Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 17-12-08, 20:36   #1
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Per te plotesuar figuren e shkrimtares amerikane Rose Lane, e cila udhetoi neper Shqiperi, si dhe dha nje kontribut te shquar ne mbrojtje te Shqiperise, une po sjell keto artikuj mbi autoren. Nepermjet tyre ne kuptojme se edhe Shqiperia ka patur miq sikurse do te kete edhe sot dhe qe ne shqiptaret duhet t'i vleresojme ata per kontributet e tyre sikurse duhet te punojme qe te gjejme mbeshtetjen e tyre, pasi ata jane ambasadoret me te mire te ēeshtjes shqiptare.


Vjetėria e Vendit


Nga njė artikull shumė interesant tė botuar nė tė pėrkohėshmen amerikane The Traveler prej Amerikanes Rose Wilder Lane, e cila, siē duket, ka udhėtuar mjaft nė Shqipėri, heqim kėto qė kanė tė bėjnė me bukurinė natyrale dhe 'vjetėrin' e Shqipėrisė:

Kur vapori Lloyd-Trestino qėndroj nė skelė tė Durėsit, njė kope kaikesh, si gjithėnjė, i duall pėrpara qė t'a pritnin. Tė pakujdesura dhe tė pabojatisura, edhe tė punuara nga njerėz me fytyrė tė egėr dhe tė vedhur nė recka, ato kishin me tė vėrtet pamjen e tė dėrguarve tė njė kombi brigandėsh. Vajza nga Bostoni, qė udhėtonte nga Venetia nė Athinė bashkė me tezen e saj, na vėshtroj me sy tė tmeruar.

"Me tė vėrtet vini nė Shqipėri - fillet-tė-vetėma?!," na pyeti me habitje. Dhe tė gjithė udhėtarėt qė ndodheshin nė vapor pėr tė shėtitur vendet e bukura tė Adriatikut dhe tė Mediteranesė duall nė parmakllėke tė vaporit dhe na mbanin sehir kur zbritnim shkallėt, si turma kur bėn sehir theatrinin tė futet brenda hekurave nė egėrsirat qė ka zbutur.

Po nukė bėmė shumė qė tė jemi qendra e kėti interesi, se me vrap pas neve zbriti njė plakė, e gjallė, dhe me synė si pishė, me njė shoqe tjetėr pas.

"Well, here we are Mary", i tha sė shoqes plaka, tek zinte vendin nė kaike qė po kolovitej nė ujė. "Nukė na kanė vrarė edhe, dhe nukė shoh nonjė arėsye pėrse tė na vrasin, prandaj mblidhe mendjen se kemi pėr tė shkuar njė kohė tė mirė."

Duke u-drejtuar nga ne, plaka thotė: "Ēdo konsul qė kam pyetur - amerikan, inglis, italian, austriak dhe serb, qė tė gjithė na kanė thėnė qė s'duhet as me njė mėnyrė tė futemi nė Shqipėri, se ėshtė rezik tė vej' atje njeriu. So here we are. Sikundėr i them dhe Mary-t, unė jam tani 78 vjeē, dhe kjo mbase ėsht e fundit herė qė shetit botėn, prandaj do tė qe mėkat qė tė le gjė pa parė."

Kėto fjalė duhet tė jenė njė motto pėr tė gjithė udhėtarėt. Ėshtė mėkat qė shumė udhėtarė mbeten pa parė Shqipėrinė nga shkaku i tė tilla kėshillave. Nė Lions tė Sh.Markut, nė Sh.Sofinė, nė Piramide tė Egjyptes, nė ēdo vent tė botės mund tė shohė njeriu gjurma amerikane. Vetėm Shqipėria mbetet e panjohur, e pazbuluar. Dhe sa lehtė qė ėshtė tė vejė njeriu nė Shqipėri! Hiē mos dėgjo ē'tė thonė tė tjerėt, mer vaporė qė ēan Adriatikun, dhe zbrit nė Durės. Me tri orė tė gjitha sa ke dėgjuar harrohen dhe mbeten prapa teje; dhe nė tri orė do t'a gjenē veten nė mes tė shekujve prehistorikė.

Nė njė mėnyrė tė tillė i fjalosem plakėn edhe shoqen e saj, dhe si zbritėm nga kaikja muarm udhėn pėr nė Durės.

Visitorja amerikane na shpie pastaj nė Durės dhe nė Shqipėri, dhe tregon me njė humor tė hollė karakteristikat e vendit: muret e rėnė tė Durėsit tė moēim, tė bėra nga Romanet, qytetin brenda, nė tavernat gazmore tė tė cilit njė herė oratori roman Cicero pat harxhuar tė tėra tė hollat dhe s'kishte tė tjera tė kthehej nė Romė, pazarin e Durėsit, ku syri i njeriut mund tė shohė gjėra tė ēuditėshme, dhe kėtu kėtej nga njė gjė moderne, dhe, pėr ēudi tė vizitorėve amerikanė, edhe njė Ford. Me nė funt venė nė Tiranė.

"Rugėt e Tiranės, thotė udhėtarja amerikane, s'janė bėrė as pėr njerėz as pėr kafshė… Plumbat e dhjetė vjet lufte kanė lėnė gjurmat nė muret e shtėpive, po Tirana mbetet ajo qė ishte, asgjė nuk e prish qetėsin' e qytetit tėrė ditėn, veē nė kafeanat e ftohta, ku njerėz, lark nga tė nxehtit e diellit, bisedojnė filosofi, shtetin ideal tė Platonit, Ligėn e Kombeve, dhe mbremave bagėtitė, duke tingėllitur zilet, futen nė kasolet e tyre, dhe muezzini thėrret nga tė shtatė minaretė.

"Nė asnjė qytet tė Shqipėrisė nukė ke mundime pėr terxhumane. Kudo ka plot njerėz, Shqipėtarė tė bėrė syrgjyn nga Shqipėria nė kohė tė Turqisė, tė kthyer tani nga tė katėr anėt e botės pėr tė ndihur nė themelimin e Shtetit Shqipėtar. Inglishtja, Frengjishtja, Gjermanishtja, Italishtja, fliten qė tė gjitha nė zyrat qeveritare, nė kafenat, nė sokaket."

"Nga Adriatiku buza e detit tė Shqipėrisė nukė ka ate magjinė qė tėrheq, dhe ashtu udhėtonjėsi shkon pranė Shqipėrisė pa shkuar nė ment njė mejtim, si njeriu sy-errėt qė nė udhė tė tij ka pėrpara njė margaritar dhe nuk e ve re fare. Po ay qė kthehet dhe e sheh ėshtė bekuar prej fatit.

"Se Shqipėria ėshtė m' e vjetėr se Greqia m' e vjetėr se Roma, dhe pėr mua shumė me interesante nga tė dya. Ėshtė njė copė gjė antikerie qė ėshtė mbajtur e gjallė gjer sot. Dhe njeriu nukė ka nevojė tė vejė nė male qė t'a shohė.

"Po tė marė njeriu udhėn nga Durėsi nė Tiranė, nėnė dritėn magjike tė diellit kur perėndon, do tė shohė udhės Shqipėtarė tė mbledhur nė fushat e gjelbėra siē kishin zakon tė mblidheshin mbremanet dhe mė parė se tė qe ndėrtuar Athina. Do t'i degjonē tė kėndojnė kėngė tė njė mellodie krude dhe tė ēuditėshme - tė padėgjuara nė nonjė vent tjatėr tė botės - nė tė cilat ata u kanė dhėnė trup dhe kanė mbajtur legjendet e historisė sė tyre prej tri mijė vjetėsh.

"Shqipėtari i edukuar nė Itali dhe nė Austri turpėrohet nga kėto kėngė. Atė do t'a dėgjonē tė tė thotė qė, po tė jetė se kthehesh pas disa vjetėsh nė Shqipėri, do tė shohėsh atje fabrika, theatre, udhė tė hekurta.

"Ay munt qė ka tė drejtė. Po ne ato gjėra i kemi nė vendet tona. Udhėtonjėsit qė ven' e vijnė nėpėr Adriatik humbasin duke lėnė pa parė kėtė copė tė gjallė antikerie qė tė shohin gjetkė ca skelete tė thata tė saj, se pėr pakė vjet nuk do t'a gjejnė mė tė gjallė. Nonjė dit gėrmadhat e Durėsit do tė zbulohen - arqeologjistėt kanė nisur qė tani tė punojnė - do tė fotografisen dhe do tė bėhen rekllame, nėpėr male do tė bėhen udhė tė hekurta me elektrik, nė majat e tyre do tė bėhen hotele pėr turistėt, dhe Shqipėria ime do tė jet' e vdekur."

