tė kalojė njė orė e gjysmė deri katėr orė qė tė tretet nė lukth, dhe atė nė vartėsi nga kombinimi i ushqimit tė ngrėnė. Sa tė jetė ushqimi mė pak i koncentruar dhe mirė i kombinuar, aq mė pak kohė nevojitet qė ai tė qėndrojė nė lukth.

__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 24-05-06, 18:49   #6
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default

Fėmija juaj ka astmė - Kėshilla pėr prindėrit



Te femija juaj ėshtė konstatuar diagnoza astma. Nuk keni dobi qė tė dėshpėroheni. ose ta asgjėsoni sėmundjen. Menēuri ėshtė tė bėni ēdo gjė, pėr ta njohtuar sėmundjen sa mė mirė, me tė cilėn do tė mund mė me sukses ta luftoni. Astma relativisht ėshte sėmundje e fėmijėrisė (10-12% nga popullata e pėrgjithshme e fėmijėve). Prindėrit duhet tė dinė se nuk bėhet fjalė pėr ndonjė sėmundje fatale dhe nėse shėrohet nė mėnyrė adekuate, rezultati ėshtė i mirė. Pėrvoja tregon se shumė prindėr, duke mos dashur ta pranojnė diagnozėn dhe terapinė bashkėkohore tė astmės, drejtohen nė veprime tė ndryshme alternative, tė cilat ndonjėherė edhe mund ta dėmtojnė fėmijėn. Kjo informatė shėndetėsore ka pėr qėllim qė t'i drejtojė prindėrit nė botėkuptimet bashkėkohore pėr natyrėn e sėmundjes dhe terapisė.

Si tė vėrehen simptomet e astmės?

Shpeshherė simptomet e astmės nuk vėrehen as nga prindėrit, e ndonjėherė as edhe nga mjekėt.

Tipike, astma ėshtė sėmundje e cila manifestohet me sulme “fishkėllima” nė gjoks si dhe frymėmarrje tė vėshtirėsuar. Ndonjėherė ėshtė e pėrcjellė me mavijosje tė buzėve, kraharori ėshtė i mbushur pėrplot me ajėr, e nė stadiumet mė tė pėrparuara, pas disa vitesh bėhet deformimi i kafazit tė kraharorit. Nėse janė prezente sulme tipike tė frymėmarrjes sė vėshtirėsuar, dijagnoza ėshtė e qartė.

Atipike, astma mund tė manifestohet edhe me simptome mė tė buta, sikurse qė ėshtė kollitja e mėrzitshme gjatė natės si dhe lodhja kronike.

Ndodh qė fėmija me astmė, mė pėrpara me muaj bile edhe me vite tė jetė nėn diagnozė tė gabuar, mė shpesh si ndezje virusale e mushkėrive tė bardha. Fėmijėt e kėtillė shpeshherė pa nevojė traumatizohen me injeksione ose antibiotikė, tė cilėt praktikisht nuk kanė efekt ndaj sėmundjes, kurse mbajnė rreziqe tė fshehta pėr shėndetin e fėmijės.

Nė raste mė tė buta, astma manifestohet vetėm me anime tė shpeshta ndaj ftohjeve tė shpeshta, me komplikime tė sinuseve, tė bajames sė tretė etj.

Nė astmėn duhet tė mėndohet edhe nėse fėmija lodhet shpejtė dhe ka frymėmarrje tė vėshtirėsuar gjatė lodhjes ose nėse ngel prapa me rritjen.

Ē'duhet tė bėjnė prindėrit?

Nėse fėmija ka njėrin nga simptomet e lartėpėrmendura, prindėrit duhet tė konsultohen me mjekun, mė sė miri me specialistin pėr sėmundje tė mushkėrive. Mė shpesh, astma manifestohet me sulme tė frymėmarrjes sė vėshtirėsuar me “fishkėllimė” nė gjoks si dhe shqetėsime tė fėmijės. Posaēėrisht ėshtė dramatike sulmi i parė, kur prindėrit frikėsohen dhe me tė drejtė shkojnė menjėherė te mjeku. Sa mė gjatė qė zgjat sulmi, mundėsia ėshtė mė e madhe qė simptomet tė vėshtirėsohen dhe se do tė duhet terapi mė intensive.

