Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Politika & Shtypi > Politika
User Name
Password
Politika Diskutime tė qeta e konstruktive rreth politikės dhe politikanėve...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 16-12-09, 00:13   #1
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Halit Bogaj

AHMET KRASNIQIT



Atė ditė zie n’Shqipėri

Ra Ahmeti nė pusi

Por nuk dihet kush e vrau

Ish shqiptari apo shkau

2

Por vėrtet ishte njė krim

Qė na mbushi me trishtim

Na u vra njė oficer

I shkolluar burrė me nder

3

E vrau nata plot mister

Si ka ngjarė ndėr ne shpeshherė

Armiqtė tanė e dinė mė mirė

Si e vranė atė martir

4

Por do vijė prapė njė ditė

Ai mister pėr t’u shėndrrit

Asesi nuk do t’lejohet

Gjaku i tij qė tė harrohet

5

Se e kemi pėr detyrė

Nė atė vrasje pėr tė hyrė

Se e kemi amanet

Qė atė krim ta zbulojmė vetė

6

Se Ahmeti ish pėr ne

Promethe pėr kėtė atdhe

Ish i lidhur fort me tokėn

Pėr tė cilėn e la kokėn


__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 16-12-09, 00:14   #2
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

adri Mani: Gjakatarėt po na vrasin me rend alfabetik
E Marte, 15-12-2009, 09:49pm (GMT)


Ahmet Krasniqi, Ministėr i Mbrojtjes
Arkivore

GJAKATARĖT PO NA VRASIN ME REND ALFABETIK
/Cilėt janė atentatorėt e Kolonel Krasniqit?/

Nga Kadri Mani

E nderuar familje Krasniqi, tė nderuar bashkatdhetarė tė rrymės kombėtare shqiptare, lajmi kobzi pėr vrasjen me atentat tė kolonelit Ahmet Krasniqi, mė 21 shtator 1998 nė ora 23 e 25 minuta,- na goditi rėndė: me lot nė sy e zemėrgjakosur, ju shprehim ngushėllimet tona mė tė thella pėr vdekjen tragjike tė Kryefamiljarit tuaj dhe tė Kryekomandantit tonė legjendar tė forcave ēlirimtare kosovare.
Si tė ju ngushėllojnė juve, kur nuk mund ta ngushėllojmė as vetveten, si t`i ngushėllojmė shokėt e bashkėpunėtorėt e Ahmetit, qė po e njihnin me kohė, dhe ata tė cilėt po pritnin me padurim tė takoheshin me ekspertin e luftės e tė artit luftarak?- po ngushėllimi ėshtė reciprok, tek na rrahin zemrat bashkė pėr njė ideal, tek ngritim grushtet njėkohėsisht pėr hakmarrje tė shenjtė ndaj armiqve tė jashtėm e mercenarėve tė tyre nė meset tona, tek kujtojmė likuidimet fizike (e politike) me rendin alfabetik me shkronjėn-A: Ahmet Delia, Azem Bejta. Aziz Zhilivoda, Azem Hajdari, Ahmet Krasniqi... Ngushėllohemi tok kur kujtojmė fjalėn e urtė se rrufetė nuk gjuajnė nė hithra por nė lisa tė mėdhenj; ngushėllohemi tek shohim pamjen impozante tė Kolonelit, pėrpara tė cilit ushtria ēlirimtare jepte betimin solemn, dhe urdhrin e Ministrit tė Mbrojtjes: Ju urdhėroj qė ta mbroni flamurin dhe kurrė tė mos ia dorėzoni armikut.

Ahmeti ishte njė diell, e dihet se drita e diellit i verbon shpendėt e natės, andaj edhe planet djallėzore tė lakuriqėve e tė urithėve tė zinj, tė qyqeve, lorėzave e hutinėve... pėr tė manovruar nėpėr errėsirėn skėterrė tė popullit tonė liridashės; nuk po mund ta duronin filistinėt... Ngushėllohemi reciprokisht kur jemi tė bindur se ēdo zemėr e vėrtetė shqiptare do tė ndizet flakė e zjarr kundėr planifikuesve dhe dorasėve tė atentatit mizor mbi trupin e Ahmetit tonė tė dashur...
Ahmeti nuk la vetėm njė tufė fėmijė, Ai la rininė dhe popullin liridashės tė vendit e tė globit tokėsor, qė do t`i hakmerret shumėfish. Ahmeti edhe pas vdekjes fizike ėshtė me ne e nė ne, pėrjetėsisht dhe amshueshmėrish ndėr breza.
Skllota filistine e meskine nuk mund ta honepste dudajevin shqiptar; lėpushkat e neveritshme po villnin gjak e vrer kundėr oficerit madhor, pėr tė vetmin „mėkat“ pse ka qenė student nė Beograd e jo nė Tiranė!!- pavarėsisht dezertimit nga stuhia serbijane dhe dorėzimit tė kazermės tė Gospiqit kroatėve qė bėnin luftė tė drejtė ēlirimtare, nga i njėjti pushtues; pamarrėparasysh... sepse, ndryshe, nuk mund tė bėheshin komandantė barinjtė e kulmaxhinjtė!!- pra, atentatorė nuk ishin vetėn dy fantazma me maska qė shkrehen fishekėt nė trupin e birit tė popullit shqiptar, atentatorė janė dyqind e dymijė shpifarakė e grindavecė rrugaēė tė rrugėve e rrugaēė gazetash; atentatorė janė edhe ata qė kosovarėve (shqiptarėve) jua ndalojnė hyrjen nė Shqipėri- pa viza!!!

Kush e nisi luftėn ma i pari!!

Ahmetin tonė tė dashur e vrau politika shoveniste grabitqare e fqinjėve tanė tė vampirosur e tė lugatosur, por edhe politika folklorike e krenarisė fodulle: ata qė do t`i imponohen historisė, vetėm sa pėr t`iu kėnduar „brezat“ kėngė lavdie: o kush e nisi luftėn ma i pari!!!- pamarrėparasysh se luftėn e nisėn tė parėt dėshmorėt tanė tė historisė mė tė re: Fazli Greiēevci, Shaban Shala, Afrim Zhitia e Fahri Fazliu, Rexhep Mala e Nuhi Berisha, Vėllezėrit Gėrvalla e Kadri Zeka...: kush i vrau kėta tė fundit dhe kush angazhohej pėr tė mos u zbuluar atentarėt!!!???- a mund tė ketė lidhje me ta edhe kjo gjėmė???
A e kemi ne nė nivel sistemin e informimit, shėrbimin informativ-kundėr informativ??- kemi ne Institutin e Strategjisė Kombėtare dhe ēfarė punohet atje??
As gjatė pajtimit tė gjaqeve nuk stigmatizoheshin vrasėsit mizorė, po vetėm lavdėroheshin falėsit e gjaqeve zemėrgjerė!!- pėrse tė mos trimėroheshin ata tė rrymės antikombėtare, pėrderisa ne i falim me aq zemėrgjerėsi babaxhane!?- madje edhe kur dihet mirėfilli se ishin tė nxitur e tė yshtur nga UDB-ja, sikur nė rastin tragjik tė atentatit tė hapur nė pikė tė ditės tė dėshmorit tonė Rexhep Elmazi...
Nė pritje tė kapjes sė menjėhershme tė atentatorėve mizorė dhe tė gjykimit tė tyre shembullor, shtojmė: poshtė pushtuesit serbo-grekė dhe poshtė rryma antikombėtare!!

Lavdi e pėrjetshme Komandantit legjendar Ahmet Krasniqi!

/Kadri Mani: “SHQIPTARĖT JANĖ ATJE!”, Tiranė, 1999, f. 324-325; kryetar i Komisionit Informativ i Bashkėsisė Shqiptare nė Zvicėr/
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:16   #3
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Neki H. Lulaj: Ahmet Krasniqit
E Diel, 13-12-2009, 09:27pm (GMT)

Neki H. Lulaj

AHMET KRASNIQIT

Emri i njė ushtaraku
kolonel me shiqim te zjarrt,
officer i shkolluar
shqiptar me jė traditė tė lartė

Kolonel Ahmet Krasniqi,
trim pėr sakrifica sublime
komandant i njė ushtrije
qe di tė jau prishte strofullat shkijeve.

Njeri me ambicje tė mėdha
ushtarak i pa shoq
pėr lirinė e Kosovės nanė
i gatshem tė vihet nė ballė dhe nė front.

Ahmeti ministėr i mbrojtjės,
komandant i njė ushtrije
burr I madh i Zhilivodės,
frigė e tmerr pėr shumė shkije.

Sa lakmoi edhe unė vet,
qe tė isha ushtar i tij
se i pėrkas etnisė kombtare
tė atij burri trim dai.

Mbremje e zezė 21 shtatori
i motit nėntėdhjetė e tetė
krismat e pabesisė misterioze
e privuan Ahmetin nga kjo jetė.

Gjakatarėt me shpirt shkau,
kryen nė Tiranė edhe njė atentat
vranė te madhin kolonel,
pa i berė kujt hile,pa i hi kujt ne hak..

Thonė se Nata ka sy, ka vesh, ka gojė
pabesija e trethetija tė kafshon si ulkojė
po ku te gjet ty me zemėr tė madhe
i pa vdekshmi i ushtrisė Shqiptare.

Kosova e nėntėdhjetė e tetės,
lengonte gjak e veshur me te zi
por njė plagė tė pa sherueshme
ja shtoi vrasja jote nė pa besi.

A thua vrasesit qe thurėn plane,
tradhetaret qe tė vran nė pusi
kurrė ata mos i ngohtė ky diell
se kurre nuk do tė kenė rehati.

Njė gje dua tė ja u rikujtojė
mos ta bejn gjumin rehat
se njė ditė do tė dalin para drejtėsisė
ata gjakpirėsa , lubijat e shkaut.

Komandant Ahmet Krasniqi,ti pusho ne qetėsi
hak nuk betohem se do te marrim,
por misterin e vrasjes tande
do ta zbardhim ne terėsi.

Ti nuk je meteor i shuar,
gjithmonė do tė kujtoj kjo shqiptari,
se ishe ministri i mbrojtjes
Komandant pėr njė ushtri..
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:19   #4
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Nė Wuppertal tė Gjermanisė u mbajt akademi pėrkujtimore pėr Heroin e Kosovės Ahmet Krasniqin
E Merkure, 07-10-2009, 05:59pm (GMT)

