Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Poezia
User Name
Password
Poezia Emocionet qė lind kjo forcė magjike, dėshirėn pėr tė na ndryshuar ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 09-05-08, 14:18   #1
natyra
 
Join Date: 19-01-08
Posts: 2,055
natyra has disabled reputation
Default Tregime ,Poezi,krijime letrare nga POET shqiptar nder Ballkan,dhe ne Bote...!

"Te krijosh dhe te botosh ne emigrim....
Intervise me botuesin e "Kuvendit" Pjeter Jaku-

Bisede me poetin Pjeter Jaku,
botues i sė pėrmuajshmes " Kuvendi" nė Detroit

12 Janar 2008
Nga R.Moisiu
Nė bisedat jo tė pakta qė kam pasur, mė ka pėlqyer tė jem e drejtėpėrdrejtė : mund tė na thuash diēka pėr origjinėn tuaj dhe fėmijėrinė?
Tė lindėsh njeri dhe tė mbetesh njeri, ėshtė origjina e tė gjitha origjinave. Nuk ka rėndėsi ku ke lindur, nga ē'prindėr, nga ē'rracė. Rėndėsia e vetme ėshtė, se je lindur pėr tė marrė mbi vete njė detyrim njerėzor, pėr t'i shėrbyer bindshėm, duke menduar se, vėrtetė ka qėnė



njė lindje qė duhej lindur, pasi ka lindje, qė nuk e meritojnė asnjė shtėrngim barku. Ku kam lindur? Herė herė mė ngjan se jam lindur gjithėku ka njerėz. Kur shkoj nė vendlindje, mendoj se kam lindur nga shkėmbi, nė tė majtė tė kullės, matanė Pėrroit tė Bardhė. Kur kam lindur? E di se ka qėnė kohė e ftohtė, shekull i ftohtė, me luftra qė kishin pėrfunduar, pa mbaruar. Ju doni tė jemė i drejtėpėrdrejtė ? Ok! Jam lindur nė njė nga fshatrat mė tė thella tė Mirditės, nė Mollė Kuqe, krejt nė rrėzė tė Munellės. Shpesh dragojtė dhe dreqnit, siē mė thoshte gjyshja nė netėt e gjatė tė dimrit, vinin Pėrroit tė Bardhė, nė ditėt dhe netėt me furtunė, sidomos pranverave, kur uji bėhėj i kaftė nga gėrryerjet dhe trungjet, qė sillte me vete. Jam lindur dhe rritur nė atė fshat, pėr tė pasė pasurinė mė tė madhe tė nėnave bujare, tė njė jete shumė tė vėshtirė. Pėr fatin e mirė, gjyshi im, emrin dhe mbiemrin e tė cilit mbaj, kishte blerė shumė tokė, pėr t'u lėnė katėr djemėve, para se tė ikte nė botėn e pakthyeshme, edhe pse nuk i kishte mbushur ende tė 38-tat. Babai im, me tre vėllezrit, kishin tokė, fiks njė tė tretėn e fshatit dhe pemė tė panumėrta. Kishin njė kullė dykatėshe, nje shtėpinjė lindje qė duhej lindur, pasi ka lindje, qė nuk e meritojnė asnjė shtėrngim barku. Ku kam lindur? Herė herė mė ngjan se jam lindur gjithėku ka njerėz. Kur shkoj nė vendlindje, mendoj se kam lindur nga shkėmbi, nė tė majtė tė kullės, matanė Pėrroit tė Bardhė. Kur kam lindur? E di se ka qėnė kohė e ftohtė, shekull i ftohtė, me