Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Shėndeti
User Name
Password
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ?



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 26-11-06, 22:57   #16
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Guri i madh's Avatar
 
Join Date: 28-08-05
Location: nė klysyr
Posts: 14,609
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Send a message via AIM to Guri i madh
Default

Quote:
Originally Posted by turisti
Pershendetje i nderuar.

Shume mire e ke pershkruar larte.Ashtu eshte,por tash dua qe te tregoj me gjeresisht:

Kur erdha ketu ne Holande si refugjat i luftes 1999,as nuk kam menduar se sendet do te zvillohen krejt ndryshe dhe se jeta do te me lidhe ketu 2500 km large shtepise,large shokeve dhe shoqerise me vite te krijuar,large shprehive te automatizuara dhe enderrat per pleqeri te enderruara......

Ketu fillova shume m'u merzit dhe fillova me pi duhan DRUM ( me e pshtjell,hahahahahahahahahahahahahahahahahahah),mi repo,e pash se nuk me pershtatet dhe pastaj e nderrova me nje tjeter te ALDI-t... Interesante eshte qe pirja e duhanit ka fillue m'u rrite,ashtu qe ne dite e kam mbri numrin prej 80 cigaretash ( dore ne zemer - te holla,por prap shume),ashtu qe e blejta 1 makune te vogel dhe - ju dhash prodhimit-,hahahahahahahahahahahahahahahahahahahahahahahahaha hahahahahahahahah.

Me larte e pershkrujta se si e lash,mirepo,tash dua te tregoj se ēfare pasoja negative kam une( sepse secili organizem dallohet). Nga ateherit,jam trash 21 kg,dmth,prej vijes perfekte kur erdha keti - 71 kg i bona 92 tasht. Nuk me ndihmoi as futballi,as puna momentale qe po e bej,megjithe se eshte shume e rende dhe fizikisht a po me lodh dhe psiqikisht - qe te -zaiftona-,ashtu qe jo pakhere me duket se e vetmja alternative me ka mbet = pirja e duhanit-,me gjithe qe nuk me terhek me,dhe kam koncentrim te mjaftueshem,mirepo ,problemi i larte shenuar me mundon shume,ashtu qe seriozish jame ne dileme te madhe.

Kohen e fundit edhe me shume po me perngon kur dikush e pin ne pranine time,me gjithe qe nuk lakmoj te gjithe le ta kallin perrreth meje,heheheheheheheheheheheheheheh.

Shpresoj se do te bejsh zgjidhje me te mire dhe se nuk do te kesh probleme percjellese si une.

Te pershendes shume dhe mos harro: Askush nuk ka lind me duhan qe mos me mujt me e lone.E tera mvaret nga ne dhe gjindet ne psiqiken tone.

thjeshte & sinqerte,
TURISTI.

edhe mua po me pengojn duhan pirsit e sidomos ne kohen e lir kur jam i ulur me shoqrin me duhet disi ta gjej nji arsyetim per me u largue .

e kam zbrit shum pirjen e duhanit duke tentuar qe pas nji kohe te shkur me braktis
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 31-05-07, 22:37   #17
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default Duhani - HELMUES I HESHTUR DHE VRASĖS I ZGJEDHUR I NJERIUT

Ekskluzivisht per blogun virtual floart-press akademik Prof. Dr. Namik Shehu sjelle kete studim shkencor per duhanin
Duhani - HELMUES I HESHTUR DHE VRASĖS I ZGJEDHUR I NJERIUT

Doktor i Shkencave Mjeksore
NAMIK M. SHEHU
Duhani, kjo bimė “ ēudibėrėse” e ardhur nga Amerika, nėpėrmjet fisit Indian Majo, pesė shekuj mė parė, ( 10 ) u soll si dhuratė , nga lundertarėt europian dhe u bė mysafir i preferuar i mbretėrve, princėrve dhe aristokracisė ; pėr tė tymos mė pas dhe tė pushtojė shumė shpejtė popujt e botės; tė cilėt filluan t’a pėrdorin me pasion , si njė pije mė se tė zakonshme, t’a adhurojnė mbi ē’do gjė, t’a ēmojnė si njė lluks tė zgjedhur, t’a admirojnė pėr kėnaqėsinė qė ju jepte;duke e respektuar edhe si njė symbol” nderi dhe krenarie “ dhe i fuste mes tyre nė garim, pėr ta perdor sa mė shumė dhe sa mė me qejfė.

“Tobaco “dijti tė prezantohej shumė mirė, tė ndillte hijeshi,tė joshte bindshėm, tė pėrkėdhelte embėlsisht, duke e berė gradualisht pėr vete njerezimin, me mjeshtėri tė stėrholluar dhe i lezetoste njerzit me vetdashje; tė cilėt ja shpėrblyen “mirėsinė”, e pėrqafuan ngrohtėsisht , e thithėn me endje dhe tė ulur kėmbėkryq sėbashku; krijuan mes tyre njė simbiozė bashkėjetese, tė “ pėlqyer ‘ dhe tė kendėshme dhe u benė “shokė “tė ngushtė dhe tė pandarė nė punė, nė ngrenie, nė lojė, nė fjetje dhe kudo, tė kthyer nė njė “sėmundje ngjitėse”, pa e kuptuar se do t’i dėmtonte mė vonė rrezikshėm shėndetin.

Kėto ndodhi, konstatime dhe fakte, paraqesin nė vetvete njė realitet mė se tė vėrtetė;qė vihen nė dukje mė se qartė, nė jetėn e pėrditshme tek duhanpirėsit; duke krijuar njė gjendje preokupante, mjaft tronditėse dhe njė plage tepėr tė mprehtė, shqetėsuese dhe tė rrezikshme pėr popujtė, qė kėrkohet detyrimisht tė merren masa sa mė urgjente, serioze, masive propagandistike, shoqėrore dhe ligjore; pėr tė ruajtur dhe mbrojtur nė radhė tė parė brezin e ri dhe tė shpetoj duhanxhinjtė nga rreziqet e mėtejshme.

Me kohė, shekuj mė parė, nga pėrdorimi masiv i kėsaj bime dehėse dhe tėrheqėse e njohur me emrin tobako , u vunė nė dukje dėmet dhe pasojat e rrezikshme tė saj. Nė shekullin XVI nė Europė dhe me gjerė, filluan tė merren masa tė rrepta ndaj pirėsve tė duhanit, tė mbėshtetur edhe nė ligje dhe tė zbatuar me masa drastike, tė ndėshkuar fizikisht edhe me perje tė dorės. Kurse Papa Urbani ,duhanpirėsit i shkishėronte. Ndėrsa nė Persi i shponin hundėn dhe nė Anadoll sulltan Murati, nė 1633 i ndėshkonte rrept, me vdejkje.( 10 ). Pėr habi, duhani vet e dėnonte akoma mė rreptė ortakun e jetės . Ai j’a priste tė katėr gjymtyrat, duke ja gangrenizuar (tharė ) dhe prap viktima nuk i ndahesh pirjes sė duhanit , por vazhdote ta pinte , tė lidhur me gjalm nė cungun e dorės. Fig. Nr. 1. ( 12).

Pyesim ndėrgjegjen tonė ! A ka akt dhe veprim mė tė shėmtuar, mė tė neveritshshėm dhe mė tė tmershėm se kjo ngjarje makabėr ? Dhe megjithatė , pė ēudi, duhani, nuk i ėshtė “shqitur “ njeriut. Ai po vazhdon tė pihet pa fre ,pa masė dhe pa hesap nga njerėzit e kesaj bote. Dhe pse ?
Si shpjegohet kjo marrėzi,? Kjo “injorancė misterioze “?, qė po ndodh edhe nė shekullin tone, tė dijes dhe tė hapsirės kozmike edhe pse tashme ėshtė mė se e njohur, historia e saj e hidhur dhe e demshme shekullore!.

Pėr tė evidentuar nė mėnyrė simbolike ,mė qartė dhe pėr ti kuptuar me drejtė, hilet , “kontributet”, “mirėsitė” dhe rreziqet e pirjes sė duhanit; ndaj njerėzimit, sugjerojmė t’a karakterizojmė dhe t’a pėrfaqėsojmė me kode pėrkatėse tė veēanta. Vleresimi i “ kodit shoqėror” e emėrton duhanin si ves tė keq dhe me rrezikshmėri maksimale. “ kodi religjioz “e njeh dhe e” pagėzon “ si bishė tė mallkuar.” Kodi njerėzor “ e konsideron si pjellė tė fatalitetit njerėzor. “Kodi mjeksor” e diagnostikon si sėmundje ngjitėse, kronike vdekjeprurėse. Ndėrsa “kodi djallėzor” e pėrkėdhel dhe e” dorovitė “me shprehjen: pijeni sa mė shumė se ju bėnė mirė. Kurse vet populli del me njė thirrje poetike-profetike : “ O njeri me mend, mos kėrko ti besh vend dhe kuvend pirjes sė duhanit dhe porosisė sė shejtanit. Veten do tė dėmtosh, jetėn do tė shkurtosh”. Pėr ligėsitė qė sjell duhani e kanė “ironizuar”, duke e portretizuar me imazhe pikante: “errėson dhe neveritė pamjen; irriton nuhatjen dhe e kundron me urrejtje. Helmon gojėn. Dėmton dhe than trurin. Ēthur humorin. Prish gjakun.Merzit, nxinė dhe djeg mushkėrite. Pėrvėlon zemrėn.Nxjerr tym katrani tė zi , shtėllungash tmerri prej krateri pafund, duke ndotur keq mjedisin.( 2. 7.10. ).

[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:39   #18
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Pėr tė kuptuar kėto situata dhe pėr sqarim, rrjedhshėm po shtrojmė disa pyetje.:
1.- A duhet vallė tė pihet duhani dhe pse ?
2.- A ka nevojė organizmi i njeriut pėr kėtė helm universal e tė neveritshėm ?
3.-A zotėron ndonjė magji dhe a bėn ndonje mrekulli tek njeriu kjo bimė” misterioze”?
4.-A duhet tė mos tymosemi me duhan dhe pse ?

Nga hulumtimet e shumta dhe nga studimet shkencore tė bėra nė vazhdimėsi del vetėm njė pėrgjigje kuptimplote pėrfundimtare : “Duhani nuk duhet tė pihet nė asnjė mėnyrė . Ai dėmton rėndė dhe sjellė pasoja vdekje prurėse tek njeriu ( 1.2.4. 6.7.10.11.12. )

Po a janė dakort vallė me kėtė konkluzion shkencor miliona duhanpirės? Si shprehen ata dhe a kanė tė drejtė t’a justifikojnė pirjen e duhanit !? Pėgjigjėja e tyre e preferuar dhe e sinqertė ėshtė : Ne nuk mund tė rrojme dotė pa pirė duhan; por as edhe nuk jemi nė gjendje t’a ndalojmė!Po mos tė pijmė cigare, nuk punojmė dot .Na ulet aftėsia mendore dhe fizike .Na humbet gjallėria dhe na largohet ē’ do dėshirė pėr aktivtete , pėr jetėn dhe pėr ē’do gjė qė na rrethon. Nuk mund tė pėrqėndrohemi dotė nė veprimtaritė e pėrditėshme.. Behemi aq manjak pėr tė pirė duhan, sa preferojme tė rrijmė pa ngrenė , por pa duhan nuk bejmė Janė kail dhe dakort qė tė lenė familjen dhe fėmijtė pa bukė, por pa blerė duhan nuk rrijnė . Ē’do gjė mund tė bejnė ,vetem e vetem , pėr tė siguruar cigare.Pa pirė duhan na shtohet mėrzitja tė thonė.Jetojmė me ankthe.Ndryshojnė nė sjellje. Bėhen tė padurueshėm . Irritohen pa shkak. Nuk janė nė gjendje tė kontrollojnė veten. Zihen kot sė koti me tė tjerėt dhe me vetveten. U shtohet pagjumėsia. Ata nuk rrinė dotė pa pirė cigare as pėr disa orė. Ka tė tjerė qė e pijnė cigaren pa ndėrprerė, pėr 24 orė edhe gjatė natės. Bile ka nga ata qė e pijnė cigagen si tableta (hape) pėr gjumė.Shpesh e pijnė esėll ,tė shoqeruar me kafe dhe shprehen se” cigaria pa kafe ėshtė si isani pa fe”.Shumica kanė kėnaqėsi tė veēantė kur e pinė cigaren pas buke. Tė mesuarit e duhanit, u behet zakon , rutinė dhe nuk venė asgjė pėrpara tij, duke mos marr nė konsideraė dėmet dhe rreziqet e tij pėr vete., por as edhe pėr familjen, pėr femijtė dhe as edhe pėr ndotjen e mjedisit, qė helmon masėn e gjerė . Atanuk ndjehen as fajtor, pse dėmtojnė ekonominė familiare, duke harxhuar para pėr blerjen e ketij helmi, sidomos nė Sh.B.A., ku njė paqetė duhani kushton mesatarisht 7 $, dhe njė njeri qė pi 2-3 paqeta nė ditė , duhet tė harxhojė rreth 600 $ nė muaj.

