Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Letėrsia
User Name
Password
Letėrsia Letėrsia shqiptare dhe e huaj.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 23-09-07, 13:43   #1
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Zana_ch's Avatar
 
Join Date: 26-08-05
Location: n'shtepi
Posts: 8,192
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Default Jeta Katolike Revistė e Komunitetit Katolik Shqiptar pranė Kishės "Zoja e Shkodrės",

Revista “Jeta Katolike” (1966) njė shtyllė e fortė e fesė dhe atdhetarizmit tė kulluar shqiptar


nga Klajd Kapinova

“Shekujt e parė letrarė shqiptarė, apo e thėnė ndryshe, faza pararendėse e kulturės sė shkruar shqipe, dallohet pėr njė prani tė gjithėpushtetėshme tė autorėve klerikė katolikė… Nė gjysmėn e parė tė shekullit tė kaluar, nga 294 autorė qė botuan tė paktėn njė libėr, 205 prej tyre ishin pjesėtarė rė komunitetit tė krishterė shqiptarė…” (Prof. Dr. Stefan Ēapaliku “Krishtėrimi ndėr shqiptarė”, Tiranė, 1999 f. 440 - 441).


Happy Birthday "Jeta Katolike"

BRONX, New York. Nė restorantin “Maestro’s”, u festua me Darke e Akademi pėrkujtimore 40-vjetori i revistės shqiptaro–amerikane informative, fetare e kulturore “Jeta Katolike”. Darka e ditėlindjes, u pėrgatit prej komisionit tė pėrbėrė nga Z. Gjergj Simolacaj kryetar, Z.Gjon Chota, Z. Palok Rudaj. 150 pjesėmarrėsit duatrokitėn fjalėn hyrėse pėrshėndetėse tė drejtuesit Z.Marjan Cubi Kryetar i Kėshillit tė Kishės “Zoja e Shkodrės” Harsdale New York. Ai bėri hapjen e darkės me akadami festive. Aktivisti i palodhur ish-Kryetari i Kishės Katolike, publicisti veteran, dhe njė ndėr bashkėthemeluesit e buletinit shqiptar “Jeta Katholike Shqiptare” nė New York Z. Tonin Mirakaj, mbajti kumtesėn kryesore tė mbeshtetur nė fakte historike e kujtime tė viteve tė paharruara. Mė pas folėn, famullitari i Kishės Katolike “Zoja e Shkodrės” i pėrndershmi Don Pjetėr Popaj, kryeredaktori prej shumė vitėsh i revistės Z. Mark K. Shkreli, n/Kryetar i Federatės Panshqiptare “VATRA” (1912) Dr. Gjon Buēaj.
Pjesa e muzikės argėtuese me valle tradicionale popullore u dhurua me kėnaqėsi nga grupi muzikor "RINORA4", kėngėtarėt Vjollca Luka e Gjovani. Editori aktual Z. Mark K. Shkreli, falėnderoi tė pranishmit pėr pjesėmarrjen, pėrkrahjen e vazhdueshme tė revistės, Don Pjetėr Popajn, pėr punėn e palodhshme, si dhe antarėt e Kėshillit Botues, mėparshėm e tanishėm, tė cilėt, vazhdimisht bashkėpunojnė pa asnjė shpėrblim material. Editori Shkreli, pėrcolli “Njė falėnderim tė posaēėm pėr njė njeri, qė sonte s'ėshtė me ne, tė ndjerin Msgr. Zef Oroshin (1913 –1989), cili, na la para 19 vjetesh. Ai, para 40 vjetėsh, me njė komunitet shumė tė vogėl themeloi shtypin qė kemi sot. Ai falėnderoi bashkėatdhetarėt e vet, duke thenė se revista pa pėrkrahjen tuaj nuk do tė ekzistonte. Kur ai e botonte organin nė fjalė, nuk kishte kompjutera, por ēdo gjė u bėnte me dorė, punė kjo jo e lehtė. Falė Msgr. Zef Oroshit, ne sot, duke shfletuar koleksionin e vjetėr tė “Jetės Katolike”, mėsojmė historinė e mėrgatės katolike e gjithshqiptare nė New York me rrethe. Duke vijuar botimin e saj, ne jemi tė vetėdijshėm, se jemi duke shkruar historinė pėr brezat e ardhshėm.” Nė mbyllje editori Shkreli, kėrkoj si edhe mė pėrpara bashkėpunim e perkrahje me para pėr zėrin e komunitetit tonė, mbasi” “Kur “Jeta Katolike", kur nuk lexohet ėshtė njėsoj sikur tė flasėsh e askush s’tė dėgjon". Vatristi Dr. Gjon Bucaj nė emėr tė Federatės “Vatra”, i pėrshendeti tė pranishmit, e tha, se botimi i njė reviste nė shqip prej komunitetit katolik, ėshtė e vetmja nė Amerikė. Nė faqet e saj, gjejmė shkrime nga persona tė njohur tė mėrgatės si, prozatorit modern Prof. Ernest Koliqi, Prof. Zef Nekaj, Prof. Rexhep Krasniqi, studiuesit Idriz Lamaj, etj. Famullitari Don Pjeter Popaj, foli pėr rendėsinė e Jetės Katolike, duke e quajtur atė, jo revistė, por Jetė, Jetė Katolike, etj.