luftra qė kishin pėrfunduar, pa mbaruar. Ju doni tė jemė i drejtėpėrdrejtė ? Ok! Jam lindur nė njė nga fshatrat mė tė thella tė Mirditės, nė Mollė Kuqe, krejt nė rrėzė tė Munellės. Shpesh dragojtė dhe dreqnit, siē mė thoshte gjyshja nė netėt e gjatė tė dimrit, vinin Pėrroit tė Bardhė, nė ditėt dhe netėt me furtunė, sidomos pranverave, kur uji bėhėj i kaftė nga gėrryerjet dhe trungjet, qė sillte me vete. Jam lindur dhe rritur nė atė fshat, pėr tė pasė pasurinė mė tė madhe tė nėnave bujare, tė njė jete shumė tė vėshtirė. Pėr fatin e mirė, gjyshi im, emrin dhe mbiemrin e tė cilit mbaj, kishte blerė shumė tokė, pėr t'u lėnė katėr djemėve, para se tė ikte nė botėn e pakthyeshme, edhe pse nuk i kishte mbushur ende tė 38-tat. Babai im, me tre vėllezrit, kishin tokė, fiks njė tė tretėn e fshatit dhe pemė tė panumėrta. Kishin njė kullė dykatėshe, nje shtėpi njėkatėshe, me furrėn e bukės brenda dhe, njė objekt me ēati, qė pėrdorej pėr tė ruajtur ushqimet. Mbaj mend , qė sipėr tavanit tė kullės, do tė gjėje 12 muajt e viti arra, ndėrsa nė arėn e sipėrme ( dmth sipėr kullės) do tė ruheshin lakrat dhe patatet, nė frigoriferin natyral tė asaj kohe. Edhe pse i gėzonim jo pak prona, prap se prap jeta ishte tepėr e vėshtirė. Babai punonte afro 3 orė larg nga shtėpia dhe flinte nė shtėpitė e punėtorėve ( baraka u thonin ) e, kthehej vetėm 2 -3 herė nė javė. Shpesh punonin edhe tė dielave. Pėr nė fshat i kishim kushtet jo tė kėqia. Ma do mendja ishim tė parėt, qė kishim njė gramafon dhe degjonim Marie Krajen, Bik Nojėn, Fitnete Rexhen e shume e shume kėngėtarė tė tjerė. Nė raste festash, ishte kėnaqėsia mė e madhe pėr ne, pasi kulla jonė do mbushej me miq e, ne ndjeheshim mire.
njėkatėshe, me furrėn e bukės brenda dhe, njė objekt me ēati, qė pėrdorej pėr tė ruajtur ushqimet. Mbaj mend , qė sipėr tavanit tė kullės, do tė gjėje 12 muajt e viti arra, ndėrsa nė arėn e sipėrme ( dmth sipėr kullės) do tė ruheshin lakrat dhe patatet, nė frigoriferin natyral tė asaj kohe. Edhe pse i gėzonim jo pak prona, prap se prap jeta ishte tepėr e vėshtirė. Babai punonte afro 3 orė larg nga shtėpia dhe flinte nė shtėpitė e punėtorėve ( baraka u thonin ) e, kthehej vetėm 2 -3 herė nė javė. Shpesh punonin edhe tė dielave. Pėr nė fshat i kishim kushtet jo tė kėqia. Ma do mendja ishim tė parėt, qė kishim njė gramafon dhe degjonim Marie Krajen, Bik Nojėn, Fitnete Rexhen e shume e shume kėngėtarė tė tjerė. Nė raste festash, ishte kėnaqėsia mė e madhe pėr ne, pasi kulla jonė do mbushej me miq e, ne ndjeheshim mire.


