Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Shėndeti
User Name
Password
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ?



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 20-02-07, 15:00   #1
Naki
Moderator
 
Naki's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Location: Nė Gjermani
Posts: 7,932
Naki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėmNaki i pazėvėndėsueshėm
Default Udhėzime rreth Gaturjes sė shėndosh

Tė ushqehemi shėndoshė nuk do tė thotė tė heqim dorė nga ushqimi me tė cilin jemi mėsuar dhe i cili na pėlqen. Edhe modifikime tė vogla mund tė kontribuojnė qė tė zvogėlohet sasia e yndyrave nė tėrė ushqimin dhe me kėtė, ai kushtimisht tė transformohet nė ushqim “tė shėndoshė”.

Sugjerime tė pėrgjithshme
Gatuarja me mė pak yndyrė fillon qė nė vetėshėrbim. Qė tė zvogėlohen tė a.q. yndyra tė fshehura, kur bleni mundohuni tė zgjedhni mish pa yndyrė dhe produkte qė u ėshtė hequr yndyra (p.sh. qumėsht pa yndyrė, djath, jogurt, dresing pėr sallatė). Kini kujdes, ushqimi i procesuar gjithashtu mund tė pėrmbajė yndyrė tė fshehur. Duhet tė dini qė yndyrat janė tė dobishme nėse konsumohen nė formė tė yndyrave natyrale tė parafinuara (qė gjenden nė arra, fruta me lėvozhgė, peshk, sojė, ullinj, avokado), pasi qė yndyrat e tilla janė tė shoqėruara me nutriciensė tė tjerė tė dėshirueshėm. Nėse keni shprehi qė nė ushqim tė futni yndyrė, pėrdorni vetėm sasi minimale dhe shfytėzoni vajra tė pangopura tė kulluara tė ftohta. Nė fakt, sasi e vogėl e vajit ėshtė e dobishme pėr organizmin. Nėse shtoni pakėz vaj nė zarzavatet ose leguminozat, kjo do tė ndihmojė tė absorbohen vitaminat liposolubile dhe materiet fitokimike antiokasidanse.

