Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shkenca > Hapėsirė filozofike-psikologjike
User Name
Password
Hapėsirė filozofike-psikologjike Praktika e jetės njerėzore, sjelljet e individėve e tė shoqerisė. Proēeset mendore etj.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 17-10-07, 22:09   #1
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Vetėdija, njohja, dija dhe pėrvoja.

Vetėdija si nocion ėshtė njė cėshtje qė trajtohet jo vetėm nga filozofia, por dhe nga psikologjia, psikiatria, mjekėsia, drejtėsia, religjioni etj ....Ekzistonė shumė pikėpamje tė ndryshme dhe kundėrthėnshme lidhur me pėrkufizimin e vetėdijės

Vetėdija ėshtė njė cilėsi tipike e njeriut ; vetėm njeriu ka vetėdije dhe mund tė jetė i vetėdijshėm.
VETĖDIJA- ėshtė aftėsi specifike e njeriut, nė saje tė sė cilės njeriu njef gjėsendet dhe dukuritė e jashtme qofshin ato natyrore apo shoqėrore... Mėson pėr to dhe merr njė qėndrim tė caktuarė pėr to.
VETĖDIJA- poashtu ėshtė njė pasqyrė apo njė imazh e njeriut pėr botėn e jashtme dhe pėr vetveten e vet dhe botėn e tij tė brendshme

Vetėdija ėshtė e lidhur ngusht me diturinė, por vetė nuk ėshtė dituri apo dije
Vetėdija ėshtė kategori-PSIKOLOGJIKE, kurse
Dituria kategori-GNOSEOLOGJIKE – dmth (kategori qė ka tė bėjė me njohjen- e gjėsendeve, dukurive, proceseve)

DITURIA-ėshtė njohje e vėrtetė , (njė tėrėsi e g jykimeve tė vėrteta), ndėrsa
VETĖDIJA- si kategori psikologjike nuk ėshtė e thėnė tė pėrmbajė nė vete vetėm koncepte, pohime, pėrftyrime tė vėrteta .

Ndryshe nga dituria , vetėdija –mund tė pėrmbajė nė vete dhe zakonisht pėrmban edhe gjykime e pikėpamje tė cilat nuk kanė mbėshtetje reale –argumentuese- dhe nuk janė tė vėrteta
Psh: mitologjia ėshtė njė vetėdije , por thėniet e saj nuk janė tė vėrteta an ipse nuk janė edhe pa kurrfarė "logjike" e domethėnie.
Pokėshtu qėndron fakti me religjionin – atė pjestarėt e njė feje e konsiderojnė tė vėrtetė, ndėrsa pjesėtarėt e fesė tjetėr nuk e konsiderojnė tė tillė
Megjithatė, edhe miti , edhe feja , edhe ideologjia etj, paraqesin forma tė ndryshme tė vetėdijės.

Dallimi midis vetėdijės , nė njėrėn anė, dhe diturisė nė anėn tjetėr mund tė ilustrohet edhe me kėtė shembull: na dhemb koka dhe pėr kėtė jemi tė vetėdijshėm , por nuk e dimė pse na dhemb ajo… Ne jemi tė sėmurė dhe pėr kėtė jemi tė vetėdijshėm, por nuk dimė pėr ēfarė sėmundje ėshtė fjala etj.

VETĖDJA KA LIDHJE TĖ NGUSHTĖ ME TĖ NJOHURIT …PĖR MĖ TEPĖR VETĖDIJA ĖSHTĖ KUSHT PARAPRAK DHE I DOMOSDOSHĖM QĖ TĖ MUND TĖ NJOHIM… NUK MUND TĖ KETĖ NJOHJE PA VETĖDIJE , POR MUND TĖ KETĖ VETĖDIJE PA NJOHJE
Janė tė gabueshme ato pikėpamje, tė cilat vetėdijėn e pėrkufizojnė si dituri, dije teori etj.

Vetėdija e njeriut, sikurse edhe vet njeriu – ėshtė product historik e shoqėrorė …

Vetėdija ėshtė e lidhur nė mėnyrė tė pandashme me jetėn shoqėrore tė njeriut, tė kohės dhe bashkėsisė shoqėrore ( nuk mund tė ekzistoj vetėdija e njeriut jashtė dhe pavarėsisht nga jeta shoq.).

