Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shkenca > Jurisprudencė
User Name
Password
Jurisprudencė Strukturat dhe konceptet ligjore qė pėrbėjnė tė drejtėn nė terėsi.



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 20-07-08, 16:59   #1
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default E Drejta Romake

Nje material qe permban nje permblerdhje mbi Drejten Romake nga libri i autorit Ivo Puha


E Drejta Romake





Just Privatum - Drejta PRIVATE
Jus Publicum – Drejta PUBLIKE

Periodizimi Historik – i zhvillimit shtetėror , shoqėror- ekonomik ndahet nė 3 faza:
  • Periudha e Shtetit-dhe sė Drejtės sė lashtė.E drejta quhet JUS-CIVILE-e LASHT , e cila nė veti pėrmban karakteristikat e zhvillimit tė shoqėrisė sė parė njerėzore, me formalizėm tė tepėrt, ėshtė e drejte ashpėr me karakteristik tradicionale, me tendency konzervative …(mos tė ndryshoj ). Burime tė kėsaj tė drejtė janė :zakonet, adetet dhe morali. Rregullat e shoqėrisė tė cilat rregulla bėjn diferencimin e sjelljes njerėzore dhe jo njerzore .
Kėto rregulla tė sjelljes qė quhen adete bėjnė pjesė nė JUS-NON-SCRIPTUM( nė tė drejtėn e pa shkruar)… Me themelimin e polisit u krijua ROMA-kuadrata …. Na lind edhe njė burim is ė drejtės zakonore, pra lind pasi u krijua shteti Romės… Kodifikimi i adeteve tė shtresės shoqėrore e cila e organizoj shtetin romak .
- Shtresa qė e organizoj shtetin quhet Patric (tė pasurit) , ndėrsa pjesa tjetėr e popullit quhet Plebeo (masė) qė mbush zbraztirat nė sistemin shoqėror-ekonomik-shtetror.
Nė pėrfundim tė kėsaj periode qė quhet e Drejta e Lashtė, hasim nė dokumentin e parė tė shkruar – qė quhet e Drejt e Shkruar - JUS –SCRIPTUM... nė “Ligji 12 –tabelave)>> Ėshtė ligj i shkruar nė 12 –tabela, cdo tabel pėrmban numėr tė caktuar tė dispozitave qė rregullojn.
  • Periudha Klasike - E drejta Klasike Romake - (pjesa mė e formuar nė aspektin shkencor,legjislativ).
E drejta Detyrimeve – burimet e sė drejtės nė kėtė periodė janė : e drejta zakonore, e drejta shkruar. Nė dispozitėn e fundit tė ligjit tė 12-tabelave hasim njė porosi tė ligjit tė atėhershme dhe nga ku thuhet : “Nė tė ardhmen le tė jet praktik sjellja e ligjeve tė shkruara” . Ligjet janė burime kryesore tė drejtės klasike .
Ligji romak pėrbėhet nga 3 pjesė :

1) PRESKRIPCIO –(pjesa hyrse) – ku potencimi kryesor ėshtė emri dhe mbiemri i propozuesit tė ligjit (kuvendari).
2) ROGACIO (teksi i ri ) pėrmbajtja e ligjit, i cili nė emėr tė popullit urdhėron qytetarin nė njė sjellje tė caktuar tė veproj (acare) diēka, tė mos veproj(non acare), ose tė duroj (pati)
3) SANKSIO – (masa ndėshkuese) – qė parashihet e qė do tė ndėrmirret ndaj ēdo personi i c ili nuk do tė sillet konform ligjit.
Ligji romak njė herė i fuqizuar nuk ėshtė i pėrhershėm , i pėrjetshėm, ai ka mundėsi nė procedur tė njėjėt qė tė shfrytėzohet nė tėrėsi (nė kuvend)... Tjetėr form e ndryshimit tė ligjit ėshtė plotėsimi ligjit, sepse ka konstatuar ligjėdhėnėsi se ai ligj ka zbraztira juridike ... Pėrveq ligjeve, burim tjetėr kryesor u bė edhe :

EDIKTET PRETORĖVE – janė organe individuale shtetrore(zyrtare) –person shtetror zyrtar... Ai pėr t’ja pėrshtatur rregullat e JUS-CIVILES-sė LASHTĖ mardhėnieve tė reja ekonomiko-politike-shoqėrore tė bazuara nė ekonomin e tregut shkruan urdhėresa tė shkruara me tė cilat bėnė pėrmirėsimin, korrigjimin dhe plotėsimin e JUS-CIVILES sė LASHTĖ.... Me veprimtarin e gjatė tė pretorėve lind njė sistem i ri juridikė nė kohėn klasike : JUS-HONORARIUM (E DREJTA- PRETORIANE)- sepse u krijua nga pretorėt , u quajtė – honorarium –pėrshkak qė <<punoni falas>>.

Burim tjetėr i sė drejtės romake nė kohėn klasike ėshtė edhe e DREJTA e KODIFIKUAR – e popujve qė ishin nėn sundimin Romak. Ata ishin tė gjithė popujt e kontinentit Evropian JUS GENCIUM.
3. Periudha e tretė : E Drejta Post-Klasike- burimet e sė drejtės klasike janė konstitucionet perandorake, urdhėresat e perandorit qė kanė fuqi tė ligjit.... Sepse sistemi shtetror funksiononte nė bazė tė njė autoriteti qė ishte perandori .Forma e organizmit shtetror ishte DOMINANTI... Perandori shpesh kėtė dhe e thotė : “Unė jam DOMINUS ACT DEUS” – (Unė jam sundimtar dhe Zot).
Nė kohėn post-klasike, nė atė kohė ishte tendenca e unifikimit tė sė drejtės Romake.Kėtė unifikim e bėjė Justinjaho nė shek:V – perandori i fundit>> Ai e bėri kodifikimin e tė drejtės romake nė pėrgjithėsi me ndihmėn e juristėve profesionist, shkenctarve nga letėrsia , nga historia, letrarėt etj... Me ndihmėn e profesorėve Kodifikimi ndahet nė 4 pjesė :
  • DIGJESTAE (Pandektae) e pėrfshirė nė 50 –libra, nė tė cilat ėshtė pėrmbledhur e drejta private dhe publike romake .
  • INSTITUCIONES – tė pėrfshira nė 4 – libra , qė quhen Libra Shkollore tė Drejtėsis. Ishin dedikuar rinisė . “Rinia e etshme pėr drejtėsi”. PERSONA-JURIDIKAE (person juridik) – krijes artificiale qė nga rendi juridik njėhėsohet si subjekt i drejtėsis . PERSONA FIZIKAE ( person Fizik).
  • KODI I SPASTRUAR- i Justinianit (Kodes Pepetitae Pralexiones).
  • NOVELAE – janė urdhėresat e reja tė Justinianit (gjithėsej 150).
Nė fillim tė krijimit tė zhvillimit tė hershėm Kapitalist – sėrish vjen deri te riaktualizimi i Drejtės Romake …Dhe kėshtu vjen deri te publikimi i kodifikimit tė Justinianit : Korpus-Juris-Civilis .






__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Last edited by LABI; 20-07-08 at 17:02.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 20-07-08, 17:03   #2
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Pjesa e parė e Drejtės Romake –

E DREJTA PERSONALE – rregullon qėshtjet : a) e subjekteve tė drejtėsisė sepse e drejta thotė se drejtsia ekziston mu pėrshkak tė njerėzve , b) Zotsinė juridike , c) aftėsinė pėr tė vepruar -tė subjekteve tė drejtėsisė , d) qėshtjen e institucioneve juridike , tė tutoris dhe kujdestarisė..... Kėto qėshtje bėjnė pjesė nė diciplin tė veēant tė sė drejtės qė quhet E drejta statutore .
Nė kuadėr tė sė drejtės personale hasim edhe nė njė deg tė sė drejtės personale – e ajo ėshtė e Drejta Familjare, qė rregullon mardhėniet personale dhe pronėsore midis anėtarėve tė familjes , nė kuadėr tė familjes ... Meqenėse duhet themeluar familje do tė lindin mardhėniet familjare – juristėt Romak sė pari rregulluan ēėshtjen e Fejesės (SPONSAUES) .
FEJESA (SPONSAUES) – si institut juridik dhe kuptimi saj ėshtė dhėnja dhe marrja e premtimeve midis dy (Pater- Familjas) – tė dy personave me gjini tė kundėrt , se nė njė kohė tė ardhėshme tė sigurt do tė vi deri te realizimi i Martesės (MATRIMONIUM) nė bazė tė ligjit .
E Drejta Familjare Romake e njeh edhe si mundėsi reale nėse vjen deri te qfejesa atėherė rendi juridik do tė mbroj interesaet materiale tė palės e cila nuk ėshtė fajtore pėr qfejes. (AFILIA- NON- KAPIT-FLUSKAS)
Me rastin e lidhjes sė fejesės palėt kanė kėmbyer dhurata tė vlerės sė konsiderueshme – pėr tė siguruar fejesėn e drejta familjare e legalizon institutin e Kaparė pėr fejesė- ( ARA- SPONSALICIA)- ku tė dy palėt nė njė shumė tubojnė parat dhe atė e quajn ARA-SPONSALICIA-e cila shumė i dorzohet personit tė tretė qė tė pėrkujdesėt pėr to – deri sa tė lidhet martesa ... Nėse vjen deri te qfejesa , pala jofajtore do tė fitoj Kapraen – shumėn e caktuar .
MARTESA (MATRIMONIUM) – ėshtė institut socio-juridik, bashkėsi e jetės sė vazhdueshme tė njė mashkulli dhe njė femre ,ose mes dy personave me gjini tė ndryshme tė cilėt plotėsojn kushtet esenciale pėr lidhjen e martesės...Kushtet esenciale janė:
Ų JUS-KONUBI- e drejta pėr tė lidhur martesėn .
Ų AFEKSIO-MARITARIS – qėllimi i njėmend pėr themelimin e martesės
Ų Mosha madhore e bashkėshortėve tė ardhėshėm tė arrihet 12 vjet pėr femra , pėr meshkuj 14 vjet.
Ų Fomra ligjore e lidhjes sė martesės – para organit shtetėror.
Nėse njė element i kėtill nuk ėshtė pėrfillur me rastin e lidhjes sė martesės, atėherė do tė themi “NUL INEKSISTUESE” – kinse nuk ėshtė lidhur fare .
SUBJEKTET E DREJTĖSIS – janė dy :
1) Personat Fizik (Persona Fizikae)
2) Personat Juridik (Persona Juridikae)
PERSONAT FIZIK – ishin njerėzit por tė individualizuar, secili veq e veq , konsiderohet person fizik ...Personi fizik ėshtė Civies Romak (qytetari romak) , i cili gėzon status CIVITATIS ET LIBERTATIS –( statusin e qytetarit dhe tė lirisė ) . Skllevėrit janė konsideruar si RRES (send) – Rres Semoventes –person qe vet lėviz .
PERSONAT JURIDIK – janė krijesa artificiale tė cilėve rendi juridik ju njeh subjektivitetin juridik... Personat Juridik –themelohen , ndėrsa personat fizik lindin ose natyralizohen .
Ēdo person fizik duhet tė ket Zotėsi Juridike- KAPACITAS JURIDIKAE... Kuptimi i zotėsis juridike ėshtė aftėsia e njė personi fizik qė tė jet tituallar i tė drejtave dhe detyrimeve qė ja njeh rendi juridik.
Pėrmbajtja e zotėsisė juridike- nė tė drejtėn private hasim nė njohjen e tė drejtave dhe detyrimeve tė personit fizik . Pėrmbajtja nė kėtė sferė tė statusit nė sferėn private konsiston nė JUS – KONUBI ( E drejta pėr tė lidhur martesė) dhe nė JUS-KOMERRCI- e drejta e personit fizik qė t’i pėrdor, t’i shfrytėzoj tė gjitha institutet juridike tė sė drejtės private-romake ...Edhe atė pėr realizimin e tė drejtave dhe realizimin e detyrimeve .:Tė lidh kontratėn e shit blerjes . E drejta e tij qė tė kėrkoj dorėzimin e mallit nga shitėsi , ndėrsa detyrimet ėshtė tė paguaj PRECIUM – detyrimin
Personi fizik, zotėsin juridike e fiton me tė lindur – JUS SANGUINIS dhe me natyralizim – NATYRALIZACIO
Me tė lindur ­ Jus-Sanguinis-nėse fėmija ka lind nė martes tė rregullt juridike dhe quhet LEGITIM-fėmij i ligjėshėm .
Fėmijėt qė kanė lindur nė KONKUBINAT – nė martesėn faktike tė njė mashkulli dhe njė femre – e realizuar me tė drejtėn zakonore- fėmijėt e tillė quhen ILEGJITIMI nė tė drejtėn romake ( e drejta bashkėkohore legjitime i quan fėmijė jasht-martesore).
Fėmijėt tė cilėt janė tė adoptuar – ADOPCIO PLENA – adoptimi i plotė qė imiton natyrėn, kinsė ai fėmijė ka lind nė atė familje ...
Romakėt thonė se duhet plotėsuar edhe disa kushte faktike, tė lind i gjallė dhe tė tregoj ēfarėdo shenje gjallėrie tė vazhdoj tė jetoj . Specifika romake thotė duhet ti ngjaj njeriut . MONSTRA- duhet tė asgjėsuar .Nė pėrjashtim se fėmija duhet tė lind qė tė fitoj zotėsi juridike, ėshtė rasti i NASCITURUSIT – rasti kur njė fėmijė qė akoma zhvillohet nė barkun e sė emės , mirėpo nė kėtė koh i vdes i ati (PREZUMTIV) .. dhe tani .. e drejta krijoj propozimin juridik kėti fėmije i njeh zotėsin juridike qė nga momenti i vdekjes sė tė atit , pėr ta siguruar tė drejtėn trashėgimtare tė kėti fėmije, por ky fėmij duhet tė lind i gjallė , mė sė voni 10 muaj nga dita e tė vdekurit i tė atit.
Me Natyralizim – Natyralizacio – ėshtė mėnyra artificiale e fitimit tė zotėsisė juridike. Njihet si natyralizim privat dhe publik . Natyralizim privat quhet sepse realizohet me vullnetin e lirė tė Pater Familjas.. Ndėrsa Publik – sepse realizohet nėpėrmjet vendimit tė organit shtetėror .
Natyralizimi privat – realizohet nė dy forma tė mundshme :
ADOPCIO – me adoptim , qė ėshtė pėrvetėsimi i tė huajit tė miturit (Pupiles) pėr tu ambientuar dhe shėndrrimi i tij nė fėmij tė pater familjas.
ADROGACIO- pater familjasi e pėrvetėson njė tė huaj madhor mbi 25 vjet mund tė jet skllav, pelegrin, mirėpo nuk ėshtė romak , nuk ka zotėsi juridike dhe atė e shėndron nė djalė ose qytetar tė familjes dhe pėrvetėson statusin juridik.
Natyralizimi Publik – realizohej nė dy trajta tė mundėshme :
TRAJTA e RREGULLT – ku i huaji pėr tė fituar zotėsi juridike (shtetėsin) duhet tė plotėsoj kushtet e parapara nė ligj .
TRAJTA e JASHTZAKONSHME – qė e fitojn tė huajt tė cilėt me veprimin, angazhimin e tyre , pėr grup kan kontribuar pėr mirėqėnjėn e shtetit-popullit romak. Psh:rasti me kryengritjen e organizuar tė Spartakut ku shokėt qė kishin statusin e skllevėrti e tradhėtuan dhe nuk marrin shtetėsin.
Zotėsia juridike humbet – me shfaqejn e faktorėve relevante juridike, tė cilat edhe atėherė edhe sot janė vdekja natyrore e personit fizik dhe vdekja faktike e personit fizik ose vdekja civile e personit fizik .
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.

