Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 18-05-07, 22:13   #1
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default Ēka thotė Kanuni i Lekė Dukagjinit pėr femrėn?

Pėrshėndetje tė dashur miq!

Do e hapi kėtė temė pėr tė diskutuar rreth kushtetutės shqiptare tė praktikuar dikur nė tokat tona, e quajtur “KANUNI I LEKĖ DUKAGJINIT”.

Ēka thotė Kanuni i Lekė Dukagjinit pėr femrėn?

NYE I DYMDHETĖT (tagri i djalit dhe i vajzės)

31. Vajza, edhe nė mos past prindt, ajo s’ka tager me mendue per martesė tė vet, tagri asht nė dorė tė vllazneve a tė kushrijve.

Vajza s’ka tager:
a) me zgjedhė fatin e vet; do tė shkojė pėr atė, pėr tė cilin t’a fejojn;
b) m’u pėrzi nė shkuesi as nė fejesė;
c) as nė kėpucė e as nė petka;

[Shiko: Kanuni i Lekė Dukagjinit, fq. 11, botimi Prishtinė 1995 vepėr postume, permbledhė e kodofikue prej A. Shtjefen Konst. Gjeēov, O. F. M., SH.B. VARIETY]

p.s. Fjala “kanun” ėshtė fjalė arabe qė do tė thotė: kushtetut; ligj, etj!

Me rrespekt!
Experti!


Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 19-05-07, 17:28   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default



Nje "Shqiptar" per te cilin kanuni i popujve tjere eshte ma i vlefshem sesa kanuni i popullit te "tije" athua eshte Shqiptar?

  1. Ne Kanun nuk thuhet se vriten femite as grate per gjak!
  2. Nuk thuhet se izolohen grate as femijet per gjak!
  3. Nuk thuhet se njeriu duhet ta vrase njeriun per fjale goje, per te shame e as per te rame!
  4. Nuk thuhet qe kur ndodh nje vrasje duhet me ba vrasje tjeter
  5. Por thuhet askush nuk ka te drejte me ja marr jeten tjetrit, pervec ai Zot qe ja ka fal jeten njeriut!
  6. Ai qe ja derdh gjakun dikujt duke ja marrun jeten i ka borxh jeten e vet, gjykimit te pleqve, te fisit, te shoqnise, te njerzise..(keto fjale i ke dhe ne bibel e Kuran).
  7. Vrasja e njeriut te qet ne gjak!
  8. Gjaku falet prej fisnikve, prej njerzve me njerzi!
  9. Trimi din me fal!





__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 18:46   #3
Albanian
I`m Proud To Be...
 
Albanian's Avatar
 
Join Date: 08-04-07
Location: Switzerland
Posts: 172
Albanian i vlerėsuar mirė
Default

Quote:
Originally Posted by Zero Cool


Nje "Shqiptar" per te cilin kanuni i popujve tjere eshte ma i vlefshem sesa kanuni i popullit te "tije" athua eshte Shqiptar?


  1. Ne Kanun nuk thuhet se vriten femite as grate per gjak!
  2. Nuk thuhet se izolohen grate as femijet per gjak!
  3. Nuk thuhet se njeriu duhet ta vrase njeriun per fjale goje, per te shame e as per te rame!
  4. Nuk thuhet qe kur ndodh nje vrasje duhet me ba vrasje tjeter
  5. Por thuhet askush nuk ka te drejte me ja marr jeten tjetrit, pervec ai Zot qe ja ka fal jeten njeriut!
  6. Ai qe ja derdh gjakun dikujt duke ja marrun jeten i ka borxh jeten e vet, gjykimit te pleqve, te fisit, te shoqnise, te njerzise..(keto fjale i ke dhe ne bibel e Kuran).
  7. Vrasja e njeriut te qet ne gjak!
  8. Gjaku falet prej fisnikve, prej njerzve me njerzi!
  9. Trimi din me fal!






Zerro Cool e ke personalitetin katastrof ket ta dish, dite e nat ofendon islamin pse perbuz femrat e tash ktu mbron kanunin e prift lek dugagjinit qe i mohon qdo te drejte femrave, hec bre baju se skoke normal ti edhe tjeret si ti ju urrej se jeni njerz me xhak te prishur narkomani, krejt kto tradita te flliqta shqiptaret i kan prej ati kanuni te pist e pastaj thojn islami dhe hoxhallaret i kan sjell ato tradita per mos perfilljen e femres, kanuni i till traditat e tilla shqiptare kan qen edhe kur islami nuk ka egzistu fare, edhe ato traditat e pista arabe kan egzistu kur nuk ishte islami dhe me ndihmen e dreqnive si ti kan mbijetu deri sot, edhe qka esht me e keqja ne debate krejt fajet i hidhen islamit pa e ditur se islami eshte larg traditave dhe kanuneve te tilla, duke mos e ditur se sa i paster eshte islami i cili thot nese femra nuk e don burrin nuk ka drejt kush ta martoj me zor, dhe i cili thote se femra ka te drejte te kerkoj qfar te doje ne martes e jo si kanuni i kti prifti qe thot femra nuk guxon te flet per petka.

Gjeja me e keqe ne kete Bote eshte aftesia e dobet e trurit te njeriut per te mesuar te vertete, dhe aftesia e jashtezakonshme e trurit te njeriut per ti ngatrruar gjerat.
__________________
Menduat se ne ju krijuam kot dhe se nuk do te ktheheni ju tek ne?
Albanian Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:09   #4
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Quote:
Originally Posted by Zero Cool


Nje "Shqiptar" per te cilin kanuni i popujve tjere eshte ma i vlefshem sesa kanuni i popullit te "tije" athua eshte Shqiptar?








Cito: Kanuni i Leke Dukagjinit: (femra) s’ka tager:me zgjedhė fatin e vet; do tė shkojė pėr atė, pėr tė cilin t’a fejojn;

Asnje femer shqiptare sot nuk e do kete "kanun" (po e fus ne thonjeza kete fjale, si fjale e huaj -arabe- d.t.th. ligj)

p.s. Sa kam deshire t'i shoh ata "patriotat" qe dikur ne kete forum thonin se ky ligj ka mbrojtur te drejtat e femres! Eh more "burra" kur iu thoja se femra tek populli yne eshte shtypur per shkak te ideologjise te Lekes e budalleqeve te "pleqve" te "odave", ju thonit se jo, porse i ka fajet besimi e etj,. vecse ejani mbrojeni tezen tuaj ne kete diskutim tash!
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:12   #5
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

KANUNI I LEKĖ GUKAGJINIT, fq. 11., kapitulli: Detyrat e burrit e te gruas, nen tema: Detyrat e gruas ndaj burrit,

33.
Gruaja a' ne detyre:

a) me i ruajte nderen burrit;
b) me i rrogue pa zhibla;
c) me i ndejė nen sundim;
etj....
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:21   #6
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

Te mos i mohojme as keqinterpretojme vlerat tona kombetare Shqipetare!
(Ribotim)

KANUNI I LEKĖ DUKAGJINIT, VLERAT E TIJĖ DHE KEQPĖRDORIMI I ATYRE VLERAVE SOT, NĖ SHQIPERI, NGA INDIVID TĖ VEĒANTĖ,
DHE NGA POLITIKA SHQIPĖTARE, KEQPERDORIM I QELLIMSHEM!

