Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Shėndeti
User Name
Password
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ?



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 10-09-07, 00:03   #1
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Zana_ch's Avatar
 
Join Date: 26-08-05
Location: n'shtepi
Posts: 8,192
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Default Fėmija juaj belbėzon?

Ērregullimi i tė folurit nė fėmijėri nuk ėshtė shfaqje e rrallė. Zhvillimi i tė folurit dhe shkathtėsia e tė folurit varet nga aktiviteti i mė tepėr organeve sistemore. Ėshtė e domosdoshme qė fėmija tė ketė ndėgjim normal, qė nėnkupton intaktivitet tė mekanizmave periferike tė dėgjueshmėrisė, pėrcjellje normale tė zėrit nga organet pėr dėgjim deri te truri dhe organizim tė impulseve tė zėshme pėr pėrgjegje. Pason pėrgjegja verbale, e cila pėrfshin mė shumė procese si frymėmarrjen, fonacionin (formimin e zėrave), rezonancėn dhe artikullimin. Pėr zhvillimin normal tė tė gjitha kėtyre aktiviteteve ėshtė e nevojshme shkallė e lartė e integrimit neuro muskular dhe trurit. Proceset tė cilat janė tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e tė folurit dhe gjuhės janė shumė jostabile dhe vulnerabile ( plagosėse). Faktorė tė ndryshėm sikurse sėmundja, trauma dhe tj.mund tė sjellin deri te ērregullimet e pėrkohshme ose tė pėrhershme tė kėtyre proceseve.

Zhvillimi normal i tė folurit

Tė pjekurit e tė folurit tė fėmijės shkon paralelisht me pjekjen e tėrė organizmit, nė mėnyrė tė parashikuar deri nė moshėn 6 vjeēare Tė kuptuarit e tė folurit zhvilllohet shumė mė shpejt se sa aftėsia pėr verbalizim, gati nga vetė fillimi fėmija ėshtė i aftė qė tė kuptojė shumė fjalė dhe kombinacione tė komplikuara, pa pasur mundėsi qė ti pėrdori.

