Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
User Name
Password
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 29-11-11, 07:03   #1
Kercovari
 
Join Date: 20-09-04
Location: Zuerich/ch
Posts: 16,003
Kercovari has disabled reputation
Send a message via MSN to Kercovari
Default Krerėt fetarė nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė Vilajetin e Kosovės (1878-1912)

Krerėt fetarė nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė Vilajetin e Kosovės (1878-1912)

27-11-2011 / Nga Gani Tėrshnjaku
Akademiket e Prishtinės vlerėsojnė librin “Krerėt fetarė nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė Vilajetin e Kosovės (1878-1912), tė autorit mr. Nuridin Ahmeti

Nga Gani Tėrshnjaku
(kandidat pėr master nė degėn e gazetarisė nė Universitetin e Prishtinės)

Kohėve tė fundit, Instituti Albanologjik i Prishtinės botoi librin: “Krerėt fetarė nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė vilajetin e kosovės (1878-1912)”, tė autorit Mr. Nuridin Ahmeti. Pėr herė tė parė nė historiografinė tonė nė mėnyrė pėrmbledhėse dhe faktografike prezantohet kontributi i ulemave nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare nė Vilajetin e Kosovės, nga vitit 1878 e deri nė vitin 1912. Ndonėse kontributi i ulemave tanė nuk ishte vetėm nė aspektin shpirtėror, ata krahas anės shpirtėrore kontribut tė ēmueshėm dhanė edhe nė aspektin kombėtar. Por, fatkeqėsisht historiografia jonė kėto personalitete i ka trajtuar me pėrbuzje apo nuk i ka pėrmendur fare. Duke u munduar qė ta plotėsojnė sadopak ketė boshllėk, studiuesi Nuridin Ahmeti, i ka ofruar lexuesve monografinė “ Krerėt fetarė nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare nė Vilajetin e Kosovės”. Librin e ka botuar Instituti Albanologjik i Prishtinės dhe ka mbi 300 faqe. Nga materiali i lexuar dhe i shqyrtuar kuptojmė se me zhvillimin e feve nė kėto territore, doli nevoja e natyrshme edhe pėr udhėheqės shpirtėrorė, tė cilėt ne i quajmė me termin pėrmbledhės ulema. Nė kėto kthesa tė mėdha nėpėr tė cilat kaloi populli ynė, kleri fetar luajti njė rol tė rėndėsishėm, tė udhėhequr nga parimet tė cilat i predikonin, fetare, se njeriu (besimtari) duhet ta dojė vendin e vet, duhet tė kontribuojė pėr vendin e vet, e ka pėr detyrė t’i dalė zot atdheut kur i kanoset rreziku. Fetari i mirė ėshtė edhe atdhetar i mirė, duke predikuar dashuri e mirėkuptim, jo vetėm midis besimtarėve tė tij, por edhe midis bashkatdhetarėve me fe tjetėr. Pjesa mė e madhe e ulemave shqiptarė, me parime tė tilla, krijuan bazament tė fuqishėm pėr qėndrueshmėrinė, mbijetesėn dhe unitetin e kombit shqiptar. Pjesėtari i ulemasė, si njeri i popullit, shpeshherė do tė ballafaqohet edhe me vėshtirėsi tė ndryshme, natyrisht do tė ballafaqohet me ato vėshtirėsi qė do t’i ketė edhe vetė populli. Pjesa mė e madhe e ulemave, kur ishte fjala pėr ēėshtjen e popullit dhe e atdheut qė i lindi dhe i rriti, nuk pėrtuan qė t’ua kthejnė pushkėn sunduesve e okupatorėve osmanė, serbė, malazez e bullgarė, u rreshtuan karshi popullit tė tyre, xhematit, vėllezėrve e familjarėve tė tyre nė mbrojtje tė tokave tė tyre. Pas vitit 1878, me krijimin e rrethanave tė reja nė Ballkan dhe mė gjerė, sidomos me dobėsimin e Perandorisė Osmane, fuqizimin e Perandorisė Ruse dhe sidomos tendencat e kėsaj tė fundit, qė duke e pėrdorur fuqinė e saj, pėrballė dobėsimit tė Perandorisė Osmane dhe duke shfrytėzuar qėndrimin miratues tė fuqive ėt tjera pėr dobėsimin e Perandorisė Osmane, Rusia ia arriti qėllimit qė ta organizojė Traktatin e Shėn-Stefanit. Rusia ia imponoi Turqisė Traktatin e Shėn Stefanit dhe njėkohėsisht deshi qė disfatėn e kėsaj tė fundit ta pėrdorė pėr interesat e saja nė Ballkan, duke kontribuar nė krijim e shteteve, si: Serbisė, Malit tė Zi dhe Bullgarisė.

