Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
User Name
Password
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 12-08-07, 18:43   #1
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Letėrsia e Rilindjes

Letėrsia e Rilindjes

Hyrje

Letėrsia shqiptare e Rilindjes Kombėtare lindi dhe u zhvillua si pjesė e pandarė e lėvizjes politiko-shoqėrore e kulturore pėr ēlirimin e vendit nga zgjedha e huaj. Kjo lėvizje, qė nis nga mesi i shekullit XIX dhe arrin deri nė vitin 1912, quhet Rilindje Kombėtare, prandaj edhe letėrsia e kėsaj periudhe quhet letėrsi e Rilindjes Kombėtare. Kjo ėshtė kryesisht njė letėrsi patriotike me frymė demokratike e popullore. Tema kryesore e saj ishte dashuria pėr atdheun dhe popullin, evokimi i sė kaluarės heroike dhe lufta pėr ēlirimin kombėtar e shoqėror.
Kushtet historike qė pėrcaktuan zhvillimin e saj, ishin kryengritjet e vazhdueshme kundėr pushtuesve osmane, lufta pėr pavarėsi dhe pėr ruajtjen e tėrėsisė tokėsore tė vendit nga synimet grabitqare tė imperialisteve dhe tė qarqeve shoviniste fqinje.
Letėrsia e Rilindjes pati njė drejtim iluminist e nė periudhėn e fundit edhe vepra realiste, por nė thelbin e vet ajo ishte njė letėrsi romantike. Nė veprat mė tė, mira tė saj u shprehen ideale tė larta kombėtare, malli dhe dashuria e zjarrtė pėr mėmėdheun, krenaria pėr tė kaluarėn e lavdishme tė popullit shqiptar dhe ėndėrra pėr ta parė Shqipėrinė e lirė, tė pavarur e tė lulėzuar.
Figura mė e shquar e kėsaj periudhe ėshtė padyshim, Naim Frashėri, autor i poemės "Bagėti e Bujqėsi„ i "Historisė sė Skėnderbeut„ dhe i shumė poezive tė tjera patriotike, lirike e filozofike. Figura tė tjera tė shquara janė Jeromim De Rada, A.Z.Cajupi, Gavril Dara i Riu, Ndre Mjeda, Asdreni etj.
Letėrsia e Rilindjes shėnon njė etapė tė re nė historinė e letėrsisė shqiptare. Ajo shėnon kalimin nga letėrsia me brendi fetare e karakter didaktik, nė letersinė e re shqiptare, nė letėrsinė e mirfilltė artistike, duke hedhur nė tė njėjtėn kohė edhe bazat e gjuhės sonė letrare kombėtare.


Naum Veqilharxhi Naim Frashėri Jeronim De RadaGavril Dara Pashko Vasa AsdreniZef Serembe Ndre Mjeda Risto Siliqi Mihal Grameno Andon Zako ĒajupiFilip Shiroka Luigj Gurakuqi


__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 13-08-07, 11:25   #2
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default

Sami Frashėri



Sami Frashėri ėshtė ideologu mė i shquar i lėvizjes sonė kombėtare. Si udhėheqės ideologjik, demokrat, mendje e ndritur prej dijetari, ai mbetet njė nga personalitetet mė tė rėndėsishėm tė Rilindjes.
Vėllai mė i vogėl i Abdylit e i Naimit, ai lindi nė Frashėr mė 1850, ku mori edhe mėsimet e para. Mė 1871 mbaroi gjimnazin "Zosimea" nė Janinė, mėsoi gjuhė tė vjetra e tė reja dhe u pajis me njė kulturė tė gjerė. Mė 1872 shkoi nė Stamboll pėr punė dhe atje u lidh menjėherė me patriotė shqiptarė, me Pashko Vasėn, Jani Vreton, Ismail Qemalin, Kristoforidhin, Hoxha Tasinin etj. Samiu u dallua shumė shpejt midis tyre dhe, me formimin e shoqėrisė sė Stambollit, u zgjodh kryetar i saj, ndonėse ishte nga mė tė rinjtė. Gjer nė fund tė jetės ai mbeti udhėheqėsi kryesor i kėsaj shoqėrie.
Samiu ishte njeri me horizont tė gjerė dhe dha ndihmesė tė shquar pėr kulturėn turke. Drejtoi disa gazeta turqisht, ku mbrojti edhe tė drejtat e kombit shqiptar. Botoi nė turqisht edhe njė varg veprash letrare e shkencore. Ndėr kėto janė disa vepra themelore, si: i pari fjalor i plotė etimologjik i turqishtes, si dhe e para enciklopedi turke e historisė dhe e gjeografisė nė gjashtė vėllime. Ai shkroi nė turqisht dramėn Besa me subjekt shqiptar, bėri pėrkthime nga letėrsia botėrore etj.
Veprat e Samiut nė turqisht pėrshkrohen nga ide iluministe dhe godasin obskurantizmin fetar tė Perandorisė Osmane. Me to ai i sillte ndihmesė tė vlefshme mendimit pėrparimtar. Duke goditur bazat e pushtetit feudal tė sulltanėve ai i ndihmonte njėkohėsisht edhe popullit tė vet nė luftėn pėr liri, edhe popullit turk nė luftėn pėr pėrparim.
Krijimtaria e Samiut nė gjuhėn shqipe ėshtė e lidhur tėrėsisht me idealet e lėvizjes kombėtare pėr ēlirim, me nevojat e shkollės e tė kulturės kombėtare. Pa dyshim ai ėshtė njė nga themeluesit e saj. Pėr shkollat e para shqipe Samiu botoi kėto vepra: "Abetare e gjuhės shqipe„(1886), "Shkronjėtore e gjuhės shqipe„(gramatikė e shqipes,1886) dhe "Shkronja„(gjeografia, 1888). Hartoi edhe njė fjalor tė gjuhės shqipe, qė nuk i dihet fati.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 13-08-07, 11:30   #3
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default