Nga Myftar Halili

Organizuar nga Nėndega e LDK-sė nė Nordrhein-Westfalen dhe Dega e LDK-sė nė Gjermani nė klubin “7 Shtatori” nė Wuppertal, u mbajt akademi pėrkujtimore nė njėmbėdhjetėvjetorin e vrasjes enigmatike tė kolonel Ahmet Krasniqit, ish-ministėr i parė i mbrojtjes nė Qeverinė e Kosovės, i shpallur Hero i Kosovės. Akademia u udhėheq nga Abedin Gashi, anėtar i Kryesisė sė nėndegės sė LDK-sė nė NRW kurse krahas bashkatdhetarėve, anėtarėve e simpatizantėve tė LDK-sė morėn pjesė edhe familjarė tė kolonelit Krasniqi nė krye me vėllain e tij, Behxhet Krasniqin.
Ahmet Krasniqi bėri pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės
Nė emėr tė organizatorėve tė Akademisė foli Muharrem Xhafolli, anėtar i Kryesisė sė nėndegės sė LDK-sė nė NRW. Ai ndėr tė tjera tha se pėr t’i pasur tė qarta shkaqet e vrasjes sė Ahmet Krasniqit, duhet pasur tė qartė situatėn politike qė mbretėronte nė gjithė hapėsirėn tonė kombėtare. Krijimi i Ministrisė sė Mbrojtjes tė Republikės sė Kosovės nė vitin 1998, krijoi bazėn e njė organizimi institucional tė luftės ēlirimtare tė popullit tonė qė ishte nėnė robėrinė serbe. Ardhja nė krye tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė njė atdhetari, qė rrjedhtė nga njė familje me tradita tė larta tė atdhedashurisė dhe tė trimėrisė, tė kolonel Ahmet Krasniqit, njėrit ndėr ushtarakėt shqiptarė me pėrgatitje tė lartė profesionale, bėri qė tė alarmohen armiqtė tanė shekullor nga droja se krijimi i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės, pėr tė cilat punonte me pėrkushtim Ahmet Krasniqi, do t’ua prishnin planet dhe skenarėt qė i kishin thurė. Ahmet Krasniqi bėri pėrpjekje tė mėdha pėr bashkimin e faktorit politik dhe ushtarak tė Republikės sė Kosovės, qė ishte kushti i parė pėr tė iu kundėrvu me sukses makinerisė ushtarake tė Serbisė, nė realizimin e aspiratave tė saja antishqiptare.
Ahmet Krasniqi edhe pse ishte i vetėdijshėm se kundėr tij dhe SHP tė FARK-ut po behėn komplote tė rrezikshme, nuk e ndali veprimtarinė e tij pėr bashkimin e subjekteve politike dhe ushtarake tė Republikės sė Kosovės. Ai dha shembull konkret se shqiptarėt duhet harruar mosmarrėveshjet, xhelozitė dhe hasmėritė qė i kishin nė mes vedi pėr shkak se ishim nė luftė me Serbinė. Nė vitin 1992 familja Krasniqi nė Zhilovodė ishin bėr objekt kontrollimi dhe maltretimi nga policia serbe, ngase siē thoshte policia serbe "nipat e Aziz Zhilivodės, kanė formuar njėsite guerile tė cilat po veprojnė rrėzė Qyqavicės", dhe pas shumė peripecive dhe pėrpjekjeve arritėn qė Ahmeti e mė vonė edhe Behxheti e tė tjerė, tė shpėtojnė kthetrave tė policisė serbe dhe tė largohen pėr nė Shqipėri.
Nė emėr tė Degės sė LDK-sė nė Gjermani foli Myftar Halili – Dragidella, anėtar i Kryesisė dhe zėdhėnės i saj. Ai pasi pėrshėndeti tė pranishmit dhe pasi i falėnderoi ata pėr pjesėmarrje nė kėtė akademi sikurse nė tė gjitha manifestimet qė i organizon Dega e LDK-sė nė Gjermani foli edhe pėr kontributin e madh tė Heroit tė Popullit kolonel Ahmet Krasniqit. Ai tha se vrasja enigmatike nė kryeqytetin shqiptar e ministrit tė mbrojtjes dhe atė nė kohė tė luftės ishte sulm ndaj pėrpjekjeve tė luftėtarėve shqiptarė pėr ēlirimin e Kosovės. Kolonel Ahmet Krasniqi do tė mbetet gjithmonė njėri prej personaliteteve mė tė ēmuara shqiptare si nė pėrpjekje pėr ēlirimin e Kosovės ashtu edhe kudo ku ai jetoi e veproi. Apeli ynė, tha ai, do tė ishte: Tė zbulohet vrasėsi i kolonelit dhe eshtrat e tij tė kthehen nė Kosovė, pėr tė cilėn ai e dha jetėn.
Qazim Bajgoraliu, sekretar i Degės sė LDK-sė nė Gjermani, ndėr tė tjera tha se kolonel A. Krasniqi ishte autor i shumė punimeve te shumta studimore dhe shkencore nė lėmin e artit ushtarak. Karriera ushtarake e tij nė armatėn jugosllave ishte pėrplot barriera dhe pengesa, ishte degraduar disa herė, vetėm e vetėm se ishte shqiptar me shkathtėsi tė veēanta prej ushtaraku, e degraduan edhe me rastin e burgosjes sė vėllait tė tij Behxhetit nė vitin 1982, nga se edhe ky iu kishte bashkangjitur dhjetė vite mė vonė lėvizjes sė cilės i takonte kolonel A. Krasniqi. Kolonel A. Krasniqi, kishte punuar me pėrkushtim tė madh pėr tė koordinuar aktivitetin e eprorėve shqiptarė me qeverinė e Republikės sė Kosovės qė nga viti 1993 dhe sidomos nė vitin 1998, qė me profesionalizėm tė lartė pėr tė ngritur bazat e njė ushtrie e cila do t“i jepte grushtin dhe goditjen e fortė forcave serbe.

Eshtrat e Heroit Ahmet Krasniqit tė kthehen nė Kosovė

Kolonel A. Krasniqi, si komandant i pėrgjithshėm i shtabit tė FARK dhe ministėr i mbrojtjes punoi gjithashtu me pėrkushtim pėr institucionalizimin e ushtrisė dhe unifikimin e faktorit ushtarak dhe atij politik. Ishin rezultatet e punės sė tij, qė kolonel A. Krasniqi i sollėn vdekjen e parakohshme nga se ēdo ditė UĒK, po forcohej dhe profesionalizohej dhe pėr armiqtė e shqiptarėve po bėhej vonė, nėse UĒK ngrihej nė dy kėmbėt, kėshtu qe pushteti i qeverisė sė Nanos, nė bashkėpunim me forcat tjera tė errėta, mundėsuan armiqtė e UĒK-sė dhe popullit shqiptar tė kryejnė atentatin qė i mori jetėn ministrit, komandantit, ushtarakut, shkencėtarit e atdhetarit, kolonel Ahmet Krasniqit dhe kjo ishte goditje e madhe pėr UĒK dhe popullin shqiptar nė pėrgjithėsi. Gjatė veprimtarisė sė tij nė Shqipėri ballafaqohej me vėshtirėsi dhe ka qenė shumė herė i ndaluar dhe i kontrolluar nga policia e shtetit amė, si nė Tiranė ashtu edhe ne Kukės e gjetiu dhe tė gjitha kėto i pėrballonte me shpresė se njė ditė do tė tejkalohen, por fatkeqėsisht dora tradhtare ia mori jetėn dhe dėshira e tij pėr atė qė punoi nuk u realizua, pra tė formonte njė UĒK qė nė tė vėrtetė do tė ēlironte Kosovėn. Njė ditė eshtrat e kolonel A. Krasniqit duhet tė kthehen nė tokėn e Kosovės, pėr tė cilėn aq shumė punoi dhe e deshi dhe sė njė ditė do tė ndriēohen tė gjitha ato pengesa dhe vėshtirėsi. – tha Qazim Bajgoraliu.
Nė kėtė akademi folėn edhe Refki Ahmeti, ish-ushtar i kolonelit Ahmet Krasniqi, Agush Balaj, ish-deputet i Kuvendi tė Kosovės qė nė Kaēanik aprovuan Kushtetutėn e Kosovės, krijuesi Faruk Tasholli, aktori Liman Zogaj recitoi pėr Heroin Ahmet Krasniqi sikurse qė me njė recitim u paraqit edhe e reja Bleona Muēolli.
Nė emėr tė familjes Krasniqi, organizatorėt e kėsaj akademie dhe tė gjithė pjesėmarrėsit i falėnderoi Dardan Krasniqi, nip i kolonelit Ahmet Krasniqit. Ai me duke iu drejtuar pjesėmarrėsve ndėr tė tjera tha: Me pjesėmarjen tuaj nė kėtė tubim ju keni nderuar Ahmet Krasniqin, keni nderuar pėrpjekjet e tij dhe tė bashkėpunėtorėve tė tij pėr tė bėrė njė ushtri tė organizuar mirė dhe tė depolizituar tėrėsisht, ushtri e cila do tė ishte e denjė pėr t“u ballafaquar me armikun shekullor dhe jo vetėm pėr t“u ballafaquar por edhe pėr tė triumfuar ndaj tij. Axha im Ahmeti, siē e dini edhe ju krahas detyrės sie ministrit ai ka bėrė pėrpjekje qė tė bashkojė faktorin politik, sepse e dinte se vetėm tė bashkuar mund ta bėnin realitet ėndrrėn shekullore pėr liri e pavarėsi tė trojeve shqiptare nė pėrgjithėsi, andaj unitetin e konsideronte armėn kryesore. Pėr kėtė unitet ai kishte sakrifikuar ēdo gjė, pra edhe jetėn. Ju duhet ta dini se ai ishte ekzekutuar nga ata qė ishin kundėr bashkimit tonė, e ekzekutuatn ata kriminelė qė nė kohėrat mė tė vėshtira qė kalonte populli ynė mendonin vetėm pėr pėrfitime materiale.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:26   #5
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Halil Rrustemaj: Akademi pėr Kolonel Ahmet Krasniqin
E Merkure, 24-09-2008, 06:12pm (GMT)

Me njė Akademi pėrkujtimore ,bashkatdhetarėt me qėndrim nė Gjermani, pėrkujtuan dhjetėvjetorin e vrasjes sė ish Ministrit tė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės, kolonelit Ahmet Krasniqi ,tashmė “Hero i Popullit”.

Shkruan: Halil Rrustemaj

Nė Örlinghausen afėr Bielifeld-it tė Gjermanisė, organizuar nga Kryesia e Nėndegėve tė LDD-sė nė Landin gjerman tė Westfalisė sė Rinit Veriorė (WRV-NRW), dhe nė bashkėpunim me kolegėt e kolonelit , ish pjestarė tė formacioneve ushtarake nga shtabi suprem i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės ėshtė mbajtur akademi pėrkujtimore nė pėrvjetorin e vrasjes sė kolonel Ahmet Krasniqit, ish ministėr i mbrojtjes sė Kosovės .
Nė akademinė ku morėn pjesė qindra bashkatdhetarė u pėrkujtua 10-vjetori i vrasjes, tanimė tė heroit tė popullit Ahmet Krasniqi, i cili dha jetėn pėr ēlirimin e Kosovės.

Nikoqirė tė Akademisė pėr kolonelin Ahmet Krasniqi, kėsaj here ishin Nėndegėt e LDD-sė nga Bielefeld-i, Stukenbrock-u dhe Bünden-i , nė bashkėpunim me kolegėt e kolonelit , ish pjestarė tė formacioneve ushtarake nga shtabi suprem i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės (FARK) , me qėndrim nė Diasporė.
Nė akademinė pėr kolonelin Ahmet Krasniqi, krahas aktivistėve tė LDD-sė nga Gjermania , kolegėve tė kolonelit , ish pjestarė tė formacioneve ushtarake, morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė partive kosovare qė veprojnė nė Evropė dhe tė rinjė e tė moshuar me qėndrim nė Gjermani si dhe familjarė tė familjes Krasniqi tė rinjėt; Hajriz Krasniqi dhe Besart Krasniqi.

Pas intonimit tė himnit kombėtar , himnit tė Dardanisė dhe atij tė Kosovės , akademinė e shpalli tė hapur aktivisti, Sali Berisha, nėkryetar i nėndegės sė LDD-sė pėr WRV.I cili
tha se pėrmes akademisė mėtojmė ta vėjmė nė spikamė atė ngjarje makabėr, sepse pėr njė kohė u pėrmbysėn ėndėrrat, idealet dhe shpresat e shqiptarėve tė Kosovės pėr ngritjen e njė ushtrie moderne e profesionale e cila mė sė miri do t’u pėrgjigjej nevojave tė luftės ēlirimtare.

Muharrem Maliqi, kryetar i Nėndegve tė LDD-sė pėr Bielefeld, Stockenbruck dhe Bünden, nė fjalėn pėrshėndetėse nė emėr tė nikoqirit, ka thėnė: Kur nė njėren nga Demonstratat e shumta qė mbaheshin nė Bon ,mėsuam nga ish Kryeministri i Kosovės Bujar Bukoshi, se kishte emruar ministrin e mbrojtjes ne u gėzuam shumė , sepse kishim shpresen se Kosova do tė ēlirohej shpejtė, por lajmi pėr vrasjen e tin na pat piklluar shumė !

Nė fjalėn e rastit, Hilmi Gashi, kryetar i kryesive tė Nėndegėve tė LDD-sė nė Westfalinė e Rinit Veriorė (NRW), dhe ish epror ushtarak nė Ministrinė e Mbrojtes tė Republikės sė Kosovės, pasi iu dėshiroi mirėseardhje pjesėmarrėsve nė akademi, ka theksuar:
U bėnė dhjet vite, kur dora e zezė e tinzare i mori jetėn, Ministrit, dhe strategut tė artit ushtarak, kolonel Ahmet Krasniqit, dhe la familjen Krasniqi pa vėllanė, nipin, xhaxhain dhe babanė e dashur, la ushtarakėt dhe kolegėt pa Komandantin dhe udhėheqėsin e tyre, la Kosovėn dhe popullin shqiptar, pa njė Shtatmadhor, dhe pa njė Kolonel me aftėsi dhe trimėri qė rrallė kush mund ta kishte si Ahmet Krasniqi. Plumbi i drejtuar nė drejtim tė trupit tė Kolonel Ahmet Krasniqit, nga dora e zezė e tradhėtare, ndėrpreu dėshirėn dhe vullnetin e Kolonelit pėr forcimin e mėtejmė tė forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės dhe lirimin e Kosovės, nga pushtuesi serbosllav. Ndėrpreu udhėheqjen Komanduese dhe disciplinėn nė shtabin e pėrgjithėshėm tė Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės. Ndėrpreu rrugėn e nisur qysh moti pėr lirimin e Kosovės, nga i pa harruari Aziz Zhilivoda, xhaxhai i Kolonel Ahmet Krasniqit, e qė me siguri i kishte lėnė edhe amanet qė tė vazhdojė, realizimin e aspiratave shekullore tė popullit shqiptar, respektivisht popullit Kosovar. Familje me traditė qė dha gjithmonė kontribut, dhe gjak pėr Kosovėn tonė tė dashur e tė respektuar.Dora e zezė tinzare, i mori jetėn Ahmet Krasniqi, i ndėrpreu dėshiren qė kishte pėr realizimin dhe pėrmbushjen e misionit tė tij pėr Kosoven, dhe popullin e saj, por nuk mundi ta shuajė jetėn dhe veprėn e strategut tė luftės kolonelit Krasniqi. Prandaj ne pėrkulemi me respekt para veprės dhe familjes sė kolonel Krasniqit, dhe para tė gjithė atyre qė luftuan dhe ranė nė altarin e lirisė ; si , Sali Ēekaj e Agim Ramadani e shumė tė tjerė.