DIELLI, Boston, Mass., e Shtunė 14 prill 1923


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 17-12-08, 20:38   #2
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Korrespondencė nga Greqia


Shkrimtarka

Rose Wilder Lane



M'u dha rasti tė njof, para tri ditėsh Zonjėn Rose Wilder Lane nė salonin e hotel-it "Grande Bretagne' me qė kishnja digjuar pėr librin e saj "Peaks of Shala" qė u shtyp nė Londėr, prej z..Shapman & Dodd, u luta tė nderēmesė Shkrimtarkė tė m'japi njė orė tė kohės saj aq tė shtrenjtė me e pyetur mi pėrshtypjen qė i bėri Shqipėria, dhe disa hollėsira mi edisionin e dyt kėtij libri; me enthusiazm mė tėrhoqi nė nji cip tė salonit dhe filloj tė mė thotė:

Ho! tė dini z.Bakalli sa kėnaqėsi ndjej kur flas pėr vėndin tuaj aq tė bukur, dhe pėr popullin fisnik shqipėtar. Nė librin t'im "Pekas of Shala" edisionin e Londonit pata shkruar pėrshtypjet e mia tė ditėvet para t'udhėtimit mė 1921, ky libėr shum u pėlqye, sa qė pak kohė mė vonė mė lajmėrun nė Paris qė u sosėn librat qi ishin shtypur. At herė fillova tė pregatisė njė tjatėr edision, ma tė plotėsuar nga tėr pikpamjet i cilli do u shtypte n'Amerikė prej shpisė editore Harpers, dhe tė tėra ishin gati, kur nji telegraf mė lajmėron se fotot humbėn, e se lypsesh tė vraponja me dėrguar tjera. U nisėsh nga Parisi pėr nė Shqipėri; nė Svicėr poqa miken t'ime Zonjėn Annette le Marqise de Chatelard tė cillės i tregova qėllimn e udhėtimit t'im; pėr nji herė mė tha qė donte tė vinte bashk pėr fotot, dhe ashtu qė tė dyja pak ditė para kryengritjes Marsit gjindėshim nė Tiranė.

Pas disa ditave u nisė vetėm me bėrė parkun e Shallės pėr fotot qė na u lypsėshin Za Annette la Marqise. Unė mbeta nė Tiran pėr me shkruar pėrshtypjet e mia mi kryengritjen. U bėn afro gjasht javė qė s'dinim se ku gjindet Za Marqise, kurė dy ditė pas me nji telegram mė thoshte se asht nė Shkodėr, u nisė dhe e poqa nė nji gjendje tė pa njoftur se kish hequr keq nga moti ligė dhe e smurė rėndė nga mundimet, por fotot i kishte marė tė tėra dhe me tepėric. Qe atije vajtėm nė Budapest pėr me filuar udhėtimin t'oan nė Kaukaz, vėndė pėr tė cilin jam tyke shkrojtur sot nji libėr. Nė shum pėrkoheshme t'Amerikės jan shtypur shėnimet e mia t'udhėtimit nė Shqipėriė. Pėrkohėshmja Londonit "Wide Wide World" shtypi nė nji vazhdim numrash nėr edisionin e Londonit tė librit "Pekas of Shala"; pas lajmeve qė kam edisionin Amerikės do dilte mė 15 Prill d.m.th. ka 9 ditė qė do ket dal.

Pėr me kėnaqur dėshirėn e Zonjės Lane tė ēfaqur nė pjekjen e parė t'onėn, se donte tė mė shifte shpesh pėr t'u shtėrviturė n'atė pak shqipe qė dinte vajta dije dhe i shpura nji Abetare, dhe nji libėr kėndime tė para tė gjuhės shqipe, pėr tė cilat fort u kėnaqė, dhe m'i shpėrbleu me disa nga fotot qė kishte tė Shqipėrisė. Aty ku po mė tregonte kujtimet qė i sillte secila nga fotot, djali Hotelit pruri postėn e Zonjės Lane, sa qė hapi letrėn e parė, pas lejesė qė mė kėrkoj, nxori nji za gėzimi, dhe filloj tė mė kėndoj letrėn me tė cillėn Shpia Hapers e lajmėronte qė Primi pėrmotshmė "O Henry memorial Awards" i Newyork-ut si dhe ay i "Edward J.O'Brin" tė Boston-it u dhan simvjet tė vleshmes Shkrimtark Rose Wilder Lane, pėr veprat qė ka shkrojturė deri sot, e pėrgėzova pėr kėt triumf i cili i tokėn dhe Shqipėrisė. Dhe pėr pak kohė Zonja Lane niset pėr n'Amerik nga udha Orientit, dhe mot do vinjė nė Shqipėriė prap me mbėshtjellun lėnėt dė pėr nji libėr tjatėr mi kėngė dhe zakonet e Shqipėrisė.
Neve nga ana jon falnderojm tė ēquarėn Shkrimtark, dhe amatoreshkėn e artės fotografike Zonjėn Annette Marqise de Chatelard pėr mundimet dhe peripesitė qė hoqėn pėr me shtypur librin "Pekas of Shala" qė do tė bėj tė njoftur Shqipėrinė tek milra njerėz tė botės qytetėruar.

Harrillo Bakalli
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:42   #3
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Duke kėnduarė njė librė:


"The Pekas of Shala"



Kjo veprė shkrue prej Rose Wilder Lane, ėshtė njė volum 224 faqesh, me njė panoramė tė madhe, ndandė fotografi, njė hartė. - London dhe Sidney, Chapman and Dodd. 1922, si edhe nė Shtėpinė botonjėse Harper's, New York.

Zonja Rose Lane s'ėshtė e panjohurė ndėr Shqiptarė. Ėshtė njė Amerikane qė udhėtoj nė malėsi tė Shkodrės, nė Mat, dhe ndėnj nja gjashtė muaj nė Tiranė, vjetėn 1922.

Sikundrė qė e thotė edhe vetė, zonja Lane bėri udhėtimin nė Shqipėri dhe njohu Shqipėtarėt po thua se padashurė, kundrė deshirės sė sajė: ishte duke vajturė nga Mal-i-zi nė Stamboll, kur njė zonjė e Kryqit tė kuq amerikan, njė mike e sajė e bindi tė vejė e tė shohė Shqipėrinė, tė mos humbasė kėtė rasje tani qė ndodhesh kaq afrė kėti vendi, se ishte njė rasje qė s'gjendetė lehtė e nuk sheh njeriu nierz aq tė ēudiēmė si Arbėreshėt. Edhe zonja Lane, e tėrhequrė prej kurjozitetit tė gjendetė nė pjekje me njė popull primitiv dhe t'interesantshmė nga pikėpamja socjologike dhe historike, morri udhėn e malevet, tė vejė tė shohė Shalėn dhe Shaljanėt.

Ideja e sajė qė e vendosurė: e dinte se do tė gjente pėrpara njė racė tė mbeturė mė pas se nga gjithė racat e Evropėsė, pėr tė mos thėnė tė botėsė, njė popullsi qė i kundreqėndron ēdo pėrparimi, ēdo qytetėrimi, ēdo gjėjes sė re qė del nga barbarija e kohės sė mesme, e kohės sė parė, ndoshta edhe tė ditėvet prehistorike.