Kjo nėnkuptonte edhe shkėputjen e njė pjese tė konsiderueshme tė territoreve qė i administronte Perandoria Osmane, duke e gllabėruar njė pjesė tė konsiderueshme tė tokave shqiptare. Nė kontekst tė kėsaj gjendjeje tė krijuar inteligjencia shqiptare e kohės, pjesė e sė cilės ishte edhe ulemaja, do tė marrė masa urgjente. Kėshtu, ulemaja e Prizrenit, sė bashku me parinė e kėtij vendi, do t’i dėrgojnė njė protestė ambasadorit tė Francės nė Stamboll kundėr vendimeve tė padrejta tė Traktatit tė Shėn-Stefanit pėr aneksimin e tokave shqiptare nga Serbia, Bullgaria e Mali i Zi. Mes tjerash, nė telegram thuhet: ”…Duke pasur besim te Zoti, ne do tė luftojmė kundėr atyre qė do tė pėrpiqen tė nėnshtrojnė vendin tonė…”, duke dhėnė prova se, kur ėshtė fjala pėr atdheun e tyre, janė nė gjendje ta mbrojnė me ēdo kusht, madje edhe me ēmimin e sakrificės mė tė madhe, me jetėn e tyre. Pika kulmore e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare do tė jetė Lidhja Shqiptare e Prizrenit, si njė organizatė politiko-ushtarake, e cila pėr nga shtrirja, organizimi, veprimtaria politiko-ushtarake, shėnonte etapėn mė tė lartė tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare nė shek. XIX, nė tė cilėn njė rol kyē, pa mėdyshje, do ta ketė edhe ulemaja, tė cilėt u treguan tė gatshėm, krahas angazhimit me pushkė e me penė, tė vėnė nė dispozicion objektet e kultit, xhamitė, medresetė, teqetė etj. Xhamia e Bajrakut nė Prizren, apo siē njihet nė ditėt e sotme “Bajrakli Xhamia”, sė bashku me objektet e saj pėrcjellėse, si medresenė etj., teqeja e Shejh Hamdisė nė Gjakovė, teqeja e Dervish Salihut nė Has, ishin vetėm disa nga objektet e kultit fetar nė Vilajetin e Kosovės, ku shumė krerė tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare morėn vendime pėr fatin e popullit tonė.

Me njė fjalė kėto objekte dhe njerėzit qė shėrbenin nė to ishin, sa herė qė e kėrkoi nevoja, nė dispozicion tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare dhe tė njerėzve tė saj. Angazhim i ulemave tanė do tė shprehej edhe nėpėrmjet gatishmėrisė pėr tė marrė rol kyē nė udhėheqjen e Lidhjes dhe tė degėve tė saj nėpėr qytete tė ndryshme. Shembuj konkretė janė: Ymer Prizreni, i cili ishte njėri prej udhėheqėsve kryesorė tė Lidhjes, pastaj Ahmet ef. Koronica, Ismail ef. Yvejsi, Myderriz Hasan ef. Shllaku, Shejh Emini nga Gjakova, nga Peja myderriz Haxhi Zeka, nga Mitrovica myderriz Osman Efendiu dhe Myderriz Ali Efendiu, nga Shkupi myderriz Abdyl Efendiu, nga Jeni Pazari ishte Myftiu (nuk e dimė emrin e tij, N.A.).Kongresi i Berlinit ishte edhe njė shqetėsim tjetėr i ulemave shqiptarė, duke e kuptuar se ēfarė po pėrgatitnin fuqitė e mėdha nė dėm tė interesave shqiptare, ata do t’ua dėrgojnė telegramet e para zyrtare drejtuesve tė kėtij Kongresi, apo shqetėsimet e para zyrtare tė popullit shqiptar do t’i arrijnė kėtij Kongresi, pėrmes ulemave, konkretisht pėrmes Myderriz Daut Efendise nga Tivari, qė do tė pasohet edhe me dy telegrame tė tjera tė dėrguara nga myftiu Zejnel Abedini nga Prishtina. Tė njėjtin rol ulemaja e kishte edhe nė Lidhjen Shqiptare tė Pejės, sepse kjo Lidhje ishte vazhdimėsi e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe shumė nga emrat e ulemave, tė cilėt morėn pjesė nė Kuvendin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit do t’i gjejmė edhe nė Lidhjen e Pejės, si: Haxhi Zekėn, kryetar i Lidhjes Shqiptare tė Pejės, myderriz Hasan ef. Shllakun, Hafiz Ymer Gutėn, Mulla Musėn e Strellcit etj. Kėta dy organizma me njė shtrirje mbarėkombėtare, pa mėdyshje, siē e cekėm edhe mė lart, funksionuan edhe falė rolit, vigjilencės dhe pėrkrahjes sė pakursyer tė ulemave. Krijimi i disa shteteve ballkanike, si i Serbisė, Malit tė Zi etj., territoret e tė cilave shtete u zgjeruan nė dėm tė tokave shqiptare, nėnkuptonte faktin se popullata shqiptare e kėtyre territoreve tė kalonte nga sundimi osman nėn pushtimin serbo-malazez.

