Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Go Back   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
User Name
Password
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Reply
 
Thread Tools Display Modes
Old 29-02-12, 15:34   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default 100 vjetori i Pavarėsisė

Pavarėsia e Shqipėrisė Etnike 28 Nėntor 1912. Me 28 Nentor 2012 mbushen 100 vjet te Pavaresise.
Kjo eshte vetem nje pjese e Shqiprise Etnike, por gjithsesi ishte nje hap i madh i Shqiptareve ndaj ambicjeve hegjemoniste Serbo-Greke.

Ēfare po organizohet per fesimin e ketij 100 vjetori?



__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Nyje Interesante
Old 29-02-12, 15:35   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Shakira koncert nė Tiranė pėr 100 vjetorin e Pavarėsisė





“Qeveria shqiptare planifikon tė sjellė nė Shqipėri njėrėn prej yjeve tė muzikės botėrore tė momentit, Shakira.

Ideja ėshtė hedhur nė komitetin ndėrministror qė merret me organizimin aktiviteteve pėr Festimet e 100 vjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė.
“Fituesi” nė letėr ka mbetur kėngėtarja kolumbiane, Shakira, pėr tė cilėn kanė nisur tratativat qė tė vijė tė japė njė koncert nė Shqipėri.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 03-04-12, 17:41   #3
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

A MUND TĖ SHPRESOJMĖ NĖ KTHESA HISTORIKE-PAQĖSORE NĖ 100 VJETORIN E SHQIPĖRISĖ SONĖ ?!

Motra dhe vėllezėr – tė gjithė fara arbėrore, le tė bashkohemi nė kėtė pikė tė historisė, nė Vitin e Shqiptarėve, duke shfrytėzuar tė drejtėn historike, tė pėrdorim sa mė mirė identitetin dhe origjinalitetin tonė, pėr t’ia hequr Shqipėrisė dėnimin e aneksimit tė trojeve pėr 100 vjet, pėr ta bėrė njė shtet plot paqe e dashuri, mbi tė gjitha trojet arbėrore! Le tė bashkohemi tė gjithė nė Forumin Imazh dhe Media, duke bėrė imazh sa mė tė mirė shqiptar, kudo nė botė, ta kurorėzojmė kėtė ėnėrr tonėn shekullore, nė njėrėn nga festat e shumta tė Imazhit Shqiptar, qė kanė hapur nė Durrės, mė 18 dhjetor serinė e kremteve tė jubileut tonė historik! Mendojmė shqip, flasim shqip, jetojmė shqip!!!



Shkruan: Engjėll KOLIQI

Rilindja Kombėtare Shqiptare, e filluar nė vitet ’30 tė shekullit XIX, qė ka pasur shumė sfida e telashe nėpėr histori, po vazhdon edhe sot, me njerėz tė tjerė, sepse themeluesit nuk jetojnė mė fizikisht nė mesin tonė, por edhe kėta janė njėsoj – shqiptarė qė e duan Shqipėrinė, por qė i nderojnė dhe respektojnė popujt tjerė dhe vendet tjera, pra ata shqiptarė tė devotshėm jemi ne. Jemi e do tė jemi gjithmonė, deri nė amshim do tė jetė e paepur fara arbėrore, nė gjenerata tė pambaruara, edhe fėmijėt, nipėrit e stėrnipėrit tanė.
Por, a mund tė shpresojmė se me ne, me intereset jetike tė kombit tonė, mė tė lashtit nė Ballkan, do tė jenė edhe liderėt e institucioneve dhe tė politikės, nė Tiranė, nė Prishtinė e kudo qė bukės i thėnė bukė e ujit – ujė?!... A do e kemi fatin, qė liderėt tanė, tė zgjedhur me votėn e popullit, tė mendojnė pėr popullin, pėr interesin e pėrbashkėt kombėtar, pėr paqen, pėr dashurinė dhe pėr mirėqenien e farės arbėrore, bashkė me fqinjėt dhe me tė gjithė tė tjerėt?!
E konsideroj vetin shqiptar i devotshėm i Shqipėrisė Etnike – Reale Natyrore dhe ndjehem intelektual, gjė qė mė detyron brenda shpirtit tim, sidomos nė cilėsinė e ambasadorit tė paqes, t’u drejtohem tė gjithė Shqiptarėve, kudo qė jetojnė, qė tė japin nga vetja maksimumin, pėr tė mbyllur nė mėnyrėn mė tė mirė e paqėsore dėnimin e Shqipėrisė Sonė, me aneksimin e trojeve, nė afat 100 vjeēar, nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, gati njėqind vjet mė parė. Eni o shqiptarė, eni tė gjithė bashkė, tė punojmė me shumė kujdes dhe pa hezituar as pa kursyer gjė, nė ribėrjen e Shqipėrisė – shtet stabil, tė fortė e paqėsor, mbi tė gjitha trojet arbėrore. Eni tė gjithė, edhe ju liderė institucionesh e pronarė tė kabineteve e tė kolltuqeve qeveritare e ministrore, eni a bashkohuni me shqiptarėt e devotshėm nė kurorėzimin e ėndėrrės sonė tė drejtė shekullore, tė natyrshme. Eni, sepse nė kėtė spektakėl mrekullie do tė gjeni dhuratėn mė tė ēmueshme tė jetės, qė do tė jua ėmbėlsojė shpirtin dhe zemrėn.
Me projektet tuaja politike e diplomatike, duke pėrmbushur dėshira tė miqve, por edhe tė armiqėve tė popullit tonė, mbase edhe mund tė pasuroheni sot, por do tė zhvisheni krejtėsisht e do tė vuani shumė, nesėr e gjithmonė. Prandaj, kujdes – dėgjojeni me shumė seriozitet thirrjen e popullit, eni e bashkohuni nė hapat e marshimit historik tė bashkimit kombėtar, nėn Flamurin e Dashurisė, tė Paqes e tė Mirėsisė! Eni, mos u frigoni, as mos ngurroni, se mė se tė garantuara i keni intereset tuaja tė ngushta, nė interesin e pėrgjithshėm, tė pėrbashkėt kombėtar. Eni, tė gjithė bashkė, ju thėrras fuqishėm edhe me gojėn e Nėnėlokes Shqipėri! Eni, ju thėrrasim nė emėr tė paqes dhe tė dashurisė! Eni tė gjithė, se Nėnės ia kemi borxh!
Me shumė devotshmėri, por edhe me krenari kombėtare, ju thėrras fuqishėm, qė tė vini e tė bashkoheni nė Forumin Imazh dhe Media, nė serinė e kremtimeve historike, qė veē kanė filluar, me strategjinė e Kryetarit Doc Dr Astrit Memia – tė njohur dhe tė konsideruar nga tė gjithė, si ministėr i mirėfilltė i burrėrisė! Eni, mos ngurroni as mos u frigoni! Pėrpara, deri nė fitore tė paqes dhe tė dashurisė arbėrore! Eni, tė bėjmė imazh tė mirė – shembullor, kudo nė botė, duke menduar shqi dhe duke jetuar origjinal – shqip!!!


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.

Last edited by Zero Cool; 03-04-12 at 17:42.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 08-04-12, 17:33   #4
GURI SYLAJ
Moderator
 
GURI SYLAJ's Avatar
 
Join Date: 21-03-05
Location: Gjermani
Posts: 10,688
GURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėmGURI SYLAJ i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

28 Nentore 2012 !!

Njeqind vjete po e ruaj gurin,
pesqind vjete po e ruaj Flamurin!
Njeqind vjet me nate mbi krye,
njeqind vjete s'kan mujt me me thye!
Njeqind vjete me djepa plot,
njeqind vjet po e pres kete mot!
Njeqind vjet se humba shpresen ,
njeqind vjete e mbajta besen!
Njeqind vjete me zjarr ne oxhak ,
njeqind vjete s'muj mora hak!
Njeqind vjete po e rriti trimin ,
njeqind vjete po e prese bashkimin!
Njeqind vjet po u therras me loder,
njeqind vjete po u pres ne kete voter!
Njeqind vjete po e pres kete Mot,
marrue kjofte kush nuk vjen sot!!