Nė moshėn 4-6 muajsh, foshnja normale tregon aftėsi qė tė gugati, duke theksuar njė numėr tė zėrave bashkėtingėllore sikurse janė m,n,p,b,k,g,t,dhe d.
Nė moshėn prej 6-8 muaj, posedon repertoar tė kombinimeve gugatėse tė kėtyre bashkėtingėlloreve duke vėrė zanore mes tyre, mund tė formojė disa fjali, sikurse ba-ba, ma-ma, da-da etj. Rreth muajit tė 9, fėmija tregon aftėsi pėr ta imituar lartėsinė e zėrave tė cilat i dėgjon. Njėkohėsisht fillon me imitimin e shprehjes sė fytyrės dhe formimin e zėrave, duke i imituar lėvizjet e buzėve tė njerėzve qė i flasin.
Nė muajin e 11, fėmija zbulon se me disa kombinime tė zėrit arrin rezultat tė pashėm. Pėr shembull kombinacioni ma-ma, do t'ia sjelli nėnėn e tij ose do tė realizojė ndonjė dėshirė.
Nė muajin e 12 fėmija zakonisht disponon me 1-3 kombinacione me domethėnie tė caktuar, tė cilat nėse i pėrdor kanė pėr rezultat pėrgjegje specifike tė caktuara – zakonisht ushqim ose kujdes. Megjithatė nėse nuk stimulohet nga tė afėrmit, mė sė shpesh nga nėna fėmija nuk do tė zhvillojė kombinime tė kėtilla tė hershme me domethėnje tė caktuara.
Rreth muajit 12-18 ekziston relativisht rritje e vogėl e fjalorit shprehės, edhe pse procesi i tė mėsuarit vazhdon dhe fėmija deri nė muajin 18 do tė mėsojė edhe dhjetra fjali tjera. Njėkohėsisht ėshtė i preokupuar me mėsimin dhe me hulumtimin e rrethinės dhe sigurisht nuk ka shumė kohė qė ti kushtojė tė folurit
Rreth muajit 18-24 fillon tė kombinojė dhe tė pėrdori sė bashku mė tėpėr kombinacione tė cilat i dėgjon, dhe tė pėrpilojė njė lloj tė pėrgjegjeve tė organizuara. Shpeshherė atė qė prodhon nė kėtė periudhė tė hershme ėshtė e komplikuar, dhe e pakuptueshme – tė folurit i cili ndonjėherė ėshtė i ēuditshėm dhe i frikėson prindėrit.
Deri nė muajin e 24 nga tė folurit tė kėtillė do tė zhvillohen 2-3 fraza. Ėshtė gati qė tė prodhojė ndonjė lloj tė tė folurit tė kuptueshėm, psh. Bebja don kulaēe dhe tė ngjashme.
Nė moshėn 2 vjeēare 50-60% nga frazat e tij duhet tė jenė tė kuptueshme gjer nė atė shkallė, qė tė kuptohet se ē'po kėrkon.
Rreth dy dhe tre vjetėve, duke poseduar fjalor tė kufizuar dhe kapacitet pėr shprehje fėmija e ka tė vėshtirė tė shprehė ide tė komplikuara. Gjatė kėsaj periudhe mundohet qė ta zhvillojė tė folurit rrjedhshėm, por shumica e fėmijėve nuk kanė ritėm stabil nė tė folurit deri nė moshėn 4-5 vjeēare, ashtu qė periudha prej 2-5 vjeēe quhet periudha jofluente ( periudha e tė folurit jo rrjedhshėm). Mu nė kėtė periudhė, fėmijėt, e posaēėrisht meshkujt, mund tė fillojnė tė tregojnė diēka dhe nuk mund tė gjejnė fjali pėr tė, dhe derisa e kėrkojnė fjalėn pėrsėrisin me zė ,, i-i-i-i,, ose pėrdorin ndonjė rrokje tjetėr. Kjo periudhė e joinfluencės mund tė zgjasi deri nė moshėn 5 vjeēare, por normalisht, sikurse qė fėmija e rrit fjalorin dhe aftėsitė e tjera ( sintaksa, struktura gjenerale e gjuhės dhe ritmit) kjo dukuri zhduket. Kėto procese mund tė ērregullohen lehtė, dhe praktikisht pjesa mė e madhe e ērregullimeve tė tė folurit rrjedhin nė kėtė periudhė.
Nė moshėn 3 vjeēare fėmija duhet qė tė jetė i aftė qė ti pėrdori tė gjitha zanoret dhe bashkėtingėlloret v,m,n,p,b,k,t dhe d. Nė kėtė moshė rreth 70-80% nga tė folurit ėshtė i kuptueshėm dhe nė secilin tentim pėr pėrgjegje shfrytėzohen mesatarisht tre fjalė. Nė moshėn 4 vjeēare 100% nga tė folurit duhet tė jetė i kuptueshėm dhe mesatarisht pėr pėrgjigje pėrdoren 4 fjalė. Nė moshėn 5 vjeēare mund tė shfrytėzojė disa kombinacione si psh: bl, pl, gr, dhe zakonisht pa asnjė gabim mund t'i pėrdori f,v,r: kjo ndonjėherė nuk ėshtė e mundur deri nė moshėn 6 vjeēare.
Nė moshėn 4 vjeēare fėmija pėrdor disa mbiemra, ndajfolje, parafjalė dhe pėrpilon fjali tė thjeshta. Fillon edhe t'i shquajė dhe t'i dallojė nė shumės dhe t'i dallojė gjinitė. Nė pėrgjithėsi pėremėrin mua e zėvendėson me nominativin ,,unė”.
Nė moshėn 6 vjeēare ka kaluar periudha e joinfluencės dhe fėmija ka arritur sukses qė ti mposhti tė gjitha bashkėtingėlloret me pėrjashtim tė disa kombinimeve sibilantėve (fishkėlluese) kryesisht s dhe z. Pas 6 vjetėve, rol tė rėndėsishėm nė formimin e tė folurit luan shkolla.
Ėshtė e qartė se vitet parashkollore janė jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr zhvillimin e tė folurit dhe gjuhės te fėmija.Shumė probleme nė tė folurit mund tė prevenohen nėse zbrapsimet zbulohen herėt dhe nėse trajtohen nė mėnyrė adekuate.