Me pendė dhe gjok kundėr barbarizmave tė huaja dhe servilizmit

Ėshtė thėnė e shkruar gjithnjė, se Shtypi Katolik mbarėshqiptar, ka qenė ndėr shekuj shtyllė e atdhedashurisė dhe jo mė pak kulture kudo. Kėtė e dėshmojnė objektet e panumėrta arkeologjike: skulpturė, pikturė, letrare, vepra tė ndryshme arti tė shpėrndara anekend vendlindjes; dhe kėtė e dėshmon nė veēanti njė histori e larė me gjakun e tij nė shekuj. Ai iu kundėrvu me pendė dhe gjoks barbarizmave tė huaja dhe servilizmave tė opurtunistėve tė brendshėm nė trojet shqiptare. Kjo ka qenė nė shekuj dhe dekadat e porsakaluara arsyeja qė Kleri katolik, u gjet i pari nė shenjestrėn e tė pazotėve, qė poshtėruan vendin tonė dhe e kthyen atė, sikurse benė edhe osmanėt, nga njė kopsht i lulėzuar feje dhe kulture nė njė gėrmadhė rrėnojash fizike e shpėrtėrore, gėrmadhė vuajtesh dhe mjerimi. “Pėr tė ripėrtėrirė lulėzimin e humbur, do tė duhen dekada tė tėra mundi dhe djerse, sepse brenda kėsaj gėrmadhe tragjike e do tė thoja katastrofike, gjendet rinia e jonė e ikur nė vendet e huaja, ndoshta pėr tė mos u kthyer mė.” (Don Ndoc Nogaj, “Shtypi Katolik Shqiptar 1991 nėntor 2001”, Shkodėr, 2001, f. 6) Tė sjellėsh ndėr mend dhe tė rreshtosh figurat e mėdha jo vetėm kulturore fetare, pot edhe morale, jo vetėm klerikale, por thjeshtė katolike, tė kulturės sė njė vendi shumė tė lartė ėshtė imperativi i ēdo njeriu, qė ka pėr zemėr brumosjen e botės shpirtėrore tė fėmijėve e tė rinjve tanė, ku Kisha me shtypin e saj ka qenė njė fanar drite, jo vetėm nė lėmin fetar por edhe atė kulturor e atdhetar. Kjo gjė duket e kjartė sapo tė hapėsh njė antologji letėrsie, qysh prej viteve 1934-1944, 1945-1990, tė cilėt kanė lėnė gjurmė tė pashlyeshme diturie ndėr shekuj, por edhe brymosėn tokėn e shenjtė nė vendlindje me gjakun e tyre martir. Janė pikėrisht Urdhėri i Jezuitėve, ata qė zėnė njė vend nderi nė publicistikėn shqiptare. Qysh nė ditėt e para ata u ndeshėn me Perandorinė e “pathyeshme” Turke, duke ndėrtuar Seminarin dhe Kolegjen Saveriane nė Shkodėr mė 1870, sollėn nė qytet, pa pėrfunduar ende mirė insitutet e mėsipėrme, njė Shtypshkronjė “E Zojės sė papėrlyeme”, duke filluar pas pak edhe botimin e sė pėrkohshmes “Elēija e Zemrės sė Krishtit” (mars, 1891), me shpenzimet e vetė kuvendit. Etėrit Franēeskan, hapėn Shtypshkronjėn “At Gjergj Fishta”, qė filloi botimet (fletore e libra) e veta me 1916, Shtypshkronja “Nikaj” (1910) e klerikut Don Ndoc Nikaj (1864-1951).