Last edited by LABI; 20-07-08 at 17:04.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:07   #3
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Me vdekjen faktike humbet nė parim subjektiviteti juridik i personit fizik,pėrjashtimisht nė dy raste hasim nė formėsimin e supozimeve juridike :
a) rasti – edhe pse ka vdekur trashėgimlėnėsi , drejtėsia e konsideron subjektivitetin e tij se ekziston derisa gjykata tė sjell vendim tė plotfuqishėm dhe tė pėrcaktoj me te se kush ėshtė trashigimtari i trashėgim lėnėsit ...cili ėshtė shkaku i kėti fiksioni : parimisht thotė kėshtu : asnjė send i vlerės materiale n uk guxon tė ekzistoj pa trashėgimtar juridik.
b) Rasti Komorientėve – janė tė afėrmit gjinor-tė gjinisė sė g jakut tė njė gjenerate tė cilėt kanė vdekur nė tė njėjtėn kohė nga njė fatkeqėsi e pėrbashkėt dhe kėshtu zgjedhja rastit juridikisht do tė trajtohet ...: i ati ka jetuar njė qast njė moment mė shumė se i biri i mitur ndėrsa i biri madhor ka jetuar njė qast mė shumė se i ati dhe zgjidhja do tė jet: i ati trashėgon fėmijėn e mitur ndėrsa i biri madhor e trashėgon tė jatin ... i biri madhor ka shfrytėzuar tė drejtėn pėr tė lidh martesėn dhe pas veti ka gjasa qė ka lėnė pasardhės, ndėrsa i mituri humb tė drejtėn trashigimtare pasi qė ėshtė i mitur .
Vdekja Civile – humbja e tė drejtave qytetare nėse humben tė gjitha tė drejtat qytetarepėr njė person fizik me anė tė vendimit tė organit shtetėror , atėherė themi se ai ka pėrjetuar KAPITIS... DEMINICIO MAKSIMA – i ka humbur tė gjitha tė drejtat qytetare – personi juridik ėshtė shėndrruar nė skllav – rres nulius(send i askujt)
Okupacio Defterio
Rasti kur pjesėrisht ka humbur tė drejtat qytetare dhe ka pėrjetuar KAPITIS DEMINUCIO MEDIA e ka humbur vetėm statusin e qytetarit , por e gezon statusin libertatis , stuatisn e lirisė, dhe shėndrrohet nė LIBERTINI – nga qytetari romak mund tė trajtohet si pelegrin , latin .

Ligjerata III 02/12 /05
Zgjidhja Martesės
Vdekja Natyrore (Faktike)
Vdekja Civile
Vdekja Divorcio (Shkurorzimi)
DREJTA PRONĖSORE- (JUS-KUOD-RES)
Drejta Pronėsore ndahet nė 3 degė tė sė drejtės :
  • E Drejta Reale
  • E Drejta Detyrimeve (obligative)
  • E Drejta Trashėgimore
E Drejta Reale – i rregullon mardhėniet realo-juridike. Mardhėnia ėshtė midis pronarit (poseduesit si titullar i autorizimeve realo-juridike) dhe gjithė tė tjerėve qė i rrethojnė ata (pronarin) ...Tė cilėt janė tė detyruar pėr pasivitet qė mos ta pengojn pronarin nė shfrytėzimin e tė drejtave pronėsore. Kjo mardhėnie realo-juridike zhvillohet lidhur me objektin e mardhėnies realo –juridike.
Si veprojnė mardhėniet realo-juridike ?
- VEPRIMI INTERVIVOS – (veprojn deri sa ėshtė gjallė pronari).. Pėr dallim nga mardhėniet trashėgimore tė cilat veprojn MORTIS-KAUZA – pas vdekjes sė pronarit.
- VEPRIMI ERGASOMNES – (ndaj tė gjithėve) pėr tė gjithė do tė thuash qė mė rrethojnė unė jam pronar...Pėr dallim nga mardhėniet detyrimore–kontraktuese qė veprojnė
- INTER PARTES – (midis palėve kontraktuese). Pronarėt tė drejtėn e cenuar pronėsore e realizojnė me AKCIO –IN-RES ( akcio-padi , in-res- pėr sendin).
Ndėrsa pala ė mardhėniet e detyrimeve (nė njė kontrat) tė drejtėn e cenuar e realizon me AKCIO IN PERSONA ( i drejtohet kreditorit – personit tjetėr ).
- Veprimi i mardhėnieve realo-juridike ėshtė pronari .Ka tė drejtė nėpėrmjet institucioneve shtetėrore tė ndjek dhe tė kthej objektin e pronės kudo qė gjendet ai .
Nė rast tė kontekstit midis dy personave tė cilėt pohojnė se janė pronar tė njė sendi unik gjykatėsi pasi tė hulumtoj tė vėrtetėn do tė zbatojė parimin juridik KIEST PRIO TEMPORE, FOCIO EST-JURE (kush ėshtė i pari pėr nga koha, lidhur me lidhjen e kontratės sė shitblerjes.) Ai ėshtė pronar i ati sendi (sepse ėshė mė i fortė pėr nga e drejta)...psh: pėr njė send janė lidhur nga pronari i njė sendi dy kotrata tė shitblerejs. Kontrata e parė me personin NN me 01.01.05 , ndėrsa me personin XY 01.02.05. Gjykata pėrfundon KIEST PRIO TEMPORE , FOCIO EST JURE...
RES (send) – objekt i mardhėnies realo juridike ėshtė pėrherė njė send (res)
RES (kuptimi juridik) – pjesė tė natyrės sit ė ndara tė veēanta tė njė vlere tė konsiderueshme materiale qė i shėrben subjekteve tė drejtėsisė. Shprehimisht juristėt romak thojnė : atė send qė mund ta prek , ta shijoj , ta shoh.. Si sende konsiderohen veprimet e njerėzve, pun a edhe atė e ndarė : puna fizike e pa kualifikuar dhe e kualifikuar. Romakėt thonė : dhe tė drejtat e qytetarit tė cilat ma nė fund janė tė natyrės materiale (mund tė materializohen ), tė cilat mund tė jenė object i mardhėnieve pronėsore – juridike, por edhe i mardhėnieve realo-juridike.
Pėr shkaqe pragmatike (praktike) – juridike e drejta reale –juridike sendet i ndan nė lloje tė ndryshme , ndarja kryesore ėshtė nė :
Ų RES-MOBILES
Ų RES-IMOBILES
RES- MOBILES- janė sendet e lėvizshme tė cilat e ndrrojnė pozitėn , pa e ndryshuar natyrėn dhe funksionalitetin .,psh: orendit shtėpiake , veglat e punės , kafshėt shtėpiake, (skllevėrit ) - dhe sit ė tillė e drejta reale romake dhe ndanė sendet qė lėvizin vet dhe sendet qė nuk lėvizin vet – por lėvizin me forcėn e jashtme.
RES – IMOBILES- sendet e pa lėvizėshme, janė sendet tė cilat nuk e ndrrojnė pozitėn. Nėse ua ndrrojmė pozitėn ua ndryshojmė natyrėn dhe funksionalitetin, psh: shtėpia nuk lėviz , nėse ne e prishim atėherė natyra e ndrron nė gėrmadhė . Send kryesor i pa lėvizėshėm ėshtė TERRA (toka) dhe ēdo gjė qė ėshtė e lidhur organikisht pėr tokėn.
SUPERFICIES- sipėrfaqe tokės. Tė cilat janė :INAEDIFIKACIO- NDĖRTIMET
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:08   #4
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