Pirjen e duhanit, duhanpirėsit e justifikojnė , me arsyetime nga mė tė ndryshme, mė tė “ēuditshme “,dhe tė pabesueshme; qė vetėm ata mund t’i kuptojnė dhe t’i pranojnė.
E pijmė duhanin se na pėlqen, na shijon dhe na jep kėnaqesi.! Na ndihmon mos tė shėndoshemi. Mos tė na dal gjaku nga hundėt! E pime se e pi e gjithė bota. E pijnė moshat e rritura, e pijmė se jemi burra. E pijmė duhanin se na i “siguron “ e drejta e njeriut!. Dėmet e pirjės se duhanit ata i argumentojnė nė mėnyrė sui generis, sipas vetes sė tyre. Ē’do njeri ka cilėsi individuale ndaj rreagimit tė duhanit. Mua nuk mė dėmton , tė thonė ! edhe pse e pi vazhdimisht. Ata marrin shembull edhe nga jeta. Babaj i im rrojti 75 vjet edhe pse e pinte duhanin qysh nė rini. Gjyshi i im jetoj akoma me tepėr, 82 vjeē edhe pse tėrė jetėn nuk e ndėrpreu duhanin. Njė fqinjė i im vdiq nga kanceri i mushkėrisė edhe pse nuk pinte duhan.Ndalimin e duhanit ne nuk na i kėshillojnė tė rriturit, shoqėria ,njerzit e familjes, prindėrit, biles ata e pijnė edhe vet duhanin.Ka familje , qė preferojnė tė mbajnė si mbiemėr tė tyre fjalėn “duhanxhiu “.Nuk ekziston ndonjė program pėr mos pirjen e duhanit.( 10 ) Pa duhan pėsojmė ērregullime mendore dhe depresion. Bėhemi tė besdisur, mėrzitemi shpejtė.Mund tė pėsojmė dėmtime psiqike. Jemi pėrpjekur pėr ta lenė duhanin; por nuk kemi mundur, sepse na duket vetja si pa kuptim, se po kapitullojmė, se po dorzohemi, se nuk i vlemė me shoqerisė, familjes dhe vetes. Ka tė tjerė qė thonė se po t’a lemė cigaren, na shfaqen shqetėsime , tė njohur me emrin “ sindromi i lėnies sė duhanit”; qė manifestohet me irritabilitet, zėmrim, pagjumėsi,, vėshtirėrsi pėrqendrimi, rritje tė oreksit, shėnja tė depresionit, shfaqje nervozizmi; tė cilat vėrehen fill pas disa orėsh tė ndalimit tė cigares sė fundit . Ato arrijnė kulmin pas 2-3 ditėsh dhe mund tė zhduken vetėm pas disa javėsh ose muajsh.( 4. ) Ka edhe nga ata qė gėnjejnė veten , duke menduar se ne i paksojmė dėmet nga pirja e duhanit se e pijmė rrallė cigaren, pėrdorim markė duhani tė “buta “ dhe nuk e thithim, nuk e kalojme tymin thelle ne mushkeri, e pijme cigaren me gjysma .Kėto mentalitete, nuk janė veēse “gjepura prej axhamillėku”.

Po a kanė tė drejtė duhanpirėsit, nė kėto argumente dhe arsyetime justifikuese, , pėr tė vazhduar pirjen e duhanit , vetėm pse e kane qef dhe u jep kėnaqesi..Llogjika e shendosh, studimet shkencore, njeriu me mend dhe rreziqet e dėmet e pallogaritshme qė sjellė duhani; i bejnė kėto shpjegime krejtėsisht tė pa baza, tė paargumentuara, tė pallogjikshme , tė gabuara, bastarde dhe fallso .Ato mbeten vetem pretendime dhe mentalitete prej adoleshenti dhe tė semuri tė “infektuar” nga duhani..Arsyetimi i mbipeshės qė shton vetėm 3 kg., gjakderdhja nga hunda, qė ndalet mė mirė me barna, ose se rrojmė gjatė edhe pse pimė duhan,kur mund tė jetosh edhe me gjatė pa e pirė atė; janė sebepe dhe pretekste prej dilitanti, qejflliu dhe mungesė vullneti. Ata qė pretendojnė se kanė tentuar ta lenė duhanin , i pyesim , pse nuk kanė gjetur arsyet e mos ndėrprerjes? Pse nuk kanė insistuar ta pėrsėrisin inisiativėn nė vazhdimėsi deri sa ta lenė? Pse nuk dėgjojnė kėshillat e mjekut dhe nuk mjekohen? Nuk duan ? Po tė mendohet thellė, me llogjikė dhe drejtė njeriu, duhet tė bindet, se vetėm nga ky fakt , qė nuk mund t’a lerė dotė duhanin ,nuk duhej as t’a fillonte.

[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:40   #19
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

A duhet vėrtet tė pihet duhani !!!???

Pėrgjigjja mė e saktė , mė e shpejtė , mė e shkurtėr, mė e drejtė dhe mė me vend nga tė gjithė studjuesit ėshtė : Jo. Jo. Jo. (1.2.4.6.7. 9.10.11.12. ) Dhe pse ?

Organizmi i njeriut nuk ka asnjė lloj dėshire, as prirje, as tendencė as afinitet , por as e ndjenė nevojėn e duhanit apo tė nikotinės dhe pėrbėrsėve tė tjerė tė tij, nga ana fiziologjike . Ay nuk sjell as edhe njė dobi dhe s’ka asnjė llojė vleretė shendetėshme pėr organizmin e jetėn e njeriut; veēse e demton, bile shumė rėndė.

Njerzit e mėsojne ta pijnė duhanin, kryesisht nė moshė fare tė re, nė adoleshencė. Nė ato vite ku ē’do gjė fluturon, hahet, pranohet dhe besohet se bėhet. Ata e fillojnė t’a pijnė pėr qejf, e teke, pėr kuriozitet, pėr tu bėrė i pranishėm nė shoqėri. Pėr tu dukur i rritur, i pjekur,burrė. Pėr humor. Pėr tu futurė nė lojė, nė garė. Pėr ta bėrė provė. Ndonjė e pi edhe kot sė koti, pa ndonjė arsye, apo nevojė. Tė tjerė e pijnė kur janė tė mėrzitur, kur kanė halle ,ose janė tė shqetėsuar dhe u duket se kėshillohen me njė “shok” qė ja largon mendjen dhe e ngushėllon. Ata nuk e peshojnė mirė dhe nuk e ēmojne siē duhet pirjen e duhanit ;irritimet, neveritjen dhe shqetėsimin , qė i shfaq organizmi qysh nė pirjen e cigares sė parė; qė ėshtė njė sinjal mjaft domethenės dhe mė shumė rendėsi ; pėr ta kuptuar , vlerėsuar edhe pėr ta lenė. Shumica e duan ta pijnė. Kėnaqen. E ndjejnė veten krenar, mburren se po rriten , si dhe ėndėrrime tė tjera prej djaloshari. Ata e vazhdojnė me qejf pirjen e duhanit edhe pėr inerci. Mė pas u behet rutinė, u kthehet nė zakon, krijohet ves, joshen, ambjetohen , u trasformohet nė njė vetkėnaqėsi tė padurueshme dhe pa e kuptuar drogohen, bėhen skllevėr dhe molepsen prej tij.

Tė mėsuarit e pirjes sė duhanit kalon nėpėrmjet disa fazave apo etapave; qė nevojiten tė dihen dhe tė njihen , pėr tė patur mundėsi qė tė parandalohet. . ( 10 ).

Faza e pare ėshtė etapa e joshjes qė ka bima pėr tė tė afruar . Dėshira, lakmia dhe nepsi qė ka personi pėr t’a provuar dhe shijuar dhe ndikimi qė ushtron shoqėria pėr t’a tėrhequr. Kjo fazė ėshtė e rėndėsishme pėr tė vendosur nė se do ta mposhtėsh dhe do tė fitosh, apo do tė mposhtesh dhe do tė mundesh!

Faza e dytė ėshtė faza e fillimit te pirjes sė duhanit.; qė pėrkon me futjen nė valle, nė kėtė “ dasėm tė madhe” qė tė bėnė tė tė kėrcesh me pengesa , por pa harre. Mė pas vjen

Faza e tretė e stazhionimit. Pirja bėhet rutine, kthehet nė zakon , kalon nė ves dhe pa e kuptuar “ kridhesh“nė

Fazėn e katėrt, pėrfundimtare tė mvartėsisė, tė drogimit prej kėsaj bime “magjepėse”. Vlerėsimi i dozimit tė drogės, mund tė bėhet me anėn e disa pyetjeve. A pi mė shumė se 20 cigare nė ditė? Pi cigare para dhe pas 30 minutash tė zgjimit ? A ka dėshirė , ose shenjė largimi gjatė tentativės pėr t’a lėnė duhanin? Tanimė kjo etapė e vetkėnaqėsisė, bėhet pjesė pėrbėrėse e trupit tė organizmit tė duhanpirėsit dhe kthehet nė njė nevojė “ushqimi.”
Akti i tė mėsuarit tė pirjes sė duhanit ndihmohet dhe ndikohet edhe nga faktorė tė tjerė, veē moshės sė re , qė mbetet pėrparėsi. Pirja e duhanit favorizohet nga mjedisi familiarė; mbasi fėmijtė e kanė shumė tė zhvilluar aktin e imitimit dhe duke parė prindėrit e tyre tė pinė duhan, u shtohet dėshira pėr ta provuar dhe mėsuar. Kjo dukuri nė Sh.B.A. konstatohet nė 20.3% te rasteve. Faktor tjetėr favorizues pėr pirjen e duhanit ėshtė shoqeria, qė nė Sh.B.A. luan njė rol shumė dominues, deri nė 75 % tė rasteve, si nė edukim, nė sjellje dhe nė pėrfitimin e veseve tė mira e tė kėqia, bile edhe mė tepėr se familja dhe shkolla.
Reklamat e shumta nė favor tė pirjes sė duhanit, prezantimi me komoditet dhe me finesė i cigareve tė llojllojshme, paisja me filtėr dhe me erėza, si dhe paketimi magjepės i tyre; e kanė bėrė pirjen e duhanit me joshės, mė tėrheqės ,mė masivė dhe mė popullor, sidomos ndaj moshės djaloshare dhe rinisė. Kėto mėnyra veprimi e kanė kthyer duhanin nė njė element shoqėror tė domosdoshėm , nė zakon dhe nė njė “edukate” familiare ngushėllimi nė raste fatkeqėsie, tė shoqėruar edhe me raki, qė ėshtė njė ves tjetėr i dėmshem pėr njeriun. Kėtė xhest , njerzit e kanė pranuar si njė rit shoqėror, qė nė raste vdekje e shoqėrojnė me sjellje paqėtash; duke e justifikuar me shprehjen ” hidhėrimi me hidhėrim kalon”, tė huazuar nga thenia latine : similius similibus curantum est.