Prandaj vetėdija ėshtė zhvilluar nėn ndikimin e jetės sė shoqėrisė sė caktuar.
Cfarė ėshtė shoqėria e tillė ėshtė edhe vetėdija shoqėrore .( format mė tė njohura tė vetėdijės shoqėrore janė filozofia, religjioni, morali, arti, politika etj).
Vetėdija – ka edhe bazė materiale dhe fiziologjke…Shikuar nga ky aspect , vetėdija ėshtė product i trurit dhe SNQ – si pjesė e materies, e cila ka arritur shkallėn mė tė lartė tė zhvillimit dhe strukturimit funksional tė saj ...


__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Last edited by LABI; 20-11-07 at 21:54.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 17-10-07, 22:16   #2
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: VETĖDIJA, NJOHJA , DIJA dhe PĖRVOJA

Sigmund Freud ( shkenca , pikėpamja mbi nocionin e pavetedijės)

Frojdi ėshtė njė ndėr shkenctarėt mė tė mėdhej nė tėrė historinė e mendimit njerėzor. Veprimtaria e tij shkenėcore ėshtė e rėndėsishme sidomos nė fushėn e psikologjisė dhe psikiatrisė . Ai karrierėn e vet e filloj si psikolog, mjek dhe psikiatėr .

Frojdi ėshtė themelues i teorisė psikoanalitike … Nė bazė tė hulumtimeve dhe studieve empirike tė shumta , lidhur me sėmundjet shpirtėrore tė pacientėve tė tij – Frojdi provoj nė mėnyrė teorike dhe praktike se rrėnjėt dhe shkaqet e sėmundjeve shpirtėrore – gjenden para sė gjithash nė vetė jetėn shpirtėrore (psikike) , dhe se kėto qrregullime ushtrojnė ndikim tė rėndėsishėm edhe nė shėndetin somatik tė njeriut
E pavetėdijėshmja paraqe kategorinė themelore dhe mė tė rėndėsishme nė teorinė psikoanalitike tė Frojdit …Sipas tij, e pavetėdijshmja ėshtė burim i tė gjitha motiveve, impulsive, shtytėsve, instikteve tek njeriu (sidomos shtytėsve seksual) …Kėta shtytės tė shtypur nė thellėsi tė jetės psikike – prore synojnė tė ikin nga kjo thellėsi dhe tė mbėrrijnė nė sferėn e vetėdijės ... (dhe nė kėtė mėnyrė zė fill konflikti midis pavetėdijės dhe vetėdijės )

Kėto shtytje dhe nxitje sipas Frojdit janė shumė tė forta, saqė personi nuk arrin qė t’i kontrolloj dhe mbisundojė…Kjo vrehet veēmas te ata persona tė cilėt gjatė zhvillimit tė vet biopsikik dhe sociopsikik nuk kanė arritur tė formohen dhe edukohen nė mėnyrė tė drejtė dhe ti tejkalojnė pengesat instiktive
Sipas Frojdit, dominimi i sjelljeve normale ndaj sjelljeve instiktive dhe ndaj sjelljeve kriminale – varet shumė nga zhvillimi harmonik dhe normal i personaliteti tė njeriut ( prej momentit tė lindjes e deri nė fazėn e formimit) .

Sipas Frojdit, nė formimin e personaliteti rolin kryesor e luan fėmijėria e hershme, periudha nė mes moshės ( 1-5 vj ) . Tė gjitha ngarkesat, ērregullimet, neurozat dhe sjelljet tjera negative dhe delikuente, e kanė burimin nė fazėn e fėmijėrisė sė hershme …Frojdi thotė se zhvillimi i fėmijės kalon nėpėr disa faza tė determinuara biologjikisht :

F. Orale- (0-1 vecare)- fėmija i kėsaj moshe aktivitetin kryesore dhe kėnaqėsinė mė tė madhe e arrinė, pėrjeton pėrmes gojės
F.Anale- ( 1-2 vj)- nė tė cilėn dominon knaqėsia anale; qė dmth se fėmija nė kėtė moshė, kėnaqėsi mė tė madhe e ka kryerjen e nevojės sė madhe .
F. Fallike – (3-4vj) – nė kėtė fazė kėnaqėsinė mė tė madhe fėmija e ndjenė duke manipuluar me organin gjenital .