vazhdim...



natyra Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 09-05-08, 14:26   #2
natyra
 
Join Date: 19-01-08
Posts: 2,055
natyra has disabled reputation
Default Titulli: Tregime ,Poezi,krijime letrare nga POET shqiptar nder Ballkan,dhe ne Bote...!

Nė biseda me krijues mė pėlqen t'i ngacmoj qė tė pėrshkruajne paksa edhe vendin ku janė rritur, shokėt e fėmijėrisė, prirjet e tyre tė para. Mund tė na thuash diēka rreth kėtyre kėrkesave?
Gjysmėn e rritjes e mora aty ku u linda. Gjysmėn tjetėr e mbyti terri peradnorak ruso-kinezo- shqiptar. Rritur? Rritur nuk jam. Kam mbetur ai shkėmbori i imėt, qė kėrkonte tė arrinte qiellin, por njė re e zezė, sterr e zezė mė rrinte mbi krye dhe mė shtypte. Duhet t'i pėrulesh tiranit dhe tiranėve , - mė thonte, por unė isha dhe mbeta lisi, qė nuk i pėrulet as rrufesė. Konkrertisht, -thoni ju? Fshati im vinte diku nė juglindje tė krahinės sė Fanit. Historikisht, tė parėt e mi kishin ardhur nė atė fshat nga Domgjoni,( njė fshat mė nė qendėr tė Fanit ), pėr tė veruar. Mirėpo, pak nga pak filluan tė punojnė djerrinat, tė ngrenė shtėpitė e para dhe tė ikin nga Domgjoni. Deri afėr viteve 40-tė, fshati im nuk ka pasur varreza ( varri i gjyshit tim dhe i gjyshes se babait, janė nė Domgjon, (mė shumė se dy orė nė kėmbė nga Molla e Kuqe)! Eshte nje fshat, qė e ndajnė dy pėrrenj tė vegjėl dhe, nė mes ka njė kodėr, qė fillon te shtėpia e lal Vorfit dhe ngjitet deri nė Drushtė tė Munellės. Mbi shtėpinė e Ēun Frrokut kodrina ka njė shesh tė vogėl , ku mblidheshin burrat e fshatit nė kuvende tė ndryshme, ndaj edhe sot e kėsaj dite thirret " Kodra e Kuvendit". Pėrrenjtė, nga tė dy anat, janė tė veshur me arra, mė shumė se njėqind vjeēe. Nė fundet e arave, qė zakonisht mbillen me misėr, fasule, lakra e patate, ka hardhi, qė ngjiten nė ca krikėza prej dėllinje, njė lloj druri shumė i fortė, si dhe nėpėr drurė tė tjerė, ka qershia si dhe nė ēdo oborr shtėpie ka mana tė kuq , tė zi dhe tė bardhė. Krejt fshati nuk kishte mė shumė se dhjetė hektarė tokė tė punueshme, por me qindra hektarė pyje, ku secila familje kishte pyjet e saj, nga ku kish tė drejtė tė siguronte drutė e dimrit, lėndėt e shtėpive, gjethin e thatė pėr dimėrimin e bagėtive. Punėt bėhėshin kolektivisht, edhe pa qėnė nė koopertivė si: prashitjet, ushqimi i bagėtive, ndėrtimi i shtėpive tė reja, korrjet dhe grumbullimi i tyre, pa bėrė fjalė pėr fatkeqėsitė. Nejse. Dolėm nga tema. I gjithė fshati nuk kishte mė shumė se 50 hektarė qiell dhe, diellin nuk e preknim ma shume se 4-5 orė nė ditė. Pranvera, vera dhe vjeshta ishin tė mrekullueshme, ndonėse pranvera dhe vjeshta ishin vetėm dy muajshe, pasi nga njė muaj ua merrte dimri secilės. Dimri , deri vonė ishte jetė "parazitare" , por shumė emocionuese. Lojnat e ndryshme tė tė rriturve, mė kanė mbetur nė mendje. Burrat e fshatit mblidheshin me radhė te shtėpitė e njėri tjetrit, pėr tė luajtur kapuēash dhe lojna tė tjera, tė cilat mbylleshin me kėngė tė improvizuara nga pala fituese. Dimrat ishin, pothuajse pesė muaj. Pesė muaj qė nuk tė linin tė bėje asnje punė. Rrugėt e kėmbėsorėve hapeshin nga burra tė fortė. Herė herė, bora i mbulonte dritaret e kateve tė para. Gjuetarėt, nė tė shumtėn e rasteve pėrgaditnin ca rrathė prej thuprash, pėr t'i vėnė nė kėmbė, qė tė ecnin mbi dėborė, ( pasi bora do t'i mbulonte), pėr tė gjuajtur dhi e derra tė egėr, kaproj e kafshė tė tjera. Ēdo shtėpi kishte njė ose dy pushkė gjermane, tė cilat ishin mė tė mirat pėr gjueti. Jetonim si nė balada. Ushqeheshim pa dietė dhe, askush nuk ruhej nga dhjamosja. Ishin njerėz legjendar, tė gjithė tė fortė. U mungonin veē krahėt pėr tė fluturuar, se majat i kapėrcenin me njė hap. Ti do tė pyetėsh me tė drejtė: Po sot? Ata burra janė pėrgjysmuar. Legjendat u vodhėn nga modernizmi anadollaku-primitiv . Shtėpitė?! Asnjė oxhak nuk nxerr tym, asnjė shtėpi nuk banohet. Hardhitė, arrat, qershitė, manat, thanat dhe kumbullat janė egėrsuar e bėrė bisha. Ato i tradhėtoj njeriu dhe kullat i kanė mbuluar ferrat. Pemėt i shijojnė arinjtė, korbat, sorrat... Gjithėēka ndodhi aty po harrohet!