Duhani ėshtė parapėlqyer tė pranohet tė pihet nė forma dhe mėnyra nga mė tė ndryshme prej njeriut. Fillimisht fiset indiane tė amerikės e kanė pirė nė forme gjethe tė tharė. Ai ėshtė pėrdor edhe duke e pėrtypur gjethen e njomė me dhembė. Mė pas ėshtė vazhduar tė pihet i grirė ,i mbeshtjellė me fletė.. Mė tej ėshtė pėrdore llulla, ēibuku, pipza dhe puro. Ndėrsa nė lindjen e mesme dhe nė Turqi , shekuj mė parė ėshte pirė me nargjilen, si nė shqipėri nga Ali Pash Tepelena. Nargjileni pengon shumė kalimin e fenolit, tė katranit dhe tė nikotinės; por shton mundėsinė e marrjes sė oksidit tė karbonit. Duhani ėshtė pirė edhe me tė dredhur sidomos nė zonat fshatare, si nė fshatrat e shqipėrisė, qė haset nė 69 % tė rasteve. ( 10). Nė ditėt tona, duhani fillojė tė pėrdoret nė forma mė tė pėrsosura. Pihet me cigare tė zgjedhur, tė llojeve dhe madhėsive tė ndryshme; si Slim, Marlboro, Diamant etj.. Tė paketuara nė forma lluksoze , tė pėrzier e me nikotinė tė paster pėr ti shtuar mė shumė kėnaqėsine, sidomos tė rinjėve qė e preferojnė shumė. Kėto mėnyra reklamimi i kanė pasionuar dhe nxitur mė tepėr njerzit pėr ta blerė dhe pėr ta konsumuar mė shumė duhanin , duke e bėrė edhe mė masivė pėrdorimin e tij ; sipasojė ėshtė shtuar edhe prodhimi i duhanit dhe i cigareve , pėr t’a pėrballuar kėtė konsum tė madh. Njė maksimum i bollshėm i prodhimit, u vėrejt nė shekullin e XX. Nė vitin 1950 ai arriti nė shifrat 2.6 milion ton. Oferta pėr nevojėn e duhanit rritej nga viti nė vit, duke detyruar kompanitė ta shtojnė prodhimin e tyre. Nė vitin 1983 ,u shtua nė 5.8 milion ton. Krahas saj rritej edhe prodhimi i cigareve nė miliona. Vetėm njė firmė kineze prodhonte 1.700 miliard cigare. Po nėKinė, nė vitet e fundit janė prodhuar 1. 8 trilion cigare ne vit..( 10. 13.) Kurse nė vitin 2005 , janė shitur cigaret me njė vlerė 32.5 miliard dollare. ( 13.). Ndėrsa nė vitin 1997 janė prodhuar 5.3 trilion cigare nė bote; duke e ēuar nė njiqind milion vdekjet nė shekullin XX dhe mendohet qė vdekjet tė arrijnė nė njė miliard nė shekullin e ardhėshėm.( 13.). Nė vitin 1998 prodhimi botror i shprehur nė pėrqindje paraqitej nė kėto shifra: nė Kinė prodhohej 34%, ndėrsa ne Sh.B.A. ne 11%. (10 ).

[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:41   #20
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Nė vitin 2000 ėshtė llogaritur tė kenė pirė duhanin 1.1 milion njerėz. Kurse nga ekspertet ėshtė parashikuar ta perdorin duhanin nė vitin 2025 rreth 1. 6 milion duhanpirės..Nė Amerikėn e veriut e pijnė cigaren rreth 4.7 % e popullatės, nė Europėn perendimore 9.3 %, ndėrsa nė Shqipėri , duhani po pushton popullatėn , e cila e konsumon 60 %.,duke zėnė vendin mė tė parė nė Europe , “si njė shembull i mire”!, pėr t’u favorizuar dhe pėr tė shtuar shansin e hyrjes; meqense nuk po ēanė dotė , nė forma tė tjera!! Ne Shqipėri, nga statistikat e cituara , rezulton se e pijnė duhanin 674 mijė vet, tė seksit mashkull dhe 196 mijė tė seksit femėr , nė raport 30 % mė shumė tek meshkujt.. Po nė Shqipėri e fillojnė t’a pinė duhanin 81 % e tė rriturve pėrpara moshės 20 vjecare. Kurse femrat e parapėlqejnė pirjen e duhanit nė moshėn 14 vjecare dhe e fillojnė nė moshat 18-21 vjecare, duke e justifikuar se stimulohen, mos tė rriten nė peshė, si dhe me arsyetime tė tjera adoleshente. Nė Sh.B.A. e kanė filluar t’a pijnė duhanin , para moshės 18 vjecare nė 88.9 % tė rasteve; dhe e pijnė duhanin 23.5 % e popullatės. Nga kėta 25.7 % janė burra dhe 21.5 % janė gra. Kurse nė Kinė e pijnė 3 % e femrave dhe 10 % e nxėnėsve tė shkollave tė mesme. ( 13 ) Nė seksin femėr kohėt e fundit nė Amerikė vihet re njė ulje e pirjes sė duhanit, nėn ndikimin e masave tė marra dhe tė edukimit publik. Kėshtu nga 20 % ,qė ka qenė nė 2001 ėshtė ulur nė 15.% nė vitin 2005.Kurse nga njė studim qė ėshtė bėrė nė Nju-Jork , nė njė kontigjent njerzish prej 5200 veta nė vitin 2006 , ėshtė konstatuar njė renie e pires sė duhait nė 13%. Nė Sh.B.A.jepen tė dhėna informative mbi importimin e nevojės sė konsumimit tė cigareve , ku evidentohen lėvizje kurbash rritje dhe ulje, nė periudha tė ndryshme kohe. Nė vitin 1997 janė importuar 417.8 milion cigare; qė ėshtė vlerėsuar si njė shumė pesė herė mė e madhe se e importit tė vitit 1993, gjė qė vė nė pah njė harxhim mė tė madh tė duhanit nė kėtė shtet. Ndėrsa nė vitin 1999, importi i cigares nė Sh.B.A. u ul nė shifrat 244.8 milion cigare., kurse nė vitin 2005 importi i cigareve u rrit nė 319.4 milion.Duhani po pushton botėn e tretė. Nga statistikat botrore rrezulton se nga viti 1970-1994, nė vendet e zhvilluara , konsumimi i duhanit u ul nė 10 %; kurse nė vendet nė zhvillim u rrit nėe 67 %.Statistikat venė nė dukje edhe fakte tė tjera. Nė seksin mashkull, mbi moshėn 15 vjecare ,duhani ėshtė pirė mė shumė , nė disa vende tė botės si nė Rusi nė 67 %, nė Turqi 63 %, nė Kine 61 % nė Kore 68.2% etj. ( 10 ) .

Rreziqet dhe pasojat alarmuese tė pirjes sė duhanit

( 1. 3. 4. 6. 10. 11. 12. )

Duhani merret, pijet, rrezikon dhe dėmton organizmin e njeriut nė dy forma kryesore tė pėrdorimit tė tij.Nė mėnyrė direkte apo aktive ; kur personi e pi vet duhanin dhe nė formė indirekte ose pasive, apo siē quhet nga tymi i dorės sė dytė, tė shkaktuar nga duhanpirėsit. Dėmtimi i organizmit llogaritet tė jetė gati i njejtė nga perdorimi i tė dy formave ,nė mos mė i rrezikshėm , nė formėn pasive, sepse dėmet janė edhe mė masive.

Duhanpirėsi pėrballet me dy dukuri madhore, qė ndikojnė rrezikshėm nė organizmin e tij.. Me fenomenin fispatologjike, qė shpjegon lindjen e mvarėsisė , tė adaptimit ndaj nikotinės dhe tė karakterit drogues tė saj , si dhe me shfaqjen e veprimit psikologjike, tė kthyer nė rutinė dhe tė njohur si ves-zakon, tė trasformuar nė dėshirė, vetkenaqesi , neps apo epsh.

Duhani shkakton mjaft dėme, rreziqe dhe pasoja tė shumėllojshme, tė shumėfishta dhe me efekte dhe rreze veprimi tė gjithėanshme; mė tė tmerrshme se mikrobi apo bakteria, qė prek njė organ .Kjo bimė vlerėsohet dhe konsiderohet si njė fatkeqėsi madhore dhe si njė pllakosje mjaft e rendė qė po njeh njerzimi nė historinė e vet, duke ja kaluar luftrave dhe epidemive infeksioze tė kohrave , sepse ato kanė pas njė veprim tė kufizuar dhe njė mbarim; kurse duhani po merr pėrpjestimet e njė pandemija, qė nuk po njeh mbarim dhe po korr miliona jetė njerzish dhe ėshtė transformuar nė njė sėmundje shoqerore kronike me pėrmasa gallopante , tė pakrahasuara edhe me diabetin e sheqerit, tė hipertensionit arterial, sėmudjes kanceroze etj. duke patur njė propabilitet rrezikshmėrie mė tė pėrhapur dhe mė tė rrezikshėm , se favorizon dhe ndikon nė njė kohė , shfaqjen e mbi 50 sėmundjeve tė ndryshme nė organizmin e njeriut. Supozohet tė konsiderohet ”simbol “ i murtajės dhe i koleres sė kohės moderne.

Anketat dhe studimet epidemiologjike po dokumentojnė me bindje dhe me fakte tė shumta, pasojat e rreziqet e pirjes sė duhanit nė plakjen e parakohshme tė njeriut, nė rrudhosjen e shprehur tė fytyrės dhe tė lekurės sė trupit tė njeriut; nė humbjen mezatarisht 22 vjet jetė, tek personat njė nė ēdo katėr veta , qė nisin duhanin nė adoleshence dhe e pijnė rregullisht gjatė jetės., nė vdjekjen e parakohshme nė gjysmėn e duhanxhijve dhe shton predispozicionin e vdejkjes sė parakohshme nė 40 % tek duhanpirėsit dhe tek ata ,qė tymosen me duhan. Nė Sh.B.A. nga ndikimi i pirjes sė duhanit vdesin 400 mijė veta nė vit, ose njė nė ē’do pesė vdekje; kurse nė Kinė vdesin mbi 1 milion nė vit, rreth 2.5 herė mė shumė se nė Sh.B.A., ndėrsa nė vitin 2025, vdekjet do tė dyfishohen nė se nuk do tė ketė ule tė pirjes sė duhanit. ( 3.10.) Nė botė nga duhani vdesin ē’do ditė 11 mijė njerės dhe gjatė njė viti 4 milion njerės, d.m.th. njė vdekje ē’do 8 sekonda.Ky numer mendohet tė rritet dhe tė arrijė deri nė 10-12 milion nė vitin 2025. Tė dhėnat statistikore japin edhe njė evidencė tė tillė: njė nė ē’do 5 burra mbi 35 vjeē , qė pijnė duhan , do tė vdesin nga njė sėmundje te shkaktuar nga duhani, pėrpara se tė mbushin moshėn e pensionit.Sot nė vendet e zhvilluara vdesin ē’do vit 2. 5 milion persona , nga pėrdorimi i duhanit; kundrejt 1. 5 milion, qė vdesin nė vendet nė zhvillim. Specialistėt mendojnė se ky raport do tė pėrmbyset nė vitin 2030, me njė pėrpjestim tė tillė, qė nė vendet e zhvilluara do tė kemi 3 milion vdekje dhe nė vendet nė zhvillim vdekjet do tė arrijnė nė 7 milion.. Pirja e duhanit arrinė tė shkaktojė nė botė mė tepėr viktima se SIDA, T.B.C., aksidentet rrugore, vetėvrasjet ,vrasjet, si dhe vdekjet e nėnave gjatė lindjes; tė marra sėbashku. Tek duhanxhinjtė vėrehen edhe njė serė problemesh tė tjera. Kanė tendencė rritje , receptivteti mė tė madh ndaj sėmundjeve tė ndryshme, pėr shkak tė uljes sė rezistencės sė organizmit dhe rėnies sė imunitetit ; duke shtuar frekuencėn e morbozitetit dhe mortalitetit nė njė shkallė mė tė lartė. Aktiviteti i tyre ditor bėhet mė i kufizuar. Ata u shmangen ushtrimeve fizike dhe veprimtarive tė tjera tė jetės. Bejnė ditė paaftėsie tė shumta nė punė. Frekuentojnė mė shpesh shėrbimet mjeksore ambulatore dhe spitalore. Mbi 70 % e duhanpirėsve vizitohen mė se njė herė nė vit tek mjeku.

[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:43   #21
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Hulumtimet e shumta dhe studimet shkencore tė vazhdueshme kanė zbuluar dhe vėrtetuar se kjo bimė adhuruese”dhe “ misterioze, “ Tobaco “pėrmbanė nė pėrbėrjen e vet, shumė lėnde toksike,-joshė se- ambjetuese, tė rrezikėshme –vdekjeprurėse ;qė gjatė pirjes , nė tymin e cigares, nga djegja e saj, nė njė temperaturė 700-800 gradė, “ notojnė “ mbi 4 mijė trupėza ( korpuskula ) gazoze ;nga tė cilat 43 llojė janė lendė kancerogjene. Midis tyre janė identifikuar mė sė miri dhe mė sakt nga sasia, toksiciteti, rrezikshmėria dhe nga veprimi irritues : nikotina, oksidi i karbonit( C 0 ) , si dhe njė serė pėrberės tė tjerė helmues, si arseniku, acidi sulfhidrik, piridina, benzopireni, acidi cianidrik, katrani, formaldehidi etj. etj..( 1.4.10.12.)