Kėto janė faza-paragjenitale nė tė cilat organet seksuale nuk kanė atė funksion sikurse te personat e rritur … Pas kėtye fazave , vjen e ashtuquajtura periudha latente (e fjetur) e kėnaqėsisė seksuale , kur te fėmijėt e moshės ( 4-8 vj) pėr njė kohė i dobėsohet interesi seksual .
Frojdi thotė se kusht themelor i zhvillimit normal i fėmjės ėshtė kapėrcimi me sukses i kėtyre fazave …Sipas tij , shpesh ndodhė qė fėmijėt tė mos i kapėrcejnė kėto faza tė zhvillimit nė mėnyrė normale – pėr ēka edhe paraqiten devijime dhe sjellje negative nė jetėn e tyre tė mė vonshme .
Nė kėtė drejtim, Frojdi pėrmend dukuritė e ērregullimeve seksuale qė paraqiten te disa persona, e veēmas paraqitjen e komplekseve-qė ndikojnė nė jetėn e mėvonshme tė personave tė caktuar… Frojdi pėrmend kompleksin e EDIPIT dhe ELEKTRĖS .

Kompleksi Edipit
- e ka marrė emrin nga mitologjia greke, prej emrit tė mbretit edip. Miti thotė: njė djalė i ri e vret babain dhe martohet me tė ėmėn e tij, pa ditur se kush ishin ata…Pėr kėtė arsye , djali ka frikė dhe ankth nga i ati se ai do ta kastrojė (tredhė)… Pėr ta zgjidhur kėtė konflikt, sipas Frojdit, djali identifikohet me tė atin dhe shtyp ndjenjat seksuale pėr tė ėmėn ….Kjo ka tė bėjė me ata fėmijė qė zhvillohen nė mėnyrė normale, ndėrsa aa qė nuk kalojnė kėtė fazėn e idit dhe fallike si duhet, ky kompleks i pėrcjell ehe mė vonė, me komplikime tė ndryshme.

Kompleksi Elektrės – i cili manifestohet te vajzat nė fazėn fallike, sipas Frojdit, qėndron nė ndjenjen inferiore tė tyre ndaj djemvėve , pse nuk e kanė organin gjenital si tė tyre … Vajzat, zakonisht, fajėsojnė nėnėn e tyre pėr gjendjen e tyre dhe e duan babain mė shumė, sepse ai ka organin gjenital si tė djemėve … Ky konflik, nė personalitetin e vajzės shtypet duke u identifikuar me tė ėmėn ……
Frojdi mendon se shumė ērregullime dhe deformime seksuale dhe shpirtėrore nė jetėn e mėvonshme , e kanė bazėn nė kėto komplekse nė faktin se kėto kalojnė prej vetėdijės nė pavetėdijė (ndėrdije) dhe atje ndrydhen , derisa njė moment nuk shpėrthejnė… Frojdi – lidhur me shtypjen e instikteve thotė: "se ato nuk leojnė t’i shtypėsh dhe ėshtė e kotė tė mendosh se kur i shtyp, ato ikin pėrgjithėmon. Mė s’shumti mund t’i ndrydhėsh – duke i kaluar nga vetėdija nė pavetėdije (ndėrdije).

Frojdi thotė se jetėn dhe karakterin e njė perosnalitetit e pėrcaktojnė dy grupe instiktesh :
EROS-i (instikti jetės)- instiktet e jetės i konsideron kryesore, nė tė cilat bėjnė pjesė: (instikti urisė , etijes dhe instikti seksual ).

THATANOS-i (instikti vdekjes) – i cili ėshtė instikt shkatrrues, destruktiv…Njeriu si materie organike e gjallė, nė tė njėjtėn kohė, sipas Frojdit ėshtė i prirur tė shėndrrohet nė materie in-organike , tė vdekur .
LIBIDO – cdo njeri ka njė energji tė caktuar e cila ėshtė forcė motorike e brendshme qė i shtynė njerzit qė t’i pėrmbushin dėshirat, motivet , instiktet ;e kėtė Frojdi e quan me emrin libido… (sipas Frojdit libidoja ėshtė forcė kryesore e instiktit) .