Nga kjo Akademi pėrkujtimore kushtuar ish Ministrit tė Mbrojtjes sė Republikes sė Kosovės kolonel Ahmet Krasniqi, iu drejtohemi edhe njė herė organeve Shtetėrore tė Republikės sė Kosovės; Presidentit Fatmir Sejdiu dhe Kryeministri Hashim Thaqi, qė me ceremoni Shtetėrore tė barten eshtrat e kolonelit Ahmet Krasniqit, dhe tė bėhet rivarrimi i tij nė tokėn qė aq shumė e deshti pėr tė cilėn dha edhe jetėn e tij. Njėherit nga organet Shtetėrore tė Republikes sė Shqipėrisė, Presidenti Bamir Topi dhe Kryeministri Sali Berisha, kėrkojmė zbardhjen e rastit, dhe kėrkojmė qė aktorėt e atij krimi tė shėmtuar tė marrin dėnimin e merituar“ .

Sami Kutllovci,kryetar i Forumit Rinor tė LDD-sė, nė WRV- duke folur rreth jetės sė ish Ministrit Ahmet Krasniqi, ka thėnė :
“Kolonel Ahmet Krasniqi ,u lind mė 15 Janar 1948 nė Zhilivodė, nė kohėn kur familja e tij ishin tė internuar nė Vushtrri. U lind nga njė familje me tradita tė qėndresės kundėr pushtuesit serbosllav. Jeta e Kolonel Krasniqit dhe familjes sė tij ishte e rėndė, por krenaria Kombėtare ishte e madhe. Shkollen fillore e kreu nė vendlidje, duke vazhduar nė shkollen e mesme Teknike „19 Nėntori”, nė Prishtinė. Frymėzimi pėr patriotizėm dhe atdhedashuri i Ahmetit ishte lufta e xhaxhait tė tij Aziz Zhilivodės, si dhe vuajtjet qė pėrjetoi Familja e tij nga dhuna dhe diktatura e sistemit jugosllav.Kolonel Ahmet Krasniqi, si nxėnės i shkollės sė mesme teknike, mori pjesė aktive nė demostratat e zhvilluara nė vititn 1968 nė Prishtinė.
Pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme, vendosė tė regjistrojė akademinė ushtarake, qė njė ditė tė jetė i pėrgaditur tė ndihmojė ēlirimin e Kosovės si njė strateg i artit ushtarak.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:29   #6
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Kolonel Ahmet Krasniqi ishte autor i shumė punimeve dhe studimeve shkencore nė lėmin e artit ushtarak.Karriera nė armatėn jugosllave ishte pėrplot barriera dhe pengesa, Nenēmimi i aftėsive tė tij profesionale dhe degradimi qė pėrjetoi iu bėnė vetėm pse ishte shqiptar, si dhe pėr shkak tė pjesėmarrjes nė demostratat e vitit 1981, tė vėllaut tė tij Bexhet Krasniqi. Kolonel Ahmet Krasniqi punoi mė pėrkushtim tė madh pėr tė koordinuar aktivitetin e eprorėve me qeverinė e Republikės sė Kosovės qė nga viti 1993 e sidomos me emrimin e tij Ministėr i Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės. Kolonel Ahmet Krasniqi nė vitin 1998 me profesionalizėm filloi ngritjen dhe forcimin e bazave ushtarake tė Republikės sė Kosovės, gjė e cila do ti ipte grusht dhe goditje tė fortė, forcave serbe. Kolonel Ahmet Krasniqi, si Ministėr i Mbrojtjes dhe Komandant i Forcave tė Armatosura tė Republikės sė kosovės, punoi me pėrkushtim pėr institucionalizimin e ushtrisė dhe unifikimin e faktorit ushtarak dhe atij politik. Rezultatet e punės sė Kolonel Ahmet Krasniqit, aftėsia, guximi, vendosshmėria pėr Kosovėn dhe profesionalizimi i UĒK-sė, i sollėn vdekjen nga dora tinzare, me datėn 21 shtator 1998 pikėrisht nė mesin e Tiranės, para Kryeministrisė sė Shqipėrisė dhe afėr Sheshit qendror.
Kolonel Krasniqi, gjatė veprimtarisė sė tij nė Shqipėri, ballafaqohej me shumė vėshtirėsi, duke u kontrolluar dhe penguar disa herė nga organet e rendit shqiptar, si nė Tirane, Tropojė e Kukės, ashtu edhe nė vende tjera. Kolonel Krasniqi tė gjitha pengesat qė kishte i pėrballonte dhe i tejkalonte me shpresė se njė dite do tė kanalizohen gjėrat dhe do tė futen nė njė binar, por fatkeqsisht dora tinzare ia mori jetėn dhe dėshira e tij, pėr ate qė punoi, nuk u realizua. Pra 1. formimi i njė Ushtrie Ēlirimtare tė Kosovės me njė Shtab e njė Komandė dhe me njė disciplinė ushtarake siē i ka hije njė Ushtrie tė njė Shteti, 2. Ēlirimin e Kosovės nga pushtuesi serb, dhe, 3. formimin e Shtetit tė Kosovės” .

Telegrame pėrshėndetėse akademisė i kanė arritur nga Hafiz Gagica Kryetar i kryesisė sė LDD-sė nė Gjermani dhe anėtar i kryesisė qendrore tė LDD-sė, si dhe Agim Mehmeti ish zėvendės i Minstrit tė Mbrojtjes sė Kosovės.

- - - - - - - - - -

Aktivisti, Sali Berisha, ka lexuar telegramin nga Agim Mehmeti ku thuhet:
“Kolonel Ahmet Krasniqi – ky kolos i kombit ! U bėnė plot dhjetė vite qė kur plumbat e tradhėtisė u zbrazėn nė trupin e atdhetarit, ushtarakut dhe Kolonelit Ahmet Krasniqi. Kosova mbeti pa Ministrin e parė tė Mbrojtjes, ne mbetėm pa shokun dhe kolegun tonė tė shtrenjtė, familja e tij pa mė tė dashurin e vet. Kolonel Ahmet Krasniqi, pėr shumicėn e shqiptarėve, ėshtė njė figurė historike e kalibrit tė Gjergj Kastriotit – Skenderbeut.
Strateg dhe vizionar i pashoq i artit ushtarak, i lindur nė kohėt mė tė vėshtira nė tė cilat kalonte kombi, nė njė familje shumė tė shquar tė Zhilivodės patriotike, i rritur me sakrifica dhe varfėri, i pėrndjekur dhe i pėrbuzur, ia doli tė kryente shkollat mė tė larta nė armatėn jugosllave. Kur flakėt e luftės e pėrfshinė Slloveninė, Kroacinė dhe Bosnėn, ai e ndihmoi Kroacinė nė ngritjen e ushtrisė sė saj, pa u inkuadruar nė majat e pushtetit dhe ushtrisė kroate, sepse synim e kishte popullin e vet dhe Kosovėn. Nė atė pritje, atij iu desh qė tė mbijetonte. Kreu punė tė vėshtira nėpėr Kroaci, si punėtor krahu, duke u pėrkujdesur pėr familjen, nė veēanti pėr shkollimin e fėmijėve Teutės dhe Florentit. Kur flakėt e luftės iu afruan Kosovės, ai nuk u hamend dhe pa asnjė hezitim iu pėrvesh punės nė organizimin e Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės.
Me fillimin e shpartallimit tė Jugosllavisė, pjesa e ndėrgjegjshme e oficerėve shqiptarė, braktisi armatėn jugosllave. Pjesa dėrmuese e tyre u strehua nė Zvicėr dhe Gjermani. Prej vitit 1991, edhepse nė rrethana tė vėshtira, herė me mbėshtetje nga Qeveria nė egzil, e mė shpesh pa mbėshtetjen e saj, me njė ndėrgjegje dhe pėrkushtim tė pamohueshėm, oficerėt shqiptarė nė kėto shtete, me mbeshtetje edhe nga kolegėt e tyre nė shtet tjera, iu pėrveshėn punės nė organizimin e Sistemit tė Mbrojtjes sė Kosovės. Pėrkundėr kushteve tė vėshtira tė veprimit, u bė njė punė e mirė dhe me fillimin e rezistencės sė armatosur nė Kosovė, erdhi momenti i shumėpritur qė tė kryheshin veprimet e para taktiko-operative nė terren. Me kalimin nė shkallė mė tė lartė tė veprimeve, duke i studiuar dhe vlerėsuar rrethanat e pėrgjithshme, posaqėrisht duke vlerėsuar realisht potencialin e armikut, vendosėm qė detyrėn e ushtarakut mė tė lartė tė Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės t“ia besonim Kolonel Ahmet Krasniqit, gjithnjė duke u bazuar nė pėrgaditjen e tij profesionale, tė kaluarėn patriotike tė tij, dhe tė familjes sė tij, e nė veēanti pėrkushtimit tė tij pėr tė luftuar deri nė sakrificė. Vlerėsimi dhe vendimi ynė ishte me vend dhe shumė i qėlluar. Ishim tė bindur se me Kolonel Ahmet Krasniqin do tė ndėrtonim njė ushtri moderne ēfarė i nevojitej Kosovės.
Nė pranverėn e vitit 1998, Kolonel Ahmet Krasniqi, sė bashku me shumicėn e bashkėpunėtorėve, kaloi nė Shqipėri me qėllim fuqizimin e Forcave tė Armatosura. Vėshtirėsitė qė haseshin nė Shqipėri nga grupe tė llojllojshme, sabotimet e pėrditshme dhe sistematike qė bėheshin, nuk na trembnin. Por, siē dėshmoi koha mė vonė, pėrkunder pėrpjekjeve sistematike tė Kreut tė Shtabit tė Ministrisė sė Mbrojtjes pėr sistemimin dhe unifikimin e rezistencės ushtarake, gjėrat me kalimin e kohės morėn rrugė jo tė mbarė. Shantazhet, sabotimet, shpifjet, pengesat, kėrcnimet me likuidime, na u bėnė pėrditshmėri. Nė ato kushte dhe rrethana, qe bėrė i pamundur kalimi nė faza mė teė larta tė organizimit tė Forcave tė Armatosura tė Republikės sė Kosovės. Vetėm vullneti i madh, obligimi dhe dashuria ndaj popullit dhe atdheut, na shtynin pandėrprerė qė tė bėnim lėshime dhe sakrifica, tė cilat asnjė ushtarak i shkolluar, i asnjė ushtrie nė botė, as nė rrethana lufte e as nė rrethana paqeje nuk do t“i bėnte. Pėrkundėr lėshimeve tė shumta, tė cilat bėheshin me qėllim unifikimi dhe ndergjegjesimi tė njerėzve, pasi ishim para rrezikut tė ēfarosjes totale tė qenies sonė biologjike, njė pjesė jo e ndėrgjegjshme e njerėzve, tentonin dhe vepronin parreshtur nė shkatrrimin e Institucionit tė Ministrisė sė Mbrojtjes, me qėllim tė dominimit tė tyre nė skenėn politike dhe ushtarake. Kur gjitha ato trysni nuk bėnė punė, ndaj stafit udhėheqės tė Ministrisė sė Mbrojtjes u aplikuan planet vrastare antikombėtare, e nė veēanti ndaj Kolonelit tonė Ahmet Krasniqi. Fatkeqėsisht, ato plane ogurzeza tė pėrpiluara nė kuzhinat mė antikombėtare, dreqi e merr vesh prej sa e sa shėrbimeve, u realizuan me ekzekutimin e Kolonel Ahmet Krasniqit, para 10 viteve, mė 21 nėntorė tė vitit 1998, nė zemėr tė Tiranes, para syve tė Shėrbimit Intelegjent tė Qeverisė shqiptare.
Me vrasjen e Kolonel Ahmet Krasniqit u zvoglua mundėsia pėr ngritje nė nivel tė lartė tė njė force moderne ushtarake tė Republikės sė Kosovės. Fatkeqėsisht, me vrasjen e tij shumė gjėra morėn tatėpjetėn. Kaluan dhjetė vite. Ekzekutorėt dhe urdhėrdhėnėsit e ekzekutimit tė Ahmet Krasniqit nuk u zbuluan pėr t“u gjykuar dhe pėr tė marrė dėnimin meritor. Shumė gjėra kanė mbetur pezull. Njė nxjerje para drejtėsisė tė kriminelėve. Shkruarja e drejtė e historisė, do tė lehtėsonte sadopak dhembjen pėr humbjen e Kolonel Ahmet Krasniqit. Shpresojmė se drejtėsia e shtetit shqiptar do tė nisė procedurėn pėr zgjidhjen e kėsaj vrasje tė kryer nga tradhėtarėt e kombit. Me njė gjykim tė drejtė, shumė gjėra, shumė paturpėsi, shumė tradhėti, do tė dalin nė siperfaqe dhe populli do tė ketė njė pasqyrė tė vėrtetė tė rrjedhave tė pėrgjithshme tė kohės sė luftės, sepse historia me gėnjeshtra, mashtrime e krime nuk shkruhet. Emri dhe vepra e Kolonel Ahmet Krasniqit do tė shkruhen me shkronja tė arta nė historinė e popullit shqiptar ».