Nikotina ėshtė quajtur me kėtė emėr nga Linne me 1735, kushtuar ambasadorit Jean Nicot, i cili ishte i pari qė i dhuroj kėtė bimė “fantastike” . mbretereshės Katerina nė vitin 1560 ( 10 ). Nikotina ėshtė njė alkaloid toksike, , me veti droge tė fuqishme , me aftėsi depėrtimi (futjeje) nė organizmin e njeriut; por dallohet nga stupefiantėt, sepse ka veprim tė ngadalshėm dhe nuk shfaq halucilacione. Kjo lendė ka efekte farmakodinamike tė shumta, tė shprehura me veprime paradoksale, apo bifazike, tė shfaqura me rreagime stimuluese dhe efekte relaksuese apo frenuese; tė varura dhe tė ndikuara nga sasia, nga mėnyra e marrjes me inspirim apo lokal, nga nėnproduktet metabolike tė saj, si nomikotina,metaniko tina, oksinikotina, kotinina etj., si dhe nga pėrgatitjet e cigareve ose tė vet llojit tė duhanit.(1. 4. 6.10.12.)

Efekti irritues dhe toksik i nikotinės shfaqet qysh nė fillim tė pėrdorimit tė saj, nė fazėn e parė tė pirjes sė duhanit; duke shkaktuar shtim tė adrenalinės, noradrenalinė s dhe tė dopaminės , qė veprojnė duke eksituar sistemin nervor simpatik. Njė efekt i till vjen edhe nga rritja e lendėve hormonale si tė katekolamineve, kortizolit dhe vasopresinės, qė tė gjithė sėbashku influencojnė nė shtimin e funksionit tė sistemit zemėrenor. Po nė kėtė stad rriten nė gjak glicemia( sheqeri nė gjak), acidi laktik e acidi piruvik. ( 1.10.12.)

Efekti frenues apo relaksues i nikotines, shfaqet, kur ajo vepron nė mėnyrė tė fuqishme sic ndodh kur pėrdoren doza tė medha nė rast helmimi akut, ose kur pihet njė sasi e konsiderueshme cigaresh njera pas tjetrės , nė njė periudhė shumė tė shkutėr kohe dhe sidomos nė njerzit e pamėsuar; ku mund tė simulohen shumė semundje somatike; tė shoqėruar me frenim tė sistemit nervor, me tė vjellura, ulje tė presionit arterial, me ērregullim tė pamjes, me paralizim tė frymėmarrjes dhe tė zemrės ;duke u shkaktuar njė gjendje te rėndė, pa ndjenja dhe bije nė koma. ( 1. 12.) Njė rast i till na kujtohet nga praktika klinike, ku njė personel i mjekėsisė na u paraqit me ndjenjėn e frikes tė njė “krize tė zemrės”tė shoqėruar me shumė shqetėsime, tė shkaktuar vetėm nga pirja e tepėrt e duhanit.

Nikotina ka efekt toksikė me spektėr tė gjerė dhe tė gjithėanshėm veprimi. ( 1 . 12.) Ajo ka cilėsi aterogene, mbasi favorizon aterosklerozė n( ngurtėsimin) e enėve tė gjakut, nėpėrmjet dėmtimit tė endotelit tė enėeve tė gjakut., duke formuar aty vatra-folesh ,ku vendoset kalcium, qė kthehen mė pas nė pllaka ateromatoze, me depozitime tė trombociteve Nikotina shton koncentrimin e fibrinogjenit nė gjak dhe favorizon mpiksjen e gjakut dhe ndikon nė formimin e trombit, i cili mund tė shkaktojė incidente tė rėnda trombotike, nė enėt e gjakut tė zemrės, nė tru, nė anėsitė dhe kudo. Nikotina ngushton enėt e gjakut, duke shkaktuar vasokontrikcionin e tyre, nėpėrmjet shtimit tė trombokasnit A2, rrit nivelin e faktorit VII nė plazmėn e gjakut dhe tė fibrinogjenit , shton viskozitetin e gjakut dhe favorizon zėnien e enėve kuror tė zemrės , qė mund tė ndodh nė 50 % tė rasteve .Nikotina sjellė ndryshime hemodinamike nė sistemin zemėrenor, tė shoqėruar me rritje tė dukshme tė frekuencės sė zemrės, tė rritmit dhe tė ērregullimeve te tij. Rrit vlerat e shifrave tė presioit arterial. Shton nivelin e hematokritit nė gjak dhe zhvillimin e neuropatisė optike, duke sjelle humbjen e shpejtė (akute ) tė pamjes pa shkaktuar dhembje.Ajo ndikon nė pėrparimin e retinopatisė tė shkaktur nga diabeti i sheqerit dhe nga hipertensioni arterial. Favorizon rritjen e policitemisė relative( shtimin e ruazave tė kuqe), tė fibrinogjenit dhe tė aktivitetit tė trombociteve. . Ajo rrit mundėsine e deformimit tė eritrociteve, duke i kthyer ato nė njė masė amorfe pa formė , nė llucė. Predispozon pėr shtimin e incidenteve hemorragjike nė cipat e trurit ( subaraknoidale) , nė tru dhe shkakton iskemi trunore.

Ajo influencon ndaj kolesterolit, i cili formohet nė dy forma. Nė mėnyrė endogjene nė organizėm nga mėlēia e zezė dhe potencohet edhe nga ndikimi egzogjenė, nga jashtė , nėpėrmjet marrjes sė ushqimeve kryesisht me origjinė shtazore. Njė rol tė veēant si faktor i jashtėm luan edhe nikotina, qė rrit sasinė e kolesterolit tė pėrgjithshėm, tė acidit yndyror tė lire dhe nxit mėlēinė e zezė tė prodhoj lipoproteide .Shton VLDL, LDL dhe trigliceridet; qė janė komponente tė rrezikshme nė formimin e aterosklerozė s, nė ngushtimin e arterieve dhe shtojnė shansin pėr S.I.Z.(sėmundje iskemike tė zemrės) nė 25 % tė rasteve. (1. 10. 12.)

Monoksidi i karbonit (C.O), si komponenti dytė dhe me rrezikshmėri tė lartė nė pirjen e duhanit, ēlirohet nga tymosja e cigares nė njė temperaturė mbi 800 graė dhe futet nė organizmin e njeriut, nė gjak, nėpėrmjet inspirimit tė sistemit tė frymėmarrjes, nė njė sasi prej 369 ml., kur pihen 20 cigare nė ditė. C.O ka afinitet tė lart rreth 200 herė, pėr tu lidhur me hemoglobinėn, duke formuar njė komponent- lidhje tė dėmshme nė gjak , tė quajtur karbooksihemoglobinė , e cila pakson volumin e kapacitetit tė oksigjenit nė gjak dhe vėshtirėson me oksigjen indet e organizmit. C.O ndikon nė agregacionin ( ngjitjen) eritrocitar dhe nė rritjen e trombociteve dhe nėpėrmjet karbooksihemoglobin es shkakton hipoksinė dhe hipofunksionin e organeve. C.O favorizon dhe zhvillimin e aterosklerozė s, se dėmton endotelin e enėve tė gjakut; duke formuar fole- vatrash ku depozitohet kalcium dhe formohen pllaka ateromatoze. Ajo shkakton irritabilitetin e miokardit , ērregullimin e rritmit tė zemrės dhe favorizon shfaqjen e arritmive. (1.10.12.)

Demtimet e pirjes sė duhanit nė sistemin nervor.

( 4. 10..)

Nikotina ka preferencė tė veēante, tė dėmtojė njė serė sistemesh dhe organesh tė njeriut.Ajo shfaq ndikimin e vet fillimisht nė sistemin nervor qėndror, qysh me marrjen e cigares sė parė. Mė pas , me pirjen e mėtejshme tė duhanit , rreziqet bėhen mė tė dukeshme nė tru, nė palcėn e kockave , nė nervat dhe me gjerė; tė shoqėruara me ērregullime pėrkatėse, tė shprehura me sėmundje tė ndryshme kronike, nervore dhe psiqike. Ato ankohen se kanė dhembje tė kokės, pagjumėsi, dridhje tė anėsive, ulje tė koncentrimit tė tė menduarit, tė kujtesės, tė aftėsisė pėr punė.Ata vuajnė nga neurastenia, qė manifestohet me humbje tė besimit nė vetvete, u bie vullneti pėr aktivitete tė ndryshme , kanė shpėrthim ndjejash tė shfaqura me irritime, emocione dhe eksitacione tė pakontrolluara. . Tek duhanpirėsit janė konstatuar sindrom –shėnjash, qė kanė simuluar tumorin e trurit.. Nė eksperimentet me minjte, ėshtė vėrtetuar se minjtė me moshė tė re e thithnin dy herė mė shumė sasinė e nikotinės se minjtė me moshė tė vjetėr. Ėshtė vėrejtur gjithashtu se kur nikotina pėrdoret nė vitet e hershme tė njeriut; nė adoleshencė; lė pasoja tė pėrhershme nė trurin e njeriut , sepse truri vazhdon tė jetė nė zhvillim dhe mund tė shkaktojė ndalesėn e parakohshme tė tij. Kjo shpjegon edhe faktin pse psikoanalistė t e konsiderojnė duhanin ,armikun mė tė tmerrshėm tė trurit dheė aftėsisė mendore tė njeriut. Kjo shprehje duhet tė mbahet mend,ė bėhet parrullė dhe tė pėrsėritet gjithnė dhe nė vazhdimėsi.

Nikotina ėshtė favorizues dhe privilegj i dėmtimeve tė nervave periferik tė anėsive, tė brinjėve, duke shkaktuar neurite, tė cilat shoqėrohen me dhėmbje, dridhje, parestezi, hipotrofi, deri nė dėmtim tė funksionit dhe nė atrofizimin e organit.

[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:44   #22
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Dėmtimet e pirjes sė duhanit nė sistemin zemėrenor.

( 1. 4. 10. 12.)

Nė kėtė sistem rreziqet nga duhani janė mė madhore dhe mė me rėndėsi jetike, sepse mund tė shoqėrohen me incidente potenciale, qė tė ēojnė nė pėrfundime vdekjeprurėse. Duhani mund tė favorizojė dhe tė ndikoj nė zhvillimin e rreth 12 sėmundjeve tė ndryshme tė kėtij sistemi si: aterosklerozė n e generalizuar, S.I.Z., infarktin e miokardit ,aneurizmėn e aortės, insultin iskemik , hemorragjikė trunor dhe subaraknoidal, , ērregullimin e enėeve periferike dhe gangrenizimin e tyre, ērregullimet e ritmit tė zemrės dhe deri nė vdekje tė papritur. S.I.Z. takohet 2.5 herė mė tepėr tek duhanpirėsit dhe shoqėrohet me vdekje nė 25 % tė rasteve Ajo zhvillohet si sėmundje e heshtur, nė mėnyrė progresive , me vite dhe jashtė vėmendjes sė njeriut, i cili vazhdon “pa merak “ t’a pijė duhanin. Ecurija e kėsaj patologjie mund tė shfaqet klinikisht nė tre forma :Me stenokardi apo me anginėn e gjoksit, e manifestuar me dhėmbje pėrpara dėrrasės sė kraharorit, tė provokuar nga sforcat, ecjet, nga tė ftohtit dhe nga stresi dhe zgjat me minuta dhe vėrehet tek duhanpirėsit nė 70 % tė rasteve. Me infarkt tė miokardit, qė karakterizohet me dhėmbje tė forta gjoksi ,qė zgjasin mbi 20 minuta ,tė shoqėruar me nekrozė tė miokardit si dhe me vdekje tė papritur; qė verehen 2-3 herė mė tepėr se tek njerzit qė nuk pinė duhan. Shpeshtėsia e kėtij rreziku mund tė jetė tetė herė mė e shtuar nė ato persona qė kanė tė rritur nė njė kohė kolesterolin dhe presionin arterial.

Pirja e duhanit me 20 cigare nė ditė e intoksikon organizmin e njeriut me 90 mgr. nikotinė, me 11 mgr. benzopiren dhe me 369 ml. CO.. Ndėrsa futja e 50 mgr. nikotinė njiherėsh , shkakton vdekjen e njeriut.. Ėshtė e besueshme se edhe pirja e njė cigare tė vetme nė ditė, rrit rrezikun e duhanpirėsit. . Tė dhėnat statistikore kanė konstatuar se kur pihet 1-14 cigare nė ditė, shtohet rreziku i vdekjes 4 herė. Kur pihen 15-24 cigare nė ditė , vdekshmėria rritet deri 7 herė. Ndėrsa kur pihen 25-34 cigare , vdekshmėria shtohet 12 herė dhe kur pėrdoren mbi 35 cigare nė ditė, vdekshmeria arrinė tė konstatohet mbi 20 herė. Kurse nė tė sėmurėt me infark miokardi, qė pinė duhan vdekshmėria ėshtė parė nė 50 % tė rasteve.

