Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 06-01-07, 12:03   #1
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default Besa Shqiptare

Etnografi

Q
ė nga kohėt mė tė lashta e deri tash, vazhdimisht populli shqiptar ėshtė mbėshtetur mbi parimin e besės. Mbi parimin e dhėnies sė fjalės, pėrkatėsisht tė besės, janė ndėrtuar edhe legjendat e ndryshme, e nė veēanti legjenda e Suliotėve, ajo e Rozofės, pastaj legjenda pėr ngritjen e Kishės sė Shėn Prenės (Shėngjergj), e Urės sė Artės (tash nė Greqi), e Turės nė Divjakė, kėnga e Hasan Agės, baladat arbėreshe etj.
LEGJENDA E BESES NE MBROJTJE TE MORALIT

Termin dhe nocionin besė shqiptare, nė veēanti e ka sforcuar Gjergj Kastrioti – Skėnderbeu si nocion me rol dhe me funksion tė fuqishėm moral e juridik.

Bile, edhe Lidhja Shqiptare e Lezhės, e mbajtur mė 2 mars tė vitit 1444 (nė Lezhė), nėn udhėheqjen e Gjergj Kastriotit – Skėnderbeut, u mbėshtet sidomos nė aktin moral tė besės shqiptare, ku prijėsit shqiptarė u betuan nė besa – besė pėr bashkim e pėr ēlirim kombėtar.

Edhe sipas Haxhi Gocit (“Besa – virtyt i lartė i popullit shqiptar” – Konferenca e Dytė e Studimeve Albanologjike, Instituti I Historisė dhe i Gjuhėsisė, Tiranė, 1969, faqe 177), pėrputhet akti i institucionalizimit tė besės shqiptare me atė tė Kuvendit (Lidhjes) tė Lezhės. Ky autor (Haxhi Goci) ndėr tė tjera pėr besėn thotė: “Besa, sipas traditės popullore, ėshtė fjala e dhėnė pėr t’i ndenjur deri nė fund besnik atdheut, katundit, fisit e shtėpisė”.

Ndėrkaq, Lidhja Shqiptare e Pejės apo shoqėria “Besa-besė”, u themelua nė Pejė (23-29 janar 1899), nė krye tė Komitetit drejtues tė sė cilės ishte Haxhi Zeka, apo organizata kombėtare (u njoh edhe si patriotike) “Besa Kombėtare”, qė u shndėrrua nė lėvizje mbarėkombėtare, ishte themeluar nė Pejė mė 12 shtator tė vitit 1943, nga Ymer Berisha, Marije Shllaku (ishte shembull i femrės ilire-shqiptare, qė ishte nė gjendje tė bėnte ēdo sakrificė pėr ruajtjen e nderit, tė besės dhe tė trojeve etnike), at Bedrnard Llupi, Kolė Parubi, Zhuk Haxhija, Ukė Sadiku, Mehmet Agė Rashkoci, Qazim Bajraktari i Astrazubit, Zef Gjidoda, Bislim Bajgora e shumė e shumė tė tjerė (Emin Fazlija “Si u formua organizata patriotike “Besa Kombėtare”, Prishtinė, 19 shtator 2005, faqe 17).

Qė nga kohėt mė tė lashta e deri tash, vazhdimisht populli shqiptar ėshtė mbėshtetur mbi parimin e besės.

Bie fjala, sipas artikullit “Gjurmė tė pashlyeshme tė kulturės sė hershme ilire – shqiptare” (F.K. – “Udhėpėrshkrime nga Dalmacia”, “Bujku” 26 gusht 1995, faqe 8) del se nė Delminiumi (Delmini, mė vonė Duvno e tash Tomislavgrad, nė Hercegovinė), qė ishte kryeqyteti i Dalmacisė nė kohėn e Perandorisė Romake, nga hordhitė e egra e barbare tė ushtrisė romake, pėr tė mos u ēnjerėzuar, shumė femra tė fisit dalmat tė ilirėve, u detyruan tė kapeshin pėrdore dhe sė bashku tė kėrcenin nga shkėmbi i bjeshkės, nė fund tė sė cilės gjendet qyteti Delminium.