- - - - - - - -

Pėr tė pranishmit nė fund u shfaq njė film ekskluziv dokumentar nga fjala pėrshėndetėse e Ahmet Krasniqi si kryetar i Bashkėsisė Shqiptare nė Rovinj, nė festat e Nėntorit , organizuar nga bashkatdhetarėt me qėndrim nė Rovinj nė vitin 1996 , pėrgatitur nga “ Studio Rini “ nė Bon .
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:30   #7
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova

Last edited by Urata; 16-12-09 at 00:30.
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:32   #8
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Agim Gashi: Ahmet Krasniqi Kolonel
E Hene, 15-09-2008, 05:02pm (GMT)



Ahmet Krasniqi
Agim Gashi
Ahmet Krasniqi KOLONEL

Nė pėrvjetorėt e rėnjės sė Kolonel Ahmet Krasniqit

U ngrys qielli n“at nat“ me hanė,
Krisi pushka nė Tiranė,
Ogurzit edhe nji herė
Na e vran nji Kolonel.

U ngreh gishti i tradhėtisė
Dridhen malet nga termeti
Tue ja krye borgjin Kosovės
N“kry detyres ra Ahmeti.

Nė Tiranė u vra Ahmeti
Ku ashtė besa e ku ashtė nderi,
Pėr nder tė tij e pėr trimni,
Mbi Shqipni ka ra Ylberi.

O Ylber o i perėndisė
Qė mban shpirt e kolonelin,
Qė gjithėherė mallkon tradhėtinė
Shqipėnisė po falja nderin.

Moj Shqipni moj diell e hanė
Je ba qerdhe e tradhėtisė,
N“ty sundon krimi e dhuna
T“ka humbe qehrja e bukurisė.

Ska mendu Ahmet Krasniqi,
Qė nji ditė do ti bahesh varr,
Ai t“ka dashtė porsi Kosovėn,
Nė ty ishte njeri i gjallė.

Tash mbi qiellin e Shqipnisė
Nuri i tij shendrit si zjarr
Bashkė me shpirtin e Azemit
Tė urojnė njė dritė tė bardhė.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:35   #9
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Nebil Ēika: Krasniqi, vrasja e pazbardhur e njė heroi
E Merkure, 24-09-2008, 12:50pm (GMT)



Heroi i Kosovės - Ahmet Krasniqi
Krasniqi, vrasja e pazbardhur e njė heroi

Nga Nebil Ēika

Mė mirė vonė sesa kurrė. Presidenti i Republikės sė Kosovės ka nderuar dje me titullin “Heroi i Kosovės” ish-ministrin e Mbrojtjes sė Kosovės, Ahmet Krasniqi, njė nderim qė me gjithė vonesėn e patolerueshme, ėshtė sa i merituar aq edhe domethėnės. Rasti i dekorimit tė Krasniqit pėrbėn njė moment tė veēantė nė shkrimin, perceptimin dhe interpretimin e historisė sė kombit shqiptar dhe kontributit tė individėve nė momentet kulmore tė saj. Por nuk mendoj se njė medalje pavarėsisht vlerės sė saj tė padiskutueshme ėshtė e mjaftueshme pėr tė vėnė nė vend nderin e njė heroi vrasja e tė cilit ėshtė ende njė enigmė. Mendoj se nderi me i madh qė mund t’i bėhej heroit Krasniqi dhe gjithė luftės historike pėr ēlirimin e Kosovės do tė ishte zbardhja e vrasjes sė tij. Autoritetet e Kosovės dhe ato tė Shqipėrisė duhet tė ndihen tė turpėruar qė janė tė detyruar tė nderojnė e tė respektojnė njė hero, ndėrkohė qė tė paktėn publikisht, nuk kanė kanė treguar as vullnetin mė tė vogėl pėr vrasjen e tij. Ahmet Krasniqi u vra dhjetė vjet mė parė nė rrethana tejet tė dyshimta ku u pėrfolėn si autorė tė mundshėm institucione tė sigurisė kombėtare shqiptare nė bashkėpunim me kundėrshtarėt politikė tė Krasniqit nė Kosovė. Nuk u vra nė Prishtinėn e pushtuar nga serbėt, as nė Beograd, por nė qendėr tė kryeqytetit tė Shqipėrisė, nė Tiranė, nėn mbrojtjen e garantuar tė shtetit shqiptar. Dihet publikisht qė nuk u vra ,tė paktėn fizikisht, nga serbėt. Koha nė tė cilėn Krasniqi u vra ishte njė periudhė e dominuar nga krimi politik shtetėror e denoncuar politikisht dhe publikisht nga opozita e asaj kohe. Vrasja e Krasniqit pasoi vrasjen e Azem Hajdarit dhe vrasjet apo arrestimet e njė sėrė ish-zyrtarėsh tė shtetit, sidomos tė atyre qė kishin punuar nė institucionet e sigurisė kombėtare dhe pėrbėn segmentin kohor e historik sa tė zymtė, aq edhe enigmatik tė periudhės post-komuniste tė Shqipėrisė. Por tė kthehemi tek rasti Krasniqi. Nė njė shkrimin tim pėr problemet e drejtėsisė rreth dy vjet mė par,ė e kam radhitur zbardhjen e vrasjes sė zotit Krasniqi si njė nga detyrimet kryesore tė drejtėsisė shqiptare nė mėnyre tė veēantė tė prokurorisė. Natyrisht qė nė periudhėn para ndryshimeve nė krye tė drejtėsisė nė gjė e tille ishte pothuaj e paimagjinueshme pėr shkak tė pėrfshirjes sė pėrfolur tė drejtuesve apo segmenteve tė institucioneve shtetėrore tė Shqipėrisė. Por ėshtė nė tė njėjtėn masė, e patolerueshme qė edhe pas ndryshimeve nė kreun e drejtėsisė dhe sidomos tė prokurorisė qė zbardhja e njė krimi me pėrmasa e implikime kaq tė mėdha vazhdon tė jetė ende njė tabu pėr drejtėsinė shqiptare. Kemi vene re qė prokuroria kėmbėngul pėr zbardhjen e krimeve nga mė ordineret e banalet tė ndodhura vite me parė, por vrasjen e njė ministri, tani edhe njė heroi, nuk guxon as ta pėrmendė as si statistikė e krimeve tė pazbardhura. Nuk duket se ka ndonjė gjasė qė prokuroria tė ndėrmarrė njė iniciativė tė tillė, megjithėse ėshtė detyre kushtetuese e saj, por politika nė Prishtinė dhe Tiranė e ka detyrimin, por edhe mundėsinė tė kėrkojė zbardhjen e kėtij krimi. Zbardhja e vrasjes sė Krasniqit dhe shumė krimeve politike nė Shqipėrinė e pas 1997-s pėrbėn pa dyshim bazėn e realizimit tė dekriminalizimit tė drejtėsisė dhe institucioneve tė tjera shtetėrore, njė angazhim politik e elektoral i mazhorancės sė djathtė dhe Kryeministrit Berisha. Zbardhja e vrasjes sė Krasniqit mendoj se ėshtė njė detyrim politik e kombėtar edhe i politikės sė djathtė nė Kosovė nė mėnyrė tė veēantė pėr Presidentin Sejdiu dhe LDK-nė si parti nė qeverisje. Mbase nuk kam informacionin e nevojshėm, por nuk kam dėgjuar qoftė edhe njė herė tė vetme qė autoritetet e Kosovės t’u kenė kėrkuar homologėve shqiptarė zbardhjen e kėtij krimi. Mbase kanė qenė shumė tė zėnė me ēėshtje tė tjera mė tė mėdha, por momenti i dekorimit tė tė ndjerit Krasiniqi mund tė kishte shėrbyer pėr t’u kujtuar pėr zbardhjen e vrasjes sė tij. Zbardhja e kėsaj ēėshtjeje ėshtė njė detyrim mė tepėr se ligjor, politik, moral e njerėzor, ėshtė njė detyrim kombėtar. Jo vetėm pėr tė marrė vesh shkaqet dhe autorėt e vrasjes, por edhe pėr tė parė se ku janė sot ata. Mund tė jenė deputetė e ministra, pjesėtarė tė policisė apo shėrbimeve sekrete nė Shqipėri e Kosovė, mbase kanė qenė edhe nė ceremoninė e dekorimit tė Krasniqit “Hero i Kosovės! Nė kushtet e moszbardhjes sė krimit ata mund tė jenė kudo nė institucionet tona politike e shtetėrore, tė gatshėm pėr t’u dhėnė shqiptarėve “heronj” tė tjerė. Megjithatė, si shqiptar, ndihem mirė pėr nderimin e Krasniqit .Mirėpo .... ku(sh) janė vrasėsit e heroit ?!
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:37   #10
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

PERSONALITETE



Ahmet Krasniqi, dhjetė vite larg
E Diel, 21-09-2008, 08:00pm (GMT)



Ahmet Krasniqi
Agim Gashi
Dhjetė vjetė pa Kol. Ahmet Krasniqin

Kėngė pėr
Ahmet Krasniqin


S“u skuq Bari as Selaniku
Kur nji trim nga jeta iku,
Iku trimi nėn hije t`Nanės
Kur e vranė nė mes Tiranės.

Tash sa vjet pėr kob t`Shqipnisė
Shprazen plumbat e tradhtisė,
Si nė gjoks t`Hasan Prishtinės
Tė Ramė Bllacės, Ahmet Shtimes.

Djalė kreshnik bir i Kosovės
Kishte gjak t`Aziz Zhilivodės
Kishte besėn qė kurrė s`e prishi
Koloneli Ahmet Krasniqi.

II.
Njiqind vjet nėn kamė t`Serbisė
Dergjen krahėt e Shqipnisė,
Dergjet koka qė kurrė s`duron
Kah len dielli e perėndon.

Se mbi malet e Qyqavicės
Ngjiten trimat e Drenicės,
Shpėrthejnė plumbat e lirisė
Tek ia kthejnė pushkėn Serbisė.

Djalė kreshnik bir i Kosovės
Kishte gjak t`Azis Zhilivodės,
Kishte besėn qė kurrė s`e prishi
Komandanti Ahmet Krasniqi.

III.
O Ahmet, Ahmet Krasniqi
Gjoksin tand po kush e prishi,
Kush tė vrau midis t`Shqipnisė?
- Do djem t`ligj- klysh tė Serbisė.


Si kur vritet Bajram Curri
Gjon Serreqi kur thehet guri,
Si kur vritet pa i dalė fjala
Trimi ynė Jusuf Gėrvalla.

Djal Kreshnik bir i Kosovės
Kishte gjak t`Aziz Zhilivodės,
Drejt Koshares e drejt Pashtriku
Ndėr sy trimash Ahmet Krasniqi.