Dėmtimet e pirjes sė duhanit nė sistemin e frymėmarrjes.

( 4. 8. 10.)

Ky sistem ėshtė nga mė tė preferuarit e duhanit: tė nikotinės , CO, tė lendėve tė tjera helmuese dhe tė trupėzave kancerogen, qė dalin nga pirja e cigares , tė cilat arrijnė tė favorizojnė apo tė ndikojnė nė zhvillimin e mė se 13 sėmundjeve tė ndryshme.nė kėtė organ , siē janė :. Bronkiti kronik,emfizema e mushkėrisė, bronkopneumonia, pneumonia, astma bronkiale, zemra mushkėrore, aktivizimi i T.B.C., pneumotoraksi spontan, kanceri i larinksit dhe i mushkėrisė.bronkopneu mopatitė obstruktive. Dėmtimi i kėtij sistemi , fillimisht vihet mjaft evident tek duhanpirėsit dhe manifestohet me shenjėn e parė tė helmiit dhe tė vet rreagimit tė organizmit; me anėn e refleksit sė menjihershme tė kollės, e cila vėrehet pas pirjes sė cigares sė parė dhe ėshtė karakteristike se shfaqet nė mėngjes dhe thiret kollė e duhanit. Ajo nė fillim ėshtė e thatė, e lehtė dhe pastaj me shtimin e pirjės sė duhanit bėhet mė e theksuar, mė e mundueshme dhe mė e bezdishme . Mė pas shoqėrohet me gėlbazė (sputum), qė tregon se ka filluar tė maiset mukoza e grykės,e bronkeve dhe e degėzimeve tė saj. Duhanpirėsi edhe pse sinjalizohet nga organizmi me shfaqjen e kėtyre shėnjave rreaguese dhe shqetėsuese. Mėsohet, i pėlqen t’a pijė duhanin , duke e rėnduar edhe mė tej aparatin e frymėmarrjes; i cili ndėrlikohet me shfaqjen e bronkitit kronik ,qė njihet me emrin bronkiti fymotik dhe dallohet dukshėm nga bronkitet me origjina tė ndryshme.Kolla e gjatė , e vazhdueshme, e pandėrprerė , si dhe lendėt toksike tė duhanit ( nikotina, CO, katrani, piridoksina , trupėzat gazoze kancerogene e lendė tė tjera tė shumta), ēojnė edhe mė tej , nė zgjerimin e mushkėrisė , tė shoqėruar me shkatėrimin e alveoleve dhe me formimin e njė sėmundje tjetėr tė rrezikshme tė ketij sistemi , tė quajtur emfizemė e mushkėrisė, qė shton mė tepėr vėshtirėsinė e frymėmarrjes , paksimin e oksigjenit nė gjak dhe hipoksinė e organeve. Mushkėria mė pas fillon tė nxihet, tė depozitohet katran , si dhe lendė tė tjera toksike, qė e kthejnė mushkėrinė e njė tė riu , nė mushkėri tė ngjashme me atė tė njė plaku tė vuajtur.Duhanpirė si e vazhdon mė tej pirjen, kurse dėmet dhe rreziqet rėndohen akoma mė tepėr, duke i shkaktuar vėshtirėsi mė tė medha sistemit zemėrenor dhe sipasojė lind njė patologji tjetėr mė e rėndė e njohur si sėmudje zemėr-mushkėrore. (Kor pulmonal). Nė kėtė mėnyrė mushkėria futet nė njė cikėl vicios patologjikė (circulum vitiosum pathologicum) , ku njė sėmundje rėndon tjetrėn. Veē kėsaj pirja e duhanit predispozon , qė mushkėria tė preket mė lehtė nga infesionet e ndryshme siē ėshtė bronkopneumonia, pneumonia , astma bronkiale etj. Ajo favorizon aktivizimin e T.B.C. Vend tė veēant nė kėtė organ, zė sėmundja kancerogene. , e cila vėrehet nė 85 % tek duhanxhinjtė dhe shkakton vdekje 25 herė mė shpesh.

Nė njė studim tė kancerit tė mushkėrisė ; tė paraqitur para disa vjetėsh , nė njė konferecė shkencore , nga institutu i pneumoftiziatrisė nė Tirane , ėshtė konkluduar se pirja e duhanit ėshtė nga faktorėt mė kryesor, nė mos i vetėm, qė shkakton kancerin e mushkėrisė ! ?. Nė Sh.B.A. kanceri i mushkėrise ka zėrė vendin kryesor tė vdekjeve nga sėmudjet kanceroze nė pėrgjithėsi nė vitin 2005. Ai ėshtė mė frekuent dhe mė fatal nga tė tre llojėt e kancereve tė marra sėbashku, tė zorrėve, tė gjakut dhe tė prostatės. Mė shpeshė takohet nė tė moshuarit, por mund tė vėrehet edhe nė moshat mė tė reja.Nė klinikėn tonė praktikė kemi diagnostikuar kancer tė mushkėrisė tek duhapirėsit nė moshė tė kaluar. Por me keqardhje pėrmend edhe njė rast tė dėshpėruar , tė shfaqjes tė kancerit tė mushkėrisė nė moshė mezatare tek njė koleg dhe mik i imi, duhanpirės kronik ,qė edhe pse Ju hoq ( ekstripua) nje lob, pėsoj metastazė nė tru ,me pėrfundim letal..

Kėto tė dhėna bėhen mė tepėr bindėse , po tė merret parasysh fakti se nėqoftėse ndėrpritet pirja e duhanit , mbas 10 vjetėsh , rreziku pėr formimin e kancerit tė mushkėrive ulet nga 30- 50 %.

Dėmtimet e pirjes sė duhanit nė sistemin tretės.

( 4. 10. 11. )

Duhani ndjek marratonėn e vet tė helmimit dhe tė vrasjes , edhe nė aparatin tretės , qė ėshtė edhe mė i ndjeshėm , duke e dėmtuar kėtė sistem nga fillimi e deri nė fund. Shenja e parė e ballafaqimit me kėtė helm ėshtė salivacioni ( nxerrja e pėshtymės) i tepėrt nė kavitetin e gojės, tė shoqėruar me ndjenjė rendimi , irritimi dhe djegie nė regjionin e stomakut.. Ndėrsa gjuha si pasqyrė e kėtij aparati , rreflekton rreagimin e vet nėpėrmjet mveshjes sė sipėrfaqes sė saj, me njė cipė nė ngjyrė gri, tė shoqėruar me pas me irritim dhe skuqje tė mukozės sė gojės , tė buzeve , tė qellzės; qė jo rrallė shoqėrohen me dėmtime mė tė rėnda, tė manifestuara me shenja inflamacioni, si me stomatitė, afte, ulceracione ,me gingivite; si dhe me grumbulimin e gurėve midis dhembėve, qė ndikojnė nė formimin e kariesit (kalbėzimit ) tė dhembėve. Nė gojė shfaqet erė e keqe tek duhanpirėsi, qė e detyron tė largohet nga shoqėria. Jo rrallė formohet kanceri i buzeve dhe i kavitetit tė gojės..

Dėmtimet mė tė rėnda shkaktohen nė mukozėn e stomakut.. Nė fillim ajo irritohet , shtohet lengu gastrik ,por mė pas mukozat hipertrofizohen ,paksohet sekrecioni i stomakut dhe ulet oreksi. Mė tej mukoza e stomakut ulēerohet dhe formon sėmundjen ulēeroze tė stomakut.Njė dukuri e tillė ndodh edhe nė mukozėn e zorrės sė hollė , nė duoden .Demi mė i madh tek duhanpėsit ėshtė shfaqia e kancerit tė stomakut, qė ėshtė njė fenomen jo i rrallė, qė e kemi takuar edhe ne nė praktikėn tonė klinike tek duhanpirėsit.




[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:45   #23
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Ndryshimet e stomakut nga pirja e duhanit janė venė nė dukje edhe nga ekzaminimet radiologjike dhe gastroskopike; ku ėshtė konstatuar se pas 15 minutash tė pirjes sė cigares, vėrehet njė ndėrprerje e lėvizjeve tė mukozės sė stomakut, dhe ai nuk vazhdon mė tė “bluaj”. Mbas ndėrprerjes sė pirjes , mukoza fillon tė kontraktohet prap; por meqėnse duhanpirėsi e vazhdon pirjen pandėrprerė edhe dėmet shtohen mė tepėr. Tek duhanpirėsit vėrehen e lezione patologjike tė tjera nė zorrėn e hollė dhe nė zorrėn e trashė, tė cilat mund tė kenė edhe natyrė malinje.


Dėshėrojmė tė pėrmėndim nė kėtė sistem edhe njė dukuri me interes kurioziteti dhe shqetėsimi praktikė., qė lidhet me qarjen e bebeve, nga prezenca e prindėrve qė pijnė duhan.Sipas njė studimi hollandes ėshtė konstatuar se kur babaj ose nėna pi me shumė se njė paqetė nė ditė, , lotėt e bebit dyfishohen nga tė qarit. Kjo lidhje mund tė shpjegohet me pėrmbajtjen e nikotinės nė tymin e duhanit, dhe tė lendėve tė tjera toksike; qė irritojnė mukozėn e zorrėve dhe shkaktojnė dhėmbje dhe qarje tek bebi dhe prindėrit ankohen pse fėmija e tyre i qanė. Fėmijtė e prindėrve qė pijne duhan kanė njė propabilitet 69 % mė tė lartė pėr tė qarė, nga fėmijtė e tjerė. Rreziku pėr tė qarė mund tė dyfishohet, nė se babaj i bebit pi mė shumė se 15 cigare nė ditė dhe nė se nėna gjatė shtatzansisė ka pirė tė pakėn 10 cigare nė ditė.

Pirja e duhanit dėmton mėlēinė e zezė , dhe kjo vihet re mė tepėr tek seksi femėr; ndėrsa nė pankreas, mund tė shkaktoje kancer 2.5 herė mė shumė. Nė sistemin urogenital , pirja e duhanit shoqėrohet me impotencė seksuale, me kancer tė veshkės, tė vezikės urinare dhe me sindrom nefrotik.. Nė gratė provokon menopause( ndėrprerje tė menstruacioneve) tė parakohėshme, kancer tė qafės sė mitrės, dėmtime tė fetusit, lindje tė parahershme , si dhe placentė previa. Nė sistemin hemopoetik ( tė gjakut ) provokon policiteminė relative dhe leuceminė mieloide. Nė sistemin kockor favorizon osteoporozėn dhe spondilitin ankilozant , si dhe nxit lindjen e ksantelazmės ( depozitimin e kolesterolit) pėr rreth syve

Ndotja e mjedisit dhe rreziqet nga tymosja e duhanit.

( 2. 4. 6.10. 11.)

Pirja e duhanit paraqitet me rrezikshmeri tė larė edhe pėr ndotjen e mjedisit publik, pėr ambjentet shkollore, biblotekat , institucionet kulturore dhe pėr vendet e banuara, mbasi helmimi me tymin e dorės sė dytė, qė pėrmban CO, piridoksinė, katran, lėndet kancerogene etj., si dhe nikotinė ; rrezikon njerzit edhe me rėndė nė kėto mjedise ,sepse dėmtimi ėshtė mė masivė dhe nė koncentracion doze mė tė lartė, se pihet nė njė kohė nga shumė duhanpirės. Veē kėsaj duhanpirėsi pi pa merak duhan, se mendon dhe e konsideron veten se ėshtė edhe mė i mbrojtur se e pi me filtėr , ė pėrgjysmuar,ose mund t’a thithe lehtė..Pirja nė keto ambjete, kėrcenon edhe me njė tė keqe tjetėr shoqėrore shqetėsuese, se rrit mundėsine e tė mėsuarit tėduhanit , sidomos nga brezi i ri, nga adoleshentet, tė cilėt nga dėshira pėr tė imituar tė rriturit dhe nga qejfi, e fillojnė duhanin. Nė kėto mjedise nuk para ndihmon pastrimi i ajrit nė mėnyrė mekanike, as me ndarje me perde; por as edhe vet ajri i kondicionuar. Ē’do vit nė kėto ambjente arrijnė tė dėmtohen mbi 700 mijė njerės. Kurse nė Kaliforni janė konstatuar deri nė 62 mijė vdekje nga sėmundjet e zemrės, tek personat qė kanė jetuar nė ambjente ku ėshtė pire duhan..Me tymin e duhanit ndoten rrobet, sendet e ndryshme qė ndodhen pėr rreth; tė cilat u vijne era dhe sjellin neveritje. Kėto fakte e bėjne edhe mė imperative ,mė tė domosdoshme dhe shqetėsuese ndalimin e pirjes sė duhanit , ku ka grumbullim njerės, fėmijė dhe tė sėmurė.