Nė periudhėn mė tė vėshtirė pėr kombin dhe popullin Shqipėtarė, atėherė kur Shqipėria po pushtohej nga perandoria Osmane, ku po vihej nė rrezik ekzistenca e kombit shqipėtare... Nėn kujdesin e drejtpėrdrejte tė burrit tė madh tė kombit Shqipėtarė Lekė Dukagjinit, prijės i Dukagjinit, u mblodhėn krerėt mė tė shquar tė burrėrise dhe intelegjencės Shqipėtare tė asajė kohe, ku bashkuan mendimet pėrfundimtare tė tradites dhe zakoneve Shqipėtare nė tė gjitha fushat e jetesės, duke pėrpiluar atė dokument, ligj, per shtetin e kombin qe u quajt: ?KANUNI?.

Lekė Dukagjini e mori atė inisiative nė atė moment delikat pėr fatet e Kombit dhe tė popullit shqipėtarė, nė njė kohė kur shumė vėnde tė ballkanit dhe mė gjėrė, nuk kishin, jo vetem njė Kanun ligjor tė ngjashėm, por as norma zakonore tė njohura gjėrsisht nė tė gjithė kombin e tyre, e aq mė pak nė arenėn Ballkanike, apo deri nė dyert e perandorisė Osmane e me gjere...

Pra nė atė periullė, kur ballkanit po i kėrcnohej jo vetėm njė barbari 500 vjeēare e sapo filluar, por po i kėrcnohej edhe njė asimilim dhe zhdukje totale e zakoneve, kulturave, traditave dhe e ēdo gjėje tė trashiguar gjatė shekujve nga ato vėnde... Nė atė pikė kulmore pėr historinė e Kombit Shqipėtare e shohim Prijėsin e Dukagjinasve Lekė Dukagjinin, jo thjeshtė si njė prijės i njė krahine me tradita e zakone tė hershme Pellazgjike-Ilire-Shqipėtare.

Por, si njė njeri qė vihet nė krye tė atijė misioni historik, humanitar, njerzor shqipėtarė, pėr tė shpėtuar jo vetem kulturėn, traditat, zakonet e popullit shqipėtarė, por pėr ti vėnė gjoksin dhe ligjin zakonor tradicional kombėtarė shqipėtarė, pėrballė, armikut pushtues e shkatrrimtarė. Dhe per ti thėnė se ne jemi shtet, komb mė vehte, me zakonet dhe traditat tona qė nuk guxon askush tė na i shklasė. Nė tė njėjtėn kohe duke mos pranuar dhe mos njohur asnjė llojė ligji as pushtimi prej perandorisė Osmane. Ligje tė njė pushtuesi qė tentonte tė zhdukte zakonet, traditat, kulturėn e Kombit Shqipėtarė, pėr tė vendosur ato tė vetat...

Nė atė periudhe delikate dhe mjaft tė rrezikshme pėr popullin dhe kombin shqipėtare, Lekė Dukagjini me inisiativen e tije, bashkoj burrat mė tė menēur tė trevave veriore shqipėtare. Bashkim nė njė kuvėnd, nė tė cilin u shtruan nė njė diskutim tė gjėrė, traditat, zakonet, shekullore tė popullit tė thjeshtė, dhe nga ato mendime e vlersime u zgjodhėn mė tė mirat dhe mė tė drejtat pėr ti bashkuar nė njė tė vetėm e mbarė kombėtare, qė do tė quhej ?Kanuni?.

Emri Kanun, sic e ka spjeguar dhe At Gjergj Fishta, do tė thote: ?Prerje e drejte?, pra vėndosje drejte pėr ēdo njeri, si pėr atė qė ėshtė i pasur apo i varfer, si pėr atė qė ėshtė i njohur dhe i rrespektuar, ashtu edhe pėr atė qė ėshtė njeri i thjeshtė dhe pa ndonjė prezencė nė shoqėri. Pra Kanuni do ti gjykonte njėsoj fajtorėt dhe do tu jepte njėsoj pafajsinė tė drejtėve, tė pafajshėmve... Pas atyre kuvendeve tė gjata, tė kryepleqve tė malsinave, Dukagjinit, e krahinave tė tjera, Lekė Dukagjini pas mbledhjes se mėndimeve tė tė gjithe kryepleqėsisė Shqipėtare anė e mbanė.

Duke i bashkuar dhe seleksionuar nė njė tė vetėm, nxorri tė perfunduar ?Kanunin?, ku vete kryepleqesia Shqipetare e asaje kohe i dha titullin: ?Kanuni i Lekė Dukagjinit?. Pėr vetė meritėn qė pati ai burrė i madh i kombit nė organizimin dhe bashkimin e perpunimin e atyre ligjeve e zakoneve shqipetare... Kanuni mori udhen e pa kthyeshme tė historisė Shqipėtare. Ai ishte ?Kushtetuta? e parė kombėtare, ku i thotė botės dhe njerzimit, se populli Shqipėtarė ėshtė i kompletuar me ligjet e veta, bazuar nė zakonet tradicionale shekullore Shqipėtare si dhe nė themel tė vet ka dhjetė urdhėnimet e tėnzot sipas biblės sė shėnjtė... Kanuni ishte pėr atė kohė njė deklarim botrisht; se Kombi Shqipėtare ėshtė komb katolik, qė i falet dhe i lutet Zotit, qė njeh biblėn e shėnjtė dhe njeh ?Benė? sipas biblės e zakonit shqipėtare. Pra ėshtė njė vėnd Europian, qė po deklarohej kundėr nderhyrjeve ushtarake osmane nė Shqipėri, nė ballkan e mė gjėrė...

Qė prej atijė momenti tė daljes sė Kanunit tė Lekė Dukagjinit, pushtimi osman nuk do tė ballafaqohej vetėm me qėndresėn e armatosur tė popullit Shqipėtarė, por dhe me fuqinė morale qė u dha mbarė shqipėtarve vetė Kanuni me kodet e veta. Pra u dha atė mbėshtetje shpirtėrore, unitet bashkimi e vllazėrimi, pastėrti e besė ndėrmjet njėri tjetrit, shuarje tė grindjeve e ngatrresave midis vllezėrve Shqipėtare. U dha pra, njė pėrsosmėri nė motivimin e vetė jetės nė tė gjitha pikpamjet, u shtoj kujdesin dhe ndjeshmėrinė ndaj tė kqijave e padrejtsive...