Sami Frashėri

Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ēdo tė bėhet

Ėshtė njė nga veprat madhore tė Rilindjes, manifesti politik e ideologjik i saj. U botua nė Bukuresht mė 1899, nė prag tė ngjarjevetė mėdha do tė ēonin nė fitoren e pavarėsisė. Pėr kėtė, shqiptarėt duhet tė ishin tė pregatitur, tė kishin programin e luftės dhe tė ndėrtimit tė shtetit tė ri. Duke pėrgjithsuar pėrvojėn e gjerathershme tė lėvizjes kombėtare, kjo vepėr e plotėsonte mė sė miri kėtė mision.
Siē tregon titulli, vepra pėrbėhet nga tri pjesė.
Pjesa e parė i kushtohet historisė sė kaluar tė Shqipėrisė. Qėllimi i autorit ėshtė tė provojė se populli shqiptar ėshtė nga popujt mė tė vjetėr tė Evropės, me njė gjuhė nga mė tė vjetrat e mė tė bukurat, me kulturė e tradita tė pasura, qė ka tė drejtė tė jetojė i lirė nė mes tė popujve tė tjerė dhe kombeve tė qytetėruara. Si shumė rilindės tė tjerė, Samiu mbron origjinėn pelazgjike tė popullit shqiptar.
Njė vend me rėndėsi i jep nė kėtė pjesė figurės sė Skėnderbeut dhe epokės sė tij. Skėnderbeun e cilėson si njė burrė qė i ka shokėt e rrallė nė histori, kurse pėr epokėn e tj shkruan se "ėshtė m'ė bukur e m'ė bekuar e gjithė kohėrave pėr vendin tėnė„, se atėherė i gjithė kombi ishte i bashkuar dhe u nderua nė gjithė botėn. Kjo ėshtė njė nga synimet kryesore tė veprės; tė forcojė te shqiptarėt ndėrgjegjjen dhe krenarinė kombėtare.
Pjesa e dytė jep me nota tronditėse njė tablo realiste tė Shqipėrisė pas Tanzimatit. "Qysh janė sot shqiptarėt?„-pyet Samiu me shqetėsim dhe tregon se gjendja e vendit ėshtė e mjeruar nga ēdo pikpamje. Burimin e kėtij mjerimi ai e sheh nė rradhė tė parė te zgjedha e huaj, qė e ka lėnė vendin nė varfėri, padituri, dhe errėsirė. "Shqiptarėt, - shkruan Samiu, - janė robėr tė poshtuar(poshtėruar) e t'unjurė, tė shkelur e tė ēpėrnderė(turpėruar).
Pėrshkrimi ėshtė edhe mė i gjallė nė kontrast me tė kaluarėn, tė cilėn nė pėrgjithėsi autori e idealizon. Ndaj dhe stili bėhet mė zemėrak, vepra e patriotit vlon nga revolta kundėr shtypjes kombėtare. Ata shqiptarė tė veshur dikur me "roba tė arta„ e tė farkėtuar me armėt e argjėndta tė trimėrisė, shkruan Samiu, "Janė sot lakuriq, me njė kėmishė qė qė s'ka ku ta zėrė qeni. Vetė edhe zaptieja e taksidari, e ngre shkopnė e i rreh duke thirrur; Pagoni! E ku tė gjejė i ziu qė tė paguajė? Atėherė shesin kanė, dhinė, ē'tė kenė, edhe gjer nė qeramidhet e shtėpisė„.
Vend tė rėndėsishėm zė analiza qė Samiu u bėn rreziqeve qė i kanoseshin Shqipėrisė.
Si gjithė rilindėsit, ai mendonte se rreziku i parė Shqipėrisė i vinte nga Perandoria Osmane, tė cilėn Samiu e quante
njė tė vdekur qė duhej varrosur sa mė parė. Sa mė gjatė tė mbetej lidhur Shqipėria me kėtė perandori tė kalbur, aq mė keq do tė ishte. Shteti osman dotė shembej sė shpejti dhe Shqipėria mund tė groposej nė gėrmadhat e tij. Rreziku tjetėr, mendon Samiu, shqiptarėve u vinte prej lakmive tė shovinistėve fqinjė, lakmi qė i mbėshtetnin fuqitė imperialiste.
Rreziqe tė mėdha shqiptarėve edhe prej grindjeve e pėrēarjeve midis tyre, sidomos prej pėrēarjes fetare, gjithashtu prej padijes, prej mungesės sė shkollave shqipe. Kėto rrethana i hapnin shteg rrezikut tė asimilimit tė shqiptarėve prej tė huajve.
Pjesa e tretė, fillon me pyetjen: "A mund tė qėndrojė Shqipėria si ėshtė? Pėrgjigjja ėshtė, jo„. Nė pėrgjithėsi nė kėtė pjesė Samiu paraqet programin e lėvizjes pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.
Nga analiza qė u bėri rrethanave politike nė fund tė shekullit XIX, Samiu arriti nė pėrfundimin se rruga e vetme pėr tė shpėtuar nga zgjedha osmane dhe nga rreziku i copėtimit prej shteteve fqinje ishte qė Shqipėria tė shkėputej nga Turqia menjėherė, para se ajo tė shembej dhe shqiptarėt tė formonin shtetin e tyre tė pavarur. Autori mendonte se kjo s'arrihej me lutje, por me rrugėn e luftės sė armatosur. "Shqiptarėt duhet t'i marrin ato qė duan me pahir, t'i kėrkojnė me fjalė, po tė kenė edhe pushkėn plot„.
Si mendimtar demokrat dhe iluminist, Samiu parashtron njė projekt tė gjerė me ide tė pėrparuara pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Ai nuk e pranon idenė e monarkisė. Si formė regjimi sipas tij, Shqipėria duhet tė ishte republikė parlamentare qė do tė kishte nė krye njė pleqėsi. Kushtetuta e shtetit tė ardhshėm shqiptar qė propozonte Samiu, pėrshkrohet nga fryma demokratike. Ideali i tij pėr kėtė shtet ishte ideali i njė demokracie borgjeze. Si shprehės i pikėpamjevetė klasės sė re tė borgjezisė, ky ishte njė ideal i pėrparuar pėr kohėn, sepse ai i kundėrvihej shtetit despotik osman.
Shumė i guximshėm e i pėrparuar pėr kohėn ishte projekti i Samiut edhe pėr zhvillimin ekonomik e shoqėror tė vendit. Ai kėrkonte tė ngrihej njė industri kombėtare, tė mėkėmbej bujqėsia, tė zhvillohej komunikacioni automobilistik dhe hekurudhor, tė forcohej mbrojtja etj. Vėmendje tė veēantė Samiu i kushtonte zhvillimit tė arsimit e tė kulturės shqiptare. Si gjithė rilindėsit, ai kishte bindjen se ajo qė u duhej mė shumė shqiptarėve ishte dituria. Pėr pėrhapjen e saj ai kėrkonte njė sistem arsimi tė pėrgjithshėm e tė detyrueshėm pėr tė gjithė, djem e vajza. Arsimin e donte nė gjuhėn amtare shqipe dhe shkolla tė ishte laike, e shkėputur nga kisha e xhamia, njė shkollė qė tė shėrbente si vatėr diturie dhe atdhetarizimi.
Samiu ėndėrronte Shqipėrinė me shkolla tė tė gjitha kategorive, me universitet ("gjithėmėsime„ siē e quante ai), me akademi tė shkencave, muzeume e biblioteka.
Siē shihet, nė veprėn "Shqipėria ē'ka qėnė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet„ gjeti shprehje mendimi shqiptar mė i pėrparuar politiko-shoqėror i kohės. Me kėtė vepėr Samiu u bė ideologu mė i shquar i lėvizjes kombėtare shqiptare. Vepra e tij ėshtė njė traktat politiko-shoqėror, megjithatė ajo ka vlera tė mėdha stilistike, njė gjuhė e gjallė, e shprehėse. Stili i prozės sė Samiut ėshtė energjik, herė polemist, herė fshikullues e herė me patos thirrės e mobilizues. "O burrani o shqiptarė ! Zihuni me tė dy duart nė besė, nė lidhje e nė bashkim, se kjo do t'ju shpėtojė!„
Fraza e Samiut ėshtė e qartė, me mjete gjuhėsore plot ngarkesė emocionale. Mbasi ka parashtruar krejt programin e tij, ja si e mbyll veprėn; "Ja qėllimi ynė! Ja puna jonė e shenjtėruarė! Ja besa jonė! Nė mes tė shqiptarėve tė vėrtetė s'ka ndonjė ndarje, ndonjė ēarje, ndonjė ndryshim! Janė tė tėrė vėllezėr, tė gjithė njė trup, njė mendje, njė qėllim njė besė!„
Kjo vepėr solli njė ndihmesė tė madhe pėr pasurimin e gjuhės letrare shqipe dhe pėr formimin e stilit publiēistik.
Samiu vdiq nė Stamboll mė 1904, i pėrndjekur nga autoritetet dhe i respektuar nga populli dhe opinoni pėrparimtar.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 21-08-07, 20:11   #4
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default

Naum Veqilharxhi





Naum Panajot Bredhi, i mbiquajtur Veqilharxhi, ėshtė pionieri i lėvizjes sonė kulturore patriotike tė shekullit XIX. Ai ėshtė ideologu i parė i Rilindjes nė Shqipėri, njė nga ata qė u hapėn udhėn ideve tė reja politike e kulturore kombėtare.
N.Veqilharxhi lindi mė 1797 nė Vithkuq tė Korēės. Ai pati mėrguar nė Rumani. I ndikuar nga idetė e lėvizjes kombėtare tė popujve tė Ballkanit, mori pjesė nė revolucionin rumun tė vitit 1821 kundėr Turqisė, revolucion qė pati karakter jo vetėm ēlirimtar antiosman, por dhe antifeudal. Me formimin iluminist, Veqilharxhi e drejtoi vėmendjen tek atdheu i tij. Ai e kuptonte se gjendja e Shqipėrisė nė ato ēaste historike shtronte para popullit tė tij kėrkesa tė reja. Nė vitet `40 tė shekullit XIX lėvizjet ēlirimtare nė Shqipėri kishin marrė hov, por atyre u mungonte njė program kombėtar dhe njė platformė ideologjike e pėrpunuar. Veqilharxhi ka meritė se nė shkrimet e tij formuloi i pari kėrkesat themelore tė Rilindjes.
Punėn e tij si atdhetar iluminist e nisi me krijimin e njė alfabeti origjinal tė gjuhės shqipe, tė pėrbėrė prej 33 shkronjash. Me kėtė alfabet hartoi dhe libra pėr mėsimin e shqipes. Tė parin libėr, qė ėshtė e para abetare pėr mėsimin e gjuhės shqipe, Veqilharxhi e botoi mė 1844 me titullin "Evėtar„. Njė vit mė vonė, mė 1845, e botoi tė pėrpunuar e tė zgjeruar, me titullin "Fare i ri evėtar shqip pėr djelm nismėtar„, tė shoqėruar me njė parathėnie pėr djemtė e rinj shqiptarė. Kėta libra tė Veqilharxhit u pritėn me entuziazėm nga patriotėt brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Shumė njerėz mėsuan tė shkruanin me alfabetin e tij. Kėrkesat e lėvizjes sonė kombėtare, Veqilharxhi i paraqiti nė tri shkrime tė tij: Nė parathėnien e botimit tė dytė tė Evėtarit, nė njė letėr dėrguar nipit tė tij dhe sidomos nė njė "Enqiklikė„(letėr qarkore).
"Enqiklikėn„ ai ua drejtoi mė 1846 bashkadhetarėve tė tij. Ky dokument ėshtė konsideruar si manifesti i parė i lėvizjes sonė kombėtare, si njė program pune pėr tė. Ai flet me dhembje pėr gjendjen tepėr tė prapambetur tė popullit shqiptar. Kėtė e shpjegon me pushtimet e vazhdueshme tė tė huajve, me ndryshimet politike e fetare, sidomos me "lėnien pas dore tė lėvrimit tė gjuhės sonė kombėtare„. Ata shqiptarė qė shkolloheshin nėpėr vende dhe shkolla tė huaja, shpesh mėrgonin larg atdheut nė vend qė tė ishin "mirėbėrės„, etėr e mėsonjės tė atheut e tė kombit tonė.
Por Veqilharxhi nuk e humbet shpresėn dhe u bėn thirrje bashkatdhetarėve tė mbushen me hov e guxim. Me njė stil tė shkathėt, tė figurshėm, e plot optimizėm ai shkruan: "Le tė hedhim farėn e mirė dhe me siguri vetė natyra e shenjtė e ngjarjeve do tė ndihmojnė pėr gjallėrimin, mbirjen dhe rritjen e saj, pemėt e bukura dhe shumė tė ėmbla tė sė cilės do t'i korrė padyshim brezi i ardhmė qė do tė bekojė ata bujq dhe ata mbjellės tė mirė„. Cila ėshtė kjo "farė e mirė dhe pemėt e ėmbla qė do tė japė ajo?„ Veqilharxhi mendon se, qė tė dalim nga gjendja e rėndė, duhet tė shkruajmė gjuhėn tonė e tė pėrhapim arsimin shqip, tė pėrhapim farėn e diturisė, e cila do tė sjellė gjithė tė mirat mė pas. Padituria ėshtė fatkeqėsi, mendon autori, njė e keqe e madhe, qė barazohet me skllavėrinė. "Ato kombe qė kanė mbetur nė padije, u shėmbėllejnė thjesht skllevėrve„. Njė komb mund tė dalė nga mjerimi dhe prapambetja, kur tė fillojė tė lėvrojė gjuhėn kombėtare. Gjuhėn tonė ne duhet ta shkruajmė me "shkronja tė veēanta kombėtare„, na mėson Veqilharxhi. Kėshtu, shpreson ai, edhe ne do tė vihemi nė rradhėn e kombeve tė qytetėruara.
Nė kėtė mėnyrė e formulonte ai njėrėn prej kėrkesave tė mėdha tė lėvizjes sonė kombėtare, duke u nisur nga parimi i drejtė se njė popull mund tė kulturohet vetėm me anė tė gjuhės sė vet amtare. Vepra e Veqilharxhit luajti rol tė madh gjatė Rilindjes. Rilindėsit e njihnin si paraardhės dhe ushqenin pėr tė njė nderim tė madh. Me idetė e tij iluministe dhe me veprimtarinė e tij nė dobi tė kombit e tė gjuhės shqipe. Veqilharxhi fitoi dashurinė dhe respektin e bashkatdhetarėve patriotė, por edhe mėrinė e armiqve tė Shqipėrisė, veēanėrisht te grekomanėve. Mė 1846, ai u helmua nga agjentėt e Patriarkanės, duke qenė kėshtu jo vetėm i pari ideolog, por edhe i pari dėshmor i Rilindjes Kombėtare.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-08-07, 21:14   #5
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default

