Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Shoqėria > Shėndeti
User Name
Password
Shėndeti Tė rejat dhe kuriozitetet mė tė fundit nga mjeksia. Cila eshte pyetja juaj ?



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 05-06-11, 20:05   #1
Jana
Full LoVe...
 
Jana's Avatar
 
Join Date: 23-04-08
Location: ...n'LOQK t'LOQK-ės...
Posts: 31,039
Jana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėm
Smile Si mund ta sherojme shpirtin...

Psikoterapia, nė disa sėmundje, ėshtė mė shumė efikase se ilaēet, por ndonjėherė janė tė domosdoshme edhe ilaēet dhe terapitė e tjera ndihmėse. Ja si mund ta ēlirojmė mendjen nga fiksimet, depresioni, frika dhe ankthi.


Ilaēet nuk mjaftojnė
Sėmundjet mendore janė mė tė pėrhapura se sa mendohej. Ato prekin njė nė katėr persona. Pjesa mė e madhe e europianėve janė tė bindur se nuk kanė tė bėjnė fare me kėtė sėmundje. Por studimet tregojnė se njė nė katėr veta ėshtė i prekur dhe vuan. “Godet” burra dhe gra, por nė mėnyrė tė ndryshme. Gratė kanė njė probabilitet 1.5 herė mė tė madh pėr t’u sėmurė nga ankthi dhe depresioni. Burrat vuajnė mė shumė nga toksikodipendenza (1 nė 8) dhe nga personaliteti antisocial dhe janė mė tė ekspozuar ndaj rrezikut tė vetėvrasjes (75 pėr qind e atyre qė vrasin veten janė meshkuj dhe kryesisht tė rinj). Edhe rastet e rėnda tė sėmundjeve mendore janė mė tė shpeshta nga sa mendohej, 1 nė 100 persona preket nga skizofrenia. Megjithatė, tė dhėnat bazohen vetėm nė shifrat e atyre qė kėrkojnė ndihmė.


Rastet e fshehura
Pjesa mė e madhe e tė sėmurėve mendorė “fshihet” brenda nė shtėpi: jeton keq, pa diagnozė, pa terapi. Kohėt e fundit njė studim ka treguar se simptomat patologjike, si halucinacionet apo mendimet delirante janė tė pranishme dhe nė atė pjesė tė popullsisė tė cilėsuar tė “shėndetshme”. Nga kėrkimi doli se te 250 individė tė shėndetshėm qė iu nėnshtruan njė testi psikiatrik u zbuluan simptoma qė besohej se i kishin vetėm njerėzit qė vuanin nga sėmundjet mendore. Por ka edhe lajme tė mira. Para sė gjithash, edhe nga sėmundjet mė tė rėnda mendore mund tė shėrohesh. Natasja Melezes, njė psikiatre nė Universitetin e Torontos, nė Kanada, ka ndjekur pėr rreth njė vit 150 pacientė tė shtruar pėr episodin e parė tė psikozės nė katėr qendra universitare kanadeze, deri nė rinisjen e aktiviteteve sociale dhe punėtore. Rreth 70 pėr qind e tyre nisi shkollėn dhe punėn si mė parė. 51 pėr qind u shėruan plotėsisht, ndėrsa 74 pėr qind nuk kishin mė asnjė simptomė. Vetėm toksikodependentėt kishin ende simptoma 6 muaj pas episodit tė parė: sot, thonė psikiatrit, krizat e skizofrenisė janė nė rritje pasi “zgjohen” nga konsumi i drogave si kokaina, marijuana dhe ekstazia.


Jeta nė familje
Merita e shėrimit qėndron jo vetėm te terapitė farmakologjike, por mbi tė gjitha edhe te terapeutėt psikosocialė. “E ndihmojnė pacientin tė kurohet, tė bėjė vizitat e kontrollit apo tė shtrohet nė spital. I mbėshtesin nė punėn e tyre ose nė rrugėn drejt shėrimit. Por rol tė rėndėsishėm luan edhe familja e tė sėmurit, qė ndikon nė gjendjen e tij emocionale. Kjo lloj asistence sociale mund tė duket e parėndėsishme, por ajo rrit efikasitetin me 30 pėr qind”, - tregojnė psikologėt. Ideale do tė ishte tė kujdeseshe pėr pacientin, kur sėmundja ėshtė nė fillimet e saj. Pacientėt skizofrenikė zakonisht shkojnė te psikiatri tre vjet pas simptomave tė para, qė shfaqen mes moshės 15 dhe 20 vjeē dhe manifestohen me tėrheqjen sociale, braktisjen e shkollės apo punės. Pėrmes terapisė me ilaēe dhe asaj psikosociale, edhe njė skizofren mund tė jetojė mirė, sepse kėshtu mėson t’i trajtojė zėrat brenda vetes si trupa tė huaj. Pikėrisht strategjia e tė “injoruarit” tė zėrave brenda vetes bėri qė edhe njė skizofren si John Nash tė punonte fort dhe tė fitonte ēmimin “Nobel” nė ekonomi.