Ne Kanun nuk thuhet se vriten femite as grate per gjak!
Nuk thuhet se izolohen grate as femijet per gjak!
Nuk thuhet se njeriu duhet ta vrase njeriun per fjale goje, per te shame e as per te rame!
Nuk thuhet qe kur ndodh nje vrasje duhet me ba vrasje tjeter...
Por thuhet askush nuk ka te drejte me ja marr jeten tjetrit, pervec ai Zot qe ja ka fal jeten njeriut!
Ai qe ja derdh gjakun dikujt duke ja marrun jeten i ka borxh jeten e vet, gjykimit te pleqve, te fisit, te shoqnise, te njerzise...(keto fjale i ke dhe ne bibel e Kuran).
Vrasja e njeriut te qet ne gjak!
Gjaku falet prej fisnikve, prej njerzve me njerzi!
Trimi din me fal!
Por falja ndodh vetem atehere kur vrasesi me nje pervujtesi pendimi te thelle para botes, njerzise, shoqnise dhe fisit te viktimes, para pleqve qe e pleqnojne ate vrasje, din me u perul me rrespekt pendimi dhe kerkon falje burrnisht!
Atehere falet gjaku!
Ligji Amerikan e vret njeriun, kur ja merr jeten tjetrit...
Pra vete Klintoni ka deklaruar se Kanuni i Lek Dukagjinit ka nje themel te ngjashem me kushtetuten Amerikane ne lidhje me mbrojtjen e jetes se njeriut, me rrespektimin e trinomit "Per Zot, e Fe e Atdhe"!
Kanuni kurre nuk e ka demtuar as Veriun as Jugun, por i ka shpetuar nga asimilimi nen perandorine e Osmanve, i ka shpetuar Shqiptaret per mos humbjen e gjuhes dhe te zakoneve Shqiptare...
Eshte interesante se te gjithe sulmuesit dhe pushtuesit e Kombit Shqiptare, gjene e pare qe kane tentuar te na zhdukin, ka qene Kanuni i Lek Dukagjinit sidomos pas shekullit 15-te, e perpara ka qene perpjekja per te na zhdukur zakonet tona, traditat kombetare shqiptare...ashtu beri dhe komunizmi, sa nuk i la Shqiptaret as te veshin rrobat kombetare as ne dasma e as kur i percillnim per ne varre...
Ne se deshiron te jesh njeri me moral njerzor e burreri e fisnikri shqiptare, Rrespekto lirine dhe te drejten e tjetrit ashtu sic do te deshiroje te ta rrespektojne te tjeret ty!
Ajo eshte baza e themeli biblik i Kanunit.
Kanuni eshte Bibla Shqiptare, vepra me e shenjte e kombit Shqiptar!

Ne se do rrespektohej Kanuni, nuk do te rrembehej asnje vajze as grua ne Shqiperi e te dergohej per prostitucion!
Nuk do te izoloheshin as gra as femije per gjaqe e as ngatrresa!
Ato qe i quajne gjaqe, nuk jane te tilla, pasi nuk quhet vrasje per gjak pse e vret njeriun kot ne rruge me i vjell portafolin, apo me i plackit makinen, apo me i rrembye femijen!
Ai qe ben ato krime kur i vjedh femijen tjetrit ose e vret familiarisht per ti rrembyer vajzen, si duhet te quhet ajo ngjarje .... ? Dhe ai ka borxh ..
Patjeter i ka borxh familjes se viktimave dhe ligji duhet me vepru urgjent deri me e denue me vdekje ate barbar!
Por kur ligji hesht se eshte ligj komunist anti-shqiptare qe i interesojne vrasjet e mafjozitetet midis shqiptarve... Atehere duhet qe atij lloj krimineli me ja vesh kokes familjaret e viktimave...sic ishte rasti ne Lushnje para dy tre vitesh kur nje kriminel vret dy prindrit e vajzes dhe e plagos vajzen,,, pse deshi ta rrembeje per ta derguar si prostitute...
Kanuni eshte rregulli qe kerkohet, ligji qe duhet te zbatohet, kur ligjet nuk veprojne, apo jane bere qellimishte te buta per te toleruar kriminelet...atehere hyn Kanuni automatikisht ku mbron individin, familjen, shoqerine e kombin...
Kanuni ka qene dhe eshte shpetimtari i kombit shqiptar ne periudhat e pushtimeve te huaja...
Sa here te ngrihet Kanuni, duhet ta kemi te qarte qe nuk ka shtet, nuk ka qeveri, nuk ka ligje dhe zbatuesa te ligjeve, por ka mafjoze qe abuzojne me Kanunin, duke i cilsuar vrasjet qe ben mafja si Kanunore...Ashtu sic e cilsoj nanosi vrasjen e Azem Hajdarit, si Kanunore...ndersa vrasjen e realizoj mafja e Nanosit dhe e Metosit, per inresa politike, ku me vone mafjozisht i ekzekutoj dhe shoket e vet te organizimit te asaje vrasje...!
Vlerat e Kanunit jane diskutuar e vendosur nga njerzit me te mencur te historise tone kombetare Shqiptare...para te cilve perandorite qe thyen qafen apo diktatura qe po perpelitet neper vilat e restorantet e nanosve...jani nje hic para atyre vlerave njerzore qe permban ne vetvete Kanuni i Lek Dukagjinit!

Shkruar nga Llemadeo Dukagjini
2003.
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:24   #7
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

Pėrmbledhje e Shpejtė e Kanunit tė Lekė Dukagjinit!


Kanuni ėshtė njė monument kulturor historik i sė drejtės tradicionale tė shqiptarėve. Shqiptarėt kanė trashėguar deri nė shekullin e 20-tė dy kanune: "kanunin e lekėve" - Kanunin e Lekė Dukagjinit, qė kishte pushtet nė viset mbi lumin Drin; "kanunin e gegėve" - Kanunin e Skėnderbeut, qė kishte pushtet nė gjithė pjesėn tjetėr tė Shqipėrisė veriore. Nė viset jugore tė Shqipėrisė e drejta zakonore tradicionale ka mbėrritur fragmentare. Modeli mė i plotė i organizimit tradicional tė jetės sė shqiptarėve ėshtė Kanuni i Lekė Dukagjinit.

Kanuni nuk kishte vlerė pa kuvendin, pa pleqtė e stėrpleqtė, pa dheun qė mblidhej pėr tė ndarė tė drejtėn. "Canon et convente", kanun e kuvend (marrėveshje), ky ėshtė thelbi i sė drejtės zakonore shqiptare. Vetė fjala "kanun" ėshtė huazuar nga greqishtja "canon", qė do tė thotė rregull, kufizim. Po ashtu edhe fjala "kuvend", qė do tė thotė "parlament", ėshtė huazuar nga njė rrėnjė neolatine "convente", marrėveshje.
Tradita vendėse e zgjidhjes sė problemeve tė sė drejtės ėshtė dėshmi lashtėsie e qytetėrimi. Vetėm njė popull i ngulitur prej kohėsh mund tė arrinte tė pėrpunonte nė atė shkallė me tė vėrtetė tė lartė elementėt e vetėdisiplinės dhe tė autopėrgjegjėsisė. Njė popull qė arrin tė krijojė njė kod tė normuar bashkėjetese duhet tė ketė zotėruar mė parė njė kulturė tė ngulitur etnike. Njė mėnyrė bashkėjetese e pranuar pa kushte nga tė gjithė do shekuj tė tėrė tė rregullohet me norma tė njėsuara. Kanuni shpreh ekzistencėn e njė jete urbane qytetare dhe tė njė ndėrgjegjeje bashkėsie tė hershme.