Guri Sylaj
12.04.2010
__________________
Shqiptaret,nese deshirojn qe te tjeret ti njohin, ata, duhet t'a njohin ,realisht,veteveten.
GURI SYLAJ Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-04-12, 22:19   #5
Neferta
 
Join Date: 22-06-09
Posts: 1,545
Neferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Quote:
Originally Posted by GURI SYLAJ View Post
28 Nentore 2012 !!

Njeqind vjete po e ruaj gurin,
pesqind vjete po e ruaj Flamurin!
Njeqind vjet me nate mbi krye,
njeqind vjete s'kan mujt me me thye!
Njeqind vjete me djepa plot,
njeqind vjet po e pres kete mot!
Njeqind vjet se humba shpresen ,
njeqind vjete e mbajta besen!
Njeqind vjete me zjarr ne oxhak ,
njeqind vjete s'muj mora hak!
Njeqind vjete po e rriti trimin ,
njeqind vjete po e prese bashkimin!
Njeqind vjet po u therras me loder,
njeqind vjete po u pres ne kete voter!
Njeqind vjete po e pres kete Mot,
marrue kjofte kush nuk vjen sot!!

Guri Sylaj
12.04.2010
A thua se keshtu disi ishte beslidhja ne Taksim te Stambollit para 100 e ca vitesh. Pas nje diskutimi plot zjarr ne parlament me 11 janar 1912, ne lagjen Taksim te Stambollit deputetet shqiptare u mblodhen me iniciativen e Hasan Prishtines dhe Ismail Qemalit, per te shtruar rrugen e kryengritjes se armatosur ne Shqiperi.

Last edited by Neferta; 09-04-12 at 22:29.
Neferta Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 26-04-12, 14:30   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Clinton nė Tiranė pėr 100 vjetorin e Pavarėsisė





Tiranė, 26.04.2012

Sekretarja amerikane e Shtetit, Hillary Clinton premtoi se do tė vizitojė Tiranėn pėr tė festuar sė bashku me shqiptarėt 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

Kėtė premtim sekretarja amerikane e Shtetit ia dha kryeministrit Sali Berisha gjatė vizitės sė kėtij tė fundit nė Washington DC, e zhvilluar sipas kryeministrit edhe pėr qėllimin e ftesės pėr tė vizituar Shqipėrinė.
Sekretarja amerikane e Shtetit vlerėsoi gjatė fjalės sė saj se Shqipėria ėshtė partnere e fortė me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe NATO-n.

“Ėshtė njė nder tė mirėpres Kryeministrin e Shqipėrisė, kėtu, nė Departamentin e Shtetit. Kryeministri dhe vendi i tij kanė qenė partnerė tė fortė me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nė NATO, si pjesė e misionit tonė nė Afganistan dhe ne kemi njė marrėdhėnie tė gjerė e tė thellė qė e vlerėsojmė lart. Mezi pres tė diskutoj me
Kryeministrin Berisha pėr shumė ēėshtje, pėr tė cilat ne po punojmė si nė aspektin dypalėsh, rajonal dhe atė global. Zoti Kryeministėr mirėserdhėt!”, u shpreh Sekretarja Clinton.

Kryeministri Berisha teksa shprehu mirėnjohjen pėr pritjen nė DASH, theksoi se “Sekretarja Clinton ėshtė njė mike e madhe e vendit dhe e kombit shqiptarė.

“Shqipėria ka pasur privilegjin e jashtėzakonshėm tė mbėshtetet nga ky vend i madh, nga administrata e Presidentit Obama, nga Sekretarja Clinton, nė tė gjitha pėrpjekjet e saj pėr tė ndėrtuar njė demokraci tė bazuar nė lirinė e tregut. Faleminderit shumė”, tha ndėr tė tjera Berisha.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 28-04-12, 09:29   #7
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Rikujtim


Shpallja e pavarėsisė sė Shqipėrisė


Nė prag tė luftėrave Ballkanike tė viteve 1912-1913, Shqipėria ndahej nė katėr vilajete nga Perandoria Osmane me kryeqytete Shkupin, Janinėn, Manastirin dhe Shkodrėn. Nuk dihet me siguri se sa ishte numri i popullsisė Shqiptare por studimet e fundit tregojnė se ajo arrinte shifrėn e rreth 1,500,000 mė 1912 nė katėr vilajetet e marra sė bashku. Pėr nga sipėrfaqja, Shqipėria etnike arrinte tė mbulonte 70,000-75,000 kilometra katrorė. Shkupi, Janina dhe Manastiri ishin tė treja qytete me shumicė Shqiptare por sot ndodhen jashtė kufijve tė shtetit Shqiptar apo atij Kosovar. Vetem Shkodra nga katėr qendrat e vilajeteve arriti tė jetė deri mė sot brenda kufijve Shqiptarė.

Pėr tė arritur nė pavarėsinė dhe krijimin e njė shteti tė unifikuar, Shqiptarėt kishin arritur tė binin dakort pėr njė alfabet tė pėrbashkėt mė 1908 nė Manastir, veprim i cili i hapi rrugė mėsimdhėnies dhe literaturės masive nė Shqip. Po ashtu, u intensifikuan kryengritjet kundėr perandorisė Osmane gjatė viteve 1910-1911 veēanėrisht nė Kosovė dhe nė Malėsinė e Mirditės. Rol tė rėndėsishėm patėn edhe intelektualėt tė cilėt nėn shembullin e Ismail Qemalit (1844-1919) ishin tė lidhur ngushtė me komitetet “Bashkim e Progres” dhe me idetė e revolucionit tė vitit 1908. Mė vonė u kuptua se pėrkrahja e revolucionit Xhon Turk tė 1908 ishte e padobishme pasi kėta tė fundit porsa morėn pushtetin e Perandorisė Osmane i braktisėn idetė e tyre moderniste dhe i trajtuan Shqiptarėt si Otomanėt e mėparshėm duke i mohuar atyre tė drejtėn pėr vetvendosje. Rrjedhimisht, pakėnaqėsitė ndaj Xhon Turqve si dhe dobėsimi i Perandorisė Osmane e cila nė fund tė vitit 1911 duhej tė mbrohej edhe nga Italia bėri qė mė 12 Janar 1912, nė Stamboll tė shpallej vendimi pėr njė kryengritje tė pėrgjithshme. Nė kėtė mbledhje morėn pjesė Ismail Qemali, Hasan Prishtina dhe disa deputetė tė tjerė ndėr mė aktivėt e levizjes pėr pavarėsi. Kjo lėvizje u vendos qė tė fillonte nė pranverė nė Kosovė. Kryengritjet e armatosura nisėn nė Mars dhe nė Maj ishin pėrhapur nė tė gjithė Kosovėn. Rreth Qershorit tė katėr vilajetet ishin ngritur nė kryengritje ndėrkohė qė dezertimet e shumta nė rradhėt e ushtrisė Osmane bėnė qė kjo e fundit tė ishte e paaftė pėr t’i bėrė ballė kėsaj lėvizjeje tė fuqishme tė Shqiptarėve.