Belbėzimi

Belbėzimi zakonisht fillon nė tė ashtuquajturėn periudha jofluente mes moshės 2-5 vjeēare, mė sė shpeshti te gjinia mashkullore. Pse vjen deri te belbėzimi nuk ėshtė krejtėsisht e sqaruar. Te tė ashtuquajturit belbėzime sekondare rėndėsi tė madhe ka e ashtu quajtura komponenta emocionale, por nuk ka dėshmi se ky ėshtė shkak direkt. Si faktorė qė kontribuojnė pėrmenden anksioziteti i prindėrve dhe shtypja tė cilėn e kryejnė ata. Kėshilla mė e shpeshtė nėse belbėzon fėmija parashkollor ėshtė qė prindėrit ta injorojnė belbėzimin.Ata duhet ti kushtojnė rėndėsi tė plotė fėmijės derisa mundohet tė flasi. Rreth 99% e fėmijėve do tė kalojnė nėpėr kėtė periudhė tė tė folulit jorrjedhshėm dhe do tė zhvillojnė folje normale stabile dhe tė rrjedhshme. Megjithate njė pjesė do tė vazhdojnė tė belbėzojnė. Nėse fėmija belbėzon pas moshės 5 vjeēare duhet tė dėrgohet te specialisti. Nėse belbėzimi ėshtė sekondar duhet tė dėrgohet te specialisti pėr patologji nė tė folurit. Kur je fėmijė dhe me dėshpėrim mundohesh tė thuash se ēfarė ke nė mendje belbėzimi shkakton frustracion tė vėrtetė. Ky frustracion ėshtė edhe mė i madh, kur ai qė dėgjon do ta mbarojė fjalinė nė vendin tėnd ose kur ju pėrqeshin. Nėse belbėzimi vazhdon edhe nė moshėn adulte, kjo me tė vėrtetė mund tė ndikojė nė zvogėlimin e vetėbesimit dhe paraqet burim tė inhibicioneve tė shumta. Edhe pse nuk ėshtė e mjaft e njohur se pse njerėzit belbėzojnė, nuk bėhet fjalė pėr sėmundje fiziologjike ,, Disa shkencėtarė thonė se ndoshta bėhet fjalė pėr predispozicione fiziologjike, por nuk flitet pėr faktorė tė panjohur tė cilat nuk janė tė identifikuar”. Incidenca e tė belbėzuarit ėshtė rreth 5%. Prindėrit e fėmijėve tė vegjėl mund tu ndihmojnė ashtu qė do t'i hetojnė shenjat e belbėzimit dhe do tė kėrkojnė ndihmė profesionale. Shumica e fėmijėve kalojnė nėpėr periudhėn e vėshtirė tė tė folurit (duisfluenca) tipike mes moshės 3dhe 5 veēare. Kėta fėmijė me pėrpjekje flasin tone tė caktuara, fjalė ose fjali. Pėr shumicėn e kėtyre fėmijėve vėshtirėsi paraqet vetėm faza e zhvillimit normal tė tė tė folurit, megjithatė te njė pjesė janė prezente shenja specifike tė cilat tregojnė diagnozėn – belbėzim.

Cilat janė ato shenja – tė cilat tregojnė nė diagnozėn belbėzim?