Njė vlerėsim maksimal dhe tepėr tė veēant i ka kushtuar ndalimit tė pirjes sė duhanit, O.K.B., forumi mė i lartė drejtues,organizati vė dhe me autoritar nė botė. Pėr tė realizuar kėtė mision, kjo organizatė shpalli njė ditė ndėrkombetare pėr ndalimin e duhanit, ditėn 31 Maj, duke patur si moto parrullėn “ luftė kundėr duhanit” dhe “mos tė pihet duhan”. Kjo inisiativė pėrbėn njė thirje masivė , shumė tė nevojshme , tė fuqishme dhe me karakter organizativė pėr tė mbrojtur njerėzimin. Ajo shėrben si njė sinjal i rėndėsishėm pėr tė mobilizuar shtete, institucione dhe mbarė popujtė e gjithė rruzullit toksor; pėr ti bėrė njė bllokadė dhe luftė tė gjithėanėshme dhe pa kompromisė pirjes sė duhanit nė emėr tė jeteės.

Nė zbatim tė rekomandimeve tė O.K.B., nė luftėn kundėr duhanit; shoqata e mjekėve tė rrethit tė Beratit mori inisiativėn dhe organizojė nė vitin 1990, njė konferencė shkencore-popullore me pjesėmarrės tė ndryshėm, nė pallatin e shtėpisė sė kulturės “Margarita Tutulani” me temė : “duhani rrezikon shėndetin e njeriut” me rastin e ditės ndėrkombėtare tė ndalimit tė duhanit; mė 31 Maj; ku u fol nga njė grup mjekėsh tė specialiteteve tė ndryshme . ( Shih foton Nr.2.) Me kėtė rast janė shkruar edhe shumė artikuj pėr rrezikun e pirjes sė duhanit , nė gazetėn lokale “Kushtrimi “ tė rrethit tė Beratit nga Dr. Namik Shehu.

Sinjale tė forta , pėr ndalimin e pirjes sė duhanit po japin qeveritė e shumė vendeve tė botės, duke i kushtuar vemendje shtimit tė propagandės, edukimit, rritjes sė ēmimit tė cigareve dhe nxerrjes sė ligjeve. Nė Sh.B.A. kudo janė venė nė zbatim masa ligjore pėr ndalimin e pirjes sė duhanit nė mjedise publike, nė shkolla e gjetkė. Qeveria federale e shtetit tė Nju-Jorkut dhe personalisht guvernatori George E. Pataki, shpalli njė program tė gjerė dhe nxorri ligj, mė 14 shkurt 2001; pėr ndalimin e pirjes sė duhanit nė ambjente publike, shkolla, restaurante etj..Veē kėsaj ėshtė vėnė kufizim (reduktim) pirjes sė duhanit deri nė 50 % tek tė rinjtė , pėr t’u realizuar brenda pesė vjetėve. Pėr kėtė qėllim ėshtė parashikuar tė shpenzojhet njė buxhet prej 60 milion dollarė, nga tė cilat 8.3 milion u vunė nė pėrdorim qysh nė viti 2001 , pėr zbatimin e programeve nė shkolla e qendra kulturore.( 5.)
Akademia Shqiptaro-Amerikane e Shkencave me seli nė Nju-Jork, duke mbėshtetur programin federal, gjatė atij viti,mori inisiative dhe hartojė njė propgram pune , qė ju dergua qeverisė nė Albany, kryeqyteti i shtetit Nju-Jorkut; pėr tė kontribuar tė ndalimin e duhanit, midis 160 mijė emigranteve shqiptaro-amerikan qė ndodhen nė N.Y.( 9.).
Kurse Kryesia e Akademise Shqiptaro-Amerikane e Shkencave nė Nju-Jork, ka marrė inisiativėn tė organizoj njė konferencė me titull “Duhani helmim i heshtur dhe vrasės i zgjedhur pėr njeriun “ me rastin e ditės ndėrkombėtare tė ndalimit tė duhanit tė shpallur nga OKB , mė 31 Maj 2007, nė njė nga sallat e OKB, me pjesėmarrjen e bashkėatdhetarė ve dhe personave tė tjerė.

Masa pėr mos pirjen e duhanit , janė marrė nė France; ku kryeministri Villepin shpalli ligjin pėr ndalimin e pirjes sė duhanit nė lokale publike, shkolla, spitale, nė zyra dhe stacione treni.. Njė ligj i tillė i ngjashem po zbatohet nė Itali, Spanjė, Britani ,Islandė etj..
Ndėrsa nė shqipėri , Kuvendi Popullor , kohė mė parė, miratoj vėndimin pėr mos pirjen e duhanit nė ambjente publike restaurante, shkolla , nė institucione shendetėsore dhe administrative. Kurse mė dt. 26 / 05 / 2007, Qeveria filloj t’a zbatoj nė praktikė vendimin, duke marrė masa serioze , pėr ndalimin e pirjes sė duhanit nė tė gjithė vendin; ku po gjene miratim edhe nga mbarė populli. Nė Sh.B.A. dhe nė 42 shtete tė tjera janė emetuar pulla poste kushtuar ndalimit tė duhanit.

[[[...vazhdon...]]]
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:46   #24
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Strategjia dhe trajtimi i ndalimit tė duhanit

( 2. 3. 4. 6. 7. 10. 11. . ).


Mbrojtja dhe ruajtja e shėndetit tė njeriut nga pirja e duhanit dhe lėnia e tij; pėrbėjnė strategjinė e luftės kundėr duhanit. Ndėrsa taktika e lėnies sė pirjes sė duhanit pėrqėndrohet, nė realizimin e tre drejtimeve organizative kryesore. 1.-Nė trajtimin individual, ose ndihma ndajė vevetes, apo siē thiret ndėrhyrja minimale, qė realizohet nėpėrmjet katėr metodave tė veēanta, ku merr pjesė edhe personeli mjeksor ose mjeku.. Kjo metodė mund tė sigurojė njė ndėrprerje tė duhanit nė 5-15 % dhe zgjatė pėr njė periudhė kohore 12 muaj. 2.- Trajtimi me grupe, qė ka nė pėrbėrjen e vet shumė komponente dhe kryhet nėpėrmjet 3-8 seancave. 3.- Trajtimi i sherbimit publik , qė rrealizohet nga komuniteti dhe pėrqėndrohet nė marrjen e masave organizative tė ndryshme. Nė ndalimin e reklamave tė duhanit. Sigurimi i vendeve tė lira pėr tė mos pirė duhan. Nė mbajtjen e bisedave dhe leksioneve propagandistike pėr rreziqet e pirjes sė duhait si dhe jepen kėshilla mjeksore, edukative etj..

Lenia e duhani komentohet si ēėshtje sa e thjeshtė dhe e kollajtė; aq dhe njė detyrė e rendė dhe tepėr e vėshtirė pėr tu rrealizuar. Pretendohet se ėshtė e lehtė dhe e mundeshme pėr tė mos pirė duhan, sepse kėrkohet vetėm vullnet dhe tė kryesh njė akt veprimi, vetėm ta lesh, mos ta pish mė duhanin. Bile mbi 70 % e duhanxhijve dėshėrojne mos t’a pijnė duhanit. Po hajde ta lesh se !. Kėta mund tė kenė sukses njė nė dhjetė veta, qė duan ta lenė. ! Por pėrpara tė dalin mjaft pengesa tė mėdha , tė vėshtira dhe mjaft komplekse. Tė duket se ke njė “mal” pėrpara, qė nuk ke fuqi ta rrėzosh. Pėrballesh me shumė faktorė, psiqik, familiar, shoqėror, zakonor dhe mbi tė gjitha me vetveten , me ndėrgjegjen , me vullnetin tend , me vesin e ambjetimit, si dhe me dėshiėn dhe qejfin qė ke pėr ta pirė.
Duhanin mund ta lesh nė ē’do kohė dhe nė ē’do moshė ; por lenia dhe pėrfitimi do tė jetė mė i madh , mė i shpejtė, mė i suksesshėm dhe mė i plotė; nė se lihet sa mė heret , sidomos nė momentin e fillimit tė pirjes; pėr hirė tė shendetit, nė emėr tė jetės dhe tė anės ekonomike.

Faktorėt kyc dhe determinues pėr lenien e duhanit, mbėshteten dhe konsistojnė nė aftėsinė, durimin dhe nė ndėrgjegjėsimin e individit pėr ta ndėrprėrė , si dhe nė largimin e ndjeshmerisė dhe tė ambjentimit ndaj nikotinės, tė cilat kėrkojnė kohė dhe durim. Studimet e vazhdueshme kanė treguar se jo tė gjithė njerzit i pergjigjen njesojė pirjes dhe ndalimit ė duhanit. Ėshtė konstatuar se momenti mė i suksesshėm i ndalimit tė pirjes sė duhanit, ėshtė perudha e fillimit tė tė mėsuarit tė duhanit .Ky moment mjaft oportunė dhe i nevojshėm ka edhe njė pėrparėsi, sepse tė ndihmon edhe vet organizmi, i cili rreagon shpejtė , nė kohė tė pėrshtatshme dhe menjėherė . Shumė njerės pėrfitojnė nga ky moment dhe e lenė duhanin. Po mjaft tė tjerė bijnė nė grackėn dhe nėn mashtrimin e nikotinės dhe e vazhdojnė pirjen.

Nė ndalimin e pirjes sė duhanit ndikojnė marrja e njė serė masash tė ndryshme organizative, propagandistike dhe edukative. Pėr kėtė qėllim, pėrdoren forma tė ndryshme emulacioni. Hartohen programe speciale , ekspozita, biseda nė radio-televizion. Bėhen takime individuale dhe mbahen leksione kolektive pėr shpjegimin e dėmeve nga duhani. Shkruhen parrulla “ mjedise pa duhane” “.Spitale pa duhan”. “Qytete dhe fshatra pa duhan “.Shkruhen citate gare “ lėre dhe fito”( 10 )..

Pėr ndalimin e duhanit ndiqen dhe merren njė seri masash tė tjera. Ndėr to mund tė pėrmendim rritjen e ēmimit tė paqetave , qė tė mos blihen kollaj nga konsumatori, rrealizimi i tė cilit mund tė bėhet duke dhenė porosira ose me anėe tė zbatimit tė ligjit. Njė rol tė rendesishėm mund tė luajnė institucionet fetare, qė me autoritetin e tyre tė mund tė arrijnė tė ndikojnė tek besimtarėt , qė tė mos e pijnė duhanin. Njė masė tjetėr e nevojshme ėshtė presioni ,qė mund tė bejė qeveria, kompanive qė mos tė vazhdojnė tė prodhojnė cigare me shumicė. Nė raste tė veēanta mund tė pėrdoren edhe gjoba , pėr ato kompani cigaresh, qė kanė shkaktuar dėme shendetit tė njerzve, siē ka ndodhur nė gjykatėn e lartė nė Sh.B.A.. Njė formė tjetėr pėr kufizimin e pirjes sė duhanit ėshtė edhe ndalimi I reklamimeve tė shitjes sė duhanit, ku vetėm njė firmė kompanije pėr reklama ka arritur tė shpenzoė 5 miliardė dollarėe. Luftė duhet berė kontrabandės sė duhanit, qė i shet paqetat me ēmime shumė tė ulura dhe joshin njerzit pėr ti konsumuar mė tepėr. Duhet tė ndalohet blerja e paqetave edhe me anėn e internetit, mbasi ato shiten mė kollaj dhe mė lirė. Njė mėnyrė tjetėr kufizimi ėshtė dhe ndalimi i shitjeve tė paqetave nėpėr kioska dhe me shumicė nė magazina . Rendėsi ka dhe ndalimi i shitjes sė cigareve moshave nėn 18 vjeē, siē ndodh nė Nju-Jork e nė disa vende tė tjera.