Naim Frashėri



Figura qėndrore e letėrsisė shqiptare tė Rilindjes, ai qė u bė shprehės i aspiratave tė popullit pėr liri e pėrparim, si poet i madh i kombit, ėshtė Naim Frashėri, bilbili i gjuhės shqipe. Naimi lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, qė ishte edhe njė qendėr bejtexhinjsh. Mėsimet e para i mori tek hoxha i fshatit nė arabisht e turqisht. Qė i vogėl nisi tė vjershėronte. Studimet e mesme i kreu nė Janinė, nė gjimnazin e njohur "Zosimea". Aty horizonti i tij kulturor u zgjerua sė tepėrmi, njohu letėrsinė, kulturėn dhe filozofinė klasike greke e romake, ra nė kontakt me idetė e Revolucionit Borgjez Francez dhe me iluminizmin francez. Duke pėrvetėsuar disa gjuhė, si: greqishten e vjtėr e tė renė, latinishten, frėngjishten, italishten e persishten, Naimi, jo vetėm qė mori bazat e botėkuptimit tė vet, por njohu edhe poezinė e Evropės e tė Lindjes. Tė gjitha kėto tradita poetike ndikuan nė formimin e tij si poet. Mė 1870, pas mbarimit tė shkollės, shkoi pėr tė punuar nė Stamboll, por u prek nga turbekulozi dhe u kthye nė Shqipėri nė klimė mė tė shėndetshme.
Gjatė viteve 1872-1877 Naimi punoi nė Berat e nė Sarandė si nėpunės. Kjo periudhė pati rėndėsi tė veēantė nė formimin e tij. Atdhetar e si poet. Ai njohu mė mirė jetėn e popullit, zakonet, virtytet dhe aspiratat e tij, gjuhėn e bukur e shpirtin poetik tė njerėzve tė thjeshtė, krijimtarinė popullore, bukurinė e natyrės shqiptare.
Ndėrkohė vendi ishte pėrfshirė nė ngjarjet e mėdha tė lėvizjes ēlirimtare, qė do tė sillnin formimin e Lidhjes Shqiptare tė Prizerenitmė 1878, udhėheqės i sė cilės ishte Abdyli, vėllai mė i madh i Naimit. Naimi dha ndihmesėn e vet pėr krijimin e degėve tė lidhjes nė Jugun e Shqipėrisė, pėrkrahu dhe pėrhapi programin e saj. Mė 1880, kur veprimtaria e Lidhjes ishte nė kulm, ai shkroi vjershėn e gjatė "Shqipėria", nė tė cilėn shpalli idetė kryesore tė Rilindjes. Me kėtė krijim Naimi niste rrugėn e poetit kombėtar. Mė 1881 Naimi u vendos pėrfundimisht nė Stamboll, ku u bė shpirti i Shoqėrisė sė Shkronjave dhe i lėvizjes sė atdhetarėve shqiptarė. Gjithė forcat dhe talentin ia kushtoi ēėshtjes kombėtare, punoi pėr ngritjen e shkollės shqipe dhe hartoi libra pėr tė, shkroi vjersha, pėrktheu e botoi vazhdimisht, duke ndihmuar pėr zhvillimin e letėrsisė sonė, pėr botim edhe tė shumė veprave tė autorėve tė tjerė. Lėvizja kombėtare, idealet e ēlirimit tė Shqipėrisė, tė pėrparimit e tė qytetėrimit tė saj, u bėnė faktori themelor qė ndikoi nė formimin e Naimit si poet e atdhetar.
Krijimtaria e gjerė letrare e Naimit, me veprat poetike e didaktike, kap njė periudhė tė shkurtėr prej 13 vjetėsh (1886-1899). Vetėm nė vitin 1886 ai botoi veprat "Bagėti e Bujqėsia", "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "Histori e pėrgjithshme" dhe poemėn greqisht "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve", "E kėndimit ēunavet kėndonjėtoreja". Mė 1885 botoi pėrmbledhjen me vjersha persisht "Tehajylat" (Ėndėrrimet) mė 1888 botoi "Dituritė", mė 1890 "Lulet e verės", mė 1894 "Parajsa dhe fjala fluturake", mė 1898 "Historia e Skėnderbeut" dhe "Qerbelanė" dhe mė 1889 "Historia e Shqipėrisė". Sėmundja dhe lodhja e madhe ia keqėsuan shėndetin poetit, zemra e tė cilit pushoi sė rrahuri mė 20 tetor 1900, nė moshėn 54-vjeēare, i zhuritur nga malli pėr atdheun dhe me brengėn qė s'e pa dot tė lirė.
Vdekja e poetit qe njė zi e vėrtetė kombėtare. Shqiptarėt kishin humbur atdhetarin e kulluar, apostulin e shqiptarizmės, poetin e madh. Dhembjen dhe vlerėsimin pėr Naimin e shprehu bukur elegjia e Ēajupit, qė niste kėshtu:
Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
moj e mjera Shqipėri,
mendjelarti, zemėrtrimi,
vjershėtori si ai.
****************************
Naim Frashėri vuri themelet e letėrsisė kombėtare shqiptare. Vepra e tij shėnoi lindjen e njė letėrsie tė re me vlera tė vėrteta artistike. Ajo shprehte aspiratat e shoqėrisė shqiptare tė kohės dhe ndikoi fuqishėm nė luftėn e saj pėr liri e progres.
Naimi krijoi traditėn e letėrsisė patriotike, qytetare, ai solli nė letėrsi botėn shqiptare, aspiratat jetike tė popullit.
Dashuria pėr Atdheun, popullin dhe njeriun, krenaria kombėtare dhe besimi nė tė ardhmen, ideja e madhe e ēlirimit, formojnė thelbin romantik tė veprės sė tij. Naimi e afroi letėrsinė me popullin, duke trajtuar tema tė reja, tė ndryshme nga ato tė letėrsisė sė vjetėr, temat e problemet e kohės.
Nė formimin e Naimit si poet ndikuan disa faktorė, por faktori kryesor ishte jeta e popullit tė vet dhe lėvizja e tij pėr ēlirim kombėtar.
Naimi njohu disa tradita poetike tė huaja, prej tė cilave mori elemente qė u tretėn mjaft natyrshėm nė veprėn e vet. Por krijimtarisė sė tij vulėn e origjinalitetit ia vuri jeta dhe tradita historike e artistike e populli tė vet. Traditat poetike popullore, qė pėrbėn njė nga burimet e formimit tė tij si poet, i dha shumė mė tepėr nga ēdo traditė tjetėr. Lidhja me tė u shpreh jo vetėm nė gjuhėn e poezisė sė Naimit dhe nė figuracionin e pasur, por, nė radhė tė parė, nė pėrmbatje dhe nė frymėn e saj.
Naimi ėshtė bilbili i gjuhės shqipe, mjeshtėr i fjalės. Vepra e tij vuri bazat e gjuhės letrare kombėtare shqipe, e cila do tė njihte mė vonė njė zhvillim tė mėtejshėm, pėr tė arritur gjer nė shqipen e sotme letrare kombėtare tė njėsuar e tė zhvilluar. Tradita qė krijoi Naimi, ėshtė e gjallė dhe frymėzuese edhe nė jetėn e shoqėrisė sonė tė sotme. Naimi mė tepėr se shkrimtar, ėshtė poeti mė i madh i Rilindjes sonė Kombėtare, ėshtė atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit dhe i kulturės shqiptare.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-08-07, 21:17   #6
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default