IMPLANTACIO – fidanizimi i tokės, shprehimisht- vetėm fidanet qė kanė vegjetuar (FRUKTUS).
Ndaraja kryesore e sendeve IMOBILES :
INSEMENCAIO – mbledhjen e farės tokė, e asaj qė ka vegjetuar .. Tė 3-kėto si terme nocione quhen SUPERFICIES ( sipėrfaqe e tokės)... SOLO-CEDIN – sipėrfaqja e tokės i takon pronarit tė tokės .
Shkaku juridik i ndarjes sė sendeve tė ndarjes sė sendeve tė lėvizėshme dhe tė pa lėvizėshme :
Ų Mėnuyra e fitimit tė pronės sė sendeve tė lėvizėshme dhe tė palėvizėshme. Mėnyra pėr fitimin e pronės mbi sendin e lėvizėshėm ėshtė jo formal juridikisht , ndėrsa mbi sendin e palėvizėshėm ėshtė shumė formal- (Forma mė e shprehur ėshtė forma me shkrim).
Ų Koha e parashikimit shikues pėr sendet e lėvizėshme ėshtė afati mė i shkurt psh: 1vjet , ndėrsa pėr sendet e pa lėvizėshme me afat mė tė gjatė psh :2-vjet, nga dispozitat e 12 tabelave tė drejtės romake .
BONAFIDES , RES MANCIPIO – (detyrė shtėpie) dhe ndarjet tjera tė llojeve tė sendeve
POSESIO-(POSEDIMI) – instituti realo-juridik
Bartės,titullar i autorizimeve realo-juridike ėshtė POSESORES – poseduesi .Ēka kuptojm me posedim ? Me posedim kuptojm pushtetin fizik ose faktik qė e ka njė subject i drejtėsis mbi njė send ,pa marrė parasysh se si e ka vendosur kėtė pushtet faktik (mbi sendin)… dhe themi : mund ta ketė vendosur nė mėnyrė tė rregullt juridike ose nė kundėrshtim me rregullat juridike –me drejtėsinė nė tėrėsi.
Nė mėnyrė tė rregullt , psh: me blerjen e sendit, me dhurimin e sendit me faljen, me gjetjen e sendit nė vend public dhe vendosja e relacionit me tė nė bazė tė parimeve tė drejtėsisė (deklaron vazhdon ta mbajė orėn nė dorė ).Me huazimin e sendit pėr ta pėrdorur pėr njė kohė tė caktuar.
Nė mėnyrė jo tė drejtė- nė kundėrshtim me ligjin . Kur posedimin e vendosum me VIKLAM(vjedhje) ose me PREKARIO(nė mėnyrė tė pandėrgjegjėshme –PREKARISTIKE )… TURIEST – PERSONA (person i turpshėm).
E drejta romake reale bėnė ndarjen e posedimit nė dy lloje :
  • POSESIO NATYRALIS-( Posedimin Natyror) – ėshtė posedim ku poseduesi e ka tė bindur vullnetin e tij, se sendin e mbanė pėr tjetėrin (nė emėr tė tjetėrit) zakonisht pėr pronarin – nė emėr tė pronarit ...sepse me tė ka lidhur njė kontrat me efekt tė afatizuar , qė sendin e pronarit ta pėrdorė brenda kohės sė caktuar.
Prandaj ky posedues nuk gėzon mbrojtje tė veēant juridike, nėse njė person i tretė fillon kontestin civil para gjykatės me pretendim pronėsor (ai thotė unė jam pronar i kėti sendi , ai thotė unė e pėrdori nė emėr tė XY).. Ndodhi rasti i evikcionit (EVIKCIOS)... Poseduesi natyror nė kėtė rast do tė kėrkoj mbrojtje nga personi nė emėr tė ciklit e mbanė sendin. Llojet tjetėr, i posedimit ėshtė :
  • POSESIO CIVILES (Posedimi Civil) – nė kėtė lloj posedimi , poseduesi e ka tė bindur vullnetin ANIMUS ( se sendin e mban pėr veti, me qėllim pėrfundimtar tė bėhet edhe pronar...Ky posedues (poseduesi civil) pushtetin fizik e ka tė vendosur mbi objektin e posedimit nė mėnyrė tė ligjėshme, prandaj themi se ai ka POSESIO-JUSTA – (posedim juridikisht i rregullt)... Ky posedues mund tė kualifikohet si BONAFIDES ose MALAFIDES.
BONAFIDES – (me mirėbesim)- sepse qė nga momenti i vendosjes sė pushtetit fizik ėshtė i bindur se sendin e merr nga pronari (blen) ku nė tregun- romak, sendin e vlen nga pronari .Ky posedues BONAFIDES-mund tė bėhet edhe pronar.
MALAFIDES-(me keq-besim) ai pushtetin fizik e ka vendosur nė bazė tė njė pune juridike tė pa lejueshme dhe e ka tė bindur vullnetin se sendin e merr nga jo- pronari. Ka bindur vullnetin qė sendin e merr nga jo pronari por ėshtė JUSTA – posedimi civil mund tė lind edhe si in-justa (juridikisht jo i rregullt).
Nėse poseduesi ka vendos pushtetin me VIKLAM ose PREKAM, ky posedues nuk mud tė bėhet pronar.
Mjeti juridik pėr mbrojtjen e posedimit civil ėshtė INTERDIKTA (mjet juridik shumė efikas) – pėr vendosjen e gjendjes sė mė parshme RESTITUCIO INTEGRUM.
INTERDIKTA – ėshtė urdhėr deciv i organit shtetėror qė lėshohet me kėrkesen e poseduesit, civil tė cilėt i janė cenuar tė drejtat Posesore-Poseduese, nga personi i tretė qė menjėherė tė ndėrprej shqetėsimin e poseduesit ose menjėherė ti kthehet objekti nė posedim .