Edhe sot legjenda flet se kėtė akt moral e bėnė femrat dalmate – ilire, pėr tė mos u ēnjerėzuar nga ushtarėt okupatorė. Mbi parimin e dhėnies sė fjalės, pėrkatėsisht tė besės, janė ndėrtuar edhe legjendat e ndryshme, e nė veēanti legjenda e Suliotėve (18 dhjetor 1803, nė malet e Sulit po luftonin pėrkrah burrave edhe 56 gra shqiptare, tė cilat po shtrėngonin nė gji nga njė fėmijė dhe po luftonin kundėr Ali Pashės, ushtria e tė cilit i ēnderonte stėrmbesat e Mbretėreshės Teutė.

Amazonat shqiptare mes jetesės pa nderė dhe asaj me nder, zgjodhėn tė dytėn – u sakrifikuan duke u hedhur nga shkėmbi nė mbrojtje tė nderit, pėrkatėsisht ato femra Shqiptare edhe sot njihen si “Luaneshat e Sulit epirot”), pastaj legjenda pėr ngritjen e Kishės sė Shėn Prenės (Shėngjergj afėr Zymit tė Hasit tė Thatė), Ura e Artės (nė zonat e populluara me shqiptarė nė Greqi), legjenda e Turės nė Divjakė, si dhe kėnga e Hasan Agės (Ēika Patureshė), baladat arbėreshe etj.

Po ashtu, nė kėtė temė janė edhe veprat e zhanreve tė ndryshme, si:
“Besa e Madhe” I Marsh Markajt,
“Kanuni i Lekė Dukagjinit” i Shtjefėn Gjeēovit,
“Autobiografia e popullit nė vargje” e Ismail Kadares,
“Besa” e Sami Frashėrit,
“Besa e gurit” e Hasan Shalės e Izet Hotit,
“Kėngėt e Milosaos”, “Kėngėt e Arbėrit” dhe “Serafina Topia” tė Jeronim De Radės,
“Kėngėtarja arbėrore – Mrika mbi Shengull” e Anton Santorit,
“Kėnga e Sprasme Balės” e Gavril Darės sė Ri,
“Nora” e Andreja Skanjetit,
“Nita” e Vladimir Reles,
“Mili e Ajsheja” e Zef Skiroit,
“Halili e Hajria” e Kolė Jakovės,
“Lulja e kujtimit” e Foqion Postolit,
“Atdheu dhe Dashuria” e Ēajupit,
“Gremina e Dashurisė” e Mustafa Grebėlleshit,
“Sikur tė isha djalė” e Haki Stėrmillit, veprat e Ndoc Nikajt “Shkodra e rrethueme”, “Lulja nė thes” dhe “Burbuqja” e shumė e shumė tė tjera.

Apo edhe kėnga e Ilir Shaqirit, ku ndėr tė tjera thuhet: “Jemi bijtė e Kastriotit, japim besėn e patriotit, para kombit e para Zotit”, qė do tė thotė se mallkimi i nėnės pėr shkeljen e besės pėrshkohet nga motive fetare e sidomos ato krishtere (Zoti, engjėjt). Ndikimi edukativ i besės shqiptare nuk kufizohet vetėm te gjinia mashkullore, por ajo bėri ndikim edhe tė gjinia femėrore.

Iliria Post


Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 30-01-07, 20:28   #2
Drinni
Anėtar nderi/ Nėndor 2006
 
Drinni's Avatar
 
Join Date: 04-03-06
Posts: 1,616
Drinni has disabled reputation
Default

Temė shumė interesante Arb, Tė lumtė pėr titullin, dhe shkrimin e sjellė nė pėrgjithsi.

--Besa Shqiptare ėshtė virtyt i lart i lashtėsis ilire, e trashėguar brez pas brezi, ajo jeton edhe sotė nė ditėt tona.
Shumė popuj e kan lakmi Besen Shqiptare. Besa shqiptare nė kohėra tė ndryshme ishte edhe njė lloji kushtetute/ligji pėr shqiptarėt aty ku mungonte shteti. Kjo trashėgimi, thesar i madhė i yni, na solli nėpėr kohėra tė ndryshme pushtuesish duke i mbijetuar ēdo stuhie, sepse populli aty ku nuk kishte mbrojtjen nga shteti vetėorganizohej dhe ishte pikėrishtė kjo fjalė e qmuar dhe me peshė tė madhe,, Tė jap Besen e Shqiptarit''.
Besa Shqiptare u pėrdor gjithashtu edhe nė miratimin e hasmėrive tė ndryshme, ku tė zgjedhurit e fisėve kėrkonin mu kėtė fjalė tė thuhej dhe puna kishte mbaruar.
Besa Shiptare nė tė shumten u pėrdor pėr tė mira, por kohė pas kohe pushtuesit pėrdoren/keqpėrdoren, dhe gjatė bastisjevė tė tyre detyronin shqiptaret tė jepnin ,,Besen'' se nuk kan armė tė fshehura, gjė qė pėr shum herė ishte edhe rrezik vetveteje, dhe rrethi!