Po, qė nė fillim, autoresha ndjen njė simpati pėr kombin e "egrė" (fq.15) e bėn tė thotė njė mike tė sajė: "Sa gėnjeshtrė! kėto i bėn propaganda e huaj. Si mund tė thotė njeriu se Shqiptarėt rrinė kundrė qytetėrimi? Do thėnė se kanė kundrėqendruarė njė mėsytjeje me armė mijė vjetėsh, se u kanė vėnė krahrorin Pėrsėvet, Grekėvet, Romakėvet, Mongolėvet, Serbėvet, Tyrqėvet, dhe kanė mbajtur gjuhėn dhe zakonet e tyre tė hershme. A e di se Grekėt kanė marrė prej Shqipėtarvet emėrat e perėndive tė tyre? a e di se e ėma e Aleksandrit tė math qe njė grua shqipėtare? a e di se pashallarėt e Tyrqisė, urdhėronjėsit e Misirit, njerėzit e mbėdhenj tė Italisė janė Shqipėtarė?…"

Edhe kėtė simpati pėr banorėt e zallit t'Adriatikut zonja Rose e ndjen kurdoherė me tė madhe: sa mė mirė i njeh Shqipėtarėt, aqė mė tepėr i do; sa mė s'afėrmi i sheh, aqė edhe nderimi i sajė pėr ta i shtohetė. Edhe kėshtu vete gjer nė funt tė veprėsė, ēdo faqe duke na dhėnė njė dėshmi tė re pėr ndjenjatė plot mėshirė, pėr zėmrėn e njomė dhe tė mirė tė autoreshėsė sė re.

Ay qė shkruan kėto radhė ka biseduarė disa herė me autoreshėn e libresė qė po analizojmė, dhe ka parė me njė ēudi tė kandshme sinqeritetin e ndjenjavet tė saj pėr vendin t'ėnė. "Dėshira e ime, mė thoshte zonja Lane, ėshtė qė tė vete tė rronj nė Shqipėri, tė punoj pėr tė, tė shuguronj aktivitetin dhe zėmrėn t'ime pėr kėtė vėnd…" Edhe dy vjet mė parė, nė Paris, zonjusha M o s l e y W i l l i a m s, njė engleze qė padyshim gjith Tirana e mban fort mirė ment, mė thoshte: "Mbase ke tė drejtė, jam e marrė. Po tė jesh sigur se ay qė e sheh njė herė Shqipėrinė, mė s'e harron dot, dhe ėshtė e pamundurė qė tė mos e dojė."

Shehi Sadin i Pėrsisė ka tė drejtė kur rrėfen nė Bostan parabolin kėtu poshtė: - Njė njeri pau nė ėndrė njė ėngjėll fort tė bukurė, dhe e pyet cili ėshtė prej tė katrė kryeėngjėllėvet? - Jam djalli! mė fletė krijesa, nukė jam kryeėngjėll. - Si? Djalli? dhe un tė pandehnja tė shėmtuarė e tė lik; tė kanė pėrshkruarė kurdoherė kaq keq. - Unė kėshtu si mė sheh jam, po kalemi ėshtė nė dorė t'anmiqėvet". Padyshim, nė aplikim me Shqipėtarėt paraboli do tė kishte pakė eksagjeratė, po fundi ėshtė i gjallė pėr neve.

Pa le tė kthehemi nė libra. Zonja Lane nisetė nga Shkodra me dy tjatrė zonja amerikane, dhe me z. Rrok Perolli qė tė mbushė funkcjonet e njė dragomani, po mė mirė akoma tė njė prisi tė mėntshim qė dėshiron t'a bėjė vendin e tij t'a duanė tė huajtė, dhe t'i bėjė tė huajtė, vizitonjėsit e ardhurė sė largu, t'a duan vendin e tij. Si shok udhėtarėt kanė dhe njė djalė dy-mbė-dhjetė vjeē, Rexhebin. Rexhon e voglė, kujt autoresha i admiron inteligjencėn dhe ēuditetė si njė djalė njė pėllėmbė kuvėndon dhe traton me malėsorėt burra si njė shok, si njė baras. Udhtimi s'mbajti shumė, mezi 15 ditė.
Dhe nga ky udhėtim, nga njohja e banorėvet tė Arbėrisė, njohje e plotėsuarė me njė udhėtim tė dytė nė Mat, dhe njė ndėnjtje gjymės moti nė Tiranė, zonja Lane na siell njė librė tė lehtė (kjo ėshtė fjala qė pėrdor vetė pėr veprėn e vet) tė kandshme, tė zbukuruarė me njė optimizmė tė patundurė qė dėften njė karakter burrėnor, padyshim dhe pak romantik, njė dėshirė pėr tė parė sende tė panjohura, po me vullnet pėr t'i kuptuarė, pėr tė hyrė nė shpirt dhe nė frymė tė gjėsė qė shikon dhe studjon, dhe jo vetėm pėr tė nginjurė njė kurjozitet. Shekimet e ēdo dite, notat e shėnuara nė shtėpit e malsorėvet, pranė zjarit, tek bėnte kafenė ose cingarin i zoti i shtėpisė, nė mes tė dy bisedimevet kanė pranuar faqet e - The Peaks of Shala - Majėt e Shalėsė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:42   #4
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Ardhurė nė vėnt pa no njė paragjykim politik, pa no njė ide tė formuarė, pa diturė se qysh ishte vendi dhe populli qė po vizitonte, veē se ato tė paka qė kishte kėnduarė ose dėgjuarė prej shkrimevet pėr p r o p a g a n d ė, autoresha kishte mėndjenė tė lirė tė formojė njė gjykim tė themeluarė mi observatat e sajė. Dhe kėto qė observon i japin njė ide tė favorėshme pėr banorėt e truallit t'Arbėrisė: i gjen tė menēim, seriozė, huaj-pritėsė, simpatikė, qė mentojnė tė duhenė. U njeh vuajtjet e tyre, pa drejtsinė qė u-bė per ta nė caktimin e kufivet prej Fuqivet tė mėdha, dhe vėren se ky komb i mbeturė pas prej qytetėrimit, ka njė vullnet qė tė pėrparojė, qė tė punojė pėr tė mos mbeturė prapa tė tjerėvet, dhe shėnjon me njė mėnyrė tė hollė dėshirėn e malsorėvet pėr shkolla shqipe dhe nxitimin e djemvet pėr tė frekuentuarė kėto shkolla.

Zonja Lane - qė pa dyshim ka njė ndjenjė artistike tė zhvilluarė - flet edhe shpesh pėr bukurinė fizike tė racėsė, vėren me kėnaqsi hollsirat e tipit, njė hollsi qė shumė shkrimtarė tė huaj, para saj, e kanė zėnė nė gojė nė veprat e tyre.

Mi bregoren e voglė - janė fjalėt e saja - tė shtruarė me bar tė njomė, mi tė cilin kishin rėnė petalet e njė molle tė lulėzuarė, Shqipėtarėt rrinin dhe preheshin, kafshė tė bukura dhe tė kandshme (beantiful, graceful animals)" (fq.31). Ca mė poshtė takon njė grua nga Shala, martuarė nė Shosh: "Fytyra e saj pakė si e djegurė nga dielli, me sy tė mbėdhaj, me formė delikate, qe mė e bukura qė kam parė gjer mė sot… Zėri i saj qe i ėmblė, dhe duart dhe kėmbėt e saj sikur t'i kishte njė skultor do tė marrosesh. Nė ēdo restaurant tė Parisit gishtat e hollė tė saj, thonjtė delikatė dhe me bajame, bilekėt e hollė, aristokratikė, do tė tėrheqnin vėrejtjen e gjithė botės" (fq.32-33).

Edhe kėshtu me ēdo rasje, tekdo qė sheh Shqipėtarė e Shqipėtarka, kudo qė i observon me ato sy tė sajė, qė kanė parė shum kombe tė ndryshme, me atė kritikė qė e ka shetiturė nga Oqeani i qetė (Zonja Lane ėshtė nga Kalifornija) gjer nė zallet e Detit tė Zi, me lėndėn e bėgaēme qė ka diturė tė mbledhė pėr tė barabiturė ēdo popull, nė cillėsitė e tij fizike, morale dhe psikollogjike. Se zonja Lane di tė kuvendojė bukurė, dhe - e asht mė e vėshtirė - di tė bėjė tjatrin tė kuvėndojė. Kshtu na rrėfen ēė i thonė malėsorėt pėr orėn, pėr kėto krijesa tė padukura, keq ose mirėbėrse, ora qė e ndien nierinė, qė e mpron, nga ēdo e keqe, ose qė e shfryn nė vdekje.
Njė herė tjatrė na rrėfen ēė mejton Shqipėtari pėr gruanė, pėr martesėn, pėr lumtėrinė. Flet Lulashi, njė kryetar "pa dyshim mė i bukuri burrė qė kemi parė gjer mė sot." Bisedohet pėr vlesėn qė nė djep, vlesė dhe martesė ku ēupa s'ka asnjė vullnet, asnjė zgjedhje, po prindėt e saj, ose vėllezėrit, kanė tė drejtė t'ja japin kujt tė duanė, pėr qejf ose interesė tė tyre, pa u-kujdesurė pėr lumtėrinė e gocėsė; zonja Rosė mejton se kjo ėshtė njė shpėrdorim i kėq i fuqisė mashkullore, i auktoritetit tė burravet kundrė dobėsisė, pėr dėm tė atyre krijesave qė s'kanė forcėn e njė mashkulli. Dhe kėrkon tė kupėtonjė ēė mejtojnė vetė Shqipėtarėt e Shalės; pyet a munt tė jetė i lumturė njeriu nė kėtė konditė tė martesės. Po Lulashi, njeriu i malevet qė pėrfytyron psikollogjinė e kombit tė tij, ēuditetė me kėtė pyetje dhe thotė se lumtėrija e njeriut s'ka tė bėjė me martesėn.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:43   #5
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

- Po ē'ėshtė ahere lumtėrija? pyet autoresha.