E DREJTA PRONĖSORE – PRIVATE (PRO-PRIETAS) -ligjerata IV
Termi i parė qė ka tendenc, pėr tė diferencuar nė bazė sociale shoqėrinė romake ėshtė DOMINUN-i qė e hasim – pėrdorėt si sinonim pėr tė treguar Pater-Familjas. Mbi ēka e shtrinė pushtetin e tij atėnor. Kjo ndodhė nė kohėn e formimit tė familjes AGNATO- ku nė krye tė sė cilės qėndronte Pater Familjes - (instituti drejtėsis pronsore familjare).
Pushteti Pater-Familjas ėshtė i shtrirė mbi personat e nėnshtruar nė familje ALIENI-JURIS dhe mbi tė gjitha sendet tė cilat e bėjnė pronėn familjare. Termi DOMINUM-shpreh mardhėnien socio-juridike,me natyrė personale dhe materiale Nė tė drejtėn klasike hasim nė termin PRO-PRIETAS- (njė send qė i takon dikujt). Kėtė nocion e nxori nė sipėrfaqe ekonomia e tregut, sepse kemi mardhėnie pronėsore juridike, qė zhvilloheshin nė tregun romak ( e askund tjetėr). Karakteristik tjetėr pėr zhvillimin e ekonomisė LATI-FUNDISTE (kompleks toke tė njė pronari) qė kultivonte njė kulturė bujqėsore ,tė cilėn e punoni skllevėrit .
Kuptimi elementar i Pro-Prietasit – ishte PLENA-IN-PRE-POTESTAS (pushteti absolut mbi njė send). Se pronari ka tė drejtė tė bėjė me objektin e pronės ēka tė do, mirėpo qė nga ligji-12-tabelave nė mėnyrė institucionale bėhen pėrkufizimet e tė drejtave tė pronarėve privat .
FINISI (kufiri) midis tokave bujqėsore, tė dy pronarėve tė ndryshėm . Finisi tjetėr midis parcelave ndėrtimore (trojeve). Mosndėrprerja e rjedhės natyrore tė ujit nė vijėn e fshatit. Prerja e degėve tė pemės sė fqiut – e cila kalon mbi 15 pėllėmbė mbi pasurin timė, kėshtu e kufizon pasurinė e tjetrit . E drejta e fqiut tim qė kohė pas kohe tė kaloj nė oborrin tim qė ti mbledh frytet e pemės sė tij.
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:09   #5
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Autorizimet realo-juridike tė pronarit janė :
JUS-UTENDI (e drejta pėrdorimit) tė pronės, objektit.
JUS-FRUENDI ( e drejta pronarit)) qė tė mbledh frytet natyrore dhe e drejta e mbledhjes sė fruteve civile . Frytet- civile janė tė drejta qė burojnė nga objekti i drejtėsis pronėsore psh: unė jam pronar i njė shtėpie, atė e jap me qira prej 1000€ nė muaj , pra pėr ēdo muaj ……………………………………… ……unė trashėgova pasurinė prej 500€
JUS-ABUTENDI –( e drejta e disponimit me sendin tim) Unė kam drejtė si pronar qė objektin e pronės ta tjetėrsoi , shes. Ai mund t’ja falė sendin e vet dikujt , t’ja dhuroj .
RRES-DERELIKTAE (unė e braktisa vendin e caktuar , sepse opinioni e dinė ku ėshtė ai vend ,-Populari – Proletari .Shkatrrimi Fizik- i objektit tė drejtėsis pronėsore, mirėpo juristėt romak thojnė ke tė drejtė ta shkatrrosh , por tjetrit mos t’i bėsh dėm.
Me pronė private –kuptojm autorizimet realo-juridike tė pronarit nė Jus Utendi, Jus Frruendi, Jus Abutendi ashtu si lejon rendi juridik.
Proprietas – sipas drejtėsis romake hasim nė njė pronė private mė tė mirė , romakėt thonė INBONIS – qė ishte privilegj vetėm pėr CIVES-ROMAKE. Ky botėkuptim ndryshoj pasi u bė ndėrrimi ……….
PRONA KUIRITE – titulari, pronari i kėsaj prone mund tė jenė : personat fizik me zotėsi tė plotė juridike , personat juridik-legal me zotėsi tė plotė juridike.
Objekti i Drejtės Pronėsore – duhet tė jet send me kuptim tė ngushtė ( tė jet posibeles-i mundshėm) qė tė shihet , shijohet,preket, most ė jet i pamundshėm pėr aftėsi fizike tė individit.Tė jet i lejueshėm me ligj pėr qarkullim juridik-ekonomik, ta nxer lirshėm sendin nė treg , pala tjetėr lirisht ta zgjedh objektin e pronės sė ardhshme
Mėnyra e fitimit tė pronės – (JUSTI-MODI-DOMENI-AKFIRENDI ) – vėtėm njė person fizik ose juridik, i ka realizuar njė nga mėnyrat e rregullta juridike tė fitimit tė pronės –vetėm atėherė do tė njėhsohet si pronar nga rendi juridik.
Mjetet Juridike pėr mbrojtjen e tė drejtės pronėsore – AKCIO ( padi ) , qė kanė qenė dy padi qė quhen PETITORE (pronėsore ) =>AKCIO NEGATORJA,REVINDIKACIO.
Gati pėrherė pronari ėshtė i rrezikuar nga ERGAOMNES (nga tė tjerėt) qė pronari tė pengohet. Nė rastin e 1) nėse njė person i tretė e pengon pronarin nė realizimin e tė drejtave pronėsore,atėherė pronari pėrdor mjetin juridik qė quhet AKCIO NEGATORJA – i drejtohet gjykatėsit me padinė nė fjalė dhe inicon zhvillimin e procedurės kontestimore civile.Kėrkon nga gjykata qė tė sjell aktgjykim me tė cilin do t’i urdhėrohet tė paditurit qė tė mos vazhdoj , t’i ndėrpres shqetėsimet ndaj pronarit, sepse nė tė kundėrtėn do tė pasojn denimet tė natyrės personale –materiale.
2) nė rastin e dytė; njė person nga Ergaomnes vjen dhe nė mėnyrė tė padrejt me VIKLAM (forcė) ose PREKARIO (pandėrgjegje) ja merr posedimin e objektit tė pronės. Pronari ngel me pronė boshė – ( Nuda-Proprietas). Pronari pėrdor mjetet juridike REVINDIKACIO – fillon procedurėn kontestimore dhe kėrkon nga gjykata tė sjell akt-gjykim me tė cilin do t’i urdhėrohet tė paditurit qė menjėherė t’ja kthej objektin e pronėsisė nė posedim tė pronarit .. dhe kėshtu tė realizohet RRESTITUCIO-IN-INTEGRUM (kthimi nė gjendjen e mė parshme ).
Mėnyrat e rregullt e fitimit tė pronės- i shkaktojnė faktet relevante juridike, tė cilat mund tė jenė ngjarje natyrore ose veprime tė njerėzve , psh: ngjarje natyrore- duhet tė vdes trashėgim lėnėsi .Veprimet e njerėzve janė NEGOCIA-JURIDIKA – punėt juridike , kontratat...I hasim mėnyrat e fitimit tė pronės nė tė drejtėn civile-romake dhe nė tė drejtėn e popujve-(JUS-GENCIUM).
Po ashtu kemi ndarjen dhe mėnyrėn e fitimit tė pronės publike dhe private. Ndarja tjetėr ėshtė mėnyra Universale dhe mėnyra Singulare e fitimit tė pronės .
Mėnyra universale – ekziston kur njė subject i drejtėsisė bėhet pronar mbi tėrė pasurin e njė pronari tė mė parshėm.
Mėnyra singulare –konstituon tė drejtėn pronėsore vetėm mbi njė vend. Psh: vetėm mbi njė parmend.
Ndaraja nė bazė tė efektit INTERVIVOS-gjatė jetės sė subjektit tė drejtėsis.
Mėnyra e fitimit tė pronės :ORIGINERE dhe DERVIATIVE
Mėnyra Originere – do tė realizohet kur e drejta pronėsore konstituohet mbi njė send sė pari herė , sepse ai ėshtė send i grupit RRES-NULIUS-(send i askujt ).. psh : sendin e braktisur nga pronari , sendi i humbur nga pronari – qė nuk i dihet pronari, kafshėt e egra , shpezėt , peshqit , armiqt (te popujt e pushtuar ) vetėm DETITICIT – tė huajt qė u zuan nga ushtria romake me armė nė dorė ..Prona Dediticėve .
Mėnyra Derivative – do tė realizohet nėse e drejta pronėsore e pronarit tė ri buron nga e drejta pronėsore e pronarit tė mė parshėm , veprimi ėshtė Inter-Partes .psh: XY pronari i ri YZ pronari vjetėr – ndėrmjet ėshtė kontrata e shitėblerjes .
Mancipacio – ėshtė mėnyrė derivative e fitimit tė pronės ,por e cilėsuar edhe si mėnryrė private. Realizohet midis dy subjekteve tė mancipatios . 1) subjekti parė MANCIPANTI (tjetėrsuesi) dhe 2) subjekti dytė MANCIPATARI (fituesi) dhe romakėt thonė: duhet tė jetė edhe LIBRAPENSI (personi zyrtarė) qė mbanė peshojėn., present ėshtė edhe i pari i fesė PONTI FEKS MAKSIMUS.
Zhvillohet forma PER-AES-ET-LIBRON => fituesi vendoste nė njėrėn anė tė peshojės njė copė metali nė shenjė tė preciumit (qmimit), pėr sendin qė do ta fitoj, ndėrsa tjetėrsuesi mbante nė dorė sendin qė e tjetėrson , nėse ėshtė send i lėvizėshėm , ndėrsa mban simbolin e sendit , nėse ėshtė send i pa lėvizėshėm. Palėt shqiptojnė reciprokisht fjalė soleme qė quhet FORMUL E NUNKUPACIONIT – pėrfundisht tjetėrsuesi ja dorėzon sendin fituesit.
Mėnyra –Derivative-Publike , tė fitimit tė pronės quhet VENDIKACIO-SUB-HASTA ó VENDIKACIO-SUB-KORONA (Aankanti Publik), shitja publike.. sepse aty shitjen e pronės shtetėrore e realizon pėrfaqėsuesi i shtetit nė vend public , nėn kushtet qė a i dikton, ēmimin fillestar…Shitsi i sendit e komunikon vendimin e shtetit , personi NN me qė ofrojė ēmimin mė tė lartė prej 32 mijė ass/sesterss shpallet pronari i kėti sendi.
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:10   #6
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Humbja e Drejtės Pronėsore
Pronari humb tė drejtėn pronėsore me vullnetin e tij ose kundėr vullnetit tė tij. Mėnyrat, mundėsit e humbjes sė pronės me vullnetin e pronarit . Nėse pronari e shet objektin e pronės, ju falė objektin e pronės, e urdhėron objektin e pronės , e derilikton- braktis , e urdhėron – braktis sendin , e dhuron objektin e pronės , e drejta pronarit nė shkatrrim fizik tė sendetit me vullnetin e pronarit.
Humbja e drejtės pronėsore kundėr vullnetit tė pronarit – nė bazė tė dy fakteve juridike , qė si tė pavarsuara njėra nga tjetra paraqiten gjatė jetės sė qenurit pronar :
Fakti Parė – VIS-MAJORI (fuqia madhore) – veprimi i fuqisė madhore mbi objektin e pronės psh: rrufeja djeg shtėpinė, vėrshimi rrėnon shtėpinė.
Fakti dytė – vendimi i organit shtetėror i cili mund trė sillet pėr dy qėllime :
a) qėllimi qė mund tė shkaktoj humbjen e drejtės pronėsore .Konfiskimi i objektit tė pronės, pra pronari nė kėtė rast ka keqpėrdorur objektin e tė drejtės pronėsore , ku ligjėdhėnėsi thotė : me kėtė veprim ka kryer njė vepėr penale tė rėndė KRIMINA, e cila cėnon interesin shoqėrorė dhe shtetėror.
b) Vendimi tjetėr mund tė sillet nga shteti pėrshkak tė nacionalizimit tė tokave tė pronarėve privat. Kjo tokė shėndrrohet nė RRES-PUBLIKA-(send public) sepse ėshtė realizuar njė e mirė e pėrbashkėt pėr popullėin romak., VIA-IGNATIA – (rruga qė shpien nė Romė)…. Nė atė kohė toka mirrej e nuk kompenxohej , ishte nderė pėr pronarin romak qė ti nacionalizohej toka pėr ndėrtimin e rrugėve dhe objekteve publike, pra kjo pronė shėndrrohej nė pronė publike .
TĖ DREJTAT REALE MBI SENDET E HUAJA - (JURA-IN-RE-ALIENA )
E drejta private romake reale njeh 3 grupe autorizimesh –realo-juridike , tė natyrės realo-juridike tė autorizimeve mbi (JURA-IN-RE-ALIENA) sendet e huaja :
  • SERVITUTET
  • KONTRATAT E PENGUT
  • Kontratat afatgjate mbi Qesimin e Tokave – (qiranė e tokave ).
Servitutet – kanė lindur si mardhėnie shoqėrore solidare midis mė shumė pronarėve. Qėllimi pėr tė bashkekzistuar, nė esencė qėllimi ėshtė pėrmirėsimi i shkallės sė ekonomizimit me tokat bujqėsore dhe tokat pėr ndėrtim. Dhe qėllimi i ndihmeses pakundėr shpėrblim tė pesonave tė afėrm pėr tė pėrdorur sendin e huaj, pėr ta pėrdorur dhe mbledhur frytet , ose pėr tė banuar nė ndėrtesėn e huaj., tė gjitha falas sepse e ke tė afėrm .... Ky relacion i afėrsisė gjinore , e ka mundėsuar lindjen e servitutit . Servitutet ndahen nė: Servitute Reale , Servitute Personale .
Servitutet Reale–ndryshe quhen edhe servitute toksore , sepse objekt i servitutit pėrherė janė tokat e dy fqinjėve si tokė bujqėsore ose si parcel ndėrtimore .
Subjektet midis tė cilėve zhvillohet mardhėnia servitutore,janė titullari servitutit qė njėherit ishte pronari i pasurisė sunduese .Ndėesa pala tjetėr ėshtė pronari i pasurisė shėrbyese . Titullari servitutit nė marveshje me pronarin fqinjė ose nė bazė tė marrveshjes sė pasardhėsve tė tyre ka tė drejtė reale mbi pasurinė shėrbyese qė tė realizoj tė drejtat reale nė formėn e paracaktuar nė marveshje ... Ka tė drejtė tė realizoj zotsi mbi sendin e huaj deri tė ekzistoj fizikisht njėra tok dhe tjetra , e pa kushtėzuar dhe e realizuar falas pa kundėrshpėrblim pėr titullarin e servitutit falas .
Pronari i pasurisė shėrbyese ėshtė i obliguar vullnetarisht nė PATI (tė duroi) kėtė situatė dhe nė dhe nė NON FACERE (dhe nė tė drejtėn e tij). Titullari i servitutit nuk ka tė drejtė qė tė kėrkoj njė veprim nga pronari pasurisė shėrbyese pėr pėrmirėsimin kualitativ tė drejtės sė servitutit,psh: tė kėrkoj qė rrugėn nėpėr tė cilėn kalon ta shtroj me rėrė ose me kalldrėm (rras e gurit) nė mėnyrė qė mė leht tė kaloin dilet , kur ka tė reshura .... Titullari-pronari i pronėsis shėrbyese ėshtė i detyruar nė PACER- tė bėjė diēka pėr titullarin e servitutit nė rastin e servitutit ONERIS-FERENAI- ėshtė rasti kur nė pasurin shėrbyese qė ėshtė muri mbi tė cilėn janė vendosur trarėt e titullarit tė servitutit , vepron fuqia madhore :shiu dhe ngadal e rrėnon atė murė , nė kėtė rast pronari murit ėshtė i obliguar nė Facere (tė bėjė diēka) – duhet ta evitoj rrėnimin e murit.
Servitutet toksore reale – ndahen nė dy llojė : Servitute tokėsore – fshatare (bujqsore) dhe servitute tė qytetit , ndryshe quhen tė parcelave pėr ndėrtim .
RRUSTIKORRUM (bujqėsi)
URBANORRUM
Karakteristik – servitutet personale zgjasin sa edhe jeta e titullarit
URBANORRUM –(servituti fshatar) – objekti servitutit janė dy toka bujqėsore tė dy pronarėve qė gjenden nė fqinjėsinė e drejtpėrdrejt . Pronari i pasurisė sunduese ka tė drejtė nė rrugė nga pasuria shėrbyese qė tė kaloj nė tokėn e vet. Sepse toka e tij nuk ka dalje nė rrugė publike, nuk kufizohet. E drejta tij qė tė kaloj nė rrugė tė kaloi vet ai , me anėtaret e familjes , me kafshėt s htėpiake ose me qerre.
Servitutit pėr ujė – titullari servitutit ka tė drejt qė nga pusi i fqiut tė mbush ujė pėr plotėsimin e nevojave tė njerėzve dhe kafshėve shtėpiake . E drejta e titullarit pėr tė hap vijėn e ujit nėpėr pasurinė shėrbyese e cila ėshtė e nvojshme pėr gjithė vendbanimin.Servitutet tjera janė : e drejta nxjerrjes sė rėrės ose gurit gėlqeror nga pasuria shqėrbyese
Servitutet Personale– e drejta romake njeh :
UZUS – pėrdorimi
UZUS FRUKTUS – e drejta pėrdorimit dhe mbledhjes sė fryteve.
HABITACIO – e drejta e banimit nė objekt tė gjitha gratis .
Kontrata e Pengut – janė dy kontrata tė pengut qė janė tė institucionalizuara me qėllim tė sigurimit real tė kreditorit : Qėllimi ėshtė pėr tė siguruar kreditorin sepse borgjin me siguru qė nė afatin e caktuar do ta plotėsoj detyrimin e tij nė tė kundėrtėn do tė zbatohet kontrata e pengut si sigurim real i kreditorit . ..Janė dy kontrata tė tilla:
PENGU I DREJTĖS (Pignus)
HIPOTEKA
Pignus- ėshtė kontrat reale e pengut dhe aksesore . Themi ėshtė aksesore ose sekondare sepse lidhet pran njė kontrate kryesore , ose pasi tė jet lidhur kontrata kryesore – si shtojcė e kontratės kryesore pėr ta siguruar kreditorin se debitori do ta paguaj borgjin nė kohė. Subjektet e kėsaj kontrate janė pengdhėnėsi ose huamarrėsi ėshtė debitori dhe palės tjetėr qė ėshtė peng marrėsi huadhėnėsi kreditori… Pengėdhėnsi i dorėzon pengmarrėsit nė posedim –pushtet fizik njė send tė lėvizėshėm tė pazėvendėsueshėm dhe njė vlerė pėrafėrsisht ose mė shumė se sa borgji…
Konstatojm –pengmarrėsi me kėtė rast fiton tė drejtėn reale mbi sendin e huaj POSESIO (posedim) tė drejtėn e mbajtjes , pėrkujdesjes , (nuk ėshtė detyrim) mbi sendin si pėr sendin e vet dhe drejta romake thotė : edhe tė drejtėn e kushtėzuar tė shitjes JUS-DISTRAKSIONES- Nėse debatori nė kohė e kthen borgjin atėherė kjo kontratė shuhet EKS-LEG – nė bazė tė fuqisė sė ligit dhe pengmarrėsi menjėherė ja kthen objektin e pengut (debitorit) dhe kėshtu bėhet shuarja .
Ligji romak digjesta thotė: nėse borgjliu vjen nė vones – me kohė nuk e plotėson borxhin, detyrimin atėherė pengmarrėsi sendit e shet sendin nė tregun romak. Nga ēmimi realizuar do tė ndaj shumėn e borxhit tė vet… Nė rast tė ekzistimit tė tepricės HIPEROSHA – kėtė tepricė ja kthen debitorit .
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:12   #7
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Nėse edhe pas disa orvajtjeve pėr shitjen e sendit ,objekti pengut nuk shitet , qėshtja nuk guxon tė mbet zvarr, peng – marrėsi i drejtohet organit shtetėror dhe kėrkon nga ai qė tė lėshoi vendim tė veēant me tė cilin pengmarrėsi do tė shpallet pronar i objektit tė pengut tė pronės…Ndėrsa sot vetėm nevoitet pėlqimi nė mes palėve qė objekti tė shėndrrohet nė pronėsi .....Tė drejtat dhe detyrimet e cenuara tė pignusit – realizohen me padi tė veēanta qė mbajn emrin e pignusit padi e pignusit AKCIO PIGNERATICIA