Mė pas do tė dalin organet e njohura, si: “Laimtari i Shcypenies” (Roma, 1904, L’Araldo d’Albania), “Shcyptari” (Napoli, 1904-1906), “Kalendari i Soknise “Dija” (Ėien, 1907, 1908, 1910), “Dasamiri”(Trieste, 1908), “Koha” (Shkodėr, 1910), “Bashkimi” (Shkodėr, 1910), “Kalendari i Pjesėshem” (Shkodėr, 1910), “Kalendari i Vjetės-Vepra Pijore” (Shkodėr, 1912-1927), “Fjala e T’in’ Zoti”, Hora e t’Arbareshavet (1912), “Zani i Shna Ndout” (Shkodėr, 1912), “Besa Shqyptare” (Shkodėr, 1913), “Shqypnia e Re” (Shkodėr, 1913), “Hylli i Dritės” (Shkodėr, 1913- 1944-1993), “Taraboshi” (Shkodėr, 1913), “Lajmtari i Zemers T’J. Krishtit” (Shkodėr, 1914), “Perparimi” (Shkodėr, 1914), “Greethi” (Shkodėr, 1914), Kalendari “Shqypja” (1915), “Zani i Shkoders” (1915), “Posta e Shqypniės” (Shkodėr, 1916), “Zoja e Shkoders Drita e Shqypniės” (Shkodėr, 1917), “Grueja Shqyptare” (Shkodėr, 1920), “Shkolla e Re” (Shkodėr, 1921), “”Vjeti Shkolluer” (Shkodėr, 1921-1925), “Fletorja Zyrtare e Klerit katolik tė Shqypnis” (Shkodėr, 1923), “Ora e Maleve” (Shkodėr, 1923), “Brezi i Ri” (Shkodėr, 1925) “Zani i Popullit” (Shkodėr, 1925), “Gazeta e Sportit” (Shkodėr, 1925), “Jehu i Sh’Luigjit” (Shkodėr, 1926), “Fjala e Zotit” (Shkodėr, 1928), “Ora e Shqypnisė” (Ėien, 1928), “Shqypnija e Ilustrueme” (Shkodėr, 1928), “L.E.K.A.” (Shkodėr, 1929-1944), “Kalendari per tė gjith” (Shkodėr, 1932-1933), “Bija Katolike” (Shkodėr, 1934), “Zgjimi Djelmnis” (Shkodėr, 1934), “Aurora Consurgens” (Shkodėr, 1936), “Cirka” (Shkodėr, 1936), “Drita” (Tiranė, 1936), “Zani i Shkodres” (Shkodėr, 1937), “Kalendar” (Shkodėr, 1937), “Kumbona e sė Diellės” (Shkodėr, 1938, 1992), “Fjala e Shenjtė” (Durrės, 1938), “Nėn Hije tė Shėn Pjetrit” (Tiranė, 1939), “”Hylli” (Prizrend, 1939), “Rrezja e Rrethit” (Shkodėr, 1939), “Kalendari Meterologjik Mujuer pėr vjetin perishtup 1940” (Shkodėr, 1940), “Shkėndija” (Tiranė, 1940), “Ascendere” (Tiranė, 1940), “Avdiuvante Ipso” (Shkodėr, 1941), “Kalendari Dioēezan i Sapės” (Shkodėr, 1944), “Shejzat” (Roma, 1957), “Jeta Katholike Shqiptare” (New York, 1966), “Albanian Catholic Bulletin” (Santa Clara, Califonia USA, 1980-1994), “Drita” (Ferizaj, Kosovė) “Lidhja” (Cosenza, Itali, 1980), “”Mbas Teje” (Shkodėr, 1991), “Rrezja e Jonė” (Shkodėr, 1991), “Informailalbania” (Bari, 1998), “Jehona e sė Diellės” (Shkodėr, 1991), “E Ardhmja” (Tiranė, 1992), “Drejt Jetės” (Shkodėr, 1993), “Familja e Krishterė” (Shkodėr, 1993), “Shpresa” (Prishtinė, 1993), “Rrezja” (Bishtazhin, Kosovė, 1994), “Acta Provinci/e S. Annuntiationis B.V.M. in Albania” (Shkodėr, 1995), “Konopi” (Itali, 1996), “Kisha dhe Jeta” (Tiranė, 1996), “Zani i Katundeve” (Sheldi, Shkodėr, 1997), “Phoenix” (Shkodėr, 1997), “Fjala e Paqes” (Shkodėr, 1999), “Lajmėtari i Paqes” (Shkodėr, 1999), “Edhe njė hap pėr Paqe” (Shkodėr, 2000), “Zani i Shna Ndout” (Tuz, 2000), “Shpresa” (Shkodėr, 2001), “Rrezja e Dritės” (Shkodėr, 1996).