Sugjerimet gjenerale pėr gatuarje tė shėndoshė pėrfshijnė:
  • Ėshtė e lejuar ushqimin ta pėrgatitni duke shfrytėzuar shtypje tė lartė (enė me presion), pjekje, skarė, zierje, mikrovalė.
  • Evitoni qė ta fėrgoni ushqimin dhe eliminoni recetat nė tė cilat shtohet gjalpė ose pėrdoret yndyrė me prejardhje shtazore.
  • Evitoni pėrdorimin e vajit dhe gjalpit si lubrikantė – nė vend tė kėsaj pėr gatuarje pėrdorni enė tė teflonit qė nuk ngjisin (nė tė cilat nuk ka nevojė pėr shtim tė yndyrės).
  • Mos hedhni kripė nė ushqim gjatė zierjes.
  • E hiqni lėkurėn e pulės, qė pėrmban shumė yndyrė. Megjithatė qė ta ruani lagėshtinė e mishit, e bėni kėtė nė fund tė gatuarjes.
  • Pėrdorni mė shumė zarzavate dhe pemė tė freskėta.
  • Pėrdorni mė shumė peshk, i cili ėshtė burim i mirė i proteinave, pėrmban pak yndyrė, dhe pėrmban acide yndyrore omega 3.
Gatuarje me pak yndyrė
Sugjerimet qė vijojnė mund tė jenė tė dobishme:
  • Nėse ėshtė e domos doshme tė pėrdorni yndyrė, e aplikoni vajin me brushė ose me stėrpikje, nė kėtė mėnyrė do tė pėrdorni sasi mė tė vogėl.
  • Nė vend qė tė gatuani me vaj, gatuani nė lėngje (p.sh. nė sos, verė, lėng limoni, lėng frutash, uthull ose ujė).
  • Kur receta kėrkon tė pėrdoret krem si dendėsues, shfrytėzoni jogurt, qumėsht pluhur pa yndyrė ose gustin.
  • Kur pėrgatitni zarzavate, i vendosni nė enė tė nxehur e pastaj i stėrpikni me vaj, mė mirė sesa sė pari ta fusni vajin nė enė. Kjo e zvogėlon sasinė e vajit tė cilėn zarzavaet (p.sh. kėrpudhat) do ta absorbojnė gjatė gatuarjes.
  • Alternativė ėshtė nė fillim t'i z je ni zarzavatet, e pastaj tė piqen nė skarė gjatė 1-2 minuta.
  • Kur servirni mish dhe peshk, shfrytėzoni pesto, salca dhe uthull nė vend tė tartar sosit dhe krem sosit.
Si tė rruhen materiet nutritive?
Vitaminat hidrosolubile janė delikate dhe shpėrbėhen lehtė gjatė pėrgatitjes dhe gatuarjes. Qė mė mirė t'i rruani sugjerimet qė vijojnė mund t'ju shėrbejnė:
  • Nė vend qė t'i qėroni zarzavatet mė mirė ėshtė t'i pritni me rende, shumica e nutriciensėve gjenden menjėherė nėn lėvore.
  • Mė mirė ėshtė tė pėrgatitni nėn avull ose nė mikrovalė, se sa t'i zieni.
  • Nėse doni t'i zieni, uji nė tė cilin kanė zier dhe i cili ėshtė i pasur me vitamina, shfrytėzojeni tė bėni sos ose supė.
  • Pėrfshini mė shumė receta nė tė cilat zarzavatet vetėm fėrgohet pakėz (pak kohė). Nė kėtė mėnyrė ushqimin do ta pėrgatitni pėr kohė tė shkurtė, zarzavatet e rruajnė ngjyrėn dhe rruhen nutriciensėt.
Zvogėlojeni marrjen e kripės
Kripa shfrytėzohet tradicionalisht si pėrmirėsues i shijes, por ėshtė vėrtetuar se sasi e madhe e kripės nė ushqim, kontribuon pėr numėr tė madh tė sėmundjeve, duke e pėrfshirė edhe tensionin e lartė tė gjakut. Sugjerimet qė vijojnė nė lidhje me kripėsimin e ushqimit mund tė jenė tė dobishme:
  • Mos shtoni kripė automatikisht, sė pari provojeni shijen.
  • Nė fund tė gatuarjes e shtoni lėngun e ullinjve ose lėngun e limonit – ngjyra mund tė rruhet nė mėnyrė tė tillė.
  • Zgjidhni zarzavate tė ngrira ose tė freskėta, pasi qė ata nė konserva zakonisht janė tė konservuara me kripė.
  • Kufizojeni konsumimin e mishit i procesuar me kripė, p.sh. sallamė.