Prindėrit duhet ta vendosin fėmijėn nė pozitė e cila do t'ia lehtėsojė frymėmarrjen, e kjo do tė thotė pozitė e ulur me shpatulla tė ngritura, i mbėshtetur me duart dhe duke kėrkuar ajėr tė pastėrt (tė hapet dritarja).

Meqėnėse gjatė sulmit tė frymėmarrjes sė forsuar humbet shumė lėng, fėmijės duhet prej fillimit tė sulmit ti jepet lėng, duhet tė pranojė sasi tė mėdha tė lėngut. Mė sė miri ėshtė qė t'i jepet ajo pije tė cilėn e do mė shumė – pėr shembull lėng frutash ose eventualisht ujė mineral jo i gazuar.

Edhe pse fėmija duket i shqetėsuar, prindėrit nuk duhet ti japin sedative.

Gjithashtu, gabimisht ėshtė qė ajri tė avullohet me ndihmėn e yndyrėrave eterike ose tretje tė kryposura. Nuk duhet tė jepen antibiotikė. Gabim ėshtė dhėnia e barėrave pėr qetėsim tė kollitjes ose barėrave tė cilat kinse e lehtėsojnė eliminimin e sekretit tė dendur nga bronket.

Kur njėherė vendoset diagnoza – astma, gjatė sulmit tė ardhshėm duhet menjėherė, qysh nė fillim tė jepen barėra tė cilat ndikojnė nė zgjerimin e bronkeve (barėra bronhodilatatore).

Terapia me barėra te astma?

Terapia me barėra bėhet nė dy drejtime.

Njėri nėnkupton marrjen e barėrave me qėllim tė ndėrprerjes tė sulmeve tė reja, e tjetri,

Marrja e bronkodilatatorėve, me qėllim qė tė ndalohet sulmi aktual i astmės.
Sot ekzistojnė qėndrime unifikuese nė raport me vendosjen e diagnozės dhe terapisė, tė nėnshkruara nga Organizata Botėrore Shėndetėsore (GINA udhėzime).

Zgjedhja dhe mėnyra e e pėrdorimit tė antihistaminikėve mė tė rėndėsishėm

Barėra me pėrdorim tė gjėrė pėr mposhtjen e sulmeve tė astmės janė tė ashtuquajturat beta-barėra adrenergjike.

Me rėndėsi ėshtė qė kėto barėra tė jepen nė fillim tė sulmit.

Efekt mė tė shpejtė dhe mė pak toksik kanė nėse jepen pėrmes inhalacionit, edhe pse mund tė jepen pėrmes gojės.

Gjatė marrjes perorale ndonjėherė shkaktojnė simptome jo tė kėndėshme sikurse ėshtė rrahja e shpejtė e zemrės, shqetėsime, zverdhje, dridhje (lodhje).

Nėse pėrdoren me anė tė inhalacionit, kėto ndjenja lajmėrohen mė rrallė. Ekziston mundėsia qė fėmija tė jetė i varur nga spreji, sepse ashtu i lehtėsohet frymėmarrja. Duhet tė keni kujdes, sepse me pėrdorimin e tepėruar mundet tė shkaktohet predozimi bile edhe helmimi. Prandaj, pa marrė parasysh efektin, nuk guxon tė lejohen mė tepėr se 4-6 inhalacione gjatė ditės, pėrveē se mjeku nuk dozon nė mėnyrė tjetėr

Pas aplikimit tė inhalacionit, pas 1-5 minutave fillon lehtėsim i frymemarrjes, kurse doza e cila e ka shkaktuar kėtė efekt ėshtė disa herė mė e vogėl, nė krahasim se kur barna merret nga goja.