- Lumtėrija; pėrgjigjetė Lulashi, vjen nga qielli, vjen nga dielli, nga drita dhe hijet e malevet, nga gjethėt e njomė tė parėverėsė. Lumtėrija vjen edhe prej prėhjeve kur jemi tė lodhurė, prej ngrenėjesė kur jemi tė urtė, prej zjarit kur kemi mardhurė. Vjen kur kėndojmė kėngė bashkė me shokė, kur ecim nė shkepat dhe e ndiejmė vetėhenė mė tė fortė se shkėmbi; ka dhe njė lumtėri qė ndien njeriu, nė luftė, po ajo ėshtė tjatrė send. Pėr neve martesa s'ka tė bėjė kurrgjė me lumtėrinė t'ėnė."

Vėrtet, nė njė vent ku gjėr fjala grua ėshtė pėrjashtua prej bisede, kur dashurija shikonet si njė turp e mėkatė, nukė munt tė imaxhinojė njeriu njė gjykim mė tė drejtė se ėshtė ky i Lulashit t'ėnė. Zgjedhja nė martesė nuk lot no njė rol: burri martohet pėr tė marrė njė grua, dhe ēupa, qė ditėn qė fati e heth nė kėtė botė e di se prindėt ose vėllezėrit do t'a japin, nė mos dhe do t'a shesin njė mashkulli.

Por, duke u ngjiturė nė shkallė tė qytetėrimit, me tėhollim tė ndjenjavet, dhe duke u-shtuarė nevojat e mėndjesė dhe tė zėmrėsė, me pėrparimin e estetikės ose tė sentimentalitetit, njeriu xė tė shquajė nė mes tė individėvet, tė zgjedhė, pėlqejė, tė ndiejė se lumtėrija e tij s'ėshtė njė ēfarė do njeri, por njė prej tyre, me atė qė pandehė se do tė shkojė njė jetė mė tė kandshme, nga shkaku i cillėsivet morale dhe fizike qė sheh ne ktė.

Nė Shqipėri gruaja nuk lot njė rroll, pėrveē rrolit tragjik pėr vrasje: shum prej vrasjevet nė malet t'ėna kanė pėr shkak gruanė, gruan si plaēkė, si pronė, sepse prindėrit ose vėllezėrit e saj duanė t'a japin ose t'a shesin ashtu si u do qejfi. Influenca tėhollonjėse e gruasė, veprimi i saj pėr tė na bėrė jetėn mė tė hollė, mė tė njomė dhe mė tė gratshme akoma s'ėshtė ndjerė.

Po le tė vimė nė librat e zonjėsė Lane. Autoresha, qė tė mund tė ketė kuptuarė mėndimin dhe shpirtin e njė populli, ka pasurė pėr ndimės karakterin e mirė tė sajė, kėtė vetijė qė di tė kėnaqetė me punėtė si i gjen, pa eksigjencė, e lumtur, ndoshta, tė gjendetė nė njė element qė del nga jeta qė njehė vetė. Di tė rrinjė pranė vatrės dhe tė kuvėndojė me malėsorėt, duke pirė duhan, kafe dhe raki, knaqetė me tė flejtur si mund, me tė ecurė mė kėmbė, njė herė dhe me opinga, fort e gėzuarė kur sheh, dėgjon dhe mėson njė gjė tė re, pa u-qarė as nga njė vėshtirėsi, as nga njė vuajtje tė udhėsė, duke marrė ēdo send me hymor tė mirė.

Kėshtu, pėr shėmbllė, njė ditė i u-duhė tė presė, tė ketė durim gjer afrė mėngjezit, sa tė shtrohetė darka, darka e mjerė me njė copė mish, bukė kollomoqi dhe gjizė, dhe kėto pas lodhjevet tė njė ditėsė tė gjatė nė gėrxhet e Shalėsė.

Po vuajtja e sajė ka qenė nė tė kėthyerė nė Shkodrė, aherė kur ka frikė se mos e zėnė pnemonija; mezi gjėn njė mushkė; po, kur i kishin dhėnė fjalė qė tė dalin nė katrė tė mėngjezit - pėr t'arrijturė mbrėmanet nė Shkodrė - mezi nisėn mė tetė! Zonja Rose duron me njė padurim tė math; nė fund vihetė nė udhė, po prisi i sajė refuzon tė arrijė natėn nė Shkodrė, proponon dhe intrigon qė tė shkojnė natėn nė njė katund nga shkaku se ėshtė nė gjak me njerėzit e Kirit. Po amerikanėja ka vullnet dhe malėsori s'bėn veē se tė bindetė pėrpara njė dėshire femėnore. Edhe natėn, nė dritė tė yjvet, hypurė mi mushkė tė voglė dhe pri prej njė prisi, zonja Rose shkon nga malet madhshtore, nga mė tė bukurat male tė dheut (211). Se autoresha admiron natyrėn e egrė dhe piktoreske tė Shqipėrisė, e gjen vėndin t'ėnė mė tė bukur se nga Svicera, mė tė interesantshim dhe mė romantik.
Zonja Rose, nė ethe, me frigėn e pnemonis mi udhė tė Shkodresė ku shpreson tė gjejė njė mjek dhe njė ēlodhje, pyet shokun e voglė: - U lodhe, Rexh? - Jo, zonja Lane, - Po ē'ke, pra? - Po mentonj se zotėrija e jote do tė kthehi nė shtėpi t'uaj dhe do tė na haroni. Thoni se do tė vini prapė nė Shqipėri, po s'do tė kthehini kurr. Aq qė ikėn haron shpejt; mėndja ndėron; mėndja ėshtė si ujėt e njė lumi. Edhe ne do tė ju harojmė. Po donja qė t'a ndalonj kėtė natė: ėshtė kaqė e bukur! - Edhe unė.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:44   #6
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Zonja Lane s'e harroj Shqipėrinė. Tek jam duke shkruarė kėto radhė, kam pėrpara syvet njė artikull tė saj nė World Fravelers (vol. XV., Ni 3, mars 1923) U n k n o w o n A l b a n i a - Shqipėri e panjohurė.

Zonja Lane pėr neve Shqipėtarėt merr vėnd pranė mikeshės t'ėnė tė madhe, Zonjės Durham, dhe i jemi mirėnjohės pėr ndjenjat e saj qė ēfaq me aqė fisnikėri. Nė njė kohė ku miqtė t'onė s'janė tė shumtė, ē'do manifestė simpatije ka tė drejtėn pėr gratitudėn t'ėnė.

Edhe kėtu, pa u-dhėnė fund kėtyre radhėve, dua tė kujtonj sa njė detyrė patriotike e madhe ėshtė pėr Shqipėtarėt tė pėrpiqena qė ēdo i huaj qė viziton, ēdo i ardhurė sė largu qė shkel truallin t'ėnė, tė mund tė kthehetė me njė kujtim tė mirė, me njė nėshtypje miqėsore nė zėmėr tė tij.