__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 23-09-07, 13:44   #2
Zana_ch
"Mistrece Gjakovare"
 
Zana_ch's Avatar
 
Join Date: 26-08-05
Location: n'shtepi
Posts: 8,192
Zana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėmZana_ch i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Jeta Katolike Revistė e Komunitetit Katolik Shqiptar pranė Kishės "Zoja e Shkodrės",

Numėri i Parė i Revistės “Jeta Katolike” (New York, 1966)

Revista “Jeta Katholike Shqiptare” (Albanian Catholic Life) si organ shtypi, qė nė hyrje pėrcakton, se ėshtė organ i Lidhjes Katholike Shqiptaro – Amerikane nė New York. Redaktorėt e parė ishin: Dr. Ēesk Ashta e Kolė Ēuni, ndėrsa drejtor pėrgjegjės Rev. Joseph J. Oroshi, D.D. Adresa e parė e revistės ėshtė: 261 South Broadway Tarrytown, N.Y., U.S.A. Mė poshtė nė faqen e dytė thuhet, se dorėshkrimet dhe nėse nuk botohen nuk kthehen. Karakterin demokratik dhe lirinė e debatit e shohim nė pėrcaktimin se: “Artikujt me karakter polemik, duhet tė nėnshkruhen me emen.”, njė shembull ky pėr mediat “demokratike” shqiptare tė shekullit XXI. Nė ballinė bie nė sy dy shtegtarėt arbėr, qė shoqėrojnė me vėshtrimin e tyre ikjen nė Genazzano (Itali) tė Fugurės sė Shenjtė tė “Zojės sė Shkodrės” mbas masakrave barbare tė pushtuesve turq mbi popullsinė vendase. Kjo vepėr relgjioze dhe artistike njėherėsh, gjendet sot nė tavanin pranė elterit tė Kishės Katolike “Zoja e Shkodrės” (1998) nė Harsdale New York. Revista nė fjalė, nė #1, viti I (1966), ka 26 faqe. Bie nė sy nė gjithė buletinin mungesa e gėrmes ė.
Ajo hapet me editorial-in e shkruar nga drejtori pėrgjegjės Imzot Dr. Zef Oroshi, me pseudonimin Zodiaku (E mė vonė do tė pėrdorė pseudonimin Teologu, Redaksia). Ai, mbasi bėn njė pėrshkrim tė shkurtėr tė pėrsekutimit tė intelektualėve shqiptarė nė Shqipėri nė vitet e errėta tė komunizmit ateist, shton se pėrballė masakrave elita intelektuale nė emigracion pėrkujton frytet dritėdhėnėse tė lėme tė ndryshme tė diturisė, duke pėrshkruar revistat qė botoheshin nė Shkodėr, gjatė kohės qė vetė meshtari Oroshi ishte student nė shkollėn private katolike. Me njė nostalgji tė veēantė, kleriku Oroshi, kujton dy pleqtė tė veshur me kostume tradicionale vendase, qė shėtisnin derė mė derė, pėr tė shpėrndarė me njė krenari e zė tė lartė revistat: “Hylli i Dritės”, “L.E.K.A.” etj. Autori Zodiaku, shkruan: “Natyrisht dhe per kete, megjithse do te dale tremujor dhe pa kurrfare mtese epersijet, na mungojnė mjetet dhe, ne rrethanat e sotshme, deri diku dhe pendat, sepse, secili asht i mbethyem ne tavoline ose fabrike me punen nga e cila nxjerr jetesen