Me rėndėsi tė madhe ėshtė edukimi i mirė i prindėrve si dhe vetė pacientėve, nėse bėhet fjalė pėr fėmijė mė tė mėdhenj. Shumė ėshtė me rėndėsi edhe pėrdorimi i (spejserėve) zgjatėsit tė cilėt mundėsojnė hyrje mė tė lehtė tė ilaēit thellė nė rrugėt e frymėmarrjes.

Te fėmijėt mbi 6 vjet ilaēet inhaluese pėrdoren nė formė tė sprejit, kurse te mė tė vegjlit pėrdoren aparate speciale tė ashtuquajtura inhalatorė, tė cilėt kanė shpėrndarės tė ilaēit aktiv si dhe odė pėr frymėmarrje.

Astma plani aksionar

Secili fėmijė me astmė duhet tė ketė plan aksionar tė personalizuar, tė shkruar nga mjeku i cili e udhėheq. Nė plan duhet tė jepen detalisht, tė gjitha informatat tė cilat janė tė nevojshme rreth barėrave tė cilat duhet t'i pranojė fėmija, ato tė cilat i pranon ēdo ditė si dhe nė raste urgjente. Ky plan duhet rregullisht tė revidohet nga ana e mjekut. Kopje nga ky plan duhet tė lihet nė ēerdhe/shkollė ku qėndron fėmija, nė raste tė nevojshme.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i juaj

Pedijatėr - Pulmoalergolog

Klinika pėr Sėmundjen e Fėmijėve - Ambulanta K onsultative Pulmoalergologjike

Instituti pėr Sėmundjen e Mushkėrive te Fėmijėt


Marrė nga shėndeti fėmijėror
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 27-05-06, 21:21   #7
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default

Ē'ėshtė sėmundja e sheqerit (diabeti)?

Diabeti ndodh kur nė organizėm ėshtė i pamjaftueshėm hormoni – insulinė. Qė tė mundet tė punojė organizmi i ynė, duhet tė sigurojė energji tė nevojshme, ngjashėm sikurse pėr tė punuar vetura duhet tė ketė benzinė. Organizmi e pranon kėtė energji, ashtu qė ushqimin tė cilin e pranon e zbėrthen nė glikozė, tė cilėn mė tutje kryesisht e pėrdor si energji. Kėto procese ndodhin nė zorrė dhe nė mėlēi, kurse janė tė ndihmuara nga enzima tė caktuara.


Glikoza pėrmes qarkullimit tė gjakut udhėton nėpėr tėrė organizmin, por ajo nuk mund tė pėrdoret pėr energji nga ana e qelizave, derisa nuk hynė nė brendėsinė e tyre. Insulina paraqet ēelės i cili mundėson qė glikoza tė hyjė pėrmes murit nė brendėsinė e qelizave. Nėse nuk ka insulinė tė mjaftueshėm glikoza do tė grumbullohet nė gjak, qelizat nuk do tė kenė energji tė mjaftueshme pėr punė normale, e ata njerėz ndjehen se janė tė sėmurė.


Insulina prodhohet nė pankreas – gjėndėr e cila ėshtė e vendosur nė zbrazėtirėn e barkut, prapa lukthit. Nė pankreas ekzistojnė ishujza tė qelizave tė cilat prodhojnė insulin. Mbeturina e pankreasit prodhon enzimė tė nevojshme pėr tretje tė ushqimit nė zorrė.


Llojet e diabetit

Ekzistojnė dy lloje kryesore tė diabetit: tipi 1 dhe tipi 2. Fėmijėt dhe tė rinjtė kryesisht fitojnė diabetin e tipit 1 i cili paraqitet pėr shkak tė mungesės sė insulinės. Njerėzit tė cilėt fitojnė diabetin nė mosha mė tė vjetra, zakonisht fitojnė tipin 2 tė dijabetit – kur kanė insulin, por ai nuk vepron normalisht. Edhepse rrallė, edhe nė moshėn fėmijėrore mund tė paraqitet diabeti.

Si fitohet dijabeti?