Megjithėse vite fėmijėrie pasi, mesa di unė, rininė e ke jetuar nė Lezhė, cili ka qėnė momenti qė tė ėshtė fiksuar?
Festat! Krishtlindjet dhe Pashkėt por, sidomos KrishtlindjetKrishtlindjet i prisnim me padurim, deri kur regjimi ndalues i ndaloi. Ato ishin njė festė e veēantė qė, edhe ne femijėt tė dukeshim tė rritur, tė rrinim deri nė mesnatė zgjuar, pėr tė pritur Lindjen e Krishtit. Tė dilnim me tė mėdhenjėt dhe tė bėnim me dorzat e kashtės njė rreth si sofėr, me njė kryq nė mes, nė arėn mė afėr shtėpisė dhe, mbi atė kryq tė shtronim darkėn: raki, djath, lakror me arra etj. Natėn, mes dėborės, ku gjithė fshati bėhėj dritė nga tė shtėnat e armėve, qė lajmėronin lindjen e Jezusit. Pashkėt ishin njė festė mė e gjatė dhe, qė na bėntė me rroba tė reja, por pėrsėri atė festė nuk e perjetoj si Krishtlindjet. Imazhet e atyre viteve mė pėrcjellin dhe do udhėtojnė me mua gjithė jetėn. Meqė jemi akoma te femijėria: kujton ndonjė rast tė frikshėm dhe nga se kishe frikė mė shumė?
Nata mė trembte, edhe pse ishte e bukur. Nė dimėr ndriēohej nga dėbora dhe hėna. Nė verė nuk errej, ose errej me bulkthit kėngėtar. Nė vendin tim lejoheshin edhe fėmijėt tė merrnin pjesė nė ceremonitė mortore. Ata dhe unė nuk e kuptonim vdekjen, ose e kuptonim Jul Qezarēe " Mė mirė tė vdesėsh njėherė, se sa tė rritesh gjithė jetėn me frikėn e vdekjes". Megjithėse vdekja nuk ėshtė ndjenjė e mirė. Vetėm ditėt, qė njeriu shkon nė vdekje tė tė tjerėve, kujtohet se duhet tė jetė i mirė, biles i pėrkryer. Sa herė kaloja pranė varrezave, mė dukej se krejt pleqtė e fshatit, ( ata qė kisha njohur ), ishin ngritur dhe qėndronin mbi varre, kėmbėkyq, duke biseduar dhe pirė duhan. Ju kėrkoni njė rast konkret tė frikės? Kam pasė njė rast. Se si isha ngjitur nė mes njė shkėmbi, as atėherė, as sot nuk e di, por nuk mund tė zbrisja mė. Shihja andej kėndej dhe nuk gjėja asnjė shteg, ndėrsa sipėr meje rrokulliseshin ca gurė, qė mė rrezikonin jetėn. Kur kam rrėshqitur, pa fluturuar mbi gurė, kam qėnė njeriu mė i lumtur.Megjithė se isha fėmijė, mendoja:"Pse duhej tė vdisja aq kot?"

Ē'tė ka bėrė pėrshtypje mė shumė nga ritet e asaj ane?
Huh, sa shumė janė, por nė mua kanė mbetur vetėm dy: dasmat dhe vdekjet. Dasmat ishin tė bukura. Nusja vinte e mbuluar me duvak, njė shami e kuqe e ndezur dhe mbi

kalė. Krushqit, mesa mbaj mend kanė qėnė pėrherė 12 ose 13 veta, nė pėrgjithėsi burra, veē krushkės, qė ishte nėna e nuses dhe ndonjė shoqėruese tjetėr. Kur krushqit i ishin afruar shtėpisė, vinte me vrap mėshllukgjija, qė lajmėronte se krushqit po vijnė. Me tė ardhur lajmi, gratė dilnin nė oborr dhe viheshin nė rresht e kėndonin. Krushqit, ndėrkohė lajmėronin mė njė tė shtėnė arme, pasi kishin llogaritur kohėn, qė lajmėtari e kishte kryer detyrėn. Pasi mbrrinte nusja, e zbrisnin nga kali, e merrnin pėrdore dhe qendronte nė vendin mė tė dukshėm, qė tė shihej nga tė gjithė, shoqėruar me tė shtėna armėsh. I ngrinin duvakun, pėr t'i zbuluar fytyrėn dhe tė dy duart i mbante nė dy cepat e njė bluze tė qėndisur( antari quhej ), ku i vareshin dy shamia tė kuqe, nė dy duart. Kėndohej dhe kėrcehej pėr afro gjysem ore, kurse krushqėve u prinin brenda, pėr tė pirė kafet e mirėseardhjes, duke i pyetur se si e kishin kaluar te miku dhe gjatė udhėtimit. Mbaj mend, qė shpeshė herė nuses i rrėshqisnin lotėt deri te mjekra, kur gratė i kėndonin kėngė, qė i kujtonin tė afėrmit e saj dhe shtėpinė, qė e kishte lėnė. Te vdekjet mė ka mbetur nė mendje, vendosja e tė vdekurit ne karrige, britmat dhe ējerrjet, kur vdekjet ishin tė moshave tė reja, si dhe vajtimet poetike.