Prezenca e pėrpjekjeve fizike derisa flitet; shtypje (tension) e gojės dhe fytit derisa flet. Toni dhe zėri i tė folurit rritet nė mėnyrė joadekuate. Fėmija largohet tė flet fjali tė cilat vėshtirė theksohen. Fėmija e zgjat mė tepėr zėrin ( piskamėn) ose i pėrsėrit silabilet ( zanoret) e jo fjalitė e tėra. Psh. Fėmija i tillė thot: ,,Mmmmmmmmmmm” ose ,,Ma-ma-ma-ma-ma” mė shpesh se sa ,,Mama-mama,, Fėmija i cili shpreh ndonjėrėn mga kėto shenja nuk don tė thot ėse ai ėshte belbėzues, megjithatė, ėshtė mirė qė fėmija i kėtillė tė dėrgohet te specialisti i patologjisė sė tė folurit i cili mė sė miri do tė caktojė se a bėhet fjalė pėr belbėzim tė vėrtetė ose pėr fazė normale tė zhvillimit tė tė folurit, dhe do tė vendosė se a ėshtė e nevojshme terapia. Pasi qė tė dėgjuarit ėshtė me rėndėsi pėr komunikim, vetė prindėrit duhet ta zhvillojnė shkathtėsinė e tyre tė tė dėgjuarit, me atė do tė ndihmojnė nė pėrballimin e vėshtirėsive tė tė folurit tė fėmijės sė tyre. Nė kėtė aspekt sugjestionet e ardhshme mund tė jenė nė dobi kurse prindėrit e fėmijėve tė vegjėl:

Opservoni ēfarė dėgjues jeni dhe si reagoni nė fėmijėn tuaj. Sa nga ajo qė e flet fėmija juaj ju me tė vėrtetė e dėgjoni. Mundohuni ta rrisni vemendjen tuaj posaēėrisht nė situatė ku do tė vėrtetoni se mė parė keni qėnė tė kujdesshėm.
Gjatė periudhės sė tė folurit jo tė rrjedhshėm defluente, pėrqėndroni vėmėndjen dhe reagoni nė atė qė fėmija juaj do ta thotė, a mė sė paku nė atė se si e thekson atė.
Mos e ndėrpreni fėmijėn – mėsojeni fėminė tuaj mos t'i ndėrpresė tė tjerėt. Shpeshherė belbėzimi potencohet atėherė kur fėmija tenton ta kthejė vėmendjen, me ndėrprerje.
Mos i bėni shtypje fėmijės suaj qė nė situatė publike tė ,,paraqitet”verbalisht, kjo mund tė sjelli qė fėmija tė ndjehet jo mirė
Gjeni kohė qė tė flisni nė qetėsi me fėmijėn tuaj. Flitni me atė atėherė kur nuk shpejtoni dhe ēdoherė bėni pushime tė vogla.
Jetoni nė kėnaqėsinė qė sė bashku me fėminė tuaj tė lexoni pėrralla nė zė dhe tė flitni me tė nė njė atmosferė tė qetė dhe tė kultivuar.
Nėse keni ndonjė gjė tė paqartė dhe pyetje rreth tė folurit tė fėmijės, bisedoni me pediatrin tuaj, dhe ai do tė vendosi se a duhet fėmija tė dėrgohet te specialisti pėr patologjinė e tė folurit.
Pėr fėmijtė me ērregullime komunikative, ndihmė mund tė kėrkohet nė institutin pėr folur dhe tė dėgjuar ose nė qendra qoftė private ose publike nė tė cilat punojnė specialist tė ēertifikuar pėr patologjinė e tė folurit ose audiolog ose ndonjėherė edhe nėpėr departamente speciale edukative nėpėr shkollat publike. Specialistėt pėr tė tė folurit dhe tė dėgjuarit mund tė gjenden edhe shkollat mjekėsore, nė programe tė ndryshme pėr zhvillimin e fėmijėve, qendra rehabilituese, institute pėr shėndet mental. Nė SHBA kėta specialistė duhet tė kenė ēertifikate pėr kompetenca klinike nga ana e Asociacionit Amerikan pėr tė Folur dhe Dėgjuar si garanci se janė tė trajtuar nė mėnyrė adekuate dhe kanė pėrvojė. Ju gjithashtu mund ta kontaktoni mjekun lokal tė shkollės qė tė kėrkoni informata pėr shėrbimet e tė folurit tė cilat janė tė afėrta nė vendin tuaj duke i kyqur kėtu edhe Internet lidhjet.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

1. Pedijatri i juaj
2. Audiologu
3. Qendra pėr Rehabilitimin e tė Folurit dhe tė Dėgjuarit


__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 14:29.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.