-----------
Nė dhjetė vjetorin e vrasjes

Ahmet Krasniqi, dhjetė vite larg

Krasniqi ishte njė njeri qė e mirėkuptonte qėndrimin e shtetit shqiptar dhe tė qeverisė sė tij, tė cilėt duhej tė respektonin marrėveshjet ndėrkombėtare

Nga Ylli Polovina

Azem Hajdari e humbi jetėn nė qendėr tė Tiranės, nė 12 shtator 1998, nė orėn 21.15. Nga efektet qė prodhoi mbi historinė tonė ajo ėshtė thirrur, mbase me pak teprim dashamirės, si “vrasja e shekullit“. Nuk mund tė quhet kurrsesi fat njė vdekje, ca mė tepėr me nė trupin e gruas grėmbin e njė fėmije nė prag tė daljes nė jetė, por njohja e madhe qė kishte opinioni pėr personin dhe pasojat e dukshme qė shkaktoi, i dhanė asaj shumė reliev. Ka ndodhur krejt ndryshe me njė vrasje tjetėr, tė ngjarė nėntė ditė mė pas, nė 21 shtator, pak para se tė binte mesnata. Edhe kjo vrasje u krye nė njė zonė kryesore tė Tiranės. I godituri me plumba quhej Ahmet Krasniqi dhe qe shqiptar nga Kosova. Ishte njė ushtarak profesionist me gradėn kolonel. Kryente funksionin e Ministrit tė Mbrojtjes sė vendit tė vet.

Ndėrsa me Azem Hajdarin koha gjėmoi, me jetėhumbjen e Ahmet Krasniqit ndodhi e kundėrta: pati fare pak jehonė. Kur njė ngjarje nuk gjėmon si vullkan qė nė ēastin kur ndodh e ka shumė tė vėshtirė mė pas tė zėrė vendin e saj real nė histori. Sepse ėshtė i mbajtur disi larg nga kujtesa jonė u bė ky shkrim, aspak i vetmi dhe asnjėherė i fundit.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:38   #11
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Njeriu qė lindi nė burg

Familja e Ahmetit ka qėnė ndėr mė tė njohurat nė Kosovė nė pėrkushtimin pėr lirinė e viseve tė saj, po ashtu mjaft e dashuruar edhe me Shqipėrinė. Zhilivodėt, siē janė mbiemri rrėnjė i fisit tė tyre, e mėkuan njėri-tjetrin qė nga djepi e deri sa u pėrcollėn me kėtė jetė, me Kosovė e Shqipėri qė tė qenė si dy krahėt e njė shqiponje. Po tė thyhej njėri prej tyre shpendi simbol i kombit nuk ēohej dot nė qiell.

Xhaxhai i Ahmet Krasniqit, Aziz Zhilivoda, gjatė luftės sė dytė botėrore dhe pas saj ka qėnė ndėr atdhetarėt mė tė spikatur tė trevave tė tij. Edhe pse vinte nga ajo qė nė Kosovė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore quhej parti e Ballit Kombėtar (pas vitit 1944 thirrej Nacional Demokratike), mospajtimi ideologjik me regjimin e Tiranės nuk e pengoi, pas njė ilegaliteti aktiv nė Jugosllavi, nė vitet pesėdhjetė tė kapėrxente kufirin dhe tė jetonte nė Shqipėri gjersa nė fillim tė viteve nėntėdhjetė ndėrroi jetė. Aziz Zhilivoda qe njė ndėr ta, tė paktėn gjer nė vitet 1972-73, qė hyri nė Kosovė disa herė me misione kombėtarie. Ishin disa tė njė grupi nacionaldemokrat, tė cilėt tė strehuar nė Shqipėri pėr t’i shpėtuar pėrndjekjes serbe, shkonin nė trevat e vendlindjes pėr tė vėnė nė vend ndonjė borxh qė disa pėrdhunues serbė e kishin ndaj popullit tė tyre. Kryenin atentatin kokėkrisur dhe tėrhiqeshin nė tokėn shqiptare. Mė pas ndodhi qė nga autoritetet e Tiranės Azis Zhilivoda u arrestua, u dėnua me dhjete vite burg, prej tė cilave bėri vetėm njė pjesė.

Nipi i kėtij njeriu gjysmė legjendė, Ahmet Krasniqi, do ta niste jetėn po ashtu, pėrtej reales, si nė gojėdhėnė kreshnikėsh. Ai lindi nė burg. E kishte mbiemrin Zhilivoda, si tė prindėrve tė tij.

Nė bodrume autoritetet serbe i mbanin tė izoluar familjen. Kėshtu ai qe i prangosur akoma nė barkun e nėnės, ende jetė pa nisur. Nė ato qeli do tė ndodhte qė tė jatin t’ja mbytnin me torturėn e futjes sė tubit tė ujit nė gojė dhe njėkohėsisht shtypjen e barkut me goditje tė forta tė kėmbėve. Kur njė krijese njerėzore qė kur ėshtė foshnjė i shtypet dhe i gjymtohet dėshira pėr liri cilėn gjė tjetėr veē kėrkimit pėr ta gjetur atė do ta ketė mision jete?

Ahmet Krasniqi e pėrfundoi shkollėn e mesme nė Vushtri dhe mė pas nė Prishtinė pa e hequr nga e gjithė qėnia e tij detyrėn e madhe tė shpėtimit nė liri, ēka donte tė thoshte ēlirimin e Kosovės. Nė shpėrthimin e madh, nė demonstratat e furishme tė vitit 1968, ai u rreshtua nė grupin e patriotit me famė Metush Krasniqi, njėrit ndėr organizatorėt mė kryesorė tė tyre. Ishte porosia e kėtij tė fundit qė e bėri Ahmetin tė zgjidhte dhe hidhte hapin vendimtar qė duhej tė bėnte. Ai u regjistrua nė Akademinė Ushtarake tė Beogradit. Kėtu nuk vinte dot me mbiemrin Zhilivoda. Pėr tė mos u bėrė nga autoritetet e shkollės i diktueshėm lehtė dhe i dėbueshėm hodhi mbi vete mbiemrin Krasniqi, tė cilin nė Kosovė e kishin dymbėdhjetė fise, pra me mijra shqiptarė.

Pėr njeriun e lindur nė burg e ku po nė burg i patėn vrarė tė jatin nuk kishte zgjidhje mė tė mirė pėr ta shpėtuar Kosovėn dhe veten se sa pėrgatitja profesionale si ushtarak karriere. Ishte koha kur grupet ilegale tė rezistencės kundėrserbe nė Kosovė, Jugosllavi dhe kudo tjetėr organizuan pėr qėllim tė luftės sė ardhshme ēlirimtare, dėrgimin e studentėve shqiptarė mjaft tė talentuar e tė fortė fizikisht tė mbaronin akademitė ushtarake nė Beograd, Zagreb e kudo ku qenė, por mundėsisht mė pas tė realizonin tė gjitha kualifikimet mė tė larta tė kėtij profesioni. Po ashtu grupet ilegale tė rezistencės kėshillonin ngjitjen e kėtyre oficerėve nė tė gjitha shkallėt e karrierės.

Nė vitin 1981, kur ndodhi shpėrthimi i dytė i madh i protestave, Ahmet Krasniqi qe tashmė oficer nė garnizonin “Marshall Tito” nė Zagreb. Vala e madhe e demonstratave tė shqiptarėve tė Kosovės, e cila kėsaj radhe tronditi edhe tėrė kontinentin, pėrfundoi me burgosjen e vėllait tė vetėm tė tij, Behxhet Krasniqit. Ngjarjen autoritetet beogradase nuk ia falėn: e transferuan pėr nė Gospiē, ku kishte pak ushtarė dhe mjaft armė. Dhjetė vite mė pas, mė 1991, gazerma ‘’Kanjizha’’, ku Ahmet Krasniqi tashmė ishte bėrė komandant, kishte nga 10.000 deri 12.000 tyta kėmbėsorie tė kalibrave tė ndryshėm. Po ashtu artileri tė mbrojtjes kundėrajrore dhe kamiona transportues.

Kishte nisur thėrmimi i federatės artificiale tė jugosllavėve. Pas shkėputjes sė Sllovenisė filloi lufta pėr mėvetėsim tė Kroacisė. Koloneli Ahmet Krasniqi ishte ndėr kryesorėt qė bėri gjestin e rreshtimit jo me Beogradin e Sllobodan Millosheviēit, por me popullin kroat. “Kanjizha” ishte baza mė e madhe e armėve nė atė rajon dhe prej saj iu shpėrndanė nė front pėr vetmbrojtje tė gjitha njėsive ushtarake kroate mbi pesė mijė gryka zjarri tė kalibrave tė ndryshėm.

Kėtė veprim bashkėpunėtorėt e Sllobodan Millosheviēit nuk do t’ja falnin. Si pasojė e njė kurthi ata e shtinė nė dorė kolonelin shqiptar. Prej vjeshtės 1992 e deri kur nisi viti 1994 mbi fatin e tij godasin pabesi nga mė tinzaret. Pasi serbėt e arrestuan gjyqi i Armatės Popullore Jugosllave zgjati vetėm 12 minuta. Nuk u lejua tė lexohej aktakuza e jo mė t’i jepej mundėsia pėr vetmbrojtje. Kėshillimi i gjyqtarėve pėr dhėnien e vendimit, ku pėrveē serbėve nuk mungonin as disa kroatė, zgjati vetėm tre minuta. Nė pesėmbėdhjetė minuta proēes u dėnua me dy vite burg. Pėr fat nuk i bėri tė gjithė, sepse nėpėrmjet shkėmbimit tė tė burgosurve, madje me rastin mė tė parė, kroatėt u kėrkuan serbėve t’u jepnin Ahmet Krasniqin. Kėshtu u kthye nė Zagreb.

Kėtu nė fillim e lanė me shprehjen e mirėnjohjes nėpėrmjet shkėmbimit, duke e shpėtuar patjetėr nga ndonjė eliminim fizik brenda burgut, por mė pas pėrkujdesja pėr tė ra. Nuk iu afrua punė. Kthimi i vėmendjes pėr njeriun qė kishte kryer veprėn e dorėzimit tė gazermės sė Gospiēit erdhi mė pas, kur i propozuan detyra ushtarake. Me njė ndjenjė pezmi i refuzoi tė gjitha, por pa u ankuar. Ahmet Krasniqi ishte ushtarak dhe moral bashkė. Ai i donte kroatėt dhe i tillė mbeti gjer nė fund tė jetės. Edhe gruaja e tij, Sllobodanka, edhe pse ishte serbe, qe e lindur nė atė vend.

Pėr tre vite rresht e ndoshta mė shumė se kaq koloneli profesionist i kaloi pothuaj nė mjerim tė thellė. Pėr muaj tė tėrė i papunė nė Zagreb i ndodhi qė uria t’i merrte fuqinė pėr tė lėvizur, madje pati edhe ndjenja tė fikti. Gjeti njė ēast punė si gurėthyes. Bėri atė zanat tė rėndė gjersa disa miq tė tij shqiptarė i ofruan njė vend mė tė qetė, edhe pse jo tė paguar sa kishte nevojė. Kishte dy fėmijė, Teutėn dhe Florentin. Puna e re qe ajo e rojtarit tė tregut tė specave dhe bananeve nė Rovinj.

E dhimbshme jeta e kolonelit deri sa nė kapėrcyell tė viteve 1997-98 nė Zvicėr u mblodhėn nė njė takim sekret mbi dyqind ushtarakė shqiptarė tė ish-Armatės Popullore Jugosllave pėr tė zgjedhur, me dėshirė tė presidentit Ibrahim Rugova dhe kujdes tė qeverisė Bukoshi, shtabin e luftės sė armatosur pėr ēlirimin e Kosovės. Nė kėtė kuvend Ahmet Krasniqin e zgjodhėn njėzėri Ministėr tė Mbrojtjes. Koloneli u vlerėsua nga kolegėt e tij si grada mė e lartė aktive qė pati shėrbyer me kėmbėsorinė. Kėrkoheshin njerėz qė kishin luftuar nė terren dhe jo nga ata qė artin ushtarak e patėn dhėnė vetėm nė leksione. Kėto cilėsi Ahmet Krasniqi e plotėsonte mė mirė se kushdo nga pjesėmarrėsit e takimit sekret tė Zvicrės. Tani koha nuk priste, madje pėr njerėzit e Ibrahim Rugovės ajo po ecte tepėr ngadalė dhe po rrezikohej tė mbetej pas, duke dėshtuar nė ēastin mė kyē. Pjesa dėrmuese e popullit e patėn kuptuar se tashmė kishte ardhur ora e kundėrshtimit me armė. Nė ditėt e para tė prillit 1998 Ahmet Krasniqi erdhi nė Tiranė. Kishte mbushur dyzetė e shtatė vjeē. Ndoshta nuk ishte vonė pėr t’u shmallur me vendin amtar tė cilin e donte aq shumė. E kishte patur ėndėrr qė kur kishte lindur. Nė aeroportin e Rinasit, sapo zbriti, tokėn e preku lehtėsisht me pėllėmbėn e dorės. E pėrkėdheli disa ēaste, aq sa iu bėnė tė domosdoshme pėr tė pėrmbajtur ngashėrimin.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:39   #12
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Nė Tiranė, legal dhe ilegal

Nė ditėn e tretė tė mbėrritjes kėrkoi tė takohej me Flamur Gashin, njė bashkėkombas, jeta e tė cilit dhe e prindėrve tė tij ishte mėkuar pėr afro treēerek shekulli me vite tė shumta nė Kosovė dhe po kaq edhe nė Shqipėri. Gashin e gjykonte si personin referues pėr njohje dhe takime tė rėndėsishme nė kryeqytetin shqiptar. Ai qe kėshilltar i Ministrit pėr Informatat tė qeverisė Bukoshi dhe zotėronte lidhje me tė gjitha krahėt e politikės sė Tiranės.