e perditshme. Meshtaret shqiptare, dhe ata qe kane mbete gjalle dhe jetojne ne boten e lire, jane te shkaperderdhun e te lidhun me pune aty ku i ka hjedhe rrethana historike, nen urdhnin e auktoritetevet fetare vendase. Megjithate, derisa ndjetin e kemi te mire, me te gjitha flijimet personale qe parashifen, kemi uzdaje te plote se disa penda ma prodhueset nder ambjente te e sidomos meshtarevet e te katholikevet kane me na mungue… Sot per sot “Lidhja Katholike Shqiptare Amerikane” e New York –ut ka caktue me e qite per nji vjete buletinin. Nese bamiresija, simpathija dhe penda e intelektualvet do te na perkrahin, u premtojme lexuesavet se grupit t’yne nuk do t’i mungojne vullndesa e flijimevet personale dhe e punes vullnedtare per vijimin e tij.” (f. 2)
Artikulli vijues, nė faqet 3-5, ėshtė shkruar nga P. Andrew Nargaj, O.F.M., Ph.D., duke i lėnė vendin mė pas shkrimit redaksional: “Rruga e Jone”. Njė pėrkthim interesant, ėshtė bėrė nga Prof. Martin Camaj, tė titulluar: “Adhurimi i Tre Dijetareve nga Lindja”. Ndėrsa Kolė Nikoll Bajraktari, pėrshkruan atmosferėn e Krishtlindjeve dhe vijon me poezinė “Keshendellat”. Kol Ēuni, nė shkrimin e parė jep pėrshkrimin e Presidentit “John F. Kennedy: Babe Familjet e Besimtare i Vertete”. Prof. Mhill Marku, paraqitet pėr lexuesit mėrgimtarė me analizėn: “Gjuha Shqipe ne Amerike” dhe mė poshtė ka ofruar njė poezi nga Pader Gjergj Fishta. Zef Pashko Deda, trajton marrėdhėniet mes Vatikanit e Washingtonit dhe Papa Pali VI, ndėrsa pėr Gonxhe Bojanxhiun e veprimtarinė e saj nė dobi tė tė varfėrve, At Dr. Zef Oroshi, u tregon shqiptarėve ne mėrgim pėr bijėn e harruar nė tokėn e tė parėve nė Shqipėri. Revista, nė #1 tė saj, ka kronikėn shoqėrore, zgjedhjet e reja tė Lidhjes Katolike Shqiptare-Amerikane, si dhe stafin e shtypit, nė tė cilėn janė emrat: Loro Stajka, Ndue Gj. Markaj, Nikoll Melyshi, Kol Nikoll Bajraktari, Zef Pashko Deda, Tonin Mirakaj, Zef Hasani, Fran Sokoli, Lodovik M. Bajraktari. Ajo qė ėshtė mė interesantja, ėshtė se nė revistė janė tė shėnuar meshėt pėrkujtimore e mesha pėr deshmorėt e Atdheut (pavarėsisht se cilit besim i pėrkasin), duke u quajtur tradicionalisht mė vonė si Meshė Kombėtare ēdo 28 Nėntor, kur ėshtė edhe kremtimi i Shpalljes sė Pavarėsisė. Revista, falėnderoi tė gjithė pėr pagesėn e rregullt tė antarėsisė, me anėn e sė cilės krijohet mundesia e vijimėsisė sė saj.


__________________
Kėrkoje vetė fatin, me jetėn mos u grind, urrejtja fitohet ... Dashuria lind !
Zana_ch Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 14:45.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.