Lexues tė nderuar, pėr tė mos hapur gjithėsecili nga ne nga njė temė nė vehte, jam i mendimin se pėr Besen shqiptare ka shumė mė shumė pėr tu thėnė! Kjo me njė fjalė ėshtė pjes shumė e qmuar e kulturės sonė kombėtare, sikurse janė edhe shumė Doke, zakone e tradita tė tjera.
Padyshim edhe Besa shqiptare zė njė vendė tė merituar nė tė kaluarėn tonė mijėravjeqare!
Do tė ishte nė interes tė lexuesit tė dinim mė teper lidhur me Besen Shqiptare, e padyshim se gjithėsecili nga ne ka tė lexuara, dėgjuara apo edhe trashėguara brez pas brezi nga familjarėt!
__________________
Atdhedashuria nuk ėshtė qėshtje Sezonale!
Drinni Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-02-07, 20:46   #3
Tomori
 
Join Date: 23-06-04
Posts: 11,890
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Default

Besa dhe burrėria - Shqiptarėt, pėrvec tjerash, i bashkon edhe Besa dhe Burrėria e tyre e fortė, unike dhe legjendare. Besa dhe burrėria e shquajnė kombin tonė nga kombet tjera. Ato janė karakteristikat dalluese tė karakterit tė shqiptarit, nga tė cilat ndėr shekuj e mijėvjecarė ka rrezatuar vetėm besnikėri, ciltėrsi, ardhedashuri, qėndresė dhe liri. Besa dhe burrėria shqiptare ende jetojnė nė zemrat dhe nė shpirtin e shqiptarėve, duke i fisnikėruar dhe bashkuar ata vazhdimisht, pėrballė cdo armiku e furtune.
__________________
USHTARI ATDHEUT
Jetoj e punoj per nji Shqipni te lire etnike
e demokratike, qe populli shqiptar me jetue
zot dhe krenar ne liri e lumtuni, ne
trojet e tona iliro-dardane.
LEKA I. MBRET I SHQIPTAREVE
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-02-07, 21:31   #4
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

...Besa Shqiptare....!!! C'fare te themi, ne si popull historik, karakterizohemi me kete vecori dalluese, qe veshtire mund ta gjesh tek te tjeret, besa.

Ne Maqedoni, televizioni publik i saj, RTM, kanali i dyte, sektori ne gjuhen shqipe, para ca vite ka pregatitur nje dokumentar, shume profesional, duke e paraqitur realitetin e beses, dhe praktikta e saj sot ne kete kohe nga ne shqiptaret.

Mirepo nje verejtje, qe kam per ate dokumentar, eshte se ajo (plaka) qe tregon fjale te urta, tregime, etj., rreth kesaj ceshtje, edhe pse paraqitetet si shqiptare, gjenaologjija e saj tregon dic tjeter. Prandaj mire eshte te mirren njerez, qe me te vertete gjenaologjija e tyre eshte autentike shqiptare, dhe te na tregojne per vlera tona.

albanian


Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 30-08-07, 19:04   #5
SoKoLi-i-Maleve
 
Join Date: 18-08-06
Posts: 1,196
SoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėmSoKoLi-i-Maleve i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb

*
*
*
*
*



http://www.youtube.com/watch?v=DPm19n6GZH8

Last edited by Kodra; 31-08-07 at 20:05.
SoKoLi-i-Maleve Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 26-12-07, 14:17   #6
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Besa Shqiptare

Besa Shqiptare

Qė nga kohėt mė tė lashta e deri tash, vazhdimisht populli shqiptar ėshtė mbėshtetur mbi parimin e besės. Mbi parimin e dhėnies sė fjalės, pėrkatėsisht tė besės, janė ndėrtuar edhe legjendat e ndryshme, e nė veēanti legjenda e Suliotėve, ajo e Rozofės, pastaj legjenda pėr ngritjen e Kishės sė Shėn Prenės (Shėngjergj), e Urės sė Artės (tash nė Greqi), e Turės nė Divjakė, kėnga e Hasan Agės, baladat arbėreshe etj.

LEGJENDA E BESES NE MBROJTJE TE MORALIT

Termin dhe nocionin besė shqiptare, nė veēanti e ka sforcuar Gjergj Kastrioti – Skėnderbeu si nocion me rol dhe me funksion tė fuqishėm moral e juridik.