Me njė shtat tė gjatė e tė bukur, me mustaqe tė lehta e lėvizje hamonike tė njė trupi prej atleti, Ahmet Krasniqi u paraqit nė takim nė orėn e caktuar, tre e pasdites, tek restoranti “Nėna Mbretėreshė”. Ndryshe nga pamja prej oficeri tė mirėfilltė karriere, i pafjalė, i prerė dhe hijerėndė, tek i rrije afėr koloneli dukej qėnie mjaft e butė.

Tė dy takoheshin pėr herė tė parė dhe pinė kafe duke biseduar pėr ēdo gjė, por jo pėr ushtrinė. Gjithēka mė pas rodhi me shpejtėsi. Krasniqi i vendosi lidhjet e nevojshme me ata qė do t’i duheshin ēėshtjes sė kryengritjes sė armatosur pėr ēlirimin e Kosovės. Nisi mesazhe edhe drejt Kryeministrit shqiptar, po ashtu edhe pėr Ministrin e Mbrojtjes.

Ahmet Krasniqi ishte njė ndėr ata qė e mirėkuptonte qėndrimin e shtetit shqiptar dhe tė qeverisė sė tij, tė cilėt duhej tė respektonin njė mori tė pafund marrėveshjesh ndėrkombėtare pėr mosprekje tė sovranitetit tė shteteve tė tjera dhe se pėr luftėn e armatosur tė bashkėkombasve tė vet, edhe pse totalisht qe pėr shpėtimin e tyre nga pėrdhuna e diktatorit Sllobodan Millosheviē, kishte vendosur tė vepronte siē do ta gjykonte tė arsyeshme bashkėsia e vendeve tė zhvilluara demokratike, BE dhe SHBA, patjetėr edhe Organizata e Kombeve tė Bashkuara. Ajo qė nė Tiranė ndonjėherė dukej si apati dhe thėnie kontradiktore e njė muaj mė pas edhe si deklarata mjaft tė qortueshme, ishte frut jo pėrherė i ėmbėl i kėsaj varėsie tė ndėrlikuar e tė domosdoshme.

Ndėrkohė kryeqyteti shqiptar ishte bėrė, pėr shkak tė shndėrrimit nė njė pozicion shumė afėr konfliktit ato kohė mė i nxehti nė botė, rezidencė e pse jo edhe guvė shėrbimesh tė fshehta. Ato vepronin nė pėrputhje me politikat e shteteve tė tyre dhe doemos nuk kishte pėrse nė Tiranė, krahas mjaft dashamirėve, tė mungonin edhe antishqiptarėt. Ishte pėrleshje e madhe qė kryhej larg syve tė njerėzve tė thjeshtė dhe verbazi opinionit publik.

Kėtė gjė Ahmet Krasniqi natyrisht e dinte. Ai nuk qe as shqiptar nga Shqipėria dhe as tiranas. Askush nuk e njihte dhe asnjė degė e fisit tė tij nuk qe vendosur ndonjėherė nė kėto anė. Ahmet Krasniqi ishte dhe nuk ishte nė tokėn e tij ose mė saktė nė terrenin e vet. Nė kryeqytetin shqiptar drejtues teknikė apo politikė tė tė dy ushtrive, UĒK dhe FARK, ishin legalė e njėkohėsisht ilegalė. Ndiheshin tė mbrojtur, por po aq edhe krahėzbuluar. Dyshime tė pathemelta apo qė dukeshin tė arsyeshme herė vėrtetoheshin dhe shumė herė tė tjera delnin bllofe.

Ahmet Krasniqi e njihte fare mirė edhe rrezikun e marrjes sė jetės sė tij nga armiq tė kryengritjes sė armatosur, por kjo nuk i bėnte shumė pėrshtypje sepse jeta, pra i dorėzimit tė saj si kusht, ėshtė rregulli numėr njė i profesionit tė njė ushtaraku.

Nis operacioni i diversionit

Millosheviēi ishte mobilizuar tėrėsisht qė ta fikte zjarrin e madh kundėr, duke ia ndezur e hedhur atė flakadan vetė shqiptarėve. Armata serbe nė korrik-gusht u kishte shkaktuar njėsive tė armatosura tė UĒK-sė dhe tė FARK-ut dėme tė mėdha dhe shumica e luftėtarėve tashmė patėn kapėrxyer kufirin e kishin hyrė nė Shqipėri. Pjesa dėrmuese e tyre qenė vendosur nė Tiranė. Pėr ata qė nė Beograd pėrgatitnin e ndiqnin hap pa hapi planin sekret tė diversionit dhe destabilizimit tė Shqipėrisė, veēanėrisht pamundėsinė e riorganizimit dhe tė rikthimit tė luftėtarėve tė larguar sėrish pėr nė Kosovė, nuk kishte vend mė tė mirė pėr t’i vėnė fitilin kaosit e pėrplasjes sė vėllavrasjes gjithėshqiptare se Tirana. Nė tė shkuarėn kishin tentuar pa rezultat pėrplasje mes jugut dhe veriut, mes tė majtėve e tė djathtėve, mes besimtarėve tė kėsaj apo asaj feje, por tani ishte shumė e lakmuar njė pėrleshje mes shqiptarėve tė Shqipėrisė dhe atyre tė Kosovės. Nė kėtė dinakėri tė fundit, grackė shumė herė mė e sofistikuar se mė pas operacioni ushtarak i pastrimit etnik “Patkoi”, synohej nxitja e pėrplasjes mes dy ushtrive, UĒK-sė dhe FARK-ut. Modeli kishte funksionuar shumė mirė shtatė dekada mė parė, kur nga diversioni qė iu bė Mukjes nisi pėrleshja e armatosur mes dy krahėve ushtarakė tė Partisė Komuniste dhe asaj tė Ballit Kombėtar.

Fara e keqe jeton gjatė. Po t’ja delnin njė diversioni tė ri, kacafytjes me armė mes dy ushtrive ēlirimtare, mortja e luftės civile do tė vėrtitej edhe pėr dekada tė tjera mbi fatin e shqiptarėve.

Ja pėrse nė fundverė e fillim vjeshte 1998 shtabi tinzar i bashkėpunėtorėve tė Sllobodan Millosheviēit punonte nė ethe tė mos realizohej nga shqiptarėt asnjė bashkim i tyre. Po t’ja delnin tė bėheshin njė trup, njė mendje e njė shpirt, kudo ku qenė nė trojet e tyre, kjo do tė ishte fundi i qėndrimit tė Kosovės nėn kontrollin e Sėrbisė.

Nė njė mbrėmje gushti tė vitit 1998, koloneli telefonoi papritur kėshilltarin e Ministrit pėr Informatat tė qeverisė Bukoshi dhe i tha “Flamur, kam nevojė tė takohemi urgjent!” Kėshilltari ndėrkohė nė Tiranė edhe kryeredaktor i Radio Kontaktit, iu pėrgjegj “Jam nė punė”. Ahmet Krasniqi nguli kėmbė: “Do tė vij afėr radios, diku...”. Mbėrriti me njė frymė, madje u ngjit gjer nė mjediset e brendshme tė radios. Pas njė minute tė dy zbritėn poshtė nė njė kafe. “Situata nė terren nė Kosovė ėshtė mjaft e vėshtirė, shumė e tensionuar”, tha koloneli. Shpjegoi se tashmė shqiptarėt kishin praglufte mes njeri-tjetrit. Nė Kosovė patėn hyrė njė grup oficerėsh tė FARK-ut nė pararojė pėr tė shpėrndarė mė pas nė terren njėsitė e ushtrisė sė tyre, por mes njerėzve tė UĒK-sė kishte jo pak qė u krijonin pengesa. Mes tė dy palėve, tha, kishte shumė moskuptime. Nė tė vėrtetė pas shtatėmbėdhjetė takimeve nė Tiranė dhe njė tjetri nė Osllo tė dy armatat kishin rėnė dakort nė parim pėr bashkėpunim ushtarak nė luftė pėr tė dėbuar serbėt.

Nė fund Ministri i Mbrojtjes shqiptoi me lutje: “Dua ta takoj zotin Berisha”. Gashi ra dakort dhe e telefonoi nė ēast ish-Presidentin, ato kohė drejtues i opozitės. Ky pranoi menjėherė, por atė moment ishte me temperaturė e nė shtrat. Premtoi tė ēohej tė nesėrmen dhe nė orėn 11.00 e priste Ahmet Krasniqin nė selinė e partisė.

Sapo hyri nė zyrėn e Berishės ai mori drejtqėndrim ushtarak dhe shqiptoi solemnisht “Zoti President, ju paraqitem me kėrkesėn time! Kolonel Ahmet Krasniqi, ministėr i Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės”. Sali Berisha u emocionua dhe i bėri shenjė tė ulej. Nė pak fjalė Ahmet Krasniqi i shpjegoi si po organizoheshin nė terren dhe ēfarė vėshtirėsish po ndeshnin. Pastaj tha “Unė ju kėrkoj zoti Sali Berisha tė thėrrisni zotin Demaēi, pėrfaqėsuesin politik tė UĒK-sė, tė vijė nė Shqipėri, tė takohet me ju dhe tė ndikoni sa mė shumė qė situata tė qetėsohet. Unė jam i gatshėm qė nė marrėveshje me tė dhe me qeverinė e Kosovės tė futem nė terren ku tė kėrkojnė e thonė ata. Pa asnjė lloj problemi. Por nuk jam i gatshėm pėr tė ngritur kėmbėn e pushkės pėr tė vrarė shqiptarėt mes vedit”. Berisha, tė cilin gjatė gjithė kohės nuk i ishte larguar emocioni i fortė, u pėrgjegj po aq edhe ai solemnisht “Do tė bėj tė pamundurėn!”

Takimi kokė mė kokė mes Adem Demaēit dhe Sali Berishės u bė nė Tiranė pas katėr ditėsh. Pas bisedės tė dy mbajtėn njė konferencė shtypi. Gjendja nė terren u ētensionua dhe gjakrat pėrgjithėsisht u qetėsuan.

Relativisht i mbarė pėr frymėn e bashkėpunimit mes dy ushtrive ēlirimtare, edhe pse jo pa probleme, nisi edhe shtatori. Gjersa mbėrriti nė fillim data dymbėdhjetė dhe pastaj njėzetė e njėshi.

Operacioni i diversionit, i prishjes sė frymės bashkėpunuese mes shqiptarėve me ide e parti tė ndryshme politike, nisi pa u vonuar. Nė fillim u vra Azem Hajdari. Kjo ishte ndezja e fitilit tė parė shpėrthyes. Kishte pėr mision vėllavrasjen mes shqiptarėve tė Shqipėrisė. Fitili i dytė ishte planifikuar tė vihej e do tė kishte pėr objektiv shkallmimin jo ndėrmjet shqiptarėve tė Kosovės, por edhe mes bashkėkombasve kėtej e pėrtej kufirit. Dy mina qė parashikoheshin tė plasnin njėra pas tjetrės.

Vrasjen e Azem Hajdarit Ministri i Mbrojtjes sė qeverisė sė Republikės sė Kosovės do ta merrte vesh ndėrsa ishte nė Kukės duke inspektuar trupat dhe qendrat stėrvitore tė FARK-ut. Ngjarja si edhe gjithēka qė pas saj, e tronditi shumė. Ajo iu duk si kanosje e drejtpėrdrejtė e qendrueshmėrisė sė Shqipėrisė.