  • Shfrytėzoni bukė me mė pak kripė dhe cereale pėr mėngjez, pa shtim tė kripės.
  • Nėse doni tė shtoni kripė, i h i dhni kripė ushqimit direkt nė pjatėn tuaj. Nė kėtė mėnyrė do ta zvogėloni sasinė e pėrgjithshme tė kripės.
  • Pėr shumicėn e kripės qė e merrni me ushqimin, ju nuk jeni tė vetėdijshėm se e merrni – por ajo ndikon nė organizmin tuaj (p.sh. ėshtė rėndė tė zbulohet teprica e kripės e shtuar nė bukė).
  • Pėrdorni kripė tė joduar – ajo ėshtė mė e mira. Burimi mė i madh i jodit nga ushqimi ėshtė ushqimi bimor, megjithatė ekzistojnė dėshmi se trualli nė vendin tonė pėrmban pak jod dhe kjo rezulton nė sasi tė ulėt tė jodit te bimėt. Nėse rregullisht konsumoni peshk (njė herė nė javė) nevoja pėr kripė tė joduar ėshtė mė e vogėl.
  • Evitoni ushqim tė procesuar tė konservuar me kripė p.sh. pastė instante e ngjyrosur ose pėrzierje tė supės tė dehidruara.
  • Redukoni pėrdormin e sosit nga soja, tomato sos (keēap) dhe sose tė procesuara pasi qė pėrmbajnė shumė k ripė.
  • Shfrytėzoni bimė tė ndryshme qė ta pėrmirėsoni shijen e ushqimit nė recetėn tuaj dhe ta zvogėloni nevojėn pėr kripė.
Pėrdorimi i bimėve dhe erėzave gjatė gatuarjes
Bimėt e kuzhinės janė erėza qė i shtohen ushqimit me qėllim qė tė fitohet njė ngjyrė e caktuar dhe/ose shije. Nė shumė receta ata mund tė zėvendėsohen me sukses me kripė dhe vaj. Mbani mend:
  • Bimėt kanė shije delikate, prandaj ia shtoni ushqimit nė minutat e fundit tė gatuarjes.
  • Bimėt e thata kanė ndikim mė tė shprehur, nė krahasim me ata tė freskėta. Si regull i pėrgjithshėm, 1 lugė kafeje bimė tė thata ėshtė njėlloj sa 4 tė freskėta.
  • Pėrveē se nė recetat pėr pėrgatitje tė mishit, bimėt mund tė shtohen nė supa tė ndryshme, kulaēe, nė uthull, deserte dhe pije.
  • Disa erėza nė bazė tė bimėve, siē ėshtė koriander, ginger, hudhėr, ēili ose limongras janė shtesė e shkėlqyer e recetave me zarzavate tė fėrguara.
Sugjerime pėr sanduiēe
Qė tė arrini sanduiēi tė jetė mė “i shėndoshė”, pėrmbahuni sugjerimeve qė vijojnė:
  • Pėrdorni bukė integrale, pa kripė (nuk ėshtė doemos krejtėsisht pa kripė, mjafton bukė me pak kripė) – p.sh. disa brende tė sojės ose bukė nė bazė soje.
  • Nėse e preferoni shijen e bukės sė bardhė, orientoheni te llojet me sasi tė madhe tė materieve fijėzore (buka integrale).
  • Mos shtoni gjalpė, as nuk do tė vėreni nė rast se sanduiēi juaj ka pėrbėrje tjera tė shijshme.
  • Kufizojeni shtimin e mazve tė pasura me yndyra tė ngopura / yndyra animale, si ajka; i zėvendėsoni me puter nga kikirikat ose me ndonjė prodhim tjetėr nga frutat me lėvozhgė ose djathė pa yndyrė.
  • Zgjidhni produkte me yndyrė tė zvogėluar sa herė qė mundeni, siē ėshtė djathi pa yndyrė ose majonez me mė pak yndyrė (varianta lajt).
Sugjerime tjera
  • Mundohuni pakėz rreth prezantimit tė ushqimit. Sigurisht do tė kėnaqeni mė shumė nėse ushqimi duket bukur.
  • Bėni ndodhi nga ēdo ushqim. E shtroni tavolinėn. Hani drekė me familjen. Jepni shans e tė kėnaqeni.
  • Dietat e rrepta dhe tė gjata, nuk funksionojnė. I lejoni vetes tė mos ndjeheni fajtorpėr atė qė ndonjėherė keni tepruar me ushqmin.
  • Besueshmėria qė tė tejngopeni ėshtė mė e vogėl nėse hani ngadalė dhe kėnaqeni nė ēdo kafshatė.
Marrė nga shėndeti