E Drejta Detyrimeve
Ėshtė pjesė kryesore e tė drejtės private romake dhe paraqet- kuptojm pėrmbledhje tė rregullave juridike me tė cilat rregullohen mardhėniet detyrimore juridike , midis subjekteve tė mardhėnieve tė detyrimeve lidhur me objektin e mardhėnieve tė detyrimeve, qėshtjen e burimeve tė detyrimeve , kontratat, deliktet dhe burime tjera tė detyrimeve .
Subjektet e njė mardhėnie detyrimore :
KREDITORES AT DEBITORES- (Kreditori dhe Debitori)
Kreditori ėshtė pala e legjitimuar , aktive, prandaj romakėt thojnė LEGITIMACIO-AKTIVE-( i legjitimuar aktiv) nė dobi tė tij ka lindur mardhėnia detyrimore – dhe pala tjetėr debitori (borgjliu) ėshtė i legjitimuar pasiv, ai gėzn Legitimacio-Pasiva – sepse nė barrė tė tij ėshtė konstituar mardhėnia detyrimore .
Element tjetėr konstituiv i ēdo mardhėniė detyrimore ėshtė objekti i Mardhėnies Detyrimore .
Objekti i Mardhėnies Detyrimore – i cili object nė drejtėn detyrimore quhet edhe PRESTIM-OBLIGATOR – (detyrim i debitorit ndaj kreditorit)…dhe romakėt thojnė : njė Darė (tė jap diq) Pacere ( tė bėjė diq)- debitori pėr kreditorin , Non-Pacere ( mos tė bėjė diq), Pati-(tė duroj) , si DEPOZITUM- MIZERABILE (pėrshkak tė kushteve tė vėshtira dhėnia sendit pėr kohė tė caktuar ).
Pėr tė gjitha kėto terme tė lartė pėrmendura ata thonė PRESTARE –(me nje term i pėrmbledh tė gjitha )qė nė shqip ėshtė PRESTIM OBLIGATOR.
Burimet e Mardhėnieve Detyrimore- janė zakonisht veprimet e njerėzve, i personave fizik ose juridik. Vetėm veprimet e subjekteve tė drejtėsis si fakte relevante juridike –pėr cka dhe i quajm FAKTE JURIDIKE HUMANE .
FAKTET JURIDIKE NATYRALE – veprimet e subjekteve tė drejtėsisė mund tė jenė tė lejueshme dhe tė pa lejueshme .
Veprimet e lejueshme – janė punėt juridike –KONTRAKTUS (kontratat) tė cilat si burime detyrimesh mund tė jen UNILATERALE (tė njė anshme) dhe BILATERALE (tė dyanshme) dhe MULTILATERALE (tė shumė anshme).
Vetėm kontratat bilaterale dhe multilaterale konsiderohen burime detyrimesh ,ndėrsa kontrata unilaterale qė lidhet me shprehjen e njė subjekti tė drejtėsisė lind KFAZI-KONTRAKTUS ( i mungon diēka) psh: premtimi i njė anshėm, njė qytetari romak i bėrė para opinionit public se kush do ta gjej kalin e Kalgulės(senator) do tė shpėrblehet me 50-mij sesters(ass).
Burim tjetėr i mardhėnieve tė detyrimeve janė DELIKTA –DELIKTET – tė cilat janė veprime anti ligjore tė cilat i kryejn subjektet e drejtėsisė.Deliktet ndahen nė :
Delikta Privata
Delikta Publica
Kjo ndarje ėshtė bėrė pėrshkak shkallės sė intensitetit tė rrezikshmėrisė qė e shkakton veprimi anti ligjor..Nėse me njė veprim anti ligjor cenohen vlerat dhe intereset e pėrgjithėshme tė shoqėrisė romake ose tė shtetit atėherė kemi tė bėjmė me krimina- vepra penale …dhe si tė tilla janė object i studimit tė drejtės-publike – penale
Delikta Privata- i rrezikohet intersi juridik tė dėmtuarit , pėr tė tjerėt ėshtė ALIES-AKTA (ēėshtje qė nuk ju interson) qė zakonisht denohet edhe me normat e moralit tė shoqėrisė.Por nga ky veprim antiligjor palės tjetėr ti jet shkaktuar dėm, prandaj i quajm object i mardhėnieve tė detyrimeve (dėmi shkaktuar). Vetėm delikta privata paraqesin burime detyrimesh. Mirėpo juristėt romak pėr tė eliminuar rreziqet eventuale nga tė cilat raste mund tė vi deri te shkaktimi i dėmit edhe nga pakujdesia pronarit , ka institucionalizuar burime tjera tė detyrimeve tė cilat quhen KFAZ DELIKTA – janė (gati delikte, me elemente) por nuk ka ardhur deri tek pasoja , deri te shkaktimi dėmit.
Nė tė drejtėn e Justinjanit burimet e detyrimeve janė kontratat , deliktet dhe BARRIE-KAUZARUM-FIGURAE (kontrata delikte qė burojnė nga faktet tjera relevante juridike). Elementi parė : Subjektet e mardhėnieve tė detyrimeve janė kreditori dhe debitori... kreditori subjekti i legjitimuar aktiv dhe debitori subjekti pasiv.
Zotėsia obligator-juridike e palėve (kush mund tė jet palė nė mardhėnie detyrimore)?
Dhe qėndron parimi nė tė drejtėn romake:..tė gjitha ata tė cilėt kanė zotėsi tė plotė veprimi – tė gjithė Pater Familjas . Personat tjerė fizik i kanė zotsit e veprimit tė kufizuar ( e kanė zotsin obligative tė kufizuar) pėrshkak tė moshės se janė tė mitur, pėrshkak tė gjinisė sepse janė femra , pėrshkak tė tė metave psiqike , morale, fizike , sepse atyre u ėshtė marrė aftėsia pėr tė vepruar pėr shkak tė kėtyre tė metave dhe tė gjithė personat madhor ALIEN JURIS. Nga 1-7 vjetė nuk ka fare zotsi obligatore juridike ai vendoset nėn TUTORI, Tutori ėshtė palė nė njė mardhėnie obligative pėr tė miturin e tij prej 1-7 vjet , prej 7-25 vjet ka zotėsi obligatore tė kufizuar pers.fizik.
Ky person ka tė drejtė tė lidh punė juridike me tė cilat do tė pasurohet qė do ta shtoj pasurin familjare, ai atėherė ka aftėsi tė plotė obligative juridike nėse tenton tė lidh punė juridike , kontrat me tė cilėn do tė varfrohet , do ta zvogloj pasurin familjare, nė vend tė tij vepron tutori. Nėse personi ka tė meta psiqike morale, fizike , at ii ėshtė marr aftėsia pėr tė vepruar pėrshkak tė kėtyre tė metave , prandaj zotėsin obligatore juridike e kanė tė kufizuar si edhe fėmijėt prej moshės 7-25vjet… Ata janė nėn pėrkujdesjen e kujdestarit. Kujdestari mund tė jet palė nė njė punė juridike pėr tė pėrkujdesurin .
Personat juridik e fitojn zotėsin obligatoro-juridike me rastin e themelimit tė personit juridik.Atė aftėsi, zotėsi e realizon nė komunikim me subjektet tjera nėpėrmjet tė pėrfaqėsuesit zyrtar , qė ėshtė pėrherė person fizik.
Objekt i mardhėnieve tė detyrimeve si element i dytė i ēdo mardhėnie detyrimore – objekti varet nga marveshja direkte e palėve se ēfarė lloj sendi do tė jetė… Themi vetėm send nė kuptim tė ngushtė dhe i lejueshėm pėr qarkullim ekonomik-juridik dhe posibiles ( i mundshėm), k ur bėhet fjalė pėr kontraktues, ndėrsa te deliktet objekti i mardhėnieve tė detyrimeve ėshtė dėmi i shkaktuar .
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:13   #8
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Ndėrrimi i subjekteve nė mardhėniet e detyrimeve
E drejta romake ishte nganjėherė e pa tjetėrsuar qė nė vend tė kreditorit tė vi njė person i tret edhe atė pėr shkaqe subjektive ose objektive tė kreditorit , psh : subjektive- ėshtė i sėmur, atėditė qė duhet tė jet fizikisht prezent nė romė qė tė nėshkruaj nė kontratėn e shitblerjes....Atėherė e dėrgon tė autorizuarin e tij mirėpo nėse kontrata duhet efektuar ose pėrmbushur nga debitori, e kreditori pėrshkak tė punėve tjera mė tė rėndėsishme nuk mund tė jet nė ditėn e caktuar , vendin e caktuar qė tė pranoi shumėn e parave prej 50mij ass nė emėr tė borxhit .
Prandaj pėr tėa zgjedhur kėtė qėshjte lind INSTITUTI I CEDIMIT – CESIO (lėshimi borxhit), ndėrrimi i subjekteve nė mardhėniet e detyrimeve .Ndėrrimi i subjekteve nuk lejohet nė mardhėniet e detyrimeve .- k ontratat e l idhura INTUITU PERSONA – nė bazė tė cilėsive tė veqnata tė bashkėkontratkuesit psh: kontrata mbi vepren lidhet me skulptorin sepse ai ka aftėsit profesionale tė veqant (ex)... tė gjitha mardhėnieve tjera obligative i lejohet nderrimi i subjekteve . Hasim nė cedim : AKTIV dhe PASI .
Cedimi Aktiv – ndrron kreditorin sepse ėshtė i legjitimuar aktiv nė bazė tė marveshjes sė cedentit (kreditorit) dhe cesionarit (palės sė tretė) – shumė i afėrt i kreditorit , qė cesionari tė zė vendin e kreditorit me autorizimet e njėjta obligativo-juridike.
Ėshtė e preferueshme qė nė rastin e realizimit,cedimit-aktiv kreditori tė lajmroi debitorin se kush ėshtė cesionari –kreditori ri , juristėt romak thojnė: tė di debitori se kujt t’ja plotėsoj detyrimin .
Cedimi Pasiv – ndėrrimi debitorit me person tė tret , realziohet nė bazė tė lejes paraprake tė kreditorit dhe nė bazė tė marveshjes midis cedentit (debitorit) dhe cesionarit (personit tė tretė) i cili pranon qė tė zė vendin e debitorit me tė gjitha detyrimet konkrete ... Duhet leja e kreditorit sepse pėr kreditorin nuk ėshtė njėsoj kush do tė jet debitori i tij .
Zakonisht kontratat tė njėanshme lidheshin nė bazė tė mirėbesimit- BONAFIDES, edhe tė rasti i cedmit pasiv duhet tė qėndroj bonafides midis kreditorit dhe debitorit tė ri.
Zhdėmtimi (RREPARACIO-DOM)
Dėmi mund tė shkaktohet nė mardhėnien detyrimore pėrshkak tė vonesės sė debitorit nė kohė nuk e pėrmbush detyrimin dhe kreditori i shkaktohet dėm ose pėrshkak tė veprimit antiligjor – DELIKTA PRIVATE- edhe nė kėtė rast , njė personi subject i drejtėsisė i shkaktohet dėm i cili mund tė jet Dominum Emergence – (dėmi real dhe fitimi humbur) , Alukum Cesans –(fitmi humbur). Qėshtja e shkaktimit tė dėmit shkakton mosmarveshje midis palėve .
Palėt kėtė mosmarveshje mund ta zgjedhin vullnetarisht me marveshje , nėse nuk arrinė marrėveshje atėherė aktivizojnė procedurėn civile kontekstiovre – me anė tė padisė Akcio – Inpersona…dhe kėrkojnė nga gjykata qė tė sjell akt-gjykim konstatues, ta zbuloj tė vėrtetėn , mirėpo veprimi primar i gjykatėsit nė procedurėn provuese do tė jet vėrtetimi fajėsis –i tė paditurit (debitorit ).
Dhe nė dispozitiv tė aktgjykimit s’pari shėnohet se cila ėshtė shkalla e fajėsisė ose ka ose s’ka fajėsi i pandehuri … Cilat janė shkallėt e fajėsisė : po ka pėrgjegjėsi nė bazė tė fajėsis edhe atė nė shkallėn :
Shkallėn DOLUS (Dashje ) – ka kry njė veprėr anti ligjore dhe thotė: pėrgjegjėsia ėshtė e plotė , duhet menjėherė tė paguaj dėmin e shkaktuar me kėrcėnim tė sanksionit . (shėndrrohet nė skllav).
Shkallėn KULPA ( pa kujdesi ) – e cila kualifikohet si kulpa-lata (pakujdesia e rėndė) dhe gjykatėsi thotė : KULPA LATA DOLUS EST (pakujdesia e rėndė ėshtė dashja) dhe konstaton : pėrgjegjėsia e plotė ekziston , duhet qė tė bėjė zhdėmtimin i padituri me kėrcėnim sanksio .
KULPA LEVIS – (pakujdesia e leht ) – e cila i ka dy shkallė : inkorrekte , inapstrakto.
Nuk je kujdesur si pėr sendin (qėshjten) tėnde thotė juristi romak INAPSTRAKTO , nuk je kujdesur si BONUS-PATRES-FAMILJAS – nuk je treguar i kujdesėshėm .
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:14   #9
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Pėrfaqėsimi nė Mardhėniet e Detyrimeve
Nė komunikimin ekonomik juridik pala e cila pėr shkaqe objektive-subjektive nuk mund tė realizoj tė drejtėn civile pėr tė lidh njė punė juridike ka tė drejtė qė nėpėrmjet tė institutit tė pėrfaqėsimit nė njė mardhėnie obligative tė realizoj institutin e pėrfaqėsimit.
Mėnyra juridike e vendosjes sė kėsaj mardhėnie e cila ka natyrėn obligative juridike realizohet me lidhjen e kontratės –mandatumit – kontratės pėr pėrfaqėsi qė lidhet midis autorizuesit dhe tė autorizuarit...Legjitimitetin e vet i autorizuari nė njė mardhėnie konkrete deterymore e shfaq nėpėrmjet autorizimit legal ...Pėrfaqėsuesi i autorizuar tė gjitha veprimet i ndėrmerrte nė emėr tė vet dhe pėr llogari tė vet , mirėpo pasi skadon (kalon) fuqia e autorizimit ai duhet qė ti shtroi llogari autorizuesit.
KONTRAKTUS (Kontratat) – si burim kryesor i detyrimeve
Nocioni kontrat u zhvillua nė aspektin teorik plot 13 shek . Zhvillimin klasik e pėrjetoj ky burim nė tė drejtėn nė periudhėn klasike , sepse atėherė kemi zhvillimin e hovshum tė ekonomisė sė tregut nė bazė tė ekonomizimit lati-fundist – (kompleks tokash qė janė nė pronėsi tė njė pronari ).
Qarkullimin ekonomik-juridik tė mallit i nevojiteshin instrumente juridike qė do ta rregullojn kėtė qėshtje .Kontratat ishin instrumentet juridike nėpėrmjet tė cilave harmonizoheshin intereset reciproke tė subjekteve tė drejtėsis nė njė mardhėnie detyrimore .Kontratat u zhvilluan sa i pėrket formės sė lidhjes sė tyre dhe tė drejtave dhe detyrimeve qė lindin pėrpara.
Gjatė zhvillimit 13 shekujsh : tė formės sė kontratės e drejta romake kontratat i ndanė
  • Kontratat Formaliste (formale)
Ndėr kontratat mė tė rėndėsishme tė kontratės (drejtės) formaliste janė :
MANCIPACIO , NEKSUM , FIDUCIA.
  • Kontratat VERBIS tė lidhura (me fjalė) por soleme .
  • Kontratat Reale – lidhen me dorzimin e thjesht tė sendeve. Si kontrata reale e drejta detyrimore i njeh . Huan –(Mutumin) , Huapėrdorja- (Komodotumi) , Depozitumi –(depozita) , Pignus (pengu i dorės) .
Kontratat tjera tė cilat lindin nė kohėn klasike janė kontrata qė lidhen me shkrim (literes), prandaj edhe quhen Kontrata Literale ...Por nga e drejta greke qė nė kohėn e pėrpilimit tė ligjit tė 12 tabelave u kopijuan format e kontratave me shkrim, mirėpo mbajnė emrin nė gjuhėn greke , psh : singrafa nė kuadėr tė librit mbi kontabilitetin e skllavopronarit hasim edhe nė formulime elementare tė kontratės me shkrim ku pronari ka shėnuar psh : Prej meje personi fizik XY ka blerė 1000kg farė gruri ēmim tė realizuar prej 10 ass .
  • Kontratat Konsensuale – janė kontrata tė cilat lidhen me arritjen e marrveshjes sė thjesht midis palėve me konsensus . Ndėr kontratat konsensuale kryesore janė :