Kanuni i malėsisė, qė lidhet me emrin e Lekė Dukagjinit, por nė shumė elementė mund tė jetė edhe mė i vjetėr se kjo figurė e njohur e historisė, ėshtė njė univers juridik i lashtė, nėnshtresa tė tė cilit, pėr nga burimi, shkojnė deri nė antikitet. Formulat e betimit nuk zėnė nė gojė hyjnitė me emėr. Betimi "pėr qiell e dhe", "pėr kėt? gur", "pėr kėt? peshė", "pėr kėt? bukė", shpreh njė besim mitologjik. Vetėm njė gjė me tė vėrtetė shumė e vyer mund tė kapėrcente shekuj tė tėrė pėr tė ardhur gjer nė ditėt tona. Kėto betime janė tė njėjta me ato tė grekėve tė vjetėr: Pėr Uranin (pėr qiellin), pėr Demetrėn (pėr tokėn) etj. Dhjata e re ia ndalon kategorikisht birit tė njeriut tė betohet pėr to. Kurse betimi pėr bukėn tė kujton kultin hebraik pėr "manna-n", ushqimin e shenjtė hyjnor.
Ishte ky kanun jo vetėm e drejta e rregullimit tė bashkėjetesės (convente), por edhe e drejtė familjeje, e drejtė civile, e drejtė pune e procedure, njė ansambėl i vėrtetė drejtėsie, ku pėrcaktoheshin nė mėnyrėn mė tė sintetizuar raportet e njeriut me familjen, me fisin, me miqėsinė, me flamurin e me atdheun.
Dihet se normat morale, rregullat e ndėrtimit tė jetesės sė pėrbashkėt, nė popuj tė ndryshėm, sipas pėrkatėsisė sė tyre fetare, janė identifikuar shpesh me pėrcaktimet e librave tė shenjtė. Tek shqiptarėt nuk vihet re njė gjė e tillė. Kategori tė tilla themelore tė etikės popullore, si nderi, dinjiteti, respekti, mirėsjellja, mikpritja etj. ndėr shqiptarėt janė pėrcaktuar nga "nomet e tė parėve".

1. Barazia dhe Pabarazia nė Kanun
Me gjithė ashpėrsinė e tij, Kanuni ka mundur t?i mbajė shqiptarėt nė kushte tė njė barazie tė rreptė ndaj rregullit, "qoftė edhe i Gjomark", qė do tė thotė, qoftė dhe i shtėpisė qė kishte pėr detyrė mbikėqyrjen e kanunit. Sipas kanunit, "jeta e tė mirit asht nji me jetėn e tė keqit", dhe "gjaku shkon pėr gisht", qė do tė thotė tė njėjtėn gjė.
Shkrimtari I. Kadare ka folur pėr hapėsirėn juridike tradicionale tė popullit tonė, tė ruajtur nė Kanunin e Lekė Dukagjinit, duke vėnė nė dukje njė gjymtim tė saj, pėrjashtimin e gruas nga ēdo lloj veprimtarie qė kishte tė bėnte me pėrcaktimin, ndarjen, dhėnien apo fitimin e sė drejtės, duke pėrfshirė edhe kuvendin nė odėn e miqve. Kanuni, del nga barazia edhe nė njė pėrcaktim tjetėr: tė pozitės sė privilegjuar tė klerit nė kuvend. Kanuni sanksionon qė "prifti nuk bjen mė gjak e nuk ēohet nė be" (nyje 4, § 10). Edhe "me ndollė qi meshtari tė ēohet nė be, a pėr me dlirė vendin a pėr porotnik (dėshmitar), ky vetėm do tė njihet e do tė zehet pėr 24 vetė" (po aty). Po kėshtu, sanksionohen edhe favoret e kishės si institucion. Ajo "nuk giobitet e s?ka peng mė kend" (nyje 1, § 2), pra, qendron mbi kanun. Kanuni i Lekė Dukagjinit, sikurse tė gjithė kanunet, ėshtė produkt dhe pasqyrė e sė drejtės feudale. Dy pėrjashtimet prej barazisė: pėrjashtimi i kishės prej detyrimit ndaj bashkėsisė (krahinės, flamurit) dhe pozita jashkėkanunore e gruas, janė gjurmė tė kohėrave mesjetare. Tė tjerėt, "me qenė edhe i kullės sė bajrakut", i nėnshtrohen njėsoj tė njėjtit rregull. ("Edhe pse pari a krye, pengun do t?a lėshojė n?dorė tė pleqve e t?vogjlis, po bani kush vaj me tė"- nyje 141 § 1014). Paragrafė tė tillė, si "ēmimi i jetės sė nierit asht nji" (nyje 124, 1 887); "secili mbahet rrumbull katėrqind derhem nė kandar (nė okė) tė vet" (§ 889); pėrmbajnė njė barazi tė ashpėr tė njerėzve.
Mund tė pohohet pa druajtje se barazia e rreptė qė ka sanksionuar e marrė nė mbrojtje kanuni ėshtė njė vlerė e kryehershme e tij, natyrisht paramesjetare.
Nė anėn tjetėr, edhe privilegjet e pabarazitė e kanunit janė relative. Sepse nė traditėn shqiptare kanuni nuk mund tė ndahej nga kuvendi. Ēfarė e ndalonte njėri mund ta lejonte tjetri. Ēfarė e lejonte njėri, mund ta pezullonte tjetri. Ndonėse kanuni e nėnēmonte e nuk e lejonte gruan tė rrinte nė odėn e burrave, shpesh kuvendi e ka pranuar atė, duke i vlerėsuar menēurinė dhe zotėsinė pėr tė ndarė tė drejtėn.

2. Mikpritja nė Kanun
Kanuni ka sanksionuar kultin e mikut dhe tė mikpritjes tek shqiptarėt. Kulti i mikut shenjohet nė pėrkufizimin e shtėpisė, si "e zotit dhe e mikut" ("Shtėpia e shqiptarit ėshtė e zotit dhe e mikut"). Nė kanun zoti dhe miku para shtėpisė barazohen. Nuk mund tė ketė hyjnizim mė tė madh se ky pėr mikun. Kulti i mikut, i shprehur edhe nė formulime tė tilla, si: "shtėpia e shqiptarit - e mikut dhe e shtegtarit", "dera e shpisė i hapet kujdo qi ia msyen, me kenė edhe pėrdersi" (lypsi), pėrmban njė mendėsi tė lashtė, parakristiane, judaike, biblike, qė vjen prej kohėrash profetėt mund tė shfaqeshin nė dyer besimtarėsh me rrobėn e njė shtegtari tė mjerė. Nė mendėsinė e shqiptarit, miku qė troket nė portė duhet pritur me tė gjitha nderet qė i takojnė, sepse "nuk dihet a asht lypsi a shenjti".
Nė traditėn shqiptare miku nuk kėrkon leje pėr tė hyrė nė njė shtėpi, por "ia mėsyn", qė do tė thotė se i zoti i shtėpisė ėshtė i detyruar t'ia hapė portėn me dėshirė tė vet, sepse, pėr ndryshe, miku ka tė drejtėn e vet "me hy".
Privilegji mė i madh i mikut nė kanun ėshtė ndorja. Kjo do tė thotė se miku nuk bjen nė gjak dhe ėshtė i mbrojtur prej hasmit sa kohė qė "asht me bukė tė tė zotit tė shtėpisė". Nėse miku binte nė pusinė e hasmit, mjafton tė thėrriste: "jam me bukė tė filanit" apo "jam ndorja e filanit" - domethėnė e tė zotit tė shtėpisė qė e kishte pritur, dhe kjo i jepte siguri, i shpėtonte jetėn, i hapte rrugėn.

....

Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:24   #8
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

3. Nderi nė Kanun
Nga kohėra shumė tė hershme vjen pėrmes kanunit kulti i nderit. Nderi tek shqiptarėt ndryshon nga kodet e kalorėsisė europiane tė pragut tė Rilindjes. Bėhet fjalė pėr njė nder tė ashpėr, por dinjitoz e madhėshtor nė ashpėrsinė e tij. Nderi nė kanun nuk ėshtė njė kategori morale nė kuptimin e ngushtė. Pėr kuptimet e ngushta kanuni kishte ndalime tė tjera. Njė familje shqiptare, para se tė vendoste pranimin e njė krushqie tė re, duhej tė hetonte nėse largėsia midis brezave tė gjakut e tė tamblit (nė linjė mashkullore dhe femėrore), ishte mė shumė se shtatė breza. Kishte rajone qė duhej tė kalonin 12 breza.
Pėr vendin qė i ka dhėnė popullsia malėsore nderit, qė shkrinte dy kulte, atė tė bujarisė (tė mikut) dhe tė urtėsisė (tė pleqve), mjafton t?u referohemi dy paragrafėve tė njėpasnjėshėm tė kodit:
"Ndera e marrun ka gjakun" (nyje, § 598);
"Ndera i merret burrit me i than kush se rren faqe burrave nė kuvend".
Vetė kuvendi i burrave ka etikėn e vet tė mbipushtetshme, qė pėrbėn kodin e spektaklit, tė njė spektakli qė shfaqet gjithnjė vetėm njė herė dhe nuk pėrsėritet mė, tė njė spektakli qė nuk njeh provė gjenerale. Eshtė kjo etikė qė ka krijuar atė dendėsi tė mendimit pėrherė tė pranishėm nė bisedėn malėsore, atė mirėsjellje fisnike, atė dialog aq tė kulturuar, qė vė nė peshė urtėsitė dhe mban nė eficiencė tė plotė mekanizmin e kėrkimit tė sė vėrtetės.
"Shqiptari rron pėr dy gisht nder", "Dy gisht nder e faqen e bardhė", janė dy pėrcaktime themelore pėr nderin nė kanun.
Nderi nė tė drejtėn zakonore shqiptare ėshtė e kundėrta e turpit. Po tė krahasohen "zonat" e nderit dhe tė turpit nė kanun, del se hapėsira e nderit ka qenė shumė e ngushtė dhe brenda kėsaj hapėsire njeriu shqiptar duhej tė krijonte individualitetin e tij. Kjo sepse kanuni pėrmban njė varg tė gjatė ndalimesh e tabush, qė e mbronin njeriun prej "zonės sė turpit".
Nderi bėn shtėpinė, thuhet nė kanun, por shtėpia nuk bėhet me njė brez. Pėr tė ngritur njė shtėpi duhet njė faqe, domethėnė tre breza nder radhazi.
Pushteti i nderit mbi shqiptarin ishte mbi pushtetin e faltores dhe tė shtetit.


...
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:25   #9
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

4. Besa nė Kanun
Me kultin e nderit ėshtė i lidhur kulti i fjalės sė dhėnė, ose, siē njihet ndėr shqiptarėt, "kulti i besės". Kjo ėshtė njė fjalė qė nuk ekziston nė shumicėn e gjuhėve tė botės. Nė gjuhėt ballkanike ekziston si fjalė e huazuar nga gjuha shqipe. Shpesh, nė pėrkthime prej shqipes, fjala "besė", duke mos pasur barazi kuptimore me njė fjalė a frazeologjizėm tė gjuhės tjetėr, jepet nė formė shėnimesh shpjeguese, si njė dukuri e botės shqiptare, si albanizėm.
Besa, ose kulti i fjalės sė dhėnė, lidhet nė burim me mitin biblik tė fjalės: "Nė fillim qe fjala!". Mė parė se tė ishte shkrimi, kontrata, marrėveshja, noteria, gjyqi, shteti, popujt, njeriu, bota vetė, ishte fjala. Ky kult madhėshtor, i cili, nė popujt euro-perėndimorė, pak nga pak mori karakterin e njė idiome fetare kishtare, tek shqiptarėt ruajti gjurmėn e burimit.
Lidhja nė fjalė (pėr fjale) pėrbėnte pėr kanunin autoritetin mė tė lartė. Tė gjitha marrėdhėniet: nė gjini, nė fis, nė famulli, nė bajrak dhe nė nivelin e bashkėsisė etnike, madje edhe marėdhėnie ndėretnike, mbaheshin nė fjalė.
Besa ėshtė testamenti moral i shqiptarėve qysh prej periudhave mitologjike. Dy baladat mė tė rėndėsishme tė folklorit shqiptar, me motivin e murimit dhe motivin e ringjalljes (flijimi pėr ngritjen e njė ure dhe ngritja e vėllait nga varri pėr tė kthyer motrėn nė familje) lidhen me mbajtjen e fjalės sė dhėnė.
Nė kanun thuhet se "e folmja asht e falme": ēfarė premtohet, duhet tė kryhet.
Besa shqiptare, e njohur tek bullgarėt dhe rumunėt pikėrisht me emrin "besa", kurse tek sllavėt e jugut si "arbanaska vjera" (fj. pėr fj. "ajo qė besojnė shqiptarėt") ėshtė virtyt themelor i tyre, trashėguar prej tė parėve.

5. Kanuni ose "Jus Albanicae"
Shqipėria qe e pushtuar pėr pesė shekuj nga perandoria otomane, por Kanunin ajo nuk arriti ta nėnshtrojė. Nė shekullin e 19-tė nė Shkodėr funksiononte njė zyrė e veēantė, qė njihej me emrin "Xhibali", dhe qė kishte pėr detyrė tė hetonte se ku nuk pėrputheshin ligjet e perandorisė dhe tė sheriatit me kanunin, pėr t?u tėrhequr para konfliktit. E drejta zakonore shqiptare mund tė jetė e vetmja ndėr ato tė popujve ballkanikė qė mbeti si e drejtė paralele. I. Kadare, nė njė ese tė tij, figurativisht kėtė e ka quajtur "jus albanicae".