Jeta dhe Vepra
Lirika Filozofike
Analiza
Poezi
Bagėti e Bujqėsia
Parajsa
Histori e Skėnderbeut
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 27-08-07, 18:07   #7
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Naim Frashėri

Lirika Filozofike

Naim Frashėri ėshtė poeti i parė shqiptar qė i kushton kujdes tė veēantė poezisė filozofike dhe mund tė quhet themeluesi i saj nė poezinė shqiptare.
Ai ka shkruar njė numėr tė dukshėm vjershash filozofike, tė pėrfshira nė vėllimet poetike "Vjersha pėr mėsonjėtoret e para", "Lulet e verės", "Parajsa dhe fjala fluturake" dhe nė pėrmbledhjen nė gjuhėn persishte "Tehajylat" (Ėndėrrimet).
Nė kėto lirika Naimi shpesh shtron pyetje tė tilla tė karakterit filozofik: C'ėshtė natyra? Cilat janė ligjet e saj? Ku ėshtė fillimi e ku ėshtė fundi i saj? Cili ėshtė vendi i njeriut nė tė?
Kėtė etje pėr tė pėrsiatur pėr gjithēka poeti e shpreh edhe me vargje:
Mendja ime, qė s'gjen prehje, bėn kėrkime
dhe rropatet me aq pyetje-e-mėrmėrime:
Kush? pse? Ēfarė? ku e kur? e si e sa? ("Ėndėrrimet")
Naimin e habit dhe njėkohėsisht e mrekullon gjithėsia, pambarimėsia e saj: Toka dhe Dielli, yjet, ndėrrimet e stinėve, deti, era, lumi, rrufeja, njeriu, lulet, zogjtė, bagėtia, gjithēka. Poeti mendimtar e sheh gjithėsinė si njė libėr tė hapur tė cilin njeriu vazhdimisht pėrpiqet ta lexojė, sepse kėshtu do tė gjejė kuptimin e botės. Kjo pafundėsi dukurish e mahnit dhe e gėzon poetin, jo vetėm sepse me to ėshtė e lidhur jeta e njeriut, por edhe pse nė qėnien dhe nė rendin e tyre ai sheh shprehjen e ligjeve absolute, sheh mishėrimin e perėndisė. Kėtė koncept panteist e vumė nė dukje edhe te "Lulet e verės".
Njė trup ėshtė gjithėsia
Dhe tė sosur s'ka gjėkundi,
mė ēdo an' ėshtė perėndia,
njė det qė s'i gjendet fundi.
("Gjithėsia", "Vjersha pėr mėsonjėtoret").
Botėkuptimi i Naimit nė lirikat filozofike shpesh ėshtė kontradiktor. Mbasi pohon pafundėsinė e gjithėsisė, Naimi thotė:
Gjė s'humbet, as pakėsohet
edhe sėrish nukė shtohet:
ēdo q'ėshtė pėrsėritet.
("E vėrteta", - "Vjersha pėr mėsonjėtoret")
Njė nga mendimet mė tė rėndėsishme tė Naimit ėshtė ai qė lidhet me njohjen njerėzore. Ai mendonte se njeriu ėshtė nė gjendje, me forcėn e arsyes, tė depėrtojė nė tė fshehtat e natyrės, tė njohė ligjet e saj, ta pėrdorė natyrėn pėr nevojat e tij, pra, tė bėhet gjithnjė e mė tepėr zot i saj, me anė tė njohjes shkencore. Sipas tij, duke njohur natyrėn, njeriu njeh krijuesin e saj, zotin:
Ėshtė nė shesh Perėndia,
i verbėri s'mund ta shohė,
ajo ėshtė gjithėsia,
i dituri mund ta njohė.
("Perėndia" - "Lulet e verės")
Duhet theksuar se problemet e gjithėsisė, tė natyrės etj., asnjėherė, Naimi nuk i pa tė shkėputura nga njeriu, nga vendi i tij nė botė, nga fati i tij. Naimi e vlerėson shumė lart njeriun. Si panteist, poeti mendon se shfaqja mė e pėrsosur e hyjnisė nė jetė ėshtė vetė njeriu. Njeriu, sipas Naimit, ėshtė qėllimi dhe arritja mė e lartė e krijimtarisė hyjnore, ėshtė trajta e shfaqjes mė tė epėrme, sepse ėshtė krijesė me ndėrgjegjje e moral. Prej kėtij lind edhe ai humanizėm i thellė, ai respekt e dashuri e pakufishme pėr njeriun.
S'ka mė tė lartė nė jetė
nga njeriu, q'ėshtė i vėrtetė.
("E vėrteta" - "Vjersha pėr mėsonjėtoret")
Naimi mendon se njerėzit vėrtet vdesin, por si gjini janė tė pavdekshėm, janė tė pėrjetshėm. Duke u kthyer sėrish te gjithėsia, ata rilindin sėrish te breznitė qė pėrsėriten pa fund.
Botėkuptimi i Naimit ėshtė sintezė origjinale mbi bazėn e panteizmit dhe ka prirje tė dukshme pėrparimtare.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 08-09-07, 19:47   #8
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Naim Frashėri

Pikėpamjet Patriotike dhe Botėkuptimi

Vepra e Naimit shprehu nė mėnyrė tė plotė e me forcė artistike idealet mė tė pėrparuara tė Rilindjes, idetė patriotike, demokratike e iluministe qė do ta udhėhiqnin shoqėrinė shqiptare pėr tė dalė nga errėsira mesjetare nė dritėn e lirisė e tė pėrparimit. Poet e mendimtar, Naimi qėndroi me dinjitet nė lartėsinė e kėtyre kėrkesave historike.
Tipari kryesor, ajo qė pėrbėn thelbin e gjithė krijimtarisė sė Naimit, ėshtė patriotizmi. Gjithēka nė veprėn e tij lidhet me atdheun, me dashurinė e pakufishme pėr tė, pėr gjuhėn, pėr popullin, pėr historinė e pėr gjithēka shqiptare, me detyrėn pėr t'i shėrbyer atdheut me devotshmėrinė mė tė lartė. Vargjet mė tė bukura poetit ia frymėzoi pikėrisht ky atdhetarizėm i flaktė.
Ēlirimi i Shqipėrisė nga zgjedha osmane ishte njė nga idealet mė tė larta tė Naimit. Pėr tė arritur kėtė, poeti hedh idenė e bashkimit tė gjithė shqipėtarėve, si kusht pėr ēlirimin dhe pėrparimin e tij. Veēanėrisht te "Historia e Skėnderbeut", poeti pohon se liria mund tė vijė vetėm me anė tė luftės sė armatosur kundėr pushtuesit.
Besimi i Naimit nė tė ardhmen e Shqipėrisė sė lirė ėshtė i madh. Ai mendon se populli ynė, me virtyte tė ēmuara e me tradita luftarake i ka tė gjitha tė drejtat tė jetojė i lirė. Naimi shpreson se kjo liri do tė jetė pak a shumė e shpejtė.
Naimi pati pikėpamje demokratike tė pėrparuara pėr kohėn. Ai mendonte qė njeriu lind i lirė. Kulti i lirisė sė njeriut pėrshkon gjithė veprėn e tij, ndonėse nė kushtet e atėhershme ai tingėllonte abstrakt. Admirues i Revolucionit Francez dhe i ideologėve tė tij, Naimi ėndėrronte njė Shqipėri tė lirė dhe demokratike, sipas tipit tė demokracive borgjeze tė kulturuar e tė emancipuar. Edhe Naimi, ashtu si Samiu, ishte pėr republikėn dhe nuk e pranonte formėn e monarkisė.
Ai gjithashtu ishte pėr barazinė midis burrit dhe gruas dhe pėr tė drejtėn e arsimimit tė tė dyve.
Botėkuptimi i naimit u kultivua nė klimėn e kėrkesave pėr njė Shqipėri qė do tė hynte nė njė epokė tė re historike, qė do tė qytetėrohej e kulturohej. Natyrisht, koha kur jetoi poeti, la gjurmėt e veta nė botėkuptimin e tij, i cili nuk mundi t'u shpėtonte edhe kundėrshtive.
Naimi ishte iluminist, dhe kishte besim tė madh nė rolin qė luajnė shkenca dhe dija pėr zhvillimin e shoqėrisė. Ai ēmonte tepėr iluministėt francezė, Volterin, Rusonė, e tė tjerėt. Sidomos nė veprat diturake ai pranoi dhe propogandoi edhe disa arritje tė shkencės sė kohės, si teorinė e Darvinit pėr prejardhjen e qenieve tė gjalla, teorine e Kantit e tė Laplasit pėr origjinėn diellore tė tokės etj. Por nė thelb, veēanėrisht nė veprat poetike, ai pranon qėnien e njė fuqie tė mbinatyrshme. Megjithatė, idealizmi i Naimit u shfaq nė formėn e panteizmit. Ai e mendon zotin tė shtrirė kudo, te njeriu dhe te natyra. Si patriot e iluminist, ai ishte kundėr pėrēarjes fetaredhe kombėsinė e vinte mbi fenė, ashtu si edhe rilindėsit e tjerė.
Naim Frashėri, si figura qėndrore e letėrsisė sė Rilindjes, krijoi njė traditė tė re, qė u ndoq nga shumė shkrimtarė tė tjerė, dhe u bė themeluesja e letėrsisė sonė tė re kombėtare.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 08-09-07, 19:48   #9
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Naim Frashėri