Diēka pėr shkollėn?
Shkolla pėr mua ėshtė vetėm libėr. Njė zanat dhe aq. Nuk mendoj se kam mėsuar ndonjė gjė tė madhe, nė vitet e diplomimit.


vazhdim...


natyra Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-05-08, 14:35   #3
natyra
 
Join Date: 19-01-08
Posts: 2,055
natyra has disabled reputation
Default Titulli: Tregime ,Poezi,krijime letrare nga POET shqiptar nder Ballkan,dhe ne Bote...!

Kam hyrė nė klasėn e parė 6 vjeē dhe mesova shumė shpejt tė shkruaj e lexoj. Nė fshatin tonė bėhėsh mėsimi nė klasė kolektive ( nga klasa e parė deri te e katėrta bashkė).Nota mė e mirė ishte 5-sa dhe, une nuk kam njohur notė tjetėr veē maksimales. Mėsuesi im i klasės sė tretė, Pjetėr Kola, i cili tani jeton nė Lezhė, mė jepte shpesh herė tė kopjoja pjesė nga ditari dhe tekste tė njė klase mė sipėr. Nė klasėn e katėrt mbaj mend tė mė ketė rėne nė dorė dy vėllime tė keqpėrdorura tė Tolstoit " Lufta dhe Paqa", mė vonė romani " Tradhėtia" me njė kopertinė tė zezė nė kaf dhe romani "Qyteti i fundit" i Petro Markos, qė unė vonė e mėsova se i kujt autor ishte, pasi i mungonin shumė faqe. Kur mė pyesnin fshatarėt se ēdo dėshiroja tė bėhėsha kur tė rritesha, u thoja doktor. Mėsuesi qė unė kam adhuruar nė 8 vjeēare, ka qėnė Mark Paci nga Domgjoni. Mėsues Marku ishte piktor edhe pse, mesa mora vesh vinte nė arsim nga ushtria. E shihja shpesh, se si punonte nė restaurimin e fotografive tė vjetra dhe mė jepte detyra t'i pėrgadisja tė bardhėn e vezės, pėr luster tė letrės sė ashpėr. Ishte shumė i kujdes'shėm dhe i ditur. Mė pėlqente dhe mėnyra se si vishej, si fliste, sa rėndėsi i kushtonte pėrgaditjes pėr mėsim. Pėr mua ishte njeriu mė i ditur nė atė zonė. Unė mėsova prej tij se Fishta i madh ishte i tė njėjtit fis me Markun, gjė qė e kanė spjeguar tė afėrtit e poetit, qė sot jetojnė nė Lezhė. Me shkollat e mesme nuk mė ėshtė realizuar deshira. Pas dėshtimit, tė mos paraqitjes nė shkollėn e mesme mjekėsore nė Vlorė, mbasi unė isha fėmija i parė nė familje dhe babai punonte larg shtėpisė, u desh qė tė mos shkoja aq larg, sa e konsideronin Vlorėn gjyshja dhe nėna. Qė kėtu, gjėrat u rrokullisen mbrapsht dhe unė mbarova shkollė tė mesme profesionale, veē pėr t'u bėrė ndihmė nė njė familje si e jona.