Mė 17 Korrik qeveria Xhon Turke dha dorėheqjen dhe u zėvendėsua nga Liberalėt. Qeveritarėt e rinj kėrkuan bashkėbisedime me kryengritėsit dhe i premtuan atyre zbatimin e kushtetutės. Mė 18 Gusht 1912, qeveria Turke me anėn e njė deklarate pranoi shumicėn e kushteve tė kėrkuara nga Shqiptarėt dhe tė hartuara nga Hasan Prishtina brenda njė programi prej 14 pikash. Ky program parashikonte autonominė e Shqiptarėve brenda Perandorisė Osmane. Vetėm me miratimin fillestar tė autonomisė sė Shqiptarėve nga ana e Perandorisė Osmane kryengritėsit i ulėn armėt duke menduar se synimi i lidhjes sė Prizrenit tė 1878 mė nė fund u arrit. Sidoqoftė kjo arritje nuk ishte e qėndrueshme mbi tė gjitha nė njė situatė kur fqinjėt e Shqiptarėve si Grekėt, Bullgarėt, Serbėt dhe Malazezėt nuk iu leverdiste njė autonomi e vilajeteve Shqiptare pasi kishin synimet e tyre mbi kėto treva. Nė kėtė aspekt dhe pėr kėto qėllime u nėnshkrua mė 13 Mars 1912 njė marrėveshje Serbo-Bullgare qė synonte qė Kosova t’i jepej Serbisė ndėrkohė qė territoret nė lindje tė lumit Struma t’i takonin Bullgarisė. Pjesa tjetėr e asaj qė sot ėshtė Ish Republika Jugosllave e Maqedonisė do tė vendosej se si do tė ndahej sipas marrėveshjes nga Rusia. Gjithashtu, pėrsėri pėr qėllime copėtimi u nėnshkrua mė 29 Maj 1912 njė marrėveshje Bullgaro-Greke. Vetėm qėndrimi i Austro-Hungarisė, e cila ishte kundėr sllavėve, qe nė interesin e Shqiptarėve pasi ky shtet i bėri presion Osmanėve qė tė zbatohej njė decentralizim nė tė katra vilajetet Shqiptare.

Nė kėtė kontekst historik nisėn luftėrat Ballkanike, e para e tė cilave filloi nė Tetor 1912. Serbėt dhe Grekėt i shpallėn luftė Perandorisė Osmane duke shėnuar fitore tė rėndėsishme. Serbėt dhe Malazezėt shpejt vėrshuan drejt Kosovės dhe krahinės sė Shkodrės duke pasur si synim pushtimin e tyre. Nė tė njėjtėn kohė, Greqia pushtoi Maqedoninė deri nė Selanik dhe Thesalinė. Nė kėto kushte, njė autonomi brenda njė Perandorie Osmane tė rrėnuar u bė e pakuptimtė pėr Shqiptarėt tė cilėt tashmė duhej tė shpallnin pavarėsinė pėr tė shpėtuar identitetin e tyre si komb.

Vlora u zgjodh si qyteti ku do tė mblidheshin delegatė nga tė katėr vilajetet dhe data e kėsaj mbledhjeje ishte 28 Nėntori i 1912. Kėshtu u shpall pavarėsia e Shqipėrisė nėn kryesimin e Ismail Qemalit nė njė mbledhje ku arritėn tė mbėrrinin 63 delegatė duke pėrfshirė edhe disa qė erdhėn tė nesėrmen siē ishte rasti i Isa Boletinit i cili mbėrriti mė 29 Nėntor sė bashku me 400 luftėtarė Kosovarė. Bajram Curri megjithėse u nis pėr nė Vlorė nuk arriti tė mbėrrinte duke u penguar nga luftimet. Nė kėto rrethana, 28 Nėntori 1912 mbeti si njė datė ku populli Shqiptar po e merrte fatin nė duart e veta pėr tė jetuar tė lirė e tė pavarur duke ėndėrruar krijimin e njė shteti qė do tė pėrkonte me kufijtė etnikė Shqiptarė si dhe duke pritur njohjen e ndėrkombėtarėve.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-05-12, 16:04   #8
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Shqiptarėt pushtojnė majėn e Everestit





Alpinistėt shqiptarė, mes tyre dhe Gjergj Bojaxhi ia dalin tė pushtojnė Everestin, pėr tė ngritur nė ēatinė e botės flamurin shqiptar. Lajmi konfirmohet nga njė mesazh i marrė nga presidenti i kompanisė udhėrrėfyese. Aplinistėt kanė mbėrritur nė majėn e malit mė tė lartė nė botė rreth orės lokale 07:00 (+5. 45 GMT).
Namaste Aleksander
Faleminderit. Nga informacionet e fundit 4/5 alpinistė shqiptarė kanė arritur majėn e Everestit, 8884 metra rreth orės 07:00 me orėn lokale. (+5. 45 GMT) dhe janė rrugės pėr nė kampin 3. Na duhet tė konfirmojmė sa dhe kush kanė arritur majėn menjėherė sapo tė arrijnė kampin 3
Sinqerisht
Pradip Kumar Limbu
Ekspedita Everest 2012 u ndėrmor nė kushtet mė ekstreme tė motit dhe tė lartėsisė, dhe ėshtė inisiativė me rastin e 100 vjetorit tė pavarėsisė.
Fation Plaku, Gerti Pishtari, Mateo Begeja, Gjergj Bojaxhi, Erlin Rudho dhe Xhimi Begeja, nisėn nė muajin Prill ngjitjen drejt pikės mė tė lartė tė globit, pėr tė vendosur flamurin shqiptar nė zonėn e flamujve, pėrkrahė flamujve tė tjerė nga e gjithė bota.
“Tė gjashtė antarėt e ekspeditės dhe sherpat do tė ngjiteshin pėr gjatė gjithė natės pėr tė arritur majėn. Tė gjithė ishin tė pėrgatitur pėr tė suportuar temperaturat nga – 30 deri nė - 40 gradė Celsius. Shqetėsimi ishte rritur para pak ditėsh kur njė stuhi e papritur shkaktoi vdekjen e dy alpinistėve dhe humbjen e tre tė tjerave nė atė qė quhet Maja e vdekjes. Por pėr fat tė mirė ekspedita shqiptare pavarėsisht disa kthimeve pas dhe aklimatizimeve ia ka dalė mbanė qė tė arrijė deri nė pjesėn finale tė misionit. Njė arritje jo pa vėshtirėsi dhe sakrifica fizike.
DITARI
20 maj drejt kampit tė ndėrmjetėm 5.700 m.
21 Maj ngjitje nė ABC; 6.400 m.
22 Maj qėndrim nė ABC.
23 Maj ngjitje nė Kampin 1 – 7.100 m.
24 Maj ngjitje nė Kampin 2 – 7.900 m
25 Maj ngjitje nė Kampin 3 – 8.300 m.
25 Maj ngjitja nė Majėn e Everest.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 09-06-12, 01:30   #9
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Ditari i papublikuar Hajredin Cakranit. Detajet e diteve te pavaresise

Zbulohen kujtimet e firmėtarit tė deklaratės sė Pavarėsisė. Rrėfime pėr takimet nė Parlamentin turk, takimet me atdhetarė e rilindės, marrėdhėnia me Ismail Qemalin etj.






Deri para pak muajsh ndodheshin tė dėmtuara e tė mbyllura nė njė kasetė metalike, ku “dergjeshin” qė prej viteve ’50 nė njė shtėpi nė Cakran. Pasardhėsit qė i kishin trashėguar nuk e dinin se ēfarė fshihej nė dorėshkrimet e hapura pėr tė parėn herė nė vitin 1992, duke besuar se ato ishin dokumente pronash.