Pėr ndalimin e pirjes sė duhanit luan rol sqarimi dhe argumentimi shkencor i rreziqeve dhe i dėmeve qė shkaktohen nga duhani.. Vend tė veēantė nė kėtė drejtim ka edukimi shėndetėsor dhe bisedat shkencore popullore nga personeli mjeksor e sidomo nga mjekėt dhe nga institucionet shėndetėsore Ato mund tė organizojnė biseda me séanca tė veēanta individuale ose kolektive. Nė kėto raste ka rėndėsi edhe shembulli personal sidomos i mjekut. Nė Sh.B.A. 4-7 % e mjekėve e pinė vet duhanin, kurse nė Kinė e pijnė duhanin gjysma e mjekėve tė seksit mashkull; duke dhėnė njė shembull jo edukativ dhe aspak humanitar. Po pėrmend me kėtė rast njė ngjarje konkrete nga emisioni i RTSH, vite mė parė, ku flitej pėr dėmet nga duhani, nga njė mjek i dėgjuar, i cili mbasi mbaroj leksionin , filloj tė ndiste njė cigare pėrpara telespektatoreve. Po , ka ndodhur edhe kėshtu !

Lufta pėr ndalimin e pirjes sė duhanit duhet tė bėhet mjaft e organizuar, ku tė marri pjesė e gjithė shoqėria, shteti, publiku, mjekėsia, mjekėt, arsimtarėt, nxenėsit e shkollave , tė gjithė intelektualet dhe mbarė populli.

Pėr ndėrprerjen e pirjes sė duhanit , ilaēi magjik nuk ekziston; por qenėsohen mundėsira tė tjera qė influencojnė dhe ndikojnė dukshėm nė lėnien e tij. Vullneti, dėshira dhe pasioni , si kategori filozofike; pėrfaqesojnė dhe ndikojnė nė karakterin, durimin dhe qėndrimin e individit, pėr tė realizuar qėllimin dhe misionet e tij nė jetė; siē mund tė ndodh edhe me pirjen e duhanit.. Me vullnet tė ēelikt, dėshirė tė zjarrtė dhe pasion tė fortė , mund tė fitosh ē’do betejė, thotė njė fjalė e urtė popullore.. Pėr analogji , kjo shprehje gjenė zbatimin e vet edhe nė aktin e pirjes sė duhanit; por varet se me ēfare qėllimi do ta pėrdorėsh . Nė kėtė drejtim ; ndikimi i tyre, mund tė klasifikohet nė katėr kategori veprimi, siē ndodh nė jetėn praktike,tė konstatuar edhe nga ana e jonė. Ka individė, qė nėpėrmjet vullnetit , dėshirės dhe pasionit tė tyre tė fortė dhe koseguent, e kanė lenė pirjen e duhanit, ose disa nuk e kanė pirė asnjėherė , duke shprehur njė dukuri pozitive , njė veprim shumė tė dobishėm pėr organizmin e njeriut dhe njė xhest moral tė lartė pėr tė kryer njė punė tė vlefshme. Por ka tė tjerė persona , qė mund tė jenė edhe tė shumtė, qė po me vullnet , dėshirė dhe pasion tė papėrnbajtėshėm dhe me sens tė kundėrt, vazhdojnė ta pijnė duhanin dhe bėhen duhanxhijė tė mėdhenj , tė kthyer nė njė ves tė keq tė jetės; duke berė njė xhest jo tė moralshėm dhe njė shembull tė papėlqyeshėm ,si pėr veten e tyre dhe pėr shoqėrinė. Kategoria e tretė, janė ata njerės, qė kanė vullnet, forcė dhe dėshirė, qė ta pijnė duhanin kur tė duan dhe sa herė qė tė duan dhe po prapė e ndalojnė nė ē’do kohė qė tė dėshėrojnė, edhe pse mbajnė paqetė nė xhep. Sė fundi veēojmė edhe nė lloj individėsh , qė kanė dėshirė pėr ta pirė duhanin , por kanė edhe vullnet ta disiplinojnė veten , duke pirė vetėm njė dhe jo mė shumė se njė cigare nė ditė. I sollem kėto kategori shembujsh, pėr tė arsyetuar se ekzistojnė mundėsitė pėr ta ndėrprerė pirjen e duhanit , duke u mbėshtetur nė cilėsitė individuale qė ka vet orgaizmi i njeriut, nga qellimi qė i ve vetvetes personi pėr ta zbatuar, nga vet lloi i cigareve, si dhe nga pėmbajtja dhe cilėsia, qė shfaq nikotina ndaj njeriut.
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:49   #25
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Rėndėsi ka marrja e vendimit dhe angazhimi i tij , i prerė pėr ta lenė duhanin dhe t’a zbatojė me vullnet tė forte dhe me dėshirė, me besim dhe pa hezitim. Pėr tė gjykuar nė lėnien e duhanit , kėshillohet tė bėhet monitorimi i sjelljes sė duhanpirėsit. . Sė pari duhet tė vendoset me dėshirė dita e lėnies sė duhanit. Duhet ditur se si e ka pasionin pėr ta lenė duhanin. Duhet tė marrė vendim, qė tė mos jetė me duhanpirės.. Tė ndryshoj mendjen , kur mendojnė se do tė pijnė duhan , tė marrin ndonjė gjė tjetėr , ose tė pijė ujė, tė fus njė karamele nė gojė , tė marrė frymė thellė; d.m.th. tė bejė njė lloj akti. Duhet tė largohet nga ē’do gjė qė i kujton duhanin si dhe nga mjediset ku pihet duhan.. Tė pėrballoj me vullnet , me dėshirė dhe me sukses situatat, qė e joshin pėr tė pirė duhan. Mos tė kėrkoj ta thith qoftė edhe njė herė cigaren se nga ajo nuk shkėpute dotė mė.Duhet ditur dhe tė pranohet , se nuk ka asnjė arsye, as edhe njė lloj justifikimi, pėr vazhdimin e pirjes sė duhanit , nė asnjė rrethanė dhe nga askush; kur sjellim ndėrmėnd pasojat e rėnda, kolosale, tė tmerrshme dhe vdekjeprurėse; qė ka shkaktuar pirja e duhanit shekuj me rradhė dhe vazhdon tė demtoje breza tė tėrė nė botėn njerzore; pa permėndur edhe dėmet ekonomike personale dhe shoqėrore ,si dhe shpenzimet e medha qė harxhohen pėr reklama, pėr prodhimet luksoze tė cigareve dhe pėr tregtimin e tyre., siē ka ndodh nė industrinė e tregėtimit kines , qė ka prodhuar mbi 5 trilion cigare nė vit (3 )

Nė Sh.B.A. , vetėm nė vitin 1998 janė harxhuar 52 milion dollar , pėr tė kompesuar dhe pėrballuar shpenzimet e harxhuara pėr mjekimin e duhanpirėsve , pėr vizitat nė poliklinika ,pėr shtrimet nė spitale dhe pėr kompesime tė tjera , si rrjedhojė e dėmeve tė shkaktuara nga pirja e duhanit.

Nė rast se nuk arrihen suksese me metodat propagandistike, edukative, morale apo ligjore edhe nė mėnyrė tė pėrsėritura , tė perdorur me durim ;ato mund tė shoqerohen dhe tė aplikohen sėbashku edhe me disa rekommndime tė tjera, si trajtimi me hipnozė, me akopunkturė, me ushtrime “joga “etj..

Lėnia e pirjes sė duhait mund tė arrihet tė bėhet me lehtė dhe mė me sukses, tek fillestarėt, nė grupmoshat e reja 16-30 vjeēare; por me pėrpjekje dhe durim mund tė ndėrpritet pirja e duhanit edhe nė grupmoshat deri nė 49 vjeēare.. Vėshtirėsi dhe pengesa mė tė mėdha hasen nė lėnien e duhanit , nė moshat e thyera. Ndėrsa tek gratė, ky fenomen ėshtė mė e mundshme tė rrealizohet pėrpara gravidancės (barrės).Nė Sh.B.A. nga sondazhet e bėra , ėshtė konstatuar se nė kontigjetin e duhanpirėsve , 70 % e rasteve , kanė dėshirė pėr ta lenė duhanin.

Pėrfitimet nga lenia e pirjes sė duhanit janė tė shumta, tė shpejta dhe shpesh tė suksesshme.Pė r tė patur njė koncept mė tė qartė dhe bindje mė tė plotė, po e dokumentojme me disa rezultate konkrete:20 minuta pas lenies sė pirjes sė duhanit, presioni arterial dhe pulsi normalizohen. Temperatura e trupit rritet nė shifra normale. Mbas 8 orėsh C.O kthehet nė nivelin normale nė gjak. Pas 24 orėve , rreziku pėr aksidente kardiake ulėt. Pas 48 orėve mbaresat nervore tė dėmtuara , fillojnė ta marrin veten.Ndjenja e erės dhe e shijes aftėsohen. Pas 2 jave deri nė 3 muaj, pėermirėsohet qarkullimi i gjakut. Ecja bėhet mė e lehtė dhe funksioni i mushkėrisė rritet mbi 30 %..Pas 1 deri 9 muajsh kolla, kongjestioni i sinuseve dhe lodhja paksohen , ndėrsa frymėmarrja lehtėsohet shumė. Mushkėria pastrohet, mukozat e bronkeve normalizohen dhe ulet rreziku pėr infeksion.. Rritet niveli i forcės sė energjisė sė personit. Pas njė viti rreziku i tepėrt pėr S.I Z. ėshtė sa gjysma e njė duhanpirėsit. Pas 5 vjetėsh rreziku i insultit ulėt dhe ėshtė i barabartė 5-15 vjet me atė qė nuk e pi duhanin. Rreziku pėr kancer tė buzeve, tė grykės dhe tė ezofagut ėshtė sa gjysma e atij qė pi duhan.. Pas 10 vjetėsh qelizat prekanceroze janė regjeneruar. Rreziku i kancerit tė vezikės, tė veshkave dhe tė pankreasit ulen.. Pas 15 vjetesh, rreziku i S.I.Z. ėshtė i barabartė si me atė qė nuk e pi duhanin.

Mbas lėnies sė duhanit vihen re edhe pėrmirsime tė tjera. Pamja e njeriut bėhet mė tėrheqėse dhe mė e ēelur. Sytė bėhen mė tė qarta dhe mė tė ndritēme.. Lėkura bėhet mė e shkėlqyer dhe i zhduken rrudhat.Dhėmbet bėhen mė tė pastra ,u zhduken gurėt e dhenbėve dhe u fshihet ngjyra e nxirrė.; ndėrsa gjishtrinjtė e zverdhur normalizohen. Ushqimi shijohet mė mire, nuhatja bėhet mė e lehtė dhe bėhesh mė pak i stresuar . Nuk je mė rob i duhanit, nuk ble paketėn e pėrditshme tė duhanit, nuk shkon shpesh tek mjeku, nuk shpenzon mė para pėr tė blerė helm , Rritet rezistenca e organizmit dhe ulet rreziku i sėmundjeve infektive , si dhe i sėmundjeve qė lidhen me pirjen e duhanit, bile kjo vėrehet edhe nė moshat mbi 65 vjeēare. Veē kėsaj , me rėndėsi ėshtė se evitohet ndotja e mjedisit dhe infektimi i publikut, nga pirja e duhanit, si dhe mos ndikimi nga fėmijtė dhe brezi i ri.
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:50   #26
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Mjekimi i lenies sė pirjes sė duhanit

( 6. 7. 10. 11. )
Pėr ndėrprerjen apo lenien e duhanit , sot pėrdoret me sukses metoda e mjekimit farmakologjikė ; terapia zėvėndėsuese specifike, e emruar me termin “Nicotin Replacing Therapy “ ose nikotinell TTS , apo e shkruajtur me iniciale NRT; qė pėrmban nikotinė tė pastėr dhe merret nėpėrmjet lėkurės ose nga goja.; por qė nuk pėrmbanė lendė tė tjera toksike si CO, lendė kancerogene etj..Kjo metodė ndikon nė paksimin e shenjave adaptuese , qė shoqėrojnė nikotinėn , ul koncentrimin e saj , largon dėshirėn pėr tė pirė duhan dhe tė shpėton nga ndjenja e kėnaqėsisė qė tė jep nikotina dhe mbas njė periudhe 3 mujore nikotina fillon tė paksohet dhe organizmi arrinė tė mėsohet pa tė.

Kjo metode terapie mund tė aplikohet nė katėr mėnyra.
1.- Me anė tė vendosjes sė nikotinės me leukoplastė nė lėkurė.
2.-Me anė tė marrjes sė nikotinės nga goja nėpėrmjet ēamēakesit .
3.- Me anėn e inhalacionit nga goja dhe hunda.
4.- me anė tė sperklave nga hunda.

