Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
User Name
Password
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 11-10-11, 17:14   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,817
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Lightbulb Anastasi Perandor i Bizantit

Anastasi, Durrsaku qė u bė Perandor i Bizantit





Qytetėrimi Bizantin bashkėjetoi rreth 800 vjet me Shqiptarėt, duke dominuar gjatė gjithė mesjetės nė trevat tona. Ai jo vetėm pati ndikime tė jashtėzakonshme, si vazhdim i qytetėrimit romak por pati aftėsinė qė tė “thithte” dhe tė pėrfshinte nė “kozmosin” e tij edhe vlerat mė tė arrira qė vinin nga provincat perėndimore Iliro-Arbėrore. Historia e Bizantit si pjesė e njė prej qytetėrimeve tė mėdha botėrore veēohet pėr arritjet e saj nė aspektet politike, diplomatike, ushtarake, ekonomike dhe kulturore. Pikėrisht nė kėtė realitet kozmopolit njė rol tė rėndėsishėm kanė luajtur edhe paraardhėsit e Shqiptarėve .I pari midis tė shumtėve ishte edhe Anastasi, Perandori qė bashkėqytetarėt e tij nuk e donin, sepse e lidhi qytetin e tyre, Durrėsin me Kostandinopolisin dhe lindjen. Pikėrisht Durrėsi, qendra e provincės Romako-Bizantine tė Epirit tė ri, ishte porti kryesor i Bizantit nė kufijtė perėndimore tė tij. I quajtur si taverna e Adriatikut, apo Metropoli i Ilirikut ai shėrbente si bazė kryesore e flotės perandorake.

Nga ky qytet, Perandorisė Bizantine do t’i vinin tė gjitha rreziqet nga Perėndimi, siē ishin sulmet e huaja dhe pretendentėt e shumtė tė fronit. Nga gjiri i elitės politike, ushtarakė dhe kishtarė tė tij, dolėn mjaft personalitete tė fuqishme, midis tė cilėve edhe Anastasi. Anastasi i cili sundoi nė vitet 491-518 ishte i 15-ti Perandor Bizantin. Ai lindi nė Durrės rreth vitit 450, nė njė familje senatoriale Ilire (E. Jacques, Shqiptarėt). Pasi u bė nėpunės oborri ai u prezantua si njeri me karakter tė fortė, ambicioz, i ndershėm dhe i drejtė. Pikėrisht pėr kėto cilėsi ky ushtarak me pėrvojė i armatės bizantine u zgjodh si Perandor nė vitin 491, duke zėvendėsuar paraardhėsin e tij, Perandorin Zenon. Pasi u martua me tė venė e ti,j Ariadnėn (Histori e Bizantit. Tiranė 1999, fq.39). Anastasi qeverisi pėr 20 vjet dhe u tregua njė administrator dhe shtetar i zoti. Ndėr reformat e para tė tij ishte riorganizimi i sistemit financiar tė Perandorisė, ku paraja bizantine fiksoi njė kurs stabėl dhe emetoi monedhat e reja prej bronzi, nė vend tė atyre prej bakri qė qarkullonin mė parė. Nė vijim tė kėsaj politike, ai riorganizoi edhe sistemin e mbledhjes sė taksave qė fuqizoi financat shtetėrore. Tashmė ato do tė mblidheshin nga nėpunės qė emėroheshin nga prefektėt pretorianė. Nė fund tė qeverisjes sė tij, Anastasi i la arkės sė shtetit njė shumė prej 320.000 librash ari (G. Ostrogorski, fq. 40). Ndėrkohė sundimi i Perandorit me origjinė Ilire u shoqėrua me revolta dhe luftėra civile, tė cilat nxiteshin nga Partia e tė kaltėrve. Tė tilla ishin revoltat e grupeve kristiane tė ndryshme ose revolta e Vitalianit, kryekomandantit tė Trakės, i cili e rrethoi 3 herė Kostandinopolisin. Si durrsak, Anastasi tregoi kujdes tė veēantė pėr qytetin e tij tė lindjes. Ai rindėrtoi sistemin mbrojtės tė Durrėsit, gjatėsia e mureve tė tė cilit arrinte gjatėsinė 4400 m. Ato kishin gjerėsi prej 3.5 m dhe ishin tė larta 12 m dhe u ndėrtuan me tulla tė kuqe (A. Meksi, Arkitektura mesjetare nė Shqipėri, fq.13) ashtu siē i shohin dhe sot. Pėrveē tyre, Anastasi ndėrtoi edhe kėshtjellėn dhe hipodromin, si dhe njė kishė atė tė Shėn Anargjirėve (A. Meksi. Monumente II.1985.fq.15). Nė kohėn e tij u ndaluan ndeshjet e gladiatorėve dhe u ndėrtuan njė pjesė e mureve rrethuese tė Kostandinopolisit (T. Zavalani – Histori e Shqipėrisė, Tiranė, fq 63-64).

Interesant ėshtė fakti se Anastasi kishte edhe njė portret tė ēuditshėm. Ai gjysmėn e kokės e kishte me flokė tė verdhė dhe gjysmėn gėshtenjė, ndėrsa njėrin sy e kishte bojėqielli dhe tjetrin tė zi. (Aristidh Kola, Arvanitasit. fq.209). Perandori Anastas vdiq mė 1 korrik tė vitit 518 dhe u zėvendėsua nga Justini, njė tjetėr bashkėkombės i tij ilir, por nga Dardania, i cili u pasua nė vitin 527 nga i nipi, Perandori Justinian. Nė vitin 532, kur kundėr sundimit tė Justinianit shpėrtheu kryengritja e famshme Nika, nė Kostandinopojė, nė tė morėn pjesė edhe dy nipėrit e Anastasit; Pompeu dhe Ipati. Ata u ftuan nga partitė e hipodromit pėr tė marrė pushtetin qė u takonte si trashėgimtarė tė perandorit me origjinė nga Durrėsi. Megjithėse ata arritėn njė hap larg suksesit, sepse Justiniani mendoi se gjendja e tij ishte e pashpresė dhe u bė gati tė largohej nga Kostandinopolisi. Fati i keq i kryengritjes qė u shtyp nga strategu i Justinianit, Belizari, pasoi edhe dy nipėrit e Perandorit durrsak. Kėshtu Pompeu dhe Ipati u vranė dhe trupat e masakruar tė tyre u hodhėn nė detin Marmara.

Njė luftė e denjė brenda llojit, ku anėtarėt e dy familjeve Ilire luftojnė nė Kostandinopojė pėr fronin e Bizantit. Ndėrkohė pėr kėtė figurė tė shquar qė, historia e vendeve fqinje do tė bėnte ēmos qė ta bėnte pjesė tė sajin, tekstet tona, tė paktėn ato shkollore flasin fare pak. E ndėrsa pėr Anastasin, teksti i Historisė sė vitit tė katėrt, apo siē quhet sot klasės sė XII, pėrmban vetėm katėr rreshta (Histori IV Profili shoqėror. Tiranė 2006 fq.23), Justini dhe Justiniani, Perandorė qė ishin lindur nė Bederiana dhe Tauresium tė Provincės sė Dardanisė dhe qė ishin pėr nga Kombėsia Ilire etnike, teksti i historisė sonė hesht. Pėrse? Nuk e dimė?!
(A.ēupi)


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 00:16.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.