Bile, edhe Lidhja Shqiptare e Lezhės, e mbajtur mė 2 mars tė vitit 1444 (nė Lezhė), nėn udhėheqjen e Gjergj Kastriotit – Skėnderbeut, u mbėshtet sidomos nė aktin moral tė besės shqiptare, ku prijėsit shqiptarė u betuan nė besa – besė pėr bashkim e pėr ēlirim kombėtar.

Edhe sipas Haxhi Gocit (“Besa – virtyt i lartė i popullit shqiptar” – Konferenca e Dytė e Studimeve Albanologjike, Instituti I Historisė dhe i Gjuhėsisė, Tiranė, 1969, faqe 177), pėrputhet akti i institucionalizimit tė besės shqiptare me atė tė Kuvendit (Lidhjes) tė Lezhės. Ky autor (Haxhi Goci) ndėr tė tjera pėr besėn thotė: “Besa, sipas traditės popullore, ėshtė fjala e dhėnė pėr t’i ndenjur deri nė fund besnik atdheut, katundit, fisit e shtėpisė”.

Ndėrkaq, Lidhja Shqiptare e Pejės apo shoqėria “Besa-besė”, u themelua nė Pejė (23-29 janar 1899), nė krye tė Komitetit drejtues tė sė cilės ishte Haxhi Zeka, apo organizata kombėtare (u njoh edhe si patriotike) “Besa Kombėtare”, qė u shndėrrua nė lėvizje mbarėkombėtare, ishte themeluar nė Pejė mė 12 shtator tė vitit 1943, nga Ymer Berisha, Marije Shllaku (ishte shembull i femrės ilire-shqiptare, qė ishte nė gjendje tė bėnte ēdo sakrificė pėr ruajtjen e nderit, tė besės dhe tė trojeve etnike), at Bedrnard Llupi, Kolė Parubi, Zhuk Haxhija, Ukė Sadiku, Mehmet Agė Rashkoci, Qazim Bajraktari i Astrazubit, Zef Gjidoda, Bislim Bajgora e shumė e shumė tė tjerė (Emin Fazlija “Si u formua organizata patriotike “Besa Kombėtare”, Prishtinė, 19 shtator 2005, faqe 17).

Qė nga kohėt mė tė lashta e deri tash, vazhdimisht populli shqiptar ėshtė mbėshtetur mbi parimin e besės.

Bie fjala, sipas artikullit “Gjurmė tė pashlyeshme tė kulturės sė hershme ilire – shqiptare” (F.K. – “Udhėpėrshkrime nga Dalmacia”, “Bujku” 26 gusht 1995, faqe 8) del se nė Delminiumi (Delmini, mė vonė Duvno e tash Tomislavgrad, nė Hercegovinė), qė ishte kryeqyteti i Dalmacisė nė kohėn e Perandorisė Romake, nga hordhitė e egra e barbare tė ushtrisė romake, pėr tė mos u ēnjerėzuar, shumė femra tė fisit dalmat tė ilirėve, u detyruan tė kapeshin pėrdore dhe sė bashku tė kėrcenin nga shkėmbi i bjeshkės, nė fund tė sė cilės gjendet qyteti Delminium.

Edhe sot legjenda flet se kėtė akt moral e bėnė femrat dalmate – ilire, pėr tė mos u ēnjerėzuar nga ushtarėt okupatorė. Mbi parimin e dhėnies sė fjalės, pėrkatėsisht tė besės, janė ndėrtuar edhe legjendat e ndryshme, e nė veēanti legjenda e Suliotėve (18 dhjetor 1803, nė malet e Sulit po luftonin pėrkrah burrave edhe 56 gra shqiptare, tė cilat po shtrėngonin nė gji nga njė fėmijė dhe po luftonin kundėr Ali Pashės, ushtria e tė cilit i ēnderonte stėrmbesat e Mbretėreshės Teutė.

Amazonat shqiptare mes jetesės pa nderė dhe asaj me nder, zgjodhėn tė dytėn – u sakrifikuan duke u hedhur nga shkėmbi nė mbrojtje tė nderit, pėrkatėsisht ato femra Shqiptare edhe sot njihen si “Luaneshat e Sulit epirot”), pastaj legjenda pėr ngritjen e Kishės sė Shėn Prenės (Shėngjergj afėr Zymit tė Hasit tė Thatė), Ura e Artės (nė zonat e populluara me shqiptarė nė Greqi), legjenda e Turės nė Divjakė, si dhe kėnga e Hasan Agės (Ēika Patureshė), baladat arbėreshe etj.