Bagėti e Bujqėsia (analizė)

Poema "Bagėtia e bujqėsia" u botua mė 1886. Ėshtė njė nga veprat mė tė bukura e mė tė frymėzuara jo vetėm tė Naimit, por edhe tė krejt letėrsisė sė Rilindjes. Askush para Naimit nuk i kishte kėnduar dashurisė e mallit pėr atdhe, krenarisė kombėtare dhe bukurisė sė natyrės shqiptare me njė patos aq tė zjarrtė e me njė gjuhė poetike aq tė ėmbėl e tė bukur.
Me kėtė poemė Naimi krijoi poezinė e madhe tė Atdheut e tė natyrės shqiptare. Kjo vepėr jo vetėm u bė e dashur pėr bashkatdhetarėt, por krijoi njė traditė tė pasur edhe pėr poetėt qė erdhėn mė pas.
Siē e tregon edhe titulli, poema pėrbėhet nga dy pjesė. Nė pjesėn e parė flitet pėr punėt e blegtorisė, pėr jetėn dhe punėn e bariut, kurse nė pjesėn e dytė pėr punėt e bujkut. Megjithatė, kjo s'ėshtė aspak njė vepėr pėr kėto fusha tė jetės.
Prej tyre poeti vetėm sa merr pikėnisje pėr tė shprehur ndjenjat e flakta patriotike. Nė tė vėrtetė, vepra ėshtė njė himn poetik i frymėzuar, kushtuar Atdheut, natyrės dhe njerėzve tė tij.
Poema hapet me njė apostrofė madhėshtore, e cila me njė qartėsi tė habitshme na sjell para syve bukuritė e natyrės shqiptare, larminė dhe ngjyrat e saj, njė peizazh tė pafund plot dritė e gjallėri.
O malet e Shqipėrisė e ju, o lisat e gjatė,
fushat e gjera me lule q'u kam ndėr mend dit `natė,
ju, bregore bukuroshe, e ju, lumenjt' e kulluar,
ēuka, kodra, brinja, gėrxhe dhe pyje tė gjelbėruar,
do tė kėndoj bagėtinė qė mbani ju e ushqeni
o vendėthit e bekuar ju mendjen ma dėfreni.
Motivi i mallit pėr atdhe zė fill qė nė kėto vargje dhe e pėrshkron gjithė poemėn. Larg vendlindjes, larg maleve dhe fushave, larg netėve tė magjishme dhe mėngjeseve plot zhurma jetėsore, poeti ndien njė mall zhuritės pėr ēdo gjė shqiptare. Nė atdhe gjithēka ėshtė e bukur, ndaj dhe dėshira pėr t'u kthyer ėshtė e papėrmbajtur.
Kjo dėshirė pėr tė fluturuar drejt Shqipėrisė ėshtė shprehur me mjete poetike nga mė tė ndjerat. Poeti dėshiron tė ketė "vrapin e veriut… krahė pėllumbi…, nxitimin e lumit me valė". Me apostrofa plot drithėrim ai i drejtohet "fluturės krahėshkruar" ose "dallėndyshes bukuroshe" qė t'ia marrin zemrėn e pėrmalluar e t'ia shpien nė Shqipėri. Veēanėrisht e goditur ėshtė similituda, e ndėrtuar mbi bazėn e pėrfytyrimeve popullore tė marra nga jeta e bariut dhe e bujkut shqiptar:
Kur dėgjon zėthin e s'ėmės qysh e lė qingji kopenė
blegėrinė dy a tri herė edhe ikėn e merr dhenė,
edhe nė i prefshin udhėn njėzet a tridhjetė vetė,
e ta trembin ai s'kthehet, po shkon nė mes si shigjetė.
Ashtu dhe zemra ime, mė lė kėtu, tek jam, mua,
vjen me vrap e me dėshirė aty, nė viset e tua.
Njė tjetėr motiv i fuqishėm, qė e bėn poemėn tė dashur e frymėzuese edhe pėr ne sot, ėshtė krenaria pėr Shqipėrinė, krenaria pėr emrin shqiptar. Me dashurinė dhe krenarinė e flaktė atdhetare, Naimi shprehu njė nga idetė mė tė rėndėsishme tė lėvizjes kombėtare. Ai synonte tė ngjallte tek bashkatdhetarėt ndėrgjegjjen kombėtare, t'i bėnte tė vetėdijshėm se ishin bij tė njė vendi me vlera tė gjithanshme, tė njė atdheu qė priste shumė prej tyre. Zėri i poetit buēet:
Ti Shqipėri, mė ep nder, mė ep emrin shqipėtar,
zemrėn ti ma gatove plot me dėshirė e me zjarr.
Ishte e para herė nė letėrsinė tonė qė njė gjė e tillė shprehej kaq bukur, me kaq zjarr e pėrkushtim. Nė kėto dy vargje Naimi mishėron njė ide tė madhe e tė pėrjetshme: nderin, dinjitetin njeriut ia jep Atdheu, balta e vendlindjes, e gatuar me gjak e djersė, me historinė e me traditat, me fisnikėrinė, bujarinė e gjithė vlerat e tjera morale; lumturinė, gėzimin dhe kuptimin e jetės njeriu mund ta gjejė nė atdhč, nė vatrėn e vet, mes njerėzve tė vet.
Kėto vargje tė pavdekshme patėn njė ndikim tė jashtzakonshėm tek bashkatdhetarėt, aq mė tepėr qė shumė shqiptarė, tė mėsuar nėpėr shkolla tė huaja e tė verbuar nga propogandat antishqiptare, e kishin pėr turp tė pohonin kombėsinė e tyre tė vėrtetė. Vargjet e Naimit i prekėn nė zemėr, ua drejtuan sytė dhe shpirtin nga Atdheu, u kujtuan detyrėn si bij tė tij.
Poema e Naimit ėshtė njė vepėr tipike romantike. Bota e pasur e ndjenjave, dėshira pėr t'u arratisur "nga brengat, nga thashethemet", nga rrėmuja e qytetit anadollak, krijon njė gjendje emocionale tė veēantė. Por romantizmi i Naimit ėshtė aktiv. Poeti nuk tėrhiqet nė gjirin e natyrės pėr tė lėnguar nė vetmi e pikėllim. Pėrkundėrazi duke u mrekulluar nga natyra e bukur shqiptare, nga jeta e thjeshtė dhe e ndershme nė vendin e tij, nga fisnikėria e njerėzve tė punės, ai ka dashur t'i nxisė shqiptarėt ta duan Atdheun, tė kthehen nė vatrėn e tyre dhe lumturinė ta gjejnė nė punė .
Motivi i punės mund tė themi se shtrihet nė gjithė poemėn, e cila ėshtė kėshtu njė himn pėr punėn dhe pėr njerėzit e punės, pėr bujqit dhe barinjtė. Poeti tregon nė skena tė bukura e plot lėvizje veprimtarinė e pėrditshme tė bariut, tė stopanit qė bėn bulmet, tė bujkut qė vė qetė pėrpara menatė; madje, edhe shpendėt, kafshėt dhe kandrat janė nė punė e nė lėvizje tė pėrhershme. Nė kėtė himnizim tė njerėzve tė thjeshtė e jo tė pėrfaqėsuesėve tė klasave tė larta parazitare, gjejmė edhe njėherė ndjenjat demokratike tė Naimit.
Jetėn nė atdhe Naimi e ka idealizuar, duke e paraqitur me ngjyrat mė tė bukura e me tone idilike. Ai nuk ka dashur t'i paraqesė plagėt dhe kundėrshtitė e mėdha tė jetės nė fshatin shqiptar tė asaj kohe dhe kjo bėhet me qėllim, qė t'ua bėjė sa mė tė dashur vendlindjen shqiptarėve. Megjithatė, aty-kėtu depėrton edhe ndonjė hollėsi qė tėrthorazi flet pėr ato plagė: varri i njė udhėtari tė vdekur larg shtėpisė, njė plakė e drobitur, njė lypės. Mbi tė gjitha plaga e madhe e robėrisė, padituria, pėrēarjet, nuk i shpėtojnė nga sytė. Ai i prek tėrthorazi nė vargjet qė mbyllin poemėn, kur shpreh dėshirėn qė Shqipėria tė hyjė nė rrugėn e mbarėsisė.
Tregomu dhe shqiptarėt udhėn e punės sė mbarė,
bashkomi, bėmi vėllezėr edhe fjeshtė shqiptarė.
Falmi, falmi Shqipėrisė ditėn e bardhė tė lirisė,
udhėn e vėllazėrisė, vahn e gjithė mirėsisė.
Nxirr tė vėrtetėn nė shesh, paskėtaj tė mbretėrojė,
errėsira tė pėrndahet, gėnjeshtra tė pushojė.
Vlerat artistike tė poemės janė tė gjithanshme, ndaj dhe idetė e saj janė aq tė prekshme. Figuracioni ėshtė aq i pasur, i larmishėm e i vetvetishėm sa tė krijon njė ngazėllim tė papėrmbajtur. Apostrofat drejtuar natyrės shqiptare, enumeracionet e shumta qė japin larminė e saj dhe tė punėve, krahasimet dhe semilitudat e goditura, epitetet e thjeshta dhe metaforat e bėjnė atė njė nga veprat mė tė frymėzuara tė letėrsisė sonė. Duke u nisur nga jeta baritore, nga loja e qengjave rreth mėmave tė tyre, Naimi krijon dhe simbole shprehėse: fjala "mėmė" pėrsėritet aq shpesh, sa bėhet simbol, qė pėrgjihtėson pėrkushtimin e poetit ndaj tokės mėmė, Shqipėrisė.
Nė kėtė vepėr Naimi pėrdor njė shqipe tė kulluar dhe, mbi tė gjitha, arrit tė zbulojė me forcėn e talentit poetik vlerat dhe mundėsitė e mėdha shprehėse tė gjuhės sonė. Ai e ngriti atė nė rrafshin e gjuhės sė poezisė sė vėrtetė, qė mund tė shprehte ndjenja nga mė tė hollat. Nė poemė gjejmė njė leksik shumė tė pasur baritor e fshatarak, thirrorė e pasthirrma plot efekt, gjejmė prapashtesat pėrkėdhelėse zvogluese: -zė, -thė, -osh (e), qė sjellin aq ngrohtėsi:
Vashė bukuroshe e bariut, qė vjen me llėrė pėrveshur,
me zemėr tė dėfryer e me buzėzė tė qeshur…
nė sythit tėnd shoh gazė…,
Pėr t'u dhėnė jetė ideve e ndjenjave tė zjarrta, Naimi krijoi njė varg tė ri nė poezinė shqiptare, vargun 16-rrokėsh.
Vetėm ky varg i gjerė dhe i qetė mund tė jepte atė tabllo madhėshtore tė natyrės shqiptare dhe ndjenjat e pėrflakura tė poetit, ndaj dhe mban emrin e tij, vargu naimjan.
"Bagėti e bujqėsia" ėshtė poemė liriko-epike, boshtin e sė cilės e formon lirizmi, shprehja e mendimeve dhe e ndjenjave qė i vlojnėnė shpirt poetit. Bota romantike e Naimit pėrmblidhet nė ekzaltimin nga bukuritė e natyrės shqiptaree tė jetės baritore e fshatarake, nė dashurinė dhe krenarinė pėr kombin, nė optimizmin dhe ngazėllimin pėr ditėn e bardhė tė lirisė. Poema mbetet njė nga faqet mė tė bukura tė poezisė sė Rilindjes, me ndikim tė fuqishėm edhe nė ditėt tona.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-09-07, 12:36   #10
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Naim Frashėri