Do tė duhej njė kontroll “i ri” qė tė mėsohej se kėto dokumente, tashmė tė dėmtuar e ku balta dhe ndryshku kanė ngjitur fletėt me njėra-tjetrėn, ishin dokumente qė rrėfenin sė shumti pėr historinė e Shqipėrisė.

Nė to fshiheshin kujtime e letėrkėmbime tė vėllezėrve Cakrani, dy prej firmėtarėve tė deklaratės sė Pavarėsisė, tė cilėt kanė kontribuar sė shumti nė ēėshtjen shqiptare.

Lufta e tyre pėr liri e pavarėsi ėshtė tepėr komplekse, e zė fill, sė paku qė nė vitin 1908 kur ata shkuan nė manastir pėr tė takuar tė gjithė rilindėsit, pėrgjithėsisht ata korēarė dhe i takuan tė hapnin shkollėn e tyre nė Cakran vetėm disa muaj pas miratimit tė alfabetit latin.

Kėto rrėfime shfaqen nė dokumentet e servirura nga Kujtim Cakrani, tė cilat po pėrpunohen e sistemohen nga historiani Kastriot Bimo. Bimo ėshtė njohur me njė dorėshkrim tė Hajredin Cakranit qė nė dhjetor e tashmė po pėrgatit monografinė e tij.



“Balta dhe ndryshku i ka bėrė tė ngjiten fletėt me njėra-tjetrėn dhe nė njė punė prej mbi 6 muaj nė njė staf prej 5 vetėsh nė laborator po arrijmė nė njė punė jashtėzakonisht tė vėshtirė fundin. Probleme shfaqin jo vetėm pjesėt e dėmtuara e tė palexueshme, tė cilat janė korrigjuar me kuptim tė pėrafėrt, por edhe gjuha e asaj kohe duke qenė mjaft e ngarkuar me shprehi dhe elemente tė gjuhės turke paraqet vėshtirėsi nė konvertimin e asaj zyrtare e letrare tė kuptueshme tė sotme”, shprehet Bimo, ndėrsa shton se paralelisht pėr konvertimine kėtyre dorėshkrimeve po punon edhe njė pedagog i gjuhės shqipe.

Udhėtim nė ngjarje qė prej 1882-it

Materialet e studiuara i pėrkasin ngjarjeve nga viti 1882 e vazhdojnė nė 1908, 1909, 1911, 1912 etj. Disa ngjarje qė pėrshkruhen nė kėto shėnime janė ato tė takimit nė Stamboll me Sami Frashėrin ku Hajredin Cakrani i merr abetaren dhe libra tė tjerė. Nė to pėrfshihet edhe vajtja e tij sė bashku me tė vėllain Bektash Cakrani nė Klubin e Manastirit ku hapin dhe shkollėn e parė shqipe nė Cakran, takimi nė Stamboll i Bektash Cakranit, Dervish Himės, Mihal Gramenos me Nexhip Dragėn e Hasan Prishtinėn pėr fillimin e kryengritjes nė Toskėri. Nė kėto shėnime flitet edhe pėr kryengritjen e zhvilluar nė Cakran nga Baki Gjirokastra, Namik Delvina, Idriz Guri, etj., sipas orientimeve tė Ismail Qemalit, mbėshtetjen pa rezerva tė kandidaturės sė I.Qemalit pėr deputet. Flitet aty edhe pėr takimin me Ismail Qemalin e Luigj Gurakuqin nė gusht 1912 nė shtėpinė e tyre, ku dhe bujtin atė natė, kalimin nėpėr Myzeqe duke e nxjerrė I.Qemalin nga rreziqet e pėrcjelljes nė Vlorė si firmėtar. Por edhe pėr momentet kur ai ėshtė kėshilltar i ministrit tė Luftės M.pashė Drralla, apo kur i vėllai, Bektash Cakrani ėshtė drejtor thesari (sepse nė mungesė tė fondeve shumicėn e aksioneve i jepnin tė dy vėllezėrit nga tė ardhurat e ēifligjeve tė tyre), etj. Interesante ėshtė tė shihen edhe momente tė tjera, si: pėrplasja me Ismail Qemalin pėr arsye tė koncesioneve tė tij me bankėn pa u bėrė shteti nė njė promemorje tė firmosur nga 67 krerė mes tė cilėve: F.Konica, M.Frashėri, F.Toptani, M.Grameno, Th.Germenji, H.Prishtina, D.Hima, P.Cale, etj. dhe ku qeveria iu dėrgon pėr raprezalje nė Cakran bandėn e Salih Vranishtit qė ruante rendin nė Vlorė, refuzimi i pjesėmarrjes nė qarkun e Esat Pashės, lufta nėn Princ Vidin, beteja nė Lushnjė me fanatikėt e Shqipėrisė sė Mesme nė 1913, arratisja nė Itali, bashkėpunimi me austriakėt, apo takim- pajtimi i mundėsuar prej tyre me I.Qemalin nė 1918 nė Vjenė. Ata janė ndėr themeluesit e Kongresit tė Lushnjės dhe Hajredin Cakrani ėshtė i pari qė ngrihet dhe propozon Kabinetin e S.Delvinės, i cili bujt nė shtėpi tė tyre. Deputet i pavarur dhe nė luftė nė 1920 kundėr italianėve nė Vlorė, po si deputet i pavarur shkon pėrsėri nė Vlorė nė varrimin e Avni Rustemit. Me pikėpamje republikane, antizogist, themelues i lėvizjes sė Fierit, dėnohet me vdekje, por falė influencės i falet jeta etj. Shėnimet e firmėtarit tė deklaratės sė pavarėsisė janė nė formė kujtimesh, por spikat aty njė trajtė rrėfimtare herė-herė deri nė detaje tė ngjarjeve.

Mė poshtė po sjellim njė nga fletėt e kujtimeve tė shėnuara prej tij, qė flet pėr ditėt e fundit para pavarėsisė…

Transkipt

Mė njėzet t’vjeshtės sė tretė i pėrgjigjem telegramit pėr nė Vlorė. Shirat nuk kishin pushuar dhe semani kishte dalė poshtė nė ēiflik. E panė njė njeri me kalė drejt Petshanjit dhe i thanė se andej ėshtė ēifliku i Hajredin Beut. Ai u fut tutje dhe kur m’a prunė nė shtėpi e pieta nga vin. Kur e mori vesh q’ isha Hajredin Beu mė fjalosi pėr njė kartė q’e dėrgon Bektash Beu nga Vlorė dhe gjall’a vdekur tė t’a bija bej mė tha. E kėndova me njė frymė e mė shkruaj nė gjuhė frėnge tė kem besim te njeriu i kartes. Pasi mė sqaron fill e pėrpe thotė se Ismail Beu e Z.Luigj Gurakuqi me njerėz tė tjerė do vinin nga Durresi nė Vlorė ėsht’ marrqė vesh e kish rrezik tė pėrpiqen me ushtėrinė e bėhet hataja. Duhet tė bėja gati njerėzit t’u dilim ne Shkumbin e t’u prisim udhė e e t’i fusim nė ēiflik . Llafosa me njerinė t’im te besuar po ai tha se nė kėtė hata shi qė po bie rruga as qė duket. S’ke dėgjuar gjallė vdekur ti i bėrtita. Si tė urdhėroē Bej po j’a dolėm dot me buaj pėr ndryshe u mbymė. I bėni hazėr buaj e qerre se s’mbytemi jo . Ku tė ikim nata erdhi dhe andej s’luan dot. Me t’u gėdhirė po bėnim hazėr buajt kur erdhi paradite njė tjetėr njeri I bėrė qull der’ ne pallce e pruri kartėn e dytė. Hataja thuaj’ ish bėrė se ushtėrija kish muar urdhėr t’a zir Ismail Bejnė me shokė se s’bėn. Muarėm rrugėn e sipėrme tė kėnetės po as ajo s’dukej nga ujtė qė kish dalė tejetej. Tė dalė ku tė dalė. Buajt ecin javash nė llucė ne duhej tė nxitonim po ku tė linte ujtė e mjergulla qė kish rėnė vėnde- vėnde sikur kish dalė deti e qe ngjitur nė rrėzė tė kodrės..