Po ashtu, nė kėtė temė janė edhe veprat e zhanreve tė ndryshme, si:
“Besa e Madhe” I Marash Markajt,
“Kanuni i Lekė Dukagjinit” i Shtjefėn Gjeēovit,
“Autobiografia e popullit nė vargje” e Ismail Kadares,
“Besa” e Sami Frashėrit,
“Besa e gurit” e Hasan Shalės e Izet Hotit,
“Kėngėt e Milosaos”, “Kėngėt e Arbėrit” dhe “Serafina Topia” tė Jeronim De Radės,
“Kėngėtarja arbėrore – Mrika mbi Shengull” e Anton Santorit,
“Kėnga e Sprasme Balės” e Gavril Darės sė Ri,
“Nora” e Andreja Skanjetit,
“Nita” e Vladimir Reles,
“Mili e Ajsheja” e Zef Skiroit,
“Halili e Hajria” e Kolė Jakovės,
“Lulja e kujtimit” e Foqion Postolit,
“Atdheu dhe Dashuria” e Ēajupit,
“Gremina e Dashurisė” e Mustafa Grebėlleshit,
“Sikur tė isha djalė” e Haki Stėrmillit, veprat e Ndoc Nikajt “Shkodra e rrethueme”, “Lulja nė thes” dhe “Burbuqja” e shumė e shumė tė tjera.

Apo edhe kėnga e Ilir Shaqirit, ku ndėr tė tjera thuhet: “Jemi bijtė e Kastriotit, japim besėn e patriotit, para kombit e para Zotit”, qė do tė thotė se mallkimi i nėnės pėr shkeljen e besės pėrshkohet nga motive fetare e sidomos ato krishtere (Zoti, engjėjt). Ndikimi edukativ i besės shqiptare nuk kufizohet vetėm te gjinia mashkullore, por ajo bėri ndikim edhe tė gjinia femėrore.

Iliria Post
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-01-08, 15:29   #7
Preshevar
Banned
 
Join Date: 13-12-05
Posts: 7,840
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Besa Shqiptare

Quote:
Originally Posted by Psikologu
Apo edhe kėnga e Ilir Shaqirit, ku ndėr tė tjera thuhet: “Jemi bijtė e Kastriotit, japim besėn e patriotit, para kombit e para Zotit”, qė do tė thotė se mallkimi i nėnės pėr shkeljen e besės pėrshkohet nga motive fetare e sidomos ato krishtere (Zoti, engjėjt). Ndikimi edukativ i besės shqiptare nuk kufizohet vetėm te gjinia mashkullore, por ajo bėri ndikim edhe tė gjinia femėrore.


* * *

Ekzistencialiteti i “Besės” si normė kolektive
Nė dramėn "Besa" tė sami Frashėrit autori synon paraqitjen e vlerave dokeve dhe zakonėve tė popullit shqiptar.