Diabeti i tipit 1 ndodh nėse janė tė shkatėrruara qelizat e pankreasit, tė cilėt pėr kėtė shkak nuk mund tė prodhojnė insulin tė mjaftueshėm. Pėrgjigjja nė pyetjen se pse dikush fiton diabet tė tipit 1 ėshtė e komplikuar. Pjesėrisht kjo mund jetė detyruar nga gjenet tė cilat fėmija i trashėgon nga prindėrit e tij. Pėrveē asaj, mund tė jetė rezultat i infekcionit tė mėparshėm virusal. Te disa njerėz infeksioni i kėtillė ndikon nė sistemin e imunitetit, kėshtu qė ai nė vend qė tė luftojė kundėr shkaktarėve tė infekcionit, i sulmon qelizat normale tė shėndosha, tė pankreasit, tė cilat prodhojnė insulinė. Diabeti te fėmijėt mė sė shpeshti fillon nė moshėn 12-15 vjeēe, por disa fėmijė mund ta fitojnė shumė mė herėt, kurse te tė tjerėt mund tė fillojė mė vonė.


Ēfarė probleme shkakton diabeti ?

Edhepse sasia e insulinit zvogėlohet gradualisht, fėmija mė sė shpeshti sėmuret pėrnjėherė (akute). Kur prindėrit do tė mendojnė do tė kuptojnė se fėmija edhe mė herėt ėshtė ankuar nga:

Ēdo herė ka qenė i etur.

Ka urinuar shumė, bile ėshtė zgjuar edhe natėn tė urinojė.

Ka humbur nė peshė.

Ėshtė lodhur mė tepėr se zakonisht.

Shpeshherė kur fėmija vjen pėr herė tė parė nė spital ėshtė shumė dhembėse: i dehidruar (ka humbur shumė lėngje), ka frymėmarrje tė dėgjueshme, ndonjėherė ėshtė konfuz, me vetėdije tė ērregulluar. Me teste normale mjeku do ta kontrollojė gjakun dhe urinėn, qė tė shohė se a ka diabet fėmija. Me terapi pėrgjegjėse (duke shfrytėzuar infuzione qė tė plotėsojė mungesėn e lėngjeve), fėmija do tė ndjehet pėrsėri mirė (vetėm pas disa orėve). Nėse testet tregojnė se bėhet fjalė pėr diabet atėherė duhet tė fillohet me tretmanin e insulinit.

Ēfarė mė tutje?

Qė tė shėrohet fėmija i cili ka diabet tė tipit 1, duhet tė marrė insulinė deri nė fund tė jetės sė tij. Trajnimi rreth tretmanit do tė fillojė qysh nė spital, por ėshtė mirė qė tė bashkėngjitet edhe mjeku familjar. Edhe pse pacienti ėshtė fėmijė, tė gjithė anėtarėt e familjes duhet tė ushtrohen rreth diabetit. Pėr kėtė qėllim, prindėrit dhe fėmija do tė punojnė me ekipin profesional, tė cilėt do t'i ndihmojnė tė mėsojnė tė jetojnė me diabet. Fėmija dhe familjarėt do tė mėsojnė:

Njohuritė themelore rreth diabetit.

Si t ė bėhet glikoza testi.

Si jepen injekcionet e insulinės - kjo zakonisht nėnkupton pėrdorimin e stilografėve special tė insulinės.

Si tė mbahet dieta - tė pranojė ushqim tė vėrtetė nė kohė tė vėrtetė.

Sa i rėndėsishėm ėshtė ushtrimi.

Si ta pranojė fėmija diabetin - shumica e fėmijėve janė tė zemėruar dhe tė padisponuar pse kanė diabet.

Si tė njohin se sheqeri nė gjak ėshtė i ulėt.

Si tė njohin se sheqeri ėshtė i lartė nė gjak.

Ēfarė tė bėjnė qė ta rrisin nivelin e sheqerit nė gjak.