Nuk u merakos pėr veten. Madje nuk u shqetėsua fare. Nė Tiranė kobit tė ndodhur i dhanė disa shpjegime, qė nga ato tė hakmarrjes personale, motivet e brendshme politike e deri tek kontrabanda e armėve dhe ndarja e fitimeve tė saj. Qė mund tė ishte dorė serbe u fol fare pak, paqartėsisht dhe pa qėnė tė bindur. Ndoshta kjo bėri qė Ahmet Krasniqi tė vijonte mėnyrėn e mėparshme tė jetės e punės. Asnjė masė vetsigurimi nuk i shtoi vetes. Asnjė masė shtesė ruajtjeje nuk mori nga kanale tė tjera.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:40   #13
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Takimi i dy kolonelėve

Nė 20 shtator njeriu qė pak muaj mė pas do tė bėhej ndihmės i shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, koloneli i Ushtrisė Shqiptare, i nxjerrė para kohe nė lirim, Dilaver Goxhai, do tė shkonte nė selinė ku nė Tiranė punonte e jetonte Ahmet Krasniqi. Mė 10 shtator shkrimi i tij i botuar njė javė mė parė te “Rilindja”, “Pse UĒK u detyrua tė lėshojė territoret e saj”, u ripublikua nė numrin e parė tė njė reviste tė ilustruar ushtarake, organ i Ministrisė sė Mbrojtjes tė qeverisė sė Kosovės. Redaksia e saj ishte nė tė njėjtėn ndėrtesė, rezidencė e Ahmet Krasniqit. Ajo ndodhej nė rrugėn ku mė parė gjendej shtėpia nė tė cilėn ishte themeluar PKSH. Vila trekatėshe ishte marė me qera. Kishte njė portė tė jashtme. Shtypje butonin e njė zileje dhe ajo hapej pasi shėrbimi i rojeve brenda sigurohej se cili qe. Nė oborrin e brendshėm kishte edhe shėrbim informacioni. Duke filluar nga rojet tė gjithė punonjėsit qenė nga Kosova.

Kolonel Goxhain e priti kryeredaktori i revistės, Ibrahim Shala. Pastaj tė dy shkuan tė pinin njė kafe nė njė bar nė hyrje tė rrugicės.

Nė bisedė bashkėkombasi qė drejtonte botimin e revistės, i tha se shkrimin e tij e patėn botuar me porosi tė vetė ministrit, madje ai kishte ngulur kembė qė tė publikohej fjalė pėr fjalė, pa asnjė shkurtim. “Kush ėshtė ministri?”, e pyeti Goxhai, sepse deri atė ēast pėr shkak tė ilegalitetit nuk e dinte. “Ministri”, iu pėrgjegj kryeredaktori, “ėshtė Ahmet Krasniqi”. Koloneli shqiptar nga Tirana kishte filluar ato kohė lidhjen vullnetare me UĒK-nė. Nė vijim tė bisedės Ibrahim Shala shtoi se ministri u ishte lutur qė autorin ta gjenin dhe ta mbanin afėr. Nė intimitet madje pati shtuar “Ky paska edhe moshėn time, edhe gradėn time. Dua ta takoj!”

Dilaveri i la kryeredaktorit numrin e telefonit. Ishte e diel paradite.

Pasdite kolonelit nga Tirana i ra zilja e telefonit dhe Ibrahim Shala i komunikoi dėshirėn e ministrit Krasniqi qė tė takoheshin po atė pasdite nė tė njėjtėn kafe ku patėn qėndruar bashkė nė mengjez. Kur tė dy kolonelėt u gjendėn pėrballė dhe u panė, menjėherė e ndjenė se mund ta donin shumė njėri-tjetrin. Bashkėkombasi nga Kosova u gėzua dukshėm dhe kur i dha dorėn, duke qėnė se ishte i lartė nė shtat, pėr tė shprehur afėrsinė, bėri shaka dhe u pėrkul shumė. Kur u ulėn me njė vėshtrim tė butė nė sy i tha se atė mbrėmje bashkė nuk do tė rrinin dot shumė dhe se i lutej me zemėr nė dorė qė ta kuptonte. E shpjegoi menjėherė arsyen: “Mė duhet tė lėviz, mund tė iki larg”.

Dilaver Goxhai kėtė e kuptoi qartė. Ahmet Krasniqi donte tė thoshte “Do tė shkoj nė veri”. “Erdha vetėm sa pėr tė tė falenderuar dhe do tė kemi kohė tė bisedojmė”, shtoi ministri pa e hequr nga sytė vėshtrimin e tij si njė det qė nė perėndim mbushet i tėri me dritė. Pastaj e pyeti se ku i merrte informacionet mbi zhvillimet e luftimeve. Koloneli nga Tirana citoi burimet e tij: disa drejtues tė UĒK-sė qė ndodheshin nė Tiranė. Shtoi se merrte tė dhėna edhe nga agjensi tė ndryshme lajmesh si BBC dhe Zėri i Amerikės, gazetat “Zėri i Kosovės” dhe “Ēlirimi”, pėrfshi edhe televizione si CCN dhe Euronews. “Po ke ndėrmend tė shkosh nė luftė?”, e pyeti Krasniqi. “Ende nuk kam vendosur, por mund tė vete me tė UĒK-sė”, iu pėrgjegj Goxhai. Tjetri nuk tregoi asnjė shenjė xhelozie. Vazhdonte tė ishte fare i kthjellėt nė fytyrė dhe nė vėshtrim. “Do bėsh mirė tė shkosh me ta, sepse ata janė nė terren”, tha. “Shtabi i Pėrgjithshėm ekziston nė terren, Ministria ekziston kėtu dhe unė kam dhėnė urdhėr qė Ministria tė vejė nė Kosovė”, vijoi, “U kam thėnė tė gjithė vartėsve tė mi tė pėrgatiten se edhe ne do tė hyjmė nė Kosovė”.

Mė 20 shtator 1998 nė mbrėmje, kohė kur ndodhi kjo bisedė, pėr kolonelin nė lirim nga Tirana, mė pas vullnetar dhe drejtues nė Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, ishte e qartė se qenė momentet mė vendimtare tė bashkimit tė tė dy krahėve ushtarakė e politikė tė kryengritjes pėr pavarėsim. Veprimi i Ahmet Krasniqit formohej sipas logjikės “Shtabin e Pėrgjithshėm e kemi, Ministrinė e kemi, duhet t’i bashkojmė bashkė qė tė institucionalizohet lufta”. Ai ishte sinqerisht dhe me gjithė shpirt pėr bashkim. Mė pas Dilaver Goxhai do tė mėsonte nga vetė drejtuesit nė Tiranė tė UĒK-sė se qeveria Bukoshi dhe ministri Krasniqi po ato ditė i patėn dhėnė asaj plot 20 milion marka gjermane.

Kacafytje informacioni e dizinformacioni

Nė mbrėmjen e vonė tė 20 shtatorit Ahmet Krasniqi pasi piu njė kafe me Flamur Gashin, me makinėn e vet e shoqėroi kėtė tė fundit nė shtėpinė e tij nė Laprakė. Mė 21 shtator, tė nesėrmen, dėshmitė dhe fjalėnajat pohojnė dhe mohojnė praninė e tij tė vazhduar nė qytetin e Tiranės. Informacioni dhe dizinformacioni kėtė ditė kanė bėrė njė pėrleshje dhe spektakėl tė madh.

Atė mbrėmje dihet me siguri qė Ministri i Mbrojtjes i Qeverisė sė Republikės sė Kosovės shtroi njė darkė pėr tė vlerėsuar njė grup ushtarakėsh tė FARK-ut. Ishte nė njė farė mėnyre edhe mbledhje pune. U bė nė restorantin “Nėna Mbretėreshė’’ . Takimi-darkė pėrfundoi rreth orės 23.00. Mė pas tė gjithė ushtarakėt, tė hipur nė tri vetura, morėn rrugėn pėr nė banesat e tyre. Karvanit tė vogėl rrugės i ndodhin rrethana tė ēuditshme dhe aspak miqėsore. Makina ku ndodhej Ahmet Krasniqi, e vetme, me shoferin dhe njė ushtarak shoqėrues, mė nė fund hyri nė rrugicėn qė tė ēonte tek rezidenca e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės. Ndriēimi i saj qe i dobėt, pothuaj gjysmėterr.

Pėr tė hapur portėn zbritėn nga makina shoferi dhe ushtaraku, i cili qe gazetar. Befas u dėgjua britma e fortė “Mos luani!’’ E kishte nxjerrė nga fare afėr njė fytyrė me maskė tė zezė. Ndėrkaq dy tė tjerė tė maskuar, me kallashnikov dhe revole nė duar, shfaqėn fantazmat e siluetave tė tyre. Ata kishin zėnė edhe daljen nga rrugica. Nė fillim ia drejtuan armėt shoferit dhe ushtarakut e ndėrsa Ahmet Krasniqi doli nga vetura pėr tė mos lejuar dhunėn ndaj tė vetėve njėri nga maskat ia vuri ministrit tytėn e automatikut nė grykė. U dėgjua pyetja “A ėshtė ky?” Me njė frymė erdhi edhe pėrgjigja “Ėshtė vetė ai’’. Pastaj u shkrehėn plumbat. Ranė tė rėndė. Muret anėsorėe tė rruginės sė ngushtė i bėnė tė shurdhoheshin.

Ishte pothuaj mesnatė.

Ai qė shtiu mbi Ahmet Krasniqin nuk e dinte mbi cilin person po dėrgonte vdekjen. Thjesht i kishin thėnė se do tė vrisnin njė tradhėtar tė ēėshtjes shqiptare dhe spiun serb. Qė po i merrnin jetėn pikėrisht Ministrit tė Mbrojtjes sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e dinte mjaft mirė personi i dytė, ai qė i tregoi atentatorit personin-objektiv tė shėnjestrės. Ky ishte nga njė qytet me emėr tė mirė nga Kosova. Deri atėhere njihej si njeri i mirė, por qė mė pas iu dha shumė pijes. Shumė muaj mė pas nga mesnata e 21 shtatorit 1998 do tė vritej. Gjendej nė njė betejė me milicinė e ushtrinė sėrbe, por plumbin e mori nė shpinė.

Lajmi i vrasjes sė Ahmet Krasniqit nė Tiranė u pėrhap vetėm me lajmet radiotelevizive tė mėngjezit, sepse kur ajo kishte ndodhur gazetat me faqet e tyre tė para kishin hyrė e dalė nga shtypshkronjat. Ngjau e njėjta gjė edhe nė Prishtinė. Kėtu u muarr vesh edhe njė lajm tjetėr: Adem Demaēi pati dhėnė njė “dorėheqje” tė butė nga detyra e pėrfaqėsuesi politik tė UĒK-sė. Kėtė e bėri tė ditur mė 22 shtator gazeta “Bota sot” me shkrimin e titulluar “Adem Demaēi nė pushim tė gjatė mjekėsor”. Fjalėt e pėrhapura thoshin se ngjarja e papritur kishte ndodhur qė nė 20 shtator. Prej zyrės sė tij qe thėnė se “pėr shkak tė stėrngarkimit me punė mjekėt kanė konstatuar se ai ka njė tendosje tė tepruar tė nervave dhe njė keqėsim tė diabetit. Pėr kėtė arsye mjekėt e kanė kėshilluar zotėri Demaēin qė tė deaktivizohet nga tė gjitha punėt e veta tė pėrditshme dhe tė pushojė sa mė gjatė”. Nė vijim thuhej se tė gjitha takimet e parapara me miq tė huaj dhe tė vendit si dhe takimet e caktuara me gazetarė do tė shtyheshin pėr njė afat tė pacaktuar.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 00:41   #14
Urata
Jeta vazhdon...!
 
Urata's Avatar
 
Join Date: 26-06-04
Location: Bote
Posts: 12,961
Urata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėmUrata i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

Qė tė mos binte harrimi

Njeriu i UĒK-sė, koloneli Dilaver Goxhai, nė shoqėrinė e stafit drejtues tė gazetės “Rilindja”, mori pjesė nė varrimin e Ahmet Krasniqit. Aty ishte edhe Flamur Gashi. Ceremonia e nderimit tė fundit dhe pėrcjelljes pėr nė varreza do tė bėhej nė Shtėpinė Qėndrore tė Ushtarakėve. Rrugės pėr atje njė punonjės i gazetės “Ushtria” e pyeti Goxhain se pėr ku po shkonte. Ky u pėrgjegj se ishte nisur pėr nė homazhin e Ahmet Krasniqit. “Ti do tė vish?”, i tha tjetrit. “Jo”, iu pėrgjegj ky, “Na porositėn tė qėndrojmė sa mė larg ceremonisė qė tė mos i jepet njė pompozitet i madh zyrtar”.