Pra, pėrmes "Besės" e cila lidhet me nderin e njeriut synohet te tregohen vlerat morale dhe karakteri i shqiptarėve. Ky moral dhe karakter i tyre lidhet me nderin, i cili shenjohet nė "Besėn". Pra, vetė titulli tregon esencėn e jetės. Nė njė familje shqiptare dashurohen dy tė rinjė , gjat jetės sė tyre tė pėrbashkėt nė njė shtepi. Regjepi ėshtė jetim dhe ai ėshtė rritur nė familjen e Merushes. Gjat jetės sė tyre tė pėrbashkėt krijohet lidhja emocionale, e cila shqiptohet si kėrkesė reale pėr njė dashuri tė lirė, e cila vlonė nė brendėsinė e tyre personale. Kėtė dashuri tė tyre nė momentin e konkretizimit e pengon Selfo, i cili e rrėmbenė Merushen duke e vrarė tė atin e sajė Zymberin. Vahideja grueja e Zymberit pėrbetohet se do ta marrė hakun e burrit tė sajė. Selfo vrasėsi i burrit tė Vahides ėshte djali i Fetahut, tė cilin Vahideja e kishte shpėuar nga njė intrigant, i cili kishte dashur ta vriste tinez. Fetahu betohet se do ti merrte hakun e burrit tė sajė tė vrarė kush do qė tė sihte ai. Vrasėsi del vet djali i tij Selfo tani Fetahu ndodhej para dy kėrkesave morale e shoqėrore. Ai e zbaton tė dyten pėr ta ruajtur normėn, konvencen e cila ėshtė kodė shoqėror, ky kodė lidhet me fjalėn e dhėnė dhe benė e bėrė. Fjala e dhėne ecila lidhet me normėn si kod dhe benė e cila lidhet mė qėshtjen religjioze. Fetahu pas vrasjes sė djalit tė tij nė fund vetėvritet pėr shkak tė dhimbjės sė djalit. "Besa" ose fjala e dhėnė pėrjetohet nė vetėdijen e individit si ligj i shenjtė dhe respektimi i sajė nga ana e personazhit nė dramė konsiderohet ngadhėnjim i brendshėm shpirtėror. "Besa" ėshtė normė ecila ka parabazė kanunore. Respektimi i sajė ose vetėflijimi pėr tė perjetohet si respketim i vullnetit hyjnorė. Respektimi i "Besės" nė dramė nga ana e personazhit Fetahut ndodh pa vullnetin e tij, sepse ajo ndodh si pasoj e ndjenjave tė ekzaltuara dhe aryes jo racionale. Andaj respektimi i "Besės" si kodė, ligjė shoqėror prodhon krim tė dyfishtė.
"Besa" si normė ekzistenciale nė dramė shtron parimin universal tė ekzistencės si fizike ashtu edhe shpirtėrore, si formė determinimi dhe transformimi tė anarkisė nė kozmos ( nė sistem), si element esencial i organizimit tė jetės sė lashtė pagane. Kjo shprehė botkuptimin mbi botėn e lashtė ekzotike tė shqiptarėve, ku pėrmes "Besės" ėshtė pasqyru fjala e dhėnė, ku "Besa" merr kuptim tė shenjtėruar e sakral e cila lidhet me trashėndencėn hyjnore dhe me inter-trashėndencėn e natyres sė njeriut. "Besa' kėtu merr kuptimin e kultit tė pacėnueshėm qė mishėron qenien dhe kulturėn kolektive si menyrė e sjelljės pėr tu bėre transformator i energjisė shpirtėrore si symbol i identifikimit. Drama bartė kuptimin e flijimit personal pėr ligjin e shenjtė qė parapėlqehet nga Zoti, ku pėrmes "besės", thyerjės sė saj pasqyrohet krimi si veprim i vlerave morale thyerje e rendit hyjnorė, ideal e shoqėrorė. Nė dramėn "Besa" fjala sakral merr kuptimin e mitit, kultit si simbol i identifikimit tė shqiptarit, i cili krahas vlerave religjioze, kulturore posedon njė natyrė tė veqant e cila shenjohet nė "Besėn". "Besa", flijimi pasqyrohet si formė e stresuar nė vetėdijen e shqiptarėve, ecila determinon formėn e ekzistimit, formė e cila dallohet nga kolektivitetet tjera. Kėtu flijimi nuk pasqyrohet as si ritual, e as ceremonial e as si deshirė e Zotit, mė tė cilėn do tė vihej nė sprovė besnikėria e njeriut ndaj Tij, por si pasojė e ndjenjave tė ekzaltuara dhe arsyes sė ftohtė racionale pėr ta pengu shkatrrimin e normės "Besėn si kult i pacėnueshėm". Flijimi i kėtillė nėnkupton ngadhėnjimin e brendshėm shpirtėror, vetmohimin pėr tu shkeputur nga bota fizike. Flijimi nė kėtė rast ėshtė krim i cili shprehė dashurinė pėr format e lashta tė mitizimit jetėsorė. Riti i flijimit nė dramėn "Besa" dhe nė dramat e tjera shqipetare , na bėnė tė kuptojmė se besa e ka gjenezen pagane, e cila sjellė fatalizėm, si formė tragjike. Realiteti i kėsaj drame del trishtues dhe nė kundershtim me normėn e etikės religjioze tė monoteizmit besimit nė njė Zot.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-01-08, 13:14   #8
inspiron
 
Join Date: 15-01-08
Posts: 2
inspiron i vlerėsuar jo keq
Default Titulli: Besa Shqiptare

Po sot a ekziston BESA tek shqiptaret?
Une mendoj se ka qene po sot ska ,,,,
na ishte dikur.....
inspiron Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-01-08, 13:26   #9
SANTANA-29
-Shum i Thjeshte-
 