Pėrshtatur

Mė njėzet tė nėntorit iu pėrgjigja telegramit pėr nė Vlorė. Shirat nuk kishin pushuar dhe lumi i Semanit kishte dalė nga shtrati poshtė nga ēifligjet. Kishin parė njė njeri me kale qė nxitonte drejt Petoshajt dhe i thanė se nė atė drejtim ishte ēifligu i Haredin bej Cakranit. Ai vazhdoi rrugėn, qė kėshtu e kapėn dhe ma sollėn mua nė shtėpi, ku aty unė e pyeta se nga vinte. Kur u sigurua se unė isha Hajredin Cakrani vetė mė tha pėr njė letėr qė ma dėrgonte im vėlla Bektash Cakrani nga Vlora dhe gjallė a vdekur tė ta bija bej,- mė tha. E lexova me njė frymė ku mė shkruante nė frėngjisht qė tė kisha besim tek letėrprurėsi. Aty mė sqaronte hollėsisht se Ismail Qemal beu dhe zoti Luigj Gurakuqi sė bashku me njerėz tė tjerė do tė vinė nė Vlorė, por kjo gjė ėshtė marrė vesh dhe ka rrezik tė pėrplasen me ushtrinė osmane dhe ndodh e keqja. Duhet tė bėja gati njerėzit e t’u dilnim nė Shkumbin , pėr t’u prerė rrugėn e t’i fusnim pastaj nėpėr ēiflig pėr siguri. U mora vesh me njė njeriun tim tė besuar, por ai mė tha se nė kėtė shi tė tmerrshėm qė po bie, rruga as qė duket.- Ke dėgjuar gjallė-vdekur! I bėrtita! Si tė urdhrosh ti bej, por po ja dolėm dot me buaj se ndryshe do tė mbytemi. I bėni gati buaj e qerre se nuk mbytemi, jo! Nuk kishim ku tė shkonim se nata po vinte dhe nė ato anė nuk lėviz dot nė errėsirė. Nė tė gėdhirė po i bėnim gati buajt, kur paradite erdhi njė njeri tjetėr i lagur deri kė kockė, i cili solli letrėn e dytė. E keqja pothuaj kish ndodhur se ushtria osmane kish marrė urdhėr pėr tė kapur Ismail Qemal beun me shokė me ēdo kusht. Morėm rrugėn e sipėrme tė kėnetės, por ajo nuk dukej nga uji qė kish dalė tej pėr tej.-Tė dalė ku dalė! Buajt ecin ngadalė nė baltė, ndėrsa ne duhet tė nxitonim, po ku tė linte shiu e mjegulla qė kishte rėnė vėnde-vėnde e dukej sikur kish dalė deti e kish ardhur nė rrėzė tė kodrės…

Drejtori i thesarit nė Qeverinė e Ismail Qemalit mė 1912 Bektash Cakrani, e qė ishte vėnė aty pėr arsye se posedonte anėn financiare ndihmėse tė kėsaj qeverie, i drejtoi njė promemorje I.Qemalit, tė firmosur nga 67 vetė (Faik Konica, Mit’hat Frasheri, Mihal Grameno, Themistokli Gėrmenji, Dervish Hima, Hasan Prishtina, Pandeli Cale, Azis pashė Vrioni), ku thoshte se “dhėnia me koncesion e krijimit tė njė banke austro-italiane, nga njė qeveri e pėrkohėshme lokale, pa u vendosur akoma kufijtė e shtetit, nuk duket si aventurė, por tradhti e mirėfilltė…”

Konti Leopold Berchtold, ministri mė i ri i Punėve tė Jashtme nė historinė e Perandorisė Austro-Hungareze, pyetjes sė Ismail Qemalit e Luigj Gurakuqit se a do tė hyjė nė luftė nė anėn tonė Austria, sqaroi se “konflikti ėshtė ballkanik, po ndėrhymė si thoni ju, s’ėshtė mė i tillė. Mė logjike ėshtė njė shtet i pavarur shqiptar nė Bllkan, se zgjerimi i konfliktit”, gjė tė cilėn nuk e evitoi dot mė vonė, kur po nė Ballkan nisi Lufta I Botėrore.

…famėkeqi Max Valentineri me nėndetėsen e tij gjermane, siluroi dhe mbyti anijen amerikane “Lusitania”, me gjithė pasagjerėt e saj, duke futur SHBA-nė nė luftė, ku doli i humbur. Themistokli Germenji, Sevasti Qiriazi, e tė tjerė tė krishterė korēarė u bėnė protestantė nė kundėrshtim me grekėt dhe vetė ortodoksinė e tyre, por Fuqitė e Mėdha i quajtėn kėto ēeta me orientim progjerman, duke na klasifikuar nė anėn e tė humburve nė Luftėn e Parė Botėrore.

Thuhet se vetė Ismail beu Kemal ka bėrė pjesė nė rrethet e Masonerisė, me apo pa dashje pasqyruar nė tė vetmin film qė ėshtė bėrė pėr tė, ku shenja nė fjalė i pėrket “lozhės” sė mendjendriturve, tipar ky qė s’i bėri dot punė nė Shqipėri, pasi pėr arsye qė dihen, qeveria e tij ra shumė shpejt.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 04-08-12, 07:16   #10
Neferta
 
Join Date: 22-06-09
Posts: 1,545
Neferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėm
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Elbasani zgjodhi Mid’hat Frashėrin si pėrfaqėsues nė Vlorė dhe shpallja e pavarėsisė mė 25 nėntor.
Akti i Pavarėsisė nė Elbasan
Neferta Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 11-09-12, 18:29   #11
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

100 vjetori i Pavarėsisė, takim mes Postės sė Kosovės, Shqipėrisė dhe Maqedonisė


Njė takim u organizua ndėrmjet Drejtorėve tė Pėrgjitshėm tė Postės sė Kosovės, Postės Shqiptare dhe Postės sė Maqedonisė tė premten(7-9-2012) nė Prizren – Prevalle.

Nikoqiri i organizimit tė kėtij takimi z.Rafet Jashari – Kryeshef i Postės sė Kosovės pėrshėndeti delegacionin nga Posta Shqiptare ne krye me Z. Arqile Gorea Drejtor i Pėrgjithshėm, delegacionin nga Posta e Maqedonisė ne krye me Drejtorin e Pėrgjitshėm Z.Rafiz Haliti, dhe anėtarėt e Bordit te PK-es ne krye me kryetar Z.Halit Isufi.

Nė kėtė takim u diskutua pėr tema tė ndryshme, ku ndėr to vlen tė pėrmendet tema e thellimit tė bashkėpunimit ndėrmjet kėtyre tri Administratave Postare, pėr miratimin e binjakėzimit tė Filialit tė Postave tė Elbasanit me Filialin e Tetovės dhe Filialit tė Postave tė Beratit me atė tė Gjakovės. Gjithashtu u diskutua dhe tema rreth emetimit tė njė pulle tė pėrbashkėt me rastin e 100 vjetorit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe organizimin e disa aktiviteteve tė pėrbashkėta me rastin e kėsaj ngjarje.