Ų Empicio Vendicia ( kontrata shit – blerjes )
Ų Lokacio Kondukcio (Kontrata Qiras)
Ų Societas ( Kontrata e Ortakllėkut ) .
Ų Kontrata e Mandatumit (Autorizimit)
Kriter tjetėr pėr ndarjen e kontratave janė tė drejtat dhe detyrimet qė lindin mes palėve kontraktuese ... Kontratat ndahen nė :
Kontratat tė Njėanshme – ku vetėm kreditori ka autorizime dhe vetėm debitori ka detyrime...
Nė njė kontrat ku ekziston vetėm kreditori dhe debitori psh : kontrata e huas,
Kontratat e Dyanshme - jo tė barabarta KONTRAKTUS.................... BILATERALES – janė kontrata qė lidhen si tė njėanshme, mirėpo gjatė kohės vazhdimisht tė tyre lindin detyrime edhe oėr kreditorin psh : hua-pėrdorja (KOMODATUM) pėr dhėnėsin e hua-pėrdorjes qė ėshtė i cilėsuar vetėm si kreditor gjatė efektuimit tė kontratės ka mundėsi qė tė lindin detyrime tė jashtzakonshme , sepse marrėsi i hua pėrdorjes si debitor ka bė hargjime tė jashtzakonshme pėr mirėmbajtjen e objektit tė kontratės ....Lloj tjetėr i kontratave njihen si
Kontrata Sinallagmatike – tė dyanshme (tė barabarta ). Ku nė tė njėjtėn kontrat palėt kanė rolin edhe tė kreditorit edhe tė debitorit . ( kontrata e shitblerjes )
Kriter tjetėr pėr ndarjen e kontratave , se a ėshtė kontrata nė dobi ose nė ngarkes tė palės tjetėr . Nėse ėshtė lidhur nė dobi tė palės tjetėr quhet Kontrata Lukrative – (Dobisjellėse) pėr njėrėn palė , psh : Kontrata Dhuratės (Oneroze) ose nė ngarkesė tė palės tjetėr , psh Depozitum – nė ngarkesė tė depozitmarrėsit , edhe nė ngarkesė tė palės tjetėr , psh : Kontrata shitblerjes .
Elementet e Kontratave - e drejta romake bėnė ndarjen nė :
Ų Elemente Esenciale
Ų Elemente Jo Esenciale
Ų Elemente Natyrale - ( tė mėsohet vet nė shtėpi )
Elementet Esenciale – ēdo kontrat duhet tė pėrmbaj : 1)cilat janė subjektet e kontratave, 2) objekti kontratės (presimi obligator) , 3) akordimin vullnetit mes palėve , 4) Forma parashikkuar juridike pėr lidhjen e kontratės .... Nėse njė kontratė e ka tė mangėt njė ose mė shumė elemente esenciale ajo do tė shpallet inekzistuese (nul) nuk do tė prodhoj asnjė efekt juridik .....Elemente tjeraqė quhen jo esenciale sepse nuk janė imperative (i patjetėrsuar) qė tė jenė pjesė e kontratės .
Ligjėvėnėsi i parasheh , palėt me vullnetin e tyre tė lirė , mund tė inkorporojnė , mund tė parashohin njė element jo esencial ., fakt ky qė kėtė element e shėndrron nė esencial , elemente jo esenciale janė : kushtet (Dies) , afatet (Terminus) , urdhėresat (Modus) .
-Subjektet e Kontratės , Objektet e Kontratės ... ( Tė mėsohen nga subjekti dhe objekti i mardhėnjes sė detyrimeve .
- Akordimi Vullnetit ( Tė mėsohet vetė )
- Format e parashikuara juridike ( njėsoj si edhe te ndarja e kontratave nė forma tė ndryshme , formale , literaliste ...).
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:15   #10
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Elementet Jo-esenciale
Kushtet (Dies) janė ngjarje tė ardhėshme dhe tė pa sigurta , tė cilat i parashohin si kusht me kontratė palėt psh : nėse bie shi nė maj tė vitit 2006 !...Efekti - duhet tė filloj efektuimi tė lidhet kontrata ose duhet tė shuhet sepse nuk ka ra shi .
Afati (Terminus) quhen terminus sepse janė tė lidhura pėr kalendar romak , juristėt romak thonė : ėshtė koha e ardhshme qė llogaritet nė dit, javė , muaj , vite .... Me arritjen e afatit do tė lidhet kontrata ose do tė shuhet me pėrmbushje .
Urdhėresat (Modus) – tė cilat paraqesin shprehjen e vullnetit tė njėanshėm tė njėrės palė drejtuar palės tjetėr pėr interes tė personit tė tretė .
Zakonisht i hasim tek kontratat Lukrative (dobisjellėse) pėr personin e urdhėruar qė ai ta plotėsoj njė prestim obligator pėr personin e tretė psh : nga shuma e dhuratės prej 100.000 ass , 20.000 ja falė tempullit fetarė nė Bregorėn e V tė Roma Kuadrata (bregorės sė fortifikuar)