Udhėheqja e diabetit

Fėmijėt qė kanė diabet duhet:

Tė kenė kujdes se ēfarė hanė dhe posaēėrisht mos ti kėrcejnė ushqimet - asnjėherė!

Rregullisht ta kontrollojnė sheqerin nė gjak.

Ēdoherė tė kenė injekcione tė insulinės.

Rregullisht tė ushtrojnė (aktivitete fizike).

Tė argėtohen sikurse edhe fėmijėt e tjerė! Nėse udhėhiqet diabeti mirė, nuk ka shkak kėta fėmijė tė mos zbaviten, sikurse edhe fėmijėt e tjerė. Njetrėzit me diabet nuk janė tė sėmurė, por, ata duhet mė shumė tė punojnė qė tė mbeten tė shėndoshė.


Si ti ndihmoni shokut qė ka diabet?

Nėse shoku i yt ka diabet atėherė nėse je shok i mirė do tė kujdesesh rreth:

Kontrollo se a e ka ngrėnė mėngjesin dhe drekėn (edhe ti gjithashtu) .

Mos ndaj bonbona dhe ushqim tė ėmbėl me tė. (Kjo nuk ėshtė mirė as pėr ty e as pėr dhėmbėt e tu, gjithashtu).

Mos i trego secilit nė klasė pėr kėtė. Mjafton tė jetė i njoftuar kujdestari i klasės. Ndoshta shoku yt nuk dėshiron qė tė tjerėt tė dinė pėr sėmundjen e tij.

Jepi vullnet qė tė zbavitet me sport dhe tė ushtrojė, sepse kjo ėshtė shumė mirė pėr tė – edhe pėr ty gjithashtu.

Ki mirėkuptim nėse ai nd o njėherė ndjehet i lodhur dhe jo i disponuar. (Kjo do tė thotė se ai ndoshta ka nevojė pėr sheqer ose zhele bonbona, tė cilat kujdestari i klasės i ka nė sirtarin pėr tė).

Kupto se ai ka nevojė pėr ushqime tė rregullta bile edhe kur luani jashtė ose kur luani video lojra maratonike.


Diabeti i tipit 2

Kjo ėshtė sėmundje shumė e shpeshtė nga e cila kryesisht sėmuren njerėzit mė tė vjetėr. Shkaqet pėr tė janė masa trupore e tepėruar dhe aktivitetet fizike tė pamjaftueshme. Fėmijėt e shėndoshė (e trashė) janė tė rrezikuar pėr kėtė lloj tė diabetit. Duke e mbajtur peshėn nė kufij normalė dhe duke zhvilluar shprehi pėr ushtrime, si fėmijė, nė tė vėrtetė mbroheni nga zhvillimi i tipit tė kėtillė tė diabetit, nė jetėn e mėvonshme.


Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?


Te pediatri i juaj

Pediatri endokrinolog

Nutricionisti

Klinika pėr sėmundje tė fėmijėve-ambulanca

Marrė nga shėndeti
__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 28-09-06, 15:39   #8
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Kurdise vetė zemren tėnde

Kurdise vetė zemrėn tėnde

Shekulli Online


5 stile qė duhet t'i zbatoni sot pėr njė zemėr tė fortė nesėr

Problemet me zemrėn mund tė jenė shkaktarė kryesorė tė vdekjeve nė femra dhe meshkuj, por ju nuk keni pse te trembeni duke e pranuar si njė risk tuajin. Edhe pse nuk mund tė keni fuqinė tė ndryshoni disa faktorė riskues si historia e familjes, mosha dhe raca, ju keni gjitmonė nė dorė tė jetoni me stil.

Shmangni dėmtimet nė zemėr, duke lėnė duhanin, bėni ushtrime rregullisht dhe hani ushqime tė shėndetshme. Ja 5 strategjitė nga mund tė marrėsh startin:

1. Mos pini duhan!

Nėse i bėni dalje duhanit, atėherė keni nė dorė fuqinė e madhe tė parandalimit nga infarktet.