Lumo Skėndo
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:44   #7
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Njė amerikane nė oborrin e mbretit Zog


Ilir Seci

Kur flitet pėr librat e ndryshėm qė udhėtarėt e huaj kanė bėrė pėr vendin tonė nuk janė tė paktė emrat tė cilėt kujtohen menjėherė nė mendjet e njerėzve duke ardhė nė kujtesė me veprat e tyre ashtu si e kanė pėrshkruar vendin tonė, vepra tė cilat nė shumicėn e tyre janė njė ndihmesė e madhe nė njohjen e historisė sonė pse janė dokumente tė rėndėsishme e objektive. Shumica e kėtyre veprave janė afirmuese dhe pėrveē ndonjė autori sllav apo francez, (kėta tė fundit gjithmonė kanė pasur njė rezonancė sa i takon gjykimit mbi shqiptarėt!), nė kėto vepra ėshtė lartėsuar miti shqiptar duke treguar botės se kėta shqiptarė mes maleve tė Ballkanit janė tė dėnuar nga historia por nuk janė mė tė paaftė se fqinjėt e vet evropianė ata vetėm nuk e kanė pasur ende fatin e tyre historik tė dėshmohen si komb. Njihet mirė kėtu vepra e Edit Durhamit, vepra kolosale e gjuhėtarėve gjermanė e austriakė, vepra tė cilat janė njohur e publikuar nga studiuesit nė mbarė viset shqiptare, duke dhėnė njė model mirėnjohje shqiptare ndaj kėtyre veprave. Por nė tė njėjtėn kohė nė disa raste janė mohuar dhe lėnė nė harresė njė radhė veprash qė ishin shkruar nga autorė proshqiptarė duke portretizuar shqiptarin me aq dashamirėsi sa ky portret qėndron lart nė galeritė botėrore tė kulturės. Nė mesin e kėtyre autorėve pa dyshim ėshtė Rouz Uajlder Lane, (Rose Wilder Lane), njė autore amerikane e cila nė vitin '20 pati rastin tė vizitonte viset shqiptare nė veri tė vendit dhe atje u njoh me jetėn dhe traditat shqiptare duke mbetur e befasuar me ēfarė gjeti atje dhe pas udhėtimit shkruan njė libėr tė rrallė "Majat e Shalės', ("The Pekas of Shala") nė tė cilin portreti shqiptar i dhėnė aty ėshtė i realizuar me shumė dashuri e simpati e njėherit me njė objektivitet tė pashoq duke kontribuar nė ndėrtimin e urės sė miqėsisė shqiptaro-amerikane. Nuk mund tė teprohet nėse thuhet se kjo autore ka kontribut nė ndėrtimin e urės sė miqėsisė shqiptaro-amerikane sepse Rouz Uajlder Lein ėshtė shumė e njohur si shkrimtare nė Amerikė, me njė aktivitet krijues tė gjatė dhe me njė emėr tė njohur nė shumė lėmi, letėrsi pėr fėmijė, tė drejtėn e njeriut dhe publicistikė. Rouz Uajlder Lein njė kohė ishte edhe autorja mė e paguar nė botė dhe kishte njė aktivitet qė shkonte nga njė skaj i globit nė tjetrin, Ballkan, Lindje e Mesme e Lindje e Largėt, duke dhėnė vepra tė cilat janė shumė popullore nė Amerikė e pėrgjithėsisht nė gjithė botėn anglishtfolėse. Po t'i referohemi emrit dhe "horizontit tė pritjes" qė kjo autore pat nė USA, lirisht mund tė themi se Lein ėshtė pa dyshim autorja mė e njohur nga bota qė ka shkruar ndonjėherė pėr ne si komb! Ndoshta kjo ndokujt mund t'i duket e pabesueshme por kjo shkrimtare ėshtė shumė e njohur nė USA, Francė, Angli e Australi, me njė emėr tė madh nė fushėn e publicistikės botėrore dhe tė tė drejtave tė njeriut. Por kjo autore nė veprėn e vet pėr shqiptarėt, "Majat e Shalės", kishte skalitur njė portret shumė dashamirės tė Ahmet Zogut, kapitulli i fundit i librit, dhe me kėtė kapitull ajo e bėri veprėn e vet tė pabotueshme nė kohėn e komunizmit nė Shqipėri gjė e cila pasoi me njė gjysėm shekulli mungesė njohjeje e tani shqiptarėt rrudhin supet tė habitur sepse nuk e kanė dėgjuar kurrė! Nė fakt libri ėshtė shpėrndarė nėn dorė nėpėr Shqipėri, ka patur edhe tentativa ta pėrkthenin, por kurrė deri nė nivelin e njė botimi tė mirėfilltė deri nė ditėn kur u botua nė Prishtinė nė vitin 1997 nga Ndėrmarrja botuese "RILINDJA", me pėrkthimin e Avni Spahiut i cili ka bėrė njė punė tė vyer nė shqipėrimin e kėsaj vepre duke u dhėėn shqiptarėve njė vepėr qė ata e kishin merituar me kohė ta njihnin e njėherit duke shprehur mirėnjohjen edhe Rouz Uajlder Lein, e cila nė fakt meriton shumė mė tepėr nga shqiptarėt tė cilėt ende nuk e dinė rėndėsinė e atij libri nė botėn e kulturės. Po kush ishte kjo shkrimtare, studiuese dhe juriste qė nga Amerika erdhi nė ato vite nė Shqipėri e shkroi atė vepėr mbi kombin tonė?
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:45   #8
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