Lulet e Verės (analizė)

Kėtė pėrmbledhje me poezi lirike Naimi e botoi mė 1890. Aty ai shfaqet mė i plotė si poet. Talenti i tij lirik shpėrthen nė njė rreth tė gjerė ndjenjash tepėr tė holla dhe mendimesh tė thella.
Motivet kryesore qė trajtoi Naimi nė pėrmbledhjen "Lulet e verės" janė tri: motivi patriotik, motivet filozofike dhe motivi i dashurisė(erotik).
Vjershat e motivit patriotik:
("Shpreh", "Pėrse", "Gjuha jonė", "Korēa", "Tradhėtorėt" e ndonjė tjetėr) janė lirika qė shprehin ndjenjat qytetare tė poetit ndaj Atdheut, vlerave tė tij dhe fateve tė tij.
Njė nga pėrjetimet mė tė fuqishme tė kėtij motivi ėshtė besimi i palėkundur nė tė ardhmen e Shqipėrisė, ndonėse dita e lirisė ishte ende larg. Por, duke u nisur nga fakti qė lėvizja komėtare kishte pėrparuar, ishin hapur shkolla shqipe, ishin botuar libra e gazeta shqip, ndėrgjegjja komėtare ishte forcuar, poeti shpėrthen plot ngazėllim:
Pėr Shqipėrinė
Ditėt e mira
Paskėtaj vijnė,
shkoi errėsira;
lum kush do tė rronjė,
ta shohė zonjė! ("Shpreh").
Padurimi i poetit pėr tė parė ditėn e bardhė tė lirisė ėshtė i madh. Kjo shpresė, kjo dritė e mban gjallė poetin, i cili, edhe pse me shėndet tepėr tė tronditur, ka besim se do ta arrijė:
As hidhe gardhė
Dhe shpejto pakė,
o dit' e bardhė,
dhe jakė, jakė,
se tė pres,
nukė vdes ("Pėrse")
Dy vjersha qė lidhen ngushtė nga idetė dhe patosi qė i pėrshkron, janė "Gjuha jonė" dhe "Korēa". Nė to ai i ka thurrur gjuhės shqipe vargjet mė tė frymėzuara. Ėshtė ndėr tė parėt poetė qė i kėnoi bukurisė dhe ėmbėlsisė sė gjuhės sonė, ėshtė ndėr tė parėt qė kuptoi vlerat dhe mundėsitė e saj tė shumta pėr tė shprehur mendimet dhe ndjenjat mė tė thella njerėzore:
Gjuha jonė sa e mirė!
Sa e ėmbėl! Sa e gjerė!
Sa e lehtė! Sa e lirė!
Sa e bukur! Sa e vlerė! ("Korēa")
Naimi shkruan plot entuziazėm pėr hapjen e shkollės sė parė shqipe nė Korēė mė 1887 dhe u bėn thirrje bashkatdhetarėve tė hyjnė me guxim nė rrugėn e diturisė e tė kulturės. Kur ai thotė: "Tė marrim diturinė…, tani lipsetė dritė ("Gjuha jonė"), kemi prirjet e tij iluministe dhe konceptin se liria nuk shkėputet nga progresi, nga "qytetėrimi". Me njė informacion krejt tjetėr, plot mllef dhe urrejtje shpėrthen ai nė vjershėn "Tradhėtorėt". Ai u vė damkėn e turpit atyre qė tradhėtojnė kombin dhe bashkatdhetarėt, atyre qė harrojnė mėmėdheun dhe punojnė pėr tė huajt. Vjersha tingėllon si njė mallkim pėr tradhėtinė, kur poeti shkruan plot zemėrim:
Buk' e mėmėdheut i zėntė
Tradhėtorėt e pabesė!
Motivi filozofik zė vend tė gjerė nė "Lulet e verės" dhe mund tė themi se Naimi themeloi nė letėrsinė shqiptare traditėn e poezisė sė mendimit.
Nė lirikat filozofike gjejmė pėrsiatjet e poetit pėr botėn, pėr jetėn dhe vdekjen, pėr njeriun, perėndinė, pėr kohėn qė shkon pa kthim. Pėr herė tė parė nė letėrsinė shqiptare trajtohen kaq gjerė koncepte tė tilla filozofike, njė botė pėrjetimesh qė kanė nė qendėr njeriun. Me sinqeritet e me gjuhė plot emocione Naimi shpreh ide humane, dashurinė dhe besimin e tij ndaj njeriut. Nė disa nga vjershat filozofike si "Jeta", "Zemra" e sidomos "Perėndia", spikat qartė njė nga elementet bazė tė botkuptimit tė Naimit, panteizmi. Shfaqet aty nga ana mistike e kėtij botėkuptimi, por nga ana tjetėr, edhe mohimi i riteve tė tepruara fetare. Ai pohon se perėndia ėshtė kudo, e shkrirė, e trupėzuar te ēdo send a gjallesė e botės:
Ē'sheh, ėshtė zot' i vėrtetė,
Ē'dėgjon, ėshtė zėr' i tija,
Gjithė ē'ka e s'ka nė jetė,
Ėshtė vetė perėndia ("Perėndia")
Nė panteizmin e naimit depėrton edhe humanizmi, besimi i madh i poetit te njeriu, qė ėshtė qėnia mė e lartė e gjithėsisė, sepse tek ai, sipas poetit, personifikohet vetė hyjnia:
Zemr' e njeriut nė jetė
Ėshtė vend i perėndisė.
Te vjersha "Fyelli" (ashtu si te "Fjalėt e qiririt", botuar mė 1884) Naimi ngre lart misionin e poetit nė shoqėri, idealet pozitive e humane tė tij, tė poetit qė bėhet zėdhėnės i shpirtit njerėzor.
Motivi erotik ėshtė trajtuar nė njė cikėl tė tėrė vjershash me titullin e pėrbashkėt "Bukuria". Lirikėn e dashurisė e kishin lėvruar edhe bejtexhinjtė, por Naimi e ngriti nė njė nivel artistik tė ri. Shpesh pėrcolli edhe koncepte etike e filozofike.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-09-07, 12:38   #11
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Vazhdim