Cilėsia e cigareve nuk tė jep siguri.Cigaret me pėrqindje nikotine tė ulėt, janė njėsoj riskues si pėr ata qė nuk e pinė duhanin por e marrin nė ambientin ku pihet nga tė tjerėt.

Femrat qė pijnė duhan janė shumė herė mė tė riskuar se tė tjerat. Madje kanė njė ulje tė moshės sė infarkteve, mbi 35 vjeē. Por nėse vendosni ta lini nė moment jeni nė kohė pėr tė fituar qoftė edhe njė vit jetė. Lajm i mirė: Nuk ka problem sa vite keni qenė duhanpirės i rregullt, ju keni kohė pėr tė fituar.

2. Ushtrime, ushtrime, ushtrime

Tashmė e dini se ushtrimet gjimnastikore janė mė e mira pėr ju. Por ende nuk bėni asnjė: Ushtrimet e rregullta fizike tė kombinura me njė jetė tė organizuar mirė, ndihmojnė nė arritjen e njė peshe trupore normale dhe reduktojnė mjaft goditjet nė zemėr

Ato ndihmojnė reduktimin e presionit tė lartė tė gjakut,kolesterolit tė lartė dhe diabetit. Kardiologėt rekamondojnė 30-60 minuta aktivitet fizik, njė mesatare kjo e aktivitetit mendor ditor ose javor nė punė. Dhe kujtohuni qė kėtu pėrfshihen edhe shėtitjet nė lulishte, me qenin, hipja-zbritja e shkallėve, etj. Pra ju kėshillohet tė mos rrisni kohėn e vrapit, por intensitetin fizik tė jetės

3. Ushqime tė shėndetshmė pėr zemrėn

Pėrdorni njė dietė tė pasur me fruta, perime, drithra, peshk qė mbrojnė zemrėn. Limitoni konsumimin e yndyrnave, si mish, djathė, gjalpė, qumėsht. Pėrdorni groshėt dhe thjerėzat nė vend tė mishit. Frutat dhe perimet janė parandaluesit kryesorė jo vetėm tė sėmundjeve tė zemrės por edhe tė kancerit, shprehet kardilogėt. Gjithashtu pijet alkolike ndihmojnė pėr njė zemėr tė shėndetshme, por pa e tepėruar, Rekomandohen dy pije alkolike nė ditė pėr burrat dhe njė pėr femrat.

4. Ruani peshėn normale

Si mund ta dini qė keni njė peshė tė shėndetshme? Mbipesha ėshtė e rrezikshme. 25 kg mė shumė se normalja ėshtė pesha qė ia vlen tė shqetėsohesh pasi mund tė jesh nė risk.
Por llogaritja e peshės nuk ėshtė ideale krahasuar me gjatėsinė trupore, pasi shumė meshkuj kanė njė peshė mbi normalen si pasojė e muskujve tė zhvilluar, por nuk kemi tė bėjmė me rrezik nga goditjet nė zemėr.Reduktimi i peshės trupore ėshtė pėrfitues sado i vogėl qoftė pasi ul nė 10 pėr qind rrezikun nga ataku.

5. Bėni rregullisht ekzaminime

Presioni i lartė i gjakut dhe kolesteroli i lartė dobėsojnė sistemin kardiovaskular, duke pėrfshirė dhe zemrėn. Ekzaminiminet e rregullta ju tregojnė rrugėn se ku tė mjekoheni:

Hipertensioni : Ekzaminimet nisin qė nė fėmijėri. Ju duhet ta bėni kėtė tė paktėn ēdo dy vjet. Presioni normal ėshtė mė pak se 120/80.
Niveli i kolesterolit nė gjak . Ju kėshillohet testim i rregullt jo vetėm tė rriturve por edhe fėmijėve
Sėmundjet e zemrės ka raste qė shmangen.Ndiqni kėshillat pėr njė stil jete tė kėnaqshėm, mos e komplikoni jetėn dhe asnjėherė mos u ndjeni tė vetėhumbur.


__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 10:08.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.