SANTANA-29's Avatar
 
Join Date: 26-09-06
Location: FRANKFURT
Posts: 16,504
SANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėmSANTANA-29 i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Besa Shqiptare

Ujku kimen e nderron por zakonin se harron,,,,
__________________
C'do dite zgjohem me nje mendim te ri me mall,pendim apo zemerim
ky eshte vec fillimi i dites por asgje nuk ka kuptim.
SANTANA-29 Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 11-05-09, 22:34   #10
Pupi
 
Join Date: 11-02-07
Posts: 2,517
Pupi has disabled reputation
Default Titulli: Besa Shqiptare

A ka ardhur "KOHA" tė flasim pėr Besėn?
Pėr Betimin e Shqiptarit, Besimin e Shqiptarit, Besen Shiptare !
__________________
Miqėsi por edhe Armiqėsi tė pėrhershme nuk ka !
Pupi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 12-05-09, 06:44   #11
Idila
E larguar.
 
Join Date: 10-11-08
Location: Iliridė!
Posts: 11,026
Idila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėmIdila i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Besa Shqiptare

Pupi, "besa iku bashkė me burrin"! ;)
__________________
Pėr tė arritur gjer te Caku,
duhen;
Urtėsia e tė gjithė dijetarėve,
Mundi i tė gjithė tė palodhurve,
Durimi i tė gjithė tė pėrvuajturve,
Besimi i tė gjithė tė pathyerve,
Syēeltėsia e tė gjithė tė zgjuarve,
Begatia e tė gjithė tė pasurve,
Trimėria e tė gjithė kreshnikėve,
Madhėshtia e tė gjithė ngadhėnjimtarėve.
Idila Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-05-09, 09:47   #12
Dani11
Banned
 
Dani11's Avatar
 
Join Date: 21-12-05
Posts: 2,139
Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11 Dani11
Default Titulli: Besa Shqiptare

Per te pa beset ka ik moti, bile as qe ka egzistuar ndonjehere, ndersa ata te beses jetoin dhe vdesin me besen e shqiptarit.
Dani11 Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 05-06-12, 19:35   #13
murrizi
 
murrizi's Avatar
 
Join Date: 18-04-05
Posts: 3,488
murrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėmmurrizi i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Besa Shqiptare

Ja ēfar shkruan Kryeministri i Shqipėrisė pėr gazeten prestigjoze amerikane "The Hill":




Nė njė fjalim nė Muzeun Pėrkujtimor Amerikan tė Holokaustit, i shoqėruar nga njė i mbijetuar i kampeve tė pėrqendrimit Elie Wiesel, Presidenti Obama nė mėnyrė elokuente e quajti holokaustin nazist si njė “krim unik nė historinė e njerėzimit” dhe i bėri thirrje botės tė njohė se “pėrkujtimi pa zgjidhje ėshtė njė gjest bosh” dhe se “ndėrgjegjėsimi pa veprim nuk ndryshon asnjė gjė.”

Obama propozoi se “shumė mjete – diplomatike dhe politike, ekonomike dhe financiare, inteligjenca dhe zbatimi i ligjit dhe bindja jonė morale” duhet tė synojnė parandalimin e krimeve nė masė nė tė gjithė botėn. Ai krijoi nė Shtėpinė e Bardhė njėsinė e parė dedikuar kėsaj ēėshtjeje, Bordi i Parandalimit tė Krimeve, pėr tė mbledhur burimet e ēdo agjencie qeveritare nė parandalimin e akteve brutale pėrpara se tė ndodhin. Nė masa tė tjera, Obama inicioi sanksione tė reja kundėr abuzuesve tė tė drejtave tė njeriut, tė cilėt pėrdorin teknologjinė e informacionit, kėrkoi njė vlerėsim tė inteligjencės kombėtarė tė riskut tė krimeve nė masė, drejtoi Departamentin e Thesarit tė dislokojė mjete financiare kundėr krimeve dhe urdhėroi ushtrinė tė pėrfshijė parandalimin e krimeve nė doktrinėn e saj.