Para tri viteve kėto tri Administrata Postare kanė nėnshkruar njė Memorandum Bashkėpunimi i cili ka hedhur pikat e veta jo vetėm nė bashkėpunimin profesional por dhe nė rregullimin e tregut dhe nė afrimin e shėrbimeve tė ndėrsjellta dhe nė marrjen e iniciativave tė pėrbashkėta. Iniciativa e cila u realizua me shume sukses si rrjedhoje e ketij Memorandumi e cila bashkon jo vetem keto tri administrate, por qė bashkon gjithė popujt e botės, pėr njė figurė madhėshtore qė ka nxjerrė kombi ynė, shenjtoren Nėnė Tereza, pėr tė cilėn Posta e Kosoves, e Maqedonise dhe Postat Shqiptare dolen me njė pullė tė pėrbashkėt postare.

Tashmė ėshtė bėrė traditė ndėrmjet Postave tė Kosovės, Shqipėrisė dhe Maqedonisė realizimi i takimeve tė kėsaj natyre tė cilat nuk janė vetėm pjesė e formalitetit rajonal por janė iniciativa funksionale.

Nė fund tė kėtij takimi u ra dakord qė me rastin e 100 vjetorit tė pavarėsisė tė organizohet njė konferencė rajonale nėn tematikėn: “E Ardhmja e shėrbimit postar nė rajonin e pėrbashkėt”, ku tė emetohet njė pullė e pėrbashkėt nga tė tre Administratat Postare pjesmarrėse nė kėtė takim , tė nėnshkruhet binjakėzi ndėrmjet Filialit tė Postave tė Elbasanit me Filialain e Tetovės dhe tė Filialit tė Postave tė Beratit me atė tė Gjakovės si dhe tė organizohet nė Shqipėri njė garė e “Ecjes sė shpejtė tė postjerėve” nga Posta e tre shteteve respektive.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 12-09-12, 10:41   #12
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Peticion


Humbi 2-3 minuta, nėnshkruaj peticionin tek Google, kėshtu qė ditėn e 28 Nėntorit tė 2012 tė vendoset flamuri kombėtar ne faqen e tyre zyrtare www.google.com


3,245 NEEDED

Plotėso formularin kėtu
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.

Last edited by Zero Cool; 12-09-12 at 10:42.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 22-09-12, 12:46   #13
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

Kosovarėt nė Vlorėn e 1912


Sipas kujtimeve tė nipit tė mbijetuar tė Isa Boletinit


Isa Boletini, ishte njė ndėr personazhet mė tė rėndėsishme nė mbledhjen e Ferizajt, prej sė cilės nisi mė pas udhė lėvizja pėr shpalljen e zgjedhjeve tė lira nė Perandorinė Osmane. Ishte viti 1908. Baca i Boletinit, qė vinte pas njė periudhe tė gjatė gjysmėinternimi e konfliktesh me Portėn e Lartė, nė fillim preferoi tė mos ngatėrrohej me intrigat pėr marrjen e pushtetit, qė ndėrkohė kishin mbėrritur deri nė Mitrovicė. Atėherė, sipas traditės sė stėrnjohur, si pa qė atentatet kundėr Bacės nuk dhanė rezultat, Porta e Lartė mbajti peng dy nga njerėzit e tij mė tė afėrt: tė nipin Tafilin dhe djalin Halitin, tė cilėt ndėrkohė studionin nė Stamboll. Ngjarjet qė do tė lexoni mė poshtė janė bazuar pikėrisht nė kujtimet e njėrit prej tė paktėve Boletinė tė mbetur gjallė qė nga masakra e Podgoricės nė 1916, nipit tė tij, Tafilit, kur Isa Boletini dhe shumė nga njerėzit e tij u masakruan nė mėnyrė ēnjerėzore.


Ofertat e xhonturqve dhe lajmi i Ismail Qemalit

Sipas kujtimeve tė nipit, Tafilit, Stambolli kishte tė gjithė intereein qė tė paqėsonte Isa Boletinin. Nė kėtė periudhė del nė skenė njė tjetėr emėr i njohur i lėvizjes kombėtare shqiptare, Hasan Prishtina. Sipas Tafil Boletinit, ky, nė qershorin e 1909, mbėrrin nė Mitrovicė, si i dėrguar i posaēėm i Hysen Hilmi Pashės, Kryeministėr i kohės. Prishtina, nė emėr tė Stambollit, i premtoi Isės shpėrblime dhe paqe nėse ky do tė hiqte dorė nga kryengritjet e tij tė herėpashershme. Baca refuzoi. Tė njėjtėn gjė bėri edhe disa muaj mė vonė, kur mbėrritėn refugjatė tė tjerė.

Andej nga fundi i vitit 1909, njė lajm inkurajues mbėrriti nė bjeshkėt e Rozhajės, atje ku Isa Boletini qe strehuar pėr t’u shpėtuar atentateve. Ismail Qemali, mė vonė “babai i Pavarėsisė’ i dėrgon lajm me anė njė tė tregtari tė njohur bagėtish: “Gajret o burrė, e mos u mėrzit”. Lidhja mes dy burrave mė tė famshėm tė Pavarėsisė sapo kishte nisur tė ngjizej. Pėrgjatė fillimit tė 1910-s, Isa Boletini dhe trimat e tij pėrshkruan pjesėn mė tė madhe tė Malėsisė sė Gjakovės, me shpresėn se populli e paria po bėhej gati pėr njė goditje tė madhe kundėr Perandorisė Osmane. Ndėrkohė, pėrplasja e madhe nuk mund tė vononte. Njė betejė e madhe nė grykėn e Cerralevės ka mbetur nė histori si njė nga pėrplasjet mė tė mėdha mes shqiptarėve tė armatosur dhe Perandorisė Osmane. Ngjarja, ku osmanėt mbetėn tė gozhduar pėr tri ditė me radhė, bėri pėrshtypje tė madhe edhe nė opinionin ndėrkombėtar, ēėshtja shqiptare kishte nisur tė kishte simpatizantėt e saj edhe nėpėr botė. Tė mbetur pa bukė, tė pėrgjysmuar nė numėr, tė vetmuar dhe pa aleatė tė rėndėsishėm, kryengritėsit e Cerralevės, menduan t’i shpėtonin ekspeditės ndėshkimore qė po afrohej. E vetmja rrugėdalje ishte Mali i Zi, i cili, asokohe pėr motive tė vjetra, i joshte shqiptarėt. Nė Mal tė Zi u strehua njė pjesė e mirė e parisė dhe e kryengritėsve kosovarė. Kjo ngjau qė nga qershori i 1910-s e deri nė mars tė 1911. Vendi ku u strehuan krerėt shqiptarė ishte Cetina, kryeqyteti historik i malazezėve. Pėrveē Isa Boletinit nė Cetinė ishin strehuar edhe Dedė Gjo Luli, Mehmet Shendi dhe krerė tė tjerė tė malėsorėve. Shkruan Tafil Boletini: “Nė Cetinė gjeta ‘Historinė e Skėnderbeut’ te njė shqiptar katolik, tregtar. Abetare shqip s’kisha pa, por pėrfitova prej gėrmave frengjishte, disa gėrma qė atėherė ndryshonin nga shqiptimi i fjalės kuptova se cilat ishin dhe mėsova edhe qirilicėn. Kėshtu e kalojshma kohėn me lexime gazetash e librash serbishte. Nga Cetina axha Isa ka ra nė kontakt me Aqif Pashė Elbasanin, qė nė atė kohė ndodhesh nė Bari, e ma vonė edhe me Ismail Qemal Begun qė gjendesh nė Nice tė Francės, pėr tė bėrė marrėveshje me ta ēoi Abdullah Agėn e Prizrenit te tė dy dhe prej asaj kohe, deri sa kanė vdekė kanė qenė miq tė sinqertė e miq tė pandamė”. Diēka po lindte nė horizontin politik tė Ballkanit, diēka tė cilėt shqiptarėt e ėndėrronin, porse vetėm pakkush e besonte.