Nė homazh ishte edhe bashkshortja e tė ndjerit, Sllobodanka. Rrinte pranė arkivolit bashkė me tė dy fėmijėt, Teutėn dhe Florentin. Nė qafė mbante njė gjerdan me shqiponjėn shqiptare.

Nuk qe i pranishėm asnjė autoritet qeveritar i Tiranės. Mes politikanėve u pa Pjetėr Arbnori dhe Leonard Demi. Mė pas u shkua nė varrezat e Sharrės. Njė skuadėr e posaēme pushkatarėsh e dėrguar nga Ministria e Mbrojtjes e Shqipėrisė shkrehu tre bataretė e nderimit. Ndėrsa nė ceremoninė e homazhit kishte edhe shumė shqiptarė tė Tiranės, nė varrim pjesa dėrmuese qenė bashkėkombas nga Kosova. Nė grupe tė veēuara tė tyre thuhej me zė tė ulėt “Na e ka vrarė Shqipėria”. Njėzetė e dy shtatori dhe pėr shumė kohė vijimi i saj do tė provonte sa mirė ishte stisur e montuar ajo vrasje dhe dizinformimi i qėllimshėm pėr tė prodhuar pikėrisht atė tė pavėrtetė.

Por as kėsaj rradhe diversioni i dėshiruar mes shqiptarėve kėtej dhe pėrtej kufirit nuk shkaktoi asnjė pėrplasje, jo vetėm me armė, por edhe me dhunė fjalėsh.

Kishte kaluar njė javė nga vrasja kur kolonel Goxhain e telefonuan nga redaksia e revistės ushtarake tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Kosovės. Kur shkoi atje Skėnder Zogaj, shkrimtar por edhe politikan, bashkė me Ibrahim Shalėn i thanė nė intimitet se dėshironin tė botonin dy libra tė ministrit. Qenė me temė ushtarake. Njėri pėr qėndresėn e luftėn nė gazermėn e Gospiēit, tjetri me shkrime tė ndryshme. Zogaj shtoi se tė dy botimet qenė planifikuar tė bėheshin sa Ahmeti qe gjallė, kurse tashmė, ndėrsa nuk jetonte mė, ishin mė shumė tė obliguar. Nga Goxhai kėrkonin njė redaktim teknik tė dy librave, rishikim thjesht nga ana ushtarake. Tė paktėn tė botohej ai pėr Gospiēin.

Koloneli nga Tirana u ktheu pėrgjigjen “Me gjithė dėshirė!” E mori lendėn e shkruar. Kur pati mbaruar gjysmėn e leximit tė tyre, vendosi qė punėn e bėrė tė mos ua mbante tė fshehur njerėzve tė UĒK-sė, me tė cilėt tashmė qe lidhur. “Vepro si ta gjykosh vetė”, i thanė disa prej tyre. Dy ishin mė tė ashpėr “Lėre se ka qėnė i serbėve!”

Pėrfolja e shumė ushtarakėve shqiptarė tė Kosovės, tė cilėt gjatė punės nėpėr garnizone tė ndryshme nė Federatėn Jugosllave, u patėn njohur dhe krijuar familje me gra serbe, pėrbėnte njė pikė tė sulmueshme nga mosdashėsit e tyre. Shumė herė i shqetėsuar nga kjo mėnyrė rivaliteti Ahmet Krasniqi pati thėnė se kishte dėgjuar qė nxiteshin fjalėt se nuk duhej tė bashkoheshin me FARK-un pėr shkak se ai e kishte gruan sėrbe. “Po mirė“, thoshte “Unė e kam gruan shkinė, por i kam fėmijėt me emra shqiptarė. Pra ata janė shqiptarė. Unė jam shqiptar dhe gruaja ime e pranon realitetin se ajo tani ėshtė shqiptare. Unė familjen time ka muaj qė nuk e kam parė. Fėmijėt e mi i kam lėnė fillikat pėr tė kontribuar pėr Kosovėn dhe bėj vetėm dy-tri orė gjumė nė ditė. Kurse kėta qė mė marrin nėpėr gojė dhe qė i paskan gratė shqiptare pse nuk vijnė tė luftojnė por sillen nėpėr Perėndim dhe bėjnė propagandė?”

Pas bisedės sė paqartė me disa nga drejtuesit e UĒK-sė nė Tiranė, Dilaver Goxhai shkoi te Skender Zogaj dhe i tha “Unė e lexova njė pjesė dhe mė pėlqeu. Megjithatė kam njė sugjerim. Po deshėt dėgjojeni! Ta botojmė librin e Ahmet Krasniqit nė kėtė moment duket sikur ju u bėni njė karshillėk atyre tė UĒK-sė dhe nė vend qė tė afroheni, siē e kishte qėllimin e vėrtetė Ahmeti, do tė thellohet ndarja. Ne nuk na intereson ndarje, sepse mund tė shkojė kjo deri edhe nė pėrplasje me armė, prandaj mendoj qė t’ja lėmė kohės. Tė mbarojė lufta ose tė shohim si do tė shkoj ky proēes. Dhe ja gjejmė ēastin e duhur. Mė pas edhe unė kam mė shumė kohė, e shoh me mė tepėr vėmendje”.

Kur u bė kjo bisedė akoma nuk kishte dalė shtatori i vitit 1998. NATO do tė hynte nė luftė pas gjashtė muajsh.

“Mė mirė kėshtu”, ra dakort Skėnder Zogaj. Vrasja e Ahmet Krasniqit i kishte ftohur shumė marrėdhėniet mes UĒK-sė dhe FARK-ut, krizė qė do tė zgjatėte e ndėrlikuar pėr jo pak kohė. Vrasėsit e kolonelit e kishin tronditur frymėn e bashkėpunimit mes dy ushtrive dhe krahėve politikė nėpėrmjet njeriut qė pėr tė kishte qėnė mė vetmohuesi.

Megjithatė kėsaj here Mukja e re e shqiptarėve kishte funksionuar. Nuk u ra nė luftė civile, siē edhe qe projektuar krimi i mesnatės sė 21 shtatorit. Ndėrhyrja me armė e NATO-s e mbylli pėrfundimisht iluzionin e disa pacifistėve se mund tė ndėrronte sjellja e Sllobodan Millosheviēit me bukurinė e fjalėve apo veprimet e vonuara e tė ngathėta luftarake. Ngadhėnjeu mes popullit shqiptar tė Kosovės alternativa e UĒK-sė, e cila nuk humbi asnjė minutė dhe nuk kurseu asnjė jetė pėr tė dėbuar pėrfundimisht milicinė dhe armatėn serbe.

Vazhduan tė vetmohonin pėr shqiptarizėm edhe Krasniqėt. Nė luftėn e zhvilluar nė Maqedoni, i rreshtuar nė rradhėt e Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, mori pjesė dhe Iliri, njė nip i Ahmetit.

Busti i munguar nė Tiranė

Nė 17 qershor 2002 Agim Mehmeti, njė ish-zėvendėsministėr i Mbrojtjes i Republikės sė Kosovės, u bėri njė letėr institucioneve mė tė larta tė vendit dhe propozoi tė inicohej, debatohej dhe aprovohej nė formė institucionale rivarrimi nė Kosovė i kolonel Ahmet Krasniqit. Po ashtu nė njė afat tė caktuar kohor t'i ngrihej lapidari nė njėrėn nga sheshet kryesore tė Prishtinės.

Nė shtator 2002 nė Tiranė veproi edhe njė komision parlamentar i ngritur pėr tė hetuar vrasjen e Azem Hajdarit, Ahmet Krasniqit dhe gazetarit Ali Ukaj.

Shtatorin e mėpasshėm, 2003, pesėvjetor i rėnies, nė njė akademi pėrkujtimore tė mbajtur nė Prishtinė, mori pjesė e foli edhe presidenti Ibrahim Rugova. Ai delte rrallė nėpėr mbledhje, por Ahmet Krasniqin e donte shumė.

Tashmė, nė vitin 2008, nė Prishtinė komuna i ka dhėnė familjes Krasniqi, Sllobodankės dhe dy fėmijėve tė saj, qė jetojnė nė Kroaci, njė apartament. Po tė dėshirojnė mund tė kthehen e jetojnė aty. Ndėrkohė Florenti ėshtė fejuar me njė shqiptare. Sllobodanka nuk e ka hequr gjerdanin me shqiponjėn tonė.

Nė Tiranė nė varrezat e Sharrės vendi ku prehet Azem Hajdari dhe ai i Ahmet Krasniqit qėndrojnė nė tė njėjtėn rradhė e parcelė, fare afėr. Ashtu siē i vuri shtatori i vitit tronditės 1998.

Kanė kaluar dhjetė vite qė prej atij muaji. Ata qė nė paraluftė dhe mė pas nė pėrleshjen me ushtrinė pushtuese serbe kishin mospajtime, kontradikta tė mėdha e tė vogla, keqkuptime e humor tė mbrapshtė, tani e drejtojnė Kosovėn e pavarur nė njė qeveri tė pėrbashkėt. Megjithatė ende pėr njė nga bijtė mė tė mirė tė ēėshtjes shqiptare nuk ka asnjė lapidar, asnjė bust, asnjė pėrkujtimore tė dukshme. Edhe eshtrat akoma nuk janė kthyer nė viset e tij, nė tokėn pėr tė cilėn dha jetėn.

Nė Tiranė, ku edhe u krye e qėllimtė dhe antishqiptare pabesia kundėr tij, mund tė bėhet njė gjest i qartė kujtimi e nderimi. Bust mund tė jetė, pse jo edhe mė tepėr. Do tė mbetet njė nga simbolet tona tė bashkimit. Dhe nė rast se njė gjė e tillė nuk ndodh, le tė gjendet njė burrė nga viset tona apo tė Kosovės, nga brenda apo jashtė trojeve tė shqiptarėve, tė mbjellė nė Tiranė, nė hyrje tė rrugicės ku e vranė, buzė rrugės sė madhe qė tė ēon atje apo edhe nė njė anėshesh a park, njė fidan peme. Le tė jetė ky bli, rrap, pishė apo ulli. Mjafton tė jetė pemė qė jeton gjatė. Sa mė gjatė. Sepse emri i Ahmet Krasniqit me siguri do tė jetojė akoma mė gjatė.
__________________
Kur ndegjoj qe vdes ne bote,
Nje njeri i Vendit Tim,
Jam ne zemer i piklluar,
Vdes nje cope e shpirtit tim.

Ibrahim Rugova
Urata Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 16-12-09, 15:11   #15
GURI SYLAJ
Moderator
 
GURI SYLAJ's Avatar
 
Join Date: 21-03-05
Location: Gjermani
Posts: 10,687
GURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Te tjeret per Ahmet Krasniqin...!

"Ai qė shtiu mbi Ahmet Krasniqin nuk e dinte mbi cilin person po dėrgonte vdekjen. Thjesht i kishin thėnė se do tė vrisnin njė tradhėtar tė ēėshtjes shqiptare dhe spiun serb. Qė po i merrnin jetėn pikėrisht Ministrit tė Mbrojtjes sė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės e dinte mjaft mirė personi i dytė, ai qė i tregoi atentatorit personin-objektiv tė shėnjestrės. Ky ishte nga njė qytet me emėr tė mirė nga Kosova. Deri atėhere njihej si njeri i mirė, por qė mė pas iu dha shumė pijes. Shumė muaj mė pas nga mesnata e 21 shtatorit 1998 do tė vritej. Gjendej nė njė betejė me milicinė e ushtrinė sėrbe, por plumbin e mori nė shpinė."
************************************************** **************
************************************************** ****





Sikur artikullshkruesi te merrte guximin dhe te deshifronte pjesen e skuqur te shkrimit dhe sikur organet perkatese te te dy Shteteve Shqiptare (njera multietnike) te kishin guximin dhe deshiren per te kry detyrat te cilat ua ngarkon ligji ,neve ketu, nuk do te kishim pas nevoje te shtyhemi si (kiet ne zgjedhe) por gjithecka do te ishte e kjarte!
Sido qe te jete Ahmet Krasniqi ,per peshen qe kishte ,nga ky President dhe nga kjo Qeveri eshte shpalle Hero i Popullit!!
Cdo ngaterrese, ne mes nesh sot , tregon papjekurin ton per te gjyku !
Nje gje bie ne sy se shume individ qe ishin pjese e strukturave te caktuara gjat luftes sot del se jan tipa mendjemdhenj dhe frigacak.Ne anonimitet shajne e pershajne here njerin e here tjetrin kurse ne realitet hiqen si burra te fjales e urtise!!
Te tillet nuk i duhen as Luftes e as Paqes!!




__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.

Last edited by GURI SYLAJ; 16-12-09 at 15:13.
GURI SYLAJ Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 10:41.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.