Pushtuesit e rinj do tė jenė rrezik permanent pėr popullin shqiptar, sidomos pėr popullin shqiptar qė tashmė jetonte nė territoret qė kishin okupuar Serbia dhe Mali i Zi. Substanca etnike shqiptare sidomos u rrezikua me fushatėn masive tė konvertimit tė popullatės shqiptare myslimane nė serbe ortodokse. Nė kėtė dhunė ēnjerėzore, sipas tė dhėnave qė i posedojmė, do ta pėsojnė, sė bashku me popullatėn, edhe ulemaja e Plavės dhe Gucisė, e tė cilėt nė kohėn e Lidhjes Shqiptare tė Pejės ishin zė i fuqishėm i kėsaj Lidhjeje, si: Mulla Jahja Plava, Mulla Osman Ēela, Ismail efendi Nikoēi etj. Popullata e Plavės dhe e Gucisė, sidomos ulemaja e kėsaj ane, qė nga kjo kohė, nė vazhdimėsi do t’i ekspozohen dhunės, sidomos vitet 1912-1913 do tė jenė edhe mė fatale pėr tė. Nga dokumentet tė cilat i kemi shfrytėzuar, vėrehet njė mobilizim tė myftinjve tė kėtyre anėve, duke u dėrguar telegrame instancave mė tė larta malazeze dhe duke i informuar kėto instanca se ēfarė po ndodhte me popullatėn dhe ulemanė e kėsaj ane. Megjithatė, kėto telegrame do tė hasin nė veshin e shurdhėr tė autoriteteve malazeze nė atė kohė. Ngjarje me rėndėsi dhe vendimtare nė historinė tonė, pėr disa ēėshtje do tė jenė edhe ato tė zhvilluara gjatė viteve 1908-1912. Kėto ngjarje ndoshta do tė jenė fryt i punėve tė mėhershme qė ishin bėrė nga krerė tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, si nė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, ashtu edhe nė Lidhjen Shqiptare tė Pejės. Revolucioni xhonturk i vitit 1908 ishte, fillimisht, shumė premtues pėr shqiptarėt, por mė vonė udhėheqėsit shqiptarė do tė dalin tė zhgėnjyer nga mosmbajtja e premtimeve, ulemaja, qė nga fillimi mbajti njė qėndrim antixhonturk, duke nuhatur me kohė, prapavijat e politikės xhonturke. Mirėpo, nė literaturėn e shfletuar historiografike, hasim edhe njė emėr, njė mistik i quajtur Ymer Lutfi Paēarizi, me personalitetin e tė cilit sidomos me opusin e tij krijues, ka mahnitur edhe boshnjakėt tė cilėt kanė shkruar me admirim. Ngjarja pasuese qė do tė vijė pas Revolucionit Xhonturk do tė jetė edhe Kongresi i Manastirit. Shumė shoqėri tė vendit, por edhe tė mėrgimit, do t’i bashkonin forcat pėr unifikimin e njė alfabeti shqip, iniciativė e cila fillimisht do tė haste nė rezistencė nga disa fanatikė fetarė, tė cilėt ishin tė interesuar qė edhe mė tutje tė pėrdorej alfabeti osman, por mė vonė do tė shohim se si njė pjesė nga ulemaja do tė ketė njė qėndrim paksa mė tė butė nga ai fillestar, duke deklaruar pėr shkrimin e shqipes me alfabet osman, por kishte edhe tė atillė nga mesi i ulemave, edhe pse tė paktė nė numėr, kishte tė tillė, si: haxhi Vildan Dibra, por edhe nga ata si Seit Hoxha qė mbajtėn njė qėndrim (jo qė nga fillimi) pro shkrimit tė gjuhės shqipe me alfabet latin, por qė fatkeqėsisht historiografia jonė, kėtyre personalitete tė shkrimit shqip, ende vazhdon tė mos i vėrė nė piedestalin e duhur. Vildan Dibra njė personalitet i palodhshėm i ēėshtjes kombėtare dhe fetare, kishte ndėrmarrė njė mision qė tė shėtiste nėpėr tė gjitha qendrat e vilajeteve shqiptare, natyrisht edhe nė atė tė Kosovės, pėr ta bindur popullatėn myslimane se Kurani nuk e ndalonte shkrimin e gjuhės shqipe me shkronja latine. Veprimtaria e Vildan Dibrės do tė reflektojė pėr tė mirė, nė veēanti te Sevasti Qiriazi, e cila pėr kėtė personalitet do tė flasė me njė admirim tė madh, duke u shprehur: ”Fjalėt e haxhi Vildan Efendiut patėn ndikim tė fuqishėm nė mendjen e shumė myslimanėve qė mendonin se ata nuk duhet tė shkruanin si tė krishterė”.