KONTRATA KONSENSUALE
Janė kontrata tė cilat lidhen me konsensus midis palėve me akordimin e vullnetit tė lirė dhe real, tė vullnetit tė brendshėm dhe ati tė manifestuar ...Kontratat konsensuale janė e arritura mė e madhe e tė drejtės detyrimore klasike sepse kontratat e tilla u bėnė instrument juridik shumė efikas pėr zhvillimin e ekonomisė sė tregut , pėr qarkullimin e mallit dhe parasė nė bazė tė kriterit tė ofertės dhe kėrkesės nė treg.
Njė ndėr kontratat qė mundėson qarkullimin e mallit tė parasė nė mėnyrė juridike ėshtė EMCIO VENDICIO ( kontrata shit-bljerjes) – ėshtė kontratė konsensuale, ėshtė kontrat e dyanshme e barabart sepse juristėt romak thonin : Sinallagma-(efektin juridik),tė (pėr atė qė ke marrė)–kundėrvlerėn.Kjo kontratė nė bazė tė kėsaj quhet
­KONTRATA SINALLAGMATIKE (Kontrata e dyanshme e barabart) – sepse nė tė njėjtėn kohė si pėr njėrėn palė ashtu edhe pėr tjetrėn lindin tė drejta dhe detyrime reciproke ... Subjektet e kėsaj kontrate janė :
  • Shitėsi - Me aftėsi tė plotė obligatore – juridike
  • Blerėsi - Me aftėsi tė plotė obligatore – juridike
Objekt tė kontratės janė : Malli (Merks) dhe Ēmimi (Precium)
Malli (merks) – duhet tė jetė send i lejueshėm pėr [arkullim ekonomik-juridik… I gatshėm pėr pėrvetėsim privat , nė pronėsi tė shitėsit, sepse nėpėrmjet kėsaj kontrate blerėsi konstituon tė drejtėn pronėsore mbi mallin.. Askush nuk mund tė kaloj tjetėrit mė shumė tė drejta se sa i ka vetė. Malli tė jet nė pronėsi tė shitėsit – malli tė jet posibiles (sendi tė jet i caktuar,sakt qė mund tė vlerėsohet me para) , mos tė ket malli tė meta fizike-juridike .. Tė meta fizike – kuptojm, most ė ket mangėsi fizike, qė do tė pamundėsoj pėr palėn tjetėr realizimin e qėllimit tė lidhjes sė kontratės , psh: kali pėr vrapim ka sėmundje tė [mendurisė tė kohė pas kohėshme, ai nuk i shėrben qėllimit tė lidhjes sė kontratės .Tė meta juridike – kali i shitur nuk ėshtė nė pronė tė shitėsit , por ėshtė i vjedhur nga ai …
Ēmimi (Preciumi) –si pjesė e kontratės sė objektit tė shitblerjes …Ēmimi duhet tė jet i vėrtetė jo fiktiv ( jo sa pėr sy e faqe ) , jo pėr ta sjell personin e tretė nė lajthitje., psh: nxerret fjala nė opinion se personi A dhe B kanė lidh kontratėn e shit-blerjes ku mall ėshtė toka pėr ndėrtim , e shkallės sė parė dhe me [mim prej 10-mijė as m2. Ndėrsa nė realitet [mimi i tokės nė realitet nė treg ėshtė 2-mijė ass… Ndėrmjet ėshtė qėllimi i nxitjes sė fqiut tė parė qė tė futet nė lojė dhe nė konkurencė jo lojale pėr blerjen e asaj parcele ndėrtimore , prandaj ligjėvėnėsi romak thotė : tė jetė i vėrtetė, [mimi tė jet i sakt ( shuma e caktuar e parave ) …. Psh : 100-mijė as ėshtė qmimi i shitjes sė shtėpisė , e dinė palėt dhe personi i tretė , qmimi tė jet i drejtė (Justum) – qmimi do tė jetė i drejtė nėse ėshtė nė harmoni me qmimin mesatar tė tregut pėr llojin e mallit mesatar qė shitet .
E drejta romake ndalon Lezio Enormis-(dėmtimin mbi gjysmėn) , nuk lejohet kontraktimi qmimit nėn gjysmėn e vlerės sė mallit qė e hasim nė treg , psh : malli kushton nė treg 10-mijė as , palėt kanė tė drejtė qė tė kontraktojnė qmimin nė shumėn minimale prej 5-mijė as , nėse kontraktojnė nėn kėtė vlerė do tė hasim ne ndalesėn e institutit juridik – (Lezio Enormis) – ligjėdhėnėsi me kėtė institute mbron shitėsin nė momentet e krizės sė tij financiare . Shfaqja e lezio-enormis nė rast konkret shkakton nulitetin relative tė kontratės .
Tė drejtat e Shitėsist – ka tė drejtė qė tė kėrkoj nga blerėsi pagimin tė kontraktuar menjėherė nė momentin e lidhjes sė kontratės , nėse kjo kontratė ėshtė e llojit tė kontratės me efekt tė menjėhershėm, momental ku kontrata nė tė njėjtėn kohė lidhet , pėrmbushen detyrimet dhe realizohen tė drejtat mes palėve reciproke dhe shuhėn dhe shuhėn , ose tė kaloj nga blerėsi (qė pėrherė ti paguaj rata pėr qmimin e paguar) - PRO – PATE – RATA ...Nė detyrimet e pėrherėshme , palėt mirren vesh qė PRO-PATE-RATA- tė realizoj qmimin e kontraktuar –ti realizoj shitėsit .
Cili ėshtė detyrimi i shitėsit ..? Ėshtė qė tėrė kohėn e caktuar t’ja dorzoj blerėsit mallin e kontraktuar nė sasi , lloj dhe cilėsi tė rregullta juridike. Malli dorozohet nė vendini e kontraktuar edhe atė nė momentin e lidhjes sė kontratės ose nė pjesė tė ndara , nėse ėshtė send i ndashėm , pėrndryshe mos pėrmbushja e rregullt e kėtij detyrimi do tė shkaktoj MORRA – DEBITORES (vonesėn e debitorit) – dhe ai mbanė rrezikun pėr zhdėmtim – Reparacio-Dom.
Detyrimi i shitėsit – ėshtė qė mallin ta dorzoj nė gjendje tė rregullt, E drejta e blerėsit ėshtė qė tė kėrkojo nga shitėsi dorzimin e mallit menjėherė qė kontrata momentale ose paskalimit tė afatit kontraktues , ose pas pėrmbushjes sė kushtit , kemi tė bėjėmė me kontrat tė pėrherėshme .
Detyrimet e Blerėsit – detyrimi kryesor : tė paguaj nė rregull preciumin(qmimin), menjėherė nė tėrėsi ose nė rata pėr njė periudhė kohore tė pėrcaktuar me calendar. Meqė paraja ėshtė send i zėvendėsueshėm mund tė ndahet nė PRO-PATERATA (nė pjesė) . Blerėsi ka si detyrim qė nė kohėn dhe vendin e kontraktuar shitėsit t’i siguroj kushte teknike qė shitėsi ta plotėsoj nė rregull detyrimin e tij ,psh: tė jetė nė kohė dhe vendin e caktuar present , tė siguroj depo pėr depozitimin e mallit, nė tė kundėrtėn rrezikon shfaqjen e vonesės sė debitorit dhe shpagimin e dėmit – reparacio dom … Kontratė tjetėr konsensuale ėshtė :

LOKACIO KONDUKCIO (Kontrata Qirasė) – e cila ka tri trajta tė manifestimit :
  • Lokacio – Kondukcio –REI (kontrata mbi qiranė e sendit )
  • Lokacio Kondukcio OPERIS ( Kontrata mbi qiran e punės sė kualifikuar)
  • Lokacio Kondukcio OPERARUM (kontrata e qirasė mbi qiranė e punės sė pakualifikuar , punės fizike ).
Lokacio Kondukcio – REI (kontrata mbi qiranė e sendit) – ėshtė kontrat konsensuale e dyanshme e barabart qė lidhet midis LOKATORIT (Qiradhėnėsit) , KONDUKTORIT (qira marrėsit)...Ku lokatori obligohet qė qiramarrėsit t’ja dorzoj nė posedim njė send nė parim tė palėvizėshėm , tė pazėvendėsueshėm ,ku qiramarrėsi do tė konstituoj tė drejta reale tė jus-utendi (tė drejtėn e pėrdorimit) gjegjėsisht tė drejtėn e shfrytėzimit tė objektit tė qiras, pėr kohė tė caktuar me detyrim tė qiramarrėsit , qė qiramarrėsi tė paguaj qiranė , qė pėrherė nėnkupton shumėn e caktuar tė parave .
Obligimi i qiramarrėsit –ėshtė pos qė tė paguaj qiranė me rregull, ta shfrytėzoj objektin e qirasė nė mėnyr si ėshtė arritur koncensus ( si ėshtė paraparė nė kontratė)..psh:: pėr banim tė tij dhe familjes sė tij .
__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:17   #11
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