Sot kanuni ėshtė njė "opus finita" njė herė e pėrgjithnjė, ėshtė "njė botė e mbyllur". E. Ēabej, qysh nė vitin 1935, nė veprėn "Elemente tė literaturės dhe tė gjuhės shqipe", e pėrfshiu Kanunin nė antologjinė e vlerave letrare tė pėrzgjedhura pėr nevojat e shkollės. Nė kėtė parashtresė Kanuni gjithashtu do tė shihet si njė botė juridikisht e mbyllur dhe artistikisht e pasur. Kanuni u pėrcoll nga brezi nė brez me tė njėjtin mekanizėm si gjuha apo folklori, si njė traditė orale, nė qarkullim tė shumėfishtė gojor.
Kanuni nuk u botua dot deri nė dekadat e para tė shekullit qė jetojmė. Kjo ka shpjegimin e vet. Nė radhė tė parė, nuk duhet harruar qė e drejta zakonore e malėsisė pothuajse gjithnjė ka qenė njė e drejtė ilegale, qė nuk njihej nga pushtetet zyrtarė, sado kalimtare qė kanė qenė. Pėrveē kėsaj, kanuni mėsohej pėrmendėsh si njė trashėgim kulturor i madh, njėsoj siē mėsoheshin rapsoditė, legjendat, rrėfenjat. Ai ishte edukata juridike dhe ndėrgjegjja juridike e malėsorėve, zgjedhja e pėrbashkėt e mėnyrės sė jetesės. Mbi bazėn e tij ndėrtohej e ndryshohej morali. Prandaj pasqyrimi i vlerave shprehėse tė bisedės nė odėn e miqve, i frymės sė pėrcaktuar tė procedurės dhe rregullave tė saj tė brendshme, duke dėshmuar qytetėrimin e popullit tonė, mbron historinė e sulmuar tė tij, pra, mbron tė drejtėn e ekzistencės dhe tė zhvillimit tė lirė tė tij.
Njė popull qė e ka rregulluar me norma tė njėsuar bashkėjetesėn qė sė lashti, njė "popull me aftėsi tė shquara ligjvėnėse", siē do tė shprehej Kadareja; tregon se ai di tė vetėqeveriset, pa pasur nevojė tė marrė mėsime dhe shansi i tij nuk gjykohet nga momenti i krizės. Shansi i tij mund tė jetė pėrpara.
Vepėr e pėrbashkėt e njė populli tė tėrė, e pėrvojės historike shumėshekullore tė tij, kanuni ėshtė lidhur ngushtė me emrin e njė duke tė pėrmendur tė arbėrve tė shekullit tė 15-tė, me emrin e Lekė Dukagjinit. Kronikat e kanė treguar atė si njė nga figurat e shquara tė qendresės antiosmane, prijės e komandant tė malėsorėve, bashkėluftėtar tė Skėnderbeut. Por edhe pa kėto cilėsi, pa trimėrinė dhe titujt e fisnikėrisė qė i atriubon historia, pa pjesėmarrjen nė luftėrat pėr mbrojtjen e trojeve arbėrore dhe vetėdijen e tė qenit arbėr, Lekė Dukagjini do tė mbetej njėsoj i lavdishėm nėpėr kohėra vetėm me atė nder qė i bėri populli duke preferuar nė vend tė anonimatit emrin e tij si autor pėr kanunin e malėsisė.
S?ka dyshim qė as Lekė Dukagjini dhe as ndonjė individ tjetėr nuk mund tė kishte njė aftėsi tė tillė prej ligjvėnėsi, sa tė hartonte njė - asnjė fjalė tjetėr nuk do tė ishte kuptimisht e mjaftueshme - njė univers tė tėrė juridik, lakonik e tė kompletuar, siē ėshtė kanuni i malėsisė. Shumė-shumė, ai mund tė ishte njė Gjeēov i pesė shekuj tė shkuar, por njė Gjeēov qė e sistemoi me gojė e jo me shkrim tė drejtėn arbėrore. Ajo u pėrcoll nga njė shekull nė tjetrin si njė testament juridik. Nė mesjetė, nė epokėn e qendresės sė madhe ndaj perandorisė otomane, ndoshta u bė normimi i parė i saj, duke e ngritur atė mbi kanunet me pėrdorim tė ngushtė krahinor. Integrimi politik i arbėrve pėrballė rrezikut tė pėrbashkėt sigurisht e lehtėsoi kėtė proces.
Njė karakterizim lakonik i ka bėrė kanunit gjuhėtari i shquar E. Ēabej, nė njė nga punimet e tij mė tė hershme, pikėrisht nė tekstin "Elemente tė gjuhėsisė e tė literaturės shqipe", botuar mė 1935. Nė kėtė libėr ai thekson shprehimisht:
"I ndjeri baron Nopsca ka lėnė edhe ky njė vepėr dorėshkrim mbi kanunin. Pas kėtij dijetari burimi i kanunit duhet kėrkuar nė ligjet gjermane tė Langbardėve, tė cilat hyjtėn nė Shqipėri me anėn e Venetikut. Mirėpo ne jemi tė mendimit se nga ekzistenca e gjurmėve tė forta tė kanunit nė Labėri na del njė vatėr e re e kėtij ligji nė Shqipėrinė Jugore. Me kėtė del i besuarshėm njė burim mjaft i vjetėr dhe shqiptar i kėtij kanuni. Pėrveē kėsaj ky kanun duhet krahasuar, besojmė, jo vetėm me ligjet gjermane tė Italisė, por edhe me ligjet e popujve tė Ballkanit".
Pėr herė tė parė kanuni u mblodh, u sistemua dhe u botua nė shqip prej at Shtjefėn Gjeēovit nė vitin 1933. Gjeēovi ishte njė prelat i shquar i kishės romane, prift i urdhėrit franceskan, qė jetoi midis malėsive tė veriut dhe ishte nė kontakt me veprimin e sė drejtės sė kanunit mbi marrėdhėniet nė shoqėri. Kanuni kishte pushtet jo vetėm mbi autoritetet laike, por edhe mbi kishėn, sido qė tė pjesshėm. Gjeēovi kishte kulturė tė shėndoshė filologjike, teologjike, arkeologjike dhe juridike. Ai pėrktheu vepra tė letėrsisė botėrore nė shqip dhe shkroi letėrsi origjinale vetė. Ishte njė prej koleksionistėve tė parė tė gjetjeve arkeologjike shqiptare. Fati i koleksionit tė tij nuk dihet. Kanuni i Lekė Dukagjinit u pėrkthye fillimisht nė gjuhėn italiane, pastaj serbisht, frėngjisht, rusisht, anglisht dhe nė ndonjė gjuhė tjetėr.

Shkruar nga Dr. Shaban Sinani
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:25   #10
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

Kur mungon shteti, publiku merr rolin e tij
Fenomeni i gjakmarrjes ėshtė rishfaqur edhe nė Korsikė tė Francės apo nė Jug tė Italisė

Autori i Lajmit: Ismail Kadare
Ismail Kadare, shkrimtari i njohur shqiptar, i cili gjatė gjithė jetės sė tij ka qenė njėri prej intelektualėve, qė ka orientuar gjykimin e shoqėrisė sonė pėr problemet mė kardinale, ka pranuar gjithashtu tė flasė nė lidhje me fenomenin e gjakmarrjes, duke e cilėsuar atė si njė turp. Nė intervistėn e tij tė mėposhtėme, gjeniu i letrave shqipe kėrkon ngritjen nė kėmbė tė opinionit shoqėror dhe zgjimin e institucioneve shtetėrore pėr tė shpėtuar gratė e fėmijėt nga kjo tragjedi qindravjeēare. Nė kėtė bashkėbisedim tė shkurtėr, Kadare shpėrndan gjithashtu edhe konfuzionin mbi historikun dhe prejardhjen e fenomenit tė gjakmarrjes. Dhe, ndėrsa shumė analistė apo psikologė kėrkojnė ta paraqesin gjakmarrjen si njė epidemi thjesht shqiptare, Kadare sqaron se ajo ėshtė dukuri ballkanike dhe, madje, mbarėbotėrore. “Ende sot ka zona nė Korsikė tė Francės dhe nė Jug tė Italisė qė e vuajnė kėtė fenomen”, shprehet ai. Dhe, duke kėrkuar rrugėt e zgjidhjes sė problemit, Ismail Kadare kėrkon bashkėpunimin e shtetit me shoqėrinė civile dhe strukturat ndėrkombėtare, nė mėnyrė qė kjo epidemi tė mos rishfaqet mė nė Shqipėri.