__________________
Diellin,vetėm tė marrėt mundohen
tė mbulojn me shoshė....
Kercovari Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 29-11-11, 07:04   #2
Kercovari
 
Join Date: 20-09-04
Location: Zuerich/ch
Posts: 16,003
Kercovari has disabled reputation
Send a message via MSN to Kercovari
Default Re: Krerėt fetarė nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė Vilajetin e Kosovės (1878-1912)

.......

Kryengritjet e vitit 1910-1912 nė Vilajetin e Kosovės shoqėrohen me data, ngjarje dhe personalitete tė rėndėsishme, por, tė cilat, fatkeqėsisht, deri sot padrejtėsisht u mohuan. Pra, nė kėtė punim kemi bėrė pėrpjekje qė ta spikatim rolin e ulemave nė kėto ngjarje me rėndėsi nė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, sikundėr ishte kontributi i Sinan Maxherės e Mulla Idrizit nė Kazanė e Gjilanit, si bashkėluftėtarė tė Idriz Seferit, pastaj Mulla Rifatit tė Drenicės e Shejh Hamdiut tė Gjakovės si dy nga bashkėluftėtarėt e Isa Boletinit;. me interes ėshtė edhe figura e Mulla Sinan Maxherės, si faktor i rėndėsishėm nė Kryengritjen e vitit 1910, tė cilin, pas thyerjes sė kėsaj Kryengritje nė grykėn e Kaēanikut, xhonturqit do ta varin, duke ia ekspozuar trupin para masės. Nė bazė tė hulumtimeve tona na ėshtė krijuar pėrshtypja se numri i ulemave qė u angazhuan nė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare ishte edhe mė i madh sesa ky qė kemi cekur nė punim. Gjithashtu, ėshtė me interes tė potencohet se pėr popullin e Vilajetit tė Kosovės fatale ishte periudha e viteve 1912- 1913, qė nė histori njihet me togfjalėshin luftėrat ballkanike, tė cilat ishin tė shoqėruara me terrorin serbo-malazez mbi popullin shqiptar, me ē’rast nuk u kursen e as ulemaja gjithandej Vilajetit tė Kosovės, duke i keqtrajtuar, masakruar e disa prej tyre duke i varrosur pėr sė gjalli. Sa i pėrket tolerancės ndėrfetare, shohim se kemi tė bėjmė, krahasuar me popujt e tjerė tė Ballkanit, me njė vetėdije konstruktive, tė cilės pa asnjė dyshim i kanė kontribuar shumė edhe ulemaja. Marrė nė pėrgjithėsi, pėr kontributin e ulemave shqiptarė nė Lėvizjen Kombėtare, nė Vilajetin e Kosovės, nė vitet qė i kemi shqyrtuar, mund tė thuhet me gojėn plot se pjesa dėrrmuese e tyre ishte pranė halleve, problemeve, fatkeqėsive dhe kthesave historike tė besimtarėve dhe tė popullit tė tyre. Shumė nga ulematė ishin pėrkrahės e pjesėmarrės nė ngjarjet e shėnuara nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare gjatė viteve 1878-1912 nė Vilajetin e Kosovės; shumė prej tyre, duke u pėrpjekur qė ta mbrojnė nga terrorizimet dhe masakrimet popullatėn sė cilės i pėrkisnin u flijuan sė bashku me tė. Nė mėnyrė tė veēantė, nė periudhėn e fundit tė shek. XIX dhe tė fillimit tė shek. XX, kur u zhvilluan kryengritje gjithandej trojeve shqiptare, del nė pah roli i pamohueshėm i ulemave pėr mobilizimin e pėrgjithshėm shpirtėror masave tė gjera popullore shqiptare pėr ta mbrojtur atdheun nga mėsymjet e egra sllave, por edhe kontributi i tyre qė dhanė drejtpėrdrejt si pjesėmarrės nė kėto zhvillime.
Vlerėsimet e kėshilltarėve shkencor pėr librin: “Krerėt fetarė nė lėvizjen kombėtare shqiptare nė Vilajetin e Kosovės (1878-1912)”, tė autorit Mr. Nuridin Ahmeti.