Keni kryer studimet e jeni diplomuar nė letėrsi. Ēfare u nxiti pėr tė studiuar nė kėtė degė?
Ka qėnė njė odise e gjatė deri tek e drejta e studimit, qė nuk ia vlen tė thuhet. Kryetari i Komitetit Ekzekutiv tė Lezhės sė atyre viteve, Dodė Gjika, njė nga tė vetmit kuadro tė atij niveli, qė nuk ndjehej keq, kur rrinte me krijuesit. Shumė tė tjerė vetėm i pėrshendesnin, se nuk mund tė rrinin mė shumė se pak minuta me Ndoc Gjetjen, Rudolf Markun, Agim Isakun, Remzi Lanin, Agustin Shytin etj.. pasi nuk kishin lexuar asgjė mė shumė, se raportet partiake. Tė kishin lexuar Balzakun, as qė bėhėj fjalė. Falė ndihmės sė Dodės, e kam filluar dhe mbaruar nė kohė rekord Universitetin " Luigj Gurakuqi" tė Shkodrės. Ka diēka shumė interesante pėr kėtė. Ishte rastėsi takimi me kryetarin, njė mėngjes gushti, tek po dilte nga resoranti i Hotel " Lissit". Mė pyeti pėr shkollėn. – E mbarove universitetin? - mė tha. - As qė e kam filluar, - iu pėrgjigja. – Hajde me mua,-vazhdoi ai. Pasi u ngjitem nė katin e dytė, ku kishte zyrėn, thirri shefin e arsimit, mori dosjen time dhe mė dha njė letėr dore, pėr tė shkuar nė Ministrinė e Arsimit. - Do takosh,zv/ministrin , Nazim Skuqi dhe do mė kthesh pėrgjigje,- mė tha. Nga shkallėt e komitetit, jam nisė me biēikletė pėr Tiranė, nė orėn 8 e 30 dhe, kam qėnė nė ministri, nė orėn 11 e 30. A nuk ėshtė ky njė udhėtim epik, qė as Gjergj Elez Alia nuk do ta bėnte? Pasi unė e kisha humbur shkollėn e mjekėsisė, letėrsia ishte pasioni im dhe mundėsia pėr ta mbaruar mė lehtė, pasi gjithė veprate rekomanduara tė letėrsisė i kisha lexuar pa imponim, qė pa shkuar nė universitet, ndėrsa gjuha ishte tepėr e veshtirė.

Pa hyrė gjatė nė vitet e mėpasme, pėr tė cilat dimė sadopak, punėn qė keni bėrė nė arsim dhe nė Degėn e Librit Lezhė, a mund tė na thoni diēka lidhur me ndikimet nė formimin tuaj?
Njeriu formohet deri nė ditėn qė harron tė marrė frymė, por formimi im ka qėnė nė moshėn e rinisė, deri nė adoloshencė. Nga ajo moshė e mbas, nuk kam ndryshuar asgjė formuese. Njeriu nuk ėshtė njė qenie prej balte, qė mund t'i japėsh disa forma. Ai pranon vetėm njė formim, ose njė ēthurje formuese, qė nuk formohet kurrė. Por, ndikimet janė tė pranueshme. Tek unė, mė shumė se askush ka qėnė ndikimi i nėnės. Nėna ime ėshtė modeli i durimit dhe i kėmbėnguljes. Kėto cilėsi, besoj se i kam edhe unė. Babai ka qėnė shumė punėtor, nevrik dhe tepėr bujar. Besoj se edhe keto cilėsi i kam marrė. Edhe pse nuk dukem nevrik, vetėm unė e di si i pėrmbaj nervat, mesa zor i bėj zap. E kam adhuruarpėr njohurit qė zotėronte, edhe pse ishte mekanik. Nga babai tė gjithė janė shumė punėtorė, shumė tė saktė dhe shumė bujarė. Nuk i pėrulen, veē tė Plofuqishmit! Nga nėna dalloheshin ndjeshmėria dhe vėzhgimet psikologjike, pėrcaktimet precize tė pėrsonalitetit. Nėna mė thotė, se kam njė kombimin mids gjyshit tė dajės ( babait tė nėnės) dhe babait tim, tė cilit edhe i ngjaj shumė. Shpesh'herė e kujtoj njė thėnie japoneze: "Mė jep njė nėnė tė mirė, tė tė jap Atdheun e mirė." Mėsuesit dhe shkolla luajn njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e njeriut. Bindem, se karakteri i njeriut formohet, para moshės 25 vjeēare.
xhaxhan, Preng Jaku, i cili ka jetuar e punuar nė Durrės,