S’kam punė me sulltanin!

Nė mars tė 1911 malėsorėt e veriut tė Shqipėrisė nisėn sulmin kundėr garnizoneve osmane. Kjo i gjeti tė papėrgatitur si refugjatėt shqiptarė nė Cetinė, ashtu edhe krejt tė tjerėt. Knjaz Nikolla i Malit tė Zi, thirri menjėherė krerėt shqiptarė nga Cetina dhe i kėrkoi qė tė merrnin menjėherė pjesė nė kėtė kryengritje. Boletini dhe tė tjerėt nuhatėn se mund tė bėheshin mish pėr to, kėshtu qė mė mirė preferuan tė largohen nga Mali i Zi. Sipas Tafil Boletinit: “… Axha Isa, i drejtohet sėrish krajlit: Nalmadhėni, na falni pėr bezdinė qė ju kemi ba qė nėntė muej, i jemi mirėnjohės hospitalitetit tė Naltmadhnisė tuej. Tani u afrue vera e jena ba gati me dal. Lusim qė punėt tė na vinė mbarė e shpenzimet qė keni ba pėr ne t’jua shpėrblejmė”. Kosovarėt nėn drejtimin e Isa Boletinit, i dorėzuan pėr pak kohė armėt me tė mbėrritur nė Kosovė.

Nė verėn e 1911 Sulltani do mbėrrinte nė Kosovė nė tyrben e Sulltan Muratit. Ceremonia ishte edhe njė propagandė e madhe pėr tė gjithė ata qė ende besonin nė Perandorinė Osmane. Isa Boletini ishte ndėr tė parėt nė listėn e atyre qė do prisnin “Hazretin”, porse ai refuzoi: “Dy ditė para ardhjes sė sulltanit nga Prishtina – shkruan i nipi Tafil – tek axha ēuen edhe mulla Shyqyri Vuēternin, si mik. Duket se i kishin ba presion tė madh qė si mik insistoi aq shumė pėr me e bindė axhėn se mosprezantimi do tė konsiderohej pėrbuzje e prestigjit tė naltmadhėnisė sė tij dhe mund tė pasonin edhe konsekuenca. Ma nė fund Shyqyri efendia tha: E kush ka me ardh ma i madh nė Kosovė, veē se Zoti! Axha Isa iu pėrgjigj: pėr ēka po lodhesh e ke kot, se i di kėto gjana ma mirė se ti, prandaj pėr kėto ēėshtje qė s’kam ēa kokė asnjėherė, s’kam nevojė pėr kėshilla. Shko e thuju atyne qė tė kanė ēue, se unė s’kam kurrfarė pune me sulltanin, qė vjen nė Kosovė pėr dallavere e propagandė, pėr na qitė pluhėn syve e me i pa tė mirat qė ata i kanė kėtij vendi. Mos tė rrehen se me kėto reklama kanė me e mashtrue popullin sa me e harrue dajakun e tyne”. Armiqėsia sa vinte e po bėhej mė e hapur. Tė refuzoje sulltanin ishte njė gjė e padėgjuar ndėr kėto troje qė nga koha e Kastriotėve.



Kryengritja e 1912

Pas disa ngjarjeve sporadike nė fundin e 1911, shqiptarėt e Kosovės nisėn tė organizohen pėr njė luftė nė fronte tė gjera. Njė mbledhje e krerėve, e organizuar nė Junik, shpalli fillimin e veprimeve tė armatosura. “E para herė – shkruan Tafil Boletini – mė takoi me pa se si djelmnia e dy krahinave u besatuan ndėr vedi. Tė gjithė me armė u rreshtuem pėrballė e i takuem armėt me shoqi-shoqin e me ni za thėrritėm: besa’besė, kemi me vdekė me Isa Boletinin! Mandej tė gjithė sė bashku ju afruem axhės, e me pushkė e tyne e takuem pushkėn e axhės, qė edhe ky, nė atė moment, e mbante nė dorė…”. Kryengritėsit kosovarė shumė shpejt mbėrritėn nė afėr dhjetė mijė vetė. Ata ēliruan Novi-Pazarin, Mitrovicėn, Prishtinėn, Vuēiternėn, Ferizajn dhe mbėrritėn deri nė Shkup, nė qendrėn e Vilajetit. Nė kėtė kohė nisi lufta ballkanike. Shqiptarėt e panė veten disi vetėm. Duhej tė nxitonin.


Drejt Vlorės sė Pavarėsisė

Pjesa tjetėr e ngjarjeve nuk mund tė rrėfehet mė mirė se sa vetė dėshmitarėt.

“… Tue pa se nuk ngeli ma vend pėr kurrfarė rezistence – shkruan Tafil Boletini – dhe Vlora me nxitim kėrkonte mbledhjen, me 200 e ca vetė muerėm rrugėn pėr nė Vlorė… Lajmi i tėrheqjes sė ushtrisė i ftohi njerėzit nga pėrgatitja e ndonji rezistence. Filluen tė mendonin si t’i largonin familjet pėrtej Drinit. Dhe mbledhja u shpėrnda. Atėherė, me parinė e Lumės, pėrmes Kolisjanit, me Cen Dacin, Ramadan Zaskokun e tė tjerė jemi nisė pėr nė Kala tė Dodės pėr me vijue udhėtimin, mbasi humbėm nji javė derisa mendohesh me luftue…”. Nė Dibėr grupit tė kosovarėve u bashkohet edhe dėrgata dibrane. Tani ishin afėr tetėqind vetė qė shkonin drejt Pavarėsisė. Kalorėsit kalojnė nga Dibra nė Librazhd, mė pas nė Elbasan, Belsh, Fier. Rrėfen Tafili: “…Tej lumit na priste Sami bej Vrioni e Dervish bej Biēaku. Tė gjithė shkuam mysafirė tė Ymer pashė Vrionit. Me Ismail Qemalin, qė na priste me padurim, pėrnjiherė filluen bisedimet me anė tė maqinės telegrafike. Tue qenė se situata politike nuk premtonte vonesė, por edhe vajtja jonė natėn nuk kishte mundėsi, si nga lodhja, po sidomos sepse nga shinat e asaj vjeshte fushat ishin tė mbulueme me ujė e baltė tė madhe, atėherė delegatėt e Kosovės: Isa Boletini, Zejnel beg Begolli, Mehmet pashė Dėrralla, Riza beg Gjakova, Dervish beg Mitrovica, Hasan Hysejni i Budakovės e Ajdin Draga, tė gjithė, me nji fjalė, autorizuen Ismail Qemalin me ngreh flamurin e me deklarue zyrtarisht indipendencėn nesėr mė 28 nėntor 1912. Mė 28 herėt u nisėm pėr nė Vlorė. Nuk mė harrohet ai udhėtim, nėpėr fusha e hendeqe tė mbulueme me ujė e baltė, sa edhe ajo rrugė e keqe nuk dallohesh, kur disa shokė me gjithė kuaj rrokulliseshin nėpėr hendeqe e disa shanin e disa qeshnin. Lumin e Vjosės nė Mifol e kaluem po ashtu me njė lundėr tė vogėl dhe me ato mundime e me vonesė, sikurse lumin e Semanit nė Mbrostar tė Fierit. Populli i Vlorės e delegatė tė viseve tė ndryshme, me flamurė, na kishin dalė pėrpara nė Nartė.