Zoti Kadare, a ėshtė gjakmarrja njė dukuri e trashėguar ballkanike apo pjesė e tranzicionit tė njė shoqėrie qė nuk gjen rrugėn e duhur?
Gjakmarrja ėshtė njė dukuri e vjetėr, jo vetėm ballkanike, por universale. S’ėshtė e vėrtetė se ėshtė veē specialitet shqiptar, siē paraqitet. Gjakmarrja vjen nga antikiteti grek.
E kam thėnė disa herė qė njė pjesė e tragjedive greke e trajtojnė kėtė dukuri universale, qė njihet nė tė gjitha vendet. Ėshtė mėkat qė shqiptarėt ta pranojnė kėtė si fenomen negativ veē tė botės sė tyre. Prandaj, duhet ta kemi tė qartė tė gjithė, dhe pse ėshtė e vėrtetė se kėtu ka vazhduar mė gjatė si institucion, por vazhdon ende edhe nė Korsikė tė Francės, nė Jugun e Italisė dhe po ashtu edhe nė zona tė veēuara tė botės.

Si do ta shihnit sot librin tuaj “Prilli i thyer”, qė flet pėr gjakmarrjen?
Gjakmarrja sot nė Shqipėri, mendoj se e ka shpjegimin si reaksion kundėr ndalimit tė rreptė me ligj qė i bėri komunizmi dhe mė pas u muar si “zakon i mirė” qė duhet tė ringjallet. Por ėshtė zakon qė s’duhej tė ringjallej. Kjo qė po ndodh, s’ka tė bėjė me kanunin shqiptar dhe ėshtė shumė barbare dhe kryhet me kallashnikov. Ėshtė njė gjėmė e zezė, e trishtueshme dhe duhet tė mbyllet, se ėshtė turp pėr kombin shqiptar sot. Ngujimi i qindra grave dhe fėmijėve nė shtėpi pėr shkak tė gjakmarrjes, ėshtė njė e tmerrshme dhe e pabesueshme.

Cili do tė ishte interpretimi i juaj pėr Kanunin?
Ky ėshtė njė kod zakonor i vjetėr, i lindur nė rrethana tė caktuara historike. Nė mungesė tė shtetit, ėshtė opinioni publik qė merr rolin e tij. Kjo ėshtė bėrė pjesė nė historinė e popullit shqiptar. Ky ėshtė njė kod i pėrdorur qė s’duhet tė ekzistojė nė kohė moderne. Nga ky kod kanė kaluar shumė popuj.
Por, Shqipėria ėshtė e vonuar. Opinioni ynė duhet tė bėjė ēmos dhe emancipimi ynė duhet ta pėrjashtojė kėtė kod, se ne kemi institucionet juridiko-shtetėrore. Sigurisht, ky kod ėshtė bėrė pjesė e historisė sė kaluar. Pėr atė kohė nuk gjykohet as i mirė, as i keq.
A ka tė bėjė fenomeni i gjakmarjes dhe heqja e dėnimit me vdekje me problemet e integrimit tė Shqipėrisė nė Europė?
Ka mendime tė ndryshme, por nuk mendoj se ėshtė shenjė e demokratizimit tė lartė heqja e dėnimit me vdekje, sikurse s’ėshtė shenjė e kundėrt, vėnia e tij. Ēdo shtet ka marrė nga rrethanat e veta.
Europa e ka gjykuar kėshtu dhe mendoj se ne iu jemi bindur parimeve europiane. S’ka asgjė tė keqe. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e mbajnė kėtė dėnim. Ky ėshtė njė shtet demokratik qė mund tė jetojė me kėtė kod, sikurse mund tė jetojė fare mirė edhe me heqjen e tij. Nuk besoj se ka ndonjė rėndėsi kaq tė madhe, sa i japin. Nuk zgjidh kaq punė, sa i japin rėndėsi.

Si mund ta komentoni faktin, qė Kanuni vazhdon tė funksionojė edhe pas vitit 1912, kur shqiptarėt themeluan shtetin e tyre ligjor?
Kjo ėshtė drejtėsi paralele, qė nuk mund tė bashkėjetojė me drejtimin e shtetit, nė asnjė vend dhe nė asnjė rend shoqėror. Ėshtė e vėrtetė se kanuni i respoekton rregullat deri nė mani, por ato janė rregulla zakonore. Dhe rregullat zakonore kanė ndryshim nga rregullat shtetėrore. Mund tė pajtohen nė njė pjesė, por s’mundet tė qė kanuni tė sfidojė rregullat shtetėrore, ose penaliteti shtetėror tė kryhet, duke u zėvendėsuar nga Kanuni.





Data e Publikimit: 03/09/2004
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 19:26   #11
Arb
 
Arb's Avatar
 
Join Date: 09-10-04
Location: Little Dardania, NEW YORK
Posts: 11,552
Arb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėmArb i pazėvėndėsueshėm
Default

Kanuni eshte quajtur Kushtetuta e Pare Shqipetare.
Une nuk harrij te kuptoj pse kaq egersi ne komunikim? Kanuni i Lek Duakgjinit ka gjera shume te mira qe sikur te zbatoheshin dhe sot do ishte ndryshe ashtu siē ka dhe te keqija si gjakmarrja.NUk mund te gjykohen sot difektet e tij sepse eshte shkruajtur 500 vjet me pare kurse tani behen ligjet pa vlere brenda nje viti.

Po shkruaj disa gjera qe jane te shkruajtura ne Kanun.

FAMILJA.
Familja āsht nji tė mbledhun gjymtyrėsh, tė cillėt gjallisin nen nji kulm, qellimi i tė cillvet āsht tė shtuemt e gjindes nper mjet tė martesės, tė mkambunt e tyne kah zhdrivillimi i shtatit e kah zhvillimi i mendes e i shises

MARTESA.

M’u martue mė kanūn do’ me thānė m’u bā shpķ, me i a shtue shpķs nji rob mā teper, sį per krah tė pūnve, sį per tė shtuem tė fmive.

SHPI, GJĀ E PRONE.
132. Nė themel xźhet shpija, po kje kullė, mėdheskė a ksollė, mjaft qi tė két carānin e votres e tė qesė tym

PŪNA.

§ 289. Pūna e largon udhen e madhe, porsč s’mund e qesė nd’ ujė, kū mbytet bagtija, nė shkallė (shkamb), kū then qafen bagtija. (Shif Nye LXIII, «Udha e madhe» § 271.)

TĖ DHĀNUNAT.

§ 499. Kanūja e malevet nuk njef uhį me shtojca fitimesh (Fajde).


NDERA VEHTJAKE.

§ 593. Kanuni i Malevet tė Shqypnķs nuk e veēon nierin prej nierit. «Shpķrt per shpķrt, se duken e falė Zoti».


DĀMET.

§ 738. «Dāmi kį ēmim, por jo giobė».

FJALA E GOJĖS.

§ 520. Giūha āsht tulit e gjithshka bluen.

§ 521. Fjala e gojės s’źme hīn nė vesh tė tjetrit, e i treti e perdoron pėr rrźnim tė kuej, un rrī e tallem.