Poeti i kėndoi bukurisė sė vashės, para sė cilės mrekullohet edhe nė tė zbulon njė pjesė tė bukurisė universale. Ai e koncepton atė si shfaqje tė pėrsosmėrisė njerėzore, tė harmonisė dhe bukurisė hyjnore. Ndihet nė to edhe ndikim i poezisė orientale. Heroi lirik tė kujton bilbilin, kurse vajza e dashur trėndafilin, figura konvencionale tė asaj poezie. Ndjenja e poetit ėshtė platonike, abstrakte, dhe nuk ka atė shfaqje konkrete si nė lirikėn popullore ose mė vonė si nė poezinė e Ēajupit. Si romantik, Naimi kėndoi mė shumė vuajtjet qė sjell dashuria, sesa gėzimet e saj. Nė kėto ndjenja, zbulohet njė zemėr shumė e ndjeshme dhe mbi tė gjitha, shumė njerėzore. Dashuria pėr poetin ėshtė gjithmonė njė ndjenjė e lartė, fisnike dhe e pastėr.
Nė ciklin "Bukuria" afrimi me poezinė popullore ėshtė mjaft i dukshėm. Poeti mori prej saj mjete artistike e teknika vėzhgimi dhe krijoi vargjet plot spontanitet e bukuri tė rrallė: Bukuroshe, sy mėshqerrė,
shikomė njėherė mua,
trėndafil i kuq me erė
e di, vallė, se sa tė dua?
E mora vdekjen nė sy,
do tė vdes, tė vdes pėr ty.
Me "Lulet e verės" Naimi arriti pjekurinė e plotė si poet lirik Larmia e motiveve, pasuria dhe thellėsia e ndjenjave kanė pėrcaktuar edhe pėrdorimin e njė gjuhe poetike tė larmishme e me shprehėsi tė lartė. Sa optimist e i ngazėllyer ėshtė kur shpreh besimin tek e ardhmja, aq i pėrmbajtur e meditues ėshtė kur flet pėr probleme tė qėnies, tė filozofisė, sa i trishtuar paraqitet kur kujton djalėrinė e perėnduar, kohėn e ikur, dhe tė vdekurit, aq i pėrndezur ėshtė nė urrejtjen e tij kur mallėkon tradhėtarėt. Naimi pėrdori mjete tė shumta stilistike. Epitetet e goditura pėr gjuhėn, anaforat tek vjersha "Fyelli", shpėrthimet nė formė pasthirrmash "Lum kush tė rrojė…", krahasimi i Korēės sė Mėsonjtores sė parė me trimin qė sulet nė ballė etj., etj, mbeten tė pashlyera nė kujtesė. Me shumė efekt poeti pėrdori edhe antitezat, veēanėrisht ndėrmjet disa fjalėve tė caktuara me kuptim tė pėrgjithshėm, por qė ai i shėnoi me njė pėrmbajtje tė qartė e me ngarkesė emocionale (drita-errėsira; fatbardhėsia, mbarėsia, qytetėria, - ndarja, marrėzia) e qė pėrfaqėsojnė tė parat: lirinė, emancipimin, kurse tė dytat: zgjedhėn, paditurinė, si plagė tė pushtimit. Tėrheq gjithashtu vėmendjen pasuria e rimave, e vargjeve e strofave me skemat AB, AB, A, AA, BCCB, ABAB, CC, tė pėrdoruara rrallė ose aspak nė poezinė shqiptare.
"Lulet e verės" (me "verė" Naimi quante pranverėn) ishin simbol i sė resė qė po lindte, i lirisė, i asaj shprese dhe force tė madhe qė lindi poetin e madh dhe poezinė e madhe.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-09-07, 17:07   #12
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Naim Frashėri

Histori e Skėnderbeut (analizė)

Poema epike "Historia e Skėnderbeut" u botua mė 1898, dy vjet para vdekjes sė Naimit. Kjo vepėr e fundit qė botoi ai, mbeti si testamenti i tij, sepse nė tė pėrmblodhi dhe shprehu me patos tė fuqishėm idealet pėr lirinė e Shqipėrisė dhe pėr futjen e saj nė rrugėn e pėrparimit.
Vepra doli nė njė ēast historik tepėr tė mprehtė: Perandoria Osmane po shkonte drejt fundit tė saj dhe rreziku i copėtimit tė vendit tonė nga shtetet shoviniste ishte shumė i madh. Kėrkohej mė shumė se kurrė qė ndėrgjegjja kombėtare tė forcohej dhe, veē kėsaj, te shqiptarėt tė krijohej mendėsia se ishte e drejta e tyre tė jetonin tė lirė si komb mė vete nė trojet e lashta stėrgjyshore. Vepra e Naimit bėnte thirrje dhe nxiste shqiptarėt t'i dilnin zot vendit tė tyre nė kėto kushte, duke kryer me nder detyrėn atdhetare.
Breza tė tėrė patriotėsh kishin ėndėrruar tė kishin njė vepėr pėr heroin kombėtar, Skėnderbeun. Kėtė dėshirė e realizoi Naimi me poemėn e vet madhore, e cila lėshoi hapur e me forcė kushtrimin pėr tė rrokur armėt, pėr tė shkundur zgjedhėn turke e pėr ta mbrojtur atdheun nga ēdo rrezik. Ajo tingėlloi si kushtrim i bashkimit tė shqiptarėve rreth flamurit tė Skėnderbeut.
Si ėshtė ndėrtuar vepra? "Historia e Skėnderbeut" ėshtė njė poemė epike e pėrbėrė nga 22 kėngė. Ngjarjet ndjekin rendin kohor: Fillojnė me dėrgimin e djemve tė Gjon Kastriotit peng tė sulltanit dhe mbarojnė me vdekjen e Skėnderbeut dhe pasojat e rėnda qė ndoqėn . Nė pėrgjithėsi vepra i pėrmbahet historisė, ndonėse ka personazhe tė krijuara prej poetit.
Nė qendėr tė poemės ėshtė figura e Skėnderbeut. Kėtė figurė Naimi e ka vizatuar nė pėrputhje me idealin e tij romantik, nė dritėn e idealeve tė humanizmit evropian e nė frymėn e Rilindjes. Pra e idealizon figurėn e heroit tonė.
Pėr Naimin Skėnderbeu ėshtė personifikim i tė gjitha vlerave: i trimėrisė, i urtėsisė, i bukurisė fizike e morale:
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-09-07, 17:08   #13
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Vazhdim