__________________
""""""""Nuk ka jetė pa vuajtje,
""""""""""""""nuk ka vuajtje pa shkak,
""""""""""""""""""""por nuk ka shkak qė nuk mund tė tejkalohet
Naki Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 26-06-07, 22:23   #2
rilinda
 
rilinda's Avatar
 
Join Date: 29-06-04
Posts: 15,657
rilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėmrilinda i pazėvėndėsueshėm
Default

Ushqimi dhe shėndeti
Nėse nuk je i sėmurė nuk do tė thotė qė ti je i shėndoshė. Shėndeti ėshtė mė shumė se mungesa e sėmundjes.

Njė faktor i rėndėsishėm pėr tė pasur shėndet tė mirė ėshtė tė hash gjėrat e duhura nė masėn e duhur. Pėr ta sqaruar kėtė mund ta krahasosh trupin me njė makinė qė nuk niset nėse nuk i ėshtė hedhur sasia e duhur e lėndės djegėse. Nė tė njėjtėn mėnyrė dhe trupi nuk funksionon mirė nėse nuk ka marrė sasinė e duhur tė lėndės djegėse. Lėnda djegėse pėr njerzit quhet lėnda ushqyese- do me thėnė lėndė nga tė cilat ne ushqehemi. Ato mund tė jenė pjesėrisht lėndė qė i japin trupit energji ose lėndė qė e ndihmojnė trupin qė tė funksionojė mė mirė.
Do me thėnė qė njė njeri duhet tė marri lėndė ushqyese qė tė funksionojė regullisht. Kėto ne i marrim nga ushqimi qė hamė. Kur ushqimi ka kaluar nėpėr aparatin tretės ai tretet. Trupi pėrdor pastaj lėndėt ushqyese qė janė nė ushqim. Tretja fillon me coptimin e ushqimit nė gojė nga dhėmbėt, prej kėtej kalon nė stomak ku pėrzihet me lėngun e stomakut dhe coptohet mė tej. Pasi ushqimi ka qėndruar pėr njė farė kohė nė stomak, kalon nė zorrė, ku lėndėt ushqyese thithen. Prej kėtej lėndėt ushqyese kalojnė nė gjak dhe transportohen me anė tė gjakut atje ku trupi ka nevojė pėr ato. Nė qoftė se marrim shumė energji ajo rezervohet si dhjam. Nėse rezervohet shumė dhjam ne bėhemi tė shėndoshė, gjė qė bėn qė organizmi tė mbingarkohet, sepse ne peshojmė shumė. Dhe pse nuk je i shėndoshė mund tė jetosh jo shėndetshėm. Arsyeja mund tė jetė kur ha gjėra qė nuk duhet. Prandaj ėshtė e rėndėsishme tė jetosh dhe tė hash shėndetshėm dhe mos tė jesh mbi peshė.

Lėndėt ushqyese qė i japin trupit energji janė, karbohidratet, proteina dhe indyrna, dhe lėndėt qė e ndihmojnė trupin qė tė funksionojė mė mirė, janė vitaminat dhe mineralet. Kėto lėndė tė ndryshme janė pėrshkruar shkurtimisht mė poshtė.