Prof. Dr. Xheladin Shala, kėshilltar shkencor nė Degėn e Historisė tė Institutit Albanologjik tė Prishtinės, vlerėson se Mr. Nuridin Ahmeti e ka pėrmbyllur me sukses njė projekt tė rėndėsishėm pėr historinė e Kosovės, pėr periudhėn 1878-1912, sidomos pėr historinė e kulturės fetare dhe pjesėmarrjen e ulemave nė kėto rrjedha tė historisė sė Vilajetit tė Kosovės. Ky dorėshkrim paraqet njė studim me interes pėr shkencėn dhe sa mė parė qė tė jetė e mundur, do ta kisha rekomanduar, qė tė bėhet pronė e opinionit tė gjerė shkencor, qė nėnkupton botimin e veēantė. Akad. Feti Mehdiu, ligjėrues nė Degėn e Orientalistikės nė Fakultetin Filologjik tė Universitetit tė Prishtinės, vlerėson se kjo ėshtė "vepėr e cila e pajis lexuesin me njė kėndvėshtrim tjetėr ēfarė jemi mėsuar zakonisht tė lexojmė mbi krerėt fetarė tė Kosovės. Nė kėtė studim, autori, nėpėrmjet burimeve relevante, paraqet me kujdes kontributin e krerėve fetarė tė Kosovės edhe nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare. Pėr shkak tė vėllimit tė madh tė materialit, ky studim do tė botohet nė dy pjesė. Aktualisht po botohet vėllimi i parė, ku flitet mbi kontributin e krerėve shqiptarė myslimanė, ndėrkaq nė tė dytin, do tė spikatet kontributi i krerėve shqiptarė katolikė por dhe ortodoks. Si i tillė, ky studim shkencor do tė jetė njė kontribut i vlefshėm pėr historiografinė shqiptare tė Kohės sė Re, i cili nė tė ardhmen mund tė shėrbejė edhe si referencė pėr gjithė ata qė mendojnė t’i qasen problemeve tė ngjashme". Prof. dr. Gazmend Rizaj, ligjėrues nė Degėn e Historisė nė Fakultetin Filozofik tė Universitetit tė Prishtinės, vlerėson se kombi shqiptar ėshtė i pasur me figura tė shumta historike qoftė ato kombėtare, qoftė fetare. Kėshtu qė, ata kaherė e kanė merituar studimin dhe nderimin, pėr ēka autori i ri mr. Nuridin Ahmeti me monografinė “Krerėt fetarė nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare nė Vilajetin e Kosovės 1878-1912” ia ka arritur qėllimit qė t’i vėrė nė pah disa nga krerėt e njohur me tituj fetarė, por me bagazh tė pasur kombėtar, duke i trajtuar realisht me qėllim t’i bėjė shėrbim tė mirė historisė sonė kombėtare. Pra, ata krerė nuk ishin vetėm nė shėrbime fetare, por gjithashtu i dhanė kontribut tė ēmueshėm edhe ēėshtjes sonė kombėtare, duke shėrbyer si burim frymėzimi pėr brezat e ardhshėm.


__________________
Diellin,vetėm tė marrėt mundohen
tė mbulojn me shoshė....
Kercovari Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 21:49.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.