Frojdi thotė: "se njeriun e civilizimit bashkėkohor me sė miri e kuptojmė nėse e kemi tė qartė se ēdo sjellje e tij, ēdo akt qė ndėrmerr, ēdo angazhim nė mėnyrė direkte apo indirekte e bėn pėr tė kėnaqur instiktin seksual .


fazėn paragjenitale tė zhvillimit tė personalitetit tė fėmijės , e e veēmas nė procesin e zhvillimit tė instiktit seksual , Frojdi thekson se libidoja e tij ėshtė e drejtuar kah vetja … Shpeshherė, nė kėtė fazė , sidmos nė moshėn adoleshente edhe femrat edhe mashkujt janė tė preokupuar me vetėn … Pėr ta (adoleshentėt) ėshtė shumė me rėndėsishme si duken, prandaj Frojdi kėtė e quan edhe si faza narcizoide … faza viujese ėshtė :
Faza gjenitale- qė pėrfshinė kohėn kur interesimi pėr kėnaqjen e motivit seksual drejtohet kah gjinia kundėrt. Tani, personaliteti kėnaqėsinė e kėrkon jashtė vetes, nė personin tjetėr dhe nė gjininė tjetėr… Ky process ėhstė normal dhe paraqet rrugė normale tė zhvillimt dhe orjentimit tė libidos.

Nė kėtė fazė zhvillohet socializimi i personalitetit i cili shprehet me pėrvetėsimin e normave shoqėrore tė sjelljes ( nė respektimin e rregullave, normave familjare, shoqėrorė, nė respektimin e rregullave morale shoqėrore qė parashtrohen )
Nė kėtė mėnyrė Frojdi strukturėn e personaliteti (formimit psikik) tė njeriut e shtresėzon nė tri shtresa (faza) :

IDI / Ai(1-5 vj) – nė kėtė fazė dominojnė instiktet tė natyrės biologjike… Shpeshherė pėrshkak tė mosplotėsimit tė motiveve tė tilla, ata janė agresiė dhe nuk kan konsideratė

Egos / Uni (5-18 vj) - nė kėtė fazė personaliteti ėshtė nė njė kundėrthėnje tė pėrhershme nė mes kėrkesave tė natyrės instiktive/biologjike dhe nė anėn tjetėr ndalesave dhe kufizimeve tė natyrės morale, sociale , juridike ...

Super-Ego /Mbi-uni-kjo fazė cilėsohet me rrumbullaksimin e formimit tė personalitetit tė njeriut, me tė gjitha vetitė dhe tiparet qė e karakterizojnė njė personalitet..Nė kėtė fazė, personi konsiderohet se ka arritur tė tejkaloj ndikimet e fazave tė mėparshme , t’i kuptoj obligimet dhe detyrimet qė ka ndaj rrethit shoqėrorė ....
Nė kuadėr tė trajtimeve kritike tė kėsaj teorie , Frojdit i bėhet vėrejtje, kritikė e madhe pėr theksimin e tepruarė tė faktorit dhe motivit seksual nė paraqitjen dhe shpjegimin qoftė tė sėmundjeve shpirtėrore apo nė paraqitjen e sjelljeve delikuente, kriminale
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Last edited by LABI; 20-11-07 at 21:53.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 18-10-07, 07:13   #3
Paradox_13
 
Paradox_13's Avatar
 
Join Date: 06-02-06
Posts: 13,642
Paradox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėmParadox_13 i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Vetėdija, njohja, dija dhe pėrvoja.

I lumtur eshte ai, qe arrin sa do pak, qe tek vetedija e tij, te kete nje perqidje te vogel, ideshe dhe interpretimesh ne lidhje me pavetedijen.
Pa-vetedija ..eshte nje nder misteret me te medha te njeriut dhe mbi te ende nuk eshte hedhur drite e vertete shkencore, por, flitet me ane te bindjes.
Truri yne eshte i ndare ne Vetedije dhe Pavetedije.
Qe te dyja keto bashkepunojne ne nje menyre perfekte me njera tjeren, por, rruga sesi kryhet ky bashkpunim, ende nuk dihet.
Pa-vetedija eshte ajo qe di gjithcka....., eshte gjithmone mikja jone, por, gabimet dhe fajet qe ne bejme, egzistojne tek vetedija ,...dhe menyra se si ne i trajtojme te dhenat e pavetedijes, kjo gje shpesh here eshte e gabuar tek ne.


Paradox_13 Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 09:39.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.