Karbohidratet

Karbohidratet gjenden nė formė niseshteje dhe sheqeri. Niseshteja gjendet nė perime, si patatet dhe drithėrat (nė drithėrat pėrfshihet buka, orizi, makaronat). Perimet, patatet dhe drithėrat janė tė shėndetshme sepse ato pėrmbajnė shumė karbohidrate nė formė niseshteje, dhe njėkohėsisht kanė pėrmbajtje tė ulėt dhjamore. Kėto lloj karbohidratesh quhen prandaj karbohidratet “e mira”. Nga kėto ne duhet tė hamė shumė. Gjenden dhe karbohidrate “tė kėqija” nga tė cilat nuk duhet tė hamė shumė. Karbohidratet e “kėqija” vijnė nga tė gjitha produktet qė pėrmbajnė sheqer, si ėmbėlsirat, ēokollata, akullore, dhe pijet freskuese. Sė bashku me sheqerin nga tė gjitha kėto ne marrim gjithashtu shumė lėndė ngjyruese dhe lėndė shijuese, pėr tė cilat ne nuk kemi nevojė. Dhe pse ne nuk kemi nevojė pėr sheqerin nga kėto produkte, ne hamė ose pijmė sasira shumė tė mėdhaja ėmbėsirash, ēokollate, akullore dhe pije freskuese – sigurisht sepse shumė njerėz mendojnė se ato shijojnė mė mirė se patatet.
Ndryshimi midis karbohidrateve “tė mira” (niseshteja) dhe “tė kėqija” (sheqeri), ėshtė se sa shpejt ato thithen nga zorra dhe kalojnė nė gjak. Karbohidratet e “kėqija” merren mė shpejtė nga trupi, kjo bėn qė ato mos tė kenė asnjė tė mirė, sepse kjo pjesėrisht shkakton luhatje tė madhe tė sheqerit nė gjak (sheqeri nė gjak duhet tė qėndrojė kryesisht konstant), dhe gjithashtu nuk tė japin ndjesinė e ngopjes. Nė qoftė se nuk arrihet ndjesia e ngopjes atėherė njeriu ka tendencė tė hajė pėrsėri, kjo bėn qė njeriu merr mė shumė energji se sa ka nevojė dhe prandaj shėndoshet. Prandaj duhet tė hamė ushqim ku njė pjesė e madhe e energjisė vjen nga karbohidratet “e mira”, e ndėrsa kėtyre u duhet kohė mė e gjatė pėr tu tretur nė stomak dhe zorrė, nė kėtė mėnyrė sheqeri nė gjak ėshtė mė konstant dhe jep njė ndjesi ngopje mė tė gjatė.



Proteina

Proteina ėshtė njė lėndė ushqyese shumė e rėndėsishme, sepse ajo pėrdoret pjesėrisht pėr tė krijuar energji dhe pjesėrisht pėr tė ndėrtuar gjithė organizmin. Pėr shkak tė funksionit ndėrtues tė proteinave ėshtė shumė keq qė tė kesh mungesė proteinash ndėrsa je nė rritje e sipėr. Proteina mund tė jetė me prejardhje shtazore ose bimore. Proteina shtazore vjen nga kafshėt dhe gjendet pėr shembull nė vezė, qumėsht, djath, mish dhe peshk. Proteina bimore vjen nga bimėt dhe gjendet pėr shembull nė bizele, fasule (fasule soje, fasule tė bardhe dhe tė errėta), oriz , miell e drithėra. Proteinat marrin pjesė nė mirėmbajtjen e indeve tė lėkurės. Prandaj ėshtė e rėndėsishme qė ato tė pėrfshihen nė tė gjitha racionet tona ditore. Proteina nuk ėshtė e nevojshme qė tė pėrbėjė njė pjesė tė madhe tė ushqimit sepse vetėm njė sasi e vogėl proteine e njė cilėsie tė mirė siguron qė cilėsia e pėrbashkėt proteinore e gjithė ushqimit tė jetė e mirė. Nuk ėshtė e nevojshme qė tė hahen ushqime me prejardhje shtazore pėr tė ngrėnė mjaftueshėm proteina. Mund tė jesh vegjetar dhe tė marrėsh mjaftueshėm protein, por kjo kėrkon qė tė bėsh kujdes nė zgjedhjen e ushqimeve me prejardhje bimore me sasi tė lartė proteine. Pėr mė tepėr mund tė plotėsosh me vezė, qumėsht dhe djathė.