Mė mirė tė parandalosh
Kujdesi i nėnės, ushqyerja me gji, njė baba i pranishėm, jo droga dhe pak alkool. Pastaj aktivitet fizik, shėtitje nė natyrė, njė ushqyerje korrekte dhe njė jetė sociale stimuluese deri nė plakje. Kėshtu mund tė eliminosh rrezikun pėr t’u prekur nga sėmundjet mendore.
Shkaku i vėrtetė i sėmundjeve mendore nuk dihet ende. Dihet qė gjenet mund tė luajnė rol tė rėndėsishėm, por edhe se binjakėt, qė ndajnė tė njėjtėn “pasuri” gjenetike, njėri sėmuret, kurse tjetri jo. Qė kėtej del se gjenet nuk mjaftojnė dhe se njė rol nė shėndetin mendor luan edhe ambienti. Por nėse kjo qė themi ėshtė e vėrtetė, atėherė kėto lloj sėmundjesh mund tė parandalohen. Atėherė, ēfarė duhet tė bėjmė pėr tė ruajtur sa mė gjatė shėndetin tonė dhe tė njerėzve tė afėrt? Disa masa mbrojtėse janė tė njohura prej kohėsh.
Taksa parandaluese
Dimė qė alkooli ėshtė njė prej faktorėve qė ndikon nė zhvillimin e kėtyre sėmundjeve, ndaj rritja e taksave tė alkoolit mund tė ēojė nė ndalimin me abuzimin e tij. Por nėse dikur ishin tė pakta strategjitė e mundshme, sot njė numėr i madh studimesh ka shtuar tė tjerė elementė.


Vetėmjekimi
Ėshtė parė se tė gjitha substancat abuzuese pengojnė prodhimin e neuroneve si te kafshėt, ashtu dhe te njeriu. Por jo vetėm kaq, studimet kanė treguar se tė gjitha substancat abuzuese, pėrfshi edhe ato tė pranuarat, si pėr shembull kanabisi, mund tė shkaktojnė kriza psikotike nė subjektet e predispozuara. Por, para njė krize tė tillė askush nuk e di nėse ėshtė i predispozuar apo jo. Kėshtu qė njė gotė verė nė drekė mund tė jetė njė rregull pėr njė jetė tė shėndetshme. Shpesh mendojmė se alkooli ėshtė njė mėnyrė pėr tė qenė mirė, por mes atyre qė vetėvriten shumė kanė probleme me pijen. Mund tė ēojė drejt depresionit tė fshehur dhe tė dėmtojė kapacitetin e trurit pėr tė kujtuar. Ka edhe mėnyra tė tjera pėr tė qenė mirė, tė zbuluara nga eksperimentet te minjtė. “Ushtrimet fizike, si pėr shembull ecja, rrit prodhimin e neuroneve, ose ‘neurogjenezės’. Aktiviteti fizik rrit fluksin e gjakut nė tru dhe kjo ka shumė rėndėsi”, - shpjegojnė psikiatrit. Njė tjetėr faktor i dėmshėm pėr trurin ėshtė stresi, i cili mobilizon kortizolin, qė bllokon neurogjenezėn. Ndaj nėse stresi pėrsėritet vazhdimisht pėr shkak tė stilit tė keq tė jetesės, ėshtė shumė i dėmshėm.


Kura e natyrės
Deri tani ishin studiuar shumė pak, por janė rritur provat qė tregojnė se ėshtė faktor i rėndėsishėm. Kėrkuesit pėr shėndetin nė Holandė publikuan njė studim tė gjerė me 345 mijė pacientė dhe dolėn nė pėrfundimin se treguesit e ankthit dhe depresionit ishin shumė inferiorė nė komunitetet fshatare dhe nė subjektet me status social ekonomik mė tė ulėt. Me pak fjalė, sasia e hapėsirave tė gjelbra nė ambientin rrethues ėshtė faktor me rėndėsi nė shėndetin psikik.


__________________
LOQK- Nė fund tė ēdo dite sido qė tė jetė dita unė do tė them TE DUA...

Ėshtė e pamundur tė mos dashuroj kur egziston ti ...

http://www.youtube.com/watch?v=LGrr_5boZlA
Jana Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 05-06-11, 20:08   #2
Guri i madh
Kafir Arrnaut
 
Guri i madh's Avatar
 
Join Date: 28-08-05
Location: nė klysyr
Posts: 14,621
Guri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėmGuri i madh i pazėvėndėsueshėm
Send a message via AIM to Guri i madh
Default Titulli: Si mund ta sherojme shpirtin...

kjo do te ishte kulminacioni i medicenis i mjeksis


ju pershendes janna
__________________
Kosoven nuk e pret rreziku nga Serrbija po te mos e kishte PDKen e SHIKun e pikrishit Hashim thaqin
Guri i madh Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 05-06-11, 20:13   #3
Jana
Full LoVe...
 
Jana's Avatar
 
Join Date: 23-04-08
Location: ...n'LOQK t'LOQK-ės...
Posts: 31,039
Jana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėmJana i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: Si mund ta sherojme shpirtin...

Quote:
Originally Posted by Guri i madh View Post
kjo do te ishte kulminacioni i medicenis i mjeksis


ju pershendes janna
..Koha do ta deshmon ...une besoj ...

...pershendetje edhe per juve ...


__________________
LOQK- Nė fund tė ēdo dite sido qė tė jetė dita unė do tė them TE DUA...

Ėshtė e pamundur tė mos dashuroj kur egziston ti ...

http://www.youtube.com/watch?v=LGrr_5boZlA
Jana Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 07:45.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.