SHĖNIME BIOGRAFIKE

Rouz Uajlder Lein, (Rose Wilder Lane), u lind mė 5 dhjetor 1886 nė De Smet, Dakota. Ishte fėmija i parė i Almanzo dhe Laura Ingalls Uajlder. E ėma ishte njė shkrimtare e njohur dhe lindjen e sė bijės Rouz e ka pėrshkruar nė njė libėr me titull, "Katėr vitet e para". Pas lindjes Roses i takon tė ketė njė jetė me njė varg vuajtjesh, pa u bėrė dy vjeē e ėma sėmuret dhe e dėrguan tė jetonte me gjyshėrit pėr disa muaj, pastaj bėhet motėr vetėm pėr pak pse i vėllai i vdes pas disa ditėsh, shtėpia e tyre nė De Semt u digjet dhe detyrohen tė shkojnė njėherė nė Minnesota, pastaj nė Florida, pėrsėri nė Dakota, duke u pėrpjekur tė pėrballojnė jetėn e vėshtirė tė asaj kohe. Gjithė kjo periudhė lėvizjesh e pėrpjekjesh ka ndikimet e veta te kjo shkrimtare sepse ajo mė vonė shkruan nė lidhje me kėto eksperienca nė disa libra tė saj. Nė 1903 prindėrit e lejojnė tė plotėsojė shkollimin e mėtejshėm nė Louisiana qė e kryen mė 1904. Duke qenė njė natyrė e pavarur qė nė atė kohė ajo kėrkon tė bėjė njė jetė mė vete, mėson telegrafinė dhe fillon tė punojė pėr Western Union nė fillim nė Kanzas City dhe pastaj tre vjet mė vonė nė Mount Vernon Indiana. Nė vitin 1908 Rose shkon nė Kalifornia, aty jeton me njė shoqe e nė kėtė kohė njihet me burrin e ardhshėm, Klere Xhillete Lein, me tė cilin martohet nė mars 1909. Pas martese shkojnė sėrish nė Kanzas dhe aty Rouz nis tė shkruajė pėr "Kanzas City Post". Ēifti kanė njė fėmijė qė nuk jeton gjatė dhe vdes foshnjė, e nė kohėn pas kėsaj fatkeqėsie ata shihen tė lėvizin disa herė derisa vendosen nė Kaliforni, San Franēisko, ku merren me shitblerje shtėpish. Rouz vazhdon tė jetė njė natyrė e pavarur dhe kjo prirje e karakterit tė saj me kalimin e viteve vetėm sa theksohet, duke krijuar mosmarrėveshje bashkėshortore, derisa njė ditė ndahet nga i shoqi, divorcohen nė vitin 1918. Qė nga viti 1915 ishte bėrė njė emėr i njohur nė publicistikė falė punės me "San Francisco Bulletin" dhe mė 1917 boton librin e saj tė parė "Henri Ford - jeta e tij" e njė vit mė vonė vendoset nė New York, duke shkruar pėr gazetėn e atjeshme, "Hijet e Bardha dhe detrat e jugut" tė Greenwich Village, fillimisht anonime e pastaj boton me emrin e vet "Berja e Herbert Huver" libėr i cili ka emėr edhe sot. Pas Luftės sė parė botėrore Rouz bėhet reportere e Kryqit tė Kuq Amerikan dhe nėnshkruan njė kontratė qė tė raportojė nga vendet e ndryshme ku shkon. Nis udhėtimet nėpėr Evropė, shkon edhe nė Rusi, pasi asokohe pati njė periudhė kur u influencua nga idetė komuniste. Por, me t'u kthyer nga Moska deklaron distancimin nga ato ide, sepse, "Unė besoj shumė nė lirinė e individit dhe komunizmi nuk ka gjė tė pėrbashkėt me kėtė!". Nė mesin e gjithė vendeve tė Evropės, ku ajo shkon, Shqipėria bėhet shumė shpejt vendi i saj i preferuar. Nga udhėtimi i parė atje frymėzohet dhe shkruan librin "Majat e Shalės", njihet me Rexh Meten, atėherė fėmijė shoqėrues, e ndihmon, i paguan shkollimin e tė gjitha niveleve tė asaj kohe, derisa pėrfundon universitetin nė Kembrixh, Angli. Pas Luftės sė Dytė Botėrore Rexha u arrestua nga komunistėt dhe Rouz ndėrhyn deri te presidenti amerikan qė t'a lirojnė! Nė vitin 1924 kthehet nė USA, shkon nė Rocky Ridge Farm, por nuk qėndron shumė pėr t'u kthyer sėrishmi nė Shqipėri bashkė me njė miken e vet dhe bėn njė sėrė udhėtimesh nėpėr Ballkan, tė cilat janė botuar si shėnime udhėtimi nė "Udhėtimi me Zenobinė". "Zenobia" ishte emri artistik i njė makine "Ford" me tė cilėn shėtit nėpėr Ballkan dhe mė sė shumti nė Shqipėri. Kėto shėnime pat planifikuar t'i botonte nė njė pėrmbledhje titulluar "Kopshti i Shqipėrisė", me tė dhėna plot interes mbi jetėn dhe situatėn e asaj kohe nė vendin tonė. Pas katėr viteve, nė vitin 1928, kthehet pėrsėri nė USA, si pasojė e rrjedhės sė paqėndrueshme tė ngjarjeve nė Shqipėri e nė kėtė kohė ndėrton njė shtėpi tė vetėn ku jeton bashkė me prindėrit e saj, duke dashur tė bėjė njė jetė tė qetė. Kėsaj kohe nxit tė ėmėn tė shkruajė kujtimet e saj si tregime pėr fėmijė, tė cilat sot janė shumė popullore, veēanėrisht "Shtėpia e vogėl nė Prarie" ishte shumė e suksesshme nė USA, Angli dhe Australi, sepse nė vitet '70 u bė serial televiziv mjaft popullor. Kėto vite Rouz shkruan edhe pėr vete, mė 1933 boton "Lėreni uruguanin tė shungullojė", nė 1938 boton "Tokė e lirė" si dhe "Qyteti im i vjetėr". Mė 1939 shkon nė New York ku boton "Mė jepni Lirinė' dhe pas njė viti vendoset nė Danbury, Connecticut, ku fillon njė jetė aktive politike, rezultat i sė cilės ėshtė vepra "Zbulimi i lirisė", qė u botua nė vitin 1945. E ėma Laura vdes mė 1957 dhe pas kėsaj ngjarjeje ajo vendos tė pėrmbledhė kujtimet e fėmijėrisė, duke shkruar njė komplet prej shtatė librash shumė tė njohura. Gjatė kėtyre viteve bėn njė sėrė udhėtimesh nė Lindje tė Mesme dhe atė tė Largėt duke shkruar rreth udhėtimeve nė kėto vise. Nė njė libėr tė titulluar "Islami dhe zbulimi i lirisė' shkruan mbi fenė islame. Nė atė libėr jep mendimet e saj mbi kėtė fe, duke shprehur simpatinė e vet pėr kėtė besim dhe tėrheqjen qė gjeti te islami. Nė vitin1 965 shkon nė Vietnam si reportere lufte, shkruan qė andej, planifikon edhe njė udhėtim nėpėr Evropė, por nuk e bėn kurrė, sepse vdes mė 30 tetor 1968 dhe varroset nė Mansfield, Missouri. Emri i saj ėshtė sot njė ndėr mė tė njohurit nė botė si aktiviste e tė drejtave tė njeriut e njohur nga Instituti Acton i tė drejtave dhe lirive tė njeriut, si njė ndėr shkrimtarėt mė tė vendosura nė ruajtjen e lirisė dhe tė drejtave tė individit si dhe pėrēuese e ideve mė liridashėse tė lexuesit.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:45   #9
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

BRENDIA E VEPRĖS "MAJAT E SHALĖS"


Libri fillon me pėrshkrimin e fushės sė Shkdorės, ku autoria futet nė gjysėmerrėsirėn e muzgut, aty ngjizet rrėfimi mbi udhėtimin nė Shqipėri, rrėfimi mbi shqiptarėt pėr tė cilėt ajo kishte pasur njė njohje fare tė pakėt, "nganjėherė emri shqiptar mė dukej si emri bandit!" thotė nė fillim shkrimtaria.