Yndyrna

Yndyrna ėshtė njė lėndė ushqyese qė pėrmban mė shumė energji, nė 100 gramė yndyrė ka dyfish mė shumė energji se sa nė 100 gramė karbohidrate. Do me thėnė qė njerzit duhet tė bėjnė kujdes qė tė mos tė hanė shumė yndyrna, sepse njeriu absorbon shumė energji shpejt dhe prandaj rezikon tė bėhet i shėndoshė. Mund tė jetė e vėshtirė pėr tė parė sa yndyrė ka nė njė ushqim – vetėm kur ka gjalpė, vaj ose margarinė, qė janė pothuajse yndyrna. Prandaj mund tė flitet pėr dhjamė tė fshehur , qė ėshtė ai dhjam qė nuk mund tė shihet direkt me sy (pėr shembull ėshtė e vėshtirė tė shikohet se sa dhjam ka nė djath qė mund tė pėrmbaj nga 10% deri nė 80% yndyrė). Prandaj ėshtė mirė qė tė lexohet pėrbėrja sa yndyrė ka nė produktin ushqyes pėrkatės.
Ushqimi i pėrpunuar industrialisht nuk ėshtė mė i keq se ushqimi i gatuar nė shtėpi, por duhet pasur parasysh qė dhjami ėshtė mė i lirė se mishi dhe prandaj pėr prodhuesit ėshtė me interes qė tė shkėmbejnė pjesė tė mishit me dhjam.

Nuk ėshtė shumė e shėndetshme qė tė hash shumė yndyrė. Midis tė tjerave ėshtė shumė e pashėndetshme pėr enėt e gjakut nė trup tė ekspozohen nga shumė yndyra, sepse yndyra mund tė grumbullohet nė muret e enėve tė gjakut dhe nė kėtė mėnyrė rritet rreziku pėr bllookimin e enėve tė gjakut, prej tė cilave njeriu mund tė vdesi. Ndėr tė tjerash sasia e madhe e yndyrės nė ushqim bėn qė njeriu tė peshojė shumė. Njeriu ėshtė mbipeshė kur merr mė shumė energji, sesa ka nevojė, sepse trupi e e grumbullon kėtė energji ekstra nė formė dhjami rreth barkut ose vende tė tjera nė trup.




Vitaminat dhe mineralet

Vitaminat dhe mineralet janė lėndė qė duhet ti marrė trupi nga ushqimi qė ne hamė. Mund tė pėrdoren vitamina ose minerale nė formė tė pilulave, por nėse ju hani ushqime tė shėndetshme dhe tė ndryshme gjatė gjithė vitit, nuk ėshtė e nevojshme.
Vitaminat janė lėndė tė vogla organike, qė ne duhet ti marrim nė doza shumė tė vogla. Ato janė tė rėndėsishme pėr shumė funksione nė trup, midis tė tjerash, metabolizmin. Ne nuk mund tė prodhojmė vetė vitamina nė trup, prandaj duhet ti marrim ato nėpėrmjet ushqimit. Vitaminat ndahen nė ato qė shkrihen nė ujė si (Vitamina-B dhe Vitamina-C) dhe ato qė shkrihen nė yndyrna si (Vitamina-D, Vitamina-E dhe Vitamina-K).
Mineralet janė lėndė bazė qė janė me rėndėsi jetėsore pėr ne. Ashtu si vitaminat dhe mineralet ne i marrim nga ushqimi qė hamė, sepse ato nuk krijohen nė trupin tonė. Minerale janė pėr shembull natriumi, kaliumi, kalciumi, magneziumi, hekuri, jodi, mangani, bakri, zinku, kromi, fluori, seleni, dhe siliciumi. Ėshtė e vėshtirė pėr tė pėrcaktuar nėse ne marrim mjaftueshėm vitamina dhe minerale. Nė qoftė se dyshon qė nuk i merr mjaftueshėm me anė tė ushqimit ėshtė mirė tė kėrkosh tė bėsh njė vizitė te mjeku i familjes.


__________________
Guximi, kurreshtja,forca, vullneti dhe dėshira janė armėt kryesore dhe triumfuese nė duart e atij qė dėshiron ta braktis duhanin.
rilinda Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 20:56.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.