E drejta romake pėrjashton cdo mundėsi tė marrveshjes plotėsuese. Nė tė kundėrtėn kontrata do tė shuhet . Detyrimi tjetėr –tė kujdesėt pėr objektin e qirasė si pėr sendin e vet ( Si Bonus Pater Familjas). Dhe detyrimi i tij i fundit ėshtė qė pasi tė kaloj afati i kontratės ose pasi tė zgjidhet kontrata para kohe , qira dhėnėsit t’ja dorzoj objektin e qirasė nė gjendje tė rregullt .
E drejta e qiramarrėsi ėshtė qė ta shfrytėzoj objektin e qirasė brenda kohės sė caktuar, detyrimet e qiramarrėsit ta dorėzoj objektin e qirasė nė gjendje tė rregullt nė posedim tė qiramarrėsit , gjendja e rregullt nėnkupton – gjendja funksionale e sendit qė korrespodon me qėllimin e lidhjes sė kontratės nga qiramarrėsi .
Ka tė drejtė qė ta kėrkoj pagimin e qirasė nė rregull dhe pas kalimit (shuarjes) sė kontratės tė kėrkooj kthimin e objektit tė kontratės (nė gjendje tė rregullt) funksionale...
Kjo kontratė shuhet nė parim pasi tė kaloj afati i kohėzgjatjes sė saj . Mirėpo nė praktikė ndodhė Rrelokacio-Tacitat (vazhdimi nė heshjte i kontratės sė qirasė) , sepse palėt nė heshtje vazhdojnė reciprokisht nė mėnyrė tė rregullt t’i plotėsojn detyrimet dhe t’i realizojnė tė drejtat .
Kontrata e qirasė mund tė zgjidhet para skadimit tė kohės edhe atė nė raste :
  • Nėse vepron fuqia madhore ( nė objektin e kontratės) dhe tė njėjtėn e shkatrron fizikisht .
  • Nėse qiradhėnėsi – objekti i kontratės i nevojitet pėr plotėsimin e nevojave elementare pėr banim tė antarėve tė familjes sė tij , sespse termeti,zjarri ja ka shkatrruar tė gjitha vendbanimet tjera.
  • Kur objekti qiras keqpėrdorėt nga qira marrėsi (organzion nė banesėn pėr banim prostitucion ekonomik).
  • Nėse njėra nga palėt pa arsyetim deklaron kėtė dėshirė, pėr zgjidhjen e kontratės mirėpo ..ligjdhėnėsi thotė : ky vendim duhet t’i lajmrohet palės tjetėr edhe atė nė kohė tė pėrshtatshme , disa nga post-glosatorėt thonė : jo nė kohė tė pa pėrshtatshme , kur ka gjasa qė palės tjetėr t’i shkaktohet dėm .
Tė drejtat dhe detyrimet e palėve nėse cėnohen nga pala tjetėr realizohen nėpėrmjet procedurės kontestimore civile me padi tė veqanta .
Llojet tjera tė kontratave tė mėsohen vetė !
KONTRATAT REALE – Huaja (Mutumi) – quhen kontrata reale sepse lidhet juridikisht nė momentin e dorėzimit tė objektit tė kontratės nga huadhėnėsi nė dorė tė huamarrėsit .
Subjektet (palėt) e kontratės : Huadhėnėsi dhe Huamarrėsi
Huadhėnėsi – nė cilėsi tė Kreditorit , Huamarrėsi - nė cilėsi tė Debitorit ...prandaj kjo kontratė ėshtė e njėanshme dhe lindin tė drejta pėr huadhėnėsin ndėrsa detyrime pėr huamarrėsin .
Objekt i kontratės – pėrherė edhe sot ėshtė sendi i lėvizėshėm dhe i hargjueshėm RES-CONSUM-TIBILES. ... Ėshtė i hargjueshėm sepse huamarrėsi fiton tė drejtėn e pronės mbi objektin e huas, drejtėn e p ronės mbi objektin e huas , ai gėzon – JUS ABUTENDI (tė drejtėn e disponimit me sendin)..vetėm si RES CONSUM TIBILES , sepse kjo kontrat ėshtė lukrative (dobisjellėse) pėr huamarrėsin ėshtė bėmirėse nga ana e huadhėnėsit prandaj nuk toleron ligjėdhėnėsi trajt tjetėr tė disponimit.
Detyrimi i Huamarrėsit : ėshtė qė pas kalimit tė afatit tė kontraktuar huadhėnėsit t’i kthej sasinė e njėjėt 100kg tė sendit tė llojit tė njejt (INGENERE) dhe atė tė kualitetit mesatar qė e gjejmė nė treg .
Huadhėnėsi ka tė drejtė : qė pas kalimit tė afatit tė kėrkoj nga huamarrėsi kthimin e borxhit ... Tė drejtat dhe detyrimet palėt i realizojn me padi tė veqantė .

Tė gjitha llojet e kontratave tjera tė mėsohen vet !

DELIKTET – si burime tė detyrimeve
Deliktet Private – vetėm kėto janė burime i detyrimeve
Pėr t’u konsideruar burim i mardhėnies detyrimore-deliktore, njė sjellje, veprim, i njė subjekti tė drejtės duhet tė kualifikohet nė bazė tė dispozitave tė drejtės detyrimore dhe elementeve esenciale , nė kėto dispozita :
Elementet esenciale tė deliktit :
a) Personi fizik tė ndėrmarr njė veprim (juristėt romak thonė- njė veprim tė jashtėm), i cili veprim kualifikohet si i kundėrligjshėm.
b) Veprim ky qė ėshtė i paraparė nė ligj tė veqantė si delikta privata, por tė jetė saktsuar nga ligjvėnėsi edhe POENA-PRIVATA-qė do tė thotė shumė e caktuar e tė hollave nė emėr tė xhobės me para. Dėnim i cilio llogaritet nė bazė tė shumės sė parave, e cila e vlerėson dėmin e shkaktuar ... Kjo shumė e gjobimit ėshtė e llogaritur si e njėfisht ose e dyfisht (Induplum) ose e trefisht ose e mė shumė fisht . Varėsisht nga pesha e rrezikshmėrisė sė dėmit tė shkaktuar .
Element tjetėr konstituiv :
c) Midis veprimit antiligjor dhe pasojės , dėmit tė shkaktuar , duhet tė ekzistoj lidhja kauzale (NEKSUS).
d) Pėrgjegjėsia Deliktore- njė person fizik e fiton pas moshės 10-vjecare .
Cilėsit e detyrimeve Deliktore
  • Detyrimet nga deliktet nuk mund tė kalojn nga njė person nė tjetėr. INTERVIVOS-(gjatė jetės) e as me veprim, MORTISKAUZA- nuk janė tė trashigueshme (borgjet nga deliktet).
  • Pėrgjegjėsia komulative – qė do tė thotė : nėse nė shumė persona me njė bashkveprim, e kryejn njė delikt , privat , me tė cilin i shkaktojn dėm njė personi , ato janė tė detyruar qė individualisht cdo njeri tė shpaguaj dėmin e shkaktuar (Poena Private), psh: edhe kryesi i veprės antilogjore edhe nxitėsi edhe ndihmėsi .
  • Cilėsi tjetėr ėshtė detyrimet nga deliktet , janė tė natyrės NOKSALE-sepse vlen parimi i pėrgjegjėsisė pėr tjetrin , psh : nėse i mituri , skllavi , ka kryer njė delikt privat , pėr dėmin e shkaktuar pėrgjigjet Pater Familjasi i tyre, sepse ai ėshtė ligjėrisht i obliguar qė tė pėrkujdeset pėr veprimet e tyre ( duhet tė thotė , mos e the gjamin e kojshis , mos shaj ...)
  • Parashkrimi i borgjit, nga detyrimi deliktor(i dėmtuari tė drejtėn e tij pėr shpjegim tė dėmit mund ta realizoj brenda 365 dit) pasi tė kaloj dita 365 e llogaritur nga dita e kryerjes sė veprimit antiligjor themi se ky detyrim nė bazė tė ligjit ėshtė shuar .
Detyrimi shuhet me plotėsimin vullnetar tė zhdėmtimit nga ana e delikuentit, sepse ai vulnetarisht e plotėson , sepse ėshtė i ndėrgjegjshėm dhe i vetėdishėm (koshient) pėr fajsin e tij nė kėtė veprim.
Mėnyra nėpėrmjet tė procedimit: procedurės-kontestimore- civile dhe sjellja e aktgjykimit pėr zhdėmtim ku i padituri (debitori) obligohet qė ta pėrmbaroj urdhėrin e aktgjykimit ta plotėsoj detyrimin nga aktgjykimi.
Plotėsimi i detyrimit nga aktgjykimi, bėhet vullnetarisht , brenda afatit tė Paricionit (afatit ligjor) pas kalimit tė 30 ditėve tė paricionit , paditėsi (kreditori) –i dėmtuari , shtron kėrkesėn nė gjykatėn e shkallės sė parė , e cila ka sjellė kėtė akt gjykim qė tė zhvilloj procedurėn e ekzekutimit tė dhunshėm gjyqėsor: ( ta urdhėroj tė paditurin qė me kėrcėnim detyruesi ta plotėsoj detyrimin, duke e zbatuar atė nė vlerat pasurore tė paditurit .

__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-07-08, 17:17   #12
LABI
Alone Ranger
 
Join Date: 05-01-04
Location: Kosove
Posts: 7,498
LABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėmLABI i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: E Drejta Romake

Sigurimi i Kreditorėve
Pėr tė siguruar juridikisht kreditorin se ai do tė realizoj autorizimet e tija nga mardhėnia detyrimore, ligjdhėnėsi ka insitucionalizuar sigurimin real dhe personal tė kreditorit.
Te sigurimi real- i mėsojmė institutet juridike, pengu i dorės (pignusi) ku debitori pėrherė me kreditorin lidh njė kontrat sekondare , qė quhet KONTRATA PIGNUSIT (kontrata pengut tė dorės) me obligim qė kreditori ti dorzoj si garancė reale ti dorzoj njė send tė lėvizshėm dhe tė pazėvendsueshėm (me siguri nė kohėn e kontraktuar do ta plotėsoj detyrimin).
Tjetėr institut pėr sigurimin real ėshtė KONTRATA mbi HIPOTEKĖN – k u debitori i premton kreditorit , nėse unė bie nė vonesė ( nė koh se plotėsoj detyrimin) atėherė ti ke tė drejtė qė tė vendosėsh pushtetin fizik mbi objektin e hipotekės qė ėshtė send i palėvizshėm – toka me tė drejtė tė shitjes .
Instituti KAPARA- ( lat arra) ėshtė institut i garntimit real qė mė sė shpeshti aplikohet te kontrata Empcio – Vendikacio (shit-blerjes) te cila blerėsi i dorėzon shitėsit njė shumė tė caktuar tė hollave , nė emėr tė sigurimit real – se kontrata e shitblerjes ėshtė lidhė dhe tė drejtat dhe detyrimet nga ajo do tė realizohen .
Digjestat- nėse blerėsi bie nė pishmanllėk, me deklarim tė njė anshėm , atėherė, ai rrezikon humbjen e shumės sė kaparės , pėr llogari tė shitėsit .
Nėse shitėsi bėhet pishman atėherė pėr tė lind obligacio- detyrimi me shumė induplum- tė vlerės sė kaparės qė t’ja paguaj blerėsit... Nėse kontrata plotėsisht ėshtė pėrmbushur , shuma e kaparės llogaritet me cmim (precium).


__________________
Ai e shikonte.... ajo JO.... Ai e adhuronte.... ajo JO... Ai e donte.... Ajo JO.. Erdhi nje ēast dhe ai e harroi.. Ajo JO !
----------------------------------------------------
Femra ideale eshte ajo femer , qe eshte e vetedijshme qe mashkulli ideal s'ekziston dhe anasjelltas....
----------------------------------
Njerzit e rendomte mendojne me mendime te gatshme , madje edhe ndjejne me ndjenja te gatshme !

Be yourself, everyone else is taken.
LABI Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 15:53.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.