Nė Sheshin e Flamurit, para shtėpisė sė Hasan Sharrės, ku banonte Ismail Qemali, krejt populli e delegatėt na pritėn me flamurė nė dorė. Fjalimin e mirėseardhjes sė delegatėve tė Kosovės e mbajti Kristo Meksi. Mbas fjalimeve tė tjera tė rastit, delegatėt u pėrqafuen me Ismail Qemalin dhe e uruen pėr me lavdata pėr pėrpjekjet e palodhuna e sakrificat e mėdhaja qė ai kishte ba pa nda derisa ia arriti qėllimit. Ismail Qemali, me falėnderime, e lavdėroi axhėn Isė pėr ndihmėn qė ka pasė nė lamėn politike prej luftave tė tij tė pakėputuna dhe i propozoi postin e ministrit tė luftės. Por axha Isa i tha: Jo, nuk asht ai vend pėr mue, pse edhe ktu e mrapa kam shumė detyra, dhe ia rekomandoi Mehmet Pashė Dėrallėn. Ismail Qemali axhėn Isa e ka dashtė shumė dhe ia kishte besimin, por edhe ky i ka qendrue besnik deri nė fund duke e vlerėsuar si faktorin kryesor qė e shpėtoi Shqipninė nė momentin ma kritik. Kurse tė tjerėve, qė ma vonė byrykateshin pėr pozita, nė atė kohė nuk iu ra ndėrmend nji gja e tillė si ngritja e flamurit. Ismail Qemali kėrkoi nga axha Isa dy djem kosovarė nga njerėzit tanė, qė t’i rrinin nė derė. Axha Isa i la Halim Musa Bajgorėn e Ahmet Ali Llapin, dy djem tė Shalės, qė nė ēdo pikėpamje i pėrgjigjeshin asaj detyre, meqenėse nė fillim nuk kishte kurrfarė force tė organizueme, njerėzit tanė rreth e rrotull banimit tė tij banin rojen e natės dhe mbanin qetėsinė. Por edhe mbasi u formue nji gjandėrmėri, besimin e kishte mbėshtet te neve. Kur erdhi Princ Vidi iu caktuen tre burra tė zgjedhun prej tri krahinave pėr me i ndejtė si roje nderi. Nga Kosova u caktua Halim Bajgora, si njeri i jonė qė ia kishim dhanė Ismail Qemalit, nji tjetėr, Riza Runa, ishte nga Kurveleshi, dhe i treti ishte nga Kastarati, Gjelosh Gjoka… Ismail Qemali ishte jo vetėm patriot, por edhe trim. Si pa gja tė keqe thoshte: Kushdo qė tė na sulmojė, na nė kala tė Kaninės do tė vdesim. Kah gjysma e dhjetorit 1912 erdhi telegram ku nė princip u vendos njohja e nji Shqipnie. Nga gėzimi i kėtij sihaqriqi tė madh plasi pushka. Ishte natė. U shndritė prej flakėve tė pushkėve. Na shpinė e kishim nė krye tė Vlonės. Pandehėm se na ranė grekėt. Vrapuem te Ismail Qemali e te axha Isa, qė ishin nė shpi tė Hasan Sharrės nė fund. Tue vrapue teposhtė ndeshim me nji boshnjak me krah tė pėrgjakun, i plagosun nga shtimja e pushkėve nėpėr rrugė e penxhere. E pyetėm: Ē’po bahet? Ai, tue mos ditė me u shpreh mirė nė shqip, na tha: Ato ēka po lyp e gjete. Shoqi ynė, Isuf Bardhoshi, i tha: More budallė, kur paskemi kėrkue tė na thyhen duert? Po kur muerem vesht se u njoh Shqipėria edhe ne ia lėshuem nji batare. Unė hina te Ismail Qemali dhe e urova tue ia puth dorėn. Tue qeshė tha: Tafil, u trembe se na hini greku e na erdhe nė ndihmė? ‘Po zotnia juej na keni thanė se nė nji rast tė tillė do tė vdesim nė kala tė Janinės?’. ‘S’ka gja, s’ka gja – tha – Shqipnia u njoh’. Dhe, nga gėzimi, edhe balli i qeshte. Edhe na ishim tė vendosun pėr me vdekė. Sa u gėzuem pėr njohjen e Shqipėrisė, kur u muer vesh se Kosova, ma se gjysma e Shqipnisė, u ēkėput nga gjini i mamės sė vet e ngeli nėn thundrėn e armikut, tė gjithė fort u helmuem. Prandaj e lashė amanet: Kurdoherė qė tė lirohet, kudo qė ta kem vorrin, me mė lajmėrue: Sihariq! Kosova tu lirue! Vetėm atėherėė kockat e mija nėn tokėn e zezė kanė me gjetė prehje e me u qetėsue…”.

(Cituar sipas Tafil Boletini: Kujtime; pėrgatitur nga prof. dr. Marenglen Verli, Botimpex, Tiranė 2003).
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 25-09-12, 18:58   #14
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

100 vjetori i Pavarėsisė, 30 balona kuq e zi nė qiellin e Francės





18.09.2012

Tridhjetė balona kuq e zi tė dimensioneve tė ndryshme u ngritėn nė qiellin e qytetit bregdetar tė Dieppit nė Francė, duke performuar nė spektaklin "Shqipėri 100 vjet Pavarėsi", transmeton BW.

Shoqata e balonave, e kryesuar nga piktori Zamir Mati, me mbėshtetjen e ambasadės shqiptare nė Francė, performuan nė kuadrin e Takimit Ndėrkombėtar tė Balonave (Cerf-Volant) nė qytetin Dieppe tė Francės, nga data 15-16 Shtator kėtė spektakėl, ku ndėr tė tjera u ngrit dhe njė objekt fluturues mbi 120 metra i gjatė, mbi tė cilin ishte qendisur mbishkrimi: "Albanie 1912-2012".

Nisur nga vėmendja qė zgjoi prania e njė larmie objektesh kuq e zi nė kėtė manifestim, kėndi shqiptar u bė objekt i mediave lokale tė shkruara e atyre vizive si dhe i paneleve publicitare tė ngritura me kėtė rast. Nė veprimtarinė e mėsipėrme ishte i pranishėm dhe ambasadori shqiptar Ylljet Aliēkaj.

Gjithashtu, pėr herė tė parė nė kėtė manifestim u bė e mundur dhe pjesėmarrja e njė ekipi nga Kosova, pėrfaqėsuar nga piktori Eshref Qahili".
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Old 20-10-12, 16:18   #15
Zero Cool
Administratorėt
 
Zero Cool's Avatar
 
Join Date: 18-03-03
Location: Netherland
Posts: 32,828
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Send a message via MSN to Zero Cool Send a message via Skype™ to Zero Cool
Default Titulli: 100 vjetori i Pavarėsisė

''Mu shterrshin sytė nėse pushoj, lirinė tėnde me ėndrrue,mallkue qoft gjaku im, nėse m'vrasin pa luftue''!

Agim Ramadani (Komandant KATANA)





"S’um ka lidhė as kral as mbreti, jo po m’lidh Kadri Mehmeti. Thuj Kadrisė, more budallė s'lidhet burri sa t'asht gjallė!"

Bajram Curri


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Reply With Quote
Reply


Currently Active Users Viewing This Thread: 1 (0 members and 1 guests)
 
Thread Tools
Display Modes

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

All times are GMT +1. The time now is 19:05.
Powered by vBulletin® Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.