Ishte mbret i bukurisė,
si dielli epte dritė…,
… kish tė gjitha mirėsitė
dhe tė tėrė urtėsinė,
njerėzin' e dituritė
dhe fuqin' e trimėrinė.
Naimi e paraqet Skėnderbeun me tiparet e njė heroi legjendar, tė luftėtarit kreshnik dhe tė atdhetarit tė flaktė, qė mbi gjithēka vė atdheun, edhe mbi interesin e tij.
Nė poemė e gjejmė Skėnderbeun njė udhėheqės me aftėsi tė rralla, qė diti tė bashkonte tė gjithė shqiptarėt rreth idealit tė madh tė lirisė. Ai ėshtė organizator dhe strateg i madh nė luftė, po aq sa ėshtė edhe luftėtar qė bie "si rrufč" mbi armiqtė dhe i shpartallon. Si prijės i urtė popullor ai ėshtė simbol i lirisė, i traditave heroike tė popullit, i idealeve shoqėrore e demokratike qė i kishte vetė poeti. Skėnderbeu paraqitet me njė botė tepėr humane. Ėshtė i dashur e i thjeshtė me njerėzit, ka njė mall pėrvėlues pėr atdheun kur jeton larg tij, qan me lot tė hidhur kur merr vesh vdekjen e njerėzve tė afėrt dhe tė zezat qė e gjetėn Shqipėrinė. Nė ēdo ēast ėshtė njerėzor e fisnik.
Figura e Skėnderbeut ėshtė e pashkėputur nga epoka e tij. Ėshtė e natyrshme qė kėtė epokė Naimi ta paraqitė tė idealizuar, duke ia kundėrvėnė gjėndjes sė Shqipėrisė sė robėruar e tė prapambetur tė kohės sė vet. Koha e Skėnderbeut pėrmblidhte gjithė "mirėsitė" e "begatitė" atėherė mbretėronte urtėsia, paqja, kamja, nderi, shpresa.
Paraqitja e idealizuar e sė kaluarės kishte njė funksion tė caktuar. Duke ballafaquar dy epokat, Naimi thekson se pushteti osman e ndėrpreu proēesin e zhvillimit e tė qytetėrimit tė Shqipėrisė, e hodhi kėtė nė errėsirė. Pra, pushtimi osman duhej shporrur sa mė parė dhe epoka e lavdishme e Skėnderbeut duhej pėrtėrirė.
Naimi evokon shpirtin heroik e liridashės tė shqiptarėve, traditat e tyre tė bashkimit, evokon epokėn dhe Skėnderbeun vetėm e vetėm qė
T'i ap dritė Shqipėrisė
Nga shpirt' i ndritshėm i tija,
pra, duke na i paraqitur ato si njė model tė pėrsosur, ti frymėzonte bashkatdhetarėt pėr ta ēliruar e qytetėruar atdheun e tyre si dikur. Si demokrat Naimi e paraqet popullin si njė forcė tė gjallė qė i udhėhequr nga njė hero si Skėnderbeu, korr fitore dhe tregon heroizėm e patriotizėm tė pashoq.
Njė ide e rėndėsishme e poemės, tepėr aktuale nė fund tė shekullit XIX, ishte ajo se liria fitohet vetėm me anė tė luftės sė armatosur. Gjithė poema e sintetizon kėtė ide, por me njė patos tė veēantė spikat ajo nė fjalėt e Kamanit:
Kurrė s'trembet Shqipėria,
nukė vdiq, po ėshtė e gjallė
tjetėr pėrgjigjje Turqia
nukė do, pėrveē me pallė.
Fjala e Kamanit nė kuvendin e burrave tė mbledhur nga Gjon Kastrioti, ėshtė himn pėr trimėrinė dhe lirinė, ajo tingėllonte si thirrje pėr tė rrokur armėt:
Trimėria, trimėria
mban lirin' e mėmėdhenė!
Kamani nuk ėshtė person historik, por figurė e krijuar nga poeti me shumė dashuri e mjeshtėri. Ai tipizon shqiptarin trim, tė vendosur pėr tė mbrojtur lirinė dhe nderin e atdheut, tė gatshėm tė japė edhe jetėn.
Nė poemė ka dhe shumė personazhe tė tjera, portrete tė njerėzve tė afėrt dhe tė bashkėluftėtarėve tė Skėnderbeut, si dhe tė armiqve osmanė. Kėta tė fundit, sidomos sulltanėt, jepen me tipare krejt tė kundėrta me ato tė Skėnderbeut dhe tė shqiptarėve.
"Historia e Skėnderbeut" u bė njė nga veprat mė tė dashura gjatė Rilindjes, se u pėrgjigjej aspiratave liridashėse qė vlonin nė popull. Ajo themeloi nė letėrsinė tonė traditėn e poezisė epike.
Poema ka shumė vlera artistike tė qėndrueshme. Ajo tė rrėmben me gjerėsinė e rrėfimit, me gjallėrinė e vizatimit tė shumė skenave. Tė tilla janė ato tė kuvendeve, tė veprimtarisė sė gjithanshme tė Skėnderbeut, tė betejave, ndonėse, ndonjėherė, bie nė pėrsėritje situatash. Herė-herė gjejmė tabllo me dramacitet tė theksuar. E tillė ėshtė ajo nė kėngėn e V, qė fillon me vargjet:
Krujė, o qytet i bekuar,
prite, prite Skėnderbenė!…
Nė poemė hasim herė-herė, portretizime tė goditura tė personazheve, siē ėshtė sidomos ai i Kamanit njė pasuri figurash stilistike, si epitete, krahasime, similituda etj.
Gjuha e veprės ėshtė afėr gjuhės sė popullit, me mjete tė shumta shprehėse, e pastruar nga fjalėt e huaja dhe me mjaft fjalė tė krijuara nga vetė poeti. Shprehjet frazeologjike, me mjaft ngarkesė emocionale, gjenden dendur nė poemė.
"Historia e Skėnderbeut" mbetet njė nga veprat mė tė rėndėsishme tė Naimit. Me tė u mėkuan dhe u rritėn breza tė tėrė atdhetarėsh e luftėtarėsh.
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 18-09-07, 19:43   #14
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Poezi Naim Frasheri

Fjalėt e Qiririt

Nė mes tuaj kam qėndruar
E jam duke pėrvėluar,
Qė t'u ap pakėzė dritė,
Natėnė t'ua bėnj ditė.
Do tė tretem, tė kullohem,
Tė digjem, tė pėrvėlohem,
Qė t'u ndrinj mir' e tė shihni,
Njėri-tjatėrin tė njihni.
Pėr ju do tė rri tė tretem,
Asnjė ēikė tė mos mbetem,
Tė digjem e tė qanj me lot,
Se dėshirėn s'e duronj dot.
Unė zjarrit nuk i druhem
Dhe kurrė s'dua tė shuhem,
Po tė digjem me dėshirė,
Sa tė munt t'u ndrinj mė mirė.
Kur mė shihni se jam tretur,
Mos pandehni se kam vdekur;
jam i gjall' e jam ndė jetė
jam nė dritėt tė vėrtetė,
Unė jam nė shpirtit tuaj,
Mos mė kini pėr tė huaj,
M'ėshtė falurė durimi,
Andaj po digjem si trimi,
Se ma k'ėnda t'u bėnj mirė,
Tė mos mbeti n'errėsirė.
Jakėni rreth meje rrini,
Flisni, qeshni, hani, pini,
Nė shpirt kam dashurinė,
Pa digjem pėr njerėzinė,
Lemėni tė pėrvėlohem,
nukė dua mė tė ftohem,
Dua ta djek trupn' e shkretė
Pėr atė zotn' e vėrtetė.
Me zjarr ta djek mushkėrinė
E tė tretem pėr njerinė,
Bashkė me gėzimt tė tija
tė vete te perėndia.
Unė dua njerėzinė,
Mirėsin' e urtėsinė,
Nė bėhi shokė me mua,
Nė mė doni si u dua,
Njėri-tjetėrin nė doni,
Tė paudhė mos punoni.
O zėmėra fluturake,
Qasju pakė kėsaj flake!
Mase krahėt t'i pėrvėlon,
Po dhe shpirtin ta shėnjtėron.
Unė duke pėrvėluar,
Njerėzit i kam ndrituar.
Kam qėnė mik me njerinė,
Andaj i di e mė dinė.
Gjithė tuajt' i kam parė,
Mėm' e at' e fis e farė,
Si tani gjithė i kam ndėr mėnt,
Qė rrininė mė kėtė vėnt.
Edhe sot nėr ju ata shoh,
Se shpirtin e tyre ua njoh,
Dhe unė si ju jam ndruar
E jam pėrzjer' e ndryshuar,
Pa jam bėrė shumė herė
Zjar e uj' e balt' e erė.
Jam njė shkėndijė pej qielli
dhe njė drudhėzė pej dielli.
Edhe ndėr qiej fluturonj,
Edhe brėnda nė det qėndronj,
Shumė herė fle nė baltė,
Diku ndodhem dhe nė mjaltė
Bėnem qėngj e kec i pirė,
Lul' e bar e gjeth i mbirė.
Dua shumė fjalė t'u them,
Po trėmbem mos i bėnj ujem.
E ku shkruhenė nė kartė
Fjalėt' e gjuhėsė zjarrtė?
__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-09-07, 15:21   #15
Linka_pz
E pandryshueshme
 
Linka_pz's Avatar
 
Join Date: 08-03-07
Location: Ne Qytetin Historik
Posts: 12,345
Linka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėmLinka_pz i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Letėrsia e Rilindjes

Gjuha Jonė

Vėllezėr shqipėtarė!
Tė prekim urtėsinė,
Tė zėm' udhėn e mbarė,
Tė ngjallim Shqipėrinė.
Shqipėria ka qėnė
Edhe po do tė jetė,
Po sot nė ditėt tėnė
Tė metė tė mos ketė.
E ka nderuar zoti
Gjithėnjė Shqipėrinė,
Ish fort mirė qėmoti,
Do bėhet dhe taninė.
Sa ishte trimėria
N'atė kohė tė vjetrė,
Kish emrė Shqipėria,
Sa s'kish nonjė vėnt tjetrė.
Sa burra kordhėtarė
Ka nxjerrė Shqipėria
Mė pastaj e mė parė,
Q'i shkruan istoria!
Ajo ish koh' e zjarrtė
Dhe kish mundime tepėr,
Po sot pėndė dhe kartė
Na duhet, nukė tjetėr.
O burra, shqipėtarė,
Tė marrim dituritė,
Se s'ėshtė koh'e parė,
Tani lipsetė dritė.
Tė shkruajm' gjuhėn tėnė,
Kombinė ta ndritojmė,
Gjithė ē'ėshtė e ē'ka qėnė
Ngadalėzė ta msojmė.
pa shihni ē'gjuh' e mirė!
Sa shije ka e hije,
ē'e bukur'edh'e lirė,
Si gjuhė perėndie.
Shum'e bardhė kjo ditė
Pėr gjithė shqipėtarėt,
Do na sjellė njė dritė,
Qė s'e kishin tė parėt.
Kjo dritė do na bjerė
Tė gjitha mirėsitė
Dhe gjithė do t'i ngrerė
Dėmet e marrėzitė.
Si lum kush zė tė mbjellė,
Lum kush vė kėtė pemė!
Se kjo ka pėr tė pjellė,
S'mbulohetė me remė.


__________________
Thjeshtesia dhe modestia i ben njerezit me te perparuar.
.....................................
“Nė jetė, duhet pasur vullnet e durim – tė mirat vijnė pastaj”
...................................
Happiness in intelliggent people is the rarest thing I know!
Linka_pz Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 00:24.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.