pėr njohurit qė zotėronte, edhe pse ishte mekanik. Nga babai tė gjithė janė shumė punėtorė, shumė tė saktė dhe shumė bujarė. Nuk i pėrulen, veē tė Plofuqishmit! Nga nėna dalloheshin ndjeshmėria dhe vėzhgimet psikologjike, pėrcaktimet precize tė pėrsonalitetit. Nėna mė thotė, se kam njė kombimin mids gjyshit tė dajės ( babait tė nėnės) dhe babait tim, tė cilit edhe i ngjaj shumė. Shpesh'herė e kujtoj njė thėnie japoneze: "Mė jep njė nėnė tė mirė, tė tė jap Atdheun e mirė." Mėsuesit dhe shkolla luajn njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e njeriut. Bindem, se karakteri i njeriut formohet, para moshės 25 vjeēare.
Cila ėshtė gjėja mė e rėndėsishme, qė ju keni mėsuar, qėkur keni filluar tė kuptoni se ēfarė ėshtė jeta?
Sa vjen e shkojnė vitet, po kuptoj se nuk kam mėsuar asgjė por, nėse ka tė bėjė me formimin, mund tė pėrgjigjem, pa u menduar fare " korrektėsia". Pėr mua je njeri, aq sa je korrekt!

Prinderit?
Mendoj se pėr kėtė pyetje, jo pak folėm nė pėrgjigjen e formimit. Babai vinte nga njė baba mjeshtėr, i cili ishte djalė i vetėm dhe, nga njė nėnė prej njė familje shumė tė njohur, siē janė Kocajt. Gjyshi im kishte dy byrazer nė Lurė, tė njohurin Dodė Vladi dhe Dedė Kolė Mariseni, tė cilėt ishin edhe ata djemė tė vetėm. Ngaqė ishin secili nga njė, vendosen tė bėhėshin tre vėllezer. Akoma edhe sot, pėr afro 80 vjetė, nė kullėn moderne tė Nikollė Vladit e kanė ruajtur njė pjesė tė tavanit, qė e kishte gdhendur gjyshi im. Kam qėnė nė Lurė 20 vjetė mė parė. Kam shkuar pėr dy ditė e, Lura mė ka mbajtur njė javė. Nėna vinte nga shtėpia e njohur e Frrok Preng Mushtės, njė nga familjet mė nė zė nė Mirditė, mė mė shumė se 60 anėtarė, pėr tė cilėn s'ėshtė shkruar fare. Gjyshja kishte 6 motra, njėra prej tyre, Dila, vuajti disa vite internimi me dy djemtė, Pjetrin dhe Gjonin, sepse burri i saj, i njohuri Ndue Bib Perndocaj ishte arratisur nė Amerikė me dy djemtė, Biben dhe Zefin. E kujtoj kur vinte dhe ikte natėn nga shtėpia jonė! Prej babės kam njė devizė, tė cilėn e mėsova, pa ma thėnė ai kurrė : " Thuja vetėm tė vėrtetėn, dhe nėse tė rrezikohet jeta". Ai bėri 10 muaj hetuesi, vetėm pėr tė mos dalė deshmitar nė rrenė. E dini ēdo tė thotė dhjetė muaj hetuesi, nė kohėn pa asnjė te Hoteli i Gjuetisė, nė Ishull Lezhė dhe i kishte thėnė: " Mė nėnshkruaj, se pėrgjegjėsi tė ka urdhėruar tė shtosh fiktivisht rezultatet e misrit tė grumbulluar nė magazinė, dhe nuk do tė bėsh asnjė ditė burg." Babai, atė nuk e tha kurrė, sepse nuk mund ta thonte njė gjė, qė nuk ia kishin thėnė! Nuk besoj se nė njė intervistė si kjo, mund tė thuhen tė gjitha, sepse janė aq shumė, sa nuk mjafton njė libėr.
lloj mbrojtjeje?! Shumė vite pas burgut, ma ka treguar tė vėrtetėn. Ish shefi i hetuesisė, i rrezikshmi Gjolek Lajthia, " Brezhnjevi", siē i thonin nė Lezhė, e kishte "ftuar pėr njė kafe

te Hoteli i Gjuetisė, nė Ishull Lezhė dhe i kishte thėnė: " Mė nėnshkruaj, se pėrgjegjėsi tė ka urdhėruar tė shtosh fiktivisht rezultatet e misrit tė grumbulluar nė magazinė, dhe nuk do tė bėsh asnjė ditė burg." Babai, atė nuk e tha kurrė, sepse nuk mund ta thonte njė gjė, qė nuk ia kishin thėnė! Nuk besoj se nė njė intervistė si kjo, mund tė thuhen tė gjitha, sepse janė aq shumė, sa nuk mjafton njė libėr.

vazhdim....


natyra Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 04:26.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.