§ 522. Fjala e źme nė shkaktofėt vrasė tė pėrgjegjme un rrī e zgerdhīhem; nuk mund tė mė kapė kush pėr pūnė tė liga, qi shkaktoi goja e źme.

§ 523. Aj, qi shkon tuj mjellė e tuj hapė fjalė tė kqija e gergasa herė per njanin herė per tjetrin, me gojė tė kanunit thirret »Argat i keq«. As e thrret kush nė pūnė, as i nep kush rrogė.

§ 524. A fola a s’fola, goja nuk vulosė gjā. - Fjalėt e sterkqive kanūja s’i mźrr para sysh.

Oroe: Shźnjimin e fuqķn e fjalės sė folun nė hov tė vrasės e shka don me thānė »Fjala peng«, me kohė do tė zhvillohen.

Tek fjala jane te perfshira keto:

Mohi

§ 525. Mohues thirret aj, i cilli nuk i vźhet zhgarkimit as shpifjes, kje per ndo’i dām, per vjedhnķ aper ndo’i vrasė, etj.

§ 526. Tė germushunat e kercnimet prej njij hamendje kanūja s’i bįn. - Mohuesit nuk mund t’i hypet nė qafė qi tė lajė, pasė e pį pasė, per ēdo zhgarkim e shpifje.

§ 527. Mohuesi vetem atbotė bjen nė faj, kśr ky mos tė duej me ardhė n’arsye.

§ 528. Zhgarkuesi e shpifsi e bjen n’arsye mohuesin me pleq e me peng.

Beja

§ 529. Beja āsht nji sjellje besimtare, per mjet sė cillės nieri, tuj dashtė me dalė sė keq prej njij zhgarkimi tė dhūnshem, do tė perkasė me dorė nji shźj besimi, tuj e grishė źmnin e Perendķs nė dishmķ tė sė vertetės.

§ 530. Kjo dorė beje āsht e pelqyeme prej kanunit tė Malevet tė Shqypnķs si per tė dlirun prej zhgarkimesh, si edhč per tė lidhun besė.

§ 531. Bén nėgojėsh kanūja as s’e pelqen, as s’e tumirė; e per tė dlirun prej zhgarkimesh lypet doemņs qi tė bāhet beja mbė nji shźj besimi e tė perkitet me dorė.

§ 532. Beja e Shqyptarit kį dż pūnė para sżsh: a) thrret Perendķn nė dishmķ tė sė vertetės; b) i nenshtrohet randimit tė ndeshkimevet tė perjetshme e giobės sė kohshme kah kanūja.

§ 533. Beja e Malevet tė Shqypnķs āsht dż mndyrėsh:

a) beja mbė »gśr«, me Kanū;3
b) beja mbė Kryq a mb’Ungjķll.
§ 534. Beja mbė »gśr« kah kanūja āsht nder mā tė randat e mā tė mndershmet bé, qi njef Shqyptari i Malevet.

§ 535. Kanū āsht qi, po desht me u dlirė prej njij zhgarkimi mohuesi, do tė bājė bé a mbė »gśr«, a mbė Kryq e Ungjķll.

§ 536. Betarė a Poronikė njehen disį »dorė bejet«, qi do tė perkasin Ungjillin, e disį tjerė lźhen per me ndigiue bén nė Kishė. (Dukagjini)

§ 537. Bét mbė »gśr« bāhen:

a) per me u dlirė prej njij zhgarkimi;
b) per me u lidhė me besė kundra hjeksive e trathtive tė vendit;
c) per me ndźjė gati me u bā bįll kercnimeve e rreziqeve tė perbashkta.


Me thote ndonje se ku jane te keqijat ketu?

Sikur gjerat te hecnin sipas ketyre fjaleve sa ndryshe do ishte.
Arb Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 20:49   #12
luckyman
 
Join Date: 18-03-07
Posts: 3,371
luckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėmluckyman i pazėvėndėsueshėm
Default

Me miré i vdekur sesa i shkelur ne BESE e NDER...(thoté Leké Dugagjini)


E kta te cilet e shajné Kanunin nuk kané as Besé e as Nder.


Njefsha miré per ju.
luckyman Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 21:31   #13
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Djema e keni gabuar adresen, tema nuk eshte: "Ligjet e dobishme te Kanunit te Leke Dukagjinit" porse tema eshte: "Cka thote Kanuni i Leke Gjukagjinit per femren", dhe une solla citate ku diskriminohet dhe poshtersohet dhe i merren te drejtat femres, nese i mbroni ato ide, ejani ne debat, jeni te mireseardhur!

Cka mendoni ju per keto qe solla une me heret:

***
NYE I DYMDHETĖT (tagri i djalit dhe i vajzės)

31. Vajza, edhe nė mos past prindt, ajo s’ka tager me mendue per martesė tė vet, tagri asht nė dorė tė vllazneve a tė kushrijve.


Vajza s’ka tager:
a) me zgjedhė fatin e vet; do tė shkojė pėr atė, pėr tė cilin t’a fejojn;

b) m’u pėrzi nė shkuesi as nė fejesė;
c) as nė kėpucė e as nė petka;


***


Thjesht, ejani diskutojme!
Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 21:55   #14
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default



Edhe nje i krisur ne koke si qe jeni ju, e din qe keto ligje jane te stervjetruara, por ju nuk doni ti kuptoni keto gjera dhe jeni kthy shume shume ma mbrapa, keni shku deri ne 1400 e ca vjete mbrapa dhe i keni marre ligjet e harapeve si tuajat, dhe i zbatoni ato ligje te cilat ne mase 1444 : 1 i tejkalojne ligjet e Shqiptareve (te dyja tani me te stervjetruara). Ketu eshte thelbi.

Kurse ti Arabian mire e ke ketu:
Quote:
Gjeja me e keqe ne kete Bote eshte aftesia e dobet e trurit te njeriut per te mesuar te vertete, dhe aftesia e jashtezakonshme e trurit te njeriut per ti ngatrruar gjerat.

I keni ngaterruar gjerat ju moti e nuk shifni as hunden e juaj se jo me larg.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 19-05-07, 21:58   #15
Albanian eX|PerT
.•:*ØØØØØØØØØØØØØØØ*:•.
 
Join Date: 09-11-06
Posts: 4,027
Albanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėmAlbanian eX|PerT i pazėvėndėsueshėm
Default

Quote:
Originally Posted by Albanian eX|PerT
NYE I DYMDHETĖT (tagri i djalit dhe i vajzės)

31. Vajza, edhe nė mos past prindt, ajo s’ka tager me mendue per martesė tė vet, tagri asht nė dorė tė vllazneve a tė kushrijve.


Vajza s’ka tager:
a) me zgjedhė fatin e vet; do tė shkojė pėr atė, pėr tė cilin t’a fejojn;
b) m’u pėrzi nė shkuesi as nė fejesė;
c) as nė kėpucė e as nė petka;

***


Thjesht, ejani diskutojme!
Ku shkuan ata qe thonin se femra tek populli shqiptar nuk eshte shkelur per shkak te Kanunit por per arsye tjera dhe thonin se Kanuni i ka mbrojt femrat... ejani na tregoni c'domethenie kane keto citate?


Albanian eX|PerT Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 13:21.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.