Nikotina futet nė gjak nė interval kohe tė ndryshme , nė varėsi nga mėnyra e marrjes. Kur merret me inspiracion , ajo futet nė gjak brenda 5- 10 minuta. Kur merret nga goja me ēamēakes , ajo kalon nė gjak brenda 20 minutave dhe kur pėrdoret nga lekura me leukoplastė , futet nė gjak mbas 2- 4 ore.Mė e rekomandueshme nga ana praktike ėshtė aplikimi i nikotinės me leukoplastė. Ndėrsa metoda me ēamēak, ėshtė mė pak e pėrdorur se jep shqetėsime nė stomak. Efekshmėria e formave tė ndryshme tė terapisė zėvėndėsuese nė klinikėn praktike ka dhenė rrezultate tė mira, nė ndėrprerjen e pirjes sėe duhanit. Suksesi i kėsaj lloj terapije , do tė varet nga zgjedhja e pacientit, nga kėshillimet fillestare qė i jepet tė semurit, nga metodat qė do tė preferojė mjeku, nga mbeshtetja dhe ndihma e vazhdueshme mjeksore etj. Kjo terapi kėshilllohet tė aplikohet edhe nė pacientė qė vuajnė nga stenokardia, s.i.z., nga arritmitė ; por nuk rekomandohet nė tė sėmurė me infarkt miokardi akut dhe me insult hemorragjikė. .

Nga studimet e bėra ėshtė konstatuar se terapia zėvėndėsuese e krahasuar me pėrdorimin e placebos, ka pas rrezultat 1.5 herė mė tė mirė. Efekti i terapisė transdermale me nikotinė ėshtė vėrejtur nė 31 % tė rasteve.Tė dhenat statistikore komentojnė me argumente, se po t’i nėnshtrohen kėsaj terapie 6 % e duhanpirėsve; do tė shpetojnė nga vdekja 6 milion njerės. Ndėrsa po tė mjekohen 25 % e tyre, do tė arrijnė tė mos vdesin 29 milion njerės. Duhet pėrmendur se kjo formė e terapie, nuk tė ēone automatikisht nė ndėrprerjen e pirjes sė duhanit dhe se nuk ka njė garanci pėrfundimtare, mbasi mund tė kemi edhe rikthim tė pirjes sė duhanit, sidomos tek duhanxhijtė qė janė me vullnet tė dobėt. Rikthimi mund tė favorizohet , kur je nė ambjente qė pihet duhan, ose nė shoqėrim me alkohol , kafe dhe duhan, kur ke mėrzitje, halle , apo kur je i emocionuar dhe ke probleme familiare.. Rikthimi ndodh mė tepėr nė darkė, nė presencė tė duhanpirėsve , por edhe pa ndojnė shkak.

Metodė tjetėr mjekimi, por pa nikotinė ėshtė pėrdorimi i medikamentit antidepresivė Bupropion, ose amfebutamon , i njohur me emrin brand wellbutrin dhe zuban ,qė ka efekt inhibues dopaminergjikė dhe noradrenergjikė dhe tregtohet nė tableta me dozė 150 mg.. Efekkshmerija e saj shtohet , kur kombinohet me kėshilla dhe propaganda sqaruese. Jep si veprim anėsor marrjemendje, konfuzion, shqetėsime nė stomak, dobėsi , errėsim tė syve. . Mund tė provokojė krizėn epileptike nė 0.1 % tė rasteve nė se perdoret me dozė tė larta. Kombinimi i kėtij bari , sėbashku me metodėn e zėvėndėsimit me nikotinė nuk ka sjellė ndonje dobi, se rrezultatet kanė qenė tė pėrafėrta , 36 % kur kombinohen dhe nė 30 % , kur pėrdoret vetėm. Janė tė rekomanduara tė perdoren pėr ndalimin e pirjes sė duhanit dhe medikamente tė tjera si klonidina, nortriptina etj. por ende nuk janė tė miratuara pėrfundimish.
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:51   #27
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

K ė s h i l l a
Materiali i paraqitur evidenton dukshėm rreziqet, dėmet dhe pasojat e rėnda ,qė sjelllė pirja e duhanit , duke na bėrė mė tė ndėrgjegjėshėm, mė tė arsyeshėm ,por edhe mė tė bindėshėm, pėr ta kuptuar mė mirė, mė qartė, drejtė dhe me vetdije nevojėn ; qė mos ta pijmė kurrėn e kurrės dhe asnjėherė duhanin . Ndėrsa duhanpirėsit duhet tė vet-ndergjegjė sohen pėr ta lenė menjėherė dhe pėrgjithėmon, pėr tė evituar ndikimin e tyre tek brezi i ri dhe pėr tė shmangur rreziqet e mėtejshme nė interesė tė shėndetit tė tyre dhe nė emėr tė jetės.

Thirrja e jonė e pėrhereshme dhe pėrfundimtare ėshtė :

BEHUNI PROPOGANDUES TĖ ZELLSHĖM PĖR NDALIMIN E DUHANIT.

LUFTĖ TĖ PANDĖRPRERĖ PIRJES SĖ DUHANIT ARMIKUT TONĖ TĖ PĖRBASHKĖT.


Literatura e konsultuar.
Materiali studimor eshte perpunuar nepermjet 250 referencave, te cituara nga literature e konsultuar.
1.- Glambling M.B. .- Smoking and Coronary Heart Disease
Documenta Cibo-Beigy. 1992. 12-13.
2.- Guise B.J.and Coop.. - Behavior Chenge: The Example of smoking cessation.
Chapter 57. Part Two. Disease State Manegement byOrgan System.P. 479-485.
3.- Koh H.K. and Coop. Meking Smoking History Worlwide.
The New England Journal of Medicine. April. 12 .2007.Vol.356. No.15
4.-Krasnoperov M.G. O vrede kurenija tabako.
Medgiz. 1955. Mockva. 1-20.
5.-Pataki G.E. $ 8.3Million Available Four Yoth AntySmoking Progrm.
Queens Gazette. Feb. 14.2001.
6.Peto R. Smoking and Death: The past 40 years and the next 40.
British Medical Journal. 1994. 309.937-9
7.Rigotti A. N. Treatment of Tobacco use and Dependence.
Vol. 346. Nr.7. Feb. 14 2002. 506-512.
8.Shemesh J. and Coop. Cigarettes and coronary artery Calcification 13 th. International Conferenc on Scrreening for lung Cancer.
New-York. October 21-23-2005.
9.-Shehu N. Project For Cooperation on Anti Smoking Reforms..Sciantific Albanian-American Academy. New-York.
10.-Shuperka R. B,p.. Duhani ky vrases i madh .
Instituti I shndetit public. Tirane. 2001. F. 3-116.
11.-Stanton H. Achieving and maintaining Smoking Cessation.
Cardio Topic. 15.-22.1994.
12.-Verstraete M. Vascular Effects of Smoking..
Cardio Topic 3-14. 1994. Belgium.
13.-Wright A.A and Coop.Tobacco Tightrope-Balancing Disease Preventio and Economic Developent in China.
The New England Journal of Medicine. April .12. 2007. Vol.356.No.15.


Fig. 1 Fig. 2
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 31-05-07, 22:53   #28
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default P ė R M B L E D H J E

P Ė R M B L E D H J E

D U H A N I

HELMUES I HESHTUR DHE VRASĖS I ZGJEDHUR I NJERIUT

Doktor i shkencave mjeksore
NAMIK M. SHEHU

Studimi paraqet njė pėrshkrim tė hollėsishėm tė duhanit, bimės “ēudibėrėse “dhe “misterioze “ tė dhuruar nga Amerika dhe tė preferuar nga aristokracia europiane , qė pushtoj mė pas gjithė botėn.

Nė kėtė punim shkencor analizohen karakteristikat e duhanit, pėrmbajtja e lėndėve tė tij; dėmet, rreziqet dhe pasojat e rrezikėshme qė shkakton nė organizmin e njeriut.

Vepra dokumenton mė se qartė ,se pirja e duhanit , veē se ėshtė njė ves i keq shoqėror, por paraqitet edhe njė armik i rrezikshėm pėr jetėn e njeriut se ndikon dhe favorizon zhvilliimin e rreth 50 sėmundjeve tė ndryshme ,duke prekur tė githa organet. Dėme shkakton nė sistemin nervor, duke simuluar edhe tumorin e trurit. Nė sistemin zemėrenor, ai ndikon dhe mund tė shkaktoj mbi 12 sėmudje si S.I.Z. infaktin e zemres dhe vdekjen e papritur. Nė sistemin e frymėmarrjes provokon veē tė tjerave edhe emfizemėn e mushkėrisė.,sėmundjen zemėr-mushkėrore dhe kancerin e mushkėrisė. Nė sistemin tretės pirja e duhanit e tretė dhe e bluan atė, duke shkaktuar edhe kancer tė stomakut dhe tė zorrėve.Ai ndikon nė sistemin urogenital duke favorizuar lindjen e parakohshme, kancerin e mitrės, tė vezikės urinare dhe tė veshkave. Dėmton mėlēinė e zezė, pankreasin., kockat, duke shkaktuar osteoporozė, si dhe palcėn e kockave , qė shoqėrohet me anemi.

Pirja e duhanit sot nė botė ka marrė pėrmasa tė mėdha tė pakrahasueshme, duke sjellė pasoja mė tė mėdha se luftrat botėrore dhe pandemitė e mėparshme tė sėmundjeve infektive.

Nė punim pėrshkruhen masat organizative, propagandistike , qė duhen marrė nga qeveritė, institucionet dhe nga i gjithė populli. Nė kėtė studim jepen edhe informacione pėr kurimin dhe ndalimin e pirjes sė duhanit.

Porosia e vetme qė del nga ky punim ėshtė: mos tė pihet asnjė herė duhan.

FUND!
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-02-13, 10:06   #29
Kalimero
SUPERMUDERATOR;)
 
Kalimero's Avatar
 
Join Date: 28-02-09
Posts: 3,323
Kalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėmKalimero i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Varėsia nga Duhani

kejt pu thojna qi duhoni osht i keq ere kejta pe pina,

hade le t'del nakush ere le t'ja karzan kalimers viq ni sen t'mir , ose ni sen qi dikujna i ka nimu najher ,viq njo

siriuzisht pum intereson.


me dek kena me deken me e pa duhon, duhongjit pu thojn qi pu qitsohen kur llezin cigare...


hade se u viq sa s'ja kum nisen me llezen,undor e kom viq pu priti pur sefte ere mum shku mar pimja e duhonit, mu ma llezen ni pDHavushke....
__________________
iK mUs U dAshUroNi ,s' kom qKa jU bOj tIBe :D
Kalimero Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-02-13, 22:02   #30
halla e madhe
 
halla e madhe's Avatar
 
Join Date: 07-12-04
Posts: 11,628
halla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėmhalla e madhe i pazėvėndėsueshėm
Default Re: Titulli: Varėsia nga Duhani

Quote:
Originally Posted by Kalimero View Post
kejt pu thojna qi duhoni osht i keq ere kejta pe pina,

hade le t'del nakush ere le t'ja karzan kalimers viq ni sen t'mir , ose ni sen qi dikujna i ka nimu najher ,viq njo

siriuzisht pum intereson.


me dek kena me deken me e pa duhon, duhongjit pu thojn qi pu qitsohen kur llezin cigare...


hade se u viq sa s'ja kum nisen me llezen,undor e kom viq pu priti pur sefte ere mum shku mar pimja e duhonit, mu ma llezen ni pDHavushke....
Kalimerka halles,edhe naj dite e dheze ti e te tjeret, paqit fat e shnet te mire, ska problem, boni vaki naj smundje kronike siq ju paraqitet duhongjijve ne pleqni, valla ski qare pa e lon ti edhe te tjeret,kete ta them nga pervoja jo une personalisht po njerzit e afert qe i njof dhe i kam njofte e nuk rrnojn me.

Pro: ne raste t'mira dhe t'liga te behet shoku ma besnik.me nuk di qe ka t'mira

Kontra: ta shpejton deken,cdo semundje qe niset me moshen , duhoni e shpejton proqesin ne drejtim te vdekjes, mandej hargjon lekun, ndote ambientin,njerzit me duhon nuk preferohen ne familjet private ku ka femij te vegjel..duhoni faqja zeze e asgje s'mbetet tjeter pos tymi!

ps:Kalle more ti deri ta kall duhoni ty mushknin


__________________
Jetes kurr nuk i dihet.....
halla e madhe Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 02:51.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.