Dy shoqet e veta qė punonin nė Kryqin e Kuq Amerikan nė Shkodėr e ftojnė t'iu bashkohet atyre nė njė udhėtim qė ato do tė bėnin nė Dukagjin atė vit dhe Rouz me kėnaqėsi iu bashkohet. Ėshtė koha kur mijėra refugjatė lufte tė larguar nga viset e tyre, nga Plava e Gucia e trojet shqiptare tė Malit tė Zi, janė vendosur nė Shkodėr dhe aty kanė gjetur njėfarė prehje me ndihmėn e Kryqit tė Kuq Amerikan, i cili nė atė kohė i jepte ndihmat nė emėr tė "Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės". Karvanit qė do niste kėtė udhėtim i bashkohet Rrok Perolli, funksionar i qeverisė shqiptare, i cili ishte nga Peja, dhe kėrkonte tė depėrtonte nė Dukagjin, pėr tė parė nga anojnė krerėt e Dukagjinit, sepse nė pjesėn veriore kishte ende forca serbe, tė cilat donin tė merrnin tokat shqiptare. Si pėrkthyes marrin Rexh Meten, 12 vjeēar nga Vuthajt, i cili ishte jetim dhe jetonte nė Shkodėr, i cili ishte njė ndihmės i vyer dhe njėherė i shpėton jetėn Rouz Uajlder Leinit. Pėrcjellės janė dy malsorė qė bėjnė pėrcjelljen nėpėr krahina tė cilėt jepen vetėm me emra, Qerimi, Marku, duke i dėrguar nga njė fshat nė tjetrin, nė besė, si e lypė zakoni i atyre viseve. Nė udhėtim Lein pėrshkruan nė fillim Shkodrėn dhe fushėn e saj, pastaj ndalet nė hollėsitė e terrenit nė rrugėn pėr Dukagjin, si merren vesh me njėri-tjetrin malsorėt nė qafėn e Bishkashit, "thirrjet majakrahut", qė Rrok Perolli i quan "telefonat shqiptarė". Gjatė kėsaj pjese ndėrsa ata ngjiten nė pėrpjetėn e malit tė Shoshit, Lein pėrshkruan terrenin malor, shtėpitė mėnyrėn e jetesės dhe traditat qė has, njė pėrshkrim i rrallė qė depėrton nė detaje. Flitet pėr plagėn e gjakmarrjes, e cila ishte gangrenė e kohės dhe kėtu Lein thotė se nė kushtet e mungesės sė shtetit shoqėria e tyre ishte reduktuar nė qeverisjen prej dokeve morale e Kanunit tė Lekės. Femra ka njė pozitė tė shtypur dhe i vetmi privilegj qė gėzon ėshtė se ajo nuk vritet si mashkulli. Sipas saj, jeta ėshtė e varfėr nė kėto vise dhe mundėsitė e jetės janė tė kufizuara, sepse toka ėshtė e pamjaftueshme e me prodhim tė pakėt. Por mbi tė gjithė kėto vise kanė njė pasuri qė ėshtė e madhe pėr Lein, mikpritjen, tė cilėn e gjen nė ēdo shtėpi dukagjinase, respekti pėr tė dhe jo vetėm pėr tė, por edhe pėr Rexhėn e vogėl. Lein tregon se si njė natė ata pritėn darkėn deri pas mesnate "sepse mikpritėsit kishin vetėm mish derri pėr darkė e, meqė Rexha ishte muhamedan, duhej respektuar, ndaj dėrguan dikė nė fshatin fqinjė, tre orė larg tė gjente disa vezė qė mund tė bėnin darkėn e tij".
Lein admiron kėtė shpirt respekti e nderimi ndėrmjet shqiptarėve edhe pse me fe tė ndryshme e kėtė e thekson shumė herė nė vepėr. Libri i Lein nė tėrėsinė e tij shquhet pėr pėrshkrime tė detajuara tė vendeve, fshatrave shtėpive, udhėve e njerėzve qė ajo sheh, qė has gjatė rrugėtimit nė Dukagjin, ēka ėshtė njė tjetėr vlerė e veprės pse ėshtė dhe pasuri etnografike pėrsa i takon fakteve qė sillen. Njerėzit e duan shkollėn nė kėto anė, thotė Lein, kur sheh se sa shumė bėjnė ata pėr tė pasur njė shkollė dhe nė fakt dy shoqet e Leinit ishin nė kėtė udhėtim pikėrisht pėr tė hapur njė shkollė nė Theth, pasi ishin marrė vesh me priftin e kėtij fshati. Njė malėsor qė ajo e takon i thotė se "shkolla shton fuqitė e njerėzve dhe i bėn ata dhjetėra herė mė tė aftė e mė tė mėnēur" dhe se ėndrra e tij "ishte tė bėnte tė birin me shkollė nė Tiranė apo edhe jashtė vendit!". Nė vepėr shumė faqe pėrshkruajnė doket shqiptare, zakonet e tyre, martesat e traditat e tjera etnike, rrėfimet e mahnitshme folklorike, pėrrallat me zana e orė, kėngėt e trimėrisė e ato tė dashurisė, duke shpalosur njė botė, e cila jepet e magjishme nė sytė dhe penėn e Leinit. Gjatė rrugės pėr nė Theth ndalojnė nė disa shtėpi e nė secilėn prej tyre ajo njeh njė rrėfim mė vete, duke u habitur me gjerėsinė e shpirtit tė kėtyre njerėzve nė njė gjeografi aq tė vogėl siē mund tė jetė Dukagjini.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:46   #10
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Disa kėngė si "Kėnga e Mark Gjeloshit", "Kėnga e Ahmet Zogut", janė tė shkruara nė shqip nga autorja, e cila i fut nė libėr me ndihmėn e Perollit, nė libėr gjenden edhe foto tė bėra nga vetė autorja, e cila fikson njerėz dhe pamje nga Dukagjini. Rrėfimet qė i kanė bėrė mė tepėr pėrshtypje Lein i ka futur tė plota nė vepėr, kėshtu shpjegimin qė i bėn njė malėsor plak origjinės sė fiseve nė Evropė e jep tė plotė "se si para se tė bėheshin detėrat fiset ishin vetėm nė Ballkan dhe nė Veri tė vendit dhe pastaj u bėnė detėrat e njerėzit u shpėrndanė'; origjinės sė Aleksandrit tė Madh, i cili "ishte nga Emadhia e Matit dhe pasi u rrit shkoi nė Maqedoni, e cila ishte shqiptare po ashtu". Malėsori plak i rendit edhe breznitė e Aleksandrit, brezat e tij: "Karana, Cenua, Trimi, Perdika, Argua, Filipi, Ajeropi, i cili u bė edhe mbreti i parė i Maqedonisė dhe kishte pastaj kėta pinjollė: Alqeti, Leka, Arminti, Perdika i Dytė, Arqelloja, Oresti, Arqelloja i Dytė, Arminti i Dytė, Leka i Dytė, Perdika i Tretė, Arminti i Katėrt, Filipi i Dytė dhe Leka i madh, i biri i Filipit, i cili ėshtė, si e njohin ndryshe bota si Aleksandri i Madh".
Njerėzit nė gjithė kėto vise ku ndaloi Lein ishin tė informuar me atė ēka ndodh me vendin e tyre dhe e pėrjetojėn fatkeqėsinė qė i ka pllakosur. Ata e pėrjetojnė pushtimin serb nė veri si gjėmė dhe mendojnė si ta heqin qafe, kėshtu Rrok Perolli, i cili ishte sekretar i Ministrit tė Brendshėm, gjen mirėkuptim me malėsorėt e Thethit, tė cilėt vetėm duan tė ēlirojnė bjeshkėt e tyre njė orė e mė parė. Njė moment interesant ėshtė kur njė prej krerėve tė Thethit, Lulashi, i kėrkon Leinit tė martohet me tė "sepse ajo vjen nga Amerika e mund tė ndihmojė nė mbarėvajtjen e fisit tė tij ngaqė ajo ka pėrvojėn e vendit tė vet!".
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:47   #11
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Pas qėndrimit nė Theth vjen udha e kthimit nė tė cilėn ata kalojnė nėpėr Shosh dhe aty njeh njė tjetėr pėrvojė, tė cilėn e pėrshkruan nė kapituj e kthimit nga Thethi. Lein mahnitet nga zgjuarsia natyrale e njerėzve, aty ajo sjell njė shembull shumė domethėnės nė njė bisedė me bajraktarin e Shoshit, teksa ajo u tregon malėsorėve prej nga ka ardhur dhe mundohet t'iu shpjegojė rrumbullakėsinė e botės, se si Lein ėshtė nga San Francisko e ka udhėtuar rrotull derisa ka ardhur kėtu nė Shosh. Aty e ndėrpret bajraktari i Shoshit, i cili i thotė, "nėse ėshtė ashtu, pra nėse bota ėshtė e rrumbullakėt, atėherė ajo duhet tė lėvizė shumė shpejt, sepse pėrndryshe ujėrat do tė derdheshin!". Lein shprehet se "mbeta e mahnitur me zgjuarsinė natyrale tė tij, dhe mendja mė shkoi tek fakti se nėse njė ditė shqiptarėve do u jepej mundėsia, mendja e tyre do ēudiste botėn!".
Pas udhėtimit nėpėr Shosh udha e Leinit vijon me zbritjen pėr nė Shkodėr, ku pas njė qėndrimi disa ditėsh shkon nė Tiran, pjesė e cila ėshtė pėrmbledhur nė disa kapituj tė tjerė dhe flasin pėr ngjarje e realitete politike tė asaj kohe.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:48   #12
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