Ndėrkohė, nė Muzeun kanadez tė Luftės, Kryeministri Stephen Harper diskutoi se si, edhe nė njė vend tė vogėl, njerėzit mund tė gjejnė guximin dhe dhembshurinė pėr tė ndihmuar fqinjėt e tyre nga krimet nė masė. Duke prezantuar njė ekspozitė fotografike lėvizėse nga Muzeu izraelit i Holokaustit Yad Vashem nė Muzeun Kanadez tė Luftės, Harper shpjegoi si shqiptarėt – 70% e tė cilėve janė myslimanė – shpėtuan 2000 hebrenj kur nazistėt pushtuan kombin e tyre gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Ndėrkohė qė njerėzit nė vende tė tjera me kurajė fshihnin hebrenjtė nė papafingot ose bodrumet e tyre, shumė shqiptarė shkuan njė hap mė tej, duke u dhėnė hebrenjve rroba tė reja, dokumente tė reja identifikimi dhe emra shqiptarė, dhe i trajtuan ata si anėtarė tė familjeve tė tyre. Ngaqė njerėzit e zakonshėm shfaqėn heroizėm tė jashtėzakonshėm, Shqipėria jo vetėm shpėtoi banorėt e saj hebrenj, por gjithashtu shpėtoi shumė mė tepėr refugjatė hebrenj nga kombet fqinjė. Ndėrsa pėrpara Luftės sė Dytė Botėrore nė Shqipėri numėroheshin rreth 200 hebrenj shqiptarė, nė pėrfundim tė konfliktit kishte rreth 2000.

Harper pyeti: “Cila ėshtė arsyeja e kėtij shembulli tė mrekullueshėm?” Ai ia atribuoi heroizmin e shqiptarėve kodit tė tyre kombėtar tė nderit – “besės”, e cila fjalė pėr fjalė do tė thotė “tė mbash premtimin.” Por pėr shqiptarėt, nga Kryeministri tek njė punonjės i postės, fjala “besė” pėrfaqėson kodin mė tė lartė etik nė vendin tonė. “Besa” do tė thotė mbajtja e fjalės dhe kujdesi pėr burrat e gratė, cilado qoftė prejardhja e tyre ose besimi, nė mėnyrė qė njerėzit nė nevojė mund tė na besojnė neve me jetėn e tyre.

“Besa” shpėtoi jetėn e mė shumė se 2000 hebrenjve nė Shqipėri nė mes tė holokaustit nazist dhe i gjithė njerėzimi mund tė pėrftojė shpresė nga heroizimi qė i shpėtoi ata nga e keqja. Si Kryeministėr i Shqipėrisė, unė nuk dua tė sugjeroj se virtytet dhe vlerat qė bashkatdhetarėt dhe bashkatdhetaret e mia shfaqėn, janė unike pėr traditėn tonė. Historia tregon se nė shumė vende – midis tyre Polonia, Holanda, Norvegjia, Franca, Italia, Greqia dhe vetė Gjermania – kanė pasur njerėz tė drejtė qė shpėtuan hebrenjtė dhe anėtarė tė minoriteteve tė tjera tė pambrojtura nga tmerret e Holokaustit.

Shembujt e kėtyre heronjve nga kaq shumė shoqėri duhet tė na drejtojnė neve, ndėrsa ne pėrpiqemi sot – individualisht dhe kolektivisht – t’i pėrgjigjemi thirrjes sė Obamės se “kurrė mė” ėshtė njė sfidė e kombeve. Nė emėr tė Shqipėrisė, njė vend i dhunuar egėr nga pushtimi nazist dhe tirania komuniste dhe i traumatizuar nga krimet etnike gjatė viteve 1990, unė jam dėshmitar i historisė dhe shpresės se krimet mė tė kėqija kundrejt njerėzimit ende mund tė zbulojnė mė tė mirėn nė shpirtin njerėzor.

E zbuloftė dhe e ndjektė ēdo komb “besėn” e tij!

Ky shkrim ėshtė botuar ne portalin Koha.net :koha.net/?page=1,5,102210
__________________
Shqiptarėt do ti fitojn tė gjitha luftėrat, posa ta kenė pėrfunduar betejen e fundit mes vete.
Duhet shkrirė tė gjitha besimet e huaja, e bėrė detyrė kombėtare pėr mileniumin e ardhshėm qė (DEFINITIVISHT) tė bėhet Shqipėria.
murrizi Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 15-06-12, 09:54   #14
lirik
 
Join Date: 09-02-07
Posts: 12,675
lirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėmlirik i pazėvėndėsueshėm
Default AW: Besa Shqiptare

Shqiptarėt neper shekuj e kan pase besen si kult nacional te kodit te nderit e burrreerise -por ajo ra per toke per dhe dhe nuk ėsht ma po thujase ne keto kohra -i takon nje te kaluare -sot te shqiptart shum qka esht rrrokullise ne antivlera-pse ndodhi kjo -


lirik Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 15:56.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.