ZOGU MBROJTI SHTETIN SHQIPTAR


Nė kapitujt e mėtejmė tė librit Lein pėrshkruan Tiranėn. Qyteti ato vite ishte shpallur kryeqytet i Shqipėrisė dhe kish nisur puna pėr hapjen e rrugėve, si ajo e Durrėsit e Elbasanit, tė cilat i realizonte Ahmet Zogu me njerėzit e vet. Atė kohė krahas pėrpjekjeve pėr ndėrtimin e rrugėve dhe infrastrukturės sė kryeqytetit, Ahmet Zogu duhej tė pėrballonte edhe pengesat e shumta qė i vinin nga elementet karrieristė e tė shitur tek fqinjėt shovinistė. Nė kėta kapituj autoria tregon se si Zija Dibra, (Lane e cilėson si njė agjent italian, por edhe serb!), me Mustafa Merlikėn e disa tė tjerė, donin tė rėzonin shtetin e dalė nga Kongresi i Lushnjės dhe kėshtu manipuluan prijėsin popullor, Elez Isufi. Ata e mėsynė Tiranėn nė periudhėn e marsit 1922, duke synuar tė marrin pushtetin. Akti i tyre nga ana Leinit tregohet antishqiptar pėr shkak se kėta kishin marrė para dhe armė nga Jugosllavia e Italia, duke manipuluar me krerė tė njohur nga krahinat e ndryshme tė Shqipėrisė. Kėshtu ata manipulojnė nė veri Bajram Currin me njerėzit e vet qė e mėsynte Shkodrėn, nė Tiranė manipulojnė e nxisin Elez Isufin dhe kėshtu mendojnė se i kanė bėrė mirė planet. Anėtarėt e Qeverisė braktisin kabinetet dhe ia mbathin, duke lėnė vendin nė mėshirėn e fatit. Ahmet Zogu, si ministėr i Brendshėm, e merr situatėn nė dorė, nxjerr jashtė ligji dhe i shpall nė kėrkim si tradhtarė tė gjithė qeveritarėt qė braktisėn postet dhe pastaj rrethon Elez Isufin nė lagjen e jashtme tė Tiranės, ku ishte strehuar. Forcat e B.Currit nė Veri fatmirėsisht nuk shkojnė dot nė Shkodėr, sepse paralajmėrohen pėr njė rezistencė tė madhe e kėshtu kjo pėrpjekje dėshton. Shkrimtarja amerikane e takon vetė A.Zogun dhe zhvillon njė intervistė, nga e cila ajo del e befasuar. Sipas Rouz Uajlder Lein, "zgjuarsia dhe trimėria e fajkoit tė Matit shpėtoi Shqipėrinė dhe Ballkanin nga lufta ballkanike". Pėrshkrimi i figurės sė Zogut ėshtė nga tė paktėt qė i janė bėrė kėtij burrshteti para se tė bėhej mbret.
Pas dėshtimit tė kryengritjes Kryeministri Ypi, shumica e qeverisė dhe deputetėve, pėrfshi edhe Nolin, u larguan tė trembur nė drejtim tė Elbasanit. Tirana u mbrojt vetėm prej Zogut dhe tė disa pasuesve tė tij, tė cilėt ishin mbyllur nė zyrat e qeverisė. Pikėrisht kėto ditė tė vėshtira pėrshkruan amerikanja Lane, e cila qėndronte ngjitur me selinė qeveritare dhe ndiqte hap pas hapi konfliktin e armatosur. Rouz Uajlder Lein tregon se kryengritja ndaj Zogut, veē reagimit tė malėsorėve dhe luftės pėr pushtet mes prijėsave shqiptarė, ishte gjithashtu e organizuar nga italianėt, tė cilėt pas disfatės sė Vlorės, mė 1920, donin prapė tė fusnin hundėt nė Shqipėri dhe kėshtu manipulonin revoltat e ndryshme shqiptare. Dhe pėr kėtė sjell si argument edhe tentativėn e Hamit bej Toptanit, vėllait tė Esatit, pėr tė sulmuar Tiranėn, pasi kishte marrė Durrėsin. Lein paraqet koordinimin e kėtij sulmi me atė tė malėsorėve, pėr ta futur Tiranėn mes dy zjarreve. Gjithėsesi Zogu ia doli mbanė. Lein tregon njė detaj shumė interesant: "Zogu kishte pėrdorur pėrgjues telefonash, tė cilėt i kishte marrė nė Austri dhe kėshtu kishte ndjekur gjithė bisedat e kundėrshtarėve tė tij!" Fillimisht duke thyer sulmin e veriut mbi Tiranėn, Ahmet Zogu pėrdori pėrfaqėsuesin britanik nė Tiranė, ministrin e plotfuqishėm Harry Eyres, pėr tė bindur rrebelėt tė tėrhiqeshin. Eyres, i cili kishte qenė mė parė nė Stamboll, kishte pėrvojė tė madhe nė Ballkan dhe ishte njėkohėsisht mik i besuar i kreut tė kryengritjes, dibranit Elez Isufi. Rozu Uajlder Lein tregon taktikėn se si Eyres realizonte negociatat mes Elezit dhe Zogut deri nė arritjen e marrėveshjes mes tyre. Tėrheqja e Elez Isufit, largoi rrezikun e parė dhe Zogu shpartalloi pjesėn tjetėr tė forcave rrebele. Nė kėtė mėnyrė, Eyres, shpėtoi, jo vetėm qeverinė, por ndoshta edhe vetė jetėn e Zogut. Ky i fundit e ngriti ministrin britanik nė postin e kėshilltarit personal, post qė do ta gėzonin mė pas tė gjithė pėrfaqėsuesit britanikė tė akredituar nė Shqipėri. Pas kėtij episodi, Zogu fitoi prestigj tė madh, pasi shqiptarėt vlerėsuan shumė qėndrimin e tij heroik, ndėrsa pjesa tjetėr e qeverisė ia kish mbathur. Autoriteti i tij u rrit dhe ai ndėrmori njė valė spastrimesh dhe represioni qė ndikoi nė vendosjen e rendit dhe qetėsisė. Zogu riktheu nė fuqi Ypin, edhe pse ishte kryetar i njė qeverie tė arratisur me turp, dhe vetėm nėntė muaj mė vonė, mė 16 dhjetor 1922, si pasojė e krizės ku po hynte vendi dhe paaftėsisė sė qeverisė, Zogu e zėvendėsoi Ypin nė postin e kryeministrit. Nė atė kohė Ahmet Zogu, edhe pse vetėm 27 vjeēar, i bindi tė gjithė tė ishin dakort se ai ishte i vetmi qė mund tė mbante nė kėmbė strukturėn e brishtė tė shtetit shqiptar.
__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 17-12-08, 20:48   #13
Psikologu
Shpirt shyptari
 
Psikologu's Avatar
 
Join Date: 30-09-03
Posts: 7,432
Psikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėmPsikologu i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Udhėtimi i Njė Amerikane nė Shqipėri

Tė gjitha kėto ngjarje i ka jetuar dhe paraqitur Rouz Uajlder Lein, e cila u njoh fillimisht me Ahmet Zogun, ndėrsa trokiti nė zyrėn e ti tė ministrit tė Brendshėm pėr t'i kėrkuar njė leje pėr tė udhėtuar nė malėsitė e veriut. Pastaj ajo e takon pėrsėri dhe kėrkon ta intervistojė, ndėrsa mbetet e habitur kur e njohur mė shumė. Ja fjalėt e saj: "Pata intervistuar pa entuziazėm tė veēantė ēdo antar tė kabinetit shqiptar me pėrjashtim tė Ahmetit, fajkoit, prijėsit tė Matit. Nga ato qė dija e kisha dėgjuar prisja tė isha mjaft entuziaste nga Ahmet Bej Mati, megjithėse mė duhet tė pranoj se nuk impresionohesha kollaj si nga burrat e shtetit ashtu edhe nga ushtarakėt. Gjithsej gjashtė shkencėtarė dhe biznesmenė ishin heronjtė e mi. Por pse vallė vetėm pas tre minutash bisede me Ahmet Bej Matin unė i shtova kėsaj listės sime tė vogėl kėtė prijės malesh tė fiseve gjysėm tė zbutura, i cili me siguri nuk dinte asgjė si nga shkenca ashtu dhe nga biznesi modern?"
Vepra pas pėrshkrimit tė mbrojtjes sė shtetit nga A.Zogu mbyllet, sepse autorja planifikonte nė tjetėr vepėr vazhdimin e libri "Majat e Shalės", qė ėshtė projekt tek "Udhėtimi me Zenobinė", duke dashur tė pėrcjellė tė plotė simpatinė e Leinit mbi shqiptarėt. Nuk mund tė gjenden shumė vepra nė tė cilėt bota shqiptare ėshtė pėrfshirė aq gjerėsisht dhe me detaje si ky libėr i Leinit, duke forcuar miqėsinė shqiptaro-amerikane. Edhe njėherė e pėrsėris se njė autore aq e njohur si Rouz Uajlder Lein e realizoi njė gjė tė tillė, sepse duke pasur parasysh milionat e lexuesve tė asaj ajo krijoi njė opinion tė tėrė proshqiptar qė nė atė kohė e dėshmoi praktikisht vetė Presidenti Uilson me fjalėn e tij nė Lidhjen e Kombeve, kur pėrkrahu shqiptarėt dhe Shqipėrinė. Rouz Uajlder Lein ka bėrė shumė pėr shqiptarėt me veprėn dhe aktivitetin e saj. Tani ėshtė radha e shqiptarėve tė bėjnė pėr tė! Nė njė kohė kur sheshet e shumė qyteteve shqiptare mbajnė emrat e politikanėve tė huaj, tė cilėt as qė kujtohen mė nė vendet e veta, nuk ėshtė gjetur dot njė rrugė qė ta mbajė emrin e Rouz Uajlder Leinit, kur dihet kontributi i saj pėr Shqipėrinė e shqiptarėt, simpatia dhe zelli me tė cilin ajo i pėrkrahu dhe i pėrshkroi nė veprėn e saj.


__________________
Njerzitė fisnikė , me ligjeraten e tyre , fitojnė mė shumė armiq, sesa njerzit e ligj me veprimet e tyre tė liga.

Zhan Pol
Psikologu Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 04:26.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.